Turizmo sektoriaus studija - Kvalifikacijų ir profesinio mokymo

Pro­fe­si­nio mo­ky­mo me­to­di­kos cen­tras
Turizmo sek­to­riaus
stu­di­ja
Dar­buo­to­jų ir jų kva­li­fi­ka­ci­jos kai­tos prog­no­zių ty­ri­mo ata­skai­ta
2008
Pro­fe­si­nio mo­ky­mo me­to­di­kos cen­tras
Turizmo sek­to­riaus
stu­di­ja
Dar­buo­to­jų ir jų kva­li­fi­ka­ci­jos kai­tos prog­no­zių ty­ri­mo ata­skai­ta
KURKIME ATEITĮ DRAUGE!
EUROPOS SĄJUNGA
Europos socialinis fondas
UDK 377:674(474.5)
Me31
Pa­reng­ta Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos lė­šo­mis,
įgy­ven­di­nant pro­jek­tą Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0156
„Nacionalinės profesinio rengimo standartų sistemos plėtra“
Pro­fe­si­nio mo­ky­mo me­to­di­kos cen­tro spaus­di­na­mų au­to­ri­nių
kū­ri­nių au­to­rių ne­tur­ti­nės ir tur­ti­nės tei­sės sau­go­mos įsta­ty­
mų. Kū­ri­nius at­ga­mi­nant tei­sė­tiems tiks­lams (ci­ta­vi­mas, mo­ky­
mo ir moks­li­nių ty­ri­mų, in­for­ma­ci­jos ir pan.) bū­ti­na nu­ro­dy­ti au­
to­riaus var­dą ir nau­do­ja­mą šal­ti­nį. Kū­ri­nių at­ga­mi­ni­mas (skel­
bi­mas, spaus­di­ni­mas, ko­pi­ja­vi­mas ir pan.) sie­kiant ko­mer­ci­nės
nau­dos ar pa­na­šiais tiks­lais drau­džia­mas.
ISBN 978-9955-748-46-5 © Profesinio mokymo metodikos centras, 2008
TURIZMO sektoriaus
studija
Eks­per­tai: Gied­rė Be­lec­kie­nė, Can­dy Murp­hy, Vin­cen­tas Die­nys, Bro­nis­la­va Ka­mins­kie­nė, Vi­ta­li­ja Mo­tie­kai­tie­nė,
Al­ber­tas Šle­kys, Va­len­ti­nas Ka­va­liaus­kas, Ra­mu­nė Pūs­lie­nė, Ne­rin­ga Mi­nio­tie­nė, Gin­tau­tas In­driū­nas, Jo­nas Jag­
mi­nas, Vio­le­ta Aver­ja­no­vie­nė, Rū­ta Kar­ve­ly­tė, Vi­ta Po­vi­lo­ny­tė, Lo­re­ta Ra­če­lie­nė, Edi­ta Skra­bu­lie­nė, Li­na Vait­ku­tė
Nuo­šir­džiai dė­ko­ja­me Tu­riz­mo sek­to­riaus įmo­nėms bei vi­siems, tal­ki­nu­siems šia­me dar­be.
Ti­ki­mės, kad pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja pa­dės pla­nuo­jant dar­buo­to­jų mo­ky­mus bei pra­vers ki­to­se
veik­los sri­ty­se.
.
SANTRAUKA
įvai­rius po­rei­kius. Be to, darb­da­viai tu­ri bū­
ti ska­ti­na­mi pri­im­ti į dar­bą aukš­tes­nės kva­
li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jus ne­gu da­bar.
Tu­riz­mo sek­to­rius (TS) api­brėž­tas pa­gal
tarp­tau­ti­nio NACE kla­si­fi­ka­to­riaus veik­las.
Jį su­da­ro trys sub­sek­to­riai: ap­gy­ven­di­ni­
mo įmo­nės (toliau – AP, 55.1, 55.2 veik­
los), svei­ka­tin­gu­mo įmo­nės (toliau – SV,
93.04.30 veik­la) bei ke­lio­nių agen­tū­ros
ir eks­kur­si­jų or­ga­ni­za­to­riai (toliau – KE,
63.30.10, 63.30.20, 63.30.30 veik­los).
TS rai­dos tarp­tau­ti­nės ten­den­ci­jos
TS rai­dos ten­den­ci­jos Lie­tu­vo­je
Įmo­nės. Sta­tis­ti­nio ūkio sub­jek­tų re­gist­ro
duo­me­ni­mis, 2006 m. tu­riz­mo sek­to­riu­je
vei­kė 519 įmo­nių, ku­rių pa­grin­di­nė re­gist­
ruo­ta veik­la – tu­riz­mas. 50 proc. šių įmo­
nių spe­cia­li­za­vo­si AP ir 47 proc. KE sri­ty­se.
Sek­to­riu­je vy­ra­vo smul­kios ir ma­žos (dar­
buo­to­jų skai­čius ne­vir­ši­ja 49 žmo­nių) įmo­
nės. Jos su­da­rė apie 94 proc. vi­sų sek­to­
riaus įmo­nių. Nuo 2002 iki 2006 m. įmo­nių
skai­čius tu­riz­mo sek­to­riu­je pa­di­dė­jo, dau­
TS yra vie­nas iš svar­biau­sių Eu­ro­pos eko­
giau­sia dėl KE sub­sek­to­riaus plėt­ros. Sek­
no­mi­kai. Ja­me su­ku­ria­mi 5 proc. Eu­ro­
to­riu­je vy­rau­ja Lie­tu­vos ka­pi­ta­lo įmo­nės.
pos ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP), dar
Di­džiau­sia tu­riz­mo įmo­nių kon­cen­tra­ci­ja –
7 proc. su­ku­ria­mi su­si­ju­sio­se su tu­riz­mu Vil­niaus, Kau­no ir Klai­pė­dos ap­skri­ty­se.
ūkio ša­ko­se. Sektoriuje už­im­ti 5 proc. Eu­
ro­pos dar­bo jė­gos, dar 8 proc. – su­si­ju­sio­
se ūkio ša­ko­se.
Dar­buo­to­jai. 2006 m. ap­gy­ven­di­ni­mo
(AP), svei­ka­tin­gu­mo (SV) įmo­nė­se bei ke­
lio­nių agen­tū­ro­se (KE) dir­bo 7 tūks­t. dar­
Pas­ta­ro­jo me­to duo­me­nys ro­do, kad tu­
buo­to­jų. Tai su­da­ro kiek dau­giau nei 0,5
riz­mas at­si­gau­na po 2001–2005 m. lė­to
proc. vi­sų už­im­tų­jų Lie­tu­vos ūky­je. Ver­ti­
au­gi­mo lai­ko­tar­pio, su­si­ju­sio su te­ro­ris­tų
nant dar­buo­to­jų skai­čių pa­gal sub­sek­to­
iš­puo­lių ban­ga, sti­chi­nė­mis ne­lai­mė­mis,
rius, di­des­nė da­lis te­ko AP įmo­nėms (apie
SŪRS bei paukš­čių gri­po epi­de­mi­ja. Tu­riz­
70 proc. vi­sų tu­riz­mo sek­to­riaus dar­buo­
mo sek­to­riaus po­ky­čius le­mia šie veiks­
to­jų). Per pen­ke­rius me­tus (2002–2006)
niai: tarp­tau­ti­nių kri­zių po­vei­kis, tu­riz­mo
už­im­tų­jų skai­čius TS nuo­lat di­dė­jo, ypač
ten­den­ci­jos, di­dė­jan­ti lais­va­lai­kio svar­ba,
tai bū­din­ga KE sub­sek­to­riui, kur dar­buo­to­
de­mo­gra­fija, svei­ka­tin­gu­mo tu­riz­mo au­gi­
jų skai­čius iš­au­go be­veik 100 proc. Pa­gal
mas, di­dė­jan­tis su­si­rū­pi­ni­mas tu­riz­mo po­
dar­bo vie­tų gru­pes skait­lin­giau­sios yra
vei­kiu ap­lin­kai, tech­no­lo­gi­jos, be­si­tę­sian­tis
spe­cia­lis­tų ir ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo
smul­kių­jų ver­slo įmo­nių vy­ra­vi­mas tu­riz­
gru­pės.
mo sek­to­riu­je.
Pa­grin­di­niai rai­dos bruo­žai. Lie­tu­va
Vie­nas iš sek­to­riaus au­gi­mui at­ei­ty­je įta­
kos tu­rė­sian­čių veiks­nių – jo ge­bė­ji­mas pri­
trauk­ti ir iš­lai­ky­ti aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos bei
la­bai mo­ty­vuo­tus dar­buo­to­jus. Dėl di­dė­jan­
čios tu­riz­mo pro­duk­tų įvai­ro­vės ir di­dė­jan­
čių tu­ris­tų lū­kes­čių darb­da­viams rei­kės vis
dau­giau aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jų.
Esa­moms ge­bė­ji­mų spra­goms už­pil­dy­ti, di­
de­lei dar­buo­to­jų kai­tai ma­žin­ti ir nau­jų bei
be­si­for­muo­jan­čių ge­bė­ji­mų po­rei­kiui pa­ten­
kin­ti rei­kia mo­ky­mų. Tei­kia­mi mo­ky­mo kur­
tu­ri pa­ly­gin­ti di­de­lį tu­riz­mo iš­tek­lių (kul­
tū­ros ir gam­tos) po­ten­cia­lą, ta­čiau šie ob­
jek­tai pras­tai pa­reng­ti tu­riz­mui, o taip pat
men­kai pa­nau­do­ja­mi. La­biau­siai tu­riz­mo
pa­slau­gų sek­to­rius pa­žen­gė plė­to­da­mas
ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gas. Iš­vyks­ta­mo­jo
ir at­vyks­ta­mo­jo tu­riz­mo plėt­ra gau­si­no tu­
riz­mo įmo­nių ir jų pa­slau­gų įvai­ro­vę. Spar­
čiau­siai au­gan­tis tu­riz­mo pa­slau­gų sek­to­
rius Lie­tu­vo­je – kai­mo tu­riz­mas.
sai tu­ri bū­ti leng­vai pri­ei­na­mi, įper­ka­mi,
Veik­los ro­dik­liai. Vi­suo­se TS sub­sek­to­
lanks­tūs, jais tu­ri bū­ti sie­kia­ma pa­ten­kin­ti
riuo­se apy­var­ta per pas­ku­ti­nius pen­ke­rius
.
me­tus nuo­lat di­dė­jo. Spar­tes­nis apy­var­tos
tų pa­trauk­les­nes są­ly­gas dar­bui. Įmo­nių
au­gi­mas bū­din­gas SV sub­sek­to­riui (nuo
ap­klau­sos duo­me­ni­mis, grės­mę sėk­min­gai
2002 iki 2007 m. ji pa­di­dė­jo 4 kar­tus) bei
ver­slo plėt­rai ke­lia „mo­kes­čių sis­te­ma“,
KE sub­sek­to­riui (pa­di­dė­jo 2 kar­tus). Pro­
„že­mas pra­gy­ve­ni­mo ly­gis“, „di­de­lė kon­
duk­ty­vu­mas nuo 2002 iki 2006 m. AP sub­
ku­ren­ci­ja“ bei „dar­buo­to­jų kom­pe­ten­ci­jos
sek­to­riu­je stip­riai ne­si­kei­tė, o SV ir KE –
sto­ka“.
iš­au­go. AP sub­sek­to­riu­je su­ku­ria­ma pri­dė­
ti­nė ver­tė per pen­ke­rius me­tus su­ma­žė­jo
0,86 kar­to. Pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­mis,
2006 m. ji su­da­rė 0,48 proc. nuo ūkio BPV.
Ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių su­ku­ria­ma pri­dė­ti­nė
ver­tė ša­lies BPV struk­tū­ro­je 2006 m. su­
da­rė 0,36 proc. Lie­tu­vos ro­dik­liai yra ma­
žes­ni už tarp­tau­ti­nius ro­dik­lius. Pa­sau­lio
TS rai­dai at­ei­ty­je:
•teisinis turizmo reguliavimas ir spar­tus
eko­no­mi­kos au­gi­mas;
•var­to­to­jų po­rei­kių kai­ta bei di­fe­ren­cia­ci­
ja;
tu­riz­mo ir ke­lio­nių ta­ry­bos skai­čia­vi­mais,
•tarp­tau­ti­nės kri­zės; su­ma­žė­jęs kai ku­
2006 m. tu­riz­mo ir ke­lio­nių sek­to­riaus su­
rių Eu­ro­pos ir Azi­jos tu­riz­mo re­gio­nų pa­
ku­ria­ma da­lis nuo BVP su­da­rė 3,6 proc.
trauk­lu­mas;
Pa­ly­gi­nus su 2005 m., sek­to­riaus au­gi­mas
sie­kė 4,4 proc.
Per pas­ku­ti­nius dve­jus me­tus dau­gu­ma
sek­to­riaus įmo­nių įdie­gė nau­jas pa­slau­
gas. Įmo­nių ver­ti­ni­mu, kon­ku­ren­ci­ja Lie­tu­
vos rin­ko­je yra pa­kan­ka­mai di­de­lė.
Tech­no­lo­gi­jos. Mo­der­nias tech­no­lo­gi­jas
nau­do­ja be­veik 69 proc. AP ir 66 proc.
KE res­pon­den­tų, pla­nuo­ja nau­do­ti nau­jas
•Lie­tu­vos, kaip tu­riz­mui pa­trauk­lios ša­
lies, įvaiz­džio for­ma­vi­mas;
•glo­ba­li­za­ci­jos spar­tė­ji­mas ir gy­ven­to­jų
mo­bi­lu­mo di­dė­ji­mas;
•nau­jų tech­no­lo­gi­jų, o ypač in­for­ma­ci­nių,
dau­gė­ji­mas ir pa­pli­ti­mas;
•dar­buo­to­jų pa­siū­los (skai­čiaus ir kva­li­fi­
ka­ci­jos at­žvil­giu) ma­žė­ji­mas.
mo­der­nias tech­no­lo­gi­jas – 47 proc. AP ir
Dar­buo­to­jų pa­klau­sa. Dar­buo­to­jų kai­ta
38 proc. KE at­sa­kiu­sių­jų. Tarp la­biau­siai
sek­to­riu­je sie­kia 34 proc. Di­džiau­sia kai­ta
nau­do­ja­mų yra kom­piu­te­ri­nė re­zer­va­vi­mo
yra ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo gru­pė­je, ma­
sis­te­ma ir IT spren­di­mai vieš­bu­čiams bei
žiau­sia – va­do­vų gru­pė­je.
ke­lio­nių agen­tū­roms. Šias tech­no­lo­gi­jas
įmo­nės pla­nuo­ja ir to­liau dieg­ti.
Pa­grin­di­niai veiks­niai, ku­rie tu­rės įta­kos
Nuo 2003 iki 2006 m. įre­gist­ruo­tų dar­
bo bir­žo­je be­dar­bių skai­čius su­ma­žė­jo.
Plėt­ros ten­den­ci­jos. Sek­to­riaus plėt­ros
Lais­vų dar­bo vie­tų pa­siū­la ir­gi šiek tiek
prog­no­zės iki 2011 m. yra ga­na op­ti­mis­ti­
su­ma­žė­jo. AP sub­sek­to­riu­je lais­vų dar­bo
nės: AP, SV ir KE įmo­nių apy­var­ta ir to­liau
vie­tų pa­siū­la be­veik še­šis kar­tus di­des­nė
augs, ta­čiau ti­kė­ti­na, kad au­gi­mo tem­pas
nei KE sub­sek­to­riu­je. SV sub­sek­to­riu­je
su­lė­tės. Vie­na iš prie­žas­čių – ne­pa­kan­ka­
įre­gist­ruo­ja­mos vos ke­lios lais­vos dar­bo
mi dar­bo jė­gos iš­tek­liai. To­dėl plėt­rai rei­kė­
vie­tos. Ta pa­ti ten­den­ci­ja bū­din­ga ir be­
tų ieš­ko­ti ki­tų šal­ti­nių, pa­vyz­džiui, dieg­ti
dar­bių skai­čiaus at­žvil­giu. 2006 m. įtam­
mo­der­nias tech­no­lo­gi­jas, pri­trau­ki­nė­ti dau­
pos ly­gis (lais­vų dar­bo vie­tų ir be­dar­bių
giau kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų ir pan. Pa­ly­
skai­čiaus san­ty­kis) TS bu­vo di­des­nis už
gi­nus tri­jų sub­sek­to­rių plėt­ros per­spek­ty­
ana­lo­giš­ką ro­dik­lį ša­lies mas­tu. Tai ro­do,
vas, spar­tes­nė plėt­ra prog­no­zuo­ja­ma SV
jog dar­buo­to­jų pa­siū­la kie­ky­bi­ne pras­me
sub­sek­to­riui. Ka­dan­gi sek­to­riaus plėt­ra
yra ma­žes­nė. Di­džiau­sias įtam­pos ly­gis
sie­ja­ma su ko­ky­biš­kes­nė­mis pa­slau­go­mis,
jau­čia­mas tarp tu­riz­mo va­dy­bi­nin­kų, gi­
ne­iš­ven­gia­mai di­dės dar­buo­to­jų mo­ky­mo
dų, rin­ko­da­ros ir par­da­vi­mų va­dy­bi­nin­kų,
po­rei­kis. Vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis bru­to dar­bo
ma­sa­žuo­to­jų bei vi­rė­jų ir kon­di­te­rių. Įmo­
už­mo­kes­tis ir­gi tu­rė­tų aug­ti, o tai su­da­ry­
nėms la­biau­siai trūks­ta vi­rė­jų ir bar­me­
nų (pa­da­vė­jų) bei va­dy­bi­nin­kų (tu­riz­mo/
fi­ka­ci­jos dar­bo jė­ga pro­ble­ma iš­lie­ka, to­dėl
vieš­bu­čių) ir ad­mi­nist­ra­to­rių (vieš­bu­čių,
pri­trau­kiant ir iš­lai­kant dar­buo­to­jus sek­to­
ke­lio­nių agen­tū­rų).
riu­je svar­biau­sias vaid­muo ten­ka darb­da­
Per ki­tus pen­ke­rius me­tus dar­buo­to­jų skai­
čius TS di­dės. Tai vyks vi­so­se dar­bo vie­tų
gru­pė­se. Nau­jai at­ei­nan­čių dar­buo­to­jų me­
ti­nis po­rei­kis su­da­rys vi­du­ti­niš­kai apie 770
žmo­nių. Tarp jų di­džiau­sią pa­klau­są tu­rės
spe­cia­lis­tai ir ap­tar­nau­jan­tis per­so­na­las.
viams, t. y. kiek jie sa­vo dar­buo­to­jams
su­da­rys pa­trauk­lias są­ly­gas (ten­ki­nan­tis
dar­bo už­mo­kes­tis, ga­li­my­bės kel­ti kva­li­fi­
ka­ci­ją bei siek­ti kar­je­ros ir pan.).
Re­ko­men­da­ci­jos:
Sek­to­riaus at­ei­tis di­de­le da­li­mi pri­klau­sys
Ge­bė­ji­mų kai­ta. Dar­buo­to­jų gru­pė, ku­riai
nuo tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo, in­fra­struk­tū­ros
la­biau­siai trūks­ta ge­bė­ji­mų – spe­cia­lis­tai.
plėt­ros, tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­bės, įmo­
La­biau­siai trūks­ta­mi gė­bė­ji­mai – prak­ti­kos
nių ge­bė­ji­mo pri­trauk­ti ir iš­lai­ky­ti dar­buo­to­
ir ben­drie­ji. Ak­tu­a­liau­si (vi­soms gru­pėms)
jus, o taip pat nuo to, kiek dar­buo­to­jų pir­
ben­drie­ji ge­bė­ji­mai – už­sie­nio kal­bų, ben­
mi­nis ren­gi­mas bei jų tęs­ti­nis mo­ky­mas
dra­vi­mo su klien­tais ir dar­bo su IT ge­bė­
ati­tiks sek­to­riaus po­rei­kius. Sėk­min­gai
ji­mai, o taip pat ap­tar­na­vi­mo kul­tū­ra. In­
sek­to­riaus plėt­rai už­tik­rin­ti siū­lo­ma:
ter­viu at­sklei­dė, kad ab­sol­ven­tų prak­ti­nis
pa­ren­gi­mas yra ga­na pras­tas, dėl ko pra­de­
dan­čių dirb­ti sek­to­riu­je as­me­nų prak­ti­niai
ge­bė­ji­mai yra ne­pa­kan­ka­mi. Ki­ta daž­nai
mi­ni­ma pro­ble­ma – at­ei­nan­čių­jų mo­ty­va­ci­
jos dirb­ti trū­ku­mas.
Dar­buo­to­jų pa­siū­la. Tu­riz­mo sek­to­riu­je
vi­so­se pro­fe­si­jų gru­pė­se pa­siū­la vir­ši­ja pa­
klau­są. Pir­mi­nio mo­ky­mo sis­te­ma tu­rė­tų
kom­pen­suo­ti be­veik pu­sę sek­to­riui rei­ka­
lin­gų spe­cia­lis­tų ir maž­daug 10 proc. ap­tar­
nau­jan­čio per­so­na­lo. Dėl di­de­lės dar­buo­to­
jų kai­tos (so­cio­lo­gi­nio ty­ri­mo re­zul­ta­tais,
kas­met pa­si­kei­čia 60 proc. ap­tar­nau­jan­čio
per­so­na­lo), šio­je gru­pė­je kur kas di­des­nis
„už­sa­ky­mas“ tu­rė­tų tek­ti tęs­ti­nio mo­ky­mo
•TS veik­la yra įvai­ri, o pro­gra­mų pa­siū­la
yra pa­ly­gin­ti skur­di. To­dėl tiks­lin­ga at­lik­
ti TS pro­fe­si­nės veik­los ana­li­zę, su­for­mu­
luo­ti rei­kia­mas kva­li­fi­ka­ci­jas ir pa­reng­ti
ati­tin­ka­mas pro­fe­si­nio mo­ky­mo/ stu­di­jų
pro­gra­mas.
•Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, sek­to­riaus dar­buo­
to­jams la­biau­siai trūks­ta prak­ti­nių ir
ben­drų­jų ge­bė­ji­mų. Ak­tu­a­liau­si ben­drie­
ji ge­bė­ji­mai – ben­dra­vi­mo su klien­tais ir
dar­bo su IT ge­bė­ji­mai, o taip pat ap­tar­na­
vi­mo kul­tū­ra bei mo­ty­va­ci­ja dirb­ti. To­dėl
tiks­lin­ga per­žiū­rė­ti esa­mas pro­gra­mas,
su­stip­ri­nant už­sie­nio kal­bų mo­ky­mą ir
ben­drų­jų ge­bė­ji­mų ug­dy­mą.
sis­te­mai, t. y. mo­ky­mui dar­bo vie­to­je bei
•Ty­ri­mas pa­ro­dė, kad sek­to­riui bū­din­ga di­
be­dar­bių mo­ky­mui. So­cio­lo­gi­nė apklausa
de­lė dar­buo­to­jų kai­ta. To­dėl į sek­to­rių iš
pa­ro­dė, kad di­de­lė da­lis ap­tar­nau­jan­čio
ki­tų ūkio sek­to­rių nuo­lat at­ei­na nau­ji dar­
per­so­na­lo po­rei­kio yra kom­pen­suo­ja­ma
buo­to­jai, ku­riems rei­ka­lin­gas mo­ky­mas.
pa­čių įmo­nių, vyk­dant mo­ky­mus dar­bo vie­
Ka­dan­gi dau­gu­ma įmo­nių yra smul­kios
to­je. Da­lį dar­buo­to­jų po­rei­kio ga­lė­tų kom­
ar­ba ma­žos, joms pa­čioms or­ga­ni­zuo­ti
pen­suo­ti be­dar­biai, ta­čiau be­dar­bių už­re­
ir fi­nan­suo­ti tęs­ti­nį mo­ky­mą yra su­dė­tin­
gist­ruo­ja­ma ma­žiau nei lais­vų dar­bo vie­tų,
ga. To­dėl tiks­lin­ga pa­reng­ti kon­cep­ci­ją ir
o be­dar­bių, bai­gu­sių tu­riz­mo sri­ties dar­bo
siū­ly­ti įsteig­ti tu­riz­mo dar­buo­to­jų pro­fe­si­
rin­kos pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­mas, skai­
nio ren­gi­mo fon­dą.
čius taip pat ma­žes­nis nei re­a­lus me­ti­nis
ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo po­rei­kis.
•Sek­to­riui bū­din­ga di­de­lė dar­bų įvai­ro­vė,
be to, ne­ma­ža da­lis dar­bų – se­zo­ni­niai.
At­si­žvel­giant į tai, kad sek­to­riui bū­din­ga di­
To­dėl, sie­kiant iš­lai­ky­ti dar­buo­to­jus tu­riz­
de­lė kai­ta, bei į įmo­nių iš­reikš­tą nuo­mo­nę,
mo įmo­nė­se vi­sus me­tus, rei­kia su­da­ry­ti
kad la­bai trūks­ta ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­
sek­to­riaus dar­buo­to­jams są­ly­gas iš­klau­
lo, ap­rū­pi­ni­mo rei­kia­mos ir tin­ka­mos kva­li­
sy­ti pa­pil­do­mus mo­ky­mo mo­du­lius, ku­
riuos bai­gus, bū­tų įgy­ja­mos gre­tu­ti­nės
ne­pa­kan­ka­mai iš­plė­to­tas. To­dėl tiks­lin­ga
spe­cia­li­za­ci­jos (mul­ti-skil­ling). Tam tu­rė­
bū­tų pa­reng­ti svei­ka­tin­gu­mo sub­sek­to­
tų bū­ti pa­nau­do­ja­mos įvai­rios mo­ky­mo
riaus plėt­ros kon­cep­ci­ją. Svei­ka­tin­gu­mo
for­mos (mo­du­li­nis mo­ky­mas, dis­tan­ci­nis
sub­sek­to­riui rei­ka­lin­gą per­so­na­lą ga­li­ma
mo­ky­mas ir pan.).
ne­sun­kiai pri­trauk­ti iš su­si­ju­sių sek­to­rių
•Ap­klau­siant įmo­nes bu­vo ak­cen­tuo­ja­mas
ne­pa­kan­ka­mas mo­ky­mo/stu­di­jų pro­gra­
•Vie­nas iš sek­to­riaus darb­da­vių iš­šū­kių –
mų ab­sol­ven­tų prak­ti­nis pa­ren­gi­mas.
kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų pri­trau­ki­mas į
To­dėl rei­kia stip­rin­ti ry­šius tarp mo­ky­mo
sek­to­rių ir dar­buo­to­jų iš­lai­ky­mas. Kaip
įstai­gų ir tu­riz­mo įmo­nių tiek vyk­dant
pa­žy­mi Lie­tu­vos įmo­nės bei už­sie­nio
prak­ti­nį mo­ky­mą, tiek ke­liant pe­da­go­gų
eks­per­tai, dau­ge­lis sek­to­riu­je dir­ban­čio
kva­li­fi­ka­ci­ją. Be to, tiks­lin­ga or­ga­ni­zuo­ti
jau­ni­mo dar­bą ja­me lai­ko „tar­pi­ne sto­
pro­fe­si­nio meist­riš­ku­mo kon­kur­sus, ku­
te­le“. Sie­kiant už­tik­rin­ti TS pro­fe­si­jų pa­
rie leis­tų mo­ki­niams pa­de­monst­ruo­ti sa­
trauk­lu­mą ir su­ma­žin­ti dar­buo­to­jų kai­tą,
vo prak­ti­nius įgū­džius bei at­skleis­tų ge­ro­
bū­ti­na ge­rin­ti dar­bo są­ly­gas, ypač dar­bo
sios prak­ti­kos pa­vyz­džius.
už­mo­kes­čio at­žvil­giu, bei plė­to­ti dar­buo­
•Pro­fe­si­nio mo­ky­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo
įsta­ty­me (2007 m.) įtei­sin­ta nau­ja pa­
meist­rys­tės pro­fe­si­nio mo­ky­mo or­ga­ni­
za­vi­mo for­ma – kai mo­ky­mas vyk­do­mas
to­jų mo­ty­va­vi­mo sis­te­mą (drau­di­mas,
pa­sko­los, ska­ti­ni­mas ir pan.), o taip pat
su­da­ry­ti ga­li­my­bes mo­ky­tis vi­są sa­vo
kar­je­ros truk­mę.
dar­bo vie­to­je: įmo­nė­je, įstai­go­je, or­ga­
Stu­di­jos struk­tū­ra. Stu­di­ją su­da­ro 6 sky­
ni­za­ci­jo­je, ūki­nin­ko ūky­je, pas lais­vą­jį
riai. Pir­ma­ja­me trum­pai su­pa­žin­di­na­ma su
mo­ky­to­ją. Te­ori­nis mo­ky­mas ga­li bū­ti
stu­di­jos tiks­lais ir są­vo­ko­mis bei so­cio­lo­gi­
vyk­do­mas pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­go­je
nio ty­ri­mo me­to­do­lo­gi­ja. Taip pat pa­tei­kia­
ar ki­to­je mo­kyk­lo­je. Re­mian­tis ki­tų ša­lių
ma TS san­da­ra. Ant­ra­sis sky­rius skir­tas
pa­tir­ti­mi pa­meist­rys­tės pri­va­lu­mai sie­ja­
tarp­tau­ti­nių TS plėt­ros ten­den­ci­jų ap­žval­
mi su ma­žes­niais mo­ky­mo kaš­tais bei
gai. Tre­čia­sis ir ket­vir­ta­sis sky­riai skir­ti pa­
dar­bu mo­der­nio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis. Sie­
grin­di­nių sek­to­riaus veik­los ro­dik­lių ana­li­
kiant spręs­ti ko­ky­biš­ko ab­sol­ven­tų prak­ti­
zei bei dar­buo­to­jų pa­klau­sos įver­ti­ni­mui.
nio pa­ren­gi­mo pro­ble­mą, bū­ti­na tu­riz­mo
Tre­čia­ja­me ro­dik­liai api­bū­di­na­mi re­mian­tis
įmo­nes ska­tin­ti pa­si­nau­do­ti su­da­ry­to­mis
spe­cia­liai stu­di­jai pa­reng­tu sta­tis­ti­nių duo­
ga­li­my­bė­mis pa­si­reng­ti dar­buo­to­jus pa­
me­nų rin­ki­niu bei pri­ei­na­ma in­for­ma­ci­ja,
gal sa­vo po­rei­kius ir taip pri­si­dė­ti prie
ket­vir­ta­ja­me ana­li­zuo­ja­mi ty­ri­mo duo­
pro­fe­si­nio mo­ky­mo pa­trauk­lu­mo di­di­ni­
mo. Il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je tai tu­rė­tų
tei­gia­mos įta­kos dar­buo­to­jų pa­siū­lai.
(pvz., svei­ka­tos prie­žiū­ros).
me­nys. Penk­ta­ja­me sky­riu­je įver­ti­na­ma
dar­buo­to­jų pa­siū­la, o šeš­ta­me sky­riu­je
pa­tei­kia­mos re­ko­men­da­ci­jos. Pas­ta­ro­sios
•Svei­ka­tin­gu­mo plėt­ra – vie­nas iš Lie­tu­
pa­reng­tos vi­sos in­for­ma­ci­jos ana­li­zės pa­
vos ku­ror­tų plėt­ros pri­ori­te­tų. De­ja, at­lik­
grin­du ato­trū­kiui tarp dar­buo­to­jų pa­klau­
tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad šis sub­sek­to­rius
sos ir pa­siū­los TS ma­žin­ti.
Turinys
1. TYRIMO METODOLOGIJA................................................................................................................................... 11
1.1. Įva­das.................................................................................................................................................. 11
1.2. Stu­di­jos ren­gė­jai.................................................................................................................................. 11
1.3. Stu­di­jos tiks­las..................................................................................................................................... 11
1.4. Me­to­do­lo­gi­ja........................................................................................................................................ 11
1.5. Sek­to­riaus api­brė­ži­mas....................................................................................................................... 11
1.6. Sektoriaus įmo­nių ap­klau­sa................................................................................................................ 12
2. TARPTAUTINĖS TENDENCIJOS.......................................................................................................................... 13
2.1. Įva­das.................................................................................................................................................. 13
2.2. Tu­riz­mo ir ki­tų sek­to­rių ry­šys .............................................................................................................. 15
2.3. Už­im­tu­mas sek­to­riu­je.......................................................................................................................... 15
2.4. TS vyks­tan­tys po­ky­čiai ....................................................................................................................... 17
2.5. Po­ky­čių po­vei­kis ge­bė­ji­mų po­rei­kiui.................................................................................................... 19
2.6. At­ei­ty­je ti­kė­ti­ni po­ky­čiai........................................................................................................................ 20
2.7. Po­vei­kis ge­bė­ji­mams ir pro­fe­si­niam ren­gi­mui..................................................................................... 23
2.8. Api­ben­dri­ni­mas.................................................................................................................................... 26
3. SEKTORIAUS STATISTINĖS CHARAKTERISTIKOS........................................................................................... 27
3.1. Įva­das.................................................................................................................................................. 27
3.2. Trum­pai apie TS.................................................................................................................................. 27
3.3. Įmo­nės ............................................................................................................................................... 28
3.4. Už­im­tu­mas sek­to­riu­je ......................................................................................................................... 30
3.5. Veik­los ro­dik­liai.................................................................................................................................... 33
3.6. Plėt­ros ten­den­ci­jos.............................................................................................................................. 35
3.7. Api­ben­dri­ni­mas . ................................................................................................................................. 36
4. SEKTORIAUS CHARAKTERISTIKOS APKLAUSOS DUOMENIMIS................................................................... 38
4.1. Įva­das.................................................................................................................................................. 38
4.2. Veik­los ro­dik­liai . ................................................................................................................................. 38
4.3. Dar­buo­to­jai ......................................................................................................................................... 40
4.4. Dar­buo­to­jų po­rei­kio at­ei­ty­je prog­no­zės............................................................................................... 41
4.5. Api­ben­dri­ni­mas.................................................................................................................................... 42
5. DARBUOTOJŲ PASIŪLA...................................................................................................................................... 43
5.1. Įva­das.................................................................................................................................................. 43
5.2. Švie­ti­mas ir dar­bo vie­tų gru­pės........................................................................................................... 43
5.3. Dar­buo­to­jų pa­siū­la pa­gal švie­ti­mo sri­tis ir iš­si­la­vi­ni­mą........................................................................ 44
5.4. Dar­buo­to­jų pa­siū­la TS......................................................................................................................... 46
5.4.1. Ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo pa­siū­la TS........................................................................................ 46
5.4.2. Spe­cia­lis­tų pa­siū­la TS............................................................................................................... 47
5.5. Api­ben­dri­ni­mas.................................................................................................................................... 48
6. REKOMENDACIJOS DARBUOTOJŲ PAKLAUSOS IR PASIŪLOS SEKTORIUJE ATITIKČIAI GERINTI .......... 50
NUORODOS............................................................................................................................................................ 52
1 PRIEDAS ............................................................................................................................................................ 54
2 PRIEDAS ............................................................................................................................................................ 55
10
1. TYRIMO METODOLOGIJA
1.4. Me­to­do­lo­gi­ja
Sek­to­rių ty­ri­mams tai­ko­ma vie­nin­ga me­to­
di­ka, pa­reng­ta 1999 m. kar­tu su Ai­ri­jos eks­
per­tais. TS ty­ri­mas ap­ima šiuos eta­pus:
1.1. Įva­das
1.Pri­ei­na­mų in­for­ma­ci­jos šal­ti­nių Lie­tu­vo­
je ir ki­to­se ša­ly­se apie tu­riz­mo ar su juo
Pro­fe­si­nio mo­ky­mo me­to­di­kos cen­tras nuo
su­si­ju­sias sri­tis ap­žval­ga bei ofi­cia­lios
2005 m. vyk­do pro­jek­tą Na­cio­na­li­nės pro­
sta­tis­ti­kos apie sek­to­rių ana­li­zė.
fe­si­nio ren­gi­mo stan­dar­tų sis­te­mos plėt­ra.
Jo tiks­las – plė­to­ti na­cio­na­li­nę pro­fe­si­nio
ren­gi­mo stan­dar­tų sis­te­mą, ku­ri pa­dė­tų di­
din­ti ati­tik­tį tarp mo­ky­mo ir veik­los pa­sau­
lio po­rei­kių bei ge­rin­ti mo­ky­mo­si vi­są gy­ve­
ni­mą są­ly­gas. Vie­nas pa­grin­di­nių pro­jek­to
už­da­vi­nių – iš­tir­ti 6 ūkio sek­to­rius, sie­kiant
įver­tin­ti kon­kre­taus sek­to­riaus plėt­ros per­
2.Sek­to­riaus įmo­nių ap­klau­sa, nau­do­jant
in­ter­viu ir an­ke­ti­nės ap­klau­sos paš­tu
me­to­dus.
3.Vi­sos in­for­ma­ci­jos ana­li­zė ir kai­tos veiks­
nių sek­to­riu­je nu­sta­ty­mas.
4.Sek­to­riaus už­im­tu­mo prog­no­za­vi­mas.
spek­ty­vas bei jų po­vei­kį dar­buo­to­jų skai­
5.Mo­ky­mo po­rei­kių, rei­ka­lin­gų pa­ten­kin­
čiui ir mo­ky­mo reik­mėms. Pro­jek­tas yra
ti sek­to­riaus reik­mes pen­ke­riems me­
na­cio­na­li­nės svar­bos ir vyk­dy­tas Eu­ro­pos
tams, įver­ti­ni­mas.
so­cia­li­nio fon­do lė­šo­mis.
Šiuo pro­jek­tu tę­sia­ma 2000 m. pra­dė­ta
1.5. Sek­to­riaus api­brė­ži­mas
sek­to­rių ty­ri­mų pro­gra­ma. Iki pro­jek­to
TS api­brėž­tas, re­mian­tis Eu­ro­pos Ko­mi­
pra­džios iš­tir­ti 4 sek­to­riai: maž­me­ni­nės
si­jos do­ku­men­tu Tu­riz­mo veik­lų kla­si­fi­
pre­ky­bos, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų, me­
ka­ci­ja NACE Rev.1 (Clas­si­fi­ca­tion of tou­
cha­ni­kos ir elek­tro­ni­kos bei vieš­bu­čių ir
rism ac­ti­vi­ties NACE Rev. 1) (1.1 pav.).
res­to­ra­nų.
Jo api­brė­ži­mas yra pa­tiks­lin­tas kar­tu su
Lie­tu­vos bei tarp­tau­ti­niais eks­per­tais. Ši­
1.2. Stu­di­jos ren­gė­jai
taip už­tik­ri­na­ma ga­li­my­bė stu­di­jos re­zul­
Stu­di­ją ren­gė gru­pė įvai­rioms Lie­tu­vos ins­
api­brė­ži­mą TS su­da­ro trys sub­sek­to­riai:
ti­tu­ci­joms (švie­ti­mo, moks­lo, sta­tis­ti­kos,
ap­gy­ven­di­ni­mo įmo­nės (to­liau – AP),
dar­bo rin­kos, ver­slo ir kt.) at­sto­vau­jan­čių
svei­ka­tin­gu­mo įmo­nės (to­liau – SV) bei
eks­per­tų. Tal­ki­no ir spe­cia­lis­tai iš Ai­ri­jos,
ke­lio­nių agen­tū­ros ir eks­kur­si­jų or­ga­ni­za­
tu­rin­tys ana­lo­giš­kų ty­ri­mų vyk­dy­mo bei ge­
to­riai (to­liau – KE).
bė­ji­mų po­rei­kio nu­sta­ty­mo pa­tir­tį.
ta­tus pa­ly­gin­ti tarp­tau­ti­niu mas­tu. Pa­gal
TS pri­ski­ria­mos tik tos įmo­nės, ku­rių
1.3. Stu­di­jos tiks­las
pa­grin­di­nė re­gist­ruo­se nu­ro­dy­ta veik­la
Pa­grin­di­nis šios stu­di­jos tiks­las – re­mian­tis
veik­lų.
ati­tin­ka vie­ną iš 1.1 pa­veiks­le iš­var­dy­tų
TS plėt­ros ten­den­ci­jų Lie­tu­vo­je ir ki­to­se ša­
ly­se ana­li­ze, nu­sta­ty­ti dar­buo­to­jų skai­čiaus
kai­tą bei mo­ky­mo po­rei­kius pen­ke­riems
me­tams ir pa­teik­ti kon­kre­čias re­ko­men­da­
ci­jas dar­bo jė­gos pa­siū­los ir pa­klau­sos ati­
tik­čiai sek­to­riu­je ge­rin­ti.
11
Tu­riz­mo sek­to­rius (TS)
Ap­gy­ven­di­ni­mo įmo­nės
(AP)
Svei­ka­tin­gu­mo įmo­nės
(SV)
Vieš­bu­čiai (55.1)
Svei­ka­tin­gu­mo cen­trų veik­la (93.04.30)
Sto­vyk­la­vie­tės ir ap­rū­pi­ni­
mas ki­ta lai­ki­na bu­vei­ne
(55.2)
Ke­lio­nių agen­tū­ros ir
eks­kur­si­jų or­ga­ni­za­to­riai (KE)
Ke­lio­nių agen­tū­rų veik­la
(63.30.10)
Eks­kur­si­jų or­ga­ni­za­to­rių veik­
la (63.30.20)
Tu­ris­tų gi­dų veik­la
(63.30.30)
1.1 pav. TS san­da­ra pa­gal tarp­tau­ti­nio NACE kla­si­fi­ka­to­riaus veik­las
1.6. Sektoriaus įmo­nių ap­klau­sa
Ap­klau­sos paš­tu im­tis su­da­ry­ta re­mian­tis
proc. at­sa­ky­mų grą­žos ly­gį.
Sta­tis­ti­nio ūkio sub­jek­tų re­gist­ro duo­me­
In­ter­viu vy­ko su TS pir­mau­jan­čių įmo­nių
ni­mis bei at­si­žvel­giant į vy­rau­jan­čią eko­
res­pon­den­tais. Iš vi­so in­ter­viu da­ly­va­vo
no­mi­nės veik­los rū­šį (pa­gal Sta­tis­ti­nį Eu­
10 TS įmo­nių (AP – 4, SV – 3 ir KE – 3
ro­pos Ben­dri­jos eko­no­mi­nės veik­los rū­šių
įmo­nės). Gau­ta in­for­ma­ci­ja pa­nau­do­ta mo­
kla­si­fi­ka­to­rių NACE) ir įmo­nės dy­dį. Iš vi­
ky­mo reik­mėms įver­tin­ti.
so at­rink­ta 519 įmo­nių, iš ku­rių 259 – AP,
17 – SV ir 243 – KE. Vi­si ap­klau­sos paš­
tu da­ly­viai bu­vo pa­pra­šy­ti grą­žin­ti už­pil­dy­
tas an­ke­tas per ke­lias sa­vai­tes. Iš­siun­tus
klau­si­my­nus, po tam tik­ro lai­ko res­pon­den­
tams bu­vo skam­bi­na­ma te­le­fo­nu, pri­me­
nant klau­si­my­no grą­ži­ni­mo ter­mi­nus. To­
12
kiu bū­du pa­vy­ko už­tik­rin­ti pa­kan­ka­mą 20
2. TARPTAUTINĖS
TENDENCIJOS
mo pri­trauk­ti nau­jus tu­ris­tus bei dar kar­tą
grįž­ti jau ap­si­lan­kiu­siuo­sius. No­rint, kad
tu­riz­mas Eu­ro­po­je ir to­liau spar­čiai aug­tų,
bū­ti­na pa­kan­ka­mai ir tin­ka­mai in­ves­tuo­ti į
per­so­na­lą.
Tu­riz­mas api­brė­žia­mas kaip su ke­lio­nė­
2.1. Įva­das
mis ir gy­ve­ni­mu ki­to­je, ne­gu nuo­la­ti­nė,
Eu­ro­pa – po­pu­lia­riau­sias pa­sau­li­nis tu­ris­tų
tiks­lams skir­ta as­me­nų veik­la, trun­kan­ti
trau­kos cen­tras. TS yra vie­nas iš svar­biau­
sių Eu­ro­pos eko­no­mi­kai. Ja­me su­ku­ria­mi
5 proc. Eu­ro­pos ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to
vie­to­je su­si­ju­si po­il­si­nė, ver­slui ar ki­tiems
be per­trau­kos ne il­giau nei vie­ne­rius me­
tus.
(BVP), dar 7 proc. su­ku­ria­mi su tu­riz­mu
2.1 pa­veiks­le pa­ly­gi­na­mas įvai­rių sek­to­rių
su­si­ju­sio­se ūkio ša­ko­se (t. y. prie ki­tų sek­
apy­var­tos au­gi­mas 2005 m. tre­čią ir ket­
to­rių au­gi­mo jis pri­si­de­da ne­tie­sio­giai).
vir­tą ket­vir­tį. Iš jo ma­to­me, kad nu­ro­dy­tą
TS už­im­ti 5 proc. Eu­ro­pos dar­bo jė­gos, dar
ket­vir­tį 25 ES ša­ly­se vi­si sek­to­riai au­go,
8 proc. – su­si­ju­sio­se ūkio ša­ko­se. Pa­si­bai­
ta­čiau vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų sek­to­riaus au­
gus san­ty­ki­nio ne­sta­bi­lu­mo lai­ko­tar­piui,
gi­mas, pa­ly­gin­ti su ki­tais sek­to­riais, bu­vo
Eu­ro­pos TS vėl pra­dė­jo spar­čiai aug­ti,
vi­du­ti­niš­kas.
Šaltinis: Eu­ros­tat, 2006
2.1 pav. Apy­var­tos in­dek­sas. Duo­me­nys pa­ko­re­guo­ti at­si­žvel­giant į se­zo­niš­ku­mą, au­gi­mo tem­pas ly­gi­na­mas su anks­tes­niu ket­vir­čiu, 2005 m.
IV ketv. ( proc.)
o ki­tų ke­le­rių me­tų prog­no­zė taip pat yra
pa­lan­ki.
Ta­čiau tu­riz­mas pel­nė ma­žai ap­mo­ka­mų
ir že­mos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jų sek­to­
riaus, ku­riam bū­din­ga di­de­lė dar­buo­to­jų
kai­ta ir nuo­la­ti­nis kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų
trū­ku­mas bei kin­tan­tis ge­bė­ji­mų po­rei­kis,
re­pu­ta­ci­ją. Tu­riz­mo plėt­ra Eu­ro­po­je la­bai
pri­klau­so nuo sek­to­riu­je dir­ban­čių ge­bė­ji­
Eu­ros­tat, 1998. Svar­bu pa­žy­mė­ti, kad šia­me
dar­be TS su­dė­tis ski­ria­si nuo sub­sek­to­rių, ku­rie
pa­pras­tai iš­ski­ria­mi sek­to­riaus san­da­ro­je (vieš­
bu­čiai, sve­čių na­mai, ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­
gos, kai atos­to­gau­jan­čiam su­tei­kia­ma ga­li­my­bė
pa­čiam ga­min­tis mais­tą, res­to­ra­nai, al­ko­ho­liu
ne­pre­kiau­jan­tys res­to­ra­nai, alu­dės ir tu­riz­mo pa­
slau­gos ir lan­ky­ti­ni ob­jek­tai). Ka­dan­gi šia­me dar­
be sie­kia­ma pa­teik­ti pla­čią sek­to­riaus ap­žval­gą,
dau­ge­ly­je nu­ro­dy­tų šal­ti­nių tai­ko­ma pla­tes­nė
api­brėž­tis, ir dau­ge­liu at­ve­jų, at­lie­kant ana­li­zę,
ne­įma­no­ma iš­skir­ti ati­tin­ka­mų sub­sek­to­rių.
13
2.1 len­te­lė­je pa­tei­kia­mas TS įmo­nių ir
2001–2003 m. sek­to­riu­je su­ma­žė­jo ir dir­
dir­ban­čių­jų skai­čius 2001–2004 m. Jo­je
ban­čių­jų skai­čius, ta­čiau 2003–2004 m.
pa­teik­ti duo­me­nys ro­do, kad 2002–2003
dar­buo­to­jų skai­čius spar­čiai iš­au­go.
m. šiek tiek su­ma­žė­jo vieš­bu­čių skai­čius.
2.1 len­te­lė. Įmo­nių ir ben­dras dar­buo­to­jų skai­čius, tu­riz­mo įmo­nės 25 ES ša­ly­se, 2001–2004 m.
Vieš­bu­čiai ir ki­tos
pa­na­šios įstai­gos
Ki­tos ap­gy­ven­di­ni­mo
pa­slau­gų įmo­nės
Ke­lio­nių
agen­tū­ros
Ben­dras dar­buo­to­jų
skai­čius (tūkst.)
2001 m.
202 186
-
62 231
7 343
2002 m.
203 026
186 397
-
7 638
2003 m.
200 219
192 178
-
7 554
2004 m.
-
-
-
7 833
Šal­ti­nis: Eu­ros­tat, 2005
2.2 len­te­lė. Eu­ro­pos TS įmo­nių, vieš­bu­čių ir ki­tų ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų įmo­nių ir dar­buo­to­jų skai­čius pa­gal ša­lis
Vieš­bu­čiai ir ki­tos
pa­na­šios įstai­gos
Ki­tos ap­gy­ven­di­ni­mo
pa­slau­gų įmo­nės
Ben­dras dar­buo­to­jų skai­čius
(vieš­bu­čiai ir res­to­ra­nai (tūkst.)
25 ES ša­lys
-
-
7 833
BE
-
-
128
CZ
4 404
3 435
178
DK
480
617
60
DE
36 884
18 439
1 208
EE
267
342
17
EL
8 899
331
280
ES
17 402
15 666
1 199
FR
-
-
813
IE
-
-
108
IT
-
-
1 040
CY
803
132
30
LV
-
-
22
LT
317
212
32
LU
297
263
6
HU
1 797
944
149
MT
188
5
12
NL
3 129
3 951
311
AT
14 435
6 174
212
PL
2 139
4 833
226
PT
-
-
264
SI
350
371
38
SK
873
1 189
82
FI
1 833
452
75
SE
-
2 057
131
UK
303
-
1 216
IS
45
389
5
LI
1 079
137
-
NR.
-
1 098
72
CH
1 016
-
149
BG
-
290
138
HR
-
-
87
138
RO
-
-
TR
-
-
Šal­ti­nis: Eu­ros­tat, 2005
14
2.2 len­te­lė­je pa­tei­kia­mi duo­me­nys apie
cia­li­za­vi­mo­si, ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų tei­
tu­riz­mo įmo­nes ir dar­buo­to­jų skai­čių vi­
kė­jai ir svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos taip
so­je Eu­ro­po­je. Ma­ty­ti, kad Vo­kie­ti­jo­je yra
pat pa­ti­ria di­des­nę kon­ku­ren­ci­ją pri­trau­
dau­giau vieš­bu­čių, ki­tų pa­na­šių įstai­gų ir
kiant klien­tus.
ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų įmo­nių ne­gu bet
ku­rio­je ki­to­je ša­ly­je, nors dar­buo­to­jų skai­
čiu­mi šia­me sek­to­riu­je ją len­kia Jung­ti­nė
Ka­ra­lys­tė. Di­de­lė ben­dro įmo­nių skai­čiaus
da­lis taip pat ten­ka Is­pa­ni­jai ir Aust­ri­jai, o
Veng­ri­jo­je ir Če­ki­jo­je įmo­nių skai­čius yra
di­džiau­sias tarp Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių.
2.2. Tu­riz­mo ir ki­tų sek­to­rių ry­šys
2.3. Už­im­tu­mas sek­to­riu­je
Už­im­tu­mas ir dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja
2006 m. Eu­ro­pos ke­lio­nių ir tu­riz­mo sek­
to­riu­je iš vi­so dir­bo 23,8 mln. dar­buo­to­jų.
Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2006 m. pa­sau­lio ke­
lio­nių ir tu­riz­mo sek­to­riu­je bus su­kur­ta
2,5 mln. nau­jų dar­bo vie­tų dau­giau, pa­
TS yra svar­bus ne tik dėl su­ku­ria­mų pa­
ly­gin­ti su 2005 m., ir ben­dras dar­bo vie­
ja­mų, bet ir dėl to, kad jis vei­kia ki­tus
tų skai­čius bus 76,7 mln., t. y. 2,8 proc.
sek­to­rius ir yra jų vei­kia­mas. Pa­vyz­džiui,
nuo ben­dro pa­sau­lio už­im­tų­jų skai­čiaus.
2005 m. pa­sau­li­nio tu­riz­mo ver­slo rei­ka­
Ti­ki­ma­si, kad iš­au­gus ke­lio­nių ir tu­riz­mo
lais ap­im­tis su­da­rė 672,5 mlrd. JAV dol., ir
sek­to­riui (tie­sio­gi­niam ir ne­tie­sio­gi­niam)
ti­ki­ma­si, kad ji iki 2016 m. di­dės 3,9 proc.
bus su­kur­ta be­veik 10 mln. nau­jų dar­bo
per me­tus.
vie­tų, tai iš vi­so su­da­rys 234,3 mln. dar­bo
Tu­riz­mas yra la­bai su­si­jęs su pra­mo­go­mis
(res­to­ra­nai, alu­dės, nak­ti­niai klu­bai ir tu­
vie­tų, ar­ba 8,7 proc. nuo ben­dro už­im­tų­jų
skai­čiaus.
ris­tų lan­ko­mos vie­tos), trans­por­tu (oro li­
Dau­gu­ma TS dar­buo­to­jų yra jau­ni­mas,
ni­jos, oro uos­tai, trau­ki­niai ir au­to­mo­bi­lių
dau­ge­lis jų sek­to­rių lai­ko „tar­pi­ne sto­te­le“
nuo­mos įmo­nės) ir maž­me­ni­ne pre­ky­ba.
prieš pra­de­dant kar­je­rą ki­tuo­se sek­to­riuo­
Ben­dra ar­ti­miau­sių me­tų prog­no­zė šiems
se. Daž­nai dir­ba­ma ne vi­są dar­bo die­ną,
sek­to­riams yra tei­gia­ma; nuo 2000 m.
tai ypač bū­din­ga se­zo­ni­niams dar­buo­to­
maž­me­ni­nės pre­ky­bos, pra­mo­gų ir trans­
jams. Dar­bo ne­sta­bi­lu­mas šia­me sek­to­
por­to sek­to­rių apy­var­ta di­dė­jo nuo­lat ir ga­
riu­je dėl se­zo­niš­ku­mo ir di­de­lio smul­kių­jų
na daug, ti­ki­ma­si, kad ši ten­den­ci­ja vy­raus
įmo­nių skai­čiaus pri­trau­kia mo­bi­lius dar­
to­liau. Pas­ta­ruo­ju me­tu spar­čiai dau­gė­jo
buo­to­jus.
ke­lio­nių lėk­tu­vu: 2004–2005 m. jų apy­var­
ta 25 ES ša­ly­se iš­au­go 16,9 proc., tai pa­
tvir­ti­na, kad TS at­si­gau­na po ke­le­rių pras­
tų re­zul­ta­tų me­tų.
Di­de­lė lai­ki­nų dar­buo­to­jų da­lis at­spin­di že­
mą ge­bė­ji­mų ly­gį sek­to­riu­je. 2.2 pa­veiks­
le pa­teik­ti duo­me­nys apie dar­buo­to­jų
kva­li­fi­ka­ci­jas Vel­se. Be­veik 40 proc. Vel­so
TS sub­sek­to­riai taip pat yra la­bai tar­pu­sa­
TS dir­ban­čių dar­buo­to­jų tu­ri že­mes­nį nei
vy­je su­si­ję. Ta­čiau kon­ku­ren­ci­ja tarp jų
ant­ro­jo lyg­mens (vi­du­ri­nis) iš­si­la­vi­ni­mą,
vis la­biau di­dė­ja. Kaip ap­ta­ria­ma dar­be,
tik 4 proc. jų tu­ri aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį
in­ter­ne­tas at­vė­rė klien­tams di­des­nes ga­li­
iš­si­la­vi­ni­mą.
my­bes atos­to­gų ke­lio­nes už­si­sa­ky­ti tie­sio­
giai, o ne per ke­lio­nių agen­tū­ras. Dėl to
Kai ku­rio­se pro­fe­si­jo­se bū­ti­nų ge­bė­ji­mų
pas­ta­ro­sios tu­ri tie­sio­giai kon­ku­ruo­ti su
ga­li­ma iš­mok­ti dar­bo vie­to­je, tuo tar­pu
vieš­bu­čiais ir ki­tais ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­
ki­to­se, pvz., vy­riau­siems vi­rė­jams ir rin­
gų tei­kė­jais. Be to, dėl atos­to­gų ke­lio­nių
ko­da­ros per­so­na­lui, bū­ti­na tre­čio­jo lyg­
įvai­ro­vės ir di­dė­jan­čio tu­riz­mo įmo­nių spe­
mens kva­li­fi­ka­ci­ja ir ati­tin­ka­ma pa­tir­tis.
WTTC, 2006a.
Eu­ros­tat, 2006a.
WTTC, 2006b
Ri­chards, 2001
15
Šal­ti­nis: Gy­ven­to­jų už­im­tu­mo ty­ri­mas, 2003 Ha­ven ir Jo­nes, 2004 (adap­tuo­ta)
2.2 pav. Vel­so TS dir­ban­čių dar­bin­go am­žiaus as­me­nų įgy­tos kva­li­fi­ka­ci­jos
Daž­nas reiš­ki­nys – dau­gy­bi­nė kva­li­fi­ka­
ci­ja, t. y. dar­buo­to­jams, ypač smul­kio­jo
ver­slo įmo­nė­se, bū­ti­nos įvai­rios kva­li­fi­ka­
ci­jos bei ge­bė­ji­mas dirb­ti įvai­rių pro­fe­si­
jų dar­bus. Ben­dra dar­buo­to­jų kai­ta sek­to­
riu­je yra di­de­lė, pa­pli­tęs dar­bas ne vi­są
dar­bo die­ną. Pa­vyz­džiui, re­mian­tis 2005
m. Ai­ri­jo­je at­lik­ta stu­di­ja, dau­giau kaip
pu­sė­je (52 proc.) vi­sų ver­slo įmo­nių se­zo­
no įkarš­čio pa­bai­go­je bu­vo lais­vų dar­bo
vie­tų.
TS ryš­kė­ja nau­jos ten­den­ci­jos, ku­rios iš­
sa­miau bus ap­ta­ria­mos to­les­niuo­se sky­
riuo­se. Vie­na iš jų – sek­to­riu­je di­dė­jan­tis
spe­cia­li­za­vi­ma­sis, sie­kiant re­a­guo­ti į kin­
tan­čius klien­tų po­rei­kius. To­dėl įve­da­mos
nau­jos pa­rei­gos, to­kios kaip ren­gi­nių or­
Dar­bo są­ly­gos sek­to­riu­je ga­li bū­ti sun­
kios, dar­buo­to­jai tu­ri bū­ti la­bai lanks­tūs,
daž­nai pri­va­lo dirb­ti il­gai ir pa­mai­no­mis,
įskai­tant dar­bą per vals­ty­bi­nes šven­tes
ir sa­vait­ga­liais. Dar­bas, ypač už­imant
ne­kva­li­fi­kuo­tas pa­rei­gas, ga­li bū­ti fi­ziš­
kai sun­kus, ga­li tek­ti kil­no­ti sun­kius kro­
vi­nius, dar­bo vie­to­je ga­li grės­ti pa­vo­jus
pa­slys­ti, par­griū­ti ir nu­si­de­gin­ti. 2003 m.
JAV vi­du­ti­nis su dar­bu su­si­ju­sių trau­mų
ir li­gų skai­čius bu­vo 6,7 at­ve­jai 100 vi­
są dar­bo die­ną dir­ban­čių vieš­bu­čių ir ki­tų
ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų įstai­gų dar­buo­
to­jų, tuo tar­pu vi­sa­me pri­va­čia­me sek­to­
riu­je dir­ban­čių dar­buo­to­jų at­ve­ju ati­tin­ka­
mas skai­čius bu­vo 5,0.
ga­ni­za­to­riai, ry­šių su sve­čiais spe­cia­lis­tai,
Dėl dar­bo sek­to­riu­je po­bū­džio bei jo se­zo­
or­ga­ni­zuo­tų ke­lio­nių at­sto­vai, dir­ban­tys
niš­ku­mo dar­buo­to­jų kai­ta yra di­de­lė. Pa­vyz­
su žmo­nė­mis su ne­ga­lia, ir ver­slo ke­lio­nių
džiui, 2005 m. lie­pos mėn. pa­bai­go­je maž­
va­dy­bos spe­cia­lis­tai. To­kioms pa­rei­goms
daug vie­no­je iš pen­kių Ai­ri­jos TS įmo­nių
rei­kia įvai­rių ge­bė­ji­mų, įskai­tant klien­tų ap­
bu­vo lais­vų dar­bo vie­tų. Nu­sta­ty­ta, kad la­
tar­na­vi­mą, už­sie­nio kal­bas, kul­tū­ros ži­nias
biau dar­buo­to­jų trūks­ta kva­li­fi­kuo­to dar­bo
ir vie­šuo­sius ry­šius.
pa­rei­goms už­im­ti, pavyzdžiui, vy­riau­sių­jų
16
Sek­to­riui bū­din­gos dar­bo są­ly­gos
Eu­ros­tat, 2006
Fit­zpat­rick As­so­cia­tes, 2006
JAV Dar­bo de­par­ta­men­tas, 2006.
vi­rė­jų ir vi­rė­jų, nors bu­vo įmo­nių, ku­rio­
se bū­ta lais­vų ne­kva­li­fi­kuo­to dar­bo vie­tų,
pavyzdžiui, pa­gal­bi­nių vir­tu­vės dar­buo­to­jų
ir va­ly­to­jų.
Tarp­tau­ti­nių kri­zių po­vei­kis
Tu­riz­mas yra jaut­rus tarp­tau­ti­nėms kri­
zėms ir eko­no­mi­kos nuos­mu­kiams. Pir­mą
kar­tą dėl šių dvie­jų veiks­nių tarp­tau­ti­nių
Eu­ro­pos už­im­tu­mo tar­ny­bų tin­klas (EURES)
tu­ris­tų skai­čius su­ma­žė­jo 2001 m., ka­dan­
pra­ne­ša, kad TS į lais­vas dar­bo vie­tas vis
gi rug­sė­jo 11 d. te­ro­ris­tų iš­puo­liai ir dėl jų
daž­niau sam­do­mi dar­buo­to­jai iš Ry­tų Eu­ro­
su­lė­tė­ju­si eko­no­mi­nė veik­la su­kė­lė nei­gia­
pos . Iš­ties ES maž­daug 12 proc. TS dar­bo
mų pa­da­ri­nių. Dėl ki­tų įvy­kių, pavyzdžiui,
jė­gos yra dar­buo­to­jai iš už­sie­nio10.
te­ro­ris­tų iš­puo­lių ban­ga Azi­jo­je, cu­na­mis
bei SŪRS (sun­kaus ūmaus re­spi­racinio sin­
2.4. TS vyks­tan­tys po­ky­čiai
dro­mo) ir paukš­čių gri­po epi­de­mi­jos, sek­
Šia­me sky­riu­je nag­ri­nė­ja­mi šie TS po­ky­
pas­ku­ti­nie­ji duo­me­nys ro­do, kad šiuo me­
čius le­mian­tys veiks­niai:
•tarp­tau­ti­nių kri­zių po­vei­kis,
•tu­riz­mo ten­den­ci­jos,
•di­dė­jan­ti lais­va­lai­kio svar­ba,
•de­mo­gra­fija,
•svei­ka­tin­gu­mo tu­riz­mo au­gi­mas,
•di­dė­jan­tis su­si­rū­pi­ni­mas tu­riz­mo po­vei­
kiu ap­lin­kai,
•tech­no­lo­gi­jos,
•be­si­tę­sian­tis smul­kių­jų ver­slo įmo­nių vy­
ra­vi­mas TS.
to­rius ne­ga­lė­jo grei­čiau at­si­gau­ti. Ta­čiau
tu tu­riz­mas at­si­gau­na po 2001–2005 m. lė­
to au­gi­mo lai­ko­tar­pio. Bu­vo prog­no­zuo­ta,
kad 2006 m. pa­sau­lio ke­lio­nių ir tu­riz­mo
sek­to­rius su­kurs 6 477,2 mlrd. JAV dol. ver­
tės eko­no­mi­nės veik­los. Pa­ly­gi­nus su 2005
m., sek­to­rius iš­augs 4,6 proc. Eu­ro­pos Są­
jun­gai ten­ka 33 proc. šios veik­los11.
Tu­riz­mo ti­pų ten­den­ci­jos
2.3 pa­veiks­le nu­ro­dy­tos prie­žas­tys, dėl
ku­rių pa­sau­ly­je bu­vo ke­liau­ja­ma 2004 m.
Atos­to­gų ke­lio­nės su­da­ro šiek tiek dau­
giau ne­gu pu­sę vi­sų ke­lio­nių. Ke­lio­nės ver­
slo rei­ka­lais su­da­rė 16 proc. vi­sų ke­lio­nių,
Šal­ti­nis: PPO, 2006
2.3 pav. Pa­sau­li­nis at­vyks­ta­ma­sis tu­riz­mas pa­gal ke­lio­nės tiks­lą, 2004
Ha­ven ir Jo­nes, 2004.
Ri­chards, op. cit.
11
WTTC, 2006b.
10
17
o gi­mi­nių ir drau­gų lan­ky­mas bei svei­ka­tos
lo­mas atos­to­gų ke­lio­nes, o ge­rus dar­bus
ir re­li­gi­nės ke­lio­nės – 24 proc. vi­sų ke­lio­
tu­rin­tis iš­si­la­vi­nęs jau­ni­mas ga­li pa­si­rink­ti
nių. Po­pu­lia­rios iš­lie­ka ir trum­pos iš­vy­kos į
trum­pes­nes kul­tū­ri­nes atos­to­gas. Daž­nes­
ki­tus mies­tus. Ti­kė­ti­na, kad dėl di­dė­jan­čios
nės vis la­biau be­si­spe­cia­li­zuo­jan­čių ke­lio­
glo­ba­li­za­ci­jos to­liau dau­gės ke­lio­nių ver­slo
nių agen­tū­rų pa­gal už­sa­ky­mus ren­gia­mos
rei­ka­lais. Pra­ban­gaus tu­riz­mo rin­ka taip
atos­to­gų ke­lio­nės, be to, atos­to­gas pla­nuo­
pat au­ga, šiuo me­tu jo­je dau­giau dė­me­sio
ja ir pa­tys ke­liau­jan­tie­ji. Iš tie­sų dėl ma­
ski­ria­ma vieš­bu­čių kam­ba­rių ko­ky­bei.
žų oro li­ni­jų kai­nų, už­sa­ky­mo in­ter­ne­tu ir
Au­gant tarp­tau­ti­niam tu­riz­mui, vis dau­
giau žmo­nių ke­liau­ja. Ki­ta ver­tus, Va­ka­rų
Eu­ro­pos ša­lių vie­ti­nio tu­riz­mo sek­to­rius
su­si­du­ria su sun­ku­mais. Sun­ku­mus le­mia
tai, kad vie­ti­niai tu­ris­tai tu­ri dau­giau ga­li­my­
bių rink­tis ke­lio­nes į už­sie­nį bei ga­na di­de­lė
ten­den­ci­jos ap­si­spręs­ti dėl ke­lio­nių vė­lai ir
lanks­čiai, tu­riz­mas tam­pa vie­nu iš la­biau­
siai kin­tan­čių ir di­na­miš­kiau­sių eko­no­mi­
kos sek­to­rių.
Svei­ka­tin­gu­mo tu­riz­mo au­gi­mas
atos­to­gų sa­vo ša­ly­je, ypač Šiau­rės Eu­ro­pos
Vie­nas iš kin­tan­čių tu­riz­mo mo­de­lių pa­
ša­ly­se, kai­na. Šios ša­lys ne­be­ga­li pa­si­kliau­
da­ri­nių yra su svei­ka­ta su­si­ju­sio tu­riz­mo
ti ma­žo­mis dar­bo jė­gos są­nau­do­mis, bet
po­pu­lia­rė­ji­mas. Su svei­ka­ta su­si­jęs tu­riz­
tu­ri su­telk­ti dė­me­sį į na­cio­na­li­nio tu­riz­mo
mas – ga­na nau­ja šiuo me­tu kles­tin­ti sek­
sek­to­riaus pa­slau­gų ir ke­lio­nių įspū­džių ko­
to­riaus ša­ka. Su svei­ka­ta su­si­jęs tu­riz­mas
ky­bę, įvai­ro­vę ir uni­ka­lias ypa­ty­bes.
ap­ima vis­ką, kas puo­se­lė­ja ir ge­ri­na svei­
ka­tą, įskai­tant kos­me­to­lo­gi­nes pro­ce­dū­
Di­dė­jan­ti lais­va­lai­kio svar­ba
ras, svei­ka­ti­ni­mo įstai­gų veik­lą, tok­si­nų ša­
Atos­to­gos ir tu­riz­mas pas­ta­rai­siais me­tais
atos­to­gų me­tu. To­kias pa­slau­gas vis daž­
įgi­jo nau­ją sta­tu­są. Dėl di­des­nio stre­so
dar­bo vie­to­je, il­ges­nių dar­bo va­lan­dų ir rei­
ka­la­vi­mo vi­suo­met „pa­lai­ky­ti ry­šį“ su dar­
bo­vie­te lais­va­lai­kio ir po­il­sio veik­la žmo­nių
gy­ve­ni­me įgi­jo nau­jos reikš­mės12. Da­bar
tu­ris­tai dau­giau nu­si­ma­no ir ti­ki­si op­ti­ma­
laus nau­dos ir iš­leis­tų pi­ni­gų san­ty­kio (va­
niau tei­kia pa­tys vieš­bu­čiai, šiuo me­tu tai
lai­ko­ma įpras­ta aukš­tos ko­ky­bės vieš­bu­čio
pa­slau­gų da­li­mi. La­bai di­dė­ja vie­ti­nių tu­ris­
tų pa­klau­sa spe­cia­li­zuo­toms svei­ka­ti­ni­mo
pa­slau­goms su ir be ap­gy­ven­di­ni­mo.
klien­tų ap­tar­na­vi­mo. Nors atos­to­gos trum­
Di­dė­jan­tis su­si­rū­pi­ni­mas tu­riz­mo po­vei­kiu
ap­lin­kai
pė­ja, tu­ris­tų iš­lai­dos di­dė­ja, tai ro­do, kad,
Žmo­nių są­mo­nė­je įvy­ko di­džiu­lis lū­žis ma­
siek­da­mi pa­tir­ti no­ri­mų įspū­džių, tu­ris­tai
si­nio tu­riz­mo po­vei­kio ap­lin­kai su­pra­ti­mo
yra lin­kę iš­leis­ti dau­giau, to­dėl po­pu­lia­rė­ja
po­žiū­riu, to­dėl ryš­kė­ja nau­jas so­cia­li­nis
įvai­rūs atos­to­gų už­sa­ky­mo ir įvai­rių rū­šių
są­mo­nin­gu­mas ir do­mė­ji­ma­sis au­ten­tiš­ko­
tu­riz­mo pa­ieš­kos bū­dai13. Dėl au­gan­čio su­
mis, ne­di­de­lio mas­to ir vie­ti­nė­mis atos­to­
si­do­mė­ji­mo su spor­to sek­to­riu­mi su­si­ju­siu
go­mis. Ti­kė­ti­na, kad at­ei­ty­je šis veiks­nys
tu­riz­mu iš­au­go ko­ky­biš­kų spor­to ob­jek­tų,
bus dar svar­bes­nis ir lems la­bai spe­cia­li­
pavyzdžiui, gol­fo aikš­ty­nų ir svei­ka­ti­ni­mo
zuo­tų, pa­gal in­di­vi­du­a­lius už­sa­ky­mus or­
įstai­gų, po­rei­kis.
ga­ni­zuo­ja­mų tu­ris­ti­nių ke­lio­nių au­gi­mą.
De­mo­gra­fija
Tech­no­lo­gi­jos
De­mo­gra­fija atos­to­gų pa­si­rin­ki­mui tu­ri
Tech­no­lo­gi­jų pa­žan­ga taip pat pa­da­rė di­
vis svar­bes­nės įta­kos. Pa­vyz­džiui, šei­mos
de­lę įta­ką TS. In­ter­ne­tas iš pa­grin­dų jį pa­
daž­nai ren­ka­si ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių siū­
kei­tė. Da­bar klien­tai ga­li tie­sio­giai kreip­tis
lue for mo­ney), aukš­tų stan­dar­tų ir ge­ro
Opas­chow­ski, 1997, pa­teik­ta Abicht ir Frei­
kamp, 2005.
13
Abicht ir Frei­kamp, op. cit.
12
18
li­ni­mą, spor­to atos­to­gas ir svei­ką mi­ty­bą
į tei­kė­jus, ieš­ko­ti ge­riau­sios ver­tės atos­
ki­mai, pa­kei­tę klien­tų są­vei­ką su šio ūkio
to­gų ke­lio­nių ir tu­ri pla­tes­nį pa­si­rin­ki­mą.
sek­to­riaus tei­kė­jais. Šie po­ky­čiai kar­tu su
Dėl to TS veik­los ir su tuo su­si­ju­sių iš­lai­dų
di­de­liu smul­kio­jo ver­slo įmo­nių, ku­rioms
au­gi­mas ne­tu­rė­jo di­de­lės įta­kos ke­lio­nių
ten­ka ko­vo­ti dėl iš­li­ki­mo, skai­čiu­mi lė­mė
agen­tū­roms ir su jo­mis su­si­ju­siai veik­lai.
ne vie­ną iš­šū­kį sek­to­riaus plėt­rai. No­rint
No­rė­da­mos iš­si­lai­ky­ti ke­lio­nių agen­tū­ros ir
pa­siek­ti, kad au­gi­mas ne­su­lė­tė­tų, bū­ti­nos
ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riai tu­ri vis la­biau už­tik­
vi­so sek­to­riaus pa­stan­gos.
rin­ti, kad pa­slau­gos bū­tų orien­tuo­tos į kon­
kre­tų klien­tą, re­a­guo­ti į spe­cia­li­zuo­tų pa­
slau­gų po­rei­kį ir ge­bė­ti ati­tik­ti vis dau­giau
apie ke­lio­nes nu­si­ma­nan­čių klien­tų ke­lia­
mus rei­ka­la­vi­mus. Pa­žan­gios ke­lio­nių agen­
tū­ros pa­si­nau­do­jo in­ter­ne­to tei­kia­mo­mis
ga­li­my­bė­mis, kad pa­keis­tų sa­vo pro­duk­tus
ir pa­slau­gas, siek­da­mos ge­riau pa­ten­kin­ti
klien­tų lū­kes­čius. In­ter­ne­tas, elektroninis
paš­tas ir ki­tos tech­no­lo­gi­jų for­mos taip pat
pa­ge­ri­no ver­slo įmo­nių tar­pu­sa­vio ben­dra­
vi­mą, kas nau­din­ga klien­tui14.
2.5. Po­ky­čių po­vei­kis ge­bė­ji­mų po­rei­kiui
Dar­buo­to­jų trū­ku­mas
Dar­buo­to­jų trū­ku­mas pa­vei­kė sek­to­riaus
plėt­rą, ypač ver­slo įmo­nių veik­los re­zul­ta­
tus, pa­slau­gų ko­ky­bę ir at­vyks­tan­čių sve­
čių įspū­džius. Kaip pa­vyks su­ma­žin­ti dar­
buo­to­jų trū­ku­mą ir ryš­kė­jan­tį ge­bė­ji­mų
trū­ku­mą, iš es­mės lems, ar Eu­ro­pos TS
ga­lės pri­trauk­ti tu­ris­tus at­vyk­ti dar kar­tą ir
bū­ti tva­rus il­ges­niu lai­ko­tar­piu.
Smulkiųjų ver­slo įmo­nių vy­ra­vi­mas TS
Dėl da­bar­ti­nio dar­buo­to­jų trū­ku­mo dau­ge­
Eu­ro­po­je tu­riz­mui bū­din­gas di­de­lis smul­
lis Va­ka­rų Eu­ro­pos ver­slo įmo­nių vis daž­
kių­jų ver­slo įmo­nių skai­čius. Dau­ge­lis jų
ne­tu­ri prak­ti­nių ver­slo pla­na­vi­mo ir rin­ko­da­
ros ge­bė­ji­mų ar­ba tiek fi­nan­si­nių iš­tek­lių,
kad ga­lė­tų sėk­min­gai kon­ku­ruo­ti su di­des­
nė­mis įmo­nė­mis . To­kios smul­kio­jo ver­
15
slo įmo­nės su­si­du­ria su ypa­tin­go­mis veik­
los tęs­ti­nu­mo ir per­so­na­lo pro­ble­mo­mis.
Ban­kai smul­kius ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų
tei­kė­jus lai­ko di­de­lės ri­zi­kos ir ma­žo pel­
nin­gu­mo klien­tais, to­dėl joms sun­ku gau­ti
ka­pi­ta­lo, rei­ka­lin­go to­kioms pa­slau­goms
plės­ti ir mo­der­ni­zuo­ti, at­si­žvel­giant į tu­ris­
tų po­rei­kius. Daug to­kių ver­slo įmo­nių –
tai šei­mos ver­slas, jo­se ne­daug ar­ba iš vis
nė­ra sam­do­mų dar­buo­to­jų, o tai reiš­kia,
kad šio­je sri­ty­je dir­ban­tys žmo­nės tu­ri ri­
bo­tas ga­li­my­bes įgy­ti va­dy­bi­nės pa­tir­ties
ar­ba gau­ti to­kio ly­gio dar­bus.
Api­ben­dri­ni­mas
niau sam­do dar­buo­to­jus iš ne ES ša­lių bei
nau­jų­jų ES ša­lių. Tai iki šiol pa­dė­jo Va­ka­rų
Europos TS aug­ti ir, re­gis, ne­pa­da­rė di­de­
lio nei­gia­mo po­vei­kio pa­čių nau­jų­jų ES ša­
lių TS; 2005 m. tarp 25 ES ša­lių ben­dras
nak­vy­nių vieš­bu­čiuo­se ir ki­to­se nak­vy­nės
vie­to­se skai­čius la­biau­siai iš­au­go Lie­tu­vo­je
(+19,8 proc.) ir Lat­vi­jo­je (+18,0 proc.).
Ga­li bū­ti, kad mig­ra­ci­ja iš nau­jų­jų ES ša­lių
lems vi­du­ti­nio lai­ko­tar­pio ir il­ga­lai­kius pa­
da­ri­nius jų TS.
Di­des­nės ge­bė­ji­mų spe­cia­li­za­ci­jos po­rei­kis
Prie­žas­tys, dėl ku­rių šiuo me­tu ke­liau­ja­ma,
įvai­rė­ja, to­dėl iš­au­go po­rei­kis sek­to­riu­je
vei­kian­čioms tu­riz­mo įmo­nėms, įskai­tant
ke­lio­nių agen­tū­ras, ir jų dar­buo­to­jams
spe­cia­li­zuo­tis įvai­rio­se tu­riz­mo ša­ko­se, sie­
kiant už­tik­rin­ti, kad bū­tų pa­ten­kin­ti klien­tų
po­rei­kiai ir lū­kes­čiai. Pa­vyz­džiui, ke­liau­jan­
Pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį TS įvy­ko daug po­ky­
tiems ver­slo rei­ka­lais ga­li reik­ti už­si­sa­ky­
čių, to­kių kaip par­da­vi­mo ap­im­čių su­ma­žė­
ti trans­por­tą ir ap­gy­ven­di­ni­mą tuč­tuo­jau,
ji­mas, nuo ku­rio jis šiuo me­tu at­si­gau­na,
dėl lai­ko trū­ku­mo jie taip pat ga­li pra­šy­ti
atos­to­gų ke­lio­nių pa­ieš­kos bū­dų ir atos­to­
ke­lio­nių agen­tū­ros pa­si­rū­pin­ti vi­sais ke­lio­
gų ti­po pa­si­kei­ti­mas bei tech­no­lo­gi­jų pa­sie­
nės as­pek­tais. To­dėl ti­kė­ti­na, kad su ver­
14
15
Hen­rik­kson, 2005.
Kel­ler, 2002; Ha­ven ir Jo­nes, op. cit.
19
slo klien­tais dir­ban­tys dar­buo­to­jai tu­rės su­
pras­ti sa­vo klien­tų po­rei­kius ir kad ver­slo
klien­tams bū­tų pri­ei­na­mos įvai­rios pa­slau­
gos. Be to, vis dau­giau gy­ven­to­jų pra­šo
„ap­lin­kai ne­ken­kian­čių“ atos­to­gų ke­lio­nių.
Po­rei­kis re­a­guo­ti į įvai­res­nių ge­bė­ji­mų
po­rei­kį
Nors aki­vaiz­du, kad tu­riz­mo įmo­nėms bū­ti­
na įdar­bin­ti tam tik­rų pa­krai­pų spe­cia­lis­tus,
tuo pa­čiu me­tu svar­bu, kad šia­me sek­to­riu­
je dir­ban­tys dar­buo­to­jai tu­rė­tų įvai­res­nių
ge­bė­ji­mų. Tai ypač ak­tu­a­lu smul­kio­sio­se
įmo­nė­se, ku­rio­se ma­žiau ga­li­my­bių spe­cia­
li­zuo­tis. Ka­dan­gi ke­lio­nių or­ga­ni­za­vi­mas
pa­pras­tė­ja, tu­riz­mo įmo­nės tu­ri teik­ti pa­
slau­gas vis įvai­res­niems klien­tams. Tai reiš­
kia, kad su svei­ka­ta su­si­ju­sio tu­riz­mo sri­
ties dar­buo­to­jų, pavyzdžiui, ma­sa­žuo­to­jų,
gel­bė­to­jų ir kos­me­to­lo­gi­jos gy­dy­to­jų te­ra­
peu­tų, pa­klau­sa di­dės tiek spe­cia­li­zuo­to­se
Eko­no­mi­kos au­gi­mas
Tu­riz­mas yra jaut­rus tarp­tau­ti­nėms kri­
zėms ir eko­no­mi­kos nuos­mu­kiui. Po­li­ti­nis
ne­sta­bi­lu­mas Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se ke­
lia be­ne di­džiau­sią grės­mę šiam sek­to­riui,
nes di­dė­jant naf­tos kai­noms di­dės ke­lio­nių
lėk­tu­vu kai­na, ir dėl šių ten­den­ci­jų po­vei­
kio in­flia­ci­jai tu­ris­tai ga­li tu­rė­ti ma­žiau gry­
nų­jų pa­ja­mų ke­lio­nėms.
Ti­kė­ti­nos sti­chi­nės ir žmo­gaus su­kel­tos ne­
lai­mės, nors grei­čiau­siai jos la­biau pa­veiks
re­gio­nų sek­to­rių, o ne vi­so sek­to­riaus au­
gi­mą. Be to, ty­ri­mai ro­do, kad no­rin­čių­jų
ke­liau­ti bai­mė po kon­kre­taus įvy­kio grei­
tai iš­blės­ta. Pa­vyz­džiui, prieš tai įvy­ku­sios
ne­lai­mės ir kri­zės ma­žai pa­vei­kė 2005 m.
ke­lio­nių se­zo­ną – tik 1 proc. res­pon­den­tų
ke­ti­no ke­liau­ti į ki­tas vie­tas, ne­gu kad no­rė­
jo iš pra­džių, įskai­tant nuo cu­na­mio nu­ken­
tė­ju­sias te­ri­to­ri­jas16.
pa­slau­gų įmo­nė­se, tiek vieš­bu­čiuo­se. Be
Sek­to­rius įro­dė ge­bąs įveik­ti eko­no­mi­nius
to, dėl tech­no­lo­gi­jų pa­žan­gos dar­buo­to­jai
sun­ku­mus ar­ba prieš juos at­si­lai­ky­ti. Tu­
tu­rės įgy­ti pa­pil­do­mų in­for­ma­ci­nių tech­no­
riz­mas ir to­liau yra vie­nas iš spar­čiau­siai
lo­gi­jų ge­bė­ji­mų.
pa­sau­ly­je au­gan­čių sek­to­rių. Pa­sau­lio ke­
lio­nių ir tu­riz­mo ta­ry­ba prog­no­zuo­ja, kad
2.6. At­ei­ty­je ti­kė­ti­ni po­ky­čiai
2007–2016 m. re­a­lu­sis ke­lio­nių ir tu­riz­mo
Šia­me sky­riu­je api­bū­di­na­ma ti­kė­ti­na sek­
4,2 proc. per me­tus (2.4 pav.). Ti­kė­ti­na,
to­riaus rai­da trum­puo­ju ir vi­du­ti­niu lai­ko­
kad iki 2016 m. už­im­tu­mas šia­me sek­to­riu­
tar­piu.
je augs 1,8 proc. per me­tus.
veik­los au­gi­mas vi­sa­me pa­sau­ly­je su­da­rys
Šal­ti­nis: WTTC, 2006b
2.4 pav. Ben­dra pa­sau­lio ke­lio­nių ir tu­riz­mo pa­klau­sa (au­gi­mas, proc.)
16
20
TAB, op. cit.
De­mo­gra­fija
Ti­ki­ma­si, kad dėl gy­ven­to­jų se­nė­ji­mo
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se ir Eu­ro­po­je di­dės
pa­gy­ve­nu­sių tu­ris­tų gre­tos, nes iš­ėju­sie­
ji į pen­si­ją tu­rės dau­giau lai­ko po­il­siui ir
lais­va­lai­kiui. Vy­res­ni žmo­nės taip pat tu­ri
dau­giau gry­nų­jų pa­ja­mų, ku­rias ga­li skir­ti
tu­riz­mui, tai­gi ti­kė­ti­nas di­dė­jan­tis tu­riz­mo
or­ga­ni­za­to­rių dė­me­sys vy­res­nio am­žiaus
tiks­li­nei gru­pei. Ta­čiau tei­gia­ma, kad „sen­
Ti­ki­ma­si, kad to­kie au­gi­mo tem­pai lai­ky­sis
ir kad 2003–2008 m. tu­ris­tų skai­čius re­
gio­ne pa­di­dės 40,2 proc. Dau­giau­sia to­kį
au­gi­mą lė­mė tai, kad re­gio­ne sta­bi­li­za­vo­si
eko­no­mi­nės są­ly­gos ir dėl to ša­lių vy­riau­
sy­bės ga­lė­jo in­ves­tuo­ti į šio sek­to­riaus ir
ki­tą in­fra­struk­tū­rą. Pi­gių skry­džių oro li­ni­
jos, skrai­dan­čios į Ry­tų Eu­ro­pos mies­tus,
taip pat pri­si­dė­jo prie šio re­gio­no at­vė­ri­mo
tu­ris­tams.
jo­rų gru­pės“ sek­to­rius sky­la į dvi da­lis: no­
Nors ti­ki­ma­si, kad pir­mą­ją XXI am­žiaus
rin­čius nau­jų įspū­džių bei ga­lin­čius daug
pu­sę dau­ge­ly­je Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lių gy­
iš­leis­ti tu­riz­mui ir tu­rin­čius ne­daug pi­ni­gų,
ven­to­jų skai­čius augs, prog­no­zuo­ja­ma,
ta­čiau vis tiek no­rin­čius ke­liau­ti – to­dėl
kad dau­ge­lio nau­jų­jų ES ša­lių gy­ven­to­jų
to­liau di­dės tu­riz­mo or­ga­ni­za­to­rių spe­cia­
skai­čius to­liau ma­žės (žr. 2.3 len­te­lę).
li­za­vi­ma­sis17.
Ti­kė­ti­na, kad tai nei­gia­mai pa­veiks šių
ša­lių TS. Ry­tų Eu­ro­pos ša­lys tu­ri ge­bė­ti
Ry­tų Eu­ro­pos ša­lys
Be to, vis dau­giau tu­ris­tų ke­liau­ja į Ry­
tų Eu­ro­pos ša­lis. 1999–2003 m. Ry­tų Eu­
ro­pa bu­vo vie­nin­te­lis re­gio­nas, ku­ria­me
už­fik­suo­tas nuo­la­ti­nis me­ti­nis at­vyks­ta­
mo­jo tu­riz­mo au­gi­mas. Re­gio­no au­gi­mo
tem­pas (maž­daug 17 proc.) ge­ro­kai len­
kė la­biau iš­si­vys­čiu­sius re­gio­nus, pavyz­
pri­trauk­ti dau­giau tu­ris­tų iš už­sie­nio, jei
no­ri, kad jų TS kles­tė­tų. Tam rei­kia ge­bė­
ji­mo teik­ti aukš­tos ko­ky­bės ir op­ti­ma­lios
nau­dos san­ty­kio (va­lue for mo­ney) pa­
slau­gas, ten­kin­ti įvai­rius skir­tin­gų tu­ris­tų
gru­pių po­rei­kius ir sėk­min­gai iš­nau­do­ti
kul­tū­ri­nio, ak­ty­vaus bei svei­ka­tin­gu­mo tu­
riz­mo ga­li­my­bes.
džiui, Va­ka­rų Eu­ro­pos ir Šiau­rės Ame­ri­
kos (2.5 pav.).
Šal­ti­nis: Eu­ro­mo­ni­tor, 2004
2.5 pav. Tarp­tau­ti­nio at­vyks­ta­mo­jo tu­riz­mo au­gi­mas pa­gal re­gio­nus, 1999–2003 m. (proc.)
17
TAB, 2005.
21
2.3 len­te­lė. Prog­no­zuo­ja­mas ben­dras gy­ven­to­jų skai­čius pa­si­rink­tais me­tais (tūkst.)
2004
2010
2030
2050
15 ES ša­lių
382 674
390 652
398 737
384 356
0,4
25 ES ša­lys
456 815
484 054
469 365
449 831
-1,5
452
477
567
643
42,3
Ai­ri­ja
4 028
4 323
5 066
5 478
36,0
Kip­ras
730
784
921
975
33,6
Liuk­sem­bur­gas
Mal­ta
Po­ky­tis (%)
400
423
479
508
27,0
Šve­di­ja
8 976
9 187
9 911
10 202
13,7
Pran­cū­zi­ja
59 901
61 486
65 118
65 704
9,7
JK
59 652
60 924
64 388
64 330
7,8
Ny­der­lan­dai
16 258
16 672
17 589
17 406
7,1
Bel­gi­ja
10 396
10 554
10 984
10 906
4,9
Aust­ri­ja
8 114
8 256
8 520
8 216
1,3
Is­pa­ni­ja
42 345
44 603
45 379
42 834
1,2
Da­ni­ja
5 398
5 465
5 577
5 430
0,6
Suo­mi­ja
5 220
5 294
5 443
5 217
-0,1
Grai­ki­ja
11 041
11 269
11 316
10 632
-3,7
Por­tu­ga­li­ja
10 475
10 686
10 660
10 009
-4,4
Slo­vė­ni­ja
1 996
2 015
2 006
1 901
-4,8
Ita­li­ja
57 888
58 631
57 071
52 709
-8,9
Vo­kie­ti­ja
82 532
82 824
81 146
74 642
-9,6
Len­ki­ja
38 191
37 830
36 542
33 665
-11,9
Veng­ri­ja
10 117
9 982
9 484
8 915
-11,9
Slo­va­ki­ja
5 380
5 347
5 186
4 738
-11,9
Če­ki­ja
10 211
10 122
9 693
8 894
-12,9
Lie­tu­va
3 446
3 345
3 092
2 881
-16,4
Es­ti­ja
1 351
1 341
1 202
1 126
-16,7
Lat­vi­ja
2 319
2 240
2 022
1 873
-19,2
Ru­mu­ni­ja
21 711
21 345
19 244
17 125
-21,1
Bul­ga­ri­ja
7 801
7 439
6 175
5 094
-34,7
Šal­ti­nis: Eu­ros­tat, 2006b
TS dar­buo­to­jai
Po­vei­kis už­im­tu­mui
Ki­tas sek­to­riaus au­gi­mui at­ei­ty­je įta­kos tu­
Ti­ki­ma­si, kad trum­puo­ju ir vi­du­ti­niu lai­
rė­sian­tis veiks­nys – jo ge­bė­ji­mas pri­trauk­
ko­tar­piu už­im­tu­mas TS augs. Ta­čiau tai,
ti ir iš­lai­ky­ti aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos bei la­bai
kad sek­to­riaus ge­bė­ji­mų ly­gis yra že­mas,
mo­ty­vuo­tus dar­buo­to­jus. Šiuo me­tu ge­bė­
ke­lia grės­mę jo au­gi­mui at­ei­ty­je. Nau­jos
ji­mų ly­gis sek­to­riu­je yra že­mas, o dar­buo­
sek­to­riaus ten­den­ci­jos kar­tu su at­ei­ty­je
to­jų kai­ta – di­de­lė. Ta­čiau dėl di­dė­jan­čių
ti­kė­ti­nais po­ky­čiais ro­do, kad dar­bas sek­
pa­slau­gų stan­dar­tų ir aukš­to klien­tų ap­tar­
to­riu­je tam­pa la­biau spe­cia­li­zuo­tas, to­dėl
na­vi­mo ly­gio po­rei­kio tu­ris­tai ne­be­si­rinks
rei­kia mo­ky­mų ir kva­li­fi­ka­ci­jų to­bu­li­ni­mo,
ver­slo įmo­nių, ne­si­lai­kan­čių to­kių aukš­tų
no­rint, kad at­ei­ty­je sek­to­rius pa­siek­tų op­
stan­dar­tų. Kaip ir nau­jo­se tu­riz­mo ša­ko­se,
ti­ma­lų ly­gį.
ku­rio­se rei­kia nau­jų ge­bė­ji­mų, vi­sa­me sek­
22
to­riu­je, sie­kiant už­tik­rin­ti to­les­nę jo plėt­rą,
Taip pat tu­ri bū­ti sie­kia­ma pa­keis­ti šia­me
tu­ri bū­ti in­ves­tuo­ja­ma į ge­rai pa­reng­tus
sek­to­riu­je pra­de­dan­čių­jų dirb­ti po­žiū­rį.
dar­buo­to­jus.
Dau­ge­lis sek­to­riu­je dir­ban­čio jau­ni­mo
dar­bą ja­me lai­ko „tar­pi­ne sto­te­le“. To­
2.7. Po­vei­kis ge­bė­ji­mams ir pro­fe­si­niam
ren­gi­mui
kiam po­žiū­riui pa­keis­ti dau­giau dė­me­sio
tu­ri bū­ti ski­ria­ma dar­bo są­ly­goms sek­to­
Ge­bė­ji­mų trū­ku­mas
riu­je ge­rin­ti, kar­je­ros struk­tū­roms kur­ti
ir dar­bo se­zo­niš­ku­mui ma­žin­ti, ku­riant tu­
Kaip pa­žy­mė­ta anks­čiau, ge­bė­ji­mų trū­ku­
riz­mo pro­duk­tus, ku­rie pra­il­gin­tų tu­riz­mo
mas yra di­de­lis vi­sa­me TS: trūks­ta ir pa­
se­zo­ną. Klien­tų po­rei­kių po­ky­čiai lei­džia
grin­di­nių, ir spe­cia­li­zuo­tų ge­bė­ji­mų.
sek­to­riui kur­ti nau­jas dar­bo vie­tas, ypač
su­si­ju­sias su svei­ka­ta bei spor­to tu­riz­mo
2.4 len­te­lė­je pa­teik­ti duo­me­nys apie svar­
au­gi­mu ir no­va­to­riš­ko in­ter­ne­to tech­no­
biau­sių ge­bė­ji­mų po­rei­kį Eu­ro­pos TS.
lo­gi­jų nau­do­ji­mo tei­kia­mo­mis ver­slo ga­
li­my­bė­mis.
2.4 len­te­lė. Svar­biau­sių ge­bė­ji­mų po­rei­kis TS
Pro­fe­si­jos
Svar­biau­sių ge­bė­ji­mų po­rei­kis
Va­dy­bos
Klien­tų ap­tar­na­vi­mo
Fi­nan­sų
In­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų ge­bė­ji­mų
Žmo­giš­kų­jų ry­šių
Mo­ky­mo
Ver­slo plėt­ros
Spe­cia­li­zuo­tų įvai­rių rin­kos seg­men­tų ži­nių, pvz., lais­va­lai­kio cen­trai, svei­ka­ti­ni­mo įstai­gos
Tech­ni­nės, ama­tai
Vy­riau­sių­jų vi­rė­jų ir vi­rė­jų
Bar­me­nų ir pa­da­vė­jų
Du­ri­nin­kų
Sve­tin­gu­mo
Spe­cia­li­zuo­tų ke­lio­nių agen­tū­rų
Spe­cia­li­zuo­tų ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių
Ver­slo ke­lio­nių ge­bė­ji­mų
Spe­cia­li­zuo­tos pro­fe­si­jos
Fi­zio­te­ra­peu­tų
Ma­sa­žuo­to­jų
Svei­ka­tos ap­sau­gos
Po­il­sio at­vi­ra­me ore
Kul­tū­ros pa­ži­ni­mo
Al­ter­na­ty­vių gy­dy­mo bū­dų
Gel­bė­ji­mo ge­bė­ji­mų
Ži­nių apie mi­ty­bą
Ben­dra­vi­mo su žmo­nė­mis su ne­ga­lia
Fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo
Gro­žio prie­žiū­ros
Kon­fe­ren­ci­jų or­ga­ni­za­to­rių
Ben­dro­sios
Pa­gal­bi­nių vir­tu­vės dar­buo­to­jų
Va­ly­to­jų
Vi­sos
Kal­bų ge­bė­ji­mų
Ben­dra­vi­mo su klien­tais ge­bė­ji­mų
Svei­ka­tos ir sau­gos
Klien­tų ap­tar­na­vi­mo
Nau­do­ji­mo­si ko­mu­ni­ka­ci­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis
In­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų ge­bė­ji­mų
Gre­ti­mų pro­fe­si­jų ge­bė­ji­mų (mul­ti-s­kil­ling)
Nau­do­ji­mo­si dau­gia­ly­pe įran­ga
Nau­do­ji­mo­si in­ter­ne­tu
23
Nau­jų ir ryš­kė­jan­čių ge­bė­ji­mų po­rei­kio
ten­ki­ni­mas
da­viai im­tų­si pa­dė­ti sek­to­riui iš­nau­do­ti
Sie­kiant pa­ten­kin­ti nau­jų ge­bė­ji­mų po­rei­
ga­li­ma pa­siek­ti die­giant Eu­ro­pos mas­tu
kį, svar­bu, kad nau­jai be­si­for­muo­jan­čio­se
pro­fe­si­jo­se bū­tų rei­kia­mas dar­buo­to­jų skai­
čius, pavyzdžiui, dir­ban­čių­jų su žmo­nė­mis
su ne­ga­lia, ver­slo tu­riz­mo spe­cia­lis­tų, fi­zi­
nio pa­ren­gi­mo in­struk­to­rių, kos­me­to­lo­gų,
die­to­lo­gų ir t. t. Jei to­kių ge­bė­ji­mų yra
vi­sas plėt­ros ga­li­my­bes, pri­im­da­mi į dar­
bą aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jus. Tai
pri­pa­žįs­ta­mas kva­li­fi­ka­ci­jas. Ta­čiau ne­tu­
rė­tų bū­ti pa­mirš­ta­ma ir kur­sų dar­bo vie­
to­je nau­da.
Darb­da­vių po­žiū­ris
ki­tuo­se sek­to­riuo­se, ga­li­ma da­lį šio po­rei­
Darb­da­viai nu­ro­do, kad, jei ga­lė­tų rink­tis,
kio pa­ten­kin­ti ren­giant per­kva­li­fi­ka­vi­mo
mie­liau įdar­bin­tų en­tu­zias­tin­gus ir at­si­da­
kur­sus, ku­riuo­se to­kie dar­buo­to­jai įgy­tų
vu­sius dar­buo­to­jus, tu­rin­čius tei­gia­mą po­
dar­bui TS bū­ti­nų pa­pil­do­mų ge­bė­ji­mų, pa­
žiū­rį į dar­bą, o ne aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos
vyz­džiui, klien­tų ap­tar­na­vi­mo, ben­dra­vi­mo
dar­buo­to­jus, nes jie pa­tys ga­li ap­mo­ky­ti
ge­bė­ji­mų ir tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mų ži­nių
dar­buo­to­jus. Ta­čiau 2005 m. Ai­ri­jo­je at­lik­
(pvz., mo­ky­mai svei­ka­tos ir sau­gos klau­si­
ta stu­di­ja ro­do, kad tik 38 proc. ūkio sub­
mais). Nė­ra abe­jo­nės, kad to­kių ge­bė­ji­mų
rei­kia pa­pil­do­mai prie jau tu­ri­mų pro­fe­si­
nių ge­bė­ji­mų18.
Dar­buo­to­jų iš­lai­ky­mas
jek­tų or­ga­ni­za­vo mo­ky­mus, dau­giau­sia
sa­vo įmo­nė­je, vi­sus me­tus dir­ban­tiems
dar­buo­to­jams20. Be to, sun­ku įver­tin­ti,
kiek dar­buo­to­jų mo­ky­mą darb­da­viai lai­ko
pri­ori­te­tu. Vel­se at­lik­ta stu­di­ja pa­ro­dė, kad
TS ga­li­ma iš­lai­ky­ti dau­giau dar­buo­to­jų,
vie­nų darb­da­vių po­žiū­ris į mo­ky­mą yra rim­
vyk­dant lanks­čias mo­ky­mo pro­gra­mas.
tes­nis už ki­tų21.
Me­riot19 už­duo­da klau­si­mą „Ko­dėl dau­gy­bę
moks­lei­vių te­be­mo­ko­me vie­ne­rius ar dve­
jus me­tus pa­da­vė­jo ar­ba re­gist­ra­tū­ros dar­
buo­to­jo pro­fe­si­jos, ži­no­da­mi, kad jie šio­se
dar­bo vie­to­se ne­be­tu­rės ga­li­my­bių dirb­ti
su­lau­kę 30 ar 35 me­tų am­žiaus?“ Mo­ky­mo
Mar­hu­en­da, Striet­ska-Ili­na ir Zu­kers­tei­no­
va at­lik­to­je stu­di­jo­je22 nu­sta­ty­ti pen­ki skir­
tin­gi tu­riz­mo sek­to­riaus dar­buo­to­jų ti­pai:
1.At­si­da­vęs pro­fe­sio­na­las (kom­pe­ten­tin­
gas ir aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos, pa­ten­kin­
pro­gra­mo­se tu­rė­tų bū­ti at­si­žvel­gia­ma į tai,
tas dar­bu);
kad dar­buo­to­jai pa­gal vie­ną pro­fe­si­ją dir­
ba trum­pai, ir stu­den­tams tu­rė­tų bū­ti tei­
2.„Skra­jū­nas“ (svar­biau­sia – kar­je­ra, sie­
kia kop­ti aukš­tyn kar­je­ros laip­tais);
kia­mos pla­tes­nės vi­so sek­to­riaus pro­fe­si­jų
ži­nios. Be to, sie­kiant ska­tin­ti dar­buo­to­jus
lik­ti sek­to­riu­je, jiems tu­rė­tų bū­ti su­da­ry­tos
3.Su pa­dė­ti­mi su­si­tai­kęs dar­buo­to­jas (dar­
bą ra­do va­do­vau­da­ma­sis funk­ci­niu po­
ga­li­my­bės mo­ky­tis vi­są sa­vo kar­je­ros truk­
žiū­riu, dau­giau­sia dė­me­sio ski­ria klien­
mę. Ži­nių apie įmo­nės veik­lą iš­lai­ky­mas ir
tui);
pro­fe­si­nių ži­nių kau­pi­mas tarp pa­ty­ru­sių
dar­buo­to­jų už­tik­rins sek­to­riui ga­li­my­bę pa­
4.Ne­pa­ten­kin­tas ak­ty­vus ieš­ko­to­jas (jau­
čia­si ne­pa­ten­kin­tas dėl to, kad ne­pa­kan­
siek­ti op­ti­ma­lų pa­jė­gu­mą.
ka­mai ver­ti­na­mi jo ge­bė­ji­mai ir ten­ki­na­
Nors aki­vaiz­du, kad spren­džiant šias pro­
ble­mas kur­sais, ku­rie ten­kin­tų skir­tin­gus
vi­so sek­to­riaus darb­da­vių po­rei­kius, di­de­
5.Nau­jo­kas ar­ba ne­įsi­tvir­ti­nęs dar­buo­to­
lis vaid­muo ten­ka vals­ty­bi­nėms ir tarp­tau­
jas (daž­nai nuo­la­ti­nio dar­bo ne­tu­rin­tis
ti­nėms ins­ti­tu­ci­joms, svar­bu, kad ir darb­
jau­ni­mas).
18
19
24
mi mo­ky­mo bei kar­je­ros lū­kes­čiai);
Rit­ter, 2005.
Me­riot, op. cit.
Fit­zpat­rick As­so­cia­tes, op. cit.
Ha­ven ir Jo­nes, op. cit.
22
Mar­hu­en­da, Striet­ska-Ili­na ir Zu­kers­tei­no­va,
2005.
20
21
Au­to­rių nuo­mo­ne, šie ti­pai su­si­for­muo­ja
pir­mi­nio ir tęs­ti­nio mo­ky­mo pro­ce­se, to­dėl
da­ry­ti­na iš­va­da, kad darb­da­vių or­ga­ni­zuo­
ja­mas mo­ky­mas ir pa­ra­ma yra ne­da­lo­ma
po­žiū­rio į dar­bą da­lis. Jei tai da­ro­ma tin­
ka­mai, dar­buo­to­jai ug­do­mi bū­ti la­bai mo­
Kliū­tys mo­ky­mams or­ga­ni­zuo­ti
TS tu­ri di­džiu­lį po­ten­cia­lą aug­ti at­ei­nan­čius
de­šimt me­tų, jei bus ge­ro­kai pa­ge­rin­ta
sek­to­riaus ge­bė­ji­mų ba­zė. Ta­čiau darb­da­
viai ne­re­tai yra lin­kę prie­šin­tis mo­ky­mui,
ty­vuo­tais, aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos ir siek­ti
skir­tam tu­riz­mo rin­kai rei­ka­lin­giems stan­
kar­je­ros. Tai sa­vo ruož­tu ga­li pa­dė­ti pa­
dar­tams kur­ti ir pro­fe­sio­na­lu­mui ug­dy­ti.
kreip­ti tei­gia­ma lin­kme že­mes­nio lyg­mens
Smul­kio­se šei­mos ver­slo įmo­nė­se daž­nai
dar­buo­to­jų po­žiū­rį ir no­rą mo­ky­tis. Tai­gi
ma­no­ma, kad pa­kan­ka­mai daug iš­mok­ta
aki­vaiz­du, kad už mo­ky­mą at­sa­kin­gas per­
iš pa­tir­ties ir įmo­nė ne­ga­li sau leis­ti mo­ky­ti
so­na­las yra gy­vy­biš­kai svar­bus at­ski­rų ver­
dar­buo­to­jų dėl di­de­lio dar­bo krū­vio ir ver­
slo įmo­nių ir vi­so sek­to­riaus plėt­rai.
slo po­rei­kių23.
Tech­ni­nių, ver­slo ir dar­bo su žmo­nė­mis ge­
bė­ji­mų po­rei­kis
2004 m. Vel­se at­lik­to­je stu­di­jo­je iš­ski­ria­
Darb­da­viai nu­ro­dė šias kliū­tis, ne­lei­džian­
čias reng­ti dau­giau mo­ky­mų24:
•Skir­tin­gi darb­da­vių mo­ky­mo kur­sų
ir kva­li­fi­ka­ci­jų po­rei­kiai:
mi įvai­rūs mo­ky­mo po­rei­kiai TS. Stu­di­ja
ro­do, kad bū­ti­na mo­ky­ti su­si­ju­sių tech­ni­
Tra­di­ci­niai vieš­bu­čiai daž­nai mie­liau ren­
nių, ver­slo ir as­me­ni­nių ge­bė­ji­mų (2.5 len­
ka­si dar­buo­to­jų mo­ky­mą dar­bo vie­to­je,
te­lė).
o nau­jes­ni vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų tin­klai
2.5 len­te­lė. Tu­riz­mo per­so­na­lo mo­ky­mo po­rei­kiai Vel­se
Vyk­dan­ty­sis per­so­na­las
Pri­žiū­rin­ty­sis per­so­na­las
Va­dy­bos (ad­mi­nist­ra­ci­nis)
per­so­na­las
Sa­vi­nin­kas, va­do­vas
Ben­dra­vi­mo ge­bė­ji­mai
Aukš­tes­nio ly­gio klien­tų ap­tar­
na­vi­mo ge­bė­ji­mai
Aukš­tes­nio ly­gio in­for­ma­ci­nių
tech­no­lo­gi­jų ge­bė­ji­mai
Bu­hal­te­ri­nė ap­skai­ta, fi­nan­sų
val­dy­mas
Aukš­tes­nio ly­gio klien­tų ap­tar­
na­vi­mo ge­bė­ji­mai
Pir­mo­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba
Ben­drie­ji va­dy­bos ge­bė­ji­mai
Aukš­tes­nio ly­gio klien­tų ap­tar­na­
vi­mo ge­bė­ji­mai
Pa­grin­di­niai klien­tų ap­tar­na­vi­
mo ge­bė­ji­mai
Ben­dra­vi­mo ge­bė­ji­mai
Va­do­va­vi­mo žmo­nėms ge­bė­
ji­mai
Re­kla­ma ir re­kla­mi­nių skel­bi­mų
kū­ri­mas
Mais­to hi­gie­na
Va­do­va­vi­mo žmo­nėms ge­bė­
ji­mai
In­for­ma­ci­jos val­dy­mas
Biu­dže­to pla­na­vi­mas
Pir­mo­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba
Prieš­gais­ri­nės sau­gos mo­
ky­mai
Ver­slo va­dy­ba, pla­na­vi­mas
Ver­slo va­dy­ba, pla­na­vi­mas
Pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi stip­ri­ni­mas
Pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi stip­ri­ni­mas
Ben­dra­vi­mo ge­bė­ji­mai
Lai­ko pla­na­vi­mo ge­bė­ji­mai
In­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų nau­
do­ji­mo pa­grin­dai
Mais­to hi­gie­na
Tei­sės ak­tų iš­ma­ny­mas
Dar­buo­to­jų at­ran­ka ir įdar­bi­
ni­mas
Prieš­gais­ri­nės sau­gos mo­
ky­mai
Ben­drie­ji va­dy­bos ge­bė­ji­mai
Ly­de­rio, mo­ty­va­vi­mo ge­bė­ji­mai
Ad­mi­nist­ra­vi­mo ge­bė­ji­mai
Sa­vęs pa­tei­ki­mas
Dar­bo ko­man­do­je ge­bė­ji­mai
Vie­tos ži­nios/fol­klo­ras/kul­tū­ra
Svei­ka­ta ir sau­ga
Dar­bo res­to­ra­ne ge­bė­ji­mai
Lai­ko pla­na­vi­mo ge­bė­ji­mai
Par­da­vi­mo, rin­ko­da­ros ir re­kla­
ma­vi­mo ge­bė­ji­mai
Tei­sės ak­tų iš­ma­ny­mas
Vie­tos ži­nios, fol­klo­ras, kul­tū­ra
Ly­de­rio, mo­ty­va­vi­mo ge­bė­ji­mai
Dar­bo ko­man­do­je ge­bė­ji­mai
Šal­ti­nis: Ha­ven ir Jo­nes, 2004
Ha­ven ir Jo­nes, op. cit.
Fit­zpat­rick As­so­cia­tes, op. cit.; Ha­ven ir Jo­
nes, op. cit.
23
24
25
la­biau lin­kę įdar­bin­ti tre­čio­jo ly­gio kva­
li­fi­ka­ci­jas tu­rin­čius va­dy­bi­nin­kus. Tai­gi
darb­da­viai tu­ri bū­ti ska­ti­na­mi pri­pa­žin­ti
įvai­rių ti­pų mo­ky­mo bei nuo­la­ti­nio mo­ky­
mo nau­dą.
•Sun­ku­mai iš­leis­ti dar­buo­to­jus į mo­
ky­mo kur­sus dėl dar­bo krū­vio:
Šia­me dar­be tei­gia­ma, kad Eu­ro­pos TS
pas­ta­ruo­ju me­tu at­si­gau­na po ma­žo au­gi­
mo lai­ko­tar­pio. Ti­kė­ti­na, kad bent de­šimt
at­ei­nan­čių me­tų jis to­liau augs, taip pat
ti­ki­ma­si, jog di­dės už­im­tu­mas. Pas­ta­ruo­
sius ke­le­rius me­tus sek­to­riu­je pra­dė­ta vyk­
Ka­dan­gi dau­ge­lis TS ver­slo įmo­nių yra
dy­ti įvai­res­nė veik­la, la­biau spe­cia­li­zuo­ja­
smul­kios, tu­rin­čios ne­daug dar­buo­to­jų,
ma­si, ypač su svei­ka­ta su­si­ju­sio tu­riz­mo
joms ga­li bū­ti sun­ku iš­leis­ti dar­buo­to­jus
sub­sek­to­riu­je, di­dė­ja pa­gal in­di­vi­du­a­lius
į mo­ky­mus.
už­sa­ky­mus or­ga­ni­zuo­ja­mų atos­to­gų ke­lio­
•Vie­to­je ren­gia­mų kur­sų sty­gius:
Kaip ir dau­ge­ly­je ki­tų sek­to­rių, tu­riz­mo
nių pa­klau­sa, tu­riz­mo or­ga­ni­za­to­riai la­biau
spe­cia­li­zuo­ja­si, la­biau nau­do­ja­ma­si in­ter­
ne­to
tei­kia­mo­mis
ga­li­my­bė­mis.
Ta­čiau
mo­ky­mo kur­sai nė­ra leng­vai pri­ei­na­mi,
ge­bė­ji­mų ly­gis sek­to­riu­je yra že­mas. Dar­
ne­daug ga­li­my­bių juos lan­ky­ti vie­to­je.
buo­to­jai ver­ti­na sek­to­rių kaip „tram­pli­ną“
•Mo­ky­mo kur­sų kai­na kar­tu su trans­
to­les­nei kar­je­rai, o ne kaip tiks­lą, tai taip
por­to ir ap­gy­ven­di­ni­mo kaš­tais:
De­ja, bū­tent toms ver­slo įmo­nėms, ku­
rioms la­biau­siai rei­kia in­ves­tuo­ti į dar­
buo­to­jus, t. y. SVVĮ, sun­ku mo­kė­ti ne­
re­tai di­de­lę kai­ną už kur­sus kar­tu su
pat le­mia že­mą dar­buo­to­jų mo­ky­mo ir to­
bu­lė­ji­mo mas­tą. Tai, kad daug vei­kian­čių
įmo­nių yra smul­kios, taip pat ma­ži­na dar­
buo­to­jų kar­je­ros, spe­cia­li­za­ci­jos ir iš­lai­ky­
mo ga­li­my­bes.
iš­lai­ky­mo kai­na, nes dau­ge­lis kur­sų or­ga­
Ki­ta ver­tus, dėl di­dė­jan­čios tu­riz­mo pro­duk­
ni­zuo­ja­mi ne vie­to­je.
tų įvai­ro­vės ir di­dė­jan­čių tu­ris­tų lū­kes­čių
•Dar­buo­to­jų ne­no­ras:
darb­da­viams rei­kės vis dau­giau aukš­tos
kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jų tam, kad ga­lė­tų
Dau­ge­liu at­ve­jų mo­ky­mai ga­li pa­di­din­ti
iš­gy­ven­ti ir kles­tė­ti vis kon­ku­ren­cin­ges­nė­
nuo­la­ti­nių dar­buo­to­jų dar­bo krū­vį, nes
je pa­sau­li­nė­je rin­ko­je. Esa­moms ge­bė­ji­mų
grį­žę iš mo­ky­mų jie tu­ri at­lik­ti per tą lai­
spra­goms už­pil­dy­ti, di­de­lei dar­buo­to­jų kai­
ką su­si­kau­pu­sį dar­bą. Ka­dan­gi dar­bas TS
tai ma­žin­ti ir nau­jų bei be­si­for­muo­jan­čių
daž­nai yra tik „tar­pi­nė sto­te­lė“, dar­buo­to­
ge­bė­ji­mų po­rei­kiui pa­ten­kin­ti rei­kia mo­ky­
jai ne vi­sa­da no­ri pri­si­im­ti šią pa­pil­do­mą
mų. Kad pa­ten­kin­tų darb­da­vių ir dar­buo­to­
naš­tą.
jų po­rei­kius, tei­kia­mi mo­ky­mo kur­sai tu­ri
•Siū­lo­mų kur­sų ne­tin­ka­mu­mas:
Mo­ky­mo­si pa­slau­gų tei­kė­jai ne­ati­tin­ka
tu­riz­mo ir su­si­ju­sių sek­to­rių įmo­nių rei­ka­
la­vi­mų, nes kur­sų tei­kė­jai kur­sus ren­gia
pa­tys, ma­žai da­ly­vau­jant ati­tin­ka­mos
sri­ties prak­ti­kams ar­ba vi­sai jiems ne­da­
ly­vau­jant. Be to, daug kur Eu­ro­po­je tei­
kia­mų vie­tos ly­giu mo­ky­mų pa­si­rin­ki­mas
yra ri­bo­tas.
26
2.8. Api­ben­dri­ni­mas
bū­ti leng­vai pri­ei­na­mi, įper­ka­mi, lanks­tūs,
jais tu­ri bū­ti sie­kia­ma pa­ten­kin­ti įvai­rius
po­rei­kius. Be to, darb­da­viai tu­ri bū­ti ska­
ti­na­mi pri­im­ti į dar­bą aukš­tes­nės kva­li­fi­ka­
ci­jos dar­buo­to­jus ne­gu da­bar. To sie­kiant
tu­ri bū­ti su­kur­tos Eu­ro­pos mas­tu pri­pa­žįs­
ta­mos kva­li­fi­ka­ci­jos.
3. SEKTORIAUS STATISTINĖS
CHARAKTERISTIKOS
10 700 kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų, ta­čiau
tik apie 350 ga­li­ma pa­nau­do­ti tu­riz­mui,
iš jų treč­da­lį – tarp­tau­ti­niam tu­riz­mui.
•La­biau­siai tu­riz­mo pa­slau­gų sek­to­rius
pa­žen­gė plė­to­da­mas ap­gy­ven­di­ni­mo pa­
slau­gas. Grei­čiau­siai ple­čia­si vieš­bu­čių ir
mo­te­lių sek­to­rius, o po­il­sio įstai­gų sek­to­
3.1. Įva­das
rius spar­čiau­siai menks­ta. Di­džiuo­siuo­se
Šia­me sky­riu­je pa­tei­kia­mas trum­pas Lie­
mies­tuo­se (iš­sky­rus Vil­nių) trūks­ta di­des­
tu­vos TS api­bū­di­ni­mas. Jis ap­ima pa­grin­
nių tu­ris­ti­nės kla­sės vieš­bu­čių, pe­ri­fe­ri­
di­nius TS įmo­nių, už­im­tu­mo bei veik­los
jo­je opi vieš­bu­čių kie­ky­bės ir pa­slau­gų
ro­dik­lių as­pek­tus. Ana­li­zė at­lik­ta re­mian­tis
ko­ky­bės pro­ble­ma. Au­to­tu­riz­mo plėt­ros
sta­tis­ti­niais, spe­cia­liai šiai stu­di­jai pa­reng­
ga­li­my­bes ri­bo­ja aki­vaiz­dus mo­te­lių ir
tais, duo­me­ni­mis. Taip pat nau­do­ti ant­ri­
kem­pin­gų trū­ku­mas.
niai duo­me­nys, t. y. stu­di­jos, ap­žval­gos
bei ki­ta pri­ei­na­ma in­for­ma­ci­ja apie TS ir
Lie­tu­vos ūkio plėt­rą.
•2006 m. Lie­tu­vos svei­ka­tin­gu­mo įmo­nė­
se bu­vo ap­si­sto­ję 101,1 tūkst. sve­čių,
iš jų 81 proc. – Lie­tu­vos gy­ven­to­jai. Tai
TS bū­din­ga tai, kad yra daug sub­jek­tų, ku­
riems tu­riz­mo veik­los yra kaip pa­pil­do­ma
veik­la. Tu­rint ome­ny­je me­to­di­ką ir sie­kiant
ty­ri­mo re­zul­ta­tų pa­ly­gi­na­mu­mo, šia­me ty­ri­
me nag­ri­nė­ja­mos tik įmo­nės, ku­rios re­gist­
aki­vaiz­džiai ro­do, kad Lie­tu­vos gy­do­mie­
ji ku­ror­tai at­si­gau­na vie­ti­nio tu­riz­mo dė­
ka. Iš­anks­ti­niais 2007 m. duo­me­ni­mis,
sve­čių skai­čius svei­ka­tin­gu­mo įstai­go­se
iš­au­go iki 131,1 tūkst.
re nu­ro­dė, kad jų pa­grin­di­nė veik­la – ap­gy­
•Iš­vyks­ta­mo­jo ir at­vyks­ta­mo­jo tu­riz­mo
ven­di­ni­mo (AP), svei­ka­tin­gu­mo pa­slau­gos
plėt­ra gau­si­no tu­riz­mo įmo­nių ir jų pa­
(SV) ar­ba ke­lio­nių ir eks­kur­si­jų or­ga­ni­za­vi­
slau­gų įvai­ro­vę. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­
mas (KE). TS ir su­si­jų­sių sri­čių ap­žval­ga
to duo­me­ni­mis, 2006 m., pa­ly­gi­nus su
pa­tei­kia­ma Na­cio­na­li­nė­je tu­riz­mo plėt­ros
2005 m., į Lie­tu­vą už­sie­nie­čių at­vy­ko 11
2007–2010 m. pro­gra­mos ga­li­my­bių stu­di­
proc. dau­giau, o per Lie­tu­vos iš­vyks­ta­mo­
jo­je.25
jo tu­riz­mo ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rius už­sie­
ny­je pa­bu­vo­jo be­veik 20,5 proc. dau­giau
3.2. Trum­pai apie TS
Lie­tu­vos gy­ven­to­jų nei per 2005 me­tus.
Pa­gal Na­cio­na­li­nė­je tu­riz­mo plėt­ros pro­gra­
mo­je pa­teik­tą in­for­ma­ci­ją
26
bei re­mian­tis
ki­tais pri­ei­na­mais šal­ti­niais:
•Lie­tu­va tu­ri pa­ly­gin­ti di­de­lį tu­riz­mo iš­tek­
lių (kul­tū­ros ir gam­tos) po­ten­cia­lą, ta­
čiau šie ob­jek­tai pras­tai pa­reng­ti tu­riz­mui
•Spar­čiau­siai au­gan­tis tu­riz­mo pa­slau­gų
sek­to­rius Lie­tu­vo­je – kai­mo tu­riz­mas.
•Lie­tu­vos kul­tū­ros iš­tek­liai su­da­ro pa­lan­
kias są­ly­gas kur­ti pa­trauk­lius kul­tū­ri­nio
tu­riz­mo pro­duk­tus, o pa­lan­ki ge­og­ra­fi­nė
pa­dė­tis – kon­fe­ren­ci­jų tu­riz­mą.
(ne­pa­kan­ka­ma in­fra­struk­tū­ra, trūks­ta pa­
•TS dir­ba be­ne jau­niau­sias vi­sa­me ūky­je
plū­di­mių hi­gie­nos įran­gos, ne­tvar­ko­ma
per­so­na­las, o dar­buo­to­jai su aukš­tuo­ju
ap­lin­ka), o taip pat men­kai pa­nau­do­ja­
iš­si­la­vi­ni­mu su­da­ro ma­žes­nę da­lį nei ben­
mi. Pavyzdžiui, įre­gist­ruo­ta dau­giau kaip
drai ūky­je.
Na­cio­na­li­nė tu­riz­mo plėt­ros 2007–2010 m.
pro­gra­mos ga­li­my­bių stu­di­ja, http://www.
tou­rism.lt/lt/do­ku­men­tai/ntpp/NTPP%20stu­di­
ja%20ir%20ty­ri­mas.htm
26
Na­cio­na­li­nė tu­riz­mo plėt­ros 2003–2006 me­tų
pro­gra­ma (2003-12-18, Nr. 1637); Na­cio­na­li­
nė tu­riz­mo plėt­ros 2007–2010 me­tų pro­gra­ma
(2007-08-29, Nr. 944).
25
27
Pa­grin­di­nės TS plėt­ros per­spek­ty­vos sie­ti­
kia­mų ga­li­my­bių pa­nau­do­ji­mu tu­riz­mo
nos su:
•ak­ty­vaus po­il­sio, kul­tū­ri­nio, eko­lo­gi­nio,
ku­ror­ti­nio, kai­mo, jū­ri­nio ir vi­daus van­de­
nų tu­riz­mo pro­duk­tų, o taip pat kon­fe­ren­
ci­jų tu­riz­mo plėt­ra;
•ak­ty­vaus po­il­sio in­fra­struk­tū­ros (gol­fo
lau­kų, hi­pod­ro­mų, avia­tu­riz­mo ir pan.)
plėt­ros ska­ti­ni­mo po­li­ti­ka;
•su­ak­ty­vin­ta tu­riz­mo in­fra­struk­tū­ros plėt­
ra vie­tos lyg­me­niu;
•kul­tū­ri­niais ren­gi­niais ir fes­ti­va­liais (pvz.,
Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio pro­gra­ma bei Vil­
nius – Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­nė 2009 m.
pro­gra­mo­mis). Ti­ki­ma­si, kad vien dėl
Vil­nius – Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­nė ren­
gi­nių 2009 m. tu­riz­mo au­gi­mas Vil­niu­je
plėt­rai. Pa­gal Lie­tu­vos 2004–2006 me­tų
ben­drą­jį pro­gra­ma­vi­mo do­ku­men­tą tu­riz­
mo plėt­rai skir­ta 410 mln. Lt;
•tu­riz­mo ad­mi­nist­ra­vi­mo dar­buo­to­jų ir
ap­tar­nau­jan­čio­jo per­so­na­lo mo­ky­mu bei
kva­li­fi­ka­ci­ja.
Re­mian­tis pri­ei­na­ma in­for­ma­ci­ja, ga­li­ma
iš­skir­ti šiuos pa­grin­di­nius veiks­nius, tu­rė­
sian­čius įta­kos TS plėt­rai at­ei­ty­je:
•tei­si­nis tu­riz­mo re­gu­lia­vi­mas;
•spar­tus eko­no­mi­kos au­gi­mas, už­tik­ri­nan­
tis gy­ven­to­jų pa­ja­mų di­dė­ji­mą;
•var­to­to­jų po­rei­kių kai­ta bei di­fe­ren­cia­ci­
ja;
sieks 15 proc., o pro­gra­mai pa­si­bai­gus,
•tarp­tau­ti­nės kri­zės;
liks nau­ji, re­no­vuo­ti ir pri­tai­ky­ti ne­įga­lie­
•su­ma­žė­jęs kai ku­rių Eu­ro­pos ir Azi­jos tu­
siems kul­tū­ros in­fra­struk­tū­ros ob­jek­tai;
•nau­jų ar­ba re­no­vuo­tų bei tarp­tau­ti­nių
vieš­bu­čių gran­di­nių (tin­klų) stei­gi­mu­si;
•mo­der­nio­mis
tech­no­lo­gi­jo­mis.
Pa­gal
2005 m. Eu­ros­ta­to at­lik­tą ty­ri­mą „Tu­riz­
mas ir in­ter­ne­tas ES“ 80 proc. Lie­tu­vos
ap­gy­ven­di­ni­mo
įmo­nių
tu­ri
tin­kla­la­pį
(vi­sa­me ūky­je – apie 41 proc. įmo­nių).
Pa­gal šį ro­dik­lį Lie­tu­va len­kia ne­ma­žai
ša­lių. Pa­gal to­kios svar­bios rin­ko­da­ros
prie­mo­nės, kaip in­for­ma­ci­nės sis­te­mos
in­ter­ne­ti­niam vie­tų re­zer­va­vi­mui ir ap­
mo­kė­ji­mui nau­do­ji­mą Lie­tu­vos vieš­bu­
čiai nu­si­lei­džia tik Es­ti­jos, Kip­ro, Ny­der­
lan­dų ir Suo­mi­jos ko­le­goms27;
riz­mo re­gio­nų pa­trauk­lu­mas;
•Lie­tu­vos, kaip tu­riz­mui pa­trauk­lios ša­
lies, įvaiz­džio for­ma­vi­mas;
•glo­ba­li­za­ci­jos spar­tė­ji­mas ir gy­ven­to­jų
mo­bi­lu­mo di­dė­ji­mas;
•nau­jų tech­no­lo­gi­jų, o ypač in­for­ma­ci­nių,
dau­gė­ji­mas ir pa­pli­ti­mas;
•dar­buo­to­jų pa­siū­los (skai­čiaus ir kva­li­fi­
ka­ci­jos at­žvil­giu) ma­žė­ji­mas.
3.3. Įmo­nės
Įmo­nių pa­si­skirs­ty­mas pa­gal sub­sek­
to­rius ir dy­dį. Re­mian­tis Sta­tis­ti­nio ūkio
sub­jek­tų
re­gist­ro
duo­me­ni­mis,
ty­ri­mo
•Na­cio­na­li­nės tu­riz­mo plėt­ros pro­gra­mos
vyk­dy­mo lai­ko­tar­piu (2006 m. ge­gu­žės–
įgy­ven­di­ni­mu. Nau­jo­je 2007–2010 m.
­bir­že­lio mėn.) TS vei­kė 519 įmo­nių, ku­rios
pro­gra­mo­je nu­ma­ty­ti 3 pa­grin­di­niai tiks­
pa­grin­di­ne re­gist­ruo­ta veik­la nu­ro­dė tu­riz­
lai: to­bu­lin­ti tu­riz­mo iš­tek­lių pla­na­vi­mo
mo pa­slau­gas. Ta­čiau, kaip jau mi­nė­ta,
ir val­dy­mo sis­te­mą; plė­to­ti vie­šą­ją tu­riz­
TS bū­din­ga tai, kad yra daug sub­jek­tų, ku­
mo in­fra­struk­tū­rą, ska­ti­nan­čią kon­ku­ren­
riems tu­riz­mo veik­los yra kaip pa­pil­do­ma
cin­gų tu­riz­mo pro­duk­tų plėt­rą; ge­rin­ti
veik­la (pvz., sa­na­to­ri­jos, po­il­sio na­mai). Į
Lie­tu­vos tu­riz­mo įvaiz­dį vi­daus ir už­sie­
šį skai­čių ne­pa­ten­ka ir sub­jek­tai, be­si­ver­
nio rin­ko­se. Pro­gra­mos prie­mo­nėms įgy­
čian­tys in­di­vi­du­a­lia tu­riz­mo veik­la pa­gal
ven­din­ti 2003–2006 m. skir­ta 13,8 mln.
ver­slo liu­di­ji­mą (pvz., kai ku­rie kai­mo tu­
Lt, o 2007 m. – 8,4 mln. Lt;
riz­mo tei­kė­jai).
Tou­rism and the In­ter­net in the Eu­ro­pe­an Union, 2006, 20.
27
28
•Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų tei­
50 proc. TS įmo­nių spe­cia­li­za­vo­si AP ir 47
AP sub­sek­to­riu­je per nag­ri­nė­ja­mą lai­ko­
proc. KE sri­ty­se. AP sub­sek­to­riu­je vy­ra­vo
tar­pį įmo­nių skai­čius to­ly­giai iš­au­go vi­
smul­kios ir ma­žos (dar­buo­to­jų skai­čius ne­
so­se įmo­nių dy­džio gru­pė­se (nuo 14 iki
vir­ši­ja 49 žmo­nių), o KE – smul­kios (iki
40 proc.) (3.2. pav.). SV sub­sek­to­riu­je,
9 žmo­nių) įmo­nės. Smul­kios ir ma­žos įmo­
ku­ria­me įmo­nių skai­čius yra la­bai ma­žas,
nės su­da­rė apie 94 proc. vi­sų sek­to­riaus
be­veik dvi­gu­bai iš­au­go smul­kių įmo­nių
įmo­nių. TS san­da­ra ir įmo­nių skai­čius pa­
skai­čius (iki 9 dar­buo­to­jų), o ma­žų įmo­
teik­ti 3.1 len­te­lė­je.
nių skai­čius (10–49 dar­buo­to­jai) ma­žai
Įmo­nių skai­čiaus kai­ta TS. Nuo 2002 iki
2006 m. įmo­nių skai­čius sek­to­riu­je iš­au­go,
dau­giau­sia dėl KE sub­sek­to­riaus plėt­ros
(3.1 pav.).
kei­tė­si. Tuo tar­pu KE sub­sek­to­riu­je smul­
kių ir ma­žų įmo­nių skai­čius iš­au­go 58
proc., o vi­du­ti­nių (50–249 dar­buo­to­jai) –
1,5 kar­to.
3.1 len­te­lė. TS san­da­ra
Įmo­nės pa­gal dar­buo­to­jų skai­čių
Sub­sek­to­rius
Ap­gy­ven­di­ni­mo įmo­nės
(AP)
Veik­los pa­gal NACE
Iš vi­so:
iki 9
nuo 10
iki 49
nuo 50
iki 249
nuo
250
Vieš­bu­čiai (55.1)
77
93
21
0
191
Sto­vyk­la­
vie­tės ir
ap­rū­pi­ni­mas
ki­ta lai­ki­na
bu­vei­ne
(55.2)
jau­ni­mo nak­vy­nės na­mai ir kal­nų
tu­ris­ti­nės sto­vyk­los (55.21)
0
0
0
0
0
sto­vyk­la­vie­tės, įskai­tant aikš­te­les
au­to­mo­bi­li­niams na­me­liams
(55.22)
3
1
0
0
4
ap­rū­pi­ni­mas ki­ta, nie­kur ne­pri­skir­
ta, lai­ki­na bu­vei­ne (55.23)
47
14
3
0
64
Svei­ka­tin­gu­mo įmo­nės
(SV)
Svei­ka­tin­gu­mo cen­trų veik­la (93.04.30)
11
6
0
0
17
Ke­lio­nių agen­tū­ros ir
eks­kur­si­jų or­ga­ni­za­to­riai
(KE)
Ke­lio­nių agen­tū­rų veik­la (63.30.10)
192
46
5
0
243
Eks­kur­si­jų or­ga­ni­za­to­rių veik­la (63.30.20)
0
0
0
0
0
Tu­ris­tų gi­dų veik­la (63.30.30)
0
0
0
0
0
330
160
29
0
519
Iš vi­so:
3.1 pav. TS įmo­nių skai­čiaus kai­ta
29
3.2 pav. TS įmo­nių skai­čiaus kai­ta pa­gal sub­sek­to­rius ir įmo­nės dy­dį
3.3 pav. Tu­riz­mo sek­to­riaus įmo­nių ge­og­ra­fi­nis iš­si­dės­ty­mas pa­gal ap­skri­tis 2006 m.
Ge­og­ra­fi­nis įmo­nių iš­si­dės­ty­mas Lie­tu­
vo­je. Vil­niaus, Kau­no ir Klai­pė­dos ap­skri­tys
iš­si­ski­ria tu­riz­mo įmo­nių gau­sa. Ki­to­se ap­
skri­ty­se TS įmo­nių pa­si­skirs­ty­mas svy­ruo­ja
nuo 1 iki 4 proc. (3.3 pav.). Pa­žy­mė­ti­na,
kad ap­gy­ven­di­ni­mo įmo­nių skai­čiu­mi Klai­
pė­dos ap­skri­tis be­veik pri­lygs­ta Vil­niaus ap­
skri­čiai, o be­veik treč­da­lis Lie­tu­vos ke­lio­nių
3.4. Už­im­tu­mas sek­to­riu­je
Dar­buo­to­jų
pa­si­skirs­ty­mas
pa­gal
sub­sek­to­rius. Re­mian­tis sta­tis­ti­niais duo­
me­ni­mis, 2006 m. AP, SV ir KE įmo­nė­se
dir­bo 7 tūks­t. dar­buo­to­jų. Tai su­da­rė kiek
dau­giau nei 0,5 proc. vi­sų už­im­tų­jų Lie­tu­
vos ūky­je.28
agen­tū­rų vei­kia Vil­niaus ap­skri­ty­je.
Pa­žy­mė­ti­na, kad šio­je stu­di­jo­je į TS nė­ra
įtrauk­tas res­to­ra­nų sub­sek­to­rius. Vieš­bu­čių ir
res­to­ra­nų eko­no­mi­nių veik­lų gru­pė­je, Sta­tis­ti­
kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, dir­ba kur kas di­
des­nė gy­ven­to­jų da­lis (39 tūkst. ar­ba 2,6 proc.
už­im­tų­jų).
28
30
Ver­ti­nant dar­buo­to­jų skai­čių pa­gal sub­
ti­na, kad per nag­ri­nė­ja­mą lai­ko­tar­pį dar­
sek­to­rius, di­des­nė da­lis te­ko AP įmo­nėms
buo­to­jų skai­čius au­go vi­sų dy­džių įmo­nė­se
(apie 70 proc. vi­sų TS dar­buo­to­jų). Per
AP ir KE sub­sek­to­riuo­se, ta­čiau KE vy­rau­ja
pen­ke­rius me­tus (2002–2006) už­im­tų­jų
ten­den­ci­ja di­din­ti dar­buo­to­jų skai­čių vi­du­ti­
skai­čius TS nuo­lat di­dė­jo, ypač tai bū­din­ga
nė­se įmo­nė­se, ne­di­di­nant jų skai­čiaus, be
KE sub­sek­to­riui, kur dar­buo­to­jų skai­čius iš­
to, spar­čiau di­dė­jo ma­žų įmo­nių dar­buo­to­
au­go be­veik 100 proc. (3.4 pav.). Pa­žy­mė­
jų skai­čius (3.5 pav.).
3.4 pav. TS dar­buo­to­jų skai­čiaus kai­ta
3.5 pav. TS dar­buo­to­jų skai­čiaus kai­ta pa­gal sub­sek­to­rius ir įmo­nės dy­dį
31
Dar­buo­to­jų pa­siū­la ir pa­klau­sa29 (be­
di­des­nė nei KE sub­sek­to­riu­je. SV sub­sek­
dar­biai ir lais­vos dar­bo vie­tos). Nuo
to­riu­je įre­gist­ruo­ja­mos vos ke­lios lais­vos
2003 iki 2006 m. įre­gist­ruo­tų dar­bo bir­
dar­bo vie­tos. Ta pa­ti ten­den­ci­ja bū­din­ga ir
žo­je be­dar­bių skai­čius iš TS su­ma­žė­jo.
be­dar­bių skai­čiaus at­žvil­giu.
Iš­anks­ti­niais ver­ti­ni­mais, 2007 m. ši ten­
den­ci­ja tu­rė­jo iš­lik­ti. Lais­vų dar­bo vie­tų
pa­siū­la iš­au­go ir tu­rė­tų to­liau aug­ti (3.6
pav.).
ir be­dar­bių skai­čiaus san­ty­kis) TS bu­vo
dau­giau nei 1, o tai dau­giau už ana­lo­giš­ką
ro­dik­lį ša­lies mas­tu (0,9). Tai ro­do, jog dar­
Pa­žy­mė­ti­na, kad AP sub­sek­to­riu­je lais­vų
buo­to­jų pa­siū­la TS kie­ky­bi­ne pras­me yra
dar­bo vie­tų pa­siū­la be­veik še­šis kar­tus
ma­žes­nė nei pa­klau­sa. Iš 3.7 pa­veiks­lo ma­
3.6 pav. Be­dar­bių skai­čius ir lais­vų dar­bo vie­tų pa­siū­la pa­gal sub­sek­to­rius
Duo­me­nų šal­ti­nis – spe­cia­liai stu­di­jai pa­reng­ti
Lie­tu­vos dar­bo bir­žos duo­me­nys.
29
32
2006 m. įtam­pos ly­gis (lais­vų dar­bo vie­tų
3.7 pav. Įtam­pos ly­gis (lais­vų dar­bo vie­tų ir be­dar­bių skai­čiaus san­ty­kis) pa­gal sub­sek­to­rius
ty­ti, kad įtam­pos ly­gis yra di­džiau­sias AP
sub­sek­to­riu­je.
3.5. Veik­los ro­dik­liai
Apy­var­ta. Ofi­cia­liais duo­me­ni­mis, apy­var­
Nag­ri­nė­jant įtam­pos ly­gio ten­den­ci­jas pa­
ta tu­riz­mo įmo­nė­se per pas­ku­ti­nius pen­ke­
gal sub­sek­to­rius ir dar­bo vie­tų gru­pes, iš­
rius me­tus nuo­lat di­dė­jo (3.8 pav.). Ši ten­
ryš­kė­ja tam tik­ros pro­ble­mi­nės sri­tys. Pa­
den­ci­ja bū­din­ga vi­siems sub­sek­to­riams.
gal tu­ri­mus duo­me­nis, TS vi­so­se pro­fe­si­jų
Spar­tes­nis apy­var­tos au­gi­mas bū­din­gas
gru­pė­se nu­ma­to­mas įtam­pos ly­gio di­dė­ji­
SV sub­sek­to­riui (nuo 2002 iki 2007 m. ji
mas. Di­džiau­sias įtam­pos ly­gis – ad­mi­nist­
pa­di­dė­jo 4 kar­tus) bei KE sub­sek­to­riui (pa­
ra­ci­jos (2005 m. – 1,49, 2006 m. – 2,24)
di­dė­jo 2 kar­tus). AP sub­sek­to­riu­je apy­var­ta
ir spe­cia­lis­tų (2005 m. – 1,16, 2006 m. –
pa­di­dė­jo 1,4 kar­to. Nag­ri­nė­jant apy­var­tos
2,39) gru­pė­se. Spe­cia­lis­tų gru­pė­je la­biau­
au­gi­mą pa­gal įmo­nių dy­dį, pa­ste­bė­ta, kad
siai iš­si­ski­ria dar­bo vie­ta tu­riz­mo va­dy­bi­
nors AP vi­du­ti­nių įmo­nių yra be­veik ke­tu­ris
nin­kai (2006 m. pa­klau­sa už pa­siū­lą di­
kar­tus ma­žiau nei ma­žų, bet jų apy­var­ta
des­nė 8 kar­tus), gi­dai (2006 m. pa­klau­sa
prak­tiš­kai ne­si­ski­ria. KE įmo­nių apy­var­ta
už pa­siū­lą di­des­nė 3,5 kar­to), rin­ko­da­ros
spar­čiau­siai di­dė­ja vi­du­ti­nė­se įmo­nė­se, lė­
ir par­da­vi­mų va­dy­bi­nin­kai (2006 m. pa­
čiau­siai – smul­kio­se.
klau­sa už pa­siū­lą di­des­nė 3 kar­tus). Ap­
tar­na­vi­mo per­so­na­lo gru­pė­je iš­si­ski­ria ma­
sa­žuo­to­jai (2006 m. pa­klau­sa už pa­siū­lą
di­des­nė 5 kar­tus) bei vi­rė­jai ir kon­di­te­riai
(2006 m. pa­klau­sa už pa­siū­lą di­des­nė 3
kar­tus).
Pro­duk­ty­vu­mas (apy­var­ta/dar­buo­to­jų
sk.). Iš 3.9 pa­veiks­lo ma­ty­ti, kad pro­duk­ty­
vu­mas nuo 2002 iki 2006 m. AP sub­sek­to­
riu­je kei­tė­si ma­žai. SV ir KE pro­duk­ty­vu­mas
svy­ra­vo: KE sub­sek­to­riu­je pro­duk­ty­vu­mas
3.8 pav. Apy­var­tos kai­ta TS (tūkst. Lt)
33
su­ma­žė­jo 2003 ir 2004 m., ta­čiau vė­liau
duk­ty­vu­mo at­žvil­giu yra daug di­des­nis, nei
la­bai iš­au­go. SV sub­sek­to­riu­je pro­duk­ty­
KE sub­sek­to­riu­je (ati­tin­ka­mai 2,5 ir 1,2 kar­
vu­mas 2002–2005 m. pa­ste­bi­mai iš­au­go,
to). Re­mian­tis pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja, ga­li­ma
ta­čiau 2006 m. šiek tiek su­ma­žė­jo. Duo­
da­ry­ti prie­lai­dą, jog mo­der­ni­za­ci­ja lė­čiau
me­nys, pa­teik­ti 3.10 pa­veiks­le, ro­do, jog
vyks­ta AP sub­sek­to­riu­je. KE sub­sek­to­riu­je
2006 m. nag­ri­nė­ja­mas ro­dik­lis KE vi­du­ti­nė­
ma­žes­ni skir­tu­mai tarp įmo­nių, ja­me ga­na
se įmo­nė­se ke­tu­ris kar­tus vir­ši­jo ana­lo­giš­ką
sėk­min­gai vei­kia ir smul­kios įmo­nės.
ro­dik­lį AP sub­sek­to­riu­je. Taip pat aki­vaiz­du,
kad AP sub­sek­to­riu­je ato­trū­kis tarp vi­du­ti­
At­ly­gi­ni­mai. 3.11 pa­veiks­le pa­teik­ti duo­
nių ir smul­kių (iki 9 dar­buo­to­jų) įmo­nių pro­
me­nys apie vi­du­ti­nio mė­ne­si­nio bru­to30
3.9 pav. Pro­duk­ty­vu­mo (apy­var­ta/dar­buo­to­jų sk.) kai­ta tu­riz­mo sek­to­riu­je
3.10 pav. Pro­duk­ty­vu­mo kai­ta pa­gal sub­sek­to­rius ir įmo­nės dy­dį
3.11 pav. At­ly­gi­ni­mų (vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis bru­to) kai­ta pa­gal sub­sek­to­rius (Lt)
30
34
iki­mo­kes­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis.
dar­bo už­mo­kes­čio kai­tą TS sub­sek­to­riuo­se
0,36 proc. Pri­dė­ti­nės ver­tės au­gi­mo SV
ir ša­lies ūky­je. Nors at­ly­gi­ni­mai per pas­ku­
sub­sek­to­riu­je ten­den­ci­jų įver­tin­ti ne­ga­li­
ti­nius pen­ke­rius me­tus nuo­lat di­dė­jo, AP
ma dėl duo­me­nų sto­kos. Lie­tu­vos ten­den­
ir SV sub­sek­to­riuo­se at­ly­gi­ni­mai vis dar iš­
ci­jos ski­ria­si nuo tarp­tau­ti­nių ten­den­ci­jų
lie­ka že­mes­ni nei vi­du­ti­nis bru­to dar­bo už­
(pla­čiau 2 sky­riu­je). Pa­sau­lio tu­riz­mo ir
mo­kes­tis ša­lies mas­tu. KE sub­sek­to­riaus
ke­lio­nių ta­ry­bos skai­čia­vi­mais, 2006 m.
at­ly­gi­ni­mai ati­tin­ka ša­lies vi­dur­kį.
tu­riz­mo ir ke­lio­nių sek­to­riaus su­ku­ria­ma
Da­lis nuo ben­dro­sios pri­dė­ti­nės ver­
tės (to­liau – BPV). Tu­ri­mais duo­me­ni­
da­lis nuo BVP su­da­rė 3,6 proc.31
mis AP sub­sek­to­riu­je su­ku­ria­ma pri­dė­ti­nė
3.6. Plėt­ros ten­den­ci­jos
ver­tė per pen­ke­rius me­tus su­ma­žė­jo 0,86
Duo­me­nys apie įmo­nių bei dar­buo­to­jų
kar­to. Pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­mis, 2006
skai­čiaus, apy­var­tos, pro­duk­ty­vu­mo, at­ly­
m. ji su­da­rė 0,48 proc. nuo ša­lies BPV. Ke­
gi­ni­mų ir da­lies nuo BPV kai­tą AP, SV ir
lio­nių or­ga­ni­za­to­rių su­ku­ria­ma pri­dė­ti­nė
KE sub­sek­to­riuo­se pra­ei­ty­je ir prog­no­zes
ver­tė per nag­ri­nė­ja­mą lai­ko­tar­pį ne­žy­miai
2007–2011 me­tams pa­teik­ti 3.2 len­te­lė­je.
iš­au­go, o da­lis nuo BPV 2006 m. su­da­rė
Prog­no­zėms įver­tin­ti nau­do­ti re­gre­si­niai ir
3.2 len­te­lė. TS kai­ta pra­ei­ty­je ir prog­no­zės at­ei­čiai
2002 m.
2006 m.
Po­ky­tis
(kar­tais)
Prog­no­zė
2011 m.
Po­ky­tis
(kar­tais)
AP
Įmo­nių skai­čius
196
259
↑1,32
298
↑1,15
Dar­buo­to­jų skai­čius
3890
5026
↑1,29
5777
↑1,15
Apy­var­ta (tūkst. li­tų)
191 098
279 661
↑1,46
345 879
↑1,24
Pro­duk­ty­vu­mas (apy­var­ta/dar­buo­to­jų sk.)
49
56
↑1,14
60
↑1,07
Vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis bru­to dar­bo už­mo­kes­tis
881
1268
↑1,44
2753
↑2,17
Da­lis nuo BPV (%)
0,56
0,48
↓0,27
0,52
↑1,08
SV
Įmo­nių skai­čius
12
17
↑1,42
20
↑1,18
Dar­buo­to­jų skai­čius
142
163
↑1,15
203
↑1,25
Apy­var­ta (tūkst. li­tų)
5003
20 972
↑4,19
41 106
↑1,96
Pro­duk­ty­vu­mas (apy­var­ta/dar­buo­to­jų sk.)
35
129
↑3,69
203
↑1,57
Vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis bru­to dar­bo už­mo­kes­tis
752
1148
↑1,53
2489
↑2,17
0
0,02
0,02
=(1,00)
Da­lis nuo BPV (%)
KE
Įmo­nių skai­čius
152
243
↑1,60
292
↑1,20
Dar­buo­to­jų skai­čius
1022
2029
↑1,99
2214
↑1,09
Apy­var­ta (tūkst. li­tų)
199 045
461 139
↑2,32
681 802
↑1,48
Pro­duk­ty­vu­mas (apy­var­ta/dar­buo­to­jų sk.)
195
227
↑1,16
308
↑1,36
Vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis bru­to dar­bo už­mo­kes­tis
1046
1607
↑1,54
3455
↑2,15
Da­lis nuo BPV (%)
0,34
0,36
↑1,06
0,39
↑1,08
↑ – pa­di­dė­ji­mas; ↓ – su­ma­žė­ji­mas; = ne­pa­ki­to
31
WTTC, 2006b.
35
au­to­reg­re­si­niai mo­de­liai, ben­dros Lie­tu­vos
nist­ra­vi­mo dar­buo­to­jų ir ap­tar­nau­jan­čio­
ūkio vys­ty­mo­si ten­den­ci­jos bei is­to­ri­niai
per­so­na­lo mo­ky­mu bei kva­li­fi­ka­ci­ja.
sta­tis­ti­niai duo­me­nys. Pa­gal gau­tus re­zul­
ta­tus prog­no­zės yra ga­na op­ti­mis­ti­nės: AP,
SV ir KE įmo­nių apy­var­ta ir to­liau augs, ta­
čiau ti­kė­ti­na, kad au­gi­mo tem­pas su­lė­tės.
Vie­na iš prie­žas­čių – ne­pa­kan­ka­mi dar­bo
jė­gos iš­tek­liai. To­dėl plėt­rai rei­kė­tų ieš­ko­ti
ki­tų šal­ti­nių, pa­vyz­džiui, dieg­ti mo­der­nias
tech­no­lo­gi­jas, pri­trauk­ti dau­giau kva­li­fi­
kuo­tų dar­buo­to­jų bei iš­lai­ky­ti jau tu­ri­mus
ir pan. Tu­rė­tų di­dė­ti AP ir KE su­ku­ria­ma
pri­dė­ti­nė ver­tė, nors da­lis BPV struk­tū­ro­je
ir to­liau iš­liks ne­di­de­lė. Vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis
bru­to dar­bo už­mo­kes­tis ir­gi tu­rė­tų pa­ste­
bi­mai aug­ti, kas su­da­ry­tų pa­trauk­les­nes
•Pa­grin­di­niai veiks­niai, tu­rė­sian­tys įta­kos
TS plėt­rai at­ei­ty­je: teisinis turizmo re­gu­
liavimas; spar­tus eko­no­mi­kos au­gi­mas;
var­to­to­jų po­rei­kių kai­ta bei di­fe­ren­cia­ci­
ja; tarp­tau­ti­nės kri­zės; su­ma­žė­jęs kai
ku­rių Eu­ro­pos ir Azi­jos tu­riz­mo re­gio­nų
pa­trauk­lu­mas; Lie­tu­vos, kaip tu­riz­mui
pa­trauk­lios ša­lies, įvaiz­džio for­ma­vi­mas;
glo­ba­li­za­ci­jos spar­tė­ji­mas ir gy­ven­to­jų
mo­bi­lu­mo di­dė­ji­mas; nau­jų tech­no­lo­gi­
jų, o ypač in­for­ma­ci­nių, dau­gė­ji­mas ir pa­
pli­ti­mas; dar­buo­to­jų pa­siū­los (skai­čiaus
ir kva­li­fi­ka­ci­jos at­žvil­giu) ma­žė­ji­mas.
są­ly­gas dar­bui TS įmo­nė­se. Ly­gi­nant 3
•2006 m. TS vei­kė 519 įmo­nių, iš ku­rių
sub­sek­to­rių plėt­ros per­spek­ty­vas, spar­tes­
50 proc. spe­cia­li­za­vo­si AP ir 47 proc.
nė plėt­ra prog­no­zuo­ja­ma SV sub­sek­to­riui.
KE sri­ty­se. Sek­to­riu­je vy­ra­vo smul­kios
Taip pat pa­žy­mė­ti­na, kad jei dar­buo­to­jų
ir ma­žos (dar­buo­to­jų skai­čius ne­vir­ši­ja
skai­čius iki šiol spar­čiau­siai au­go KE sub­
49 žmo­nių) įmo­nės. Jos su­da­rė apie 94
sek­to­riu­je, prog­no­zuo­ja­ma, kad at­ei­ty­je
proc. vi­sų sek­to­riaus įmo­nių. Nuo 2002
jis di­dės lė­čiau­siai.
iki 2006 m. įmo­nių skai­čius TS pa­di­dė­
jo, dau­giau­sia dėl KE sub­sek­to­riaus
plėt­ros.
3.7. Api­ben­dri­ni­mas
•Pa­gal Na­cio­na­li­nė­je tu­riz­mo plėt­ros pro­
gra­mo­je pa­teik­tą in­for­ma­ci­ją Lie­tu­va tu­ri
pa­ly­gin­ti di­de­lį tu­riz­mo iš­tek­lių (kul­tū­ros
ir gam­tos) po­ten­cia­lą, ta­čiau šie ob­jek­
tai pras­tai pa­reng­ti tu­riz­mui, o taip pat
2006 m. įmo­nė­se dir­bo 7 tūks­tan­čiai dar­
buo­to­jų. Tai su­da­rė kiek dau­giau nei 0,5
proc. vi­sų už­im­tų­jų Lie­tu­vos ūky­je. Ver­
ti­nant dar­buo­to­jų skai­čių pa­gal sub­sek­
men­kai pa­nau­do­ja­mi. La­biau­siai tu­riz­
to­rius, di­des­nė da­lis te­ko AP įmo­nėms
mo pa­slau­gų sek­to­rius pa­žen­gė plė­to­da­
(apie 70 proc. vi­sų TS dar­buo­to­jų). Per
mas ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gas. Iš­vyks­
pen­ke­rius me­tus (2002–2006) už­im­tų­jų
ta­mo­jo ir at­vyks­ta­mo­jo tu­riz­mo plėt­ra
skai­čius sek­to­riu­je nuo­lat di­dė­jo, ypač
gau­si­no tu­riz­mo įmo­nių ir jų pa­slau­gų
tai bū­din­ga KE sub­sek­to­riui, kur dar­buo­
įvai­ro­vę. Spar­čiau­siai au­gan­tis tu­riz­mo
to­jų skai­čius iš­au­go be­veik 100 proc.
pa­slau­gų sek­to­rius Lie­tu­vo­je – kai­mo tu­
riz­mas.
•AP sub­sek­to­riu­je lais­vų dar­bo vie­tų pa­
siū­la be­veik še­šis kar­tus di­des­nė nei
per­spek­ty­vos
KE sub­sek­to­riu­je. SV sub­sek­to­riu­je įre­
sie­ti­nos su tam tik­rų tu­riz­mo pro­duk­tų
gist­ruo­ja­mos vos ke­lios lais­vos dar­bo
(ak­ty­vaus po­il­sio, kul­tū­ri­nio, eko­lo­gi­nio,
vie­tos. Ta pa­ti ten­den­ci­ja bū­din­ga ir be­
ku­ror­ti­nio, kai­mo ir pan.) bei kon­fe­ren­ci­
dar­bių skai­čiaus at­žvil­giu. 2006 m. įtam­
jų tu­riz­mo plėt­ra; ak­ty­vaus po­il­sio in­fra­
pos ly­gis (lais­vų dar­bo vie­tų ir be­dar­bių
struk­tū­ros plėt­ros ska­ti­ni­mo po­li­ti­ka; su­
skai­čiaus san­ty­kis) TS bu­vo dau­giau nei
ak­ty­vin­ta tu­riz­mo in­fra­struk­tū­ros plėt­ra
1, o tai dau­giau už ana­lo­giš­ką ro­dik­lį ša­
vie­tos lyg­me­niu; Lie­tu­vos tūks­tant­me­čio
lies mas­tu (0,9). At­ei­ty­je įtam­pos ly­gis
pa­mi­nė­ji­mo ir Vil­nius – Eu­ro­pos kul­tū­ros
tu­rė­tų dar la­biau iš­aug­ti. Tai ro­do, jog
sos­ti­nė 2009 m. pro­gra­mo­mis; mo­der­
dar­buo­to­jų pa­siū­la kie­ky­bi­ne pras­me yra
nio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis bei tu­riz­mo ad­mi­
ma­žes­nė. Di­džiau­sias įtam­pos ly­gis –
•Pa­grin­di­nės
36
•Re­mian­tis sta­tis­ti­niais duo­me­ni­mis, TS
TS
plėt­ros
ad­mi­nist­ra­ci­jos ir spe­cia­lis­tų gru­pė­se.
•Tu­ri­mais duo­me­ni­mis, AP sub­sek­to­riu­je
La­biau­siai iš­si­ski­ria dar­bo vie­tos tu­riz­mo
su­ku­ria­ma pri­dė­ti­nė ver­tė per pen­ke­rius
va­dy­bi­nin­kai, gi­dai, rin­ko­da­ros ir par­da­
me­tus su­ma­žė­jo 0,27 kar­to. Pre­li­mi­na­
vi­mų va­dy­bi­nin­kai, ma­sa­žuo­to­jai bei vi­
riais duo­me­ni­mis, 2006 m. ji su­da­rė
rė­jai ir kon­di­te­riai.
0,48 proc. nuo ša­lies BPV. Ke­lio­nių or­ga­
•TS apy­var­ta per pas­ku­ti­nius pen­ke­rius
me­tus nuo­lat di­dė­jo. Ši ten­den­ci­ja bū­din­
ni­za­to­rių su­ku­ria­ma pri­dė­ti­nė ver­tė per
nag­ri­nė­ja­mą lai­ko­tar­pį ma­žai ki­to, o da­
ga vi­siems sub­sek­to­riams. Spar­tes­nis
lis nuo BPV 2007 m. su­da­rė 0,36 proc.
apy­var­tos au­gi­mas bū­din­gas SV sub­sek­
•Sek­to­riaus plėt­ros prog­no­zės yra ga­na
to­riui (nuo 2002 iki 2006 m. ji pa­di­dė­jo
op­ti­mis­ti­nės: AP, SV ir KE įmo­nių apy­
4 kar­tus) bei KE sub­sek­to­riui (pa­di­dė­jo
var­ta ir to­liau augs, ta­čiau ti­kė­ti­na, kad
2 kar­tus). Pro­duk­ty­vu­mas nuo 2002 iki
au­gi­mo tem­pas su­lė­tės. Vie­na iš prie­žas­
2006 m. AP sub­sek­to­riu­je kei­tė­si ma­žai,
o SV ir KE – iš­au­go.
čių – ne­pa­kan­ka­mi dar­bo jė­gos iš­tek­liai.
To­dėl plėt­rai rei­kė­tų ieš­ko­ti ki­tų šal­ti­nių,
•Nors at­ly­gi­ni­mai per pas­ku­ti­nius pen­ke­
pa­vyz­džiui, dieg­ti mo­der­nias tech­no­lo­gi­
rius me­tus nuo­lat di­dė­jo, AP ir SV sub­
jas, pri­trauk­ti dau­giau kva­li­fi­kuo­tų dar­
sek­to­riuo­se jie vis dar iš­lie­ka že­mes­ni
buo­to­jų ir pan. Pa­ly­gi­nus 3 sub­sek­to­rių
nei dar­bo už­mo­kes­tis ša­lies mas­tu. KE
plėt­ros per­spek­ty­vas, spar­tes­nė plėt­ra
sub­sek­to­riaus at­ly­gi­ni­mai ati­tin­ka ša­lies
prog­no­zuo­ja­ma SV sub­sek­to­riui.
vi­dur­kį.
37
4. SEKTORIAUS
CHARAKTERISTIKOS
APKLAUSOS DUOMENIMIS
Duo­me­nys apie grą­žos ly­gio pa­si­skirs­ty­mą
pa­gal įmo­nių dy­dį pa­teik­ti 4.1 len­te­lė­je.
4.1 len­te­lė. Res­pon­den­tų at­sa­ky­mų grą­žos ly­gio pa­si­skirs­ty­mas
pa­gal sub­sek­to­rius ir įmo­nės dy­dį
TS
Dar­buo­to­jų
skai­čius
Įmo­nių sk., ku­rioms
iš­siųs­tas klau­si­my­nas
Grą­žos
ly­gis, %
4.1. Įva­das
Iki 9
330
19%
Šia­me sky­riu­je pa­tei­kia­mas TS api­bū­di­ni­
Nuo 10 iki 49
160
19%
mas re­mian­tis įmo­nių so­cio­lo­gi­nio ty­ri­mo
Nuo 50 iki 249
29
31%
duo­me­ni­mis. Jis ap­ima TS įmo­nių veik­los
ten­den­ci­jų bei dar­buo­to­jų pa­klau­sos ana­li­
In­ter­viu vy­ko su TS pir­mau­jan­čių įmo­nių
zę. Kaip jau mi­nė­ta anks­čiau, TS bū­din­ga
res­pon­den­tais. Iš vi­so in­ter­viu da­ly­va­vo
tai, kad yra daug sub­jek­tų, ku­riems tu­riz­
10 TS įmo­nių (AP – 4, SV – 3 ir KE – 3
mo veik­los yra kaip pa­pil­do­ma veik­la (pvz.,
įmo­nės).
sa­na­to­ri­jos, po­il­sio na­mai) bei sub­jek­tų, be­
si­ver­čian­čių in­di­vi­du­a­lia tu­riz­mo veik­la pa­
gal ver­slo liu­di­ji­mą (pvz., kai ku­rie kai­mo
tu­riz­mo tei­kė­jai). Tu­rint ome­ny­je me­to­di­ką
Įmo­nių cha­rak­te­ris­ti­kos. So­cio­lo­gi­nės
ir sie­kiant ty­ri­mo re­zul­ta­tų pa­ly­gi­na­mu­mo,
ap­klau­sos duo­me­ni­mis, sek­to­riu­je vy­rau­ja
šia­me ty­ri­me nag­ri­nė­ja­mos tik įmo­nės,
ne­pri­klau­so­mos įmo­nės. Lie­tu­vos ka­pi­ta­lo
ku­rios re­gist­re nu­ro­dė, kad jų pa­grin­di­nė
įmo­nės su­da­ro dau­gu­mą (91 proc.).
veik­la – tu­riz­mas (t. y. ap­gy­ven­di­ni­mo,
svei­ka­tin­gu­mo pa­slau­gos ar­ba ke­lio­nių ir
eks­kur­si­jų or­ga­ni­za­vi­mas).
Di­des­nė da­lis AP įmo­nių (42 proc.) sa­vo
veik­lą pra­dė­jo po 2000 m., ta­čiau pa­ly­gin­ti
su KE sus­bek­to­riaus įmo­nė­mis, AP sub­sek­
Ap­klau­sos paš­tu im­tis su­da­ry­ta re­mian­
to­riu­je įmo­nių pa­si­skirs­ty­mas pa­gal veik­
tis Sta­tis­ti­nio ūkio sub­jek­tų re­gist­ro duo­
los pra­džią yra įvai­res­nis. KE res­pon­den­tų
me­ni­mis bei at­si­žvel­giant į vy­rau­jan­čią
at­sa­ky­mai by­lo­ja, kad šis sub­sek­to­rius są­
eko­no­mi­nės veik­los rū­šį (pa­gal Sta­tis­ti­nį
ly­giš­kai „jau­nes­nis“ – be­veik vi­sos įmo­nės
Eu­ro­pos Ben­dri­jos eko­no­mi­nės veik­los rū­
įsteig­tos po 1990 m. (4.1 pav.).
šių kla­si­fi­ka­to­rių NACE) ir įmo­nės dy­dį. Iš
vi­so at­rink­ta 519 įmo­nių, iš ku­rių 259 – AP
(ap­gy­ven­di­ni­mo įmo­nės), 17 – SV (svei­
ka­tin­gu­mo įmo­nės) ir 243 – KE (ke­lio­nių
agen­tū­ros ir eks­kur­si­jų or­ga­ni­za­to­riai). Vi­
si ap­klau­sos paš­tu da­ly­viai bu­vo pa­pra­šy­ti
grą­žin­ti už­pil­dy­tas an­ke­tas per ke­lias sa­vai­
tes. Iš­siun­tus klau­si­my­nus, po tam tik­ro
lai­ko res­pon­den­tams bu­vo skam­bi­na­ma
te­le­fo­nu, pri­me­nant klau­si­my­no grą­ži­ni­mo
ter­mi­nus. To­kiu bū­du pa­vy­ko už­tik­rin­ti pa­
kan­ka­mą 20 proc. at­sa­ky­mų grą­žos ly­gį
38
4.2. Veik­los ro­dik­liai
Pa­slau­gų rin­kos kai­ta. Re­mian­tis res­
pon­den­tų
ver­ti­ni­mais,
pa­slau­gų
rin­ka
2004–2006 m. pa­di­dė­jo. Pa­grin­di­nės šio
au­gi­mo prie­žas­tys: au­gan­tis tu­riz­mo pa­
slau­gų po­rei­kis, di­dė­jan­tis klien­tų skai­čius,
kon­ku­ren­ci­jos au­gi­mas (t. y. kon­ku­ren­ci­ja
ver­čia di­din­ti pa­slau­gų pa­siū­lą) bei žmo­nių
rū­pi­ni­ma­sis svei­ka­ta. Dau­gu­ma at­sa­kiu­sių­
jų prog­no­zuo­ja, jog to­kia pa­ti ten­den­ci­ja
iš­liks ir 2007–2008 m., t. y. pa­slau­gų rin­ka
di­dės.
(AP – 19 proc., KE – 21 proc.). Ka­dan­gi su
Nau­jų pa­slau­gų die­gi­mas. Per pas­ku­ti­
dau­gu­ma SV įmo­nių ne­pa­vy­ko su­si­siek­ti
nius dve­jus me­tus nau­jas pa­slau­gas įdie­gė
(kaip pa­aiš­kė­jo, ne­ma­ža jų da­lis ne­vyk­do
64 proc. AP ir 68 proc. KE res­pon­den­tų.
veik­los), ana­li­zuo­jant ap­klau­sos duo­me­
Dau­gu­ma AP įmo­nių kaip nau­jas įdieg­tas
nis, šis sub­sek­to­rius at­ski­rai ne­nag­ri­nė­ja­
pa­slau­gas pa­mi­nė­jo už­sa­ky­mų pri­ėmi­mą
mas dėl ma­žo SV res­pon­den­tų skai­čiaus.
in­ter­ne­tu (41 proc.) bei in­ter­ne­ti­nį tin­klą
4.1 pav. Įmo­nių veik­los pra­džia pa­gal res­pon­den­tų at­sa­ky­mus AP ir KE sub­sek­to­riuo­se
(21 proc. vi­sų įdie­gu­sių nau­jas pa­slau­
sek­to­riu­je. Au­gi­mo lau­kia­ma ir 2007 m.;
gas res­pon­den­tų). Ki­tos mi­ni­mos nau­jos
res­pon­den­tų nuo­mo­ne, apy­var­ta di­dės
pa­slau­gos – kon­fe­ren­ci­jų or­ga­ni­za­vi­mas,
spar­čiau nei anks­tes­niais me­tais.
svei­ka­tin­gu­mo/spor­to pa­slau­gos, au­to­mo­
bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės. Dau­ge­lis KE įmo­
nių kaip nau­jas įdieg­tas pa­slau­gas nu­ro­do
ke­lio­nes nau­jais marš­ru­tais (41 proc.) bei
už­sa­ky­mų pri­ėmi­mą in­ter­ne­tu (41 proc.).
Ki­tos KE mi­ni­mos nau­jos pa­slau­gos – po­
Ver­slo truk­džiai. Di­džiau­siais truk­džiais
ver­slui TS res­pon­den­tai iš­var­di­no mo­kes­
čių sis­te­mą, že­mą pra­gy­ve­ni­mo ly­gį, di­de­
lę kon­ku­ren­ci­ją bei dar­buo­to­jų kom­pe­ten­
ci­jos sto­ką.
il­sio/ tu­riz­mo pa­slau­gos, vi­zų, svei­ka­tos
Mo­der­nių
drau­di­mų tvar­ky­mas.
Mo­der­nias tech­no­lo­gi­jas nau­do­ja be­veik
Kon­ku­ren­ci­ja. Di­des­nė da­lis įmo­nių abie­
juo­se sub­sek­to­riuo­se (53 proc.) įver­ti­no,
kad kon­ku­ren­ci­ja yra „di­de­lė“ (kad „vi­du­ti­
nė“ – 33 proc., „ma­ža“ – 14 proc. res­pon­
den­tų).
tech­no­lo­gi­jų
nau­do­ji­mas.
69 proc. AP ir 66 proc. KE res­pon­den­tų,
pla­nuo­ja pa­nau­do­ti nau­jas mo­der­nias tech­
no­lo­gi­jas – 47 proc. AP ir 38 proc. KE at­
sa­kiu­sių­jų. Tarp la­biau­siai nau­do­ja­mų yra
kom­piu­te­ri­nė re­zer­va­vi­mo sis­te­ma ir IT
spren­di­mai vieš­bu­čiams bei ke­lio­nių agen­
Apy­var­tos kai­ta. Dau­gu­mos res­pon­den­
tū­roms. Šias tech­no­lo­gi­jas įmo­nės pla­nuo­
tų (virš 70 proc.) tei­gi­mu, apy­var­ta 2004–
ja ir to­liau dieg­ti. Duo­me­nys apie da­bar
2006 m. pa­di­dė­jo. Res­pon­den­tų at­sa­ky­mai
nau­do­ja­mas ir pla­nuo­ja­mas nau­do­ti mo­der­
liu­di­ja di­des­nį apy­var­tos au­gi­mą KE sub­
nias tech­no­lo­gi­jas pa­teik­ti 4.3 pa­veiks­le.
4.3 pav. Res­pon­den­tų at­sa­ky­mų apie nau­do­ja­mas ir pla­nuo­ja­mas nau­do­ti mo­der­nias tech­no­lo­gi­jas pa­si­skirs­ty­mas (da­lis nuo nau­do­jan­čių/
pla­nuo­jan­čių nau­do­ti)
39
Nuo­mo­nės dėl mo­der­nių tech­no­lo­gi­jų die­
va­do­vau­jan­čiam per­so­na­lui, kiek ma­žiau –
gi­mo įta­kos įmo­nių pa­jė­gu­mams, dar­buo­
ad­mi­nist­ra­ci­jos per­so­na­lui. In­ter­viu duo­
to­jų skai­čiui, pro­duk­ty­vu­mui pa­na­šios
me­ni­mis, ak­tu­a­liau­si (vi­soms gru­pėms)
abie­juo­se sub­sek­to­riuo­se: dar­buo­to­jų skai­
ben­drie­ji ge­bė­ji­mai – už­sie­nio kal­bų, ben­
čius ne­kis, pa­di­dės va­do­vų, spe­cia­lis­tų ir
dra­vi­mo su klien­tais ir dar­bo su IT ge­bė­
ap­tar­na­vi­mo per­so­na­lo pro­fe­sio­na­lu­mas,
ji­mai, o taip pat ap­tar­na­vi­mo kul­tū­ra. In­
iš­augs va­do­vau­jan­čio per­so­na­lo ir spe­cia­
ter­viu res­pon­den­tai taip pat pa­brėž­da­vo,
lis­tų kū­ry­biš­ku­mas, iš­augs va­do­vų, spe­
kad ab­sol­ven­tų prak­ti­nis pa­ren­gi­mas yra
cia­lis­tų ir ap­tar­na­vi­mo per­so­na­lo dar­bo
ga­na pras­tas, dėl ko pra­de­dan­čių dirb­ti
na­šu­mas.
sek­to­riu­je as­me­nų prak­ti­niai ge­bė­ji­mai
yra ne­pa­kan­ka­mi. Ki­ta daž­nai mi­ni­ma pro­
4.3. Dar­buo­to­jai
Dar­buo­to­jai. Re­mian­tis spe­cia­liai stu­di­
jai pa­reng­tais sta­tis­ti­niais duo­me­ni­mis,
AP, SV ir KE įmo­nė­se dir­ba apie 7 tūks­t.
dar­buo­to­jų. Ty­ri­mo duo­me­nys ati­tin­ka šį
pa­žy­mi ir už­sie­nio eks­per­tai (pla­čiau 2
sky­riu­je), tei­gian­tys, kad „dau­ge­lis sek­to­
riu­je dir­ban­čio jau­ni­mo dar­bą ja­me lai­ko
„tar­pi­ne sto­te­le“.
skai­čių. Mo­te­rys su­da­ro 73 proc. TS dar­
Sek­to­riaus įmo­nių at­sa­ky­mus pa­pil­do Lie­tu­
buo­to­jų.
vos dar­bo bir­žos in­for­ma­ci­ja, kad ieš­kant
Dar­buo­to­jų pa­si­skirs­ty­mas pa­gal dar­
bo vie­tų gru­pes. Ap­klau­sos duo­me­ni­mis,
abie­juo­se sub­sek­to­riuo­se skait­lin­giau­sios
yra spe­cia­lis­tų ir ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo
gru­pės. De­ta­lus dar­buo­to­jų pa­si­skirs­ty­mas
pa­gal dar­bo vie­tų gru­pes pa­vaiz­duo­tas 4.4
pa­veiks­le.
Dar­buo­to­jų ge­bė­ji­mai. Ap­klau­sos da­ly­
TS dar­buo­to­jų, pa­grin­di­nis dė­me­sys ski­ria­
mas ben­dra­vi­mo ge­bė­ji­mams, lo­ja­lu­mui,
klien­tų pa­ieš­kai, ge­bė­ji­mui ben­drau­ti, o
taip pat ge­bė­ji­mams dirb­ti kom­piu­te­ri­niais,
ver­slu­mui, ge­bė­ji­mui lais­vai ben­drau­ti ke­
lio­mis už­sie­nio kal­bo­mis.
Dar­buo­to­jų po­rei­kis. In­ter­viu duo­me­
ni­mis, la­biau­siai trūks­ta ap­tar­nau­jan­čio
viai bu­vo pa­pra­šy­ti pa­žy­mė­ti ge­bė­ji­mus,
per­so­na­lo, ypač vi­rė­jų, pa­da­vė­jų bei vieš­
ku­rių la­biau­siai trūks­ta jų dar­buo­to­jams
bu­čio ad­mi­nist­ra­to­rių. Tai su­tam­pa su
(at­ski­rai pro­fe­si­jų gru­pėms). Res­pon­den­
Lie­tu­vos dar­bo bir­žos in­for­ma­ci­ja apie
tų nuo­mo­ne, dar­buo­to­jų gru­pė, ku­riai la­
re­gist­ruo­ja­mas lais­vas dar­bo vie­tas: dau­
biau­siai trūks­ta ge­bė­ji­mų – spe­cia­lis­tai.
giau nei 75 proc. nau­jų sek­to­riaus dar­bo
La­biau­siai trūks­ta prak­ti­nių ir ben­drų­jų
pa­siū­ly­mų re­gist­ruo­ja­mi ap­gy­ven­di­ni­mo
gė­bė­ji­mų. Res­pon­den­tų at­sa­ky­mai pa­
įmo­nė­se, tuo tar­pu dar­buo­to­jų pa­siū­la
ro­do, kad ge­bė­ji­mų (tiek prak­ti­nių, tiek
šiam sub­sek­to­riui 2003–2006 m. su­ma­žė­
ben­drų­jų) trūks­ta ir ap­tar­nau­jan­čiam bei
jo 0,6 kar­to. LDB duo­me­ni­mis, 2006 m.
4.4 pav. Dar­buo­to­jų pa­si­skirs­ty­mas pa­gal dar­bo vie­tų gru­pes
40
ble­ma – mo­ty­va­ci­jos dirb­ti trū­ku­mas. Tai
sek­to­riu­je la­biau­siai trū­ko vi­rė­jų ir bar­me­
ir sie­kia 65 proc. 4.4 len­te­lė­je pa­teik­ti duo­
nų (pa­da­vė­jų) bei va­dy­bi­nin­kų (tu­riz­mo/
me­nys ro­do, kad 2006 m. di­des­nė nei 20
vieš­bu­čių) ir ad­mi­nist­ra­to­rių (vieš­bu­čių,
proc. kai­ta bu­vo bū­din­ga spe­cia­lis­tų (28
ke­lio­nių agen­tū­rų). Taip pat įmo­nės ieš­ko
proc. kai­ta) ir ad­mi­nist­ra­ci­jos (21 proc.)
kam­ba­ri­nių ir va­ly­to­jų, ta­čiau jų pa­siū­la
gru­pėms. Ma­žiau­sia dar­buo­to­jų kai­ta pa­
pa­kan­ka­ma.
ste­bi­ma tarp va­do­vų.
Svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį, kad at­ei­ty­je tu­
Už­im­tų­jų skai­čiaus pa­di­dė­ji­mas fak­tiš­kai ti­
riz­mo įmo­nės tu­rės teik­ti pa­slau­gas vis
kė­ti­nas vi­so­se dar­bo vie­tų gru­pė­se.
įvai­res­niems klien­tams. Tai reiš­kia, kad su
svei­ka­ta su­si­ju­sio tu­riz­mo sri­ties dar­buo­to­
jų, pavyzdžiui, ma­sa­žuo­to­jų, kos­me­to­lo­
gi­jos gy­dy­to­jų te­ra­peu­tų ir gel­bė­to­jų, pa­
4.4. Dar­buo­to­jų po­rei­kio at­ei­ty­je
prog­no­zės
klau­sa di­dės tiek spe­cia­li­zuo­to­se pa­slau­gų
TS dar­buo­to­jų po­rei­kio prog­no­zė pa­gal
įmo­nė­se, tiek vieš­bu­čiuo­se.
pro­fe­si­jų gru­pes ap­skai­čiuo­ta įver­ti­nus
sek­to­riaus plėt­rą ir kai­tą dar­buo­to­jų at­
Dar­buo­to­jų mo­ky­mas. Re­mian­tis ap­klau­
žvil­giu. Nag­ri­nė­jant dar­buo­to­jų kai­tą sek­
sos re­zul­ta­tais, mo­ky­mus dar­buo­to­jams
to­riu­je, bu­vo įver­tin­tos dvi kai­tos prie­žas­
or­ga­ni­zuo­ja 60 proc. AP įmo­nių ir 76 proc.
tys:
KE įmo­nių. Dau­gu­ma įmo­nių (75 proc. AP
ir 56 proc. KE) sa­vo dar­buo­to­jus ap­mo­ko
•kai ku­rie dar­buo­to­jai, iš­ei­da­mi iš dar­bo,
dar­bo vie­to­je. 22 proc. ke­lio­nių agen­tū­rų
ne­grįž­ta­mai pa­lie­ka dar­bo rin­ką (pvz.,
mo­ky­mus vyk­do pas ver­slo part­ne­rius.
iš­ei­na į pen­si­ją). To­kių pa­si­trau­ki­mų iš
2006 m. dar­buo­to­jų mo­ky­mui lė­šų sky­rė
dar­bo skai­čiui įver­tin­ti bu­vo da­ro­ma prie­
27 proc. sek­to­riaus įmo­nių. Dau­gu­ma jų
lai­da, kad kas­met taip pa­si­el­gia vi­du­ti­niš­
mo­ky­mams sky­rė iki 1 proc. nuo apy­var­
kai kas de­šim­tas 55 m. ar vy­res­nio am­
tos. Pro­ble­mų, or­ga­ni­zuo­jant mo­ky­mus,
žiaus dar­buo­to­jas. Gy­ven­to­jų už­im­tu­mo
tu­rė­jo 34 proc. TS įmo­nių. Daž­niau­siai nu­
ty­ri­mų duo­me­ni­mis, TS to­kių dar­buo­to­
ro­do­ma pro­ble­ma – tai mo­ky­mo kaš­tai ir
jų 2006 m. bu­vo 8%. Tai­gi bu­vo lai­ko­
tin­ka­mų kur­sų pa­siū­la bei ko­ky­bė. Taip pat
ma, kad kiek­vie­no­je pro­fe­si­jų gru­pė­je
kaip mo­ky­mų or­ga­ni­za­vi­mo pro­ble­ma nu­
0,8% dar­buo­to­jų ne­grįž­ta­mai pa­lie­ka
ro­do­ma įmo­nių pa­tir­tis, kad dar­buo­to­jus,
dar­bo rin­ką;
ku­rie da­ly­va­vo mo­ky­muo­se, per­vi­lio­ja kon­
ku­ren­tai.
•ki­ti dar­buo­to­jai lie­ka dar­bo rin­ko­je. Tai­
gi jie tu­ri dvi ga­li­my­bes – per­ei­ti į ki­tą to
pa­ties sek­to­riaus įmo­nę ar­ba su­si­ras­ti
4.4 len­te­lė. TS dar­buo­to­jų kai­ta pa­gal dar­bo vie­tų gru­pes
Dar­bo vie­tų gru­pės
dar­bą ki­ta­me ūkio sek­to­riu­je. Pas­ta­rų­jų
Kai­ta
Va­do­vai
7%
Ad­mi­nist­ra­ci­ja
21%
Spe­cia­lis­tai
28%
Ap­tar­nau­jan­tis per­so­na­las
65%
Ki­ti dar­buo­to­jai
17%
skai­čiui įver­tin­ti da­ro­mos dvi prie­lai­dos:
(1) pa­lie­kan­čių­jų sek­to­rių dar­buo­to­jų
da­lis tie­siog pro­por­cin­ga kai­tos in­ten­sy­
vu­mui; (2) jei­gu dar­buo­to­jas kas­met
kei­čia dar­bą, ti­ki­my­bė, kad per­ei­da­mas
į ki­tą dar­bą jis pa­keis sek­to­rių, ly­gi
50%.
Nau­jų dar­buo­to­jų po­rei­kio prog­no­zė, pa­da­
ry­ta re­mian­tis so­cio­lo­gi­nio ty­ri­mo duo­me­
Dar­buo­to­jų kai­ta. Dar­buo­to­jų kai­ta sek­
nų ana­li­ze, pa­teik­ta 4.5 len­te­lė­je.
to­riu­je sie­kia 34 proc. Dar­buo­to­jų kai­ta di­
džiau­sia ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo gru­pė­je
41
4.5 len­te­lė. Dar­buo­to­jų po­rei­kio prog­no­zė 5 me­tams
Me­ti­nė
kai­ta
Pa­lie­ka
sek­to­rių per 5
me­tus
44
7%
195
21 %
274
2100
1585
Dar­bo vie­tų gru­pės
Dar­buo­to­jų
sk. 2006 m.
Va­do­vau­jan­tis per­so­na­las
642
Ad­mi­nist­ra­ci­ja
427
Spe­cia­lis­tai
2212
Ap­tar­nau­jan­tis per­so­na­las
Ki­ti dar­buo­to­jai
Iš vi­so:
6966
Nau­jai at­ei­nan­čių
dar­buo­to­jų
po­rei­kis 5 me­tams
Nau­jai at­ei­nan­čių
dar­buo­to­jų
po­rei­kis 1 me­tams*
33
77
20
62
257
50
28 %
510
784
160
168
65 %
2275
2443
490
62
17 %
173
235
50
743
770
Plėt­ra 5
me­tams
* Su­ap­va­lin­ta
4.5. Api­ben­dri­ni­mas
jo. Res­pon­den­tų at­sa­ky­mai liu­di­ja di­des­
•Sek­to­riu­je vy­rau­ja ne­pri­klau­so­mos įmo­
Au­gi­mo lau­kia­ma ir 2007 m.
nės. Lie­tu­vos ka­pi­ta­lo įmo­nės su­da­ro
dau­gu­mą (91 proc.).
•Pa­slau­gų rin­ka 2004–2006 m. pa­di­dė­jo.
Pa­grin­di­nės šio au­gi­mo prie­žas­tys: au­
gan­tis tu­riz­mo pa­slau­gų po­rei­kis, di­dė­
jan­tis klien­tų skai­čius, kon­ku­ren­ci­jos au­
gi­mas bei žmo­nių rū­pi­ni­ma­sis svei­ka­ta.
Dau­gu­ma at­sa­kiu­sių­jų prog­no­zuo­ja, jog
to­kia pa­ti ten­den­ci­ja iš­liks ir 2008 m.,
t. y. pa­slau­gų rin­ka pa­di­dės.
•Di­džiau­siais truk­džiais ver­slui TS res­pon­
den­tai iš­var­di­no mo­kes­čių sis­te­mą, že­
mą pra­gy­ve­ni­mo ly­gį, di­de­lę kon­ku­ren­ci­
ją bei dar­buo­to­jų kom­pe­ten­ci­jos sto­ką.
•Res­pon­den­tų nuo­mo­ne, dar­buo­to­jų gru­
pė, ku­riai la­biau­siai trūks­ta ge­bė­ji­mų –
spe­cia­lis­tai. La­biau­siai trūks­ta­mi gė­bė­ji­
mai – prak­ti­niai ir ben­drie­ji. Ak­tu­a­liau­si
(vi­soms gru­pėms) ben­drie­ji ge­bė­ji­mai –
už­sie­nio kal­bų, ben­dra­vi­mo su klien­tais
•Per pas­ku­ti­nius dve­jus me­tus nau­jas pa­
ir dar­bo su IT ge­bė­ji­mai, o taip pat ap­tar­
slau­gas įdie­gė 64 proc. AP ir 68 proc.
na­vi­mo kul­tū­ra. In­ter­viu at­sklei­dė, kad
KE res­pon­den­tų. Di­džio­ji da­lis AP įmo­nių
ab­sol­ven­tų prak­ti­nis pa­ren­gi­mas yra ga­
kaip nau­jas įdieg­tas pa­slau­gas nu­ro­do
na pras­tas, dėl ko pra­de­dan­čių dirb­ti sek­
už­sa­ky­mų pri­ėmi­mą in­ter­ne­tu (41 proc.)
to­riu­je as­me­nų prak­ti­niai ge­bė­ji­mai yra
bei in­ter­ne­to tin­klą (21 proc. vi­sų įdie­
gu­sių nau­jas pa­slau­gas res­pon­den­tų).
ne­pa­kan­ka­mi. Ki­ta daž­nai mi­ni­ma pro­ble­
ma – mo­ty­va­ci­jos dirb­ti trū­ku­mas.
Ki­tos mi­ni­mos nau­jos pa­slau­gos – kon­
•La­biau­siai trūks­ta ap­tar­nau­jan­čio per­so­
fe­ren­ci­jų or­ga­ni­za­vi­mas, svei­ka­tin­gu­mo/
na­lo, ypač vi­rė­jų, pa­da­vė­jų, va­dy­bi­nin­kų
spor­to pa­slau­gos, au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo
ir ad­mi­nist­ra­to­rių.
aikš­te­lės. Dau­ge­lis KE įmo­nių kaip nau­
jas įdieg­tas pa­slau­gas iš­var­di­ja ke­lio­nes
nau­jais marš­ru­tais (41 proc.) bei už­sa­ky­
mų pri­ėmi­mą in­ter­ne­tu (41 proc.). Ki­tos
mi­ni­mos nau­jos pa­slau­gos – po­il­sio/ tu­
riz­mo pa­slau­gos, vi­zų, svei­ka­tos drau­di­
mų tvar­ky­mas.
•Di­des­nė da­lis įmo­nių (53 proc.) įver­ti­no,
kad kon­ku­ren­ci­ja yra „di­de­lė“ (kad „vi­du­
ti­nė“ – 33 proc., „ma­ža“ – 14 proc. res­
pon­den­tų).
•Dau­gu­mos res­pon­den­tų (virš 70 proc.)
tei­gi­mu, apy­var­ta 2004–2006 m. pa­di­dė­
42
nį apy­var­tos au­gi­mą KE sub­sek­to­riu­je.
•Mo­ky­mus dar­buo­to­jams or­ga­ni­zuo­ja 60
proc. AP įmo­nių ir 76 proc. KE įmo­nių.
Dau­gu­ma įmo­nių sa­vo dar­buo­to­jus ap­mo­
ko dar­bo vie­to­je. Ke­lio­nių agen­tū­ros mo­ky­
mus vyk­do taip pat pas ver­slo part­ne­rius.
•Dar­buo­to­jų kai­ta di­džiau­sia ap­tar­nau­jan­
čio per­so­na­lo gru­pė­je ir sie­kia 65 proc.
Di­des­nė nei 20 proc. kai­ta bu­vo bū­din­ga
spe­cia­lis­tų (28 proc. kai­ta) ir ad­mi­nist­ra­
ci­jos (21 proc.) gru­pėms.
•Už­im­tų­jų skai­čiaus pa­di­dė­ji­mas fak­tiš­kai
ti­kė­ti­nas vi­so­se dar­bo vie­tų gru­pė­se.
5. DARBUOTOJŲ PASIŪLA
rais do­ku­men­tais, ku­riuos reg­la­men­tuo­ja
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pro­fe­si­nio mo­ky­mo ir
aukš­to­jo moks­lo įsta­ty­mai36. Kva­li­fi­ka­ci­ja –
tai for­ma­laus švie­ti­mo37 ar ki­taip įgy­tų mo­ky­
mo­si pa­sie­ki­mų for­ma­li­za­vi­mo rezulta­tas.
Mo­ky­mo/stu­di­jų pro­gra­mos, at­si­žvel­giant į
5.1. Įva­das
jų tu­ri­nį, gru­puo­ja­mos pa­gal švie­ti­mo sri­
Šia­me sky­riu­je pa­tei­kia­ma trum­pa in­for­
ma­ci­ja apie švie­ti­mą ir dar­bo vie­tų gru­pes
bei dar­buo­to­jų pa­siū­los tu­riz­mo sek­to­riui
ten­den­ci­jas. Dar­buo­to­jų pa­siū­la su­pran­ta­
ma kaip švie­ti­mo iš­ei­ga, t. y. ko­kios kva­
li­fi­ka­ci­jos ir kiek dar­buo­to­jų ren­gia­ma.
Pa­grin­di­niai duo­me­nys yra apie dar­buo­to­
tis (Lie­tu­vos švie­ti­mo kla­si­fi­ka­ci­ja). Pro­fe­si­
nis mo­ky­mas ga­li bū­ti pir­mi­nis ir tęs­ti­nis.
Pir­mi­nis skir­tas pir­ma­jai kva­li­fi­ka­ci­jai įgy­ti,
o tęs­ti­nis – tu­ri­mai kva­li­fi­ka­ci­jai to­bu­lin­ti
ar ki­tai įgy­ti. Stu­di­jo­je nag­ri­nė­ja­ma vie­na
iš tęs­ti­nio pro­fe­si­nio mo­ky­mo da­lių – be­
dar­bių mo­ky­mas.
jų sto­ji­mą, bai­gi­mą, įgy­tą iš­si­la­vi­ni­mą ir
Šiuo me­tu pir­mi­nis pro­fe­si­nis mo­ky­mas
(ar) kva­li­fi­ka­ci­ją. Ana­li­zė at­lik­ta re­mian­tis
vyk­do­mas pa­gal ke­tu­rių pa­ko­pų pro­gra­
spe­cia­liai stu­di­jai pa­reng­tais sta­tis­ti­niais
mas:
duo­me­ni­mis, pri­ei­na­ma in­for­ma­ci­ja apie
mo­ky­mo/stu­di­jų pro­gra­mas bei pro­fe­si­nių
mo­kyk­lų ap­klau­sos apie ab­sol­ven­tų įsi­dar­
bi­ni­mą re­zul­ta­tais.
I pa­ko­pa – į pir­mo­sios pa­ko­pos pro­gra­
mas pri­ima­mi as­me­nys, ne­tu­rin­tys pa­grin­
di­nio iš­si­la­vi­ni­mo. Moks­las trun­ka 2 ar­ba 3
me­tus, jei­gu no­ri­ma įgy­ti pa­grin­di­nį iš­si­la­
5.2. Švie­ti­mas ir dar­bo vie­tų gru­pės
Mo­ky­mo­si pa­sie­ki­mus ge­riau­siai api­bū­di­
na kva­li­fi­ka­ci­ja32. Sie­kiant įgy­ti tam tik­rą
kva­li­fi­ka­ci­ją bū­ti­na tu­rė­ti ati­tin­ka­mą ba­zi­
nį iš­si­la­vi­ni­mą33. Iš­si­la­vi­ni­mo ly­gius Lie­tu­
vo­je nu­le­mia švie­ti­mo sis­te­mos san­da­ra.
Pa­gal ją žmo­gus ga­li įgy­ti pra­di­nį, pa­grin­
di­nį, vi­du­ri­nį ar aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą. Va­do­
vi­ni­mą. Bai­gus šias pro­gra­mas yra iš­duo­da­
mas kva­li­fi­ka­ci­jos pa­žy­mė­ji­mas.
II pa­ko­pa – į ant­ro­sios pa­ko­pos pro­gra­
mas pri­ima­mi as­me­nys, įgi­ję pa­grin­di­nį iš­
si­la­vi­ni­mą ir sie­kian­tys įgy­ti tik pro­fe­si­nę
kva­li­fi­ka­ci­ją. Mo­ko­ma­si 2 me­tus. Bai­gus
šios pa­ko­pos pro­gra­mas yra iš­duo­da­mas
pro­fe­si­nio mo­ky­mo di­plo­mas.
vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pro­fe­si­nio
III pa­ko­pa – į tre­čio­sios pa­ko­pos pro­gra­
mo­ky­mo
re­dak­ci­ja)34,
mas pri­ima­mi as­me­nys, įgi­ję pa­grin­di­nį iš­
kva­li­fi­ka­ci­ja yra grin­džia­ma kom­pe­ten­ci­jo­
si­la­vi­ni­mą ir sie­kian­tys įgy­ti pro­fe­si­nę kva­
mis35, ku­rias su­da­ro ži­nios, ge­bė­ji­mai ir
li­fi­ka­ci­ją ir ben­drą­jį vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą.
ver­ty­bi­nės nuo­sta­tos. Kva­li­fi­ka­ci­ja ar at­
Pro­gra­mų truk­mė – 3 me­tai. Jas bai­gus
ski­ros kom­pe­ten­ci­jos įtei­si­na­mos tam tik­
iš­duo­da­mas pro­fe­si­nio mo­ky­mo di­plo­mas.
Kva­li­fi­ka­ci­ja – įsta­ty­mų, Vy­riau­sy­bės ar­ba
jos įga­lio­tos ins­ti­tu­ci­jos tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta
tvar­ka pri­pa­žin­tas mo­kė­ji­mas ir tei­sė vers­tis
tam tik­ra pro­fe­si­ne veik­la (Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
švie­ti­mo įsta­ty­mas).
33
Iš­si­la­vi­ni­mas – Vy­riau­sy­bės ar­ba jos įga­lio­
tos ins­ti­tu­ci­jos nu­sta­ty­ta tvar­ka pri­pa­žin­ta, as­
mens tam tik­ro ly­gio bran­dą liu­di­jan­ti kom­pe­
ten­ci­ja, ži­nios, įgū­džiai, ge­bė­ji­mai ir ver­ty­bi­nės
nuo­sta­tos (Lie­tu­vos Res­pub­li­kos švie­ti­mo įsta­ty­
mas).
34
Nau­ja įsta­ty­mo re­dak­ci­ja pa­tvir­tin­ta 2007 m.,
įsi­ga­lio­ja nuo 2008 m. sau­sio 1 d.
35
Kom­pe­ten­ci­ja – mo­kė­ji­mas at­lik­ti tam tik­rą
veik­lą, re­mian­tis įgy­tų ži­nių, įgū­džių, ge­bė­ji­mų
ir ver­ty­bi­nių nuo­sta­tų vi­su­ma (Lie­tu­vos Res­pub­
li­kos švie­ti­mo įsta­ty­mas).
36
32
įsta­ty­mu
(nau­ja
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos švie­ti­mo įsta­ty­mo (nau­
ja re­dak­ci­ja ga­lio­ja nuo 2003 m. bir­že­lio 28 d.)
39 straips­nio 3 punk­tas.
37
For­ma­lu­sis švie­ti­mas – švie­ti­mas, vyks­tan­
tis pa­gal tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka pa­tvir­tin­
tas ar įre­gist­ruo­tas ug­dy­mo pro­gra­mas, ku­rias
bai­gus įgy­ja­mas pra­di­nis, pa­grin­di­nis, vi­du­ri­nis,
aukš­tes­ny­sis ar­ba aukš­ta­sis iš­si­la­vi­ni­mas ir (ar)
kva­li­fi­ka­ci­ja (Lie­tu­vos Res­pub­li­kos švie­ti­mo įsta­
ty­mas).
43
IV pa­ko­pa – į ket­vir­to­sios pa­ko­pos pro­
Šio­je stu­di­jo­je dar­buo­to­jų pa­siū­la ana­li­
gra­mas pri­ima­mi as­me­nys, įgi­ję vi­du­ri­nį iš­
zuo­ja­ma gre­ti­nant švie­ti­mo ir dar­bo vie­
si­la­vi­ni­mą. Šių pro­gra­mų truk­mė nuo 1 iki
tų duo­me­nis pa­gal pa­teik­tą sche­mą (5.1
2 me­tų. Jas bai­gus iš­duo­da­mas pro­fe­si­nio
pav.).
mo­ky­mo di­plo­mas.
Švie­ti­mas
Pa­ko­pos
Dar­bo vie­tų
gru­pės
Pir­mi­nis pro­fe­si­nis mo­ky­mas
1
2
Įren­gi­nių, ma­ši­nų ope­ra­to­riai ir
su­rin­kė­jai
3
Aukšta­sis moks­las
(uni­ver­si­te­ti­nis ir neu­ni­ver­si­te­ti­nis)
4
Ap­tar­na­vi­mo sri­ties ir pre­ky­bos dar­buo­to­jai.
Kva­li­fi­kuo­ti že­mės ūkio ir žu­vi­nin­kys­tės dar­bi­nin­kai.
Spe­cia­lis­tai.
Jau­nes­nie­ji spe­cia­lis­tai ir tech­ni­kai.
Jau­nes­nie­ji tar­nau­to­jai.
Kva­li­fi­kuo­ti dar­bi­nin­kai ir
ama­ti­nin­kai.
Be­dar­bių mo­ky­mas
5.1 pa­v. Dar­buo­to­jų pa­siū­los ver­ti­ni­mo sche­ma
Aukš­to­jo moks­lo uni­ver­si­te­ti­nės stu­di­jos
ver­si­te­ti­nės – į tai­ko­mą­ją veik­lą.
5.3. Dar­buo­to­jų pa­siū­la pa­gal švie­ti­mo
sri­tis ir iš­si­la­vi­ni­mą
Dar­bi­nė­je veik­lo­je pa­grin­di­nis kin­ta­ma­sis
Ana­li­zuo­jant už­im­tu­mo po­ky­čius pa­gal
dau­giau orien­tuo­tos į aka­de­mi­nę, o neu­ni­
yra dar­bo vie­ta, t. y. funk­ci­jų rin­ki­nys,
už ku­rių vyk­dy­mą mo­ka­mas at­ly­gi­ni­mas.
Šioms funk­ci­joms at­lik­ti yra rei­ka­lin­gas
tam tik­ras iš­si­la­vi­ni­mas ir ati­tin­ka­mi ge­bė­
ji­mai. Tai­gi dar­bo vie­tą nu­le­mia iš­si­la­vi­ni­
mas ir ge­bė­ji­mai. Dar­bo vie­toms gru­puo­ti
daž­niau­siai nau­do­ja­mos ISCO38 ar SOC39
kla­si­fi­ka­ci­jos. Šios dvi kla­si­fi­ka­ci­jos tar­pu­
sa­vy­je gali būti su­de­ri­na­mos. Lie­tu­vo­je
ISCO pa­grin­du yra su­da­ry­tas „Lie­tu­vos pro­
fe­si­jų kla­si­fi­ka­to­rius“ (pro­fe­si­ja sie­ja­ma
su dar­buo­to­jo fak­tiš­kai at­lie­ka­mu dar­bu),
ku­riuo nau­do­jan­tis ren­ka­mi įvai­rūs sta­tis­ti­
niai duo­me­nys.
In­ter­na­tio­nal stan­dard clas­si­fi­ca­tion of oc­cu­
pa­tions.
39
Stan­dard oc­cu­pa­tio­nal clas­si­fi­ca­tion.
38
44
dar­bo vie­tų gru­pes nu­sta­ty­ta, kad nuo
2004 iki 2006 m. la­biau­siai su­ma­žė­jo kva­
li­fi­kuo­tų pre­ki­nio že­mės ūkio ir žu­vi­nin­kys­
tės dar­bi­nin­kų gru­pė, iš­au­go – tei­sės ak­tų
lei­dė­jų, vy­res­nių­jų vals­ty­bės pa­rei­gū­nų,
įmo­nių, įstai­gų, or­ga­ni­za­ci­jų ir ki­tų va­do­
vų gru­pė. Spe­cia­lis­tų (tarp jų ir tar­nau­to­
jų) dalis už­im­tu­mo struk­tū­ro­je 2006 m.
su­da­rė kiek ma­žes­nę nei 30 proc. da­lį,
dar­bi­nin­kų – maž­daug 60 proc. (5.1 len­
te­lė).
5.1 len­te­lė. Už­im­tu­mo pa­gal dar­bo vie­tų gru­pes struk­tū­ra
Po­ky­tis nuo 2004 iki
2006 m.
Dar­bo vie­tų gru­pės
2006 m.
19%
↑
Tei­sės ak­tų lei­dė­jai, vy­res­nie­ji vals­ty­bės pa­rei­gū­nai, įmo­nių, įstai­gų,
or­ga­ni­za­ci­jų ir ki­ti va­do­vai
9%
9%
7%
↑
Spe­cia­lis­tai
17%
29,5%
5%
↑
Jau­nes­nie­ji spe­cia­lis­tai ir tech­ni­kai
9%
4%
↑
Jau­nes­nie­ji tar­nau­to­jai
4%
13%
↑
Ap­tar­na­vi­mo sri­ties ir pre­ky­bos dar­buo­to­jai
13%
-27%
↓
Kva­li­fi­kuo­ti pre­ki­nio že­mės ūkio ir žu­vi­nin­kys­tės dar­bi­nin­kai
9%
12%
↑
Kva­li­fi­kuo­ti dar­bi­nin­kai ir ama­ti­nin­kai
19%
9%
↑
Įren­gi­nių, ma­ši­nų ope­ra­to­riai ir su­rin­kė­jai
10%
4%
↑
Ne­kva­li­fi­kuo­ti dar­bi­nin­kai
11%
-8%
↓
Gin­kluo­to­sios pa­jė­gos (sam­do­mi dar­buo­to­jai)
0%
50,8%
10,7%
↑ – pa­di­dė­ji­mas; ↓ – su­ma­žė­ji­mas
Tu­ri­mais duo­me­ni­mis, į pro­fe­si­nio mo­ky­mo
mo­ky­tis/stu­di­juo­ti jau­nuo­lių pa­si­skirs­ty­mą
pro­gra­mas 2006 m. bu­vo pri­im­ti 19 913
pa­gal švie­ti­mo sri­tis pa­teik­ti 5.2 pa­veiks­le.
jau­nuo­lių, 3 proc. ma­žiau nei 2005 m.
Aukš­to­jo moks­lo ba­ka­lau­ro stu­di­jų pa­klau­
sa 2006 m. kiek pa­di­dė­jo: pri­im­ta 47 240
stu­den­tų, t. y. 2 proc. dau­giau nei 2005
Ab­sol­ven­tų skai­čiaus pa­si­skirs­ty­mas pa­
gal švie­ti­mo sri­tis su­tam­pa su pri­ėmi­mo
struk­tū­ra, t. y. vy­rau­ja jau­nuo­liai, bai­gę
m. Tarp pa­si­rin­ku­sių­jų pro­fe­si­nį mo­ky­mą
ver­slo ir ad­mi­nist­ra­vi­mo sri­čiai pri­skir­tas
po­pu­lia­riau­sios bu­vo ver­slo ir ad­mi­nist­
mo­ky­mo/stu­di­jų pro­gra­mas, o bai­gu­sių­
ra­vi­mo bei in­ži­ne­ri­jos ir in­ži­ne­ri­nių pro­
jų pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­mas skai­
fe­si­jų švie­ti­mo sri­tys, aukš­tą­jį moks­lą –
čius yra dau­giau nei du kar­tus ma­žes­nis
Ver­slo ir ad­mi­nist­ra­vi­mo švie­ti­mo sri­tis.
už aukš­to­jo moks­lo ab­sol­ven­tų skai­čių.
Fak­tiš­kai to­kios pa­čios ten­den­ci­jos vy­ra­vo
Pa­žy­mė­ti­na, kad pro­fe­si­nio mo­ky­mo ab­
ir 2005 m. Detalūs duo­me­nys apie pri­im­tų
sol­ven­tų skai­čius 2006 m. bu­vo 11 proc.
5.2 pav. 2006 m. pri­im­tų mo­ky­tis/stu­di­juo­ti jau­nuo­lių skai­čiaus pa­si­skirs­ty­mas pa­gal švie­ti­mo sri­tis
45
ma­žes­nis nei 2005 m. Aukš­to­jo moks­lo ab­
įsi­dar­bin­ti ki­tuo­se sek­to­riuo­se ir tik ne­
sol­ven­tų skai­čius per šį lai­ko­tar­pį iš­au­go
di­de­lė da­lis tu­rė­tų at­ei­ti dirb­ti į tu­riz­mo
apie 12 proc.
sek­to­rių. Pa­vyz­džiui, vi­rė­jai ir pa­da­vė­jai
Pa­teik­ti duo­me­nys ro­do, jog nors rin­ko­je
už­im­tu­mas dar­bi­nin­kų gru­pė­je du kar­tus
vir­ši­ja spe­cia­lis­tų (tarp jų ir tar­nau­to­jų)
skai­čių, ta­čiau, pa­gal pri­ėmi­mo mo­ky­tis/
stu­di­juo­ti duo­me­nis, jau­nuo­lių da­lis pro­
fe­si­nia­me mo­ky­me dau­giau nei du kar­tus
ma­žes­nė už pa­si­rin­ku­sių aukš­to­jo moks­lo
stu­di­jas. Tai tu­ri įta­kos ir pro­fe­si­nio mo­ky­
mo bei aukš­to­jo moks­lo ab­sol­ven­tų proporcijoms. To­dėl at­ei­ty­je ato­trū­kis tarp
dar­bi­nin­kų pa­siū­los ir pa­klau­sos ga­li dar
la­biau pa­di­dė­ti ir su­kel­ti rim­tų pro­ble­mų
ver­slo plėt­rai.
ren­gia­mi dirb­ti vie­šo­jo mai­ti­ni­mo sek­to­
riu­je, ta­čiau aki­vaiz­du, kad jų rei­kia ir
vieš­bu­čiuo­se. Ant­ro­jo­je pro­gra­mų gru­
pė­je ne­bus nag­ri­nė­ja­mos pro­gra­mos,
skir­tos svei­ka­tin­gu­mo sub­sek­to­riui. Šis
sub­sek­to­rius dar tik ku­ria­si, o pro­gra­mų,
ku­rių ab­sol­ven­tų kom­pe­ten­ci­jos pri­tai­
ko­mos sub­sek­to­riaus įmo­nė­se yra daug
(ki­ne­zi­te­ra­pi­ja, slau­ga, re­a­bi­li­ta­ci­ja ir
pan.).
5.4.1. Ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo
pa­siū­la TS
Aukš­čiau ap­ra­šy­tu bū­du at­rink­tos TS svar­
5.4. Dar­buo­to­jų pa­siū­la TS
bios pir­mi­nio pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­
Įgy­ven­di­nant mo­ky­mo/stu­di­jų pro­gra­mą
apie šių pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­mų
dar­buo­to­jai daž­niau­siai yra ren­gia­mi ne
ab­sol­ven­tų skai­čių bei jų įsi­dar­bi­ni­mą.
kon­kre­čiai, aiš­kiai api­brėž­tai dar­bo vie­tai,
Įsi­dar­bi­ni­mo duo­me­nys gau­ti 2007 m.
bet tam tik­rai veik­lų gru­pei. Tuo tar­pu įvai­
at­li­kus pro­fe­si­nių mo­kyk­lų ap­klau­są. Šie
rių ūkio sek­to­rių veik­los ne­re­tai iš da­lies
duo­me­nys yra ben­dri, t. y. de­ta­lios in­for­
su­tam­pa. Kai ku­rios TS sek­to­riui rei­ka­lin­
ma­ci­jos apie tai, į ko­kio ūkio sek­to­riaus
gos kom­pe­ten­ci­jos taip pat su­tin­ka­mos,
įmo­nes nu­ė­jo dirb­ti ab­sol­ven­tai, mo­kyk­
pa­vyz­džiui, spor­to, že­mės ūkio, svei­ka­tos
los ne­tu­rė­jo.
prie­žiū­ros bei vie­šo­jo mai­ti­ni­mo veik­lo­se.
Tai­gi nu­ro­dy­ta, ku­rios pro­gra­mos yra skir­
tos konkretaus sek­to­riaus dar­buo­to­jams
reng­ti, yra ga­na pro­ble­miš­ka, nes pa­pras­
tai kiek­vie­nos pro­gra­mos ab­sol­ven­tai ga­li
mos. 5.2 len­te­lė­je pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja
TS dar­buo­to­jai taip pat yra ren­gia­mi pa­gal
dar­bo rin­kos pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­
mas, įtrauk­tas į Stu­di­jų ir mo­ky­mo pro­
gra­mų re­gist­rą. Duo­me­nys apie šias pro­
įsi­dar­bin­ti ke­liems ūkio sek­to­riams pri­klau­
gra­mas pa­teik­ti 5.3 len­te­lė­je. Siū­lo­ma ir
san­čio­se įmo­nė­se. To­dėl nag­ri­nė­jant dar­
ne­ma­žai ne­for­ma­lio­jo mo­ky­mo pro­gra­mų,
buo­to­jų pa­siū­lą bu­vo per­žiū­rė­tos vi­sos pro­
skir­tų tik TS rei­ka­lin­goms kom­pe­ten­ci­joms
gra­mos, ku­rių ab­sol­ven­tai ga­lė­tų dirb­ti TS
įgy­ti. Pa­vyz­džiui, į Dar­bo rin­kos ne­for­ma­
sek­to­riu­je, ir, re­mian­tis AIKOS sis­te­mo­je
lio­jo mo­ky­mo pro­gra­mų są­va­dą įtrauk­tos:
pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja apie pro­gra­mas, jos
po­il­sio kai­me (kai­mo tu­riz­mo) or­ga­ni­za­vi­
su­skirs­to­mos į dvi gru­pes:
mas; ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­gų dar­buo­to­jų
kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo pro­gra­ma; po­ky­
•Pir­mo­ji gru­pė. Ją su­da­ro pro­gra­mos,
lių ap­tar­na­vi­mas ir kt. Tu­ri­mais 2006 m.
ku­rio­se pa­grin­di­nis dė­me­sys yra ski­ria­
I pus­me­čio duo­me­ni­mis, pa­gal tu­riz­mo
mas TS kom­pe­ten­ci­joms įgy­ti. Ty­ri­mo
kon­teks­te lai­ko­ma­si prie­lai­dos, kad dau­
gu­ma šių pro­gra­mų ab­sol­ven­tų įsi­dar­bi­
na TS įmo­nė­se.
Lie­tu­vos dar­bo bir­žos duo­me­ni­mis, per
90 die­nų po mo­ky­mo pro­gra­mų bai­gi­mo
įsi­dar­bi­na apie 70 proc. be­dar­bių, tad gru­
•Ant­ro­sios gru­pės pro­gra­mos dau­giau­
biais ver­ti­ni­mais, be­dar­bių mo­ky­mo pa­siū­
sia yra orien­tuo­tos į ki­tiems sek­to­riams
la sek­to­riui per me­tus tu­rė­tų su­da­ry­ti apie
rei­ka­lin­gų kom­pe­ten­ci­jų įgi­ji­mą. Dau­
170 žmo­nių.
gu­ma šių pro­gra­mų ab­sol­ven­tų tu­rė­tų
46
sri­ties pro­gra­mas ap­mo­ky­ti 122 be­dar­biai.
5.2 len­te­lė. TS pir­mi­nio pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­mos ir ab­sol­ven­tų skai­čius jo­se*
2006 m. ab­sol­ven­tai
Iš vi­so
Įsi­dar­bi­no
Dar­bi­nin­kų
pa­siū­la tu­riz­mo
Kai­mo tu­riz­mo dar­buo­to­jo mo­ky­mo pro­gra­ma
42
24
198
Kai­mo tu­riz­mo or­ga­ni­za­to­riaus mo­ky­mo pro­gra­ma
14
11
Vieš­bu­čio dar­buo­to­jo mo­ky­mo pro­gra­ma
28
13
Vieš­bu­čio ir tu­riz­mo pa­slau­gų tei­kė­jo mo­ky­mo pro­gra­ma
88
29
Vieš­bu­čių ir tu­riz­mo kom­plek­sų dar­buo­to­jo mo­ky­mo pro­gra­ma
209
121
Vi­rė­jo ir bar­me­no mo­ky­mo pro­gra­ma
309
188
Vi­rė­jo ir pa­da­vė­jo mo­ky­mo pro­gra­ma
356
217
Pa­da­vė­jo ir bar­me­no mo­ky­mo pro­gra­ma
237
161
Pir­mi­nio pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­ma
I gru­pė
II gru­pė
* Len­te­lė­je iš­var­dy­tų pro­gra­mų trum­pi ap­ra­šai pa­teik­ti 1 prie­de.
5.3 len­te­lė. TS for­ma­lio­sios dar­bo rin­kos pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­mos
For­ma­lio­jo dar­bo rin­kos mo­ky­mo pro­gra­ma
Pro­gra­mos truk­mė sa­vai­tė­mis
Ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios tu­ri li­cen­ci­jas, skai­čius
Ke­lio­nių va­do­vo
25
6
Kai­mo tu­riz­mo ver­slo or­ga­ni­za­to­riaus mo­ky­mo
pro­gra­ma
33
1
Krup­jė
12
2
Vieš­bu­čio ad­mi­nist­ra­to­riaus
28
9
Vieš­bu­čio eko­no­mo
17
5
15 ar­ba 19
18
Vieš­bu­čio kam­ba­ri­nės
5.4.2. Spe­cia­lis­tų pa­siū­la TS
Aukš­to­jo moks­lo neu­ni­ver­si­te­ti­nių ir uni­ver­
si­te­ti­nių stu­di­jų pro­gra­mų, pa­gal ku­rias ren­
gia­mi TS spe­cia­lis­tai, yra pa­ly­gi­nus ne­daug.
mų gru­pė), ta­čiau ab­sol­ven­tų lai­dos šio­je
pro­gra­mo­je dar ne­bu­vo. Stu­di­jų ir mo­ky­mo
pro­gra­mų re­gist­re taip pat įre­gist­ruo­ta stu­
di­jų pro­gra­ma Rek­re­a­ci­ja ir tu­riz­mo ver­slo
Jos iš­var­dy­tos 5.4 len­te­lė­je. Dau­gu­ma pro­
va­dy­ba, ta­čiau 2005–2006 m. stu­den­tų mo­
gra­mų ga­na aiš­kiai orien­tuo­tos į TS.
ky­mas pa­gal ją ne­bu­vo vyk­do­mas.
2006 m. taip pat vyk­dy­tas stu­den­tų pri­ėmi­
Iš vi­so 2006 m. 5.4 len­te­lė­je nu­ro­dy­tų stu­
mas į stu­di­jų pro­gra­mą Rek­re­a­ci­ja (I pro­gra­
di­jų pro­gra­mų pir­mą­ją pa­ko­pą bai­gė 591
5.4 len­te­lė. Aukš­to­jo moks­lo pir­mo­sios pa­ko­pos stu­di­jų pro­gra­mos, skir­tos TS spe­cia­lis­tams reng­ti *
2006 m. ab­sol­ven­tai
Iš vi­so
Įsi­dar­bi­no**
Spe­cia­lis­tų
pa­siū­la TS
Tu­riz­mo ad­mi­nist­ra­vi­mas (neu­ni­ver­si­te­ti­nės stu­di­jos)
81
57
371
Tu­riz­mo ir vieš­bu­čių ad­mi­nist­ra­vi­mas (neu­ni­ver­si­te­ti­nės stu­di­jos)
211
148
Tu­riz­mo ir vieš­bu­čių va­dy­ba (neu­ni­ver­si­te­ti­nės stu­di­jos)
107
75
Kai­mo tu­riz­mo va­dy­ba (neu­ni­ver­si­te­ti­nės stu­di­jos)
58
41
Rek­re­a­ci­ja ir tu­riz­mas (uni­ver­si­te­ti­nės stu­di­jos)
72
50
Tu­riz­mo ir spor­to va­dy­ba (uni­ver­si­te­ti­nės stu­di­jos)
62
43
Stu­di­jų pro­gra­ma
Spe­cia­lis­tų pro­fe­si­jų gru­pė
I gru­pė
II gru­pė
* Trum­pi tei­kia­mų kva­li­fi­ka­ci­jų ap­ra­šai pa­teik­ti 2 prie­de.
** Pa­siū­la ap­skai­čiuo­ta lai­kan­tis prie­lai­dos, kad įsi­dar­bi­na 70 proc. ab­sol­ven­tų.
47
absolventas. Ant­rą­ją stu­di­jų pa­ko­pą (ma­
tiek ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo dar­bo vie­tų
gist­ro stu­di­jas) bai­gė kiek dau­giau nei 20
gru­pė­se pa­siū­la vir­ši­ja pa­klau­są. Ta­čiau
as­me­nų. Ver­ti­nant pa­siū­lą, įskai­to­mos tik
ver­ti­nant pa­siū­los ir pa­klau­sos dis­ba­lan­są
I gru­pės pro­gra­mos. Be to, ka­dan­gi tik ne­
bū­ti­na at­si­žvelg­ti į tai, kad daug tu­riz­mo
dau­ge­lis aukš­tų­jų mo­kyk­lų ste­bi sa­vo ab­
veik­los yra ne pa­grin­di­nė įmo­nių veik­la,
sol­ven­tų to­li­mes­nę kar­je­rą, da­ro­ma prie­lai­
ko ne­at­spin­di ty­ri­mo me­tu iš re­gist­ruo­tų
da, kad, kaip tei­gia aukš­to­sios mo­kyk­los,
TS įmo­nių su­rink­ti duo­me­nys. Pa­vyz­džiui,
vi­du­ti­niš­kai įsi­dar­bi­na apie 70 proc. bai­gu­
2005 m. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to at­lik­to
sių­jų stu­di­jas. Ma­gist­ro stu­di­jų ab­sol­ven­
pa­grin­di­nių tu­riz­mo są­skai­tų ro­dik­lių ver­
tai nė­ra įskai­čiuo­ja­mi į pa­siū­lą, nes, vie­na
ti­ni­mo duo­me­ni­mis, bū­din­go­se tu­riz­mui
ver­tus, dau­gu­ma stu­di­juo­jan­čių ma­gist­ran­
veik­lo­se dir­ban­čių­jų skai­čius bu­vo 36,5
tū­ro­je dir­ba, ki­ta ver­tus, į ma­gist­ran­tū­rą
tūkst.40
pri­ima­mi tik bai­gu­sie­ji pir­mo­sios pa­ko­pos
Pir­mi­nio mo­ky­mo sis­te­ma tu­rė­tų kom­
stu­di­jas, o pas­ta­rie­ji yra įtrauk­ti į pa­siū­lą.
pen­suo­ti be­veik pu­sę sek­to­riui rei­ka­lin­gų
Įver­ti­nus vi­sa tai, spe­cia­lis­tų pa­siū­la TS
spe­cia­lis­tų ir maž­daug 10 proc. ap­tar­nau­
2006 m. bu­vo apie 370 žmo­nių.
jan­čio per­so­na­lo. Dėl di­de­lės dar­buo­to­jų
kai­tos (so­cio­lo­gi­nio ty­ri­mo duo­me­ni­mis,
5.5. Api­ben­dri­ni­mas
kas­met pa­si­kei­čia 60 proc. ap­tar­nau­jan­čio
TS dar­buo­to­jų po­rei­kio prog­no­zė pa­gal dar­
per­so­na­lo), šio­je gru­pė­je kur kas di­des­nis
bo vie­tų gru­pes ap­skai­čiuo­ta įver­ti­nus sek­
„už­sa­ky­mas“ tu­rė­tų tek­ti tęs­ti­nio mo­ky­mo
to­riaus plėt­rą bei dar­buo­to­jų kai­tą ja­me
sis­te­mai (maž­daug 440 nau­jai at­ei­nan­
čių dar­buo­to­jų po­rei­kio). Vie­na tęs­ti­nio
(pla­čiau apie tai – 4.4 sky­re­ly­je). Ty­ri­me
mo­ky­mo da­lis – mo­ky­mas dar­bo vie­to­je.
lai­ko­ma­si nuo­sta­tos, kad dar­buo­to­jų po­rei­
So­cio­lo­gi­nis ty­ri­mas pa­ro­dė (pla­čiau 4.3
kį, ku­ris at­si­ran­da dėl sek­to­riaus plėt­ros ir
sky­riu­je), kad di­de­lė da­lis ap­tar­nau­jan­čio
iš­ei­nan­čių iš dar­bo rin­kos, tu­rė­tų kom­pen­
per­so­na­lo po­rei­kio yra kom­pen­suo­ja­ma
suo­ti pir­mi­nio mo­ky­mo sis­te­ma (pro­fe­si­nis
pa­čių įmo­nių, vyk­dant mo­ky­mus dar­bo vie­
mo­ky­mas ir aukš­ta­sis moks­las). Dar­buo­to­
to­je. Da­lį dar­buo­to­jų po­rei­kio ga­lė­tų kom­
jų pa­klau­sos ir pa­siū­los ati­tik­tis TS pa­teik­
pen­suo­ti be­dar­biai, ta­čiau be­dar­bių už­re­
ta 5.5 len­te­lė­je. Pa­siū­la ir pa­klau­sa ap­skai­
gist­ruo­ja­ma ma­žiau nei lais­vų dar­bo vie­tų,
čiuo­ta re­mian­tis 4.6, 5.2 ir 5.4 len­te­lė­se
pa­teik­tais duo­me­ni­mis.
o be­dar­bių, bai­gu­sių tu­riz­mo sri­ties dar­bo
Su­gre­ti­nus gau­tus dar­buo­to­jų pa­klau­sos ir
čius taip pat ma­žes­nis nei re­a­lus me­ti­nis
pa­siū­los re­zul­ta­tus pa­gal dar­bo vie­tų gru­
po­rei­kis ap­tar­nau­jan­čiam per­so­na­lui. Be
pes, ma­ty­ti, kad fak­tiš­kai tiek spe­cia­lis­tų,
to, vy­res­nio am­žiaus dar­buo­to­jai dėl dar­bo
rin­kos pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­mas, skai­
5.5 len­te­lė. Dar­buo­to­jų pa­klau­sa ir pir­mi­nio pro­fe­si­nio mo­ky­mo bei aukš­to­jo moks­lo pa­siū­la TS pa­gal dar­bo vie­tų gru­pes, ku­rio­se nu­sta­ty­tas
dar­buo­to­jų trū­ku­mas
Nau­jai at­ei­nan­čių dar­
buo­to­jų po­rei­kis
1 me­tams
Po­rei­kis pir­mi­niam
mo­ky­mui*
Me­ti­nė pa­siū­la
(2006 m. duo­me­ni­mis)
Pa­klau­sos ir pa­siū­los
ba­lan­so įver­ti­ni­mas
Spe­cia­lis­tai
160
72
apie 370
tei­gia­mas
Ap­tar­nau­jan­tis per­so­na­las
490
50
apie 200 (pir­mi­nis
pro­fe­si­nis mo­ky­mas)
tei­gia­mas
Dar­bo vie­tų gru­pės
* Nau­jai at­ei­nan­tys dar­buo­to­jai, ku­rie tu­rės pa­keis­ti iš­ei­nan­čius iš dar­bo rin­kos bei kom­pen­suo­ti dar­buo­to­jų po­rei­kius, su­si­ju­sius su plėt­ra.
LRV Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to pra­ne­ši­mas spau­
dai „Tu­riz­mo sek­to­rius 2005 m. su­kū­rė 2,6 pro­
cen­to pri­de­da­mo­sios ver­tės“, http://www.stat.
gov.lt/lt/news/view/?id=1936&PHPSESSID=
ac3ac946a3173db65ae5c3b43df155c1
40
48
są­ly­gų (ma­žų at­ly­gi­ni­mų, daug se­zo­ni­nio
pri­trau­kiant ir iš­lai­kant dar­buo­to­jus sek­to­
dar­bo) yra lin­kę re­čiau rink­tis šį sek­to­rių.
riu­je svar­biau­sias vaid­muo ten­ka darb­da­
At­si­žvel­giant į tai, kad sek­to­riui bū­din­ga di­
de­lė kai­ta, bei į įmo­nių iš­reikš­tą nuo­mo­nę,
kad la­bai trūks­ta ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­
lo, ap­rū­pi­ni­mo rei­kia­mos ir tin­ka­mos kva­li­
viams, t. y. kiek jie sa­vo dar­buo­to­jams
su­da­rys pa­trauk­lias są­ly­gas (ten­ki­nan­tis
dar­bo už­mo­kes­tis, ga­li­my­bės kel­ti kva­li­fi­
ka­ci­ją bei siek­ti kar­je­ros ir pan.).
fi­ka­ci­jos dar­bo jė­ga pro­ble­ma iš­lie­ka, to­dėl
49
6. REKOMENDACIJOS
dar­buo­to­jų pa­klau­sos
ir pa­siū­los sek­to­riu­je
ati­tik­čiai ge­rin­ti
riuos bai­gus, bū­tų įgy­ja­mos gre­tu­ti­nės
spe­cia­li­za­ci­jos (mul­ti-skil­ling). Tam tu­rė­
tų bū­ti pa­nau­do­ja­mos įvai­rios mo­ky­mo
for­mos (mo­du­li­nis mo­ky­mas, dis­tan­ci­nis
mo­ky­mas ir pan.).
•Ap­klau­siant įmo­nes bu­vo ak­cen­tuo­ja­mas
ne­pa­kan­ka­mas mo­ky­mo/ stu­di­jų pro­gra­
mų ab­sol­ven­tų prak­ti­nis pa­ren­gi­mas. To­
Sek­to­riaus at­ei­tis la­bai pri­klau­sys nuo tei­
si­nio re­gu­lia­vi­mo, in­fra­struk­tū­ros plėt­ros,
tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­bės, įmo­nių ge­bė­
ji­mo pri­trauk­ti ir iš­lai­ky­ti dar­buo­to­jus, o
taip pat nuo dar­buo­to­jų pir­mi­nio ren­gi­mo
bei jų tęs­ti­nio mo­ky­mo ir sek­to­riaus po­rei­
kių ati­tik­ties. Sėk­min­gai TS plėt­rai už­tik­rin­
ti siū­lo­ma:
•TS veik­la yra įvai­ri, o pro­gra­mų pa­siū­la
yra pa­ly­gin­ti skur­di. To­dėl tiks­lin­ga at­lik­
ti TS pro­fe­si­nės veik­los ana­li­zę, su­for­mu­
luo­ti rei­kia­mas kva­li­fi­ka­ci­jas ir pa­reng­ti
ati­tin­ka­mas pro­fe­si­nio mo­ky­mo/ stu­di­jų
pro­gra­mas.
įstai­gų ir tu­riz­mo įmo­nių tiek vyk­dant
prak­ti­nį mo­ky­mą, tiek ke­liant pe­da­go­gų
kva­li­fi­ka­ci­ją. Be to, tiks­lin­ga or­ga­ni­zuo­ti
pro­fe­si­nio meist­riš­ku­mo kon­kur­sus, ku­
rie leis­tų mo­ki­niams pa­de­monst­ruo­ti sa­
vo prak­ti­nius įgū­džius bei at­skleis­tų ge­ro­
sios prak­ti­kos pa­vyz­džius.
•Pro­fe­si­nio mo­ky­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo
įsta­ty­me (2007 m.) įtei­sin­ta nau­ja pa­
meist­rys­tės pro­fe­si­nio mo­ky­mo or­ga­ni­
za­vi­mo for­ma – kai mo­ky­mas vyk­do­mas
dar­bo vie­to­je: įmo­nė­je, įstai­go­je, or­ga­
ni­za­ci­jo­je, ūki­nin­ko ūky­je, pas lais­vą­jį
mo­ky­to­ją. Te­ori­nis mo­ky­mas ga­li bū­ti
•Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, sek­to­riaus dar­buo­
vyk­do­mas pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­go­je
to­jams la­biau­siai trūks­ta prak­ti­nių ir
ar ki­to­je mo­kyk­lo­je. Re­mian­tis ki­tų ša­lių
ben­drų­jų ge­bė­ji­mų. Ak­tu­a­liau­si ben­drie­
pa­tir­ti­mi pa­meist­rys­tės pri­va­lu­mai sie­ja­
ji ge­bė­ji­mai – ben­dra­vi­mo su klien­tais ir
mi su ma­žes­niais mo­ky­mo kaš­tais bei
dar­bo su IT ge­bė­ji­mai, o taip pat ap­tar­na­
dar­bu mo­der­nio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis. Sie­
vi­mo kul­tū­ra bei mo­ty­va­ci­ja dirb­ti. To­dėl
kiant spręs­ti ko­ky­biš­ko ab­sol­ven­tų prak­ti­
tiks­lin­ga per­žiū­rė­ti esa­mas pro­gra­mas,
nio pa­ren­gi­mo pro­ble­mą, bū­ti­na tu­riz­mo
su­stip­ri­nant už­sie­nio kal­bų mo­ky­mą ir
įmo­nes ska­tin­ti pa­si­nau­do­ti su­da­ry­to­mis
ben­drų­jų ge­bė­ji­mų ug­dy­mą.
ga­li­my­bė­mis pa­si­reng­ti dar­buo­to­jus pa­
•Ty­ri­mas pa­ro­dė, kad sek­to­riui bū­din­ga di­
de­lė dar­buo­to­jų kai­ta. To­dėl į sek­to­rių iš
ki­tų ūkio sek­to­rių nuo­lat at­ei­na nau­ji dar­
buo­to­jai, ku­riems rei­ka­lin­gas mo­ky­mas.
gal sa­vo po­rei­kius ir taip pri­si­dė­ti prie
pro­fe­si­nio mo­ky­mo pa­trauk­lu­mo di­di­ni­
mo. Il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je tai tu­rė­tų
tei­gia­mos įta­kos dar­buo­to­jų pa­siū­lai.
Ka­dan­gi dau­gu­ma įmo­nių yra smul­kios
•Svei­ka­tin­gu­mo pa­slau­gų plėt­ra – vie­nas
ar­ba ma­žos, joms pa­čioms or­ga­ni­zuo­ti
iš Lie­tu­vos ku­ror­tų plėt­ros pri­ori­te­tų.
ir fi­nan­suo­ti tęs­ti­nį mo­ky­mą yra su­dė­tin­
De­ja, at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad šis
ga. To­dėl tiks­lin­ga pa­reng­ti kon­cep­ci­ją ir
sub­sek­to­rius ne­pa­kan­ka­mai iš­plė­to­tas.
siū­ly­ti įsteig­ti tu­riz­mo dar­buo­to­jų pro­fe­si­
To­dėl tiks­lin­ga bū­tų pa­reng­ti svei­ka­tin­
nio ren­gi­mo fon­dą.
gu­mo sub­sek­to­riaus tu­riz­mo sek­to­riu­je
•Sek­to­riui bū­din­ga di­de­lė dar­bų įvai­ro­vė,
be to, ne­ma­ža da­lis dar­bų – se­zo­ni­niai.
To­dėl, sie­kiant iš­lai­ky­ti dar­buo­to­jus tu­riz­
mo įmo­nė­se vi­sus me­tus, rei­kia su­da­ry­ti
50
dėl rei­kia stip­rin­ti ry­šius tarp mo­ky­mo
plėt­ros kon­cep­ci­ją. Svei­ka­tin­gu­mo sub­
sek­to­riui rei­ka­lin­gą per­so­na­lą ga­li­ma
ne­sun­kiai pri­trauk­ti iš su­si­ju­sių sek­to­rių
(pvz., svei­ka­tos prie­žiū­ros).
sek­to­riaus dar­buo­to­jams są­ly­gas iš­klau­
•Vie­nas iš sek­to­riaus darb­da­vių iš­šū­kių –
sy­ti pa­pil­do­mus mo­ky­mo mo­du­lius, ku­
kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų pri­trau­ki­mas į
sek­to­rių ir dar­buo­to­jų iš­lai­ky­mas. Kaip
bū­ti­na ge­rin­ti dar­bo są­ly­gas, ypač dar­bo
pa­žy­mi Lie­tu­vos įmo­nės bei už­sie­nio
už­mo­kes­čio at­žvil­giu, bei plė­to­ti dar­buo­
eks­per­tai, dau­ge­lis sek­to­riu­je dir­ban­čio
to­jų mo­ty­va­vi­mo sis­te­mą (drau­di­mas,
jau­ni­mo dar­bą ja­me lai­ko „tar­pi­ne sto­
pa­sko­los, ska­ti­ni­mas ir pan.), o taip pat
te­le“. Sie­kiant už­tik­rin­ti TS pro­fe­si­jų pa­
su­da­ry­ti ga­li­my­bes mo­ky­tis vi­są sa­vo
trauk­lu­mą ir su­ma­žin­ti dar­buo­to­jų kai­tą,
kar­je­ros truk­mę.
51
NUORODOS
Kel­ler, P. (2002) “A SWOT ana­ly­sis of SMEs
fa­ced with com­pe­ti­tion from the tra­vel in­
dust­ry” in World Tou­rism Or­ga­ni­sa­tion,
Se­mi­nar on The Fu­tu­re of Small and Me­
dium-Si­zed En­ter­pri­ses in Eu­ro­pe­an Tou­
Abicht L. and H. Frei­kamp (2005) “Tou­rism
rism fa­ced with Glo­ba­li­sa­tion, Bu­da­pest,
in Ger­ma­ny: trends, facts and fi­gu­res” in
24-25 May 2001. Mad­rid: WTO.
O. Striet­ska-Ili­na and M. Tes­sa­ring (eds.)
Trends and skills ne­eds in tou­rism: CEDE-
Mar­hu­en­da, Striet­ska-Ili­na and Zu­kers­tei­
FOP Pa­no­ra­ma Se­ries 115. Lu­xem­bourg:
no­va (2005) “Fac­tors sha­ping oc­cu­pa­tions
Of­fi­ce for Of­fi­cial Pub­li­ca­tions of the Eu­ro­
iden­ti­ties in the tou­rism sec­tor: Re­se­arch
pe­an Com­mu­ni­ties.
in Spain, the Czech Re­pub­lic and Gre­e­
ce” in O. Striet­ska-Ili­na and M. Tes­sa­ring
Eu­ros­tat (1996) NACE Rev. 1 – Sta­tis­ti­cal
Clas­si­fi­ca­tion of Eco­no­mic Ac­ti­vi­ties in the
Eu­ro­pe­an Com­mu­ni­ty. Lu­xem­bourg: Of­fi­
ce for Of­fi­cial Pub­li­ca­tions of the Eu­ro­pe­an
Com­mu­ni­ties.
Eu­ros­tat (1998) Com­mu­ni­ty Met­ho­do­lo­gy
on tou­rism sta­tis­tics, Lu­xem­bourg: Eu­ro­pe­
an Com­mis­sion.
Eu­ros­tat (2005) Tou­rism Sta­tis­ti­cal Poc­
ket­bo­ok. Lu­xem­bourg: Eu­ro­pe­an Com­mis­
sion.
(eds.) Trends and skills ne­eds in tou­rism:
CEDEFOP Pa­no­ra­ma Se­ries 115. Lu­xem­
bourg: Of­fi­ce for Of­fi­cial Pub­li­ca­tions of
the Eu­ro­pe­an Com­mu­ni­ties.
Me­riot, SA. (2005) Skills ne­eds in the
French ho­tel and ca­te­ring in­dust­ry: a pro­
spec­ti­ve ana­ly­sis ba­sed on a com­pa­ra­ti­ve
ap­pro­ach in O. Striet­ska-Ili­na and M. Tes­
sa­ring (eds.) Trends and skills ne­eds in
tou­rism: CEDEFOP Pa­no­ra­ma Se­ries 115.
Lu­xem­bourg: Of­fi­ce for Of­fi­cial Pub­li­ca­
tions of the Eu­ro­pe­an Com­mu­ni­ties.
Eu­ros­tat (2006a) Qu­ar­ter­ly Pa­no­ra­ma of
Eu­ro­pe­an Bu­si­ness Sta­tis­tics Num­ber 2,
Na­cio­na­li­nė tu­riz­mo plėt­ros 2003–2006
2005, Lu­xem­bourg: Eu­ro­pe­an Com­mis­
me­tų pro­gra­ma (2003-12-18, Nr. 1637).
sion.
Eu­ros­tat (2006b) Long term po­pu­la­tion
pro­jec­tions at na­tio­nal le­vel, Lu­xem­bourg:
Eu­ro­pe­an Com­mis­sion.
me­tų pro­gra­ma (2007-08-29, Nr. 944).
Na­cio­na­li­nė tu­riz­mo plėt­ros 2007–2010
m. pro­gra­mos ga­li­my­bių stu­di­ja, http://
Fit­zpat­rick As­so­cia­tes (2006) Tou­rism Bu­si­
www.tou­rism.lt/lt/do­ku­men­tai/ntpp/
ness and Em­plo­y­ment Sur­vey 2005: Sum­
NTPP%20stu­di­ja%20ir%20ty­ri­mas.htm
ma­ry Re­port. Dub­lin: Fá­il­te Ire­land.
Ri­chards, G. (2001) Mo­bi­li­ty in the Eu­ro­
Ha­ven, C. and E. Jo­nes (2004) As­ses­sment
pe­an tou­rism sec­tor: The ro­le of trans­pa­
of the La­bour Mar­ket and Skills Ne­eds of
ren­cy and re­cog­ni­tion of vo­ca­tio­nal qu­a­
Tou­rism and Re­la­ted Sec­tors in Wa­les. Car­
li­fi­ca­tions, CEDEFOP Pa­no­ra­ma Se­ries.
diff: Tou­rism Trai­ning Fo­rum for Wa­les.
Lu­xem­bourg: Of­fi­ce for Of­fi­cial Pub­li­ca­
Hen­riks­son, R. (2005) “The ro­le of ICT
52
Na­cio­na­li­nė tu­riz­mo plėt­ros 2007–2010
tions of the Eu­ro­pe­an Com­mu­ni­ties.
in tou­rism and re­la­ted chan­ges in skills:
Rit­ter, S (2005) “Trends and skills ne­eded
elec­tro­nic com­mer­ce and re­ve­nue ma­na­
in the tou­rism sec­tor: ‘tou­rism for wel­
ge­ment” in O. Striet­ska-Ili­na and M. Tes­
lness’” in O. Striet­ska-Ili­na and M. Tes­
sa­ring (eds.) Trends and skills ne­eds in
sa­ring (eds.) Trends and skills ne­eds in
tou­rism: CEDEFOP Pa­no­ra­ma Se­ries 115.
tou­rism: CEDEFOP Pa­no­ra­ma Se­ries 115.
Lu­xem­bourg: Of­fi­ce for Of­fi­cial Pub­li­ca­
Lu­xem­bourg: Of­fi­ce for Of­fi­cial Pub­li­ca­
tions of the Eu­ro­pe­an Com­mu­ni­ties.
tions of the Eu­ro­pe­an Com­mu­ni­ties.
Sta­ty­bų sek­to­riaus ir vieš­bu­čių res­to­ra­nų
World Tra­vel and Tou­rism Coun­cil (2006a)
sek­to­riaus pro­fe­si­nės veik­los ty­ri­mo ata­
Pro­gress and Pri­ori­ties 2006/07. Lon­don:
skai­ta. VšĮ So­cia­li­nės ana­li­zės ir kon­sul­ta­ci­
World Tra­vel and Tou­rism Coun­cil.
jų cen­tras. Vil­nius, 2007.
World Tra­vel and Tou­rism Coun­cil (2006b)
TAB (2005) Fu­tu­re Trends in Tou­rism.
World Tra­vel and Tou­rism Clim­bing to New
www.tab.fzk.de
Heights: The 2006 Tra­vel and Tou­rism Eco­
Tou­rism and the In­ter­net in the Eu­ro­pe­an
Union, 2006, 20.
US De­part­ment of La­bor (2006) “Ho­tels
and Ot­her Ac­com­mo­da­tions” in Oc­cu­pa­tio­
no­mic Re­se­arch. Lon­don: World Tra­vel and
Tou­rism.
Vals­ty­bi­nis tu­riz­mo de­par­ta­men­tas. Lie­tu­
vos tu­riz­mo sta­tis­ti­ka, Vil­nius 2007.
nal Out­lo­ok Hand­bo­ok 2006-07. www.bls.
gov/oco
53
54
Po­il­siau­to­jų pri­ėmi­mas ir ap­gy­ven­di­ni­mas; so­dy­bos ap­lin­kos
tvar­ky­mas; mai­ti­ni­mo pa­slau­gų tei­ki­mas; po­il­siau­to­jų lais­va­lai­kio
bei pra­mo­gų or­ga­ni­za­vi­mas.
Pro­fe­si­nė veik­la, ku­ria ga­li vers­
tis pa­žy­mė­ji­mo sa­vi­nin­kas
Šal­ti­nis: At­vi­roji in­for­ma­vi­mo, kon­sul­ta­vi­mo ir orien­ta­vi­mo sis­te­ma (AIKOS)
1. Pri­im­ti ir ap­gy­ven­din­ti po­il­siau­to­jus.
2. Ben­drau­ti su po­il­siau­to­jais ir tu­ris­tais įver­ti­nant jų in­te­re­sus,
am­žių ir iš­si­la­vi­ni­mą.
3. Ga­min­ti ne­su­dė­tin­gus pa­tie­ka­lus bei gė­ri­mus ir teik­ti mai­ti­ni­
mo pa­slau­gas.
4. Or­ga­ni­zuo­ti lais­va­lai­kio už­si­ė­mi­mus pa­gal lie­tu­vių liau­dies
pa­pro­čius ir tra­di­ci­jas.
5. Tvar­ky­ti so­dy­bos ap­lin­ką.
6. Or­ga­ni­zuo­ti pra­mo­gas kai­me, tai­kant liau­dies ver­slus ir
ama­tus.
7. Spręs­ti ap­lin­ko­sau­gos ir eko­lo­gi­nes pro­ble­mas.
8. Mo­kė­ti teik­ti pir­mą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą ir sau­giai dirb­ti.
9. Įver­tin­ti ver­slo ap­lin­ką.
10. Nau­do­tis in­for­ma­ci­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis.
Kom­pe­ten­ci­jos
Kai­mo tu­riz­mo dar­buo­to­jas
Kai­mo tu­riz­mo or­ga­ni­za­to­rius
Kai­mo so­dy­bos įren­gi­mas ir pri­tai­ky­mas tu­riz­mo veik­lai; sve­čių
pri­ėmi­mas ir ap­gy­ven­di­ni­mas; sve­čių mai­ti­ni­mo bei lais­va­lai­kio
or­ga­ni­za­vi­mas.
1. Įreng­ti kai­mo so­dy­bą ir pri­tai­ky­ti ją tu­riz­mo veik­lai.
2. Su­da­ry­ti tu­ris­tams gy­ve­ni­mo ir po­il­sio są­ly­gas.
3. Or­ga­ni­zuo­ti sve­čių lais­va­lai­kį pa­gal kraš­to tra­di­ci­jas ir pa­pro­
čius.
4. Or­ga­ni­zuo­ti mai­ti­ni­mą.
5. Pa­reng­ti eks­kur­si­jų marš­ru­tus.
6. Or­ga­ni­zuo­ti iš­vy­kas į žy­mias apy­lin­kės vie­tas.
7. Su­pa­žin­din­ti tu­ris­tus su kraš­to et­no­gra­fi­ja, liau­dies ama­tais.
8. Or­ga­ni­zuo­ti šven­tes pa­gal sve­čių pa­gei­da­vi­mus.
9. Įver­tin­ti ver­slo ap­lin­ką.
10. Ben­drau­ti ir ben­dra­dar­biau­ti.
11. Teik­ti pir­mą­ją pa­gal­bą ir sau­giai dirb­ti.
12. Nau­do­tis in­for­ma­ci­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis.
Pa­gal TS pir­mi­nio pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­mas įgy­ja­mų kom­pe­ten­ci­jų ap­ra­šai
1 PRIEDAS
Tu­riz­mo pa­slau­gų tei­ki­mas; sve­čių pri­ėmi­mas ir ap­gy­ven­di­ni­
mas; mai­ti­ni­mo pa­slau­gų tei­ki­mas; vieš­bu­čio pa­tal­pų prie­žiū­ra.
1. Tin­ka­mai pa­rink­ti va­ly­mo bei prie­žiū­ros prie­mo­nes, įran­kius,
įran­gą.
2. Sau­giai dirb­ti.
3. Su­tvar­ky­ti gy­ve­na­mo­sios, ben­dro nau­do­ji­mo bei pa­gal­bi­nes
pa­tal­pas, pa­ruoš­ti kam­ba­rius.
4. Su­tvar­ky­ti ir pri­žiū­rė­ti te­ri­to­ri­ją, kur­ti jau­kią ap­lin­ką.
5. Su­tik­ti, pri­im­ti, ap­gy­ven­din­ti ir iš­ly­dė­ti sve­čius.
6. Pa­ruoš­ti ne­su­dė­tin­gus pa­tie­ka­lus ir pa­tiek­ti sve­čiui.
7. Or­ga­ni­zuo­ti ir pa­ruoš­ti po­bū­vių, kon­fe­ren­ci­jų, pa­si­ta­ri­mų sa­les
ir ap­tar­nau­ti sve­čius.
8. Su­teik­ti in­for­ma­ci­ją apie vieš­bu­tį, ren­gi­nius bei rek­re­a­ci­nius
iš­tek­lius.
9. Or­ga­ni­zuo­ti ir siū­ly­ti rek­re­a­ci­nę veik­lą.
10. Ben­drau­ti su sve­čiais ir klien­tais vals­ty­bi­ne ir už­sie­nio
kal­bo­mis.
11. Įver­tin­ti ver­slo ap­lin­ką.
12. Pla­nuo­ti tu­riz­mo įmo­nės dar­bą.
13. Or­ga­ni­zuo­ti dar­bą ne­di­de­lė­je tu­riz­mo įmo­nė­je.
14. Nau­do­ti in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas tu­riz­mo veik­lo­je.
15. Tvar­kin­gai pil­dy­ti vieš­bu­čio do­ku­men­ta­ci­ją bei ap­skai­tos
do­ku­men­tus.
Vieš­bu­čio ir tu­riz­mo pa­slau­gų tei­kė­jas/ Vieš­bu­čių ir tu­riz­mo
kom­plek­sų dar­buo­to­jas
55
Va­dy­bi­nin­kas; Va­dy­bos ir ver­slo ad­mi­nist­ra­vi­mo
pro­fe­si­nis ba­ka­lau­ras
Ad­mi­nist­ra­to­rius; Va­dy­bos ir ver­slo ad­mi­nist­ra­vi­
mo pro­fe­si­nis ba­ka­lau­ras
Va­dy­bi­nin­kas; Va­dy­bos ir ver­slo ad­mi­nist­ra­vi­mo
pro­fe­si­nis ba­ka­lau­ras
Rek­re­a­ci­jos ir tu­riz­mo pro­fe­si­nis ba­ka­lau­ras
Va­dy­bi­nin­kas; Rek­re­a­ci­jos ir tu­riz­mo pro­fe­si­nis
ba­ka­lau­ras
Tu­riz­mo ad­mi­nist­ra­vi­mas
Švie­ti­mo sri­tis: Ver­slas ir ad­mi­nist­ra­vi­mas
Tu­riz­mo ir vieš­bu­čių ad­mi­nist­ra­vi­mas
Švie­ti­mo sri­tis: Ver­slas ir ad­mi­nist­ra­vi­mas
Tu­riz­mo ir vieš­bu­čių va­dy­ba
Švie­ti­mo sri­tis: Ver­slas ir ad­mi­nist­ra­vi­mas
Tu­riz­mo ad­mi­nist­ra­vi­mas
Švie­ti­mo sri­tis: Pa­slau­gos as­me­nims
Kai­mo tu­riz­mo va­dy­ba
Švie­ti­mo sri­tis: Pa­slau­gos as­me­nims
Rek­re­a­ci­jos ir tu­riz­mo ma­gist­ras
Va­dy­bi­nin­kas; va­dy­bos ir ver­slo ad­mi­nist­ra­vi­mo
ba­ka­lau­ras ir ma­gist­ras
Rek­re­a­ci­jos ir tu­riz­mo va­dy­ba
Švie­ti­mo sri­tis: Ver­slas ir ad­mi­nist­ra­vi­mas
Tu­riz­mo ir spor­to va­dy­ba
Švie­ti­mo sri­tis: Ver­slas ir ad­mi­nist­ra­vi­mas
Šal­ti­nis: At­vi­roji in­for­ma­vi­mo, kon­sul­ta­vi­mo ir orien­ta­vi­mo sis­te­ma (AIKOS)
Rek­re­a­ci­jos ir tu­riz­mo ba­ka­lau­ras
Rek­re­a­ci­ja ir tu­riz­mas
Švie­ti­mo sri­tis: Ver­slas ir ad­mi­nist­ra­vi­mas
Uni­ver­si­te­ti­nių stu­di­jų pro­gra­mos (truk­mė: ba­ka­lau­ras – 4–5 me­tai; ma­gist­ras – 2 me­tai)
Tech­no­lo­gas;
Eko­lo­gi­jos ir ap­lin­ko­ty­ros pro­fe­si­nis ba­ka­lau­ras
Su­tei­kia­ma kva­li­fi­ka­ci­ja
Rek­re­a­ci­ja
Švie­ti­mo sri­tis: Ver­slas ir ad­mi­nist­ra­vi­mas
Neu­ni­ver­si­te­ti­nių stu­di­jų pro­gra­mos (truk­mė 3–4 me­tai)
Pro­gra­ma*
TS spe­cia­lis­tų ren­gi­mo pro­gra­mos
2 PRIEDAS
Ab­sol­ven­tai ga­li dirb­ti va­dy­bi­nin­kais spor­to or­ga­ni­za­ci­jo­se, fe­de­ra­ci­jo­se, aso­cia­ci­jo­se, klu­buo­se, tu­ris­ti­nių pa­slau­gų fir­mo­se.
Ab­sol­ven­tai ga­li dirb­ti rek­re­a­ci­jos bei tu­riz­mo in­dust­ri­jo­je, sa­vi­val­dy­bė­se.
Ab­sol­ven­tai ga­li dirb­ti rek­re­a­ci­jos bei tu­riz­mo in­dust­ri­jo­je, sa­vi­val­dy­bė­se.
Ab­sol­ven­tai ga­li sa­va­ran­kiš­kai įkur­ti kai­mo tu­riz­mo įmo­nę ar­ba or­ga­ni­zuo­ti ir va­do­vau­ti kai­mo tu­riz­mo pa­slau­gas tei­kian­tiems sub­jek­tams.
Ab­sol­ven­tai ga­li dirb­ti tu­riz­mo įmo­nė­se va­dy­bi­nin­kais, ad­mi­nist­ra­to­riais, ke­lio­nių ope­ra­to­riais, ke­lio­nių va­do­vais bei agen­tais, žy­gių va­do­
vais, gi­dais, lais­va­lai­kio or­ga­ni­za­to­riais; or­ga­ni­zuo­ti in­di­vi­du­a­lų tu­riz­mo ver­slą.
Ab­sol­ven­tai ga­li dirb­ti ke­lio­nių ope­ra­to­riaus, agen­to, ke­lio­nių va­do­vo bei or­ga­ni­za­to­riaus dar­bą tu­riz­mo ir ke­lio­nių agen­tū­ro­se, tu­riz­mo
in­for­ma­ci­jos cen­truo­se, avia­kom­pa­ni­jo­se, vieš­bu­čiuo­se, tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­truo­se ir pan. Tu­riz­mo va­dy­bi­nin­kai ren­gia ke­lio­nių marš­
ru­tus, pro­gra­mas, kal­ku­lia­ci­jas (ap­skai­čia­vi­mus), ver­slo pla­nus, at­lie­ka rin­ko­da­ros ty­ri­mus. Taip pat or­ga­ni­zuo­ja ke­lio­nes, kon­sul­tuo­ja
tu­ris­tus bei tvar­ko ke­lio­nių agen­tū­ros do­ku­men­ta­ci­ją.
Tu­riz­mo ir vieš­bu­čių ad­mi­nist­ra­to­riai ap­tar­nau­ja klien­tus bet ku­rio­je tu­riz­mo ir vieš­bu­čių in­dust­ri­jos įstai­go­je (ke­lio­nių agen­tū­ro­je, vieš­bu­
čiuo­se, po­il­sio bei tu­riz­mo kom­plek­suo­se ir pan.). Pri­ima sve­čius, ži­no kraš­to kul­tū­rą ir is­to­ri­ją, kon­sul­tuo­ja, pa­ta­ria apie tei­kia­mas pa­slau­
gas, siū­lo ke­lio­nių marš­ru­tus, ben­drau­ja už­sie­nio kal­bo­mis. Pa­de­da or­ga­ni­zuo­ti vieš­bu­čių ir tu­riz­mo kom­plek­sų eko­no­mi­nę veik­lą, tvar­ko
įmo­nės veik­los do­ku­men­tus, pri­ima at­si­skai­ty­mus bei pil­do įvai­rius ma­te­ria­li­nių ver­ty­bių ir fi­nan­si­nės ap­skai­tos do­ku­men­tus. Ga­li pa­ruoš­ti
ne­su­dė­tin­gus pa­tie­ka­lus, ser­vi­ruo­ti sta­lus, su­da­ry­ti val­gia­raš­tį.
Ab­sol­ven­tai ga­li dirb­ti ke­lio­nių ope­ra­to­rių, agen­tų, ke­lio­nių va­do­vų bei or­ga­ni­za­to­rių dar­bą tu­riz­mo ir ke­lio­nių agen­tū­ro­se, tu­riz­mo in­for­ma­
ci­jos cen­truo­se, avia­kom­pa­ni­jo­se, vieš­bu­čiuo­se, tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­truo­se ir pan. Tu­riz­mo va­dy­bi­nin­kai pa­ren­gia ke­lio­nių marš­ru­tus,
pro­gra­mas, kal­ku­lia­ci­jas (ap­skai­čia­vi­mus), ver­slo pla­nus, at­lie­ka rin­ko­da­ros ty­ri­mus. Taip pat or­ga­ni­zuo­ja ke­lio­nes, kon­sul­tuo­ja tu­ris­tus
bei tvar­ko ke­lio­nių agen­tū­ros do­ku­men­ta­ci­ją.
Ab­sol­ven­tai ga­li dirb­ti na­cio­na­li­niuo­se ir re­gio­ni­niuo­se par­kuo­se, ap­lin­kos ap­sau­gos tar­ny­bo­se, kai­mo ir ki­to­se tu­riz­mo fir­mo­se, tu­riz­mo ir
in­for­ma­ci­jos cen­truo­se, mai­ti­ni­mo įstai­go­se, or­ga­ni­zuo­ti eks­kur­si­jas, kur­ti kai­mo tu­riz­mo so­dy­bas ir steig­ti eko­lo­gi­nius ūkius.
Kva­li­fi­ka­ci­jos ap­ra­šas
Tiražas 200 egz. Užsakymo Nr. 7576
Spausdino UAB „Judex“, Europos pr. 122, LT-46351 Kaunas, tel. (8-37) 341246