Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
Transcription
Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk
N i s ta m i y ini wa k ow îk i wâ wa k i s i sk â c i wa nihk Grade Eight Social Studies KÂ-ISI-NOHTÊ-KISKINWAHAMÂKÊYAN KÊHCINÂ Grade 8 Social Studies, The Individual in Society http://www.sasked.gov.sk.ca/docs/midlsoc/gr8/index.html KA-KWÊYÂCIHTÂYAN - NISTAM KÂ-WÎ-ISI-ATOSKÊHACIK nistam-wîhtamawâwak kitoskinohamawâkanak ispîhk nêhiyawak kâ-kî-kistikêcik iskonikanihk ita kisiskâciwanihk. ka-pimi-ayamihtâwak mîna môniyâw owiyasowêwina kâ-kîosîhcikâtêki ispîhk kâ-kî-kihci-nôtinitohk North West Resistance 1885 ispîhk êkwa tânisi ôhi môniyâw-wiyasowêwina kî-atimôskipayinwa iskonikanihk. MASINAHIKÊW-ÂPACIHCIKANA • Office of the Treaty Commissioner’s kiskinwahamâkêwâpacihcikan ayâwak ka-ohci-kiskinwahamawâkêhk. • “First Nations and Métis Milesetones” ka-asiwatêki Teachers Appendices ita • Office of the Treaty Commissioner (OTC) maskimot ka-ohci-kiskinohamâkêhk “Teaching Treaties in the Classroom.” pêyak ôma ômatowâhk kikâ-kî-miskikâtêwa ayamihcikêwikamikwa pikw-îtê kisiskâciwanihk. • okiskinohtahiwêwasinahikan kisiskâciwanihk Chief Thunderchild shown wearing his Treaty coat and medal, circa 1910. Saskatchewan Archives Board R-A17725 tipahamâtowina pikw-îtê kisiskâciwanihk kâ-nôkwahki, Appendix 7-18 OTC kit • Atlas of Saskatchewan page 21 ka-wâpahtihikon nistamiyiniwak kâ-kî-pê-ayâcik kisiskâciwanihk ispîhk 1600’s kâkî-ispayihk, âpihtawinohk 1700’s kâ-kî-ispayik, 1800 ispîhk kâ-kî-ispayihk , êkwa âpihtawinohk 1800’s kâ-kî-ispayik. • Kiyôkâta http://www.sicc.sk.ca/heritage/sils/ourlanguages/ ka-pimi-miskaman nistam-iyiniwak anohc. kîkwâya kâ-ohci-kiskinohamâkêyan opîkiskwêwiniwâwa kisiskâciwanihk okiskinohtahiwêwasinahikana kisiskâciwanihk ôta kâ-nôkwâhki tânitê ita iskonikana kâ-âh-astêki ahpô • kiyôkâta http://www.ainc-inac.gc.ca/ks/4010_e.html anima ohci timeline. itowâhk ôma mîna asiwacikâtêw anima ita pîhcâyihk OTC kit. • kiyôkâta http://www.ainc-inac.gc.ca/SK/FNL_e.pdf Appendix 7-18 anima ita OTC “Teaching Treaties in the ka-miskên pêyak okiskinohtahiwêwasinahikan êkwa Classroom” êkota wâpahcikâtêwa tânitê kêhcinâ itasi kâ- mîna nôkwâhki iskonikana kisiskâciwanihk. kisiskâciwanihk. 377 masinahikâtêwa kâhkiyaw iskonikana ôta Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk Grade Eight Social Studies TA-ISI-KISKINOHAMÂKÊHK 1. 2. kwêyâci-wayawêyî nistam, ayamihtâ êkwa mâwasakona kî-masinahikâtêw ôma wiyasowêwin. awîniki nistam kiskinohtahiwêwasinahikana nistam kâ-kî-wîhcikâtêki nistam-iyiniwak kika-âpacihtân anima kâ-nôkwahki tipahamâtowina, awîniki ôki okimâhkânak ka-nisitawinawîhcik kî-masinahamwak. kiskinohtahiwêwasinahikan • ka-mamiskôtên ka-natonên Treaty 8 êkwa êwako pîhc- ka- kiskinohamâcowikamikosihkka-ohci-kiskinohamâkêyan. mâmitonêyihtamohâwak kitoskinohamawâkanak pêyak tânitê itasi kitaskînaw kikâ-kî-wâpahcikâtêw. tânitê kî- isi êsa ôma 1800 ê-ispayik – mwâc owîkiwâwa electricity masinahikâtêw ôma wiyasowêwin. awîniki nistam nistam- ê-ihtakohk cêskwa, mwâc ahpô mîna natural gas mîna iyiniwak kî-masinahamwak. awîniki ôki okimâhkânak ka- tânisi tipahamâtowina kâ-kî-wiyasowâtamihki. nisitawinawîhcik kî-masinahamwak. air conditioning, mwâc mîna nipiy kî-ohci-pimakotêw. • kiskisohik mwâc kî-ihtakonwa atâwêwikamikwa, mwâc mîna sêhkêpayîsa ahpô pimiyâkana, ka-natonên Treaty 10 êkwa êwako pîhc- kiskinohamâcowikamikosihkka-ohci-kiskinohamâkêyan. nama-kîkwây tânitê itasi kitaskînaw kikâ-kî-wâpahcikâtêw. tânitê kî- sêwêpicikana, cikâtêpayicikan mîna internet. 3. kî-masinahamwak. piskihc-âhik masinahikâtêw ôma wiyasowêwin. awîniki nistam nistam- kitoskinohamawâkanak êkosi kikâ-kî-atoskâtamwak. omisi iyiniwak kî-masinahamwak. awîniki ôki okimâhkânak ka- nistwâya ahpô nikotwâsowâya nisitawinawîhcik kî-masinahamwak. pâh-pêyak kâ-atoskâtamwak: • • ka-wâpahtihiwân nistam ispîhk tipahamâtowina kâ-kîwiyasowâtamihki. 1867 ka-mâcîhtân nistam Canada kiskinohamâcowikamikosihkka-ohci-kiskinohamâkêyan. kâ-kî-oskêpayik, êkospîhk ohci ka-pimitisahên isko tânitê itasi kitaskînaw kikâ-kî-wâpahcikâtêw. tânitê 1906 ispîhk anima êwako iskwêyâc tipahamâtowin kî-masinahikâtêw kâ-kî-wiyasowâtahkik. kotaka kitoskinohamawâkanak mwâc awiyak kî-masinahamwak êkây kâ-wîhcikâtêki tânispîhk ê-kî-ây-ispayiki, mâka Treaty 2 kisiskâciwanihk. âta Pheasant Rump, Ocean kinwêsîs kî-ây-ispayinwa, tâskôc kâ-kî-misi-nôcihihcik Man êkwa Whitebear iskonikana miskikâtêwa pîhcâyihk ka-ihtakonên paskwâwi-mostoswa, kâ-kî-môskipayiki êwako mîna kîkwâya wiyasowêwina ka-natonên Indian ana Government ôma wiyasowêwin. Act of 1876 Canada • kiskisohik ka-wîhtên tânisi ê-kî-isi-pimâtisihk ispîhk 1870 kisiskâciwanihk aya ohci nistam-iyiniwak mîna ôki âpihtawi-kosisânak. tânitê kî-wîkiwak. kîkwây kî- kâ-kî-oskêpitahk mîciwak. tânisi kî-ispayiniyiw pîhcâyihk okîsikâma. ê-kî-pê-isi- tânisi kî-isi-miyo-wîcêwêwak môniyâwa, simâkanisak, tâpwêwakêyihtahkik nistam-iyiniwak, ka-mamiskôtên kotaka môniyâwak kâ-kî-wî-pê-wîkicik ôta, aniki mîna mîna tânisi anima nâpêwi-mâmitonêyihcikan piko kî- kâ-itâpapîstahkik Territorial wiyasowêwina, mîna ôki kitâpahta tânisi ka-natonên Treaty 4 êkwa êwako pîhc- asici kâ-itâpapîstahkik Canadian wiyasowêwina.. 4. tânitê itasi kitaskînaw kikâ-kî-wâpahcikâtêw. tânitê kî- pâh-pêyak kitoskinohamawâkanak ka-pimi-wîhtamwak kîkwây kâ-miskahkik kiskinohamâcowikamikosihkka-ohci-kiskinohamâkêyan. • wiyasowêwin. tânêhki ispîhk. âpacihcikâtêw kâ-kî-masinahamihk ôma wiyasowêwin. • ôma ita Treaty 2, mâka Treaty 4 ohci-masinahasowak. itowâhk nistam-iyiniwak tipahamâtowina kâ-wiyasowâtahkik. • ka-natonên Treaties 2 and 5 êkwa êwako pîhc- 5. ka-wâpahtihiwân anima okiskinohtahiwêwasinahikan anohc masinahikâtêw ôma wiyasowêwin. awîniki nistam nistam- ôma. ka-pimi-wîhtên ôma nêhiyaw-askiy kâ-ihtakohk, 2% iyiniwak kî-masinahamwak. awîniki ôki okimâhkânak ka- anima piko askiy kisiskâciwanihk kâ-astêk. ita kâ-kistikêhk, nisitawinawîhcik kî-masinahamwak. 3% piko askiy ohci-ayâwak nistam-iyiniwak. tipêyihtamwak ka-natonên Treaty 6 êkwa êwako pîhc- kiskinohamâcowikamikosihkka-ohci-kiskinohamâkêyan. tânitê itasi kitaskînaw kikâ-kî-wâpahcikâtêw. tânitê 378 1.6 million acres aya anima ohci 50 million acres askiy kâkistikâkêhk ôta kisiskâciwanihk. Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk Grade Eight Social Studies 6. ka-âpacihtân kiskinohtahiwêwasinahikan kisiskâciwanihk kâ-wâpahcikâtêki anohc ôma iskonikana ê- wâpahcikâtêki, ka-pîkiskwâtên anohc êkwa ôhi iskonikana. ka-pimi-mêkin At Home Assignment ka-miskamihk pîhcâyihk ita Teachers Appendices êkwa ka-kakwêcimâwak ka-wîc-âtoskêmâcik owâhkômâkaniwâwa wîkiwâhk tanaskwêwasihtahkik kakwêcihkêmowina. 7. kihtwâm ka-kitapahtên ôma atoskêwin pîhc- kiskinohamâcowikamikosihk. kîko tipahamâtowin astêw ita anima kiskinwahamâtowikamik kâ-astêk. 8. ka-wîhtamawâwak kitoskinohamawâkanak ayiwâk ê-wîkiskinonohamâhcik nistam-iyiniwak ôta kisiskâciwanihk nitawi-kiyôkâtahki Western Development Museum. KÂ-NAKÂYÂSKAMIHK ÊKWA AYIWÂK ISI KÂ-KÎ-ÂY-ITÔTÊN 1. ayîhci-mâmitonêyihtamohik nistam-iyiniwak ôt ôta kisiskâciwanihk anohc. ka-pîkiskwâtâwak awiyak ohci iskonikanihk cîki kâ-ayâyêk ka-natomiht awiyak kâ-nitawipîkiskwâtâcik awâsisak. mâmiskôtamwak ê-isi-wîkihk anohc iskonikanihk. AYÂYÊKO MUSEUM - KÊSWÂN ISI KÂ-WÎ-ISI-ATOSKÊHACIK kitoskinohamawâkanak ka-nitawi-kiyôkâtamwak Western Development Museum centennial exhibit kâ-isiyihkâtêk Winning the Prairie Gamble: The Saskatchewan Story, anihi ita WDM’s môswo-tâpânâskohk, sâkiciwâsihk, mînisihk mîna Yorkton. pîhcâyihk anihi discovery rooms kâhkiyaw ôhi nêwo WDM’s, kikâ-kî-sâminamwak nanâtohk wâpahcikana aya ohci nistamiyiniwak opimâtisiwiniwâw kisiskâciwanihk. kahkiyaw anihi kâ-asiwatêki discovery box ka-pimi-wâsakânimwak kwayask ka-kâh-kitâpahtahkik kâhkyaw kitoskinohamawâkanak. anim ânima Leader’s Script kâ-ihtakoki discovery box ka-pimipîkiskwêhêwak tânisi kitoskinohamawâkanak nistam iyiniwak ê-kî-pê-isi-wîkicik. ka-pimi-kâh-kitâpahtamwak piko- kîkwây kâ-asiwatêki museum êkwa mîna ka-pimi-takonamwak masinahikanêkan kakwêcîhkêmowina kâ-masinahikâtêki. anihi kakwêcihkêmowina ka-ihtakonikâtêwa museum mâna anihi kâsipwêtisahwâhikâtêki kiskinohamâtowikamikohk is îsi anihi. 379 Using the Home Sweet Home - First Nations Communities in Saskatchewan discovery box, students will learn about traditional and contemporary First Nations life. Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk Grade Eight Social Studies MASINAHIKÊW-ÂPACIHCIKANA • • “First Nations and Métis Milestones” kâ-asiwatêki Teacher’s masinipayinwa nanâtohk kâ-isi-maskisinihkêcik, êwako Appendices ôhi kâ-ohcipayiki nistam-iyiniwak opimâcihowiniwâwa anihi kâ-kanawâpahtayôhkêcik Western Development ohci. ihtakon mîna Leader’s Script kâ-pimi-wîhtamawêwak Museums ita môsw-ôtâpânâsk, sâkiciwâsihk, mînisihk okiskinohamâkêwak ta-mamiskôtahkik anihi âpacihcikana mîna anihi masinipayinwa kâ-asiwatêki mistikowatihk. êkwa Yorkton. • discovery box Development ihtakon Museums kahkiyaw ita ôhi kisiskâciwanihk Western • Tour Guide masinahikan kiyôkâtamêyêko ihtakonwa Museum ka-mêkinâniwan nitawi- kâ-pimi-wîhtamihk nistam- iyiniwak ohci. âpacihcikana êkwa mîna anihi kanawâpahtayôhkêwina nistam-iyiniwak ohci kisiskâciwanihk. ihtakonwa mîna TA-ISI-KISKINOHAMÂKÊHK 1. 2. 3. kwêyâcî ka-kiskinohamâkêyan mîna ka-nitawi-kiyôkâtamêk 5. êsa nêmitanaw- niyânanosâp pîkiskwâtahitwâwi website, http://www.wdm.ca/skteacherguide/ kitoskinohamawâkana êkwa mîna kâ-kî-ayamihtâwak anihi masinahikan kâ- âpacihcikan êkwa kanawâpahtoyôhkêwina nistam-iyiniwak nistam-itisahamâkawiyêk nistam kâ-nitawi-kiyôkâtamêk ohci. kâhkiyaw anihi discovery box kâ-asiwatêki ka-pimi- museum. wâsakânamwak kwâyask ayiwâk ta-kâh-itâpahtamwak. pâh-piskihc-âhik nîswâya isi pâmwayês ka-nitawi- cipahikanisa ka-pîkiskwâtâwak. Discovery Room ita, nistam- Group 1 ka-pimi-sâ-sâminamwak anim ânima Leader’s Script ka-pimi-pîkiskwâcikâtêw nistam-iyiniwak kisiskâciwanihk ohci. 6. kotaka anihi kitoskinohamawâkanak ka-mâci- 2. kiskêyihta nistam kîkway anima kiya ê-wî-nîkânîstaman kanawâpahtamwak mîna kîkwây anima kâ-wî-asô-miyat kotak nâpêw ahpô kitâpahtamwak kanawâpahtayôhkêwina kâ-ihtakoki êkota, iskwêw. an âna onîkânîw ka-nawasônat ka-âpacihêw Tour Guide ka-nitawi-kiyôkâtamwak Western Development Museum kanawâpahtayôhkêwina. kahkiyaw ka-pimi-takohtêwak centennial exhibit. ka-kâh- ta-ohci-kiskinohtahikot. 7. kîsihtâtwâwi anihi nîso, ka-pimi-mâmawasakonâwak Discovery Room ka-pîkiskwâtihcik êkwa orientation ka- Discovery Room ita ta-pîkiskwâtahkik kîkwây ê-kî- miyâwak. wâpahtahkik mîna kâ-kiskinohamâhcik. KÂ-NAKÂYÂSKAMIHK ÊKWA AYIWÂK ISI KÂ-KÎ-ÂY-ITÔTÊN kanawâpahta tânisi ê-isi-osîhtâhk kîkwâya nistam-iyiniwak ohci kâ-wîkicik kisiskâciwanihk. kanawâpahta kîkwâya kânôkwahki opimâcihowiniwâwa êkwa kâ-môsci-itôtamihk anohc, êkwa crafts ohci wiyawâw. 2. êkosi Development Museum ita anima WDM Teacher Guide kiskêyihtamwak tânitê ê-ahîhcik kîspin Group 1 ahpô Group 1. ka-pimi-pîkonâwak Museum kahkiyaw anihi kanawâpahtayôhkêwina Western kiyôkâtamêk Museum êkosi kitoskinohamawâkanak ka- 4. nîswaya kanawâpahtamwak nistam-iyiniwak onikamowiniwâwa êkwa onîmihitowiniwâwa, kayâs ohci mîna anohc. kîspin kitoskinohamawâkanak nîmihitotwâwi ahpô nikamotwâwi pwâtisimowinihk, ahpô kîkway ka-nohtê-wîhtamwak. 380 Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk Grade Eight Social Studies PÎHCÂYIHKKISKINOHAMÂCOWIKAMIKOSIHK KISKINOHAMÂCOWIKAMIKOSIHK PÎHCÂYIHK - ÊKÂY MUSEUM Ê-KÎ-NITAWI-KIYÔKÂTAMIHK ÊKÂY MUSEUM Ê-KÎ-NITAWI-KIYÔKÂTAMIHK KÂ-WÎ-ISI-ATOSKÊHACIK kitoskinohamawâkanak opîkiskwêwiniwâwa ta-pimi-ây-itwêcik tânisi ka-ayamihtâwak ôta nanâtohk ê-âh-ohcipayiki nistam-iyiniwak kisiskâciwanihk. itwêwina. nistam-iyiniwak ka-kaskihtâwak ta-kiskêyihtamwak opîkiskwêwiniwâwa ôta kisiskâciwanihk. ka-ati-kiskêyihtamwak mîna asici môy ê-ohci-pêyako-pîkiskwêhk pîkisikwêwin iskonikanihk, mâka âtiht pîtos ây-isi-pîkiskwêwak isi kâ-pê-ohci-pimâcihistahkik. kitoskinohamawâkanak ka-kiskêyihtamwak nanâtohk pîtos pîkiskwêwina kâ-ihtakoki kisiskâciwanihk. Onion Lake First Nation, circa 1949. Saskatchewan History and Folklore Society, Everett Baker Collection 5266 MASINAHIKÊW-ÂPACIHCIKANA • Kiyôkâta http://www.sicc.sk.ca/heritage/sils/ourlanguages/ aya anima ohci masinahikêw-âpacihcikana nanâtohk pîkiskwêwina kâ-ihtakoki kisiskâciwanihk anohc. • http://www.sasked.gov.sk.ca/docs/elemsoc/g5u22ess. html ta-pimi-kitâpahtaman linguistic kâ-piskihc-âstâcik • kipîkiskwêwininaw kisiskâciwanihk. • wâpahcikâtêki iskonikana kiyôkâta http://www.ainc-inac.gc.ca/SK/FNL_e.pdf êkota ihtakon oski-kiskinohtahiwêwasinahikan kisiskâciwanihk ita kâ- kiskinohtahiwêwasinahikan ka-wîhcikâtêki iskonikana kisiskâciwanihk. • www.rcmp.ca/ccaps/spirit_e.htm nêhiyawîhtwâwin ta-kitâpahtênâwâw kâ-isi-kiskinohamâhcik oski- simâkanisak. TA-ISI-KISKINOHAMÂKÊHK 1. ka-wawêyîyan ta-kiskinwahamâkêyan kitâpahta anima 3. Athapaskan aniki iskipiwak ka-ihtakoki T êkwa K ka-masinahikâtêk pîkiskwêwin kipîkiskwêwininaw Saskatchewan pîkiskwêwina: pwâtamowin, êwako êkota nêhiyawêwin, pwâsîmowin, ka-miskên nikotwâsik asinêwipwâtamowin, cîpwiyinîmowin êkwa • ahpô mîna Learning • ahpô mîna kika-nohtê-kitâpahtên ita kisiskâciwanihk: kâ-astêki 1. anihi niyânan nêhiyawak (Cree); pwâta êkwa pwâsîmowak (Sioux), (Dene/Chipweyan), asinêwipwâtak Saskatchewan (Assinaboine) êkwa nahkawiyiniwak (Saulteaux) kâ-isi- pîkiskwêwina kanawâpahcikâtêki http://www.inac.gc.ca, Indian and nisto Algonkian kika-nohtê-kitâpahtên pîkiskwêwina nistam-iyiniwak ohci kisiskâciwanihk: cîpwiyiniwak nahkawêwin http://www. sasked.gov.sk.ca/docs/elemsoc/g5u22ess.html. Indian Cultural ita, http://www.sicc.sk.ca/heritage/sils/ ourlanguages/. kâ-isi-kanawâpahcikâtêk ita kâ-ihtakoki Northern Affairs Canada. êkwa ka-isi-nawasonên âtiht itwêwina ka-itwêstahkik, êkota ohci maskêkowiyinîmowin; 2. pwâta ohci, aniki mîna ita ka-kiyôkâtênâwâw SICC (Saskatchewan Indian Cultural asinêwipwâtimowin, pwâtimowin, êkwa pwâsîmowin; Center) ka-isi-ây-itwêmakahki paskwâwi-pîkiskwêwin, sakâwiyinîmowin, 381 Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk Grade Eight Social Studies 2. pîhcâyihk kiskinohamâcowikamikosihk, kîhtwâm opîkiskwêwiniwâwa êkwa ka- osîhtâwak mîna anihi flash cards ta-pimi-wîhcikâtêki ê- wîhtamawâwak kitoskinohamawâkanak ê-isi- âkayâsimôwasinahikâtêki êkwa kâ-isi-itwêstastâcik êkwa tânisi kisiskâciwanihk, aya ôhi ohci 74 iskonikana – sapiko 4. 5. kôhkom anihi SICC, ta-kî-wêhcasiki tâskôc ka-âpacihtâyan pîkiskwêhk kahkiyaw iskonikana (ihtakonwa 118 iskonikana 3. itwêwina kitâpahtamok iskonikana kiskinohtahiwêwasinahikanisihk. kâ-miskikâtêki mosôm ohci. ka-miskamihk. tânisi ka-pimi-isi-ây-itwêhk 6. kîspin kaskihtâyêko, awiyak ê-pîkiskwêt kinwêsêskamik kika-nohcîhtân) iyiniw-pîkiskwêwin kika-kitâpahtênâwâw mîna asici pêyakwan êkwa pîtos kâ- kiskinohamâcowikamikosihk isi-ây-itwêcik kipîkiskwêwininawa pîkiskwêwin kitoskinohamawâkanak kika-kitâpahtênâwâw mîna asici pîtos kâ-ohci- 7. kikâ-kî-nitomâw kitoskinohamawâkanak pimâcihowin ispîhci ohci pîkiskwêwin kiskinohamâcowikamikosihk. nisto kitoskinohamawâkanak itwêwina ka-itwêstastâcik nîso nistampihcâyihk ta-pimi-kiskinohamawât ka-pimi-mâmawi-wâsakâmi-kanawâpahtamwak pimâcihitotahkik kâ-isi-pîtosi-pîkiskwêhk. pîtos cî anima ka-miyâwak ka- opîkiskwêwiniwâwa mîna pihcâyihk ahpô nistam-iyiniwak KÂ-NAKÂYÂSKAMIHK ÊKWA AYIWÂK ISI KÂ-KÎ-ÂY-ITÔTÊN 1. 2. 3. kanawâpahta tânisi ê-isi-osîhtâhk kîkwâya nistam-iyiniwak • ohci kâ-wîkicik kisiskâciwanihk. kanawâpahta kîkwâya kâ- Heritage Museum, Fort Battleford National Historic nôkwahki opimâcihowiniwâwa êkwa kâ-môsci-itôtamihk Site, Clayton McLain Memorial Museum, Cut Knife ita, anohc, êkwa crafts ohci wiyawâw. Duck Lake Historical Museum, Fort Carlton Provincial kiyôkâta http://www.royalsaskmuseum.ca êwako ôma web- Park, Fort Pitt Provincial Historic Park êkwa pêyak site ohci Royal Saskatchewan Museum ta-kitâpahtamêk museum Frenchman Butte ita, Saskatchewan River First Nations gallery. âhci piko mîna, kaskîhtâyani, ka-ni- Valley Museum, Hague ita, Ancient Echoes Interpretive tawi-itôhtânâwâw First Nations gallery. Centre, Herschel ita, Meadow Lake Museum, Allen kîspin astêki kitoskinwahamâtowikamik sâkiciwâsihk âhpô Sapp Gallery sâkiciwasihk ita êkwa Wanaskêwin Park cîki mînisihk. ita cîki, ka-nitawi-kiyôkâtênâwâw Allen Sapp Gallery ahpô • mîna astêw ita http://www.allensapp.com. 4. 5. âpihtawinohk kisiskâciwanihk ihtakonwa Prince Albert kitâpahtamok nistam-iyiniwak onikamowiniwâw onîmihitowiniwâw, kayâs ohci itôtamihk. nikamotwâwi isko anohc sâwânohk itê isi, kiyôkâtamwak Royal Saskatchewan mîna Museum oskana kâ-asastêki ita, Fort Qu’Appelle kâ-isi- Museum, Fort Qu’Appelle ita, Lumsden Historical nîmihitotwâwi Museum, Touchwood Hills Provincial Park, Punnichy kitoskinohamawâkanak, ahpô êtikwê kîkway ka-nohtê- ita, Strasbourg & District Museum, Cabri Museum, pîkiskwâtamok. Elbow Museum, Gravelbourg & District Museum, kiyôkâta http://www.saskmuseums.org ta-kêhcinâhoyan Noteku Heritage Museum, Ponteix ita, Grand Coteau kîspin cîki ê-astêk museum ita kâ-ayâyan. nanâtohk Heritage & Culture Center, Shaunavon ita, Willow anihi Bunch Museum, êkwa Wood Mountain Post Provincial kîspin museums ahpô kisiskâciwanihk âh-ayâwak Park. kanawâpaahtayôhkêwina nistam-iyiniwak ohci. • ohtohtêmakanwa, kîwêtinohk ohci, Cumberland House Provincial Park êkwa the Northern Gateway Museum, Denare Beach ita 382 Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk Grade Eight Social Studies KÂ-TAKOSIHK KÂWI KISKINOHAMÂTOWIKAMIKOHK - MWÊSTASÊS KÂ-WÎ-ISI-ATOSKÊHACIK kitoskinohamawâkanak ka-kâh-kitâpahtamwak kiskinohtahiwêwasinahikanisa kiskêyihtahkik tânitê kisiskâciwanihk â-âh-astêki 118 ohci ta- iskonikana ôta tipahâskânihk. iskonikana anihi ê-ohtohtêmakahki ohci 74 nistam-iyiniwak. kitoskinohamawâkanak ka-pimi-ayamihtâwak ka-isi-masinahikâtêki nistam-iyiniwak ohci omasinahikêwak kâ-isi-pimâtisihk iskonikanihk. ka-kâh-kitâpahtamwak ê-isipimâtisihk iskonikanihk aya ohci iskonikana kisiskâciwinahk. MASINAHIKÊW-ÂPACIHCIKANA • masinahikana kâ-miskikâtêki Western Development Museum êkwa Saskatchewan Indian Cultural Center ita anima WDM Teacher Guide website, http://www.wdm.ca/ skteacherguide/ êkwa ka-ayamihtâk anihi masinahikana kâ-itisahamâkawiyan nistam. • ka-ayamihtâwak “Indian Reserves,” an overview in Canada, kikâ-kî-miskên http://www.schoolnet.ca/aboriginal/issues/ reserves-e.html • ayamihtâk “Saskatchewan First Nations Milestones” ita http://www.wdm.ca/skteacherguide/ • kiyôkâtamok http://www.ainc-inac.gc.ca/Sk/FNL_e.pdf êkota ihtakon kiskinohtahiwêwasinahikan kâhkiyaw iskonikana kisiskâciwanihk • …And They Told Us Their Stories. Edited by Jack Funk êkwa Gordon Lobe. Published by the Saskatoon District Tribal Council, 1991. • Stories From Kohkom: Sharing Our Values, Teaching our Young. Edited by Keewatin, Dufour et al. READ Saskatoon and Saskatoon Community Clinic, 1995. • kiyokâtamok http://www.sicc.sk.ca/heritage/sils/ ourlanguages/êkota ihtakonwa masinahikêw-âpacihcikana kâ-isi-pîkiskwêcik nistam iyiniwak kisiskâciwanihk anohc. • www.rcmp.ca/ccaps/spirit_e.htm ta-kitâpahtênâwâw nêhiyawîhtwâwin kâ-isi-kiskinohamâhcik oski-simâkanisak. • “First Nations and Métis Milestones” Teacher’s Appendices ita anihi 383 First Nations people receiving Treaty payments at National Aboriginal Day in Saskatoon, June 21, 2006. Ruth Bitner Photo Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk Grade Eight Social Studies TA-ISI-KISKINOHAMÂKÊHK 1. ta-kiskinohamâkêyan masinahikêwin 2. kwêyâci-âyamihtâk Celebrating “Milestones” Saskatchewan’s masinahikana ohci, ahpô mîna ohci kotaka masinahikana Heritage kâ-miskaman. kitoskinohamawâkanak ê-isi-wîhtahkik tânisi ê-ispayiniyik Appendices ita. ayamihtâk âcimowina ohci …And They âcimowinihk, Told Us Their Stories mîna asici Stories From Kohkom: tânispîhk ê-kî-ispayik ôma. kîspin êkây kaskihtâtwâwi Sharing Our Values, Teaching Our Young. kêhcinâ nawasôna âcimowina kîkwây ohci ka-pimi-osîhtâwak ê-kî-âh-ispayiki tâskôc 1950’s ahpô kêswân Depression iyikohk Permit kâ-kî-ispayik. kîspin âcimowina anihi ê-wîhtahkik kê- êkwa Pass system iskonikanihk kâ-wîkicik ôki, kâ-kî- anim ânima ispayik iskonikanihk, pêyakwan isi kâ-kitâpahtamohâwak isi-âcimocik John Peeace mîna George Peequaquat ita kê-ispayik ocênâsihk. pêyakwan cî kî-ây-ispayin pikw-îtê anima …And They Told Us Their Stories êwako ôma kâ- kisiskâciwanihk. anihi cî, Permit and Pass system piko kîihtakonwa iskonikanihk. 4. ka-pimi-pîkiskwâtamok kitoskinohamawâkanak pihcâyihk by Leona Blondeau pihcâyihk ita Stories From Kohkom kiskinohamâcowikamikosihk, ê-pimi-wîhtahkik âcimowin pîkiskwâtamok ê-môsci-wîkihk iskonikana. kâ-kî-ayamihtâcik êkwa mîna pîtos kiskêyihtamowin kâ- piskihc-âhik kitoskinohamawâkanak, ahpô mîna kikâ-kî- ihtakonwak pîhcâyihk otâcimowiniwâwa. KÂ-NAKÂYÂSKAMIHK ÊKWA AYIWÂK ISI KÂ-KÎ-ÂY-ITÔTÊN kîspin ihtakowak nêhiyaw-atoskêhâkanak ahpô iskonikanihk kâ-pê-ohcîcik, kakwêcimik ka-pê-âcimostawâcik kitoskinohamawâkanak. tânisi anima pimâtisiwin pêyakwan ahpô pîtos isi iskonikanihk kâ-wîkihk ispîhci ocênâsihk pikw-îtê kisiskâciwanihk. Art ita kikâ-kî-ihtakonên. kitâpamik Allen Sapp ita http:// www.allensapp.com/ ka-pimi-mamiskôtênâwâw Allen Sapp otatoskêwin kâ-kî-isi-pimâtisihk ispîhk kâ-kî-ispayik 1930’s, 1940’s mîna 1950’s kisiskâciwanihk. 3. ê-kî-ispayiniyik, kitoskinonahamawâkanak masinahikan tânispîhk kêhcinâ pâh-pêyako-atoskêwak, ka-pimi-miyâwak âcimowina nîso 2. tânispîhk tâskôc: kâ-nohtê- kâ-kî-kakwayatakihtâcik isi kikâ-kî-naskwêwasîhtamwak kiskinohamâkêyan. tâskôc, kîspin nohtê-wâpahtihiwêyani iskonikanihk, âcimowina anihi “Life of Gordon’s Reserve” 1. kîkwây site êkwa mîna anima “Milestones” timeline Teacher’s kî-isi-ayimahk. kîspin kinohtê-mamiskôtên ê-isi-pimâtisihk 3. kwêyâci-masinahamatwâwi sîhkimik kitoskinohamawâkanak ta-kakwê-nisitohtahkik êkosi ta-wîhtahkik kayâs kâ-kî-ispayik kisiskâciwanihk êkwa mîna anohc. 384 Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk Grade Eight Social Studies KIKÂ-ÂKWÂPITAMONIHKÂN ÔHI • masinahikana kâ-miskikâtêki Western Development Museum êkwa Saskatchewan Indian Cultural Center ita anima WDM Teacher Guide website, http://www.wdm.ca/skteacherguide/ êkwa ka-ayamihtâk anihi masinahikana kâ-itisahamâkawiyan nistam. • êwako anima Office of the Treaty Commissioner’s Teaching Treaties in the Classroom education kit, ayamihcikêwikamikwa kiskinwahamâtowikamikohk âstêwa pikw-îtê kisiskâciwanihk, kwayask kî-mâwasonikâtêw kiskêyihtamowin ta-kitâpahtaman tipahamâtowina kâ-kî- osîhcikâtêki êkwa wiya kâ-kî-ohci-wiyasiwâcikâtêki tipahamâtowinihk kisiskâciwanihk anohc. • www.saskmuseums.org kikâ-kî-miskikâtêwa museums pikw-îtê kisiskâciwanihk. • www.saskparks.net êkoni anihi kikâ-kî-nitawi-kiyôkâtênâwâw • kiyôkâtamwak www.saskschools.ca/curr_content/aboriginal_res/ êkota ka-miskên nistamiyiniwak kîkwâya ka-ohci-kiskinohamâkêyan • kiyôkâtamwak http://www.inac.gc.ca, Indian & Northern Affairs Canada • kiyôkâtamwak http://www.ainc-inac.gc.ca/SK/FNL_e.pdf êkota kiskinohtahiwêwasinahikan ihtakon kâ-wîhcikâtêk ita iskonikana kâ-astêki kisiskâciwanihk. • kiyôkâta http://www.fnmr.gov.sk.ca/html/community/map_firstnations.htm aya ohci kisiskâciwanihk piko ita. • kiyôkâta Parks Canada site – An Approach to Aboriginal Cultural Landscapes ayiwâk takiskêyihtamêk nêhiyawihtwâwin www.pc.gc.ca • kiyôkâta www.rcmp.ca/ccaps/spirit_e.htm ta-kitâpahtênâwâw nêhiyawîhtwâwin kâ-isi- kiskinohamâhcik oski-simâkanisak. • kiyôkâta www.culture.ca • kiyôkâta www.collectionscanada.ca ohci National Library and Archives • Historica – Your Place In History www.histori.ca • Virtual Museums of Canada www.virtualmuseums.ca • kotak kitâpahta anima Dictionary of Canadian Biography www.biographi.ca • kiyôkâta Virtual Museum of Métis History and Culture aya ohci Gabriel Dumont Institute ita www.metismuseum.ca • Saskatchewan Indian Cultural site ita www.sicc.sk.ca • CBC’s A Lost Heritage: Canada’s Residential Schools ita http://archives.cbc.ca • A Solemn Undertaking: Five Treaties of Saskatchewan cikâstêpayihcikanis aya ohci Office of the Treaty Commissioner, 2002. • As Long As The Sun Shines cikâstêpayihcikanis ayas of Office of the Treaty Commissioner, 2002. • The Treaties of Canada with the Indians. Saskatoon: Fifth House, 1991. First editiona – Toronto, Belfords, Clarke and Co., 1880 • Funk, Jack editor. …And They Told Us Their Stories. Saskatoon: Saskatoon District Tribal Council, 1991. • Sluman, Norma and Jean Goodwill. John Tootoosis: A Biography of a Cree Leader. Ottawa: Golden Dog Press, 1982. • Statement of Treaty Issues: Treaties as a Bridge to the Future. Office of the Treaty Commissioner, 1998. 385 Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk Grade Eight Social Studies • Cardinal, Harold and Walter Hildebrandt. Treaty Elders of Saskatchewan: Our Dream is That Our Peoples Will One Day Be Clearly Recognized As Nations. Calgary: University of Calgary Press, 2000. • Tough, Frank, Jack Miller and Arthur J. Ray. Bounty and Benevolence: A History of Saskatchewan’s Treaties. McGill-Queen’s University Presss, 2000. • Miller, J.R. Shingwauk’s Vision: A History of Native Residential Schools. Toronto: University of Toronto Press, 1966. • The Atlas of Saskatchewan. Saskatoon: University of Saskatchewan, 1999. • The Encyclopedia of Saskatchewan. Regina: Canadian Plains Research Centre, 2005. http:// www.esask.ca • Waiser, Bill. Saskatchewan: A New History. Calgary: Fifth House Publishers, 2005. • National Film Board of Canada – Duncan Campbell Scott: The Poet and the Indians (1995). 56 minutes ka-nôhcihtân ta-kitâpahtaman ôma PAPÂSI-WÎHTAMÂWINA nistam iyiniwak êkwa âpihtawikosisân 1867 Confederation kâ-kî-kîsipayik 1867, Canadian government ôki kînîso-tâpwêwakêyihtamwak ta-isi-paminâcik nistam-iyiniwak North West Territories ohci: ta-pimi-yôhtênamawâcik askiy môniyâwak êkwa mîna ta-kakwê-nakinahkik nôtinitowin pîtos ômis îsi kî-ispayin pêyakwan kâ-kî-itôtamihk; êkwa mîna, tapîhtokwatâcik wiyasowêwina ta-kwêskinâhkik nistam-iyiniwak opimâtisiwiniwâw kâkî-wîkicik Rupert’s Land. môniyâw-onîkânîwak kî-kakwê-âhtahêwak nistam iyiniwak iskonikanihk itê isi êkosi anima askiy kikâ-miyâwak môniyâwak ta-ohci-kistikâkêhk askiy. The Indian Act of 1876 ohci-wiyasowâtahikâtêw nistam iyiniwak – kâkwêskinahkik nistam-iyiniw-pimâtisiwin. 1871 Treaties 1 & 2 kî-masinahikâtêwa sâwânohk isi Manitoba. êkota ôki nistam Indian Agents kî-nawasônâwak. 1872 The Dominion Lands Act kî-sâponikâtêw ta-pimi-tipahâstâhkik askiy North-West Territories. 1873 Treaty 3 kî-masinahikâtêw ita askiy northwestern Ontario êkwa mîna asici Manitoba ita. 49th parallel kâ-isiyihcikâtêk kî-tipahâsktahikâtêw North West Mounted Police kî-ohci-simâkanisîwak ta-nakinahkik nôtinitowin êkwa mîna ka-kanawêyihtahkik tipahâskân kihci-môhkomân-askiy ohci. 1874 Treaty 4 kî-masinahikâtêw Fort Qu’Appelle ita sâwânohk kisiskâciwanihk, Alberta êkwa Manitoba. 386 Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk Grade Eight Social Studies 1875 Treaty 5 kî-masinahikâtêw northern Manitoba ita êkwa kisiskâciwanihk. 1876 Treaty 6 kî-masinahikâtêw Fort Carlton êkwa Fort Pitt ita kisiskâciwanihk mîna Alberta itê The Indian Act kî-ati-sâponikâtêw ta-ohci-wiyasowâcikâkêhk. Section 70 Act anima ohci mwâc ohci-pakitinêwak nistam-iyiniwak ta-tipêyihtahkik askiy North West ita anima. 1877 Treaty 7 kî-masinahikâtêw Alberta 1879 êkây ayiwâk nânitaw kâ-nôhkosit paskwâwi-mostos, kâ-kî-isipimâcihisocik nistam-iyiniwak êkwa nakinikâtêw. Macdonald government aniki wiyawâw Ottawa, oskêpitamwak National Policy kâohci-oskêpayik iskotêwotâpânâsko-mêskanaw, kâ-kî-kakwê-wîsâmâcik kotakak môniyâwak ta-pê-kistikâkêcik ôta, êkwa wiyasowêwin ta-ohci-sôniyâkêhk êkospîhk. 1880 Indian Act anima kâwi kî-ohci-masinahikâtêw 1881 kâwi kâ-masinahahkik Indian Act pôni-mâwinêhotonâniwan êkwa nistam-iyiniwak asici aniki môniyâw-kistikâkêwak. 1883 nistam anima ayamihêw-kiskinwahamâtowikamik kîoskêpicikâtêw North-West Territories anima ita 1883 êkwa 1884 itê Qu’Appelle, High River êkwa Battleford. 1885 North-West Resistance kî-nakinikâtêw ispîhk simâkanisîhkânak kâ-kî-pê-itakocinicik tâhkôc iskotêw-otâpânâsk-omêskanaw, kâ-nipahitahkik otayimisîwin Gabriel Dumont mîna asici Louis Riel. Pass System, môy ohci-ihtakon Indian Act, kî-ohci-sâponikâtêw osâm ispîhk kâ-kînotinitohk, mâka kêyâpic kî-astêw kiyâm âta ê-kî-kîsi-nôtinitocik âsay. 1886 masinahikanisa “passes” ita kâ-masinahikâtêwa kîitisahamawâwak môniyâw-okimâwak. êkosi ôma kâ-ati-ispayik, ohcitaw piko kâhkiyaw nistam-iyiniwak ta-kî-tahkonahkik wîhkâc ohci-sipwêhtêtwâwi iskonikanihk. 1889 Indian Commissioner, Hayter Reed, ayinânêw askîwina atiwiyasowâtam Peasant âkâmaskîwiyiniwak Farming Policy kâ-kicimâhkisicik paskwâwîyinînâhk. ta-kî-kitâpamihcik pêyakwan nistam-iyiniw isi wî- kistikâkêtwâwi, ohcitaw piko ta-kistikêcik iyikohk piko ta-pimi-mîcihk êkwa namakîkwây ta-kî-âpacihtât kistikâkêwi-âpacihcikana wîhkâc. 387 Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk Grade Eight Social Studies 1896 Clifford Sifton kî-ati-nîkânîw Minister of Interior ispîhk kâ-kîitâpapit Wilfrid Laurier, Ottawa ita. 1899 Treaty 8 kî-masinahikâtêw Alberta ita, British Columbia, kisiskâciwanihk êkwa North-West Territories. 1905 pêyak kâ-kî-akimiht onôcihitowipîsim, Autonomy Bills kâ-ohcioskêpayiki Saskatchewan mîna Alberta kî-sâponikâtêwa. kiyâm Ottawa ita ê-kîsâponikâtêki ispîhk pêyak kâ-kî-akimiht pâskawihowipîsim, 1905, kiskinohamâtowin êsa anima ka-ohci-papêcipayiki. 1906 Treaty 10 kî-masinahikâtêw northern kisiskâciwanihk mîna Alberta Gabriel Dumont kî-nakataskêw Batoche ita 1914 kisiskâciwanak kî-masinahosowak kîhci-nôtinikêwinihk nistam wiyasowêwi-okimâw kâ-kî-âpihtawikosisâniwit, the Honorable James McKay, kî-nawasônâw Supreme Court of Saskatchewan ita 1917 Soldier Settlement Act – nistam-iyiniw-simâkanisîhkânak kâ-kînotinikêcik môy kî-itohtêwak Soldier Settlement Board; mâka kî-miyâwak “location tickets,” ka-miyiht piskihc askiy, êkosi ayiwâk êkwa môy ê-ohci-mâmawi-tipêyihtamihk askiy iskonikanihk. 1919 League of Canadian Indians kî-oskêpayin 1920 Allied Bands kî-oskêpayin sâwânohk kisiskâciwanihk 1921 Canada kî-papâmi-natonamwak TB kisiskâciwanihk 1923 mistahi kisiskâciwanihk kî-mâci-kanawâpahtayôhkâtêw, Batoche mîna êkota 1924 nisto anihi Historic Sites kî-oskêpayinwa kisiskâciwanihk, Fort Walsh êkwa Cumberland House, êwako anima kayâsês ohci anima kâ-pê-wîkicik ita kisiskâciwanihk. 1929 League of Indians of Western Canada kî-oskêpayin 1930 môniyâw-okimâwak ôki kî-âsô-miyêwak Crown Land kisiskâciwanihk omôniyâw-onîkânîwak, kî-âpacihtâwak anima wiyasowêwin Natural Resources Transfer Agreement. 388 Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk Grade Eight Social Studies 1933 Saskatchewan BCG cîstahwohtowin kî-kanawâpacihkâtew pikwîtê misiwêskamikohk Allied Bands kî-mêskocipitamwak owîhowiniwâw Protection Association for Indians and Their Treaties. 1936 nikotwâsomitanaw-askîwina Treaty 6 ohci kî-miyawâhtamwak 1937 Saskatchewan Métis Society kî-oskêpayin 1938 Grey Owl kâ-kî-isiyihkâtisot piyisk kêhcina ati-kiskêyimâw 1939 nîso-kîhci-nôtinitowin kî-oskêpayin 1940 âpihtawikosisân-iskwêw kâ-masinahikêt – Maria Campbell kînôkisiw Park Valley, kisiskâciwanihk ita. 1941 Buffy St. Marie, nêhiyaw-iskwêw kâ-nikamot êkwa kâmasinahahk nikamowina, kî-nôkisiw Piapot iskonikanihk. 1944 Association of Indians of Saskatchewan kî-oskêpayin 1946 Union of Saskatchewan Indians kî-oskêpayin ayamihâw-kiskinwahamâtowikamikwa êkwa têpakohpimitanawnêwo kî-ihtasowak êkwa 1947 Queen Victoria Treaty Protection Association kî-oskêpayin 1950 Steele Narrows êkwa ihtakon National Historic Site 1951 pîtos ati-masinahikâtêw mîna Indian Act. êkoni anihi kâpîkonikâtahkik nêhiyawihtwâwin, mwâc kî-pakitinâw nistam-iyiniw isîhcikêwin taosîhtât, kî-kêcikonikâtêwa. mâka ohcitaw âtiht kî-kanawêyihtamwak môniyâwak takitimahâcik nistam-iyiniwak. 1953 Forts Pelly êkwa Qu’Appelle ati-ispayinwa Historic Sites Fred Sasakamoose ati-nitawi-wîcêwêw Chicago Blackhawks êkosi wiya êsa nistam nêhiyaw ta-wîci-mêtawêmâht National Hockey League (NHL). 1954 Fort Pitt êkwa Ile-La-Crosse kî-ati-ispayinwa National Historic Sites 1955 Gwen O’soup, Key First Nation ohci, kî-nawasônâw êkwêyâc nistam ta-okimâhkânîwit 389 Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk Grade Eight Social Studies 1956 Brian Trottier, âpihtawikosisân NHL osôskonâhtahikêw, kî-nôkisiw Val Marie, kisiskâciwanihk. 1958 Union of Saskatchewan Indians kî-ati-isiyihkâtisowak Federation of Saskatchewan Indian Nations. James Gladstone, ayâhciyiniw Alberta ohci, kî-ati-ayâw nistam Canadian Senator 1959 Fort Esperance ati-ispayin National Historic Site 1960 piyisk êkwa kaskîhtâwak nistam iyiniwak ta-wîcihiwêcik kânawasônâcik onîkânîwak kisiskâciwanihk. kisiskâciwanihk nistam-iyiniwak piyisk kî-atâwêwak mîna kikâ-kîminihkwêwak iskotêwâpoy êkwa, nistam môy kî-itôtamwak isko ta-kî-isiyihkâtêk “wet” iskonikanihk. 1968 Ridell archaeological site kî-kihcêyihtâkwan ôta ôma askîhk. Woolly mammoth ohci-misakawâw, kayâsês ohci mistatim, êkwa ayisiyiniwak kîmiskawâwak sîpâ kayâs miskwamiy kâ-kî-pimohtêt 38,000 askîwina ohci. 1969 Saskatchewan Indian and Métis Deparment kî-oskêpayin Canada omôniyâw-onîkânîwak mâci-pîkiskwâtamwak White Paper on Aboriginal Policy. kî-nipahikâtêw ôma wiyasowêwin. 1972 National Indian Brotherhood, kâ-kî-pimi-âpacihtâcik “Indian Control of Indian Education,” kî-sâkohcîhtâwak ta-pamihtamawâcik ocawâsimisiwâwa okiskinwahamâtowina. Saskatchewan Indian Cultural College kî-oskêpayin nistam-iyiniwak wîci-masinahamwak kiskinohamâtowa Federation of Saskatchewan Indian Nations kitâpahtamwak kistikâkêwin 1973 nistam iyiniwak ati-paminamâsowak kiskinwahamâtowin 1974 nistam Aboriginal Games kî-ihtakonwa kisiskâciwanihk kî-ayâwak kâ-kî-miyawâhtamihk Treaty 4 êkospîhk. nîs-mitâtahtomitanaw askîwina nistam Cumberland House kâosîhtâhk kî-miyawâhtanâniwan, Hudson Bay Company nistam kâ-kî-mâci- mêskotonamawâcik nistam-iyiniwak, êwako mîna itê kinwêsêskamik kâ-pê-ohcimâmawi-wîcâyâtocik aysiyiniwak. 390 Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk Grade Eight Social Studies 1975 Native Law Center ita Canada kî-oskêpayin University of Saskatchewan itê 1976 Saskatchewan Indian Federated College kî-oskêpayin Saskatchewan Métis Society kî-pîtos-isiyihkâtisowak Association of Métis and Non-Status Indians of Saskatchewan. 1977 Saskatchewan Indian Veterans Association kî-oskêpicikâtêw Order of Canada kî-ati-miyâw David Greyeyes, Muskeg Lake First Nation kî-ohcîw êkwa êkwêyâc ôma nistam kâ-miyiht omatowâhk nistam-iyiniw. 1978 Saskatchewan Indian Agricultural Program kî-mâmawimâsinahikâtêw ta-pimi-oskêpitamihk omatowâhk atoskêwin 1980 Gabriel Dumont Institute kî-mâmawi-masinahikâtêw ta-pimioskêpitamihk omatowâhk atoskêwin 1982 Federation of Saskatchewan Indians kî-pîtos-isiyihkâtisowak Federations of Saskatchewan Indian Nations (FSIN) êkwa kî-isiyihkâsowak; êwako ôma nistam Legislative Assembly kâ-itamihk kâ-kî-wiyasowâcikâkêhk World Assembly of First Nations kî-mâmawapinâniwak oskana kâ-asastêki itê, êwako itê ôma kâ-nipahêhicik nistam-iyiniwak ê-mâmawipayik 1984 Missinipi Broadcasting Corporation mâci-kitôhcikênâniwan kisiskâciwanihk. 1985 Indian Act kî-kîhtwâm-masinahikâtêw êkosi pêyakwan ta-isimasinahikâtêk kâ-isi-masinahikâtêk anima Charter of Rights and Freedoms; mâyikitâpamitowin osâm ê-ohci-iskwêwiwik kî-yîkatênikâtêw; nêhiyaw-iskwêwak êkwa awâsisak kâwi-pîhtokwahâwak iskonikanihk. mitâtahtomitanaw askîwina kî-miyawâhcikâtêw 1885 Resistence ohci, asici mîna mitâtahtomitanaw askîwina ispîhk Louis Riel kâ-kî-akotiht êkwa kâkî-nakataskêt 1986 Wanuskewin kî-ati-isiyihkâtamwak National Historic Site 1988 Association of Métis and Non-Status Indians kisiskâciwanihk ohci kî-pîtos-isiyihkâtisowak Métis Nations of Saskatchewan. Elthel Blondin-Andrew êkwêyâc nistam iskwêw kî-nawasônâw kanitawi-nîkânîstamâkêt House of Commons 391 Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk Grade Eight Social Studies 1989 Office of Treaty Commissioner kî-oskêpicikâtêw 1990 Oka anima ita kâ-kî-mâyi-wîcêhtohk kî-ati-ispayin – Mohawk, Kanesetake ohci kî-mâyi-wîcêwêwak osimâkanisiwâwa, Quebec osimâkanisiwâwa, RCMP ôki simâkanisak êkwa piyisk simâkanisîhkânak Canadian Armed Forces. Government of Canada kî-oskêpitamwak Royal Commission on Aboriginal Peoples (RCAP) 1992 Saskatchewan Treaty Land Entitlement Framework Agreement kîmasinahikâtêw onîkânîwak ohci ôta tipahâskânihk êkwa mîna ôta kitaskînaw êkwa mîna nîstanaw-niyânanosâp iskonikana Wanuskewin Heritage Park kî-yôhtênikâtêw Dumont Technical Institute kî-oskêpicikâtêw Keith Goulet, MLA, kî-nawasônâw ka-nîkânapîstamawât nistam-iyiniwak, Cabinet Minister kî-ati-ayâw 1994 Peepeekisis iskonikan kî-pakitinêwak otiyinîma êkây iskonikan kâwîkicik ta-ohci-nawasônikêcik awîna ka-ohci-nîkânît Métis Nations of Saskatchewan kî-pîhtokwatâwak wiyasowêwin opikwaci-askiy ita kâ-kî-mâcîcik mîna kâ-kî-ohci-pimâcihowâkêcik, kîwêtinohk itê kisiskâciwanihk. 1995 First Nations Gaming Act kî-masinahikâtêw, êkotê kâ-kî-oskêpayik Saskatchewan Indian Gaming Authority (SIGA). Saskatchewan Indian Federated College kî-mâcîhtâwak Master of Business Administration kiskinohamâtowin Canada ôta ita. 1996 nîsomitanaw-pêyakosâp kâ-paskawipîsimohk kî-atinawasônikâtêw National Aboriginal Day iskwêyâc itowâhk ayamihêwi-kiskinohamâtowikamik, Gordon School, kî-kipahikâtêw kisiskâciwanihk. 1997 First Nations Bank of Canada kî-yôhtênikâtêw mînisihk 1998 kâ-akimihcik ayisiyiniwak nistam-iyiniwak êsa 12% ihtasowak kisiskâciwanihk Mary Ellen Turpel-Lafond kî-ati-nîkânapîstam wiyasowêwikamikohk, wiya nistam iskwêw êkwa mîna nistam-iyiniw êkosi ka-itôtâht, Saskatchewan Bench kîpîhtokwahâw. 392 Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk Grade Eight Social Studies 1999 Nunavut kî-oskêpicikâtêw Canada territory, nistwâw êkwa itowâhk Saskatchewan Métis Veterans Association kî-oskêpicikâtêw mitâtahtomitanaw-nîsitanaw-niyânânosâp askîwina êkospîhk Treaty 4 kâ-kî-masinahikâtêk kî-miyawâhcikâtêw 2001 Highway 11 anima mêskanaw pîtos kî-isiyihkâtamwak Louis Riel Trail mitâtahtomitanaw-nîsitanaw-niyânânosâp askîwina êkospîhk Treaty 6 kâ-kî-masinahikâtêk kî-miyawâhcikâtêw nêhiyaw-wiyasowêwikamikohk kî-oskêpicikâtêw kisiskâciwanihk 2002 kisiskâciwan tipahâskânihk ôt ôta wiyawâw nistam kî-papâmimêkiwak ayamihcikêw-masinahikana ka-ohci-kiskinohamâkêhk kiskinohamâtowikamikohk, Office of Treaty Commissioner ôt ôhci wiyawâw Métis Act kî-ohci-wiyasowâcikâtêw oskana kâ-asastêki itê First Nations Governance Act kî-mâcipayin ta-ohciwiyasowâcikâtêk 2003 kisiskâciwanihk kî-mâci-kitôhcikênâniwan kitôhcikêwikamik omatowâhk Okanese First Nations itê First Nations University of Canada kî-yôhtênikâtêw oskana kâasastêki itê PAPÂSI-WÎHTAMÂWINA • nistam-iyiniwak otiskonikaniwâwa patitê ê-kî-astâwihk nistam-iyiniwak kâ-ohcîcik tipahamâtowinihk ohci • nistam-iyiniwak kâ-ohcîcik tipahamâtowinihk êkonik ôki nistam-iyiniwak kâ-masinahikâsocik Canada anima Indian Act • kisiskâciwanihk ôta ihtakowak mitâtaht Tribal Councils, têpakohpomitanaw-nêwosâp otiyinîmiwak, êkwa mitâtahtomitanaw-ayinânêwosâp iskonikana • kâ-akimihcik ayisiyiniwak mâna ispîhc ohci 2001 aya ohci nistam-iyiniwak kisiskâciwanihk: • 53% wîkiwak iskonikanihk • 47% patitê ohci iskonikanihk wîkiwak • 14% ihtasowak ispîhci kotakak iyiniwak kisiskâciwanihk kâ-wîkicik • askiy ôma kâ-kanawêyihcikêstamâht nistam-iyiniw aya anima piko 2% kahkiyaw askiy kisiskâciwanihk ka-asiwatêk ôta. • ita kâ-kistikâkêhk kisiskâciwanihk, nistam-iyiniwak tipêyihtamwak 3% kahkiyaw ôma askiy kâ-kistikâkêhk. tipêyihtamwak 1.6 million kâ-tipahâskânikâtêk askiy ôma pikw-îtê ôma kisiskâciwanihk 393 Nistam iyiniwak owîkiwâwa kisiskâciwanihk Grade Eight Social Studies • kahkiyaw ôma ita Canada, kêkâc ihtakowak 2,500 iskonikana, 1% ispîhci kahkiyaw ôma askiy kâ-tipahâskânikâtêk ôt ôta Canada • ôt ôta Canada, 610 ihtakihtêwa iskonikana êkwa 52 pâh-pîtos-ayisiyinîwîwak itê ôma ohci • iskonikan mîna anima nistam-iyiniwak wiyasowâtamâtisowak pêyakwan ôki kâ-kî-pê-wîc-ôhtohtêmitocik omâmawi-pimâtisowiniwâw. otiyinîmiwâwa êkwa nawasônêwak otôkimâhkânimiwâw mîna onîkânîmiwâwak • âtiht ôki pêyako-iskonikanîmîwak; âtiht ôki ayiwâk otiskonikanîmîwak • Tribal Council ôma aniki iskonikan kâ-wîhtâpisômitocik, ka-ohci-mâmawi-wîcihihtocik êkwa mîna ta-nîkânastamawâcik nîso ahpô âskaw mîna ayiwâk ihtasowak iskonikana. tâskôc, Battleford Tribal Councils, êkonik ôki kahkiyaw ita iskonikana: Little Pine, Sweetgrass, Poundmaker, Lucky Man, Moosomin êkwa mîna anima Red Pheasant • môsci-wîhtamâtowin êkây kâ-tâpwêmakahk anima mâna “nistam-iyiniwak mwâc tipahamawak taxes.” • nistam-iyiniwak pêyakwan tipahamawak taxes tâskôc pêyakwan pikw-awiyak kâ-wîkit Canada, GST mîna asici, Canada’s Good and Service Tax, mâka kîspin ê-atoskêcik mîna kîspin wîkiwak iskonikanihk môy ômatowâhk ohci-tipahamawak. êkây kâ-masinâsocik tipahamâtowinihk êkwa mîna nistam-iyiniwak êkây kâ-wîkicik iskonikanihk tipahamawak kâhkiyaw taxes tâskôc môscipikw-awiyak. • nistam iyiniw kâ-wîkit mîna kâ-atoskêt patitê ohci iskonikanihk tipahamawak income tax, property tax, municipal tax êkwa taxes kâ-kâhtâk tâskôc iskotêwipimiy, cistêmâw mîna iskotêwâpoy taxes. • kisiskâciwanihk, pêyakwan isi kâ-isi-masinahikâtêk Treaty owiyasowêwin, nistam-iyiniwak môy ohci-tipahamawak Provincial Sales Tax (PST), isko 2000 kâ-kî-ispayik kâ-kî-yîkatênikâtahkik môniyâw-onîkânîwak kisiskâciwanihk. • Canada ôt ôta, âpihtawikosisânak mîna iskipowak tipahamawak taxes. • kâ-sâkiskanâhtâhk Income Tax, môy ohci-ihtakon kîkwây ita ka-masinahasocik nistam-iyiniwak kîspin ici kâwi nohtê-kâhtinamwak kîkway ohci taxes kâ-tipahahkik • 50% nistam iyiniwak ôt ôta kisiskâciwanihk wîkiwak otênâhk ahpô kihc-ôtênâhk, êkosi mistahi nistam-iyiniwak tipahamwak income tax, GST, PST êkwa kotaka mîna asici taxes. 394