Informacinis leidinys apie projekte dalyvaujančių valstybių

Lithuania
The Baltic north-east was the last part of Europe to reject
paganism. Indeed, in history Lithuania is often cited as the last
pagan country in Europe, for these workers of the eleventh hour only
began to become Christian in the thirteenth and fourteenth centuries.
Nowadays the Religion in Lithuania is predominantly Catholic,
reflecting Lithuania's history, with a strong presence from other
minorities.
79% of Lithuanians belong to the Roman Catholic Church.
Roman Catholicism has been the majority denomination since the
Christianization of parts of Lithuania proper in 1387 (the Highland)
and in 1413 (the Lowland).
Population by religious confession















Roman – 79 % (2,752,447 people)
Orthodox Believers - 4.05 % (141,821)
Old Believers - 0.77 % (27,073)
Evangelical Lutherans - 0.56 % (19,637)
Evangelical Reformists - 0.2 % (7,082)
Jehovah's Witnesses - 0.1 % (3,512)
Sunni Muslims - 0.08 % (2,860)
All Gospel Churches - 0.06 % (2,207)
Pentecostal Church - 0.04 % (1,307)
Jews - 0.04 % (1,272)
Balts Believers - 0.04 % (1,270)
Baptists (and other independent churches) - 0.04 %
(1,249)
Other believers - 0.135 % (4,701)
Not any - 9.5 % (331,087)
Not indicated - 5.35 % (186,447) (2001 census)
Lithuanian Spring Festivals
Each country has it’s own traditions and customs. Lithuania
during festivals becomes very alive and takes its unique character.
Lithuanians love traditions. Some of them are different or the same
as in other countries. Therefore we would like to present you some
spring festivals which take place in our country.
Pancake day
Pancake day is a winter festival, which
purpose is to chase out winter and invite
spring. This festival has been known for many
years in all Europe. The day after Pancake
day begins Lent, which lasts until Easter. Lent
is the period when fasting is promoted.
Games of the Pancake Day
The festival has been celebrated since pagan times, but later
it was closely associated with Christianity. In the past, it was called
Ragučio holiday.
The Pancake day is the last day of winter, when we eat a lot,
especially meat. From the early morning women start cooking,
boiling, baking, people don’t work hard on this day. It is said, that if
you work hard on Pancake day, “you won’t have any rest and you
won‘t finish work for the whole year”. Everyone rushed to thresh
grain till the Pancake day– it was believed that if you were lazy, mice
More
2
would bite you. Particularly, it was said that whirlful women could
bring upon many misfortunes: meat would rust, or it would become
wormy, rust would cover the flax yarn, linen cloths, etc. Everyone
was preparing for the festival: before the midday, all the food had
been prepared, and after all the work had been done, the festival
started. Earlier, some people were allowed to go home earlier from
work. There were some people, who thought that on Pancake day it
is necessary to eat 9 dishes.
The day after Pancake day is called Ash Wednesday.
Pancake day is the last day when you can eat meat, also it is
a winter farewell, also it was considered to be awakening of fertility.
The festival was known even in pagan times. According to tradition,
festival should be lasting for eight days. On the last day, as tradition
says, nobody works. People make preparations for Pancake day as
for a huge festival. The most important thing is to change your
clothes to unusual and hide your face behind a mask. Everyone tried
to look funny and more creative than the others. The mask was done
not only from wood or bark but also from an old coat, later from
paper. All the most important characters at the festival were mostly
from the everyday village environment. Usually masks were made
with a large humped nose, askew eyes, rare-tooth mouth. For hair
and beard people used sheep’s wool, flax, tow. People tied up
masks with strings. Pancake day masks, no matter how scary they
were, they all had a smile. Outfits generally were prepared the day
before the festival. Men put on their old coats, fur trousers, women
usually wore long skirts. Often men disguised as women, and
women as men. Their costumes portrayed animals, people, birds,
mythical creatures. Especially popular were “the Jews”, “Gypsies”,
“horses”, ‘goats”, “devils”, “witches”, “cranes”, “reapers”. The most
important creatures of the march were “Lašininis” with “ Kanapinis”
and a huge woman called “More”. More (in some places she is called
Kotre) always was in the centre of the march. As a rule More’s
escort was „the Jews“. Children and passers-by laughed at More,
beat her with sticks, snow. Goats beat More with their horns, cranes
and storks pecked her, gypsies told her fortune, demons waited for
her “soul”. However, devils and witches defended More. Although
More was judged and usually sentenced to be burnt at the bonfire.
Among the feasting people always are Lašininis with
Kanapinis, one of them represents fat meat, the other Lent. There is
always a fight between them, but eventually Lenty Kanapinis wins.
Pancake day – is the day, when once a year all people have
to laugh, can relax completely So Pancake day emerged from winter
and spring, wedding and work, city and country traditions. There is
no steady time of it, so one year Pancake day mood is more wintry
and the next year it can be more springlike.
St. Casimir’s fair
On the 4th of March St. Casimir’s name day is celebrated in
Lithuania. According to the ancient tradition, this day in Lithuania is
celebrated far more festively than other name days.
St. Casimir’s fair.
Burning of the More
St. Casmir - a Lithuanian saint, heavenly guardian of
Lithuania, Lithuanian Grand Duchy Jogailas dynasty representative
3
and a candidate to the LDK throne. In 1522 he was announced to be
the Saint due to his pious and honourable life.
picked up in the summer and dried flowers, which are taken to
church to be blessed on a Palm Sunday.
St. Casimir’s fair. The crusade
Nowadays the Casimir’s day is mostly associated with a
popular St. Casimir’s fair, which traditionally takes place for w few
days not only in Vilnius but in other Lithuanian cities, too. As far as
Vilnius is concerned, initially the fair took place in the Cathedral
square, later it was expanded to several city places. During the
Casimir’s fair one can see a carnival parade, agricultural equipment
and household goods, national and authorised art creations, mostly
made by the local craftsmen, are sold. St. Casimir’s fair is also
famous for selling various colourful Palms, which are made from
4
St. Casimir’s fair. The ware which are being created while watching
them out of the corner of a buyer’s eye.
Palm Sunday
Palm Sunday - spring festival which is celebrated on the last
Sunday before Easter. In a majority of European countries this
holiday is called Palm Sunday. It is commemorating and honouring
Jesus Christ’s entry into Jerusalem. In evangel it is said that crowds
of people were throwing palm branches under this greatly respected
Jewish Messiah’s feet and shouted “Respect the one who comes
with God’s name!”. Palm Sunday is the beginning of tranquillity,
focus and spiritual preparing for Easter time. According to Catholic
faithful observance, they should take consecrated palms to the
church - renewable living symbol.
In Catholic Church Liturgy consecrating of the palms was
introduced in the 5th century. In Europe it is believed that early
spring branches consecrated on this day awaken the productivity of
earth when it touches it and animals up. It also helps people to
maintain healthy, expands the harvest, doesn’t allow thunder to hit
the house, protects goods from ice and rats.
In ancient Lithuania it was considered that on Palm Sunday
everybody had to hold a branch of juniper or other palm (verbele) in
the church. Women bound their palms with a red woollen thread.
They believed that if they bound their waist with this thread in Rye
Harvest it wouldn’t hurt. The prime Palm Sunday convention is
beating with a palm. It was tried to beat another person with this
palm (bound with a juniper branch ) as early as possible. While
beating it was said, “Not I’m beating, the palm is! Do you want an
Easter Egg?”. It’s like a spelled formula. It says that human is just an
executer of someone’s will, only a tool of space power. That power is
life embodied in the juniper forever, which should wake the human
up in the spring for new farm works, add him to the nature’s eternal
death and birth processes. Palm’s tradition came to us from a distant
Baltic past when a human’s connection with the nature was so close.
Perhaps earlier the green juniper’s branch was in use not only on
Palm Sunday but for a longer period of time, during the spring
awakening time. This is a custom in Zemaitija to hit one another with
palm not on Palm Sunday but on the second day of Easter.
Lithuanians had a lot of customs of using the consecrated
palms. When the thunderstorm started, the palm was burnt in an
oven and the holy smoke was believed to make the cloud go away.
While seeding crops the matched palm’s needles were mixed with
the grains. Palm’s mast was put to the soil so that ice couldn’t
damage goods. The branch was cut for children for them to grow
faster. If you smoked the aching tooth or ear with the palm, the pain
would go. The hen and its eggs were also smoked for better
productivity. Palm was also into bees’ hives for their health. There
was also a tradition to touch animals with a palm so that they are
healthy all summer. Having inserted a mast on both sides of the river
people thought that river’s water will be healthier and cleaner.
Colourful Palms
This holiday is still traditionally celebrated nowadays. On Palm
Sunday everyone goes to church and holds a symbol of eternal life the green juniper or a gorgeous palm. A palm brought home must
protect against all evil. Rooms and fields should be smoked with
palms smoke. The palm from the previous year is respectfully burnt.
Under no circumstances can it be thrown away. Nowadays a bazaar
of these palms is a tradition in the churchyard.
5
The World Youth Day is also celebrated on Palm Sunday
which was initiated by John Paul II in 1986.
The Holy Week starts on the Palm Sunday. The most
important days of this week are the Easter Triduum - the Holy
Thursday (Maundy Thursday), the Good Friday and the Easter Vigil.
The Holy Thursday (Maundy Thursday)
The Holy Thursday (Maundy Thursday) is the day of
commemorating the day of the last supper. On this day Jesus, while
eating with his Apostles, initiated the Sacred Sacrament and clergy.
The Holy Thursday is also the day of Christ’s detainment in the Olive
garden and the beginning of his torment. In churches, during the
service, bells and organs won’t ring until the Holy Saturday. In the
evening, the Sacred Sacrament is put on the special altar, where
people gather for a prayer, which lasts all the evening (sometimes
even all night). From the start of silencing bells, and until their first
ring on the Holy Saturday people have a ‘black Lent’. Earlier on
those days some people didn’t eat at all, while others had only bread
and water.
The Holy Thursday is also called a ‘clean Thursday’. On that
day people used to clean their houses and gardens. Women were
polishing smoked ceilings with brooms, washing walls, polishing
tables, dusting beddings and clothes. They were also cleaning and
combing animals like lambs and pigs, and washing the dishes hoping
for a clean year. There was a belief that if you wash yourself with
water or snow, or just dip yourself into river or lake before the sun
sets, you will be healthy and attractive for the whole year.
The Good Friday
The Good Friday is a day
commemorating the crucifixion of Jesus
Christ and his death at Calvary. It’s the
only day in a year when there is no
offering during service, and the Eucharist
6
is not distributed. In the afternoon, most commonly at 3pm (in
Lithuania often in the evening), a Good Friday’s prayer takes place.
It’s a very humble but, at the same time, meaningful thing. The first
and also the most impressive moment for people is when a priest
falls down in front of the crucifix and prays. On that day a history of
Jesus passion is read, and everyone recollects what had Christ done
and how much he had suffered for us. During the service, while
reminiscing Christ’s suffering, a crucifix, the symbol of Christianity is
worshiped. A beautifully decorated Christ’s tomb is put on one of the
altars, a Sacred Sacrament is brought by a priest into it.
While showing their grieve people sing an ancient song:
‘Cry, saint Angels of God, / The bright cheerfulness and
happiness is gone, / Cry in front of the grave of your Pay backer, /
Who gave his life for humanity.’
The Good Friday is a chance to think about your existence,
your participation in Christ’s passion. On this day people work less
and try to remain quiet.
The Holy Saturday
The Holy Saturday is a day of silence.
There is inner, spiritual silence and calming
down before something big. In Lithuania, the
Holy Saturday is also called the Saturday of
Mary, and on this day we can be with her in
great silence, overflowed with deep pain, but
also feeling a glimpse of hope and trust. In the
ancient times, on the Holy Saturday, people blessed fire in a
churchyard, and water in church. Fire and water are one of the most
important symbols of humanity. To bring fire and water to the house
was the duty of children or adolescents. This duty provided them with
a rich experience.
Grand night from Saturday to Sunday is called the Easter Eve
or Easter Vigil. Mass begins when the sun sets. The liturgy of that
great night when we celebrate the resurrection of Jesus is very
eloquent and expressive. The great Paschal candle is lit with a
sanctified fire. Priest sings ‘Christ shines for us’ while carrying a
candle into the church. The hope of Christ’s resurrection is emerging
while candles enlighten the darkness of a church. An Easter hymn,
covering the aspects of the history of salvation, is sung. On the
Easter night there are unusually lots of readings from the Old
Testament. Organs howl, and bells start to ring. Throughout the
history of church, on Easter Vigil only adults were baptized, but not
children because they can’t consciously adopt faith. In Lithuania
people are more accustomed to the Easter Sunday morning worship
service, although the Resurrection is celebrated on Easter Vigil, and
on Sunday people cheer together with resurrected Jesus Christ.
The Holy Saturday. Fire consecration
The Holy Saturday. The Mass
Easter
Easter - one of the most important
Christian holidays which symbolizes Christ's
resurrection from the dead after the crucifixion,
as described in the New Testament.
Easter is celebrated on the first Sunday after
the first full moon after the spring equinox.
Therefore, the date of Easter can vary in
different years from March 22 to April 25. Easter traditions in
Lithuania, as well as other Christian holidays, are linked with pagan
elements. However, such Easter customs as going to church early in
the morning, going around the church, mentioning Chris’s walked the
path of suffering, have been formed by Christianity. Other traditions dyeing eggs, lalavimai (the rite during which people sang and the
chorus lyrics were “Lala Lalu”, “Hey Lalo“etc. ) - come from the
pagan spring festival of natural regeneration.
In the Catholic Church, the celebration of Easter begins on
Thursday in the Great Week and continues throughout the whole
Easter period until the Ascension Day. Easter is preceded by a 40days-long period known as Lent. During this time the faithful are
fasting and reflecting on Jesus' torture and crucifixion. During the last
7
three days of Lent there are no Masses in churches. Mass only starts
on Saturday night, called Easter Night. On Great Friday Cross is held
depicting After Christ’s suffering, when Jesus Christ resurrects, all
mankind celebrates. Easter Sunday morning begins with the
Resurrection Mass.
tradition of Easter breakfast. One of them is beating the first Easter
egg, and sharing with other family members.
Since ancient times young children were visited by Grandma,
also known as Easter Grandma, on St. Easter morning. She gave
children presents, it was usually sweets, cake bunnies and horses
and, of course, beautifully dyed Easter eggs.
Easter. Easter procession
In ancient times, to church on Easter morning meals were
brought (Easter eggs, salt, bread, pastry, meat, butter, cheese), to
sanctify them after the Easter church service. After leaving the
church family, neighbours, friends greeted to each other, wished a
good year, good health and happiness in the family, but it did not last
long because it was believed that the faster return to the home, he
will be lucky to speed up all summer works. If you do not of Easter
morning, he will walk round the year drowsy. Each family had its own
8
Easter Eggs
The eggs, called Easter eggs, are prepared by women on the
eve of Easter with a wide range of letters, creating them with wax or
scrapping by blade. Each letter had and still has its own symbolism
and magical significance. They scrap the sun on eggs (so that there
is sufficient vegetation to sunlight), stars (so that there is sufficient
light for fields at night), snakes (to wake to life), diverse vegetation,
combinations of patterns.
The colour of eggs had a special meaning. The red colour
symbolized life, black - earth, blue - sky, green - the awakening of
vegetation, yellow - ripped crops. It was believed that Easter eggs
had special powers - the sick, infertile women ate them. Men buried
eggs in the fields, to make them more fertile. Women left a few dyed
eggs after Easter, in the belief that they would protect against the
Thunder ( Perkunas ).
Easter day is used to communicate with the loved ones, and
it’s often offered to children to swing on swings as much as possible.
It was believed that the longer you swing the happier and more
successful next year will be. People have kept the tradition of playing
a wide variety of games during this festival up to these days. One of
them - to roll Easter eggs - is a fun game, in which a person tries to
roll an Easter egg away as far as it’s possible and win as many
Easter eggs as he can. This causes a lot of joy which, symbolically,
should accompany the following year.
Pentecost
Pentecost is one of the most important festivals in May. Now it
is more known in Lithuania as the Christian church festival. It origins
are in deep antiquity.
Pentecost is also called The Day of birch worship or Youth
Day. It is celebrated on the seventh week after Easter. In villages
preparations for celebration were made in advance. In most places in
Lithuania, as well as the Lowlands people went to the most beautiful
and the most popular place in their village and there was placed the
cross was placed (if there was no before). It was a kind of rural
monument in the village, and the date of its placement was the
biggest festival. Cross on the occasion of the Pentecost was always
decorated with wreaths and on the Cross Days people assembled
and sang hymns.
Bunches for consecration
On that day in church, altar is decorated with birches, masses
are held, and water is being consecrated. After the celebration
lowlanders usually visit friends and relatives, drink some beer
together.
Our antecedents believed that the main focus of Pentecost
was worship of vegetation and livestock, especially cows. On that
important day in Lithuania is a birch cult.
Why the symbol of celebration is birch, and not any other
tree?
9
Apparently, because in our region it is the first tree that
unfolds its leaves in spring, it is widespread and very beautiful. Birch
has long been regarded as God's tree. Birch was attributed with
magic power of vigor, which could be transferred to the whole grain
and other vegetation.
In pagan understanding of the trees, they were ancestors of
the humankind and of all animal life, it also symbolizes the vitality of
land and constant renewal, and eternity of the universe. The tree has
been synonymous with the world: the strain - the land, branches - the
sky, the roots - the underground kingdom. Lithuania has a long
tradition of celebrating two days of Pentecost.
The first day of celebration begins early in the morning.
Villagers are woken by the horn sounds. On that day houses,
homesteads were decorated with birch trees. It was the obligation of
the house owner to plant a birch or put its branch at the door of the
house. (it is believed that birch saves the house from evil spirits and
bring luck). Owner and other family members decorate the patio,
door and house interior. Also there is known a custom when on the
day of Pentecost when women wrapped forked birch twigs with a
piece of bread in a scarf and put it around their waste- it was
believed that it would protect them against snake bites.
Moreover, in the morning, before the herd went to fields
shepherd poked bulls with birch branches and decorated cow horns
with it. They believed that poked animals are healthier, calmer in
pastures. Also they believed that cows would give more milk. On the
day of Pentecost shepherds had to wear the same: on the head they
wore birch wreaths and clogged caps with field flowers. Shepherds
that day often took cows to one place and played a variety of games.
One of the most popular games was tossing a raw egg over the
herd. If the egg successfully flew over the herd and then fell and
crashed, it was believed that the herd would be healthy and dairy,
there would be a great summer and good crops. In the afternoon (in
some places straight after midday) all shepherds made and ate
omelets. They gathered in a party, danced and sang. It is believed
10
that the tradition of making omelet came from pagan times, although
then it was sacrificed to gods - it was believed that it pleased gods
and they would take care of the herds.
In the evening when the animals came home, housewife
would come out to meet shepherds. Her job was to reward the guard
of the herd with a cake, cheese, eggs, which are very popular on the
day of Pentecost. Even the meanest housewives tried not to break
this tradition, as shepherds for parsimony could mock them – tie a
stump or dry twigs to a cow's horn.
The traditions of the second day of Pentecost were also
interesting. Young people played custom wedding. Boys and girls
adorned their heads with flower wreaths on that day and all the
traditional wedding customs were being played: followed intelligence,
engagement, wedding, even when the young couple was laid on a
wedding bed made from birch twigs, and all the other participants of
the event watched what was happening in the lair through the
spaces between the remaining branches
It is believed that the wedding game tradition comes from the
ancient times to promote fertility - a woman's fertility has been
identified with earth’s fertility. On the day of Pentecost virgins waited
to hear the cuckoo - the fate preacher - which could give a response
to their concerns. It was thought that this usually occurs during youth
gatherings. In eastern Lithuania such gatherings were known as
‘kupolines’ and they were held during four weekends.
It is known that in the eighteen century (1730)in Stalupėnai
thousands of Lithuanians gathered on the river banks on the day of
Pentecost, where there was a stone table and the image of god. That
stone - "Witches’ table' – was also in the Paindrijos village (Dusetos
district). People gathered together after their major spring field work
and also used to feast. So that is how they celebrated Pentecost.
First Holy Communion
May, in a special way, is dedicated to St. Mary. Every day the
faithful gather together to praise Mary singing at shrines and in
churches during services. During this month children join the
sacrament of Holy Communion. First Holy Communion is the
ceremony associated with a Mass, during which the faithful, mostly
children at the age of 10, for the first time take the form of the
sacrament of the Eucharist Host. Children get dressed in special
costumes (girls - in white dresses, boys - in suits). Children prepare
for this day throughout the year.
Lietuva
Lietuvos religijos
Šiaurės rytų Baltijos žemės buvo paskutinė Europos dalis,
atsisakiusi pagonybės. Istoriniuose šaltiniuose Lietuva dažnai
minima kaip paskutinė pagoniška Europos valstybė, kuri
krikščionybę priėmė tik XIII-XIV a.
Šiandien Lietuvoje dominuoja katalikų tikėjimas, tačiau
Lietuvos istoriją atspindi ir kitos religinės mažumos.
Populiacija pagal religijos išpažinimą:
Romos katalikai – 79 % (2 752 447 žmonės)
Stačiatikiai – 4,05 % (141 821)
Sentikiai – 0,77 % (27 073)
Evangelikai liuteronai – 0,56 % (19 637)
Evangelikai reformatai – 0,2 % (7 082)
Jehovos liudytojai – 0,1 % (3 512)
Musulmonai sunitai – 0,08 % (2 860)
Visos evangelinės bažnyčios – 0,06 % (2 207)
Sekmininkų bažnyčia – 0,04 % (1 307)
Žydai – 0,04 % (1 272)
Pagonys – 0,04 % (1 270)
Baptistai – 0,04 % (1 249)
Kitos religijos – 0,135 % (4 701)
Ateistai – 9,5 % (331 087)
Nenurodytos – 5,35 % (186 447) (2001 m. duomenys).
The First Eucharist (The First Blessed Sacrament)
To sum it up, an extraordinary blend of Christian and pagan
celebrations makes Lithuanian festivals different and interesting. If
you like festivals of various events, traditions and attractions, come
and visit us.
11
Pavasario šventės
Kiekviena šalis unikali savo tradicijomis ir apeigomis, nors
dalis švenčių daugumoje šalių yra panašios. Lietuva tampa labai
gyva per pavasario šventes. Tuomet galima pamatyti unikalų lietuvių
charakterį. Mes norėtume jums pristatyti keletą pavasario švenčių iki
šiol minimų mūsų šalyje.
Užgavėnės
Užgavėnės – žiemos šventė, kurios senoji paskirtis buvo išvyti
žiemą ir prisišaukti pavasarį. Ši šventė nuo senų laikų žinoma visoje
Europoje. Seniau Lietuvoje ji buvo vadinama Ragučio švente. Šventė
yra pagoniška, tačiau vėliau glaudžiai susieta su krikščionybe. Kitą
dieną po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo
laikotarpiu skatinamas pasninkavimas.
Užgavėnės – paskutinė žiemos mėsėdžio diena, per kurią
daug valgoma, ypač mėsiškų patiekalų. Iš pat ankstyvo ryto moterys
verda, kepa. Sunkesnių darbų jau nedirbama. Net buvo sakoma,
jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus
poilsio, nepabaigsi darbų“. Visi skubėdavo iki Užgavėnių išsikulti
javus – sakydavo, jeigu patingėsi, pelės sukapos. Ypač daug
nelaimių galinčios prisišaukti verpiančios moterys: rūdys arba kirmys
mėsa, rūdimis apsitrauks linai, siūlai ir drobulės. Visi ruošdavosi
Užgavėnių šventei: priešpiet gamino valgius, taisėsi drabužius, o
popiet jau ir pati šventė prasidėdavo. Anksčiau kai kuriuos net iš
darbo anksčiau paleisdavo. Būta manančių, kad per Užgavėnes
valgyti reikia 9 ar net 12 kartų.
Po Užgavėnių kita diena vadinama Pelenų diena.
Užgavinės – ne tik žiemos palydų, žiemos išvarymo diena,
daugelio dar vadinama vaisingumo žadinimu, skalsos ir gausumo
skatinimo švente. Ji buvo žinoma ir pagonybės laikais. Pagal seną
tradiciją Užgavinės turėtų būti švenčiamos net aštuonias dienas.
Užgavėnėms ruošiamasi kaip didelei šventei. Svarbiausia persirengti
12
neįprastais drabužiais, veidą paslėpti po kauke. Kiekvienas
stengdavosi atrodyti kuo juokingiau, išradingiau.
Be medžio ir žievės, kaukes dar darydavosi iš seno kailio, o
vėlesniais laikais – ir iš popieriaus. Visi svarbiausieji Užgavėnių
personažai buvo iš kasdienės kaimo aplinkos. Paprastai kaukės
buvo daromos su didele kuprota nosimi, kreivomis akimis, retadante
burna. Plaukams ir barzdai naudodavo avies kailį, linus, pakulas.
Kaukes prie galvos pririšdavo virvute. Užgavėnių kaukės, kokios
baisios jos bebūtų, visos šypsojosi.
Drabužius dažniausiai ruošdavosi iš vakaro arba net tą pačią
dieną. Vyrai vilkdavosi senais išverstais kailiniais, kailinėmis
kelnėmis, moterys segėdavo ilgus sijonus. Dažnai vyrai rengdavosi
moterimis, o moterys – vyrais. Persirengėliai vaizdavo ne tik žmones,
bet ir gyvulius, paukščius, mitines būtybes. Ypač populiarūs buvo
,,žydai“, ,,čigonai“, ,,arkliai“, ,,ožiai“, ,,velniai“, ,,raganos“, ,,gervės“,
,,giltinės“. Būtiniausi eitynių dalyviai buvo Lašininis su Kanapiniu bei
didžiulė moters ar vyro iškamša.
Užgavėnių persirengėliams einant per kaimą, dėmesio centre
būdavo vežama Morė (kitur dar vadinama Kotre). Morės palyda –
,,žydai“. Jie patys kartais Morę ir traukdavo. Praeiviai ir vaikai Morę
išjuokdavo, mušdavo pagaliais, sniegais. Ožys badė ragais, gervės ir
gandrai gnaibė snapais, čigonai būrė mirtį, o velniai laukė jos
,,dūšios“. Tačiau velniai ir raganos bei laumės gynė Morę. Morę
nuteisdavo – dažniausiai sudegindavo ant laužo. Persirengėlių
būreliuose slankiodavo Lašininis su Kanapiniu. Vienas jų atstovauja
riebiajam mėsėdžiui, kitas – gavėnios pasninkui. Tarp jų visada
vyksta kova, bet galiausiai nugali pasninkaujantis Kanapinis.
Šiuolaikinės Užgavinės – tai diena, kai visi žmonės gali
juoktis, gali visiškai atsipalaiduoti, pasislėpti po kauke ir linksmintis.
Taigi Užgavinės susiformavo iš žiemos ir pavasario, vestuvių ir
darbo, miesto ir kaimo papročių. Jos neturi pastovaus laiko, todėl
vienais metais Užgavėnių nuotaika būna daugiau žiemiška, kitais –
pavasariška.
Kazimierinės
Kovo 4-ąją Lietuvoje minima Šv. Kazimiero vardo diena.
Pagal nuo seno susiklosčiusias tradicijas ši diena Lietuvoje minima
kur kas iškilmingiau už kitus vardadienius.
Šv. Kazimieras – lietuvių šventasis, dangiškasis Lietuvos
globėjas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Jogailaičių dinastijos
atstovas ir pretendentas į LDK sostą. Dėl savo pamaldumo ir doro
gyvenimo 1522 m. paskelbtas šventuoju. Jo palaikai ilsisi
sidabriniame karste Vilniaus arkikatedros Kazimiero vardo
koplyčioje.
Dabar Kazimierinės labiausiai siejamos su populiariąja
Kaziuko muge, kuri tradiciškai vyksta kelias dienas ne tik Vilniuje, bet
ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniuje iš pradžių mugė
vykdavo Katedros aikštėje, o vėliau pradėta organizuoti keliose
miesto vietose. Mugės metu vykdavo karnavalinės eitynės, buvo
prekiaujama žemės ūkio įrankiais bei namų apyvokos reikmenimis.
Karnavalinių eitynių ir Kaziuko mugės tradicija tęsiama ir
šiandien. Prekiaujama liaudies meno ir autoriniais meno dirbiniais,
namų apyvokos daiktais. Kaziuko mugė taip pat garsėja įvairiausiais
raštais pintomis spalvingomis verbomis iš vasarą surinktų ir
sudžiovintų gėlių bei dažytų smilgų, kurios Verbų sekmadienį
nešamos šventinti į bažnyčią.
Verbų sekmadienis
Verbų sekmadienis – pavasario šventė, švenčiama paskutinį
sekmadienį prieš Velykas. Daugelyje Europos šalių ši šventė
vadinama Palmių sekmadieniu. Tai Kristaus įžengimo į Jeruzalę
prisiminimas ir pagerbimas. Evangelijoje rašoma, kad iš didžios
pagarbos Mesijui žydų minios tą dieną klojo jam po kojomis palmių
šakas iš šaukė: „Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!“ Verbų
sekmadieniu pradedamas ramybės, susitelkimo ir dvasinio
pasirengimo Velykų šventėms laikotarpis. Pagal katalikų apeigas
tikintieji atsineša į bažnyčią pašventinti verbas – atsinaujinančio
gyvenimo simbolį.
Katalikų bažnyčios liturgijoje palmių šventinimas įvestas V
amžiuje. Visoje Europoje tikima, kad šią dieną pašventintų
anksčiausiai pavasarį sprogstančių augalų šakelės žadina jomis
paliestos žemės ir gyvulių vaisingumą, padeda žmogui išlaikyti
sveikatą, gausina derlių, neleidžia į namus trenkti perkūnui, saugo
pasėlius nuo ledų ir graužikų.
Lietuvoje senovėje buvo manoma, kad Verbų sekmadienį
bažnyčioje visi būtinai turi laikyti po kadagio šakelę ar kitokią
„verbelę“. Moterys savo verbelę susirišdavo raudonu vilnoniu siūlu.
Tikėjo, jog tuo siūlu per rugiapjūtę apsirišus juosmenį, jo neskaudės.
Ryškiausias Verbų sekmadienio paprotys – plakimas verba.
Ta verba (t. y. surišta kadagio šakele) buvo stengiamasi kuo
anksčiausiai nuplakti – „nuverbyti“ vieniems kitus. Plakant sakoma:
„Ne aš plaku, verba plaka! Ar žadi margutį?“ Tai tarsi užkeikimo
formulė. Ja pabrėžiama, jog žmogus yra tik kažkieno valios
vykdytojas, tik kosminės galios įnagis. Toji galia – tai amžinai
žaliame kadagyje įsikūnijusi gyvybė, kuri žmogų turi pavasarį
pažadinti naujai ūkio veiklai, įtraukti jį į amžiną gamtos mirties ir
gimimo vyksmą. Verbijimo tradicija atėjusi iš tolimos baltiškosios
praeities, kai žmogaus ryšys su gamta buvo itin glaudus. Galima
spėti, kad senovėje žalia kadagio šakele būdavo verbijama ne vien
Verbų sekmadienį, o ilgesnį pavasario atbudimo laikotarpį.
Žemaitijoje išlikęs paprotys verbele plakti vienas kitą ne per Verbas,
o antrąją Velykų dieną.
Lietuviai turėjo daug pašventintos verbos naudojimo papročių:
užėjus audrai su perkūnija ją degindavo krosnyje ar bent
pasmilkydavo, kad šventi dūmai nuvytų debesį. Sėdami javus,
sutrintų verbos spyglių įmaišydavo į grūdus. Verbos šakutę įkišdavo į
dirvą, kad ledai neišguldytų ir neišmuštų pasėlių. Sukirsdavo šakele
vaikams, kad jie greičiau augtų. Parūkydavo skaudamą dantį ar ausį,
kad skausmas liautųsi. Aprūkydavo verbelės dūmais dedamus po
višta perėti kiaušinius ir ją pačią. Dėdavo į kopinėjamų bičių avilį, kad
bitės būtų sveikos. Verbele paliesdavo ar pasmilkydavo pavasarį
pirmąkart į ganyklą išvaromus gyvulius, kad per vasarą sveiki
13
išsiganytų. Įbedę abipus upelio po šakutę manė, kad upelio vanduo
nuo to bus sveikesnis, švaresnis.
Gyva šios šventės tradicija ir mūsų dienomis. Verbų
sekmadienį bažnyčiose visų rankose amžinos gyvybės simbolis –
žaliasis kadagys ar puošnioji vilnietiška verba. Į namus parsinešta
pašventinta verba turi saugoti nuo visokio blogio. Tradicija Verbų
dieną pašventintais kadagiais, žilvičiais gintis nuo galimų nelaimių
išliko iki mūsų dienų. Verbomis pasmilkomi kambariai, apeinama
apie laukus. Senoji praėjusių metų verba yra pagarbiai sudeginama.
Jokiu būdu jos negalima bet kur išmesti. Tradicija yra virtę verbų
turgūs šventoriuose, bažnyčių prieigose.
Nuo 1986 m. popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva Verbų
sekmadienį švenčiama ir Pasaulinė jaunimo diena.
Didžioji savaitė prasideda Verbų sekmadieniu. Pačios
svarbiausios šios savaitės dienos – Didysis tridienis: Ketvirtadienis,
Penktadienis ir Velyknaktis: naktis iš šeštadienio į sekmadienį.
Didysis ketvirtadienis
Didysis ketvirtadienis – paskutinės vakarienės paminėjimo
diena. Šią dieną Kristus su apaštalais valgydamas paskutinę
vakarienę, įsteigė Švenčiausiąjį Sakramentą bei kunigystę. Didysis
ketvirtadienis – taip pat ir Kristaus suėmimo Alyvų sode ir jo kančios
pradžios diena. Bažnyčiose per šv. Mišias tą dieną užsigavi, t. y.
nutyla varpai ir vargonai, kurie tylės iki Didžiojo šeštadienio pamaldų.
Vakare į specialų altorių pernešamas Švenčiausiasis sakramentas,
prie kurio visą vakarą (kai kur ir per naktį) žmonės pasilieka maldai.
Nuo varpų nutylimo iki suskambėjimo Didįjį šeštadienį laikytasi
„juodojo pasninko“. Seniau kai kas tomis dienomis visai nevalgė, kiti
– tik duoną ir vandenį.
Didysis ketvirtadienis dar vadinamas švariuoju ketvirtadieniu.
Tą dieną būdavo tvarkomos sodybos, namai. Moterys šluotražiais
nušveisdavo aprūkusias lubas, plovė sienas, šveitė stalus,
dulkindavo patalynę, rūbus. Tą dieną šukavo ir valė gyvulėlius –
ėriukus ir paršiukus, išplaudavo visus skalbinius, indus, kad visi
14
metai būtų švarūs. Buvo manoma, jog prieš saulei tekant reikia
apsiprausti vandeniu ar sniegu, lįsti į ežerą, upę ar šaltinį – tada
visus metus kūnas bus sveikas ir gražus.
Didysis penktadienis
Didysis penktadienis – Kristaus kančios ir mirties paminėjimo
diena. Tai viena diena per metus, kai neaukojamos šventosios
Mišios. Nešvenčiama Eucharistija. Popietę, paprastai po trečios
valandos (Lietuvoje dažnai vakare), vyksta Didžiojo penktadienio
pamaldos. Labai paprastos ir kartu iškalbingos savo simbolika.
Pirmas tų pamaldų momentas, kuris dažnai įstringa žmonėms – kai
atėjęs kunigas parpuola ant žemės prieš Kryžių ir meldžiasi. Tą
dieną skaitoma Kristaus kančios istorija. Prisimenama tai, ką Jėzus
yra padaręs, prisiėmęs, iškentėjęs dėl mūsų.
Pamaldų metu prisimenant Kristaus kančią pagarbinamas
krikščionybės simbolis – kryžius. Viename iš altorių įrengiamas
gražiai papuoštas Kristaus kapas, į kurį kunigas perneša švč.
Sakramentą. Liūdėdami žmonės tuo metu gieda senovinę giesmę:
„Verkite, Dievo Angelai šventieji, / Dingo linksmybė ir džiaugsmai
šviesieji, / Verkit prie kapo mūsų Atpirkėjo, / Kurs dėl žmonijos
gyvybę padėjo“. Didysis penktadienis – proga apmąstyti savo
buvimą, savo dalyvavimą toje Kristaus kančioje. Šią dieną mažai
dirbama ir laikomasi tylos.
Didysis šeštadienis
Didysis šeštadienis – didžiulės tylos diena. Vidinės dvasinės
tylos, nusiraminimo prieš kažką labai didelio. Lietuvoje Didysis
šeštadienis dar vadinamas Marijos šeštadieniu, kai galima būti
drauge su ja didžiulėje tyloje, apimtam gilaus skausmo, bet drauge
jausti ir viltį, pasitikėjimą.
Didįjį šeštadienį bažnyčios šventoriuje šventinama ugnis, o
bažnyčioje – vanduo. Ugnis ir vanduo – vieni reikšmingiausių
žmonijos simbolių. Ugnį ir vandenį parnešti į namus buvo vaikų ir
paauglių darbas. Jiems ši pareiga suteikdavo daug įspūdžių.
Didžioji naktis iš šeštadienio į sekmadienį vadinama
Velyknakčiu. Pamaldos prasideda nusileidus saulei. Tos Didžiosios
nakties, kai švenčiame Jėzaus prisikėlimą, liturgija labai iškalbinga ir
išraiškinga. Pašventinama ugnis, nuo kurios uždegama ir didžioji
Velykų žvakė. Kunigas, nešdamas ją į bažnyčią, užgieda „Kristus
mums šviečia“. Ryškėja Kristaus prisikėlimo viltis. Žvakės nušvinta
bažnyčios tamsoje. Giedamas Velykų šlovinimo himnas, kuris
aprėpia visą išganymo istoriją.
Velykų naktį skaitoma neįprastai daug skaitinių iš Senojo
Testamento. Su Naujojo Testamento žinia apie prisikėlimą
nuskamba Aleliuja. Sugaudžia vargonai, suskamba varpai.
Bažnyčios istorijoje per Velyknaktį visuomet buvo krikštijami
įtikėjusieji – suaugusieji, o ne vaikai todėl, kad jie gali sąmoningai
priimti tikėjimą.
Lietuvoje esame labiau įpratę prie Velykų sekmadienio
rytmetinių pamaldų. Nors prisikėlimą švenčiame jau per Velyknaktį.
O sekmadienį džiaugiamės kartu su prisikėlusiu Kristumi.
Velykos
Velykos – svarbiausia daugelio krikščionių šventė,
simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo,
kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Velykos švenčiamos
pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio.
Taigi Velykų data įvairiais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio
25 dienos.
Lietuvoje į Velykų tradicijas, kaip ir kitas krikščioniškas
šventes, yra įsilieję ir pagoniškų elementų. Dalis Velykų papročių –
eiti anksti ryte į bažnyčią, eiti aplink bažnyčią paminint Kristaus
nueitą kančių kelią – tai krikščionybės suformuoti papročiai. Kiti
papročiai – marginti kiaušiniai, lalavimai – kilę iš pagonių pavasario
gamtos atgimimo šventės.
Katalikų Bažnyčioje Velykų šventimas prasideda Didįjį
Ketvirtadienį ir tęsiasi visą velykinį laikotarpį iki Kristaus žengimo į
dangų šventės. Iki Velykų 40 dienų trunkantis laikotarpis vadinamas
Gavėnia. Jo metu tikintieji penktadieniais pasninkauja, šitaip
apmąstydami Jėzaus Kristaus kankinimą bei nukryžiavimą.
Paskutinėmis dienomis iki Šv. Velykų, bažnyčiose nevyksta mišios.
Jos prasideda tik šeštadienio naktį, vadinamą velyknaktį. Jo metu
einamas kryžiaus kelias, vaizduojantis Kristaus kančias. Po kančių,
kuomet įvyko prisikėlimas, visa žmonija švenčia. Šv.Velykų
sekmadienio rytas prasideda Prisikėlimo pamaldomis.
Velykų rytą bažnyčion nešami valgiai (margučiai, druska,
duona, pyragas, mėsa, sviestas, sūris), kad juos pašventintų po
velykinių pamaldų. Išėję iš bažnyčios giminės, kaimynai, pažįstami
sveikina vieni kitus, linki gerų metų, stiprios sveikatos, laimės
šeimoje, tačiau tai trunka neilgai, nes tikima, kad kas greičiau sugrįš į
namus, tam sparčiau seksis visus vasaros darbus nudirbti. Jei
neskubėsi Velykų rytą, tai visus metus vaikščiosi apsnūdęs.
Kiekviena šeima turėjo ir savo Velykinių pusryčių tradicijų. Viena jų –
pirmojo margučio mušimas ir dalijimasis su kitais šeimos nariais.
Nuo seno mažus vaikus Šv. Velykų rytą aplankydavo Velykų
bobutė, dar kitaip vadinama Velyke. Ji padalindavo vaikučiams
dovanėlių, dažniausiai tai būdavo saldainiai, iš pyrago kepti zuikučiai
ar arkliukai ir, žinoma, gražiai marginti margučiai.
Kiaušinius, vadinamus margučiais, moterys dar Velykų
išvakarėse išpuoselėdavo pačiais įvairiausiais raštais, kurdamos juos
vašku ar skutinėdamos peiliuku. Kiekvienas raštas turėjo ir tebeturi
savą simboliką ir magišką reikšmę. Ant kiaušinių skutinėtos saulutės
(kad augmenijai netrūktų saulės), žvaigždės (kad laukams netrūktų
šviesos ir naktį), žalčiukai (kad pabustų gyvybė), įvairi augmenija,
raštų deriniai. Specialią reikšmę turėjusi ir kiaušinio spalva. Raudona
spalva simbolizavo gyvybę, juoda – žemę, mėlyna – dangų, žalia –
bundančią augmeniją, geltona – pribrendusius javus. Tikėta, kad
kiaušiniai turėję ypatingų galių – jų valgydavo ligoniai, nevaisingos
moterys. Vyrai užkasdavo kiaušinius laukuose, kad laukai geriau
derėtų, moterys pasilikdavo keletą dažytų kiaušinių ir po Velykų,
tikėdamos, kad jie saugo nuo Perkūno.
15
Velykų dieną įprasta svečiuotis ir kuo daugiau bendrauti su
artimaisiais, o mažiesiems dažniausiai siūloma kuo daugiau suptis
sūpynėse. Buvo sakoma, jog kuo ilgiau ir stipriau supsies, tuo
laimingesni bei sėkmingesni bus metai . Per šią šventę žmonės iki
šių dienų žaidžia pačius įvairiausius žaidimus. Vienas iš jų –
margučių ridenimas. Tai smagus žaidimas, kurio metu stengiamasi
nuridenti kuo toliau ir laimėti kuo daugiau margučių. Tai sukelia daug
džiaugsmo, kuris simboliškai visus turėtų lydėti ateinančiais metais.
Sekminės
Sekminės – viena svarbiausių gegužės mėnesio švenčių.
Dabar ji Lietuvoje daugiau žinoma kaip bažnytinė krikščioniška
šventė, bet jos ištakos gilioje senovėje.
Sekminės dar vadinama Beržų garbinimo, Piemenų, Jaunimo
diena. Ji švenčiama septintąją savaitę po Velykų. Kaime šventei
būdavo pradedama ruoštis iš anksto. Daugelyje Lietuvos vietų, taip
pat ir Žemaitijoje. Gražiausioje, žmonių mėgstamoje lankyti vietoje
būdavo iškilmingai pastatomas kryžius (jei kaimas tokio dar
neturėdavo). Tai būdavo savotiškas kaimo paminklas, o tą dieną, kai
jį statydavo, būdavo didžiausia šventė – bandininkų balius. Sekminių
proga šis kryžius visada būdavo papuošiamas vainikais, Kryžiaus
dienomis prie jo susirinkę žmonės giedodavo giesmes.
Tą dieną bažnyčia, jos altorius išpuošiamas berželiais, vyksta
šv. Mišios, šventinamas vanduo. Po atlaidų aplankomi draugai ir
giminės.
Mūsų senolių supratimu, pagrindinis Sekminių akcentas –
augmenijos ir naminių gyvulių, ypač karvių, garbinimas. Tą dieną
Lietuvoje itin svarbus beržų kultas.
Kodėl šios šventės simbolis – beržas, o ne kuris nors kitas
medis? Matyt todėl, kad mūsų kraštuose jis pirmasis pavasarį
išskleidžia lapus, yra plačiai paplitęs, nelepus ir labai gražus. Beržas
nuo seno buvo laikomas Dievo medžiu. Beržams priskiriama
magiška augumo jėga, kurią apeigų metu buvo galima perduoti
javams ir visai kitai augmenijai.
16
Pagonių supratimu, medis – žmogaus ir visos gyvūnijos
protėvis, simbolizuoja žemės gyvybingumą, nuolatinį atsinaujinimą,
Visatos amžinumą. Medis buvo tapatinamas ir su pasauliu: kamienas
– tai žemė, šakos – dangus, šaknys – požemių karalystė. Nuo seno
Lietuvoje priimta švęsti dvi Sekminių dienas.
Pirmąją dieną šventė prasidėdavo anksti ryte. Kaimą
pakeldavo pučiamų ragų garsai. Tą dieną beržais būdavo
papuošiama troba, sodyba. Prie namų durų įkasti ar pritvirtinti po
beržą ar beržo šaką – šeimininko pareiga (tikima, kad šie beržai
saugos namus nuo piktųjų dvasių ir atneš laimę). Šeimininkas ir kiti
šeimos nariai papuošia kiemo vartus ir namų vidų. Laikomasi
papročio per Sekmines beržų pakaišyti ir į palubes, nes būtent ant
palubėse esančių beržų šakų įsitaiso pailsėti klaidžiojančios vėlės
(anot mūsų protėvių, vėlės berželius itin mėgsta). Žinomas ir toks
paprotys, kad per Sekmines moterys dvišakę beržo šakelę kartu su
duonos gabalėliu susivyniodavo į skarelę ir ja apsirišdavo per liemenį
– buvo tikima, kad taip galima apsisaugoti nuo gyvatės įkandimo.
Nuo seno Sekminių rytą, prieš išgenant bandą į laukus,
kerdžius beržo šakomis apkaišydavo bulių, o piemenys beržų
šakelėmis papuošdavo karvių ragus, tikėdami, kad taip apkaišyti
galvijai bus sveikesni, ramesni ganyklose, o karvės pieningesnės.
Sekminių dieną privalu pasipuošti ir patiems piemenims: ant galvų
užsidėti beržų vainikus, už kepurių užsikišti lauko gėlių. Laukuose
Sekminių dieną piemenys dažnai suvarydavo karves į vieną vietą ir
pradėdavo įvairius žaidimus, burtus. Vienas populiariausių – žalio
kiaušinio metimas per bandą. Jei kiaušinis sėkmingai perlėkdavo per
bandą ir krisdamas suduždavo, būdavo tikima, kad ta banda bus
sveika ir pieninga, vasara bus puiki ir užaugs geras derlius.
Pavakaryje (kai kur ir iš karto po pietų) būdavo rengiamos piemenų
kiaušinienės (pautienės). Susirinkę į vieną būrį, piemenys iškeldavo
balių: kepdavo tradicinį Sekminių patiekalą – kiaušinienę, šokdavo ir
dainuodavo. Manoma, kad kiaušinienės kepimo tradicija yra atėjusi
dar iš pagoniškų laikų, kai ji būdavo aukojama dievams – buvo
tikima, kad taip pamaloninti dievai pasirūpins gyvulių banda.
Vakarop, kai gyvuliai pargenami namo, piemenėlius pasitikti
turėtų šeimininkė. Jos pareiga apdovanoti bandos sergėtojus pyragu,
sūriu, kiaušiniais, kurie Sekminių dieną itin populiarūs. Net ir
šykščiausios šeimininkės stengdavosi nelaužyti šio papročio, nes
piemenys už šykštumą galėdavo pasityčioti iš jų – pririšti prie karvių
ragų kelmą ar sausų šakų.
Įdomios Sekminių antrosios dienos tradicijos. Spalvingas
jaunimo paprotys žaisti vestuves. Gėlių vainikais savo galvas
pasipuošę vaikinai ir merginos tą dieną pagal visus tradicinius
papročius žaisdavo vestuves: vykdavo žvalgybos, sužadėtuvės,
vestuvės, net guldytuvės, kai jaunieji būdavo paguldomi į iš beržų
šakelių padarytą vestuvinį guolį, o visi kiti šventės dalyviai pro tarpus,
likusius tarp šakų, stebėdavo, kas tame guolyje vyksta.
Manoma, kad ši vestuvių žaidimo tradicija kilusi nuo senovinio
žemės vaisingumo skatinimo – moters vaisingumas buvo
tapatinamas su žemės vaisingumu. Per Sekmines mergelės tikėdavo
sulaukti gegutės – likimo skelbėjos – atsakymo į joms rūpimus
klausimus. Manyta, kad tai dažniausiai įvyksta per jaunimo
susibūrimus. Rytų Lietuvoje tokie susiėjimai žinomi kupolinių vardu ir
jie vykdavo keturis savaitgalius.
Žinoma, kad XVIII a. (1730 m.) Stalupėnuose per Sekmines
tūkstančiai lietuvių susirinkdavo ant upelio kranto, kur gulėjo akmens
stalas ir dievuko atvaizdas. Toks akmuo – „Laumių stalas“ – buvo ir
Paindrijos kaime (Dusetų valsčiuje). Prie jo žmonės susirinkdavo
pabaigę svarbiausius pavasario laukų darbus ir imdavo puotauti.
Taip jie švęsdavo Sekmines.
specialius rūbus (mergaitės – baltas sukneles, berniukai –
kostiumus). Vaikai ruošiasi šiai šventei visus metus.
Taigi, ypatingas krikščioniškų ir pagoniškų simbolių ir apeigų
derinys daro lietuviškas šventes išskirtines ir įdomias. Jeigu norite ne
tik išgirsti, bet ir patys dalyvauti lietuviškose šventėse, atvažiuokite
pas mus.
Pirmoji Šventoji Komunija
Gegužė tam tikru požiūriu yra dedikuojama šv. Marijai.
Kiekvieną dieną tikintieji renkasi kartu, kad pagarbintų Mariją
giedodami šventovėse ir bažnyčiose. Šį mėnesį vaikai priima Šv.
Komunijos sakramentą. Pirmoji šv. Komunija – tai ceremonija
susijusi su mišiomis, kurių metu tikintieji, daugiausia maždaug 10
metų vaikai, pirmą kartą priima eucharistijos sakramentą. Vaikai dėvi
17
Easter desription - Velykų aprašymas
Poland
Easter in Poland
Velykos Lenkijoje
Easter is a moveable feast,
meaning it is not fixed in
relation to the civil calendar.
Velykos yra “slenkanti”
šventė, todėl nėra suderinta
su civiliniu kalendoriumi.
Easter ends Lent, a season of
fasting, prayer, and penance.
Velykos užbaigia Gavėnios,
t.y. pasninkavimo, maldos ir
atgailos, laikotarpį.
Easter meaning Velykų reikšmė
is the central religious feast in the
Christian liturgical year.
According to Christian scripture, Jesus
rose from dead on the third day after his
crucifixion.
Easter is meant to celebrate the
resurrection of Jesus Christ.
Easter is very important in christianity.
Great Lent- meaning –
Gavėnios reikšmė
Easter
- svarbiausia šventė krikščionių
liturginiuose metuose.
Pasak krikščioniškų padavimų, Jėzus
prisikėlė iš mirusiųjų trečią dieną po
nukryžiavimo.
Velykos yra labai svarbios krikščionių
religijoje.
Velykos
18

Lent lasts forty days (from Ash Wednesday to
Holy Saturday). The forty days represent the
time that, according to the Bible, Jesus spent
in the desert before the beginning of his
public ministry, where he endured temptation
by Satan.
Gavėnia trunka 40 dienų
(nuo Pelenų Trečiadienio iki
Didžiojo Šeštadienio). 40 dienų –
tai laikotarpis, kurį Jėzus pagal Bibliją
praleido dykumoje prieš
pradėdamas savo visuomeninę
veiklą, atsispirdamas
Šėtono gundymams.

Lent – time for preparation
Gavėnia – pasiruošimo periodas

Ash Wednesday begins Lent – 40 days of fasting and penance . On
that day Christians attend churches and have their heads sprinkled with
ash to remind them that they will also become ash one day. The ashes
come from palm branches used on Palm Sunday the previous year.

Pelenų Trečiadienis pradeda 40 dienų trunkantį atgailos ir
pasninkavimo laikotarpį. Šią dieną krikščionys ateina į bažnyčias ir
jiems ant galvų yra barstomi pelenai. Tai ženklas, kad jie vieną dieną
taip pat virs pelenais. Patys pelenai yra pagaminti iš palmių šakelių,
naudotų praėjusių metų Verbų Sekmadienį.
Way of the cross
Kryžiaus kelias
1. Jesus is condemned to death –
Jėzus pasmerktas mirčiai
2. Jesus carrying the cross upon his shoulders –
Jėzus paima kryžių ant savo pečių
Next slides will
describe the Way
of the Cross.
Kitos skaidrės
parodys Kryžiaus
kelią.
19
3. Jesus falls the first time –
Jėzus krinta pirmą kartą
4. Jesus meets his mother –
Jėzus sutinka savo motiną
20
5. Simon of Cyrene helps Jesus carry the cross –
Simonas Cirinietis padeda Jėzui nešti kryžių
6. Jesus falls a second time –
Jėzus krinta antrą kartą
7. Jesus consoles the women –
Jėzus guodžia moteris
9. Jesus is stripped of his garments –
Jėzus nurengiamas
8. Jesus falls the third time –
Jėzus krinta trečią kartą
10. Jesus is nailed to the cross –
Jėzus prikaltas prie kryžiaus
21
11. Jesus' death on the cross –
Jėzaus mirtis ant kryžiaus
12. Jesus is taken down from the cross –
Jėzus nuimtas nuo kryžiaus
13. Jesus is laid in the tomb –
Jėzus dedamas į kapą
Easter customs –
Velykų tradicijos
Easter - the oldest and most important Christian
holiday
that
commemorate
the
resurrection
of
Jesus Christ. The week preceding that day is called the
Holy Week. The last three nights of the week: Good Friday,
Easter Saturday and Easter Sunday are known as the
Easter Triduum.
Velykos – seniausia ir svarbiausia krikščioniškoji šventė,
kuri primena Jėzaus prisikėlimą. Savaitė prieš prisikėlimą
vadinama Didžiąja savaite, o trys paskutinės dienos Didysis Penktadienis, Didysis Šeštadienis ir Velykų
Sekmadienis - sudaro Velykų Tridienį.
22
Maundy Thursday - Didysis Ketvirtadienis
Mass commemorating the
establishment of the sacrament
of the Eucharist and the
priesthood. The liturgy is
different from the usual Sunday
celebrated the Eucharist. The
main rite of the liturgy is the
washing of feet ), and the
procession, in which Christ is
transferred to the grave
Mišios, mininčios Eucharistijos ir kunigystės sakramento
įsteigimą. Mišių liturgija skiriasi nuo įprastų sekmadienio mišių.
Pagrindinis liturginis mišių ritualas yra kojų plovimas ir Kristaus
kūno perkėlimo į kapą procesija.
Good Friday - Didysis Penktadienis
Sad day, the church is not dressed, and
the altar is stripped. On this day, does
not exercise the Eucharist. On Good
Friday the Bible, is read to
commemorate the passion of Christ's
Passion. Climax of this celebration is the
adoration of the cross of Jesus and the
transfer of the Holy Sepulchre. People
do not hide their emotions. They feel
sorrow, lamentation, and speculation on
his own life.
Holy Saturday – Didysis Šeštadienis
Day of ongoing preparations
for the Easter Vigil.
Continuous adoration at the
Tomb of the Lord's day of
recollection and prayer.
Diena, skirta pasiruošti
Velykų vigilijoms. Tęsiamas
Jėzaus kapo garbinimas ir
maldos.
On Easter’s Saturday we go with our family to church. On that day the
priest blesses the food that we bring in the willow basket. On Easter
Sunday, we eat breakfast including consecrated food and then we go to
church for a special Mass. The rest of the day we spend together with
our families and friends.
On Monday, we celebrate the so-called Easter Monday (Wet Monday). In
the Polish tradition this is the day that people splash water on each
other , even on strangers.
Velykų šeštadienį su šeima einame į bažnyčią. Kunigas pašventina
maistą, kurį atsinešėme krepšyje ir kurį kitą dieną, sekmadienį,
valgome pusryčiams. Likusią dienos dalį praleidžiame su šeima ar
draugais. Pirmadienį švenčiame taip vadinamą ,,Dyngusą''. Šią dieną
apipurškiame vienas kitą vandeniu minėdami atgimimą.
Ši diena yra liūdna. Bažnyčia nėra išpuošta, o altorius yra atskirtas.
Šią dieną nėra mišių, mininčių Kristaus mirtį, bet yra skaitomi
Biblijos fragmentai, kurie mini Kristaus kančias. Šioje atmosferoje
žmonės garbina kryžių ir perneša Kristaus kūną į kapą. Šią dieną
žmonės neslepia jausmų, liūdi ir mąsto apie savo gyvenimą.
23
Wet Monday
Šlapiasis pirmadienis
Easter symbols- Velykų simboliai
Lamb - symbolizes the
sacrifice of love
Avinėlis - pasiaukojančios
meilės simbolis.
Easter Palma commemorate Jesus arrival
to Jerusalem
Velykinė verba simbolizuoja
Jėzaus atvykimą į Jeruzalę.
Not everything can be expressed by using
words.Thus the church since the beginning
of its existence, like to use the symbols in the
celebration of faith.
Ne viską yra įmanoma išreikšti žodžiais, todėl
Bažnyčia nuo pat savo egzistavimo pradžios
remiasi simboliais. Kiaušinis yra gyvybės
simbolis.
24
Candle - the symbol of
the Christ
Easter egg - symbolizes
new life and resurrection
Žvakė – Kristaus simbolis
Velykinis kiaušinis
simbolizuoja naują gyveni
mą ir prisikėlimą
The water reminds us the grace
of Christ, which is like a
bottomless well.
Vanduo mums
primena Kristaus malonę, kuri
yra neišsemiamas šaltinis.
Bread is usually oval and symbolizes the Christ as
the bread of life.
Duona paprastai yra ovali ir simbolizuoja Kristų kaip
gyvenimo duoną.
Easter cake is a symbol of skills and excellence.
Traditionally, this should be baked at home, not bought.
Velykinis pyragas yra įgūdžių ir meistriškumo simbolis.
Pagal tradiciją, turėtų būti kepamas namie, o ne perkamas
parduotuvėje.
Easter basket- Velykinis krepšelis
Easter basket symbolizes good luck. We put in the basket
some bread, Easter eggs, pepper, salt, meat, cheese,
horseradish, Easter cake, lamb with butter and „mazurek”.
Easter eggs are coloured Easter
eggs, blown, etc. An egg is a
symbol of the beginning,
new life,
birth and resurrection.
Velykų krepšelis simbolizuoja laimę ir gerovę. Į jį dedamas gabalėlis
duonos, avinėlis iš sviesto, šventinio pyrago, vadinamo ,,mazurek'',
velykinių kiaušinių, druskos, pipirų, dešros, sūrio, krienų.
Kiaušiniai yra dažomi ir
marginami. Kiaušinis yra naujo
gyvenimo ir prisikėlimo
simbolis.
Salt and pepper are symbols of
life, immortality, and protect human
life from decay and spoil. Salt is also
a symbol of hospitality and
a covenant between man and God.
Druska ir pipirai yra gyvybės ir
nemirtingumo
simboliai,
kurie
apsaugo žmogų nuo neteisybės.
Druska taip pat yra svetingumo ir
žmogaus sutarties su Dievu simbolis.
25
On Easter Sunday we eat dinner that often consists of
soup and special cake called ,,mazurek”.
Velykų sekmadienį pietums valgome sriubą ir pyragą taip
vadinamą: ,,mazurek"
Easter Lamb is a symbol of the
Lamb of God, the sacrifice. The
Christ died on the cross for the sins
of the people. Humbly accepted his
death as a lamb. Therefore, in Christ,
sees the true Passover.
Velykinis avinėlis simbolizuoja Dievo
ėriuką. Kristus mirė ant kryžiaus už
mūsų nuodėmes, nuolankiai kaip
ėriukas priėmė mirtį.
Ham and sausages
are symbols of prosperity
and abundance.
Kumpis ir dešra - sėkmės ir
gausybės simboliai.
26
Horseradish is a symbol
of overcoming
the bitterness of the
Passion of Christ.
Krienai simbolizuoja
Viešpaties kančią.
Cheese is a symbol of
friendship between
humans and pets.
Sūris - žmonių ir naminių
gyvūnų draugystės
simbolis.
Mazurek a traditional Easter
cake.
Żurek is a
traditional Easter soup.
Tradicinis velykinis pyragas
,,Mazurek”.
,,Żurek’’- tradicinė
velykinė sriuba.
Chicks are the symbol
of new life.
Viščiukas – naujo
gyvenimo simbolis
After the Easter breakfast, on the
first day of Easter, all children are
looking for hidden gifts. We believe that
a hare brings those presents
Pirmąja švenčių dieną po velykinių
pusryčių vaikai ieško paslėptų dovanų.
Jie tiki, kad dovanas atneša kiškutis.
The history of the grain of wheat.
Italy
Kviečių grūdų istorija.
Italian Spring Festivals
Kukurūzų grūdai slepiami maiše su
kitomis sėklomis
Prieš Šv. Velykas žmonės sutvarko visus namus.
Kunigai šventina namus.
Didžiojo ketvirtadienio išvakarėse žmonės eina į bažnyčią.
Staiga kaimo gyventojas numetė grūdą,
kuris nukrito ant žemės.
Sekmadienio rytą
skamba visi varpai.
27
Daug žemės nukrito ant grūdo ir jis mirė
Jėzus irgi turėjo iš pradžių mirti, o po to
prisikelti iš numirusiųjų.
Kai atėjo pavasaris, iš nuostabaus grūdo
išaugo kviečiai, kurie davė vaisių.
28
The wheat for the tomb is a custom used to
prepare the Tomb of Our Lord.
Yra paprotys kviečiais puošti kapus.
The children bring the gift of corn and settle at
the foot of the crucifix
Vaikai atneša dovanas ir
padeda po kryžiumi.
It goes like this: in the first days of Lent, in some
containers are abundant seeding wheat, gets wet
and put them in the dark.
Jis yra toks: per pirmąsias
gavėnios dienas specialiose
dėžutėse pasėjami kviečiai,
sudrėkinami ir laikomi tamsoje.
With these plants will decorate the Holy One.
Sepulchre in churches.
Šie augalai
dekoruos Šventąjį.
29
Didžiojo
Ketvirtadienio
mišios, kojų
plovimas. Po
Eucharistijos
įsteigimo Jėzus per
paskutinę
vakarienę atliko
labai svarbų ritualą.
JESUS ​'Christ, crucified in atonement for our sins DIES
ON THE CROSS AS THE MEN.
DEATH 'The only reality' that unites all living things
Jėzus Kristus, nukryžiuotas, kad išpirktų mūsų nuodėmes,
miršta ant kryžiaus.
Jėzus gyveno su kitais
žmonėmis. Jis Dievas ir
nugalėjo mirtį. Velykų naktį
įvyko stebuklas: Jėzus
prisikėlė iš numirusių ir
danguje atvėrė rojaus vartus.
JESUS ​'BUT' NOT 'LIKE ALL THE OTHER HUMAN BEINGS,
HE' God and conquers death. THE NIGHT OF EASTER IS
something unique and unrepeatable JESUS ​'rises from the dead
with a glorified body. SALT TO THE FATHER AND THERE
FREE from eternal death By opening the gates of paradise
30
THURSDAY 'HOLY: Holy Mass with washing of feet.
After having instituted the Eucharist,
JESUS ​'DURING THE LAST SUPPER Comp ' an act
full of great significance.
Altorius.
Kristaus
sakramentas
visose
bažnyčiose
garbinamas
visą naktį.
THURSDAY 'SANTO:
Altar of Repose. JESUS ​'Sacrament is adored all
night in all the churches.
Kryžiaus
kelio eisena.
FRIDAY 'SANTO:
PROCESSION OF THE WAY OF THE CROSS
ROADS OF THE FAITHFUL FOR THE CITY '
Velykų nakties ugnies
ritualas. Kadaise
Jėzus įžiebė šilumą ir
nugalėjo nakties
pavojus.
HOLY SATURDAY:
EASTER VIGIL THE RITUAL OF FIRE (JESUS ​'AND'
AS FUOCOCHE HEAT, LIGHT UP THE NIGHT TAKE
AWAY THE DANGERS)
NIGHT OF EASTER RITE OF LIGHT (Jesus 'as the
light guide,' JOY, to support life.)
Velykų naktis.
Vandens apeigos
(Jėzus lyg vanduo,
kuris numalšina
troškulį, maitina,
valo).
EASTER VIGIL: RITE OF WATER
(JESUS ​'It's like water that quenches thirst,
nourish, purification)
Velykos. Jėzus
po trijų dienų
prisikėlė,
nugalėjo mirtį ir
suteikė visiems
žmonėms
žemėje jo
dievišką ir
amžiną
gyvenimą.
EASTER: JESUS ​'after three days rose
again, defeat death and gives to all men on
earth his divine and eternal life
31
Rojus tiems, kurie
prisijungia prie Kristaus.
THE CHURCH AND 'PARTY IN THERE ...' HOPE FOR
HUMANITY '. LIFE AFTER DEATH CONTINUES IN
PARADISE FOR THOSE WHO JOIN TO CHRIST.
The work of our Students
(mokinių darbai)
Happy Easter - Linksmų Velykų
32
SYMBOLS
SIMBOLIAI
Bulgaria
Bulgarian Spring Festivals
Many Bulgarian customs and traditions go back to pagan
times whilst others have their roots in Christianity. Most deal with the
life cycle and the four seasons. Bulgarians devote certain days of the
year to honor their past and participate in certain rituals that are not
only interesting but also pleasurable as well.
Baba Marta - 1st March
A red cloth is hung on top of the door
and stays there until Mladenci. It is believed
that the red color will make Baba Marta happy
and the weather will be nice.
Bonfires are set on this day and people
jump over them as they think this will chase the
snakes and lizards away.
The women do not wash and hand out
white clothes because this may cause
hailstorms and frost.
According to the old Bulgarian tradition
martenicas, read and white threads put
together, are made on this day. Everybody puts martenicas on their
hands or necks to bring them health and strength and to protect
them from the evil eyes. Martenicas are put on the fruit trees as well
to bring them health and fruitfulness.
The martenicas are carried on until the first storks and
swallow come. When you have seen a stork you can take your
martenica off and put it on a blossomed tree or throw it towards the
bird and say: "Take the ugliness of the winter away, bring forth the
beauty of the spring!" The martenica can also be put under a rock.
After a few days you can look under the rock and make predictions -
if there are ants
under it a lot of
lambs will be
born this year, if
there are warms
a lot of horses
will be born.
The
traditional
martenicas
are
red and white but
in
different
regions of the country they can also be red and blue, red, white and
yellow or even made of seven different colors.
Mladentsi (forty martyrs) - March 9
It is celebrated against the disease smallpox, for the health of
children and sheep. On this day women and especially pregnant
women do not do household work. Early in the morning they bring
fresh water from the well and splash with it the house and the yard.
Ritual breads are kneaded - mladentsi, little rolls of bread and loafs.
Mladentsi are mainly prepared in West Bulgaria. They are forty in
numbers and represent dolls covered with buds resembling the
grains of the smallpox. People spread honey on mladentsi and they
are handed out to all children in the house and those that are left are
given to the children from next door. Young brides bring mladentsi to
their parents, to their godfather and to their brother-in-law.
It is believed that on this day snakes leave their holes.
Church Holiday: St. Forty Martyrs Sevastijski.
Ritual table: stuffed peppers with beans, stuffed vine leaves
with rice, ritual breads. Usually forty numbers are prepared from
each dish.
33
The Annunciation - March 25
In folk beliefs on this day cuckoos and swallows come flying
and notify summer's coming. Snakes and lizards leave their holes
and spread in the field. Then wood nymphs and other spirits come
back. The evening before the Annunciation men and women sweep
their yards and burn out their rubbish for the summer to be properly
met. In some regions they light a fire and jump it over. They also go
round the yard bringing a burning rag and say:
"Evo! When I am down,
You should be in the field,
When I am in the field,
You should be down...or
"Run away snakes and
lizards because storks are
coming!"
On this day everybody
wants to be satisfied and to be in
cash because in folk beliefs if
you hear cuckoo's singing and if
you have money, the whole year
will be successful to you. People
believe that if weather is good
on the Annunciation, then the year will be fertile.
Church Holiday: St.Archangel Gavrail. He conveys the gentle
news to Virgin Mary that she is going to conceive from the Holy Spirit
and that she is going to give birth to the Saviour.
Lazarovden (Lazatnica, Lazar, Lazar's saturday)
Lazarovden is celebrated on the last Saturday before Easter.
There are two main elements of the holiday - the tradition called
lazaruvane and the rituals for the dead. Lasses and girls take part in
the lazaruvane. They start preparing before the fast starts and make
groups according to their age. A lass that does not take part in the
lazaruvane cannot get married. There are singers in the groups and
34
one of the girls carries an egg-basket. The only gifts that the girls get
are white eggs. On Saturday afternoon and on Sunday before noon
the girls go around the village, enter in every house and sing songs
to each family member. There is a different song for the lass, the lad,
the girl, the child, the host, the shepherd, the ploughman, etc. The
girls that take part in the lazaruvane sing a special song, in which
there is a dialogue between a girl named Rada and her first love.
The lad wants her to come out of the house so he could see her slim
figure, her white-skinned face and her black eyes. Rada answers
that if he has seen a poplar tree, fresh cream and black cherries he
would know how her figure, skin and eyes look like.
When the lazaruvane ends the
girls share the gifts they have received.
The rituals for the dead are
carried out mostly in the northwest parts
of Bulgaria. It is believed that on
Vrubnica all the dead people come out
of their graves and expect their relatives
to bring them something. That is why
there is a ritual called Lazarska
dushnica on Saturday, when everyone
gives away food and say that it is for the
dead. The women prepare ritual breads
with no oil in it and boil wheat. At the
evening of the same day the women
take bread, the wheat and a bottle of wine and go to the cemetery.
They cense the grave and pour wine on it.
Church Holiday: The resurrection of Lazar. Jesus raises Lazar
from the dead on the fourth day after his funeral as a sign of
gratitude for hospitality he has shown.
Vrubnitsa (Tsvetnitsa, Kuklinden)
A day after St. Lazar's Day and a week before Easter people
celebrate the solemn welcoming ceremony of Jesus in Jerusalem.
The road in front of the Savior has been covered by olive, palm and
willow twigs and flowers.
Every Christian family goes to the church on this day carrying
flowers and willow twigs. They leave the ones they have brought to
the church and take from the sanctified ones from the church. Then
they take the twigs and flowers home and put them on their icons
and above the doors. The ritual of "kumichene" is performed on this
day. This is the last of the "lazarski" rituals. Early in the morning the
lazarki go to the river. They carry with themselves flowers, willow and
a small loaf of bread in the shape of a child. They line up along the
river bank and let their bunches and breads flow. The ones that
come first determine who the "kumitza" will be and the others pay
respect to her. Before letting their bunches in the river the unmarried
girls dance and sing special songs of love, marriage and happiness.
After that they make swings and each goes on the swing. According
to the Bulgarian beliefs the flowers are symbols of the spring and the
beauty. Vrabnitza or Tzvetnitza is a big holiday. Everyone named
after a tree or a flower celebrate their name's day such as: Violeta,
Jasmin, Margarita, Nevena, Roza, Tzvetan, Varban, Yavor, Kalina
and many others.
The Great Week (The Passion Week)
The days from Vrubnitsa to Easter are called The Great Week
and are also known as the Passion Week. Each of those days is
called great because it is full of sufferings and traditions. The
preparation for the Easter holidays is strictly determined day by day.
The first days - Monday, Tuesday and Wednesday are said to be for
cleaning the house, washing and giving a bath to the children which
is done as a symbol of health. On Wednesday women are not
allowed to weave, spin or sew. On the Great Thursday women paint
the eggs. The first one is always painted in red. The cheeks of the
children are rubbed with it for the children to be healthy and redcheeked. It is believed that the red Easter egg has curing powers
that it can eradicate spells and you can harp with its help. One of the
eggs is left in front of the icon and stays there for the rest of the year.
The Easter eggs or "perashki" as they call them in the Western parts
of Bulgaria can be eaten till Spasovden. The painting of the eggs is
done by the hostess of the house and until the red paint finishes she
has to be alone in the room. On this day the lasses write on the
eggs. While writing on the egg the lass sings songs about the tender
and true love that she feels to her husband or husband-to-be. There
are specific instruments used for the writing on the eggs - "kezapa",
"vitriola", a feather from an eagle. The feathers are dipped in melted
wax and the women write on the eggs before they put them in the
paint. The areas covered with wax remain uncolored and that is how
the written egg is made. This day is celebrated as a protection from
the hail and that is why women do not work and men do not reap.
The same restrictions go for the next six Thursdays (until
Spasovden).
Church Holiday: According to the church traditions this is the
day of the Secret Dinner of Christ and the twelve apostles, during
which he foretells his own death and the betrayal of Judas. After this
dinner during the prayer the soldiers come and take Christ. The
clergymen take cross out of the altar as a symbol of the cross Christ
carried to Golgotha. The
Great
Friday-At
the
morning of the Great Friday
Christ has been crucified.
This day is also called the
Crucified Friday. During the
service on this day the
cloak that Christ's body has
been wrapped in after he
has been laid down from
the cross is taken from the
altar and a burial service is
held. Circles around the
temple are made and the
35
cloak is carried along. After that the funeral of Christ is performed
symbolically. The hostesses prepare kozunak (Easter cake) and
other Easter cookies on this day. Ritual table: The ritual Easter
breads are as various in patterns as those on Christmas Eve. The
Great SundayChurch Holiday: Тhe Virgin Mary and Maria Magdalena visit
Christ's grave on the Great Sunday and they find it empty. An angel
comes and announces the resurrection of Christ.
Easter is celebrated in three successive days. The first one is
always a Sunday when everyone goes to the official church service.
The candle that is carried throughout the service is should be carried
home while it is still burning. Everybody fight with the painted eggs
by crash them one against the other. The person whose egg is the
strongest will be the healthiest one during the year. They bring them
painted eggs and Easter breads and receive the same things in
return. bring red eggs. Each lass is nicely dressed with a string, a
wreath and a flower and asks forgiveness from the.
After the lunch has finished everyone
goes to a place where there are high trees
and hang cradles. Everybody rocks to protect
themselves from dragons and diseases. The
second day of the Easter holidays is also
called "razturni (messed up) Monday" and is
connected with the ritual "flourishing of eggs"
which is done as a protection from hails and
for fertility. The lads and the lasses go to a
meadow and roll red eggs to each other. The greeting "Christ
resurrected" is used for 40 days. The week after Easter is called
Tomina nedelq (Tomas Sunday).
Tomas (Empty, Lightened) Sunday
This is the first week after Easter and it puts the end of the
Easter holiday cycle. This week is called Empty because of the
restriction against doing any work whatsoever.
36
Church Holiday: This holiday is connected to the first
appearance of Christ among his students. When the rumor that
Christ's body had disappeared spread only apostle Tomas refused to
believe. On the eighth day after the resurrection Christ himself
appeared to him and made him believe in the truth. The phrase
"unbelieving Tomas" has remained since then and the day is called
Tomas Sunday.
Sofinden
This holiday is celebrated on the Monday after Tomas
Sunday. It is celebrated for a protection against drought. The women
do not wash clothes or if they wash they do not dry the clothes. The
men do not dig nor sough in order food not to get dry. Those
restrictions are kept for the people and the cattle to be healthy. They
do not eat eggs to prevent themselves from getting boils. To prevent
themselves from pimples and wounds everybody washes their faces
and hands on Sofinden with water that has a red egg in it. Milk
should not be boiled, because otherwise the cattle will not have any
milk and will have lots of wounds. The cattle should not be
harnessed; no one should go to the fields because the cattle may
become lame.
Spasovden
This is a movable holiday and is celebrated on the fortieth day
after Easter. Christ along with the Virgin Mary and the apostles climb
the Eleon hill around Jerusalem and he rose up to the sky on this
day. This is the last Great Thursday. It is believed that the souls of
the dead that were set free on the first Great Thursday go back to
their graves on this day. That is why a service for the dead is held.
On the evening on Wednesday on the holiday the women go to the
cemetery and do the rituals typical for every All Soul's Day.
There are restrictions such as no washing, no sowing, no
weaving and no plugging. The rituals for more rain are typical for this
holiday. The lasses dressed like brides play a horo. It is believed that
they will get married by the next Spasovden.
The ritual "waking on fraxinella" is performed on that day. The
people believe that the fraxinella blossoms on Spasovden and the
rousalii come to pick it and decorate themselves with its flowers. In
the evening before the holiday people suffering from diseases go to
places where fraxinella is known to grow. They lie on the ground and
a new cloth, a specially prepared bread and a cup full of water are
left next to them. According to what they find on the cloth or in the
cup on the next morning
they foretell the destiny of
the ill man. If there is a
green leave this means
that he will get better and
if there is dirt or a dry
leave they foretell death.
The things that were
brought are left on the
meadow. The ill man
often drinks the water
from the cup or he rolls
himself in the dewy grass
with the hope that he
might get better.
Petdesetnica (The fiftieth day)
It is celebrated on the fiftieth day after Easter and always on
Sunday. On Saturday before the holiday one of the biggest All Soul's
Day is taking place - the Cherry All Soul's Day. Food and fruits are
taken to the graves and a memorial service is performed. On this day
the Virgin Mary and the apostles gathered for a prayer in Jerusalem.
During the prayer the Holy Ghost descends from the sky in the
shape of fire. The people saw that miracle, believed in God and
joined Christianity. A solemn service in the day and in the evening is
held in the temples as it is believed that the Christian church was
found on that day. The priests throw walnut leaves as a symbol of
the descend of the Holy Ghost over the apostles.
The Holy Ghost (Rousalja)
Along with the Fiftieth Day those are the last holidays of the
Easter cycle. The Holy Ghost is celebrated on the fifty first day after
Easter. These holidays are the start of the Rousalska Sunday.It is
believed that during that week the rousalii which are evil spirits
come. That is why all the different rituals try to propitiate and
influence them to insure fertility, health and wellbeing for the family.
People decorate their homes with wreaths made of flowers and
grass, walnut leaves and absinth. Different games are played, songs
are sung and sacrifices are made. According to the people's belief
the rousal soughing that has begun on Spasovden ends during these
days. Absinth and walnut leaves are kept in the house during the
whole week. They also carry absinth around their feet to protect
themselves from rousal disease. Strong restrictions about work are
observed. The women do not paint, spin, weave nor wash. People
do not sleep during the day especially not in the open. People try not
to walk in the fields and the meadows so that they don't step on the
rousal table which is considered the most dangerous place and it is
believed that if someone steps on it that someone gets ill or even
dies. The rousal Wednesday and Friday are considered the most
dangerous day of the whole week. If someone gets ill during that
week he or she will not get better or it will be very hard for him or her
to get better. During the whole period rousalii go around the houses,
they sing songs and dance. They are dressed in special attires and
make magical movements. They aim to make the mermaids happy
so that they make the corn grow tall, the vines and the fruit-tree to be
fruity. In the places where the rousals have been no one gets ill. All
of them should have fasted for three days before the vow. The rousal
flag is made of white linen attached to a long stick on the top of
which there is a bunch of healing herbs. There is a man in the group
37
that plays different instruments, he plays the kaval, the bag-pipe, the
wooden pipe or the zourla. They carry along a pot with healing water,
a new green cup, garlic and vinegar. There are two kinds of kalushar
games - one is played for fertility and the other one for health. When
they visit an ill man they cover him with a rug and dance around him,
lined up according to their age. The dance changes from a calm one
to a brisk. The ill man drinks from the water in the cup. Then they
crash the pot and the water splashes around him. The ill man gets
up and starts running. Two or three of the kalushari fall down to his
place, hypnotized by the fatafin.
Yeremia (Eremia, Zamskiden, Irima, Irminden) – May 1st
This day is celebrated in honor of snakes and lizards and on
this day rituals are performed aiming at chasing them and protecting
from them. In folk beliefs the snakes come out of their holes on The
Holy Forty Martyrs' Day or on the Annunciation, and on Yeremia's
Day their tsar comes out of the hole. On this day several rituals are
performed: snakes' chasing away; trampling on pieces of broken clay
vessels, fires' lighting.
Snakes' chasing is not on the same day but the night before
and it is similar to that that is made on the night before the
Annunciation. A girl or a woman takes the tongs and the poker and
while making a noise (rattling), she goes round the whole house and
the yard. At the same time she utters spells and vows:
"Run, run away nasty thing!
Here is your Eremia,
It will take your guts out
With the iron rocker"
Or:
"Run away snakes and lizards!
Here comes the aramia behind the door,
It will cut your head off,
It will throw it in the plash."
38
In West Bulgaria people light fires and jump over them and
while making a great noise they utter the same words.
Another custom that is observed on this day is trampling on
flat earthen baking dishes. In early mornings the lasses, wreathed
with cleavers go to dig earth. They gather this earth (clay) at a place
and everybody takes turn in trampling it. It is believed that the flat
earthen baking dish has a magical force and everybody who tramps
the clay, the material from which it is made, will be protected from
snake's biting. In the past to chase snakes, people put rags or
fertilizer in the holes of the walls burned from the morning fire. In
some regions this day is celebrated especially from pregnant women
and women who still have not given
birth to a child in order they to be
protected in birth and their children protected from yeremia - a disease
caused by different evil spirits. In
South Bulgaria this day is kept for
preserving from hail and thunder.
Church Holiday: St. Yeremia - a
Judean prophet. He predicts that
Novuhodonosor
will
conquer
Jerusalem and the population will be
spread all over the world. He also
predicts that God will send his son and
inheritor to the Earth.
Gergjovden (St. George's day, Gergevden, Gurgevden) - 6 may
It is a folk holiday in honor of St. George who is the patron of
shepherds and herds. This holiday has a lot of rituals connected to
various spheres of Bulgarian life. The typical cattle rituals are
interwoven with rituals connected with agriculture, health and
wellbeing. In the spring night before the holiday lasses and girls
gather flowers and herbs from the fields for the ritual feeding of the
sheep and cattle. Three wreaths are made from the flowers: one for
the sheep that will be milked first, one for the lamb that will be given
as a sacrifice for the saint and one for the bucket with milk in it. The
homes and the cattle sheds are decorated with green spring leaves.
The shepherds take the herds out for a grazing before sunrise and
when they come back a ritual milking is performed. A lamb is
slaughtered on Gergjovden as a sacrifice to the patron saint. A big
table for the whole village is set on the green fields in front of the
church yard, outside the village or near the cattle sheds. Other ritual
meals are put on the table except for the roasted lamb. The
Gergjovden bread has a special place on the table. In the Eastern
parts of Bulgaria the young girls stand up next to the table so that the
hemp goes tall. Then they rush into the fields and the children throw
crumbs from the bread at them as they believe that brings fertility.
Horo leaded by the best shepherd or a pregnant woman with a green
branch in her hand is played around the table all day long.
Everybody swings on cradles because it brings health. For the same
reason early in the morning on the holiday healthy and ill people roll
themselves into the dewy grass. The hosts burry a red Easter egg in
the middle of the field for fertility. At some places people set the
straw left from the Christmas dinner on fire in the fields. To
prevent from magic that take the fruit in the fields and milk in
the cattle away, people put lump of salt and a woman's belt on the
inner side of the door so that the cattle could go through it as they
come from the grazing. The salt is put in their food on the other day.
In some regions the lasses predict their future wedding.
The Gergjovden sacrifice: The first born male lamb is chosen
for that ritual. They put a flower on it, a candle is put on the right horn
and it is lit before the slaughtering. In Southern Bulgaria they
slaughter the lamb in the garden under a fertile tree and they leave
the blood to get soaked in the ground and in Western Bulgaria the
slaughtering is done near a river where the blood runs out into the
water. It is believed that the blood has protecting powers. They make
a blood cross on the children's forehead to keep the evil eyes away.
The bones are gathered and are buried in an anthill after the holiday
so that the sheep become as much as the ants or they are thrown
away in the river so that the milk start running like water. The whole
Gergjovden lamb is roasted and a green spray is put on it.
Gergjovden bread: Bogovitsa, kravaj, kolak, a loaf for St.
George, Communion Bread, ovcharnik, koshara (cattle shed), baltak,
etc. - the preparation takes part the previous day. They are mixed
together with new leaven for the sheep to have more milk. The water
needed for the kneading of the breads (mulchana (silent) or tsvetana
(with flowers) - has flowers and herbs in it) is carried by a young
bride or a lass. The woman that is kneading the bread is dressed in
clean clothes and wears a bunch of flowers tied with a red thread.
Church Holiday: The martyr saint George the Conqueror is
honored by Christians. He was the son of rich Christian parents and
he himself becomes a great adherent of Christianity. He was
decapitated in 288 during the time of the emperor Diocletian. St.
George becomes the patron of wars and the army. Folk legends
describe St. George as a man fighting with dragons.
Ritual table: roasted lamb, ritual breads, fresh milk, cheese
made from that milk, yogurt, a milk and rise desert, garlic, boiled
wheat, pastry with butter, pork brawn and eggs
Germann (Germann the hail bringer) - 12 May
It is a folk holiday done for more rain and as a protection from
hail. According to the belief there are four people that can bring hail:
Germann, Bartholomew, Lise and Vidovden. But Germann is the first
and the best hail bringer. No one dares to do any work at this day
especially on the fields. The oxen are not harnessed on this day.
That is done as a protection from the hail. If there is a hail in the
summer they believe that one of the peasants has gone secretly out
in the fields. If clouds and thunders come at this day everybody
comes out of their houses - men, women and children and they
shout out: "Germann, you big holiday! Take the hail to the bare
forests where there is no ax, where no bread is kneaded and no
rooster crows!"
39
There are two kinds of rituals for more rain - Germann and
Butterfly.
Germann: It is known mostly in Northern Bulgaria. The
participants are young girls and sometimes elder women. The lasses
make a doll twenty to fifty centimeters long that looks like a man out
of mud. This figure represents a naked man with clearly visible
masculine exteriors which is considered as a dead man. All the
rituals typical for the burial of a man are done over this doll. The doll
is put on a tile, a wooden bat or in a box made for the occasion. It is
decorated with flowers and buried. On the third, ninth or fourteenth
day it is taken out and thrown into the river. It is done as they think
Germann will protect the village and the fields from hails.
Butterfly: Twelve or thirteen year old girls take part in it. The
main person in the ritual - the butterfly - is always an orphan dressed
in an old shirt and barefooted. At home or by the river they put
different kinds of grass and weeds, at some regions even frogs and
bones from an unknown grave on the butterfly. The whole troop goes
around the houses in the village and sings a special song - a request
to the God for more
rain
from
the
butterfly.
The
butterfly dances in
the rhythm of the
song. They spill
water on her and
then she shakes it
off herself. As a gift
the troop gets flour,
beans, lard, etc.,
but they never get
eggs. That is for a
protection against
hail.
At the end
they go to the river
40
where they throw green leaves and the decoration from the butterfly
and sprinkle themselves with water. The ritual ends with a table that
has the received gifts on it and in some regions there is a restriction
that the table should not be prepared by an old woman, a pregnant
woman or a suckling mother.
Church Holiday: St. Germann was a patriarch in
Constantinople who lived during the time of emperor Anastasias.
Constantine and Helen (Konstentinovden) - 21 may
This holiday is usually celebrated without traditions and
rituals. It is celebrated only in some parts of the country as a
protection from hail. An animal is given as a sacrifice on this day and
the whole village shares a table. This is a big holiday for the
shepherds in the Rhodopy Mountain. A traditional holiday in
Southern Bulgaria is the ritual fire-dancing.
Church Holiday: This day is celebrated mainly as a church
one in almost the whole country. This day honors Constantine the
Great and his mother Helen. According to the legend Helen
discovers the cross of Christ in Palestine (The cross day). During the
rule of Constantine the Great the Milan edict that turns Christianity
into the country's religion was issued (313).
This is a custom that can be seen only in some villages
between Strandzha and the Black Sea, around Bourgas. It is
observed on the holiday of St.Konstantin and Elena. A basic element
of the custom is the dance in fire (glowing embers). The whole
village takes part in the celebration but it is only the fire-dancers that
participate in the ritual dance. They are chosen by the saint who is
patron of the holiday.
Fire-dancing is inherited. Only the head fire-dancer is the one
to pass the strength and inspiration to the other fire-dancers. The
head fire-dancer house is s sacred one because there is the so
called "stolnina" or "konak"/"rasting place", which is a very small
chapel where the icons of St. St. Konstantin and Elena are kept as
well as those of the Virgin Mary, St. George, St. Pantaleimon, and
some wood-cuts from the Holy Sepulcher and red pieces of cloth
decorated with images of the sun. There is also the sacred drum
which sets the beat of the dance. It is believed that the drum has
magical powers and it can cure the one who carries it if he happens
to be ill. This drum is not to be used in any other case.
On the very day of the holiday after the service in the church,
the people make their way to the "konak" led by the head fire-dancer
and the priest. When they reach the “konak”, the head fire-dancer
censes the icons and the other fire-dancers, and passes to them the
spiritual strength and inspiration of St. Konstantin. They start beating
the drum and play a special fire-dancing song on a pipe. Some of the
fire-dancers get "caught" (a state of religious trance) and start
dancing with the Saint's icon in their hands. After the ritual dances
are over, the people set up a big feast eating homemade boiled
mutton. After sunset they
all return to the central
square where they build
up a big fire around which
they play horo at the
accompaniment of a pipe
and drum. When the fire
goes out and turns into
glowing embers, the firedancers start dancing on
them. The fire-dancer
dances bare-footed on the
embers and while he is
dancing he may see and
foretell the future.
Bulgarija
Pavasario šventės
Vieni bulgariški papročiai bei tradicijos siekia pagonybės
laikus, kiti atkeliavo iš krikščionybės. Dauguma yra siejami su
gyvenimo ciklu ir keturiais metų laikais. Bulgarai keletą kartų per
metus pagerbia savo praeitį tam tikromis apeigomis.
Baba Marta – kovo 1d.
Šią dieną ant durų yra kabinamas raudonas audeklas ir
paliekamas ten iki Mladenci. Tikima, kad raudona spalva nudžiugins
babą Martą ir oras bus gražus. Taip pat šią dieną yra deginami
laužai ir žmonės šokinėja per juos, tikėdamiesi nuvyti gyvates ir
driežus.
Moterys tą dieną neskalbia ir nedžiauna baltų skalbinių, nes
tai gali sukelti krušą ir speigą. Pagal senas bulgarų tradicijas iš
raudonų ir baltų siūlų yra pinamos martenicos. Visi rišasi jas ant
rankų arba kaklo, kad apsaugotų nuo blogų akių, kad neštų sveikatą
ir stiprybę. Martenicos taip pat rišamos ant vaismedžių, kad šie būtų
sveiki ir vaisingi.
Martenicos nešiojamos tol, kol parskrenda pirmieji gandrai ir
kregždės. Pamačius gandrą, galima nusiimti martenicą ir užrišti ją
ant žydinčio medžio arba mesti paukščiui tariant: „Pasiimk žiemos
baisybes ir atnešk pavasario grožybes!” Taip pat galima padėti
masrtenicą po akmeniu ir po keleto dienų prognozuoti - jei po
akmeniu daug skruzdėlių, šiemet gims daug ėriukų, jei ten sliekai –
daug didvyrių. Tradicinės martenicos yra raudonai baltos, bet
skirtinguose šalies regionuose jos gali būti raudonos ir mėlynos,
baltos bei geltonos arba net nupintos iš septynių skirtingų spalvų.
Mladentsi (40 kankinių) – kovo 9d.
Ši diena švenčiama, kad nepultų raupai, o vaikai ir avys būtų
sveiki. Šią dieną moterys, ypač nėščiosios, nedirba jokių namų
41
ruošos darbų. Anksti rytą jos atneša iš šulinio vandens ir apšlaksto
juo namus ir kiemą. Mladentsi – mažos tradicinės tešlos bandelės ir
duonos kepalai, dažniausiai kepami vakarinėje Bulgarijoje. Kepama
jų po 40, o forma primena lėlių, nusėtų raupų randais, figūrėles.
Žmonės ant Mladentsi tepa medų ir vaišina savo bei kaimynų vaikus,
jaunosios neša Mladentsi savo tėvams, krikštatėviams ir svainiams.
Tikima, kad tą dieną gyvatės palieka savo urvus.
Bažnytinis šios šventės atitikmuo - Keturiasdešimt Šv.
Kankinių Sevastijskių.
Tradicinis stalas: paprikos, farširuotos pupelėmis, vynuogių
lapai, įdaryti ryžiais, tradicinės duonelės. Visko pagaminama po 40.
Apreiškimas – kovo 25d.
Liaudis tikėjo, kad šią dieną gegutės ir kregždės parskrenda
pranešdamos apie ateinančią vasarą, gyvatės ir driežai išlenda iš
urvų ir pasklinda po laukus, sugrįžta miškų nimfos ir kitos dvasios.
Vakarą prieš apreiškimą vyrai ir moterys šluoja kiemus bei degina
visas šiukšles, kad deramai sutiktų vasarą. Kai kuriuose regionuose
žmonės kūrena laužus ir šokinėja per juos. Taip pat jie vaikščioja po
kiemą ratu nešiodami degantį skudurą ir kalba:
Evo! Kai manęs nėra,
tu turi būti laukuose,
o kai aš laukuose,
tavęs turi nebūti!
Arba
„Bėkit, gyvatės ir driežai, nes gandras atskrenda!“
Šią dieną visi stengiasi būti patenkinti ir turėti pinigų, nes,
pasak liaudies tikėjimo, jei turėsi pinigų ir išgirsi gegutę kukuojant,
visi metai bus sėkmingi, o jei apreiškimo dieną orai yra geri , metai
bus vaisingi.
Bažnytinė šventė - Šv. Archangelo Gabrieliaus diena. Jis
praneša Mergelei Marijai naujieną, kad ji pastos nuo Šventosios
Dvasios ir pagimdys Išganytoją.
42
Lazarovden (Lazatnica, Lazar, Lazaro šeštadienis)
Lazarovden yra švenčiamas paskutinį šeštadienį prieš
Velykas. Yra du pagrindiniai šios šventės elementai – tradicija,
vadinama lazarovane ir apeigos už mirusius. Mergaitės ir jaunos
merginos dalyvauja lazaruvane. Jos pagal amžių susirenka į grupes.
Šeštadienio popietę ir sekmadienį prieš vidurdienį merginos vaikšto
po kaimą, užėjusios į namus dainuoja kiekvienam šeimos nariui
skirtingas dainas. Ypatinga daina, kurioje vyksta dialogas tarp
merginos Rados ir jos pirmosios meilės. Dainoje vaikinas nori, kad
mergina išeitų iš namų ir jis galėtų pamatyti jos liekną figūrą, baltą
veidą ir juodas akis. Rada atsako, kad, jei jis matė tuopą, šviežią
grietinę ir juodas vyšnias, jis turėtų žinoti, kaip atrodo jos figūra,
veidas ir akys. Per lazarovane viena iš grupės merginų neša
kiaušinių krepšelį. Dovanų jos gauna tik baltų kiaušinių, o šventei
pasibaigus merginos pasidalina surinktomis dovanomis. Tos, kurios
nedalyvavo lazaruvane, negali ištekėti.
Apeigos už mirusius dažniausiai vykdomos šiaurės vakarų
Bulgarijoje. Tikima, kad per Vrubnica visi mirusieji išeina iš savo
kapų ir laukia, kad artimieji jiems ką nors atneštų. Dėl to šeštadienį
yra paprotys, vadinamas Lazrska dushnica, kada visi dalina maistą ir
sako, kad skiria jį mirusiems. Moterys kepa duoną be aliejaus ir
verda kviečius. Vakare neša tą duoną, kviečius ir vyno butelį į
kapines, smilko kapą ir pila ant jo vyną.
Bažnytinė šventė - Lazaro prisikėlimas. Jėzus prikelia Lazarą
iš mirusiųjų ketvirtą dieną po jo laidotuvių. Tai yra dėkingumo už
parodytą svetingumą ženklas.
Vrubnitsa (Tsvetnitsa, Kuklinden)
Kitą dieną po Lazarovden bulgarai mini Jėzaus sutikimą
Jeruzalėje. Jėzaus kelias buvo nuklotas alyvmedžio, palmių ir
gluosnių šakelėmis bei gėlėmis, todėl kiekviena krikščionių šeima šią
dieną eina į bažnyčią nešina gėlių ir gluosnių šakelėmis. Tas, kurias
atsinešė, palieka bažnyčioje, o namo parsineša prieš tai jau
pašventintas. Namuose jie kabina gėles ir šakeles ant ikonų ar virš
durų.
Šią dieną yra vykdomos Kumichene apeigos. Anksti rytą
lazarki (merginos) eina prie upės, nešinos gėlių ir gluosnių šakelėmis
bei vaiko formos duonos kepalu. Jos išsirikiuoja palei upę ir plukdo
savo puokštes ir duoneles. Ta, kurios puokštė atplaukia pirmoji,
išrenkama kumitza, kurią kitos merginos privalo gerbti. Prieš
plukdydamos puokštes netekėjusios merginos šoka ir dainuoja
giesmes apie meilę, santuoką ir laimę. Po to jos pasidaro supynes ir
supasi. Pagal bulgarų tikėjimą, gėlės simbolizuoja pavasarį ir grožį.
Vrabnitza arba Tzvetnitza yra didelė šventė. Visi, kieno vardai susiję
su medžiu ar gėle, pvz., Violeta, Jasmin, Margarita, Nevena, Roza,
Tzvetan, Varban, Yavor, Kalina ir kiti švenčia savo vardadienius.
Didžioji savaitė
Laikotarpis nuo Vrubnitsa iki Velykų vadinamas Didžiąja
savaite arba Meilės savaite. Kiekviena šios savaitės diena yra
laikoma didžiąja, nes pilna kančių ir tradicijų. Pasiruošimas Velykoms
yra griežtai suplanuotas. Pirmadienį, antradienį ir trečiadienį yra
tvarkomi namai, skalbiama, maudomi vaikai. Tai laikoma sveikatos
simboliu. Trečiadienį moteris negali austi, verpti ar siūti.
Didįjį ketvirtadienį moterys dažo kiaušinius. Pirmas kiaušinis
visada dažomas raudonai. Juo trinami vaikų žandai, kad būtų sveiki
ir raudonskruosčiai. Tikima, kad raudonas velykinis kiaušinis turi
gydomųjų savybių, gali nuimti prakeiksmą. Vienas kiaušinis
paliekamas prie ikonos visiems metams. Velykinius kiaušinius arba
perashki galima valgyti iki Spasovden. Kiaušinius dažo namų
šeimininkė ir kambaryje tuo metu negali būti nieko kito, kol nesibaigs
raudoni dažai. Taip pat šią dieną merginos dekoruoja kiaušinius.
Dekoruodamos jos dainuoja apie gilią ir tikrą meilę savo esamam ar
būsimam vyrui. Kiaušinių dekoravimui naudojami specialūs
instrumentai- kezapa, vitriola, erelio plunksna. Plunksna mirkoma
ištirpintame vaške, kuriuo moterys dekoruoja kiaušinius prieš
dėdamos juos į dažus.
Ši diena švenčiama siekiant apsisaugoti nuo krušos, todėl
moterys nedirba, o vyrai neskaldo malkų. Tie patys apribojimai
galioja dar šešis ketvirtadienius iki pat Spasovden.
Bažnytinė šventė - slapta Kristaus ir dvylikos Apaštalų
vakarienės diena, kuomet Kristus išpranašavo savo mirtį ir Judo
išdavystes. Šią dieną dvasininkai išima iš altoriaus kryžių kaip
simbolį sunkaus Kristaus kelio į Golgotą.
Didžiojo penktadienio rytą Kristus buvo nukryžiuotas. Ši diena
dar yra vadinama Nukryžiuotuoju penktadieniu. Per mišias šią dieną
nuo altoriaus nukabinamas apsiaustas, kuriuo buvo apdengtas
Kristaus kūnas nuėmus jį nuo kryžiaus, ir vykdomos laidojimo
apeigos simboliškai atkartojant Kristaus laidotuves. Šią dieną
šeimininkės kepa kozune (velykinį pyragą) ir velykinius sausainius.
Didysis sekmadienis - bažnytinė šventė. Mergelė Marija ir
Marija Magdalietė aplanko Kristaus kapą ir aptinka jį tuščią.
Nusileidžia angelas ir praneša apie Kristaus prisikėlimą.
Velykos yra švenčiamos tris dienas. Pirma diena –
Sekmadienis. Šią dieną visi eina į bažnyčią, į šventines mišias.
Žvakė, kuri degė per mišias, parsinešama namo. Žmonės vienas su
kitu muša kiaušinius, dalinasi jais ir velykiais pyragais. Tas, kurio
kiaušinis stipriausias, bus sveikiausias ateinančiais metais. Po
šventinių pusryčių žmonės eina prie aukštų medžių, kabina supynes
ir supasi, kad apsisaugotų nuo slibinų ir ligų.
Antroji velykų diena vadinama razturni - Išsiblaškęs
pirmadienis. Vaikinai ir merginos eina į pievą ir ridena kiaušinius. Dar
40 dienų žmonės sveikinasi sakydami: “Kristus prisikėlė”.
Savaitė po Velykų yra vadinama Tuščiąja savaite, o
sekmadienis - Tomo sekmadieniu. Tuščioji savaitė baigia velykinių
švenčių ciklą. Ji vadinama tuščia, nes negalima dirbti jokių darbų.
Bažnytinė šventė susijusi su pirmuoju Kristaus apsireiškimu
savo mokiniams. Kai pasklido gandai, kad dingo Kristaus kūnas,
Tomas nepatikėjo. Aštuntą dieną po prisikėlimo Kristus apsireiškė
jam ir privertė jį patikėti. Posakis Netikintis Tomas išliko iki šiol ir ši
diena yra vadinama Tomo Sekmadieniu.
43
Sofinden
Švenčiamas pirmadienį po Tomo Sekmadienio. Ši diena
minima, kad nebūtų sausros. Moterys neskalbia rūbų, o jei skalbia,
tai nedžiauna. Vyrai nieko nekasa ir nepjauna, kad maistas
neišdžiūtų. Šių apribojimų laikomasi, kad žmonės ir gyvuliai būtų
sveiki. Nevalgoma kiaušinių, siekiant apsisaugoti nuo vočių, o veidas
ir rankos prausiami vandeniu, kuriame buvo dažomas raudonas
kiaušinis, kad nebūtų spuogų ir žaizdų. Tą dieną negalima virti pieno,
kitaip gyvuliai neturės pieno ir bus žaizdoti.
Spasovden
Tai šventė, kuri švenčiama 40-tą dieną po Velykų. Kristus
kartu su Mergele Marija ir apaštalais įkopė į Eleon kalną šalia
Jeruzalės ir pakilo į dangų. Tai paskutinis Didysis Ketvirtadienis.
Tikima, kad visos sielos, kurios buvo išleistos pirmąjį Didįjį
ketvirtadienį, sugrįžta į savo kapus, todėl laikomos mišios už
mirusiuosius. Ketvirtadienio išvakarėse (trečiadienio vakarą) moterys
eina į kapines ir vykdo ritualus, panašius kaip Visų Šventųjų dieną.
Šią dieną negalima siūti, austi ir arti. Atliekamos apeigos
prašant daugiau lietaus. Netekėjusios merginos puošiasi kaip
jaunosios, žaidžia horo ir tiki, kad ištekės iki kito Spasovden.
Spasovden vykdomos baltojo diktono pažadinimo apeigos.
Žmonės tiki, kad baltasis diktonas žydi šią dieną ir undinės ateina
prisirinkti jo žiedų, kad jais pasipuoštų. Šventės išvakarėse sergantys
žmonės eina į vietą, kur auga šis augalas, tiesia ant žemės naują
staltiesę ir deda ant jos duonos bei pilną puodelį vandens . Nuo to,
ką jie randa kitą rytą, priklauso sergančio žmogaus likimas. Jei randa
žalią lapą - žmogus pasveiks, jei purvą ar išdžiūvusį lapą - mirs. Tai,
kas buvo atnešta, paliekama pievoje. Sergantis žmogus dažnai
išgeria vandenį iš puodelio arba voliojasi po rasotą žolę tikėdamasis
pasveikti.
44
Petdesetnica - penkiasdešimtoji diena
Petdesetnica švenčiama penkiasdešimtą dieną po Velykų ir
visada sekmadienį. Šeštadienio vakaras – Vyšninė visų šventųjų
diena. Šią dieną ant kapų nešami valgiai ir vaisiai bei laikomos
mišios mirusiųjų atminimui. Penkiasdešimtą dieną po Velykų Mergelė
Marija ir apaštalai susirinko Jeruzalėje pasimelsti. Maldos metu
Šventoji Dvasia nusileido iš dangaus ugnies pavidalu. Žmonės,
pamatę šį stebuklą, patikėjo Dievu ir priėmė krikščionybę.
Petdesetnica vakare laikomos iškilmingos mišios, nes tikima, kad
krikščionių bažnyčia buvo įkurta būtent tą dieną. Tą dieną laikomos
iškilmingos mišios, nes tikima, kad būtent tą dieną buvo įkurta
katalikų bažnyčia. Kunigai per apeigas mėto graikinių riešutų lapus
kaip Šventosios Dvasios nusileidimo apaštalams simbolį.
Šventoji Dvasia (Rousalija)
Šios šventės penkiasdešimtoji diena užbaigia Velykų švenčių
ciklą. Ji yra švenčiama penkiasdešimt pirmąją dieną po Velykų. Tai
yra “Rusalska Nedela”- “Undinių Savaitės” pradžia. Tikima, kad šią
savaitę ateina undinės - blogosios dvasios. Joms pamaloninti yra
atliekami įvairūs ritualai. Tai daroma, kad būtų užtikrintas
vaisingumas, sveikata ir gerovė šeimoms. Tą dieną žmonės puošia
savo namus vainikais iš gėlių ir žolės, graikinio riešutmedžio lapų ir
pelyno. Žaidžiami įvairūs žaidimai, dainuojamos dainos ir aukojamos
aukos. Pelyno ir graikinio riešutmedžio lapai laikomi namuose visą
savaitę. Taip pat žmonės liečia savo pėdas pelynu, kad nesusirgtų
“undinių” liga. Taip pat yra rimti darbo apribojimai. Moterys neverpia,
neaudžia ir neskalbia. Žmonės nemiega dienos metu. Neina į laukus
ir pievas, kad neužmintų ant “undinių stalo”, kuris yra labai pavojinga
vieta. Tikima, kad jei kas nors ant jo užmins, susirgs ar net mirs.
Undinių trečiadienis bei ketvirtadienis yra pačios pavojingiausios
dienos. Jei kas susirgs šią savaitę, tai sunkiai sveiks arba visai
nepasveiks. Šią savaitę žmonės persirengia undinėmis- kalushari- ir
eina po namus dainuodami bei šokdami. Jie vilki specialius apdarus
ir atlieka magiškus judesius. Taip tikimasi įtikti undinėms, kurios gali
padaryti, kad kviečiai gerai augtų, o vynmedžiai ir vaismedžiai būtų
vaisingi. Žmonės tikėjo, kad vietose, kuriose buvo persirengiama
undinėmis-“kalushari”- niekas nesusirgs. Iš balto lino, prikabinto prie
lazdos, daroma undinių vėliava, o viršuje prikabinama gydomųjų
žolelių puokštė. Vienas žmogus grupėje groja skirtingais
instrumentais: kaval, dūdmaišiu, medine dūdele arba zourla. Jie
neša puodą su gydomuoju vandeniu, naują žalią puoduką, česnakus
ir actą. Yra žaidžiami dviejų rūšių žaidimai: vienas-vaisingumui ir
derlingumui, kitas-sveikatai. Žmonės, aplankę ligonį, jį užkloja
antklode ir, sustoję pagal amžių, šoka aplink jį. Šokis iš lėto keičiasi į
labai energingą. Sergantis žmogus iš puodelio atsigeria vandens.
Tada aplankiusieji sudaužo puodelį ir vandeniu aptaško ligonį. Tada
sergantysis atsistoja ir pradeda bėgti. Du ar trys “kalushari” griūva į
jo vietą lyg užhipnotizuoti .
Jeremija (Eremia, Zamskiden, Irima, Irminden) – gegužės 1d.
Ši diena švenčiama, kad būtų išvytos gyvatės ir driežai.
Liaudies tikėjimas byloja, kad gyvatės išeina iš savo urvų 40-ies
kankinių dieną arba Apreiškimo dieną, o Jeremijos dieną jų caras
išeina iš urvo. Šią dieną atliekamos kelios apeigos (kad būtų išvytos
gyvatės, mindžiojami sudaužytų indų šipuliai, deginami laužai).
Gyvačių išvarymas atliekamas šventės išvakarėse kaip ir per
Apreiškimo šventę. Mergina arba moteris paima reples/žnyples,
žarsteklį ir triukšmaudama apeina namus. Tuo pačiu tardama
užkerėjimą ir įžadus:
„ Bėk, bėk šalin, bjaurus padare,
Štai tavo Eremia,
Kuris ištrauks tau vidurius
geležiniu žarstekliu!”
arba
„Bėkit, bėkit šalin gyvatės ir driežai,
Štai ateina Eremia iš už durų,
Nukirs jums galvas,
Ir išmes į balą!”
Vakarų Bulgarijoje žmonės degina laužus , triukšmaudami
šokinėja per juos ir taria tuos pačius užkerėjimus.
Kita šią dieną įdomi tradicija yra molinių indų, skirtų kepimui,
mindžiojimas. Ankstų rytą netekėjusios merginos užsideda vainikus ir
eina kasti žemės. Jos surenka žemes (molį) į vieną vietą ir visos iš
eilės mindžioja jas. Tikima, kad moliniai kepimo indai turi magiškų
galių ir visi, kas mindžioja molį, iš kurio daromi šie indai, bus
apsaugoti nuo gyvatės įkandimo. Praeityje žmonės į gyvačių urvus
padėdavo daiktų pelenus, sudegintus laužuose. Kai kuriuose
regionuose šią dieną ypač švenčia nėščios moterys arba tos, kurios
dar negimdė, kad būtų apsaugotos gimdymo metu, o jų vaikai
išvengtų “veremia” ligos, kurią sukelia piktosios dvasios. Rytų
Bulgarijoje šią dieną švenčia, kad apsisaugotų nuo krušos ir
griaustinio.
Bažnytinė šventė. Šv. Jeremija- Judėjų pranšas. Jis
išpranašavo, kad Novuhodonosor užkariaus Jeruzalę ir jos
gyventojai pasklis po visą pasaulį. Taip pat jis išpranašavo, kad
Dievas atsiųs savo sūnų ir įpėdinį į Žemę.
Gergjovden (Šv.Jurgio diena, Gergevden, Gurgevden) –
gegužės 6d.
Tai liaudiška šventė, skirta Šv. Jurgio garbei, kuris yra
piemenų ir gyvulių globėjas. Ši šventė turi daug tradicijų, susijusių su
įvairiomis Bulgarijos gyvenimo sritimis. Tipiškos apeigos su galvijais
persipina su apeigomis, susijusiomis su žemdirbyste, sveikata ir
gerove. Šventės išvakarėse merginos renka laukuose gėles ir
žoleles avių ir galvijų maitinimo apeigoms. Iš tų gėlių yra supinami
trys vainikai: vienas - avims, kurios bus melžiamos pirmos, antras –
ėriukui, kuris bus paaukotas šventajam, ir trečias - kibirui su pienu.
Namai dekoruojami žaliais pavasariniais lapais. Piemenys išveda
bandas ganytis į laukus, o vakare sugrįžus yra atliekamos melžimo
apeigos. Georgiovden - Šv. Jurgio dieną - skerdžiamas ėriukas, kaip
auka Šventajam globėjui. Žmonės padengia didžiulį stalą priešais
bažnyčią, už kaimo ribų arba prie galvidžių. Ant stalo nešami įvairūs
45
tradiciniai patiekalai. Nenešamas tik keptas ėriukas. Duona dedama
į specialią vietą ant stalo. Rytiniuose Bulgarijos regionuose jaunos
merginos stovi prie stalo, kad kanapės augtų aukštos. Po to jos bėga
į laukus, o vaikai meta duonos trupinius į jas, kad metai būtų
derlingi.Visą dieną yra žaidžiamas Horo žaidimas, kuriam vadovauja
geriausias piemuo arba nėščios moterys su žalia šakele rankoje.
Visi supasi ant supynių, kad būtų sveiki. Dėl tos pačios
priežasties ankstų šventės rytą sveiki ir sergantys žmonės voliojasi
ant rasotos žolės. Šeimininkai vidury lauko užkasa raudoną Velykų
kiaušinį, kad metai būtų derlingi. Kai kuriose vietovėse žmonės
degina šieną, kuris liko nuo Kučių stalo. Kad apsisaugotų nuo
magijos, kuri naikina derlių laukuose, žmonės deda gabaliuką
druskos ir moterišką diržą iš vidinės durų pusės, kad galvijai,
grįždami iš ganyklų, pro jas praeitų. Kitą dieną druska dedama į jų
maistą.
Šv. Jurgio dienos auka. Šiam ritualui yra išrenkamas pirmasis
gimęs ėriukas. Ant jo užrišama gėlė, o ant dešiniojo rago uždedama
žvakė ir uždegama prieš skerdžiant. Pietinėje Bulgarijoje ėriukas yra
skerdžiamas sode po vaisingu medžiu, kur kraujas įsigeria į žemę, o
Vakarų Bulgarijoje skerdynės vykdomos ant upės kranto, kur kraujas
bėga į vandenį.Tikima, kad kraujas turi apsaugančių galių. Vaikams
ant kaktos šiuo krauju piešiamas kryžius, kad apsaugotų juos nuo
blogų akių. Po šventės kauliukai yra surenkami ir užkasami
skruzdėlyne, kad avių būtų tiek daug, kiek yra skruzdėlių. Dažnai
kauliukus įmeta į vandenį, kad pienas daug būtų. Visas Gergiovden
ėriukas yra iškepamas ir padengiamas žaliu padažu.
Gergiovden duona. Bogovitsa, kravaj, kolak kepalas,
ovcharnik, koshara, baltak Šv. Jurgiui ruošiama dieną prieš šventę.
Ji yra sumaišoma su nauju raugu, kad avys turėtų daugiau pieno.
Vanduo minkymui atnešamas jaunosios arba netekėjusios merginos.
Moteris, minkanti tešlą, turi būti apsirengusi švariais drabužiais ir
įsisegusi gėlių puokštę, surištą raudonu siūlu.
Bažnytinė šventė. Krikščionys garbina kankinį Šv. Jurgį
Užkariautoją. Jis buvo turtingų krikščionių sūnus ir pats tapo
46
Krikščionybės pasekėju. Jam 288 metais buvo nukirsta galva,
imperatoriaus Diocletiano laikais. Šv. Jurgis yra karų ir kariuomenės
globėjas. Liaudies legendos Šv. Jurgį vaizduoja kaip vyrą, kariaujantį
su slibinais.
Tradicinis stalas. Keptas ėriukas, duonelės, šviežias pienas,
sūris iš šio pieno, jogurtas, pieno ir ryžių desertas, česnakai, virti
kviečiai, pyragaičiai su sviestu, kiaulienos vyniotinis ir kiaušiniai.
Germanas (Germanas krušos nešėjas) – gegužės 12d.
Tai liaudies šventė, švenčiama, kad būtų daugiau lietaus ir
kad apsisaugotų nuo krušos. Tikima, kad yra 4 dievai, galintys
atnešti krušą: Germanas, Bartolomėjus, Liza air Vidovden.
Germanas yra pirmasis ir stipriausias. Niekas nedrįsta atlikti jokių
darbų šią dieną, ypač laukuose. Jaučiai nėra naudojami jokiems
darbams. Taip elgiamasi apsisaugojimui nuo krušos. Jei vasarą būna
kruša, žmonės tiki, kad kažkuris kaimo žmogus per šventę slapta
buvo išėjęs dirbti į laukus. Jei šią dieną būna debesuota ir griaudi,
visi išeina į lauką. Vyrai, moterys ir vaikai ir šaukia: “ Germanai, tavo
didelė šventė. Paimk krušą į tuščius miškus, kur nėra kirvių, kur
neminkoma duona ir kur gaidžiai negieda!”
Yra dvi apeigų rūšys, kai prašoma daugiau lietaus – Germann
ir Drugelis.
Germann geriausiai žinoma šiaurės Bulgarijoje. Dalyvauja
jaunos merginos ir kartais vyresnės moterys. Merginos daro iš purvo
lėlę (20x50cm), panašią į žmogų. Lėlė atrodo kaip nuogas vyras su
gerai matomais vyriškais iškilimais. Įsivaizduojama, kad šis vyras yra
miręs. Visos laidojimo apeigos yra atliekamos su šia lėle. Lėlė
dedama ant čerpių, medinės lentos arba į specialią dėžę, kuri yra
papuošiama gėlėmis ir užkasama. Trečią, devintą ir keturioliktą dieną
dėžė yra išimama ir įmetama į upę. Tai daroma, kad Germanas
apsaugotų kaimą nuo krušos.
Drugelis. Šiose apeigose dalyvauja dvylikos - trylikos metų
mergaitės. Pagrindinis personažas yra drugelis – našlaitė, aprengta
senais marškiniais ir basomis kojomis. Namuose ar prie upės ant
drugelio dedama žolė ir piktžolės, kai kuriuose regionuose - varlės ar
kaulai iš nežinomo kapo. Grupelė žmonių kaime keliauja iš namų į
namus ir dainuoja specialią dainą - drugelio prašymą, kad Dievas
atsiųstų lietaus. Jie pila ant drugelio vandenį, o šis nusipurto.
Grupelė gauna dovanų: miltų, pupų, taukų... Tačiau jie niekada
negauna kiaušinių. Tai apsaugo nuo krušos. Apeigų pabaigoje
žmonės eina prie upės, kur numeta visas žoles nuo drugelio ir
apsipila vandeniu. Apeigos baigiasi vaišėmis, kurias merginos
susirinko iš žmonių, tačiau kai kuriuose regionuose stalas negali būti
padengiamas senos, nėščios ir žindančios moters.
Bažnytinė šventė. Šv. Germanas buvo Konstantinopolio
patriarchas ir gyveno imperatoriaus Anastasiaso laikais.
Konstantino ir Elenos Diena (Konstantinovden)- gegužės 21d.
Ši šventė švenčiama be jokių apeigų ir tradicijų. Tik kai
kuriose šalies dalyse laikomasi tradicijų, kurios apsaugo nuo krušos.
Šią dieną yra aukojamas žvėris ir visas kaimas susėda prie bendro
stalo. Tai didelė šventė piemenims iš Rodofio Kalnų. Pietų
Bulgarijoje šokami specialūs ugnies šokiai.
Bažnytinė šventė. Tai pagrindė bažnytinė šventė visoje šalyje.
Šią dieną pagerbiamas Konstantinas Didysis ir jo motina Elena. Anot
legendos, Elena rado Kristaus Kryžių Palestinoje ( Kryžiaus Diena).
Konstantino Didžiojo valdymo laikais buvo išduotas Milano įsakas
(313), kuris atvedė į šalį Krikščionybę.
Ši tradicija tęsiama tik kai kuriuose kaimuose tarp Strandzos ir
Juodosios Jūros. Pagrindinis elementas yra ugnies šokis (ant
žaižaruojančių anglių). Šventėje dalyvauja visas kaimas, bet tik
ugnies šokėjai dalyvauja ritualiniame šokyje. Juos išrenka šventojo
šventės globėjas.
Ugnies šokiai yra paveldimi. Tik vyriausias ugnies šokėjas gali
perduoti stiprybę ir įkvėpimą kitiems šokėjams. Tik vyriausiojo šokėjo
namas yra pašventintas, nes ten yra taip vadinama “stolnina” arba
“konak”( labai maža koplytėlė, kur yra laikomos Šv. Konstantino ir
Elenos ikonos, taip pat Mergelės Marijos, Šv. Jurgio, Šv. Pantalemo
ikonos ir keli medžio gabaliukai iš Šventojo Kapo bei raudona
medžiaga su saulės ornamentais). Taip pat ten yra pašventintas
būgnas, kuris duoda ritmą šokiui. Tikima, kad būgnas turi stebuklingų
galių ir gali išgydyti tą, kuris jį neša, jei šis serga. Šio būgno negalima
naudoti jokiomis kitomis progomis.
Šią dieną, po mišių, žmonės, vedami vyriausiojo šokėjo ir
kunigo, eina į “konak”(koplytėlę). Kai jie prieina “konak”, vyriausias
šokėjas smilko ikonas ir kitus ugnies šokėjus bei perduoda jiems Šv.
Konstantino dvasinę stiprybę ir įkvėpimą Jie pradeda mušti būgnus ir
groti dūdele specialią ugnies šokio dainą. Kai kurie šokėjai krenta į
religinio transo būseną ir pradeda šokti su Šventųjų ikonomis
rankose. Kai pasibaigia tradiciniai šokiai, žmonės padengia šventinį
stalą, ant kurio būtinai yra naminė virta aviena. Po saulėlydžio visi
grįžta į centrinę aikštę, kur uždega didžiulį laužą ir aplink jį žaidžia
“horo”, akomponuodami būgnu ir dūdele. Kai ugnis užgęsta ir lieka
tik žaižaruojantys angliukai, ugnies šokėjai pradeda ant jų šokti. Jie
šoka basi ant anglių ir tiki, kad taip šokdami gali pamatyti savo ateitį.
47
Romania
Romanian Spring Festivals
Palm Sunday
Palm Sunday is celebrated on the
last Sunday before Easter. It celebrates
the end of the Fast and the resurrection
of nature.
On Palm Sunday people go to a
church for the Holy branches of the
Willow to the glazing, doors or gates.
Faith says that this ritual defends
against diseases. Also protects the
house from evil and unpleasant events
In the Sunday Palm, housewives go to church and clean the graves
of ancestors, hanging
willow branches in a
cross form.
In some areas,
girls bring in the night
some
Basil
flower
under the pillow, to
become more beautiful
and healthier, more
desired by young men
and to get married
along the year.
In Wallachia( Muntenia) , people do not wash their head
because there was belief that if you do that in Palm Sunday, in which
all white-flowering trees, you will be white like the crowns of trees.
From the religious point of view, Palm Sunday marks the
entrance of Jerusalem to the Saviour. This is absolution to fish meat.
48
Specify
a
different
faith,
Palm
Sunday tells
that like it is
the
weather
on the day of
the Palm, so it
will be Easter
day too.
After a
typically
ancient, mentioned in IVth century by Egeria and generalized in all
Christian Churches,
bring
in
Palm
Sunday in churches
of willow branches.
They are blessed.
Believers,
who
welcome
with
branches of olive,
when Christ enters
Jerusalem,
carry
them in their hands
as a sign of win
against death.
Symbolism of the willow branches In Christian thinking, is first
met in pastor Hermas 's writings .Here the martyrs are called
"branches of willow full of fertility" of the divine tree.. In other words
those who have dedicated their life to Christ, they won’t be stuck in
death, but have overcome it through Christ.
Willow, in the writings of the Holy Priests, it represents the
Virgin Mary who chose life with virginity and with no fertility she
brings Christ into the world.
In conclusion, we must understand that using willow in the cult
is not an accommodation of the Curch, on the contrary they use the
willow branches as a sign
of richness of life.
In the people belief
is that who can't get to the
Church, in particular for
reasons of health, should
be hit with these branches
of
willow,
screamingblessed be repeatedly:
"Get out, disease,
health, come back!"..The
way in which this branch of willow keeps in Homestead, is different
from one area to another.
In Moldova and Bukovina
was the belief that willow
is not to be brought into
the House. It is always out
on the eaves of the House.
On
the
contrary,
in
Muntenia and Oltenia, the
branches of willow are
placed near icons.
Easter
Easter is celebrated with great zeal and enthusiasm
throughout the world. On the occasion of Easter, the Christian
community presents in every nook and corner of the world celebrates
this day as the day of the resurrection of Jesus Christ after
crucifixion. The celebration of Easter is marked by morning services
at the church and feasting and party in the evening. In almost all the
countries around the world, the festivities of Easter are more or less
the same. However, certain specific traditions of the place make the
Easter at a particular country stand
a little different from the other. Here
in this article we have explored the
Easter celebrations in Romania.
Easter
in
Romania
is
celebrated according to the rituals
of the Eastern Orthodox Church.
The Easter entire season consists
of Flowers Saturday (Lazarus’
Saturday), Palm Day (Flowers Day), Great Thursday, Great Friday,
Easter, The Small Fountain and Good People’s Easter. Each of
these has small interesting rituals. The Easter celebration goes on
for a long week and finally wraps with Good People’s Easter
celebrated in honour of the ancient spirits.
The Friday before the Easter is called the Great Friday or the
Friday of sufferings, as it is the day when Jesus was crucified. On
Saturday, people go to church for the midnight mass, taking with
them a bowl of Pasca, eggs and steak, where these aliments are
blessed by the clergy. On returning home from the mass, people first
eat some of the sanctified aliments and only then the rest.
Starting with Holy Thursday, people start painting eggs in a
multitude of colours. The predominant colour is red, but other colours
are also applied - yellow,
green, blue and even
black. Decorated eggs or
'ouă încondeiate' are an
integral part of Easter
celebration in Romania.
The eggs are decorated
using a type of thin and
round sticks called chişiţă
made of beech wood.
The special Easter
cake, known as Pasca, is
49
baked on Great Thursday. The Pasca can have a round shape
(reminding little Jesus' diapers) or a rectangular one (the shape of
his grave). The shells of the eggs used for the Pasca are thrown in a
river. This action stems from the ancient belief that the shells are
taken by the river to the country of the Good People, announcing
them the Easter has came.
In
some
regions
(Bucovina, Transylvania), there
is a tradition called "the wetting".
On Monday morning, the boys
take a bucket of water and go to
the houses of the unmarried
girls. If they found them
sleeping, the boys throw water
on them. As it is believed that
those girls will marry soon, they
reward the boys who had wetted
them by giving them the most beautiful decorated eggs and Pasca or
cake.
However, all the Easter traditions span around the historical
fact that Jesus Christ, the Son of God is alive.
Why Two Dates?
The Eastern Church and Western Church have separate
dates for Easter. Occasionally, Easter falls on the same Sunday (in
2010 and 2011, we celebrated together), but usually the celebrations
are separated by a week or two. This means that in any given year,
you might find Roman Catholic Hungarians in the area celebrating
Easter one Sunday, while the Orthodox Romanians might be
celebrating a week or two later. In 2005, the dates were spread very
far apart: the Western churches celebrated on March 27 and the
Orthodox churches on May 1.
Romanian evangelicals go with the majority of Romanians
and choose to celebrate with the Orthodox. But Romanian
evangelical churches in the West (in the United States or Great
50
Britain) generally celebrate together with the majority of Christians in
their area.
Why the different dates? Both the Eastern and Western
churches claim to celebrate Easter on “the first Sunday after the first
full moon on or after the vernal equinox.” The problem is that
Western church uses the Gregorian calendar to establish this
Sunday, while the Eastern Church uses the older, Julian calendar.
When the different definitions of “vernal equinox” and “full moon” are
taken into consideration, it is no wonder that the two church
traditions do not come to a mutual understanding.
Furthermore, the Orthodox Church always places Easter after
the Jewish Passover, which means that the date may sometimes be
the first Sunday in May. Easter observance in the Western Church
often precedes the Passover by weeks.
Pantecost
Pentecost (also called Trinity Day or Descent of the Holy
Spirit) is one of the Great Feasts of the Orthodox Church, celebrated
fifty days after Pascha (thus always falling on a Sunday: this year
June 3, 2012, next year June 23, 2013, and June 8, 2014, the year
after that).
Fifty days after the Resurrection, while the disciples and many
other followers of Jesus Christ were gathered together to pray, the
Holy Spirit descended upon them in the form of "cloven tongues of
fire," with the sound of a mighty rushing wind, and they began to
speak in languages that they did not know. There were many visitors
from the Jewish diaspora to Jerusalem at that time for the Jewish
observance of the feast, and they were astonished to hear these
untaught fisherman speaking praises to God in their alien tongues.
This account is detailed in the Acts of the Apostles, chapter 2.
The number fifty, as in the fiftieth
day after Pascha, stands for eternal
and heavenly fulfillment, seven times
seven, plus one.
The Orthodox Church sees
Pentecost as the final fulfillment of the
mission of Jesus Christ and the first
beginning of the messianic age of the
Kingdom of God, mystically present in
his Church. It is traditionally called the
beginning of the One Holy Catholic and
Apostolic Church.
Besides celebrating the coming
of the Holy Spirit, the feast also
celebrates the full revelation of the
divine Trinity, Father, Son, and Holy
Spirit. Hymns of the Church, celebrate
the sign of the final act of God's self-disclosure to the world of His
creation.To Orthodox Christians, the feast of Pentecost is not just a
celebration of an event in history. It is also a celebration their
membership in the Church. They have lived Pentecost and received
"the seal of the gift of the Holy Spirit" in the sacrament of
chrismation.
For the feast of Pentecost the icon of the Holy Trinity, the
three angelic figures who appeared to Abraham, is placed in the
center of the church for veneration. This icon is used with the
traditional Pentecost icon. The church building is decorated with
flowers and the green leaves of the summer to show that God's
divine breath comes to renew all creation. Green vestments and
coverings are also used.
The Liturgy of Saint John Chrysostom with special hymns
replacing the standard Antiphons. The Great Vespers of Pentecost
(Sunday) evening features three long prayers at which the faithful
kneel for the first time since Pascha. Many smaller parishes have
this service immediately following the liturgy.
Pentecost is an ancient
feast taken from the Roman
mithology (Rosalia, the feast of the roses, was a day dedicated to
the worship of the dead when offerings such as food and roses were
brought in order to better the souls of the dead . The term comes
from the latin word rosalia, which means the feast of the roses.
Christians celebrate Pentecost
for 3 days in Moldavia and
Transylvania, 7 days in Wallachia and Oltenia and 8 days in Banat .
The night of the faires or the Iele
In
the Romanian
mythology and folklore , the
pentecosts, iele or faires
are fabulous women ,
emperor
Rusalim’s
daughters . The pentecosts
who
have
magical
powers,especially seductive
powers
may
often be
mischievous, walk through
the fields and bathe naked .
These faires
adore to dance in circle with their brests naked,
dishevelled hair and wearing small bells round the ankles and
transparent veils . Their dance is a magical one, rich in mystries
and symbols which can not be understood by the mortals .
The faires do not harm those who avoid them, they become
mean only if they are provoked or if their dance is watched . Then, it
is said that they take those people’s minds forever.
The larding of the bull
It is a unique custom in Romania on Pentecost and is
celebrated at Batin ( in Cluj county) . It consists of a precession
walking down the village roads and a bull larned with garlands and
51
flowers . In fron of the
church the priest hallows
the bull and gives water to
the participants. The bull is
at some point freed and
according
to
tradition,
while being suppored by
the audience, a maiden
masters
the bull
and
walks with it three times
round a table . As tradition
goes, the girl will get
married within a year .
The sprinkling of the wives
The villagers form Valea Ghurghiului (Mureş county )celebrate
each year after Pentecost the custom called ” the sprinkling of the
wives”. According to tradition only those women who are sprinkled
will be healthier and more beautiful . In the village Sona ( Braşov
county) the group of youngsters visit the elderly .
In the villages, where tradition is best kept, people bring to
church branches of linden and nut tree for hallowing; these symbolze
the Holy Spirit’s tongues of fire, who descended upon the Saint
Apostles . These branches are then hung at the eaves of the house
or at the sacred icons to protect against evil and have the
miraculous power of healing those who suffer of deafness . The
branches used at Pentecost are kept over the summer in order to be
used in the rituals of driving away the storms and hail.
The dance of the Căluşari
The dance of the Căluşari is connected to the Pentecost; it is
a ritual dance that originates in the jumping over the fire to escape
the faires ; the dance is the remedy for healing somebody who had
52
watched the Dance of the Faires and had his mind taken away by
them.
In Olt county,on Monday, the second day of Pentecost the
Căluşari visit the village hospital . If there they find an ill person, they
take that person out of the hospital, lay him or her faced up, position
his/her head towards east and put beside him/her a flag and a
cruse with water in it. A red thread is tied to the cruse and a little
chicken is placed inside it . The Căluşari dance three times ; the ill
person also dances ; the bailiff dances as well ; he is the one who
takes the cruse and
throws it up in the air .
The cruse breaks into
peaces and the chicken
dies . If a few drops touch
the ill person, then he/she
will stand up and dance
along with the Căluşari
but if not even a drop
touches him/her, then
he/she is predestinated to die soon.
Pentecost superstitions
On these day people wear wormwood at the waist or near the
brest in order to be protected against the faires’ rage .
On Pentecost Sunday one should not climb trees or high
places and neither travel far away from home .
On Pentecost days one should not fight and have three
garlics at the waist or near the brest .Women bring nut and linden
tree leaves to church .
If during the Pentecost night one sleeps under the open sky
or goes to the fountain , one will find himself under the faires’ spell .
Rumunija
Pavasario šventės
Verbų sekmadienis
Verbų sekmadienis yra švenčiamas sekmadienį prieš Velykas.
Jis simbolizuoja gavėnios pabaigą bei gamtos prisikėlimą.
Per Verbų sekmadienį žmonės eina į bažnyčią šventinti
gluosnio šakų, kad jomis grįžę iš mišių galėtų pašventinti duris ar
vartus.
Tikima, kad šis ritualas saugo namus nuo blogų ir nemalonių
įvykių, o šeimą nuo ligų. Verbų sekmadienį namų šeimininkės ne tik
eina į bažnyčią, bet ir tvarko protėvių kapus, kurios puošia
sukryžiuotomis gluosnių šakomis.
Kai kuriuose rajonuose naktį mergaitės po pagalve pasideda
baziliką, kad taptų gražesnės ir sveikesnės, per metus sulauktų
daugiau jaunuolių dėmesio ir galbūt ištekėtų.
Wallachia (Muntenia) miestelyje žmonės Verbų sekmadienį
neplauna galvos, nes yra tikima, kad jei trinksi galvą žydint sodams,
tapsi baltas kaip medžių karūnos.
Anot religijos, Verbų sekmadienis žymi Jeruzalės išgelbėtojo
atvykimą ir nuodėmių atleidimą.
Yra tikima: koks oras Verbų sekmadienį, toks bus ir pirmąją
Velykų dieną.
Pagal senovinį IV šimtmetyje Egerijoje paminėtą ir
apibendrintą visų krikščioniškų bažnyčių tikėjimą, Verbų sekmadienį į
bažnyčią yra nešamos verbų šakos. Jos yra palaiminamos. Kristaus
pasekėjai, kurie sveikina jį žengiantį į Jeruzalę alyvos šakomis, neša
jas savo rankose kaip laimėjimo prieš mirtį ženklą.
Gluosnio šakų simbolis krikščioniškame mąstyme buvo
pastebėtas pastoriaus Hermo 's raštuose. Čia kankiniai vadinti
„gluosnio šakomis, pilnomis dieviško medžio vaisingumo“. Kitaip
tariant tie, kurie skiria savo gyvenimą Kristui, nemiršta, bet įveikia
mirtį su Kristumi. Gluosnis šventųjų raštuose simbolizuoja Mergelę
Mariją, kuri pasirinko skaistų gyvenimą be vaisingumo, ji atneša
Kristų į pasaulį. Suprantama, gluosnio simbolika nėra Bažnyčios
nulemta, priešingai, šis simbolis žymi gluosnio šakas kaip gyvenimo
turtingumo ženklą.
Tie, kas negali atvykti į Bažnyčią, ypač dėl sveikatos
priežasčių, namuose yra plakami gluosnio šakomis ir laiminami
šaukiant: „Liga, išeik, sveikata, grįžk!“.
Kiekviename Rumunijos regione gluosnio šakos yra laikomos
skirtingose vietose. Moldovoje ir Bukovinoje tikima, kad gluosnis
neturi būti atneštas į namus. Jis turi būti prie namo ar ant namo
pakraigės. Muntenijoje ir Oltenijoje gluosnio šakos kaip tik yra
padedamos namuose, šalia piktogramų.
Velykos Rumunijoje
Velykos uoliai ir entuziastingai yra švenčiamos visame
pasaulyje. Krikščioniška bendruomenė kiekviename jaukiame
pasaulio kampelyje švenčia šią dieną kaip Jėzaus Kristaus
prisikėlimą po nukryžiavimo. Velykos yra švenčiamos rytinėmis
mišiomis bažnyčioje ir puotavimu vakare. Beveik visose šalyse
Velykų iškilmės yra daugmaž tokios pačios. Tačiau dėl nacionalinių
yaptimų šiek tiek Velykų tradicijos skiriasi. Šiame straipsnyje mes
ištyrėme Velykų šventimą Rumunijoje.
Velykos Rumunijoje yra švenčiamos pagal Rytų stačiatikių
bažnyčios ritualus. Visas Velykų periodas – tai Gėlių šeštadienis
(Lazaro šeštadienis), Palmių diena (Gėlių diena), Didysis
ketvirtadienis, Didysis penktadienis, Velykos, Mažas fontanas ir Gerų
žmonių Velykos. Kiekviena diena turi mažus įdomius ritualus. Velykų
šventimas tęsiasi visą savaitę ir pagaliau pasibaigia Gerų žmonių
Velykomis, švęstomis nuo seno dvasių garbei.
Penktadienis prieš Velykas pavadintas Didžiuoju penktadieniu
ar Kančių penktadieniu, kadangi tai yra diena, kai Jėzus buvo
nukryžiuotas. Šeštadienį žmonės eina į bažnyčią dalyvauti
vidurnakčio mišiose, atsineša į jas ryšulį su kiaušiniais ir kepsniu. Šį
maistą palaimina dvasininkas. Grįžę namo, žmonės iš pradžių valgo
dalį pašventinto maisto ir tiktai tada kitą maistą.
53
Nuo Šventojo ketvirtadienio žmonės pradeda dažyti kiaušinius
įvairiaspalviais dažais. Dominuojanti spalva yra raudona, bet dažnos
ir kitos spalvos – geltona, žalia, mėlyna ir net juoda. Papuošti
kiaušiniai ar „ouă īncondeiate“ yra būtina Velykų šventimo
Rumunijoje dalis. Kiaušiniai papuošiami naudojant plonus ir apskritus
pagaliukus, pavadintus „chişiţă“, padarytus iš buko medienos.
Ypatingas Velykinis pyragas, žinomas kaip „Pasca“, yra
kepamas Didįjį ketvirtadienį. „Pasca“ gali būti apskritimo formos
(primenanti mažo Jėzaus raštuotas drobes) ar stačiakampė (kaip jo
kapas). „Pascos“ gamybai panaudotų kiaušinių lukštai yra metami į
upę. Šis veiksmas atėjęs iš senųjų pagoniškų papročių, kai tikėta,
kad lukštus upė paima į Gerų žmonių šalį ir taip paskelbiama, kad
Velykos jau atvyko.
Kai kuriose srityse (Bukovina, Transilvanija) yra tradicija
laistymosi tradicija. Pirmadienio rytą vaikinai ima kibirą vandens ir
eina į netekėjusių merginų namus. Jei suranda jas miegančias,
vaikinai išpila vandenį ant jų. Kadangi manoma, kad aplaistytos
merginos netrukus ištekės, tai jos apdovanoja vaikinus gražiausiai
papuoštais kiaušiniais ir „Pasca“ ar pyragu.
Tačiau svarbiausios Velykų tradicijos susijusios su Jėzaus
Kristaus, Dievo Sūnaus, prisikėlimu, žinia, kad jis yra gyvas.
Kodėl dvi datos?
Rytų Bažnyčios ir Vakarų Bažnyčios Velykų datos skirtingos.
Retkarčiais Velykos būna tą patį sekmadienį (2010 ir 2011 m. visi
šventėme kartu), bet paprastai šventes skiria savaitė ar dvi.
Vadinasi, kasmet galėtumėte pamatyti, kad vengrai katalikiškai
švenčia Velykas vieną sekmadienį, o ortodoksai rumunai jas ruošiasi
švęsti po savaitės ar dviejų. 2005 m. datos buvo ypač toli viena nuo
kitos: katalikų šventė Velykas kovo 27-ąją, o stačiatikių bažnyčia –
gegužės 1-ąją.
Rumunų evangelikai ir dauguma rumunų švenčia Velykas
kartu su ortodoksais. Tačiau Vakaruose rumuniškos evangelikų
54
bažnyčios (Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Didžiojoje Britanijoje)
Velykas švenčia paprastai su dauguma krikščionių jų rajone.
Kodėl skirtingos datos?
Ir Rytų, ir Vakarų bažnyčia tvirtina švenčiančios Velykas
„pirmąjį sekmadienį po pilnaties ar po lygiadienio“. Problema yra ta,
kad Vakarų bažnyčia, kad nustatytų šį sekmadienį, naudoja
Grigaliaus kalendorių, o Rytų bažnyčia naudoja senesnį, Julijaus
kalendorių. Kai remiamasi skirtingais kalendoriais, nenuostabu, kad
lygiadienio ar pilnaties laikas nesutampa.
Be to, stačiatikiai visada švenčia Velykas po žydų Velykų.
Vadinasi, Velykų sekmadienis gali kartais būti netgi pirmą gegužės
sekmadienį. Velykų apeigos katalikų bažnyčioje dažnai ankstesnės
už žydų Velykas.
Sekminės
Sekminės (vadinamoji Trejybės diena arba Šventosios
Dvasios nužengimo į žemę diena) yra viena iš stačiatikių bažnyčios
didžiųjų švenčių, švenčiama penkiasdešimt dienų po Velykų, bet
visada sekmadienį.
Praėjus penkiasdešimčiai dienų po Prisikėlimo, kai mokiniai ir
daugelis kitų Jėzaus Kristaus pasekėjų buvo susirinkę melstis,
Šventoji Dvasia nusileido ugnies liežuvių pavidalu, su galingo
švilpančio vėjo garsu ir apaštalai ėmė kalbėti kalbomis, kurių
nesuprato. Šventės metu į Jeruzalę buvo susirinkę daug lankytojų iš
žydų diasporos ir jie nustebo išgirdę šiuos nemokytus žvejus kalbant
svetimomis kalbomis. Šis įvykis yra išsamiai aprašytas apaštalų
laiškuose. 2 skyriuje .
Skaičius 50 (penkiasdešimt dienų po Velykų) reiškia amžiną ir
dievišką pasitenkinimą (7*7+1).
Stačiatikių bažnyčioje Sekminės liudija Jėzaus Kristaus
misijos galutinį įvykdymą ir pirmojo Mesijo Dievo karalystės, mistiškai
atsiradusios savo Bažnyčioje, amžiaus pradžią. Taip tradiciškai
vadinama vienintelės šventosios, visuotinės ir apaštališkos
Bažnyčios pradžia.
Be Šventosios Dvasios atėjimo šios šventės metu taip pat yra
šlovinamas dieviškosios Trejybės (Tėvo, Sūnaus, ir Šventosios
Dvasios) apreiškimas. Bažnyčios himnai šlovina baigiamąjį veiksmą
– Dievo atsiskleidimo ženklą – jo sukurtam pasauliui. Stačiatikiams
Sekminių puota nėra tik istorinio įvykio šventimas, bet ir jų narystės
bažnyčioje minėjimas. Jie išgyveno Sekmines ir gavo Šventosios
Dvasios dovanos antspaudą kaip sutvirtinimo sakramentą.
Per Sekmines Šventos Trejybės piktograma (trys skaičiai,
kurie pasirodė Abrahamui) yra pastatoma bažnyčios centre, kad būtų
pagerbta. Ši piktograma yra naudojama kartu su tradicine Sekminių
piktograma. Bažnyčios pastatas yra puošiamas gėlėmis ir žaliais
vasaros lapais, kaip ženklas, kad Dievo pasaulyje vyksta
atsinaujinimas. Per Sekmines rengiamasi žaliai ir per mišias
naudojamas žalias uždengimas.
Liturgija pagal šventąjį Joną Chrysostomą su ypatingais
himnais pakeičia standartinį Antifoną. Didelės Sekminių Vakarės
(sekmadienio vakaro mišios) susideda iš 3 ilgų maldų, per kurias
šalininkai klaupiasi pirmą kartą nuo Velykų. Mažesnėse parapijose
šios mišios vyksta iš karto po liturgijos.
Rmuniškos tradicijos per sekmines
Sekminės yra senovinė puota, atkeliavusi iš romėnų
mitologijos (Rosalia, rožių puota, buvo diena, paskirta mirusiesiems
garbinti, kai aukos, tokios kaip maistas ir rožės, buvo atnešamos
pagerbti mirusiųjų sielas). Terminas kilo iš lotynų kalbos žodžio
„rosalia“, kuris reiškia rožių puotą. Krikščionys švenčia Sekmines 3
dienas Moldavijoje ir Transilvanijoje, 7 dienas Valačine ir Oltenijoje ir
8 dienas Banate.
Laumių naktis
Rumunų mitologijoje ir folklore laumės yra neįtikėtinos
moterys, imperatoriaus Rusalimo dukterys. Laumės, kurios turi
stebuklingų galių, ypač viliojimo galių, dažnai yra išdykusios, klajoja
per laukus ir maudosi nuogos. Laumės dievina šokti ratu
apnuogintomis krūtimis, netvarkingais plaukais ir dėvi mažus
skambučius aplink kulkšnis. Jų šokis yra stebuklingas, turtingas
paslapčių ir simbolių, kurių negali suprasti mirtingieji.
Laumės nekenkia tiems, kas vengia jų, jos tampa
agresyvios,tik jei yra išprovokuotos ar jei jų šokis yra stebimas. Tada,
sakoma, kad jos užima tų žmonių protus amžinai.
Buliaus smaigymas lašiniais
Ši unikali Sekminių tradicija likusi Rumunijoje ir švenčiama
Batine (Klužo grafystėje). Procesija, su buliumi apkarstytu
girliandomis ir gėlėmis, leidžiasi kaimo keliais. Priešais bažnyčią
dvasininkas pašventina bulių ir duoda vandens dalyviams. Kai bulius
tam tikru momentu yra paleidžiamas, pagal tradiciją mergina,
palaikoma minios, sturi jį sutramdyti ir apvesti tris kartus aplink stalą.
Yra tikima, kad ta mergina ištekės per metus.
Žmonų laistymas
Žmonės iš Valea Ghurghiului kaimo (Mureş grafystė) kasmet
per Sekmines pagal seną paprotį laisto moteris. Pagal tradiciją tiktai
tos moterys, kurios aplaistomos bus sveikos ir gražios. Sona kaime
(Braşov grafystė) paauglių grupė lanko pagyvenusius žmonės.
Kaimuose, kur senosios tradicijos išlikusios, žmonės atneša į
bažnyčią liepų ir riešutmedžių šakų, kad jas pašventintų. Šakos
simbolizuoja Šventosios Dvasios ugnies liežuvius, kurie leidosi
žemyn ant Šventųjų Apaštalų. Šitos šakos yra pakabinamos namo
pakraigėje ar ant piktogramų, kad apsaugotų nuo blogio. Manoma,
kad jos turi stebuklingą galią gydyti kurčiuosius. Šakos, panaudotos
per Sekmines, yra laikomos per visą vasarą kaip apsauga nuo audrų
ir krušos.
55
„Căluşari“ šokis
„Căluşari“ šokis yra susįjęs su Sekminėmis. Šis ritualinis
šokis atsirado iš šokinėjimo per ugnį, siekiant išvengti laumių. Šokis
yra vaistas tam, kas stebėjo laumių šokį ir kurio protą jos užvaldė.
Olto grafystėje pirmadienį, antrą Sekminių dieną, šokėjai
lanko kaimo ligoninę. Jei ten jie randa sergantį asmenį, tai išsiveda jį
iš ligoninės, guldo veidu į dangų, deda jo/jos galvą į rytus ir padeda
šalia jo/jos vėliavą ir ąsotį su vandeniu. Prie ąsočio pririšamas
raudonas siūlas, o į vidų įmetamas viščiukas. Tada tris kartus aplink
ligonį šokamas„Căluşari“ kartu šoka ir dvaro valdytojas, kuris paima
ąsotį ir meta jį į orą. Ąsotis sudūžta ir viščiukas miršta. Jei keli
vandens lašai nukrenta ant ligonio, tai jis atsistos ir šoks greta, bet jei
nė lašas nepaliečia jo, tai jam lemta greitai mirti.
Sekminių prietarai
Per Sekmines žmonės juosiasi pelynu ar nešioja jį ant
krūtinės, kad apsisaugotų nuo laumių įniršio.
Sekminių sekmadienį nevalia kopti į medžius, aukštas vietas
ar keliauti toli nuo namų.
Sekminių dienomis negalima kovoti ir būtina nešioti tris
česnakus prie talijos ar krūtinės. Moterys į bažnyčią atsineša
riešutmedžių ar liepų lapų ir šakų, kad išvengtų nelaimių.
Jei Sekminių naktį kas nors miegos po atviru dangumi ar
maudysis, tą nugalės laumių kerai.
56
Turkey
Turkish Spring Festivals
The Sacrifice Bayram (The Sacrifice Festival) is one of the
two major Islamic celebrations which takes place on the tenth day of
the Islamic month being the last month of the Islamic calendar.
During the 4 day festival millions of Muslims from around the world
make an annual pilgrimage to Makkah in order to worship God and
to commemorate the willingness of the Prophet Abraham (peace be
upon him) to sacrifice his son Ishmael in response to a command
from God. Satisfied with Abraham's devotion, God replaced Ishmael
with a sheep at the last second, and the sheep was sacrificed
instead. While pilgrims in Makkah re-enact this scene by sacrificing
sheep of their own, Muslims who can afford it in the rest of the world
also participate in this ritual by sacrificing sheep, camels and cows.
The main aim behind the ritual is a very humanly reason, bringing
the rich and poor, the offended friends, the parted families together
around one soul goal; coming together as the souls do in the Heaven
after death. The ritual serves the purpose as the one third of the
meat is distributed to the poor, one third to neighbors and relatives
while one third is kept by the person who offered the sacrifice for use
within his or her own family.
Ibrahim's complete obedience to the will of God is celebrated
by Muslims each year.
Each Muslim, as they celebrate, reminds themselves of their
own submission to God, and their own willingness to sacrifice
anything to God's wishes.
During the 4 day festival Muslims who can afford the
expenses usually sacrifice sheep, as a symbol of Ibraham's exercise.
The meat is distributed among family, friends and the poor, who
each get a third share.
As with all festivals there are prayers, and also presents.
As it is mentioned above, the Sacrifice Bairam is surely a day
of happiness as it is a day to forgive and forget the differences and
disputes that cause family members and / or friends fall apart..
One of Abraham's main trials was to face the command of
God to kill his only son. Upon hearing this command, he prepared to
submit to God’s will. When he was all prepared to do it, God
revealed to him that his "sacrifice" had already been fulfilled. He had
shown that his love for Him superceded all others, that he would lie
down his own life or the lives of those dear to him in order to submit
to God.
The day often starts with a visit to the mosque where a special
Prayer is read. After the visit to the mosque everyone embraces
each other. Special foods eaten on this day are lamb and sweet
dishes. Families and friends visit eachother.
Older people give pocket money and presents to children who
kiss their hands as a mark of respect.
Very similar to the western culture kids go from one house to
the other saying ’Happy Bairam’ ‘Mutlu Bayramlar’ collecting money
or various coloured candies given in hand made handkerchiefs.
57
Turkija
Pavasario šventės
Bayram (Aukų šventė) yra viena iš
dviejų pagrindinių Islamo švenčių, kuri vyksta
dešimtą paskutinio Islamo kalendoriaus
mėnesio dieną. Keturias dienas milijonai
musulmonų iš viso pasaulio vyksta į Meką.
Kelionės tikslas - garbinti Dievą ir paminėti
pranašo Abraomo pasiryžimą paaukoti savo
sūnų Ishmaelį . Dievas, patenkintas
Abraomo ištikimybe, paskutinę sekundę
sustabdė Abraomą ir išgelbėjo Ishmaelį. Vietoj jo buvo paaukota
avis. Kai Bayram metu piligrimai Mekoje simboliškai aukoja avis, kiti
musulmonai įvairiuose pasaulio kraštuose taip pat dalyvauja šiame
rituale aukodami avis, kupranugarius ir karves. Svarbiausias ritualo
tikslas - turtuolių ir vargšų, įžeistų draugų, išsiskyrusių šeimų
susibūrimas vienam tikslui. Taip pat musulmonai vienijasi tikėdami,
kad po mirties sielos susitinka Danguje. Vienas trečdalis ritualo metu
paaukotos
mėsos yra atiduodama
vargšams, kitas trečdalis - kaimynams ir
giminaičiams ir dar vienas - asmeniui,
kuris paaukojo avį.
Abraomo
paklusnumas
Dievui
musulmonų švenčiamas kasmet.
Kiekvienas musulmonas švęsdamas
prisimena savo atsidavimą Dievui ir
pasiryžimą viską Jam paaukoti.
Kaip ir per visas šventes, Bayram
metu maldžiamasi bei dovanojamos
dovanos.
Kaip jau buvo minėta, Aukų šventė tikra laimės diena, nes tą dieną
58
atleidžiamos skriaudos ir pamirštami ginčai, nesutarimai.
Vienas iš pagrindinių Abraomo išbandymų buvo įvykdyti Dievo
įsakymą - nužudyti savo vienintelį sūnų. Jis pakluso Dievo valiai ir
įrodė, kad jo meilė Dievui yra didesnė negu bet kam kitam ir kad jis
galėtų paaukoti savo arba artimo žmogaus gyvybę, kad tik įrodytų
meilę Dievui.
Diena
dažniausiai
pradedama mečetėje, kur yra
skaitoma tam tikra malda. Tą
dieną
valgomi
ypatingi
patiekalai - saldumynai. Šeima ir
draugai aplanko vieni kitus.
Vyresnio amžiaus žmonės duoda kišenpinigių ir dovanų
vaikams, o šie, išreikšdami pagarbą vyresniems žmonėms, bučiuoja
jų rankas.
Panašiai kaip ir Vakarų kultūroje, vaikai vaikšto iš vienų namų
į kitus sakydami
‘’Happy Bayram’’,
‘’Mutlu Bayramlar’’
(„Linksmos
ir
laimingos
šventės”), gauna
pinigų
ir
saldainių.
Saldainiai
vaikams
yra
paduodami rankų
darbo nosinėje.
Content / Turinys
Lithuania
Lietuva
Poland / Lenkija
Italy / Italija
Bulgaria
Bulgarija
Romania
Rumunija
Turkey
Turkija
1
11
18
27
33
41
48
53
57
58
This booklet is made with financial support of European Union and
representing our opinion
Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys
atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma
atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą
This booklet is made of students' materials from:
Leidinys sudarytas iš projekte dalyvaujančių mokyklų mokinių
surinktos medžiagos:
Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla (Lithuania)
Gimnazjum im. Mikołaja Kopernika w Zalesiewie (Poland)
Durezione Didactica I Circolo Caserta (Italy)
11 Osnovno Uchilishte "Elin Pelin" (Bulgaria)
Scoala Cu Clasele I-VIII Varias (Romania)
Ozel Isikkent Ilkogretim Okulu (Turkey)
Under the teachers' guiadance
People from Lithuanian school, who have contributed their skills to
producing this booklet, are:
Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos mokytojai, kurie
labiausiai prisidėjo prie leidinio parengimo:
Anna Grabštunovič
Liucina Jaglinska
Valerijus Jaglinski
Beata Kovalevska
Elvina Kuginienė
Joanna Markovska
Božena Prokopovič
Danutė Pudžiuvelienė
Lina Spetylaitė
and others.
The cover page is made by:
Viršelį sukūrė:
Biser Stoylov (Bulgaria)
59
This booklet is made with financial support of European Union and representing our opinion
Šis leidinys finansuojamas remiant Europos Komisijai, bet atspindi tik autorių požiūrį
Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla (Lithuania)
Gimnazjum im. Mikołaja Kopernika w Zalesiewie (Poland),
Durezione Didactica I Circolo Caserta (Italy),
Scoala Cu Clasele I-VIII Varias (Romania),
11 Osnovno Uchilishte "Elin Pelin" (Bulgaria),
l Isikkent Ilkogretim Okulu (Turkey),