lauknešėliu

Comments

Transcription

lauknešėliu
Įdomus ir gyvas
laikas.lt
Nemokamas pramoginis leidinys. Nr. 17 (2011 lapkričio 7 – gruodžio 5).
„Fluxus
ministerija“
uždaryta
Į pasaką - chna
ornamentais
Pasakos
Anime
Lietuvoje
Pasaka su
ideologijos
lauknešėliu
ISSN 2029-6061
pristato:
Išsamus
renginių
gidas
T
Talentų bankas
2
R
Redakcijos žodis
Pasakos
Komiksą piešė: Alina Kvekšaitė
R
uduo jau po truputį perleidžia vietą
žiemai, tačiau nepraleisime progos
pasimėgauti jau praėjusių Visų Šventųjų arba Helovino švenčių atmosfera ir siūlome jums itin... pasakišką numerį. Tačiau
mums pasakos asocijuojasi ne vien su gražiomis princesėmis, fėjomis ir troliais Mumiais.
Ne, ruduo ir pasakos mums siejasi su tamsa,
drėgme, paslaptinga atmosfera ir mišku, per
kurį turite pereiti, norėdami grįžti namo.
Pasakos gali būti ne tik sekamos vaikams
prieš miegą, jos naudojamos ir kaip manipuliacijos žmonių sąmone priemonė. Galima
pastebėti, kad pasakose žmogus ugdomas priklausomai nuo laikotarpio moralės normų:
gerąjį veikėją dažniausiai vaizduoja kaip
teisingą, vyrauja gėrio pergalė prieš blogį ir
pan. Žinoma, nenorime Jūsų gąsdinti nekaltų
pasakų kaltumu, tačiau prieš augindami
emancipuotą mergaitę pagalvokime, ar tikrai
jai reikia sekti pasakas apie princeses, kurios
sėdi įkalintos bokšte ir vienintelis jų išgelbėtojas – princas ant balto žirgo...
Taip pat šiame numeryje norime pasidžiaugti Šiauliais. Kažkada jau rašėme apie
juos kaip ypatingą miestą, kuriame gimė
rokas, o dabar dar ten radome ir... vampyrų,
tiksliau, vampyrių. Tad jei niekada nebuvote
Saulės mieste – dabar tinkamiausia proga ten
nuvykti ir surasti vampyrės Lemperkikės arba
kitaip vadinamos Rygos gatvės panos kapą.
Kalbant apie grožį ir madą – pasakas galima
sieti su Rytais, arabiškais burtais, Tūkstantis
ir viena naktimi ir chna raštais, kuriais būna
išmargintos ne tik indžių rankos, bet ir visas
kūnas. Šiuos raštus galite pasidaryti ir patys
– tai nėra nei sunku, nei brangu (išbandyta).
Grįždami prie kelio motyvo, kurį minėjome
pradžioje, – žurnale rasite reportažą iš „Fluxus ministerijos“, kuriai lapkričio 1-oji buvo
trumpo kelio pabaiga. Tačiau pirmieji sužinojome, kad panašus dalykas bus kuriamas
Kaune. Tad linkime menininkams sėkmės
ir pasimokymo iš klaidų. O pasakas užbaigsime daugelio mėgstamais arba nekenčiamais
anime. Nes jau seniai praėjo laikai, kai animacija ir anime – vien tik vaikų ar iš paauglystės
neišaugančių suaugusiųjų reikalas.
Tad tiek šiam kartui, saldžių sapnų.
Naujas numeris išeis gruodžio 5 dieną.
3
Vyr. redaktorė: Rasa Barčaitė
Redaktorė: Dovilė Raustytė
Numerį ruošė:
Goda Raibytė, Lina Sabaitytė,
Mindaugas Peleckis,
„Goodlife photography“,
Živilė Kapaitė
Kalbos redaktorė:
Aušra Trasauskaitė
Dizaineris: Vykintas Characiejus
Viršelio nuotrauka:
TWODICKS
Makiažas – T.Kisieliūtė,
Modelis – L.Gaidamavičiutė
Reklama:
Aina Kunigėlytė,
tel.: +37066005832, [email protected]
Tautvydas Budginas,
tel.: +37066005833,
[email protected]
UAB „Baltic Net Media“,
Geležinio Vilko g. 18A, Vilnius
•••
Laikas.lt žurnalus rasite:
Vilniuje: verslo centruose, „ Mambo
Pizza“, „Bravarija“, „Coffee Inn“,
„Submarinas“, „Pica ir Kava“, „Bermudai“,
„Tamsta,“ „Briusly“, kavinė – kepyklėlė
„Sotas“ „Paparazzi“, „Pit Stop Pizza“,
„Bambalynė“, „Orgazmus “,„Du drakonai“,
„Cozy“, „Show Makers“ šokių akademija,
„Pink Milk shake“, kino teatre „Pasaka“,
ISM, VGTU, TVM, Vilniaus kolegijos verslo vadybos fakultetas, VPU, VU,
MRU, VVTA, VDK, VDA, „Crustum“ PC
„Ozas“, „Sushi Express“, „Sushi House“,
„Milkshake Bar“, „People Bar“, „Guru“,
„Livin“, „Kibin Inn“, „Wok to Walk“, kino
teatruose „Pasaka“,„Skalvija”, „B bar“,
Užupio picerija, „Prie angelo“, „Dom­ino”
teatras, Jaunimo teatras, Itališka vyninė,
„Bunte Gans”, „Gringo“ , „Balti drambliai“, COCO, „Būsi trečias“, „Soul Box“,
BIX, „Artistai“, „X club shop“, viešbutis
„Congress” ir „Adelita”, Kongresų rūmai,
Menų spaustuvė, „Havana social club“,
Užupio kavinės terasa „SPA Vilnius DIA“,
„Vero Cafe“, „Šviežia kava“,
Kaune: verslo centruose, „Mambo
Pizza“, „Bravarija“, „Coffee Inn“, „Sandija“, „Ramzis II“, VDU, KTU, „Blue
orange“, „Mio Cafe“, „Presto“,
„Supremo“ kavos namai, „City Cafe“,
„Bella Italia“, „Boun Giorno“, „Pas Stanley“, „Sushi express“, „Coffe inn“, „Vero
Cafe“, „Buon Giorno Taverna“ ir kt.
Visoje Lietuvoje: „SPA Vilnius SANA“.
Tema
Pasaka su ideologijos
lauknešėliu
Numerio tema
4
24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 5
Miške buvo trobelė. Trobelėje gyveno senelis ir senelė. Jie turėjo dukrelę. Ta dukrelė išėjo pasivaikščioti ir paklydo.
Iliustracija Dovydo Bakšio
Ėjo ėjo, pamatė trobelę. Toje trobelėje gyveno senelis ir senelė. Jie turėjo dukrelę…
Tema
P
Numerio tema
asakos – tai ne tik fantazijos kurstytojos, jos
turi ir kilnią misiją –
auklėti, ugdyti visuomenės narį, padorų
pilietį. Dažniausiai šie kriterijai priklauso nuo laikotarpio,
valstybinės santvarkos, gyvenimo aktualijų. Daugelis pasakų
remiasi pagrindinėmis moralės nuostatomis. Šiame straipsnyje pabandysime atverti
pasakos „duris“ ir pasistengsime patekti į
labirintą, į gilų triušio urvą, kuriame slepiasi
žmogaus psichologijos subtilybės, simboliai,
dabartis ir praeitis, vertybės ir kultūra.
Pasakos – gyvenimo dalis
Žinia, pasakos nėra šiuolaikinio žmogaus išradimas, jos atkeliavo iš seniausių laikų tautosakos koridoriais. Psichologas Karlas Gustavas
Jungas tikriausiai pasakytų, kad pasakos
ateina kaip kolektyvinės pasąmonės apraiška,
„pasiramsčiuodamos“ simboliais. Žymiojo Čipolino autoriaus Gianni Rodari nuomone: „Simbolis gyvena savarankišką gyvenimą, jį galima
pritaikyti daugybėje tikroviškų situacijų“. Simboliai jose sugulė dar nuo tų laikų, kai pasakas
sekė valstiečiai, nemokėdami rašto.
Vėliau pasakos būdavo perpasakojamos
atskirų autorių, modifikuojamos, pritaikomos atitinkamam laikotarpiui. Daugelis
senųjų pasakų šiuolaikiniam vaikui ar net
suaugusiam keltų siaubą („Motušės Žąsies
pasakos“ ir kt.). Nagrinėdami pasakas ir jų
simboliką nesnaudžia ir psichoanalitikai,
pastarieji daugiau aiškina jų simbolių reikšmes. Antai, Raudonkepuraitė nagrinėjama
kaip bręstanti mergaitė, raudona kepurė
simbolizuoja menstruacijų pradžią, vilkas –
vyriškis besikėsinantis į jos nekaltybę ir t. t.
Dabar pasakos vis rečiau skaitomos, prioritetas teikiamas vaizdinėms priemonėms, kurios
kaip gardus patiekalas yra patiekiamas ant
lėkštutės su visais personažais, jų atvaizdais,
charakteriais, – čia lieka labai mažai vietos
vaizduotei. Taip iš lėto „žudoma“ vaikų vaizduotė: vaizdai jų galvoje jau sukurti televizijos,
spaudos ir kitų vaizdinių priemonių. Sumenkus vaizduotei, žmogus pradeda svajoti pažįstamais atvaizdais, tai gali būti net reklaminiai
vaizdai, paveikslėliai ir kt. Kaip yra minėjęs
prof. G. Mažeikis: „Taip visuomenėje išvengiama revoliucijų, nes žmogus nesukuria pats
tokios gerovės vizijos, dėl kurios kiltų į kovą“.
6
Formuojami modeliai
Kaip jau minėjome straipsnio pradžioje,
pasakos nėra tik pasakojimai prieš miegą, jos
turi ir kilnią misiją – auklėti ir ugdyti padorų
pilietį. Galima pastebėti, kad pasakose žmogus ugdomas priklausomai nuo laikotarpio
moralės normų: gerąjį veikėją dažniausiai
vaizduoja kaip teisingą, vyrauja gėrio pergalė
prieš blogį ir pan.
Pasakos daro stiprią įtaką vaiko asmenybės
vystymuisi, todėl šiuolaikinėje psichologijoje taikomi įvairūs pasakų terapijos metodai, leidžiantys atskleisti suaugusiam žmogui
kilusios psichologinės problemos šaknis. Literatūrą nagrinėjantys mokslininkai aprašo
įvairias pasakų formuojamas socialines konstrukcijas, į kurias įeina nelaimingos moterys,
namų šeimininkės, kaip princesės, kuriomis
reikia rūpintis, o pačios esančios tik aplinkybių aukos, jų gelbėtojai – „princai“, turintys jomis pasirūpinti. Realybėje pastarųjų
nesulaukusios tampa nelaimingomis, nusivylusiomis vyriška gimine. Pamotės tipažas
pasakose susijęs su svetimo baime, nepažįstamas prilyginamas blogam personažui.
Tokiomis priemonėmis pasąmoningai konstruojama socialinė žmogaus pasaulėžiūra,
vertybės. Dažniausiai tokios pasakos yra skirtos gyvenimo būdo formavimuisi.
Pasaka ir ideologija
Kaip tautosakos pasakos daug pasako apie
tuometinių žmonių pasaulio suvokimą, taip
autorinių pasakų modifikacijose kartais
galima įžvelgti nemažai ideologinės įkrovos. Pastarosios siejasi su socialine inžinerija,
savotiška propaganda.
Pasakos „Čipolino nuotykiai“ autorius G.
Rodari, italų žurnalistas, rašytojas, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui priklausė
fašistų partijai. Vėliau perėjo į kitą barikadų
pusę, įstojo į Italijos komunistų partiją. Jo
biografinis apsiaustas, įsitikinimai, be abejo,
darė įtaką ir jo kūriniams. G. Rodari tikėjo
tokios santvarkos teisingumu ir tai perteikė
savo pasakojimuose. Literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba yra rašęs, kad daug Lietuvoje skaitomų Rodari kūrinių buvo versti
iš rusų kalbos, „jie čia pateko „per Maskvą“:
galima sakyti, jog Rodari buvo vienas iš pirmųjų mūsų vaikams „leistų“ skaityti užsienio rašytojų“.
Pasaka be moralo, beveik neįsivaizduojama, o kur slypi jos moralas, ne visada
galima suprasti, kiekvienas jį įžvelgia per
subjektyvumo žiūronus. Jei jau pradėjome
24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 7
Nagrinėdami pasakas ir jų simboliką
psichoanalitikai
daugiau aiškina jų
simbolių reikšmes.
Nuotrauka: Marijos Kablytės -Grafilogika
Tema
Numerio tema
8
24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 kalbėti apie G. Rodari, tai trumpai apžvelkime „Čipolino nuotykius“. Ši pasaka gerai
žinoma daugeliui. Pasakojime apie Čipoliną
paliečiamos sovietmečio socialinio gyvenimo
aktualijos, tai savotiška realybės alegorija.
Pagrindinis herojus Čipolinas yra vienas iš
darbininkų klasės atstovų (metafotiškai), jo
draugai taip pat. Pagrindiniai, gerieji herojai
yra neturtingi, paprasti ir darbštūs, o valdantieji – pikti, turtingi, valdantys nelogiškais
sprendimais (skelbiamas mokestis už orą ir
pan.). Darbininkų klasė sukyla ir pasipriešina
aristokratijai, turtingiesiems valdininkams.
Čia galima įžvelgti kapitalistinės visuomenės kritiką ir komunizmo santvarkos išaukštinimą. Nepaisant to, „Čipolino nuotykiuose“
diegiamos vertybės nėra prieštaraujančios
moralės principams, nors joje galima rasti ir
propagandos prieskonių. Ne veltui ši pasaka
buvo tokia populiari Sovietų sąjungoje. Tarp
panašaus pobūdžio pasakų buvo ir „Buratino
nuotykiai“, „Obuolių maišas“ ir daugelis kitų.
Pagonybės laikais vyravo dar kitos vertybės, kurių nuotrupų yra išlikę pasakojimuose
apie velnius, raganas, kaukus ir kt. Velniai,
kaip blogieji veikėjai, dažnai girtuokliaudavo,
Pasakos nėra tik
pasakojimai prieš
miegą, jos turi
ir kilnią misiją –
auklėti ir ugdyti
padorų pilietį.
Iliustracija iš knygos „Filmukų būtybės“
meluodavo, tinginiaudavo – čia per velniškumą pabrėžiamos šių ydų blogybės. Pasakose buvo daug bauginimo elementų, taip
bandant apsaugoti vaikus, juk namai – saugi
erdvė, baiminamasi kitoniškumo.
Viename iš straipsnių apie pasakas Rolandas Maskoliūnas teigia: „Pasakos puikiai
iliustruoja tikrovę, pavyzdžiui, „Joniukas
ir Grytutė“ atspindėjo tuo metu paplitusią
prievartą prieš vaikus. Kai kurios pasakos
tarnavo bažnyčios ideologijai, padėdavo įtvirtinti religines tiesas. Visuomenėje klestintis
patriarchatas akivaizdus pasakose „Tūkstantis ir viena naktis“. Pasipūtusios princesės,
negalinčios užmigti ant žirnio, ir aikštingi
princai – tai demaskuotos didikų ydos.“
Pasakų ideologija, moralinė įkrova labai priklauso nuo laikotarpio, todėl vienos taisyklės
negalima pritaikyti visoms, jos visada buvo
modifikuojamos, kai iš tautosakos buvo perimtos į atskirų autorių rankas. Vis tik, pasakose
skiepijamas tikėjimas laiminga pabaiga vaikui
padeda suformuoti gyvenimo prasmės viziją,
skatina optimizmą, sukuria erdvę svajonėms.
Lina Sabaitytė
9
Įdomu
Įdomu
10
24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 Nuo XVIII a. išplitus gotikiniam žanrui, žmonių vaizduotę
užvaldė vampyrai, vilkolakiai, monstrai, vaiduokliai, antrininkai ir kt. būtybės. Mūsų žurnalistė Živilė sugebėjo
atkapstyti šiuos sutvėrimus egzistuojant ir Lietuvoje.
XX
Vampyrai ir
vilkolakiai
Lietuvoje
11
a. priešaušry
Bramas Stokeris pasauliui davė
naują personažą – grafą
Drakulą. Šio romano pagrindu 3-iajame
dešimtmetyje gimė tyliojo kino šedevras „Nosferatu“. Pasak kino kritikės Živilės Pipinytės, Drakula vis prisikelia kas
kelis dešimtmečius: 4-ajame dešimtmetyje pasaulį sužavėjo Bela Lugoši, amžiams
įėjęs į žmonių atmintį kaip grafas Drakula. 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiuose
Drakula vėl atgimė, pažerdamas pasauliui
daug kinematografinių variantų. 9-ajame
dešimtmetyje, suaktyvėjus gotų judėjimui,
pasaulis vėl ėmė domėtis kraugeriais, o
Anne Rice pradėjo vieną garsiausių vampyriškų epopėjų – „Vampyrų kronikas“. Šiandien vampyrai prisikėlė tokiais pavidalais
kaip „Saulėlydis“, „Tikras kraujas“, „Vampyrės dienoraštis“ ir kt., o pasaulio universitetuose šiems personažams skiriama vis
daugiau dėmesio. Vienas geresnių pavyzdžių – lapkričio pradžioje organizuojama
konferencija „Vampyrai: praeities ir ateities
mitai“ Londono universitete.
Atrodo, kad vampyrai ir kitos mitinės būtybės Vakarų kultūroje gan gajos, tačiau kaip
su lietuviškais variantais? Ar turėjome mes
vampyrų bei vilkolakių?
Pagoniškuose mituose, pasakose gausu
mitinių būtybių. Dažniausiai mūsų tautosakoje dominuoja velniai, raganos ir dievai,
todėl tokios būtybės kaip vilkotakai, kraugeriai ar numirėliai, prisikeliantys iš kapų,
yra rečiau sutinkami. Tačiau jų tikrai būta.
Dažnai tokios būtybės tautosakoje atsiranda ne iš paikystės, bet iš siekio suprasti
ir paaiškinti anapusinį pasaulį, nugalėti
mirties baimę. Siaubo pasakomis, kurių
gausu mūsų kultūroje, stengtasi žmogų
sudrausminti ir pamokyti, ar tikrai verta
kištis į kitus pasaulius, stengtis juos pažinti
ir ką tokia išmintis gali gera atnešti.
Nedėkokite už vandenį,
vilkolakiu pavirsite
Baltų mituose sutinkame deivę Žvėrūną –
miško ponią, kuri mėgdavo lakstyti vilkės
pavidalu su savo vilkų arba vilkotakų/vilkotrasų ruja. Vilkotakai – tai žmonės, kurie užėjus ūpui galėdavo pavirsti vilku ir bėgioti
miškuose. Tačiau į tikrų vilkų gaują galėdavę
patekti tik būnant gūdžiai tamsai, nes tikri
vilkai atpažindavo vilkotakus ir juos sudraskydavę. Tikėta, kad vilkotaku galima pavirsti,
kai šis pasiūlydavęs paprastam žmogeliui
vandens ir sakydavęs „Sveikas“, o žmogelis,
atsakydamas „Dėkui“, perimdavęs užkratą.
Tikėta, kad vilkotaką apliejus šaltu vandeniu
iš pasturgalio arba burnos kyšteldavo uodega.
Tad dažnai vilktakai, besimaudydavę pirtyse,
nemėgdavo smagintis su jaunimu apsiliejant šaltu vandeniu. Žvėrūna vilkotakais taip
pat dažnai paversdavo iš bažnyčios grįžtančią
jaunosios palydą. Žvėrūna, nekęsdama vedybinio ir seksualinio gyvenimo, paleisdavo
visą „veseliją“ vilkais lakstyti. Vaikai, kurie
gimdavo su keistomis žymėmis taip pat buvo
laikomi vilkolakiais.
Tikėta, kad Šiaulių rajone Ginkūnuose neretai lankydavęsis vilkolakis, kuris kiekvieną
dieną vis ateidavęs pas avis ganiusį piemenį ir
klausdavęs avių kainos.
Paslaptingosios
Šiaulių senosios kapinės
Gan dažnas motyvas mūsų pasakose, kaip
numirėlis iš kapų grįžta pas mylimąją, arba
numirėliai vejasi naktimis gyvuosius, prašo
panešioti juos aplink kapines, gelbėja geraširdžius žmogelius, prašo tekėti jaunų mergelių, o jei šios per daug užsiprašo dovanų,
numirėliui išdygsta dantis ir auką sudrasko.
Kad įsitikintumėte, kad tokios istorijos iš
tikrųjų buvo sekamos senolių, tereikia atsiversti „Siaubo pasakas“ (sud. Rita Repšienė).
Tuo tarpu Šiauliuose, pasak tyrinėtojo
Viliaus Purono „Įdomiojoje Šiaulių istorijoje“,
miesto kapinės turi daug paslapčių. Sklido
legendos, kad tarpukariu naktimis mieste
siautėjo zombė Jadvyga, kuri žudydavo Šiau-
Įdomu
Įdomu
12
Sklido legendos, kad tarpukariu naktimis Šiauliuose
siautėjo zombė Jadvyga, kuri
žudydavo gražuoles.
Ragana laikomą moterį žmonės laidodavo kapinėse ant tako, kad jos kapas nuolat būtų mindomas. Taip palaidota ir Šiaulių ragana.
jesnių laikų veikėjas. Egzistuoja toks žanras
kaip šiurpės ir jos skirtos vaikams gąsdinti,
patirti kolektyvinę baimę. Ir vampyras atsiranda tose šiurpėse. Archyvuose teko rasti
tik 19 sakmių su vampyrais. Apskritai, mūsų
sakmėse dažniau sutinkamas gyvasis numirėlis, tačiau jis nevalgo žmonių, gyvena savo
gyvenimą mitiškai nesaugiose vietose. Pasak
mokslininkų, vampyras yra atėjęs iš slavų
tautosakos. Net toks terminas kaip vampyras
nesutinkamas mūsų sakmėse, tačiau vartojami slaviški pavadinimai kaip upiras, upioras, upijoras ir pan. Dažniausiai vampyras
sutinkamas naktį prie kapinių, miškuose ir
susiradęs pakeleivį, keliauja iki tam tikros
vietos. Su tuo pakeleiviu įėjęs į namą susiranda auką, dažniausiai miegančią moterį.
Tačiau vampyras visada yra nužudomas:
nukertama galva padedama ant kojų, širdis perveriama šermukšniniu kuolu, būna,
kad atkasus kapą ir radus nesuirusį kūną,
šis užpilamas švęstu vandeniu ir vampyras
sudūlėja. Bet dažniausiai tas pakeleivis neilgai išgyvena po vampyro mirties. Susidurti
su kitu pasauliu yra pavojinga.“
Senose Šiaulių jaunimo pamėgtose kapinėse daug apleistų,
paslaptingų kapų. Galima tik paspėlioti, kuriame iš jų ilsisi
zombė Jadvyga ar vampyrė Lemperkikė.
lių gražuoles. Dar ligi šiolei daugelis šiauliečių domisi, kuri iš senųjų kapinių kriptų
slepia Jadvygos karstą, bet nieks nesiruošia į tokį nuotykį. O jeigu kas prikels baisiąją
zombę naujoms žudynėms?
Tos pačios kapinės turi ir paslaptingą kapą,
kurio plokštė pakrypusi. Ir jei tik kas stengiasi ją pakreipti į reikiamą kryptį, plokštė
paslaptingai pakrypstą atgal į senąją kryptį.
Šiauliai garsėja taip pat ir savo vampyre
Lemperkike arba kitaip vadinama Rygos
gatvės pana. Šioji gatvė anksčiau prasidėdavusi nuo senųjų kapinių. Naktį pravažiuojant
pro jas, arkliai neramiai prunkšdavo ir stodavosi piestu. O tamsią naktį prie mažųjų vartelių į kapines vežikus visada stabdydavo
tamsi moteris, prašydavosi pavėžėti, o sumokėjus stambiu banknotu greitai išnykdavo
naktyje. Ryte vežikai rasdavo sudžiūvusį lapą
24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 vietoj įduoto banknoto. Ir kai miesto vežėjai
sukluso, kilo įtarimų dėl vaiduoklių. Ir buvo
prisiminta, kad už kapinių buvo palaidota
mergina, nusižudžiusi dėl nelaimingos meilės. Greitai buvo atkastas merginos kapas
ir visų nustebimui rastas lavonas buvo kaip
gyvas, nepakitęs. Visi suprato, kad ji – vampyrė, todėl pervėrė jos širdį mediniu kuolu,
nukirto galvą, kurią padėjo ant kojų, ir pripylė
aguonų, kad prisikėlęs lavonas būtų užsiėmęs
skaičiuodamas sėklas ir negąsdintų naktimis žmonių. Taip ir ligi šiolei šis kapas tebėra
senosiose kapinėse, o iš to kuolo, pervėrusio
vampyrės širdį, dabar išaugęs didelis medis.
Vampyrai ir velniai išnyko?
Etnologė Ingrida Šlepavičiūtė, kuri daktaro disertacijoje tyrinėja vampyrus lietuvių
mitologijoje, teigia, kad „vampyras yra nau-
Kyla klausimas, ar vampyrai galėjo iš
tikrųjų egzistuoti, nes jaunoji mokslininkė
teigia, kad „sakmių išskirtinis bruožas – kad
jos pasakojamos kaip tikras įvykis ir nevalia
netikėti žmogaus pasakojimu, nes pasakojantysis tiki, kad sutiko velnią, raganą ar vampyrą. Dažniausiai tokios istorijos yra skirtos
ne tik baimei sukelti, bet ir mokyti elgesio
taisyklių, negeisti žinoti daugiau nei pridera.
Žmonės taip pat labai dažnai negalėdavo
tiksliai paaiškinti tam tikrų reiškinių, tad
neretai paprasti dalykai, kurie mums šiandien savaime suprantami, žmonėms buvo
suvokiami mitiškai. Žmonėms net ir šiais laikais labai svarbu turėti kažką kitokio, svetimo iš kito pasaulio. Tad šiandien raganas,
velnius pakeičia robotai, ateiviai ir t. t.“
Tad paklausius išmintingųjų patarimų,
naktimis pasisaugokime kapinių, miškų ir
bažnyčių, nesisveikinkime su tamsiomis žmogystomis ir nebandykime pavėžėti jų ar palydėti. Nežinia, kas gali nutikti naktimis, kai
vėlės, raganos ir vampyrai išeina ieškoti aukų.
Živilė Kapaitė, Vampyrai.blogspot.com
13
:
TWODICKS
Žmonės
Žmonės
„ Fotkinam
kada
norim ir
ką norim“
Iš pradžių – tarp draugų, paskui – ir draugų draugų, draugų
pažįstamų ir ne tik, ėmė sklisti
gandas apie „TWODICKS“ fotografų komandą. Mistiška, kartais
niūri aplinka, plastiški ir gyvi
modeliai, o svarbiausia – nepažabojama vaikinų fantazija patraukė
Laikas.lt akis, todėl jų nuotrauka
papuošė šio mėnesio viršelį.
14
24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 15
P
Žmonės
Žmonės
asikalbėjome
su TWODICKSU
Dominyku Blizniku. Tiesa, jis į
klausimus atsakinėja trumpai,
gal dėl to, kad už
TWODICKS daug
išsamiau viską
papasakoja
jų „antri galai“
(fotografijos –
aut. pastaba).
P. S. Dominyko
atsakymų mūsų
kalbos redaktorė Aušra pernelyg neredagavo ir
pataisė tik pasiklydusias nosines.
Kodėl Laikas.lt viršelio fotosesijai pasirinkote raudonkepuraitę?
16
Nieko išradingo, pasirinkome, mūsų nuožiūra,
populiariausią pasakų herojų. Sorry, Šrekai.
Kai išgirdot, kad rašysime apie jus
numeryje, kurio tema – pasakos, nustebote: „Prie ko čia pimpalai ir pasakos?“
Iš tikrųjų, sunku atsakyti į šitą klausimą, bet
mes ilgai galvojome: atmetėm žaltį, Eglės senjorą, nors jis pats iš savęs panašus į pimpalą,
atmetėm visas istorijas apie brolius, nes jų
buvo arba trys arba devyni, arba mes nežinom
kokios nors pasakėčios apie du brolius Jonus,
bet čia jau būtų per gėjiška. Tad mes nusprendėm, kad pimpalai ir pasakos šiame leidinyje
susijusios su dvigalviu slibinu (šypsosi).
Jeigu Čipolinas pas jus
užsakytų fotosesiją, kokia ji būtų?
Būtų žiauriai hipsteriška, nes Čipolinas žiauriai hipsteris.
24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 Mūsų nuotraukose
nuogumas reiškia
tą patį, ką ir maistas, medžiai, jūra.
Dabar rimčiau: kaip susikūrėte ir
kodėl pasivadinote TWODICKS?
Bastėmės po Lazdynus, ieškodavom naujų
vietų pachilint, be to, dar spėdavom ir pasifotkint. Susikaupus kolekcijai, norėjosi kažkur
parodyt, o tam, kad kažkur parodyt, reikėjo
pavadinimo. O pasivadinom taip, kaip norėjom, o ne taip, kaip reikia.
Fotografuodami stengiatės perteikti taip, kaip matote realybę, ar
taip, kaip ją įsivaizduojate?
Fotografuodami negalvojame kaip čia dabar
perteikti egzistencializmo beprasmybę ar
atskleisti globalizacijos problematiškumą.
Tiesiog fotkinam kada norim ir ką norim.
Jūsų nuotraukose daug nuogumo,
ką jūsų darbuose jis reiškia?
Nepasakyčiau, kad mūsų nuotraukose
daug nuogumo. Tiesiog šiame ledo gabale,
kuriame gyvenam, per daug žmonių su lanzbergiškom panetkėm ir polinkiu tikėti į planetų išsidėstymą. Be to, turime bažnyčią.
Mūsų nuotraukose nuogumas reiškia tą patį,
ką ir maistas, medžiai, jūra.
Fotografuoti sugalvojam 2–3
valandos prieš pačią fotosesiją.
Kaip atsirenkate modelius,
kuriuos fotografuojate?
Fotografuoti sugalvojam 2–3 valandos prieš
pačią fotosesiją, todėl dažniausiai tenka fotografuoti arba pačius save, arba draugus. Aišku,
kartais pasiseka ir atsišaukia koks modelis.
Hipsteriai... Viename interviu skaičiau,
kad laikot tą terminą kaip įžeidimą, bet
turbūt sutinkat, kad didžiausia jūsų auditorija – būtent hipsteriai. Ar nebijot įžeisti
savo gerbėjų? Ir kodėl jie jums nepatinka?
Uch, net nežinojom, kad turim savo targetą.
Esmė ta, kad pradėjom savo veiklą tik dėl
savęs ir savo asmeninių ambicijų daryti tai,
kas mus velka. O mūsų pavadinimas labai
tiksliai atspindi dvigubą susidomėjimą tuo,
kas ką pamanys ar kodėl įsižeis.
Pasigirkit apie ateities planus.
Girtis mėgstam tik tada, kai kažką nuveikiam,
bet planų yra ir atsiranda vis daugiau.
Kuris darbas yra jūsų asmeninis favoritas?
Pauliui patinka „Welcometohell“ rogės, o
man – tikriausiai velnio vaikai prie bažnyčios.
Kalbėjosi Goda Raibytė
17
Mieste
Mieste
18
24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 19
Pasaka baigta – „Fluxus ministerija“uždaryta
2010 balandžio 23 d. pačiame Vilniaus centre rymantis seniai nenaudojamas pastatas virto pasauline „Fluxus ministerija“. Vienų išgirtas,
kitų – peiktas, pastatas šurmuliavo ir įvairiais kūrybiniais projektais
kvietė grožėtis kiek ilgiau nei pusantrų metų.
F
„
luxus ministerija“ laikinais ir nuolatiniais namais tapo daugiau nei 200 įvairiausių menininkų. Čia buvo
šokama aistringa salsa, deklamuojama poezija, išgyvenamos teatrinės dramos, statomas kinas, kuriama
muzika, fotografuojama, piešiama... Žodžiu, kiekvieną dieną čia nenumaldomai liedavosi kūryba.
Tačiau lapkričio 1 d. (kiek simboliškai – per Vėlines) pasaka buvo baigta. Menininkai susikrovė baldus, vaizdo
kameras, teptukus, garso aparatūrą, teatro dekoracijas ir paskutinį kartą uždarė „Fluxus ministerijos“ duris.
Laikas.lt komanda prieš pat uždarymą apsilankė „Fluxus ministerijoje“ ir pakalbino keletą ten kūrusių artistų.
Mieste
Mieste
20
24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 21
Domas
Raibys
Mykolas Piekuras
(Studijos „G27“ atstovas):
„Su bendrakursiais susėdom studijoje pakalbėti apie panašius projektus užsienyje, kai
duodamos patalpos menininkams, ką jie ten
veikia, kaip reaguoja su likusia visuomene. Ir
rimtai nutarėm pabandyti rašyti laiškus į valdžią... Rašėm, rašėm ir parašėm jų labai daug.
Tada vienas žmogus atrašė ir su juo pradėjom derybas dėl patalpų Vilniuje (suderinom
būtent šitas patalpas) ir taip viskas prasidėjo...
Daug čia dirbau, daug entuziazmo buvo, nes
labai įdomu žiūrėti, kaip viskas vyksta, kaip
įmanoma prisidėti, ir kur įmanoma vesti. <...>
Manau, kad jeigu šitas projektas dar būtų
gyvas kokius penkerius metus, tai tikrai būtų
labai įdomus ir naudingas. Per trumpas laikas
per metus su puse ar du kažką spręsti... Buvo
labai daug keitimosi, nebuvo pastovios srovės, bet ji dabar formuojasi ir kada nors susiformuos į gražius panašius projektus.“
(Slem poezijos
entuziastas):
„Fluxus ministerijoje“
per visą tą laiką buvo
daugiau teigiamo
negu neigiamo. Tik,
kadangi tai buvo pirmas toks projektas
Lietuvoje, žmonės tik
dabar, kai ministerijos veikla jau eina į
pabaigą, suprato, ką
jie iš tikrųjų gavo ir
ką jie galėjo daryti
<...>.Man, asmeniškai, „Fluxus ministerija“ tikrai daug davė.
O tai, kad buvo nepatenkintų žmonių... Jų
būna visada.“
Kristina Kurilionok
(tapytoja):
„Kai atėjau į „Fluxus ministeriją“, konkretaus įsivaizdavimo apie pastato veiklą neturėjau. Tapytojai yra
labiau atsiriboję ir intravertiški žmonės. Tačiau labiausiai mane sudomino ir patiko viena sąlyga – kai
įsikėliau į studiją, man pasakė, kad būtų malonu, jeigu čia dirbantys rezidentai padarytų ir parodytų ką
nors žmonėms. Man labai patiko, nes, kaip sakiau, tapytojai yra labai atsiskyrę ir sunku pamatyti, ką jie
daro vienoje vietoje. O pradėjus čia dirbti mes netgi padarėm merginų parodą. Čia būdami mes matėme,
kaip vystosi veikla, kaip visi žmonės prisideda savo renginiais, savo kūryba... Man atrodo, viskas čia buvo
kuriama esant tiems žmonėms, o ne pagal kažkokį planą ar išankstinį nusistatymą kaip, kas ir ką turi daryti.“
Denisas Kolomyckis
(šokėjas, choreografas, režisierius):
„Fluxus ministerija“ oficialiai užsidaro lapkričio 1 dieną. Visi žmonės, kurie čia dirbo, manau, gavo labai
labai daug inspiracijos ir labai labai daug galimybių... Per pusantrų metų suspėjo padaryti daug kokybiško darbo. Ir... Būtent dabar, „Fluxus ministerijai“ užsidarant, šitie žmonės gali kooperuotis tarpusavyje ir pradėti savo veiklą. Jie pamatė pliusus ir minusus, todėl taip savaime atsiras naujas produktas.“
Mieste
Mieste
22
Jonas
(kūrėjas)
„Iš tikrųjų, vieta labai gera, tik galbūt kiek
per daug pratęsta ir, kaip pirmas blynas, jis
išėjo šiek tiek prisvilęs. Man atrodo, būtų
užtekę ir metų „Fluxus“ pagyvuoti ir keltis
kažkur kitur... <...> Į ateitį žiūriu pozityviai,
nes menas reikalauja didelio atsidavimo
sau ir kūrybai.“
24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 Mitas paneigtas:
23
ir užsienyje galima kalbėti pigiau
J
Menininkai pamatė
ministerijos pliusus ir minusus,
todėl taip savaime
atsiras naujas produktas.
Na, o tam, kad labai neliūdėtumėte, pranešame gerą naujieną: vienas iš bendrą veiklą koordinuojančių žmonių – Edgaras Staniškauskas, išduoda paslaptį – „Fluxus ministerija“ išsikrausto į... Kauną! Buvusiame „Lituanikos“ avalynės fabrike naujoji ministerija duris turėtų
atverti per pusės metų laikotarpį. Tikimės, kad ten ji gyvuos ilgiau ir spės išsikristalizuoti ne
tik į atskirus menininkų darbus, bet ir į visą aktyvų judėjimą.
Goda Raibytė, Nuotraukos: „Goodlife photography“
eigu daug keliaujate, žinote, kaip
nesmagu po kelionės gauti milžinišką sąskaitą ir kas kartą sukti galvą, kaip surasti
tinkamiausią mobiliojo ryšio variantą.
Vieni keliaudami kiekvienoje užsienio šalyje
perka skirtingas SIM korteles – bet taip labai
nepatogu ir kiekvieną kartą reikia kitos. Kiti – ieško
interneto kavinių ir skambina „Skype“, tačiau
nepatogu blaškytis svetimame mieste ir ieškoti
interneto prieigos. Dar vieni renkasi taksofonus,
kurių tarifai pigesni tik skambinant į fiksuoto ryšio
telefonus... Žinoma, lieka mobilieji, bet jie brangiai
kainuoja ne tik skambinti, bet ir atsiliepti. Vienintelė išeitis – „TravelSIM“ kortelė. Tai – tarptautinio
mobiliojo ryšio SIM kortelė su pigiais tarptautiniais ir tarptinkliniais tarifais užsienio šalyse.
Kodėl verta rinktis „TravelSIM“?
Nors mobiliojo ryšio kompanijos siūlo paslaugas keliaujantiems (t. y. roamingą), jų tarifai vis
vien nedžiugina. Todėl kiekvienos kelionės metu
susiduriate su papildoma streso doze: ką daryti?
Skambinti ar neskambinti? „TravelSIM“ kūrėjai
siūlo Jums išeitį – naudokite šią unikalią kortelę
ir tiesiog ramiai džiaukitės kelione, sumažindami
tarptautinio ryšio sąskaitas net iki 90 proc.
Be to, „TravelSIM“ vartotojai gali nevaržomi bendrauti su 180 pasaulio šalių, atsiliepti
nemokamai daugelyje šalių ir naudotis kur kas
pigesne GPRS paslauga. O ir kortelės naudojimas nesukels didesnių rūpesčių – sąskaitą galite
papildyti internetu, o pradėti skambinti – vos
įdėjus „TravelSIM“ į mobilųjį telefoną.
„TravelSIM“ pakuotę ir papildymą galima įsigyti vienu iš nurodytų būdų: elektroninėje parduotuvėje www.travelsim.lt; UAB „CSC Telecom“
buveinėje (Geležinio Vilko 18A, 8 aukštas); kelionių agentūrose Vilniuje: „Atrask pasaulį“, UAB
„Araks“, „F-travel“, „Travel land“, „Vilnius travel
service“, „Santika“, „Želesa“, „Aljus ir Ko“; grynųjų pinigų priėmimo FOXBOX terminaluose.
Štai ką apie „TravelSIM“
gali papasakoti jos naudotojai:
Andrzejus Schulzas („Lotos Baltija“ direktorius):
„TravelSIM“ atradau interneto pagalba. Kadangi daug keliauju,
buvo aktualu geras ir nebrangus ryšys. Suintrigavo tai, kad
būnant roaminge galima atsiliepti nuliniu tarifu.
„TravelSIM“ naudoju įmonėje jau apie 3 metus. Labiausiai
praverčia tai, kad galima kalbėtis kokybišku ryšiu ir daug pigiau.
Juk įmonė turi vidinius resursus, į kuriuos būtina atsižvelgti.
Rekomenduoju šią kortelę tiek įmonėms, tiek privatiems
asmenims, nes taip galima taupyti pinigus. Juk net keliaujant
turistinėse kelionėse galima sutaupyti didelę dalį lėšų, kurios
įprastai būna skiriamos pokalbiams.
Vylius Blauzdavičius (keliautojas):
„TravelSIM“ atradau rekomendavus draugui prieš 3 ar 4 metus.
Iš pradžių į ją, kaip ir į visas naujoves, žiūrėjau labai atsargiai.
O pasirinkau, nes, iš tikrųjų, tai labai nebrangu ir tikrai kokybiška. Juk dažniausiai pigūs dalykai būna nekokybiški. „TravelSIM“ esu patenkintas, nes galiu visur ir visada susisiekti su
visais ir nekyla jokių ryšio problemų.
Dažnai keliaujantiems rekomenduoju „TravelSIM“. Jeigu
lygintume su kitų mobiliojo ryšio operatorių kainomis, ši kortelė yra gerokai pigesnė už visas kitas.
•
Muzika
Kaip senoji
japonų
animacija
užvaldė
XXI amžių
Muzika
24
24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 „Anime“ – gana senas menas, po šešerių metų
švęsiantis savo šimtmetį. Trumpai apžvelgėme „anime“
fenomeną bei pakalbinome Lietuvos „anime“ gerbėjus.
N
uo klasiviškąją viršija 7–9 kartus. Kartais speciakos iki porliai pailginamos kojos ir rankos. Akys užima
nografijos
maždaug penktadalį veido. Anime akių kūrėŠiek tiek faktų
jas O. Tedzuka mokėsi iš amerikiečių – Betty
apie anime.
Boop, Mickey Mouse, Bembio. Veido išraiškų
„Tikrosios“ japovariantų nėra labai daug, veidai būna išsiniškosios anigandę (nustebę), pikti, linksmi, susijaudinę
macijos, tiksliau, (laša prakaitas), romantiški (po akimis piešiaanime, tėvas –
mos paralelinės linijos). Apie ką dažniausiai
Hekotenas Šimo- pasakoja anime? Pagrindinės temos – Japonijos istorija, klasikinė literatūra ir... pornograkava (1892–1973
fija. Pornografiniai anime, kuriami nuo 1984
m.), kuris 1917
m., vadinami hentais.
m. sukūrė 5 minučių „Konsjeržo Mukudzo
Vakaruose anime išgarsino „Astro Boy“,
Imokavos istoriją“. Anime ir jo seserį mangą
(komiksus, pagal kuriuos kuriamos anime
vėliau – „Pokemonai“. Garsusis amerikiečių
serijos) Japonijoje ir už jos ribų išpopulia„Pietų parkas“ sukurtas pagal anime principus.
rino medikas ir animatorius Osamu Tedzuka
Apie persirenginėjimą
(1928–1989 m.), vadinamas „anime krikštatėKasmet pasaulyje vyksta daugybė anime konviu“, „komiksų dievu“.
ventų, kuriuose rengiami vadinamieji cosJaponų meno estetika – viena subtiliausių
play – persirenginėjimas anime personažais.
pasaulyje, tad nenuostabu, kad ji persikėlė
Tradicinės, šiuolaikinės ir populiariosios
ir į animaciją. Kai kurie anime labiau realistiški, kiti – labiau fantastiniai. Ne paslaptis,
Japonijos kultūros festivalis „NowJapan“ šiais
kad japonų dailė ir kaligrafija padarė anime
metais, Lietuvos anime gerbėjų nuomone,
didžiausią įtaką. Anime dar pasižymi ir netiišsiskyrė ypač gerais kostiumais. Kaip teigė
kėtomis kūno proporcijomis: pagrindinė
festivalio programos vadovas Olegas Lyčagikūno dalis – galva, kurios proporcija tikronas, anime kostiumų gaminimas Lietuvoje,
Akimirkos iš Šių metų Japonijos kultūros festivalio „Now Japan“ . Nuotr. J.Kembrytės
25
Muzika
Muzika
26
palyginus su kaimyninėmis šalimis, yra tikrai
aukšto lygio. „Tačiau cosplay fenomenas – tai
ne tik gražus kostiumas. Itin svarbu yra ir
sugebėjimas atskleisti patį personažą, įkūnyti
tokius jo elgesio ypatumus kaip laikysena,
eisena, kalbos manieros, bendravimo ypatumai. Taip pat svarbu gražiai parodyti kostiumą ant scenos per nustatytą laiko tarpą.
Taigi, vien gražus kostiumas negarantuoja
pirmos vietos – norint būti tarp lyderių reikia
įdėti daug darbo“, – Laikas.lt pasakojo Olegas.
Kodėl susidomima anime?
Pakalbinome keletą Lietuvos anime gerbėjų,
kurie yra įkūrę net kelis klubus didžiausiuose
Lietuvos miestuose. Pirmauja Kaunas ir Vilnius.
Lietuvos anime forumui, vienijančiam
visus klubus, www.animezona.net priklausantis aKi teigia, kad dauguma anime
mėgėjų šį žanrą atrado dar tuomet, kai internetas buvo retenybė ir anime teko žiūrėti per
kabelinę televiziją, ypač per vokiškus kanalus – VIVA, RTL2 ir t. t: „Užsikabliavau ant
japoniškų filmukų gal pirmoje klasėje. Tuo
metu dažname cartoon‘e terodė, kaip kažkas
mušasi, daužosi ganėtinai paprasto siužeto
fone, o dauguma anime atrodė bent siužeto prasme gilesni, nors kai kurių tuo metu
filmukų net padoriai nesupratau. Turbūt
geriausiai iš filmukų man įsiminė „Chikyuu
Shoujo Arjuna“ – anime jau net nebe paaugliams, o vyresnei auditorijai, nagrinėjantis
žmogaus ir gamtos santykį.“
Tam pačiam www.animezona.net priklausantis anime mėgėjas Saulius pasakojo, kad
anime prieš trejus metus jo gyvenime atsirado dėl to, kad nebuvo gerų naujų filmų.
„Laikui bėgant, pasidariau platesnių pažiūrų
žmogus, pradėjau truputį domėtis Japonijos
kultūra, pamačiau, kad anime pakeičia žmogaus mąstyseną, jo nusistatymą į prieš tai
kvailai atrodžiusius dalykus“, – teigia Saulius.
Kaip pasakoja anime gerbėja Joana Kembrytė, Japonijos kultūra ji susidomėjo
būdama penkerių, o anime – šiek tiek vėliau,
pradinėse klasėse: „O prasidėjo viskas nuo
legendinių „Samurai X“, „Digimonų“, „Dragon Ball“ serijų. Tiesa, tada nesupratau sąvokos anime, tai buvo tiesiog animaciniai
filmukai, atkeliavę kažkur iš Tolimųjų Rytų.“
Kaip teigia Joana, jai niekada nepatiko
vakarietiška animacija, kuri atrodė banali,
o humoras – lėkštas: „Anime užkabino savo
žanrų įvairove, unikalia forma bei estetika,
įdomiais neįprastos išvaizdos personažais
(pripažinkime, nei tarybinėje animacijoje, nei
24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 amerikietiškoje, niekada nesutiktume personažų su tokia plaukų spalvų gama), išpažįstamomis vertybėmis. Vis dėlto tarybinė
animacija pasižymėjo tradicinėmis moralinėmis vertybėmis, ko negalėtume pasakyti
apie kai kuriuos anime.“
Domisi ne vien paaugliai
Jau seniai praėjo laikai, kai animacija ir anime
– vien tik vaikų ar iš paauglystės neišaugančių
suaugusiųjų reikalas. Kaip teigia aKi, statistinis lietuviškojo anime mylėtojo amžius yra
16–17 metų. „Ir kuo toliau, tuo labiau tos animešnikų gretos platėja, veikiausiai interneto
dėka, kadangi, priešingai nei prieš 10 metų,
norimą anime dabar labai lengvai galima
susirasti internete“, – reziumuoja vyras.
Anime gerbėjas Abalys iš Kauno teigia, kad
Lietuvoje anime gerbėjų amžius – nuo 11 iki
36 metų. „Anime gali žiūrėt visi, nepriklausomai nuo amžiaus, kam prie širdies piešta
animacija. Kiekvienas gali rasti savo mėgstamiausią žanrą, o jų yra begalė (action, sliceof-life, drama, science fiction, mecha, horror,
comedy ir t. t.). Nors pažįstų labai daug animešnikų (taip mes kartais žargoniškai vienas
kitą vadinam, bet girdėjau ir baisesnių pavadinimų), gali būti ir nemažai kitokio amžiaus
grupių, kurios nesireiškia forumuose ar susitikimuose, o tiesiog tyliai savo namuose garbina šią subkultūrą“, – pasakoja Abalys.
Saulius teigia, kad yra matęs 243 anime filmus: „Mes mėgstame anime skaičiuoti, žiūrėti
kiek esam praleidę dienų ar valandų. Nieks
nepasakys vidurkio, kiek žmonių vidutiniškai Lietuvoje yra peržiūrėję anime filmų ar TV
serialų. Kiti gal per metus peržiūri vos 10.
27
dabar belikę tik kontaktai ir draugystė, bet
partnerystės mažokai.
Be klubo „Kurokawa“, Lietuvoje yra/buvo
LAFOS (Lietuvos Anime Fanų Organizacijų
Sąjunga), Vilniaus „Kuro Shiro“, Klaipėdos
„JAK“, Šiaulių „Kitsune“ ir „Yorokonde“, Marijampolės „Motaku“, Panevėžio „Pan Anime“.
Anime gerbėjų gyvenimas nesusideda vien
iš filmų žiūrėjimo: jie keičiasi nuomonėmis,
domisi kitų žiūrimais anime ir kt. Anime gerbėjas Airiz stebisi, kad dažnai tokius, kaip jis laiko
„trenktais, noulaiferiais ar net ištvirkėliais“.
„Anime“ užkabina savo žanrų įvairove,
unikalia forma bei estetika, įdomiais
neįprastos išvaizdos personažais.
2008 m. lapkričio 8 d. Kaune vienoje universiteto auditorijų įvyko istorinis anime gerbėjams įvykis – pirmoji Lietuvos didžiausių
anime klubų ir organizacijų konferencija. Joje
dalyvavo kauniečiai „Kurokawa“, vilniečiai
„VAK“, „Koi Team“, „AniNC“, „VAMO“, šiauliečiai „Kitsune“, panevėžiečiai „PanAnime“,
klaipėdiečiai „PAK“, internetinės bendruomenės „Asinas“ ir „AC“. Konferencijos tikslas
buvo suburti efektyviausiai dirbančią Lietuvos anime bendruomenę, kuri bendromis
jėgomis galėtų plėsti anime kultūrą Lietuvoje.
Kaip teigė festivalio „NowJapan“ programos vadovas O. Lyčaginas, jie, kaip didžiausio
anime ir japoniškos kultūros renginio organizatoriai, bendrauja su Lietuvos anime klubais.
„Reguliariai atvažiuojame į jų renginius, palaikom ir skatinam naujiems darbams. DžiaugiaApie hentai
mės, kad jaunimas susiburia į tokius klubus ir
Ar visi, kurie žiūri anime, žiūri ir hentai?
praleidžia laiką besidomėdami svečiomis kulNe, teigia aKi. „Hentai yra pornografija, tad
tūromis. Matome tai kaip jaunimo užimtumo
jei žmogus mėgsta pornografiją, o kartu ir
skatinimą“, – pasakojo O. Lyčaginas.
anime, tai nemaža tikimybė, kad jis žiūrės ir
Kaip pasakojo dauguma Laikas.lt pašnehentai“, – pabrėžia anime gerbėjas.
kovų, iš anime ne tik galima sužinoti apie
Abalys teigė, kad hentai daugeliui anime
Japonijos kultūrą, tradicijas, žmonių chagerbėjų yra nepriimtina ir bjauru. „Tai stereo- rakterio tipus, tačiau ir daug ko pasimokyti.
tipas, kad jeigu jau žmogus žiūri anime, vadi- „Neretai anime turi ir gilesnę prasmę, bando
nasi, jis žiūri ir hentai... Pats turiu tokią patirtį, analizuoti aktualias visuomenei problemas
kai mane pavadindavo hentajumi vien dėl to,
ar parodyti gerai žinomus dalykus iš visai
kad žiūriu anime“, – pabrėžė vaikinas.
naujos perspektyvos“, – pasakojo Joana, kuri
pridūrė, kad anime jai primena tarybinių
Anime klubai Lietuvoje
laikų animacinius filmukus, kai moralinės
Pasak Abalio, seniausias anime klubas Lietuvertybės buvo perduodamos neakivaizdžiu
voje – Kauno „Kurokawa“, gyvuojantis daubūdu, „per pūkuotus meškiukus ir krokodilus“.
giau nei šešerius metus. Anksčiau klubai
Parengė Mindaugas Peleckis
bendradarbiavo vieni su kitais gan stipriai,
Mada
Kūną ir dvasią
puošiantis augalas
chna
Mada
28
24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 Rytietiškais raštais, ornamentais, mistiniais motyvais išmarginta kūno oda – ne tik „Tūkstančio ir vienos
nakties“ pasakų fragmentas... Baltai žydintis ir karšto klimato šalyse augantis augalas chna labiau žinomas
kaip ritualinės kūno tapybos priemonė, plačiai nau dojama Indijoje, Arabijoje ir Afrikoje. O Lietuvoje?
29
Mada
Mada
30
natūralų – kavos tirščius. Odą prieš piešiant
taip pat patariama ištrinti tamsinančiais aliejais – bergamotės, gvazdikėlių ar arbatmedžio.
Baigus piešti, dažams reikia leisti nudžiūti
ir kažkur po 45 min. juos tiesiog nutrupinti.
Turint daugiau laiko, dažams šiek tiek apdžiūvus, ant piešinio galima uždėti sutrintos
citrinos su cukrumi masę, apvynioti tą vietą
plėvele ir palaikyti ją per naktį.
Iš pradžių piešinys būna gelsvos spalvos, o
po kurio laiko paruduoja. „Apelsino spalva –
kylanti saulė, kuri vėliau materializuojasi ir
įgauna žemišką rudą atspalvį“, – apie spalvų
rytuose simboliką pasakojo Alesandra.
Simbolių kalba
Apskritai piešimas chna yra lydimas simbolių ir ritualų. Kiekvienoje šalyje jie skiriasi,
tačiau juos visus sieja grožis. Egipte moterys,
neturinčios chna piešinių, laikomos neišsilavinusiomis, o Indijoje, nors chna piešiniai yra
vestuvių ceremonijos ritualinė dalis, tačiau
ietuvė Alesandra jau septynetuo pačiu ir būdas pasipuošti ypač neturtinrius metus užsiima kūno tapyba
goms moterims.
chna dažais: „Man tai ne tik pieKaip jau minėta Indijoje prieš vestuves, per
šimas, bet ir gyvenimo būdas,
mūsų šalyje vadinamąjį mergvakarį, būsimą
neatsiejamas nuo rytų kultūros
nuotaką giminės moterys ruošia svarbiaubei filosofijos.“ Piešti chna Alesiai gyvenimo dienai. Jos dainuodamos ritusandra pradėjo po to, kai pamilo
alines dainas plauna ir masažuoja merginos
Senovės Indiją, įsileido vedų trakūną įvairiausiais aliejais, paruošia jį piešimui
dicijas į savo kasdienybę. Dabar
chna. Kiekviena moteris įvairiausiais raštais
ji nuolat tobulinasi, kasmet vyksta į Lenkiperduoda laimės kodą. Kuo daugiau ant rankų,
joje vykstančius Indijos festivalius, kur iš viso kojų, pilvo, krūtinės chna linijų, kuo jos plonespasaulio susirenka šios šalies kultūrai neanės, tuo daugiau užkoduotų linkėjimų. Tarp
bejingi žmonės. Tarp indiškų šokių, vaidivisų piešinių yra paslepiami jaunikio inicianimų, jogų pasirodymų, vegetarinių valgių
lai, kurių jis ieško per pirmąją naktį. Suradus
gaminimo – piešimas chna čia užima svarbų
– porai pranašaujama sėkmė, nepavykus rasti –
vaid­menį ir yra neatsiejama Indijos kultūrai
manoma, kad moteris dominuos santuokoje.
skirto festivalio dalis.
Egiptiečių tapyboje chna yra daugiau geometrinių formų, musulmoniškose šalyse
Paslaptingojo chna savybės
labiausiai vyrauja gėlės, o Indijoje – įvairūs
Karšto klimato šalyse chna krūmai gali
linijiniai ornamentai, kurie Alesandros teiužaugti net iki 7 metrų aukščio. Jų lapeliai
gimu, atsikartoja. Dažniausiai iš jų: S raikruopščiai atrenkami: didesni – kūno tapybai, dės ornamentai, simbolizuojantys meilę,
nagų ar drabužių dažymui; likučiai – plaugyvenimo išmintį ir jėgą; lašeliai – kadangi
kams, kuriuos užtenka sumaišyti su vanIndijoje nuolat trūksta lietaus, jie išreiškia
deniu. Chna dažų kokybė yra labai svarbi
vaisingumą, derlingumą; stilizuotas povas –
piešinio ilgaamžiškumui.
sėkmės ženklas.
Senovės Indijos kultūroje kūno tapyba iš
Piešiančiojo nusiteikimas
augalo chna pagamintais dažais – ritualinis, sakralinis procesas. Ant tinkamai paruoš- Alesandra sako, kad piešimas chna – ne tik
tos odos piešiniai gali laikytis nuo savaitės iki ornamentai, juos piešiant reikia būti tinkamoje dvasinėje būsenoje, nes tik taip perdviejų. Alesandra patarė, kad apsisprendus
išsipiešti, pavyzdžiui, rankas chna, pirmiausia duosi žmogui teigiamas emocijas: „Tai turi
reikia nušveisti nuo jų negyvą odą. Tai galima lietis tiesiai iš širdies – per ranką į gėles,
paukščius, lietaus lašus. Kiekvienas taškedaryti naudojant įvairius šveitiklius, kad ir
L 24 laikas.lt įdomus ir gyvas 2011 lapkričio 7 – gruodžio 5 31
„Senovės Indijos filosofija bei kultūra suteilis, kryželis, lašelis ar linija rytų tradicijoje
kia man gilesnį pasaulio suvokimą, savo vieturi savo reikšmę, kaip raidės, iš kurių dėliotos jame supratimą. Visu tuo aš ir stengiuosi
jame žodžius, sakinius...“ Alesandra piešdalintis su visais labiausiai man priimtinu
dama taip pat stengiasi ant žmonių kūnų
būdu – per piešimą. Tai tarsi gėrio, sėkmės
palikti užkoduotus gerus palinkėjimus. Jai
ar laimės kodas, paliekamas kito žmogaus
piešiant žmones aplanko malonūs pojūčiai,
sieloje“, – savo pasakojimą apie kūno tapybą
ateina nusiraminimas. Tapyba chna – viena
chna užbaigė Alesandra.
iš meditacijos formų ne tik piešiančiajam,
bet ir tam, ant kurio odos gula chna ornaDovilė Raustytė
mentai. Šis augalas turi ir šaldomąjį poveikį,
todėl rytuose dažnai piešiama juo ant padų,
per kuriuos kūnas gauna vėsą – tikrą išganymą kai karšta. Beje, šis augalas pasižymi ir
gydančiomis savybėmis: gydo egzemą, žvynelinę, padeda odai praradus pigmentaciją.
Alesandros klientai įvairūs: pavieniai žmonės, kuriems chna piešiniai tiesiog gražu;
besilaukiančios moterys, kurių išpieštas pilvas paskutiniais nėštumo mėnesiais, kaip
tikima rytuose, palengvina vaikelio atėjimą
į pasaulį; neapsisprendusieji dėl tikros tatuiruotės iš pradžių renkasi augalinės kilmės laikiną chną piešinį; grupės merginų, pavyzdžiui,
mergvakario ir teminio vakarėlio metu ir t. t.
Turistų tykantys pavojai
Alesandra, kaip jau minėta, su chna piešimu,
jo tradicijomis ir simbolika labiausiai susipažino Lenkijoje, Indijos festivalio metu. Tačiau
pamatyti ją tapant kūnus galima ir mūsų
šalies gatvėse bei įvairiuose čia vykstančiuose
festivaliuose, renginiuose. Kaip ji pati pasakoja, ne visi tuo užsiimantys žiūri į tapybą
chna taip atsakingai. Kai kurių chna piešiniais
susigundžiusių turistų tyko gan rimti pavojai.
Poilsiaujantys žmonės nori, kad ornamentai
išsilaikytų kuo ilgiau ir būtų kuo ryškesni, ir
dažnai nepasidomi su kokiomis priemonėmis
jie piešiami. Alesandra yra girdėjusi, kad kai
kuriuose Turkijos kurortuose į augalinį chna
mišinį įpilama rūgšties, kas piešiniui leidžia
ant odos išlikti ilgiau, o dėl ryškesnės spalvos –
batų tepalo. Rezultatas gal ir geresnis, bet apie
žalą odai tikriausiai kalbėti net neverta. Dar
vienas didelis jos priešas – cheminė medžiaga
p-fenilendiaminas, sutrumpintai žymimas
PPD, sukeliantis sunkias alergines reakcijas
ir paliekantis randus. PPD su chna maišomas
norint išgauti juodą spalvą. Tačiau ne visa
juoda chna yra kenksminga, kai kuriose šalyse
ji naudojama natūrali, išgaunant spalvą su
juoduoju granitu, tiesiog dėl tamsesnės įgimtos spalvos, pavyzdžiui, Afrikoje. Musulmoniškose šalyse chna maišoma su kunkuma, kas
jai suteikia rausvą atspalvį, tik Indijoje ji įprasčiausios rudos spalvos.
Tapyba chna viena iš meditacijos
formų ne tik piešiančiajam, bet ir tam,
ant kurio odos gula chna ornamentai.
RG
Renginių gidas
G 32
erbėjų nuoširdumo sužavėtas
Dub Fx vykdo savo pažadą dovanoti dar
vieną koncertą žiūrovams Lietuvoje ir
jau lapkričio 18 dieną kviečia susitikti
Ūkio banko teatro arenoje. Tiesa, šį kartą
improvizacijos virtuozas scenoje pasirodys ne vienas – minią dar labiau šėlti kvies
ištikimi ir energingi Dub Fx bendražygiai:
dainininkė Flower Fairy bei reperis CAde.
Dub Fx, kurio tikrasis vardas yra Benjamin Stanford, savo karjerą pradėjo kaip
gatvės muzikantas, pasirodydamas įvairiuose Europos
miestuose. Šiuo metu savo prekinį ženklą „Convoyun.ltd“
sukūręs atlikėjas žaibiškai pavergė pasaulio melomanus
gebėjimu kurti muziką naudojant tik savo stiprų balsą bei
efektų pedalus (ang. loop station). „Žmogumi-magnetofonu“ tituluojamas atlikėjas taip pat daug dėmesio skiria savo dainų žodžiams, kuriais neretai siekia atkreipti
dėmesį aktualias socialines problemas.
•
24 laikas.lt įdomus ir gyvas lapkričio 7 – gruodžio 5 VDU Jazz Jungtys
T
radicija tampantis džiazo festivalis „VDU Jazz
Jungtys“ jau ketvirtus metus iš eilės klausytojus
pakvies į trijų dienų laisvo džiazo maratoną. Lapkričio 10-12 dienomis festivalis pristatys projektus, kurie stengiasi prasplėsti džiazo sampratos ribas ir nenuilstamai ieško
naujų išraiškos formų. Festivalis išskirtinis savo kameriškumu
bei artimu klausytojo ir atlikėjo ryšiu, pagrindiniai koncertai
ir toliau vyks Kauno dramos teatre bei Džiazo palėpėje, o taip
pat „Punto Jazz“ klube, ir Ryšių istorijos muziejuje.
Festivalis sugrįžta išaugęs: koncertuose pristatoma ne
viena premjera, programoje išvysime atlikėjų pavardes iš
Suomijos, Estijos, Prancūzijos ir JAV, tarp jų, visame pasaulyje
garsūs džiazo meistrai. Viena pagrindinių šių metų festivalio
naujienų – meistriškumo kursai atlikėjams, vyksiantys VDU
muzikos akademijoje ir atviros diskusijos apie muziką, kurias
moderuos žinomi džiazo prodiuseriai.
Nuotr. T. Adomavičiaus
•
Dub
Fx
sugrįžta į sostinę!
33
Poliarizuoti Stiklai.
25-erių metų jubiliejus
Lapkričio 19 diena,
Bilieto kaina: 15 Lt, Vieta: klubas „Tamsta”
Šiemet sukako lygiai dvidešimt penkeri metai,
kai susikūrė rokenrolo grupė „Poliarizuoti Stiklai“.
Greta griežtai hard rock kompozicijų komfortiškai jautėsi žaismingos, nenusakomo stiliaus dainelės, kurios kūrė visą bendrą grupės įvaizdį. Štai
tokia nenustygstanti ir nepripažįstanti jokių tabu
grupė dar 1986 metais įsiveržė į Lietuvos muzikinį elitą ir gerą dešimtmetį siautėjo didžiausiose
koncertinėse aikštelėse bei jų užkulisiuose.
•
Lenny Kravitz
pristato renginių gidą
Black and White
Europe Tour 2011
L
34
11 12,
20:00
Kauno „Žalgirio“ arena, Kaina nuo 128 Lt
apkričio 12 d.
naujoje Kauno
„Žalgirio“ arenoje savo vienintelį koncertą Lietuvoje surengs
žymus amerikiečių dainininkas,
dainų autorius ir
prodiuseris Lenny
Kravitzas.
Pasirodymas
Kaune yra įtrauktas į pasaulinį atlikėjo gastrolinį turą „Black and White America“.
Atlikėjas su savimi atsiveža visą koncertui reikalingą garso ir šviesos techniką.
Šią vasarą gerbėjams pristatantis savo devintąjį studijinį albumą, charizmatiškasis Lenny
Kravitzas yra sumušęs rekordą, 1999 – 2002 m.
keturis kartus iš eilės pelnęs prestižinį „Grammy“
apdovanojimą „Best Male Rock Vocal Performance“ nominacijoje. Atlikėjo kūryba taip pat
yra įvertinta „American Music Awards“, „MTV
Awards“, „BRIT Awards“, „Radio Music Awards“,
„Blockbuster Entertainment Awards“ ir kitais
svarbiais apdovanojimais.
Leonardas Albertas Kravitzas (Lenny Kravitz)
gimė 1964 m. Niujorke, Bahamų kilmės aktorės
Roxie Roker ir televizijos prodiuserio Sy Kravitzo,
turinčio Rusijos žydų kraujo, šeimoje. Vaikas
buvo pavadintas dėdės, žuvusio Korėjos karo
metu, garbei. Būdamas trejų, mažasis Lenny jau
mušė ritmą ant puodų ir keptuvių močiutės virtuvėje, o būdamas penkerių tvirtai nusprendė
tapti muzikantu. Didelę įtaką Lenny muzikos
skonio ir asmenybės formavimuisi turėjo tėvai,
Renginio nuoroda: http://medusaconcert.lt
kurių namuose nuolat skambėjo R&B, džiazas,
bliuzas, klasikinė ir gospelo muzika. Muzikanto
tėtis, prodiusavęs ne tik NCB televizijos žinių
laidas, bet ir džiazo atlikėjų kūrybą, buvo gerai
pažįstamas su tokiais grandais kaip Duke Ellingtonas, Sarah Vaughan, Count Basie, Ella Fitzgerald, Milesu Davisu ir kitais.
Debiutinis Lenny Kravitzo albumas „Let Love
Rule“ pasirodė 1989 m. ir iškart sulaukė teigiamų kritikų vertinimų. Jau kitais metais talentingas menininkas sukūrė ir prodiusavo skandalingąjį Madonnos hitą „Justify My Love“, o
netrukus padėjo ir prancūzų kilmės atlikėjai
Vanessai Paradis pradėti dainininkės karjerą. Be
to, jis grupei „Aerosmith“ sukūrė dainą „Line Up“
ir dalyvavo dviejų „Rolling Stones“ lyderio Micko
Jaggerio solinių albumų kūryboje ir įrašuose.
Viso savo diskografijoje Lenny Kravitzas jau
turi aštuonis studijinius albumus: „Let Love Rule“
(1989 m.), „Mama Said“ (1991 m.), „Are You
Gonna Go My Way“ (1993 m.), „Circus“ (1995
m.), „5“ (1998 m.), „Lenny“ (2001 m.), „Baptism“
(2004 m.), „It Is Time For A Love Revolution“
(2008 m.), o šią vasarą pasirodo ir devintasis
studijinis darbas – „Black and White America“.
Jau birželio mėn. radijo stotis pasiekė pirmas
naujojo albumo „Black and White America“ singlas „Stand“. Trejus metus brandinto albumo kūriniai kupini sodraus roko ir funk muzikos motyvų
bei persmelkti nepakartojamais paties Lenny atliekamais virtuoziškais gitaros rifais. Albumas buvo
įrašytas Bahamų salose ir Paryžiuje esančiose
garso įrašų studijose, atlikėjas pats įrašė, aranžavo
ir prodiusavo net 16 naujojo albumo dainų.
Pasaulyje yra parduota daugiau nei 35 milijonai Lenny Kravitzo įrašų.
Renginio organizatorius: MEDUSA CONCERT
Pasirodymas Kaune
yra įtrauktas į
pasaulinį atlikėjo
gastrolinį turą
„Black and White
America“.
24 laikas.lt įdomus ir gyvas lapkričio 7 – gruodžio 5 35
36
pristato renginių gidą
24 laikas.lt įdomus ir gyvas lapkričio 7 – gruodžio 5 Organizatoriai
žada, kad be kolekcijų pristatymų
bus rengiamos ir
mados parodos bei
instaliacijos.
11 11,
19:00
11 12,
19:00
Madosinfekcija
Šiuolaikinio meno centras Vilniuje (Vokiečių g. 2), Kaina nuo 43 Lt
2011
metais festivalis „Mados infekcija“ pirmą kartą duris
žiūrovams atveria ir
rudenį. Lapkričio 11-12 d. festivalis antrą kartą
sugrįžta į Šiuolaikinio meno centrą Vilniuje
(Vokiečių g. 2). Rudeninėje „Mados infekcijoje“
savo kolekcijas ir parodas pristatys 6 dizaineriai
iš užsienio ir 10 Lietuvos mados kūrėjų.
Savo dalyvavimą jau patvirtino Didžiosios Britanijos dizainerių duetas „Cunnington & Sanderson“, Barbara í Gongini iš Danijos, vokietis Patrick Mohr, Latvijos dizainerių duetas
„Mareunrol‘s“, Nyderlandų kūrėja Ilja Visser (prekės ženklas „Ready to fish_“) ir estų juvelyras
Tanel Veenre, į savo darbų parodą pakviesiantis
galerijoje „AV17“ (Aušros Vartų g. 17, Vilnius).
Savo naujausius darbus pristatys ir Lietuvos
dizaineriai: Milda Čergelytė, Gabrielė Januškevičiūtė, Lina Gudanavičiūtė, Laura Dailidėnienė,
Jurgita Januškevičiūtė-Žiugždienė, Ieva Ševiakovaitė ir Jolanta Rimkutė, Diana Kuzmickaitė
ir Aušra Urbanavičiūtė, Lilija Larionova, Sandra
Straukaitė, Eglė Žiemytė.
Žadama, kad, kaip ir kasmet, Šiuolaikinio
meno centro patalpose be kolekcijų pristatymų
bus rengiamos ir mados parodos bei instaliacijos.
„Pasaulyje mados renginiai organizuojami du
kartus per metus. Iki šiol tik pavasarį vykęs festivalis „Mados infekcija“ jau išsiplėtė iki trijų dienų,
tačiau į pavasarinę sesiją vis tiek tilpo ne visi
norintys. Todėl ir nusprendėme festivalį surengti
du kartus per metus. Be to, taip sukursime atsvarą
pavasariui: iki šiol Lietuvoje rudenį vyko tikrai
nedaug ryškių mados renginių“, – sako „Mados
infekcijos“ prodiuserė Renata Mikailionytė.
FESTIVALIO PROGRAMA:
LAPKRIČIO 11 D., penktadienis, 19:00
1. Mareunrol's [ Latvija ]
2. LT identity [ Ieva Ševiakovaitė ir Jolanta
Rimkutė ]
3. Gabrielė Januškevičiūtė
4. Sandra Straukaitė
5. Lilija Larionova
6. Ready to fish_ [ Olandija ]
7. Diana Kuzmickaitė ir Aušra Urbanavičiūtė
8. Patrick Mohr [ Vokietija ]
LAPKRIČIO 12 D., šeštadienis, 19:00
1. Irakli Nasidze [ Prancūzija ]
2. Laura Dailidėnienė
3. Milda Čergelytė
4. Eglė Žiemytė [ D.EFECT ]
5. Lina Gudanavičiūtė
6. Cunnington & Sanderson [ Didžioji Britanija ]
7. Jurgita Januškevičiūtė
8. Barbara I Gongini [ Danija ]
Renginio organizatorius: MADOS INFEKCIJA
Renginio nuoroda: http://www.madosinfekcija.lt
37
pristato renginių gidą
38
Insanitus muzika
ir menas plėš fabriko
„ Lituanika“ stogą
U
Fabrikas „Lituanika“
Kaune (Jonavos g. 3), Kaina nuo 33 Lt
rbanistinėje aplinkoje verdanti meno ir
muzikos naktis. Begalinė žaidimų aikštelė, leidžianti nenusiauti batų, bet atverianti
stogą. Tai – muzika ir
menu alsuojantis trečiasis festivalis „Insanitus“, ypatingą 2011-ų metų 11-o mėnesio 11-ą
dieną įvyksiantis ir kasdienybę iš naujo išrasti
kviesiantis Kauno fabrike „Lituanika“.
Muzikos instrumentų, pulto ar balso valdytojai su britais King Cannibal ir „Electric Litany“
bei prancūzu Weeding Dub priešakyje užims iš
viso penkias fabriko „Lituanika“ erdves. Jas performansais, dirbtuvėmis ir kitais įvykiais apsups
gausi menininkų komanda.
Britai „Electric Litany“ albumą įrašė apleistoje
bažnyčioje.
Gyviems garsams skiriamą „Live Cechą“ globoti festivalis patikėjo ką tik penktąjį gimtadienį
paminėjusiai Lietuvos radijo programai „Opus
3“. Esminiai šio cecho akcentai – Londono ketveriukė „Electric Litany“ bei prancūzų dub kūrėjas
Weeding Dub. Pastarasis elektroniką ir regį painioja nevengdamas solidžių savo pirmtakų įtakos, o originalią ir vis brandesnę savo kūrybą yra
sutalpinęs jau į du albumus.
„Electric Litany“ tuo tarpu apleistame Kauno
fabrike turėtų pasijausti kaip namuose – grupė
trejus metus praleido apgriuvusiuose Londono
pastatuose, kuriuose ne tik ieškojo įkvėpimo
savo post rock įrašams, bet ir repetavo. Dulkėtas lo fi alsuojantis bei socialinėmis aktualijomis
persmelktas debiutinis jų albumas „How to be a
Child & Win the War“ vos per keletą dienų gimė
tikinčiųjų nebelankomoje bažnyčioje!
Dar vieni gyvosios scenos „gyventojai“ – su kiekvienu pasirodymu Kaune savo gerbėjų skaičių
11 11,
21:00
24 laikas.lt įdomus ir gyvas lapkričio 7 – gruodžio 5 39
Begalinė žaidimų
aikštelė, leidžianti
nenusiauti batų,
bet atverianti
stogą.
geometrine progresija dauginantis „Silence“ šeimos narių
duetas Leon Somov & Jazzu,
kuriantis sentimentalią ir šiltą
vokalinę elektroniką. Taip pat senoms simpatijoms akis merks, naujoms – marškinėlius plėš sostinės rokeriai „Freaks on Floor“, ką tik paskleidę
žinią apie antrąjį savo albumą. Diskas „Hello,
Girls!” pasirodys jau gruodį, tad koncertą „Insanitus“ drąsiai galima vadinti albumo pristatymo
repeticija. Vilniaus muzikantams Laikinojoje sostinėje apsiprasti padės sintezatorius, funk ir džiazą
scenoje sutalpinantys kauniečiai „Candee Train“.
Elektroninėje programoje – „Ninja Tune“ bosai
ir tautiečių dvikovos
Festivalio iniciatoriai „K.U.B. Collective“ savo
ruožtu užgrobė „2 cechą“. Pakas, Roadsman ir
Soundchild nusileidimo taką čia klos prieš dvejus metus giliai sodriu ir riebiu albumu esminėje
elektronikos leidykloje „Ninja Tune“ pasižymėjusiam britui King Cannibal. Šiuo metu bosu mintantis kūrėjas atkakliai ruošia antrąjį „pilnametražį“ albumą ir noriai pasidalins jo garsais su
„Insanitus“ susirinksiančia minia.
Numeriu „7“ pažymėtame ir techno bei house
spalvomis nušvisiančiame ceche beveik visą
naktį už didžėjaus pulto darbuosis ne vienas, o
du asmenys. Dvigubais setais šokdins „Partyzanai“ Mantas T ir Gvidas B, „Atari“ atstovai Kastis Torrau ir Donatello bei Mayan ir Martynas M
iš „Organzza“. Vienas, bet ne vienišas dvigubą
vinilinių plokštelių salvę užtaisyti žada „Opus 3“
laidos „Mix Subas“ vedėjas Loranas Vaitkus.
Išsamus atlikėjų ir jų vietų begalinėse „Lituanica“ erdvėse sąrašas randamas „Insanitus“ kertėse „Facebook“ ir kitose muzikai bei menui
draugiškose interneto vietose. Jau netrukus bus
pristatyta ir meninė festivalio programa. Ji užims
dar daugiau ploto, nei penkios muzikinės scenos,
ir vienu ar kitu būdu stogą pakutens kiekvienam
festivalio lankytojui. Vienuoliktų vienuolikto vienuoliktą. Vieta užsitikrinama „Bilietų pasaulyje“.
•
40
41
/
AudioGourmet
2011
rafinuoto skambesio degustacijos tikram muzikos gurmanui
11 12,
11:00
pristato renginių gidą
11 13,
11:00
24 laikas.lt įdomus ir gyvas lapkričio 7 – gruodžio 5 A
„Radisson Blu Hotel Lietuva“, konferencijų centras, Vilniuje, Kaina nuo 16 Lt
ktyviausi Lietuvos melomanai jau trečią kartą susitiks muzikos gurmanų sambrūzdyje — parodoje „AudioGourmet /2011“, lapkričio 12–13 d., „Radisson Blu Hotel
Lietuva“ konferencijų centre Vilniuje.
Multimedia grotuvai, stiprintuvai ir kolonėlės, erdvinis ir
stereo garsas, patefonai, vinilinės plokštelės, mp3, flac,
wav, CD, Blu-Ray, reto leidimo albumai… Šie žodžiai —
lyg balzamas tikram entuziastui. Gausybė geriausių, pažangiausių, moderniausių, klasikinių, kultinių gaminių bus paruošta įvertinimui, tad prisijunk!
Geros aparatūros paskirtis — kiek įmanoma įtaigiau, subtiliau ir įspūdingiau perteikti muziką. Grįžus namo po darbų norisi atsipalaiduoti ir
pailsėti, kokybiškai praleisti laisvalaikį. Vienas geriausių būdų — pasiklausyti mėgiamos muzikos. Nesvarbu, ar tai klasika, džiazas, rokas ar šokių
muzika. Kuo geresnė aparatūra — tuo daugiau malonumo.
Buitinės garso aparatūros rinka Lietuvoje yra išties įvairi. Didžiulė
pasiūla sukūrė puikią terpę pasirinkimui, tačiau pats pasirinkimas tapo
sudėtingas. Kaip nesuklysti?
„Rengiame savotiškas gero garso „degustacijas“, tad kiekvienas pats gali
nuspręsti, koks skambesys jam prie širdies“, — sako parodą organizuojančio internetinio leidinio melomanams „Gramofonas.lt“ redaktorius Mindaugas Jokubauskas.
„Ankstesnės parodos susilaukė puikių atsiliepimų, o šiemet paroda —
kaip niekad gausi ir įspūdinga“ — teigė jis.
Muzika skambės 12-je kambarių, aparatūrą demonstruos salonai: „A
Cappella“, „Audiokomponentai“, „Audiopynė“, „Audio Video Dizainas“,
„Digisound“, „Hi-Fi Centras“, „Hi-Fi pasaulis“, „Lyra“, „Muzikos magijos
salonas“ bei „Sound Service“.
Šiemet atskirą kambarį turės gamintojai iš Lietuvos. Matysime pasaulinę aukščiausios klasės kolonėlių „AudioSolutions“ premjerą bei preciziškus, išskirtinius patefonus ir tonarmus „REED / Turntables.lt“.
Parodoje veiks improvizuotas vinilo plokštelių turgelis.
Tai gyva, neįpareigojanti, draugiška paroda bendraminčiams, puiki proga
susitikti, pasišnekėti. Į renginį patartina atsinešti mėgstamos muzikos
įrašų (CD, SACD, DVD-A ar vilnilinių plokštelių).
Renginio trukmė:
Šeštadienį (lapkričio 12 d.) – 11.00-19.00 val.
Sekmadienį (lapkričio 13 d.) – 11.00-17.00 val.
Renginį organizuoja internetinio portalo melomanams „Gramofonas.lt“
leidėja UAB „Fonografika“.
Daugiau informacijos rasi www.audiogourmet.lt
42
pristato renginių gidą
N
Sėkmė didžiajame ekrane
Mantui nėra laiko prastam orui ar
blogai nuotaikai. Nuo rugsėjo 23
d. daugelis jūsų išvydote lietuvių
filmo premjerą „Tadas Blinda. Pradžia“, kurioje Mantas atliko pagrindinį vaidmenį. Intensyvūs juostos
filmavimo darbai davė gerų rezultatų, o jo sukurtą Tadą Blindą matę
užsienio kino kūrėjai negailėjo gerų
atsiliepimų.
Savo universalumu Mantas žavi
daugelį klausytojų ir žiūrovų, net
jei tai nėra jo prisiekę gerbėjai.
Todėl kuo toliau, tuo labiau šį scenos žmogų tampa vis sunkiau apibūdinti tik viena definicija. Mantas
– dainininkas, muzikantas, šokėjas, aktorius... Tikėtina, šis apibūdinimų sąrašas ateityje dar plėsis.
Nepaisant veiklos įvairumo, Mantas nepamiršta savo „šaknų“ – dainavimo ir muzikavimo. Bet ir šioje,
43
11 09,
19:00
Šiaulių koncertų salė „Saulė“, Kaina nuo 24,25 Lt
aujoje akustinėje Manto
programoje
– jokio snobizmo, tik
100 proc.
muzikos
Rudenį su
tamsiais
vakarais ir
vis vėstančiais orais
galima išgyventi dvejopai: verkšlenti įsikniaubus į pagalvę, kad baigėsi vasara
arba klausytis geros muzikos gyvo
garso koncertuose kartu su Mantu
ir jo grupe. Jau lapkričio 9 d., 19:00
val., atlikėjas visus pakvies į Šiaulių
koncertų salę „Saulė“.
Įkvėptas naujos kino patirties,
bet išsekintas intensyvių filmavimų,
Mantas nutarė suburti muzikantų
grupę ir atlikti savo naujai sukurtas
dainas akustiniame koncerte. Šiame
projekte naujai skambės ir senieji
dainininko hitai – jiems šviežumo
jausmą suteiks nauja aranžuotė ir
adaptacija šiai gyvo garso programai.
24 laikas.lt įdomus ir gyvas lapkričio 7 – gruodžio 5 savo itin gerai žinomoje sferoje, jis
sugeba būti kaskart kitoks – visi jo
įgyvendinami muzikiniai projektai
konceptualiai skirtingi.
Jį galime išvysti Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje su Kauno
Bigbendu, įkūnijantį legendinį
Franką Sinatrą arba garsiausiuose
Lietuvos naktiniuose klubuose, su
žinomu choreografu ir šokėju Gyčiu
Ivanausku ir jo kolega Evaldu Taujansku, atliekantį jau kone kultine
tapusią „Čiuožki“ programą.
Grįžta prie savo „šaknų“
Mantas pasakoja, kad naujasis jo
amplua kine suteikė daug patirties,
įspūdžių ir nepakartojamų išgyvenimų, bet tuo pačiu, filmuodamasis
juostoje „Tadas Blinda. Pradžia“, dainininkas jau brandino mintį rudenį
surengti akustinių koncertų ciklą.
„Šioje programoje būsiu 100 procentų Mantas. Kodėl? Kūriniai bus
atliekami visiškai natūraliai, neperkraunant jų sudėtingomis kompiuterinėmis aranžuotėmis. Žodžiu,
nebus uždėta jokio nereikalingo
grimo nei man, nei mano atliekamai muzikai,“ – atvirauja garsus
atlikėjas. Kaip ir visada, Mantas
sau akomponuos gitara.
Šių artėjančių akustinių koncertų
proga, M. Jankavičius kartu pristato
ir vaizdo klipą – „Vienišų namų
tyla“, o šios dainos akustinę versiją išgirs būsimų koncertų klausytojai. Programoje skambės ir neseniai pasirodęs, bet jau populiarumo
sulaukęs kūrinys „Melagė“, kuris
sėkmingai buvo pristatytas didžiųjų
televizijų sezonų atidarymuose.
Mantas žada, kad šiuose pasirodymuose nebus jokio snobizmo,
atlikėjas neketina surengti ir rimto
poezijos vakaro, kas, jo manymu,
neretai yra painiojama minint akustinę muziką. Atlikėjas žada spontaniškus jausmus ir nesuvaidintą
nuotaiką: „Jei norėsim verksim, jei
norėsim juoksimės,“ – atvirai kalba
į savo akustinius pasirodymus kviečiantis Mantas.
•
Manto
akustinis koncertas
pristato renginių gidą
44
24 laikas.lt įdomus ir gyvas lapkričio 7 – gruodžio 5 Jean Gilbert
2-jų veiksmų
operetė
„ Dorovingoji
Zuzana“
11 13,
19:00
11 06,
17:00
Panevėžio muzikinis teatras, Kaina nuo 27 Lt
L
Spektaklis
NO
CONCERT
R
Vilniaus teatras „Lėlė“, Kaina nuo 17 Lt
ežisierius V.Bareikis
Vaidina: E.Špokaitė, E.Gudavičiūtė,
I.Lancevičiūtė, E.Latėnaitė-Beliauskienė, A.Storpirštis, M.Repšys,
D.Stončius, V.Sodeika, V.Bareikis, I.
Bogdanovičiūtė.
Gedulingai-šventiškas teatralizuotas koncertas
– NO CONCERT – tai rytietiškos atmosferos persmelktas valandos trukmės pasirodymas. Nelogiškos bei absurdiškos jungtys yra raktas, kuriuo
bandoma atrakinti šį keisto žanro pasirodymą.
Kadangi spektaklis-koncertas gimė akto-
Renginio nuoroda: http://www.notheatre.lt
45
ibreto autorius Georg Okonkowsky
Libretą išvertė V.Braziulevičius
Literatūrinė redakcija V.Jataučio ir
N.Petroko
Režisierius Nerijus Petrokas
Dirigentas Vidmantas Kapučinskas
Dailininkė Rita Kosmauskienė
Baletmeisteris Alfredas Kondratavičius
Šviesų dailininkė Romualda Petrikaitė
Pastatyminės dalies vedėja Renata Lokcikienė
Vaidmenys ir atlikėjai:
Baronas Konradas Abrė, profesorius – Vytautas
Salinis, Liudas Mikalauskas
Nuotr. Juozo Vaičikonio
Delfina, jo žmona – Vida Taurinskaitė-Rukšienė
Žaklina, jų dukra – Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė
Hubertas, jų sūnus – Aurimas Raulinavičius, Deivydas Norvilas
Renė Bualiuret, atsargos karininkas – Egidijus
Bavikinas, Ramūnas Urbietis
Pomarelis, kvepalų fabrikantas – Rytis Janilionis
Zuzana, jo žmona – Nomeda VilkanauskaitėKukulskienė, Kristina Zmailaitė
Šaransi, profesorius – Petras Kežys
Roza, jo žmona – Laima Česlauskaitė
Aleksis, oberkelneris – Robertas Ruželė
Emilis, kelneris – Ignas Lokcikas
Svečiai ir kiti vaidmenys – Choro artistai
Renginio nuoroda: http://www.paneveziomuzikinis.lt/lt/repertuaras/dorovingoji_zuzana/
Ch. W. Gluck „Girtuoklio išblaivinimas“ Komiška opera
11 13,
17:00
riams improvizuojant jiems patinkančių muzikos
kūrinių temomis bei darant tai, ko dar niekada
nebuvo bandę scenoje, juntama erdvė improvizacijai bei pačių vaidinančiųjų susitapatinimas
su personažais.
Didžioji „No Concert“ dalis remiasi ne tekstine medžiaga, o muzika, fizinio bei atmosferinio teatro elementais. Tai teatrališkai gedulingas,
rytietiškai vakarietiškas, improvizuotas reginys,
žiūrovams paliekantis visišką spektaklio suvokimo laisvę.
Papildomas spektaklis: gruodžio 4d. 19.00 val.
Nuotr. Juozo Vaičikonio
Panevėžio muzikinis teatras, Kaina nuo 22 Lt
R
ežisierius Nerijus Petrokas,
Dirigentas Vidmantas
Kapučinskas,
Dailininkė Jolanda Imbrasienė
Vaidina Deivydas Norvilas, Vytautas Salinis, Ramūnas Urbietis, Vida
Taurinskaitė-Rukšienė, Loreta
Kovalevskytė
PREMJERA. Komišką operą „Girtuoklio išblaivinimas“ (Der
bekehrte Trunkenbold) Gluckas
sukūrė ir pastatė 1760 m. Vienoje.
Spektaklio fabula: girtuoklis Ciperlainas (Deivydas Norvilas) išsi-
gąsta jam skirtos bausmės: patekęs į pragarą, kasdien gaus tiek
kirčių rimbu, kiek taurių vyno kasdien išgerdavo būdamas gyvas. Jis
išsižada draugystės su savo pastoviu sugėrovu, vynuogių augintoju
Luku (Vytautas Salinis )pretenduojančiu gauti į žmonas Ciperlaino
dukterėčią Mary, pasižada daugiau
niekada nebegerti, visada mylėti
savo žmoną Katariną (Vida Taurinskaitė- Rukšienė) ir neprieštarauti Mary ir jos mylimojo Antono
(Ramūnas Urbietis) vedyboms.
Renginio nuoroda: http://www.paneveziomuzikinis.lt
46
pristato renginių gidą
AndriusKaniavairsunkiosios
muzikosorkestras„Musė“
A
47
12 01,
20:00
Šiaulių koncertų salė „Saulė“, Kaina nuo 23 Lt
ktorius, Keistuolis
Andrius Kaniava, autorinio koncerto metu žada
nustebinti publiką – jis Šiaulių
„Saulės“ koncertų salėje pasirodys drauge su sunkiosios muzikos
orkestru „Musė“. Specialiai šiam
11 19,
17:00
24 laikas.lt įdomus ir gyvas lapkričio 7 – gruodžio 5 Tado Stackevičiaus nuotr.: Grupės „Siela“ vinilo plokštelę įrašė šv. Kotrynos bažnyčioje.•
projektui A. Kaniavos dainoms
aranžuotes sukūrė „Keistuolių teatro“ kompozitorius Sigitas Mickis.
Autoriniame koncerte A. Kaniava
bus iš dalies atpažįstamas, bet stipriai pasikeitęs.
„Praeitis – tai tarsi bandy-
mas pažvelgti pro rakto skylutę
į tai, kas vilioja, baugina ir atsainiai žongliruoja uždraustais vaisiais. Kadangi šie vaizdai nepateisino mano lūkesčių, dabar pats esu
kitoje durų pusėje – su viltimi, kad
kažkas vogčia stebi mane ir gal net
iš to mokosi. Ko – nežinau... – apie
savo kūrybinį kelią atvirai sako A.
Kaniava. – Ateityje, manau, bandysiu pakartoti tą nedrąsų žvilgtelėjimą pro rakto skylutę. Tik šįkart –
iš kitos pusės. Egzistuoja nemaža
tikimybė išvysti save praeityje ir
gal net iš to pasimokyti“.
Sunkiosios muzikos orkestras
„Musė“ – neapgalvoto, bet nuoširdaus iššūkio rezultatas, kurį
dainų autorius ir atlikėjas Andrius
Kaniava metė muzikiniam pasauliui apie 1998 metus. Jis ir kiti trys
muzikantai – Aurelijus Globys,
Vidas Kyburys ir Aleksandras Kazakevich – du metus grojo muziką,
visiškai nederančią prie bendro Lietuvos muzikinio pasaulio vaizdo,
vėliau peraugusio į formatą. Tačiau
maištas išsekino, ir 2001 m. sunkiosios muzikos orkestras „Musė“
laikinai nutraukė savo veiklą.
Dabar, po 10–ties metų, „Musė“
pakilo naujam skrydžiui, tuo
patvirtindama gandus apie visuotinį atšilimą. Postkrizinis laikotarpis, priverčiantis žmones atsigręžti
vienas į kitą, po sunkiosios muzikos orkestro „Musė“ vėliava vėl
subūrė Andrių Kaniavą (idėjos ir
muzikos autorius), Lauryną Lapę
(trimitas), Tomą Vaičiulį (trimitas),
Tomą Karką (trombonas), Audrių
Stasiulį (bosinis trombonas), Darių
Bažanovą (tuba), Ąžuolą Paulauską (mušamieji), Sigitą Mickį
(orkestro meno vadovas).
Renginio nuoroda:
http://www.bardai.lt
Sielos
D
vinilo plokštelės pristatymo koncertas
„Loftas“, Vilnius, Kaina nuo 20 Lt
augiau kaip
dvidešimt
metų gyvuojanti roko
grupė „Siela“
išleidžia pirmąją per savo
karjerą vinilo
plokštelę ir ją
pristatys gruodžio 1 dieną
specialiu koncertu Vilniuje, menų fabrike „Loftas“.
Šių metų rugsėjį „Sielos“ muzikantai sostinės šv.
Kotrynos bažnyčioje įrašė savo akustinį koncertą,
kurį pažadėjo dar šiemet išleisti vinilo plokštelės
pavidalu. Tęsėdama duotą pažadą grupė kviečia muzikos gerbėjus į savo pirmosios plokštelės
premjeros koncertą. Jame svečių teisėmis taip
pat pasirodys Bjelle ir grupė „Diktatūra“.
Vinilo plokštelėje „Visa matanti akis"Siela“
pristato ir dar vieną ypatingą naujieną – visiškai naują savo kūrinį „Provincija“, pirmą per pastaruosius beveik trejus metus. Ši daina jau tapo
naujausiu grupės radijo singlu ir spėjo pelnyti
gerbėjų simpatijas.
„Pirmosios plokštelės pasirodymas yra ypatinga
proga, tad norime ją paminėti su visais savo draugais ir gerbėjais“, – sakė grupės „Siela“ lyderis ir
vokalistas Aurelijus Sirgedas, kartu su kitais grupės nariais ta proga ruošiantis vieną ypatingiausių grupės pasirodymų gruodžio 1 dieną Vilniuje.
•
pristato renginių gidą
48
Reng iniai
Southern Gospel Stars Ernie Haase and Signature Sound (USA)
An.01.11.2011 - 19:00 Rygos Kongresų rūmai, Latvija Kaina nuo 42.50 Lt
Hooverphonic An.01.11.2011 - 20:00 „Palladium“, Ryga, Latvija Kaina nuo 67 Lt
Amorphis (FIN) Tr.02.11.2011 - 19:00 „Rock Cafe“, Talinas, Estija Kaina nuo 89.50 Lt
Thirty Seconds to Mars.
Closer To The Edge Tour Tr.02.11.2011 - 19:30 Rygos Arena, Latvija Kaina nuo 77 Lt
Gulbių ežeras Ke.03.11.2011 - 19:00 „Rahvusooper“, Talinas, Estija Kaina nuo 34.50 Lt
Elton John su Grupe Ke.03.11.2011 - 19:30 Rygos Arena, Latvija Kaina nuo 102 Lt
Rygos Dinamo - Omsko Avangard KHL
Pn.04.11.2011 -19:30 Rygos Arena, Latvija Kaina nuo 32.50 Lt
„Mes Graikai“ – „July – Veruz“
Pn.04.11.2011 - 20:00 „Liūtų vartai“, Vilnius, Lietuva Kaina nuo 88 Lt
E.Radzinskij „Koba“ Še.05.11.2011 - 18:00 Kauno kamerinis teatras, Lietuva Kaina nuo 22 Lt
Tauras (Tauragė) - Kaunas (Kaunas)
Se.06.11.2011 - 13:00 Vytauto stadionas, Tauragė, Lietuva Kaina nuo 7 Lt
Koncertas „Merūno dainos iš širdies“
Se.06.11.2011 - 15:00 Užutrakio dvaro sodyba, Trakai, Lietuva Kaina nuo 32.40 Lt
Rygos Dinamo - Eerepovecas Severstai KHL
Se.06.11.2011 - 17:00 Rygos Arena, Latvija Kaina nuo 32.50 Lt
Manto akustinis koncertas
Tr.09.11.2011 - 19:00 Koncertų salė „Saulė“, Šiauliai, Lietuva Kaina nuo 20 Lt
„Striptizo Ereliai“ Ke.10.11.2011 - 19:00 „Maskavas“ namai, Ryga, Latvija Kaina nuo 23 Lt
Festivalis „Mados infekcija“ - I diena
Pn.11.11.2011 - 19:00 ŠMC - Šiuolaikinis meno centras, Vilnius, Lietuva Kaina nuo 43 Lt
Ewert And The Two Dragons + guests
Pn.11.11.2011 - 20:00 „Palladium“, Ryga, Latvija Kaina nuo 38 Lt
Meno ir muzikos festivalis „Insanitus“
Pn.11.11.2011 - 21:00 Fabrikas „Lituanika“, Kaunas, Lietuva Kaina nuo 28 Lt
24 laikas.lt įdomus ir gyvas lapkričio 7 – gruodžio 5 B-Real (USA) and Phycho Realm (USA)
Se.13.11.2011 - 19:00 „Rock Cafe“, Talinas, Estija Kaina nuo 82.50 Lt
Spektaklis „NO CONCERT“
Se.13.11.2011 - 19:00 Vilniaus teatras „Lėlė“, Lietuva Kaina nuo 17 Lt
Komedija „LAISVA MEILĖ“
An.15.11.2011 - 19:00 „New York club“, Vilnius, Lietuva Kaina nuo 33 Lt
Komedija „LAISVA MEILĖ“
Tr.16.11.2011 - 19:00 Kauno laisvalaikio namai „Nautilus“, Lietuva Kaina nuo 38 Lt
Rygos Dinamo – Sankt Peterburgo SKA KHL
Tr.16.11.2011 - 19:30 Rygos Arena, Latvija Kaina nuo 32.50 Lt
Dub Fx, Flower Fairy & Cade LIVE
Pn.18.11.2011 - 22:00 Ūkio banko teatro arena, Vilnius, Lietuva Kaina nuo 46 Lt
Andrius Kaniava ir sunkiosios muzikos
orkestras ''Musė''
Še.19.11.2011 - 17:00 Koncertų salė „Saulė“, Šiauliai, Lietuva Kaina nuo 23 Lt
AudioGourmet /2011 Hi-Fi ir High-End aparatūros paroda
Še.12.11.2011 - 11:00 „Radisson Blu Hotel Lietuva“, Vilnius,
Lietuva Kaina nuo 14 Lt
„Pikų dama“ Še.19.11.2011 - 19:00 „Rahvusooper Estonia“, Talinas, Estija Kaina nuo 34.50 Lt
Festivalis „Mados infekcija“ - II diena
Še.12.11.2011 - 19:00 ŠMC - Šiuolaikinis meno centras, Vilnius, Lietuva Kaina nuo 43 Lt
Rygos Dinamo - Maskavas Spartak KHL
Se.20.11.2011 - 17:00 Rygos Arena, Latvija Kaina nuo 32.50 Lt
Vienos berniukų choras,
solistas Annely Peebo Še.12.11.2011 - 19:00 Koncertų salė „Nokia“, centras „Solaris“, Talinas,
Estija Kaina nuo 79 Lt
Lenny Kravitz. Black and
White Europe Tour 2011 Še.12.11.2011 - 20:00 „Žalgirio“ arena, Kaunas, Lietuva Kaina nuo 128 Lt
Gulbių ežeras Se.06.11.2011 - 17:00 „Rahvusooper“, Talinas, Estija Kaina nuo 34.50 Lt
Ch. W. Gluck ''Girtuoklio išblaivinimas''
Komiška opera
Se.13.11.2011 - 17:00 Panevėžio muzikinis teatras, Lietuva Kaina nuo 23 Lt
„Dorovingoji Zuzana“
Ž.Žilbero 2-jų veiksmų operetė
Se.06.11.2011 - 17:00 Panevėžio muzikinis teatras, Lietuva Kaina nuo 27 Lt
Vienos berniukų choras, solistas
Annely Peebo
Se.13.11.2011 - 17:00 Koncertų salė „Vanemuise“, Tartu,
Estija Kaina nuo 110.50 Lt
Komedija „LAISVA MEILĖ“
Tr.09.11.2011 -18:00 Marijampolės dramos teatras, Lietuva Kaina nuo 33 Lt
Komedija „LAISVA MEILĖ“
Se.13.11.2011 - 18:00 Klaipėdos koncertų salė, Lietuva Kaina nuo 28 Lt
SEL Super Show Še.19.11.2011 - 20:00 Alytaus arena, Lietuva Kaina nuo 33 Lt
Rival Sons (USA) An.22.11.2011 - 19:00 „Rock Cafe“, Talinas, Estija Kaina nuo 65.50 Lt
Maria João - Mário Laginha (Portugal)
An.22.11.2011 - 19:00 Koncertų salė „Piano LT“, Vilnius, Lietuva Kaina nuo 50 Lt
Spektaklis „Pamišėlio užrašai“
Tr.23.11.2011 - 19:00 „Menų spaustuvė“, Vilnius, Lietuva Kaina nuo 17 Lt
V.Bareikio premjera „Telefonų knyga“
Ke.24.11.2011 - 19: „Menų spaustuvė“, Vilnius, Lietuva Kaina nuo 27 Lt
„Meilės dainų įkvėpti“ Ke.24.11.2011 - 19:00 Koncertų salė „Saulė“, Šiauliai, Lietuva Kaina nuo 17 Lt
„Pikų dama“ Pn.25.11.2011 - 19:00 „Rahvusooper Estonia“, Talinas, Estija Kaina nuo 34.50 Lt
Koncertas „Gražiausi duetai“
Se.27.11.2011 - 15:00 Užutrakio dvaro sodyba, Trakai, Lietuva Kaina nuo 24.40 Lt
49
K
Konkursai
50
Gauk dovanų tik
Studentauk su Laikas.lt!
Papasakok apie savo žieminę
pasirodžiusią knygą
„Vėjas gluosniuose“ spintą ir laimėk Šarkos čekį
Girdi? Vėjas gluosniuose. Tai nuostabiai jauki
istorija, kviečianti į savo pasaulį visą šeimą.
Čia didelė draugystė telpa mažoje valtelėje, o
guvios širdys atviros nuotykiams.
Metęs pavasarinį tvarkymąsi, Kurmis
nuklysta per pievas ir atsiduria prie dar niekad nematytos upės. Čia nuoširdžiojo žvėrelio laukia ir daugiau staigmenų, pakeisiančių
jo gyvenimą. Su naujaisiais draugais – sumaniuoju Vandeniniu Žiurkinu, mąsliuoju Barsuku
ir užsispyrėliu Rupūžiumi – Kurmis patiria gausybę neįtikėtinų nuotykių. Vietoje nenustygstantis Rupūžius nukniaukia svetimą, bet greitą...
nuostabų... didžiulį... automobilį ir patenka į
kalėjimą. Vėliau draugams tenka didvyriškai
susigrumti su pavojingais Gūdžiosios Girios
gyventojais, užgrobusiais Rupūžiaus dvarą.
Ši knyga dalyvauja socialiniame labdaros
projekte. Pirkdami Keneto Greihemo knygą
„Vėjas gluosniuose“ su specialiai šimtmečio
leidimui sukurtomis Roberto Ingpeno iliustracijomis, dovanojate skaitymo džiaugsmą
Almos Adamkienės fondo globojamiems
kaimo mokyklų vaikams.
O mes jums siūlome laimėti šias dvi nuostabiai iliustruotas knygas. Tereikia [email protected] atsiųsti užbaigtą sakinį
Tikras draugas yra tas, kuris...
V
Nuotr. Kamilės Waldorf
isai neseniai išrinkome geriausius skaitytojų
siųstus studentiškus receptus ir apdovanojome
nugalėtojus šauniais KOTANYI prieskonių rinkiniais. Atėjo laikas skelbti kitą straipsnių ciklo
apie studentišką gyvenimą klausimą.
Pirmiausia trumpai priminsime – kas kur kaip? Reguliariai
mes ruošiame straipsnį-klausimą: kur skaniausiai ir pigiausiai galima pavalgyti, apsipirkti, išgerti alaus ir pan. Jūsų atsakymai padeda mums sudaryti sąrašus, palengvinančius ir dar
labiau pralinkminančius studentišką gyvenimą.
Taigi jums tereikia palikti komentarą po klausimu ir laimėjus atsiimti prizą. Beje, komentaras turi būti su tiksliu aprašymu. Jei norite prie jo pridėti nuotrauką, atsiųskite ją mums
el. paštu [email protected]
Šį kartą prizą įsteigė nuostabus butikas „Šarka“. 100 litų
čekis, skirtas apsipirkimui šioje parduotuvėlėje, atiteks
įdomiausiai ir išsamiausiai papasakojusiam apie savo
atnaujintą žiemos spintą. Jums reikia parašyti:
Kur įsigijote (ar planuojate tai padaryti) šiltų drabužių?
Kokie jie?
Kiek kainavo?
Kur dažniausiai mėgstate apsipirkti? Kiek išleidžiate
drabužiams?
Kur pigiausiai ir stilingiausiai galima apsirengti?
• • • • • Būtų nuostabu, jei atsiųstumėte ir savo naujųjų pirkinių
nuotrauką, kad ir darytą su mobiliuoju telefonu.
Su nekantrumu laukiame jūsų pasakojimų ir patarimų el. p. [email protected]
H
Horoskopas pagal astrologę Simsoniją Veber
51
A
V
I
N
A
S
Avinai lapkričio mėnesį kaip niekada daug laiko skirs šeimos nariams ir draugams. Žinoma, daugiausiai dėmesio rodysite antrajai pusei, kurią norėsite
ypatingai lepinti. Gali būti, kad būtent šį mėnesį susižadėsite. Nors esate pratę
vadovautis loginiu mąstymu, šį mėnesį jumyse labiausiai dominuos jausmai.
J
A
U
T
I
S
Po meilės kupino spalio, lapkritis jūsų širdyje bus daug ramesnis. Antroje mėnesio pusėje numatomi pokyčiai darbe: jus gali perkelti į aukštesnes pareigas arba patikėti svarbią užduotį. Todėl turėsite krūvas užduočių ir asmeniniam gyvenimui laiko liks labai mažai.
D
V
Y
N
I
A
I
Lapkritis dvyniams bus lemtingas gyvenamosios vietos keitime: greičiausiai nuspręsite kraustytis kitur arba pirkti nekilnojamojo turto.
Tačiau rudens mėnesiais pasistenkite neskubėti – pasitarkite su specialistais, nes galite tapti sukčių auka. Taip pat lapkritis svarbus karjerai, nes nuo šio mėnesio gali priklausyti visi ateinantys metai.
V
Ė
Ž
Y
S
Vėžiai šį mėnesį bus nekokie darbuotojai: negalėsite susikaupti, nes galvoje
suksis asmeninio gyvenimo problemos. Tačiau nepersistenkite, pažiūrėkite į
situaciją blaivia galva – greičiausiai viskas taip tik atrodo. Elkitės protingai –
lapkritis iš esmės gali nulemti jūsų ir antrosios pusės tolimesnius santykius.
L
I
Ū
T
A
S
Šį mėnesį vaikščiosite plonyčiu ledu – ypatingai norėsis rizikuoti. Nors turėsite imunitetą įtampai, jūsų aplinkos žmonės gali jaustis nepatogiai. Antroje
mėnesio pusėje jausitės laimingi ir patenkinti rezultatais. Venkite aštrių daiktų.
M
E
R
G
E
L
Ė
Lapkritis mergelėms bus įtemptas ir daug kantrybės reikalaujantis mėnuo. Kartais ims atrodyti, kad viskas slysta iš rankų, tačiau tokiais atvejais atsigręžkite
į artimuosius – nuoširdžiame bendravime tikrai rasite ramybę ir stiprybę. Gali
būti, kad draugai, su kuriais jau seniai nebendravote, sugrįš į jūsų gyvenimą.
S
V
A
R
S
T
Y
K
L
Ė
S
Lapkritį svarstyklės išliks realistais – visas aplinkinis pasaulis atrodys kiek
per daug pasinėręs į nerealius dalykus, o jums norėsis ko nors tikro ir gryno.
Mėnesio gale suprasite, kad stebėdami kitus be galo atsilikote savo darbuose,
tačiau pasistenkite šį mėnesį viską pabaigti ir gruodį pasitikti kuo ramiau.
S
K
O
R
P
I
O
N
A
S
Skorpionai yra lapkričio karaliai, todėl visą mėnesį jausitės savo vėžiose.
Darbas eis sklandžiai, o santykiai su artimaisiais ir antrąja puse nepateiks
didelių išbandymų. Būsite itin energingi ir puikiai jausitės dėmesio centre.
Š
A
U
L
Y
S
Šauliai lapkritį jausis atsipalaidavę ir ramūs. Po ryžtingo spalio norėsis pailsėti ir pabūti vieniems. Skirkite daugiau laiko savo vidiniam pasauliui. Ypatingą dėmesį skirkite mitybai – mėnesio viduryje galimas apsinuodijimas.
O
Ž
I
A
R
A
G
I
S
Ožiaragiams lapkritį norėsis pokyčių darbe – viskas atrodys nuobodu ir nekels
noro nuoširdžiai dirbti. Jeigu eisite į pokalbius dėl darbo, pasitikėkite savimi,
juk puikiai bendraujate – be abejonės sužavėsite potencialius darbdavius.
V
A
N
D
E
N
I
S
Vandeniai lapkritį galės realizuoti savo idėjas darbe: kolegos jumis pasitikės ir
leis paimti vadeles į rankas. Tačiau neužmikite ant laurų, nes bus tokių, kurie
norės jus sužlugdyti. Skirkite daugiau dėmesio šeimai ir tiesiog ramiam poilsiui.
Ž
U
V
Y
S
Žuvims lapkritis bus įtemptas. Mėnesio pradžioje galite sužinoti šokiruojančią naujieną, kuri neleis atsitiesti visą mėnesį. Būkite stiprūs
ir nepamirškite, kad iššūkiai grūdina. Mėnesio pabaigoje sulauksite
malonaus dėmesio iš žmogaus, kuriam jau seniai jautėte simpatiją.
K
Konkursas
AUGINK ŪSUS
IR ČIUOŽK ANT
SNIEGLENTĖS
Siekiant atkreipti dėmesį į vis didėjantį sergamumą prostatos vėžiu,
lapkritį visame pasaulyje vyksta „Movember“ kampanija.
„Movember“ (angl. November) + ūsai (angl. moustache) – tai organizacija, 2003 m. gimusi Australijoje.
Kuo ypatingas „Movember“? Vyrai, palaikantys šį judėjimą, augina
ūsus visą lapkričio mėnesį.
Ką veikti su ūsais? Nusifotografuok, prirašyk, kodėl palaikai MOVEMBER, ir siųsk [email protected]
Kur viskas vyks? Portale Laikas.lt ir „Facebook'e“. Dalyvių amžius,
lytis ir saviraiška neribojama.
Kas ūsams iš to? Patys įdomiausi laimės kampanijos rėmėjų padėkas:
vyriškų drabužių parduotuvė
sušildys, ONE.LT nuotykių parkas
sukels adrenalino, o fiksuotojo ryšio operatorius Lietuvoje CSC TELECOM
pastatys ant nerealiai čiuožiančios SNIEGLENTĖS.
Dar: „Lofte“ lapkričio 12 d. „Mados infekcijos“ afterparty visus kviečiame nepasididžiuoti ir ateiti su ūsais: tikrais, netikrais, bet ūsais (mes jus
pastebėsim ir įamžinsim).