Europos Sąjungos reikšmės paukščiams svarbios teritorijos

Transcription

Europos Sąjungos reikšmės paukščiams svarbios teritorijos
L IUTAURAS R AUDONIKIS
EUROPOS SÀJUNGOS REIKÐMËS
PAUKÐÈIAMS SVARBIOS
TERITORIJOS
LIETUVOJE
IMPORTANT BIRD AREAS
OF THE EUROPEAN UNION IMPORTANCE
IN LITHUANIA
Leidiná parëmë / Publication sponsored by
Karaliðkoji paukðèiø apsaugos draugija / Royal Society for the protection of Birds – RSPB
Vilniaus universiteto Ekologijos institutas / Institute of Ecology of Vilnius University
Leidykla „Lututë“ / Publishing company “Lututë”
Didþiausia pagalba renkant aktualius duomenis suteikë ðios organizacijos /
With contribution from the following organizations:
Lietuvos ornitologø draugija / Lithuanian Ornithological Society – LOD
Vilniaus universiteto Ekologijos institutas / Institute of Ecology of Vilnius University
Karaliðkoji paukðèiø apsaugos draugija / Royal Society for the Protection of Birds – RSPB
Danijos konsultacinës kompanijos / Danish consultancy – NEPCon, Ornis Consult
Kaunas, „Lututë“, 2004
UDK 598.2(474.5)
Ra 285
Europos Sàjungos reikðmës paukðèiams svarbios teritorijos Lietuvoje
Important Bird Areas of the European Union Importance in Lithuania
Autorius/Author Liutauras Raudonikis
Recenzentas/Reviewer Zoltan Waliczky
Pieðiniai/Drawings:
Karaliðkosios paukðèiø apsaugos draugijos (Didþioji Britanija) paruoðta skaitmeninë medþiaga leidybai
(John Busby, Mike Langman, Dan Powell)
Publishing resources CD-ROM, Royal Society for the Protection of Birds – RSPB (John Busby,
Mike Langman, Dan Powell)
Leidinio teirautis/Further copies are available from:
Leidykla „Lututë“/Publishing company “Lututë”, Putvinskio 34–1, LT–44211 Kaunas, Lithuania
Lietuvos ornitologø draugija/Lithuanian Ornithological Society,
Naugarduko 47–3, LT–03208 Vilnius – 6, Lithuania
Vilniaus Universiteto Ekologijos institutas/Institute of Ecology of Vilnius University,
Akademijos 2, LT–08412 Vilnius – 21, Lithuania
Leidiná cituoti: Raudonikis L. 2004. Europos Sàjungos reikðmës paukðèiams svarbios teritorijos
Lietuvoje. Lietuvos ornitologø draugija, Vilniaus Universiteto Ekologijos institutas. Lututë, Vilnius.
When refering to this publication, please cite: Raudonikis L. 2004. Important Bird Areas of the
European Union Importance in Lithuania.Lithuanian Ornithological Society & Institute of Ecology of
Vilnius University. Lututë, Vilnius.
Þemëlapiai: Skaitmeninës teritorijø ribos ir þemëlapiai sudaryti Þemëtvarkos instituto Kraðtotvarkos ir
teritorijø planavimo skyriuje. Þemëlapiø kartografinis pagrindas LT DBK 50000–V. © Nacionalinë þemës
tarnyba prie Þemës ûkio ministerijos.
Maps: Boundaries digitised and the maps compiled at the Institute of Land Management, Division of
Landscape Managing and territory Planning. Cartographical Basemap LT DBK 50000–V. © National Land
Service under the Ministry of Agriculture.
Anglø kalbà redagavo/English editor Mindaugas Dagys
Spaudai parengë/Prepare for the press: Jolanta Sakalauskienë, Mindaugas Kirstukas, Giedrë Eidukevièienë
© Liutauras Raudonikis
© Lietuvos ornitologø draugija
© Ekologijos institutas
ISBN 9955-575-51-4
Leidykla/Publishers „Lututë“, 2004
Turinys
Pratarmë ................................................................................................................................ 9
Áþanga ..................................................................................................................................... 13
Padëkos .................................................................................................................................. 17
1. ÁÞANGINË DALIS .......................................................................................................... 21
1.1. Þemënauda ir saugomø teritorijø sistema Lietuvoje ....................................................... 21
1.2. Lietuvos saugomø teritorijø sistema ................................................................................ 24
1.3. Tarptautiniai Lietuvos susitarimai, svarbûs nykstanèiø paukðèiø apsaugai ..................... 27
1.4. Paukðèiams svarbiø teritorijø inventorizacija Lietuvoje .................................................. 31
1.5. Paskutinës PST inventorizacijos tikslai, rezultatai ir reikðmë ......................................... 33
2. METODIKA ..................................................................................................................... 35
2.1. Bendrieji paukðèims svarbiø teritorijø atrankos principai ............................................... 35
2.2. Duomenys apie paukðèius ir teritorijø atrankos kriterijai ................................................ 38
2.2.1. Duomenys apie paukðèius ............................................................................................ 38
2.2.2. Tarptautiniai ir nacionaliniai teritorijø atrankos kriterijai ............................................. 42
2.3. Teritorijø atranka ............................................................................................................. 54
2.4. Potencialios PAST teritorijos .......................................................................................... 57
2.5. Teritorijø ribø nustatymas ir þymëjimas .......................................................................... 59
3. REZULTATAI IR JØ APTARIMAS .............................................................................. 65
3.1. PST sàraðas ..................................................................................................................... 65
3.2. Potencialiø PAST teritorijø sàraðas ................................................................................. 67
3.3. PST pasiskirstymas ðalyje ............................................................................................... 68
3.4. Paukðèiø perinèiø populiacijø gausa PST ir jø svarba ðalies mastu ................................. 70
3.5. Migruojantiems paukðèiams svarbios teritorijos ............................................................. 73
3.5.1. Svarbios sankaupos ir þiemavietës ............................................................................... 73
3.5.2. Migruojanèiø paukðèiø srautø susiliejimo vietos ......................................................... 76
3.6. PST plotai ........................................................................................................................ 77
3.7. Buveiniø/CORINE þemës dangos pasiskirstymo ypatumai ............................................ 80
3.8. Þemës naudojimas ........................................................................................................... 82
3.9. Dabartinis gamtosauginis statusas ................................................................................... 84
3.10. Grësmës ......................................................................................................................... 86
3.11. PST tinklo funkcinis baigtumas ..................................................................................... 90
3.12. Dabartinio PST tinklo palyginimas su ankstesnës inventorizacijos medþiaga .............. 94
4. TERITORIJØ APRAÐAI ................................................................................................ 97
4.1. Paaiðkinimai .................................................................................................................... 97
4.2. Teritorijos ........................................................................................................................ 100
Kamanos (Kamanø valstybinis rezervatas) ............................................................................ 101
Venta (Ventos upës slënis) ...................................................................................................... 105
Meteliai (Meteliø, Dusios ir Obelijos eþerai) ......................................................................... 109
Þuvintas (Þuvinto biosferos rezervatas) ................................................................................. 113
Ðimonys (Ðimoniø ir Ramuldavos miðkai) ............................................................................. 118
Birþai (Birþø giria) ................................................................................................................. 122
Nemunëlis (Nemunëlio upës slënis) ....................................................................................... 126
Birvëta (Birvëtos þuvininkystës tvenkiniai ir Dysnos bei Birvëtos upiø slëniø ruoþai) ......... 130
Aukðtaitijos nacionalinis parkas (Aukðtaitijos nacionalinio parko senosios ribos) ................ 134
Dysnai–Dysnykðtis (Dysnø ir Dysnykðèio eþerai su aplinkinëmis teritorijomis) ................... 138
Mûðos Tyrelis (Mûðos Tyrelio aukðtapelkë su aplinkiniais miðkais) ...................................... 141
Panemunë (Panemunës pievos tarp Raudonës ir Gelgaudiðkio) ............................................. 144
Bûda–Pravieniðkës (Bûdos ir Pravieniðkiø miðkai) ................................................................ 147
Nemunas tarp Smalininkø ir Kulautuvos (Nemuno upës vaga tarp Smalininkø ir
Kulautuvos) ............................................................................................................................ 151
Nevëþis (Nevëþio upës slënis) ................................................................................................ 155
Padauguva (Padauguvos miðkø masyvas) .............................................................................. 157
Babtai–Varlënai (Babtø–Varlënø miðkø masyvas) ................................................................. 160
Eþerëlis (Uþpelkëjusios Eþerëlio durpyno pievos) ................................................................. 163
Kauno marios (Kauno marios ir rytinë jø pakrantë) ............................................................... 166
Labûnava (Labûnavos miðkai) ............................................................................................... 170
Lanèiûnava (Lanèiûnavos miðkai) .......................................................................................... 173
Dotnuva (Dotnuvos ir Josvainiø miðkai) ................................................................................ 177
Kurðiø nerija (Lietuvai priklausanti Kurðiø nerijos dalis) ...................................................... 180
Klioðiai (Uþliejamos pamario pievos ties Tyrø pelke) ........................................................... 184
Kalviai (Kalviø þvyro karjeras) .............................................................................................. 187
Minija (Minijos upës slënis) ................................................................................................... 190
Kurðiø nerijos pajûris (Baltijos jûros akvatorija ties Kurðiø nerija) ....................................... 194
Kurðiø marios (Kurðiø mariø ðiaurinë dalis) .......................................................................... 197
Svencelës pievos (Pamario uþliejamos pievos ties Svencelës pelke) ..................................... 201
Nemirseta (Baltijos pakrantë ties Nemirseta) ......................................................................... 204
Palangos pajûris (Baltijos jûros akvatorija ties ðalies þemynine dalimi) ................................ 207
Niedus (Bevardës Niedaus eþero salos su aplinkiniais vandenimis) ...................................... 210
Pertakas (Pertako ornitologinis draustinis) ............................................................................. 213
Kalvarija (Kalvarijos apylinkiø agrarinis kraðtovaizdis) ........................................................ 216
Plinkðiai (Plinkðiø draustinis ir jo apylinkës) ......................................................................... 220
Gedþiûnai (Gedþiûnø miðkas) ................................................................................................ 224
Þalioji giria (Þalioji giria ir Gitënø miðkai) ............................................................................ 228
Þemaitija (Þemaitijos nacionalinis parkas) ............................................................................ 232
Reiskiai (Reiskiø telmologinis draustinis) .............................................................................. 236
Aukðtasis Tyras (Aukðtojo Tyro telmologinis draustinis) ....................................................... 239
Balbieriðkis (Balbieriðkio miðkas) .......................................................................................... 242
Prienai (Nemuno upës vaga tarp Prienø ir Lengveniðkiø) ...................................................... 245
Nemuno kilpos (Nemuno upës vaga tarp Peleðiðkiø ir Balbieriðkio) ..................................... 248
Pravirðulis (Pravirðulio Tyrelio valstybinis botaninis-zoologinis draustinis) .......................... 251
Sulinkiai (Sulinkiø durpynas) ................................................................................................. 254
Tyruliai (Tyruliø botaninis-zoologinis draustinis) .................................................................. 258
Dubysa (Dubysos upë þemiau Lyduvënø ir jos slënis) ........................................................... 262
Blinstrubiðkis (Blinstrubiðkio miðkas su gretimais þuvininkystës tvenkiniais) ...................... 266
Èedasas (Èedaso eþeras) ........................................................................................................ 269
Ðaltoja–Vyþuona (Ðaltojos ir Vyþuonos upiø slëniai) ............................................................. 272
Novaraistis (Novaraisèio valstybinis ornitologinis draustinis) ............................................... 276
Rûdninkai (Rûdninkø giria) .................................................................................................... 279
Baltoji Vokë (Baltosios Vokës þuvininkystës tvenkiniø, iðeksploatuoto durpyno ir
Papio eþero gamtinis kompleksas) ......................................................................................... 283
Gubernija (Gubernijos ir Gruzdþiø miðkø masyvas) .............................................................. 287
Erla–Salantas (Erlos ir Salanto upiø slëniai) .......................................................................... 291
Apðë (Apðës upës slënio fragmentai) ..................................................................................... 294
Nemuno delta (Nemuno deltos regioninis parkas) ................................................................. 297
Senoji Rusnë (Senosios ir Naujosios Rusnës eþerai su aplinkinëmis
uþliejamomis pievomis) ......................................................................................................... 304
Sausgalviø pievos (Uþliejamos pievos ties Sausgalviø gyvenviete) ....................................... 308
Vainuto giria (Vainuto, Begëdþiø, Þàsyèiø ir gretimø miðkø masyvas) ................................. 311
Svyla (Svylos upelio slënis) ................................................................................................... 314
Labanoras (Labanoro regioninis parkas) ................................................................................ 317
Kretuonas (Kretuono kraðtovaizdþio draustinis) .................................................................... 322
Gelednë (Gelednës miðkas) .................................................................................................... 326
Asveja (Asvejos regioninis parkas) ........................................................................................ 329
Adutiðkis (Adutiðkio ir Guntauninkø miðkai) ........................................................................ 333
Pabradës poligonas (Lietuvos kariuomenës Centrinis Pabradës karinis poligonas) ............... 336
Jûra–Ðeðuvis (Jûros ir Ðeðuvio upës bei Jûros þemupio slënis) .............................................. 339
Vieðvilës rezervatas (Vieðvilës valstybinis rezervatas) ........................................................... 343
Vizbarai (Vizbarø þuvininkystës ûkis) .................................................................................... 347
Vieðvilës pievos (Nemuno slënio uþliejamos pievos ties Vieðvile) ........................................ 350
Birþulis–Stervas (Birþulio ir Stervo pelkiø kompleksas) ....................................................... 353
Taujënø–Uþulënio miðkai (Gruþø, Uþulënio, Taujënø, Skaistuþiø ir
gretimø miðkø masyvas) ......................................................................................................... 357
Èepkeliø raistas (Èepkeliø valstybinis rezervatas) ................................................................. 361
Karaviðkës (Karaviðkiø miðkas) ............................................................................................. 365
Dzûkija (Dzûkijos nacionalinis parkas) ................................................................................. 368
Grybaulia (Grybaulios þuvininkystës ûkis) ............................................................................ 373
Ðirvinta (Ðirvintos upës slënio dalis) ...................................................................................... 376
Kazimieravas (Kazimieravo eþeras su já supanèiomis pelkëmis ir sekliais vandenimis) ....... 379
Rokantiðkiø–Taurijos miðkai (Rokantiðkiø, Bezdoniø, Buzaraisèio ir
gretimø miðkø masyvas) ......................................................................................................... 382
Vasaknos (Vasaknø þuvininkystës ûkio dalis) ........................................................................ 386
Smalva (Smalvos hidrografinis draustinis) ............................................................................. 389
Drûkðiai (Drûkðiø eþeras) ....................................................................................................... 392
Graþutë (Graþutës regioninio parko dalis) ............................................................................. 395
Trumpiniai .............................................................................................................................. 398
Literatûros sàraðas ................................................................................................................. 400
Priedø sàraðas ........................................................................................................................ 403
Priedai .................................................................................................................................... 405
Content
Foreword ................................................................................................................................ 11
Introduction ............................................................................................................................ 15
Acknowledgements ................................................................................................................. 19
1. INTRODUCTION ............................................................................................................ 21
1.1. Land use and the system of protected areas in Lithuania ................................................ 21
1.2. National instruments for protected areas ......................................................................... 24
1.3. International legislation important for protection of birds in Lithuania .......................... 27
1.4. History of the inventory of the Important Bird Areas in Lithuania ................................. 31
1.5. Aim and contents of the current IBA inventory .............................................................. 33
2. METHODS ....................................................................................................................... 35
2.1. Common principles of the selection of IBAs .................................................................. 35
2.2. Data on birds and site selection criteria ........................................................................... 39
2.2.1. Data on birds ................................................................................................................ 39
2.2.2. International and national site selection criteria ........................................................... 42
2.3. Selection of sites ............................................................................................................. 54
2.4. Potential additional SPAs ................................................................................................ 57
2.5. Delimitation and mapping of IBA boundaries ................................................................ 59
3. RESULTS & DISCUSSION ............................................................................................ 65
3.1. IBA list ............................................................................................................................ 65
3.2. List of additional potential SPAs ..................................................................................... 67
3.3. Distribution of IBAs in the country ................................................................................. 68
3.4. Coverage of the breeding bird populations on the selected sites ..................................... 70
3.5. Sites important for migrating birds .................................................................................. 73
3.5.1. Important congregations and wintering sites ................................................................ 73
3.5.2. Congregations in “bottleneck” sites ............................................................................. 76
3.6. Sizes of IBAs .................................................................................................................. 77
3.7. Habitat types/CORINE land cover in the selected areas ................................................. 80
3.8. Land-use .......................................................................................................................... 82
3.9. Current protection status ................................................................................................. 84
3.10. Threats ........................................................................................................................... 86
3.11. Completeness of the proposed IBA network ................................................................. 90
3.12. Comparison with earlier inventories ............................................................................. 94
4. SITE ACCOUNTS ........................................................................................................... 97
4.1. Explanation ..................................................................................................................... 97
4.2. Sites ................................................................................................................................. 100
Kamanos (Kamanos Strict Nature Reserve) ........................................................................... 101
Venta (Valley of Venta River) ................................................................................................. 105
Meteliai (Metelys, Dusia & Obelija lakes) ............................................................................. 109
Þuvintas (Þuvintas Biosphere Reserve) ................................................................................. 113
Ðimonys (Ðimonys & Romuldava forest complex) ................................................................ 118
Birþai (Birþai forest) ............................................................................................................... 122
Nemunëlis (Valley of Nemunëlis River) ................................................................................ 126
Birvëta (Birvëta fish-farm including segments of Dysna River and Birvëta
River valleys) ......................................................................................................................... 130
Aukðtaitijos nacionalinis parkas (Initial area of the Aukðtaitija National Park) ..................... 134
Dysnai–Dysnykðtis (Dysnai & Dysnykðtis lakes with adjacent territory) .............................. 138
Mûðos Tyrelis (Mûðos Tyrelis raised-bog with surroundig forest) ......................................... 141
Panemunë (Meadows of Nemunas River valley between Raudonë & Gelgaudiðkis) ............ 144
Bûda–Pravieniðkës (Bûda–Pravieniðkës forest complex) ....................................................... 147
Nemunas tarp Smalininkø ir Kulautuvos (Nemunas River between
Smalininkai & Kulautuva settlements) ................................................................................... 151
Nevëþis (Valley of Nevëþis River) ......................................................................................... 154
Padauguva (Padauguva forest coplex) .................................................................................... 157
Babtai–Varlënai (Babtai–Varlënai forest coplex) ................................................................... 160
Eþerëlis (Bogged meadows at Eþerëlis exploited peatbog) .................................................... 163
Kauno marios (Kauno marios water reservoir & eastern coastal zone) .................................. 166
Labûnava (Labûnava forest) ................................................................................................... 170
Lanèiûnava (Lanèiûnava forest) ............................................................................................. 173
Dotnuva (Dotnuva–Josvainiai forest complex) ...................................................................... 177
Kurðiø nerija (Lithuanian part of the Curonian Spit) .............................................................. 180
Klioðiai (Flooded coastal meadows near Tyrai bog) .............................................................. 184
Kalviai (Kalviai gravel pit) .................................................................................................... 187
Minija (Valley of Minija River) .............................................................................................. 190
Kurðiø nerijos pajûris (Marine waters along the Curonian Spit) ............................................ 194
Kurðiø marios (The northern part of the Curonian Lagoon) ................................................... 197
Svencelës pievos (Flooded coastal meadows near Svencelë raised-bog) ............................... 201
Nemirseta (Coastal land of the Baltic Sea near Nemirseta) ................................................... 204
Palangos pajûris (Marine waters along the continental part of Lithuania) ............................. 207
Niedus (Unnamed islands at Niedus Lake with surrounding waters) ..................................... 210
Pertakas (Pertakas Ornithological Reserve) ........................................................................... 213
Kalvarija (Agricultural land near the Kalvarija settlement) ................................................... 216
Plinkðiai (Plinkðiai State Nature Reserve and its environs) .................................................... 220
Gedþiûnai (Gedþiûnai forest complex) ................................................................................... 224
Þalioji giria (Þalioji & Gitënai forests complex) .................................................................... 228
Þemaitija (Þemaitija National Park) ....................................................................................... 232
Reiskiai (Reiskiai Telmological Reserve) .............................................................................. 236
Aukðtasis Tyras (Aukðtasis Tyras Telmological Reserve) ...................................................... 239
Balbieriðkis (Balbieriðkis forest) ............................................................................................ 242
Prienai (Nemunas River between Prienai & Lengveniðkës settlements) ................................ 245
Nemuno kilpos (Nemunas River between Peleðiðkës & Balbieriðkis settlements) ................. 248
Pravirðulis (Pravirðulio Tyrelis State Nature Reserve) ........................................................... 251
Sulinkiai (Exploited Sulinkiai peatbog) ................................................................................. 254
Tyruliai (Tyruliai State Nature Reserve) ................................................................................ 258
Dubysa (Dubysa River hereinafter Lyduvënai settlement & its valley) ................................. 262
Blinstrubiðkis (Blinstrubiðkis forest with neighbouring fish-pond areas) ............................... 266
Èedasas (Èedasas Lake) ......................................................................................................... 269
Ðaltoja–Vyþuona (Valleys of the Ðaltoja & Vyþuona rivers) .................................................. 272
Novaraistis (Novaraistis State Ornithological Reserve) ......................................................... 276
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Rûdninkai (Rûdninkai forest complex) .................................................................................. 279
Baltoji Vokë (Wetland complex of the Baltoji Vokë fish-farm
with neighbouring turbary and Lake Papis) ........................................................................... 283
Gubernija (Gubernija–Gruzdþiai forest complex) .................................................................. 287
Erla–Salantas (Valleys of the Erla & Salantas rivers) ............................................................ 291
Apðë (Segments of the Apðë River valley) ............................................................................. 294
Nemuno delta (Nemunas Delta Regional Park) ..................................................................... 297
Senoji Rusnë (Flooded meadows arround the Senoji & Naujoji Rusnë lakes
with surrounding flooded meadows) ...................................................................................... 304
Sausgalviø pievos (Flooded meadows near Sausgalviai settlement) ...................................... 308
Vainuto giria (Vainutas, Begëdþiai, Þàsyèiai & neighbouring forests complex) .................... 311
Svyla (Svyla River valley) ..................................................................................................... 314
Labanoras (Labanoras Regional Park) ................................................................................... 317
Kretuonas (Kretuonas Landscape Reserve) ............................................................................ 322
Gelednë (Gelednë forest) ....................................................................................................... 326
Asveja (Asveja Regional Park) .............................................................................................. 329
Adutiðkis (Adutiðkis & Guntauninkai forest complex) .......................................................... 333
Pabradës poligonas (Pabradë military training area) .............................................................. 336
Jûra–Ðeðuvis (Jûra & Ðeðuvis rivers & the lower reaches of Jûra River) ............................... 339
Vieðvilës rezervatas (Vieðvilë Strict Nature Reserve) ............................................................ 343
Vizbarai (Vizbarai fish-farm) ................................................................................................. 347
Vieðvilës pievos (Wet meadows of Nemunas River valley near Vieðvilë) ............................. 350
Birþulis–Stervas (Birþulis–Stervas marshes complex) ........................................................... 353
Taujënø–Uþulënio miðkai (Gruþai, Uþulënis, Taujënai, Skaistuþiai & neighbouring
forests complex) ..................................................................................................................... 357
Èepkeliø raistas (Èepkeliai Strict Nature Reserve) ................................................................ 361
Karaviðkës (Karaviðkës forest) ............................................................................................... 365
Dzûkija (Dzûkija National Park) ............................................................................................ 368
Grybaulia (Grybaulia fish-farm) ............................................................................................. 373
Ðirvinta (Valley of the Ðirvinta River) .................................................................................... 376
Kazimieravas (Kazimieravas Lake with surrounding wetlands) ............................................ 379
Rokantiðkiø–Taurijos miðkai (A complex of Rokantiðkës, Bezdonys, Buzaraistis &
neighbouring forests) .............................................................................................................. 382
Vasaknos (A part of the Vasaknos fish-farm) ......................................................................... 386
Smalva (Smalva Hydrographical Reserve) ............................................................................ 384
Drûkðiai (Lake Drûkðiai) ........................................................................................................ 392
Graþutë (The part of the Graþutë Regional Park) ................................................................... 395
Abbreviations used ................................................................................................................. 398
References .............................................................................................................................. 400
The list of the appendicies ...................................................................................................... 404
Appendicies ............................................................................................................................ 405
8
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Pratarmë
LR Vyriausybës 2000 m. rugpjûèio 17 d. nutarimu Nr. 935 „Dël Lietuvos Respublikos derybiniø pozicijø derybose dël narystës Europos Sàjungoje patvirtinimo“ ðalies
valdþios institucijos ásipareigojo ásteigti paukðèiø apsaugai svarbiø teritorijø (PAST)
tinklà iki stojimo á Europos Sàjungà datos, t. y. 2004 m. geguþës 1 d. Ágyvendinus ðià
priemonæ, bus þengtas labai svarbus þingsnis, gerokai pagerinsiantis paukðèiø apsaugà Lietuvoje. Taèiau tokios milþiniðkos apimties darbo oficialios ðalies institucijos yra
nepajëgios atlikti per kelerius metus be ávairiø srièiø specialistø, o pirmiausia ornitologø pagalbos. Todël nuo pat 2000 metø Aplinkos ministerija (AM), kuriai ir buvo
pavesta ágyvendinti minëtus ðalies ásipareigojimus, kreipësi á mokslininkus bei aktyviai
dirbanèius ornitologus su praðymu talkinti atrenkant vertingiausias paukðèiø apsaugai teritorijas. Ðiuos darbus koordinavo Danijos bendradarbiavimo su Rytø Europa
aplinkos srityje programos (DANCEE) finansuojamas ir danø konsultaciniø kompanijø Ornis Consult bei NEPCon ágyvendinamas projektas, pavadintas „Europinës svarbos saugomø teritorijø NATURA 2000 tinklo ágyvendinimas Lietuvoje“. Jo metu pirmiausia buvo apibendrinta visa turima informacija apie retø bei nykstanèiø paukðèiø
rûðiø paplitimà bei gausà ðalyje. Daugiausia vertingos medþiagos pateikë Lietuvos
ornitologø draugija (LOD). Uþ informacijos apie retus ir nykstanèius paukðèius, sukauptos per daugelá aktyvios veiklos metø, pateikimà dëkojame ðiai nevyriausybinei
organizacijai bei jos rëmëjams ir partneriams, ypaè tarptautinei paukðèiø apsaugos
organizacijai BirdLife International. Be to, DANCEE remiamo projekto metu buvo
atliekami papildomi ornitologiniai tyrimai, uþpildæ turimos informacijos spragas. Kaip
ir buvo tikëtasi, lauko darbus daugiausia, organizavo LOD bei dabartinis Vilniaus
universiteto Ekologijos institutas. Galiausiai bendromis pastangomis buvo atrinktos
vertingiausios paukðèiø apsaugai teritorijos Lietuvoje, kuriø pagrindu ir bus steigiamas PAST tinklas. Kadangi LR saugomø teritorijø ástatyme numatyta, kad svarbiausiose paukðèiø apsaugai vietose ið pradþiø ásteigiamos nacionalinës saugomos teritorijos,
kurioms vëliau ðalies Vyriausybë suteikia paukðèiø apsaugai svarbiø teritorijø statusà,
AM jau pradëjo 38 ðiuo metu nesaugomø teritorijø oficialø steigimo procesà. Tikimës,
kad jis bus sëkmingai uþbaigtas ir naujai ásteigtos teritorijos kiekybiðkai ir kokybiðkai
papildys dabartiná ðalies saugomø teritorijø tinklà. Be to, ornitologø surinkta medþiaga AM remsis pateikdama bûtinà informacijà Europos Komisijai apie PAST tinklà.
Taigi mes turime akivaizdø bendradarbiavimo tarp oficialiø valdþios institucijø, mokslo ástaigø bei nevyriausybinio sektoriaus pavyzdá, rodantá, kaip sëkmingai ágyvendinami tarptautiniai ðalies ásipareigojimai. Tuo tarpu ðis leidinys, pateikiantis iðsamià informacijà apie kiekvienà atrinktà teritorijà bei nuodugniai iðanalizuojantis siûlomo
PAST tinklo ypatumus, labai svarbus ágyvendinant numatytus uþdavinius. Be jokios
abejonës, jis taps daugelio ðalies gamtosaugininkø bei kitø srièiø specialistø, rengianèiø
9
atskirø ðalies ûkio ðakø plëtros planus, rimtu pagalbininku. Pabaigoje dar kartà dëkojame ornitologams ir visiems jø kolegoms uþ svarià pagalbà, ágyvendinant ðalies
tarptautinius ásipareigojimus. Be jø svaraus indëlio ðie uþdaviniai bûtø sunkiai ágyvendinami. Tikimës sulaukti tokio sëkmingo bendradarbiavimo ir ateityje.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Laimutis Budrys,
AM Gamtos apsaugos departamento direktorius
Algirdas Klimavièius,
AM Gamtos apsaugos departamento
Saugomø teritorijø strategijos skyriaus vedëjas
10
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Foreword
According to the resolution of the Government of the Republic of Lithuania No. 935 of 17
August 2000 “On the confirmation of the negotiation position of the Republic of Lithuania in
the negotiations on the European Union membership”, national authorities pledged to establish a network of Special Protection Areas (SPAs) for the protection of birds before the accession date, i.e. before 1 May 2004. Implementation of this measure is a very important step,
which will greatly improve the protection of birds in Lithuania. However, governmental authorities would have been unable to carry out such an enormous amount of work within
several years without the help of specialists from different fields, ornithologists in particular.
Therefore, in 2000 the Ministry of Environment, which was appointed responsible for the
implementation of the aforementioned obligations, addressed scientists and active ornithologists asking for help in identification of the most important areas for the protection of birds.
This work was coordinated by the project “Implementation of NATURA 2000 network on
Regional and National level in Lithuania”, which was funded by the Danish Cooperation for
Environment in Eastern Europe (DANCEE) and implemented by the consulting companies
Ornis Consult and NEPCon. First of all, during this project, all the available information on
the distribution and abundance of rare and declining bird species in Lithuania was summarised.
Lithuanian Ornithological Society (LOD) provided the majority of information. We would like
to thank this non-governmental organisation and its supporters and partners, particularly
BirdLife International, for providing information on rare and declining bird species, which
has been accumulated during many years of activity. During the project, funded by the DANCEE,
additional ornithological investigations were carried out that allowed filling in the existing
information gaps. As could have been expected, the majority of fieldwork was organised by
the LOD and the Institute of Ecology of Vilnius University. Joint efforts resulted in the selection of the most valuable territories for the protection of birds in Lithuania that will form the
basis for the establishment of the SPAs network. Since the Law of the Protected Territories of
the Republic of Lithuania states that important bird areas should first of all be assigned a
national protection status, which would later be changed by the Government of Lithuania into
an SPA status, the Ministry of Environment has already initiated the official designation process of 38 presently unprotected areas. We hope that this process will be successful and that
the newly established territories will contribute a new quality to the current network of protected areas in Lithuania. In addition, the Ministry of Environment will use the data collected
by ornithologists for reporting the necessary information about the SPA network to the European Commission. Thus, we have a good example of cooperation among governmental institutions, scientific establishments and non-governmental sector, which resulted in a successful
fulfilment of the country’s international obligations. At the same time, this publication, which
provides comprehensive information on each selected SPA and analyses in detail the peculiarities of the SPAs network, is very important for the implementation of the set tasks. Without
11
a doubt, this publication will be of great help to many environmentalists and other specialists
involved in the preparation of development plans for different branches of economy. Finally,
we would like to thank once again ornithologists and all their colleagues for the help in
implementing the international obligations of our country. Without such an important contribution, these aims would be hard to achieve. We hope to continue such a successful cooperation in the future.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Laimutis Budrys,
Director of the Nature Protection Department of the
Ministry of Environment
Algirdas Klimavièius,
Head of the Protected Areas Strategy Division of the
Nature Protection Department of the Ministry of Environment
12
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Iþanga
Knygoje pateikiama aktualiausia informacija apie europinës reikðmës paukðèiams
svarbias teritorijas (PST) Lietuvoje: nykstanèiø rûðiø gausà ir paplitimà, joms kylanèias grësmes ir rekomendacijos, kaip sumaþinti neigiamà jø poveiká, atrinktø teritorijø
þemënaudà bei nuosavybës formas, jø dabartiná gamtosauginá statusà ir t. t. Tai nebe
pirma publikacija, apþvelgianti ðalies PST. Taèiau ði iðsiskiria tuo, kad joje apraðomos
tik Europos Sàjungos (ES) reikalavimus atitinkanèios teritorijos, t. y. kuriø apsaugà
reglamentuoja ávairûs ES teisiniai dokumentai ir pirmiausia Paukðèiø direktyva. Taigi
apraðomos teritorijos turi bûti traktuojamos ne tik kaip nevyriausybiniø organizacijø
bei mokslo institucijø rekomendacijos. Ið tikrøjø tai yra praktinis, moksliniais tyrimais
pagrástas siûlymas, kurios gamtinës teritorijos gali uþtikrinti ðalies saugomø paukðèiø
rûðiø populiacijø apsaugà. Todël ði knyga tampa aktuali ne tik Lietuvos ar kaimyniniø
ðaliø ornitologams bei platesnio profilio gamtosaugininkams, bet ir oficialiø nacionaliniø bei ES institucijø atstovams, sprendþiantiems tiek gamtosauginius, tiek ávairius
ekonominës plëtros klausimus. Naujas kokybinis þingsnis paukðèiø apsaugos srityje
bus þengtas Lietuvai stojant á ES gretas. Mat visos ðalys narës privalo iki stojimo datos
ágyvendinti Paukðèiø direktyvos reikalavimus ir ásteigti paukðèiø apsaugai svarbiø teritorijø tinklà ðalyje. Ðá ásipareigojimà LR Vyriausybë áteisino ne viename nutarime.
Taèiau visø pirma aktualus yra vertingiausiø paukðèiams teritorijø atrankos klausimas. PST atranka vyko ne vienerius metus. 1996–2000 metais Lietuvos ornitologø draugija (LOD) vykdë du paukðèiams svarbiø teritorijø inventorizacijos projektus, kuriuos
finansavo Pasaulinë paukðèiø apsaugos organizacijø asociacija BirdLife International bei Danijos bendradarbiavimo su Rytø Europa aplinkos srityje programa DANCEE per Danijos ornitologø draugijà. Abiejø projektø rezultatai buvo paskelbti specialiuose leidiniuose: „Important bird areas in Europe: priority sites for conservation“ bei „Paukðèiams svarbios teritorijos Lietuvoje“. Vëlesniais metais duomenys
buvo patikslinti per papildomus lauko darbus, kuriuos inicijavo bei finansavo Danijos
konsultacijø firmø Ornis Consult ir NEPCon koordinuojami projektai, teikiantys pagalbà Aplinkos ministerijai, ágyvendinant Buveiniø bei Paukðèiø direktyvø reikalavimus Lietuvoje. Taigi, ilgalaikio daugelio Lietuvos ornitologø triûso dëka buvo atrinktos 84 svarbiausios paukðèiams teritorijos ðalyje. Èia bûtina pabrëþti, kad ðá sàraðà
sudarë ne atskiri ekspertai, remdamiesi savo asmenine nuomone bei patirtimi. Ið tikrøjø atrinktos tik tos teritorijos, kurios atitiko tarptautiniu mastu pripaþintus kriterijus.
Duomenys apie atskirø paukðèiø rûðiø paplitimà bei gausà apraðomose teritorijose,
remiasi ilgameèiais, metodiðkai atliktais tyrimais.
Be to, apie PST buvo renkama standartizuota informacija. Sukaupti duomenys ne
tik apie paukðèius, bet ir apie jø buveiniø bûklæ, kylanèias grësmes, þemës naudojimà
bei jos funkcinæ paskirtá, teritorijø gamtosauginá statusà. Visa ði informacija gali bûti
panaudota pildant NATURA 2000 standartinæ duomenø bazæ, kuri bus pateikiama
13
Europos Komisijai. Be to, surinkti duomenys leis atlikti iðsamià analizæ, iðkilus vietiniø, nacionaliniø bei tarptautiniø poreikiø. Tai labai svarbu planuojant bei ágyvendinant praktikoje teritorijø bei jose gyvenanèiø paukðèiø apsaugos akcijas. Taip pat svarbu, kad ðiais duomenimis galëtø naudotis teritorinio planavimo specialistai. Tik juridiðkai áteisinus paukðèiams svarbias teritorijas, reglamentavus jø apsaugos bei palankaus ûkininkavimo nuostatas ir integravus jas á ávairias ekonomikos, ypaè þemës ir
miðkø ûkio, þuvininkystës, turizmo ir urbanistinës plëtros programas, galima tikëtis
sëkmingø ir ilgalaikiø paukðèiø apsaugos rezultatø.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
14
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Introduction
This book provides the most important information on Important Bird Areas (IBAs)
for species of European concern in Lithuania: abundance and distribution of declining
bird species, threats arising to them and recommendations for mitigation of negative
impacts of these threats, land-use and ownership forms of the selected sites, their present
conservation status, etc. This is not the first publication about IBAs of Lithuania. However, this book is the first to describe only sites that meet the EU requirements, i.e. the
protection of which is regulated by various EU legal documents and, first of all, the EU
Birds Directive. Thus, the described sites should be regarded not only as recommendations drafted by non-governmental organisations and scientific institutions. In fact,
this is a practical recommendation, based on scientific investigations, identifying natural sites that may ensure the protection of populations of endangered bird species in the
country. This book will be useful not only for ornithologists or other naturalists of
Lithuania and neighbouring countries, but also for officials of national and EU institutions, who deal with environmental and various economic development issues. A new
qualitative step in bird protection will be made when Lithuanian joins the EU. All the
member states are obliged to implement the requirements of the EU Birds Directive by
the accession date and establish a network of areas important for the protection of
birds. This obligation was affirmed by the Government of Lithuania in a number of
resolutions. However, the issue of the selection of the most important bird areas is of
primary importance. Selecting IBAs took several years. In 1996–2000, the Lithuanian
Ornithological Society implemented two important bird area inventory projects, funded
by BirdLife International and Danish Co-operation for Environment in Eastern Europe (DANCEE) through the Danish Ornithological Society (DOF). Results of both
projects were published in special publications: “Important bird areas in Europe: Priority sites for conservation” and “Important Bird Areas in Lithuania”. In the following
years, data were updated during additional field studies, which were initiated and financed within the scope of projects, coordinated by Danish consultancy companies
Ornis Consult and NEPCon, aimed at assisting the Ministry of Environment in implementing the requirements of the Birds and Habitats Directives in Lithuania. Thus, a
long-term work of many Lithuanian ornithologists resulted in the selection of 84 Important Bird Areas in Lithuania. It should be pointed out that this list was not drafted
by separate experts according to their personal opinions and experience, but sites were
selected according to internationally accepted criteria. Data on distribution and abundance of separate bird species in these sites have been collected during long-term
methodical investigations.
In addition, data on IBAs were collected in a standardised way. Data were collected not only on birds, but also on their habitat state, arising threats, site’s land-use
and conservation status. All this information may be used for filling in the NATURA 2000
15
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Standard Database, which will be submitted to the European Commission. The collected data will also allow performing a comprehensive analysis for local, national or
international purposes. This is very important for planning and implementation of conservation measures for the selected sites and birds inhabiting them. Availability of these
data to territorial planning specialists is also very important. Successful and longlasting results in bird protection may be expected only upon legal designation of Important Bird Areas, adoption of their conservation and good farming practices, integration of these sites into various economic programmes, in particular farming, forestry, fishery, tourism and urban development.
16
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Padëkos
Ði knyga yra daugelio Lietuvos ir uþsienio organizacijø bei atskirø asmenø sëkmingo bendradarbiavimo vaisius.
Pirmiausia esame dëkingi organizacijoms, inicijavusioms Paukðèiams svarbiø teritorijø (PST) inventorizacijos darbus. Pirmo etapo tyrimus, kuriuos vykdë LOD, finansavo tarptautinë paukðèiø apsaugos organizacija Birdlife International. Bûtent jos
dëka buvo sudaryti pirmieji PST sàraðai. Vëlesnius darbus, kuriuos vykdë LOD, koordinavo Danijos ornitologø draugija (DOF), panaudodama Danijos bendradarbiavimo Rytø Europoje aplinkos srityje fondo (DANCEE) lëðas. Paskutinio trejø metø laikotarpio (2001–2003) tyrimus organizavo dvi danø konsultacinës firmos – Ornis Consult
ir NEPCon (taip pat panaudodamos jau minëto DANCEE fondo lëðas) bei Karaliðkoji
paukðèiø apsaugos draugija (angl. Royal Society for Protection of Birds – RSPB). Ðiame etape lauko darbus koordinavo LOD bei Vilniaus universiteto Ekologijos institutas
(VU EI). Ðio leidinio rengëjai dëkingi vykdytø projektø rëmëjams, kuriø dëka buvo
inicijuotas ir sëkmingai uþbaigtas toks reikðmingas Lietuvai darbas.
Taip pat dëkojame LOD nariams bei kitiems talkininkams, vykdþiusiems lauko darbus bei pateikusiems nuosavus turimus duomenis apie atskirø teritorijø paukðèius:
E. Adomaièiui, D. Anuðkevièiui, M. Baranovskij, D. Baronui, G. Baubliui, V. Bosui,
G. Brazaièiui, A. Butleriui, K. Castren, K. Èepënui, A. Èerkauskui, M. Dagiui, D. Dementavièiui, L. Demongin, E. Drobeliui, V. Drûteikai, S. Gaiveniui, R. Giedraièiui, G. Graðytei, G. Graþulevièiui, R. Jakaièiui, K. Jarmalavièiui, M. Jankauskienei, J. Janulaièiui,
V. Jusiui, M. Kirstukui, P. Kurlavièiui, V. Kurlavièiui, S. Lileikiui, M. Mackevièiui,
M. Maèiuliui, V. Malinauskui, R. Meèioniui, J. Miðkiniui, K. Mudinaitei, V. Naruðevièiui, Vl. Naruðevièiui, D. Norkûnui, D. Norkûnienei, A. Petraðkai, A. Pockevièiui, A. Pranaièiui, Þ. Preikðai, G. Riaubai, R. Ryliðkiui, J. Sidaravièiui, Þ. Sinkevièiui, S. Skujai,
J. Sorokaitei, V. Stanevièiui, J. Stratford, M. Survilai, B. Ðablevièiui, R. Treiniui, T. Tukaèiauskui, D. Vinskui, J. Zarankaitei, R. Þydeliui. Tik jø ilgalaikio triûso dëka buvo
surinkta tokia iðsami medþiaga apie nykstanèiø paukðèiø rûðiø pasiskirstymà bei gausà visoje Lietuvos teritorijoje. Atskirai minëtini daugiausia laiko PST tyrimams skyræ
tyrëjai: E. Adomaitis, G. Brazaitis, M. Dagys, D. Dementavièius, V. Drûteika, G. Graþulevièius, R. Jakaitis, M. Kirstukas, M. Mackevièius, M. Maèiulis, A. Petraðka, Þ. Preikða,
S. Skuja, M. Survila, R. Treinys, R. Þydelis. Stiprià paramà lauko tyrëjai jautë ið NEPCon
projekto koordinatoriaus E. Greimo, paskutinius trejus metus rëmusá ornitologø iniciatyvà.
Autoriai dëkoja Vakarø Palearktikos migruojanèiø paukðèiø organizacijos „OMPO“ filialo Lietuvoje „OMPO Vilnius“ vadovui ir VU EI vyr. moksliniam bendradarbiui S. Ðvaþui, leidusiam pasinaudoti surinkta medþiaga apie daugelio sekliø vandenø
ir pelkiø bei pasienio svarbiø gamtiniø teritorijø aplinkà ir jø paukðèius.
17
Ypatingà padëkà reiðkiame RSPB darbuotojui Z. Waliczky uþ komentarus rengiant
nacionalinius PST kriterijus bei didþiulá darbà recenzuojant ðio leidinio rankraðtá ir
tuo svariai prisidëjusiam parengiant leidiná spaudai.
Atskirai dëkojame Valstybinio þemëtvarkos instituto Kraðtotvarkos ir teritorinio planavimo skyriaus vadovei R. Palèiauskaitei bei jo darbuotojams uþ ðios knygos kartografinës medþiagos parengimà. Ðis skyrius taip pat pateikë svarbià informacijà apie
pasirinktø teritorijø þemës naudojimà, apsaugos ir nuosavybës statusà, geografines
charakteristikas bei aprûpino lauko tyrëjus bûtinais þemëlapiais. Taip pat dëkingi VU
EI GIS grupës vadovui G. Vaitkui uþ jûriniø teritorijø kartografinës medþiagos parengimà bei doktorantei J. Sorokaitei uþ techninæ pagalbà rengiant rankraðtá.
VU EI direktoriaus pavaduotojui M. Dagiui ypatingai dëkojame uþ pagalbà rengiant
angliðkà teksto dalá, o Aplinkos ministerijos darbuotojai E. Grinevièienei – uþ pateiktà
Lietuvos saugomø teritorijø sistemos apraðà.
Atskirai dëkojame RSPB, VU EI ir leidyklai „Lututë“, skyrusiems lëðø ðiam leidiniui parengti bei iðleisti.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
18
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Acknowledgements
This book is the outcome of a successful collaboration of many Lithuanian and
foreign organisations and individuals.
First of all, we are grateful to organisations, which initiated the inventory of Important Bird Areas (IBA). BirdLife International financed the investigations of the first
stage, carried out by the LOD. This resulted in drafting of the first IBA list for Lithuania. Studies that followed were coordinated by the Danish Ornithological Society (DOF),
which used funds of the Danish Cooperation for Environment in Eastern Europe (DANCEE). Studies during the last three years (2001–2003) were organised by two Danish
companies – Ornis Consult and NEPCon, and the Royal Society for the Protection of
Birds (RSPB). Fieldwork during this period was coordinated by the LOD and the Institute of Ecology of Vilnius University (VU EI). Thus, authors of this book are grateful
to all the supporters of the implemented projects, which allowed initiating and successfully completing such an important work for Lithuania.
We are also grateful to the LOD members and other participants, who carried out
the fieldwork and contributed their own data on birds in certain areas: E. Adomaitis,
D. Anuðkevièius, M. Baranovskij, D. Baronas, G. Baublys, V. Bosas, G. Brazaitis, A. Butleris, K. Castren, K. Èepënas, A. Èerkauskas, M. Dagys, D. Dementavièius, L. Demongin,
E. Drobelis, V. Drûteika, S. Gaivenis, R. Giedraitis, G. Graðytë, G. Graþulevièius, R. Jakaitis, K. Jarmalavièius, M. Jankauskienë, J. Janulaitis, V. Jusys, M. Kirstukas, P. Kurlavièius, V. Kurlavièius, S. Lileikis, M. Mackevièius, M. Maèiulis, V. Malinauskas, R. Meèionis, J. Miðkinis, K. Mudinaitë, V. Naruðevièius, Vl. Naruðevièius, D. Norkûnas, A. Petraðka, A. Pockevièius, A. Pranaitis, Þ. Preikða, G. Riauba, R. Ryliðkis, J. Sidaravièius,
Þ. Sinkevièius, S. Skuja, J. Sorokaitë, V. Stanevièius, J. Stratford, M. Survila, B. Ðablevièius, R. Treinys, D. Norkûnienë, T. Tukaèiauskas, D. Vinskas, J. Zarankaitë, R. Þydelis. Only their long-term efforts allowed collecting such exhaustive data on the abundance and distribution of rare bird species in Lithuania. I would like to mention separately
those who devoted most time for investigations of the IBAs: E. Adomaitis, G. Brazaitis,
M. Dagys, D. Dementavièius, V. Drûteika, G. Graþulevièius, R. Jakaitis, M. Kirstukas,
M. Mackevièius, M. Maèiulis, A. Petraðka, Þ. Preikða, S. Skuja, M. Survila, R. Treinys,
R.Þydelis. NEPCon project coordinator E. Greimas strongly supported fieldworkers
during the last three years of field investigations.
Authors express their gratitude to dr. Saulius Ðvaþas – the head of the Lithuanian
branch “OMPO Vilnius” of the organisation Migrating Birds of Western Palaearctic
(OMPO) and senior research fellow of the VU EI, for allowing to use the collected data
on natural conditions, and birds of many wetlands and important transboundary areas.
We extend our special thanks to Z. Waliczky from RSPB for checking the application of the IBA C criteria in Lithuania and for the large work of reviewing the manuscript of this book, which significantly improved the final publication.
19
We would like to thank separately R. Palèiauskaitë, the head of the Department of
Territorial Management and Regional Planning of the State Land Survey Institute, and
other employees of this Department for preparation of all the cartographic material
for this book. They also provided important information on the land-use, conservation
and ownership status and geographical characteristics of the selected territories, and
supplied fieldworkers with the necessary maps. We are also grateful to dr. G. Vaitkus,
the leader of the GIS group at the Institute of Ecology of Vilnius University, for the
preparation of maps of marine territories, and to Ph. D. student J. Sorokaitë for technical assistance in preparation of the manuscript.
The author is particularly grateful to dr. M. Dagys, deputy director of the VU EI,
for the help with the English part of the text and E. Grinevièienë from the Ministry of
Environment for the description of the system of protected areas in Lithuania.
Finally, we would like to thank RSPB, VU EI & company “Lututë”, which financed
preparation and publication of this book.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
20
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
1. ÁÞANGINË DALIS
INTRODUCTION
1.1. Þemënauda ir saugomø teritorijø
sistema Lietuvoje
1.1. Land use and the system of
protected areas in Lithuania
Lietuva tradiciðkai priskiriama þemës
ûkio kraðtui, taèiau iðlikæ dideli miðkø masyvai su pelkiø, natûraliø upiø slëniø, eþerynø fragmentais parodo, kad ðalis turëtø reprezentuoti miðkingà Europos regionà su visais jam bûdingais bruoþais. XIX–XX amþiais vykdyta intensyvi þemës ûkio þemiø
plëtra labai pakeitë kraðtovaizdþio struktûrà. Ypaè didelá mastà antroje XX amþiaus pusëje buvo ágavusi natûraliø pelkiø naikinimo sistema. Atvirame kraðtovaizdyje esanèios þemapelkës buvo transformuotos á þemës ûkio naudmenas, o aukðtapelkëse pradëta plataus masto durpiø gavyba. Ant upiø
buvo statomos ávairaus galingumo hidroelektrinës (daþnai neturinèios didelës ekonominës reikðmës). Miðkuose buvo plëtojama intensyvi ûkinë veikla, taèiau nemaþa dalis vertingø gamtiniø teritorijø (ypaè pelkiø bei
upiø) buvo iðsaugota, jas paskelbus saugomomis teritorijomis. Vertingiausiose miðkø
vietose taip pat numatyti ûkinës veiklos apribojimai (apie didþiøjø paukðèiø lizdus, ávairaus tipo saugomose teritorijose ir pan.). Todël vertingiausiø gamtiniø teritorijø þemës
naudojimo ir dangos pasiskirstymo dësningumai geriausiai atsispindi didþiausiose kompleksinëse saugomose teritorijose – rezervatuose, valstybiniuose parkuose. Tuo tarpu
maþesnës saugomos teritorijos – draustiniai
Traditionally, Lithuania is considered an
agricultural country. However, the remaining
forest tracts with fragments of marshes, natural river valleys and numerous lakes suggest that Lithuania should be representing the
European forest region with all its typical features. Intensive expansion of farmland, carried out in the 19th–20th centuries, has considerably altered the structure of the landscape. Systematic destruction of natural marshes was particularly intensive in the second
half of the 20th century. Fens, located in the
open landscape, were reclaimed for farmland,
while large-scale peat extraction works were initiated in raised bogs. Hydropower plants
of different capacity were constructed on rivers, even though they often were of negligible economic importance. Intensive forestry was promoted in forested areas. However, a considerable part of valuable natural
areas (particularly marshes and rivers) were
preserved by declaring them protected areas. Economic activities were also restricted
in the most valuable forest areas (around
nests of large birds, in protected areas, etc.).
Therefore, land use and land cover distribution peculiarities of the most valuable natural areas are best represented in the large complex protected areas such as strict nature reserves and State parks. Smaller protected areas
21
ir saugomi gamtos paveldo objektai, skirti iðlikusiø unikaliø, daþnai retø ðalies gamtiniø
vertybiø apsaugai.
Trumpa saugomø teritorijø sistemos
istorija. 1945 m., laikantis bendrø Sovietø
Sàjungos principø, Lietuvoje buvo iðskirti
pirmieji 8 gamtiniai draustiniai, kurie vëliau
transformuoti á medþioklës rezervatus, dar
vëliau á medþioklës ûkius. Nuo 1960 m., priëmus pirmàjá Gamtos apsaugos ástatymà
(1959 m.), pradëjo funkcionuoti pirmieji tikri
gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai. Siekiant
ágyvendinti konservacinius tikslus, ásteigta arti
ðimto tokiø teritorijø, apimanèiø apie 2% Lietuvos ploto. Vëlyvuoju sovietmeèiu taip pat
buvo iðplëstas gamtiniø rezervatø tinklas, atsirado pirmosios integracinio pobûdþio saugomos teritorijos: nacionaliniai bei regioniniai parkai ar jø prototipai. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, baigtas formuoti nacionaliniø parkø tinklas (1991 m.), áteisinta
regioniniø parkø sistema ir ið esmës iðplëstas
valstybiniø draustiniø tinklas (1992 m.). Dabartinës saugomos teritorijos (2002 metø situacija) uþima 786 tûks. ha, t. y. apie 12% viso ðalies ploto (1960 m. – 140 tûks. ha). Saugomø teritorijø statistiniai duomenys pateikiami 1 priede.
Gyventojø skaièius saugomose teritorijos labai ávairuoja. Regioniniuose parkuose
jis svyruoja nuo 620 (Pajûrio RP) iki 17500
gyventojø (Nemuno kilpø RP).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
22
– reserves and protected natural heritage features, are intended to protect unique, often
rare natural assets.
A short history of the system of protected areas. In 1945, in accordance to the
general trend in the Soviet Union, the first
eight natural reserves were established in Lithuania. Later on, these reserves were transformed into hunting sanctuaries, and later still
into protected hunting areas. In 1960, following the adoption of the first Law on Nature
Conservation in 1959, the first real nature
and complex reserves, aimed at nature conservation, came into life. Nearly one hundred
such reserves, covering approximately 2%
of Lithuania’s territory, were established. During the late Soviet period, the network of
protected areas was expanded to include the
first integrated protected territories, national
and regional parks or their prototypes. After
Lithuania regained its independence, the formation of the national park network was completed (in 1991), the system of regional parks
was legitimated, and the network of State reserves was expanded (in 1992). The current
network of protected areas in Lithuania (the
situation of 2002) covers 786,000 ha, i.e. approximately 12% of the country’s territory (in
1960 – 140,000 ha). Statistical data of the protected areas are presented in Annex 1.
The number of people living in the protected areas varies greatly. In regional parks
it varies from 620 (in Pajûris Regional Park)
to 17,500 (in Nemuno Kilpø Regional Park).
Þemës dangos pasiskirstymas nacionaliniuose
parkuose
Þemës dangos kategorija
Land cover category
Miškai/Forests
Farmland
Vandens telkiniai/Water bodies
Marshes
Settlements
Kita/Other
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Land cover in national parks
% nuo bendro nacionaliniø parkø ploto
% of the total area of all national parks
63
22
17
2
1
5
Þemës dangos pasiskirstymas regioniniuose parkuose
Land cover in regional parks
Þemës dangos pasiskirstymas valstybiniuose
rezervatuose
Land cover in strict nature reserves
Þemës dangos kategorija
Land cover category
Miškai/Forests
Farmland
Vandens telkiniai/Water bodies
Marshes
Settlements
Kita/Other
Þemës dangos kategorija
Land cover category
Miškai/Forests
Vandens telkiniai/Water bodies
Marshes
Kita/Other
% nuo bendro regioniniø parkø ploto
% of the total area of all regional parks
47
28
12
4
2
7
% nuo bendro valstybiniø rezervatø ploto
% of the total area of all strict nature
reserves
49
5
45
1
23
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
24
1.2. Lietuvos saugomø teritorijø
sistema
1.2. National instruments for protected
areas
Saugomos teritorijos Lietuvoje buvo
ákurtos siekiant iðsaugoti visø tipø gamtinius
ir kultûrinius kraðtovaizdþius bei atskirus jø
komponentus, sudaryti sàlygas moksliniams
tyrimams ir aplinkos bûklës stebëjimams,
plëtoti gamtosauginio ðvietimo galimybes bei
apsaugoti gamtinius bei kultûrinius paminklus.
Saugomø teritorijø sistemà sudaro valstybiniai rezervatai, kur þmogaus ûkinë veikla yra praktiðkai draudþiama, draustiniai, kur
þmogaus veikla yra grieþtai ribojama, nacionaliniai ir regioniniai parkai su skirtingos paskirties vidinëmis zonomis, kuriose numatyti ávairûs tvarkymo tikslai. Didþiausià saugomø teritorijø ploto dalá Lietuvoje uþima regioniniai parkai. Visi jie buvo ákurti 1992 metais Seimo sprendimu. Regioniniai parkai
ágyvendina ávairius tikslus: vertybiø apsaugà, subalansuoto miðkø ir þemës ûkio, rekreacijos ir turizmo plëtrà ir t. t. Saugomose
teritorijose yra tiek valstybiniø, tiek ir privaèiø þemiø. Daug ðalies institucijø turi sprendþiamàjà galià. Tai Aplinkos ministerija
(Saugomø teritorijø strategijos skyrius, Valstybinë saugomø teritorijø tarnyba, regioniniai aplinkos apsaugos departamentai), Kultûros ministerija (Kultûros vertybiø apsaugos departamentas), savivaldybës, apskrièiø
administracijos, NVO, vietos bendruomenës.
Dabartinæ ðalies saugomø teritorijø sistemà sudaro 3 gamtiniai ir vienas kultûrinis rezervatas (2,4%), 1 biosferos rezervatas, 5 nacionaliniai (19,4%) ir 30 regioniniø parkø
(55,8%), 254 draustiniai (18,6%), 101 savi-
Protected areas (PA) in Lithuania have
been created with a view to preserve all types of natural and cultural landscapes as well
as their individual components, to obtain
scientific information on human impact upon
the environment, to provide opportunities for
ecological training and education as well as
to preserve natural and cultural monuments.
The system of PA consists of State Strict
Reserves, where nearly all human activities
are forbidden, Nature Reserves, where human
activities are highly regulated, protected landscapes, National and Regional Parks (RP) –
that are mixed PA with internal zoning establishing different management aims. Most PAs
of Lithuania are Regional Parks. All of them
were established by Parliament in 1992. Regional Parks integrate objectives of conservation, sustainable forestry and agriculture,
recreation, eco-tourism and services to the society, such as residential areas. Protected areas comprise both privately and publicly owned lands. Many social actors have a claim on
decision-making power. These include The
Ministry of Environment (Protected areas strategy division, State service for protected areas, Regional departments of Environmental
Protection), the Ministry of Culture (Department of Cultural Heritage Protection), local
Municipalities, Counties Administrations, Forestry Units, NGO’s and local communities.
The present system of PA includes three
nature and one cultural State Strict Reserves
(2.4%), one Biosphere Reserve, five National parks (19.4%) and 30 Regional parks
valdybës draustinis (1,4%). Saugomos teritorijos uþima apie 12% ðalies teritorijos. Per pastaràjá deðimtmetá saugomø teritorijø plotas padidëjo daugiau nei dvigubai – nuo 4,75% iki
12,033% (1 priedas). Ðeðios saugomos teritorijos yra átrauktos á tarptautinius saugomø teritorijø sàraðus (Ramsaro teritorijos, UNESCO Pasaulio paveldo, HELCOM).
Valstybinë saugomø teritorijø tarnyba
(VSTT) yra 36 valstybiniø parkø (nacionaliniø ir regioniniø) ir rezervatø administracijø steigëja. VSTT organizuoja ir koordinuoja saugomø teritorijø prieþiûrà. Savivaldybës yra vietinës reikðmës saugomø teritorijø
bei dviejø regioniniø parkø ir jø administracijø steigëjos.
Ástatymai. Lietuva yra ratifikavusi daug
tarptautiniø ir europiniø gamtosaugos susitarimø (þr. 1.3 skyriø). Siekiant, kad bûtø
visiðkai uþtikrintas sëkmingas ðiø konvencijø reikalavimø ágyvendinimas, Lietuvos teisinë bazë yra nuolat papildoma naujais teisiniais dokumentais.
Lietuvoje yra daug ávairiø ástatymø ir kitø
teisiniø aktø, kurie reglamentuoja gamtos apsaugà saugomose teritorijose. Tai:
n LR saugomø teritorijø ástatymas;
n LR gamtos apsaugos ástatymas;
n LR nekilnojamøjø kultûros vertybiø
ástatymas;
n LR statybos ástatymas;
n LR vandens ástatymas;
n LR þemës ástatymas;
n LR teritorijø planavimo ástatymas;
n LR miðkø ástatymas;
n LR turizmo ástatymas;
n LR saugomø gyvûnø, augalø, grybø rûðiø ir bendrijø ástatymas;
n LR laukinës augalijos ástatymas;
n LR poveikio aplinkai vertinimo ástatymas;
n LR laukinës gyvûnijos ástatymas;
n LR medþioklës ástatymas ir t. t.
(55.8%), 254 State Reserves (18.6%) and 101
Municipal Reserves (1.4%). The total area
of protected areas covers about 12% of the
country’s territory (786,000 ha). During the
last decade the area of PA has expanded twofold from 4.75% to 12% (Annex 1). Six Protected areas are included in the international
lists of Protected Areas (Ramsar, UNESCO’s
World Heritage list, HELCOM).
The state service for protected areas
(SSPA) is a framework of 36 administrations
of State Parks (National and Regional) as well
as State Strict Nature Reserves. SSPA organizes and co-ordinates management and protection of PA. Municipalities are responsible for
some other PA and their administrations.
Legislation. Lithuania has a list of International and European commitments in the
field of nature protection (see chapter 1.3).
In order to ensure full compliance with conservation issues and successful implementation of these conventions Lithuanian legislation needs to be further improved.
Lithuania has a set of different laws and
regulations concerning nature conservation
and management on PA:
n Law on Protected Areas;
n Law on Nature Conservation;
n Law on Fixed Cultural Values;
n Law on Constructions;
n Law on Water;
n Law on Land;
n Law on Territorial Planning;
n Forest Law;
n Tourism Law;
n Law on Conservation of Fauna, Flora
and Fungus Species and habitats;
n Law on wild Flora of Lithuania;
n Law on the Environmental Impact Assessment;
n Law on Protection of Animals;
n Hunting Law, etc.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
25
Kiti teisiniai dokumentai: Saugomø teritorijø taisyklës, Saugomø teritorijø administracijø taisyklës, Saugomø teritorijø planavimo dokumentai, Specialiosios þemës ir miðko naudojimo taisyklës, tipiniai ir/ar individualûs saugomø teritorijø, jø atskirø zonø,
paveldo objektø reglamentai bei apsaugos
taisyklës. Ðiais teisës aktais nustatomi pagrindiniai gamtiniø vertybiø subalansuoto naudojimo principai.
Monitoringo programos paukðèiø ir buveiniø apsaugai svarbioms teritorijoms reikalavimai aplinkos ministro ásakymu artimiausiu metu bus perkelti á ðalies teisinæ bazæ. Lietuva jau parengë monitoringo programø metodikà. Dar nepatvirtintas kompensacijø mechanizmo ágyvendinimo ástatymas
„Pasiruoðimas ir áteisinimas apsaugos susitarimø su þemës, miðko plotø bei vandens
telkiniø savininkais arba valdytojais dël specialiø veiklos apribojimø“. Ðiuo metu pastabos dël ðio teisës akto yra gautos ið atitinkamø ministerijø bei Vyriausybës, todël ðis aktas yra toliau tobulinamas. Ásakymo „Dël
Strateginiø planavimo dokumentø (gamtotvarkiniø planø) ruoðimo, derinimo ir áteisinimo“ projektas yra parengtas siekiant apsaugoti rûðis ir buveines, kaip numatyta ES
Buveiniø direktyvoje.
Planavimas. Ilgalaikis gamtosauginës
veiklos planavimas yra labai svarbus, ágyvendinant priemones, nustatytas tarptautiniuose, tarpvalstybiniuose arba tarpinstituciniuose susitarimuose. Daugybë saugomø teritorijø, atskirø jø zonø ar objektø, rûðiø ir jø
buveiniø specialiojo planavimo dokumentai
artimiausiu metu turi bûti parengti arba atnaujinti.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
26
Other legal documents include: Regulations for Protected Areas, Regulations for
Protected Areas Administrations, Planning
documents for Protected Areas, Special regulation for land and forest use, general and/
or individual regulations for PA, their zones,
heritage objects as well as regional architectural regulations and protection agreements.
These legal acts determinate the basic
principles of nature conservation issues and
sustainable use of these values in Lithuania.
The monitoring program ‘Approvement
of monitoring program for the areas important for the protection of habitats and birds’
will be transposed by the Minister of Environment. Lithuania has already prepared the
methodology for monitoring programs under preparation. It has still not approved the
Law for the implementation of compensation mechanism: ‘Preparation and Legitimization of Conservation agreements with owners of the land, forest plots and water bodies or administrators of restrictions on land
use activities. Currently amendments concerning this legal act are sought from the relevant Ministries and Government and its adoption is expected in the near future. A draft
Order ‘Preparation, approximation and legitimization of strategic planning documents
(management plans)’ has been prepared for
the protection of species and habitats, as it is
noted in the EU Habitats Directive.
Planning. Long term planning of nature
conservation activities is very instrumental
during implementation of the requirements
highlighted in the international and intergovernmental or inter-institutional agreements.
Several special planning documents for PA,
separate zones or separate objects, species
and habitats need to be prepared or renewed
as part of the approximation of EU nature
legislation.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
1.3. Tarptautiniai Lietuvos susitarimai,
svarbûs nykstanèiø paukðèiø apsaugai
1.3. International legislation important
for protection of birds in Lithuania
Tarptautinës konvencijos dël gyvosios
gamtos apsaugos.
Biologinës ávairovës (dar vadinama Rio de
Þaneiro) konvencijà Lietuva ratifikavo 1997
metais. Konvencija laikoma svarbiausiu tarptautiniu teisiniu aktu, kuriuo siekiama iðsaugoti planetos biologinæ ávairovæ. Ji prioritetine skelbia biologinës ávairovës apsaugà natûralioje aplinkoje („in situ“). Konvencija taip
pat reikalauja, kad dalyvës, siekdamos veiksmingos apsaugos bei tvaraus biologiniø iðtekliø naudojimo, sukurtø nacionalines biologinës ávairovës iðsaugojimo strategijas.
Konvencijà dël pelkiø, turinèiø tarptautinæ reikðmæ, ypaè vandens ir pelkiø paukðèiø apsaugai (arba Ramsaro) mûsø ðalis ratifikavo 1996 metais (pasiraðyta 1993 m.).
Ðis susitarimas skirtas iðsaugoti vertingas
ðlapþemes ir siekti tvaraus jø naudojimo.
Ypatingas dëmesys yra skiriamas vandens
paukðèiø svarbiausiø buveiniø apsaugai, ypaè
jø masinio susitelkimo teritorijose – þiemavietëse, ðërimosi, maitinimosi, poilsio vietose. Kiekviena dalyvë turi sudaryti tokiø vietø
sàraðà ir siekti veiksmingos apsaugos jose.
Jungtiniø Tautø konvencijà dël Pasaulio
kultûrinio ir gamtinio paveldo apsaugos Lietuva ratifikavo jau 1992 m. Ji rûpinasi pasaulinës
svarbos kultûriniø bei gamtiniø vertybiø iðsaugojimu, globojant didþiausià vertæ turinèias teritorijas. Lietuvoje toks statusas suteiktas vienintelei gamtinei teritorijai – Kurðiø nerijai.
Migruojanèiø laukiniø gyvûnø apsaugos
(arba Bonos) konvencijà Lietuva pasiraðë
2001 m. Ja siekiama apsaugoti migruojanèius
International conventions.
Lithuania has a list of International and
European commitments in the field of nature protection. Besides the Convention on Biological Diversity (CBD), Rio de Janeiro (ratified by Lithuania in 1997), our country have ratified or signed many other international agreements: the Convention on Wetlands
of International Importance Especially as
Waterfowl Habitat, Ramsar (signed in 1993,
ratified in 1996), the UNESCO Convention
Concerning the Protection of the World Cultural and Nature Heritage, World Heritage
(ratified in 1992), the Convention on International Trade in Endangered Species of
Wild Flora and Fauna, CITES (signed in
2001), the Convention on Conservation of
European Wildlife and Natural Habitats,
Bern (signed in 1994, ratified in 1996), the
Convention on Conservation of Migratory
Species and Wild Animals, Bonn (signed in
2001), the Convention on Protection of Marine Environment of the Baltic Sea Area, Helsinki (ratified in 1997).
EU Directives and NATURA 2000 network.
Wild Bird and Habitat Directives. The Directive issued by the Council of the European Communities on the conservation of wild
birds (79/409/EEC), which was adopted on
the 2nd of April 1979 and officially took efect
in all Member States on the 2nd of April
1981, concerns the conservation of all bird
species living in the wild on the European
territory of the member States. It applies to
27
sausumos ir jûros gyvûnus bei jø migracijø
kelius. Konvencijos I priede nurodytos ypaè
nykstanèios gyvûnø rûðys bei ðalys, kurios
ápareigojamos jas saugoti. Konvencijos narës yra pasiraðiusios atskirà papildomà ðaliø
susitarimà dël Eurazijos ir Afrikos migruojanèiø vandens paukðèiø apsaugos. Jis numato tarptautiniø apsaugos bei tyrimo programø ágyvendinimà minëtø paukðèiø migracijø keliuose.
Europos laukinës gamtos ir natûraliø
biotopø apsaugos (arba Berno) konvencijà
mûsø ðalis pasiraðë 1994 m., o ratifikavo
1996 m. Ávairiuose prieduose nurodytos rûðys, kurioms gresia iðnykimas arba kuriø
veiksminga apsauga galima tik bendromis keliø valstybiø pastangomis.
Nykstanèiø gyvûnø ir augalø tarptautinës prekybos (arba Vaðingtono, CITES) konvencijà Lietuva pasiraðë 2001 m. Ji reguliuoja
tarptautinæ prekybà nykstanèiais laukiniais
gyvûnais ir augalais, jø kolekcijomis, organizmø dalimis ar net ið jø pagamintais dirbiniais.
Baltijos jûros aplinkos apsaugos (arba
Helsinkio, HELCOM) konvencijos, kurià
mûsø ðalis ratifikavo 1997 m., svarbiausias
tikslas yra sustabdyti (ar nors sumaþinti) Baltijos jûros terðimà, saugoti vietines gyvûnø
bei augalø rûðis ir buveines. Vertingiausioms
regiono teritorijoms suteikiamas specialus
apsaugos statusas, o ðalys privalo skirti ypatingà dëmesá jø iðsaugojimui uþtikrinti.
Europos Sàjungos direktyvos ir NATURA 2000 tinklas.
Laukiniø paukðèiø ir Buveiniø direktyvos.
Europos Bendrijø Taryba 1979 m. balandþio
2 d. priëmë Tarybos direktyvà dël laukiniø
paukðèiø apsaugos (79/409/EEB). Visose ðalyse narëse ji oficialiai ásigaliojo 1981 m. balandþio 6 d. Ðia direktyva siekiama apsaugoti
visø rûðiø laukinius paukðèius, natûraliai paplitusius valstybiø nariø europinëje teritorijoje. Ði direktyva taikoma paukðèiams, jø lizdams
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
28
birds, their eggs, their nests and their habitats. All Member States are bound by the Directive, and thereby committed to provide an
adequate variety of habitats and to protect,
maintain or restore an adequate proportion
of these for all the bird species of their territory. In Annex I of the Directive, which has
already been revised a number of times, most
recently during the accession negotiations,
194 bird species have been included. According to Article 4 (clause 1) of the Wild Birds
Directive, this Annex lists species in danger
of extinction, species, which are vulnerable
to specific changes in their habitat, species,
which are considered rare and other species
which deserve particular attention due to the
specific characteristics of their habitat. For
the conservation of these Annex I species,
the Member States shall classify the most suitable areas as “Special Protection Areas”
(SPAs). With respect to migratory birds
which are regularly occurring but are not listed in Annex I, similar measures shall be taken, on the grounds of Article 4 (clause 2),
whereby special attention shall be paid to the
protection of wetlands and particularly to
wetlands of international importance. This
phrasing is generally considered as a reference to the Ramsar Convention. Regarding
the SPAs, the Member States are obliged to
take appropriate measures in order to prevent pollution and deterioration of the areas
and to avoid disturbance of birds, “in so far
as these would be significant having regard
to the objectives of this Article”.
On 21st May 1992 the Council of the European Communities adopted the Habitats
Directive (Directive 92/43/EEC of the Council), which formally took effect on 21st May
1994. One of the objectives of this directive
is the creation of a European ecological network of protected areas, the so-called NATURA 2000, for all threatened habitats and
species within EU. The SPAs, which have
ir buveinëms. Visos ðalys narës privalo laikytis direktyvos nuostatø. I direktyvos priede,
kuris buvo perþiûrëtas jau keletà sykiø ir paskutinë redakcija atlikta integruojantis naujoms
kandidatëms, yra áraðytos 194 paukðèiø rûðys. Pagal IV Laukiniø paukðèiø direktyvos
straipsná (I skirsnis) tai rûðys, kurioms gresia
iðnykimo pavojus, kurioms gali pakenkti tam
tikri jø buveiniø pokyèiai, ir rûðys, kurios laikomos retomis ar kurioms dël specifinio jø
buveiniø pobûdþio reikia iðskirtinio dëmesio.
Tam, kad bûtø apsaugotos I priedo rûðys, ðalys narës turi iðskirti specialias apsaugos teritorijas – Paukðèiø apsaugai svarbias teritorijas (PAST). Valstybës narës panaðias priemones taiko nuolat aptinkamoms I priede nenurodytoms migruojanèioms rûðims, atsiþvelgiant á jø apsaugos poreiká. Dël ðios prieþasties valstybës narës kreipia iðskirtiná dëmesá
ðlapþemiø, ypaè tarptautinës svarbos, apsaugai. Remiantis IV direktyvos straipsnio II skirsniu, specialiose apsaugos teritorijose valstybës narës privalo imtis atitinkamø priemoniø,
kad bûtø iðvengta buveiniø tarðos ar paþeidimø arba bet kokio paukðèiø trikdymo, atsiþvelgiant á ðio straipsnio tikslus.
1992 m. geguþës 21 d. Europos Bendrijø
Taryba priëmë Tarybos direktyvà dël natûraliø buveiniø ir laukinës faunos bei floros
apsaugos (Tarybos direktyva 92/43/EEB),
kuri oficialiai ásigalëjo 1994 m. geguþës 21
d. Vienas ðios direktyvos tikslø yra europinës svarbos specialiø saugomø teritorijø tinklo, vadinamojo NATURA 2000, sukûrimas.
Ðiuo tinklu siekiama uþtikrinti ES paplitusiø
rûðiø bei buveiniø apsaugà. PAST, kurios buvo ar bus ásteigtos vadovaujantis Paukðèiø
direktyvos nuostatomis, taip pat bus átrauktos á ðá tinklà. Buveiniø direktyvoje pateiktas
ápareigojimø sàraðas, kuris taikomas specialios apsaugos teritorijoms (Buveiniø apsaugai svarbios teritorijos (BAST)), taip pat ápareigojimai, kurie pagal Buveiniø direktyvos
VII straipsná taip pat taikomi ir PAST. Ðie
been, or are due to be, designated under the
Wild Birds Directive will be included in this
network. The Habitats Directive contains a
more comprehensive list of obligations regarding the Special Areas for Conservation
(SACs), obligations which, on the grounds
of Article 7 of the Habitats Directive, now
also apply to the Special Protection Areas.
The obligations in question mean that the
Member States shall introduce necessary measures in order to ensure that the quality of
the natural habitats and the habitats of species in the Natura 2000 network does not deteriorate and that no factors arise which might
disturb the species for which the areas have
been designated. Every plan or project, which
is not directly connected with, or necessary
for, managing the area must be evaluated according to its consequences for the area.
Should it be necessary, in the public interest,
to go ahead with a plan or project, despite a
negative assessment of its consequences, then
the Member State must take compensatory
measures to guarantee that NATURA 2000,
as a whole, remains intact. Any country
which fails to comply with the stipulations
of an EU Directive may be condemned by
the European Court of Justice.
NATURA 2000 is a network of protected
areas in the European Union covering fragile and valuable natural habitats and species
of particular importance for the conservation
of biological diversity within the territory of
EU. The main objective of the NATURA
2000 network is to ensure the survival of species that are threatened or rare throughout
Europe. Two main EU directives related to
nature protection – the so-called Birds Directive and Habitats Directive – form the legal basis for NATURA 2000. These legal EU
documents ensure the protection of certain
natural habitats, flora and fauna, as well as
the creation of the above-mentioned European network of protected territories. The
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
29
ásipareigojimai reiðkia, kad ðalys narës turi
imtis tinkamø priemoniø, siekdamos specialiose saugomose teritorijose iðvengti natûraliø buveiniø ir rûðiø bûklës blogëjimo, taip
pat rûðiø, kuriø apsaugai buvo ásteigtos teritorijos, trikdymo. Bet kokiam planui ar projektui, tiesiogiai nesusijusiam arba nebûtinam
teritorijos prieþiûrai, turi bûti atliekamas jø
galimo poveikio teritorijai ávertinimas. Jei,
nepaisant neigiamo pasekmiø ávertinimo, ðis
planas ar projektas privalo bûti ágyvendinamas, valstybë narë turi ieðkoti kompensaciniø priemoniø, bûtinø NATURA 2000 vientisumui uþtikrinti. Bet kuri ðalis, nesilaikanti
ES direktyvos sàlygø, gali bûti svarstoma Europos Teisingumo Teisme.
NATURA 2000 tinklas. Tai Europos Sàjungos saugomø teritorijø tinklas, padengiantis didþiàjà Europos saugomø teritorijø dalá.
Ðis tinklas apima jautriausias ir vertingiausias
natûralias ES buveines bei rûðis, kurios ypaè
svarbios visos Europos biologinei ávairovei.
Teisinis NATURA 2000 pagrindas yra dvi ES
gamtos apsaugos direktyvos – Paukðèiø ir Buveiniø. Remdamasi Paukðèiø ir Buveiniø direktyvø nuostatomis, ES uþtikrina, kad visos
ðalys vykdytø tuos paèius teisinius ásipareigojimus saugodamos NATURA 2000 teritorijas.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
30
network actually covers all SPAs and SACs
designated by the State Members. By means
of the provisions of the Birds and Habitats
directives, the EU nature protection policy
thus aims to ensure effective protection of
the unique biological diversity in Europe. All
EU member states share these legal obligations to protect sites included into the NATURA 2000 network.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
1.4. Paukðèiams svarbiø teritorijø
inventorizacija Lietuvoje
1.4. History of the inventory of the
Important Bird Areas in Lithuania
Praëjo daugiau nei du deðimtmeèiai nuo
pirmøjø bandymø inventorizuoti paukðèiams
svarbias teritorijas (PST). Palyginti su kitais
þemynais, Europoje PST programa vykdoma seniausiai. Europos Komisijai pageidaujant, pirmà kartà toká darbà atliko Tarptautinë paukðèiø apsaugos taryba (ICBP) – BirdLife International organizacijos pirmtakas.
Devintojo deðimtmeèio pradþioje buvo apraðytos deðimties Europos Bendrijai tuo metu priklausiusiø ðaliø vertingos paukðèiams
vietos (Osieck, Morzer Bruyns, 1981). Pirmosios PST inventorizacijos visoje Europoje duomenys buvo publikuoti 1989 metais
(Grimmet, Jones, 1989). 39-iose þemyno
valstybëse buvo apraðytos 2444 paukðèiø apsaugos poþiûriu vertingiausios vietos, tarp jø
ir 7 Lietuvos teritorijos. Minëtose inventorizacijose PST buvo laikomos vietos, kurios
tenkino ES Paukðèiø direktyvoje apibrëþtø
specialios apsaugos teritorijø reikalavimus.
Vëliau tarptautinë paukðèiø apsaugos organizacija BirdLife International paukðèiams
svarbiø teritorijø skyrimo metodikà patobulino. Ji sudaryta atsiþvelgiant á paukðèiø rûðiø sudëtá bei visos Europos ir vietiniø populiacijø gausà. Èia ypatingas dëmesys buvo skiriamas globaliai ar Europos regiono
mastu nykstantiems paukðèiams, taip pat rûðims, kurios sudaro didesnes sankaupas, todël bûtina tokiø vietø apsauga.
PST atrankos procesas Lietuvoje taip pat
vyko ne vienerius metus. Nuoseklûs ir planingi darbai pradëti Lietuvos ornitologø
draugijai (LOD) tapus BirdLife International
More than two decades have passed since the first attempts to identify Important Bird
Areas (IBAs). This work has started in Europe, thus the continent has the longest history of preparing IBA inventories compared
with other regions of the World. On request
from the European Commission, such work
for the first time was carried out by the International Council for Bird Preservation
(ICBP), the predecessor of the BirdLife International. In the early 1980s, Important
Bird Areas of ten countries of the European
Community were described (Osieck & Morzer Bruyns, 1981). The first Europe-wide
IBA inventory was published in 1989 (Grimmet & Jones, 1989). In this inventory, 2,444
sites important for birds were identified in
39 European countries, including seven sites in Lithuania. During the aforementioned
inventories, IBAs were selected according to
standardised criteria, which were developed
with the intention of identifying Special Protected Areas (SPAs), set forth in the EU Birds
Directive. Later on, BirdLife International
further developed the IBA selection methodology. It takes into consideration species
composition and European and local bird population abundances of selected species. Particular attention in this methodology is given to species rare at global and European
scales, and to species that form aggregations,
which need to be protected.
The process of IBA selection took several
years in Lithuania. Consistent and methodical
works were initiated after the Lithuanian
31
asocijuota nare. 1996–2000 metais LOD vykdë du paukðèiams svarbiø teritorijø inventorizacijos projektus, kuriuos finansavo BirdLife International bei Danijos bendradarbiavimo su Rytø Europa aplinkos srityje fondas
DANCEE per Danijos ornitologø draugijà.
Abiejø projektø rezultatai buvo paskelbti specialiuose leidiniuose: „Important bird areas
in Europe: Priority sites for conservation,
2000“, „Inventory of coastal and marine Important Bird Areas in the Baltic Sea, 2000“
bei „Paukðèiams svarbios teritorijos Lietuvoje, 2000“. Minëtø projektø rezultatas – atrinktos 57 teritorijos, apimanèios daugumà
ðalyje aptinkamø natûraliø, pusiau natûraliø
ar net kai kuriais atvejais urbanistiniø teritorijø. Jose aptinkamos visos Europoje nykstanèios paukðèiø rûðys, svarbios PST atrankai Lietuvoje.
Vëlesniais metais duomenys buvo tikslinami per papildomus lauko darbus. Juos inicijavo bei finansavo Danijos konsultacijø firmø Ornis Consult ir NEPCon koordinuojami projektai, kuriais teikiama pagalba AM,
ágyvendinant Buveiniø bei Paukðèiø direktyvø reikalavimus Lietuvoje. Minëtus projektus vël finansavo DANCEE. Dalá lauko
tyrimø parëmë Karaliðkoji paukðèiø apsaugos draugija (RSPB). Paskutiniø metø tyrimø tikslai, reikðmë ir rezultatai detalizuoti
kitame ðios knygos skyrelyje.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
32
Ornithological Society (LOD) became an associated organisation to BirdLife International. In 1996–2000, LOD implemented two
Important Bird Area inventory projects, funded by BirdLife International and the Danish Co-operation for Environment in Eastern Europe (DANCEE) through the Danish
Ornithological Society (DOF). Results of
both projects were published in the following
publications: “Important bird areas in Europe: Priority sites for conservation, 2000”, “Inventory of coastal and marine Important Bird
Areas in the Baltic Sea, 2000”, and “Important Bird Areas in Lithuania, 2000”. As a result of these projects, 57 sites were selected,
which included natural, semi-natural and, in
some cases, even urbanised areas. All the qualifying species regularly occurring in Lithuania is represented in this network of sites.
In the following years, data were updated based on additional field studies, carried
out within the scope of projects coordinated
by Danish consultancy firms Ornis Consult
and NEPCon, aimed at assisting the Ministry of Environment in implementing the requirements of the Birds and Habitats Directives in Lithuania. These projects were again
financed by the DANCEE. Part of the field
studies was supported by the Royal Society
for the Protection of Birds (RSPB). The aims,
importance and results of the most recent studies are described in more detail in the next
chapter of this book.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
1.5. Paskutinës PST inventorizacijos
tikslai, rezultatai ir reikðmë
1.5. Aim and contents of the current
IBA inventory
Kaip jau minëjome praeitame knygos
skyrelyje, PST programa siekia inventorizuoti vertingiausias paukðèiø apsaugos poþiûriu
vietas (ypaè kritines bei labiausiai paþeidþiamas). bei rûpintis tø vietø apsauga. Ðiuo atveju pastarosios programos tikslai beveik idealiai sutapo su per integracijà á ES Lietuvai
keliamais uþdaviniais. Mat kiekviena nauja
narë jau iki stojimo privalo ágyvendinti
Paukðèiø direktyvos reikalavimus, tarp kuriø yra ir paukðèiø apsaugai svarbiø teritorijø (PAST) tinklo suformavimas bei jo apsaugos uþtikrinimas. Taigi vykdoma PST inventorizacijos programa gerokai palengvino
ðiuos ðaliai keliamus uþdavinius. Prasidëjus
integracijos á ES procesams, LOD surinkta
medþiaga buvo tikslinama per 2000–2003
metais atliktus papildomus lauko darbus. Jie
inicijuoti Danijos konsultacijø firmø Ornis
Consult ir NEPCon koordinuojamø projektø, kuriais teikta pagalba Aplinkos ministerijai, ágyvendinant Buveiniø bei Paukðèiø direktyvø reikalavimus Lietuvoje. Minëtus projektus finansavo DANCEE. Dalá lauko tyrimø parëmë Karaliðkoji paukðèiø apsaugos
draugija. Paskutiniø metø tyrimus koordinavo LOD bei VU EI.
Taigi ilgalaikio daugelio Lietuvos ornitologø triûso dëka bei remiantis ilgameèiais
ir metodiðkai vykdytais tyrimais, buvo atrinktos 84 svarbiausios nykstanèiø paukðèiø perëjimo bei sankaupø vietos ðalyje. Ðá sàraðà
sudarë ne atskiri ekspertai, remdamiesi savo
asmenine nuomone bei patirtimi. Ið tikrøjø
atrinktos tik tos teritorijos, kurios atitiko
As already mentioned in the previous chapter of this book, the aim of the IBA program is
to identify the most valuable areas for bird conservation (especially critical and most vulnerable ones), and to ensure their protection. In
this case, the aims of this program almost exactly coincided with the requirements faced by
Lithuania during the process of integration into the EU. Each new member state is obliged
to implement the requirements of the EU Birds
Directive before the accession date, including
identification of a network of SPAs and ensuring their protection. Thus, the IBA program
greatly contributed to the proper implementation of these obligations. After the start of integration process, data collected by the LOD,
were updated during additional field studies
in 2000–2003. These studies were carried out
within the scope of projects coordinated by Danish consultancy firms Ornis Consult and
NEPCon, aimed at assisting the Ministry of
Environment in implementing the requirements of the Birds and Habitats Directives in
Lithuania. These projects were financed by the
DANCEE. Part of the field studies was supported by the RSPB. Studies during the final
years were coordinated by LOD and VU EI.
Long-term efforts of many Lithuanian ornithologists and methodical long-term studies
resulted in the selection of 84 sites, which are
most important for breeding birds and for bird
concentrations identified in the Birds Directive. This list was drawn up not by individual
experts, based on their personal opinion and
experience. In fact, only sites, which met the
33
tarptautiniu mastu pripaþintus ir Europos Komisijos aprobuotus BirdLife International parengtus kriterijus. Vëliau pastarøjø pagrindu buvo parengti nacionaliniai PAST atrankos kriterijai, kuriuos savo ásakymu patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministras (2001 m. sausio 9 d. ásakymas Nr. 22). Todël naujausiais tyrimø duomenimis parengtas sàraðas apima visas ðiuo metu þinomas
tarptautinës reikðmës paukðèiams svarbias teritorijas Lietuvoje. Jø apsauga turëtø bûti vienas ið prioritetiniø ðalies uþdaviniø.
Apie visas PST surinkta standartizuota
informacija. Ðiuo metu sukaupti duomenys
ne tik apie atskirø teritorijø paukðèius, bet ir
apie buveiniø bûklæ bei pasiskirstymà, þemës
naudojimà bei funkcinæ paskirtá, kylanèias
grësmes, teritorijø gamtosauginá statusà. Be
to, parengtos svarbiausios rekomendacijos,
kaip gerinti atskirø teritorijø apsaugà. Visa
ði informacija panaudota rengiant oficialià
NATURA 2000 standartinæ duomenø bazæ,
kuri bus pateikiama Europos Komisijai (EK).
Surinkti duomenys leis ávairioms institucijoms, atsakingoms uþ teritorijø prieþiûrà, ar nevalstybiniam sektoriui planuoti ir
vykdyti stebësenos programas, o iðkilus bûtinybei, priimti tinkamus sprendimus. Tai labai svarbu planuojant bei ágyvendinant ávairias teritorijø bei jose aptinkamø paukðèiø ar
jø buveiniø apsaugos programas. Taip pat
svarbu, kad surinkta informacija galëtø naudotis teritorinio planavimo specialistai, savivaldos ir vietos gamtosauginës institucijos,
mokslininkai. Tik tinkamai reglamentavus
PST apsaugos bei palankaus ûkininkavimo
jose nuostatas ir integravus jas á ávairias ekonomikos – ypaè þemës ir miðkø ûkio, þuvininkystës, turizmo ir urbanistinës plëtros –
programas, galima tikëtis sëkmingø ir ilgalaikiø paukðèiø apsaugos rezultatø.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
34
internationally accepted and approved by the
European Commission BirdLife International
criteria, were selected. Later on, national selection criteria for SPAs were prepared also
on the basis of BirdLife International criteria,
and were enforced by the order of the Minister of Environment (order No. 22 of 9 January 2001). Thus, the IBA list, based on the most
recent scientific data, includes all known areas of international importance for birds in Lithuania. Their protection should be one of the
country’s priorities.
Standardised information has been collected on all the IBAs. This information includes not only data on birds at different sites,
but also information on status and distribution of habitats, land use and functional designation, potential threats and the conservation status of the sites. In addition, recommendations for the improvement of protection of
certain sites have been prepared. All this information was used to prepare the NATURA
2000 Standard Data Forms, which will be submitted to the European Commission (EC).
The collected data will allow different institutions, responsible for the site management,
or the non-governmental sector to plan and
implement monitoring programs, and, if need
arises, to make optimal decisions for their conservation. This is very important for planning
and implementation of conservation programmes for sites and birds or their habitats within
the sites. It is also important to ensure that
this information is accessible to spatial planners, municipalities, local nature protection organisations and scientists. Only the adoption
of appropriate regulations for IBA protection
and their appropriate management, and their
incorporation into economic development programmes, in particular those of agriculture,
forestry, fisheries, tourism and urban development, may ensure successful and long-lasting
results of bird protection.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
2. METODIKA
METHODS
2.1. Bendrieji paukðèiams svarbiø
teritorijø atrankos principai
2.1. Common principles of the selection
of IBAs
Leidinyje apraðytos tik tarptautinës reikðmës paukðèiams svarbios teritorijos (PST), kurios turëtø bûti átrauktos á nacionaliná PAST ir
NATURA 2000 tinklà. Visos jos atrinktos ágyvendinant Paukðèiø direktyvos reikalavimus,
todël pirmiausiai skirtos ES nykstanèiø rûðiø
apsaugai. Skirtingai nuo dabartiniø ðalies saugomø teritorijø, kuriø svarbiausias tikslas yra
uþtikrinti rûðiø ávairovës palaikymà, PAST iðskiriamos konkreèiai (-oms) paukðèiø rûðiai
(-ims) iðsaugoti (toliau – tikslinë rûðis). Ðiuo
atveju konkreèiø ES nykstanèiø paukðèiø apsauga yra prioritetinis kiekvienai PAST keliamas uþdavinys. Tø paèiø principø laikosi ir
Europos PST programa, prioritetinëmis pasirinkusi Paukðèiø direktyvos I priedo nykstanèias bei reguliariai migruojanèias rûðis. Tik nacionalinës svarbos rûðiø apsaugos poreikiams
(Lietuvos raudonoji knyga, ypaè saugomø rûðiø sàraðas) nebuvo skiriama ëmesio, atrenkant
potencialias paukðèiams svarbias teritorijas.
Nemaþai atvejø nacionaliniai ir tarptautiniai
prioritetai sutapo, kai saugomos teritorijos iðskirtos rûðims, átrauktoms á ES Paukðèiø direktyvos I priedà ir ðalies Raudonosios knygos sàraðus. Dalis teritorijø atitinka ir Ramsaro konvencijos 2-àjá, 4-àjá, 5-àjá bei 6-àjá kriterijus, taèiau ðie principai perkelti ir á ES
Paukðèiø direktyvà, todël mes akcentuojame
tik jos reikalavimus (þr. 2.2 skyriø).
The Important Bird Areas that meet the
requirements of Special Protected Areas
(SPAs) as described in the EC Birds Directive and should be included into the NATURA
2000 network are described in this publication. SPAs are aimed at the protection of
threatened and regular migratory birds at the
EU level. In contrast to national protected areas, which are primarily aimed at the maintenance of species diversity, SPAs are established for the protection of individual species.
IBAs of European Union follow the same principle in that they are identified for target species listed in Annex I of the Birds Directive
and other regular migratory species (hereafter – “qualifying species”). In this case, the
maintenance of a population of a qualifying
species is a priority task of each IBA. Conservation requirements of bird species of national
importance (Lithuanian Red Data Book, List
of especially protected species) were not taken
into consideration during the selection of
theIBAs. In some cases national and international priorities coincided, i.e. sites were selected for species included into both Annex I
of the EU Birds Directive and the national Red
Data Book. Some of the territories also meet
the criteria 4, 5 and 6 of the Ramsar Convention. However, these same principles are also
included in the EU Birds Directive, therefore
35
Nors kiekviena PST yra iðskirta konkretaus paukðèio apsaugai, kai kurios teritorijos (ypaè didesnio ploto ir pasiþyminèios buveiniø ávairove) yra svarbios keletui ar net
keliolikai rûðiø. Ðiuo atveju rûðiø skaièius gali bûti vertinamas kaip konkreèios teritorijos
gamtosauginës vertës rodiklis. Iðskirtine svarba pasiþymi ir globaliai nykstanèiø paukðèiø apsaugai svarbios vietos.
Visos teritorijos atrinktos remiantis tiktai
pripaþintais ir moksliðkai pagrástais duomenimis. Istorinë, t. y. senesnë nei PST atrankos
programos laikotarpio (1995–2003 m.), informacija buvo naudojama tik planuojant lauko
darbus. Ðiais duomenimis nesiremta, iðskiriant
potencialias teritorijas. Sudarant galutiná jø sàraðà, naudotasi tik paskutiniø 3–5 metø informacija, todël á já nepateko dalis teritorijø, esanèiø ankstesnëse PST suvestinëse (Raudonikis,
Kurlavièius, Matiukas, 2000; Raudonikis,
Kurlavièius, 2000) (þr. 3.12 skyriø). Be to, ðiuo
metu skiriasi ir prioritetiniø rûðiø sàraðas. Dabartinës teritorijos atrinktos tik ES Paukðèiø
direktyvos I priedo paukðèiø rûðims. Kai kuriomis per ankstesnæ inventorizacijà pasirinktomis rûðimis (pilkoji ir rudagalvë antys, paprastasis griciukas, paprastasis kiras ir kt.) ðiuo
metu nebuvo domëtasi.
Kaip jau minëjome, tyrimai vykdyti pirmiausia remiantis istoriniais duomenimis. Be
to, per lauko darbus buvo tikslinama turima
naujausia informacija apie atskirø rûðiø paplitimà, teritoriná pasiskirstymà atskirose vietovëse bei gausà jose, taèiau nemaþai potencialiø teritorijø buvo atrinkta remiantis buveiniø ypatumais, pirmiausiai atsiþvelgiant á
jø plotà bei natûralumà. Atrinktose optimaliausiose vietovëse vykdyti specialûs tyrimai,
daugiausia dëmesio skiriant ið anksto numatytoms rûðims. Ðiuo atveju buvo surinkta iðsami medþiaga apie atskirø paukðèiø („tiksliniø“ rûðiø) vietinæ gausà, nors detali ornitofaunistinë situacija jose nëra visiðkai aiðki.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
36
we stress only the requirements of the latter
(see Chapter 2.2).
Although each IBA is selected for the
protection of a concrete species of birds,
some sites (particularly the larger ones with
more diverse habitats) are important for several or even a dozen species. In this case, the
number of species may be considered an indicator of the conservational importance of
a site. Sites selected for the protection of globally threatened species are also of an exceptional conservational value.
Selection of all the sites was based on
officially approved and scientifically sound
data. Historical data, i.e. data collected before the IBA/SPA designation program
(1995–2003), were used only for planning
field investigations. These data were not used
for selecting potential IBAs. For the final
short-listing of sites, only data collected during the last 3–5 years were used. Therefore
some sites, present in the earlier IBA inventories (Raudonikis, Kurlavièius, Matiukas,
2000, Raudonikis, Kurlavièius, 2000), do not
appear in this list (see Chapter 3.12). Besides,
some species, which were selected as priority during previous inventories, but are not
included into the Annex I, have not been
taken into consideration during the preparation of the final IBA list (Gadwall, Pochard,
Black-tailed Godwit, Common Gull, etc.).
As mentioned earlier, investigations performed were based primarily on the historical data. In addition, the most recent information available on the distribution, territorial localisation and abundance of separate
species in certain areas was updated during
fieldwork. However, many potential sites
were selected according to habitat peculiarities, primarily taking into consideration their
area and naturalness. Such sites were subject to special investigations, targeted at certain species of birds. In this case, detailed
Atskirais atvejais gauti vertingi duomenys ið
vietiniø ornitologø, ið anksto neplanuojant
lauko darbø ðiose teritorijose. Ðis faktas leidþia manyti, kad ateityje gali bûti surasta naujø, atskiroms paukðèiø rûðims svarbiø vietø.
Labiausiai tikëtina gauti papildomø duomenø apie sunkiai aptinkamas – maþàjá baublá
(Ixobrychus minutus), juodakrûtá bëgikà (Calidris alpina schinzii), gaidukà (Philomachus
pugnax), stulgá (Gallinago media), didájá apuokà (Bubo bubo), uralinæ ir þvirblinæ pelëdas
(Strix uralensis, Glaucidium passerinum), mëlyngurklæ (Luscinia svecica) – bei siaurai specializuotas rûðis – rudæ (Aythya nyroca), maþàjà ir baltaskruostæ þuvëdras (Sterna albifrons, Chlidonias hybridus), þalvarná (Coracias garrulus), meldinæ nendrinukæ (Acrocephalus paludicola). Daþnai net palyginti negausios jø populiacijos gali bûti svarbios ðalies
mastu. Tuo atveju PST sàraðas bus papildomas naujomis teritorijomis.
Atrinktø teritorijø buveiniø bûklës pokyèiai, ûkiniai interesai bei þemës nuosavybës
ypatumai nebuvo akcentuojami. Esminës átakos neturëjo ir dabartinis apsaugos statusas,
nors saugomose teritorijose tyrimai buvo atliekami pirmiausia. Á minëtas savybes atsiþvelgta tik tikslinant PST ribas (þr. 2.5 skyriø). Nepalankios rûðiø apsaugai tendencijos
turëtø bûti sprendþiamos ágyvendinant teritorijoms parengtus gamtotvarkos planus.
information on the local population of qualifying species was collected, although a complete bird fauna situation in the area remained
unclear. In some cases, valuable information
was received from local ornithologists, even
though no dedicated fieldwork was planned
in those areas. This suggests, that new sites,
important for certain species of birds, may
be discovered in the future. It is most likely
that additional information will be collected
for species that are difficult to find and study
(Little Bittern, Dunlin, Ruff, Eagle Owl, Ural
Owl, Pygmy Owl, Bluethroat), and species
of narrow specialisation (Ferruginous Duck,
Little Tern, Whiskered Tern, Roller, Aquatic
Warbler). In this case, the IBA list will be
amended with the new sites.
Changes in habitat state, economic interests and land ownership peculiarities of the
selected sites were not taken into account.
The current protection status of a site also
did not have a substantial influence, although
investigations were first of all carried out in
protected areas. The aforementioned characteristics were only considered during the delimitation of IBAs.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
37
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
38
2.2. Duomenys apie paukðèius ir
teritorijø atrankos kriterijai
2.2. Data on birds and site selection
criteria
2.2.1. Duomenys apie paukðèius
2.2.1. Data on birds
Iki 2003 metø Lietuvoje uþregistruota
100 paukðèiø rûðiø, átrauktø á Paukðèiø direktyvos I priedà. Atsiþvelgiant á tai, kad dar
3 rûðys bus átrauktos á minëtà priedà naujoms
ðalims stojant á ES – sibirinë gaga (Polysticta stelleri), juodakrûtis bëgikas (Calidris alpina schinzii) ir maþasis kiras (Larus minutus), ðis sàraðas iðauga iki 103. Ið jø 70 aptinkamos daugiau ar maþiau reguliariai (II
priedas). Tuo tarpu likusios 33 rûðys ðalyje
fiksuojamos retai (daþnai þinomos vos kelios registracijos per paskutinius 30 metø),
todël Lietuvoje nëra vietø, reikðmingø rûðies
apsaugos poþiûriu (III priedas). Ið minëtø 70
rûðiø 10 aptinkamos tik traukianèios arba þiemà – rudakaklis naras (Gavia stellata), baltasis garnys (Egretta alba), maþoji gulbë (Cygnus bewickii), maþoji þàsis (Anser erythropus), baltaskruostë berniklë (Branta leucopsis), maþasis danèiasnapis (Mergus albellus),
sibirinë gaga, kilnusis erelis (Aquila chrysaetus), laplandinis griciukas (Limosa lapponica), plëðrioji þuvëdra (Sterna caspia). Todël gamtosaugos poþiûriu svarbios yra tik ðiø
rûðiø sankaupos per migracijas.
Ið 60 perinèiø rûðiø septynios suformuoja tarptautinës svarbos sankaupas traukdamos
ar þiemà – juodakalis naras (Gavia arctica),
gulbë giesmininkë (Cygnus cygnus), jûrinis
erelis (Haliaetus albicilla), gervë (Grus
grus), maþasis kiras, maþoji þuvëdra (Sterna
albifrons), juodoji þuvëdra (Chlidonias niger). Taigi ðalyje aptinkamos reikðmingos
Up to 2003, 100 species of birds out of
those that are listed in Annex I of the Birds
Directive, have been recorded in Lithuania.
Considering that three new species – Steller’s
Eider (Polysticta stelleri), Dunlin (Calidris alpina schinzii) and Little Gull (Larus minutus)
will be added to this annex during the accession of the new countries, this list will grow
to 103 species. Seventy of these species occur in Lithuania more or less regularly (Annex 2). The remaining 33 species occur rarely
in Lithuania – often only a few sightings during the last 30 years are known, which makes
it impossible to select sites for the conservation of these species (Annex 3). Of the aforementioned 70 species ten are encountered
during migration or in winter only – Redthroated Diver (Gavia stellata), Great Egret
(Egretta alba), Bewick’s Swan (Cygnus bewickii), Lesser White-fronted Goose (Anser
erythropus), Barnacle Goose (Branta leucopsis), Smew (Mergus albellus), Steller’s Eider,
Golden Eagle (Aquila chrysaetus), Bar-tailed
Godwit (Limosa lapponica), Caspian Tern
(Sterna caspia). Thus, only migrating populations of these species are considered for site
conservation measures in the country. Out of
the 60 breeding bird species, seven species
also form migrating or wintering congregations of international importance – Blackthroated Diver (Gavia arctica), Whooper Swan
(Cygnus cygnus), White-tailed Eagle (Haliaetus albicilla), Crane (Grus grus), Little
tiek perinèios, tiek migruojanèios jø populiacijos. Tuo tarpu ið likusiø 53 rûðiø dviejø
perëjimo faktai nepatvirtinti paskutiniø deðimties metø laikotarpiu – gyvatëdis (Circaetus gallicus), didysis erelis rëksnys (Aquila
clanga). Dar keturios perinèios rûðys yra
ypaè retos – kasmet aptinkamos tik pavienës
poros: raguotasis kragas (Podiceps auritus),
rudasis peslys (Milvus milvus) – arba veisimosi faktai uþregistruoti tik kelis kartus per
paskutinius deðimt metø: javinë lingë (Circus cyaneus) bei sakalas keleivis (Falco peregrinus). Taigi tik 54 paukðèiø rûðiø, átrauktø á Paukðèiø direktyvos I priedà, ðalies perinèios populiacijos buvo fiksuojamos, atrenkant paukðèiams svarbias teritorijas. Be to,
remiantis Paukðèiø direktyvos 4.2 straipsnio
reikalavimais, PST iðskirtos svarbiausiose
migruojanèiø paukðèiø, neátrauktø á direktyvos I priedà, sankaupø vietose. Daugeliu atvejø tai vandens paukðèiø poilsio, maitinimosi bei þiemojimo vietos. Dviem atvejais –
Kurðiø nerijos NP (Kla-b1) ir Nemuno deltos RP (Slu-b1) – teritorijos iðskirtos kaip
svarbios migruojanèiø plëðriøjø bei þvirbliniø paukðèiø masinio praskridimo vietos (þr.
3.5.2 skyrelá).
Atrenkant potencialias paukðèiø apsaugai svarbias teritorijas (kaip buvo minëta 2.1
skyriuje), naudoti 1995–2003 metais surinkti
duomenys apie paukðèiø paplitimà ir gausà
ðalyje bei atskirose vietovëse, taèiau galutinis sàraðas parengtas tik 2000–2003 metais
atliktø lauko darbø pagrindu. Senesnio laikotarpio duomenys naudoti tik palyginti su
paskutiniø metø surinkta medþiaga bei aptarti paukðèiø gausos ir paplitimo pokyèius.
Jie neanalizuoti, jeigu atliekant naujausius tyrimus neaptiktos svarbios nykstanèiø paukðèiø populiacijos konkreèioje teritorijoje. Tokia situacija susiklostë prie specifiniø buveiniø prisiriðusiø paukðèiø atveju – stulgio (Gallinago media), maþosios þuvëdros (Sterna
Gull, Little Tern (Sterna albifrons), Black Tern
(Chlidonias niger). Thus, both breeding and
migrating populations of these species regularly occur in Lithuania, and are of conservation concern. Out of the remaining 53 species, breeding has not been confirmed during
the last ten years for two species – Short-toed
Eagle (Circaetus gallicus) and Spotted Eagle
(Aquila clanga). Another four species are extremely rare – only single pairs are recorded
each year (Horned Grebe (Podiceps auritus)
and Red Kite (Milvus milvus)) or breeding has
been confirmed only a few times during the
last ten years (Hen Harrier (Circus cyaneus)
and Peregrine Falcon (Falco peregrinus)).
Therefore, breeding populations of only 54
species of birds, listed in Annex I of the Birds
Directive, were taken into consideration during the selection of IBAs. Furthermore, in
accordance with Article 4.2 of the Birds Directive, IBAs were selected for migratory species of birds not included in Annex I of the
Birds Directive. In most cases these are resting, foraging and wintering sites of waterfowl.
Two sites – Kurðiø Nerija National Park (Klab1) and Nemunas Delta Regional Park (Slub1) were selected as important migration
bottleneck sites for birds of prey and passerines (see Chapter 3.5.2)
Selection of important bird areas (as
mentioned in Chapter 2.1) was based on local and national bird distribution and abundance data collected during 1995–2003.
However, the final list was established based
on the data collected during the fieldwork
performed in 2000–2003 only. Older data were
used only for comparison with the newly collected data or for evaluation of temporal
changes in abundance and distribution of
birds. They were not analysed if important
populations of qualifying species were not
recorded in a given area during the recent
fieldwork. Such a situation is characteristic
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
39
albifrons), juodosios þuvëdros (Chlidonias
niger). Pasikeitus aplinkos sàlygoms jø buvusiose perimvietëse, ðios rûðys kai kuriose
teritorijose iðnyko per paskutinius 3–5 metus. Dël ðios prieþasties ankstesnës PST neátrauktos á naujausius sàraðus. Panaði situacija
susidarë ir keliø pelëdø rûðiø atveju. Vienais –
paskutinës inventorizacijos – metais keliose
vietose aptiktos palyginti gausios perinèiø baliniø pelëdø (Asio flammeus) popiuliacijos,
taèiau tiek ankstesniø, tiek vëlesniø metø tyrimai ðiose teritorijose parodë, kad pastaroji
rûðis jose nebeaptinkama arba nëra gausi.
Taigi fiksuotos tik tos vietos, kur balinë pelëda peri kasmet, ávertinant áprastus gausos
svyravimus. Þymûs kasmetiniai svyravimai
nulëmë ir uralinei pelëdai (Strix uralensis)
svarbiø teritorijø atrankos ypatumus. Ðiuo atveju atsiþvelgta tik á daugiau ar maþiau reguliariai atskirose vietose perinèias populiacijas.
Á ávairiais metais registruotas gausias vandens paukðèiø sankaupas taip pat nebuvo
atsiþvelgta, jeigu vëliau fiksuotas þymus jø
sumaþëjimas. Tai daþniausiai susijæ su netipiðkomis ar labai pasikeitusiomis aplinkos sàlygomis (ðaltos þiemos, ypaè dideli pavasariniai potvyniai, naujas ûkinis reþimas ir
pan.). Ypaè ðaltomis þiemomis pajûryje buvo
fiksuojamas klykuoliø (Bucephala clangula) bei didþiøjø danèiasnapiø (Mergus merganser) skaièiaus padidëjimas. Per stiprius
pavasarinius potvynius daugelyje ðalies vietø registruojamos migruojanèiø þàsø sankaupos. Taèiau tokios sàlygos pasikartoja vidutiniðkai kartà per 10 metø, todël á jas, sudarant naujus PST sàraðus, neatsiþvelgta.
Neiðskirtos ir keliø plaèiai ðalyje paplitusiø perinèiø rûðiø, kuriø ðalies populiacijos yra gana gausios – baltojo gandro (Ciconia ciconia), raibosios devynbalsës (Sylvia
nisoria), maþosios musinukës (Ficedula parva) – PST. Ðiuo metu pritrûko duomenø apie
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
40
of species dependent on a specific habitat,
such as Great Snipe (Gallinago media), Little
Tern (Sterna albifrons) or Black Tern (Chlidonias niger). In some sites these species
have disappeared during the last 3–5 years
as a result of changes in environmental conditions in their former breeding grounds.
Therefore, some previously identified IBAs
are not included into the new list. Similar
situation occurred with several owl species.
Abundant breeding populations of Shorteared Owl (Asio flammeus) were recorded
in several places during one year of the last
inventory. However, both older data and the
most recent fieldwork indicated that the species does not occur there any longer. Thus,
only areas where Short-eared Owl is known
to breed annually were considered, taking
into account inter-annual fluctuations in
abundance. Significant inter-annual fluctuations in abundance also determined the site
selection process for Ural Owl (Strix uralensis). In this case, only populations breeding more or less regularly at a certain site
were considered. Large congregations of
waterfowl, recorded in some years, were also
ignored if a marked drop in population levels was recorded in subsequent years. This
is usually related to atypical or strongly altered conditions in the site (cold winters,
extremely high spring floods, new farming
practices, etc.). A marked increase in wintering populations of Goldeneyes (Bucephala
clangula) and Goosanders (Mergus merganser) is observed in the coastal area in very
cold winters. Congregations of migrating
geese may be observed in many sites in the
country during high spring floods. However,
such conditions mostly occur once in ten
years on the average, therefore they were
ignored during the final selection of IBAs.
IBAs were also not selected for several
widespread species that have sufficiently
jø gausà bei pasiskirstymà konkreèiose teritorijose. Ateityje turëtø bûti planuojami ðiø
rûðiø tyrimai visos ðalies mastu. Labai tikëtina, kad jø gana gausios populiacijos peri
dabartinëse PST, todël iðskirti naujas teritorijas nebûtina. Mûsø nuomone, nepakankama informacija ir apie kitø plaèiai paplitusiø
rûðiø pasiskirstymà bei gausà atskirose Lietuvos vietose. Ðiai kategorijai priskirtumëme jerubæ (Bonasia bonasia), grieþlæ (Crex
crex), lëlá (Caprimulgus europaeus), juodàjà meletà (Dryocopus martius), lygutæ (Lullula arborea), paprastàjà medðarkæ (Lanius
collurio). Reikalingi ir sunkiai aptinkamø rûðiø – maþojo baublio, rudës, gaiduko, stulgio, juodakrûèio bëgiko, didþiojo apuoko,
mëlyngurklës, meldinës nendrinukës – papildomi tyrimai.
Siekiant pateikti kiek ámanoma patikimesnæ informacijà apie atskirø rûðiø bûklæ
konkreèiose teritorijose (iðvengiant „blogø“
ir „gerø“ metø bei tyrimø trûkumo paklaidø), toliau nurodoma minimali vietiniø populiacijø gausa. Pastarieji rodikliai remiasi
realiais, paskutiniais metais surinktais duomenimis, todël gali bûti taikomi vykdant PST
atrankà. Maksimalus vietiniø populiacijø
dydis, paremtas ekspertø ávertinimu, leidinyje neanalizuojamas. Ðiuo atveju svarbiausia uþtikrinti, kad konkreti teritorija atitinka
minimalius PST reikalavimus, neabejojant
pateikiamø duomenø pagrástumu bei iðvengiant atskirais metais pasitaikanèiø ypatumø.
numerous populations in Lithuania, including species like White Stork (Ciconia
ciconia), Barred Warbler (Sylvia nisoria) and
Red-breasted Flycatcher (Ficedula parva). In
this case, data on the abundance and distribution of these species in specific territories
were lacking. Countrywide research to establish the population status of these species
should be conducted in the future. It is very
likely that a good proportion of the national
population of these species breed on current
IBAs, therefore the selection of new sites may
not be necessary. In our opinion, data on the
distribution and abundance of other widespread species in certain locations of
Lithuania are also insufficient. This category
includes Hazel Grouse (Bonasia bonasia),
Corncrake (Crex crex), Nightjar (Caprimulgus
europaeus), Black Woodpecker (Dryocopus
martius), Woodlark (Lullula arborea) and Redbacked Shrike (Lanius collurio). Additional research is also needed for species that are difficult to locate and study, such as Little Bittern,
Ferruginous Duck, Ruff, Great Snipe, Dunlin,
Eagle Owl, Bluethroat, Aquatic Warbler and
others.
In order to provide information on the
status of separate species in selected sites as
accurately as possible (avoiding “good” and
“bad” years and errors arising from the lack
of research), we provide only the minimum
estimated sizes of local populations. These
are based on real data collected during recent years, therefore they may be used for
the selection of IBAs. In this case, it is most
important to ensure that a site meets the minimum IBA requirements, thus avoiding doubts
related to the reliability of data and fluctuations occurring in some years.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
41
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
42
2.2.2. Tarptautiniai ir nacionaliniai
teritorijø atrankos kriterijai
2.2.2. International and national site
selection criteria
Ðiame skyriuje pateikti PST skyrimo kriterijai remiasi tik tarptautiniais paukðèiø apsaugos poreikiais bei kvalifikaciniais BirdLife International parengtais reikalavimais
(Heath, Evans, 2000), kurie buvo pritaikyti
Lietuvos sàlygoms. Kaip jau minëjome, tokio statuso teritorijos atitinka Paukðèiø direktyvos reikalavimus, todël joms gali bûti
suteikiamas paukðèiø apsaugai svarbiø teritorijø statusas. Kadangi ES nëra parengusi
standartiniø ar unifikuotø kriterijø, ðalys narës (tarp jø ir kandidatës) turi savarankiðkai
numatyti principus, kuriais remiantis iðskiriamos PAST. Dabartinë ES patirtis parodë,
kad optimaliausi yra tarptautinës paukðèiø
apsaugos organizacijos BirdLife International parengti kriterijai, tenkinantys nykstanèiø rûðiø apsaugos poreikius, kaip to reikalauja Paukðèiø direktyva. Atsiþvelgiant á tai,
kad Lietuva artimiausiu metu turëtø tapti ES
nare, rengiant nacionalinius PST atrankos
standartus, pasirinkti tik C kategorijos kriterijai, taikomi Europos Sàjungos svarbos teritorijø atrankai. Jie buvo unifikuoti, atsiþvelgiant á nacionalinius ypatumus, ir pateikti 1
lentelëje.
The IBA selection criteria, presented in this
chapter, are based entirely upon international
standards and qualifying requirements developed by BirdLife International (Heath & Evans,
2000) that have been adapted to Lithuanian
conditions. As mentioned previously, such sites
meet the requirements of the Birds Directive,
therefore they should be used for the selection
and designation of Special Protection Areas.
As there are no standard and uniform criteria
for the selection of SPAs, member states and
accession countries have discretion in which
criteria for the designation of the important areas for birds they choose. Experience in several EU member states has shown that the criteria elaborated by BirdLife International is the
most sound, since they meet the needs of threatened and other migratory bird species as required by the Directive. Since Lithuania will
become a EU member state in the near future,
only the IBA criteria of the “C” category, selecting sites of European Union importance,
were used for elaborating the national IBA selection standards. They were standardised and
adapted to Lithuanian conditions, and are presented in Table 1.
1 lentelë. Tarptautiniø PST ir nacionaliniø PAST
atrankos kriterijø palyginimas
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Table 1. A comparison of IBA and national site
selection criteria
BirdLife International parengti PAST kriterijai
IBA criteria prepared by BirdLife International
Nacionaliniai PAST atrankos kriterijai
National site selection criteria used in
Lithuania
C1 Globaliu mastu saugomoms rûðims
LT-1.1 Globaliu mastu saugomoms
svarbios vietos
rûðims svarbios vietos
Teritorijos, kuriose reguliariai aptinkamas
Visiškai atitinka BirdLife International
reikšmingas globaliai nykstan parengt !"#
(taikomas r
LT-1.1 Sites important for globally
arba kurios yra saugomos globaliu mastu).
threatened species
Identical to the C1 criterion.
C1 Species of global conservation concern
The site regularly holds significant numbers of
a globally threatened species, or other species
of global conservation concern.
C2 Rûðiø, kurioms iðkilusi grësmë iðnykti
LT-1.2 Migruojanèiø rûðiø
Europos S¹jungoje (ES), koncentravimosi
koncentravimosi vietos
Visiškai atitinka BirdLife International
vietos
Teritorija, kurioje reguliariai koncentruojasi ne parengt,- ma$!%&'(
apib"#
populiacijos ES nykstan!
LT-1.2 Concentrations of migrating
individ)"*
species
priedo r+#
Identical to the C2 and C3 criteria.
C2 Concentrations of sepcies threatened at
the European Union level
The site is known to regularly hold at least 1%
of a flyway or of the EU population of a
species considered to be threatened in the EU
(listed in Annex I of the EC Birds Directive).
C3 Rûðiø, kurioms negresia iðnykimas
Europos S¹jungoje (ES), koncentravimosi
vietos
Teritorija, kurioje reguliariai koncentruojasi ne
ma!%& paukš"")
ne.."*!"+#
C3 Migratory non-threatened species
The site is known to regularly hold at least 1%
of a flyway population of a migratory species
that are not considered to be threatened in the
EU (not listed in Annex I of the EC Birds
Directive).
43
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
BirdLife International parengti PAST kriterijai
IBA criteria prepared by BirdLife International
C4 Didelës migruojanèiø paukðèiø
sankaupos
Teritorija, kurioje reguliariai susitelkia ne
ma!,//// "
paukš//// vienos ar keli !#
C4 Large congregations of migrating birds
The site is known to regularly hold at least
20,000 migratory waterbirds and/or 10,000
pairs of migratory seabirds of one or more
species.
C5 Didelës sankaupos siaurø migruojanèiø
paukšèiø srautø vietose
Teritorijos, kuriose per pavasarin0
rudenin0& 1&
srautu praskrenda daugiau nei 5000 gandr
(Ciconiidae) arba daugiau nei 3000 pl
paukš)Accipitriformes ir Falconiformes) ar
gervi)Gruidae).
C5 Large congregations in ’bottleneck sites’
The site is a ’bottleneck’ where at least 5,000
storks (Ciconiidae) and/or at least 3,000
migratory raptors (Accipitriformes and
Falconiformes) and/or 3,000 cranes (Gruidae)
regularly pass on spring or autumn migration.
Nacionaliniai PAST atrankos kriterijai
National site selection criteria used in
Lithuania
LT-1.3 Didelës migruojanèiø
vandens paukšèiø sankaupos
Teritorija, kurioje reguliariai susitelkia
ne ma!,//// vandens paukš
LT-1.3 Large congregations of
migratory waterbirds
The site is known to regularly hold at
least 20,000 migratory waterbirds of
one or more species.
LT-1.4 Didelës sankaupos
migruojanèiø paukðèiø srautø
susiliejimo vietose
Teritorijos, kuriose per pavasario arba
rudens migracij1!"
ne ma!-///!
paukš)Accipitriformes ir
Falconiformes) ar gervi)Gruidae)
arba 500000 !
individ#
LT-1.4 Large congregations in
’bottleneck’ sites
The site is a ’bottleneck’ where at least
3,000 migratory raptors
(Accipitriformes and Falconiformes)
and/or 3,000 cranes (Gruidae) and/or
500,000 passerines regularly pass on
spring or autumn migration.
LT-1.5 Svarbios ES nykstanèiø
C6 Rûðys, kurioms Europos Sàjungoje
rûðiø perimvietës
gresia išnykimas
Teritorija yra viena iš 5 svarbiausi'( Teritorija yra viena iš penki
svarbiausiperimvie'(
nykstan!
nykstan!
Europos regione (taikomas tik Paukš
Lietuvoje.
direktyvos I priedo r+#
C6 Species threatened at the European Union LT-1.5 Important breeding sites of
level
species threatened at the European
The site is one of the five most important in the Union level
The site is one of the five most
European Region (one NUTS region) in
important breeding site in Lithuania.
question for a species or subspecies
considered threatened in the European Union
(listed in Annex I of the EC Birds Directive).
44
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
BirdLife International parengti PAST kriterijai
IBA criteria prepared by BirdLife International
C7 Kiti ornitologiniai kriterijai
Teritorijai suteikiamas PAST statusas
(.""+
specifiniais ornitologiniais kriterijais, bet
laikantis C1–C6 kriterijuose numatyt
princip#
C7 Other ornithological criteria
The site has been designated as an SPA or
selected as a candidate SPA based on
ornithological criteria (similar to but not
equal to C1–C6) in recognized use for
identifying SPAs.
Nëra atitinkamø tarptautiniø PST kriterijø
Not corresponding to a BirdLife IBA
criterion
Nacionaliniø PAST kriterijø detalizavimas
LT-1.1–LT-1.5 punktuose nurodyti reikalavimai beveik atitinka BirdLife International rekomenduojamus C1–C6 kriterijus.
Tik C2 ir C3 kriterijai apibendrinti viename
LT-1.2 punkte, o LT-1.4 reikalavimas papildytas migruojanèiø þvirbliniø paukðèiø kiekybiniais parametrais. Tuo tarpu LT-1.6
punkte nustatyti originalûs nacionaliniai kriterijai, kurie iki ðiol ðalyje netaikyti, taèiau
ateityje galëtø uþpildyti migruojanèiø vandens paukðèiø saukaupø apsaugos spragas.
Kriterijus LT-1.1. Globaliu mastu saugomoms rûðims svarbios vietos
Lietuvai aktualiø rûðiø sàraðas bei minimali
individø gausa pateikta 2 lentelëje. Á lentelæ
Nacionaliniai PAST atrankos kriterijai
National site selection criteria used in
Lithuania
Šis kriterijus taikomas tik dabartini
15 ES nari "
nenaudotas Lietuvoje.
This criterion is used exclusively in the
EU 15 member states and therefore
was not applied in Lithuania.
LT-1.6 Kitos migruojanèiø paukðèiø
apsaugai svarbios teritorijos
Teritorija, kurioje reguliariai
koncentruojasi svarbus skai
migruojan"!
individ#
LT-1.6 Other sites important for
migrating birds
The site is known to regularly support
a significant number of migrating
waterbirds.
Description of national IBA selection
criteria
Lithuanian national criteria LT-1.1 – LT1.5 are practically identical to the BirdLife International criteria C1–C6. Only the criteria C2
and C3 are incorporated into one criterion LT1.2, while the criterion LT-1.4 is based upon
the criterion C5 with the addition of a threshold value for migrating passerines. The criterion LT-1.6 is a specific national criterion that
has not been used in Lithuania yet, but may fill
in gaps in the protection of concentrations of
migratory waterbirds in the future.
Criterion LT-1.1 Sites important for
globally threatened species
Qualifying species for Lithuania and their
population threshold values are presented in
45
átrauktos rûðys, kuriø minimalius kriterijaus
reikalavimus atitinkanèios populiacijos gali
bûti aptinkamos ðalyje. Rûðiø sàraðas bei kiekybiniai reikalavimai parengti, remiantis paskutiniø deðimties metø lauko tyrimais bei
publikuotais duomenimis.
Kriterijus LT-1.2. Migruojanèiø rûðiø
koncentravimosi vietos
Jis nustato teritorijø, kuriose reguliariai
aptinkama ne maþiau kaip 1% Ðiaurës vakarø Europos migracinio kelio ar visos ES populiacijos migruojanèiø paukðèiø rûðiø individø, iðskyrimà. Ðis nacionalinis rodiklis jungia BirdLife International rekomenduojamus
(C2 ir C3) bei Ramsaro konvencijoje numatytus 4-tà, 5-tà ir 6-tà kriterijus. Jis remiasi
PD 4.1 ir 4.2 straipsniø reikalavimais.
Lietuvai aktualiø rûðiø sàraðas bei minimali individø gausa pateikta 3 lentelëje.
Kriterijus LT-1.3. Didelës migruojanèiø vandens paukðèiø sankaupos
Teritorija, kurioje reguliariai susitelkia ne
maþiau kaip 20000 migruojanèiø vandens
paukðèiø individø. Ðis kriterijus netaikomas
Baltijos jûros ir Kurðiø mariø teritorijoms.
Rûðiø, kuriø sankaupos ámamos domën, sàraðas pateikiamas 4 lentelëje.
Kriterijus LT-1.4. Didelës sankaupos
migruojanèiø paukðèiø srautø susiliejimo
vietose
Teritorijos, kuriose reguliariai per pavasario ar rudens migracijas koncentruotu srautu praskrenda daugiau nei 3000 plëðriøjø
paukðèiø (Accipitriformes ir Falconiformes)
ir/ar gerviø (Gruidae) bei 500000 þvirbliniø
paukðèiø (Passeriformes) individø. Þvirbliniø
paukðèiø kiekybinis kriterijus pasirinktas, atsiþvelgiant á Baltijos rytinës pakrantës svarbà
formuojantis ðios grupës paukðèiø Ðiaurës vakarø Europos regiono migraciniams srautams.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
46
Table 2. The table includes only those species,
whose populations regularly meet or exceed the
threshold values in Lithuania. The list of species and their population threshold values have
been prepared according to fieldwork data and
publications not more than ten years old.
Criterion LT-1.2. Concentrations of
migrating species
This criterion is used for the selection of
sites that are known to regularly support at
least 1% of the North-West European flyway
or of the EU population of migratory bird
species. This national criterion incorporates
the BirdLife International criteria C2 and C3
and the Ramsar Convention criteria 4, 5 and
6. It is based upon the requirements of Articles 4.1 and 4.2 of the EU Birds Directive.
Qualifying species for Lithuania and their
population threshold values are presented in
Table 3.
Criterion LT-1.3. Large congregations
of migratory waterbirds
The site is known to regularly hold
20,000 migratory waterbirds. This criterion
is not used for sites in the Baltic Sea and in
the Curonian Lagoon. The list of qualifying
species is presented in Table 4.
Criterion LT-1.4. Large congregations
in ’bottleneck’ sites
The site is a ‘bottleneck’ where at least
3,000 migratory raptors (Accipitriformes and
Falconiformes) and/or 3,000 cranes (Gruidae)
and/or 500,000 passerines regularly pass on
spring or autumn migration. The quantitative threshold value for migrating passerines
has been included because of the importance
of the eastern Baltic coast in the formation
of the North-Western European flyway of
this group of birds.
Kriterijus LT-1.5. Svarbios ES nykstanèiø rûðiø perimvietës
Teritorija yra viena ið 5 svarbiausiø konkreèios ES nykstanèios paukðèiø rûðies ar porûðio (átrauktø á Paukðèiø direktyvos I priedà) ðalyje perimvieèiø, kuriose reguliariai aptinkamos gausiausios perinèios populiacijos,
kartu taikant minimalios gausos slenksèio reikalavimus. Ðiuo atveju atsiþvelgta, kad Lietuva apima vienà atskirà ES regionà (pagal
ES administraciná skirstymà – NUTS). Minimalus slenkstis nustatytas remiantis visos
ðalies populiacijos gausa (Kurlavièius, Raudonikis, 2001). Aktualiø rûðiø sàraðas bei minimalus gausos slenkstis pateikti 5 lentelëje.
Jei nacionalinis PAST tinklas padengia nepakankamà ðalies populiacijos dalá, gali bûti
iðskiriama ir daugiau nei penkios ðios kategorijos teritorijos.
Kriterijus LT-1.6. Kitos migruojanèiø
paukðèiø apsaugai svarbios teritorijos
Teritorija, kurioje reguliariai koncentruojasi svarbus skaièius migruojanèiø vandens
paukðèiø individø. Lietuvai aktualiø rûðiø sàraðas bei minimali individø gausa pateikta 6
lentelëje. Ðiai kategorijai priskiriamos vietovës, kuriose reguliariai aptinkamos vandens
paukðèiø sankaupos, netenkinanèios minimaliø LT-1.2 kriterijaus reikalavimø. Ðio tipo teritorijas rekomenduojama iðskirti tik tuo atveju, jeigu LT-1.2 kriterijø atitinkanèiø vietø
skaièius ðalyje yra maþesnis nei penkios.
Lietuvoje ðis kriterijus kol kas netaikytas.
Criterion LT-1.5. Important breeding
sites of species threatened at the European
Union level
The site is one of the five most important
in Lithuania for a species or subspecies considered threatened in the European Union
(listed in Annex I of the EC Birds Directive).
These sites regularly support the most important populations (exceeding the population
threshold value) of a species in the country.
It was taken into consideration that Lithuania
constitutes a single European Region (NUTS
region). Population threshold values have
been set according to the national population
sizes of species in question (Kurlavièius,
Raudonikis, 2001). Qualifying species and
their population threshold values are presented in Table 5. If the national IBA network covers an insufficient part of the national population of a species, more than five
territories of this category may be designated.
Criterion LT-1.6. Other sites important for migrating birds
The site is known to regularly support a
significant number of migrating waterbirds.
Qualifying species for Lithuania and their
population threshold values are presented in
Table 6. This category includes sites of regular congregations of migrating waterbirds
that do not meet the threshold values of the
criterion LT-1.2. It is recommended to designate sites of this type only if there are less
than five territories meeting the requirements
of the criterion LT-1.2.
So far, this criterion has not been used in
Lithuania.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
47
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
2 lentelë. Minimalûs globaliai nykstanèiø
paukðèiø rûðiø populiacijø dydþiai, taikomi
iðskiriant ðios kategorijos PAST Lietuvoje
Table 2. Population thresholds (significant
population levels for IBA designation) of different
bird species of global conservation concern in
Lithuania
1
2
Rûðis
Species
Ma$ $1
Rud
Lotyniškas pavadinimas
Scientific name
Anser erythropus
Aythya nyroca
3
4
Sibirin
J
Polysticta stelleri
Haliaetus albicilla
5
Didysis erelis r
Aquila clanga
6
7
Grie
Stulgys
Crex crex
Gallinago media
8
Meldin
"
Acrocephalus paludicola
Nr.
Populiacijos gausa
Population number*
15 individindividuals
3 poros/pairs,
9 individai/individuals
30 individindividuals
3 poros/pairs,
9 individai/individuals
2 poros/pairs,
6 individai/individuals
30 patinmales
10 patinmales,
30 individindividuals
10 porpairs,
30 individindividuals
* – minimalus reguliariai aptinkamø individø skaièius/the minimum number of regularly registered birds
3 lentelë. Sankaupas sudaranèios rûðys ir PAST
iðskirti naudoti minimalûs jø populiacijø
kiekybiniai rodikliai (taikant LT-1.2 kriterijø).
Pateikiamos tik Lietuvai aktualios rûðys
1
2
3
4
5
6
7
8
9
Rûðis
Species
Rudakaklis naras
Juodakaklis naras
Ausuotasis kragas
Baltasis garnys
Juodasis gandras
Ma Gulb
Gulb
2
10
11
12
13
14
15
Baltakakt
Pilkoji $1
Baltaskruost
bernikl
Cypl
Pilkoji antis
Rudagalv
Nr.
48
Table 3. Population threshold values for
congregatory species for the national criterion
LT-1.2 (including species of Lithuanian interest
only)
Lotyniškas pavadinimas
Latin name
Gavia stellata
Gavia arctica
Podiceps cristatus
Egretta alba
Ciconia nigra
Cygnus columbianus
Cygnus olor
Cygnus cygnus
Anser fabalis fabalis
Anser fabalis rossicus
Anser albifrons
Anser anser
Branta leucopsis
Anas penelope
Anas strepera
Anas crecca
Populiacijos gausa
Population number*
750
1200
5000
120
200
170
2400
300
800
3000
6000
2000
1760
12500
300
4000
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
Rûðis
Species
Did$ Smailiauodeg
Dry
Šaukštasnap
Rudagalv
Kuoduotoji antis
Ledin
Nuod
Klykuol
Ma$"!
Didysis dan!
Laukys
Gerv
J
Dirvinis s
Gaidukas
Pemp
Islandinis b
Smiltinukas
Ma
Teminko b
Juodakr
38
39
40
41
42
43
44
45
46
47
48
49
50
51
52
Laplandinis griciukas
Paprastasis griciukas
Did$ Tamsusis tilvikas
Raudonkojis tulikas
4 Ma$
Paprastasis kiras
Balnotasis kiras
Pl
"
Upin
"
Ma "
Juodoji "
Laibasnapis nar
Alka
Nr.
Lotyniškas pavadinimas
Latin name
Anas platyrhynchos
Anas acuta
Anas querquedula
Anas clypeata
Aythya ferina
Aythya fuligula
Clangula hyemalis
Melanita fusca
Bucephala clangula
Mergus albellus
Mergus merganser
Fulica atra
Grus grus
Pluvialis squatarola
Pluvialis apricaria
Philomachus pugnax
Vanellus vanellus
Calidris canutus
Calidris alba
Calidris minuta
Calidris temminckii
Calidris alpina alpina
Calidris alpina schinzii
Limosa lapponica
Limosa limosa
Numenius arquata
Tringa erythropus
Tringa totanus
Tringa nebularia
Larus minutus
Larus canus
Larus marinus
Sterna caspia
Sterna hirundo
Sterna albifrons
Chlidonias niger
Uria aalge
Alca torda
Populiacijos gausa
Population number*
50000
12000
20000
400
3500
10000
50000
10000
3000
250
1800
15000
600
1700
10000
33000
70000
3500
1200
2100
3000
14000
200
1000
3500
3 500
720
1500
1800
680
16000
4800
50
6000
340
1700
450
100
* – minimalus reguliariai aptinkamø individø skaièius/the minimum number of regularly registered birds
49
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
4 lentelë. Sankaupas sudaranèiø vandens paukðèiø
rûðiø sàraðas, kuriuo remiantis taikomas LT-1.3
kriterijus. Pateikiamos tik Lietuvai aktualios rûðys
Nr.
1
2
Rûðis
Species
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Ma$
Tachybaptus
ruficollis
Ausuotasis kragas Podiceps cristatus
3
Table 4. The list of qualifying waterbird species
applying for the national criterion LT-1.3
(including species of Lithuanian interest only)
Nr.
Rûðis
Species
22 Rudagalv
Aythya ferina
23 Kuoduotoji
antis
24 4 Rudakaklis kragas Podiceps
griseigena
4 Raguotasis kragas Podiceps auritus
25 Klykuol
5 Juodakaklis kragas Podiceps nigricollis 26 Ma$
dan!
6 Baltasis garnys
Egretta alba
27 Vidutinis
dan!
7 Pilkasis garnys
Ardea cinerea
28 Didysis
dan!
8 Gulb
Cygnus olor
29 Nendrin
vištel
9 Ma Cygnus
30 Laukys
columbianus
10 Gulb
Cygnus cygnus
31 Gerv
11 2
Anser fabalis
32 J
Aythya fuligula
Aythya marila
Bucephala clangula
Mergus albellus
Mergus serrator
Mergus merganser
Gallinula
chloropus
Fulica atra
12 Baltakakt
13 Pilkoji $1
Anser albifrons
Anser anser
14 Baltaskruost
bernikl
15 Cypl
Branta leucopsis
Grus grus
Haematopus
ostralegus
33 Upinis kirlikas Charadrius dubius
34 J Charadrius
hiaticula
35 Dirvinis s
Pluvialis apricaria
Anas penelope
36 J
16 Pilkoji antis
Anas strepera
17 Rudagalv
Anas crecca
18 Did$ Anas platyrhynchos
19 Smailiauodeg
Anas acuta
antis
20 Dry
Anas querquedula
21 Šaukštasnap
Anas clypeata
50
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
37 Pemp
38 Islandinis
b
39 Smiltinukas
40 Ma$
b
41 Teminko
b
42 Juodakr
b
Pluvialis
squatarola
Vanellus vanellus
Calidris canutus
Calidris alba
Calidris minuta
Calidris
temminckii
Calidris alpina
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Nr.
Rûðis
Species
43 Gaidukas
44 Perk
45 Paprastasis
griciukas
46 Did$ 47 Tamsusis tilvikas
48 Raudonkojis
tulikas
49 4 50 Brastinis tilvikas
51 Tikutis
52 Krantinis tilvikas
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Philomachus
pugnax
Gallinago
gallinago
Limosa limosa
Numenius arquata
Tringa erythropus
Tringa totanus
Tringa nebularia
Tringa ochropus
Tringa glareola
Actitis hypoleucos
5 lentelë. Perinèios paukðèiø rûðys ir PAST
iðskirti naudoti minimalûs populiacijø kiekybiniai
rodikliai (taikant LT-1.5 kriterijø). Pateikiamos
tik Lietuvai aktualios rûðys
Nr.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
Rûðis
Species
Juodakaklis naras
Didysis baublys
Ma$
Juodasis gandras
Baltasis gandras
Gulb
Vapsva
"
Juodasis peslys
Nendrin
Pievin
Erelis r
4
Startsakalis
Jerub
Tetervinas
Kurtinys
Nr.
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Rûðis
Species
53 Ma$
Larus minutus
54 Rudgalvis kiras Larus ridibundus
55 Paprastasis
kiras
56 Silkinis kiras
57 Sidabrinis kiras
58 Balnotasis kiras
59 Pl
"
60 Upin
"
61 Ma "
62 Juodoji "
Larus canus
Larus fuscus
Larus argentatus
Larus marinus
Sterna caspia
Sterna hirundo
Sterna albifrons
Chlidonias niger
Table 5. Population threshold values for breeding
bird species for applying of the national criterion
LT-1.5 (including species of Lithuanian interest
only)
Lotyniškas pavadinimas
Scientific name
Gavia arctica
Botaurus stellaris
Ixobrychus minutus
Ciconia nigra
Ciconia ciconia
Cygnus cygnus
Pernis apivorus
Milvus migrans
Circus aeruginosus
Circus pygargus
Aquila pomarina
Pandion haliaetus
Falco columbarius
Bonasia bonasia
Tetrao tetrix
Tetrao urogalus
Populiacijos gausa
Population number*
3
5
3
5
125
3
4
3
20
3
7
3
3
100
20
4
51
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Nr.
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43
44
45
46
Rûðis
Species
Švyg$"
Plovin
Gerv
Avocet
Dirvinis s
Gaidukas
Tikutis
Upin
"
Ma "
Baltaskruost
"
Juodoji "
Didysis apuokas
2
!
"
Balin
!
"
Lutut
L
Tul$
4
Pilkoji meleta
Juodoji meleta
Vidutinis margasis genys
Baltanugaris genys
Tripirštis genys
Ligut
Dirvoninis kalviukas
M
Raiboji devynbals
Ma Paprastoji medšark
Sodin
Lotyniškas pavadinimas
Scientific name
Porzana porzana
Porzana parva
Grus grus
Recurvirostra avosetta
Pluvialis apricaria
Philomachus pugnax
Tringa glareola
Sterna hirundo
Sterna albifrons
Chlidonias hybridus
Chlidonias niger
Bubo bubo
Glaucidium paserinum
Asio flammeus
Aegolius funereus
Caprimulgus europaeus
Alcedo athis
Coracias garrulus
Picus canus
Dryocopus martius
Dendrocopos medius
Dendrocopos leucotos
Picoides tridactylus
Lulula arborea
Anthus campestris
Luscinia svecica
Sylvia nisoria
Ficedula parva
Lanius collurio
Emberiza hortulana
Populiacijos gausa
Population number*
8
3
9
3
3
3
3
20
3
3
20
3
3
3
3
40
8
3
3
30
7
7
3
150
6
3
20
150
200
3
* – minimalus reguliariai aptinkamø individø skaièius/the minimum number of regularly registered birds
52
6 lentelë. Sankaupas sudaranèios rûðys ir PAST
iðskirti naudoti minimalûs jø populiacijø
kiekybiniai rodikliai (taikant LT-1.6 kriterijø).
Pateikiamos tik Lietuvai aktualios rûðys
Nr.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
Rûðis
Species
Rudakaklis naras
Juodakaklis naras
Didysis baublys
Baltasis garnys
Juodasis gandras
Ma Gulb
Baltaskruost
bernikl
Ma$"!
Gerv
Dirvinis s
Gaidukas
Laplandinis griciukas
Pl
"
Juodoji "
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Table 6. Population threshold values for
congregatory species for the national criterion
LT-1.6 (including species of Lithuanian interest
only)
Lotyniškas pavadinimas
Scientific name
Gavia stellata
Gavia arctica
Botaurus stellaris
Egretta alba
Ciconia nigra
Cygnus columbianus
Cygnus cygnus
Branta leucopsis
Mergus albellus
Grus grus
Pluvialis apricaria
Philomachus pugnax
Limosa lapponica
Sterna caspia
Chlidonias niger
Populiacijos gausa
Population number*
75 individai/individuals
120 individindividuals
20 individindividuals
20 individindividuals
20 individindividuals
20 individindividuals
30 individindividuals
200 individindividuals
25 individai/individuals
60 individindividuals
1000 individindividuals
3300 individindividuals
350 individindividuals
15 individindividuals
170 individindividuals
* – minimalus reguliariai aptinkamø individø skaièius/the minimum number of regularly registered birds
53
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
54
2.3. Teritorijø atranka
2.3. Selection of sites
Visos PST atrinktos remiantis kiekybiniais
kriterijais, t. y. atskirø paukðèiø rûðiø vietos
populiacijø gausa (þr. 2.2.1 skyriø). Svarbiausias reikalavimas – teritorijoje turi bûti reguliariai aptinkama ne maþiau konkreèios rûðies paukðèiø nei nurodyta pasirinktuose kriterijuose. Ið sudaryto tokiø teritorijø sàraðo buvo atrenkamos svarbiausios vietos, kurioms
ir suteiktas PST statusas. Per atrankà ávairûs
principai taikyti perinèiø paukðèiø bei migrantø sankaupø apsaugai svarbioms teritorijoms.
PST statusas suteiktas visoms paukðèiø
sankaupø vietoms, kuriose reguliariai:
n susitelkia ne maþiau nei 1% Ðiaurës vakarø Europos migracinio kelio ar Europos Sàjungos populiacijos migruojanèiø atskirø
vandens ir pelkiø paukðèiø rûðiø individø;
n aptinkama ne maþiau kaip 20000 vienos ar keliø migruojanèiø vandens paukðèiø
rûðiø individø. Ðis kriterijus netaikytas jûrinëms teritorijoms, áskaitant ir Kurðiø marias;
n per pavasario ar rudens migracijas praskrenda ne maþiau kaip 3000 plëðriøjø paukðèiø ar gerviø. Ðis kriterijus galioja tik migraciniø srautø susiliejimo vietose (Kurðiø nerija, Nemuno delta) ir netaikomas traukimo
plaèiu frontu atvejais. Þvirbliniø paukðèiø
atveju ðis kriterijus kol kas netaikytas;
n aptinkamas svarbus neperinèiø globaliai nykstanèiø paukðèiø rûðiø skaièius. Pastarasis principas kol kas taikytas tik sibirinei
gagai (Polysticta stelleri) bei jûriniam ereliui
(Haliaetus albicilla).
Nacionaliniu mastu svarbioms vandens
paukðèiø sankaupoms PST statusas kol kas
All IBAs were selected according to
quantitative criteria, which is described in
chapter 2.2.1. Quantitative thresholds given
under the respective criteria should be met
by the local populations of qualifying bird
species for candidate IBAs. The most important sites, later assigned the status of IBAs,
were selected from the list of sites meeting
or exceeding the quantitative thresholds.
During the site selection process, different
principles were applied for sites important
for the protection of breeding birds and concentrations of migrating birds.
The IBA status was assigned to areas of
concentrations of migrating birds, where the
following criteria were regularly fulfilled:
n Concentrations of no less than 1% of
individuals of the North-West European flyway or the migrating EU population of certain wetland bird species;
n Regular occurrence of no less than
20,000 individuals of one or several migrating waterfowl species. This criterion was not
applied to marine territories, including the
Curonian Lagoon;
n Regular occurrence of no less than 3,000
birds of prey or cranes pass during spring or
autumn migrations. This criterion was used
only for migration bottleneck sites (Curonian
Spit, Nemunas River delta) and was not used
in cases of wide migration flows;
n Regular occurance of important numbers of non-breeding globally threatened species. So far, this criterion was used for Steller’s
Eider (Polysticta stelleri) and White-tailed
Eagle (Haliaetus albicilla) only.
nesuteiktas. Ateityje ðioms teritorijoms gali
bûti suteiktas PAST statusas, jeigu dabartinis
PST tinklas neuþtikrins veiksmingos migruojanèiø vandens ir pelkiø paukðèiø apsaugos.
Ávairiø perinèiø paukðèiø apsaugai svarbiø teritorijø atrankos principai skyrësi. Visoms
teritorijoms, kuriose aptinkamas svarbus globaliai nykstanèiø paukðèiø skaièius, yra suteikiamas PST statusas. Tuo tarpu kitoms Paukðèiø direktyvos I priedo rûðims buvo atrinktos
tik 5 svarbiausios vietos, t. y. tokios, kuriose
reguliariai aptinkamos gausiausios perinèios
populiacijos, kartu taikant minimalios gausos
slenksèio reikalavimus. Dël ðios prieþasties kai
kurioms retoms ar lokaliai paplitusioms rûðims
atrinktø PST skaièius yra maþesnis nei penkios. Panaði yra ir daugelio globaliai nykstanèiø rûðiø, kurioms iðskirta ne daugiau kaip 5
teritorijø, situacija. Vienintelë iðimtis yra grieþlë (Crex crex), kurios apsaugai numatyta net
20 PST. Be to, 5 perinèioms rûðims – maþajam
baubliui (Ixobrychus minutus), baltajam gandrui (Ciconia ciconia), startsakaliui (Falco columbarius), raibajai devynbalsei (Sylvia nisoria), maþajai musinukei (Ficedula parva) –
PST ið viso nëra iðskirtos. Dvi ið jø – maþasis
baublys ir startsakalis – yra retos ir atskirose
teritorijose aptinkamos tik pavienës jø poros.
Tuo tarpu likusios trys yra plaèiai paplitusios
ðalyje ir iki ðiol neþinomos 5 svarbiausios jø
susitelkimo vietos. Preliminarûs duomenys leidþia manyti, kad reikðminga jø populiacijos
dalis peri kitø rûðiø apsaugai iðskirtose teritorijose, taèiau reikalingi papildomi tyrimai, kurie tiksliau parodytø visø trijø rûðiø pasiskirstymo Lietuvoje ypatumus. Duomenys apie baltøjø gandrø paplitimà turëtø bûti surinkti per
ateinanèiais metais planuojamà tarptautinæ apskaità. Tuo tarpu atskirai bûtina planuoti specialias raibosios devynbalsës ir maþosios musinukës tyrimø programas.
IV priede pateiktas Paukðèiø direktyvos
I priedo Lietuvoje perinèiø rûðiø sàraðas, kur
nurodytos kiekvienos ið jø apsaugai siûlomos
IBA status has not been assigned to waterfowl concentrations of national importance.
Different principles were used for the
selection of areas important for the protection of breeding bird species. IBA status
should be assigned to all areas supporting a
significant number of globally threatened
bird species. For all the other species listed
in the Annex I of the EU Birds Directive,
only five most important territories were selected, i.e. areas supporting the most abundant breeding populations that exceed the
minimum population threshold. Because of
the latter reason, less than five sites were
selected for certain rare or locally distributed
species. Situation is similar with many globally threatened species, for which not more
than five territories have been selected. The
only exception is Corncrake, for the protection of which more than 20 IBAs have been
selected. In addition, no IBAs have been selected for five breeding bird species: Little
Bittern (Ixobrychus minutus), White Stork
(Ciconia ciconia), Merlin (Falco columbarius), Barred Warbler (Sylvia nisoria), and
Red-breasted Flycatcher (Ficedula parva).
Two of these species – Little Bittern and
Merlin – are rare and only single pairs occur
in some territories. The other three species,
on the other hand, are widespread, but areas
with their highest population or density are
not known at present. Preliminary data suggest, that a significant part of the populations
of these species breeds in areas selected for
the protection of other species of birds. However, additional investigations are needed in
order to reveal the peculiarities of the distribution of these three species in Lithuania. Data
on the distribution of White Storks should be
collected in the coming year, during the international White Stork survey. However, special surveys need to be planned for Barred
Warbler and Red-breasted Flycatcher.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
55
teritorijos bei teritorijos, atitinkanèios tik minimalius gausos reikalavimus. Taip pat pateikta perinèios populiacijos gausa kiekvienoje teritorijoje. Taèiau á lentelæ átrauktos tik
á nacionaliná PST sàraðà atrinktos teritorijos.
Informacija apie potencialias teritorijas pateikiama 2.4 ðios knygos skyriuje. Be to,
minëtoje lentelëje yra dvi paukðèiø rûðys –
juodakrûtis bëgikas (Calidris alpina schinzii) ir maþasis kiras (Larus minutus), kurias
planuojama átraukti á naujos redakcijos
Paukðèiø direktyvos I priedo sàraðà. Dël ðios
prieþasties jau dabar iðskyrëme abiejø rûðiø
apsaugai svarbias teritorijas.
Pabaigoje norëtume pabrëþti, kad dabartinë PST atranka rëmësi ðiuo metu turimais
atskirø rûðiø paplitimo bei gausos duomenimis. Ateityje, atlikus papildomus tyrimus, gali bûti atrinktos naujos teritorijos, svarbios
atskirø paukðèiø rûðiø apsaugos poþiûriu. Labiausiai tikëtina, kad naujos teritorijos bus
iðskirtos plaèiai paplitusioms rûðims – jerubei (Bonasia bonasia), grieþlei, lëliui (Caprimulgus europaeus), juodajai meletai (Dryocopus martius), lygutei (Lullula arborea),
raibajai devynbalsei, maþajai musinukei, paprastajai medðarkei (Lanius collurio) – bei
sunkiau aptinkamiems paukðèiams – maþajam baubliui, rudei (Aythya nyroca), gaidukui (Philomachus pugnax), stulgiui (Gallinago media), didþiajam apuokui (Bubo bubo), mëlyngurklei (Luscinia svecica).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
56
Lithuanian breeding bird species, listed
in the Annex I of the EU Birds Directive, are
presented in Annex 4 along with the sites selected for their protection and sites that only
meet the minimum population thresholds for
these species (the population estimates of
breeding bird population in each of these territories is also presented). However, only territories from the national IBA list are listed
in the table. In addition, two species listed in
Table 9 – Dunlin (Calidris alpina schinzii)
and Little Tern (Larus minutus) – are new
additions to the Annex I of the EU Birds Directive. These species were proposed, and accepted for inclusion in Annex I of the Directive during the accession negotiations. Therefore, we have already selected territories important for the protection of these two species.
Concluding we would like to stress that
the present selection of IBAs was based on
the available data on the distribution and
abundance of separate bird species. In the
future, as additional investigations are carried out, new sites, important for the protection of certain bird species, may be selected.
It is most likely that new sites will be selected for the widespread species – Hazel
Grouse (Bonasa bonasia), Corncrake, Nightjar (Caprimulgus europaeus), Black Woodpecker (Dryocopus martius), Woodlark (Lullula arborea), Barred Warbler, Red-breasted
Flycatcher, Red-backed Shrike (Lanius collurio), and for the species that are more difficult to find and study – Little Bittern, Ferruginous Duck (Aythya nyroca), Ruff (Philomachus pugnax), Great Snipe (Gallinago
media), Eagle Owl (Bubo bubo), Bluethroat
(Luscinia svecica).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
2.4. Potencialios PAST teritorijos
2.4. Potential additional SPAs
Ðiai kategorijai priskirtos teritorijos, kuriose reguliariai aptinkama ne maþiau konkreèios rûðies paukðèiø, nei nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintuose kriterijuose (þr. 2.2.2 skyriø), taèiau
ðios teritorijos nepateko á PST sàraðà. Kadangi visoms minëtus kriterijus atitinkanèioms migruojanèiø paukðèiø sankaupø vietoms buvo suteiktas PST statusas, potencialioms teritorijoms priskirtos tik svarbios ES
nykstanèiø paukðèiø perimvietës Lietuvoje.
Trumpai apibûdinant, potencialiø kategorijai priskiriamos teritorijos, kurios nepateko tarp penkiø svarbiausiø konkreèios rûðies
apsaugai atrinktø vietø, taèiau kuriose reguliariai peri gana gausios jø populiacijos. Ateityje joms gali bûti suteiktas PAST statusas,
jeigu dabar atrinktos teritorijos dël ávairiø
prieþasèiø praras savo svarbà ir reikës kompensuoti jø trûkumà.
Ðiuo metu á potencialiø vietø sàraðà átraukta 12 gamtiniø teritorijø (V priedas). Ðis sàraðas prieð kelerius metus buvo ilgesnis, taèiau
4 buvusios potencialios teritorijos (Amalvo
draustinis, Janavo eþeras, Katros slënis, Ðeðuvos slënis), átrauktos á kitø PAST ribas (Þuvinto biosferos rezervato (Aly-b3a), Kalvarijos apylinkiø agrarinio kraðtovaizdþio (Marb5), Karaviðkiø miðko (Var-b4), Bûdos–Pravieniðkiø miðkø (Kai-b2)). Dar trijose teritorijose perinèios nykstanèiø paukðèiø populiacijos jau kelerius metus ið eilës stipriai nukenèia dël þmogaus ûkinës veiklos (Tauralaukio þvyro karjeras, Pavëþupio þuvininkystës
tvenkiniai, Radviliðkio agrarinis kraðtovaizdis).
During the site selection process, several
sites were identified that hold populations of
certain species of birds than reach the thresholds defined in the criteria approved by the
Minister of Environment for the selection of
SPAs (see Chapter 2.2.2). These sites, however, do not fit into the IBA criteria. Since
all sites meeting the criteria for the concentration areas of migrating birdswere selected
as IBAs, these potential sites only include
areas important for threatened breeding birds.
In short, these additional sites include
areas that were not among the five most important sites for a given species, but that regularly support a significant population of that
species. These sites may be assigned the SPA
status in the future, if the currently selected
sites loose their importance for any reason,
or if compensation measures are required for
the habitat loss of certain species.
At present, 12 natural areas are included
in the list of potential additional SPAs (Annex 5). Several other sites have been considered candidate sites in the past. These include
four sites (Amalvas Reserve, Lake Janavas,
Katra valley, Ðeðuva valley) that have been
included into other IBAs (Þuvintas Biosphere
Reserve (Aly-b3a), Kalvarija environs agriculture landscape (Mar-b5), Karaviðkës forest (Var-b4), Bûda–Pravieniðkës forests (Kaib2)). Breeding populations of endangered
birds have been damaged seriously by human activities for several years in a row in
three candidate sites (Tauralaukis gravel
quarry, Pavëþupis fishponds, Radviliðkis
57
Pastarøjø svarbà galima atkurti tik radikaliai
keièiant dabartinæ ûkinæ veiklà. Be to, norint nustatyti tikslià dar ðeðiø buvusiø potencialiø teritorijø (Pastrëvio, Dysnos vidurupio slënio, Laumënø–Rozalimo miðkø, Verknës vidurupio, Ðeðuoliø miðko, Laumiø pelkiø komplekso) gamtosauginæ svarbà, reikia
atlikti papildomus ornitologinius tyrimus.
Ðiuo metu turima informacija apie nykstanèiø paukðèiø gausà jose yra nepakankama,
norint tiksliau apibrëþti ðiø teritorijø statusà.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
58
agrolandscape). The importance of these sites
may be restored only by radically altering
the current human activities there. Furthermore, additional ornithological investigations
are necessary to establish the current conservation value of six sites (Pastrëvys, Middle
Dysna valley, Laumënø – Rozalimo forests,
Middle Verknë River, Ðeðuoliai forest, Laumiai wetland complex). Information currently available on the populations of threatened species in these sites is not sufficient for
the determination of their conservation value.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
2.5. Teritorijø ribø nustatymas ir
þymëjimas
2.5. Delimitation and mapping of IBA
boundaries
Ribø nustatymo principai
Teritorijø ribos buvo nustatomos pirmiausia atsiþvelgiant á „tiksliniø“ rûðiø (þr.
2.1 skyriø) pasiskirstymà jose. Kadangi bûtent ðiø rûðiø apsaugai yra iðskirtos visos PST,
jø apsaugos poreikiams teikiamas prioritetas. Be to, iðskirta teritorija turi apimti visas
„tikslinëms“ rûðims svarbias buveines – maitinimosi, veisimosi, nakvynës ir pan. Todël
miðkingose teritorijose perinèiø ereliø rëksniø (Aquila pomarina) apsaugai svarbios teritorijos apima pamiðkiø laukus, kur ði rûðis
maitinasi. Jûriniø ereliø (Haliaetus albicilla) ir juodøjø pesliø (Milvus migrans) apsaugai iðskirti ir mitybos poþiûriu labai svarbûs
netoli veisimosi vietø esantys vandens telkiniai. Visø ekologiniu poþiûriu svarbiø buveiniø neapima tik migruojanèiø baltakakèiø ir
þelmeniniø þàsø (Anser albifrons, A. fabalis)
bei gerviø (Grus grus) svarbiø sankaupø vietos (iðskyrus Nemuno deltà (Slu-b1) ir Birvëtos gamtiná kompleksà (Ign-b1)). PST statusas buvo suteiktas tik svarbiausioms minëtø rûðiø nakvynës teritorijoms. Toká sprendimà nulëmë didelis maitinimosi vietø iðsibarstymas (daþnai iki 20 km atstumu nuo poilsio vietø) bei nakvynës sankaupø apsaugos
aktualumas (jose sparèiai didëja neigiamas
trikdymo poveikis). Maitinimosi vietø, esanèiø uþ PST ribø, apsaugà bus galima uþtikrinti taikant patirtø nuostoliø kompensavimo
bei ekologinio ûkininkavimo skatinimo priemones.
Jei PST iðskirta keliø „tiksliniø“ rûðiø
ávairaus paplitimo (ar kiek susikertanèiø) vietø
Delimitation principles
Borders of the individual sites were primarily defined according to the distribution
of qualifying species (see Chapter 2.1). Since
all IBAs were selected for the protection of
these species, their conservation needs were
given priority. In addition, the selected territory had to include all habitats important for
the qualifying species – habitats for feeding,
breeding, roosting, etc. Therefore, IBAs selected in forested areas for the protection of
Lesser Spotted Eagle (Aquila pomarina) also
included adjacent meadows where this species forages. Territories selected for the protection of breeding White-tailed Eagle (Haliaetus albicilla) and Black Kite (Milvus migrans) also included nearby water bodies that
are very important for foraging of these birds.
Only areas selected for the protection of concentrations of migrating Greater Whitefronted Goose (Anser albifrons), Bean Goose
(A. fabalis) and Crane (Grus grus) did not
include all the important habitats for the target species (except in Nemunas River delta
(Slu-b1) and Birvëta natural complex (Ignb1)). The IBA status was assigned only to
the main roosting areas of these species. Such
a decision was determined by the wide dispersion of the foraging areas (often located
up to 20 km from the roosting areas) and the
importance of the protection of roosting concentrations (the negative impact of disturbance is steadily increasing in roosting areas).
The protection of foraging areas located outside the IBAs will be ensured by the measures
59
apsaugai, bendros teritorijos ribos apibrëþtos jungiant visoms rûðims svarbias vietas.
Kitaip tariant, PST sujungë atskiroms „tikslinëms“ rûðims svarbias teritorijas. Jeigu buvo þinomas tik bendras vietinës populiacijos
skaièius, taèiau trûko tikslesniø duomenø
apie atskirø rûðiø pasiskirstymà teritorijoje,
jos iðorinës ribos buvo pasirinktos remiantis
rûðiai bûdingø buveiniø paplitimu. Svarbiausiø buveiniø iðskyrimo principas taikytas ir
prie konkreèios perëjimo vietos neprisiriðusioms rûðims – viðtelëms (Rallidae), uralinei bei þvirblinei pelëdoms (Strix uralensis,
Glaucidium passerinum), lëliui (Caprimulgus europaeus), tulþiui (Alcedo atthis), geniams, daugeliui þvirbliniø paukðèiø.
Nustatant iðorines PST ribas, buvo atsiþvelgiama ne vien á „tiksliniø“ rûðiø paplitimà. Akcentuoti ir kitø rûðiø paukðèiø, kuriø
gausa virðijo minimalius nacionaliniø kriterijø reikalavimus (þiûrëti 2.2.2 skyriø), apsaugos poreikiai. Ðiuo atveju praplëstos teritorijø ribos uþtikrina atskirø paukðèiø rûðiø didesnës nacionalinës populiacijos dalies
apsaugà ásteigtame PST tinkle. Tokia praktika taikyta Metelio, Dusios ir Meteliø eþeruose (Aly-b1), Dysnø ir Dysnykðèio eþeruose
(Ign-b4), Kamanø rezervate (Akm-b1), Vieðvilës rezervate (Tau-b2), Vizbarø þuvininkystës tvenkiniuose (Tau-b3), Asvejos RP (Sveb5), Baltosios Vokës durpyne (Sal-b3), Kazimieravo pelkiø komplekse (Vln-b1) ir kitose teritorijose.
Atskirais atvejais teritorijø ribos buvo praplëstos, siekiant uþtikrinti ekologiniø sàlygø
stabilumà jose. Tai bûdingiausia pelkëms
(Mûðos Tyrelis (Jon-b1), Reiskiø Tyras (Plub2), Aukðtasis Tyras (Plu-b3), Pravirðulio
draustinis (Rad-b3), Birþulio ir Stervo pelkiø
kompleksas (Tel-b1), Smalvelës draustinis
(Zar-b2)), ðlapioms uþliejamoms pievoms
(Apðës upës slënis (Sku-b3), Eþerëlio pievos (Kau-b7), Klioðiø draustinis (Kla-b2),
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
60
of compensation of incurred damages and
promotion of ecological farming.
If an IBA was selected for the protection
of several qualifying species with different or
only slightly overlapping distribution, the
boundary of such territory included areas important for all the target species. In other
words, the IBA covered areas important for
different all qualifying species. If only general data on the abundance of local population were available, and more precise data on
the distribution of different species in the area
were lacking, the boundary of an IBA was
drawn according to the distribution of habitats preferred by the qualifying species. The
principle of the selection of the most important habitats was also used for species not tied
to a concrete nesting area – rails (Rallidae),
Ural Owl (Strix uralensis), Pygmy Owl (Glaucidium passerinum), Nightjar (Caprimulgus
europaeus), Kingfisher (Alcedo atthis), woodpeckers, many passerines.
Not only the distribution of a qualifying
species was taken into account when determining the outer boundaries of a site. Conservation needs of other species of birds, whose
abundance exceeded the national threshold
(see Chapter 2.2.2), were also taken into consideration. In this case, the expanded boundaries ensure that a larger proportion of the
national population of certain bird species will
be protected in the IBA network. Such an approach was used in Metelys, Dusia and Obelija
lakes (Aly-b1), Dysnai and Dysnykðtis lakes
(Ign-b4), Kamanos Strict Nature Reserve
(Akm-b1), Vieðvilë Strict Nature Reserve
(Tau-b3), Vizbarai fishponds (Tau-b3), Asveja
Regional Park (Sve-b5), Baltoji Vokë peatbog
(Sal-b3), Kazimieravas wetland complex
(Vln-b1), and other territories.
In some cases, area of a site was enlarged
in order to ensure the stability of ecological
conditions in the territory. This mostly applies
Svencelës pievos (Kla-b9), Dysnos upës slënis (Ign-b1), Svylos upës slënis (Sve-b1),
Vieðvilës pievos (Tau-b4), Sausgalviø pievos
(Slu-b3)) bei nedideliems eþerams (Èedaso eþeras (Rok-b1)).
Pasienio teritorijose (Apðës upës slënis
(Sku-b3), Nemunëlio upës slënis (Bir-b2),
Birvëtos þuvininkystës tvenkiniai ir Dysnos
upës slënis (Ign-b1), Pertako draustinis (Lazb3), Nemuno deltos RP (Slu-b1), Adutiðkio–
Guntauninkø miðkai (Sve-b8), Èepkeliø rezervatas (Var-b2), Drûkðiø eþeras (Zar-b3))
PST ribos buvo derinamos su valstybine siena. Á anapus sienos esanèias ekologines sàlygas nebuvo atsiþvelgiama.
Teritorijø, kuriose rûðies buveiniø vieta
keièiasi ávairiais metais, ribos pasirinktos,
kad uþtikrintø nuolatiná tokiø buveiniø egzistavimà jose. Tai daugiausia upës, kurioms
dël pavasario potvyniø bûdinga smëlëtø ar
irstanèiø krantø bei saleliø formavimosi dinamika. Todël ávairiais metais saugomiems
paukðèiams gali bûti svarbûs skirtingi jø ruoþai. Ðiai kategorijai bûdingi Nemuno upës
ruoþai tarp Prienø tilto ir Lengveniðkiø (Prib5), tarp Peliðiðkiø ir Balbieriðkio (Pri-b6),
o ypaè tarp Kulautuvos ir Smalininkø (Kaub1). Èia, ant naujai susiformavusiø smëlio
saleliø, peri didesnioji maþosios þuvëdros
(Sterna albifrons) populiacijos dalis. Tokiø
teritorijø grupei galima priskirti ir tulþio apsaugai svarbias Lietuvos upes – Minijà (Klab5), Jûrà su Ðeðuviu (Tau-b1), Ventà (Akmb2), Dubysà (Ras-b1).
Nustatant tikslias PST ribas, taip pat atsiþvelgta á þemës nuosavybæ bei tikslinæ jos
paskirtá. Kur ámanoma, buvo stengiamasi iðvengti privaèiø þemës savininkø valdø, taip
siekiant ateityje sumaþinti kompensaciniø iðmokø dydá. Taip pat vengëme urbanistiniø
bei infrastruktûros reikmëms iðskirtø teritorijø, kur egzistuojanèios buveinës gali bûti
negràþinamai sunaikintos, þemæ naudojant
to marshes (Mûðos Tyrelis (Jon-b1), Reiskiø
Tyras (Plu-b2), Aukðtasis Tyras (Plu-b3),
Pravirðulis Reserve (Rad-b3), Birþulis and
Stervas wetland complex (Tel-b1), Smalvelë
Reserve (Zar-b2)), flooded meadows (Apðë
River valley (Sku-b3), Eþerëlis meadows (Kaub7), Klioðiai Reserve (Kla-b2), Svencelë meadows (Kla-b9), Dysna River valley (Ign-b1),
Svyla River valley (Sve-b1), Vieðvilë meadows (Tau-b4), Sausgalviai meadows (Slu-b3)),
small lakes (Èedasas Lake (Rok-b1)).
Boundaries of sites adjacent to the State
border of Lithuania (Apðë River valley (Skub3), Nemunëlis River valley (Bir-b2), Bivëta
fishponds and Dysna River valley (Ign-b1),
Pertakas Reserve (Laz-b3), Nemunas Delta
Regional Park (Slu-b1), Adutiðkis-Guntauninkai forests (Sve-b8), Èepkeliai Strict Nature Reserve (Var-b2), Lake Drûkðiai (Zarb3)) were adjusted according to the national
border – ecological conditions on the other
side of the border were not taken into the
consideration.
Boundaries of sites, where the distribution of habitats suitable for the qualifying
species changes in different years, were selected ensuring the inclusion of the necessary extent of such habitats in them. This
mostly applies to rivers that exhibit the dynamics of sandy and eroding banks and of
sandy island formation. Therefore, different
stretches of such rivers may be important for
the qualifying species in different years. This
category includes the stretches of the River
Nemunas between Prienai and Lengveniðkës
(Pri-b5), between Peliðiðkës and Balbieriðkis
(Pri-b6), and, in particular, between Kulautuva and Smalininkai (Kau-b1). In these sites,
the majority of the Little Tern (Sterna albifrons) national population breeds on newly
formed sandy islets. Rivers, important for the
protection of Kingfisher in Lithuania, may
also be attributed to this group of sites –
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
61
urbanistinëms, komunalinëms, rekreacinëms
ar kitoms reikmëms. Taèiau ypaè didelæ konservacinæ reikðmæ turinèioms teritorijoms pasiûlytas PST statusas, nors þemës paskirtis ir
numato kitos veiklos prioritetà. Tipiðkas tokio atvejo pavyzdys – Eþerëlio pievos (Kaub7). Nors dalá ðios teritorijos planuojama panaudoti komunalinëms reikmëms (kaupti valymo árenginiø dumblà), èia perinti gausi
ðvygþdos (Porzana porzana) populiacija (ðiuo
metu didþiausio þinomo tankumo ðalyje) nulëmë, jog Eþerëlio pievos átrauktos á PST sàraðus. Nedidelës gyvenvietës taip pat neretai
patenka á PST ribas (ypaè didesnëse saugomose ar miðkingose teritorijose). Taèiau tokiose teritorijose bus atliekamas vidinis funkcinis zonavimas, kuris numatys veiklos prioritetus atskirose zonose. Ðiuo atveju gyvenvieèiø ribose prioriteto tvarka bus numatomas
þemës naudojimas urbanistinëms reikmëms.
Jei kalbëtume apie atskirø zonø funkcinæ paskirtá ne visose vietose bus taikomi vienodi
ûkinës veiklos apribojimai. Didesnëje teritorijos dalyje neretai bus leidþiama ðiuo metu
vykdoma ûkinë veikla, tik draudþiant keisti
tikslinæ þemës paskirtá bei kardinaliai transformuoti esamas buveines. Tuo tarpu svarbiausiose saugomoms rûðims buveinëse planuojami kur kas didesni apribojimai, taèiau
vidinis zonavimas tik nustato veiklos prioritetus. Tuo tarpu PST statusas suteikiamas visai teritorijai, apibrëþtai iðoriniø ribø (áskaitant ir ûkinës veiklos zonas).
Galiausiai, nustatant tikslias PST ribas, buvo atsiþvelgta ir á teritorijos fizinius ir geografinius ypatumus. Tam buvo naudojami aiðkiai matomi, bet tiksliai apibrëþiami kraðtovaizdþio elementai (reljefo topografiniai objektai, vandens telkiniø ribos, urbanistiniai objektai (keliai, apgyvendintos teritorijos), miðkingø teritorijø, pelkiø, pievø ribos ir pan.).
Neretai pasinaudota jau dabar egzistuojanèiø
saugomø teritorijø ribomis, atskirais atvejais
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
62
Minija (Kla-b5), Jûra and Ðeðuvis (Tau-b1),
Venta (Akm-b2), Dubysa (Ras-b1).
The ownership and designation of land
were also taken into consideration when
drawing the precise borundaries of IBAs.
Where possible, private lands were excluded
from the territories of IBAs in order to reduce the compensatory payoffs in the future.
Urbanised areas and areas allocated for infrastructure development were generally excluded, since existing habitats may be irreversibly destroyed by using the land for urban development, recreation, and other purposes. However, areas of particular conservation importance were assigned IBA status
despite their designation for other activities.
Eþerëlis meadows (Kau-b7) is a typical example. Although a part of these meadows was
allocated for communal purposes (storage of
sewage sludge), an high breeding population
of Spotted Crake (Porzana porzana) (with
the highest known density in Lithuania) determined the inclusion of these meadows in
the list of IBAs. Small settlements also often
get included into IBAs (particularly in larger
protected or forested areas). However, in such
territories an internal functional zoning will
be carried out, which will specify the priority activities in different zones. In this case,
urban development will be the priority activity in the territory of settlements. Considering the functional designation of different
zones, it should be mentioned that different
restrictions on human activities will be imposed at different locations. Quite often,
present human activities will be allowed to
continue on a major part of a site, but without the right to change the land designation
and to radically alter the existing habitats.
At the same time, much stricter restrictions
will be imposed in habitats that are most
important for the target species. However, the
internal zoning only specifies the priorities
nurodant jø daliná panaudojimà (dalis saugomos teritorijos, neátraukta apsauginë zona ir
pan.). Taèiau neretai pateikiamos originalios
teritorijø ribos, apibrëþtos tinkamø buveiniø
pasiskirstymo ir þemës naudojimo ypatumais.
Tai bûdingiausia nesaugomoms miðkingoms,
jûrinëms, agrarinio kraðtovaizdþio teritorijoms, taip pat þuvininkystës tvenkiniams. Taèiau ir ðiuo atveju ribos buvo parenkamos, siekiant kiek ámanoma lengviau jas surasti natûralioje gamtinëje aplinkoje. Tam panaudotos
miðko kvartalinës linijos, tvenkiniø pylimai,
laukø sausinimo grioviai. Net ir jûrinëms teritorijoms parinkti aiðkiai iðsiskiriantys pakrantës kraðtovaizdþio elementai (aukðti statiniai, kopos, klifai, upeliø þiotys ir pan.). Tuo
tarpu atviroje jûroje ribos apibrëþtos geografinëmis koordinatëmis.
Ribø þymëjimas kartografinëje medþiagoje.
Per lauko darbus vietos ekspertai paþymëjo siûlomø PST ribas detaliuose (1:10000
mastelio) þemëlapiuose. Vëliau, grupei ekspertø patikslinus siûlomas ribas, jos buvo nuskaitmenintos ortofotoplanuose (1:10000 masteliu). Tai atliko Þemëtvarkos instituto Kraðtotvarkos ir teritorijø planavimo skyriaus darbuotojai. Ðiame darbø etape iðorinës ribos buvo koreguojamos, atsiþvelgiant á kraðtovaizdþio elementus, þemës nuosavybæ, tikslinæ
paskirtá bei naudojimà. Nuskaitmenintos ribos yra saugomos Þemëtvarkos institute bei
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje
ir yra prieinamos visiems suinteresuotiems
asmenims. Be to, su jomis galima susipaþinti (1:50000 mastelio kartografiniu pagrindu)
AM tinklalapyje adresu www.natura2000.lt.
Ðiam leidiniui atskirø teritorijø þemëlapius su ribomis taip pat parengë Þemëtvarkos instituto Kraðtotvarkos ir teritorijø planavimo skyriaus darbuotojai, kaip kartografiná pagrindà naudodami 1994–1995 metø kosmines nuotraukas. Be to, minëtos institucijos
of human activities, whereas the IBA status
is assigned to the entire territory, including
the zones with allowed human activities.
Finally, physical – geographic peculiarities of the area were also taken into consideration when determining the exact boundaries
of an IBA. For this purpose, clearly visible
and precisely defined landscape elements were
used (topographical relief, banks of water
bodies, built features (roads, settlements),
borders of forests, marshes, meadows, etc.).
Boundaries of the existing protected areas
were also used, sometimes only partly (a part
of a protected area, not including buffer zone,
etc.). However, often the presented boundaries
are new, defined by the distribution of important habitats and the peculiarities of land-use.
This mostly applies to non-protected forested,
marine and farmland areas, and fishponds.
Even in these cases boundaries were selected
in such a way that they could be easily identified on the ground. Forest tracks and compartments, reservoir embankments, field
drainage ditches were used for this purpose.
Even for marine sites clearly identifiable
coastal landscape objects were selected (tall
buildings, dunes, cliffs, river mouths, etc.). In
the open sea, on the other hand, boundaries of
the sites were defined according to the geographical coordinates.
Mapping of boundaries.
During the fieldwork, local experts
marked the boundaries of the proposed IBAs
on detailed maps (1:10,000 scale). Later on,
after a group of experts reviewed the proposed
boundaries, these were digitised from
ortophoto maps (1:10,000 scale). This work was
carried out at the Department of Territorial
Management and Regional Planning of the
State Land Survey Institute. At this stage
boundaries were adjusted according to the landscape elements, land ownership and designation, and land-use. The digitised boundaries of
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
63
darbuotojai pateikë informacijà apie kiekvienos teritorijos plotà, centrines koordinates,
administracinæ priklausomybæ bei biotopø
sudëtá, remiantis CORINE þemës dangos
duomenø baze.
Baigiant bûtina paþymëti, kad oficialios
iðorinës ribos (saugomos Þemëtvarkos institute ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje) gali keistis ásteigiant teritorijas. Taèiau knygos autorius optimaliausiomis laiko
ðiame leidinyje pateiktas PST ribas, kurios
turëtø iðlikti.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
64
IBAs are stored at the State Land Survey Institute and the Ministry of Environment and
are accessible to all concerned persons. In
addition, they may be found (on 1:50,000 scale
base map only) on the Ministry of Environment internet site at www.natura2000.lt.
Maps with IBA borders for this publication were also prepared by the employees of
the Department of Territorial Management and
Regional Planning of the State Land Survey
Institute, who used 1994-1995 years satellite
images as a cartographical background. They
also provided information on the area, central
coordinates, administrative subordination and
habitat composition of each site according to
the CORINE land cover database.
In the end it must be noted that official
outer boundaries of sites (stored at the State
Land Survey Institute and the Ministry of
Environment) may change during their legal
designation. However, the author of this book
considers that the IBA boundaries presented
in this book arebased on best available data
and should be kept.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
3. REZULTATAI IR
JØ APTARIMAS
RESULTS AND DISCUSSION
3.1. PST sàraðas
3.1. IBA list
Ðiuo metu 84 Lietuvos gamtinës teritorijos atitinka 2.2.2 skyriuje apraðytus PAST kriterijus (VI ir VII priedai). Ið jø 67 svarbios tik
perinèioms rûðims, 6 – tik migruojantiems
paukðèiams, tuo tarpu 11-oje vietø aptinkamos tiek migruojanèiø paukðèiø sankaupos,
tiek reikðmingos perinèios populiacijos.
Ið 78 perinèiø paukðèiø apsaugai atrinktø
teritorijø 33 pasirinktos vienos rûðies apsaugai. Taèiau tokiø rûðiø yra penkiolika, ið kuriø iðsiskiria grieþlë (7 teritorijos iðskirtos tik
ðiai rûðiai) bei kurtinys, erelis rëksnys ir maþoji þuvëdra (po 3 vietas). Likusios teritorijos
pagal jose perinèiø „tiksliniø“ rûðiø skaièiø
pasiskirstë taip: dviem rûðims svarbi 21 teritorija, trims – 5, keturioms – 2, penkioms – 4,
ðeðioms – 6, septynioms – 2, aðtuonioms – 2,
dvylikai – 2, ir galiausiai viena teritorija yra
svarbi net 22 „tikslinëms“ rûðims. Tai Nemuno deltos RP (Slu-b1). Ði teritorija iðskirta ne
tik minëtø 22 perinèiø, bet ir 24 migruojanèiø
paukðèiø apsaugai. Be jokios abejonës, tai vertingiausia PST Lietuvoje ir viena svarbiausiø
visame Baltijos regione. Prie ypaè svarbiø teritorijø taip pat priskirtumëme Þuvinto biosferos rezervatà (Aly-b3a) ir Labanoro RP (Sveb2), kuriø kiekviena atrinkta dvylikos perinèiø rûðiø apsaugai, bei Rûdninkø girià (Salb2) ir Èepkeliø rezervatà (Var-b2), ypaè svarbius aðtuonioms rûðims.
At present, 84 sites in Lithuania meet the
IBA selection criteria, described in Chapter 2.2.2
(see Annexes 6 and 7). Out of these, 67 sites are
important for breeding birds only, six sites are
for migrating birds only, while 11 sites are important for both migrating and breeding birds.
Out of 78 sites important for the protection
of breeding birds, 33 sites have been identified
for the protection of a single species. However,
there are only 15 such species, with 7 sites designated for the protection of Corncrake only,
and 3 sites each for Capercaillie, Lesser Spotted Eagle and Little Tern. The remaining sites
are important for the protection of the following number of qualifying species: 21 site – for
two species, 5 sites – for three species, 2 sites –
for four species, 4 sites – for five species, 6 sites
– for six species, 2 sites – for seven species, 2
sites – for eight species, 2 sites – for twelve
species, and, finally, there is one site designated
for the protection of 22 qualifying species. The
latter site is the Nemunas Delta Regional Park
(Slu-b1). This site has been designated not only
for the protection of 22 breeding bird species,
but also for 24 migrating bird species. Without
a doubt, this is the most important site in
Lithuania, and one of the most important sites
in the Eastern Baltic region. Other especially
valuable sites include Þuvintas Biosphere Reserve (Aly-b3) and Labanoras Regional Park
65
Taèiau daugelyje atrinktø teritorijø aptinkama kur kas daugiau nykstanèiø paukðèiø rûðiø, kuriø vietinës populiacijos tenkina minimalius PST reikalavimus. Jø sàraðas
daþniausiai bûna gerokai ilgesnis nei „tiksliniø“ rûðiø. Informacija apie jø gausà taip pat
pateikta VI priede. Jame matyti, kad ið 78
perinèiø paukðèiø apsaugai iðskirtø teritorijø tik 26-ose nurodytos vien „tikslinës“ rûðys. Tuo tarpu likusiose aptiktos gausios kitø nykstanèiø paukðèiø populiacijos, kurios
atitinka PST atrankos kriterijus, taèiau nepateko á 5 gausiausiø sàraðà, todël ðiø teritorijø svarba turi bûti atitinkamai ávertinama,
atsiþvelgiant á visø ES saugomø rûðiø apsaugos poreikius. Juolab tai uþtikrintø daugelio
rûðiø reikðmingos nacionalinës populiacijos
dalies iðsaugojimà. Detalesnë informacija
apie tai pateikiama 3.4 ðios knygos skyriuje.
Visos 17 teritorijø, iðskirtø migruojanèiø
paukðèiø apsaugai, buvo atrinktos atsiþvelgiant tik á tarptautinës svarbos paukðèiø susitelkimo vietas per sezoná traukimà ar þiemà (þr. 3.5 skyriø). Tuo tarpu daugelyje kitø
teritorijø aptinkamos gana gausios migruojanèiø paukðèiø sankaupos, taèiau netenkinanèios PST atrankos kriterijø (minimaliø
gausos reikalavimø), nebuvo akcentuojamos.
Detalesnë informacija pateikiama 3.5 ðios
knygos skyriuje.
31 PST iðskirta globaliai nykstanèiø
paukðèiø apsaugai. Ið jø 27-ose aptinkamos
gausios perinèiø rûðiø populiacijos, o keturios yra svarbios migruojantiems paukðèiams
(8 priedas). Èia bûtina paþymëti, kad viena
teritorija – Nemuno deltos RP (Slu-b1), yra
svarbi tiek perintiems, tiek migruojantiems
globaliai nykstantiems paukðèiams. Joje aptinkamos keturiø perinèiø (jûrinis erelis,
grieþlë, stulgys, meldinë nendrinukë) bei vienos sankaupas polizdiniu periodu sudaranèios ir þiemojanèios rûðies (jûrinis erelis) populiacijos atitinka PST kriterijus.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
66
(Sve-b2), each designated for the protection of
12 species, and Rûdninkai forest (Sal-b2) and
Èepkeliai Strict Nature Reserve (Var-b2), each
important for the protection of 8 species.
However, many selected sites support additional bird species, whose local populations
meet the 1% threshold of the national population. The latter species usually exceed in number the qualifying species. Qualifying species
only are listed for 26 sites out of the 78 sites
designated for the protection of breeding birds.
Populations of other threatened species that
meet the 1% threshold, but are not among the
five most important populations in the country, have been recorded for the remaining sites.
Therefore the importance of such sites must be
appropriately assessed, because this would also
ensure the protection of a significant part of
national populations of many rare species of
birds. More detailed information is presented
in Chapter 3.4 of this book.
All the 17 sites identified for the protection
of migrating birds, have been selected on the
basis of congregations of international importance of migrating or wintering birds. High populations of migrating birds that occur at many
other sites but do not meet the IBA selection
criteria (minimal population thresholds) were not
taken into consideration. More detailed information is presented in Chapter 3.5 of this book.
Thirty-one sites have been identified for
the protection of globally threatened species.
Significant populations of breeding birds occur in 27 of these sites, while four sites are
important for migrating birds (Annex 8). It
must be noted that one territory – the Nemunas
Delta Regional Park (Slu-b1) is important for
both breeding and migrating globally threatened bird species. Populations of four breeding bird species (White-tailed Eagle, Corncrake, Great Snipe, Aquatic Warbler) and one
staging bird species (White-tailed Eagle) meet
the IBA selection criteria at this site.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
3.2. Potencialiø PAST teritorijø sàraðas
3.2. List of additional potential SPAs
Ðiai kategorijai priskirtos teritorijos, kuriose reguliariai aptinkamos gana gausios ES
nykstanèiø rûðiø perinèios populiacijos. Jos
atitinka nacionalinëms PAST keliamus kiekybinius reikalavimus, taèiau nepateko á penkiø svarbiausiø vietø sàraðà (þr. 2.4 skyriø),
todël joms nesuteiktas PST statusas. Ateityje ðioms vietovëms gali bûti suteiktas PST
statusas, jeigu dabar pasirinktos teritorijos dël
ávairiø prieþasèiø praras savo svarbà arba ðiose aptinkamos nykstanèiø paukðèiø vietinës
populiacijos neuþtikrins rûðies apsaugos ðalies mastu.
Ðiuo metu á potencialiø vietø sàraðà átraukta 12 gamtiniø teritorijø (V priedas). Kitos
ankstesniais metais ðiai kategorijai priskirtos vietovës pastaruoju metu prarado savo
svarbà (jose nebeaptinkamos gausios nykstanèiø paukðèiø populiacijos) arba buvo prijungtos prie kitø PST.
9 potencialios teritorijos yra svarbios vienai paukðèiø rûðiai, 2 – dviem, o 1 – trims
nykstanèioms rûðims. Trys teritorijos iðskirtos vidutinio margojo genio (Dendrocopos
medius), po dvi – grieþlës (Crex crex), juodosios þuvëdros (Chlidonias niger) ir baltanugario genio (Dendrocopos leucotos) bei po
vienà – didþiojo baublio (Botaurus stellaris),
dirvinio sëjiko (Pluvialis apricaria), upinës
þuvëdros (Sterna hirundo), uralinës pelëdos
(Strix uralensis), lututës (Aegolius funereus)
ir tulþio (Alcedo atthis) apsaugai.
This category includes territories, in
which sufficiently abundant breeding populations of rare EU species of birds are known
to occur regularly. They meet quantitative
requirements for national SPAs, but are not
among the five most important territories for
a given species (see Chapter 2.4) and are
therefore not selected for IBA status. These
territories may be designated as SPAs in the
future, if the currently selected territories
loose their importance for any reason, or if
the local populations contained within the
selected sites are not able to ensure the protection of a species on the national scale.
At present, 12 sites are included in the
list of additional potential SPAs (Annex 5).
Other sites, previously listed as candidate
IBAs, have recently lost their importance
(abundant populations of rare birds no longer
occur there) or have been incorporated into
other existing IBAs.
Nine potential sites are important for one
species of birds, two sites are important for
two species of birds, while one site is important for three species of birds. Three territories are important for the protection of Middle
Spotted Woodpecker (Dendrocopos medius),
two sites each – for Corncrake (Crex crex),
Black Tern (Chlidonias niger) and Whitebacked Woodpecker (Dendrocopos leucotos),
and one site each for Bittern (Botaurus
stellaris), Golden Plover (Pluvialis apricaria),
Common Tern (Sterna hirundo), Ural Owl
(Strix uralensis), Tengmalm’s Owl (Aegolius
funereus) and Kingfisher (Alcedo atthis).
67
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
68
3.3. PST pasiskirstymas ðalyje
3.3. Distribution of IBAs in the country
Paukðèiams svarbios teritorijos iðskirtos
visose ðalies apskrityse. Ávertinant jø pasiskirstymà savivaldybiø lygmeniu, PST nepatenka á Druskininkø, Elektrënø, Kazlø Rûdos, Kelmës, Kretingos, Pasvalio ir Ðirvintø
savivaldos ribas. Tik nedidelë atskirø teritorijø dalis (maþiau nei 10% bendro ploto) ásiterpia á Jonavos, Ðilalës ir Utenos rajonams
priklausanèias þemes. Daugiausia PST iðskirta Kauno, Klaipëdos ir Ðvenèioniø rajonuose (VI priedas), taèiau pagal uþimamà savivaldybës ploto procentinæ dalá jiems nedaug
nusileidþia Këdainiø, Ðilutës ir Varënos rajonai bei Kalvarijø savivaldybë.
Geografiniu poþiûriu PST pasiskirstë daugmaþ tolygiai visoje ðalies teritorijoje. Taèiau
tankiausias jø tinklas suformuotas Pietryèiø,
Rytø ir Vidurio Lietuvoje bei pajûrio regione
(þr. XV priedà). Èia paukðèiams svarbios teritorijos apima didþiausius minëtø regionø plotus. Maþiausiai PST (tiek skaièiumi, tiek ploto atþvilgiu) yra iðskirta ðiauriniuose ðalies rajonuose. Tai nulëmë nykstanèiø paukðèiø buveiniø paplitimo ypatumai.
Apþvelgiant atskirø rûðiø apsaugai iðskirtø teritorijø pasiskirstymà ðalyje, akivaizdþiai iðsiskiria kai kurie dësningumai. Didþiausiø migruojanèiø vandens paukðèiø
sankaupø aptinkama Vakarø Lietuvoje (Kurðiø nerijos pajûris – Kla-b7, Kurðiø mariø ðiaurinë dalis – Kla-b8, Palangos pajûris – Kreb2, Nemuno deltos RP – Slu-b1, Senosios ir
Naujosios Rusnës eþerai – Slu-b2) (VII priedas). Èia susilieja ir migruojanèiø plëðriøjø
bei þvirbliniø paukðèiø srautai (Kurðiø terijos
NP – Kla-b1 ir Nemuno deltos RP – Slu-b1).
Important bird areas have been identified
in all counties of the country. At the municipality level, no IBAs have been selected in
Druskininkai, Elektrënai, Kazlø Rûda, Kelmë,
Kretinga, Pasvalys and Ðirvintos municipalities. Only small parts of IBAs (less than 10%
of an IBA area) fall within Jonava, Ðilalë and
Utena municipalities. The highest number of
IBAs has been identified in Kaunas, Klaipëda
and Ðvenèionys districts (Annex 6). However,
according to the percentage of the municipality’s area covered by IBAs, Këdainiai,
Ðilutë and Varëna districts and Kalvarijos municipality fall not far behind the leaders.
Geographically, IBAs are more or less
evenly distributed across the entire country.
However, the IBA network is densest in Southeastern, Eastern and Central Lithuania and in
the coastal region (see Annex 15). IBAs cover
a large proportion of these regions. Identified
IBAs are scarcer (both in area and number) in
Northern Lithuania. This is determined by the
distribution patterns of rare bird habitats.
Some patterns are clearly visible when considering the distribution of sites identified for
certain bird species. Largest congregations of
migrating waterbirds occur in Western Lithuania (Kurðiø Nerija inshore – Kla-b7, Northern
part of the Curonian Lagoon – Kla-b8, Palanga
inshore – Kre-b2, Nemunas Delta RP – Slu-b1,
Lakes Senoji and Naujoji Rusnë – Slu-b2) (Annex 7). Bottleneck sites of migrating passerines
and raptors also occur there (Kurðiø Nerija NP
– Kla-b1 and Nemunas Delta RP – Slu-b1).
Meanwhile, the most numerous congregations
of migrating Cranes occur in peatbogs of Cen-
Tuo tarpu gausiausios migruojanèiø gerviø
sankaupos susiformuoja Vidurio Lietuvos durpynuose (Novaraisèio draustinyje – Sak-b1, Sulinkiø durpyne – Rad-b4 ir Tyruliø draustinyje
– Rad-b5). Tarptautinës svarbos rudeniniø þàsø sankaupø aptinkama kai kuriose ðiaurinëje
ðalies dalyje plytinèiose pelkëse (Kamanø rezervatas – Akm-b1, Mûðos Tyrelis – Jon-b1),
o vienintelë baltøjø garniø (Egretta alba) susitelkimo vieta – Pietryèiø Lietuvoje árengtuose
Baltosios Vokës þuvininkystës tvenkiniuose.
Gausiausios atskirø nykstanèiø rûðiø perinèios
populiacijos taip pat netolygiai pasiskirsèiusios
ðalyje. Vidurio Lietuvai yra bûdingi produktyvûs ðlapi lapuoèiø ir miðrieji miðkai, todël èia
iðskirtos juodøjø gandrø (Ciconia nigra), ereliø rëksniø (Aquila pomarina), vidutiniø
margøjø ir baltanugariø geniø (Dendrocopos
medius, D. leucotos) apsaugai svarbiausios teritorijos. Rytø Lietuvos eþeringuose rajonuose
bus saugomos svarbiausios juodakakliø narø
(Gavia arctica), juodøjø pesliø (Milvus migrans) ir þuvininkø (Pandion haliaetus), o nusidriekusiuose dideliuose puðynø masyvuose –
kurtiniø (Tetrao urogalus), lutuèiø (Aegolius funereus), lëliø (Caprimulgus europaeus) bei þalvarniø (Coracias garrulus) perinèios populiacijos. Svarbiausios dirvinio sëjiko (Pluvialis apricaria) perimvietës iðliko didþiosiose Þemaitijos aukðtapelkëse, o juodakrûèio bëgiko (Calidris alpina schinzii) ir globaliai nykstanèios
meldinës nendrinukës (Acrocephalus paludicola) – Kurðiø mariø rytinës pakrantës viksvinëse pievose. Ðiame regione esanèioje Nemuno deltoje yra ir vienintelë ðalyje avocetës (Recurvirostra avosetta) perimvietë. Tuo tarpu maþosios þuvëdros (Sterna albifrons) svarbiausia
populiacijos dalis ásikûrë Nemuno upës smëlëtose salelëse. Tik Birþø girioje ir Adutiðkio–
Guntauninkø miðkuose (Ðiaurës ir Ðiaurës rytø
Lietuva) sutinkamos perinèios uralinës pelëdos
(Strix uralensis). Kitø ES nykstanèiø paukðèiø
rûðiø svarbiausios perimvietës iðsidësèiusios
daugelyje ðalies regionø.
tral Lithuania (Novaraistis Reserve – Sak-b1,
Sulinkiai peatbog – Rad-b4 and Tyruliai Reserve – Rad-b5). Congregations of international
importance of migrating geese in autumn occur
in some bogs of Northern Lithuania (Kamanos
Strict Nature Reserve – Akm-b1, Mûðos Tyrelis
– Jon-b1), while the only site of a congregation
of Great Egrets (Egretta alba) is Baltoji Vokë
fishponds, located in the south-east of Lithuania.
The most abundant breeding populations of rare
bird species are also distributed unevenly in the
country. Wet deciduous and mixed forests are
characteristic of Central Lithuania. Therefore,
most areas for the protection of Black Storks
(Ciconia nigra), Lesser Spotted Eagles (Aquila
pomarina), Middle Spotted and White-backed
Woodpeckers (Dendrocopos medius, D. leucotos) have been identified in this region. The
laky region of Eastern Lithuania holds the most
important sites for Black-throated Divers (Gavia
arctica), Black Kite (Milvus migrans) and
Osprey (Pandion haliaetus), while large pine
forest areas hold breeding populations of Capercaillies (Tetrao urogallus), Tengmalm’s Owls
(Aegolius funereus), Nightjars (Caprimulgus
europaeus) and Rollers (Coracias garrulus).
Main breeding areas of Golden Plover (Pluvialis
apricaria) have survived in large raised bogs of
Western Lithuania, while those of Dunlin (Calidris alpina schinzii) and the globally threatened Aquatic Warbler (Acrocephalus paludicola) breed in the sedge meadows along the
eastern shore of the Curonian Lagoon. The only
breeding site of Avocet (Recurvirostra avosetta)
in Lithuania is also located in this region, in
the Nemunas River Delta. The most important
part of the Little Tern (Sterna albifrons) population breeds on sandy islands of the Nemunas
River. Breeding Ural Owls (Strix uralensis)
occur only in Birþai Forest and Adutiðkis–
Guntauninkai Forest (northern and north-eastern Lithuania). Other important breeding sites
of rare bird species are distributed in many regions of the country.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
69
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
70
3.4. Paukðèiø perinèiø populiacijø
gausa PST ir jø svarba ðalies mastu
3.4. Coverage of the breeding bird
populations on the selected sites
Ið 84 teritorijø, átrauktø á nacionaliná PST
sàraðà, 78 yra svarbios perinèioms paukðèiø
rûðims (VI priedas). Jos apima beveik visas
labiau paplitusias ðalies buveines, iðskyrus
jûros akvatorijà. Dël ðios prieþasties perinèiø paukðèiø rûðiø ávairovë yra tikrai didelë.
Europinës svarbos perinèios populiacijos ðalies PST aptinkamos pradedant smëlynais,
plaèialapiais miðkais, þemapelkëmis, eutrofiniais eþerais, þuvininkystës tvenkiniais, uþliejamomis pievomis, upiø vagomis bei slëniais ir baigiant borealiniais miðkais, aukðtapelkëmis, oligotrofiniais eþerais, estuarijomis ar net agrariniais plotais bei urbanistinëmis teritorijomis. Taigi PST tinklas gana gerai reprezentuoja ðalies ornitofaunos paplitimo bei gausos ypatumus.
Remiantis ðiuo metu turimais ES nykstanèiø rûðiø paplitimo bei gausos ðalyje duomenimis, PST reguliariai aptinkamos jø perinèios populiacijos apima nuo keliø iki
100% visos nacionalinës populiacijos (7 lentelë), taèiau daugelio plaèiai paplitusiø rûðiø
(nendrinë lingë, jerubë, lëlys, juodoji meleta, lygutë, paprastoji medðarkë, raiboji devynbalsë, maþoji musinukë) gausa PST nëra
gerai ávertinta dël duomenø stokos. Apie ðiø
rûðiø paplitimà atskirose teritorijose yra labai maþai duomenø, arba apskritai tokie tyrimai jose nebuvo atliekami, todël maþas ðiø
rûðiø perinèiø populiacijø procentas neatspindi tikrosios padëties. Prieð planuojant plësti
jø apsaugai skirtø teritorijø tinklà, reikëtø atlikti papildomus tyrimus dabartinëse PST.
Visiðkai tikëtina, kad ðiuo metu atrinktose te-
Out of 84 sites included in the national
IBA list, 78 are important for breeding bird
species (Annex 6). These territories contain
almost all more widespread habitats of
Lithuania, except for marine waters. Therefore, breeding bird species diversity is really
high. Breeding populations of European importance on Lithuanian IBAs occur in habitats ranging from dunes, broad-leaved forests, fens, eutrophic lakes, fishponds, flooded
meadows, rivers and river valleys, to boreal
forests, raised bogs, oligotrophic lakes, estuaries, and even farmland and urbanised
areas. Thus, the IBA network represents well
the distribution and abundance of the Lithuanian bird fauna.
According to the currently available data
on the distribution and abundance of rare EU
birds in Lithuania, their populations, regularly occurring in IBAs, comprise from a few
percent to 100% of the national populations
(Table 7). However, the true abundance of
many widespread species (Marsh Harrier,
Hazel Grouse, Nightjar, Black Woodpecker,
Woodlark, Red-backed Shrike, Barred Warbler, Red-breasted Flycatcher) in IBAs is insufficiently known because of the lack of
data. Data on the distribution of these species in certain territories are very poor, or
such investigations have not been carried out
at all in some sites. Additional studies are
needed in the currently selected IBAs before
planning any expansion of the site network
for the protection of these species. It is rather
likely that sufficiently abundant populations
ritorijose aptinkamos gana gausios jø populiacijos (bent jau siekianèios 20% ribà). Dar
vienos plaèiai paplitusios rûðies – baltojo
gandro – gausa PST taip pat neatspindi tikrosios rûðies bûklës jose. Ði rûðis daþniausiai peri urbanistinëse teritorijose – ant namø stogø, elektros linijø stulpø, gyvenvieèiø þeldiniuose ir pan., todël daugeliu atvejø
natûralias gamtines teritorijas apimanèiose
PST jø lizdø skaièius nëra didelis, palyginti
su nacionaline populiacija. Taèiau pasirinktose teritorijose yra svarbios uþ jø ribø perinèiø porø maitinimosi buveinës.
18 rûðiø atveju PST aptinkama per 60%
visos ðalies perinèios populiacijos. Taigi PST
tinklas gali uþtikrinti jø palankø gamtosauginá statusà. Ið jø ðeðiø rûðiø ðis rodiklis siekia 100% ar net já virðija. Pastaruoju atveju
tokia situacija susiklostë dël naujø duomenø
apie atskirø rûðiø paplitimà bei gausà, surinktø per paskutines PST inventorizacijas. Iki
kito nacionalinio perinèiø paukðèiø gausos
ávertinimo remiamës iðlyga, kad PST tinklas
apima 100% minëtø rûðiø ðalies populiacijos.
Taèiau atskirø rûðiø (juodojo peslio, maþojo kiro, balinës pelëdos, þalvarnio, meldinës nendrinukës) ðalies perinèios populiacijos, palyginti su paskutinio ávertinimo duomenimis (Kurlavièius, Raudonikis, 2001),
paskutiniais metais pastebimai sumaþëjo (dël
buveiniø pokyèiø, nepalankiø aplinkos sàlygø ir pan.). Todël jø procentas PST ðiuo metu
yra didesnis nei pateiktas IX priede.
Baigiant dar kartà reikëtø paminëti, kad
ðiame skyriuje pateiktas paukðèiø populiacijø procentinis pasiskirstymas remiasi ðiuo
metu turimais duomenimis. Jei daugelio rûðiø iðtirtumas PST yra neblogas, tai jø ðalies
perinèiø populiacijø ávertinimas gali keistis
atlikus naujus tyrimus nacionaliniu mastu. Tai
ypaè aktualu sunkiai aptinkamoms bei specialiø tyrimø metodø reikalaujanèioms rûðims –
of these species (at least reaching 20% threshold) occur on the currently selected sites. The
abundance of another widespread species the
White Stork in the current IBA network also
does not reflect the real status of the population of this species in Lithuania. This bird
usually nests in urbanised areas – on roofs,
on power line poles, in trees in settlements,
etc. Therefore, the number of White Stork
nests that occur on IBAs, covering mostly
natural areas, is rather small compared to the
national population. However, the selected
sites include important foraging habitats for
birds that breed outside the IBAs.
For 18 species, more than 60% of their
national populations occur on the selected
IBAs. Therefore, the IBA network can ensure favourable conservation status of these
species. For six of these species the IBA network covers 100% or more of the national
population. The latter situation occurred because of the newly collected data on the distribution and abundance of certain bird species during the last inventory. Until the next
assessment of the national breeding bird
populations, we will consider that the IBA
network covers 100% of the national populations of these bird species.
On the other hand, estimates of national
breeding populations of some species (Black
Kite, Little Gull, Short-eared Owl, Roller,
Aquatic Warbler) have considerably decreased compared to the previous estimates
(Kurlavièius & Raudonikis, 2001) because
of habitat changes, unfavourable environmental conditions, etc. Therefore, the actual
share of their national populations presently
covered by IBAs is higher than presented in
Annex 9.
Finally, it should be stressed once again
that the coverage of breeding populations
presented in this chapter is based on the presently available data. While the completeness
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
71
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
maþajam baubliui, rudei, jerubei, plovinei
viðtelei, gaidukui, stulgiui, pelëdoms, geniams, mëlyngurklei, raibajai devynbalsei,
sodinei startai.
of data on species abundance and distribution in IBAs is rather good, the estimates of
national populations may change significantly after additional studies. This is particularly true for species that are difficult to
locate or that require special survey techniques, such as Little Bittern, Ferruginous
Duck, Hazel Grouse, Little Crake, Ruff,
Great Snipe, owls, woodpeckers, Bluethroat,
Barred Warbler and Ortolan Bunting.
7 lentelë. Ðalies perinèiø rûðiø populiacijø
procentinis pasiskirstymas PST
Table 7. Proportion of the national population
breeding in the selected IBAs
Procentas PST tinkle
Proportion of the population
breeding in IBAs
<10
10–19
20–39
40–59
60–89
91–100
>100
72
Rûðiø skaièius
Number of species
7
6
13
10
8
5
5
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
3.5. Migruojantiems paukðèiams
svarbios teritorijos
3.5. Sites important for migrating birds
17 ðalies teritorijø, svarbiø migruojantiems
paukðèiams, atrinktos atsiþvelgiant tik á tarptautinës svarbos sankaupø vietas per sezoniná
traukimà ar þiemos metu (VII priedas). Reikia paminëti, kad visos pelkës ir seklûs vandenys, kurie pagal Ramsaro konvencijos reikalavimus yra svarbûs migruojantiems vandens paukðèiams, pateko á ðá sàraðà. Á kitas,
ávairiose ðalies vietose aptinkamas gausias
migruojanèiø paukðèiø sankaupas, kurios neatitiko PST atrankos kriterijø, atrenkant europinës svarbos teritorijas, nebuvo atsiþvelgta.
Ið minëtø 17 PST, 15 svarbios konkreèioms paukðèiø rûðims. Tuo tarpu dvi teritorijos yra iðskirtos tik dël didelës migruojanèiø paukðèiø koncentracijos – Meteliø, Dusios ir Obelijos eþerai (Aly-b1) bei Kurðiø
nerijos NP (Kla-b1).
Seventeen territories, important for migrating birds, have been selected on the basis
of congregations of international importance
of migrating or wintering birds (Annex 7). It
should be mentioned, that all wetlands, important for migrating birds according to the
Ramsar Convention requirements, have been
included in this list. Abundant congregations
of migrating birds that occur in different parts
of the country, but do not meet the IBA selection criteria were not taken into consideration
when selecting sites of European importance.
Out of the aforementioned 17 SPAs, 15
are important for certain bird species, whereas
two territories – Lakes Meteliai, Dusia and
Obelija (Aly-b1) and Kurðiø Nerija NP (Klab1) – have been selected entirely due to large
congregations of migrating birds.
3.5.1. Svarbios sankaupos ir
þiemavietës
3.5.1. Important congregations and
wintering sites
Ðeðiolikoje teritorijø aptinkamos tarptautinës svarbos paukðèiø sankaupos. Penkiolika ið jø yra svarbios atskiroms paukðèiø rûðims. Tuo tarpu vienoje – Metelio, Dusios ir
Obelijos (Aly-b1) eþeruose – per sezoniná
traukimà kasmet apsistoja per 20000 ávairiø
vandens paukðèiø.
Migruojanèiø paukðèiø apsaugai, be jokios abejonës, svarbiausia yra Nemuno delta (Slu-b1). Joje ávairiais sezonais reguliariai registruojamos net 24 rûðiø tarptautinës
svarbos sankaupos. Pavasará Nemuno delta
ypaè svarbi migruojanèioms maþosioms ir
Congregations of international importance occur at 16 sites. Fifteen of them are
important for certain bird species, whereas
one site – Lakes Meteliai, Dusia and Obelija
(Aly-b1) – accommodates more than 20,000
waterbirds of different species during seasonal migrations.
Undoubtedly, Nemunas River Delta (Slub1) is the most important site for the protection of migrating birds. Congregations of
international importance of 24 species of
birds occur regularly in this site in different
seasons of the year. In spring, this site is of
73
giesmininkëms gulbëms (Cygnus bewickii,
C. cygnus), baltakaktëms, þelmeninëms bei
pilkosioms þàsims (Anser albifrons, A. fabalis, A. anser), baltaskruostëms berniklëms
(Branta leucopsis), cyplëms (Anas penelope), ðaukðtasnapëms ir pilkosioms antims
(Anas clypeata, A. strepera), didiesiems ir
maþiesiems danèiasnapiams (Mergus merganser, M. albellus). Vasaros pabaigoje fiksuojamos plëðriøjø, maþøjø ir juodøjø þuvëdrø (Sterna caspia, S. albifrons, Chlidonia niger) bei maþøjø kirø (Larus minutus) sankaupos. Tuo tarpu per rudeniná traukimà Nemuno deltoje susiformuoja ypaè gausios ausuotøjø kragø (Podiceps cristatus), pilkøjø
þàsø, smailiauodegiø, kuoduotøjø ir rudagalviø anèiø (Anas acuta, Aythya fuligula,
Aythya ferina), cypliø, klykuoliø (Bucephala clangula), didþiøjø danèiasnapiø, gerviø
(Grus grus), laukiø (Fulica atra), jûriniø ereliø (Haliaetus albicilla) sankaupos.
Antra pagal „tiksliniø“ migruojanèiø rûðiø skaièiø yra Kurðiø mariø ðiaurinë dalis
(Kla-b8). Pavasará èia susiformuoja maþøjø
bei giesmininkiø gulbiø sankaupos, o vasaros
pabaigoje laikosi gausûs traukianèiø maþøjø
kirø bûriai. Rudená ðioje teritorijoje gausu
kuoduotøjø ir rudagalviø anèiø, klykuoliø bei
maþøjø ir didþiøjø danèiasnapiø. Èia taip pat
registruojamos ilgalaikës tarptautinës svarbos
baltakakèiø þàsø sankaupos, nors pavasará
gausesni jø bûriai apsistoja tik trumpam. Ðiltesniais þiemos mënesiais, kai dalis mariø akvatorijos nepadengta ledu, èia susiformuoja
tarptautinës svarbos didþiøjø danèiasnapiø bei
jûriniø ereliø sankaupos. Uþðalus Kurðiø marioms, paukðèiai pasitraukia á Baltijos priekrantæ bei Klaipëdos uosto akvatorijà.
Palangos pajûryje (Kre-b2) yra tarptautinës svarbos rudakaliø narø (Gavia stellata), sibiriniø gagø (Polysticta stelleri) bei didþiøjø danèiasnapiø þiemavietës. Bûtina paþymëti, kad ði teritorija yra viena ið dviejø
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
74
particular importance for migrating Bewick’s
and Whooper Swans (Cygnus bewickii, C.
cygnus), White-fronted, Bean and Greylag
Geese (Anser albifrons, A. fabalis, A. anser),
Barnacle Goose (Branta leucopsis), Wigeon
(Anas penelope), Shoveler (Anas clypeata),
Gadwall (Anas strepera), Smew (Mergellus
albellus) and Goosander (Mergus merganser). Congregations of Caspian, Little and
Black Terns (Sterna caspia, S. albifrons, Chlidonias niger) and Little Gulls (Larus minutus) are observed here in late summer. Particularly large congregations of Great Crested
Grebes (Podiceps cristatus), Greylag Geese,
Pintails (Anas acuta), Tufted Ducks (Aythya
fuligula), Pochards (Anas ferina), Wigeons,
Goldeneyes (Bucephala clangula), Goosanders, Cranes (Grus grus), Coots (Fulica atra),
White-tailed Eagles (Haliaeetus albicilla)
form here during autumn migrations.
Northern Part of the Curonian Lagoon
(Kla-b8) is the second according to the number of qualifying migrating species. Congregations of Bewick’s and Whooper Swans
form here in spring, while large flocks of migrating Little Gulls occur there in late summer. Tufted Ducks, Pochards, Goldeneyes,
Smews and Goosanders are abundant in this
site in autumn. The White-fronted Goose
forms long-term numerous congregations in
autumn, while in spring time the important
staging been registered for a several weeks
only. In warmer winter months, when a part
of the lagoon remains ice-free, congregations
of international importance of Goosanders
and White-tailed Eagles form in this site.
When the lagoon freezes up, birds move to
inshore waters of the Baltic Sea and to the
territory of the Klaipëda seaport.
Palanga inshore (Kre-b2) is the wintering
site of international importance for Redthroated Divers (Gavia stellata), Steller’s Eiders (Polysticta stelleri) and Goosanders. It
visoje Baltijoje aptinkamø sibirinës gagos
þiemavieèiø. Gausios maþøjø kirø sankaupos
èia registruojamos vasaros pabaigoje.
Keturiose ðalies teritorijose reguliariai
aptinkamos trijø rûðiø migruojanèiø paukðèiø sankaupos (Þuvinto biosferos rezervatas –
Aly-b3, Mûðos Tyrelis – Jon-b1, Kurðiø nerijos pajûris – Kla-b7 bei Senosios ir Naujosios Rusnës eþerai – Slu-b2). Þuvinto biosferos rezervate ir Mûðos Tyrelio pelkëje aptinkamos rudeninës þelmeniniø ir baltakakèiø
þàsø bei gerviø sankapos. Tuo tarpu Senosios ir Naujosios Rusnës eþeruose gausiausi
migruojanèiø þàsø bei gulbiø giesmininkiø
bûriai registruojami pavasará. Kurðiø nerijos
pajûryje susiformavo tarptautinës svarbos rudakakliø narø, nuodëguliø (Melanitta fusca)
bei alkø (Alca torda) þiemavietë.
Kamanø rezervate (Akm-b1) rudená reguliariai registruojami gausûs þelmeniniø bei
baltakakèiø þàsø bûriai. Tuo tarpu 7 ðalies
teritorijose ávairiais sezonais aptinkama atskirø rûðiø migruojanèiø paukðèiø sankaupø. Sulinkiø durpyne (Rad-b4), Tyruliø
draustinyje (Rad-b5) ir Novaraisèio ornitologiniame draustinyje (Sak-b1) yra gervëms
svarbiø rudeniniø susitelkimø vietø. Kauno
mariose (Kau-b8) ir Grybaulios þuvininkystës tvenkiniuose (Var-b7) vasaros pabaigoje–rudená jûriniø ereliø skaièius virðija tarptautinës svarbos teritorijos kriterijø. Birvëtos þuvininkystës tvenkiniuose ir Dysnos
upës slënyje (Ign-b1) atskirais pavasariais susiformuoja gausios baltakakèiø þàsø sankaupos. Ypatingo dëmesio vertas Baltosios Vokës durpynas su greta esanèiais þuvininkystës tvenkiniais ir sekliu Papio eþeru (Sal-b3).
Tai vienintelë ðalies teritorija, kurioje aptinkama tarptautinës svarbos baltøjø garniø (Egretta alba) sankaupø. Pastarosios susiformavo prieð 2–3 metus ir minëtø paukðèiø skaièius kasmet auga.
should be mentioned here that this site is one
of the two wintering sites of Steller’s Eiders in
the entire Baltic Sea. Large congregations of
Little Gulls are observed here in late summer.
Congregations of three species of migrating birds regularly occur in four sites – Þuvintas
Biosphere Reserve (Aly-b3), Mûðos Tyrelis
(Jon-b1), Kurðiø nerija inshore (Kla-b7) and
Lakes Senosios and Naujosios Rusnës (Slu-b2).
Congregations of Bean and White-fronted
Geese and Cranes occur in autumn in Þuvintas
Biosphere Reserve and Mûðos Tyrelis, while
the largest flocks of migrating Bean and Whitefronted Geese and Whooper Swans are observed in Lakes Senosios and Naujosios Rusnës
in spring. Kurðiø nerija inshore is a wintering
site of international importance for Redthroated Divers, Velvet Scoters (Melanitta fusca) and Guillemots (Alca torda).
Large flocks of Bean and White-fronted
Geese are regularly recorded in autumn in the
Kamanos Strict Nature Reserve (Akm-b1).
Congregations of single species of migrating
birds are recorded in different seasons in 7
sites. Sulinkiai peatbog (Rad-b4), Tyruliai
Reserve (Rad-b5) and Novaraistis Ornithological Reserve (Sak-b1) are sites of important congregations of Cranes in autumn. Numbers of White-tailed Eagles in Kaunas Reservoir (Kau-b8) and Grybaulia fishponds (Varb7) in late summer – autumn exceed the criterion of sites of international importance. In
some springs, large congregations of Whitefronted Geese occur in Birvëta fishponds and
Dysna River Valley (Ign-b1). Baltoji Vokë
peatbog with adjacent fishponds and the shallow Lake Papis (Sal-b3) is of particular importance. This is the only site in Lithuania,
which supports an internationally significant
congregation of Great Egret (Egretta alba).
These congregations started to form some 2–3
years ago, and the numbers of Great Egrets
are increasing every year.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
75
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
76
3.5.2. Migruojanèiø paukðèiø srautø
susiliejimo vietos
3.5.2. Congregations in “bottleneck”
sites
Ðiai kategorijai priskiriamos dvi teritorijos – Kurðiø nerijos NP (Kla-b1) ir Nemuno
deltos RP (Slu-b1). Kurðiø nerija jau daugelá metø þinoma kaip viena svarbiausiø migruojanèiø plëðriøjø bei þvirbliniø paukðèiø
srautø susiliejimo vieta rytinëje Baltijoje.
Ðiame siaurame pakrantës ruoþe per intensyvø traukimà rudená per vienà dienà praskrenda daugiau nei 1000 plëðriøjø bei
100000 þvirbliniø paukðèiø. Panaðûs skaièiai
registruojami ir Nemuno deltos RP, taèiau èia
sunkiau ávertinti traukianèiø paukðèiø gausà, nes jie skrenda platesniu Kurðiø mariø pakrantës ruoþu.
Two sites are attributed to this category –
Kurðiø nerija NP (Kla-b1) and Nemunas
River Delta RP (Slu-b1). Kurðiø Nerija has
been known for years as one of the most important bottleneck sites for migrating passerines and raptors in the eastern Baltic region.
More than 1,000 raptors and 100,000 passerines pass through this narrow coastal strip
during one day of intensive autumn migration. Similar numbers of birds are observed
in the Nemunas River Delta RP. However, it
is more difficult to assess the abundance of
migrating birds in the latter site, since birds
fly over a wider strip of the eastern Curonian
Lagoon coast.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
3.6. PST plotai
3.6. Sizes of IBAs
Bendras PST plotas yra 712191,55 ha,
kas sudaro 10,92% visos ðalies teritorijos. Pasirinktø teritorijø dydis svyruoja nuo keliø
deðimèiø iki keliasdeðimties tûkstanèiø ha
(10 priedas). Vidutinis plotas yra 8478,47 ha.
Daugiausia teritorijø yra 1000–10000 ha
ploto (8 lentelë). 9 teritorijos yra maþesnës
nei 200 ha, 16 uþima nuo 200 iki 1000 ha
plotà, tuo tarpu, net 40 – 1000–10000 ha, 8 –
10000–20000 ha, o 11 – daugiau nei 20000 ha.
The total area of the selected IBAs is
712,191.55 ha, which comprises 10.92% of
the country. The sizes of the selected territories range from several tens of hectares to several tens of thousands of hectares (Annex 10).
The mean size of an IBA is 8,478.47 ha.
The majority of territories are 1,000–
10,000 ha in size (Table 8). Nine territories
are smaller than 200 ha, 16 territories are
200–1,000 ha in size, whereas 40 territory is
1,000–10,000 ha in size, 8 territories –
10,000–20,000 ha in size, and 11 territories
are larger than 20,000 ha.
8 lentelë. Teritorijø pasiskirstymas pagal plotus
Table 8. Distribution of territories according to
their size
Teritorijos plotas (ha)
Territory size (ha)
<200
200–10000
1000–10000
10000–20000
>20000
Ploto poþiûriu dvideðimt penkios maþiausios teritorijos (<1000 ha) uþima tik nedidelæ
PST tinklo dalá (1 pav.). Tuo tarpu 11 didþiausiø teritorijø (>20000 ha) sudaro per 60% viso jo ploto.
Teritorijø skaièius
Number of territories
9
16
40
8
11
According to size, the 25 smallest territories (<1,000 ha) comprise only a small
share of the IBA network (Fig. 1), whereas
the 11 largest territories (>20,000 ha) comprise more than 60% of the IBA network total area.
77
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
7//
,
5/#6%
)+
5//
://
8//
-//
,
,/#-%
)8/+
,//
//
//
78
,
/#,%
)9+
,
#%
)5+
; ,//
,/; ///
,
7#7%
)6+
//; //// ///; ,////
<,////
1 pav. Procentinis teritorijø pasiskirstymas pagal
plotà (ha)
Fig. 1. Percentage distribution of IBAs according
to their size (in ha)
Maþiausios PST yra Kalviø karjeras
(Kla-b3) – 37,7 ha ir Svencelës pievos (Klab9) – 49,92 ha. Didþiausios yra dvi jûrinës
teritorijos – Kurðiø nerijos pajûris (Kla-b7)
bei Palangos pajûris (Kre-b2). Kiekviena jø
apima didesná nei 60000 ha plotà. Prie didþiøjø teritorijø galima priskirti ir 20000 ha
virðijanèius miðkø masyvus: Ðimoniø girià
(any-b1), Gubernijos miðkø kompleksà (Sia-b1),
Taujënø–Uþulënio miðkus (Ukm-b1) – 21000
ha, na ir, þinoma, gerokai didesnæ Labanoro
girià (Sve-b2) – apie 55000 ha bei Dzûkijos
NP miðkus (Var-b5) – per 58000 ha. Minëtiems miðkams nedaug nusileidþia Rûdininkø
(Sal-b2) ir Þalioji (Pan-b1) girios (apie 19000
ha), Birþø (Bir-b1) giria (per 16000 ha).
Nors atskirais atvejais didesnio ploto teritorijoms bûdingas ir didesnis jose aptinkamø
„tiksliniø“ rûðiø skaièius, patikimo ryðio tarp
ploto dydþio ir rûðiø skaièiaus nepastebëta (10
priedas). Reikia paþymëti, kad visos maþesnës nei 1000 ha teritorijos yra iðskirtos 1–2
rûðiø apsaugai, taèiau ir kai kuriose didelëse
teritorijose aptinkama tik po vienà „tikslinæ“
rûðá. 1000–10000 ha ploto kategorijoje tokiø
The smallest IBAs are Kalviai quarry
(Kla-b3) – 37.7 ha and Svencelë meadows
(Kla-b9) – 49.92 ha. The largest are two marine territories – Curonian Spit inshore (Klab7) and Palanga inshore (Kre-b2). Each of
these territories exceeds 60,000 ha in area.
Forest tracts exceeding 20,000 ha in area may
also be included among the large territories:
Ðimonys forest (Aly-b1), Gubernija forest
complex (Sia-b1), Taujënai-Uþulënis forests
(Ukm-b1), and, of course, the much larger
Labanoras forest (Sve-b2) – about 55,000 ha
and Dzûkija National Park forests (Var-b5) –
more than 58,000 ha. Only somewhat smaller
are Rûdninkai (Sal-b2) and Þalioji (Pan-b1)
forests (about 19,000 ha each), and Birþai forest (Bir-b1) with more than 16,000 ha.
Although in some cases larger territories
accommodate larger number of qualifying
species, there is no reliable relationship between the size of the territory and the number
of qualifying species (Annex 10). It should
be mentioned that all the territories smaller
than 1,000 ha have been selected for the protection of 1–2 species. However, some large
teritorijø yra net 15. Po vienà teritorijà, iðskirtà
vienintelës rûðies apsaugai, yra ir 10000–20000
ha (Gedþiûnø miðkas – Pak-b2) bei >20000 ha
(Gubernijos miðkas – Sia-b1) kategorijose.
Taigi PST ploto pasirinkimà nulëmë ne siekimas apimti kiek galima daugiau ávairiø perinèiø paukðèiø buveiniø, o atskirø rûðiø apsaugos poreikiai.
territories also accommodate only one qualifying species. There are 15 such territories in
the size category of 1,000–10,000 ha. There
is one territory each in categories 10,000–
20,000 ha (Gedþiûnai forest – Pak-b2) and
>20,000 ha (Gubernija forest – Sia-b1) selected for the protection of a single qualifying species. Thus, areas of IBAs were determined not by the desire to protect as many
different habitats as possible, but by the conservation needs of different bird species.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
79
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
80
3.7. Buveiniø/CORINE þemës dangos
pasiskirstymo ypatumai
3.7. Habitat types/CORINE land cover in
the selected areas
Lietuvos PST tinklas apima beveik visas
labiau paplitusias ðalies buveines, pradedant
jûrinëmis teritorijomis, eþerais, upëmis, þuvininkystës tvenkiniais, pelkëmis ir baigiant
ávairaus tipo miðkais, smëlynais, pievomis,
ganyklomis ar net agrariniais plotais, eksploatuojamais durpynais bei urbanistinëmis teritorijomis. Dël ðios prieþasties jose aptinkamø paukðèiø rûðiø ávairovë yra tikrai didelë.
Buveiniø paplitimas analizuojamas remiantis CORINE þemës dangos pasiskirstymo ypatumais PST, naudojant 1995 metø
1:100000 mastelio duomenø bazæ. Ði bazë
sukurta, remiantis 1994–1995 metø kosminëmis nuotraukomis. 11 priede pateiktas þemës dangos pasiskirstymas 81 PST, esanèiose þemyninëje ðalies dalyje. Trys jûrinës teritorijos, kurios apima tik jûrø vandenis, neátrauktos dël didelio uþimamo ploto. Prieðingu atveju jos iðkreiptø bendrus dësningumus,
bûdingus daugumai ðalies PST. Kurðiø nerijos
pajûris (Kla-b7) ir Palangos pajûris (Kre-b2)
apima tik jûros akvatorijà (CORINE kodas –
5.2.3), o Kurðiø mariø ðiaurinë dalis (Kla-b8) –
tik pakranèiø lagûnà (kodas – 5.2.1).
Ið pateiktos lentelës matyti, kad didþiàjà
PST dalá uþima spygliuoèiø, miðrieji ir lapuoèiø miðkai (atitinkamai 25,66%, 17,59%
ir 10,28% bendro visø (81) þemyninës dalies teritorijø ploto). Kiek maþiau uþima nedrëkinamos dirbamosios þemës (10,13%),
stovinèio vandens telkiniai (7,04%), ganyklos (6,46%) bei pereinamosios miðkø stadijos ir krûmynai (6,31%). Reikðmingà dalá su-
The Lithuanian IBA network contains
practically all the more common habitats of
Lithuania – from marine areas, lakes, rivers,
fishponds, marshes, to forests of different
type, dunes, meadows, pastures and even
farmland, exploited peatland and urbanised
areas. As a result, bird diversity at these sites
is very high.
The occurrence of habitats in IBAs has
been analysed according to the CORINE land
cover database of 1995 (scale 1:100,000).
Satellite images of 1994–1995 have been
used as a basis for this database. Land cover
type distribution in 81 inland IBA site is presented in Annex 11. Three marine sites, that
contain marine waters only, have not been
included into the table because of their very
large sizes. Their inclusion would have distorted the situation common to the majority
of the Lithuanian IBAs. Kurðiø Nerija inshore (Kla-b7) and Palanga inshore (Kre-b2)
contain sea and ocean (CORINE code –
5.2.3) only, while the Northern part of the
Curonian Lagoon (Kla-b8) – coastal lagoon
(CORINE code – 5.2.1) only.
Coniferous, mixed and deciduous forests
cover the largest areas of IBAs (25.66%,
17.59% and 10.28%, respectively, of the total area of all inland sites). Somewhat smaller
areas are occupied by non-irrigated arable
land (10.13%), water bodies (7.04%), pastures (6.46%), and transitional woodlandscrub (6.31%). Considerable areas are occupied by complex cultivation patterns and land
principally occupied by agriculture, with sig-
daro kompleksiniai þemdirbystës plotai ir dirbamosios þemës plotai su natûralios augalijos intarpais (atitinkamai 4,27% ir 5,0%) bei
durpynai (2,87%), vandens tëkmës (1,44%),
kontinentinës pelkës (1,01%). Èia sàvoka
„durpynai“ apima ir natûraliø aukðtapelkiø
plynes, kuriø medþiais apaugæ plotai priskiriami miðkø kategorijai. Atskirai reikëtø paminëti upes bei kai kurias urbanistines teritorijas (kelius, pavienes sodybas ir kt.). Kadangi, remiantis techniniais reikalavimais,
nacionalinëje CORINE duomenø bazëje ávertinti tik didesni nei 20 ha ploto ir platesni nei
100 metrø skirtingos þemës dangos plotai,
nemaþai reikðmingø buveiniø á jà nepateko.
Geriausias to pavyzdys – upës, pavienës sodybos, nedidelës pelkutës. Nors atskirose teritorijose jos yra svarbiausios saugomø rûðiø buveinës, CORINE duomenø bazë kartais net neparodo jas esant (arba plotai yra
gerokai maþesni). Todël 11 priede pateiktas
tokiø buveiniø plotas neatspindi tikrosios situacijos. Taèiau individualûs ypatumai aptarti atskirø teritorijø apraðomojoje dalyje (4
knygos skyriuje).
nificant areas of natural vegetation (4.27%
and 5.0%, respectively), peat bogs (2.87%),
stream courses (1.44%), and inland marshes
(1.01%). In this classification “peat bogs”
include open areas of natural raised bogs,
whereas overgrown areas of these bogs are
attributed to forests. Since the national
CORINE land cover database includes only
land plots with different land cover that are
not smaller than 20 ha and are wider than
100 m, quite a few important habitats are not
represented in it. The best examples are rivers, homesteads, and small marshes. Although in some sites they are habitats of principal importance for the protected birds, quite
often they are not represented in the CORINE
land cover database at all, or their area is
shown as being considerably smaller. Therefore, areas of these habitats, presented in
Annex 11, do not reflect the real situation.
Some of these particularities are discussed
individually in site accounts (Chapter 4).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
81
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
82
3.8. Þemës naudojimas
3.8. Land-use
Þemës naudojimo ypatumus geriausia atspindi þemës dangos pasiskirstymo dësningumai. Jie aptarti 3.7 knygos skyriuje. Beveik 60% visø kontinentinëje dalyje esanèiø
teritorijø bendro ploto uþima miðkingos teritorijos, todël miðkininkystë yra bene svarbiausia ûkinës veiklos sritis ðalies PST. Þemës ûkiui tinkami plotai uþima per 25% visø PST (11 priedas), taèiau ûkinë veikla ðiuo
metu plëtojama ne visoje teritorijoje, nes dalis þemiø yra apleista. Be to, daþnai ji yra
neintensyvi. Tai ypaè bûdinga pievoms ir ganykloms, kur dominuoja gyvulininkystë.
Daugiau kaip 120000 ha uþimanèios jûrinës
teritorijos naudojamos þvejybai, taèiau intensyviai þvejojama tik priekrantës zonoje (iki
20 metrø gylio izobaros), kuri uþima apie
20% viso jûriniø teritorijø ploto. Pramoninë
þvejyba vidaus vandenyse yra neintensyvi ir
didesnës átakos paukðèiø buveiniø bûklei neturi. Nors atskirais atvejais ûkinë veikla ir
nëra plataus masto, ji daro nemaþà átaka saugomø rûðiø bûklei. Ðiai kategorijai galima
priskirti durpiø gavybà, hidroenergetikà.
Ðiuo metu durpiø gavyba tebevyksta trijose
PST (Nemuno deltos RP – Slu-b1. Tyruliø
draustinyje – Rad-b5 ir Sulinkiø durpyne –
Rad-b4). Ðios veiklos poveikis saugomø rûðiø bûklei dar nëra tinkamai ávertintas. Hidroenergetika iðlieka potenciali grësmë dviem
PST – Nemuno upës atkarpoms tarp Prienø
tilto ir Lengveniðkiø bei tarp Peleðiðkiø ir
Balbieriðkio (Pri-b5 ir Pri-b6), nes kaimynystëje planuojama statyti naujà hidroelektrinæ. Be jokios abejonës, nemaþà átakà PST
Land use peculiarities are best described
by the distribution of land cover, which has
been discussed in Chapter 3.7. Almost 60%
of the total area of all inland IBA sites are
covered with forests. Therefore, forestry is
the most important economic activity in
Lithuania’s IBAs. Areas suitable for agriculture cover 25% of IBA area (Annex 11).
However, not all these lands are used for
farming, since some of them are abandoned.
In addition, farming is often not intensive.
This is particularly true for pastures used for
animal husbandry. Marine sites that are more
than 120,000 ha in size are primarily used
for fisheries. However, fishery is intensive
in inshore zone only (up to a depth of 20 m),
which comprises approximately 20% of the
marine site area. Commercial fishery in inland water bodies is not intensive, and does
not have any major impact on bird habitats.
In some cases even limited economic activities may have a significant impact on the protected birds. Peat extraction and hydropower
production may be attributed to such activities. At present, peat is being extracted at
three IBA sites (Nemunas Delta Regional
Park – Slu-b1, Tyruliai Reserve – Rad-b5,
and Sulinkiai peat bog – Rad-b4). The impact of this activity on habitats of protected
bird species has not been fully assessed. Hydropower production remains a potential
threat for two IBAs – stretches of Nemunas
River between Prienai Bridge and Lengveniðkës (Pri-b5), and between Peleiðiðkës
and Balbieriðkis (Pri-b6), since the construc-
bûklei daro ir pramonës bei urbanistinë plëtra. Vienoje PST (Eþerëlio pievos – Kau-b7)
ðiuo metu planuojama árengti vandens valymo árenginiuose sukaupto dumblo saugojimo aikðtelæ, beje, naudojant ES struktûriniø
fondø lëðas. Miestø ribø plëtimasis kol kas
tiesiogiai nesunaikina paukðèiams svarbiø
buveiniø, taèiau priemiesèiø teritorijos kenèia dël padidëjusios rekreacinës apkrovos.
Nesubalansuota reakreacinë plëtra daro didelá neigiamà poveiká Rytø bei Pietø Lietuvos miðkams ir eþerams, o ypaè pajûrio regiono gamtinëms teritorijoms.
Tam tikrø korekcijø ûkinëje veikloje pateikti gamtosauginiai apribojimai ávairiose
ðalies teritorijose, tarp jø ir iðskirtose PST
(þiûrëti 3.9 knygos skyrelá). Valstybiniuose
rezervatuose (Kamanø – Akm-b1, Vieðvilës
– Tau-b2 ir Èepkeliø – Var-b2) bet kokia veikla, iðskyrus konservacinæ, yra draudþiama. Daugelyje draustiniø ji irgi yra labai ribojama.
Regioniniuose bei nacionaliniuose parkuose
þemës naudojimas taip pat derinamas su gamtosauginiais reikalavimais, nors ûkinë veikla didesnëje jø dalyje yra leidþiama. Tam tikri
apribojimai taikomi ir visø vandens telkiniø
apsauginëse zonose. Taigi þemës dangos kategorijos ne visada parodo ûkinës veiklos
ypatumus bei pobûdá. Kiekvienos PST ypatumai yra aptarti individualioje apraðomojoje teritorijø dalyje (4 knygos skyriuje).
tion of a new hydropower plant is being
planned in their vicinity. Undoubtedly, industrial and urban development has a considerable impact on the state of IBAs. Establishment of a sewage sludge deposition site,
by using aid from the EU structural funds, is
being planned on the territory of one IBA
site (Eþerëlis meadows – Kau-b7). At present,
the expansion of town borders does not have
a detrimental effect on important bird habitats. However, suburban areas are suffering
from an increased recreational load. Unbalanced recreational development has a significant negative impact on forests and lakes of
eastern and southern Lithuania, and, in particular, on natural territories of the coastal region.
Some adjustments to the economic activities are imposed by applying nature conservation restriction in different places of the
country, including the selected IBAs (see
Chapter 3.9). In State Strict Nature Reserves
(Kamanos – Akm-b1, Vieðvilë – Tau-b2, and
Èepkeliai – Var-b2), all activities, except for
nature conservation, are prohibited. Human
activities are also limited to a great extent in
most reserves. In regional and national parks,
land use is also adjusted according to nature
conservation needs, but human activities are
allowed in most parts. Some restrictions also
apply in protection zones of all water bodies. Thus, land cover type does not always
reflect the peculiarities of land use in a given
area. More details on land use in IBAs are
provided in site accounts (Chapter 4).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
83
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
84
3.9. Dabartinis gamtosauginis statusas
3.9. Current protection status
Tarptautinis gamtosauginis statusas.
Visi penki ðalies pelkiø kompleksai, oficialiai paskelbti Ramsaro konvencijos saugomomis teritorijomis, yra átraukti á PST sàraðus.
Visai Èepkeliø rezervato (Var-b2), Vieðvilës
rezervato (Tau-b2) ir Kamanø rezervato
(Akm-b1) teritorijai yra suteiktas Ramsaro
vietos statusas. Tuo tarpu tik maþdaug treèdalis dabartinio Þuvinto biosferos rezervato
(Aly-b3a) yra paskelbta Ramsaro teritorija.
Ðis tarptautinis statusas suteiktas tik buvusiam valstybiniam Þuvinto rezervatui. Nemuno deltoje (Slu-b1) Ramsaro teritorijos
plotas yra apie 20% maþesnis nei regioninis
parkas. Tai susijæ su parko ribø plëtimu. Be
to, Kurðiø nerijos NP yra paskelbtas UNESCO pasaulinio paveldo teritorija.
Nacionalinis gamtosauginis statusas.
PST dabartinis susikirtimas su nacionalinëmis saugomomis teritorijomis pateiktas 12
priede. Ið jo matyti, kad 32 teritorijos ðiuo
metu yra nesaugomos arba saugomos teritorijos uþima maþiau nei 1% viso ploto. Dar
ðeðiø PST susikirtimas yra labai menkas (1–
10%), o septyniø – nereikðmingas (10–20%).
Aðtuoniose PST saugomos teritorijos uþima
20–50% bendro ploto, o trijose ðis rodiklis
yra labai þymus (50–75%). Tuo tarpu 26 PST
visiðkai sutampa su saugomø teritorijø ribomis, o dviejø teritorijø rodiklis virðija 90%.
Taèiau atskirais atvejais net ir nesaugomose teritorijose galioja ávairûs apribojimai,
uþtikrinantys svarbiø paukðèiø buveiniø apsaugà. Daþniausiai tai vandens telkiniø apsauginës zonos. Jos neretai uþima didelæ PST
International protection status. All five
wetland complexes that are officially declared
protected Ramsar sites of Lithuania, are included in the list if IBAs. Entire territories of
Èepkeliai Strict Nature Reserve (Var-b2),
Vieðvilë Strict Nature Reserve (Tau-b2) and
Kamanos Strict Nature Reserve (Akm-b1)
have been assigned the Ramsar status. At the
same time, only approximately one third of
the Þuvintas Biosphere Reserve (Aly-b3a) has
been declared the Ramsar site. This international status has been assigned to the former
Þuvintas State Strict Nature Reserve only. In
Nemunas Delta (Slu-b1) the area of the
Ramsar site is about 20% smaller than the regional park. This is related to the recent enlargement of the regional park. In addition,
Kurðiø Nerija National Park has been declared
the UNESCO World Heritage Site.
National protection status. The overlap of IBAs with the present national network of protected territories is shown in
Annex 12. At present, 32 IBAs are either not
protected or protected areas comprise less
than 1% of an IBA area. Overlap with current protected territories of six IBAs is very
small (1–10%), and of eight IBAs insignificant (10–20%). Current protected territories
cover 20–50% of seven IBAs, while in three
IBAs this overlap is very prominent (50–75%).
In two IBAs the overlap is more than 90%,
while borders of 26 IBAs coincide with those
of protected territories.
However, some restrictions, which ensure
the protection of important bird habitats, ex-
dalá, taip sudarydamos palankias sàlygas iðsaugoti globaliai nykstanèios grieþlës (Crex
crex) buveines. Taèiau saugomos teritorijos
statusas dar neuþtikrina realios nykstanèiø rûðiø apsaugos, nes, pavyzdþiui, regioniniø ar
nacionaliniø parkø atveju á jas patenka ir ûkinio prioriteto, urbanistinës ar rekreacinës zonos. Taigi oficiali statistika ne visada parodo tikràjà nykstanèiø paukðèiø buveiniø apsaugos bûklæ. Ðiuo atveju kiekvienos teritorijos gamtosauginá statusà reikia vertinti individualiai. Daugiau informacijos ðiuo klausimu yra pateikiama knygos atskirø teritorijø apraðo skyriuje.
Ðiuo metu 38-ose oficialaus apsaugos statuso neturinèiose teritorijose (ar kur ðis statusas, áskaitant vandens telkiniø apsaugines
zonas, apima ne visà PST), pradëtas naujø
saugomø teritorijø steigimo procesas. Já inicijavo AM Valstybinë saugomø teritorijø tarnyba (Valstybinës saugomø teritorijø tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 20 d. ásakymas Nr. 22V ir 2003 m. balandþio 8 d.
ásakymas Nr. 39V). Kadangi ðis procesas dar
nëra uþbaigtas, sunku ávertinti jo rezultatus.
Mat per steigimo procesà gali bûti pakoreguotos teritorijø ribos ar atlikta kitø pakeitimø. Taèiau tikimasi naujø saugomø teritorijø steigimà uþbaigti iki 2004 m. geguþës 1 d.,
t. y. Lietuvos planuojamo stojimo á ES datos.
ist even in unprotected areas. This mostly
applies to the protection zones of water bodies. They often cover a significant part of an
IBA, thus providing favourable conditions
for the protection of habitats for the globally
threatened Corncrake (Crex crex). On the
other hand, protection status does not always
guarantee real protection for rare species, as,
for example, in case of regional and national
parks, which also include zones prioritised
for farming, urbanisation or recreation. Thus,
official statistics does not always reflect the
real conservation status of habitats important
for rare birds. Therefore, conservation status of each site must be assessed individually. More information on this is provided in
the site description chapter.
At present, the process of designation of
new protected territories has been started at
38 sites that have no official protection status (or where this status, including the protection zones of water bodies, does not cover
the entire IBA). The designation process was
initiated by the State Protected Areas Service
under the Ministry of Environment (orders No
22V and No 39V of the Director of the State
Protected Areas Service of 20 February 2003
and 8 April 2003). Since designation is not
complete yet, it is difficult to evaluate the outcomes. During the designation process,
boundaries of the sites may be adjusted along
with some other adjustments to the sites. It is
expected that the designation will be completed by 1 May 2004, i.e. by the expected
accession date of Lithuania to the EU.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
85
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
86
3.10. Grësmës
3.10. Threats
Konkreèios teritorijos paukðèiø rûðims
kylanèios grësmës pagal jø poveikio reikðmæ sàlyginai gali bûti klasifikuojamos á:
n stiprias (4 balai), t. y. jø poveikis gali
turëti didelës átakos populiacijø bûklei ar net
nulemti egzistencijos galimybes;
n vidutines (3 balai), kai neigiamas poveikis akivaizdus, taèiau populiacija iðlieka
gyvybinga;
n silpnas (2 balai), kai bûdingas neigiamas poveikis, taèiau gali nukentëti tik nedidelë vietinës populiacijos dalis;
n neþinomo masto (1 balas), kai bendra
praktika rodo, kad ðios grësmës daro neigiamà átakà, taèiau jø poveikis konkreèioje teritorijoje neþinomas.
0 balø suteikiama, jeigu poveikio nëra arba jis yra saugomoms rûðims nereikðmingas.
Kartu reikia pabrëþti, kad knygoje aptariamos ir vertinamos tik tos grësmës, kurios
turi átakos (ar gali jos turëti) „tiksliniø“ rûðiø vietinëms populiacijoms.
Kiekvienai teritorijai bûdingos grësmës
pateikiamos apraðant atskiras PST (4 knygos skyrius). Ðiame skyrelyje apþvelgiame
tik ávairiø grësmiø bendrà átakà PST tinklui.
Atskirø grësmiø poveikio mastas kiekvienoje teritorijoje gali bûti nevienodas, taèiau tendencijos daþnausiai iðlieka panaðios. Didþiausi skirtumai bûdingi skirtingoms buveinëms (9
lentelë). Jei, pavyzdþiui, trikdymo veiksnys yra
vienas stipriausiø neigiamø veiksniø, lemianèiø
vandens ir pelkiø paukðèiø paplitimà bei perëjimo sëkmæ, tai agrariniame kraðtovaizdyje
aptinkamø rûðiø reakcija á já daþnai bûna menka. Be to, kai kurios grësmës yra specifinës tik
Threats, arising to birds at a certain site,
may be classified according to their relative
significance into the following categories:
n strong (4 points), i.e. their effect may
strongly influence the population status or
even their existence at the site;
n moderate (3 points), i.e. the negative
effect is obvious, but the population remains
viable;
n weak (2 points), i.e. the negative effect
is observed, but it may damage only an insignificant part of the local population;
n undetermined (1 point), i.e. it is commonly known that a threat causes a negative
impact, however its effect in a given territory is unknown.
No points (“0”) are assigned if there is no
impact or it is insignificant for the protected
species.
It should be pointed out, that in this book
only threats that affect (or are likely to affect)
the qualifying species are discussed and assessed.
Threats occurring at each site are presented
in the IBA descriptions (Chapter 4 of this
book). Here we review the influence of different threats on the entire IBA network only.
The extent of the effect of different
threats may differ from site to site, although
general tendencies remain rather similar. The
greatest differences are observed between
different habitats (Table 9). For example, disturbance is one of the most prominent threats
affecting distribution and breeding success
of wetland birds, whereas farmland species
usually show little sensitivity to this threat. In
atskiroms buveinëms (pvz., paspartëjusi eutrofizacija tik vandens telkiniuose) arba jø poveikis yra visiðkai prieðingas skirtingose buveinëse (pvz., nendriø kirtimas eþeruose gali bûti
grësmë, o þemapelkëse bei ðlapiose pievose –
skatinama priemonë).
Table 9. Assessment of the effect of threats in
different habitats (the significance of a threat is
expressed as a score)
9 lentelë. Atskirø grësmiø poveikio ávertinimas
ávairiose buveinëse (poveikio reikðmë pateikta
balais)
Trikdymas
Disturbance
Med
Hunting
4 Gillnet fisheries
Vandens telkinieutrofizacija
Eutrophication of water bodies
Vandens lygio reguliavimas
Adjustment of water level
Vandens telkini=
produktais
Pollution of water bodies with
oil products
Veikian
Active drainage systems
Gruntinio vandens lygio ma
Reduction of the groundwater level
Atvirsumed
$ Overgrowing of open habitats
with woody and tall grassy
vegetation
Miškuose
Forests
Þemës ûkio þemëse
Farmland
Pelkëse, natûraliose
pievose, smëlynuose
Marshes, natural
meadows, sand
Vandens telkiniuose
Water bodies
Poveikio ávertinimas
Assessment of the threat
Jûrinëse teritorijose
Marine sites
Grësmës
Threat
addition, some threats are specific to certain
habitats (e.g., eutrophication in water bodies
only), or their effect in different habitats may
be quite the opposite (e.g., reed cutting in lakes
may be a threat, whereas in fens and wet meadows it is an encouraged activity).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
2
4
2
2
2/3*
0
1/4*
2
0
1
4
2
0
0
0
1
4
0
0
0
0
2/3*
2/4*
1
1
1**
1
0
0
0
0
1
4
1/3*
1/3*
0
3
4
1
1
0
1/4***
4
4
0
87
Apsodinimas mišku
Afforestation
Buveini
Destruction of habitats
Intensyvi miškininkyst
Intensive forestry
Intensyvus Intensive farming
Ankstyvi "
Early farming activities
Pesticid" Use of pesticides
Infrastrukt!
Infrastructure development
Turizmo/rekreacin
!
Tourism/recreation development
Gaisrai/
"
Fires/grass burning
Neteis
>"
Illegal destruction of nests
Pl
.
Predation
Miškuose
Forests
Þemës ûkio þemëse
Farmland
Pelkëse, natûraliose
pievose, smëlynuose
Marshes, natural
meadows, sand
Poveikio ávertinimas
Assessment of the threat
Vandens telkiniuose
Water bodies
Grësmës
Threat
Jûrinëse teritorijose
Marine sites
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
0
0
2/4*
2
0
1/4*
1/4*
4
4
3
0
0
0
0
4
0
1
1
4
3****
0
0
2
4
0
0
1
1
4
2
1
1/4*
1**
4
3
1
1/4*
2/4*
0
4*
0
0
2/4*
2/4*
2
0
4*
0
0
2
1
4
3
3
3
* – bûdinga tik atskiroms teritorijoms
* – In some territories only
** – apibûdinama paskutiniø penkeriø metø situacija. Atskirais atvejais grësmë gali iðaugti iki „stiprios“
(4 balø) kategorijos
** – Characterises situation of the last five years. In some cases the threat may become “strong” (4 points)
*** – bûdinga tik vandens telkiniø saloms
*** – Typical of islands of water bodies only
**** – aktualu tik miðkuose perinèioms, o atvirame pamiðkës kraðtovaizdyje besimaitinanèioms rûðims
**** – Important for forest species that forage in adjacent open areas
88
Iðvardytø grësmiø galima iðvengti arba
jø poveiká sumaþinti dvejopai:
n riboti neigiamà átakà sukelianèià veiklà;
n taikyti skatinamàsias priemones, maþinanèias neigiamà poveiká.
Apribojimai ir draudimai. Saugomø teritorijø ástatymas bei kiti nacionaliniai teisës
aktai nustato kompensavimo galimybes uþ
ûkinës ar kitokios veiklos suvarþymus saugomose teritorijose, taèiau kompensaciniai
mechanizmai nustatomi tik privatiems savininkams, o valstybinës ámonës bei kitos institucijos turës privaloma tvarka laikytis nustatytø apribojimø. Be to, ðiuo metu dar neparengti teisës aktai, reglamentuojantys kompensaciniø priemoniø bei iðmokø tvarkà miðkingose teritorijose.
Skatinamosios priemonës. Tai nykstanèiø rûðiø buveiniø bûklæ gerinanèiø ar net jas
atkurianèiø priemoniø visuma. Jas gali taikyti þemës savininkai bei naudotojai (áskaitant ávairaus statuso ámones – valstybines,
vieðàsias, ûkines bendroves, visuomenines
organizacijas ir pan.) gaudami atlyginimà uþ
patirtas sànaudas (darbo priemones, darbo
laikà ir pan.) bei papildomas priemokas, ávardytas „uþ iniciatyvà“.
Skatinamøjø priemoniø taikymas labiausiai gali sumaþinti ðias grësmes:
n intensyvi miðkininkystë;
n apsodinimas miðku;
n intensyvus þemës ûkis;
n ankstyvi þemës ûkio darbai;
n pesticidø naudojimas;
n atvirø buveiniø uþaugimas sumedëjusia ir aukðtàja þoline augalija;
n plëðrûnø átaka.
Skirtingai nuo kompensaciniø, skatinamosios priemonës yra prieinamos ne tik privaèios nuosavybës subjektams, bet ir ávairaus statuso ámonëms, bendruomenëms.
The aforementioned threats may be
avoided or reduced in two ways:
n by restricting activities that cause the
negative impact;
n by encouraging measures that reduce
the negative impact.
Restrictions and bans. The Law on Protected Areas and other national legislation
include the possibility of compensating for
restrictions of farming or other activities in
protected areas. However, compensation
mechanisms apply for private owners only,
whereas state-owned enterprises and other
organisations will have to comply with the
restrictions in a compulsory manner. In addition, legislation regulating the compensation measures and payouts in forested areas
has not been prepared yet.
Encouraged measures. This includes
measures aimed at improving or even restoring habitats for endangered species. Landowners or land users (including companies
of different standing – state-owned, public,
private, NGOs, etc.) may implement these
measures and receive reimbursement of expenses (labour, equipment, etc.) and additional payouts, defined as incentives.
Encouraged measures are most likely to
reduce the following threats:
n intensive forestry;
n afforestation;
n early farming activities;
n use of pesticides;
n overgrowing of open habitats with
woody vegetation and tall grassy vegetation;
n predation.
In contrast to compensation measures,
encouraged measures are accessible not only
for subjects of private property, but also to
companies of different status, as well as for
communities.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
89
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
90
3.11. PST tinklo funkcinis baigtumas
3.11. Completeness of the proposed IBA
network
Kaip minëjome praeituose knygos skyriuose, dabartinë PST atranka rëmësi ðiuo
metu turimais atskirø rûðiø paplitimo bei gausos duomenimis. Pradþioje reikia paþymëti,
kad PST sàraðas, palyginti su 2000 metø versija, iðaugo nuo 57 iki 84 teritorijø. Tai nulëmë ne tik paukðèiø rûðiø, kurioms iðskiriamos PST, sàraðo praplëtimas, bet ir papildomi ornitofaunos tyrimai. Ypaè daug naujos
informacijos gauta apie sunkiau aptinkamø
bei specialiø tyrimø metodø reikalaujanèiø
(vapsvaëdis, kurtinys, stulgys, gaidukas, þvirblinë bei uralinë pelëdos, visø rûðiø geniai) ir
kolonijiniø rûðiø (maþasis kiras, baltaskruostë ir maþoji þuvëdros) paplitimà bei gausà.
Taèiau dël tokios informacijos stokos iki ðiol
teritorijos neiðskirtos maþojo baublio, baltojo gandro, startsakalio, maþosios musinukës
bei raibosios devynbalsës rûðiø apsaugai (4
priedas). Ðiuo metu Lietuvoje aptinkamos tik
pavienës perinèios maþojo baublio ir startsakalio poros, todël nëra teritorijø, atitinkanèiø PST iðskyrimo kriterijø. Atlikus specialius tyrimus, gali bûti surastos gausesnës maþojo baublio perinèios populiacijos, nes atskirose teritorijose (Nemuno delta, Þuvinto
biosferos rezervatas, Birþulio, Stervo ir Baltosios Vokës pelkiø kompleksai) yra tinkamos veisti buveinës. Taèiau visos ðios teritorijos jau dabar priklauso PST tinklui, todël
teritorijø sàraðas neturëtø ilgëti. Panaði yra
ir maþosios musinukës bei raibosios devynbalsës situacija. Labiausiai tikëtina, kad pakankamas jø nacionalinës perinèios populiacijos procentas aptinkamas jau ðiuo metu
As has been mentioned in previous chapters of this book, the current IBA inventory
is based on the presently available data on
the distribution and abundance of different
bird species. First of all, it should be mentioned that the current IBA list, compared to
the 2000 inventory, has increased from 57 to
84 sites. This resulted not only from the extension of the list of bird species for which
IBAs are selected, but also from recent new
studies of the bird fauna. Particularly good
additional data on distribution and abundance
were obtained for species that are more difficult to locate or require special techniques
of investigation (Honey Buzzard, Capercaillie, Great Snipe, Ruff, Ural Owl,
Pigmy Owl, all species of woodpeckers), and
for colonial bird species (Little Gull, Whiskered Tern, Little Tern). However, the lack
of sufficient data has prevented selection of
sites for the following bird species: Little
Bittern, White Stork, Merlin, Red-breasted
Flycatcher, and Barred Warbler (Annex 4).
Only single breeding pairs of Little Bitterns
and Merlins are known in Lithuania, therefore, no territories currently meet the IBA
criteria. Additional studies may reveal more
numerous breeding populations of Little Bittern, since suitable breeding habitats are
present in some sites (Nemunas River Delta,
Þuvintas Biosphere Reserve, Birþulis and
Stervas, and Baltoji Vokë wetland complexes). However, all these territories are already on the IBA list, therefore this would
not increase the list. The situation seems to
iðskirtose teritorijose, todël naujø PST ðiø rûðiø apsaugai steigti nereikës. Iki ðiol nepriimtas sprendimas dël baltojo gandro. Tai ðalyje plaèiai paplitæs paukðtis, todël sunku nustatyti svarbiausias jo perimvietes. Ðiuo metu vyrauja nuomonë, kad pasiûlytose PST peri pakankamas porø skaièius. Ateinanèiais
metais bus rengiama ðiø paukðèiø apskaita,
kuri turëtø parodyti, koks nacionalinës populiacijos procentas peri dabartiniu metu iðskirtose PST. Panaðiai turëtø bûti planuojami ir kitø plaèiai paplitusiø rûðiø – grieþlës,
lygutës, paprastosios medðarkës, sodinës
startos – tyrimai. Mat ðiuo metu þinoma jø
perinèiø porø gausa PST tinkle sudaro vos
kelis procentus ðalies populiacijos (9 priedas). Tai aiðkiai per maþas rodiklis, nors realiai jis gali bûti kur kas didesnis. Þemiau 20%
ribos yra ir kitos plaèiai paplitusios rûðys: nendrinë lingë, jerubë, juodoji meleta, lëlys, todël jø tyrimai taip pat turëtø bûti atliekami ðiuo
metu iðskirtose PST. Jei gausos rodikliai labai
nepadidës, reikës galvoti apie naujø PST atrankà plaèiai paplitusioms rûðims. Panaðu, kad
tokie þingsniai bus reikalingi uþtikrinant dviejø gana retø ðalyje rûðiø – juodojo gandro ir
vidutinio genio apsaugà. Jeigu vidutinio genio perinèiø porø skaièius gali padidëti surengus specialias apskaitas visose miðkingose
PST, tai juodojo gandro perinti populiacija
iðskirtose teritorijose, matyt, tikrai nevirðys
20% ribos. Atrodo, kad ir grieþlës procentà
bus galima padidinti tik atrenkant naujas
PST, nes rûðies apskaita jau surengta daugelyje teritorijø.
Ateityje, atlikus papildomus tyrimus, gali
bûti atrinktos naujos teritorijos, svarbios atskirø paukðèiø rûðiø apsaugos poþiûriu. Ði atranka gali bûti rengiama dël trijø prieþasèiø:
n maþo perinèiø porø procento PAST,
palyginti su nacionalinës populiacijos gausa;
be similar for Red-breasted Flycatcher and
Barred Warbler. It is quite likely that sufficient proportions of national populations of
these species occur in the already selected
IBA sites, therefore no additional sites will
be necessary to designate for these species.
No decision so far has been made regarding
the White Stork. This species is widespread
in Lithuania, therefore it is difficult to delineate sites important for this bird. A national
White Stork census will be carried out in
Lithuania during the next year, which will
reveal the proportion of the national population of this species breeding in the selected
IBAs. Similar studies should be planned for
other widespread species: Corncrake,
Woodlark, Red-backed Shrike, Ortolan
Bunting. The currently known number of
pairs of these species, breeding in the selected
IBAs, constitutes only several per cent of the
national population (Annex 9). This proportion is clearly too low, although, in reality, it
may be considerably higher. Some other
widespread species also fall below the 20%
mark: Marsh Harrier, Hazel Grouse, Black
Woodpecker, and Nightjar. These species
should also be surveyed in the currently selected IBAs. If additional studies do not reveal a higher abundance on existing sites, selection of new IBA sites may need to be considered for widespread species. It seems
likely that such actions may be needed to
ensure the protection of two rather rare bird
species in Lithuania – Black Stork and
Middle Spotted Woodpecker. While the
abundance estimate of the Middle Spotted
Woodpecker may be increased as a result of
additional studies in forested IBAs, the proportion of the Black Stork population breeding in the selected IBAs is not likely to exceed 20%. It also appears that the proportion
of Corncrake population, protected in IBAs,
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
91
n padidëjus nacionalinës populiacijos
gausos ávertinimui (po detalesniø atskiros rûðies tyrimø ðalies mastu);
n atradus naujas globaliai svarbias nykstanèiø rûðiø perimvietes (kaip tai numatyta
oficialiai patvirtintuose nacionaliniuose PAST
atrankos kriterijuose).
Atskiros rûðies nacionalinës populiacijos
gausos pakeitimus bus galima ávertinti tik
atlikus atskirus detalius papildomus tyrimus,
kurie daþniausiai uþtrunka ne vienerius metus. Taigi su tuo susijæs naujø PST iðskyrimas yra atidedamas maþiausiai keleriems metams. Kuriam laikui reikës atidëti ir naujø teritorijø, svarbiø globaliai nykstanèiø rûðiø apsaugai, atrankà. Mat nauji duomenys gali bûti
surinkti ne anksèiau kaip 2005 metø rudená.
Tuo tarpu dël maþo perinèiø porø procento
PAST, palyginti su nacionalinës populiacijos gausa, atskirø rûðiø apsaugai gali tekti iðskirti naujas teritorijas. Ðis klausimas lieka
atviras ir 23 rûðims, kuriø perinèiø populiacijø santykinis procentinis rodiklis yra tarp
20 ir 60% (9 priedas).
Labiausiai tikëtina, kad naujos teritorijos bus iðskirtos sunkiai aptinkamoms ir specialiø tyrimø metodø reikalaujanèioms rûðims – maþajam baubliui (Ixobrychus minutus), rudei (Aythya nyroca), gaidukui (Philomachus pugnax), stulgiui (Gallinago media), didþiajam apuokui (Bubo bubo), uralinei pelëdai (Strix uralensis), baltanugariui
geniui (Dendrocopos leucotos), mëlyngurklei
(Luscinia svecica) ir kt.
Vietoje naujø teritorijø iðskyrimo yra alternatyvi galimybë didinti dabartiniø PST
plotus, taèiau ðis variantas galimas tik atskirais atvejais, kai reikalingos paukðèiø buveinës driekiasi ir uþ PST ribø.
PST sàraðas gali keistis, kai ið jo iðbraukiamos atskiros teritorijos. Toks sprendimas
priimamas, kai „tiksliniø“ rûðiø populiacijos
iðnyksta arba jø gausa sumaþëja þemiau mi-
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
92
may only be increased by selecting new sites,
since Corncrake surveys have already been
carried out in most currently selected sites.
In the future, after additional surveys are
carried out, new sites, important for the protection of certain bird species, may be selected. There may be three reasons for such
site selection:
n insufficient coverage of the national
population by the SPA network;
n increased estimate of the national population size of a species (after detailed country-wide surveys);
n discovery of new important breeding
sites of globally threatened species (in compliance with the official national SPA selection criteria).
Changes in national population size estimates will be possible only following additional detailed studies that usually last several years. Therefore, selection of additional
IBA sites, based on such data, will be postponed for at least several years. Selection of
new sites for the protection of globally threatened species will also have to be postponed,
since new data may be collected no earlier
than by the autumn of 2005. In the meanwhile, new sites may have to be selected for
species with low coverage of national populations in the IBA site network. This applies
also to 23 species, for which the proportion
of the national population covered by IBAs
varies between 20% and 60% (Annex 9).
It is most likely that new sites will be
selected for species that are hard to locate
and require special census techniques – Little
Bittern (Ixobrychus minutus), Ferruginous
Duck (Aythya nyroca), Ruff (Philomachus
pugnax), Great Snipe (Gallinago media),
Eagle Owl (Bubo bubo), Ural Owl (Strix uralensis), White-backed Woodpecker (Dendrocopos leucotos), Bluethroat (Luscinia svecica), etc.
nimaliø PST atrankos kriterijø. Tai bûdinga
kolonijiniams (maþoji, juodoji, baltaskruostë þuvëdros, maþasis kiras) ir lokaliai paplitusiems (juodakaklis naras, rudë, avocetë,
juodakrûtis bëgikas) paukðèiams arba sparèiai nykstanèioms rûðims (þalvarnis, meldinë nendrinukë). Ðiuo atveju turi bûti parenkamos kitos, alternatyvios teritorijos, jei yra
tokia galimybë. Be to, bûtinø gamtotvarkos
priemoniø taikymas iðskirtose teritorijose turi
bûti planuojamas nuo pat jø iðskyrimo pradþios. Ðios priemonës yra pagrindinis daugelio „tiksliniø“ rûðiø apsaugos garantas.
Taigi PST tinklo formavimas, nors ir besiremiantis naujausiais turimais duomenimis,
dël minëtø prieþasèiø negali bûti laikomas
visiðkai uþbaigtu procesu. Galutiná ir ðiek tiek
kintantá sàraðà realu sudaryti per artimiausius penkerius metus.
An alternative to the selection of new
sites is the enlargement of the existing IBAs.
However, this is possible only in certain
cases, when habitats suitable for birds extend
beyond the present IBA boundaries.
Some sites may be deleted from the IBA
list. Such a decision may be made when a
population of the qualifying species becomes
extinct in the site or its abundance falls below the minimum IBA selection threshold.
This may happen to colonial species (Little,
Black and Whiskered Terns, Little Gull),
species with limited distribution (Blackthroated Diver, Ferruginous Duck, Avocet,
Dunlin), and rapidly declining species
(Roller, Aquatic Warbler). In such a case,
alternative territories should be selected if
possible. Besides, active management of selected sites should be urgently in place to
avoid a decline in population levels of all
qualifying species at all sites.
Thus, the formation of the IBA network,
although it is based on the best available data
for the time being, can not be considered fully
complete for the reasons given above. It should
be expected that more or less complete IBA
list would be drawn within the next five years.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
93
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
3.12. Dabartinio PST tinklo palyginimas su ankstesnës inventorizacijos
medþiaga
3.12. Comparison with earlier inventories
Lyginant dabartiná PST tinklà su ankstesnës inventorizacijos (Raudonikis, Kurlavièius, 2000) medþiaga, pirmiausia reikia paþymëti, kad iðskirtø teritorijø skaièius iðaugo
nuo 57 iki 84 (13 priedas). Taèiau sàraðas ne
tik pasipildë naujomis teritorijomis. 12 praeitos inventorizacijos metu iðskirtø teritorijø nepateko á dabartiná sàraðà. Jø sàraðas su plotais
pateiktas 10 lentelëje. Dvi ið jø yra átrauktos á
kur kas didesnes naujas PST (Ðeðuva á Bûdos–Pravieniðkiø miðkus (Kai-b2), o Þaltytis
– á Þuvinto biosferos rezervatà (Aly-b3a)). Ðeðiose teritorijose nebeaptinkama buvusios
Firs of all, when comparing the present
IBA network with the one in the earlier inventory (Raudonikis & Kurlavièius, 2000),
it should be noted that the number of selected
sites has grown from 57 to 84 (Annex 13).
However, differences are not limited to the
expansion of the list. Twelve sites identified
during the previous inventory, have not been
included into the current list (Table 10). Two
of these sites have been incorporated into
significantly larger new IBAs (Ðeðuva – into
Bûda–Pravieniðkës forests (Kai-b2), and
Þaltytis – into Þuvintas Biosphere Reserve
10 lentelë. Lietuvos PST, neátrauktos á 2003 metø
sàraðus
Table 10. Previously identified IBAs not included
in the 2003 list
Buvês kodas/
Previous code
008
012
017
019
022
024
025
026
029
050
051
056
Teritorijos pavadinimas
Name of the site
Varduva
Pavëþupio tvenkiniai
Krekenava
Sartai
Šešuva*
Išlaužo tvenkiniai
Kašonys
Verknës upë
4?
Šešuoliai
Punios šilas
Šilalës tvenkiniai
Plotas/area
(ha)
apie/about 1040
apie/about 1000
apie/about 8000
apie/about 13500
apie/about 200
apie/about 600
apie/about 100
690
392
apie/about 4500
apie/about 2700
apie/about 770
* – ðiuo metu prijungtos prie kitø PST
„Italic“ ðriftu paþymëtos teritorijos, kuriose nebeaptinkamos nykstanèiø paukðèiø rûðiø tarptautinës
svarbos populiacijos
* – currently incorporated into other IBAs
Sites in which populations of international importance of rare bird species no longer occur, are shown in “italics”
94
gausios nykstanèiø paukðèiø perinèios populiacijos (10 lentelëje paþymëtos „italic“ ðriftu). Tuo tarpu keturios teritorijos atsidûrë atskiroms rûðims iðskirtø PST dabartinio sàraðo gale (Krekenava, Sartai, Ðeðuoliai, Punios
ðilas). Tai lëmë per paskutinius tyrimus surinkti nauji duomenys apie nykstanèiø paukðèiø paplitimà bei gausà.
14 priede pateikiami duomenys apie likusiø 45 per praeità inventorizacijà atrinktø
PST susikirtimà su naujo sàraðo teritorijomis. Keturiø ið jø plotas sumaþëjo daugiau
nei keturis kartus (Klioðiø draustinis (Klab2), Kurðiø mariø ðiaurinë dalis (Kla-b8), Vasaknø þuvininkystës ûkio tvenkiniai (Zar-b1),
Graþutës RP (Zar-b4)). Toks sprendimas priimtas PST ribose palikus tik saugomoms rûðims reikalingas buveines. Beveik dvigubai
sumaþëjo ir Palangos pajûrio (Kre-b1) bei
Kretuono draustinio (Sve-b3) plotai. Kretuono atveju neátrauktos miðkingos teritorijos.
Tuo tarpu Palangos pajûrio plotas sumaþintas PST ribas suderinus su Lietuvos teritoriniais vandenimis. Dar devyniø teritorijø plotai sumaþëjo tik ðiek tiek (maþiau nei 25%).
Tai vëlgi daþniausiai nulëmë tinkamø buveiniø ribø patikslinimas. Net trisdeðimties praeitos inventorizacijos PST plotai padidëjo,
ið jø 23 teritorijø neypaè stipriai (daþniausiai iki 50%). Tuo tarpu septyniø teritorijø
plotai iðaugo daugiau nei 100%. Þuvinto rezervato (Aly-b3a) ploto padidëjimà nulëmë
naujo biosferos rezervato steigimas, prapleèiant jo ribas, á jas átraukiant ir kità buvusià
PST – Þaltyèio ornitologiná draustiná. Nemuno upës tarp Prienø tilto ir Lengveniðkiø (Prib5) ribos praplëstos apimant ne tik upës salas, bet ir visà akvatorijà, tuo tarpu Kamanø
rezervato plotas gerokai padidëjo prijungus
visà ðios saugomos teritorijos apsauginæ
zonà. Rûdininkø girios ir Taujënø–Uþulënio
miðkø plotai padidinti átraukiant naujai aptiktas svarbias nykstanèiø paukðèiø buveines.
(Aly-b3a)). At six sites, formerly abundant
populations of rare bird species no longer
occur (shown in italic in Table 10). Four sites
were placed at the end of current list of sites
selected for certain species (Krekenava,
Sartai, Ðeðuoliai, Punia forest). This was done
according to the latest data on distribution
and abundance of rare bird species.
Information on the overlap between the
remaining 45 sites of the previous inventory
and the currently selected sites is presented
in Annex 14. Areas of four sites have decreased more than fourfold (Klioðiai Reserve
(Kla-b2), Northern part of the Curonian Lagoon (Kla-b8), Vasaknos fishponds (Zar-b1),
Graþutë Regional Park (Zar-b4)). This happened because only habitats necessary for the
qualifying protected bird species were included in these IBAs. Areas of Palanga inshore (Kre-b1) and Kretuonas Reserve (Sveb3) have decreased almost twofold. In case
of Kretuonas, forested areas have been excluded. The area of the Palanga inshore site
was decreased by adjusting its boundary according to the territorial waters of Lithuania.
Areas of another nine sites decreased insignificantly (less than by 25%). Again, this was
mostly because of more precise delimitation
of suitable habitats. Areas of 29 IBAs of the
previous inventory have increased. In 23 of
these, the increase is not very significant
(usually up to 50% of the original size). Areas of the remaining seven territories increased by more than 100% The area of the
Þuvintas Strict Nature Reserve (Aly-b3a)
increased because of the establishment of a
biosphere reserve, when its borders were
expanded also to include a former IBA
Þaltytis Ornithological Reserve. The boundaries of the IBA Nemunas River between
Prienai Bridge and Lengveniðkës (Pri-b5)
were expanded to include not only river islands, but also the entire river area. While
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
95
Tuo tarpu Labanoro RP teritorijos iðaugimas
daugiau nei 30 kartø yra greièiau naujos teritorijos iðskyrimas nei ribø praplëtimas. Per
praeità inventorizacijà PST statusas buvo suteiktas tik ðiam regioniniam parkui priklausanèiam Girutiðkio rezervatui, taèiau paskutiniai tyrimai parodë, kad visa parko teritorija yra svarbi nykstanèiø rûðiø apsaugai.
Baigiant reikëtø paminëti, kad pasikeitë
kai kuriø teritorijø pavadinimai. Ði informacija taip pat pateikta 14 priede.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
96
the dtrong increasing of the area of the
Kamanos Strict Nature Reserve has been predetermined by the inclusion of buffer zone
of the Reserve. The areas of Rudninkai forest and Taujënai–Uþulënis forests were increased by including newly discovered habitats important for endangered birds. The more
than 30-fold increase in the area of the
Labanoras Regional Park is not much an expansion of its boundaries, but a delimitation
of a new site. During the previous inventory,
only the strictly protected Girutiðkis Reserve
was assigned the status of an IBA, whereas
latest surveys proved that the entire territory
of the park is important for the protection of
endangered bird species.
Finally, it should be mentioned that names
of some sites have changed. This information
is also available in Annex 14.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
4. TERITORIJØ APRAÐAI
SITE ACCOUNTS
4.1. Paaiðkinimai
4.1. Explanation
4-ame ðios knygos skyriuje pateikiamas
palyginti iðsamus kiekvienos PST apraðymas
bei þemëlapis su teritorijos ribomis, todël mes
nutarëme, kad bûtø tikslinga detalizuoti, kokia informacija panaudota apibûdinant kiekvienà PST, nurodyti jos kilmæ ar ðaltinius bei
pateikti komentarus apie pateikiamø duomenø specifinius ypatumus.
Teritorijos pavadinimas ir kodas. Pateikiamas sutrumpintas bei visas pavadinimas lietuviø ir anglø kalbomis. Visas pavadinimas
remiasi geografiniais vietovardþiais, pateiktais oficialiuose ðalies þemëlapiuose. Teritorijos pavadinimas gali skirtis, palyginti su
2000 metø suvestinëse vartotais vietovardþiais. Ðie skirtumais aptarti 3.12 knygos
skyriuje. Kodas yra originalus ir suteiktas paskutinës PST inventorizacijos metu. Jeigu kita
NATURA 2000 teritorija (iðskirta pagal Buveiniø direktyvos reikalavimus) sutampa arba ið dalies kertasi su PST, jai bus suteikiamas atskiras kodas. Kode esanti „b“ raidë nurodo, kad tai paukðèiams svarbi teritorija.
Skliausteliuose pateikiamas 2000 metø inventorizacijos metu naudotas PST kodas.
Teritorijos centrinës koordinatës nurodo teritorijos centriná taðkà. Jeigu PAST susideda ið
keliø maþesniø teritorijø (Meteliø, Dusios ir
Obelijos eþerai (Aly-b1), Apðèios upës slënis
(Sku-b3), Birvëtos þuvininkystës tvenkiniai
In Chapter 4 of this book a rather detailed
description and a map indicating site boundaries is provided for each IBA. Therefore,
we consider it useful to explain what information was used for the characterisation of
each IBA, to identify the origin and sources
of relevant data, and to provide comments
on the specificity of the presented data.
Name and code of the area. Both abbreviated name and full name of an area in
Lithuanian and English are provided. The full
name is based on geographic site-names used
in official maps of Lithuania. Current site
names may differ from place names used in
the previous inventory in 2000. These differences are discussed in Chapter 3.12 of this
book. The code is exclusive and has been assigned during the most recent IBA inventory.
If another site selected according to the EU
Habitats Directive completely or partly overlaps with an IBA, it will receive a separate
code. Letter “b” in the code indicates that this
is an area important for birds. IBA code used
in 2000 inventory is given in brackets.
Central coordinates of the territory. They
indicate the geographical coordinates of the
central point of the site. If an IBA consists of
several smaller territories (Meteliai, Dusia and
Obelija lakes (Aly-b1), Apsèia River valley
(Sku-b3), Birvëta fishponds and Dysna River
97
ir Dysnos upës slënis (Ign-b1)), centrinis taðkas pasirinktas vizualiai ávertinus labiausiai
atitinkanèià vietà.
Aukðtis virð jûros lygio. Didesnëms teritorijoms nurodomas minimalus ir maksimalus aukðtis. Tuo tarpu maþesnio ploto teritorijoms pateikiama tik viena reprezentatyvi
charakteristika.
Teritorijos plotas. Jis apskaièiuotas, remiantis GIS pagrindu nuskaitmenintomis ribomis. Kai kuriø netikslumø pastebëta pasienio teritorijose, kadangi valstybinës sienos kartografinë medþiaga ðiuo metu dar yra
tikslinama.
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas. Èia
nurodomas atstumas ir kryptis nuo artimiausio
kartografinëje medþiagoje nesunkiai surandamo administracinio centro (rajono, savivaldos,
seniûnijos) bei teritorijos administracinë priklausomybë (apskritis, rajonas ar savivaldybë).
Toliau pateikiamas trumpas teritorijos apraðymas, charakterizuojantis gamtinæ aplinkà bei
jos istorinæ raidà. Atskirais atvejais pateikiama
svarbiausia socio-ekonominë informacija bei
þemënaudos ypatumai. Ankstesniø PST inventorizacijø metu atrinktø vietø detalesnis apraðymas pateiktas keliuose leidiniuose (Skov et
al, 1999; Raudonikis, Kurlavièius, 2000). Daugiau informacijos apie kai kuriø naujai atrinktø teritorijø ypatumus galima surasti publikuotose suvestinëse (Ðvaþas et al, 1999; Ðvaþas ir
kt., 2000; Ðvaþas et al, 2003).
Apsaugos statusas. Pateikiamas oficialus
nacionalinis ir tarptautinis teritorijos (ar jos
dalies) gamtosauginis statusas bei saugomø teritorijø plotas. Èia iðryðkëjo neþymûs neatitikimai su oficialia saugomø teritorijø duomenø baze (daþniausiai tuo atveju, kai teritorijø
ribos sutampa). Tokià situacijà lëmë techninës ribø nustatymo sàlygos, taèiau mes rëmëmës tik naujai parengta kartografine medþiaga, kadangi patikslinti ribas bus galima oficialiai steigiant teritorijas. Be to, ðiame skyrelyje aptariamas teritorijos susikirtimas su
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
98
valley (Ign-b1)) the central point is selected
arbitrary in the most appropriate location.
Elevation above the sea level. Both minimal and maximal elevations are presented for
larger IBAs. For smaller sites only one, the
most representative, value is provided.
Area of the site. It is calculated according to the GIS-based digitised boundaries.
Some inaccuracies have been identified in
areas adjacent to the national border, since
the cartographic material of the border areas
is still under revision.
Location and short description of the site.
Here the distance and direction from the nearest administrative centre (district, municipality)
is given, which is clearly recognisable in the
cartographic maps, as well as the administrative divisions relevant to the area (region, district, municipality). This is followed by a short
description of the area, with the characterisation
of its natural environment and its historic development. In some cases, the most important
socio-economic information and land-use patterns are included. More detail description of
the territories included into the previous IBA
list is presented at the Skov et al, 1999,
Raudonikis, Kurlavièius, 2000). More information on some newly designated areas may be
found in several publications (Ðvaþas et al, 1999,
Ðvaþas ir kt., 2000, Ðvaþas et al, 2003).
Conservation status. Legal national and
international conservation status of the site (or
of its part), and areas of the legally protected
sites are provided. Some discrepancies with the
official database of protected areas have been
revealed (usually in cases when site boundaries
coincided). This was caused by technical issues of boundary delineation. However, we
used only the newly prepared cartographic
material, since refinement of site boundaries
will be possible during the official site designation procedure. In addition, overlap of the
site with the boundaries of IBAs selected during the previous inventory is discussed here.
ankstesnës PST inventorizacijos metu iðskirtos teritorijos ribomis.
Þemënauda. Procentine iðraiðka nurodoma þemës paskirtis, jos dabartinis naudojimas bei nuosavybës priklausomybë.
Buveinës. Pateikiamas procentinis buveiniø pasiskirstymas teritorijoje, remiantis nacionaline CORINE þemës dangos duomenø
baze. Atskirais atvejais buveinës apraðomos
detaliau, jeigu tai svarbu planuojant gamtotvarkos teritorijø priemones.
Ornitologinës vertybës. Lentelëje pateikiama apibendrinta informacija apie „tiksliniø“ rûðiø gausà, nurodant, kokie kriterijai nulëmë, jog
teritorijai siûloma suteikti PST statusà. Be to,
nurodomas visø ES nykstanèiø (Paukðèiø direktyvos I priedo) paukðèiø rûðiø gausos ávertinimas. Galiausiai pateikiama informacija apie
teritorijoje aptinkamus nacionalinës svarbos
paukðèius (LRK rûðys, didesnës paukðèiø sankaupos – kolonijos, þiemavietës ir pan.).
Iðtirtumas ir svarbiausi informacijos ðaltiniai. Pateikiama ornitologiniø tyrimø apþvalga, akcentuojant paskutiniø 5 metø stebëjimus.
Taip pat nurodomi lauko darbø vykdytojai, surinktà medþiagà apibendrinantys autoriai ar
publikuoti ðaltiniai, kuriø pagrindu pateikti ornitologiniai duomenys. Jei bûtina, pateikiamas
publikuotos medþiagos ar originaliø stebëjimo
duomenø dalykinis ávertinimas.
Grësmës. Nurodomos svarbiausios grësmës, kurios gali lemti ES nykstanèiø paukðèiø bûklæ teritorijoje, daugiausia dëmesio skiriant „tikslinëms rûðims“. Grësmiø reikðmë
ávertinta balais, atsiþvelgiant á poveikio stiprumà (detaliau þiûrëti 3.10 knygos skyriuje).
Rekomendacijos. Pateikiamos rekomendacijos, kaip sumaþinti neigiamà aplinkos veiksniø poveiká bei pagerinti vietinës ES nykstanèiø paukðèiø populiacijos bûklæ. Daugiausia dëmesio skiriama praktinëms priemonëms, aktualiausioms konkreèiai teritorijai. Kartu nurodomi jø ágyvendinimo ypatumai – laikas, apimtys, prioritetinës poveikio vietos bei bûdai ir pan.
Land-use. Land designation, its current landuse and ownership presented in percentages.
Habitats. Percentage composition of habitats in the site is presented according to the
national CORINE land cover database. In
some cases habitats are described in more
detail, if this is important for planning of the
habitat management activities.
Ornithological value. A table summarises
data on the populations of qualifying species
along with the IBA criteria under which the
site qualifies. In addition, the population estimates of all other bird species listed in the
Annex I of the EU Birds Directive, which
occur at the site and for which data is available, is presented there. Finally, information
on the occurrence of birds of national importance (Lithuanian Red Data Book species,
larger aggregations of birds – colonies, wintering sites, etc.) is included.
Research level and main data sources. A
review of ornithological research, with a
stress on the observations done during the
last five years, is presented. Fieldworkers,
authors of data analysis or published sources,
which served as a basis for the presented ornithological data, are also listed here. If necessary, an objective evaluation of published
information or original observations is given.
Threats. The main threats that may affect the status of endangered bird species are
identified here, with particular attention
given to the qualifying species. The importance of a threat is indicated by giving it a
score according to its intensity (for more
details see Chapter 3.10 of this book).
Recommendations. Recommendations are
given how to reduce the negative impacts on
and to improve the status of local populations
of threatened species of birds. The main attention is given to practical measures applicable to a concretesite. At the same time, details of their implementation are given – time,
extent, priority impact areas and methods, etc.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
99
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Þemëlapiuose naudojami sutartiniai þenklai/Conventional sigu used
– PST riba/IBA boundary
– Miðkas/Forest
– Eþeras, tvenkinys/Water
– Pelkë/Bog
– Dirbama þemë/Farm land
– Sodas/Garden
100
– Karjeras/Quarry
– Uþstatyta teritorija/Urban land
– Kelias/Road
– Geleþinkelis/Rail way
– Upë/River
4.2. Teritorijos
4.2. Sites
Toliau pateikiami visø iðskirtø teritorijø
apraðai, detalizuojant kiekvienos jø svarbiausius bruoþus ir akcentuojant individualias
ypatybes.
The detail descriptions of each IBA,
which include the individual particularities
of the territories are presented below.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Kamanos
Akm-b1 (011)
56°17’N 22°38’E
80 m 8298,51 ha
Kamanø valstybinis rezervatas
(Kamanos Strict Nature Reserve)
101
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Rezervatas apie 7 km ÐV kryptimi nutolæs nuo Akmenës miesto. Teritorija priklauso Ðiauliø apskrities Akmenës rajonui.
Ðá gamtiná kompleksà sudaro didelë aukðtapelkë su þemapelkiø ir tarpiniø pelkiø fragmentais bei ðlapi miðrûs miðkai. Didelë aukðtapelkës dalis yra atvira, su daugybe eþerokðniø bei nedideliu (6 ha) Kamanø eþeru. Teritorijà ið visø pusiø supa þemës ûkio naudmenos.
Location & site description
7 km NW of Akmenë town. Belongs to
Ðiauliai county, Akmenës district. The mire
complex includes a large, rather open raised
bog with Lake Kamanos (area – 6 ha) and
about 100 small lakes and pools, fens, transitional bogs and wet mixed forest. This complex is surrounded with agricultural (in many cases abundant) land.
Apsaugos statusas
Visa teritorija (100%) priklauso Kamanø
valstybiniam rezervatui, ákurtam 1979 metais.
1993 metais suteiktas Ramsaro teritorijos statusas. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos praplëstos,
átraukiant apsauginæ rezervato zonà.
Protection status
All territory (100%) belongs to the Kamanos State Strict Nature Reserve, which was
founded in 1979. Ramsar site since 1993. Compared with the previous inventory, the area of
the territory has been increased after the incorporation of the buffer zone of the Reserve.
Þemënauda
Rezervato zonoje – valstybinë miðko paskirties þemë (100%). Apsauginëje zonoje –
valstybinë ir privati miðko bei þemës ûkio
paskirties þemë.
Land use
Forest land of State ownership (100%) in
the strictly protected zone, while mixed ownership (both private and State) of the forest
and agricultural land in the buffer zone.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
1.2.1.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
102
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Pramoniniai ar
komerciniai objektai
Nedr
"
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
Dirbamos !
su nat intarpais
Lapuo
Spygliuo
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Industrial or commercial
units
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
0,42
0,01
1,91
0,02
2156,08
25,98
701,84
28,91
8,45
0,35
91,68
1,10
1399,00
1849,99
16,86
22,29
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.2.
5.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
ha
%
1399,00
1849,99
455,51
652,47
16,86
22,29
5,49
7,86
884,48
42,16
35,95
10,65
0,51
0,43
Land cover
Lapuo
Spygliuo
Mišrus miškas
Pereinamosios mišk
stadijos ir kr
Durpynai
Vandens t
Vandens telkiniai
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Peat bogs
Stream courses
Water bodies
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Baltakakt
White-fronted Goose
Pievin
Montagu’s Harrier
Tetervinas/Black Grouse
Grie
Corncrake
Dirvinis s
Golden Plover
Tikutis/Wood Sandpiper
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Anser albifrons
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
10000 ind
C3; LT-1.2
Circus pygargus
4–9 p
C6; LT-1.5
Tetrao tetrix
Crex crex
Pluvialis apricaria
>50 m
>60 m
7–8 p
C6; LT-1.5
C1; LT-1.1
C6; LT-1.5
3p
C6; LT-1.5
Tringa glareola
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia nigra (2–3 p), Pernis apivorus (5 p), Aquila pomarina (5 p), Grus grus (7 p), Sterna hirundo
(18 p), Asio flammeus (1–8 p), Aegolius funereus (1–2 p), Caprimulgus europaeus (30 p), Picus canus (8 p),
Dryocopus martius (8 p), Dendrocopos medius (1 p), Dendrocopos leucotos (1 p), Sylvia nisoria (10 p),
Lanius collurio (20 p), Emberiza hortulana (2 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Perinèios rastos 25 LRK paukðèiø rûðys/25 bird species included into RDB breed there.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Aktualûs ornitologiniai tyrimai nuo 1996
metø, o detalûs – 2000–2003 m. (M. Maèiulio, Þ. Preikðos originalûs duomenys).
Bird research & data available
Important bird research from 1996, while
more detail surveys in 2000–2003. Personal
data presented by M. Maèiulis and Þ. Preikða.
Grësmës:
n pelkës plyniø uþaugimas (3);
n vandens lygio pelkëje þemëjimas (3);
Threats:
n overgrowing of the open raised bog areas (3);
103
plëðrûnø skaièiaus didëjimas (2);
intensyvus þemës ûkis gretimose teritorijose (3).
reduction of the water level (3);
predation (2);
n intensive agriculture in the surroundings (3).
Rekomendacijos:
n ðalinti sumedëjusià augalijà ið pelkës
plyniø;
n vykdyti hidrologinës bûklës monitoringà;
n kur ámanoma, atkurti buvusá hidrologiná reþimà;
n reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø,
kiauniø skaièiø;
n skatinti ekologinius ûkius aplinkinëse
teritorijose ir apsauginëje zonoje.
Recommendations:
n to remove the woody vegetation from
the open areas of the bog;
n to monitor the hidrological parametres;
n to maintain the former water level
where possible;
n to regulate the number of predators;
n to initiate and support the ecological
farming in the surroundings and bufer zone.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
n
n
104
n
n
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Venta
Akm-b2 (None)
56°14’N 22°28’E
10–100 m 3355,8 ha
Ventos upës slënis
(Valley of Venta River)
105
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Per du ðalies rajonus nusidriekæs Ventos
slënio ruoþas prasideda nuo Ðiauliø ir Akmenës rajonø ribos ir tæsiasi iki Lietuvos–
Latvijos valstybinës sienos (Maþeikiø r.). Teritorija priklauso Telðiø apskrities Maþeikiø
rajonui bei Ðiauliø apskrities Akmenës rajonui. Tai ðvarios upës slënis su atviromis pievomis ir ganyklomis bei nedideliais miðkeliais. Palyginti nedidelë pievø dalis paversta
ariama þeme. Kadangi upë yra palyginti srauni, krantai nuolat plaunami srovës, vyksta jø
erozija. Èia susiformuoja tulþiø veisimosi buveinës.
Location & site description
The site extends through the territory of
2 administrative districts of the country. It
started from the border of Ðiauliai & Akmenë districts and stretches up to the State Border between Lithuania and Latvia (Maþeikiai district). Belongs to Ðiauliai county, Akmenë district and Telðiai county, Maþeikiai
district. The territory covers a segment of the
clean Venta River and its valley with wet meadows, pastures and patches of the natural
forest. Steep riverbanks are being eroded by
water stream and are not stable. There are
valuable breeding habitats for Kingfisher.
Apsaugos statusas
1533,32 ha priklauso Ventos regioniniam
parkui. Likusi teritorijos dalis apima Ventos
upës apsauginæ zonà.
Protection status
1,533.32 ha of the territory belongs to the
Venta Regional Park. The remainder area belongs to the conservation zone of the Venta
River.
Þemënauda
Vyrauja valstybinë bei privati þemës ûkio
paskirties þemë (>80%).
Land use
Agricultural land of both private and state
ownership predominated (>80%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
1.2.1.
1.3.1.
1.4.1.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
106
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Pramoniniai ar
komerciniai objektai
Nauding iškasen
gavybos vietos
4 miestplotai
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Industrial or commercial
units
Mineral extraction site
39,47
1,18
2,56
0,08
49,52
1,47
21,49
764,41
0, 64
22,78
296,85
316,08
8,84
9,43
Green urban areas
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
5.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
A"
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Stream courses
Water bodies
798,08
23,78
633,98
83,28
59,27
280,15
10,67
18,89
2,48
1,77
8,34
0,32
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Grie
Corncrake
Tul$Kingfisher
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Crex crex
Alcedo atthis
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
60 p
20 p
C1; LT-1.1
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia ciconia (? p), Circus pygargus (2 p), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 5 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/There are 5 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Detalûs tyrimai nuo 2002 metø. Originalûs M. Maèiulio duomenys.
Bird research & data available
Detailed investigations from 2002. Personal data presented by M.Maèiulis.
Grësmës:
n atvirø buveiniø uþþëlimas (4);
n ankstyvi þemës ûkio darbai (3);
n upës hidrologinio reþimo keitimas (3);
n pievø suarimas (2);
n trikdymas (2);
n rekreacinë plëtra (2);
n pesticidø naudojimas (1);
n plëðrûnai (1).
Threats:
n overgrowing of the meadows (4);
n early farming activities (3);
n changes of the river hydrological regime (3);
n transforming of the meadows to the
arable land (2);
n disturbance (2);
n recreational developments (2);
n use of the pesticides (1);
n predation (1).
107
Rekomendacijos:
n palaikyti esamà upës hidrologiná reþi-
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
mà;
skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
skatinti ekologinius ûkius aplinkinëse
teritorijose;
n pievø ðienavimà pradëti nuo liepos 1
d., o ganymà – nuo birþelio 15 d.;
n neuþsodinti pievø miðku;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ;
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n skatinti nenaudoti pesticidø;
n skatinti varnø ir krankliø bei sulaukëjusiø kaèiø skaièiaus reguliavimà palei visà
upës ruoþà.
n
n
108
Recommendations:
n to ensure the current hydrological regime;
n promotion of the extensive stock-breeding;
n to initiate and support the ecological
farming in the surroundings;
n to start hay-making from the 1st July
while grazing from the 15th June;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n to control the access of the tourists;
n the use of pesticide should be discourage;
n to promote the regulation of the Corvids and feral cats population.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Meteliai
Aly-b1 (031)
54°17’N 23°46’E
100–120 m 4479,5 ha
Meteliø, Dusios ir Obelijos eþerai
(Metelys, Dusia & Obelija lakes)
109
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 20 km á PV nuo Alytaus miesto nutolæ eþerai priklauso Alytaus apskrities Lazdijø (Dusios ir Meteliø eþ.) bei Alytaus (Obelijos eþ.) rajonams. Dusia yra treèias pagal dydá Lietuvos eþeras (2334 ha). Jo vidutinis gylis – 14,6 m. Metelio plotas – 1290 ha, vidutinis gylis – 6,8 m. Obelijos plotas – 572 ha,
vidutinis gylis – 4,5 m. Eþerams bûdingi platûs atabradai, o priekrantë daugumoje vietø
uþþëlusi plaèia ðiurkðèiosios virðvandenës augalijos juosta. Eþerø pakrantëms bûdinga didelë buveiniø ávairovë. Þemesnëse paeþerës
vietose susiformavo þemapelkës.
Location & site description
About 20 km SW of Alytus town. Belongs
to Alytus county, Lazdijai (Dusia & Metelys
Lakes) and Alytus (Lake Obelija) districts. A
wetland complex comprised of 3 large lakes
(1 mesotrophic and 2 eutrophic) with a large
area of the open water, wide littoral zones and
rich aquatic vegetation. Dusia is the third largest lake in Lithuania (2,334 ha). The area of
Lake Metelys is 1,290 ha, while lake Obelija
is the smallest one (572 ha). The average depth
of Lake Dusia is 14.6 m, of Lake Metelys –
6.8 m and of Lake Obelija – 4.4 m. The banks
of the Lake Dusia are predominantly lofty,
whereas the banks of eutrophic lakes Metelys
and Obelija are mostly law and covered by a
wide helophyte belt. Very mosaic habitats are
characteristic of the areas adjacent to the lakes. The lowlands are covered by fens.
Apsaugos statusas
Teritorija priklauso Meteliø RP. Dusios
ir Meteliø eþerai turi hidrografiniø draustiniø, o Obelija – kraðtovaizdþio draustinio statusà. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos ðiek tiek
sumaþintos.
Protection status
Belongs to the Nature Reserves of the Meteliai RP: Dusia & Meteliai Hydrographical
Reserves and Obelija Ladscape Reserve. Compared with previous inventory, the area of the
territory has been slightly decreased after the
revision of the boundaries.
Þemënauda
Dominuoja valstybinë vandenø paskirties
þemë (>92%). Likusi þemës ûkio paskirties
þemë priklauso valstybei bei privatiems savininkams.
Land use
Water land of State ownership predominated (>92%). Remaining agricultural land
is of private and State ownership.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
2.1.1.
110
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Nedr
"
Land cover
Discontinuous urban
fabric
Non irrigated arable
land
ha
%
0,70
0,01
56,82
1,32
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
Pereinamo
" 2
!
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Water bodies
81,34
5,21
1,80
0,12
26,83
0,58
11,18
0,41
2,70
0,07
0,24
0,01
0,06
0,01
173,06
4121,18
3,85
92,00
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas pavadinimas
Common name
Didysis baublys/Bittern
Rud
Ferruginous Duck
Nendrin
Marsh Harrier
Švyg$"Spotted Crake
Plovin
Little Crake
M
Bluethroat
Vandens paukšWaterfowl
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Botaurus stellaris
Aythya nyroca
Circus aeruginosus
Porzana porzana
Porzana parva
Luscinia svecica
-
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
15–20 m
6–10 p
>20 p
>20 m
>20 m
3–5 p
20000 ind
C6; LT-1.5
C1; LT-1.1
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C4; LT-1.3
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Haliaetus albicilla (1 p), Circus pygargus (1–5 p), Crex crex (>10 m), Grus grus (1–3 p), Sterna hirundo
(5 p), Chlidonias niger (20–30 p), Lanius collurio (5–10 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 18 perinèiø paukðèiø rûðiø, átrauktø á RK/18 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ornitologiniai tyrimai su nedidelëmis pertraukomis atliekami nuo XX a. ðeðtojo deðimtmeèio. Vëlesniais metais – A. Pranaièio,
Þ. Sinkevièiaus, V. Stanevièiaus originalûs duomenys.
Bird research & data available
Ornithological investigations from 60-ties
of 20 century. Later personal data presented
by A. Pranaitis, Þ. Sinkevièius, V. Stanevièius.
111
Grësmës:
n pievø ir þemapelkø uþþëlimas (3);
n trikdymas (3);
n rekreacinë plëtra (3);
n vandens telkiniø eutrofizacija (2);
n plëðrûnai (2);
n pesticidø naudojimas (1).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Rekomendacijos:
n kas 2–3 metus paeþerës þemapelkëse
iðkirsti sumedëjusià augalijà;
n pievø neuþsodinti miðku;
n skatinti ekologinius ûkius aplinkinëse
teritorijose;
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n riboti plaukiojimà valtimis nustatytose
vietose paukðèiø veisimosi metu (geguþës–liepos mën.);
n skatinti nenaudoti pesticidø;
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai reguliuoti varniniø paukðèiø skaièiø.
112
(3);
Threats:
n overgrowing of the meadows and fens
disturbance (3);
recreational developments (3);
n eutrophication of waterbodies (2);
n predation (2);
n use of the pesticides (1).
n
n
Recommendations:
n to cut the bushes at the coastal fens every 2–3 year;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n to initiate and support the ecological
farming in the surroundings;
n to control the access of the tourists;
to limit boating in certain areas during bird
breeding season (May–July);
n the use of pesticide should be discourage;
n to regulate the local populations of the Corvids.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Þuvintas
Aly-b3a (030)
54°28’N 23°32’E
100–120 m 18492,97 ha
Þuvinto biosferos rezervatas
(Þuvintas Biosphere Reserve)
113
114
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Rezervatas nusidriekæs trijuose ðalies administraciniuose rajonuose (Alytaus apskrities Alytaus ir Lazijø rajonai bei Marijampolës apskrities Marijampolës rajonas), apie
30 km V kryptimi nutolæs nuo Alytaus miesto. Teritorija pasiþymi didele buveiniø ávairove. Iðskirtine verte pasiþymi dvi didelës
aukðtapelkës (Þuvinto ir Amalvos), besiribojanèios su dviem to paties pavadinimo eþerais. Aukðtapelkëms bûdingos atviros plynës,
Þuvinto eþerà (plotas – 970 ha) supa vandeningos þemapelkës bei tarpinio tipo pelkës.
Þaltyèio eþerà (plotas – 289 ha) taip pat juosia klampios pelkës bei uþpelkëjusios pievos.
Þuvinto bei Þaltyèio eþerai yra seklûs su veðlia vandens augalija. Jø krantai þemi, uþpelkëjæ. Eþerus juosia plati virðvandenës augalijos juosta, kur dominuoja nendrës bei ðvendrai. Vienas Þuvinto eþero iðskirtiniø bruoþø – plûduriuojanèios augalijos salelës – kinys. Vakarinëje rezervato dalyje plytinèiame
Buktos miðke vyrauja ðlapi lapuoèiø bei miðrûs miðkai. Natûralias buveines supa þemës
ûkio naudmenø plotai. Apleistos þemës sudaro nedidelæ jø dalá. Taèiau anksèiau ðienautos þemapelkës dabar nebenaudojamos
ûkio reikmëms.
Location & site description
The site extends through the area in a distance about 30 km W of Alytus town. Its belongs to Alytus county, Alytus & Lazdijai districts and Marijampolë county, Marijampolë
district. The diverse habitats are characteristic of the area. The site is comprised of a complex of wetlands including two large raisedbogs, three shalow overgrown lakes (Þuvintas, Þaltytis, Amalvas), surrounding with
transitional bogs, sedge fens, reed swamps,
wet meadows and agricultural lands. A wet
Bukta forest is of particular importance for
threatened woodpecker species. The derelict
agricultural land covers not important part
of the area.
Apsaugos statusas
Teritorija patenka á Þuvinto biosferos rezervato teritorijà (18490 ha) ir apima visas
funkcines zonas. Biosferos rezervato pagrindà sudaro Þuvinto gamtinis rezervatas, kurio pirmtakas buvo pirmasis Lietuvos gamtinis rezervatas, ásteigtas prof. T. Ivanausko
iniciatyva 1937 metais. Dalis dabartinio rezervato (5442 ha) 1993 metais áteisinta kaip
Ramsaro teritorija. Palyginti su ankstesnës
PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos stipriai praplëstos, apimant visà naujai
ákurto Þuvinto biosferos rezervato plotà.
Protection status
All the territory (100%) belongs to the
Þuvintas Bioshere Reserve, which was founded in 2002. Its predecessor was the first national Strict Nature Reserve since 1937. Designated Ramsar site (5,442 ha) since 1993.
Compared with previous inventory, the area
of the territory has been increased significantly including the entire area of the newly
established Þuvintas State Biosphere Reserve.
Þemënauda
Þemës nuosavybë, paskirtis ir naudojimas labai ávairûs, pradedant iðskirtinai gamtosaugai skirtomis rezervatinëmis zonomis ir
baigiant ûkiniais miðkais bei privaèiomis þemës ûkio naudmenomis. Detali informacija
apie þemës paskirtá pateikta rezervato planavimo schemoje.
Land use
The ownership and land use very diverse. The Reserve covers strictly protected land
which is used entirely for nature conservation as well as economic forest and private
agricultural land. More detail information is
presented in the official planning scheme.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.1.
4.1.2.
5.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Nedr
dirbamos Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Lapuomiškas
Spygliuomiškas
Mišrus miškas
Pereinamosios mišk
stadijos ir kr
2
pelk
Durpynai
Vandens t
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Non irrigated arable land
46,89
0,25
2752,23
14,88
2804,87
844,79
15,18
4,57
23,25
0,12
3022,02
73,93
196,22
2939,11
16,35
0,40
1,06
15,89
1282,62
3017,22
147,79
1342,13
6,93
16,31
0,80
7,26
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally occupied
by agriculture, with
significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Peat bogs
Stream courses
Water bodies
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Didysis baublys/Bittern
Nendrin
ling
Marsh Harrier
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Botaurus stellaris
Circus
aeruginosus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
12–17 m
40–60 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
115
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Pievin
ling
Montagu’s
Harrier
Tetervinas/Black Grouse
Švyg$"Spotted Crake
Plovin
vištel
Little Crake
Gerv
Common Crane
Tikutis/Wood Sandpiper
Vidutinis margasis
genys/Middle Spotted
Woodpecker
Baltanugaris genys/Whitebacked Woodpecker
M
Bluethroat
Meldin
nendrinuk
Aquatic
Warbler
2
Bean Goose
Baltakakt
Whitefronted Goose
Gerv
Common Crane
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
C.pygargus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
6–9 p
C6; LT-1.5
35 m
20–35 m
55 m
28 p
3p
>20 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
D.leucotos
32 p
C6; LT-1.5
Luscinia svecica
Acrocephalus
paludicola
Anser fabalis
Anser albifrons
10 p
15 p
C6; LT-1.5
C1; LT-1.1
2000–5000 ind
3000–7000 ind
C3; LT-1.2
C3; LT-1.2
600–900 ind
C2; LT-1.2
Tetrao tetrix
Porzana porzana
Porzana parva
Grus grus
Tringa glareola
Dendrocopos
medius
Grus grus
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia nigra (3 p), Pernis apivorus (1–2 p), Haliaetus albicilla (1 p), Aquila pomarina (2–4 p),
Bonasia bonasia (? p), Crex crex (20–30 m), Pluvialis apricaria (2 p), Gallinago media (>1 m), Sterna
hirundo (10–20 p), Chlidonias niger (30–40 p), Asio flammeus (1–2 p), Picus canus (3 p), Dryocopus
martius (15 p), Ficedula parva (80 p), Lanius collurio (>70 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Paskutiniais metais perinèios aptiktos 33 paukðèiø rûðys, áraðytos á RK/There are 33 breeding species
included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Tai viena geriausiai iðtirtø ornitologiniu poþiûriu Lietuvos teritorijø. Labiau ar maþiau reguliarios paukðèiø apskaitos rengiamos nuo
1939 metø. Jø duomenys apibendrinti daugelyje moksliniø bei populiariø publikacijø.
1999–2003 metais rengtos specialios ávairiø
paukðèiø apskaitos (gerviø, vandens viðteliø,
tilvikø, geniø, meldiniø nendrinukiø) (D. Anuðkevièiaus, G. Baublio, G. Brazaièio, A. Pranaièio, V. Stanevièiaus originalûs duomenys).
116
Bird research & data available
The territory has a long history of the ornithological investigations since 1939. The data are presented in many scientific and popular publications. The latest surveys in 1999–
2003. Personal data presented by. D. Anuðkevièius, G. Baublys, G. Brazaitis, A. Pranaitis,
V. Stanevièius.
Grësmës:
n pievø ir þemapelkiø uþþëlimas (4);
n plyniø uþaugimas sumedëjusia augalija (3);
n intensyvi miðkininkystë (3);
n vandens telkiniø eutrofizacija (3);
n intensyvus þemës ûkis gretimose teritorijose (3);
n pievø suarimas (2);
n vandens lygio þemëjimas (2);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (2);
n pesticidø naudojimas (1).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n miðko kirtimø metu palikti negyvà medienà;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n neuþsodinti miðko aikðèiø bei pievø;
n kas 2–3 metus þemapelkëse iðkirsti sumedëjusià augalijà;
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ ir
tradiciná vëlyvà ðlapiø pievø ðienavimà;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ;
n vykdyti hidrologinës bûklës monitoringà;
n atkurti buvusá hidrologiná reþimà paþeistose aukðtapelkëse;
n atsiþvelgiant á paukðèiø poreikius numatyti paþintinio lankymosi vietas;
n reguliuoti kanadiniø audiniø, kiauniø
bei krankliø skaièiø;
n skatinti nenaudoti pesticidø.
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave the deadwood at the logging
places;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n the forest should not be planted on meadows;
n to cut the bushes at the fens every 2–3
year;
n promotion of the extensive farming;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n to monitor the hidrological situation;
n to restore the former water level on damaged peatbogs;
n to control the access of the visitors;
n to regulate the number of predators;
n the use of pesticide should be discourage.
(4);
Threats:
n overgrowing of the meadows and fens
n overgrowing of the open raised bog areas (3);
n intensive forestry (3);
n eutrophication of waterbodies (3);
n intensive agriculture in the surroundings (3);
n transforming of the meadows to the
arable land (2);
n reduction of the water level (2);
n disturbance (2);
n predation (2);
n use of the pesticides (1).
117
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Ðimonys
Any-b1 (042)
Ðimoniø ir Ramuldavos miðkai
(Ðimonys & Ramuldava forest complex)
118
55°38’N 25°10’E
80–120 m 27581,25 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 20 km á pietus nuo Kupiðkio miesto ir apie 5 km á ðiauræ nuo Anykðèiø miesto
nutolæs miðkø masyvas priklauso Utenos apskrities Anykðèiø rajonui ir Panevëþio apskrities Kupiðkio rajonui. Girioje vyrauja spygliuoèiø medynai (>60% viso miðkingo ploto), tarp kuriø dominuoja puðis. Berþynai sudaro >15% visø medynø. Girià kerta Ðventosios upë, o maþi upeliai (daþnai iðtiesintomis vagomis) iðraiþæ visà masyvà. Nedidelës aukðtapelkës apaugusios puðimis, o þemapelkës – juodalksniais. Upiø slëniuose aptinkami nemaþi natûraliø pievø plotai, o
dauguma miðko pievø sukultûrintos. Teritorija þmogaus maþai apgyvendinta.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Á teritorijà patenkantis Ðventosios valstybinis kraðtovaizdþio draustinis uþima 1211
ha plotà. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos praplëstos, átraukus pamiðkës teritorijas.
Protection status
Ðventoji State Landscape Reserve occupies the area of 1,211ha. Compared with previous inventory, the area of the territory has
been increased after the incorporation of the
neighbouring forest areas.
Þemënauda
Vyrauja valstybinë miðko paskirties þemë (>75%). Pamiðkës þemës daugiausia privaèios.
Land use
Forest Land of State ownership predominated (>75%). The agricultural land mostly private.
Location & site description
About 20 km S from Kupiðkis town and
5 km N from Anykðèiai town. Belongs to
Utena county, Anykðèiai district & Panevëþys county, Kupiðkis district. A large forest
tract consists of mostly coniferous stands
(>60% of the total woody area) traversed by
clean Ðventoji River, with several small bogs,
natural and cultural meadows inside the woodland and patches of deciduous (birch &
Black alder stands predominated) and mixed
forest. Big diversity of the habitats and low
local human population are characteristic of
the territory.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
1.2.1.
1.3.1.
2.1.1.
2.3.1.
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Pramoniniai ar
komerciniai objektai
Nauding iškasen
gavybos vietos
Nedr
dirbamos Ganyklos
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Industrial or commercial
units
Mineral extraction site
230,54
0,83
8,40
0,03
27,03
0,10
Non irrigated arable land
2054,36
7,45
Pastures
2084,49
7,56
Land cover
119
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.2.
5.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
stadijos ir
Durpynai
A"
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Complex cultivation
patterns
Land principally occupied
by agriculture, with
significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Peat bogs
Stream courses
Water bodies
1556,82
5,64
1498,59
5,43
1273,69
9452,40
6951,86
2110,39
4,62
34,28
25,20
7,65
60,20
154,07
118,40
0,22
0,56
0,43
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Juodasis gandras/
Black Stork
Erelis r
Lesser Spotted Eagle
L
Nightjar
4Roller
Juodoji meleta/
Black Woodpecker
Lygut
Woodlark
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Ciconia nigra
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
6p
C6; LT-1.5
12–13 p
C6; LT-1.5
Caprimulgus
europaeus
Coracius garrulus
Dryocopus martius
40 p
C6; LT-1.5
3p
30 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Lullula arborea
150 p
C6; LT-1.5
Aquila pomarina
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia ciconia (10 p), Pernis apivorus (5 p), Bonasia bonasia (15 p), Tetrao urogallus (2 m), Tetrao
tetrix (10 m), Crex crex (15 m), Grus grus (11 p), Aegolius funereus (3 p), Glaucidium passerinum (1 p),
Alcedo atthis (2 p), Dendrocopos medius (2 p), Ficedula parva (~30 p), Lanius collurio (10 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Perinèiø aptikta 16 RK paukðèiø rûðiø/16 breeding bird species included into RDB.
120
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirmieji detalesni ornitologiniai tyrimai
vykdyti 2000 metais. 2001 m. – geniniø ir
pelëdiniø paukðèiø apskaitos. 2002–2003 m.
– visos teritorijos plëðriøjø paukðèiø apskaita. M. Kirstuko, M. Survilos, R. Treinio originalûs duomenys.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n pievø uþþëlimas (4);
n trikdymas (3);
n rekreacinë plëtra (2);
n plëðrûnai (2).
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n miðko aikðèiø, pievø neuþsodinti miðku;
n kertant miðkà palikti dalá negyvos medienos;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n apriboti automobiliø eismà miðko keliais;
n lankytojø srautus nukreipti á maþesnæ
gamtosauginæ vertæ turinèias vietas;
n reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø,
kiauniø bei krankliø skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus juodajam gandrui ir plëðriesiems paukðèiams.
Bird research & data available
The first bird inventory in 2000. Regular
surveys of owls and woodpeckers in 2001. In
2002 and 2003 – surveys of birds of prey in
whole area of the territory. Personal data presented by M. Kirstukas, M. Survila, R. Treinys.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Threats:
n intensive forestry (3);
n overgrowing of the meadows (4);
n disturbance (3);
n recreational developments (2);
n predation (2).
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n to leave the deadwood at the logging
places;
n to stop the logging during the bird
breeding season;
n to limit the traffic in the forest area breeding season;
n to control the access of the tourists;
n to regulate the number of predators;
n to erect the artificial nests for Black
Stork and birds of prey.
121
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Birþai
Bir-b1 (016)
Birþø giria
(Birþai forest)
122
56°16’N 24°58’E
60–70 m 16474,81 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 10 km á R ir ÐR nuo Birþø miesto
nutolæs miðkø masyvas priklauso Panevëþio apskrities Birþø rajonui. Birþø giria priskiriama
Vidurio Lietuvos naðiø miðriø lapuoèiø–eglës
miðkø parajoniui. Taèiau joje vyrauja lapuoèiai: berþai (apie 40% medynø), alksniai ir drebulës (20%), uosiai (>10%), kitø rûðiø lapuoèiai (keli procentai). Eglë sudaro daugiau nei
20% medynø. XX a. ðeðtajame–aðtuntajame deðimtmeèiais giria buvo stipriai nusausinta, o
drenaþo grioviai funkcionuoja ir ðiandien. Ið
rytø giria juosia Nemunëlio upës slëná. Èia
aptinkami nemaþi natûraliø pievø plotai. Teritorija yra retai apgyvendinta þmogaus.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Du valstybiniai botaniniai draustiniai – Birþø girios ir Latveliø uþima 244 ha plotà. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos ðiek tiek praplëstos.
Protection status
Two State Botanical Reserves (Birþø giria
& Latveliai) occupy the total area of 244 ha.
Compared with previous inventory, the area of
the territory has been slightly increased.
Þemënauda
Vyrauja valstybinë miðko paskirties þemë (>95%)
Land use
Forest Land of State ownership predominated (>95%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
Þemës dangos
pavadinimas
B"
"
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
" Location & site description
About 10 km E & NE from Birþai town.
Belongs to Panevëþys county, Birþai district.
Birþai forest is classified as a productive mixed forest. However, deciduous tree species
predominated and consist more than 70% of
the total stands (more than 40% – birch, about
20% – alder & aspen, more than 10% – ash,
a few – other decidous species). Spruce cover about 20% of the total stands. The large
scale drainage schemes were implemented in
60-ies – 80-ies of the XX century there. Low
local human population are characteristic of
the territory.
Land cover
ha
%
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
54,10
0,33
25,16
137,49
0,15
0,83
107,04
0,65
10182,52
465,20
3917,41
1584,24
61,81
2,82
23,79
9,62
123
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Juodasis gandras/Black Stork
Jerub
Hezel Grouse
Gerv
Common Crane
Uralin
!
"Ural Owl
2
!
"Pygmy Owl
Pilkoji meleta/Grey-headed
Woodpecker
Tripirštis genys/Three-toed
Woodpecker
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Ciconia nigra
Bonasia bonasia
Grus grus
Strix uralensis
Glaucidium passerinum
Picus canus
Picoides tridactylus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
10–12 p
100 p
20–30 p
9–10 p
15–25 p
20–30 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
30 p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Aquila pamarina (15–20 p), Pernis apivorus (4 p), Tetrao tetrix (20 m), Crex crex (5 m), Aegolius
funereus (2 p), Caprimulgus europaeus (30 p), Dryocopus martius (10–20 p), Dendrocopos leucotos (10 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Perinèiø aptikta 13 paukðèiø rûðiø, áraðytø á RK/13 breeding species included into RDB.
124
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirmieji detalesni ornitologiniai tyrimai
atlikti 1999 metais. 2001–2002 m. – pelëdiniø paukðèiø apskaitos; 2002–2003 m. – geniø ir plëðriøjø paukðèiø apskaita. S. Skujos
originalûs duomenys.
Bird research & data available
The first bird inventory in 1999. Regular
surveys of owls in 2001 & 2002. In 2002 &
2003 – surveys of woodpeckers & birds of
prey. Personal data presented by S. Skuja.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n veikianèios sausinimo sistemos (3);
n trikdymas (3);
n pievø uþþëlimas (2);
n plëðrûnai (2).
Threats:
n intensive forestry (3);
n drainage of the forest (3);
n disturbance (3);
n overgrowing of the meadows (2);
n predation (2).
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n miðko aikðèiø, pievø ir pamiðkiø neuþsodinti miðku;
n kertant miðkà palikti dalá negyvos medienos;
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n to leave the deadwood at the logging
places;
nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n nediegti naujø sausinimo sistemø;
n reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø,
kiauniø bei krankliø skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus juodajam gandrui ir plëðriesiems paukðèiams.
n
n to stop the logging during the bird breeding season;
n don’t implement new drainage systems;
n to regulate the number of predators;
n to erect the artificial nests for Black
Stork and birds of prey.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
125
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Nemunëlis
Bir-b2 (None)
Nemunëlio upës slënis
(Valley of Nemunëlis River)
126
56°11’N 25°5’E
70–80 m 2706,12 ha
Location & site description
The site extends through the territory of 2
administrative districts of the country. It started from the Panemunis settlement (Rokiðkis
district) and stretches along the State Border
between Lithuania and Latvia up to Smaltiðkës village (Birþai district). Belongs to Panevëþis county, Rokiðkis & Birþai districts. The
territory covers a segment of the slow-stream
Nemunëlis River and its valley with wet meadows, pastures, which are situated along the
large Birþai woodland. The deserted meadows
are characteristic of the territory. Part of them
are already overgrown with bushes. Small patches of the meadows are being transformed
to the arable land only.
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Per du ðalies rajonus nusidriekæs Nemunëlio slënio ruoþas prasideda ties Panemunio gyvenviete (Rokiðkio r.) ir iðilgai Lietuvos–Latvijos valstybinës sienos tæsiasi iki
Smaltiðkiø kaimo (Birþø r.). Teritorija priklauso Panevëþio apskrities Rokiðkio ir Birþø rajonams. Tai lëtai tekanèios upës slënis
su ðlapiomis pievomis ir ganyklomis, nusidriekusiomis iðilgai Birþø girios. Didesnæ teritorijos dalá uþima apleistos pievos, kuriø
nemaþi plotai pradeda apþelti krûmais. Tik
palyginti nedidelë pievø dalis paversta ariama þeme. Teritorijai bûdingas maþas vietos
gyventojø tankumas.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Slënio pievos patenka á Nemunëlio upës
apsauginæ zonà.
Protection status
The river’s valley belongs to the conservation zone of the Nemunëlis River.
Þemënauda
Vyrauja valstybinë þemës ûkio paskirties
þemë (>70%). Ûkininkaujama nedaugelyje
privaèiø valdø, kurios sudaro tik nedidelæ teritorijos dalá (<10%).
Land use
Agricultural land of state ownership predominated (>70%). Owners continue farming
just on some private domains, which cover
rather small part of the whole territory (<10%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
X
1.1.2.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
Þemës dangos
pavadinimas
Ne$
Neištisinis u$
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Land cover
ha
%
Unknown
Discontinuous urban
fabric
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
96,15
4,31
4,33
0,19
536,28
24,15
483,52
365,34
21,79
16,46
415,81
18,74
127
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
5.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
ha
%
205,01
5,07
15,54
0,13
9,23
0,23
0,70
0,01
92,45
0,18
4,16
0,01
Land cover
@!
(!
Mišrus miškas
stadijos ir A"
Vandens telkiniai
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Stream courses
Water bodies
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas pavadinimas
Common name
Grie
Corncrake
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Crex crex
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
150 m
C1; LT-1.1
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia ciconia (30–40 p), Circus aeruginosus (? p), Porzana porzana (3–5 m), Grus grus (5–10 p),
Picus canus (4 p), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 6 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/There are 6 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Detalûs tyrimai tik nuo 2001 metø. Originalûs M. Kirstuko ir S. Skujos duomenys.
Grësmës:
n pievø uþaugimas (4);
n apsodinimas miðku (3);
n ankstyvi þemës ûkio darbai (2);
n pievø suarimas (2);
n pesticidø naudojimas (1);
n plëðrûnai (1).
Rekomendacijos:
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n skatinti ekologinius ûkius aplinkinëse
teritorijose;
n pievø ðienavimà pradëti liepos 1 d., o
ganymà – birþelio 15 d.;
128
Bird research & data available
Detailed investigations from 2001. Personal data presented by M. Kirstukas & S. Skuja.
Threats:
n overgrowing of the meadows (4);
n afforestation (3);
n early farming activities (2);
n transforming of the meadows to the
arable land (2);
n use of the pesticides (1);
n predation (1).
Recommendations:
n promotion of the extensive stock-breeding;
n to initiate and support the ecological
farming in the surroundings;
pievø neuþsodinti miðku;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þen
mæ;
skatinti nenaudoti pesticidø;
skatinti varnø ir krankliø bei sulaukëjusiø kaèiø skaièiaus reguliavimà palei visà
upës ruoþà.
n
n
n to start hay-making from the 1st July
while grazing from the 15th June;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n the use of pesticide should be discourage;
n to promote the regulation of the Corvids and feral cats population.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
129
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Birvëta
Ign-b1 (045)
Birvëtos þuvininkystës tvenkiniai ir
Dysnos bei Birvëtos upiø slëniø ruoþai
(Birvëta fish-farm including segments
of Dysna River and Birvëta River
valleys)
130
55°18’N 26°44E
140 m 1321,98 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Teritorija nusidriekusi paèiame Lietuvos–
Baltarusijos pasienyje, rytinëje Ignalinos rajono dalyje, ðalia Didþiasalio gyvenvietës. Ji
apie 30 km á R nutolusi nuo Ignalinos miesto ir priklauso Utenos apskrities Ignalinos
rajonui. Ðis gamtinis kompleksas apima
funkcionuojanèius þuvininkystës ûkio tvenkinius, apsemtus molio karjerus, pavasarinio
polaidþio metu uþliejamas Dysnos ir Birvëtos slëniø pievas su ásiterpusiais dirbamais
laukais. Didþioji pievø dalis sukultûrinta, jos
iðraiþytos sausinimo grioviais. Mozaikiðkas
kraðtovaizdis bei didelë buveiniø ávairovë nulëmë iðskirtinæ teritorijos svarbà tiek perinèioms, tiek migruojanèioms vandens ir pelkiø paukðèiø rûðims.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos plotas nereikðmingai sumaþintas, atrinkus rûðiø apsaugai svarbiausias vietas.
Protection status
None. Compared with previous inventory, the area of the territory has been slightly
decreased after the designation of the most
important sites.
Þemënauda
Dominuoja valstybinë þemës ûkio paskirties þemë (>80%). Dalis jos iðnuomota þuvininkystës ûkiui. Privatûs savininkai susitelkæ arèiau gyvenvieèiø bei kaimø.
Land use
Agricultural land of state ownership predominated (>80%). Part of it been rented for
the private fish-farm. The private farmers have occupied the land mostly neighbouring with
settlements.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
1.3.1.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Nauding iškasen
gavybos vietos
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Location & site description
Located on the border of Lithuania & Belarus, about 30 km E of Ignalina town, near
Didþiasalis settlement. Belongs to Utena
county, Ignalina district. A complex comprised of a functioning system of fish-ponds,
several clay-pits, wet seasonally flooded meadows and patches of agricultural land. This
mosaic complex of the wetlands is one of the
key breeding and staging grounds of waterbirds in eastern Lithuania.
Land cover
Discontinuous urban
fabric
Mineral extraction site
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
ha
%
0,86
0,07
35,53
2,80
47,10
3,71
406,21
47,11
32,03
3,71
131
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
2.4.3.
3.2.4.
5.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
!
intarpais
stadijos
A"
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Transitional woodlandscrub
Stream courses
Water bodies
7,19
0,57
0,60
0,05
19,48
704,30
1,53
55,53
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Gulb
giesminink
Whooper Swan
Baltakakt
White-fronted Goose
Švyg$"Spotted Crake
Grie
Corncrake
Gaidukas /Ruff
Ma$kiras/Little Gull
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Cygnus cygnus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
4–5 p
C6; LT-1.5
Anser albifrons
6100 ind
C3; LT-1.2
Porzana porzana
Crex crex
Philomachus
pugnax
Larus minutus
15–25 m
35–40 m
5–10 p
C6; LT-1.5
C1; LT-1.1
C6; LT-1.5
4p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (10–15 m), Aythya nyroca (1–3 p), Circus aeruginosus (6–8 p), Porzana parva (2 m),
Sterna hirundo (20 p), S. albifrons (2–3 p), Chlidonias niger (15–20 p), Lanius collurio (8 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta 18 perinèiø paukðèiø rûðiø, átrauktø á LRK. Per pavasarines migracijas registruojamos iki
keliø tûkstanèiø vandens ir tilvikiniø paukðèiø sankaupos/There are 18 breeding bird species included into
RDB. Up to several thousands of waterbirds are registered during the spring migration.
132
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Reguliarios apskaitos nuo 1999 metø.
V. Drûteikos, L. Raudonikio originalûs duomenys.
Bird research & data available
Regular bird surveys from 1999. Personal data presented by V. Drûteika, L. Raudonikis.
Grësmës:
n hidrologinio reþimo kaita (4);
n tvenkiniø salø, pakranèiø bei pievø ir
ganyklø uþaugimas sumedëjusia augalija (3);
Threats:
n changes of the hydrological conditions
(4);
neteisëtas þuvëdrø ir kirø lizdø bei suaugusiø paukðèiø naikinimas (3);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (2).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Rekomendacijos:
n kas 2–3 metai iðkirsti sumedëjusià augalijà salose bei pakrantëse;
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ;
n pievø neuþsodinti miðku;
n palaikyti esamà vandens lygio reguliavimo tvarkà;
n uþdrausti paukðèiø medþioklæ;
n nutraukti neteisëtà kirø ir þuvëdrø kiauðiniø rinkimà bei suaugusiø paukðèiø ðaudymà;
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai reguliuoti audiniø gaudymà bei varniniø paukðèiø ir sulaukëjusiø kaèiø skaièiø (vasario–balandþio mën.).
Recommendations:
n to cut the bushes on islands and banks
every 2–3 year;
n to promote the extensive stock-breeding;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n to keep the current water management
practice;
n to stop the hunting of waterfowls;
n to stop the illegal collection of the tern
and gull eggs and shooting of the breeding
birds;
n to organise the catching of the Americal mink and regulation of the Corvids and
feral cats number annualy (February–April).
n
n overgrowing of the coastal zone, islands
and neighbouring meadows (3);
n illegal destroying of the tern and gull
nests and killing of birds (3);
n disturbance (2);
n predation (2).
133
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Aukðtaitijos
nacionalinis
parkas
Ign-b3 (032)
Aukðtaitijos nacionalinio parko senosios ribos
(Initial area of the Aukðtaitija National Park)
134
55o21’N 25o59’E
140-210 m 36827,25ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Daugiausia Ignalinos rajone, á vakarus
nuo rajono centro plytinti teritorija priklauso Vilniaus apskrities Ðvenèioniø bei Utenos
apskrities Utenos ir Ignalinos rajonams.
Iðskirta teritorija apima Aukðtatijos eþeringas morenines aukðtumas su labai ávairiu reljefu, pasiþyminèiu didele – beveik 100 m pavirðiaus nelygumø amplitude. Daugiau nei
60% parko ploto uþima miðkai. Didþiausios
girios: Aþvinèiø (4603 ha), Linkmenø (2621
ha), Minèios (2964 ha). Tarp jø ásiterpæ agrarinio kraðtovaizdþio fragmentai – pievos,
dirbamos þemës, nedideli kaimeliai bei daugiau nei 100 ávairaus dydþio eþerø, uþimanèiø daugiau nei 5000 ha plotà. Parko vandenys priklauso Þeimenos baseinui.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Visa teritorija patenka á Aukðtaitijos nacionalinio parko ribas ir apima ávairias funkcines jo zonas. Apie 1000 ha uþima rezervatinio apsaugos reþimo zonos. Palyginti su
ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga,
teritorijos ribos ðiek tiek praplëstos.
Protection status
All the territory belongs to the Aukðtaitija National Park. About 1,000 ha of the site are stictly protected. Compared with previous inventory, the area of the territory has
been slightly increased after the revision of
the boundaries.
Þemënauda
Þemës nuosavybë, paskirtis ir naudojimas labai ávairûs, pradedant iðskirtinai gamtosaugai skirtomis rezervatinëmis zonomis,
gamtosauginá prioritetà turinèiais draustiniais
ir baigiant ûkiniais miðkais bei privaèiomis
þemës ûkio naudmenomis. Detali informacija apie þemës paskirtá pateikta planavimo
schemoje.
Land use
The ownership and land use very diverse. The Park covers strictly protected land
which is used entirely for nature conservation as well as economic forest and private
agricultural land. More detail information is
presented in the official planning scheme.
Location & site description
The territory of the national park covers a
large area, which lies W of Ignalina town. Belongs to Vilnius county, Ðvenèioniø district &
Utena county, Utena and Ignalina districts.
A complex of woodlands, lakes, rivers and
agricultural land situated on the moraine eminencies. The relief is especially diverse. The
range of surface variation is nearly 100 m. Woods cover more than 60% of the total area.
The largest woodlands are: Aþvinèiø (4,603 ha),
Linkmenø (2,621 ha), Minèios (2,964 ha). The
agricultural landscape predominated between the wood stands. There are more than 100
lakes of different size with the total area of
more than 5,000 ha. Waterways of the site belong to the basin of the Þeimena River.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
1.2.1.
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Pramoniniai ar
komerciniai objektai
Land cover
ha
%
Discontinuous urban fabric
Industrial or commercial
units
302,02
20,93
0,82
0,06
135
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
1.2.2.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.1.
4.1.2.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
ha
%
1,20
0,00
Non irrigated arable land
1529,64
4,15
636,19
2381,15
1,73
6,47
3364,22
9,14
@!
(!
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
2,79
42,93
Mišrus miškas
" 2
!
Durpynai
Vandens telkiniai
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Peat bogs
Water bodies
1027,36
15811,7
6
6678,91
372,95
125,89
116,82
4458,23
0,34
0,32
12,11
Land cover
E
tinklas ir su juo susijusi
B"
"
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
Road and rail networks
and associated land
18,14
1,01
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas pavadinimas
Common name
Juodasis peslys/Black Kite
4Osprey
2
!
"Pygmy Owl
@
CDOwl
4Roller
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Milvus migrans
Pandion haliaetus
Glaucidium
passerinum
Aegolius funereus
Coracias garrulus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
3p
3p
5p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
10–15 p
9p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Gavia arctica (2 p), Botaurus stellaris (? m), Ciconia nigra (2 p), C. ciconia (? p), Pernis apivorus (6 p),
Circus aeruginosus (? p), Aquila pomarina (6 p), Bonasia bonasia (? p), Tetrao tetrix (? m), T. urogallus
(8–10 m), Porzana porzana (? m), Crex crex (? m), Grus grus (5–9 p), Sterna hirundo (4 p), Chlidonias
niger (? p), Caprimulgus europaeus (20–40 p), Alcedo atthis (? p), Picus canus (? p), Dryocopus martius
(20–35 p), Picoides tridactylus (? p), Lullula arborea (40–50 p), Sylvia nisoria (? p), Ficedula parva (? p),
Lanius collurio (? p).
136
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Nacionalinë svarba/National importance
Paskutiniais metais aptiktos 25 perinèios paukðèiø rûðys, áraðytos á RK/There are 25 breeding species
included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Paukðèiai stebimi daugiau nei 20 metø.
B. Ðablevièiaus originalûs duomenys.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n pamiðkës pievø uþþëlimas (3);
n rekreacinë plëtra (3);
n trikdymas (3);
n plëðrûnai (3).
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n miðko aikðèiø, pievø neuþsodinti miðku;
n kertant miðkà palikti dalá negyvos medienos;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n apriboti automobiliø eismà miðko keliais;
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n riboti plaukiojimà valtimis nustatytose
vietose veisiantis paukðèiams (geguþës–liepos mën.);
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø, kiauniø
skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus plëðriesiems
paukðèiams.
Bird research & data available
Bird inventory covers more than 20 years
period. Personal data presented by B. Ðablevièius.
Threats:
n intensive forestry (3);
n overgrowing of the meadows (3);
n recreational developments (3);
n disturbance (3);
n predation (3).
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n the forest should not be planted on neighbouring meadows;
n to leave the deadwood at the logging
places;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n to limit the traffic in the forest area;
n to control the access of the tourists;
n to limit boating in certain areas during
bird breeding season (May–July);
n to regulate the number of predators annualy;
n to erect the artificial nests for birds of
prey.
137
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Dysnai–
Dysnykðtis
Ign-b4 (None)
Dysnø ir Dysnykðèio eþerai su aplinkinëmis teritorijomis (Dysnai & Dysnykðtis lakes with adjacent territory)
138
55°36’N 26°33’E
150–160 m 4016,56 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 15 km á ÐR nuo Ignalinos miesto
nutolæ eþerai. Dysnai – antras pagal dydá Lietuvos eþeras (2400,9 ha). Dysnykðèio eþeras
yra gerokai maþesnis (557,5 ha). Ið jo iðteka
Dysnos upë. Eþerø priekrantë yra uþþëlusi
ðiurkðèiosios virðvandenës augalijos juosta.
Pakrantës pievos daug kur transformuotos á
ariamà þemæ, taèiau pastaruoju metu didelë
dalis þemiø apleistos. Þemesnes vietas uþima þemapelkës.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija
Þemënauda
Dominuoja valstybinë vandenø þemë
(>70%). Sausumoje esantys miðkai ir þemës
ûkio paskirties þemë priklauso privatiems savininkams bei valstybei.
Location & site description
About 15 km NE of Ignalina town. Belongs to Utena county, Ignalina district. Dysnai is the second largest lake in Lithuania (total area – 2,400.9 ha) while Dysnykðtis a the
smaller one (557.5 ha). There are headwaters of the Dysna River. A belt of coastal vegetation covers the littoral zone of the both
lakes. The coastal meadows mostly were
transformed to the arable land. However, a
large area of the farmland is derelict. The
lowlands are covered by fens.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Protection status
None.
Land use
Water land of State ownership (>70%).
Remaining area are of private and State ownership.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.2.2.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos pavadinimas
Land cover
B"
"
Non irrigated arable land
A"!& Fruit trees and berries
plantations
Ganyklos
Pastures
E!"
Complex cultivation
plotai
patterns
!
Land principally occupied
!
by agriculture, with
significant areas of
natural vegetation
L!
Broad leaved-forest
(!
Coniferous forest
Mišrus miškas
Mixed forest
" Transitional
woodland-scrub
2
!
Inland marshes
Vandens telkiniai
Water bodies
ha
%
287,62
1,05
7,16
0,03
127,40
111,14
3,17
2,77
136,91
3,41
124,05
0,39
19,20
172,10
3,09
0,01
0,48
4,28
185,15 4,61
2851,55 70,99
139
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Grie
Corncrake
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Crex crex
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
30 m
C1; LT-1.1
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (7 m), Circus aeruginosus (11–15 p), C. pygargus (2 p), Porzana porzana (8 m).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 11 perinèiø paukðèiø rûðiø, átrauktø á RK/11 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Iðsamesni ornitologiniai tyrimai atlikti
2001–2003 metais. D. Barono, L. Raudonikio
originalûs duomenys.
mæ;
Grësmës:
n pievø uþþëlimas (4);
n pievø suarimas (3);
n plëðrûnai (2);
n pesticidø naudojimas (1).
Threats:
n overgrowing of the meadows (4);
n transforming of the meadows to the
arable land (3);
n predation (2);
n use of the pesticides (1).
Rekomendacijos:
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þe-
Recommendations:
n promotion of the extensive farming;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n the use of pesticide should be discourage;
n to regulate the local populations of the
Corvids.
skatinti nenaudoti pesticidø;
kiekvienà pavasará profilaktiðkai reguliuoti varniniø paukðèiø skaièiø.
n
n
140
Bird research & data available
More detail ornithological investigations
in 2001–2003. Personal data presented by
D. Baronas & L. Raudonikis.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Mûðos Tyrelis
Jon-b1 (038)
56°12’N 23°13’E
90 m 5013,1 ha
Mûðos Tyrelio aukðtapelkë su
aplinkiniais miðkais
(Mûðos Tyrelis raised-bog with
surrounding forest)
141
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 15 km á pietus nuo Þagarës miestelio
bei apie 20 km V kryptimi nuo Joniðkio nutolusi teritorija priklauso Ðiauliø apskrities Joniðkio rajonui. Ðá gamtiná kompleksà sudaro didelë aukðtapelkë, besiribojanti su þemapelkëmis
ir tarpinio tipo pelkëmis, ir ðlapi miðkai. Didelë
aukðtapelkës dalis yra atvira, su maþais eþerokðniais bei nedideliu (5,6 ha) Miknaièiø eþeru.
Ðiaurëje pelkë ribojasi su dirbamais laukais.
Location & site description
About 15 km S of Þagarë settlement and
20 km W of Joniðkis town. Belongs to Ðiauliai county, Joniðkis district. A wetland complex consists of the raised bog with many
small lakes and pools (the largets Lake Miknaièiai – 5.6 ha), patches of fens and transitional bogs and neighbouring wet forest.
Apsaugos statusas
1449 ha priklauso Mûðos Tyrelio valstybiniam telmologiniam draustiniui. Palyginti
su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos stipriai praplëstos, prijungiant aplinkinius miðkus.
Protection status
1,449 ha belongs to the Mûðos Tyrelis
State Telmological Reserve. Compared with
previous inventory, the area of the territory
has been increased significantly after the incorporation of the neighbouring forest.
Þemënauda
Daugiausia valstybinë miðko paskirties
þemë (~95%).
Land use
Mainly forest land of State ownership
(~95%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.1.
4.1.2.
5.1.1.
5.1.2.
142
Þemës dangos
pavadinimas
B"
"
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
" 2
!
Durpynai
Va"
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Peat bogs
Stream courses
Water bodies
94,83
1,89
55,99
6,98
1,12
0,14
27,54
0,55
1140,51
703,00
1736,97
600,83
22,75
14,02
34,66
11,98
22,23
585,82
33,15
5,30
0,44
11,68
0,66
0,11
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Gerv
Crane
Dirvinis s
Tikutis/Wood Sandpiper
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Grus grus
Pluvialis apricaria
Tringa glareola
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
700 ind
4p
3p
C3; LT-1.2
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia nigra (2–3 p), Pernis apivorus (4 p), Circus pygargus (3 p), Aquila pomarina (4 p), Tetrao
tetrix (20 m), Grus grus (8 p), Asio flammeus (1–3 p), Caprimulgus europaeus (20 p), Picus canus (5 p),
Dendrocopos medius (1 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Perinèios rastos 13 RK paukðèiø rûðys/13 breeding species are included into RDB breed there.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Aktualûs ornitologiniai tyrimai nuo 1998
metø. 2000–2001 m. – detalûs perinèiø paukðèiø tyrimai. M. Èepulio, M. Maèiulio, Þ. Preikðos, S. Skujos originalûs duomenys.
Bird research & data available
The first bird inventory in 1998. More detail bird surveys in 2000–2001. Personal data
presented by M. Èepulis, M. Maèiulis, Þ. Preikða, S. Skuja.
Grësmës:
n plyniø uþaugimas sumedëjusia augalija (3);
n vandens lygio þemëjimas (3);
n planuojama durpiø gavybos plotø plëtra (4);
n trikdymas (2);
n plëðrûnø skaièiaus didëjimas (2).
Threats:
n overgrowing of the open raised bog areas (3);
n reduction of the water level (3);
n increasing the area of peat extraction (4);
n disturbance (2);
n predation (2).
Rekomendacijos:
n ðalinti sumedëjusià augalijà ið pelkës
plyniø;
n vykdyti hidrologinës bûklës monitoringà;
n jei ámanoma, atkurti buvusá hidrologiná reþimà;
n neleisti naujø pelkës plotø ádirbimo durpiø gavybos tikslais;
n uþdrausti paukðèiø medþiokles;
n reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø,
kiauniø skaièiø.
Recommendations:
n to remove the woody vegetation from
the open areas of the bog;
n to monitor the hidrological situation;
n to maintain the former water level if
possible;
n peat extraction areas should not be expanded;
n to stop the hunting of waterfowl;
n to regulate the number of predators.
143
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Panemunë
Jur-b2 (None)
Panemunës pievos tarp Raudonës ir
Gelgaudiðkio
(Meadows of Nemunas River valley
between Raudonë & Gelgaudiðkis)
144
55°5’N 22°59’E
20–40 m 577,88 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 15 km á rytus nuo Jurbarko miesto
nutolusi teritorija priklauso Tauragës apskrities Jurbarko rajonui ir Marijampolës apskrities Ðakiø rajonui.
Teritorija apima Nemuno slëná tarp Gelgaudiðkio (Ðakiø r.) ir Raudonës (Jurbarko r.)
gyvenvieèiø. Èia vyrauja per pavasario polaidá apsemiamos pievos, nors atskiri jø ploteliai transformuoti á ariamà þemæ.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Visa teritorija priklauso Panemuniø regioniniam parkui. Be to, ji patenka á Nemuno upës apsauginæ zonà.
Protection status
All area belongs to the territory of the
Panemuniø Regional Parkand fall into the
protection zone of the Nemunas River.
Þemënauda
Vyrauja valstybinë þemës ûkio paskirties
þemë (>70%).
Land use
Agricultural land of both private and state
ownership predominated (>70%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
1.3.1.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
3.3.1.
5.1.1.
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Nauding iškasen
gavybos vietos
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Lapuomiškas
Spygliuomiškas
Mišrus miškas
Pereinamosios mišk
stadijos ir kr
Papl"kopos,
sm
Vandens t
Location & site description
About 15 km E from Jurbarkas town. Belongs to Tauragë county, Jurbarkas district
and Marijampolë country, Ðakiai district. The
territory covers a segment of the Nemunas River valley between Gelgaudiðkis (Ðakiai district) & Raudonë (Jurbarkas district) settlements. The seasonally flooded meadows predominated there. Some patches of them have
been transformed to the arrable land.
Land cover
ha
%
Discontinuous urban fabric
Mineral extraction site
0,72
0,12
0,12
0,02
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Beaches, dunes, sand
5,09
0,88
411,37
61,07
71,19
10,57
0,61
0,11
10,53
0,09
12,89
62,91
1,82
0,02
2,23
10,89
10,24
1,77
2,24
0,39
Stream courses
145
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas pavadinimas
Common name
Grie
Corncrake
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Crex crex
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
45 m
C1; LT-1.1
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia ciconia (? p), Circus aeruginosus (6 p), C. pygargus (2 p), Porzana porzana (2 m), Sylvia
nisoria (? p), Lanius collurio (13 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 8 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/There are 8 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Reguliarios paukðèiø apskaitos nuo 2001
metø. Originalûs R. Giedraièio, L. Raudonikio, G. Riaubos duomenys.
Grësmës:
n atvirø buveiniø uþþëlimas (4);
n ankstyvi þemës ûkio darbai (3);
n pievø suarimas (3);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (2);
n pesticidø naudojimas (1).
Rekomendacijos:
n palaikyti esamà upës hidrologiná reþimà;
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n skatinti ekologinius ûkius aplinkinëse
teritorijose;
n pievø ðienavimà pradëti liepos 1 d., o
ganymà – birþelio 15 d.;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ;
n skatinti nenaudoti pesticidø;
n skatinti varnø ir krankliø bei sulaukëjusiø kaèiø skaièiaus reguliavimà palei visà
upës ruoþà.
146
Bird research & data available
Regular surveys from 2001. Personal data
presented by R. Giedraitis, L. Raudonikis,
G. Riauba.
Threats:
n overgrowing of the meadows (4);
n early farming activities (3);
n transforming of the meadows to the
arable land (3);
n disturbance (2);
n predation (2);
n use of the pesticides (1).
Recommendations:
n to keep the current hydrological regime
of the river;
n promotion of the extensive farming;
n to initiate and support the ecological
farming in the surroundings;
n to start hay-making from the 1st July
while grazing from the 15th June;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n the use of pesticide should be discourage;
n to promote the regulation of the Corvids and feral cats population.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Bûda–
Pravieniðkës
Kai-b2 (054)
54°55’N 24°21’E
60–80 m 4752,7 ha
Bûdos ir Pravieniðkiø miðkai
(Bûda–Pravieniðkës forest complex)
147
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 5 km á ÐV kryptimi nuo Kaiðiadoriø
miesto nutolæs miðkø masyvas priklauso Kauno apskrities Kaiðiadoriø rajonui. Miðkai priskiriami Vidurio Lietuvos naðiø miðriø lapuoèiø–eglës miðkø parajoniui. Lapuoèiai formuoja atskirus medynus arba auga kartu su
egle. Uþmirkusiuose dirvoþemiuose dominuoja juodalksnis. Trake gausiai auga lazdynai,
sausmedþiai, ievos ir pan. XX a. ðeðtajame–
aðtuntajame deðimtmeèiais miðkai buvo stipriai nusausinti.
Location & site description
About 5 km NW from Kaiðiadorys town.
Belongs to Kaunas county, Kaiðiadorys districs. A typical complex of wet corniferous,
deciduous and mixed forest. The oak is importan tree species of the territory. The Black
Alder stands predominated in the waterlogged ares. The area is under the influence of
the drainage system established in 60-ies –
80-ies of the XX century.
Apsaugos statusas
Bûdos valstybinis botaninis-zoologinis
draustinis uþima 780 ha plotà. Palyginti su
ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga,
teritorijos ribos reikðmingai praplëstos, átraukus gretimus miðkus.
Protection status
Bûda State Nature Reserve occupies area
of 780 ha. Compared with previous inventory, the area of the territory has been significantly increased after the incorporation of the
neighbouring forest areas.
Þemënauda
Vyrauja valstybinë miðko paskirties þemë (>90%).
Land use
Forest Land of State ownership predominated (>90%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
148
Þemës dangos
lietuviškas pavadinimas
B"
"
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
" Land cover
ha
%
Non irrigated arable land
34,71
0,73
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
6,67
30,35
0,14
0,64
98,23
2,07
678,12
422,00
2811,74
668,88
14,27
8,88
59,19
14,08
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Vapsva
"Honey Buzzard
Jerub
Hezel Grouse
Gerv
Common Crane
2
!
"Pygmy Owl
Juodoji meleta/
Black Woodpecker
Vidutinis margasis
genys/Middle Spotted
Woodpecker
Tripirštis genys/Three-toed
Woodpecker
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
12 p
100 p
30 p
10 p
40 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Dendrocopos medius
25–30 p
C6; LT-1.5
Picoides tridactylus
10 p
C6; LT-1.5
Lotyniškas pavadinimas
Scientific name
Pernis apivorus
Bonasia bonasia
Grus grus
Glaucidium passerinum
Dryocopus martius
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Aquila pomarina (12 p), Caprimulgus europaeus (5 p), Dendrocopos leucotos (14 p), Ficedula parva
(40 p), Lanius collurio (50 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta 21 perinti RK paukðèiø rûðis. Dar 4 gali perëti/21 breeding and 4 probably breeding species
included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Sistemingi ornitologiniai stebëjimai atliekami nuo 1995 metø. 2001–2003 m. – detali
nykstanèiø paukðèiø inventorizacija. D. Dementavièiaus, J. Miðkinio, Þ. Preikðos originalûs duomenys.
Bird research & data available
The regular bird observations from 1995.
The detailed inventory of threstened birds in
2001–2003. Personal data presented by D. Dementavièius, J. Miðkinis, Þ. Preikða.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n nelegalûs kirtimai privaèiuose miðkuose (3);
n trikdymas (3);
n plëðrûnai (2).
Threats:
n intensive forestry (3);
n illegal clearcut of the private forest (3);
n disturbance (3);
n predation (2).
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20% pagrindinio ardo àþuolø;
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per 1
ha in the clear cutting areas;
n to leave at least 20% oak trees in the
clear cut areas;
149
n uþkirsti kelià nelegaliems miðko kirtimams privaèiuose miðkuose;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø,
kiauniø bei krankliø skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus plëðriesiems
paukðèiams.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
150
n to take actions in order to stop the illegal clearcut of the private forest;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n to regulate the number of predators;
n to erect the artificial nests for Black
Stork and birds of prey.
Paukðèiams
svarbios
teritorijos
/ Important bird areas
Paukðèiams svarbios
teritorijos
/ Important
bird areas
Nemunas tarp
Smalininkø ir
Kulautuvos
Kau-b1 (None)
55°1’N 23°35’E
10–30 m 3906,81 ha
Nemuno upës vaga tarp Smalininkø ir Kulautuvos
(Nemunas River between Smalininkai &
Kulautuva settlements)
151
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Teritorijos pradþia yra uþ 10 km á V nuo
Kauno miesto ir toliau driekiasi beveik 100
km á V, patekdama á Kauno apskrities Kauno
rajonà, Marijampolës apskrities Ðakiø rajonà bei Tauragës apskrities Jurbarko rajonà.
Ji apima Nemuno upës vagà su joje esanèiomis smëlio salelëmis bei dalá salpinës zonos.
Location & site description
The territory border is at the 10 km distance from Kaunas city and run to the W.
Belongs to Kaunas county Kaunas district,
Marijampolë county Ðakiai district and Tauragë county Jurbarkas district. The territory
covers the segment of the Nemunas riverbed
with sandy islands, and partly the floodplain.
Apsaugos statusas
1691 ha priklauso valstybiniam Panemuniø regioniniam parkui.
Protection status
1,691 ha belongs to the State Panemunës
Regional Park.
Þemënauda
Pagrindà sudaro valstybinë vandenø paskirties þemë (100%). Ûkiniu poþiûriu naudojama tik laivybai.
Land use
The major part of the territory covers by
waterland of State ownership (100%) used
for waterway.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
3.3.1.
5.1.1.
152
Þemës dangos
pavadinimas
BF$
B"
"
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
" !"!
A"
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Beaches, dunes, sand
30,60
0,78
69,54
1,79
303,31
47,12
7,76
1,21
375,62
9,61
43,23
23,49
8,09
443,79
1,11
0,60
0,21
11,36
205,24
5,25
2356,78
60,32
Stream courses
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Ma$ "Little Tern
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Sterna albifrons
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
50–150 p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Sterna hirundo (110 p), Alcedo atthis (10 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 4 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/4 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirma inventorizacija nuo kranto 2000
metais. 2002 metais pirmi detalûs tyrimai.
M. Dagio, R. Giedraièio, Þ. Preikðos, L. Raudonikio, R. Þydelio originalûs duomenys.
Bird research & data available
First inventory from 2000. The detailed
investigations of the territory in 2002. Personal data presented by M. Dagys, R. Giedraitis, Þ. Preikða, L. Raudonikis, R. Þydelis.
Grësmës:
n salø uþþëlimas karklø krûmais (4);
n salø sunaikinimas atliekant farvaterio
gilinimo darbus (4);
n trikdymas (4);
n plëðrûnai (2).
Threats:
overgrowing of the islands with willow (4);
n destruction of the islands during the deepen of the waterway (4);
n disturbance (4);
n predation (2).
Rekomendacijos:
n kas 2 metus saloje auganèius karklus
paveikti arboricidais (liepos mën. antroje pusëje);
n neatlikti farvaterio gilinimo darbø balandþio–liepos mën.;
n pastatyti informacinius stendus apie taikomus lankymo ir kt. apribojimus;
n skatinti varnø bei krankliø skaièiaus reguliavimà palei visà upës ruoþà.
Recommendations:
n every 2 year to use the arboricids in
order to control the overgrowing of the island;
n to stop the deepen of the waterway during the breeding season (April–July);
n to put the informational boards around
the territory;
n to promote the regulation of the Corvids population.
n
153
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Nevëþis
Kau-b4 (None)
Nevëþio upës slënis
(Valley of Nevëþis River)
154
55o1’N 23o47’E
20–50 m 1153,6 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Daugiau nei 5 km á ÐV nuo Kauno miesto
nusidriekusi teritorija apima Nevëþio slënio
ruoþà tarp upës þioèiø ir magistralës Vilnius–
Klaipëda. Ji priklauso Kauno apskrities Kauno
rajonui. Tai lëtai tekanèios upës slënis su uþpelkëjusiø senvagiø lopinëliais, atviromis pievomis ir ganyklomis bei nedideliais miðkeliais.
Artëjant prie þemupio, slënis praplatëja, jo pievos apsemiamos per pavasario polaidþius.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
523,41 ha priklauso Valstybiniam Nevëþio kraðtovaizdþio draustiniui. Likusi teritorijos dalis apima Nevëþio upës apsauginæ zonà.
Protection status
523.41 ha of the territory belongs to the
State Nevëþis Landscape Reserve. The remainder area belongs to the conservation zone of the Nevëþis River.
Þemënauda
Vyrauja valstybinë þemës ûkio paskirties
þemë (>70%). Ûkininkaujama nedaugelyje
privaèiø valdø, kurios sudaro nedidelæ teritorijos dalá (<10%).
Land use
Agricultural land of state ownership predominated (>70%). Owners continue farming
just on some private domains, which cover
rather small part of the whole territory (<10%).
Location & site description
The site extends more than 5 km NW
from Kaunas town. It started from highway
Vilnius–Klaipëda and stretches up to the
mouth of the river. The site belongs to Kaunas county, Kaunas district. Territory covers
the segment of the Nevëþis river, its valley
with seasonally flooded meadows, boggy
areas around the old riverbeds and patches
of natural forest.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.3.
3.2.4.
5.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
BF$
B"
"
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
@!
Mišrus miškas
" A"
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Discontinuous urban fabric
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Stream courses
Water bodies
7,90
131,70
0,68
11,42
240,36
38,77
20,84
3,36
527,13
45,69
15,04
0,04
64,75
1,30
0,01
5,61
112,10
15,85
9,72
1,37
155
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas pavadinimas
Common name
Grie
Corncrake
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Crex crex
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
37 m
C1; LT-1.1
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia ciconia (? p), Circus aeruginosus (? p), Porzana porzana (? m), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 6 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/There are 6 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirmos paukðèiø apskaitos 2001 metais.
Originalûs D. Dementavièiaus duomenys.
Grësmës:
n atvirø buveiniø uþþëlimas (4);
n ankstyvi þemës ûkio darbai (3);
n pievø suarimas (2);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (2);
n apsodinimas miðku (1);
n pesticidø naudojimas (1).
Rekomendacijos:
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n skatinti ekologinius ûkius aplinkinëse
teritorijose;
n pievø ðienavimà pradëti liepos 1 d., o
ganymà – birþelio 15 d.;
n pievø neuþsodinti miðku;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ;
n skatinti nenaudoti pesticidø;
n skatinti varnø ir krankliø bei sulaukëjusiø kaèiø skaièiaus reguliavimà palei visà
upës ruoþà.
156
Bird research & data available
The first bird surveys in 2001. Personal
data presented by D. Dementavièius.
Threats:
n overgrowing of the meadows (4);
n early farming activities (3);
n transforming of the meadows to the
arable land (2);
n disturbance (2);
n predation (2);
n afforestation (1);
n use of the pesticides (1).
Recommendations:
n promotion of the extensive farming;
n to initiate and support the ecological
farming in the surroundings;
n to start hay-making from the 1st July
while grazing from the 15th June;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n the use of pesticide should be discourage;
n to promote the regulation of the Corvids and feral cats population.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Padauguva
Kau-b5 (None)
55°4’N 23°41’E
40–80 m 5784,3 ha
Padauguvos miðkø masyvas
(Padauguva forest complex)
157
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 15 km á ÐV nuo Kauno miesto nutolæs miðkø masyvas priklauso Kauno apskrities Kauno rajonui. Miðkai priskiriami Vidurio Lietuvos naðiø miðriø lapuoèiø–eglës
miðkø parajoniui. Taèiau vyrauja lapuoèiai
medþiai, sudarantys per 70% viso medyno.
Teritorijai bûdinga didelë lapuoèiø medþiø
rûðiø ávairovë, áskaitant àþuolynus. Trake
gausiai auga lazdynai, sausmedþiai, ievos ir
pan. XX a. ðeðtajame–aðtuntajame deðimtmeèiais miðkai buvo stipriai nusausinti. Nors
dauguma upeliø kanalizuoti, iðliko nemaþai
natûraliø jø ruoþø.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Location & site description
About 15 km NW from Kaunas town. Belongs to Kaunas county, Kaunas districs. A
typical complex of wet deciduous and mixed forest with patches of spruce stands. The
oak stands and big diversity of the broadleave species are characteristic of the territory.
The area is under the influence of the drainage system established in 60-ies – 80-ies of
the XX century. However, the natural segments of the rivulets are characteristic of the
territory too.
Protection status
None.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija
Þemënauda
Vyrauja valstybinë miðko paskirties þemë (>80%). Privaèiø miðko savininkø valdos daugiausia susitelkusios ðiaurinëje teritorijos dalyje bei miðko pakraðèiais.
Land use
Forest Land of State ownership predominated (>80%). The land of the private owners
is concentrated in the N part of the territory as
well as on the marginal area of the forest.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
158
Þemës dangos
pavadinimas
B"
"
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
" Land cover
ha
%
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
172,03
2,94
18,45
9,97
0,32
0,17
27,31
0,48
1855,37
40,84
2204,17
1454,44
32,09
0,71
38,13
25,16
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas pavadinimas
Common name
Baltanugaris genys/
White-backed Woodpecker
Tripirštis genys/
Three-toed Woodpecker
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Dendrocopos
leucotos
Picoides
tridactylus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
15 p
C6; LT-1.5
6p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia nigra (3 p), Aquila pomarina (3 p), Pernis apivorus (1 p), Bonasia bonasia (20 p), Porzana
porzana (3 m), Crex crex (2 m), Grus grus (15 p), Dryocopus martius (15 p), Dendrocopos medius (15 p),
Sylvia nisoria (3 p), Ficedula parva (70 p), Lanius collurio (50 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta 10 perinèiø paukðèiø rûðiø, áraðytø á RK/There are 10 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Reguliariai paukðèiai stebimi nuo 2002 m.
G. Brazaièio originalûs duomenys.
Bird research & data available
The detail bird observations from 2002.
Personal data presented by G. Brazaitis.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n nelegalûs kirtimai privaèiuose miðkuose (3);
n trikdymas (2).
Threats:
n intensive forestry (3);
n illegal clearcut of the private forest (3);
n disturbance (2).
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n kertant miðkà palikti dalá negyvos medienos;
n uþkirsti kelià nelegaliems miðko kirtimams privaèiuose miðkuose;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams.
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n to leave some deadwood at the logging
places;
n to take actions in order to stop the illegal clearcut of the private forest;
n to stop the logging during the bird breeding season.
159
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Babtai–
Varlënai
Kau-b6 (None)
Babtø–Varlënø miðkø masyvas
(Babtai–Varlënai forest complex)
160
55°2’N 23°52’E
60-70 m 4418,7 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
5–10 km á Ð nuo Kauno miesto nutolæs
miðkø masyvas priklauso Kauno apskrities
Kauno rajonui. Miðkai priskiriami Vidurio
Lietuvos naðiø miðriø lapuoèiø–eglës miðkø
parajoniui. Taèiau vyrauja lapuoèiai medþiai,
sudarantys per 75% viso medyno. Teritorijai
bûdinga didelë lapuoèiø medþiø rûðiø ávairovë, áskaitant àþuolynus. Trake gausiai auga lazdynai, sausmedþiai, ievos ir pan. XX
a. ðeðtajame–aðtuntajame deðimtmeèiais miðkai buvo stipriai nusausinti.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija
Location & site description
More than 5 km N from Kaunas town.
Belongs to Kaunas county, Kaunas districs.
A typical complex of wet deciduous and mixed forest with patches of spruce stands. The
oak stands and big diversity of the broadleave species are characteristic of the territory.
The area is under the influence of the drainage system established in 60-ies – 80-ies of
the XX century.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Protection status
None.
Þemënauda
Valstybinë miðko paskirties þemë uþima
per 60% bendro teritorijos ploto. Privaèiø
miðko savininkø tikslios valdø ribos nëra þinomos, nes dar nebaigtas þemës gràþinimo
procesas.
Land use
Forest Land of State ownership covers
more than 60% of the total area. The boundaries of the private forest owners land is not
officially comfirmed yet because of the on
going land reclaiming process.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
3.1.1.
3.1.3.
3.2.4.
Þemës dangos
pavadinimas
B"
"
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
@!
Mišrus miškas
" Land cover
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Broad leaved-forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
ha
%
89,87
2,03
4,10
23,03
0,09
0,52
1204,62
2835,28
261,87
27,26
64,16
5,93
161
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas pavadinimas
Common name
Baltanugaris genys/
White-backed Woodpecker
Vidutinis margasis genys/
Middle Spotted Woodpecker
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Dendrocopos
leucotos
Dendrocopos
medius
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
20 p
C6; LT-1.5
20 p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia nigra (4 p), Aquila pomarina (10 p), Pernis apivorus (2 p), Bonasia bonasia (20 p), Grus grus
(12 p), Dryocopus martius (7 p), Picus canus (2 p), Picoides tridactylus (3 p), Ficedula parva (100 p),
Lanius collurio (50 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos perinèios 9 paukðèiø rûðys, áraðytos á RK/There are 9 breeding species included into RDB.
162
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
2001 m. pirmosios detalios paukðèiø apskaitos. 2002–2003 m. papildomos geniø apskaitos. G. Brazaièio, A. Kvaraciejaus, Þ. Preikðos originalûs duomenys.
Bird research & data available
The first detail bird observations in 2001.
Additional surveys of woodpeckers in 2002–
2003. Personal data presented by G. Brazaitis, A. Kvaraciejus, Þ. Preikða.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n nelegalûs kirtimai privaèiuose miðkuose (3);
n trikdymas (3).
Threats:
n intensive forestry (3);
n illegal clearcut of the private forest (3);
n disturbance (3).
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20% pagrindinio ardo àþuolø;
n kertant miðkà palikti dalá negyvos medienos;
n uþkirsti kelià nelegaliems miðko kirtimams privaèiuose miðkuose;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams.
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n to leave at least 20% oak trees in the
clear cut areas;
n to leave some deadwood at the logging
places;
n to take actions in order to stop the illegal clearcut of the private forest;
n to stop the logging during the bird breeding season.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Eþerëlis
Kau-b7 (None)
55°44’N 23°43’E
80 m 430,63 ha
Uþpelkëjusios Eþerëlio durpyno
pievos
(Bogged meadows at Eþerëlis
exploited peatbog)
163
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Teritorija apie 10 km V kryptimi nutolusi nuo Kauno miesto ir priklauso Kauno
apskrities, Kauno rajonui. Tai iðeksploatuoto durpyno vietoje árengtos polderinës pievos, apsuptos daugiausia miðkingomis teritorijomis. Sutrikus siurblinës darbui, dalis
pievø nuolat apsemtos vandeniu. Èia prasidëjo antriniai pelkëjimo procesai.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Location & site description
About 10 km W from Kaunas town. Belongs to Kaunas county, Kaunas district. The
polders and wet meadows cover the area of
the formely exploited peat-bog. The teritory
is surrounded, mainly, with forest land. Because the pumpimg station is out of order,
part of the meadows are flooded with water.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija
Protection status
None.
Land use
Agricultural land of State ownership.
Þemënauda
Valstybinë þemës ûkio paskirties þemë
(100%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.3.1.
3.1.1.
3.1.3.
5.1.1.
Þemës dangos
pavadinimas
Land cover
B"
"
Ganyklos
@!
Mišrus miškas
A"
Non irrigated arable
land
Pastures
Broad leaved-forest
Mixed forest
Stream courses
ha
%
76,95
17,88
337,42
8,44
0,1
7,72
78,35
1,96
0,02
1,79
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Švyg$"Spotted Crake
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Porzana porzana
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
>25 m
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (2 m), Circus aeruginosus (3 p), Porzana parva (3–5 m), Crex crex (25–30 m), Grus
grus (1 p), Gallinago media (4 m), Asio flammeus (0–1 p), Lanius collurio (3–5 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta 12 perinèiø paukðèiø rûðiø, átrauktø á LRK/12 breeding species included into RDB.
164
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ornitologiniai stebëjimai nuo 1999 metø. 2001–2002 m. – tiksliniai perinèiø paukðèiø tyrimai. M. Kirstuko, Þ. Preikðos, L. Raudonikio originalûs duomenys.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Grësmës:
n hidrologinio reþimo kaita (4);
n buveiniø sunaikinimas, teritorijoje ákuriant valymo árenginiø dumblo saugojimo
aikðtelæ (4);
n pievø uþaugimas sumedëjusia augalija (2)
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (2).
Threats:
n changes of the hydrological conditions
Rekomendacijos:
n uþtikrinti esamo hidrologinio reþimo
palaikymà;
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n pievø neuþsodinti miðku;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ;
n neleisti teritorijoje árengti valymo árenginiø dumblo saugojimo aikðtelës;
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai gaudyti audines ir reguliuoti varniniø paukðèiø
skaièiø (kovo–balandþio mën.).
Bird research & data available
The first bird inventory in 1999. More
detail bird surveys in 2001–2002. Personal
data presented by M. Kirstukas, Þ. Preikða,
L. Raudonikis.
(4);
n habitats’ destruction after the instalation of the sewage sludge deposition site (4);
n overgrowing of the meadows (2);
n disturbance (2);
n predation (2).
me;
Recommendations:
n to ensure the current hidrological regin
ding;
to promote the extensive stock-bree-
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n prohibit the instalation of the sewage
sludge deposition site on the site;
n to organise the catching of the Americal mink and regulate the Corvids population annually (at March–April).
165
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Kauno marios
Kau-b8 (023)
Kauno marios ir rytinë jø pakrantë
(Kauno marios water reservoir &
eastern coastal zone)
166
54°51’N 24°8’E
40–70 m 6323,49 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Kauno miesto rytiniame pakraðtyje plytinti teritorija yra nusidriekusi palei Kauno
ir Kaiðiadoriø rajonø ribà. Ji priklauso Kauno apskrities Kauno ir Kaiðiadoriø rajonams.
Teritorijos pagrindà sudaro didþiausias ðalies
dirbtinis vandens telkinys, suformuotas 1959
metais statant Kauno HES patvenkus Nemuno upæ. Jo plotas yra apie 6000 ha, vyraujantis gylis – 9–12 m. Paros vidutiniai vandens lygio horizontø svyravimai, susidarantys dël hidroelektrinës bei Kruonio hidroakumuliacinës elektrinës veiklos, balandþio
mën. sudaro 2–3 metrus. Mariose esanèios
salos ðiuo metu apaugusios krûmais bei miðku. Rytinëje mariø pakrantëje dominuoja
miðrûs bei lapuoèiø miðkai. Kauno HES þemutinis bjefas neuþðàla net ðalèiausiais þiemos mënesiais, todël èia gausiai þiemoja vandens paukðèiai.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Didesnioji teritorijos dalis patenka á Kauno mariø regioninio parko ribas ir apima ávairias funkcines jo zonas, pradedant ûkinio prioriteto teritorijomis ir baigiant gamtiniais
draustiniais. Likusi teritorija (þemutinis Kauno HES bjefas) priklauso Kauno miesto ornitologiniam draustiniui. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos sumaþintos, neátraukus vakarinës mariø pakrantës.
Protection status
The major part of the territory belongs
to the Kauno Marios Reional Park. The remaining area covered by the Ornithological
Reserve of the Kaunas municipality importance. Compared with previous inventory, the
area of the territory has been decreased after
the selection of the most important habitats.
Þemënauda
Vyrauja valstybinë vandenø paskirties þemë (>80%). Miðko paskirties þemë, kurioje
aptinkamos ir privaèios valdos, uþima >15%
bendro teritorijos ploto.
Land use
Water land of State ownership predominated (>80%). Forest stands with patches of
the private land cover >15% of the total area.
Location & site description
The site lies on the border of Kaunas and
Kaiðiadorys districts, at the eastern egde of
the Kaunas city. It belongs to Kaunas county, Kaunas & Kaiðiadorys districts. Kauno
marios water reservoir is the largest artificial water body in Lithuania (total area is
about 6,000 ha). It was formed during the
construction of the Kaunas Hydro Power
Plant by damming up of the Nemunas River
in 1959. The average depth is about 9–12 m.
The water level of the reservoir is constantly
regulated and depends upon the activities of
the Hydro Plant and the Kruonis Hydro-accumulative Power Station. The water level
fluctuates in average by about 2–3 metres in
April. The islands of the reservoir are overgrown by trees and bushes. Mixed and broadleaved forest predominated in the territory.
The lower pool of the Hydro Power Plant is
ice-free even during the cold winter periods,
and is an important staging area of the wintering waterfowl.
167
Buveinës/Habitats
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
1.2.1.
1.4.1.
1.4.2.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.1.
5.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
BF$
Pramoniniai ar
komerciniai objektai
2 !
Sporto ir poilsio vietos
B"
"
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
" 2
!
A"
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Industrial or commercial
units
Green urban areas
Sport and leisure
facilities
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Stream courses
Water bodies
2,73
0,04
1,80
0,03
0,79
18,46
0,01
0,29
8,16
0,13
37,59
27,97
0,59
0,44
26,85
0,42
15,94
613,51
379,62
28,77
0,25
9,70
6,00
0,45
34,10
452,93
4674,27
0,54
7,17
73,94
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas pavadinimas
Common name
Juodasis peslys/Black Kite
Jerelis/
White-tailed Eagle
Plovin
vištel
Little Crake
Tul$Kingfisher
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Milvus migrans
Haiaetus albicilla
Porzana parva
Alcedo atthis
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
9p
10 ind
C6; LT-1.5
C1; LT-1.1
5p
20–25 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (7 m), Ixobrychus minutus (1 p), Haliaetus albicilla (2 p), Circus aeruginosus (? p),
Porzana porzana (3 m), Crex crex (? m), Dryocopus martius (? p), Dendrocopos medius (? p),
Caprimulgus europaeus (? p), Ficedula parva (? p), Lanius collurio (? p).
168
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta 10 perinèiø paukðèiø rûðiø, átrauktø á RK. Èia susiformavo viena svarbiausiø vandens
paukðèiø þiemavieèiø kontinentinëje ðalies dalyje (Cygnus olor, Anas platyrhynchos, Bucephala clangula,
Mergus merganser ir kt.)./10 breeding species included into RDB were registered there. One of the most
important waterfowl wintering site in the continental part of the country (Cygnus olor, Anas platyrhynchos,
Bucephala clangula, Mergus merganser, etc.).
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ornitologiniai tyrimai su nedidelëmis
pertraukomis atliekami nuo XX a. aðtuntojo
deðimtmeèio. Paskutiniu metu detalesni tyrimai atlikti 2001–2003 metais. D. Dementavièiaus, J. Miðkinio, Þ. Preikðos, L. Raudonikio originalûs duomenys.
Grësmës:
n vandens lygio reguliavimas (3);
n trikdymas (3);
n rekreacinë plëtra (3);
n brandþiø medynø maþëjimas (2);
n plëðrûnai (2);
n infrastruktûros/urbanistinë plëtra (2).
Rekomendacijos:
n kiek ámanoma sumaþinti vandens lygio svyravimus veisiantis paukðèiams (balandþio–liepos mën.);
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n riboti plaukiojimà valtimis nustatytose
vietose veisiantis paukðèiams (balandþio–
liepos mën.);
n árengti dirbtines lizdavietes jûriniams
ereliams ir juodiesiems pesliams;
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai reguliuoti varniniø paukðèiø skaièiø;
n infrastruktûros plëtros planus rengti atsiþvelgiant á saugomø paukðèiø poreikius.
Bird research & data available
Ornithological investigations from 70ties of the 20th century. The latest regular
surveys from 2001–2003. Later personal data
presented by D. Dementavièius, J. Miðkinis,
Þ. Preikða & L. Raudonikis.
Threats:
n adjustment of the water level (3);
n disturbance (3);
n recreational developments (3);
n decreasing of the mature forest (2);
n predation (2);
n infrastructure/urban developments (2).
Recommendations:
n to reduce the adjustment of the water
level during the bird breeding season (April–June) as much as possible;
n to control the access of the tourists;
n to limit boating in certain areas during
bird breeding season (April–July);
n to erect the artificial nests for Whitetailed Eagle and Black Kite;
n to regulate the local populations of the
Corvids;
n to adjust the urban developments according to the needs of threatened bird species.
169
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Labûnava
Ked-b1 (021)
Labûnavos miðkai
(Labûnava forest)
170
55°7’N 23°59’E
50–70 m 5662,7 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 10 km á P nuo Këdainiø miesto nutolæ miðkø masyvai priklauso Kauno apskrities Kauno ir Këdainiø rajonams. Miðkai priskiriami Vidurio Lietuvos naðiø miðriø lapuoèiø–eglës miðkø parajoniui. Taèiau vyrauja
lapuoèiai medþiai, sudarantys per 70% viso
medyno. XX a. ðeðtajame–aðtuntajame deðimtmeèiais giria buvo stipriai nusausinta, o
gilûs drenaþo grioviai funkcionuoja ir ðiandien. Daugumoje pamiðkës teritorijø vykdoma intensyvi þemës ûkio veikla.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Location & site description
About 10 km S from Këdainiai town. Belongs to Kaunas county, Kaunas & Këdainiai districts. A typical complex of wet deciduous and mixed forest with patches of
spruce stands. The oak stands are characteristic of the territory. The area is under the
influence of the drainage system established
in 60-ies – 80-ies of the XX century. Outskirts are mostly used for intensive agriculture.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos praplëstos, átraukiant pamiðkës
laukus ir pievas.
Protection status
None. Compared with previous inventory, the area of the territory has been increased after the incorporation of the neighbouring agricultural land.
Þemënauda
Miðko paskirties þemëje vyrauja valstybiniai miðkai (>90%). Þemës ûkio paskirties
þemë daugiausia privati.
Land use
State ownership predominated in the forest land (>90%), while the agricultural land
is mostly private.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
Þemës dangos pavadinimas
Land cover
ha
%
B"
"
Ganyklos
E!"
plotai
@!
(!
Mišrus miškas
" Non irrigated arable land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional
woodland-scrub
3114,84
132,28
158,37
55,01
2,33
2,80
680,58
29,58
1317,40
229,65
12,03
0,52
23,26
4,05
171
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
'
Lesser Spotted Eagle
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Aquila pomarina
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
8–10 p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia nigra (3 p), Pernis apivorus (3–4 p), Milvus migrans (1 p), Crex crex (? m), Grus grus (3–4 p),
Dendrocopos leucotos (8 p), Dendrocopos medius (10 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos perinèios 9 paukðèiø rûðys, áraðytos á RK/9 breeding species included into RDB.
172
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Reguliariai paukðèiai stebimi nuo 1992
metø. Paskutinë inventorizacija – 2001–2002
m. Vl. Naruðevièiaus originalûs duomenys.
Bird research & data available
The regular bird observations from 1992.
Last surveys in 2001 & 2002. Personal data
presented by Vl. Naruðevièius.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n nelegalûs kirtimai privaèiuose miðkuose (3);
n pamiðkës pievø ir ganyklø suarimas (3);
n trikdymas (3);
n plëðrûnai (2).
Threats:
n intensive forestry (3);
n illegal clearcut of the private forest (3);
n transformation of the meadows to the
arable land (3);
n disturbance (3);
n predation (2).
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n uþkirsti kelià nelegaliems miðko kirtimams privaèiuose miðkuose;
n miðko aikðèiø, pievø ir pamiðkiø neuþsodinti miðku;
n skatinti gyvulininkystës plëtrà pamiðkës teritorijose;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø,
kiauniø bei krankliø skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus plëðriesiems
paukðèiams.
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n to take actions in order to stop the illegal clearcut of the private forest;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n to promote the stock-breeding in the
neighbouring farms;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n to regulate the number of predators;
n to erect the artificial nests for birds of prey.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Lanèiûnava
Ked-b2 (048)
55°21’N 24°11’E
60 m 5222,29 ha
Lanèiûnavos miðkai
(Lanèiûnava forest)
173
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 10 km á ÐR nuo Këdainiø miesto nutolæs miðkø masyvas priklauso Kauno apskrities Këdainiø rajonui. Miðkai priskiriami Vidurio Lietuvos naðiø miðriø lapuoèiø–eglës
miðkø parajoniui. Taèiau vyrauja lapuoèiai
medþiai, sudarantys per 75% viso medyno.
Trake gausiai auga lazdynai, sausmedþiai, ievos ir pan. XX a. ðeðtajame–aðtuntajame deðimtmeèiais miðkai buvo stipriai nusausinti,
natûralûs upeliai kanalizuoti. Daugumoje pamiðkës teritorijø vykdoma intensyvi þemës
ûkio veikla, buvusios natûralios pievos sukultûrintos arba transformuotos á ariamà þemæ.
Location & site description
About 10 km NE from Këdainiai town.
Belongs to Kaunas county, Këdainiai district.
A typical complex of wet deciduous and mixed forest with patches of spruce stands. The
oak stands are characteristic of the territory.
The area is under the influence of the drainage system established in 60-ies – 80-ies of
the XX century. Outskirts are mostly used
for intensive agriculture.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos praplëstos, átraukiant pamiðkës
laukus ir pievas.
Protection status
None. Compared with previous inventory, the area of the territory has been increased after the incorporation of the neighbouring agricultural land.
Þemënauda
Miðkai uþima per 60% visos teritorijos
ploto. Miðko paskirties þemëje vyrauja valstybiniai miðkai (>90%). Þemës ûkio paskirties þemë daugiausia privati.
Land use
Forests covers more than 60% of the total area. State ownership predominated in the
forest land (>90%), while the agricultural
land is mostly private.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
1.2.1.
1.3.1.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
174
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Pramoniniai ar
komerciniai objektai
Nauding iškasen
gavybos vietos
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Land cover
ha
%
Discontinuous urban fabric
Industrial or commercial
units
Mineral extraction site
3,74
0,68
0,07
0,01
32,68
0,63
Non irrigated arable land
1484,20
28,42
Pastures
Complex cultivation
patterns
367,66
132,86
7,04
2,54
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
2.4.3.
3.1.1.
3.1.3.
3.2.4.
Þemës dangos
pavadinimas
!
intarpais
@!
Mišrus miškas
" Land cover
ha
%
Land principally occupied
by agriculture, with
significant areas of natural
vegetation
Broad leaved-forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
104,37
2,00
2403,75
355,43
336,92
46,03
6,81
6,45
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Erelis r
Lesser Spotted Eagle
Pilkoji meleta/
Grey-headed Woopecker
Vidutinis margasis genys/
Middle-spotted Woodpecker
Baltanugaris genys/
White-backed Woodpecker
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Aquila pomarina
Picus canus
Dendrocopos
medius
Dendrocopos
leucotos
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
10 p
10–14 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
20–30 p
C6; LT-1.5
20–25 p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia nigra (1 p), Haliaetus albicilla (1 p), Pernis apivorus (2 p), Bonasia bonasia (10 p),
Crex crex (? m), Grus grus (12–16 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta perinèiø 10 paukðèiø rûðiø, áraðytø á RK/10 breeding species included into RDB
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Paukðèiai reguliariai stebimi nuo 1996
metø. 2002–2003 m. – papildomos geniniø
paukðèiø apskaitos. D. Barono, A. Petraðkos
originalûs duomenys.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n pamiðkës pievø ir ganyklø suarimas (3);
n trikdymas (3);
n plëðrûnai (2).
Bird research & data available
Regular bird observations from 1996.
Additional surveys of woodpeckers in 2002
& 2003. Personal data presented by D. Baronas, A. Petraðka.
Threats:
n intensive forestry (3);
n transformation of the meadows to the
arable land (3);
n disturbance (3);
n predation (2).
175
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20% pagrindinio ardo àþuolø;
n miðko aikðèiø, pievø ir pamiðkiø neuþsodinti miðku;
n skatinti gyvulininkystës plëtrà pamiðkës
teritorijose;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø,
kiauniø bei krankliø skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus juodajam gandrui ir plëðriesiems paukðèiams.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
176
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per 1
ha in the clear cutting areas;
n to leave at least 20% oak trees in the
clear cut areas;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n to promote the stock-breeding in the neighbouring farms;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n to regulate the number of predators;
n to erect the artificial nests for Black
Stork and birds of prey.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Dotnuva
Ked-b3 (047)
55°21’N 23°47’E
60–80 m 5781,8 ha
Dotnuvos ir Josvainiø miðkai
(Dotnuva–Josvainiai forest complex)
177
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 15 km á V nuo Këdainiø miesto nutolæs miðkø masyvas priklauso Kauno apskrities Këdainiø rajonui. Miðkai priskiriami Vidurio Lietuvos naðiø miðriø lapuoèiø–eglës
miðkø parajoniui. Taèiau vyrauja lapuoèiai
medþiai, sudarantys per 75% viso medyno.
Trake gausiai auga lazdynai, sausmedþiai, ievos ir pan. XX a. ðeðtajame–aðtuntajame deðimtmeèiais miðkai buvo stipriai nusausinti.
Nors dauguma upeliø kanalizuoti, iðliko nemaþai natûraliø jø ruoþø.
Location & site description
About 15 km W from Këdainiai town.
Belongs to Kaunas county, Këdainiai district.
A typical complex of wet deciduous and mixed forest with patches of spruce stands. The
oak stands are characteristic of the territory.
The area is under the influence of the drainage system established in 60-ies – 80-ies of
the XX century.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos ðiek tiek padidëjo.
Protection status
None. Compared with previous inventory, the area of the territory has been slightly
increased after the revision of the boundaries.
Þemënauda
Vyrauja valstybinë miðko paskirties þemë (>90%).
Land use
Forest Land of State ownership predominated (>90%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.3
3.2.4.
178
Þemës dangos pavadinimas
Land cover
ha
%
Non irrigated arable land
242,89
4,20
Pastures
6,75
Complex cultivation
27,90
patterns
Land principally occupied 122,45
by agriculture, with
significant areas of
natural vegetation
@!
Broad leaved-forest
1751,28
Mišrus miškas
Mixed forest
3045,50
" Transitional woodland585,03
scrub
0,12
0,48
B"
"
Ganyklos
E!"
plotai
!
!
2,12
30,29
52,67
10,12
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Juodasis gandras/Black Stork
Vidutinis margasis genys/
Middle Spotted Woodpecker
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Ciconia nigra
Dendrocopos medius
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
6–8 p
30–50 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Aquila pomarina (13–17 p), Pernis apivorus (1 p), Circus pygargus (1–2 p), Bonasia bonasia (10 p),
Grus grus (10 p), Dryocopus martius (5 p), Picus canus (1–3 p), Dendrocopos leucotos (5–8 p), Ficedula
parva (10 p), Lanius collurio (10 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta perinèiø 10 paukðèiø rûðiø, áraðytø á RK/10 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Paukðèiai stebimi nuo 1990-øjø pradþios.
2000–2001 m. – detalios paukðèiø apskaitos.
Þ. Preikðos originalûs duomenys.
Bird research & data available
The bird observations from 1990-ies. Detailed surveys in 2000 & 2001. Personal data presented by Þ. Preikða.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n nelegalûs kirtimai privaèiuose miðkuose (3);
n trikdymas (3);
n plëðrûnai (2).
Threats:
n intensive forestry (3);
n illegal clearcut of the private forest (3);
n disturbance (3);
n predation (2).
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20% pagrindinio ardo àþuolø;
n uþkirsti kelià nelegaliems miðko kirtimams privaèiuose miðkuose;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø,
kiauniø bei krankliø skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus juodajam gandrui ir plëðriesiems paukðèiams.
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n to leave at least 20% oak trees in the
clear cut areas;
n to take actions in order to stop the illegal clearcut of the private forest;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n to regulate the number of predators;
n to erect the artificial nests for Black
Stork and birds of prey.
179
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Kurðiø nerija
Kla-b1 (004)
Lietuvai priklausanti Kurðiø nerijos
dalis
(Lithuanian part of the Curonian Spit)
180
55°30’N 21°6’E
5–53 m 9787,29 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Teritorija apima siaurà pusiasalá (400–
4000 m ploèio), nusidriekusá tarp Baltijos jûros vakaruose ir Kurðiø mariø rytuose. Pietinë jo dalis, priklausanti Rusijai, jungiasi su
þemynu. Tuo tarpu 52 km ilgio ruoþas priklauso Klaipëdos apskrities Neringos savivaldybei. Ankstyvojo poledynmeèio periodu susiformavæs pusiasalis pietuose jungiasi su
þemynu, o ðiaurëje nuo jo atskirtas siauru Klaipëdos sàsiauriu. Teritorijoje vyrauja smëlio
kopos, apaugusios ávairia augmenija. Aukðtø
kopø grandinë bûdinga rytiniam nerijos pakraðèiui, tuo tarpu pajûryje driekiasi daug þemesnës smëlio kopos. Ðiuo metu apie 70% teritorijos dengia miðkai, daugiausia pasodinti
þmogaus. Apie 20% viso nerijos ploto apima
smëlio kopos. Didesnioji teritorijos dalis neapgyvendinta. Gyventojai susitelkæ tik penkiose palyginti nedidelio ploto gyvenvietëse.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Visa teritorija patenka á Kurðiø nerijos nacionaliná parkà. Ji paskelbta Jungtiniø Tautø
pasaulinio paveldo teritorija. Palyginti su
ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga,
teritorijos ribos nepakeistos.
Protection status
All the area belongs to the territory of
the Kurðiø Nerija National Park. The territory is designated as the UNESCO World Heritage site. Compared with previous inventory, the area of the territory is the same.
Þemënauda
Vyrauja miðko paskirties þemë (apie 70%).
Be to, didelæ dalá uþima konservacinës paskirties þemës, patenkanèios á rezervatø teritorijà. Visa þemë yra valstybës nuosavybë, privaèiø þemës valdø Kurðiø nerijoje nëra.
Land use
Forest land of the State Ownership predominated (about 70%). Large areas are strictly protected and used for nature conservation purpose only. There are no private land
in the territory at all.
Location & site description
The area covers a northern part of the narrow sandy spit, which separated the shalow
Curonian laggon from the Baltic Sea. This
part of the spit (52 km in length) belongs to
the Lithuania, Klaipëda county, Neringa municipality, while the remaining part – to the
Kaliningrad region of the Russia. A unique
landscape is characteristic of the area – bare
drifting dunes and sandy area supporting the
different types of the specific habitats. At present the major part of the dunes (about 70%
of the total area) is overgrown by predominating pine stands (Pinus mugo and P. sylvestris). The bare sandy dunes (both white
& grey) cover about 20% of the area. The
local population is concentrated in the 5 small
settlements while the remaininhg part of the
territory is not settled at all.
181
Buveinës/Habitats
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.1.
3.2.2.
3.2.4.
3.3.1.
3.3.4.
4.1.1.
5.2.1.
5.2.3.
Þemës dangos
pavadinimas
ha
%
246,78
2,52
51,08
0,52
211,34
3329,54
2138,36
32,66
2004,60
157,38
2,16
34,02
21,85
0,33
20,48
1,61
1386,89
14,17
71,03
9,67
87,70
60,26
0,73
0,10
0,90
0,61
Land cover
BF$
Discontinuous urban
fabric
! Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
intarpais
natural vegetation
@!
Broad leaved-forest
(!
Coniferous forest
Mišrus miškas
Mixed forest
B!
Natural grassland
Moors and heathlands
" Transitional woodland
scrub
!"!
Beaches, dunes, sand
Burnt areas
2
!
Inland marshes
Coastal lagoons
G"
Sea and ocean
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas pavadinimas
Common name
Juodasis peslys/Black Kite
Jerelis/
White-tailed Eagle
Lygut
Woodlark
Dirvoninis kalviukas/
Tawny Pipit
4
paukšPasserines
Pl
paukš
Birds of Prey
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Milvus migrans
Haliaetus albicilla
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
3p
3–5 p
C6; LT-1.5
C1; LT-1.1
300 p
79 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Passeriformes
>500000 ind
C5; LT-1.4
Accipitriformes
>3000 ind
C5; LT-1.4
Lullula arborea
Anthus campestris
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Porzana porzana (1 m), Grus grus (1 p), Caprimulgus europaeus (5 p), Dryocopus martius (20 p), Sylvia
nisoria (3 p), Ficedula parva (5 p), Lanius collurio (23 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta 10 perinèiø paukðèiø rûðiø, átrauktø á RK/There are 10 breeding species included into RDB.
Ardea cinerea (300–400 p), Phalacrocorax carbo (>2000 p).
182
Bird research & data available
Breeding bird inventory have more than
20 years history. However, detailed bird surveys conducted in 1999–2003. Personal data
presented by G. Graþulevièius, V. Pareigis,
J. Zarankaitë.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Perintys paukðèiai stebimi daugiau nei 20
metø, o nuoseklios paukðèiø apskaitos rengtos
1999–2003 metais. Originalûs G. Graþulevièiaus, V. Pareigio, J. Zarankaitës duomenys.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Grësmës:
n kopø ir sauspieviø uþþëlimas (4);
n kopø bei kitø smëlynø paþeidimai (3);
n rekreacinë plëtra (3);
n ûkinë veikla miðkuose paukðèiams
perint (2);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (1).
Threats:
n overgrowing of the dry meadows & dunes (4);
n destruction of the dunes and other sandy areas (3);
n recreational developments (3);
n commercial forestry during the bird
breeding season (2);
n disturbance (2);
n predation (1).
Rekomendacijos:
n kopø ir sauspieviø neuþsodinti miðku;
n iðkirsti sumedëjusià augalijà kopose ir
pievose;
n sutvirtinti irstanèias kopas;
n riboti rekreacinæ plëtrà kopose ir atskiruose paplûdimio ruoþuose;
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n skatinti lapiø bei usûriniø ðunø skaièiaus reguliavimà teritorijoje;
n árengti dirbtinius lizdus plëðriesiems
paukðèiams.
Recommendations:
n don’t allow the afforestation of the dunes & meadows;
n to cut the woody vegetation in the dune & meadows area;
n to brace the dunes;
n to limit the recreational developments
in the certain dunes & beach areas;
n to control the access of the tourists;
n to promote the regulation of the predators’ population;
n to erect the artificial nests for birds of
prey.
183
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Klioðiai
Kla-b2 (005)
Uþliejamos pamario pievos ties Tyrø pelke
(Flooded coastal meadows near Tyrai bog)
184
55°32’N 21°12’E
5–10 m 480,2 ha
Location & site description
The territory situated about 10 km S of
Klaipëda town along the E coast of the Curonian Lagoon and belongs to Klaipëda county,
Klaipëda district. The site comprises the seasonally flooded coastal meadows and fens and
is characterized by a great variety of meadow
and marshes communities. However, the largest part of the area is overgrown with sedge
communities. A wide reed belt separate the
meadows from the lagoon. The territory is not
inhabit by people.
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 10 km á pietus nuo Klaipëdos miesto
Kurðiø mariø pakraðèiu nusidriekusi teritorija priklauso Klaipëdos apskrities Klaipëdos rajonui.
Èia vyrauja per pavasario bei þiemos polaidþius
apsemiamos drëgnos, daþnai vandens perteklingos atviros pievos, vietomis pereinanèios á þemapelkes. Didþiausius plotus uþima viksvynai,
taèiau aptinkamos ir halofitinëms pievoms bûdingos augalø bendrijos. Mariø pakraðèiu tæsiasi plati vandens augalijos juosta, kurioje vyrauja
nendrynai. Teritorija neapgyvendinta þmoniø.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Pagrindinë teritorijos dalis (>90%) priklauso Klioðiø valstybiniam kraðtovaizdþio draustiniui. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos plotas sumaþintas,
atrinkus rûðiø apsaugai svarbiausias vietas.
Protection status
More than 90% of the area belongs to the
Klioðiai State Landscape Reserve. Compared
with previous inventory, the area of the territory has been decreased after the designation
of the most important sites.
Þemënauda
Valstybinë þemës ûkio paskirties þemë
(>90%).
Land use
Agricultural land of State ownership
(>90%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.3.1.
3.1.1.
3.1.3.
3.2.1.
3.2.4.
4.1.1.
5.1.1.
5.2.1.
Þemës dangos
pavadinimas
Ganyklos
@!
Mišrus miškas
B!
" 2
!
A"
Land cover
Pastures
Broad leaved-forest
Mixed forest
Natural grassland
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Stream courses
Coastal lagoons
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
ha
%
45,24
2,63
0,27
39,24
5,23
7,25
0,42
0,04
6,29
0,84
528,29
1,80
1,30
84,66
0,29
0,21
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas pavadinimas
Common name
Juodakrb
Dunlin
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Calidris alpina schinzii
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
3p
C6; LT-1.5
185
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Lietuviškas pavadinimas
Common name
H"
"
Aquatic Warbler
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Acrocephalus paludicola
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
100 m
C1; LT-1.1
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (3–4 m), Circus aeruginosus (4 p), C. pygargus (1–2 p), Porzana porzana (3 m),
P. parva (1 m), Crex crex (3–5 m), Grus grus (1 p), Philomachus pugnax (>1 p), Gallinago media (>1 m),
Bubo bubo (1 p), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta 20 perinèiø RK paukðèiø rûðiø/20 breeding species included into RDB registered there.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ornitologiniai stebëjimai nuo 1993 metø.
Nuo 2000 m. kasmetës meldiniø nendrinukiø
apskaitos. V. Jusio, S. Lileikio, Þ. Preikðos,
L. Raudonikio originalûs duomenys.
Grësmës:
n pievø uþþëlimas nendrëmis (4);
n nendrynø kirtimas (2);
n rekreacinë plëtra (2);
n plëðrûnai (2);
n urbanistinë plëtra (2).
Rekomendacijos:
n siekiant iðsaugoti viksvinëms pamario
pievoms bûdingas augalø bendrijas, parengti ir ágyvendinti specialias teritorijos gamtotvarkos programas;
n kertant nendres, technikà gabenti tais
paèiais keliais;
n neplëtoti rekreacinës veiklos paèioje teritorijoje;
n drausti automobiliø eismà teritorijoje;
n veisiantis paukðèiams riboti þmoniø
lankymàsi;
n ornitologinës ekskursijos po teritorijà gali
bûti organizuojamos tik dalyvaujant specialø
pasiruoðimà (ornitologiná) turintiems gidams;
n reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø,
audiniø skaièiø;
n visiðkai drausti urbanistinæ plëtrà.
186
Bird research & data available
The first bird inventory in 1993. Annual
monitoring of the Aquatic Warbler breeding
population from 2000. Personal data presented by V. Jusys, S. Lileikis, Þ. Preikða, L. Raudonikis.
Threats:
n overgrowing of the meadows with reed (4);
n cutting of the reed (2);
n recreational developments (2);
n predation (2);
n urban developments (2).
Recommendations:
n to prepare and implement special habitat management programmes in order to protect the coastal meadows with typical sedge
communities;
n to use the same roads for machinery
during the reed cutting actions;
n don’t develop the recreational activities in the site;
n to prohibit the traffic in the area;
n to regulate the human access at least
during the bird breeding season;
n the birdwatching tours visits must be
guided by the profesional guides;
n to regulate the number of predators;
n to prohibit the urban developments.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Kalviai
Kla-b3 (None)
55°38’N 21°17E
20 m 37,7 ha
Kalviø þvyro karjeras
(Kalviai gravel pit)
187
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 5 km PR kryptimi nuo Klaipëdos
miesto ribos nutolusi teritorija priklauso Klaipëdos apskrities Klaipëdos rajonui.
Tai vandeniu uþsemtas iðeksploatuotas
þvyro karjeras (37,7 ha) su 7 nedidelëmis salomis ir daugybe seklumø. Didþiausia (0,1 ha)
sala yra atvira, tuo tarpu kitos apaugusios krûmais. Atliekant gamtotvarkos darbus, sumedëjusi augalija iðkirsta dar dviejose salelëse.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Location & site description
About 5 km SE of Klaipëda city. Belongs
to Klaipëda county, Klaipëda district. Completely exploited gravel pit flooded with water (area – 37.7 ha). 7 small and formely bare islands are distributed in the water reservoir (the largest one covers 0.1 ha). At the
moment the islands are overgrown with bushes. However, the bushes have been cut on
three of them.
Protection status
None.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija.
Þemënauda
Nenaudojama ûkio reikmëms valstybinë kitos paskirties þvyro gavybai skirta þemë (100%).
Land use
Deserted gravel mining camp of State
ownership (100%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
3.1.2.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
Land cover
B"
"
(!
Vandens telkiniai
Non irrigated arable
land
Coniferous forest
Water bodies
ha
%
0,93
2,47
1,10
35,67
2,92
94,61
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Upin
"
Common Tern
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Sterna hirundo
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
250 p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Porzana porzana (2 m), Sterna albifrons (1 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 4 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/4 breeding species included into RDB.
Larus ridibundus (>1000 p).
188
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Kasmetës apskaitos nuo 2001 metø, áskaitant visiðkà upiniø þuvëdrø lizdø inventorizacijà. G. Graþulevièiaus, S. Lileikio, K. Mudinaitës, L. Raudonikio, J. Sorokaitës originalûs duomenys.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Grësmës:
n salø uþþëlimas (ypaè karklø krûmais) (4);
n trikdymas (3);
n plëðrûnai (3).
Threats:
n overgrowing of the islands with willow (4);
n disturbance (3);
n predation (3).
Rekomendacijos:
n kas 2–3 metai iðkirsti sumedëjusios augalijos atþalas;
n kas 3 metus auganèius karklø krûmus
ir nendres paveikti arboricidais (liepos mën.
antroje pusëje);
n kas 2 metai, dar esant áðalui, taikyti þolës deginimà (vasario–kovo mën.);
n pastatyti informacinius stendus apie taikomus lankymo ir kt. apribojimus;
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai reguliuoti audiniø gaudymà bei varniniø paukðèiø
skaièiø (vasario–balandþio mën.).
Recommendations:
n to cut the bushes every 2–3 year;
n every 3 year to use the arboricids in
order to control the overgrowing of the islands with willow and reed;
n every 2nd year to burn the grass in
spring (when soil is still frozen);
n to put the informational boards around
the territory;
n to organise the catching of the Americal mink and regulation of the Corvids number annualy (February–April).
Bird research & data available
Annual bird surveys from 2001 including
the detail investigations of the colony of
Common Tern. Personal data presented by
G. Graþulevièius, K. Mudinaitë, L. Raudonikis & J. Sorokaitë.
189
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Minija
Kla-b5 (009)
Minijos upës slënis
(Valley of Minija River)
190
55°41’N 21°23’E
10–100 m 2239,4 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Net per keturis ðalies rajonus nusidriekæs
Minijos slënio ruoþas prasideda nuo Gandingos upelio þioèiø (Plungës r.) ir tæsiasi iki Kintø þuvininkystës ûkio (Ðilutës r.). Atskiri teritorijos ruoþai priklauso Klaipëdos apskrities Ðilutës, Klaipëdos ir Kretingos rajonams bei Telðiø apskrities Plungës rajonui. Tai ðvarios upës
slënis su uþpelkëjusiø senvagiø lopinëliais, atviromis pievomis ir ganyklomis bei nedideliais
miðkeliais. Artëjant prie þemupio, slënis praplatëja, pievos apsemiamos per pavasario polaidþius. Kadangi upë palyginti srauni, krantai
nuolat plaunami srovës, vyksta jø erozija. Èia
susiformuoja tulþiø veisimosi buveinës.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
1261,3 ha priklauso valstybiniams Minijos senslënio kraðtovaizdþio ir Minijos ichtiologiniam draustiniams. Likusi teritorijos dalis
apima Minijos upës apsauginæ zonà. Palyginti
su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga,
teritorijos ribos ðiek tiek sumaþintos.
Protection status
1,261.3 ha of the territory belongs to the State
Minijos Senslënis Landscape & Minija Ichtiological Reserves. The remainder area belongs
to the conservation zone of the Minija River.
The area of the territory has been slightly decreased after the revision of the boundaries.
Þemënauda
Vyrauja þemës ûkio paskirties þemë
(>90%). Privaèios valdos uþima daugiau nei
50% bendro teritorijos ploto.
Land use
Agricultural land predominated (>90%).
The private land covers more than 50% of
the total area.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
1.2.1.
1.4.2.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Pramoniniai ar
komerciniai objektai
Sporto ir poilsio vietos
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Location & site description
The site extends through the territory of 4
administrative districts of the country. It started
from the mouth of the Gandinga rivulet (Plungë
district) and stretches up to Kintai fish-ponds area
(Ðilutë district). Belongs to Klaipëda county, Ðilutë, Klaipëda & Kretinga districts and Telðiai
county, Plungë district. The territory covers a
segment of the Minija River valley with seasonally flooded meadows, boggy areas around the
old riverbeds and patches of the natural forest.
Steep riverbanks are being eroded by water stream and are not stable. There are valuable breeding habitats for Kingfisher, which are mostly
located in the middle reach of the river.
Land cover
ha
%
Discontinuous urban fabric
Industrial or commercial units
13,04
1,40
0,58
0,06
Sport and leisure facilities
Non irrigated arable land
3,69
270,08
0,16
12,06
Pastures
Complex cultivation
patterns
576,54
63,58
25,74
2,84
191
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
5.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
Land cover
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
A"
Vandens telkiniai
ha
%
Land principally occupied by 895,15
agriculture, with significant
areas of natural vegetation
Broad leaved-forest
140,50
Coniferous forest
6,47
Mixed forest
12,84
Stream courses
255,72
Water bodies
0,84
39,97
6,27
0,29
0,57
11,42
0,04
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas pavadinimas
Common name
Grie
Corncrake
Tul$Kingfisher
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Crex crex
Alcedo atthis
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
300 m
60–80 p
C1; LT-1.1
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia ciconia (? p), Circus aeruginosus (3 p), Porzana porzana (? m), Sylvia nisoria (? p), Lanius
collurio (30 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 8 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/There are 8 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Paukðèiai stebimi beveik 10 metø. Taèiau
pirmos iðsamios paukðèiø apskaitos surengtos
tik 2002 metais. Originalûs M. Dagio, M. Jankauskienës, G. Graþulevièiaus, R. Þydelio
duomenys.
Grësmës:
n atvirø buveiniø uþþëlimas (4);
n ankstyvi þemës ûkio darbai (3);
n trikdymas (3);
n rekreacinë plëtra (3);
n pievø suarimas (2);
n plëðrûnai (2);
n apsodinimas miðku (1);
n pesticidø naudojimas (1).
192
Bird research & data available
Bird observations have more than 10
years history. However, the first detail bird
surveys in 2002 only. Personal data presented by M. Dagys, M. Jankauskienë, G. Graþulevièius, R. Þydelis.
Threats:
n overgrowing of the meadows (4);
n early farming activities (3);
n disturbance (3);
n recreational developments (3);
n transforming of the meadows to the
arable land (2);
n predation (2);
n afforestation (1);
n use of the pesticides (1).
Rekomendacijos:
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n skatinti ekologinius ûkius aplinkinëse
teritorijose;
n pievø ðienavimà pradëti liepos 1 d., o
ganymà – birþelio 15 d.;
n pievø neuþsodinti miðku;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ;
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n skatinti nenaudoti pesticidø;
n skatinti varnø ir krankliø bei sulaukëjusiø kaèiø skaièiaus reguliavimà palei visà
upës ruoþà.
Recommendations:
promotion of the extensive farming;
n to initiate and support the ecological
farming in the surroundings;
n to start hay-making from the 1st July
while grazing from the 15th June;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n to control the access of the tourists;
n the use of pesticide should be discourage;
n to promote the regulation of the Corvids and feral cats population.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
n
193
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Kurðiø nerijos
pajûris
Kla-b7 (002)
Baltijos jûros akvatorija ties Kurðiø nerija
(Marine waters along the Curonian Spit)
194
55°30’N 21°2’E
0 m 60606 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðymas
Teritorija apima beveik 50 km á P nuo
Klaipëdos miesto, palei Kurðiø Nerijà nusidriekusius Baltijos jûros vandenis. Jie priklauso Klaipëdos apskrities Klaipëdos rajono savivaldybei. Pietinë ir vakarinë teritorijos ribos sutampa su Lietuvos teritoriniø vandenø iðorinëmis ribomis. Atviri jûros vandenys niekada neþðàla, o priekrantës ruoþas ledu pasidengia retai ir tik trumpam, ðalèiausiais þiemos laikotarpiais.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Priekrantës vandenys (iki 3 km nuo kranto linijos) patenka á Kurðiø Nerijos nacionaliná parkà ir uþima 12000 ha. Jie paskelbti
Jungtiniø Tautø pasaulinio paveldo bei
HELCOM teritorija. Likusi dalis nesaugoma. Lyginant su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos plotas sumaþintas, já apibrëþus tik ðalies teritoriniø vandenø ribomis.
Protection status
12,000 ha of the area belongs to the territory of the Kurðiø Nerija National Park.
This part of the territory is also designated
as the UNESCO World Heritage and
HELCOM site. The remaining area of the site
is not protected. Compared with previous inventory, the area of the territory has been decreased after the revision of the boundaries.
Þemënauda
Visà teritorijà apima valstybinë vandenø
paskirties þemë (100%). Naudojama navigacijai, þvejybai bei rekreacijai.
Land use
Water of the State Ownership covers all
the territory (100%). Used for navigation, fishery, recreational activities.
Location & site description
The territory covers the Baltic Sea marine waters starting from Klaipëda town and extending about 50 km S along the Curonian
Spit up to the State Lithuanian–Russian Border. It belongs to Klaipëda county, Klaipëda
district. The western border jump with the border of the Lithuanian territorial water. The offshore water never been covered with ice while the coastal zone freeze up in rare cases for
a short time during the severe winter periods.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
5.2.3.
Þemës dangos
pavadinimas
Jir vandenynas
Land cover
ha
%
Sea and ocean
60606
100
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Rudakaklis naras/
Red-throated Loon
Nuod
Velvet Scoter
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Gavia stellata
Melanitta fusca
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
>1500 ind
C2; LT-1.2
25000–70000
ind
C3; LT-1.2
195
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Didysis
dan!Goosander
Alka/Razorbill
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Mergus merganser
Alca torda
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
1500–3000 ind
C3; LT-1.2
>1000 ind
C3; LT-1.2
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Gavia arctica, Podiceps auritus, Cepphus grylle – þiemojantys paukðèiai/wintering birds; Sterna
sandvicensis, S. hirundo – migruojantys paukðèiai/migratory birds.
Nacionalinë svarba/National importance
Svarbios sankaupos þiemà/Impotantant stanging in winter: Podiceps cristatus (600–900 ind),
Clangula hyemalis (1000–9000 ind).
196
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Reguliarûs þiemojanèiø paukðèiø stebëjimai vykdomi nuo 1988 metø. Leidinyje panaudoti publikuoti ir originalûs M. Dagio,
G. Graþulevièiaus, V. Pareigio, L. Raudonikio, S. Ðvaþo, R. Þydelio duomenys.
Bird research & data available
Regular surveys of wintering birds from
1988. Published and personal data of M. Dagys, G. Graþulevièius, V. Pareigis, L. Raudonikis, S. Ðvaþas & R. Þydelis have been
used for the analysis.
Grësmës:
n naftos produktø iðsiliejimas naftos gavybos vietose Rusijai priklausanèioje akvatorijoje (4);
n jûros akvatorijos uþterðimas naftos produktais ið laivø (3);
n paukðèiø þuvimas tinkluose (3);
n statybos jûros akvatorijoje (2);
n trikdymas (1).
Threats:
n spillages at the oil extraction places in
Russian offshore area (4);
n water pollution from the ships (3);
n by-catch in gill-net fisheries (3);
n constructions on the marine areas (2);
n disturbance (1).
Rekomendacijos:
n plëtoti prevencines naftos iðsiliejimo
priemones Rusijos naftos gavybos vietose;
n kontroliuoti laivø, transportuojanèiø
naftos produktus, bûklæ;
n svarbiausiose vandens paukðèiø susitelkimo vietose riboti þvejybà statomais tinklais;
n riboti statybas jûros akvatorijoje;
n riboti rekreacines veiklas jûros akvatorijoje spalio–balandþio mënesiais.
Recommendations:
n to develop the precoutionary measures
at the oil extraction places in Russia;
n to prevent the oil pollution from the
ships;
n to regulate the gill-nets fisheries in the
most important waterfowl wintering areas;
n to limit the constructions in the marine
area;
n to limit the recreational developments
on the marine areas during the late autumnearly spring period (October–April).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Kurðiø marios
Kla-b8 (003)
55°56’N 20°54’E
0 m 1475,80 ha
Kurðiø mariø ðiaurinë dalis
(The northern part of the Curonian
Lagoon)
197
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðymas
Teritorija apima tik Kurðiø mariø vandenis ir priklauso Klaipëdos apskrities Klaipëdos rajono savivaldybei. Ji prasideda ties pietine Klaipëdos uosto riba ir iðilgai Kurðiø Nerijos driekiasi apie 20 km á P iki Juodkrantës
gyvenvietës. Tuo tarpu rytine mariø pakrante ji tæsiasi tik iki Drevernos miestelio. Teritorijos vandenys uþðàla þiemos metu, iðskyrus Klaipëdos uosto prieigas. Èia ledo danga
susiformuoja tik paèiais ðalèiausiais laikotarpiais. Taèiau ðiltomis þiemomis ar trumpalaikiø atðilimø metu, teritorijoje susiformuoja pakankamai didelës properðos. Ypatingai
ðiltomis þiemomis ji iðbûna be ledo dangos
iðtisus mënesius.
Location & site description
The site covers exclusively the water area
of the Curonian Lagoon, and is located in the
Klaipëda county, Klaipëda district. The site
starts at the southern boundary of the Klaipëda seaport, and stretches for 20 km along
the Curonian Spit to Juodkrantë settlement
in the south. The site reaches Dreverna settlement on the eastern coast of the lagoon.
Waters of the site freeze in winter, except for
the approaches of the seaport, which freeze
in the coldest winter periods only. However,
rather large breaks of open water form in the
lagoon in mild winters or during warm spells
in winter. In especially warm winters the entire lagoon stays open for months.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija. Lyginant su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos plotas sumaþintas, patikslinus svarbiausiø paukðèiø sankaupø ribas.
Protection status
None. Compared with previous inventory, the area of the territory has been decreased after the precise delineation of the most
important bird staging sites.
Þemënauda
Visà teritorijà apima valstybinë vandenø
paskirties þemë (100%).
Land use
Water of the State Ownership covers all
the territory (100%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
5.2.1.
Þemës dangos
pavadinimas
Land cover
Coastal lagoons
ha
%
1475,80
100
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Ma$ gulb
Bewick’s Swan
Gulb
giesminink
Whopper Swan
198
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Cygnus columbianus
Cygnus cygnus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
300–700 ind
700–800 ind
C2; LT-1.2
C2; LT-1.2
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Baltakakt
White-fronted Goose
Rudagalv
Pochard
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Anser albifrons
Kuoduotoji antis/Tufted Duck
Aythya fuligula
Klykuol
Goldeneye
Bucephala clangula
Ma$dan!Smew
Didysis dan!Goosander
Mergus albellus
Mergus merganser
Jerelis/
White-tailed Eagle
Ma$kiras/Little Gull
Haliaetus albicilla
Aythya ferina
Larus minutus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
6000–9000
ind
3500–4500
ind
4000–10000
ind
2000–3500
ind
400–1000 ind
10000–15000
ind
20–30 ind
C3; LT-1.2
1500–2000
ind
C3; LT-1.2
C3; LT-1.2
C3; LT-1.2
C2; LT-1.2
C3; LT-1.2
C1; LT-1.1
C2; LT-1.2
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Sterna hirundo, Chlidonias niger – migruojantys paukðèiai/migratory birds.
Nacionalinë svarba/National importance
Sankaupos migracijø metu/Stanging during migration: Cygnus olor (>200 ind), Anas penelope
(2000–3500 ind), A. crecca (>900 ind), A. platyrhynchos (2000–8000 ind), A. acuta (>2000 ind),
A. clypeata (100–300 ind).
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Reguliarûs þiemojanèiø bei migruojanèiø
paukðèiø stebëjimai vykdomi daugiau nei 20
metø. Leidinyje panaudoti publikuoti ir originalûs M. Dagio, G. Graþulevièiaus, L. Raudonikio, S. Ðvaþo, J. Zarankaitës, R. Þydelio duomenys.
Bird research & data available
The staging bird surveys have more than
20 years history. Published and personal data of M. Dagys, G. Graþulevièius, L. Raudonikis, S. Ðvaþas, J. Zarankaitë & R. Þydelis
have been used for the analysis.
Grësmës:
n mariø akvatorijos tarða (3);
n paukðèiø þuvimas tinkluose (3);
n paukðèiø trikdymas plaukiojimo priemonëmis (3);
n hidrologiniø sàlygø kaita ðiaurinëje mariø dalyje po Klaipëdos sàsiaurio gylinimo
darbø (2);
n galimos statybos mariø akvatorijoje (1).
Threats:
n water pollution (3);
n by-catch in gill-net fisheries (3);
n disturbance of staging birds with boats
(3);
n changing of the hydrological conditions
after the dredgeing of the Klaipëda channel (2);
n possible constructions on the lagoon (1).
199
Rekomendacijos:
n numatyti ir ágyvendinti priemones, gerinanèias vandens kokybæ mariose ir jø intakuose;
n svarbiausiose vandens paukðèiø susitelkimo vietose riboti þvejybà statomais tinklais;
n svarbiausiose vandens paukðèiø susitelkimo vietose drausti plaukiojimà valtimis balandþio–geguþës ir rugsëjo–lapkrièio mën.;
n vykdyti hidrologinio reþimo monitoringà ðiaurinëje mariø dalyje;
n drausti statybas mariø akvatorijoje.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
200
Recommendations:
n to improve in water quality of the lagoon and its tributaries;
n to regulate the gill-nets fisheries in the
most important waterfowl staging areas;
n to prohibit the boating in April–May
& September–November in the most important waterfowl staging areas;
n to monitor the hydrological conditions
of the area;
n to prohibit any constructions on the lagoon.
Paukðèiams
svarbios
teritorijos
/ Important bird areas
Paukðèiams svarbios
teritorijos
/ Important
bird areas
Svencelës pievos
Kla-b9 (None)
55°28’N 21°15’E
5m
250 ha
Pamario uþliejamos pievos ties Svencelës pelke
(Flooded coastal meadows near Svencelë raisedbog)
201
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Teritorija apie 20 km P kryptimi nutolusi nuo Klaipëdos miesto ir nusidriekusi palei
rytinæ Kurðiø mariø pakrantæ. Priklauso Klaipëdos apskrities Klaipëdos rajonui. Tai uþliejamos pamario pievos, kur apsauginis pylimas riboja vandens patekimà per potvynius.
Ðiuo metu pylimas yra paþeistas, todël dalis
pievø apsemiamos vandens. Èia aptinkamos
halofitinëms pievoms bûdingos augalø bendrijos. Mariø pakraðèiu tæsiasi plati vandens
augalijos juosta, kurioje vyrauja nendrynai.
Pievos beveik nenaudojamos þemës ûkio
reikmëms. Pietrytinëje teritorijos dalyje árengta nedidelë naftos pumpavimo aikðtelë.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Location & site description
The territory extends about 20 km S from
Klaipëda town along the eastern coast of the
Curonian Lagoon and belongs to Klaipëda
county, Klaipëda district. The site comprises the seasonally flooded coastal meadows
and is characterized by a great variety of meadow and marshes communities. A wide reed belt separate the meadows from the lagoon. The territory is not used for agriculture
at the moment. The small oil extraction station is arranged in the SE part of the territory.
Protection status
None.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija.
Þemënauda
Vyrauja þemës ûkio paskirties þemë
(>90%). Privati þemë uþima daugiau kaip pusæ teritorijos bendro ploto.
Land use
Agricultural land predominated (>90%).
The private land covers more than 50% of
the total area.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.3.1.
2.4.2.
3.1.3.
4.1.1.
5.2.1.
Þemës dangos
pavadinimas
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Mišrus miškas
Kontinentin
pelk
Pakranlag
Land cover
Pastures
Complex cultivation
patterns
Mixed forest
Inland marshes
Coastal lagoons
ha
%
77,54
2,38
89,36
2,74
0,01
4,58
2,29
0,01
5,25
2,64
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Meldin
nendrinuk
Aquatic Warbler
202
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Acrocephalus
paludicola
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
5–8 m
C1; LT-1.1
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Circus aeruginosus (1 p), C. pygargus (3 p), Porzana parva (2 m), Crex crex (3 m), Gallinago media
(4 m), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 7 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á LRK/7 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ornitologiniai stebëjimai nuo 1996 metø. 2001–2002 m. – tiksliniai perinèiø paukðèiø tyrimai. G. Graþulevièiaus, R. Meèionio,
Þ. Preikðos originalûs duomenys.
Bird research & data available
The first bird inventory in 1996. More
detail bird surveys in 2001–2002. Personal
data presented by G. Graþulevièius, R. Meèionis, Þ. Preikða.
Grësmës:
n pievø uþaugimas sumedëjusia ir aukðtàja þoline augalija (4);
n buveiniø sunaikinimas plëtojant ûkinæ
veiklà privaèiose valdose bei naftos gavybà (4);
n hidrologinio reþimo kaita (3);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (1).
Threats:
n overgrowing of the meadows (4);
n habitats’ destruction after the developments in the private land as well as instalation of the oil pumping station (4);
n changes of the hydrological conditions
(3);
n disturbance (2);
n predation (1).
Rekomendacijos:
n uþtikrinti esamo hidrologinio reþimo
palaikymà;
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n siekiant iðsaugoti pamario pievoms bûdingas augalø bendrijas, parengti ir ágyvendinti specialias teritorijos gamtotvarkos programas;
n pievø neuþsodinti miðku;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ
n neleisti teritorijoje árengti naujø naftos
græþiniø;
n veisiantis paukðèiams riboti þmoniø
lankymàsi;
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai reguliuoti varniniø paukðèiø skaièiø (kovo–balandþio mën.).
Recommendations:
n to ensure the current hidrological regi-
me;
to promote the extensive stock-breeding;
to prepare and implement special habitat management programmes in order to protect the coastal meadows with typical plant
communities;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n prohibit the instalation of the new oil
pumpimg stations;
n to regulate the human access at least
during the bird breeding season;
n to regulate the Corvids population annually (at March–April).
n
n
203
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Nemirseta
Kre-b1 (None)
Baltijos pakrantë ties Nemirseta
(Coastal land of the Baltic Sea near
Nemirseta)
204
55°49’N 21°3’E
0–5 m 150,7 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Teritorija driekiasi tik siauru pajûrio apsauginiu kopagûbriu pietuose, toliau iðplatëdama apima ir pajûrio sauspieves ðiaurinëje jos dalyje (ties Ðaipiais, buvusiame Sovietø Sàjungos Nemirsetos kariniame poligone). Ji prasideda apie 10 km á ðiauræ nuo
Klaipëdos miesto ir tæsiasi apie 10 km á ðiauræ
nuo Karklës gyvenvietës. Priklauso Klaipëdos apskrities Klaipëdos rajonui.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Visa teritorija patenka á Pajûrio regioninio parko ribas ir apima ávairias funkcines
jo zonas. Ðiaurinë jos dalis patenka á rezervatinio apsaugos reþimo zonà.
Protection status
All the territory belongs to the Pajûris Regional Park. The northern part of the site is
stictly protected.
Þemënauda
Þemës paskirtis ir naudojimas labai ávairûs. Didesnæ teritorijos dalá uþima iðskirtinai
gamtosaugai skirtas Pajûrio regioninio parko rezervatas bei gamtosauginá prioritetà turinti pajûrio apsauginë zona. Detali informacija apie þemës paskirtá pateikta parko planavimo schemoje. Teritorijoje vyrauja valstybinës nuosavybës þemë (>90%).
Land use
The land use very diverse. The strictly
protected land, which is used entirely for nature conservation, and protection zone of the
Baltic Sea of the state ownership predominated. More detail information on land-use
is presented in the official planning scheme.
Location & site description
The territory covers the narrow dune area
in the south while getting wider and involving the steppe coastal meadows in the northern part (near Ðaipiai settlement, in the former military training area of the Soviet Army). The southern border is about 10 km N
from Klaipëda town while the territory extending about 10 km N from the Karklë settlement. It belongs to Klaipëda county, Klaipëda district.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.4.3.
3.1.1.
3.2.4.
3.3.1.
5.2.3.
Þemës dangos
pavadinimas
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Lapuomiškas
Pereinam stadij
miškai ir kr
Papl"kopos,
sm
Jir vandenynas
Land cover
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Transitional woodlandscrub
Beaches, dunes, sand
Sea and ocean
ha
%
5,63
3,74
7,37
13,92
4,89
9,23
119,02
78,97
4,76
3,16
205
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Dirvoninis kalviukas/
Tawny Pipit
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Anthus campestris
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
10 p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Sterna albifrons (1 p), Lullula arborea (? p), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 3 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/There are 3 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Paukðèiai stebimi daugiau nei 5 metus.
Originalûs G. Graþulevièiaus, E. Paplausko,
J. Zarankaitës duomenys.
Grësmës:
n kopø ir sauspieviø uþþëlimas (4);
n kopø bei kitø smëlynø paþeidimai (3);
n rekreacinë plëtra (3);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (2).
Rekomendacijos:
n kopø ir sauspieviø neuþsodinti miðku;
n iðkirsti sumedëjusià augalijà kopose ir
pajûrio pievose;
n sutvirtinti irstanèias kopas;
n neplëtoti rekreacinës paskirties infrastruktûros teritorijoje;
n riboti rekreacinæ plëtrà pajûrio pievose ir atskiruose paplûdimio ruoþuose;
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n skatinti varnø ir krankliø bei lapiø skaièiaus reguliavimà.
206
Bird research & data available
Bird observations have more than 5 years
history. Personal data presented by G. Graþulevièius, E. Paplauskas, J. Zarankaitë.
Threats:
n overgrowing of the dry meadows &
dunes (4);
n destruction of the dunes and other
sandy areas (3);
n recreational developments (3);
n disturbance (2);
n predation (2).
Recommendations:
n don’t allow the afforestation of the
dunes & meadows;
n to cut the woody vegetation in the dune
& meadows area;
n to brace the dunes;
n don’t plan further recreational developments of the site;
n to limit the recreational developments
in the certain beach areas & coastal meadows;
n to control the access of the tourists;
n to promote the regulation of the Corvids
and fox populations.
Paukðèiams
svarbios
teritorijos
Important bird areas
Paukðèiams svarbios
teritorijos
/ Important
bird /areas
Palangos pajûris
Kre-b2 (001)
55°56’N 20°54’E
0 m 65913,67 ha
Baltijos jûros akvatorija ties ðalies þemynine
dalimi
(Marine waters along the continental part of
Lithuania)
207
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Teritorija apima tik Baltijos jûros vandenis. Ji prasideda apie 5 km á ðiauræ nuo
Klaipëdos miesto ir driekiasi apie 40 km á Ð
nuo Giruliø gyvenvietës. Priklauso Klaipëdos apskrities Klaipëdos rajono bei Palangos savivaldybëms. Ðiaurinë ir vakarinë teritorijos ribos sutampa su Lietuvos teritoriniø vandenø iðorinëmis ribomis. Atviri jûros
vandenys niekada neuþðàla, o priekrantës
ruoþas ledu pasidengia retai ir tik trumpam,
ðalèiausiais þiemos laikotarpiais. Bûtingës
naftos terminalas patenka á ðiaurinæ teritorijos dalá.
Location & site description
The territory covers the Baltic Sea marine waters starting 5 km N from Klaipëda
town and extending about 40 km N from the
Giruliai settlement up to the State LithuanianLatvian Border. It belongs to Klaipëda county, Klaipëda district and Palanga municipality. The western border jump with the border of the Lithuanian territorial water. The
offshore water never been covered with ice
while the coastal zone freeze up in rare cases for a short time during the severe winter
periods. The Bûtingë oil terminal is constructed in the northern part of the territory.
Apsaugos statusas
3300 ha patenka á Pajûrio regioniná parkà. 1998 metais paskelbta HELCOM teritorija. Likusi dalis nesaugoma. Palyginti su
ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga,
teritorijos plotas sumaþintas, já apibrëþus tik
ðalies teritoriniø vandenø ribomis.
Protection status
3,300 ha of the area belongs to the territory of the Pajûris Regional Park and designated as HELCOM site in 1998. The remaining area of the site is not protected. Compared with previous inventory, the area of
the territory has been decreased after the revision of the boundaries.
Þemënauda
Visà teritorijà apima valstybinë vandenø
paskirties þemë (100%).
Land use
Water of the State Ownership covers all
the territory (100%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
5.2.3.
Þemës dangos
pavadinimas
ha
%
65913,67
100
Land cover
G"
Sea and ocean
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Rudakaklis naras/
Red-throated Loon
Sibirin
Steller’s Eider
Didysis
dan!Goosander
208
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Gavia stellata
Polysticta stelleri
Mergus merganser
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
>1000 ind
C2; LT-1.2
250–500 ind
1600–2500 ind
C1; LT-1.1
C3; LT-1.2
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Ma$kiras/Little Gull
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Larus minutus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
2700–5700 ind
C2; LT-1.2
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Gavia arctica, Podiceps auritus, Mergus serrator – þiemojantys paukðèiai/wintering birds; Sterna
caspia, S. sandvicensis, S. hirundo – migruojantys paukðèiai/migratory birds.
Nacionalinë svarba/National importance
Svarbios sankaupos þiemà/Impotantant stanging in winter: Podiceps cristatus (1300–2300 ind),
Clangula hyemalis (3500–20000 ind).
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Þiemojantys paukðèiai reguliariai stebimi
nuo 1988 metø. Tyrimai atviroje jûroje
vykdyti 1993–1999 metais. Leidinyje panaudoti publikuoti ir originalûs M. Dagio, G. Graþulevièiaus, L. Raudonikio, S. Ðvaþo, G. Vaitkaus, R. Þydelio duomenys.
Bird research & data available
Regular surveys of wintering birds from
1988. Bird surveys in offshore zone conducted
during the period of 1993–1999. Published
and personal data of M. Dagys, G. Graþulevièius, L. Raudonikis, S. Ðvaþas, G. Vaitkus &
R. Þydelis have been used for the analysis.
Grësmës:
n naftos produktø iðsiliejimas Bûtingës
terminale (4);
n jûros akvatorijos uþterðimas naftos produktais ið laivø (3);
n paukðèiø þûtis tinkluose (3);
n paukðèiø buveiniø sunaikinimas gerinant teritorijos rekreacines sàlygas (3);
n statybos jûros akvatorijoje (2);
n trikdymas (1).
Threats:
n spillages at the Bûtingë offshore oil terminal (4);
n water pollution from the ships (3);
n by-catch in gill-net fisheries (3);
n destroying of the bird habitats during
the recreational improvements (3);
n constructions in the marine areas (2);
n disturbance (1).
Rekomendacijos:
n plëtoti prevencines naftos iðsiliejimo
Bûtingës terminale priemones;
n kontroliuoti laivø, transportuojanèiø
naftos produktus, bûklæ;
n svarbiausiose vandens paukðèiø susitelkimo vietose riboti þvejybà statomais tinklais;
n atkuriant paplûdimiø bûklæ, atsiþvelgti
á þiemojanèiø vandens paukðèiø buveiniø apsaugos poreikius;
n riboti statybas jûros akvatorijoje;
n riboti rekreacinæ veiklà jûros akvatorijoje spalio–balandþio mënesiais.
Recommendations:
n to develop the precoutionary measures
at the Bûtingë oil terminal;
n to prevent the oil pollution from the ships;
n to regulate the gill-nets fisheries in the
most important waterfowl wintering areas;
n to appreciate the needs and conditions
of the waterfowl wintering habitats during
the beach restoration programmes;
n to limit the constructions in the marine area;
n to limit the recreational developments
on the marine areas during the late autumnearly spring period (October–April).
209
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Niedus
Laz-b1 (None)
Bevardës Niedaus eþero salos su
aplinkiniais vandenimis
(Unnamed islands at Niedus Lake
with surrounding waters)
210
54°1’N 23°35’E
120 m 118,6 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 4 km á vakarus nuo Kapèiamiesèio
nutolusi teritorija priklauso Alytaus apskrities
Lazdijø rajonui. Tai eutrofiniø Niedaus ir Veisiejo eþerø sandûroje esanèios dvi nedidelës
(iki 1 ha), taèiau aukðtos salos su jas supanèia
vandens akvatorija. Iki XX a. ðeðtojo deðimtmeèio jø vietoje buvo pusiasalis su dviem sodybomis. Taèiau, pastaèius Kapèiamiesèio
hidroelektrinæ ir patvenkus ið eþero iðtekantá
Niedaus upelá, pakilæs eþero vanduo apsëmë
dalá pakrantës. Taip susiformavo dvi atskiros
salos, o gyventojai buvo priversti iðsikelti. Taèiau ir dabar „rytinæ“ salà nuo kranto teskiria
keliasdeðimties metrø ploèio protaka. Ðiuo metu salas supa tankûs nendrynø plotai.
Location & site description
About 4 km W of Kapèiamiestis settlement. Belongs to Alytus county, Lazdijai district. Two small but dry and hilly islands
(less than 1 ha each) are situated at the junction of two eutrophic lakes – Niedus & Veisiejas. These islands were formed at the 60ies of the XX century, when a water level
was increased significantly. Now, the islands
are surrounded with dense reed stands.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Protection status
None.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija.
Þemënauda
Vyrauja ûkio reikmëms nenaudojama
valstybinë miðko paskirties bei vandenø þemë (>95%).
Land use
Deserted forest and water land of State
ownership predominated (>95%).
Buveinës/Habitats
Corine
kodas/
code
2.4.2.
2.4.3.
3.1.2.
5.1.2.
Þemës danga
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
(!
Vandens telkiniai
ha
%
Complex cultivation patterns
1,09
0,92
Land principally occupied by
agriculture, with significant
areas of natural vegetation
Coniferous forest
Water bodies
1,12
0,95
6,68
109,73
5,63
92,50
Land cover
211
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Upin
"
Common Tern
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Sterna hirundo
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
160 p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (3 m), Circus aeruginosus (1 p), Porzana porzana (1 m).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 4 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/4 breeding species included into RDB.
Larus ridibundus (>1500 p).
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Kasmetës apskaitos nuo 2000 metø,
áskaitant baigtinæ upiniø þuvëdrø lizdø inventorizacijà. L. Raudonikio ir J. Sorokaitës originalûs duomenys.
Grësmës:
n salø uþþëlimas nitrofiliniais augalais (4);
n trikdymas (3);
n plëðrûnai (2);
n rekreacinë plëtra (1).
Rekomendacijos:
n kas 3 metus salos pakraðèiais auganèius nitrofilinius augalus paveikti arboricidais (liepos mën. antroje pusëje);
n kas 2 metus, dar esant áðalui, deginti
þolæ (vasario–kovo mën.);
n pastatyti informacinius stendus apie taikomus lankymo ir kt. apribojimus;
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai gaudyti audines (kovo–balandþio mën.).
212
Bird research & data available
Annual bird surveys from 2000 including
the detail investigations of the colony of
Common Tern. Personal data presented by
L. Raudonikis & J. Sorokaitë.
Threats:
n overgrowing of the islands (4);
n disturbance (3);
n predation (2);
n recreational developments (1).
Recommendations:
n every 3 year to use the arboricids in
order to control the overgrowing of the island with nettle and reed;
n every 2nd year to burn the grass in
spring (when soil is still frozen);
n to put the informational boards around
the territory;
n to organise the catching of the Americal mink annualy (March–April).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Pertakas
Laz-b3 (None)
53°56N 23°38’E
100-110 m 1166,3 ha
Pertako ornitologinis draustinis
(Pertakas Ornithological Reserve)
213
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 8 km á pietvakarius nuo Kapèiamiesèio nutolusi ir palei valstybinæ Lietuvos–
Baltarusijos sienà nusidriekusi teritorija priklauso Alytaus apskrities Lazdijø rajonui. Teritorijoje vyrauja puðynai, kuriuose yra nemaþai brandþiø ir pribræstanèiø medynø. Dabartinës medynø amþiaus struktûros susiformavimà lëmë jau beveik trisdeðimt metø egzistuojanèio ornitologinio draustinio statusas,
ribojantis ûkinæ veiklà. Pietiniu teritorijos pakraðèiu teka Igaros upelis, kurio slënis apaugæs ðlapiais lapuoèiø bei miðriais miðkais.
Location & site description
Site is situated about 8 km W of Kapèiamiestis settlement. The area belongs to Alytus county, Lazdijai district. Pine stands predominated in the area while the valley of Igara rivulet overgrown with wet decidious and
mixed forest. The large proportion of the old
pine stands is characteristic of the territory.
Apsaugos statusas
374 ha uþima Pertako valstybinis ornitologinis draustinis.
Protection status
374 ha belongs to the Pertakas State Ornithological Reserve.
Þemënauda
Valstybinë miðko paskirties þemë (90%).
Likusi dalis – privatûs miðkai.
Land use
Forest land of State ownership (90%).
Remaining part – private forest.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.4.3.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
Þemës dangos
pavadinimas
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Spygliuomiškas
Mišrus miškas
Pereinamosios mišk
stadijos ir kr
Land cover
ha
%
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
27,95
2,42
947,14
148,49
31,92
81,97
12,85
2,76
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Kurtinys/Capercaillie
214
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Tetrao urogallus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
15–20 m
C6; LT-1.5
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia nigra (1 p), Tetrao tetrix (10 m), Bonasia bonasia (5 p), Grus grus (4 p), Aegolius funereus
(1 p), Caprimulgus europaeus (10 p), Dryocopus martius (4 p), Picoides tridactylus (2 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 7 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/7 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirmieji tyrimai – 2000 metais. 2001–
2002 m. kurtiniø tuokvieèiø inventorizacija.
A. Pockevièiaus, L. Raudonikio, J. Sidaravièiaus originalûs duomenys.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n trikdymas (3);
n plëðrûnai (2).
Rekomendacijos:
n nutraukti plynus miðko kirtimus kurtiniø veisimosi vietose;
n neatlikti miðko ruoðos veisiantis paukðèiams (vasario–liepos mën.);
n kasmet reguliuoti ðernø, lapiø bei usûriniø ðunø skaièiø.
Bird research & data available
First inventory in 2000. In 2001–2002 inventory of Capercaillie population. Personal
data presented by A. Pockevièius, L. Raudonikis, J. Sidaravièius.
Threats:
n intensive forestry (3);
n disturbance (3);
n predation (2).
Recommendations:
n to stop clear cutting at the Capercaillie
breeding sites;
n to stop the logging during the bird breeding season (February–July);
n to regulate the number of predators annually.
215
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Kalvarija
Mar-b5 (None)
Kalvarijos apylinkiø agrarinis
kraðtovaizdis
(Agricultural land near the Kalvarija
settlement)
216
54°20’N 23°13E
100–240 m 27191,5 ha
Location & site description
The territory covers a large area, which
lies near the State Border between Lithuania
and Poland. Belongs to Marijampolë county, Kalvarija municipality. The agricultural
land mostly used for extensive farming predominated there. Hilly relief and great diversity of habitats are characteristic of the
site. Holts, small lakes and pools as well as
small fens lies between the agricultural land.
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Palei Lietuvos–Lenkijos valstybinæ sienà plytinti teritorija priklauso Marijampolës
apskrities Kalvarijos savivaldybei. Joje vyrauja agrarinis kalvoto reljefo kraðtovaizdis,
taèiau þemës ûkis daugiausia nëra intensyvus. Tarp dirbamø laukø ir ganyklø ásiterpæ
nedideli miðkeliai, nedideli eþerëliai, þemumose iðlikusios nedidelës pelkutës. Todël teritorijai bûdinga didelë buveiniø ávairovë.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
329 ha priklauso Valstybiniam Aguonio
geomorfologiniam draustiniui. Likusi teritorijos dalis nesaugoma.
Protection status
329 ha belongs to the State Agluonio geomorphological Reserve.
Þemënauda
Þemës nuosavybë ir naudojimas labai ávairûs. Taèiau akivaizdu, kad teritorijoje vyrauja
þemës ûkio paskirties þemë, kuri uþima apie
90% bendro teritorijos ploto. Privaèiø savininkø valdø tikslios ribos nëra þinomos, nes
dar nebaigtas þemës gràþinimo procesas.
Land use
The ownership and land use very diverse. However, the agricultural land predominated (about 90% of the total area). The
boundaries of the private owners land is not
officially comfirmed yet because of the ongoing land reclaiming process.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
1.2.1.
1.3.1.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Pramoniniai ar
komerciniai objektai
Nauding iškasen
gavybos vietos
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Lapuomiškas
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Industrial or commercial
units
Mineral extraction site
354,09
1,31
3,32
0,01
23,26
0,08
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
12080,47
44,59
5264,27
4093,13
19,44
15,11
2935,07
10,83
618,68
2,28
217
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
3.1.2.
3.1.3.
3.2.1.
3.2.4.
4.1.1.
4.1.2.
5.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
ha
%
509,57
256,56
83,44
188,56
1,88
0,95
0,31
0,70
133,16
48,49
252,44
246,83
0,49
0,18
0,93
0,91
Land cover
Spygliuomiškas
Mišrus miškas
Natpievos
Pereinam stadij
miškai ir kr
2
pelk
Durpynai
Vandens t
Vandens telkiniai
Coniferous forest
Mixed forest
Natural grassland
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Peat bogs
Stream courses
Water bodies
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Nendrin
ling
Marsh
Harrier
Pievin
ling
Montagu’s Harrier
Švyg$"Spotted Crake
Grie
Corncrake
Dirvoninis kalviukas/
Tawny Pipit
Paprastoji medšark
Red-backed Shrike
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Circus aeruginosus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
20 p
C6; LT-1.5
6p
C6; LT-1.5
Porzana porzana
Crex crex
Anthus campestris
10 m
>80 m
6p
C6; LT-1.5
C1; LT-1.1
C6; LT-1.5
Lanius collurio
200 p
C6; LT-1.5
Circus pygargus
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (2 m), Ciconia ciconia (40 p), Pernis apivorus (? p), Porzana parva (4 m), Grus
grus (8 p), Sterna hirundo (15 p), Chlidonias niger (20–25 p), Asio flammeus (1 p), Caprimulgus
europaeus (10 p), Alcedo atthis (7 p), Picus canus (? p), Lullula arborea (10 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta 13 perinèiø paukðèiø rûðiø, átrauktø á LRK/There are 13 breeding bird species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Kasmeèiai stebëjimai nuo 2001 metø.
G. Brazaièio originalûs duomenys.
Grësmës:
n atvirø buveiniø uþþëlimas (4);
n ankstyvi þemës ûkio darbai (3);
218
Bird research & data available
Regular bird inventory from 2001. Personal data presented by G. Brazaitis.
Threats:
n overgrowing of the meadows (4);
n early farming activities (3);
pievø suarimas (3);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (2);
n rekreacinë plëtra (1);
n apsodinimas miðku (1);
n pesticidø naudojimas (1).
n
Rekomendacijos:
n siekiant iðsaugoti atviras pievas, parengti ir ágyvendinti specialias teritorijos
gamtotvarkos programas;
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n skatinti ekologinius ûkius;
n pievø ðienavimà pradëti birþelio 20 d.,
o ganymà – birþelio 5 d.;
n pievø neuþsodinti miðku;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ;
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n skatinti varnø ir krankliø bei sulaukëjusiø kaèiø skaièiaus reguliavimà palei visà
upës ruoþà.
n transforming of the meadows to the
arable land (3);
n disturbance (2);
n predation (2);
n recreational developments (1);
n afforestation (1);
n use of the pesticides (1).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Recommendations:
n to prepare and implement special habitat management programmes in order to protect the open meadows;
n promotion of the extensive stock-breeding;
n to initiate and support the ecological
farming;
n to start hay-making from the 20th June
while grazing from the 5th June;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n to regulate the access of the tourists;
n to promote the regulation of the Corvids and feral cats population.
219
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Plinkðiai
Maz-b1 (037)
Plinkðiø draustinis ir jo apylinkës
(Plinkðiai State Nature Reserve and its
environs)
220
56°7’N 22°8’E
120 m 6571,61 ha
Location & site description
The territory lies on the border of the
Maþeikiai and Telðiai districts, about 10 km
SE from Seda settlement (Maþeikiai district)
and belongs to Telðiai county, Maþeikiai &
Telðiai districts. A large forest tract consists
of mostly coniferous species with the patches of the Black alder stands in the lowland. Formely wet forest have been drained
significantly. The largest eutrophic Lake
Plinkðiai (393.5 ha) lies in the center of the
area. Big diversity of the habitats including
natural and semi-natural meadows as well as
agricultural land at the edge of the forest
stands, and low local human population are
characteristic of the territory.
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Maþeikiø ir Telðiø rajonø sandûroje, apie
10 km á PR nuo Sedos miestelio (Maþeikiø r.)
nusidriekæs miðkø masyvas priklauso Telðiø
apskrities Maþeikiø ir Telðiø rajonams. Vietovë pasiþymi itin didele reljefo formø ir buveiniø ávairove. Girioje vyrauja spygliuoèiø
medynai tarp kuriø dominuoja puðis. Vandens perteklingose þemumose vyrauja juodalksnynai. Taèiau buvæ ðlapi miðkai, tame
tarpe ir Uþpelkiø aukðtapelkë, yra stipriai nusausinti. Apraðomoje teritorijoje telkðo keli
eutrofiniai eþerai, kuriø tarpe didþiausias yra
Plinkðiø eþeras (393,5 ha). Be to, joje gausu
nedideliø pelkuèiø bei natûraliø pievø plotø.
Pamiðkës pievos daugiausia sukultûrintos,
èia sutinkami diebamos þemës plotai. Teritorija yra þmogaus maþai apgyvendinta.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Á teritorijà patenkantis Plinkðiø valstybinis kraðtovaizdþio draustinis uþima 1011,31
ha plotà. Lyginant su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos praplëstos, átraukus aplinkines svarbias teritorijas.
Protection status
Plinkðiai State Landscape Reserve occupies the area of 1,011.31 ha. Compared with
previous inventory, the area of the territory
has been increased after the incorporation of
the neighbouring valuable areas.
Þemënauda
Vyrauja valstybinë miðko paskirties þemë (>70%). Privatûs miðkai uþima <10% teritorijos ploto. Vandens telkiniai yra valstybinës nuosavybës (>5%). Pamiðkës þemës
daugumoje privaèios.
Land use
Forest Land of State ownership predominated (>70%). Private forest covers <10%
of the total area. The water is of the state
ownership (>5%). Agricultural land mostly
private.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
1.2.1.
2.1.1.
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Pramoniniai ar
komerciniai objektai
Nedr
dirbamos
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Industrial or commercial
units
Non irrigated arable
land
7,06
0,11
4,20
0,06
63,56
0,97
221
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.1.
3.2.4.
4.1.2.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
B!
" Durpynai
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Natural grassland
Transitional woodlandscrub
Peat bogs
Water bodies
323,00
4,64
4,92
0,07
292,89
4,46
420,05
2760,45
1781,95
5,46
454,46
6,39
42,01
27,11
0,08
6,92
63,86
390,03
0,97
5,93
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Vapsva
"Honey Buzzard
Pilkoji meleta/
Grey-headed Woodpecker
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Pernis apivorus
Picus canus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
8p
10 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (5 m), Ciconia nigra (4 p), C. ciconia (? p), Circus aeruginosus (10 p), C. pygargus
(2–3 p), Haliaetus albicilla (1 p), Aquila pomarina (5 p), Pandion haliaetus (1 p), Bonasia bonasia (? p),
Tetrao tetrix (? m), Porzana porzana (? m), P. parva (? m), Crex crex (10 m), Grus grus (10 p), Chlidonias
niger (? p), Aegolius funereus (? p), Caprimulgus europaeus (? p), Dryocopus martius (5 p), Dendrocopos
leucotos (? p), Picoides tridactylus (? p), Lullula arborea (? p), Ficedula parva (? p), Lanius collurio (10 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta perinèiø 18 RK paukðèiø rûðiø/18 breeding bird species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirmieji detalesni ornitologiniai tyrimai
atlikti 1997 metais. 2001–2002 m. – geniniø
ir pelëdiniø paukðèiø, o 2002–2003 m. – plëðriøjø paukðèiø apskaitos. M. Jankauskienës,
M. Maèiulio originalûs duomenys.
222
Bird research & data available
The first bird inventory in 1997. Detail
surveys of owls and woodpeckers in 2001–
2002, while in 2002 and 2003 – counts of
birds of prey in whole area of the territory.
Personal data presented by M. Jankauskienë, M. Maèiulis.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n trikdymas (2);
n rekreacinë plëtra (2);
n plëðrûnai (2).
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n miðko aikðèiø, pievø neuþsodinti miðku;
n kertant miðkà palikti dalá negyvos medienos;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n apriboti automobiliø eismà miðko keliais;
n lankytojø srautus nukreipti á maþesnæ
gamtosauginæ vertæ turinèias vietas;
n reguliuoti lapiø, usûriniø ðunø, kiauniø bei krankliø skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus plëðriesiems
paukðèiams.
Threats:
n intensive forestry (3);
n disturbance (2);
n recreational developments (2);
n predation (2).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n to leave the deadwood at the logging
places;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n to limit the traffic in the forest area;
n to control the access of the tourists;
n to regulate the number of predators;
n to erect the artificial nests for birds of
prey.
223
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Gedþiûnai
Pak-b2 (None)
Gedþiûnø miðkas
(Gedþiûnai forest complex)
224
56°2’N 23°40’E
60–80 m 14865,26 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Á ÐR nuo Pakruojo miesto nusidriekæs
miðkø masyvas priklauso Panevëþio apskrities Pakruojo rajonui ir Ðiauliø apskrities
Ðiauliø rajonui. Miðkai priskiriami Vidurio
Lietuvos naðiø miðriø lapuoèiø–eglës miðkø
parajoniui. Taèiau vyrauja lapuoèiai medþiai,
sudarantys per 75% viso medyno. Bûdingas
gerai iðsivystæs miðko trakas. XX a. ðeðtajame–aðtuntajame deðimtmeèiais miðkai buvo
nusausinti, natûralûs upeliai kanalizuoti.
Ankstesniais metais buvusios natûralios pamiðkës pievos sukultûrintos arba transformuotos á ariamà þemæ. Taèiau ðiuo metu dauguma jø yra apleistos, o intensyvi þemës ûkio
veikla vykdoma tik nedidelëje jø dalyje.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija.
Location & site description
The territory lies NW from Pakruojis
town. Belongs to Panevëþys county, Pakruojis distric & Ðiauliai country Ðiauliai district.
A typical complex of wet deciduous and mixed forest with patches of spruce stands. The
oak stands are characteristic of the territory.
The area is under the influence of the drainage system established in 60-ies – 80-ies of
the XX century. The outskirts were mostly
used for intensive agriculture, however the
best of the land is deserted now.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Protection status
None.
Þemënauda
Miðkai uþima daugiau nei 50% visos teritorijos. Miðko paskirties þemëje vyrauja
valstybiniai miðkai. Þemës ûkio paskirties þemë daugiausia privati. Tikslesnë informacija apie þemës nuosavybæ nëra þinoma, nes
dar nebaigtas þemës gràþinimo procesas.
Land use
Forests covers more than 50% of the total area. State ownership predominated in the
forest land, while the agricultural land is
mostly private. More precise information on
the ownership is available yet because of the
on going land reclaiming process.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
1.2.1.
1.2.4.
1.3.1.
2.1.1.
2.3.1.
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Pramoniniai ar
komerciniai objektai
Oro uostai
Nauding iškasen
gavybos vietos
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Industrial or commercial
units
Airport
Mineral extraction site
39,71
0,27
2,62
0,02
69,37
26,15
0,47
0,18
5120,21
34,44
521,70
3,51
Non irrigated arable
land
Pastures
225
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
Kompleksiniai
"
plotai
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Lapuomiškas
Spygliuomiškas
Mišrus miškas
Pereinam stadij
miškai ir kr
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Water bodies
603,66
4,06
830,57
5,59
4104,23
32,24
2551,25
961,62
27,61
0,22
17,16
6,47
1,93
0,01
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Erelis r
Lesser Spotted Eagle
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Aquila pomarina
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
15 p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia nigra (2 p), Pernis apivorus (? p), Bonasia bonasia (? p), Grus grus (5 p), Crex crex (? m),
Dryocopus martius (8 p), Picus canus (2 p), Dendrocopos medius (10 p), D. leucotos (5 p), Picoides
tridactylus (>1 p), Ficedula parva (? p), Lanius collurio (10 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta perinèiø 11 paukðèiø rûðiø, áraðytø á RK/11 breeding species included into RDB.
226
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirmieji ornitologiniai stebëjimai – 2000
m. 2001–2002 m. – detalios paukðèiø apskaitos. E. Adomaièio originalûs duomenys.
Bird research & data available
The first bird observations in 2000. Detailed surveys in 2001 & 2002. Personal data presented by E. Adomaitis.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n pamiðkës pievø ir ganyklø suarimas (3);
n pievø uþþëlimas (2);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (1).
Threats:
n intensive forestry (3);
n transformation of the meadows to the
arable land (3);
n overgrowing of the meadows (2);
n disturbance (2);
n predation (1).
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20% pagrindinio ardo àþuolø;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n miðko aikðèiø, pievø neuþsodinti miðku;
n skatinti gyvulininkystës plëtrà pamiðkës teritorijose;
n reguliuoti kiauniø bei krankliø skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus juodajam gandrui ir plëðriesiems paukðèiams.
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n to leave at least 20% oak trees in the
clear cut areas;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n to promote the stock-breeding in the
neighbouring farms;
n to regulate the number of predators;
n to erect the artificial nests for birds of
prey.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
227
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Þalioji giria
Pan-b1 (041)
Þalioji giria ir Gitënø miðkai
(Þalioji & Gitënai forests complex)
228
55°50’N 24°33E
60–75 m 19088,67 ha
Location & site description
The large forest tract of rather natural corniferous and mixed forest with several small
raised bogs and patches of decidous woodland (predominantly birch and alder stands)
extends to the E and NE from the Panevëþys
town and belongs to Panevëþys county, Panevëþys district. Natural Pyvesa River flows
across the site. The territory also includes the
exploited Klimbalë peatbog as well as patches of the agricultural land. Big diversity
of the habitats and low local human population are characteristic of the territory.
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Á R ir ÐR nuo Panevëþio miesto nusidriekæ miðkø masyvai priklauso Panevëþio apskrities Panevëþio rajonui. Jie priklauso Lietuvos naðiø miðriø spygliuoèiø–lapuoèiø rajonui. Taèiau miðkuose vyrauja spygliuoèiø
medynai, tarp kuriø dominuoja puðis. Priesmëlingose kalvose auga gryni ir miðrûs puðynai, o þemumose – eglynai, juodalksnynai
bei miðrûs lapuoèiø–eglës miðkai. Þaliosios
girià kerta Pyvesos upë. Nors dauguma nedideliø upeliø yra sureguliuoti, sausinimo sistema nëra iðplëtota. Aukðtapelkës apaugusios
ávairaus dydþio puðaitëmis, atvirø plotø jose
beveik nëra. Miðkø masyve, be atvirø pievø
bei þemës ûkio paskirties þemës plotø, yra
iðeksploatuotas ir uþtvindytas Klimbalës durpynas. Teritorija retai apgyvendinta.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Valstybinis Þaliosios girios botaninis-zoologinis draustinis uþima 3092 ha plotà. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos
medþiaga, teritorijos ribos ðiek tiek praplëstos,
átraukiant naujas nykstanèiø rûðiø buveines.
Protection status
Þalioji Giria State Nature Reserve occupies the area of 3,092 ha. Compared with previous inventory, the area of the territory has
been sligtly increased after the incorporation
of the important neighbouring forest areas.
Þemënauda
Vyrauja miðko paskirties þemë (>90%
bendro teritorijos ploto). Þemës nuosavybës
pasiskirstymas nëra þinomas, nes dar nebaigtas þemës gràþinimo procesas.
Land use
Forest Land covers more than 90% of the
total area. The land ownership is not clear
yet because of the on going land reclaiming
process.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Land cover
Discontinuous urban
fabric
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
ha
%
0,26
0,01
238,52
1,25
218,25
33,05
1,14
0,17
229
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.1.
4.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
" 2
!
Durpynai
Land cover
ha
%
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Peat bogs
461,54
2,42
1939,81
5914,26
8490,59
1215,20
10,16
30,98
44,48
6,37
188,86
388,33
0,99
2,03
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/ Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Juodasis gandras/Black Stork
Vapsva
"Honey Buzzard
2
pel
"Pygmy Owl
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Ciconia nigra
Pernis apivorus
Glaucidium passerinum
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
5p
10 p
7–12 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Circus aeruginosus (1–2 p), C. pygargus (1–2 p), Aquila pomarina (3 p), Bonasia bonasia (50 p),
Tetrao tetrix (10–15 m), Porzana porzana (1–2 m), Crex crex (1–4 m), Grus grus (7–10 p), Aegolius
funereus (5–6 p), Caprimulgus europaeus (20–40 p), Picus canus (6–15 p), Dryocopus martius (15–30 p),
Dendrocopos leucotos (5–10 p), Picoides tridactylus (1–3 p), Lullula arborea (20–30 p), Ficedula parva
(? p), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta 16 perinèiø RK paukðèiø rûðiø/16 breeding bird species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirmieji ornitologiniai stebëjimai nuo
1996 metø. Nuo 1998 m. plëðriøjø paukðèiø
lizdø inventorizacija; nuo 2001 m. – geniniø
ir pelëdiniø paukðèiø apskaitos; 2003 m. –
plëðriøjø paukðèiø apskaita. R. Barausko,
K. Èepëno, M. Kirstuko, S. Skujos, R. Treinio
originalûs duomenys.
230
Bird research & data available
The first bird inventory in 1996. Regural
monitoring of the nests of birds of prey from
1999; regular surveys of owls and woodpeckers from 2001; in 2003 – surveys of birds of
prey. Personal data presented by R. Barauskas,
K. Èepënas, M. Kirstukas, S. Skuja, R. Treinys.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n plëðrûnai (3);
n trikdymas (3);
n rekreacinë plëtra (1).
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n neuþsodinti miðko aikðèiø, pievø, atvirø smëlynø, gaisravieèiø;
n kertant miðkà palikti dalá negyvos medienos;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n apriboti automobiliø eismà miðko keliais;
n reguliuoti kiauniø ir krankliø skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus plëðriesiems
paukðèiams.
Threats:
n intensive forestry (3);
n predation (3);
n disturbance (3);
n recreational developments (1).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n the forest should not be planted in meadows, open sandy & burnt out areas;
n to leave some deadwood at the logging
places;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n to limit the trafic in the forest area;
n to regulate the number of predators;
n to erect the artificial nests for birds of
prey.
231
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Þemaitija
Plu-b1 (007)
Þemaitijos nacionalinis parkas
(Þemaitija National Park)
232
56°3’N 21°53’E
120–180 m 26870,65 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Ðiaurinëje Plungës rajono dalyje plytinti
teritorija priklauso Telðiø apskrities Plungës
rajonui. Joje vyrauja kalvotas reljefas, pasiþymintis didele buveiniø ávairove. Maþdaug
pusæ parko ploto dengia miðkai, kuriuose vyrauja borealiniai eglynai bei puðynai. Vandens telkiniai uþima beveik 2000 ha, o jø pakraðèiuose neretos nedidelës pelkutës. Teritorijoje yra 26 eþerai bei keliolika nedideliø
upeliø. Didþausias – mezotrofinis Plateliø
eþeras (plotas 1205 ha; vidutinis gylis 10,4
m). Atvirame kraðtovaizdyje vyrauja pievos
bei ganyklos, tuo tarpu arèiau gyvenvieèiø
dominuoja ariama þemë. Parko teritorijoje
yra kelios gyvenvietës bei keliolika nedideliø kaimø, kuriuose gyvena 3500 gyventojø.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Visa teritorija patenka á Þemaitijos nacionalinio parko ribas ir apima ávairias funkcines jo zonas. Apie 1000 ha uþima rezervatinio apsaugos reþimo zonos. Palyginti su
ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga,
teritorijos ribos ðiek tiek praplëstos.
Protection status
All the territory belongs to the Þemaitija
National Park. About 1,000 ha of the site are
stictly protected. Compared with previous inventory, the area of the territory has been
slightly increased after the revision of the
boundaries.
Þemënauda
Þemës nuosavybë, paskirtis ir naudojimas labai ávairûs, pradedant iðskirtinai gamtosaugai skirtomis rezervatinëmis zonomis,
gamtosauginá prioritetà turinèiais draustiniais
ir baigiant ûkiniais miðkais bei privaèiomis
þemës ûkio naudmenomis. Detali informacija apie þemës paskirtá pateikta planavimo
schemoje. Taèiau akivaizdu, kad teritorijoje
vyrauja þemës ûkio paskirties þemë, kuri sudaro per 50% bendro teritorijos ploto. Privaèiø miðko savininkø valdø tikslios ribos
nëra þinomos, nes dar nebaigtas þemës gràþinimo procesas.
Land use
The ownership and land use very diverse. The Park covers strictly protected land
which is used entirely for nature conservation as well as economic forest and private
agricultural land. More detail information is
presented in the official planning scheme.
However, the agricultural land predominated (>50% of the total area). The boundaries
of the private forest owners land is not officially comfirmed yet because of the ongoing
land reclaiming process.
Location & site description
The territory of the national park covers
a large area, which lies in the northern part
of Plungë districts. Belongs to Telðiai county, Plungë district. Hilly relief and great diversity of habitats are characteristic of the
area. Woody stands occupy almost 50% of
the total area. The boreal forest predominated there. Water bodies (26 lakes and several
rivulets) cover almost 2,000 ha. The largest
mesotrophic Lake Plateliai covers 1,205 ha
(the average depth – 10.4 m). Small bogs and
meadows as well as agricultural land and urban territories occupy the remaining part of
the park. The local population is about 3,500
people.
233
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
1.2.1.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.1.
3.2.4.
4.1.1.
4.1.2.
5.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
BF$
Pramoniniai ar
komerciniai objektai
B"
"
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
!
lijos
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
B!
Pereinam " miškai 2
!
Durpynai
A"
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Industrial or commercial
units
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Natural grassland
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Peat bogs
Stream courses
Water bodies
496,07
1,85
80,06
0,30
3696,96
13,76
2353,58
1018,08
8,76
3,79
6282,12
23,38
651,36
5226,92
4790,58
56,48
362,36
2,42
19,45
17,82
0,21
1,35
100,28
33,15
83,91
1638,82
0,38
0,12
0,31
6,10
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Jerub
Hazel Grouse
Grie
Corncrake
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Bonasia bonasia
Crex crex
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
100 p
35 m
C6; LT-1.5
C1; LT-1.1
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (5 m), Ciconia nigra (2 p), C. ciconia (101 p), Pernis apivorus (4 p), Milvus migrans
(1 p), Circus aeruginosus (15 p), C. pygargus (2 p), Aquila pomarina (? p), Tetrao tetrix (10 p), Porzana
porzana (15 m), Grus grus (12 p), Caprimulgus europaeus (? p), Alcedo atthis (5 p), Picus canus (5 p),
Dryocopus martius (15 p), Lullula arborea (20 p), Antrus campestris (3 p), Sylvia nisoria (1 p), Ficedula
parva (20 p), Lanius collurio (50 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Paskutiniais metais aptiktos perinèios 22 paukðèiø rûðys, áraðytos á RK/There are 22 breeding species
included into RDB.
234
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Paukðèiai stebimi daugiau nei 10 metø.
M. Jankauskienës, G. Matiuko originalûs duomenys.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n pievø uþþëlimas (3);
n ankstyvi þemës ûkio darbai (3);
n rekreacinë plëtra (3);
n trikdymas (3);
n pievø suarimas (2);
n plëðrûnai (2);
n pesticidø naudojimas (1).
Rekomendacijos:
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n apriboti automobiliø eismà miðko keliais;
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n pievø neuþsodinti miðku;
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ;
n pievø ðienavimà pradëti liepos 1 d., o
ganymà – birþelio 15 d.;
n uþtikrinti esamo hidrologinio reþimo
palaikymà;
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø, kiauniø skaièiø;
n skatinti nenaudoti pesticidø.
Bird research & data available
Bird inventory covers more than 10 years
period. Personal data presented by M. Jankauskienë, G. Matiukas.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Threats:
n intensive forestry (3);
n overgrowing of the meadows (3);
n early farming activities (3);
n recreational developments (3);
n disturbance (3);
n transforming of the meadows to the
arable land (2);
n predation (2);
n use of the pesticides (1).
Recommendations:
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n to limit the traffic in the forest area;
n to control the access of the tourists;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n to promote the extensive stock-breeding;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n to start hay-making from the 1st July
while grazing from the 15th June;
n to ensure the current hidrological regime;
n to regulate the number of predators annualy;
n the use of pesticide should be discourage.
235
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Reiskiai
Plu-b2 (None)
Reiskiø telmologinis draustinis
(Reiskiai Telmological Reserve)
236
54°49’N 21°33’E
80 m 606,76 ha
Location & site description
18 km SW of Plungë town. Belongs to
Telðiai county, Plungë district. The typical
open raised bog of Western Lithuania with a
high protuberant central part, Lake Reiskiai
and plenty of small lakes and pools.
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
18 km á PR nuo Plungës miesto nusidriekusi pelkë priklauso Telðiø apskrities Plungës rajonui. Tai tipiðka Vakarø Lietuvos
aukðtapelkë su aiðkiai matomomis aukðtapelkës plynëmis ir gausiø eþerëliø kompleksais.
Vakarinës pelkës dalies viduryje yra yra antrinës kilmës 4,6 ha ploto Reiskiø eþeras.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Visa teritorija priklauso Reiskiø valstybiniam telmologiniam draustiniui.
Protection status
The territory belongs to the Reiskiai State
Telmological Reserve.
Þemënauda
Valstybinë miðko paskirties þemë (100%).
Land use
Forest land of State ownership (100%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.3.1.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
4.1.2.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
Ganyklos
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Lapuomiškas
Spygliuomiškas
Mišrus miškas
Durpynai
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Pastures
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Peat bogs
Water bodies
4,49
0,05
0,74
0,01
0,70
14,91
2,39
580,70
3,52
0,12
2,46
0,39
95,70
0,58
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Dirvinis s
Golden Plover
Tikutis/Wood Sandpiper
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Pluvialis apricaria
Tringa glareola
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
6p
C6; LT-1.5
3p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia nigra (1–2 p), Pernis apivorus (1–2 p), Circus aeruginosus (1–2 p), Aquila pomarina (2 p),
Tetrao tetrix (10 m), Grus grus (3 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Perint rastos 9 RK paukðèiø rûðys./9 species included into RDB breed there.
237
238
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ornitologiniai tyrimai nuo 1982 metø.
1998–2001 m. – detalûs perinèiø paukðèiø
tyrimai. G. Graþulevièiaus, M. Jankauskienës, Þ. Preikðos, R. Skeiverio originalûs duomenys.
Bird research & data available
The first bird inventory in 1982. More
detail breeding bird surveys in 1998–2001.
Personal data presented by G. Graþulevièius,
M. Jankauskienë, Þ. Preikða, R. Skeiveris.
Grësmës:
n plyniø uþaugimas sumedëjusia augalija (3);
n vandens lygio þemëjimas (3);
n plëðrûnø skaièiaus didëjimas (2).
Threats:
n overgrowing of the open raised bog areas (3);
n reduction of the water level (3);
n predation (2).
Rekomendacijos:
n ðalinti sumedëjusià augalijà ið pelkës
plyniø;
n vykdyti hidrologinës bûklës monitoringà;
n jei ámanoma, atkurti buvusá hidrologiná reþimà;
n reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø,
kiauniø skaièiø.
Recommendations:
n to remove the woody vegetation from
the open areas of the bog;
n to monitor the hidrological situation;
n to maintain the former water level if
possible;
n to regulate the number of predators.
Paukðèiams
svarbios
teritorijos
/ Important bird areas
Paukðèiams svarbios
teritorijos
/ Important
bird areas
Aukðtasis Tyras
Plu-b3 (None)
55°43’N 21°47’E
110 m 388,27 ha
Aukðtojo Tyro telmologinis draustinis
(Aukðtasis Tyras Telmological Reserve)
239
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
8 km á V nuo Rietavo miesto nutolusi teritorija priklauso Telðiø apskrities Rietavo savivaldybei. Tai tipiðka Vakarø Lietuvos aukðtapelkë su daugeliu praplaiðø ir maþø eþerëliø.
Pelkëje iðsiskiria dvi eþerokðniø grupës – vidurinëje pelkës dalyje esanti uþima >30 ha, o
pietrytinëje – 3,5 ha. Þemapelkës bei tarpinio
tipo pelkës uþima maþesnæ teritorijos dalá.
Location & site description
8 km W of Rietavas town. Belongs to
Telðiai county, Rietavas municipality. The typical open raised bog of Western Lithuania
with a high protuberant central part and plenty of small lakes and pools.
Apsaugos statusas
Visa teritorija (100%) priklauso Aukðtojo
Tyro valstybiniam telmologiniam draustiniui.
Protection status
All territory (100%) belongs to the Aukðtasis Tyras State Telmological Reserve.
Þemënauda
Valstybinë miðko paskirties þemë (100%).
Land use
Forest land of State ownership (100%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
3.1.1.
3.1.2.
3.2.4.
4.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
Nedr
dirbamos
Lapuomiškas
Spygliuomiškas
Pereinamosios mišk
stadijos ir kr
Durpynai
Land cover
Non irrigated arable
land
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Transitional woodlandscrub
Peat bogs
ha
%
0,45
0,11
4,92
62,78
33,03
1,27
16,17
8,51
287,08
73,94
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Dirvinis s
Golden Plover
Tikutis/Wood Sandpiper
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Pluvialis apricaria
Tringa glareola
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
7–8 p
C6; LT-1.5
3p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia nigra (1 p), Pernis apivorus (1–2 p), Aquila pomarina (1–2 p), Tetrao tetrix (10 m), Grus grus
(2–3 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Perint rastos 10 RK paukðèiø rûðys./10 species included into RDB breed there.
240
Bird research & data available
The first bird inventory in 1984. More
detail breeding bird surveys in 1998–2001.
Personal data presented by G. Graþulevièius,
M. Jankauskienë, Þ. Preikða.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ornitologiniai tyrimai nuo 1984 metø.
1998–2001 m. – detalûs perinèiø paukðèiø
tyrimai. G. Graþulevièiaus, M. Jankauskienës, Þ. Preikðos originalûs duomenys.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Grësmës:
n plyniø uþaugimas sumedëjusia augalija (3);
n vandens lygio þemëjimas (3);
n plëðrûnø skaièiaus didëjimas (2).
Threats:
n overgrowing of the open raised bog areas (3);
n reduction of the water level (3);
n predation (2).
Rekomendacijos:
n ðalinti sumedëjusià augalijà ið pelkës
plyniø;
n vykdyti hidrologinës bûklës monitoringà;
n jei ámanoma, atkurti buvusá hidrologiná reþimà;
n reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø,
kiauniø skaièiø.
Recommendations:
n to remove the woody vegetation from
the open areas of the bog;
n to monitor the hidrological situation;
n to maintain the former water level if
possible;
n to regulate the number of predators.
241
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Balbieriðkis
Pri-b3 (055)
Balbieriðkio miðkas
(Balbieriðkis forest)
242
54°31’N 23°46’E
80-100 m 3926,2 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 15 km á PV nuo Prienø miesto nutolæs miðkø masyvas priklauso Kauno apskrities Prienø rajonui. Miðkai priskiriami Vidurio Lietuvos naðiø miðriø lapuoèiø–eglës
miðkø parajoniui. Tarp medþiø vyrauja eglë
(apie 60% bendro kiekio), nors nemaþus
plotus uþima lapuoèiø (àþuolo, uosio, juodalksnio) medynai. Nors praeityje buvæ ðlapi medynai paskutiniais deðimtmeèiais buvo
nusausinti, vietomis iðliko ðlapio miðko plotai su telkðanèiomis balomis. Dauguma upeliø kanalizuoti, nors iðliko ir natûraliø jø ruoþø. Ðiuo metu teritorijoje yra tik kelios gyvenamos sodybos, nors aplinkinës teritorijos yra tankiai apgyvendintos.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
265 ha priklauso Àþuolø valstybiniam
botaniniam draustiniui. Likusi dalis nesaugoma. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos ðiek tiek
praplëstos.
Protection status
265 ha belongs to the Àþuolø State Botanical Reserve. Compared with previous inventory, the area of the territory has been
slightly increased after the revision of the
boundaries.
Þemënauda
Vyrauja valstybinë miðko paskirties þemë (>90%). Privaèios valdos daugiausia iðsidësèiusios miðko pakraðèiais.
Land use
Forest Land of State ownership predominated (>90%). Private land, mostly, at the
edge of the forest.
Location & site description
About 15 km SW from Prienai town. Belongs to Kaunas county, Prienai district. Predominantly mixed forest with patches of the
deciduous stands of different tree species (aspen, ash, black alder, birch, oak). The site is
affected by drainage schemes. However, patches of wet or even water-logged forest can
be found all year-round. Very few farms are
located in the area, while quite a lot people
live in the surroundings.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.3.1.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
Þemës dangos
pavadinimas
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Lapuomiškas
Spygliuomiškas
Mišrus miškas
Pereinamosios mišk
stadijos ir kr
Land cover
Non irrigated arable
land
Pastures
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
ha
%
105,20
2,68
6,15
2780,19
31,02
643,05
360,59
0,16
70,81
0,79
16,38
9,18
243
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Vidutinis margasis genys/
Middle Spotted Woodpecker
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Dendrocopos
medius
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
21–25 p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia nigra (2–3 p), C. ciconia (1 p), Aquila pomarina (5–6 p), Pernis apivorus (3–4 p), Bonasia
bonasia (20 p), Crex crex (1 m), Grus grus (7 p), Dryocopus martius (10–15 p), Picus canus (1–2 p),
Dendrocopos leucotos (10–15 p), Ficedula parva (40–60 p), Lanius collurio (30–40 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Perint aptiktos 9 paukðèiø rûðis, áraðytos á RK. Dar 4 gali perëti./9 breeding bird species included into
RDB.
244
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Tiksliniai ornitologiniai stebëjimai atliekami nuo 2000 metø. Þ. Preikðos originalûs
duomenys.
Bird research & data available
The targeted birds observations from
2000. Additional surveys of woodpeckers in
2002 & 2003. Personal data presented by
Þ. Preikða.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n brandþiø àþuolø maþëjimas (3);
n nelegalûs kirtimai privaèiuose miðkuose (3);
n trikdymas (2).
Threats:
n intensive forestry (3);
n reduction of the mature oak stands (3);
n illegal clearcut of the private forest (3);
n disturbance (3).
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20% pagrindinio ardo àþuolø;
n kertant miðkà palikti dalá negyvos medienos;
n uþkirsti kelià nelegaliems miðko kirtimams privaèiuose miðkuose;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams.
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20% oak trees in the
clear cut areas;
n to leave the deadwood at the logging
places;
n to take actions in order to stop the illegal clearcut of the private forest;
n to stop the logging during the bird breeding season.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Prienai
Pri-b5 (057)
54°38’N 23°57’E
50 m 141,7 ha
Nemuno upës vaga tarp Prienø ir
Lengveniðkiø
(Nemunas River between Prienai &
Lengveniðkës settlements)
245
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Á rytus nuo Prienø miesto plytinti teritorija priklauso Kauno apskrities Prienø rajonui ir Birðtono savivaldybei. Teritorija apima Nemuno upës vagà su joje esanèiomis
keliomis smëlio salelëmis. Jos palaipsniui apauga karklø krûmais, todël atviros salos palaikomos, ágyvendinant specialias gamtotvarkines priemones.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Teritorija priklauso Nemuno kilpø regioninio parko hidrografiniam draustiniui. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos
medþiaga, teritorijos ribos praplëstos, prijungus Nemuno upës akvatorijà.
Þemënauda
Ûkio reikmëms nenaudojama valstybinë
vandenø paskirties þemë (100%).
Location & site description
Boundaring with Prienai town. Belongs
to Kaunas county, Prienai district and Birðtonas municipality. Territory covers the segment of the Nemunas riverbed with several
sandy islands. The bare islands are keeping
because of special site management programme.
Protection status
Territory belongs to the Hydrographical
Reserve of the Nemuno Kilpos Regional
Park. Compared with the previous inventory, the area of the territory has been increased due to incorporation of the Nemunas River water.
Land use
Water land of State ownership (100%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
2.1.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.2.
5.1.1.
246
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Nedr
dirbamos
Kompleksiniai
"
plotai
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Spygliuomiškas
Vandens t
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Non irrigated arable
land
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Coniferous forest
Stream courses
4,27
3,01
0,39
0,27
1,19
0,84
0,96
0,68
7,54
127,38
5,32
89,87
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Ma$ "Little Tern
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Sterna albifrons
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
35 p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Sterna hirundo (90 m), Alcedo atthis (3–4).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 4 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/4 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Detalûs kasmeèiai tyrimai nuo 2000 metø. Originalûs Þ. Preikðos duomenys.
Bird research & data available
Regular investigations from 2000. Personal data presented by Þ. Preikða.
Grësmës:
n salø uþþëlimas karklø krûmais (4);
n trikdymas (4);
n plëðrûnai (2).
Threats:
overgrowing of the islands with willow (4);
n disturbance (4);
n predation (2).
Rekomendacijos:
n kas 2 metus saloje auganèius karklus
paveikti arboricidais (liepos mën. antroje pusëje);
n pastatyti informacinius stendus apie taikomus lankymo ir kt. apribojimus;
n skatinti varnø bei krankliø skaièiaus reguliavimà palei visà upës ruoþà.
Recommendations:
every 2 year to use the arboricids in
order to control the overgrowing of the island with willow;
n to put the informational boards around
the territory;
n to promote the regulation of the Corvids population.
n
n
247
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Nemuno kilpos
Pri-b6 (None)
Nemuno upës vaga tarp Peleðiðkiø ir
Balbieriðkio
(Nemunas River between Peleðiðkës &
Balbieriðkis settlements)
248
54°31N 24°0E
60 m 396,5 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 10 km á P nuo Birðtono miesto plytinti teritorija priklauso Kauno apskrities
Prienø rajonui. Teritorija apima Nemuno
upës vagà su joje esanèiomis keliomis smëlio salelëmis.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Teritorija priklauso Nemuno kilpø regioniniam parkui.
Protection status
Territory belongs to the Nemuno Kilpos
Regional Park.
Þemënauda
Vyrauja ûkio reikmëms nenaudojama valstybinë vandenø paskirties þemë (>80%).
Land use
The major part of the territory covers by
water land of State ownership (>80%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
5.1.1.
Þemës dangos
pavadinimas
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Lapuomiškas
Spygliuomiškas
Mišrus miškas
Vandens t
Location & site description
10 km S from Birðtonas town. Belongs
to Kaunas county, Prienai district. Territory
covers the segment of the Nemunas riverbed
with several sandy islands.
Land cover
ha
%
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Stream courses
7,02
1,77
0,08
1,51
0,02
0,38
9,33
2,35
0,71
27,44
23,34
327,13
0,18
6,92
5,88
82,49
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Ma$ "Little Tern
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Sterna albifrons
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
20–35 p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Sterna hirundo (20–40 p), Alcedo atthis (4–5 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 2 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/2 breeding species included into RDB.
249
250
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Detalûs kasmeèiai tyrimai nuo 2000 metø. Originalûs Þ. Preikðos duomenys.
Bird research & data available
Regular investigations from 2000. Personal data presented by Þ. Preikða.
Grësmës:
n salø uþþëlimas karklø krûmais (4);
n trikdymas (4);
n plëðrûnai (1).
Threats:
n overgrowing of the islands with willow (4);
n disturbance (4);
n predation (1).
Rekomendacijos:
n kas 2 metus saloje auganèius karklus
paveikti arboricidais (liepos mën. antroje pusëje);
n pastatyti informacinius stendus apie taikomus lankymo ir kt. apribojimus;
n skatinti varnø bei krankliø skaièiaus reguliavimà palei visà upës ruoþà.
Recommendations:
n every 2 year to use the arboricids in
order to control the overgrowing of the island with willow;
n to put the informational boards around
the territory;
n to promote the regulation of the Corvids population.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Pravirðulis
Rad-b3 (040)
55o31’N 23o27’E
120 m 3326,89 ha
Pravirðulio Tyrelio valstybinis
botaninis-zoologinis draustinis
(Pravirðulio Tyrelis State Nature
Reserve)
251
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Location & site description
Situated about 30 km SW of Radviliðkis
town near the border with raseiniai district.
Belongs to Ðiauliai county, Radviliðkis district. The large mire complex comprises a
wet forest, 2 lakes (largets one – Pravirðulio
(73 ha)), a raised bog, several smaller fens,
transitional bogs and small patches of natural meadows overgrown with bushes.
Apsaugos statusas
Visa teritorija (100%) priklauso Pravirðulio valstybiniam botaniniam-zoologiniam
draustiniui. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos ðiek tiek praplëstos.
Protection status
All territory (100%) belongs to the Pravirðulis State Nature Reserve. Compared with
previous inventory, the area of the territory
has been slightly increased after the revision
of the boundaries.
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Teritorija apie 30 km PV kryptimi nutolusi nuo Radviliðkio miesto ir nusidriekusi
palei ribà su Raseiniø rajonu. Priklauso Ðiauliø apskrities Radviliðkio rajonui. Tai didelis pelkiø kompleksas, apimantis didelæ aukðtapelkæ, maþesnius þemapelkës ir tarpinio tipo pelkës plotus, du eþerus (didþiausias – Pravirðulio (73 ha)), ðlapià Bargailiø miðkà su
keliais maþesniais miðkeliais bei nedidelá
krûmais uþauganèiø natûraliø pievø plotà.
Þemënauda
Valstybinë miðko paskirties þemë (100%).
Land use
Forest land of State ownership (100%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.2.
5.1.2.
252
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Lapuomiškas
Spygliuomiškas
Mišrus miškas
Pereinamosios mišk
stadijos ir kr
Durpynai
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Non irrigated arable
land
Pastures
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Peat bogs
Water bodies
0,91
0,03
120,34
3,62
32,33
0,90
0,97
0,03
1017,27
522,69
438,34
772,11
30,58
15,71
13,17
23,21
350,07
71,94
10,52
2,16
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas pavadinimas
Common name
Tetervinas/Black Grouse
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Tetrao tetrix
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
>30 m
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia nigra (1 p), Pernis apivorus (1 p), Circus aeruginosus (1 p), Circus pygargus (1 p), Aquila
pomarina (2–3 p), Porzana porzana (7 m), Grus grus (3 p), Pluvialis apricaria (2–3 p), Caprimulgus
europaeus (5 p), Picus canus (2 p), Dryocopus martius (2 p), Lanius collurio (3 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Rasta perinèiø 11 RK paukðèiø rûðiø/11 species included into RDB breed there.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ornitologiniai tyrimai nuo 1996 metø. Detalesnë inventorizacija 1998–2001 m. E. Adomaièio, S. Rumbuèio, Þ. Preikðos originalûs
duomenys.
Bird research & data available
Ornithological research from 1996. More detail inventory in 1998–2001. Personal
data presented by E. Adomaitis, S. Rumbutis, Þ. Preikða.
Grësmës:
n plyniø uþaugimas sumedëjusia augalija (4);
n vandens lygio þemëjimas (3);
n trikdymas (3);
n plëðrûnø skaièiaus didëjimas (2).
Threats:
n overgrowing of the open raised bog areas (4);
n reduction of the water level (3);
n disturbance (3);
n predation (2).
Rekomendacijos:
n ðalinti sumedëjusià augalijà ið pelkës
plyniø;
n vykdyti hidrologinës bûklës monitoringà;
n jei ámanoma, atkurti buvusá hidrologiná reþimà;
n uþdrausti rudenines paukðèiø medþiokles;
n reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø,
kiauniø skaièiø.
Recommendations:
n to remove the woody vegetation from
the open areas of the bog;
n to monitor the hidrological situation;
n to maintain the former water level if
possible;
n to stop the hunting of waterfowl;
n to regulate the number of predators.
253
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Sulinkiai
Rad-b4 (027)
Sulinkiø durpynas
(Exploited Sulinkiai peatbog)
254
55°43’N 23°25’E
130 m 454,29 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
10 km PV kryptimi nuo Radviliðkio miesto nutolusi teritorija priklauso Ðiauliø apskrities Radviliðkio rajonui. Tai buvusios aukðtapelkës ribose eksploatuojamas durpynas su
vidurinëje dalyje iðlikusiu aukðtapelkës fragmentu ir jame telkðanèiu nedideliu (7 ha) Sulinkiø eþerëliu. Didesniame durpyno plote
gavyba nebevykdoma jau keletà deðimtmeèiø, nors ðiaurinëje dalyje durpës kasamos
intensyviai. Dël nevienodo durpyno ádirbimo, teritorijai bûdingas mozaikiðkas buveiniø iðsidëstymas. Buvusiø gaisrø metu buvo
dirbtinai pakeltas vandens lygis, todël iðeksploatuotø karjerø vietose susiformavo seklûs
vandens telkiniai. Tuo tarpu sausesnëse vietose iðliko atviri pustomø durpiø plotai, apaugæ skurdþia augalija. Vandeniu apsemtuose bei uþmirkusiuose durpyno plotuose formuojasi pelkinës augalø bendrijos bei nendriø ir karklø sàþalynai. Vandens perteklius
sausinimo kanalais nuvedamas á Berþës ir
Ðuðvës upelius. Teritorijà supà daugiausia
ðlapiø miðriø medynø juosta.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
25 ha priklauso Sulinkiø valstybiniam ornitologiniam draustiniui. Lyginant su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos plotas nereikðmingai sumaþintas, atrinkus rûðiø apsaugai svarbiausias vietas.
Protection status
25 ha belongs to the Sulinkiai State Nature Reserve. Compared with previous IBA
inventory, the area of the territory has been
slightly decreased after the designation of the
most important sites.
Þemënauda
Valstybinë miðko paskirties þemë (100%).
Þymi jos dalis iðnuomuota durpiø gavybos
ámonei. Maþdaug 30% durpyno teritorijos plote atnaujinta durpiø gavyba.
Land use
Forest land of State ownership (100%).
The peat extraction was renewed in the significant part there (about 30% of the total
area).
Location & site description
The territory extends 10 km SW of Radviliðkis town & belongs to Ðiauliai county,
Radviliðkis districts. The site comprises a heavily exploited peatland with the remaining
small patch of natural raised-bog and a small
lake Sulinkiai (7 ha) in the central part. The
large scale excavation has been stopped more
than 10 years ago. However, the intensive peat extration is still on operation in the northern part of the site. More than 100 ha have
been artificially flooded in 1993–1995 in order to prevent fires. The most of the remaining part of the territory is a bare ant rather
dry peatland area left after the peat extraction.
Because of long-term and piecemeal peat excavation process, the formation of the new habitats has progressed to different stages in different areas of the bog, resulting in the formation of different wetland complexes, including
reed stands, rush and shrub thickets as well as
areas of shallow open ponds. Numerous peat
excavation ditches and drainage canals drain
the water from the bog into two rivulets – Berþë and Ðuðvë. The territory is mostly surrounded with a belt of wet mixed forest and agricultural land out of the border of the area.
255
Buveinës/Habitats
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
3.1.1.
3.2.4.
4.1.2.
5.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
ha
%
13,51
91,51
2,97
20,14
291,77
8,86
48,64
64,23
1,95
10,71
Land cover
Lapuo
Pereinamosios mišk
stadijos ir kr
Durpynai
Vandens t
Vandens telkiniai
Broad leaved-forest
Transitional woodlandscrub
Peat bogs
Stream courses
Water bodies
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Pievin
ling
Gerv
Common Crane
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Circus pygargus
Grus grus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
4–5 p
700 ind
C6; LT-1.5
C2;LT1.2
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (8–10 m), Circus aeruginosus (2–3 p), Aquila pomarina (2–3 p), Bonasia bonasia
(? p), Porzana porzana (7–10 m), P. parva (1 m), Grus grus (3 p), Caprimulgus europaeus (? p), Picus
canus (? p), Dryocopus martius (? p), Anthus campestris (? p), Lanius collurio (3 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Rasta 13 perinèiø RK paukðèiø rûðiø/13 species included into RDB breed there.
256
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirmà kartà paukðèiai stebëti prieð 10 metø. 2000–2002 m. – specialûs ornitologiniai
tyrimai. E. Adomaièio, V. Boso, S. Gaivenio
originalûs duomenys.
Bird research & data available
The first bird observations about 10 years
ago. Special bird surveys in 2000–2002. Personal data presented by E. Adomaitis, V. Bosas, S. Gaivenis.
Grësmës:
n trikdymas (4);
n durpyno uþaugimas sumedëjusia augalija ir nendrëmis (3);
n atnaujinta durpiø gavyba (3);
n nepalankus hidrologinis reþimas (3);
n plëðrûnø skaièiaus didëjimas (2);
n gaisrai (1).
Threats:
n disturbance (4);
n overgrowing of the open peatbog areas (3);
n renewed peat-extraction (3);
n unfavourable hydrological regime (3);
n predation (2);
n fires (1).
Rekomendacijos:
n ðalinti sumedëjusià augalijà ið durpyno plyniø;
n vykdyti hidrologinës bûklës monitoringà;
n suformuoti optimalø hidrologiná reþimà;
n riboti þmoniø lankymàsi balandþio–
spalio mën.;
n neplësti atnaujintø durpiø gavybos plotø;
n reguliuoti lapiø, usûriniø ðunø, kiauniø, krankliø skaièiø;
n pastatyti informacinius stendus apie taikomus lankymo ir kitus apribojimus.
Recommendations:
n to remove the woody vegetation from
the open areas of the exploited peatland;
n to monitor the hidrological situation;
n to maintain the fauvourable hydrological conditions;
n to limit the human access in April–October;
n don’t expand the renewed peat extraction area;
n to regulate the number of predators;
n to put the informational boards around
the territory.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
257
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Tyruliai
Rad-b5 (027)
Tyruliø botaninis-zoologinis draustinis
(Tyruliai State Nature Reserve)
258
55°45’N 23°17’E
120 m 3740 ha
Location & site description
The territory extends 13 km SW of Radviliðkis town & belongs to Ðiauliai county,
Radviliðkis & Ðiauliai districts. An exploited peatbog owergrown with aquatic and woody vegetation. The large scale excavation
has been stopped more than 10 years ago.
Because of long-term and piecemeal peat excavation process, the restoration of the habitats has progressed to different stages in different areas of the bog, resulting in the formation of different wetland complexes, including reed belts, rush and shrub thickets as
well as areas of shallow open ponds in the
central part of the bog. However, the wide
spread reed stands are characteristic of the
area. During the last years the peat extraction has been renewed in the certain part of
the bog.
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
13 km PV kryptimi nuo Radviliðkio miesto nutolusi teritorija priklauso Ðiauliø apskrities Radviliðkio ir Ðiauliø rajonams. Tai tipiðkas iðeksploatuotas durpynas su atsikurianèiomis augalø bendrijomis. Didesnëje jo
dalyje durpës nebeiðgaunamos jau keletà deðimtmeèiø. Dël nevienodo durpyno ádirbimo
teritorijai bûdingas mozaikiðkas buveiniø iðsidëstymas. Durpyno karjerai pripildyti vandens, tuo tarpu sausesnëse vietose iðliko atviri durpiø plotai, apaugæ skurdþia augalija.
Pakraðèiai daugiausia apaugæ juodalksniais.
Iðskirtinis durpyno bruoþas – didelio ploto
ávairaus drëgnumo nendrynø plotai, vietomis
susimaiðæ su sumedëjusios augalijos þeldynais. Prieð keleris metus nedideliame plote
atnaujinta durpiø gavyba.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Visa teritorija (100%) priklauso Tyruliø
valstybiniam botaniniam-zoologiniam draustiniui. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos beveik
nepakeistos.
Protection status
All territory (100%) belongs to the Tyruliai State Nature Reserve. Compared with
previous inventory, the area of the territory
is the same.
Þemënauda
Valstybinë miðko paskirties þemë (100%).
Dalyje draustinio (apie 10% bendro teritorijos ploto) atnaujinta durpiø gavyba.
Land use
Forest land of State ownership (100%).
The peat extraction was renewed in the part
of the area (about 10%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Land cover
Discontinuous urban
fabric
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
ha
%
0,30
0,01
35,87
0,96
47,34
7,92
1,26
0,21
259
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.2.
5.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
" Durpynai
A"
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Peat bogs
Stream courses
Water bodies
0,24
0,01
770,27
31,12
136,77
841,55
20,59
0,83
3,66
22,51
1764,92
52,98
50,77
47,19
1,41
1,36
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Pievin
ling
Gerv
Common Crane
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Circus pygargus
Grus grus
Gausa
Population
4–5 p
700 ind
Kriterijus
Criteria
C6; LT-1.5
C2;LT1.2
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (8–10 m), Circus aeruginosus (2–3 p), Aquila pomarina (2–3 p), Bonasia bonasia
(? p), Porzana porzana (7–10 m), P. parva (1 m), Grus grus (3 p), Caprimulgus europaeus (? p), Picus
canus (? p), Dryocopus martius (? p), Anthus campestris (? p), Lanius collurio (3 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Rasta perinèiø 13 RK paukðèiø rûðiø/13 species included into RDB breed there
260
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirmà kartà paukðèiai stebëti prieð 10 metø. 2000–2002 m. atlikti specialûs ornitologiniai tyrimai. E. Adomaièio, M. Maèiulio originalûs duomenys.
Bird research & data available
The first bird observations about 10 years
ago. Special bird surveys in 2000–2002. Personal data presented by E. Adomaitis, M. Maèiulis.
Grësmës:
n durpyno uþaugimas sumedëjusia augalija ir nendrëmis (4);
n trikdymas (3);
n atnaujinta durpiø gavyba (3);
Threats:
n overgrowing of the open peatbog areas (4);
n disturbance (3);
n renewed peat-extraction (3);
nepalankus hidrologinis reþimas (3);
n plëðrûnø skaièiaus didëjimas (2).
n
Rekomendacijos:
n ðalinti sumedëjusià augalijà ið durpyno plyniø;
n vykdyti hidrologinës bûklës monitoringà;
n suformuoti optimalø hidrologiná reþimà;
n riboti þmoniø lankymàsi balandþio–spalio mën.;
n neplësti atnaujintø durpiø gavybos plotø;
n reguliuoti lapiø, usûriniø ðunø, kiauniø, krankliø skaièiø;
n pastatyti informacinius stendus apie taikomus lankymo ir kt. apribojimus.
unfavourable hydrological regime (3);
predation (2).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
n
n
Recommendations:
n to remove the woody vegetation from
the open areas of the exploited peatland;
n to monitor the hidrological situation;
n to maintain the fauvourable hydrological conditions;
n to limit the human access in April–October;
n don’t expand the renewed peat extraction area;
n to regulate the number of predators;
n to put the informational boards around
the territory.
261
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Dubysa
Ras-b1 (None)
Dubysos upë þemiau Lyduvënø ir jos
slënis
(Dubysa River hereinafter Lyduvënai
settlement & its valley)
262
55°17’N 23°26’E
110 m 1117,01 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Teritorija apima Dubysos upës bei jos slënio ruoþà, nusidriekusá tarp Lyduvënø gyvenvietës (Raseiniø r.) ir upës þioèiø. Ji priklauso Kauno apskrities Raseiniø ir Kauno rajonams bei Tauragës apskrities Jurbarko rajonui. Tai ðvari ir srauni upë. Jos krantai nuolat plaunami srovës, todël daug kur vyksta
jø erozija. Èia susiformuoja tulþiø veisimosi
buveinës. Upës slënis palyginti neplatus,
daugiausia apaugæs medþiais, nors yra iðlikæ
ir atvirø pievø bei ganyklø plotø.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Dubysos upë þemiau Ariogalos priklauso Valstybiniam Dubysos ichtiologiniam
draustiniui (147 ha). Likusi teritorijos dalis
apima upës apsauginæ zonà ir patenka á Dubysos regioniná parkà.
Protection status
The riverbed hereinafter Ariogala settlement belongs to the State Dubysa Ichtiological Reserve (147 ha of the territory). The
remaining area belongs to the territory of the
Dubysa regional Park.
Þemënauda
Vyrauja þemës ûkio paskirties þemë (apie
70%). Privaèios valdos uþima daugiau nei
20% bendro teritorijos ploto, daugiausia þemës ûkio paskirties þemëse.
Land use
Agricultural land predominated (about
70%). The private land covers more than 20%
of the total area, mainly, on agricultural land.
Location & site description
The site extends through the territory of
3 administrative districts of the country between the Lyduvënai settlement (Raseiniai district) and river mouth. It belongs to Kaunas
county, Raseiniai & Kaunas districts and
Tauragë county, Jurbarkas district. The territory covers a segment of the clean Dubysa
River and its valley, strongly overgrown with
forest, with the patches of natural meadows
and pastures. Steep riverbanks are being eroded by strong water stream and are not stable, so creating the valuable breeding habitats
for Kingfisher.
Buveinës/Habitats
Þemës dangos
pavadinimas
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
Neištisinis u$
1.4.2.
Sporto ir poilsio vietos
2.1.1.
Nedr
dirbamos
Vaismedir uog
plantacijos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
2.2.2.
2.3.1.
2.4.2.
Land cover
Discontinuous urban
fabric
Sport and leisure
facilities
Non irrigated arable
land
Fruit trees and berries
plantations
Pastures
Complex cultivation
patterns
ha
%
0,18
0,02
6,19
0,55
179,92
16,11
0,03
0,01
172,96
19,63
15,48
1,76
263
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
5.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Lapuomiškas
Spygliuomiškas
Mišrus miškas
Vandens t
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Stream courses
Water bodies
432,08
38,68
23,94
9,36
59,78
175,11
37,82
2,14
0,84
5,35
15,68
3,38
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Grie
Corncrake
Tul$Kingfisher
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Crex crex
Alcedo atthis
Gausa
Population
35 m
15–20 p
Kriterijus
Criteria
C1; LT-1.1
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Sylvia nisoria (? p), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 5 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/There are 5 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirmos nuoseklios paukðèiø apskaitos surengtos tik 2001 ir 2002 metais. Originalûs
M. Dagio, R. Jakaièio, R. Þydelio duomenys.
Grësmës:
n atvirø buveiniø uþþëlimas (4);
n ankstyvi þemës ûkio darbai (3);
n rekreacinë plëtra (2);
n pievø suarimas (2);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (2);
n pesticidø naudojimas (1).
264
Bird research & data available
The first detail bird surveys in 2001 &
2002 only. Personal data presented by M. Dagys, R. Jakaitis, R. Þydelis.
Threats:
n overgrowing of the meadows (4);
n early farming activities (3);
n recreational developments (2);
n transforming of the meadows to the
arable land (2);
n disturbance (2);
n predation (2);
n use of the pesticides (1).
Rekomendacijos:
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n skatinti ekologinius ûkius aplinkinëse
teritorijose;
n pievø ðienavimà pradëti liepos 1 d., o
ganymà – birþelio 15 d.;
n pievø neuþsodinti miðku;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ;
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n skatinti varnø ir krankliø bei sulaukëjusiø kaèiø skaièiaus reguliavimà palei visà
upës ruoþà.
Recommendations:
promotion of the extensive farming;
n to initiate and support the ecological
farming in the surroundings;
n to start hay-making from the 1st July
while grazing from the 15th June;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n to control the access of the tourists;
n to promote the regulation of the Corvids and feral cats population.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
n
265
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Blinstrubiðkis
Ras-b2 (None)
Blinstrubiðkio miðkas su gretimais
þuvininkystës tvenkiniais
(Blinstrubiðkis forest with
neighbouring fish-pond areas)
266
55°21’N 22°57’E
60–80m 3393,24 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Daugiau nei 10 km á PV nuo Raseiniø
miesto nutolæs ir palei rajono sienà nusidriekæs miðkø masyvas su greta esanèiais þuvininkystës tvenkiniais priklauso Kauno apskrities Raseiniø rajonui. Ðis gamtinis kompleksas apima intensyviai naudojamus þuvininkystës ûkio tvenkinius bei didþiausià rajone miðkø masyvà. Miðkuose vyrauja pusamþiai ir pribræstantys spygliuoèiø medynai,
tarp kuriø dominuoja puðis. Vandens perteklingose þemumose aptinkami juodalksnynai.
Pamiðkës pievos daugiausia sukultûrintos.
Location & site description
The territory extends along the border of
the Raseiniai districts, more than 10 km SW
from Raseiniai town and belongs to Kaunas
county, Raseiniai district. A large forest tract
consists of mostly coniferous species (the pine stands predominated) with the patches of
the Black alder stands in the lowland. The
fish-ponds are used for intensive aquaculture. The neighbouring agricultural land is
mostly used for extensive farming.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Protection status
None
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija
Þemënauda
Vyrauja miðko paskirties þemë (>65%).
Privaèiø miðko savininkø tikslios valdø ribos nëra þinomos, nes dar nebaigtas þemës
gràþinimo procesas. Privatus þuvininkystës
ûkis nuomuoja valstybinæ þemæ (>25%). Pamiðkës þemës daugiausia privaèios.
Land use
Forest Land predominated (>65%). The
boundaries of the private forest owners land
is not officially comfirmed yet because of
the on going land reclaiming process. Besides, the state land is rented by the private
fish-farm (>25%). Agricultural land situated
at the egde of the forest is mostly private.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.3.1.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
Þemës dangos
pavadinimas
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Lapuoèiø miškas
Spygliuomiškas
Mišrus miškas
Pereinam stadij
miškai ir kr
Land cover
ha
%
Non irrigated arable
land
Pastures
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
159,82
4,71
48,24
52,56
1,42
1,55
216,88
1547,33
330,67
127,13
6,39
45,60
9,74
3,75
267
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
4.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
ha
%
0,54
910,07
0,02
26,82
Land cover
2
pelk
Vandens telkiniai
Inland marshes
Water bodies
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Jerelis/
White-tailed Eagle
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Haliaetus albicilla
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
3p
C1; LT-1.1
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (? m), Ciconia nigra (2–3 p), Pernis apivorus (? p), Milvus migrans (1 p), Circus
aeruginosus (10 p), Aquila pomarina (? p), Bonasia bonasia (? p), Porzana porzana (? m), Crex crex
(10 m), Grus grus (10 p), Caprimulgus europaeus (? p), Dryocopus martius (5 p), Picus canus (? p),
Lullula arborea (? p), Ficedula parva (? p), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta perinèiø 13 RK paukðèiø rûðiø/13 breeding bird species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ornitologiniai tyrimai vykdyti nuo 1998 metø. 2001–2003 m. – plëðriøjø paukðèiø apskaitos. D. Dementavièiaus originalûs duomenys.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n trikdymas (2);
n rekreacinë plëtra (2);
n plëðrûnai (2).
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n apriboti automobiliø eismà miðko keliais;
n uþdrausti paukðèiø medþioklæ;
n reguliuoti kiauniø bei krankliø skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus plëðriesiems
paukðèiams.
268
Bird research & data available
The first bird inventory in 1998. Regular
surveys of birds of prey in 2001–2003. Personal data presented by D. Dementavièius.
Threats:
n intensive forestry (3);
n disturbance (2);
n recreational developments (2);
n predation (2).
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n to limit the traffic in the forest area;
n to stop the hunting of waterfowls;
n to regulate the number of predators;
n to erect the artificial nests for birds of prey.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Èedasas
Rok-b1 (018)
56°6’N 25°25’E
90 m 135,2 ha
Èedaso eþeras
(Èedasas Lake)
269
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Teritorija nutolusi apie 5 km á pietus nuo
Lietuvos–Latvijos sienos ir apie 20 km ÐV
kryptimi nuo Rokiðkio miesto ir priklauso
Panevëþio apskrities, Rokiðkio rajonui.
Tai labai seklus, uþpelkëjusiomis pakrantëmis eutrofinis eþeras. Sausais vasaros mënesiais, kai nukrenta vandens lygis, daugiau
nei pusæ eþero ploto sudaro klampûs dumblynai. Bûtent dël ðios prieþasties 1996 metais ðiaurinëje eþero dalyje buvo kasamas
sapropelis. Taèiau vëlesniais metais darbai
buvo nutraukti, o kasybos vietoje susiformavo duobës. Teritorijà supa nusausintos pievos, dirbami laukai.
Location & site description
About 5 km S of Lithuanian–Latvian border and 20 km NW of Rokiðkis town. Belongs to Panevëþys county, Rokiðkis district.
Very shallow eutrophic lake with rich submerged and emerged vegetation and swampy coastal zone. In midsummer, aproximately half of the lake area has no open water at
all. Due to short-time excavation of the curative mud in the early 1996s, several patches of deeper water were created. The teritory is surrounded with drained meadows and
agricultural land.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos ðiek tiek praplëstos.
Protection status
None. The area of the territory has been
slightly increased after the revision of the
boundaries.
Þemënauda
Valstybinë vandenø ir þemës ûkio paskirties þemë (100%).
Land use
Water and agricultural land of State ownership (100%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
3.2.4.
5.1.2.
270
Þemës dangos
pavadinimas
B"
"
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
" Vandens telkiniai
Land cover
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Transitional woodlandscrub
Water bodies
ha
%
14,26
10,54
29,85
2,73
22,06
2,02
48,35
35,74
40,09
29,64
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Juodoji "Black Tern
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Chlidonias niger
Gausa
Population
78–80 p
Kriterijus
Criteria
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (2–3 m), Circus aeruginosus (4–5 p), Porzana porzana (2–3 m), Porzana parva
(3–6 m), Crex crex (4–5 m), Sterna hirundo (1–2 p), Luscinia svecica (1–2 m), Lanius collurio (1–2 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 5 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/5 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Kasmeèiai ornitologiniai tyrimai nuo
1996 metø, áskaitant reguliarià juodøjø þuvëdrø kolonijos inventorizacijà. Originalûs
M. Kirstuko duomenys.
Grësmës:
n sparti eþero eutrofikacija (3);
n trikdymas (4);
n plëðrûnai (2).
Rekomendacijos:
n kiek ámanoma, sumaþinti aplinkiniø
sausinimo sistemø poveiká;
n pastatyti informacinius stendus apie taikomus lankymo ir kt. apribojimus;
n organizuoti reguliarius inspekcijø reidus;
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai gaudyti audines ir reguliuoti varniniø paukðèiø
skaièiø (kovo–balandþio mën.).
Bird research & data available
Annual bird inventory from 1996 including
the regular surveys of the colony of Black Tern.
Personal data presented by M. Kirstukas.
Threats:
n rapid eutrophication of the lake (3);
n disturbance (4);
n predation (2).
Recommendations:
n to reduce the impact of the drainage
system in the surroundings;
n to put the informational boards around
the territory;
n regular ispection of the territory;
n to organise the catching of the Americal mink and regulation of the Corvids population annually (at March–April).
271
Paukðèiams
Paukðèiams
svarbios teritorijos
svarbios teritorijos
/ Important
/ Important
bird areasbird areas
Ðaltoja–Vyþuona
Rok-b4 (None)
Ðaltojos ir Vyþuonos upiø slëniai
(Valleys of the Ðaltoja & Vyþuona rivers)
272
55°41’N 21°23’E
80–120 m 1569,34 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Teritorija nutolusi apie 15 km á Ð nuo Rokiðkio miesto ir Juodupës gyvenvietës apylinkëse driekiasi dviejø upeliø – Ðaltojos ir
Vyþuonos slëniais. Ji priklauso Panevëþio apskrities Rokiðkio rajonui. Abiejø upiø tëkmës lëtos, vagos daug kur uþtvertos bebrø
uþtvankomis. Ðlapios slëniø pievos apsemiamos per pavasario polaidþius, daug kur apaugusios krûmais. Teritorijà daugiausia supa laukai ir ganyklos, kuriø tik nedidelë dalis naudojama intensyviai þemdirbystei.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Nesaugoma, taèiau teritorija visiðkai patenka á upiø apsauginæ zonà.
Protection status
None, however the area belongs to the
rivers’conservation zone.
Þemënauda
Vyrauja þemës ûkio paskirties þemë
(>80%). Privaèiø valdø ribos neþinomos, nes
nëra duomenø apie þemës gràþinimo reformos rezultatus.
Land use
Agricultural land predominated (>80%).
The percentage of the private land unknown
because there are no information on the results of the Land Reclaiming Reform.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
1.3.1.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Nauding iškasen
gavybos vietos
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Lapuomiškas
Spygliuomiškas
Mišrus miškas
Location & site description
The site extends through the valleys of
two small rivers about 15 km N from the Rokiðkis town. It belongs to Panevëþys county,
Rokiðkis district. The territory covers two
segments of Ðaltoji and Vyþuona rivers valleys with seasonally flooded meadows, boggy areas around the old riverbeds and patches of the forest. The meadows are under
the process of overgrowing with willow
shrubs. The site is surrounded mostly with
agricultural land.
Land cover
Discontinuous urban
fabric
Mineral extraction site
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
ha
%
0,19
0,01
0,01
0,01
372,85
23,75
632,77
143,71
40,30
9,15
122,68
7,81
27,46
8,75
71,72
1,75
0,56
4,57
273
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
3.2.4.
4.1.1.
5.1.1.
Þemës dangos
pavadinimas
ha
%
35,13
2,24
98,06
56,67
6,24
3,61
Land cover
" 2
!
A"
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Stream courses
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Grie
Corncrake
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Crex crex
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
35–40 m
C1; LT-1.1
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (2–3 m), Ciconia ciconia (? p), Circus aeruginosus (3–6 p), C. pygargus (1–2 p),
Porzana porzana (9–11 m), P. parva (3 m), Grus grus (1–2 p), Lanius collurio (5–10 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 9 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/There are 9 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ornitologiniai stebëjimai atliekami daugiau nei 5 metus. Taèiau iðsamios paukðèiø
apskaitos surengtos 2001–2003 metais. Originalûs M. Kirstuko duomenys.
Grësmës:
n atvirø buveiniø uþþëlimas (4);
n ankstyvi þemës ûkio darbai (3);
n pievø suarimas (3);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (2);
n rekreacinë plëtra (1);
n apsodinimas miðku (1);
n pesticidø naudojimas (1).
Rekomendacijos:
n siekiant iðsaugoti atviras ðlapias paupiø pievas, parengti ir ágyvendinti specialias
teritorijos gamtotvarkos programas;
274
Bird research & data available
Bird observations have more than 5 years
history. However, the detail bird surveys in
2001–2003 only. Personal data presented by
M. Kirstukas.
Threats:
n overgrowing of the meadows (4);
n early farming activities (3);
n transforming of the meadows to the
arable land (3);
n disturbance (2);
n predation (2);
n recreational developments (1);
n afforestation (1);
n use of the pesticides (1).
Recommendations:
n to prepare and implement special habitat management programmes in order to protect the open wet meadows;
skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n skatinti ekologinius ûkius;
n pievø ðienavimà pradëti liepos 1 d., o
ganymà – birþelio 15 d.;
n pievø neuþsodinti miðku;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ;
n skatinti varnø ir krankliø bei sulaukëjusiø kaèiø skaièiaus reguliavimà palei visà
upës ruoþà.
n
promotion of the extensive stock-breed-
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
n
ing;
n to initiate and support the ecological
farming;
n to start hay-making from the 1st July
while grazing from the 15th June;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n to promote the regulation of the Corvids and feral cats population.
275
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Novaraistis
Sak-b1 (027)
Novaraisèio valstybinis ornitologinis
draustinis
(Novaraistis State Ornithological
Reserve)
276
54°56’N 23°24’E
70 m 837,2 ha
Location & site description
An exploited peatbog owergrown with
aquatic and woody vegetation extends 8 km
S of Lekëèiai settlement along the border of
Kaunas & Ðakiai districts & belongs to Kaunas county, Kaunas district & Marijampolë
county, Ðakiai district. The peat excavation
has been stopped more than 20 years ago.
Because of beavers activities and artificial
damming, large area of the site is constantly
flooded with water. The typical habitats of
shallow eutrophic waters – reed stands with
willow thickets, are appearing there. The
non-flooded areas are overgrowing with reed and willow rapidly too.
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
8 km P kryptimi nuo Lekëèiø miestelio
nutolusi bei palei Kauno ir Ðakiø rajonø ribà
nusidriekusi teritorija priklauso Kauno apskrities Kauno rajonui ir Marijampolës apskrities Ðakiø rajonui. Tai tipiðkas iðeksploatuotas durpynas su atsikurianèiomis augalø
bendrijomis. Durpës nebeiðgaunamos jau
daugiau nei 20 metø. Dël bebrø veiklos ir
pastaèius nedideles patvankas, nemaþi durpyno plotai buvo apsemti vandens. Apsemtuose plotuose formuojasi sekliems eutrofiniams telkiniams bûdingos bendrijos – nendrynai, ðvendrynai su karklø priemaiða. Neapsemta durpyno dalis su jau susiformavusiomis viksvø bendrijomis sparèiai uþþelia
sumedëjusia augalija bei nendrëmis. Teritorijà ið visø pusiø supa dideli miðkø plotai.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Visa teritorija (100%) priklauso Novaraisèio valstybiniam ornitologiniam draustiniui.
Protection status
All territory (100%) belongs to the Novaraistis State Ornithological Reserve.
Þemënauda
Valstybinë miðko paskirties þemë (100%).
Land use
Forest land of State ownership (100%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.2.
5.1.1.
Þemës dangos
pavadinimas
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Lapuomiškas
Spygliuomiškas
Mišrus miškas
Pereinam stadij
miškai ir kr
Durpynai
Vandens t
Land cover
ha
%
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Peat bogs
Stream courses
25,41
3,03
14,32
118,85
155,12
176,26
1,71
14,19
18,54
21,06
339,29
7,98
40,52
0,95
277
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Gerv
Common Crane
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Grus grus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
1500 ind
C2; LT-1.2
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (3 m), Cygnus cygnus (1 p), Circus aeruginosus (4 p), Bonasia bonasia (3–5),
Tetrao tetrix (1 m), Porzana porzana (6 m), P. parva (2 m), Grus grus (2–3 p), Tringa glareola (2–4 p),
Sterna hirundo (40 p), Caprimulgus europaeus (2–4 p), Dryocopus martius (1 p), Anthus campestris (1–2 p),
Luscinia svecica (? p), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Rasta perinèiø 17 RK paukðèiø rûðiø/17 species included into RDB breed there.
278
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Paukðèiai stebimi daugiau kaip 20 metø.
1998–2002 m. atlikti detalûs ornitologiniai tyrimai. A. Aleknonio, E. Adomaièio, R. Barausko, K. Jarmalavièiaus, L. Raudonikio originalûs duomenys.
Bird research & data available
Bird observations have longer than 20 years
history there. Detailed bird surveys in 1998–
2002. Personal data presented by A. Aleknonis, E. Adomaitis, R. Barauskas, K. Jarmalavièius, L. Raudonikis.
Grësmës:
n pelkës uþaugimas sumedëjusia augalija ir nendrëmis (4);
n trikdymas (3);
n nepalankus hidrologinis reþimas (3);
n plëðrûnø skaièiaus didëjimas (2).
Threats:
n overgrowing of the open peatbog areas (4);
n disturbance (3);
n unfavourable hydrological regime (3);
n predation (2).
Rekomendacijos:
n ðalinti sumedëjusià augalijà ið durpyno plyniø;
n vykdyti hidrologinës bûklës monitoringà;
n suformuoti optimalø hidrologiná reþimà;
n riboti þmoniø lankymàsi balandþio–
spalio mën.;
n reguliuoti lapiø, usûriniø ðunø, kiauniø, krankliø skaièiø;
n pastatyti informacinius stendus apie taikomus lankymo ir kt. apribojimus.
Recommendations:
n to remove the woody vegetation from
the open areas of the exploited peatland;
n to monitor the hidrological situation;
n to maintain the fauvourable hydrological conditions;
n to limit the human access in April–October;
n to regulate the number of predators;
n to put the informational boards around
the territory.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Rûdninkai
Sal-b2 (053)
54°22’N 25°6’E
130–160 m 19314,4 ha
Rûdninkø giria
(Rûdninkai forest complex)
279
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Á vakarus ir pietus nuo Rûdninkø gyvenvietës nusidriekusi bei apie 30 km PV kryptimi nuo Vilniaus nutolusi teritorija priklauso
Vilniaus apskrities Ðalèininkø rajonui. Teritorija patenka á Merkio baseinà ir apima ávairaus drëgnumo miðkø masyvus, Visinèios ir
Ðalèios upeliø slënius, nedidelius Merkio ir
Ðpigulës vagos ruoþus, skurdþia augalija apaugusius atvirus smëlynus bei Kernavo pelkiø
kompleksà su jame esanèiais Kernavo (81 ha)
ir Ðulnio (2 ha) eþerais. Girioje dominuoja
ávairaus tipo puðynai, nors palei upelius bei
þemesnëse vietose vyrauja juodalksnynai bei
eglynai. Kernavo pelkës didþiausià dalá uþima aukðtapelkë, ið kurios iðteka du nedideli
upeliukai. Iðskirtinis teritorijos bruoþas – ji visiðkai neapgyvendinta þmoniø. Ðiuo metu miðke iðlikusi vienintelë sodyba.
Location & site description
S and W neighbouring with Rûdininkai
settlement, and about 30 km SW of Vilnius
city. Belongs to Vilnius county, Ðalèininkai
district. The site comprises the mire complex
with two lakes (Kernavas – 81 ha, Ðulnys –
2 ha), surrounding forest of different type,
several small bogs inside forest, the valleys
of Visinèia & Ðalèia rivers, open sandy area
in the middle of the territory and short segments of Merkys and Ðpigulë rivers. Pine forest predominated in the area while black alder and spruce stands occupy the valleys of
the rivers and areas with waterlogged soil.
All the territory is not inhabit by people.
Apsaugos statusas
6 valstybiniai draustiniai uþima 6763,83
ha plotà. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos praplëstos, átraukiant gretimus miðkus.
Protection status
6 State Nature Reserves occupy area of
6,763.83 ha. Compared with previous inventory, the area of the territory has been increased after the incorporation of the neighbouring forest areas.
Þemënauda
Valstybinë miðko paskirties þemë (~99%).
Land use
Forest of State ownership (~99%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
280
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Land cover
Discontinuous urban
fabric
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
ha
%
0,05
0,01
18,00
0,03
115,83
31,50
0,60
0,16
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.1.
3.2.2.
3.2.4.
3.3.1.
4.1.2.
5.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
B!
" !"!
Durpynai
A"
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Natural grassland
Moors and heathlands
Transitional woodlandscrub
Beaches, dunes, sand
344,34
1,78
1985,83
9645,96
4350,08
129,49
352,38
1955,77
10,31
49,94
22,52
0,67
1,82
10,15
20,25
0,10
173,74
105,97
85,34
0,90
0,55
0,44
Peat bogs
Stream courses
Water bodies
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Vapsva
"Honey Buzzard
Tetervinas/Black Grouse
Kurtinys/Capercaillie
Lutut
Tengmalm’s Owl
L
Nightjar
Tripirštis genys/Three-toed
Woodpecker
Dirvoninis kalviukas/Tawny
Pipit
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Pernis apivorus
Tetrao tetrix
Tetrao urogallus
Aegolius funereus
Caprimulgus
europaeus
Picoides tridactylus
Anthus campestris
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
12 p
40 m
20 m
10 p
40 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
8p
C6; LT-1.5
10 p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia nigra (1 p), Haliaetus albicilla (1 p), Aquila pomarina (3–5 p), Bonasia bonasia (50 p), Crex
crex (16 m), Grus grus (10 p), Tringa glareola (1 p), Bubo bubo (2 p), Glaucidium passerinum (2 p),
Alcedo atthis (2 p), Picus canus (8 p), Dryocopus martius (30 p), Lullula arborea (20 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta 21 perinti RK paukðèiø rûðis. Dar 4 gali perëti/21 breeding and 4 probably breeding species
included into RDB.
281
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ornitologiniai tyrimai nuo 1996 metø. Nuo
1999 m. reguliari kurtiniø tuokvieèiø inventorizacija. Nuo 2000 m. – geniniø ir pelëdiniø
paukðèiø apskaitos. 2002 m. – visos teritorijos
plëðriøjø paukðèiø apskaita. M. Mackevièiaus,
L. Raudonikio, J. Sorokaitës, J. Stratford originalûs duomenys.
Bird research & data available
The first bird inventory in 1996. Regural
monitoring of the Capercailie population from
1999. Regular surveys of owls and woodpeckers from 2000. In 2002 – surveys of birds of
prey in whole area of the territory. Personal
data presented by M. Mackevièius, L. Raudonikis, J. Sorokaitë, J. Stratford.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n pievø bei atvirø smëlynø uþþëlimas (4);
n trikdymas (3);
n plëðrûnai (3);
n rekreacinë plëtra (1).
Threats:
n intensive forestry (3);
n overgrowing of the meadows and open
sand areas (4);
n disturbance (3);
n predation (3);
n recreational developments (1).
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n neuþsodinti miðko aikðèiø, pievø, atvirø smëlynø, gaisravieèiø;
n kertant miðkà palikti dalá negyvos medienos;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n apriboti automobiliø eismà miðko keliais;
n reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø,
kiauniø skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus plëðriesiems
paukðèiams.
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n the forest should not be planted in meadows, open sandy & burnt out areas;
n to leave the deadwood at the logging
places;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n to limit the traffic in the forest area;
n to regulate the number of predators;
n to erect the artificial nests for birds of
prey.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
282
Paukðèiams
svarbios
teritorijos
/ Important bird areas
Paukðèiams svarbios
teritorijos
/ Important
bird areas
Baltoji Vokë
Sal-b3 (052)
54°29’N 25°8E
130–140 m 2039 ha
Baltosios Vokës þuvininkystës tvenkiniø, iðeksploatuoto
durpyno ir Papio eþero gamtinis kompleksas
(Wetland complex of the Baltoji Vokë fish-farm with
neighbouring turbary and Lake Papis)
283
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Trijø rajonø sandûroje apie 20 km á P nuo
Vilniaus miesto nusidriekusi teritorija priklauso Vilniaus apskrities Vilniaus, Trakø ir
Ðalèininkø rajonams. Ðis gamtinis kompleksas apima funkcionuojanèius þuvininkystës
ûkio tvenkinius, labai seklø eutrofiná Papio
eþerà, kurá kerta Vokës upë, iðeksploatuotà
durpynà bei per pavasario polaidá uþliejamas
pievas su ásiterpusiais dirbamais laukais. Teritorija ið visø pusiø apsupta dideliø miðko
masyvø. Mozaikiðkas kraðtovaizdis bei didelë buveiniø ávairovë nulëmë iðskirtinæ teritorijos svarbà tiek perinèioms, tiek migruojanèioms vandens ir pelkiø paukðèiø rûðims.
Location & site description
Located on the border of three districts,
about 20 km S of Vilnius town. Belongs to
Vilnius county, Vilnius, Trakai & Ðalèininkai districts. A complex comprised of a functioning system of fish-ponds, shalow eutrophic Lake Papis, completely exploited turbary and wet meadows with patches of agricultural land. The territory is environed with
large forest areas. This mosaic complex of
the wetlands is one of the key breeding and
staging grounds of waterbirds in SE of Lithuania.
Apsaugos statusas
313 ha priklauso Valstybiniam Papio ornitologiniam draustiniui. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos ðiek tiek praplëstos apimant
didesnæ dalá iðeksploatuoto durpyno.
Protection status
313 ha of the territory belongs to the State
Papis Ornithological Reserve. The total area
of the territory has been slightly increased
after the revision of the boundaries.
Þemënauda
Dominuoja valstybinë ávairios paskirties
þemë (>95%). Þuvininkystës ûkis nuomoja
þemæ po tvenkiniais. Privatûs savininkai susitelkæ arèiau gyvenvieèiø bei kaimø. Ûkinë
veikla atliekama tik þuvininkystës ûkio teritorijoje bei ðalia gyvenvieèiø.
Land use
Land of state ownership predominated
(>95%). Part of it been rented for the private
fish-farm. The private farmers have occupied
the land mostly neighbouring with settlements.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.2.1.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
284
Þemës dangos
pavadinimas
Land cover
ha
%
Pramoniniai ar
komerciniai objektai
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Industrial or commercial
units
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
0,42
0,02
1,50
0,07
1,83
102,95
0,09
5,05
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.1.
3.2.4.
4.1.1.
4.1.2.
5.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
B!
" 2
!
Durpynai
A"
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Natural grassland
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Peat bogs
Stream courses
Water bodies
26,14
1,28
42,57
9,37
28,33
19,45
266,51
2,09
0,46
1,39
0,95
13,08
153,03
206,01
18,43
1162,50
7,50
10,11
0,90
57,01
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Gulb
giesminink
Whooper Swan
Baltasis garnys/Great Egret
M
Bluethroat
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Cygnus cygnus
Egretta alba
Luscinia svecica
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
5p
C6; LT-1.5
120 ind
3–5 p
C2; LT-1.2
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (6–8 m), Ixobrychus minutus (1–2 p), Circus aeruginosus (5–7 p), Falco
columbarius (1 p), Porzana porzana (8–10 m), P. parva (3 m), Crex crex (? m), Grus grus (1 p), Sterna
hirundo (70 p), Asio flammeus (1 p), Alcedo atthis (1 p), Dendrocopos leucotos (? p), Anthus campestris
(2–3 p), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 22 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á LRK. Per migracijas registruojamos iki keliø
tûkstanèiø vandens ir tilvikiniø paukðèiø sankaupos/There are 22 breeding bird species included into RDB.
Congragations of up to several thousands of waterbirds are registered during the migration.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Paukðèiø apskaitos Papio eþere nuo 1988
metø, o þuvininkystës tvenkiniuose nuo 1996
metø. Visos teritorijos ornitofaunistiniai tyrimai nuo 2000 metø. K. Castren, Z. Pakarklio,
L. Raudonikio, V. Stanevièiaus, J. Stratford
originalûs duomenys.
Bird research & data available
Bird surveys in Lake Papis from 1988, while in fish-pond area – from 1996. Bird inventory in whole area of the site have been started in
2000. Personal data presented by K. Castren,
Z. Pakarklis, L. Raudonikis, V. Stanevièius,
J. Stratford.
285
Grësmës:
n hidrologinio reþimo kaita (4);
n tvenkiniø salø, pakranèiø, durpyno bei
pievø uþaugimas sumedëjusia augalija (3);
n trikdymas (3);
n plëðrûnai (2).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Rekomendacijos:
n kas 2–3 metai iðkirsti sumedëjusià augalijà atviruose durpyno plotuose, vandens
telkiniø salose bei pakrantëse;
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n netransformuoti pievø ir ganyklø á ariamà þemæ;
n durpyno bei pievø neuþsodinti miðku;
n vykdyti hidrologinës bûklës monitoringà;
n suformuoti optimalø hidrologiná reþimà;
n palaikyti esamà vandens lygio reguliavimo tvarkà tvenkiniuose;
n uþdrausti paukðèiø medþioklæ;
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai gaudyti audines bei reguliuoti varniniø paukðèiø
ir sulaukëjusiø kaèiø skaièiø (vasario–balandþio mën.).
286
(4);
Threats:
n changes of the hydrological conditions
n overgrowing of the coastal zone, islands,
turbary and neighbouring meadows (3);
n disturbance (3);
n predation (2).
Recommendations:
n to cut the bushes in the open areas of
the turvary, on islands and banks of the fishponds every 2–3 year;
n to promote the extensive stock-breeding;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n to monitor the hidrological situation;
n to maintain the fauvourable hydrological conditions;
n to keep the current water management
practice in the fish-ponds;
n to stop the hunting of waterfowls;
n to organise the catching of the Americal mink and regulation of the Corvids and
feral cats number annualy (February–April).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Gubernija
Sia-b1 (None)
56°3’N 23°21’E
80–120 m 24236,65 ha
Gubernijos ir Gruzdþiø miðkø
masyvas
(Gubernija–Gruzdþiai forest complex)
287
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Á Ð nuo Ðiauliø miesto nusidriekæs miðkø masyvas priklauso Ðiauliø apskrities Ðiauliø ir Joniðkio rajonams. Miðkai priskiriami
Vidurio Lietuvos naðiø miðriø lapuoèiø–eglës
miðkø parajoniui. Jiems bûdingas didelis pamiðkës ekotono procentas, palyginti su bendru medynø plotu, ir gerai iðsivystæs miðko
trakas. Buvusios natûralios pamiðkës pievos
ankstesniais metais sukultûrintos arba transformuotos á ariamà þemæ. Taèiau ðiuo metu
nemaþa jø dalis apleista, o intensyvi þemës
ûkio veikla atliekama tik atskirose vietose.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Location & site description
The territory lies N from Ðiauliai town.
Belongs to Ðiauliai county, Ðiauliai & Joniðkis districs. A typical complex of wet mixed forest with patches of spruce stands. The
long forest edge line is characteristic of the
territory. The outskirts were mostly used for
intensive agriculture in previous decades, however large part of the land is deserted now.
Protection status
None.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija.
Þemënauda
Miðkai uþima truputá maþiau nei 50% visos teritorijos ploto. Miðko paskirties þemëje vyrauja valstybiniai miðkai. Þemës ûkio
paskirties þemës didesnë dalis yra privati.
Tikslesnë informacija apie þemës nuosavybæ nëra þinoma, nes dar nebaigtas þemës
gràþinimo procesas.
Land use
Forests covers a little bit less than 50%
of the total area. State ownership predominated in the forest land, while the agricultural areas embrace more private land. More
precise information on the ownership is available yet because of the on going land reclaiming process.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
1.2.1.
1.2.2.
1.3.1.
1.3.2.
1.3.3.
2.1.1.
288
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Pramoniniai ar
komerciniai objektai
Keliir gele
tinklas ir su juo susijusi
Nauding iškasen
gavybos vietos
S1
Statybplotai
Nedr
dirbamos
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Industrial or commercial
units
Road and rail networks
and associated land
98,80
0,41
66,26
0,27
2,32
0,01
48,69
0,20
Mineral extraction site
Dump
46,90
Construction site
2,94
Non irrigated arable land 10369,18
0,19
0,01
42,78
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
2.2.2.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.1.
3.2.4.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
A"
plantacijos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
B!
" Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Fruit trees and berries
plantations
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Natural grassland
Transitional woodlandscrub
Water bodies
0,94
0,00
278,29
1933,96
1,15
7,98
251,21
1,04
1351,98
225,34
7588,99
29,46
1821,18
5,58
0,93
31,31
0,12
7,51
120,22
0,50
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Erelis r
Lesser Spotted Eagle
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Aquila pomarina
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
20 p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia nigra (? p), C. ciconia (? p), Pernis apivorus (5 p), Bonasia bonasia (? p), Grus grus (5 p),
Crex crex (? m), Caprimulgus europaeus (? p) Dryocopus martius (10 p), Picus canus (? p), Dendrocopos
medius (? p), D. leucotos (? p), Picoides tridactylus (1 p), Ficedula parva (? p), Lanius collurio (10 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta perinèiø 11 paukðèiø rûðiø, áraðytø á RK/11 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirmieji ornitologiniai stebëjimai 2000
m. 2003 m. – detalios plëðriøjø paukðèiø apskaitos. E. Adomaièio, R. Jakaièio, R. Treinio originalûs duomenys.
Bird research & data available
The first bird observations in 2000. Detailed surveys of birds of prey in 2003. Personal data presented by E. Adomaitis, R. Jakaitis, R. Treinys.
289
290
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n pamiðkës pievø ir ganyklø suarimas (3);
n pievø uþþëlimas (2);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (1).
Threats:
n intensive forestry (3);
n transformation of the meadows to the
arable land (3);
n overgrowing of the meadows (2);
n disturbance (2);
n predation (1).
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n nevykdyti miðko kirtimo paukðèiø veisimosi metu;
n miðko aikðèiø, pievø neuþsodinti miðku;
n skatinti gyvulininkystës plëtrà pamiðkës teritorijose;
n apriboti automobiliø eismà miðko keliais;
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n reguliuoti kiauniø bei krankliø skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus plëðriesiems
paukðèiams.
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n to promote the stock-breeding in the
neighbouring farms;
n to limit the traffic in the forest area;
n to control the access of the tourists;
n to regulate the number of predators;
n to erect the artificial nests for birds of
prey.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Erla–Salantas
Sku-b2 (None)
56°4’N 21°33’E
30–60 m 1297,1 ha
Erlos ir Salanto upiø slëniai
(Valleys of the Erla & Salantas rivers)
291
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Dviejø rajonø sandûroje esanti teritorija
driekiasi dviejø upeliø – Erlos ir Salanto slëniais. Ji tæsiasi nuo Mosëdþio (Skuodo r.) á P
iki Salantø miestelio apylinkiø (Kretingos r.)
ir priklauso Klaipëdos apskrities Kretingos
ir Skuodo rajonams. Abiejø upiø tëkmës lëtos, o Erlos vaga iðtiesinta. Ðlapios slëniø pievos apsemiamos per pavasario polaidþius.
Teritorijà daugiausia supa laukai bei ganyklos, kuriø maþesnioji dalis naudojama intensyviai þemdirbystei.
Location & site description
The site extends through the valleys of two
small rivers, on the border of two districts. It
started from the Mosëdis settlement (Skuodas
district) and stretches up to surroundings of Salantai settlement (Kretinga district). Belongs to
Klaipëda county, Skuodas & Kretinga districts.
The territory covers two segments of Erla and
Salantas rivers valleys with seasonally flooded
meadows. The watercourse of the Erla river
has been straightened some decades ago. The
meadows are under the process of overgrowing
with willow shrubs. The site is surrounded
mostly with agricultural land.
Apsaugos statusas
Visa teritorija patenka á Salantø regioniná parkà.
Protection status
All the area belongs to the territory of
the Salantai Regional Park.
Þemënauda
Vyrauja þemës ûkio paskirties þemë
(>90%). Privaèios valdos uþima daugiau nei
50% bendro teritorijos ploto, daugiausia þemës ûkio paskirties þemëse.
Land use
Agricultural land predominated (>90%).
The private land covers more than 50% of
the total area, mainly, on agricultural land.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
5.1.1.
292
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Dirbamos plotai su
nataugalijos
intarpais
Lapuomiškas
Spygliuomiškas
Mišrus miškas
Vandens t
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Non irrigated arable land
17,49
1,19
63,12
4,24
1034,50
143,97
70,75
9,86
110,01
7,55
58,38
2,28
3,13
30,19
3,99
0,15
0,21
2,06
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Stream courses
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Grie
Corncrake
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Crex crex
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
35 m
C1; LT-1.1
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia ciconia (? p), Circus aeruginosus (2 p), Porzana porzana (3 m), Alcedo atthis (2 p), Lanius
collurio (8 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 5 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/There are 5 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Iðsamios paukðèiø apskaitos surengtos
2001–2002 metais. Originalûs M. Jankauskienës duomenys.
Grësmës:
n atvirø buveiniø uþþëlimas (3);
n ankstyvi þemës ûkio darbai (3);
n pievø suarimas (2);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (2);
n rekreacinë plëtra (1).
Rekomendacijos:
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n skatinti ekologinius ûkius aplinkinëse
teritorijose;
n pievø ðienavimà pradëti liepos 1 d., o
ganymà – birþelio 15 d.;
n pievø neuþsodinti miðku;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ;
n skatinti varnø ir krankliø bei sulaukëjusiø kaèiø skaièiaus reguliavimà palei visà
upës ruoþà.
Bird research & data available
The detail surveys in 2001–2002. Personal data presented by M. Jankauskienë.
Threats:
overgrowing of the meadows (3);
n early farming activities (3);
n transforming of the meadows to the
arable land (2);
n disturbance (2);
n predation (2);
n recreational developments (1).
n
Recommendations:
n promotion of the extensive stock-breeding;
n to initiate and support the ecological
farming in the surroundings;
n to start hay-making from the 1st July
while grazing from the 15th June;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n to promote the regulation of the Corvids and feral cats population.
293
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apðë
Sku-b3 (None)
Apðës upës slënio fragmentai
(Segments of the Apðë River valley)
294
56°19’N 21°45’E
20–30 m 328,73 ha
Location & site description
The site extends through the river valley
along the Lithuanian-Latvian State Border
NE from the Skuodas town. It belongs to
Klaipëda county, Skuodas district. The territory covers four segments of Apðë River valley with seasonally flooded meadows, boggy areas around the old riverbeds. The deserted meadows are characteristic of the territory. Part of them are already overgrown
with bushes. Small patches of the meadows
are being transformed to the arable land only. The site is surrounded mostly with agricultural land.
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Teritorija apima keturis Apðës upës slënio ruoþus, nusidriekusius iðilgai Lietuvos–
Latvijos valstybinës sienos á ÐR nuo Skuodo
miesto. Ji priklauso Klaipëdos apskrities
Skuodo rajonui. Tai lëtai tekanèios upës slënis su ðlapiomis pievomis ir ganyklomis, kuriø didþiojoje dalyje nebeatliekama intensyvi ûkinë veikla. Dël ðios prieþasties nemaþi
plotai ima apþelti krûmais bei aukðtàja þoline augalija. Tik palyginti nedidelë pievø dalis transformuota á ariamà þemæ. Kitoje upës
pusëje, t. y. Latvijos Respublikos teritorijoje, apleistos þemës plotai yra dar didesni.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Maþdaug treèdalis teritorijos patenka á
Apðës upës ir jos intakø apsauginæ zonà.
Protection status
About third of the area belongs to the
conservation zone of the Apðë River and its
tributaries.
Þemënauda
Vyrauja þemës ûkio paskirties þemë
(>95%). Didþioji teritorijos dalis yra privati, taèiau intensyviai ûkininkaujama nedaugelyje valdø.
Land use
Agricultural land predominated (>95%).
The great part of the land is private, however owners continue intensive farming just
on some private domains.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
0
1.2.1.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
Þemës dangos
pavadinimas
Ne$
Pramoniniai ar
komerciniai objektai
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Lapuomiškas
Land cover
ha
%
Unknown
Industrial or commercial
units
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
13,48
0,30
4,10
0,09
217,91
66,29
51,99
3,33
15,81
0,01
35,81
10,89
0,07
0,02
295
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
Þemës dangos
pavadinimas
Land cover
(!
Mišrus miškas
" Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
ha
%
0,81
3,15
1,88
0,25
0,96
0,57
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Grie
Corncrake
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Crex crex
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
40 m
C1; LT-1.1
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia ciconia (? p), Circus aeruginosus (? p), C. pygargus (1 p), Porzana porzana (? m), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 6 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/There are 6 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ornitologiniai tyrimai tik nuo 2001 metø. Originalûs G. Graþulevièiaus duomenys.
Grësmës:
n pievø uþaugimas (4);
n apsodinimas miðku (3);
n ankstyvi þemës ûkio darbai (3);
n pievø suarimas (3);
n pesticidø naudojimas (1);
n plëðrûnai (1).
Rekomendacijos:
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n skatinti ekologinius ûkius;
n pievø ðienavimà pradëti liepos 1 d., o
ganymà – birþelio 15 d.;
n pievø neuþsodinti miðku;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ;
n skatinti varnø ir krankliø bei sulaukëjusiø kaèiø skaièiaus reguliavimà palei visà
upës ruoþà.
296
Bird research & data available
Detailed investigations from 2001 only.
Personal data presented by G. Graþulevièius.
Threats:
n overgrowing of the meadows (4);
n afforestation (3);
n early farming activities (3);
n transforming of the meadows to the
arable land (3);
n use of the pesticides (1);
n predation (1).
Recommendations:
promotion of the extensive stock-breeding;
n to initiate the ecological farming;
n to start hay-making from the 1st July
while grazing from the 15th June;
n don’t allow the afforestation;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n to promote the regulation of the Corvids and feral cats population.
n
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Nemuno delta
Slu-b1 (006)
55°18’N 21°23’E
0–20 m 29005,54 ha
Nemuno deltos regioninis parkas
(Nemunas Delta Regional Park)
297
298
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Á P ir V nuo Ðilutës miesto plytinti teritorija apima visà Nemuno upës þemupá, áskaitant prieðakinæ deltà, o pietuose driekiasi palei valstybine Lietuvos–Rusijos sienà. Jai priskiriama ir dalis Kurðiø mariø akvatorijos (1
km atstumu nuo kranto linijos avandeltoje
bei 0,5 km – á ðiauræ nuo Ventës Rago). Teritorija priklauso Klaipëdos apskrities Ðilutës
rajonui. Nemuno deltoje ypaè didelë buveiniø bei aptinkamø rûðiø ávairovë, nors dominuoja uþliejamø pievø ir vandens augalø
bendrijos. Teritorija apima keturias dideles
aukðtapelkes (Aukðtumalos, Rupkalviø, Medþioklës, Berðtø), seklià Kurðiø mariø litoralës zonà su stipriai apaugusia Kniaupo álanka, seklø limaninës kilmës Krokø Lankos
eþerà, du didelius tvenkininës þuvininkystës
ûkius, daugybæ kanalø ir upiø, iðraiþiusiø visà
deltos teritorijà, ðlapiø lapuoèiø ir miðriø miðkø masyvus, o ypaè didþiulius uþliejamø pievø bei þemapelkiø plotus. Pavasario potvyniai trunka 57–62 dienas; per juos vandens
lygis deltoje pakyla 2–3 m ir vanduo uþlieja
iki 25000 ha teritorijà. Vandens lygiui per
potvynius reguliuoti yra sukurta polderiø sistema, uþimanti 360 km2 plotà. Ðia sistema
vanduo pumpuojamas atgal á Nemunà. Prieðakinæ deltà juosia plati virðvandenës augalijos juosta, kur dominuoja nendrës bei ðvendrai. Smëlëtos salelës bei pakrantës daugiausia apaugusios karklais. Apleistos þemës uþima didelæ polderiø dalá, ypaè Rusnës saloje.
Location & site description
The site extends S and W of Ðilutë town
and covers the lower reaches of the Nemunas River including forepart delta and some
water area of the Curonian Lagoon (in a distance of up to 1 km off the shore). Its belongs to Klaipëda county, Ðilutë district. Extremely diverse habitats are characteristic of
this largest wetland complex in Lithuania, however plant communities typical of reed
marshes and flooded meadows prevail there. The site comprises a complex of wetlands
including 4 large raised-bogs, shalow bays
of Curonian Lagoon and eutrophic Lake Krokø Lankos, 2 large complexes of fish-ponds,
numerous canals and streams intersected the
delta, and a vast area of wet seasonally flooded meadows and fens. Spring floods last
form 57 to 62 days with water level rising
by up to 2–3 metres. Up to the 25,000 ha of
the coastal meadows, pastures and forests are
flooded in late winter and spring. Flood control is ensured by the means of a large polder
and dam system. Sandy islands and littoral
zone of the Curonian Lagoon are mostly
overgrown with willow and reed. The derelict land covers large part of polders area.
Apsaugos statusas
Visa teritorija patenka á Nemuno deltos regioniná parkà ir apima visas funkcines zonas.
Parko dalis (26625 ha) 1993 metais áteisinta
kaip Ramsaro, o 1998 metais – kaip HELCOM
teritorija. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos ðiek tiek
praplëstos, apimant naujas parko ribas.
Protection status
All the territory (100%) belongs to the
Nemunas Delta Regional Park. Designated
Ramsar site since 1993 and HELCOM territory since 1998 (26,625 ha). Compared with
previous inventory, the area of the territory
has been slightly increased.
Þemënauda
Þemës nuosavybë, paskirtis ir naudojimas labai ávairûs, pradedant iðskirtinai gamtosaugai skirtomis rezervatinëmis zonomis ir
baigiant ûkiniais miðkais bei privaèiomis þemës ûkio naudmenomis. Detali informacija
apie þemës paskirtá pateikta rezervato planavimo schemoje.
Land use
The ownership and land use very diverse. The territory covers strictly protected land
which is used entirely for nature conservation as well as economic forest and private
agricultural land. More detail information is
presented in the official planning scheme.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
1.2.1.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.1.
4.1.2.
5.1.1.
5.1.2.
5.2.1.
Þemës dangos
pavadinimas
BF$
Pramoniniai ar
komerciniai objektai
B"
"
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
" m
2
!
Durpynai
A"
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Industrial or commercial
units
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Peat bogs
Stream courses
Water bodies
Coastal lagoons
145,46
0,50
50,19
0,17
1237,86
4,27
9029,21
1765,31
31,14
6,09
906,37
3,12
3074,76
489,15
910,31
1708,21
10,60
1,69
3,14
5,89
1312,98
2148,70
1508,68
1878,79
2832,94
4,53
7,41
5,20
6,48
9,77
299
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Ausuotasis kragas/
Great Crested Grebe
Didysis baublys/Bittern
Juodasis gandras/Black Stork
Ma$ gulb
Bewickii Swan
Gulb
giesminink
Whooper Swan
2
Bean Goose
Baltakakt
White-fronted Goose
Pilkoji $1Greylag Goose
Baltaskruost
Barnacle Goose
Cypl
Wigeon
Pilkoji antis/Gadwall
Smailiauodeg
Pintail
Šaukštasnap
Shoveler
Rudagalv
Pochard
Kuoduotoji antis/
Tufted Duck
Klykuol
Goldeneye
Ma$dan!Smew
Didysis dan!
Goosander
Pl
paukš
Birds of prey
Nendrin
ling
Marsh Harrier
Pievin
ling
Montagu’s Harrier
Jerelis/
White-tailed Eagle
Jerelis/
White-tailed Eagle
Laukys/Coot
Švyg$"Spotted Crake
Plovin
vištel
Little Crake
Grie
Corncrake
300
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Podiceps cristatus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
10000 ind
C3; LT-1.2
36 m
4–5 p
170 ind
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C2; LT-1.2
4100 ind
C2; LT-1.2
Anser fabalis
Anser albifrons
2300–5000 ind
72500 ind
C3; LT-1.2
C3; LT-1.2
Anser anser
Branta leucopsis
3000 ind
2000 ind
C3; LT-1.2
C2; LT-1.2
Anas penelope
Anas strepera
Anas acuta
Anas clypeata
Aythya ferina
Aythya fuligula
19700 ind
800 ind
12000 ind
3100 ind
35000 ind
50000 ind
C3; LT-1.2
C3; LT-1.2
C3; LT-1.2
C3; LT-1.2
C3; LT-1.2
C3; LT-1.2
Bucephala clangula
Mergus albellus
Mergus merganser
15000 ind
1200 ind
3000 ind
C3; LT-1.2
C2; LT-1.2
C3; LT-1.2
Accipitriformes
>3000 ind
C5;LT-1.4
Circus aeruginosus
C.pygargus
80 p
5–10 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Haliaetus albicilla
9p
C1; LT-1.1
Haliaetus albicilla
70–80 ind
C1; LT-1.1
Fulica atra
Porzana porzana
Porzana parva
Crex crex
15000 ind
170 m
70 m
435 m
C3; LT-1.2
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C1; LT-1.1
Botaurus stellaris
Ciconia nigra
Cygnus
columbianus
Cygnus cygnus
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Gerv
Common Crane
Gerv
Common Crane
Avocet
Avocet
Juodakrb
Dunlin
Tikutis/Wood Sandpiper
Stulgys/Great Snipe
Gaidukas/Ruff
Ma$kiras/Little Gull
Ma$kiras/Little Gull
Pl
"
Caspian Tern
Upin
"
Common Tern
Ma$ "Little Tern
Ma$ "Little Tern
Juodoji "Black Tern
Juodoji "Black Tern
Baltaskruost
"
Whiskered Tern
Didysis apuokas/Eagle Owl
Balin
pel
"Short-ear Owl
Tul$Kingfisher
Meldin
nendrinuk
Aquatic Warbler
Paprastoji medšark
Red-backed Shrike
Sodin
starta/
Ortolan Bunting
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Grus grus
Grus grus
Recurvirostra
avosetta
Calidris alpina
schinzii
Tringa glareola
Gallinago media
Philomachus
pugnax
Larus minutus
Larus minutus
Sterna caspia
Sterna hirundo
Sterna albifrons
Sterna albifrons
Chlidonias niger
Chlidonias niger
Chlidonias
hybridus
Bubo bubo
Asio flammeus
Alcedo atthis
Acrocephalus
paludicola
Lanius collurio
Emberiza hortulana
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
1500 ind
>3000 ind
5–10 p
C2; LT-1.2
C5;LT-1.4
C6; LT-1.5
10 p
C6; LT-1.5
3p
60 m
115 p
C6; LT-1.5
C1; LT-1.1
C6; LT-1.5
30 p
2500 ind
500 ind
C6; LT-1.5
C2; LT-1.2
C2; LT-1.2
150 p
C6; LT-1.5
40–100 p
500 ind
500 p
15000 ind
15 p
C6; LT-1.5
C2; LT-1.2
C6; LT-1.5
C2; LT-1.2
C6; LT-1.5
3p
3p
10 p
40–50 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C1; LT-1.1
200 p
C6; LT-1.5
3p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia ciconia (? p), Pernis apivorus (? p), Milvus migrans (2–3 p), Aquila pomarina (12 p), Bonasia
bonasia (? p), Tetrao tetrix (20 m), Grus grus (15 p), Pluvialis apricaria (3 p), Caprimulgus europaeus (? p),
Dryocopus martius (? p), Luscinia svecica (? p), Sylvia nisoria (? p), Ficedula parva (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Paskutiniais metais perinèios aptiktos 33 paukðèiø rûðys, áraðytos á RK/There are 33 breeding species
included into RDB.
301
302
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ðiuo metu tai viena geriausiai ornitologiniu poþiûriu iðtirtø teritorijø Lietuvoje. Palyginti detalios ir reguliarios paukðèiø apskaitos èia rengiamos daugiau nei 10 metø. Jø
duomenys apibendrinti keliose mokslinëse
bei populiariose publikacijose. 1999–2003
metais rengtos iðsamios ávairiø rûðiø paukðèiø apskaitos (pavasariniø vandens paukðèiø
sankaupø, perinèiø plëðriøjø paukðèiø, tilvikø, þuvëdrø, didþiøjø apuokø, meldiniø nendrinukiø). V. Jusio, M. Maèiulio, R. Meèionio originalûs duomenys.
Bird research & data available
The territory has a long history of the ornithological investigations. Regular and detail bird surveys since the begining of 1990ies. The data are presented in several scientific and popular publications. The latest detail surveys of staging waterfowl in spring,
breeding birds of prey, waders, terns, Eagle
Owl, Aquatic Warbler in 1999–2003. Personal data presented by V. Jusys, M. Maèiulis,
R. Meèionis.
Grësmës:
n pievø, þemapelkiø ir salø uþþëlimas (4);
n aukðtapelkiø plyniø uþaugimas sumedëjusia augalija (3);
n nepalankaus hidrologinio reþimo formavimas per anksti iðpumpuojant polaidþio
vandenis ið pievø (3);
n ankstyvi þemës ûkio darbai (3);
n vandens telkiniø eutrofizacija (3);
n rekreacinë plëtra (3);
n trikdymas (3);
n intensyvus þemës ûkis (2);
n pievø suarimas (2);
n vandens lygio þemëjimas (2);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (2);
n durpiø gavyba (2);
n pesticidø naudojimas (1).
Threats:
n overgrowing of the meadows, fens and
islands (4);
n overgrowing of the open raised bog areas (3);
n formation of the unfavourable hydrological regime after the pumping of water out
of the flooded meadows in spring (3);
n early farming activities (3);
n eutrophication of waterbodies (3);
n recreational developments (3);
n disturbance (3);
n intensive agriculture (2);
n transforming of the meadows to the
arable land (2);
n reduction of the water level (2);
n disturbance (2);
n predation (2);
n peat extraction (2);
n use of the pesticides (1).
Rekomendacijos:
n kas 2–3 metus ðalinti sumedëjusià augalijà ið pievø, salø, pelkiø plyniø;
n neuþsodinti miðko aikðèiø bei pievø;
n vykdyti hidrologinës bûklës monitoringà;
Recommendations:
n to remove the woody vegetation on the
meadows, islands, open raised bogs every 2–
3 year;
n the forest should not be planted on meadows;
suformuoti optimalø hidrologiná reþimà, pumpavimà pradedant birþelio 1 d.;
n atkurti buvusá hidrologiná reþimà paþeistose aukðtapelkëse;
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ ir
tradiciná vëlyvà ðlapiø pievø ðienavimà;
n pievø ðienavimà pradëti liepos 1 d., o
ganymà – birþelio 15 d.;
n skatinti ekologinius ûkius;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n riboti plaukiojimà valtimis nustatytose
paukðèiø veisimosi bei sankaupø vietose;
n kasmet reguliuoti lapiø, usûriniø ðunø,
ðernø, kanadiniø audiniø, kiauniø bei krankliø skaièiø.
n
to monitor the hidrological situation;
to maintain the fauvourable hydrological conditions starting the pumping after
the 1st June;
n to restore the former water level on damaged peatbogs;
n promotion of the extensive stock-raising;
n to start hay-making from the 1st July
while grazing from the 15th June;
n to initiate and support the ecological
farming;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n to control the access of the tourists;
n to limit boating in certain important bird
breeding and staging areas;
n to regulate the number of predators annually.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
n
n
303
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Senoji Rusnë
Slu-b2 (036)
Senosios ir Naujosios Rusnës eþerai su
aplinkinëmis uþliejamomis pievomis
(Senoji & Naujoji Rusnë lakes with
surrounding flooded meadows)
304
55°8’N 21°45’E
5–10 m 1585,7 ha
Location & site description
About 10 km W of Pagëgiai town. Belongs to Tauragë county, Pagëgiai municipality. A wetland complex comprised of two
shallow eutrophic Lakes Senoji Rusnë (area –
40 ha) and Sennemunë (48.3 ha) with rich submerged and emerged vegetation and surrounded with wet seasonally flooded meadows.
Spring and winter floods of the Nemunas River are characteristic of the territory.
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 10 km á V nuo Pagëgiø miesto nutolusi teritorija priklauso Tauragës apskrities
Pagëgiø savivaldybei. Jà sudaro du seklûs
eutrofiniai eþerai – Senoji Rusnë (40 ha) ir
Sennemunë (48,3 ha), apsupti sukultûrintø
uþliejamø pievø. Nemuno senvagiø vietoje
susiformavæ eþerai gausiai apaugæ vandens
augalija. Jø pakrantës klampios, uþpelkëjusios, apaugusios ðiurkðèiosios virðvandenës
augalijos juosta. Pievos, nors ir iðraiþytos
sausinimo grioviø, drëgnos, apsemiamos per
þiemos bei pavasario polaidþius.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos ðiek tiek padidëjo.
Protection status
None. Compared with previous inventory, the area of the territory has been slightly
increased after the revision of the boundaries.
Þemënauda
Dominuoja valstybinë þemës ûkio ir vandenø paskirties þemë (>85%). Likusi þemë
priklauso privatiems savininkams.
Land use
Agricultural and water land of State ownership predominated (>85%). Remaining
agricultural land is of private and State ownership.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
5.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
B"
"
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
A"
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Stream courses
Water bodies
39,18
2,47
1019,33
113,62
64,29
7,16
339,69
21,42
1,00
72,88
0,06
4,60
305
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Grie
Corncrake
Ma$kiras/Little Gull
Juodoji "Black tern
Gulb
giesminink
Whooper Swan
2
Bean Goose
Baltakakt
White-fronted Goose
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Crex crex
Larus minutus
Chlidonias niger
Cygnus cygnus
Anser fabalis
Anser albifrons
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
80 m
30 p
80 p
300 ind
C1; LT-1.1
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C3; LT-1.2
800 ind
10000 ind
C3; LT-1.2
C3; LT-1.2
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia ciconia (13 p), Circus aeruginosus (5 p), C. pygargus (3 p), Porzana porzana (15 m),
Philomachus pugnax (>1 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta13 perinèiø paukðèiø rûðiø, átrauktø á RK/13 breeding species included into RDB.
306
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ornitologiniai tyrimai atliekami nuo 1994
m. Knygoje pateikti M. Maèiulio originalûs
1999–2002 metø duomenys.
Bird research & data available
Ornithological investigations from 1994.
Personal data of M. Maèiulis for the period
of 1999–2002 are presented in this book.
Grësmës:
n pievø uþþëlimas (3);
n ankstyvi þemës ûkio darbai (3);
n trikdymas (3);
n rekreacinë plëtra (3);
n intensyvi gyvulininkystë (2);
n vandens telkiniø eutrofizacija (2);
n plëðrûnai (2);
n pesticidø naudojimas (1).
Threats:
n overgrowing of the meadows (3);
n early farming activities (3);
n disturbance (3);
n recreational developments (3);
n intensive stock-raising (2);
n eutrophication of waterbodies (2);
n predation (2);
n use of the pesticides (1).
Rekomendacijos:
n kas 2–3 metus pievose iðkirsti sumedëjusià augalijà;
n pievø neuþsodinti miðku;
n skatinti ekologinius ûkius aplinkinëse
teritorijose;
n pievø ðienavimà pradëti liepos 1 d., o
ganymà – birþelio 15 d.;
Recommendations:
n to cut the bushes at the meadows every
2–3 year;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n to initiate and support the ecological
farming in the surroundings;
lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n riboti plaukiojimà valtimis nustatytose
vietose veisiantis paukðèiams (geguþës–liepos
mën.);
n skatinti nenaudoti pesticidø;
n sustabdyti vandens paukðèiø medþioklæ;
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai reguliuoti varniniø paukðèiø skaièiø.
n
n to start hay-making from the 1st July
while grazing from the 15th June;
n to control the access of the tourists;
n to limit boating in certain areas during
bird breeding season (May–July);
n the use of pesticide should be discourage;
n to stop the hunting of waterfowls;
n to regulate the local populations of the
Corvids.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
307
Paukðèiams
Paukðèiams
svarbios teritorijos
svarbios teritorijos
/ Important
/ Important
bird areasbird areas
Sausgalviø pievos
Slu-b3 (None)
Uþliejamos pievos ties Sausgalviø
gyvenviete
(Flooded meadows near Sausgalviai
settlement)
308
55°17’N 21°29’E
5–10 m
247,8 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 5 km á P nuo Ðilutës miesto nusidriekusios uþliejamos pievos priklauso Klaipëdos apskrities Ðilutës rajonui. Pievos yra
ðienaujamos, jose ganomi galvijai.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija.
Location & site description
The territory extends about 5 km S from
Ðilutë town and belongs to Klaipëda county,
Ðilutë district. The site comprises the seasonally flooded meadows which are used for
hay-making and grazing of the cattle.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Protection status
None.
Þemënauda
Vyrauja valstybinë þemës ûkio paskirties
þemë (>90%). Privaèios valdos uþima tik
menkà teritorijos dalá.
Land use
Agricultural land of state ownership predominated (>90%). The private land covers
low part of the area.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.3.1.
Þemës dangos
pavadinimas
ha
%
9,51
3,95
230,92
96,05
Land cover
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Non irrigated arable
land
Pastures
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Stulgys/Great Snipe
Meldin
nendrinuk
Aquatic Warbler
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Gallinago media
Acrocephalus
paludicola
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
10–20 m
10 p
C1; LT-1.1
C1; LT-1.1
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Porzana porzana (5 m), Crex crex (3 m), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 5 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á LRK/5 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ornitologiniai stebëjimai nuo 2001 m.
R. Meèionio, Þ. Preikðos originalûs duomenys.
Bird research & data available
The first bird surveys in 2001. Personal
data presented by R. Meèionis, Þ. Preikða.
309
310
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Grësmës:
n ankstyvi þemës ûkio darbai (3);
n nepalankaus hidrologinio reþimo formavimas per anksti iðpumpuojant polaidþio
vandenis ið apylinkës pievø (3);
n intensyvus þemës ûkis (3);
n pievø uþaugimas sumedëjusia ir aukðtàja þoline augalija (2);
n trikdymas (2);
n pesticidø naudojimas (1);
n plëðrûnai (1).
Threats:
n early farming activities (3);
n formation of the unfavourable hydrological regime after the pumping of water out
of the flooded meadows in spring (3);
n intensive agriculture (3);
n overgrowing of the meadows (2);
n disturbance (2);
n use of the pesticides (1);
n predation (1).
Rekomendacijos:
n uþtikrinti palankaus hidrologinio reþimo palaikymà;
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n pievø ðienavimà pradëti liepos 1 d., o
ganymà – birþelio 15 d.;
n siekiant iðsaugoti pamario pievoms bûdingas augalø bendrijas, parengti ir ágyvendinti specialias teritorijos gamtotvarkos programas;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ;
n skatinti ekologinius ûkius;
n veisiantis paukðèiams riboti þmoniø
lankymàsi;
n apylinkëse kasmet reguliuoti lapiø, usûriniø ðunø, ðernø, kanadiniø audiniø, kiauniø bei krankliø skaièiø.
Recommendations:
n to ensure the favourable hidrological
regime;
n to promote the extensive stock-breeding
n to start hay-making from the 1st July
while grazing from the 15th June;
n to prepare and implement special habitat management programmes in order to protect the coastal meadows with typical plant
communities;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n to initiate and support the ecological
farming;
n to regulate the human access at least
during the bird breeding season;
n to regulate the number of predators in
the surroundings annually.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vainuto giria
Slu-b4 (None)
55°28’N 21°51’E
60–100 m 14689,67 ha
Vainuto, Begëdþiø, Þàsyèiø ir
gretimø miðkø masyvas
(Vainutas, Begëdþiai, Þàsyèiai &
neighbouring forests complex)
311
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Dviejø rajonø sandûroje, daugiau nei 20
km á ÐR nuo Ðilutës miesto nusidriekæs miðkø masyvas priklauso Klaipëdos apskrities Ðilutës rajonui ir Tauragës apskrities Ðilalës rajonui. Teritorijoje vyrauja naðûs miðrûs lapuoèiø–eglës miðkai, o vandens perteklingose þemumose – juodalksnynai. XX a. ðeðtajame–
aðtuntajame deðimtmeèiais miðkai buvo stipriai nusausinti, natûralûs upeliai kanalizuoti.
Location & site description
The territory lies on the border of two
districts, more than 20 km NE from Ðilutë
town. Belongs to Klaipëda county, Ðilutë distric & Tauragë county, Ðilalë district. A typical complex of wet mixed forest with spruce stands and the patches of the Black alder
stands in the lowland. The area is under the
influence of the drainage system established
in 60-ies – 80-ies of the XX century.
Apsaugos statusas
Á teritorijà patenka Stempliø valstybinis
kraðtovaizdþio (579 ha) bei Meðkinës valstybinis pedologinis (97 ha) draustiniai.
Protection status
Stempliai State Landscape Reserve occupies the area of 579 ha while Meðkinës State Pedological Reserve – 97 ha.
Þemënauda
Vyrauja valstybinë miðko paskirties þemë (>80%). Privatûs miðkai uþima <10% teritorijos ploto. Þemës ûkio paskirties þemë
daugiausia privati.
Land use
Forest Land of State ownership predominated (>80%). Private forest covers <10%
of the total area. Agricultural land mostly private.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
312
Þemës dangos
pavadinimas
B"
"
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
" Land cover
ha
%
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
782,65
5,33
127,16
148,02
0,87
1,01
461,35
3,14
474,11
4770,96
6030,52
1894,90
3,23
32,48
41,05
12,90
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Juodasis gandras/Black Stork
Vapsva
"Honey Buzzard
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Ciconia nigra
Pernis apivorus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
5p
15 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Aquila pomarina (7–10 p), Bonasia bonasia (? p), Grus grus (10 p), Dryocopus martius (20 p),
Dendrocopos medius (? p), Lullula arborea (? p), Sylvia nisoria (? p), Ficedula parva (? p), Lanius
collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos perinèios 7 paukðèiø rûðys, áraðytos á RK/7 breeding species included into RDB have been
recorded.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos
ðaltiniai
Pirmieji ornitologiniai stebëjimai 1995 m.
2001–2002 m. – detalios plëðriøjø paukðèiø
apskaitos. L. Demongin, M. Maèiulio originalûs duomenys.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (1).
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n apriboti automobiliø eismà miðko keliais;
n miðko aikðèiø, pievø neuþsodinti miðku;
n reguliuoti kiauniø bei krankliø skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus juodajam
gandrui ir plëðriesiems paukðèiams.
Bird research & data available
The first bird observations in 1995. Detailed surveys of birds of prey in 2001 & 2002.
Personal data presented by L. Demongin,
M. Maèiulis.
Threats:
n intensive forestry (3);
n disturbance (2);
n predation (1).
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per 1
ha in the clear cutting areas;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n to limit the traffic in the forest area;
n don’t allow the afforestation of the
meadows;
n to regulate the number of predators;
n to erect the artificial nests for birds of
prey.
313
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Svyla
Sve-b1 (None)
Svylos upelio slënis
(Svyla River valley)
314
55°16’N 26°38’E
130 m 364,1 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 30 km á rytus nuo Ignalinos miesto
ir 5 km á pietryèius nuo Tvereèiaus miestelio
nutolusi teritorija priklauso Utenos apskrities
Ignalinos rajonui. Teritorija apima Svylos
upelio slënio pievas tarp Guntauninkø ir
Peèiurkø kaimø. Teritorijai bûdingi dideli
potvyniai per pavasario polaidþius.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija.
Protection status
None.
Þemënauda
Þemës ûkio paskirties þemë. Ðiuo metu
apie 20% bendro ploto sudaro privati þemë.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.3.
5.1.1.
Location & site description
The territory is situated about 30 km E of
Ignalina town & 5 km SE of Tvereèius settlement, & belongs to Utena county, Ignalina
district. It covers the meadows of Svyla river
valley. The spring floods are characteristic of
the territory.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Þemës dangos
pavadinimas
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Mišrus miškas
Vandens t
Land use
Agrocultural land. Private land consist
about 20% of the total area.
Land cover
ha
%
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Mixed forest
Stream courses
135,45
37,20
154,08
7,61
42,31
2,09
35,56
9,77
22,07
9,34
6,06
2,57
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Grie
Corncrake
Stulgys/Great Snipe
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Crex crex
Gallinago media
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
30 m
10 m
C1; LT-1.1
C1; LT-1.1
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (1 m), Circus aeruginosus (1–2 p), Circus pygargus (1 p), Porzana porzana (10–15 m),
Asio flammeus (1 p), Luscinia svecica (2–3 m), Lanius collurio (15–20 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta 10 perinèiø paukðèiø rûðiø, átrauktø á RK/10 breeding species included into RDB.
315
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirma inventorizacija 1990 metais. 2001–
2002 metais detalûs nykstanèiø paukðèiø rûðiø tyrimai. V. Drûteikos, L. Raudonikio originalûs duomenys.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Grësmës:
n pievø uþþëlimas (4);
n pievø suarimas (2);
n pesticidø naudojimas (1).
Rekomendacijos:
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n pievø neuþsodinti miðku;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ;
n pievas pradëti ðienauti liepos 1 d., o
ganyti – birþelio 15 d.;
n skatinti nenaudoti pesticidø.
316
Bird research & data available
First inventory from 1990. In 2001 & 2002
detailed investigations on threatened bird species. Personal data presented by V. Drûteika,
L. Raudonikis.
Threats:
n overgrowing of the meadows (4);
n transforming of the meadows to the
arable land (2);
n use of the pesticides (1).
Recommendations:
n promotion of the extensive stock-raising;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n the meadows should not be transformed
to the arrable land;
n to start hay-making from the 1st July
while grazing from the 15th June;
n the use of pesticide should be discourage.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Labanoras
Sve-b2 (046)
55°13’N 25°42’E
140–190 m 55342,74 ha
Labanoro regioninis parkas
(Labanoras Regional Park)
317
318
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Daugiausia Ðvenèioniø rajone, á vakarus
nuo Ðvenèionëliø miesto plytinti miðkinga teritorija priklauso Vilniaus apskrities Ðvenèioniø bei Utenos apskrities Molëtø rajonams.
Iðskirta teritorija driekiasi Þeimenos ir Ðventosios upiø takoskyroje ir yra labai ávairaus
reljefo. Daugiau nei 70% parko ploto uþima
miðkai, kuriuose dominuoja puðynai (apie
80%), o vandens perteklingose þemumose ir
upiø slëniuose – juodalksnynai. Tarp jø ásiterpæ agrarinio kraðtovaizdþio fragmentai –
pievos, dirbamos þemës lopinëliai apie nedidelius kaimelius ir gyvenvietes bei daugiau
nei 250 ávairaus dydþio eþerø, uþimanèiø
7000 ha plotà. Parke gausu iðlikusiø natûraliø aukðtapelkiø. Didþiausios pelkës – Girutiðkio–Aisputiðkio–Berþaloto pelkiø kompleksas, apimantis daugiau nei 1000 ha plotà, bei Kanio, Snieginio ir Krakinio raistai.
Teritorijà kerta dvi didesnës upës – Lakaja ir
Perðokðna bei 17 maþesniø upeliø.
Location & site description
The territory of the Regional Park covers
a large woodland area, which lies W of Ðvenèionëliai town, on the watershed of the Þeimena and Ðventoji rivers. Belongs to Vilnius
county, Ðvenèioniø district & Utena county,
Ignalina district. This large natural complex
of various forest types, lakes, marshes, small
rivers and agricultural land create diverse habitats and nice conditions for many natural values. Woods cover more than 70% of the total
area with predomination of pine (80% of all
stands) and the patches of the Black alder
stands in the lowland. The agricultural land
extends between the woody areas. There are
more than 250 lakes of different size with the
total area of 7,000 ha. Plenty of bogs are characteristic of the area. The largest among them
is Girutiðkis–Aisputiðkis–Berþalotas wetland
complex which coveres more than 1,000 ha.
Several rivulets and two rivers (Lakaja and
Perðokðna) crossing the territory.
Apsaugos statusas
Visa teritorija patenka á Labanoro regioninio parko ribas ir apima ávairias funkcines
jo zonas. Apie 1600 ha uþima rezervatinio
apsaugos reþimo zonos, o per 20000 ha –
gamtiniai draustiniai. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos gerokai praplëstos, átraukiant visas
svarbias regioninio parko buveines.
Protection status
All the territory belongs to the Labanoras
Regional Park. About 1,600 ha of the site are
stictly protected, while more than 20,000 ha
belongs to the Nature Reserves. Compared
with previous inventory, the area of the territory has been significantly increased after the
incorporation of all valuable habitats of the
Regional Park.
Þemënauda
Þemës nuosavybë, paskirtis ir naudojimas
labai ávairûs, pradedant iðskirtinai gamtosaugai skirtais rezervatais, gamtosauginá prioritetà turinèiais draustiniais ir baigiant ûkiniais miðkais bei þemës ûkio naudmenomis. Detali informacija apie þemës paskirtá pateikta planavimo schemoje. Miðko þemë uþima per 70% teritorijos ploto, vandenys – apie 15%, þemës
ûkio paskirties þemë – apie 10%. Be to, parko
teritorija yra svarbi rekreaciniu poþiûriu.
Land use
The ownership and land use very diverse.
The Park covers strictly protected areas which
are used entirely for nature conservation as
well as economic forest and private agricultural land. More detail information is presented in the official planning scheme. Forest land
predominated (>70% of the total area) while
water covers about 15%, agricultural land –
about 10%. The territory is also important
from the reacreational point of view.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
1.4.1.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.1.
4.1.2.
5.1.1.
5.1.2.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Þemës dangos
pavadinimas
BF$
2 !
B"
"
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
" 2
!
Durpynai
A"
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Green urban areas
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Peat bogs
Stream courses
Water bodies
33,95
0,06
0,62
1018,82
0,01
1,84
321,95
2195,82
0,58
3,97
1972,23
3,56
486,69
28426,75
9332,02
2442,47
0,88
51,36
16,86
4,41
590,34
1011,16
123,43
7386,49
1,07
1,83
0,22
13,35
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Juodakaklis naras/
Black-throated Loon
Vapsva
"Honey Buzzard
Juodasis peslys/Black Kite
4Osprey
Kurtinys/Capercaillie
Gerv
Common Crane
Tikutis/Wood Sandpiper
Lutut
Tengmalm’s Owl
L
Nightjar
4Roller
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Gavia arctica
Pernis apivorus
Milvus migrans
Pandion haliaetus
Tetrao urogallus
Grus grus
Tringa glareola
Aegolius funereus
Caprimulgus
europaeus
Coracias garrulus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
5p
C6; LT-1.5
8p
4p
15–17 p
30 m
20 p
3p
20 p
40 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
6p
C6; LT-1.5
319
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Juodoji meleta/
Black Woodpecker
Lygut
Woodlark
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Dryocopus martius
Lullula arborea
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
30 p
C6; LT-1.5
100–200 p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (? m), Ciconia nigra (? p), C. ciconia (? p), Aquila pomarina (5 p), Bonasia bonasia
(? p), Tetrao tetrix (? m), Porzana porzana (? m), Crex crex (? m), Glaucidium passerinum (3–10 p), Alcedo
atthis (? p), Picus canus (? p), Picoides tridactylus (? p), Ficedula parva (? p), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Paskutiniais metais aptiktos perinèios 25 paukðèiø rûðys, áraðytos á RK/There are 25 breeding species
included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirmieji tyrimai 1990 m. Vëlesniais metais
rinkti duomenys Lietuvos perinèiø paukðèiø atlasui, atlikta kurtiniø tuokvieèiø inventorizacija ir pan. V. Drûteikos, K. Graðio, J. Jaksibogos, L. Raudonikio, R. Ryliðkio, B. Ðablevièiaus originalûs duomenys.
Bird research & data available
First inventory in 1997. Later, LBBA
fieldwork, inventory of Capercaillie population, etc. V. Drûteika, K. Graðys, J. Jaksiboga, L. Raudonikis, R. Ryliðkis, B. Ðablevièius
personal data.
Grësmës:
n trikdymas (4);
n rekreacinë plëtra (3);
n intensyvi miðkininkystë (3);
n vandens lygio pelkëse þemëjimas (3);
n pelkiø plyniø ir pamiðkës pievø uþaugimas (3);
n plëðrûnai (3).
Threats:
n disturbance (4);
n recreational developments (3);
n intensive forestry (3);
n reduction of the water level on the bogs
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n miðko aikðèiø, pievø neuþsodinti miðku;
n siekiant iðsaugoti atvirø pelkiø bei pievø bendrijas, parengti ir ágyvendinti specialias teritorijos gamtotvarkos programas;
n kertant miðkà palikti dalá negyvos medienos;
320
(3);
n overgrowing of the open raised bog areas and meadows (3);
n predation (3).
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n vto leave at least 20 trees of old age
per 1 ha in the clear cutting areas;
n the forest should not be planted on neighbouring meadows;
n to prepare and implement special habitat management programmes in order to protect the open bog and meadows habitats;
n to leave the deadwood at the logging
places;
nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n apriboti automobiliø eismà miðko keliais;
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n riboti plaukiojimà valtimis nustatytose
vietose veisiantis paukðèiams (geguþës–liepos
mën.);
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø, kiauniø
skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus plëðriesiems
paukðèiams.
n
n to stop the logging during the bird breeding season;
n to limit the traffic in the forest area;
n to control the access of the tourists;
n to limit boating in certain areas during
bird breeding season (May–July);
n to regulate the number of predators annualy;
n to erect the artificial nests for birds of
prey.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
321
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Kretuonas
Sve-b3 (033)
Kretuono kraðtovaizdþio draustinis
(Kretuonas Landscape Reserve)
322
55°15’N 26°29’E
160 m 1170,26 ha
Location & site description
About 9 km SW of Ignalina town. Belongs to Vilnius county, Ðvenèionys district.
A wetland complex consists of Lake Kretuonas (area – 861 ha) and surrounding coastal
wet meadows. Six islands of different size
(3 of them are bare) and wide littoral zone
with rich aquatic vegetation are characteristic of the lake. The largest bare island is
Didþioji with area of 19 ha. The part of the
coastal meadows are flooded with water in
spring time and functioning as a polder system. About 20 ha of them are permanently
flooded.
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 9 km á PV nuo Ignalinos miesto nutolusi teritorija priklauso Vilniaus apskrities
Ðvenèioniø rajonui. Ji apima Kretuono eþerà (861 ha) su greta esanèiomis ðlapiomis Þemaitiðkës pievomis. Eþerui bûdingi platûs
atabradai, apaugæ plaèia nendriø juosta. Jame yra 6 salos, kurios uþima 25 ha plotà. Didþiausioji jø – Didþioji (19 ha) yra visiðkai
atvira. Ðiuo metu uþaugimo procesas kontroliuojamas atliekant specialius tvarkymo darbus. Pakrantës pievø didþioji dalis apsemiama per pavasario polaidá, o vandens perteklius iðpumpuojamas. Taigi ðios pievos funkcionuoja kaip polderinë sistema. Apie 20 ha
pievø yra nuolat apsemtos vandeniu.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Visa teritorija priklauso Aukðtaitijos nacionalinio parko Kretuono kraðtovaizdþio
draustiniui. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos sumaþintos, neátraukus Kretuonykðèio telmologinio draustinio.
Protection status
The territory belongs to the Kretuonas
Landscape Reserve of the Aukðtaitija national park. Compared with previous inventory, the area of the territory has been decreased after the selection of the most important
habitats.
Þemënauda
Vyrauja valstybinë vandenø ir þemës ûkio
paskirties þemë (>90%). Privaèios valdos tik
paeþerës pievose. Atvirose eþero salose nuo
2000 m. kasmet ðalinama sumedëjusi augalija.
Land use
Water and agricultural land of State ownership predominated (>90%). Private land cover the part of the coastal meadows only. The
bare islands are managed annually from 2000.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
0,66
0,06
226,66
0,13
19,37
0,01
8,59
0,73
323
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
ha
%
16,29
2,74
21,23
91,45
1,39
0,23
1,81
7,81
802,50
68,57
Land cover
@!
(!
Mišrus miškas
" mynai
Vandens telkiniai
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Water bodies
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Gaidukas/Ruff
Ma$kiras/Little Gull
Upin
"
Common Tern
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Philomachus
pugnax
Larus minutus
Sterna hirundo
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
3–5 p
C6; LT-1.5
5p
220–275 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (6–10 m), Circus aeruginosus (3–4 p), Porzana porzana (5–8 m), Crex crex
(10–15 m), Gallinago media (8–10 m), Chlidonias niger (15–20 p), Chlidonias hybridus (1–3 p),
Caprimulgus europaeus (2–3 p), Lullula arborea (2–3 p), Lanius collurio (3–5 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta 16 perinèiø paukðèiø rûðiø, átrauktø á RK/16 breeding species included into RDB.
Larus ridibundus (>2000 p), L. canus (>80 p).
324
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Tai viena geriausiai iðtirtø ornitologiniu
poþiûriu Lietuvos teritorijø. Labiau ar maþiau
reguliarios paukðèiø apskaitos rengiamos nuo
1969 metø. Pirmieji duomenys apibendrinti
1974 metais iðleistoje monografijoje „Kretuonas“. Paskutiniu metu detalesni tyrimai atlikti 2001–2003 metais. V. Drûteikos, D. Malickienës, L. Raudonikio, J. Sorokaitës, B. Ðablevièiaus, G. Varno originalûs duomenys.
Bird research & data available
The territory has a long history of the ornithological investigations since 1969. The
data of the first investigations are presented
in the monograph “Kretuonas”, published in
1974. The latest regular surveys in 20012003. Personal data presented by V. Drûteika, D. Malickienë, L. Raudonikis, J. Sorokaitë, B. Ðablevièius, G. Varnas.
Grësmës:
n salø ir pakrantës pievø uþþëlimas sumedëjusia ir aukðtàja þoline augalija (4);
Threats:
n overgrowing of the islands and coastal
meadows (4);
vandens lygio reguliavimas uþliejamose pievose (3);
n ankstyvi þemës ûkio darbai (2);
n plëðrûnai (2);
n rekreacinë plëtra (2).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Rekomendacijos:
n tæsti eþero atvirø salø apaugimo kontrolæ;
n kas 3 metus salose auganèius krûmus
paveikti arboricidais (liepos mën. antroje pusëje);
n kas 2 metus, dar esant áðalui, deginti
þolæ (vasario–kovo mën.);
n vandens pertekliø pievose pumpuoti pasibaigus paukðèiø perëjimo sezonui (po liepos 15 d.);
n pievø ðienavimà pradëti liepos 1 d., o
ganymà – birþelio 15 d.;
n skatinti ekologinius ûkius aplinkinëse
teritorijose;
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai reguliuoti varniniø paukðèiø skaièiø.
Recommendations:
n to continue the control of the overgrowing of the bare islands;
n every 3 year to use the arboricids in
order to control the overgrowing of the islands;
n every 2nd year to burn the grass in
spring (when soil is still frozen);
n to start the regulation of the water level on the flooded meadows after the waterbird breeding season (from 15th July);
n to start hay-making from the 1st July
while grazing from the 15th June;
n to initiate and support the ecological
farming in the surroundings;
n to control the access of the tourists;
n to regulate the local populations of the
Corvids.
n
adjustment of water level (3);
early farming activities (2);
n predation (2);
n recreational developments (2).
n
n
325
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Gelednë
Sve-b4 (None)
Gelednës miðkas
(Gelednë forest)
326
54°58’N 26°3’E
150–180 m 2841,0 ha
Location & site description
The territory is located along the Lithuanian State Border with Belarus, and is in a
distance of about 15 km S of Ðvenèionys
town. It belongs to Vilnius county, Ðvenèionys district. The site comprises the mire complex with predomination of raised bog. The
pine forest covers the largest area while black
alder and spruce stands occupy the sites with
waterlogged soil. All the territory is not inhabit by people.
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Teritorija nusidriekusi palei valstybinæ
Lietuvos–Baltarusijos sienà, apie 15 km pietø
kryptimi nutolusi nuo Ðvenèioniø miesto ir
priklauso Vilniaus apskrities Ðvenèioniø rajonui. Ji apima pelkiø kompleksà su já supanèiais ávairaus tipo miðkais. Pelkyno didþiàjà dalá uþima aukðtapelkë, á kurià ásiterpia þemapelkës ir tarpinio tipo pelkës. Ið medynø dominuoja puðynai, nors ðlapiose vietose vyrauja juodalksnynai bei berþynai su
egliø priemaiðà. Iðskirtinis teritorijos bruoþas – ji visiðkai neapgyvendinta þmoniø.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Gelednës valstybinis botaninis draustinis
uþima 507,5 ha plotà.
Protection status
Gelednë State Botanical Reserve occupies area of 507.5 ha.
Þemënauda
Dominuoja valstybinë miðko paskirties
þemë (~80%). Likusi priklauso privatiems
miðko savininkams.
Land use
Forest land of State ownership predominated (~90%). Remaining area belongs to the
private forest owners.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.3.1.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
Ganyklos
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Lapuomiškas
Spygliuomiškas
Mišrus miškas
Pereinam stadij
miškai ir kr
Durpynai
Land cover
ha
%
Pastures
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Peat bogs
42,41
5,75
1,49
0,20
174,64
1665,70
719,23
167,71
6,15
58,63
25,32
5,90
29,04
1,02
327
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Kurtinys/Capercaillie
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Tetrao urogallus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
10 m
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia nigra (1 p), Pernis apivorus (1–2 p), Tetrao tetrix (15 m), Grus grus (3 p), Aegolius funereus
(3 p), Picus canus (1 p), Picoides tridactylus (1–3 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 8 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/8 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirmieji tyrimai 1997 m. Vëlesniais metais rinkti duomenys Lietuvos perinèiø paukðèiø atlasui, atlikta kurtiniø tuokvieèiø inventorizacija ir pan. Panaudoti publikuoti (Ðvaþas ir kt., 2000) bei L. Raudonikio, G. Riaubos, R. Ryliðkio originalûs duomenys.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (2).
Rekomendacijos:
n nutraukti plynus miðko kirtimus kurtiniø tuokvietëse;
n iðsaugoti brandþiø medynø plotus;
n nerengti miðko ruoðos paukðèiø veisimosi metu (vasario–liepos mën.);
n kasmet reguliuoti ðernø, lapiø bei usûriniø ðunø skaièiø.
328
Bird research & data available
First inventory in 1997. Later, LBBA fieldwork, inventory of Capercaillie population, etc.
Published (Ðvaþas et al, 2000) and personal data
presented by L. Raudonikis, G. Riauba, R. Ryliðkis were used for the analysis.
Threats:
n intensive forestry (3);
n disturbance (3);
n predation (2).
Recommendations:
n to prohibit clear cutting at the Capercaillie lecking sites;
n to keep the stands of mature forest;
n to stop the logging during the bird breeding season (February–July);
n to regulate the number predators annually.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Asveja
Sve-b5 (None)
55°2’N 25°30’E
140–190 m 11718,99 ha
Asvejos regioninis parkas
(Asveja Regional Park)
329
330
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Parko teritorija prasideda apie 5 km á V
nuo Pabradës miesto ir driekiasi trijø administraciniø rajonø sandûroje, abipus ilgiausio Lietuvoje Asvejos eþero. Ji priklauso Vilniaus apskrities Ðvenèioniø ir Vilniaus bei
Utenos apskrities Molëtø rajonams. Iðskirtai teritorijai bûdingas raiþytas reljefas ir didelë buveiniø ávairovë. Beveik 60% parko
ploto uþima miðkai, kuriuose vyrauja miðrûs
medynai. Aukðtapelkëse bei sausose smëlingose dirvose dominuoja puðynai (>10% bendro teritorijos ploto), vandens perteklingose
þemumose – juodalksnynai, o Asvejos eþero
ðlaituose – ávairiarûðiai lapuoèiø medynai.
Tarp miðkø ásiterpæ agrarinio kraðtovaizdþio
fragmentai – pievos ir dirbamos þemës lopinëliai, keletas natûraliø ávairaus tipo pelkiø,
tarp kuriø iðsiskiria Purvino pelkiø kompleksas (apie 300 ha) ir daugiau nei 30 ávairaus
dydþio eþerø, uþimanèiø 17% parko teritorijos. Didþiausias yra Asvejos eþeras, kurio ilgis 22 km, o maksimalus gylis – 51 m. Apskritai hidrografiniu poþiûriu tai viena sudëtingiausiø dubakloniø sankirtø Lietuvoje, pasiþyminti staèiaðlaièiais eþerais. Parko teritorija palyginti maþai apgyvendinta, taèiau
vasarà gausiai lankoma.
Location & site description
A territory of the Regional Park extends
along the the longest lake in Lithuania – Asveja, about 5 W of Pabradë town. Belongs
to Vilnius county, Ðvenèioniø & Vilnius districts & Utena county, Molëtai district. This
large natural complex of various forest types, lakes, marshes and agricultural land create very diverse habitats and perfect conditions for many natural values. The relief is
especially diverse, steep slopes are characteristic of many lakes. Woods cover almost
60% of the total area with predomination of
mixed forest, pine stands on sandy soil, patches of the Black alder stands in the lowland
and broad-leaved forest on the slopes of the
lakes. The agricultural land extends between the woody areas. There are more than 30
lakes of different size which cover 17% of
the area. The largest one is Lake Asveja (22
km length, 51 m maximum depth). Several
marshes are located mostly in northern part
of the area. The largest among them is Purvininðkës wetland complex (about 300 ha).
Apsaugos statusas
Visa teritorija patenka á Asvejos regioninio parko ribas ir apima ávairias funkcines
jo zonas. 1% – gamtinis rezervatas, o 52% –
gamtiniai draustiniai.
Protection status
All the territory belongs to the Asveja Regional Park. 1% of the site are stictly protected, while 52% belongs to the Nature Reserves.
Þemënauda
Þemës nuosavybë, paskirtis ir naudojimas
labai ávairûs, pradedant iðskirtinai konservacinës paskirties gamtiniu rezervatu, gamtosauginá prioritetà turinèiais draustiniais ir baigiant
ûkiniais miðkais bei privaèiomis þemës ûkio
naudmenomis. Detali informacija apie þemës
paskirtá pateikta planavimo schemoje. Miðko
Land use
The ownership and land use very diverse. The Park covers nature reserves which
are used mostly for nature conservation as
well as economic forest and private agricultural land. More detail information is presented in the official planning scheme. However, forest land predominated (>50% of
paskirties þemë uþima per 50% bendro teritorijos ploto, vandenys – apie 20%, þemës ûkio
paskirties þemë – apie 30%. Be to, parko teritorija labai svarbi rekreaciniu poþiûriu.
Buveinës/Habitats
Corine
Þemës dangos
Kodas/
pavadinimas
Code
1.1.2.
Neištisinis u$
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.1.
4.1.2.
5.1.1.
5.1.2.
Nedr
dirbamos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Lapuomiškas
Spygliuomiškas
Mišrus miškas
Pereinam stadij
miškai ir kr
2
pelk
Durpynai
Vandens t
Vandens telkiniai
the total area) while water covers about 20%,
agricultural land – about 30%. The territory
is also very important from the reacreational
point of view.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Peat bogs
Stream courses
Water bodies
64,56
0,55
594,39
5,07
111,01
1044,24
0,95
8,91
1388,11
11,84
1412,51
1805,85
2505,83
540,14
12,05
15,41
21,39
4,61
65,55
115,26
27,81
2043,77
0,56
0,98
0,24
17,44
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Juodasis peslys/Black Kite
L
Nightjar
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Milvus migrans
Caprimulgus
europaeus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
4–5 p
40 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (5–8 m), Ciconia nigra (3–4 p), C. ciconia (? p), Pernis apivorus (5–10 p), Circus
aeruginosus (6–8 p), C. pygargus (1 p), Aquila pomarina (3–5 p), Pandion haliaetus (2–3 p), Bonasia
bonasia (40 p), Tetrao tetrix (20 m), Porzana porzana (6–10 m), Crex crex (10–20 m), Grus grus (10–15 p),
Strix uralensis (1 p), Glaucidium passerinum (3–5 p), Asio flammeus (1 p), Aegolius funereus (5–8 p),
331
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Alcedo atthis (2–3 p), Picus canus (5–10 p), Dryocopus martius (10–20 p), Dendrocopos medius (10–20
p), D. leucotos (10–20 p), Picoides tridactylus (3–5 p), Lullula arborea (20 p), Sylvia nisoria (3–5 p),
Ficedula parva (20 p), Lanius collurio (20 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Paskutiniais metais aptiktos perinèios 27 paukðèiø rûðys, áraðytos á RK/There are 27 breeding species
included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirmieji tyrimai 1998 m. Vëlesniais metais rinkti duomenys Lietuvos perinèiø paukðèiø atlasui, rengtos geniniø ir pelëdiniø paukðèiø apskaitos ir pan. V. Drûteikos, L. Raudonikio, B. Ðablevièiaus originalûs duomenys.
Bird research & data available
First inventory in 1997. Later, LBBA
fieldwork, surveys of the woodpeckers, owls,
etc. V. Drûteika, L. Raudonikis, B. Ðablevièius personal data.
Grësmës:
n rekreacinë plëtra (4);
n intensyvi miðkininkystë (3);
n trikdymas (3);
n pamiðkës pievø ir pelkiø uþþëlimas (2);
n plëðrûnai (2).
Threats:
n recreational developments (4);
n intensive forestry (3);
n disturbance (3);
n overgrowing of the meadows and bogs
Rekomendacijos:
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n riboti plaukiojimà valtimis nustatytose
vietose veisiantis paukðèiams (geguþës–liepos
mën.);
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n miðko aikðèiø, pievø neuþsodinti miðku;
n kertant miðkà palikti dalá negyvos medienos;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n apriboti automobiliø eismà miðko keliais;
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø, kiauniø ir
krankliø skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus plëðriesiems
paukðèiams.
332
(2);
n
predation (2).
Recommendations:
n to control the access of the tourists;
n to limit boating in certain areas during
bird breeding season (May–July);
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n the forest should not be planted on neighbouring meadows;
n to leave the deadwood at the logging
places;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n to limit the traffic in the forest area;
n to regulate the number of predators annualy;
n to erect the artificial nests for birds of
prey.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Adutiðkis
Sve-b8 (None)
55°14’N 26°41’E
130–140 m 5742,89 ha
Adutiðkio ir Guntauninkø miðkai
(Adutiðkis & Guntauninkai forest
complex)
333
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Teritorija nusidriekusi Lietuvos–Baltarusijos pasienyje, tarp Didþiasalio (Ignalinos r.) ir
Adutiðkio (Ðvenèioniø r.) ir apie 30 km á R nutolusi nuo Ignalinos miesto. Ðis ðlapiø miðkø
masyvas priklauso Utenos apskrities Ignalinos
ir Vilniaus apskrities Ðvenèioniø rajonams. Dominuoja miðrûs medynai (virð 50%), spygliuoèiai vyrauja tik dviejuose aukðtapelkiø – Adutiðkio ir Guntauninkø – masyvuose. Tuo tarpu
vandens perteklingos þemumos apaugæ juodalksnynais. Miðkai stipriai nusausinti, nors ðiaurinëje masyvo dalyje iðliko uþmirkæ medynai.
Location & site description
A wet forest complex located on the State
Border of Lithuania & Belarus, in between
Didþiasalis (Ignalina district) and Adutiðkis
(Ðvenèionys district) settlements. About 30 km
E of Ignalina town. Belongs to Utena county,
Ignalina district & Vilnius county, Ðvenèionys
district. A mixed forest predominates there. The
pine stands are growing mostly on two raised
bogs while the Black alder stands in the lowland. The territory is under influence of the drainage system, however waterlogged forest still
cover large areas in the northern part of the site.
Þemënauda
Vyrauja valstybinë miðko paskirties þemë (>95%).
Land use
Forest Land of State ownership predominated (>95%).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
136 ha priklauso Antanø valstybiniam pedologiniam, o 764 ha – Adutiðkio valstybiniam telmologiniam draustiniui.
Buveinës/Habitats
Corine
Þemës dangos
Kodas/
pavadinimas
Code
0
Ne$
2.1.1.
Nedr
dirbamos
2.3.1.
Ganyklos
2.4.2.
Kompleksiniai
"
plotai
2.4.3.
Dirbamos plotai su
nataugalijos
intarpais
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.2.
5.1.1.
334
Lapuomiškas
Spygliuomiškas
Mišrus miškas
Pereinam stadij
miškai ir kr
Durpynai
Vandens t
Protection status
136 ha belongs to the Antanø State Pedological Reserve while 764 ha – to the
Adutiðkio State Telmatological Reserve.
Land cover
ha
%
Unknown
Non irrigated arable land
98,33
45,15
1,71
0,79
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally occupied
by agriculture, with
significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Peat bogs
Stream courses
24,76
90,32
0,43
1,57
141,46
2,46
366,44
672,58
3131,69
819,11
6,38
11,71
54,54
14,27
312,70
40,35
5,44
0,70
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Vapsva
"Honey Buzzard
Tetervinas/Black Grouse
Uralin
pel
"Ural Owl
Pilkoji meleta/
Grey-headed Woodpecker
Tripirštis genys/
Three-toed Woodpecker
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Pernis apivorus
Tetrao tetrix
Stix uralensis
Picus canus
Picoides tridactylus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
8–10 p
40 m
4–5 p
10–12 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
6p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (1 m), Ciconia nigra (4–6 p), Aquila pomarina (5–7 p), Haliaetus albicilla (1 p),
Pandion haliaetus (2–3 p), Falco columbarius (1 p), Bonasia bonasia (40 p), Grus grus (6–10 p), Bubo
bubo (1 p), Glaucidium passerinum (3–5 p), Aegolius funereus (3–5 p), Caprimulgus europaeus (20 p),
Dryocopus martius (10–15 p), Dendrocopos leucotos (10–12 p), Lullula arborea (10 p), Ficedula parva
(30 p), Lanius collurio (10–15 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta 20 perinèiø paukðèiø rûðiø, áraðytø á RK/20 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Reguliarûs stebëjimai vykdomi nuo 1999
metø. 2001–2002 m. – specialios plëðriøjø, pelëdiniø ir geniniø paukðèiø apskaitos. V. Drûteikos, L. Raudonikio originalûs duomenys.
Bird research & data available
Regular bird observations from 1999. Special surveys of birds of prey, owls and woodpeckers conducted in 2001 & 2002. Personal
data presented by V. Drûteika, L. Raudonikis.
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n kirtimø metu palikti negyvà me-dienà;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n miðko aikðèiø, pievø neuþsodinti miðku;
n reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø,
kiauniø bei krankliø skaièiø;
n árengti dirbtines lizdavietes juodajam
gandrui, plëðriesiems paukðèiams, pelëdoms.
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n to leave the dead-wood;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n to prohibit the afforestation of surrounding meadows;
n to regulate the number of predators;
n to erect the artificial nests for Black
Stork, birds of prey and owls.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n pamiðkës pievø uþaugimas (2);
n plëðrûnai (2).
Threats:
n intensive forestry (3);
n overgrowing of the meadows (2);
n predation (2).
335
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Pabradës
poligonas
Sve-b9 (None)
Lietuvos kariuomenës Centrinis
Pabradës karinis poligonas
(Pabradë military training area)
336
55°3’N 25°48’E
120–140 m 2159,83 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Uþ 6 km á ÐR nuo Pabradës miesto, iðilgai Þeimenos upës driekiasi Centrinis Lietuvos kariuomenës poligonas. Teritorija priklauso Vilniaus apskrities Ðvenèioniø rajonui. Poligonas ásteigtas dar XX a. pradþioje.
Miðkai uþima per 60% teritorijos. Juose vyrauja sausi puðynai, o ðlapesnëse vietose eglynai ir miðrûs medynai. Iðskirtinis teritorijos bruoþas – intensyviø kariniø pratybø vietose susiformavæ atviri smëlynai bei virþynai (apie 30% bendro ploto), kurie ir nulëmë
iðskirtinæ gamtosauginæ jos vertæ.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija.
Location & site description
The Central Military Training Area of
Lithuanian Army is located 6 km NE of Pabradë town, along the Þeimena River, and
belongs to Vilnius county, Ðvenèionys district.
It was set up at the begining of the XX century. The site comprises the open sandy area
(about 30% of the total area), partly overgrown with heath communities and surrounding with large woodland. Pine stands predominated in the forest while spruce stands
and mixed forest occupies the wet soil areas.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Protection status
None.
Þemënauda
Vyrauja valstybinë miðko paskirties þemë (>95%). Teritorija skirta karinio mokymo tikslams, nors miðkuose atliekam áprastinë ûkinë veikla.
Land use
Forest of State ownership predominated
(>95%). The territory designed for military
training, however the forest management is
conducted on common pattern.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.2.
3.2.4.
3.3.1.
4.1.2.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
" !
Durpynai
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Moors and heathlands
Transitional woodlandscrub
Beaches, dunes, sand
Peat bogs
Water bodies
6,42
0,30
144,91
867,57
233,05
87,65
687,94
6,71
40,17
10,79
4,06
31,85
92,14
8,32
31,83
4,27
0,39
1,47
337
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Dirvoninis kalviukas/
Tawny Pipit
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Anthus campestris
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
10–16 p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Pernis apivorus (1 p), Bonasia bonasia (7–10 p), Tetrao tetrix (9–10 m), Porzana porzana (1 m), Grus
grus (2 p), Aegolius funereus (2 p), Caprimulgus europaeus (10–15 p), Picus canus (1 p), Picoides
tridactylus (1 p), Lullula arborea (20–30 p), Ficedula parva (7–10 p), Lanius collurio (8–10 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta 13 perinèiø RK paukðèiø rûðiø/Registered 14 breeding breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ornitologiniai tyrimai 2000–2002 metais.
L. Raudonikio originalûs duomenys.
Grësmës:
n atvirø smëlynø uþþëlimas (4);
n trikdymas (3);
n plëðrûnai (1).
Rekomendacijos:
n siekiant iðsaugoti bûdingas smëlynø ir
sauspieviø bendrijas, parengti ir ágyvendinti
specialias teritorijos gamtotvarkos programas;
n kas 2–3 metus ðalinti sumedëjusià augalijà atviruose smëlynuose;
n neuþsodinti miðko aikðèiø, pievø, atvirø smëlynø, gaisravieèiø;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø,
kiauniø skaièiø.
338
Bird research & data available
The bird inventory in 2000–2002. Personal data presented by L. Raudonikis.
Threats:
n overgrowing of the open sandy areas (4);
n disturbance (3);
n predation (1).
Recommendations:
n to prepare and implement special habitat management programmes in order to protect the sandy and dry meadows areas;
n to remove the woody vegetation in open
sandy areas every 2–3 year;
n the forest should not be planted in meadows, open sandy & burnt out areas;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n to regulate the number of predators.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Jûra–Ðeðuvis
Tau-b1 (014)
55°11’N 22°12’E
20–40 m 1352,53 ha
Jûros ir Ðeðuvio upës bei
Jûros þemupio slënis
(Jûra & Ðeðuvis rivers & the lower
reaches of Jûra River)
339
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Teritorija apima Jûros upës ruoþà þemiau
Tauragës miesto su plaèiu þemupio slëniu bei
jos intako – Ðeðuvio upës ruoþà þemiau Raseiniø–Jurbarko rajonø ribos. Ji priklauso
Tauragës apskrities Jurbarko ir Tauragës rajonams bei Pagëgiø savivaldybei. Tai ðvarios ir sraunios upës. Jø krantai daþniausiai
statûs, nuolat plaunami srovës, todël daug kur
vyksta jø erozija. Èia susiformuoja tulþiø veisimosi buveinës. Artëjant prie þemupio, Jûros slënis stipriai paplatëja, o jo pievos apsemiamos per pavasario polaidþius.
Location & site description
The territory covers the long segments
of the clean Jûra and Ðeðuvis rivers and belongs to Tauragë county, Jurbarkas & Tauragë districts and Pagëgiai municipality. The
site covers the watercourse of Ðuðuvis River
hereinafter the border of Raseiniai and Jurbarkas districts, and riverbed of Jûra River
hereinafter the Tauragë town including the
wide river valley with seasonally flooded meadows in the lower reaches. Steep riverbanks
of both rivers are being eroded by strong water stream and are not stable, so creating the
valuable breeding habitats for Kingfisher.
Apsaugos statusas
Apraðomos teritorijos Jûros ir Ðeðuvio
upiø ruoþai (570 ha) priklauso Valstybiniam
Jûros ichtiologiniam draustiniui. Likusi teritorijos dalis apima upiø apsauginæ zonà. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos
medþiaga, teritorijos ribos ðiek tiek praplëstos.
Protection status
The waterstreams of Jûra and Ðeðuvis rivers belongs to the State Jûra Ichtiological
Reserve (570 ha). The remainder area belongs to the protection zone of the rivers.
Compared with previous inventory, the area
of the territory has been slightly increased
after the revision of the boundaries.
Þemënauda
Vyrauja þemës ûkio paskirties þemë
(>90%). Privaèios valdos uþima daugiau nei
30% bendro teritorijos ploto ir yra susitelkusios Jûros þemupyje.
Land use
Agricultural land predominated (>90%).
The private land covers more than 30% of
the total area and are concentrated at the lower reaches of the Jûra River.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
1.2.1.
1.4.1.
2.1.1.
340
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Pramoniniai ar
komerciniai objektai
4 miestplotai
Nedr
dirbamos
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Industrial or commercial
units
Green urban areas
Non irrigated arable
land
2,34
0,32
0,01
0,00
0,69
147,63
0,47
11,24
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
2.2.2.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
5.1.1.
Þemës dangos
pavadinimas
A"
plantacijos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
" A"
Land cover
ha
%
Fruit trees and berries
plantations
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Stream courses
0,11
0,04
907,59
117,46
72,64
9,27
48,10
4,56
2,82
3,41
4,00
7,52
0,25
0,26
0,34
0,61
110,87
0,01
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Grie
Corncrake
Tul$Kingfisher
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Crex crex
Alcedo atthis
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
40–60 m
25–30 p
C1; LT-1.1
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia ciconia (? p), Circus aeruginosus (2–6 p), Porzana porzana (? m), Sylvia nisoria (? p),
Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 7 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/There are 7 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirmos detalios paukðèiø apskaitos surengtos tik 2001 ir 2002 metais. Originalûs
A. Butlerio, M. Dagio, R. Þydelio duomenys.
Grësmës:
n atvirø buveiniø uþþëlimas (4);
n ankstyvi þemës ûkio darbai (3);
n rekreacinë plëtra (3);
n trikdymas (2);
Bird research & data available
The first detailed bird surveys in 2001 &
2002 only. Personal data presented by A. Butleris, M. Dagys, R. Þydelis.
Threats:
n overgrowing of the meadows (4);
n early farming activities (3);
n recreational developments (3);
n disturbance (2);
341
pievø suarimas (2);
plëðrûnai (2);
n pesticidø naudojimas (1).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
n
n
Rekomendacijos:
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n skatinti ekologinius ûkius aplinkinëse
teritorijose;
n pievø ðienavimà pradëti liepos 1 d., o
ganymà – birþelio 15 d.;
n pievø neuþsodinti miðku;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ;
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n skatinti nenaudoti pesticidø;
n skatinti varnø ir krankliø bei sulaukëjusiø kaèiø skaièiaus reguliavimà palei visà
upës ruoþà.
342
n transforming of the meadows to the
arable land (2);
n predation (2);
n use of the pesticides (1).
Recommendations:
n promotion of the extensive stock-raising;
n to initiate and support the ecological
farming in the surroundings;
n to start hay-making from the 1st July
while grazing from the 15th June;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n to control the access of the tourists;
n the use of pesticide should be discourage;
n to promote the regulation of the Corvids and feral cats population.
Paukðèiams
svarbios
teritorijos
Important bird areas
Paukðèiams svarbios
teritorijos
/ Important
bird /areas
Vieðvilës rezervatas
Tau-b2 (011)
55°8’N 22°26’E
30–40 m 3219,97 ha
Vieðvilës valstybinis rezervatas
(Vieðvilë Strict Nature Reserve)
343
344
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Rezervatas apie 12 km P kryptimi nutolæs nuo Tauragës miesto ir nusidriekæs palei
Tauragës–Jurbarko rajonø ribà. Teritorija priklauso Tauragës apskrities Tauragës ir Jurbarko rajonams. Ðio gamtinio komplekso didesnæ dalá (apie 60%) sudaro ávairiø tipø pelkës bei uþmirkæ miðkai, nusidriekæ palei
Vieðvilës ir Iðtakos upelius. Rezervate skiriami 5 pelkiø masyvai, kuriuose vyrauja
aukðtapelkës. Tarpinio tipo pelkës uþima
22%, o þemapelkës – 33% pelkynø ploto. Didþiausias pelkiø masyvas – Artosios–Didþiosios plynës, kur atvira aukðtapelkë su jà
supanèiomis tarpinio tipo pelkëmis ir þemapelkëmis uþima apie 1300 ha. Likusios pelkës daugiausia apaugusios puðaitëmis ar kita sumedëjusia augalija. Rezervate yra du
pelkiniai eþerai: Glitis (19,6 ha) ir Buveiniø
(5,6 ha). Pelkës pakraðèiais auga ávairios rûðiø sudëties medynai, tarp kuriø vyrauja puðynai. Uþmirkusiuose vietose driekiasi dideli
juodalksnynø plotai. Teritorijà ið visø pusiø
supa didþiulë Karðuvos giria.
Location & site description
The Reserve lies along the Vieðvilë rivulet, 12 km S of Tauragë town on the border
of Tauragë and Jurbarkas districts. Belongs
to Tauragë county, Tauragë and Jurbarkas
districts. Two small dystrophic lakes (Glitis –
19.6 ha; Buveiniø – 5.6 ha) and Vieðvilë and
Iðtaka rivulets, together with surrounding
marshes of different types form the unique
wetland complex which covers about 60%
of the territory. The marshes comprises of 5
large bog areas (the largest one – Artoji-Didþioji plynë (about 1,300 ha)) and surrounded with mostly pine forest. The transitional
bogs cover 22%, while fens – 33% of the
boggy area at the site. The Black alder stands
grows in the lowland, on waterlogged soil.
The territory is surrounded with large Karðuva woodland.
Apsaugos statusas
Visa teritorija (100%) priklauso Vieðvilës valstybiniam rezervatui, kuris buvo ákurtas 1991 metais, iðplëtus Artosios ornitologinio draustinio (ásteigtas 1960 m.) ir Vieðvilës ichtiologinio draustinio (ásteigtas 1974 m.)
ribas. 1993 metais suteiktas Ramsaro teritorijos statusas. Palyginti su ankstesnës PST
inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos
beveik nepakeistos.
Protection status
All territory (100%) belongs to the Vieðvilë State Strict Nature Reserve, which was
founded in 1991. Ramsar site since 1993.
Compared with the previous inventory, the
area of the territory has not been changed.
Þemënauda
Rezervato zonoje – valstybinë miðko paskirties þemë (100%). Apsauginëje zonoje –
valstybinë ir privati miðko ûkio paskirties þemë.
Land use
Forest land of State ownership (100%)
in the strictly protected zone, while mixed
ownership (both private and state) of the forest land in the buffer zone.
Buveinës/Habitats
Corine
Þemës dangos
Kodas/
pavadinimas
Code
2.4.2.
Kompleksiniai
"
!
2.4.3.
!
intarpais
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.2.
5.1.2.
@!
(!
Mišrus miškas
" Durpynai
Vandens telkiniai
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Land cover
ha
%
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Peat bogs
Water bodies
3,05
0,09
7,62
0,24
795,38
1404,08
258,40
238,31
24,70
43,61
8,02
7,40
492,10
21,04
15,28
0,65
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/ Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Dirvinis s
Gplden Plover
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Pluvialis apricaria
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
3p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Pernis apivorus (2–3 p), Aquila pomarina (1 p), Circus aeruginosus (1 p), C. pygargus (1 p), Bonasia
bonasia (30 p), Tetrao tetrix (25–30 m), Crex crex (1–2 m), Porzana porzana (1–5 m), Grus grus (9–11 p),
Glaucidium passerinum (1 p), Aegolius funereus (3–5 p), Caprimulgus europaeus (30–40 p), Alcedo atthis
(0–1 p), Picus canus (3–5 p), Dryocopus martius (7–12 p), Dendrocopos leucotos (2–3 p), Lullula arborea
(1–4 p), Ficedula parva (30–40 p), Lanius collurio (5–8 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Rasta perinèiø 17 LRK paukðèiø rûðiø/17 bird species included into RDB breed there.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ornitologiniai tyrimai nuo 1990-øjø pradþios. A. Butlerio originalûs duomenys.
Bird research & data available
Bird surveys from 1990-ies. Personal data presented by A. Butleris.
Grësmës:
n pelkës plyniø uþaugimas (3);
n vandens lygio pelkëje þemëjimas (3);
n per didelis plëðrûnø skaièius (2);
Threats:
n overgrowing of the open raised bog areas (3);
n reduction of the water level (3);
345
n intensyvi miðkininkystë aplinkinëse teritorijose (2).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Rekomendacijos:
n ðalinti sumedëjusià augalijà ið pelkës
plyniø;
n vykdyti hidrologinës bûklës monitoringà;
n atkurti buvusá hidrologiná reþimà;
n reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø,
kiauniø skaièiø;
n riboti ûkinæ veiklà apsauginës zonos
miðkuose.
346
n
n
predation (2);
intensive forestry in the surroundings (2).
Recommendations:
n to remove the woody vegetation from
the open areas of the bog;
n to monitor the hidrological situation;
n to maintain the former water level;
n to regulate the number of predators;
n to limit the forestry in the buffer zone.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vizbarai
Tau-b3 (None)
55°21’N 22°5E
70–80 m 459,4 ha
Vizbarø þuvininkystës ûkis
(Vizbarai fish-farm)
347
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 20 km á ÐV nuo Tauragës miesto
nutolusi teritorija priklauso Tauragës apskrities Tauragës rajonui. Tai þuvininkystës ûkio
tvenkiniø kompleksas su já supanèiomis pievomis, ganyklomis bei miðkø masyvais.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Location & site description
About 20 km NW of Tauragë town. Belongs to Tauragë county, Tauragë district. A
complex of functioning fish-ponds with adjacent meadows, pastures and forest area.
Protection status
None.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija.
Þemënauda
Valstybinë þemës ûkio paskirties þemë,
iðnuomota þuvininkystës ûkiui (100%).
Land use
Agricultural land rented for the private
fish-farm.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.3.1.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.3.
3.2.4.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
B"
"
Ganyklos
!
intarpais
@!
Mišrus miškas
" Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Non irrigated arable
land
Pastures
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Water bodies
78,57
17,10
75,31
96,52
16,39
21,01
11,15
1,42
0,37
2,43
0,31
0,08
196,12
42,68
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Gulb
giesminink
Whooper Swan
Ma$ "Little Tern
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Cygnus cygnus
Sterna albifrons
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
3–5
C6; LT-1.5
>3
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Circus aeruginosus (1 p), C. pygargus (2 p), Crex crex (? m), Porzana porzana (>5 m), P. parva (3–4 m),
Chlidonias niger (20 p).
348
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta 10 perinèiø paukðèiø rûðiø, átrauktø á LRK/10 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Kasmetës apskaitos nuo 2000 metø. A. Butlerio, L. Raudonikio, J. Sorokaitës, R. Þydelio originalûs duomenys.
Bird research & data available
Annual bird surveys from 2000. Personal data presented by A. Butleris, L. Raudonikis, J. Sorokaitë, R. Þydelis.
Grësmës:
n tvenkiniø salø bei pakranèiø uþaugimas sumedëjusia augalija (3);
n nepalanki vandens lygio kaita (2);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (2);
n rekreacinë plëtra (2).
Threats:
n overgrowing of the coastal zone and
islands (3);
n unfavourable water level (2);
n disturbance (2);
n predation (2);
n recreational developments (2).
Rekomendacijos:
n kas 2–3 metai iðkirsti sumedëjusià augalijà;
n palaikyti esamà vandens lygio reguliavimo tvarkà;
n reguliuoti lankytojø srautus perint paukðèiams;
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai gaudyti audines bei reguliuoti varninius paukðèius (vasario–balandþio mën.).
Recommendations:
n to cut the bushes every 2–3 year;
n to keep the current water management
practice;
n to control the impact of the visitors on
appropriate level;
n to organise the catching of the Americal mink and regulation of the Corvids number annualy (February–April).
349
Paukðèiams
svarbios teritorijos
/ Important
Paukðèiams
svarbios teritorijos
/ Important
bird areasbird areas
Vieðvilës pievos
Tau-b4 (None)
Nemuno slënio uþliejamos pievos ties
Vieðvile
(Wet meadows of Nemunas River valley
near Vieðvilë)
350
55°3’N 22°23’E
10 m 584,5 ha
Location & site description
A wet, seasonally flooded meadows stretches on the right bank of Nemunas River, S
of Vieðvilë settlement. The site belongs Tauragë county, Jurbarkas district. The swampy old riverbeds are characteristic of the area.
The Vieðvilë and Kasikas rivulets are crossing the territory.
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Deðinëje Nemuno pakrantëje, á pietus nuo
Vieðvilës gyvenvietës nusidriekusios pievos
priklauso Tauragës apskrities Jurbarko rajonui. Tai per pavasario potvynius uþliejamos derlingos pievos su uþpelkëjusiø Nemuno senvagiø fragmentais. Per teritorijà teka
Vieðvilës ir Kasiko upeliai.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija, taèiau apima Nemuno upës apsauginæ zonà.
Protection status
Not protected territory, however covers the
conservation zone of the Nemunas River.
Þemënauda
Vyrauja þemës ûkio paskirties þemë
(>90%). Privaèiø valdø ribos neþinomos, nes
nëra duomenø apie þemës gràþinimo reformos rezultatus.
Land use
Agricultural land predominated (>90%).
The percentage of the private land unknown
because there are no information on the results of the Land Reclaiming Reform.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.3.1.
2.4.3.
3.1.2.
3.2.4.
3.3.1.
5.1.1.
Þemës dangos
pavadinimas
B"
"
Ganyklos
!
intarpais
(!
" !"!
A"
Land cover
ha
%
Non irrigated arable
land
Pastures
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Coniferous forest
Transitional woodlandscrub
Beaches, dunes, sand
0,71
0,12
467,31
63,17
79,94
10,81
0,85
9,71
0,15
1,66
33,64
5,76
9,15
1,57
Stream courses
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Grie
Corncrake
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Crex crex
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
39–43 m
C1; LT-1.1
351
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Circus aeruginosus (1 p), C. pygargus (1 p), Porzana porzana (1 m), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 6 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/There are 6 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirmos iðsamios paukðèiø apskaitos vykdytos 2001–2002 metais. Originalûs A. Butlerio duomenys.
Grësmës:
n ankstyvi þemës ûkio darbai (3);
n pievø suarimas (2);
n atvirø buveiniø uþþëlimas (2);
n plëðrûnai (2);
n pesticidø naudojimas (1).
Rekomendacijos:
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n skatinti ekologinius ûkius;
n pievø ðienavimà pradëti liepos 1 d., o
ganymà – birþelio 15 d.;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ;
n siekiant iðsaugoti uþliejamoms pievoms
bûdingas augalø bendrijas, parengti ir ágyvendinti specialias teritorijos gamtotvarkos programas;
n skatinti nenaudoti pesticidø;
n skatinti varnø ir krankliø bei sulaukëjusiø kaèiø skaièiaus reguliavimà.
352
Bird research & data available
The first detail bird surveys in 2001 &
2002. Personal data presented by A. Butleris.
Threats:
n early farming activities (3);
n transforming of the meadows to the
arable land (2);
n overgrowing of the meadows (2);
n predation (2);
n use of the pesticides (1).
Recommendations:
n promotion of the extensive stock-raising;
n to initiate and support the ecological
farming;
n to start hay-making from the 1st July
while grazing from the 15th June;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n to prepare and implement special habitat management programmes in order to protect the wet meadows with typical plant communities;
n the use of pesticide should be discourage;
n to promote the regulation of the Corvids and feral cats population.
Paukðèiams
svarbios
teritorijos
/ Important bird areas
Paukðèiams svarbios
teritorijos
/ Important
bird areas
Birþulis–Stervas
Tel-b1(010)
55°46’N 22°24’E
150–160 m 3620,3 ha
Birþulio ir Stervo pelkiø kompleksas
(Birþulis–Stervas marshes complex)
353
354
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 5 km á Ð nuo Varniø miestelio ir 25
km á PR nuo Telðiø miesto plytintis pelkiø ir
ðlapiø pievø kompleksas priklauso Telðiø apskrities Telðiø rajonui. Teritorija pasiþymi didele ðlapþemiø ávairove. Jà sudaro du seklûs
eutrofiniai eþerai – Stervas (137 ha) ir Birþulis (197 ha), juos supantys ávairûs pelkynai –
uþmirkæ nendrynai bei karklynai, þemapelkës,
natûrali aukðtapelkë bei uþpelkëjusios pievos.
Pelkiø pakraðèiais auga ðlapi lapuoèiø bei miðrûs miðkai, o pamiðkëse kai kur driekiasi ganyklos bei ðienaujamø pievø lopinëliai. Anksèiau ðienautos viksvinës þemapelkës dabar nebenaudojamos. Teritorijos hidrologinis reþimas buvo stipriai paþeistas 1957 m. per atliekamus plataus masto sausinimo darbus. Po jø
Birþulio eþero plotas sumaþëjo nuo 754 iki
197 ha, o buvusios eþero seklumos, beje, kaip
ir dauguma aplinkiniø þemapelkiø, uþaugo
krûmynais bei nendrynais. Ðiuo metu teritorija pasiþymi nepereinamais uþmirkusiais nendrynais bei krûmynais, vandeningomis þemapelkëmis, uþpelkëjusiomis pievomis.
Location & site description
A wetland complex extends about 5 km
N of Varniai settlement and 25 km SE from
Telðiai town. Its belongs to Telðiai county,
Telðiai district. The site is comprised of two
shalow eutrophic lakes – Lake Stervas (137 ha)
and Lake Birþulis (197 ha), surrounding with
raised-bog, large areas of fen and reed swamp,
wet meadows, pastures, mixed and wet decidous forest. The water level in both lakes and
surrounding marshes was lowered as a result
of the drainage performed in the territory in
1957. Formely shalow areas of the lakes have
became overgrown with willow thickets and
reed stands. The pathless reed stands and shrub
thickets, large waterlogged marshes, wet and
swampy meadows are characteristic of the site.
Apsaugos statusas
Teritorija apima Varniø regioninio parko
Stervo gamtiná rezervatà (827 ha), Birþulio botaniná-zoologiná draustiná (1535 ha) ir Pabirþulio archeologiná draustiná (1126 ha). Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos gerokai sumaþintos,
atrinkus rûðiø apsaugai svarbiausias vietas.
Protection status
All the territory (100%) belongs to the
Þuvintas Bioshere Reserve, which was founded in 2002. Compared with previous inventory, the area of the territory has been decreased notably after the designation of the most
important sites.
Þemënauda
Þemës nuosavybë, paskirtis ir naudojimas labai ávairûs, pradedant iðskirtinai gamtosaugai skirtu Stervo rezervatu, gamtosauginá prioritetà turinèiu Birþulio draustiniu ir
baigiant ûkiniais miðkais bei privaèiomis þemës ûkio naudmenomis. Detali informacija
apie þemës paskirtá pateikta rezervato planavimo schemoje.
Land use
The ownership and land use very diverse.
The territory covers strictly protected land
which is used entirely for nature conservation
(Stervas Strict Nature Reserve), Birþulis Nature Reserve with high priority of nature protection as well as economic forest and private
agricultural land. More detail information is
presented in the official planning scheme.
Buveinës/Habitats
Corine
Þemës dangos
Kodas/
pavadinimas
Code
2.1.1.
B"
"
2.3.1.
Ganyklos
2.4.2.
Kompleksiniai
"
!
2.4.3.
!
intarpais
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.1.
4.1.2.
5.1.1.
5.1.2.
@!
(!
Mišrus miškas
" 2
!
Durpynai
Va"
Vandens telkiniai
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Land cover
ha
%
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Peat bogs
Stream courses
Water bodies
252,48
6,97
604,29
20,54
16,69
0,57
256,43
7,08
436,11
496,78
338,11
524,06
12,05
13,71
9,34
14,46
368,70
52,15
40,36
230,36
10,18
1,44
1,11
6,36
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Didysis baublys/Bittern
Pievin
ling
Montagu’s Harier
Švyg$"Spotted Crake
Plovin
vištel
Little Crake
Juodoji "Black Tern
M
Bluethroat
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Botaurus stellaris
C. pygargus
Porzana porzana
Porzana parva
Chlidonias niger
Luscinia svecica
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
12 m
4p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
25 m
8m
80 p
6p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia nigra (1 p), Pernis apivorus (1 p), Circus aeruginosus (15 p), Aquila pomarina (1 p), Tetrao
tetrix (20 m), Bonasia bonasia (3 p), Crex crex (5 m), Grus grus (7 p), Tringa glareola (1 p), Sterna
hirundo (4 p), Asio flammeus (1 p), Caprimulgus europaeus (2 p), Picus canus (1 p), Dryocopus martius
(1 p), Lullula arborea (2 p), Lanius collurio (5 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Paskutiniais metais aptikta perinèiø 19 paukðèiø rûðiø, áraðytø á RK/There are 19 breeding species
included into RDB.
355
356
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ornitofaunos inventorizacija atliekama
nuo 1970-øjø metø. Paskutiná deðimtmetá
paukðèiø apskaitos rengtos 1996–1997 ir
1999–2002 metais. Leidinyje panaudoti tik
M. Kirstuko ir M. Maèiulio naujausi originalûs duomenys.
Bird research & data available
Bird inventory from 1970-ies. The latest
surveys in 1996–1997 and 1999–2002. Personal data presented by M. Kirstukas, M. Maèiulis.
Grësmës:
n pievø ir pelkiø uþþëlimas (4);
n vandens telkiniø eutrofikacija (3);
n vandens lygio þemëjimas bei svyravimai (2);
n intensyvus þemës ûkis gretimose teritorijose (3);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (2).
Threats:
overgrowing of the meadows and marshes (4);
n eutrophication of waterbodies (3);
n reduction and fluctuation of the water
level (2);
n intensive agriculture in the surroundings (3);
n disturbance (2);
n predation (2).
Rekomendacijos:
n kas 2–3 metus þemapelkëse iðkirsti sumedëjusià augalijà;
n siekiant iðsaugoti ðlapioms pievoms bûdingas augalø bendrijas, parengti ir ágyvendinti specialias teritorijos gamtotvarkos programas;
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ ir
tradiciná vëlyvà ðlapiø pievø ðienavimà;
n vykdyti hidrologinës bûklës monitoringà;
n palaikyti optimalø hidrologiná reþimà;
n atsiþvelgiant á paukðèiø poreikius numatyti vietas paþintiniam lankymuisi;
n reguliuoti kanadiniø audiniø, kiauniø
bei varniniø paukðèiø skaièiø;
n skatinti nenaudoti pesticidø aplinkinëse teritorijose.
Recommendations:
n to cut the bushes in the fens every 2–3
year;
n to prepare and implement special habitat management programmes in order to protect the wet meadows with typical plant communities;
n promotion of the extensive farming;
n to monitor the hidrological situation;
n to maintain the former water level;
n to control the access of the visitors;
n to regulate the number of predators;
n the use of pesticide should be discourage in the surroundings.
n
Paukðèiams svarbios
teritorijos
/ Important
bird areas
Paukðèiams
svarbios
teritorijos
/ Important bird areas
Taujënø–Uþulënio
miðkai
Ukm-b1 (016)
55°24’N 24°35’E
80 m 21145,49 ha
Gruþø, Uþulënio, Taujënø, Skaistuþiø ir gretimø
miðkø masyvas
(Gruþai, Uþulënis, Taujënai, Skaistuþiai &
neighbouring forests complex)
357
358
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Trijø rajonø sandûroje, apie 20 km á ÐV
nuo Ukmergës miesto nusidriekæs miðkø masyvas priklauso Vilniaus apskrities Ukmergës rajonui ir Panevëþio apskrities Panevëþio rajonui. Nors teritorija patenka á Vidurio
Lietuvos naðiø miðriø lapuoèiø–eglës miðkø
parajoná, joje vyrauja lapuoèiai: berþai, alksniai, drebulës, uosiai. Vandens perteklingose þemumose vyrauja juodalksnynai, o sausesnëse vietose aptinkami pavieniai àþuolai.
Eglë sudaro apie 20% visø medynø. XX a.
ðeðtajame–aðtuntajame deðimtmeèiais miðkai
buvo stipriai nusausinti, natûralûs upeliai kanalizuoti, o gilûs drenaþo grioviai funkcionuoja ir ðiandien. Buvusios natûralios pamiðkës
pievos sovietmeèiu sukultûrintos arba transformuotos á ariamà þemæ. Taèiau ðiuo metu
dauguma jø apleistos, o intensyvi þemës ûkio
veikla atliekama tik nedidelëje jø dalyje. Teritorija retai apgyvendinta þmogaus.
Location & site description
The territory lies on the border of three
districts, about 20 km NW from Ukmergë
town. Belongs to Vilnius county, Ukmergë distric & Panevëþys county, Panevëþys district.
The territory is classified as a productive mixed forest. However, deciduous tree species
predominated and consist more than 70% of
the total stands (mostly birch, alder, aspen,
ash). Single oak trees growing on dry soil,
while the Black alder stands in the lowland.
Spruce cover about 20% of all the stands.
The large scale drainage schemes were implemented in 60-ies – 80-ies of the XX century and the riverbeds of the rivulets been
straightened there. The outskirts were mostly used for intensive agriculture, however the
best of the land is deserted now. Low local
human population are characteristic of the
territory.
Apsaugos statusas
Barnënø valstybinis telmologinis draustinis uþima 23 ha plotà. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos daugiau nei dvigubai praplëstos, prijungiant gretimas paukðèiø apsaugai svarbiausias vietas.
Protection status
The State Barnënai Telmotological Reserve occupies the area of 23 ha. Compared
with previous inventory, the area of the territory has been twice increased after the incorporation of all valuable neighbouring forest habitats.
Þemënauda
Miðkai uþima per 65% visos teritorijos
ploto. Miðko paskirties þemëje vyrauja valstybiniai miðkai. Þemës ûkio paskirties þemë
daugiausia privati arba skirta privatizuoti.
Tikslesnës informacijos apie þemës nuosavybæ nëra, nes dar nebaigtas þemës gràþinimo procesas.
Land use
Forests covers more than 65% of the total area. State ownership predominated in the
forest land, while the agricultural land is
mostly private or reserved for land reclaiming. More precise information on the ownership is not available yet because of the on
going land reclaiming process.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
1.2.2.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.1.
5.1.2.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Þemës dangos
pavadinimas
BF$
E
tinklas ir su juo susijusi
Nedr
"
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
" 2
!
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Road and rail networks
and associated land
43,40
0,20
10,50
0,05
Non irrigated arable land 4800,67
22,71
1157,60
856,30
5,47
4,05
345,51
1,63
6806,75
287,98
5479,87
1293,24
32,19
1,36
25,92
6,11
62,78
0,85
0,30
0,01
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Water bodies
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Juodasis gandras/Black Stork
Erelis r
Lesser Spotted Eagle
Gerv
Common Crane
Pilkoji meleta/
Grey-headed Woodpecker
Vidutinis margasis
genys/Middle Spotted
Wooodpecker
Baltanugaris genys/
White-backed Woodpecker
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Ciconia nigra
Aquila pomarina
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
8–11 p
15–20 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Grus grus
Picus canus
30–40 p
15–20 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Dendrocopos
medius
40–60 p
C6; LT-1.5
Dendrocopos
leucotos
35–50 p
C6; LT-1.5
359
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia ciconia (? p), Pernis apivorus (6–8 p), Circus aeruginosus (? p), Bonasia bonasia (? p),
Tetrao tetrix (? m), Crex crex (? m), Caprimulgus europaeus (? p), Picoides tridactylus (? p), Dryocopus
martius (10 p), Lullula arborea (? p), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta 14 perinèiø paukðèiø rûðiø, áraðytø á RK/14 breeding species included into RDB registered
there.
360
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirmieji detalesni ornitologiniai tyrimai –
1999 metais. 2001–2003 m. plëðriøjø, pelëdiniø ir geniniø paukðèiø apskaitos. Þ. Preikðos,
S. Skujos, R. Treinio originalûs duomenys.
Bird research & data available
The first bird inventory in 1999. Detail
surveys of birds of prey, owls & woodpeckers in 2001–2003. Personal data presented
by Þ. Preikða, S. Skuja, R. Treinys.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n veikianèios sausinimo sistemos (3);
n pievø uþþëlimas (3);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (2).
Threats:
n intensive forestry (3);
n drainage of the forest (3);
n overgrowing of the meadows (3);
n disturbance (2);
n predation (2).
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20% pagrindinio ardo àþuolø;
n miðko aikðèiø, pievø ir pamiðkiø neuþsodinti miðku;
n kertant miðkà palikti dalá negyvos medienos;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n nediegti naujø sausinimo sistemø;
n reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø,
kiauniø bei krankliø skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus juodajam gandrui ir plëðriesiems paukðèiams.
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n to leave at least 20% oak trees in the
clear cut areas;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n to leave the deadwood at the logging
places;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n don’t implement new drainage systems;
n to regulate the number of predators;
n to erect the artificial nests for Black
Stork and birds of prey.
Paukðèiams
svarbios
teritorijos
/ Important bird areas
Paukðèiams svarbios
teritorijos
/ Important
bird areas
Èepkeliø raistas
Var-b2 (035)
53°58’N 24°31’E
130–150 m 11220,82 ha
Èepkeliø valstybinis rezervatas
(Èepkeliai Strict Nature Reserve)
361
362
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Rezervatas nusidriekæs palei pat Lietuvos–Baltarusijos valstybinæ sienà ir apie 20
km P kryptimi nutolæs nuo Varënos miesto.
Teritorija priklauso Alytaus apskrities Varënos rajonui. Ðio gamtinio komplekso pagrindà sudaro didþiausia Lietuvos aukðtapelkë,
plytinti Ûlos, Grûdos bei Katros takoskyroje, pietinëje raisto dalyje slûgsanèios tarpinio tipo pelkës, vandeningø þemapelkiø plotai bei pietrytiniu pakraðèiu besidriekiantis
uþliejamas Katros upës slënis. Didelë aukðtapelkës dalis apaugusi neaukðtomis puðaitëmis, taèiau keliose vietose atsiveria nemaþos plynës. Èepkeliuose yra 21 uþankantis
eþerëlis, kuriø didþiausias – Eðerinis, uþima
14,9 ha plotà. Raistà juosia sausi puðynai.
Tuo tarpu palyginti nedideli eglynø, berþynø
bei uþmirkusiø juodalksnynø plotai telkiasi
pietinëje rezervato dalyje, Katros slënyje bei
Musteikos iðtakose. Teritorijà ið visø pusiø supa didþiausia Lietuvoje Dainavos giria.
Location & site description
Èepkeliai marshes complex is the largest
ones in Lithuania and lies along the Lithuanian-Belarus State Border, about 20 km S of
Varëna town. Belongs to Alytus county, Varëna district. More than 50% of the marshes
are covered by a large raised bog with 21
small lakes and pools, 80 dry forest islands
and large open areas, while the rest of it is
covered by fens, transitional bogs and flooded forest. The surrounding forest consist
mostly of pine stands growing on the continental sandy dunes. The Katra River valley
with natural flooded and boggy meadows
stretches along the SE border of the Reserve. The reserve is surrounded by the largest
woodland in Lithuania – Dainavos Giria.
Apsaugos statusas
Visa teritorija (100%) priklauso Èepkeliø
valstybiniam rezervatui, ákurtam 1975 metais.
1993 metais rezervatui suteiktas Ramsaro teritorijos statusas. Palyginti su ankstesnës PST
inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos nepakeistos.
Protection status
All territory (100%) belongs to the Èepkeliai State Strict Nature Reserve, which was
founded in 1975. Ramsar site since 1993.
Compared with the previous inventory, the
area of the territory has not been changed.
Þemënauda
Valstybinë miðko paskirties þemë, naudojama iðimtinai gamtosauginiams tikslams
(100%).
Land use
Forest land of State ownership (100%)
used for nature conservation only.
Buveinës/Habitats
Corine
Þemës dangos
Kodas/
pavadinimas
Code
2.3.1.
Ganyklos
2.4.2.
Kompleksiniai
"
!
2.4.3.
!
intarpais
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.1.
4.1.2.
5.1.2.
@!
(!
Mišrus miškas
" 2
!
Durpynai
Vandens telkiniai
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Land cover
ha
%
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Peat bogs
Water bodies
119,14
64,54
1,06
0,58
127,80
1,15
439,25
2931,95
1562,77
2620,14
3,96
26,41
14,07
23,61
73,04
3112,14
51,87
0,66
28,03
0,47
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Tetervinas/Black Grouse
Kurtinys/Capercaillie
Gerv
Common Crane
Dirvinis s
Gplden Plover
Tikutis/Wood Sandpiper
Lutut
Tengmalm’s Owl
Pilkoji meleta/
Grey-headed Woodpecker
Tripirštis genys/
Three-toed Woodpecker
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Tetrao tetrix
Tetrao urogallus
Grus grus
Pluvialis apricaria
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
>50 m
40–50 m
20–25 p
5–6 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Tringa glareola
Aegolius funereus
Picus canus
20 p
10 p
20 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Picoides tridactylus
6p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia nigra (1–2 p), C. ciconia (1 p), Pernis apivorus (1–2 p), Circus pygargus (1–2 p), Haliaetus
albicilla (1 p), Aquila pomarina (1–3 p), Pandion haliaetus (1 p), Bonasia bonasia (? p), Crex crex (? m),
Porzana porzana (5–7 m), Gallinago media (2 m), Glaucidium passerinum (3 p), Caprimulgus europaeus (? p),
Coracias garrulus (1 p), Dryocopus martius (? p), Dendrocopos leucotos (? p), Lullula arborea (? p),
Ficedula parva (? p), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Rastos perinèios 27 LRK paukðèiø rûðys/27 bird species included into RDB breed there.
363
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ornitologiniai tyrimai atliekami nuo 1975
metø. E. Drobelio, Þ. Preikðos originalûs duomenys.
Bird research & data available
Bird surveys from 1975. Personal data
presented by E. Drobelis and Þ. Preikða.
Grësmës:
n uþliejamø Katros pievø uþaugimas (4);
n pelkës plyniø uþaugimas (3);
n vandens lygio pelkëje þemëjimas (3);
n plëðrûnø skaièiaus didëjimas (2);
n trikdymas (2).
Threats:
n overgrowing of the meadows in the
Katra River valley (4);
n overgrowing of the open bog areas (3);
n reduction of the water level (3);
n predation (2);
n disturbance (2).
Rekomendacijos:
n ðalinti sumedëjusià augalijà ið pelkës
plyniø bei Katros slënio pievø;
n vykdyti hidrologinës bûklës monitoringà;
n atkurti buvusá teritorijos hidrologiná reþimà;
n skatinti lapiø bei usûriniø ðunø skaièiaus reguliavimà teritorijoje;
n árengti dirbtinius lizdus plëðriesiems
paukðèiams bei pelëdoms;
n riboti uogautuojø skaièiø.
Recommendations:
n to remove the woody vegetation from
the open areas of the bog and meadows at
the Katra River valley;
n to monitor the hidrological situation;
n to maintain the former water level;
n to promote the regulation of the predators’ population;
n to erect the artificial nests for birds of
prey and owls;
n to limit the number of the visitors during the berries picking season.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
364
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Karaviðkës
Var-b4 (None)
54°1’N 24°39’E
130 m 343,3 ha
Karaviðkiø miðkas
(Karaviðkës forest)
365
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 15 km á PR nuo Marcinkoniø nutolusi teritorija priklauso Alytaus apskrities Varënos rajonui. Ji apima puðynus su ásiterpusiais pelkiaðilio plotais bei Katros upës slënio dalá.
Location & site description
About 15 km SE of Marcinkonys settlement. Belongs to Alytus county, Varëna district. The site comprises the pine forest with
patches of overgrown raised bog and segment
of Katra River valley.
Apsaugos statusas
Teritorija patenka á Èepkeliø rezervato
apsauginæ zonà (100%).
Protection status
Buffer zone of the Èepkeliai Strict Nature Reserve (100%).
Þemënauda
Vyrauja miðko paskirties þemë. Þemës
nuosavybës pasiskirstymas neþinomas, nes dar
nebaigtos þemës gràþinimo procedûros.
Land use
Forest land of State ownership predominated. The land ownership is not clear yet because of the on going land reclaiming process.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.3.1.
3.1.2.
3.1.3.
Þemës dangos
pavadinimas
Land cover
Ganyklos
(!
Mišrus miškas
Pastures
Coniferous forest
Mixed forest
ha
%
41,10
268,89
33,31
11,98
78,32
9,70
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Kurtinys/Capercaillie
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Tetrao urogallus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
10–15 m
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Bonasia bonasia (3–4 p), Grus grus (1–2 p), Aegolius funereus (1 p), Picoides tridactylus (1–2 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 4 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/4 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirmoji inventorizacija – 1999 m. 2000–
2002 metais kasmeèiai stebëjimai. M. Mackevièiaus originalûs duomenys.
366
Bird research & data available
First inventory in 1999. Regular surveys
in 2000–2002. Personal data presented by
M. Mackevièius.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (2).
Rekomendacijos:
n nutraukti plynus miðko kirtimus kurtiniø veisimosi vietose;
n neatlikti miðko ruoðos veisiantis paukðèiams (vasario–liepos mën.);
n kasmet reguliuoti ðernø, lapiø bei usûriniø ðunø skaièiø.
Threats:
n intensive forestry (3);
n disturbance (2);
n predation (2).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Recommendations:
n to stop clear cutting at the Capercaillie
breeding sites;
n to stop the logging during the bird breeding season (February–July);
n to regulate the number of predators.
367
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Dzûkija
Var-b5 (034)
Dzûkijos nacionalinis parkas
(Dzûkija National Park)
368
54°4’N 24°15’E
80–160 m 58165,11 ha
Location & site description
The National Park covers a large area and
stretches from the Lithuanian–Belarus State
Border in the S to the environs of Merkinë
settlement in the NW. Its lies about 20 km
SW of Varëna town and belongs to Alytus
county, Varëna, Lazdijai and Alytus districts.
About two thirds of the park are in the SE
sandy plain with typical continental dunes
areas. The territory of the park is crossed by
about 30 rivers and rivulets, there are 46 lakes with total area of 232 ha. Waterways of
the site belong to the basin of the Nemunas
River. About 78% of the total area is covered by forests (49,800 ha). About 85% of the
total forest area consist of pine stands. The
agricultural landscape predominated between the woodland. Marshes are concentrated
in the southern part of the Park. The Imðkai
raised bog is one of the largets in eastern Lithuania and covers nearly 1,000 ha.
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Nacionalinio parko teritorija tæsiasi nuo
Lietuvos–Baltarusijos valstybinës sienos pietuose iki Merkinës apylinkiø ðiaurës vakaruose. Ji apie 20 km PV kryptimi nutolusi
nuo Varënos miesto ir priklauso Alytaus apskrities Varënos, nedidelë dalis – Lazdijø ir
Alytaus rajonams. Iðskirta teritorija plyti Dainavos smëlingos lygumos pietinëje dalyje,
kurià vagoja upiø slëniai staèiais ðlaitais ir
gerai iðraiðkingomis terasomis. ÐV parko pakraðtys siekia Dzûkijos aukðtumas. Apie 78%
parko ploto (49800 ha) dengia miðkai, kuriø
dauguma priklauso didþiausiai Lietuvoje
Dainavos giriai. Tarp medynø vyrauja puðynai – jie sudaro apie 85% bendro jø ploto.
Savitumu iðsiskiria ðaltiniuotø didesniø upiø
slëniø guobynai. Tarp miðkø ásiterpæ agrarinio kraðtovaizdþio fragmentai – pievos, dirbamos þemës, nedideli kaimeliai. Didþiausi
pelkiø masyvai driekiasi pietinëje parko dalyje. Svarbiausi jø – Imðkø aukðtapelkë bei
uþpelkëjæs Musteikos upelio slënis. Per parkà teka 30 upiø ir upeliø. Didþiausios jø –
Merkys, Ûla, Grûta. Parke yra 46 eþerai, kuriø bendras plotas 232 ha. Visa teritorija priklauso Nemuno upës baseinui. Parko teritorija nëra tankiai apgyvendinta, taèiau pritraukia labai daug lankytojø ðiltuoju metø laiku.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Visa teritorija patenka á Dzûkijos nacionalinio parko ribas ir apima ávairias funkcines jo zonas. 2080 ha uþima rezervatinio apsaugos reþimo zonos. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos ðiek tiek praplëstos.
Protection status
All the territory belongs to the Dzûkija
National Park. 2,080 ha of the site are stictly
protected. Compared with previous inventory, the area of the territory has been slightly
increased after the revision of the boundaries.
Þemënauda
Þemës nuosavybë, paskirtis ir naudojimas labai ávairûs, pradedant iðskirtinai gamtosaugai skirtomis rezervatinëmis zonomis,
gamtosauginá prioritetà turinèiais draustiniais
Land use
The ownership and land use very diverse. The Park covers strictly protected land
which is used entirely for nature conservation as well as economic forest and private
369
ir baigiant ûkiniais miðkais bei privaèiomis
þemës ûkio naudmenomis. Detali informacija apie þemës paskirtá pateikta planavimo
schemoje. Taèiau akivaizdu, kad miðko paskirties þemë vyrauja ir sudaro per 80% bendro teritorijos ploto. Privaèiø miðko savininkø tikslios valdø ribos nëra þinomos, nes dar
nebaigtas þemës gràþinimo procesas.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Buveinës/Habitats
Corine
Þemës dangos
Kodas/
pavadinimas
Code
1.1.2.
BF$
1.2.1.
1.3.1.
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.1.
4.1.2.
5.1.1.
5.1.2.
Pramoniniai ar
komerciniai objektai
B" gavybos vietos
B"
"
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
s plotai
intarpais
@!
(!
Mišrus miškas
" 2
!
Durpynai
A"
Vandens telkiniai
agricultural land. More detail information is
presented in the official planning scheme.
However, the forest land predominated
(>80% of the total area). The boundaries of
the private forest owners land is not officially comfirmed yet because of the ongoing land
reclaiming process.
Land cover
ha
%
Discontinuous urban
fabric
Industrial or commercial
units
Mineral extraction site
262,98
0,45
40,38
0,07
37,41
0,06
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Peat bogs
Stream courses
Water bodies
1054,94
1,82
1354,99
3893,60
2,33
6,71
1786,58
3,08
952,63
41866,23
4295,04
1054,35
1,64
72,08
7,39
1,81
140,02
259,78
877,52
211,87
0,24
0,45
1,51
0,36
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Tetervinas/Black Grouse
370
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Tetrao tetrix
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
60 m
C6; LT-1.5
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Kurtinys/Capercaillie
Lutut
Tengmalm’s Owl
L
Nightjar
4Roller
Lygut
Woodlark
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Tetrao urogallus
Aegolius funereus
Caprimulgus
europaeus
Coracias garrulus
Lullaula arborea
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
15–20 m
15 p
70 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
6p
500 p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (? m), Ciconia nigra (? p), C.ciconia (? p), Pernis apivorus (? p), Circus
aeruginosus (? p), Aquila pomarina (? p), Bonasia bonasia (? p), Porzana porzana (? m), Crex crex (? m),
Grus grus (? p), Gallinago media (? m), Bubo bubo (1 p), Glaucidium passerinum (? p), Alcedo atthis (? p),
Picus canus (? p), Dryocopus martius (? p), Picoides tridactylus (? p), Anthus campestris (? p), Ficedula
parva (? p), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Paskutiniais metais aptiktos perinèios 27 paukðèiø rûðys, áraðytos á RK/There are 27 breeding species
included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Paukðèiai stebimi daugiau nei 20 metø. Originalûs E. Adomaièio, E. Drobelio, Þ. Morkvëno, P. Kurlavièiaus duomenys.
Bird research & data available
Bird inventory covers more than 20 years
period. Personal data presented by E. Adomaitis, E. Drobelis, Þ. Morkvënas, P. Kurlavièius.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n pamiðkës pievø ir pelkiø uþþëlimas (3);
n rekreacinë plëtra (3);
n trikdymas (3);
n plëðrûnai (2).
Threats:
n intensive forestry (3);
n overgrowing of the meadows and bogs
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n kertant miðkà palikti dalá negyvos medienos;
n nekirsti miðko veisiantis paukðèiams;
n miðko aikðèiø, pievø neuþsodinti miðku;
n siekiant iðsaugoti pamiðkës pievoms bei
pelkëms bûdingas augalø bendrijas, parengti
(3);
recreational developments (3);
disturbance (3);
n predation (2).
n
n
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n to leave the deadwood at the logging
places;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n the forest should not be planted on neighbouring meadows;
371
ir ágyvendinti specialias teritorijos gamtotvarkos programas;
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n apriboti automobiliø eismà miðko keliais;
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø, kiauniø skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus plëðriesiems
paukðèiams.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
372
n to prepare and implement special habitat management programmes in order to protect the meadows and open fens with typical
plant communities;
n to promote and support the extensive
stock-raising;
n to limit the traffic in the forest area;
n to control the access of the tourists;
n to regulate the number of predators annualy;
n to erect the artificial nests for birds of
prey.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Grybaulia
Var-b7 (None)
53°59’N 24°22E
120 m 742,15 ha
Grybaulios þuvininkystës ûkis
(Grybaulia fish-farm)
373
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 25 km á rytus nuo Druskininkø
miesto ir apie 30 km á PV nuo Varënos miesto nutolusi teritorija priklauso Varënos apskrities Varënos rajonui. Tai þuvininkystës
ûkio sekliø tvenkiniø kompleksas, apsuptas
dideliø miðkø masyvø.
Location & site description
About 25 km E of Druskininkai town and
30 km SW of Varëna town. Belongs to Utena county, Zarasai district. A complex of
functioning shalow fish-ponds surrounded
with large wood track.
Apsaugos statusas
Teritorija patenka á Dzûkijos nacionalinio parko apsauginæ zonà.
Protection status
Belongs to the buffer zone of the Dzûkija National Park.
Þemënauda
Dominuoja valstybinë þemës ûkio paskirties þemë, iðnuomota þuvininkystës ûkiui
(>95%).
Land use
Agricultural land rented for the private
fish-farm predominated (>95%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.2.1.
Þemës dangos
pavadinimas
2.3.1.
2.4.3.
Pramoniniai ar
komerciniai objektai
Ganyklos
!
intarpais
3.1.2.
3.1.3.
3.2.1.
4.1.1.
5.1.2.
(!
Mišrus miškas
B!
4
!
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Industrial or commercial
units
Pastures
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Coniferous forest
Mixed forest
Natural grassland
Inland marshes
Water bodies
4,16
0,56
12,06
25,38
1,62
3,42
11,53
24,34
25,47
4,07
635,11
1,55
3,28
3,43
0,55
85,59
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Jerelis/
White-tailed Eagle
374
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Haliaetus albicilla
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
15 ind
C1; LT-1.1
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (? m), Circus aeruginosus (? p), Porzana porzana (? m), P. parva (? m), Crex crex
(2 m), Anthus campestris (1 p), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 8 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á LRK/8 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Paukðèiai stebimi daugiau nei 10 metø.
E. Drobelio, L. Raudonikio originalûs duomenys.
Grësmës:
n tvenkiniø bei pakranèiø uþaugimas sumedëjusia augalija ir nendrëmis (3);
n trikdymas (3);
n rekreacinë plëtra (2);
n tvenkiniø apleidimas (2);
n plëðrûnai (2).
Rekomendacijos:
n kas 2–3 metai iðkirsti sumedëjusià augalijà pakrantëse;
n palaikyti esamà vandens lygio reguliavimo tvarkà;
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas vietas;
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai gaudyti audines ir reguliuoti varniniø paukðèiø
skaièiø (vasario–balandþio mën.).
Bird research & data available
Bird observations have more than 10
years history there. Personal data presented
by E. Drobelis, L. Raudonikis.
Threats:
n overgrowing of the coastal zone (3);
n disturbance (3);
n recreational developments (2);
n desolation of the certain ponds (2);
n predation (2).
Recommendations:
n to cut the bushes on banks every 2–3
year;
n to keep the current water management
practice;
n to control the access of the tourists;
n to organise the catching of the Americal mink and regulation of the Corvids number annualy (February–April).
375
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Ðirvinta
Vlk-b1 (028)
Ðirvintos upës slënio dalis
(Valley of the Ðirvinta River)
376
54°43’N 22°49’E
40 m 495,82 ha
Location & site description
The territory covers a segment of the natural Ðirvinta River and its valley, which lies
about 10 km NW of Vilkaviðkis town. It started from the mouth of Ðeimena river and
stretches up to the State Lithuanian-Russian
Border. The site belongs to Marijampolë
county, Vilkaviðkis district. The open wet meadows and pastures are characteristic of the
area.
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Teritorija apima Ðirvintos upës bei jos
slënio ruoþà, prasidedantá apie 10 km á ÐV
nuo Vilkaviðkio miesto ir nusidriekusá tarp
Ðirvintos ir Ðeimenos upiø santakos ir Lietuvos–Rusijos valstybinës sienos. Ji priklauso
Marijampolës apskrities Vilkaviðkio rajonui.
Tai natûralios, sraunios upës slënis su atviromis pievomis bei ganyklomis. Þemesnëse
vietose esanèios pievos apsemiamos per pavasario polaidþius.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Teritorija patenka á Ðirvintos upës apsauginæ zonà. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos pakeistos, atsiþvelgiant á vertingiausiø buveiniø iðsidëstymà. Taèiau teritorijos plotas beveik nepasikeitë.
Protection status
The territory belongs to the conservation
zone of the Ðirvinta River. Compared with
previous inventory, the location of the territory has been changed notably after the designation of the most important habitats. However, the area of the site is quite similar.
Þemënauda
Vyrauja þemës ûkio paskirties þemë
(>90%). Privaèiø valdø ribos neþinomos, nes
nëra duomenø apie þemës gràþinimo reformos rezultatus.
Land use
Agricultural land predominated (>90%).
The percentage of the private land unknown
because there are no information on the results of the Land Reclaiming Reform.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.3.1.
2.4.2.
2.4.3.
4.1.1.
5.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
B"
"
Ganyklos
Kompleksiniai
"
!
!
intarpais
2
!
A"
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Non irrigated arable
land
Pastures
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Inland marshes
Stream courses
Water bodies
61,78
12,84
205,63
11,85
42,76
2,46
142,60
29,66
29,63
28,66
0,79
6,16
5,96
0,16
377
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Grie
Corncrake
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Crex crex
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
35 m
C1; LT-1.1
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Ciconia ciconia (? p), Circus aeruginosus (? p), Porzana porzana (? m), Alcedo atthis (? p), Luscinia
svecica (? P), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 7 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á RK/There are 7 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Paukðèiai stebimi daugiau nei 5 metus.
Originalûs V. Naruðevièiaus duomenys.
Grësmës:
n atvirø buveiniø uþþëlimas (3);
n ankstyvi þemës ûkio darbai (3);
n pievø suarimas (3);
n trikdymas (2);
n plëðrûnai (2);
n rekreacinë plëtra (1);
n pesticidø naudojimas (1).
Rekomendacijos:
n skatinti ekstensyvià gyvulininkystæ;
n skatinti ekologinius ûkius aplinkinëse
teritorijose;
n pievø ðienavimà pradëti birþelio 25 d.,
o ganymà – birþelio 1 d.;
n pievø neuþsodinti miðku;
n netransformuoti ganyklø á ariamà þemæ
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n skatinti nenaudoti pesticidø;
n skatinti varnø ir krankliø bei sulaukëjusiø kaèiø skaièiaus reguliavimà palei visà
upës ruoþà.
378
Bird research & data available
Bird observations have more than 5 years
history. Personal data presented by V. Naruðevièius.
Threats:
n overgrowing of the meadows (3);
n early farming activities (3);
n transforming of the meadows to the
arable land (3);
n disturbance (2);
n predation (2);
n recreational developments (1);
n use of the pesticides (1).
Recommendations:
n promotion of the extensive stock-raising;
n to initiate and support the ecological
farming in the surroundings;
n to start hay-making from the 25th June
while grazing from the 1th June;
n don’t allow the afforestation of the meadows;
n the meadows should not be transformed to the arrable land;
n to control the access of the tourists;
n the use of pesticide should be discourage;
n to promote the regulation of the Corvids and feral cats population.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Kazimieravas
Vln-b1 (None)
54°56’N 25°10’E
130 m 145 ha
Kazimieravo eþeras su já
supanèiomis pelkëmis ir sekliais
vandenimis
(Kazimieravas Lake with surrounding wetlands)
379
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Teritorija apie 15 km PR kryptimi nutolusi nuo Ðirvintø miesto ir priklauso Vilniaus
apskrities, Vilniaus rajonui. Ðis gamtinis kompleksas apima þuvininkystës ûkio vandens
saugyklà, eutrofiná Kazimieravo eþerà bei abipus juos jungianèio upelio nusidriekusius þemapelkiø bei natûraliø pievuèiø, daþnai uþauganèiø krûmais, plotus. Teritorijà supa kultûrinës pievos bei ganyklos, dirbami laukai.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Location & site description
About 15 km SE from Ðirvintos town.
Belongs to Vilnius county, Vilnius district.
The wetland complex consist of the eutrophic Lake Kazimieravas, water reservoir of the
fish-farm and mire complex between them.
The teritory is surrounded with cultural meadows and pastures and arable land.
Protection status
None.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija.
Þemënauda
Valstybinë vandenø bei privati ir valstybinë þemës ûkio paskirties þemë.
Land use
Water and agricultural land of State and
private ownership.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.3.1.
2.4.3.
3.1.1.
4.1.1.
5.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
Ganyklos
Dirbamos plotai
su nataugalijos
intarpais
Lapuomiškas
2
pelk
Vandens t
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Pastures
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Inland marshes
Stream courses
Water bodies
5,06
12,23
3,48
8,43
13,88
62,83
6,51
44,59
9,57
43,30
4,49
30,73
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Juodoji "Black Tern
M
Bluethroat
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Chlidonias niger
Luscinia svecica
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
50 p
3p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (5 m), Circus aeruginosus (3 p), Circus pygargus (1 p), Porzana porzana (8 m),
Porzana parva (3 m), Grus grus (1 p), Tringa glareola (1 p), Asio flammeus (1 p), Lanius collurio (3 p).
380
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 9 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á LRK/9 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos
ðaltiniai
Kasmetës apskaitos nuo 2000 metø, áskaitant juodøjø þuvëdrø kolonijos inventorizacijà. L. Raudonikio originalûs duomenys.
Grësmës:
n hidrologinio reþimo kaita (4);
n trikdymas (3);
n rekreacinë plëtra (2);
n plëðrûnai (2).
Rekomendacijos:
n uþtikrinti esamo hidrologinio reþimo
paleidimà;
n riboti plaukiojimà valtimis vandens saugykloje veisiantis juodosioms þuvëdroms
(geguþës–liepos mën.);
n pastatyti informacinius stendus apie taikomus lankymo ir kt. apribojimus;
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai gaudyti audines bei reguliuoti varniniø paukðèiø
skaièiø (kovo–balandþio mën.).
Bird research & data available
Annual bird surveys from 2000 including
the monitoring of the colony of Black Tern.
Personal data presented by L. Raudonikis.
(4);
Threats:
n changes of the hydrological conditions
disturbance (3);
reacreational developments (2);
n predation (2).
n
n
Recommendations:
n to ensure the current hidrological regime;
n to limit boating during the Black Tern
breeding season (May–July);
n to put the informational boards around
the territory;
n to organise the catching of the Americal mink and regulate the Corvids population annually (at March–April).
381
Paukðèiams svarbios
teritorijos
/ Important
bird /areas
Paukðèiams
svarbios
teritorijos
Important bird areas
Rokantiðkiø–
Taurijos miðkai
Vln-b3 (None)
Rokantiðkiø, Bezdoniø, Buzaraisèio ir gretimø
miðkø masyvas
(A complex of Rokantiðkës, Bezdonys,
Buzaraistis & neighbouring forests)
382
54o47’N 25o33’E
140-180 m 2549,39 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðymas
Apie 15 km ÐR kryptimi nuo Vilniaus
miesto nutolusi teritorija priklauso Vilniaus
apskrities Vilniaus rajonui. Ji apima gabalà didþiulio miðkø masyvo, nusidriekusio á R nuo
Vilniaus miesto, kertanèio valstybinæ Lietuvos-Baltarusijos sienà ir toliau besitæsianèio
kaimyninëje ðalyje. Iðskirtoje teritorijoje dominuoja puðynai, nors ðlapiose dirvose vyrauja
eglynai bei miðrûs medynai, o perteklingose
vandens vietose – juodalksnynai. Tarp miðkø
ásiterpæs iðeksploatuotas, ðiuo metu stipriai uþtvindytas durpynas, bei keli dirbamos þemës
lopinëliai. Nors teritorija yra netoli Vilniaus
ir yra nesunkiai pasiekiama, ji, praktiðkai, neapgyvendinta þmoniø, neskaitant besiribojanèios Bezdoniø gyvenvietës.
Apsaugos statusas
576,31 ha priklauso valstybiniams Taurijos ornitologiniui ir Skersbaliø geomorfologiniam draustiniams.
Þemënauda
Dominuoja miðko paskirties þemë (~90%).
Privaèiø miðko savininkø tikslios valdø ribos nëra þinomos, kadangi dar nebaigtas þemës graþinimo procesas.
Location & site description
The territory located in a distance of
about 15 km NE of Vilnius town. It belongs
to Vilnius county, Vilnius district. The site
covers a segment of large woodland which
extends E of Vilnius, then crossing the State
Lithuanian-Byelarussian Border and streatches away. The pine stands predominate in
the territory while sruce and mixed stands
are growing on wet soil, and Black alder occupies the waterlogged sites. An exploited
and flooded turbary as well as some patches
of agricultural land extends between the woody areas. All the territory, practically, not
inhabit by people, but neighbouring with
Bezdonys settlement.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Protection status
576.31 ha of the territory belongs to the
State Taurija Ornithological and Skersbaliø
Geomorphological Reserves.
Land use
Forest land predominated (~90%). The
boundaries of the private forest owners land
is not officially comfirmed yet because of
the ongoing land reclaiming process.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
1.1.2.
2.3.1.
2.4.2.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
Þemës dangos
pavadinimas
Neištisinis u$
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
Lapuomiškas
Spygliuomiškas
Mišrus miškas
Pereinamosios mišk
stadijos ir kr
Land cover
Discontinuous urban
fabric
Pastures
Complex cultivation
patterns
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
ha
%
2,02
0,08
31,50
40,31
1,24
1,59
305,42
1499,33
560,26
37,68
12,03
59,04
22,06
1,48
383
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
4.1.1.
4.1.2.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
ha
%
1,63
60,72
0,44
0,06
2,39
0,02
Land cover
Kontinentin
pelk
Durpynai
Vandens telkiniai
Inland marshes
Peat bogs
Water bodies
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Tripirštis genys/
Three-toed Woodpecker
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Picoides tridactylus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
4p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (2 m), Ciconia nigra (3 p), Pernis apivorus (2 p), Circus aeruginosus (? p),
Haliaetus albicilla (1 p), Aquila pomarina (4 p), Bonasia bonasia (? p), Tetrao tetrix (? m), T. urogallus (9 m),
Porzana porzana (2 m), P. parva (1 m), Crex crex (7 m), Grus grus (3 p), Glaucidium passerinum (3 p),
Aegolius funereus (5 p), Caprimulgus europaeus (? p), Dryocopus martius (5 p), Dendrocopos leucotos (2 p),
Lullula arborea (? p), Ficedula parva (? p), Lanius collurio (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 19 perinèiø paukðèiø rûðiø, átrauktø á RK/19 breeding bird species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Pirmieji tyrimai 1998 m. Vëlesniais metais rinkti duomenys Lietuvos perinèiø paukðèiø atlasui, vykdyta kurtiniø tuokvieèiø inventorizacija, specialios pelëdiniø paukðèiø apskaitos. Panaudoti M. Baranovskij, L. Raudonikio, G. Riaubos originalûs duomenys
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n trikdymas (3);
n plëðrûnai (2).
Rekomendacijos:
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n iðsaugoti brandþiø medynø plotus;
n miðko kirtimø metu palikti dalá negyvos medienos;
384
Bird research & data available
First inventory in 1998. Later, LBBA
fieldwork, inventory of Capercaillie population, special surveys of owls. Personal data
presented by M. Baranovskij, L. Raudonikis, G. Riauba.
Threats:
n intensive forestry (3);
n disturbance (3);
n predation (2).
Recommendations:
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n to keep the stands of mature forest;
n to leave the deadwood at the logging
places;
nevykdyti miðko ruoðos paukðèiø veisimosi metu (vasario–liepos mën.);
n miðko aikðèiø, pievø neuþsodinti miðku;
n apriboti automobiliø eismà miðko keliais;
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai reguliuoti ðernø, lapiø, usûriniø ðunø, kiauniø,
krankliø skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus plëðriesiems
paukðèiams.
n
n to stop the logging during the bird breeding season (February–July);
n the forest should not be planted on neighbouring meadows;
n to limit the traffic in the forest area;
n to regulate the number of predators annualy;
n to erect the artificial nests for birds of
prey.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
385
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vasaknos
Zar-b1 (020)
Vasaknø þuvininkystës ûkio dalis
(A part of the Vasaknos fish-farm)
386
55°41’N 25°48E
110 m 182,8 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 25 km á V nuo Zarasø miesto nutolusi teritorija priklauso Utenos apskrities Zarasø rajonui. Tai keletas ávairaus dydþio þuvininkystës ûkiui priklausanèiø tvenkiniø su
juos supanèiomis pievomis bei þemapelkëmis.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Location & site description
About 25 km W of Zarasai town. Belongs
to Utena county, Zarasai district. Several
fish-ponds of different size with adjacent meadows and fens belongs to the functioning
fish-farm.
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos plotas sumaþintas, atrinkus rûðiø apsaugai svarbiausias vietas.
Protection status
None. Compared with previous inventory, the area of the territory has been decreased after the designation of the most important sites.
Þemënauda
Vyrauja valstybinë þemës ûkio paskirties
þemë, iðnuomota þuvininkystës ûkiui (>95%).
Land use
Agricultural land rented for the private
fish-farm predominated (>95%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.3.
3.2.4.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
Nedr
dirbamos
Kompleksiniai
"
plotai
Dirbamos plotai su
nataugalijos
intarpais
Lapuomiškas
Mišrus miškas
Pereinam stadij
miškai ir kr
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Non irrigated arable
land
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Water bodies
2,33
1,27
2,91
1,59
2,46
1,34
14,42
2,41
28,55
7,89
1,32
15,62
129,72
70,97
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Upin
"Common Tern
Ma$kiras/Little Gull
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Sterna hirundo
Larus minutus
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
130 p
8p
C6; LT-1.5
C6; LT-1.5
387
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (1 m), Circus aeruginosus (1 p), Porzana porzana (2 m), Crex crex (2 m).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptiktos 6 perinèios paukðèiø rûðys, átrauktos á LRK/6 breeding species included into RDB.
388
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Kasmetës apskaitos nuo 2000 metø. Originalûs M. Kirstuko, L. Raudonikio duomenys.
Bird research & data available
Annual bird surveys from 2000. Personal data presented by M. Kirstukas, L. Raudonikis.
Grësmës:
n tvenkiniø salø bei pakranèiø uþaugimas sumedëjusia augalija (3);
n neteisëtas þuvëdrø ir kirø lizdø bei suaugusiø paukðèiø naikinimas (4);
n plëðrûnai (2).
Threats:
n overgrowing of the coastal zone and
islands (3);
n illegal destroying of the tern and gull
nests and killing of birds (4);
n predation (2).
Rekomendacijos:
n kas 2–3 metai iðkirsti sumedëjusià augalijà salose bei pakrantëse;
n palaikyti esamà vandens lygio reguliavimo tvarkà;
n nutraukti neteisëtà kirø ir þuvëdrø kiauðiniø rinkimà bei suaugusiø paukðèiø ðaudymà;
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai gaudyti audines bei reguliuoti varniniø paukðèiø skaièiø (vasario–balandþio mën.).
Recommendations:
n to cut the bushes on islands and banks
every 2–3 year;
n to keep the current water management
practice;
n to stop the illegal collection of the tern
and gull eggs and shooting of the breeding
birds;
n to organise the catching of the Americal mink and regulation of the Corvids number annualy (February–April).
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Smalva
Zar-b2 (None)
55°37’N 26°28’E
150 m 196,6 ha
Smalvos hidrografinis draustinis
(Smalva Hydrographical Reserve)
389
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Maþiau nei 5 km á ÐR nuo Visagino miesto (Ignalinos r.) nutolusi teritorija priklauso
Utenos apskrities Zarasø rajonui. Ji apima natûralaus Smalvos upelio, átekanèio á Drûkðiø
eþerà, slëná su dviem sekliais eutrofiniais eþerais – Karoliniðkës ir Bagiðkës. Upelio slënis
stipriai uþpelkëjæs, vandens perteklingi jo plotai gausiai uþaugæ ðiurkðèiàja virðvandene augalija bei karklø krûmais. Eþerø pakrantës
klampios, taip pat gana stipriai uþpelkëjusios.
Teritorija ribojasi su Drûkðiø eþeru.
Location & site description
The territory stretches less than 5 km NE
of Visaginas town (Ignalina district) and belongs to Utena county, Zarasai district. A
wetland complex comprised of the valley of
Smalva rivulet and two shallow eutrophic lakes – Karoliniðkës and Bagiðkës. The valley
is very swampy, waterlogged areas overgrown with submerged and emerged aquatic
vegetation. The territory is surrounded with
a large Lake Drûkðiai.
Apsaugos statusas
Teritorija patenka á Smalvos valstybinio
hidrografinio draustinio ribas (100%).
Protection status
The territory bolongs to the Smalva State Hydrographical Reserve (100%).
Þemënauda
Dominuoja valstybinës nuosavybës þemë, nenaudojama ûkio reikmëms (>80%).
Land use
The derelict land of State ownership predominated (>80%).
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.4.3.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.1.
5.1.1.
5.1.2.
390
Þemës dangos
pavadinimas
B"
"
!
intarpais
Mišrus miškas
" 2
!
A"
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Non irrigated arable land
3,46
1,76
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Stream courses
Water bodies
1,89
0,96
0,52
32,44
0,26
16,49
153,95
4,34
0,07
78,29
2,21
0,03
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Juodoji "Black tern
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Chlidonias niger
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
40 p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Botaurus stellaris (2 m), Ciconia ciconia (? p), Circus aeruginosus (2–3 p), C. pygargus (1 p), Tetrao
tetrix (? m), Porzana porzana (3 m), Grus grus (2 p), Lanius collurio (5 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta 9 perinèiø paukðèiø rûðiø, átrauktø á RK/9 breeding species included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Paukðèiai stebimi nuo 1998 m. Pateikti
D. Barono, L. Raudonikio originalûs duomenys.
Bird research & data available
Ornithological investigations from 1998.
Personal data of D. Baronas, L. Raudonikis.
Grësmës:
n trikdymas (3);
n vandens telkiniø eutrofizacija (2);
n plëðrûnai (2);
n galimas hidrologinio reþimo keitimas (1).
Threats:
n disturbance (3);
n eutrophication of waterbodies (2);
n predation (2);
n possible changes of the hydrological
regime (1).
Rekomendacijos:
n siekiant iðsaugoti pelkëms bûdingas augalø bendrijas, parengti ir ágyvendinti specialias teritorijos gamtotvarkos programas;
n vykdyti hidrologinës bûklës monitoringà;
n palaikyti optimalø hidrologiná reþimà;
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n riboti plaukiojimà valtimis nustatytose
vietose veisiantis paukðèiams (geguþës–liepos
mën.);
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai reguliuoti audiniø ir varniniø paukðèiø skaièiø.
Recommendations:
n to prepare and implement special habitat management programmes in order to protect the open fens with typical plant communities;
n to monitor the hydrological situation;
n to maintain the fauvourable hydrological conditions;
n to control the access of the tourists;
n to limit boating in certain areas during
bird breeding season (May–July);
n to regulate the local populations of the
American mink and Corvids.
391
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Drûkðiai
Zar-b3 (044)
Drûkðiø eþeras
(Lake Drûkðiai)
392
55°36’N 26°33’E
150 m 3612,33 ha
Vietovës padëtis ir trumpas apraðas
Apie 5 km á R nuo Visagino miesto nutolusi ir palei valstybinæ sienà su Baltarusija nusidriekusi teritorija priklauso Utenos apskrities Zarasø ir Ignalinos rajonams. Tai didþiausias Lietuvos eþeras. Jo bendras plotas – 4480
ha. Lietuva uþima didesnæ dalá, o likusi, visa
rytinë eþero akvatorija priklauso Baltarusijai.
Didþiausias eþero gylis – 31,0 m, vidutinis gylis – 7,0 m. Eþere yra 5 salos. Viena ið jø –
didþiausioji Pilies sala (21 ha) priklauso Baltarusijai. Antrà pagal dydá – Alksninës salà
kerta valstybinë siena. Eþeras yra naudojamas
kaip Ignalinos atominës elektrinës (IAE)
auðintuvas. Dël nuolat átekanèio paðildyto vandens eþeras visiðkai neuþðàla net ðalèiausiais
þiemos periodais. Eþero pakrantës uþþëlusios
ðiurkðèiosios virðvandenës augalijos juosta.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Apsaugos statusas
Nesaugoma teritorija. Palyginti su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos ribos ðiek tiek sumaþintos, neátraukus
Drûkðos upelio slënio.
Protection status
None. Compared with previous inventory, the area of the territory has been slightly
decreased after the revision of the boundaries.
Þemënauda
Valstybinë vandenø þemë (100%). Eþeras naudojamas kaip IAE auðintuvas. Kadangi patenka á pasienio zonà, lankymasis ribojamas.
Land use
Water land of State ownership (100%).
The cooler of the Ignalina Nuclear Power
Station. The human access limited because
of State Border regime.
Location & site description
About 5 km E of Visaginas town. Belongs
to Utena county, Zarasai and Ignalina districts. It is the largest lake in Lithuania (the
total area – 4,480 ha) shared with Belarus.
The largest part of the lake belongs to Lithuania. The maximum depth – 31.0 m, the average depth – 7 m. There are 5 islands in the
lake. The area of the largest – Pilies Island is
21 ha. This island (located in the Belarus part
of the aquatory) is completely bare. In many
areas a belt of coastal vegetation surrounds
the banks of the lake. Lake Drûkðiai is used
as the water-cooling reservoir of the Ignalina Nuclear Power Station. The area along
the western bank (due to the influx of warm
water from the Ignalina Nuclear Power Station) is always ice-free.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.1.1.
2.4.2.
2.4.3.
Þemës dangos
pavadinimas
Nedr
dirbamos
Kompleksiniai
"
plotai
Dirbamos plotai su
nataugalijos
intarpais
Land cover
ha
%
Non irrigated arable land
10,87
0,30
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
7,75
0,21
26,79
0,74
393
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Corine
Kodas/
Code
3.1.1.
3.1.3.
3.2.4.
4.1.1.
5.1.2.
Þemës dangos
pavadinimas
@!
Mišrus miškas
" 4
!
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Broad leaved-forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Inland marshes
Water bodies
17,92
34,68
69,02
0,50
0,96
1,91
4,63
3440,66
0,13
95,24
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Didysis baublys/Bittern
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Botaurus stellaris
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
10 m
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Gavia arctica (1 p), Circus aeruginosus (5–10 p), Porzana porzana (6–8 m), P. parva (1–2 m),
Chlidonias niger (10–20 p), Luscinia svecica (1–2 p).
Nacionalinë svarba/National importance
Aptikta 18 perinèiø paukðèiø rûðiø, átrauktø á RK/18 breeding species included into RDB.
Phalacrocorax carbo (>300 p).
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Tai viena geriausiai iðtirtø ornitologiniu
poþiûriu Lietuvos teritorijø. Reguliarios apskaitos vykdomos nuo 1986 metø. Detalesni
tyrimai atlikti 1999–2002 metais. D. Barono, L. Raudonikio originalûs duomenys.
Grësmës:
n salø uþþëlimas (4);
n plëðrûnai (2);
n rekreacinë plëtra (2).
Rekomendacijos:
n kas 3 metus salose auganèius krûmus
paveikti arboricidais;
n kas 2 metus, dar esant áðalui, deginti
þolæ (vasario–kovo mën.);
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n reguliuoti varniniø paukðèiø skaièiø.
394
Bird research & data available
The territory has a long history of the ornithological investigations since 1986. The
latest regular surveys from 1999–2002. Personal data presented by D. Baronas & L. Raudonikis.
Threats:
n overgrowing of the islands (4);
n predation (2);
n recreational developments (2).
Recommendations:
n every 3 year to use the arboricids in order to control the overgrowing of the island;
n every 2nd year to burn the grass in
spring (when soil is still frozen);
n to control the access of the tourists;
n to regulate the local populations of the
Corvids.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Graþutë
Zar-b4 (032)
55o39’N 26o10’E
150-170 m 2843 ha
Graþutës regioninio parko dalis
(The part of the Graþutë Regional
Park)
395
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Vietovës padëtis ir trumpas apraðymas
Apie 10 km á PV nuo Zarasø plytinti teritorija priklauso Utenos apskrities Zarasø
bei Ignalinos rajonams. Ji apima Aukðtaitijos eþeringas morenines aukðtumas su didele nelygumø amplitude, nusidriekusias Ðventosios upës aukðtupyje. Daugiau nei 75% teritorijos ploto uþima miðkai, kuriø tarpe dominuoja eglë ir puðis, sudarantys daugiau nei
80% medynø. Vienuolika eþerø, tarp kuriø
didþiausias yra Samavas (555 ha), uþima daugiau nei 20% bendro teritorijos ploto.
Location & site description
A part of the regional park lies SW of
Zarasai town and belongs to Utena county,
Zarasai and Ignalina districts. The complex
of the woodland and 11 lakes (the largest
one is Samavas – 555 ha) is situated on the
moraine eminencies. The relief is especially
diverse. Woodland covers more than 75%,
while water – more than 20% of the total area.
Waterways of the site belong to the basin of
the Ðventoji River.
Apsaugos statusas
Visa teritorija patenka á Graþutës regioninio parko funkcines zonas. Lyginant su ankstesnës PST inventorizacijos medþiaga, teritorijos plotas þymiai sumaþintas, atrinkus paukðèiø apsaugai svarbiausias vietas.
Þemënauda
Þemës nuosavybë, paskirtis ir naudojimas
labai ávairûs, pradedant gamtosauginá prioritetà turinèiais draustiniais, valstybiniais vandenimis ir baigiant privaèiais bei valstybiniais
ûkiniais miðkais. Detali informacija apie þemës paskirtá pateikta planavimo schemoje.
Protection status
All the territory belongs to the Graþutë
Regional Park. Compared with previous inventory, the area of the territory has been decreased significantly after the designation of
the most important sites.
Land use
The ownership and land use very diverse including nature reserves, waters as well
as economic forest of both private and state
ownership. More detail information is presented in the official planning scheme.
Buveinës/Habitats
Corine
Kodas/
Code
2.4.2.
2.4.3.
3.1.1.
3.1.2.
3.1.3.
3.2.4.
5.1.2.
396
Þemës dangos
pavadinimas
Kompleksiniai
"
plotai
Dirbamos plotai su
nataugalijos
intarpais
Lapuomiškas
Spygliuomiškas
Mišrus miškas
Pereinamosios mišk
stadijos ir kr
Vandens telkiniai
Land cover
ha
%
Complex cultivation
patterns
Land principally
occupied by agriculture,
with significant areas of
natural vegetation
Broad leaved-forest
Coniferous forest
Mixed forest
Transitional woodlandscrub
Water bodies
0,01
0,01
23,17
0,81
3,23
1856,66
284,02
21,97
1,12
64,31
10,00
0,73
653,94
23,02
Ornitologinës vertybës/Ornithological importance
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
„Tikslinës“ rûðys/Qualifying species
Lietuviškas ir angliškas
pavadinimas
Common name
Juodasis peslys/Black Kite
Lotyniškas
pavadinimas
Scientific name
Milvus migrans
Gausa
Population
Kriterijus
Criteria
3p
C6; LT-1.5
Kitos ES svarbos rûðys/Additional Annex I species
Gavia arctica (1 p), Botaurus stellaris (? m), Pernis apivorus (? p), Aquila pomarina (3–4 p), Pandion
haliaetus (1 p), Bonasia bonasia (? p), Grus grus (? p), Glaucidium passerinum (3 p), Aegolius funereus (8 p),
Caprimulgus europaeus (? p), Dryocopus martius (5 p), Picoides tridactylus (1 p), Lullula arborea (6 p),
Ficedula parva (? p).
Nacionalinë svarba/National importance
Paskutiniais metais perint aptikta 14 paukðèiø rûðiø, áraðytø á RK./There are 14 breeding species
included into RDB.
Iðtirtumas ir pagrindiniai informacijos ðaltiniai
Ornitologiniai stebëjimai vykdomi daugiau
nei 10 metø. D. Barono, M. Survilos, B. Ðablevièiaus, T. Tukaèiausko originalûs duomenys.
Bird research & data available
Bird inventory covers more than 10 years
period. Personal data presented by D. Baronas, M. Survila, B. Ðablevièius, T. Tukaèiauskas.
Rekomendacijos:
n maþinti plynø kirtimø plotus;
n kertant miðkà plynai, palikti ne maþiau
kaip 20 buvusio pagrindinio ardo medþiø 1 ha;
n miðko kirtimø metu palikti dalá negyvos medienos;
n nevykdyti miðko kirtimo paukðèiø veisimosi metu;
n apriboti automobiliø eismà miðko keliais;
n lankytojø srautus nukreipti á tam tikslui árengtas teritorijas;
n riboti plaukiojimà valtimis nustatytose
vietose paukðèiø veisimosi metu (geguþës–
liepos mën.);
n kiekvienà pavasará profilaktiðkai reguliuoti kiauniø bei krankliø skaièiø;
n árengti dirbtinius lizdus plëðriesiems
paukðèiams.
Recommendations:
n to reduce the clear cutting area;
n to leave at least 20 trees of old age per
1 ha in the clear cutting areas;
n to leave the deadwood at the logging
places;
n to stop the logging during the bird breeding season;
n to limit the traffic in the forest area;
n to control the access of the tourists;
n to limit boating in certain areas during
bird breeding season (May–July);
n to regulate the number of predators annualy;
n to erect the artificial nests for birds of
prey.
Grësmës:
n intensyvi miðkininkystë (3);
n rekreacinë plëtra (3);
n trikdymas (3);
n plëðrûnai (3).
Threats:
n intensive forestry (3);
n recreational developments (3);
n disturbance (3);
n predation (3).
397
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Trumpiniai/Abbreviations used
AM – Aplinkos ministerija
BAST – Buveiniø apsaugai svarbios teritorijos
Bird Directive – angl. Council Directive 79/409/EEC of 2 April 1979 on the conservation of wild birds
Buveiniø direktyva – 1992 m. geguþës 21 d. Europos Bendrijø Tarybos direktyva dël
natûraliø buveiniø ir laukinës faunos bei floros apsaugos (92/43/EEB),
DANCEE – Danijos bendradarbiavimo su Rytø Europa aplinkos srityje programa; angl.
Danish Cooperation for Environment in Eastern Europe
DOF – angl. Danish Ornithological Society
E – angl. east
EC – angl. European Commission
EK – Europos Komisija
ES – Europos Sàjunga
EU – angl. European Union
IAE – Ignalinos atominë elektrinë; angl. Ignalina Nuclear Power Plant
IBA – angl. Important Bird Area
ICBP – Tarptautinë Paukðèiø Apsaugos Taryba; angl. International Council for Bird
Preservation
Ind – individai; angl. individuals
f – patelës; angl. female
Habitats Directive – angl. Council Directive 92/43/EEC of 21 May 1992 on the conservation of natural habitats and of wild fauna and flora
HELCOM – Baltijos jûros aplinkos apsaugos (arba Helsinkio) konvencija; angl. the
Convention on Protection of Marine Environment of the Baltic Sea Area, Helsinki
LBBA – angl. Lithuanian Bird Breeding Atlas
LPPA – Lietuvos perinèiø paukðèiø atlasas
LOD – Lietuvos ornitologø draugija; angl. Lithuanian Ornithological Society
LRK – Lietuvos Raudonoji knyga
m – patinas; angl. Male
N – angl. north
NATURA 2000 – europinës svarbos specialiø saugomø teritorijø tinklas; angl. a network of protected areas covering fragile and valuable natural habitats and species of particular importance for the conservation of biological diversity within the territory of EU
NP – nacionalinis parkas; angl. National Park
NGO – angl. Non-governmental Organisation
NVO – nevyriausybinë organizacija
OMPO – tarptautinë organizacija „Vakarø Palearktikos migruojantys paukðèiai“; angl.
International organisation “Migrating Birds of Western Palaearctic”
p – poros; angl. Pairs
P – pietûs (pasaulio ðalis)
PA – angl. Protected Area
398
PAST – paukðèiø apsaugai svarbios teritorijos
PST – paukðèiams svarbios teritorijos
Paukðèiø direktyva – 1979 m. balandþio 2 d. Europos Bendrijø Tarybos direktyva dël
laukiniø paukðèiø apsaugos (79/409/EEB)
Qualifying species – angl. The target bird species for which the IBAs/SPAs are designated
R – rytai (pasaulio ðalis)
Ramsaro teritorija – tarptautinës Konvencijos dël pelkiø, turinèiø tarptautinæ reikðmæ,
ypaè vandens ir pelkiø paukðèiø apsaugai, (arba Ramsaro konvencijos) pripaþinta svarbi
gamtinë teritorija
Ramsar site – angl. the site designated by the Convention on Wetlands of International
Importance Especially as Waterfowl Habitat, Ramsar
RDB – angl. Red Data Book
RK – Raudonoji knyga
RP – regioninis parkas; angl. Regional Park
RSPB – Karaliðkoji paukðèiø apsaugos draugija; angl. Royal Society for the Protection
of Birds
S – angl. south
SAC – angl. Special Areas for Conservation
SPA – angl. Special Protected Area
SSPA – angl. State Service of the Protected Areas
ST – saugoma teritorija
Ð – ðiaurë (pasaulio ðalis)
Tikslinë rûðis – paukðèiø rûðis, kurios apsaugai yra iðskirta PST
V – vakarai (pasaulio ðalis)
VSTT – Valstybinë saugomø teritorijø tarnyba prie Aplinkos ministerijos
VU EI – Vilniaus universiteto Ekologijos institutas; angl. Institute of Ecology of Vilnius
University
W – angl. west
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
399
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Literatûros sàraðas/References
1. Balèiauskas L., Budrys E. 1997. The biodiversity datbase in Lithuanian – distributional
and environmental applications. Acta Zoologica Lituanica. Biodiversity, 7: 3–10.
2. Basalykas A. 1958–1960. Lietuvos TSR fizinë geografija, I–II. Vilnius.
3. BirdLife International Chechlist of Globally Threatened Birds. 1998. Cambridge, UK.
4. Collar N.J., Andrew A. 1988. Birds to watch: the ICBP world check-list of threatened
birds. Cambridge, U.K.: International Council for Bird Preservation (Techn. Publ. 8).
5. Collar N.J., Crosby M.J., Stattersfield A.J. 1994. Birds to watch 2: the world list of threatened birds. Cambridge, U.K.: BirdLife International (BirdLife Conservation Series No. 4).
6. The Convention on Wetlands. 1971. Ramsar, Iran.
7. Corine Biotopes manual. Habitats of the European Community. 1991. EUR 12587/3,
Office for Official Publications of the European Communities.
8. „CORINE Biotopes“ duomenø bazës ágyvendinimas Lietuvoje (II fazë). 2000. Vilnius.
9. Delany S., Reyes C., Pihl S., Rees E., Haanstra L., van Strien A. 1999. Results from the
Wetlands International waterbird census in the Western Palearctic and SW Asia, 1995 and 1996.
Wetlands International Publ. No. 54: 178.
10. Durinck J., Skov H., andel P. 1993. Seabird distribution and numbers in selected offshore parts of the Baltic Sea, winter 1992. Ornis Svecica, 3: 11–26.
11. EU Birds Directive. 1979. Council Directive 79/409/EEC of 2 April 1979 on the conservation of wild birds. Official Journal of the European Communities No. L103, 25-04-1979.
12. EU Habitat Directive. 1992. Council Directive 92/43/EEC of 21 May 1992 on the conservation of natural habitats and of wild fauna and flora. Official Journal of the European Communities No. L 206, 22-07-1992.
13. Globally threatened birds in Europe. 1996. Edited by: Heredia B., Rose L., Painter M.
Strasbourg, Germany: Council of Europe Publishing.
14. Grimmett R.F.A., Jones T.A. 1989. Important bird areas in Europe. Cambridge, U.K.:
ICBP (Techn. Publ. 9).
15. Heath M.F., Evans M.I., eds. 2000. Important Bird Areas in Europe: Priority sites for
conservation. 2 vols. Cambridge, U.K.: BirdLife International (BirdLife Conservation Series
No. 8).
16. HELCOM, 1998. Red List of Marine and Coastal Biotopes and Biotope Complexes of
the Baltic Sea, Belt Sea and Kattegat. Including a comprehensive description and classification
system for all Baltic marine and coastal biotopes. Balt. Sea Environ. Proc. No. 75.
17. Klaipëdos kraðto perinèiø paukðèiø atlasas. 1999. Jusys V. (sudarytojas). Vilnius.
18. Kulieðis A. 1997. Lietuvos miðkø rajonavimas pagal medynø naðumà. Lietuvos mokslas.
5 (13–14 knygos).
19. Kurlavièius P., Raudonikis L. 1999. Lietuvos perinèiø paukðèiø gausa 1999-aisiais.
Ciconia. 7: 52–57.
20. Kurlavièius P., Raudonikis L. 2001. Lietuvos paukðèiø vietiniø perinèiø populiacijø
gausa, 2001. Ciconia. 9: 92–97.
21. Lietuvos fauna. Paukðèiai 1. 1990. Vilnius.
22. Lietuvos fauna. Paukðèiai 2. 1991. Vilnius.
400
23. Lietuvos raudonoji knyga. 1992. Vilnius.
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas 1997 m. gruodþio 29 d. Nr. 1486 ,,Dël
naujø draustiniø ásteigimo ir draustiniø sàraðo patvirtinimo“. 1997. Þin. Nr. 108 (2742).
25. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas 1999 m. balandþio 27 d. Nr. 475 „Dël
Lietuvos Respublikos derybinës pozicijos derybose dël narystës Europos Sàjungoje rengimo
tvarkos“. 1999. Þin. Nr. 38 (1167).
26. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro nutarimas 2001 m. sausio 9 d. Nr. 22 „Dël
paukðèiø apsaugai svarbiø teritorijø kriterijø patvirtinimo“. 2001. Þin. Nr. 12 (364).
27. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas 2002 m. vasario 27 d. Nr. 300 „Dël Lietuvos
pasirengimo narystei Europos Sàjungoje programos (Nacionalinë acquis priëmimo programa)
teisës derinimo priemoniø ir acquis ágyvendinimo priemoniø 2002 metø planø patvirtinimo“.
2002. Þin. Nr. 25 (910).
28. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ásakymas 2002 m. gruodþio 31 d. Nr. 695 „Dël
buveiniø ir paukðèiø apsaugai svarbiø teritorijø monitoringo programos patvirtinimo“. 2003.
Þin. Nr. 4–161.
29. Malinauskas V., Lukoðevièius O. 2001. Kaiðiadorys: gamtos ir kultûros paveldas. Vilnius.
30. Nature Restoration in the European Union (proceedings of a seminar, Denmark 29–31
May, 1995). 1995. Denmark.
31. Osieck E.R., Morzer Bruyns M.F. 1981. Important bird areas in the European Community. Cambridge, UK: International Council for Bird Preservation.
32. Proposed Special Protected Areas in Hungary. 2002. Hungarian Ornithological and Conservation Society (MME/BirdLife Hungary), Budapest.
33. Raudonikis L., Kurlavièius P., Matiukas G. 2000. Lithuania. Pp. In M.F. Heath and M.I.
Evans, eds. 2000. Important Bird Areas in Europe: Priority sites for conservation. 1: Northern
Europe. Cambridge, U.K.: BirdLife International (BirdLife Conservation Series No. 8).
34. Raudonikis L., Kurlavièius P. 2000. Paukðèiams svarbios teritorijos Lietuvoje. Important
Bird Areas in Lithuania. Lututë, Vilnius: Lietuvos ornitologø draugija, Ekologijos institutas.
35. Raðomavièius V. 2001. Europinës svarbos buveinës Lietuvoje. Vilnius: Botanikos institutas,
Aplinkos ministerija.
36. Rita van den Tempel R., Osieck E.R. 1994. Areas Important for Birds in the Netherlands.
Techn. Rapport Vogelbescheming Nederland 13E, Zeist.
37. Rose P.M., scott D.A. 1997. Waterfowl population estimates (second addition). Wetland
International Publication, 44, Wageningen, the Netherlands.
38. Skov H., Vaitkus., Flensted K.N., Grishanov G., Kalamees A., Kondratyev A., Leivo M.,
Luigujõe L., Mayr C., Rasmussen J.F., Raudonikis L., Scheller W., Sidlo P.O., Stipniece A.,
Struve-Juhl B. and Welander B. 2000. Inventory of coastal and marine Important Bird Areas in
the Baltic Sea. BirdLife International, Cambridge.
39. Ðvaþas S., Drobelis E., Balèiauskas L., Raudonikis L. 1999. Important wetlands in
Lithuania. Vilnius.
40. Ðvaþas S., Drobelis E., Balèiauskas L., Raudonikis L. 2000. Svarbios Lietuvos pelkës ir
seklûs vandenys. Vilnius.
41. Ðvaþas S., Kozulin A. 2002. Waterbirds of large fishponds of Belarus and Lithuania.
Vilnius: “OMPO Vilnius”, Institute of Ecology.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
401
42. Ðvaþas S., Jusys V., Raudonikis L., Þydelis R. 2001. Snipes in Lithuania. Vilnius: OMPO
& Institute of Ecology.
43. Ðvaþas S., Kozulin A., Grishanov G., Maximenkov M., Raðomavièius V., Raudonikis L.,
Baichorov V., Skuratovich A., Balèiauskas L., Drobelis E., Grishanov D. 2003. Important
transboundary Belarusian-Lithuanian and Lithuanian-Russian wetlands. Vilnius: Institute of
Ecology of Vilnius University, “OMPO Vilnius”.
44. Tucker G.M., Evans M.I. 1997. Habitats for birds in Europe: a conservation strategy for
the wider environment. Cambridge, U.K.: BirdLife International (BirdLife Conservation Series
No. 6).
45. Tucker G.M., Heath M.F. 1994. Birds in Europe: their conservation status. Cambridge,
U.K.: BirdLife International (BirdLife Conservation Series No. 3).
46. Þalakevièius M., Ðvaþas S., Stanevièius V., Vaitkus G. 1995. Bird migration and wintering in Lithuania. Acta Zoologica Lituanica, 2. Vilnius.
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
402
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Priedø sàraðas
1 priedas. Ðalies saugomø teritorijø statistiniai duomenys (2003 metø situacija)
2 priedas. Lietuvoje reguliariai sutinkamø paukðèiø, átrauktø á ES Paukðèiø direktyvos
I-à priedà, sàraðas
3 priedas. Lietuvoje nereguliariai aptinkamø arba negausiø paukðèiø, átrauktø á ES
Paukðèiø direktyvos I-à priedà, sàraðas
4 priedas. Lietuvos perinèiø paukðèiø, átrauktø á ES Paukðèiø direktyvos I-à priedà,
sàraðas, jø apsaugai svarbios teritorijos ir rûðiø vietinë gausa
5 priedas. Potencialiø perinèiø paukðèiø apsaugai svarbiø teritorijø sàraðas ir prioritetiniø
rûðiø vietinë gausa
6 priedas. Perinèiø paukðèiø apsaugai svarbiø teritorijø sàraðas ir prioritetiniø rûðiø vietiniø
populiacijø gausa
7 priedas. Migruojanèiø paukðèiø apsaugai svarbiø teritorijø sàraðas ir „tiksliniø“ rûðiø
gausa
8 priedas. Globaliai nykstanèiø paukðèiø apsaugai svarbiø teritorijø sàraðas ir pastarøjø
rûðiø vietiniø populiacijø gausa
9 priedas. Paukðèiø direktyvos I-o priedo perinèiø rûðiø ðalies ir PST aptiktø populiacijø
gausa
10 priedas. PST plotai ir jose sutinkamø „tiksliniø“ paukðèiø rûðiø skaièius
11 priedas. CORINE þemës dangos pasiskirstymas ðalies PST tinkle
12 priedas. PST persidengimas su esamomis saugomomis teritorijomis
13 priedas. Ankstesnës (Raudonikis, Kurlavièius, 2000) ir naujosios inventorizacijos
metu iðskirtos teritorijos
14 priedas. Dabartiniø PST persidengimas su ankstesnës inventorizacijos (Raudonikis,
Kurlavièius, 2000) metu iðskirtomis teritorijomis
15 priedas. PST pasiskirstymas Lietuvoje
403
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
The list of the appendicies
Annex 1. Statistical data of the protected areas of Lithuania (2003)
Annex 2. List of the regulary registered Lithuanian bird species included into Annex 1
of EU Bird Directive
Annex 3. List of the irregulary registered and rare Lithuanian bird species included into
Annex 1 of EU Bird Directive
Annex 4. List of Lithuanian breeding bird species included into Annex 1 of EU Bird
Directive, the Important Bird Areas designated for those species, aut their local abundance
Annex 5. List of potential important bird areas for breeding birds, and estimated local
populations of important species
Annex 6. List of the important bird areas for breeding birds, and estimation of the local
populations of the important species
Annex 7. List of the important territories for migratory birds including the numbers of
qualifying species
Annex 8. List of the IBAs designated for globally threatened bird species and their local
population estimates
Annex 9. National population estimates and IBA coverage of breeding bird species included in Annex I of the EC Birds Directive
Annex 10. Area of the IBAs and the number of the qualitying breeding species
Annex 11. CORINE Land Cover in the IBA network
Annex 12. Overlap of current IBAs with existing protected areas
Annex 13. Sites selected during the present and previous (Raudonikis & Kurlavièius,
2000) inventories
Annex 14. Overlap of present IBAs with the earlier inventory (Raudonikis & Kurlavièius,
2000)
Annex 15. Distribution of IBAs in Lithuania
404
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
1 priedas/Annex 1
Valstybiniai rezervatai/State strict reserves:
Gamtiniai/Nature:
Kultriniai/Cultural:
Rezervatinë apyrubë/Small strict reserve
Nacionaliniai parkai/National parks:
Regioniniai parkai/Regional parks:
Valstybiniai draustiniai/State nature reserves:
Geologiniai/Geological
Geomorfologiniai/Geomorphological
Hidrografiniai/Hydrographical
Pedologiniai/Pedological
Botaniniai/Botanical
Zoologiniai/Zoological
Teriologiniai/Teriological
Ornitologiniai/Ornithological
Herpetologiniai/Herpetological
Ichtiologiniai/Ichthyological
Entomologiniai/Entomological
Botaniniai-zoologiniai/Botanical-zoological
Telmologiniai/Telmological
Kraštovaizd$Landscape
Savivaldybiø draustiniai/Municipal nature reserves:
Biosferos rezervatas/Biosphere reserve
Saugomi gamtos paveldo objektai/
Protected natural heritage features:
Valstyb
saugomi gamtos paveldo objektai/
State protected natural heritage features:
Iš jgamtos paminklai/Nature monuments
Savivaldybisaugomi gamtos paveldo objektai/
Municipal protected natural heritage features:
Iš viso/Total:
18922
18363
559
120
152294
438480
146238
638
22987
11933
1282
5118
8854
9
2425
116
5843
461
16904
23764
54758
11186
18493
-
410
-
159
273
-
1080
% nuo visø ST ploto/
% of the total protected
area
5
3
2
1
5
30
254
10
40
34
11
32
26
1
6
3
10
6
14
39
48
101
1
683
% nuo šalies teritorijos/
% of the country's area
Plotas (ha)/
Area (ha)
Kategorija/Category
Skaièius/
Number
Ðalies saugomø teritorijø statistiniai duomenys (2003 metø situacija)
Statistical data of the protected areas of Lithuania (2003)
0,292
0,281
0,009
0,002
2,332
6,715
2,239
0,010
0,352
0,183
0,020
0,078
0,136
0,000
0,037
0,002
0,089
0,007
0,259
0,364
0,839
0,171
0,283
2,4
<0,1
19,4
55,8
18,6
1,4
2,4
785733 12,033
405
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
2 priedas/Annex 2
Lietuvoje reguliariai sutinkamø paukðèiø, átrauktø á ES Paukðèiø direktyvos I-à priedà, sàraðas
List of the regulary registered Lithuanian bird species included into Annex 1 of EU Bird Directive
Nr. Rûðies lietuviðkas pavadinimas/ Statusas/ Rûðies mokslinis pavadinimas/
Lithuanian species name
status
Scientific species name
1 Rudakaklis naras
W
Gavia stellata
2 Juodakaklis naras
BR, W Gavia arctica
3 Raguotasis kragas
BR, W Podiceps auritus
4 Didysis baublys
BR
Botaurus stellaris
5 Ma$
BR
Ixobrychus minutus
6 Baltasis garnys
M
Egretta alba
7 Juodasis gandras
BR
Ciconia nigra
8 Baltasis gandras
BR
Ciconia ciconia
9 Ma M
Cygnus columbianus
10 Gulb
BR, M Cygnus cygnus
11 Ma$ $1
M
Anser erythropus
12 Baltaskruost
bernikl
M
Branta leucopsis
13 Rud
BR
Aythya nyroca
14 Ma$"!
M, W Mergus albellus
15 Vapsva
"
BR
Pernis apivorus
16 Juodasis peslys
BR
Milvus migrans
17 Rudasis peslys
IBR
Milvus milvus
18 J
BR,W Haliaetus albicilla
19 Gyvat
"
PBR
Circaetus gallicus
20 Nendrin
BR
Circus aeruginosus
21 Javin
PBR
Circus cyaneus
22 Pievin
BR
Circus pygargus
23 Erelis r
BR
Aquila pomarina
24 Didysis erelis r
PBR
Aquila clanga
25 Kilnusis erelis
M
Aquila chrysaetos
26 4
BR
Pandion haliaetus
27 Startsakalis
BR
Falco columbarius
28 Sakalas keleivis
IBR
Falco peregrinus
29 Jerub
R
Bonasia bonasia
30 Tetervinas
R
Tetrao tetrix
31 Kurtinys
R
Tetrao urogalus
32 Švyg$"
BR
Porzana porzana
33 Plovin
BR
Porzana parva
34 Grie
BR
Crex crex
35 Gerv
BR, M Grus grus
36 Avocet
BR
Recurvirostra avosetta
37 Dirvinis s
BR
Pluvialis apricaria
38 Gaidukas
BR
Philomachus pugnax
406
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Nr. Rûðies lietuviðkas pavadinimas/ Statusas/ Rûðies mokslinis pavadinimas/
Lithuanian species name
status
Scientific species name
39 Stulgys
BR
Gallinago media
40 Laplandinis griciukas
M
Limosa lapponica
41 Tikutis
BR
Tringa glareola
42 Pl
"
M
Sterna caspia
43 Upin
"
BR
Sterna hirundo
44 Ma "
BR, M Sterna albifrons
45 Baltaskruost
"
BR
Chlidonias hybridus
46 Juodoji "
BR, M Chlidonias niger
47 Didysis apuokas
R
Bubo bubo
48 2
!
"
BR
Glaucidium paserinum
49 Uralin
!
"
BR
Strix uralensis
50 Balin
!
"
BR
Asio flammeus
51 Lutut
R
Aegolius funereus
52 L
BR
Caprimulgus europaeus
53 Tul$
BR, W Alcedo atthis
54 4
BR
Coracias garrulus
55 Pilkoji meleta
R
Picus canus
56 Juodoji meleta
R
Dryocopus martius
57 Vidutinis margasis genys
R
Dendrocopos medius
58 Baltanugaris genys
R
Dendrocopos leucotos
59 Tripirštis genys
R
Picoides tridactylus
60 Lygut
BR
Lulula arborea
61 Dirvoninis kalviukas
BR
Anthus campestris
62 M
BR
Luscinia svecica
63 Meldin
"
BR
Acrocephalus paludicola
64 Raiboji devynbals
BR
Sylvia nisoria
65 Ma BR
Ficedula parva
66 Paprastoji medšark
BR
Lanius collurio
67 Sodin
BR
Emberiza hortulana
BR – perinti rûðis/breeding species
R – sësli rûðis/resident
IBR – nereguliariai (ne kasmet) perinti rûðis/irregular breeder
PBR – rûðies perëjimo faktai neárodyti, taèiau ateityje gali bûti nustatytos perëjimo vietos/probably
breeding
M – rûðis aptinkama per migracijas/migrants
W – þiemojanti rûðis/wintering
P.S.
Statusai pateikti atsizvelgiant á rûðies apsaugos poreikius ir perspektyvas. Nenurodytos rûðies aptikimo
galimybës metø sezonais, kurie nëra reikðmingi steigiant PST/Important for IBA designation status is
presented only
407
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
3 priedas/Annex 3
Lietuvoje nereguliariai aptinkamø arba negausiø paukðèiø, átrauktø á ES Paukðèiø direktyvos I-à
priedà, sàraðas
List of the irregulary registered and rare Lithuanian bird species included into Annex 1 of EU Bird
Directive
Nr. Rûðies lietuviðkas pavadinimas/ Statusas/ Rûðies mokslinis pavadinimas/
Lithuanian species name
status
Scientific species name
1 Ledinis naras
VG
Gavia immer
2 Skeltauodegis petrelis
VG
Oceanodroma leucorhoa
3 Ro$!
VG
Pelecanus onocrotalus
4 Naktikovas
VG
Nycticorax nycticorax
5 Ma$
IRV
Egretta garzetta
6 Purpurinis garnys
VG
Ardea purpurea
7 Rudasis ibisas
VG
Plegadis falcinellus
8 Girnov
VG
Platalea leucorodia
9 Flamingas
VG
Phoenicopterus ruber
10 Rudakakl
bernikl
IRV
Branta ruficollis
11 Rudoji urvin
VG
Tadorna ferruginea
12 Palšasis grifas
VG
Gyps fulvus
13 Karališkasis erelis
VG
Aquila heliaca
14 Nykštukinis erelis
IRV
Hieraaetus pennatus
15 Stepin
VG
Circus macrourus
16 Ilgakojis suopis
VG
Buteo rufinus
17 Stepinis pel
VG
Falco naumanni
18 Med$
VG
Falco rusticolus
19 Rytinis einis
VG
Chlamydotis undulata
20 Didysis einis
VG
Otis tarda
21 Storkulnis
VG
Burhinus oedicnemus
22 Mornelis
IRV
Charadrius morinellus
23 Terekija
VI
Xenus cinereus
24 Plaukikas
VI
Phalaropus lobatus
25 Juodagalvis kiras
VG
Larus melanocephalus
26 Margasnap
"
IRV
Sterna sandvicensis
27 Poliarin
"
VI
Sterna paradisaea
28 Baltoji pel
"
IRV
Nyctea scandiaca
29 Raiboji pel
"
VG
Surnia ulula
30 Laplandin
!
"
VI
Strix nebulosa
31 Trumpapištis vieversys
VG
Calandrella brachydactyla
32 Baltakakl
VG
Ficedula albicollis
33 Juodakakt
"
IRB
Lanius minor
VG – uþklystanti rûðis/vagrant
IRV – nereguliariai ðalá aplankanti rûðis/irregular visitor
VI – ðalá daugiau ar maþiau reguliariai aplanko pavieniai individai ar negausios jø grupës/visitor
408
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
4 priedas/Annex 4
Lietuvos perinèiø paukðèiø, átrauktø á ES Paukðèiø direktyvos I-à priedà, sàraðas, jø apsaugai svarbios
teritorijos ir rûðiø vietinë gausa
List of Lithuanian breeding bird species included into Annex 1 of EU Bird Directive, the Important Bird
Areas designated for those species and thein local abundance
(Visos, lentelëje iðvardintos teritorijos, atitinka nacionalinius PST kriterijus/Listed sites also meet the
national SPA criteria)
Rûðies lietuviðkas ir
mokslinis
pavadinimas/
Lithuanian and
scientific species name
(apskaitos vienetas/
survey unit)
Juodakaklis naras
Gavia arctica
(poros/pairs)
Didysis baublys
Botaurus stellaris
(patinai/males)
Mažasis baublys
Ixobrychus minutus
(patinai/males)
Baltasis gandras
Ciconia ciconia
(poros/pairs)
Juodasis gandras
Ciconia nigra
(poros/pairs)
Teritorijos/territories
Oficialus
sutrumpintas
pavadinimas/
Official short name **
Labanoras
Buvusi
PST/
previous
IBA*
Sve-b2
Min. pop.
dydis/
min. pop.
number
5
Nemuno delta
Bir
Meteliai
Dr
Birv
Tyruliai
Dysnai–Dysnykštis
Kauno marios
Baltoji Vok
Niedus
No important sites at
the moment
Slu-b1
Tel-b1
Aly-b3a
Aly-b1
Zar-b3
Ign-b1
Rad-b5
Ign-b4
Kau-b8
Sal-b3
Laz-b1
-
36
12
12
15
10
10
8
7
7
6
8
-
+
+
+
+
+
+
+
No important sites at
the moment
-
-
-
Any-b1
Bir-b1
Ked-b3
Ukm-b1
6
10
6
8
+
+
+
+
Slu-b4
Pan-b1
5
5
+
Šimonys
Bir
Dotnuva
Tauj
miškai
Vainuto giria
Kodas/code
+
+
-
409
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Rûðies lietuviðkas ir
mokslinis
pavadinimas/
Lithuanian and
scientific species name
(apskaitos vienetas/
survey unit)
Gulbë giesmininkë
Cygnus cygnus
(poros/pairs)
Rudë
Aythya nyroca
(poros/pairs)
Vapsvaëdis
Pernis apivorus
(poros/pairs)
Juodasis peslys
Milvus migrans
(poros/pairs)
Nendrinë lingë
Circus aeruginosus
(poros/pairs)
410
Teritorijos/territories
Oficialus
sutrumpintas
pavadinimas/
Official short name **
Birv
Baltoji Vok
Vizbarai
Meteliai
Vainuto giria
B
R
Plinkšiai
Tauj
;K
miškai
Adutiškis
Asveja
Kamanos
Bir$
4 MC
Šimonys
Lab
Aukštaitijos NP
Balbieriškis
Gubernija
Labanoras
Kauno marios
Aukštaitijos NP
Asveja
Gra
Kurši
Labanoras
Nemuno delta
Meteliai
Kalvarija
Ign-b1
Sal-b3
Tau-b3
Aly-b1
Min. pop.
dydis/
min. pop.
number
4
4
4
6
Slu-b4
Kai-b2
Sal-b2
Maz-b1
Ukm-b1
15
12
10
8
6
Sve-b8
Sve-b5
Pan-b1
Akm-b1
Bir-b1
Plu-b1
Jon-b1
Any-b1
Ked-b1
Ign-b3
Pri-b3
Sia-b1
Sve-b2
Kau-b8
Ign-b3
Sve-b5
Zar-b4
Kla-b1
Sve-b2
Slu-b1
Aly-b3a
Aly-b1
Mar-b5
7
5
10
5
4
4
4
5
3
6
3
5
8
9
3
4
3
3
4
80
40
20
20
Kodas/code
Buvusi
PST/
previous
IBA*
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
Rûðies lietuviðkas ir
mokslinis
pavadinimas/
Lithuanian and
scientific species name
(apskaitos vienetas/
survey unit)
Pievinë lingë
Circus pygargus
(poros/pairs)
Jûrinis erelis
Haliaetus albicilla
(poros/pairs)
Erelis rëksnys
Aquila pomarina
(poros/pairs)
Žuvininkas
Pandion haliaetus
(poros/pairs)
Startsakalis
Falco columbarius
(poros/pairs)
Jerubë
Bonasia bonasia
(poros/pairs)
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Teritorijos/territories
Buvusi
PST/
previous
IBA*
Mar-b5
Aly-b3a
Slu-b1
Akm-b1
Tel-b1
Rad-b5
Jon-b1
Kla-b6
Slu-b2
Slu-b1
Kla-b1
Ras-b2
Pak-b2
Sia-b1
Ukm-b1
Min. pop.
dydis/
min. pop.
number
6
6
5
4
4
4
3
3
3
9
3
3
15
20
15
Any-b1
Ked-b1
Ked-b2
Ked-b3
Kai-b2
Bir-b1
Kau-b6
Ign-b3
Slu-b1
Sve-b2
Ign-b3
12
10
10
13
12
15
10
6
12
15
3
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
No important sites at
the moment
-
-
-
Bir
B
!
Bir-b1
Kai-b2
Plu-b1
100
100
100
+
+
+
Oficialus
sutrumpintas
pavadinimas/
Official short name **
Kalvarija
Nemuno delta
Kamanos
Bir
Tyruliai
MC
Svencel
!
Senoji Rusn
Nemuno delta
Kurši
Blinstrubiškis
Ged
Gubernija
Tauj
miškai
Šimonys
Lab
Lan Dotnuva
B";
Bir$
Babtai–Varl
Aukštaitijos NP
Nemuno delta
Labanoras
Aukštaitijos NP
Kodas/code
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
411
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Rûðies lietuviðkas ir
mokslinis
pavadinimas/
Lithuanian and
scientific species name
(apskaitos vienetas/
survey unit)
Tetervinas
Tetrao tetrix
(patinai/males)
Kurtinys
Tetrao urogalus
(patinai/males)
Švygžda
Porzana porzana
(patinai/males)
412
Teritorijos/territories
Oficialus
sutrumpintas
pavadinimas/
Official short name **
Dz
"#
Kamanos
R
Praviršulis
Viešvil
>
Bir$
MC
Nemuno delta
Asveja
Adutiškis
Bir$;(
"#
Labanoras
R
Pertakas
Karavišk
Dz
Geledn
Rokantiški;C miškai
Aukštaitijos NP
Nemuno delta
Bir
Meteliai
E
Birv
4 Senoji Rusn
Kalvarija
Svyla
Šaltoja ir Vy$
Baltoji Vok
Kazimieravas
Var-b5
Var-b2
Akm-b1
Aly-b3a
Sal-b2
Rad-b3
Tau-b2
Bir-b1
Jon-b1
Slu-b1
Sve-b5
Sve-b8
Tel-b1
Var-b2
Sve-b2
Sal-b2
Laz-b3
Var-b4
Var-b5
Sve-b4
Vln-b3
Min. pop.
dydis/
min. pop.
number
60
50
50
35
30
30
25
20
20
20
20
50
20
40
30
20
15
15
15
10
9
Buvusi
PST/
previous
IBA*
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
Ign-b3
Slu-b1
Tel-b1
Aly-b1
Kau-b7
Aly-b3a
Ign-b1
Plu-b1
Slu-b2
Mar-b5
Sve-b1
Rok-b4
Sal-b3
Vln-b1
8
170
25
20
25
20
20
15
15
10
10
9
8
8
+
+
+
+
+
+
+
+
+
Kodas/code
+
+
+
+
+
Rûðies lietuviðkas ir
mokslinis
pavadinimas/
Lithuanian and
scientific species name
(apskaitos vienetas/
survey unit)
Plovinë viðtelë
Porzana parva
(patinai/males)
Grieþlë
Crex crex
(patinai/males)
Gervë
Grus grus
(poros/pairs)
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Teritorijos/territories
Oficialus
sutrumpintas
pavadinimas/
Official short name **
Nemuno delta
Meteliai
Bir
Kauno marios
"
Vizbarai
Kazimieravas
Baltoji Vok
E
Šaltoja–Vy$
Nemuno delta
Minija
Nemun
Kalvarija
Senoji Rusn
Kamanos
Venta
Panemun
Apš
J
%
Viešvil#
Nev
!
Birv
Dubysa
Šaltoja–Vy
Širvinta
Erla–Salantas
Svyla
Dysnai–Dysnykštis
B
Tauj
miškai
"#
Slu-b1
Aly-b3a
Aly-b1
Tel-b1
Kau-b8
Rok-b1
Tau-b3
Vln-b1
Sal-b3
Kau-b7
Rok-b4
Slu-b1
Kla-b5
Bir-b2
Mar-b5
Slu-b2
Akm-b1
Akm-b2
Jur-b2
Sku-b3
Tau-b1
Tau-b4
Kau-b4
Plu-b1
Ign-b1
Ras-b1
Rok-b4
Vlk-b1
Sku-b2
Sve-b1
Ign-b4
Kai-b2
Ukm-b1
Min. pop.
dydis/
min. pop.
number
70
55
20
8
5
5
4
3
3
3
3
435
300
150
80
80
60
60
45
40
40
39
37
35
35
35
35
35
35
30
30
30
30
Buvusi
PST/
previous
IBA*
+
+
+
+
+
+
Aly-b3a
Var-b2
28
20
+
+
Kodas/code
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
413
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Rûðies lietuviðkas ir
mokslinis
pavadinimas/
Lithuanian and
scientific species name
(apskaitos vienetas/
survey unit)
Gervë
Grus grus
(poros/pairs)
Teritorijos/territories
Oficialus
sutrumpintas
pavadinimas/
Official short name **
Labanoras
Bir
Padauguva
Nemuno delta
Babtai–Varl
4 Lan
Šimonys
Plinkšiai
R"
Vainuto giria
Asveja
Dotnuva
Viešvil
>
Nemuno delta
Avocetë
Recurvirostra
avosetta (poros/pairs)
Kamanos
Dirvinis sëjikas
Pluvialis apricaria
Reiskiai
(poros/pairs)
Aukštasis Tyras
"#
M'
Viešvil
$
Juodakrûtis bëgikas Nemuno delta
Calidris alpina
Kliošiai
schinzii (poros/pairs)
Nemuno delta
Gaidukas
Philomachus pugnax Birv
(patel
females)
Kretuonas
"#
Tikutis
Tringa glareola
Kamanos
(poros/pairs)
M'
Reiski'
Aukštasis Tyras
Labanoras
414
Buvusi
PST/
previous
IBA*
Sve-b2
Bir-b1
Kau-b5
Slu-b1
Kau-b6
Plu-b1
Ked-b2
Any-b1
Maz-b1
Sal-b2
Slu-b4
Sve-b5
Ked-b3
Tau-b2
Slu-b1
Min. pop.
dydis/
min. pop.
number
20
20
15
15
12
12
10
11
10
10
10
10
10
9
5
Akm-b1
Plu-b2
Plu-b3
Var-b2
Jon-b1
Tau-b2
Slu-b1
Kla-b2
7
6
5
5
4
3
10
3
+
Slu-b1
Ign-b1
Sve-b3
Var-b2
Akm-b1
Aly-b3a
Jon-b1
Plu-b2
Plu-b3
Sve-b2
115
5
3
20
3
3
3
3
3
3
Kodas/code
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
Rûðies lietuviðkas ir
mokslinis
pavadinimas/
Lithuanian and
scientific species name
(apskaitos vienetas/
survey unit)
Stulgys
Gallinago media
(patinai/males)
Mažasis kiras
Larus minutus
(poros/pairs)
Upinë þuvëdra
Sterna hirundo
(poros/pairs)
Maþoji þuvëdra
Sterna albifrons
(poros/pairs)
Juodoji þuvëdra
Chlidonias niger
(poros/pairs)
Baltaskruostë
þuvëdra Chlidonias
hybridus (poros/pairs)
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Teritorijos/territories
Oficialus
sutrumpintas
pavadinimas/
Official short name **
Nemuno delta
Svyla
Sausgalvi#
Nemuno delta
Senoji Rusn
Vasaknos
Kretuonas
Birv
Kretuonas
Kalviai
Niedus
Nemuno delta
Vasaknos
Nemunas tarp
Smalinink
Kulautuvos
Prienai
Baltoji Vok
Nemunas tarp
Smalinink
Kulautuvos
Nemuno delta
Prienai
Nemuno kilpos
Vizbarai
Nemuno delta
Bir
Senoji Rusn
"
Kazimieravas
Smalva
4
Kalvarija
Vizbarai
Nemuno delta
Slu-b1
Sve-b1
Slu-b3
Slu-b1
Slu-b2
Zar-b1
Sve-b3
Ign-b1
Sve-b3
Kla-b3
Laz-b1
Slu-b1
Zar-b1
Kau-b1
Min. pop.
dydis/
min. pop.
number
60
10
10
30
30
8
5
4
220
250
150
150
130
110
Buvusi
PST/
previous
IBA*
+
Pri-b5
Sal-b3
Kau-b1
90
70
50
+
+
+
Slu-b1
Pri-b5
Pri-b6
Tau-b3
Slu-b1
Tel-b1
Slu-b2
Rok-b1
Vln-b1
Zar-b2
Aly-b3a
mar-b5
Tau-b3
slu-b1
40
20
20
3
500
80
80
80
50
40
36
20
20
15
+
+
Kodas/code
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
415
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Rûðies lietuviðkas ir
mokslinis
pavadinimas/
Lithuanian and
scientific species name
(apskaitos vienetas/
survey unit)
Didysis apuokas
Bubo bubo
(poros/pairs)
Uralinë pelëda
Strix uralensis
(poros/pairs)
Þvirblinë pelëda
Glaucidium
paserinum
(poros/pairs)
Lututë
Aegolius funereus
(poros/pairs)
Balinë pelëda
Asio flameus
(poros/pairs)
Lëlys
Caprimulgus
europaeus
(poros/pairs)
416
Teritorijos/territories
slu-b1
Min. pop.
dydis/
min. pop.
number
3
Buvusi
PST/
previous
IBA*
+
Bir
Adutiškis
Bir-b1
Sve-b8
9
4
+
Bir
B
Aukštaitijos NP
Gra
Rokantiški;C miškai
Labanoras
Asveja
Adutiškis
Labanoras
Dz
Aukštaitijos NP
R
"#
Gra
Asveja
Šimonys
Viešvil
>
Adutiškis
Geledn
4 Nemuno delta
bir-b1
kai-b2
Ign-b3
Pan-b1
Zar-b4
Vln-b3
15
10
5
7
3
3
+
+
+
+
+
Sve-b2
Sve-b5
Sve-b8
Sve-b2
Var-b5
Ign-b3
Sal-b2
Var-b2
Zar-b4
Sve-b5
Any-b1
Tau-b2
Sve-b8
Sve-b4
Pan-b1
Slu-b1
3
3
3
20
15
10
10
10
8
5
3
3
3
3
3
3
Dz
R
Asveja
Labanoras
Šimonys
Var-b5
Sal-b2
Sve-b5
Sve-b2
Any-b1
70
40
40
40
40
Oficialus
sutrumpintas
pavadinimas/
Official short name **
Nemuno delta
Kodas/code
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
Rûðies lietuviðkas ir
mokslinis
pavadinimas/
Lithuanian and
scientific species name
(apskaitos vienetas/
survey unit)
Tulžys
Alcedo atthis
(poros/pairs)
Žalvarnis
Coracias garrulus
(poros/pairs)
Pilkoji meleta
Picus canus
(poros/pairs)
Juodoji meleta
Dryocopus martius
(poros/pairs)
Vidutinis margasis
genys
Dendrocopos medius
(poros/pairs)
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Teritorijos/territories
Oficialus
sutrumpintas
pavadinimas/
Official short name **
Minija
Jura–Šešuvis
Venta
Kauno marios
Dubysa
Nemuno delta
Aukštaitijos NP
Dz
Labanoras
Šimonys
"#
Bir
Tauj
miškai
Lan Plinkšiai
Adutiškis
Kamanos
R"
4 Asveja
4 MC
Viešvil
>
B
R
Labanoras
Šimonys
Tauj
miškai
Dotnuva
B
Balbieriškis
Lan Babtai–Varl
Kla-b5
Tau-b1
Akm-b2
Kau-b8
Ras-b1
Slu-b1
Ign-b3
Var-b5
Sve-b2
Any-b1
Var-b2
Bir-b1
Ukm-b1
Min. pop.
dydis/
min. pop.
number
60
25
20
20
15
10
9
6
6
3
20
20
15
Buvusi
PST/
previous
IBA*
+
+
Ked-b2
Maz-b1
Sve-b8
Akm-b1
Sal-b2
Pan-b1
Sve-b5
Plu-b1
Jon-b1
Tau-b2
Kai-b2
Sal-b2
Sve-b2
Any-b1
Ukm-b1
10
10
10
8
8
6
5
5
5
3
40
30
30
30
40
+
+
Ked-b3
Kai-b2
Pri-b3
Ked-b2
Kau-b6
Aly-b3a
30
25
21
20
20
20
Kodas/code
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
417
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Rûðies lietuviðkas ir
mokslinis
pavadinimas/
Lithuanian and
scientific species name
(apskaitos vienetas/
survey unit)
Vidutinis margasis
genys Dendrocopos
medius
(poros/pairs)
Baltanugaris genys
Dendrocopos leucotos
(poros/pairs)
Teritorijos/territories
Oficialus
sutrumpintas
pavadinimas/
Official short name **
Padauguva
Lab
Ged
Asveja
Tauj
miškai
Babtai–Varl
Lan Padauguva
B";
Bir$
Balbieriškis
Asveja
Adutiškis
Lab
Bir
Tripirštis genys
Picoides tridactylus
B
(poros/pairs)
R
Padauguva
Adutiškis
Rokantiški'
miškai
Asveja
Babtai–Varl
Dz
Lygutë
Lullula arborea
Kurši
(poros/pairs)
Šimonys
Labanoras
Dirvoninis kalviukas Kurši
Anthus campestris
Pabrad#
(poros/pairs)
Nemirseta
R
Kalvarija
418
Buvusi
PST/
previous
IBA*
Kau-b5
Ked-b1
Pak-b2
Sve-b5
Ukm-b1
Min. pop.
dydis/
min. pop.
number
15
10
10
10
35
Aly-b3a
Kau-b6
Ked-b2
Kau-b5
Kai-b2
Bir-b1
Pri-b3
Sve-b5
Sve-b8
Ked-b1
Bir-b1
Kai-b2
Sal-b2
Kau-b5
Sve-b8
Vln-b3
32
20
20
15
14
10
10
10
10
8
30
10
8
6
6
4
+
Sve-b5
Kau-b6
Var-b5
Kla-b1
Any-b1
Sve-b2
Kla-b1
Sve-b9
Kre-b1
Sal-b2
Mar-b5
3
3
500
300
150
100
79
10
10
10
6
Kodas/code
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
Rûðies lietuviðkas ir
mokslinis
pavadinimas/
Lithuanian and
scientific species name
(apskaitos vienetas/
survey unit)
Mëlyngurklë
Luscinia svecica
(poros/pairs)
Raiboji devynbalsë
Sylvia nisoria
(poros/pairs)
Meldinë nendrinukë
Acrocephalus
paludicola
(patinai/males)
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Teritorijos/territories
Oficialus
sutrumpintas
pavadinimas/
Official short name **
BirStervas
Meteliai
Baltoji Vok
Kazimieravas
There are no important
sites at the moment
Kliošiai
Nemundelta
Sausgalvi#
Svencel#
No important data at
the moment
Maþoji musinukë
Ficedula parva
(poros/pairs)
Paprastoji medšarkë Kalvarija
Lanius collurio
Nemuno delta
(poros/pairs)
Nemuno delta
Sodinë starta
Emberiza hortulana
(poros/pairs)
Aly-b3a
Tel-b1
Aly-b1
Sal-b3
Vln-b1
-
Min. pop.
dydis/
min. pop.
number
10
6
3
3
3
-
Buvusi
PST/
previous
IBA*
+
+
+
+
Kla-b2
Slu-b1
Aly-b3a
Slu-b3
Kla-b9
-
100
40
10
10
5
-
+
+
+
Mar-b5
Slu-b1
200
200
+
+
Slu-b1
3
+
Kodas/code
-
-
* – nuoroda á ankstesniø PAST inventorizacijø metu (iki 2000 metø) teritorijai suteiktà paukðèiams
svarbios teritorijos statusà/indication of the inclusion of the IBA in the previous inventories (before 2000)
** – kiekvienos rûðies apsaugai iðskirtos svarbiausios teritorijos paþymëtos „Italic“ ir paryðkintu ðriftu/
sites where species is used as qualifying species are marked in “bold” and “italic”
419
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
5 priedas/Annex 5
420
Kodas/
Code
Punios šilas
Aly-b4
Kalesnyk
Aly-b5
Pali"!
Pri-b2
Aukštelk
Rad-b2
Suvainiškio miškai
Rok-b2
Šetekšnos sl
Rok-b3
Rûðys/Species
Vidutinis margasis
genys/Middle Spotted
Woodpecker
Dendrocopos medius
(poros/pairs)
Vidutinis margasis
genys/Middle Spotted
Woodpecker
Dendrocopos medius
(poros/pairs)
Dirvinis sëjikas/Golden
Plover Pluvialis
apricaria (poros/pairs)
Vidutinis margasis
genys/Middle Spotted
Woodpecker
Dendrocopos medius
(poros/pairs)
Baltanugaris
genys/White-backed
Woodpecker
Dendrocopos leucotos
(poros/pairs)
Uralinë pelëda/Ural
Owl Strix uralensis
(poros/pairs)
Grieþlë/Corncrake Crex
crex (patinai/males)
Galimi
kriterijai/
Potential
criteria
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short name
of the site
Pop. Dydis/
Pop. Size
Potencialiø perinèiø paukðèiø apsaugai svarbiø teritorijø sàraðas ir prioritetiniø rûðiø vietinë gausa
List of potential important bird areas for breeding birds, and estimated local populations of important species
(Lentelëje iðvardintos teritorijos atitinka nacionalinius PST kiekybinius reikalavimus, taèiau
nepateko tarp penkiø svarbiausiø teritorijø/Sites listed in the table meet the quantitative requirements for national SPAs, but are not among the five most important territories for the given species
and are therefore not selected as IBAs)
18
C6;
LT-1.5
17
C6;
LT-1.5
3
C6;
LT-1.5
15
C6;
LT-1.5
9
C6;
LT-1.5
3
C6;
LT-1.5
30
C1;
LT-1.1
Kodas/
Code
Mus
!
Sir-b1
Smalinink;E
miškai
Tau-b5
Pajuodup
!
Ute-b1
Merkio up
Var-b6
Arvyd
tvenkiniai
Vln-b2
SartM
Zar-b5
Rûðys/Species
Grieþlë/Corncrake Crex
crex (patinai/males)
Lututë/Tengmalm's
Owl Aegolius funereus
(poros/pairs)
Juodoji þuvëdra/Black
Tern Chlidonias niger
(poros/pairs)
Tulžys/Kingfisher
Alcedo atthis
(poros/pairs)
Juodoji þuvëdra/Black
Tern Chlidonias niger
(poros/pairs)
Upinë
þuvëdra/Common Tern
Sterna hirundo
(poros/pairs)
Didysis baublys/Bittern
Botaurus stellaris
(patinai/males)
Juodoji þuvëdra/Black
Tern Chlidonias niger
(poros/pairs)
Baltanugaris
genys/White-backed
Woodpecker
Dendrocopos leucotos
(poros/pairs)
30
4
Galimi
kriterijai/
Potential
criteria
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short name
of the site
Pop. Dydis/
Pop. Size
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
C1;
LT-1.1
C6;
LT-1.5
20
C6;
LT-1.5
15
C6;
LT-1.5
30
C6;
LT-1.5
20
C6;
LT-1.5
7
C6;
LT-1.5
35
C6;
LT-1.5
7
C6;
LT-1.5
421
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
6 priedas/Annex 6
Perinèiø paukðèiø apsaugai svarbiø teritorijø sàraðas ir prioritetiniø rûðiø vietiniø populiacijø gausa
List of the important bird areas for breeding birds, and estimation of the local populations of the important
species
(Visos lentelëje iðvardintos teritorijos atitinka nacionalinius PAST kriterijus/listened territories have met
the national IBA criteria)
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
Kamanos
Venta
Meteliai
422
Kodas/
Code
Akm-b1
Akm-b2
Aly–b1
Rûðys/Species
Vapsvaëdis Pernis
apivorus
(poros/pairs)
Pievinë lingë Circus
pygargus
(poros/pairs)
Tetervinas Tetrao tetrix
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Dirvinis sëjikas Pluvialis
apricaria
(poros/pairs)
Tikutis Tringa glareola
(poros/pairs)
Pilkoji meleta Picus
canus
(poros/pairs)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Tulžys Alcedo atthis
(poros/pairs)
Didysis baublys Botaurus
stellaris
(patinai/males)
Rudë Aythya nyroca
(poros/pairs)
Nendrinë Lingë Circus
aeruginosus
(poros/pairs)
Švygžda Porzana porzana
(patinai/males)
Pop.
dydis/
Pop. size
Kriterijai/
Criteria
5
C6;
LT-1.5
4
C6;
LT-1.5
50
C6;
LT-1.5
C1;
LT-1.1
C6;
LT-1.5
60
7
3
8
60
20
15
6
20
20
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C1;
LT-1.1
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C1;
LT-1.1
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
Meteliai
4
Kodas/
Code
Aly–b3a
Rûðys/Species
Plovinë vištelë Porzana
parva (patinai/males)
Mëlyngurklë Luscinia
svecica
(poros/pairs)
Didysis baublys Botaurus
stellaris (patinai/males)
Nendrinë lingë Circus
aeruginosus
(poros/pairs)
Pievinë lingë Circus
pygargus
(poros/pairs)
Tetervinas Tetrao tetrix
(patinai/males)
Švygžda Porzana porzana
(patinai/males)
Plovinë viðtelë Porzana
parva
(patinai/males)
Gervë Grus grus
(poros/pairs)
Tikutis Tringa glareola
(poros/pairs)
Juodoji þuvëdra
Chlidonias niger
(poros/pairs)
Vidutinis margasis genys
Dendrocopos medius
(poros/pairs)
Baltanugaris genys
Dendrocopos leucotos
(poros/pairs)
Mëlyngurklë Luscinia
svecica (poros/pairs)
Meldinë nendrinukë
Acrocephalus paludicola
(patinai/males)
Pop.
dydis/
Pop. size
20
3
12
40
Kriterijai/
Criteria
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
6
C6;
LT-1.5
35
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
20
55
28
3
36
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
20
C6;
LT-1.5
32
C6;
LT-1.5
10
C6;
LT-1.5
C1;
LT-1.1
10
423
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
Šimonys
Bir$
424
Kodas/
Code
Any-b1
Bir-b1
Rûðys/Species
Juodasis gandras Ciconia
nigra
(poros/pairs)
Vapsvaëdis Pernis
apivorus
(poros/pairs)
Erelis rëksnys Aquila
pomarina
(poros/pairs)
Gervë Grus grus
(poros/pairs)
Lututë Aegolius funereus
(poros/pairs)
Lëlys Caprimulgus
europaeus
(poros/pairs)
Žalvarnis Coracias
garrulus
(poros/pairs)
Juodoji meleta
Dryocopus martius
(poros/pairs)
Lygutë Lulula arborea
(poros/pairs)
Juodasis gandras Ciconia
nigra
(poros/pairs)
Erelis rëksnys Aquila
pomarina
(poros/pairs)
Vapsvaëdis Pernis
apivorus (poros/pairs)
Jerubë Bonasia bonasia
(poros/pairs)
Tetervinas Tetrao tetrix
(patinai/males)
Gervë Grus grus
(poros/pairs)
Pop.
dydis/
Pop. size
Kriterijai/
Criteria
6
C6;
LT-1.5
5
C6;
LT-1.5
12
C6;
LT-1.5
11
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
3
40
3
C6;
LT-1.5
30
C6;
LT-1.5
150
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
10
15
C6;
LT-1.5
4
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
100
20
20
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
Bir$
Kodas/
Code
Nemun
Bir-b2
Birv
Ign-b1
Aukštaitijos NP
Ign-b3
Rûðys/Species
Uralinë pelëda Strix
uralensis
(poros/pairs)
Þvirblinë pelëda
Glaucidium paserinum
(poros/pairs)
Pilkoji meleta Picus
canus
(poros/pairs)
Tripirštis genys Picoides
tridactylus
(poros/pairs)
Baltanugaris genys
Dendrocopos leucotos
(poros/pairs)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Didysis baublys Botaurus
stellaris
(patinai/males)
Gulbë giesmininkë
Cygnus cygnus
(poros/pairs)
Švygžda Porzana porzana
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Gaidukas Philomachus
pugnax
(patel
females)
Mažasis kiras Larus
minutus
(poros/pairs)
Juodasis peslys Milvus
migrans
(poros/pairs)
Vapsvaëdis Pernis
apivorus (poros/pairs)
Pop.
dydis/
Pop. size
Kriterijai/
Criteria
9
C6;
LT-1.5
15
C6;
LT-1.5
20
C6;
LT-1.5
30
C6;
LT-1.5
10
C6;
LT-1.5
150
C1;
LT-1.1
C6;
LT-1.5
10
4
C6;
LT-1.5
20
C6;
LT-1.5
C1;
LT-1.1
C6;
LT-1.5
35
5
4
C6;
LT-1.5
3
C6;
LT-1.5
6
C6;
LT-1.5
425
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
Aukštaitijos NP
Dysnai–Dysnykštis
MC
Panemun
426
Kodas/
Code
Ign-b4
Jon-b1
Jur-b2
Rûðys/Species
Erelis rëksnys Aquila
pomarina (poros/pairs)
Žuvininkas Pandion
haliaetus (poros/pairs)
Kurtinys Tetrao urogalus
(patinai/males)
Þvirblinë pelëda
Glaucidium paserinum
(poros/pairs)
Lututë Aegolius funereus
(poros/pairs)
Žalvarnis Coracias
garrulus
(poros/pairs)
Didysis baublys Botaurus
stellaris
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Vapsvaëdis Pernis
apivorus
(poros/pairs)
Pievinë lingë Circus
pygargus
(poros/pairs)
Tetervinas Tetrao tetrix
(patinai/males)
Dirvinis sëjikas Pluvialis
apricaria
(poros/pairs)
Tikutis Tringa glareola
(poros/pairs)
Pilkoji meleta Picus
canus
(poros/pairs)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Pop.
dydis/
Pop. size
6
3
8
5
10
9
Kriterijai/
Criteria
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
7
C6;
LT-1.5
30
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
4
3
C6;
LT-1.5
20
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
4
3
5
45
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C1;
LT-1.1
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
B";
Pravienišk
Kodas/
Code
Kai-b2
Nemunas tarp
Smalinink
Kulautuvos
Kau-b1
Nev
Kau-b4
Padauguva
Kau-b5
Rûðys/Species
Vapsvaëdis Pernis
apivorus
(poros/pairs)
Erelis rëksnys Aquila
pomarina
(poros/pairs)
Jerubë Bonasia bonasia
(poros/pairs)
Gervë Grus grus
(poros/pairs)
Þvirblinë pelëda
Glaucidium paserinum
(poros/pairs)
Juodoji meleta
Dryocopus martius
(poros/pairs)
Vidutinis margasis genys
Dendrocopos medius
(poros/pairs)
Baltanugaris genys
Dendrocopos leucotos
(poros/pairs)
Tripirštis genys Picoides
tridactylus
(poros/pairs)
Upinë þuvëdra Sterna
hirundo (poros/pairs)
Maþoji þuvëdra Sterna
albifrons
(poros/pairs)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Gervë Grus grus
(poros/pairs)
Vidutinis margasis genys
Dendrocopos medius
(poros/pairs)
Pop.
dydis/
Pop. size
Kriterijai/
Criteria
12
C6;
LT-1.5
12
C6;
LT-1.5
100
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
30
10
40
C6;
LT-1.5
25
C6;
LT-1.5
14
C6;
LT-1.5
10
C6;
LT-1.5
110
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
50
37
15
15
C1;
LT-1.1
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
427
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
Padauguva
Babtai–Varl
E
Kauno marios
Lab
428
Kodas/
Code
Kau-b6
Kau-b7
Kau-b8
Ked-1
Rûðys/Species
Baltanugaris genys
Dendrocopos leucotos
(poros/pairs)
Tripirštis genys Picoides
tridactylus
(poros/pairs)
Erelis rëksnys Aquila
pomarina
(poros/pairs)
Gervë Grus grus
(poros/pairs)
Vidutinis margasis genys
Dendrocopos medius
(poros/pairs)
Baltanugaris genys
Dendrocopos leucotos
(poros/pairs)
Tripirštis genys Picoides
tridactylus
(poros/pairs)
Švygžda Porzana porzana
(patinai/males)
Plovinë viðtelë Porzana
parva
(patinai/males)
Didysis baublys Botaurus
stellaris
(patinai/males)
Juodasis peslys Milvus
migrans
(poros/pairs)
Plovinë viðtelë Porzana
parva (patinai/males)
Tulžys Alcedo atthis
(poros/pairs)
Vapsvaëdis Pernis
apivorus (poros/pairs)
Pop.
dydis/
Pop. size
Kriterijai/
Criteria
15
C6;
LT-1.5
6
C6;
LT-1.5
10
C6;
LT-1.5
12
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
20
20
C6;
LT-1.5
3
C6;
LT-1.5
25
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
3
7
C6;
LT-1.5
9
C6;
LT-1.5
5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
20
3
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
Lab
Lan
Dotnuva
Kurši Kodas/
Code
Ked-b2
Ked-b3
Kla-b1
Rûðys/Species
Erelis rëksnys Aquila
pomarina
(poros/pairs)
Vidutinis margasis genys
Dendrocopos medius
(poros/pairs)
Baltanugaris genys
Dendrocopos leucotos
(poros/pairs)
Erelis rëksnys Aquila
pomarina
(poros/pairs)
Gervë Grus grus
(poros/pairs)
Pilkoji meleta Picus
canus (poros/pairs)
Vidutinis margasis genys
Dendrocopos medius
(poros/pairs)
Baltanugaris genys
Dendrocopos leucotos
(poros/pairs)
Juodasis gandras Ciconia
nigra
(poros/pairs)
Erelis rëksnys Aquila
pomarina
(poros/pairs)
Gervë Grus grus
(poros/pairs)
Vidutinis margasis genys
Dendrocopos medius
(poros/pairs)
Juodasis peslys Milvus
migrans
(poros/pairs)
Jûrinis erelis Haliaetus
albicilla (poros/pairs)
Pop.
dydis/
Pop. size
Kriterijai/
Criteria
10
C6;
LT-1.5
10
C6;
LT-1.5
8
C6;
LT-1.5
10
C6;
LT-1.5
10
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
10
20
20
C6;
LT-1.5
6
C6;
LT-1.5
13
C6;
LT-1.5
10
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
30
3
C6;
LT-1.5
3
C1;
LT-1.1
429
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
Kurši Kliošiai
Kla-b2
Kalviai
Kla-b3
Minija
Kla-b5
Svencel
!
430
Kodas/
Code
Kla-b9
Nemirseta
Kre-b1
Niedus
Laz-b1
Pertakas
Laz-b3
Kalvarija
Mar-b5
Rûðys/Species
Lygutë Lullula arborea
(poros/pairs)
Dirvoninis kalviukas
Anthus campestris
(poros/pairs)
Juodakrûtis bëgikas
Calidris alpina
(poros/pairs)
Meldinë nendrinukë
Acrocephalus paludicola
(patinai/males)
Upinë þuvëdra Sterna
hirundo
(poros/pairs)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Tulžys Alcedo atthis
(poros/pairs)
Pievinë lingë Circus
pygargus
(poros/pairs)
Meldinë nendrinukë
Acrocephalus paludicola
(patinai/males)
Dirvoninis kalviukas
Anthus campestris
(poros/pairs)
Didysis baublys Botaurus
stellaris (patinai/males)
Upinë þuvëdra Sterna
hirundo (poros/pairs)
Kurtinys Tetrao urogalus
(patinai/males)
Nendrinë lingë Circus
aeruginosus
(poros/pairs)
Pievinë lingë Circus
pygargus (poros/pairs)
Pop.
dydis/
Pop. size
300
79
Kriterijai/
Criteria
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
3
C6;
LT-1.5
100
C1;
LT-1.1
250
C6;
LT-1.5
300
C1;
LT-1.1
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
60
3
5
C1;
LT-1.1
10
C6;
LT-1.5
8
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
150
15
20
6
C6;
LT-1.5
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
Kalvarija
Plinkšiai
Ged
4 Kodas/
Code
Maz-b1
Pak-b2
Pan-b1
Rûðys/Species
Švygžda Porzana porzana
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Juodoji þuvëdra
Chlidonias niger
(poros/pairs)
Dirvoninis kalviukas
Anthus campestris
(poros/pairs)
Paprastoji medšarkë
Lanius collurio
(poros/pairs)
Vapsvaëdis Pernis
apivorus
(poros/pairs)
Gervë Grus grus
(poros/pairs)
Pilkoji meleta Picus
canus (poros/pairs)
Erelis rëksnys Aquila
pomarina
(poros/pairs)
Vidutinis genys
Dendrocopos medius
(poros/pairs)
Juodasis gandras Ciconia
nigra (poros/pairs)
Vapsvaëdis Pernis
apivorus
(poros/pairs)
Þvirblinë pelëda
Glaucidium paserinum
(poros/pairs)
Lututë Aegolius funereus
(poros/pairs)
Pilkoji meleta Picus
canus (poros/pairs)
Pop.
dydis/
Pop. size
10
80
20
Kriterijai/
Criteria
C6;
LT-1.5
C1;
LT-1.1
C6;
LT-1.5
6
C6;
LT-1.5
200
C6;
LT-1.5
8
C6;
LT-1.5
10
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
10
15
10
C6;
LT-1.5
5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
10
7
C6;
LT-1.5
3
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
6
431
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
4 ReiskiC
Aukštasis Tyras
Balbieriškis
Prienai
Nemuno kilpos
432
Kodas/
Code
Plu-b1
Plu-b2
Plu-b3
Pri-b3
Pri-b5
Pri-b6
Rûðys/Species
Vapsvaëdis Pernis
apivorus
(poros/pairs)
Jerubë Bonasia bonasia
(poros/pairs)
Švygžda Porzana porzana
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Gervë Grus grus
(poros/pairs)
Pilkoji meleta Picus
canus (poros/pairs)
Dirvinis sëjikas Pluvialis
apricaria (poros/pairs)
Tikutis Tringa glareola
(poros/pairs)
Dirvinis sëjikas Pluvialis
apricaria
(poros/pairs)
Tikutis Tringa glareola
(poros/pairs)
Vapsvaëdis Pernis
apivorus
(poros/pairs)
Vidutinis margasis genys
Dendrocopos medius
(poros/pairs)
Baltanugaris genys
Dendrocopos leucotos
(poros/pairs)
Upinë þuvëdra Sterna
hirundo (poros/pairs)
Maþoji þuvëdra Sterna
albifrons (poros/pairs)
Maþoji þuvëdra Sterna
albifrons
(poros/pairs)
Pop.
dydis/
Pop. size
Kriterijai/
Criteria
4
C6;
LT-1.5
100
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C1;
LT-1.1
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
15
35
12
5
6
3
5
3
3
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
21
C6;
LT-1.5
10
C6;
LT-1.5
90
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
20
20
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
Praviršulis
Rad-b3
Tyruliai
Rad-b5
Dubysa
Kodas/
Code
Ras-b1
Blinstrubiškis
Ras-b2
N"
Rok-b1
Šaltoja–Vy$
R"
Rok-b4
Sal-b2
Rûðys/Species
Tetervinas Tetrao tetrix
(patinai/males)
Didysis baublys Botaurus
stellaris
(patinai/males)
Pievinë lingë Circus
pygargus
(poros/pairs)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Tulžys Alcedo atthis
(poros/pairs)
Jûrinis erelis Haliaetus
albicilla
(poros/pairs)
Juodoji þuvëdra
Chlidonias niger
(poros/pairs)
Plovinë viðtelë Porzana
parva
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Plovinë viðtelë Porzana
parva
(patinai/males)
Švygžda Porzana porzana
(patinai/males)
Vapsvaëdis Pernis
apivorus (poros/pairs)
Tetervinas Tetrao tetrix
(patinai/males)
Kurtinys Tetrao urogalus
(patinai/males)
Gervë Grus grus
(poros/pairs)
Lututë Aegolius funereus
(poros/pairs)
Pop.
dydis/
Pop. size
30
8
Kriterijai/
Criteria
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
4
C6;
LT-1.5
35
C1;
LT-1.1
C6;
LT-1.5
C1;
LT-1.1
15
3
80
C6;
LT-1.5
5
C6;
LT-1.5
35
C1;
LT-1.1
C6;
LT-1.5
3
9
10
30
20
10
10
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
433
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
R"
Baltoji Vok
Gubernija
Erla–Salantas
434
Kodas/
Code
Sal-b3
Sia-b1
Sku-b2
Rûðys/Species
Lëlys Caprimulgus
europaeus
(poros/pairs)
Pilkoji meleta Picus
canus (poros/pairs)
Juodoji meleta Dryocopus
martius (poros/pairs)
Tripirštis genys Picoides
tridactylus
(poros/pairs)
Dirvoninis kalviukas
Anthus campestris
(poros/pairs)
Didysis baublys Botaurus
stellaris
(patinai/males)
Gulbë giesmininkë
Cygnus cygnus
(poros/pairs)
Švygžda Porzana porzana
(patinai/males)
Plovinë viðtelë Porzana
parva
(patinai/males)
Upinë þuvëdra Sterna
hirundo
(poros/pairs)
Mëlyngurklë Luscinia
svecica
(poros/pairs)
Erelis rëksnys Aquila
pomarina
(poros/pairs)
Vapsvaëdis Pernis
apivorus
(poros/pairs)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Pop.
dydis/
Pop. size
Kriterijai/
Criteria
40
C6;
LT-1.5
8
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
30
8
10
C6;
LT-1.5
6
C6;
LT-1.5
4
C6;
LT-1.5
8
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
3
70
C6;
LT-1.5
3
C6;
LT-1.5
20
C6;
LT-1.5
5
C6;
LT-1.5
35
C1;
LT-1.1
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
Apš
Sku-b3
Nemuno delta
Slu-b1
Kodas/
Code
Rûðys/Species
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Didysis baublys Botaurus
stellaris
(patinai/males)
Nendrinë lingë Circus
aeruginosus
(poros/pairs)
Pievinë lingë Circus
pygargus
(poros/pairs)
Erelis rëksnys Aquila
pomarina
(poros/pairs)
Jûrinis erelis Haliaetus
albicilla
(poros/pairs)
Tetervinas Tetrao tetrix
(patinai/males)
Gervë Grus grus
(poros/pairs)
Švygžda Porzana porzana
(patinai/males)
Plovinë viðtelë Porzana
parva (patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Avocetë Recurvirostra
avosetta (poros/pairs)
Juodakrûtis bëgikas
Calidris alpina
(poros/pairs)
Gaidukas Philomachus
pugnax
(patel
females)
Stulgys Gallinago media
(patinai/males)
Pop.
dydis/
Pop. size
40
36
Kriterijai/
Criteria
C1;
LT-1.1
C6;
LT-1.5
80
C6;
LT-1.5
5
C6;
LT-1.5
12
C6;
LT-1.5
9
C1;
LT-1.1
20
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C1;
LT-1.1
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
15
170
70
435
5
10
115
C6;
LT-1.5
60
C1;
LT-1.1
435
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
Nemuno Delta
Senoji Rusn
436
Kodas/
Code
Slu-b2
Rûðys/Species
Mažasis kiras Larus
minutus
(poros/pairs)
Upinë þuvëdra Sterna
hirundo
(poros/pairs)
Maþoji þuvëdra Sterna
albifrons
(poros/pairs)
Juodoji þuvëdra
Chlidonias niger
(poros/pairs)
Baltaskruostë þuvëdra
Chlidonias hybridus
(poros/pairs)
Didysis apuokas Bubo
bubo (poros/pairs)
Balinë pelëda Asio
flammeus
(poros/pairs)
Tulžys Alcedo atthis
(poros/pairs)
Meldinë nendrinukë
Acrocephalus paludicola
(patinai/males)
Paprastoji medšarkë
Lanius collurio
(poros/pairs)
Sodinë starta Emberiza
hortulana
(poros/pairs)
Pievinë lingë Circus
pygargus (poros/pairs)
Švygžda Porzana porzana
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Pop.
dydis/
Pop. size
Kriterijai/
Criteria
30
C6;
LT-1.5
150
C6;
LT-1.5
40
C6;
LT-1.5
500
C6;
LT-1.5
15
C6;
LT-1.5
3
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
3
20
40
C6;
LT-1.5
C1;
LT-1.1
200
C6;
LT-1.5
3
C6;
LT-1.5
3
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C1;
LT-1.1
15
80
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
Senoji Rusn
Sausgalvi!
Vainuto giria
Svyla
Labanoras
Kodas/
Code
Slu-b3
Slu-b4
Sve-b1
Sve-b2
Rûðys/Species
Mažasis kiras Larus
minutus (poros/pairs)
Juodoji þuvëdra
Chlidonias niger
(poros/pairs)
Stulgys Gallinago media
(patinai/males)
Meldinë nendrinukë
Acrocephalus paludicola
(patinai/males)
Juodasis gandras Ciconia
nigra
(poros/pairs)
Vapsvaëdis Pernis
apivorus
(poros/pairs)
Gervë Grus grus
(poros/pairs)
Švygžda Porzana porzana
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Stulgys Gallinago media
(patinai/males)
Juodakaklis naras Gavia
arctica
(poros/pairs)
Vapsvaëdis Pernis
apivorus
(poros/pairs)
Juodasis peslys Milvus
migrans (poros/pairs)
Žuvininkas Pandion
haliaetus (poros/pairs)
Kurtinys Tetrao urogalus
(patinai/males)
Gervë Grus grus
(poros/pairs)
Pop.
dydis/
Pop. size
30
80
10
10
Kriterijai/
Criteria
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
5
C6;
LT-1.5
15
C6;
LT-1.5
10
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
C6;
LT-1.5
10
30
10
5
8
C6;
LT-1.5
4
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
15
30
20
437
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
Labanoras
Kretuonas
Geledn
Asveja
438
Kodas/
Code
Sve-b3
Sve-b4
Sve-b5
Rûðys/Species
Tikutis Tringa glareola
(poros/pairs)
Þvirblinë pelëda
Glaucidium paserinum
(poros/pairs)
Lututë Aegolius funereus
(poros/pairs)
Lëlys Caprimulgus
europaeus (poros/pairs)
Žalvarnis Coracias
garrulus
(poros/pairs)
Juodoji meleta
Dryocopus martius
(poros/pairs)
Lygutë Lullula arborea
(poros/pairs)
Gaidukas Philomachus
pugnax
(patel
females)
Mažasis kiras Larus
minutus
(poros/pairs)
Upinë þuvëdra Sterna
hirundo
(poros/pairs)
Kurtinys Tetrao urogalus
(patinai/males)
Lututë Aegolius funereus
(poros/pairs)
Vapsvaëdis Pernis
apivorus (poros/pairs)
Juodasis peslys Milvus
migrans (poros/pairs)
Tetervinas Tetrao tetrix
(patinai/males)
Gervë Grus grus
(poros/pairs)
Pop.
dydis/
Pop. size
3
3
20
40
6
Kriterijai/
Criteria
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
30
C6;
LT-1.5
100
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
3
5
C6;
LT-1.5
220
C6;
LT-1.5
10
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
3
5
4
20
10
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
Asveja
Adutiškis
Kodas/
Code
Sve-b8
Rûðys/Species
Þvirblinë pelëda
Glaucidium paserinum
(poros/pairs)
Lututë Aegolius funereus
(poros/pairs)
Lëlys Caprimulgus
europaeus
(poros/pairs)
Pilkoji meleta Picus
canus (poros/pairs)
Vidutinis margasis genys
Dendrocopos medius
(poros/pairs)
Baltanugaris genys
Dendrocopos leucotos
(poros/pairs)
Tripirštis genys Picoides
tridactylus (poros/pairs)
Vapsvaëdis Pernis
apivorus
(poros/pairs)
Tetervinas Tetrao tetrix
(patinai/males)
Uralinë pelëda Strix
uralensis
(poros/pairs)
Þvirblinë pelëda
Glaucidium paserinum
(poros/pairs)
Lututë Aegolius funereus
(poros/pairs)
Pilkoji meleta Picus
canus (poros/pairs)
Baltanugaris genys
Dendrocopos leucotos
(poros/pairs)
Tripirštis genys Picoides
tridactylus (poros/pairs)
Pop.
dydis/
Pop. size
Kriterijai/
Criteria
3
C6;
LT-1.5
5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
40
5
10
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
10
C6;
LT-1.5
3
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
8
40
4
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
3
C6;
LT-1.5
3
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
10
10
6
C6;
LT-1.5
439
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
Pabrad
!
Sve-b9
J;O
Tau-b1
Viešvil
rezervatas
Vizbarai
440
Kodas/
Code
Tau-b2
Tau-b3
Viešvil
!
Tau-b4
Bir$;(
Tel-b1
Rûðys/Species
Dirvoninis kalviukas
Anthus campestris
(poros/pairs)
Tulžys Alcedo atthis
(poros/pairs)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Tetervinas Tetrao tetrix
(patinai/males)
Gervë Grus grus
(poros/pairs)
Dirvinis sëjikas Pluvialis
apricaria (poros/pairs)
Lututë Aegolius funereus
(poros/pairs)
Pilkoji meleta Picus
canus
(poros/pairs)
Gulbë giesmininkë
Cygnus cygnus
(poros/pairs)
Plovinë viðtelë Porzana
parva
(patinai/males)
Maþoji þuvëdra Sterna
albifrons (poros/pairs)
Juodoji þuvëdra
Chlidonias niger
(poros/pairs)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Didysis baublys Botaurus
stellaris (patinai/males)
Pievinë lingë Circus
pygargus
(poros/pairs)
Tetervinas Tetrao tetrix
(patinai/males)
Pop.
dydis/
Pop. size
Kriterijai/
Criteria
10
C6;
LT-1.5
25
C6;
LT-1.5
C1;
LT-1.1
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
40
25
9
3
3
3
4
C6;
LT-1.5
4
C6;
LT-1.5
3
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
20
39
12
4
20
C1;
LT-1.1
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
Bir$;(
Tauj
;K
miškai
N!
Kodas/
Code
Ukm-b1
Var-b2
Rûðys/Species
Švygžda Porzana porzana
(patinai/males)
Plovinë viðtelë Porzana
parva (patinai/males)
Juodoji þuvëdra
Chlidonias niger
(poros/pairs)
Mëlyngurklë Luscinia
svecica (poros/pairs)
Juodasis gandras Ciconia
nigra (poros/pairs)
Vapsvaëdis Pernis
apivorus
(poros/pairs)
Erelis rëksnys Aquila
pomarina
(poros/pairs)
Gervë Grus grus
(poros/pairs)
Pilkoji meleta Picus
canus
(poros/pairs)
Vidutinis margasis genys
Dendrocopos medius
(poros/pairs)
Baltanugaris genys
Dendrocopos leucotos
(poros/pairs)
Tetervinas Tetrao tetrix
(patinai/males)
Kurtinys Tetrao urogalus
(patinai/males)
Gervë Grus grus
(poros/pairs)
Dirvinis sëjikas
Pluvialis apricaria
(poros/pairs)
Pop.
dydis/
Pop. size
25
8
80
6
8
6
Kriterijai/
Criteria
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
15
C6;
LT-1.5
30
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
15
40
C6;
LT-1.5
35
C6;
LT-1.5
50
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
40
20
5
441
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
N!
442
Kodas/
Code
Karavišk
Var-b4
Dz Var-b5
Širvinta
Vlk-b1
Kazimieravas
Vln-b1
Rûðys/Species
Tikutis Tringa glareola
(poros/pairs)
Þvirblinë pelëda
Glaucidium paserinum
(poros/pairs)
Lututë Aegolius funereus
(poros/pairs)
Pilkoji meleta Picus
canus
(poros/pairs)
Tripirštis genys Picoides
tridactylus
(poros/pairs)
Kurtinys Tetrao urogalus
(patinai/males)
Tetervinas Tetrao tetrix
(patinai/males)
Kurtinys Tetrao urogalus
(patinai/males)
Lututë Aegolius funereus
(poros/pairs)
Lëlys Caprimulgus
europaeus
(poros/pairs)
Žalvarnis Coracias
garrulus (poros/pairs)
Lygutë Lulula arborea
(poros/pairs)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Švygžda Porzana porzana
(patinai/males)
Plovinë viðtelë Porzana
parva (patinai/males)
Pop.
dydis/
Pop. size
20
3
10
20
Kriterijai/
Criteria
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
6
C6;
LT-1.5
15
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
60
15
15
70
6
500
35
8
3
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C1;
LT-1.1
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the
territory
Kazimieravas
Rokantiški;
Taurijos miškai
Vasaknos
Kodas/
Code
Vln-b3
Zar-b1
Smalva
Zar-b2
Dr
Zar-b3
Gra
Zar-b4
Rûðys/Species
Juodoji þuvëdra
Chlidonias niger
(poros/pairs)
Mëlyngurklë Luscinia
svecica
(poros/pairs)
Kurtinys
Tetrao urgogallus
(patinai/males)
Tripirštis genys
Picoides tridactylus
(poros/pairs)
Þvirblinë pelëda
Glaucidium passerinum
(poros/pairs)
Mažasis kiras Larus
minutus
(poros/pairs)
Upinë þuvëdra Sterna
hirundo
(poros/pairs)
Juodoji þuvëdra
Chlidonias niger
(poros/pairs)
Didysis baublys Botaurus
stellaris
(patinai/males)
Juodasis peslys Milvus
migrans (poros/pairs)
Lututë Aegolius funereus
(poros/pairs)
Þvirblinë pelëda
Glaucidium passerinum
(poros/pairs)
Pop.
dydis/
Pop. size
Kriterijai/
Criteria
50
C6;
LT-1.5
3
C6;
LT-1.5
9
C6;
LT-1.5
4
C6;
LT-1.5
3
C6;
LT-1.5
8
C6;
LT-1.5
130
C6;
LT-1.5
40
C6;
LT-1.5
10
C6;
LT-1.5
3
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
C6;
LT-1.5
8
3
P.S.
„Tikslinës“ rûðys pabrauktos
Qualifying species are underlined
443
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
7 priedas/Annex 7
Migruojanèiø paukðèiø apsaugai svarbiø teritorijø sàraðas ir „tiksliniø“ rûðiø gausa
List of the important territories for migratory birds including the numbers of qualifying species
(Visos lentelëje iðvardintos teritorijos atitinka nacionalinius PAST kriterijus/listened territories have met
the national IBA criteria)
Oficialus sutrumpintas teritorijos
pavadinimas/
Official short name of the territory
Kamanos
Akm-b1
Meteliai
Aly-b1
4
Aly-b3a
Birv
Ign-b1
MC
Jon-b1
Kauno marios
Kau-b8
Kurši Kla-b1
Kurši paj
Kurši
444
Kodas/
Code
Kla-b7
Kla-b8
Rûðys/Species *
Þelmeninë ž¹sis
Anser fabalis
Baltakaktë þàsis
Anser albifrons
Vandens paukš Waterfowl
Þelmeninë ž¹sis
Anser fabalis
Baltakaktë þàsis
Anser albifrons
Gervë Grus grus
Baltakaktë þàsis
Anser albifrons
Þelmeninë þàsis Anser
fabalis
Baltakaktë þàsis
Anser albifrons
Gervë Grus grus
Jûrinis erelis
Haliaetus albicilla
Plëðrieji paukðèiai
Accipitriformes
Žvirbliniai paukšèiai
Passeriformes
Rudakaklis naras
Gavia stellata
Nuodëgulë Melanitta
fusca
Alka Alca torda
Maþoji gulbë Cygnus
columbianus
Gulbë giesmininkë
Cygnus cygnus
Pop. dydis/
Pop. size **
Kriterijus/
Criteria
500
C3; LT-1.2
10000
C3; LT-1.2
20000
C4; LT-1.3
2000
C3; LT-1.2
3000
C3; LT-1.2
600
6100
C2; LT-1.2
C3; LT-1.2
1000
C3; LT-1.2
5000
C3; LT-1.2
700
10
C2; LT-1.2
C1; LT-1.1
>3000
C5; LT-1.4
> 500000
C5; LT-1.4
1500
C2; LT-1.2
25000
C3; LT-1.2
1000
300
C3; LT-1.2
C2; LT-1.2
700
C2; LT-1.2
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus sutrumpintas teritorijos
pavadinimas/
Official short name of the territory
Kurši
Palangos paj
Kodas/
Code
Kre-b2
Sulinkiai
Tyruliai
Novaraistis
Baltoji Vok
Rad-b4
Rad-b5
Sak-b1
Sal-b3
Nemuno delta
Slu-b1
Rûðys/Species *
Rudagalvë antis
Aythia ferina
Kuoduotoji antis
Aythia fuligula
Klykuolë Busephala
clangula
Mažasis danèiasnapis
Mergus albellus
Didysis danèiasnapis
Mergus merganser
Jûrinis erelis
Haliaetus albicilla
Mažasis kiras Larus
minutus
Rudakaklis naras
Gavia stellata
Sibirinë gaga
Polystycta stelleri
Didysis danèiasnapis
Mergus merganser
Mažasis kiras Larus
minutus
Gervë Grus grus
Gervë Grus grus
Gervë Grus grus
Baltasis garnys
Egretta alba
Ausuotasis kragas
Podiceps cristatus
Mažoji gulbë Cygnus
columbianus
Gulbë giesmininkë
Cygnus cygnus
Þelmeninë þàsis Anser
fabalis
Baltakaktë þàsis
Anser albifrons
Pop. dydis/
Pop. size **
Kriterijus/
Criteria
3500
C3; LT-1.2
10000
C3; LT-1.2
3500
C3; LT-1.2
400
C2; LT-1.2
27500
C3; LT-1.2
20
C1; LT-1.1
1500
C2; LT-1.2
1000
C2; LT-1.2
400
C1; LT-1.1
1000
C3; LT-1.2
2700
C2; LT-1.2
2500
700
1500
120
C2; LT-1.2
C2; LT-1.2
C2; LT-1.2
C2; LT-1.2
10000
C3; LT-1.2
170
C2; LT-1.2
4100
C2; LT-1.2
3000
C3; LT-1.2
72500
C3; LT-1.2
445
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus sutrumpintas teritorijos
pavadinimas/
Official short name of the territory
Nemuno delta
446
Kodas/
Code
Rûðys/Species *
Pilkoji ž¹sis Anser
anser
Baltaskruostë
berniklë Branta
leucopsis
Cyplë Anas penelope
Pilkoji antis Anas
strepera
Smailiauodegë antis
Anas acuta
Šaukštasnapë antis
Anas clypeata
Rudagalvë antis
Aythia ferina
Kuoduotoji antis
Aythia fuligula
Klykuolë Busephala
clangula
Mažasis danèiasnapis
Mergus albellus
Didysis danèiasnapis
Mergus merganser
Plëðrieji paukšèiai
Accipitriformes
Jûrinis erelis
Haliaetus albicilla
Laukys Fulica atra
Gervë Grus grus
Gervë Grus grus
Mažasis kiras Larus
minutus
Plëðrioji þuvëdra
Sterna caspia
Mažoji þuvëdra
Sterna albifrons
Juodoji þuvëdra
Chlidonia niger
Žvirbliniai paukšèiai
Passeriformes
Pop. dydis/
Pop. size **
Kriterijus/
Criteria
3000
C3; LT-1.2
2000
C2; LT-1.2
19700
800
C3; LT-1.2
C3; LT-1.2
12000
C3; LT-1.2
3100
C3; LT-1.2
35000
C3; LT-1.2
50000
C3; LT-1.2
15000
C3; LT-1.2
1200
C2; LT-1.2
3000
C3; LT-1.2
>3000
C5; LT-1.4
70
C1; LT-1.1
30000
1500
>3000
2500
C3; LT-1.2
C2; LT-1.2
C5; LT-1.4
C2; LT-1.2
500
C2; LT-1.2
500
C2; LT-1.2
15000
C2; LT-1.2
>500000
C5; LT-1.4
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus sutrumpintas teritorijos
pavadinimas/
Official short name of the territory
Senoji Rusn
Grybaulia
Kodas/
Code
Slu-b2
Var-b7
Rûðys/Species *
Gulbë giesmininkë
Cygnus cygnus
Þelmeninë þàsis Anser
fabalis
Baltakaktë þàsis
Anser albifrons
Jûrinis erelis
Haliaetus albicilla
Pop. dydis/
Pop. size **
Kriterijus/
Criteria
300
C2; LT-1.2
800
C3; LT-1.2
10000
C3; LT-1.2
15
C1; LT-1.1
P.S.
* – Á lentelæ átrauktos tik „tikslinës“ rûðys/The “qualifying” species included only
** – Pateikiamas maksimalus individø skaièius per sezonà/Estimation of the max. number of the
individuals during one season is presented
447
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
8 priedas/Annex 8
Globaliai nykstanèiø paukðèiø apsaugai svarbiø teritorijø sàraðas ir pastarøjø rûðiø vietiniø populiacijø
gausa
List of the IBAs designated for globally threatened bird species and their local population estimates
448
Oficialus sutrumpintas teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the site
Kamanos
Akm-b1
Venta
Akm-b2
Meteliai
Aly–b1
4
Aly–b3a
Nemun
Bir-b2
Dysnai–
Dysnykštis
Panemun
Ign-b4
Nev
Kau-b4
Kauno marios
Kau-b8
Kurši Kla-b1
Kliošiai
Kla-b2
Minija
Kla-b5
Kurši
Kla-b8
Kodas/
Code
Jur-b2
Rûðys/Species
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Rudë Aythya nyroca
(poros/pairs)
Meldinë nendrinukë
Acrocephalus
paludicola
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Jûrinis erelis
Haliaetus albicilla
(poros/pairs)
Jûrinis erelis
Haliaetus albicilla
(individai/individuals)
Meldinë nendrinukë
Acrocephalus
paludicola
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Jûrinis erelis
Haliaetus albicilla
(individai/individuals)
Pop.
dydis/
Pop. size
60
60
6
10
150
30
45
37
10
Kriterijai/
Criteria
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
3
C1;
LT-1.1
100
C1;
LT-1.1
300
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
20
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus sutrumpintas teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the site
Svencel
!
Kla-b9
Kalvarija
Mar-b5
4 Plu-b1
Dubysa
Ras-b1
Blinstrubiškis
Ras-b2
Šaltoja–Vy$
Rok-b4
Erla–Salantas
Sku-b2
Apš
Sku-b3
Nemuno delta
Slu-b1
Senoji Rusn
Kodas/
Code
Slu-b2
Rûðys/Species
Meldinë nendrinukë
Acrocephalus
paludicola
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Jûrinis erelis
Haliaetus albicilla
(poros/pairs)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Jûrinis erelis
Haliaetus albicilla
(individau/individuals)
Jûrinis erelis
Haliaetus albicilla
(poros/pairs)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Stulgys Gallinago
media
(patinai/males)
Meldinë nendrinukë
Acrocephalus
paludicola
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Pop.
dydis/
Pop. size
Kriterijai/
Criteria
5
C1;
LT-1.1
80
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
35
35
3
35
35
40
70
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
9
C1;
LT-1.1
435
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
60
40
C1;
LT-1.1
80
C1;
LT-1.1
449
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus sutrumpintas teritorijos
pavadinimas/
Official short
name of the site
Sausgalvi!
Svyla
450
Kodas/
Code
Slu-b3
Sve-b1
J;O
Tau-b1
Viešvil
!
Tau-b4
Grybaulia
Var-b7
Širvinta
Vlk-b1
Rûðys/Species
Stulgys Gallinago
media
(patinai/males)
Meldinë nendrinukë
Acrocephalus
paludicola
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Stulgys Gallinago
media
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Jûrinis erelis
Haliaetus albicilla
(individai/individuals)
Grieþlë Crex crex
(patinai/males)
Pop.
dydis/
Pop. size
Kriterijai/
Criteria
10
C1;
LT-1.1
10
C1;
LT-1.1
30
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
10
40
39
15
35
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
C1;
LT-1.1
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
9 priedas/Annex 9
Paukðèiø direktyvos I-o priedo perinèiø rûðiø ðalies ir PST aptiktø populiacijø gausa
National population estimates and IBA coverage of breeding bird species included in Annex I of the EC
Birds Directive
Nr.
Perinèios rûðys
Breeding bird
species
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
30.
31.
32.
33.
G. arctica
I. minutus*
C. cygnus
Ph. pugnax
Ch. hybridus
R. avosetta
G. passerinum
S. uralensis
P. apricaria
S. albifrons
P. haliaetus
A. nyroca
B. bubo
A. paludicola
P. parva
S. hirundo
M. migrans
H. albicilla
P. tridactylus
T. urogallus
P. apivorus
C. alpina schinzii
Ch. niger
G. media
T. glareola
P. porzana
G. grus
F. columbarius*
L. minutus
A. funereus
C. pygargus
A. campestris
P. canus
Šalies minimali
populiacija
Minimum
national
population
estimate
3
1
15
100
5
10
50
15
40
150
30
10
10
250
250
2000
50
40
150
300
300
25
2000
200
100
1000
900
5
200
300
200
400
500
Perinti
populiacija
visose PST
Breeding
population on
all IBAs
10
4
17
125
17
10
48
14
37
136
26
8
8
183
176
1315
32
25
85
164
156
13
1001
99
48
459
377
2
77
105
62
121
144
PST
padengimas
IBA coverage
(%)
>100**
>100**
>100**
>100**
>100**
100,00
96,00
93,33
92,50
90,67
86,67
80,00
80,00
73,20
70,40
65,75
64,00
62,50
56,67
54,67
52,00
52,00
50,05
49,50
48,00
45,90
41,89
40,00
38,50
35,00
31,00
30,25
28,80
451
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Nr.
34.
35.
36.
37.
38.
39.
40.
41.
42.
43.
44.
45.
46.
47.
48.
49.
50.
51.
52.
53.
54.
Perinèios rûðys
Breeding bird
species
A. flammeus
L. svecica
C. garrulus
A. atthis
T. tetrix
D. leucotos
A. pomarina
B. stellaris
C. nigra
C. aeruginosus
D. medius
D. martius
C. europaeus
B. bonasia
L. arborea
C. crex
L. collurio
F. parva*
C. ciconia*
E. hortulana
S. nisoria*
Šalies minimali
populiacija
Minimum
national
population
estimate
50
100
100
700
2000
900
900
800
600
2500
2000
3000
4000
5000
15000
25000
30000
15000
12500
200
2000
Perinti
populiacija
visose PST
Breeding
population on
all IBAs
14
27
26
178
470
208
199
170
95
313
245
367
486
602
1232
1732
902
430
245
2
18
PST
padengimas
IBA coverage
(%)
28,00
27,00
26,00
25,43
23,50
23,11
22,11
21,25
15,83
12,52
12,25
12,23
12,15
12,04
8,21
6,93
3,01
2,87
1,96
1,00
0,90
* – „Italic“ ðriftu paþymëtos rûðys, kurioms nëra iðskirtos PST/species, for which no IBAs have been
selected are shown in “italics”
** – PST nustatytos didesnës nei nacionalinës populiacijos, nes PST inventorizacijos metu buvo surinkti
papildomi duomenys apie rûðiø paplitimà bei gausà/ populations on IBAs exceed the national population
estimates, because additional new data on species distribution and abundance were collected during the
IBA inventory
452
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
10 priedas/Annex 10
PST plotai ir jose sutinkamø „tiksliniø“ paukðèiø rûðiø skaièius
Area of the IBAs and the number of the qualifying breeding bird species
Oficialus sutrumpintas teritorijos
pavadinimas/
Official short name of the site
Kalviai
Svencel
!
Niedus
N"
Prienai
Kazimieravas
Nemirseta
Vasaknos
Smalva
Sausgalvi!
Apš
Karavišk
Svyla
Aukštasis Tyras
Nemuno kilpos
E
Sulinkiai
Vizbarai
Kliošiai
Širvinta
Panemun
Viešvil
!
Reiskiai
Grybaulia
Novaraistis
Dubysa
Nev
Pertakas
Kretuonas
Erla–Salantas
Birv
J
Kodas/
Code
Kla-b3
Kla-b9
Laz-b1
Rok-b1
Pri-b5
Vln-b1
Kre-b1
Zar-b1
Zar-b2
Slu-b3
Sku-b3
Var-b4
Sve-b1
Plu-b3
Pri-b6
Kau-b7
Rad-b4
Tau-b3
Kla-b2
Vlk-b1
Jur-b2
Tau-b4
Plu-b2
Var-b7
Sak-b1
Ras-b1
Kau-b4
Laz-b3
Sve-b3
Sku-b2
Ign-b1
Tau-b1
Bendras
plotas/
Area
37,7
49,92
118,6
135,2
141,7
145
150,7
182,8
196,6
247,8
328,73
343,3
364,1
388,27
396,5
430,63
454,29
459,4
480,2
495,82
577,88
584,5
606,76
742,15
837,2
1117,01
1153,6
1166,3
1170,26
1297,1
1321,98
1352,53
Perinèiø
rûðiø sk.*/
Species
number*
1
1/1
1/1
2
1/1
2/2
1
2
1
2
1
1
2/1
2
1
1/1
M**
2/2
2
1
1
1
2
M**
M**
2
1
1
3
1
5/1
2
453
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus sutrumpintas teritorijos
pavadinimas/
Official short name of the site
Kurši
Šaltoja–Vy$
Senoji Rusn
Baltoji Vok
Pabrad
!
Minija
Rokantiški;C Nemun
Geledn
Gra
Viešvil
>
Praviršulis
Venta
Blinstrubiškis
Dr
Bir$;(
Tyruliai
Nemunas tarp Smalinink
Kulautuvos
Balbieriškis
Dysnai–Dysnykštis
Babtai–Varl
Meteliai
B";
MC
Lan
Lab
Adutiškis–Guntauninkai
Dotnuva
Padauguva
Kauno marios
Plinkšiai
Kamanos
Kurši N!
Asveja
Vainuto giria
Ged
Bir$
454
Kla-b8
Rok-b4
Slu-b2
Sal-b3
Sve-b9
Kla-b5
Vln-b3
Bir-b2
Sve-b4
Zar-b4
Tau-b2
Rad-b3
Akm-b2
Ras-b2
Zar-b3
Tel-b1
Rad-b5
Kau-b1
1475,8
1569,34
1585,7
2039
2159,83
2239,4
2549,39
2706,12
2841
2843
3219,97
3326,89
3355,8
3393,24
3612,33
3620,3
3740
3906,81
Perinèiø
rûðiø sk.*/
Species
number*
M**
1/2
3/2
2/4
1
2
1/2
1
1/1
1/2
1/4
1
2
1
1
6/1
1/1
1/1
Pri-b3
Ign-b4
Kau-b6
Aly–b1
Kai-b2
Jon-b1
Ked-b2
Ked-1
Sve-b8
Ked-b3
Kau-b5
Kau-b8
Maz-b1
Akm-b1
Kla-b1
Var-b2
Sve-b5
Slu-b4
Pak-b2
Bir-b1
3926,2
4016,56
4418,7
4479,5
4752,7
5013,1
5222,29
5662,7
5742,89
5781,8
5784,3
6323,49
6571,61
8298,51
9787,29
11220,82
11718,99
14689,67
14865,26
16474,81
1/2
1/1
2/3
6/1
7/2
2/4
4/1
1/3
5/3
2/2
2/2
3/1
2/1
5/2
4
8/1
2/9
2/1
1/1
7/4
Kodas/
Code
Bendras
plotas/
Area
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Oficialus sutrumpintas teritorijos
pavadinimas/
Official short name of the site
4
4 R"
Tauj
;K
Gubernija
4 Kalvarija
Šimoni
Nemuno delta
Aukštaitijos NP
Labanoras
Dz Kurši ! Palangos paj
Kodas/
Code
Aly–b3
Pan-b1
Sal-b2
Ukm-b1
Sia-b1
Plu-b1
Mar-b5
Any-b1
Slu-b1
Ign-b3
Sve-b2
Var-b5
Kla-b7
Kre-b2
Bendras
plotas/
Area
18492,97
19088,67
19314,4
21145,49
24236,65
26870,65
27191,5
27581,25
29005,54
36827,25
55342,74
58165,11
60606
65913,67
Perinèiø
rûðiø sk.*/
Species
number*
12/1
3/2
8/2
6/1
1/1
2/4
5/2
6/3
22/3
5/3
12/1
6
M**
M**
* – pirmas skaièius nurodo „tiksliniø“ rûðiø skaièiø teritorijoje, antrasis – rûðiø, kurios nëra priskirtos
pastarajai kategorijai, taèiau atitinka minimalius PST atrankos kriterijus
The first figure – the number of the qualifying species. While the second – number of the species which met
the minimum threshold, but not selected as ‘quzlifying’
M** – teritorija svarbi tik migruojantiems paukðèiams
The territory is important for migratory birds only
455
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
11 priedas/Annex 11
1.4.1
1.4.2
2.1.1
2.2.2
2.3.1
2.4.2
456
% nuo
bendro
teritorijø sk.
1.3.2
1.3.3
Teritorijø
skaièius
1.2.4
1.3.1
% nuo visø
PST ploto
1.2.2
Bendras
plotas, ha
1.2.1
Þemës
dangos
angliškas
pavadinimas
X*
1.1.2
Žemës
dangos
lietuviškas
pavadinimas
Corine
Kodas
CORINE þemës dangos pasiskirstymas ðalies PST tinkle
CORINE Land Cover in the IBA network
Ne$
Neištisinis
u$
Pramoniniai ar
komerciniai
objektai
Keliir
gele
tinklas ir su juo
susijusi Oro uostai
Nauding iškasen
gavybos vietos
S1
Statybplotai
Unknown
Discontinuous
urban fabric
Industrial or
commercial
units
Road and rail
networks and
associated
land
Airport
Mineral
extraction site
207,96
2505,47
0,0356
0,4288
3
36
3,7
44,4
289,6
0,0496
18
22,2
14,2
0,0024
3
3,7
69,37
280,4
0,0119
0,0480
1
10
1,2
12,3
Dump
Construction
site
Green urban
areas
Sport and
leisure
facilities
Non irrigated
arable land
Fruit trees
and berries
plantations
Pastures
Complex
cultivation
patterns
46,9
2,49
0,0080
0,0004
1
1
1,2
1,2
23,59
0,0040
4
4,9
28,34
0,0048
3
3,7
59181,26
10,1276
62
76,5
2,13
0,0004
4
4,9
37736,23
24959,41
6,4577
4,2713
66
59
81,5
72,8
4 miest
plotai
Sporto ir poilsio
vietos
Nedr
dirbamos Vaismedir
uogplantacijos
Ganyklos
Kompleksiniai
"
plotai
3.1.2
3.1.3
3.2.1
3.2.2
3.2.4
3.3.1
3.3.4
4.1.1
4.1.2
5.1.1
5.1.2
5.2.1
5.2.3
Vandens
telkiniai
Pakran
lag
Jir
vandenynas
Coastal
lagoons
Sea and ocean
% nuo
bendro
teritorijø sk.
Lapuo
miškas
Spygliuo
miškas
Mišrus miškas
Nat
pievos
Dykviet
ir
vir$
Pereinamosios
miškstadijos ir
kr
Plia$kopos,
sm
Gaisravietës
Kontinentin
pelk
Durpynai
Vandens t
Teritorijø
skaièius
3.1.1
Land
principally
occupied by
agriculture,
with
significant
areas of
natural
vegetation
Broad leavedforest
Coniferous
forest
Mixed forest
Natural
grassland
Moors and
heathlands
Transitional
woodlandscrub
Beaches,
dunes, sand
Burnt areas
Inland
marshes
Peat bogs
Stream
courses
Water bodies
% nuo visø
PST ploto
Dirbamos
plotai su
nat
augalijos
intarpais
Bendras
plotas, ha
Þemës
dangos
angliškas
pavadinimas
2.4.3
Corine
Kodas
Žemës
dangos
lietuviškas
pavadinimas
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
29206,33
4.9980
68
84.0
60051,81
10,2766
66
81,5
149903,9
25,6528
61
75,3
102794,7
421,15
17,5911
0,0721
68
9
84,0
11,1
2444,63
0,4183
3
3,7
36921,92
6,3184
63
77,8
1947,95
0,3333
7
8,6
71,03
5913,41
0,0122
1,0120
1
29
1,2
35,8
16794,02
8422,67
2,8739
1,4414
28
39
34,6
48,1
41126,56
7,0379
50
61,7
2924,23
0,5004
4
4,9
65,02
0,0111
2
2,5
* – neaiðki þemës dangos klasifikacija
457
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
12 priedas/Annex 12
PST persidengimas su esamomis saugomomis teritorijomis
Overlap of current IBAs with existing protected areas
Nr.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
30.
31.
32.
33.
458
Oficialus sutrumpintas teritorijos
pavadinimas/
Official short name
of the site
Kamanos
Meteliai
4
Aukštaitijos NP
Panemun
Kauno marios
Kurši Kliošiai
Nemirseta
4 Reiskiai
Aukštasis Tyras
Prienai
Nemuno kilpos
Praviršulis
Tyruliai
Novaraistis
Erla–Salantas
Nemuno delta
Kretuonas
Viešvil
>
Bir$;(
N!
Dz Smalva
Gra
Asveja
Labanoras
Dubysa
Kurši
Minija
Venta
Nev
Kodas/
Code
Bendras
plotas/
Total area
Saugomas
plotas/
protected
area size
Akm-b1
Aly-b1
Aly-b3
Ign-b3
Jur-b2
Kau-b8
Kla-b1
Kla-b2
Kre-b1
Plu-b1
Plu-b2
Plu-b3
Pri-b5
Pri-b6
Rad-b3
Rad-b5
Sak-b1
Sku-b2
Slu-b1
Sve-b3
Tau-b2
Tel-b1
Var-b2
Var-b5
Zar-b2
Zar-b4
Sve-b5
Sve-b2
Ras-b1
Kla-b8
Kla-b5
Akm-b2
Kau-b4
8298,51
4479,5
18492,97
36827,25
577,88
6323,49
9787,29
480,2
150,7
26870,65
606,76
388,27
141,7
396,5
3326,89
3740
837,2
1297,1
29005,54
1170,26
3219,97
3620,3
11220,82
58165,11
196,6
2843
11718,99
55342,74
1117,01
1475,8
2239,4
3355,8
1153,6
8298,51
4479,5
18492,97
36827,25
577,88
6323,49
9787,29
480,2
150,7
26870,65
606,76
388,27
141,7
396,5
3326,89
3740
837,2
1297,1
29005,54
1170,26
3219,97
3620,3
11220,82
58165,11
196,6
2843
11209,21
51793,62
840,62
1000
1261,3
1533,32
523,41
% nuo
bendro
ploto/
overlap
(%)
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
95,6
93,6
75,3
67,8
56,3
45,7
45,4
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Nr.
34.
35.
36.
37.
38.
39.
40.
41.
42.
43.
44.
45.
46.
47.
48.
49.
50.
51.
52.
53.
54.
55.
56.
57.
58.
59.
60.
61.
62.
63.
64.
65.
Oficialus sutrumpintas teritorijos
pavadinimas/
Official short name
of the site
Nemunas tarp
Smalinink
Kulautuvos
R"
Pertakas
MC
J;O
Rokantiški;
Taurijos miškai
Kurši paj
Geledn
4 Adutiškis
Plinkšiai
Baltoji Vok
B";
Balbieriškis
Šimonys
Palangos paj
Vainuto giria
Sulinkiai
Bir$
Kalvarija
Tauj
;K
miškai
Nemun
Birv
Dysnai–Dysnykštis
Padauguva
Babtai–Varl
E
Lab
Lan
Dotnuva
Kalviai
Svencel
!
Bendras
plotas/
Total area
Saugomas
plotas/
protected
area size
Kau-b1
3906,81
1691
% nuo
bendro
ploto/
overlap
(%)
43,3
Sal-b2
Laz-b3
Jon-b1
Tau-b1
Vln-b3
19314,4
1166,3
5013,1
1352,53
2549,39
6763,83
374
1414,68
338,63
576,31
35,02
32,1
28,2
25
22,6
Kla-b7
60000
12000
20
Sve-b4
Pan-b1
Sve-b8
Maz-b1
Sal-b3
Kai-b2
Pri-b3
Any-b1
Kre-b2
Slu-b4
Rad-b4
Bir-b1
Mar-b5
Ukm-b1
2841
19088,67
5742,89
6571,61
2039
4752,7
3926,2
27581,25
70000
14689,67
454,29
16474,81
27191,5
21145,49
507,5
3116,36
933,33
1011,31
272,3
531,6
265
1397,85
3300
683,56
18,23
223,74
206,9
24,05
17,9
16,3
16,3
15,4
13,4
11,2
6,7
5,1
4,7
4,7
4
1,4
0,8
0,1
Bir-b2
Ign-b1
Ign-b4
Kau-b5
Kau-b6
Kau-b7
Ked-1
Ked-b2
Ked-b3
Kla-b3
Kla-b9
2706,12
1321,98
4016,56
5784,3
4418,7
430,63
5662,7
5222,29
5781,8
37,7
49,92
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Kodas/
Code
459
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Nr.
66.
67.
68.
69.
70.
71.
72.
73.
74.
75.
76.
77.
78.
79.
80.
81.
82.
83.
84.
460
Oficialus sutrumpintas teritorijos
pavadinimas/
Official short name
of the site
Niedus
Ged
Blinstrubiškis
N"
Šaltoja–Vy$
Gubernija
Apš
Senoji Rusn
Sausgalvi!
Svyla
Pabrad
!
Vizbarai
Viešvil
!
Karavišk
Grybaulia
Širvinta
Kazimieravas
Vasaknos
Dr
Kodas/
Code
Laz-b1
Pak-b2
Ras-b2
Rok-b1
Rok-b4
Sia-b1
Sku-b3
Slu-b2
Slu-b3
Sve-b1
Sve-b9
Tau-b3
Tau-b4
Var-b4
Var-b7
Vlk-b1
Vln-b1
Zar-b1
Zar-b3
Bendras
plotas/
Total area
Saugomas
plotas/
protected
area size
118,6
14865,26
3393,24
135,2
1569,34
24236,65
328,73
1585,7
247,8
364,1
2159,83
459,4
584,5
343,3
742,15
495,82
145
182,8
3612,33
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
% nuo
bendro
ploto/
overlap
(%)
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
13 priedas/Annex 13
Ankstesnës (Raudonikis, Kurlavièius, 2000) ir naujosios inventorizacijos metu iðskirtos teritorijos
Sites selected during the present and previous (Raudonikis & Kurlavièius, 2000) inventories
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short name of
the site
Kamanos
Akm-b1
Ankstesnis
teritorijos
pavadinimas/
Former name of
the site (in 2000
IBA inventory)
Kamanos
Venta
Meteliai
Akm-b2
Aly-b1
Meteliai
031
4
Aly-b3a
4
030
Šimonys
Any-b1
Šimonys
042
Bir$
Bir-b1
Bir
016
Nemun
Birv
Bir-b2
Ign-b1
Birv
045
Aukštaitijos NP
Ign-b3
Aukštaitijos NP
032
Dysnai–Dysnykštis
MC
Ign-b4
Jon-b1
MC
038
Panemun
B";
Jur-b2
Kai-b2
054
Nemunas tarp SmalininkE
Nev
Padauguva
Babtai–Varl
E
Kauno marios
Kau-b1
B";L
ki
-
Kau-b4
Kau-b5
Kau-b6
Kau-b7
Kau-b8
Kauno marios
023
Lab
Ked-1
Lab
021
Lan
Ked-b2
Lan
048
Kodas/
Code
Kodas/
Code
2000
011
-
Pagrindiniai
skirtumai/
Main
differences
between the
inventories
increase in
area
new site
reduction in
area
increase in
area
increase in
area
increase in
area
new site
reduction in
area
increase in
area
new site
increase in
area
new site
increase in
area
new site
new site
new site
new site
new site
reduction in
area
increase in
area
increase in
area
461
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Ked-b3
Ankstesnis
teritorijos
pavadinimas/
Former name of
the site (in 2000
IBA inventory)
Dotnuva
Kurši Kla-b1
Kurši 004
Kliošiai
Kla-b2
Tyras
005
Kalviai
Minija
Kla-b3
Kla-b5
Minija
009
Kurši ! Kla-b7
Nerijos paj
002
Kurši
Kla-b8
Kurši
003
Svencel
!
Nemirseta
Palangos paj
Kla-b9
Kre-b1
Kre-b2
Palangos paj
001
Niedus
Pertakas
Kalvarija
Plinkšiai
Laz-b1
Laz-b3
Mar-b5
Maz-b1
Plinkšiai
037
Ged
4 Pak-b2
Pan-b1
4 041
4 Plu-b1
4 B
007
Reiskiai
Aukštasis Tyras
Balbieriškis
Plu-b2
Plu-b3
Pri-b3
Prienai
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short name of
the site
Dotnuva
462
Kodas/
Code
Kodas/
Code
2000
047
055
Pri-b5
Balbieriškio
miškas
Prienai
Nemuno kilpos
Praviršulis
Pri-b6
Rad-b3
Praviršulis
040
Sulinkiai
Rad-b4
Sulinkiai
039
057
Pagrindiniai
skirtumai/
Main
differences
between the
inventories
increase in
area
increase in
area
reduction in
area
new site
reduction in
area
reduction in
area
reduction in
area
new site
new site
reduction in
area
new site
new site
new site
increase in
area
new site
increase in
area
increase in
area
new site
new site
increase in
area
increase in
area
new site
increase in
area
reduction in
area
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Rad-b5
Ankstesnis
teritorijos
pavadinimas/
Former name of
the site (in 2000
IBA inventory)
Tyruliai
Dubysa
Blinstrubiškis
N"
Ras-b1
Ras-b2
Rok-b1
N"
018
Šaltoja–Vy$
Novaraistis
Rok-b4
Sak-b1
Novaraistis
027
R"
Sal-b2
R"
053
Baltoji Vok
Sal-b3
Baltoji Vok
052
Gubernija
Erla–Salantas
Apš
Nemuno delta
Sia-b1
Sku-b2
Sku-b3
Slu-b1
Nemuno delta
006
Senoji Rusn
Slu-b2
Senoji Rusn
036
Sausgalvi!
Vainuto giria
Svyla
Labanoras
Slu-b3
Slu-b4
Sve-b1
Sve-b2
Girutiškis
046
Kretuonas
Sve-b3
Kretuonas
033
Geledn
Asveja
Adutiškis
Pabrad
!
J;O
Sve-b4
Sve-b5
Sve-b8
Sve-b9
Tau-b1
J!
014
Viešvil
>
Tau-b2
Viešvil
015
Vizbarai
Viešvil
!
Bir$;(
Tau-b3
Tau-b4
Tel-b1
Varniai
010
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short name of
the site
Tyruliai
Kodas/
Code
Kodas/
Code
2000
013
Pagrindiniai
skirtumai/
Main
differences
between the
inventories
increase in
area
new site
new site
increase in
area
new site
increase in
area
increase in
area
increase in
area
new site
new site
new site
increase in
area
increase in
area
new site
new site
new site
increase in
area
reduction in
area
new site
new site
new site
new site
increase in
area
increase in
area
new site
new site
reduction in
area
463
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
Ukm-b1
Ankstesnis
teritorijos
pavadinimas/
Former name of
the site (in 2000
IBA inventory)
Tauj
Var-b2
N!
035
Karavišk
Dz Var-b4
Var-b5
Dz 034
Grybaulia
Širvinta
Var-b7
Vlk-b1
Širvintos up
028
Kazimieravas
Rokantiški;C miškai
Vasaknos
Vln-b1
Vln-b3
-
Zar-b1
Vasaknos
020
Smalva
Dr
Zar-b2
Zar-b3
Dr
044
Gra
Zar-b4
Gra
043
Oficialus
sutrumpintas
teritorijos
pavadinimas/
Official short name of
the site
Tauj
;K
miškai
N!
Kodas/
Code
Kodas/
Code
2000
049
-
Not on the list
Not on the list
Not on the list
Not on the list
Not on the list
-
Varduva
Pavëþupio tvenkiniai
Krekenava
Sartai
Šešuva
008
012
017
019
022
Not on the list
Not on the list
Not on the list
Not on the list
-
Išlaužo tvenkiniai
Kašonys
Verknës upë
4
024
025
026
029
Not on the list
Not on the list
Not on the list
-
Šešuoliai
Punios šilas
Šilalës tvenkiniai
050
051
056
Pagrindiniai
skirtumai/
Main
differences
between the
inventories
increase in
area
increase in
area
new site
increase in
area
new site
reduction in
area
new site
new site
reduction in
area
new site
reduction in
area
reduction in
area
site deleted
site deleted
site deleted
site deleted
merged with
B";Pravieniškiforests
site deleted
site deleted
site deleted
merged with
4(BM
site deleted
site deleted
site deleted
P.S.
„Italic“ ðriftu paþymëtos teritorijos, kuriose nebesutinkamos nykstanèiø paukðèiø rûðiø tarptautinës
svarbos populiacijos/Territories, in which populations of international importance of rare bird species no
longer occur, are shown in “italics”
464
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
14 priedas/Annex 14
% lyginant su
2000 m. PST/
overlap with
IBA 2000 (%)
Kamanos
Venta
Meteliai
4
Šimonys
Bir
Nemun
Birv
Aukštaitijos NP
Dysnai–Dysnykštis
MC
Panemun
B";
Nemunas tarp Smalinink
Kulautuvos
Nev
Padauguva
Babtai–Varl
E
Kauno marios
Lab
Lan
Dotnuva
Kurši Kliošiai*
Kalviai
Minija
Kurši ! Kurši
Svencel
!
Nemirseta
Palangos paj
PST plotas
IBA area
(ha) 2003
Oficialus sutrumpintas
teritorijos pavadinimas/
Official short name of the site
PST plotas
IBA area
(ha) 2000
Dabartiniø PST persidengimas su ankstesnës inventorizacijos (Raudonikis, Kurlavièius, 2000) metu
iðskirtomis teritorijomis
Overlap of present IBAs with the earlier inventory (Raudonikis & Kurlavièius, 2000)
Akm-b1
Akm-b2
Aly-b1
Aly-b3a
Any-b1
Bir-b1
Bir-b2
Ign-b1
Ign-b3
Ign-b4
Jon-b1
Jur-b2
Kai-b2
Kau-b1
3935
4500
5442
20000
14000
1590
30000
1615
3100
-
8298,51
3355,8
4479,5
18492,97
27581,25
16474,81
2706,12
1321,98
36827,25
4016,56
5013,1
577,88
4752,7
3906,81
210,9
99,5
339,8
137,9
117,7
83,1
122,8
310,4
153,3
-
Kau-b4
Kau-b5
Kau-b6
Kau-b7
Kau-b8
Ked-1
Ked-b2
Ked-b3
Kla-b1
Kla-b2
Kla-b3
Kla-b5
Kla-b7
Kla-b8
Kla-b9
Kre-b1
Kre-b2
7800
3000
4400
5000
9700
2540
3000
77000
9720
113000
1153,6
5784,3
4418,7
430,63
6323,49
5662,7
5222,29
5781,8
9787,29
480,2
37,7
2239,4
60606
1475,8
49,92
150,7
65913,67
81,1
188,8
118,7
115,6
100,9
18,9
74,6
78,7
15,2
58,3
Kodas/
Code
465
466
Laz-b1
Laz-b3
Mar-b5
Maz-b1
Pak-b2
Pan-b1
Plu-b1
Plu-b2
Plu-b3
Pri-b3
Pri-b5
Pri-b6
Rad-b3
Rad-b4
Rad-b5
Ras-b1
Ras-b2
Rok-b1
Rok-b4
Sak-b1
Sal-b2
Sal-b3
Sia-b1
Sku-b2
Sku-b3
Slu-b1
Slu-b2
Slu-b3
Slu-b4
Sve-b1
Sve-b2
Sve-b3
Sve-b4
Sve-b5
Sve-b8
Sve-b9
% lyginant su
2000 m. PST/
overlap with
IBA 2000 (%)
Niedus
Pertakas
Kalvarija
Plinkšiai
Ged
4 4 Reiskiai
Aukštasis Tyras
Balbieriškis
Prienai
Nemuno kilpos
Praviršulis
Sulinkiai
Tyruliai
Dubysa
Blinstrubiškis
N"
Šaltoja–Vy$
Novaraistis
R"
Baltoji Vok
Gubernija
Erla–Salantas
Apš
Nemuno delta
Senoji Rusn
Sausgalvi!
Vainuto giria
Svyla
Labanoras*
Kretuonas
Geledn
Asveja
Adutiškis
Pabrad
!
Kodas/
Code
PST plotas
IBA area
(ha) 2003
Oficialus sutrumpintas
teritorijos pavadinimas/
Official short name of the site
PST plotas
IBA area
(ha) 2000
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
5000
16000
21200
3500
50
3292
600
3688
125
827
5800
1900
26638
1180
1500
1862
-
118,6
1166,3
27191,5
6571,61
14865,26
19088,67
26870,65
606,76
388,27
3926,2
141,7
396,5
3326,89
454,29
3740
1117,01
3393,24
135,2
1569,34
837,2
19314,4
2039
24236,65
1297,1
328,73
29005,54
1585,7
247,8
14689,67
364,1
55342,74
1170,26
2841
11718,99
5742,89
2159,83
131,4
119,3
126,7
112,2
283,4
101,1
75,7
101,4
108,2
101,2
333,0
107,3
108,9
134,4
3689,5
62,8
-
Tau-b1
Tau-b2
Tau-b3
Tau-b4
Tel-b1
Ukm-b1
Var-b2
Var-b4
Var-b5
Var-b7
Vlk-b1
Vln-b1
Vln-b3
Zar-b1
Zar-b2
Zar-b3
Zar-b4
% lyginant su
2000 m. PST/
overlap with
IBA 2000 (%)
J;O?
Viešvil
>
Vizbarai
Viešvil
!
Bir$;(?
Tauj
;K
N!
Karavišk
Dz Grybaulia
Širvinta
Kazimieravas
Rokantiški;C Vasaknos
Smalva
Dr
Gra
Kodas/
Code
PST plotas
IBA area
(ha) 2003
Oficialus sutrumpintas
teritorijos pavadinimas/
Official short name of the site
PST plotas
IBA area
(ha) 2000
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
1000
3216
5020
10000
11212
49000
500
800
4700
27000
1352,53
3219,97
459,4
584,5
3620,3
21145,49
11220,82
343,3
58165,11
742,15
495,82
145
2549,39
182,8
196,6
3612,33
2843
135,3
100,1
72,1
211,5
100,1
118,7
99,2
22,9
76,9
10,5
* – dabartiniame sàraðe pakeisti buvusiø teritorijø pavadinimai/new names have been assigned for these
territories in the present list
467
468
PST pasiskirstymas Lietuvoje
Distribution of IBAs in Lithuania
Paukðèiams svarbios teritorijos / Important bird areas
15 priedas/Annex 15