Lohengrino kelias į Vilnių

Vilniaus kultûros savaitraðtis „7 meno dienos“ | www.7md.lt
2013 m. balandþio 5 d., penktadienis
D a i l ë
|
M u z i k a
7md
T e a t r a s
|
|
K i n a s
Nr. 14 (1028) | Kaina 2,50 Lt
|
F o t o g r a f i j a
Br
angûs skaitytojai,
Brangûs
Kvieèiame tapti kultûr
os rëmëjais!
kultûros
Skirkite 2 pr
oc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –
proc.
leidiniui, pelniusiam iðr
ankiø skaitytojø dëmesá.
iðrankiø
Pildydami V
alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05
12,
Valstybinës
FR0512,
odykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodà
nur
nurodykite
30
2725
178.
302725
2725178.
Reikalingà formà galima uþpildyti internete Mokesèiø
.vmi.lt (nuor
odoje „Formos“ ár
aðykite
www.vmi.lt
(nuorodoje
áraðykite
inspekcijos tinklalapyje www
FR05
12 ir uþpildykite PDF formato blankà).
FR0512
Dëkojame visiems
aëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiems
visiems,, pr
praëjusiais
palaikiusiems..
2
Ðokio spektaklis „Romeo ir Dþuljeta“
5
Lohengrino kelias á
Vilniø
Justës Venclovaitës meno projektas
6
Miriam Meras ir Þibunto Mikðio paroda
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 5 d. | Nr. 14 (1028)
NUOTR.
Richardo Wagnerio „Lohengrino“ premjera LNOBT
Þibuntas Mikðys. „Skarmalø vëpûtiniais“ (Leonas Lëtas). 1949 m.
Restauruota Lukiðkiø Dievo Motinos ikona
7
M. ALEKSOS
Jûratë Katinaitë
Richardo Wagnerio operø pastatymai Lietuvoje vis dar prilygsta novatoriðkiems þygdarbiams. Tai, kas
tarptautinëje erdvëje jau seniai tapo kasdiene operos teatrø duona,
LNOBT scenoje tampa rizikingu
repertuariniu proverþiu, kuris neprognozuojamai gali paveikti publikos srautus. Jei Lietuvos publika
bûtø pratinta prie ðios duonos anksèiau, jos skonis bûtø áaugæs á receptoriø genofondà, kaip kad nutiko su
Giuseppe Verdi „Traviata“ ar „Don
Karlu“.
Antai 1995 m. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas
Gintaras Rinkevièius kartu su reþisieriumi Oskaru Korðunovu pateikë dràsià aniems laikams populiariausio Wagnerio „hito“ – „Skrajojanèio
olando“ – interpretacijà, sukëlusià
diskusijas (ðiandien anà pastatymà
pavadintume tradiciniu). Tai buvo
antrasis ðios operos pastatymas po
karo (pirmasis – 1978 m. tuometinëje VAOBT scenoje), o 2004 m. vël
pastatyta amerikietës Francescos
Zambello, opera sëkmingai ásibuvo
LNOBT repertuare. Apie 1969-øjø
„Lohengrinà“ iki ðiol sklando legendos tarp vyresnës kartos melomanø. Bûta ir „Tanhoizerio“ trumpo uþklydimo, bûta Wagnerio operø
pastatymø tarpukariu Valstybës
teatre, taèiau jø recepcijos istorija
ið esmës nutrûko sovietmeèiu ir lieka tik faktais. Nors pastaraisiais metais LNOBT repertuarà papildë
„Valkirija“, veikiausiai dël apmaudþiai nenusisekusio pastatymo ji netapo dar viena Wagnerio prisijaukinimo galimybe.
Þvelgiant retrospektyviai gaila,
kad vyresnës kartos apsiëjo be Wagnerio. Matyt, kojà pakiðo ne tik ideologija (pokario deðimtmeèiais Wagnerio muzika dël jos susaistymo su
Hitleriu buvo daug kur ignoruojama, kà jau kalbëti apie „Didájá Tëvynës karà“ laimëjusià Sovietø Sà-
jungà), bet ir bûgðtavimai „iðdraskyti“ balsus, orkestrui aprëpti mistifikuotà Wagnerio dramaturgijà. Tad
apmaudu, kad tokiø dainininkø kaip
Graþina Apanavièiûtë, Nijolë Ambrazaitytë, Valentinas Adamkevièius,
Birutë Almonaitytë, Irena Milkevièiûtë, Vaclovas Daunoras karjera,
brandusis, oteliðkasis Virgilijaus
Noreikos laikotarpis praktiðkai apsiëjo be Wagnerio muzikos. Toji patirtis mûsø kraðte bûtø suformavusi
truputá kitokius publikos suvokimo
ágûdþius, vokalo tradicijas bei pedagogikos standartus.
Taigi Lietuvos publika yra daugiau girdëjusi ne paèios Wagnerio
muzikos, o gandø apie nepakeliamai ilgas ir sudëtingas jo operas. Þinoma, áraðai, radijas, o pastaruoju
metu – „Mezzo“ TV bei kino teatrø transliacijos suteikia daugiau galimybiø, taèiau gyvas spektaklis –
kas kita. Jis ir suformuoja tikràjá inNUKELTA
Á
3
PSL.
1 psl.
Ð o k i s
Plastinis konspektas
Judesio spektaklis „Romeo ir Dþuljeta“ Rusø dramos teatre
Helmutas Ðabasevièius
Vis daþniau Rusø dramos teatro
spektakliuose tenka susidurti ne tik
su reþisûrinëmis, bet ir su choreografinëmis ambicijomis. Galima
manyti, kad toks ádomus teatro kalbos posûkis susijæs su ðiame teatre
daþnai dirbanèia reþisiere, Lietuvos
muzikos ir teatro akademijos pedagoge, prieð keletà metø garsëjusios
Telðiø teatro studijos „Aglija“ vadove Laima Adomaitiene. Naujausias
tokio pobûdþio darbas sukurtas sveèio ið Vengrijos – Budapeðte dirbantis
pedagogas, reþisierius ir choreografas
Peteris Uray pastatë judesio spektaklá
„Romeo ir Dþuljeta“, kurio afiðoje, ko
gero, net ir nebereikëtø Williamo Shakespeare’o pavardës, o ðalia aktoriø pakaktø personaþø vardø be paaiðkinimø ir socialiniø nuorodø.
Reklaminë spektaklio kampanija buvo korektiðka ir tiksli – þadëta
daugiau maþiau tiek, kiek iðtesëta.
Spektaklá kuriant dalyvavo scenografas Marijus Jacovskis ir kostiumø
dailininkë Aleksandra Jacovskytë.
Jø sumodeliuota vizualinë aplinka
asketiðka, funkcionali ir paveiki. Scenoje esantys daiktai – stalai, këdës –
naudojami plastinëms kombinacijoms paryðkinti, o pagrindinis scenovaizdþio elementais – skydas su jame
susmaigstytais strypais bei kopëèiomis – leidþia sukurti reljefiðkas keliø
lygiø reþisûrines kompozicijas.
D. MATVEJEVO
Judesio spektaklis, á valandà panûdæs sutalpinti poetiná Shakespeare’o
tekstà, virto þinomo siuþeto konspektu: gerai jausdamas ritmà ir
tempà, reþisierius nuosekliai pasakoja istorijà. Choreografinës uþduotys, su kuriomis jau ne kartà yra
susidûræ Lietuvos rusø dramos teatro spektakliø – Laimos Adomaitienës „Bëganti su vilkais“, „Trys mylinèios“, Jono Vaitkaus „Vargas dël
proto“, „Eglutë pas Ivanovus“ – atlikëjai, ðiame kûrinyje dar didesnës. Peterio Uray „Romeo ir Dþuljetà“ galima vadinti ðokio spektakliu, nes jis
sukurtas pirmiausia supaþindinus aktorius su ðiuolaikinës choreografijos
darbuose naudojamomis technikomis –
kontaktine improvizacija, akrobatika, kovos menø principais.
Dauguma atlikëjø – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ketvirta-
NUOTR.
kursiai, kartu su jais vaidina Valstybinio Vilniaus maþojo teatro aktorius
Leonardas Pobedonoscevas, dalyvavæs keliuose Anþelikos Cholinos
spektakliuose, Rusø dramos teatro
aktoriai Valentinas Novopolskis, Valentinas Krulikovskis, Julija Krutko,
„Aglijos“ studijos artistas Jonas Rimeika. Kai kurie atlieka po kelis
vaidmenis, visi demonstruoja iðtvermæ ir gerà fiziná pasirengimà,
o tai judesio spektakliuose ypaè
svarbu. Vaidinantiems neteko iðtvermës reikalaujanèiø judesio uþduoèiø
maskuoti pantomimos priemonëmis
ar vaidmens psichologizavimu – intensyvius jausminius iðgyvenimus provokavo aktyvus, koncentruotas veiksmas. Judesiu grindþiamos scenos,
nors ir preciziðkai surepetuotos, neprarado organiðkumo ir tapo svarbiausia priemone charakteriams ir
sceniniams paveikslams plëtoti.
Pagrindiniø vaidmenø atlikëjai –
Telmanas Ragimovas (Romeo) ir
Jelena Orlova (Dþuljeta) – gerai
„susivaidinusio“ ansamblio nariai,
patrauklûs neforsuojamais, melodramos vengianèiais jausmais, gebantys
sujungti choreografiná personaþo þenkliðkumà ir emociná konkretumà.
Reþisierius gerai jauèia ir scenos,
ir spektaklio erdvæ, iðradingai derina iðorinës energetikos prisodrintas
grupines scenas su atskirø veikëjø
duetais – taip sukuriamas darnus ir
harmoningas spektaklis, kuriame
beveik nepasitaiko veiksmo ar prasminiø „duobiø“, dekoratyvaus tuðèiaþodþiavimo.
Ne visos pasakojamos istorijos linijos vienodai ryðkios – Rozalindos
temà numanyti gali, o Pariui skiriamas fragmentiðkas dëmesys, nors bûtent dël jo Dþuljeta buvo priversta
pasirinkti kapo rûsá. Bet spektaklis
patrauklus ansambiðkumu, solavimo ambicijø prislopinimu ir apibrëþta individualioms improvizacijoms skirta erdve, kurioje reþisierius
ir choreografas iðlieka plastinæ materijà ir prasmes organizuojanèia
svarbiausia jëga.
Taèiau Uray kûrinys neiðvengë
daugeliui ðiuolaikinës choreografijos
siuþetiniø spektakliø bûdingø trûkumø – visø pirma muzikinës medþiagos nenuoseklumo ir tam tikro pavirðutiniðkumo, o tai daþnai
neleidþia uþsimegzti autentiðkam,
intriguojanèiam, neprognozuojamam spektaklio ir þiûrovo jausminiam kontaktui. Kiekvienà scenà
lydintys muzikos garsai – lyg ir tinkamos nuotaikos ar spalvos, bet kartu pernelyg universalûs, dekoratyvûs,
galimi ir kitokio siuþeto atkarpoms
iliustruoti. Kartais atrodë, kad geriausias veiksmo garsinis fonas bûtø
natûralûs fizines artistø pastangas
liudijantys triukðmai.
Kai kurie reþisûriniai ir plastiniai
epizodai, nors ir organiðki, nuosekliai ákomponuoti á bendrà spektaklio audiná, kelia déjâ vu áspûdá, todël
geriausia bûtø ðá spektaklá þiûrëti iðsilaisvinus nuo kultûrinës patirties
bagaþo – tuomet labiausiai tikëtinas autentiðkas, nuoðirdus kûrinio
ir jo suvokëjo ryðys. Ið esmës plastiðka, emocinga ir jautri paskutinë
spektaklio scena Dþuljetos kapo
rûsyje primena ne vienà iki tol matytà choreografinæ ðios temos interpretacijà. Tariamos ir tikros mirties asociacijø mazgas sunarpliotas
iðradingai, leidþiant apèiuopti trapià vilties ir nevilties, bûties ir nebûties ribà, suvejant tamsoje nykstantá amþinai susipynusiø kûnø
kamuolá. Gal toks ir galëjo bûti spektaklio finalas – nes mirusiø jaunuoliø palaikø iðeksponavimas prieð
juos dar sutartinai nukeliant skrybëles pasirodë pernelyg didaktiðkas ir
iliustratyvus.
In memoriam
Valdui Gedgaudui pavëjui
(1962–2013)
Suþinojæs liûdnà þinià apie Valdo
mirtá paskambinau vienam ið „Svetimø“ Alvydui Ðlepikui, kad paþadintø
ið staigaus ir netikëto sukrëtimo. Prieð
kelias savaites Pilies gatvëje buvau sutikæs Valdà. Vaikðtinëjome, ðnekuèiavomës, pokðtavome. Atrodë sveikas kaip erþilas, tad netikëta þinia
apie jo mirtá ir sunkià ligà man buvo
tarytum perkûnas ið giedro dangaus.
Vadinasi, buvom gerokai toli vienas
kito, nors retsykiais likimas lëmë pabûti visai ðalia ir pajusti nesumeluotà draugystæ, kurià retai aptiksi narcizø raðytojø bendruomenëje.
Mes, ðiek tiek vyrëlesni Marcelijaus Martinaièio Vilniaus universitete suburto literatø bûrelio „pameistriai“, gana akylai stebëjome
po mûsø susibûrusios „Literatø kalvës“ darbus. M. Martinaitis tas pats,
literatø bûrelis tas pats, bet jie kaip
kokie keturvëjininkai deklaravo,
kad yra kitokie – „Svetimi“, kai tuo
pat metu „Sietynas“ stengësi kultûroje ir atgimstanèioje visuomenëje
ieðkoti bendrystës ir savumo saitø.
Vyrai jie buvo puikûs ir talentingi,
o ir labai saviti, kà liudija visiðkai
skirtingos jø gyvenimø trajektorijos.
Beje, ne kartà susiëjusios su mûsiðkëmis.
2 psl.
1995-øjø gruodþio mënesá iðvaþiavau padirbëti á Visbá, á raðytojø
ir vertëjø kûrybos namus. Kartu su
manim vaþiavo ir keltais plaukë a.a.
Tomas Arûnas Rudokas. Jis beveik
nemokëjo angliðkai, jautësi ne savo
rogëse, tad turëjau bûti jam uþ vertëjà vakarais, kai marga raðytojø
publika susësdavo pabendrauti ir
vienà kità butelá vyno iðgerti. Po trijø savaièiø man gerokai ðis vaidmuo
nusibodo ir pradëjo galvoje kirbëti
mintis, kad reikëtø tylutëliai susikrauti lagaminà ir ið tø Visbio kûrybos namø bëgti atgal á savo namus, nes kûrybos darbai siaubingai
nesisekë. Ir kai beveik buvau apsisprendæs, atsitiko visai nenumatytas nuotykis. Rytà beldþiasi kaþkas
á mano celës duris. Atidarau ir netikiu savo akimis. Prieð mane su lagaminu stovi Valdas Gedgaudas.
Buvimas apsiverèia aukðtyn kojom,
nes su juo ið tikro turëjom apie kà
paðnekëti. Pradedam „tvarkyti“ lietuviðkas lauktuves, aiðku, prisijungia ir T.A. Rudokas, tai bendromis
pastangomis lauktuves „ásisavinam“. Kità dienà á Visbá suguþa gausybë sveèiø ið Rodo salos, Atënø,
Albanijos, kultûros funkcionieriø ið
Stokholmo ir Danijos dalintis cen-
tro patirtimi, mat ketina panaðø vertëjø ir raðytojø centrà steigti Rodo
saloje. Vakarëlis. Uþstalëj susëda
gal 30 ar 40 þmoniø. Paeiliui kiekvienas prisistato, kas formaliai, kas
kokiu eilëraðèiu ar trumpu papasakojimu apie save. Matau, kad jiems
labai ádomus jaunas estø raðytojas
Emilis Tode, o mano draugas Otto
Arders, puikus poetas, neádomus.
Neádomûs ir mes su T.A. Rudoku,
ir tà skandinaviðkà atsainumà pajunta Valdas. Jis atsistoja, prieina prie
pianino salës gale, atvoþia dangtá ir
pradeda skambinti Beethoveno „Likimo“ simfonijos gabalà. Puikiai.
Biurgeriai nuðèiûva, ir apima toks
graudþiai geras jausmas, kad mes nesame ðioje puotoje tik tretieji broliai,
ir pasidaro tiesiog smagu sieloje, kai
matai, jog tiems funkcionieriams sudauþyta turtingojo gero dëdës puikybë ir ima rausti ausys. Provokacija pavyko.
Kita pavykusi Valdo provokacija.
Buvome Druskininkø poetiniame
rudeny, kuriame vyksta tradicinis
anoniminio eilëraðèio konkursas.
Vertinimo komisijà sudarë labai
garbingi literatûros ir kalbos þinovai, teko joje dalyvauti ir man. Buvo pateikta svarstymui gal pusðim-
R. ÐUIKOS
tis anonimø eilëraðèiø, ir be didesniø ginèø mes iðrinkome puikiai sukaltà ilgokà silabotoniná ketureiliø
eilëraðtá. Paskui komisijos nariai
ëmë spëlioti, kieno èia taip gerai juvelyriðkai paraðytas kûrinys? Mums
daugiausiai átarimø kilo, kad tai Donaldo Kajoko tekstas, nes buvo suraðytas labai plastiðkai ir muzikaliai.
Ir visiðkas netikëtumas buvo, kai
vertinimo komisija paskelbë laimëjusio eilëraðèio numerá, o á scenà iðëjo ne Kajokas, o Valdas. Jis puikiai iðmanë poetikos subtilybes,
NUOTR.
daþnai savo raiðkoje aukodamas barokines groþybes vardan kalbëjimo
nesumeluotu ðaiþoku balsu.
Valdas labai gerai jautë kasdienybës dramaturgijà, kà liudija jo
poezija, kalbëjimai apie literatûrà,
paskutiniai raðiniai bei konfliktai
dël kontroversiðkos kultûrinës raiðkos mûsø teatre. Pavymui galiu pasakyti: man jis buvo savas, o susitaikiusiems ir prisitaikiusiems –
nepritapæs ir svetimas.
LIUDVIKAS JAKIMAVIÈIUS
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 5 d. | Nr. 14 (1028)
M u z i k a
Lohengrino kelias á Vilniø
ATKELTA
IÐ
1
PSL.
divido santyká su operos menu. O
„gyvas“ Wagneris pas mus vis dar
rizikinga naujovë. Ir jei 2013-ieji nebûtø kompozitoriaus jubiliejiniai
metai, kaþin ar ir naujasis „Lohengrinas“ bûtø uþklydæs á Vilniaus scenà. Tiksliau, nusileidæs su paraðiutu, kaip kad sumanë spektaklio
reþisierius Andrejas Þagaras. Pagal
jo sumanymà, Lohengrinas – neþinomos valstybës ðnipas, nusileidæs
paraðiutu apginti neteisingai brolþudyste apkaltintos vilnietës Elzos.
Kadangi operos veiksmas reþisieriaus valia ðiame pastatyme vyksta
prieð karà, kai Vilnius atsidûrë politiniø átampø epicentre – Sovietø
Sàjungos „diplomatinëmis“ priemonëmis miestas gràþintas Lietuvai, traukiasi lenkø valdþia, sklando artëjanèios sovietø okupacijos ir
Antrojo pasaulinio karo nuojauta –
þiûrovui paliekama teisë paèiam
spræsti, su kuriomis anuometinëmis
jëgomis ir pajëgomis tapatinti operos
personaþus (kareiviðkos choristø uniformos niekaip nenurodo, kuriai valdþiai ar valstybei jie atstovauja).
Pagrindine scenografijos idëja
pasirinkta klasicistinë Vilniaus katedra, á kurià ieðkoti nusiraminimo
ir iðgirsti naujienø renkasi politiniø
ávykiø sutrikdyti miestelënai. Istoriniam koloritui sustiprinti reþisierius panaudojo dokumentinius
prieðkario Vilniaus kadrus. Lëtai
slenkantys, trûkèiojantys archyviniai
kadrai skaidrià operos áþangos muzikà, perteikianèià Lohengrino tëvynës – Gralio karalystës – dvasià,
regis, trikdo. Muzika srûva nepaliaujama srove, stiprëja, tirðtëja, o
filmo kadrai jà nervingai pertraukinëja. Toks pirmas áspûdis. Vëliau
ðie vaizdai vël pasitelkiami per kitø
veiksmø áþangas, tad juo toliau, juo
labiau jie susilydo su muzika, iðtirpsta pirminis pasiprieðinimas, sakyèiau, akis jø monotoniðkà trûkèiojimà jau priima kaip sraunià tëkmæ.
Praëjus keletui dienø po premjeros
(kovo 22–24 d.), raðant ðias eilutes
ir klausantis „Lohengrino“ áraðo, nevalingai prieð akis vël iðkyla lëtai
slenkantys nespalvoto filmo kadrai...
Tad esu linkusi pateisinti ðià reþisieriaus iðmonæ, juolab spektaklyje ji
neákyriai plëtojama, neprimetant
konkretybiø ir per toli nenubloðkiant nuo Wagnerio sumanytos fabulos, neiðkreipiant personaþø charakteristikø ir motyvacijos. Vis dëlto
Wagnerio adoruotas mitinis pasaulis èia susitraukia ir uþleidþia vietà
realiai istorijai, kompozitoriaus idëjinis patosas supaprastinamas ir
opera virsta þmogiðkø aistrø drama.
Todël Lohengrino nusileidimas paraðiutu, uþuot atplaukus gulbës
traukiama eldija, èia logiðkas ir átikinantis.
Muzikinë Wagnerio dramaturgija stipri ir organiðka, deja, jo libretai nëra tokie nuoseklûs, sklandûs,
kaip laki, leitmotyvais inkrustuota
„begalinë melodija“. Todël reþisieriams tenka pasukti galvà, kaip uþglaistyti taip kompozitoriaus akcentuotos muzikos, þodþio ir draminës
iðraiðkos dermës nedarnumus, kai
muzika verþliai pulsuoja, o scenoje
praktiðkai nëra veiksmo, kartojamos ne itin reikðmingos teksto frazës. Todël ir ðiame pastatyme neiðvengta statiðkumo pirmo veiksmo
chorinëse scenose. Antrajame siekiama iðjudinti sustojusá veiksmà
procesijos scenoje prieð vestuves, taèiau chorui parinkta choreografija
(choreografë Elita Bukovska) veikiau áneða banalumo, primindama
nesudëtingus saviveikliniø ðokëjø
ansambliø pasirodymus, puoselëtus
sovietmeèiu. Verèiau jau ði scena
bûtø iðlikusi statiðka.
Taèiau tai nesugadina bendro
spektaklio ritmo, plëtojamo asketiðkame, minimalistiniame scenovaizdyje (scenografas Reinis Suhanovas),
kuris leidþia skambëti intensyviai ir
emocijø prisodrintai Wagnerio muzikai, nekonkuruodamas su ja ir neuþgoþdamas jos papildomais prasminiais
sluoksniais. Vienintelë sureikðminta
scenografijos detalë – scenos gilumoje esanti (tarytum katedros centrinis
altorius) galingo ðviesos pluoðto nutvieksta ertmë, kuri yra tiltas tarp
dieviðkojo ir þmogiðkojo pasauliø.
Ið èia á ðá pasaulá áþengia ir finale já
palieka Lohengrinas, èia vyksta jo
ir Elzos jungtuvës...
Pilkðvi scenovaizdþio tonai, santûri ðviesø amplitudë ir vaizdo projekcijos (ðviesø dailininkas Kevinas
Wyn-Jonesas) kuria lyg nuo senumo papilkëjusios ir ðiek tiek gelstelëjusios nespalvotos fotografijos
áspûdá. Taip daþniausiai ásivaizduojame 4-àjá praëjusio amþiaus deðimtmetá, susikûræ ðiuos ávaizdþius
ið archyviniø fotografijø ir dokumentiniø kino kadrø. Laiko þenklus
ryðkina ir stilingi Kristînes Pasternakos kostiumai. Vis dëlto Elzos –
pagrindinës lyrinës herojës – kostiumai neákvepia. Pirmasis jos pilkas
apsiaustas perdëm nejaunatviðkas,
todël þiûrovo reakcija – sumiðimas,
vietoj jaunos merginos iðvydus lyg
pagyvenusià, pavargusià moteriðkaitæ. Ir prieðingai, pirmasis Ortrûdos kostiumas – akinamai baltas,
romantiðkas apsiaustas. Balta spalva simbolizuoja tyrumà, nekaltumà, gërá, tad kam toks akcentø sukeitimas? Nepasitarnauja Elzos
charakteristikai ir nykaus silueto
suknelë, su kuria ji pasitinka Lohengrinà. Geresnio áspûdþio nesukuria ir vestuvinis Elzos apdaras. Elza kilminga, bet jos vestuvinë
suknelë atrodo daugiau nei kukli, palyginti su grakðèiais chorisèiø kostiumø siluetais.
Ðis pastatymas – saugus, pamatuotas, atsargiai modernus, neðokiruojantis tradiciðkai nusiteikusios
publikos ir neverèiantis nuobodþiauti reiklesnio skonio ðiuolaikiðko teatro iðpaþinëjø. Panaðaus minimalistinio scenovaizdþio spektakliø su
veiksmo perkëlimais á vienokià ar kitokià epochà dabar galima iðvysti
daugiau nei atvirai ðokiruojanèiø ar
tradiciniø. Sakyèiau, ðis pastatymas
atitinka naujàjá gero skonio standartà tarptautinëje operos rinkoje.
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 5 d. | Nr. 14 (1028)
Sandra Januðaitë – Elza, Ferdinandas von Bothmeris – Lohengrinas
Muzikinis operos atlikimas ðákart
vertas iðskirtinio ávertinimo. Su Wagnerio muzika jau apsipratæs LNOBT
orkestras (be minëtø „Skrajojanèio
olando“ ir „Valkirijos“ pastatymø sezono pradþioje ávyko baleto „Tristanas ir Izolda“ pagal Wagnerio muzikà premjera) skambëjo labai gerai,
be bûdingø premjeriniø slydinëjimø.
Spektaklio muzikinis vadovas dirigentas Robertas Ðervenikas ið esmës
debiutavo kaip Wagnerio muzikos
atlikëjas – tai jo pirmoji pastatyta ðio
kompozitoriaus opera. Tarytum iðlaikytas vynas plûstelëjo dirigento
energija, muzika pulsuote pulsavo,
tad galëjai pasinerti á jà lyg á fiziná
kûnà, regis, net teatro akustika pagerëjo nuo susikaupusios, áelektrintos atlikëjø skleidþiamos energijos.
Puikiai pasirodë ir LNOBT choras, ðákart ne tik preciziðkai parengæs muzikiná tekstà, bet ir pasidavæs
dirigento sugestijai, atskleidæs anksèiau negirdëtø spalvø, subtilumo.
Elzos vaidmená atlikusios Sandros Januðaitës biografijoje ðis pastatymas atveria naujà jos karjeros
etapà. Dainininkë iðsilaisvino, ásijautë á personaþà, jos emocijos tapo
svarbiausia spektaklio aðimi. Regis,
pagaliau ji sutiko savo reþisieriø, kuris padëjo iðskleisti jos artistiná potencialà. Vokaliniu poþiûriu Januðaitë pasiekë brandà, techniðkai ji
ávaldþiusi savo didþiulá, platø balsà
taip, kad jis atlieptø visas jos intencijas. Ir vis dëlto norëtøsi platesnës
vokalo spalvø paletës, iðraiðkingesnës lyrikos, kitaip tariant, personaþo emocinës raidos balse, ne tik vaidyboje. Tikëtina, kad Januðaitës
Elza dar bræs, ji – gerame kelyje.
Lohengrino vaidmená sukûræs vokieèiø dainininkas Ferdinandas von
Bothmeris – nepaprastai graþaus,
ðviesaus tembro tenoras. Savo lyrine, trapia prigimtimi jo balsas tarytum visai ne vagneriðkas, taèiau Lohengrinas – dieviðkas personaþas,
atstovaujantis gëriui ir meilei, tad
dainininko balso skaidrumas praturtino jo kuriamà personaþà.
Inesos Linaburgytës Ortrûda scenoje pasirodo lyg viesulas. Jos vaidmens emocinë skalë finale iðmuða
visus saugiklius ir perlipa spektaklio dinamines ribas, atsidurdama
anapus Wagnerio estetikos, áneðdama slaviðkojo ekspresionizmo ele-
M. ALEKSOS
NUOTRAUKOS
mentø. Taèiau antro veiksmo ansamblinëse scenose su Telramundu
ir Elza dainininkë buvo nepalyginamai stilistiðkai ir vokaliðkai adekvatesnë, iðties prikaustydama publikos
dëmesá. Dainiaus Stumbro Telramundas – puikiausias árodymas, kad
dainininkas yra tikras vagneristas,
didþiulis skambus balsas liejasi be
suvarþymø, maloniai nustebino ir jo
prabudusios artistinës ambicijos.
Su sëkmingu debiutu galima pasveikinti Tadà Girininkà – Karaliø.
Graþiai ávaldytas vokalas teikia vilèiø
dël jaunojo artisto tolesnës raidos.
„Lohengrinas“ maksimaliai sutelkë LNOBT pajëgas, árodë, kad
muzikantai áveikia sudëtingesnius veikalus. O publika? Treèiosios premjeros vakarà (kovo 24 d.) prieð treèiàjá veiksmà salë gerokai praretëjo.
Galbût vëlyvas laikas sekmadiená iðgàsdino vilnieèius? O gal þmonës
nebepajëgûs atsiriboti nuo kasdienybës ir keturias valandas susikaupæ klausytis romantinës patetikos
sklidinos muzikos? Laikas parodys,
ar ðis „Lohengrinas“ priartins Lietuvos publikà prie ekscentriðkojo
Wagnerio.
Dainius Stumbras – Telramundas, Inesa Linaburgytë – Ortrûda
3 psl.
M u z i k a
Kasmetiniai pavasario pranaðai
XV tarptautinis muzikos festivalis „Sugráþimai“
Auðra Duobienë
Lietuvos muzikø rëmimo fondo
sumanytas festivalis „Sugráþimai“
jau daugelá metø skambiai pranaðauja pavasará. Ðiemet jubiliejinis
XV tarptautinis muzikos festivalis
„Sugráþimai“ pakvies á 16 koncertø
Vilniuje, Kaune, Marijampolëje ir
Utenoje. Festivalyje sveèiuosis muzikai ið JAV, Norvegijos, Austrijos,
Vokietijos, Rusijos, Italijos, D. Britanijos, Japonijos, Kinijos, Australijos (Tasmanijos) ir Gernsio salos.
Turësime progos klausytis 12 lietuviø, studijuojanèiø ir gyvenanèiø uþsienyje, 6 jø kolegø ir 16 muzikø ið
Lietuvos. Kaip ir kasmet, festivalis
paþers pluoðtà ádomios muzikos, pakvies á kupinus jaudulio ir naujø atradimø susitikimus.
Festivalis prasidës vokalinës muzikos koncertu balandþio 8 d. Vilniaus universiteto Ðv. Jonø baþnyèioje. Dainuos sopranas ið JAV
Jûratë Ðvedaitë su kolegomis ið Lietuvos. Jûratë yra kompozitoriaus
Jono Ðvedo vaikaitë, „Connecticut
Lyric Opera“ solistë, sukûrusi 20
operos vaidmenø: Rosina, Grafienë, Dona Ana, Pamina, Violeta,
Adina, Tatjana, Antonija, Dþuljeta,
Neda, Toska, Desdemona. 2010 m.
Niu Londono laikraðtyje „The Day“
Amerikos muzikos kritikø paskelbtoje kasmetinëje apþvalgoje „Nuo
Bostono iki Niujorko“ J. Ðvedaitë
buvo ávardyta kaip viena ið vertingiausiø ir áspûdingiausiø 2010 metø menininkø ir atlikëjø.
Vokalistø gretas festivalyje papildys tenoras ið Vokietijos Mindaugas
Jankauskas. Studijas baigæs LMTA,
2006 m. debiutavæs Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre,
Mindaugas sukûrë vaidmenø Hamburgo bei Miunsterio operos teatruose, tobulinosi meistriðkumo kursuose pas þymius dainininkus bei
dalyvavo ávairiuose festivaliuose:
„Auksinë kaukë“, „Banchetto musicale“, „Schleswig Holstein Musik Festival“, „Passages“, „Theatre en May“
bei kituose
Festivalis sulaukë nemaþai stygininkø. Tai Povilas Syrrist-Gelgota –
plataus profilio altininkas bei dainininkas, Oslo filharmonijos orkestro
narys, ieðkantis sàsajø tarp klasiki-
Anonsai
Atvelykio koncertas
Balandþio 7 d., sekmadiená, 16 val.
Taikomosios dailës muziejuje ansamblis „Vilniaus arsenalas“ rengia
Atvelykio koncertà.
„Vilniaus arsenalo“ Atvelykio
koncertai Taikomosios dailës muziejuje jau tapo graþia tradicija: visuomet þinome, kad tà sekmadiená
mëgausimës muzika – greta ástabios
klasikos, jaudinanèiø romantikø kûriniø skamba ir ðiuolaikiniai opusai.
Ðiame koncerte po Ludwigo van
Beethoveno Trio G-dur fleitai, altui ir fortepijonui ir Maxo Brucho
maldos „Kol Nidrei“ altui ir fortepijonui ansamblis atliks dvi dalis ið
4 psl.
Jûratë Ðvedaitë
nës bei ávairiø tautø liaudies muzikos. Á savo koncertø repertuarà jis
átraukia lietuviø kompozitoriø kûrinius, lietuviø liaudies dainas bei á
norvegø kalbà iðverstà lietuviø poezijà. Vilniuje Povilas grieð su violonèelininke Toril Syrrist-Gelgota. Ji yra
ansambliø „Duo Oktava“, „A Corda“
bei Oslo filharmonijos orkestro narë, dalyvavo daugelyje tarptautiniø
kamerinës muzikos festivaliø, kaip
solistë su orkestru koncertavo Norvegijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje,
grieþë reèitalius Vilniuje, Maskvoje
ir Osle. 2007 m. Toril su vyru Povilu
áraðë CD „Pilgrimage“.
Smuikininkë Ieva Pranskutë kaip
solistë debiutavo 1998 m. su Lietuvos kameriniu orkestru. Ðiuo metu
studijuoja Muzikos ir vaizduojamøjø
menø universitete Vienoje. 2008 m.
ji subûrë styginiø kvartetà, kuriame
grieþë I smuiku (kvartetui vadovavo
Audronë Vainiûnaitë). Kvartetas surengë koncertà prestiþinëje „Wigmore Hall“ Londone, 2011 m. koncertavo Europos Parlamente Briuselyje.
„Sugráþimø“ koncerte Ievai talkins
daugelio tarptautiniø konkursø laureatë pianistë Morta Grigaliûnaitë,
studijuojanti Karaliðkojoje muzikos
akademijoje Londone. 2010 m. Morta atliko solinës ir kamerinës muzikos programà „Wigmore Hall“
Londone, surengë reèitalá festivalyje „Prima la Musica“ Prancûzijoje.
Kitame festivalio koncerte Morta Grigaliûnaitë muzikuos duetu su
altininke Ugne Tiðkute. Nuo 2007 m.
ji grieþia þinomuose orkestruose:
Zoltano Kodãly pasaulio jaunimo
orkestre, „Jaunesses Musicales“ pasaulio jaunimo orkestre, „Musik Podium Dresden-Venezia“ baroko ansamblio projektuose, Simono Rattle’o
projekte su Londono Karaliðkaja
Âstoro Piazzollos „Tango istorijos“
bei mûsø publikai maþai girdëto
prancûzø neoklasiko Jeano Franšaix
nuotaikingà, þaiþaruojantá Trio fleitai, altui ir fortepijonui.
Kolektyvui ypaè svarbi dabarties
lietuviø muzika, jo iniciatyva gimsta nauji kûriniai. Ðá kartà skambës
Giedriaus Svilainio kûrinio „STOP.
Play Crazy Jazz!“ fleitai, altui ir fortepijonui, sukurto bendradarbiaujant su Lietuvos kompozitoriø sàjunga, premjera.
L N F I N F.
Choro ir muðamøjø
instrumentø koncertas
Balandþio 13 d., ðeðtadiená, 19 val.
Filharmonijos Didþiojoje salëje
muzikos akademija ir „Encuentro de
Musica Santandere“ su profesorium
Peteriu Csaba. Ðiuo metu ji yra Europos Sàjungos jaunimo orkestro
(EUYO) atlikëja.
„Sugráþimø“ stygininkø gretas
papildys ir violonèelininkas, Sankt
Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo
konservatorijos studentas Dmitrijus
Berezinas. Jis yra koncertavæs su Latvijos muzikos akademijos, Ðv. Kristoforo, Lietuvos, Vokietijos „Pforzheim–Rutesheime“ kameriniais
orkestrais, Lietuvos nacionaliniu
simfoniniu orkestru. Nuo 2011 m.
Dmitrijus yra Sankt Peterburgo violonèelininkø ansamblio narys, su
ðiuo ansambliu gastroliavæs Lenkijoje, Italijoje, áraðæs kompaktinæ
plokðtelæ.
2013 m. „Sugráþimø“ geografija
prasiplëtë nauja ðalimi – Kinija, jai
Toril ir Povilas Syrrist-Gelgota
atstovaus smuikininkas Wang Kai
Ping. Grieþti smuiku ðis atlikëjas
pradëjo aðtuoneriø, mokomas tëvo,
studijas baigë Pekino konservatorijoje, 2000–2001 m. mokësi Maskvos
Gnesinø muzikos institute, nuo
2002 m. – Sankt Peterburgo valstybinëje konservatorijoje. Vëliau dëstë Amati muzikos akademijoje Kinijoje. Koncertavo kaip solistas ir
drauge su kameriniais ansambliais
Europoje bei Azijoje.
Kinø smuikininko koncerte skambins ir vienas talentingiausiø jaunosios kartos pianistø Jurgis Aleknavièius. Sulaukæs Lietuvos bei uþsienio
fortepijono muzikos mëgëjø pripaþinimo, pianistas yra ne kartà ávertintas tarptautiniuose Italijos, Prancûzijos, Ðvedijos ir, þinoma, Lietuvos
pianistø konkursuose. 2012 m. jis laiskambës netradicinis chorø ir muðamøjø instrumentø derinys. Koncerte susitinka Valstybinis choras
„Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Povilas Gylys), ansamblis
„Giunter percussion“ (vadovas Pavelas Giunteris), Karolis Kolakauskas (klarnetas) ir Vilniaus kultûros
centro LRT vaikø choras (vadovë
Regina Maleckaitë).
Valstybinis choras „Vilnius“ iðsiskiria kûrybiðkumu ir meistriðkumu. Su meno vadovu Povilu Gyliu
ir dirigentu Artûru Dambrausku jis
nuolat kvieèia á intriguojanèius koncertus.
Ðio vakaro programoje pristatoma ðiuolaikinë muzika chorui, kurios autoriai: Vaclovas Augustinas,
mëjo pirmàjà premijà tarptautiniame konkurse Maltoje. J. Aleknavièius
ne kartà rengë solinius pasirodymus
Lenkijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Italijoje, Rusijoje.
Vargonø muzika festivalyje jau
tampa tradicija. Ðiemet ji skambës
Vilniaus arkikatedroje bazilikoje,
atliekama LMTA bei Detmoldo
(Vokietija) Aukðtosios muzikos mokyklos magistrantës Karolinos Juodelytës. 2011 m. ji laimëjo pirmàjà
premijà tarptautiniame M.K. Èiurlionio pianistø ir vargonininkø konkurse bei specialiuosius prizus uþ
geriausià M.K. Èiurlionio kûriniø
atlikimà, geriausià M.K. Èiurlionio
fugos b-moll atlikimà, kûrybiðkà
ðiuolaikinës muzikos interpretacijà,
artistiðkiausià pasirodymà ir jauniausios finalistës vardà. 2012 m.
Karolina pelnë treèiàjà premijà tarptautiniame L. Janaèeko pianistø ir
vargonininkø konkurse Brno, Èekijoje. Vargonavo Austrijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje.
Ásimintinø akimirkø þada sveèiai
ið Italijos – klavesinininkë Nijolë
Dorotëja Beniuðytë ir fleitos bei traverso virtuozas profesorius Luigi
Tufano. Nijolë yra LMTA auklëtinë, nuo 2006 m. studijavusi Prahos
HAMU akademijoje, prof. Giedrës
Lukðaitës-Mrazkovos klavesino klasëje, 2008–2009 m. Romos Ðv. Cecilijos konservatorijoje. Kaip solistë ir
kameriniø ansambliø narë, koncertavo Lietuvoje, Ðvedijoje, Vokietijoje,
Lenkijoje, Italijoje. Ji yra Tarptautinio jaunimo muzikos festivalio-konkurso „Su muzika per Europà, Lietuva–Italija“ iniciatorë ir organizatorë,
VðÁ „Musica Vitale“ ákûrëja ir meno vadovë.
Fleitininkas Luigi Tufano grojo
didþiuosiuose Italijos teatruose,
bendradarbiavo su daugeliu prestiþiniø orkestrø, tarp kuriø – Romos
RAI Simfoninis orkestras, instrumentinis ansamblis „Musica d’oggi“,
Gonfalone orkestras ir kt. Ágrojo
áraðø RAI ir Vatikano radijui. Kaip
komisijos narys kvieèiamas á svarbiausius fleitos konkursus. Dësto
ðiuolaikinæ fleità ir traversà Akvilos Alfredo Casella konservatorijoje, taip pat garso komunikacijos ir
muzikos didaktikos kursà Akvilos
valstybiniame universitete.
XV tarptautiná muzikos festivalá
geguþës 2 d. Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje uþbaigs pianistë ið
D. Britanijos Evelina Puzaitë, uþsienio kritikø ir þurnalistø ávertinta
kaip „vienas ryðkiausiai besiskleidþianèiø talentø“. Pianistë koncertuos su fortepijoniniu kvintetu
COSIMA. 2001 m. Evelina Puzaitë
iðvyko studijuoti á Londonà, su pagyrimu baigë studijas Guildhallo
aukðtojoje muzikos ir dramos mokykloje, 2008 m. apdovanota Guildhallo menininko apdovanojimu.
Pianistë yra surengusi soliniø ir kameriniø pasirodymø, koncertavusi
su ávairiais orkestrais Prancûzijoje,
Graikijoje, Ðvedijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Izraelyje, Rusijoje, JAV ir
daugelyje kitø ðaliø. Ji yra koncertavusi svarbiausiose Londono salëse: „Wigmore“, „Barbican“ bei
„Southbank“ centre, taip pat Niujorko „Carnegie Hall“. Áraðø kompanija „Landor Records“ 2006 m.
Londone iðleido Evelinos ágrotà
plokðtelæ „Moment Musicaux“. 2010
m. Evelina Puzaitë sukûrë muzikà
reþisieriaus Rimanto Gruodþio dokumentiniam filmui „Lieknas“.
Tarptautinis kvintetas COSIMA
buvo ákurtas 2010 m. Já sudaro muzikai ið D. Britanijos, Tasmanijos,
Lietuvos ir Gernsio salos. Tai Jenny Lewisohn (altas), Angelique Lihou (violonèelë), Katerina Nazarova (smuikas) ir Algirdas Galdikas
(smuikas). Mûsø tëvynainis Algirdas Galdikas yra pelnæs apdovanojimø tarptautiniuose konkursuose:
V tarptautiniame A. Dombrowskio
(I vieta), III tarptautiniame „Gradus and Parnasum“ (Grand Prix),
Raimundo Katiliaus (I vieta). Algirdas surengë koncertø D. Britanijoje, Prancûzijoje, Belgijoje, Italijoje,
Olandijoje, Rumunijoje, JAV.
Talentingø sveèiø bûrá papildys
muzikai ið Lietuvos: vokalistai Dainius Puiðys, Karolina Glinskaitë,
Ilona Pliavgo, Fausta Savickaitë,
Arûnas Malikënas, smuikininkas
Dainius Puodþiukas, violonèelininkas Saulius Lipèius, vargonininkë
Renata Marcinkutë-Lesieur, pianistai Graþina Zalatorienë, Roberta
Mikuèionytë, Marija Bylinska, Aleksandras Vizbaras.
Jonas Tamulionis, Renâte Stivriòa,
Çriks Eðenvalds, Eric Whitacre, Algirdas Martinaitis, Laurynas Vakaris Lopas, Giedrius Svilainis, Laimis Vilkonèius, Nijolë Sinkevièiûtë,
Charles Hoag.
tu koncertø, reèitaliø, áraðø, gastroliø bei pedagoginës veiklos, o repertuaruose – ávairiø epochø ir þanrø
kûriniø.
Ðiame koncerte skambës retokai
girdimi dviejø ástabiø kûrëjø, kuriuos dràsiai galime vadinti ðiuolaikinës muzikos klasikais, kûriniai:
Alfredo Schnittke’s „Senovinio stiliaus siuita“ smuikui ir fortepijonui;
Sonata smuikui ir fortepijonui
Nr. 1; Broniaus Kutavièiaus „Nuo
madrigalo iki aleatorikos“ smuikui
ir fortepijonui; Sonata smuikui ir
fortepijonui; „Perpetuum mobile“
violonèelei ir fortepijonui (Tomo
Kutavièiaus versija smuikui ir fortepijonui).
L N F I N F.
„Nuo madrigalo iki
aleatorikos“
Balandþio 14 d., sekmadiená, 16
val. Taikomosios dailës muziejuje
vyks netradicinis koncertas „Nuo
madrigalo iki aleatorikos“, kuriame
muzikuos smuikininkë Ingrida Armonaitë ir pianistë Indrë Baikðtytë,
Lietuvos muzikø dinastijø atstovës,
tæsianèios graþias ðeimø tradicijas.
Abiejø kûrybinëse biografijose aps-
L N F I N F.
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 5 d. | Nr. 14 (1028)
M e n o
p r o j e k t a s
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 5 d. | Nr. 14 (1028)
Justë Venclovaitë. Keturi puslapiai ið vaikystëje leisto laikraðèio TeleTelefonas. 1997 m.
5 psl.
D a i l ë
Prarasti, kad atrastum?
„Lukiðkiø Dievo Motina. Kad bûtø atvilgytos sudirþusios ðirdys“ Baþnytinio paveldo muziejuje
Giedrë Mickûnaitë
Parodoje pristatomas seniausiu
Lietuvoje esanèiu tapybos darbu
ávardijamas, XV ir XVI amþiø sandûra datuojamas stebuklingas Lukiðkiø Dievo Motinos atvaizdas. Raðytiniai ðaltiniai liudija, kad ðià ikonà
ið karo su Maskva apie 1649 m. á
savo Dumblio dvarà atsiveþæs
Lazdijø seniûnas, Lietuvos artilerijos generolas Motiejus Korvinas
Gosievskis (†1683). Jo sûnus Vincentas Gosievskis dovanojo jà
Seinø dominikonams, o ðie – Vilniaus Lukiðkiø Ðv. Pilypo ir Jokûbo
dominikonø vienuolynui. Rodoma
ir 1737 m. iðleista prie paveikslo
patirtø stebuklø knyga „Mistinis
fontanas“, pateikiama detali Lukiðkiø Dievo Motinos istorija, ikonografiniai tyrimai, vaizdþiai parodyta restauravimo darbø eiga.
Lukiðkiø Dievo Motinos ikonos
ekspozicija – puiki proga aptarti
praeities paveldà, kuris ir pats kinta, ir keièiasi jo kontekstas. Ið pradþiø pristatysiu staèiatikiø religiná
atvaizdà – ikonà kaip tapybos darbà. Paprastai tapoma ant lentos,
ðiaurës kraðtuose daþniausiai liepos,
nes tai vienas ið minkðèiausiø medþiø ir nesakingas. Vidurinë lentos
dalis ágilinama, taip suformuojant
vidinæ plokðtumà ir iðkilius rëmus;
tapoma ant viso lentos pavirðiaus,
taèiau svarbiausia ikonos dalis –
ðventojo ar dangiðkojo asmens atvaizdas, evangelinis pasakojimas ar
ðventojo gyvenimo epizodas – tapomas ágilintoje plokðtumoje. Ikonø
tapyba kanonizuota, kad vaizdas
bûtø atpaþástamas, o vaizduojamus
asmenis papildomai ávardydavo áraðas. Yra keletas garsiø Dievo Motinos ikonø tipø, ávardijamø pagal
Marijos ir Vaikelio santyká. Lukiðkiø ikonoje vaizduojama Dievo Motina Hodegetrija, arba Kelrodë, t.y.
rodanti þmonijai Sûnø, kuris, pasak
Jono evangelijos, yra „kelias, tiesa
ir gyvenimas“ (Jn 14,6). Viena ið tø,
kurià pasak tradicijos nutapë pats
ðv. evangelistas Lukas. Ðiojo ikona
buvo itin gerbiama Konstantinopolyje ir, siekiant jà apsaugoti nuo ikonoklastø, buvo uþmûryta baþnyèios
sienoje. Teigiama, kad per visà ikonomachijos laikotarpá (apie 730–
787 ir 815–843) negeso prie uþmûryto atvaizdo pastatyta aliejinë
lempa. Po ikonodulø pergalës pagal ðá þenklà ikona buvo atrasta.
Ikonos kelionë ið Konstantinopolio á Rusià nëra aiðki. Þinoma tik,
kad jà atsiveþë viena ið Bizantijos
imperatoriaus dukrø (tik neaiðku
kuri), iðtekinta uþ Kijevo didþiojo
kunigaikðèio. Vieni ðaltiniai teigia,
kad tai buvo kunigaikðtis Vladimiras ir kad tai vyko dar X a., kiti –
kad XI a. viduryje. Ðie pasakojimo
skirtumai nëra labai reikðmingi, svarbu yra pats gestas – translatio imagum –
atvaizdo, o kartu ir jo stebuklingø galiø, perkëlimas. Ir jei tas atvaizdo perkëlimas yra doras ir teisingas, ir atvaiz6 psl.
das tam pritaria, tai tuomet jo malonës ir toliau reiðkiasi.
O kaip ikona tapo Smolensko
ikona, yra þinoma tiksliau: XII a.
pabaigoje Kijevo kunigaikðtis Vladimiras Manomachas atgabeno ikonà á Smolenskà ir iðstatë jà Dievo
Motinos uþmigimo cerkvëje. Toks
yra pasakojimas apie ðio atvaizdo
atëjimo kelià ið Konstantinopolio.
Taèiau tranzito istorijø yra ir daugiau, ávairiø.
Bûtent Smolenske prasideda didieji ikonos atliekami stebuklai.
1237-aisiais jinai sustabdo totoriø
chano Batijaus kariuomenæ. Vëliau
apðvieèia Smolensko kunigaikðtá,
jam pasirodydama sapne ir patardama, kai jau miestas yra apsuptas
totoriø, kad su jais geriau nestoti á
mûðá, o pasiûlyti dvikovà. Dvikovà
su totoriø stipruoliu laimi pas já tarnavæs Bizantijos karys Merkurijus,
ir totoriai atsitraukia. XIV a. pabaigoje neþinia kokiomis aplinkybëmis
ikona patenka á Maskvà. Ir tiktai
1456 m. Smolensko pasiuntiniai atvyksta pas Maskvos didájá kunigaikðtá
praðydami gràþinti atvaizdà á Lietuvà (tuo metu Smolenskas priklausë
LDK). Pasak metraðèiø, kunigaikðtis taræs „nevalia man Pasaulio valdovës nelaisvëje laikyti“ ir gràþinæs
ikonà. Nuo ðios gràþinimo istorijos
prasideda jos naujoji istorija Smolenske, su kuria reikëtø sieti ir ðá parodoje rodomà atvaizdà.
Kalbëdami apie religinius atvaizdus turime nepamirðti kopijos ir originalo skirties specifiðkumo. Ikonos
poþiûriu toks pats reiðkia ir tas pats.
Todël Smolensko ikonos plinta kopijomis ir vienos ið garsiausiø (ðioji
taip pat yra priskiriama prie jø) priklauso vienam ið þinomø ikonø tapytojø – meistrui Dionisijui ir jo mokiniams.
Kà jinai vaizduoja? Tai vadinamo
iðkilmingojo tipo Hodegetrija, nes
Sûnø Marija rodo þvelgdama tiesiai
þiûrovà. Paprastai kalbant apie tapytà atvaizdà, dailëtyrinëje interpretacijoje yra svarbûs keli terminai-metaforos: atvaizdas kaip langas,
kaip veidrodis ir kaip pavirðius. Atvaizdo kaip lango samprata pati
ankstyviausioji, turi teologinæ kilmæ
ir susijusi su tuo, kad dieviðkøjø asmenø – Jëzaus ir Marijos – atvaizdai pakeitë jø nesanèias relikvijas.
Kaip þinome, kitaip nei ðventieji, kuriø tiktai sielos nukeliavo á dangø, o
palaikai liko þemëje, Jëzus ir Marija su visu kûnu persikëlë á dangø,
todël jø atvaizdai pakeièia relikvijas ir ágauna relikvijos funkcijà.
Viduramþiø teologai sakydavo,
kad atvaizdas yra langas á dangiðkàjá pasaulá. Atvaizdo, kaip lango,
samprata labai glaudþiai susijusi su
pasakojimais apie atvaizdus, per kuriuos patiriamos malonës. Svarbiausia yra tai, kad ðis langas abipusis.
Naujøjø laikø màstytojai, ypaè sekantieji Leono Batisto Alberèio
traktatu „Apie tapybà“ (1436), supasaulietino tapybos, kaip lango,
idëjà, priskirdami jai vienakryptæ
þiûrà: tapyba þiûrovui it atvertas
Dievo Motinos veidas pradëjus daryti zondus. Fragmentas
langas. Savo ruoþtu teologinis màstymas palieka abipusës þiûros galimybæ: besimeldþianèiam tikinèiajam ikona atveria langà á dangiðkàjá
pasaulá, taèiau ir dangiðkasis ar
ðventasis tapyto atvaizdo prototipas
gali paþvelgti pro já ið anapus – per
ðá þvilgsná þemëje patiriamos malonës. Eksponuojamoji ikona ir yra
tas langas, per kurá paþvelgus Marijai tikintieji patirdavo maloniø,
ávykdavo stebuklø.
Stebuklai bûdavo registruojami,
o malonës, patirtos per Lukiðkiø
Dievo Motinos ikonà, apraðytos
greta eksponuojamoje dominikono
Remigijaus Smiarovskio knygoje
„Mistinis fontanas“ (Vilnius, 1737).
Lukiðkiø Dievo Motinos paveikslas po restauravimo
Jame spausdinamas ir grafinis ðvelniø bruoþø Dievo Motinos atvaizdas, taèiau amþininkai joje matë
maskvietiðkà ikonà. Cituoju stebuklo apraðymà ið Tojanos Raèiûnaitës
straipsnio: „Ana Rychlinska, buèiuodama tà paveikslà, pagalvojo,
kad jis nëra stebuklingas (dël tos
prieþasties, kad jis rusiðkos tapybos). Ir vël naujas stebuklas! Netrukus jà Dievas sunkia liga nubaudë –
ji prarado þadà. Dalyvaujantiesiems
matant tokià akivaizdþià Dievo
bausmæ, kai jà ið baþnyèios iðneðë
po nemaþo laiko tarpo, ðiek tiek atsitokëjusi ji toká pamàstymà su
gailesèiu ir atgaila visiems iðpaþino;
pripaþino savo nuodëmæ ir klaidà ir
tos paèios gailestingumo Motinos
praðydama sveikatos ir kartu ásipareigodama, kad jos intencija Angelo pasveikinimà giedotø. Tai atlikusi
ið karto pradëjo sveikti ir apie tai
dokumentu paliudijo.“ (Tojana
Raèiûnaitë, „Lukiðkiø Ðv. Jokûbo ir
Pilypo baþnyèios Dievo Motinos paveikslas ir jo stebuklø knyga „Mistinis fontanas ...“. Stebuklo vieta ir laukas“, in: Acta Academiae Artium
Vilnensis, t. 25, Paveikslas ir knyga.
LDK dailës tyrimai ir ðaltiniai, Vilnius, 2002, p. 229)
Pasakojimas perteikia situacijà,
kai ikona patenka á katalikiðkà aplinkà ir, nepaisant teikiamø maloniø,
konfesiðkai svetimas tapybinis pavirðius sukelia abejonæ tikintiesiems.
Priminsiu, kad vaizdø apykaitos
tarp Rytø ir Vakarø krikðèioniø tendencija yra ta, kad bent jau po Konstantinopolio uþgrobimo 1204 m.
Vakarai gana noriai priëmë bizantiðkàjà dailæ ir ikonos katalikiðkoje
tradicijoje buvo gerbiamos. O Rytø
krikðèionys átariai þiûrëjo á vakarietiðkus kûrinius, pavyzdþiui, eretiðku
laikë trimis vinimis prie kryþiaus
prikalto Jëzaus atvaizdà. Maskvieèiai netgi iðvijo tokiu Nukryþiuotuoju neðinus Feraros-Florencijos
(1438–1445) susirinkimo, kuriame
buvo sudaryta katalikø ir staèiatikiø
unija, dalyvius. Kanonizuota ikonø
tapyba ne tik vërë langà bendravimui su ðventaisiais, bet ir formavo,
tramdë religinæ vaizduotæ. Didaktinë vaizdo paskirtis laikoma esminiu katalikiðkos dailës bruoþu, ji vëlyviaisiais viduramþiais paskatino
religinæ vaizduotæ atspindinèiø vaizdø gausà. Pastarajai, neatitinkanèiai
evangeliniø tiesø, kovà paskelbë protestantai, o vaizduotës veidrodá langu á tiesà vertë Katalikiðkoji reforma. Dvasininkams ir piligrimams
imponavo senieji, ðv. Luko teptukui
priskiriami atvaizdai Romoje, juos
priminë ir staèiatikiø ikonos. Taèiau
Naujøjø laikø katalikai jau buvo
ápratæ regëti tikroviðkà tapybos pavirðiø. Lukiðkiø Dievo Motinos
maskvietiðka tapyba akivaizdþiai sutrikdë buèiniui prigludusià XVII a.
pabaigos maldininkæ.
Cituotas stebuklo apraðymas kreipia dëmesá nuo staèiatikiðkà kanonà atitinkanèio lango tikinèiajam ir
NUKELTA
Á
7
PSL.
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 5 d. | Nr. 14 (1028)
D a i l ë
Tekstø ir vaizdø sûkurys
Dviejø Lietuvos paryþieèiø grafikos paroda
Violeta Juðkutë
Valstybiniame Vilniaus Gaono
þydø muziejaus Tolerancijos centre
kovo 14 d. atidaryta dailininkø Miriam Meras ir Þibunto Mikðio darbø paroda „Grafika“, surengta
Ðiauliø „Laiptø galerijos“ iniciatyva. Parodoje eksponuojama aðtuoniolika Þ. Mikðio ir keturiolika
M. Meras grafikos darbø.
Paryþiuje gyvenanèiø ir kurianèiø
menininkø darbai Vilniuje pristatomi retai. Abiejø pamiltas miestas
yra Ðiauliai, o patikëtinis – Ðiauliø
miesto kultûros centras „Laiptø galerija“. 1993 m. èia surengta Þ. Mikðio personalinë paroda, o po keleriø metø (1995 m.) pastarajam
atvykus skaityti paskaitø Ðiauliø
universitete uþsimezgë artima drau-
gretinti, lyginti, ieðkoti bendrumø,
atskirø asmenø kûrybà suplakant á
vienà visetà, uþgimusá ginèijantis
prie bendro pietø stalo, o bemiegëmis naktimis neva iðdiskutuotus bipolinius prieðtaravimus norisi paversti kiekybiniø pakitimø perëjimo
á kokybinius dësniu. Vis dëlto atsispirkime tokioms pagundoms.
Ðie metai Þ. Mikðiui jubiliejiniai –
gruodþio 12 d. sukaks 90 metø. Gimæs 1923 m. Kaune, meno pagrindus
jis ágijo pas skulptoriø Alfonsà Janulá
Kauno jëzuitø gimnazijoje. 1946–
1949 m. studijavo Niurnbergo ir Ðtutgarto meno akademijose, 1962 m.
apsigyveno Paryþiuje. 1979–1988 m.
dëstë lietuviø kalbà ir Lietuvos istorijà (iki 1985 m.) Nacionaliniame
Rytø kalbø ir civilizacijø institute
(INALCO) Paryþiuje. Menininkas
yra ávairiapusë intelektuali asmenybë – istorikas, literatûros, teatro,
dailës srièiø þinovas. Þ. Mikðys kuria klasikinëmis grafikos technikomis: ofortas, litografija, linoraiþinys. Ðioje parodoje eksponuojami
vien linoraiþiniai. Ankstyvuosiuose, dar Vokietijoje sukurtuose dailininko linoraiþiniuose ryðki vokieèiø ekspresionistø grupës „Tiltas“
(Die Brücke) átaka. Ekspresionis-
tinë estetika iðlieka ir vëlesniuose
ðia technika atliktuose Þ. Mikðio
darbuose.
1948 m. menininkas pradëjo kurti
ir iki ðiol kuria ypaè originalias kompozicijos ið skirtingo ðrifto teksto
fragmentø. Kartais jas jungia á ciklus arba serijas („Dþeinë, piratø suþadëtinë“, daina ið B. Brechto „Operos uþ tris skatikus“; 1955 m.). Á
atskiras, geometriðkai struktûruotas formas raðomas tekstas, kur raidës virsta þenklais ir vaizdas tampa
artimesnis abstrakcijai, nesusietai
su iliustracijos vaizdu. Tekstas-ðriftas virsta pagrindiniu veikëju, svarbiu ne tik savo semantika, bet ir estetiniu vaizdu, uþpildanèiu visà
þiûros laukà. Tuomet tekstui iliustracijø net nebereikia. Kitaip nei autorinëse knygose (livre d’artiste), kur
ðriftas ir vaizdai tradiciðkai yra neatsiejama kûrinio dalis (pavyzdþiui,
kaip V. Petravièiaus, P. Augiaus,
K. Jonyno), daugumoje Þ. Mikðio
grafikos ciklø literatûrinis tekstas
tampa vieninteliu ðeimininku. Kartais ant pageltusio laikraðèio puslapio jam uþtenka atspausti tik vienà frazæ – „Viskas praðikta“ (1955),
ir ginèytis su autoriumi nebesinori, ir
vaizdø nepritrûksta...
Ðioje parodoje galima pamatyti
11 tokiø ið raðmenø sudarytø linoraiþiniø. Daugumà sunkoka identifikuoti, nes nëra signatûrø, o etiketaþas informuoja tik apie atlikimo
technikà. Informacijos stygiø jutau
ir prie Miriam Meras darbø. Datos
po kûriniais labai palengvintø darbo suvokimà, padëtø suprasti jo
vietà laike.
Ið kitø svetur kurianèiø savo kartos Lietuvos grafikø Þ. Mikðys iðsiskiria miestietiðkos kultûros tematika, jam rûpi architektûra, miestas,
þmonës mieste („Ruduo didmiestyje“). Ið tokiø parodoje – ekspresyvûs,
grubaus ðtricho portretai: „Mergaitës profilis“, „Pirmoji Sibilë“, „Antroji Sibilë“ (nors, regis, bûtø uþte-
atitinka suaugusio vyro proporcijas,
kai á kûno ilgá telpa aðtuonios galvos. Beje, bizantinëje dailëje nevaizduotas renesanso tapytojø iðpopuliarintas putlus nuogas Kûdikëlis.
Akivaizdu, kad Lukiðkiø ikonos
„taisytojai“ siekë vaizdà priartinti
prie tikrovës.
Ikonos restauracija gràþino pirmapradá tapybiná pavirðiø. Manytina, kad gràþinimas tapo ámanomas
todël, kad atvaizdas pateko á katalikø baþnyèià. Cerkvëse áprasta gausiai deginti vaðko þvakes, jø riebus
dûmas suodþiais padengia ir ikonas,
ir pastato sienas. Todël patamsëjusios ikonos „prausiamos“ aliejumi.
Daþnai prausiant nuvaloma ir dalis
tapybos. Apsilankæ didesnëje senøjø ikonø ekspozicijoje pamatysite,
kad daugelio jø tapyba iðlikusi fragmentiðkai, mat daþas „nupraustas“
neretai iki grunto, o kartais ir su juo.
Taigi galima teigti, jog Lukiðkiø baþnyèia saugojo ikonos tapybà, kad
mûsø laikais ji bûtø atidengta ir pelnytø seniausio Lietuvoje molberti-
nës tapybos kûrinio titulà. Restauracija – religinio atvaizdo tapsmo
dailës kûriniu atspindys. Senumas
ir pirminis sumanymas, ne daugiasluoksnë atvaizdo istorija (kuri, beje, nenuëmus sluoksniø liktø neþinoma), tampa prioritetu, kai ikona
perkeliama ið tikëjimo á dailës laukà. Trumpai tariant, paroda suteikia
galimybæ pamatyti ir ikonà, ir jos kaità Lukiðkiø baþnyèioje, taèiau imantis restauracijos tenka spræsti sudëtingesnæ dilemà.
Veidrodþio metafora paranki ne
tik kalbant apie Naujuosius laikus,
kai ikona garsëjo stebuklais, bet ir
apie dabartá, nes tas paveikslas tebëra tas pats veidrodis, kuris atspindi mûsø poþiûrá á dailës kûriná.
Klausimas, kurá reikia kelti, ir atsakymas, kurio neþinau, skamba taip:
kas svarbiau? Ar kûrinio gyvavimo
istorija? Nes kiekvienas pertapymas
yra atsakas á já. Lukiðkëse pakabinta Smolensko Dievo Motina uþëmë
nemenkà to meto LDK gyventojø
sàmonës plotà, jos uþtarimo meldë
Þibuntas Mikðys. „Viskas praðikta“
gystë su Vygintu Aliðausku, kuriam
vieninteliam itin reiklus perfekcionistas Þ. Mikðys patiki eksponuoti
savo darbus. „Laiptø galerijos“ pastangomis buvo surengta ir pirmoji
bendra dailininkø paroda 1996 metais. Nuo tada galerija rûpinasi Lietuvoje esanèia menininkø darbø kolekcija ir jos parodine sklaida.
Apþvelgiant menininkø porø
bendras parodas prisëlina pagunda
ATKELTA
IÐ
6
PSL.
Marijai á atvaizdo pavirðiø ir jo santyká su regima tikrove. Prieðprieðiais
eksponuojama ikona ir jos katalikiðkojo pavirðiaus fotografijos verèia
gráþti prie veidrodþio metaforos. Ðákart ji paranki dvejopai: viena vertus, pertapant Marijos ir Vaikelio
veidus siekta, kad jie atspindëtø
þmogaus kûno apimtis, kita vertus,
ðie pertapymai laikytini ir XVII ir
XVIII a. sandûros LDK katalikø
vaizdinës kultûros atspindþiu. Ikonos pavirðiaus kaitos sekà pristato
restauracijà dokumentuojanèios fotografijos, kuriose matyti po truputá nuimami uþtapymø sluoksniai.
Matyti suapvalintas Marijos veidas,
pakeista jos þvilgsnio kryptis ir
skraistës spalva. Keièiant Kristaus
veidà, buvo pakeista visa figûra: padidinus galvà, Jëzaus kûnas ágavo
vaiko proporcijas. Priminsiu, kad
staèiatikiø tradicijoje vaizduojamo
vaikelio Jëzaus kûno proporcijos
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 5 d. | Nr. 14 (1028)
Miriam Meras. „Pagarba II“
kæ ir vienos Sibilës, nes jos nedaug
kuo skiriasi), kelios dinamiðkos
kompozicijos: „Smuikininkë“, „Trys
moterys“, „Judita“.
Antro aukðto balkone eksponuojamos Þ. Mikðio þmonos Miriam Meras litografijos. Menininkë, gimusi
Vilniuje, yra garsaus raðytojo, prozininko, scenaristo Icchoko Mero duktë, su tëvais 1972 m. emigravusi á
Izraelá, vëliau ásikûrusi Paryþiuje.
Spalvotose M. Meras litografijose triukðmauja teatralizuotas veiksmas, figûrø tirðtis pinasi karnavaliðkame ðokyje („Ratas“, „Juokdariai“,
abi 1986 m.). Sakytum, tikras paryþietiðkas tulûz-lotrekiðkumas. Ne
maþiau dinamiðkas jos kûryboje sûpuokliø motyvas. Jis varijuojamas
daugelyje darbø – diptikuose „Supk
mane“, „Að aukðtai, aukðtai“, „Að karalius, tu vergas“, „Supynës“. Nors litografijos technika sudëtinga ir daugiasluoksnë, reikalaujanti daug
kantrybës ir iðmanymo, M. Meras viskà daro pati – nuo pieðinio akmenyje
iki spausdinimo.
Juodas ir baltas Þibunto grafikos
pasaulis, spalvinga teatraliðka Miriam ekspresija – tai du labai skirtingi, bet vienas kità papildantys
temperamentai. Ið ðiø skirtybiø paslaptingai gimsta parodos vienovës
jausmas.
Vilniaus, Aðmenos, Kauno, Gardino, Bresto gyventojai. Kiekvienas
atvaizdo atnaujinimas yra jo aktualumo liudininkas. Vaizdavimo kaita reiðkia sieká iðlaikyti èia Marijos
þvilgsniui atvertà, kitatikiø meistrø
padirbtà langà, bet jo vaizdà padaryti priimtinà savam þiûrovui. Akivaizdu, kad nuimdami tapybos
sluoksnius nuimame ir ikonos istorijos Lukiðkëse medþiaginius liudijimus. Tiesa, freska Ðv. Pilypo ir Jokûbo baþnyèios fasade, nors ir
apnykusi, vaizduoja ikonà tokià, kokia ji buvo iki restauracijos. Ádomu,
ar ikonai gráþus á Lukiðkes iðliks jos
ir jos kopijos sàsaja.
Atvaizdo – kaip lango, veidrodþio
ir pavirðiaus – sampratos tebëra aktualios ir mûsø laikais. Kà pasirinkti, kai vertingas kiekvienas dëmuo?
Þvelgiant plaèiau, tai kone nuolatinë dilema susidûrus su kultûros paveldu, kuris mus pasiekia pakitæs ir
daugiasluoksnis. O nepakitusio paveldo neturime. Nes tai, kas funkcionavo, kito. Kà pasirinkti: laikà,
kuris daiktà pavertë paveldu, ar
ðiandien atkurtà pradiná laiko momentà? Manau, esminë ðios parodos pamoka – neámanoma atrasti ko
nors nepraradus. Ðioje ekspozicijoje
tai, kas atrasta, kabo ant vienos sienos, o tai, kas prarasta, dokumentacijos pavidalu eksponuojama ant
kitos. Vieno kûrinio pavirðiø aptarimas tampa ir langu á kità vietà ir
laikà, ir dabarties bei praeities veidrodþiu. Geguþæ ikona bus vël gràþinta á Lukiðkiø baþnyèià, ádomu,
kad ið ten iðkeliavusi rausvaskruostë Marija sugráð kaip rûsti Hodegetrija iðkilmingoji.
Paroda veikia iki birþelio 14 d.
Vilniaus Gaono þydø muziejaus Tolerancijos
centras (Naugarduko g. 10/2)
Dirba pirmadiená–ketvirtadiená 10–18 val.,
penktadiená ir sekmadiená 10–16 val.
Tekstà pagal paskaità, skaitytà
2013 m. kovo 12 dienà Vilniaus dailës akademijos Dailëtyros programos
pirmo kurso studentams, parengë
M. K.
Paroda veikia iki balandþio 30 d.
Baþnytinio paveldo muziejus
(Ðv. Mykolo g. 9, Vilnius)
Dirba antradiená–ðeðtadiená 11–18 val.
7 psl.
K i n a s
Savitas kino pasaulis
Ar nuskambëtø labai supaprastintai,
jei pasakyèiau, kad filme „Myliu“
rodote silpnà vyrà ir stiprià moterá?
Tai tiesa. Mano personaþo silpnumas kyla ið jo nesugebëjimo priimti
koká nors sprendimà. Taèiau visiems
mano herojams sunku priimti sprendimus ir tai siaubingai naikina jø vidø. Uþ juos turi spræsti moterys, todël, aiðku, galima pasakyti, kad
moterys yra stipresnës.
Daug filmø ir knygø pasakoja apie
meilæ, nors kûriniø pavadinimai
skirtingi. Kodël Jûs palikote „Meilæ“? (originalus filmo pavadinimas
yra „Meilë“, – red. past.)
Norëjau pasakoti apie svarbiausià jausmà, su kuriuo susiduria kiekvienas ið mûsø ir kuris lydi mus visà
gyvenimà. Ið pradþiø be galo mylime (þinoma, jei juos turime) tëvus,
paskui ásimylime vyrà arba moterá.
Tas jausmas nulemia visà mûsø gyvenimà. Filme norëjau parodyti, kad
tam tikrame gyvenimo etape tà meilæ reikia apibrëþti ið naujo ir nuolat
kokiu nors bûdu jà puoselëti.
I. JANKAUSKAITËS
Ðiømeèio „Kino pavasario“ laureatu
vël tapo lenkø reþisierius. Konkursinëje festivalio programoje „Nauja
Europa – nauji vardai“ rodytas
Sùawomiro Fabickio filmas „Myliu“
apdovanotas pagrindiniu festivalio
prizu. Su reþisieriumi, kurio ankstesni filmai „Vyrø reikalas“ (2001)
ir „Atgavimas“ (2006) taip pat
rodyti lietuviø þiûrovams,
bet kuris pirmà kartà
vieðëjo Vilniuje, kalbëjosi
Tadeuszas Tomaszewskis.
NUOTR.
Pokalbis su „Kino pavasario“ laureatu Sùawomiru Fabickiu
Sùawomir Fabicki
tas iðprievartavimas, kaip jis paveiks
vyro santykius su þmona ir juos siejantá jausmà.
Ar filmas labai nutolo nuo realios
reportaþe papasakotos istorijos?
Filmas yra fikcija, su tikrais Olðtyno ávykiais susietas gal tik vienas
filmo procentas. Nutolau nuo ðio
sekso skandalo dar ir todël, kad mane domino ne publicistika, o sutuoktiniø santykiai. Sekso skandalas buvo tik atspirties taðkas paraðyti
istorijà apie meilæ.
Ar keitëte scenarijø kurdamas filmà?
Visada keièiu scenarijø. Jau paraðytà já skaito operatorius ir kartais siûlo kà nors keisti, paskui taisau tekstà, kai já skaito aktoriai.
Þinoma, tai nëra esminës permainos,
scenarijaus esmë iðlieka, kinta tik detalës. Taip pat jis gali pasikeisti ir repetuojant filmavimo aikðtelëje. Mano scenarijaus personaþai ir aktoriø
kuriami personaþai gali ðiek tiek skirtis, bet visada stengiuosi paimti tai,
kà siûlo aktoriai, ir ádëti á filmà.
Kas Jûs ákvëpë kurti ðá filmà?
Dienraðtyje „Gazeta Wyborcza“
perskaièiau reportaþà „Tai atsitiko
mano þmonai“. Jame buvo raðoma
apie Olðtyno merijoje ávykusi seksualiná skandalà, esà miesto meras
iðprievartavo valdininkæ. Mane sudomino reportaþe pristatytas sutuoktinio poþiûris. Pagalvojau, kad
tai puikus iðeities taðkas papasakoti istorijà vyro, kuris priverstas patirti didþiulæ nelaimæ – mylimo asmens iðprievartavimà. Susimàsèiau,
kokias emocijas gali iðprovokuoti
Ar filmuojant „Myliu“ leidote
aktoriams improvizuoti?
Sakyèiau, kad ne. Scenarijus jau
buvo labai nuosekliai apmàstytas ir
paraðytas. Tik poroje scenø aktoriai improvizavo, pavyzdþiui, kai
Marijà vaidinanti Julia Kijowska
ateina á savo vyro biurà, kad pasakytø jam tiesà, kas atsitiko tarp jos
ir miesto mero. Ta scena yra improvizacija.
Rodo TV
lioná didþiausiomis pasaulio nuodëmëmis.
Manau, nëra tiesiog sutapimas,
kad raðytojo Boriso Akunino tinklaraðtyje neseniai pasirodë tekstas
apie XIX a. populiarias fotografijas su numirëliais. Fotografijos tada
buvo dar retos, todël mirus artimajam jo giminës, norëdami iðsaugoti
mirusiojo atvaizdà, fotografuodavosi su ðalia pasodintu lavonu arba laikydavo já rankose, o fotografai sugebëdavo iðgauti net negyvø akiø
spindesá. Vis dëlto kartais ir pats pajuntu, kad tai, kà matau per savo pamëgtà Lietuvos Seimo kanalà, primena anas fotografijas. Sëdinèiøjø
pozos, iðraiðkos, þvilgsniai...
Bet gráþkime prie uþsienio televizijø. Ðiànakt (5 d. 23.50) Pirmasis
Baltijos kanalas þada rodyti Sankt
Klasikai ir vaikai
Neseku kitø ðaliø televizijø programø, nors mëgstu þiûrëti prancûziðkà „Labà rytà“ per TV5. Ypaè
maþdaug minutæ trunkanèius naujø knygø pristatymus – pokalbius su
jø autoriais kokiame nors þaviame
ir „knygiðkame“ interjere. Lietuviðkas „Labo ryto“ temperamentas gali tik sugràþinti atgal á lovà. Rusiðkø televizijø ryto laidø vedëjai
atbaido savo perdëtu daugiaþodþiavimu. Kà jau kalbëti apie daþniausiai tendencingas þinias ar makabriðkus ðokius ant lavono, kaip kad
atsitiko mirus átakingam 10-ojo deðimtmeèio veikëjui Borisui Berezovskiui, kai ne vieno pokalbiø ðou
dalyviai apkaltino dar neatðalusá ve8 psl.
Kaip nuteikdavote aktorius, kad
tarp jø personaþø vykstanti kame-
rinë drama atrodytø tokia skausmingai tikroviðka?
Tai nebuvo lengva. Buvo daug repeticijø skaitant tekstà, daug kalbëjomës apie personaþus, apie tai, kas
jie, ið kur kilæ, kodël elgiasi taip, o
ne kitaip. Átakà kuriant atitinkamà
nuotaikà turëjo ir tai, kad filmavome naktá. Dvideðimt naktø. Tai kilo
ið scenarijaus, kurio trys ketvirèiai
veiksmo vyksta naktá. Visai nenorëjau apsimesti ir nakties filmuoti dienà, be to, supratau, kad naktinis nuovargis padeda aktoriams prisitaikyti
prie jø personaþø. Kai þmogus dvideðimt naktø ið eilës nemiega, o miega tik dienà, atsitinka kaþkas keista
jo kûnui ir organizmui.
Turiu draugà, su kuriuo kartu baigëme Lodzës kino mokyklà. Tai Denijalas Hasanoviãius. Jis bosnis, bet
jau turi Lenkijos pilietybæ. Labai
juo pasitikiu ir visada duodu perskaityti savo tekstus. Jis yra dëstytojas, Lodzëje moko raðyti scenarijus, taip pat dësto scenarijø raðymà
ir reþisûrà Andrzejaus Wajdos kino mokykloje Varðuvoje. Jo labai
gera akis. Taip pat duodu skaityti savo scenarijus vyresniems kolegoms,
pavyzdþiui, Agnieszkai Holland,
Wojciechui Marczewskiui ar Edwardui Ýebrowskiui, nes vertinu jø
nuomonæ ir þinau, kad jie visada gali pasakyti kà nors ádomaus apie mano tekstà arba sumanymà.
Girdëjau, kad Jus ákvëpë ir Mike’o
Leigh filmas „Viskas arba nieko“?
Taip. Man labai patinka Mike’as
Leigh, net leidau sau „Myliu“ pacituoti vienà jo filmo scenà. Akylas þiûrovas supras, kokia tai scena. Man
patinka, kaip jis þiûri á þmones, kaip
susikaupæs rodo paprastus þmones
ir jø bëdas. Tiesiog mëgstu jo filmus.
Jûsø studentiðkas trumpo metraþo
filmas „Vyrø reikalas“ buvo nominuotas „Oskarui“. Ar ðis faktas
padëjo tolesnei Jûsø karjerai?
„Oskaro“ nominacija leido man
patikëti savimi, tuo, kad mano pasakojamos istorijos yra suprantamos ir vertinamos , kad þmonës nori
tai þiûrëti. Man tai buvo labai svarbu. Taèiau savo pilnametraþio debiuto „Atgavimas“ turëjau laukti
net ketverius metus, nes tada lenkø
kinematografija pateko á baisià padëtá, buvo kuriama maþai filmø, kultûrai apskritai buvo skiriama nepakankamai lëðø, o að nenorëjau kurti
debiutinio filmo varganomis sàlygomis, kurios neleistø man atskleisti
savo vizijos.
Kokie dar kûrëjai, ne tik kinematografininkai, vienaip ar kitaip Jus
ákvepia?
Ið kinematografininkø pirmiausia
anglai, bûtent Mike’as Leigh ir taip
pat Kenas Loachas. Bet mëgstu ir
amerikieèius, pavyzdþiui, Paulà
Thomasà Andersonà, dievinu jo
„Èia bus kraujo“, „Paðëlusias naktis“, „Magnolijà“. Þinoma, ir klasikus: Ingmarà Bergmanà, Michelangelo Antonioni. Kalbant apie tapybà,
„Myliu“ ákvëpë Edwardas Hopperis,
kurá vadinu vienatvës tapytoju, nes
jis rodo be galo liûdnus þmones – be
jausmø, ryðiø, tuðèiose erdvëse.
Mëgstu fakto literatûrà, apraðanèià
tai, kas atsitiko ið tikrøjø. Ið klasikø
garbinu Dostojevská, tai, kaip jis dorojasi su nuodëme, þmogaus prigimtimi ir Dievu. O muzika? Klausausi
visko, o paskutiniu metu norëdamas
pataisyti nuotaikà – labai optimistiðkø Rossini uvertiûrø.
Ar savo sumanymus ir scenarijus
aptariate su draugais kinematografininkais?
Taèiau juk tarp pirmo Jûsø pilnametraþio filmo ir „Myliu“ taip pat
praëjo nemaþai laiko?
Ðeðeri metai. Bet tai atsitiktinumas. Po „Atgavimo“ dirbau prie didelio biudþeto filmo projekto apie
Varðuvos sukilimà, pamatytà okupanto akimis. Filmo personaþas – á
Vermachtà paimtas belgas, malðinantis sukilimà. Ðiuo filmu, beje, paremtu tikra istorija, norëjau parodyti, kad nepaisant karo þiaurumø
ir tada vykdytø siaubingø nusikaltimø galima iðsaugoti þmogiðkumà ir
tikëjimà þmoguje esanèiu gëriu. Paaiðkëjo, kad Lenkijoje toks poþiûris,
tiksliau, pasakojimas apie sukilimà
okupanto akimis, nieko nedomina.
„Ties iðsiskyrimo riba“
Peterburgo kinotyrininkës Liubovës
Arkus dokumentiná filmà „Antonas
èia, ðalia“. Nespëjusiems jo pamatyti per „Kino pavasará“ tai bus tiesiog dovana. Prisijungiu prie savo
kolegø, tvirtinanèiø, kad tai iðskirtinis filmas, kurá pamatyti bûtina.
Tokiø dabar vis maþiau, ir ypaè
televizijø programose. Todël net ir
kartojami panaðûs filmai prikausto
Lenkø tai dar nedomino, bet jau domino vokieèius, jie spëjo nufilmuoti „Treèiojo Reicho þlugimà“, „Sophie Scholl. Paskutinës dienos“,
„Moterá Berlyne“. Manau, kad sukursiu ðá filmà po kokiø deðimties
metø. Tad dirbau prie ðio neágyvendinto projekto, o paskui prie kito –
taip pat didelio biudþeto filmo visai ðeimai „Bonobo Jingo“. Jo kol
kas nepavyko ágyvendinti pirmiausia
dël biurokratiniø kliûèiø, pavyzdþiui,
dvejus metus á Lenkijà negalëjome atsiveþti ðimpanzës, kuri filme turi vaidinti pagrindiná vaidmená. Todël ir
nufilmavau „Myliu“. Dabar jau gavau pinigø „Bonobo Jingo“, filmavimas prasidës po metø, tai bus didelis
bendros vokieèiø, lenkø, norvegø, danø gamybos filmas.
Apie meilæ sunku pasakoti ir raðyti,
bet man pasirodë, kad Jûsø filmo
„Myliu“ recenzentams sunku filmà
analizuoti ir vertinti. Ko, Jûsø
galva, stinga recenzijoms?
Mane nustebino, kad þmonës nemato to, kas man akivaizdu: tai ið
tikrøjø pirmas lenkø filmas, rodantis viduriniosios ar, greièiau, aukðtesnës viduriniosios klasës atstovus,
kurie jau kaþko pasiekë, tam tikra
prasme finansiðkai gyvena stabiliai,
bet kartu yra siaubingai susvetimëjæ, tarsi bûtø praradæ tikëjimà kitu
þmogumi. To recenzentai mano filme kaþkodël nepastebi.
Bet pastebi, kad Jums pavyko labai
sunkus uþdavinys – sukurti antrà
pilnametraþá filmà, kuris yra geresnis uþ pirmà.
Ádëjau á ðá filmà daug ðirdies, aistros, energijos ir esu patenkintas rezultatu. Pirmiausia dþiaugiuosi tuo,
kad já taip emocingai priima þiûrovai.
Skaitau, kas raðoma internetiniuose
forumuose, ir matau, kad þmonës arba labai entuziastingai priima filmà,
arba labai neigiamai. Tai reiðkia, kad
filmas veikia þiûrovus, kad jie arba áeina á mano kino pasaulá, arba tà pasaulá neigia. Þinoma, norëèiau, kad
kuo daugiau þmoniø tuo mano kino pasauliu patikëtø.
KALBËJOSI
TADEUSZ TOMASZEWSKI
prie televizoriaus. Regis, tik prisësiu ir uþmesiu aká, o paskui jau sunku atsitraukti. Ið tokiø kartojimø
verta prisiminti lenkø kino klasiko
Andrzejaus Wajdos „Katynæ“ (BTV,
11 d. 22.30). Tai filmas-paminklas
1940-øjø pavasará NKVD suðaudytiems deðimtims tûkstanèiø lenkø
karininkø. Svarbi ðio Wajdos filmo
tema – suðaudytøjø artimøjø – þmonø, seserø, motinø, mylimøjø – likimai karo ir pokario metais, jø moralinis pasirinkimas.
Zhang Yimou jau taip pat laikomas kinø kino klasiku. TV3 ðiànakt
(5 d. 00.05) vël rodys jo „Auksinës
gëlës prakeiksmà“ (2006). Tai tikrai
ne geriausias reþisieriaus filmas,
greièiau áspûdingas reginys, perkeNUKELTA
Á
9
PSL.
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 5 d. | Nr. 14 (1028)
K i n a s
Kà supranta lietuviai
Ið „Kino pavasario“ dienoraðèio
Þivilë Pipinytë
Lietuviðkà „Kino pavasario“ programà ðiemet pabandyta sudëlioti
logiðkiau – atskirti studentø, uþsienyje gyvenanèiø kûrëjø filmus, bet
klaustukø liko daug. Pavyzdþiui, kataloge akivaizdþiai pristigo informacijos apie pastaruosius. Paraðyti,
kad vieno ar kito filmo autorius gimë Lietuvoje ar, tarkime, Kalifornijoje, neuþtenka, norëtøsi þinoti,
kà ir kur tas þmogus studijavo, kuo
uþsiima, ar jo filmas – studentiðkas
darbelis, ar profesionalus, kur jis
buvo rodytas anksèiau ir pan.
Ðiø metø „Kino pavasario“ programoje buvo daug ádomaus ir gero
kino, tad paþintá su lietuviø filmais
nusprendþiau atidëti vëlesniam laikui. Juolab kad dviejø filmø premjeros, á kurias patekau festivalio pradþioje, nuteikë visai neoptimistiðkai.
Lino Mikutos „Dzûkijos jautis“
apeliuoja á visà poetinës lietuviø dokumentikos istorijà. Idiliðki kaimo
peizaþai, pagyvenæ valstieèiai, neskubri jø buitis ir paprasti darbai,
filmo autoriø groþëjimasis materijos degradavimu, stirnaitës kaimo
pakraðtyje, jau, matyt, privaloma filmui apie kaimà gyvulio skerdimo
scena ir kiaulës galva metaliniame
dubenyje, alkoholis, finalinës laidotuvës... Dauguma „Dzûkijos jauèio“
kadrø, kuriuos nufilmavo Kristina
Sereikaitë, ne tik pabrëþtinai graþûs ir kompoziciðkai tvarkingi, bet
ir kartais primena paspalvintus nespalvotø Henriko Ðablevièiaus, Roberto Verbos, Audriaus Stonio filmø kadrus. Tas groþis ir nostalgija
ið pradþiø gali net apgauti. Ðtai pagrindinis „Dzûkijos jauèio“ personaþas Jonas, pramintas Jauèiu, ateina pas savo draugà, verdantá
bulves, jie susëda ir ðnekuèiuojasi.
Tiesiog idilija ir net juokinga. Kuo
toliau, tuo labiau pastebi autoriø
norà prajuokinti þiûrovus, pasitelkiant komiðkas situacijas ar nenormatyvinæ leksikà. Komiðkos scenelës kartojasi ir darosi vis aiðkiau, kad
autoriai tiesiog davë savo herojams
vienà ar kità uþduotá. Pavyzdþiui, ateiti á tvartà, ið ten telefonu pasikviesti
moterá, kuriai vienas ið filmo perso-
ATKELTA
IÐ
8
PSL.
liantis á Tangø dinastijos pabaigà –
928-uosius. Pagrindiniai filmo herojai – fiktyvûs personaþai, taèiau Gong
Li suvaidinta imperatorë akivaizdþiai
primena Wu Zetian – vienintelæ moterá, kuri sugebëjo tapti Kinijos valdove. Pasak istorikø, ji buvo tobula
valdovë, taèiau paveldëtojai áamþino
neigiamà imperatorës ávaizdá. Vis dëlto reþisieriø labiau domino ne valdþios
ir meilës drama, o efektingas reginys,
turtinga scenografija ir kostiumai bei
neátikëtina spalvø paletë, kurioje dominuoja aukso spalva.
Zhang Yimou viename interviu
prisipaþino priklausàs kinø tapybos
tradicijai: „Tradicinëje kinø estetikoje paveikslo vertë remiasi jo idë-
naþø tariamai neabejingas, ir pajuokauti. Kaimieèiai uþduotis vykdo, kaip ir dirba, – neskubëdami.
Taisyklë, kad komizmà reikia atmieðti tragizmu, taip pat ágyvendinta. Skurdþiame pagrindinio personaþo name gyvena dvi moterys – ið
lovos nesikelianti motina ir paliegusi þmona (autoriai nesukonkretina,
nes ta moteris gali bûti ir sesuo, ir
t.t.). Abiem moterims, regis, trûksta pagrindinio personaþo dëmesio,
nors vienoje filmo scenoje jis net kerpa savo þmonai plaukus. Antropologinis vaizdelis trunka ilgai, personaþai nelabai turi kà pasakyti vienas
kitam, juo labiau filmo autoriams, todël scena baigiasi visiðka tuðtuma,
nes jà uþpildanti þiûrovo emocija
baigiasi anksèiau uþ paèià scenà. Panaðiai vyksta ir su kitomis iðtæstomis
filmo scenomis – anksèiau ar vëliau
á pirmà planà iðkyla ne personaþai
ir jø tyliosios dramos, o autoriø groþëjimasis savimi. Tada pradedi átarti, kad jie patys nekalbina personaþø ne tik todël, kad tie þmonës jiems
neádomûs, o todël, kad pokalbis sugriautø tobulà „Dzûkijos jauèio“ sumanymà ir kompozicijà. Spalvingi
personaþai – tokia pat filmo dalis
kaip ir arkliai, stirnaitës, pavasará
bundantis miðkas ar simboliðka berþo sula, kuria Jonas malðina troðkulá prie pat savo namø.
Visa tai dar bûtø atleistina jaunø
kûrëjø filmui, juolab kad pastangos
gráþti prie lietuviðkos kino dokumentikos iðtakø akivaizdþios. Taèiau atsiradus naujam personaþui –
ið Kauno atvykusiam ponui, kuris
kaime turi namà, „Dzûkijos jautis“
tampa to kino autoparodija.
Ponas ið Kauno, kuriam Jonas ir
kiti kaimieèiai atlieka ávairius darbus, atvirai groþisi savo sugebëjimu
nusileisti iki paprasto kaimo þmogaus, kalbëti jo kalba. Jis net susëda uþ bendro stalo su savo kaimynais, geria su jais ir „filosofuoja“.
Sveikuolio pono ið Kauno apsimetimas ir savimeilë, pabrëþianti, kad jis –
aukðtesnis, svarbesnis, tokie akivaizdûs, kad filmo autoriai negalëjo nepastebëti. Bet, pasirodo, jiems tai visai nekliudo. Ðtai tada ir supranti,
kad reþisierius su operatore – tokie
pat, nes didþiuojasi nusileidæ iki
degradavusiø kaimieèiø, juos graþiai filmuojantys ir net bendraujantys kaip su lygiais. Todël ir „Dzûkijos jautis“ – tik bergþdþias, graþus
filmas, fiksuojantis autoriø puikybæ,
o ne uþuojautà, norà suprasti, padëti, pakeisti. Atvirukas ið degraduojanèio Lietuvos kaimo. Ekskursija á nebeegzistuojanèià lietuviø
dokumentininkø erdvæ, kurià ir
anais laikais gyva paversdavo pirmiausia kûrëjø uþuojauta ir meilë.
Jei neþinoèiau, kad filmà „Laiðkai Sofijai“ kûrë britas Robertas
Mullanas, tikrai bûèiau pagalvojusi, kad tai – kokio nors seno marazmatiko, sovietiniø istoriniø revoliuciniø filmø reþisieriaus „gulbës
giesmë“. Èia viskas dvelkia senomis,
nors jau ir gerokai primirðtomis,
schemomis. Sofija Kymantaitë kovoja uþ Lietuvos nepriklausomybæ ir
lietuviø kalbà. Kai ji kalba mitinge,
rakursas iðkart primena audringà Iljièiaus pasisakymà kaþkuriame filme
apie Rusijos revoliucijà, o negausi
minia skanduoja: „Lietuva! Lietuva! Lietuva!“ tarsi Sàjûdþio mitinge. Kymantaitës oponentas – carinës Rusijos karininkas (taip ir
nesupratau, ar slaptosios policijos,
ar armijos), kurio metodai filmui
ápusëjus verèia prisiminti Holivudo
filmø niekðus kagëbistus, prievartaujanèius savo idëjines prieðes. Didþiojo menininko giminaièio Roko
Zubovo vaidinamas Mikalojus Konstantinas Èiurlionis, kurá myli Sofija Kymantaitë, nusileido tiesiai ið
naiviø filmø apie nelaimingus menininkus, kuriuos þlugdo caro reþimas (burþuazinë santvarka, liga,
skurdas ir pan.). Atsipraðau, bet jis
labiau primena tiesiog nelabai protingà iðtiþëlá, kurio dràsioji Marijos
Korenkaitës Sofija tikrai nesugebëtø pamilti. Tokie filmai visame pasaulyje buvo kuriami prieð daug deðimtmeèiø. Tiesa, ðiø dienø kino
átakà galima pamatyti epizode, kai
Èiurlioná sugundo dvi iðsipusèiusios
Peterburgo ponios. Jos panaðios á
filmø apie vampyrus herojes.
Turint omenyje, kad pagrindiniai
filmo herojai buvo intelektualai,
studijavæ uþsienyje, klausytis gimna-
ja, o ði idëja aplenkia teptukà. Manau, kad kine yra taip pat.“ Teptuko ir kino kameros funkcijø palyginimas (camera-brush kaip prancûzø
Naujosios bangos idealizuota camera-stylo), pasak reþiseriaus kûrybos
tyrinëtojos Alicijos Helman, reiðkia
ne tik tapybos tradicijos naudojimà,
bet ir simboliðkà poþiûrá á menà, suteikiantá jam dvasiná lygmená. Helman teigia, kad toks menininko uþdavinio suvokimas yra tiksliausia
Zhang Yimou kûrybos formulë.
Ir dar keli filmai, á kuriuos dël
skirtingø prieþasèiø verta atkreipti
dëmesá. Russello Crowe gerbëjams
bus ádomu pamatyti tada dar nelabai þinomà aktoriø Roberto Greenwaldo 1997 m. filme „Ties iðsiskyrimo riba“ (LNK, 7 d. 01.35). Crowe
vaidina Stivà, kuris labai myli Mo-
nikà (Salma Hayek). Jie negali nei gyventi vienas be kito, nei bûti kartu.
Meksikieèio Jorges Colono filmas „Be jos“ (TV3, 7 d. 0.10) – taip
pat apie prarastà meilæ. Tik televizijos prodiuserio gyvenimas iðkart
apsiverèia aukðtyn kojom, kai autokatastrofoje þûsta þmona. Ið pradþiø
jis net nesuvokia, kad turës iðmokti
bûti geru tëvu dviem vaikams.
Siaubo kino gerbëjai, manau,
mielai pasiþiûrës ispanø reþisieriaus
Juano Antonio Bayonos „Prieglaudà“ (LRT, 5 d. 23.15, LRT Kultûra,
6 d. 21.15), kurio herojë Laura po
trisdeðimties metø su vyru ir sûneliu sugráþta á pajûrá. Èia pastatytoje
prieglaudoje ji praleido vaikystæ.
Laura svajoja atstatyti apleistà prieglaudà. Taèiau neatpaþástamai pasikeièia Lauros sûnaus elgesys. Ber-
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 5 d. | Nr. 14 (1028)
„Laiðkai Sofijai“
zistës mentalitetà atspindinèiø jø
dialogø ir patikëti jø meile „Laiðkuose Sofijai“ fiziðkai neámanoma.
Popieriniai pagrindiniai personaþai
ir jø dramos nesukelia jokiø jausmø,
todël lieka laiko þvalgytis po filmo pakraðèius ir nuolatos stebëtis. Filmo
veiksmas prasideda, kai Druskininkuose paauglys Èiurlionis þiûri Antono Èechovo „Dëdæ Vanià“. Jei
neklystu, pjesë buvo paraðyta po
keliolikos metø. Beþemiai bajorai
Kymantaitës tëvai kaþkodël gyvena rûmuose, piktasis rusas, pasirengæs sukapoti lietuvius prie baþnyèios, vasarà kaþkodël dëvi
papachà, Èiurlioniø vestuviø scena
prasideda stambiu vaiðiø stalo planu, o já puoðia sausainiai, sudëlioti á
pigias 7-ojo XX a. deðimtmeèio stiklines vazeles, beveik visi aktoriai negailestingai darko lietuviø, lenkø,
rusø kalbas. Suprantu, kad tai – ne
esmë, bet kai nëra dramaturgijos,
pagrindiná herojø vaidina neprofesionalas, o reþisûra apgailëtina, detalës tampa svarbios, nes jos „deðifruoja“ visumà.
Uþtat filme daug pigaus patriotizmo, kuris, be abejo, patrauks prie
televizijos serialø ápratusius lietuviø
„Auksinës gëlës prakeiksmas“
niukas tampa tikras pabaisa. Paskutiniais metais ispanai sëkmingai kultivuoja siaubo filmø su grësmingais
vaikuèiais þanrà, bet „Prieglaudos“
atmosfera tikrai ástrigs atmintyje.
þiûrovus. Bûtent iki tokio patriotizmo redukuota, mano galva, svarbiausia (bet neiðplëtota) filmo tema –
abiejø pagrindiniø filmo herojø pasirinkimas bûti lietuviais. XX a.
pradþioje toks pasirinkimas ir buvo didvyriðkas. Mane ypaè prajuokino scena, kur Èiurlionis sako savo vieninteliam draugui Mstislavui
Dobuþinskiui (kaþkodël labai komiðkas Andrius Bialobþeskis), kad ðis supranta jo paveikslus tik todël, kad yra
lietuvis.
Pastebëjau, kad paprastai ávairiø
kino renginiø atidarymuose ir uþdarymuose pamatai daug Seimo ir vyriausybës nariø. Vis daþniau nepalieka áspûdis, kad ðalia kukliø,
neturtingø kinematografininkø jie
su malonumu pasijunta tikromis
þvaigþdëmis. Ko gero, tokie filmai
kaip „Laiðkai Sofijai“ jiems turi bûti
priimtini. Aiðkûs, patriotiðki, paprasti ir pigûs. Matyt, todël ðie kino
gerbëjai, kurpdami biudþetus, skiria tiek maþai pinigø lietuviø kinui.
„Kino pavasaris“ baigësi. Po metø ateis kitas. Bûtø gerai, kad filmai
nepasektø gamtos pavyzdþiu. Ðiø
dienø kinui, ypaè lietuviø, pavasario labai reikia.
Vaikuèiai nebûtinai yra siaubo filmø pabaisos. Britø reþisierës Gurinder Chadha (ji sukûrë garsøjá
„Smûgiuok kaip Bekhemas“) filmo
„Diagnozë: paauglystë“ (TV3, 6 d.
12.45) reklaminë frazë skamba taip:
„Jei Bridþitai Dþouns bûtø keturiolika...“
Dþordþija Nikolson gyvena su
ákyriais tëvais, kurie jos nesupranta, ir ðlykðèia trejø metø sesute.
Dþordþija svajoja tapti blondine, turëti maþesnæ nosá ir draugà. Skaitydami jos dienoraðtá pasinersime á
paaugliø kasdienybæ, jø iðgyvenimus ir kurioziðkas situacijas. Manau, kad ne taip ir blogai kartais prisiminti, kokie buvome pabaisos.
Jûsø –
JONAS ÛBIS
9 psl.
B a l a n d þ i o
Parodos
VILNIUS
5 – 1 4
Galerija „Vartai“
judomàjá turtà“ — ið Maironio lietuviø
Vilniaus g. 39
literatûros muziejaus rinkiniø
iki 6 d. — Patricijos Jurkðaitytës paroda
Kaliningrado miesto dailës mokyklos vaikø
Nacionalinë dailës galerija
„Olandiðkos istorijos“
pieðiniø paroda „Donelaièio pasaulis“
Konstitucijos pr. 22
nuo 11 d. — paroda „Varðuva: diena po...“
Paroda „Slëpiningoji þmogaus didybë“
XX a. Lietuvos dailës ekspozicija
Architektûros studentø paroda „From
Landscape to Roofscape“
Marijos Teresës Roþanskaitës paroda
„Rentgenogramos“
Galerija „Lietuvos aidas“
(Vydûnui — 145)
Trakø g. 13
Keramikos muziejus
iki 13 d. — Rasos Jonës Ðataitës paroda „Ið
Rotuðës a. 15
tylëjimø“
Baltijos ðaliø ðiuolaikinës keramikos paroda
„Pavasaris 2013“
Stanislovo Kuzmos (1947—2012) paroda
Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejus
„Skulptûra + 5425 dienos“
Pilies g. 40
„Fluxus ministerija“
iki 7 d. — Pietø Korëjos Èioge budizmo
Jonavos g. 3
ordino Su Dok Sa ðventyklos Pong Dþiang
nuo 6 d. — Adolfo Meko fotografijø paroda
Sol Èong Kun Sunim kaligrafijos paroda
„Visa tai ne sapnas: Adolfo Meko gyvenimas
Vilniaus paveikslø galerija
Didþioji g. 4
Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai
Lietuvos dailë XVI—XIX a.
Ðv. Jono gatvës galerija
Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai
Ðv. Jono g. 11
Radvilø rûmai
Vilniaus g. 24
iki 6 d. — Arvydo Aliðankos paroda „Tarp“
(skulptûra, objektai, video)
Tarptautinë paroda „Sidabro amþius. Rusø
Galerija „Meno niða“
dailë Baltijos ðaliø kolekcijose. 1890—1930“
J. Basanavièiaus g. 1/13
Taikomosios dailës muziejus
Arsenalo g. 3A
Paroda „Gloguvo lobis“
Lietuvos nacionalinis muziejus
Naujasis arsenalas
Arsenalo g. 1
Gedimino Piekuro paroda „Kolekcija, skulptûra, paveikslai“
Galerija AV17
Auðros Vartø g. 17
Vitalio Èepkausko paroda „Atsivertimai/
Kolekcija“
Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija
Dailës galerija-studija „Ra“
Lietuva carø valdþioje
Pranciðkonø g. 8
Lietuvos valstieèiø buities kultûra
iki 10 d. — tapybos miniatiûrø paroda „Spieèius“
Kryþdirbystë
„Lietuvos diplomatinë tarnyba 1918—1940 m.“
Primityviosios tapybos paroda
Paroda „Lietuviø ðvietimo draugija „Rytas“
Skulptoriaus Leono Þuklio paroda
Kazio Varnelio namai-muziejus
Didþioji g. 26
K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija
Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto
susitarus tel. 279 16 44
Baþnytinio paveldo muziejus
Ðv. Mykolo g. 9
Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija
Paroda „Relikvijos ir relikvijoriai“
Paroda „Lukiðkiø Dievo Motina. Kad bûtø
atvilgytos sudirþusios ðirdys...“
Ðiuolaikinio meno centras
Vokieèiø g. 2
Gintaro Didþiapetrio paroda „Spalva ir prietaisas“
nuo 12 d. — paroda „Ritualinis kambarys“
Galerija „Kairë–deðinë“
Latako g. 3
Lauros Grybkauskaitës paroda
Akvilës Anglickaitës kûrybos paroda „Fermata“
Tatjanos Diðèeko kûrybos paroda „Murakami
manija“
Meno projektø erdvë „Malonioji 6“
Malonioji g. 6
Manto Maziliausko paroda „Sveèiø kambarys
arba Nemirtingumas“
VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOS
GALERIJOS
Parodø salës „Titanikas“
Maironio g. 3
Paroda „Dienos svajos, nakties koðmarai“
iki 6 d. — Vlado Urbanavièiaus paroda
„Sukonstruota Titanikui“
Galerija „Akademija“
Pilies g. 44/2
iki 13 d. — Aliaus Berdenkovo darbø paroda
„Juðkus gallery“
Rotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2
Aleksandro Gliadielovo (Ukraina) fotografi-
Galerija „Aukso pjûvis“
K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53
Rimvido Jankausko-Kampo ir Rolando
Karaliaus tapybos paroda ið ciklo „Duetai“
nuo 5 d. — Arvydo Poðkos keramikos paroda
Irenos Mikulièiûtës dailës galerija
I. Kanto g. 5
Algirdo Ðakalio jubiliejui skirta paroda
Aukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2
Valstybinio Vilniaus Gaono þydø
muziejaus Tolerancijos centras
Dailë
Akvilë Anglickaitë vis suranda bûdà ádomiai tyrinëti garso ir vaizdo santyká. Jos kûrybos paroda „Fermata“ veikia iki balandþio 20 d. Vilniaus
grafikos meno centro galerijoje, III a. salëje „+“.
Teatras
Balandþio 5 d. 19 val. ir 11 d. 16 val. Lietuvos nacionalinio dramos
teatro Maþojoje scenoje galima pamatyti prieðpaskutinæ 73-iojo sezono
premjerà – Ewaldo Palmetshoferio „Hamletas mirë. Gravitacijos nëra“.
Spektaklá sukûrë pasitikëjimà kelianti komanda: reþisierius – Paulius Ignatavièius, dailininkë – Neli Ivanèik, aktoriai Tadas Gryn, Elzë Gudavièiûtë, Virginija Kuklytë, Tomas Stirna, Rimantë Valiukaitë, Algirdas Dainavièius.
Muzika
Balandþio 6 d., ðeðtadiená, 19 val. Filharmonijos Didþiojoje salëje Lietuvos kamerinis orkestras pasirodo su violonèelininku bei dirigentu David Geringu ir obojininku Robertu Beinariu. Koncerto solistas ir dirigentas David Geringas. Programoje – intriguojantis violonèelës ir obojaus
duetas, atliekantis rusø kompozitoriø variacijas ir Vakarø klasikà.
jos paroda „Nevolia“
KKKC parodø rûmai
Laisvydës Ðalèiûtës paroda „Sekretai“
Baroti galerija
Balandþio 11 d. Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje
(Auðros Vartø g. 5)
vyks koncertas Vilniaus ir Varðuvos miestø 15 metø bendradarbiavimo
sukakties proga. Koncerto programoje skambës Lietuvos valstybinio
simfoninio orkestro, diriguojamo Monikos Woliñskos (Varðuva), atliekami
kûriniai: M. Karùovicziaus „Lietuviðka rapsodija“, W. Lutosùawskio,
„Koncertas fortepijonui“ (solistas Tadeusz Domanowski, Varðuva),
E. Moravskio, „Nevermore“ ir M.K. Èiurlionio „Miðke“.
Bilietus galite ásigyti Lietuvos nacionalinës filharmonijos kasose
SCENOS“. Reþ. — R. Atkoèiûnas
ROMEO IR DÞULJETOS ISTORIJA“.
7 d. 12 val. — K. Èiukovskio „DAKTARAS
Reþ. — O. Korðunovas
AISKAUDA“. Reþ. — E. Jaras
9 d. 18.30 — A. Schnitzlerio „10 DIALOGØ
Naugarduko g. 10/2
Aukðtoji g. 3/3a
APIE MEILÆ“. Reþ. — Y. Ross
Miriam Meras ir Þibunto Mikðio grafikos
Danieliaus Rusio, Justo Pranevièiaus ir
10 d. 18.30 — Just. Marcinkevièiaus
darbø paroda
Dovydo Alèauskio tapybos darbø paroda
„KATEDRA“. Reþ. — O. Korðunovas
„3 monologai“
11 d. 18.30 — J. Dautarto „PASKENDUSI
Klaipëdos galerija
VASARA“ (M. Katiliðkio kûriniø motyvais).
Senamiesèio menininkø galerijadirbtuvë
Reþ. — J. Dautartas
Totoriø g. 22—4
Darþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4
iki 9 d. — Zitos Kazënienës ir Mykolës
Kauno Kolegijos J. Vienoþinskio menø
Ganusauskaitës tapybos bei objektø, asam-
fakulteto studentø odininkø paroda
bliaþø paroda „Ilgesio klajonës“
„Odos Odisëja“
Uþsienio reikalø ministerija
ÐIAULIAI
„HAMLETAS MIRË. GRAVITACIJOS NËRA“.
„Laiptø galerija“
Reþ. — P. Ignatavièius
J. Tumo-Vaiþganto g. 2
Mariaus Jonuèio tapyba
Gedimino Piekuro skulptûra
Vilniaus vaikø ir jaunimo meno
galerija
Vilniaus g. 39/6
Jûratës Stauskaitës akvareliniø pieðiniø
paroda „Lengvai“
„Skalvijos“ kino centras
Goðtauto g. 2/15
Paroda, skirta Almantui Grikevièiui
Þemaitës g. 83
Jono Daniliausko tapybos darbø paroda
12 d. 18.30 — PREMJERA! F. Molnãro
„LILIJOMAS“. Reþ. — L. Bagossy (Vengrija)
Maþoji salë
5 d. 19 val., 11 d. 16 val. — E. Palmetshoferio
6 d. 16 val. — M. Duras „MUZIKA 2“.
Reþ. — A. Liuga
V. Putvinskio g. 64
Dominikonø g. 15
Maironio lietuviø literatûros
muziejus
Algirdo Ðakalio paroda „Fantastika ir realybë“
ÐITAIP“. Reþ. — P.E. Budraitis
10 d. 18 val. — V. Sigarevo „GUPELË“.
Reþ. — A. Lebeliûnas
12 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS
VIRÐ GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko
6 d. 12 val. — J. Popovo „SNIEGUOLË IR
SEPTYNI NYKÐTUKAI“. Reþ. — J. Popovas
Tekstilininkës Aldonos Lamauskienës ir
10 d. 14 val. — V.V. Landsbergio „BUNKERIS“.
7 d. 12 val. — H.Ch. Anderseno „UNDINËLË“.
keramiko Algimanto Tamaðausko paroda
Reþ. — V.V. Landsbergis
Reþ. — J. Ðèiuckis
Spektakliai
Vilniaus maþasis teatras
7 d. 14 val. — PREMJERA! „DOSTOJEVSKIS
Dir. — R. Ðervenikas
A. ir A. Tamoðaièiø galerija
„Þidinys“
9 d. 18 val. — W. Shakespeare’o „JEI TAIP, TAI
Reþ. — B. Mar
dailës ekspozicija
Þmuidzinavièiaus kûriniø ir
rinkiniø muziejus
S. Storpirðtis, V. Taukinaitis
Metinë Ðiauliø kraðto tautodailës paroda
5 d. 18.30 — P. Èaikovskio „GULBIØ EÞERAS“.
K. Donelaièio g. 16
S. Ivanovas, A. Kazanavièius, S. Sipaitis,
MUS…“. Reþ. — L. Adomaitienë
Pakeista ir atnaujinta XVI—XVIII a. Italijos
Kauno paveikslø galerija
kis, J. Damaðevièius, N. Gadliauskas,
U. Babickaitës dienoraðèiø motyvais).
Nepriklausomybës a. 12
iðlaisvinimas“
G. Arbaèiauskas, I. Ciplijauskas, A. Bialobþes-
Vilniaus g. 245
dienoraðèio motyvais). Reþ. — P. Ignatavi-
Francescos Galliani paroda „Atminties
M. Bialobþeskis. Vaidina R. Marazaitë,
5 d. 18 val. — A. Èechovo „PAS PAÞÁSTA-
Nacionalinis operos ir baleto
teatras
niai þmonës. Atskleidæs indënø dvasià“
scenogr. ir kost. dail. — M. Jacovskis, komp. —
9 d. 14 val. — B. Mar „UNË“ (aktorës
Dailës galerija
M. Þilinsko dailës galerija
Jono Rimðos (1903—1978) paroda „Bronzi-
(pagal O. Preusslerio pasakà). Reþ. — E. Jaras,
Rusø dramos teatras
VAIKAMS“ (F. Dostojevskio romanø bei
„Spalvos virpëjimas“
6, 7 d. 12 val. — PREMJERA! „RAGANIUKË“
DIENOS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë
VILNIUS
Kazimiero Þoromskio (1913—2004) paroda
Valstybinis jaunimo teatras
7 d. 16 val. — A. Ðkëmos „SAULËTOS
„Darguþiai — Sardinija — Provansas“
KAUNAS
Dþinos Jasiûnienës, Linos Zavadskës ir
10 psl.
Kauno fotografijos galerija
deðimtmeèiai“
Kauno mokyklos maestro“
rinkiniai
iki 7 d. — paroda „Átakos“
Paroda „Keturi Vincento Geèo tapybos
Gaono g. 1
XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno
darbø paroda „Gyvenimo mokykla“
KLAIPËDA
nuo 5 d. — paroda „Zenonas Varnauskas —
Dailininkø Tamoðaièiø kûryba
iki 12 d. — Aurelijos Vainiûnaitës tapybos
B. Radvilaitës g. 6B
Tekstilës galerija „Artifex“
Indrajos Kubilytës paroda „Mamadieniai“
ir kûryba“
„7md“ rekomenduoja
10 d. 18 val. — A. Jablonskajos „STABMELDÞIAI“. Reþ. — J. Vaitkus
12 d. 18 val. — A. Èechovo „MEÐKA“.
Reþ. — L. Adomaitienë
èius, scenogr. — M. Mieliauskas ir P. Ignata-
Teatras „Lëlë“
vièius. Vaidina A. Ðataitë, T. Gryn, V. Kuklytë
Didþioji salë
9 d. 18, 20.30 — „KITAS KAMPAS“ (VðÁ
6 d. 12 val. — „BAISIAI GRAÞI PASAKA“
„Sàmoningas þmogus“)
(pagal lietuviø liaudies pasakas ir másles).
10 d. 18.30 — P. Notte „VISU GREIÈIU
Scen. aut., reþ. ir dail. — A. Bagoèiûnaitë-
ATGAL!“ Reþ. — A. Lebeliûnas. Vaidina
Paukðtienë
L. Kalpokaitë ir N. Varnelytë (VðÁ „Laimingi
7 d. 12 val. — „BATUOTAS KATINAS“
þmonës“)
(Ch. Perrault pasakos motyvais).
11 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADAGAS-
Reþ. — A. Mikutis
KARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,
10 d. 18.30 30 — „GELEÞIS IR SIDABRAS“
reþ. — A. Dapðys
(pagal V. Ðimkaus eiles). Insc. aut ir reþ. —
Muzikinis vad. ir dir. — M. Staðkus, dir. —
12 d. 18.30 — F. Dürrenmatto „DAMOS
R. Kazlas
J. Geniuðas
VIZITAS“. Reþ. — E. Jaras
Maþoji salë
12 d. 18.30 — A. Ðenderovo „DEZDEMONA“.
OKT/Vilniaus miesto teatras
6 d. 18.30 — F. Leharo „LINKSMOJI NAÐLË“.
Dir. — J. Geniuðas
7 d. 12 val. — B. Pawlowskio „SNIEGUOLË IR
SEPTYNI NYKÐTUKAI“. Dir. — A. Ðulèys
10 d. 18.30 — „BARBORA RADVILAITË“ (pagal
S. Vainiûno, A. Malcio, H.M. Góreckio ir kt.
muzikà). Dir. — R. Ðervenikas
11 d. 18.30 — J. Strausso „ÐIKÐNOSPARNIS“.
Dir. — R. Ðervenikas
6 d. 14 val. — „KIÐKIØ SUKILIMAS“ (pagal
9 d. 19 val. Menø spaustuvëje — M. von
Nacionalinis dramos teatras
Mayenburgo „UGNIES VEIDAS“.
Didþioji salë
Reþ. — O. Korðunovas
5 d. 18 val. — „SVEIKI, ÞMONËS!“ (N. Dum-
10 d. 19 val. Ûkio banko teatro arenoje —
badzës romano „Að, moèiutë, Iliko ir Ilario-
W. Shakespeare’o „VASARVIDÞIO NAKTIES
nas“ motyvais). Reþ. — V. Èigogidzë
SAPNAS“. Reþ. — O. Korðunovas
Rotuðës a. 13
(J. Miltinio dramos teatras)
11 d. 19 val. Ûkio banko teatro arenoje —
„Maironis ir jo epocha. „...palieku visà mano
6 d. 18.30 — M. Sperro „MEDÞIOKLËS
W. Shakespeare’o „ÁSTABIOJI IR GRAUDÞIOJI
Uþjauèiame
bièiulio ir bendradarbio
Valdo GEDGAUDO
artimuosius ir liûdime drauge.
„7 MENO DIENØ“ REDAKCIJA
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 5 d. | Nr. 14 (1028)
Bibliografinës þinios
K. Binkio poemà). Scenarijaus aut., reþ. ir
Reþ. — S. Degutytë („Stalo teatras“)
tas. „Pasaulio muzika ið kelioniø dienorað-
dail. — R. Drieþis
7, 14 d. 12 val. — PREMJERA! „RAUDON-
èio“. S. Petreikis (multiinstrumentininkas),
7 d. 14 val. — R. Mikuèio „LIUNËS NUO-
KEPURAITË“. Reþ. — G. Radvilavièiûtë
Ch. Ruebens (gitara). Programoje Ch. Rue-
GROÞINË LITERATÛRA. LITERATÛROS MOKSLAS
benso, S. Petreikio, Ã. Piazzollos, R. Dyenso,
Ant kraterio kraðto : vienos ðeimos kelionës epas per karo meto Rusijà / Mykolas Giedraitis ;
J. Zorno ir kt. kûriniai
su Normano Deiviso pratarme ; [á lietuviø kalbà iðvertë Ana Venclovienë]. – Vilnius : Lietuvos
TYKIAI“. Reþ. — A. Grybauskaitë
Menø spaustuvë
5 d. 19 val. Juodojoje salëje — C. Grauþinio
„DRÀSI ÐALIS“ (LIETUVOS DIENA). Reþ. —
C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“)
6 d. 11, 12.30, 14 val. Kiðeninëje salëje —
„LABAS, MAÞYLI“. Reþ. — K. Jurkðtaitë
(Klaipëdos lëliø teatras)
6 d. 16 val. Juodojoje salëje — „TËÈIO
PASAKA“. Reþ. — A. Kirvela ir J. Tertelis
7 d. 12 val. Juodojoje salëje — „MOZAIKA“.
Choreogr. — B. Banevièiûtë (teatras „Dansema“)
9 d. 19 val. Juodojoje salëje — M. von
Mayenburgo „UGNIES VEIDAS“. Reþ. —
O. Korðunovas (Oskaro Korðunovo/Vilniaus
miesto teatras)
9 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „BRANGIOJI
MOKYTOJA“. Reþ. — I. Stundþytë
(teatro laboratorija „Atviras ratas“)
12 d. 19 val. Juodojoje salëje — „TIKSINTI
BOMBA“. Reþ. — G. Varnas (teatras „Utopia“)
ÐIAULIAI
Ðiauliø dramos teatras
5 d. 18 val. — „KOVA“ (pagal F. Kafkos
kûrybà). Reþ. — P. Ignatavièius
6 d. 18 val. — I. Vyrypajevo „VALENTINØ
DIENA“. Reþ. — L. Vaskova
7 d. 12 val. — PREMJERA! „MIKË“.
Reþ. — A. Pociûnas
7 d. 18 val. — M. Lado „LABAI PAPRASTA
ISTORIJA“. Reþ. — G. Padegimas
Alytaus teatro spektakliai
10 d. 12 val. — „MEDINUKO, VARDU
PINOKIS, PAMOKANÈIOS ISTORIJOS“ (pagal
C. Collodá). Reþ. — L. Liausaitë
10 d. 18 val. — „HEROINAS“ (pagal
M. Burgessà). Reþ. — D. Kimantaitë
11 d. 16 val. — E.M. Remarque’o „TRYS
DRAUGAI“. Reþ. — R. Steponavièiûtë
12 d. 18 val. — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS“.
Reþ. — R. Teresas
Uþupio teatras
PANEVËÞYS
Domus Maria, Auðros Vartø g. 12
Juozo Miltinio dramos teatras
5 d. 19.30 — PREMJERA! K. Gudonytës
6 d. 17 val. — I. Abele „JAZMINAS“.
„NIEKADA TAVÆS NEPALIKSIU“. Reþ. — T. Varnas
Reþ. — M. Kimele
KAUNAS
7 d. 17 val., 12 d. 18 val, 13 d. 17 val. —
PREMJERA! J.L. Lagarce’o „AÐ BUVAU
Kauno dramos teatras
NAMUOSE IR LAUKIAU, KOL ATEIS LIETUS“.
5 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo
Reþ. — R. Morkûnas
„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas
8 d. 18 val. Moksleiviø dramaturgijos fes-
6 d. 18 val. Rûtos salëje — D. Danis
tivalis (J. Miltinio gimnazijos renginys)
„AKMENØ PELENAI“. Reþ. — A. Jankevièius
9 d. 13 val. — „ANË IÐ ÞALIASTOGIØ“ (pagal
7 d. 15 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës
L.M. Montgomeri). Reþ. — A. Gluskinas
„LIÛDNAS DIEVAS“. Reþ. — I. Paliulytë
10 d. 18 val. — M. Ivaðkevièiaus „MADA-
10 d. 18 val. Maþoje scenoje — M. von
GASKARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,
Mayenburgo „BJAURUSIS. SKALPELIO
reþ. — A. Dapðys
PJÛVIS“. Reþ. — V. Malinauskas
12, 13 d. 18.30 Didþiojoje scenoje —
PREMJERA! I. Turgenevo „MËNUO KAIME“.
Reþ. — V. Tertelis
Koncertai
Lietuvos nacionalinë filharmonija
Lietuvos muzikø rëmimo fondas
10 d. 18 val. S. Vainiûno namuose — „Kon-
mokslø akademijos Vrublevskiø biblioteka, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 213, [3] p., [4]
iliustr. lap. : geneal. schem. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-9986-498-61-2 : [20 Lt]
certuoja Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos
Aukso mintys : didelës mintys eina ið ðirdies / [sudarë Urtë Katinaitë]. – Patais. ir papild. leid. –
mokyklos moksleiviai — tarptautiniø kon-
Vilnius : Aktëja, [2012] (Kaunas : Spindulio sp.). – 397, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. –
kursø laureatai“
ISBN 978-9955-21-336-9 (ár.)
XV festivalis „Sugráþimai“
8 d. 18 val. Ðv. Jonø baþnyèioje — J. Ðvedaitë (sopranas, Lietuva, JAV), D. Puiðys (baritonas), R. Marcinkutë-Lesieur (vargonai),
Kentervilio pilies vaiduoklis : [apysaka] / Oscar Wilde ; ið anglø kalbos vertë Virgilijus Èepliejus ;
[panaudotos Wallace’o Goldsmitho iliustracijos]. – Vilnius : Garnelis, [2013] (Kaunas : Spindulio
sp.). – 90, [2] p. : iliustr. – Tiraþas [1400] egz. – ISBN 978-9955-883-32-6 (ár.)
A. Kisieliûtë (fortepijonas, Lietuva)
Mirusiems nëra ramybës : romanas / Jeff Abbott, Lori Armstrong, Sandra Brown … [et al.] ;
9 d. 18 val. Vilniaus rotuðëje — P. Syrrist-
sudarytojai Andrew F. Gulli ir Lamia J. Gulli ; ið anglø kalbos vertë Vytautas Petrukaitis ; su
Gelgota (altas, Lietuva, Norvegija), T. Syrrist-
Davido Baldacci áþanginiu þodþiu. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). –
Gelgota (violonèelë, Norvegija), A. Vizbaras
262, [1] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-0857-4 (ár.) : [26 Lt 77 ct]
(fortepijonas)
10 d. 18 val. Taikomosios dailës muziejuje —
I. Pranskutë (smuikas, Lietuva, Austrija),
M. Grigaliûnaitë (fortepijonas, Lietuva,
D. Britanija)
11 d. 18 val. Utenos muzikos mokykloje —
P. Syrrist-Gelgota (altas, Lietuva, Norvegija),
Naktinis ekspresas : romanas / Regina Guntulytë. – Utena : Utenos Indra, 2013- .
D. 1. – 2013 (Utena : Utenos Indra). – 275, [1] p. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-609-455-102-4
Nelengvu keliu : [romanas] / Ruta Sepetys ; ið anglø kalbos vertë Valdas V. Petrauskas. –
Vilnius : Alma littera, 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). – 277, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN
978-609-01-0918-2 (ár.) : [23 Lt 24 ct]
A. Vizbaras (fortepijonas, Lietuva)
Palikti Lietuvoje : pokario vaiko atsiminimai / Vytautas Valiauga. – Vilnius : Lietuvos
11 d. 18 val. Vilniaus rotuðëje — duetas
gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2013 (Vilnius : Standartø sp.). – 112, [3] p. :
„Duo“: U. Tiðkutë (altas, Lietuva, D. Britani-
iliustr., portr. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-609-8037-24-1 (ár.)
ja), M. Grigaliûnaitë (fortepijonas, Lietuva,
D. Britanija)
Signë – Albertei : su meile ir neviltimi : Signës istorija, 3 / Kerstin Thorvall ; ið ðvedø kalbos
vertë Sigutë Radzevièienë. – Vilnius : Versus aureus, [2013] (Vilnius : BALTO print). – 462, [2]
VILNIUS
p. – Tiraþas [1500] egz. – ISBN 978-9955-34-319-6 (ár.)
Kongresø rûmai
Ðeðeri metai Svetimðaliø legione / Jonas Vaièkus. – 2-asis papild. ir patais. leid. – Vilnius :
6 d. 18 val. — kamerinis koncertas „Klasikinë
Bonus animus, [2013] (Vilnius : BALTO). – 206, [1] p. : iliustr. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-
kontrabanda“. Solistai I. Prudnikovaitë
9955-754-31-2
(vokalas), J. Milius (vokalas), F. Zakarevskis
(fortepijonas), T. Varnagiris (gitara)
Lietuvos muzikos ir teatro
akademija
Tarp paklodþiø : [romanas] / Scarlett O’Kelly ; ið anglø kalbos vertë Ignë NorvaiðaitëAleliûnienë. – Vilnius : Ðarkos knygos [i.e. Gimtasis þodis, 2013] (Gargþdai (Klaipëdos r.) :
Print-it). – 318, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-16-435-7 (ár.)
7 d. 15 val. LMTA II rûmø Kamerinëje salëje —
GROÞINË LITERATÛRA VAIKAMS
festivalis „Jauna muzika“. Elektroniniø ir
Apie paikà oþá ir katytës groþá : pasakos, pasakëèios ir istorijos / [sudarë Ana Doblado ; tekstas
kompiuteriniø kûriniø konkursas
lietuviø kalba: Alfredas Steiblys ; nupieðë Juan Vernet Gargallo]. – [Vilnius] : Trys nykðtukai, [2012]
(Spausd. Kinijoje). – 171, [2] p. : iliustr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-07-367-3 (ár.)
5 d. 15 val. Gargþdø V. Gaigalaièio globos
Ðv. Jonø baþnyèia
Kauno muzikinis teatras
namuose, 5 d. 19 val. Veivirþënø kultûros
6 d. 18.20 — Halës (Vokietija) berniukø
Asilas su galva – vilkas be dantø : [pasakos / tekstas lietuviø kalba: Alfredas Steiblys ;
6 d. 18 val. — K. Millöckerio „STUDENTAS
centre — VIII Gargþdø muzikos festivalis.
choras „Stadsingechor“ (meno vad. ir dir. –
iliustravo Juan Vernet Gargallo]. – Vilnius : Trys nykðtukai, 2012 (Spausd. Indijoje). – 37, [1] p.,
ELGETA“. Dir. — V. Visockis
„Pasodoblis mecosopranui ir gitarai“.
F.-S. Elsteris). Programoje J. Rutterio,
ásk. virð. : iliustr. – (Pasakø malûnas). – Nugar. tik serijos antr. – Tiraþas 5000 egz. – ISBN 978-
7 d. 12 val. — W.A. Mozarto „MAÞOJI BURTØ
R. Novikaitë (mecosopranas), S. Krinicinas
F. Mendelssohno-Bartholdy, F. Kielo,
9955-07-377-2 (ár.)
FLEITA“. Dir. — V. Visockis
(gitara). Programoje P. Luna, F. Tarrega,
L. Lewandowskio, F. Mendelssohno ir kt.
7 d. 18 val. — J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“.
E. Lecuona, M.M. Ponce, R. Chapi kûriniai
kûriniai
Dir. — V. Visockis
5 d. 18 val. Klaipëdos koncertø salëje, 6 d.
12 d. 18 val. — J. Strausso „NAKTIS
19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje
VENECIJOJE“. Dir. — J. Geniuðas
salëje, — Lietuvos kamerinis orkestras,
Kauno kamerinis teatras
12 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË
„PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas
solistas ir dirigentas D. Geringas (violonèelë,
Vokietija), solistas R. Beinaris (obojus).
Programoje A. Arenskio, N. Rimskio-Korsakovo, P. Èaikovskio, J.Ch. Bacho,
Kauno lëliø teatras
W.A. Mozarto kûriniai
6 d. 12 val. — „ÞIRAFA SU KOJINËMIS“.
7 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-
Reþ. — G. Radvilavièiûtë
je salëje, — teatralizuotas koncertas visai
7 d. 12 val. — „KATËS NAMAI“.
ðeimai. „Muzikuoja dinastija“. V. Vitaitë,
Reþ. — A. Stankevièius
A. Þvirblytë, P. Anderssonas. Programoje
12 d. 18 val. — „MEDINËS ÞVAIGÞDËS“.
teatralizuotas koncertas pagal P. Èaikovskio
Reþ. — A. Þiurauskas
kûrinius „Vaikø albumas“ ir „Spragtukas“
KLAIPËDA
7 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —
Atvelykio koncertas. Ansamblis „Vilniaus
Klaipëdos valstybinis dramos
teatras
arsenalas“: L. Ðulskutë (fleita), R. Romoslaus-
5 d. 18 val. Þvejø rûmuose — M. Gavrano
moje L. van Beethoveno, M. M. Brucho,
„VISKAS APIE MOTERIS“. Reþ. — D. Tamulevi-
J. Franšaix, Ã. Piazzollos, G. Svilainio
èiûtë
kûriniai
6 d. 18 val. Kaune, Girstuèio kultûros ir
7 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje —
sporto centre, — C. Churchillio „TOP GIRLS
ciklo „Muzika Trakø pilyje“ koncertas „Paso-
(NEPRILYGSTAMOSIOS)“. Reþ. — G. Padegimas
doblis mecosopranui ir gitarai“. R. Novikaitë
10 d. 18 val. Þvejø rûmuose — F. Veberio
(mecosopranas), S. Krinicinas (gitara).
„VAKARIENË SU IDIOTU“. Reþ. — R. Atkoèiûnas
Programoje P. Luna, F. Tarrega, F.A. Barbieri,
Klaipëdos valstybinis muzikinis
teatras
E. Lecuona, M.M. Ponce, I. Albénizo,
kas (altas), S. Okruðko (fortepijonas). Progra-
R. Chapi, A. Vinitskio kûriniai
Ðv. Kotrynos baþnyèia
5 d. 18.30 — festivalis „Jauna muzika“.
Atlikëja K. Juodelytë (vargonai). Programoje
T. Dailydos, L. Petkutës, A. Twino, M. Natalevièiaus, B. Eno ir kt. kûriniai
Autsaideriai : romanas / S.E. Hinton ; ið anglø kalbos vertë Vytautas Èepliejus. – Vilnius :
Alma littera, 2013 (Vilnius : Spauda). – 203, [2] p. – (Beveik suaugæ). – Tiraþas 1500 egz. –
ISBN 978-609-01-0885-7 : [18 Lt 36 ct]
Beveidþiai : [romanas] / Derek Landy ; ið anglø kalbos vertë Dalia Zaikauskienë. – Vilnius :
Alma littera, 2013 (Vilnius : Spauda). – 363, [2] p. – Ciklo “Malonusis ponas Skeletas” 3-ioji
knyga. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-609-01-0866-6 : [20 Lt 48 ct]
5 d. 19 val. — V. Lauruðo autorinis vakaras.
Balsingasis darbðtuolis Doremijus : [pasakos / tekstas lietuviø kalba: Alfredas Steiblys ;
Solistai J. Stupnianek (sopranas), V. Sriubikis
iliustravo Juan Vernet Gargallo]. – Vilnius : Trys nykðtukai, 2012 (Spausd. Indijoje). – 37, [1] p.,
(fleita), Vilniaus miesto savivaldybës
ásk. virð. : iliustr. – (Pasakø malûnas). – Nugar. tik serijos antr. – Tiraþas 5000 egz. – ISBN 978-
Ðv. Kristoforo kamerinis orkestras.
9955-07-376-5 (ár.)
Dir. — D. Katkus
6 d. 19 val. — A. Hrustevichius (mygtukinis
akordeonas, bajanas)
10 d. 19 val. — M. Paukðtis ir G. Bilvinis
Batuotas katinas / [paraðë ir nupieðë Juan Lopez Ramon ; vertë Alfredas Steiblys]. – [Vilnius] :
Trys nykðtukai, [2012] (Spausd. Ispanijoje). – [63] p. : iliustr. – Aut. nurodytas kn. metr. –
Tiraþas [5000] egz. – ISBN 978-9955-07-382-6 (ár.)
11 d. 19 val. — L. Nazarenko (vokalas,
Bëda proto randa : [pasakos / tekstas lietuviø kalba: Alfredas Steiblys ; iliustravo Juan Vernet
gitara)
Gargallo]. – Vilnius : Trys nykðtukai, 2012 (Spausd. Indijoje). – 37, [1] p., ásk. virð. : iliustr. – (Pasakø
Vakarai
VILNIUS
Raðytojø klubas
malûnas). – Nugar. tik serijos antr. – Tiraþas 5000 egz. – ISBN 978-9955-07-378-9 (ár.)
Bembis / [paraðë ir nupieðë Juan Lopez Ramon ; vertë Alfredas Steiblys]. – [Vilnius] : Trys
nykðtukai, [2012] (Spausd. Ispanijoje). – [63] p. : iliustr. – Aut. nurodytas kn. metr. – Tiraþas
[5000] egz. – ISBN 978-9955-07-384-0 (ár.)
9 d. 17.30 — renginys ið ciklo „Salvete,
Bjaurusis anèiukas / [paraðë ir nupieðë Juan Lopez Ramon ; vertë Alfredas Steiblys]. –
juvenes“. V. Kuodytës pirmos knygos
[Vilnius] : Trys nykðtukai, [2012] (Spausd. Ispanijoje). – [63] p. : iliustr. – Aut. nurodytas kn.
„Pakiða þvërelei“ pristatymas ir
metr. – Tiraþas [5000] egz. – ISBN 978-9955-07-383-3 (ár.)
M. Kiauðaitës fotografijø parodos
„Odë þmogiðkumui“ atidarymas. Vakare
dalyvauja fotomenininkas R. Rakauskas,
poetas, literatûros kritikas V. Bakas,
Bjaurusis anèiukas / [tekstas lietuviø kalba: Alfredas Steiblys]. – Vilnius : Trys nykðtukai, [2012]
(Spausd. Kinijoje). – [14] p. : iliustr. – (Pasakos dëlionës). – Tiraþas 5000 egz. – ISBN 978-995507-330-7 (ár.)
10 d. 14 val. Gargþdø kultûros centre, 10 d.
raðytojas V. Elmiðkis, poetas, fotografas
Brinkis, Kryksius ir stebuklinga skrybëlë / [tekstas lietuviø kalba: Alfredas Steiblys ; iliustravo
19 val. Vëþaièiø kultûros centre — VIII
R. Ðileika. Renginá veda poetë, kritikë
Claudio Cernuschi ir Maria De Filippo]. – Vilnius : Trys nykðtukai, [2012]. – [38] p., ásk. virð. :
Gargþdø muzikos festivalis. E. Chrebtovas
R. Brundzaitë
iliustr. – Tiraþas [3000] egz. – ISBN 978-9955-07-372-7 (ár.)
(bosas) ir Èiurlionio kvartetas. Programoje
11 d. 17.30 — raðytojo K. Almeno knygos
M. Glinkos, P. Èaikovskio, A. Rubinsteino,
„Lietingos dienos“ pristatymas. Kartu su
S. Rachmaninovo, M. Musorgskio,
autoriumi dalyvauja raðytojai A. Buèys,
A. Borodino, C. Cui kûriniai
K. Saja, þurnalistas V. Bartasevièius, leidyklos
Klaipëdos lëliø teatras
11 d. 18 val. Elektrënø muzikos mokykloje —
„Versus aureus“ redaktorë O. Gudþiûnienë.
6 d. 12 val. — „AVINËLIO KELIONË“.
ciklo „Muzikos enciklopedija gyvai“ koncer-
Vakarà veda þurnalistas E. Parulskis
5, 6 d. 18.30 — PREMJERA! J. Strausso
„ÐIKÐNOSPARNIS“
7 d. 13 val. — A. Kuèinsko „BULVINË
PASAKA“
11, 12, 13 d. 18.30 — V. Ganelino, S. Gedos
„VELNIO NUOTAKA“
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 5 d. | Nr. 14 (1028)
Dþonis ir mirusieji : pasakojimas apie Dþoná Maksvelà / Terry Pratchett ; [ið anglø kalbos vertë
Elena Macevièiûtë]. – Vilnius : Bonus animus, [2013] (Vilnius : BALTO). – 197, [1] p. – (Z-7 ; 7). –
Trilogijos apie Dþoná Maksvelà 2-oji knyga. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-9955-754-28-2
PARENGË ALDONA BARODICAITË. REDAGAVO GRAÞINA KUBILIENË.
LIETUVOS NAC. M. MAÞVYDO B-KA. BIBLIOGRAFIJOS IR KNYGOTYROS
CENTRAS
11 psl.
B a l a n d þ i o
5 – 11
Kino repertuaras
16 val.; 7 d. — 21.20; 8 d. — 19.20; 9 d. — 21 val.;
5—11 d. — Valentinas vienas (reþ. D. Ulvydas) —
10 d. — 21.10; 11 d. — 18.40
11, 16, 20.45; Parkeris (JAV) — 13.15, 18.15,
7 d. — Pi gyvenimas (JAV) — 16.50; 8 d. —
23.15; 7, 8, 10, 11 d. — 13.15, 18.15; 9 d. —
Forum Cinemas Vingis
17 val.; 10 d. — 18.50
13.15; 5, 6 d. — Mama (Ispanija, Kanada) —
5—11 d. — Dþekas milþinø nugalëtojas (3D,
8 d. — 7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe
20.15, 22.30; 7—11 d. — 20.15; Ozas: didingas ir
JAV) — 11, 13.45, 16.30, 19, 21.40
(D. Britanija, JAV) — 15 val.
galingas (JAV) — 10.45; 5, 6 d. — Gimtadie-
Olimpo apgultis (JAV) — 11.30, 14.45, 18.15,
6 d. — Krokodilai (Vokietija) — 15 val.
nis (JAV) — 23.30
21.15
7 d. — Krokodilai 2 (Vokietija) — 15 val.
5, 8—11 d. — Teresës nuodëmë (Prancûzija) —
6 d. — Mano Kitas Að (dok. f., Kanada) —18 val.
VILNIUS
15.20, 18.20, 21 val.; 6, 7 d. — 12.40, 15.20,
18.20, 21 val.
6—8, 10 d. — Pilnos rankos pistoletø (Ispanija) — 20.30; 9 d. — 17.45
8 d. — Nitro Circus (3D, JAV) — 19 val.; 9 d. —
„Olimpo apgultis“
Savaitës filmai
Dþekas milþinø nugalëtojas **
Kadaise daug vilèiø teikusio Bryano Singerio filmas – pasakos apie
Jokûbà ir pupà ðiuolaikinë versija, skirta suaugusiems, kurie grësmingai
infantilëja. O gal infantilëja tik Holivudo scenaristai, ákvëpimo ieðkantys
savo vaikystës knygose ir komiksuose? Dþekas (Nicholas Hoult) – jaunas
fermeris, kuris vykdo pavojingà misijà – iðlaisvinti kunigaikðtytæ ið milþinø
rankø. Jis visai atsitiktinai atvërë duris tarp þmoniø ir siaubingø milþinø
pasaulio. Po ðimtmeèiø iðlaisvinti milþinai nori atgauti kadaise prarastà
Þemæ, o Dþekas turi stoti á mûðá ir pabandyti juos sustabdyti. Kovodamas
uþ karalystæ, jos liaudá ir kunigaikðtytës meilæ, jis turi susikauti su milþinais,
nors iki ðiol tikëjo, kad jie egzistuoja tik legendose. Taip pat filme vaidina
Eleanor Tomlinson, Stanley’is Tucci, Ianas McShane’as, Billas Nighy,
Ewanas McGregoras (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)
20.30
7 d. — Milijardierius ir blondinë (JAV) — 19.15
11 d. — Uþmirðtieji (JAV) — 19 val.
5, 6, 9, 10 d. — Eilinis Dþo. Kerðtas (3D, JAV,
Kanada) — 12.30, 15.15, 17.45, 19.15, 22 val.;
7, 8 d. — 12.30, 15.15, 17.45, 22 val.; 11 d. —
12.30, 15.15, 19.15, 22 val.
5—11 d. — Krudþiai (JAV) — 12, 14.30, 17, 19.30
Krudþiai (3D, JAV) — 11, 13.30, 16.10 (lietuviø k.); 5, 8—11 d. — 16.30; 6, 7 d. — 12, 16.30
(originalo k.)
5, 8—11 d. — Sieloneðë (JAV) — 15, 18, 20.40;
6, 7 d. — 12.20, 15, 18, 20.40
5—11 d. — Paðëlæ pirmieji metai (D. Britanija) —
14.10, 18.40, 21.20
Pagalbos ðauksmas (JAV) — 11.15, 18.30
Tamsus dangus (JAV) — 13.30, 21 val.
Olimpo apgultis **
Veiksmo filmas, kuriame pagrindiná vaidmená sukûrë Gerardas Butleris,
nukels á Baltuosius rûmus, slaptøjø tarnybø vadinamus Olimpu. Butlerio
personaþas, slaptasis agentas Baningas patenka JAV prezidento (Aaron
Eckhart) nemalonën po ávykio, turëjusio tragiðkø pasekmiø. Baningas
nebebus prezidento sargybinis, jam tenka kuklios uþduotys. Taèiau kai
Baltuosius rûmus atakuos naujausiomis technologijos apsiginklavæ
teroristai, o Pentagono pastangos apsaugoti rûmus neduos jokiø vaisiø,
paskutinë viltis iðgelbëti prezidentà bus kaip tik Baningas, kuris paþásta
Baltuosius rûmus kaip savo kiðenæ. Sako, kad ðio filmo finansinë sëkmë
iðgelbëjo paðlijusá Butlerio ávaizdá ir reþisieriaus Anoine’o Fuqua karjerà.
Taip pat filme vaidina Radha Mitchell, Ashley Judd, Melissa Leo,
Morganas Freemanas, Angela Bassett, Dylanas McDermottas (JAV, 2013).
(Vilnius, Kaunas, Klaipëda)
Ðalutinis poveikis (JAV) — 16 val.
Paðëlæ pirmieji metai ****
...Nat ir Dþoðas neseniai susituokë. Jø santuokà iðtiko pirmoji krizë.
Jaunavedþiø skirtumai pradeda griauti idilijà. Juolab kad kartu su vedybomis abu ágijo ir naujø giminaièiø bei paþástamø. Filmas prasideda toje
vietoje, kur turëtø baigtis dauguma romantiniø komedijø. Reþisierius ir
scenaristas Danas Mazeris anksèiau dirbo kartu su Sacha Baronu Coenu, bet ðios komedijos britiðkas humoras remiasi kalba – þodþiø þaismu,
aliuzijomis, kurias, be abejo, lietuviðkai perteikti sunku, todël dalis pokðtø
iðnyksta verèiant. Pagrindinius vaidmenis vienoje geriausiø paskutiniø
metø britø komedijoje sukûrë Rafe’as Spallas, Rose Byrne, Anna Faris,
Simonas Bakeris, Minnie Driver (D. Britanija, 2013). (Vilnius, Kaunas,
Ðiauliai)
10.45, 13.15, 16, 19, 21.20
Pilnos rankos pistoletø ***
Lietuviø keistai mëgstamo ispanø kino pavyzdys – Cesco Gay’aus filmas
pasakoja apie aðtuonis keturiasdeðimtmeèius, iðgyvenanèius vyriðkos
tapatybës krizæ. Vyrø istorijose, be abejo, dalyvauja ir moterys. Jos
akivaizdþiai stipresnës, todël palieka, apgaudinëja, abejingai stebi savo
sutrikusius vyrus (Ispanija, 2012). (Vilnius)
Sieloneðë **
Naujas filmas pagal „Saulëlydþio“ sagos apie vampyrus autorës Stephenie Meyer 2008 m. paraðytà romanà skirtas pirmiausia paaugliams ir „mistikos“ mëgëjams. Ðákart vampyrø funkcijà filme atliks Sielos. Filmas nukels á ateities Þemæ, kuriai iðkilo pavojus. Ateiviai, kurie ir vadina save
Sielomis, iðstumia ið þmoniø kûnø protà ir pakeièia já savuoju. Didþioji
þmonijos dalis jau þuvo. Iðgyvenusieji slapstosi. Siela kësinasi ir á jaunàjà
Melani, bet atsitinka taip, kad Melani ir Siela turi sugyventi viename kûne. Reþisieriaus Andrew Niccolo filme pagrindinius vaidmenis sukûrë Saoirse Ronan, Max Irons, Jake Abel, Diane Kruger (JAV, 2013). (Vilnius,
Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþys)
****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,
** – jei turite daug laiko, * – niekalas
Redaktorë – Monika Krikðtopaitytë
Atsakingoji sekretorë – Rûta Jakimavièienë
Kinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda Brukðtutë
Muzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita Markulienë
Dizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë
12 psl.
Diatlovo perëja: dingusi ekspedicija
(D. Britanija) — 21.45
5, 8—11 d. — Valentinas vienas (reþ.
D. Ulvydas) — 17.15; 6, 7 d. — 12.30, 17.15
5—11 d. — Mama (Ispanija, Kanada) — 15,
19.30
5, 8—11 d. — Ozas: didingas ir galingas (JAV) —
17.45; 6, 7 d. — 12.15, 17.45
5—11 d. — Hièkokas (JAV) — 15.15, 20.30
Kà iðdarinëja vyrai (Rusija) — 21.45
Forum Cinemas Akropolis
5—7, 9—11 d. — Dþekas milþinø nugalëtojas
(3D, JAV) — 10.45, 13.15, 16, 19, 20.45; 8 d. —
5—11 d. — Olimpo apgultis (JAV) — 12.15, 15,
17.45, 20.30
8 d. — Nitro Circus (3D, JAV) — 19 val.
11 d. — Uþmirðtieji (JAV) — 19 val.
5—11 d. — Sieloneðë (JAV) — 10.30, 13, 15.45,
18.30, 21.40
5—7, 9—11 d. — Krudþiai (3D, JAV) — 10.15,
12.45, 15.30, 18.15; 8 d. — 10.15, 12.45, 15.30
5, 8—11 d. — Krudþiai (JAV) — 14, 16.45, 19.15;
6, 7 d. — 11.30, 14, 16.45, 19.15
5—11 d. — Eilinis Dþo. Kerðtas (3D, JAV, Kanada) —
13.45, 16.30, 19.30, 21.50
Paðëlæ pirmieji metai (D. Britanija) — 11.15,
16.15, 21.15
Parkeris (JAV) — 13.30, 18.45
Gimtadienis (JAV) — 21.30
Tamsus dangus (JAV) — 21 val.
Tapatybës vagilë (JAV) — 12.30
Pagalbos ðauksmas (JAV) — 15.15
5—10 d. — Valentinas vienas (reþ.D. Ulvydas) —
18 val.
5—10 d. — Kà iðdarinëja vyrai (Rusija) — 20.15
5—11 d. — Ozas: didingas ir galingas (JAV) —
11 val.
Romuva
5 d. — Premjera! Emigrantai (reþ. J. Krisiû-
Pasaka
nas) — 17, 21 val.; 7 d. 18 val.; 9 d. — 19 val.
5 d. — Optimisto istorija (JAV) — 17 val.; 6 d. —
Irano kino savaitë
20.45; 7, 11 d. — 18 val.; 9 d. — 15.30
5 d. — Drugelio gimimas — 19 val.; 6 d. —
5 d. — Populiari mergina (Prancûzija) — 17.15;
Prarastoji tiesa — 14 val.; 7 d. — Aga Josefe —
11 d. — 16 val.
14 val.; Sniegas ant ákaitusio skardinio
5 d. — Gimæ mylëti (Italija, Ispanija) — 19.15;
stogo — 16 val. ; 8 d. — Vardan Tëvo — 17 val.;
6 d. — 18 val.; 7 d. — 19 val.; 9 d. — 18.15;
9 d. — Mënesiena — 17 val.; 9 d. — Èia be
11 d. — 15 val.
manæs — 19 val.
5 d. — Saugus prieglobstis (JAV) — 19.30;
6, 10 d. — 20.30; 7 d. — 17 val.; 8 d. — 20.45;
KLAIPËDA
9 d. — 18 val.; 11 d. — 18.15
Forum Cinemas
5 d. — 7 dienos Havanoje (Prancûzija, Ispani-
5—11 d. — Dþekas milþinø nugalëtojas (3D,
ja) — 21.45; 6 d. — 18.15; 7 d. — 16.30; 8,
JAV) — 10.30, 15.45, 18.30, 21.15; Linkolnas
10 d. — 18 val.; 9 d. — 20.30; 11 d. — 15.30,
(JAV) — 17.15, 20.15
17.30
8 d. — Nitro Circus (3D, JAV) — 19 val.
5 d. — Be ryðio (Prancûzija, JAV) — 22 val.; 6,
6 d. — Milijardierius ir blondinë (JAV) — 18.40
9, 11 d. — 21 val.; 7 d. — 21.30; 8 d. — 20.30
11 d. — Uþmirðtieji (JAV) — 19 val.
6 d. — Magiðkas Paryþius 3 (Prancûzija) — 16 val.;
5, 8—10 d. — Krudþiai (JAV) — 12.30, 15, 17.45,
8 d. — 21 val.; 9 d. — 21.30; 11 d. — 20.15
20.30; 6, 7 d. — 10.15, 12.30, 15, 17.45, 20.30;
6 d. — Ralfas Griovëjas (JAV) — 16.15; 7 d. —
11 d. — 12.30, 15 val.; 5—11 d. — Krudþiai (3D,
15 val.
JAV) — 11.15, 14, 16.30; Sieloneðë (JAV) — 10.45,
6 d. — Meilë kaip nuodai (Prancûzija) — 16.30
13.30, 16.15, 18.50; 5—7, 9—11 d. — Eilinis
6 d. — Ðalutinis poveikis (JAV) — 18.30; 7 d.
Dþo. Kerðtas (3D, JAV, Kanada) — 13, 19, 21.45;
— 20.15; 8 d. — 18.30; 9 d. — 19.30
8 d. — 13, 21.45; 5—11 d. — Valentinas vienas
7 d. — Savaitgalis su Pasaka — 14 val.
(reþ. D. Ulvydas) — 11, 16, 21 val.; 5, 7—11 d. —
7 d. — Kuosvarnis (Olandija) — 16 val.
Argo (JAV) — 13.15, 18.15; 6 d. — 13.15; 5—
7 d. — Ana Karenina (D. Britanija) — 20 val.;
11 d. — Ozas: didingas ir galingas (JAV) — 11.45,
8 d. — 18.15; 11 d. — 20.30
14.30; Kà iðdarinëja vyrai (Rusija) — 21.30
10 d. — Dingæs: Europos Sàjungos politinis
gyvûnas (dok.f., reþ. A. Lelkaitis) — 19 val.
ÐIAULIAI
10 d. — Kino vakarai su Izolda — 19 val.
Forum Cinemas
5—11 d. — Dþekas milþinø nugalëtojas (JAV)
Ozo kino salë
5 d. — Sapnas (Pietø Korëja) — 16 val.
5, 10 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 18 val.;
6 d. — 16 val.
6, 11 d. — Apie dievus ir þmones (Prancûzija) —
18 val.
9 d. — Kuosvarnis (Olandija) — 16 val.
9 d. — Kvëpavimas (Pietø Korëja) — 18 val.
10 d. — Igruðki (reþ. L. Luþytë) — 16 val.; 11 d. —
17 val.
10 d. — Tëvas (reþ. M. Sargsyan) — 17 val.
11 d. — Marinos namai (reþ. D. Rust) — 16 val.
— 10.45, 13.15, 16, 18.45, 21.30
5—10 d. — Pagalbos ðauksmas (JAV) — 21.15;
11 d. —21.45
8 d. — Nitro Circus (3D, JAV) — 19 val.
5 d. — Milijardierius ir blondinë (JAV) — 21 val.
11 d. — Uþmirðtieji (JAV) — 19 val.
5, 8—11 d. — Eilinis Dþo. Kerðtas (JAV, Kanada) —
13, 15.30, 18, 20.30; 6, 7 d. — 10.30, 13,
15.30, 18, 20.30; 5, 8—11 d. — Krudþiai (JAV) —
14.10, 16.45; 6, 7 d. — 11.40, 14.10, 16.45;
5—7, 9—11 d. — Krudþiai (3D, JAV) — 10.15,
12.45, 18.15; 8 d. — 10.15, 12.45; 5—7, 9—
11 d. — Sieloneðë (JAV) — 15.15, 20.45; 8 d. —
KAUNAS
15.15; 6, 7 d. — Valentinas vienas (reþ. D.
Forum Cinemas
5—11 d. — Dþekas milþinø nugalëtojas (3D,
JAV) — 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.15
Olimpo apgultis (JAV) — 12.15, 15, 18, 20.30,
23 val.; 5, 6 d. — 12.15, 15, 18, 20.30
9 d. — Dorianas Grëjus (D. Britanija) — 18.15
8 d. — Nitro Circus (3D, JAV) — 19 val.; 9 d. —
21.45
11 d. — Uþmirðtieji (JAV) — 19 val.
11 d. — Milijardierius ir blondinë (JAV) — 21 val.
5—8, 10, 11 d. — Sieloneðë (JAV) — 13.30, 16.15,
19.15, 21.45; 9 d. — 13.30, 16.15, 19.15
5—7, 10 d. — Krudþiai (3D, JAV) — 10.15,
12.45, 15.30, 18.30; 8 d. — 10.15, 12.45, 15.30;
11 d. — 10.15, 12.45, 15.30, 18.45
Ulvydas) — 11, 21 val.; 8—11 d. — 21 val.;
5—11 d. — Tapatybës vagilë (JAV) — 13.30,
18.30; Mama (Ispanija, Kanada) — 16.15;
5—10 d. — Paðëlæ pirmieji metai (D. Britanija) — 19 val.
PANEVËÞYS
Forum Cinemas
5, 8—11 d. — Dþekas milþinø nugalëtojas
(3D, JAV) — 15.45; 6, 7 d. — 10.15, 15.45
5, 11 d. — Tamsus dangus (JAV) — 13.15;
6—10 d. — 13.15, 18 val.
5—11 d. — Diatlovo perëja: dingusi ekspedicija (D. Britanija) — 21.15; 8 d. — Nitro
Circus (3D, JAV) — 19 val.; 5 d. — Milijardierius
5, 8—11 d. — Krudþiai (JAV) — 13.45, 16.30;
„Skalvijos“ kino centras
ir blondinë (JAV) — 18 val.; 11 d. — Uþmirðtieji
6, 7 d. — 11.30, 13.45, 16.30
(JAV) — 19 val.; 5, 8—11 d. — Krudþiai (JAV) —
5 d. — 7 dienos Havanoje (Ispanija, Prancûzi-
5—11 d. — Eilinis Dþo. Kerðtas (JAV, Kanada) —
14, 16.30, 19 val.; 6, 7 d. — 11.15, 14, 16.30,
ja) — 16.30; 6 d. — 20.30; 9 d. — 16.30; 11 d. —
12, 14.45, 17.45
19 val.; 5—11 d. — Krudþiai (3D, JAV) — 13 val.
20.40
5, 6 d. — Eilinis Dþo. Kerðtas (3D, JAV, Kanada) —
5, 8—10 d. — Valentinas vienas (reþ. D. Ulvy-
5 d. — Atostogos prie jûros (Prancûzija) — 18.50;
21, 23.59; 7, 9, 10 d. — 21 val.; 8 d. — 21.25
das) — 15.30, 20.45; 6, 7 d. — 10.45, 15.30,
7 d. — 19.10; 8 d. — 21.20; 9 d. — 18.50; 10 d. —
5, 6 d. — Paðëlæ pirmieji metai (D. Britanija) —
20.45; 11 d. — 15.30; 5—7, 9—11 d. — Sielone-
16.40; 11 d. — 16.30
19, 21.30, 23.45; 7—10 d. — 19, 21.30; 11 d. —
ðë (JAV) — 18.35; 5—11 d. — Eilinis Dþo.
5 d. — Ðalutinis poveikis (JAV) — 21 val.; 6 d. —
21.30
Kerðtas (3D, JAV, Kanada) — 21.45
7md
© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.
Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,
Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.
El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.
Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë
Remia LR Kultûros rëmimo fondas,
Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 5 d. | Nr. 14 (1028)