Hmoob keeb kwm nyob tuam tshoj yaj ces tuam meem teb (China).

Transcription

Hmoob keeb kwm nyob tuam tshoj yaj ces tuam meem teb (China).
HMONG CULTURAI CEMER, I}.!C
9?5 Universiiy Avenue WesF5uite
Soini Pcul, lviN 55104'4795
www.hmongcenter.org
2ld
4
Flmoob keeb kwm n ob tuam tshoi
ya_i ces tuam meem teb(china )
paub rneej tseeb tias: hmoob xub xub nyob ua
ntej dua suav, Hmoob yog ib haiv neeg muaj cev
nqaij,cev tawv,ntsej muag,hais lus,kab lis kev cai
kev cai lij choj,dab qhuas rxawv thiab zoo tsis sib
xws li luag lwm haiv neeg,peb thiaj nrseeg tau
tias; peb yog ib haiv neeg uas tau ncaim tawm
ntawm lwm haiv neeg nyob sab neeg tawv daj
(Asian) hmoob mual keeb kwm yug rawm los
ntavvm thooj av loj nyob ze pem hauv ntuj nruab
nrab uas yog thooj plawv av loj nyob ze sab hauv
ntuJ, hrnoob muaj cev nqaij tawv dawb daj tshiab
khiv,plaub hau dub daj lem lis xws li kub.hmoob
tseem,hais tej zaj dab neeg thiab paub rxog lub
nti{ lqb,paub yaw.rn saub,dej nyab ntiaj teb,paub
tus tswv tsim ntuj,tsim teb,paub 2 tug niam ftiv
tsim noob.neej huv si. Peb rhiaj ntseeg hais rias:
hmoob yog ih haiv neeg uas xub xub yug tshwm
sim nyob ntiaj teb dua lwm haiv neeg los ntev
lawln $qg tiag,peh haiv hmoob tau thoj nam hla
luF,{.q-_9F,lgj sqb pem- toj ua ntej mam li nkag 1os
b(og tuem tshoj,vim tias hmoob piav thiab pa,ub
tarr Erta
txog lub neej ntuj qu! g*P,u!'as hmootrlchaws
dhau los lawm.hmoob hais tias'lub teb
niuaj-daus,te'nPu dej khov loj
A;
no
tuaj.l; r,gr, roob,xyoob ntoo *t1J tslwg'hQs
pTi-TP
no li, tib neej-yt"+ t"sum hnav ris tsho
hli
;;;rai;'tasli nws tseem mqaj nrya! lnub 6mas
ntuj 6 hli hais t>(og hmoob keeb kwm
mu{ li no, ,uU tit zoo ii peb hmoob tsis tshuadlb
t:j
xav taug keeb kwm pes tsawg,beb hmoob
ci dab qhuas tsuas yog ib tiam hais
xwb
"""g,*t:
dh; iu iiam,ib uheej hais dh-au ib.txheej
ntev
p"U n*oob tau nrog suav nVob ua ke los
tau kev
lawm,peb hmoob Vog ib haiv neeg xav
peb-xav ntawd ho tsis
iiJqrroy
-p"U
hmoob raug suav quab yuam pFau.tsav
tuu;
iiu*g kiag,'vos l19j 1ay paub 'q'"rl!
tsev
tshai mas koi mus tshawb nyob'hagv c9v
yog
f.fr"* *n: ii'nyqU slly teb' Qhoy tt:"b rnas
hmoob'iuil ;tiU los riygb .ruam tt|.r9j dua suav'
toi tom qub'tt*oob thiab suav sib
yog tiam 3 ( 3- century ) hrnoob
,nuq
"uug tis pim Yai'tqeJ
"rtfU
liui iu +Y'9b
;;'
;il;;
il;
ffi;'.'#ffi;*b
;;L-t'#
;;;;"*
;"u'dil;;iii
".r'
t"";rl?1;;[ii;,il^i'vtfi
'kiap;va*'khibr(parking
patitil"ijij. tid's:haiv neeg'suav tau tloj ttuT iu*1
ua laus yas(Loyang)
il"** ,il"i ;'tiaj loiloj hu
( thaishan ) kwv yees
thaj chaw hu ua ttrhis sas
tsiv
li. 3000 xyoo ua ntej yes xus(Jesus) suav tau
v
taug tus dej hu ua. Vais ( wei) sab hnub poob
hla thooj u,, hu ua . sas cloos (shandong) nyob
sab hnub tuaj ncaj nraim mus hla thooj av hu ua
Has( han) thiab huas npaus(huaibo) sab nrarn
hav kwv yees li 2000 xyoo, suav mus txog tus dej
hu ua yias xix kias (yiangxekiang) qhov kawg
suav tau nkag mus rau sab nram hav yog tiarn 3
(3 rd-century) tom qab yes xus yug. Haiv neeg
suav nkag los nyob tuam tshoj muaj'2yam: yam
ib( 1 ) suav siv cuab yeej riam phom ntau yuam
cai kiag los. Yam ob( 2 ) suav siv tswv yim rnaj
mam haub ntxias nkag los nyob,thaum nyob ruaj
ntseg lawm,mam siv cuab yeej riam phom raws
haiv neeg hmoob ntiab ltom hmoob tawm rnus
nyob toj roob hauv pes, ua kom hmoob tsis pom
kev vam meej, lub laj sim kob ntawd hmoob tau
txais kev kub ntxhov ntau tsav,ntau yam kawg
muaj ib phau ntawv sau ua ntawv suav nyob
suav teb hais tawm tias: suav paub hmoob rnuaj
peb xeem ua ntej dua lwm xeem xws li. Xeern lis
xeem vaj, xeem tsab. Qhov uas suav tuav hrnoob
npe tsis so mas yog txij li tiam 3 xwb(3rd century
hos txij li tiam 4 ( 4rd century) mus txog tiarn
11(11th century)rnas tsis hnov hais txog hrnoob
lub npe kiag. Txij li tiam 11 (11th century) rnus
txog tiam 16 (16th century) hmoob rov qab muaj
npe tawm tuaj zuj zus,txog tiam 77- 78 (17-18 '
trug
enillry) filas hnroob muaj xlpe nto nroo
.hoob plaws ,i.ru* tshoj' Hliv neeg me(minority)
neeg uas
nyob tlu* tshoj mas hmgob yog lraiv
h1iv.tt"g
,uuu paub zoo ishaj,vim hmoob yog
neeg
*u, *Lb xub los ttyoU ua ntej dua lwm haiv
lub
qhia tau tias; ,uuv raws hmoob khiav tawm
yees li 6000
zos loj.Vam kiab( parking) tau krw
xyoo ios'lawm, n og rau tiam 1 ( Lst century)
av loj
hmoob tau thoj nam mus nyob'rau thooj
rnus
xab xeeb kaum kis tshuas(kis xus) hmoob
tiaj roob
sib sau nyob ua pab,ua pawg raws lub
tswv li
ntawd.hmoob tiis hais fiog nom'txog
qhov
hmoob xav nyob y*j siab xwb,tab sis
siab xav
hmoob xav tau niawd kuj tsis tau raws
cuag fab
hmoob thiab suav txoj kev mus los sib
muaj kev
kev lag,kev luam thaum tseem tsis tau
txog
sib ntius,sib tua,suav lruj tuaj muag S9o*
hmoob ,ot,h*oob lruj mus Yuav khoom
txais
txog nram suav'zos.tab sis hmoob kuj tau
cov suav
t<eit<uU ntxhov,quab yuam los ntawm
hmoob
tub sab ntau.tsav'ntau yam thiaj ua rau
qab yes xus
tsis txaus siab. - txog xyoo 47 tom
nrog
yug hmoob thiaj tau sawv ib phau*-tog
yus
suav sib tua ttyoU thooj av xab xeeb kaum
hmoob sib
nas (yunan) slav tuu Jit' tub rog nrog
pom tseeb
ntaus tau 2 tyoot thiaj li tus' Suav kuj
sis
tias. Hmoob yog ib haiv neeg me me tab
fu
Flmoob ylrav tsis kam rau suav qos kom tau raws
li suav siab xav,hos hmoobv los kuj paub zoo tias
muaj ib hnub twg suav yeej yuav ntxuav kom
.hmoob tsis muaj tas, li ntawd mas tnawm tias
tsov rog tus lawm los yeej tsis sib ntseeg siab li
tog rwg los yeej sib nyas ntshis xwb.
:Hmoob muaj yeej zoo los ntawm nom tswv zej
zos txij'li tiam 13 mus txog tiam 15(13-15th)
vim suav txoj kev raws hmoob no qeeb dhau tus
neeg tshawb fawb pom tseeb tias suav mus txog
thooj av hais no lig,qhov tseeb mas txij li tiarn
16 suav kuj mus tsis boob,tsis npaum li tam'sim
no lanrv yees ib feem peb( L/3) thooj av ri{ saurn
roob yus nas(yunan)thiab kis tshuas(guizhou)
kwv yees li B0-90%o uas.yog av kho.om nom tsu /
mus tsis txog,hais'tau tias: thaj av no yog av ywj
siab (free land) thooj av li hais no yog'tias
hmoob muaj zog txaus ces yog hmoob ntiag tug
kiag. Txawm li cas los thooj av no yeej tsis ruaj
vim muqi ntau haiv neeg me nyob sib xyaws
nylaf ua nyias hau qwj tsis sib koom tes ua ib
pab tsuas yog thaum suav tuaj tua mas thiaj sib
sau ua ke xwb thaum suav rov qab lawm ces
nyias nyob nyias koj ts.is paub kuv,kuv tsis paub
koj. ( qhov tseeb mas yog tias hmoob nyoo ua
suav qhev tuag nthi mas tsov rog tsis muaj )
muaj qee thaj chaw uas hmoob tau tso tseg thiab
I
:
t
r\
muaj npe los rxog niaj hnub no xws li rhooj av
loj xab xeeb kaum kis tshua(Guizhou) zas zes
uas muaj nyob thaum tiam T ( Zttt century) uas
yog thooj av hu ua. TSU nyob sab hnub poob
nram qab thiab ib thooj hu ua yes las(yelang)
ob lub teb chaws no muaj ib tug hmoob hu ua
xyum yaj, tus yawg no raws li hmoob hais rnas
thaum yau nws caij ib tug xyoob taug dej los,
muaj ib tug poj niam hmoob pom ces rus poj
niam thiaj khaws nws coj los tu, ( tsis paub xyov
yog leej twg me nyuam, ) rus me nyuam hlob loj
muq li 10 xyoo, n#s bcawj,ntse,paub ntau yam
paub b<og ntuj sia,paub tl(og neeg lub neej,paub
yuav tshav ntuj,yuav los nag. Ces tsoom hmoob
thi{ ntseeg thiab hwm nws hais tias: yog huab
tais hmoob no, hmoob thiaj muab coj mus nyob
ze thooj av yus nasfyunan) lub laj sim kob no
muaj qee tus hmoob tau mus tawg qhia suav
paub tias: hmoob muaj huab tais lawm ces huab
tais suav thiaj xa tub rog tuaj puav ntes hrnoob
tus huab tais no.cov tub rog suav tau tud tua
hmoob raug'ploj ruag lawm ntau orhiab leej,
hmoob thiaj briav bdm siab nrog suav sib tua
feem'muqi ceem kawg,urog'qhov kawg tus nom.
hmoob raug suav tua'tuag ces hmootb thiaj swb
pgob ua suav qhev lawm( qhov uas suav tua tau
hmoob tus nom no twb yog hmoob mus coj suav
i
I
npruav.ros no yos ib
loj heev
"phrliog
tiam B (Brh cenrury)
thooj av xab
xeeb kaum kis xus(Cuizhou)
yog iilqh"" chaw.
zais rog tub sab.zoo kal4/g
Thooj
;r,
peb yuav $um paub Lorn"one": av no
tr""U,vjm
tias peb
hmoob lub neeinyob ,,ru*
tsho;
.ooU nyob
thaj chaw no los nterr,Uwl.thooj
av lcis xus no
{hooj
av
loj
thiab d",
I:q ib
600 kis rus mev(600 killometers) nvri"ntev Ii
dav li 400 kis
lus mev(400 kiJlomet"*irrrooj
av li hais los no
luaj li ib nrab thooj u" ,rruiu
,"t. *rooi* ,ro sabpem toj kawg rau: thooj
av xem xuam(sichuan)
thiab hus kuas,sab ,rruri
hav kawg rau thooj av
Yus nas[yunT2 rhiab
xim(Guangxi)thoob
plaws lub roob kis xus( ",
Cuizhou) Iub roob no
nws ua toj roob-hauv pes
ntau kawg *u* to, nws
siab Ii 800 mev(B'o
ua
rau thooj av no faib u1
"i"r"rr above
,o feem
ua laj roob rilb:lu tgj
laug-iu*
mus
ti nkaus rau,,
sab hnuU poop,.tlrg"; """
nas(yunan)
1^i,
nws siab
txog li 1500- 2.000 mev(iso0-2000
merers above
sea lavel) muaj tej
ntu
ftog li 9000 mev.,,
(3000 meters abo?e
,.ulurr"tlF""ri
,u,
siab ftos 600 _1000
""";i"i uuou.
m."i?oo'-iffi;.*fl
sea lavel) li no nws
t
muaj ib tug dej loj
nfws sab hnub poob mus
""* ,uu
,ib hntib
pern
toj ces mam Ii nnnrs mus
rau sab ntuj nrarnhav
*.-q,.ji1)
Kawg
nyob rau
;;;
f"#
k;;,
t
;;il"r)
ob(2il;il;"":
,il
,
ilt
i
g
lub roob no muaj tej kis dawm zeb,dawm rsua
dawm roob,dawm hav mus los sib cuag zoo
kawg mud qhov zeb,qhov tsua ntau thiab tob
kawg,ntsia mas uraus ntshai heev mual av thiab
pob zeb sib xyaws ntxaws,thooj av kis tshua no
hais'txog toj roob hauv pes zoo li hais no lawm
tseem tshuav fab huab cua siab siab,qis qis,tsis
sib xws,tej hnub no no,tej hnub sov sov,muaJ
daus,npu,te(snow) tib si. Thooj av no feern neeg
suav tsis nyiam nyob,bcawm hais tias thooj av
zoo li no los nws tseem muaj nuj nqis kawg,vim
mud cov-ntoo ruaj thiab zoo, yog hom ntoo
muajnqis heev xws li. Thwj suab,npeb,khej ntau
hom ntoo ruaj heev,cov ntoo zoo muaj nyob ob
qhov chaw xws li. Sab hnub poob trtuib nrab teb
rnuaj 2'lub. zoov loj Loj. Ua rau krs xus(Guizhou)
nyob nto moo lug. Ib lub nyob sab pem toj. Nyob
lub nroog kis xus(Guizhou) rsis muaj kev ioj nws
muaj kev me mus los sib- cuag xwb,yog zoo li no
thiaj ua rau cov suav tsis muij p""lr
yuav
nce mus nrog hmoob nyob tau. Tej zaum muaj
nom tsrv\ / suav yuav tuaj xyuas hmoob mas yuav
tsum ua ntas lfiMv, 8 leej l<r ib tug, tej qhov kev
^/
ftrhab ua pob tsag mas tseem yuav tau. muab
hlua khi rub nce toj mus. Tej no mas kuj ua rau
hmoob tau brais kev nyrab siab kawg, lub teb
chaws thiab suav txoj kam ua rau hmoob zoo li
**.
.
5
no tltiaj ,,ta rau ltntoob thiab sLtav mttaj teeb
llreem tsis sib hauni,lub lzrj sirn kob zoo li no
tsoom neeg hnroob taug l<ev mus los sib cuag
fab ua lag,ua luam,nr.hiav noj,nrhiav haus qlio
me ntsis huj raug tub'sab suav tos kev tua tuag
tej poj niam l.aLlg quab yuam txeeb nyiaj txiag
rnov noj tag du lug,virn tej kev mus tos ii ti tsis
dav,thaurn sib ntsib tsis tau ltev khiav li, tab sis
ho zoo rau feem rog tub sab nl<aum kawg,virn
muaj chaw zSis cuab yeej ua rog nrog
lyr
khoom
haus uas tsis rnuaj neeg irru, ishawb
'oj
tau. Txog xyoo 1681 rnuaj ib tug thawj tub rog
suav coj tau 100 tus tub rog khiav firus nrog
hmoob nyob tau 20 xyoo. trog xyoo f OSZ i<uj
mu ib tug thawj tub rog suav hu ua lnas npos
tau khiav mus rau thooj av yus nas, tiraum nws
llrus hla hrnoob thooj av kis tshuas, hmoob
liuj
tau txo yawg cov riam photn tas nrho,tab sis
yawg tsis ua li cas rau hmoob,yawg tseem qhia
forn hmoob paub siv cov riam phom ntawcl thiab
lrmoob txoj kev filus los ib ,uug ces nco ntsoov
tas li, yawg mauln txhij too haiv neeg hmoob
tsis
mloog suav lus, thaum ntej suav hu hrnoob ua
"-rnan" txij li tiarn,10(10th century) 10s
mus sLlav
thiaj hu hmoob ua "rniab" (mao) iub
no suav
lam hu xwb tsis lzog hmoob npe. Haiv'pe
n..g ,o"
nyob suav teb rnuaj 99 haiv neeg, tab sis xyoo
7962 suav liab tau tshaj tawrn tias haiv neeg rne
nyob tuarn tshoj rnuaj 52 haiv neeg me xwb
_aJ
4CI
Lub laj sim kob ntawcl,hinoob nyob kis
tshuas
(Guizhoul raws li r-us prraj xam [au rnas
hmoob
muaj. 4,500.000 tus, nyob sautn lub roob
kis
t-shuas(guizhou) muaj 200,000 leej, hrnoob
nyob
yu ?pawg loj xws Ii: sab hnub rual pem tol tliiab
hnub tuaj nram hav, vim 2 qhov ,rlirruul zoo
loj
tshaj. Suav thiaj muab hmoob ris
hai, rias:
lrrnoob siav thiab hmoob nyoos, txawm
'pe zoo Ii
ntawd los hmoob tseem nyob riiog suav ua
ke
thiabnce serau suav niaj xyoo. Txog ntua
tsov
rog ntiaj teb zaum ib(word war tstj hmoob
nyob
raws tej tiaj r.oob siab,yug nyuj,yug twm,yug
nees ,yug qaib,npua, hmoob cog pob lcws,piur,
g1b,so9v,cej,rxhuy daj,maj,yuj y.ab cia ua-tshud
lub sij hawm zoo li no, hmoob ku.; raug suav
tuaj
quab yuam ntau tsav,ntau yam ua rau
hmoob
tsis paub yuav ua zaj rwg *riaj zoo,lub laj
sim
kob ntawd huab tais suav uu iug tsis lees
iuub
rxog nws cov suav kev quab yuam hmooL,nws
tsuas nyob tos sau se tau nyiaj xwb,muaj
qee yim
hmoob'uas muaj li 2-3 tug me nyuam es rawv
tsis
.uql nyiaj thern se mas cov nom tswy suav yau
muab tus txiv tua pov tseg coj tus poj niam
nrog
cov me nyuam mus ua suav qhev dawb
tsis them
nqi rau lawv,yog lawv ua suav qhev es lawv
ho
muaj mob tuag, suav muab hlui khi caj dab
luag
mus khawb qhov faus xwb.. tsoom hmoob ttroo.l
'
'l)
ua rog tub
av loj kis tshuas(Guizhou) thiaj savv-v
sab tua sgav, phaum rog no pib xyoo 1725 mus
b(og xyoo iZiZ siv caij nyoog B xyoo nkaus
hmopb thiaj swb suav, thaurn hmoob swb'suav
lawm suav tau uatej yam phem heev kawg rau
hmoob-. Txog xyoo 7734 hmoob tiv tsis taus txoj
kev ua phem,hmoob thiaj rov sawv ib phaum rog
orog-tti.t sib tua dua.hmoob u<eeb tau 4 lub
tttoog xws li: 1 kees xuas. 2. Xees yuas'3 kees
p""t. 4. Kais lis. Hmoob tua suav tuag lawm li
1OOO leej. Raug mob li 6000 leej. Dhau qhov no
los hmoob tseem breeb tau 4 lub zosntxiv(l)huas
pees.(2)kees pees.(3) yus kees.(4) xis xus'qhov
Las hmoob tau muaj yeej no kuj yog tias hmoob
xub xub qhib,nqis tes ua ntej dua. Txoj kam teb
chaws nbrhov li no,huab tais suav nyob pem ceeb
(Beijing) tau poob siab thi{ xa tau 3 pawg tub
rog ioj tuaj puav hmoob.thaum hmoob pom li no
muaj ib rxhia hmoob tau ntshai heev lavw kuj
tau tawm mus nyoo suav,cov hmoob no tsis tau
txais kev hlub dab tsi. Raug suav muab tua pov
tseg tas du ]tg, b{ li ces hmoob thiaj tsis kam
mus thawj nuciv lawm, hmoob ua ib siab nrog
suav sib tua tau ib xyoos b(wm nkaus.suav kuj
raug ploj tuag lawm coob. Huab tais suav chim
siab heev tt*i thiaj xa ib nrg tuam thawj tub rog '
lub npe hu ua. Xas kuas xim. Tuaj hloov cov qub
:
;
-T
.l
.l
i:
:
.
.r47
lb
rov qab, yawg tuam thawj tub rog no tau coj cov
thaib ham puav hmoob zoo li no: muab faib ua
tej pab pawg rau saum lub roob-siab orhua qhov
chaw,faib ib co zoy tnhua txoj kev. Tau-tsis ntev
hmoob kuj swb suav ua ntu zus. Txog thaum
hmoob swb suav kiag lawm, suav tau ua nt?u
yam rau hmoob xws li ntawv taj lem tau hais tias
iub laj sim kob ntawd. Suav hlawv hmoob tsev
lawm.tZ ,O241ub tseg tsis hlawv 3BB lub,hmoob
faug suav tua pov tseg.'!6,7A0 leej, raug ntes
27.OAO leej, nyob hauv 27,OOO tus no suav tau
coj muq tua rau pej xeem saib 2 feem qhia tau
19,000 tus pov tseg, muab tau hinoob
tias: tua
cov pho m, 46,A00 rab thooj av no raug suav
m,tib ua suav tug kiag lawm, bdj 1i ntawd los
tau 50 xryoo tsis hnov hais t)(og hmoob lub npe
li lar,vm. iuU laj sim kob no suav u<oj kev quab
yuam'tsim txom hmp,ob tseem pheej muaj tsis tu
ncua.'Txog xyoo 1/gS -- 1806' hmoo! rov qab
savw ib phaum rog tua suav lub roob loj: kis
tshuas(Guizhou) hus nas(hunan) xem Tuarn'
(sichuan) rag nrho tsoom hmoob tib uchij saunr
tuav riam tuav phom uctrij zo8, caij nyoog ntev
li 20 h+ub xwb hmoob ureeb tau 4lub moos loj
(1) yoos xuas.(2) kias xus.(3) pus xim'(4) xees
lia. Hmoob tus thawj coj hu ua yawg Vwj npuag
li
-1 1
llo'vaI
ffi.l|i.':'l:iT-li,i ,rr*ul' vwi
rrraum ,.o
ro g n,a u
npuag yis xav
llu,
xi.i*'trJ
;:mtil#*
:
*
:ir:T'f
puav
plaws u6u, ;:t.;:':i^rual
hmoob tf,ooU-:
tau 3 ,r, ,T,1r,Xk".:l"j,Lsuav uiiabhnioob sib rua
hmoob tei
a
u iu g,
iliTt*;';f,
tr#t_Xem Ii, "i*
*:,H fi x,J:f, fon;';
rrrioob paur, ,"""rr"s
koj
ib,#:fffffi
,ua
ua ib siab nkaum
;;;;;;;!?Fn**irnUl;
r,uu'p"r;;; suav sib
;il ;; ;: l'.u u, v
;.; lH X"l"Ty,'#
:il'HJsiab ;r;;J;.:,;i:i iYs tus phoo.1 ywg
ntxeev
coj suav tuaj nte;i#il.
zoo
sua
lino larmus
;1F;
,ll1
kvrnr
rua
Thaum
i#;'1Y,i,H,.,:^l,i1s Ji: i tug t,u
lis
u.i sawv
ro, .o.i ffi;?l|:":b
nfti"n'u,
::::"TjToob
nl<awd ob
nrog suav sib
17?6 r"u lqi.rr*
""; Yoo
nrawd muai :tl-t.:.q
uo,
thawj
t1b ros ,uui iu
riur,nir;:;
,u
,,o.tug
'
meej
ff:#ffiIi*H#ii';:il:n,ru'
vwiw,txog
nres rau yaw g
,t^itl_r.".i
tos ces iou rog
qho me nrsis
suav quab
ruam ur*
thawum kawg
1"i*0",,j#J.,:#i#ilrlr?Tl,
i""#::
y1
ri"ri"t
1Bo1 _ 1Bo4
kev
*oon Beem pheej
4h
li.thiaj li rov sawv dua ib
phaum rog hmoob tuaj ntxiv, tab sis tsis loj lawm
mr-laj tsis tu ncua hiag
thaum hmoob swb €uav tag ces suav tau ua tej
yam nruj heev rau htnoob xws li: rnuaj nkuaj
kaw neeg gB7 lub cia kaw hmoob nkaus xwb
txoj hauj lwm zoo li no hmoob tau poob siab loj
lub sij hawm ntawd hmoob muaj neeg txog li
ntawm 3lab tus ( 3,000,000) nyob thaj tsam
ntawd.hos muaj.li ib lab tsib piras txhiab tus.
( 1,500.000 ) nyob sab nraum yog tiam 19.
(19th century) thaum tus tseeb tsim zoo li no
lawm hmoob thi{ nrhiav kev tsiv tawffI tuam
tshbj mus nyob lwm thooj av xws li: nyab laj,los
tsuas, thaib,phaj mab txhua txhia qhov chaw.
b(og xyoo 1800--1805 hmoob tau sab laj
nrhiav kev,tsiv tawm nqis los sab hnub tuaj nrarn
hav, lub laj sim kob no hmoob tau siv cuab yeej
riam phom coj poj niam tub se cab nyuj,cab nees
nrog qaib npuh noob qoob noob loos ntaus kev
thoj nam nkag los rau nyab laj teb thiab los tsuas
'teb feem tsis ntshai leej twg kiag li. Flrnoob nkag
los nyob nyab laj teb thiab nplog teb sab pem toj
thoob plaws. Txawm tias hmoob tau ntaus kev
tawm los li hais no los tseem tshuav hmoob feem
coob tseem nyob tuam tshoj txog niaj hnub noli tiam L9-2O( 19 -20th -centuly) tuam
-
I
I
j
1
-TxU
,
-{ €
tshoj (yaj ces tuam,meem teb) rLts rso-;- ro_3 l.u_i
tsis tus li,tseem muaj sawv loj zuj zus tuaj xi..-b
thaum ntawd muaj ib rug nom ria:r h: r:e _:_
ua: yawg maum txhij too, yarvg tau sai';,- ics ua
tus tuam thawj coj tog suav liab (communiste)
yawg tau hais rau nws cov tub rog hais tias: peb
yuav mus hla cov zos hmoob ntau qhov chaw
peb yuav vam cov pej xeem hmoob pab peb xwb
tab sis hmoob tau raug tub rog suav los sis nom
tswv suav quab yuam lawv los ntau rxheej tiam
lawm thiaj ua rau hmoob ntshai thiab rsis nrseeg
tub rog suav li. Zaum no mas peb yuav hloov
siab, peb yuav hlub thiab pab lawv,peb txhob
lam kov lavw dab tsi. Yog lawv zoo siab pub yam
rwg mas peb mam li yuav xwb,peb yuav ua siab
ntev pab lawv txhua yam uas peb pab tau,peb
txhob ua tej yam txhaum thiab tsis zoo,virn lawv
nyiam kev thaj yeeb,lawv tsis nyiam kev kub
ntxhov, yog peb ua tau li no mas lawv yuav zoo
siab koom tes nrog peb'xwb. Thaum na clv tub
rog suav liab mus txog lub zos twg, lawv ua raws
nraim li yawg maum txhij too tau hais rau lawv
thaum ntej cov tub rog suav liab mus txog :'
hmoob zos hmoob kuj nrshai tab sis hmoob saib
ua cas tub rog sgav ua zoo kawg, hmoob cia li
koom tes nrog tog suav liab ua ib nqag lawm,
4b
thaurn no yawg maum txhij too tau txais cov
neeg hmoob ua tub rog zoo kawg,vim cov neeg
hmoob paub toj roob hauv pes zoo heev. ehov
uas yawg maum tau ua li no vim yawg tau kawm
paub txog hmoob kab lis kev cai,paub hmoob
lub siab xav tau dab tsi ?
:xyoo 7949 yawg maum rxhU roo rau xa ib rug
kws kho rnob (Doctor american) lub npe hu ua
(Ma aitch george haten) mus kho mob rau cov
neeg toj siab uas yog hmoob, thaum no tsoom
hmoob thiaj nrseeg tau tias.yawg maum orhij too
muaj pluaj siab hlub cov neeg txom nyem tiag
ces hmoob thiaj ua ib siab nrog yawg maum trftij
too nyob li lawm.. lub 9 hlis xyoo i-969 nyob
tuam ceeb (Beijing) yawg ruam thawj kwm rsav
suav liab tau tshaj rawm rau lub rooj sab laj loj
nyob ntawm theem 6 qib 50 hais rias: cov
neeg toj siab uas yog haiv neeg me ua zej zos
nyob suav thooj av yuav tau txais kev thaj yeeb
noj qab nyob zoo, thiab nyob nrawm qib 52 qhia
tias haiv neeg toj siab(hmoob) muaj cai nkag ua
tub rog tso pej xeem thiab tub ceev rwm nrog
suav ua ib pawg nyob hauv tseem hwv chaw tswj
teb chaws, tsis tas li nyob ntawm qib 53 tseem
lees paub txog hmoob kab lis kev cai,kev dab
qhuas hmoob tib si.uroj cai no tseem hwv suav
tau tshaj tawm xyog l9S4 kom pej xeem toj siab
4+
nyias muaj nyias nom tswv kav xws li tus tswv
nras( cob khiam) Governor.uas yog neeg hrnoob
mas thiaj ntseeg tau tias; tiam 20th no hmoob
tuam tshoj( yaj ces tuam meem teb) tau
.nyob
'txais
hev thaj yeeb lawm tiag.
:
zai L<eeb kwm hmoob nyob yaj ces tuam meem
teb (*tuam tshoj) uas kuv tau tshawb nrhiav los
ntawm tej neeg laus thiab tej'ntaub ntawv nyob
hauv yaj ces teb tsim meej thiab yaj ces veern
com teb no ntau cov coj los ntsuam xyuas kuj
hais ib yam brawv tsis deb, mas thiaj ntseeg tau
tias yuav mud tseeb xwb li, yog leej trarg ho paub
zoo tshaj qhov no thov muab coj los dhos ntxiv
kom meej tseeb tshaj haj yam zoo xwb.
-
yawg. Major. Tougeu leepalao.
ie