Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk

Transcription

Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
N i s ta m i y ini wa k ow îk i wâ wa
k i s i sk â c i wa nihk
Grade Eight Social Studies
KÂ-ISI-NOHTÊ-KISKINWAHAMÂKÊYAN
KÊHCINÂ
Grade 8 Social Studies, The Individual in Society
http://www.sasked.gov.sk.ca/docs/midlsoc/gr8/index.html
KA-KWÊYÂCIHTÂYAN - NISTAM
KÂ-WÎ-ISI-ATOSKÊHACIK
nistam-wîhtamawâwak
kitoskinohamawâkanak
ispîhk
nêhiyawak kâ-kî-kistikêcik iskonikanihk ita kisiskâciwanihk.
ka-pimi-ayamihtâwak mîna môniyâw owiyasowêwina kâ-kîosîhcikâtêki ispîhk kâ-kî-kihci-nôtinitohk North West Resistance
1885 ispîhk êkwa tânisi ôhi môniyâw-wiyasowêwina kî-atimôskipayinwa iskonikanihk.
MASINAHIKÊW-ÂPACIHCIKANA
•
Office of the Treaty Commissioner’s kiskinwahamâkêwâpacihcikan ayâwak ka-ohci-kiskinwahamawâkêhk.
•
“First Nations and Métis Milesetones” ka-asiwatêki
Teachers Appendices ita
•
Office of the Treaty Commissioner (OTC) maskimot
ka-ohci-kiskinohamâkêhk
“Teaching
Treaties
in
the
Classroom.” pêyak ôma ômatowâhk kikâ-kî-miskikâtêwa
ayamihcikêwikamikwa pikw-îtê kisiskâciwanihk.
•
okiskinohtahiwêwasinahikan
kisiskâciwanihk
Chief Thunderchild shown wearing his Treaty coat
and medal, circa 1910. Saskatchewan Archives Board
R-A17725
tipahamâtowina pikw-îtê kisiskâciwanihk kâ-nôkwahki,
Appendix 7-18 OTC kit
•
Atlas of Saskatchewan page 21 ka-wâpahtihikon nistamiyiniwak kâ-kî-pê-ayâcik kisiskâciwanihk ispîhk 1600’s kâkî-ispayihk, âpihtawinohk 1700’s kâ-kî-ispayik, 1800 ispîhk
kâ-kî-ispayihk , êkwa âpihtawinohk 1800’s kâ-kî-ispayik.
•
Kiyôkâta http://www.sicc.sk.ca/heritage/sils/ourlanguages/
ka-pimi-miskaman
nistam-iyiniwak
anohc.
kîkwâya
kâ-ohci-kiskinohamâkêyan
opîkiskwêwiniwâwa
kisiskâciwanihk
okiskinohtahiwêwasinahikana
kisiskâciwanihk
ôta kâ-nôkwâhki tânitê ita iskonikana kâ-âh-astêki ahpô
•
kiyôkâta
http://www.ainc-inac.gc.ca/ks/4010_e.html
anima ohci timeline. itowâhk ôma mîna asiwacikâtêw
anima ita pîhcâyihk OTC kit.
•
kiyôkâta
http://www.ainc-inac.gc.ca/SK/FNL_e.pdf
Appendix 7-18 anima ita OTC “Teaching Treaties in the
ka-miskên pêyak okiskinohtahiwêwasinahikan êkwa
Classroom” êkota wâpahcikâtêwa tânitê kêhcinâ itasi kâ-
mîna
nôkwâhki iskonikana kisiskâciwanihk.
kisiskâciwanihk.
377
masinahikâtêwa
kâhkiyaw
iskonikana
ôta
Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
Grade Eight Social Studies
TA-ISI-KISKINOHAMÂKÊHK
1.
2.
kwêyâci-wayawêyî nistam, ayamihtâ êkwa mâwasakona
kî-masinahikâtêw ôma wiyasowêwin. awîniki nistam
kiskinohtahiwêwasinahikana nistam kâ-kî-wîhcikâtêki
nistam-iyiniwak
kika-âpacihtân
anima
kâ-nôkwahki
tipahamâtowina,
awîniki
ôki
okimâhkânak ka-nisitawinawîhcik kî-masinahamwak.
kiskinohtahiwêwasinahikan
•
ka-mamiskôtên
ka-natonên
Treaty
8
êkwa
êwako
pîhc-
ka-
kiskinohamâcowikamikosihkka-ohci-kiskinohamâkêyan.
mâmitonêyihtamohâwak kitoskinohamawâkanak pêyak
tânitê itasi kitaskînaw kikâ-kî-wâpahcikâtêw. tânitê kî-
isi êsa ôma 1800 ê-ispayik – mwâc owîkiwâwa electricity
masinahikâtêw ôma wiyasowêwin. awîniki nistam nistam-
ê-ihtakohk cêskwa, mwâc ahpô mîna natural gas mîna
iyiniwak kî-masinahamwak. awîniki ôki okimâhkânak ka-
tânisi
tipahamâtowina
kâ-kî-wiyasowâtamihki.
nisitawinawîhcik kî-masinahamwak.
air conditioning, mwâc mîna nipiy kî-ohci-pimakotêw.
•
kiskisohik mwâc kî-ihtakonwa atâwêwikamikwa, mwâc
mîna
sêhkêpayîsa
ahpô
pimiyâkana,
ka-natonên
Treaty
10
êkwa
êwako
pîhc-
kiskinohamâcowikamikosihkka-ohci-kiskinohamâkêyan.
nama-kîkwây
tânitê itasi kitaskînaw kikâ-kî-wâpahcikâtêw. tânitê kî-
sêwêpicikana, cikâtêpayicikan mîna internet.
3.
kî-masinahamwak.
piskihc-âhik
masinahikâtêw ôma wiyasowêwin. awîniki nistam nistam-
kitoskinohamawâkanak êkosi kikâ-kî-atoskâtamwak. omisi
iyiniwak kî-masinahamwak. awîniki ôki okimâhkânak ka-
nistwâya
ahpô
nikotwâsowâya
nisitawinawîhcik kî-masinahamwak.
pâh-pêyak kâ-atoskâtamwak:
•
•
ka-wâpahtihiwân nistam ispîhk tipahamâtowina kâ-kîwiyasowâtamihki. 1867 ka-mâcîhtân nistam Canada
kiskinohamâcowikamikosihkka-ohci-kiskinohamâkêyan.
kâ-kî-oskêpayik, êkospîhk ohci ka-pimitisahên isko
tânitê itasi kitaskînaw kikâ-kî-wâpahcikâtêw. tânitê
1906 ispîhk anima êwako iskwêyâc tipahamâtowin
kî-masinahikâtêw
kâ-kî-wiyasowâtahkik.
kotaka
kitoskinohamawâkanak mwâc awiyak kî-masinahamwak
êkây kâ-wîhcikâtêki tânispîhk ê-kî-ây-ispayiki, mâka
Treaty 2 kisiskâciwanihk. âta Pheasant Rump, Ocean
kinwêsîs kî-ây-ispayinwa, tâskôc kâ-kî-misi-nôcihihcik
Man êkwa Whitebear iskonikana miskikâtêwa pîhcâyihk
ka-ihtakonên
paskwâwi-mostoswa,
kâ-kî-môskipayiki
êwako
mîna
kîkwâya
wiyasowêwina
ka-natonên
Indian
ana
Government
ôma
wiyasowêwin.
Act
of
1876
Canada
•
kiskisohik
ka-wîhtên
tânisi
ê-kî-isi-pimâtisihk
ispîhk
1870
kisiskâciwanihk aya ohci nistam-iyiniwak mîna ôki
âpihtawi-kosisânak. tânitê kî-wîkiwak. kîkwây kî-
kâ-kî-oskêpitahk
mîciwak. tânisi kî-ispayiniyiw pîhcâyihk okîsikâma.
ê-kî-pê-isi-
tânisi kî-isi-miyo-wîcêwêwak môniyâwa, simâkanisak,
tâpwêwakêyihtahkik nistam-iyiniwak, ka-mamiskôtên
kotaka môniyâwak kâ-kî-wî-pê-wîkicik ôta, aniki mîna
mîna tânisi anima nâpêwi-mâmitonêyihcikan piko kî-
kâ-itâpapîstahkik Territorial wiyasowêwina, mîna ôki
kitâpahta
tânisi
ka-natonên
Treaty
4
êkwa
êwako
pîhc-
asici kâ-itâpapîstahkik Canadian wiyasowêwina..
4.
tânitê itasi kitaskînaw kikâ-kî-wâpahcikâtêw. tânitê kî-
pâh-pêyak
kitoskinohamawâkanak
ka-pimi-wîhtamwak
kîkwây kâ-miskahkik
kiskinohamâcowikamikosihkka-ohci-kiskinohamâkêyan.
•
wiyasowêwin.
tânêhki
ispîhk.
âpacihcikâtêw kâ-kî-masinahamihk ôma wiyasowêwin.
•
ôma
ita Treaty 2, mâka Treaty 4 ohci-masinahasowak.
itowâhk
nistam-iyiniwak
tipahamâtowina kâ-wiyasowâtahkik.
•
ka-natonên Treaties 2 and 5 êkwa êwako pîhc-
5.
ka-wâpahtihiwân anima okiskinohtahiwêwasinahikan anohc
masinahikâtêw ôma wiyasowêwin. awîniki nistam nistam-
ôma. ka-pimi-wîhtên ôma nêhiyaw-askiy kâ-ihtakohk, 2%
iyiniwak kî-masinahamwak. awîniki ôki okimâhkânak ka-
anima piko askiy kisiskâciwanihk kâ-astêk. ita kâ-kistikêhk,
nisitawinawîhcik kî-masinahamwak.
3% piko askiy ohci-ayâwak nistam-iyiniwak. tipêyihtamwak
ka-natonên
Treaty
6
êkwa
êwako
pîhc-
kiskinohamâcowikamikosihkka-ohci-kiskinohamâkêyan.
tânitê itasi kitaskînaw kikâ-kî-wâpahcikâtêw. tânitê
378
1.6 million acres aya anima ohci 50 million acres askiy kâkistikâkêhk ôta kisiskâciwanihk.
Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
Grade Eight Social Studies
6.
ka-âpacihtân
kiskinohtahiwêwasinahikan
kisiskâciwanihk
kâ-wâpahcikâtêki
anohc
ôma
iskonikana
ê-
wâpahcikâtêki, ka-pîkiskwâtên anohc êkwa ôhi iskonikana.
ka-pimi-mêkin
At
Home
Assignment
ka-miskamihk
pîhcâyihk ita Teachers Appendices êkwa ka-kakwêcimâwak
ka-wîc-âtoskêmâcik owâhkômâkaniwâwa wîkiwâhk tanaskwêwasihtahkik kakwêcihkêmowina.
7.
kihtwâm
ka-kitapahtên
ôma
atoskêwin
pîhc-
kiskinohamâcowikamikosihk. kîko tipahamâtowin astêw
ita anima kiskinwahamâtowikamik kâ-astêk.
8.
ka-wîhtamawâwak kitoskinohamawâkanak ayiwâk ê-wîkiskinonohamâhcik nistam-iyiniwak ôta kisiskâciwanihk
nitawi-kiyôkâtahki Western Development Museum.
KÂ-NAKÂYÂSKAMIHK ÊKWA AYIWÂK ISI
KÂ-KÎ-ÂY-ITÔTÊN
1.
ayîhci-mâmitonêyihtamohik
nistam-iyiniwak
ôt
ôta
kisiskâciwanihk anohc. ka-pîkiskwâtâwak awiyak ohci
iskonikanihk cîki kâ-ayâyêk ka-natomiht awiyak kâ-nitawipîkiskwâtâcik awâsisak. mâmiskôtamwak ê-isi-wîkihk
anohc iskonikanihk.
AYÂYÊKO MUSEUM - KÊSWÂN ISI
KÂ-WÎ-ISI-ATOSKÊHACIK
kitoskinohamawâkanak
ka-nitawi-kiyôkâtamwak
Western
Development Museum centennial exhibit kâ-isiyihkâtêk Winning
the Prairie Gamble: The Saskatchewan Story, anihi ita WDM’s
môswo-tâpânâskohk, sâkiciwâsihk, mînisihk mîna Yorkton.
pîhcâyihk anihi discovery rooms kâhkiyaw ôhi nêwo WDM’s,
kikâ-kî-sâminamwak nanâtohk wâpahcikana aya ohci nistamiyiniwak opimâtisiwiniwâw kisiskâciwanihk. kahkiyaw anihi
kâ-asiwatêki discovery box ka-pimi-wâsakânimwak kwayask
ka-kâh-kitâpahtahkik kâhkyaw kitoskinohamawâkanak. anim
ânima Leader’s Script kâ-ihtakoki discovery box ka-pimipîkiskwêhêwak
tânisi
kitoskinohamawâkanak
nistam
iyiniwak
ê-kî-pê-isi-wîkicik.
ka-pimi-kâh-kitâpahtamwak
piko-
kîkwây kâ-asiwatêki museum êkwa mîna ka-pimi-takonamwak
masinahikanêkan kakwêcîhkêmowina kâ-masinahikâtêki. anihi
kakwêcihkêmowina ka-ihtakonikâtêwa museum mâna anihi kâsipwêtisahwâhikâtêki kiskinohamâtowikamikohk is îsi anihi.
379
Using the Home Sweet Home - First Nations Communities in Saskatchewan discovery
box, students will learn about traditional and contemporary First Nations life.
Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
Grade Eight Social Studies
MASINAHIKÊW-ÂPACIHCIKANA
•
•
“First Nations and Métis Milestones” kâ-asiwatêki Teacher’s
masinipayinwa nanâtohk kâ-isi-maskisinihkêcik, êwako
Appendices
ôhi kâ-ohcipayiki nistam-iyiniwak opimâcihowiniwâwa
anihi kâ-kanawâpahtayôhkêcik Western Development
ohci. ihtakon mîna Leader’s Script kâ-pimi-wîhtamawêwak
Museums ita môsw-ôtâpânâsk, sâkiciwâsihk, mînisihk
okiskinohamâkêwak ta-mamiskôtahkik anihi âpacihcikana
mîna anihi masinipayinwa kâ-asiwatêki mistikowatihk.
êkwa Yorkton.
•
discovery
box
Development
ihtakon
Museums
kahkiyaw
ita
ôhi
kisiskâciwanihk
Western
•
Tour
Guide
masinahikan
kiyôkâtamêyêko
ihtakonwa
Museum
ka-mêkinâniwan
nitawi-
kâ-pimi-wîhtamihk
nistam-
iyiniwak ohci.
âpacihcikana êkwa mîna anihi kanawâpahtayôhkêwina
nistam-iyiniwak ohci kisiskâciwanihk. ihtakonwa mîna
TA-ISI-KISKINOHAMÂKÊHK
1.
2.
3.
kwêyâcî ka-kiskinohamâkêyan mîna ka-nitawi-kiyôkâtamêk
5.
êsa
nêmitanaw-
niyânanosâp
pîkiskwâtahitwâwi
website, http://www.wdm.ca/skteacherguide/
kitoskinohamawâkana
êkwa mîna kâ-kî-ayamihtâwak anihi masinahikan kâ-
âpacihcikan êkwa kanawâpahtoyôhkêwina nistam-iyiniwak
nistam-itisahamâkawiyêk nistam kâ-nitawi-kiyôkâtamêk
ohci. kâhkiyaw anihi discovery box kâ-asiwatêki ka-pimi-
museum.
wâsakânamwak kwâyask ayiwâk ta-kâh-itâpahtamwak.
pâh-piskihc-âhik
nîswâya
isi
pâmwayês
ka-nitawi-
cipahikanisa
ka-pîkiskwâtâwak.
Discovery
Room
ita,
nistam-
Group
1
ka-pimi-sâ-sâminamwak
anim ânima Leader’s Script ka-pimi-pîkiskwâcikâtêw
nistam-iyiniwak kisiskâciwanihk ohci.
6.
kotaka
anihi
kitoskinohamawâkanak
ka-mâci-
2. kiskêyihta nistam kîkway anima kiya ê-wî-nîkânîstaman
kanawâpahtamwak
mîna kîkwây anima kâ-wî-asô-miyat kotak nâpêw ahpô
kitâpahtamwak kanawâpahtayôhkêwina kâ-ihtakoki êkota,
iskwêw.
an âna onîkânîw ka-nawasônat ka-âpacihêw Tour Guide
ka-nitawi-kiyôkâtamwak Western Development Museum
kanawâpahtayôhkêwina. kahkiyaw ka-pimi-takohtêwak
centennial
exhibit.
ka-kâh-
ta-ohci-kiskinohtahikot.
7.
kîsihtâtwâwi
anihi
nîso,
ka-pimi-mâmawasakonâwak
Discovery Room ka-pîkiskwâtihcik êkwa orientation ka-
Discovery Room ita ta-pîkiskwâtahkik kîkwây ê-kî-
miyâwak.
wâpahtahkik mîna kâ-kiskinohamâhcik.
KÂ-NAKÂYÂSKAMIHK ÊKWA AYIWÂK ISI
KÂ-KÎ-ÂY-ITÔTÊN
kanawâpahta tânisi ê-isi-osîhtâhk kîkwâya nistam-iyiniwak
ohci kâ-wîkicik kisiskâciwanihk. kanawâpahta kîkwâya kânôkwahki opimâcihowiniwâwa êkwa kâ-môsci-itôtamihk
anohc, êkwa crafts ohci wiyawâw.
2.
êkosi
Development Museum ita anima WDM Teacher Guide
kiskêyihtamwak tânitê ê-ahîhcik kîspin Group 1 ahpô Group
1.
ka-pimi-pîkonâwak
Museum kahkiyaw anihi kanawâpahtayôhkêwina Western
kiyôkâtamêk Museum êkosi kitoskinohamawâkanak ka-
4.
nîswaya
kanawâpahtamwak
nistam-iyiniwak
onikamowiniwâwa
êkwa onîmihitowiniwâwa, kayâs ohci mîna anohc. kîspin
kitoskinohamawâkanak nîmihitotwâwi ahpô nikamotwâwi
pwâtisimowinihk, ahpô kîkway ka-nohtê-wîhtamwak.
380
Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
Grade Eight Social Studies
PÎHCÂYIHKKISKINOHAMÂCOWIKAMIKOSIHK
KISKINOHAMÂCOWIKAMIKOSIHK
PÎHCÂYIHK
- ÊKÂY
MUSEUM
Ê-KÎ-NITAWI-KIYÔKÂTAMIHK
ÊKÂY
MUSEUM
Ê-KÎ-NITAWI-KIYÔKÂTAMIHK
KÂ-WÎ-ISI-ATOSKÊHACIK
kitoskinohamawâkanak
opîkiskwêwiniwâwa
ta-pimi-ây-itwêcik
tânisi
ka-ayamihtâwak
ôta
nanâtohk
ê-âh-ohcipayiki
nistam-iyiniwak
kisiskâciwanihk.
itwêwina.
nistam-iyiniwak
ka-kaskihtâwak
ta-kiskêyihtamwak
opîkiskwêwiniwâwa
ôta kisiskâciwanihk. ka-ati-kiskêyihtamwak mîna asici môy
ê-ohci-pêyako-pîkiskwêhk pîkisikwêwin iskonikanihk, mâka
âtiht pîtos ây-isi-pîkiskwêwak isi kâ-pê-ohci-pimâcihistahkik.
kitoskinohamawâkanak ka-kiskêyihtamwak nanâtohk pîtos
pîkiskwêwina kâ-ihtakoki kisiskâciwanihk.
Onion Lake First Nation, circa 1949. Saskatchewan History and Folklore Society,
Everett Baker Collection 5266
MASINAHIKÊW-ÂPACIHCIKANA
•
Kiyôkâta http://www.sicc.sk.ca/heritage/sils/ourlanguages/
aya anima ohci masinahikêw-âpacihcikana nanâtohk
pîkiskwêwina kâ-ihtakoki kisiskâciwanihk anohc.
•
http://www.sasked.gov.sk.ca/docs/elemsoc/g5u22ess.
html ta-pimi-kitâpahtaman linguistic kâ-piskihc-âstâcik
•
kipîkiskwêwininaw kisiskâciwanihk.
•
wâpahcikâtêki iskonikana
kiyôkâta http://www.ainc-inac.gc.ca/SK/FNL_e.pdf êkota
ihtakon
oski-kiskinohtahiwêwasinahikan kisiskâciwanihk ita kâ-
kiskinohtahiwêwasinahikan
ka-wîhcikâtêki
iskonikana kisiskâciwanihk.
•
www.rcmp.ca/ccaps/spirit_e.htm
nêhiyawîhtwâwin
ta-kitâpahtênâwâw
kâ-isi-kiskinohamâhcik
oski-
simâkanisak.
TA-ISI-KISKINOHAMÂKÊHK
1.
ka-wawêyîyan ta-kiskinwahamâkêyan kitâpahta anima
3. Athapaskan aniki iskipiwak ka-ihtakoki T êkwa K
ka-masinahikâtêk
pîkiskwêwin
kipîkiskwêwininaw
Saskatchewan
pîkiskwêwina:
pwâtamowin,
êwako
êkota
nêhiyawêwin,
pwâsîmowin,
ka-miskên
nikotwâsik
asinêwipwâtamowin,
cîpwiyinîmowin
êkwa
•
ahpô
mîna
Learning
•
ahpô
mîna
kika-nohtê-kitâpahtên
ita
kisiskâciwanihk:
kâ-astêki
1.
anihi
niyânan
nêhiyawak (Cree); pwâta êkwa pwâsîmowak (Sioux),
(Dene/Chipweyan),
asinêwipwâtak
Saskatchewan
(Assinaboine) êkwa nahkawiyiniwak (Saulteaux) kâ-isi-
pîkiskwêwina
kanawâpahcikâtêki http://www.inac.gc.ca, Indian and
nisto
Algonkian
kika-nohtê-kitâpahtên
pîkiskwêwina nistam-iyiniwak ohci kisiskâciwanihk:
cîpwiyiniwak
nahkawêwin
http://www.
sasked.gov.sk.ca/docs/elemsoc/g5u22ess.html.
Indian Cultural ita, http://www.sicc.sk.ca/heritage/sils/
ourlanguages/.
kâ-isi-kanawâpahcikâtêk
ita
kâ-ihtakoki
Northern Affairs Canada.
êkwa
ka-isi-nawasonên âtiht itwêwina ka-itwêstahkik, êkota ohci
maskêkowiyinîmowin; 2. pwâta ohci, aniki mîna ita
ka-kiyôkâtênâwâw SICC (Saskatchewan Indian Cultural
asinêwipwâtimowin, pwâtimowin, êkwa pwâsîmowin;
Center) ka-isi-ây-itwêmakahki
paskwâwi-pîkiskwêwin,
sakâwiyinîmowin,
381
Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
Grade Eight Social Studies
2.
pîhcâyihk
kiskinohamâcowikamikosihk,
kîhtwâm
opîkiskwêwiniwâwa
êkwa
ka-
osîhtâwak mîna anihi flash cards ta-pimi-wîhcikâtêki ê-
wîhtamawâwak
kitoskinohamawâkanak
ê-isi-
âkayâsimôwasinahikâtêki êkwa kâ-isi-itwêstastâcik êkwa
tânisi
kisiskâciwanihk, aya ôhi ohci 74 iskonikana – sapiko
4.
5.
kôhkom
anihi
SICC,
ta-kî-wêhcasiki
tâskôc
ka-âpacihtâyan
pîkiskwêhk kahkiyaw iskonikana (ihtakonwa 118 iskonikana
3.
itwêwina
kitâpahtamok iskonikana kiskinohtahiwêwasinahikanisihk.
kâ-miskikâtêki
mosôm
ohci.
ka-miskamihk.
tânisi ka-pimi-isi-ây-itwêhk
6.
kîspin
kaskihtâyêko,
awiyak
ê-pîkiskwêt
kinwêsêskamik kika-nohcîhtân)
iyiniw-pîkiskwêwin
kika-kitâpahtênâwâw mîna asici pêyakwan êkwa pîtos kâ-
kiskinohamâcowikamikosihk
isi-ây-itwêcik kipîkiskwêwininawa
pîkiskwêwin kitoskinohamawâkanak
kika-kitâpahtênâwâw
mîna
asici
pîtos
kâ-ohci-
7.
kikâ-kî-nitomâw
kitoskinohamawâkanak
pimâcihowin ispîhci ohci pîkiskwêwin
kiskinohamâcowikamikosihk.
nisto
kitoskinohamawâkanak
itwêwina
ka-itwêstastâcik
nîso
nistampihcâyihk
ta-pimi-kiskinohamawât
ka-pimi-mâmawi-wâsakâmi-kanawâpahtamwak
pimâcihitotahkik kâ-isi-pîtosi-pîkiskwêhk. pîtos cî anima
ka-miyâwak
ka-
opîkiskwêwiniwâwa
mîna
pihcâyihk
ahpô
nistam-iyiniwak
KÂ-NAKÂYÂSKAMIHK ÊKWA AYIWÂK ISI
KÂ-KÎ-ÂY-ITÔTÊN
1.
2.
3.
kanawâpahta tânisi ê-isi-osîhtâhk kîkwâya nistam-iyiniwak
•
ohci kâ-wîkicik kisiskâciwanihk. kanawâpahta kîkwâya kâ-
Heritage Museum, Fort Battleford National Historic
nôkwahki opimâcihowiniwâwa êkwa kâ-môsci-itôtamihk
Site, Clayton McLain Memorial Museum, Cut Knife ita,
anohc, êkwa crafts ohci wiyawâw.
Duck Lake Historical Museum, Fort Carlton Provincial
kiyôkâta http://www.royalsaskmuseum.ca êwako ôma web-
Park, Fort Pitt Provincial Historic Park êkwa pêyak
site ohci Royal Saskatchewan Museum ta-kitâpahtamêk
museum Frenchman Butte ita, Saskatchewan River
First Nations gallery. âhci piko mîna, kaskîhtâyani, ka-ni-
Valley Museum, Hague ita, Ancient Echoes Interpretive
tawi-itôhtânâwâw First Nations gallery.
Centre, Herschel ita, Meadow Lake Museum, Allen
kîspin astêki kitoskinwahamâtowikamik sâkiciwâsihk âhpô
Sapp Gallery sâkiciwasihk ita êkwa Wanaskêwin Park
cîki mînisihk.
ita cîki, ka-nitawi-kiyôkâtênâwâw Allen Sapp Gallery ahpô
•
mîna astêw ita http://www.allensapp.com.
4.
5.
âpihtawinohk kisiskâciwanihk ihtakonwa Prince Albert
kitâpahtamok
nistam-iyiniwak
onikamowiniwâw
onîmihitowiniwâw,
kayâs
ohci
itôtamihk.
nikamotwâwi
isko
anohc
sâwânohk itê isi, kiyôkâtamwak Royal Saskatchewan
mîna
Museum oskana kâ-asastêki ita, Fort Qu’Appelle
kâ-isi-
Museum, Fort Qu’Appelle ita, Lumsden Historical
nîmihitotwâwi
Museum, Touchwood Hills Provincial Park, Punnichy
kitoskinohamawâkanak, ahpô êtikwê kîkway ka-nohtê-
ita, Strasbourg & District Museum, Cabri Museum,
pîkiskwâtamok.
Elbow Museum, Gravelbourg & District Museum,
kiyôkâta http://www.saskmuseums.org ta-kêhcinâhoyan
Noteku Heritage Museum, Ponteix ita, Grand Coteau
kîspin cîki ê-astêk museum ita kâ-ayâyan. nanâtohk
Heritage & Culture Center, Shaunavon ita, Willow
anihi
Bunch Museum, êkwa Wood Mountain Post Provincial
kîspin
museums
ahpô
kisiskâciwanihk
âh-ayâwak
Park.
kanawâpaahtayôhkêwina nistam-iyiniwak ohci.
•
ohtohtêmakanwa, kîwêtinohk ohci, Cumberland House
Provincial Park êkwa the Northern Gateway Museum,
Denare Beach ita
382
Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
Grade Eight Social Studies
KÂ-TAKOSIHK KÂWI KISKINOHAMÂTOWIKAMIKOHK - MWÊSTASÊS
KÂ-WÎ-ISI-ATOSKÊHACIK
kitoskinohamawâkanak
ka-kâh-kitâpahtamwak
kiskinohtahiwêwasinahikanisa
kiskêyihtahkik
tânitê
kisiskâciwanihk
â-âh-astêki
118
ohci
ta-
iskonikana
ôta
tipahâskânihk. iskonikana anihi ê-ohtohtêmakahki ohci 74
nistam-iyiniwak. kitoskinohamawâkanak ka-pimi-ayamihtâwak
ka-isi-masinahikâtêki nistam-iyiniwak ohci omasinahikêwak
kâ-isi-pimâtisihk iskonikanihk. ka-kâh-kitâpahtamwak ê-isipimâtisihk iskonikanihk aya ohci iskonikana kisiskâciwinahk.
MASINAHIKÊW-ÂPACIHCIKANA
•
masinahikana
kâ-miskikâtêki
Western
Development
Museum êkwa Saskatchewan Indian Cultural Center ita
anima WDM Teacher Guide website, http://www.wdm.ca/
skteacherguide/ êkwa ka-ayamihtâk anihi masinahikana
kâ-itisahamâkawiyan nistam.
•
ka-ayamihtâwak “Indian Reserves,” an overview in Canada,
kikâ-kî-miskên http://www.schoolnet.ca/aboriginal/issues/
reserves-e.html
•
ayamihtâk “Saskatchewan First Nations Milestones” ita
http://www.wdm.ca/skteacherguide/
•
kiyôkâtamok http://www.ainc-inac.gc.ca/Sk/FNL_e.pdf êkota
ihtakon kiskinohtahiwêwasinahikan kâhkiyaw iskonikana
kisiskâciwanihk
•
…And They Told Us Their Stories. Edited by Jack Funk
êkwa Gordon Lobe. Published by the Saskatoon District
Tribal Council, 1991.
•
Stories From Kohkom: Sharing Our Values, Teaching our
Young. Edited by Keewatin, Dufour et al. READ Saskatoon
and Saskatoon Community Clinic, 1995.
•
kiyokâtamok
http://www.sicc.sk.ca/heritage/sils/
ourlanguages/êkota ihtakonwa masinahikêw-âpacihcikana
kâ-isi-pîkiskwêcik nistam iyiniwak kisiskâciwanihk anohc.
•
www.rcmp.ca/ccaps/spirit_e.htm
ta-kitâpahtênâwâw
nêhiyawîhtwâwin kâ-isi-kiskinohamâhcik oski-simâkanisak.
•
“First Nations and Métis Milestones” Teacher’s Appendices
ita anihi
383
First Nations people receiving Treaty payments at National Aboriginal Day in
Saskatoon, June 21, 2006. Ruth Bitner Photo
Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
Grade Eight Social Studies
TA-ISI-KISKINOHAMÂKÊHK
1.
ta-kiskinohamâkêyan
masinahikêwin
2.
kwêyâci-âyamihtâk
Celebrating
“Milestones”
Saskatchewan’s
masinahikana ohci, ahpô mîna ohci kotaka masinahikana
Heritage
kâ-miskaman.
kitoskinohamawâkanak ê-isi-wîhtahkik tânisi ê-ispayiniyik
Appendices ita. ayamihtâk âcimowina ohci …And They
âcimowinihk,
Told Us Their Stories mîna asici Stories From Kohkom:
tânispîhk ê-kî-ispayik ôma. kîspin êkây kaskihtâtwâwi
Sharing Our Values, Teaching Our Young.
kêhcinâ
nawasôna
âcimowina
kîkwây
ohci
ka-pimi-osîhtâwak
ê-kî-âh-ispayiki tâskôc 1950’s ahpô kêswân Depression
iyikohk
Permit
kâ-kî-ispayik. kîspin âcimowina anihi ê-wîhtahkik kê-
êkwa Pass system iskonikanihk kâ-wîkicik ôki, kâ-kî-
anim
ânima
ispayik iskonikanihk, pêyakwan isi kâ-kitâpahtamohâwak
isi-âcimocik John Peeace mîna George Peequaquat ita
kê-ispayik ocênâsihk. pêyakwan cî kî-ây-ispayin pikw-îtê
anima …And They Told Us Their Stories êwako ôma kâ-
kisiskâciwanihk. anihi cî, Permit and Pass system piko kîihtakonwa iskonikanihk.
4.
ka-pimi-pîkiskwâtamok kitoskinohamawâkanak pihcâyihk
by Leona Blondeau pihcâyihk ita Stories From Kohkom
kiskinohamâcowikamikosihk, ê-pimi-wîhtahkik âcimowin
pîkiskwâtamok ê-môsci-wîkihk iskonikana.
kâ-kî-ayamihtâcik êkwa mîna pîtos kiskêyihtamowin kâ-
piskihc-âhik kitoskinohamawâkanak, ahpô mîna kikâ-kî-
ihtakonwak pîhcâyihk otâcimowiniwâwa.
KÂ-NAKÂYÂSKAMIHK ÊKWA AYIWÂK ISI
KÂ-KÎ-ÂY-ITÔTÊN
kîspin ihtakowak nêhiyaw-atoskêhâkanak ahpô iskonikanihk
kâ-pê-ohcîcik,
kakwêcimik
ka-pê-âcimostawâcik
kitoskinohamawâkanak. tânisi anima pimâtisiwin pêyakwan
ahpô pîtos isi iskonikanihk kâ-wîkihk ispîhci ocênâsihk
pikw-îtê kisiskâciwanihk.
Art ita kikâ-kî-ihtakonên. kitâpamik Allen Sapp ita http://
www.allensapp.com/
ka-pimi-mamiskôtênâwâw
Allen
Sapp otatoskêwin kâ-kî-isi-pimâtisihk ispîhk kâ-kî-ispayik
1930’s, 1940’s mîna 1950’s kisiskâciwanihk.
3.
ê-kî-ispayiniyik,
kitoskinonahamawâkanak masinahikan tânispîhk kêhcinâ
pâh-pêyako-atoskêwak, ka-pimi-miyâwak âcimowina nîso
2.
tânispîhk
tâskôc:
kâ-nohtê-
kâ-kî-kakwayatakihtâcik
isi
kikâ-kî-naskwêwasîhtamwak
kiskinohamâkêyan. tâskôc, kîspin nohtê-wâpahtihiwêyani
iskonikanihk, âcimowina anihi “Life of Gordon’s Reserve”
1.
kîkwây
site êkwa mîna anima “Milestones” timeline Teacher’s
kî-isi-ayimahk. kîspin kinohtê-mamiskôtên ê-isi-pimâtisihk
3.
kwêyâci-masinahamatwâwi
sîhkimik kitoskinohamawâkanak ta-kakwê-nisitohtahkik
êkosi ta-wîhtahkik kayâs kâ-kî-ispayik kisiskâciwanihk
êkwa mîna anohc.
384
Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
Grade Eight Social Studies
KIKÂ-ÂKWÂPITAMONIHKÂN ÔHI
•
masinahikana kâ-miskikâtêki Western Development Museum êkwa Saskatchewan Indian
Cultural Center ita anima WDM Teacher Guide website, http://www.wdm.ca/skteacherguide/
êkwa ka-ayamihtâk anihi masinahikana kâ-itisahamâkawiyan nistam.
•
êwako anima Office of the Treaty Commissioner’s Teaching Treaties in the Classroom education
kit, ayamihcikêwikamikwa kiskinwahamâtowikamikohk âstêwa pikw-îtê kisiskâciwanihk,
kwayask
kî-mâwasonikâtêw
kiskêyihtamowin
ta-kitâpahtaman
tipahamâtowina
kâ-kî-
osîhcikâtêki êkwa wiya kâ-kî-ohci-wiyasiwâcikâtêki tipahamâtowinihk kisiskâciwanihk anohc.
•
www.saskmuseums.org kikâ-kî-miskikâtêwa museums pikw-îtê kisiskâciwanihk.
•
www.saskparks.net êkoni anihi kikâ-kî-nitawi-kiyôkâtênâwâw
•
kiyôkâtamwak www.saskschools.ca/curr_content/aboriginal_res/ êkota ka-miskên nistamiyiniwak kîkwâya ka-ohci-kiskinohamâkêyan
•
kiyôkâtamwak http://www.inac.gc.ca, Indian & Northern Affairs Canada
•
kiyôkâtamwak http://www.ainc-inac.gc.ca/SK/FNL_e.pdf êkota kiskinohtahiwêwasinahikan
ihtakon kâ-wîhcikâtêk ita iskonikana kâ-astêki kisiskâciwanihk.
•
kiyôkâta
http://www.fnmr.gov.sk.ca/html/community/map_firstnations.htm
aya
ohci
kisiskâciwanihk piko ita.
•
kiyôkâta Parks Canada site – An Approach to Aboriginal Cultural Landscapes ayiwâk takiskêyihtamêk nêhiyawihtwâwin www.pc.gc.ca
•
kiyôkâta
www.rcmp.ca/ccaps/spirit_e.htm
ta-kitâpahtênâwâw
nêhiyawîhtwâwin
kâ-isi-
kiskinohamâhcik oski-simâkanisak.
•
kiyôkâta www.culture.ca
•
kiyôkâta www.collectionscanada.ca ohci National Library and Archives
•
Historica – Your Place In History www.histori.ca
•
Virtual Museums of Canada www.virtualmuseums.ca
•
kotak kitâpahta anima Dictionary of Canadian Biography www.biographi.ca
•
kiyôkâta Virtual Museum of Métis History and Culture aya ohci Gabriel Dumont Institute ita
www.metismuseum.ca
•
Saskatchewan Indian Cultural site ita www.sicc.sk.ca
•
CBC’s A Lost Heritage: Canada’s Residential Schools ita http://archives.cbc.ca
•
A Solemn Undertaking: Five Treaties of Saskatchewan cikâstêpayihcikanis aya ohci Office of the
Treaty Commissioner, 2002.
•
As Long As The Sun Shines cikâstêpayihcikanis ayas of Office of the Treaty Commissioner,
2002.
•
The Treaties of Canada with the Indians. Saskatoon: Fifth House, 1991. First editiona – Toronto,
Belfords, Clarke and Co., 1880
•
Funk, Jack editor. …And They Told Us Their Stories. Saskatoon: Saskatoon District Tribal
Council, 1991.
•
Sluman, Norma and Jean Goodwill. John Tootoosis: A Biography of a Cree Leader. Ottawa:
Golden Dog Press, 1982.
•
Statement of Treaty Issues: Treaties as a Bridge to the Future. Office of the Treaty Commissioner,
1998.
385
Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
Grade Eight Social Studies
•
Cardinal, Harold and Walter Hildebrandt. Treaty Elders of Saskatchewan: Our Dream is That Our
Peoples Will One Day Be Clearly Recognized As Nations. Calgary: University of Calgary Press,
2000.
•
Tough, Frank, Jack Miller and Arthur J. Ray. Bounty and Benevolence: A History of
Saskatchewan’s Treaties. McGill-Queen’s University Presss, 2000.
•
Miller, J.R. Shingwauk’s Vision: A History of Native Residential Schools. Toronto: University of
Toronto Press, 1966.
•
The Atlas of Saskatchewan. Saskatoon: University of Saskatchewan, 1999.
•
The Encyclopedia of Saskatchewan. Regina: Canadian Plains Research Centre, 2005. http://
www.esask.ca
•
Waiser, Bill. Saskatchewan: A New History. Calgary: Fifth House Publishers, 2005.
•
National Film Board of Canada – Duncan Campbell Scott: The Poet and the Indians (1995). 56
minutes ka-nôhcihtân ta-kitâpahtaman ôma
PAPÂSI-WÎHTAMÂWINA
nistam iyiniwak êkwa âpihtawikosisân
1867
Confederation kâ-kî-kîsipayik 1867, Canadian government ôki kînîso-tâpwêwakêyihtamwak ta-isi-paminâcik nistam-iyiniwak North West Territories
ohci: ta-pimi-yôhtênamawâcik askiy môniyâwak êkwa mîna ta-kakwê-nakinahkik
nôtinitowin pîtos ômis îsi kî-ispayin pêyakwan kâ-kî-itôtamihk; êkwa mîna, tapîhtokwatâcik wiyasowêwina ta-kwêskinâhkik nistam-iyiniwak opimâtisiwiniwâw kâkî-wîkicik Rupert’s Land. môniyâw-onîkânîwak kî-kakwê-âhtahêwak nistam iyiniwak
iskonikanihk itê isi êkosi anima askiy kikâ-miyâwak môniyâwak ta-ohci-kistikâkêhk
askiy. The Indian Act of 1876 ohci-wiyasowâtahikâtêw nistam iyiniwak – kâkwêskinahkik nistam-iyiniw-pimâtisiwin.
1871
Treaties 1 & 2 kî-masinahikâtêwa sâwânohk isi Manitoba. êkota
ôki nistam Indian Agents kî-nawasônâwak.
1872
The Dominion Lands Act kî-sâponikâtêw ta-pimi-tipahâstâhkik
askiy North-West Territories.
1873
Treaty 3 kî-masinahikâtêw ita askiy northwestern Ontario êkwa
mîna asici Manitoba ita.
49th parallel kâ-isiyihcikâtêk kî-tipahâsktahikâtêw
North West Mounted Police kî-ohci-simâkanisîwak ta-nakinahkik nôtinitowin êkwa
mîna ka-kanawêyihtahkik tipahâskân kihci-môhkomân-askiy ohci.
1874
Treaty 4 kî-masinahikâtêw Fort Qu’Appelle ita sâwânohk
kisiskâciwanihk, Alberta êkwa Manitoba.
386
Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
Grade Eight Social Studies
1875
Treaty 5 kî-masinahikâtêw northern Manitoba ita êkwa
kisiskâciwanihk.
1876
Treaty 6 kî-masinahikâtêw Fort Carlton êkwa Fort Pitt ita
kisiskâciwanihk mîna Alberta itê
The Indian Act kî-ati-sâponikâtêw ta-ohci-wiyasowâcikâkêhk. Section 70 Act anima
ohci mwâc ohci-pakitinêwak nistam-iyiniwak ta-tipêyihtahkik askiy North West ita
anima.
1877
Treaty 7 kî-masinahikâtêw Alberta
1879
êkây ayiwâk nânitaw kâ-nôhkosit paskwâwi-mostos, kâ-kî-isipimâcihisocik nistam-iyiniwak êkwa nakinikâtêw.
Macdonald government aniki wiyawâw Ottawa, oskêpitamwak National Policy kâohci-oskêpayik
iskotêwotâpânâsko-mêskanaw,
kâ-kî-kakwê-wîsâmâcik
kotakak
môniyâwak ta-pê-kistikâkêcik ôta, êkwa wiyasowêwin ta-ohci-sôniyâkêhk êkospîhk.
1880
Indian Act anima kâwi kî-ohci-masinahikâtêw
1881
kâwi kâ-masinahahkik Indian Act pôni-mâwinêhotonâniwan êkwa
nistam-iyiniwak asici aniki môniyâw-kistikâkêwak.
1883
nistam anima ayamihêw-kiskinwahamâtowikamik kîoskêpicikâtêw North-West Territories anima ita 1883 êkwa 1884 itê Qu’Appelle, High
River êkwa Battleford.
1885
North-West Resistance kî-nakinikâtêw ispîhk simâkanisîhkânak
kâ-kî-pê-itakocinicik
tâhkôc
iskotêw-otâpânâsk-omêskanaw,
kâ-nipahitahkik
otayimisîwin Gabriel Dumont mîna asici Louis Riel.
Pass System, môy ohci-ihtakon Indian Act, kî-ohci-sâponikâtêw osâm ispîhk kâ-kînotinitohk, mâka kêyâpic kî-astêw kiyâm âta ê-kî-kîsi-nôtinitocik âsay.
1886
masinahikanisa “passes” ita kâ-masinahikâtêwa kîitisahamawâwak môniyâw-okimâwak. êkosi ôma kâ-ati-ispayik, ohcitaw piko kâhkiyaw
nistam-iyiniwak ta-kî-tahkonahkik wîhkâc ohci-sipwêhtêtwâwi iskonikanihk.
1889
Indian Commissioner, Hayter Reed, ayinânêw askîwina atiwiyasowâtam
Peasant
âkâmaskîwiyiniwak
Farming
Policy
kâ-kicimâhkisicik
paskwâwîyinînâhk.
ta-kî-kitâpamihcik
pêyakwan
nistam-iyiniw
isi
wî-
kistikâkêtwâwi, ohcitaw piko ta-kistikêcik iyikohk piko ta-pimi-mîcihk êkwa namakîkwây ta-kî-âpacihtât kistikâkêwi-âpacihcikana wîhkâc.
387
Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
Grade Eight Social Studies
1896
Clifford Sifton kî-ati-nîkânîw Minister of Interior ispîhk kâ-kîitâpapit Wilfrid Laurier, Ottawa ita.
1899
Treaty 8 kî-masinahikâtêw Alberta ita, British Columbia,
kisiskâciwanihk êkwa North-West Territories.
1905
pêyak kâ-kî-akimiht onôcihitowipîsim, Autonomy Bills kâ-ohcioskêpayiki Saskatchewan mîna Alberta kî-sâponikâtêwa. kiyâm Ottawa ita ê-kîsâponikâtêki ispîhk pêyak kâ-kî-akimiht pâskawihowipîsim, 1905, kiskinohamâtowin
êsa anima ka-ohci-papêcipayiki.
1906
Treaty 10 kî-masinahikâtêw northern kisiskâciwanihk mîna Alberta
Gabriel Dumont kî-nakataskêw Batoche ita
1914
kisiskâciwanak kî-masinahosowak kîhci-nôtinikêwinihk
nistam wiyasowêwi-okimâw kâ-kî-âpihtawikosisâniwit, the
Honorable James McKay, kî-nawasônâw Supreme Court of Saskatchewan ita
1917
Soldier Settlement Act – nistam-iyiniw-simâkanisîhkânak kâ-kînotinikêcik môy kî-itohtêwak Soldier Settlement Board; mâka kî-miyâwak “location
tickets,” ka-miyiht piskihc askiy, êkosi ayiwâk êkwa môy ê-ohci-mâmawi-tipêyihtamihk
askiy iskonikanihk.
1919
League of Canadian Indians kî-oskêpayin
1920
Allied Bands kî-oskêpayin sâwânohk kisiskâciwanihk
1921
Canada kî-papâmi-natonamwak TB kisiskâciwanihk
1923
mistahi kisiskâciwanihk kî-mâci-kanawâpahtayôhkâtêw, Batoche
mîna êkota
1924
nisto anihi Historic Sites kî-oskêpayinwa kisiskâciwanihk, Fort Walsh êkwa Cumberland
House, êwako anima kayâsês ohci anima kâ-pê-wîkicik ita kisiskâciwanihk.
1929
League of Indians of Western Canada kî-oskêpayin
1930
môniyâw-okimâwak ôki kî-âsô-miyêwak Crown Land
kisiskâciwanihk omôniyâw-onîkânîwak, kî-âpacihtâwak anima wiyasowêwin Natural
Resources Transfer Agreement.
388
Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
Grade Eight Social Studies
1933
Saskatchewan BCG cîstahwohtowin kî-kanawâpacihkâtew pikwîtê misiwêskamikohk
Allied Bands kî-mêskocipitamwak owîhowiniwâw Protection
Association for Indians and Their Treaties.
1936
nikotwâsomitanaw-askîwina Treaty 6 ohci kî-miyawâhtamwak
1937
Saskatchewan Métis Society kî-oskêpayin
1938
Grey Owl kâ-kî-isiyihkâtisot piyisk kêhcina ati-kiskêyimâw
1939
nîso-kîhci-nôtinitowin kî-oskêpayin
1940
âpihtawikosisân-iskwêw kâ-masinahikêt – Maria Campbell kînôkisiw Park Valley, kisiskâciwanihk ita.
1941
Buffy St. Marie, nêhiyaw-iskwêw kâ-nikamot êkwa kâmasinahahk nikamowina, kî-nôkisiw Piapot iskonikanihk.
1944
Association of Indians of Saskatchewan kî-oskêpayin
1946
Union of Saskatchewan Indians kî-oskêpayin
ayamihâw-kiskinwahamâtowikamikwa êkwa têpakohpimitanawnêwo kî-ihtasowak êkwa
1947
Queen Victoria Treaty Protection Association kî-oskêpayin
1950
Steele Narrows êkwa ihtakon National Historic Site
1951
pîtos ati-masinahikâtêw mîna Indian Act. êkoni anihi kâpîkonikâtahkik nêhiyawihtwâwin, mwâc kî-pakitinâw nistam-iyiniw isîhcikêwin taosîhtât, kî-kêcikonikâtêwa. mâka ohcitaw âtiht kî-kanawêyihtamwak môniyâwak takitimahâcik nistam-iyiniwak.
1953
Forts Pelly êkwa Qu’Appelle ati-ispayinwa Historic Sites
Fred Sasakamoose ati-nitawi-wîcêwêw Chicago Blackhawks êkosi
wiya êsa nistam nêhiyaw ta-wîci-mêtawêmâht National Hockey League (NHL).
1954
Fort Pitt êkwa Ile-La-Crosse kî-ati-ispayinwa National Historic Sites
1955
Gwen O’soup, Key First Nation ohci, kî-nawasônâw êkwêyâc
nistam ta-okimâhkânîwit
389
Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
Grade Eight Social Studies
1956
Brian Trottier, âpihtawikosisân NHL osôskonâhtahikêw, kî-nôkisiw Val Marie,
kisiskâciwanihk.
1958
Union of Saskatchewan Indians kî-ati-isiyihkâtisowak Federation of Saskatchewan
Indian Nations.
James Gladstone, ayâhciyiniw Alberta ohci, kî-ati-ayâw nistam Canadian Senator
1959
Fort Esperance ati-ispayin National Historic Site
1960
piyisk êkwa kaskîhtâwak nistam iyiniwak ta-wîcihiwêcik kânawasônâcik onîkânîwak kisiskâciwanihk.
kisiskâciwanihk nistam-iyiniwak piyisk kî-atâwêwak mîna kikâ-kîminihkwêwak iskotêwâpoy êkwa, nistam môy kî-itôtamwak isko ta-kî-isiyihkâtêk “wet”
iskonikanihk.
1968
Ridell archaeological site kî-kihcêyihtâkwan ôta ôma askîhk.
Woolly mammoth ohci-misakawâw, kayâsês ohci mistatim, êkwa ayisiyiniwak kîmiskawâwak sîpâ kayâs miskwamiy kâ-kî-pimohtêt 38,000 askîwina ohci.
1969
Saskatchewan Indian and Métis Deparment kî-oskêpayin
Canada omôniyâw-onîkânîwak mâci-pîkiskwâtamwak White
Paper on Aboriginal Policy. kî-nipahikâtêw ôma wiyasowêwin.
1972
National Indian Brotherhood, kâ-kî-pimi-âpacihtâcik “Indian
Control of Indian Education,” kî-sâkohcîhtâwak ta-pamihtamawâcik ocawâsimisiwâwa
okiskinwahamâtowina.
Saskatchewan Indian Cultural College kî-oskêpayin
nistam-iyiniwak wîci-masinahamwak kiskinohamâtowa
Federation of Saskatchewan Indian Nations kitâpahtamwak
kistikâkêwin
1973
nistam iyiniwak ati-paminamâsowak kiskinwahamâtowin
1974
nistam Aboriginal Games kî-ihtakonwa kisiskâciwanihk kî-ayâwak
kâ-kî-miyawâhtamihk Treaty 4 êkospîhk.
nîs-mitâtahtomitanaw askîwina nistam Cumberland House kâosîhtâhk
kî-miyawâhtanâniwan,
Hudson
Bay
Company
nistam
kâ-kî-mâci-
mêskotonamawâcik nistam-iyiniwak, êwako mîna itê kinwêsêskamik kâ-pê-ohcimâmawi-wîcâyâtocik aysiyiniwak.
390
Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
Grade Eight Social Studies
1975
Native Law Center ita Canada kî-oskêpayin University of Saskatchewan itê
1976
Saskatchewan Indian Federated College kî-oskêpayin
Saskatchewan Métis Society kî-pîtos-isiyihkâtisowak Association of Métis and
Non-Status Indians of Saskatchewan.
1977
Saskatchewan Indian Veterans Association kî-oskêpicikâtêw
Order of Canada kî-ati-miyâw David Greyeyes, Muskeg Lake First
Nation kî-ohcîw êkwa êkwêyâc ôma nistam kâ-miyiht omatowâhk nistam-iyiniw.
1978
Saskatchewan Indian Agricultural Program kî-mâmawimâsinahikâtêw ta-pimi-oskêpitamihk omatowâhk atoskêwin
1980
Gabriel Dumont Institute kî-mâmawi-masinahikâtêw ta-pimioskêpitamihk omatowâhk atoskêwin
1982
Federation of Saskatchewan Indians kî-pîtos-isiyihkâtisowak
Federations of Saskatchewan Indian Nations (FSIN) êkwa kî-isiyihkâsowak; êwako
ôma nistam Legislative Assembly kâ-itamihk kâ-kî-wiyasowâcikâkêhk
World Assembly of First Nations kî-mâmawapinâniwak oskana
kâ-asastêki itê, êwako itê ôma kâ-nipahêhicik nistam-iyiniwak ê-mâmawipayik
1984
Missinipi Broadcasting Corporation mâci-kitôhcikênâniwan
kisiskâciwanihk.
1985
Indian Act kî-kîhtwâm-masinahikâtêw êkosi pêyakwan ta-isimasinahikâtêk kâ-isi-masinahikâtêk anima Charter of Rights and Freedoms; mâyikitâpamitowin osâm ê-ohci-iskwêwiwik kî-yîkatênikâtêw; nêhiyaw-iskwêwak êkwa
awâsisak kâwi-pîhtokwahâwak iskonikanihk.
mitâtahtomitanaw askîwina kî-miyawâhcikâtêw 1885 Resistence
ohci, asici mîna mitâtahtomitanaw askîwina ispîhk Louis Riel kâ-kî-akotiht êkwa kâkî-nakataskêt
1986
Wanuskewin kî-ati-isiyihkâtamwak National Historic Site
1988
Association of Métis and Non-Status Indians kisiskâciwanihk ohci
kî-pîtos-isiyihkâtisowak Métis Nations of Saskatchewan.
Elthel Blondin-Andrew êkwêyâc nistam iskwêw kî-nawasônâw kanitawi-nîkânîstamâkêt House of Commons
391
Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
Grade Eight Social Studies
1989
Office of Treaty Commissioner kî-oskêpicikâtêw
1990
Oka anima ita kâ-kî-mâyi-wîcêhtohk kî-ati-ispayin – Mohawk,
Kanesetake ohci kî-mâyi-wîcêwêwak osimâkanisiwâwa, Quebec osimâkanisiwâwa,
RCMP ôki simâkanisak êkwa piyisk simâkanisîhkânak Canadian Armed Forces.
Government of Canada kî-oskêpitamwak Royal Commission on
Aboriginal Peoples (RCAP)
1992
Saskatchewan Treaty Land Entitlement Framework Agreement kîmasinahikâtêw onîkânîwak ohci ôta tipahâskânihk êkwa mîna ôta kitaskînaw êkwa
mîna nîstanaw-niyânanosâp iskonikana
Wanuskewin Heritage Park kî-yôhtênikâtêw
Dumont Technical Institute kî-oskêpicikâtêw
Keith Goulet, MLA, kî-nawasônâw ka-nîkânapîstamawât nistam-iyiniwak, Cabinet
Minister kî-ati-ayâw
1994
Peepeekisis iskonikan kî-pakitinêwak otiyinîma êkây iskonikan kâwîkicik ta-ohci-nawasônikêcik awîna ka-ohci-nîkânît
Métis Nations of Saskatchewan kî-pîhtokwatâwak wiyasowêwin
opikwaci-askiy ita kâ-kî-mâcîcik mîna kâ-kî-ohci-pimâcihowâkêcik, kîwêtinohk itê
kisiskâciwanihk.
1995
First Nations Gaming Act kî-masinahikâtêw, êkotê kâ-kî-oskêpayik Saskatchewan
Indian Gaming Authority (SIGA).
Saskatchewan Indian Federated College kî-mâcîhtâwak Master of Business
Administration kiskinohamâtowin Canada ôta ita.
1996
nîsomitanaw-pêyakosâp kâ-paskawipîsimohk kî-atinawasônikâtêw National Aboriginal Day
iskwêyâc itowâhk ayamihêwi-kiskinohamâtowikamik, Gordon School, kî-kipahikâtêw
kisiskâciwanihk.
1997
First Nations Bank of Canada kî-yôhtênikâtêw mînisihk
1998
kâ-akimihcik ayisiyiniwak nistam-iyiniwak êsa 12% ihtasowak
kisiskâciwanihk
Mary Ellen Turpel-Lafond kî-ati-nîkânapîstam wiyasowêwikamikohk, wiya nistam
iskwêw êkwa mîna nistam-iyiniw êkosi ka-itôtâht, Saskatchewan Bench kîpîhtokwahâw.
392
Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
Grade Eight Social Studies
1999
Nunavut kî-oskêpicikâtêw Canada territory, nistwâw êkwa itowâhk
Saskatchewan Métis Veterans Association kî-oskêpicikâtêw
mitâtahtomitanaw-nîsitanaw-niyânânosâp askîwina êkospîhk
Treaty 4 kâ-kî-masinahikâtêk kî-miyawâhcikâtêw
2001
Highway 11 anima mêskanaw pîtos kî-isiyihkâtamwak Louis Riel Trail
mitâtahtomitanaw-nîsitanaw-niyânânosâp askîwina êkospîhk
Treaty 6 kâ-kî-masinahikâtêk kî-miyawâhcikâtêw
nêhiyaw-wiyasowêwikamikohk kî-oskêpicikâtêw kisiskâciwanihk
2002
kisiskâciwan tipahâskânihk ôt ôta wiyawâw nistam kî-papâmimêkiwak ayamihcikêw-masinahikana ka-ohci-kiskinohamâkêhk
kiskinohamâtowikamikohk, Office of Treaty Commissioner ôt ôhci wiyawâw
Métis Act kî-ohci-wiyasowâcikâtêw oskana kâ-asastêki itê
First Nations Governance Act kî-mâcipayin ta-ohciwiyasowâcikâtêk
2003
kisiskâciwanihk kî-mâci-kitôhcikênâniwan kitôhcikêwikamik
omatowâhk Okanese First Nations itê
First Nations University of Canada kî-yôhtênikâtêw oskana kâasastêki itê
PAPÂSI-WÎHTAMÂWINA
•
nistam-iyiniwak
otiskonikaniwâwa
patitê
ê-kî-astâwihk
nistam-iyiniwak
kâ-ohcîcik
tipahamâtowinihk ohci
•
nistam-iyiniwak kâ-ohcîcik tipahamâtowinihk êkonik ôki nistam-iyiniwak kâ-masinahikâsocik
Canada anima Indian Act
•
kisiskâciwanihk ôta ihtakowak mitâtaht Tribal Councils, têpakohpomitanaw-nêwosâp
otiyinîmiwak, êkwa mitâtahtomitanaw-ayinânêwosâp iskonikana
•
kâ-akimihcik ayisiyiniwak mâna ispîhc ohci 2001 aya ohci nistam-iyiniwak kisiskâciwanihk:
•
53% wîkiwak iskonikanihk
•
47% patitê ohci iskonikanihk wîkiwak
•
14% ihtasowak ispîhci kotakak iyiniwak kisiskâciwanihk kâ-wîkicik
•
askiy ôma kâ-kanawêyihcikêstamâht nistam-iyiniw aya anima piko 2% kahkiyaw askiy
kisiskâciwanihk ka-asiwatêk ôta.
•
ita kâ-kistikâkêhk kisiskâciwanihk, nistam-iyiniwak tipêyihtamwak 3% kahkiyaw ôma askiy
kâ-kistikâkêhk. tipêyihtamwak 1.6 million kâ-tipahâskânikâtêk askiy ôma pikw-îtê ôma
kisiskâciwanihk
393
Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
Grade Eight Social Studies
•
kahkiyaw ôma ita Canada, kêkâc ihtakowak 2,500 iskonikana, 1% ispîhci kahkiyaw ôma askiy
kâ-tipahâskânikâtêk ôt ôta Canada
•
ôt ôta Canada, 610 ihtakihtêwa iskonikana êkwa 52 pâh-pîtos-ayisiyinîwîwak itê ôma ohci
•
iskonikan
mîna
anima
nistam-iyiniwak
wiyasowâtamâtisowak
pêyakwan
ôki
kâ-kî-pê-wîc-ôhtohtêmitocik
omâmawi-pimâtisowiniwâw.
otiyinîmiwâwa
êkwa
nawasônêwak
otôkimâhkânimiwâw mîna onîkânîmiwâwak
•
âtiht ôki pêyako-iskonikanîmîwak; âtiht ôki ayiwâk otiskonikanîmîwak
•
Tribal Council ôma aniki iskonikan kâ-wîhtâpisômitocik, ka-ohci-mâmawi-wîcihihtocik êkwa mîna
ta-nîkânastamawâcik nîso ahpô âskaw mîna ayiwâk ihtasowak iskonikana. tâskôc, Battleford
Tribal Councils, êkonik ôki kahkiyaw ita iskonikana: Little Pine, Sweetgrass, Poundmaker, Lucky
Man, Moosomin êkwa mîna anima Red Pheasant
•
môsci-wîhtamâtowin êkây kâ-tâpwêmakahk anima mâna “nistam-iyiniwak mwâc tipahamawak
taxes.”
•
nistam-iyiniwak pêyakwan tipahamawak taxes tâskôc pêyakwan pikw-awiyak kâ-wîkit Canada,
GST mîna asici, Canada’s Good and Service Tax, mâka kîspin ê-atoskêcik mîna kîspin wîkiwak
iskonikanihk môy ômatowâhk ohci-tipahamawak. êkây kâ-masinâsocik tipahamâtowinihk êkwa
mîna nistam-iyiniwak êkây kâ-wîkicik iskonikanihk tipahamawak kâhkiyaw taxes tâskôc môscipikw-awiyak.
•
nistam iyiniw kâ-wîkit mîna kâ-atoskêt patitê ohci iskonikanihk tipahamawak income tax,
property tax, municipal tax êkwa taxes kâ-kâhtâk tâskôc iskotêwipimiy, cistêmâw mîna
iskotêwâpoy taxes.
•
kisiskâciwanihk, pêyakwan isi kâ-isi-masinahikâtêk Treaty owiyasowêwin, nistam-iyiniwak môy
ohci-tipahamawak Provincial Sales Tax (PST), isko 2000 kâ-kî-ispayik kâ-kî-yîkatênikâtahkik
môniyâw-onîkânîwak kisiskâciwanihk.
•
Canada ôt ôta, âpihtawikosisânak mîna iskipowak tipahamawak taxes.
•
kâ-sâkiskanâhtâhk Income Tax, môy ohci-ihtakon kîkwây ita ka-masinahasocik nistam-iyiniwak
kîspin ici kâwi nohtê-kâhtinamwak kîkway ohci taxes kâ-tipahahkik
•
50% nistam iyiniwak ôt ôta kisiskâciwanihk wîkiwak otênâhk ahpô kihc-ôtênâhk, êkosi mistahi
nistam-iyiniwak tipahamwak income tax, GST, PST êkwa kotaka mîna asici taxes.
394

Similar documents