doclauknešėliu
download 
Report Transcription
lauknešėliu
Įdomus ir gyvas laikas.lt Nemokamas pramoginis leidinys. Nr. 17 (2011 lapkričio 7 – gruodžio 5). „Fluxus ministerija“ uždaryta Į pasaką - chna ornamentais Pasakos Anime Lietuvoje Pasaka su ideologijos lauknešėliu ISSN 2029-6061 pristato: Išsamus renginių gidas T Talentų bankas 2 R Redakcijos žodis Pasakos Komiksą piešė: Alina Kvekšaitė R uduo jau po truputį perleidžia vietą žiemai, tačiau nepraleisime progos pasimėgauti jau praėjusių Visų Šventųjų arba Helovino švenčių atmosfera ir siūlome jums itin... pasakišką numerį. Tačiau mums pasakos asocijuojasi ne vien su gražiomis princesėmis, fėjomis ir troliais Mumiais. Ne, ruduo ir pasakos mums siejasi su tamsa, drėgme, paslaptinga atmosfera ir mišku, per kurį turite pereiti, norėdami grįžti namo. Pasakos gali būti ne tik sekamos vaikams prieš miegą, jos naudojamos ir kaip manipuliacijos žmonių sąmone priemonė. Galima pastebėti, kad pasakose žmogus ugdomas priklausomai nuo laikotarpio moralės normų: gerąjį veikėją dažniausiai vaizduoja kaip teisingą, vyrauja gėrio pergalė prieš blogį ir pan. Žinoma, nenorime Jūsų gąsdinti nekaltų pasakų kaltumu, tačiau prieš augindami emancipuotą mergaitę pagalvokime, ar tikrai jai reikia sekti pasakas apie princeses, kurios sėdi įkalintos bokšte ir vienintelis jų išgelbėtojas – princas ant balto žirgo... Taip pat šiame numeryje norime pasidžiaugti Šiauliais. Kažkada jau rašėme apie juos kaip ypatingą miestą, kuriame gimė rokas, o dabar dar ten radome ir... vampyrų, tiksliau, vampyrių. Tad jei niekada nebuvote Saulės mieste – dabar tinkamiausia proga ten nuvykti ir surasti vampyrės Lemperkikės arba kitaip vadinamos Rygos gatvės panos kapą. Kalbant apie grožį ir madą – pasakas galima sieti su Rytais, arabiškais burtais, Tūkstantis ir viena naktimi ir chna raštais, kuriais būna išmargintos ne tik indžių rankos, bet ir visas kūnas. Šiuos raštus galite pasidaryti ir patys – tai nėra nei sunku, nei brangu (išbandyta). Grįždami prie kelio motyvo, kurį minėjome pradžioje, – žurnale rasite reportažą iš „Fluxus ministerijos“, kuriai lapkričio 1-oji buvo trumpo kelio pabaiga. Tačiau pirmieji sužinojome, kad panašus dalykas bus kuriamas Kaune. Tad linkime menininkams sėkmės ir pasimokymo iš klaidų. O pasakas užbaigsime daugelio mėgstamais arba nekenčiamais anime. Nes jau seniai praėjo laikai, kai animacija ir anime – vien tik vaikų ar iš paauglystės neišaugančių suaugusiųjų reikalas. Tad tiek šiam kartui, saldžių sapnų. Naujas numeris išeis gruodžio 5 dieną. 3 Vyr. redaktorė: Rasa Barčaitė Redaktorė: Dovilė Raustytė Numerį ruošė: Goda Raibytė, Lina Sabaitytė, Mindaugas Peleckis, „Goodlife photography“, Živilė Kapaitė Kalbos redaktorė: Aušra Trasauskaitė Dizaineris: Vykintas Characiejus Viršelio nuotrauka: TWODICKS Makiažas – T.Kisieliūtė, Modelis – L.Gaidamavičiutė Reklama: Aina Kunigėlytė, tel.: +37066005832, [email protected] Tautvydas Budginas, tel.: +37066005833, [email protected] UAB „Baltic Net Media“, Geležinio Vilko g. 18A, Vilnius ••• Laikas.lt žurnalus rasite: Vilniuje: verslo centruose, „ Mambo Pizza“, „Bravarija“, „Coffee Inn“, „Submarinas“, „Pica ir Kava“, „Bermudai“, „Tamsta,“ „Briusly“, kavinė – kepyklėlė „Sotas“ „Paparazzi“, „Pit Stop Pizza“, „Bambalynė“, „Orgazmus “,„Du drakonai“, „Cozy“, „Show Makers“ šokių akademija, „Pink Milk shake“, kino teatre „Pasaka“, ISM, VGTU, TVM, Vilniaus kolegijos verslo vadybos fakultetas, VPU, VU, MRU, VVTA, VDK, VDA, „Crustum“ PC „Ozas“, „Sushi Express“, „Sushi House“, „Milkshake Bar“, „People Bar“, „Guru“, „Livin“, „Kibin Inn“, „Wok to Walk“, kino teatruose „Pasaka“,„Skalvija”, „B bar“, Užupio picerija, „Prie angelo“, „Domino” teatras, Jaunimo teatras, Itališka vyninė, „Bunte Gans”, „Gringo“ , „Balti drambliai“, COCO, „Būsi trečias“, „Soul Box“, BIX, „Artistai“, „X club shop“, viešbutis „Congress” ir „Adelita”, Kongresų rūmai, Menų spaustuvė, „Havana social club“, Užupio kavinės terasa „SPA Vilnius DIA“, „Vero Cafe“, „Šviežia kava“, Kaune: verslo centruose, „Mambo Pizza“, „Bravarija“, „Coffee Inn“, „Sandija“, „Ramzis II“, VDU, KTU, „Blue orange“, „Mio Cafe“, „Presto“, „Supremo“ kavos namai, „City Cafe“, „Bella Italia“, „Boun Giorno“, „Pas Stanley“, „Sushi express“, „Coffe inn“, „Vero Cafe“, „Buon Giorno Taverna“ ir kt. Visoje Lietuvoje: „SPA Vilnius SANA“. Tema Pasaka su ideologijos lauknešėliu Numerio tema 4 24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 5 Miške buvo trobelė. Trobelėje gyveno senelis ir senelė. Jie turėjo dukrelę. Ta dukrelė išėjo pasivaikščioti ir paklydo. Iliustracija Dovydo Bakšio Ėjo ėjo, pamatė trobelę. Toje trobelėje gyveno senelis ir senelė. Jie turėjo dukrelę… Tema P Numerio tema asakos – tai ne tik fantazijos kurstytojos, jos turi ir kilnią misiją – auklėti, ugdyti visuomenės narį, padorų pilietį. Dažniausiai šie kriterijai priklauso nuo laikotarpio, valstybinės santvarkos, gyvenimo aktualijų. Daugelis pasakų remiasi pagrindinėmis moralės nuostatomis. Šiame straipsnyje pabandysime atverti pasakos „duris“ ir pasistengsime patekti į labirintą, į gilų triušio urvą, kuriame slepiasi žmogaus psichologijos subtilybės, simboliai, dabartis ir praeitis, vertybės ir kultūra. Pasakos – gyvenimo dalis Žinia, pasakos nėra šiuolaikinio žmogaus išradimas, jos atkeliavo iš seniausių laikų tautosakos koridoriais. Psichologas Karlas Gustavas Jungas tikriausiai pasakytų, kad pasakos ateina kaip kolektyvinės pasąmonės apraiška, „pasiramsčiuodamos“ simboliais. Žymiojo Čipolino autoriaus Gianni Rodari nuomone: „Simbolis gyvena savarankišką gyvenimą, jį galima pritaikyti daugybėje tikroviškų situacijų“. Simboliai jose sugulė dar nuo tų laikų, kai pasakas sekė valstiečiai, nemokėdami rašto. Vėliau pasakos būdavo perpasakojamos atskirų autorių, modifikuojamos, pritaikomos atitinkamam laikotarpiui. Daugelis senųjų pasakų šiuolaikiniam vaikui ar net suaugusiam keltų siaubą („Motušės Žąsies pasakos“ ir kt.). Nagrinėdami pasakas ir jų simboliką nesnaudžia ir psichoanalitikai, pastarieji daugiau aiškina jų simbolių reikšmes. Antai, Raudonkepuraitė nagrinėjama kaip bręstanti mergaitė, raudona kepurė simbolizuoja menstruacijų pradžią, vilkas – vyriškis besikėsinantis į jos nekaltybę ir t. t. Dabar pasakos vis rečiau skaitomos, prioritetas teikiamas vaizdinėms priemonėms, kurios kaip gardus patiekalas yra patiekiamas ant lėkštutės su visais personažais, jų atvaizdais, charakteriais, – čia lieka labai mažai vietos vaizduotei. Taip iš lėto „žudoma“ vaikų vaizduotė: vaizdai jų galvoje jau sukurti televizijos, spaudos ir kitų vaizdinių priemonių. Sumenkus vaizduotei, žmogus pradeda svajoti pažįstamais atvaizdais, tai gali būti net reklaminiai vaizdai, paveikslėliai ir kt. Kaip yra minėjęs prof. G. Mažeikis: „Taip visuomenėje išvengiama revoliucijų, nes žmogus nesukuria pats tokios gerovės vizijos, dėl kurios kiltų į kovą“. 6 Formuojami modeliai Kaip jau minėjome straipsnio pradžioje, pasakos nėra tik pasakojimai prieš miegą, jos turi ir kilnią misiją – auklėti ir ugdyti padorų pilietį. Galima pastebėti, kad pasakose žmogus ugdomas priklausomai nuo laikotarpio moralės normų: gerąjį veikėją dažniausiai vaizduoja kaip teisingą, vyrauja gėrio pergalė prieš blogį ir pan. Pasakos daro stiprią įtaką vaiko asmenybės vystymuisi, todėl šiuolaikinėje psichologijoje taikomi įvairūs pasakų terapijos metodai, leidžiantys atskleisti suaugusiam žmogui kilusios psichologinės problemos šaknis. Literatūrą nagrinėjantys mokslininkai aprašo įvairias pasakų formuojamas socialines konstrukcijas, į kurias įeina nelaimingos moterys, namų šeimininkės, kaip princesės, kuriomis reikia rūpintis, o pačios esančios tik aplinkybių aukos, jų gelbėtojai – „princai“, turintys jomis pasirūpinti. Realybėje pastarųjų nesulaukusios tampa nelaimingomis, nusivylusiomis vyriška gimine. Pamotės tipažas pasakose susijęs su svetimo baime, nepažįstamas prilyginamas blogam personažui. Tokiomis priemonėmis pasąmoningai konstruojama socialinė žmogaus pasaulėžiūra, vertybės. Dažniausiai tokios pasakos yra skirtos gyvenimo būdo formavimuisi. Pasaka ir ideologija Kaip tautosakos pasakos daug pasako apie tuometinių žmonių pasaulio suvokimą, taip autorinių pasakų modifikacijose kartais galima įžvelgti nemažai ideologinės įkrovos. Pastarosios siejasi su socialine inžinerija, savotiška propaganda. Pasakos „Čipolino nuotykiai“ autorius G. Rodari, italų žurnalistas, rašytojas, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui priklausė fašistų partijai. Vėliau perėjo į kitą barikadų pusę, įstojo į Italijos komunistų partiją. Jo biografinis apsiaustas, įsitikinimai, be abejo, darė įtaką ir jo kūriniams. G. Rodari tikėjo tokios santvarkos teisingumu ir tai perteikė savo pasakojimuose. Literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba yra rašęs, kad daug Lietuvoje skaitomų Rodari kūrinių buvo versti iš rusų kalbos, „jie čia pateko „per Maskvą“: galima sakyti, jog Rodari buvo vienas iš pirmųjų mūsų vaikams „leistų“ skaityti užsienio rašytojų“. Pasaka be moralo, beveik neįsivaizduojama, o kur slypi jos moralas, ne visada galima suprasti, kiekvienas jį įžvelgia per subjektyvumo žiūronus. Jei jau pradėjome 24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 7 Nagrinėdami pasakas ir jų simboliką psichoanalitikai daugiau aiškina jų simbolių reikšmes. Nuotrauka: Marijos Kablytės -Grafilogika Tema Numerio tema 8 24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 kalbėti apie G. Rodari, tai trumpai apžvelkime „Čipolino nuotykius“. Ši pasaka gerai žinoma daugeliui. Pasakojime apie Čipoliną paliečiamos sovietmečio socialinio gyvenimo aktualijos, tai savotiška realybės alegorija. Pagrindinis herojus Čipolinas yra vienas iš darbininkų klasės atstovų (metafotiškai), jo draugai taip pat. Pagrindiniai, gerieji herojai yra neturtingi, paprasti ir darbštūs, o valdantieji – pikti, turtingi, valdantys nelogiškais sprendimais (skelbiamas mokestis už orą ir pan.). Darbininkų klasė sukyla ir pasipriešina aristokratijai, turtingiesiems valdininkams. Čia galima įžvelgti kapitalistinės visuomenės kritiką ir komunizmo santvarkos išaukštinimą. Nepaisant to, „Čipolino nuotykiuose“ diegiamos vertybės nėra prieštaraujančios moralės principams, nors joje galima rasti ir propagandos prieskonių. Ne veltui ši pasaka buvo tokia populiari Sovietų sąjungoje. Tarp panašaus pobūdžio pasakų buvo ir „Buratino nuotykiai“, „Obuolių maišas“ ir daugelis kitų. Pagonybės laikais vyravo dar kitos vertybės, kurių nuotrupų yra išlikę pasakojimuose apie velnius, raganas, kaukus ir kt. Velniai, kaip blogieji veikėjai, dažnai girtuokliaudavo, Pasakos nėra tik pasakojimai prieš miegą, jos turi ir kilnią misiją – auklėti ir ugdyti padorų pilietį. Iliustracija iš knygos „Filmukų būtybės“ meluodavo, tinginiaudavo – čia per velniškumą pabrėžiamos šių ydų blogybės. Pasakose buvo daug bauginimo elementų, taip bandant apsaugoti vaikus, juk namai – saugi erdvė, baiminamasi kitoniškumo. Viename iš straipsnių apie pasakas Rolandas Maskoliūnas teigia: „Pasakos puikiai iliustruoja tikrovę, pavyzdžiui, „Joniukas ir Grytutė“ atspindėjo tuo metu paplitusią prievartą prieš vaikus. Kai kurios pasakos tarnavo bažnyčios ideologijai, padėdavo įtvirtinti religines tiesas. Visuomenėje klestintis patriarchatas akivaizdus pasakose „Tūkstantis ir viena naktis“. Pasipūtusios princesės, negalinčios užmigti ant žirnio, ir aikštingi princai – tai demaskuotos didikų ydos.“ Pasakų ideologija, moralinė įkrova labai priklauso nuo laikotarpio, todėl vienos taisyklės negalima pritaikyti visoms, jos visada buvo modifikuojamos, kai iš tautosakos buvo perimtos į atskirų autorių rankas. Vis tik, pasakose skiepijamas tikėjimas laiminga pabaiga vaikui padeda suformuoti gyvenimo prasmės viziją, skatina optimizmą, sukuria erdvę svajonėms. Lina Sabaitytė 9 Įdomu Įdomu 10 24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 Nuo XVIII a. išplitus gotikiniam žanrui, žmonių vaizduotę užvaldė vampyrai, vilkolakiai, monstrai, vaiduokliai, antrininkai ir kt. būtybės. Mūsų žurnalistė Živilė sugebėjo atkapstyti šiuos sutvėrimus egzistuojant ir Lietuvoje. XX Vampyrai ir vilkolakiai Lietuvoje 11 a. priešaušry Bramas Stokeris pasauliui davė naują personažą – grafą Drakulą. Šio romano pagrindu 3-iajame dešimtmetyje gimė tyliojo kino šedevras „Nosferatu“. Pasak kino kritikės Živilės Pipinytės, Drakula vis prisikelia kas kelis dešimtmečius: 4-ajame dešimtmetyje pasaulį sužavėjo Bela Lugoši, amžiams įėjęs į žmonių atmintį kaip grafas Drakula. 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiuose Drakula vėl atgimė, pažerdamas pasauliui daug kinematografinių variantų. 9-ajame dešimtmetyje, suaktyvėjus gotų judėjimui, pasaulis vėl ėmė domėtis kraugeriais, o Anne Rice pradėjo vieną garsiausių vampyriškų epopėjų – „Vampyrų kronikas“. Šiandien vampyrai prisikėlė tokiais pavidalais kaip „Saulėlydis“, „Tikras kraujas“, „Vampyrės dienoraštis“ ir kt., o pasaulio universitetuose šiems personažams skiriama vis daugiau dėmesio. Vienas geresnių pavyzdžių – lapkričio pradžioje organizuojama konferencija „Vampyrai: praeities ir ateities mitai“ Londono universitete. Atrodo, kad vampyrai ir kitos mitinės būtybės Vakarų kultūroje gan gajos, tačiau kaip su lietuviškais variantais? Ar turėjome mes vampyrų bei vilkolakių? Pagoniškuose mituose, pasakose gausu mitinių būtybių. Dažniausiai mūsų tautosakoje dominuoja velniai, raganos ir dievai, todėl tokios būtybės kaip vilkotakai, kraugeriai ar numirėliai, prisikeliantys iš kapų, yra rečiau sutinkami. Tačiau jų tikrai būta. Dažnai tokios būtybės tautosakoje atsiranda ne iš paikystės, bet iš siekio suprasti ir paaiškinti anapusinį pasaulį, nugalėti mirties baimę. Siaubo pasakomis, kurių gausu mūsų kultūroje, stengtasi žmogų sudrausminti ir pamokyti, ar tikrai verta kištis į kitus pasaulius, stengtis juos pažinti ir ką tokia išmintis gali gera atnešti. Nedėkokite už vandenį, vilkolakiu pavirsite Baltų mituose sutinkame deivę Žvėrūną – miško ponią, kuri mėgdavo lakstyti vilkės pavidalu su savo vilkų arba vilkotakų/vilkotrasų ruja. Vilkotakai – tai žmonės, kurie užėjus ūpui galėdavo pavirsti vilku ir bėgioti miškuose. Tačiau į tikrų vilkų gaują galėdavę patekti tik būnant gūdžiai tamsai, nes tikri vilkai atpažindavo vilkotakus ir juos sudraskydavę. Tikėta, kad vilkotaku galima pavirsti, kai šis pasiūlydavęs paprastam žmogeliui vandens ir sakydavęs „Sveikas“, o žmogelis, atsakydamas „Dėkui“, perimdavęs užkratą. Tikėta, kad vilkotaką apliejus šaltu vandeniu iš pasturgalio arba burnos kyšteldavo uodega. Tad dažnai vilktakai, besimaudydavę pirtyse, nemėgdavo smagintis su jaunimu apsiliejant šaltu vandeniu. Žvėrūna vilkotakais taip pat dažnai paversdavo iš bažnyčios grįžtančią jaunosios palydą. Žvėrūna, nekęsdama vedybinio ir seksualinio gyvenimo, paleisdavo visą „veseliją“ vilkais lakstyti. Vaikai, kurie gimdavo su keistomis žymėmis taip pat buvo laikomi vilkolakiais. Tikėta, kad Šiaulių rajone Ginkūnuose neretai lankydavęsis vilkolakis, kuris kiekvieną dieną vis ateidavęs pas avis ganiusį piemenį ir klausdavęs avių kainos. Paslaptingosios Šiaulių senosios kapinės Gan dažnas motyvas mūsų pasakose, kaip numirėlis iš kapų grįžta pas mylimąją, arba numirėliai vejasi naktimis gyvuosius, prašo panešioti juos aplink kapines, gelbėja geraširdžius žmogelius, prašo tekėti jaunų mergelių, o jei šios per daug užsiprašo dovanų, numirėliui išdygsta dantis ir auką sudrasko. Kad įsitikintumėte, kad tokios istorijos iš tikrųjų buvo sekamos senolių, tereikia atsiversti „Siaubo pasakas“ (sud. Rita Repšienė). Tuo tarpu Šiauliuose, pasak tyrinėtojo Viliaus Purono „Įdomiojoje Šiaulių istorijoje“, miesto kapinės turi daug paslapčių. Sklido legendos, kad tarpukariu naktimis mieste siautėjo zombė Jadvyga, kuri žudydavo Šiau- Įdomu Įdomu 12 Sklido legendos, kad tarpukariu naktimis Šiauliuose siautėjo zombė Jadvyga, kuri žudydavo gražuoles. Ragana laikomą moterį žmonės laidodavo kapinėse ant tako, kad jos kapas nuolat būtų mindomas. Taip palaidota ir Šiaulių ragana. jesnių laikų veikėjas. Egzistuoja toks žanras kaip šiurpės ir jos skirtos vaikams gąsdinti, patirti kolektyvinę baimę. Ir vampyras atsiranda tose šiurpėse. Archyvuose teko rasti tik 19 sakmių su vampyrais. Apskritai, mūsų sakmėse dažniau sutinkamas gyvasis numirėlis, tačiau jis nevalgo žmonių, gyvena savo gyvenimą mitiškai nesaugiose vietose. Pasak mokslininkų, vampyras yra atėjęs iš slavų tautosakos. Net toks terminas kaip vampyras nesutinkamas mūsų sakmėse, tačiau vartojami slaviški pavadinimai kaip upiras, upioras, upijoras ir pan. Dažniausiai vampyras sutinkamas naktį prie kapinių, miškuose ir susiradęs pakeleivį, keliauja iki tam tikros vietos. Su tuo pakeleiviu įėjęs į namą susiranda auką, dažniausiai miegančią moterį. Tačiau vampyras visada yra nužudomas: nukertama galva padedama ant kojų, širdis perveriama šermukšniniu kuolu, būna, kad atkasus kapą ir radus nesuirusį kūną, šis užpilamas švęstu vandeniu ir vampyras sudūlėja. Bet dažniausiai tas pakeleivis neilgai išgyvena po vampyro mirties. Susidurti su kitu pasauliu yra pavojinga.“ Senose Šiaulių jaunimo pamėgtose kapinėse daug apleistų, paslaptingų kapų. Galima tik paspėlioti, kuriame iš jų ilsisi zombė Jadvyga ar vampyrė Lemperkikė. lių gražuoles. Dar ligi šiolei daugelis šiauliečių domisi, kuri iš senųjų kapinių kriptų slepia Jadvygos karstą, bet nieks nesiruošia į tokį nuotykį. O jeigu kas prikels baisiąją zombę naujoms žudynėms? Tos pačios kapinės turi ir paslaptingą kapą, kurio plokštė pakrypusi. Ir jei tik kas stengiasi ją pakreipti į reikiamą kryptį, plokštė paslaptingai pakrypstą atgal į senąją kryptį. Šiauliai garsėja taip pat ir savo vampyre Lemperkike arba kitaip vadinama Rygos gatvės pana. Šioji gatvė anksčiau prasidėdavusi nuo senųjų kapinių. Naktį pravažiuojant pro jas, arkliai neramiai prunkšdavo ir stodavosi piestu. O tamsią naktį prie mažųjų vartelių į kapines vežikus visada stabdydavo tamsi moteris, prašydavosi pavėžėti, o sumokėjus stambiu banknotu greitai išnykdavo naktyje. Ryte vežikai rasdavo sudžiūvusį lapą 24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 vietoj įduoto banknoto. Ir kai miesto vežėjai sukluso, kilo įtarimų dėl vaiduoklių. Ir buvo prisiminta, kad už kapinių buvo palaidota mergina, nusižudžiusi dėl nelaimingos meilės. Greitai buvo atkastas merginos kapas ir visų nustebimui rastas lavonas buvo kaip gyvas, nepakitęs. Visi suprato, kad ji – vampyrė, todėl pervėrė jos širdį mediniu kuolu, nukirto galvą, kurią padėjo ant kojų, ir pripylė aguonų, kad prisikėlęs lavonas būtų užsiėmęs skaičiuodamas sėklas ir negąsdintų naktimis žmonių. Taip ir ligi šiolei šis kapas tebėra senosiose kapinėse, o iš to kuolo, pervėrusio vampyrės širdį, dabar išaugęs didelis medis. Vampyrai ir velniai išnyko? Etnologė Ingrida Šlepavičiūtė, kuri daktaro disertacijoje tyrinėja vampyrus lietuvių mitologijoje, teigia, kad „vampyras yra nau- Kyla klausimas, ar vampyrai galėjo iš tikrųjų egzistuoti, nes jaunoji mokslininkė teigia, kad „sakmių išskirtinis bruožas – kad jos pasakojamos kaip tikras įvykis ir nevalia netikėti žmogaus pasakojimu, nes pasakojantysis tiki, kad sutiko velnią, raganą ar vampyrą. Dažniausiai tokios istorijos yra skirtos ne tik baimei sukelti, bet ir mokyti elgesio taisyklių, negeisti žinoti daugiau nei pridera. Žmonės taip pat labai dažnai negalėdavo tiksliai paaiškinti tam tikrų reiškinių, tad neretai paprasti dalykai, kurie mums šiandien savaime suprantami, žmonėms buvo suvokiami mitiškai. Žmonėms net ir šiais laikais labai svarbu turėti kažką kitokio, svetimo iš kito pasaulio. Tad šiandien raganas, velnius pakeičia robotai, ateiviai ir t. t.“ Tad paklausius išmintingųjų patarimų, naktimis pasisaugokime kapinių, miškų ir bažnyčių, nesisveikinkime su tamsiomis žmogystomis ir nebandykime pavėžėti jų ar palydėti. Nežinia, kas gali nutikti naktimis, kai vėlės, raganos ir vampyrai išeina ieškoti aukų. Živilė Kapaitė, Vampyrai.blogspot.com 13 : TWODICKS Žmonės Žmonės „ Fotkinam kada norim ir ką norim“ Iš pradžių – tarp draugų, paskui – ir draugų draugų, draugų pažįstamų ir ne tik, ėmė sklisti gandas apie „TWODICKS“ fotografų komandą. Mistiška, kartais niūri aplinka, plastiški ir gyvi modeliai, o svarbiausia – nepažabojama vaikinų fantazija patraukė Laikas.lt akis, todėl jų nuotrauka papuošė šio mėnesio viršelį. 14 24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 15 P Žmonės Žmonės asikalbėjome su TWODICKSU Dominyku Blizniku. Tiesa, jis į klausimus atsakinėja trumpai, gal dėl to, kad už TWODICKS daug išsamiau viską papasakoja jų „antri galai“ (fotografijos – aut. pastaba). P. S. Dominyko atsakymų mūsų kalbos redaktorė Aušra pernelyg neredagavo ir pataisė tik pasiklydusias nosines. Kodėl Laikas.lt viršelio fotosesijai pasirinkote raudonkepuraitę? 16 Nieko išradingo, pasirinkome, mūsų nuožiūra, populiariausią pasakų herojų. Sorry, Šrekai. Kai išgirdot, kad rašysime apie jus numeryje, kurio tema – pasakos, nustebote: „Prie ko čia pimpalai ir pasakos?“ Iš tikrųjų, sunku atsakyti į šitą klausimą, bet mes ilgai galvojome: atmetėm žaltį, Eglės senjorą, nors jis pats iš savęs panašus į pimpalą, atmetėm visas istorijas apie brolius, nes jų buvo arba trys arba devyni, arba mes nežinom kokios nors pasakėčios apie du brolius Jonus, bet čia jau būtų per gėjiška. Tad mes nusprendėm, kad pimpalai ir pasakos šiame leidinyje susijusios su dvigalviu slibinu (šypsosi). Jeigu Čipolinas pas jus užsakytų fotosesiją, kokia ji būtų? Būtų žiauriai hipsteriška, nes Čipolinas žiauriai hipsteris. 24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 Mūsų nuotraukose nuogumas reiškia tą patį, ką ir maistas, medžiai, jūra. Dabar rimčiau: kaip susikūrėte ir kodėl pasivadinote TWODICKS? Bastėmės po Lazdynus, ieškodavom naujų vietų pachilint, be to, dar spėdavom ir pasifotkint. Susikaupus kolekcijai, norėjosi kažkur parodyt, o tam, kad kažkur parodyt, reikėjo pavadinimo. O pasivadinom taip, kaip norėjom, o ne taip, kaip reikia. Fotografuodami stengiatės perteikti taip, kaip matote realybę, ar taip, kaip ją įsivaizduojate? Fotografuodami negalvojame kaip čia dabar perteikti egzistencializmo beprasmybę ar atskleisti globalizacijos problematiškumą. Tiesiog fotkinam kada norim ir ką norim. Jūsų nuotraukose daug nuogumo, ką jūsų darbuose jis reiškia? Nepasakyčiau, kad mūsų nuotraukose daug nuogumo. Tiesiog šiame ledo gabale, kuriame gyvenam, per daug žmonių su lanzbergiškom panetkėm ir polinkiu tikėti į planetų išsidėstymą. Be to, turime bažnyčią. Mūsų nuotraukose nuogumas reiškia tą patį, ką ir maistas, medžiai, jūra. Fotografuoti sugalvojam 2–3 valandos prieš pačią fotosesiją. Kaip atsirenkate modelius, kuriuos fotografuojate? Fotografuoti sugalvojam 2–3 valandos prieš pačią fotosesiją, todėl dažniausiai tenka fotografuoti arba pačius save, arba draugus. Aišku, kartais pasiseka ir atsišaukia koks modelis. Hipsteriai... Viename interviu skaičiau, kad laikot tą terminą kaip įžeidimą, bet turbūt sutinkat, kad didžiausia jūsų auditorija – būtent hipsteriai. Ar nebijot įžeisti savo gerbėjų? Ir kodėl jie jums nepatinka? Uch, net nežinojom, kad turim savo targetą. Esmė ta, kad pradėjom savo veiklą tik dėl savęs ir savo asmeninių ambicijų daryti tai, kas mus velka. O mūsų pavadinimas labai tiksliai atspindi dvigubą susidomėjimą tuo, kas ką pamanys ar kodėl įsižeis. Pasigirkit apie ateities planus. Girtis mėgstam tik tada, kai kažką nuveikiam, bet planų yra ir atsiranda vis daugiau. Kuris darbas yra jūsų asmeninis favoritas? Pauliui patinka „Welcometohell“ rogės, o man – tikriausiai velnio vaikai prie bažnyčios. Kalbėjosi Goda Raibytė 17 Mieste Mieste 18 24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 19 Pasaka baigta – „Fluxus ministerija“uždaryta 2010 balandžio 23 d. pačiame Vilniaus centre rymantis seniai nenaudojamas pastatas virto pasauline „Fluxus ministerija“. Vienų išgirtas, kitų – peiktas, pastatas šurmuliavo ir įvairiais kūrybiniais projektais kvietė grožėtis kiek ilgiau nei pusantrų metų. F „ luxus ministerija“ laikinais ir nuolatiniais namais tapo daugiau nei 200 įvairiausių menininkų. Čia buvo šokama aistringa salsa, deklamuojama poezija, išgyvenamos teatrinės dramos, statomas kinas, kuriama muzika, fotografuojama, piešiama... Žodžiu, kiekvieną dieną čia nenumaldomai liedavosi kūryba. Tačiau lapkričio 1 d. (kiek simboliškai – per Vėlines) pasaka buvo baigta. Menininkai susikrovė baldus, vaizdo kameras, teptukus, garso aparatūrą, teatro dekoracijas ir paskutinį kartą uždarė „Fluxus ministerijos“ duris. Laikas.lt komanda prieš pat uždarymą apsilankė „Fluxus ministerijoje“ ir pakalbino keletą ten kūrusių artistų. Mieste Mieste 20 24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 21 Domas Raibys Mykolas Piekuras (Studijos „G27“ atstovas): „Su bendrakursiais susėdom studijoje pakalbėti apie panašius projektus užsienyje, kai duodamos patalpos menininkams, ką jie ten veikia, kaip reaguoja su likusia visuomene. Ir rimtai nutarėm pabandyti rašyti laiškus į valdžią... Rašėm, rašėm ir parašėm jų labai daug. Tada vienas žmogus atrašė ir su juo pradėjom derybas dėl patalpų Vilniuje (suderinom būtent šitas patalpas) ir taip viskas prasidėjo... Daug čia dirbau, daug entuziazmo buvo, nes labai įdomu žiūrėti, kaip viskas vyksta, kaip įmanoma prisidėti, ir kur įmanoma vesti. <...> Manau, kad jeigu šitas projektas dar būtų gyvas kokius penkerius metus, tai tikrai būtų labai įdomus ir naudingas. Per trumpas laikas per metus su puse ar du kažką spręsti... Buvo labai daug keitimosi, nebuvo pastovios srovės, bet ji dabar formuojasi ir kada nors susiformuos į gražius panašius projektus.“ (Slem poezijos entuziastas): „Fluxus ministerijoje“ per visą tą laiką buvo daugiau teigiamo negu neigiamo. Tik, kadangi tai buvo pirmas toks projektas Lietuvoje, žmonės tik dabar, kai ministerijos veikla jau eina į pabaigą, suprato, ką jie iš tikrųjų gavo ir ką jie galėjo daryti <...>.Man, asmeniškai, „Fluxus ministerija“ tikrai daug davė. O tai, kad buvo nepatenkintų žmonių... Jų būna visada.“ Kristina Kurilionok (tapytoja): „Kai atėjau į „Fluxus ministeriją“, konkretaus įsivaizdavimo apie pastato veiklą neturėjau. Tapytojai yra labiau atsiriboję ir intravertiški žmonės. Tačiau labiausiai mane sudomino ir patiko viena sąlyga – kai įsikėliau į studiją, man pasakė, kad būtų malonu, jeigu čia dirbantys rezidentai padarytų ir parodytų ką nors žmonėms. Man labai patiko, nes, kaip sakiau, tapytojai yra labai atsiskyrę ir sunku pamatyti, ką jie daro vienoje vietoje. O pradėjus čia dirbti mes netgi padarėm merginų parodą. Čia būdami mes matėme, kaip vystosi veikla, kaip visi žmonės prisideda savo renginiais, savo kūryba... Man atrodo, viskas čia buvo kuriama esant tiems žmonėms, o ne pagal kažkokį planą ar išankstinį nusistatymą kaip, kas ir ką turi daryti.“ Denisas Kolomyckis (šokėjas, choreografas, režisierius): „Fluxus ministerija“ oficialiai užsidaro lapkričio 1 dieną. Visi žmonės, kurie čia dirbo, manau, gavo labai labai daug inspiracijos ir labai labai daug galimybių... Per pusantrų metų suspėjo padaryti daug kokybiško darbo. Ir... Būtent dabar, „Fluxus ministerijai“ užsidarant, šitie žmonės gali kooperuotis tarpusavyje ir pradėti savo veiklą. Jie pamatė pliusus ir minusus, todėl taip savaime atsiras naujas produktas.“ Mieste Mieste 22 Jonas (kūrėjas) „Iš tikrųjų, vieta labai gera, tik galbūt kiek per daug pratęsta ir, kaip pirmas blynas, jis išėjo šiek tiek prisvilęs. Man atrodo, būtų užtekę ir metų „Fluxus“ pagyvuoti ir keltis kažkur kitur... <...> Į ateitį žiūriu pozityviai, nes menas reikalauja didelio atsidavimo sau ir kūrybai.“ 24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 Mitas paneigtas: 23 ir užsienyje galima kalbėti pigiau J Menininkai pamatė ministerijos pliusus ir minusus, todėl taip savaime atsiras naujas produktas. Na, o tam, kad labai neliūdėtumėte, pranešame gerą naujieną: vienas iš bendrą veiklą koordinuojančių žmonių – Edgaras Staniškauskas, išduoda paslaptį – „Fluxus ministerija“ išsikrausto į... Kauną! Buvusiame „Lituanikos“ avalynės fabrike naujoji ministerija duris turėtų atverti per pusės metų laikotarpį. Tikimės, kad ten ji gyvuos ilgiau ir spės išsikristalizuoti ne tik į atskirus menininkų darbus, bet ir į visą aktyvų judėjimą. Goda Raibytė, Nuotraukos: „Goodlife photography“ eigu daug keliaujate, žinote, kaip nesmagu po kelionės gauti milžinišką sąskaitą ir kas kartą sukti galvą, kaip surasti tinkamiausią mobiliojo ryšio variantą. Vieni keliaudami kiekvienoje užsienio šalyje perka skirtingas SIM korteles – bet taip labai nepatogu ir kiekvieną kartą reikia kitos. Kiti – ieško interneto kavinių ir skambina „Skype“, tačiau nepatogu blaškytis svetimame mieste ir ieškoti interneto prieigos. Dar vieni renkasi taksofonus, kurių tarifai pigesni tik skambinant į fiksuoto ryšio telefonus... Žinoma, lieka mobilieji, bet jie brangiai kainuoja ne tik skambinti, bet ir atsiliepti. Vienintelė išeitis – „TravelSIM“ kortelė. Tai – tarptautinio mobiliojo ryšio SIM kortelė su pigiais tarptautiniais ir tarptinkliniais tarifais užsienio šalyse. Kodėl verta rinktis „TravelSIM“? Nors mobiliojo ryšio kompanijos siūlo paslaugas keliaujantiems (t. y. roamingą), jų tarifai vis vien nedžiugina. Todėl kiekvienos kelionės metu susiduriate su papildoma streso doze: ką daryti? Skambinti ar neskambinti? „TravelSIM“ kūrėjai siūlo Jums išeitį – naudokite šią unikalią kortelę ir tiesiog ramiai džiaukitės kelione, sumažindami tarptautinio ryšio sąskaitas net iki 90 proc. Be to, „TravelSIM“ vartotojai gali nevaržomi bendrauti su 180 pasaulio šalių, atsiliepti nemokamai daugelyje šalių ir naudotis kur kas pigesne GPRS paslauga. O ir kortelės naudojimas nesukels didesnių rūpesčių – sąskaitą galite papildyti internetu, o pradėti skambinti – vos įdėjus „TravelSIM“ į mobilųjį telefoną. „TravelSIM“ pakuotę ir papildymą galima įsigyti vienu iš nurodytų būdų: elektroninėje parduotuvėje www.travelsim.lt; UAB „CSC Telecom“ buveinėje (Geležinio Vilko 18A, 8 aukštas); kelionių agentūrose Vilniuje: „Atrask pasaulį“, UAB „Araks“, „F-travel“, „Travel land“, „Vilnius travel service“, „Santika“, „Želesa“, „Aljus ir Ko“; grynųjų pinigų priėmimo FOXBOX terminaluose. Štai ką apie „TravelSIM“ gali papasakoti jos naudotojai: Andrzejus Schulzas („Lotos Baltija“ direktorius): „TravelSIM“ atradau interneto pagalba. Kadangi daug keliauju, buvo aktualu geras ir nebrangus ryšys. Suintrigavo tai, kad būnant roaminge galima atsiliepti nuliniu tarifu. „TravelSIM“ naudoju įmonėje jau apie 3 metus. Labiausiai praverčia tai, kad galima kalbėtis kokybišku ryšiu ir daug pigiau. Juk įmonė turi vidinius resursus, į kuriuos būtina atsižvelgti. Rekomenduoju šią kortelę tiek įmonėms, tiek privatiems asmenims, nes taip galima taupyti pinigus. Juk net keliaujant turistinėse kelionėse galima sutaupyti didelę dalį lėšų, kurios įprastai būna skiriamos pokalbiams. Vylius Blauzdavičius (keliautojas): „TravelSIM“ atradau rekomendavus draugui prieš 3 ar 4 metus. Iš pradžių į ją, kaip ir į visas naujoves, žiūrėjau labai atsargiai. O pasirinkau, nes, iš tikrųjų, tai labai nebrangu ir tikrai kokybiška. Juk dažniausiai pigūs dalykai būna nekokybiški. „TravelSIM“ esu patenkintas, nes galiu visur ir visada susisiekti su visais ir nekyla jokių ryšio problemų. Dažnai keliaujantiems rekomenduoju „TravelSIM“. Jeigu lygintume su kitų mobiliojo ryšio operatorių kainomis, ši kortelė yra gerokai pigesnė už visas kitas. • Muzika Kaip senoji japonų animacija užvaldė XXI amžių Muzika 24 24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 „Anime“ – gana senas menas, po šešerių metų švęsiantis savo šimtmetį. Trumpai apžvelgėme „anime“ fenomeną bei pakalbinome Lietuvos „anime“ gerbėjus. N uo klasiviškąją viršija 7–9 kartus. Kartais speciakos iki porliai pailginamos kojos ir rankos. Akys užima nografijos maždaug penktadalį veido. Anime akių kūrėŠiek tiek faktų jas O. Tedzuka mokėsi iš amerikiečių – Betty apie anime. Boop, Mickey Mouse, Bembio. Veido išraiškų „Tikrosios“ japovariantų nėra labai daug, veidai būna išsiniškosios anigandę (nustebę), pikti, linksmi, susijaudinę macijos, tiksliau, (laša prakaitas), romantiški (po akimis piešiaanime, tėvas – mos paralelinės linijos). Apie ką dažniausiai Hekotenas Šimo- pasakoja anime? Pagrindinės temos – Japonijos istorija, klasikinė literatūra ir... pornograkava (1892–1973 fija. Pornografiniai anime, kuriami nuo 1984 m.), kuris 1917 m., vadinami hentais. m. sukūrė 5 minučių „Konsjeržo Mukudzo Vakaruose anime išgarsino „Astro Boy“, Imokavos istoriją“. Anime ir jo seserį mangą (komiksus, pagal kuriuos kuriamos anime vėliau – „Pokemonai“. Garsusis amerikiečių serijos) Japonijoje ir už jos ribų išpopulia„Pietų parkas“ sukurtas pagal anime principus. rino medikas ir animatorius Osamu Tedzuka Apie persirenginėjimą (1928–1989 m.), vadinamas „anime krikštatėKasmet pasaulyje vyksta daugybė anime konviu“, „komiksų dievu“. ventų, kuriuose rengiami vadinamieji cosJaponų meno estetika – viena subtiliausių play – persirenginėjimas anime personažais. pasaulyje, tad nenuostabu, kad ji persikėlė Tradicinės, šiuolaikinės ir populiariosios ir į animaciją. Kai kurie anime labiau realistiški, kiti – labiau fantastiniai. Ne paslaptis, Japonijos kultūros festivalis „NowJapan“ šiais kad japonų dailė ir kaligrafija padarė anime metais, Lietuvos anime gerbėjų nuomone, didžiausią įtaką. Anime dar pasižymi ir netiišsiskyrė ypač gerais kostiumais. Kaip teigė kėtomis kūno proporcijomis: pagrindinė festivalio programos vadovas Olegas Lyčagikūno dalis – galva, kurios proporcija tikronas, anime kostiumų gaminimas Lietuvoje, Akimirkos iš Šių metų Japonijos kultūros festivalio „Now Japan“ . Nuotr. J.Kembrytės 25 Muzika Muzika 26 palyginus su kaimyninėmis šalimis, yra tikrai aukšto lygio. „Tačiau cosplay fenomenas – tai ne tik gražus kostiumas. Itin svarbu yra ir sugebėjimas atskleisti patį personažą, įkūnyti tokius jo elgesio ypatumus kaip laikysena, eisena, kalbos manieros, bendravimo ypatumai. Taip pat svarbu gražiai parodyti kostiumą ant scenos per nustatytą laiko tarpą. Taigi, vien gražus kostiumas negarantuoja pirmos vietos – norint būti tarp lyderių reikia įdėti daug darbo“, – Laikas.lt pasakojo Olegas. Kodėl susidomima anime? Pakalbinome keletą Lietuvos anime gerbėjų, kurie yra įkūrę net kelis klubus didžiausiuose Lietuvos miestuose. Pirmauja Kaunas ir Vilnius. Lietuvos anime forumui, vienijančiam visus klubus, www.animezona.net priklausantis aKi teigia, kad dauguma anime mėgėjų šį žanrą atrado dar tuomet, kai internetas buvo retenybė ir anime teko žiūrėti per kabelinę televiziją, ypač per vokiškus kanalus – VIVA, RTL2 ir t. t: „Užsikabliavau ant japoniškų filmukų gal pirmoje klasėje. Tuo metu dažname cartoon‘e terodė, kaip kažkas mušasi, daužosi ganėtinai paprasto siužeto fone, o dauguma anime atrodė bent siužeto prasme gilesni, nors kai kurių tuo metu filmukų net padoriai nesupratau. Turbūt geriausiai iš filmukų man įsiminė „Chikyuu Shoujo Arjuna“ – anime jau net nebe paaugliams, o vyresnei auditorijai, nagrinėjantis žmogaus ir gamtos santykį.“ Tam pačiam www.animezona.net priklausantis anime mėgėjas Saulius pasakojo, kad anime prieš trejus metus jo gyvenime atsirado dėl to, kad nebuvo gerų naujų filmų. „Laikui bėgant, pasidariau platesnių pažiūrų žmogus, pradėjau truputį domėtis Japonijos kultūra, pamačiau, kad anime pakeičia žmogaus mąstyseną, jo nusistatymą į prieš tai kvailai atrodžiusius dalykus“, – teigia Saulius. Kaip pasakoja anime gerbėja Joana Kembrytė, Japonijos kultūra ji susidomėjo būdama penkerių, o anime – šiek tiek vėliau, pradinėse klasėse: „O prasidėjo viskas nuo legendinių „Samurai X“, „Digimonų“, „Dragon Ball“ serijų. Tiesa, tada nesupratau sąvokos anime, tai buvo tiesiog animaciniai filmukai, atkeliavę kažkur iš Tolimųjų Rytų.“ Kaip teigia Joana, jai niekada nepatiko vakarietiška animacija, kuri atrodė banali, o humoras – lėkštas: „Anime užkabino savo žanrų įvairove, unikalia forma bei estetika, įdomiais neįprastos išvaizdos personažais (pripažinkime, nei tarybinėje animacijoje, nei 24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 amerikietiškoje, niekada nesutiktume personažų su tokia plaukų spalvų gama), išpažįstamomis vertybėmis. Vis dėlto tarybinė animacija pasižymėjo tradicinėmis moralinėmis vertybėmis, ko negalėtume pasakyti apie kai kuriuos anime.“ Domisi ne vien paaugliai Jau seniai praėjo laikai, kai animacija ir anime – vien tik vaikų ar iš paauglystės neišaugančių suaugusiųjų reikalas. Kaip teigia aKi, statistinis lietuviškojo anime mylėtojo amžius yra 16–17 metų. „Ir kuo toliau, tuo labiau tos animešnikų gretos platėja, veikiausiai interneto dėka, kadangi, priešingai nei prieš 10 metų, norimą anime dabar labai lengvai galima susirasti internete“, – reziumuoja vyras. Anime gerbėjas Abalys iš Kauno teigia, kad Lietuvoje anime gerbėjų amžius – nuo 11 iki 36 metų. „Anime gali žiūrėt visi, nepriklausomai nuo amžiaus, kam prie širdies piešta animacija. Kiekvienas gali rasti savo mėgstamiausią žanrą, o jų yra begalė (action, sliceof-life, drama, science fiction, mecha, horror, comedy ir t. t.). Nors pažįstų labai daug animešnikų (taip mes kartais žargoniškai vienas kitą vadinam, bet girdėjau ir baisesnių pavadinimų), gali būti ir nemažai kitokio amžiaus grupių, kurios nesireiškia forumuose ar susitikimuose, o tiesiog tyliai savo namuose garbina šią subkultūrą“, – pasakoja Abalys. Saulius teigia, kad yra matęs 243 anime filmus: „Mes mėgstame anime skaičiuoti, žiūrėti kiek esam praleidę dienų ar valandų. Nieks nepasakys vidurkio, kiek žmonių vidutiniškai Lietuvoje yra peržiūrėję anime filmų ar TV serialų. Kiti gal per metus peržiūri vos 10. 27 dabar belikę tik kontaktai ir draugystė, bet partnerystės mažokai. Be klubo „Kurokawa“, Lietuvoje yra/buvo LAFOS (Lietuvos Anime Fanų Organizacijų Sąjunga), Vilniaus „Kuro Shiro“, Klaipėdos „JAK“, Šiaulių „Kitsune“ ir „Yorokonde“, Marijampolės „Motaku“, Panevėžio „Pan Anime“. Anime gerbėjų gyvenimas nesusideda vien iš filmų žiūrėjimo: jie keičiasi nuomonėmis, domisi kitų žiūrimais anime ir kt. Anime gerbėjas Airiz stebisi, kad dažnai tokius, kaip jis laiko „trenktais, noulaiferiais ar net ištvirkėliais“. „Anime“ užkabina savo žanrų įvairove, unikalia forma bei estetika, įdomiais neįprastos išvaizdos personažais. 2008 m. lapkričio 8 d. Kaune vienoje universiteto auditorijų įvyko istorinis anime gerbėjams įvykis – pirmoji Lietuvos didžiausių anime klubų ir organizacijų konferencija. Joje dalyvavo kauniečiai „Kurokawa“, vilniečiai „VAK“, „Koi Team“, „AniNC“, „VAMO“, šiauliečiai „Kitsune“, panevėžiečiai „PanAnime“, klaipėdiečiai „PAK“, internetinės bendruomenės „Asinas“ ir „AC“. Konferencijos tikslas buvo suburti efektyviausiai dirbančią Lietuvos anime bendruomenę, kuri bendromis jėgomis galėtų plėsti anime kultūrą Lietuvoje. Kaip teigė festivalio „NowJapan“ programos vadovas O. Lyčaginas, jie, kaip didžiausio anime ir japoniškos kultūros renginio organizatoriai, bendrauja su Lietuvos anime klubais. „Reguliariai atvažiuojame į jų renginius, palaikom ir skatinam naujiems darbams. DžiaugiaApie hentai mės, kad jaunimas susiburia į tokius klubus ir Ar visi, kurie žiūri anime, žiūri ir hentai? praleidžia laiką besidomėdami svečiomis kulNe, teigia aKi. „Hentai yra pornografija, tad tūromis. Matome tai kaip jaunimo užimtumo jei žmogus mėgsta pornografiją, o kartu ir skatinimą“, – pasakojo O. Lyčaginas. anime, tai nemaža tikimybė, kad jis žiūrės ir Kaip pasakojo dauguma Laikas.lt pašnehentai“, – pabrėžia anime gerbėjas. kovų, iš anime ne tik galima sužinoti apie Abalys teigė, kad hentai daugeliui anime Japonijos kultūrą, tradicijas, žmonių chagerbėjų yra nepriimtina ir bjauru. „Tai stereo- rakterio tipus, tačiau ir daug ko pasimokyti. tipas, kad jeigu jau žmogus žiūri anime, vadi- „Neretai anime turi ir gilesnę prasmę, bando nasi, jis žiūri ir hentai... Pats turiu tokią patirtį, analizuoti aktualias visuomenei problemas kai mane pavadindavo hentajumi vien dėl to, ar parodyti gerai žinomus dalykus iš visai kad žiūriu anime“, – pabrėžė vaikinas. naujos perspektyvos“, – pasakojo Joana, kuri pridūrė, kad anime jai primena tarybinių Anime klubai Lietuvoje laikų animacinius filmukus, kai moralinės Pasak Abalio, seniausias anime klubas Lietuvertybės buvo perduodamos neakivaizdžiu voje – Kauno „Kurokawa“, gyvuojantis daubūdu, „per pūkuotus meškiukus ir krokodilus“. giau nei šešerius metus. Anksčiau klubai Parengė Mindaugas Peleckis bendradarbiavo vieni su kitais gan stipriai, Mada Kūną ir dvasią puošiantis augalas chna Mada 28 24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 Rytietiškais raštais, ornamentais, mistiniais motyvais išmarginta kūno oda – ne tik „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakų fragmentas... Baltai žydintis ir karšto klimato šalyse augantis augalas chna labiau žinomas kaip ritualinės kūno tapybos priemonė, plačiai nau dojama Indijoje, Arabijoje ir Afrikoje. O Lietuvoje? 29 Mada Mada 30 natūralų – kavos tirščius. Odą prieš piešiant taip pat patariama ištrinti tamsinančiais aliejais – bergamotės, gvazdikėlių ar arbatmedžio. Baigus piešti, dažams reikia leisti nudžiūti ir kažkur po 45 min. juos tiesiog nutrupinti. Turint daugiau laiko, dažams šiek tiek apdžiūvus, ant piešinio galima uždėti sutrintos citrinos su cukrumi masę, apvynioti tą vietą plėvele ir palaikyti ją per naktį. Iš pradžių piešinys būna gelsvos spalvos, o po kurio laiko paruduoja. „Apelsino spalva – kylanti saulė, kuri vėliau materializuojasi ir įgauna žemišką rudą atspalvį“, – apie spalvų rytuose simboliką pasakojo Alesandra. Simbolių kalba Apskritai piešimas chna yra lydimas simbolių ir ritualų. Kiekvienoje šalyje jie skiriasi, tačiau juos visus sieja grožis. Egipte moterys, neturinčios chna piešinių, laikomos neišsilavinusiomis, o Indijoje, nors chna piešiniai yra vestuvių ceremonijos ritualinė dalis, tačiau ietuvė Alesandra jau septynetuo pačiu ir būdas pasipuošti ypač neturtinrius metus užsiima kūno tapyba goms moterims. chna dažais: „Man tai ne tik pieKaip jau minėta Indijoje prieš vestuves, per šimas, bet ir gyvenimo būdas, mūsų šalyje vadinamąjį mergvakarį, būsimą neatsiejamas nuo rytų kultūros nuotaką giminės moterys ruošia svarbiaubei filosofijos.“ Piešti chna Alesiai gyvenimo dienai. Jos dainuodamos ritusandra pradėjo po to, kai pamilo alines dainas plauna ir masažuoja merginos Senovės Indiją, įsileido vedų trakūną įvairiausiais aliejais, paruošia jį piešimui dicijas į savo kasdienybę. Dabar chna. Kiekviena moteris įvairiausiais raštais ji nuolat tobulinasi, kasmet vyksta į Lenkiperduoda laimės kodą. Kuo daugiau ant rankų, joje vykstančius Indijos festivalius, kur iš viso kojų, pilvo, krūtinės chna linijų, kuo jos plonespasaulio susirenka šios šalies kultūrai neanės, tuo daugiau užkoduotų linkėjimų. Tarp bejingi žmonės. Tarp indiškų šokių, vaidivisų piešinių yra paslepiami jaunikio inicianimų, jogų pasirodymų, vegetarinių valgių lai, kurių jis ieško per pirmąją naktį. Suradus gaminimo – piešimas chna čia užima svarbų – porai pranašaujama sėkmė, nepavykus rasti – vaidmenį ir yra neatsiejama Indijos kultūrai manoma, kad moteris dominuos santuokoje. skirto festivalio dalis. Egiptiečių tapyboje chna yra daugiau geometrinių formų, musulmoniškose šalyse Paslaptingojo chna savybės labiausiai vyrauja gėlės, o Indijoje – įvairūs Karšto klimato šalyse chna krūmai gali linijiniai ornamentai, kurie Alesandros teiužaugti net iki 7 metrų aukščio. Jų lapeliai gimu, atsikartoja. Dažniausiai iš jų: S raikruopščiai atrenkami: didesni – kūno tapybai, dės ornamentai, simbolizuojantys meilę, nagų ar drabužių dažymui; likučiai – plaugyvenimo išmintį ir jėgą; lašeliai – kadangi kams, kuriuos užtenka sumaišyti su vanIndijoje nuolat trūksta lietaus, jie išreiškia deniu. Chna dažų kokybė yra labai svarbi vaisingumą, derlingumą; stilizuotas povas – piešinio ilgaamžiškumui. sėkmės ženklas. Senovės Indijos kultūroje kūno tapyba iš Piešiančiojo nusiteikimas augalo chna pagamintais dažais – ritualinis, sakralinis procesas. Ant tinkamai paruoš- Alesandra sako, kad piešimas chna – ne tik tos odos piešiniai gali laikytis nuo savaitės iki ornamentai, juos piešiant reikia būti tinkamoje dvasinėje būsenoje, nes tik taip perdviejų. Alesandra patarė, kad apsisprendus išsipiešti, pavyzdžiui, rankas chna, pirmiausia duosi žmogui teigiamas emocijas: „Tai turi reikia nušveisti nuo jų negyvą odą. Tai galima lietis tiesiai iš širdies – per ranką į gėles, paukščius, lietaus lašus. Kiekvienas taškedaryti naudojant įvairius šveitiklius, kad ir L 24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 31 „Senovės Indijos filosofija bei kultūra suteilis, kryželis, lašelis ar linija rytų tradicijoje kia man gilesnį pasaulio suvokimą, savo vieturi savo reikšmę, kaip raidės, iš kurių dėliotos jame supratimą. Visu tuo aš ir stengiuosi jame žodžius, sakinius...“ Alesandra piešdalintis su visais labiausiai man priimtinu dama taip pat stengiasi ant žmonių kūnų būdu – per piešimą. Tai tarsi gėrio, sėkmės palikti užkoduotus gerus palinkėjimus. Jai ar laimės kodas, paliekamas kito žmogaus piešiant žmones aplanko malonūs pojūčiai, sieloje“, – savo pasakojimą apie kūno tapybą ateina nusiraminimas. Tapyba chna – viena chna užbaigė Alesandra. iš meditacijos formų ne tik piešiančiajam, bet ir tam, ant kurio odos gula chna ornaDovilė Raustytė mentai. Šis augalas turi ir šaldomąjį poveikį, todėl rytuose dažnai piešiama juo ant padų, per kuriuos kūnas gauna vėsą – tikrą išganymą kai karšta. Beje, šis augalas pasižymi ir gydančiomis savybėmis: gydo egzemą, žvynelinę, padeda odai praradus pigmentaciją. Alesandros klientai įvairūs: pavieniai žmonės, kuriems chna piešiniai tiesiog gražu; besilaukiančios moterys, kurių išpieštas pilvas paskutiniais nėštumo mėnesiais, kaip tikima rytuose, palengvina vaikelio atėjimą į pasaulį; neapsisprendusieji dėl tikros tatuiruotės iš pradžių renkasi augalinės kilmės laikiną chną piešinį; grupės merginų, pavyzdžiui, mergvakario ir teminio vakarėlio metu ir t. t. Turistų tykantys pavojai Alesandra, kaip jau minėta, su chna piešimu, jo tradicijomis ir simbolika labiausiai susipažino Lenkijoje, Indijos festivalio metu. Tačiau pamatyti ją tapant kūnus galima ir mūsų šalies gatvėse bei įvairiuose čia vykstančiuose festivaliuose, renginiuose. Kaip ji pati pasakoja, ne visi tuo užsiimantys žiūri į tapybą chna taip atsakingai. Kai kurių chna piešiniais susigundžiusių turistų tyko gan rimti pavojai. Poilsiaujantys žmonės nori, kad ornamentai išsilaikytų kuo ilgiau ir būtų kuo ryškesni, ir dažnai nepasidomi su kokiomis priemonėmis jie piešiami. Alesandra yra girdėjusi, kad kai kuriuose Turkijos kurortuose į augalinį chna mišinį įpilama rūgšties, kas piešiniui leidžia ant odos išlikti ilgiau, o dėl ryškesnės spalvos – batų tepalo. Rezultatas gal ir geresnis, bet apie žalą odai tikriausiai kalbėti net neverta. Dar vienas didelis jos priešas – cheminė medžiaga p-fenilendiaminas, sutrumpintai žymimas PPD, sukeliantis sunkias alergines reakcijas ir paliekantis randus. PPD su chna maišomas norint išgauti juodą spalvą. Tačiau ne visa juoda chna yra kenksminga, kai kuriose šalyse ji naudojama natūrali, išgaunant spalvą su juoduoju granitu, tiesiog dėl tamsesnės įgimtos spalvos, pavyzdžiui, Afrikoje. Musulmoniškose šalyse chna maišoma su kunkuma, kas jai suteikia rausvą atspalvį, tik Indijoje ji įprasčiausios rudos spalvos. Tapyba chna viena iš meditacijos formų ne tik piešiančiajam, bet ir tam, ant kurio odos gula chna ornamentai. RG Renginių gidas G 32 erbėjų nuoširdumo sužavėtas Dub Fx vykdo savo pažadą dovanoti dar vieną koncertą žiūrovams Lietuvoje ir jau lapkričio 18 dieną kviečia susitikti Ūkio banko teatro arenoje. Tiesa, šį kartą improvizacijos virtuozas scenoje pasirodys ne vienas – minią dar labiau šėlti kvies ištikimi ir energingi Dub Fx bendražygiai: dainininkė Flower Fairy bei reperis CAde. Dub Fx, kurio tikrasis vardas yra Benjamin Stanford, savo karjerą pradėjo kaip gatvės muzikantas, pasirodydamas įvairiuose Europos miestuose. Šiuo metu savo prekinį ženklą „Convoyun.ltd“ sukūręs atlikėjas žaibiškai pavergė pasaulio melomanus gebėjimu kurti muziką naudojant tik savo stiprų balsą bei efektų pedalus (ang. loop station). „Žmogumi-magnetofonu“ tituluojamas atlikėjas taip pat daug dėmesio skiria savo dainų žodžiams, kuriais neretai siekia atkreipti dėmesį aktualias socialines problemas. • 24 laikas.lt įdomus ir gyvas lapkričio 7 – gruodžio 5 VDU Jazz Jungtys T radicija tampantis džiazo festivalis „VDU Jazz Jungtys“ jau ketvirtus metus iš eilės klausytojus pakvies į trijų dienų laisvo džiazo maratoną. Lapkričio 10-12 dienomis festivalis pristatys projektus, kurie stengiasi prasplėsti džiazo sampratos ribas ir nenuilstamai ieško naujų išraiškos formų. Festivalis išskirtinis savo kameriškumu bei artimu klausytojo ir atlikėjo ryšiu, pagrindiniai koncertai ir toliau vyks Kauno dramos teatre bei Džiazo palėpėje, o taip pat „Punto Jazz“ klube, ir Ryšių istorijos muziejuje. Festivalis sugrįžta išaugęs: koncertuose pristatoma ne viena premjera, programoje išvysime atlikėjų pavardes iš Suomijos, Estijos, Prancūzijos ir JAV, tarp jų, visame pasaulyje garsūs džiazo meistrai. Viena pagrindinių šių metų festivalio naujienų – meistriškumo kursai atlikėjams, vyksiantys VDU muzikos akademijoje ir atviros diskusijos apie muziką, kurias moderuos žinomi džiazo prodiuseriai. Nuotr. T. Adomavičiaus • Dub Fx sugrįžta į sostinę! 33 Poliarizuoti Stiklai. 25-erių metų jubiliejus Lapkričio 19 diena, Bilieto kaina: 15 Lt, Vieta: klubas „Tamsta” Šiemet sukako lygiai dvidešimt penkeri metai, kai susikūrė rokenrolo grupė „Poliarizuoti Stiklai“. Greta griežtai hard rock kompozicijų komfortiškai jautėsi žaismingos, nenusakomo stiliaus dainelės, kurios kūrė visą bendrą grupės įvaizdį. Štai tokia nenustygstanti ir nepripažįstanti jokių tabu grupė dar 1986 metais įsiveržė į Lietuvos muzikinį elitą ir gerą dešimtmetį siautėjo didžiausiose koncertinėse aikštelėse bei jų užkulisiuose. • Lenny Kravitz pristato renginių gidą Black and White Europe Tour 2011 L 34 11 12, 20:00 Kauno „Žalgirio“ arena, Kaina nuo 128 Lt apkričio 12 d. naujoje Kauno „Žalgirio“ arenoje savo vienintelį koncertą Lietuvoje surengs žymus amerikiečių dainininkas, dainų autorius ir prodiuseris Lenny Kravitzas. Pasirodymas Kaune yra įtrauktas į pasaulinį atlikėjo gastrolinį turą „Black and White America“. Atlikėjas su savimi atsiveža visą koncertui reikalingą garso ir šviesos techniką. Šią vasarą gerbėjams pristatantis savo devintąjį studijinį albumą, charizmatiškasis Lenny Kravitzas yra sumušęs rekordą, 1999 – 2002 m. keturis kartus iš eilės pelnęs prestižinį „Grammy“ apdovanojimą „Best Male Rock Vocal Performance“ nominacijoje. Atlikėjo kūryba taip pat yra įvertinta „American Music Awards“, „MTV Awards“, „BRIT Awards“, „Radio Music Awards“, „Blockbuster Entertainment Awards“ ir kitais svarbiais apdovanojimais. Leonardas Albertas Kravitzas (Lenny Kravitz) gimė 1964 m. Niujorke, Bahamų kilmės aktorės Roxie Roker ir televizijos prodiuserio Sy Kravitzo, turinčio Rusijos žydų kraujo, šeimoje. Vaikas buvo pavadintas dėdės, žuvusio Korėjos karo metu, garbei. Būdamas trejų, mažasis Lenny jau mušė ritmą ant puodų ir keptuvių močiutės virtuvėje, o būdamas penkerių tvirtai nusprendė tapti muzikantu. Didelę įtaką Lenny muzikos skonio ir asmenybės formavimuisi turėjo tėvai, Renginio nuoroda: http://medusaconcert.lt kurių namuose nuolat skambėjo R&B, džiazas, bliuzas, klasikinė ir gospelo muzika. Muzikanto tėtis, prodiusavęs ne tik NCB televizijos žinių laidas, bet ir džiazo atlikėjų kūrybą, buvo gerai pažįstamas su tokiais grandais kaip Duke Ellingtonas, Sarah Vaughan, Count Basie, Ella Fitzgerald, Milesu Davisu ir kitais. Debiutinis Lenny Kravitzo albumas „Let Love Rule“ pasirodė 1989 m. ir iškart sulaukė teigiamų kritikų vertinimų. Jau kitais metais talentingas menininkas sukūrė ir prodiusavo skandalingąjį Madonnos hitą „Justify My Love“, o netrukus padėjo ir prancūzų kilmės atlikėjai Vanessai Paradis pradėti dainininkės karjerą. Be to, jis grupei „Aerosmith“ sukūrė dainą „Line Up“ ir dalyvavo dviejų „Rolling Stones“ lyderio Micko Jaggerio solinių albumų kūryboje ir įrašuose. Viso savo diskografijoje Lenny Kravitzas jau turi aštuonis studijinius albumus: „Let Love Rule“ (1989 m.), „Mama Said“ (1991 m.), „Are You Gonna Go My Way“ (1993 m.), „Circus“ (1995 m.), „5“ (1998 m.), „Lenny“ (2001 m.), „Baptism“ (2004 m.), „It Is Time For A Love Revolution“ (2008 m.), o šią vasarą pasirodo ir devintasis studijinis darbas – „Black and White America“. Jau birželio mėn. radijo stotis pasiekė pirmas naujojo albumo „Black and White America“ singlas „Stand“. Trejus metus brandinto albumo kūriniai kupini sodraus roko ir funk muzikos motyvų bei persmelkti nepakartojamais paties Lenny atliekamais virtuoziškais gitaros rifais. Albumas buvo įrašytas Bahamų salose ir Paryžiuje esančiose garso įrašų studijose, atlikėjas pats įrašė, aranžavo ir prodiusavo net 16 naujojo albumo dainų. Pasaulyje yra parduota daugiau nei 35 milijonai Lenny Kravitzo įrašų. Renginio organizatorius: MEDUSA CONCERT Pasirodymas Kaune yra įtrauktas į pasaulinį atlikėjo gastrolinį turą „Black and White America“. 24 laikas.lt įdomus ir gyvas lapkričio 7 – gruodžio 5 35 36 pristato renginių gidą 24 laikas.lt įdomus ir gyvas lapkričio 7 – gruodžio 5 Organizatoriai žada, kad be kolekcijų pristatymų bus rengiamos ir mados parodos bei instaliacijos. 11 11, 19:00 11 12, 19:00 Madosinfekcija Šiuolaikinio meno centras Vilniuje (Vokiečių g. 2), Kaina nuo 43 Lt 2011 metais festivalis „Mados infekcija“ pirmą kartą duris žiūrovams atveria ir rudenį. Lapkričio 11-12 d. festivalis antrą kartą sugrįžta į Šiuolaikinio meno centrą Vilniuje (Vokiečių g. 2). Rudeninėje „Mados infekcijoje“ savo kolekcijas ir parodas pristatys 6 dizaineriai iš užsienio ir 10 Lietuvos mados kūrėjų. Savo dalyvavimą jau patvirtino Didžiosios Britanijos dizainerių duetas „Cunnington & Sanderson“, Barbara í Gongini iš Danijos, vokietis Patrick Mohr, Latvijos dizainerių duetas „Mareunrol‘s“, Nyderlandų kūrėja Ilja Visser (prekės ženklas „Ready to fish_“) ir estų juvelyras Tanel Veenre, į savo darbų parodą pakviesiantis galerijoje „AV17“ (Aušros Vartų g. 17, Vilnius). Savo naujausius darbus pristatys ir Lietuvos dizaineriai: Milda Čergelytė, Gabrielė Januškevičiūtė, Lina Gudanavičiūtė, Laura Dailidėnienė, Jurgita Januškevičiūtė-Žiugždienė, Ieva Ševiakovaitė ir Jolanta Rimkutė, Diana Kuzmickaitė ir Aušra Urbanavičiūtė, Lilija Larionova, Sandra Straukaitė, Eglė Žiemytė. Žadama, kad, kaip ir kasmet, Šiuolaikinio meno centro patalpose be kolekcijų pristatymų bus rengiamos ir mados parodos bei instaliacijos. „Pasaulyje mados renginiai organizuojami du kartus per metus. Iki šiol tik pavasarį vykęs festivalis „Mados infekcija“ jau išsiplėtė iki trijų dienų, tačiau į pavasarinę sesiją vis tiek tilpo ne visi norintys. Todėl ir nusprendėme festivalį surengti du kartus per metus. Be to, taip sukursime atsvarą pavasariui: iki šiol Lietuvoje rudenį vyko tikrai nedaug ryškių mados renginių“, – sako „Mados infekcijos“ prodiuserė Renata Mikailionytė. FESTIVALIO PROGRAMA: LAPKRIČIO 11 D., penktadienis, 19:00 1. Mareunrol's [ Latvija ] 2. LT identity [ Ieva Ševiakovaitė ir Jolanta Rimkutė ] 3. Gabrielė Januškevičiūtė 4. Sandra Straukaitė 5. Lilija Larionova 6. Ready to fish_ [ Olandija ] 7. Diana Kuzmickaitė ir Aušra Urbanavičiūtė 8. Patrick Mohr [ Vokietija ] LAPKRIČIO 12 D., šeštadienis, 19:00 1. Irakli Nasidze [ Prancūzija ] 2. Laura Dailidėnienė 3. Milda Čergelytė 4. Eglė Žiemytė [ D.EFECT ] 5. Lina Gudanavičiūtė 6. Cunnington & Sanderson [ Didžioji Britanija ] 7. Jurgita Januškevičiūtė 8. Barbara I Gongini [ Danija ] Renginio organizatorius: MADOS INFEKCIJA Renginio nuoroda: http://www.madosinfekcija.lt 37 pristato renginių gidą 38 Insanitus muzika ir menas plėš fabriko „ Lituanika“ stogą U Fabrikas „Lituanika“ Kaune (Jonavos g. 3), Kaina nuo 33 Lt rbanistinėje aplinkoje verdanti meno ir muzikos naktis. Begalinė žaidimų aikštelė, leidžianti nenusiauti batų, bet atverianti stogą. Tai – muzika ir menu alsuojantis trečiasis festivalis „Insanitus“, ypatingą 2011-ų metų 11-o mėnesio 11-ą dieną įvyksiantis ir kasdienybę iš naujo išrasti kviesiantis Kauno fabrike „Lituanika“. Muzikos instrumentų, pulto ar balso valdytojai su britais King Cannibal ir „Electric Litany“ bei prancūzu Weeding Dub priešakyje užims iš viso penkias fabriko „Lituanika“ erdves. Jas performansais, dirbtuvėmis ir kitais įvykiais apsups gausi menininkų komanda. Britai „Electric Litany“ albumą įrašė apleistoje bažnyčioje. Gyviems garsams skiriamą „Live Cechą“ globoti festivalis patikėjo ką tik penktąjį gimtadienį paminėjusiai Lietuvos radijo programai „Opus 3“. Esminiai šio cecho akcentai – Londono ketveriukė „Electric Litany“ bei prancūzų dub kūrėjas Weeding Dub. Pastarasis elektroniką ir regį painioja nevengdamas solidžių savo pirmtakų įtakos, o originalią ir vis brandesnę savo kūrybą yra sutalpinęs jau į du albumus. „Electric Litany“ tuo tarpu apleistame Kauno fabrike turėtų pasijausti kaip namuose – grupė trejus metus praleido apgriuvusiuose Londono pastatuose, kuriuose ne tik ieškojo įkvėpimo savo post rock įrašams, bet ir repetavo. Dulkėtas lo fi alsuojantis bei socialinėmis aktualijomis persmelktas debiutinis jų albumas „How to be a Child & Win the War“ vos per keletą dienų gimė tikinčiųjų nebelankomoje bažnyčioje! Dar vieni gyvosios scenos „gyventojai“ – su kiekvienu pasirodymu Kaune savo gerbėjų skaičių 11 11, 21:00 24 laikas.lt įdomus ir gyvas lapkričio 7 – gruodžio 5 39 Begalinė žaidimų aikštelė, leidžianti nenusiauti batų, bet atverianti stogą. geometrine progresija dauginantis „Silence“ šeimos narių duetas Leon Somov & Jazzu, kuriantis sentimentalią ir šiltą vokalinę elektroniką. Taip pat senoms simpatijoms akis merks, naujoms – marškinėlius plėš sostinės rokeriai „Freaks on Floor“, ką tik paskleidę žinią apie antrąjį savo albumą. Diskas „Hello, Girls!” pasirodys jau gruodį, tad koncertą „Insanitus“ drąsiai galima vadinti albumo pristatymo repeticija. Vilniaus muzikantams Laikinojoje sostinėje apsiprasti padės sintezatorius, funk ir džiazą scenoje sutalpinantys kauniečiai „Candee Train“. Elektroninėje programoje – „Ninja Tune“ bosai ir tautiečių dvikovos Festivalio iniciatoriai „K.U.B. Collective“ savo ruožtu užgrobė „2 cechą“. Pakas, Roadsman ir Soundchild nusileidimo taką čia klos prieš dvejus metus giliai sodriu ir riebiu albumu esminėje elektronikos leidykloje „Ninja Tune“ pasižymėjusiam britui King Cannibal. Šiuo metu bosu mintantis kūrėjas atkakliai ruošia antrąjį „pilnametražį“ albumą ir noriai pasidalins jo garsais su „Insanitus“ susirinksiančia minia. Numeriu „7“ pažymėtame ir techno bei house spalvomis nušvisiančiame ceche beveik visą naktį už didžėjaus pulto darbuosis ne vienas, o du asmenys. Dvigubais setais šokdins „Partyzanai“ Mantas T ir Gvidas B, „Atari“ atstovai Kastis Torrau ir Donatello bei Mayan ir Martynas M iš „Organzza“. Vienas, bet ne vienišas dvigubą vinilinių plokštelių salvę užtaisyti žada „Opus 3“ laidos „Mix Subas“ vedėjas Loranas Vaitkus. Išsamus atlikėjų ir jų vietų begalinėse „Lituanica“ erdvėse sąrašas randamas „Insanitus“ kertėse „Facebook“ ir kitose muzikai bei menui draugiškose interneto vietose. Jau netrukus bus pristatyta ir meninė festivalio programa. Ji užims dar daugiau ploto, nei penkios muzikinės scenos, ir vienu ar kitu būdu stogą pakutens kiekvienam festivalio lankytojui. Vienuoliktų vienuolikto vienuoliktą. Vieta užsitikrinama „Bilietų pasaulyje“. • 40 41 / AudioGourmet 2011 rafinuoto skambesio degustacijos tikram muzikos gurmanui 11 12, 11:00 pristato renginių gidą 11 13, 11:00 24 laikas.lt įdomus ir gyvas lapkričio 7 – gruodžio 5 A „Radisson Blu Hotel Lietuva“, konferencijų centras, Vilniuje, Kaina nuo 16 Lt ktyviausi Lietuvos melomanai jau trečią kartą susitiks muzikos gurmanų sambrūzdyje — parodoje „AudioGourmet /2011“, lapkričio 12–13 d., „Radisson Blu Hotel Lietuva“ konferencijų centre Vilniuje. Multimedia grotuvai, stiprintuvai ir kolonėlės, erdvinis ir stereo garsas, patefonai, vinilinės plokštelės, mp3, flac, wav, CD, Blu-Ray, reto leidimo albumai… Šie žodžiai — lyg balzamas tikram entuziastui. Gausybė geriausių, pažangiausių, moderniausių, klasikinių, kultinių gaminių bus paruošta įvertinimui, tad prisijunk! Geros aparatūros paskirtis — kiek įmanoma įtaigiau, subtiliau ir įspūdingiau perteikti muziką. Grįžus namo po darbų norisi atsipalaiduoti ir pailsėti, kokybiškai praleisti laisvalaikį. Vienas geriausių būdų — pasiklausyti mėgiamos muzikos. Nesvarbu, ar tai klasika, džiazas, rokas ar šokių muzika. Kuo geresnė aparatūra — tuo daugiau malonumo. Buitinės garso aparatūros rinka Lietuvoje yra išties įvairi. Didžiulė pasiūla sukūrė puikią terpę pasirinkimui, tačiau pats pasirinkimas tapo sudėtingas. Kaip nesuklysti? „Rengiame savotiškas gero garso „degustacijas“, tad kiekvienas pats gali nuspręsti, koks skambesys jam prie širdies“, — sako parodą organizuojančio internetinio leidinio melomanams „Gramofonas.lt“ redaktorius Mindaugas Jokubauskas. „Ankstesnės parodos susilaukė puikių atsiliepimų, o šiemet paroda — kaip niekad gausi ir įspūdinga“ — teigė jis. Muzika skambės 12-je kambarių, aparatūrą demonstruos salonai: „A Cappella“, „Audiokomponentai“, „Audiopynė“, „Audio Video Dizainas“, „Digisound“, „Hi-Fi Centras“, „Hi-Fi pasaulis“, „Lyra“, „Muzikos magijos salonas“ bei „Sound Service“. Šiemet atskirą kambarį turės gamintojai iš Lietuvos. Matysime pasaulinę aukščiausios klasės kolonėlių „AudioSolutions“ premjerą bei preciziškus, išskirtinius patefonus ir tonarmus „REED / Turntables.lt“. Parodoje veiks improvizuotas vinilo plokštelių turgelis. Tai gyva, neįpareigojanti, draugiška paroda bendraminčiams, puiki proga susitikti, pasišnekėti. Į renginį patartina atsinešti mėgstamos muzikos įrašų (CD, SACD, DVD-A ar vilnilinių plokštelių). Renginio trukmė: Šeštadienį (lapkričio 12 d.) – 11.00-19.00 val. Sekmadienį (lapkričio 13 d.) – 11.00-17.00 val. Renginį organizuoja internetinio portalo melomanams „Gramofonas.lt“ leidėja UAB „Fonografika“. Daugiau informacijos rasi www.audiogourmet.lt 42 pristato renginių gidą N Sėkmė didžiajame ekrane Mantui nėra laiko prastam orui ar blogai nuotaikai. Nuo rugsėjo 23 d. daugelis jūsų išvydote lietuvių filmo premjerą „Tadas Blinda. Pradžia“, kurioje Mantas atliko pagrindinį vaidmenį. Intensyvūs juostos filmavimo darbai davė gerų rezultatų, o jo sukurtą Tadą Blindą matę užsienio kino kūrėjai negailėjo gerų atsiliepimų. Savo universalumu Mantas žavi daugelį klausytojų ir žiūrovų, net jei tai nėra jo prisiekę gerbėjai. Todėl kuo toliau, tuo labiau šį scenos žmogų tampa vis sunkiau apibūdinti tik viena definicija. Mantas – dainininkas, muzikantas, šokėjas, aktorius... Tikėtina, šis apibūdinimų sąrašas ateityje dar plėsis. Nepaisant veiklos įvairumo, Mantas nepamiršta savo „šaknų“ – dainavimo ir muzikavimo. Bet ir šioje, 43 11 09, 19:00 Šiaulių koncertų salė „Saulė“, Kaina nuo 24,25 Lt aujoje akustinėje Manto programoje – jokio snobizmo, tik 100 proc. muzikos Rudenį su tamsiais vakarais ir vis vėstančiais orais galima išgyventi dvejopai: verkšlenti įsikniaubus į pagalvę, kad baigėsi vasara arba klausytis geros muzikos gyvo garso koncertuose kartu su Mantu ir jo grupe. Jau lapkričio 9 d., 19:00 val., atlikėjas visus pakvies į Šiaulių koncertų salę „Saulė“. Įkvėptas naujos kino patirties, bet išsekintas intensyvių filmavimų, Mantas nutarė suburti muzikantų grupę ir atlikti savo naujai sukurtas dainas akustiniame koncerte. Šiame projekte naujai skambės ir senieji dainininko hitai – jiems šviežumo jausmą suteiks nauja aranžuotė ir adaptacija šiai gyvo garso programai. 24 laikas.lt įdomus ir gyvas lapkričio 7 – gruodžio 5 savo itin gerai žinomoje sferoje, jis sugeba būti kaskart kitoks – visi jo įgyvendinami muzikiniai projektai konceptualiai skirtingi. Jį galime išvysti Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje su Kauno Bigbendu, įkūnijantį legendinį Franką Sinatrą arba garsiausiuose Lietuvos naktiniuose klubuose, su žinomu choreografu ir šokėju Gyčiu Ivanausku ir jo kolega Evaldu Taujansku, atliekantį jau kone kultine tapusią „Čiuožki“ programą. Grįžta prie savo „šaknų“ Mantas pasakoja, kad naujasis jo amplua kine suteikė daug patirties, įspūdžių ir nepakartojamų išgyvenimų, bet tuo pačiu, filmuodamasis juostoje „Tadas Blinda. Pradžia“, dainininkas jau brandino mintį rudenį surengti akustinių koncertų ciklą. „Šioje programoje būsiu 100 procentų Mantas. Kodėl? Kūriniai bus atliekami visiškai natūraliai, neperkraunant jų sudėtingomis kompiuterinėmis aranžuotėmis. Žodžiu, nebus uždėta jokio nereikalingo grimo nei man, nei mano atliekamai muzikai,“ – atvirauja garsus atlikėjas. Kaip ir visada, Mantas sau akomponuos gitara. Šių artėjančių akustinių koncertų proga, M. Jankavičius kartu pristato ir vaizdo klipą – „Vienišų namų tyla“, o šios dainos akustinę versiją išgirs būsimų koncertų klausytojai. Programoje skambės ir neseniai pasirodęs, bet jau populiarumo sulaukęs kūrinys „Melagė“, kuris sėkmingai buvo pristatytas didžiųjų televizijų sezonų atidarymuose. Mantas žada, kad šiuose pasirodymuose nebus jokio snobizmo, atlikėjas neketina surengti ir rimto poezijos vakaro, kas, jo manymu, neretai yra painiojama minint akustinę muziką. Atlikėjas žada spontaniškus jausmus ir nesuvaidintą nuotaiką: „Jei norėsim verksim, jei norėsim juoksimės,“ – atvirai kalba į savo akustinius pasirodymus kviečiantis Mantas. • Manto akustinis koncertas pristato renginių gidą 44 24 laikas.lt įdomus ir gyvas lapkričio 7 – gruodžio 5 Jean Gilbert 2-jų veiksmų operetė „ Dorovingoji Zuzana“ 11 13, 19:00 11 06, 17:00 Panevėžio muzikinis teatras, Kaina nuo 27 Lt L Spektaklis NO CONCERT R Vilniaus teatras „Lėlė“, Kaina nuo 17 Lt ežisierius V.Bareikis Vaidina: E.Špokaitė, E.Gudavičiūtė, I.Lancevičiūtė, E.Latėnaitė-Beliauskienė, A.Storpirštis, M.Repšys, D.Stončius, V.Sodeika, V.Bareikis, I. Bogdanovičiūtė. Gedulingai-šventiškas teatralizuotas koncertas – NO CONCERT – tai rytietiškos atmosferos persmelktas valandos trukmės pasirodymas. Nelogiškos bei absurdiškos jungtys yra raktas, kuriuo bandoma atrakinti šį keisto žanro pasirodymą. Kadangi spektaklis-koncertas gimė akto- Renginio nuoroda: http://www.notheatre.lt 45 ibreto autorius Georg Okonkowsky Libretą išvertė V.Braziulevičius Literatūrinė redakcija V.Jataučio ir N.Petroko Režisierius Nerijus Petrokas Dirigentas Vidmantas Kapučinskas Dailininkė Rita Kosmauskienė Baletmeisteris Alfredas Kondratavičius Šviesų dailininkė Romualda Petrikaitė Pastatyminės dalies vedėja Renata Lokcikienė Vaidmenys ir atlikėjai: Baronas Konradas Abrė, profesorius – Vytautas Salinis, Liudas Mikalauskas Nuotr. Juozo Vaičikonio Delfina, jo žmona – Vida Taurinskaitė-Rukšienė Žaklina, jų dukra – Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė Hubertas, jų sūnus – Aurimas Raulinavičius, Deivydas Norvilas Renė Bualiuret, atsargos karininkas – Egidijus Bavikinas, Ramūnas Urbietis Pomarelis, kvepalų fabrikantas – Rytis Janilionis Zuzana, jo žmona – Nomeda VilkanauskaitėKukulskienė, Kristina Zmailaitė Šaransi, profesorius – Petras Kežys Roza, jo žmona – Laima Česlauskaitė Aleksis, oberkelneris – Robertas Ruželė Emilis, kelneris – Ignas Lokcikas Svečiai ir kiti vaidmenys – Choro artistai Renginio nuoroda: http://www.paneveziomuzikinis.lt/lt/repertuaras/dorovingoji_zuzana/ Ch. W. Gluck „Girtuoklio išblaivinimas“ Komiška opera 11 13, 17:00 riams improvizuojant jiems patinkančių muzikos kūrinių temomis bei darant tai, ko dar niekada nebuvo bandę scenoje, juntama erdvė improvizacijai bei pačių vaidinančiųjų susitapatinimas su personažais. Didžioji „No Concert“ dalis remiasi ne tekstine medžiaga, o muzika, fizinio bei atmosferinio teatro elementais. Tai teatrališkai gedulingas, rytietiškai vakarietiškas, improvizuotas reginys, žiūrovams paliekantis visišką spektaklio suvokimo laisvę. Papildomas spektaklis: gruodžio 4d. 19.00 val. Nuotr. Juozo Vaičikonio Panevėžio muzikinis teatras, Kaina nuo 22 Lt R ežisierius Nerijus Petrokas, Dirigentas Vidmantas Kapučinskas, Dailininkė Jolanda Imbrasienė Vaidina Deivydas Norvilas, Vytautas Salinis, Ramūnas Urbietis, Vida Taurinskaitė-Rukšienė, Loreta Kovalevskytė PREMJERA. Komišką operą „Girtuoklio išblaivinimas“ (Der bekehrte Trunkenbold) Gluckas sukūrė ir pastatė 1760 m. Vienoje. Spektaklio fabula: girtuoklis Ciperlainas (Deivydas Norvilas) išsi- gąsta jam skirtos bausmės: patekęs į pragarą, kasdien gaus tiek kirčių rimbu, kiek taurių vyno kasdien išgerdavo būdamas gyvas. Jis išsižada draugystės su savo pastoviu sugėrovu, vynuogių augintoju Luku (Vytautas Salinis )pretenduojančiu gauti į žmonas Ciperlaino dukterėčią Mary, pasižada daugiau niekada nebegerti, visada mylėti savo žmoną Katariną (Vida Taurinskaitė- Rukšienė) ir neprieštarauti Mary ir jos mylimojo Antono (Ramūnas Urbietis) vedyboms. Renginio nuoroda: http://www.paneveziomuzikinis.lt 46 pristato renginių gidą AndriusKaniavairsunkiosios muzikosorkestras„Musė“ A 47 12 01, 20:00 Šiaulių koncertų salė „Saulė“, Kaina nuo 23 Lt ktorius, Keistuolis Andrius Kaniava, autorinio koncerto metu žada nustebinti publiką – jis Šiaulių „Saulės“ koncertų salėje pasirodys drauge su sunkiosios muzikos orkestru „Musė“. Specialiai šiam 11 19, 17:00 24 laikas.lt įdomus ir gyvas lapkričio 7 – gruodžio 5 Tado Stackevičiaus nuotr.: Grupės „Siela“ vinilo plokštelę įrašė šv. Kotrynos bažnyčioje.• projektui A. Kaniavos dainoms aranžuotes sukūrė „Keistuolių teatro“ kompozitorius Sigitas Mickis. Autoriniame koncerte A. Kaniava bus iš dalies atpažįstamas, bet stipriai pasikeitęs. „Praeitis – tai tarsi bandy- mas pažvelgti pro rakto skylutę į tai, kas vilioja, baugina ir atsainiai žongliruoja uždraustais vaisiais. Kadangi šie vaizdai nepateisino mano lūkesčių, dabar pats esu kitoje durų pusėje – su viltimi, kad kažkas vogčia stebi mane ir gal net iš to mokosi. Ko – nežinau... – apie savo kūrybinį kelią atvirai sako A. Kaniava. – Ateityje, manau, bandysiu pakartoti tą nedrąsų žvilgtelėjimą pro rakto skylutę. Tik šįkart – iš kitos pusės. Egzistuoja nemaža tikimybė išvysti save praeityje ir gal net iš to pasimokyti“. Sunkiosios muzikos orkestras „Musė“ – neapgalvoto, bet nuoširdaus iššūkio rezultatas, kurį dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava metė muzikiniam pasauliui apie 1998 metus. Jis ir kiti trys muzikantai – Aurelijus Globys, Vidas Kyburys ir Aleksandras Kazakevich – du metus grojo muziką, visiškai nederančią prie bendro Lietuvos muzikinio pasaulio vaizdo, vėliau peraugusio į formatą. Tačiau maištas išsekino, ir 2001 m. sunkiosios muzikos orkestras „Musė“ laikinai nutraukė savo veiklą. Dabar, po 10–ties metų, „Musė“ pakilo naujam skrydžiui, tuo patvirtindama gandus apie visuotinį atšilimą. Postkrizinis laikotarpis, priverčiantis žmones atsigręžti vienas į kitą, po sunkiosios muzikos orkestro „Musė“ vėliava vėl subūrė Andrių Kaniavą (idėjos ir muzikos autorius), Lauryną Lapę (trimitas), Tomą Vaičiulį (trimitas), Tomą Karką (trombonas), Audrių Stasiulį (bosinis trombonas), Darių Bažanovą (tuba), Ąžuolą Paulauską (mušamieji), Sigitą Mickį (orkestro meno vadovas). Renginio nuoroda: http://www.bardai.lt Sielos D vinilo plokštelės pristatymo koncertas „Loftas“, Vilnius, Kaina nuo 20 Lt augiau kaip dvidešimt metų gyvuojanti roko grupė „Siela“ išleidžia pirmąją per savo karjerą vinilo plokštelę ir ją pristatys gruodžio 1 dieną specialiu koncertu Vilniuje, menų fabrike „Loftas“. Šių metų rugsėjį „Sielos“ muzikantai sostinės šv. Kotrynos bažnyčioje įrašė savo akustinį koncertą, kurį pažadėjo dar šiemet išleisti vinilo plokštelės pavidalu. Tęsėdama duotą pažadą grupė kviečia muzikos gerbėjus į savo pirmosios plokštelės premjeros koncertą. Jame svečių teisėmis taip pat pasirodys Bjelle ir grupė „Diktatūra“. Vinilo plokštelėje „Visa matanti akis"Siela“ pristato ir dar vieną ypatingą naujieną – visiškai naują savo kūrinį „Provincija“, pirmą per pastaruosius beveik trejus metus. Ši daina jau tapo naujausiu grupės radijo singlu ir spėjo pelnyti gerbėjų simpatijas. „Pirmosios plokštelės pasirodymas yra ypatinga proga, tad norime ją paminėti su visais savo draugais ir gerbėjais“, – sakė grupės „Siela“ lyderis ir vokalistas Aurelijus Sirgedas, kartu su kitais grupės nariais ta proga ruošiantis vieną ypatingiausių grupės pasirodymų gruodžio 1 dieną Vilniuje. • pristato renginių gidą 48 Reng iniai Southern Gospel Stars Ernie Haase and Signature Sound (USA) An.01.11.2011 - 19:00 Rygos Kongresų rūmai, Latvija Kaina nuo 42.50 Lt Hooverphonic An.01.11.2011 - 20:00 „Palladium“, Ryga, Latvija Kaina nuo 67 Lt Amorphis (FIN) Tr.02.11.2011 - 19:00 „Rock Cafe“, Talinas, Estija Kaina nuo 89.50 Lt Thirty Seconds to Mars. Closer To The Edge Tour Tr.02.11.2011 - 19:30 Rygos Arena, Latvija Kaina nuo 77 Lt Gulbių ežeras Ke.03.11.2011 - 19:00 „Rahvusooper“, Talinas, Estija Kaina nuo 34.50 Lt Elton John su Grupe Ke.03.11.2011 - 19:30 Rygos Arena, Latvija Kaina nuo 102 Lt Rygos Dinamo - Omsko Avangard KHL Pn.04.11.2011 -19:30 Rygos Arena, Latvija Kaina nuo 32.50 Lt „Mes Graikai“ – „July – Veruz“ Pn.04.11.2011 - 20:00 „Liūtų vartai“, Vilnius, Lietuva Kaina nuo 88 Lt E.Radzinskij „Koba“ Še.05.11.2011 - 18:00 Kauno kamerinis teatras, Lietuva Kaina nuo 22 Lt Tauras (Tauragė) - Kaunas (Kaunas) Se.06.11.2011 - 13:00 Vytauto stadionas, Tauragė, Lietuva Kaina nuo 7 Lt Koncertas „Merūno dainos iš širdies“ Se.06.11.2011 - 15:00 Užutrakio dvaro sodyba, Trakai, Lietuva Kaina nuo 32.40 Lt Rygos Dinamo - Eerepovecas Severstai KHL Se.06.11.2011 - 17:00 Rygos Arena, Latvija Kaina nuo 32.50 Lt Manto akustinis koncertas Tr.09.11.2011 - 19:00 Koncertų salė „Saulė“, Šiauliai, Lietuva Kaina nuo 20 Lt „Striptizo Ereliai“ Ke.10.11.2011 - 19:00 „Maskavas“ namai, Ryga, Latvija Kaina nuo 23 Lt Festivalis „Mados infekcija“ - I diena Pn.11.11.2011 - 19:00 ŠMC - Šiuolaikinis meno centras, Vilnius, Lietuva Kaina nuo 43 Lt Ewert And The Two Dragons + guests Pn.11.11.2011 - 20:00 „Palladium“, Ryga, Latvija Kaina nuo 38 Lt Meno ir muzikos festivalis „Insanitus“ Pn.11.11.2011 - 21:00 Fabrikas „Lituanika“, Kaunas, Lietuva Kaina nuo 28 Lt 24 laikas.lt įdomus ir gyvas lapkričio 7 – gruodžio 5 B-Real (USA) and Phycho Realm (USA) Se.13.11.2011 - 19:00 „Rock Cafe“, Talinas, Estija Kaina nuo 82.50 Lt Spektaklis „NO CONCERT“ Se.13.11.2011 - 19:00 Vilniaus teatras „Lėlė“, Lietuva Kaina nuo 17 Lt Komedija „LAISVA MEILĖ“ An.15.11.2011 - 19:00 „New York club“, Vilnius, Lietuva Kaina nuo 33 Lt Komedija „LAISVA MEILĖ“ Tr.16.11.2011 - 19:00 Kauno laisvalaikio namai „Nautilus“, Lietuva Kaina nuo 38 Lt Rygos Dinamo – Sankt Peterburgo SKA KHL Tr.16.11.2011 - 19:30 Rygos Arena, Latvija Kaina nuo 32.50 Lt Dub Fx, Flower Fairy & Cade LIVE Pn.18.11.2011 - 22:00 Ūkio banko teatro arena, Vilnius, Lietuva Kaina nuo 46 Lt Andrius Kaniava ir sunkiosios muzikos orkestras ''Musė'' Še.19.11.2011 - 17:00 Koncertų salė „Saulė“, Šiauliai, Lietuva Kaina nuo 23 Lt AudioGourmet /2011 Hi-Fi ir High-End aparatūros paroda Še.12.11.2011 - 11:00 „Radisson Blu Hotel Lietuva“, Vilnius, Lietuva Kaina nuo 14 Lt „Pikų dama“ Še.19.11.2011 - 19:00 „Rahvusooper Estonia“, Talinas, Estija Kaina nuo 34.50 Lt Festivalis „Mados infekcija“ - II diena Še.12.11.2011 - 19:00 ŠMC - Šiuolaikinis meno centras, Vilnius, Lietuva Kaina nuo 43 Lt Rygos Dinamo - Maskavas Spartak KHL Se.20.11.2011 - 17:00 Rygos Arena, Latvija Kaina nuo 32.50 Lt Vienos berniukų choras, solistas Annely Peebo Še.12.11.2011 - 19:00 Koncertų salė „Nokia“, centras „Solaris“, Talinas, Estija Kaina nuo 79 Lt Lenny Kravitz. Black and White Europe Tour 2011 Še.12.11.2011 - 20:00 „Žalgirio“ arena, Kaunas, Lietuva Kaina nuo 128 Lt Gulbių ežeras Se.06.11.2011 - 17:00 „Rahvusooper“, Talinas, Estija Kaina nuo 34.50 Lt Ch. W. Gluck ''Girtuoklio išblaivinimas'' Komiška opera Se.13.11.2011 - 17:00 Panevėžio muzikinis teatras, Lietuva Kaina nuo 23 Lt „Dorovingoji Zuzana“ Ž.Žilbero 2-jų veiksmų operetė Se.06.11.2011 - 17:00 Panevėžio muzikinis teatras, Lietuva Kaina nuo 27 Lt Vienos berniukų choras, solistas Annely Peebo Se.13.11.2011 - 17:00 Koncertų salė „Vanemuise“, Tartu, Estija Kaina nuo 110.50 Lt Komedija „LAISVA MEILĖ“ Tr.09.11.2011 -18:00 Marijampolės dramos teatras, Lietuva Kaina nuo 33 Lt Komedija „LAISVA MEILĖ“ Se.13.11.2011 - 18:00 Klaipėdos koncertų salė, Lietuva Kaina nuo 28 Lt SEL Super Show Še.19.11.2011 - 20:00 Alytaus arena, Lietuva Kaina nuo 33 Lt Rival Sons (USA) An.22.11.2011 - 19:00 „Rock Cafe“, Talinas, Estija Kaina nuo 65.50 Lt Maria João - Mário Laginha (Portugal) An.22.11.2011 - 19:00 Koncertų salė „Piano LT“, Vilnius, Lietuva Kaina nuo 50 Lt Spektaklis „Pamišėlio užrašai“ Tr.23.11.2011 - 19:00 „Menų spaustuvė“, Vilnius, Lietuva Kaina nuo 17 Lt V.Bareikio premjera „Telefonų knyga“ Ke.24.11.2011 - 19: „Menų spaustuvė“, Vilnius, Lietuva Kaina nuo 27 Lt „Meilės dainų įkvėpti“ Ke.24.11.2011 - 19:00 Koncertų salė „Saulė“, Šiauliai, Lietuva Kaina nuo 17 Lt „Pikų dama“ Pn.25.11.2011 - 19:00 „Rahvusooper Estonia“, Talinas, Estija Kaina nuo 34.50 Lt Koncertas „Gražiausi duetai“ Se.27.11.2011 - 15:00 Užutrakio dvaro sodyba, Trakai, Lietuva Kaina nuo 24.40 Lt 49 K Konkursai 50 Gauk dovanų tik Studentauk su Laikas.lt! Papasakok apie savo žieminę pasirodžiusią knygą „Vėjas gluosniuose“ spintą ir laimėk Šarkos čekį Girdi? Vėjas gluosniuose. Tai nuostabiai jauki istorija, kviečianti į savo pasaulį visą šeimą. Čia didelė draugystė telpa mažoje valtelėje, o guvios širdys atviros nuotykiams. Metęs pavasarinį tvarkymąsi, Kurmis nuklysta per pievas ir atsiduria prie dar niekad nematytos upės. Čia nuoširdžiojo žvėrelio laukia ir daugiau staigmenų, pakeisiančių jo gyvenimą. Su naujaisiais draugais – sumaniuoju Vandeniniu Žiurkinu, mąsliuoju Barsuku ir užsispyrėliu Rupūžiumi – Kurmis patiria gausybę neįtikėtinų nuotykių. Vietoje nenustygstantis Rupūžius nukniaukia svetimą, bet greitą... nuostabų... didžiulį... automobilį ir patenka į kalėjimą. Vėliau draugams tenka didvyriškai susigrumti su pavojingais Gūdžiosios Girios gyventojais, užgrobusiais Rupūžiaus dvarą. Ši knyga dalyvauja socialiniame labdaros projekte. Pirkdami Keneto Greihemo knygą „Vėjas gluosniuose“ su specialiai šimtmečio leidimui sukurtomis Roberto Ingpeno iliustracijomis, dovanojate skaitymo džiaugsmą Almos Adamkienės fondo globojamiems kaimo mokyklų vaikams. O mes jums siūlome laimėti šias dvi nuostabiai iliustruotas knygas. Tereikia [email protected] atsiųsti užbaigtą sakinį Tikras draugas yra tas, kuris... V Nuotr. Kamilės Waldorf isai neseniai išrinkome geriausius skaitytojų siųstus studentiškus receptus ir apdovanojome nugalėtojus šauniais KOTANYI prieskonių rinkiniais. Atėjo laikas skelbti kitą straipsnių ciklo apie studentišką gyvenimą klausimą. Pirmiausia trumpai priminsime – kas kur kaip? Reguliariai mes ruošiame straipsnį-klausimą: kur skaniausiai ir pigiausiai galima pavalgyti, apsipirkti, išgerti alaus ir pan. Jūsų atsakymai padeda mums sudaryti sąrašus, palengvinančius ir dar labiau pralinkminančius studentišką gyvenimą. Taigi jums tereikia palikti komentarą po klausimu ir laimėjus atsiimti prizą. Beje, komentaras turi būti su tiksliu aprašymu. Jei norite prie jo pridėti nuotrauką, atsiųskite ją mums el. paštu [email protected] Šį kartą prizą įsteigė nuostabus butikas „Šarka“. 100 litų čekis, skirtas apsipirkimui šioje parduotuvėlėje, atiteks įdomiausiai ir išsamiausiai papasakojusiam apie savo atnaujintą žiemos spintą. Jums reikia parašyti: Kur įsigijote (ar planuojate tai padaryti) šiltų drabužių? Kokie jie? Kiek kainavo? Kur dažniausiai mėgstate apsipirkti? Kiek išleidžiate drabužiams? Kur pigiausiai ir stilingiausiai galima apsirengti? • • • • • Būtų nuostabu, jei atsiųstumėte ir savo naujųjų pirkinių nuotrauką, kad ir darytą su mobiliuoju telefonu. Su nekantrumu laukiame jūsų pasakojimų ir patarimų el. p. [email protected] H Horoskopas pagal astrologę Simsoniją Veber 51 A V I N A S Avinai lapkričio mėnesį kaip niekada daug laiko skirs šeimos nariams ir draugams. Žinoma, daugiausiai dėmesio rodysite antrajai pusei, kurią norėsite ypatingai lepinti. Gali būti, kad būtent šį mėnesį susižadėsite. Nors esate pratę vadovautis loginiu mąstymu, šį mėnesį jumyse labiausiai dominuos jausmai. J A U T I S Po meilės kupino spalio, lapkritis jūsų širdyje bus daug ramesnis. Antroje mėnesio pusėje numatomi pokyčiai darbe: jus gali perkelti į aukštesnes pareigas arba patikėti svarbią užduotį. Todėl turėsite krūvas užduočių ir asmeniniam gyvenimui laiko liks labai mažai. D V Y N I A I Lapkritis dvyniams bus lemtingas gyvenamosios vietos keitime: greičiausiai nuspręsite kraustytis kitur arba pirkti nekilnojamojo turto. Tačiau rudens mėnesiais pasistenkite neskubėti – pasitarkite su specialistais, nes galite tapti sukčių auka. Taip pat lapkritis svarbus karjerai, nes nuo šio mėnesio gali priklausyti visi ateinantys metai. V Ė Ž Y S Vėžiai šį mėnesį bus nekokie darbuotojai: negalėsite susikaupti, nes galvoje suksis asmeninio gyvenimo problemos. Tačiau nepersistenkite, pažiūrėkite į situaciją blaivia galva – greičiausiai viskas taip tik atrodo. Elkitės protingai – lapkritis iš esmės gali nulemti jūsų ir antrosios pusės tolimesnius santykius. L I Ū T A S Šį mėnesį vaikščiosite plonyčiu ledu – ypatingai norėsis rizikuoti. Nors turėsite imunitetą įtampai, jūsų aplinkos žmonės gali jaustis nepatogiai. Antroje mėnesio pusėje jausitės laimingi ir patenkinti rezultatais. Venkite aštrių daiktų. M E R G E L Ė Lapkritis mergelėms bus įtemptas ir daug kantrybės reikalaujantis mėnuo. Kartais ims atrodyti, kad viskas slysta iš rankų, tačiau tokiais atvejais atsigręžkite į artimuosius – nuoširdžiame bendravime tikrai rasite ramybę ir stiprybę. Gali būti, kad draugai, su kuriais jau seniai nebendravote, sugrįš į jūsų gyvenimą. S V A R S T Y K L Ė S Lapkritį svarstyklės išliks realistais – visas aplinkinis pasaulis atrodys kiek per daug pasinėręs į nerealius dalykus, o jums norėsis ko nors tikro ir gryno. Mėnesio gale suprasite, kad stebėdami kitus be galo atsilikote savo darbuose, tačiau pasistenkite šį mėnesį viską pabaigti ir gruodį pasitikti kuo ramiau. S K O R P I O N A S Skorpionai yra lapkričio karaliai, todėl visą mėnesį jausitės savo vėžiose. Darbas eis sklandžiai, o santykiai su artimaisiais ir antrąja puse nepateiks didelių išbandymų. Būsite itin energingi ir puikiai jausitės dėmesio centre. Š A U L Y S Šauliai lapkritį jausis atsipalaidavę ir ramūs. Po ryžtingo spalio norėsis pailsėti ir pabūti vieniems. Skirkite daugiau laiko savo vidiniam pasauliui. Ypatingą dėmesį skirkite mitybai – mėnesio viduryje galimas apsinuodijimas. O Ž I A R A G I S Ožiaragiams lapkritį norėsis pokyčių darbe – viskas atrodys nuobodu ir nekels noro nuoširdžiai dirbti. Jeigu eisite į pokalbius dėl darbo, pasitikėkite savimi, juk puikiai bendraujate – be abejonės sužavėsite potencialius darbdavius. V A N D E N I S Vandeniai lapkritį galės realizuoti savo idėjas darbe: kolegos jumis pasitikės ir leis paimti vadeles į rankas. Tačiau neužmikite ant laurų, nes bus tokių, kurie norės jus sužlugdyti. Skirkite daugiau dėmesio šeimai ir tiesiog ramiam poilsiui. Ž U V Y S Žuvims lapkritis bus įtemptas. Mėnesio pradžioje galite sužinoti šokiruojančią naujieną, kuri neleis atsitiesti visą mėnesį. Būkite stiprūs ir nepamirškite, kad iššūkiai grūdina. Mėnesio pabaigoje sulauksite malonaus dėmesio iš žmogaus, kuriam jau seniai jautėte simpatiją. K Konkursas AUGINK ŪSUS IR ČIUOŽK ANT SNIEGLENTĖS Siekiant atkreipti dėmesį į vis didėjantį sergamumą prostatos vėžiu, lapkritį visame pasaulyje vyksta „Movember“ kampanija. „Movember“ (angl. November) + ūsai (angl. moustache) – tai organizacija, 2003 m. gimusi Australijoje. Kuo ypatingas „Movember“? Vyrai, palaikantys šį judėjimą, augina ūsus visą lapkričio mėnesį. Ką veikti su ūsais? Nusifotografuok, prirašyk, kodėl palaikai MOVEMBER, ir siųsk [email protected] Kur viskas vyks? Portale Laikas.lt ir „Facebook'e“. Dalyvių amžius, lytis ir saviraiška neribojama. Kas ūsams iš to? Patys įdomiausi laimės kampanijos rėmėjų padėkas: vyriškų drabužių parduotuvė sušildys, ONE.LT nuotykių parkas sukels adrenalino, o fiksuotojo ryšio operatorius Lietuvoje CSC TELECOM pastatys ant nerealiai čiuožiančios SNIEGLENTĖS. Dar: „Lofte“ lapkričio 12 d. „Mados infekcijos“ afterparty visus kviečiame nepasididžiuoti ir ateiti su ūsais: tikrais, netikrais, bet ūsais (mes jus pastebėsim ir įamžinsim).
