Julius/Brigita - Respublika.lt

myk
Algimanto Barzdžiaus nuotr.
„Respublikos” leidinys Nr.43 (880) 2011 m. spalio 29 d.
IN MEMORIAM
Ką mena nudžiūvusi
kriaušė?
Anapilin išėjusį šių metų pradžioje televizijos, kino ir fotografijos kritiką Skirmantą VALIULĮ
prisimename ne tik per Vėlines
dėl to, kad tai buvo pavydėtino
darbštumo žmogus, taiklių ir
šmaikščių pastabų apie televiziją
autorius, ištikimas „Respublikos“
apžvalgininkas, mylėjęs žmones,
knygas ir medžius. Apie jį, keturių
vaikų tėvą, pasakoja vyriausioji
dukra Skirmantė.
3
PAŽINTIS
Džiugas Siaurusaitis:
su žmona pasisekė!
Aktorius Džiugas Siaurusaitis
užtikrina, kad žmonos dainuojančios aktorės Linos Rastokaitės
po padu nelaiko. Džiaugiasi
mylimosios pasiekimais. O
namuose su ja sąžiningai pasiskirsto buities darbais: Džiugas
paprastai sukasi prie puodų, o
Lina tvarko kambarius.
4
MAISTAS
Ir lenktynininkai
gamina valgyti
Lietuviška duona
liudui mikalauskui skalsesnė
„M
anęs daug kas klausia: „Tu toks talentas, tai kodėl nevažiuoji dainuoti į užsienį?“ Aš atsakau,
kad ir Lietuvoje yra tiek darbo, kad vos spėji lakstyti iš vieno šalies galo į kitą“, - šypsosi 26-erių
Kauno muzikinio teatro solistas neseniai debiutavęs ir dižiausio šalies operos teatro scenoje.
5
Lenktynininkas Benediktas Vanagas sau pasigamina pilną indą
gardžių salotų su lašiša, o žmonai
su sūnumi pasiūlo paragauti
išradingiausių patiekalų.
16
j/b laikas
mintys
trupmenos
Šalta
Ne kartą, skaitydami knygą ar
žiūrėdami kino filmą, didžiausios
draminės įtampos akimirkomis
esame graužę nagus, nervingai
zuję po kambarį, užsimiršę rėkaudami mylimiems kūrinio herojams perspėjimus, patarimus,
mėgindami išvaduoti juos iš klaidinančių iliuzijų, padėti pamatyti
pasaulį tokį, kokį matome mes,
turėdami galimybę į kūrinio veiksmą pažvelgti iš perspektyvos, tuo
pat metu analizuoti ir gerųjų, ir
blogųjų personažų veiksmus, jų
tikslus, iš anksto žinoti, kas laukia
vieno ar kito kelio pabaigoje...
Nelengva, tikrai nelengva
ištverti tiksliai žinant, kur slypi
atsakymas į rūpimus klausimus,
kur glūdi išeitis iš pragariškai sudėtingos situacijos, tačiau neturint galimybės tiems kūrinio labirintuose besiblaškantiems herojams savo žinojimo perteikti.
Panašiai kaip vaikystės žaidime „Šilta-šalta“, kai taip norisi
bičiuliui paslėptąjį daiktą tiesiog
parodyti pirštu, o tegali šiais dviem
abstrakčiais žodžiais konstatuoti
jo artėjimą ir nutolimą nuo tiesos.
„Šalčiau, šalčiau, šalta“, - apmaudžiai kartoji draugui tiesiog prakepėstavus per plauką nuo paslėptojo daikto ir nedovanotinai tolstant,
tolstant į savąją klaidą gilyn...
Stovėdamas per Vėlines prie
artimų žmonių kapų, stebėdamas
žvarbaus lapkričio vėjo šokdinamas žvakių liepsneles, kaži kaip
jaučiu, kad mūsų mirusieji panašiai norėtų patarti mums, bejėgiškai gūžinėjantiems tamsoje,
sušukti, kad judame visai ne į tą
pusę, kur reikėtų, kad neskubame
į tikrąjį tikslą, gaištame laiką, kartojame jų pačių klaidas, iš kurių
derėtų pasimokyti, pirštu parodyti
mums prioritetus, ant kurių miname, žaltvyksles, kurias laikome
kelrodėmis žvaigždėmis...
Ir kaipgi jiems mus prisišaukti,
kaip įspėti mus apie žarijų duobes, laukiančias po slenksčiu, įtikinti mus, žioplus gyvuosius, kad
ne didesnio atlyginimo ir prabangesnio buto paieškoms šis gyvenimas duotas, kad mūsų viso gyvenimo karjera, žvelgiant iš amžinybės taško, nublanksta prieš vieną
duonos riekę, ištiestą elgetai, kad
visi mūsų medaliai ir titulai reikšmingi mažiau nei dešimt „Sveika,
Marija“, sukalbėtų vaikystėje, kad
ne gyvenimo trukmė, o jo kokybė
mums turi tapti siekiamybe, kad
duodami, o ne imdami išties tampame turtingi?..
Štai stovime šiandien, kaip
ir kasmet ties savo mirusiųjų
kauburėliais, ties tolydžio blunkančiais atmintyje jų veidais ir
žodžiais, šią mirusiųjų šventę
stengdamiesi būti kuo arčiau jų,
kuo ilgiau šalia jų, nepaisydami
žvarbaus vėjo, košiančio mūsų
kaulus, nepaisydami speiguotos
tamsos, įsivagiančios po mūsų
šiltais drabužiais, po jaukia mūsų
saviapgaulės širma, mėgindami
iš paskutiniųjų atsispirti drebuliui, persiduodančiam mums nuo
pašiurpusių Vėlinių gėlyčių, krūpčiojančių susigūžusių kapinių krūmelių, virpančių žvakių liežuvių...
Ir nė nepagalvojame, kad
tai ir yra perspėjimai iš anapus,
mėginantys parodyti teisingą
kryptį, įvertinti mūsų pastangas
ieškant esmės.
„Šalčiau, šalčiau, šalta“, apmaudžiai kartoja burnas virš
mūsų suglaudę mirusieji. O mes
tik spartiname žingsnį, mėgindami kuo šilčiau įsimuturiuoti į savo
egoizmo ir iliuzijų skaras, tačiau
nekeičiame kelio krypties.
Rimvydas Stankevičius
Vaizdinis jaunos fotografės
A
dienoraštis
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
tidaryta
debiutinė
Ekvilinos
Milaševičiūtės (20 m.)
fotografijų paroda
„Prisilietimas“, ji
eksponuojama
netradicinėje erdvėje pėsčiųjų tunelyje,
vedančiame į Pilies
g.36 namo kiemą.
Deimantė ZAILSKAITĖ
Senamiesčio kiemo, kuriame
įsikūrusi galerija „Actus mag­nus“,
tunelyje atidaryti parodą buvo galerijos direktorės Jolitos Zykutės
svajonė: „Visada turėjau idėją toje
vietoje rengti parodas - kad šiuo
tuneliu žmonės vaikščiotų kultūriniais tikslais, o ne atlikti gamtinių reikalų. Matydavau, kaip ant
šitų sienų vis daugėja grafičių. Ir
mane, tiesą sakant, tai erzindavo.
Galvojau, gal geriau pakabinti tai, į
ką verta žiūrėti. Tai savotiškas eksperimentas, labai noriu pažiūrėti,
kaip reaguos žmonės - nuplėš eksponuojamas nuotraukas ar paliks
jas kabėti. Jeigu koks vandalas tas
nuotraukas nusineš namo, tai reikės tik džiaugtis, kad vandalai yra
kultūringi žmonės, besidomintys
menu. Mes tikimės, kad jie taip
nepadarys. Ir tos nuotraukos kabės tiek, kiek joms reikės kabėti“.
Galerininkė atkreipė dėmesį,
kad šiuo baugiu tuneliu ateina labai įdomūs žmonės - jie dažniausiai būna smalsūs, kaip ir fotografė
E.Milaševičiūtė: „Prieš kokias tris ar
keturias savaites apsireiškė mergina, norinti surengti parodą. Kadangi galerija buvo užimta, pasiūliau
parodą eksponuoti kitoje erdvėje.
Maniau, ji išsigąs, pabėgs ir dauKas kaip švenčia
Baugų senamiesčio tunelį papuošė fotografės Ekvilinos Milaševičiūtės darbai
Ekvilina Milaševičiūtė
Jolita Zykutė
giau niekada neateis, bet ji sutiko.
Kviesčiau tokius drąsius žmones
kaip Ekvilina - tai gali būti nebūtinai fotografijos, gali būti įvairus
menas. Ateityje, manau, čia bus
galima ir videoprojekcijas rodyti“.
Ekvilinos fotoprojektas „Prisilietimas“ - tai penkiolika nuotraukų,
padarytų pastaraisiais metais Klaipėdoje ir jos apylinkėse, įvairiose
Vilniaus vietose. Parodos pavadinimas simbolizuoja norą prisiliesti
prie gamtos: „Man buvo įdomi pati
idėja, kad galiu viską užfiksuoti tokioje laikmenoje kaip fotografija.
Man labai patikdavo fotografuoti
draugus ir vietas, kuriose apsilankau, ir matyti kaip tam tikrą vaizdinį dienoraštį. Pradėjau platinti
nuotraukas internete, jos patiko
žmonėms. Dabar niekur negaliu
eiti be fotoaparato“. (Šypsosi.)
Ekvilina nuo keturiolikos penkiolikos metų pradėjo skautauti.
2010 m. baigė Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos Dailės skyrių. Šiuo metu gyvena ir
kuria Vilniuje, ateityje planuoja
studijuoti fotografiją.
Kas ką laimėjo
Fotografės paroda bus eksponuojama iki lapkričio 16 d.
Kas ką prisipažino
Kas ką įsimylėjęs
Loreta SUNGAILIENĖ
Jūratė NORVAIŠIENĖ
Vladas BAGDONAS
Aloyzas STASIULEVIČIUS
Etnomuzikologė Loreta SUNGAILIENĖ įsitikinusi, kad Vėlinės nėra liūdna
ir graudulinga diena. „Vėlines reikia
švęsti, nes tai susitikimo su į amžinybę išėjusiais artimais žmonėmis diena. Ir senovėje žmonės, lankydami
kapus, nešdavosi ten visokių valgių
ir vaišindavosi mirusiųjų garbei“, priminė tradicijų besilaikanti moteris.
Tačiau ji įsitikinusi, kad svarbiausias
Vėlinių ir su jomis susijusių kitų mirusiųjų pagerbimo dienų atributas
yra žvakelės. Pasak jos, yra žmonių,
kurie dėl kokių nors priežasčių negali nuvykti aplankyti mirusiųjų kapų,
tad yra išeitis uždegti kiekvienam
išėjusiam po žvakelę namie ir taip
mintimis prisiminti trapų ryšį tarp
šio ir ano pasaulio.
Praeityje žinoma sportinių šokių atlikėja, o dabar trenerė ir teisėja bei
šokių šou laidų komisijos narė Jūratė
Norvaišienė, sulaukusi garbaus amžiaus, atrodo puikiai. Jos energijos
šaltinis - judrus gyvenimo būdas,
maudynės Nemune kone bet kuriuo
metų laiku. Tačiau moteris mėgsta ne
tik kūno, bet ir proto mankštą. Laisvalaikiu ji sprendžia kryžiažodžius. Beje,
J.Norvaišienė viena pirmųjų atsiuntė
atsakymus į paskiausiame JULIAUS/
BRIGITOS priede išspausdintą kryžiažodį ir burtų keliu pelnė vertingą
prizą - dailininko Antano Martinaičio
retrospektyvinį kūrinių reprodukcijų
albumą. Jis papildys jos ir vyro Česlovo Norvaišos namuose esamą gausią
įvairiausių prizų galeriją.
Tradiciniame „Menų spaustuvėje“
rengiamame susitikime„Prie arbatos“
dalyvavęs žinomas aktorius, dainų
atlikėjas ir teatro pedagogas Vladas
Bagdonas dar kartą atvėrė širdį susirinkusiems jo talento gerbėjams. Jis
juokavo, kad jau klausti jo kaip ir nėra
ko, nes viską išklojo tik ką pasirodžiusios knygos apie jį„Jausmų repeticijos.
Metai su aktoriumi Vladu Bagdonu“
autorei Rūtai Oginskaitei. Aktorius prisipažino, kad jam sunkiausia sugrįžti
į normalų gyvenimą po spektaklio
„Otelas“, kurį režisavo Eimuntas Nekrošius. „Po to sudėtingo vaidmens man
jau nebejuokingas kai kurių žurnalistų
ar žiūrovų klausimas, kaip aš sugebu
atsikratyti ką tik suvaidinto personažo“, - sakė V.Bagdonas.
Vilniaus rotušėje 80-metį atšventęs
žymusis tapytojas Aloyzas Stasiulevičius surengė įspūdingą parodą, skirtą savo mylimam miestui
Vilniui. Visą pastato erdvę užima
ir septyniasdešimt įvairiais laikotarpiais tapytų paveikslų. Vieni
A.Stasiulevičių vadina sostinės poetu, kiti - architektu, nes jo paveikslai pasižymi griežtomis linijomis ir
detalėmis, o treti - optimistu, kuris
Vilnių mato pakylėtą virš kasdienybės, tarsi iš paukščio skrydžio.
Vilniaus dailės instituto dėstytojas
jaunųjų dailininkų kūryboje pasigenda spalvinės klausos, jautrumo
ir pagavos.
Parengė Giedrė MILKEVIČIŪTĖ
cm
myk
j/b žmonės
in memoriam
nudžiūvusi kriaušė
Skirmantui Valiuliui atminti
Ką mena
K
Asmeninio albumo nuotr.
rintant medžių lapams
ir artėjant Vėlinėms
prisimename tuos,
kurie išėjo amžinybėn
šiais metais, prieš keletą metų,
kelis dešimtmečius. O šiemet
kultūros žmonių, su kuriais
teko atsisveikinti, deja, iš tiesų
nemažai. Visus juos verta
prisiminti, uždegti žvakelę
ant jų kapų šiomis mirusiųjų
pagerbimo dienomis. Šiandien
mes prisimename „Respublikai“
labai artimą žmogų Skirmantą
Valiulį, dar pramintą telemanu.
Mums trūksta jo taiklių ir
šmaikščių pastabų apie kiną,
fotografiją ir televiziją, kurių
vilionėse pasitaiko visko.
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ
Ruduo Jurginų gatvėje
Skirmantas ir Helena Valiuliai puoselėjo sodą, pasilypėjusį į nediduką Naujosios
Vilnios pakraščio kalnelį. Juodu tyčia neaukojo žemės daržui, nekasė lysvių, nes labai
mylėjo medžius. Jų paunksnėje ir užaugo
keturi jųdviejų vaikai, lakstydavo ir karstydavosi po obelų šakas anūkėliai. Vyresnieji
vaikai išsibarstė po Vilnių ir tik jauniausioji
Agnė, viena iš „Ąžuoliuko“ choro muzikos
vadovių, gyveno ir liko gyventi čia po abiejų tėvų mirties - šiemet juodu išėjo anapus
vienas paskui kitą. Seserį labai dažnai aplanko Skirmantė, kuri ir palydėjo mus į Jurginų gatvę, parodė namus, kuriuose tarp
gausybės knygų, laikraščių, filmų plakatų
dirbo jos tėtis S.Valiulis, kurį daug kas vadindavo vaikščiojančia enciklopedija.
„Kai pernai per Vėlines su šeima lankėme
senelių ir gausios giminėlės kapus Mamytės
tėviškėje Šumske, net nenumanėme, kad
per šias Vėlines žvakutes degsime ant savo
brangiausiųjų - mamos ir tėčio kapo Antakalnio menininkų kalnelyje“, - giliai atsidūsta
Lietuvos nacionalinės filharmonijos muzikos
redaktorė Skirmantė Valiulytė. Ji - vyriausia iš
dukterų - buvo pavadinta tėvo vardu.
„Visada skubantis, darbštuolis ir nenuspėjamas tėtis Anapilin iškeliavo netikėtai,
sausio 28-osios rytą. Sveikata jo buvo pašlijusi, bet jis per tuos darbus stengėsi į ligas
nekreipti dėmesio ir nepasiduoti, tačiau juk
žmogaus varikliukas neamžinas. Po pusmečio liga palaužė ir mamytę. Tokiais atvejais sakoma - vienas išsivedė kitą. Beveik 50
metų juodu kartu keliavo žemišką kelionę,
o dabar abu į mus, keturias jų atžalas, jau
žvelgia iš dausų. „Medžiai, kaip ir žmonės,
miršta stovėdami“, - sakydavo tėtis, stebėdamas džiūstančią mūsų gimtosios sodybos
Naujojoje Vilnioje kriaušę“, - prisimena ji. Kai
senoji kriaušė visai nudžiūvo, jos neiškirto,
paliko kamieną su dviem atšakomis. Taip ir
stovi dabar, primindama vaikams ir vaikaičiams abu Valiulius - Skirmantą ir Heleną.
Viską pradėjo nuo nulio
Likimas juos suvedė 1963 m., kai abu
dirbo Parudaminio kaimo mokyklėlėje. Ji
vaikus mokė matematikos, o jis - lietuvių
Skirmantas Valiulis (centre) su žmona Helena ir vaikais Rimante, Agne, Erdvilu ir Skirmante (1986)
Sauliaus Venckaus nuotr.
Skirmantė Valiulytė sako, jog didelės tėvo bibliotekos kol kas dar neketina niekam dalyti
Prie tėvų namų Naujojoje Vilnioje
kalbos. Gyveno viename name - nuomojosi
kambarius pas vieną šeimininką. „Tėtis vakarais mėgo atsidaręs langą pagroti lūpine
armonikėle. Tuo savo grojimu mane ir prisijaukino“, - taip juokais vaikams pasakodavo
mama. Gyvenimą kartu Valiuliai pradėjo,
kaip sakoma, nuo nulio. Teturėjo kelis indus
ir kelis ryšulėlius tėčio knygų. Viską užgyveno dirbdami. Tad ir vaikams primindavo ir
skatino nenorėti visko iš karto. Pirmagimis
Erdvilas į pasaulį pasibeldė 1965 m. Po penkerių metų šeima persikėlė gyventi į Naująją
Vilnią, Jurginų gatvę. Čia, sodyboje, ir prabėgo visas bendras šeimyninis gyvenimas.
Šeimą kartkartėmis lankė gandrai - atnešė
tris dukras: Skirmantę, Rimantę ir Agnę. Greta kuklaus medinio namuko netrukus iškilo
ir mūrinukas. Jis, pasak Skirmantės, buvo
skirtas niekur nebetelpančioms knygoms ir
garbingai visų namiškių pavadintas „tėčio
biblioteka“. Per 40 metų joje sukaupta kone
20 tūkstančių knygų.
„Mama ilgą laiką buvo ištikima matematikai ir garsėjo kaip nepaprastai gera mokytoja. Ir šeimoje niekas už ją geriau nemokėjo
skaičiuoti. Jei ne ji, mūsų šeimos biudžetui
Valiulių anūkas dukros Rimantės ketvirtas
vaikas Poviliukas.
O koks didžiulės S.Valiulio bibliotekos
likimas? Veikiau tai ne biblioteka, o darbo
kambarys, kurio sienoms apmušalų iš esmės
nereikėjo, nes juos atstojo knygų nugarėlės,
laikraščių, tarp jų ir „Respublikos“, komplektai, nuotraukos, suvenyrai. Čia ir pačios naujausios dar spaustuvės dažais kvepiančios
kritiko knygos „Telemano užrašai“, „Vakarai
su televizija“ ir kt. Atsiverčiu atsitiktinį puslapį ir skaitau S.Valiulio mintis apie televizijos
naudą: „Per televiziją keliauju kaip Robinzonas vis tikėdamas sulaukti penktadienio.
Gana dažnai jis pasirodo... Ar televizija gali
padėti, kai niekas neberūpi savyje?“ Kritikas
abejoja, kad skaitmeninės televizijos laikais
visi pultų įrašinėti laidas ar filmus ir tiesioginis transliavimas nunyktų. „Juk niekur nedingo poreikis lankytis kino teatruose, nors
filmą lengva gauti bet kur - videotekose ar
internete“. Ar jis aiškiaregys, parodys laikas.
O kol kas jo knygos lieka ten, kur buvusios,
nes jas atėję čia gali skaityti ir studentai, ir
visi, kam įdomu. O ir S.Valiulio anūkai prašo
neišdalyti niekam senelio turto.
būtų buvęs krachas. Nebūtų nei tos bibliotekos, nei ko kito, - prisimena S.Valiulytė. - Ji
sumaniai ir kantriai laikė visą mūsų ūkį, ir
daugybę dalykų, apie kuriuos tėtis net nenutuokė, nes buvo visa galva ir širdimi pasinėręs į gausybę savo darbų“. Jį namiškiai
dažniausiai matydavo palinkusį prie knygos,
televizoriaus ar radijo, rašantį, tvarkantį savo
biblioteką. „Tėtis tik savaitgaliais ar per atostogas pasiraitodavo rankoves ir kibdavo į namų darbus. Mėgo dažyti, cementuoti takelius, dervuoti stogą, o kartais ir gaminti. Ypač
gardūs buvo jo tradiciniai pakruojietiški šaltanosiai“, - kalbėjo dukra. Kritikas, beje, buvo
labai mandagus ir net į katiną Lipčių, kuris
ir dabar kartais su uodega nušluosto dulkes
nuo šeimininko knygų, kreipdavosi: „jūs“.
Gyvenimas tęsiasi, o knygos lieka
Valiulių keturiems vaikams ir šešiems
anūkams šiemet anapus išėjusių tėvų ir senelių labai trūksta, bet gyvenimas yra gyvenimas. Štai spalio 22 dieną, per S.Valiulio
gimtadienį, Naujosios Vilnios Šv.Kazimiero
bažnytėlėje buvo pakrikštytas jauniausias
/
j/b žmonės
pažintis
Džiugo Siaurusaičio žmona
T
nori stovėti scenoje
alentinga aktorė ir dainininkė Lina
RASTOKAITĖ (32), kuri sulaukia nuostabos
dėl panašumo į Holivudo įžymybę Renė
Zelvėger (Renee Zellweger), ilgą laiką
tarsi buvo užgožta savo vyro aktoriaus Džiugo
Siaurusaičio. Tuo tarpu lietuviškąja Zelvėger neretai
pavadinama aktorė prisipažįsta nemėgstanti būti
dėmesio centre, kurio pagausėjo pasirodžius
lietuviškame seriale „Saldi nuodėmė“, - jai daug
labiau patiko būti garsaus sutuoktinio šešėlyje.
Iš Šiaulių kilusią L.Rastokaitę išorinis lyginimas su Holivudo įžymybe
po trupučiuką pradeda erzinti. „Jeigu kam į ją esu panaši - tebūnie. Gal
tai priklauso nuo makiažo ar nuo to,
kaip esu susišukavusi, - svarsto aktorė. Nors didelio vaidmenų bagažo
dar neturinčiai L.Rastokaitei, kaip ir
R.Zelvėger, kliūna vaidinti Bridžitos
Džons stiliaus moteris: „Kiek dabar
peržiūriu savo vaidmenis, man limpa naivios, moteriškos, kiek kvanktelėjusio tipažo moterys“. (Juokiasi.)
Sako, prajuokinti publiką yra sudėtingiau negu nuliūdinti - kad neatrodytum kvailai ir pats netaptum
pajuokos objektu.
Laimingai ištekėjusi moteris
Naujausias Linos vaidmuo labai dramatiškas - su režisieriumi
Sergejumi Paciuku pastatė mono­
spektaklį pagal Nobelio premijos
laureato Darijaus Fo (Dario Fo) ir
jo žmonos Frankos Ramė (Franca
Rame) pjesę „I love you Marija“:
„Spektaklį, kurį iš pradžių vadinome „Aš lauksiu tavęs, meile mano“,
parodėme dar labai nedaug kartų.
Būtų smagu, jeigu jis įsisuktų. Dabar galvojame, kur jį galėtumėme
parodyti, gal pavežioti po Lietuvą, planais dalijasi aktorė. - Ši medžiaga yra labai aktuali, nes kalba apie
tipišką namų šeimininkę - moteris
gyvena šeimoje be meilės, ji plačiai
svajoja, siekia ir fantazuoja. Šis žaižaruojantis personžas ieško meilės,
aistros ir šilumos - ko moteriai labiausiai reikia. Gali moterį apipirkti,
apsupti įvairiausiais daiktais, bet
jeigu ji šeimoje nejaus šilumos ir
meilės, tada ji nebus ir laiminga.
Man patiko, kad, kovodama su nemeile, buitimi ir rutina, ši moteris
pasitelkia saviironiją, humorą - kitaip šitas personažas visiškai išprotėtų. Manau, daug moterų tam tik­
rais momentais atpažins save...“
Kadangi L.Rastokaitė ištekėjo
už žinomo aktoriaus D.Siaurusaičio,
įdomu, kaip įtikinamai jai seksis suvaidinti šeimoje nesijaučiančią laiminga ar net psichologinį smurtą
patiriančią moterį? „Nežinau. Savo
aplinkoje kažkaip nesu susidūrusi
su smurtautojais... Šiaip spektaklis
apie moterų ir vyrų santykius. Mano manymu, kai kuriose situacijose
moterys iš tikrųjų neturėtų nenusileisti vyrui arba iš jo turėtų išsireikalauti tam tikrų dalykų“.
Smagu filmuotis seriale
Galima sakyti, kad išmušė
L.Rastokaitės sėkmės valanda, kai
pradėjo filmuotis lietuviškame
seria­le „Saldi nuodėmė“. Nors kai
kurie skeptiškai vertina aktorių filmavimąsi serialuose, L.Rastokaitė
neįžvelgia nieko blogo. „Tegul
nenusišneka tie žmonės - tiesiai
šviesiai sakau. Serialuose filmuojasi puikūs aktoriai. Ir nesuprantu,
kodėl jie to turėtų nedaryti. Juolab
kad Lietuvos rinka yra tokia maža. Kur dar save realizuoti? Negi
laukti išsvajoto vaidmens, kol tau
jį pasiūlys E.Nekrošius? O gal jis
niekada nepasiūlys? Gyvenimas
gali smagiai tekėti ir tu gali turėti darbą. Iš seria­lų niekas meno ir
nedaro. Gal dėl to mano tokios
kalbos, kad darbo neturiu labai
daug. Jeigu vaidinčiau tik labai
rimtuose spektakliuose, gal pasikeistų ir mano požiūris“, - svarsto
aktorė. Jos nuomone, pasivadinti
menininku gali tik išprotėjęs žmogus. „Man net tas žodis trupučiuką
yra baisus... Aš nerašau knygų, nekuriu įspūdingų autorinių darbų.
Aktorius ar dainininkas yra labiau
atlikėjas, todėl savęs tikrai niekaip
negaliu pavadinti menininke“.
Nors ir šįkart seriale
L.Rastokaitei atiteko komiškas
Kornelijos vaidmuo, su sutuoktiniu D.Siaurusaičiu - neprilygstamu
komiškų vaidmenų meistru - aktorė nesikalba apie darbą: „Džiugas,
žinokite, niekada man nepataria.
Aktorė Lina Rastokaitė dažnai išgirsta esanti nepaprastai panaši į
Holivudo aktorę Renė Zelvėger
Jis nieko man nesako, netgi jeigu
draugiškai paklausiu: na, kaip? Jis
pasako, kad viskas gerai, ir kalba
būna baigta“. Savo vaidmenį seriale „Saldi nuodėmė“ apibūdintų kaip kvanktelėjusios ir naivios
moters, kuri labai susikomplikuoja
savo gyvenimą. Ji nepasitiki savimi, bet turi konkrečias moralines
nuostatas. „Kornelija nėra visiškai
pasimetusi vertybių sistemoje - ji
žino, kas yra gerai, o kas - blogai,
pagal tai ir stengiasi gyventi. Personažui komiškumo priduoda tai,
kad Kornelijos vertybės labai skiriasi nuo realaus gyvenimo, nuo
kitų žmonių vertybių. Paradoksas,
kad tai, kas jai atrodo blogai, kitiems yra visiškai normalu“, - savo
heroję apibūdina L.Rastokaitė.
Irmanto Sidarevičiaus, Sauliaus Venckaus nuotr.
Deimantė ZAILSKAITĖ
Džiugas Siaurusaitis žmonos vaidinti nemoko
Atsisakė pikantiško vaidmens
L.Rastokaitė turi įvairiausių
papildomų darbų - organizuoja ir
veda renginius, dainuoja - iš žinomiausių miuziklų arba muzikinių
kino filmų yra paruošusi dviejų
dalių programą. „Aš noriu stovėti
scenoje. Man patinka bet koks su
kūryba susijęs procesas - nesvarbu, ar tai naujos dainos ruošimas,
ar netgi filmavimasis seriale „Saldi
nuodėmė“. Man patinka pats procesas. Aš noriu taip gyventi. Ir kuo
toliau, tuo labiau suprantu, kad
taip aš tik tenoriu gyventi...
Lina niekada nesigailėjo pasirinkusi aktorės profesiją. Nors kartą atsisakė vaidmens filme, mat jai būtų
reikėję atlikti epizodinį prostitutės
vaidmenį ir nusifilmuoti net ne erotinėje, bet, jos nuomone, pornografinėje scenoje. „Vaikystėje kaip jauniausias vaikas nervindavau savo
šeimą - dar turiu dvi puikias seseris, kurias labai myliu, ir tėvus, Ačiū
Dievui. Terorizuodavau visą šeimą,
atsistodama priešais televizorių, kai
tėvai jį žiūrėdavo, ir jiems šokdama
baletą ar dainuodama. Net smegenų sutrenkimą vaikystėje patyriau,
kai vaidinau princesę. Nuo galvos
iki kojų įsivyniojau į pledą ir sugalvojau princesiškai atsidaryti konservuotų obuolių ir kriaušių. Užsilipau
ant kėdės, o nulipti jau nebegalėjau, nes labai stipriai buvau įsivyniojusi. Ir kaip kritau nuo kėdės - trenkiausi galva į kampą“, - tai prisiminusi šypsosi aktorė.
Džiugas Siaurusaitis - apie žmoną
- Jūsų žmona yra palyginti
kukli aktorė, vengianti per didelio viešumo. Gal namuose žmoną laikote po padu?
- Ne, tikrai ne. (Juokiasi.)
Namie tokių dalykų nėra - kiek­
vienas dirbame savo darbus, ir
viskas. Pavyzdžiui, aš esu namų
šeimininkė, rūpinuosi maisto ruošimu. O ji tvarko kambarius - va
taip esame pasiskirstę buities
darbus. O kai gauna kokį didelį
darbo pasiūlymą, tai tuo labiau
džiaugiuosi. Negi sakysiu: ne,
neik ten, nesifilmuok. Nebent
toks pasiūlymas, dėl kurio būtų
šiek tiek gėda filmuotis. Tada ir
sakau, kad aš tai jau tikrai neičiau.
dažnai būna gėda žiūrėti. Kaip
geriau filmuotis seriale, ji neklausia, nes tam nėra laiko. Bet skaitydama scenarijų ji svarsto, kaip vaidindama sakys tokį tekstą.
- Kaip jūs pats vertinate savo
žmonos vaidmenis?
- Man atrodo, gerai. Neatsižvelgiant į tai, kad Lina yra mano
žmona, man tikrai ne gėda stebėti jos atliekamus vaidmenis. Nes
kalbant apie kitus aktorius, tikrai
- Linai daugiau tenka naivios,
šiek tiek kvanktelėjusios moters
vaidmenys. O kokia ji yra namuose?
- Ne, jinai namuose nėra
kvanktelėjusi... (Juokiasi.) Galbūt
jinai yra šiek tiek išsiblaškiusi, bet
dauguma moterų labiau vadovaujasi emocijomis. Pavyzdžiui,
aš, darydamas vieną darbą, sugebu pastebėti, kas vyksta aplink
mane. Ji - ne. Jeigu jai ką sakai, po
pusvalandžio, baigusi skaityti scenarijų, gali klausti, ką tada sakei.
Nors tuo metu tai jau buvome aptarę. Bet tai, mano galva, yra žavu.
- Ar pažinties pradžioje jums
į akis krito Linos panašumas į
aktorę Renė Zelvėger?
- Man R.Zelvėger kaip aktorė
netgi labai patinka. Tų panašumų
nelabai ieškau, bet nepaneigsiu
- jos iš skruostų ir akių tikrai yra
panašios. Galima sakyti, man labai pasisekė. Bet šis panašumas
mūsų pažinčiai neturėjo įtakos.
Pirmą vakarą man nė netoptelėjo, kad ji yra panaši į R.Zelvėger.
Aišku, tai dar priklauso nuo to,
kokios formos filmuojasi garsioji
aktorė - ar priaugusi 20 kg, ar ne.
(Juokiasi.)
cm
myk
j/b žmonės
pasirinkimas
Skalsesnė lietuviška duona
T
Viktoro Purio, asmeninio albumo, Kauno muzikinio teatro archyvo nuotr.
uo įsitikinęs kaskart vis daugiau operos
gerbėjų simpatijų užkariaujantis Kauno
muzikinio teatro solistas 26-erių Liudas
Mikalauskas. Per trejus darbo šiame
teatre metus jis jau spėjo sukurti per dešimt
vaidmenų, laimėti televizijos konkurso „Triumfo
arka“ laurus, parengti keletą kamerinių programų,
su kuriomis keliauja po miestus ir miestelius, o
štai neseniai jis su Figaro vaidmeniu įžengė ir į
didžiausią šalies muzikinę sceną sostinėjė. Liudui
reikšmingi metai ne tik scenoje, bet ir meilėje.
Jis susituokė su savo širdies drauge Sigita.
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ
Sėdime su solistu ant suolelio
prie pat Muzikinio teatro Kaune.
Nuo klevų krenta lapai. Vieną jų
Liudas pakelia, atsidūsta ir prisimena, kaip prieš septynerius
metus, lygiai taip pat krentant
lapams, tuomet dar Vilniaus universiteto, Kauno humanitarinio
fakulteto studentas jis ėjo pro
teatrą ir svajojo: „Ar aš kada nors
čia padainuosiu, bent jau chore?“
Tada vaikinukas iš Tauragės studijavo kultūros vadybą.
Po Mefistofelio kauke
Teatras toks pats, klevų lapai šoka rudens šokį taip pat, tik
Liudas jau kitas. Jis tapo vienu
mėgstamiausių publikos solistų,
kai kurie muzikos gerbėjai ateina
į vieną ar kitą spektaklį vien dėl
jo. Kad ir dėl Mefistofelio operoje
„Faustas“. „Tai mano išsvajotas ir
ilgai išlauktas vaidmuo“, - šypsosi visai ne mefistofeliško veido ir
giedrų akių pašnekovas. Dar Liudas yra sukūręs nemažai vaidmenų Panevėžio muzikiniame teatre, kuriame jaučiasi kaip namie,
nes to miesto žmonės myli muziką ir jaunus jos atlikėjus.
Sėkmingai karjeros laiptais
kopiantis atlikėjas Figaro vaidmeniu debiutavo ir Lietuvos nacio­
nalinio operos ir baleto teatro
scenoje pastatytoje V.A.Mocarto
operoje „Figaro vedybos“. Tai
tvirtas jo žingsnis į didžiausią
Lietuvos operos sceną. Liudas
dar dainuoja ir su visais Lietuvos
simfoniniais orkestrais, atlieka
romansus ir populiarias lietuvių
kompozitorių dainas. Tik ką kartu
su Juozo Domarko vadovaujamu
Nacionaliniu simfoniniu orkestru ir Kauno choru jis atliko sudėtingą Ferenco Listo oratoriją
„Kristus“.
Pasižmonėti sveika,
bet bėgti nėra kur
L.Mikalauską Lietuvos provincijos publika pažįsta ne tik iš
televizijos ekranų. Jis su savo kamerinėmis programomis dažnas
svečias miestuose ir miesteliuose. O kaip tuomet pasižvalgymas
po pasaulį? Juk tokio balso savininkas gali žavėti ir kitų šalių pub­
liką. „Tokių bandymų dalyvauti
užsienio teatrų perklausose buvo ne vienas. Buvau kviečiamas
atvykti pakartotinai, bet mintis,
kad teks palikti Lietuvą ilgesniam
laikui, sustabdydavo. Na, bet kuris atlikėjas nenori pasitikrinti savo galimybių svetur, didesnėse
pasaulio scenose ir kartu garsinti
Lietuvos vardą.
„Manęs daug kas klausia: „Tu
toks solistas, tai kodėl nevažiuoji
dainuoti į užsienį?“ Aš atsakau,
kad ir Lietuvoje yra tiek darbo,
kad vos spėji lakstyti iš vieno šalies galo į kitą. Keliuosi anksti,
dažnai grįžtu namo vėlai naktį.
Nemanau, kad ten menininko
duona skalsesnė negu čia. Lietuviška duona yra šiltesnė, - šypsosi. - Ir aš noriu pasižvalgyti,
pasisemti patirties iš kitų šalių
muzikų, ir Sigita mane agituoja
tai padaryti. Yra tokių pasiūlymų, manau, kuriuos dar šiemet
ar po Naujųjų įgyvendinsiu“. Apie
ilgesnį išvykimą ir juo labiau pasilikimą svetur Liudas negalvoja
ir apskritai nesupranta tų, kurie
perka bilietą tik į vieną pusę.
Liudas Mikalauskas džiaugiasi gražiu ir dosniu rudeniu
Laimingiausia gyvenimo diena, kai Sigita tapo jo žmona
Tremtinių dainos savos
1985 metais gimęs
L.Mikalauskas nuo pat mažens buvo auklėtas kaip Tėvynės patriotas
ne vien savo tėvų, bet ir senelių.
„Nuo mažų dienų mane mokė dainuoti mokytojas Romualdas Eičas,
kuris vadovavo tremtinių chorui.
Jis mane, dar vaiką, nuolat vesdavosi padėti vyrams dainuoti visas
tremtinių dainas. Tad jos yra mano
kraujyje. Su jais esu išvažinėjęs visą
Lietuvą, esame dalyvavę visuose
Laisvės kovų dalyvių sąskrydžiuose, kurie pagal tradiciją vasarą
vyksta Ariogaloje. Iki šiol jie mane
kviečia dainuoti į pačias įvairiausias
jų šventes ir mielai mudu su Sigita
ten važiuojame. Man giliai į širdį
yra įstrigę jų pasakojimai, jų nuoskaudos, kartais ir gražūs prisiminimai apie jų jaunystę ir meilę, gimusią ten, Sibire. Tad patriotizmo
šaknys mano sieloje tikrai gilios ir
aš tuo didžiuojuosi“. Dainininkas
negali pateisinti tų jaunų žmonių,
kurie masiškai emigruoja į Vakarus
dėl sotesnės, gal kiek lengviau uždirbamos, bet, pasak jo, ne tokios
šiltos lietuviškos duonos. „Manau,
kad ir Lietuvoje įmanoma gyventi,
jeigu esi sveikas, dirbi savo mylimą
darbą, myli savo kraštą ir netin-
giniauji. Jeigu stengsiesi būti geriausias savo srityje, visada būsi čia
reikalingas“, - kalba jis. Liudas priduria, jog neretai su savo bendraamžiais pasikalba, kodėl taip atsitiko, kad išvažiavo svetur daugybė
jaunimo: „Manau, kad užaugo lengvo kąsnio mėgėjų karta, kuriems
patriotizmas nė motais. Jie galvoja,
kam čia vargti, jeigu ten gali dirbti
juodą, bet gerai mokamą darbą,
pagyventi, o paskui grįžti“.
Kaunas - jaukesnis
ir mielesnis
Šiemet Liudas susituokė su
savo širdies drauge Sigita Vėželyte. Vestuvės buvo surengtos išradingai, jungtuvėms pora pasirinko Paberžės bažnytėlę Kėdainių
rajone, kuri garsėjo tuomet, kai
čia dvasingumo pamokas parapijiečiams skleidė vienuolis tėvas
Stanislovas. Liudas čia ne kartą
yra lankęsis su savo tėvais, nepaprastai dvasingais ir tikinčiais
žmonėmis. „Po vedybų tapau ramesnis, įsivyravo kiek sėslesnis
gyvenimas. Atsigręžiau į savo
gimtinę ir pradėjau tarsi jos žmonėms grąžinti moralinę skolą,
kad išvykau. Su žmona Tauragėje
šiemet surengėme ir vokalinės
muzikos festivalį“, - prisipažįsta
pašnekovas.
Tačiau aksominio balso savininkas, dabar save laiko kauniečiu. Jis, skirtingai nei jaunasis
jo kolega Merūnas Vitulskis, neketina keltis iš šio miesto: „Apie
persikėlimą gyventi į Vilnių negali būti nė kalbos, nors sostinėje
man tenka labai dažnai dainuoti.
Nieko paprasčiau nėra, kaip sėsti į automobilį ir nuvykti ten per
valandą. Neklysta tie, kurie sako,
kad Kaunas yra Lietuvos širdis. Iš
čia patogu nuvykti į bet kurią kitą
Lietuvos vietą. Man patinka vaikščioti po Laisvės alėją, senamiestį,
gražu prie Nemuno ir Neries santakos. Miestas man kažkuo primena mano gimtąją Tauragę, kur
nepasiklysi, o ir šurmulys mažesnis negu Vilniuje. Jis man labiau
kosmopolitinis miestas“.
Liudas prisipažįsta, kad širdyje jaučiasi kaimietis, ir puse lūpų
prasitarė, kad ir jiedu galvoja apie
jaukų namelį kokiame gražiame
pakaunės kampelyje, kur augtų
obelys, o iš daržo galėtum parsinešti savo išaugintų daržovių. Sigita, žinoma, svajoja apie gėlynus.
Tad jaunojo solisto gyvenimą
diktuoja vaidmenys, koncertai,
festivaliai. O ką sako žmona, kuri jį neretai lydi į išvykas, bet pati
tikriausiai pasigenda dėmesio ir
ramaus pasibuvimo kartu. „Na, Sigita žinojo, kas aš toks, ir tekėjo už
manęs. Žinoma, laiko mums stinga. Štai jau tris mėnesius ji prašo,
kad nueitume į Kauno zoologijos
sodą pasižiūrėti kažkokio mažylio,
o aš vis nerandu laiko. Bet už tai
mums pakankamai daug ir ne visada malonaus rūpesčio kelia mūsų mylima, bet išdykusi katė Zosė,
kuri pyksta, kai mes išvažiuojame,
ir savaip kerštauja, - juokiasi Liudas. - Neduok Dieve mums kur
nors ne vietoje numesti kokį drabužį, tai rasime jos „kvepalais“ pažymėtą. Ant jos per daug nepykstame, nes ji mus moko tvarkos“.
Mefistofelio vaidmuo - vienas mėgstamiausių
/
J/b pasaulis
1872 metais Tomas Kukas suorganizavo pirmąją turistinę
kelionę aplink pasaulį
nuotykių ieškotojai
Nutrūktgalviškiausios kelionės aplink pasaulį titulą galima 1889 metais laikraštis „Niujorko pasaulis“ į kelionę aplink
skirti anglų verslininkui ir nuotykių ieškotojui Hariui Bensliui pasaulį nusprendė leisti savo korespondentę Neli Blai
Džordžas Frensis Treinas - žmogus, įkvėpęs Ž.Verną parašyti
romaną „Aplink pasaulį per 80 dienų“
Beprotiškiausios kelionės aplink pasaulį
K
ginantį laikraštį. 1870-aisiais, beje, pačiame
savo kandidatavimo į prezidentus kampanijos įkarštyje, jis leidosi į kelionę aplink pasaulį ir užtruko joje lygiai 80 dienų, neskaitant
kelių dienų, praleistų Prancūzijos kalėjime.
Mat grįždamas namo per Prancūziją pateko
tiesiai į revoliucijos katilą. Nuotykius mėgstantis amerikietis negalėjo likti vien stebėtoju ir puolė į pagalbą revoliucionieriams.
Pakliuvusį į kalėjimą Treiną išgelbėjo
tik garsiojo rašytojo Aleksandro Diuma bei
paties Amerikos prezidento įsikišimas.
Po dvejų metų Treiną įamžino Ž.Vernas
romane Filijo Fogo vardu. Pačiam turtuoliui tai visai nepatiko - Treinui atrodė, kad
Ž.Verno herojus užtemdė jo šlovę.
Keliautoja iš „psichuškės“
Pėstute iš Rygos
Nuotykių ieškotojai svajojo apkeliauti
pasaulį nuo seniausių laikų, - ko gero, pirmasis kelionę aplink pasaulį aprašė senovės graikų rašytojas Pauzanijas 100-aisiais
metais po Kristaus, tačiau galimybė palyginti nesunkiai ir patogiai įgyvendinti šią
idėją atsirado tik XIX a. pabaigoje, kai buvo
nutiesti pirmieji geležinkeliai, o vandenynus pradėjo vagoti greiti garlaiviai. Kelionė
aplink pasaulį pasidarė prieinama kiekvienam piliečiui, žinoma, turinčiam pinigų.
1872 metais Tomas Kukas suorganizavo pirmąją turistinę kelionę aplink pasaulį.
Ji truko ištisus septynis mėnesius. Tačiau
nuotykių ieškotojai tuojau pat ėmė lenktyniauti, kuris greičiau apkeliaus Žemę.
Žiuliui Vernui išleidus knygą „Aplink
pasaulį per 80 dienų“, atsirado nemažai
norinčiųjų pakartoti jos herojaus Filijo Fogo žygį. 1889 metais laikraštis „Niujorko
pasaulis“ į tokią kelionę nusprendė leisti
savo korespondentą. Ši garbė atiteko Neli
Blai (tikroji pavardė Elizabeta Koučrein) žurnalistei, pagarsėjusiai kovotojai už
moterų teises ir demokratiją. Dar labiau ji
pagarsėjo po to, kai, apsimetusi beprote,
prasiskverbė į Blekvelo pamišėlių prieglaudą ir visai Amerikai paskelbė, kokiomis
klaikiomis sąlygomis ten laikomi ligoniai.
Kelionėje Neli užtruko 72 dienas ir pasiekė to meto rekordą, tačiau po kelių mėnesių ją pralenkė Džordžas Treinas, apkeliavęs pasaulį per 67 dienas.
1898 metų rugsėjo 27 dieną Rygos gatvėse tvyrojo keistas sujudimas. Džiaugsmo šūksniais miestiečiai pasitiko savo tėvynainį Konstantiną Rengarteną, ką tik
grįžusį iš neįprastos kelionės - jis pėsčiomis
apkeliavo Žemę.
Pasiruošti kelionei prireikė ištisų dešimties metų, 1894-aisiais K.Rengartenas
su palydovu pagaliau leidosi į kelią. Deja,
palydovas ilgai neištvėrė ir jau Ukrainoje
pasuko atgal. M.Rengartenas tęsė kelionę,
nors ir ne taip sparčiai, kaip jam norėjosi.
Eiti teko ir lietui pliaupiant, ir per speigus,
ir svilinant beveik 50 laipsnių karščiui, nakvoti tvartuose ir daržinėse... Vienui vienas
pėstute jis perėjo Gobio dykumą Azijoje tam prireikė 36 dienų. Pusiaukelėje nugai-
šo nešulinis mulas, ir maisto bei gėrimo
atsargas teko palikti - pats Rengartenas jų
nešti nepajėgė. Išgyventi jam padėjo dykumos klajokliai.
Kaimuose ir mažuose miesteliuose į
keistąjį keliauninką buvo žiūrima kaip į žiniuonį. Žmonės būriais puldavo prie Rengarteno ir kviesdavo jį gydyti ligonių. Šis
nebuvo medikas, tad gydė liaudiškomis išmonėmis - nuo akių skausmo skirdavo šaltą arbatą, nuo nudegimų - kalkes.
Rengartenas perėjo Mongoliją, Kiniją, Japoniją, Jungtines Amerikos Valstijas
(kelionei per šią šalį prireikė dvejų metų),
Prancūziją, Vokietiją... Tiesa, vandenynus - iš
Kinijos į Japoniją, iš Japonijos į Ameriką ir iš
Amerikos į Europą jam teko perplaukti garlaiviu, tačiau daugiau jokia transporto priemone ištvermingasis keliautojas nesinaudojo. Nenuostabu, kad latviai sutiko savo
tautietį su gėlėmis ir džiaugsmo šūksniais.
Rengarteno kelionė truko 4 metus 1
mėnesį ir 12 dienų. Jis nuėjo 26 877 kilometrus ir apsilankė trijuose pasaulio žemynuose. Jis buvo pirmasis žmogus, apkeliavęs pasaulį pėsčiomis.
Geležinė kaukė ir 200 piršlybų
Ko gero, nutrūktgalviškiausias iš Rengarteno sekėjų buvo anglas verslininkas
ir nuotykių ieškotojas Haris Benslis, kuris susilažino su dviem džentelmenais iš
šimto tūkstančių dolerių, kad apkeliaus
pasaulį ne tik pėsčiomis, bet ir neatpažintas.
Benslio kelionė prasidėjo 1908 metais
Londone, Trafalgaro aikštėje. Lažybų sąlygos buvo gana sunkios: per visą kelionę jis
turėjo likti neatpažintas. Prieš keliaudamas
aplink pasaulį Benslis griežtai nustatyta
tvarka turėjo apeiti 169 Britanijos miestus,
kiekviename paprašydamas kokios nors
vietos įžymybės parašo - kaip įrodymo, kad
tikrai tame mieste buvo. Paskui jis turėjo
apsilankyti aštuoniolikoje šalių, taip pat
griežtai nustatyta eilės tvarka. Iš Benslio
buvo reikalaujama, kad kelionės metu pragyvenimui jis užsidirbtų pardavinėdamas
atvirukus apie save. Į kelią jam nebuvo leista pasiimti jokių daiktų, išskyrus baltinių
pamainą ir atvirukus, kuriuos dalydamas
pelnysis duoną. Negana to, lažybų sąlygos
reikalavo, kad kelionės metu jis dėvėtų geležinį riterio šalmą ir stumtų priešais save
vaikišką vežimėlį bei keliaudamas susirastų
žmoną, nepažvelgęs į jos veidą.
Benslis praleido kelionėje šešerius su puse metų. Dar neišvykusiam iš Anglijos teko
kiek patupėti vienutėje už tai, kad pardavinėjo atvirukus, neturėdamas tam licencijos.
Pasakojama, kad jam piršosi 200 moterų,
tačiau jis visas atstūmė. Vargu ar kelionėje
nutrūktgalvis iš tiesų išpildė visas lažybų sąlygas, tačiau buvo nukeliavęs net iki Kinijos
ir Japonijos. Didįjį Benslio nuotykį nutraukė
prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, užklupęs verslininką Italijoje, kai tebuvo likę apkeliauti septynias šalis. Benslis nutraukė savo
kelionę, grįžo į Angliją ir įstojo į kariuomenę.
Pagal užsienio spaudą
Kandidato kelionė
Ž.Verną parašyti savo garsųjį romaną iš
tiesų įkvėpė gyvas žmogus. Tai - Džordžas
Frensis Treinas, ekscentriškas amerikiečių
verslininkas, vienu metu kandidatavęs ir į
JAV prezidentus, finansavęs moterų teises
EPA-Eltos nuotr.
iekvienas mūsų savo
anūkams galėsime
pasigirti, kad esame
du kartus apkeliavę
Žemės rutulį - maždaug
tokį atstumą nužingsniuoja
vidutinis žmogus per visą
savo gyvenimą. Tačiau
atsiranda žmonių, kurie
apeina visą Žemę pėstute
vos per kelerius metus!
Jauniausio žmogaus, apiplaukusio pasaulį, titulas priklauso australei Džesikai Vatson (Jessica Watson), tačiau šiuo metu keliaujanti olandė Laura Deker (Laura Dekker) gali šį rekordą pagerinti
cm
k
myk
dienraščio
„respublika“
priedas
Leidinys Nr. 94 (160)
RaŠYkITE MuMs: [email protected]
2011 m. spalio 29 d., šeštadienis
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
INTERNETE - www.REspublIka.lT
� TALENTAS. Lietuvos plaukimo rekordus
šturmuojanti Rūta Meilutytė tobulėja ne
Lietuvos, o Anglijos baseinuose
anglijoje brandinamas
lietuvos plaukimo fenomenas
Pernai Lietuvos plaukimo
padangėje sužibusi
Rūta Meilutytė šiais
metais demonstruoja
įspūdingą sportinę
formą. Vasarą Turkijoje
vykusiame Europos
jaunimo olimpiniame
festivalyje „siautėjusi“
14-metė lietuvaitė
praėjusią savaitę
pasižymėjo ir pasaulio
taurės varžybose.
Berlyne vykusių varžybų trumpajame (25 m) baseine R.Meilutytė
pagerino net 9 Lietuvos rekordus.
Atrankos varžybose ji pagerino 50
m ir 100 m plaukimo krūtine bei
100 m kompleksinio plaukimo Lietuvos rekordus. 50 m plaukimo krūtine finale R.Meilutytė dar kartą pagerino jai priklausantį Lietuvos rekordą (30,86 sek.). Distanciją įveikusi per 30,58 sek. ji užėmė 5-ą
vietą. Atrankoje 100 m kompleksiniu būdu lietuvė įveikė per rekordinį laiką - 1 min. 2,19 sek. Finale lietuvės rezultatas buvo kiek prastesnis (1 min. 2,47 sek.), ji užėmė 8
vietą. Jaunoji plaukikė pagerino nuo
2010 metų jai priklausantį Lietuvos
rekordą ir 100 m plaukimo krūtine
atrankos varžybose. Rūta nuotolį
įveikė per 1 min. 8,30 sek. ir tarp 35
dalyvių liko 13-a. Ankstesnis šalies
rekordas buvo 1 min. 8,42 sek.
Pernai iš Lietuvos į Angliją išvykusi R.Meilutytė vasarą Turkijos
Trabzono mieste vykusiame olimpiniame jaunimo festivalyje įvykdė
2012 m. Londono olimpinių žaidynių
Tomo Gaubio nuotr.
1 min. 7,96 sek. ir net dviem sekundėmis pagerino savo rekordą (1 min.
9,95 sek.). Tiesa, Tarptautinė plaukimo federacija nebuvo įtraukusi Europos jaunimo olimpinio festivalio į
olimpinės kvalifikacijos varžybų kalendorių, todėl plaukikei dar teks pakartotinai įvykdyti normatyvą.
„Sporto žmonės“ su R.Meilutyte
kalbėjosi apie jos kelią į plaukimo
pasaulį, treniruotes, gyvenimą Londone bei olimpines svajones.
ŠEIMA. Gimiau Kaune, vaikystė
prabėgo Šilainių rajone. Augau su
dviem broliais ir močiute. Mama mirė, kai man buvo 4-eri, tėtis buvo
išvažiavęs į Jungtines Amerikos
Valstijas. Beje, nė vienas iš šeimos
narių nebuvo ir nėra susijęs su sportu. Aišku, broliai vaikystėje sportavo,
bet profesionalių sportininkų mūsų
šeimoje nebuvo. Bent jau iki šiol.
� ĮVERTINIMAS. Rūta Meilutytė už
pergales Europos jaunimo vasaros
olimpiniame festivalyje sulaukė
ir Lietuvos sporto valdininkų
įvertinimo - atminimo medalio
normatyvą ir gali tapti jauniausia
olimpinės Lietuvos delegacijos sportininke. Auksiniame 100 m plaukimo
krūtine finale ji distanciją įveikė per
PRADŽIA. Plaukimo treniruotes
pasirinkau ne savo noru. Močiutė
su tėčiu nusprendė, kad turėčiau
lankyti plaukimą, bet tik tam, kad
išmokčiau plaukti ir nebijočiau vandens. Vėliau tęsiau treniruotes, nes
turėjau problemų dėl laikysenos.
Pamažu pati pamilau plaukimą, gal
todėl, kad nesu linkusi į komandinius žaidimus, be to, baseine man
pradėjo sektis. Nuo 7 iki 13 metu
lankiau plaukimą pas trenerius Giedrių Martinionį ir Dainių Mažutaitį.
Dabar Plimuto mieste mane treniruoja Džonas Rudas (John Rudd) ir
fizinio rengimo specialistė Linsė
Dan (Lindsay Dunn).
EMIGRACIJA. Į Angliją išvykau
pernai. Labai nenorėjau palikti
Lietuvos, bet Plimute gyvena ir
dirba mano tėtis. Be to, ten veikia
ir labai geras plaukimo klubas, su-
darytos puikios treniruočių sąlygos. Šiuo metu treniruojamės
25 m baseine, bet nuo kitų metų
pradžios planuojame persikelti į
modernų 50 m ilgio baseiną. Ten
tęsime pasirengimą olimpinėms
žaidynėms.
TRENIRUOTĖS. Anglijoje treniruojuosi kiek daugiau nei metus. Treniruočių lygis čia visai kitoks nei Lietuvoje, jos gerokai intensyvesnės,
sakyčiau, netgi profesionalesnės.
TRABZONAS. Pasirodymu olimpiniame festivalyje esu labai patenkinta. Tikrai neplanavau iškovoti trijų medalių, tiesiog stengiausi plaukti iš visų jėgų, kiekvienąsyk maksimaliai išsikrauti. Smagu, kad mano
pastangas vainikavo medaliai ir Lietuvos rekordai. Apskritai festivalis
man labai patiko. Visur tvyrojo puiki
nuotaika, varžybos vyko sklandžiai,
be jokių nesusipratimų. Manau, kad
ne tik aš, bet ir kiti sportininkai buvo sužavėti šiuo festivaliu.
REKORDAI. Pagal tai, kaip treniravausi ir ruošiausi varžyboms, jaučiau, kad tikrai turiu pagerinti savo
asmeninius rezultatus. O tai savo
ruožtu reiškia, kad gerės ir Lietuvos rekordai. Reikia pasakyti, kad
aš treniruojuosi ir plaukiu ne dėl
rekordų, o dėl olimpinio normatyvo.
Kai Trabzone 100 m krūtine įveikiau greičiau nei per 1 min. 8 sek.,
buvau tikrai labai laiminga. Nesitikėjau, kad pavyks plaukti taip greitai, bet to labai norėjau. Ir mano noras išsipildė. Dabar sieksiu bent
šiek tiek pagerinti šį rezultatą.
OLIMPIADA. Tai yra mano didžiausia svajonė. Sieksiu jos iš visų jėgų. Kovo mėnesį Londone
vyks atviras Didžiosios Britanijos
plaukimo čempionatas. Tai bus
drauge ir atrankos varžybos į olimpiadą. Tikiuosi, kad man pavyks
pasiekti olimpinį normatyvą, patekti į Lietuvos rinktinę ir startuoti olimpinėse žaidynėse. Tai, be
abejonės, būtų didžiausias įvykis
ir svarbiausias startas mano gyvenime.
LAISVALAIKIS. Laisvo laiko beveik nebūna. Paprastomis savaitės
dienomis visą laiką būnu mokykloje
ir baseine, o po treniruočių tiesiog
ilsiuosi. Savaitgaliais dažniausiai laiką leidžiu su draugais, taip pat internetu pabendrauju ir su Lietuvoje
likusiais bičiuliais. Šiaip man Anglija nelabai patinka. Kita vertus, žmonės čia draugiški, be to, ir treniruočių sąlygos yra tikrai labai geros.
DĖMESYS. Esu gana uždara,
nemėgstu puikuotis savo laimėjimais. Nors aplinkinių dėmesys
man ir ne prie širdies, bet kai žmonės klausinėja, domisi manimi,
tenka su tuo susitaikyti.
IDEALAS. Kaip ir kiekvienas
vaikas, o dar plaukikas, turiu savo
herojų ar heroję. Vienas iš mėgstamiausių mano plaukikų yra australas Ajanas Torpas (Ian Thorpe).
Galėčiau paminėti ir daugiau - Rajanas Lochtė (Ryan Lochte), Maiklas Felpsas (Michael Phelps). Bet
iki jų man dar labai toli.
KAČIUŠYTĖ. Man labai didelė
garbė, kad mane jau lygina su Lina
Kačiušyte. Ji yra ir olimpinė, ir pasaulio čempionė, jos laimėjimai
mane tikrai labai įkvepia.
Parengė Evaldas GElumbauskas
2
Sporto žmonės
2011 m. spalio 29 d., šeštadienis
� ŽVAIGŽDĖ. NBA aikštelėse Deronas Viljamsas (kairėje)
žaidė puikiai, bet į Stambulą atvyko labai prastos formos
� ATSARGINIAI. Dalis krepšininkų, tarp jų ir Darius Songaila,
prieš grįždami į Europą, NBA aikštelėse trynė suolelį
� JĖGA. Andrejus Kirilenka įrodė, kad iš NBA atvykę
europiečiai gali būti labai naudingi
� kREpšINIS
NBA lokautas revoliucijos Eu
Stipriausią pasaulio
lygą sukaustęs lokautas
privertė kelias dešimtis
NBA krepšininkų išbandyti
laimę Europos komandose.
Tačiau didelė jų dalis
nepateisino lūkesčių.
Arūnas ABROMAITIS
Žurnalistas
Birželio 30 d. baigėsi kolektyvinė
NBA klubų savininkų ir žaidėjų asociacijos sutartis. Tai reiškė lokauto
pradžią. NBA čempionatas laiku neprasidėjo. Dar vasarą buvo daug kalbėta, kiek lygos žvaigždžių persikels
į Europos komandas. Kai kurie garsūs krepšininkai iš tiesų persikėlė.
Derybos tarp NBA klubų ir žaidėjų
vyko nuolat, abi pusės tai priartėdavo prie susitarimo, tai nutoldavo. Lokautas gali baigtis bet kada, o jam
pasibaigus dalis Europos ekipų praras savo pirkinius. Ne visos jos dėl
to nuliūs, nes atvykėliai iš NBA pateikė daug nemalonių siurprizų.
Skirtingi keliai
Iš NBA atkeliavusius krepšininkus galima suskirstyti į dvi dalis.
Viena dalis sutartis su Europos klubais pasirašė be jokių išlygų. Šie
žaidėjai neturi įsipareigojimų NBA
komandoms. Kiti krepšininkai į sutartis įtraukė sąlygas ir galės grįžti
į JAV, lokautui pasibaigus.
Išlygų dažniausiai neprireikė
žaidėjams, praėjusį sezoną neturėjusiems tvirtos vietos aikštelėje.
Pavyzdys yra Darius Songaila, pasirinkęs Stambulo „Galatasaray“
pasiūlymą. Kai kurie krepšininkai
nutarė palikti NBA dar pirmoje vasaros pusėje, ir tikriausiai ne dėl
lokauto. Serbas Nenadas Krstičius
nusprendė, kad Maskvos CSKA jam
bus geriau nei anapus Atlanto.
Tarp Europą pasirinkusių amerikiečių galima rasti tiek jaunų žaidėjų, tiek veteranų. 33 metų Brajanas Skalabrinas (Brian Scalabrine) NBA žaidė 10 sezonų, kartą
tapo čempionu. Praėjusį sezoną jis
trynė suolelį Čikagoje, o šį sėkmingai žaidžia Italijoje, Trevizo
ekipoje „Benetton“. Ne visi NBA
atstovai buvo išrankūs. Pavyzdžiui,
Marijui Vestui (Mario West) tiko ir
Italijos antrosios lygos komanda.
Tik pora be jokių išlygų į Europą persikrausčiusių krepšininkų
praėjusį sezoną vaidino svarbius
vaidmenis NBA klubuose. Kauno
„Žalgirio“ naujokas Sonis Vymsas
(Sonny Weems) vidutiniškai pelnydavo 9,2 tšk., Stambule dabar žaidžiantis slovėnas Saša Vujačičius 9,8 tšk. Įdomu, kad sėkmingiau už
Europos komandas derėjosi Kinijos klubai. Sutartis be teisės sugrįžti į NBA su jais pasirašė „Denver Nuggets“ trijulė: Kenjonas
Martinas (Kenyon Martin), Vilsonas Čandleris (Wilson Chandler) ir
Džei Ar Smitas (J.R.Smith).
Laikinas prieglobstis
Daugelis NBA žvaigždžių kalbėjo apie galimybę persikelti į Europą ar Kiniją, bet kai atėjo laikas
žengti realius žingsnius, garsiausi
amerikiečiai sustojo. Kobė Brajantas ilgai flirtavo su Bolonijos klubu
„Canadian Solar“, bet žaisti į Italiją taip ir neatvyko.
Neskaičiuojant vienos išimties,
garsiausi krepšininkai, papildę senojo žemyno klubus, yra europiečiai. Andrejus Kirilenka grįžo į Rusiją, Tonis Parkeris (Tony Parker),
Nikola Batumas (Nicolas Batum) ir
Borisas Diao (Boris Diaw) - į Prancūziją, Danilas Galinaris (Danilo
Gallinari) - į Italiją, Rudis Fernandesas (Rudy Fernandez) - į Ispaniją.
Daugelis jų pasirinko komandas, ku-
riose jau buvo žaidę. T.Parkeris už
simbolinį 1500 eurų atlyginimą
rungtyniauja Vilerbano „Asvel“,
nes yra vienas iš klubo dalininkų.
Dauguma šių žaidėjų turi sutartis su NBA komandomis, todėl yra
įsipareigoję grįžti, pasibaigus lokautui. A.Kirilenka yra laisvasis
agentas, bet ir jis įtraukė sąlygą,
leisiančią po lokauto per mėnesį
� JAV krepšininkai
žino, jog yra
Europoje tik
iki lokauto
pabaigos. Tai
lemia žaidėjo
požiūrį
apsispręsti dėl ateities. Ne visi
krepšininkai nori grįžti į JAV. Ersanas Iljasova viešai pareiškė, kad
pageidautų likti Turkijoje visą sezoną, nors sutartis to neleistų. Europiečiai jaukiai jaučiasi Europoje,
bet to paties negalima pasakyti
apie amerikiečius. Žaidėjai, groję
pirmaisiais smuikais NBA klubuo-
se, neskubėjo pasirašyti net ir sutarčių, leidžiančių grįžti į JAV.
Minėta išimtis yra į Stambulo
„Bešiktaš“ atvykęs Deronas Viljamsas (Deron Williams). Jis buvo
tikra NBA žvaigždė, vidutiniškai
pelnydavo 20,1 tšk. ir atlikdavo
10,3 rezultatyvaus perdavimo. Be
D.Viljamso, solidžia statistika galėjo pasigirti „Žalgirio“ naujokas
Tajus Losonas (Ty Lawson). Šio
gynėjo rezultatyvumas NBA atkrintamosiose varžybose išaugo iki
15,6 tšk. Beveik 10 tšk. vidurkius
NBA čempionate turėjo Džordanas
Farmaras (Jordan Farmar, Tel Avivo „Maccabi“) ir Redžis Viljamsas
(Reggie Williams, Vitorijos „Caja
Laboral“). Šie žaidėjai apsidraudė
ir įtraukė į sutartis sąlygas, leidžiančias išvykti. Kiek kitokia yra
R.Viljamso situacija. Jis Vitoriją galėtų palikti tik už išpirką.
Abipusis atsargumas
Taigi amerikiečiai neskubėjo
beatodairiškai priimti Europos komandų pasiūlymų. Tačiau atsargumas buvo abipusis. Geriausi Europos klubai taip pat nekvietė bet ko.
Jie nusprendė, kad komandinis žaidimas yra svarbesnis už bet kada
galinčią išvykti JAV žvaigždę.
cm
c
Sporto žmonės
2011 m. spalio 29 d., šeštadienis
Eltos ir Viktoro Purio nuotr.
PERĖJIMAI
NBA žaidėjai, po praėjusio sezono persikėlę į Europą
(krepšininkas, NBA klubas, Europos klubas, taškų vidurkis NBA)
Jeff Adrien*
David Andersen
Hilton Armstrong
Nicolas Batum*
Trevor Booker*
Craig Brackins*
Austin Daye*
Boris Diaw*
Joey Dorsey
Chris Douglas Roberts
Semihas Erdenas*
Jordan Farmar*
Rudy Fernandez*
Serge Ibaka*
Ersanas Iljasova*
Pooh Jeter
Danilo Gallinari*
Alonso Gee*
Danny Green
Andrejus Kirilenka*
Nenadas Krstičius
Acie Law
Ty Lawson*
Timofejus Mozgovas*
Mehmet Okur*
Zaza Pačulija*
Tony Parker*
Nikola Pekovičius*
Chris Quinn
Brian Scalabrine
Tabo Sefolosha*
Kevin Seraphin*
Mustafa Shakur
Pape Sy*
Darius Songaila
Garrett Temple
Ronny Turiaf*
Saša Vujačičius
Von Wafer*
Sonny Weems
Mario West
Deron Williams*
Reggie Williams*
cmyk
„Golden State Warriors“
„New Orleans Hornets“
„Atlanta Hawks“
„Portland Trail Blazers“
„Washington Wizards“
„Philadelphia 76ers“
„Detroit Pistons“
„Charlotte Bobcats“
„Toronto Raptors“
„Milwaukee Bucks“
„Cleveland Cavaliers“
„New Jersey Nets“
„Dallas Mavericks“
„Oklahoma Thunder“
„Bucks“
„Sacramento Kings“
„Denver Nuggets“
„Cavaliers“
„San Antonio Spurs“
„Utah Jazz“
„Boston Celtics“
„Warriors“
„Nuggets“
„Nuggets“
„Jazz“
„Hawks“
„Spurs“
„Minnesota Timberwolves“
„Spurs“
„Chicago Bulls“
„Thunder“
„Wizards“
„Wizards“
„Hawks“
„76ers“
„Bobcats“
„New York Knicks“
„Nets“
„Celtics“
„Raptors“
„Nets“
„Nets“
„Golden State Warriors“
Trevizo „Benetton“
Sienos „Montepaschi“
Vilerbano „Asvel“
Nansi SLUC
„Bnei Hasharon“
„Maccabi Ashdod“
Maskvos srities „Chimki“
„Bordeaux“
Vitorijos „Caja Laboral“
Bolonijos „Virtus“
Stambulo „Bešiktaš“
Tel Avivo „Maccabi“
Madrido „Real“
„Real“
Stambulo „Anadolu Efes“
Badalonos „Joventut“
Milano „Emporio Armani“
Gdynės „Asseco Prokom“
Liublianos „Olimpija“
Maskvos CSKA
CSKA
Belgrado „Partizan“
Kauno „Žalgiris“
„Chimki“
Ankaros „Turk Telekom“
Stambulo „Galatasaray“
„Asvel“
„Partizan“
„Chimki“
„Benetton“
Stambulo„Fenerbahce Ulker“
„Caja Laboral“
„Pau Orthez“
Diunkerko „Gravelines“
„Galatasaray“
Monferato „Casale“
„Asvel“
„Anadolu Efes“
Venolio „Cremona“
„Žalgiris“
Veronos „Tezenis“
„Bešiktaš“
„Caja Laboral“
2,5
3,4
1,7
12,4
5,3
2,7
7,5
11,3
3,1
7,3
4
9,6
8,6
9,8
9,5
4,1
15,6
5,9
5,1
11,7
8,1
4,2
11,7
3,6
4,9
4,4
17,5
5,5
2
1,1
5,1
2,7
2,3
2,3
1,6
2,4
4,2
9,8
3,2
9,2
3,7
20,1
9,2
* Žvaigždute pažymėti žaidėjai galės grįžti į NBA, pasibaigus lokautui
STATISTIkA
� NUSIVYLIMAS. „Žalgirio“ naujokui Tajui Losonui � ATLEISTAS. Aukštaūgis Dechuanas Bleiras (dešinėje) turėjo
nesiseka nei aikštelėje, nei už jos ribų
išvykti iš Rusijos dėl atsainaus požiūrio į darbą
uropoje nesukėlė
myk
3
Atėnų „Panathinaikos“ strategas Želko Obradovičius nepanoro
pasikviesti Kevino Garneto (Kevin
Garnett). „Barcelona“ gretose taip
pat nėra nė vieno krepšininko, praėjusį sezoną žaidusio NBA. CSKA
treneris Jonas Kazlauskas pabrėžė,
kad A.Kirilenka yra išimtis, bet
šiaip į laikinus pastiprinimus jis
žvelgiąs neigiamai.
Ir kai kurie kuklesni klubai atsisakė rizikingo bendradarbiavimo.
„Zagreb“ vadovybė paskelbė, kad
buvo netoli susitarimo su naudingiausiu NBA reguliariojo sezono
žaidėju Deriku Rouzu (Derick Rose). Vis dėlto gynėjas dėl įsipareigojimų rėmėjams būtų praleidęs
trejas Eurolygos rungtynes, o kroatų tai netenkino.
Yra komandų, pasikvietusių
NBA žaidėjus ribotam laikui.
Maskvos srities „Chimki“ pasirašė dviejų mėnesių sutartį su
Ostinu Dėjumi (Austin Daye), o
Izraelio klubas „Maccabi Ashdod“ - su Kreigu Brekinsu (Craig
Brackins). Paskutiniu iš tokių
pirkinių tapo Ispanijos pilietybę
turintis afrikietis Seržas Ibaka
(Serge Ibaka). Madrido „Real“ jį
pakvietė, kai iš rikiuotės iškrito
Novica Veličkovičius. Su S.Ibaka
taip pat pasirašyta dviejų mėnesių sutartis.
Pirko reklamą
Jei lokautas tęsis, siurprizų dar
gali būti. „Kiekvieną dieną pasigirsta vis daugiau gandų, kad tie
krepšininkai, kurie siekė sutarties
su išlyga grįžti į NBA, tarkim, „Žalgiryje“ žaidžiantis T.Losonas, dabar jau yra pasiruošę žiūrėti ir pasiūlymus be išlygų. Manau, procesas turėtų tik suaktyvėti, bet kitas
klausimas - ar Europos rinka yra
pasirengusi juos priimti. Nė viena
rimta komanda, turinti rimtų ketinimų laimėti titulą, nepirks krepšininkų, neturinčių žaidimo Europoje patirties. Gali nupirkti nebent
NBA žaidžiančius europiečius“, svarstė Sabonio krepšinio agentūros vadovas, FIBA licenciją turintis
agentas Gytis Rūkas.
Vis dėlto jis abejoja, kad NBA
žvaigždes medžiotų didieji klubai.
„Aš manau, tokių atvejų būtų minimaliai. Nebent būtų tikimasi beprotiškos reklamos, kaip K.Brajanto ar D.Viljamso atveju. Arba ateitų
tikrai patikimas žaidėjas ir išbūtų
iki sezono galo bei padėtų laimėti
titulus. Deronas į Stambulą atvažiavo storas, visai prastos formos,
ir tik paskutines varžybas sužaidė
šiek tiek geriau. „Bešiktaš“ nesugebėjo nugalėti net belgų. Kokia
rimta komanda gali pirkti tokį? Juk
jos, prieš pirkdamos žaidėją, daro
namų darbus. O turkai nusipirko
reklamą“, - pasakojo G.Rūkas.
Nusivylimų netrūko
Kai kurie amerikiečiai savo
klubus Europoje paliko sezonui vos
prasidėjus arba visai neprasidėjus.
Sutartį su Las Palmo „Gran Canaria“ turėjęs Rasualas Batleris (Rasual Butler) pareiškė, kad išvyksta
dėl asmeninių priežasčių. Kokios
tos priežastys, krepšininkas nesiteikė paaiškinti.
Samaros klubas „Krasnyje
Krylja“ pats atleido Dechuaną Bleirą (Dajuan Blair). Iš „San Antonio
Spurs“ atvykęs aukštaūgis puikiai
žaidė VTB Vieningosios lygos atrankoje, bet kiek vėliau Rusijos
čempionate buvo nepanašus į save.
Sprendžiant pagal pranešimus socialiniuose tinklalapiuose, D.Bleiras labai linksmai leido laiką už
aikštės ribų.
Paskutinis skandalas palietė
„Žalgirį“. Prieš Eurolygos rungtynes su Malagos „Unicaja“ T.Losonas socialiniame tinklalapyje pasi-
Iš NBA atvykusių žaidėjų pasirodymai
pirmajame Eurolygos ture
Andrejus Kirilenko - 17 tšk., 37 naudingumo balai;
Nikola Pekovičius - 21 tšk., 29 n.b.;
Danilo Gallinari - 23 tšk., 25 n.b.;
Rudy Fernandez - 19 tšk., 21 n.b.;
Ersanas Iljasova - 10 tšk., 20 n.b.;
Nicolas Batum - 13 tšk., 19 n.b.;
Danny Green - 17 tšk., 18 n.b.;
Saša Vujačičius - 14 tšk., 16 n.b.;
Sonny Weems - 16 tšk., 15 n.b.;
skundė, kad treniruotė buvo nieko
verta. Sirgaliai keikė krepšininką,
T.Losonas atsakė tuo pačiu. „Viena
iš problemų yra ta, kad JAV krepšininkai žino, jog yra Europoje tik
iki lokauto pabaigos. Tai lemia žaidėjo požiūrį“, - į skandalą reagavo
JAV žiniasklaida.
Nedidelis naudingumas
Net jei laikinai į Europą atvykę
amerikiečiai žaidžia, dažniausiai jie
tai daro neįspūdingai. D.Viljamsas
tapo ne tik garsiausiu atvykėliu, bet
ir didžiausiu nusivylimu. „Bešiktaš“
nepateko į Europos taurės turnyrą,
nes atrankoje nusileido Monso Eno
„Dexia“ komandai (Belgija). Pirmosiose atrankos rungtynėse D.Viljamsas pelnė 15 tšk., atliko 9 rezultatyvius perdavimus, bet pataikė tik
3 iš 15 metimų. Antrajame mače
statistika vėl buvo nedžiuginanti 7 tšk., 7 rezultatyvūs perdavimai, 3
iš 13 metimų. Tik paskutinėse Turkijos čempionato rungtynėse
žvaigždė žaidė gerai - pelnė 24 tšk.
ir atliko 10 perdavimų.
Dž.Farmaras kartu su D.Viljamsu žaidė „New Jersey Nets“
klube. Atrodo, kad komandos draugai į Europą atvyko vienodai blogai
pasirengę. Pirmajame Eurolygos
Alonso Gee - 10 tšk., 15 n.b.;
Nenadas Krstičius - 11 tšk., 12 n.b.;
David Andersen - 13 tšk., 11 n.b.;
Kevin Seraphin - 10 tšk., 9 n.b.;
Tabo Sefolosha - 7 tšk., 5 n.b.;
Ty Lawson - 7 tšk., 4 n.b.;
Jordan Farmar - 6 tšk., 2 n.b.;
Reggie Williams - 6 tšk., 2 n.b.;
Darius Songaila - 3 tšk., 1 n.b.;
Zaza Pačulija - 0 tšk., -2 n.b.;
Acie Low - 6 tšk., -6 n.b.
ture Dž.Farmaras pelnė 6 tšk. ir
surinko tik 2 naudingumo balus.
Lygiai taip pat pasirodė R.Viljamsas. Antrajame ture R.Viljamsas
nežaidė, o „Caja Laboral“ komandai tai visai netrukdė laimėti.
Viešas T.Losono nusivylimas
taip pat suprantamas. Lietuvos
krepšinio lygoje gynėjo vidurkis yra
5,3 tšk. Pirmajame Eurolygos ture
T.Losonas surinko 7 tšk. ir 4 naudingumo balus, antrajame ture šie
rodikliai buvo 7 ir 8. Per du mačus
įžaidėjas neatliko nė vieno rezultatyvaus perdavimo. Sutartį be išlygų
su „Žalgiriu“ pasirašęs S.Vymsas
žaidžia daug geriau už lokauto pabaigos laukiantį kolegą.
Pirmasis Eurolygos turas aiškiai
parodė, kas yra kas. 15 ar daugiau
naudingumo balų surinko 10 krepšininkų, praėjusį sezoną žaidusių NBA.
Tarp jų yra septyni europiečiai. Dešimtuke taip pat esantys Liublianos
„Olimpija“ naujokas Denis Grynas
(Danny Green) ir S.Vymsas lokauto
pabaigos nelaukia. Iš jos laukiančių
amerikiečių naudingumu išsiskyrė
tik Gdynės „Asseco Prokom“ puolėjas Alonzas Gi (Alonso Gee). Jis sąraše užėmė garbingą 10-ąją vietą.
Europos klubams šie faktai turėtų
būti gera pamoka ateičiai.
j/b įdomybės
pinigų pasaulis
Pinigų istorija:
nuo druskos iki popieriaus
J
Stasio Žumbio ir redakcijos archyvo nuotr.
ie buvo įvairaus
pavidalo - odos,
kriauklelių, grūdų,
aukso liejinių,
popieriniai, plastikiniai...
Tačiau visada buvo
žmonių geidžiami...
Pinigus pagimdė poreikis
Kai žmogus pastebėjo, kad
gali sumedžioti daugiau žvėrių
ar surinkti daugiau derliaus nei
pajėgus suvartoti, jam iškilo dvi
galimybės. Jis galėjo perteklių pasilikti sau, nors tos vertybės galėjo
nueiti perniek, arba tą perteklių
išsikeisti į ką nors kita. Jeigu medžiotojas turėjo per daug mėsos,
o jam trūko peilio, turėjo ieškoti
žmogaus, kuris mokėjo padaryti
įrankį, bet neturėjo ko juo pjauti.
Niekada nesužinosime, kas
pirmasis sugalvojo įvesti tarpinį produktą. Tokį, kuris tuo metu
bent jau vienam iš sandorio partnerių nebuvo reikalingas, tačiau
lengvai galėjo tapti naudingas
trečiam. Nežinia, kas tai buvo,
tačiau aišku, kad tai kažkas naudinga ūkyje. Medžiotojas negavo
trokštamo peilio, tačiau ramiai galėjo dairytis to, ko jam reikia, turėdamas tai, kas taip greitai negenda, pavyzdžiui, mėsos. Jis turėjo...
pinigų.
10
Egzotiški protėviai
Lietuvos banko Pinigų muziejaus eksponatas
10
Pinigų atsiradimą galima palyginti su tokiais kertiniais atradimais žmonijos istorijoje kaip
ugnis ar ratas. Pinigų dėka iki tol
izoliuotos gentys pradėjo bendrauti. Narsūs pirkliai leisdavosi į tolimas teritorijas ieškodami
naujų, įdomesnių gėrybių. Vystėsi
prekyba.
Netrukus buvo pastebėta, kad
mainų tarpininku nebūtinai turi
būti ūkyje pravartūs daiktai. Geriausiai tiko daiktai, kuriuos buvo
galima suskaičiuoti ar pasverti,
atsparūs ir nesunaikinami ir tokie
reti, kad visi jų troško. Išradingumui jų ieškant nebuvo ribų.
Kinijoje pinigus atstojo sraigių
kriauklytės (Cyprae moneta), Rytų Afrikoje - kaurų (moliuskų rū-
šis), Polinezijos salose - paukščių
plunksnų girliandos, džiovintos
žmonių ir gyvūnų kaukolės, retų
vabalų galūnės. Actekai vietoj pinigų naudojo kakavmedžio grūdus, persai - migdolus, etiopai pipirus, eskimai - džiovintas žuvis.
Itin įspūdingi buvo kai kurių Mikronezijos salų pinigai - didžiuliai
plokšti apvalūs akmenys su skyle
viduryje. Didžiausių skersmuo buvo per 4 metrus. Jie buvo naudojami itin svarbiems sandoriams.
Sidabras ir auksas
užkariauja pasaulį
Ten, kur gyveno daugiausia
piemenys, didžiausia vertybė pirmiausia buvo gyvuliai. Dar šiandien kai kuriuose Afrikos kraštuose
kraičio dydį nulemia karvių, ožkų
ar kupranugarių skaičius. Tolimuosiuose Rytuose ir Europoje buvo
labai vertinama druska. Šiaurės
Amerikos medžiotojai mokėdavo
bebrų kailiukais, Sibire ir Balkanuose panašią vertę turėjo kiaunių
kailis. Kroatijos valiutos pavadinimas kuna - tai anų laikų liekana.
Tokia mokėjimo priemonių
įvairovė labai apsunkino pirkėjų
gyvenimą. Jie patirdavo didžiulius
nuostolius, kai netinkamai pasirinkdavo prekę mainams. Tai, kas
viename regione buvo laikoma
didžiule vertybe, kitame - visai
neturėjo vertės. Daugelis prekių,
ypač gabentų didelius atstumus,
prarasdavo geriausias savybes.
Grūdai puvo, medžiagos gelto,
druska drėko.
Išeitį III a.pr.Kr. rado Mesopotamijos gyventojai. Už prekes ir paslaugas čia buvo mokama kruopščiai pasvertu sidabru. Tai buvo
šūvis į dešimtuką. Sidabras idealiai tenkino visas sąlygas, kokių tik
buvo tikimasi iš pinigų. Jis buvo
patvarus, vertingas, dalomas, jį
buvo lengva gabenti. Netrukus
žmonės suprato, kad dar geresnis
vertybių matas yra auksas. Abu
metalai taip sėkmingai išstūmė
kitas vertybes, kad nors mainai tebevyko toliau, pinigų sinonimais
tapo būtent jie. Ir neprarado šių
pozicijų daugiau kaip keturiasdešimt šimtmečių.
Atsiskaitant brangiaisiais metalais reikėjo ne tik derėtis dėl kainos, bet ir pasverti „pinigus“. Ir vėl
išeitis buvo rasta Lidijoje, įsikūrusioje dabartinės Turkijos teritorijoje. Jos valdovai sumanė ant aukso
liejinių išspausti ženklus, kurie nurodytų jų vertę. Taip VII a.pr.Kr. atsirado pirmosios monetos.
Dieviška prigimtis
Pirmųjų monetų atsiradimas
VII a.pr.Kr. gerokai palengvino
gyvenimą. Jomis netrukus ėmė
naudotis visas Viduržemio jūros
regionas.
Didžiausią indėlį tobulinant ir
propaguojant pinigus įnešė graikai. Jie ženklino pinigus ir darė
įrašus, kurie leido nustatyti vietą,
iš kur tie pinigai. Auksas ir sida
bras buvo tokie vertingi, kad net
smulkiausiomis monetomis buvo
galima atsiskaityti už nedidelius
pirkinius.
Jau V a.pr.Kr. graikai, gyvenę
dabartinėje Sicilijoje, pradėjo gaminti monetas iš bronzos ir kitų
pinigų metalų. Taip atsirado smulkūs pinigai arba monetos, skirtos
kasdieniam vartojimui ir pasižyminčios didesne nominalia verte,
nei joms pagaminti naudojamas
metalas.
Iš graikų metalinius pinigus
perėmė romėnai, o paskui ir kitos
Europos tautos. Romoje monetų
kalykla buvo įsikūrusi prie vienos svarbiausių deivių - Junonos
- šventyklos. Ši deivė buvo dar vadinama Patarėja, lotyniškai - Moneta. Šioje kalykloje iškalti apvalūs
pinigėliai pradėti vadinti monetomis. Taigi mūsų monetų kilmė
tikrai dieviška.
Kiauros monetos
Savą kelią pinigų link ėjo kinai.
Jie taip pat naudojosi metaliniais
pinigais, tik tai nebuvo brangieji
metalai, o pigi geležis ir varis.
Kinų pinigai buvo kastuvų,
peilių, kauptukų formos. Jų kalimas buvo sudėtingas, nepakako
kaip Europoje iškalti pinigus pagal
šabloną. Tačiau paklausa vis augo,
pamažu buvo paprastinami piešiniai, kol pagaliau atsirado labai
praktiški apskritimai su skylute viduryje. Nereikėjo nė piniginės, jie
būdavo suveriami ant virvelės.
„Kiauros“ monetos Kinijoje buvo naudojamos iki XX amžiaus.
cm
myk
Ne viskas auksas,
kas auksu žiba
Nuo tos akimirkos, kai Libijoje
buvo pradėtos kalti monetos su
ženklais, prasidėjo kova su pinigų padirbinėtojais. Atsirado pagunda tokius pat ženklus pradėti
kalti ant mažesnės vertės metalo
liejinių. Šis užsiėmimas buvo toks
pelningas, kad neatbaidydavo
net griežčiausios bausmės.
Graikijoje už pinigų padirbinėjimą grėsė plakimas rykštėmis, o nusikaltimui pasikartojus
- mirties bausmė. Viduramžių
Europoje padirbinėtojai būdavo
verdami alyvoje, laužomi įkišus
į ratą, mirtinai sutraiškomi, išbadomos akys, geriausiu atveju jie
galėjo tikėtis, kad bus nukirsta
ranka.
Iki šiol pinigų padirbinėjimas
laikomas rimtu nusikaltimu, už
kurį skiriami ilgi metai kalėjimo,
o Kinijoje ir islamo šalyse tokie
nusikaltėliai baudžiami mirtimi.
Paauksuoti ranteliai
Senovėje imtasi ir kitų saugumo priemonių. Pavyzdžiui,
pinigai būdavo kalami idealiai
apvalios formos. Papildoma apsaugos priemonė buvo rantuoti
monetų krašteliai. Tačiau padirbinėtojai išmoko įveikti ir šią
kliūtį.
Vis dėlto daug pastangų reikalaujantis darbas darėsi vis
mažiau pelningas. Todėl imta
tiesiog padirbinėti metalą, iš
kurio buvo kalamos monetos.
Viduramžiais auksu būdavo padengiami kiti metalai - sidabras,
varis, alavas. Išmanantys pirkėjai ir bankininkai netikrus pinigus atpažindavo patrynę juos į
vadinamuosius bandomuosius
akmenis.
Monetos, skirtos
ypatingoms progoms
Atėnų gyventojai V a.pr.Kr. nugalėjo persus iš iškalė specialią
monetą. Panašiai savo pergales
įamžindavo ir romėnai. Tradicija kalti proginius pinigus nunyko
viduramžiais, kai šalių valdovai
nusprendė, kad pakanka ir to, jog
monetose iškalti jų atvaizdai.
Renesanso laikų monetose
paminėtos ne tik garsios kautynės, bet ir monarchų sutuoktuvių
ir mirties, svarbių istorinių įvykių
datos. Ši tradicija išliko iki šiol. Kai
kurių valstybių centriniai bankai
leidžia ištisas serijas, kurios dažnai
visai nesusijusios su jų istorija ir
tradicijomis.
Rytietiška kilmė
Kinai jau VII amžiuje išrado
banknotus. Kadangi jie nenaudojo
brangiųjų metalų, nusprendė, kad
atsiskaitymo priemonė neturi būti
itin vertinga.
Sunkūs metaliniai pinigai vietos rinkoje buvo gana patogūs, tačiau jeigu prekeiviui ar pirkėjui reikėjo leistis į tolimą kelionę, ji tapdavo košmaru. Jam buvo sunku
tampytis tiek svorio, galėjo užpulti
plėšikai. Todėl iškilo būtinybė rasti
kitokį atsiskaitymo būdą.
Visa, kas genialu, yra paprasta.
Prieš išvykdami į kelionę pirkliai
savo pinigus patikėdavo pasitikėjimą pelniusiems valdininkams, šie
pateikdavo kvitus ir patvirtindavo
juos savo parašu. Prireikus pirklys
šį dokumentą galėdavo iškeisti į
grynuosius pinigus arba susimokėti juo už prekę.
Po dviejų šimtmečių kinų pirkliai sudarė sutartį dėl naujo kvitų
modelio. Tuo pat metu atsirado
pirmieji sudėtingi įrašai, saugantys
nuo padirbinėtojų.
Milijardai už dolerį
Pirmieji Europoje banknotai
buvo išleisti 1694 metais Anglijoje, juos išleido Anglijos bankas. Jis
įtikino anglus, kad patikėtų auksą
bankui ir garantavo banknotų turėtojams saugumą. Buvo siūlomi
8 procentai metinių palūkanų. Tokia sistema Anglijoje išsilaikė iki
XX amžiaus. Ją sugriovė pasauliniai karai, kai išmokoms padengti
valdžia ėmė spausdinti pinigus,
kurie nebuvo padengti auksu. Tai
atvedė prie infliacijos, tačiau ilgainiui vėl buvo sugrąžinti apsauginiai mechanizmai. Šito nepadarė
vokiečiai ir per keletą metų jų pinigai tapo beverčiai.
1923 metais už dolerį buvo
mokama 4,2 milijardo markių, atsirado 1 milijardo vertės banknotai. Po valiutos reformos markės
vertė buvo pagrįsta doleriu, kuris
buvo keičiamas į auksą.
Bankomatai pakeitė eiles
Kai vertingųjų metalų pinigai
buvo pakeisti popieriniais, jie patys tapo beverčiai, tačiau išsaugojo
materialinę vertę. Dar prieš 25 metus mažai kas įsivaizdavo, kad galima atsiimti atlyginimą nestovint
prie kasos ir neskaičiuojant pinigų
arba už ką nors sumokėti neišsitraukus piniginės. Persilaužimas
įvyko aštuntąjį dešimtmetį, kai atsirado banko kortelės.
1972 metais „Lloyd’s“ bankas
įrengė pirmąjį bankomatą, sujungtą su centriniu kompiuteriu.
Kortelės turėtojas galėjo automatiškai gauti informaciją apie savo
sąskaitą ir vykdomas finansines
operacijas. Pirmąją visapusio aptarnavimo telefonu sistemą 1989
metais įvedė „Midland“ bankas.
11
Pagal užsienio spaudą Atsiradus banko kortelėms ir bankomatams, pinigų gyvenimas visiškai pasikeitė
/
11
J/b reiškiniai
paslaptinga būsena
Letargas - liga ar kietas miegas?
M
12
okslininkams iki
šiol yra paslaptis,
kodėl žmogus
staiga užmiega ir
atsibunda tik po metų, dvejų
ar net dvidešimties. Žinoma
tik tai, kad jis gali užklupti
bet kuriuo paros metu. Tokią
būseną dažniausiai sukelia
streso situacijos, be to, tai
gali užklupti tiek vyrus,
tiek moteris. Tai letargija
(gr. lethargia - užmarštis,
neveiklumas) - liguista
būsena, panaši į kietą miegą.
Rekordas - 42 metai
Australijos ūkininko Džono Minskio žmona, praėjus metams po vestuvių, susirgo reta
letargo forma, kuri pasireiškia būtinybe miegoti dvidešimt tris valandas per parą. Nuo
to laiko jau ketverius metus ji taip ir elgiasi.
Vieną valandą per parą moteris būna hiperaktyvi ir spėja atlikti visus namų ruošos darbus. Beje, jos vyrą tenkina tokia situacija ir jis
nelinkęs nieko gyvenime keisti net ir žinodamas, kad žmonos liga - neišgydoma.
Rusijos televizija prieš keletą metų pranešė apie Sankt Peterburgo gyventoją, metalurgijos pramonės darbininką, kuris dar 1983
metais netikėtai susirgo letargija tiesiog parduotuvėje, stovėdamas eilėje prie mėsos.
1992 metais jis pabudo jau visai kitoje
valstybėje, kitame mieste... Žmogus ilgai
gulėjo ligoninėje, o iš jos išėjęs į gamyklą
nebegrįžo. Nepaprastai greitai prisitaikęs
prie naujos situacijos, jis tapo verslininku ir
dabar pats užsiima mėsos gaminių perdirbimu ir prekyba.
Ilgiausio letargo miego rekordas priklauso Šveicarijos gyventojai Karolinai Olson.
1876 metais, grįždama iš mokyklos, keturiolikmetė Karolina paslydo ant ledo ir stipriai
susitrenkė galvą. Mergaitė buvo nuvežta į ligoninę, jai buvo diagnozuota letargija.
Medikai jos negalėjo pažadinti net
elektros srove. Karolinos letargo miegas
truko 42 metus. Ir nors atsibudusiai jai buvo jau 56-eri, ji atrodė kaip 25-erių. Moteris grįžo į normalų gyvenimą ir 1950 metais, būdama 88-erių, mirė.
12
Vaikas moters kūne
JAV 1996 metais po 17 metų letargo miego sąmonę atgavo Greta Stargi iš
Denverio miesto. „Nekaltas vaikelis itin patrauklios moters kūne“ - taip Gretą vadino
medikai. Viskas dėl to, kad 1979 m. trejų
metukų mergaitė pakliuvo į automobilio
katastrofą, joje žuvo mažylės seneliai, o
pati ji užmigo net 17-ai metų.
„Neįtikėtina, bet faktas - G.Stargl smegenys liko nepažeistos, - sakė šveicarų neurochirurgas Hansas Dženkinsas. - 20-metė
gražuolė atrodo kaip suaugusi moteris,
tačiau intelektas ir naivumas - kaip 3 metų
vaiko“. Greta labai domėjosi aplinka ir norėjo viską kuo greičiau pažinti, tačiau gana
dažnai pakliūdavo į pavojingas situacijas.
„Kartą mes nuėjome į parduotuvę, - pasakoja Gretos mama Doris. - Aš ją paleidau iš
akių tik akimirkai, o atsisukusi pamačiau, kad
Greta jau eina išėjimo link su nepažįstamu
vaikinu. Paaiškėjo, kad jis pasiūlė Gretai nueiti į jo namus bei kaip reikiant pasismaginti, ir
ji mielai sutiko. Mergina juk negalėjo net įsivaizduoti, ką tas vaikinas turėjo galvoje“.
Nervų savisaugos būsena
Anot žmonių, patyrusių letargo būseną, ilgalaikio miego metu jie girdi garsus
ir užuodžia kvapus, tačiau negali net pramerkti akių: visas kūnas tampa lyg švininis
ir atsisako paklusti. Tuomet - kažkoks lengvas judesys, lyg kažkas nematomas glostytų veidą, - ir jie prabunda.
Žinomas rusų akademikas Ivanas Pavlovas, daug laiko skyręs letargijos tyrimams, aiškino, kad tai - didžiųjų smegenų
pusrutulių žievėje esančio judėjimo aparato ilgalaikis patologinis sąstingis.
I.Pavlovo manymu, letargas susijęs su neveiklumo dominavimu galvos smegenų žievėje. Iki tam tikros ribos išsekusios nervinės
smegenų ląstelės turi savybę pereiti į vadinamąją savisaugos būseną, ir tik taip nežūva.
Žmonės,
kuriems ne kartą
pasireiškė
letargo miegas, neretai
gali nuspėti jį artėjant pradeda skaudėti galvą,
apima silpnumas, jie
jaučiasi sugniuždyti
Letargo priepuolis nuspėjamas
Lyginant elektroencefalogramą, padarytą miegančiam žmogui, ir encefalogramą žmogaus, ištikto letargijos, net su medicina nieko bendra neturinčiam asmeniui
į akis kris akivaizdus jų skirtumas.
Fiziologinis miegas turi dvi fazes. Pirmoji - vadinamoji lėtojo miego fazė, kuriai
būdingi lėti elektros virpesiai smegenyse.
Antroji fazė - vadinamasis lėtasis miegas. Jo metu smegenyse fiksuojami dažni
mažos amplitudės elektros virpesiai. Įdomiausia, kad letargo miego metu encefalograma nesiskiria nuo būdraujančio žmogaus - encefalografas neužfiksuoja nė vienos fazės miego požymių.
Encefalografas rodo, kad smegenys
reaguoja į mažiausią dirgiklį, pavyzdžiui,
šnabždesį, šviesą, kvapą. Tik išoriškai tai
niekaip nepasireiškia - atrodo, kad žmogus kietai miega. Atgaivinti letargo ištikto
žmogaus beveik neįmanoma ir, tiesą sakant, labai pavojinga.
Žmonės (o tokių klinikinėje praktikoje sutinkama dažnai), kuriems ne kartą pasireiškė
letargo miegas, neretai gali nuspėti jį artėjant
- pradeda skaudėti galvą, apima silpnumas, jie
jaučiasi sugniuždyti. Priepuolį dažnai sukelia
nervinis sukrėtimas. Psichikos trauma, sukėlusi tokią būseną, gali būti ir labai didelė, ir visai
nereikšminga, nes tokie žmonės net į paprasčiausius gyvenimo sunkumus reaguoja neadekvačiai, jų reakcija būna labai audringa. Patologinio miego metu jie „išsijungia“, pabėga
nuo jiems per sunkių gyvenimo išbandymų.
Paslaptis buvo atskleista 2004 m. rugsėjo 3 d. Anglijoje, Kamburno miestelyje,
po devynerių metų miego atsikėlė vietinės
bažnytėlės kunigas Lorensas Baijesas. 47
metų vyras, po pramiegotų metų nepasenęs nė diena, atsisakė bendrauti su žiniasklaidos atstovais, bet pažadėjo, kad greitai
parašys knygą, kurioje papasakos apie gėrio ir blogio kovą, kuri vyko už jo sielą.
Komos, kurią sukelia sunkūs fiziniai sužalojimai, medicininiai simptomai beveik tokie patys, kaip ir letargija sergančių žmonių.
Pavyzdžiui, įdomus atvejis nutiko 42-ejų policininkui Gariui Dokeriui iš nedidelio Tenesio miestelio (JAV). 1988 m. įvyko tragedija
- girtas psichikos ligonis šovė Gariui į galvą
(pirma jis pagalbos telefonu iškvietė policiją, o tada apšaudė atvykusius pareigūnus).
Iki pat 1996 m. G.Dokeris gulėjo neatgaudamas sąmonės. Prie jo lovos budėjusi
sesuo pasakojo, kad staiga išgirdo brolį kažką neaiškiai murmant. Ji pamėgino jį pa-
Žinomas rusų akademikas Ivanas Pavlovas aiškino, kad
letargija - tai didžiųjų smegenų pusrutulių žievėje esančio
judėjimo aparato ilgalaikis patologinis sąstingis
kalbinti ir, dideliam jos nustebimui, sulaukė
visiškai rišlaus ir logiško atsakymo. Vėliau
G.Dokeris jau pats laidė juokelius ir klausinėjo. Po to paskambino motinai ir broliui
bei pasikvietė du sūnus, kuriuos pastarąjį
kartą matė, kai jiems tebuvo 5-eri ir 12 metų. Pokalbiai su medikais ir artimaisiais be
pertraukos tęsėsi 18 valandų. Stebėjusiems
šią sceną kilo įspūdis, kad Garis stengiasi išsikalbėti už visus tyloje praleistus metus.
G.Dokeris buvo įsitikinęs, kad už palatos sienų - 1988-ieji ir JAV prezidentas vis dar
Reiganas. Beje, pamatęs sūnus jis nuoširdžiai
stebėjosi, kaip per tokį trumpą laiką jie taip
stipriai paaugo. Siurprizų pateikė ir Gario atmintis. Jis visiškai nebeprisiminė, kad tarnavo
policijoje, kad jį sužeidė tarnybos metu. Jis
niekaip negalėjo suprasti, kodėl atsibudo ligoninėje, tačiau akimirkos teprireikė, kad pasakytų savo automobilio spalvą, draugų vardus
ir žirgus, kuriais kadaise taip mėgo jodinėti.
Stebuklingas G.Dokerio pasveikimas
tapo tikra staigmena medikams ir visiems
besidomėjusiems jo likimu. Mokslininkai
iki šiol bando išsiaiškinti, ką jautė Garis visus šiuos metus ir kas jį prikėlė. Kai kurie
medikai tvirtina, kad G.Dokerį buvo ištikusi paprasčiausia koma. Ir nors medikai
pabrėžia, jog Gario atvejis yra unikalus ir
nereikia tikėtis, kad tai greitu metu pasikartos. Žmonės, susidūrę su letargija šeimoje, įgijo tikėjimo, kad tai dar ne pabaiga
ir letargijos paslaptys bus atskleistos.
Parengta pagal užsienio spaudą
cm
myk
j/b refleksai
aromatai
B
EPA-Eltos nuotr.
aimės
nekeliantys
požeminiai
garažai, niekada
nepavargstantys
darbuotojai ir noriai
perkantys klientai:
subtiliais aromatais
įmanoma reguliuoti
mūsų elgseną.
Vasara buteliuke
Laboratorijoje mažame rudame
buteliuke pasislėpė vasara. Cebelein
atsukus kamštelį, į skystį panardinus
popieriaus juostelę ir ją ištraukus,
pasklinda apsauginio kremo nuo
saulės kvapas. Ir staiga pakvimpa
vasara: žolę ir nuogą odą skiria tik
patiestas rankšluostis, saulės maloniai nuvargintas kūnas tingi judėti,
niežti uodų sugeltos vietos...
Barbara Cebelein yra firmos
„Drom“, įsikūrusios Bajerbrune
prie Miuncheno, parfumerė. Firma individualų kvapą suteikia
viskam - tiek elegantiškiems kvepalams, tiek tualeto gaivikliui,
net ligoninių, lėktuvų salonų ir
parduotuvių orui.
Verčia pamiršti baimę
Kvapai turi veikti ligonius, keleivius ir pirkėjus. Kaip ir tas saulės kremas: jo aromatas naudojamas daugelyje kelionių agentūrų, nes užsisakydamas kelionę klientas mintimis
jau guli saulėtame paplūdimyje.
Kvapai žmones valdo - pažadina prisiminimus, suteikia žvalumo
arba mieguistumo, kai kurie net
priverčia pamiršti baimę.
Poveikis per nosį
Rinkodaros strategai atrado
kvapų galią ir juos tikslingai naudoja. Cukrainėse vanilės aromatas
kelia apetitą, parduotuvėse sklindantys gėlių kvapai pirkėjus skatina pirkti, o automobilių salonuose
puikios kokybės odos kvapas užmaskuoja gumos smarvę.
„Optiškai ir akustiškai mus jau
veikia daugybė dirgiklių, - sako Hansas Hatas iš Bochumo universiteto. Dabar pramonė suprato, kad gali nepastebimai veikti žmones per nosį“.
Gynėjų pasibaisėjimas
Regis, apskaičiavimai pasiteisina. „Jei parduotuvėje vidury
žiemos kvepia pavasariu, naujoji
Kvapų galia -
akimi nepastebima, bet juntama
kolekcija pradedama pirkti daug
anksčiau“, reklamuojasi viena firma. Patalpų gaiviklių gamintojas
teigia, kad aromatų ir kvėpinimo
prietaisų paklausa auga.
Kvapnusis sprogimas
Tačiau kvapų debesys plinta
toliau. Apsvaigę nuo subtilių kvapų, žmonės turi nebesijausti nejaukiai šaltose betoninėse erdvėse. Frankfurto oro uoste kondicio­
nieriai į du laukiamuosius jungiantį tunelį purškia pipirmėčių ir
rozmarinų aromatus. Miuncheno
metro valomas priemone, kurioje
yra mikrokapsulių su kvapais; keleiviams ant jų užlipus, kapsulės
sprogsta ir perone pasklinda raminamasis kvapų mišinys.
Kad mokiniai ir tarnautojai
geriau susikauptų, klasėse ir biuruose jie kvėpuoja eteriniais levandų ar citrinų aliejais.
Nuo kvėpavimo nepabėgsi
Subtilių kvapų įtakos išvengti
negali niekas, jie veikia per pasąmonę, visiškai nepastebimai. Viešose vietose kvepalai dozuojami
taip, kad būtų beveik nejuntami. Ir
net jei klientai ką pastebi, apsisaugoti nuo kvapų įtakos jie negali.
„Kvapas - kvėpavimo brolis,
su juo jis įeina į žmones, jie negali nuo jo apsiginti“, - romane
„Kvepalai“ rašo Patrikas Ziuskindas. Šis pastebėjimas moks-
liškai yra visiškai teisingas.
Žmonės gali užmerkti akis ir užsikimšti akis, tačiau norėdami įkvėpti oro, jie turi leisti jam pereiti per
nosį. Kvėpuoti per burną galima tik
trumpai, kvapų molekulės per ryklę
vis tiek prasiskverbia iki nosies gleivinės, kur, veikdamos atitinkamus
receptorius, sukelia elektros impulsus, o šie per nervus pasiekia smegenis - tiesiogiai ir stipriau nei vizualiniai ar akustiniai dirgik­liai.
Pavlovo refleksas?
Tuo tarpu informacija, patenkanti per uoslės molekules, yra
nekontroliuojama, ji eina tiesiai į
smegenų zoną, kurioje kyla emocijos ir reguliuojami prisiminimai.
Todėl smegenyse prisiminimai
ypač kvapnūs: ligoninė su dezinfekcijos priemonių kvapu, Kalėdos su cinamonų, atostogos prie
jūros su saulės kremo aromatu.
Pakanka kvapui dvelktelėti, kad
atmintyje vėl iškiltų seni įvykiai,
net jei praėjo daug metų.
Mokslininko Hato nuomone,
tai panašu į Pavlovo refleksą: saulės kremas sukelia vasaros ilgesį, ir
žmogus nieko negali pakeisti.
Sportininkų dopingas
Kvapas gali paveikti, kad pirkėjai parduotuvėse jaustųsi gerai,
ilgiau pasiliktų ir dėl to greičiau
ką nors nusipirktų. Bet tik tas,
kam patinka puskojinės, jas ir
nusipirks, tik alkaną vanilės kvapas paskatins užeiti į konditerijos
parduotuvę.
Tačiau kvapai veikia ne tik
psichiką, bet ir kūną. Eterinis pipirmėčių aliejus, kaip nustatė
amerikietis psichologas Brajenas
Raudenbušas, gali būti dopingas:
veikiami kvapo, sportininkai bėgo
greičiau ir padarydavo daugiau
atsispaudimų. O jazminų kvapas,
pasak B.Raudenbušo, gerina miegą. Tačiau ar parduotuvėje skleidžiami kvapai nekenkia sveikatai?
Levandų stebuklas
Fiziologas Hatas pats užpatentavo kvepiančius vaistus. Pelės, pauosčiusios jazminų aromato, iškart
užmiega; panašaus efekto Hatas
tikisi ir iš žmogaus. „Kvapas, ko gero, veikia 10 kartų stipriau už valiumą“, - sako jis. Bet klinikiniai tyrimai
dar nebuvo atlikti.
Stebuklingiausias kvapas, atrodo, yra levandų: jis ramina ir
kartu didina gebėjimą susikaupti.
Japonų mokslininkai nustatė, kad
jų kvapas biurų tarnautojams padeda išlikti žvaliems po pietų, kai
paprastai apima snaudulys.
Poveikis per prievartą?
Paaiškinti tokį tiesioginį fizinį
poveikį kol kas yra sunku. Priešingai nei uoslės refleksas, kaip
saulės kremo atveju, kuris veikia
tiesiai emocijų centrą smegenyse,
kvapų molekulės kelias vykstant
fiziologiniams procesams yra sudėtingesnis. Be to, aromatinės medžiagos per plaučius gali patekti į
kraują ir iš ten veikti raminamai.
Nors kvapai biuruose, mokyklose ir metro dozuojami daug silpniau nei per operacijas, vartotojų
teisių gynėjai kritikuoja kvepalų
naudojimą šiose vietose - juk tai
poveikis per prievartą, ir niekas to
negali išvengti.
Kritiškai vertinamos ir kitos oro
gaiviklių panaudojimo sritys, nes
žmonės dažnai net nenujaučia
apie manipuliacijas kvapais. Ypač
smerkiamas bandymas klientams
sukelti neteisingas iliuzijas. Tarkim,
kai kepyklėlėje kvepia kepamos
šviežios bandelės, tai kvapas yra
autentiškas. Bet jei jos tik paskrudinamos, o dirbtiniu kvapu sukeliamas įspūdis, esą jos tikrai kepa, tai
jau yra žmonių klaidinimas.
Alergijos pavojus
Ir Vokietijos aplinkosaugos tarnyba susirūpinusi stebi didėjantį
„oro dizaino prietaisų“ naudojimą.
Kvapiosios medžiagos labai dažnai
sukelia alergijas. Todėl ES mokslinis konsultacinis komitetas nurodė, kad kosmetikos gamintojai ant
pakuočių privalo nurodyti 26 alergenus. Ar kvapiosios medžiagos
yra tokios pat pavojingos kaip kai
kurios kosmetikos priemonės, kol
kas nenustatyta.
Patalpų gaiviklių gamintojai
argumentuoja, kad jie jas naudoja tokiomis mažomis dozėmis, jog
pavojaus sveikatai nekyla. Tačiau
medikai tuo abejoja: jei žmogų
nuolat supa sintetiniai ar natūralūs
kvapai, alergijų tikimybė išauga.
Dantų kabineto baimė
Dantų gydytoja Gabrielė Marvinski savo kabinete Bochume
purškia apelsinmedžių aliejų. Jos
pacientai yra žmonės, kurie nepaprastai bijo gydytis dantis. „Daugelis vaikystėje ar jaunystėje pas
dantų gydytoją patyrė traumą,
- sako Gabrielė. - Užuodę
specifinį gydytojo kabineto kvapą,
jie iškart pajunta pirmykštį siaubą“.
Ar tai neišvengiama?
Vienos universiteto mokslininkai
mano radę priemonę nuo baimės
reflekso. Mokslininkai odontologų laukiamuosiuose 200 pacientų
privertė uosti apelsinų ar levandų
kvapą jiems to nežinant. Nors visi
kentė panašius skausmus, pacientai,
veikiami aromatų, akivaizdžiai mažiau bijojo sėstis į dantisto kėdę. Gydytoja G.Marvinski, pati dalyvavusi
eksperimente, tikisi, kad kvapiosios
medžiagos užgoš vaistų kvapą ir neleis refleksiškai kilti baimei. Sėkmė
yra aiškiai matoma. „Daugelis mano
pacientų paprasčiausiai nebebijojo“, - teigia medikė.
Parengta pagal užsienio spaudą
/
13
13
j/b žaidimai
galvosūkiai
kakuro
kryžiažodis
Pagalbinės skaičių sumų reikšmės
3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+6
4=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+5
16=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5
Praėjusios savaitės
kryžiažodžio atsakymai
Vertikaliai: Miau. Šatenė. Lipynė.
Ožys. Danas. Lavoninė. Lututė. Dyla. Rato.
Kuba. Supo. Pylė. Merė. Uodega. Sora.
Žolėtas. Klapatė. Milo. Avižuolė. ITAR.
Liekana. Kitamanė. Rama. Kasa. Usas.
Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip,
kad jie sudarytų atitinkamų„raktiniuose“ kvadratėliuose nurodytų skaičių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu.
Parengė : „Galvosūkių klubas”
Horizontaliai: Pakelė. Vidury.
Patalpa. Er. Pynutė. Paka. NATO. Savam.
Mėsė. Motina. Kerėža. Dura. Uolybė.
Moka. Žala. Žilis. Šyva. Uolëta. Aso. Solo.
Naudė. Imu. Esi. Petitas. Nuoga. Ana.
Ėdė. Asirės.
Pažymėtuose langeliuose:
Didelis kamuolys.
Praėjusios savaitės prizą dailininko Antano Martinaičio
dailės albumą laimėjo
Jūratė Norvaišienė (Kaunas).
(Dėl prizo prašome skambinti
tel. 261 09 11)
Spręskite kryžiažodį ir laimėkite:
dailininko Adomo Jacovskio
dailės albumą
Kryžiažodžio atsakymą siųskite
SMS žinute numeriu 1390
iki spalio 31 d.
14
Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas
Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS
VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).
Praėjusios savaitės
GALVOSŪKIO atsakymai
Žinutės kaina - 1 Lt.
Laimėtoją paskelbsime kitame numeryje.
SPALIO 31-LAPKRIČIO 6 D.
horoskopas
AVINAI neturėtų nusiminti,
LIŪTAI po tam tikros pertrau-
jeigu jų sumanymai iškart neįgauna materialaus pavidalo.
Viskas pavyks, jei ne šią savaitę, tai kitą tikrai! Anksčiau ar vėliau, bet Fortūna jums
nusišypsos, tad nenuleiskite rankų ir neatsisakykite užsibrėžtų tikslų. Jus parems
bičiuliai.
kos pagaliau galės nusiteikti
rimtam darbui ir rengti naujų
profesinių aukštumų šturmavimo strategiją. Kitą savaitę sėkmingai realizuosite
savo sumanymus, tik reikia kuo protingiau
išnaudoti palankų metą. Jūsų idėjos padarys didelį poveikį ateičiai.
JAUČIAI tikriausiai pano-
MERGELĖS imsis darbų,
rės pakeisti darbą arba profesiją, ir tokia galimybė atsiras
kitą savaitę. Jums į galvą gali ateiti mintis, kad senojoje darbovietėje jau viską
pasiekėte. Nauja vieta bus puikus tramplynas naujiems sumanymams. Dabartinis laikotarpis itin palankus kūrybinių
profesijų žmonėms.
ŠAULIAI turės progą sėk­
mingai palypėti karjeros laiptais. To laidas bus sąžiningas ir
aktyvus jų darbas. Vyresnybė nešykštės
jums pagyrų ir dar labiau ims vertinti jūsų
profesionalumą. Įtemptas darbo grafikas
neturėtų būti nepakankamo dėmesio savo šeimai priežastis.
OŽIARAGIAI kitą savaitę
kuriuos vainikuos didžiulė sėk­
mė. Kitą savaitę jums vertėtų
gerai apmąstyti praeitį ir pagalvoti, kaip
atsikratyti žalingų įpročių, įkyrėjusių stereotipų darbe ir sudaryti prielaidas naujiems laimėjimams. Tik nepersistenkite, gal
nėra būtinybės viską keisti iš pagrindų.
turi iš pagrindų peržiūrėti savo
elgesį tiek darbovietėje, tiek už
jos ribų. Pagalvokite, gal nepakankamo
savitarpio supratimo priežastis yra jūsų
griežtumas. Atminkite, kad agresyvus elgesys ne visada duoda teigiamų rezultatų.
Pasistenkite sušvelninti santykius su aplinkiniais.
SVARSTYKLĖS neturėtų
VANDENIAI turės progą at-
klausimus, susijusius su profesine veikla. Tikriausiai gausite
naują vyresnybės įpareigojimą. Ji jus vertina kaip patyrusį ir atsakingą darbuotoją.
Tie, kurie eina aukštas pareigas, turėtų būti atidesni savo pavaldiniams.
ignoruoti aplinkinių žmonių
patarimų. Atsižvelkite į tai, ką
sako artimieji, ir jums ateis į galvą svarbi
idėja, kuri ateityje gerokai išplės jūsų galimybes. Venkite beprasmiškų ginčų, daugiau dėmesio skirkite vyresnių giminaičių
nuomonei, ir tada viskas klosis kuo puikiausiai.
sikratyti sunkių įsipareigojimų.
Jums dabar prasideda įdomiausias per visus šiuos metus laikotarpis, kuris
leis pasiekti darbo laimėjimų ir praturtėti
tiek dvasiniu, tiek materialiniu požiūriu. Jūsų finansinė padėtis pagerės, galėsite įgyvendinti visus savo sumanymus.
VĖŽIAI greitai susiorientuos
SKORPIONAS kitą savaitę
tre. Šis dėmesys jums bus toks
malonus, kad jo atsisakyti bus
nelengva. Nereikia stengtis iškart sutvarkyti visų reikalų, galite pražiopsoti kažką svarbaus, kas vėliau labai praverstų. Dirbkite
neskubėdami ir labai gerai, už tai vyresnybė
jums atsidėkos nemaža premija.
DVYNIAMS seksis spręsti
ir supras, ką dabar reikia padaryti bendram labui. Tokia vertinga savybė bus tiesiog neįkainojama
jums ir jūsų kolegoms. Kitą savaitę jūs būsite neabejotinas lyderis sprendžiant darbo klausimus, bet tai pareikalaus didesnės
atsakomybės.
14
bus ypač aktyvus ir optimistiškai nusiteikęs. Partnerystė padės pagerinti jūsų padėtį. Bet ir jūs turėsite kaip reikiant padirbėti, kad pasiektumėte norimą rezultatą. Atsiras palanki galimybė ištaisyti neseniai padarytas klaidas
dėl kvailumo.
SKORPIONAS
Aktorius Vytautas PAUKŠTĖ
(lapkričio 2 d.)
Dainininkė Rosita ČIVILYTĖ
(lapkričio 4 d.)
Fotomenininkas
Algimantas ALEKSANDRAVIČIUS
(lapkričio 3 d.)
Sauliaus Venckaus nuotr.
ŽUVYS atsidurs dėmesio cen-
cm
myk
j/b žūklė
Š
į savaitgalį
spiningininkai
jau gali realiai
įsitikinti, ar
pildosi prognozės,
kurios paprastai
pažeriamos po
pirmųjų šalnų, šerkšnu
pasidabruojančių pievų
žolynus, ir teigia, kad
didelės ir mažos lydekos
lyg pagal komandą
susirenka priekrantėje ir
užima pozicijas, iš kurių
patogu stebėti krantą.
zonos
Viktoro Armalio nuotr.
Pavojingas
varlinėjimas
Viktoras ARMALIS
Prieglobstis - vandenyje
Varlės vėliau už ežius ima
ruoštis žiemos letargui, tačiau jų
drėgna oda labai bijo šaltuko, todėl kaipmat ima skilinėti. Šis signalas kvaksėms geriau už bet
kokius argumentus įsakmiai liepia
ieškoti prieglobsčio vandenyje. Jei
varlė užsižiopsos ir nesikraustys į
vandenį, kol spustelės rimtesnis
šaltis, rizikuoja sušalti į ledo gurvuolį, kuris stuktelėjus subyra į
gabaliukus, o iš jų jau nebesurinksi buvusio varliagyvio. Todėl pakutentos šalnų varlės mikliai skuta link vandens ir neria į saugias
vieteles. To momento ypač laukia
spiningininkai, nes plėšriąsias žuvis, ypač lydekas, kaip magnetas
traukia galimybė paragauti lengvo grobio. Kol stryktelėjusi į vandenį varlė pasieks saugią vietelę
tarp vandenžolių ar įsiraus į dumblą, jai tenka įveikti pavojingą
zoną. Čia nėra kada varlinėti, nes
lydekos plauko daug greičiau už
pačias eikliausias varles ir be vargo pastveria plaukikes nuo vandens paviršiaus. Beje, sučiumpa ir
palei dugną, jei varlė dar nebūna
spėjusi pasislėpti. Tad spalio pabaiga - metas, kai varlės atsiduria
tarp dviejų ugnių.
Geriausios pozicijos
Šalnų genamos varlės kitos
išeities neturi ir nepaisydamos
„kryžminės ugnies“ beatodairiškai liuoksi nuo krantų tiesiai lydekoms į panosę. Tačiau ne visos
vietos lydekoms patogios medžioti varles. Jei ežere nėra atabradų, o iškart už meldų juostos
prasideda vandenžolių atvašynai,
tai tokiose vietose lydekos netu-
ri jokių šansų. Varlės skverbiasi į
augalijos tankmę, susiranda priedugnėje patogias vieteles ir atsiduoda palaimingam letargo miegui iki pavasario. Kitas reikalas, jei
ežere - ne vienas lėkštas atabradas, kaip Luodyje ar Lukste, kur
iki meldų juostos reikia gerą dešimtį metrų gautis, o paskui dar ir
už jos reikia dugnu nuropoti tokį
pat atstumą iki pirmosios gelmės,
kur prasideda ant dugno paklotas
vandenžolių kilimas. Todėl spiningininkai turi kruopščiai rinktis vietas, kur lydekoms patogu užimti
pozicijas, ir gaudyti margašones
tik ten, o ne kur pakliuvo.
Patyręs Dūkšto ežero spiningininkas Janis Lopeta teigia, kad
geriausiai varliaujančias lydekas
meškerioti iš valties. Margašonės
paprastai rikiuojasi atsukusios
galvas į kranto pusę, kad galėtų stebėti vandens paviršių ir
storymę. Jei lydekos sukinėtųsi
chaotiškai, tai nepastebėtų pusės varlių, neriančių į gelmę nuo
kranto. Tačiau atidžiai sekančios
pakrantes lydekos pačios nepajunta, kaip pakliūva į rizikos
grupę ir tampa medžiojamos.
J.Lopeta teigia, kad prie varliaujančių lydekų galima priplaukti
labai arti, tačiau tai daryti nebūtina. Užtenka atsiirti nuo ežero pusės iš įlankos su atabradu žiotyse
ir išmesti inkarą. Lydekos būna
Vyniok ant ūso
Patikimas pakirtimas
Spiningininkai, dažnai gaudantys sterkus, gerai žino, kad
šios žuvys, atplukdytos prie valties ir pamačiusios meškeriotoją, dažnai netikėtai plačiai išsižioja ir masalas iššauna iš jų
žiomenų kaip akmenukas, paleistas laidyne. Tokios staigmenos neretos, mat sterkų žiomenys - vienas kaulas,
kabliukai į juos sminga prastai, jei žuvis pakirsta
silpnai, tai jai užtenka paleisti masalą ir ji jau laisva.
Kartais nepadeda ir stiprus pakirtimas, kai kabliuko
geluonis pataiko į ypač kaulėtą vietą. Todėl ekspertai
rekomenduoja naudoti „Lucky John“ galvakablius su
specialios formos „VMC Barbarian“ vienšakiais kabliukais, skirtais gaudyti stambias plėšriąsias žuvis. Šie kabliukai labai tvirti, o specialios formos geluonis puikiai sminga į kaulinius audinius.
Žūklės prognozė:
50 proc. teisybės
Geriausias laikas žūklei
pagal kibimo kalendorių š.m.
Guminukai
su žaliomis
uodegomis,
ypač „Lucky
John“ modelis
su dviguba
uodega, po šalnų
puikiai gundo
varlinėjančias
lydekas
taip užsiėmusios varlių sekimu,
kad atokiau plaukianti valtis, kuri kitu metu verstų suklusti, dabar joms nė motais. Žinoma, kad
meškeriojimas būtų sėkmingesnis, geriau masalą užmesti iš toliau. Užkibusių lydekų blaškymasis giminaičių taip pat nebaido,
nes varles medžiojančios lydekos
elgiasi labai triukšmingai ir atakuoja grobį sekliose vietose taip,
kad tik purslai tykšta. Nuo kranto
gaudyti lydekas neproduktyvu.
Lydekos tuojau pastebi krantu
sliūkinantį spiningininką ir pasitraukia. Nuo kranto meškeriojama tik upėse ir tvenkinukuose,
kur neįmanoma plaukioti valtimi.
Varlių imitacijos
Spiningininkai naudojami
šiuo laikotarpiu, kuris kartais
trunka dvi savaites, o kartais,
ypač progresuojant šaltam orui,
vos kelias dienas, naudoja arba
universalius masalus, arba tokius,
kurie sudaro specialią, naudojamą dažniausiai tik trumpą sezono periodą spiningo masalų
grupę. Masalas lydekoms vilioti
turi būti gana masyvus, kad galima būtų jį užmesti reikiamu atstumu. Čia labai paranki klasikinė
blizgė vartiklė. Deja, dažniausiai
sunkesnę nei 8-10 g vartiklę tokioje žūklėje panaudoti keblu,
nes vidutinis žūklavietės gylis
dažniausiai siekia pusmetrį. Spiningininkai sukasi kaip įmanydami ir naudoja blizges, kaldintas
iš plonų metalo lakštų. Tokios
blizgės puikiai vartosi pačiame
vandens paviršiuje ir tampa idea­
liu lydekų atakų taikiniu. Tačiau
pastaruoju metu klasikinius masalus išstumia tikroviškos varlių
imitacijos iš plastiko ir specialūs
vobleriai. „Salmo“ ekspertai teigia, kad veiksmingiausi priekrantės masalai tie, kurie panašūs į
lydekų medžioklės objektą, t.y.
į tikrą varlę. Mūsų krašte varlės
būna žalios ir rusvos. Tiksliau, jų
nugarėlės, o papilvės - baltos arba gelsvos. Tad lydekas šiuo metu galima vilioti visais masalais,
kurie nudažyti minėtomis spalvomis. J.Lopetos nuomone, priekrantėje puikiai tinka visi balti
guminukai (ypač apniukusiomis
dienomis), nes lydekoms jie primena baltas varlių papilves. Tačiau, kai dangus debesuotas su
pragiedruliais, skaidriame vandenyje balta spalva gali lydekoms
atrodyti įtartinai ryški, todėl patariama naudoti žalsvus masalus. Ypač žalsvai perlamutrinius
ir rusvus guminukus - varlytes,
kurios seklumoje labai efektingai
maskatuoja kojytėmis. Tokie „Lu­
cky John Twin Tail Grub“ guminukai ypač efektingai atrodo pluk-
Spalio
29 d.
9.30-10.30,
16.00-18.30 val.
Spalio 30
d. 9.00-11.00,
17.30-19.30 val.
Dosjė
Paviršiumi bulksintis „LJ Bubble Poper“ puiki varlės imitacija, naudojama pačiose
sekliausiose vietose
Lankstus beliežuvis „Lucky John“ modelis
skrieja toli ir labai efektingai vinguriuoja
virš vandenžolių kilimo
Apniukusiomis dienomis ryškus „LJ Gripp
Crank“ pilvočius, tingiai viksnojantis striuka
uodega, priekrantėje matomas iš toli
domi užverti ant „skraidančios
lėkštės“ formos galvakablių, pritaikytų spininguoti sekliose vietose. Veiksmingai lydekas vilioja
ne tik guminukai, bet ir „poper“
tipo „Salmo“ vobleriai, plukdomi pačiame vandens paviršiuje.
Dažniausiai tai vobleriai - be liežuvėlių, tačiau labai išraiškingai
vinguriuojantys ir skleidžiantys į
šonus gerai matomus „ūsus“.
/
15
15
j/b Savitarna
Maistas
ChaotiškAs lenktynininko
Benedikto Valgiaraštis
G
Sauliaus Venckaus nuotr.
erą maistą mėgstantis lenktynininkas Benediktas
VANAGAS (34 m.) su ilgesiu prisimena laikus, kai
galėdavo nuvažiuoti į gamyklos valgyklą. Smagu
būdavo su visais stovėti eilėje, laikant rankose
padėklą... „Pasiimdavai barščių, kurie būdavo tokie permatomi,
ar kotletų su bulvių koše. Tikrai būdavo labai smagu“, - šypteli jis.
Deimantė ZAILSKAITĖ
Maistas Benedikto gyvenime užima
gana aukštą vietą. Jis primena vieną seną
tiesą, kurią turime žinoti visi: kad mes esame tai, ką mes valgome. Reikėtų įsigilinti į
šiuos žodžius.
Tad paprastai kavinėse ir restoranuose
valgantis vyras kartais nustebina savo artimuosius - žmoną ir sūnų Nojų - kulinarinėmis improvizacijomis. Dar labiau nustebina,
kai maisto produktais pripildo ir šaldytuvą.
Daug keliaujantis vyras stengiasi išbandyti įvairias virtuves, apsilankyti geruose
restoranuose. Ne taip seniai keliavo į Daniją - mat Kopenhagoje yra geriausias pasaulio restoranas, į kurį norint patekti reikia
užsirašyti prieš pusmetį. „Ten su draugais
išragavome gal trisdešimt patiekalų visko po labai nedaug. Tikrai labai geros
kokybės maistas, bet pagrindinis dalykas požiūris į tai, ką jie daro. Supranti, kad tikrai ten dirba aukščiausios srities profesionalai. Maistas įdomiai subalansuotas ir pa16
gamintas iš labai skirtingų produktų, bet
nieko antgamtiško ten tikrai nebu­vo“, - įspūdžiais dalijasi lenktynininkas.
Iš vaikystės Benediktas prisimena smagią su maisto ruoša susijusią istoriją: „Mama
visada ryte palikdavo valgyti makaronų su
varške, tai vadindavau tikra kulinarine katastrofa, nes niekas kitas taip nevalgydavo.
Ir dar mama visada darydavo kompotą pripjausto obuolių, užpila verdančiu vandeniu ir prideda daug cukraus. Iš pradžių
jį gerdavau, paskui pradėjau naudoti kaip
puikią plaukų fiksavimo priemonę. Kirpdavausi ežiuku, tai plaukus suvilgydavau
sirupu virtusiu kompotu ir pasidarydavau
šukuoseną - kurį laiką būdavo labai gerai,
kol vieną kartą užpuolė bitės... Tik po kurio
laiko supratau, koks reikalas...“ (Juokiasi.)
Tiems, kurie neturi daug laiko ar nepasižymi ypatingais kulinariniais gebėjimais,
lenktynininkas siūlo pasigaminti nesudėtingą
patiekalą, kurio receptą neseniai sužinojo iš
vienos kolegės. Iki tol dažniausiai gamindavo
sumuštinius arba savo firminę kiaušinienę.
Ingredientai: daug įvairiausių salotų, rūkytos lašišos, vyšninių pomidorų, putpelių kiaušinių, parmezano, alyvuogių aliejaus ir baziliko.
Nuplaukite salotų lapus ir pomidorus
Kietai išvirkite putpelių kiaušinius - virkite daugiau
kaip dvi minutes. Benediktas vadovaujasi liaudies
išmintimi, kad kiaušiniai geriau nusilupa, jeigu juos
greitai atšaldome šaltame vandenyje
Suplėšykite salotų lapus ir per pusę perpjaukite
vyšninius pomidorus
16
Chaotiškai supjaustykite rūkytą lašišą. „Kaip ūkiškas
žmogus, lašišą pjaustau chaotiškai. Galvoju, kad visas
maistas skrandyje vis tiek suranda savo formas ir būseną.
Svarbiausia - neįsipjauti į pirštą“, - sako jis
Užpilkite alyvuogių aliejaus ir baziliko. Į salotas
lenktynininkas nededa prieskonių, netgi druskos
Paskutinis žingsnis - užtarkuokite sūrio. Viską gerai
išmaišykite
cm