doclietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose
download 
Report Transcription
lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose
GENEROLO JONO ÞEMAIÈIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA VILNIAUS UNIVERSITETAS Vytautas Lesèius LIETUVOS KARIUOMENË NEPRIKLAUSOMYBËS KOVOSE 19181920 Monografija VILNIUS 2004 UDK 355 (474.5) (091) Le 339 Knyga skiriama Lietuvos tûkstantmeèio vardui paminëti. Recenzavo Vilniaus universiteto docentai dr. Saulius Kaubrys ir dr. Algis Kasperavièius Atsakingasis redaktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis Stilistë Eulialija Stankevièienë Schemas braië Izolda Maciukaitë Maketavo Ramunë Lukðtienë Virðelio dailininkë Inga Dambrauskienë Virðelyje panaudotas Zigmo Petravièiaus paveikslo fragmentas Doc. Vytauto Lesèiaus monografija Lietuvos kariuomenë nepriklausomybës kovose 19181920 m. apsvarstyta, patvirtinta ir rekomenduota spausdinti Vilniaus universiteto Istorijos fakultetol tarybos posëdyje 2002 m. balandþio 12 d. (protokolo Nr. 6). © Generolo Jono emaièio Lietuvos karo akademija © Vytautas Lesèius © Vilniaus universitetas ISBN 9955-423-23-4 TURINYS ÁVADAS ............................................................................................................................ 7 Istoriografija ..................................................................................................................... 8 Ðaltiniø apþvalga ............................................................................................................. 13 I dalis. LIETUVOS KARAS SU SOVIETØ RUSIJA (1919 01 051920 01 05) .................................................................................................. 21 1. LIETUVIØ PASTANGOS ATGAUTAI KRAÐTO NEPRIKLAUSOMYBEI ÁTVIRTINTI .............................................................................. 22 2. LIETUVA SOVIETØ RUSIJOS PLANUOSE ............................................................... Lietuviø bolðevikø veikla Sovietø Rusijoje ............................................................ Politinis-karinis rengimasis okupuoti Lietuvà ..................................................... Laikinoji revoliucinë Lietuvos vyriausybë ir jos veikla karinëje srityje ........................................................................................................... Sovietø Rusijos karinës intervencijos Lietuvoje pradia ..................................... 26 26 27 3. VIETINËS KOVOS SU BOLÐEVIKAIS ........................................................................ Lietuvos karinës pajëgos bolðevikø invazijos pradþioje ..................................... Saksø savanoriai Lietuvoje ..................................................................................... Pirmieji susirëmimai su bolðevikais KëdainiøÐëtosJonavosKaiðiadoriø baruose ................................................... Jiezno kautynës ......................................................................................................... Kautynës ties Alytumi ............................................................................................. Bendra karinë padëtis AlytausKaiðiadoriøJonavos fronto baruose 1919 m. vasario mën. antrojoje pusëje kovo mën ................................ Panevëþio atskirojo bataliono ekspedicijos ...................................................... Permainingos kovos su bolðevikais PanevëþioUkmergës fronto bare ................................................................................................................. Kovos su bolevikais emaitijoje ............................................................................ Joniðkëlio partizanø kovos su bolðevikais ............................................................ 38 38 40 31 34 41 47 52 61 62 66 69 72 4. PIRMOSIOS PLANINGOS PUOLAMOSIOS OPERACIJOS .................................... 79 Lietuviø mëginimas atsiimti Vilniø ....................................................................... 79 Ukmergës iðvadavimas ............................................................................................ 90 5. LEMIAMØ KOVØ SU BOLÐEVIKAIS PRADÞIA ...................................................... Vadovavimo Lietuvos kariuomenei pertvarkymas .............................................. Pasirengimas tolesnëms karinëms operacijoms ................................................... Kurkliø kautynës ...................................................................................................... Kovos dël Panevëþio ................................................................................................ 96 96 98 100 108 3 Utenos uþëmimas ..................................................................................................... 118 Kupiðkio kautynës ................................................................................................... 125 6. KARINIAI VEIKSMAI RYTØ AUKÐTAITIJOJE 1919 M. VIDURVASARÁ .................................................................................................. Bendra karinë padëtis .............................................................................................. Panevëþio rinktinës puolimas 1919 m. liepos 612 d. ......................................... Ukmergës rinktinës kovos dël Salako .................................................................... 7. BOLÐEVIKØ IÐVIJIMAS IÐ LIETUVOS ....................................................................... Pasirengimas Zarasø karinei operacijai ................................................................ Zarasø karinës operacijos eiga ............................................................................... Kaukoniø (Kalkûnø) kautynës ............................................................................... 134 134 139 146 150 150 154 170 8. LIETUVOSSOVIETØ RUSIJOS 1920 M. LIEPOS 12 D. TAIKOS SUTARTIS .......................................................................................................... 175 II dalis. KOVOS SU BERMONTININKAIS LIETUVOJE (1919 07 261919 12 15) .................................................................................................. 193 1. BERMONTININKØ ATSIRADIMAS LIETUVOJE IR JØ TIKSLAI ................................................................................................................... Bermontiados uuomazga Vokietijoje ................................................................... Generolo von der Goltzo veikla .............................................................................. Bermontiada Lietuvoje ............................................................................................. Plk. P. Virgolièiaus veikla Lietuvoje ....................................................................... Avantiûristiniø jëgø planai ávykdyti Lietuvoje valstybiná perversmà ................................................................................................ Santarvininkø pastangos iðkraustyti vokieèius ið Baltijos ðaliø .......................................................................................................... Plk. P. Bermondto karinë politika ........................................................................... Gen. W. Eberhardtas bermontininkø interesø gynëjas ..................................... 2. LIETUVOS KARIUOMENËS TELKIMAS BERMONTININKØ FRONTE ............................................................................................................................ Lietuviø fronto prieð bermontininkus sudarymas ............................................... Pirmieji stambesni susirëmimai su bermontininkais ........................................... Santarvininkø pastangos evakuoti bermontininkus ið Lietuvos ................................................................................................................. 3. BERMONTININKØ KARINËS AVANTIÛROS LIKVIDAVIMAS ............................................................................................................... Ðiaurës grupës veiksmai .......................................................................................... Pasirengimas Ðiauliø karinei operacijai ................................................................ Radviliðkio kautynës ............................................................................................... Kitø kariniø daliniø veiksmai prieð bermontininkus .......................................... Partizanø kovos su bermontininkais ..................................................................... iauliø karinës operacijos sustabdymas ir bermontininkø evakuacija i Lietuvos .............................................................................................. 194 194 196 197 199 202 203 204 207 209 209 212 215 219 219 220 223 227 230 232 III dalis. KOVOS SU LENKAIS (1919 04 181920 12 01) ......................................... 241 1. LIETUVIØLENKØ SANTYKIAI ............................................................................... 242 4 Lietuviølenkø santykiø problema iki Pirmojo pasaulinio karo ............................................................................................................................ Lietuviølenkø konflikto paaðtrëjimas Pirmojo pasaulinio karo metais ................................................................................................................ Lenkijos ginkluotøjø pajëgø organizavimas ......................................................... Kpt. A. Gurkos misija ............................................................................................... Vilniaus praradimas ................................................................................................ Dr. J. aulio misija Varuvoje .................................................................................. Lietuviølenkø ginèas Paryþiaus taikos konferencijoje ...................................... 2. LENKØ KARINIØ VEIKSMØ LIETUVOJE PRADÞIA ............................................. Antrasis Vilniaus praradimas ................................................................................ S. Stanievskio misija Kaune ................................................................................... Tolesnis lenkø kariuomenës brovimasis á Lietuvos teritorijà. Demarkacinës linijos ................................................................................................ 3. POW SÀMOKSLAS LIETUVOJE ................................................................................ Lenkijos planai sugriauti Lietuvos valstybæ i vidaus ........................................ L. Vasilevskio misija Kaune .................................................................................... POW veikla Lietuvoje ............................................................................................... Peoviakø pasirengimas perversmui ....................................................................... POW bandymas vykdyti perversmà ir jo nuslopinimas ...................................... 4. LIETUVIØLENKØ KARINIAI SUSIRËMIMAI IKI 1920 M. VIDURIO ....................................................................................................... Lietuviø ir lenkø karinis-politinis organizavimasis Pietø Suvalkijoje ................................................................................................................. Kovos dël Seinø ........................................................................................................ Ginkluoti susirëmimai su lenkais Ðirvintø kraðte ................................................ Susirëmimai kituose lietuviølenkø fronto baruose ............................................ Padëtis lietuviølenkø fronte 1920 m. pirmojoje pusëje ...................................... Lietuvos kariuomenës perorganizavimas ............................................................. 5. LENKØ UÞIMTØ LIETUVOS TERITORIJØ ATGAVIMAS 1920 M. VASARÀ ............................................................................................................. Lenkørusø kariniø operacijø reikðmë Lietuvai .................................................. Ðiaurës rytiniø Lietuvos teritorijø iðlaisvinimas .................................................. Lenkø brigados nuginklavimas ir internavimas .................................................. Bolevikai Vilniuje ................................................................................................... Sovietø RusijosLietuvos konvencija dël Raudonosios armijos daliø iðvedimo ið Lietuvos teritorijos ....................................................... Vilniaus ir kitø Lietuvos teritorijø atgavimas ....................................................... Siekimas atgauti Gardinà ........................................................................................ Lenkø karo vadovybës delegacija Kaune .............................................................. 6. LIETUVOS IR LENKIJOS KARINIS KONFLIKTAS 1920 M. RUDENÁ .............................................................................................................. Augustavo operacija ................................................................................................ Kovos dël Seinø ........................................................................................................ Derybos Kalvarijoje .................................................................................................. SeinøDruskininkø katastrofa ............................................................................... Kovos pietrytinëje Lietuvos dalyje .......................................................................... 242 243 244 245 247 247 248 249 249 251 252 259 259 261 262 265 267 270 270 273 278 281 282 285 288 288 289 292 293 297 298 300 303 306 306 313 318 321 330 5 Valdþios institucijø ir visuomenës reakcija dël lietuviø kariuomenës katastrofos lenkø fronte .................................................................... 340 Suvalkø derybos ir sutartis ..................................................................................... 344 7. ELIGOVSKIADA ........................................................................................................ Gen. L. eligovskio maito parengimas ............................................................ Gen. L. Þeligovskio avantiûros pradþia ................................................................ Reakcija dël Vilniaus netekties ............................................................................... Lietuvos ginkluotøjø pajëgø didinimas bei pergrupavimas ............................... Kovos su lenkais iauriniame fronto bare ............................................................. Kovos su lenkais pietiniame fronto bare ............................................................... Pirmasis lenkø kavalerijos prasiverþimas. I pëst. divizijos ðtabo katastrofa .............................................................................. Antrasis lenkø kavalerijos prasiverþimas ............................................................. Lietuvos vyriausybës ir Tautø Sàjungos reagavimas á gen. L. eligovskio maità ................................................................................... Padëtis gen. L. Þeligovskio kariuomenëje baigiamuoju kovø laikotarpiu ....................................................................................................... Þeligovskininkø puolimas 1920 m. lapkrièio 17 d. .............................................. Ðirvintø stebuklas ................................................................................................ VIII pëst. pulko I bataliono veiksmai 1920 m. lapkrièio 21 d .............................. Paskutinës kautynës ties Giedraièiais ................................................................... Lenkø kavalerijos brigados reidas ......................................................................... Kovos su þeligovskininkais Musninkø ruoþe ...................................................... Karo paliaubø sutartis ............................................................................................. 347 347 351 357 359 361 365 366 368 374 377 378 382 388 389 394 399 402 PABAIGOS ODIS ........................................................................................................ 421 ZUSAMMENFASSUNG (santrauka vokieèiø kalba) ............................................... 433 PRIEDAI ........................................................................................................................... 448 ASMENVARDÞIØ RODYKLË ..................................................................................... 479 6 ÁVADAS Lietuviø tautos ilgalaikis siekimas atkurti savàjà valstybæ ir iðkovoti teisæ paèiai nustatyti jos politinæ ateitá baigiantis Pirmajam pasauliniam karui dël palankiai susiklosèiusiø tarptautiniø aplinkybiø buvo apvainikuotas sëkme. 1918 m. vasario 16 d. lietuviø tautos atstovai paskelbë atkuriamà nepriklausomà, demokratiniais pagrindais sutvarkytà Lietuvos valstybæ su sostine Vilniumi. Tø paèiø metø lapkrièio 11 d. patvirtinus pirmàjà prof. A. Voldemaro vadovaujamà vyriausybæ, visame kraðte prasidëjo valstybës institucijø kuriamasis darbas. Nepaisant labai neaiðkios valstybës ateities ir beveik kritiðkos karinës situacijos, valstybës administracinis organizavimas ir sëkmingas valstybës institucijø kûrimas visame kraðte vyko su dideliu entuziazmu. Ateities perspektyva këlë daugumos gyventojø pasitikëjimà savo jëgomis ir sugebëjimais bei þadino viltá, kad gyvenimas bus geresnis ir laisvesnis. Nepaisant tuometiniø didþiøjø pasaulio valstybiø pareiðkimø dël tautø laisvës ir teisës paèioms lemti savo politinæ ateitá, greit paaiðkëjo, jog tikrieji jø interesai gerokai skyrësi nuo skelbiamø ðûkiø. Pernelyg didelis Lietuvos diplomatø bei politiniø ir visuomenës veikëjø pasitikëjimas bûsimàja Taikos konferencija, kaip tautø ir valstybiø gyvenimo naujos eros pradininke, nepasiteisino. 1919 m. pradþioje prasidëjusi Paryþiaus taikos konferencija oficialiai Lietuvos delegacijos net nepripaþino. Lietuvos istoriniai kaimynai irgi nebuvo geranoriðkai nusiteikæ lietuviø tautos interesø atþvilgiu ir brandino planus jà pavergti. Grësmingai didëjanèio pavojaus ið sovietinës Rusijos ir imperialistinës Lenkijos akivaizdoje Lietuvos vyriausybiniuose sluoksniuose vis labiau imta suprasti, jog pasiprieðinti tegali tvirta ir gerai ginkluota sava kariuomenë. Kraðto apsaugos ministerijos 1918 m. lapkrièio 23 d. iðleistas pirmasis ásakymas kariuomenei organizuoti suteikë juridiná pagrindà pradëti ginkluotøjø pajëgø kûrimo darbà. Taèiau pirmajai Lietuvos vyriausybei per pusantro savo veiklos mënesio neparodþius didesnës iniciatyvos ir ginkluotosioms pajëgoms organizuoti pasirinkus kelià, kuris visiðkai nesiderino su to meto bûkle, ðioje srityje nedaug ir tebuvo padaryta. Tuo tarpu vokieèiams ruoðiantis palikti Vilniø, prie jo artinosi bolðevikai. Paèiame Vilniuje ir jo apylinkëse organizavosi lenkai. Padëtis darësi vis grësmingesnë. Ir tik 1918 m. gruodþio 26 d. pradëjus veikti naujai M. Sleþevièiaus vadovaujamai vyriausybei, svarbiausiu savo uþdaviniu uþsibrëþusiai suorganizuoti ginkluotàsias pajëgas ir iðkart paðaukusiai savanorius ginti tëvynës nuo bolðevikø invazijos, sparèiau buvo klojami kraðto gynybos pamatai. 7 Kariuomenës kûrimosi pradþia sutapo su trijø galingø prieðø Sovietø Rusijos, o netrukus ir imperialistinës Lenkijos bei bermontininkø ginkluotøjø pajëgø, siekusiø pavergti Lietuvà, verþimusi á jos þemes. Nors jëgos buvo ir nelygios, bet mûsø sparèiai auganti ir stiprëjanti, visos tautos aktyviai remiama kariuomenë sugebëjo iki 1920 m. pabaigos uþsitæsusiø laisvës kovø metu vienus grobikus sulaikyti, o kitus po lemtingø mûðiø iðvyti ið Lietuvos. Tai buvo didelis visos lietuviø tautos jëgø iðbandymas, pareikalavæs daug aukø, taèiau apgynæs kraðto nepriklausomybæ ir ágalinæs ágyvendinti 1918 m. vasario 16 d. akte uþsibrëþtus uþdavinius. I s t o r i o g r a f i j a. Þiûrint ið laiko perspektyvos, 19181920 metai neilgas laikotarpis. Taèiau ávykiø gausumu, sudëtingumu bei svarbumu jis pranoko iðtisà ankstesná ðimtmetá. Nepaprastai sunkios Nepriklausomybës kovos, kurias vedë mûsø besikurianti kariuomenë, buvo gyvas árodymas, jog lietuviø tauta turëjo pakankamai ryþto, valios ir sugebëjimo ne tik atsispirti gausiems ir gerai ginkluotiems bei aprûpintiems prieðams, bet ir gyventi savo atskirà, nepriklausomà gyvenimà, kurti graþius ateities planus ir juos sëkmingai realizuoti. Ðá laikotarpá mûsø savanoriai bei paðauktieji tëvynës ginti Lietuvos vyrai savo krauju áraðë á garbingà kraðto istorijà. Neatsitiktinai todël ir sunkiais sovietinës okupacijos metais jø þygiai ákvëpë lietuviø tautà atkakliai kovai prieð bolðevizmà, o vëliau, atgavus nepriklausomybæ, suteikë galimybæ pasisemti teigiamos patirties stiprinant Lietuvos valstybingumà, kuriant savo ginkluotàsias pajëgas, brandinant naujus ateities planus. 19181920 m. vykusios Nepriklausomybës kovos vienas ið audringø, taèiau iki ðiol maþai nuðviestø kuriamos Lietuvos kariuomenës istorijos reiðkiniø. Atsiþvelgdamas á minëtos problemos aktualumà, ðios knygos autorius ir siekia pateikti skaitytojui kuo iðsamesná bei vientisesná visos Lietuvos kariuomenës dalyvavimo Nepriklausomybës kovose vaizdà. Pateikiamoje monografijoje bandoma apibûdinti atkurtos Lietuvos valstybës ir nedraugiðkai jos atþvilgiu nusiteikusiø tuometiniø kaimynø Sovietø Rusijos, Lenkijos bei bermontininkø savitarpio santykius, jø aðtrëjimà, laisvës kovø prieþastis, eigà, pobûdá bei pasekmes. Knygoje daug vietos skiriama tiek kraðto aukðèiausiosios karinës vadovybës, generalinio ðtabo, atskirø brigadø, divizijø, pulkø, batalionø, kuopø, bûriø, tiek ðauliø, partizanø grupiø, o atskirais atvejais ir pavieniø kovotojø veiksmams, þygiams bei kovø epizodams aptarti. Ði knyga yra 1998 m. iðleistos monografijos Lietuvos kariuomenë 191819201 tæsinys. Atsiþvelgdamas á tai, jog jos istoriografinëje dalyje jau buvo aptarti Lietuvos ginkluotøjø pajëgø kûrimà bei jø indëlá Nepriklausomybës kovø metu apibûdinantys leidiniai bei pateikta ðaltiniø apþvalga, tæsiamojo darbo autorius, nenorëdamas kartotis, apþvelgia tik tuos darbus ir ðaltinius, kurie savo turiniu, naujomis idëjomis bei apibendrinimais praturtino ðios problemos tyrimus ir anksèiau iðleistoje monografijoje nebuvo minimi. Reikia pasakyti, jog tarpukario Lietuvos istorikai, kariniai veikëjai ar plaèiosios visuomenës atstovai iðsamios, tuo metu nesunkiai prieinamais gausiais ðaltiniais paremtos Nepriklausomybës kovø istorijos parengti nesuskubo. Daugiausia buvo apsiribota didesnës ar maþesnës apimties bei mokslinës vertës straipsniø publikavimu karinëje spaudoje. Pirmieji tø straipsniø autoriai buvo tiesioginiai kovø su rusais bolðevikais dalyviai ar kariniø daliniø ðtabuose dirbæ karininkai. Ið jø visø pirma paminëtini J. Urbðys2 , Vyt. Steponaitis3 , S. ukaitis4 , J. Vidugiris5 , K. Aliauskas6 , 8 A. Vasiliauskas7 ir kt. Jø straipsniuose daþniausiai buvo apsiribojama kuriø nors kautyniø ar jø epizodø apraðymu, kartkartëmis pasiremiant atitinkamais dokumentais brigadø, pulkø ar batalionø vadø operatyviniais ásakymais, praneðimais, telefonogramomis ir pan. Apie antrojo Lietuvos valstybës prieðo bermontininkø atsiradimà, tikslus bei veiklà mûsø kraðte ir kovas su jais didelá ir ádomø straipsná paskelbë Kraðto apsaugos ministerijos Generalinio ðtabo literatûros skyriaus virðininkas kpt. Vyt. Steponaitis, pateikdamas já kaip medþiagà istorijai8 . Ðá straipsná reikëtø vertinti kaip vienà ið pirmøjø rimtesniø moksliniø tyrinëjimø karine tematika, Nepriklausomybës kovoms vos pasibaigus. Gaila, kad jo autorius, pateikæs gausià ir vertingà medþiagà, daugeliu atvejø nenurodë ðaltiniø, kuriais buvo pasiremta minëtame darbe. Tarpukario Lietuvoje pasirodë keletas reikðmingø publikacijø ir apie lietuviø santykius su pietiniais kaimynais lenkais, peraugusius á ilgai uþsitæsusá ginkluotà konfliktà. Ið tokiø darbø visø pirma paminëtinas J. Urbðio straipsnis9 . Jame autorius, remdamasis konkreèiais faktais, átikinamai parodo, kaip, atkûrus nepriklausomà Lietuvos valstybæ, dël lenkø vykdytos imperialistinës politikos tiek Vilniaus, tiek visos Lietuvos atþvilgiu ir dël sàjungininkø ðaliðkumo susidarë labai paini tarpvalstybinë situacija, kurios neástengta iðspræsti nei uþsitæsusiose lietuviølenkø derybose, nei Tautø Sàjungoje, taigi buvo pereita prie aktyviø karo veiksmø. J. Rainio 1936 m. ileistoje knygoje P.O.W. (Polska organizacja wojskowa) Lietuvoje10 , pasirëmus gausia dokumentine medþiaga, visø pirma armijos teismo byla, nusakomi vienos ið keliø mûsø kraðte aktyviai veikusiø ir lenkø aukðèiausiosios vadovybës remtø slaptøjø kariniø organizacijø POW tikslai, uþdaviniai ir bandymas 1919 m. rugpjûèio mën. suduoti Lietuvos nepriklausomybei lemiamà smûgá. Apie ðios organizacijos prieðvalstybinæ veiklà savo knygelëje raðë ir M. Ðalèius11 . 19191920 metais Suvalkijoje vykusiø lietuviølenkø kovø eigà apraðë karininkas Tarasovas 12 . Pasinaudojæs generalinio ðtabo ir kariuomenës daliø archyvais bei dalyviø atsiminimais, jis fragmentiðkai apibûdino pirmuosius ginkluotus susirëmimus bei lemtingas Gardino, Augustavo, Seinø ir BerþininkøDruskininkø karines operacijas. Gilinantis á to meto lietuviølenkø santykius, susipaþinta ir su kai kuriais lenkø istorikø darbais. Reikia paþymëti, jog daugelis tarpukario lenkø autoriø publikacijø yra poleminio propagandinio pobûdþio. Jose tie santykiai buvo pavaizduojami su visomis þinomomis lenkø tendencijomis ir tam tikru istoriniø faktø iðkraipymu. Bandydami demagogiðkai árodinëti Vilniø esant antràja Lenkijos sostine, o Vilniaus kraðtà ir kai kurias kitas Lietuvos teritorijas etninëmis lenkø þemëmis (!), jie visokiais bûdais stengësi pateisinti ðiø lietuviðkø teritorijø grobimo politikà. Apraðydami tuo metu vykusias lietuviølenkø kovas, jie paprastai sureikðmindavo savo laimëjimus, visaip menkindami ir niekindami Lietuvos ginkluotàsias pajëgas. Tokios tendencijos ypaè ryðkios B. Valigoros13 , M. Michnieviè-Hetmano14 ir kt. autoriø publikacijose. 1938 m. lenkø plk. J. Smolenskis, remdamasis gausia tiek lenkø archyvuose, tiek Lietuvoje paskelbta medþiaga, iðleido didelá (500 p.) ir iðsamø darbà apie 1920 m. rugsëjo mën. vykusias lenkølietuviø kovas Suvalkijoje15 . Lietuviølenkø kivirèo prieþastimi ir pradþia laikydamas 19 a. antrojoje pusëje prasidëjusá tautiná lietuviø sàjûdá16 , jis savo dviejø daliø knygoje gana tiksliai apibûdino tuometinæ lenkø bei 9 lietuviø karinæ padëtá, jø turëtas ginkluotàsias pajëgas, detaliai apraðydamas pirmuosius smulkius susirëmimus ir uþbaigdamas stambiomis karinëmis operacijomis bei 1920 m. spalio 7 d. pasiraðyta Suvalkø sutartimi. Nauju poþiûriu á ano meto LietuvosLenkijos politinius-diplomatinius santykius iðsiskiria 1966 m. iðleista lenkø istoriko P. Losovskio monografija17 . Be to, kad joje pateikta daug naujos dokumentinës medþiagos, ypaè paþymëtinos autoriaus pastangos iðlikti objektyviam. Pavyzdþiui, skirtingai nuo daugelio kitø lenkø autoriø, P. Losovskis, remdamasis konkreèiais dokumentais, iðkëlë ðvieson J. Pilsudskio vadovaujamos Lenkijos darytas skriaudas Lietuvai. Knygoje svarstoma lietuviølenkø politinio ginèo kilmë, aptariami bandymai derybomis iðspræsti ginèytinus klausimus, slaptosios lenkø karinës organizacijos (POW) 1919 m. vasarà rengtas sukilimas, turëjæs nuðalinti Lietuvos vyriausybæ ir jos vietoje pastatyti kità, kuri bûtø nuvedusi Lietuvà á federacijà su Lenkija, pastarosios pastangos apsupti Lietuvà, mëginant á ðá planà átraukti Latvijà, lietuviø ir lenkø diplomatiniai bei kariniai veiksmai 1920 m. lieposrugsëjo mën., taip pat atskleidþiama gen. L. Þeligovskio avantiûros esmë bei J. Pilsudskio vadovaujantis organizacinis vaidmuo. Stengdamasis iðlikti objektyvus, autorius kartais vis dëlto nuklysta á ðaliðkas pozicijas. Antai, pripaþindamas Seinø kraðto lietuviðkumà, jis pateisina demarkacinæ linijà, kurià nustatant Lenkijos pusëje pasiliko SeinøPunsko apylinkiø lietuviai, ir kt. Po Antrojo pasaulinio karo bolðevikams vël okupavus Lietuvà, apie 19181920 metø ávykius joje pasirodë nemaþa broðiûrø, þurnalø bei laikraðèiø straipsniø. Visø juose raðiusiø autoriø tikslas buvo árodyti, kad plaèiosios lietuviø tautos masës visà laikà siekusios sovietinës santvarkos, o Nepriklausomybës laikotarpis (1918 1940 m.) tebuvæs burþuazinës diktatûros laikotarpis. 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybës deklaracijà stengtasi visiðkai ignoruoti. Lietuvos istorikai negalëjo atsiþadëti vienos dogmos, bûtent kad istorinis procesas neiðvengiamai turás vesti visas tautas socializmo ir komunizmo kryptimi ir kad sovietinë sistema esanti geresnë ir tobulesnë uþ bet kurià kità sistemà. Vyraujant sovietinio patriotizmo tendencijai, kurio vardu buvo pridengtas rusiðkasis nacionalizmas, reikëjo árodinëti, jog didþioji rusø tauta visada buvusi teisinga ir kad kiekvienos kitos tautos kelias yra tik su didþiàja rusø tauta. Kiekvienas nukrypimas nuo to kelio reiðkë burþuazinio nacionalizmo puoselëjimà. O tai jau buvo didelis nusikaltimas. Ádomu paþymëti, kad patys lietuviai kurá laikà nepajëgë ar tiesiog nesiëmë raðyti tema, kaip lietuviø tauta kovojusi 19181919 m. uþ sovietinæ valdþià. Vienas ið pirmøjø autoriø, bandþiusiø árodyti, kaip Lietuvos darbo þmonës kalbamuoju laikotarpiu tekovojæ uþ sovietø valdþià savo kraðte ir jos tetroðkæ, buvo rusas A. Andrejevas18 . Nors jo darbas parengtas visikai nesusipainus su Lietuvoje esama archyvine mediaga bei kitais objektyviais altiniais ir jame pasikliauta vien propagandinës pakraipos komunistine literatûra bei spauda, istorikai J. Þiugþda ir D. Fainhauzas já nepagrástai iðliaupsino, pavadindami ádomiu tyrinëjimu, kuriame parodyta Didþiosios spalio socialistinës revoliucijos milþiniðka reikðmë lietuviø tautos iðsivaduojamoje kovoje19 . Vëlesniais sovietinës okupacijos metais spaudoje ðia tema pasirodë daugybë sovietø valdþios cenzûros perfiltruotø straipsniø 20 bei dokumentø rinkiniø21 , 10 monografijø22 , akademiniø leidiniø23 ir kt. darbø. Visus juos galima apibûdinti keliais sakiniais. Kaip taisyklë, ðie darbai buvo rengiami spaudai pagal bendrà Sovietø Sàjungai privalomà schemà, kuria remiantis, vieðumai galëjo bûti panaudojama tik tokia istorinë medþiaga, kuri tiesiogiai tarnavo Komunistø partijos interesø propagandai. Sovietams istorija ir toliau buvo priemonë jø imperialistiniams tikslams siekti. Su tokia sàmoninga atrankos tendencija 1958 m. buvo iðleistas Lietuvos TSR istorijos ðaltiniø III tomas, skirtas 19171919 m. ávykiams nuðviesti. Jame ðaltiniai atrinkti stebëtinai vienaðaliðkai. Beveik tà patá galime pasakyti ir apie 1961 m. iðleistà tø ðaltiniø IV tomà, apimantá 19191940 metus. Atiduodami duoklæ klasiø kovos istorijai, leidëjai ir ðá kartà tesiekë iðkelti liaudies valià nuo 19171918 metø turëti savajame kraðte sovietinæ santvarkà. Taèiau jø teiginiai, jog anuo metu visa Lietuva buvusi apimta bolðevikinës revoliucijos sàjûdþio, ið pirðto iðlauþti. Gyventojø nuotaikos Lietuvoje daugiausia buvo kaip tik visai prieðingos. Nors ir neskaitlingi lietuviø savanoriø bûriai, taèiau, remiami plaèiausiøjø masiø, pajëgë apsiginti nuo bolðevikø invazijos. Autoriams, susipaþinusiems su to meto dokumentais, turëjo bûti þinoma, jog didþiausià tø savanoriø daugumà kaip tik ir sudarë vargingi beþemiai, maþaþemiai ir kiti varguoliai. Tai patvirtina ir vyriausybës vieðas, ásakmus paþadas aprûpinti savanorius þeme. Tas paþadas, nepriklausomybæ apgynus, buvo iðtesëtas. Be to, tuomet jau buvo sugráþæ ið Rusijos deðimtys tûkstanèiø pabëgëliø ir evakuotøjø, kurie ten pergyveno bolðevikø revoliucijà ir paragavo jø sukurtame rojuje ikepto darbininkams pyrago. Todël nereikia në aiðkinti, kodël jie tapo patikimais ir labai átikinanèiais antibolðevikiniais propagandistais savo gimtajame kraðte. Visgi, neatsiþvelgdami á realià tikrovæ, kai kurie istorikai Raudonosios armijos durtuvø pagalba 19181919 m. atneðtà sovietø valdþià ir toliau demagogiðkai aiðkino socialistinës revoliucijos ir net pilietinio karo vyksmu Lietuvoje, lietuviø tautos ir jos kariuomenës pasiprieðinimà pavergëjams bolðevikams kontrrevoliucija24 , o Vakarø valstybiø Lietuvai parduodamus ginklus, amunicijà, aprangà, keliolikos atvykusiø instruktoriø patarimus kariuomenës vadovybei tø ðaliø vykdoma intervencija ir pan.25 . Suprantama, kad tokiais ðiø autoriø teiginiais maþa kas patikëjo. Jø darbai visuomenëje pagarbos nesusilaukë. Daugelyje pokario istorikø darbø raðyta ir apie 1920 m. liepos 12 d. sudarytà LietuvosSovietø Rusijos sutartá, kuria remiantis, Lietuvai buvo pripaþintas Vilnius ir Vilniaus kraðtas. J. Þiugþda, analizuodamas ðios sutarties pasiraðymo prieþastis, ypaè akcentavo Lietuvos liaudies masiø reikalavimus minëtà sutartá pasiraðyti26 . J. Jurginis, aptardamas tuometinius Lietuvos ir Sovietø Rusijos santykius, savo darbe siekë parodyti Lietuvos valdanèiøjø sluoksniø reakcinæ pozicijà ios sutarties atvilgiu27 . K. Navickas árodinëjo, kaip Vakarø valstybiø vadovai siekë sutrukdyti Lietuvos vyriausybei minëtà taikos sutartá su Sovietø Rusija pasiraðyti28 . R. epkaitë, pasiremdama archyvine medþiaga, visø pirma Lietuvos respublikos uþsienio reikalø ministerijos dokumentais bei kitais ðaltiniais, savo darbe29 aptarë Sovietø Rusijos pozicijà Vilniaus klausimu, nuðvietë paèià derybø eigà, ávertindama Vilniaus miesto ir viso Vilniaus kraðto gràþinimo Lietuvai reikðmæ. Paþymint teigiamas ðio darbo puses, visgi tenka konstatuoti, jog jo autorë atskirais atvejais neiðvengë vienpusiðkø vertinimø tuometinës Lietuvos vyriausybës atþvilgiu. 11 Sovietiniu laikotarpiu kovø su bermontininkais problema didesnio tyrinëtojø dëmesio nesusilaukë. Apie bermontininkø avantiûrà trumpai teuþsiminta Lietuvos TSR istorijos III tome30 . Nors 1919 m. vasarà bermontininkams ásiverþus á Lietuvà, neskaitlinga pastarosios kariuomenë dar tebekovojo su kitu stipriu prieðu bolðevikais prie Dauguvos upës krantø ir veikti dviem frontais jëgø neturëjo, autorius, neradæs reikalo objektyviai apibûdinti tuometinæ realià padëtá kraðte, leido sau vien apkaltinti Lietuvos burþuazinæ valdþià, kuri, atseit, tik plaèiøjø visuomenës sluoksniø spaudþiama , ir, gelbëdama savo padëtá (?), ëmësi kariniø veiksmø prieð bermontininkus 31 . Pokario istorikai ið savo akiraèio neiðleido ir LietuvosLenkijos santykiø problemos. J. Þiugþda32 , J. Jurginis33 , K. Navickas34 ir kiti, marksistiðkai vertindami atskirus to laikotarpio ávykius bei faktus, savo darbuose siekë parodyti jø ryðá su antisovietine Vakarø valstybiø politika ir visø pirma atskleisti Sovietø Sàjungos pozicijà tiek Vilniaus, tiek ir apskritai Lietuvos atþvilgiu. Istorikë R. Þepkaitë, pasiremdama archyvine medþiaga, dokumentø rinkiniais, periodine spauda bei kitø autoriø tyrinëjimais, savo monografijoje 35 stengiasi paaiðkinti, kodël Lietuvos vadovybë neástengë nustatyti normaliø santykiø su Lenkija, parodyti kokia vieta tuose santykiuose teko Vilniaus politinës priklausomybës klausimui ir koká vaidmená tø santykiø raidoje vaidino didþiosios Vakarø valstybës. G. Kilikevièienës straipsnyje36 apþvelgta 1920 m. rudená Kalvarijoje bei Suvalkuose vykusiø Lietuvos ir Lenkijos derybø eiga bei pasekmës. Prieð propaganda persunktà sovietinæ istoriografijà, paremtà marksistineleninine metodologija ir ðtampuotas jos tezes, itin kritiðkai pasisakë po Antrojo pasaulinio karo iðeivijoje atsidûræ lietuviø istorikai. Z. Ivinskis, aptardamas archyvine medþiaga ir gausiais atsiminimais paremtà B. Vaitkevièiaus stambø darbà, iðleistà Spalio mënesio 50-ties metø jubiliejui paminëti, paþymëjo, jog jame tekalbama tik apie s u v e r e n i n æ Tarybø Lietuvà, o pagrindine laikinosios sovietø valdþios Lietuvoje þlugimo prieþastimi autorius telaikàs vadinamàsias intervencijas37 . Pasak Z. Ivinskio, daugybë ðaltiniø parodo, jog komunistinë V. Mickevièiaus-Kapsuko vyriausybë nebuvo pasekmë revoliucinio judëjimo Lietuvoje, bet ji buvo Lenino partijos parëdymu ásodinta38 . Buvæs Lietuvos kariuomenës atsargos mjr. P. Gudelis, gyvas 19181919 m. ávykiø Lietuvoje liudininkas, kritiðkai iðtyræs paèius bolðevikø raðytinius ðaltinius, juos lygindamas su realiais faktais, taip pat susipaþinæs ir su kitø autoriø darbais, darydamas kritines logiðkas iðvadas, patvirtino teiginá, jog bolðevikai Lietuvoje tada n e b u v o g i l i a i á l e i d æ ð a k n ø39 . P. Gudelio darbas átikinamai árodo, jog lietuviø tauta ne tik ástengë pati apsiginti nuo savo tautinio valstybingumo prieðø, bet ir rado savyje jëgø sëkmingai atkurti nepriklausomà Lietuvà. Uþdavinio ávertinti Lietuvos kariuomenës vaidmená Nepriklausomybës kovø metu, apibûdinti karo veiksmø pobûdá, eigà ir nusakyti jø reikðmæ bei pasekmes, ëmësi visø pirma iðeivijoje atsidûræ karo istorikai. Vienas ið pirmøjø, siekusiø tikslo parengti vientisà tas kovas apraðantá darbà, buvo betarpiðkas jø dalyvis plk. ltn. K. Aliðauskas, jau tarpukario laikotarpiu aktyviai dalyvavæs karinëje spaudoje. Jo 1972 m. pasirodiusiame darbe40 apraðomos 1919 m. vykusios Lietuvos kariuomenës kovos su bolðevikais bei bermontininkais. Ðis darbas parengtas pasiremiant ið dalies jau anksèiau skelbta medþiaga, papildþius jà literatûra uþsienio kalbomis bei atskirø 12 asmenø atsiminimais. Paþymint jo neabejotinà istorinæ vertæ, tenka pripaþinti, jog jame visgi maþokai paliestas anuometinis politinis ir visuomeninis kraðto gyvenimas, o neturëjimas galimybiø pasiremti archyvine medþiaga neleido autoriui argumentuoèiau apþvelgti atskirus kovø epizodus, ðtabø veiklà bei pateikti gilesnius vertinimus. Paþymëtina, jog K. Aliðauskas buvo ir daugelio straipsniø Bostone, JAV, leidþiamojoje Lietuviðkojoje enciklopedijoje41 bei karinëje spaudoje autorius. K. Aliausko pradëtà kovø dël Lietuvos nepriklausomybës tematikà pratæsë dr. A. Rukða, 19811982 m. Klivlende, JAV, iðleidæs du tomus apie kovas su lenkais42 . Dr. A. Rukðos darbe panaudota didelë tiek jo paties, tiek JAV Lietuviø Veteranø Sàjungos Ramovë sudarytosios, gen. M. Rëklaièio vadovaujamos, ðiam veikalui leisti komisijos iniciatyva bei pastangomis sukaupta medþiaga. Minëtosios komisijos padedamas, autorius per VFR Valstybinæ Augsburgo bibliotekà ið Lietuvos ir jos kaimyniniø ðaliø bibliotekø sugebëjo iðgauti gana daug kovas su lenkais lieèianèios literatûros. Darbe taip pat pasiremta daugelio kovø dël Lietuvos nepriklausomybës dalyviø papildomomis þiniomis. Kartu tenka paþymëti, jog neretai, remdamasis kitø ðaliø, ypaè lenkø, ðaltiniais, autorius pernelyg pasiduoda jø átakai. O archyvinës medþiagos stoka neleido jam ásigilinti á daugelio svarbiø klausimø esmæ. Taèiau apskritai A. Rukðos darbas yra rimtas indëlis á Nepriklausomybës kovø istorijos pagrindiniø klausimø nuðvietimà ir nusipelno teigiamo vertinimo. Apie Lietuvos karà su Sovietø Rusija, bermontininkø avantiûros likvidavimà bei kariná konfliktà su Lenkija vertingø þiniø randame ir Pr. Èepëno 1986 m. Èikagoje iðleistos Naujøjø laikø Lietuvos istorijos antrame tome43 . Lietuvai susigràþinus nepriklausomybæ, domëjimasis karo istorijos klausimais, tame tarpe ir 19181920 m. ávykiais Lietuvoje, pastebimai didëja. È. Laurinavièius, remdamasis archyvine medþiaga bei kitais ðaltiniais, naujai paþvelgë á Lietuvos Sovietø Rusijos santykius ir 1992 m. iðleido darbà apie 1920 m. liepos 12 d. tarp ðiø ðaliø sudarytà taikos sutartá44 . Vertingø minèiø apie Lietuvos ir Latvijos santykius mûsø nagrinëjamu laikotarpiu ir kovas su bermontininkais randame Z. Butkaus monografijoje 4 4a. G. Surgailis 1998 m. paskelbë straipsná apie lenkø mëginimà ávykdyti valstybës perversmà Lietuvoje 1919 metais ir jo likvidavimà 45 .Keletas apþvalginio pobûdþio publikacijø apie Nepriklausomybës kovas pasirodë ir 1992 m. atkurtame Kraðto apsaugos ministerijos leidinyje Karo archyvas. Èia pateikiamos knygos autorius 1998 m. ileistoje knygoje46 , raðydamas apie kariuomenës daliø bei kariniø ástaigø kûrimàsi aptariamuoju laikotarpiu, trumpai apibûdino ir jø dalyvavimà Nepriklausomybës kovose. Tokia yra trumpai apþvelgta knygoje nagrinëjamos problemos istoriografija. Ð a l t i n i ø a p þ v a l g a. Nagrinëjamos temos ðaltiniai skirstomi á dvi pagrindines grupes: 1) archyvinë medþiaga; 2) atsiminimai ir spauda. Lietuvos Respublikos aukðèiausiosios vadovybës rûpinimasis kraðto ginkluotosiomis pajëgomis bei Nepriklausomybës kovø eiga atsispindi Steigiamojo Seimo posëdþiø protokoluose 47 bei Laikinosios Vyriausybës þiniose. Taèiau gausiausia ir vertingiausia dokumentinë medþiaga apie Nepriklausomybës kovas yra Lietuvos centriniame valstybës archyve (toliau LCVA). 13 Visø pirma paminëtini tuometiniø Lietuvos vyriausybiø posëdþiø protokolai (f. 923), ið kuriø matyti to laikotarpio Ministrø kabinetø rûpinimasis santykiø su kaimyninëmis ðalimis gerinimu, diplomatinë veikla ginèytiniems klausimams tarp jø taikiu bûdu sureguliuoti bei panaudotos priemonës kraðto gynybai stiprinti. Minëtame archyve iðstudijuoti itin reikðmingi aptariamojo laikotarpio kraðto apsaugos ministro bei vyr. kariuomenës vado ásakymai. Ið jø turinio matyti, kaip Nepriklausomybës kovø prieð bolðevikus, bermontininkus bei lenkus metu buvo sudaromi atskiri frontai, perdislokuojamos karinës dalys, siunèiami pastiprinimai, skiriami, atleidþiami ar perkeliami kitoms vadovaujanèioms pareigoms karininkai, aprûpinama reikiama ginkluote, amunicija ir kt. Ypaè svarbûs ir informatyvûs yra kariuomenës generalinio ðtabo (f. 929) ir jo skyriø bei daliø dokumentai. Tai ávairaus turinio ásakymai, ið pulkø, brigadø, divizijø ar kitø daliniø surinkta ávairi medþiaga, telefonogramos, praneðimai, schemos, susiraðinëjimas su ðtabo skyriais, kariuomenës dalimis bei ástaigomis, ataskaitos, statistinës þinios, paties ðtabo bei atskirø kariniø daliø dienynai, reliacijos ir kt. Tuo atveju, kai sukaupta dokumentinë medþiaga dubliavosi ðtabe bei kuriame nors dalinyje, jà panaudojant prioritetas buvo skirtas kariuomenës ðtabo fonde esantiems ðaltiniams. Archyve smulkiai susipaþinta su visø pëstininkø kariniø daliø I pëst. DLK Gedimino (f. 513), II pëst. DLK Algirdo (f. 514), III pëst. DLK Vytauto (f. 516), IV pëst. LK Mindaugo (f. 517), V pëst. DLK Kæstuèio (f. 518), VI pëst. Pilënø kunig. Margio (f. 519), VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio (f. 520), VIII pëst. Kauno kunig. Vaidoto (f. 521), IX pëst. Lietuvos kunig. Vytenio (f. 522), X pëst. Marijampolës (f. 1322), XI pëst. Vilniaus (f. 1313), XII pëst. Kauno (f. 1331), I pëst. Savanoriø (f. 1325) ir I pasienio (f. 764) pulkø bei atsargos batalionø (f. 858), baltgudþiø kariniø daliø (f. 908), taip pat I (f. 509), II (f. 510), III (f. 511) ir IV (f. 1359) pëstininkø divizijø veikla bei indëliu Nepriklausomybës kovø metu. Ið ðiø daliø karinæ veiklà apibûdinanèiø dokumentø visø pirma paminëtini vadø ar virðininkø ásakymai, ávairûs praneðimai, raportai, telefonogramos, ðtabø dienynai, reliacijos ir kt. Darbe panaudota daugelio miestø ir apskrièiø karo komendantûrø ir jø kuopø, dalyvavusiø pagrindiniø ginkluotøjø pajëgø sudëtyje ar atskirais atvejais savarankiðkai veikusiø karo veiksmø zonoje, dokumentinë medþiaga. Ji padëjo geriau suprasti kovø eigà ávairiose Lietuvos vietose, o neretai ir vietiniø gyventojø nuotaikas bei teikiamà paramà jø metu. Nepriklausomybës kovø metu aktyviai dalyvavo ir kitø kariuomenës ginklø rûðiø artilerijos, kavalerijos, aviacijos bei karo technikos dalys. Jø veiklà apibûdinanti dokumentinë medþiaga èia pateikiamame darbe taip pat rado atgarsá. O ið viso ðioje monografijoje pasiremta beveik 60-yje minëto archyvo fondø saugomais dokumentais. Ðià medþiagà papildë Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos bei Lietuvos nacionalinës M. Maþvydo bibliotekos rankraðèiø skyriuose esantys ðaltiniai. Geriau ásigilinti á nagrinëjamà temà padëjo memuarinë literatûra. Pirmieji atsiminimø apie laisvës kovas straipsniai pasirodë laikraðèiuose Kariðkiø þodis (nuo 1919 m.), Ðeðëliai, Atspindiai, Karys (nuo 1920 m.) ir kt. Daugelis jø buvo nedidelës apimties bei menkos mokslinës vertës. Daþniausiai tai buvo to ar kito asmens dalyvavimo kokiame nors susirëmime su prieðu apraðymai. Stambesnës ir 14 brandesnës publikacijos pasirodë literatûros skyriui pradëjus leisti tokius svarbius leidinius, kaip karo mokslø þurnalà Mûsø þinynas (nuo 1921 m.), karo istorijos þurnalà Karo archyvas (nuo 1925 m.), Kardas (nuo 1925 m.), Kariûnas (nuo 1932 m.) ir kt. Tokiø publikacijø ypaè pagausëjo minint pirmàjá, o po to ir antràjá Nepriklausomos Lietuvos deðimtmeèius. Ið reikðmingesniø darbø visø pirma reikia paminëti 1929 m. pasirodþiusià St. Butkaus redaguotà Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø knygà Savanoris 1918192048 . Joje patalpinta daugelio kariø atsiminimai apie tuo metu vykusias sunkias kovas dël kraðto nepriklausomybës. 1934 m. iðleista kovø su bermontininkais metu buvusio Ðiauliø miesto ir apskrities karo komendanto A. Bironto atsiminimø knyga Bermontininkams Lietuvà uþpuolus49 . Tuo metu didelë Lietuvos gyventojø dalis apie bermontininkus teþinojo tik tiek, jog jie buvæ Lietuvos prieðai ir, ties Radviliðkiu sumuðti, gráþo atgal á Vokietijà. A. Birontas savo knygoje ir aiðkina, kas tokie buvo tie bermontininkai, ið kur jie atsirado, kokie jø buvo tikslai Lietuvoje ir iðryðkina kraðtui grësusá didelá pavojø, galëjusá pasibaigti nepriklausomybës praradimu. Reikðmingi yra vokieèiø gen. mjr. D. Ðrioderio atsiminimai 50 apie saksø savanoriø dalis Lietuvoje 1919 m. ir jø paramà besikurianèiai mûsø kariuomenei kovø su bolðevikais pradþioje. Paþymëtina, jog autorius juose daugeliu atvejø pernelyg iðpuèia tiek saksø savanoriø, tiek ir savo paties nuopelnus, taèiau jo darbe randame ir vertingø þiniø apie tuometinæ padëtá Lietuvoje. 1938 m. pasirodë buvusio Santarvininkø komisijos Baltijos kraðtuose pirmininko gen. A. Niesselio memuarai51 apie vokieèiø iðsikraustymà ið Baltijos kraðtø 1919 m. Nepaisant to, jog jø autorius ne visuomet buvo objektyvus Lietuvos vyriausybës ir jos karinës vadovybës atþvilgiu, spræsdamas bermontininkø iðkraustymo ið Lietuvos problemà, neretai pastariesiems nuolaidþiavo, taèiau, matydamas lietuviø tautos ir jos kariuomenës tvirtà pasiryþimà iðsaugoti savo nepriklausomybæ, atkakliai reiðkë sàjungininkø valià vokieèiams, reikalavo ið jø gerbti Lietuvos laisvæ ir nustatytu laiku ið jos iðvykti. Itin vertingi yra atsargos plk. J. Petruièio, nuo pradþios iki pabaigos aktyviai dalyvavusio Nepriklausomybës kovose, atsiminimai. Jø pirmasis tomas apie kovas su bolðevikais ir bermontininkais pasirodë 1934 m., o antrasis apie kovas su lenkais 1937 m.52 . Pats visà laikà dalyvavæs pirmosiose kovotojø eilëse, autorius turëjo progos be jokiø tarpininkø matyti mûsø jaunosios kariuomenës pirmuosius þingsnius, jos pasisekimus ir nesëkmes. Paþymëtina, jog pirmame atsiminimø tome pieðiamieji buvusiø kovø vaizdai kartais atrodo lyg atitrûkæ nuo besikurianèio nepriklausomo gyvenimo fono, kuriame visi tie apraðomieji ávykiai ið tikrøjø vyko. Tuo tarpu antrame tome, raðydamas apie 1920 m. kovas su lenkais, autorius jau pateikia bendrà fonà ir apibûdina svarbiausias karines operacijas, nesigailëdamas kritikos ir aukðèiausiajai karinei vadovybei uþ jos padarytas klaidas kovø su lenkais frontuose. J. Petruièio atsiminimai yra vertingas indëlis á karo istorijà. 1937 m. pasirodë ir þymaus ðvietëjo, aktyvaus Nepriklausomybës kovø dalyvio mjr. P. Rusecko sudarytas ir redaguotas rinkinys Savanoriø þygiai 53 , skirtas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos ákûrimo 10-èiui (1927 01 08) paminëti. Ið esmës ðiuo dvitomiu rinkiniu buvo siekiama ateinanèioms kartoms realiai 15 atspindëti savanoriø þygiø raidà ir áamþinti þuvusiuosius uþ Lietuvos nepriklausomybæ. Rinkinyje randama daug didelës dràsos, pasiryþimo, tikro karþygiðkumo paveikslø, sumaniai, apgalvotai ir gerai ávykdytø þygiø apraðymus, o ðalia jø ir kukliø pasakojimø, kaip savanoriai sàþiningai vykdë jiems patikëtas pareigas. Uþsitæsus sovietinei okupacijai ir nematant perspektyvos paèioje Lietuvoje parengti ir iðleisti veikalus apie Nepriklausomybës kovas, kaip jau minëjome, ðio darbo ëmësi iðeivijoje atsidûræ mûsø tautieèiai. Be anksèiau minëtø K. Aliðausko, dr. A. Rukðos ir Pr. Èepëno darbø ëmë rodytis ir memuariniai leidiniai. Vienas ið pirmøjø 1959 m. Èikagoje, JAV, savo atsiminimø knygà paskelbë Nepriklausomybës kovø laikotarpiu kurá laikà dirbæs kraðto apsaugos ministru ir Vyr. kariuomenës vadu plk. K. Þukas 54 . Pateikæs atsiminimø pluoðtà apie tuometines nuotaikas Lietuvos visuomenëje bei kariuomenëje, jis bene daugiausia apsistojo apie santykius su lenkais ir vykusias su jais kovas. Savo atsiminimø knygoje plk. K. Þukas apkaltino tuometiná armijos vadà plk. ltn. K. Ladygà nesugebëjimu vadovauti ir nugalëti lenkus, II pëst. divizijos vadà plk. V. Grigaliûnà-Glovacká, V pëst. pulko vadà kpt. K. Ðkirpà, VI pëst. pulko vadà plk. ltn. J. Butkø bei kitø pulkø vadus uþ tariamà ásakymø nevykdymà, taèiau neprisiëmë sau, kaip buvusiam kraðto apsaugos ministrui ir Vyr. kariuomenës vadui, në menkiausios kaltës dël patirtø nesëkmiø SeinøAugustavo ir kitose karinëse operacijose. Atsakydamas á jo adresu pareikðtus plk. K. Þuko kaltinimus dël vietiniø kovos padaliniø vadø kaltës uþ blogà jø vadovavimà kariuomenei ir uþ nepasisekimus Seinø bare, plk. K. Ðkirpa, aptariamuoju laikotarpiu vadovavæs V pëst. LDK Kæstuèio pulkui, 1971 m. keliuose Brukline, JAV, leidiamo urnalo Karys numeriuose paskelbë savo atsiminimus ir minëtø ávykiø vertinimus55 . Juose plk. K. Ðkirpa, pateikdamas daugybæ konkreèios faktinës medþiagos, árodinëja, jog plk. K. Þukas, iðkraipydamas praeities faktus, net supainiodamas datas bei paèius ano laikotarpio kovos ávykius, savo knygoje priraðæs nebûtø, tiesiog pasakiðkø dalykø56 . Pasak plk. K. Ðkirpos, tuo metu, kai þymus karo istorijos tyrinëtojas plk.ltn. K. Aliðauskas viename ið savo straipsniø buvo paþymëjæs, jog V pëst. pulkas jam pavestas pareigas atliko su kaupu, buvæs ano meto Vyr. kariuomenës vadas plk. K. Þukas, praëjus nuo to laiko beveik 40 metø, vis dar to nematæs ir uþsispyrusiai niekinæs V pëst. pulkà ir jo vadà57 . Ádomius ir vertingus atsiminimus apie lietuviølenkø santykius ir kovas dël Vilniaus paraðë didis mûsø kraðto patriotas, visuomenës veikëjas ir mokslininkas Myk. Birþiðka58 . Pirmoji ðiø atsiminimø dalis Londone buvo iðleista 1960 m., o antroji 1962 m. Ilgà laikà gyvenæs Vilniuje ir dirbæs didelá lietuvybës darbà, jis buvo visø didþiøjø politiniø ávykiø verpete, aktyviai juose dalyvavo, matë lenkø darytas skriaudas viso Vilniaus kraðto lietuviams bei jø siekius visos Lietuvos atþvilgiu ir visa tai vaizdþiai ir átikinamai parodë savo atsiminimø knygose. Apie Lietuvos konfliktà su Lenkija dël Vilniaus ir Suvalkø þemiø, þeligovskininkø avantiûrà ir jos likvidavimà atsiminimais dalijosi jau ne kartà minëtas K. Aliðauskas59 , A. Budreckis60 , dr. K. Grauinis61 ir kt. 1983 m. P. Gudelis Èikagoje iðleido Joniðkëlio apskrities partizanø atsiminimus62 . Ðiame leidinyje pateikta daug ádomios ir vertingos medþiagos apie 16 aktyvià ir gerai organizuotà partizanø veiklà minëtoje apskrityje ir uþ jos ribø laisvës kovø metu ir jø indëlá padedant átvirtinti nepriklausomybæ Lietuvoje. Reikia paþymëti, jog karinë ir kt. spauda buvo labai vertingas ðaltinis, padëjæs ásigilinti á nagrinëjamà temà. Be tarpukario Lietuvos gausios karinës spaudos itin teigiamai vertintina ir iðeivijoje ëjusi spauda. Ðiuo atþvilgiu iðskirtinas nuo 1950 m. Brukline, JAV, ilgà laikà leistas þurnalas Karys, nuo 1991 m. ir Lietuvoje atgaivintas mënesinis þurnalas tokiu pat pavadinimu, o porà metø anksèiau (1989 m.) Lietuvoje atkurtas istorinis tautinës minties þurnalas Kardas. Nors spaudoje esamos publikacijos daþniausiai ir labai trumpos, fragmentinës, apibûdina tik vienà ar kità epizodà, atskirà veikusá asmená ir pan., taèiau jos, kaip taisyklë, pagyvina sausokà dokumentinæ medþiagà, padeda jà geriau suprasti, ásijausti á tuometinæ situacijà ir ágalina daryti atitinkamus apibendrinimus. Rengiant knygà spaudai, susidurta su kai kuriais sunkumais. Padëtá komplikavo ta aplinkybë, jog dël anuo metu pulkuose, divizijose ir net kariuomenës ðtabe buvusios netobulos raðtvedybos atskirais atvejais, raðant apie kariø skyrimus, atleidimus ar perkëlimus ávairioms pareigoms, nepavyko nustatyti kai kuriø asmenø inicialø. Prie apsunkinanèiø sàlygø priskirtina ir ta, jog Lietuvos kariuomenës vadovybë neturëjo gerø ir tiksliø þemëlapiø ir buvo priversta naudotis ikikariniais Rusijos armijos dokumentais, kuriuose buvo daugybë netikslumø, vietoviø pavadinimø iðkraipymø ir net pakeitimø. Nepilnai buvo iðspræstas ðis klausimas ir 1923 m. iðleidus statistiniø duomenø leidiná Lietuvos apgyventos vietos63 . Deja, ir ðiandien mes dar neturime smulkiø ir tiksliø þemëlapiø. Ne paslaptis, jog dël sovietiniais metais vykdytø administraciniø pertvarkymø bei vienkiemiø nukëlimo daugelio anuo metu buvusiø vietoviø iðvis neliko. Autorius nuoðirdþiai dëkoja Lietuvos centrinio valstybës archyvo, Vilniaus universiteto, Lietuvos nacionalinës M. Maþvydo ir Lietuvos mokslø akademijos bibliotekø darbuotojams, sudariusiems galimybæ susipaþinti su jø fonduose saugoma medþiaga, recenzentams doc. dr. Algiui Kasperavièiui ir doc. dr. Sauliui Kaubriui uþ vertingas pastabas bei pasiûlymus, o ypaè Kraðto apsaugos ministerijos bei Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos vadovybei uþ finansinæ bei moralinæ paramà, atsakingajam redaktoriui dr. Gintautui Surgailiui, taip pat visiems, prisidëjusiems prie ðio darbo rengimo spaudai. 17 V. Lesèius, Lietuvos kariuomenë 19181920, V., 1998. J. Urbðys, Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos (schematinë mûsø kariuomenës kovos veiksmø apþvalga ið laikotarpio 1919 m. vasario mën. 1 d. balandþio mën. 30 d.), Mûsø þinynas, t. 1, Nr. 2, K., 1921, p. 8795; Panevëþio operacija (1919 m. geguþës mën. 1723 d.), ten pat, Nr. 3, p. 92105; Dar ið Panevëþio bataliono veikimo 1919 metais (Bolðevikø fronte nuo birþelio 1 d. ligi liepos 6 d.), Mûsø þinynas, t. 8, K., 1925, p. 482496. 3 Vyt. Steponaitis, Paskutinës operacijos bolðevikø fronte, Mûsø þinynas, t. 1, Nr. 3, K., 1921, p. 106125; Epizodas ið Panevëþio operacijos 1919 m., Mûsø þinynas, t. 8, Nr. 23, K., 1925, p. 285286. 4 S. Þukaitis, Panevëþio atvadavimas ið bolðevikø 1919 m., Karo archyvas, t. 5, K., 1929, p. 198222. 5 J. Vidugiris, Kupiðkio operacija 1919 m. geguþës 2631 d., Karo archyvas, t. 6, K., 1935, p. 7895. 6 K. Aliauskas, Pirmieji Nepriklausomybës kovø þygiai, Karys, K., 1939, Nr. 36, p. 10491051. 7 A. Vasiliauskas, ÞasliøDaugø operacija. 1919 m. balandþio 28 d., Karo archyvas, t. 12, K., 1940, p. 183 211. 8 Kpt. Vyt. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje (Mediaga istorijai), Mûsø þinynas, t. 1, K., 1921, Nr. 1, p. 7698; Nr. 2, p. 5077. 9 J. Urbys, Mediaga Vilniaus ginèo diplomatinei istorijai, Mûsø þinynas, t. 19, K., 1930, p. 257272; t. 21, K., 1931, p. 265294. 10 J. Rainys, POW (Polska organizacja wojskowa) Lietuvoje, K., 1936. 11 M. alèius, Lenkø sàmokslas Lietuvoje, Èikaga, 1921. 12 Vyr. ltn. Tarasovas, Marijampolës grupës operacijos (19191920 m.), Karo archyvas, t. 3, K., 1926, p. 225 257. 13 B. Valigora, Kaip gen. Þeligovskis uþëmë Vilniø, Mûsø þinynas, t. 21, K., 1931, p. 321356. 14 M. Michnieviè-Hetman, Vilniaus kavalerijos brigados reidas Këdainiø kryptimi, Mûsø þinynas, t. 10, K., 1926, p. 4858. 15 J. Smolenski, Walki Polsko-Litewskie na Suwalszczyznie we wrzesniu 1920 r., Warszawa, 1938. 16 Ten pat, p. 10. 17 P. Lossowski, Stosunki polsko-litewskie w latach 19181920, Warszawa, 1966. 1 2 18 19 À. M. Àíäðååâ, Áîðüáà ëèòîâñêîãî íàðîäà çà Ñîâåòñêóþ âëàñòü (19181919 ãã.), Ìîñêâà, 1954. Âîïðîñû èñòîðèè, Ìîñêâà, 1955, ¹ 8, ñ. 168171. Revoliucinis judëjimas Lietuvoje, sud. R. armaitis, V., 1957; Proletarinë revoliucija Lietuvoje, red. B. Vaitkevièius, V., 1960. 21 Lietuvos TSR istorijos altiniai, t. 3, vyr. red. J. iugda, V., 1958; Lietuvos TSR istorijos altiniai (toliau LI), t. 4, red. J. iugda, V., 1961; Áîðüáà çà ñîâåòñêóþ âëàñòü â Ëèòâå â 19181920 ãã., Âèëüíþñ, 1967. 22 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje 19181919 metais, V., 1967; Ê. Íàâèöêàñ, Ëèòâà è Àíòàíòà, 20 Âèëüíþñ, 1970. Lietuvos TSR istorija, t. 3, vyr. red. J. iugda, V., 1965; Lietuvos Komunistø partijos istorijos apybraiþa, t. 1, ats. red. R. armaitis, V., 1971. 24 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje 25 R. armaitis, Amerikos Anglijos imperialistø intervencija Lietuvoje 19181920, V., 1955; D. Fainhauzas, Lietuvos liaudies kova prie amerikinius-anglikuosius interventus 19181919 metais, Vilniaus valstybinio universiteto mokslo darbai, t. 4, V., 1954, p. 84109; Ê. Íàâèöêàñ, Ëèòâà è Àíòàíòà, Âèëüíþñ, 1970. 26 J. Þiugþda, Lietuvos darbo þmoniø kova prieð imperialistø siekimus paversti Lietuvà antitarybiniu placdarmu, Lietuvos TSR istorija, t. 3, V., 1965, p. 316320. 27 J. Jurginis, Lietuvos TSR Mokslø akademijos þinynas, t. 6, V., 1950. 28 K. Navickas, Lietuviø tauta broliðkoje Tarybø Sàjungos tautø ðeimoje, V.,1958; Lenininës nacionalinës politikos istorinë reikðmë lietuviø tautai, V., 1960. 29 R. Þepkaitë, Lietuvos Tarybø Rusijos taikos sutartis ir Vilniaus klausimas, Lietuvos TSR Mokslø akademijos darbai, Serija A, t. 2 (15), V., 1963, p. 107120. 30 Lietuvos TSR istorija, t. 3, V., 1965, p. 100104. 31 Ten pat, p. 103. 32 J. iugda, Lietuviø ir rusø tautø santykiai istorinio vystymosi eigoje, K., 1964; Amerikos ir Anglijos imperialistai pikèiausi lietuviø tautos prieðai, V., 1951. 33 J. Jurginis, Antantës imperialistø ir lietuviðkosios burþuazijos ryðiai, atplëðiant Vilniø nuo Lietuvos, Lietuvos TSR Mokslø akademijos þinynas, t. 6, V., 1950. 23 18 K. Navickas, Lenininës nacionalinës politikos istorinë reikðmë lietuviø tautai, V., 1960; TSRS vaidmuo, ginant Lietuvà nuo imperialistinës agresijos 19201940 metais, V., 1966. 35 R. Þepkaitë, Diplomatija imperializmo tarnyboje, V., 1980. 36 G. Kilikevièienë, Lietuvos ir Lenkijos derybos Kalvarijose ir Suvalkuose 1920 m., Lietuvos TSR Mokslø akademijos darbai, Serija A, t. 4 (61), V., 1977. 37 Ats. mjr. P. Gudelis, Bolðevikø valdþios atsiradimas Lietuvoje 19181919 metais jø paèiø dokumentø ðviesoje su prof. dr. Z. Ivinskio ávadu, Londonas, 1972, p. 14. 38 Ten pat, p. 15. 39 Ten pat. 40 K. Aliauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës 19181920, t. 1, Èikaga, 1972. 41 K. Aliðauskas, Nepriklausomybës karas, Lietuviø Enciklopedija (toliau LE), t. 15, Bostonas, 1968, p. 94 104. 42 Dr. A.. Ruka, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës, t. 23, Klivlendas, 19811982. 43 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija, t. 2, Èikaga, 1986. 44 È. Laurinavièius, Lietuvos Sovietø Rusijos taikos sutartis, V., 1992. 44a Z. Butkus. Lietuvos ir Latvijos santykiai 19191929 metais. V., 1993. 45 G. Surgailis, Lenkø mëginimas ávykdyti valstybës perversmà Lietuvoje 1919 metais, Karo archyvas, t. 15, K., 1998, p. 106116. 46 V. Lesèius, Lietuvos kariuomenë 19181920. V., 1998. 47 Steigiamojo Seimo 1920 m. posëdþiø protokolai, Steigiamojo Seimo darbai (toliau SSD), Kaunas, Seimo Kanceliarija. 48 Savanoris 19181920, red. St. Butkus, K., 1929. 49 A. Birontas, Bermontininkams Lietuvà upuolus, K., 1934. 50 Gen. mjr. D. Schröder, Die Sächsischen Freiwilligen-Truppen in Litauen 1919, Dresden, 1933 (vertë kpt. P. Jakðtas Saksø savanoriø dalys Lietuvoje 1919 m., Karo archyvas, t. 6, K., 1935, p. 181232). 51 Gen. A. Niesselis, Vokieèiø iðsikraustymas ið Baltijos kraðtø, K., 1938. 52 Ats. plk. J. Petruitis, Mûsø þygiai, t. 1, K., 1934; t. 2, K., 1937. 53 Savanoriø þygiai, sud. P. Ruseckas, t. 12, K., 1937. 54 K. ukas, Þvilgsnis á praeitá, Èikaga, 1959. 55 Gen. ðt. plk. K. Ðkirpa, 5 pëstininkø DLK Kæstuèio pulko kovos ties Seinais 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1971, Nr. 3, p. 7480; Nr. 4, p. 109116; Nr. 5, p. 155163; Nr. 6, p. 198200; Nr. 7, p. 219225; Nr. 8, p. 253 260. 56 Ten pat, Nr. 3, p. 74. 57 Ten pat, Nr. 8, p. 259260. 58 M. Birika, Dël mûsø sostinës, d. 1, Londonas, 1960; d. 2, 1962. 59 K. Aliðauskas, Dar kartà dël Ðirvintø kautyniø, Karys, Bruklynas, 1966, Nr. 2; Siekiant atsiimti Vilniø, Karys, Bruklynas, 1966, Nr. 9; Þvilgsnis á lietuviø lenkø karà 1920 metais, Karys, Bruklynas, 1970, Nr. 10; eligovskiada, Karys, Bruklynas, 1971, Nr. 2; Istorinës pastabos, Karys, Bruklynas, 1974, Nr. 2. 60 A. Budreckis, eligovskiada, 1920, Karys, Bruklynas, 1960, Nr. 8, p. 234243. 61 Dr. K. Grauþinis, Lietuvos konfliktas su Lenkija dël Vilniaus ir Suvalkø þemiø, Rytø Lietuva, Èikaga, 1980, p. 447484. 62 Joniðkëlio apskrities partizanø atsiminimai, sud. P. Gudelis, Èikaga, 1983. 63 Lietuvos apgyventos vietos, K., 1923. 34 19 I dalis LIETUVOS KARAS SU SOVIETØ RUSIJA (1919 01 051920 01 05) 1. LIETUVIØ PASTANGOS ATGAUTAI KRAÐTO NEPRIKLAUSOMYBEI ÁTVIRTINTI Pirmasis pasaulinis karas atvërë dideles galimybes politiniams pokyèiams okupantø vokieèiø valdomoje Lietuvoje. 1916 m. kovo mën. Berne ávykusioje lietuviø konferencijoje, dalyvaujant atstovams ir ið vokieèiø okupuotos Lietuvos, pirmà kartà buvo iðkeltas Lietuvos valstybës nepriklausomybës reikalavimas1 . 1917 m. vasario mën. revoliucija Rusijoje suaktualino Lietuvos problemà. Tø metø pradþioje Petrograde sudarytoje Lietuviø tautos taryboje, susidedanèioje ið visø politiniø partijø atstovø, buvo nutarta, kad Lietuva yra etnografinis, kultûrinis, ekonominis bei politinis vienetas2 . Tø metø geguþës 27 d. birþelio 3 d. Petrograde vykusiame Lietuviø seime, vëliau Rusijos tautø kongrese Kijeve (1917 m. rugsëjo 8 16 d.) bei Lietuviø vyriausiosios tarybos atsiðaukime á pasaulio valstybes ir tautas (1918 m. vasario 1 d.) buvo pareikðtas lietuviø tautos noras sudaryti suverenià Lietuvos valstybæ3 . 1917 m. rugsëjo 1822 d. vykusioje Vilniaus konferencijoje, iðrinkusioje Lietuvos Tarybà, buvo uþsibrëþta siekti nepriklausomos, demokratiðkos, parlamento valdomos Lietuvos. Po sunkiø iðbandymø, ryþtingai ir savarankiðkai veikdama, ði Taryba 1918 m. vasario 16 d. vienbalsiai priëmë ir paskelbë Lietuvos nepriklausomybës aktà 4 . Taèiau Tarybai teko susidurti su grieþta vokieèiø karinës valdþios obstrukcija. Iki 1918 m. lapkrièio 9 d. revoliucijos Vokietijoje ir jos pralaimëjimo kare Taryba vedë nelygià kovà dël savarankiðkos vyriausybës sudarymo. Lietuvos Valstybës Taryba, iki 1918 m. rudens su vokieèiø okupacine valdþia tæsdama sunkià dvikovà dël Lietuvos suvereniteto átvirtinimo, tuo metu dar neturëjo jokiø sàlygø kraðto apsaugai kurti, nors ið rytø ir pietø sparèiai augo bolðevikø ir lenkø karinio ásiverþimo grësmë, o kraðto viduje siautëjo ginkluotos banditø gaujos. Vokietijos pralaimëjimas Vakaruose turëjo didelës reikðmës Lietuvai, nes tai turëjo pakeisti vokieèiø karine galia paremtà jëgø pusiausvyrà Rytuose. Visus metus tokiomis sàlygomis Lietuva laviravo, siekdama savo nepriklausomybës, ir ðtai dabar ta jëgø pusiausvyra sutriko, nors tikslas dar nepasiektas. Nepaisant visø konfliktø tarp vokieèiø ir lietuviø okupacijos metais, vokieèiai jiems buvo tarsi buferis prieð lenkus ir bolðevikus. Tai apsaugai susilpnëjus, Lietuvos Valstybës Taryba numatë net kariniø konfliktø su kaimynais perspektyvà. Tuo bûdu aktualëjo savo ginkluotøjø pajëgø kûrimo problema. Taèiau 1918 m. lapkrièio 11 d. sudarytoji pirmoji Laikinoji prof. A. Voldemaro vadovaujama vyriausybë, kurioje jos vadovas perëmë ir kraðto apsaugos ministro pareigas, nepakankamai ávertino tuometinæ grësmingà padëtá Lietuvos kaimynystëje ir ginkluotosioms pajëgoms organizuoti pasirinko toká kelià, kuris visiðkai nesiderino su ano meto bûkle. Pernelyg optimistiðkai pasitikint bûsimàja Europos taikos konferencija ir vokieèiø kariuomenës galiomis laikinai apginti Lietuvà ir jos sostinæ Vilniø, o per tà laikà neskubant suorganizuoti savas ginkluotàsias pajëgas, buvo prarasta daug brangaus laiko. Gyvenimas parodë, jog tokia vyriausybës pozicija buvo nevykusi ir Lietuvai labai brangiai kainavo. 22 Ir tik akivaizdþiai iðryðkëjus grësmei Lietuvai ið rytø ir pietø, Kraðto apsaugos ministerija 1918 m. lapkrièio 23 d. iðleido pirmàjá ásakymà kariuomenei organizuoti5 . Juo remiantis, buvo ásteigta kraðto apsaugos Taryba, á kurià áëjo plk. S. Chaleckis, papulk. St. Nastopka ir papulk. V. Nagevièius. Plk. J. Kubilius buvo paskirtas Apsaugos ministerijos ðtabo virðininku, o plk. J. Galvydis-Bykauskas steigiamo I pëst. pulko vadu6 . Keletas karininkø buvo paskirti vadovauti steigiamiesiems ministerijos skyriams. 1918 m. gruodþio 12 d. ðtabas parengë kariuomenës organizavimo projektà, kuriame buvo numatyta organizuoti 2530 tûkst. kariø korpusà, kurá turëjo sudaryti viena lietuviø divizija ir viena baltgudþiø brigada bei reikalinga kavalerija7 . Pagal susitarimà lietuviø baltgudþiø kariuomenës santykis turëjo bûti 2:18 . Dar gruodþio 1 d. Vilniuje buvo pradëtas formuoti I pëst. baltgudþiø pulkas, kurio vadu paskirtas plk. M. Lavrentjevas9 , o gruodþio 5 d. Kaune plk. Pr. Liatuko vadovaujamas II pëst. pulkas10 . Kariuomenës kûrimo procesas paspartëjo, taèiau plataus uþmojo negavo. Tam trukdë visa grupë prieþasèiø: pirma, kariuomenæ buvo numatyta organizuoti ne remiantis visuotine karo prievole, bet darant vyrø atrankà. Á jà galëjo bûti priimami tik vietos valdþios organø ar patikimø asmenø rekomenduoti vyrai. O tam reikëjo daug laiko; antra, vokieèiø civilinë valdþia neteikë Lietuvos vyriausybei dar 1918 m. lapkrièio 24 d. paþadëtos pagalbos; treèia, nebuvo tinkamai parinktos karinës vadovybës, reikiamø kontaktø ir pasitikëjimo tarp valdþios ir karininkijos; ketvirta, tuo klausimu menkai buvo ivystyta propaganda oficialioje spaudoje ir, apskritai imant, labai stigo informacijos visuomenës sluoksniuose; penkta, Vilniaus kraðte, ypaè Vilniaus mieste, dalis gyventojø buvo nutautëjæ, veikiami prieðiðkos agitacijos ir á Lietuvos kariuomenæ stoti nenorëjo; eta, itin neigiamas veiksnys buvo pinigø ir ginklø stoka. Taigi kurá laikà savanoriø skaièius augo pamaþu. Lietuvos laikinoji vyriausybë stovëjo tartum tuðèiame lauke. Lietuvos kariuomenës organizavimas vyko labai sunkiomis vidaus ir tarptautinëmis sàlygomis. Kraðtas buvo karo nuniokotas, vieðpatavo chaosas, visuomenë susiskaldþiusi á grupes, noriai klausë ávairiø revoliucingø agitatoriø. Bûsimojoje kovoje dël Lietuvos, kad ir kaip ten bûtø, Valstybës Taryba galëjo remtis tik Vokietija. Vokieèiø kariuomenei pralaimëjus vakaruose, Vokietijos vyriausybë, naujai ávertinusi savo pozicijà Lietuvos atþvilgiu, nusprendë remti jos nepriklausomybæ, á naujai iðkilusià Lenkijos valstybæ þiûrëdama kaip á antràjà Prancûzijà ir nenorëdama, kad ji bûtø didelë ir stipri11 . 1918 m. lapkrièio 11 d. Kompjeno paskelbtø paliaubø tarp santarvininkø ir Vokietijos susitarime buvo numatyta, jog pastarosios kariuomenë kuriam laikui pasiliks Lietuvoje ir gins jà nuo bolðevikø invazijos. Taèiau tuo metu nebuvo aiðku, kokio dydþio paramà pralaimëjusi karà Vokietija gali suteikti susidurianèiai su didþiulëmis problemomis besikurianèiai Lietuvos valstybei. Pasibaigus Rytuose karo veiksmams, geriausi vokieèiø daliniai buvo pasiøsti á Vakarø frontà. Likæ èia 1918 m. pabaigoje kareiviai buvo þemos moralës, dalá jø buvo apëmusios revoliucinës nuotaikos. Deðimtajai armijai, kuri buvo okupavusi Lietuvà, vadovavo gen. E. von 23 Falkenhaynas, kuris savo karines pajëgas buvo iðdëstæs GomelioPolocko linijoje. Ðià linijà turëjo ginti tiktai vokieèiø savanoriai. Taèiau ðie, turëjæ perimti frontà gruodþio mën., neatvyko, o vokieèiø daliniai traukësi, nepaisydami lietuviø ir Antantës protestø. Paskui vokieèius uþ kokiø 1520 kilometrø ëjo Raudonosios armijos daliniai. Praktiðkai vokieèiai negalëjo atsispirti bolðevikø puolimui. Jø daliniø karinis pajëgumas buvo nukritæs beveiki iki nulio ir, kai þadëtieji savanoriai gruodþio mën. neatvyko, teliko tik atsitraukti. Tuo metu prieðiðka Lietuvos savarankiðkumui bolðevikø bei lenkø veikla smarkiai aktyvëjo. Prof. A. Voldemaro vadovaujama Lietuvos vyriausybë, bûdama izoliuota nuo kraðto gyventojø (tebegaliojo okupantø leidimai vaþinëti geleþinkeliais, perþengti sienas ir pan.), civilinës vokieèiø valdþios ir karo meto ástatymø varþoma, nedaug tegalëjo ir tesugebëjo padaryti atkurdama Lietuvos valstybæ. Prieðiðkø Lietuvos valstybingumui jëgø stiprëjimas kraðto viduje rodë apskritai neilgai gyvavusio prof. A. Voldemaro ministrø kabineto silpnumà. 1918 m. gruodþio 14 d. vokieèiø karinë vadovybë pradëjo evakuoti savo kariuomenæ ið Vilniaus. Jos nutarimas evakuotis dël pajëgiø prieðintis daliniø stokos tarp miestieèiø sukëlë panikà ir smarkiai padidino Valstybës Tarybos nerimà bei rûpesèius. Vyriausybës vadovas prof. A. Voldemaras, finansø ministras M. Yèas gruodþio 20 d., o kità dienà ir Valstybës Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. Smetona iðvyko á Berlynà pretekstu iðrûpinti paskolà Lietuvai ir praðyti Vokietijos karinës pagalbos. Ministro pirmininko pareigas laikinai perëmë vidaus reikalø ministras V. Staðinskas, o Valstybës Tarybos Prezidiumo pirmininko St. ilingas12 . Darbas Apsaugos ðtabe pakriko ir sustojo. Gruodþio 22 d. kraðto apsaugos viceministras gen. K. Kondratavièius praneðë karininkams, jog vyriausybë nutarë persikelti á Kaunà, o Apsaugos ðtabas strateginiais sumetimais á Gardinà. Jis leido armijos karininkams iðvykti namo ðv. Kalëdoms. Tie, kurie labai norëjo, vëliau galëjo atvykti á Gardinà, o kiti galëjo elgtis kaip norëjo. Þodþiu sakant, vietoj mobilizacijos buvo paskelbta tikra demobilizacija. Lietuviai patriotai karininkai pasiprieðino ðiai keistai politikai ir ëmë maiðtauti. Jie reikalavo reorganizuoti tiek karinæ vadovybæ, tiek vyriausybæ. Dël susidariusios sudëtingos padëties tarp ávairiø politiniø sroviø atstovø, ypaè tarp jaunøjø karininkø, vyko karðtos diskusijos. Svarstytas net ketinimas ávesti diktatûrà, taèiau nesurasta tinkamo vado13 . 1918 m. gruodþio 23 d. pirmasis ministrø kabinetas oficialiai atsistatydino. Gruodþio 26 d. sudaryta naujoji koalicinë M. Sleþevièiaus vadovaujama vyriausybë oficialiai kaltino ankstesná prof. A. Voldemaro vadovaujamà ministrø kabinetà nesugebëjimu sukelti ðalyje to darbo entuziazmo, kuris taip reikalingas gyvenamà valandà14 . Skubiai buvo imtasi toliau organizuoti valstybiná aparatà ir kariuomenæ. 1918 m. gruodþio 29 d. Vilniuje buvo parengtas ir iðspausdintas atsiðaukimas keturiomis kalbomis (lietuviø, lenkø, baltarusiø ir þydø) Á Lietuvos pilieèius, kuriame ugningais þodþiais gyventojai buvo pakviesti gelbëti Lietuvos stoti savanoriais á jos kariuomenæ ir ginti kraðtà nuo Sovietø Rusijos invazijos15 . Buvo pakeista kariuomenës vadovybë, visa Lietuva paskirstyta á 9 sritis, joms paskirti kariai apsaugos virðininkais, steigiamos miestø ir apskrièiø karo komendantûros. 1919 m. sausio 25 d. ásteigta karo mokykla karininkams rengti, formuojami 24 beveik visø ginklø rûðiø daliniai, skelbiamos karininkø, medikø ir kareiviø mobilizacijos, steigiami savanoriø telkimo punktai ir kt. Ðis darbas daugiausia vyko Kaune, á kurá, spaudþiant Raudonajai armijai ir pasitraukus ið Vilniaus vokieèiams, Valstybës Taryba su kitomis vyriausybinëmis organizacijomis bei karine vadovybe persikëlë 1919 m. sausio 2 d. Sausio 5 d. vakare, po kovø su lenkø savanoriø daliniais, á Vilniø ásiverþë Raudonoji armija16 . Lietuvos padëtis buvo nepaprastai sunki. Bolðevikai tvirtinosi nemaþoje Lietuvos dalyje ir visame kraðte plëtë agitaciná propagandiná darbà. Veikdami vieðai, jie steigë savo tarybas, leido ásakymus, skelbë mobilizacijà á Raudonàjà armijà, terorizavo teisëtai iðrinktas ir veikusias savivaldybes. Bolðevikø agentai tiek vieðuose mitinguose, tiek savo spaudoje ðaukë gyventojus á kovà prieð tautinæ valdþià. Juos aktyviai tiek pinigais, tiek ginklais rëmë Sovietø Rusijos valdþia. Vokieèiai ir toliau valdë didelæ Lietuvos teritorijos dalá, rinko sau ið gyventojø mokesèius, naudojosi mûsø kraðto turtais bei susisiekimo priemonëmis ir tebekliudë Lietuvos Laikinajai vyriausybei tvarkyti kraðto reikalus, organizuoti mobilizacijà bei kariuomenæ, leisdami Rusijos bolðevikams atvirai ir vieðai veikti Lietuvoje. Negalëdama toliau taikstytis su tokia padëtimi bei vokieèiø valdþios nepalankia, tiesiog prieðiðka Lietuvos valstybës atþvilgiu pozicija, M. Sleþevièiaus vadovaujama vyriausybë 1919 m. sausio 11 d. ið jos pareikalavo: 1. kad vokieèiø valdþia tuojau atremtø ir paðalintø ið Lietuvos Sovietø Rusijos agentus ir Raudonàjà armijà; 2. kad vokieèiø valdþia visomis turimomis karinëmis pajëgomis gintø Lietuvos sienas tol, kol jos Laikinoji vyriausybë suorganizuosianti savàjà armijà; 3. kad vokieèiø valdþia, pasitraukdama ið kraðto, paliktø Laikinajai vyriausybei geleþinkelius, telegrafà, telefonà ir visa kita, kas reikalinga susisiekimui kraðte palaikyti pakankamà skaièiø tvarkingø garveþiø, vagonø, telegrafo ir telefono aparatø ir visa tai saugotø tol, kol bus suorganizuota lietuviø valdþios apsauga; 4. kad vokieèiø valdþia uþdraustø savo valdininkams ið Lietuvos á Vokietijà gabenti ir pardavinëti atskiriems þmonëms Lietuvos turtà. Visas Lietuvos valstybës turtas turi bûti perduotas jos Laikinajai vyriausybei; 5. kad vokieèiø valdþia faktiðkai netrukdytø organizuoti armijà bei mobilizacijà ir suteiktø Lietuvos vyriausybei tam reikalingà nurodytà ginklø ir amunicijos kieká; 6. kad Lietuvos Laikinajai vyriausybei bûtø perduotos lëðos, surinktos ið kraðto gyventojø okupacijos metu ir nepanaudotos krato valdymo reikalams17 . Tuo pat reikalu buvo pasiøsta nota ir santarvininkø vyriausybëms, kurioje Vokietija buvo kaltinama dël jos kariuomenës traukimosi ið Lietuvos, jos teritorijà be kovø perleidþiant Raudonajai armijai. M. Sleþevièiaus vyriausybei pavyko átikinti tiek Antantæ, tiek Vokietijos valdþià, kad pastarosios kariuomenë sulaikytø Raudonosios armijos brovimàsi á Lietuvà, kol ðios valdþia suorganizuos savas karines pajëgas. Santarvininkø ginkluotøjø pajëgø virðininkas marðalas F. Fochas pagal Kompjeno paliaubø susitarimo 12 paragrafà pasiuntë Vokietijai ultimatumà, reikalaudamas ginti GardinoKaunoJelgavos (Mintaujos) linijà ir ið viso sulaikyti bolðevikø þygiavimà á vakarus18 . 1919 m. sausio 28 d. apsilankæs Berlyne M. Sleþevièius drauge su Lietuvos 25 . pasiuntiniu dr. J. Ðauliu pasiuntë Vokietijos vyriausybei bendrà akcijos planà prieð Sovietø Rusijos kariuomenæ. Lietuvoje visø buvusiø vokieèiø kariniø daliniø virðininku buvo paskirtas gen. V. Eberhardtas. Lietuvos karinës vadovybës santykiai su vokieèiø karine vadovybe tapo geranoriðkesni. 1919 m. kovo 1 d. M. Sleþevièiaus vyriausybë sudarë reikðmingà savitarpio pagalbos sutartá ir su Latvija nutarë derinti karo veiksmus prieð Raudonàjà armijà. Lietuva gavo teisæ áveþti per Liepojà neribotà kieká karinës medþiagos bei laikyti ðiame uoste savo kariná daliná jai apsaugoti. Savo ruoþtu Lietuva paskolino Latvijai 5 mln. markiø ið anksèiau gautos ið Vokietijos 100 mln. markiø paskolos19 (þr. 1 priedà). Ryþtingos M. Sleþevièiaus vyriausybës priemonës gerokai pakëlë smukusià visuomenës nuotaikà. Vos porà mënesiø teveikusi vyriausybë árodë, jog visa tauta labai entuziastingai remia savo valstybës organizavimà bei ryþtà kovoti su bolðevikais, siekusiais pavergti Lietuvà. 2. LIETUVA SOVIETØ RUSIJOS PLANUOSE L i e t u v i ø b o l ð e v i k ø v e i k l a S o v i e t ø R u s i j o j e. 1917 m. Vasario revoliucija uþklupo Pirmojo pasaulinio karo pradþioje á Rusijà pasitraukusius apie 300000 lietuviø. Carizmo vieðpatavimo sàlygomis beveik negalëjæ dalyvauti politinëje veikloje ir neturëjæ jokio vadovaujanèio politinio centro, po revoliucijos jie drauge su kitomis tautomis sukruto organizuotis: pradëjo leisti ávairiø pakraipø laikraðèius, steigë draugijas, komitetus, partijas. Daugelis jø iðgyveno dël kaizeriniø okupantø pavergtos Lietuvos ir kûrë jos iðlaisvinimo planus. 1917 m. vasario mën. kitø tautø pavyzdþiu Petrograde buvo sudaryta Lietuviø tautos taryba, iðrinkusi Laikinàjá Lietuvos valdymo komitetà, turëjusá bûti lyg ir pradine laikinosios vyriausybës uþuomazga, kurios pirmoji funkcija bûtø buvusi valdyti vokieèiø neokupuotos Lietuvos teritorijà. Bet Rusijos laikinoji vyriausybë vis delsë ir atsakymo á lietuviø memorandumus nedavë. Tø paèiø metø geguþës mën. ávairiø politiniø partijø iniciatyva suðauktame Lietuvos Seime jau nebesitenkinta vien autonomija Lietuvai, o reikalauta nepriklausomybës20 . 1917 m. rugsëjo 816 d. Rusijos tautø suvaþiavime Kijeve visø Rusijos tautø, taip pat ir Rusijos laikinosios vyriausybës, atstovai pritarë Lietuvos nepriklausomybei, tuo reikalu priimdami atskirà rezoliucijà21 . Buvo kreiptasi á Rusijos laikinàjà vyriausybæ, kad ði pavestø Laikinajam Lietuvos valdymo komitetui valdyti visas ið Lietuvos evakuotàsias ástaigas ir paremtø já atkuriant Lietuvà karui pasibaigus. Nors ið naujos Rusijos vyriausybës ir buvo gauta graþiø paþadø, bet lietuviø uþmojø nebuvo leista vykdyti22 . Iðsiplëtus tautiniam sàjûdþiui, lietuviai tuometinëje Rusijoje visiðkos suirutës ir chaoso sàlygomis sugebëjo ákurti didelæ kariø sàjungà, keturis atskirus pëstininkø batalionus, vienà kavalerijos divizionà ir keletà kitø smulkesniø kariniø formuoèiø. Buvo sudarytas projektas net atskirai visø kariuomenës ginklø rûðiø divizijai steigti. Deja, tos visos kilnios daugumos lietuviø pabëgëliø ir kariø Rusijoje pastangos dël ne nuo jø priklausiusiø aplinkybiø savo tiesioginio tikslo nepasiekë. Atsiradusios kliûtys jiems buvo neáveikiamos23 . 26 Ne paslaptis, jog dalá lietuviø pabëgëliø bei kariø Rusijoje tuo metu paveikë bolðevikø propaganda. Bolðevikai melagingais paþadais masino visas pavergtàsias tautas, tarp jø ir lietuvius, þadëdami joms visiðkà laisvæ ir net teisæ atsiskirti nuo Rusijos. Tuo tikslu ávairiø tautø kalbomis buvo pradëti leisti bolðevikiniai laikraðèiai. 1917 m. spalio mën. ávykdæ ginkluotà perversmà, bolðevikai tø paèiø metø lapkrièio 2 (15) d. paskelbë savo garsiàjà Rusijos tautø teisiø deklaracijà, kurioje buvo iðdëstyti sovietø valdþios nacionalinës politikos principai. Visoms nacijoms buvo paskelbta apsisprendimo teisë, áskaitant atsiskyrimà ir savarankiðkos valstybës sukûrimà24 . Ði deklaracija kiek vëliau dar buvo modifikuota ta prasme, kad tautø apsisprendimas vykdomas vadovaujant komunistø partijai. Tuo pat metu bolðevikai davë suprasti, jog jie neketina atsisakyti dalyvauti lemiant kitø tautø ateitá. Lietuvos atþvilgiu bolðevikai nedelsdami nustatë aiðkià savo platformà tø paèiø metø gruodþio 21 d. prie Tautybiø reikalø komisariato jie sudarë V. KapsukoMickevièiaus vadovaujamà Lietuvos reikalø komisariatà25 , kurio pagrindinis uþdavinys buvo stiprinti tarybø valdþià Rusijoje, skleisti bolðevikines idëjas plaèiosioms lietuviø pabëgëliø masëms, rengti agitatorius ir, aprûpinus juos lëðomis bei specialia literatûra, siøsti á vokieèiø okupuotà kraðtà revoliucinei kovai plësti. Prasidëjo sistemingas lietuviø demokratiniø tautiniø ástaigø ir organizacijø Rusijoje ardymas ar jø perëmimas á bolðevikø rankas. Ðioje griaunamojoje veikloje ypaè iðsiskyrë lietuviai bolðevikai V. Kapsukas, Z. Angarietis, K. Giedrys, R. Rasikas, M. Sarpalius, J. Staelis, J. epetys, V. Grybas ir kt.26 Bolðevikø partijos struktûroje lietuviams buvo skirtos specialios sekcijos, kurias koordinavo Rusijos socialdemokratø darbininkø partijos (bolðevikø) centro biuras27 . 1918 m. sausio 28 d. bolðevikø spaudoje jau pasirodë teiginiø, jog, Lietuvos socialdemokratø (bolðevikø) atstovø nuomone, lietuviø tauta nenorinti iðsiskirti ið Sovietø Rusijos valstybës28 . Taèiau ilgai uþsitæsus dvipusëms rusø vokieèiø deryboms dël paliaubø ir 1918 m. kovo 3 d. pasiraðius Bresto taikos sutartá, Sovietø Rusija buvo priversta atsisakyti Lietuvos teritorijos ir pasiþadëjo nesikiðti á Lietuvos vidaus reikalus. Be to, 1918 m. rugpjûèio 29 d. Sovietø Rusija savo valdþios dekretu anuliavo visas carinës Rusijos pasiraðytas Lenkijos ir Lietuvos padalijimo sutartis ir atsisakë savo teisiø á Lietuvos ir Lenkijos teritorijà29 . Nors Vokietijos vyriausybë 1918 m. kovo 23 d. ir buvo pripaþinusi Lietuvos nepriklausomybæ, bolðevikai, akivaizdþiai paþeisdami Bresto sutarties sàlygas, ir toliau kiðosi á Lietuvos vidaus reikalus. Jie nuginklavo ir iðvaikë Rusijos kariuomenëje buvusius lietuviø karinius dalinius, mëginusius organizuotai gráþti namo, uþdraudë 1917 m. lapkrièio 1518 d. ásteigtà ir Voroneþe veikusià Lietuviø vyriausiàjà tarybà Rusijoje, o jos spaustuvæ perëmë Lietuvos reikalø komisariatas30 . O 1918 m. balandþio mën. RSFSR tautybiø reikalø komisariatas jau ásakë savo skyriams skverbtis á vokieèiø okupuotas buvusios Rusijos imperijos teritorijas31 . Lietuvos reikalø komisariatas tam tikslui pradëjo rengti specialius agentus, nes tuo metu bolðevikø Lietuvoje dar nebuvo. P o l i t i n i s-k a r i n i s r e n g i m a s i s o k u p u o t i L i e t u v à. Pasiraðius Bresto taikos sutartá, tûkstanèiai evakuotø Lietuvos gyventojø pradëjo gráþti á tëvynæ. 1918 m. balandþio mën. á Vilniø atvyko ir pirmieji bolðevikai, atsiøsti ið Maskvos 27 lietuviø sekcijø biuro prie RKP (b) centro komiteto. Jie ir pradëjo organizuoti komunistø organizacijà Lietuvoje. Rusijos bolðevikai, jausdami tautiniø judëjimø jëgà pasienio zonose, naudojosi kiekviena proga átikinti tautas, kad jø siekimus geriausiai supras bolðevikai. Naudodamiesi proga parodyti joms savo pagarbà ir dëmesá, jie ir ligi tol RKP (b) sekcijoje veikusiems lietuviams bolðevikams 1918 m. rugpjûèio 14 d. Vilniuje kuriamà organizacijà skambumo dëlei leido pavadinti Lietuvos ir Baltarusijos komunistø partija32 . Ji nebuvo átakinga politinë jëga. Paties V. Kapsuko pripaþinimu, toj steigiamoj L ir BKP taryboj atspindëjo visas Lietuvos ir Vakarø Baltarusijos proletariato silpnumas, jo iðsiblaðkymas ir nepasitikëjimas savo jëgomis, taip pat labai þemas ideologinis jos kûrëjø lygis, menkas Markso ir Lenino mokslø paþinimas ir labai menkas dalyvavimas kasdieninëj darbininkø klesos ir darbo valstieèiø kovoj33 (kalba netaisyta V. L). Tik po to, kai ið Rusijos su gráþtanèiais pabëgëliais parvyko daugiau bolðevikø, jø organizacijø ëmë kurtis ir kitose Lietuvos vietose. Iki Vokietijos þlugimo bolðevikai jau buvo padaræ vienà ið svarbiausiø darbø organizavo partijà, per kurià bandë plësti savo átakà Lietuvoje. Bûdinga tai, jog jos branduolá sudarë ne lietuviø tautybës atstovai. Sovietø valdþia Rusijoje aktyviai veikusius lietuvius bolðevikus visaip rëmë: protegavo valdinëms tarnyboms gauti, skyrë gerus atlyginimus, aprûpino natûra. Sunkiais pilietinio karo Rusijoje metais lietuviai bolðevikai gyveno daug geriau uþ kitus pilieèius. Buvo pasirûpinta ir siunèiamø á Lietuvà nelegaliam agitaciniam-propagandiniam bei organizaciniam darbui bolðevikø materialine padëtimi. Sovietø valdþia pogrindþio organizacijai Lietuvoje buvo patvirtinusi tam tikrà etatø skaièiø ir numaèiusi specialias lëðas. Taèiau kokio dydþio atlyginimus gaudavo á Lietuvà siunèiami partiniai darbuotojai, tiksliø þiniø neturime. Ið atskirø dokumentø galima spræsti, jog minëtam darbui Lietuvoje vykdyti skirtos lëðos buvo nemaþos. Pavyzdþiui, Pr. Eidukevièius tam tikslui ið sovietø valdþios buvo gavæs 53 tûkst. rubliø. V. Kapsukas 1918 m. gruodþio 2 d. su laiðku J. Sverdlovui buvo pasiuntæs á Maskvà draugà 15 mln. rubliø parveþti34 . Lietuvos ir Baltarusijos KP Centro komiteto 1918 m. lapkrièio 17 d. laiðke RKP (b) lietuviø sekcijø biurui Dël kariniorevoliucinio komiteto sudarymo ir veiklos Vilniuje praðyta 500 þmoniø daliniui vienam mënesiui iðlaikyti skirti daugiau kaip 200 tûkst. rubliø35 . Jeigu patikëtume sovietiniø istorikø teiginiu, jog maþdaug 3 mënesius veikusiame bolðevikiniame Þemaièiø pulke buvo apie 1000 gaunanèiø algas kareiviø36 , tai minëtu laikotarpiu jam galëjo bûti iðleista apie 1 mln. rubliø. Neatsitiktinai todël to Þemaièiø pulko organizatorius F. Þemaitis vëliau savo atsiminimuose gyrësi, jog Vilniuje buvo gavæs didelæ pinigø sumà stambiomis ostmarkiø kupiûromis organizacinëms iðlaidoms37 . Be to, tuo metu Lietuvoje buvo kuriami ir kiti pagalbiniai daliniai, kuriems iðlaikyti buvo reikalingos didelës lëðos. Tokia pat Sovietø Rusijos iðlaikytinë buvo ir jos sudaryta Laikinoji revoliucinë Lietuvos darbininkø ir valstieèiø vyriausybë. Ið jos Daugpilyje 1918 m. gruodþio 18 d. (ten ji tuo metu rezidavo V. L.) paskelbto protokolo dël vyriausybës aparato organizavimo aiðkiai matyti, jog ji tik deklaravosi ðiuo vardu, o faktiðkai veikë eilinio RSFSR srities komiteto teisëmis. Protokole raðoma: ðiuo metu visas Laikinosios revoliucinës darbininkø ir valstieèiø vyriausybës darbas turi bûti panaðus á kitø Ru- 28 sijos Tarybø Socialistinës Respublikos kariniø revoliuciniø komitetø darbà. Pirmininkas V. Mickevièius-Kapsukas. Uþ sekretoriø Nevedomskis38 . RSFSR Liaudies komisarø taryba ðiai vyriausybei ilaikyti 1919 m. sausio 21 d. ið valstybës iþdo skyrë 100 mln. rubliø piniginæ paskolà39 . Nei jokiuose oficialiuose dokumentuose, nei sovietiniø istorikø darbuose neuþtinkame þiniø dël ðios paskolos suteikimo sàlygø ar jos gràþinimo tvarkos. Paþymëtina, jog V. Kapsuko vadovaujamoje vyriausybëje pradiniu laikotarpiu nebuvo nei finansø komisariato ar specialaus ðiems reikalams tvarkyti skyriaus, o tebuvo paskirti tik buhalteris ir kasininkas40 . Nors 1918 m. vasarà ir rudená Lietuvoje veikë nemaþa bolðevikø agitatoriø, propagandistø, partinio darbo organizatoriø, kurie to meto sàlygomis buvo gerai materialiai aprûpinti, taèiau daugelyje kraðto vietoviø jie savo veiklos rezultatais pasigirti negalëjo. Dauguma Lietuvos gyventojø jø paþadais netikëjo. Tiesa, norëjusiø ásiteikti sovietø valdþiai ðá laikotarpá tyrinëjusiø istorikø darbuose visaip liaupsinama bolðevikø veikla, su skrupulingu atidumu pririnkta daugybë maþareikðmiø, o neretai ir neatitinkanèiø istorinës tikrovës faktø, iðpuèiant juos iki nepaprastos svarbos politiniø ávykiø, siekiant árodyti socialistinës revoliucijos pergalæ Lietuvoje. Ið tikrøjø jokios socialistinës revoliucijos Lietuvoje 19181919 metais nebuvo. Reikia tiesiai ir atvirai pasakyti, jog nemaþa dalis to laikotarpio kairiøjø paþiûrø veikëjø nebuvo proletariato diktatûros ðalininkai, veikæ idëjiniais tikslais. Kaip ne kartà tvirtino pats V. Kapsukas, retai kuris ið jø buvo susipaþinæs su K. Markso mokslu. O maþai prasilavinusieji, bemoksliai ir beturèiai, prisidëjæ prie bolðevikø, tik naudojosi proga pagerinti savo materialinæ padëtá. 1918 m. spalio 1924 d. Maskvoje vykusioje vokieèiø okupuotø kraðtø komunistø partijø konferencijoje V. Kapsukas savo praneðime tvirtino, jog stipriø revoliuciniø organizacijø Lietuvoje niekuomet nebuvo ir dar nëra ir pritarë priimtai rezoliucijai, kad sukilimai neturi bûti inspiruojami dirbtiniais blankistiniais sàmokslais, bet privalo ágauti masinës klasiø ginkluotos kovos pobûdá. Tad sukilimui Lietuvoje tinkamø sàlygø tada ir nebuvo41 . Visgi ios konferencijos eiga parodë, jog ankstesnë Sovietø Rusijos vyriausybës deklaracija dël tautø apsisprendimo buvo nulinës vertës, nes visi tautø reikalai buvo pavedami spræsti Rusijos bolðevikø partijai. Pastaroji naudojosi neginèijama teise ásakyti kitø tautø bolðevikø partijoms vykdyti jos generalinæ linijà. Antai vienam ið RKP (b) CK lyderiø J. Sverdlovui diriguojant, minëtø tautø atstovai nepritarë nepriklausomø tautiniø valstybiø kûrimui ir paskelbë ðûká Tegyvuoja susijungimas su Sovietine Rusija42 . ioje konferencijoje jau atvirai kalbëta apie sovietiniø respublikø steigimà Ukrainoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Suomijoje43 . Po Bresto taikos sutarties pasiraðymo Sovietø Rusija skubiai ëmësi organizuoti Raudonàjà armijà. Á jà buvo mobilizuojami ir Rusijos lietuviai, nes valdþia juos laikë Rusijos pilieèiais. Lietuvos pabëgëliø ir kariø átraukimu á Raudonàjà armijà rûpinosi rusø bolðevikø ákvëptas ir jø vadovaujamas lietuviø sekcijø centro biuras. Taèiau ðalininkø tarp lietuviø, ypaè kariø, bolðevikai nedaug teturëjo. Konkretesniø duomenø ðiuo klausimu neuþtinkame ir lietuviø bolðevikø veiklà liaupsinanèiø sovietiniø istorikø (R. Ðarmaièio, B. Vaitkevièiaus, P. Vitkausko ir kt.) darbuose ar dokumentø rinkiniuose. Kai kuriø to meto ávykiø liudininkø teigimu, bolðevikus teparëmë 29 maþdaug 1 proc. Rusijoje buvusiø lietuviø44 . Absoliuti lietuviø pabëgëliø masë bolðevizmu nekvarðino sau galvø, o rûpinosi greièiau iðtrûkti ið bolðevikiðkojo pragaro, gráþti á tëvynæ. Pats V. Kapsukas pripaþino, jog Raudonojoje armijoje buvo tokiø, kurie tik uþ kitø nugarø slapstësi, visokiais bûdais iðsisukinëjo nuo karo mûðio ir patylomis kitus kurstë, kad mestø kariavæ ir namon (Lietuvon) keliautø Jø agitacija rado geros dirvos ir pradëjo neðti nelemtà vaisiø Jie meta kovos laukà ir bëga Lietuvon45 . Po tokio paties V. Kapsuko prisipaþinimo ir, be to, þinant, jog, pasiraðius Bresto taikos sutartá, pagrindinë Rusijos kariuomenëje tarnavusiø lietuviø kariø masë sugráþo á tëvynæ, kelia rimtø abejoniø istoriko Pr. Èepëno teiginys, jog 1918 m. pabaigoje Sovietø Rusijos armijoje galëjo bûti apie 9000 lietuviø kariø46 . Net sovietinis istorikas B. Vaitkevièius, savo monografijoje árodinëjæs socialistinës revoliucijos vyksmà Lietuvoje, nurodo, jog ávairiuose Raudonosios armijos daliniuose dalyvavo tik apie 4000 lietuviø darbo þmoniø47 . Nors ir nesulaukdami gráþtanèiøjø á tëvynæ evakuotøjø lietuviø paramos, lietuviø komunistø sekcijø centro biuras ir Lietuvos reikalø komisariatas visokiais bûdais stengësi prisidëti prie Raudonosios armijos kûrimo Rusijoje. Jø iniciatyva 1918 m. liepos 2 d. Maskvoje buvo pradëtas formuoti V Vilniaus ðauliø pulkas. O apskritai lietuviø komunistø darbui karinëje srityje organizuoti bei rûpintis kariniais reikalais prie RKP (b) lietuviø sekcijø centro biuro buvo sudarytas karinis skyrius su R. Rasiku prieðakyje. 1918 m. lapkrièio 12 d. V pulko komisaras S. Mickevièius centro biuro posëdyje gyrësi, jog Sovietø Rusijos kariniams organams padedant pulkas gavo 30 kulkosvaidþiø, 2400 ðautuvø ir aprangos48 . Bolðevikø supratimu, ðis pulkas buvæs tikras tautinis dalinys, formuotas ið tuo metu Rusijoje buvusiø lietuviø bei Lietuvoje gimusiø kitø tautybiø (!) asmenø. Kiek ðiame pulke buvo lietuviø ir kiek tø kitø tautybiø asmenø tokie duomenys niekur nepateikiami. Iðskyrus pulko vadovybæ, nepavyko nustatyti jame ir tikslaus lietuviø karininkø skaièiaus. Paþymëtina, jog vëliau, kovø su bolðevikais metu, keli ið jø paliko Raudonàjà armijà ir perëjo á tautinës kariuomenës dalinius, kur narsiai kovojo prieð bendrà prieðà. Visiðkai aiðku, jog ðio pulko pats vardas buvo naudotas grynai propagandos tikslais. Neatsitiktinai todël 1918 m. gruodþio 19 d. bolðevikø organizuoto mitingo Panevëþyje metu rezoliucijoje buvo atvirai pasakyta: 5-jo Vilniaus pulko asmenyje sveikiname visà internacionalinæ Raudonàjà armijà49 . Laikydamasi Bresto taikos sutarties su Sovietø Rusija sàlygø, vokieèiø kariuomenë 1918 m. rudená pradëjo trauktis ið rusiðkøjø þemiø. Jai ákandin á Vakarus ëmë slinkti Raudonoji armija, prisilaikydama 1015 kilometrø atstumo juostos tarp abiejø kariuomeniø. Vokieèiai traukësi netvarkingai, palikdami bolðevikams nemaþa ginklø ir karo medþiagos. Ávykus revoliucijai Vokietijoje, Sovietø Rusijos karo komisaras L. Trockis savo kalboje Voroneþe 1918 m. lapkrièio 18 d. pareiðkë, jog Raudonoji armija su sovietø vëliava þygiuos Vilniaus ir Rygos kryptimi. Iðlaisvintos Latvija, Lietuva, Estija, Lenkija ir Suomija taps jungtimi tarp Sovietø Rusijos ir Vokietijos bei Austrijos. Jo teigimu, Lietuva ir Lenkija vaidinsianèios svarbø vaidmená pasaulinëje revoliucijoje ir neturinèios bûti kinø siena tarp Sovietø Rusijos ir Vokietijos50 . Sovietø Rusija, pamirðusi visus savo ankstesnius principinius pareiðkimus dël tautø apsisprendimo, iki 1918 m. lapkrièio 15 d. suformavo Vakarø Raudonàjà ar- 30 mijà, kurios 3 divizijas, tarp jø ir V Vilniaus ðauliø pulkà, tø paèiø metø gruodþio 7 d. pasiuntë á Vakarus, uþsibrëþusi savo agresyvius planus realizuoti karine jëga51 V. Leninas jau 1918 m. lapkrièio 29 d. painformavo sovietø karinæ vadovybæ, jog Maskvoje yra sudaromos apygardinës sovietø vyriausybës, kurios átvirtins sovietø valdþià vietose, kad Ukrainos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos ðovinistai turëtø vadinti Sovietø Rusijos kariuomenæ ne okupacine kariuomene, bet iðlaisvintoja52 . Po ðiø V. Lenino ir L. Trockio kalbø netrukus ir V. Kapsukas savo ankstesnæ nuostatà, jog Lietuvoje niekada nebuvo ir dabar nëra stipriø komunistiniø organizacijø, pakeitë á nuomonæ, kad ir Lietuvoje galinti ávykti socialistinë revoliucija. Besiklostant tokioms aplinkybëms, ir lietuviø komunistø veikla pastebimai suaktyvëjo. Dar 1918 m. lapkrièio 10 d. Lietuvos ir Baltarusijos komunistø partijos CK posëdyje buvo iðrinktas laikinasis karinis-revoliucinis komitetas, kurio uþdavinys buvo vadovauti revoliuciniam judëjimui vokieèiø okupuotose ðalyse. Buvo nutarta apginkluoti visus partijos narius, organizuoti kovinius vienetus, ásigyti ginklø ir steigti jø sandëlius, apsirûpinti instruktoriais53 . Taèiau, nesulaukus vietiniø gyventojø reikiamos paramos, bolðevikams ðis darbas sunkiai ëjosi. Lapkrièio 15 d. partijos CK posëdyje buvo konstatuota, jog maþai tebuvo sutelkta ginkluotøjø pajëgø, beveik neásigyta ginklø, trûko karinius reikalus iðmananèiø þmoniø54 . Visgi bolðevikai toli siekianèiø planø neatsisakë. 1918 m. gruodþio 2 d. slapta atvykæs á Vilniø, V. Kapsukas laiðke á Maskvà J. Sverdlovui, prasilenkdamas su realia padëtimi, raðë, jog darbininkø masës Lietuvoje esanèios komunistø pusëje, uþmegzti ryðiai su spartakininkø vadovaujamais vokieèiø kareiviais, kuriø didelë dalis (apie 1000 þmoniø) su ginklais ateisianti á pagalbà ir padësianti nuginkluoti lenkø legionininkus bei nuversti Lietuvos Tarybà. Ið jø bûsianti suorganizuota raudonoji milicija55 . Lietuviai bolðevikai, siekdami ávykdyti Sovietø Rusijos valdþios jiems pavestà misijà, paskubomis steigë ávairius karinius komitetus, ginklavimosi ðtabus, kurie taèiau faktiðkai nieko neveikë. Jø veiksmuose matësi visiðka dezorganizacija, nesiorientavimas kà ir kaip daryti. Nepavykus Lietuvoje sukelti sukilimo, jie bent ávairiais nutarimais stengësi áforminti ir pagrásti prieð Lietuvà rengiamà Sovietø Rusijos agresijà. L a i k i n oj i r e v o l i u c i n ë L i e t u v o s v y r i a u s y b ë i r jos v e i k l a k a r i n ë j e s r i t y j e. Ið Sovietø Rusijos á Lietuvà pasiøstiems bolðevikø agentams ir agitatoriams nepavykus suorganizuoti socialistinës revoliucijos, J. Stalino pasiûlymu 1918 m. gruodþio mën. pradþioje buvo nutarta sudaryti Lietuvai revoliucinæ valdþià. Tokia apygardinë V. Kapsuko vadovaujama revoliucinë Lietuvos vyriausybë buvo nulemta ir sudaryta Maskvoje. Kartu Sovietø Rusijoje, kaip jau minëjome, buvo suformuota ir kariuomenë Lietuvai okupuoti. Tuo bûdu sovietiniø istorikø (J. Þiugþdos, B. Vaitkevièiaus, R. Ðarmaièio, K. Navicko ir kt.) aiðkinimai apie pirmàjà socialistinæ revoliucijà Lietuvoje 19181919 m. neturi jokio realaus pagrindo. Be Sovietø Rusijos paramos (pinigø ir raudonarmieèiø durtuvø) vietiniai bolðevikai Lietuvoje nebûtø ástengæ nieko nuveikti. Patys Lietuvos bolðevikø vadovai prisipaþino, jog tuo metu CK daugiausia orientavosi ne á darbininkø ginklavimàsi, o á pagalbà ið Raudonosios armijos pusës. Ateis Raudo- 31 noji armija, raðë jie, ir atneð tikrà sovietø valdþià56 . O Centro Komitetas teturëjo Rusijos komunistø partijos srities komiteto teises ir buvo visiðkai pavaldus Rusijos komunistø partijos Centro komitetui. Rusijos komunistai neslëpë savo vaidmens sudarant Lietuvos vyriausybæ. Izvestijos tuo metu skelbë, jog Sovietø Rusija nuëjo maþiausio pasiprieðinimo keliu, ákurdama nepriklausomas Estijos, Lietuvos ir Latvijos sovietines respublikas57 . Dël paèios komunistinës Lietuvos vyriausybës sudarymo datos yra ávairiø nuomoniø, atsiradusiø dël sovietiniø autoriø migloto ðio klausimo aiðkinimo. Manoma, jog V. Kapsuko vadovaujama vyriausybë 1918 m. gruodþio 8 d. Vilniuje dar negalëjo bûti sudaryta. Neturëdama vietoje jokios ginkluotos jëgos bei siekusios kitø tikslø smarkiai sulenkëjusios didþiosios visuomenës dalies paramos, kraðte tebeðeimininkaujant vokieèiams, kuriantis ir stiprëjant lenkø legionams bei tautinei lietuviø valdþiai ir uþuomazginëms jø kariuomeniø formuotëms, ji tuo metu galimybiø veikti Vilniuje neturëjo. Bene patikimiausia iki ðiol yra Pr. Èepëno versija, jog revoliucinë Lietuvos valdþia su Maskvoje parengtu ir sovietø valdþios aprobuotu Manifestu slinko kartu su prie Lietuvos artëjanèia Raudonàja armija. Ðià pozicijà patvirtina ir 1918 m. gruodþio 19 d. Maskvoje (o ne Vilniuje!) pirmà kartà rusø kalba Izvestijose paskelbtas ir pats Manifestas.Vilniuje is dokumentas tepasirodë tik 1918 m. gruodþio 24 d. atskirais lapeliais. Galø gale negalime neatkreipti dëmesio ir á ðá reikðmingà faktà, jog V. Kapsuko vyriausybë atvyko á Vilniø tik 1919 m. sausio 7 d., iki tol rezidavusi Daugpilyje58 . Manifestas skelbë, jog: 1. Lietuvoje panaikinama vokieèiø okupacinë valdþia; 2. Panaikinta Lietuvos Valstybës Taryba su jos Ministrø Taryba; 3. Visa valdþia pereina á Lietuvos darbininkø, beþemiø ir maþaþemiø atstovø tarybø rankas; 4. Visa dvarininkø, stambesniø ûkininkø, baþnyèiø ir vienuolynø þemë su gyvuoju ir negyvuoju inventoriumi nacionalizuojama; 5. Ragino draugiðkai-broliðkai sutikti Raudonàjà armijà, stoti á jos eiles ir t.t.59 . Ðis bolðevikinës valdþios Manifestas tebuvo priedanga maskuoti Sovietø Rusijos agresyviuosius tikslus ir Raudonosios armijos bei atsiøstøjø emisarø pagalba ásigalëti Lietuvoje. Tuo bûdu Lietuvos komunistinë vyriausybë buvo ákurta paruoðti kelià Raudonajai armijai. Ádomu paþymëti, jog pats tos vyriausybës vadovas V. Kapsukas labai atvirai pripaþino, jog lietuviai bolðevikai niekada nesiekë Lietuvos nepriklausomybës, nes joje jie nepajëgtø ávesti bolðevikø diktatûros. Tai galëjo padaryti tik Sovietø Rusija60 . Visaip stengdamiesi ásiteikti Sovietø Rusijos valdþiai, Lietuvos revoliucinës vyriausybës vadovai, neturëdami lietuviø tautos ágaliojimø ir dar neákëlæ kojos á jos teritorijà, paskelbë, jog Lietuva stos á Rusijos SFSR, tvarkysis tais paèiais pamatais ir eis su ja ranka uþ rankos socialistinës revoliucijos keliu61 . 1918 m. gruodþio mën. pradþioje sovietø valdþiai pergrupavus Vakarø armijà, prieð Lietuvà buvo sutelkta apie 18000 kariø, turëjusiø pakankamà kieká artilerijos pabûklø, kulkosvaidþiø ir net lëktuvø. Be reguliariosios kariuomenës Rusijos valdþia dar organizavo partizanus Lietuvos kariuomenës uþnugaryje, iðleidusi tam reikalui 2 mln. rubliø62 . Raudonajai armijai lëtai slenkant Vakarø kryptimi, LKP CK 1918 m. gruodþio 20 d. nutarë tuojau praneðti Sovietø Rusijai , kad pasiøstø pagreitintu marðu raudonarmieèius ant Vilniaus 63 . V. Kapsuko revoliucinë valdþia aktyvino savo veiklà. 1918 m. gruodþio 15 d. buvo nutarta pradëti formuoti Kauno pulkà64 . Vietoj 32 karinio-revoliucinio komiteto, paleisto 1918 m. gruodþio 19 d. dël jo neveiklumo, buvo sudarytas ypatingasis karinis-partinis organas (tabas)65 . Susidarius Vilniuje átemptai padëèiai, ginkluotos kovos organizavimui dar buvo sudarytas trejetukas, á kuri áëjo P. Svotelis-Proletaras, K. Cichovskis ir R. Mileris. Jo veiklà Z. Angarietis taip apibûdino: Pati trejukë, kaip ir CK dauguma, orientavosi ne á darbininkø ginklavimàsi, o á pagalbà ið raudonosios armijos pusës. Ateis raudonoji armija ir atneð tikrà sovietø valdþià66 . Panaðios nuomonës ginklavimosi reikalu laikësi ir pats V. Kapsukas. Straipsnyje Ginkluoto sukilimo klausimas jis raðë: Ávairiuose CK dokumentuose ir nutarimuose kalbama apie tai, kad reikia ginkluotis, organizuoti ginkluotus bûrius Raudonàjà gvardijà Vienok reikia pasakyti, kad, neþiûrint viso to, vis tiek daugiau buvo pasitikima Sovietø Rusijos Raudonosios armijos atëjimu, negu savo jëgomis67 . Ið viso to matyti, jog nei LKP CK, nei revoliucinë vyriausybë nepajëgë pasiekti apèiuopiamesniø rezultatø ginkluoto sukilimo organizavimo srityje. Paþymëtina, jog bolðevikinë spauda nemaþai raðë ir apie spontaniðkà raudonarmieèiø bûriø steigimàsi ávairiose Lietuvos vietose. Tokius bûrius paprastai organizavo ið Rusijos atsiøstieji, savo sugebëjimais troðkusieji pasiþymëti, bolðevikai D. Budinas, F. Baltuðis-Þemaitis, J. Þiburkus, R. Rasikas ir kt. Nesigailëdami gausiø paþadø, mokëdami 3 kartus didesnius atlyginimus negu organizuojamoje Nepriklausomos Lietuvos kariuomenëje, jie atskirose kraðto vietovëse sugebëjo átraukti á tokius raudonarmieèiø bûrius nedidelá skaièiø vokieèiø okupacijos sàlygomis nuskurdusiø vyrø. Tiesa, daþnai tokie tikraisiais komunizmo siekiais sau galvø nekvarðinusieji vyrai, pasikeitus aplinkybëms, kaip atsirasdavo tokiuose bûriuose, taip ûmai ir ið jø iðnykdavo. To meto bolðevikinëje spaudoje, o vëliau ir sovietiniø istorikø darbuose nemaþai buvo raðoma ir apie kerðytojø, miðko broliø, lietuviø tautoje vadinamøjø plenèikø gaujas ir jø veiklà Ðiaurës Lietuvoje. Jø plëðikiðkus veiksmus norëta parodyti kaip sàmoningosios Lietuvos kaimo proletariato dalies sukilimo uþuomazgà, apgailestauta, jog tuo metu nebuvo imtasi reikiamø priemoniø toms gaujoms suburti ir vadovauti jø veiklai. Pats V. Kapsukas tuose plëðikavimuose ir uþmuðinëjimuose áþiûrëjo aiðkius klasiø kovos ir net revoliucinës veiklos elementus. Taèiau tuo metu visiems buvo gerai þinoma, jog Ðiauliø, Panevëþio, Joniðkëlio ir kitose apskrityse veikusias plëðikø gaujas sudarë ið vokieèiø nelaisvës pabëgusieji rusø belaisviai, prie kuriø ðliejosi ir ávairûs kiti kriminaliniai elementai. Ðio Ðiaurës Lietuvoje veikusio vadinamojo sàjûdþio prieastis buvo labai paprasta. Per minëtø apskrièiø teritorijas ëjo trumpiausias kelias rusø belaisviams gráþti á Rusijà. Daþnai negalëdami pereiti frontà, jie minëtose apskrityse ilgiau uþtrukdavo, turëjo slapstytis ir plëðikavo. Ádomu paþymëti, jog, tapæs revoliucinës vyriausybës vadovu, ir pats V. Kapsukas nesiëmë jokiø priemoniø minëtuosius kerðytojus panaudoti revoliucijos tikslams. Jo raðtuose uþtinkame toká prisipaþinimà: Bet kaslink apskritai raudonosios gvardijos tvërimo ir ðaukimo prie ginklo Dvinske buvo nutarta to nedaryt Tas nutarimas buvo motyvuojamas tuo, kad raudongvardieèiai gali chuliganais pavirsti. Apskritai imant, tame pasirodë masinio sukilimo baimë ir aiðkiausia pasireiðkë nepasitikëjimas savo jëgomis ir proletarine revoliucija Lietuvoj ir laukimas iðliuosavimo ið raudonosios armijos pusës68 (kalba netaisyta V. L.). Ðtai kokia bolðevikø supratimu buvo socialistinës revoliucijos Lietuvoje esmë. 33 Sovietø Rusijos karinës intervencijos Lietuvoje pr a d þ i a. Sovietø Rusijos karinës vadovybës suplanuotoje ofenzyvoje prieð Lietuvà 1918 m. gruodþio mën. pabaigoje dalyvavo Pskovo divizija ir ið XVII divizijos iðskirtasis V Vilniaus pulkas, taip pat II Internacionalinë divizija. Pskovo divizijos uþdavinys buvo, uþëmus Vilniø, prasiverþti pietine Lietuvos teritorijos dalimi ir paimti Kaunà, atkertant nuo Vokietijos tuo metu Lietuvoje buvusià vokieèiø kariuomenæ ir padarant jà bolðevikams nepavojinga. II Internacionalinë divizija, sudaryta ið 39, 41, 47 ir 60 pulkø, turëjo þygiuoti Panevëþio, Ðiauliø, Telðiø kryptimi ir uþimti likusià Lietuvos teritorijà. Ið viso prieð Lietuvà buvo nukreipta apie 20000 kovotojø su artilerija ir kitomis pagalbinëmis ginklø rûðimis69 . Vëliau ðios pajëgos buvo sustiprintos gautais papildymais ið Sovietø Rusijos. 1918 m. gruodþio 10 d. uþëmæ Daugpilá, bolðevikai po poros dienø pasiekë ir Lietuvos teritorijà. Gruodþio 22 d. jie uþëmë Ðvenèionis, Vidþius ir Zarasus, gruodþio 23 d. Utenà, gruodþio 27 d. Rokiðká, 1919 m. sausio 5 d. Vilniø, sausio 7 d. Kavarskà, sausio 9 d. Panevëþá, sausio 10 d. Ukmergæ, Vievá, sausio 11 d. Þaslius, sausio 15 d. Ðiaulius, sausio 25 d. Telðius. Bolðevikø uþgrobtos þemës sudarë apie 2 /3 Lietuvos teritorijos70 . Nors minëtos bolðevikø divizijos dar nebuvo pilnai sukomplektuotos bei pakankamai kariðkai parengtos ir aprûpintos, jos, kaip minëjome, turëjo supamuoju manevru uþimti Kaunà ið ðiaurës ir pietø ir tuo bûdu sugriauti Lietuvos valstybës kuriamàjá darbà. Siekdami ðio tikslo, bolðevikai nesilaikë su Vokietijos vyriausybe 1919 m. sausio 18 d. pasiraðytos sutarties, kuria buvo nustatyta laikinoji demarkacijos linija, ëjusi pro Daugus, Stakliðkes ir 10 kilometrø á rytus nuo geleþinkelio linijos KaiðiadorysJonavaKëdainiai71 (r.1 schemà). Ði demarkacijos linija nebuvo detaliai iðryðkinta, todël bolðevikai minëtos sutarties daþnai nesilaikë. Uþimtose Lietuvos srityse vietiniai bolðevikai raudonarmieèiø padedami kûrë revoliucinius komitetus, savàjà milicijà, periminëjo savo valdþion ámones, dvarus, rekvizavo maistà ir paðarà Raudonajai armijai. Beveik visose vietovëse, kurias tik uþimdavo Raudonoji armija, gyventojams buvo uþdedamos didelës kontribucijos. Pavyzdþiui, Utenos miesto gyventojams kontribucija siekë 200 tûkst.rubliø, Ðvenèionims 250 tûkst., Ðiauliams 200 tûkst., Panevëþiui l mln. rubliø. Kaimo gyventojai turëjo mokëti kontribucijos po 10 rb pinigais ir po 8 pûdus grûdø nuo kiekvienos deðimtinës þemës. Bolðevikai savo reikalams pinigø negailëjo. Antai valstieèiui papraðius uþ parduodamà arklá 1000 rb, jie kartais mokëdavo net 1500 rb. Nesumokëjæ kontribucijos gyventojai buvo suiminëjami, sodinami á kalëjimus. Gyventojai bolðevikø labai nekentë, laukë ateinant lietuviø kariuomenës, sakydami, jog jai viskà atiduosià72 . Vokieèiø okupacijos nualinta Lietuva dabar turëjo maitinti alkanà Raudonàjà armijà ir kentëti ávairiausias rekvizicijas. Ið savo agentø gaudama nerimà kelianèiø þiniø apie Lietuvos tautinës vyriausybës sëkmingà veiklà Kaune, spartø savanoriø skaièiaus augimà, didelá visuomenës ryþtà atkurti nepriklausomà Lietuvà, taip pat jai teikiamà paramà, visø pirma ginklais, revoliucinë valdþia bene daugiausia pastangø rodë karinëje srityje. Siekdama ágauti daugiau savarankiðkumo, Lietuvos revoliucinë vyriausybë 1919 m. sausio 14 d. kreipësi á RSFSR revoliucinæ-karinæ tarybà, o po savaitës á V. Leninà, L. Trocká ir J. Sverdlovà, kad ðie leistø 34 V. Kapsuko valdþiai steigti Lietuvoje karinius dalinius, nes mat Lietuvos Taryba jiems nuolat priekaiðtaujanti, jog kraðte esà tik rusø Raudonosios armijos daliniai. Lietuvos karinës tarybos pirmininku buvo siûlomas V. Kapsukas, o jos nariu L. Morozovas73 . 1 schema Raudonosios armijos okupuotos sritys Lietuvoje 1919 m. vasario mënesio pradþioje 35 Taèiau Sovietø Rusijos valdþia ðio praðymo nepatenkino ir 1919 m. sausio 26 d. tik leido Pskovo divizijà pavadinti Lietuviø divizija. Ðioje divizijoje buvæ ðeði pulkai atitinkamai buvo pavadinti lietuviðkaisiais ðauliø pulkais. Ið Vakarø divizijos á Lietuviø divizijà buvo perkeltas V Vilniaus pulkas ir pavadintas VII lietuviø ðauliø pulku. Lietuviø ðauliø divizijos vadu buvo paskirtas Olderogë, komisaru Grigorjevas, o ðtabo virðininku Makulovièius74 . Ðie daliniai pertvarkymai buvo ávykdyti grynai propagandiniais tikslais. Jie dar kartà átikinamai parodo, jog Sovietø Rusijos vadovybë visiðkai nesiskaitë su save laikiusia savarankika Lietuvos revoliucine valdia, jautësi kaip uþgrobtame kraðte ir elgësi kaip norëjo. Ðio teiginio pagrástumà paryðkina ir Lietuviø divizijai vadovauti paskirtø asmenø pavardës. Ið lietuviø bolðevikø iniciatyva sukurtø kariniø daliniø iðskirtinas 1919 m. vasario 14 d. pradëtas formuoti Þemaièiø pulkas, kurio vadu paskirtas F. BaltuðisÞemaitis, padëjëju A. Orlauskas, o komisaru S. Grybas. Kaip jau buvo minëta, pulke buvo apie 1000 þmoniø. Pulkas buvo ásigijæs ðarvuotà traukiná, sudaræs kulkosvaidininkø komandà ið 10 sunkiøjø kulkosvaidþiø75 . Á ðá pulkà buvo ástojæ vadinamieji miðko broliai, rusø belaisviai, rusø sentikiai, vokieèiø kareiviai dezertyrai ir nemaþa asmenø su kriminaline praeitimi. Þemaièiø pulkas buvo átrauktas á Internacionalinæ divizijà. Jis kovësi su vokieèiais bei lietuviø partizanais prie Luokës, kur buvo smarkiai sumuðtas ir netvarkingai pasitraukë ið kovos lauko. Dalis kareiviø iðbëgiojo, kiti perëjo tarnauti á lietuviø tautinæ kariuomenæ. Tik maþiems likuèiams pavyko pabëgti. 1919 m. balandþio 3 d. buvusio pulko dalinys 98 þmonës atvyko á Kupiðká. Ið likusiøjø kariø buvo sudarytas ir paliktas Pandëlio miestelyje maisto tiekimo bûrys. Taip nutrûko trumpai veikusio bolðevikø iðgarsinto Þemaièiø pulko veikla76 . Taigi lietuviø bolðevikø pastangos sukurti kraðte gausius, kovingus raudonarmieèiø dalinius lauktø rezultatø neatneðë. Tada visos viltys buvo dedamos á rusø Raudonàjà armijà, kurios divizijos, 1919 m. sausio mën. pabaigoje dislokuotos pietinëje ir ðiaurinëje Lietuvos dalyse, nors dar nebuvo pakankamai kariðkai parengtos ir aprûpintos, neatsisakë pagrindinio joms keliamo uþdavinio. 1919 m. vasario mën. pradþioje jos pradëjo verþtis vakarø kryptimi. Lietuviø divizija turëjo uþimti ir ásitvirtinti linijoje: JurbarkasKaunasAlytus. Bolðevikai tikëjosi, kad þygiuojant á vakarus Raudonàjà armijà aktyviai parems vietiniai raudonieji partizanai; svarbiausiose vietose Kaune, Këdainiuose ir Suvalkijoje ávyks masiniai gyventojø sukilimai prieð Lietuvos vyriausybæ, o vokieèiai neateis jai á pagalbà. Vasario 15 d. numaèius uþimti Kaunà, kur buvo menkos, vokieèiø neremiamos, lietuviø karinës jëgos, tikëtasi sulaukti ir sukilusiø spartakininkø paramos77 . Minëta Lietuviø (Pskovo) divizija (6 pulkai, apie 8000 kariø) buvo suskirstyta á tris brigadas. Jos I brigada (I ir II ðauliø pulkai su kavalerijos eskadronu ir 4 lengvomis patrankomis) turëjo uþimti Këdainius, Jonavà ir pulti Kaunà ið ðiaurës rytø. III brigada (V ir VII ðauliø pulkai, remiami vietiniø partizanø ir 4 lengvø patrankø, bei V ðauliø bûrys su 2 patrankomis) turëjo uþimti Kaiðiadoriø geleþinkelio stotá ir pulti Kaunà pagal geleþinkelio linijà. VII ðauliø pulkas, persikëlæs per Nemunà ties Prienais, turëjo uþimti Mauruèiø ir Kazlø Rûdos geleþinkelio stotis ir apeiti Kaunà nuo Panemunës ir Aleksoto pusës. Ðá punktà turëjo dengti raitøjø partizanø rinkti- 36 në. II brigada (III ir IV ðauliø pulkai su 4 lengvomis patrankomis) turëjo uþimti Alytø ir þygiuoti toliau á Marijampolæ ir Vilkaviðká. Vilniaus rajone buvo paliktas VI rezervinis ðauliø pulkas78 (þr. 2 schemà). Ðià Lietuviø (Pskovo) divizijà deðinëje (á ðiauræ) rëmë Internacionalinë, o kairëje (á pietus) Vakarø divizijos. Dël þiemos sàlygomis buvusiø blogø, uþpustytø keliø pulkai lëtai judëjo á prieká ir patá puolimà pradëjo ne vienu metu. II ðauliø pulkas pradëjo þygá vasario 2 d. VII ðauliø pulkas, paties V. Kapsuko iðkilmingai iðlydëtas ið Vilniaus, vasario 7 d. uþëmë Aukðtadvará, o dar po poros dienø puolë Jieznà. III ir IV ðauliø pulkai vasario 12 d. patraukë Alytaus kryptimi79 . Tik pradëjusioms kurtis Lietuvos ginkluotosioms pajëgoms iðkilo mirtinas pavojus. 2 schema Bolðevikø vadovybës planas Kaunui ir Suvalkijai uþimti 37 Lietuvos kariuomenës pasiprieðinimo Raudonajai armijai simboline pradþia reikëtø laikyti 1918 m. gruodþio 30 d. I pëst. pulko vado karin. J. Galvydþio-Bykausko paskyrimà visø Vilniaus srityje veikusiø kariuomenës daliø, turëjusiø ginti Vilniaus miestà ir rytines Lietuvos sienas, vadu80 . Deja, tuo metu disponuojant menkomis karinëmis pajëgomis, ðio ásakymo vykdyti galimybiø dar nebuvo. Antras konkretus atvejis buvo laikinai ëjusio Vilniaus miesto ir apskrities komendanto pareigas karin. K. Ðkirpos ásakymas Naujosios Vilnios kryptimi, kur vyko kariniai veiksmai tarp lenkø savanoriø ir artëjanèiø prie Vilniaus Raudonosios armijos daliniø, pasiøsti 1919 m. sausio 3 d. karin. A. Jakðto vadovaujamà 20 kareiviø þvalgybos bûrá padëèiai iðtirti. Ávertinæs realià padëtá vietoje bei raudonarmieèiø kariniø pajëgø mastà, karin. A. Jakðtas su savo bûriu buvo priverstas atsitraukti á Vilniø ir su likusia komendantûros dalimi sausio 6 d. paskutinieji atvyko á Kaunà, kur sudarë formuojamos Kauno miesto ir apskrities komendantûros uþuomazgà ir pirmàjá branduolá81 . 3. VIETINËS KOVOS SU BOLÐEVIKAIS L i e t u v o s k a r i n ë s p a j ë g o s b o l ð e v i k ø i n v a z i j o s p r ad þ i o j e. 1919 m. vasario mën. pradþioje, bolðevikams toliau skverbiantis á Lietuvos teritorijos gilumà, padëtis tiek Kaune, tiek visame kraðte, buvo nerami ir átempta. Nebûdami uþtikrinti vien ginkluotos kovos sëkme, bolðevikai ëmësi ir plaèios propagandinës-agitacinës veiklos tiek visuomenëje, tiek organizuojamoje Lietuvos kariuomenëje. Tuo tikslu jie Vilniuje suorganizavo specialius propagandininkø kursus, kuriuos lankæ 53 klausytojai savanoriais turëjo bûti nukreipti kenkëjiðkam darbui á Lietuvos kariuomenæ82 . Bolðevikø agitatoriai prasiskverbdavo net á tolimiausius Lietuvos kampelius ir savo demagoginiais paþadais kaitino ir taip sudëtingà atmosferà visuomenëje. Kaune jiems buvo pavykæ net suorganizuoti slaptà ginkluotà bûrá. Bolðevikø agitacinë veikla neretai susilaukdavo pasisekimo tarp stojanèiøjø á Lietuvos kariuomenæ vyrø. Laikinai ëjæs I pëst. pulko vado pareigas Alytuje karin. K. Ladyga 1919 m. sausio 11 d. raðte Kraðto apsaugos ministerijos ðtabo virðininkui raðë, jog pas kareivius yra palinkimas prie bolðevizmo. II kuopoje ið buvusiø rusø kariuomenës kareiviø buvo pradëta vesti bolðevikø agitacija, kuri turëjo pasisekimo 14 kareiviø nepasiraðë pasiþadëjimø tarnauti Nepriklausomai Lietuvai ir buvo ið pulko paðalinti83 . Vasario mën. pirmomis dienomis ardomajam darbui tarp kariø plësti á Alytø buvo pasiøstas ið Petrogrado atvykusiø bolðevikuojanèiø lietuviø moksleiviø bûrys84 . Panaðiø atvejø buvo ir kitose steigiamose karinëse dalyse. Lietuvos karinë vadovybë prieð bolðevikø agitacijà ëmësi kontrpriemoniø. Jos nurodymu nuo 1919 m. pradþios spaudos biuras dideliais tiraþais pradëjo spausdinti ávairaus turinio atsiðaukimus á raudonarmieèius, kuriuose buvo aiðkinami tikrieji Sovietø Rusijos tikslai Lietuvoje, raginama mesti ginklus, pasitraukti ið Raudonosios armijos ir kt. Minëti atsiðaukimai teigiamai veikë ir okupuotø Lietuvos vieto- 38 viø visuomenæ: këlë jos nuotaikà ir informavo apie tikràjà padëtá kraðte85 . Tokia priemonë ypaè plaèiai buvo naudojama vëliau iðsiplëtusiø kovø su bolðevikais metu. Minëtomis sàlygomis dirbant organizaciná darbà, Raudonosios armijos puolimo iðvakarëse 1919 m. vasario mën. pradþioje Lietuvos ginkluotàsias pajëgas sudarë: Alytuje I pëst. pulkas (54 karininkai, 719 kareiviø, 4 kulkosvaidþiai, 308 ðautuvai)86 ; Kaune II pëst. pulkas (55 karininkai, 1262 kareiviai, 420 ðautuvø)87 ; husarø eskadronas (13 karininkø, 163 kareiviai, arkliø visiems raiteliams neuþteko)88 ; I artilerijos baterija (100 savanoriø, 2 patrankos); Kauno m. ir apskr. karo komendantûra (69 karininkai, 1060 kareiviø, 4 kulkosvaidþiai, 1025 ðautuvai, 925 rankinës granatos)89 ; Gardine I pëst. baltgudþiø pulkas (45 karininkai, 200 kareiviø, 40 ðautuvø)90 ; baltgudþiø eskadronas (apie 50 raiteliø)91 ; Tauragëje besikuriantis Þemaièiø batalionas, vadovaujamas liûdnai pagarsëjusio avantiûristo J. Aukðtuolaièio, kuris netrukus buvo iðformuotas92 ; Këdainiuose karininkø J. Variakojo ir J. Ðarausko vadovaujami Panevëþio ir Këdainiø srièiø apsaugos bûriai (apie 200 savanoriø)93 ; Miestuose ir apskrityse besikurianèiø karo komendantûrø kuopos. Lietuvos savanoriø skaièius su ðiø komendantûrø daliniais siekë apie 4000 4500 þmoniø. Taèiau ðios jëgos buvo iðskaidytos, menkai organizuotos, ginkluotë prasta: rusiðki ir vokiðki ðautuvai, keletas ávairiø sistemø kulkosvaidþiø. O ir tokiø ginklø labai trûko. Tuo metu bolðevikø agentai, perduodami þinias apie savo prieðà, skelbë, jog tuo metu Lietuvos ginkluotosiose pajëgose lietuviø buvæ apie 1000094 . Savanoriai dëvëjo nuosavus drabuþius, buvo prastai maitinami. Aprûpinimas ginklais ir kitais kariðkais reikmenimis ëjosi sunkiai ir smarkiai vëlavo. Taèiau ðiø pirmøjø lietuviø kariniø daliniø savanoriø nuotaika buvo pakili. Jie kiekviename þingsnyje jautë nuolatinæ vietiniø gyventojø paramà. Pastarieji bei savoji þvalgyba besikurianèioms kraðto ginkluotosioms pajëgoms teikë ir visokeriopà informacijà apie bolðevikus: jø daliniø dydá, judëjimo kryptis, dislokacijà, elgesá okupuotose vietovëse, o kartais net ir vienu ar kitu bûdu iðaiðkintus prieðo sumanymus. Dël to prieðo veiksmai mûsø kariuomenei netikëtumø nekëlë. Tai buvo labai svarbus veiksnys. Pavyzdþiui, I pëst. pulkas, vos ásikûræs Alytuje, bolðevikams ið Vilniaus pajudëjus ta kryptimi, jau iðtisai þvalgë platø ÐvobiðkiøDomantoniøVenciûnøUliðkiø barà ir saugojo ties Alytumi tiltus per Nemunà95 . Kariø pasiryþimas gelbëti tëvynæ buvo didelis. Tomis dienomis dar menkai ginkluoto bei organizuoto II pëst. pulko Kaune vadas karin. V. Grigaliûnas-Glovackis, informuodamas Lietuvos karinæ vadovybæ, raðë, kad visi karininkai ir kareiviai trokðta noru greito susirëmimo su didþiumieèiais (bolðevikais V. L.), teigdami, nors kad ant ðventës 16 vasario Tëvynei padaryt paradà vietose, katros esà rankose didþiumieèiø96 . Ruoðdamiesi kovoms su bolðevikais, daliniø vadai visø pirma praðë ið karinës vadovybës kuo greièiau ir geriau aprûpinti karius ginklais, amunicija, apranga ir kitais bûtiniausiais reikmenimis, kuriø tuo metu kariuomenei nepaprastai trûko. 39 S a k s ø s a v a n o r i a i L i e t u v o j e. Kaip jau minëjome, 1918 m. lapkrièio 11 d. paskelbtø paliaubø susitarime vienas ið santarvininkø reikalavimø Vokietijos vyriausybei buvo kurá laikà ginti Lietuvà nuo galimos bolðevikø invazijos. Vokieèiø karo vadovybë, tesëdama duotus paþadus, ið pradþiø bandë ið Lietuvoje buvusios pakrikusios X armijos tam reikalui verbuoti savanoriø dalinius, panaudojant vietoje turimà ginkluotæ, aprangà ir kt., o kariams þadant gerà atlyginimà ir sotø maistà. Taèiau minëtoje vokieèiø armijoje tebuvo likæ tik senyvo amþiaus vyrai, kurie nebenorëjo pasilikti kariuomenëje ir verþësi namo á Vokietijà. Vadovybei sutikus, tø pat metø gruodþio mën. á Vokietijà buvo iðsiøsti savanoriø verbuotojai karininkai. Vokietijoje buvo ásteigta nemaþai savanoriø verbavimo biurø. Ypaè daug jø buvo Saksonijoje. Nuo ástojimo dienos vokieèiø savanoriams buvo mokama 30 markiø mënesinës algos ir 5 markës dienos priedo. Sutartys buvo sudaromos trims mënesiams. Pasilikusieji toliau tarnauti dar gaudavo 100 markiø vienkartinio priedo premijà97 . 1919 m. sausio mën. pradþioje á Kaunà atvyko pirmieji saksø savanoriai. Jie buvo surinkti ið bedarbiø ir savo paskirèiai beveik netiko. Todël didesnæ jø dalá teko gràþinti atgal. To mënesio pabaigoje visgi savanoriø skaièius pasiekë apie 4000 vyrø98 . Jie buvo dislokuoti Alytuje, Jonavoje, KëdainiøBaisogalos apylinkëse bei Kaune. O bolðevikø agentai teigë, jog tuomet Kaune ir jo apylinkëse buvo 20 batalionø vokieèiø po 1000 þmoniø kiekviename99 . Pirmaisiais saksø savanoriais ne visuomet buvo galima pasitikëti, nes tarp jø buvo simpatizuojanèiø bolðevikams ir juos remianèiø. Ne kartà (1919 m. sausio 31 d., vasario 46 d.) net laukta jø sukilimø prieð Lietuvos valdþià Kaune, Kaiðiadoryse ir kitose vietose100 . Kovø su bolðevikais metu saksø savanoriø sudëtis smarkiai iðsisijojo. Tie, kurie norëjo tik praturtëti ið karo tarnybos, atsidûræ kovos lauke, daþniausiai pasitraukdavo ið kariuomenës. Tuo metu likusieji Lietuvoje labai dràsiai kovësi su bolðevikais. Ið pradþiø atvykstantieji saksø savanoriai buvo átraukti á 46-àjà saksø savanoriø divizijà, kuri buvo dislokuota AlytausVilkaviðkioKaiðiadoriøKauno ruoþe. Vëliau Lietuvoje veikusios visos vokieèiø kariuomenës dalys buvo sujungtos á rezerviná savanoriø korpusà, kurio vadu 1919 m. vasario 22 d. buvo paskirtas gen. ltn. V. Eberhardtas. 1919 m. kovo mën. pabaigoje 46-oji saksø divizija buvo pavadinta Pietø Lietuvos saksø savanoriø brigada (vadas gen. mjr. fon Ompteda). Jà sudarë trys pulkai 18, 19 ir 20 (po du batalionus kiekviename), vienas atskirasis batalionas Raseiniuose, keturios artilerijos baterijos, vienas raiteliø eskadronas, viena pionieriø kuopa, ryðiø rinktinë, naikintuvø eskadrilë, auto rinktinë, veterinarinë ligoninë, kepykla ir lauko paðtas101 . Kovø su bolðevikais metu aktyviausiai pasiþymëjo mjr. V. Zeschau vadovaujamas 18 pëst. saksø pulkas, ið pradþiø veikæs su Panevëþio atskiruoju batalionu (vadas J. Variakojis), o vëliau su I pëst. pulku (vadas V. Skorupskis). 19 pëst. savanoriø pulkas saugojo Kaunà nuo bolðevikø puolimø JieznoÞieþmariø Kaiðiadoriø bare. Jam aktyviuose karo veiksmuose su bolðevikais dalyvauti neteko. 20 pëst. saksø savanoriø pulkas kurá laikà saugojo Gardinà, o balandþio mën. atvyko irgi á Kaiðiadoris. 1919 m. liepos mën. 19 ir 20 saksø pëst. pulkai iðvyko ið Lietu- 40 vos102 . 18 pëst. saksø pulkas dar dalyvavo su lietuviø karinëmis dalimis iðlaisvinant ið bolðevikø Utenà bei Kupiðká ir netrukus taip pat iðvyko ið Lietuvos. Vëliau keturi saksø savanoriø daliø karininkai buvo apdovanoti Vyèio kryþiaus ordinais103 . Atsiliepimai apie saksø savanorius mûsø visuomenëje liko teigiami. P i r m i e j i s u s i r ë m i m a i s u b o l ð e v i k a i s K ë d a i n i øÐ ë t o s J o n a v o s-K a i ð i a d o r i ø b a r u o s e. Ið Rusijos atþygiavæ bolðevikø kariniai daliniai, 1918 m. gruodþio mën. paskutinëmis dienomis bei 1919 m. sausio mën. pradþioje uþëmæ didþiàjà Lietuvos teritorijos dalá, kurá laikà jokiø karo veiksmø nevykdë. Po sunkiomis þiemos sàlygomis ilgokai uþsitæsusio slinkimo á Vakarus, jie uþgrobtose þemëse kurá laikà ilsëjosi, telkë savanorius, rezervus, ginklus, mitingavo, steigë revoliucinius komitetus ir ruoðësi likusios Lietuvos teritorijos dalies uþgrobimui. Reikia paþymëti, jog Lietuvà puolusiø abiejø bolðevikø grupiø veiksmai nebuvo suderinti jos ið pradþiø neturëjo bendros vadovybës. Prieðingu atveju bolðevikams greièiausiai bûtø pavykæ uþimti dar daugiau Lietuvos þemiø. Be to, ir pati bolðevikø karinë vadovybë nerodë reikiamo tokiais atvejais ryþtingumo. Kaip jau minëjome, bolðevikai neturëjo tiksliø þiniø apie lietuviø jëgas ir jø iðdëstymà, o, be to, savas pajëgas plaèiai iðsklaidë, todël lietuviø savanoriø daliø uþuomazgos jautësi pajëgios prieðintis tolesniam bolðevikø verþimuisi. 1918 m. gruodþio 29 d. paskirtas Panevëþio srities apsaugos virðininku karin. J. Variakojis104 , nuvykæs á paskyrimo vietà, energingai ëmësi organizuoti savanoriø bûrá. Taèiau jau 1919 m. sausio 2 d. nuo Subaèiaus ir Kupiðkio pusës Panevëþio link pradëjo verþtis bolðevikai, kurie kità dienà puolë miestà. Papraðius vokieèiø pagalbos, ðie atsiuntë kareiviø bûrá su 3 kulkosvaidþiais. Taèiau sausio 4 d. vokieèiai dël neþinomø prieþasèiø pasitraukë. Mûsø savanoriai silpnomis jëgomis prieðintis bolðevikams neástengë ir taip pat turëjo trauktis. Paliekant miestà, lietuvius karius ið kampø ir langø apðaudë vietiniai bolðevikai lietuviai ir juos palaikiusieji ydai105 . 1919 m. sausio 9 d. bolðevikams uþëmus Panevëþá, karin. J. Variakojis su savo pagalbininkais karin. J. Mikoliûnu ir karin. K. Dragunevièiumi ir surinktu pirmøjø savanoriø bûriu, paliko miestà ir, þygiuodami per Ëriðkes, Ramygalà, Okainius, Ðëtà ir kitas vietoves, atvyko á Këdainius. Pakeliui prisijungus naujiems savanoriams, bûryje buvo apie 90 vyrø. Be to, ásigyta ginklø, veþimø, arkliø ir kitokio turto. Dauguma savanoriø buvo jauni, kariuomenëje dar netarnavæ vyrai, visiðkai nenusimanantieji apie karinius reikalus, bet tvirtai pasiryþæ ginti savo tëvynæ. Këdainiuose prasidëjo jø apmokymas106 . 1918 m. gruodþio 31 d. paskirtas Këdainiø srities apsaugos virðininku karin. J. Ðarauskas107 mieste jau buvo suorganizavæs savàjá savanoriø bûrá, kuriame buvo nemaþa moksleiviø ir keletas tarnavusiø Rusijos kariuomenëje puskarininkiø. Atvykus bûriui ið Panevëþio, Këdainiø miesto águla gerokai iðaugo, bet, trûkstant ginklø, ji dar negalëjo vykdyti rimtesniø susirëmimø su prieðu. Këdainiø kryptimi pamaþu slinko bolðevikø II ðauliø pulkas, savo gretose turëjæs apie 9001000 kovotojø, apginkluotas sunkiaisiais kulkosvaidþiais ir dviem lengvaisiais artilerijos pabûklais. Taigi Këdainiø águlos kovotojai, palyginti su bolðevikø pajëgomis, sudarë maþdaug tik penktàjà jø dalá. Viena bolðevikø pulko rinktinë pasiekë Ðëtà (apie 16 kilometrø á rytus nuo Këdainiø). Jos komisaras Këdainiuose bu- 41 vusiems lietuviø savanoriø bûriø vadams atsiuntë raðtiðkà ultimatumà, privertæs prieð tai Ðëtos baþnyèios klebonà patvirtinti já savo paraðu ir baþnyèios antspaudu, kuriame reikalavo savanorius iðsiskirstyti, o turimus ginklus ir kariðkà turtà atsiøsti jam á Jonavà. Neiðpildþius ðio ultimatumo, grasino visus suðaudysiàs. Taèiau, gavus ið savanoriø bûriø vadø neigiamà atsakymà, jam susidarë áspûdis, kad jø jëgos neáveikiamos ir jis su savo rinktine ið Ðëtos pasitraukë á Ukmergæ108 . Bolðevikams priartëjus prie Këdainiø, savanoriø bûriai, nesulaukdami ið Kauno ginklø, sausio 14 d. pasitraukë á Kruopius (10 kilometrø nuo Këdainiø Kauno link), kur, ðiek tiek ásigijæ ginklø ir pasimokæ ðaudyti bei apsirengæ pirmàja mûsø kariuomenës uniforma (pilkos kepurës su geltonais lankeliais ir trispalviai trikampiai ant kairiosios rankovës), sausio 21 d., pasijutæ stipresni, vël gráþo á Këdainius ir pasiryþo në þingsnio ið jø nesitraukti109 . Këdainiuose kareiviai gyveno kareivinëse, o bûriø ðtabai buvo ásikûræ Kognovickio namuose. Savanoriams didelæ paramà teikë Këdainiø valsèiaus komitetas ir vietiniai apylinkës gyventojai. Nuo to laiko nuo bolðevikø pusës jau buvo statomos lauko sargybos, o mieste likusieji savanoriai toliau rengësi svarbesnëms kovoms. Vasario mën. pirmomis dienomis á Ðëtà sugráþo ir bolðevikai, tik dabar jau didesnëmis jëgomis. Vasario 1 d. jie uþpuolë á Aristavos dvarà paðarø rekvizavimo reikalu nuvykusius lietuviø kareivius, 6 ið jø paëmë á nelaisvæ ir iðsiveþë á Ðëtà. Vienam kareiviui pavyko iðsigelbëti, pasislëpus ðiene110 . Svarbiausioms savanoriø jëgoms Këdainiuose nuo netikëtø bolðevikø puolimø apsaugoti Kapliuose ir Kolupiuose buvo iðstatytos uþtvaros. Vasario 7 d. anksti rytà Këdainiø águla ið Kauno gavo ðautuvø, ðoviniø ir rankiniø granatø. Nors kulkosvaidþiø águla dar neturëjo, bet visø savanoriø apginklavimas ðautuvais ir aprûpinimas ðoviniais pakëlë jø nuotaikà. Tà pat dienà bolðevikai prisiartino prie Ðilginëliuose buvusios lietuviø sargybos ir jà apðaudë. Visi jautë, jog bolðevikai netrukus pradës puolimà. Taip ir ávyko. Prasidëjo smarkus susiðaudymas. Turëdami didelæ jëgø persvarà, bolðevikai nustûmë lietuviø sargybas, iðmuðë Kolupiø kaime, prie vieðkelio ið Këdainiø á Ðëtà, buvusià Panevëþio srities apsaugos bûrio uþtvarà ir tæsë puolimà Këdainiø link. Iðgirdæ kulkosvaidþiø ir ðautuvø tarðkëjimà, karininkai J. Mikoliûnas ir K. Dragunevièius puolë á kareivines, skubiai surinko ten buvusius savanorius apie 80 vyrø ir, iðsiskleidæ grandine á kairæ ir á deðinæ pagal vieðkelá KëdainiaiÐëta, bandë ið bolðevikø atsiimti Kolupiø kaimà. Taiklia ðautuvø ugnimi pavyko prieðo puolimà sustabdyti. Tada bolðevikai atidengë smarkià kulkosvaidþiø ir artilerijos ugná. Daugelis savanoriø, dar negirdëjæ anksèiau artilerijos ðaudymo, nuo kiekvieno virð jø galvø pralekianèio sviedinio gulë ir kasësi á sniegà. Bûriø vadams teko juos gerokai barti, kol ðie ásidràsino. Apie vidurdiená buvo papraðyta netoli Këdainiø ásikûrusiø vokieèiø pagalbos. Ðie iðskyrë kulkosvaidá su 3 kareiviais. Taèiau juos iðtiko nesëkmë. Vokieèius, vaþiuojanèius su kulkosvaidþiu rogëmis ir nesilaikiusius jokiø atsargumo priemoniø, smarkiai apðaudë bolðevikai. Vienas vokieèiø kareivis buvo nukautas, kitas sunkiai suþeistas ir vienas liko gyvas. Lietuviai kariai bandë prie kulkosvaidþio priðliauþti, bet bolðevikai smarkia ugnimi kliudë tai padaryti. Mûsiðkiams teko apie 300 metrø atsitraukti ir uþimti tinkamesnæ pozicijà111 . Bolðevikai tà dienà ið savo patrankø á lietuviø pusæ paleido apie 170 sviediniø. 42 Jie dar kelis kartus puolë savanorius, bet pastarøjø taiklia ðautuvø ugnimi buvo sulaikyti112 . Tai buvo pirmasis Këdainiø águlos savanoriø kovos krikðtas. Bolðevikai, negalëdami slinkti á prieká ir paimti Këdainius, ëmë supti lietuviø kairájá sparnà ið pietø pusës. Èia jie perëjo geleþinkelio linijà ir nustûmë lauko sargybà nuo geleþinkelio tilto ties Eiguliø kaimu. Këdainiø águlai iðkilo rimtas pavojus. Tuomet á kovà ásitraukë visa karin. J. Ðarausko vadovaujama Këdainiø savanoriø bûrio atsarga. Prisidengæ nuo prieðo akiø tvoromis, slapstydamiesi Obelës upës pakrantëse, lietuviai sulaikë puolantá prieðà ir privertë já gráþti á Eiguliø kaimà. Raudonarmieèiai, matydami, jog jø artilerija lietuviø grandinëms didesnio poveikio nedaro, jos ugná perkëlë á Këdainius. Sviediniai ëmë kristi á stoties rajonà bei priemiestá. Tarp gyventojø kilo panika. Vietiniai bolðevikai skleidë gandus, jog lietuviai jau sumuðti ir netrukus ateisià raudonarmieèiai. Reikëjo gyventojus nuraminti. Këdainiø srities apsaugos virðininkas karin. J. Ðarauskas paskelbë apgulos padëtá: sustabdë mieste gyventojø judëjimà, ásakë uþdaryti krautuves, namø duris bei langus. Gatvëse patruliavo 67 raiti savanoriai, uþ ásakymo nevykdymà turëjæ teisæ pavartoti ginklà. Tikslas buvo pasiektas, tvarka mieste ávesta113 . Beveik tuo metu nuo Gudþiûnø pusës á Këdainius atvyko vokieèiai su dviem patrankomis bei kulkosvaidþiais ir tuoj pradëjo ðaudyti á Vilainiø miðkà ir Kolupiø kaimo rajonà, kur buvo bolðevikø rezervas. Tarp raudonarmieèiø kilo panika ir jie pradëjo netvarkingai trauktis. Tuo pasinaudojæ lietuviai uþëmë Kolupiø kaimà, taèiau toliau verþtis neástengë. Negalëdami ásiverþti á Këdainius, raudonarmieèiai pradëjo slinkti á vakarus, norëdami apsupti lietuviø deðinájá sparnà, perkirsti kelià KëdainiaiKaunas, nutraukti telefono linijà ir susisiekimà su Kaunu. Supratæs bolðevikø sumanymà, karin. J. Ðarauskas á Paobeliø kaimà pasiuntë patyrusius ir narsius vyresnius karius V. Vainauskà ir P. Lukðá su 8 kareiviais, kurie, prieðui nematant, uþëjo á jø uþnugará ir, apðaudæ ðautuvø ugnimi bei apmëtæ granatomis, privertë pasitraukti ið Eiguliø kaimo ir trauktis á Juodkiðkio miðkà. Taip buvo susigràþintas Eiguliø kaimas, suþlugdytas pavojingas prieðo sumanymas ið pietø pusës uþimti Këdainius. Tai buvo palyginti didelis negausaus lietuviø bûrio, kovojusio vien ðautuvø ugnimi bei granatomis, laimëjimas114 . Vasario 7 d. vakare ið Kauno á Këdainius krovininiais automobiliais atvyko vokieèiø kulkosvaidininkai, kurie buvo priskirti lietuviø bûriams. Këdainiø bûrys gavo vienà sunkøjá kulkosvaidá, 5 vokieèiø kulkosvaidininkus ir 25 rankines granatas. Buvo susitarta su vokieèiais dël bendro veiksmo prieð bolðevikus. Lietuviø padëtis Këdainiø bare sustiprëjo. Naktá ið vasario 7 á 8 d. ið þvalgø suþinojus, jog bolðevikai traukiasi, vasario 8 d. anksti rytà 17 þmoniø sustiprinta þvalgyba, kurios virðininku buvo V. Vainauskas, o padëjëju P. Lukðys, su vienu kulkosvaidþiu, 5 vokieèiø kulkosvaidininkais ir dviem raiteliais, susëdæ á dvejas roges, iðvyko Ðëtos link. Vykstant per Tauèiûnø kaimà, þvalgus netikëtai smarkia ugnimi pasitiko kuopos dydþio iðsiskleidusi bolðevikø grandinë, kuri mûsiðkius pradëjo supti. Netikëtos ugnies uþklupti, mûsiðkiai sumiðo. Vienas kitas jau bandë trauktis atgal, taèiau P. Lukðio sudrausti ir padràsinti, sugulë grandinën ir á bolðevikus atidengë atsakomàjà ðautuvø ugná. Vokieèiai irgi bandë bëgti. Tada V. Vainauskas, iðtraukæs kulkosvaidá ið rogiø, bandë ðaudyti, taèiau nemokëjo tinkamai naudotis ginklu. Tai pamatæs vienas vokieèiø kulkosvaidininkas gráþo atgal ir smarkia 43 jo ugnimi bolðevikø supimà sulaikë jie pradëjo trauktis. Taèiau tuo metu pasipylë bolðevikø ugnis ið Tauèiûnø dvaro. Þvalgybai teko atsiðaudant trauktis. Èia vasario 8 d. rytà ir þuvo pirmoji Lietuvos kariuomenës kovø dël nepriklausomybës auka kautyniø lauke savanoris Povilas Lukðys115 , lietuviø visuomenëje iki ðiol minimas su didele pagarba (þr. 3 schemà). Vasario 8 d. kautynës su bolðevikais tæsësi iki vakaro. Lietuviø savanoriø bûriai, remiami maþdaug 50 vokieèiø kareiviø, apëjo bolðevikø deðinájá sparnà ir smogë jiems lemtingà smûgá. Miðke, á ðiauræ nuo Kolupiø kaimo, buvo paimta á nelaisvæ 18 bolðevikø belaisviø. Bolðevikai buvo priversti atsitraukti á Ðëtà116 . Ðiø dviejø dienø mûðiuose lietuviai neteko 1 kareivio ir 2 arkliø, vokieèiai taip pat 1 kareivio bei 2 arkliø, o 2 kovotojai buvo suþeisti. Vietiniø gyventojø teigimu, bolðevikø nuostoliai buvo gerokai didesni. Taèiau traukdamiesi bolðevikai savo nukautuosius ir suþeistuosius spëjo pasiimti su savimi117 . Tuo bûdu nedidelës lietuviø pajëgos, veikdamos nepaprastai nepalankiomis sàlygomis, ypaè trûkstant ginklø, parodë didelæ dràsà bei iðtvermæ ir sugebëjo ne tik 3 schema Këdainiø kautynës 1919 m. vasario 8 d. 44 atlaikyti keleriopai gausesnio prieðo spaudimà, bet ir apginti svarbø bolðevikø strateginiuose planuose numatytà uþimti centrà Këdainius. Lietuviø Këdainiø águlos karinë vadovybë, susitarusi su vokieèiais, nusprendë vasario 10 d. pulti ir uþimti Ðëtà. Lietuviø kariai savanoriai, kuriø vadas buvo karin. J. Variakojis, buvo sumaiðyti su vokieèiø kariais: mûsø ðauliai, o vokieèiø kulkosvaidininkai. Visa rinktinë buvo padalyta á 3 grupes. Karin. J. Variakojo vadovaujama pirmoji grupë, sudariusi deðiniàjà vorà, turëjo per Pakðèiø kaimà iðeiti prie Þeimiø vieðkelio ir sukliudyti bolðevikams pasitraukti á Ukmergæ. Karin. K. Dragunevièiaus vadovaujama vidurinioji vora privalëjo pulti bolðevikus abipus kelio Þem. KapliaiÐëta. Kairioji, karin. J. Mikoliûno vadovaujama vora, veikdama á ðiaurës rytus nuo Þem. Kapliø kaimo, turëjo per Narbutiðkius pulti ðiauriná Petraièiø kaimo pakraðtá ir verþtis toliau á Ðëtà. Þygis buvo pradëtas anksti rytà abipusiu Ðëtos miestelio supimu. Þygiuojant buvo laikomasi nepaprastos tylos ir atsargumo. Bolðevikai buvo ásitvirtinæ vakarinëje Ðëtos miestelio dalyje ir Petraièiø kaime. Artilerijai apðaudþius Ðëtos miestelio pakraðtá, 15 val. visos 3 rinktinës grupës pradëjo puolimà. Bolðevikai atkakliai gynësi smarkia ðautuvø ir kulkosvaidþiø ugnimi. Esant lygiai ir atvirai vietovei, taèiau blogam matomumui, lietuviø kariams atskirais atvejais teko ðliauþte verþtis á prieká. Pirmoji á Ðëtà ásiverþë karin. J. Mikoliûno vadovaujama grupë. Bolðevikai, pastebëjæ, jog yra supami, palikdami nukautuosius, suþeistuosius ir daug kariðko turto, netvarkingai ëmë bëgti Ukmergës link, á Bukonis. Lietuviams atiteko kelios deðimtys ðautuvø, keliolika tûkstanèiø ðoviniø, daug rankiniø granatø, 18 lauko telefono aparatø, kabelio ir 3 raudonos vëliavos. Ginklus ir amunicijà pasiëmë lietuviai, o maistà ir paðarà vokieèiai118 . Tuo bûdu buvo sutrukdytas bolðevikø planas uþimti Kaunà. Ðëtos kautynëse vasario 10 d. buvo sunkiai suþeistas savanoris A. Sereika, tapæs pirmuoju Lietuvos laisvës kovø invalidu (þr. 4 schemà). Këdainiø kautynës pasibaigë sëkmingai sumanaus vadovavimo, kariø pasiryþimo ir drausmës dëka. Atgarsis apie jas plaèiai nuskambëjo po visà Lietuvà ir turëjo neabejotinà poveiká tolesniems Lietuviø (Pskovo) divizijos ir ypaè jos II ðauliø pulko veiksmams. Neatsitiktinai todël 1919 m. vasario 18 d. kraðto apsaugos ministras Panevëþio apsaugos bûriui, narsiai kovojusiam ties Ðëta, pareiðkë padëkà119 . 1919 m. vasario mën. pradþioje nemaþà grësmæ Kaunui këlë ir bolðevikø bandymas aktyvinti savo veiksmus Jonavos kryptimi. Ðiame fronto bare buvo ásitvirtinæs bolðevikø II ðauliø pulkas, kurio pagrindinës jëgos dislokavosi Pagelaþiuose ir kituose aplinkiniuose kaimuose. Esant dar negausioms lietuviø kariuomenës dalims, Jonavà, kaip svarbià geleþinkelio linijà, nuo bolðevikø gynë XIII vokieèiø savanoriø batalionas. Vasario 7 d. prasidëjus bolðevikø puolimui Këdainiø kryptimi, Jonavos baras buvo sustiprintas dar viena vokieèiø savanoriø kuopa. Plësdami puolimà á Këdainius, bolðevikai vasario 8 d. pradëjo karinius veiksmus ir Jonavos bare. Taèiau èia jie pasisekimo neturëjo, greit buvo atremti ir kuriam laikui vël gráþo á ankstesnæ buveinæ Pagelaþius. Vietiniø gyventojø teigimu, ðiose apylinkëse jie nejautë þmoniø paramos, nuotaika buvo prasta. Jie patys tvirtino, jog Kauno uþimti neástengsià ir ið ðiø vietoviø greit pasitrauksià120 . 45 Vasario mën. pradþioje nemaþas pavojus Kaunui grësë ir Kaiðiadoriø Þieþmariø bare. Ðá barà saugojo XVIII vokieèiø savanoriø batalionas. Taèiau nemaþa ðiø savanoriø dalis prijautë bolðevikams, atskirais atvejais net su jais bièiuliavosi. Artimiausiomis dienomis vokieèiai ruoðësi ið ðiø vietoviø pasitraukti. Prieð ðá batalionà veikë bolðevikø V ðauliø pulkas. Maþdaug 300 jo kariø buvo Þasliuose, viena kuopa Vievyje, o apie 6070 jo kariø Semeliðkëse. Bolðevikus rëmë paèiuose Kaiðiadoryse greta Lietuvos vyriausybei pavaldaus apskrities komiteto veikæs bolðevikø revoliucinis komitetas, turëjæs 7 ginkluotus milicininkus ir plëtæs propagandinæ-agitacinæ bei kitokià antivalstybinæ veiklà apskrityje. Bolðevikai tikëjosi greit ásitvirtinti Kaiðiadoryse ir þygiuoti á Kaunà. Taèiau vietiniai gyventojai minëto komiteto veikla nepasitikëjo ir apskritai bolðevikø nerëmë. Visgi Lietuvos vyriausybës interesams atstovaujanèio Kaiðiadoriø apskrities komiteto vadovybë, realiai ávertinusi sudëtingà padëtá tose vietovëse, 1919 m. vasario 4 d. kreipësi á Kraðto apsaugos ministerijos ðtabo virðininkà, praðydama atsiøsti á Kaiðiadoris apie 100 pëstininkø bei 20 raiteliø, o á Þieþmarius nors 2030 kareiviø121 . 4 schema Ðëtos puolimas 1919 m. vasario 10 d. 46 Vasario 16 d. prie Þieþmariø bolðevikai susirëmë su vokieèiø savanoriais, taèiau karo veiksmai greit nutrûko ir nusistovëjo ankstesnë padëtis122 . J i e z n o k a u t y n ë s. Gavusi ið savo þvalgø informacijà, jog nuo Þieþmariø iki Alytaus nebuvo nei lietuviø, nei vokieèiø daliniø, bolðevikø karinë vadovybë vasario mën. pradþioje ryþosi imtis operatyviø veiksmø Kaunui ið pietø pusës uþimti ir tuo padaryti galà nepriklausomos Lietuvos atkûrimui. Be kitø kariniø pajëgø, tam tikslui realizuoti buvo numatytas lietuviðkasis VII bolevikø pulkas. Jau vasario 4 d. prie Vilniaus apygardos teismo rûmø iðsirikiavusá pulkà, pasipuoðusá raudonomis vëliavomis, iðmargintomis ávairiais ðûkiais rusø bei lietuviø kalbomis, pasveikino ir palydëjo burþujø muðti pats V. Mickevièius-Kapsukas. Grojant Internacionalà, pulkas iðþygiavo Lentvario kryptimi123 . Pulkui vadovavo rusas Lebedevas, jo padëjëjas buvo baltgudis A. Ruþancovas, o komisaras lietuvis S. Mickevièius. Pulke buvo 3 batalionai, kuriø vadai buvo rusas, lenkas ir lietuvis. Ið aðtuoniø pulko ðauliø kuopø jø vadai tebuvo 2 ar 3 lietuviai. Be to, pulke buvo 3 kulkosvaidininkø komandos su 14 sunkiøjø kulkosvaidþiø, po vienà ryðiø bei raitøjø þvalgø (apie 30 raiteliø) komandas ir daugybë gurguoliø veþimø. Pulkas artilerijos neturëjo. Ið viso jame buvo apie 900 kariø. Pulko sudëtis buvo labai miðri. I ir II batalionus sudarë Maskvoje mobilizuoti rusai ir Vilniaus kraðto lietuviai savanoriai, o III beveik vieni lietuviai. Visose kuopose buvo þydø ið Daugpilio bei Vilniaus. Raitøjø þvalgø komandà sudarë rusø kazokai ir dalis lietuviø. Dviejø kuopø pagrindà sudarë ávairiø srièiø specialistai, penktàjà jûrininkai ir septintàjà artileristai. Pastaroji laikinai buvo palikta Vilniuje124 . Po 3 dienø þygio pulkas, nesutikdamas jokio pasiprieðinimo, vasario 8 d. pasiekë Stakliðkes, o vasario 9 d. jo priekiniai daliniai, susiðaudæ su lietuviø husarø þvalgø daliniu, uþëmë Jieznà125 . Lietuvos karinë vadovybë, turëdama þiniø apie bolðevikø planà Kaunui uþimti, jau vasario mën. pirmomis dienomis á Jiezno apylinkæ minëtus þvalgus buvo pasiuntusi þvalgybai vykdyti. Vasario 3 d. Kraðto apsaugos ministerijos ðtabo virðininkas karin. Pr. Liatukas ásakë II pëst. pulko vadui Kaune karin. V. Grigaliûnui-Glovackiui pasiøsti á Prienus kareiviø bûrá tiltui per Nemunà saugoti126 . Be to, vasario 36 d. á Prienus, Pakuoná ir Rumðiðkes buvo pasiøstos lietuviø ginkluotos uþtvaros. Jos turëjo dvejopà tikslà: saugoti Kaunà nuo netikëto bolðevikø uþpuolimo bei uþkirsti kelià ið Vilniaus á Lietuvos gilumà plintanèiai agitacijai ir spekuliacijai. Atsiþvelgiant á minëto baro svarbà ir pavojingumà, jam vadovauti ëmësi pats kraðto apsaugos viceministras karin. St. Zaskevièius127 . Dël to kariuomenës ðtabo virðininkas karin. Pr. Liatukas vasario 8 d. 15 val. 30 min. ásakë II pëst. pulko vadui karin. V. Grigaliûnui-Glovackiui tà paèià dienà iðsiøsti viceministro karin. St. Zaskevièiaus þinion á Prienus karin. J. Butkaus vadovaujamà 200 ginkluotø kariø rinktinæ. Á jà parinkti þmonës turëjo bûti aprengti ðiltais rûbais, apauti gerais batais. Kiekvienam kareiviui nurodyta iðduoti á rankas po 100 ðoviniø, atsargai paimant dar ðoviniø veþimà128 . Pasiøsti daugiau kariø á Prienus nebuvo galimybiø, nes pats II pëst. pulkas tuo metu dar tik kûrësi. Jame tebuvo 55 karininkai, 8 karo valdininkai, 1262 kareiviai, 116 arkliø ir tik 420 ðautuvø su 23700 ðoviniø. Pulke neturëta në vieno kulkosvai- 47 dþio129 . Pulko vadovybei këlë nerimà ir tas faktas, jog paèiame Kaune buvo laukiama galimo vokieèiø spartakininkø sukilimo prieð Lietuvos valdþià, todël reikëjo bûti pasirengusiems bet kokiam pavojingam atvejui. Rinktinë kuopa greitai pasirengë þygiui ir tos pat dienos vakare iðvyko ið A. Panemunës. Be kuopos vado karin. J. Butkaus joje buvo dar 3 karininkai Ciprisevièius, J. Cetuchinas ir J. Gataveckas. Atvykus á Prienus, jos vadovybëje ávyko permainø. Karin. J. Butkui susirgus ðiltine, karin. Ciprisevièius buvo paliktas Prienø komendantu. Vadovavimà kuopai perëmë pats viceministras karin. St. Zaskevièius, kartu pasilikdamas ir ðio baro vado pareigas130 . Vasario 9 d. kuopa atvyko á Birðtonà. Raitøjø husarø bûrys þvalgydamas prieðà su juo susidûrë Jiezno miestelyje. Po trumpo susiðaudymo gausiø bolðevikø jëgø spaudþiami, raiteliai buvo priversti pasitraukti, taèiau sekimo nenutraukë. Þvalgams pavyko nustatyti, jog pagrindinës bolðevikø jëgos stovëjo Liciðkënuose (3 kilometrus á rytus nuo Jiezno), o atskira jø rinktinë veikë ButrimoniøPunios kryptimi131 . Vasario 10 d. ið þvalgø suþinojus, jog bolðevikø jëgos, iðblaðkytos Jiezne, Stakliðkëse ir Butrimonyse, buvo nutarta pulti tuos atskirus dalinius, neleidþiant jiems susijungti. Lietuviø turëtos jëgos buvo per maþos, todël karin. St. Zaskevièius pareikalavo ið Alytuje buvusio I pëst. pulko atsiøsti á Prienus vienà kuopà. Tà paèià dienà I pëst. pulko II kuopa (2 karininkai, 101 kareivis, kiekvienas ið jø turëjo po 150 ðoviniø132 ) á Prienus buvo pasiøsta133 . Vasario 10 d. anksti rytà karin. St. Zaskevièiaus vadovaujama rinktinë kuopa, maskuodamasi Verknës upelio krantais bei ten buvusiais atskirais miðkeliais, artëjo prie Jiezno. Priëjus Sekioniø kaimà, karin. St. Zaskevièius kuopà padalijo á du bûrius. I bûrys (vadas karin. J. Cetuchinas) turëjo apeiti Jiezno miestelá ið vakarø pusës ir pulti bolðevikus ið sparno, II bûrys turëjo pulti prieðà, esantá Jiezne, ið pietø, o raiteliø bûrys ið rytø pusës, apeidamas Jiezno eþerà. Puolimas turëjo prasidëti tuo pat laiku ir greitai vykdomas134 . Tuo laiku Jiezno miestelio pakraðtyje buvo tik silpna bolðevikø IV kuopa (apie 100 ðauliø), kuriai vadovavo lietuvis karin. Auglys. Paèioje kautyniø pradþioje jis, nenorëdamas kariauti su savaisiais, perbëgo á lietuviø pusæ135 . Taèiau tuo pat metu iðdavikas karin. J. Cetuchinas savo vadovaujamà I lietuviø bûrá tiesiog nuvedë pas bolðevikus, liepdamas kariams neðaudyti, o vëliau tiesiog ásakydamas pasiduoti bolðevikams. Dauguma bûrio kareiviø, supratusiø iðdavystæ, pasitraukë atgal, bet dalis vis dëlto pateko á bolðevikø nelaisvæ136 . Rinktinës vadas karin. St. Zaskevièius, nesulaukdamas I bûrio paramos, su II bûriu bandë pulti Jieznà ið pietø pusës. Taèiau tuo metu Jieznà gynusiai silpstanèiai IV bolðevikø kuopai spëjo atvykti á pagalbà su kulkosvaidþiais jø V ir VI kuopos. Atidengus smarkià prieðo ugná, lietuviai buvo priversti trauktis, patirdami nemaþus nuostolius137 (þr.5 schemà). Kautynëse prie Jiezno vasario 10 d. þuvo 18 savanoriø: Antanas Deimantavièius, Feliksas Endziulaitis, Justinas Barðèiauskas, Juozas Stankevièius, Antanas Revinskas, Jonas Paulavièius, Alijoðius Pumeris, Izidorius Eimutis, Motiejus Katilius, Pijus Literskis, Kazys Lukðys, Mikas Blaþys ir dar 6 kariai, kuriø pavardës neþinomos138 . Be to, 6 savanoriai buvo suþeisti, 33 pateko bolðevikø nelaisvën, o 14 dingo be þinios139 . Kuopoje teliko 120 vyrø140 . Suþeistieji ir belaisviai buvo iðsiøsti á Stakliðkes. Su jais bolðevikai labai þiauriai elgësi, norëjo visus suðaudyti. Nuo tokio þingsnio juos sulaikë bolðevikø kariuome- 48 nëje tarnavæs karin. St. Puzinas* 141 . Po to lietuviai belaisviai ir suþeistieji ið pradþiø buvo iðsiøsti á Aukðtadvará, o vëliau á Vilniø. Vasario 11 d. Jiezne buvusias bolðevikø pajëgas papildë VII ðauliø pulko vado padëjëjo karin. A. Ruþancovo vadovaujama Jiezno ypatingoji rinktinë, kurià sudarë trys kuopos su 4 kulkosvaidþiais. Taigi ið viso miestelyje buvo sutelktos penkios kuopos, kurios iðsidëstë tokia tvarka: IV ir VI kuopos saugojo vakariná ir pietiná miestelio pakraðèius, V ðiaurinæ jo dalá, II buvo Liciðkënø kaime. Jos uþdavinys buvo apsaugoti rinktinës uþnugará. I kuopa buvo rezerve miestelio kapiniø teritorijoje. Jiezno komendantu buvo paskirtas pulko I bataliono vadas karin. A. Jankauskas. Jo ásakymu miestelyje paskelbtame atsiðaukime buvo uþdrausta gyventojams vykti ið vienos vietovës á kità bolðevikø uþimtame rajone bei bûriuotis daugiau kaip trims asmenims vienoje vietoje142 . Tà paèià dienà á Prienus atvyko ið Alytaus I pëst. pulko karin. A. Þemaièio vadovaujama kuopa, husarø bûrys, o ðiek tiek vëliau vokieèiø rinktinës dvi pëstininkø kuopos su sunkiaisiais kulkosvaidþiais, pionieriø skyrius ir 2 lengvosios pa- 5 schema Jiezno puolimas 1919 m. vasario 10 d. * Vëliau karin. St. Puzinas pabëgo ið bolðevikø kariuomenës, tarnavo I kuopos vadu II pëst. pulke, pasiþymëjo kovose su bolðevikais bei bermontininkais, buvo apdovanotas Vyties kryþiumi V.L. 49 trankos. Prienuose susirinkusiø lietuviø bei vokieèiø rinktiniø vadovybë susitarë dël vasario 13 d. numatyto bendro Jiezno puolimo plano. Jis buvo panaðus á vasario 10 d. planà, taèiau dabar jau turëta daugiau jëgø. Karin. St. Zaskevièiaus rinktinë ir karin. A. Þemaièio kuopa turëjo pulti bolðevikus Jiezne ið pietø vakarø Sekioniø kaimo kryptimi. Vokieèiø rinktinë, þygiuodama pro Birðtonà, turëjo atakuoti bolðevikus nuo Jundeliðkiø kaimo pusës, lietuviø husarai, þvalgydami deðinájá sparnà, turëjo apeiti Jiezno eþerà ið rytø, o vokieèiø raitøjø þvalgø komanda pulti Jieznà ið ðiaurës. Kad vokieèiai atskirtø lietuviø karius nuo bolðevikø, buvo atkreiptas dëmesys á specialius þenklus baltus keturkampius ant deðinës rankos aukðèiau rankovës bei lietuviðkas kepures. Karin. St. Zaskevièiaus vasario 12 d. 7 val. paskelbtoje dispozicijoje Jiezno atakai kità dienà ávykdyti kariams buvo paaiðkinta, jog tai turëtø bûti galutinis mûðis, turim daug spëkø ir privalom bolðevikus visiðkai iðvaikyti143 . Po poros valandø su ðiuo Jiezno puolimo planu buvo supaþindintas ir kraðto apsaugos ministras karin. M. Velykis144 (þr. 6 schemà). Antrasis Jiezno puolimas prasidëjo vasario 13 d. rytà. Esant ûkanotai dienai, lietuviø ir vokieèiø rinktinëms pavyko ið visø pusiø priartëti prie miestelio. Vokieèiø artilerijai apðaudþius Jiezno pakraðèius, pirmoji puolë karin. St. Zaskevièiaus vadovaujama rinktinë. Tarp bolðevikø kilo panika, o miestelio gyventojai slëpësi mûriniuose pastatuose baþnyèioje bei ligoninëje. Vokieèiø þvalgams uþëmus 121 aukðtumà ir ið ten kulkosvaidþiø ugnimi apðaudþius Stakliðkiø kryptimi besitraukianèius bolðevikus, pastarøjø eilës visiðkai pakriko. Bolðevikai buvo spaudþiami ið visø pusiø. Jø komisarai ir daliniø vadai buvo bejëgiai ávesti nors ðiokià tokià tvarkà. Nepagelbëjo ir jø I bataliono vado karin. A. Jankausko bandymas ginklo pagalba sulaikyti bëganèiuosius. Ásitikinusi padëties beviltiðkumu, bolðevikø vadovybë (1015 þmoniø), susëdusi á porines roges ir ásidëjusi 4 kulkosvaidþius, patraukë Liciðkënø kaimo kryptimi. Vokieèiams nukovus abu arklius, teko viskà palikti ir toliau trauktis pëstiems. Bëgantiems bolðevikams trumpam stabtelëjus Pikelionyse, pasirodë, jog ið visos jø rinktinës 600 su virðum þmoniø buvo likæ tik apie 100. Tuo metu prie Pikelioniø miðko buvæs bolðevikø VII ðauliø pulko vadas karin. Lebedevas, suþinojæs apie Jiezno apsuptá ir pastebëjæs artëjanèius lietuviø raitelius, su savo þinioje turëtomis pajëgomis pasitraukë á Stakliðkes. Dalis bolðevikø, nesustojæ Stakliðkëse, bëgo toliau, plûsdami vadovybæ, kad ji juos vestø á Vilniø, o ið ten traukiniais á Maskvà. Jø neástengë nuraminti ir pats pulko komisaras S. Mickevièius. Sutemus Stakliðkëse susirinkæ pulko likuèiai pasitraukë á Aukðtadvará145 . Jiezno kautynëse bolðevikai neteko 4 kulkosvaidþiø, apie 50 ðautuvø, 2 lauko virtuviø, daug aprangos ir kito kariðko turto bei Maskvoje lietuviø komunistø áteiktos pulkui raudonos vëliavos, iðmargintos ávairiais ðûkiais lietuviø ir rusø kalbomis146 . Po nesëkmingø vasario 13 d. kautyniø bolðevikø VII ðauliø pulkas pradëjo irti. Nemaþai jame buvusiø lietuviø perëjo á tautinës kariuomenës pusæ, o mobilizuoti rusai bei baltgudþiai traukë namo. Praëjus porai mënesiø po ðiø kautyniø, pulke ið buvusiø 900 raudonarmieèiø beliko tik 385 kariai, skaièiuojant kartu su atsiøstais á frontà papildymais dviem naujomis kuopomis147 . Jiezno kautynëse lietuviams ir vokieèiams buvo visos galimybës iðkovoti kur kas efektyvesnæ pergalæ. Taèiau vokieèiams atsisakius toliau persekioti bolðevikus, vieni lietuviai nepajëgë to padaryti. Tos pat dienos 12 val. viceministras ka- 50 6 schema Jiezno puolimas 1919 m. vasario 13 d. 51 rin. St. Zaskevièius raportavo kraðto apsaugos ministrui karin. M. Velykiui apie Jiezno paëmimà, paþymëdamas, jog puolimo metu tebuvo suþeistas tik vienas kareivis, o uþmuðtø ir patekusiø nelaisvën nebuvo148 . Vasario 13 d. vakare Jiezno komendantu buvo paskirtas karin. H. Gotautas149 . Pirmojo Jiezno puolimo metu þuvusiøjø lietuviø kariø lavonai buvo atkasti ir vasario 15 d. iðkilmingai palaidoti Jiezno miestelio kapinëse. Jiems vëliau Jiezno visuomenë pastatë graþø paminklà. Vasario 1415 d. Petrovo rusø partizanø daliniai buvo iðvyti ið Punios ir Butrimoniø, kuriuos jie buvo uþëmæ prieð keletà dienø. Jiezno kautynës, kaip vienos ið pirmøjø, pakëlë tiek lietuviø visuomenës, tiek savanoriø kovinæ dvasià. Kautynëms pasibaigus, kraðto apsaugos ministras karin. M. Velykis ásakë iðtirti pirmojo Jiezno puolimo metu patirtos nesëkmës prieþastis. Dar vasario 13 d. II pëst. pulko vadas karin. V. Grigaliûnas-Glovackis pats nuvyko á Prienus ir, pasikalbëjæs su karininkais, iðsiaiðkinæs puolimo organizavimo bei kitus klausimus, nustatë, jog be karin. J. Cetuchino iðdavystës rinktinës kuopoje bûta ir kai kuriø kitø negeroviø. Visø pirma joje buvo labai silpna karininkø sudëtis. Be to, karin. St. Zaskevièius, þinodamas, jog jam á pagalbà netrukus ið Alytaus turëjo ateiti I pëst. pulko kuopa bei vokieèiø rinktinë, galëjo jø palaukti ir iki tol turëtomis silpnomis pajëgomis puolimo nepradëti. Vasario 14 d. slaptame pareiðkime Kraðto apsaugos ministerijos ðtabo virðininkui II pëst. pulko vadas karin. V. Grigaliûnas-Glovackis dël patirtos nesëkmës kaltino karin. St. Zaskevièiø ir teigë, jog jei mes nenorim suvis praþudyt tø kareiviø, tai reikalinga skubiai atðaukti p. Viceministerá, katras turëdamas tik savo nuomonæ ir nieko neklausdamas, vien tik dël iðkëlimo savo vardo veda þmones ant praþûties ir savo nepasisekimu labai pakelia ûpà pas prieðà150 (kalba netaisyta V.L.). Kraðto apsaugos ministras karin. M. Velykis, susipaþinæs su tyrimo rezultatais bei minëto pareiðkimo turiniu, vasario 25 d. karin. St. Zaskevièiø atðaukë ið rinktinës kuopos vado pareigø ir kartu ásakë II pëst. pulko vadui karin. V. Grigaliûnui-Glovackiui ið pulko iðskirti vyresniuosius karininkus, kurie ateityje glaudþiai veiktø su vokieèiø vadovybe151 . Taèiau bolðevikai po patirto pralaimëjimo Jiezno daugiau nebepuolë. K a u t y n ë s t i e s A l y t u m i. Siekdama realizuoti anksèiau minëtà planà uþimti Kaunà supamuoju manevru ið pietø pusës, bolðevikø armijos vadovybë 1919 m. pradþioje iðkart ëmë ruoðtis karinei operacijai Alytaus kryptimi. Ið patekusio á Lietuvos karinës vadovybës rankas 1919 m. vasario 6 d. slapto ásakymo Nr. 2 bolðevikø veikianèiajai armijai matyti, jog ji planavo naktá ið vasario 8 á 9 d. kartu su sukilusiais darbininkais bei valstieèiais, aktyviai remiant Raudonosios armijos brigadai (III ir IV ðauliø pulkams), pradëti visame pietø fronte bendrus greitus ir ryþtingus veiksmus. Kiekviename ið ðiø pulkø buvo maþdaug po 1000 kariø. Á deðinæ nuo III ðauliø pulko veikæs IV ðauliø pulkas vasario 8 d. turëjo iðvykti ið Butrimoniø miestelio, Punios rajone persikelti á kairájá Nemuno krantà ir vasario 9 d. rytà, apeidamas Alytø Kaniûkø kaimo rajone, atkirsti bet koká susisiekimà ir ryðius su Kaunu ir Suvalkais. III ðauliø pulkas, þygiuodamas pagal plentà VarënaAlytus, turëjo uþimti Merkinæ ir Alytø. Uþimant nurodytas vietoves, ásakyta visomis priemonëmis siekti palauþti bet koká galimà lietuviø bei vokieèiø pasiprieðinimà. Ðiai operacijai vadovavo III ðauliø pulko vadas Vasiukovas, jo padëjëjai Grinkovas ir Belizoko bei politinis komisaras Vavilovas152 . 52 Krato apsaugos ministerijos ðtabo vadovybë dar 1919 m. sausio 16 d. ásakë I pëst. pulko vadui vykdyti tolimas þvalgybas Vilniaus kryptimi iki pat sàlyèio su bolðevikø armijos daliniais. Buvo nurodyta turëti slaptus þvalgus Varënos ir Valkininkø geleþinkelio stotyse, taip pat susisiekti ir su slaptais þvalgais Vilniuje. Pulko þvalgyba turëjo visà gaunamà informacijà perduoti Kraðto apsaugos ministerijos ðtabui ir spartinti I pëst. pulko formavimo procesà153 . Ið Kraðto apsaugos ministerijos ðtabo, þvalgø bei vietiniø gyventojø gaudama informacijà apie bolðevikø planus artimiausiu metu uþimti Alytø bei duomenø apie jø kariuomenës dydá ir judëjimo kryptis, Alytuje besikurianèio lietuviø I pëst. pulko vadovybë rodë nemaþa pastangø miestui apginti. Taèiau tuo metu pulkui dar visko trûko: karininkø, kareiviø bei bûtiniausiø kariðkø reikmenø. Pulko vadovybë ne kartà kreipësi á Kraðto apsaugos ministerijos ðtabà paramos. Taèiau ðis daþniausiai atsakydavæs, jog pats viso to neturás ir galësiàs paremti pulkà tik ateityje154 . Tuo metu I pëst. pulko vadu buvo plk. J. Galvydis-Bykauskas. 1919 m. sausio 25 d. já paskyrus Kaune steigiamos karo mokyklos virðininku155 , pulko vado pareigas laikinai vykdë karin. A. Juozapavièius156 . Nors ir bûdamas jaunas, bet labai darbðtus, rûpestingas ir reiklus sau bei pavaldiniams, jis per trumpà laikà sugebëjo iðsikovoti pulke reikiamà autoritetà. Nuo 1919 m. sausio 9 d. karin. J. Èaplikas ëjo pulko ðtabo virðininko pareigas. 1919 m. vasario mën. pradþioje pulke tebuvo du batalionai: I batalionà (vadas karin. Ig. Musteikis) sudarë dvi kuopos ir kulkosvaidþiø kuopa, turëjusi 4 kulkosvaidþius, ið kuriø 2 kautynëms netiko. II batalionà (vadas karin. Pr. Tamaðauskas) sudarë trys kuopos. Kuopos irgi dar buvo iki galo nesukomplektuotos kiekvienoje jø tik po 80 90 kareiviø. Be to, pulke veikë karin. Z. Gerulaièio vadovaujama mokomoji kuopa (apie 30 savanoriø), ryðiø bûrys ir ûkio kuopa. Apginklavimas buvo menkas rusiðki ðautuvai, kuriems labai trûko ðoviniø. Pulkas buvo ásikûræs deðiniajame Nemuno krante157 . Pulko garbæ þemino ir tokie ydingi reiðkiniai, kaip kai kuriø karininkø girtuokliavimas bei netinkamas elgesys su kareiviais158 . Uþsiëmimai su jais vyko nereguliariai, nes, pulkui prieð bolðevikus saugojant labai platø barà, daugelis jø daþnai turëjo eiti sargybon. Be to, ið vokieèiø atgavus labai apleistas kareivines ir, neturint lëðø remontui, daug neatidëliotinø darbø þiemos sàlygomis teko atlikti patiems kareiviams. Neþiûrint visø trûkumø ir sunkumø, kareiviø nuotaika buvo pakili. Be lietuviø I pëst. pulko Alytuje, kairiajame Nemuno krante buvusiose vadinamosiose artilerijos kareivinëse, buvo ásikûrusi negausi vokieèiø águla vienas savanoriø batalionas ir husarø pulkas. Lietuviø pulko santykiai su vokieèiais buvo átempti, daþnai kildavo ávairiø nesusipratimø, vos neprivedusiø prie ginkluotø konfliktø, nes vokieèiø kareiviai savavaliavo ir skriausdavo vietinius gyventojus. Lietuviø kareiviams neretai tekdavo tuos gyventojus nuo vokieèiø plëðikavimø ginti. Visgi lietuviams pavyko su vokieèiø vadovybe susitarti dël bendro veikimo ginant Alytø nuo laukiamo bolðevikø puolimo159 . I pëst. pulkas saugojo barà ÐvobiðkësDomantonysVenciûnaiUliðkiai (á rytus nuo Alytaus) ir PadvariðkësNorgeliðkës (á ðiaurës rytus nuo Alytaus). Vokieèiø saugoma linija buvo ði: Poteroniø geleþinkelio stotisAlovëButrimiðkës. Be to, jie saugojo ir MerkinësPerlojos kryptá160 . Turint negausias karines pajëgas, minëtà platø barà reikiamai apsaugoti buvo 53 neámanoma. I pëst. pulkas sargyboms galëjo iðskirti ne daugiau kaip dvi kuopas. Kariø uþtvaros saugojo tik svarbesnius kelius, o tarp jø buvæ keliø kilometrø ploèio tarpai buvo visiðkai nesaugomi. Tokia padëtimi naudojosi visokie bolðevikø siunèiami agentai, kurie Alytaus apylinkëse plëtë prieðiðkà antivalstybinæ propagandà, rinko þinias apie lietuviø ir vokieèiø karines pajëgas, jø dydá, sàveikà bei átemptus santykius ir visà informacijà perdavinëjo bolðevikams. Dël to 1919 m. vasario 13 d. Alytaus mieste ir apskrityje buvo ávesta karo padëtis161 . I pëst. pulko vadas karin. A. Juozapavièius dar 1919 m. vasario 10 d. informavo kraðto apsaugos ministrà karin. M. Velyká apie pavojingà padëtá Alytaus fronte ir priminë, jog ið Kauno ne tik nebuvo atsiøsta anksèiau þadëtø 200 kareiviø, bet dargi vasario 9 d. pulkas turëjæs pasiøsti viceministro karin. St. Zaskevièiaus þinion karin. A. Þemaièio vadovaujamà kuopà, tuo susilpnindamas paties Alytaus gynybà. Pulko vadas teigë, jog iðëjus ið to keblaus padëjimo, reikalingi þmonës ir ginklai, kitaip gali bûti katastrofa162 . Tuo metu pulkas, dar nesant suorganizuotos Alytuje milicijos, be savo tiesioginiø pareigø dar turëjo gaudyti apylinkëse plaèiai paplitusius ir siautëjanèius plëðikus. Neigiamai reaguoti á vietiniø gyventojø praðymus ar maldavimus pulko vadovybë negalëjo, nes ðie pulkà materialiai aktyviai rëmë. Artëjant bolðevikams prie Alytaus, 1919 m. vasario 10 d. bendriems kovos veiksmams aptarti dar kartà susitiko I pëst. pulko ir vokieèiø vadovybës. Lietuviams atstovavo karin. A. Juozapavièius su 4 vyresniaisiais pulko karininkais, o vokieèiams brigados generolas su ðtabo karininkais. Vokieèiø pateikta informacija apie bolðevikø skverbimàsi vakarø bei pietø kryptimis visiðkai atitiko I pëst. pulko þvalgø turimas þinias. Ið pradþiø iðkilo bendro vadovavimo sujungtoms lietuviø ir vokieèiø jëgoms klausimas. Atsiþvelgiant á tai, jog vokieèiø águlos Alytuje vadas buvo generolas, jie ir pasiûlë I pëst. pulkui prasidëjus kovoms pereiti vokieèiø brigados vado þinion. I pëst. pulko vadovybë teigë ið principo tokiam pasiûlymui neprieðtaraujanti, taèiau paþadëjo konkreèiai á ðá klausimà atsakyti tik po konsultacijø su savo centrine karine vadovybe. Be to, buvo tartasi dël gynimosi pozicijø pasirinkimo, tarpusavio ryðiø palaikymo bei vieni kitø parëmimo lemtingais kovø atvejais. Vokieèiai siûlë iðkart sudaryti gynimosi planà, kovos pozicijas pasirinkti vietoje ir jas tinkamai parengti. Jie pasiûlë kitos dienos rytà lietuviø atstovams atvykti á Uliðkiø kaimà. Taèiau I pëst. pulko vadovybë, nepasitikëdama vokieèiais ir laikydamasi atsargumo, to nepadarë. Ji telefonu vokieèiø vadovybës atsipraðë ir pareiðkë á numatytà susitikimo vietà negalësianti atvykti. I pëst. pulkas nutarë prieð bolðevikus savarankiðkai veikti163 . Ruoðiantis gynybai, I pëst. pulko vadovybei këlë dideliø rûpesèiø ginklø ir amunicijos stoka. Turëtiems ðautuvams trûko ðoviniø. Kraðto apsaugos ministerija, vëluojant ginklø transportui ið Vokietijos, paþadëjo aprûpinti pulkà ðaudmenimis vasario 12 d. Patikëjus ðiais paþadais, nutarta visø pirma apginkluoti II batalionà, o vëliau ir kitus dalinius. Kartu buvo numatytas ir to bataliono jëgø iðdëstymas fronte, su juo supaþindinti kuopø vadai ir jaunesnieji karininkai. Tà dienà didþiausias paruoðiamojo darbo krûvis teko V kuopos vadui karin. Vl. Skorupskiui ir VI kuopos vadui karin. V. Ðaudziui, nes jø vadovaujamos kuopos turëjo sustiprinti sargybø linijà. Rezerve buvo paliktos VII kuopa ir mokomoji komanda164 . Vasario 12 d. vakare Kraðto apsaugos ministerija atsiuntë pulkui 500 vokiðkø 54 ðautuvø ir kelias deðimtis tûkstanèiø ðoviniø. Pulko kariø nuotaika pakilo. Taèiau vos tik spëjus ðautuvus su ðoviniais suneðti á sandëlá, buvo gauta þinia, jog bolðevikai pradëjo puolimà. Pulko rezerve Alytuje likæ kareiviai iðkart buvo apginkluojami. Èia pat prie sandëlio jie buvo mokomi uþtaisyti ðautuvus. Iki tol dauguma savanoriø jau buvo ðiek tiek susipaþinæ su rusø sistemos ðautuvais, bet apie vokiðkus jie visiðkai nenusimanë, todël jiems elgtis su vokieèiø sistemos ðautuvais nesisekë. Pasirodë, kad vokiðki ðoviniai buvo netinkamose ðautuvams apkabose, o be apkabos nebuvo galima ðautuvà uþtaisyti iðsyk penkiais ðoviniais. Tai kareivius erzino165 . Perginkluotos ir naujai apginkluotos pulko kuopos iðvyko á paskyrimo vietas. Ið vokieèiø husarø pulko ðtabo telefonu buvo praneðta, jog bolðevikai pirmiausia puolë vokieèiø ir lietuviø lauko sargybas. Tuo metu telefono ryðá su frontu teturëjo tik vokieèiai, todël þinias ið pafrontës lietuviai galëjo gauti tik ið jø ðtabo. Suþinota, jog bolðevikai 23 val. 30 min. nuo Daugø pusës pirmiausia puolë uþtvarà Nr. 1 (Ðvobiðkiø km), o netrukus buvo puolamos uþtvaros Nr. 2 (Domantoniø k.), Nr. 3 (Venciûnø k.) ir kitos. Ðiek tiek vëliau buvo praneðta, jog lietuviai, bolðevikams spaudþiant, neatsilaikë ir buvo priversti palikti prieðui svarbø gynimosi punktà aukðtumà Uliðkiø rajone. Vokieèiai primygtinai reikalavo sustiprinti ðá rajonà, nes jø kairiajam sparnui iðkilusi apsupimo grësmë 166 (þr. 7 schemà). I pëst. pulko vadovybë, ávertinusi susidariusià padëtá, suprato, jog minëtam bûriui reikëjo suteikti skubià paramà, taèiau neturint greitø susisiekimo priemoniø þiemos sàlygomis áveikti nemaþà atstumà nebuvo jokiø galimybiø. Po to vokieèiai dar kelis kartus aliarmavo telefoniniu ryðiu dël silpno lietuviø pasiprieðinimo bolðevikams, primindami, jog susidariusi pavojinga padëtis ir bûtina susigràþinti aukðtumà á rytus nuo Uliðkiø. Neávykdþius ðios uþduoties, grasino pasitraukti ið savo pozicijø. Po to ryðys su vokieèiais nutrûko ir jie á lietuviø telefono skambuèius nebeatsiliepdavo167 . Pulko padëtis sunkëjo, darësi neaiðki, nes ið saviðkiø neturëta jokiø þiniø. Tik ið ðautuvø ir kulkosvaidþiø ðûviø artëjimo buvo galima spræsti, jog mûsiðkiai traukiasi ir Alytui gresia rimtas pavojus. Netrukus kareiviniø rajone pasirodæ atskiri ið lauko sargybø pasitraukæ gynëjai patvirtino, jog bolðevikai didelëmis jëgomis puola lietuvius ir mûsiðkiai, negalëdami atsilaikyti, priversti trauktis. O vokieèiai dar anksèiau apleidæ savo pozicijas. Nutrûkus ryðiams su vokieèiais, kurie paliko savo barà, ir tik spëjamai þinodamas savo prieðakiniø smulkiø daliniø padëtá, pulko vadas karin. A. Juozapavièius ryþosi pats iðsiaiðkinti ávykiø vietoje susidariusià situacijà. Kariniø operacijø reikalus pavedæs pulko ðtabo virðininkui karin. J. Èaplikui, jis drauge su I bataliono vadu karin. Ig. Musteikiu bei karininkais A. Svilu ir A. Povilaièiu, pasiëmæ keletà mokomosios komandos kareiviø su vienu kulkosvaidþiu ir dar kelis raitelius, vasario 13 d. vidurnaktá iðvyko á kovø vietà. Pulko rezerve liko pusë V kuopos (65 kareiviai), VII kuopa (37 kareiviai) ir mokomoji komanda (32 kareiviai)168 . Karin. A. Juozapavièius, su savo bûreliu nuvykæs á Venciûnø kaimà, susitiko su I kuopos vadu karin. P. Geniu, ið kurio suþinojo, jog mûsø uþtvaros ið Ðvobiðkiø ir Domantoniø kaimø jau pasitraukusios. Pagausëjus karin. A. Juozapavièiaus bûriui iki 40 kariø, buvo nutarta uþeiti á bolðevikø uþnugará. Iðëjæs laukais á plentà Alytus Varëna, bûrys pasuko Alytaus link. Prie Poteroniø kryþkelës já sustabdë bolðevikai. Kadangi naktis buvo labai tamsi, snigo, bolðevikai lietuviø neatpaþino ir palaikë savaisiais. Sugulæ ant plento, lietuviai bolðevikus apðaudë. Ðie sumiðo, taèiau greit 55 7 schema Kautynës ties Alytumi 1919 m. vasario 12 d. 56 susitvarkë ir pradëjo pulti. Turint nedaug ðoviniø ir sugedus kulkosvaidþiui, bûrys ëmë trauktis ir vasario 13 d. rytà gráþo á Alytø169 . Pulko ðtabo virðininkas karin. J. Èaplikas V kuopos karin. Pr. Èerniauskà su 10 kareiviø pasiuntë þvalgybon á Takniðkiø kaimà. Karin. V. Ðaudzis su VI kuopa iðvyko á deðinájá prieðakiniø daliniø sparnà, o karin. Vl. Skorupskis su V kuopos likuèiais uþëmë gynimosi aukðtumà á rytus nuo kareiviniø. Pulko adjutantas karin. Vacl. Þadeika su vienu raiteliu deðiniajame sparne aiðkinosi vokieèiø buvimo vietà bei jø veiklà. 4 val. gráþæs á pulko ðtabà, jis painformavo, jog vokieèiai Kaniûkø kaime nuo bolðevikø visiðkai nesigynë ir ið savo kareiviniø pasitraukë Suvalkø kryptimi170 . I pëst. pulkas toliau kovësi vienas, supamas ið deðinës ir spaudþiamas ið prieðakio. Karin. V. Ðaudzio ir Vl. Skorupskio vadovaujamos V ir VI kuopos, vykdydamos joms skirtà uþdaviná, susitiko su stipriomis bolðevikø pajëgomis ir buvo priverstos trauktis. Nepavyko ir karin. Z. Gerulaièio vadovaujamos mokomosios kuopos bandymas uþimti Kaniûkø plento tiltà per Nemunà ir sukliudyti bolðevikams pereiti á kairájá Nemuno krantà. Jam á pagalbà dar buvo pasiøsta VII kuopos 30 kareiviø, taèiau tai padëties nebeiðgelbëjo bolðevikai ne tik uþëmë Kaniûkø ir geleþinkelio tiltus, bet prasiskverbë á Alytø nuo Suvalkijos pusës ir ëmë apðaudyti I pëst. pulko kareivines171 (þr.8 schemà). Padëtis vis labiau komplikavosi. Pulko jëgos buvo iðsklaidytos, rezervø nebebuvo. O bolðevikai vis puolë. 6 val. ryto buvo ásakyta ûkio dalies virðininkui ir nerikiuotës kuopos vadui visà pulko turtà veþti á Likiðkiø kaimà Simno kryptimi. Ðis ásakymas trauktis visø kuopø nepasiekë, nes nebuvo galimybiø joms tai praneðti. Tuo metu kuopos veikë savarankiðkai, nes bendro vadovavimo jau nebuvo. Stokojant veþimø bei arkliø, nebuvo galimybiø iðveþti ið Alytaus ir viso pulko turto. Sandëlyje buvo apie 300 tik kà gautø ðautuvø. Apie 7 val. ryto i prieakinio baro su dvejomis kulkosvaidininkø rogëmis á kareivines gráþo pulko vadas karin. A. Juozapavièius. Suþinojæs tikrà padëtá fronte bei pulke, jis ásakë pakrauti ginklais abejas roges ir su keliais kareiviais, apðaudant bolðevikams bei vietos komunistams, dràsiai metësi per tiltà á Suvalkijos pusæ, tikëdamasis ten pasiekti savuosius. Jojant per Alytaus tiltà, karin. A. Juozapavièius apie 8 val. buvo bolðevikø nukautas. Jiems atiteko ir veþti ginklai. Taip nelygioje kovoje su gausiais prieðais þuvo pirmasis Lietuvos kariuomenës karininkas, I pëst. pulko vadas Antanas Juozapavièius172 (þr. 9 schemà). Prasidëjo chaotiðkas I pëst. pulko traukimasis. Likiðkiø kaimo kryptimi besitraukianti pulko gurguolë bei dalis karininkø ir jaunø demoralizuotø kareiviø keliais ir laukais vyko toliau Simno kryptimi. Kai kurie jø ëjo drauge su savo vadais, o kiti su ginklais patraukë namø kryptimi. Apie 14 val. buvo Simne. Èia ávyko karininkø pasitarimas. Vietos komunistams nutraukus telefono ryðá, nebuvo galimybës susisiekti su Kaunu. Plito ávairûs gandai, jog Kaunas uþimtas sukilusiø bolðevikø, dalis Lietuvos valdþios suimta, o kita dalis iðbëgiojusi. Net tarp paèiø karininkø atsirado norinèiø skirstytis po namus. Visgi laikinai perëmusiam vadovavimà pulkui karin. J. Èaplikui173 pavyko átikinti, jog reikia pasiekti Marijampolæ, kur, suþinojus tikràjà padëtá, bus aiðku, kaip toliau elgtis. Pakeliui á Marijampolæ, Þaliosios miðke, besitraukianèius karius ið pasalø uþpuolë vietos komunistai. Buvo nukautas karo valdininkas P. Ruzgas, 5 kareiviai ir suþeistas karin. J. Sutkus. Sugauti uþpuolikai buvo 57 8 schema Kautynës ties Alytumi 1919 m. vasario 13 d. 58 9 schema I pëst. pulko pasitraukimas ið Alytaus 1919 m. vasario 13 d. 59 atiduoti karo lauko teismui. Vasario 15 d. á Marijampolæ susirinko 17 pulko karininkø, 9 karo valdininkai, 219 kareiviø su 167 ðautuvais, 1 kulkosvaidþiu, 6500 ðoviniø ir 52 arkliais174 . Ið jø tà paèià dienà buvo sudaryta I suvestinë kuopa, puskarininkiø mokykla, kulkosvaidininkø komanda ir ûkio kuopa175 . Tuo metu pulko kairiojo sparno daliniai, perëjæ per uþðalusá Nemunà, vasario 13 d. apie 20 val. pasiekë Balbieriðkio dvarà. Kità dienà atvyko á Prienus. Èia kariø skaièius gerokai padidëjo susirinko apie 15 karininkø ir per 200 kareiviø. Vasario 15 d. jie buvo nukreipti á Jieznà ir apgyvendinti pas vietinius gyventojus. Kariuomenës vadovybës ásakymu II bataliono vadas karin. Pr. Tamaðauskas vietoj karin. M. Goðtauto buvo paskirtas Jiezno komendantu, karin. Vl. Skorupskis jo padëjëju, o karin. Ig. Musteikis rinktinës vadu176 . Vasario 17 d. Jiezno komendantûros rinktinë persikëlë á Prienus, o pati komendantûra buvo likviduota. Surinkus ið gyventojø reikiamà pastoèiø kieká, rinktinë tos pat dienos vakare atvyko á Kaunà ir apsistojo A. Panemunëje. Vasario 1415 d. naktá á Alytø sugráþæ vokieèiai su viena atvykusia I pëst. pulko kuopa puolë miestà ir bolðevikus ið jo iðvijo. Kautynëse ties Alytumi þuvo 1 karininkas ir keletas kareiviø. Apie 20 kareiviø pateko bolðevikø nelaisvën177 . I pëst. pulkas ties Alytumi patyrë pralaimëjimà. Ðá ávyká skaudþiai iðgyveno ir ávairiai komentavo tiek karinë vadovybë bei patys kariai, tiek visuomenë. Pralaimëjimo prieþasèiø buvo daug. Visø pirma menkai organizuotam, blogai aprûpintam ginklais bei kitais bûtiniausiais reikmenimis, neapmokytam, net ne visos sudëties pulkui teko susiremti su keliskart gausesnëmis prieðo pajëgomis. Be to, ið visos karinës operacijos eigos matyti, jog pulko vadovybë nebuvo gerai apgalvojusi ir parengusi nesëkmës atveju pasitraukimo ið Alytaus konkretaus ir detalaus operatyvinio plano. Neatsitiktinai todël pulkas ið kautyniø lauko traukësi padrikai, tiesiog chaotiðkai, susiskaldæs dalimis á kelias kryptis. Neabejotina, jog visai karinei operacijai labai neigiamai atsiliepë techniniø priemoniø, ypaè telefono ryðio tarp ðtabo vadovybës ir prieðakinëse pozicijose buvusiø daliniø, nebuvimas bei transporto stoka. Taèiau tuo metu dauguma iðgyvenusiø dël pulko nesëkmës bene labiausiai kaltino vokieèius, kad jie atseit iðdavikiðkai palikæ savo barà, apie tai lietuviams net nepraneðæ, ir kad apskritai jø pozicija visos karinës operacijos metu neatitikusi bendros su lietuviais veikimo prieð bendrà prieðà bolðevikus idëjos. Manytume, jog vargu ar galima visà kaltæ dël minëtos pulko nesëkmës suversti vien vokieèiams. Pulko vadovybë gerai þinojo, jog ir Alytuje buvusioje vokieèiø águloje ne visi reikalai gerai klostësi: nebuvo ankstesnës jø kariuomenei bûdingos drausmës, tvarkos bei vienybës, aktyviai veikë spartakininkai, neretai atvirai prijauèiantys bolðevikams ir nenorintys kartais skaitytis net su savo vyresnybe. O su pastaràja pulko santykiai buvo neblogi. Negalima pamirðti ir to fakto, jog I pëst. pulkui ið Vilniaus persikëlus á Alytø, keletà kartø buvo uþkirstas kelias demoralizuotø vokieèiø kareiviø savavaliavimui bei plëðikavimui mieste ir apylinkëse. Todël ið tam tikros dalies vokieèiø didelio palankumo vargu ar buvo galima ir tikëtis. Ði aplinkybë leidþia manyti, jog anksèiau minëtas jø pasitraukimas ið pozicijø, neperspëjus apie tai I pëst. pulko vadovybës, gana panaðus á dirbtiná taikos meto manevrà ir gal bût atliktas sutartinomis bolðevikø ir spartakininkø jëgomis lietuviams nubausti. Tam tikru mastu verèia nusistebëti ir ta aplinkybë, jog Lietuvos kariuomenës 60 vadovybë neskyrë didesnio dëmesio nepasisekimo ties Alytumi prieþastims nustatyti bei ávertinti, nors tai ir buvo vienas ið pirmøjø stambesniø lietuviø kariø susirëmimø su bolðevikais, jø akimis þiûrint, strategiðkai labai svarbiame Lietuvos rajone. B e n d r a k a r i n ë p a d ë t i s A l y t a u sK a i ð i a d o r i øJ o n a v o s f r o n t o b a r u o s e 1919 m. v a s a r i o m ë n . a n t r o j o j e p u s ë j e k o v o m ë n. Po Jiezno ir Alytaus kautyniø bolðevikai, nepasiekæ uþsibrëþto tikslo, ðiame fronto bare kurá laikà aprimo ir puolamøjø operacijø nevykdë. Jie laikë uþimtà barà: DaugaiStakliðkësÞasliaiPagelaþiaiBukonys. Ðis laikinas atokvëpis leido Lietuvos karinei vadovybei sparèiau organizuoti naujus karinius dalinius, juos ðiek tiek apmokyti ir rengtis bûsimoms kovoms. Vienas ið pirmaeiliø karinës vadovybës uþdaviniø buvo atkurti I pëst. pulkà ir kartu uþtikrinti pietinio Alytaus baro saugumà nuo bolðevikø. Nuo 1919 m. vasario 16 d. I pëst. pulko vado pareigas pradëjo vykdyti karin. V. Ramanauskas178 , o jo pagalbininku tà paèià dienà buvo paskirtas karin. K. Ladyga179 . Vasario 19 d. karin. Ig. Musteikio vadovaujamas pulko I batalionas sugráþo á Alytø ir iðkart iðstatë sargybas prieð bolðevikus DomantoniøVenciûnøUliðkiø kaimø riboje. Èia jis toliau tvarkësi, gynë miestà nuo ásiverþimø, rengësi didesnëms kovoms. Tuo bûdu pulkas kurá laikà toliau formavosi, pasidalijæs á dvi stovyklas Alytuje ir Marijampolëje. I bataliono vadas karin. Ig. Musteikis su dviem pëstininkø kuopomis apsistojo pionieriø, o 2 karininkai su kulkosvaidþiais ir amunicijos sandëliu artilerijos kareivinëse. Apytikriais duomenimis, tuo metu Alytuje buvusias vokieèiø pajëgas sudarë apie 10 batalionø, turëjusiø 1013 kulkosvaidþiø ir 18 patrankø. Bolðevikø du pulkai buvo Varënoje ir vienas Dauguose180 . Ðio bataliono organizacinæ veiklà apsunkino ta aplinkybë, jog tomis dienomis Alytuje nefunkcionavo jokios civilinës ástaigos. Spræstinø klausimø buvo labai daug, todël kraðto apsaugos ministro ásakymu Nr. 52, §1 nuo 1919 m. vasario 24 d. buvo pradëta formuoti Alytaus miesto ir apskrities komendantûra. Jos komendantu buvo paskirtas I pëst. pulko karin. A. Mikelënas181 . Netrukus á jà pradëjo rinktis pirmieji savanoriai. I batalionui tvarkytis darësi lengviau. Taèiau batalionui visà laikà teko bûti budriam, nes bolðevikai savo agresyviø uþmaèiø neatsisakë. Ið þvalgø suþinojus apie jø judëjimà Alytaus kryptimi, vokieèiø daliniai 1919 m. kovo 1 d. puolë bolðevikus ir uþëmë Daugus bei Bobriðkes. Bolðevikams pasitraukus á Varënà ir Valkininkus, vokieèiai toliau jø nepersekiojo ir gráþo á Alytø 182 . Tuo metu I batalione tebuvo 12 karininkø, 4 karo valdininkai ir 234 karei183 viai . Karin. Ig. Musteikis kovo 3 d. praneðë Kraðto apsaugos ministerijos ðtabo virðininkui, jog su tokiomis menkomis pajëgomis jis fronto neapginsiàs ir praðë artimiausiu metu atsiøsti á Alytø bent 200 kareiviø, þadëdamas juos pats ið turimø atsargø apginkluoti. Labai trûko kulkosvaidininkø, raiteliø þvalgø komandoms bei Balbierikyje buvusiai atsargos bazei iki kuopos papildyti184 . Netrukus I pëst. pulkui sustiprinti imtasi dideliø organizaciniø priemoniø. Karin. V. Ramanauskà perkëlus dirbti á ministerijos ðtabà, 1919 m. kovo 6 d. pulko vadu, turinèiu plaèius ágaliojimus, buvo patvirtintas karin. K. Ladyga185 . Jo pagalbininku buvo paskirtas karin. Ig. Musteikis, kuris tapo ir Alytuje buvusiø kariuomenës 61 daliø virðininku186 . I bataliono vado pareigas ið jo perëmë karin. A. Þemaitis187 . Karin. K. ukas buvo paskirtas Marijampolëje pradëto formuoti pulko III bataliono vadu 188 . 1919 m. kovo 8 d. buvo paskelbtas Alytaus m. ir apskr. komendanto karin. A. Mikelëno ásakymas visiems tarnavusiems I pëst. pulko kareiviams, savavaliðkai pasitraukusiems ið jo kovø su bolðevikais metu, iki kovo 15 d. gráþti tæsti tarnybà. Nevykdantiems ðio ásakymo grasinta karo lauko teismu189 . Sutelktomis karinës vadovybës pastangomis, palyginti per neilgà laikotarpá, praëjusá po nesëkmës kautyniø ties Alytumi metu, pulko gyvenime ávyko teigiamø pokyèiø. 1919 m. kovo mën. pabaigoje jame jau buvo 50 karininkø, 19 karo valdininkø ir 1073 kareiviai. Jis turëjo 14 kulkosvaidþiø, 478 ðautuvus, 132 revolverius, 84 135 ðovinius, 1551 granatà, 17 lauko telefono aparatø ir 188 arklius190 . Sustiprëjo ir Alytuje ásikûræs pulko I batalionas. Kovo 21 d. jo raitøjø þvalgø bûrys puolë Daugus, kur buvo ásitvirtinusi bolðevikø IV ðauliø pulko uþtvara (21 þmogus), ir po susiðaudymo miestelis buvo uþimtas. Á nelaisvæ paimtas bolðevikø kareivis papasakojo, jog raudonarmieèiø nuotaika kritusi, daugelis jø nenori kovoti prieð lietuvius ir linkæ bëgti ið fronto191 . Kaiðiadoriø ir Jonavos rajonuose tuo laiku buvo ramu. Prienuose, Jiezne, Pakuonyje, Rumðiðkëse ir Kaiðiadoryse stovëjo nedideli II pëst. pulko sargybø bûriai. Be to, ðá fronto barà saugojo ir saksø savanoriø daliniai, ásikûræ Kruonyje, Kaiðiadoryse, Jonavoje. Jø pulko ðtabas buvo Þeimiuose. Tiek lietuviø, tiek bolðevikø frontas iðtisai uþimtas nebuvo, ir vieni, ir kiti saugojo tik svarbesnes kryptis, susitelkæ didesnëse gyvenvietëse, todël protarpiuose patruliavo II pëst. pulko raitieji þvalgai bei husarai. Jie gaudë Kauno kryptimi bandanèius prasiskverbti bolðevikø agitatorius, ðnipus, aiðkinosi ið prieðo uþimtø teritorijø atvykstanèiø pabëgëliø reikalus, neretai gaudami ið jø vertingos informacijos apie bolðevikø veiklà. Be to, per ðá fronto barà á Lietuvos kariuomenës pusæ perbëgdavo vis daugiau Lietuviø (Pskovo) divizijoje tarnavusiø lietuviø karininkø bei kareiviø, pamaèiusiø bolðevikø valdþios neperspektyvumà, supratusiø padarytà klaidà ir pasiryþusiø jà atitaisyti tarnaujant tautinëje kariuomenëje. P a n e v ë þ i o a t s k i r o j o b a t a l i o n o e k s p e d i c i j o s. Nors 1919 m. vasario mën. pirmojoje pusëje lietuviams pavyko sustabdyti bolðevikø puolimà ties Këdainiais Kauno kryptimi ir net iðvyti juos ið Ðëtos, taèiau Lietuviø (Pskovo) divizijos I, II ir VI ðauliø pulkai siekë ásitvirtinti PagelaþiøPanoteriøBukoniø, o Internacionalinës divizijos 30 ir 41 ðauliø pulkai SiesikøPagiriøRamygalos KrekenavosPociûnëliøBaisogalos linijose, telkë naujas jëgas ir ruoðësi lemiamam puolimui. Prieð bolðevikus ðiame bare ir toliau veikë vokieèiø savanoriø remiami, karin. J. Ðarausko ir karin. J. Variakojo vadovaujami, Këdainiø ir Panevëþio srièiø apsaugos bûriai. Këdainiø srities apsaugos bûrys tebebuvo negausus ir didesnio pasiprieðinimo bolðevikams parodyti negalëjo192 . Këdainiuose tebebuvæs karin. J. Variakojo vadovaujamas Panevëþio srities apsaugos bûrys sparèiai telkë savanorius, juos skubiai mokë ðaudybos, sekimo, þvalgymo, patruliavimo bei kitø kariniø dalykø ir siuntë á frontà sargybø tarnybai. Bûrio vadovybë stengësi kuo greièiau apsirûpinti ginklais, 62 ðaudmenimis, apranga ir kitais bûtiniausiais reikmenimis. Pagal turëtus iðteklius ðá bûrá rëmë kariuomenës intendantûra ir ypaè vietiniai gyventojai. Sustiprëjæs bûrys pats ëmë puldinëti bolðevikus. Savanoriø vykdomi prieðo puolimai buvo praminti ekspedicijomis. Ðiø ekspedicijø tikslas buvo: pirma, nebeduoti prieðui ramybës ir já demoralizuoti; antra, aktyviai veikdami, ágydavo pasitikëjimà tarp vietos gyventojø ir dël to sulaukdavo daugiau savanoriø, kuriø daugelis atvykdavo ið prieðo uþimtø srièiø. Tokiems puolimams bûdavo sudaromi nedideli raitø ir pësèiø savanoriø bûreliai, kurie, gerai iðþvalgius prieðo uþimtà vietovæ, netikëtai naktá pasirodydavo tai vienoje, tai kitoje vietoje, sukeldavo tarp prieðø panikà, padarydavo jam nuostoliø ir staiga vël pradingdavo. Ðiø ekspedicijø metu neretai pavykdavo papildyti savo ginkluotæ ið prieðo atimtais kulkosvaidþiais, ðautuvais, ðoviniais, arkliais, veþimais, ryðiø priemonëmis ir kitu turtu. Be to, jos padëdavo jaunus savanorius pratinti kautynëms. Didesnëms ekspedicijoms vadovaudavo karininkai, o maþesnëms savanoriai, daugiausia moksleiviai, gerai þinojæ tà vietovæ193 . Panevëþio srities apsaugos bûrys, iðstatæs stiprias uþtvaras Ðëtoje, prie vieðkelio ApytalaukisLanèiûnava ir Dotnuva, jau vasario 1112 d. ávykdë pirmàsias ekspedicijas á Ramygalà ir Truskavà. Vadovaujant truskavieèiui savanoriui Jurgiui Gegþnai, 20 savanoriø bûrys, remiamas 3 raitø þvalgø, ið pradþiø suëmë Ramygalos, o po to Truskavos bolðevikø komitetus. Nors bolðevikø sargybos ir spëjo pabëgti, buvo paimta keletas ðautuvø, 5 arkliai ir 2 telefono aparatai194 . Naktá ið vasario 17 á 18 d. Panevëþio gimnazijos moksleivio savanorio Povilo Babicko vadovaujamas bûrys, suëmæs Surviliðkio valsèiaus revoliuciná komitetà, uþpuolë ir Krekenavos miestelá. Èia savanoriams aktyviai pasiprieðino ginkluoti vietiniai bolðevikai, remiami raudonarmieèiø. Taèiau savanoriai dràsiai ásiverþë á miestelá, po smarkaus susiðaudymo suëmë keletà komiteto nariø. Buvo uþmuðti 2, suþeisti 5 bolðevikai, o 7 pateko á nelaisvæ. Kiti spëjo pabëgti. Puolant miestelá, þuvo pasiþymëjæs kovose savanoris Povilas Bièkus195 . Taèiau bolðevikai, papildæ savo karinius dalinius ir þinodami, kad lietuviø savanoriø pajëgos nedidelës, 1919 m. vasario 20 d. uþëmë Ramygalà, Truskavà ir Krekenavà. Panevëþio srities apsaugos bûrio vadovybë nutarë þûtbût neleisti prieðui tose vietose ásitvirtinti. Bûrio vado karin. J. Variakojo ásakymu vasario 26 d. karin. K. Dragunevièiaus vadovaujama kuopa po smarkaus susiðaudymo iðvijo bolðevikus ið Truskavos ir joje bei Surviliðkyje iðstatë stiprias savanoriø uþtvaras á Këdainius vedantiems keliams apsaugoti. Reikðminga buvo ir naktá ið kovo 1 á 2 d. ávykdyta Pociûnëliø (apie 30 kilometrø á ðiauræ nuo Këdainiø) ekspedicija. Panevëþio srities apsaugos bûrio savanoriai, minëto karin. K. Dragunevièiaus vadovaujami, prieðo nepastebëti apsupo miestelá, kuriame buvo apie 6070 raudonarmieèiø, ir pradëjo smarkiai ðaudyti. Taèiau bolðevikai lietuvius savanorius pasitiko nemaþiau smarkia 2 kulkosvaidþiø, árengtø kapinëse bei baþnyèios bokðte, ir ðautuvø ugnimi. Lietuviai iðsiskleidë á grandinæ ir verþësi á prieká, norëdami uþimti geresnes pozicijas. Pastebëjæ, jog yra supami, bolðevikai sumiðo ir netrukus paniðkai leidosi bëgti. Keliolika bolðevikø buvo uþmuðta, 3 paimti á nelaisvæ. Po kautyniø lietuviams atiteko 1 kulkosvaidis, daug ðaudmenø, 12 arkliø, taip pat nemaþas kiekis rûbø, maisto bei kariðkø reikmenø. Lietuviai savanoriai nuostoliø neturëjo196 . Tà pat dienà 25 raiteliø ir 10 pësèiøjø savanoriø bûrys surengë antràjà ekspe- 63 dicijà á Pagirius (apie 30 kilometrø nuo Këdainiø). Nors miestelyje buvo stipri bolðevikø uþtvara su kulkosvaidþiais, taèiau po lietuviø energingo ir smarkaus puolimo jie buvo priversti bëgti. Uþëmus miestelá, jame buvo palikta stipri savanoriø uþtvara, o likusieji bûrio kariai gráþo á Këdainius. Tà pat dienà bolðevikai mëgino Pagirius atsiimti, taèiau netekæ 7 uþmuðtøjø, jie pasitraukë. Lietuviai nuostoliø neturëjo197 . Kovo 10 d. narsaus karin. J. Jurëno vadovaujami savanoriai netikëtai antrà kartà puolë Krekenavà. Bolðevikai neástengë atsispirti ir, patyræ dideliø nuostoliø, pasitraukë. Ið jø buvo paimta nemaþa karinio grobio. Á nelaisvæ pateko keli þymesni komisarai, paimti 7 ðautuvai, 1 revolveris, 1 arklys, 3 telefono aparatai198 . 1919 m. kovo mën. pradþioje vokieèiø vadovybë ásakë savo karinëms dalims uþimti KaunoÐiauliøLiepojos geleþinkelio linijà. Tam tikslui turëjo bûti panaudotos ir Këdainiuose buvusios vokieèiø pajëgos: dvi pëstininkø kuopos, pusë kulkosvaidininkø kuopos, 10 raiteliø, keletas patrankø, ðarvuotas traukinys ir kai kurios specialios dalys. Susitarus su vokieèiø vadovybe ir prie jø pajëgø prijungus dar apie 100 lietuviø kariø, numatyta organizuoti þygá Ðiauliø kryptimi. Ðis þygis prasidëjo kovo 12 d. Po poros dienø buvo uþimtas Ðeduvos miestelis ir geleþinkelio stotis. Bolðevikai kurá laikà prieðinosi, bet, neatlaikæ puolimo, greit buvo priversti trauktis Panevëþio kryptimi. Sàlytis su jais kuriam laikui nutrûko. Ðeduvoje ir Ðiauliuose buvo ásteigtos karo komendantûros, kurios pradëjo telkti savanorius ir padëjo ásitvirtinti vietos civilinei valdþiai199 . Ðiø sëkmingø ekspedicijø metu smarkiai iðaugo tiek pats Panevëþio srities apsaugos bûrys, tiek jo autoritetas tarp gyventojø. Lietuvos vyriausybë, ávertindama Panevëþio srities apsaugos bûrio kovinius nuopelnus, leido jam nuo 1919 m. kovo 22 d. vadintis Panevëþio atskiruoju batalionu. Karin. J. Variakojis nuo tos dienos tapo to bataliono vadu200 . Panevëþio atskirojo bataliono dalys ir toliau buvo dislokuotos Këdainiuose, taèiau jø stiprios uþtvaros buvo pastatytos Truskavoje ir Surviliðkyje. Batalionas palaikë glaudø ryðá su Pagiriø partizanais, veikusiais jau nuo 1919 m. vasario mën. pabaigos. Jiems vadovavo karin. J. Reikala, o jo padëjëjai buvo Pov. Dëdelë ir virðila M. Raila. 1919 m. kovo mën. pabaigoje jø gretose jau buvo daugiau kaip 200 kovotojø, o Ðëtoje veikë net komendantûra. Kovo 22 d. karin. J. Reikalos vadovaujami partizanai, remiami Panevëþio atskirojo bataliono pëstininkø, raiteliø bei kulkosvaidininkø, puolë Vadoklius, kur buvo sutelktos stambios bolðevikø pajëgos. Karin. J. Reikalos teigimu, ði didesnio masto ekspedicija pradëta Vadokliø puolimu, siekiant apsaugoti kairájá savo fronto sparnà201 . Vadokliuose buvæs 220 raudonarmieèiø dalinys, ginkluotas ðautuvais bei 2 kulkosvaidþiais, neatlaikæs lietuviø puolimo, ið miestelio skubiai pasitraukë, kar. J. Variakojo teigimu netekæs apie 50 uþmuðtø bei suþeistø. Lietuviø nuostoliai 3 kariai þuvo, o 6 buvo suþeisti202 . Kovo 23 d. visos lietuviø pajëgos vël susirinko Pagiriuose, kur buvo padalytos á dvi dalis. Kità dienà pirmoji dalis per Kirkuèiø, Munduèiø ir Miliûnø kaimus, o antroji per Bitinus patraukë á Lokinës dvarà, kur buvo stipri bolðevikø uþtvara. Apie 11 val. uþëmus ðá dvarà, grupë po valandos pasiekë Siesikus. Èia ji nesutiko jokio bolðevikø pasiprieðinimo. Kovo 25 d. po trumpø kautyniø buvo uþimtas Pasodës palivarkas ir Tarakø kaimas. Kità dienà lietuviø vora sugráþo atgal á Pagirius bei Ðëtà. Operacijos metu ið bolðevikø buvo paimtas grobis: 2 kulkosvaidþiai, daugiau 64 kaip 5000 ðoviniø, 1 lauko virtuvë, 7 arkliai ir ávairiø medikamentø maþdaug uþ 3000 auksinø203 (þr. 10 schemà). Pagiriø partizanai turëjo savo vëliavà, paðventintà Ðëtos klebono kun. J. Tilvyèio, kurios vienoje pusëje buvo Vytis ir raidës: 1 P.G.S. (Pirmas Pagiriø gynimo skyrius),o kitoje Auðros vartø Marija su áraðu Tavo apgynimo ðaukiamës204 . 10 schema Pagiriø partizanø kovos su bolðevikais 1919 m. kovo 2226 d. 65 P e r m a i n i n g o s k o v o s s u b o l ð e v i k a i s P a n e v ë þ i oU k m e r g ë s f r o n t o b a r e. 1919 m. kovo mën. pabaigoje dël sudëtingø gamtiniø sàlygø (lietingo pavasario, klampiø ir sunkiai iðbrendamø keliø, pelkëtø miðkø) labai pasunkëjo galimybës organizuoti kovà su bolðevikais Vidurio Lietuvos teritorijoje. Nors ir trukdë nepalankios aplinkybës, Lietuvos karinës vadovybës planuose, netolimoje ateityje numaèius iðvaduoti Vilniø, labai svarbus uþdavinys buvo uþimti vienà ið strateginiø centrø á ðiauræ nuo jo Ukmergæ. Ðá uþdaviná ávykdyti vadovybë patikëjo karin. J. Variakojo vadovaujamam Panevëþio atskirajam batalionui. Tuo metu ðiame batalione jau buvo keturios ðauliø kuopos, kulkosvaidininkø ir mokomoji kuopos, ryðiø ir raitøjø þvalgø komandos. Bataliono karo veiksmams paremti á Këdainius buvo atsiøstas karin. V. Geigos vadovaujamos I baterijos artilerijos bûrys (2 patrankos)205 . Sulaukus savøjø artileristø, panevëþieèiø nuotaika ir pasitikëjimas savo jëgomis dar pakilo. Tomis dienomis bolðevikai, patyræ daug nesëkmiø kovose tiek su miðriomis lietuviøvokieèiø, tiek su vienø lietuviø karinëmis pajëgomis, pradëjo trauktis nuo KaunoÐiauliøLiepojos geleþinkelio linijos. Toká skubotà jø traukimàsi tuo metu paspartino ir jø uþnugaryje pradëjæ organizuotis ir aktyviai veikti Panevëþio apskrities lietuviø partizanø bûreliai. Jie stengësi uþmegzti artimesnius ryðius su Panevëþio atskiruoju batalionu ir vietiniams gyventojams skiepijo viltá, jog netrukus ateisianti lietuviø kariuomenë. Stipriausi buvo ðie partizanø bûreliai: T. Vidugirio vadovaujamas Palaukiø bûrelis veikë KarankiðkioGelaþiø, valstieèiø Liepos ir Liko Naujikø, Vilkapieviø ir Bernotø, o treèias bûrelis Subaèiaus apylinkëse206 . Nesëkmingos kovos su lietuviais ir atskirø þmoniø propaganda bolðevikø eilëse didino nepasitikëjimà savo jëgomis, vadais ir ypaè komisarais. Panevëþio ir Kupiðkio águlø kareiviai net atsisakë jø klausyti ir buvo pasirengæ juos paðalinti, o patys gráþti á Rusijà. Ir tik ið Latvijos á Panevëþá atvykæs komunistø batalionas nuslopino jø riauðes. Dël visø ðiø prieþasèiø bolðevikai, beveik niekieno nespaudþiami, 1919 m. kovo 1924 d. pasitraukë ið Panevëþio Subaèiaus link. Lietuviø partizanø bûreliai veikë labai aktyviai ir, kur tik galëjo, uþpuldinëjo besitraukianèius raudonarmieèius207 . Bolðevikams skubiai apleidus Panevëþá, mieste 23 dienas nebuvo jokios ginkluotos jëgos. Vietos gyventojai miesto apsaugai buvo suorganizavæ laikinàjà milicijà. Karin. J. Variakojis, suþinojæs apie bolðevikø pasitraukimà ið Panevëþio, jam uþimti tuoj pasiuntë karin. K. Dragunevièiaus vadovaujamà 2,5 kuopø rinktinæ su 2 kulkosvaidþiais208 . Ði rinktinë, iðvykusi kovo 26 d. anksti rytà, þygiavo trumpiausiu keliu, beveik niekur nesustodama, nesutikdama jokio pasiprieðinimo, ir kità dienà atvyko á Panevëþá. Miesto ir apylinkiø gyventojai savo iðvaduotojus sutiko labai dþiaugsmingai. Kiekvienas jø laikë sava pareiga kuo nors jiems atsilyginti, áteikinëjo dovanas, kvietë pas save á sveèius ar kitokiu bûdu. Lietuvos katalikiø moterø draugija savo valdybos vardu jai áteikë trispalvæ tautinæ vëliavà ir sveikinimo raðtà209 (þr. 11 schemà). Ið vietiniø gyventojø ir pasiøstø þvalgø buvo suþinota, jog bolðevikø prieðakinës dalys buvo 3540 kilometrø atstumu nuo Panevëþio ir susitvarkiusios ruoðiasi gráþti atgal. Apie tai buvo praneðta bataliono vadui karin. J. Variakojui. Vykdydamas vadovybës uþdaviná, jis kovo 27 d. su gana susilpnintomis pajë- 66 11 schema Kovos su bolðevikais ties Panevëþiu ir Ukmerge 1919 m. kovo mënesio pabaigoje balandþio mënesio pradþioje 67 gomis (dviem pëstininkø kuopomis, kulkosvaidininkø bûriu ir 2 patrankomis) per Ðëtà iðvyko Ukmergës kryptimi. Pasiekus Milaðiûnø kaimà, buvo suþinota, jog bolðevikø I, II ir VI pulkai tuo metu buvo iðsidëstæ Ukmergës apylinkëse. Jø prieðakinës pozicijos buvo DovydiðkiøDeltuvosMikailiðkiø linijoje, o artilerija prie Deltuvos Ukmergës vieðkelio210 . Lietuviø artilerijos bûriui uþëmus pozicijà Milaðiûnø kaime, kovo 28 d. anksti rytà prasidëjo kautynës. Dvi lietuviø kuopos stojo á nelygià kovà prieð tris gerai pasiruoðusius gynybai prieðo pulkus. Sutikus galingà bolðevikø kulkosvaidþiø ir ypaè artilerijos ugná, lietuviø kariai sudrebëjo. Daugelis jø artilerijos ugnimi buvo apðaudyti pirmà kartà, todël nesugebëjo prisitaikyti prie naujø kovos sàlygø. Lietuviø rinktinës vadovybë suprato, jog tolesnë kova beprasmë ir nutarë trauktis. Prie Jonavos Ukmergës plento buvæ vokieèiai lietuviams á pagalbà neatëjo. Paþymëtina, jog ðiø kautyniø metu, 15 val., á prieðo pusæ ið Milaðiûnø buvo iððautas pirmasis Nepriklausomybës kovø metu artilerijos ðûvis. Pataikyta á Deltuvos klebonijos pastatà, kur tuo metu posëdþiavo bolðevikø ðtabas kilo panika. Tai buvo ypatingas ðûvis mûsø artilerijos ir jos I baterijos kautyniø debiutas. Ðio pirmojo sviedinio-ðrapnelio kevalas ástrigo klebonijos pastato sienoje. Vëliau, geguþës mën. iðvadavus Ukmergæ, ðis nesprogæs sviedinys buvo iimtas ir eksponuojamas Kauno karo muziejuje211 . O tuo metu lietuviø rinktinë nuo Ukmergës tvarkingai pasitraukë. Bukoniø TarakøSiesikø ir Pagiriø linijoje buvo paliktos sargybø uþtvaros. Artilerijos bûrys apsistojo Ðëtoje212 . Ðá kartà Ukmergës puolimas nepasisekë. Kovø metu buvo 2 lietuviø kariai nukauti ir 2 suþeisti. Ið bolðevikø buvo paimtas 1 kulkosvaidis, lauko virtuvë ir 12 belaisviø213 . Susitvarkæ ir sutelkæ didesnes pajëgas, bolðevikai balandþio 2 d. Panevëþio ir Ukmergës fronto bare pradëjo smarkø puolimà. Ukmergës kryptyje jie uþëmë Bukonis, Siesikus, Pagirius, o netrukus ir Ðëtà. Taèiau balandþio 3 d. Ðëta buvo atsiimta. Ðiame ruoþe kautynës kuriam laikui aprimo214 . Tuo paèiu metu bolðevikai nuo Subaèiaus pusës tæsë puolamàjá þygá Panevëþio link. Gráþtanèius atgal bolðevikus bandë sulaikyti vietiniai lietuviø partizanø bûreliai. Palaukiø partizanø bûrelis, padedant Naujikø partizanams, su bolðevikais susirëmë Tiltagaliø ir Butënø kaimø rajone ir privertë juos pasitraukti Akmeniø kaimo link. Bolðevikai ásitvirtino GikûnøAkmeniøSubaèiaus linijoje215 . Dar kovo 31 d. gráþæs á Panevëþá, miesto gynybai ëmë vadovauti karin. J. Variakojis. Balandþio 2 d. partizanams á pagalbà buvo pasiøstas narsaus bûrininko K. Samsono vadovaujamas kariø bûrys. Drauge su partizanais veikdami, kariai tà paèià dienà geleþinkelio linijoje PanevëþysSubaèius susidûrë su bolðevikø þvalgais. Susirëmimo metu þuvo partizanas Juozas Kaminskas ið Bernotø kaimo. Po to bûrys gynë nuo bolðevikø Karsakiðkio miestelá ir trumpam laikui sustabdë jø puolimà. Visgi vëliau, vengdamas bolðevikø apsupimo, bûrys buvo priverstas pasitraukti á Panevëþá. Su juo kartu pasitraukë ir Palaukiø bei Naujikø partizanø bûreliai ið viso apie 40 þmoniø216 . Bolðevikams priëjus miestà, karin. J. Variakojis negausias bataliono pajëgas iðdëstë tokia tvarka: karin. V. Snarskio vadovaujama I kuopa turëjo ginti pozicijas miesto ðiaurës rytø pusëje, karin. J. Jurëno vadovaujama II kuopa vakarinæ miesto dalá, o mokomoji kuopa buvo palikta mieste atsargoje. Kautynës ties Panevëþiu prasidëjo 1919 m. balandþio 3 d. apie 15 val. ir tæsësi 68 iki vidurnakèio. Iðauðus kitos dienos rytui, bolðevikai dviem voromis, artilerijos remiami, pakartotinai puolë miestà. Á kovà prieð juos ásitraukë ir mokomoji kuopa. Bolðevikai, turëdami gausias pajëgas, pradëjo supti miestà. Lietuviø kuopos prieðo puolimo neatlaikë. Kovos su puolanèiais bolðevikais persikëlë á miesto gatves. Batalionas buvo priverstas trauktis. Pasitraukusios visos jo kuopos ið pradþiø susirinko prie Savitiðkio dvaro. Paaiðkëjo, jog nuostoliai nebuvo dideli suþeisti keli savanoriai. Batalionas atsitraukë ið Panevëþio balandþio 4 d. 10 val. ir pro ÐeduvàBaisogalà gráþo á Këdainius. Atsitraukdamas ið Panevëþio, batalionas padidëjo 300 savanoriø, tarp kuriø buvo karininkø ir puskarininkiø217 . Mûðiuose ties Panevëþiu buvo ásitikinta, jog prieðas nëra nenugalimas, tik reikia noro, tinkamo vadovavimo ir mokëjimo kautis. Noro turëjo visi, trûko tik mokëjimo. Todël, batalionui gráþus á Këdainius, pradëta sistemingai mokytis ir ruoðtis bûsimiesiems þygiams. Kartu batalionas, nenorëdamas leisti bolðevikams ásitvirtinti uþimtose vietose, siekdamas demoralizuoti jø eiles, skleisti nepasitikëjimà ir apsaugoti vietinius gyventojus nuo plëðimø bei teroro, ir toliau vykdë ekspedicinio pobûdþio puldinëjimus. Apie galutiná bolðevikø iðvijimà kol kas sunku buvo net manyti, nes savanoriø pasirengimas kovoms dar buvo menkas, trûko karininkø, ginklø, rûbø, maisto, arkliams paðaro. Dël maisto ir paðaro bataliono vadovybë didesniø problemø neturëjo, nes ðiuo reikalu daug padëjo vietos gyventojai. Didþiausià rûpestá këlë ginklø bei kitø kovoms reikalingø priemoniø stoka. Aplûþæ ir surûdijæ ávairiø sistemø ðautuvai, kulkosvaidþiai bei ðoviniai nebuvo retenybë, bet ir tø paèiø labai daþnai pritrûkdavo. Nors reikiamos tvarkos tarp bolðevikø ir nebuvo, smarkiai ðlubavo drausmë, bet tai buvo daug kartø didesnë jëga, kuri daugiausia buvo sudaryta ið seniai tarnaujanèiø armijoje prityrusiø kariø, pakankamai aprûpintø kautynëms reikalingomis priemonëmis. K o v o s s u b o l ð e v i k a i s Þ e m a i t i j o j e. 1918 m. lapkrièio mën. pradþioje Lietuvos Valstybës Tarybai paraginus visame kraðte sudaryti savivaldos organus, daugelyje Lietuvos, taip pat ir Þemaitijos, vietoviø gyventojai pradëjo organizuoti parapijø, valsèiø bei apskrièiø komitetus, milicijà, apsaugos bûrius, telkti savanorius, o netrukus ir steigti miestø bei apskrièiø karo komendantûras. Antai 1919 m. sausio 5 d. paskirtas Kretingos srities apsaugos virðininku, karin. K. Vilimas per keletà dienø surinko 20 savanoriø bûrá, kuris sugebëjo palaikyti vietoje tvarkà ir uþtikrinti gyventojams ramybæ bei saugumà218 . Prasidëjo vieðas veikimas, kuris apëmë Maþeikiø, buvusià Sedos ir ið dalies Telðiø apskritis. Taèiau daugelis Þemaitijoje tik kà susikûrusiø savivaldybiø neturëjo jokios apsaugos, o organizuojama milicija ginklø. Artëjant Raudonajai armijai, dràsëjo vietos komunistai, kurie ëmë savavaliauti, jëga nuðalinti vietos savivaldybes ir steigti savo revoliucinius komitetus. 1918 m. pabaigoje Sedoje ásigalint bolðevikams, karin. P. Plechavièius, gavæs ið pradþiø ið vietos gyventojø, o vëliau ið vokieèiø, ginklø, pradëjo organizuoti partizanø bûrius. Tiek partizanus, tiek sujungiamus bei apginkluojamus vietos milicininkus jis mokë rikiuotës, atlikdavo ðaudymo pratimus. Jø veikimo centras buvo Skuode. 1918 m. pabaigoje aktyviai kûrësi savivaldybës Ðiauliø apskrityje. Gruodþio 7 d. buvo iðrinkta apskrities taryba. Karin. J. Petruitis tapo apskrities milicijos vadu, o karin. A. Þemaitis nuo 1919 m. sausio 1 d. Ðiauliø srities apsaugos virðininku219 . 69 Taèiau Ðiauliuose aktyviai veikë ir vokieèiø spartakininkø remiami vietiniai bolðevikai. 1919 m. sausio 1 d. iðrinkæ miesto sovietø valdþià ir sudaræ revoliuciná komitetà, vietos bolðevikai ëmë ruoðtis ginkluotam sukilimui prieð vokieèius. Tuo metu Ðiauliuose vokieèiø buvo nedaug, todël bolðevikams pavyko juos nesunkiai nuginkluoti ir ásitvirtinti valdþioje. Sukilimo dalyviø grupë ir sudarë vadinamojo Þemaièiø pulko pradþià. Kadangi vietos gyventojai vokieèiais buvo labai nepatenkinti, tai pulkas greitai augo ir netrukus jame buvo apie 1000 þmoniø220 . Á Þemaièiø pulkà stojo vadinamieji miðko broliai, kuriø vienas kitas buvo bendradarbiavæs su vokieèiø þandarmerija ir jai atsilygindavæs iðplëðtomis ið lietuviø gyventojø gërybëmis, rusø belaisviai, rusø sentikiai, vokieèiø kareiviai dezertyrai ir nemaþa asmenø su kriminaline praeitimi. Tai buvo gera proga visokiausiems neramiems elementams reabilituoti savo praeitá ir tapti Raudonosios armijos kariais bei gauti 300 auksinø algos, o Lietuvos kariuomenës savanoriai tegaudavo tik 100 auksinø á mënesá221 . iam pulkui vadovavo F. emaitis, jo pavaduotoju buvo A. Arlauskas, o politiniu komisaru S. Grybas222 . Kovø su vokieèiais pradþioje Þemaièiø pulkui pavyko ið jø paimti net ðarvuotàjá traukiná, 4 sunkiuosius kulkosvaidþius, apie 100 ðautuvø, 2 automobilius ir kt. turto223 . 1919 m. pradþioje á Latvijos teritorijos gilumà ir ðiaurines Lietuvos sritis verþësi vadinamoji Latvijos bolðevikø armija, kurios kairiàjà grupæ sudarë Internacionalinë ðauliø divizija. Ðtai kaip ðios divizijos sudëtá ir vaidmená nusakë vienas ið pagrindiniø Raudonosios armijos karo vadø latvis J. Vacetis: Internacionalinë divizija buvo priskirta á Latvijos armijà, kad sustiprintø jà techniðku atþvilgiu; kariðkosios reikðmës ji neturëjo; be to, patsai pavadinimas Internacionalinë visai neatitiko divizijos sudëties, nes ji buvo surinkta ið Maskvos águlos224 . Taigi pavadinimas buvo parinktas grynai propagandiniais tikslais. Paties F. Baltuðio-Þemaièio vertinimu, ði divizija buvo skubomis surinkta, visai neparengta politiðku atþvilgiu, turëjo netinkamai parinktà kariðkàjà ir politiðkà vadovybæ ir nebuvo parengta kariauti Lietuvos sàlygose, nes èia tautinë problema buvo labai aðtri, átempta ir teisingas prie tautinio klausimo priëjimas reiðkë daugiau negu keletas virð esanèiø pulkø225 . 1919 m. sausio mën. minëtoje divizijoje buvo apie 3000 kariø, 31 kulkosvaidis, 4 haubicos ir ávairios pagalbinës (ryðiø, pionieriø ir kt.) dalys. Divizijos uþdavinys buvo, puolant TelðiøPalangos kryptimi, pasiekti Lietuvos pajûrá ir uþimti visà Þemaitijà. Tuo norëta atkirsti kelià ið Vokietijos á Latvijà, kuriuo buvo siunèiamos ið savanoriø sudarytos vokieèiø dalys. Latvijos bolðevikø armijos vadas ásakë divizijai iðkeltà uþdaviná vykdyti nedelsiant ir operatyviai. Taèiau dël blogos organizacijos ir prasto vadovavimo divizija þygiavo labai lëtai, per dienà pasistumdama 810 km. Daugelyje Lietuvos vietoviø ji stoviniavo, nes uþsiiminëjo vietos lietuviø suorganizuotø savivaldybiø likvidavimu, revoliuciniø komitetø organizavimu, aprûpinimu maistu bei paðaru. Tame puolime dalyvavo tik 39 ir 41 ðauliø pulkai, o kiti tebeformuojami Rusijoje226 . 1919 m. sausio 15 d. divizija atvyko á Ðiaulius. Èia ji rado vietos bolðevikø jau sukurtà revoliuciná komitetà ir besiorganizuojantá Þemaièiø pulkà. Ðis pulkas perëjo Internacionalinës divizijos vado þinion ir buvo laikomas geriausiu pulku visoje divizijoje. Nuo Daugpilio iki Ðiauliø divizija visà kelià ëjo pësèiomis, todël joje labai 70 sumaþëjo þmoniø skaièius kiekviename pulke liko ne daugiau kaip po 200300 kautynëms tinkamø raudonarmieèiø227 . Þemaièiø pulkas þmoniø skaièiumi buvo gausiausias divizijoje. Taèiau rimtiems uþdaviniams vykdyti jis irgi netiko. Tiesa, jis turëjo pakankamai ðautuvø ir kulkosvaidþiø, bet nebuvo artilerijos. Kavalerijos eskadrone tebuvo apie 20 raiteliø. Ðauliø kuopos buvo menkai parengtos. Labai trûko vadø. Ið viso tebuvo tik 2 ar 3 karininkai. Todël vadais buvo skiriami kareiviai arba puskarininkiai, buvæ Pirmojo pasaulinio karo dalyviai. O ir tø paèiø trûko. Kariniu atþvilgiu Þemaièiø pulkas buvo silpnas ir tegalëjo vesti tiktai partizaniná karà228 . 1919 m. sausio 23 d. Internacionalinë divizija buvo pavadinta Antràja latviø ðauliø divizija. Jà buvo numatyta padidinti iki 6 pulkø. Sausio mën. pabaigoje divizijos trys pulkai buvo pasiøsti á linijà TirkðliaiTryðkiaiLuokëÐaukënaiKurtuvënai Bubiai. 39 ðauliø pulkas buvo TirkðliøTryðkiø bare, Þemaièiø pulko I batalionas Luokës bare, to pulko II batalionas uþëmë likusá barà, o 41 pulkas buvo Panevëþio Ðiauliø geleþinkelio linijoje229 . Vokieèiø kariuomenës dalims pasitraukus á Vokietijà, 1919 m. sausio mën. Þemaitijoje buvo likæs tik vienas batalionas (kpt. Randowo rinktinë), kuris daugiausia saugojo kryptá KelmëTauragëTilþë, o Sedos, Tirkðliø, Þidikø ir Maþeikiø apylinkëse veikë tik lietuviai partizanai, karin. P. Plechavièiaus vadovaujami. Vasario 2 d. latviø bolðevikø pulkui uþëmus Maþeikius ir Sedà, susidarë partizanø laikomas frontas, kuriame karin. P. Plechavièiui talkininkavo jo brolis karin. A. Plechavièius. Partizanai gynë susidariusià tuðtumà tarp kpt. Randowo rinktinës bei tarp silpnos Lietuvos rinktinës, kovojusios su bolðevikais prie Ventos upës230 . Bolðevikø artëjimas prie Rytprûsiø sienos sukëlë Vokietijos vyriausybës susirûpinimà. Pradëta telkti vokieèiø savanorius. Savanoriø kuopos buvo pradëtos telkti vasario mën. pradþioje, o baigtos to pat mënesio pabaigoje. Buvo sudaryta vadinamoji Ðiauliø brigada (Brigade Schaulen), á kurià ásitraukë ir kpt. Randowo rinktinë. Operatyviniu poþiûriu ði brigada priklausë gen. R. Goltzui. Vokieèiams buvo ásakyta nustumti bolðevikus á ðiaurës rytus ir uþtikrinti laisvà naudojimàsi geleþinkeliu LiepojaMaþeikiaiRadviliðkisKëdainiai231 . Aktyvino savo veiklà ir karin. P. Plechavièiaus vadovaujami partizanai. Ið vietos gyventojø bei vokieèiø ávairiais bûdais papildæ ginklø atsargas, ásigijæ aprangà, Skuodo partizanai 1919 m. vasario 9 d. priëmë priesaikà, o vasario 16 d. ávyko jø paradas. Talkininkaujant vokieèiø batalionui su artilerijos baterija, jie vasario mën. pabaigoje ávykdyto puolimo metu uþëmë Sedà ir Maþeikius. Pasitraukusieji bolðevikai buvo persekiojami iki Kurðënø, o ðiaurëje iki Latvijos sienos LaiþuvosÞagarës kryptimi232 . Savo veiksmais partizanai stabdë bolðevikø verþimàsi gilyn á Þemaitijà tose vietose, kur vokieèiø kariuomenës daliniø nebuvo. Apsitvarkius partizanø ðtabas persikëlë á Sedà. Á Telðius ið Kauno atvyko steigiamos miesto ir apskrities komendantûros bûrys, vadovaujamas komendanto karin. B. Zaleskio233 . Komendantûra buvo ásteigta ir Maþeikiuose. Padëtis pagerëjo. Partizanø apsaugos bûriuose buvo apie 200 vyrø. Vietos milicijà sudarë maþdaug toks pat skaièius. 1919 m. vasario 27 d. vokieèiai pradëjo puolimà prie Luokës. Jame dalyvavo ir þemaièiø partizanai. Bolðevikø fronto uþnugaryje suaktyvino savo veiklà Joniðkëlio 71 partizanai. Luokës barà gynë Þemaièiø pulkas, o jo sparnuose veikë kiti bolðevikø pulkai. Vokieèiams pradëjus puolimà, bolðevikai panikoje pasitraukë. Neturëjusá sparnuose apsaugos Þemaièiø pulkà vokieèiai apsupo ir smarkiai sumuðë. Netekæs apie 50 proc. savo sudëties, pulkas gráþo á Ðiaulius. Kautynëms jis jau buvo netinkamas234 . Kovo 2 d. prie Tirkðliø ir Maþeikiø, dalyvaujant þemaièiø partizanams, buvo sumuðtas ir bolðevikø 30 ðauliø pulkas. Vokieèiai puolimà tæsë, o bolðevikai, maþai tesiprieðindami, traukësi. Suþinojæs apie abiejø pulkø pralaimëjimà, 47 ðauliø pulkas savavaliðkai paliko pozicijas ir taip pat susitelkë Ðiauliø rajone235 . Kovo 7 d. vokieèiai ið bolðevikø atëmë Kurðënus, kovo 11 d. Ðiaulius, kovo 12 d. Radviliðká, o kovo 14 d. lietuviø ir vokieèiø daliniai drauge uþëmë Ðeduvà236 . Uþëmus ðias vietoves, vokieèiai toliau bolðevikø nepersekiojo. Lietuvos frontà ðiaurëje saugojo Joniðkëlio partizanai, o á pietus nuo jø Panevëþio atskirasis batalionas. J o n i ð k ë l i o p a r t i z a n ø k o v o s s u b o l ð e v i k a i s. 1918 m. ið Rusijos á Birþø ir Joniðkëlio apylinkes sugráþo bûrelis lietuviø karininkø ir nemaþas skaièius inteligentø, neabejingø Lietuvos ateièiai. Lietuvos laikinosios vyriausybës 1918 m. lapkrièio 11 d. atsiðaukimas dël savivaldos organø sudarymo kraðte jiems tapo akstinu kurti vietos apsaugà milicijà. Pagal minëtà atsiðaukimà susikûræ valsèiø komitetai pirmiausia steigë valsèiø milicijà ið 810 vyrø. 1918 m. lapkrièio 27 d. Linkuvos gimnazijos rûmuose ávyko Joniðkëlio apskr. valsèiø atstovø suvaþiavimas, pavadintas apskrities seimeliu. Suvaþiavimas iðrinko apskrities komitetà, kurio pirmininku tapo M. Marma, o vicepirmininku J. Navakas237 . Prasidëjo organizacinis darbas. Apskrities komitetas milicijos vadu paskyrë savo nará karin. A. Kazilevièiø, kuris vadovavo milicijai iki bolðevikø okupacijos 1919 m. sausio 22 d.238 . Apskrities Seimelis nustatë gyventojams mokëti mokesèius apskrities reikalams. Mokesèiai nebuvo dideli; pagal turimø iðtekliø dydá. Gyventojai mokëjo juos be pasiprieðinimo. Per mënesá ið vokieèiø buvo perimtas visas apskrities administravimas. Ginklø taèiau ið jø nebuvo gauta; perkant bei mainais buvo ásigyta keletas ðautuvø ir ðiek tiek ðoviniø. Bolðevikø kariuomenei artëjant prie Joniðkëlio, buvo nutarta, jog reikia visiems likti savo vietose ir slapta dirbti Lietuvos atkûrimo darbà. Tuometinis kraðto apsaugos ministras karin. M. Velykis pritarë projektui, jog Joniðkëlio apskrityje veikæ karininkai nevyktø á Kaunà, o vietoje toliau organizuotø slapta kariuomenæ ir partizanus239 . 1919 m. sausio mën. pradþioje vokieèiams ið Joniðkëlio pasitraukus á Ðiaulius, apskrities komitetas kurá laikà tvarkë visus reikalus. Sausio 22 d. apskritá uþplûdusi bolðevikø kariuomenë jëga ðalino rinktàjà valdþià ir tiek apskrityje, tiek valsèiuose steigë revoliucinius komitetus. Kai kuriø valsèiø partizanai pasiprieðino atëjusiems bolðevikams. Suþinojæs apie artëjanèius prieðus, Paðvitinio valsèiaus komitetas nutarë ginklu pasiprieðinti teroro bûdu ávedanèiai komunistinæ tvarkà bolðevikø kariuomenei. Valsèiaus komiteto susirinkime ir gimë Paðvitinio partizanø bûrys. Ið aktyviausiø paminëtini bûrio vadas karin. Jonas Bartasevièius, jo brolis Mykolas, Juozas Marèënas, Stasys Jaloveckas, Mykolas Liubauskas, Jonas Bekeris, Adolfas Maukna, Aleksandras Vainauskas ir kt.240 72 Sausio mën. viduryje ðiame partizanø bûryje buvo apie 20 þmoniø. Bolðevikai á Paðvitiná verþësi nuo Þeimelio pusës, plëðdami vietos gyventojus ir atiminëdami ið jø paskutinius maisto iðteklius. Bûrio partizanai buvo ginkluoti rusiðkais bei vokiðkais ðautuvais, kiekvienas teturëjo po 16 ðoviniø. 9 partizanai, susëdæ á trejas roges, 1919 m. sausio 16 d. atvyko prie Rinkûnø dvaro, kur buvo apsistojæ apie 12 bolðevikø. Karin. J. Bartasevièiaus vadovaujami partizanai iðsiskleidë grandinën ir artëjo prie dvaro ið dviejø pusiø. Pastebëjæ partizanus, bolðevikai pradëjo ðaudyti. Partizanai ðaudë retai, neskubëdami ir laukë, kada pasiduos bolðevikai. Karin. J. Bartasevièius turëjo vienà rankinæ granatà, kurià, prislinkæs prie namo lango, metë á vidø. Taèiau granata nesprogo. Kautynës truko keletà valandø. Jø metu þuvo pirmasis partizanas kovoje dël Lietuvos laisvës Aleksandras Vainauskas. Po ðiø kautyniø kità dienà atvyko 50 þmoniø bolðevikø baudþiamasis bûrys su 2 lengvaisiais kulkosvaidþiais241 . Atvykus dideliam gerai apginkluotø bolðevikø bûriui, slaptame partizanø pasitarime buvo nutarta kurá laikà jiems ginklu nesiprieðinti, o toliau slaptai veikti, demoralizuoti tiek vietinius, tiek atvykstanèius bolðevikus, teikti partizanø centrui þinias apie jø veiklà, skaièiø, apsiginklavimà, o centro nurodymus skleisti tarp gyventojø242 . Nors bolðevikai 1919 m. sausio mën. antrojoje pusëje ir ásitvirtino visoje Joniðkëlio apskrityje, taèiau partizanai nenusiminë. Jie susisiekë su Lietuvos vyriausybe Kaune ir, jai pritarus, slaptai organizavo ginkluotas jëgas bolðevikø uþnugaryje. Slaptai organizacijai vadovavo buvæs apskrities komiteto vicepirmininkas J. Navakas. Jo slaptam ðtabui priklausë karin. A. Kazilevièius, karin. A. Ðumskis ir dar keli kiti apskrities komiteto tarnautojai. Atsargumo sumetimais tada buvo organizuojamasi trejukëmis, t.y. kiekvienas organizacijos narys turëjo ryðiø tik su 3 nariais. Trejukës buvo iðplëstos po visus valsèius. Valsèiø slaptos organizacijos vadovybæ daþniausiai sudarë kariai, kaip antai: Joniðkëlyje karin. A. Stapulionis, Puðalote karin. A. Michelevièius, Vaðkuose karin. P. Gudelis, Vabalninke B. Sakalauskas. Taip pat daug veikë prieð bolðevikus Klovainiuose karys J. Ivanauskas, Linkuvoje karys J. Lingë, Krinèine P. Kazilionis ir kt.243 . Laikui bëgant, organizacija vis plëtësi. Norëdami daugiau pasitarnauti bendram tëvynës reikalui, karininkai ir inteligentai stengësi prisitaikyti prie pasikeitusiø sàlygø. Kai kurie, pakviesti talkininkauti komunistø revoliuciniams komitetams, sutikdavo eiti dirbti, kai kurie patys pasisiûlydavo, stengdamiesi uþimti tarnybines vietas komitetuose ir milicijoje. Karininkai, kurie tapo milicijos virðininkais, stengësi uþverbuoti patikimus Lietuvos milicininkus. Slaptai besiorganizuojant, daug pastangø dëta partizanams apginkluoti. Dar vokieèiams pasitraukiant, daugelis valstieèiø ásigijo ginklø. Jie pirmiausia ir buvo átraukiami á partizanø eiles. Taip pat buvo organizuotas slaptas ginklø supirkinëjimas turtingesniø valstieèiø paaukotais pinigais. Sumaniai veikiant Joniðkëlio partizanø organizacijø centrui ir jo skyriams valsèiuose, pavyko pritraukti organizacijon labai daug susipratusio jaunimo, apsiginkluoti ávairiais bûdais paimant ginklus ið bolðevikø, kartais juos net nuginkluojant; ið dalies demoralizuoti bolðevikø administracijà ir kariuomenæ platinant proklamacijas ir jiems nepalankius gandus; gintis nuo bolðevikø þiaurumo ir þadinti gyventojams greito iðsivadavimo ið okupacijos viltá. 73 Nelengvas tai buvo partizaninis darbas. Kai kurie partizanø organizacijos nariai buvo bolðevikø átarti, suimti ir laikomi kalëjime. Suimtøjø likimu rûpinosi slaptoji Joniðkëlio centro organizacijos valdyba. Vienus ið jø pasisekë paleisti, kitiems buvo sudarytos sàlygos pabëgti, treèiuosius pats likimas iðgelbëjo nuo mirties: veþant á Daugpilá, lietuviø aviacija sudauþë geleþinkelio bëgius ir, kilus sàmyðiui, suimtieji pabëgo ir pasislëpë pas vietos gyventojus. Bolðevikai nuolat didino rekvizicijas, atiminëjo ið valstieèiø maistà ir paðarà, suiminëjo vietos inteligentijà. Gyventojai bolðevikø veikla buvo labai nepatenkinti, këlë triukðmà. Maþdaug nuo 1919 m. kovo 1 d. prasidëjo vieðas aktyvus partizaninis veikimas244 . 1919 m. kovo 10 d. vokieèiams puolant Ðiaulius ir lietuviams atvykus á Radviliðká ir Ðeduvà, Joniðkëlio partizanø veikla dar labiau suaktyvëjo. Karininkai ëmësi plaèios iniciatyvos, perëmë vadovavimà, valsèiuose susiorganizavo partizanø bûriai ir valsèiai, vieni kitiems padëdami, iðsivaduodavo nuo komunistø. Revoliuciniai komitetai pabëgo drauge su paskubomis besitraukianèia Raudonàja armija. Partizanø veiklai teigiamai atsiliepë ta aplinkybë, jog 1919 m. kovo 17 d. buvo ásteigta Ðiauliø m. ir apskr. komendantûra, kurios vadovu buvo paskirtas karin. J. Motiejûnas-Valevièius, o ið II pëst. pulko á Ðiaulius buvo atsiøsta 150 kareiviø su 2 karininkais. Tà pat dienà buvo ásteigta ir Ðeduvos m. ir apskr. komendantûra. Jos komendantu buvo paskirtas karin. J. Ðulga. Prie ðios komendantûros buvo priskirtas 34 kariø bûrys245 . Atsirado ryðys tarp reguliariosios Lietuvos kariuomenës ir Ðiaurës Lietuvos partizanø. Bet visgi ir toliau daug administraciniø ir kariniø reikalø tekdavo spræsti vietoje. Dël ðio savarankiðkumo, plaèios iniciatyvos rodymo jø sritis buvo pavadinta Joniðkëlio respublika. Tai buvo vienas ið didþiausiø ir veikliausiø partizaninës kovos vienetø Nepriklausomybës kovø metu Lietuvoje. Bolðevikams pasitraukus á rytus, vokieèiai toliau KlovainiøÞeimelioBauskës ribos neþygiavo. Tarp vokieèiø ir pasitraukusiø bolðevikø susidarë tuðtuma niekieno þemë, kurioje ir susitelkë Joniðkëlio partizanai savo apylinkëms ginti. Pirmieji susiorganizavo Puðaloto, Vaðkø, Pumpënø, Joniðkëlio, Pasvalio ir Saloèiø partizanø bûriai, vëliau Daujënø, Krinèino, Pakruojo ir Þeimelio. Dar vëliau partizanø bûriai buvo kiekviename valsèiuje. 1919 m. kovo 22 d. ið Ðiauliø á Joniðkëlá atvykusio sumuðto Þemaièiø pulko karius smarkiai paveikë vietos gyventojø noras kovoti dël savo kraðto laisvës, savarankiðkai tvarkytis, privertë susimàstyti dël praeities veiksmø ir apsispræsti, kaip patiems toliau elgtis. Tà pat dienà þymi pulko kariø dalis partizanø vadovybës buvo suagituota ir sudëjo ginklus. Dalis jø iðsivaikðèiojo namo, dalis perëjo tarnauti á Lietuvos kariuomenæ ir vëliau narsiai kovësi su tais paèiais bolðevikais246 . Ið buvusio Þemaièiø pulko perimti ginklai buvo perduoti saviesiems partizanams, kuriø jiems iki tol labai trûko. Ir tik 98 kariai atþygiavo á Ukmergæ ir ásiliejo á vadinamàjà Lietuviø (Pskovo) divizijà247 . Nuo 1919 m. kovo 22 d. slaptoji partizanø organizacija pradëjo veikti vieðai. J. Navakas, buvæs Joniðkëlio komiteto pirmininkas, perëmë á savo rankas visos apskrities vadovybæ, o karin. A. Kazilevièius nuo tos pat dienos ëmë vadovauti milicijai248 . Tà pat dienà apskrities gyventojams buvo paskelbtas atsiðaukimas, kuriame praneð- 74 ta apie raudonarmieèiø pasitraukimà, jø iðleistø ásakymø negaliojimà ir apie tai, jog visa valdþia gráþta á 1918 m. lapkrièio 27 d. iðrinkto apskrities komiteto rankas. Gyventojai buvo raginami atkurti ankstesnës sudëties demokratiniu bûdu iðrinktus valsèiø komitetus ir á atkuriamàjá darbà átraukti visus kraðto gyventojus249 (þr. 2 priedà). Visoje Joniðkëlio apskrityje buvo paskelbta karo padëtis250 . Ðie paskelbti dokumentai visuomenëje susilaukë gyvo atgarsio. Apskrityje ir valsèiuose buvæ karininkai, mokytojai, inteligentai ir valstieèiai perëmë vadovavimà ir savo veiklos srityje rodë didelæ iniciatyvà. Tuose valsèiuose, kur partizanø dar nebuvo, J. Navakas pasirûpino juos tuojau suorganizuoti. Susidariusiems partizanø bûriams maitinti apskrities komitetas nustatë valstieèiams tam tikras rekvizicijos normas, taip pat ásakë valsèiø komitetams iðskirti partizanams arklius ir veþimus. Raitininkø partizanø reikalams laikinai buvo rekvizuoti apskrities gyventojø balnai. Partizanø vadams buvo aiðku, jog pasitraukusi bolðevikø kariuomenë susitvarkysianti ir suþinojusi, jog ðiame kraðte nëra jëgos, kuri galëtø jiems rimèiau pasiprieðinti, gráðianti atgal. Todël buvo skubama tvarkyti gynimosi nuo jø reikalus. Iðtyræs fronto padëtá, karin. A. Kazilevièius ásakë karin. J. Mickeliûnui surinkti geriau susiorganizavusius bei apsiginklavusius partizanø bûrius ir, ásitvirtinus VabalninkoUnciðkiø linijoje, bolðevikus sulaikyti. Paaiðkëjus, jog reikia pertvarkyti vadovavimà partizanams, 1919 m. kovo 27 d. buvo ásakyta jø bûriams veikti, nustaèius nuolatiná ryðá su Joniðkëlio apskrities karo komendantu251 . Kovo 30 d. partizanai nuginklavo Vabalninke, Pumpënuose ir Puðalote veikusià bolðevikø milicijà252 . Suþinojus, jog atsipeikëjæ bolðevikai gráþta atgal, 1919 m. balandþio 5 d. Joniðkëlyje ávyko veikianèiø partizanø bûriø vadø ir visø apskrities karininkø (apie 20 þmoniø) susirinkimas. Pirmininkaujant J. Navakui iðklausæ praneðimà, jog Joniðkëlio apskritis vël virsta karo lauku, karininkai nutarë: 1. Tverti Joniðkëlio apskrièio apsaugos bûrius ið savanoriø ir kuo plaèiausiai skelbti visuomenei apie padëjimà Kraðto ir jam gresiantá pavojø. Savanoriai gauna atlyginimà. Ðaukiami pirmon eilën kareiviai. 2. Sudaryti Joniðkëlio apskrièio ðtabà ið karininkø, kurie imsis organizavimo apsaugos Joniðkëlio apskrièio. Ðtaban iðrinkti: A. Kazilevièius (11 balsø), A. Stapulionis (9), P. Gudelis (8) 253 (kalba netaisyta V.L.). Visos Joniðkëlio apskrities ir buvusiøjø organizacijø prieðakyje pasiliko J. Navako vadovaujamas komitetas ir naujai sudarytas apsaugos ðtabas. Ðtabo karininkai tuojau pasiskirstë pareigomis: karin. A. Stapulionis apsaugos ðtabo virðininku, karin. A. Kazilevièius reikalø vedëju ir karin. P. Gudelis nariu. Joniðkëlio ðtabo komendanto pareigos buvo pavestos karin. A. Kazakevièiui254 . Jiems apskrities komitetas taip pat perleido civilinæ valdþià, o sau pasiliko tik partizanø aprûpinimà ir apskrities ûkio reikalus. Sëkmingesniam darbui apsaugos ðtabe buvo ásteigti reikalingiausi skyriai: 1. operatyvinis, 2. komplektavimo, 3. karo teismo su tardymo komisija, kuriai vadovavo M. Alechnavièius, 4. ûkio ir maitinimo255 . Ið pradþiø buvo nutarta organizuoti 6 partizanø bûrius: Puðaloto Nr. 1, Pasvalio Nr. 2, VaðkøKrinèinoDaujënø Nr. 3, Joniðkëlio Nr.4, Apsaugos ðtabo Nr. 5 ir Linkuvos Nr. 6256 . Faktiðkai bûriø susidarë daugiau. 1919 m. balandþio mën. pirmojoje pusëje apsaugos ðtabui priklausë ðie partizanø bûriai: 1) Puðaloto (45 parti- 75 zanai) vadas karin. A. Michelevièius, 2) PasvalioDaujënø (35 partizanai) vadas karin. J. Mickeliûnas ir psk. P. Traðkevièius, 3) Krinèino (20 partizanø) vadas psk. Þitkevièius, 4) Saloèiø (30 partizanø) vadas karin. S. Trimakas, 5) Vabalninko (32 partizanai) vadas mokyt. B. Sakalauskas, 6) Vaðkø (40 partizanø) vadas karin. P. Gudelis ir mokyt. K. Maldutis, 7) Birþø (20 partizanø) vadas karin. Z. Ðilkarskis, 8) Joniðkëlio (35 partizanai) apsaugos ðtabo þinioje, 9) Linkuvos (40 partizanø) vadai K. Dineika ir karin. A. Ðumskis, 10) Þeimelio (20 partizanø) vadas karin. J. Muceniekas. Ið partizanø 2/3 buvo raitø, visi nuosavais arkliais, ir 1/3 pësèiø, ginkluotø ávairiø sistemø ðautuvais. Be to, valsèiuose dar turëjo bûti parengta vadinamoji garbës milicija, kuri, reikalui esant, privalëjo ateiti á pagalbà apsaugos ðtabo vadovybei pareikalavus257 . Partizanø skaièius iðaugo iki 850, o su milicija iki 1500 þmoniø 258 . Persitvarkæ partizanai ëmë laikyti frontà nuo Bernatoniø kaimo (9 kilometrus nuo Panevëþio) iki Latvijos sienos, t.y. 6070 kilometrø barà. Bolðevikai, keletà dienø pastovëjæ RokiðkioObeliø apylinkëse, susitvarkë ir 1919 m. balandþio mën. pradþioje pradëjo puolimà ið naujo. Joniðkëlio apsaugos ðtabo organizuojamiems partizanø bûriams teko stoti á kovà ir bolðevikams prieðintis. Tuo metu Lietuvos ðiaurëje bei Latvijos teritorijoje veikë II latviø divizija, kurià sudarë 12-tas (buvæs 39), 14-tas (buvæs 41), 11-tas (buvæs 47), 17-tas (buvæs 60) ir 15tas Latgalijos pulkai bei bolðevikø suorganizuoti Kupiðkio, Rokiðkio, Panevëþio bei Joniðkëlio lietuviø bûriai. Divizijos ðtabas buvo Kupiðkyje. Stambios bolðevikø jëgos balandþio 4 d. uþëmë Panevëþá ir patraukë Ðeduvos, o po to Këdainiø kryptimi259 . Kita bolðevikø grupë, kurià sudarë maþdaug dviejø pulkø pajëgos, puolë Vabalninko, Pasvalio, Joniðkëlio kryptimi. Partizanai tuo metu buvo uþëmæ Birþus ir Vabalninkà. Jiems vadovavo karininkai J. Astupënas, M. Gaidelis ir M. Jaðinskas. Birþø apskrityje buvo apie 60 partizanø260 . Taèiau gausioms bolðevikø jëgoms jie pasiprieðinti negalëjo, ir ðie balandþio 1 d. uþëmë Birþus. Karin. J. Astupëno vadovaujami partizanai buvo priversti pasitraukti vakarø kryptimi261 . Netrukus bolðevikai puolë Vabalninkà. Partizanai kaudamiesi pasitraukë Daujënø, kiti Krinèino miesteliø link. Partizanams traukiantis nuo Vabalninko vakarø link, ið Panevëþio Pumpënø kryptimi puolë kitos bolðevikø dalys, grësusios partizanø sparnui ir sudariusios pavojø atkirsti juos nuo Joniðkëlio, kur buvo partizanø apsaugos ðtabas. Tuomet karin. A. Michelevièiaus vadovaujamas Puðaloto partizanø bûrys, pasikvietus talkon 20 vokieèiø kareiviø, balandþio 8 d. puolë Bernatoniø kaimà (7 kilometrai á ðiaurës vakarus nuo Panevëþio). Tarp partizanø tik penki buvo tarnavæ kariuomenëje, o likusiems tai buvo pirmas kovos krikðtas. Mûðis tæsësi 3 valandas. Vienas bolðevikø batalionas ið Bernatoniø kaimo buvo priverstas pasitraukti. Ðiame mûðyje bolðevikai turëjo didelius nuostolius nukautais ir suþeistais. Be to, partizanai ið jø paëmë 1 sunkøjá kulkosvaidá, kuriø kiti bûriai tuo metu neturëjo. Partizanø 3 buvo suþeisti, o mokytojas K. Skvireckas pateko nelaisvën, ir já bolðevikai Panevëþyje suðaudë262 . Kitas susirëmimas su bolðevikais tà paèià dienà ávyko prie Unciðkiø kaimo (5 kilometrai á vakarus nuo Vabalninko). Nors stipresniø prieðo jëgø stumiami partizanai buvo priversti traukti á savo apskrities pasiená, bet bolðevikø sumanymas apsupti partizanø deðinájá sparnà nuo Panevëþio pusës buvo paralyþiuotas263 . 76 Visgi ligi balandio 13 d. bolðevikai uþëmë Daujënus, Pumpënus, Pasvalá ir Krinèinà ir prisiartino prie Mûðos ir Lëvens upiø. Pavasará smarkiai patvinusios upës palengvino partizanø kovà su bolðevikais. Partizanai uþëmë frontà kairiuoju minëtø upiø krantu ir neleido bolðevikams per jas persikelti. Upiø krantais frontas (6070 kilometrø ilgio) iðsilaikë su maþomis pertraukomis beveik visà kovø laikà. Já partizanai su didelëmis pastangomis laikë prieð daug stipresná prieðà264 . Balandþio 12 d. Joniðkëlio apskrities apsaugos ðtabas persikëlë á Linkuvà. Atsitraukæ á Linkuvos apylinkes, partizanai ðiek tiek pailsëjo ir persitvarkë. Padedant vokieèiams, jie naktá ið balandþio 13 á 14 d. atstûmë bolðevikus nuo Joniðkëlio ir Puðaloto265 . Balandþio 17 d. karin. A. Michelevièiaus vadovaujamas partizanø bûrys kovojo su bolðevikais prie Puðaloto, o karin. S. Trimako prie Saloèiø miestelio ir Ustukiø kaimo. Nors bolðevikai trumpam laikui ir buvo persikëlæ per Lëvens ir Mûðos upes, partizanai po atkaklaus mûðio privertë juos pasitraukti á minëtø upiø deðiniuosius krantus. Kità dienà bolðevikai vël mëgino prie Puðaloto realizuoti savo sumanymà, taèiau partizanai ir ðá kartà sustabdë jø puolimà266 . Balandþio 27 d. ties Saloèiais vietiniø partizanø bûrys, palaikomas vokieèiø artilerijos, persikëlë per Mûðos upæ, puolë 32-o bolðevikø ðauliø pulko dalis ir atëmë ið prieðo 4 kulkosvaidþius, 30 ðautuvø, 6 arklius ir kt. karo grobio267 . Bekovodami partizanai tobulino ir savo organizacijà. Balandþio 18 d. ávykæs antrasis karininkø susirinkimas nusprendë kolegialià vadovybæ apsaugos ðtabà panaikinti ir fronto vadu iðrinko karin. K. Stapulioná. Buvæ valsèiø partizanø bûriai buvo suskirstyti á 4 kuopas. I kuopà sudarë Puðaloto ir Pumpënø bûriai, vadu paskirtas karin. A.Michelevièius. II kuopai, á kurià áëjo Vaðkø, Saloèiø ir Þeimelio bûriai, vadovavo karin. P. Gudelis. Karin. Gerberio vadovaujamà III kuopà sudarë Joniðkëlio, Linkuvos, Pasvalio ir Krinèino bûriai. IV kuopà sudarë Vabalninko apylinkiø partizanai. Jos vadas buvo B. Sakalauskas. Vëliau buvo ásteigta V atsargos kuopa, á kurià áëjo Klovainiø, Pakruojo, Paðvitinio ir Kriukø bûriai268 . Vëliau kuopø vadai keitësi. Kiekvienoje kuopoje galëjo bûti apie 100 þmoniø, ið kuriø 2/3 pëstininkai ir 1/3 raiteliai. Frontas prieð bolðevikus buvo suskirstytas á 3 barus. Deðiniajame sparne Puðaloto barà gynë karin. A. Michelevièiaus vadovaujama I kuopa. Kartais jam á pagalbà bûdavo pasiunèiami Birþø, Linkuvos ir Krinèino bûriai. Vidurinysis Joniðkëlio baras buvo ginamas tiesioginiais fronto vado karin. A. Stapulionio nurodymais. Vadovaujantys karininkai bûdavo keièiami. Èia kovojo III kuopa ir atsargos kuopos bûriai. Kairiajame sparne visas Mûðos krantas nuo Ðimoniø iki Latvijos sienos buvo ginamas II kuopos. Jai ateidavo á pagalbà Pasvalio, Linkuvos ir Vabalninko bûriai. Kairiajam apsaugos barui vadovavo karin. P. Gudelis. Ði kuopa neretai derindavo savo veiksmus prieð bolðevikus su vokieèiø globojamu besiorganizuojanèiu Bauskës latviø batalionu. Deðiniajame sparne jokiø kaimynø nebuvo269 . 1919 m. balandþio mën. viduryje partizanams daugiausia teko kovoti su bolðevikais SaloèiøPasvalioPuðaloto fronte. Trûkstant ávairiø kariniø reikmenø, partizanø ðtabas balandþio 21 d. kreipësi á Kraðto apsaugos ministerijos ðtabo virðininkà, praðydamas atsiøsti aprangos, 10 kulkosvaidþiø, 300 ðautuvø, 150 revolveriø, 30000 ðoviniø ir kt.270 1919 m. balandþio 26 d. buvo ásteigta Joniðkëlio miesto ir apskrities komen- 77 dantûra. Jos komendantu buvo paskirtas karin. P. Gudelis271 . Karin. Vl. Dumèius tapo prie komendantûros pradëtos formuoti kuopos vadu. Á ðià kuopà buvo nukreipiami tiek vietiniai, tiek ið kitø vietoviø atsiunèiami kareiviai. Pirmasis savanoris, atvykæs balandþio 26 d., buvo Antanas Baltaragis272 . Komendantûra savo ruoþtu padëjo papildyti þmonëmis ir partizanø dalinius. Balandio 30 d. bolðevikai, sutelkæ apie 3 ðauliø pulkus, remiami artilerijos, perëjo Lëvens ir Mûðos upes ir puolë Joniðkëlá. Partizanø apsaugos ðtabas ið Joniðkëlio buvo priverstas pasitraukti. Buvo papraðyta vokieèiø pagalbos. Ðie atsiuntë vienà kuopà pëstininkø su kulkosvaidþiais ir artilerijos bûrá. Be to, buvo paðaukti ir atsarginiai partizanai, kuriø buvo apie 700800 vyrø. Geguþës 1 d. sutelktos jëgos pradëjo bolðevikø puolimà. Ðie buvo ásitvirtinæ dvarininko Karpio mûriniuose pastatuose bei baþnyèios bokðte, kur iðsistatë kulkosvaidþius. Bolðevikai ið pradþiø atkakliai gynësi, taèiau po valandos, partizanams ir vokieèiams prislinkus prie dvaro mûriniø tvorø, ëmë bëgti. Uþëmæ Joniðkëlá, partizanai rado paliktus 6 kulkosvaidþius, 10 arkliø, 4 veþimus su ðoviniais ir daug kitokio grobio. Bëganèiø bolðevikø niekas nepersekiojo, nes prasidëjo nesutarimai su vokieèiais, kurie norëjo visà grobá pasisavinti. Bolðevikai, pasitraukæ iki Pasvalio ir pamatæ, jog jø niekas nepersekioja, ásidràsino ir sustojo. O partizanai vël uþëmë savo senàsias pozicijas prie MûðosLëvens upiø. Kovose ypaè pasiþymëjo Puðaloto ir Pakruojo partizanø bûriai273 . Minëtø upiø linijos bolðevikai buvo priversti laikytis iki 1919 m. geguþës 20 d. Jiems partizanø nugalëti nepavyko. Tuo metu Joniðkëlio partizanø vadovybei atsirado galimybë susisiekti ir sutartinai veikti su Lietuvos kariuomene. Ryðá su ja partizanai galëjo palaikyti per Ðiauliø miesto ir apskrities komendantûrà. Laikydami ilgiausià frontà prieð gausesná ir geriau ginkluotà prieðà, partizanai turëjo daug susirëmimø ir arðiø kovø. Jø metu þuvo 12, buvo suþeisti 7 ir pateko á nelaisvæ 11 partizanø. Taèiau indëlis á tëvynës iðvadavimà buvo akivaizdus 1919 m. geguþës 26 d. ið bolðevikø buvo iðvaduota visa Joniðkëlio apskritis274 . Dar geguþës 14 d. Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka paskyrë karin. A. Stapulioná Partizanø bataliono vadu. Jam buvo ásakyta perimti vadovavimà visoms buvusioms partizanø dalims Joniðkëlio apylinkëje ir organizuoti jas. Geguþës 19 d. batalionas buvo pavadintas Atskiruoju partizanø mirties batalionu, taèiau jo organizacinë struktûra liko ta pati. Pavadinimas, kaip ne visai vykæs, nebeilgai iðsilaikë. Jau kità dienà ásakymu Nr. 81 § 3 Lietuvos kariuomenei karin. A. Stapulionio vadovaujamus partizanø junginius nutarta pavadinti Atskiruoju partizanø batalionu. Jo vadu buvo paskirtas tas pats karin. A. Stapulionis275 . Partizanø organizacija buvo legalizuota. Jø veikimo laikotarpis baigësi. Partizanø batalionas palaipsniui tapo paprastu pëstininkø batalionu. 1919 m. birþelio 20 d. jis buvo pavadintas Joniðkëlio batalionu276 , neteko partizaniðko atspalvio ir tapo reguliariosios kariuomenës dalimi. Vëliau jis iðaugo á IX pëst. LK Vytenio pulkà. 78 4. PIRMOSIOS PLANINGOS PUOLAMOSIOS KARINËS OPERACIJOS L i e t u v i ø m ë g i n i m a s a t s i i m t i V i l n i ø. Po nepavykusio puolimo uþimti Kaunà bei Gardinà, bolðevikø vadovybë 1919 m. vasario 24 d. ásakë Lietuviø (Pskovo) divizijai: a) ásitvirtinti linijoje: PanevëþysÐëtaÞasliaiAukðtadvarisDaugai Marcinkonys; b) susidarius palankioms aplinkybëms, prieðakinëms ir þvalgomosioms divizijos dalims slinkti TilþësKaunoAlytaus ir Merkinës kryptimis; c) pasirengti VilniausLentvario gynybai; d) ypatingà dëmesá skirti deðiniajam sparnui ir uþtikrinti Panevëþio rajone buvusios Latviø divizijos saugumà, palaikant su ja glaudþius ryðius277 . Kaip matyti, divizijai buvo iðkeltas jau nebe puolimo, kiek gynimosi uþdavinys. Faktiðkai divizija ið lëto traukësi atgal. Tuo metu bolðevikams prasidëjo nebesisekti ir kovose su lenkais beveik visame fronte jie buvo priversti trauktis. Lenkai pradëjo juos spausti ir Vilniaus kryptimi. Jau 1919 m. vasario mën. viduryje Lietuvos vadovybei buvo þinoma, jog bolðevikø uþimtose srityse vyrauja netvarka: kariai demoralizuoti, nenori kariauti, maiðtauja, trûksta maisto bei kitø bûtiniausiø reikmenø, dalis vilnieèiø badauja, tarp jø siauèia ávairios ligos, gyventojai nepatenkinti bolðevikø ávesta tvarka, didelëmis rekvizicijomis ir laukia lietuviø ar lenkø ateinant. Lietuvos civilinë valdþia bei karinë vadovybë negalëjo likti abejinga tokiai susidariusiai padëèiai. Kilo sumanymas pamëginti ið bolðevikø atsiimti Vilniø. Jau 1919 m. vasario 28 d. kraðto apsaugos ministras karin. M. Velykis ásakë karin. K. Ðkirpai, dar 1918 m. pabaigoje ëjusiam Vilniaus miesto komendanto pareigas ir gerai þinanèiam bendrà tuometinæ padëtá mieste, parengti jo valdymo planà, iðlaisvinus sostinæ ið bolðevikø okupacijos. Karin. K. Ðkirpa, ir anksèiau kariuomenës vadovybei teikæs ávairiø siûlymø dël ginkluotøjø pajëgø organizavimo, visø pirma patarë atsiþvelgti á tai, jog, pirma, daugelis mieste gyvenusiø ávairiø tautybiø þmoniø buvo skirtingos politinës orientacijos ir siekë savøjø tikslø; antra, jame jau buvo gerokai ásitvirtinæ vietiniai bei ið Sovietø Rusijos atsiøsti bolðevikai bei visokie agentai. Jo nuomone, labai sunki miesto gyventojø materialinë padëtis, badas bei ligos pareikalautø ið naujosios valdþios imtis energingø ir efektyviø priemoniø. Todël, karin. K. Ðkirpos nuomone, reikëtø skubiai susirûpinti bûsimojo valdþios aparato sudarymu Vilniuje: parinkti tinkamus ástaigø vadovus, parengti aiðkias tø ástaigø veiklos instrukcijas, nubrëþti jø funkcijas, ryðius su miesto gyventojais. Mieste buvo susidariusi kritiðka padëtis gyventojø materialinio aprûpinimo bei sveikatos apsaugos srityje, todël buvo siûloma nedelsiant sudaryti maisto atsargas, numatyti efektyvià medicininæ pagalbà. K. Ðkirpos nuomone, ðios priemonës iðkart pakeltø naujosios valdþios autoritetà miesto visuomenës akyse ir padëtø ágyti jos pasitikëjimà. Visiems svarbiausiems klausimams spræsti siûlyta ið ávairiø ministerijø atstovø sudaryti specialià komisijà, kurioje karin. K. Ðkirpa arba dalyvautø, arba bent jau bûtø informuojamas apie numatytas priemones ir jø ágyvendinimo eigà. Gavæs ið minëtos komisijos bûtinà medþiagà, karin. K. Ðkirpa imtøsi organizuoti karinius dalinius, kuriais pasiremdama Vilniaus miesto valdþia galëtø vykdyti savo funkcijas.278 . 79 Karin. K. Ðkirpos nuomone, Vilniaus miesto saugumui uþtikrinti reikalingos tokios jëgos: du pëstininkø batalionai, du husarø eskadronai, kulkosvaidininkø komanda su 2 sunkiaisiais automobiliais, 300 karo policininkø, 50 raitø kariniø þandarø, viena lengvosios artilerijos baterija ir vienas ðarvuotas automobilis279 . Karin. K. Ðkirpa teigë, jog ðis kariuomenës kontingentas su kitomis ginkluotøjø pajëgø dalimis turëtø dalyvauti Vilniaus miesto uþëmimo operacijoje. Be to, projekto autorius siûlë, uþëmus Vilniø, iðkart jame paskelbti apgulties padëtá, nes mieste ið pradþiø liktø nemaþa bolðevikø arba specialiai papirktø agentø, kurie stengtøsi visaip trukdyti miesto valdþios darbà. Apgulties padëtis, jo nuomone, turëtø trukti apie porà savaièiø, ir jos metu bûtø galima padaryti visa, kas reikalinga miestui iðvalyti nuo prieðiðkø elementø. Vëliau galëtø bûti paskelbta kuriam laikui karo padëtis. Padëèiai mieste patikslinti karin. K. Ðkirpa dar siûlë pasiøsti specialius þvalgus280 . To meto sàlygomis tai buvo gana apgalvotas, konkretus ir detalus miesto, numatyto valdyti po jo iðlaisvinimo ið bolðevikø okupacijos, planas. Dar kovo mën. pradþioje kraðto vadovybæ pasiekë þinios apie lenkø jëgø koncentravimà Gardino apylinkëse. Netrukus jø didelës, gerai ginkluotos kariuomenës dalys ëmë smarkiai pulti bolðevikus Rytø Lietuvoje ir stumti juos ið ðio kraðto. Puldami bolðevikus, jie savo kariuomenës kairiuoju sparnu uþkliuvo uþ Lietuvos rytiniø etniniø sienø ir ëmë skverbtis á jos teritorijà Vilniaus kryptimi. 1919 m. vasariokovo mën. lietuviø kariuomenë buvo skubiai organizuojama bei rengiama ir gerokai sustiprëjo. Buvo ásteigta naujø kariuomenës daliø, vyko reguliarus jø apmokymas. Gauti ginklai ir apranga gerokai pakëlë karininkø bei kareiviø kovinæ dvasià. Pamaþu tobulëjo ir pati kariuomenës organizacija. Nors kariuomenës pajëgumas dar buvo nedidelis, Lietuvos vyriausybë, pasitarusi su kariuomenës vadovybe, nutarë pasinaudoti patogiu momentu, pulti bolðevikus ir pirmieji atgauti sostinæ Vilniø. Ðiam uþdaviniui ávykdyti nutarta sudaryti atskirà brigadà, kurios virðininku 1919 m. kovo 11 d. buvo paskirtas karin. St. Nastopka, o jos tabo virininku karin. B. Giedraitis281 . Pulti visu frontu lietuviai dar neturëjo pakankamai jëgø, nutarta sutelkti savo pajëgas dviejose vietose ir suduoti prieðui smûgá, nuo kurio jis turëtø trauktis. Tai buvo pirmoji organizuota puolamojo pobûdþio karinë operacija, kokiø anksèiau besikurianèioje kariuomenëje dar nebuvo. Vykdant kraðto apsaugos ministro karin. A. Merkio 1919 m. kovo 24 d. Vilniaus grupei paskelbtà slaptà ásakymà Nr. 1, bolðevikø puolimui buvo sudarytos dvi rinktinës: deðinioji pietinë ið Alytaus águlos ir kairioji ðiaurinë ið Kauno águlos282 . Deðiniàjà rinktinæ sudarë I pëst. pulko keturios kuopos, raitøjø þvalgø komanda (apie 30 raiteliø), 8 sunkieji kulkosvaidþiai ir karin. M. Peèiulionio vadovaujamas artilerijos bûrys (2 patrankos). Rinktinës vadas karin. K. Ladyga. Jos uþdavinys buvo kovo 28 d. iðþygiuoti ið Alytaus, toliau pulti ir uþimti Daugus, Varënos bei Valkininkø miestelius, jø geleþinkelio stotis ir þygiuoti Vilniaus kryptimi283 . Kairiàjà rinktinæ sudarë II pëst. pulko I batalionas ir IX kuopa (apie 900 þmoniø), Atskirasis batalionas (vadas karin. K. Ðkirpa), kuriame buvo keturios kuopos, karo þandarø, kulkosvaidþiø, raitøjø þvalgø komandos (ið viso apie 500 þmoniø). Rinktinei dar buvo paskirtas karin. Pr. Uoginto vadovaujamas artilerijos bûrys (2 patrankos) ir II husarø eskadronas. Ið viso rinktinëje buvo apie 1400 kariø. Jai vado- 80 vavo II pëst. pulko I bataliono vadas karin. J. Butkus. Ði rinktinë turëjo iðvykti ið Kauno kovo 27 d. ir po poros dienø pulti prieðà plentu ÞiemariaiVievisVilnius284 . Aviacijos daliai ásakyta stebëti judëjimà prieðo uþnugaryje, inþinerijos daliai, rinktinëms pasistûmëjus á prieká, sutaisyti geleþinkelio linijà KaiðiadorysLentvaris. Taèiau vienà rinktinæ nuo kitos skyrë daugiau kaip 50 kilometrø atstumas, todël susisiekimo dalies virðininkui ásakyta paskirti po vienà motociklà kiekvienai rinktinei ryðiui su brigados ðtabu palaikyti. Rinktiniø virðininkai turëjo tam tikrà skaièiø telefonistø pasiøsti á artimiausias telefono stotis Alytø, Daugus, Þieþmarius ir Rumðiðkes, kad ið ten perduotø þinias Kraðto apsaugos ministerijos ðtabui285 . Kairioji rinktinë dël organizaciniø nesklandumø nurodytu laiku ið Kauno iðvykti dar negalëjo, todël kovo 27 d. buvo ásakyta jai tai padaryti kovo 31 d., o deðiniajai rinktinei iðvykti ið Alytaus balandþio 1 d. Buvo patikslinta, jog deðinioji rinktinë, uþëmusi Valkininkus, turëjo þygiuoti Vilniaus kryptimi palei geleþinkelá Varëna Lentvaris. Kiekvienas kareivis privalëjo turëti ne maþiau 350 ðoviniø: 90 su savimi ir 260 rezerve. Vienam kulkosvaidþiui turëjo bûti skirta 4000 ðoviniø. Maistu ir paðaru reikëjo apsirûpinti 6 dienoms. Deðiniajai rinktinei maisto bazë buvo numatyta Varënoje, o kairiajai Þasliuose. Sanitarijos dalies virðininkas privalëjo pasirûpinti suþeistøjø ir susirgusiøjø kariø evakuacija286 . Tuo bûdu abiem rinktinëms uþdaviniai buvo keliami tie patys, tik ðiek tiek pakeistas jø vykdymo laikas. 1919 m. kovo mën. pabaigoje bolðevikai ðiame fronto bare buvo uþëmæ pozicijà: NedzingëDaugaiPivaðiûnaiDusmenysOnuðkisAukðtadvarisÞasliai. DaugøVarënosValkininkø kryptá á Vilniø saugojo Lietuviø (Pskovo) divizijos III ir IV ðauliø pulkai, o TrakøVilniaus kryptá tos pat divizijos V, VI ir VII pulkø ðauliai. Daugiausia bolðevikø jëgø buvo sutelkta prie á Vilniø einanèiø pagrindiniø keliø. Bolðevikø pajëgos buvo papildytos þmonëmis, ginklais ir ðaudmenimis, taèiau jø moralinë bûklë buvo menka. Abiejose lietuviø rinktinëse vyko paskutinieji pasiruoðimo bolðevikø puolimui darbai. Balandþio 2 d. prie Alytuje veikusio I pëst. pulko II bataliono prisijungë ið Marijampolës atvykæs pulko ðtabas su I batalionu, kurá sudarë 19 karininkø, 364 kareiviai, artilerijos baterija su 2 karininkais bei 79 kareiviai ir husarø eskadronas287 . Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka 1919 m. balandþio 1 d. papildomai nurodë I pëst. pulko vadui karin. K. Ladygai neapmokytus ir blogai aprengtus bei aprûpintus kareivius palikti Alytuje, o su visais kitais balandþio 3 d. pradëti vykdyti Vilniaus grupei ásakymà Nr. 1, prieð tai iðsiuntus gerà þvalgybà Varënos Valkininkø kryptimi288 . 1919 m. balandþio 3 d. apie 15 val. deðinioji rinktinë pradëjo þygá ið Alytaus Daugø kryptimi. Iki tos pat dienos vakaro ji uþëmë Pavartënø, Vieèiûnø, Pociloniø, Boguþiðkiø, Naujaplenèio, Ðvobiðkiø kaimus ir Boguþiðkiø dvarà. Prie Pociloniø kaimo rinktinë buvo paskirstyta á dvi voras pagrindinæ ir ðalutinæ. Ðalutinë vora (VII kuopa su 2 sunkiaisiais kulkosvaidþiais ir raitøjø þvalgø komanda 20 þmoniø) turëjo þygiuoti pietø kryptimi á Arèiûnø kaimà. Èia þvalgai turëjo iðsiaiðkinti prieðo padëtá BiniûnøKazimieriðkiø kaimø apylinkëse, o VII kuopa, karin. M. Rëklaièio vadovaujama, pulti Daugø eþero pietinæ pusæ ir toliau þygiuoti Geidukoniø kaimo kryptimi289 . 81 Rinktinës pagrindinë vora toliau puolë plentu Varënos kryptimi. Balandþio 4 d. 3 val. I ir II kuopos uþëmë á vakarus nuo Daugø buvusià aukðtumà 198. Artilerija iðsidëstë á vakarus nuo ðios aukðtumos palei plentà AlytusDaugai, netoli Pociloniø kaimo. Á ðonus nuo pagrindinës voros pasiøsti þvalgai 4 val. netoli Daugø susiðaudë su bolðevikais. Tada artilerijos baterija atidengë ugná á ðiaurinæ Daugø miestelio dalá. Á pagalbà atvykusios dvi vokieèiø baterijos taip pat apðaudë bolðevikø pozicijas. Nors bolðevikai ir smarkiai prieðinosi, bet rinktinës I ir II kuopos, sutelkusios smarkià ugná, 6 val. 30 min. uþëmë Daugus. Bolðevikai skubiai pasitraukë. I kuopa áþengë á Daugus be nuostoliø, o II kuopoje vienas kareivis buvo uþmuðtas, o kitas suþeistas290 (þr. 12 schemà). Uþëmus Daugus, vora nuþygiavo Bobriðkiø kaimo kryptimi. I ir II kuopos, puldamos prieðà, po trumpo susiðaudymo uþëmë Doðkoniø ir Verikantoniø kaimus. Voros avangardinës dalys toliau þygiavo priekyje, ið paskos sekë vokieèiø, o uþ jø lietuviø artilerijos baterijos. Paèioje pabaigoje þygiavo pulko rezervas (II bataliono dvi kuopos), iðsiuntæs á ðonus apsaugà. Prie Vëþioniø kaimo bolðevikai á þygiuojanèià vorà pradëjo smarkiai ðaudyti ið kulkosvaidþiø ir ðautuvø. Voros priekyje þygiavusios kuopos iðsiskleidë grandinën, o tuo metu vokieèiø artilerija apðaudë apkasuose ásitvirtinusius bolðevikus. Ðie buvo priversti su nuostoliais pasitraukti. Vokieèiø karininkai automobiliuose árengtø kulkosvaidþiø ugnimi persekiojo bëgantá prieðà, o jø ákandin sparèiai verþësi á prieká lietuviø pëstininkai291 . Uþëmus Geidukoniø ir Kirklioniø kaimus, pastebëta bolðevikø gurguolë, kurios dalis nuo Bobriðkiø kaimo traukë á Valkininkus, o dalis plentu á Varënà. Pëstininkams bei lietuviø ir vokieèiø artilerijai apðaudþius besitraukianèià prieðo gurguolæ, voros prieðakinës dalys uþëmë BobriðkiøValkininkø kelio tiltà, kuris buvo greitai sutaisytas, nes bolðevikai já buvo ðiek tiek apgadinæ. Netrukus II kuopa uþëmë Aleksandravos ir Vazgirdoniø kaimus, o I kuopa Bobriðkes. Uþëmus ðias vietoves, vokieèiai pareiðkë, jog toliau jie nebeþygiuosià, nes to daryti neleidþianti jø vadovybë, ir sugráþo á Alytø292 . Neturint þiniø ið ðalutinës voros (VII kuopos ir raitøjø þvalgø komandos), iðvykusios ið Pavartënø kaimo bei Boguðiðkiø dvaro ir turëjusios þygiuoti á prieká palei pietinæ Daugø eþero pusæ per Rimënus, Padaugæ bei Gudþius Geidukoniø kaimo kryptimi, rinktinës vadas karin. K. Ladyga savo padëjëjà karin. Ig. Musteiká su II kuopa ir 2 kulkosvaidþiais paliko Vazgirdoniø kaime ir pasiuntë þvalgybà á Puodþiø kaimà. I kuopa uþëmë pozicijà prie BobriðkiøVarënos plento buvusiose aukðtumose 128 ir 131. Rinktinës rezervas apsistojo Bobriðkëse. Nors puolimas buvo sustabdytas, taèiau artilerijos baterija, uþëmusi pozicijà pamiðkëje prie plento á pietus nuo Bobriðkiø, apðaudë Varënoje buvusias bolðevikø stovyklas. Bolðevikai atsakë tuo paèiu. Apie 17 val. jø dalinys, remiamas artilerijos, ið Eþeriekø ir Druckûnø kaimø ëmë verþtis á prieká, grasindamas deðiniajam rinktinës ðonui. Rinktinë buvo priversta pasitraukti á vakarus nuo Bobriðkiø á aukðtumas 138 ir 140. Karin. Ig. Musteikiui buvo ásakyta su II kuopa pasitraukti ið Vazgirdoniø á Aleksandravos kaimà. Tolesnio rinktinës pasitraukimo atveju jis turëjo per Pavarënio kaimà pasiekti Pamusiø dvarà, pereiti per Varënës tiltà ir susijungti su pulku prie Vëþioniø kaimo. Atëjus vakarui, rinktinë apsistojo GeidukoniøKirklioniø kaimø linijoje293 . 82 12 schema Daugø kautynës 1919 m. balandþio 35 d. 83 VII kuopa, visà laikà þygiavusi á prieká anksèiau nurodytomis vietovëmis, ties Padaugës kaimu susirëmë su bolðevikais, kurie á kuopà pradëjo smarkiai ðaudyti ið 2 kulkosvaidþiø. Besitraukdami bolðevikai atkakliai pasiprieðino ir ties Gudþiø kaimu, taèiau, neatlaikæ VII kuopos puolimo, pasitraukë. Uþëmusi minëtas vietoves, VII kuopa apie 22 val. atvyko á Geidukonis. Jos nuostoliai 2 suþeisti kareiviai294 . Raitøjø þvalgø komanda, su bolðevikais susirëmusi ties Marcinavos vienkiemiu, o po to prie Bobriðkiø, susijungë su pulku apie 21 val. 50 min. Jos nuostoliai 1 raitelis uþmuðtas ir 2 suþeisti. Karin. Ig. Musteikis su II kuopa, perëjæs per Varënës upës tiltà ties Pamusiø dvaru, susivienijo su pulku balandþio 5 d. 2 val. nakties. Kuopa nuostoliø neturëjo. Kadangi bolðevikai intensyviai apðaudë rinktinæ ið deðiniojo ir kairiojo ðonø ir, vietiniø gyventojø praneðimu, ruoðësi jà pulti, pulkas uþëmë geresnæ pozicijà VëþioniøGudþiø kaimø linijoje295 . Balandþio 5 d. buvo skirta poilsiui, o 19 val. pulkas turëjo þygiuoti á prieká ir uþimti Bobriðkes. Taèiau 13 val. 22 min. ið kariuomenës vadovybës buvo gauta telefonograma karinæ operacijà sustabdyti. Buvo suþinota, jog bolðevikai, sutelkæ didesnes jëgas, nuo Vaikantoniø ir Daðkoniø kaimø pusës grasina kairiajam voros sparnui. Karin. K. Ladyga ásakë pulkui pasitraukti atgal. Ið kairiojo sparno puolantys bolðevikai, apðaudyti ðautuvø ir artilerijos ugnimi, iðbëgiojo. Pulkas pasitraukë tvarkingai. 20 val. 50 min. jis buvo Dauguose ir pernakvojo VieèiûnøPociloniø linijoje. Balandþio 6 d. 9 val. I pëst. pulkas sugráþo á Alytø296 . Èia jis toliau tvarkësi, mokësi, ruoðësi naujoms kovoms ir toliau tebeveikdamas Atskirosios brigados sudëtyje297 . Pagal kraðto apsaugos ministro Vilniaus grupei ásakymà Nr. 1 kairiosios (ðiaurinës) rinktinës vadas karin. J. Butkus 1919 m. kovo 31 d. su rinktinës dalimi II pëst. pulko I batalionu bei IX kuopa, artilerijos II baterijos I bûriu ir puse husarø eskadrono ið Kauno iðþygiavo Vilniaus kryptimi. Ðias karines dalis Kaune karin. J. Butkus perëmë tik iðvykdamas á kautynes, todël nebuvo susipaþinæs nei su jau paskirtais karininkais, nei su bendra padëtimi minëtose dalyse. Tà paèià kovo 31 d. rinktinës dalis atvyko á Rumðiðkes, kur Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka jai paskelbë naujà ásakymà. Pagal já á rinktinës sudëtá áeinàs Atskirasis batalionas turëjo likti Rumðiðkëse rezerve, o II pëst. pulko I batalionas, II baterijos bûrys ir I husarø eskadrono dalis balandþio 1 d. pasiekti Þieþmarius, ið kur kità dienà pradëti puolimà298 . Atvykusi á Þieþmariø rajonà, rinktinë ten rado vokieèiø kariuomenës daliná 19 savanoriø batalionà, kuris saugojo vokieèiø ir bolðevikø tarpusavyje nustatytà linijà KaiðiadoriøÞieþmariø barà. Vokieèiø pagalbos lietuviai nesitikëjo, nes tuo laiku vokieèiø kariuomenë, kaip minëjome, buvo demoralizuota ir uþsikrëtusi revoliucine dvasia. Todël reikëjo pasikliauti vien savomis jëgomis. Nesant iðtisinio fronto, bolðevikai galëjo lietuviø kariuomenæ pulti ið sparnø. Tuo tikslu á Þaslius ir Aukðtadvará buvo pasiøsti raiteliai. Rinktinës vadovybë neturëjo telefono ryðio nei su vienu daliniu. Nors ið ðtabo ir buvo atsiøsta telefonistø grupë, taèiau jie neturëjo nei vieno telefono aparato. Todël ryðá teko palaikyti tik per pasiuntinius. Bolðevikai buvo ásitvirtinæ StroðiûnøPajautiðkiøGuroniøÞasliø geleþinkelio stoties ir Þasliø miestelio linijoje. Jø jëgos buvo kur kas didesnës negu lietuviø. Prieð lietuvius veikë bolðevikø Pskovo divizijos I, II ir VI ðauliø pulkai. Lietuviø rinktinës vadovybë manë, jog bolðevikai neþino apie rinktinës atvykimà á Þieþmarius, ir todël tikëjosi netikëtai prieðà uþpulti. Taèiau tikrovëje buvo kitaip prieðai laukë puolimo299 . 84 Balandio 2 d. auðtant II pëst. pulko I bataliono dalys pradëjo puolimà. Artilerija jau nuo 7 val. ryto apðaudë prieðà. I kuopa turëjo uþimti Paltininkus, Guronis ir Þaslius; II kuopa Pajautiðkes; III kuopa Stroðiûnus, I ir II; IX kuopa Strëvininkus, Dirgalonis ir Liutonis. Atskirojo bataliono I kuopa, husarø eskadronas ir þvalgø komanda buvo rezerve300 . I kuopa (vadas karin. A. Sinkevièius), puldama prieðà minëta kryptimi, tikëjosi bolðevikus uþklupti Tarpumiðkiø dvare, taèiau èia jø neradusi, miðku ir palauke þygiavo toliau. Iðauðus kuopa artëjo prie Paltininkø, kur buvo sutelktos stipresnës prieðo jëgos, o Guronyse buvo jo artilerija. Pati vietovë buvo labai patogi gintis, todël bolðevikø pozicijos buvo geros. Nors I kuopà rëmë karin. Pr. Uoginto vadovaujamas artilerijos bûrys, taèiau jos puolimà prieðas atrëmë stipria artilerijos, kulkosvaidþiø ir ðautuvø ugnimi. Dauguma I kuopos kareiviø kautynëse dalyvavo tik pirmà kartà, todël tokia stipri prieðo ugnis sukëlë sàmyðá. Teko kuopai pasitraukti á Tarpumiðkes301 . II kuopa (vadas karin. K. Mackevièius) puolë Pajautiðkes. Jà irgi pasitiko stipri prieðo ugnis. Kuopai taip pat teko atsitraukti á Tarpumiðkes. Susiðaudymo metu buvo suþeistas vienas kuopos kareivis. Tuo bûdu I ir II kuopos savo uþdavinio neávykdë302 . III kuopa (vadas karin. J. Kairionis) puolë Stroðiûnus, kur apsistojusi bolðevikø kuopa lietuviø puolimo nesitikëjo. Todël po trumpo susiðaudymo bolðevikai iðbëgiojo. Pirmieji ir antrieji Stroðiûnai ir buvo uþimti. Ið prieðo buvo paimta 1 kulkosvaidis, 5 ðautuvai ir kt. turto303 . IX kuopa (vadas karin. Marcinënas), ryþtingai puldama Strëvininkus, Dirgalonis ir Liutonis, po keleto valandø mûðio juos uþëmë, ásitvirtino, pastatydama 40 þmoniø uþtvorà. Husarø bûrys, pasiøstas apsaugoti kairájá rinktinës sparnà, prie Kurniðkiø dvaro iðvaikë ten buvusià negausià bolðevikø sargybà ir paëmë ið jos 2 ðautuvus, ðoviniø ir nemaþà pundà proklamacijø. Ties Kurniðkëmis palikæ sargybà, husarai irgi pasitraukë á Tarpumiðkes304 . Balandþio 2 d. puolimas nepavyko visø pirma todël, jog nebuvo suderinti kuopø veiksmai. O tai priklausë nuo aukðtesnës vadovybës veiklos. Ðio puolimo nauda buvo tik ta, jog buvo tiksliai suþinotas prieðo jëgø iðsidëstymas. Balandþio 2 d. nepasisekus ávykdyti numatyto uþdavinio, Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka nutarë rinktinës rezervà pritraukti arèiau fronto. Esant labai blogam orui bei klampiems keliams, naktá ið balandþio 2 á 3 d. ið Rumðiðkiø á Þieþmarius atvyko Atskirasis batalionas. Èia ávykusiame brigados vado karin. St. Nastopkos ir batalionø vadø karin. J. Butkaus ir K. Ðkirpos pasitarime buvo nuspræsta balandþio 3 d. pakartoti puolimà. Jo uþdavinys buvo iðstumti bolðevikus ið StroðiûnøÞasliø linijos ir, susiklosèius palankioms sàlygoms, toliau pulti VievioVilniaus kryptimi305 . Èia buvusioms pajëgoms sustiprinti karin. St. Nastopka ásakë II pëst. pulko I bataliono barà sumaþinti, deðiniajame sparne ið Dirgaloniø atitraukiant IX kuopà. Jà pakeitë Atskirojo bataliono kuopa. Be to, ið ðio bataliono dar buvo atsiøstas kulkosvaidininkø bûrys ir raitøjø þvalgø komanda. Kitos trys Atskirojo bataliono kuopos turëjo pasilikti rezerve Þieþmariuose. Kartu buvo ásakyta sustiprinti þvalgybà Aukðtadvario, Kietaviðkiø ir Korkuèioniø kryptimi306 . Balandþio 3 d. rytà virð Þieþmariø pasirodë lietuviø lëktuvas, kuris, apsukæs keletà ratø apie mûsø kariuomenæ, numetë praneðimà apie prieðo jëgø iðsidëstymà. Mûsø aviacijos pasirodymas pakëlë kariø kovinæ dvasià. 85 Apie 1516 val. II pëst. pulko I bataliono I ir II kuopos, iðsiskleidusios grandinëmis, pasipylë ið miðko, puldamos PaltininkøGuroniø kryptimi. Purvas buvo tiesiog neiðbrendamas. Kai kur teko bristi per apsemtà pievà. Ábridus á vandená, bolðevikai apðaudë kulkosvaidþiø ugnimi nuo 150-os aukðtumos, á pietus nuo Guroniø. Grandinëms kartais teko gulti á vandená, taèiau jos nesitraukë, bet slinko pirmyn. Pradëjus smarkiai snigti, pasinaudojusios sniego priedanga, kuopos prisiartino prie prieðo apkasø ir apmëtë juos granatomis. Neatlaikæ puolimo bolðevikai pasitraukë. Uþëmæ aukðtumà, mûsiðkiai apðaudë jø pozicijas prie Þasliø geleþinkelio stoties307 . Bolðevikai vis dar laikësi Pajautiðkëse, bet, pajutæ smarkø lietuviø spaudimà, pasiuntë savo pasiuntinius á Þaslius, praðydami pagalbos. Taèiau jø pasiuntiniai pateko á lietuviø nelaisvæ. Ið rasto praneðimo, kurá pasiuntiniai siuntë savo vadovybei, suþinota, jog Pajautiðkëse yra 120 bolðevikø, kuriuos baltieji smarkiai spaudþia ir, nesulaukus paramos, teksià ið tos vietovës pasitraukti. Ði þinia lietuvius padràsino. Karininkai A. Sinkevièius ir K. Mackevièius, palikæ dalá savo kuopø Guronyse, su trim bûriais ir 1 kulkosvaidþiu patraukë Pajautiðkiø kryptimi. Bolðevikai, pajutæ, jog yra supami, spruko á pietus nuo Pajautiðkiø kaimo buvusá miðkà. Kaimas buvo uþimtas be mûðio308 . Balandþio 4 d. auðtant rinktinës þvalgai buvo pasiøsti á Þasliø miestelá, o II pëst. pulko I bataliono I kuopa á Þasliø geleþinkelio stotá. Bolðevikai, pastebëjæ lietuviø þvalgø artinimàsi, paleidæ keletà ðûviø, Þasliø miestelá skubiai paliko ir pasitraukë Vievio kryptimi. Ta paèia kryptimi pasitraukë ir bolðevikai ið Þasliø geleþinkelio stoties, palikæ veþimà sviediniø, telefono aparatà ir vienos kuopos raðtinæ su antspaudais ir dokumentø blankais309 . Nors bolðevikai ir buvo priversti pasitraukti ið jø uþimto rajono iki pat Vievio miestelio, bet jie nebuvo sumuðti. Todël kità dienà puolimo buvo atsisakyta ir rinktinë ásitvirtino StroðiûnøPajautiðkiøÞasliø geleþinkelio stoties ir Þasliø miestelio linijoje. Rinktinë uþëmë ðià linijà tokia tvarka: II pëst. pulko I kuopa uþ Þasliø stoties ir miestelio, II kuopa uþ Pajautiðkiø, III kuopa uþ Stroðiûnø, I ir IX kuopa uþ Dirgaloniø ir Liutoniø kaimø. Kairëje I kuopa palaikë ryðá su vokieèiais, o deðinëje su jais kontaktavo IX kuopa. Atskirojo bataliono IV kuopa ir þvalgø komanda buvo rezerve uþ II pëst. pulko I ir II kuopø, to pat bataliono II kuopa uþ II pëst. pulko III kuopos Gurkliuose, o I ir III kuopos bei II husarø eskadronas liko rezerve Þieþmariuose. Artilerija buvo uþëmusi pozicijà prie Tarpumiðkiø palivarko. I husarø eskadronas, tiek kautyniø metu, tiek joms pasibaigus, atidþiai stebëjo prieðo veiksmus Aukðtadvario apylinkëse310 . Po balandþio 3 d. pasisekusiø kautyniø rinktinë galëjo þygiuoti pirmyn ir pasiekti Vievá. Taèiau ji nei kairëje, nei deðinëje neturëjo jà remianèiø kariniø pajëgø, todël verþtis á prieká buvo rizikinga, nes grësë pavojus ið abiejø sparnø bûti prieðo apsuptai ir sunaikintai. Atsiþvelgiant á tai, vyko tik mûsø þvalgø susirëmimai su bolðevikø sargybomis. Balandþio 5 d. II husarø eskadronas uþëmë Jageloniø kaimà, o balandþio 6 d. Semeliðkes. Visø aukðèiau minëtø mûðiø metu ið prieðo buvo paimtas 1 kulkosvaidis, 3 lauko virtuvës, 4 dviraèiai-veþimai ðoviniams, 6 telefono aparatai, daug telefono kabelio, 2 veþimai, 4 arkliai ir apie 50 belaisviø. Netoli Vievio buvo paimtas intendantûros sandëlis, ið kurio pavyko viskà iðsiveþti. Mûsø nuostoliai 3 uþmuðti ir 25 suþeisti kareiviai311 . 86 Po ðiø kautyniø bolðevikai, suþinojæ, jog lietuviø jëgos ðiame bare yra daug menkesnës ir, be to, vokieèiai jiems nepadeda, ruoðësi lietuvius pulti. Jau balandþio 6 d. lietuviai turëjo þiniø, jog Þasliø bare prieðas koncentruoja didesnes jëgas. Balandþio 7 d. vakare buvo pastebëtas jø intensyvus judëjimas. Rinktinë pasiruoðë gintis, budëjimas pozicijose buvo sustiprintas, rezervinës kuopos áspëtos bûti pasiruoðusios. Balandþio 8 d. anksti rytà tirðtos prieðo grandinës pradëjo smarkø puolimà Þasliø Stroðiûnø bare. Ðiuos du punktus skyrë tankus miðkas, iðraiþytas grioviø ir net kalnagûbriø, todël kautyniø metu tarp veikianèiø daliø buvo sunku palaikyti ryðá. Nors telefonø jau turëta, bet jie blogai veikë. Kautyniø metu ÞieþmariøStroðiûnø telefono linija visiðkai nustojo veikusi, todël kuopø vadams teko veikti savarankiðkai ir reikðti daug iniciatyvos (þr. 13 schemà). Kairiajame sparne (asliaiPajautiðkës) barà gynë II pëst. pulko I ir II kuopos ir Atskirojo bataliono þvalgø komanda (apie 30 vyrø) bei IV kuopa, kurioje buvo taip pat ne daugiau kaip 50 vyrø. Ðioms pajëgoms vadovavo karin. K. Ðkirpa. Bolðevikai ypaè smarkiai puolë Þasliø geleþinkelio stotá ir Talpûnus, o Pajautiðkes bandë apsupti miðku ið pietø pusës ir suduoti smûgá ið sparno. Taèiau II pëst. pulko II kuopa sulaikë prieðo puolimà ir privertë já trauktis atgal miðku á rytus. Karin. K. Ðkirpa, gavæs praneðimà, jog II pëst. pulko III kuopa, bolðevikø smarkiai spaudþiama ties Stroðiûnais, nepajëgia atsilaikyti, vos prasidëjus mûðiui pasiuntë jai á pagalbà karin. A. Jakðto vadovaujamà Atskirojo bataliono II kuopà. Be to, þinodamas apie dar menkà ðio bataliono pasirengimà kovoms, karin. K. Ðkirpa ið turëto rezervo nukreipë á Stroðiûnus ir to paties bataliono IV kuopà. Prieðas buvo kontratakuotas ir durtuvø kautynëse priverstas pasitraukti á Mijaugoniø kaimà. Þvalgø komanda buvo pasiøsta ryðiui tarp Pajautiðkiø ir Stroðiûnø palaikyti312 . Bolevikai, panaudojæ smarkià artilerijos ir kulkosvaidþiø ugná, toliau didelëmis jëgomis puolë karin. K. Ðkirpos vadovaujamà barà, ypaè jo kairájá sparnà. Já gynusi II pëst. pulko I kuopa, neatlaikiusi puolimo, apie 17 val. pasitraukë ið Þasliø stoties ir miestelio313 . Pasitraukus I kuopai, susidarë pavojus II kuopai, gynusiai Pajautiðkes, nes kairysis sparnas tapo atviras ir bolðevikai galëjo apeiti ið sparno. Kairiajam sparnui apsaugoti dar buvo nusiøstas II kuopos vienas bûrys, buvæs rezerve 150-oje aukðtumoje, taèiau jis bendros padëties jau neiðgelbëjo. Apie susidariusià padëtá praneðus rinktinës vadui karin. J. Butkui, ðis ásakë atsitraukti á Þieþmarius. II kuopa per Tarpumiðkiø dvarà apie 18 val. 30 min. atsitraukë á nurodytà vietà314 . Nepasisekus bolðevikø puolimui á Stroðiûnus, jie sutelkë artilerijos ir kulkosvaidþiø ugná á Atskirojo bataliono II ir IV kuopø barà kapines ir 115 aukðtumà. Dalis bolðevikø, atsidûræ kairiajame baro sparne, ið miðko áþambine ugnimi apðaudë abi kuopas. Tuo bûdu bolðevikai puolë frontu nuo Mijaugoniø kaimo ir ið sparno, t. y. ið miðko. Nors prieðo artilerijos sviediniai krisdavo maþdaug uþ vieno kilometro kuopø uþnugaryje, taèiau tarp menkà patyrimà turinèiø kariø jie këlë panikà. Todël á kairájá sparnà buvo pasiøsta sustiprinta þvalgyba, kuri privertë prieðà ið ðio sparno pasitraukti315 . Paèiame kautyniø ákarðtyje sugedo IV kuopos kulkosvaidis, o ir ðoviniø jau nedaug tebuvo likæ. Neprityræ kulkosvaidininkai ilgai nesugebëjo jo sutaisyti ir, tuo pasinaudojæ, bolðevikai dar atkakliau verþësi pirmyn. Tuo kritiðku momentu visgi 87 13 schema Þasliø kautynës 1919 m. balandþio 8 d. 88 pavyko kulkosvaidá sutaisyti ir besiartinantá prieðà apðaudyti smarkia ugnimi, kuri bolðevikams padarë daug nuostoliø. Buvo matyti, kaip bolðevikai, jau lipantys per lauke buvusià tvorà, krito nuo kulkosvaidþio ugnies. Daug jø buvo nukauta ir nuo kuopø kariø taikliø ðautuvø ðûviø. Nuolat buvo girdëti II kuopos vado karin. A. Jakðto raginimai: Vyrai, tik taikykit, vyrai taikykit! Vietiniø gyventojø pasakojimu, bolðevikai ið to lauko iðsiveþë apie 80 nukautø ir suþeistø kareiviø. Jø puolimas buvo sustabdytas316 . Nesitikëdami ið prieðakio iðstumti lietuvius ið jø uþimtø pozicijø, bolðevikai miðku apëjo IV kuopos kairájá sparnà ir puolë ið ðono. Pastebëjus ðá jø manevrà, smarkia ugnimi buvo priversti pasitraukti Pajautiðkiø kryptimi. Taèiau apie 17 val. bolðevikai dar didesnëmis jëgomis bandë pakartoti savo manevrà. Suspietus artilerijos ir kulkosvaidþiø ugná, bolðevikai visiðkai pakriko ir pasitraukë Mijaugoniø kaimo kryptimi. Temstant kautynës aprimo. Kautynëse ties Stroðiûnais ypaè pasiþymëjo ðie Atskirojo bataliono kariai: puskarininkiai Petras Daunoras, Juozas Pocius, Juozas Èerniauskas, skyrininkas Domininkas Narbutas, eiliniai Aleksas Bauðys, broliai Pranas ir Motiejus Kilikevièiai, Pranas Valkauskas, Andrius Makarevièius, Stasys Jakubauskas, Jonas Januðaitis, Petras Ðimkus, Juozas Vaièaitis, Jonas Plioplys, Stasys Karpavièius ir kt.317 Ásitikinus tolesnio puolimo prieð stambias bolðevikø pajëgas neperspektyvumu, balandþio 8 d. vakare buvo gautas rinktinës vado karin. J. Butkaus ásakymas visoms kuopoms atsitraukti iki Gurkliø kaimo318 . Po keletos dienø Atskirasis batalionas gráþo á Kaunà, o II pëst. pulko I batalionas prieð Þieþmarius uþëmë ðias pozicijas: viena kuopa su 2 kulkosvaidþiais ant aukðtumos prie kelio á Remizavà, kita kuopa su 2 kulkosvaidþiais Gurkliø dvare, III kuopa su 1 kulkosvaidþiu Turlaviðkiø kaime, artilerijos baterija prie Cegelnës. Vokieèiø sargybos buvo iðdëstytos Þieþmariø miestelio pakraðèiuose prie kelio RemizavasVievisAukðtadvaris319 . Kovø su bolðevikais metu ðiame bare þuvo 4, suþeista 40 ir dingo be þinios 20 kareiviø320 . Balandþio 10 d. Þieþmariuose ávyko iðkilmingos þuvusiø kariø laidotuvës, dalyvaujant didelei miniai aplinkiniø gyventojø. Jose taip pat dalyvavo Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka su ðtabu ir daugybe kariø321 . Reaguodama á bendrà lietuviø puolimà prie Daugø ir Þasliø Vilniaus kryptimi, Sovietø Rusijos vyriausybë priekaiðtavo Vokietijai, jog bolðevikø kariuomenës dalys buvo puolamos prisidengus vokieèiø kariniais daliniais ir tuo bûdu buvo paþeidþiama 1919 m. sausio 18 d. sutartimi tarp ðiø valstybiø nustatyta demarkacijos linija. Nors, kaip jau minëjome anksèiau, vokieèiai faktiðkai ðios linijos laikësi, o bolðevikai jà daþnai paþeidinëjo. Ðiuo atveju Vokietijos vyriausybë pageidavo, jog Lietuvos valdþia tinkamai iðspræstø ðá klausimà. Todël Lietuvos vadovybë ir nutarë savo karinius dalinius atitraukti. Balandþio 910 d. StroðiûnøPajautiðkiøÞasliø miestelio ir geleþinkelio stoties baras buvo perduotas vokieèiø apsaugai322 . Ávertinant DaugøÞasliø kariniø operacijø prieð bolðevikus eigà ir rezultatus, reikia konstatuoti, jog: 1. Lietuvos kariuomenës vadovybë, turëdama ðiame bare nepalyginamai menkesnes karines pajëgas (3 labai prastai parengtus batalionus prieð 5 bolðevikø pulkus!), nutarë suduoti prieðui lemtingà smûgá, suskaldydama jas ið anksto á dvi nedideles skaièiumi, maþai paruoðtas kariniu atþvilgiu, prastai apginkluotas ir technið- 89 kai aprûpintas, atitolusias viena nuo kitos apie 60 kilometrø rinktines. Tokiomis sàlygomis jos negalëjo ávykdyti uþdavinio pasistûmëti kiek galima pirmyn Vilniaus kryptimi. 2. Vykstant kovoms nebuvo derinami veiksmai nei tarp abiejø rinktiniø, nei kiekvienos jø viduje. Jos net patá prieðo puolimà pradëjo skirtingu laiku. 3. Vertinant kautynes taktiniu poþiûriu, reikia paþymëti, jog kairiosios rinktinës vadas karin. J. Butkus net nedavë rinktinei ásakymo pulti. O deðiniosios rinktinës vadas karin. K. Ladyga, dar bûdamas Alytuje, maþdaug uþ 20 kilometrø nuo prieðo pozicijø, nors ir parengë bei paskelbë ásakymà, taèiau jame nebuvo atsiþvelgta á bolðevikø jëgø iðsidëstymà vietoje, nepateikta vietoviø specifika ir kt. 4. Paèiø kautyniø metu, keièiantis situacijai, abiejose rinktinëse nebuvo tinkamai ávertintos tiek prieðo, tiek savo jëgø galimybës uþimtø pozicijø atþvilgiu, neieðkota silpnesniø prieðo vietø, kuriomis bûtø buvæ galima pasinaudoti pranaðumui ágyti. 5. Rinktiniø veiksmams labai neigiamai atsiliepë techniniø priemoniø, visø pirma ryðiø, nebuvimas. O be jø tinkamai vadovauti karinëms operacijoms buvo neámanoma. 6. Pats kairiosios rinktinës atsitraukimas nebuvo planingas: kai kurios kuopos traukësi tvarkingai, o kitos buvo paliktos likimo valiai ir tik dël prieðo neapdairumo nenukentëjo. 7. Lietuvos kariuomenës atsitraukimas ið fronto ir sàlyèio su bolðevikais netekimas turëjo neigiamø pasekmiø, kai lenkai 1919 m. balandþio 1921 d. puolë Vilniø. Lietuviai ðioje kovoje negalëjo dalyvauti, ir bolðevikai, pasinaudojæ tokia padëtimi, laisvai pasitraukë ið fronto á ðiauræ Maiðiagalos kryptimi. Ir vis dëlto negalime neávertinti to fakto, jog nors ðiose kautynëse ir nepasisekë sumuðti prieðo ir bent jau pasistumti Vilniaus kryptimi, taèiau èia buvo galutinai sutrukdytos bolðevikø pastangos pro Alytø ir Kaiðiadoris þygiuoti á Kaunà ir uþimti visà Lietuvà. U k m e r g ë s i ð v a d a v i m a s. 1919 m. balandþio 1921 d. lenkø kariuomenei netikëtai uþëmus Vilniø, neiðvengiamai turëjo keistis Lietuvos karinës vadovybës pozicija. Labai susiaurëjus bolðevikø frontui, sumaþëjo ir prieð lietuvius veikusios jø jëgos. Ðiuo atveju Lietuvos padëtis lyg ir pagerëjo. Taèiau, toliau tæsiant sunkias kovas su bolðevikais, greit po graþiø paþadø priedanga ëmë ryðkëti tikrieji agresyvûs lenkø planai dël paties Lietuvos valstybingumo ir jos teritorijos vientisumo likvidavimo, kurie labai komplikavo padëtá visame kraðte, nepaprastai apsunkino tiek Lietuvos vyriausybës, tiek karinës vadovybës tolesnæ veiklà. Suëjus á sàlytá su lenkø kariuomene, prasidëjo nuolatiniai lietuviø sargybø uþpuldinëjimai. Santykiai su lenkais sparèiai blogëjo. Pasikeitusiomis sàlygomis reikëjo imtis skubiø ir ryþtingø veiksmø tuo metu turëtas kariuomenës dalis nukreipti ðiaurës rytø kryptimi, kad bûtø greièiau iðvarytos ið Lietuvos teritorijos ten sukoncentruotos stambios bolðevikø pajëgos, neleidþiant jiems ten sustiprëti ir ásigalëti. Ðis didelis bolðevikø pavojus visur buvo jauèiamas ir numanomas. Todël Lietuvos karinë vadovybë, ávertindama kylantá pavojø ið bolðevikø uþimto Rytø Lietuvos kraðto, gyventojø maldaujama, garbingo ðûkio geriau garbingai þûti, negu vergovën patekti skatinama, ryþosi prieð bolðevikus imtis platesnio masto kariniø operacijø. 1919 m. balandþio 26 d. naujai kuriamo Kraðto apsaugos ministerijos generalinio ðtabo virðininku buvo paskirtas buvusios carinës Rusijos armijos gen. mjr. Sil- 90 vestras ukauskas323 . Nors ir 59 metø amþiaus, gen. S. Þukauskas buvo dar stiprus, energingas karininkas, ágijæs didelá profesionalaus karvedþio patyrimà. Dar 1887 m. baigæs Vilniaus karo mokyklà, apie 15 metø tarnavo karininku buvusios Vilniaus karo apygardos dalyse Lietuvoje. 1900 m. pakeltas á kapitonus. Dalyvavo rusø japonø kare 19041905 m., po ðio karo baigë Rusijos karininkø ðaudymo mokyklà ir tarnavo Kijevo karinëje apygardoje. Pirmojo pasaulinio karo iðvakarëse jam buvo suteiktas pulkininko laipsnis, o ðiam karui prasidëjus vadovavo pulkui ir sëkmingai kovojo su vokieèiais prie Varðuvos, Dubysos, Radviliðkio ir kitose Lietuvos vietose. 1915 m. rudená buvo paskirtas brigados vadu ir pakeltas á generolus majorus. 1917 m. paskirtas I pëst. divizijos vadu, kurá laikà ëjo XIII korpuso vado pareigas. Kovø metu buvo ðeðis kartus suþeistas. Uþ narsumà ir pasiþymëjimà kautynëse gen. S. Þukauskas buvo apdovanotas visais rusø karo ordinais, kuriuos tik galëjo gauti jo laipsnio karininkai. Be to, uþ kautynes ties Ðiauliais 1915 m. apdovanotas ir aukso kardu. Ðiam prityrusiam karininkui 1919 m. pavasará ir buvo patikëta vadovauti besikurianèiam Kraðto apsaugos ministerijos generaliniam ðtabui324 . Ðtabe iðkart buvo nutarta pradëti ruoðtis didesnio masto operacijai. Tuo laiku bolðevikai Lietuvoje turëjo 18 pëst. pulkø, 3 atskirus batalionus, 5 atskiras specialios paskirties rinktines, keletà artilerijos baterijø ir kavalerijos pulkø325 . Lietuviø besikurianèiose ginkluotosiose pajëgose atitinkamu laikotarpiu tebuvo 440 karininkø, 127 karo valdininkai ir 10729 kareiviai326 . Realiai lietuviai galëjo surinkti iki 5000 kovotojø, nes likusieji dar buvo visiðkai neapmokyti, neapginkluoti, iðsklaidyti smulkiose uþuomazginëse karinëse formacijose. Tokiomis sàlygomis bolðevikus buvo galima pulti tik paskirose vietose. Planingai karinei operacijai vykdyti ir iðplësti pirmiausia nutarta uþimti Ukmergës miestà. Ðá uþdaviná atlikti gen. S. Þukauskas pavedë karin. J. Variakojo vadovaujamam Panevëþio atskirajam batalionui, kuris tuo metu jau buvo gerokai iðaugæs ir sustiprëjæs. 1919 m. geguþës 1 d. jame buvo: 1) ðtabo komanda, 2) ûkio dalis, 3) ryðiø komanda, 4) þvalgø komanda, 5) mokomoji kuopa, 6) kulkosvaidþiø komanda, 7) ðeðios rikiuotës kuopos ir 8) nerikiuotës kuopa. Ið viso batalione buvo 35 karininkai bei karo valdininkai ir 1314 kareiviø. Dauguma jø buvo savanoriai327 . Be to, batalionas turëjo V. Geigos vadovaujamà I baterijos bûrá. Tai jau buvo ne padriki partizanø bûriai, bet gerai organizuoti kariniai vienetai. Ukmergës iðvadavimo ið bolðevikø operacijà suplanavo karin. Maksimas Katchë, 1919 m. balandþio 16 d. paskirtas Panevëþio atskirojo bataliono instruktoriumi328 . Karin. M. Katchë gimë 1879 m. Joniðkyje, Ðiauliø apskr. Aukðtuosius karinius mokslus baigë Rusijoje. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, kur uþ pasiþymëjimà kautynëse buvo apdovanotas carinës Rusijos armijoje labai vertintu ðv. Jurgio kryþiaus ordinu. Gráþæs á Lietuvà, iðkart stojo á jos kariuomenæ. Tiek Nepriklausomybës kovø metu, tiek taikos laikotarpiu gen. ltn. M. Katchë ëjo ávairias aukðtas pareigas ginkluotosiose pajëgose. Turëjo daug aukðtø apdovanojimø329 . Planuojant minëtà operacijà, be karin. M. Katchë ir bataliono vado karin. J. Variakojo, dalyvavo ir vokieèiø saksø 18 pulko vadas mjr. V. Zeschau. Prieita prie vieningos nuomonës, jog, norint pulti Ukmergæ, bûtinai reikëjo iðvyti bolðevikus ið Pagiriø, kuriuose ásitvirtinæs prieðas këlë pavojø kairiajam bataliono sparnui. Tuo metu Panevëþio atskirojo bataliono pajëgos buvo iðsidësèiusios Këdainiuose ir Ðëtoje330 . 91 Ðio bataliono vadovybës gautomis þiniomis, Pagiriuose buvo apie 400 bolðevikø, ginkluotø ðautuvais ir 4 kulkosvaidþiais. Buvo parengtas toks minëto miestelio puolimo planas: 1) karin. J. Reikala su bataliono I ir III kuopomis bei vokieèiø artilerijos bûriu turëjo uþimti pozicijas tie Aneliavos dvaru, prie vieðkelio SiesikaiPagiriai; 2) karin. B. Kulvietis su II kuopa, lietuviø artilerijos bûriu ir viena vokieèiø patranka uþimti pozicijas ties Leliûnø kaimu, prie vieðkelio ÐëtaPagiriai; 14 schema Pagiriø uþëmimas 1919 m. balandþio 27 d. 92 3) karin. J. Nastopka su IV kuopa turëjo tà pat padaryti nuo Anciðkiø kaimo pusës; 4) virðila M. Raila su raitø þvalgø komanda apeiti miestelá ir ties Vaivadiðkiø dvaru atkirsti atsitraukianèiam prieðui kelià. Pagiriø miestelis turëjo bûti ið visø pusiø apsuptas. Puolimà numatyta pradëti 1919 m. balandþio 27 d. 3 val. ryto331 (þr. 14 schemà). Puolimo iðvakarëse bataliono dalys apsistojo uþ 5 kilometrø nuo miestelio ir, ðiek tiek pailsëjusios, naktá prisiartino prie ið anksto numatytø pozicijø. Bolðevikai puolimo nesitikëjo. Auðtant lietuviø þvalgai, pastebëjæ baþnyèios varpinës bokðte prieðo sargybinius, neiðkentæ paleido keletà ðûviø. Sujudæ bolðevikai greit atidengë smarkià kulkosvaidþiø ugná, pasipylë jø grandinës. Tada tuo paèiu atsakë lietuviø artilerija ir kulkosvaidþiai. Bolðevikai greit pakriko ir ëmë trauktis. Miestelis bataliono daliø buvo taip staigiai ir sumaniai apsuptas, jog retas kuris ið bolðevikø spëjo pasprukti. Atsitraukdami jie kovos lauke paliko apie 50 uþmuðtø, o 32 pateko á nelaisvæ. Ið bolðevikø buvo paimti 3 kulkosvaidþiai, 47 ðautuvai, 40 granatø, 8000 ðoviniø, 2 dviraèiai ðoviniams veþti, 16 kaspinø kulkosvaidþiams, 1 lauko virtuvë, 7 arkliai ir kito turto332 . Uþëmus Pagirius, Panevëþio atskirasis batalionas, palikæs priedangà (I kuopà Krekenavoje, V ir dalá III-ios Ramygaloje) kairiajam sparnui apsaugoti333 , ëmë telkti jëgas Ukmergei uþimti. Turimomis þiniomis, tuo metu Ukmergëje buvo ásitvirtinusi bolðevikø Lietuviø (Pskovo) ðauliø divizijos I brigada (I, II ir VI ðauliø pulkai), kurioje buvo apie 3000 kovotojø ir kurià rëmë dvi artilerijos brigados ir keletas smulkiø kavalerijos daliniø334 . Bolðevikai buvo iðsidëstæ dviem gynimosi linijomis: pirmoji, tolesnë nuo Ukmergës VepriaiMankûnaiKandiðkiaiBelazariðkiaiSiesikai; antroji, prie pat Ukmergës NavikaiLaibiðkisDeltuvaMikailiðkiai. I bolðevikø pulkas laikësi prie plento JonavaUkmergë, o II prie vieðkelio ÐëtaDeltuvaUkmergë. 1919 m. geguþës 1 d. vykusiame Panevëþio atskirojo bataliono ir vokieèiø saksø 18 pulko vadovybës pasitarime buvo galutinai parengtas Ukmergës puolimo planas. Nutarta, jog ðalia negausiø Panevëþio atskirojo bataliono pajëgø puolime vyraus vokieèiø saksø savanoriø daliniai, vadovaujami jø 18 pulko vado mjr. V. Zechau. Geguþës 2 d. visa puolanèioji bolðevikus lietuviøvokieèiø kariuomenë buvo suskirstyta á 4 miðrias voras. Pirmoji, vien ið vokieèiø sudaryta vora, vadovaujama karin. Vinklerio, susitelkë Upninkuose. Antrojoje, karin. Ðionbergo vadovaujamoje voroje, be vokieèiø saksø dar dalyvavo dvi lietuviø kuopos. Ði vora turëjo pulti ið Gudþiûnø. Treèiojoje, ltn. Ulricho vadovaujamoje voroje, be vokieèiø saksø buvo lietuviø raiteliø bûrys. Ði vora susitelkë Mileigoniø dvare Bukonyse. Ketvirtoji vora, pagrindinë, kurià sudarë dvi vokieèiø saksø kuopos ir taip pat dvi lietuviø kuopos, remiamos kulkosvaidþiø bei lietuviø I baterijos bûrio, susirinko Pagiriuose. Ji turëjo pulti Siesikø, Atkoèiø, Deltuvos, Ukmergës kryptimi. Ðiai vorai vadovavo vokieèiø saksø karin. Sprangeris. Numatytoje ofenzyvoje turëjo dalyvauti dar lietuviø bei vokieèiø saksø aviacija (iki 10 lëktuvø), pionieriai ir dviratininkai335 . Puolimas prasidëjo geguþës 3 d., ðvintant. I vora ið Upninkø iðþygiavo 4 val., II vora ið netoli Jadvygavos dvaro buvusios kryþkelës 6 val., III vora, pasidalijusi á dvi smulkesnes dalis, Mileigoniø dvarà ir Bukonis paliko 4 val. 30 min., o IV vora þygiavo tokiu numatytu tempu, kad jau 9 val. galëtø uþimti Siesikus336 . 7 val. ryto lietuviø ir vokieèiø aviacija pradëjo þvalgyti oro linijà Ðirvintos TaujënaiÞelva, visos karinës operacijos metu ypatingà dëmesá skirdama Ðirvintø Taujënø bei SiesikøVepriø ruoþams. Karinës operacijos vado mjr. V. Zechau ásaky- 93 mu aviacija bombomis, rankinëmis granatomis bei kulkosvaidþiø ugnimi atakavo pastebëtas prieðo pajëgas pëstininkus, artilerijà ir kavalerijà. Ypaè smarkiai buvo apðaudoma Ukmergë. Tarp bolðevikø kilo panika ir jie pradëjo skubiai evakuotis ir trauktis. Apie prieðo traukimàsi praneðus karinës operacijos ðtabui, visos voros pradëjo sparèiai þygiuoti pirmyn. I, II ir III voros bolðevikø pasiprieðinimo beveik nesutiko. Su ðiek tiek didesnëmis prieðo pajëgomis teko susidurti IV vorai ties Belazariðkiø kaimu bei Deltuva. Taèiau bolðevikai voroms prieðinosi ne savo padëèiai pagerinti, o tik norëdami prailginti savo evakuacijos laikà. 14 val. Ukmergë buvo uþimta. Pirmieji á Ukmergæ plentu atvyko vokieèiø sunkveþimiais lietuviø kuopos kariai, aplenkdami puolanèias kitas dalis ið kairës ir deðinës. Ukmergëje buvo rasta daug raudonø vëliavø, likusiø dar nuo geguþës 1 d. paminëjimo. Ukmergës miestas kovø metu nenukentëjo337 (þr. 15 schemà). Uþëmus Ukmergæ, þvalgai persekiojo bolðevikus uþ Vidiðkiø plentu Utenos kryptimi. Taèiau ðiems sudeginus Radiðkio tiltà per Ðventàjà, persekiojimas nutrûko. Ukmergës karinë operacija pavyko labai gerai, nors ir buvo vykdoma itin sudëtingomis sàlygomis: keletà dienø smarkiai lijus, daugelyje vietø keliai buvo tiesiog neiðbrendami, arkliai nepajëgdavo tempti patrankø. Uþëmus Ukmergæ, dalis lietuviø bei vokieèiø saksø kariø apsistojo mieste, o kiti ásikûrë prie Ukmergës buvusiuose artimiausiuose kaimuose338 . Puolimo metu buvo paimta daugiau kaip 500 belaisviø, daug lengvø ginklø ir kitokio turto; taip pat buvo iðlaisvinta apie 50 lenkø kariø, kurie buvo paimti bolðevikø á nelaisvæ kautynëse prie Vilniaus. Pagal susitarimà su vokieèiais saksais, ginklus pasiëmë lietuviai, o maistà saksai. Lenkø belaisviai buvo perduoti lenkams339 . Geguþës 6 d. Panevëþio atskirojo bataliono viena kuopa su 2 kulkosvaidþiais ir 3 karininkais, remiama vokieèiø kariø bei artilerijos, iðvyko þvalgybon TaujënøÐapuvos Kavarsko kryptimi. Tà paèià dienà Kavarskas buvo uþimtas. Neradus jame bolðevikø, þvalgyba gráþo á Ukmergæ340 . Panaði ekspedicija-þvalgyba buvo ávykdyta ir Lyduokiø miestelio kryptimi. Jame bolðevikø nebuvo. Sugauti 3 bolðevikø agentai341 . Uþëmus Ukmergæ ir joje ðiek tiek apsitvarkius, Panevëþio atskirojo bataliono vadas karin. J. Variakojis 1919 m. geguþës 7 d. ásakë mokomosios kuopos vadui karin. K. Dragunevièiui su kuopa vykti á Ðirvintas ir ten ásteigti karo komendantûrà. Vietiniø gyventojø aprûpinta maistu, kuopa tos pat dienos pavakary pasiekë Ðirvintas ir ásikûrë mokyklos patalpose. Kuopa Ðirvintose jau rado lenkø ákurtà karo komendantûrà su keletu kareiviø. Lietuviai Ðirvintose taip pat ásteigë savàjà karo komendantûrà ir laukë savanoriø ateinant. Geguþës 10 d. ið vietiniø gyventojø buvo suþinota, jog kitos dienos rytà bolðevikai ið Giedraièiø rengiasi pulti Ðirvintas. Susitarus su lenkø águlos vadu plk. Juzefovièiumi, nutarta bolðevikams uþbëgti uþ akiø ir bendromis lietuviølenkø jëgomis pulti Giedraièius. Nutarta, jog geguþës 11 d. 3 val. lenkø kuopa su viena patranka pulsianti Giedraièius ið Vilniaus pusës, o lietuviø kuopa su 20 lenkø kareiviø ir vienu jø karininkø ið MarciniðkiøBekupës dvarø pusës. Pulti Giedraièius nutarta iðgirdus patrankos ðûvá. Pagal susitarimà lietuviai vakare iðþygiavo Giedraièiø kryptimi, palikæ Ðirvintose dalá kareiviø bei naujø ástojusiø savanoriø. Auðtant kuopa pasiekë Bekupës dvarà, ið kur ir pradëjo puolimà. Ið pradþiø susirëmë þvalgai, o iðgirdus patrankos ðûvá, smarkiai pradëjo pulti ir visa kuopa. Bolðevikai, pamatæ, jog yra supami, ëmë netvarkingai trauktis: vieni Molëtø, o kiti Giedraièiø link. Lietuviai, iðvaikæ bolðevikus, nuvyko á Giedraièius, kur jau rado keletà lenkø þvalgø. 94 15 schema Ukmergës paëmimas 1919 m. geguþës 3 d. 95 Kautyniø metu lietuviai paëmë á nelaisvæ 19 bolðevikø, atëmë ið prieðo 1 kulkosvaidá ir 11 ðautuvø. Tarp bolðevikø buvo ir uþmuðtø bei suþeistø. Lietuviai nuostoliø neturëjo. Manoma, jog Giedraièiuose besitraukianèiø bolðevikø buvæ apie 1500 þmoniø. Lietuviø kuopa tà pat dienà gráþo á Ðirvintas342 . Bûnant Ukmergëje, didesniø susirëmimø su bolðevikais nebuvo. Geguþës 7 d. Atskirosios brigados vado karin. St. Nastopkos ásakymu Ukmergëje buvusioms Panevëþio atskirojo bataliono dalims buvo nurodyta iki geguþës 13 d. pereiti á Ramygalos, o Këdainiuose buvusioms dalims iki geguþës 12 d. á Krekenavos rajonà343 . Vos pradëtas vykdyti ásakymas buvo pakoreguotas batalionas turëjo uþimti apsaugos linijà: SiesikaiPagiriaiTruskavaRamygala su rezervais Ðëtoje ir Truskavoje. Ðëtos baro virðininku buvo paskirtas karin. J. Reikala, o Truskavos karin. Juozas Vidugiris344 . Vokieèiø saksø 18 pëst. pulkas liko Ukmergëje. 5. LEMIAMØ KOVØ SU BOLÐEVIKAIS PRADÞIA V a d o v a v i m o L i e t u v o s k a r i u o m e n e i p e r t v a r k y m a s. 1919 m. pavasará Lietuvos kariuomenës organizacinëje struktûroje pradëjo rastis naujø teigiamø poslinkiø. Paðauktø savanoriø jëgomis neástengus iðvaryti ið kraðto gausiø ir gerai ginkluotø bolðevikø pajëgø, laisvose ir iðvaduotose ið prieðo teritorijose buvo skelbiami naujokø ðaukimai, o netrukus ir vyresnio amþiaus vyrø mobilizacija. Kariø skaièius sparèiai augo: steigësi nauji pulkai, atskiri batalionai, karo komendantûrø kuopos, ávairiø ginklø rûðiø daliniai ar bent jau smulkesnës, iðsisklaidþiusios po nemaþà Lietuvos teritorijos dalá, uþuomazginës karinës formuotës ir partizanø bei ðauliø bûriai. Po pirmøjø pergaliø (ypaè sëkmingai atlikus planingà Ukmergës paëmimo karinæ operacijà) ruoðiantis bolðevikus iðvaryti ið Lietuvos, pribrendo reikalas pertvarkyti ir vadovavimà kariuomenei. Kaip minëjome anksèiau, pirmosioms karinëms operacijoms ëmë vadovauti formuojamos Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka. Balandþio 1 d. ðià brigadà sudarë: I ir II pëstininkø pulkai, artilerijos pulkas, Panevëþio atskirasis batalionas, Atskirasis batalionas, inþinerijos batalionas, pionieriø kuopa, aviacijos dalis, Kauno miesto ir apskrities komendantûra345 . Po Atskirosios brigados vadovybës suorganizuoto mëginimo 1919 m. balandþio mën. pradþioje uþimti Vilniø, deðiniosios pietinës ir kairiosios ðiaurinës rinktiniø daliniai toliau saugojo jiems patikëtus barus nuo bolðevikø. Balandþio 19 21 d. lenkams netikëtai uþëmus Vilniø, atskiros bolðevikø dalys pasitraukë á ðiauræ nuo Neries, o buvusios Aukðtadvaryje á Lentvará. Pasikeitus aplinkybëms, Atskirosios brigados vadas karin. St. Nastopka ásakë abiem rinktinëms þygiuoti pirmyn. Alytaus rinktinë (vadas karin. K. Ladyga), kurià sudarë I pëst. pulko batalionas, to pat pulko raiteliø eskadronas ir artilerijos baterijos bûrys, turëjo balandþio 27 d. ið Alytaus iðvykti Varënos kryptimi ir rytojaus dienà uþimti ðá miestelá, geleþinkelio stotá ir laukti tolesniø nurodymø. Þieþmariø rinktinë (vadas karin. J. Butkus), kurià sudarë II pëst. pulko batalionas su artilerijos daliniu, turëjo balandþio 25 d. ið Rumðiðkiø persikelti á Þieþma- 96 rius. Jai á pagalbà ið Kauno á Þieþmarius turëjo atvykti ir Atskirasis batalionas bei artilerijos bûrys. Ðios rinktinës uþdavinys buvo þygiuoti plentu ÞieþmariaiVievis ir, uþëmus ðá miestelá, taip pat laukti tolesniø nurodymø346 . Þvalgams buvo ásakyta stebëti Þasliø apylinkes, prie Èiobiðkio buvusá tiltà per Nerá, taip pat persikëlimo vietà ties Kernave ir Aukðtadvario vietovæ. Inþinerijos batalionas turëjo sutvarkyti geleþinkelio ruoþà ÞasliaiVievis bei aprûpinti abi rinktines telefonistais. Aviacijos dalies virðininkui buvo ásakyta parengti lëktuvus prieðo þvalgybai. Kiekvienas kareivis turëjo gauti ne maþiau kaip 350 ðoviniø (90 su savimi ir 260 rezerve), o kiekvienam kulkosvaidþiui skirti po 4000 ðoviniø347 . Lenkams uþëmus Vilniø, PerlojosDaugøPivaðiûnøAukðtadvario MijaugoniøNeries upës fronte buvo 4 bolðevikø pulkai su artilerija ir nedideliais kavalerijos daliniais. Jie kovose prieð lenkus dël Vilniaus beveik nedalyvavo. Balandþio 26 d. prasidëjo jø atsitraukimas Vievio, o po to Maiðiagalos kryptimi. Vykdydama Atskirosios brigados vadovybës ásakymà, Alytaus rinktinë balandþio 30 d. uþëmë Varënos miestelá, o jos viena kuopa geleþinkelio stotá, kur susitiko su lenkø kariuomenës daliniais348 . Taèiau minëtose vietovëse rinktinei ásitvirtinti neteko, nes geguþës 2 d. Generalinio ðtabo virðininko gen. S. Þukausko ásakymu ji, palikusi Varënoje nedidelá kareiviø bûrá, buvo atðaukta á Alytø, ið kur rytojaus dienà turëjo iðvykti á Kaunà349 . Likusius Varënoje lietuviø karius lenkai netrukus nuginklavo ir miestelá uþëmë. Tuo metu Þieþmariø rinktinë balandþio 27 d. uþëmë Vievio miestelá ir geleþinkelio stotá, o jos þvalgai, pasiekæ Rykantus ir Trakus, susitiko su lenkø kariuomene. Netrukus buvo uþimti Aukðtadvaris ir Semeliðkës. Geguþës mën. pradþioje Atskirasis batalionas, II husarø eskadronas, raitøjø þvalgø komanda bei kulkosvaidþiø komanda iðsidëstë Auseniðkiø, Abromiðkiø kaimuose bei Steikûnø dvare, o II pëst. pulko I batalionas, raitøjø þvalgø komanda ir II artilerijos baterija Miguèioniø, Sabaliðkiø, Kokleniðkiø, Stroðiûnø ir Mijaugoniø dvare. Rinktinei priskirti geleþinkelininkai tuo metu susiaurino ir suremontavo geleþinkelio bëgius iki Vievio miestelio. Ðiame miestelyje Vilniaus atskirasis batalionas susitiko su atvykusiais lenkø kavalerijos daliniais350 . Geguþës mën. pabaigoje Vilniaus atskirasis batalionas prieð lenkus saugojo platø barà JieznasSemeliðkësVievisÈiobiðkis, o II pëst. pulkas geguþës 23 d. iðvyko á frontà prie Panevëþio. Iðvytoms ið Vilniaus ir jo apylinkiø bolðevikø pajëgoms persikëlus per Nerá ir susikoncentravus ðiaurës rytø Lietuvoje, Alytaus ir Þieþmariø rinktiniø veiksmai minëtuose baruose laikinai nebeteko ankstesnës strateginës reikðmës. Ðiø rinktiniø veiksmais baigësi laikotarpis, kai svarbiausias kautyniø tikslas tebuvo sustabdyti prieðo verþimàsi á kraðto gilumà, organizuoti vienà kità ekspedicijà siekiant iðvaduoti kokià nors vietovæ, atimti ið prieðo ginklø, já demoralizuoti, neleisti ásitvirtinti ir pan. Pasikeitusiomis aplinkybëmis planuodama stambesnes karines operacijas prieð bolðevikus ir uþsibrëþusi tikslà juos iðstumti ið Lietuvos teritorijos, kraðto vadovybë ið esmës pertvarkë vadovavimà Respublikos ginkluotosioms pajëgoms. 1919 m. geguþës 7 d. gen. S. Þukauskas buvo paskirtas vyriausiuoju kariuomenës vadu, laikinai vykdþiusiu ir Generalinio ðtabo virðininko pareigas351 . Vëliau, geguþës 29 d., Generalinio ðtabo virðininku buvo paskirtas karin. M. Velykis352 . Geguþës 12 d. buvo reorganizuota ir pati Kraðto apsaugos ministerija. Ji buvo 97 smarkiai iðplësta. Teigiami pokyèiai ávyko ir Generaliniame ðtabe jame buvo sudaryti penki to laikotarpio uþdavinius atitinkantys skyriai su atskiromis dalimis353 . ie pertvarkymai padëjo gerinti visø kariniø struktûrø darbà, jø veiklos koordinavimà. Jau anksèiau spëjæs susipaþinti su bendra padëtimi kraðto ginkluotosiose pajëgose, ásitikinæs jø sparèiu augimu ir tvirtëjimu, gen. S. Þukauskas nutarë Alytuje, Kaune, Këdainiuose, Ukmergëje, Ðiauliuose ir kitose Lietuvos vietose iðmëtytas smulkias kariuomenës dalis sukoncentruoti dviem kryptimis: 1. UkmergëUtenaZarasai ir 2. KëdainiaiPanevëþysRokiðkis354 . Numatytam planui realizuoti buvo sudarytos dvi rinktinës, pavadintos Ukmergës ir Panevëþio miestø vardais, kol vëliau ið jø buvo suformuotos brigados, o po to divizijos. Ukmergës rinktinæ sudarë: I pëst. pulko du batalionai, IV baterijos bûrys (2 patrankos), saksø savanoriø vienas batalionas. Vëliau prisijungë Ukmergës ir Vilniaus batalionai bei I husarø pulko pusantro eskadrono. Gen. S. Þukausko ásakymu I pëst. pulkas ið Alytaus á Ukmergæ turëjo atvykti geguþës 1112 d. Ðios rinktinës vadu buvo paskirtas I pëst. pulko vadas karin. K. Ladyga355 . Panevëþio rinktinei priklausë: Panevëþio atskirasis batalionas, II pëst. pulko III batalionas ir lengvosios artilerijos I baterija (4 patrankos). Gen. S. Þukausko ásakymu Panevëþio atskirasis batalionas geguþës 13 d. atvyko á RamygalosKrekenavos rajonà, o II pëst. pulkas tà pat dienà ið A. Panemunës geleþinkeliu persikëlë á Këdainius, ið kur netrukus pasiekë Ramygalà. Ðiai rinktinei vadovavo Panevëþio atskirojo bataliono vadas karin. J. Variakojis, o jo artimiausiu pagalbininku ir kariniø operacijø planuotoju bei rengëju buvo to bataliono instruktorius karin. M. Katchë356 . P a s i r e n g i m a s t o l e s n ë m s k a r i n ë m s o p e r a c i j o m s. 1919 m. geguþës mën. viduryje bolðevikai prieð lietuviø kariuomenæ buvo uþëmæ pozicijas linijoje: ÞelvaKazliðkiaiBerzgainiaiValaiValtûnaiSiesartisMedynaiKopûstëliai Radiðkio dvarasSvirnø dvarasRyklikaiKavarskasRepðënaiTraupisRaguva BarklainiaiJotainiaiUþkalniaiËriðkësRajûnaiUpytëTarnagalaBerèiûnai BernatonysPaistrëPumpënaiPasvalysSaloèiai. Ðiame fronte jie turëjo dvi divizijas. Lietuviø (Pskovo) divizija (1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 17 pulkai) buvo uþëmusi barà nuo Þelvos iki Troðkûnø, o II latviø (Internacionalinë) divizija (14, 15, 17, 12 ir 31 pulkai) nuo Panevëþio iki Saloèiø. Be ðiø pajëgø bolðevikai turëjo dar ávairios paskirties smulkesniø kariniø daliniø bei artilerijos baterijø ir kavalerijos bûriø. Maþa dalis Lietuviø (Pskovo) divizijos buvo nukreipta á pietus prieð lenkus357 . Tuo metu lietuviø kariuomenës dalys prieð bolðevikus buvo iðsidësèiusios linijoje: ÐirvintosLyduokiaiVidiðkësTaujënaiRamygalaKrekenavaÐeduva PuðalotasJoniðkëlisSaloèiaipagal Mûðos ir Lëvens linijà iki Latvijos sienos. Lietuviø kaimynai lenkai laikësi GiedraièiøDubingiø rajone. Pietuose jie buvo dar uþëmæ ir VarënàVieváÐirvintas358 . Be lietuviø kariuomenës penkiø batalionø (vëliau atvyko dar du), dviejø baterijø ir pusantro eskadrono kavalerijos prieð bolðevikus dar talkininkavo vokieèiø saksø du batalionai (vëliau prisijungë treèias) ir artilerijos daliniai. Lietuvos ðiaurëje bolðevikams prieðinosi bendros vokieèiø ir latviø karinës dalys359 . Iki 1919 m. geguþës 13 d. vakaro sutelkus turëtus karinius dalinius nurodytose 98 vietose, vyriausiasis kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas kità dienà paskelbë bendrà slaptà kariniø operacijø ásakymà Nr. 2 : Kad suþinojus prieðo jëgas ir jo vietà ir padaryti jo atsargoje stovinèioje kariuomenëje betvarkæ, ásakau: 1. Ukmergës kariuomenës virðininkui bendrai su vok. jëgomis pasiøsti kai kurias kariuomenës dalis Raguvos link ir, jei galima bûtø, partizanø bûriais uþpuldinëdami prieðà ið uþpakalio, uþimti tà miestelá ir Troðkûnø km. 2. Panevëþio kariuomenës virðininkui bendrai su vok. jëgomis iðkeliauti Panevëþio link. Partizanø bûriais þygiuoti ið pietø ir ðiaurës Subaèiaus link su tikslu uþpulti smulkiausias prieðo dalis ir iðardyti gelþkelá tarp Panevëþio ir Subaèiaus. 3. Apie ðià uþduotá praneðti Ukm. ir Panev. rajonø vok. kariuom. dalims ir praðyti jø pagalbos. 4. Apie ðá veikimà praneðti Kauno vyriausiajai vadybai. 5. Partizanø bûriams pradëti veikti tuojau gavus ásakymà. 6. Panevëþio ir Ukm. kariuomenei bendrai susitarus atlikti uþduotá, bet ne vëliau V. 17 d. 7. Skubotus praneðimus siuntinëti Vyr. vado ðtaban 11 val. ryto ir 16 val. po piet, o svarbius tuoj. 8. Aviacijos dalies virininkui apie tai praneðta ir jam paliepta padëti kariuomenei. Gen. ukauskas360 (kalba netaisyta V.L.) Kaip matyti, ðis ásakymas buvo pirmas lietuviø kariuomenës lauko ðtabo aktyvaus veikimo rezultatas, nors jame kelti uþdaviniai dar buvo grieþtai riboti ir nesunkûs. Rinktiniø vadams buvo palikta visiðka laisvë ir galimybë veikti savo nuoþiûra. Vykdant minëtà gen. S. Þukausko ásakymà, Panevëþio ir Ukmergës rinktiniø vadams visø pirma reikëjo susitarti dël vokieèiø paramos ir savitarpio veiksmø koordinavimo. Taèiau dël laiko stokos, labai menkø to meto ryðiø priemoniø galimybiø bei buvusio nemaþo atstumo tarp Ukmergës ir Panevëþio rinktiniø (apie 40 km) tai padaryti buvo nelengva. Panevëþio rinktinës vadovybë (karin. J. Variakojis ir instruktorius karin. M. Katchë) pirmiausia pradëjo tartis dël bendro veikimo su Këdainiuose buvusiomis vokieèiø dalimis. Ðie ið pradþiø svyravo, konkretaus atsakymo nedavë, o vëliau atsisakë operacijoje dalyvauti, motyvuodami, jog negavæ tam leidimo ið vyriausiosios karinës vadovybës Kaune. Geguþës 15 d. I pëst. pulko Ukmergëje bei Ðiauliø atskirojo bataliono vadams buvo pasiøsti raðtai, iðdëstant Panevëþio rinktinës planuojamus veiksmus ir praðant praneðti, kaip Ukmergës rinktinë ir Ðiauliø kariuomenës dalys vykdysianèios gen. S. Þukausko ásakymà. Jau þinodamas Këdainiuose buvusiø vokieèiø neigiamà pozicijà, Panevëþio rinktinës vadas praðë I pëst. pulko vadà karin. K. Ladygà iðsiaiðkinti, ar Ukmergëje buvæs vokieèiø 18 pëst. pulko vadas mjr. V. Zechau negalëtø Bukonyse buvusias vokieèiø dalis prijungti prie Panevëþio rinktinës deðiniosios voros, planavusios puolimà KleboniðkiøJotainiøKartanø kryptimi361 . Taip besitariant ir susiraðinëjant, prabëgo geguþës 15 ir 16 d. I pëst. pulko vadas karin. K. Ladyga savo atsakyme raðtu praneðë, jog geriausia bûtø Panevëþio ir Ukmergës rinktiniø vadams kur nors susitikti ir drauge aptarti bendrà veikimo 99 planà362 . O Ðiauliø atskirojo bataliono vadas praneðë atsiøsiàs panevëþieèiams á pagalbà vienà 100 kareiviø sudëties kuopà363 . Panevëþio rinktinës vadovybei nesugebëjus gauti vokieèiø saksø paramos, iniciatyvos ðioje srityje ëmësi pats vyriausiasis kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas, kuris greit surado bendrà kalbà su vokieèiais ir suderino su jais bûsimuosius bendrus karinius veiksmus. Tuo metu vyriausiasis vokieèiø kariuomenës vadas Lietuvoje buvo gen. W. Eberhardtas, kurio bûstinë buvo Kaune. Jo ásakymu plk. D. Schroederis buvo priskirtas ryðininku prie Lietuvos kariuomenës generalinio ðtabo ir su gen. S. Þukausku artimai bendradarbiavo364 . Taèiau 1919 m. geguþës mën. jau nebegaliojo 1919 m. sausio 18 d. sàlygomis sudaryta VokietijosSovietø Rusijos nepuolimo sutartis, todël Lietuvoje buvæ keturi vokieèiø saksø batalionai su artilerijos, kavalerijos, pionieriø ir ryðiø daliniais buvo laisvi nuo bet kokiø ásipareigojimø bolðevikams ir sutiko vëliau atskirais atvejais bendradarbiauti ir padëti lietuviø kariuomenei. Laikotarpá nuo 1919 m. geguþës 14 d. iki 18 d. Ukmergës ir Panevëþio rinktinës panaudojo parengiamiesiems bûsimosios karinës operacijos darbams: organizavo tiekimà, rûpinosi ryðiø tarp atskirø kariniø daliniø bei centrinës vadovybës uþmezgimu ir palaikymu, kariuomenës sukoncentravimu numatytose vietose. Geguþës 17 d. vakare Ukmergës ir Panevëþio rinktinëms uþëmus pradines ribas, vyriausiasis kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas ásakë pradëti sustiprintà þvalgybà, o prieðui pradëjus trauktis pulti ir persekioti365 . Nors bolðevikø jëgos buvo þymiai gausesnës ir geriau aprûpintos, karinë vadovybë tikëjo aukðta lietuviø kariø morale, sàmoningumu, vadø sumanumu ir sugebëjimu vadovauti abiem rinktinëms (þr. 16 schemà). K u r k l i ø k a u t y n ë s. Perëmæs vadovavimà Ukmergës rinktinei ir gavæs vyriausiojo kariuomenës vado gen. S. Þukausko 1919 m. geguþës 14 d. slaptà ásakymà Lietuvos kariuomenei Nr. 2, karin. K. Ladyga visø pirma iðsiaiðkino bendrà padëtá jam pavestame bare. Ið pasiøstos þvalgybos ir vietiniø gyventojø buvo suþinota, jog rinktinës bare buvo iðsidësèiusios maþdaug tokios bolðevikø pajëgos: Balninkuose 20, ÞemaitkiemyjeMediniuose 500, Siesartyje 20, RadiðkyjeKopûstëliuose iki 300 kariø su 2 patrankomis, Kavarske 200, Anykðèiuose iki 300 ir Traupyje 20 prieðo kariø366 . Rinktinës vadas karin. K. Ladyga tuojau susisiekë su Ukmergëje buvusiu vokieèiø saksø 18 savanoriø pulko vadu mjr. V. Zechau ir su juo sudarë bendrà rinktinës puolimo planà. Jo pagrindu geguþës 17 d. rinktinei ir buvo paskelbtas operatyvinis ásakymas Nr. 6367 . Ið jo matyti, jog rinktinës vadas karin. K. Ladyga nutarë pakeisti puolimo kryptá ir visø pirma uþimti Kurklius ir teritorijà tarp Ðventosios ir Virintos upiø. Kyla klausimas, kodël nebuvo vykdomas vyriausiojo kariuomenës vado gen. S. Þukausko ásakymas pulti prieðà á ðiauræ nuo Ukmergës, t. y. Raguvos ir Troðkûnø kryptimi? Tikëtina, jog gen. S. Þukauskas, skelbdamas minëtà ásakymà, nebuvo pakankamai ávertinæs susidariusiø aplinkybiø. Tarp Ukmergës rinktinës ir Dubingiø bei Giedraièiø apylinkëse iðsidësèiusiø lenkø kariuomenës daliniø buvo apie 60 kilometrø ploèio nesaugomas ruoþas. Apie lenkø pajëgø dydá bei jø planus rinktinës vadovybei nieko nebuvo þinoma. Todël vargu ar buvo galima tikëtis jø paramos. 100 16 schema Bendra fronto padëtis 1919 m. geguþës 17 d. vakare 101 Ukmergës rinktinei puolant nurodyta Raguvos bei Troðkûnø kryptimi palei bolðevikø atramos punktus, deðiniajam jos sparnui galëjo iðkilti didelis pavojus. Tokiu atveju prieðui bûtø atsivërusi reali galimybë uþeiti á rinktinës uþnugará ir sukelti jai didelæ grësmæ. Norint to iðvengti, bûtø reikëjæ bare nuo Lyduokiø iki Kavarsko prieð bolðevikus palikti stiprià apsaugà ir tuo labai susilpninti ðiaurës kryptimi puolanèià likusià rinktinës dalá. Pagaliau net geriausio pasisekimo Troðkûnø rajone atveju nebûtø sudarytos sàlygos juo pasinaudoti, neiðvijus bolðevikø ið sektoriaus tarp Ðventosios ir Virintos. Remdamasis gauta informacija apie prieðo jëgø dydá ir jø iðsidëstymà, vokieèiø saksø 18 savanoriø pulko vadas mjr. V. Zechau visiðkai pritarë rinktinës vado karin. K. Ladygos savarankiðkam sprendimui puolimo krypèiai pakeisti368 . Puolimui buvo sudarytos trys voros. Deiniajai vorai vadovavo karin. K. Ladyga, o jo padëjëjas buvo saksø savanoriø 18 pulko karin. Ludovici. Vorà sudarë I pëst. pulko VI ir VII kuopos (vadai karin. V. Ðaudzis ir karin. M. Rëklaitis), dvi vokieèiø saksø kuopos, ginkluotos 2 sunkiaisiais kulkosvaidþiais, IV baterijos bûrys (2 patrankos), vadovaujamas karin. M. Peèiulionio, du pionieriø bûriai ir 10 lietuviø raiteliø. Vidurinei vorai vadovavo vokieèiø saksø karin. Kriugeris. Jà sudarë daugiausia saksø savanoriø daliniai, ginkluoti 2 sunkiaisiais ir 2 lengvaisiais kulkosvaidþiais, artilerijos bûrys (2 patrankos) ir 2 minosvaidþiai. Á ðios voros sudëtá áëjo ir I pëst. pulko karin. Br. Bilmino vadovaujama VIII kuopa. Kairiajai vorai vadovavo mjr. V. Zechau. Jà sudarë I pëst. pulko I ir II kuopos (vadai karin. P. Genys ir karin. A. Þemaitis), viena vokieèiø saksø kuopa, ginkluota 3 sunkiaisiais ir 2 lengvaisiais kulkosvaidþiais, artilerijos bûrys (2 patrankos) ir du pionieriø bûriai. Be to, dar buvo sudaryta mjr. Riomerio vadovaujama pagalbinë vora, á kurià áëjo 10 lietuviø ir 6 vokieèiø saksø raiteliai, ginkluoti 1 sunkiuoju ir 2 lengvaisiais kulkosvaidþiais369 . Geguþës 17 d. vakare karin. K. Ladygos vadovaujama deðinioji vora susitelkë Lyduokiø dvare. Bolðevikai jos susigrupavimo nepastebëjo. Kità dienà auðtant vora, laikydamasi nepaprasto atsargumo, lëtai slinko Siesarties upës link, norëdama kiek galima giliau uþeiti á prieðo uþnugará. Persikëlimà per upæ komplikavo prie Valtûnø kaimo malûno buvæs siauras ir supuvæs tiltas. Pëstininkams su veþimais juo ðiaip taip pervaþiavus, patrankas turëjo pertempti patys kareiviai. Persikëlus per Siesarties upæ, vora iðvaikë Valtûnø kaime buvusius bolðevikus ir toliau puldama uþëmë Þemaitkiemá. Tik tada prie Ðventosios bei Siesarties upiø buvusiose pozicijose bolðevikai suþinojo apie deðiniosios voros pasirodymà jø uþnugaryje. Neturëdami þiniø apie jos dydá ir þygio kryptá, jie neþinojo kaip pasielgti, juo labiau, kad tuo paèiu metu pastebëjo ir vidurinës voros judëjimà ties Vidiðkëmis. Þemaitkiemyje deðinioji lietuviø vora buvo padalyta á dvi dalis. VI kuopa su 2 kulkosvaidþiais ir 10 raiteliø pasiøsta Alantos kryptimi. Puolami bolðevikai skubiai pasitraukë ið Valø, Kazliðkiø ir Balninkø. Likusioji voros dalis pasuko á ðiauræ, UkmergësUtenos plento link. Nuo Dejûnø kaimo pusës á þygiuojanèià vorà prieðas pradëjo smarkiai ðaudyti. Karin. K. Ladyga prieð minëtame kaime ásitvirtinusius bolðevikus pasiuntë karin. M. Rëklaièio vadovaujamà VII kuopà, remiamà artilerijos ugnimi. Taèiau ði kuopa, neatlaikiusi smarkaus prieðo atsiðaudymo, pakriko ir ëmë 102 trauktis. Tai pastebëjæs karin. K. Ladyga ásakë kuopai skubiai verþtis Ukmergës Utenos plento link ir atkirsti prieðui atsitraukimo kelià. Bolðevikai jau buvo bepradedà persekioti atsitraukianèià VII kuopà, taèiau, pastebëjæ, jog vora nieko nepaisydama þygiuoja pirmyn, patys ëmë trauktis á ðiauræ. Tuo metu lietuviø vora, sparèiai þygiuodama á prieká, apie 9 val. perkirto plentà ties Buriais. Gelbëdamiesi bolðevikai, palikæ paplentëje nemaþai ginklø bei gurguolës, skubiai metësi nuo plento á ðiauræ. Ásitikinæ, jog deðinioji vora visame bare ásibrovusi á jø uþnugará, ir kitø lietuviø daliniø spaudþiami ties Radiðkio dvaru bei Kavarsku, bolðevikai ëmë trauktis visu frontu Kurkliø kryptimi. Neatsisakydama sumanymo ir toliau atkirsti prieðui kelià atsitraukti, deðinioji vora skubiai uþëmë aukðtumas á ðiauræ nuo Didþiakiemio kaimo. Gerai matydami prieðo pëstininkø, artilerijos ir kavalerijos traukimàsi pro Kurklius Anykðèiø ir Skiemoniø kryptimis, lietuviai apðaudë já smarkia ðautuvø, kulkosvaidþiø ir artilerijos ugnimi. Bolðevikø kavalerija nuo artilerijos pabûklø ugnies metësi á visas puses. Palikæ suþeistus arklius, likusiais skubëjo iðsiveþti savuosius pabûklus. Viena jø patranka su arkliais áklimpo Virintos upës brastoje netoli Kurkliø370 . Ðiek tiek atsikvoðëjæ bolðevikai uþëmë pozicijas aukðtumose uþ Kurkliø miestelio ir bandë savàja ugnimi sustabdyti deðiniosios voros þygiavimà Virintos link. Taèiau sutelkus mûsø kulkosvaidþiø ir patrankø ugná á naujàjà prieðo pozicijà, bolðevikai liovësi ðaudæ. Apie 11 val. pastebëjæ ir kairiosios voros artëjimà prie Kurkliø, bolðevikai liovësi prieðinæsi ir pasitraukë toliau. Tada deðinioji vora perëjo Virintos upæ ir iðsiveþë ið jos áklimpusià bolðevikø paliktà patrankà. Tuo metu plentu nuo Ðventosios upës pusës á Didþiakiemá atvyko ir vidurinioji vora. Besitraukianèiam prieðui persekioti buvo suorganizuota grupë ið 10 raiteliø, apginkluota ið prieðo atimta patranka. Jai vadovavo karininkai K. Ladyga ir M. Peèiulionis. O iðvargusiai visai vorai buvo leista pailsëti371 . Atsitraukæ nuo Virintos upës, bolðevikai sustojo linijoje Janoniø dvaras MakiliaiPastorèiai. Gaudama tikslià vietos gyventojø informacijà apie bolðevikus, rinktinë ið patrankos apðaudë dar nespëjusá naujoje vietoje ásitvirtinti prieðà. Bolðevikai buvo priversti trauktis toliau. Kurá laikà jie uþsilaikë linijoje ÐaltiðkiaiSirutiðkiai Gyvatynë, taèiau, toliau apðaudomi, nesiprieðindami traukësi. Rinktinë pasiekë Miðkiniðkiø vienkiemá. Gyventojai pasakojo, jog bolðevikai buvo labai iðvargæ ir ruoðësi pietauti, taèiau lietuviø artilerijos apðaudyti, iðvertë ið katilø pagamintà maistà ir alkani pasitraukë toliau. Traukdamiesi gyventojams skundësi, jog ðiose vietovëse negalima kovoti, nes vietiniai þmonës jø nepalaikà ir greit praneðà lietuviø daliniams apie dislokacijos vietas, todël jie tuoj apðaudomi artilerijos ugnimi. Atëjus vakarui, rinktinë apðaudë Skiemonyse apsistojusá prieðà bei plentà Leliûnø link. Po to rinktinë sugráþo á Didþiakiemá372 . Vidurinioji vora, vadovaujama vokieèiø saksø karin. Kriugerio, geguþës 18 d. auðtant jau buvo susitelkusi Vidiðkëse, ið kur sekë veiksmus prieðo, ásitvirtinusio uþ Ðventosios upës SiesartiesMediniøRadiðkio dvaroSvirnø dvaro linijoje. Apie 6 val. voros raiteliai ties Ðventupio dvaru bandë persikelti per Ðventàjà (tiltas bolðevikø buvo sudegintas), taèiau prieðo kulkosvaidþiø ir artilerijos ugnimi buvo sustabdyti. Sukoncentravus á Radiðkio dvarà atsakomàjà kulkosvaidþiø, artilerijos ir minosvaidþiø ugná, vorai pasirinktoje vietoje ties Ðventupio dvaru visgi pavyko per upæ persikelti ir iðvystyti puolimà Kopûstëliø kaimo ir Radiðkio dvaro link. Apeina- 103 mi ið sparno, bolðevikai ilgiau prieðintis nebeástengë ir ëmë trauktis. Kartu dalis jø pajëgø nuo Ðalkavos dvaro bei Gedroniðkio kaimo pusës bandë þygiuojanèiai plentu UkmergëUtena vidurinei vorai uþeiti á uþnugará ir smogti netikëtà smûgá. Tuo metu I pëst. pulko ûkio kuopos vadas karin. L. Butkevièius, su grupe kareiviø ið Vidiðkiø vykdamas á pulkà vieðkeliu Anykðèiø link, privaþiavæs Svirnø dvarà, kitoje Ðventosios upës pusëje pastebëjo prieðo daliná, bandantá uþeiti vorai á uþpakalá, ir já apðaudë. Plentu þygiavusi vidurinioji vora, iðgirdusi susiðaudymà ir supratusi Ðventosios pakrantëje esant bolðevikus, puolë juos ir paëmë á nelaisvæ. Po to vora tæsë þygá plentu, gaudydama atsilikusius nedidelius prieðo bûrius ir atimdama ið jø nemaþai ginklø bei gurguolës. Apie 12 val. vora pasiekë Didþiakiemio kaimà373 . Kairioji vora, vadovaujama mjr. V. Zechau, geguþës 17 d. atvyko á Taujënus, o po keleto valandø poilsio iðþygiavo Kavarsko link. Netoli miestelio bolðevikai vorà pastebëjo ir ið pietinio Kavarsko pakraðèio bei ið anapus Ðventosios smarkiai apðaudë. Vora buvo priversta abipus vieðkelio uþimti pozicijas ir á Kavarskà ðaudyti ið visø rûðiø ginklø. Po kurio laiko prieðas atsiðaudyti ëmë silpniau ir pradëjo trauktis Anykðèiø link. Kavarskas netrukus buvo uþimtas374 . Anykðèiø kryptimi besitraukiantys bolðevikai uþëmë pozicijas ant Bebrûnø kaimo aukðtumø, o Kurkliø link pasukæ jø daliniai sustojo aukðtumose ties Kavarsku á rytus nuo Ðventosios. Kairiajai vorai ið miestelio leidþiantis prie Ðventosios, prieðas ið minëtø aukðtumø jà smarkiai apðaudë ðautuvø, kulkosvaidþiø ir artilerijos ugnimi. Vorai persikelti per Ðventàjà buvo sudaryta ugnies priedanga. Artilerijos pabûklai buvo pastatyti prie baþnyèios ðventoriaus, o kulkosvaidþiai paèiame ðventoriuje uþ mûrinës tvoros. II kuopos vadas karin. A. Þemaitis su vokieèiø kpt. Vinkleriu pasileido Ðventosios pakrante ieðkoti tinkamos vietos ir reikiamø priemoniø persikelti per upæ. Buvo nutarta keltis per upæ uþ 250 m á pietus nuo vieðkelio KavarskasKurkliai. Pasirodë, jog pasitraukdami bolðevikai visas valtis ir keltus buvo palikæ kitoje upës pusëje. Vienas vokieèiø kareivis perplaukë Ðventàjà ir atgabeno vienà valtá, o po to ja pasinaudojant buvo perplukdytos ir kitos. Prieð pradedant persikëlimà per upæ, prieðo pozicijos buvo smarkiai apðaudytos. Bolðevikø ugniai ëmus silpti, prasidëjo voros këlimasis á kità krantà su valtimis, ant arkliø, su gurguolëmis. Reikia paþymëti, jog persikëlimo per upæ metu bolðevikø artilerijos sviediniai gana taikliai krito á Ðventosios upës vandená, nors nuostoliø vorai nepadarë. Atskiroms voros dalims persikëlus á kità upës krantà ir apðaudþius prieðà jau ið upës rytinës pusës, bolðevikø ugnis greit nutilo. Persikëlimo metu daug veþimø áklimpo upës viduryje ir kareiviams teko gerokai papluðëti juos iðtempiant ið vandens á krantà (þr. 17 schemà). Persikëlus per Ðventàjà, kairioji vora þygiavo Kurkliø kryptimi. Karin. A. Þemaitis su raitaisiais þvalgais buvo voros prieðakyje. Iðjojus ið Þvirblioniø kaimo, buvo pastebëta bolðevikø kuopa, þygiuojanti Jakûbavos dvaro link. Raiteliai uþ Þvirblioniø kaimo trobesiø palikæ savo arklius, iðsiskleidë grandinën ir apðaudë prieðà. Bolðevikai ið pradþiø atsakë tuo paèiu. Taèiau, neþinodami kokios jëgos jiems pastojo kelià ir pastebëjæ Þvirblioniø link atþygiuojanèià vorà, karin. A. Þemaièiui suðukus pasiduoti pakluso ir metë ginklus. Nuo Þvirblioniø iki Kurkliø vora nebesutiko jokio bolðevikø pasiprieðinimo ir tik suiminëjo nuo plento besitraukianèius atskirus jø karius ar maþas grupeles. 104 17 schema Kurkliø kautynës 1919 m. geguþës 18 d. 105 Vora pasiekë Kurklius apie 11 val. Prie miestelio ji susitiko su karin. K. Ladygos vadovaujama deðiniàja vora. Miestelio gyventojai iðvaduotojus sutiko su dideliu dþiaugsmu ir vaiðingai. Vokieèiai toliau Virintos upës nebeþygiavo. Kai kurios jø dalys, gaudydamos bolðevikø likuèius ir grobdamos turtà, nepasiekë net Didþiakiemio. Iki Virintos upës teatëjo vos vienas jø batalionas. Vokieèiams svarbiau buvo pasinaudoti grobiu negu iðnaudoti koviná pasisekimà. Pastebëjæ ið bolðevikø paimtà patrankà su arkliais, vokieèiai á jà ëmë reikðti savo pretenzijas. Juos palaikë ir kairiosios voros vadas mjr. V. Zechau375 . Tiktai karin. K. Ladygai ásikiðus ir paaiðkinus, jog patrankà ið bolðevikø atëmë lietuviai, ið kuriø ypaè pasiþymëjo VII kuopos virðila Juozas Kazlauskas bei eilinis Jurgis Malinauskas, smarkia kulkosvaidþio ugnimi sutrikdæ prieðo pastangas jà iðsiveþti376 , ginèas buvo iðspræstas pastarøjø naudai. Karin. M. Peèiulionis ðià patrankà greit sutvarkë ir po valandos jà panaudojo prieð Skiemoniø link plentu atsitraukianèius bolðevikus. Karin. K. Ladyga uþ vokieèiø saksø dalyvavimà kautynëse su bolðevikais mjr. V. Zechau pareiðkë padëkà. Vokieèiai, apie porà valandø pailsëjæ Didþiakiemyje, sugráþo á Ukmergæ377 . Likæ vieni, lietuviai prie Virintos uþëmë atramos punktus apsaugoti keliams, einantiems nuo Anykðèiø, Skiemoniø ir Alantos. Tik maþas dalinys toliau persekiojo bolðevikus plentu Skiemoniø kryptimi378 . Karin. K. Ladyga, norëdamas palengvinti Panevëþio rinktinei uþimti ðá miestà, 1919 m. geguþës 19 d. nutarë pulti Anykðèius ir taip apsaugoti savo rinktinës kairájá sparnà nuo gresianèio pavojaus ið ðio miestelio pusës. Tuo paèiu metu karin. V. Ðaudzio vadovaujama kuopa turëjo uþimti Alantà ir uþ jos svarbiausiomis kryptimis organizuoti atramos punktus. Karin. V. Skorupskis su savo grupe turëjo likti Didþiakiemio pozicijoje ir þvalgyti Skiemoniø apylinkes, o karin. A. Þemaièiui ásakyta ginti pozicijas nuo galimo prieðo antpuolio Kurkliø apylinkëse. Ukmergës rinktinës ðtabas buvo Didþiakiemyje379 . Rinktinës vadas karin. K. Ladyga, suformavæs vorà ið pusës kuopos pëstininkø, ginkluotø kulkosvaidþiais, 12 raiteliø ir karin. M. Peèiulionio iðplësto artilerijos bûrio (3 patrankø), geguþës 19 d. popietæ ið Kurkliø iðþygiavo vieðkeliu Anykðèiø link. Prisiartinus prie miestelio, þvalgams pavyko nustatyti, jog bolðevikai buvo uþëmæ pozicijas ant aukðtumø á rytus, pietus bei vakarus nuo Anykðèiø. Karin. M. Peèiulionis savo patrankas iðdëstë pamiðkëje prie vieðkelio KurkliaiAnykðèiai. Pëstininkai þygiavo Anykðèiø kryptimi miðku, tarp vieðkelio KurkliaiAnykðèiai bei Ðventosios upës. Kita jø grupë slinko aukðtuma á rytus nuo minëto vieðkelio. Pastebëjæ besiartinanèius lietuviø karius, bolðevikai visu frontu pradëjo smarkiai ðaudyti. Tada karin. M. Peèiulionio artilerija pradëjo ðaudyti á ðiaurinëje miestelio dalyje buvusá tiltà per Ðventàjà, po to á patá miestelio centrà baþnyèios rajone, o vëliau perkëlë á pietinæ bei vakarinæ miestelio dalis. Apðaudant kapines, nutilo jose veikæ bolðevikø kulkosvaidþiai. Tuo pasinaudojæ lietuviø pëstininkai uþëmë kapines ir verþësi tolyn. Prieðo ugnis ëmë silpnëti ir pietinëje Anykðèiø pusëje. Artëjant vakarui, lietuviø pëstininkai, raiteliai ir raiti artileristai puolë Anykðèius ir juos uþëmë. Gyventojai dþiaugsmingai sutiko savuosius karius, o karin. M. Peèiulionis jiems lenkësi nuo arklio ir atsipraðinëjo, jog, to nenorëdamas, ið pabûklo pataikë á baþnyèios bokðtà. Miestelio gyventojai vaiðino karius kuo tik galëdami. 106 Uþëmus Anykðèius, buvo pastatyta uþtvara tilto apsaugai prie kelio nuo Troðkûnø pusës. Patrankos buvo iðstatytos uþ miestelio pusës kilometro atstumu Svëdasø kryptimi380 . Karin. V. Ðaudzis su savo kuopa tà pat dienà uþëmë Alantà ir iðstatë uþtvaras Pakalniø kaimo bei Alantos dvaro kryptimi. Bolðevikai ásitvirtino á vakarus nuo Kazlø kaimo ir visà laikà apðaudë lietuvius. Karin. V. Skorupskio vora uþëmë Skiemoniø miestelá, kur rado daug bolðevikø palikto maisto bei arkliams paðaro. Rinktinës deðinëje buvæ lenkai irgi pasistûmëjo pirmyn ir apsistojo linijoje: PavirinèiaiÐvobiðkiaiVirintos eþ. Jie norëjo uþimti ir Alantà, taèiau joje radæ lietuviø karius savo sumanymo atsisakë381 . Rinktinës vadas karin. K. Ladyga, geguþës 20 d., dar neturëdamas þiniø apie Panevëþio rinktinës veiklà, nutarë atsiimti ið bolðevikø Andrioniðká. Suformavæs vorà, á kurià áëjo I pëst. kuopa su 2 kulkosvaidþiais ir karin. M. Peèiulionio vadovaujamas iðplëstas artilerijos bûrys bei grupë raiteliø, tà pat dienà iðvyko Andrioniðkio link. Beþygiuojant buvo suþinota, jog bolðevikai apsistojæ 107 aukðtumoje, á ðiauræ nuo Pienioniø kaimo ir á rytus nuo Vikoniø kaimo. Karin. P. Genio vadovaujama kuopa, remiama artilerijos, be atodairos puolë prieðà VikoniøPienioniø kaimø linijoje. Po trumpo susiðaudymo bolðevikai ëmë trauktis Andrioniðkio link. Paaiðkëjo, jog tai buvo prieðo raiteliai su pëstininkais, kurie naktá planavo pulti Anykðèius ið pietvakariø pusës. Þygiuodama pirmyn, vora temstant áþengë á miestelá. Á ðiauræ nuo Andrioniðkio prie upelio pastatytos patrankos apðaudë ÐimoniøVieðintø kelià, kuriuo traukësi bolðevikai. Saugumo sumetimais naktá patrankos buvo sugràþintos á Andrioniðká. Svarbesnëmis kryptimis á vakarus ir rytus nuo Andrioniðkio buvo iðstatytos sargybø uþtvaros382 . Geguþës 21 d. rytà Ukmergës rinktinës ðtabe buvo gauta þinia, jog Panevëþio rinktinë iðvadavo ið bolðevikø Panevëþio miestà. Karin. K. Ladyga, manydamas, jog Panevëþio rinktinë stums prieðà toliau á rytus, nutarë veikti savo bare Utenos kryptimi ir perkelti artilerijà prie UtenosZarasø plento. Taèiau dar neiðvykus ið Andrioniðkio suþinota, jog bolðevikai kasa apkasus ir stengiasi ásitvirtinti á pietus nuo Vieðintø palei Graðiø palivarkà ir Gyvatynës kaimà. Bolðevikai, manydami, jog lietuviai koncentruoja savo jëgas Izabelinos kaime ir ið ten ruoðiasi pulti Vieðintas, geguþës 21 d. tà kaimà apðaudë smarkia artilerijos ugnimi ir já padegë. Taèiau Izabelinoje tuo metu nebuvo nei vieno lietuvio kareivio. Prieð iðvykdama ið Andrioniðkio voros vadovybë nutarë minëtose vietose besitvirtinantiems bolðevikams suduoti dar vienà smûgá. Po smarkios artilerijos ugnies pëstininkai puolë prieðà ir ðis, neatlaikæs energingo spaudimo, paliko savo apkasus ir pasitraukë Vieðintø kryptimi. Mûsø pëstininkai, persekiodami bolðevikus, pasiekë Akmeniø dvarà. Karin. P. Gená su kulkosvaidþiais ginkluota I kuopa ir keletu raiteliø palikæ saugoti kelius nuo Vieðintø á Andrioniðká, karininkai K. Ladyga ir M. Peèiulionis su artilerija temstant gráþo á Anykðèius. Èia ðiek tiek pailsëjæ naktá pasiekë prie UtenosZarasø plento buvusá Miðkiniðkiø palivarkà, kur buvo apsistojæs karin. V. Skorupskio vadovaujamas I pëst. pulko batalionas383 . Geguþës 22 d. buvo nutarta pradëti puolimà Utenos kryptimi. Karin. V. Ðaudzis su VI kuopa apie 3 val. pradëjæs þygá Pakalniø kaimo link sutiko atkaklø apkasuose ásitvirtinusiø bolðevikø pasiprieðinimà. Jø pëstininkus aktyviai rëmë artilerija. Tada viena kuopos dalis toliau puolë prieðà vieðkeliu, o kita ëmë supti já ið pietø pusës. 107 Pajutæ gresiantá pavojø bolðevikai pasitraukë, palikdami keletà ðautuvø su ðoviniais. Puldama bolðevikus, VI kuopa palaikë ryðá ir su lenkais, kurie verþësi á Ignapolio ir Noliðkiø dvarø rajonà. Nesutikusi didesnio pasiprieðinimo, kuopa uþëmë Pakalnius, paëmusi á nelaisvæ apie 20 bolðevikø. Puldama toliau, ji uþëmë 212 aukðtumà. Èia lietuvius netikëtai pasitiko bolðevikø pëstininkø batalionas ir jø kavalerijos eskadronas, kuris ëmë supti kuopos deðinájá sparnà. Kuopai sunku buvo atsilaikyti prieð didesnes prieðo pajëgas ir ji buvo priversta trauktis. Teko patirti ir nesëkmiø buvo suþeistas pats kuopos vadas karin. V. Ðaudzis. Bûdamas suþeistas, jis kurá laikà ir toliau vadovavo kuopai, tvarkingai jà iðvesdamas ið apsupties iki Pakalniø kaimo. Taèiau bolðevikai kuopà persekiojo toliau. Kautynëse þuvo bûrininkai Vincas Bruzbartas, Kazys Raèkauskas ir skyrininkas Kazys Radzevièius. Atsitraukus ir uþëmus pozicijà prie Miðkiniø kaimo, vadovavimà kuopai perëmë karin. Juozas Plenta. Lenkai taip pat neatlaikë bolðevikø puolimo ir buvo priversti gráþti á ankstyvesnes pozicijas Ðovelius. Bijodama apsupimo ið deðiniojo sparno, kuopa, netekusi santarvininko, atsitraukë iki Minduèiø, kur uþëmë pozicijà á ðiaurës vakarus nuo eþero. Bolðevikai toliau kuopos nebepersekiojo384 . Tà paèià geguþës 22 d. apie 16 val. Leliûnø link pradëjo þygá karin. K. Ladygos vadovaujama vora. Po trumpo susirëmimo bolðevikai buvo priversti palikti Klevënø, Buivydø ir Diktarø kaimus. Manydamas, jog prieðas toliau trauksis platesniu frontu, karin. K. Ladyga, pasiëmæs su savimi keletà kulkosvaidininkø su 2 kulkosvaidþiais ir bûrelá raiteliø, veþimais ëmë skubiai vytis ið Diktarø kaimo besitraukianèius bolðevikus. Juos besivejant, ið ðiaurës vakarø pusëje prie Smulkio kaimo buvusiø apkasø á lietuvius buvo netikëtai pradëta ðaudyti ið ðautuvø ir kulkosvaidþiø, ir jie suskubo gelbëtis. Jau buvo tamsu, ir lietuviai paplentës grioviais sugebëjo iððliauþti ið pavojingos zonos. Visgi 8 kareiviai buvo suþeisti ir paðauta didesnë dalis arkliø. Ankstyvà geguþës 23 d. rytà prie Diktarø kaimo netikëtai pasirodë prieðo ðarvuotas automobilis. Mûsiðkiø bandymai já sustabdyti kulkosvaidþiø bei ðautuvø ugnimi buvo nesëkmingi. Tuo metu patrankos keitë pozicijas ir ðarvuoèio apðaudyti negalëjo. Karin. K. Ladyga ásakë nutraukti ðarvuoèio apðaudymà ir per balas bëgti á pietus nuo Diktarø. Plentu trauktis nebuvo galima, nes, ðarvuoèiui vejantis, bûtø patirta daug aukø. Bëgant ið Diktarø, nespëta net su savimi pasiimti suþeistø kariø. Mûsø artilerija, likusi be priedangos, ðarvuoèiui artëjant turëjo apleisti pozicijas prie Klevënø. Apsistojusi ties Miðkiniðkiais, nusitaikë á UtenosZarasø plentà ir laukë ðarvuoèio pasirodant. Taèiau ðis, apðaudomas nuo Buivydø pusës, ties Klevënais sustojo ir gráþo atgal. Puolimas visame Ukmergës bare buvo sustabdytas. Suþinota, jog geguþës 22 d. aktyviø susirëmimø su bolðevikais metu Anykðèiø apylinkëse buvo suþeistas II kuopos vadas karin. A. Þemaitis. Tuo metu Andrioniðkio rajone karin. P. Genys su I kuopa toliau vykdë sustiprintà þvalgybà, visà laikà bûdamas artimame sàlytyje su bolevikais. Laikinai aprimus kovoms, bolðevikai uþëmë pozicijas linijoje: PakalniaiRubikiø eþ.Debeikiai, o Ukmergës rinktinë AlantaSkiemonysAnykðèiai linijoje385 . K o v o s d ë l P a n e v ë þ i o. Vykdydama vyriausiojo kariuomenës vado gen. S. Þukausko 1919 m. geguþës 14 d. ásakymà Nr. 2, Panevëþio rinktinë po trijø dienø susikoncentravo Ramygalos ir Krekenavos rajonuose, o jos ðtabas Mikaliðkio dvare (3 kilometrai á pietus nuo Ramygalos). Rinktinëje buvo Panevëþio atskirasis batalionas (ðeðios kuopos ir raitøjø þvalgø komanda), II pëst. pulko III batalionas 108 (trys kuopos), kuriam vadovavo karin. J. Motiejûnas-Valevièius ir I baterija (4 patrankos), karin. V. Geigos vadovaujama. Ðiaurës Lietuvoje puolimà rëmë karin. A. Stapulionio vadovaujamas Joniðkëlio partizanø batalionas, o ÐeduvosPanevëþio geleþinkelio linijà dengë vokieèiø saksø batalionas, kuris taèiau puolime nedalyvavo. Bolðevikø pajëgas sudarë 14 ir 15 ðauliø pëstininkø pulkai ir 6 latviø komunistø pulkas. Bolðevikai buvo uþëmæ linijà RaguvaJotainiaiBarklainiaiËriðkësUpytë386 . Geguþës 17 d. 18 val. á ðtabà Mikaliðkio dvare buvo suðaukti vorø ir baterijos vadai, kuriems buvo iðaiðkintas rytdienos veikimo planas ir paskelbtas faktiðkai vadovaujanèio karinëms operacijoms Panevëþio rinktinës instruktoriaus plk. M. Katchë parengtas ásakymas Nr. 1* . Juo remiantis, Panevëþio rinktinë buvo suskirstyta á tris voras: 1. Deðinioji vora (vadas karin. J. Vidugiris), kurià sudarë Panevëþio atskirojo bataliono III ir V kuopos, ginkluotos 4 kulkosvaidþiais, I baterijos 3 patrankos ir 10 raitøjø þvalgø, turëjo iki geguþës 18 d. 2 val. nakties uþimti Belazariðkiø dvarà ir Naujasodës rajonà, o po valandos pulti Jotainius. Juos uþëmusi, turëjo vykti Katinø kaimo link ir, nugalëjusi prieðà, ðá kaimà uþimti. 2. Vidurinioji vora (vadas karin. J. Motiejûnas-Valevièius), á kurios sudëtá áëjo II pëst. pulko 2,5 kuopos, ginkluotos 3 kulkosvaidþiais, I baterijos viena patranka ir 10 raitøjø þvalgø, turëjo iki geguþës 18 d. 2 val. 30 min. netikëtai uþimti Rimaiðiø Papiðkiø rajonà, o 4 val. pulti ir uþimti Uþkalniø kaimà ir pietinius Barklainius. 3. Kairioji vora (vadas karin. J. Nastopka), kurià sudarë Panevëþio atskirojo bataliono I ir IV kuopos, ginkluotos 4 kulkosvaidþiais, ir 10 raitøjø þvalgø, turëjo iki geguþës 18 d. 2 val. nakties netikëtai uþimti Uþliauðiø kaimà ir pietiná Levaniðkiø dvarà, o 3 val. 30 min. pulti ir uþimti Ëriðkiø ir Rajûnø kaimus. 4. Bendrasis rezervas (vadas karin. J. Reikala), á kurá áëjo Panevëþio atskirojo bataliono II ir VI kuopos, mokomoji kuopa, II pëst. pulko pusë kuopos, ginkluotos 4 kulkosvaidþiais ir 20 raitøjø þvalgø, iki geguþës 18 d. turëjo bûti: 2 val. Ramygaloje, o 4 val. vykti á ðiauræ RamygalosPanevëþio vieðkeliu. Iki geguþës 18 d. 12 val. turëjo bûti uþimta linija: Katinaipietiniai Barklainiai ËriðkësRajûnai. Visose vorose turëjo bûti rezervai savo sparnams apsaugoti, reikalauta vykdyti þvalgybà ir palaikyti ryðius tarp savæs bei su rinktinës ðtabu. Þvalgyba VadokliøGenetiniø Raguvos kryptimi turëjo bûti vykdoma rinktinës ðtabo nurodymais. Pirmuosius terminuotus praneðimus rinktinës ðtabui reikëjo atsiøsti uþëmus iðeities ribà, o antruosius 12 val. Maisto ir ðaudmenø sandëlis buvo Truskavoje, perriðimo punktas Ramygaloje. Suþeistieji veþimais turëjo bûti veþami á Këdainius, o ið ten traukiniu á Kaunà. Signalai: baltos raketos èia mûsø, raudonos mes einame pirmyn arba perkelti ugná, alios reikalinga pagalba. Pavaduotojai karin. J. Variakojis ir karin. J. Reikala. Ðá ásakymà pasiraðë plk. M. Katchë387 . Vos paskelbus ðá ásakymà ið vokieèiø saksø 18 pulko I bataliono vado kpt. Sprangerio buvo gautas praneðimas, jog deðiniajame Panevëþio rinktinës sparne jo batalionas geguþës 19 d. 3 val. puls Raguvoje buvusius bolðevikus. Kpt. Sprangeris praðë supaþindinti já su planuojamais lietuviø kariniais veiksmais ir priskirti jo batalionui * Karin. M. Katchë Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo rusø kariuomenëje, kur buvo ágijæs didelá kariná patyrimà. Tuo metu jis dar nemokëjo lietuviø kalbos, todël sutiko bûti tik Panevëþio atskirojo bataliono instruktoriumi ir planuoti karines operacijas bei vadovauti joms V. L. 109 apie 30 lietuviø kavaleristø, apie 50100 pëstininkø, kurie geguþës 18 d. turëjo atvykti á Alunèio dvarà388 . Ði þinia Panevëþio rinktinës vadovybæ ðiek tiek nuramino. Kpt. Sprangeriui buvo praneðtas Panevëþio rinktinës veikimo planas ir papraðyta pagreitinti Raguvos puolimà. Taèiau kpt. Sprangeris to padaryti negalëjo, nes jam reikëjo atlikti tolimà þygá ið Bukoniø rajono. Panevëþio rinktinë suplanuotos karinës operacijos atidëti geguþës 19 dienai irgi nebegalëjo (þr.18 schemà). 18 schema Panevëþio rinktinës jëgø sutelkimas 1919 m. geguþës 18 d. 110 Puolimas buvo pradëtas 1919 m. geguþës 18 d. auðtant. Rinktinës vadas ir ðtabas ið Mikaliðkiø dvaro persikëlë á Ramygalà. Deðiniosios voros vadas karin. J. Vidugiris, auðtant pasiuntæs vienà kuopà Naujasodës miðko pakraðèiu pulti Jotainius ið rytø pusës, su likusiomis dalimis þygiavo vieðkeliu to kaimo link. Prieð pradëdama puolimà artilerija á prieðo pusæ paleido keletà artilerijos sviediniø. Po to, prisidengus kulkosvaidþiø ugnimi, voros daliniai energingai puolë Jotainius. Bolðevikai, netvarkingai atsiðaudydami, skubiai pasitraukë. Jotainiai, o netrukus ir Griniûnai, buvo uþimti. Nesutikusi atkaklesnio prieðo pasiprieðinimo, vora apie 12 val. uþëmë ir Katinø kaimà389 . Karin. J. Motiejûno-Valevièiaus vadovaujama vidurinioji vora geguþës 18 d. 3 val. pradëjo þygá Uþkalniø kaimo link. Netoli Ëriðkëliø pastebëjus prieðà ta kryptimi buvo pasiøstas karin. E. Noreika su bûriu pëstininkø, ginkluotø vienu kulkosvaidþiu. Pasirodë, jog, norint uþimti Ëriðkëlius, reikëjo pirma iðstumti bolðevikus ið Uþkalniø kaimo. Prieðui menkai ginantis ið pradþiø buvo uþimti Uþkalniai, o po to ir Ëriðkëliai. Puolimo metu buvo iðsiaiðkinta, jog bolðevikai buvo ásitvirtinæ Barklainiuose, ið kuriø nemanë trauktis. Tada viduriniosios voros viena kuopa puolë prieðà ið rytø nuo Pumpliø kaimo, kita ið pietø pusës, o karin. E Noreika su savo bûriu dengë kairájá voros sparnà ir þygiavo Barklainiø link pamiðke ið vakarø pusës. Nors bolðevikai ið pradþiø ir smarkiai atsiðaudë ðautuvø ir kulkosvaidþiø ugnimi, taèiau, apðaudyti artilerija ir supami ið trijø pusiø, buvo priversti pasitraukti. Barklainiai buvo uþimti390 . Karin. J. Nastopka su kairiàja vora gautàjá uþdaviná taip pat pradëjo vykdyti geguþës 18 d. 3 val. Jo paties vadovaujama IV kuopa nuo Uþliauðiø kaimo puolë Ëriðkes ið ðiaurës vakarø pusës. Po trumpo atsiðaudymo bolðevikai Ëriðkes apleido. Uþëmusi ðià vietovæ, kuopa ið pietø pusës puolë Radikoniø dvarà, kuris po trumpos kovos taip pat buvo paimtas. Karin. V. Snarskio vadovaujama I kuopa nuo Uþliauðiø kaimo puolë Rajûnø kaimà. Taèiau èia ji sutiko stiprø, artilerijos ugnies remiamà bolðevikø pasiprieðinimà, perëjusá á prieðpuolá. Paëmæ iniciatyvà, bolðevikai nuo Rajûnø puolë Radikoniø dvarà ir Ëriðkiø kaimà. IV kuopa taip pat neatlaikë prieðo puolimo. Traukiantis nuo Radikoniø dvaro, þuvo ðios kuopos vadas karin. Jonas Nastopka, kuris, kaip minëjome, vadovavo ir kairiajai vorai391 . Netekusi vado, IV kuopa pakriko ir ið Ëriðkiø pasitraukë á Uþliauðiø kaimà. Pakrikusiai vorai ëmë vadovauti II kuopos vadas karin. J. Jurënas, kuris sujungtomis ið rezervo II ir VI kuopomis tà paèià dienà vël puolë bolðevikus ir susigràþino Ëriðkiø kaimà bei Radikoniø dvarà392 . Po to vadovavimà kairiajai vorai perëmë karin. J. Reikala. Apskritai imant, geguþës 18 d. puolimas pasisekë. Buvo paimta nemaþa belaisviø, atimta kulkosvaidþiø, ðautuvø, arkliø ir kt. turto. Bolðevikai buvo nustumti á linijà: KabeliaiOksaiÐilaièiaiDubuliø dv.RajûnaiTarnagala. Mûsø kariuomenë laikë linijà: KatinaiMidþiûnaiPumpliaiBarklainiai (piet.)UþkalniaiËriðkës Radikoniø dv.Levaniðkiø dv.393 (þr. 19 schemà). Panevëþio rinktinës vadovybë nutarë geguþës 19 d. auðtant tæsti puolimà, paskelbdama ásakymà Nr. 2. Deðinioji vora 3 val. turëjo pulti prieðà iðilgai kelio Katinai Pajuodþiai ir 12 val. uþimti Pajuodþiø kaimà. Viduriniajai vorai ásakyta tuo paèiu metu pulti iðilgai kelio BarklainiaiÐilagalio k. ir 12 val. uþimti Ðilagalá. Kairioji vora, sustiprinta viena pëstininkø kuopa, 5 val. 30 min. turëjo pulti Dubuliø dvarà bei 111 Rajûnus ir iki 12 val. uþimti ðias vietoves. Bendrasis rezervas (karin. J. Reikala) 6 val. turëjo apsistoti prie pietiniø Barklainiø. Rinktinës ðtabui iki geguþës 19 d. 4 val. reikëjo bûti Ramygaloje, o po to vykti á ðiauræ keliu RamygalaPanevëþys394 . Geguþës 19 d. 5 val. 30 min. rinktinës ðtabas gavo kairiosios voros praneðimà, jog Dubuliø dvaras, Mikaliðkiø ir Rajûnø kaimai uþimti. Kitos voros ðiek tiek vëlavo, bet 10 val. visos rinktinës dalys buvo KabeliøOksøÐilaièiøUpytës linijoje, bolðevikai kulkosvaidþiø ir artilerijos ugnies priedangoje skubotai traukësi Panevëþio link395 . 19 schema Panevëþio rinktinës padëtis 1919 m. geguþës 18 d. vakare 112 Panevëþio rinktinei nemaþai padëjo ir mûsø lakûnai, intensyviai bombarduodami PanevëþioKupiðkio geleþinkelio linijà, bei Joniðkëlio partizanø bataliono þvalgai, bolðevikø uþnugaryje nupjaustæ telefono ir telegrafo laidus ir tuo sutrikdæ jø ryðius. Bolðevikams traukiantis visu frontu, Panevëþio rinktinës vadas plk. M. Katchë geguþës 19 d. 12 val. visoms voroms ásakë uþbaigti pradëtà darbà paimti Panevëþio miestà. Deðinioji vora, puldama per TautkûnusPakalniðkius á Karðinaukà ir toliau á ðiauræ, turëjo atkirsti kelius, einanèius ið Panevëþio á rytus. Viduriniajai vorai ásakyta per Ðilagalá, Pabalius atakuoti Panevëþá ið pietø pusës. Kairioji vora, þygiuodama per Zubiðkius, Molainius, turëjo atakuoti miestà ið pietvakariø pusës. Bendrajam rezervui ásakyta per Kuèiø kaimà nuvykti á Oksus ir ten laukti tolesniø nurodymø. Visa artilerija turëjo apðaudyti kelius, einanèius ið Panevëþio á rytus. Rinktinës ðtabas prie kelio Joskildaiilagalis396 (þr. 20 schemà). 20 schema Panevëþio puolimas 1919 m. geguþës 19 d. 113 Paskelbus ðá ásakymà, rinktinës vadovybæ pasiekë þinia, jog vokieèiø saksø kpt. Sprangerio vadovaujama miðri lietuviøvokieèiø rinktinë geguþës 19 d. 2 val. 15 min. uþëmë Raguvà ir ið ten pasiuntë þvalgybà LevaniðkioTraupio kryptimi, palikdama platø (apie 4045 kilometrø ploèio) atvirà deðinájá Panevëþio rinktinës sparnà, keliantá grësmæ lietuviø kariuomenës saugumui. Neatsiþvelgiant á tai, puolimas buvo tæsiamas. Deðinioji vora netrukus uþëmë Pajuodþius ir per miðkus þygiavo Karðinaukos link. Dël minëto atviro deðiniojo sparno artilerija buvo palikta Pajuodþiuose. Vidurinioji vora uþëmë Ðilagalio kaimà, o kairioji Zubiðkiø ir Vaiðvilèiø kaimus. Bolðevikai skubiai bëgo ið Panevëþio, persekiojami smarkios mûsø artilerijos ugnies. Panevëþio rinktinës dalys geguþës 19 d. apie 17 val. uþëmë miestà. Bolðevikai pasitraukë Subaèiaus link397 . Ðioje karinëje operacijoje daug padëjo mûsø aviacijos eskadrilë, kuri bombardavo ir kulkosvaidþiø ugnimi apðaudë bolðevikus Panevëþyje ir geleþinkelio ruoþe PanevëþysKupiðkis geguþës 18 d. 7, o geguþës 19 d. 5 kartus, savo jëga demoralizuodama prieðà ir keldama panikà jo eilëse398 . Aktyviai veikë ir vietos partizanai. Be minëto prieðo ryðiø priemoniø gadinimo, jie, traukiantis bolðevikams ið Panevëþio, uþ 7 kilometrø nuo miesto iðardë geleþinkelá. Bolðevikai, á paskutinájá traukiná susikrovæ daug ið vietos gyventojø prisiplëðto maisto ir kitokio turto, taip pat ryðiø priemoniø, ðaudmenø bei suimtø lietuviø, mûsø karo lëktuvø intensyviai persekiojami, didele sparta skubëjo á rytus. Nepastebëjæ iðardyto geleþinkelio, nuvirto nuo bëgiø ir liko mûsø pusëje. Atskubëjæ Panevëþio rinktinës daliniai apsupo suduþusá traukiná ir suþeistiesiems, kuriø kartu su uþmuðtaisiais buvo apie 250 þmoniø, suteikë reikiamà pagalbà399 . Bolðevikai nuo Subaèiaus pusës keletà kartø mëgino kitais traukiniais privaþiuoti ir evakuoti suduþusio traukinio turtà, bet mûsø karo lëktuvai ir pëstininkai visas jø pastangas likvidavo400 . Lietuviams pavyko iveti i suduusio traukinio apie 200 veþimø brangaus turto401 . Nors Panevëþio rinktinës kariuomenë po keliø dienø þygio ir dviejø dienø mûðio buvo labai iðvargusi, bet, turëdama maþai nuostoliø, o daug grobio, buvo gerai nusiteikusi. Vietiniai gyventojai karius sutiko labai nuoðirdþiai, dþiaugësi sulaukæ geresnio gyvenimo. Uþëmus Panevëþá, rinktinës ðtabas persikëlë á já ir 1919 m. geguþës 20 d. 4 val. paskelbë ásakymà Nr. 4 pergalei átvirtinti. Rinktinës kariuomenë buvo suskirstyta saugoti dviejø barø. Deðiniajam barui Liûdynës dv.PakalniaiKurganavos dv. Karðinauka saugoti buvo paskirtos II pëst. pulko trys kuopos su 3 kulkosvaidþiais ir 3 raiti þvalgai. Vadu buvo paskirtas karin. J. Motiejûnas-Valevièius. Ðios pajëgos turëjo 11 val. susirinkti Velþio kaime. Kairiajam barui KarðinaukaKatininëBernotaiPiniava saugoti paskirtos Panevëþio atskirojo bataliono trys kuopos su 6 kulkosvaidþiais ir 15 raitø þvalgø bûrys. Vadu paskirtas karin. J. Vidugiris. Bendràjá karin. J. Reikalos vadovaujamà rezervà sudarë Panevëþio atskirojo bataliono trys kuopos, mokomoji kuopa, 10 kulkosvaidþiø, 15 raitøjø þvalgø ir viena baterija (4 patrankos). Ðios pajëgos turëjo iki 12 val. susitelkti Panevëþio kareivinëse, o artilerija Panevëþio Skaistkalnio priemiestyje402 . Tà pat dienà ðtabe buvo gautas vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko Lie- 114 tuvos kariuomenei slaptas ásakymas Nr. 3. Jame Panevëþio rinktinës vadui ásakyta nedelsiant ásitvirtinti Panevëþyje ir, bolðevikø puolimo atveju, juos sulaikyti. Nurodyta nuo Panevëþio rytø kryptimi pasiøsti þvalgus bei partizanus iki pat sàlyèio su prieðu, o taip pat palaikyti tamprø ryðá su á ðiauræ ir á pietus nuo Panevëþio veikusiomis kariuomenës dalimis. Gen. S. Þukauskas Panevëþio rinktinei sustiprinti paþadëjo geguþës 22 d. atsiøsti geleþinkeliu II pëst. pulko II batalionà ir kartu praneðë, jog vokieèiø kariuomenës Ðiauliø brigados dalims ásakyta persikelti á PanevëþioPasvalio linijà403 . Tuo metu Panevëþio rinktinës padëtis buvo nelengva. Þuvus karin. J. Nastopkai, o ties Pajuodþiais bolðevikams sunkiai suþeidus karin. L. Þukauskà bei keletui jø susirgus, labai stigo karininkø, visø pirma kuopø vadø. Be to, kariuomenës dalims stigo ðoviniø ðautuvams, sviediniø artilerijai ir ypaè þemëlapiø. Be to, pasitraukusieji bolðevikai per Lëvens upæ ties Piniava ir Pakalniðkiais buvo sudeginæ tiltus404 . Vos spëjus geguþës 20 d. iki pietø karin. J. Motiejûno-Valevièiaus ir karin. J. Vidugirio vadovaujamiems daliniams uþimti aukðèiau nurodytus barus ir juose iðdëstyti uþtvaras, 14 val. bolðevikø karinës pajëgos kairiajame sparne mëgino nustumti lietuvius nuo Lëvens, o deðiniajame uþimti Velþio kaimà. Taèiau ðie puolimai buvo atremti ir bolðevikai nuvyti Paistrio ir Karsakiðkio link405 . Geguþës 21 d. Panevëþio rinktinë dþiaugsmingai priëmë vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko pasveikinimà dël Panevëþio miesto paëmimo406 . Kariuomenë nuo 1919 m. geguþës 1 d. visà laikà buvo ar þygiuose, ar mûðiuose, todël rinktinës vadovybë nutarë jai skirti vienos dienos poilsá ir apsiriboti vien prieðo jëgø ir veiksmø þvalgyba bei suduþusio traukinio turto kraustymu. Taèiau ir tà dienà kariams pailsëti nepavyko. Apie 12 val. bolðevikai geleþinkeliu priveþë naujø kariuomenës daliø, kurios, visu pajëgumu smogdamos, privertë rinktinës deðiniojo baro pajëgas pasitraukti á VelþioVaivadëliø linijà. Bolðevikai uþëmë Liûdynës dvarà ir Pakalniø kaimà, kuriuos nuo 60-jo latviø bolðevikø pulko gynë karin. A. Butkevièiaus vadovaujama II pëst. pulko III bataliono VII kuopa. Negalëdama atsilaikyti prieð gausias prieðo pajëgas, kuopa, atkakliai besigindama, pasitraukë á Nevëþio pozicijas. Kovø metu ji neteko keleto savanoriø, nemaþa buvo suþeista. Paskatintas sëkmës, 60 latviø bolðevikø pulkas puolë prie Velþio kaimo kairiajame Nevëþio krante uþëmusias pozicijas VIII ir IX kuopas. Atkaklus mûðis tæsësi iki vëlyvo vakaro. Visgi naktá mûsø kuopos buvo priverstos pasitraukti. Bolðevikai smarkiai atakavo ir kairájá, karin. J. Vidugirio vadovaujamà, apsaugos barà. Mûsiðkiams teko pasitraukti á MolainiøNaujasodës linijà. Rezervas, karin. J. Reikalos vadovaujamas, persikëlë á Ðilagalio kaimà407 (þr. 21 schemà). Panevëþio rinktinës ðtabas persikëlë á Ðilagalá. Èia geguþës 22 d. 8 val. Panevëþio rinktinei buvo paskelbtas ásakymas Nr. 4. Visø daliniø vadams ásakyta imtis priemoniø tvarkai palaikyti, kariø nuotaikai pakelti bei prieðui nuo Panevëþio miesto nublokðti. I baterija (4 patrankos), uþëmusi pozicijà vakariniame Panevëþio miesto pakraðtyje, turëjo 12 val. pradëti ðaudyti á Karûþiðkiø kaimà, palaipsniui perkelti jà á pietus ir ilgesniam laikui sutelkti á VelþioLiûdynës dvaro rajonà. Po pusvalandþio vël perkelti jà á Karûþiðkius ir palaipsniui toliau á ðiauræ. Karin. J. Reikalos vadovaujamas bendras rezervas (Panevëþio atskirojo bataliono V ir VI kuopos, mokomoji kuopa ir II pëst. pulko VIII kuopa su 6 kulkosvaidþiais) turëjo 12 val. slapta atvykti á Pajuodþiø rajonà. 12 val. 30 min. ásakyta ryþtin- 115 gai pulti DembuvkàLiûdynës dvarà iki PakalniøKarûþiðkiø linijos. Visoms kitoms rinktinës dalims, prasidëjus kautynëms, visu frontu pereiti á puolimà. Rinktinës ðtabas ið Ðilagalio persikëlë á Molainius408 . Taèiau ðie rinktinës vadovybës planai nebuvo realizuoti. Visø pirma ásakymo nesugebëjo ávykdyti I baterijos vadas karin. V. Geiga. Dël kai kuriø kariniø daliø vadø bei kariø menkos patirties apie 12 val., kai prieðo puolimas ëmë silpnëti ir jø 21 schema Panevëþio gynimas 1919 m. geguþës 2122 d. 116 aktyvumas blëso, mûsø dalys uþuot pasinaudojusios palankiai besiklostanèia padëtimi, ið VelþioVaivadëliø linijos pasitraukë á LepðiøMolainiøNaujasodës linijà. Neigiamai atsiliepë ir didelis kariuomenës nuovargis. Dël visø ðiø aplinkybiø ásakyme nurodytu laiku pereiti á kontratakà galimybiø nebuvo. Ji buvo atidëta geguþës 23 d. ir imta stiprintis minëtoje LepðiøMolainiøNaujasodës linijoje409 . Panevëþio miestas buvo lyg ir neutralus á já atvykdavo tai lietuviø, tai bolðevikø þvalgai. Tomis dienomis ðiaurinëse Lietuvos vietovëse labai suaktyvino savo veiklà Joniðkëlio atskirasis partizanø batalionas. Geguþës 22 d. bolðevikams ið patrankø apðaudþius ir sudeginus Paberþiø kaimà, ðio bataliono I kuopa suintensyvino puolimà ToliûnøPuðaloto fronte, paimdama keletà ðautuvø ir du telefono aparatus. Kità dienà prieðas didelëmis pajëgomis puolë Saloèius ir privertë pasitraukti ten buvusá II kuopos bûrá. Bolðevikai persikëlë per Mûðos upæ su 6 patrankomis, apðaudë ir sudegino Kiemënø kaimà (36 kiemus). Taèiau tolesná bolðevikø verþimàsi partizanø batalionui pavyko sulaikyti. Tà pat dienà I kuopa uþpuolë Toliûnus. Keletas bolðevikø þuvo, o 5 buvo paimti nelaisvën. II kuopa tuo paèiu metu uþëmë Ðimonis ir Saloèius. Ið bolðevikø buvo atimti 4 kulkosvaidþiai, o 3 raudonarmieèiai pateko nelaisvën. Geguþës 24 d. bataliono þvalgai, pasiøsti á bolðevikø uþnugará, nupjaustë telefono laidus PasvalioVabalninkoDaujënøKrinèino linijoje, iðsiaiðkino prieðo pajëgø dydá Girsûdø apylinkëje ir uþpuolë já ið Þadeikiø miðko. Pagal sutartà signalà bataliono II kuopa, veikdama drauge su vokieèiais, puolë bolðevikus nuo Pasvalio pusës. Ðie, manydami, jog esà supami ið visø pusiø, paniðkai pabëgo ið Pasvalio. Tuo metu I kuopa uþëmë Pumpënus. Geguþës 25 d. partizanø jëgomis buvo uþimtas Krinèinas ir Daujënai410 . Bolðevikams buvo nesuprantami lietuviø kariuomenës veiksmai. Jie manë, jog mûsø vadovybë perdislokuoja karinius dalinius, norëdama bolðevikus apsupti ir sunaikinti. Ypaè daug nerimo jiems këlë Panevëþio rinktinës rezervas Pajuodþiuose. Todël geguþës naktá ið 22 á 23 d. VI latviø bolðevikø pulkas (600800 raudonarmieèiø) pasitraukë nuo Panevëþio ir artimesniø apylinkiø Subaèiaus kryptimi. Geguþës 24 d. ið Kauno á Panevëþá atvyko II pëst. pulko vadas plk. V. GrigaliûnasGlovackis su likusiomis pulko dalimis. Plk. M. Katchei iðvykus atostogø, plk. V. Grigaliûnas-Glovackis, kaip vyresnysis ir didesnës dalies vadas, vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko ásakymu laikinai buvo paskirtas Panevëþio rinktinës vadu. Karin. J. Variakojis liko Panevëþio atskirojo bataliono vadu411 . 1919 m. geguþës mën. ávykdytos sëkmingos KurkliøPanevëþio karinës operacijos atskleidë naujà reikðmingà nepriklausomybës kovø istorijos lapà. Nuo atskirø uþpuolimø, partizaninio pobûdþio veiksmø buvo pereita prie planingø, numaèiusiø iðvaduoti visà kraðtà, kariniø operacijø. Mûsø kariuomenë, veikdama Ukmergës Daugpilio ir KëdainiøPanevëþioSubaèiaus kryptimis ið bolðevikø iðvadavo nemaþà Lietuvos teritorijos dalá. Nors Ukmergës ir Panevëþio rinktiniø jëgos buvo keletà kartø maþesnës negu bolðevikø ne tik þmoniø skaièiumi, bet ir ginkluote, vis dëlto jos árodë, kà gali padaryti negausi, neprityrusi, bet tvirto pasiryþimo bei dvasios, stiprios valios, aktyviai visos tautos uþjauèiama ir remiama kariuomenë. Vien vaduojant Panevëþio miestà ir jo apylinkes, buvo paimta nelaisvën per 400 bolðevikø, 2 patrankos, 16 kulkosvaidþiø, vienas kariðkas traukinys ir daug kito turto412 . KurkliøPanevëþio kariniø operacijø eiga rodo, jog jø metu liko nepasinaudo- 117 ta dar daugeliu galimybiø. Visø pirma, ðiø vienu metu vykusiø dviejø kariniø operacijø metu vietoje nebuvo bendro fronto vado, kuris bûtø derinæs abiejø rinktiniø veiksmus, atsiþvelgdamas á jø laimëjimus ir nesëkmes. Todël frontui vadovavo pats vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas, kuris buvo Kaune ir, tuometinëmis sàlygomis neturëdamas patikimo ryðio su rinktinëmis, negalëjo su jomis operatyviai kontaktuoti, jausti kovø pulsà. Beveik nebuvo ryðiø ir tarp paèiø Ukmergës bei Panevëþio rinktiniø. Ukmergës rinktinës vadas karin. K. Ladyga apie Panevëþio paëmimà gavo praneðimà ið Generalinio ðtabo tik geguþës 21 d. rytà, o ðis miestas ið bolðevikø buvo atkovotas jau geguþës 19 d. pavakary. Kyla pagrástas klausimas, ar Panevëþio rinktinës vadas plk. M. Katchë po geguþës 21 d. bûtø taip pasyviai veikæs, jei bûtø þinojæs, jog Ukmergës rinktinës dalinys tà dienà sëkmingai vijo bolðevikus nuo Andrioniðkio Vieðintø link ir galëjo atkirsti bolðevikams atsitraukimà geleþinkeliu á rytus? To neþinodama, Panevëþio rinktinës kariuomenë, uþuot ëmusis aktyviø veiksmø, pati atsitraukë atgal ir Panevëþys geguþës 2122 d. jokiø kariniø pajëgø nebuvo uþimtas. Bolðevikai, pasitraukæ nuo Panevëþio á rytus apie 30 kilometrø ir pastebëjæ, jog jø niekas nepersekioja, o Ukmergës rinktinë tuo metu puolimà geleþinkelio link taip pat sustabdë, nustojo traukæsi ir ëmë ruoðtis naujiems puolimams. Nepasinaudojimas sëkme, iniciatyvos ið savo rankø iðleidimas, abiejø rinktiniø veiksmø nekoordinavimas rodo, jog tuometinis bendras vadovavimas kariuomenei dar nebuvo reikiamo lygio. Taèiau, nepaisant minëtø trûkumø, Ukmergës ir Panevëþio rinktiniø kovas ir jø rezultatus reikia vertinti teigiamai. Pirmasis puolimo ðuolis buvo sëkmingai atliktas. U t e n o s u þ ë m i m a s. Telkdama á bolðevikø frontà vis daugiau naujai suformuotø kariniø daliniø, Lietuvos karinë vadovybë ëmë ruoðtis naujam puolimui. Tomis dienomis bolðevikai buvo susitelkæ linijoje: PakalniaiLeliûnaiDebeikiai SvëdasaiKupiðkisVabalninkas (þr. 22 schemà). 1919 m. geguþës 24 d. vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas Panevëþio ir Ukmergës rinktinëms paskelbë ásakymà Nr. 5. Karin. St. Nastopkos vadovaujamai Panevëþio rinktinei ásakyta geguþës 28 d. auðtant pulti abipus geleþinkelio Panevëþys Daugpilis, uþimant Subaèiø bei Kupiðká. Karin. K. Ladygos vadovaujamai Ukmergës rinktinei ásakyta þygiuoti pirmyn UkmergësDaugpilio plentu ir uþimti Utenà. Lietuvos ðiaurëje veikæs Joniðkëlio partizanø batalionas turëjo remti kariuomenës dalis, besiverþianèias VabalninkoBakðënø link. Ásakyme taip pat buvo numatytos uþduotys aviacijai, tiekimo, ryðiø, sanitarijos skyriams413 . Gavæs ðá gen. S. Þukausko ásakymà, Ukmergës rinktinës vadas karin. K. Ladyga, susitaræs su vokieèiø saksø 18 pëst. pulko vadu mjr. V. Zechau, nutarë pulti Utenà trimis voromis. Deðiniàjà vorà sudarë I pëst. pulko du batalionai, raitøjø þvalgø komanda, du raiteliø eskadronai ir karin. M. Peèiulionio vadovaujama nevisos sudëties IV baterija (3 patrankos). Ðiai vorai vadovavo pats karin. K. Ladyga. Viduriniàjà vorà sudarë saksø savanoriø viena kuopa, artilerijos bûrys (2 patrankos), du minosvaidþiai, dviratininkø bûrys ir lietuviø I pëst. pulko VIII kuopa. Ði saksø mjr. Kiolerio vadovaujama vora turëjo pulti bolðevikus pagal plentà LeliûnaiUtena. 118 22 schema Bendra fronto padëtis 1919 m. geguþës 25 d. 119 Kairiàjà vorà sudarë I pëst. pulko dvi kuopos su sunkiaisiais kulkosvaidþiais, saksø savanoriø batalionas (3 kuopos), artilerijos baterija, raiteliø bûrys ir du pionieriø skyriai. Ði vora turëjo nuo Anykðèiø pulti prieðà DebeikiøVyþuonøUtenos kryptimi. Jai vadovavo saksø savanoriø 18 pëst. pulko vadas mjr. V. Zechau ir I pëst. pulko vado padëjëjas karin. Ig. Musteikis. Be to, saksø karin. Sprangerio vadovaujamas dalinys, veikiantis pagal atskirà ásakymà, turëjo uþimti ÐimoniøKupiðkio linijà ir apsaugoti Ukmergës rinktinës kairájá sparnà414 . Vokieèiø saksø daliniams vëluojant atvykti á nurodytas pozicijas, puolimas buvo pradëtas tik geguþës 31 d. Deðinioji, karin. K. Ladygos vadovaujama vora, iðvakarëse susikoncentravusi prie vieðkelio AlantaPakalniaiUtena, 6 val. pradëjo þygá. Pasiekus Motiejûnø kaimà, vora ið Þybeèiø kaimo pietvakarinëje dalyje buvusiø aukðtumø buvo apðaudyta ðautuvø ir kulkosvaidþiø ugnimi. Á tai atsakius artilerijos ugnimi ir pasiuntus vienà pëstininkø kuopà, bolðevikai pasitraukë Kaniûkø kaimo link. Ákandin pasiøstai þvalgybai pavyko nustatyti, jog prie Kaniûkø kaimo vyksta didelis prieðo jëgø judëjimas. Karin. K. Ladyga, manydamas, jog prieðas neapsisprendæs, ar gintis, ar toliau trauktis, ásakë karin. M. Peèiulioniui ðá kaimà apðaudyti smarkia artilerijos ugnimi. Pasiuntæs karin. P. Dundulá su pëstininkø daliniu supti Kaniûkus ið pietø pusës, pats su likusiais pëstininkais puolë bolðevikus vieðkeliu ið vakarø. Ið paskos, uþ 2 km, kaip atsarga, jojo raiteliai. Á lietuviø artilerijos ir puolanèiøjø pëstininkø veiksmus bolðevikai atsakë smarkia ir taiklia visø ginklø rûðiø ugnimi. Lietuviø puolanèios grandinës buvo sulaikytos ir, neatlaikiusios spaudimo, ëmë trauktis. Bolðevikai, ið Kaniûkø kaimo perëjæ á kontrpuolimà, nuo Vitkûnø ir Ðaukiðkiø kaimø ëmë supti vorà ið deðinës pusës. Nepaisant karininkø V. Skorupskio ir P. Dundulio pastangø sustabdyti pëstininkø traukimàsi ir atgræþti ginklus á prieðà, to nepavyko padaryti. Karin. K. Ladygai jojant pro grandines ir bandant sustabdyti pëstininkø atsitraukimà, ðie, laikydami ðautuvus ant peèiø, spaudë gaidukus neva ðaudydami. Tuo bûdu, bolðevikams panaudojus tankià ir gana taiklià artilerijos ugná, pavyko palauþti jaunø III bataliono kariø, kuriø dauguma tokiose kautynëse dalyvavo tik pirmà kartà, dvasià. Prieðo pëstininkai puolë neryþtingai ir, mûsiðkiams parodþius ðiek tiek iðtvermës, buvo galimybë juos sulaikyti ir patiems pereiti á puolimà. Taèiau karin. M. Peèiulionio vadovaujama baterija taikliai apðaudë puolanèias prieðo grandines ið labai maþo atstumo. Mûsø patrankos net du kartus buvo likusios pozicijoje be pëstininkø priedangos ir patekusios á bolðevikø ðautuvø ugná. Prieðo artilerijos ðaudymas, jo pëstininkø puolimas ir raiteliø supimas ið deðinës pusës neigiamai paveikë ir kai kuriuos lietuviø karininkus. Iðskyrus karin. M. Peèiulionio artileristus, kurie nuoðirdþiai kovojo atsiðaudydami, pëstininkai visu bûriu traukësi. Deðinëje voros pusëje buvæ lenkai taip pat kaþkur dingo, ir prieðo raitininkai lengvai galëjo manevruoti ið deðinës pusës415 . Tik karin. K. Ladyga su I pëst. pulko raitøjø þvalgø komanda ir atsargoje buvusiu puse eskadrono raiteliø laikësi didvyriðkai ir sulaikë prieðo puolimà. Matydamas pakrikusià voros nuotaikà, karin. K. Ladyga leido karin. V. Skorupskiui su pëstininkais ir artilerija, supama ið deðinës prieðo raiteliø, trauktis nuo Kazlø kaimo ir susitvarkyti. 120 Norëdamas sulaikyti prieðo puolimà, karin. K. Ladyga su raiteliais prieðui nematant uþ á rytus nuo Kazlø kaimo buvusio krûmokðniais apaugusio kalnelio palikæ arklius, prisileido arti þvalgybos neturëjusius persekiotojus ir juos netikëtai atakavo salvëmis. Bolðevikams tai buvo netikëtas dalykas: jie pakriko ir ëmë skubiai trauktis. O pëstininkais tapæ þvalgai ir raiteliai, puldami per kalnelius nuo ðiaurës vieðkelio pusës, apie kilometrà persekiojo besitraukiantá prieðà AlantosPakalniø vieðkeliu. Neturint þiniø apie voros deðiniajame sparne buvusius raitelius, nuo tolesnio persekiojimo buvo atsisakyta. Buvo tæsiama þvalgyba á pietus bei Pakalniø link416 . Karin. V. Skorupskis, neástengdamas susitvarkyti, su pëstininkais, raiteliais ir artilerija pasitraukë iki Rutënø kaimo. Bûrys pëstininkø, atsilikusiø nuo voros, paniðkai traukësi Didþiakiemio, o po to plentu Ukmergës link. Bolðevikø raiteliai, lenkams pasitraukus, laisvai veikë voros deðinëje. Pro Ðvobiðkiø dvarà, Antalieðius, Trumponá, Migiðkius prasiverþæ vakarø kryptimi, atakavo ant vieðkelio prie Rutënø pastebëtas karin. V. Skorupskio voros dalis. Taèiau ðá bolðevikø raiteliø puolimà mûsiðkiai laiku pastebëjo. Karin. A. Povilaièiui á puolantá prieðà atidengus smarkià kulkosvaidþiø, o karin. M. Peèiulioniui taiklià artilerijos ugná, bolðevikø raiteliai pakriko ir metësi á ðonuose buvusias balas. Pasinaudojæs palankia padëtimi, karin. V. Skorupskis, greitai pasiëmæs su savimi karin. A. Povilaitá su kulkosvaidþiais ir karin. B. Paðkevièiø su bûriu pëstininkø bei þvalgais, vijosi pakrikusius bolðevikus ir neleido jiems iðsikrapðtyti ið pelkëtø vietø á sausumà. Á mûsiðkiø rankas pateko nemaþa arkliø, balnø ir kt. turto. Iðsigelbëjæ bolðevikai pasitraukë. Karin. V. Skorupskio voros nuotaika pakilo. Greit visi susitvarkë, pasuko atgal ir vakare atþygiavo á Laièius417 . Atsitraukianèius bolðevikø raitelius pastebëjo Alantos apylinkes þvalgiusieji mûsø raiteliai. Kurá laikà mûsiðkiai jø nekliudë. Bolðevikams vieðkeliu prijojus prie Virintos tilto, mûsiðkiø raiteliø uþtvoros nuo aukðtumos juos smarkiai apðaudë. Bolðevikø raiteliai nuo vieðkelio metësi per Virintà á ðiaurës rytus. Bet èia juos salvëmis sutiko kitos mûsø raitininkø uþtvaros. Dar labiau pakrikæ bolðevikai metësi á ðonà ir vël áklimpo á rytus nuo Alantos buvusiose balose. Palikæ áklimpusius arklius, jie pësèiomis pasitraukë. Visgi, kurá laikà atsiðaudydami, bolðevikai ir mûsø kariams trukdë iðtraukti ið balø jø paliktus arklius. Ir tik atvykus karin. M. Peèiulioniui su viena patranka ir taiklia ugnimi apðaudþius prieðà, ðis buvo priverstas toliau atsitraukti418 . Norëdamas iðsiaiðkinti bendrà padëtá fronte, karin. K. Ladyga su raitininkais sekë besitraukiantá prieðà, susisiekë su vora ið deðinës ir stengësi uþmegzti ryðá su lenkais. Taèiau tà dienà to padaryti nepavyko. Susisiekus su mjr. Kiolerio vadovaujama vora, suþinota, jog jai pasistûmëti á prieká nepavyko. Iki vëlyvos nakties su savo raitininkais persekiodamas bolðevikus karin. K. Ladyga pasiekë Skudutiðká, Kaniûkus. Birþelio 1 d. karin. K. Ladyga toliau persekiojo besitraukiantá prieðà tai ið paskos, tai ið ðono. Taip buvo pasiekti Krikliai, Deguliø dvaras, Vazgeliai. Karin. V. Skorupskio vadovaujamos pëstininkø, artilerijos ir raitininkø dalys toliau tvarkësi ir nakèiai perëjo á Kaniûkø rajonà (þr. 23 schemà). Birþelio 2 d. karin. K. Ladyga su raitininkais slinko paskui atsitraukiantá prieðà á rytus. Þygiuojant toliau UtenosKuktiðkiø vieðkeliu, bolðevikai visiðkai nebesiprieðino ir sparèiai traukësi. Karin. K. Ladyga dalá raitininkø pasiuntë Tauragnø kryptimi, o pats su likusiais vyko á Utenà Pavieðiø, Kimënø, Kavynës keliu. Atvykæs á Ute- 121 23 schema Utenos paëmimas 1919 m. birþelio 2 d. 122 nà rado jau prieð pusvalandá atvykusias mjr. V. Zechau ir karin. Ig. Musteikio vadovaujamos kairiosios voros dalis. Utenoje pailsëjæ ir susitvarkæ, vokieèiai saksai toliau bolðevikø nebepuolë ir sugráþo á Ukmergæ419 . Prieðui persekioti buvo suorganizuota karin. K. Ladygos vadovaujama vora, kuri þygiavo Daugailiø link. Apie 21 val. pasiekë Darþiniø kaimà, kur, ávykus trumpam susiðaudymui, bolðevikai pasitraukë toliau. Tuo metu karin. Br. Bilminas su VIII kuopa ið Utenos buvo pasiøstas Tauragnø link. Nesutikæs prieðo, jis pasiekë Aliø kaimà, kur ir apsistojo. Karin. V. Skorupskis tà pat dienà atvyko á Pakalnius. Pasisekimo paskatintas, jis birþelio 3 d. su savo daliniais taip pat skubëjo á Utenà ir kuriam laikui apsistojo Vaikutënø dvare. Karin. P. Dundulis su IX kuopa buvo atskirtas nuo karin. V. Skorupskio voros ir per Gimþiðkius, Kaèiûnus þygiavo Tauragnø link. Karin. K. Ladyga, sudaræs vorà ið raitø þvalgø komandos, vieno husarø eskadrono ir karin. M. Peèiulionio vadovautos baterijos, þygiuodamas Daugailiø link, suþinojo, jog bolðevikai apsistojo pozicijose prieð Daugailiø aukðtumas Dubiø Indrajos eþerø linijoje. Temstant karin. M. Peèiulionis taiklia artilerijos ugnimi apðaudë prieðo pozicijas prie UtenosDaugpilio plento ir aukðtumas prie Pakryþës kaimo ir po keliø salviø já puolë. Sumiðæ bolðevikai skubiai traukësi Daugailiø link. Tuo paèiu metu raitøjø þvalgø komanda, pasinaudodama tamsa, irgi prislinko prie bolðevikø pozicijø ir apðaudë juos salvëmis. Prieðo ugnis vis silpnëjo ir raitieji þvalgai su husarais netrukus uþëmë Daugailius ir slinko toliau paplente paskui besitraukiantá prieðà420 . Karin. M. Peèiulionio baterija toliau vykti nebegalëjo, nes Indrajos eþero pietinëje pusëje plentas buvo uþverstas nukirstais medþiais bei ávairiu balastu. Naktá prieðas buvo persekiotas tik iki Ustronës vienkiemio. Prie Daugailiø apsaugai buvo paliktas kavalerijos eskadronas. Karin. M. Peèiulionis nakèiai su raitøjø þvalgø komanda gráþo á Vaikutënus421 . Karin. Br. Bilminas, su VIII kuopa birþelio 3 d. iðvykæs ið Aliø kaimo ir nesutikæs bolðevikø pasiprieðinimo, uþëmë Tauragnus, o birþelio 4 d. jau buvo Paberþëje. Tà pat dienà buvo iðsiaiðkinta, jog bolðevikai buvo uþëmæ pozicijà prieðais Ukmergës rinktinæ LegøSegosDusetøJuþintøBalèioVergioVerpusavo eþerø linijoje ir joje tvirtinosi. Panevëþio rinktinë tuo metu tebuvo pasiekusi tik ÐimoniøKupiðkio linijà, o deðinëje nebuvo þinoma lenkø pozicija, todël Ukmergës rinktinë nuo tolesnio puolimo susilaikë. I pëst. pulko III bataliono kuopos su kulkosvaidþiais uþëmë atramos punktus á pietryèius nuo Daugailiø ir uþdengë kelius nuo Salako pusës. I pëst. pulko II batalionas saugojo kelius nuo Daugailiø á Zarasus, o I batalionas ið Antalieptës á Avilius. Kavalerijos eskadronui buvo ásakyta saugoti voros kairájá sparnà Dusetø rajone. Dalis þvalgø komandos buvo priskirta prie III bataliono þvalgybai ir apsaugai deiniajame voros sparne. Tuo bûdu birþelio 4 d. Ukmergës rinktinës apsaugos ir atramos punktai buvo JuknënøPaberþësBaibiøDauneikiøBalèio dvaroÐadynø linijoje. Karin. M. Peèiulionis su IV baterija buvo Daugailiø rajone422 . Vidurinë, sakso Kiolerio vadovaujama vora geguþës 31 d. 9 val. pagal plentà pradëjo þygiuoti Leliûnø kryptimi. Pirmieji slinko dviratininkai, o paskui juos kulkosvaidininkø kuopa. Vora, be pasiprieðinimo uþëmusi Diktarø kaimà, pasiekë Smulkio eþerà ir kaimà, kur sutiko atkaklø bolðevikø pasiprieðinimà. Á vorà ðaudydami 123 ðautuvø bei kulkosvaidþiø, o nuo Leliûnø pusës ir artilerijos ugnimi bei pasiuntæ ðarvuotà automobilá, privertë mûsiðkius su nuostoliais atsitraukti. Bolðevikø pëstininkai persekiojo mûsø vorà iki Diktarø kaimo, o ðarvuotas automobilis apie kilometrà á vakarus nuo Klevënø kaimo. Prie ðio kaimo nedidelis mûsø kareiviø bûrys, pasislëpæs uþ kalnelio ir praleidæs á prieká prieðo ðarvuotà automobilá, uþbarikadavo plentà, uþversdamas já nupjautais pakelës medþiais. Gráþtanèiam atgal ðarvuoèiui ði kliûtis buvo neáveikiama ir jis turëjo sustoti. Mûsø kariai, apmëtæ já granatomis ir suþeidæ vairuotojà, ðarvuotá paëmë. Birþelio 2 d. susitvarkiusi vora tæsë þygá ir apie 12 val., nesutikdama prieðo, pasiekë Utenà423 . Kairioji, saksø mjr. V. Zechau ir karin. Ig. Musteikio vadovaujama, vora geguþës 31 d. 4 val. palikusi Anykðèiø apylinkes, pradëjo þygá nurodyta Debeikiø VyþuonøUtenos kryptimi. Vorai ið kairës apsaugoti á Èekonis Svëdasø kryptimi buvo pasiøstas karin. P. Genys su II kuopa, kulkosvaidininkø bûriu bei keliais raiteliais. O voros deðinioji pusë buvo patikëta saugoti karin. A. Dþiuvei su III kuopa. Prie Debeikiø vora susidûrë su prieðo pëstininkais, kurie po trumpo susiðaudymo pasitraukë. Þygiuodama pirmyn, vora uþëmë Vyþuonas, kur apsistojo poilsio, ið èia vienas bûrys raiteliø su kulkosvaidþiais buvo pasiøstas á Sudeikius. Karin. A. Dþiuvë, prie Rubikiø kaimo ir eþero neberadæs bolðevikø, taip pat nuvyko á Vyþuonas. Tæsdama þygá nuo Vyþuonø Utenos link, vora prie Kaliekiø kaimo sutiko atkaklø bolðevikø pasiprieðinimà. Jie buvo apðaudyti artilerijos ugnimi. Atsakydami á tai, bolðevikai netikëtai atidengë ugná á vorà nuo Biliûnø kaimo pusës ir privertë mûsiðkius skubiai ásitvirtinti pakelës grioviuose bei bulviø vagose. Kaitaliojant artilerijos ugná á Kaliekiø ir Biliûnø kaimus, bolðevikai buvo priversti trauktis. Kaliekiø kaimas buvo uþimtas. Persekiodami prieðà, mûsiðkiai pasiekë Atkoèiðkio, Kauliniðkio bei Pasaliø aukðtumas, kurias bolðevikai atkakliai gynë. Gavæ pastiprinimà, jie perëjo á prieðpuolá ir privertë mûsø prieðakinius dalinius pasitraukti á Kaliekius, nesuspëjus net pasiimti suþeistøjø. Viena mûsø patranka, vaþiavusi padëti pëstininkams, áklimpo dumble. Nepaisant kareiviø pastangø ir vietiniø gyventojø paramos, jà teko palikti. Kareiviø nuotaika smuko, nuo tolesnio puolimo buvo atsisakyta. Kaliekiø kaimo apsaugai palikus vienà kuopà su sunkiaisiais kulkosvaidþiais, vora temstant pasitraukë á Vyþuonas ir Vyþuonø dvarà. Birþelio 1 d. rytà karin. A. Dþiuvë su III kuopa buvo pasiøstas iðþvalgyti SudeikiøTalaikiøKuðneriûnø rajonà. Þvalgyba iðsiaiðkino, jog Uþpaliuose bolðevikø nebëra, ir kuopa gráþo á Vyþuonas. Birþelio 34 d. saugojo Utenà nuo ðiaurës pusës, o po to pro Sudeikius bei Daugailius nuvyko á Antalieptæ424 . Kairájá voros sparnà saugojæs karin. P. Genys su II kuopa ir kulkosvaidininkø bûriu geguþës 31 d. Èekoniø kaimo kryþkelëje atsiskyrë nuo voros ir pasuko Leliûnø (5 kilometrai á ðiaurës rytus nuo Èekoniø kaimo) kryptimi. Ðio kaimo pietinëje pusëje sutiko gerai ásitvirtinusius bolðevikus, kurie mûsiðkiams atkakliai pasiprieðino. Mûsiðkiams ëmus manevruoti 109 ir 114 aukðtumose ir apðaudþius prieðà kulkosvaidþiais bei puolant pëstininkams, prieðas neatsilaikë ir pasitraukë Svëdasø link. Jau anksèiau susprogdinæ tiltà per Ðventàjà, bolðevikai patys turëjo bristi per upæ, ir kai kurie pateko á nelaisvæ. Vakare karin. P. Genio grupë apsistojo Mickûnuose. 124 Birþelio 3 d. karin. P. Genys su savo grupe, palaikydamas ryðá su II pëst. pulku ir nesutikdamas bolðevikø pasiprieðinimo, nuþygiavo á Svëdasus, o vakare pasiekë Uþpalius. Birþelio 5 d. grupë nuþygiavo á Antalieptæ425 . Utenos kovose mûsiðkiai paëmë 1 ðarvuotà automobilá, per 100 belaisviø, daug ðautuvø, ðoviniø ir kt. karo turto426 . Persekiojami Ukmergës rinktinës, bolðevikai 1919 m. birþelio mën. pirmomis dienomis visgi tvarkingai atsitraukë ir ásitvirtino PûsliøVajasiðkioBruþøBalèiøNaujasodþio linijoje, kur stipriai laikësi. Ukmergës rinktinë, per daug iðsikiðusi á prieká, turëjo sustabdyti puolimà, kad iðlygintø frontà su kaimynine Panevëþio rinktine. Pastaroji nuo Ukmergës rinktinës buvo atsilikusi apie 20 km. Nuo Ukmergës rinktinës deðinëje pusëje buvæ lenkai taip pat buvo gerokai atsilikæ ir keletà dienø su jais neturëta jokio ryðio427 . K u p i k i o k a u t y n ë s. Lietuvos kariuomenei uþëmus Panevëþá, bolðevikø ðtabai, komisariatai su politrukais ir visokios jaèeikos susitelkë Kupiðkyje ir sudarë gynimosi linijà prie ðio miesto abipus geleþinkelio. Kai kurios ið tø paskubomis árengtø pozicijø buvo labai geros: sunkiai prieinamos, didelis matomumas, labai platûs apðaudomieji plotai, buvo maþai prieigø. Vidurio Lietuvos aukðtumos su daugybe eþerø ir siaura defile sudarë patogià iðeities ribà ið rytinës á vidurinæ Aukðtaitijos dalá. Ðioje riboje bolðevikai ir nutarë apsistoti, kad patogiu momentu galëtø vël verþtis á Lietuvos gilumà. Lietuvos karinë vadovybë teisingai ávertino ðià padëtá ir nutarë neleisti ðioje vietoje bolðevikams ásitvirtinti. Gal dël to ði numatyta karinë operacija ir ágavo kai kurio skubotumo pobûdá. Jà galima pavadinti kova dël Vidurio Lietuvos aukðtumø. 1919 m. geguþës 24 d. vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas ásakë Panevëþio rinktinei uþimti Subaèiø ir Kupiðká, pradedant puolimà geguþës 28 d. ir þygiuojant abipus geleþinkelio PanevëþioRokiðkio linijos428 . Geguþës 2425 d. Panevëþio rinktinës þvalgyba iðaiðkino, jog prieðas toliau traukiasi ir iki Subaèiaus miestelio jo jau nebëra. Panevëþio rinktinei vadovavæs II pëst. pulko vadas karin. V. Grigaliûnas-Glovackis nutarë uþimti ðià 1214 kilometrø ploèio laisvà þemæ. Tuo metu Panevëþio rinktinæ sudarë II pëst. pulko III batalionas, Panevëþio atskirasis batalionas, Ðiauliø atskirojo bataliono kuopa, artilerijos baterija. Ið viso rinktinëje buvo apie 1700 pëstininkø, 50 raitininkø ir 120 artileristø429 . Be to, jai á pagalbà ið Kaiðiadoriø apylinkiø turëjo atvykti karin. J. Butkaus vadovaujamas II pëst. pulko I batalionas, kuriam geguþës 26 d. ásakyta bûti Ramygaloje. Karin. V. Grigaliûnas-Glovackis geguþës 25 d. Panevëþio rinktinei ásakë ruoðtis þygiui ir kità dienà uþimti BajoriðkiøKarsakiðkio linijà. Tuo tikslu rinktinë buvo padalinta á dvi voras. Deðinioji vora (II pëst. pulko III batalionas ir kulkosvaidþiø komanda), vadovaujama karin. J. Motiejûno-Valevièiaus, turëjo iðvykti ið Velþio ir, þygiuodama per Mieþiðkius, Petrauskynæ, Kuzmiðká, uþimti NibragalioBajoriðkiø kaimus. Kairioji vora (Panevëþio atskirasis batalionas ir artilerijos baterija), vadovaujama karin. J. Reikalos, þygiuodama pagal Lëvens upæ, turëjo uþimti Karsakiðká. Ðiauliø atskirojo bataliono kuopos vienas bûrys turëjo uþimti Piniavà, o likusieji Paliûniðká. Rinktinës ðtabas ið Panevëþio turëjo persikelti á Mieþiðkius430 . 125 Karin. V. Grigaliûnas-Glovackis naktá ið geguþës 25 á 26 d. susisiekë su vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko ásakymu á Raguvà atvykusio II pëst. pulko II bataliono vadu karin. J. Laurinaièiu ir ið Traupio á tà pat miestelá atvykusio saksø bataliono vadu kpt. Sprangeriu, ið kuriø suþinojo, jog ðiø dviejø batalionø rinktinei su artilerija ásakyta geguþës 26 d. uþimti TroðkûnøRaguvëlës linijà. Gavæs tokià informacijà, karin. V. Grigaliûnas-Glovackis geguþës 26 d. anksti rytà papildomai ásakë deðiniosios voros vadui karin. J. Motiejûnui-Valevièiui su savo pajëgomis uþimti Subaèiaus geleþinkelio stotá, o kairiosios voros vadui karin. J. Reikalai AkmeniøÞiliðkiø kaimø linijà431 . Karin. V. Grigaliûnas-Glovackis taip pat susisiekë ir su Joniðkëlio partizanø bataliono, veikusio ðiaurës Lietuvoje, vadovybe ir praðë jà prisidëti prie bendro ygio432 . Grupë partizanø tomis dienomis buvo uþëmusi PumpënøPasvalio linijà, o kiti verþësi Birþø, Nemunëlio Radviliðkio kryptimi. Panevëþio rinktinës vadovybës surinktomis þiniomis, Kupiðkio apylinkëse tomis dienomis galëjo bûti viena bolðevikø brigada, susidedanti ið trijø pëstininkø pulkø (apie 1500 þmoniø), 4 patrankos, 12 kulkosvaidþiø433 . Geguþës 26 d. rytà karin. J. Motiejûno-Valevièiaus vadovaujama deðinioji vora, þygiuodama per Mieþiðkius ir Nainiðkius, pasiekë Bajoriðkius ir juose apsistojo. Nesutikusi prieðo pasiprieðinimo, ji toliau tæsë þygá per Surviliðkius bei Ilèiûnus Subaèiaus geleþinkelio stoties link. Netoli stoties vorai pasiprieðino prieðo þvalgai, kurie taèiau po trumpo susiðaudymo pasitraukë. Vora uþëmë Subaèiaus geleþinkelio stotá, kur jai atiteko 2 garveþiai, 60 vagonø, 3 kulkosvaidþiai, daug ðautuvø, ðoviniø ir kito karinio turto434 . Karin. J. Reikalos vadovaujama vora, þygiuodama per Karsakiðká ir Tiltagalius, iðsiaiðkino, jog bolðevikai ásitvirtinæ AkmeniøÞiliðkiøBagdoniðkiø kaimø linijoje. Tada viena kuopa puolë Akmenius, o kita Þiliðkius. Kuopoms frontaliai puolant prieðà kulkosvaidþiø ir ðautuvø ugnies priedangoje, jis neatsilaikë ir atsitraukë. Prieðakinës saugos kuopos persekiojo bolðevikus iki Lukoniø kaimo435 . Tà pat dienà karin. J. Laurinaièio vadovaujamas II pëst. pulko II batalionas (dvi pëstininkø kuopos, viena kulkosvaidininkø kuopa su 8 kulkosvaidþiais), veikdamas iðvien su saksø savanoriø batalionu (dvi kuopos, 7 patrankos), ið Raguvos iðþygiavo Subaèiaus link. Ties Raguvëlës palivarku ir Þviliûnø kaimu nesunkiai áveikus prieðo þvalgø pasiprieðinimà, suþinota, jog Subaèiuje sutelktos didelës bolðevikø pajëgos, kurios ásitvirtinusios pietvakarinëje miestelio dalyje. Dël neaiðkios padëties deðinëje, Surdegio ir Troðkûnø kryptimis, ten buvo pasiøstos dvi (viena lietuviø ir viena saksø) kuopos, kurios per Ilèiûnus ir Radutiðká puolë Subaèiø ið ðiaurës vakarø pusës. Likusios karin. J. Laurinaièio voros jëgos puolë prieðà ÞviliûnøSubaèiaus vieðkeliu. Èia á vorà pradëta ðaudyti ið ðautuvø ir kulkosvaidþiø, iðstatytø gyvenamøjø namø languose ir baþnyèios bokðte. Ugniai nuslopinti á prieðo grandines pietinëje miestelio pusëje ir á patá jo centrà buvo ðaudoma ið 7 patrankø stipria artilerijos ugnimi. Nuo jos uþsiliepsnojo nemaþa miestelio pastatø, prieðo pasiprieðinimas ëmë silpti. Mûsø rinktinei dar netikëtai uþpuolus bolðevikus nuo Radutiðkio pusës, pastarieji pakriko ir ëmë trauktis. Apie 18 val. Subaèius buvo uþimtas. Po poros valandø nuo Akmeniø kaimo pusës á miestelá atvyko ir karin. V. Grigaliûno-Glovackio vadovaujama II pëst. pulko vora. Iðstatæs apsaugà svarbesnëmis kryptimis, pulkas nakvojo Subaèiuje. 126 Troðkûnams uþimti geguþës 26 d. buvo pasiøsta karin. K. Ramanausko vadovaujama V kuopa drauge su saksais. Ávykus smarkiam susiðaudymui, tà dienà miestelio uþimti nepavyko. Naktá, mûsiðkiams nepastebëjus, prieðas ið miestelio pasitraukë. Geguþës 27 d. rytà mûsiðkiai be kautyniø Troðkûnus uþëmë436 . Ðiaurës Lietuvoje aktyviai veikë Joniðkëlio partizanø batalionas, kuris jau geguþës 25 d. uþëmë PumpënøDaujënøKrinèino linijà, o geguþës 26 d. iðvadavo Birþus 437 . Tuo bûdu geguþës 26 d. Panevëþio rinktinës kariuomenë ásitvirtino TroðkûnøSurdegioSubaèiausAkmeniøGelaþiøStumbriðkio linijoje438 . Vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas, suþinojæs, jog Panevëþio rinktinë, be jo ásakymo uþëmusi Subaèiø, tolokai prasiverþë á prieká, perspëjo karin. V. Grigaliûnà-Glovacká, kad taip elgiantis galima lengvai patekti á prieðo spàstus439 . Ið telefonogramos turinio galima spræsti, jog kariuomenës Generalinis ðtabas ar nenagrinëjo gautø ið fronto praneðimø ir nebuvo susipaþinæs su padëtimi bolðevikø fronte, ar tiesiog neturëjo kariniø þemëlapiø. Atsiþvelgdama á bendrà padëtá, Panevëþio rinktinë, puldama ir uþimdama Subaèiø, padarë tai, kà ji turëjo padaryti, nes Ukmergës rinktinë, jau geguþës 21 d. uþëmusi AlantosSkiemoniøAnykðèiøAndrioniðkio linijà, buvo gerokai prasiverþusi á prieká. Tuo bûdu Panevëþio rinktinë, geguþës 26 d. uþimdama Subaèiø, tik derino savo veiksmus su Ukmergës rinktine. Tiesa, tas derinimas vyko atsitiktinai, nes panevëþieèiai net neþinojo, jog Ukmergës rinktinë jau buvo uþëmusi nurodytas vietoves ir praðë vyr. kariuomenës vadà gen. S. Þukauskà ásakyti karin. K. Ladygai tai padaryti. Taigi, atsiþvelgus á bendrà situacijà, Subaèiaus uþëmimas Panevëþio rinktinei tapo iðeities taðku Kupiðkio karinei operacijai ávykdyti. Nuo 1919 m. geguþës 27 d. saksø savanoriai pasitraukë ið Troðkûnø bei Subaèiaus. Buvusi Raguvos rinktinë likvidavosi, lietuviams toliau teko kovoti vieniems. Tà pat geguþës 27 d. vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko ásakymu vadovavimà Panevëþio rinktinei ið karin. V. Grigaliûno-Glovackio perëmë karin. St. Nastopka, o jos ðtabo virðininku buvo paskirtas karin. K. Kleðèinskas. Karin. V. Grigaliûnas-Glovackis liko II pëst. pulko vadu440 . Naujojo Panevëþio rinktinës vado karin. St. Nastopkos geguþës 27 d. 22 val. Straèniø kaime paskelbtu ásakymu Nr. 6 turëjo bûti pradëtas Kupiðkio puolimas. Tam tikslui buvo sudarytos dvi voros. Deðinioji karin. V. Grigaliûno-Glovackio vadovaujama vora, kurià sudarë II pëst. pulko II ir III batalionai (be IV kuopos), Panevëþio atskirojo bataliono I, III ir VI kuopos bei artilerijos bûrys (2 patrankos), turëjo pulti abipus SubaèiausKupiðkio geleþinkelio linijos. Puolimà pradëti 4 val. ryto. Kairiajai karin. J. Reikalos vadovaujamai vorai sudarytai ið Panevëþio atskirojo bataliono II ir V kuopø bei I baterijos vieno pabûklo, buvo ásakyta pulti Miliûnø, Oniûnø, Siauriø, Matkûnø, Vizgiûnø, Svideniø kryptimi ir kartu saugoti kairájá rinktinës sparnà. Puolimà taip pat pradëti 4 val. Karin. J. Butkaus vadovaujamas II pëst. pulko I batalionas su 2 pabûklais turëjo 6 val. ryto ið Raguvos per Limeikius, Raguvëlæ, Surdegá þygiuoti á Subaèiø, kur, rûpindamasis savo apsauga ið deðinës pusës, laukti naujo ásakymo. Panevëþio rinktinës vadovybë numatë apsistoti Subaèiaus geleþinkelio stotyje441 . Gavæs Panevëþio rinktinës vado ásakymà, II pëst. pulko vadas karin. V. Grigaliûnas-Glovackis savo vadovaujamas pajëgas taip pat suskirstë á dvi voras. 127 Deðiniàjà karin. J. Motiejûno-Valevièiaus vadovaujamà vorà sudarë II pëst. pulko II (be IV kuopos) ir III batalionai, artilerijos bûrys ir kulkosvaidininkø komanda. Susitelkusi Subaèiuje, ði vora turëjo pulti Maþioniø, Maksvyèiø, Rudiliø, Ðalnakandþiø, Kikoniø kryptimi ir, uþëmusi Stoveniðkiø stotelæ, iðstatyti sargybas Mirobelyje ir jo apylinkëse. Kairiajai karin. J. Vidugirio vadovaujamai vorai, kurià sudarë Panevëþio atskirojo bataliono I, III ir VI kuopos, ásakyta pradëti puolimà 3 val. per Subaèiaus kaimà ir palivarkà Skverbø, Palëvenës dvaro, Radþiûnø, Karaliûnø, Noriûnø dvaro, Kupiðkio kryptimi ruoþe tarp geleþinkelio ir Lëvens upës. Karo valdininkas. B. Draugelis su 10 raitøjø þvalgø turëjo saugoti deðinájá sparnà442 . Geguþës 28 d. 3 val. deðinioji karin. J. Motiejûno-Valevièiaus vadovaujama vora ið Subaèiaus pradëjo þygá. Be kliûèiø uþëmusi Maksvyèiø kaimà, suþinota, jog Rudiliuose ásitvirtinusios nemaþos bolðevikø pajëgos. Minëto kaimo kryptimi buvo pasiøstas karin. A. Zubrys su VI kuopa. Iðsiskleidusià grandinën kuopà prieðas uþ Maksvyèiø kaimo buvusioje pamiðkëje smarkiai apðaudë. Taèiau, parëmus kuopà kulkosvaidþiø ugnimi, bolðevikai po valandà trukusios kovos buvo priversti pasitraukti. Kur kas atkakliau bolðevikai pasiprieðino kuopai ties Rudiliais. Sutelkæ smarkià kulkosvaidþiø ir granatsvaidþiø ugná, jie privertë kuopà sustoti. Neturëdama artilerijos paramos, VI kuopa neatsilaikë ir buvo priversta trauktis. Bolðevikams pradëjus supti kuopà ið sparnø, ji sugráþo á Maksvyèius. Ties Rudiliø kaimu kovojanèiai VI kuopai pavakary á pagalbà skubëjo karin. J. Petruitis su savo kuopa. Taèiau atvykæs á vietà jis rado VI kuopà jau pasitraukusià. Tada abi kuopos sugráþo á Subaèiø. Visa karin. J. Motiejûno-Valevièiaus vadovaujama vora nevykdë puolimo, nes nustatytu laiku neatvyko artilerijos bûrys su IX kuopa. Nepradëjus puolimo ir kairiajai karin. J. Vidugirio vadovaujamai vorai, be to, esant atviriems savosios voros sparnams, karin. J. Motiejûnas-Valevièius puolimà sustabdë ir uþimtoje riboje ëmë tvirtintis443 . Karin. J. Vidugiris, pavëluotai gavæs II pëst. pulko vado karin. V. GrigaliûnoGlovackio ásakymà, neástengë laiku sutelkti voros ir pradëjo þygá tik apie 11 val., esant vorai nesukomplektuotai. Nesutikusi bolðevikø pasiprieðinimo, vora uþëmë Radþiûnus ir iðsiskleidusi toliau þygiavo Karaliûnø kaimo link. Taèiau vos I kuopa ásiverþë á ðá kaimà, stambios bolðevikø pajëgos nuo Akmeniø kaimo pusës ávykdë prieðpuolá ir smogë á voros deðinájá sparnà. I kuopa prieðpuolio neatlaikë ir pakrikusi traukësi Radþiûnø link. Bolðevikams pradëjus ðaudyti artilerijos ir sunkiøjø kulkosvaidþiø ugnimi voroje kilo suirutë. Neturëjo pasisekimo ir voros vado karin. J. Vidugirio pastangos sustabdyti atsitraukimà. Ir tik ties Bajoriðkiø kaimu, prie geleþinkelio pamiðkëje, pavyko bëganèiuosius sulaikyti, uþimti naujà pozicijà ir sulaikyti tolesná prieðo puolimà. Bolðevikø prieðpuolio metu vora patyrë nemaþa nuostoliø, prarado dalá kulkosvaidþiø. Apie 20 val. á Radþiûnø kaimà atvyko II pëst. pulko viena kuopa, kuri pakeitë karin. J. Vidugirá ir uþëmë pozicijà á rytus nuo Bajoriðkiø kaimo. Karin. J. Vidugiris su voros likuèiais pasitraukë á Palëvenës dvarà, kur tvarkë pakrikusià vorà444 (þr. 24 schemà). Kairioji karin. J. Reikalos vadovaujama rinktinës vora, nustatytu laiku pradëjusi puolimà, greit uþëmë Matkûnø kaimà. Dël smarkaus prieðo atsiðaudymo prie 128 Vizgiûnø kaimo ji buvo sustabdyta ir, neturëdama ryðio su karin. J. Vidugirio vora bei þiniø apie bendrà fronto padëtá, toliau nebesiverþë. Apie 12 val. gavusi ásakymà atsitraukti atvyko á Þiliðkiø kaimà445 . Taigi geguþës 28 d. visoms trims Panevëþio rinktinës voroms uþimti Kupiðkio nepavyko. Joms skirtas vadovybës uþdavinys nebuvo ávykdytas. Tos pat dienos vakare Panevëþio rinktinës dalys uþëmë pozicijas SubaèiausSubaèiaus geleþinkelio stotiesAkmeniøÞiliðkiø linijoje446 . 24 schema Kupiðkio kautynës 1919 m. geguþës 28 d. 129 Panevëþio rinktinës nesëkmæ Kupiðkio karinëje operacijoje 1919 m. geguþës 28 d. lëmë daug prieþasèiø: daþna vadovybës kaita, jos nesugebëjimas ásigilinti á sparèiai besikeièianèias aplinkybes fronte ir priimti tinkamus sprendimus, skubotai ir netinkamai parengtas puolimas, prastas daliniø veiksmø koordinavimas, ryðiø priemoniø stoka, nepakankamas prieðo jëgø ávertinimas ir neturëjimas tiksliø þiniø apie jø iðdëstymà. Geguþës 2930 d. Panevëþio rinktinës daliniai, stovëdami ir tvarkydamiesi uþimtose pozicijose, ruoðësi naujam puolimui. Jo iðvakarëse karin. St. Nastopka su á Subaèiø atvykusiu saksø 18 pëst. bataliono vadu mjr. Sprangeriu nutarë bendromis jëgomis pulti Kupiðká. Puolimo idëja liko ta pati kaip ir geguþës 28 d. pulti prieðà be apëjimo ið sparnø, stumiant já tik didesnëmis jëgomis. Prieð puolimà buvo nutarta sudaryti bendrà didelæ þvalgybà, kurià vykdë dvi II pëst. pulko kuopos ir dvi mjr. Sprangerio vadovaujamo bataliono kuopos. Po atskirø susirëmimø su bolðevikais geguþës 30 d. buvo nustatyta, jog prieðas visu frontu traukësi. Buvo nutarta já persekioti447 . Panevëþio rinktinës vadas karin. St. Nastopka geguþës 30 d. 17 val. prieðui pulti sudarë tris voras: deðiniajai karin. V. Grigaliûno-Glovackio vadovaujamai vorai, kurià sudarë II pëst. pulko V, VII ir IX kuopos, 4 kulkosvaidþiai ir artilerijos bûrys (2 patrankos), geguþës 31 d. 4 val. ásakyta uþimti ÐimoniøButkûnø linijà, stengiantis nustatyti ryðá su Ukmergës rinktinës I pëst. pulku; vidurinioji karin. J. Butkaus vadovaujama vora, kurià sudarë II pëst. pulko II, IV ir VI kuopos, Panevëþio atskirojo bataliono viena kuopa, saksø savanoriø bataliono trys kuopos, artilerijos bûrys (2 saksø patrankos) ir 2 minosvaidþiai, turëjo geguþës 31 d. 4 val. pulti Kupiðká palei geleþinkelio linijà; kairiajai mjr. Sprangerio vadovaujamai vorai, sudarytai ið saksø bataliono vienos kuopos su sunkiaisiais kulkosvaidþiais, Panevëþio atskirojo bataliono II, V ir VI kuopø, saksø artilerijos bûrio (2 patrankø) ir lietuviø artilerijos bûrio (2 patrankø), geguþës 31 d. 4 val. ásakyta pulti ið ðiaurës vakarø pusës ir, Kupiðká uþëmus, verþtis toliau Skapiðkio kryptimi. Karin. J. Kairiûno vadovaujamas rezervas (II pëst. pulko trys kuopos ir Panevëþio atskirojo bataliono 3 kuopos) turëjo geguþës 31 d. 3 val. 30 min. atvykti á Palëvenës miestelá. Puolimà turëjo remti aviacija. Jai ásakyta geguþës 31 d. 4 val. ryto pradëti þvalgyti kelius á ðiauræ, rytus bei pietus nuo Kupiðkio ir KupiðkioDaugpilio geleþinkelio linijà; prireikus bombarduoti prieðà ir apðaudyti já kulkosvaidþiø ugnimi. Rinktinës ðtabas geguþës 31 d. 4 val. turëjo persikelti á Palëvenæ448 . Geguþës 30 d. vakare Panevëþio rinktinës dalys ávykdë vado ásakymà ir uþëmë joms nurodytas iðeities ribas. Tuo metu Lietuvos ðiaurëje aktyviai veikë Joniðkëlio partizanø batalionas, geguþës 27 d. uþëmæs Vabalninkà. Kità dienà karin. A. Michelevièiaus vadovaujama partizanø vora su jos þinioje buvusio ðvedø plk. ltn. F. Arenbergerio* 20 raitøjø þvalgø bûriu atvyko á Subaèiø kontaktams su Panevëþio rinktinës karin. V. Grigaliûno-Glovackio vadovaujama vora nustatyti. Ðis papraðë partizanus Kupiðkio puolimo sëkmës atveju pasistengti Rokiðkyje uþstoti kelià besitraukiantiems bolðevikams. Dar geguþës 26 d. Birþø partizanø bûriui, vadovaujamam F. Kairio, uþëmus 130 Birþus449 puolimas nenutrûko. Geguþës 29 d. Birþø partizanai drauge su vokieèiais uþëmë Papilá, o geguþës 30 d. Kvetkus. Nuo tos dienos Joniðkëlio ir Birþø apskrièiø teritorijose nebebuvo nei vieno Raudonosios armijos kareivio. Su jais pabëgo ir daugelis bolðevikus rëmusiø vietiniø komunistø450 . Geguþës 29 d. Vabalninke ávykusio Joniðkëlio partizanø bataliono IV kuopos vado ir Vabalninko partizanø vado karin. B. Sakalausko bei Puðaloto partizanø vado karin. A. Michelevièiaus pasitarime su vokieèiais buvo atsiþvelgta á Panevëþio rinktinës vadovybës pageidavimà paremti Kupiðkio karinæ operacijà ir nutarta pulti Rokiðká. Tà paèià dienà jungtinë karin. A. Michelevièiaus vadovaujama partizanø ir vokieèiø vora uþëmë Pandëlá ir Panemuná. Pandëlio apylinkëse paimta 11 prieðo belaisviø, 4 arkliai ir keliolika ðautuvø, o Èedasø miestelyje suimti 2 bolðevikø komisarai su stambia pinigø suma. Geguþës 30 d. buvo uþmegztas ryðys su Panevëþio rinktinës sudëtyje veikusia Ðiauliø bataliono kuopa. Tà paèià dienà partizanai, remiami sustiprinto vokieèiø eskadrono, prasiverþë pro bolðevikø sargybas ir geguþës 31 d. anksti rytà uþëmë Rokiðká. Ið Rokiðkio bolðevikai traukiniu pasitraukë Obeliø link451 (þr. 25 schemà). 25 schema Rokiðkio paëmimas 1919 m. geguþës 31 d. 131 Rokiðkio uþëmimas teigiamai atsiliepë Kupiðkio kautyniø eigai, nes miestas buvo bolðevikø uþnugaryje. Bijodami apsupimo bolðevikai naktá ið geguþës 30 á 31 d. skubiai pasitraukë ið Kupiðkio. Uþëmus ðá miestà, saksø daliniai daugiau kovose su bolðevikais nebedalyvavo. Pasitraukë ið Rokiðkio ir partizanams talkininkavusi vokieèiø raiteliø rinktinë. Geguþës 31 d. pavakary prie Rokiðkio priartëjo bolðevikø pëstininkø brigada su artilerija ir miestà uþëmë. Prisiplëðæ mieste daug turto, bolðevikai birþelio 1 d. vël pasitraukë Obeliø link. Gyventojai dþiaugsmingai sutiko savo iðvaduotojus birþelio 1 d. á Rokiðká sugráþusius karin. A. Michelevièiaus vadovaujamus partizanus. Uþëmus Kupiðká, stotyje buvo paimtas bolðevikø garveþys su keletu vagonø, daug telefono ir telegrafo aparatø. Kautynëse dël Kupiðkio mûsiðkiai neteko nukautø ir suþeistø 40 kariø, o 3 dingo be þinios452 . Kupiðkio paëmimas turëjo didelæ karinæ reikðmæ: pirma, tai strateginiu ir susisiekimo atþvilgiu svarbus punktas, nes ðalia jo eina PanevëþioDaugpilio geleþinkelis; antra, miestas yra svarbiø kitø keliø kryþkelëje; treèia, jis tapo svarbia baze tolesnei veiklai; ketvirta, buvo likviduota grësmë paèiam Panevëþiui, likusiam tolokai nuo vykusiø kariniø operacijø. Kovoms dël Kupiðkio pasibaigus Panevëþio rinktinës daliniai pasistûmëjo á rytus iki linijos SalamiestisJutkonysKuosinaiSkuodiniaiButkûnaiÐimoniø miestelis Baltupës malûnas453 . Ðiuose punktuose rinktinës dalys ásitvirtino ir siuntë þvalgybas. Nors Panevëþio rinktinei þygiuoti pirmyn kliûèiø ir nebuvo, taèiau ji keturias dienas nuo geguþës 31 d. iki birþelio 4 d. liko stovëti minëtose pozicijose. Laukti direktyvø ið karinës vadovybës jai nebuvo jokio reikalo, nes operatyvinë kryptis buvo aiðki ir tik viena verþtis á rytus palei geleþinkelá Daugpilio link. Ið ðiaurës jai pavojus negrësë, nes ten buvusios Joniðkëlio partizanø bataliono kuopos þygiavo á rytus, nesutikdamos didesniø kliûèiø. Jos buvo paþengusios apie 20 kilometrø toliau á prieká negu Panevëþio rinktinë. Per daug prasiverþti á prieká nebuvo pavojaus ir dël deðinëje buvusios Ukmergës rinktinës veiksmø. Ði rinktinë jau buvo uþëmusi pozicijas uþ Daugailiø miestelio DusetøVerpusavo eþerø linijoje. Todël Panevëþio rinktinës uþsitæsusá sustojimà ties Kupiðkiu reikia vertinti tik kaip nepasinaudojimà susidariusiomis palankiomis aplinkybëmis prieðà sparèiau vyti ið Lietuvos. Be to, negalima pamirðti ir to fakto, jog ðios rinktinës pajëgos buvo kur kas didesnës negu Ukmergës rinktinës bare. Panevëþio rinktinë, þygiavusi á prieká, iki tol neturëjo stambesniø susirëmimø su prieðu, todël nebuvo kovø iðvarginta. Yra pagrindo manyti, jog jei ji bûtø þygiavusi lygiagreèiai su Ukmergës rinktine, bolðevikai vargu ar bûtø ástengæ ásitvirtinti LodþioDusetøVerpusavo eþerø linijoje. Nekoordinuojant abiejø rinktiniø veiksmø, mûsø kariuomenei, turinèiai iniciatyvà ir gyventojø palaikomai, nepasisekë suduoti prieðui reikðmingesniø smûgiø ir buvo leista jam tvarkingai pasitraukti bei ásitvirtinti naujose pozicijose. Prieðui atsitraukus ir netekus su juo sàlyèio, Panevëþio rinktinës vadas karin. St. Nastopka tik birþelio 3 d. paskelbë ásakymà, kuriame nurodë karin. V. Grigaliûnui-Glovackiui su II pëst. pulko ðeðiomis kuopomis ir artilerijos bûriu (2 patrankomis) kità dienà þygiuoti Puzioniø, Geiminiø, Vatoniø kaimø link ir, pasirinkus tinkamà pozicijà, joje ásitvirtinti. Karin. J. Butkui su II pëst. pulko trimis kuopomis ir artilerijos bûriu (2 patran- 132 komis) ásakyta pulti Bajorø kaimoSkapiðkio miestelio rajonà, o karin. J. Variakojui su Panevëþio atskirojo bataliono ðeðiomis kuopomis, Ðiauliø bataliono viena kuopa ir artilerijos bûriu (2 patrankomis) pereiti á Alizavos rajonà ir ten ásitvirtinti. Prieðakinës rinktinës dalys turëjo ásitvirtinti KamajøPanemunioPandëlio Kupreliðkiø linijoje. Puolimà ásakyta pradëti birþelio 4 d.454 Ðis ásakymas buvo ávykdytas. Rinktinës þvalgai birþelio 4 d. susidûrë su prieðu tik KriaunøObeliøÈedasø linijoje ir susirëmimø metu paëmë ið jø 1 kulkosvaidá, keletà arkliø bei 10 bolðevikø nelaisvën455 . Nuo ðios ribos bolðevikai pradëjo daugiau prieðintis ir gintis. Birþelio 610 d. rinktinë, tæsdama puolamàjá þygá rytø kryptimi, uþëmë Kriaunas, Obelius, Eglainës geleþinkelio stotá, Antazavæ, Aleksandravëlæ, Èedasus, Suvainiðká, Aknystà, Subatæ456 . Be to, birþelio 10 d., perþengus Latvijos sienà buvo uþimtos vietovës: Assern, Rubinen, Kaltenbraunen, Lingelkaln, Ilzen, Weissensee, Annenhof, Lustberg. Birþelio 11 d. Joniðkëlio partizanø bataliono dalys iðvijo bolðevikus á Kurðà ir apsistojo Nemunëlio Radviliðkyje, Gros Memelhofe, Verkðnioniuose, Kvetkuose. Bataliono ðtabas buvo Joniðkëlyje457 . Birþelio 10 d. Panevëþio rinktinë uþmezgë ryðius su latviø Þaliosios Gvardijos partizanais, aprûpino juos ginklais bei ðoviniais. Nuo birþelio 11 d. prieðas ëmë ne tik prieðintis ir gintis, bet, sutelkæs dideles pajëgas, perëjo á kontrpuolimà. Tà dienà bolðevikai puolë Eglainës geleþinkelio stotá, birþelio 12 d. KukliøSuviekoVienasëdþiøPupeikiøManiuliðkiø linijoje. Mûsø II pëst. pulko dalys buvo priverstos atsitraukti. Birþelio 13 d. po atkakliø kautyniø bolðevikams pavyko uþimti Lassenà ir Eglainæ458 . Panevëþio rinktinës vadas karin. St. Nastopka birþelio 15 d. ásakë mûsø kariuomenës daliniams atsitraukti á SartøSubatësAsserno eþerø linijà, nurodydamas kiekvienam dalinio vadui jø uþimtinus barus. Karin. V. Grigaliûnui-Glovackiui su II pëst. pulku ásakyta atsitraukiant uþimti barà prie Sartø eþero buvusio Miliûnø kaimo, toliau palei upelá, jungiantá Sartø eþerà su prie Ratuokliðkio viensëdþio esanèiu eþeru ir toliau prie Aplikiðkiø kaimo esanèiø eþerø iki Doriðkiø kaimo imtinai. Karin. J. Butkus su Marijampolës (buv. II pëst. pulko I) atskiruoju batalionu459 turëjo uþimti barà nuo Doriðkiø ir toliau pagal Junkûnø dvarà ir to paties pavadinimo kaimà, Antaniðká, Burokiðká, Druèkus, Ignatiðká, Trumponis. Karin. J. Variakojui su Panevëþio atskiruoju batalionu ásakyta atsitraukti á barà nuo Subatës eþero iki Varkavos. II pëst. pulkas su Marijampolës atskiruoju batalionu atsitraukë á nurodytas pozicijas birþelio 16 d., o Panevëþio atskirasis batalionas birþelio 17 d.460 Perëjæ á kontrpuolimà, bolðevikai be pasigailëjimo naikino vietiniø gyventojø laukuose javus, darþus, plëðikavo, suiminëjo þmones. Raudonasis teroras pasiekë aukðèiausià laipsná. Ábauginti gyventojai, gresiant bolðevikø pavojui, palikinëjo savo sodybas ir su visa manta traukë á mûsø kariuomenës uþnugará. Bolevikai verþësi pirmyn SuviekoKukliø kryptimi ir abipus Eglainës geleþinkelio. Po smarkios prieðo artilerijos ugnies mûsø rinktinës uþtvaras puolë gausios prieðo þvalgø grupës. Taèiau visi bolðevikø antpuoliai buvo atremti. Tuo laiku mûsø artilerija apðaudë Eglainæ ir Lassenà, kur buvo susitelkusios stambios prieðo pajëgos. Jø eilëse buvo daug 133 nukautø ir suþeistø. Nors bolðevikai keletà kartø atakavo Panevëþio rinktinës pozicijas ÐiloniøValputniø kaimø riboje, bet visais atvejais energingais mûsiðkiø daliø prieðpuoliais buvo priversti atsitraukti. Savo puolimus jie plaèiu frontu kartojo birþelio 1819 d., taèiau nesëkmingai. Birþelio 20 d. rytà prieðas didelëmis pajëgomis metësi á prieká VinosëdþiøÐavoniø kryptimi, norëdamas uþimti svarbø punktà Kamariðkio kaimà. Rinktinës prieðakinës dalys, stambiø prieðo jëgø spaudþiamos, pasitraukë RazalinavoAleksandravëlësBradesiø linijon, kur bolðevikø verþimasis buvo galutinai sulaikytas. Pagrindinës Panevëþio rinktinës dalys uþëmë stiprias eþerø pozicijas461 . Neástengæ palauþti Panevëþio rinktinës daliø pasiprieðinimo, bolðevikai pasitraukë ir ásitvirtino linijoje KukliaiSuviekasVaidminiaiGudaiKovenkaEglainës geleþinkelio stotisKalnaberþiaiBebrinë462 . 6. KARINIAI VEIKSMAI RYTØ AUKÐTAITIJOJE 1919 M. VIDURVASARÁ B e n d r a k a r i n ë p a d ë t i s. 1919 m. birþelio mën. viduryje Lietuvos kariuomenës puolamieji veiksmai Rytø Aukðtaitijos Dusetø eþerø fronte sustojo. Sutelkæ nemaþas papildomas pajëgas, bolðevikai stengësi þûtbût iðsilaikyti aukðèiau minëtose pozicijose ir, susidarius palankioms aplinkybëms, pereiti á kontrpuolimà. Tuo metu prieð Ukmergës rinktinæ veikë 1, 2, 3, 17, 153 ir 154 bolðevikø pulkai, kuriø kiekviename buvo ne maþiau kaip 800 kariø, dvi artilerijos baterijos, nenustatytas kavalerijos skaièius463 . Prieð Panevëþio rinktinæ veikë 6, 15, 16, 18, 31, 32 ir 33 bolðevikø pulkai bei vadinamasis kinieèiø pulkas, du kavalerijos eskadronai, dvi artilerijos baterijos464 . Minëti pulkai sudarë IV ðauliø divizijà vietoj dar 1919 m. geguþës mën. likviduotø Lietuviø (Pskovo) ir Internacionalinës divizijø. Kai kuriuose ið minëtø pulkø dar buvo ir lietuviø bolðevikø likuèiø. Nors bolðevikai kiekybiðkai buvo pranaðesni, jø kariuomenë tuo metu iðgyveno sunkià maisto krizæ. Jø vadovybei viena ið opiausiø problemø buvo kaip iðmaitinti savo gausià kariuomenæ. Praradus apie pusmetá valdytas dideles Lietuvos teritorijas, kuriø gyventojai buvo apdëti didelëmis rekvizicijomis, ávairiomis prievolëmis, mokesèiais bei baudomis, likusioji palyginti nedidelë okupuotø lietuviðkø þemiø dalis nebeástengë bolðevikø aprûpinti maistu. Teko spræsti dilemà: ar trauktis á rytus ir ten tvarkyti suirusá transportà maistui pristatyti, ar bet kokia kaina verþtis pirmyn ir sëkmës atveju uþimtose Lietuvos teritorijose prasimaitinti. Bolðevikø komisarø pagrindinis savajai kariuomenei keliamas ðûkis buvo: Pirmyn, Ukmergëje mûsø laukia duona!465 . Nelengva padëtis buvo ir Lietuvos kariuomenëje. 1919 m. birþelio mën. antrojoje pusëje bolðevikø fronte veikë tik aðtuoni pëstininkø batalionai, trys lengvosios artilerijos baterijos, du kavalerijos eskadronai. Ðias pajëgas kai kuriais atvejais paremdavo keli karo lëktuvai. Uþsitæsusiø kovø su bolðevikais metu Panevëþio ir Ukmergës rinktiniø gretos dël þuvusiøjø, suþeistø ir ligoniø smarkiai praretëjo. Nemaþa karininkø ir kareiviø buvo palikta naujai kuriamose karo komendantûrose. Pavyzdþiui, 1919 m. birþelio 19 d. 134 Panevëþio rinktinëje tebuvo likæ apie 1100 kareiviø. Labai trûko ir karininkø466 . Kariuomenës vadovybë itin sudëtingomis sàlygomis vykdë didelá organizaciná darbà padëèiai gerinti. Nuo 1919 m. vasario 27 d. iki birþelio mën. antrosios pusës buvo atlikti trys 18971898 m. gimusiø naujokø ðaukimai 20 apskrièiø Marijampolës, Alytaus, Seinø, Vilkaviðkio, Ðakiø, Kauno, Raseiniø, Telðiø, Kretingos, Sedos, Këdainiø, Tauragës, Ðiauliø, Kurðënø, Joniðkëlio, Akmenës, Skaudvilës, Vëþaièiø, Ukmergës ir Panevëþio467 . Dël ðiø priemoniø bendras kariuomenës skaièius sparèiai augo, kûrësi nauji kariniai daliniai, bet dauguma kariø buvo dar beveik neapmokyti ir juos iðkart siøsti á frontà nebuvo galimybës. Panevëþio ir Ukmergës rinktinëms priartëjus prie Zarasø apskrities ribø, Dusetø, Salako ir kitø apylinkiø jauni vyrai, tëvynës meilës skatinami, vienas po kito perbëgdavo á lietuviø pusæ ir stodavo savanoriais á mûsø dalinius. Vien tik ið Dusetø valsèiaus ástojo 76 savanoriai468 . Tik komunistai ir bolðevikø ðnipai lietuviø nelaukë, nes þinojo, jog uþ savo negerus darbus gaus atitinkamà atpildà. Pakriaunio dvaras, kuriame ásikûrë karin. V. Grigaliûno-Glovackio vadovaujamo II pëst. pulko ðtabas, jiems këlë didelæ baimæ. Po daugelá apylinkiø sklido þinios, jog karo lauko teismas bolðevikø ðnipus ðaudo vietoje, o buvusius tarybø pareigûnus baudþia rykðtëmis, kiekvienam paskirdamas po 100 ir daugiau, iðdëstant dalimis savaitës laikotarpiu469 . Lietuvos kariuomenës tuometinæ padëtá fronte daþnai komplikuodavo ginklø ir ypaè ðoviniø stoka. 1919 m. birþelio mën. pabaigoje 10 000 kareiviø buvo apginkluoti vien vokiðkais ðautuvais, kiekvienam ið jø teiðskyrus ne daugiau kaip 2030 ðoviniø. Buvo atsitikimø, kai vien dël ðoviniø stokos atskiri daliniai turëdavo pasitraukti, perleisdami kovos iniciatyvà prieðui470 . Lietuvos karinë vadovybë praðë vokieèiø vadovybës artimiausiu metu skirti 5 mln. ðoviniø, paþymëdama, jog fronto uþnugaryje, atsargos dalyse stovi be jokios naudos 10000 pakankamai parengtø kareiviø, kuriuos bûtina pasiøsti á frontà ir tik ginklø stoka kliudo tai padaryti. Todël vokieèiø buvo praðoma dar 10 000 vokiðkø ðautuvø, 200 karabinø, 100 Maksim sistemos kulkosvaidþiø ir kitokiø ginklø471 . Mûsø kariuomenei, uþëmusiai anksèiau bolðevikø nuniokotas vietoves, taip pat ëmë stigti maisto, aprangos, avalynës ir kitø bûtiniausiø reikmenø. 1919 m. birþelio mën. 1118 d. ávykæs Panevëþio rinktinës atsitraukimas labai neigiamai paveikë tiek kariuomenæ, tiek vietinius gyventojus. Reikëjo imtis atsakomøjø priemoniø ir pamëginti árodyti, jog mûsø kariuomenë sunkiu momentu ne tik gali tvarkingai pasitraukti, bet ir sugeba muðti prieðà. Panevëþio bataliono instruktorius karin. M. Katchë pasiûlë organizuoti vietinës reikðmës puolimà didþiàjà þvalgybà. Joje turëjo dalyvauti keturios bataliono kuopos su 10 kulkosvaidþiø, artilerijos bûrys (2 patrankos) ir raitøjø þvalgø komanda. Rinktinës vadovybë ðá pasiûlymà sutiko be entuziazmo, taèiau jo vykdymui ir neprietaravo (þr. 26 schemà). Birþelio 20 d. prieðakinëse pozicijose buvusioms kuopoms buvo ásakyta prieð jø barus atlikti parengiamuosius þygius-þvalgybas. Jø metu reikëjo iðsiaiðkinti: 1) kur susitelkusios prieðo jëgos, 2) ar jos pasislinkusios pirmyn, ar tebëra seniau uþimtose pozicijose, 3) kokios jëgos yra prieð bataliono frontà rusø bolðevikø ar latviø komunistø, 4) ar prieð bataliono frontà buvusios prieðo jëgos didëja, 5) suþinoti ið vietiniø gyventojø, ar DvietësMukanøKoliðkiøLameniø linijoje árengtos spygliuotø vielø tvoros; o jeigu taip, tai ar jos iðtisinës, ar su tarpais472 . 135 26 schema Bendra fronto padëtis 1919 m. birþelio 15 d. 136 Be ðiø þvalgybø birþelio 21 d. 3 val. buvo iðsiøstas karin. V. Varðuko vadovaujamas 14 raitø þvalgø bûrys, kuris, pasiekæs Bevernà, turëjo dviem grupelëmis þvalgyti prieðà anksèiau nurodytu marðrutu473 . Didþiajai þvalgybai vykdyti buvo paskirtos I, III, IV ir V kuopos. I kuopos vadas birþelio 21 d. 8 val. turëjo savo kuopà surinkti Asserne ir 12 val. bûti prie kryþkelës ÐulaÈernovka. Ði kuopa saugojo kairájá baro sparnà. Karin. J. Reikalos vadovaujamos III, IV ir V kuopos bei baterijos bûrys birþelio 21 d. anksti rytà iðvyko ið Tomaðoniø. Su jomis kartu buvo ir bataliono instruktorius karin. M. Katchë þvalgybos sumanytojas ir vykdytojas. Minëtos kuopos taip pat nuvyko á ÐulàÈernovkà. Susirinkusi visa þvalgybos rinktinë buvo supaþindinta su birþelio 20 d. þvalgymo duomenimis, ið kuriø paaiðkëjo, jog bolðevikai laikësi PopësPoreliðkiøLiudvigavo StamanøKoliðkiøDronkøKalvanoMukanøDvietës linijoje. Kalvane ir Dronkuose buvo po 6070 raudonarmieèiø, turëjusiø po 12 kulkosvaidþius474 . Karin. M. Katchë apie praëjusios dienos þvalgybos duomenis painformavo Panevëþio rinktinës vadà karin. St. Nastopkà ir papraðë, kad visos rinktinës dalys þvalgybai pasisekus tuojau visu frontu pradëtø ofenzyvà. Suðaukæs visus karininkus, karin. M. Katchë iðaiðkino jiems uþduotá visoms dalims iðþygiuoti 18 val., nakties metu prisiartinti prie prieðo ir auðtant atakuoti linijà DronkaiKalvanas MukanaiDvietë 475 . Ðiam uþdaviniui iðspræsti visa þvalgø rinktinë buvo padalyta á 3 voras: deðinioji karin. M. Petrovo vadovaujama vora (1 kuopa su 3 kulkosvaidþiais) turëjo birþelio 22 d. 1 val. slapta atvykti BebrinësIlûkstës vieðkeliu á RubanekPupiniø rajonà ir 2 val. pradëti puolimà iðilgai BebrinësIlûkstës vieðkelio; vidurinë karin. J. Reikalos vadovaujama vora (IV ir V kuopos su 4 kulkosvaidþiais) taip pat slapta atvykti nurodytu laiku á SpakiøPiskûnø rajonà ir pulti prieðà iðilgai SpakiøPiskûnøMukanøKalvanoDronkø kelio: IV kuopa ið deðinës, o V ið to kelio kairës pusës; kairioji karin. J. Variakojo vadovaujama vora (III kuopa su 3 kulkosvaidþiais) turëjo naktá slapta prisiartinti prie KrapanøDvietës ir juos atakuoti. Uþëmus Dvietæ, deðiniuoju voros sparnu þygiuoti pietø kryptimi LiopaValpeterTumðanai Miltinan, atidþiai þvalgantis á pietryèius. Artilerijai uþëmus pozicijà ties Pupiniais ásakyta lygiai 2 val. apðaudyti Dvietæ, Mukanus, Kalvanà, Dronkus. Raiteliø vienas bûrys turëjo þvalgyti BebrinæIlûkstæ, antras Karoliðkiø, treèias Liudvigavo ir ketvirtas Baltarunkiø kryptimi476 . Gavusi ðá ásakymà, rinktinë pavakary apie 18 val. 30 min. ëmë skirstytis ir prie Bebrinës prisiartino jau gerokai sutemus. Birþelio 22 d. lygiai 2 val., ëmus brëkðti, artilerija paleido pirmà ðûvá. Voros, nejuèiomis prislinkusios prie prieðo, pradëjo puolimà. Prieðas buvo staiga ir netikëtai uþpultas, sutriko ir ëmë trauktis. Kairioji vora (III kuopa) uþëmë Dvietæ ir atakuodama ásiverþë á prieðo uþnugará jo ginamoje DronkøMukanøKalvanø linijoje. 4 val. 30 min. ðios vietovës buvo uþimtos. Apie 6 val. pradëta atakuoti KankariøStamanøSuriðkiøVilkupësKutnikø II (116 aukðtuma) linijà. Tuo paèiu metu artilerija apðaudë Ilûkstæ. Apie 7 val. buvo uþimta minëta linija. Pagrindinës þvalgybos rinktinës jëgos atsidûrë Cegelnëje, o V kuopos bûrys uþëmë Ilûkstæ477 . Apie 12 val prieðas atsitokëjo ir, pamatæs, jog tai nëra generalinis puolimas, o 137 tik þvalgyba, ið Griunwaldo ir Ðlosbergo rajonø á savo deðinájá sparnà ëmë traukti rezervus. Apie 13 val. dalis bolðevikø rezervø bei kavalerija susirëmë su bataliono rinktinës dalimis. Prieðo pajëgos ëmë manevruoti, siekdamos atkirsti rinktinei atsitraukimo kelià. Ið vakarø pusës buvo apðaudyta mûsø I kuopa. Ið pietø pusës mûsø artilerijos bûrá smarkiai apðaudë prieðo artilerija. Taèiau jos ðaudymas buvo netikslus ir sviediniai krito vis toliau ir toliau nuo mûsø artilerijos bûrio. O ðis, trumpà laikà patylëjæs, ëmë smarkiai apðaudyti bolðevikus. Taèiau bolðevikø rezervams smarkiau pradëjus atakuoti bataliono rinktinës dalis, padëtis rimtëjo. Bataliono vadovybei nebuvo þinoma, kà tuo metu veikë kitos Panevëþio rinktinës dalys. Tokiai padëèiai esant, bataliono vadovybë 14 val. 30 min. iðsiuntinëjo kuopoms nurodymus po truputá palaikant bolðevikø atakas trauktis atgal Bebrinës link. Vakare apie 20 val. buvo gautas ir Panevëþio rinktinës vado karin. St. Nastopkos ásakymas atsitraukti á ankstesnes pozicijas. Bataliono rinktinës dalys á jas tvarkingai sugráþo birþelio 23 d.478 valgybos tikslas buvo pasiektas. Bolevikams ir visiems buvo árodyta, jog mûsø kariuomenë gali sumuðti prieðà. Puolant nedidelei bataliono rinktinei, bolðevikai buvo priversti palikti 9 kilometrø ilgio gynimosi linijà nuo Dvietës iki Ilûkstës ir tik ta aplinkybë, jog gretimi jø fronto barai kitø Panevëþio rinktinës daliø liko nepajudinti, leido prieðui surinkti reikiamas pajëgas ir sustabdyti þvalgø rinktinës puolimà. Ðio puolimo metu Panevëþio bataliono kairiajame sparne veikë latviø Aukðkurþemës partizanø pulkas keturios kuopos po 2025 þmones kiekvienoje. Operatyviniu atþvilgiu jis buvo pavaldus Panevëþio batalionui. Tai buvo nedidelis, silpnas, panevëþieèiø ginklais ir ðaudmenimis remiamas dalinëlis, kuris minëtoje operacijoje svarbesnio vaidmens nesuvaidino. Jis buvo uþëmæs SosnovkosKaltenbrunen linijà. Pulko tabas ir rezervas buvo Asserne479 . II pëst. pulkas tomis dienomis buvo uþëmæs pozicijas KriaunøKeleþeriø Aleksandrëlës ruoþe. Tuo metu ið jo sudëties buvo iðskirtas I batalionas, tapæs savarankiðkas ir pavadintas Atskiruoju Marijampolës batalionu, todël jo vietoje buvo formuojamas kitas. Birþelio mën. antrojoje pusëje jame tebuvo apie 300 kariø480 . Á II pëst. pulkà daþniausiai buvo siunèiami neapmokyti, blogai aprûpinti, dar nedalyvavæ kovose naujokai. 1919 m. birþelio 21 d. ið Kauno m. ir apskr. komendantûros atvykusi kuopa buvo apginkluota ávairiausiø rûðiø ðautuvais, teturëjo po 20 ðoviniø kiekvienam kareiviui, buvo blogai aprengta, be tinkamos avalynës, neturëjo nei vieno arklio, veþimo, nei virtuvës481 . Birþelio 21 d. á bolðevikø frontà atvykusi I atskiroji baltgudþiø pëstininkø kuopa (vadas karin. M. Janickis) buvo átraukta á Panevëþio rinktinës sudëtá ir tapo pavaldi Atskirojo Marijampolës bataliono vadui. Jà sudarë 5 karininkai ir 128 kareiviai482 . Tuo bûdu Panevëþio bataliono rinktinës vykdyta didþioji þvalgyba sutapo su kitø daliø organizacine pertvarka ir nebuvo jø paremta. Taèiau ir vieno bataliono kariø parodyta iniciatyva, organizuotumas ir mokëjimas muðti prieðà áraðë ðaunø puslapá á Nepriklausomybës kovø istorijà. Minëtoje þvalgyboje pasiþymëjo karininkai Juozas Vidugiris, Juozas Urbðys, puskar. Slivka, eiliniai Tadas Puzinas, Povilas Navagruckis ir kt. Bolðevikø nuostoliai: apie 10 uþmuðtø ir, vietiniø gyventojø teigimu, daug suþeistø. Mûsø grobis: 26 belaisviai, 16 ðautuvø, keletas arkliø, 1 telefono aparatas. Rinkti daugiau trofëjø neuþteko nei laiko, nei þmoniø. Þvalgø rinktinës nuostoliai 2 kareiviai suþeisti ir 2 dingo be þinios. 138 Po ðios þvalgybos birþelio 27 d. Panevëþio batalione apsilankë vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas, kuris apþiûrëjo visas kuopas ir pasiþymëjusius karius apdovanojo Vyties kryþiaus juostelëmis483 . Aptariamuoju laikotarpiu Ukmergës rinktinei, uþëmusiai pozicijà Gateliø PaberþësBaibiøZokoriøGaideliøNarðënøSartø eþ. linijoje, teko ne kartà atremti bolðevikø, ásitvirtinusiø labai gerose pozicijose prie Bruþø ir Balèiø kaimø bei tarpeþeriuose, puldinëjimus ir kartu vykdyti aktyvias þvalgybas. Tuo pat metu vyko tolesnis I pëst. pulko formavimo darbas, kuris buvo uþbaigtas liepos 3 d. Pulke buvo trys sukomplektuoti batalionai, kiekviename ið jø po tris kuopas484 . Liepos 2 d. Ukmergës rinktinæ papildë formuojama Ukmergës bataliono I kuopa (128 kareiviai), vadovaujama karin. S. Rekaðiaus. Ji uþëmë pozicijà Daugailiø Salako rajone485 . Palyginti su Panevëþio rinktine, Ukmergës rinktinës pajëgos buvo kur kas menkesnës. Jà tesudarë I pëst. pulkas, tik kà atvykusi Ukmergës bataliono I kuopa, karin. M. Peèiulionio vadovaujama IV baterija ir pusantro eskadrono husarø. Taèiau jos vadas karin. K. Ladyga vis nerimavo ir laukë karinës vadovybës ásakymo abiem rinktinëms bendromis jëgomis pulti prieðà. Jis priekaiðtavo kairëje pusëje nuo Ukmergës rinktinës pozicijas uþëmusio II pëst. pulko vadui karin. V. Grigaliûnui-Glovackiui, kad, turëdama prieð save tokias silpnas prieðo jëgas, Panevëþio rinktinë galëtø nedelsdama þygiuoti pirmyn ir apsaugoti kraðtà nuo plëðimo, kartu paaiðkindamas, jog jis pradëti þygio negalás, nes prieð jo vadovaujamà rinktinæ sutelktos didelës prieðo jëgos, uþëmusios labai geras pozicijas486 . P a n e v ë þ i o r i n k t i n ë s p u o l i m a s 1919 m. l i e p o s 612 d. Vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukaukas, norëdamas nustumti bolðevikus rytø kryptimi, 1919 m. liepos 2 d. ásakë Panevëþio rinktinës prieðakinëms dalims uþimti Bebrinæ ir, kairiajame sparne veikiant pagrindinëms jëgoms, þygiuoti pirmyn. Puolimui deðiniajame sparne turëjo bûti sudaryta stipri rinktinë, kurios uþdavinys ne vëliau kaip liepos 7 d. uþimti Suvieko miestelá. Tuo bûdu Panevëþio rinktinë turëjo uþimti Ilûkstæ, Dvietæ, prieiti prie Dauguvos upës krantø ir pasiekti bendrà Kaltenbruneno BorovkosSuvieko linijà. Panevëþio rinktinei pradëjus sëkmingà puolimà, Ukmergës rinktinës prieðakinës dalys turëjo uþimti Kukliø dvaroMukuliøVajasiðkio linijà. Panevëþio rinktinës ðtabas buvo atsakingas uþ þiniø perdavimà reikiamu laiku Generaliniam bei Ukmergës rinktinës ðtabams, taip pat uþ operatyvø karo aviacijos eskadrilës panaudojimà puolimo metu487 . Panevëþio rinktinës vadas karin. St. Nastopka, vykdydamas vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko ásakymà pulti prieðà ið abiejø sparnø, liepos 5 d. savo kariuomenës dalims iðkëlë ðiuos uþdavinius: karin. V. Grigaliûno-Glovackio vadovaujamoms pajëgoms (II pëst. pulkui su 7 kulkosvaidþiais, Joniðkëlio bataliono I kuopai su 2 kulkosvaidþiais ir III baterijos bûriui (2 patrankos) liepos 6 d. sutemus susitelkti Aleksandravëlës rajone; karin. J. Butkui su Marijampolës bataliono trimis kuopomis ir II baterijos bûriu (2 patrankomis) tuo paèiu metu slapta susikoncentruoti miðke á pietus nuo Ðapeliø kaimo; 139 karin. J. Variakojui su Panevëþio bataliono ðeðiomis kuopomis, Ðiauliø bataliono kuopa ir vadinamàja plk. S. Bulak Balachovièiaus ðimtine488 , 19 kulkosvaidþiø ir I baterija (vadas karin. V. Kapciukas, 4 patrankos) minëtu laiku susirinkti Lingelkalne; Aukðkurþemës latviø partizanø pulkas turëjo ásitvirtinti á ðiauræ nuo Bebrinës buvusiame miðke, o I atskira baltgudþiø kuopa buvo palikta bendrame rezerve Obeliuose. Be to,buvo ásakyta liepos 67 d. á prieðo pusæ nepraleisti nei vieno þmogaus, o atvykstanèiuosius á mûsø pusæ nukreipti komendantûrø þinion. Liepos 7 d. rinktinës ðtabas turëjo persikelti á Obeliø geleþinkelio stotá489 . Panevëþio rinktinës dalims nustatytu laiku uþëmus pradines puolimo pozicijas, vadas karin. St. Nastopka ásakë liepos 7 d. 19 val. pradëti puolimà (þr. 27 schemà). Panevëþio batalionas, norëdamas pridengti savo pagrindiniø jëgø sukoncentravimà Lingelkalne, liepos 7 d. I kuopà iðsiuntë á Bebrinæ. Apie 17 val. bolðevikai, buvæ Ilzës dv.Neuhofo paliv.ZauniðkiøPutniø linijoje, pradëjo antpuolá Bebrinës kryptimi. I kuopa atsiðaudydama pamaþu ëmë trauktis ta paèia kryptimi. Jà persekiojo tirðtos raudonarmieèiø grandinës su daugeliu kulkosvaidþiø. Nenorint parodyti savo bataliono pagrindiniø jëgø, ypaè artilerijos, I kuopai teko ilgai laikytis pasyvaus gynimosi taktikos. Taèiau kada ði kuopa beveik ið visø pusiø buvo apsupta ir atsidûrë kritiðkoje padëtyje, jai á pagalbà buvo pasiøsta mokomoji komanda, kuriai ásakyta pulti kairájá prieðo sparnà Ilzës dv.Daugiðkiø paliv.Padubiø kaimo link. Mokomosios komandos puolimas greit iðtiesino prieðo puslanká, nes, sustabdþius jo deðinájá sparnà, atsitraukë ir kairysis. Savo dràsiu ir smarkiu puolimu mokomoji komanda paëmë ið prieðo 1 kulkosvaidá ir 19 belaisviø. Nors bolðevikai apie 20 val. patrankø ugnimi apðaudë Bebrinæ, taèiau jø pëstininkai toliau nepasistûmëjo490 . Tos pat dienos vado ásakymu Panevëþio bataliono dalys turëjo pulti prieðà trimis voromis. Prieðas, puldamas Bebrinæ, kuriam laikui buvo pristabdæs viduriniosios ir kairiosios vorø puolimà, deðiniajai vorai buvo ásakyta já vakare pradëti. Ði vora ið savo senøjø pozicijø SubatësBalteþerio linijoje puolë Liudvigavo paliv.GeriðkiøLagovkos kryptimi. Apie 20 val. vora susidûrë su VI latviø komunistø pulko dalimis, gynusiomis KaupiðkiøMurovankosSitaus linijà. Po keliø nesëkmingø atakø, patyrusi nuostoliø, vora atsitraukë á Mikeliðkius. Susirëmimo su prieðu metu buvo suþeistas V kuopos vadas karin. L. Þukauskas, kuris, perriðus þaizdà, gráþo á rikiuotæ. Liepos 8 d. deinioji vora, artilerijos remiama, nors sunkiai, bet sëkmingai þygiavo pirmyn ir apie 9 val. 30 min. uþëmë Murovankà. Latviai bolðevikai pasitraukë á Kaupiðkiø ÞagarësÈamanø linijà. Ðioje linijoje kautynës tæsësi iki 16 val. Po to vora ásiverþë á prieðo pozicijas ir privertë já trauktis Liudvigavo palivarko link. Persekiodama prieðà iki Viksanø DagiþiøValeiðiø ir gerokai pavargusi, vora apsistojo nakvynei. Tuo metu mokomoji komanda, visà dienà talkinusi deðiniajai vorai, vakare prasimuðë á Vikðniø kaimà491 . Vidurinioji karin. J. Vidugirio vadovaujama vora, liepos 8 d. iðëjusi ið Lingelkalno, 2 val. be mûðio uþëmë Bebrinæ ir toliau þygiavo Ilûkstës kryptimi. Remiama mûsø artilerijos, ji pakeliui áveikë atkaklø bolðevikø pasiprieðinimà ir 4 val. 30 min. uþëmë Zauniðkius. Apie 13 val. prieðas ið Varbiðkiø kaimo puolë deðinájá viduriniosios voros sparnà, bet buvo atmuðtas. Po atkakliø kautyniø apie 18 val. vora, artilerijos remiama, uþëmë bolðevikø atkakliai ginamà PupiniøGreisikaln kalvø linijà. Kairioji vora su Aukðkurþemës partizanø pulku ir plk. S. Bulak Balachovièiaus rinktine iðtisà dienà be tikslo stumdësi MukdanoKetrano rajone ir jai skirto 140 uþdavinio pulti Dvietæ neávykdë, tuo parodydama visiðkà nesugebëjimà kautis. Norëdama pakelti jos kovingumà, bataliono vadovybë naktá ið liepos 8 á 9 d. á jos sudëtá ið bendrojo rezervo perkëlë Ðiauliø bataliono kuopà492 . Liepos 9 d. deðinioji vora po nedideliø kautyniø uþëmë Liudvigavo palivarkà, o apie 9 val. Lagovkà. Bolðevikai skubiai atsitraukë á Tannenfeldo palivarkà ir ásitvirtino apkasuose. Gavus þinià, jog mûsø kariuomenës Marijampolës batalionas, veikæs deðiniajame sparne, uþëmë Eglainës geleþinkelio stotá, o II pëst. pulkas, veikæs deðiniau Panevëþio bataliono, Naujojo Grünwaldo dvarà, vorai ásakyta smarkiai pulti Vilèanus ir toliau Ilûkstës apylinkes. 27 schema Panevëþio rinktinës puolimas 1919 m. liepos 612 d. 141 Vidurinioji vora, naudodamasi tirðtu rûku, liepos 9 d. 2 val. 20 min. toliau tæsë puolimà. Verþdamasi pirmyn, susidûrë su stipriomis prieðo pajëgomis, ginanèiomis KankariøStamanøDronkiøTropiðkiø linijà. Aktyviai padedant artilerijai, 6 val. ji minëtà linijà uþëmë ir privertë bolðevikus trauktis Ilûkstës link. Besitraukdami jie uþëmë Ilûkstæ ir á ðiaurës vakarus nuo jos buvusias aukðtumas. 10 val. iðkviesta mûsø artilerija smarkiai apðaudë prieðo uþimtas pozicijas. Bolðevikai, panaudojæ ðarvuotà traukiná, minëtose aukðtumose smarkiai gynësi. Nors ir didelës buvo jø jëgos, taèiau voros puolimo sulaikyti jie neástengë. Apie 20 val., smarkios savo artilerijos ugnies dengiamas, prieðas pradëjo trauktis ir uþëmë tankiomis spygliuotomis vielomis apipintus apkasus Kazimieriðkiø dvaroMundës palivarkoKazliðkiø Tannenfeldo palivarko linijoje. Prieðakinëms dalims uþëmus Ilûkstæ ir Ðliosbergà, iðvargusi vora poilsiui apsistojo DolnajaZegelnia linijoje. Kairioji vora, papildyta Ðiauliø bataliono kuopa, áveikusi silpnà raudonarmieèiø þvalgø pasiprieðinimà, uþëmë Dvietæ. Ir á ðià menkà operacijà plk. S. Bulak Balachovièiaus rinktinë gudriai sugebëjo pavëluoti ir tik uþëmus Dvietæ ten atvyko. Dël voros vado nesumanumo tolimesnë uþduotis ir vël liko neávykdyta. Aukðkurþemës partizanø ir plk. Bulak Balachovièiaus dalys, pasilikusios apkasuose á pietus nuo Muntðës, pateko á stiprià prieðo artilerijos ugná, o Ðiauliø bataliono kuopa patraukë á pietus ne pagal Dauguvos krantà, o keliu ið Dvietës á Vygodkos palivarkà, kur visai nekviesta ir nelaukiama susivienijo su bataliono rezervu. Apie 17 val. Kazimieriðkiø dvaro rajone buvo pastebëtas prieðo jëgø susitelkimas, kuris sudarë pavojø puolanèiosios vidurinës kolonos kairiajam sparnui. Po pusvalandþio ið bataliono rezervo á pagalbà buvo iðsiøsta I kuopa, kuriai ásakyta skubiai pasiekti KviatkovinosLeiðkiø rajonà ir ið ten atakuoti prieðo deðinájá sparnà. Prie I kuopos buvo prijungta ir ið Dvietës atvykusi Ðiauliø bataliono kuopa. Bolðevikai á jas apðaudë stipria kulkosvaidþiø ir ðautuvø ugnimi. Visai sutemus abi kuopos priðliauþë prie spygliuotø vielø tvoros, kurios áveikti be specialiø techniniø priemoniø neástengë. Neradusios spragø praeiti toliau, ten ir apsistojo493 . Liepos 10 d. anksti rytà deðinioji vora, vykdydama iðvakarëse gautà ásakymà, paliko Lagovkà ir þygiavo Tannenfeldo palivarko link. Prisiartinusi prie minëto punkto, buvo sutikta smarkia ávairiø ginklø ugnimi. Mûðyje prieð bolðevikus dalyvavo drauge ir II pëst. pulko dalys. Susirëmimas su prieðu be ypatingø rezultatø tæsësi iðtisà dienà. Vakarop bolðevikai keletà kartø kontratakavo, bet buvo sëkmingai atremti. Vidurinioji vora, pernakvojusi DolnajaZegelnia linijoje, apie 5 val. pradëjo puolimà IlûkstësTannenfeldo kryptimi ir, nugalëjusi visas kliûtis, pasiekë TannenfeldoIlûkstës linijà, kur ásitvirtino nuo Pirmojo pasaulinio karo likusiuose senuose vokieèiø apkasuose. O bolðevikai buvo ásitvirtinæ senuose rusø kariuomenës apkasuose. Susiðaudymo su jais metu buvo suþeistas ëjæs 3 kuopos vado pareigas karin. Jelisejevas. Iðstumti bolðevikø ið senøjø rusø apkasø nepavyko, nes jie buvo aptverti spygliuotomis vielomis, o mûsiðkiai neturëjo priemoniø joms karpyti. Apie 14 val. po smarkios artilerijos ugnies prieðo pëstininkø dalys perëjo kontratakon ið pradþiø kairiajame sparne, o paskui visu frontu. Nuo 18 val. pradëjo veikti ir bolðevikø ðarvuotas traukinys, taèiau visos prieðo kontratakos buvo atremtos. Ðaudant bolðevikø 142 artilerijai, buvo kontûzytas voros vadas karin. J. Vidugiris, taèiau ið kovos nepasitraukë. Kairioji vora tos dienos kautynëse 2 val. uþëmë Kazimieriðkiø dvarà. Apie 9 val. bolðevikai, gavæ pastiprinimà, pradëjo kontratakà. Voros dalis, neatlaikiusi spaudimo, ëmë trauktis. Tik dràsesnës II kuopos dalys su kuopos vadu sustojo Kviatkoðèiznoje buvusiuose senuose vokieèiø apkasuose, kur susitvarkë ir, atëjus á pagalbà rezervui, bolðevikø puolimà atrëmë. Panevëþio batalionui, nors ir sunkiai, bet sëkmingai kaunantis visu frontu, apie 14 val. gauta þiniø, jog latviø bolðevikø rinktinë apie 200 þmoniø su kulkosvaidþiais ir bombosvaidþiais persikëlusi per Dauguvà ir iðvaikiusi þaliuosius partizanus, uþëmë Bebrinæ ir ëmë verþtis Ilûkstës link. Tuojau ið bendro rezervo buvo pasiøsta Ðiauliø bataliono kuopa uþkirsti prieðui kelià. Ðiaulieèiai susitiko su bolðevikais ties Bielajos kaimu. Susiðaudymas tæsësi iki 23 val. Daugiau rezervø neturëta. Be to, artilerijai ëmë trukti sviediniø. Susidarius tokioms aplinkybëms, be to, iðvargintas ilgø ir sunkiø kautyniø, batalionas apie 24 val. ëmë atitraukti labiau iðsikiðusias savo dalis á kaimyninio Marijampolës bataliono linijà: 137 aukðtuma GekeliaiPlutiðkiaiSiviðkiaiLiudvigavasKaupiðkiai494 . Ðis atsitraukimas ávyko grynai taktiniais sumetimais, tvarkingai, prieðui nespaudþiant. Liepos 11 d. apie 17 val. bolðevikai pradëjo pulti deðinájá bataliono barà iðilgai IlûkstësSubatës kelio. Nustûmæ mûsø sargybà ir pralauþæ Marijampolës bataliono kairájá sparnà, jie puolë batalionà ið deðinës ir dargi uþnugario. Gavus þinià apie kaimyninio Marijampolës bataliono atsitraukimà, Panevëþio batalionas ilgiau laikytis ir laukti nebegalëjo buvo ásakyta atsitraukti á Laðø, KalnberzësKaupiðkiø linijà ir ten gintis. Taèiau naktá ið liepos 11 á 12 d. gavus Panevëþio rinktinës vado karin. St. Nastopkos ásakymà, batalionas atsitraukë á senàsias pozicijas eþerø linijoje495 . Panevëþio batalionas 1919 m. liepos 612 d. puolimo metu paëmë 2 kulkosvaidþius, treèiojo kulkosvaidþio dalis (greièiausiai paslëpto), 20 ðautuvø ir 42 belaisvius. Patirti nuostoliai: 5 kariai nukauti, suþeisti 3 karininkai (vienas ið jø liko rikiuotëje) ir 42 kareiviai, kontûzytas 1 karininkas (liko rikiuotëje) ir 1 kareivis, dingo be þinios 13 kareiviø496 . Marijampolës batalionas, karin. J. Butkaus vadovaujamas, liepos 7 d. susikoncentravæs Antokrevno dvaro ir miðko rajone, apie 20 val. pradëjo þygá palei geleþinkelá Eglainës stoties kryptimi. Beþygiuodamas susidûrë su prieðu, ásitvirtinusiu Annenhofo dv.Paberþës k.Kamariðkiø dv. linijoje. Nors ir apðaudomi patrankø, kulkosvaidþiø bei ðautuvø ugnimi, bolðevikai tvirtai laikësi uþimtose pozicijose ir ið jø nepasitraukë. Tuo metu Panevëþio bataliono dalims ðiek tiek pasitraukus atgal, tarp panevëþieèiø ir marijampolieèiø susidarë gana didelis tarpas, kuriuo prieðas buvo bepradedàs uþeiti á Marijampolës bataliono uþnugará. Prieðo sumanymui suþlugdyti á kairájá sparnà buvo permesta bataliono atsargos kuopa ir bolðevikø slinkimas buvo sustabdytas. Liepos 8 d. batalionui pakartojus puolimà, bolðevikai apie 16 val. ið uþimtø pozicijø buvo priversti pasitraukti ir apsistojo antrojoje gynimosi linijoje LaðaiEglainë Razmatka. Ið èia jie smarkiai apðaudë bataliono dalis. Visgi liepos 9 d. 2 val. po atkakliø kautyniø bolðevikai ið minëtø pozicijø buvo iðstumti ir netvarkingai traukësi Ilûkstës link. Batalionas uþëmë Eglainës geleþinkelio stotá, Naujojo Grünwaldo dvarà, Laðus (Lasmuþæ), Ðiodernà (Ðedoræ). Nebeturint rezervø, liepos 10 d. batalionui ið Panevëþio bata- 143 liono buvo sugràþinta baltgudþiø kuopa. Vakare bataliono dalys sustojo Ðarlotës (Ðarlotenhofo)Senojo GrünwaldoNaujojo GrünwaldoNaujøjø Laðø linijoje. Liepos 11 d. didelës prieðo pajëgos su ðarvuotu traukiniu du kartus atakavo ÐarlotësMarianovkos linijà, bet jo puolimai buvo atremti. Vakarop bataliono padëtis ëmë blogëti. Rusø bolðevikø stiprios pajëgos puolë Marijampolës bataliono kairájá ir Panevëþio bataliono deðinájá sparnus. Prie Naujøjø Laðø buvusi baltgudþiø kuopa iðsibëgiojo. Tuo pasinaudodamas prieðas ásiverþë á Naujojo Grünwaldo dvarà, o netrukus jam pavyko prasiverþti ir á Ðedorës dvarà. Bataliono 3 kuopa sunkiomis sàlygomis buvo priversta trauktis. Bolðevikai, pasiekæ Ðedorës dvarà, pradëjo supti Panevëþio batalionà. Ðis, kaip minëjome, irgi ëmë trauktis. Marijampolës bataliono vadas karin. J. Butkus, matydamas sunkëjanèià padëtá, ásakë visoms kuopoms trauktis prie Borovkos, o pats su II kuopa ir baltgudþiø kuopos likuèiais uþëmë pozicijas ties Ðedorës dvaru ir Eglaine, kad palengvintø kitø kuopø atsitraukimà. Susirinkus visoms bataliono kuopoms, buvo gautas rinktinës vado ásakymas gráþti á senàsias pozicijas Subatës apylinkëse. Marijampolës bataliono trofëjus 5 belaisviai, 15 ðautuvø, 10000 ðoviniø, 1 virtuvë su 2 arkliais, 1 telefono aparatas. Bataliono nuostoliai uþmuðti, suþeisti ir dingo be þinios 58 kareiviai, 8 kilometrai telefono kabelio497 . Vykdydamas Panevëþio rinktinës vado karin. St. Nastopkos ásakymà, II pëst. pulkas, vadovaujamas karin. V. Grigaliûno-Glovackio, liepos 7 d. rytà iðþvalgæs prieðo pozicijas, vakare susikoncentravo Aleksandravëlës ir Manuliðkiø rajone. Budriai sekant bolðevikø daliø judëjimà, karin. J. Laurinaitis su II batalionu apie 21 val. pradëjo þygá per Paliûniðkius ir Balèiûniðkius Rauteneþeriø link. Uþ 1,5 kilometro nuo jo ið paskos tuo paèiu marðrutu sekë karin. J. Motiejûnas-Valevièius su III batalionu, o uþ jø rezerve buvo karin. J. Petruièio vadovaujamo bataliono dvi kuopos. Kairiajam kuopos sparnui apsaugoti Vaidminèiø kryptimi kaip atsarga buvo pasiøsta Puðaloto partizanø vadinamoji mirties kuopa. Pasiekus Balèiûniðkius suþinota, jog Vaidminèiuose yra bolðevikai su artilerija, kuri labai netaikliai apðaudë þygiuojanèius mûsø karius. Prieð puolant Vaidminèius, karin. J. Laurinaitis nutarë su savo pajëgomis prislinkti miðku prie bolðevikø ir atimti ið jø patrankas. Karin. J. Laurinaièio vadovaujama kuopa, slinkdama miðku, susidûrë su pasiøsta á prieká savo bataliono VI kuopa. Neatpaþinusios viena kitos, jos susiðaudë. Tik po kurio laiko paþinus saviðkius ataka buvo sustabdyta. Kuopoms persitvarkant prieðas spëjo su patrankomis pabëgti. Suspëta tik suimti bolðevikø komisarà, paimti keletà arkliø bei gurguolës veþimø. Vël susijungæs II batalionas þygiavo 167 aukðtumos link. Bolðevikai batalionà pasitiko ðautuvø, kulkosvaidþiø ir artilerijos ugnimi. Jiems ið aukðtumos iðstumti karin. J. Laurinaitis pasiuntë karin. A. Zubrá su VI kuopa. Taèiau kuopa, puldama atvira vietove, prieðo ugnies buvo sustabdyta. Matydamas, jog kuopai nepavyks uþimti ðios aukðtumos, karin. J. Laurinaitis dalá kuopos pasiuntë apeiti aukðtumà miðku ið ðiaurës pusës. Mûsø kariams pradëjus supti bolðevikus, ðie pasitraukë498 . Liepos 8 d. 4 val. 30 min. II batalionas uþëmë 167 aukðtumà, o netrukus ir Rauteneþeriø dvarà. Èia atvykæs ir stabtelëjæs pulko rezervas pasuko Stelmuþës kryptimi. Karin. J. Laurinaitis su II batalionu þygiuodamas toliau uþëmë Ðarlotës ir Senojo Grünwaldo dvarus. Iðstatæs apsaugà ir pasiuntæs þvalgybas á ðiauræ bei rytus, batalionas sustojo poilsiui. 144 Taèiau apie 12 val. II batalionà puolë 5 bolðevikø kuopos. Þvalgybai prieðà laiku pastebëjus, batalionas spëjo pasiruoðti já sutikti ir perëjo á kontrpuolimà. Neatlaikæ ryþtingø bataliono veiksmø, bolðevikai pakriko dalis jø pasidavë nelaisvën, o kiti pasitraukë á miðkà. Neþinodamas savojo pulko III, taip pat gretimo Marijampolës bataliono veiksmø, karin. J. Laurinaitis nutarë pasilikti Senojo Grünwaldo dvare499 . Neþinodama tikros padëties fronte, liepos 9 d. auðtant nuo Daugpilio pusës á Senojo Grünwaldo dvarà atvyko bolðevikø gurguolë: 5 lauko virtuvës su karðtu maistu, 2 veþimai su duona bei tabaku ir 2 veþimai su apranga. Netrukus tuo paèiu keliu dar atvyko 2 veþimai su sviediniais patrankoms. Visas ðis turtas taikiu bûdu atiteko mûsiðkiams. Karin. J. Laurinaitis, nors ir neturëdamas þiniø apie padëtá ið deðinës pusës, ryþosi, palikæs vienà kuopà Senojo Grünwaldo dvare, þygiuoti á Ðedoræ ir padëti Marijampolës batalionui susisiekti su ðio bataliono þvalgais. Ruoðiantis gráþti atgal, buvo gautas II pëst. pulko vado karin. V. Grigaliûno-Glovackio ásakymas II batalionui gráþti á Rauteneþeriø dvarà. Tos pat dienos vakare ðis ásakymas buvo ávykdytas500 . Karin. J. Motiejûnas-Valevièius su III batalionu liepos 7 d. uþëmë Pajadunkà, Þalynæ, Tiltinæ, Ðarlotæ, nesutikdamas atkaklesnio bolðevikø pasiprieðinimo. Atrodë, jog prieðas visomis kryptimis traukiasi. Taèiau pavakary jø stambios jëgos pradëjo puolimà Pajadunkos ir Meiriðkiø dvaro kryptimi. Bataliono jëgoms sustiprinti buvo pasiøsta I kuopa, turëjusi uþimti pozicijas tarp eþerø á rytus nuo Suvieko. Atkaklios kovos aprimo tik temstant. Liepos 8 d. bolðevikai tæsë puolimà minëta kryptimi. Juos aktyviai rëmë artilerija. Ánirtingos kovos tæsësi visà dienà. Batalionas turëtas pozicijas atlaikë. Tos dienos vakare á Rauteþerius atvykæs II pëst. pulko vadas karin. V. Grigaliûnas-Glovackis, supaþindinæs batalionø vadus su sudëtinga padëtimi fronte, ásakë visoms pulko dalims kovojant pamaþu trauktis á savo senàsias pozicijas SubatësSartø eþ. linijoje. Visos pulko dalys atsitraukimà á minëtà linijà uþbaigë liepos 12 d. be nuostoliø ir tvarkingai501 . Paskutinëmis karinës operacijos dienomis prieðo eilëse dalyvavo ne maþiau kaip 13 iki galo nesukomplektuotø pulkø: 1, 2, 4, 6, 8, 14, 15, 16, 11, 31, 32, 33 ir kt.502 Taip Panevëþio rinktinës 1919 m. liepos 612 d. puolimas pasibaigë pralaimëjimu. Jo metu rinktinë patyrë nuostoliø: nukautø 1 karininkas ir 27 kareiviai, suþeistø 7 karininkai ir 217 kareiviø, dingusiø be þinios 18 kareiviø. Rinktinë paëmë: 157 bolðevikø karius á nelaisvæ, karo grobio 8 kulkosvaidþius, 300 ðautuvø, 200 000 ðoviniø, 6 lauko virtuves, 38 arklius ir 15 veþimø503 . Pralaimëta prieðui dël daugelio prieþasèiø, bet svarbiausios ið jø buvo ðios: 1. Nepakankamas mûsø kariuomenës pajëgumas. 2. Silpna latviø kariniø pajëgø priedanga ið kairës. 3. Pasyvi Marijampolës bataliono pozicija karinës operacijos metu. 4. II pëst. pulko vado karin. V. Grigaliûno-Glovackio liepos 8 d. perdëta baimë dël tariamo bolðevikø puolimo nuo Ðteinensee pusës pavojaus, kurá jo vadovaujamo pulko III batalionas jau buvo likvidavæs, ir liguisti átarimai, kad bloga padëtis Marijampolës batalione ir tariamai atsirado bolðevikai pulko unugaryje. Rinktinës ðtabas, suklaidintas tokiø perdëtø ir bauginanèiø þiniø, be to, liepos 9 d. II pëst. pulkui ëmus trauktis ið uþimtø pozicijø, buvo dezorganizuotas ir paskelbë 145 ásakymà atsitraukti á senas pozicijas. Jau II pëst. pulkui atsitraukus, bolðevikai galëjo laisvai veikti ir, liepos 1011 d. sutraukæ rezervus, privertë rinktinæ paspartintai atsitraukti. Rinktinës vadui nebeliko nieko kita kaip paskelbti toká ásakymà trauktis. Kartu paþymëtina, jog ði karinë operacija svarbiausià savo uþdavinio dalá ávykdë sëkmingai. Nors galutinis karinis tikslas dar nebuvo pasiektas, bet jo metu ágauta nemaþa kovinio patyrimo, paaiðkëjo, jog mûsø kariai jau buvo daugiau subrendæ ir geriau orientavosi strategijos ir taktikos reikaluose, sugebëjo sëkmingai kovoti su kur kas gausesniu ir visais atvilgiais stipresniu prieu. U k m e r g ë s r i n k t i n ë s k o v o s d ë l S a l a k o. Vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas 1919 m. liepos 2 d. nurodæs Panevëþio rinktinei pradëti puolimà rytø kryptimi, kartu ásakë Ukmergës rinktinei uþimti KukliøMukuliø (á pietus nuo Aviliø eþero)Vajasiðkio linijà504 . 1919 m. liepos mën. pradþioje bolðevikai buvo ásitvirtinæ Aþubaliuose, Vajasiðkio baþnytkaimyje bei Pûsliø kaime ir nuo Gateliø kaimo pusës nuolat grasino atviram Ukmergës rinktinës deðiniajam sparnui. Ukmergës rinktinës atramos punktai, pradedant nuo UtenosZarasø plento, tæsësi iki PaberþësJuknënø kaimø. Toliau á deðinæ mûsiðkius saugojo tik raitoji þvalgyba. Lenkai buvo uþpakalyje, tarp Tauragnø ir Utenos eþerø. Prieðo pozicijos buvo gerai iðþvalgytos ir paruoðtas puolimo planas. Ukmergës rinktinës vadas karin. K. Ladyga nusprendë nustumti bolðevikus uþ Luodþio eþero, Salako eþerø bei Kiemioniø kaimo ir pavedë ðá uþdaviná ávykdyti neseniai suorganizuoto I pëst. pulko III batalionui (vadas karin. J. Èaplikas), kuriame buvo apie 400 kareiviø bei 10 karininkø, ir karin. M. Peèiulionio vadovaujamos IV baterijos bûriui (2 patrankos). Karininkø Br. Bilmino ir P. Dundulio vadovaujamos kuopos turëjo uþeiti á prieðo uþnugará nuo Gateliø kaimo pusës ir pulti prieðà Salako kryptimi vieðkeliu Gateliai VajasiðkisSalakas. Karin. M. Rëklaièio vadovaujama VII kuopa Paberþës rajone turëjo tik imituoti puolimà VajasiðkioAðtrakalnio link. Artilerijai ásakyta apðaudyti Aðtrakalná505 . Bolðevikams nepastebint, VII kuopa buvo sutelkta Paberþës kaime, o VIII ir IX kuopos bei III kulkosvaidþiø kuopa (vadas karin. S. Marcinkevièius) uþëmë pozicijas Gateliø kaimo laukuose. Puolimas buvo pradëtas liepos 11 d. rytui auðtant. Karin. M. Rëklaièio vadovaujama VII kuopa pradëjo imitaciná puolimà Vajasiðkio link ir tuo atkreipë Gateliuose bei Pûsliuose buvusio prieðo dëmesá. Vajasiðkis buvo apðaudytas 2 sunkiøjø kulkosvaidþiø ugnimi. Tuo paèiu metu Aðtrakalná apðaudë mûsø artilerija. Pasinaudojusi prieðo sumiðimu, karin. P. Dundulio vadovaujama IX kuopa uþëjo prieðui á uþnugará ir netikëtai uþëmë Boreikiðkiø kaimà. Kuopos puolimà prieðas pastebëjo per vëlai, nespëjo susiorganizuoti ir buvo uþkluptas kai kuriems bolðevikams dar tebemiegant. Buvo paimta á nelaisvæ apie 20 raudonarmieèiø, kiti pasitraukë á Pûslius. Tuo paèiu metu IX kuopos grupë, vadovaujama karin. A. Treiderio, neleidusi prieðui susitvarkyti, miðku ið pietø pusës apëjo Pûsliø kaimà ir staiga já uþëmë. Toliau ði grupë puolë Vajasiðká tiesia kryptimi ið rytø, o kita, paties kuopos vado karin. P. Dundulio vadovaujama grupë, prisijungus prie jos VIII kuopos karin. Ðmidto 146 vadovaujamam bûriui, padariusi staigø apëjimà, puolë ðá átvirtintà prieðo mazgà nuo Aðtrakalnio kaimo pusës. IX kuopai puolant bolðevikus ðiaurës rytø kryptimi, karin. M. Rëklaièio vadovaujama VII kuopa atakavo Vajasiðkio baþnytkaimá ir Aþubaliðkiø kaimà ið pietvakariø, t. y. nuo Paberþës kaimo pusës. Tuo metu karin. Br. Bilmino vadovaujama kuopa buvo rezerve506 . Bolðevikai skubiai traukësi. Nesuskubusieji to padaryti buvo paimti á nelaisvæ. Dauguma jø pasitraukë ðiauriniu Ligajo eþero krantu Salako link. Mëginusiems prasmukti pietiniu to eþero krantu kelià uþkirto karin. P. Dundulis su savo daliniu. Atsitraukæs prieðas ásitvirtino á rytus nuo Trinkuðkiø kaimo. Skubiai persitvarkiusi tolesniam puolimui, VII kuopa ëmë já persekioti Kiemioniø kryptimi, þygiuodama ðiauriniu Ligajo eþero krantu. Karin. P. Dundulio grupë ir karin. St. Marcinkevièius su 2 kulkosvaidþiais buvo pasiøsti pietiniu Ligajo eþero krantu. Eþeras buvo labai siauras, ðiauriniame jo krante, ir palei 180 aukðtumà buvo pastebëtas nemaþas bolðevikø telkinys. Kaip vëliau buvo iðaiðkinta, ten vyko jø mitingas. Karin. St. Marcinkevièiaus ásakymu eþero pusiasalyje buvo pastatyti sunkieji kulkosvaidþiai, kuriø ugnis greitai iðsklaidë susilaikiusá prieðà. Apðaudþius prieðà ið ðono, IX ir VIII kuopø dalys puolë jo apkasus ir sëkmingai já iðmuðë. Puolimo metu atvykæs vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas stebëjo puolimo eigà ir patarinëjo vadams bei kareiviams507 . Tuo metu VII kuopa, puldama prieðà ðiauriniu Ligajo eþero krantu, uþëmë Kiemioniø kaimà ir ásitvirtino prie jo buvusiame Salako ir Ligajo tarpeþeryje, kur pasiliko ilgesniam laikui. Sumuðti bolðevikai traukësi Salako link. Karin. P. Dundulio vadovaujama grupë, þygiuodama pirmyn iðvijo rusus bolðevikus ið Avinuostos ir Èepeliðkiø kaimø. Persekiodama toliau prieðà, nuvijo já ir ið 153 aukðtumos. Ið paskos þygiuojanti IX kuopa ir VIII kuopos bûrys nakèiai apsistojo Avinuostos kaimo apylinkëse. Á ðá kaimà atveþta viena patranka vakare apðaudë Salakà, o nakèiai buvo gràþinta á Aðtrakalná, kur buvo atgabenta ir antroji508 . III bataliono vado karin. J. Èapliko suðauktame vadø pasitarime buvo apsvarstyta bûsimojo puolimo eiga. Pulti buvo nutarta liepos 12 d. auðtant. Jau þygiuojant buvo iðsiaiðkinta, jog prieðas mûsø puolimui ið vakarø pusës yra pasirengæs, o vietovë prie Salako atvira, lygi ir atviru lauku já pulti neámanoma, todël pulko vadas karin. K. Ladyga pasiûlë batalionui apeiti miestelá miðku ir pulti bolðevikus ið pietø pusës, kur sàlygos tam buvo nepalyginamai geresnës (þr. 28 schemà). Liepos 12 d. anksti rytà á vakarus nuo Salako buvo palikta maþa priedanga, o svarbiausias puolimas buvo vykdomas apeinant miestelá ið pietø pusës. Prieð tai mûsø patrankos apie pusvalandá smarkiai apðaudë prieðo apkasus á vakarus nuo Salako ir pietiniame miestelio pakraðtyje. IX kuopos grandinëms puolant miestelá, bolðevikai bandë ásitvirtinti kalnelyje, ið kur galëjo labai kliudyti prieiti prie Salako. Tai pastebëjæs karin. St. Marcinkevièius pagriebë kulkosvaidá ir su 2 kareiviais, nepaisydamas smarkios prieðo ugnies, nuo minëto kalnelio á bolðevikus pradëjo ðaudyti taiklia ugnimi ir sustabdë artëjanèià prieðo grandinæ. Tuo pasinaudojusi IX kuopa verþliai puolë ir privertë prieðà pasitraukti á ðiauræ nuo Salako.509 . Miestelyje kuopai atiteko 1 kulkosvaidis, paimta nelaisvën 1 karininkas ir apie 15 belaisviø510 . VIII kuopa, vadovaujama karin. Br. Bilmino, persekiojo prieðà toliau iki Samavos eþ. rytinës pakrantës, kur pavijo ir apðaudë jo besitraukianèià baterijà. Vakare kuopa uþëmë pozicijà á ðiauræ nuo Rusteikiø miestelio. 147 28 schema Salako paëmimas 1919 m. liepos 1112 d. 148 IX kuopa, uþëmusi Salakà ir tikëdamasi susilaukti prieðo antpuolio, liepos 13 d. tvirtinosi linijoje nuo Luodþio eþ., palei miestelio baþnyèios ðventoriø, 189 aukðtumà iki Kiemioniø kaimo ir þvalgë. Padedant vietos gyventojams, buvo kasami apkasai. Apylinkës gyventojai noriai padëjo kuopai árengti ávairius átvirtinimus ir apie prieðà, jo gautà pastiprinimà bei judëjimà teikë tikslias þinias. Liepos 14 d. 7 val. bolðevikai, susitelkæ apie vienà pëstininkø pulkà, remiami ávairaus kalibro artilerijos, ið ðiaurëje buvusio miðko pradëjo nepaprastai atkaklø Salako puolimà. Daugiausia buvo apðaudomas ðventorius ir apkasai tarp Salako ir 189 aukðtumos. Mûsiðkiai nuo tirðtø prieðo pëstininkø grandiniø gynësi visø ginklø ugnimi, o jiems priartëjus ir ðautuvinëmis granatomis. Ðventoriø, á kurá prieðas labiausiai skverbësi, tepasiekë 5 þmonës, o iðblaðkyti likuèiai pasitraukë á miðkà. Po poros valandø trukusio artilerijos apðaudymo bolðevikai vël puolë, taèiau ðá kartà apkasus tarp Salako ir 189 aukðtumos. Mûsø artilerija, gerai pasirengusi, turëjo galimybæ apðaudyti prieðà tiesiuoju taikymu. Dël smarkaus lietaus ir purvo mûsø kulkosvaidþiai ne kartà buvo uþsiterðæ ir protarpiais neveikë. Visgi ir ðá kartà bolðevikai pasiprieðinimo neáveikë ir pakrikæ pasitraukë atgal á miðkà. Tokius atkaklius puolimus artilerijos ir kulkosvaidþiø priedangoje prieðas kartojo dar kelis kartus, bet nesëkmingai. Paskutiná 6 kartà bolðevikai puolë apie 19 val., tikëdamiesi jog mûsiðkiai, visà dienà lietaus ir puolimø iðvarginti, nebeatsilaikys. Taèiau ir jø puolanèiosios grandinës nebebuvo tokios ryþtingos, veikë lyg stumiamos. Mûsø jëgos buvo papildytos Ukmergës bataliono II kuopa, iðvalyti kulkosvaidþiai gerai veikë. Mûsiðkiams pradëjus smarkiai ðaudyti bolðevikai visiðkai pakriko, iðsibëgiojo ir daugiau nebepuolë. Salako paëmimas sustiprino Ukmergës rinktinës frontà. Lenkams ið pietø prisiartinus prie Luodio eero, frontas tapo itisinis. Salako paëmimas taktiniu poþiûriu yra laikomas viena ið graþiausiø mûsø kariuomenës operacijø. Sulaikydama prieðo verþimàsi pro Salakà, mûsø kariuomenë pademonstravo didelæ moralinæ persvarà. Gintasi nuo gausiø bolðevikø pajëgø labai iðtvermingai ir atkakliai. Kautynëse ypaè pasiþymëjo karininkai M. Peèiulionis, P. Dundulis, St. Marcinkevièius ir daugelis kariø. Nors mûsø apkasai puolimo bare prieðo artilerijos ir buvo visai suardyti, bet vieningas kariø veikimas, pasitikëjimas vienø kitais sugniuþdë prieðo pastangas511 . Pulko vadovybës sudarytame þuvusiøjø sàraðe paminëtos 3 pavardës: eiliniai kareiviai J. Martinonis, P. Bobinas ir A. Savukas. Kartu teigiama, jog nukautø prieðø buvæ nemaþai512 . 149 7. BOLÐEVIKØ IVIJIMAS I LIETUVOS P a s i r e n g i m a s Z a r a s ø k a r i n e i o p e r a c i j a i. Po nepasisekusio 1919 m. liepos 612 d. Panevëþio rinktinës puolimo bolðevikø fronte, mûsø kariuomenë sustojo SalakoDusetøSubatës eþerø linijoje. Reikëjo leisti jai pailsëti, susitvarkyti, sutelkti visas turimas pajëgas bei iðteklius ir pasirengti lemiamoms kovoms, kad bolðevikai bûtø galutinai iðvyti ið Lietuvos. Nepaisant laikino atsitraukimo á minëtas pozicijas, prasto apginklavimo bei aprûpinimo, kai kuriose kariuomenës dalyse sparèiai iðplitusios ligos dizenterijos, praretinusios kovotojø eiles, jø moralë buvo aukðta. Bolðevikø skleidþiama propaganda jiems neturëjo jokio poveikio. Kareiviai þinojo ir turëjo aiðkø tikslà kovojama dël Nepriklausomos Lietuvos. Minëtose vietovëse dauguma gyventojø buvo lietuviai, kurie, nors ir bolðevikø alinami, plëðiami ir visaip skriaudþiami, stengësi padëti savajai kariuomenei, kuo begalëdami jà rëmë. Daug vietinio jaunimo, nepaisydami bolðevikø gàsdinimø ir persekiojimo, stojo savanoriais á mûsø kariuomenës veikianèias dalis. Nemaþa jø pafrontëje buvo ginkluoti ir ypaè padëdavo þvalgams. Dusetø apylinkëse veikë gerai ginkluotas partizanø bûrys Þalioji gvardija, kuris pasiþymëjo kovose su plëðikaujanèiais raudonarmieèiais513 . Lietuvos kariuomenës daliniams kovoti su bolðevikais padëjo ne tik jaunimas, bet ir moterys, kurios, nuëjusios á bolðevikø pusæ ir surinkusios reikalingas þinias, po to jas perduodavo lietuviams. Ypaè paþymëtinos dvi seserys ûkininkaitës Anelë ir Kostë Juozënaitës ið Pakunigës vienkiemio Antalieptës valsèiaus. Jos ne tik surinko þinias apie bolðevikus, bet ir sugebëjo iðgelbëti sunkøjá kulkosvaidá, kurá buvo palikusi II pëst. pulko III kuopa, apsupta bolðevikø ir priversta skubiai trauktis. Kulkosvaidis buvo paliktas jø tëvø sodelyje. Jos já uþklojo medþiø ðakomis ir naktá, praëjusios pro bolðevikø apsaugà, já nuneðë á lietuviø pusæ ir gràþino III kuopai. Pasibaigus Nepriklausomybës kovoms, abi seserys buvo apdovanotos I laipsnio Vyèio kryþiaus su kardais ordinu514 . Kad kulkosvaidþiai tuo metu buvo ypaè branginami, matyti ið to, jog II pëst. pulko vadas karin. V. Grigaliûnas-Glovackis, reaguodamas dël jo palikimo prieðui, kpt. Edv. Noreikà net norëjo atiduoti karo lauko teismui515 . Vietiniai rusø kolonistai sentikiai, kuriø tose vietovëse buvo nemaþa, laikësi neutraliai ar net lojaliai. Dalis sulenkëjusiø lietuviø irgi prijautë Lietuvos kariuomenei, nes lenkai tuo metu taip pat kovojo su bolðevikais. Tarp lietuviø ir bolðevikø pozicijø buvo 34 kilometrø tarpas, vadinamoji niekieno þemë. Joje patruliuodavo tiek lietuviø, tiek prieðo þvalgai. Ávykdavo daug tiek smulkiø, tiek stambesnio masto ginkluotø susirëmimø, ið abiejø pusiø pareikalavusiø aukø, bet neturëjusiø didesniø pasekmiø vienai ar kitai kovojanèiai pusei. Bolðevikams pajudëjus mûsø sargybø link, vietos gyventojai apie tai tuojau painformuodavo savuosius. Mûsø daliniai taip pat daþnai organizuodavo þvalgomojo pobûdþio ekspedicijas. 150 Tokie þvalgomieji veiksmai ir daþni susirëmimai tæsësi beveik porà mënesiø ir labai visiems ákyrëjo. Pafrontës gyventojai, susitikdami su mûsø kariais, tiesiog maldavo greièiau pulti ir iðvyti bolðevikus ið Lietuvos. Lietuvos vyriausioji karinë vadovybë, ruoðdama lemiamà bolðevikø puolimà, Ukmergës ir Panevëþio rinktiniø vadams pateikë 1919 m. rugpjûèio mën. pradþioje numatytos vykdyti karinës operacijos projektà, kurá ðie vietose turëjo detaliai apsvarstyti ir pateikti savus pasiûlymus jam patobulinti. Bolðevikus buvo numatyta pulti drauge su lenkais visu frontu. Ukmergës rinktinës vadas karin. K. Ladyga po pasitarimo su deðiniajame sparne buvusios lenkø brigados vadovybës atstovu pasiûlë vyr. kariuomenës vadui pulti bolðevikus plaèiu frontu ir atsisakyti lenkø, giliai ásibrovusiø á Lietuvos teritorijà ir siekianèiø uþimti naujus jos plotus, paramos bûsimojoje Zarasø operacijoje516 . Karin. M. Katchë taip pat siûlë pereiti nuo pasyviø prie aktyviø veiksmø ir tai daryti ne atskiromis rinktinëmis, o visu frontu517 . Panevëþio rinktinës vadas karin. St. Nastopka, atsiþvelgdamas á 1919 m. liepos 612 d. puolimo nesëkmes, abejojo kairiojo sparno saugumu, siûlë tartis su latviø karine vadovybe dël bendrø veiksmø prieð bolðevikus ir laikësi nuomonës, jog Panevëþio rinktinë galës sëkmingai dalyvauti puolamosiose operacijose tik karius reikiamai aprûpinus, visø pirma juos tinkamai aprengus ir apavus. Visø vadø pasiûlymuose buvo pageidaujama karinæ operacijà pradëti tik tada, kai jai bus gerai pasiruoðta ypaè apsirûpinus technikos priemonëmis518 . Karinë vadovybë, suþinojusi fronto daliø vadø nuomonæ, ëmësi organizaciniø bei kitø priemoniø puolimui pasirengti. Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko 1919 m. liepos 18 d. ásakymu veikianèioji Lietuvos kariuomenë buvo suskirstyta á dvi brigadas. I brigadà sudarë I ir III pëst. pulkai, Kauno, Ukmergës ir Vilniaus batalionai. Ðios brigados vadu buvo paskirtas karin. Pr. Liatukas. Á II brigadà áëjo II pëst. pulkas, Panevëþio, Marijampolës, Ðiauliø ir Joniðkëlio batalionai. Brigados vadu tapo karin. St. Nastopka519 . Pasiruoimo puolimui laikotarpiu I ir II brigados buvo papildytos naujomis jëgomis. Á fronte veikusius karinius dalinius nukreipta dauguma pirmàjà karo mokyklos laidà baigusiø jaunøjø karininkø520 . Liepos 30 d. á Dusetø rajonà atvyko karin. K. Ðkirpos vadovaujamas Vilniaus batalionas, o rugpjûèio mën. pradþioje á Salako rajonà karin. J. Kubilius su Ukmergës batalionu. I brigados þinion buvo priskirta ir III baterija (vadas karin. J. Kulitanas). Brigados pajëgos gerokai sustiprëjo. II brigados sudëtis padidëjo neþymiai. Jos kairiajame sparne veikë nedidelis Aukðkurþemës partizanø dalinys, o tikëtosios didesnës latviø kariuomenës paramos nebuvo sulaukta. Vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas, suþinojæs apie lenkø vadovybës rugpjûèio mën. viduryje planuojamà puolimà Daugpilio kryptimi, 1919 m. rugpjûèio 9 d. ásakë I ir II brigadoms ðá lenkø þygá palaikyti: visu frontu organizuoti sustiprintà þvalgybà, pulti prieðo prieðakines dalis, uþimti svarbiausius jo pirmutinës linijos punktus. Visos atsargos dalys turëjo bûti visiðkai parengtos, nes buvo tikimasi, jog á lenkø puolimà bolðevikai atsakys prieðpuoliais ir mûsø frontuose. I brigadai buvo ásakyta parengti detalø þygio á Zarasus planà, laikant já didþiausioje paslaptyje. II brigados vadas buvo ápareigotas artilerijos bûrá iðsiøsti á Du- 151 setas I brigados vado þinion ir palaikyti nuolatiná ryðá su ðiaurëje buvusiais latviø kariniais daliniais521 . Netrukus abiems brigadoms ðis ásakymas buvo papildytas ir patikslintas. Lenkams pradëjus puolimà, II brigada turëjo vienà stiprià vorà per Kuklius, Imbradà ir Tumuliðká iðsiøsti Zarasø kryptimi, o kita vora, þygiuodama per Suviekà, Gribovkà, Steinensee, privalëjo paremti pagrindinës voros kairájá sparnà. I brigadai ásakyta iðsiøsti stiprià vorà per Avilius, Mukuliø dvarà á Zarasus, apeinant ið ðiaurës Ausios eþerà. Vorø pagrindinis uþdavinys uþimti Zarasus522 . Pagrindinë jëga I brigadoje buvo I pëst. pulkas, kuriame lemiamø kovø su bolðevikais iðvakarëse buvo 52 karininkai, 15 karo valdininkø, 3 gydytojai, 1 karo kapelionas bei 1733 kareiviai523 . Taèiau gen. S. Þukauskui paþadëtu laiku lenkai puolimo nevykdë ir já atidëjo rugpjûèio mën. pabaigai. Dël to ir lietuviø kariuomenës vadovybei teko keisti savo parengtà planà. Po 1919 m. birþelioliepos mën. kovø lietuviø kariuomenei ilgokam laiko tarpui sustojus minëtoje Aukðtaitijos eþerø linijoje bolðevikø kariuomenë atsikvëpë ir buvo reorganizuota. Ið buvusiø 18 pëst. pulkø buvo sudaryti 6 sukomplektuotos sudëties pëstininkø pulkai, 3 vadinamieji komunistiniai batalionai ir paliktos 3 specialios paskirties rinktinës, jas gerokai papildþius naujomis jëgomis. Artilerijà bolðevikai turëjo gerà ir gausià. Daugpilio kryptis, bolðevikams turëjusi strateginæ reikðmæ, buvo jø ypaè saugoma ir ginama524 . Taèiau bolðevikø bendra padëtis lietuviø fronte buvo prasta jie buvo priversti pereiti á gynimàsi ir labai jautriai reaguodavo á mûsø kariuomenës veiksmus. Á kiekvienos pasirodþiusios lietuviø þvalgybos veiksmus bûdavo atsakoma smarkia ávairiø rûðiø ginklø ugnimi. Atsitraukdami bolðevikai atsirëmë á Pirmojo pasaulinio karo metu paliktas carinës Rusijos kariuomenës pozicijas, kurios, be techniniø árengimø, buvo labai tinkamos gynybai ir dël savo gamtinës padëties. Patys Rytø Aukðtaitijos eþerai sudarë stiprià gynimosi linijà. Gindamiesi nuo lietuviø puldinëjimø, bolðevikai daugelyje vietø dar apsikasë tikrojo profilio apkasais, apsitvërë spygliuotomis vielomis bei árengë kitus átvirtinimus. Norëdami papildyti savo karinius dalinius þmonëmis, jie 1919 m. liepos 2 d. dar tebeuþimtose Lietuvos teritorijose ásakë visiems vyrams nuo 17 iki 50 metø amþiaus stoti á bolðevikø kariuomenæ. Vengiantys karo tarnybos vyrai buvo smarkiai baudþiami. Neatvykus ðaukiamiesiems, turëjo uþ tai atsakyti jø ðeimos nariai visø pirma tëvai arba broliai525 . Neturëdama kuo maitinti savo kariuomenës, bolðevikø valdþia atiminëjo ið gyventojø grûdus, palikdama visai ðeimai tik po 1015 pûdø rugiø. 1919 m. vasarà anksti buvo nukastos gyventojø bulvës ir pristatomos á Daugpilá. Apskritai 1919 m. tame kraðte nedaug tebuvo pasëta javø. Daugelis gyventojø teturëjo tik po vienà karvæ. Neretai ir paskutinës ið jø bûdavo atimamos. Arkliø taip pat buvo maþa ir þmonës neturëjo kuo laukø dirbti526 . Buvo ir kitos prieþasèiø, vertusiø raudonarmieèius, ypaè jø komisarus, nervintis ir tvirtinti savo pozicijas. Tai visø pirma vidinë dezorganizacija tarp jø paèiø. Kilo neramumø jø uþnugaryje ir apskritai visoje Rusijoje. Vis daþniau pasikartodavo organizuoti sukilimai, kuriuos ne visuomet pasisekdavo greitai numalðinti. Nere- 152 tai patys raudonarmieèiai pereidavo sukilëliø pusën. Itin didelis subruzdimas raudonarmieèiø eilëse ávyko 1919 m. rugpjûèio 7 d., kai per Dauguvà buvo susprogdintas Pohuliankos tiltas527 . Mobilizuoti rusø kareiviai, nematydami karo tikslo, daþnai atsisakydavo þygiuoti pirmyn prieð lietuvius. Fronto vadovybë daugiausia galëjo pasitikëti tik komunistinëmis dalimis, taèiau vien jø aiðkiai nepakako surengti aktyviai ofenzyvai visu frontu. Þinodama, kad prieðo padëtis tokia nestipri, kad jis nepasitiki savo jëgomis, lietuviø vyriausioji karinë vadovybë ásakinëjo I ir II brigadoms energingai spausti visas bolðevikø sargybas ir, pastebëjus jø traukimàsi, energingai juos persekioti ir iðvyti ið Lietuvos. Nuo kovø su bolðevikais pradþios iki 1919 m. rugpjûèio 1 d. á nelaisvæ buvo paimta 29 karininkai ir 1477 rusø bolðevikø kareiviai528 . I ir II brigadø dalims pasirengus puolimui, vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas 1919 m. rugpjûèio 22 d. telefonograma Nr. 101 ásakë nuo rugpjûèio 23 d. visu frontu pradëti puolimà ir uþimti Daugpilá. II brigados uþduotis Kazimieriðkio dvaroPohuliankos rajone persikelti per Dauguvos upæ ir uþimti Daugpilio tvirtovæ. I brigadai ásakyta uþimti Kalkûnës stotá, Dauguvos vakariniame krante buvusius átvirtinimus bei priemiestá, o, persikëlus per Dauguvà, ir Daugpilio prekiø bei geleþinkelio stotis529 . Puolimo iðvakarëse bolðevikai, ásitvirtinæ tarpeþeriuose ir aukðtumose, prieð I lietuviø brigadà buvo uþëmæ ÞagarinësBruþøAviliø linijà. Jø pajëgas sudarë XV armijos IV ðauliø divizijos I brigada, kurià sudarë 28, 30 ir 35 pulkai, o rezerve Zarasuose 29 pulkas. Ðias pajëgas rëmë trys baterijos, du kavalerijos eskadronai ir XI oro eskadrilë. Karinës operacijos iðvakarëse prieðas savo frontà prieð lietuviø I brigadà buvo paskirstæs á du barus: pirmàjá nuo Aviliø iki Tiltiðkiø iðimtinai su ðtabu Blyniðkiø kaime, prie Auslo eþero ir antràjá nuo Tiltiðkiø iki Antalgës, su ðtabu Santupiuose530 . Mûsø I brigados vadui karin. Pr. Liatukui prieð karinës operacijos pradþià iðvykus atostogø, jai vël ëmë vadovauti karin. K. Ladyga, gerai þinojæs vietos sàlygas. Jis 1919 m. rugpjûèio 23 d. ásakymu brigados dalis suskirstë á 3 voras. Kairiajai karin. K. Ðkirpos vadovaujamai vorai (Vilniaus atskirasis batalionas, III baterijos bûrys), laikiusiai Volungës, ÐaltmalkiøLungeliøVoversiøMorkûnøVainiûnø pozicijà, buvo ásakyta pulti Mukuliø dvaro, Mediniø, Sniegiðkiø, Ðtadviliø, Auslo eþero ðiauriniu krantu Jaunaikiø, Krasnos kryptimi ir, ásitvirtinus KumpiðkiøLaukesos tarpeþeryje, laukti tolesniø nurodymø, palaikant þygio metu ryðá su II brigados II pëst. pulku. Viduriniajai karin. V. Skorupskio vadovaujamai vorai (I pëst. pulko du batalionai, pusë eskadrono husarø, IV baterijos bûrys), laikiusios DrobøMurliðkiø DoveikiøPurviðkiøLundiðkës pozicijà, ásakyta pulti DeguèiøZarasø kryptimi ir prie Laukesos upës tarp Smëlynës ir Kurcumo dvaro susilaikyti ir laukti tolesniø nurodymø. Deðinioji karin. J. Kubiliaus vadovaujama vora (Ukmergës atskirasis batalionas, pusë eskadrono husarø, IV baterijos bûrys) laikë uþëmusi pozicijà Aukðtakalnis SalakasKiemionys. Ji turëjo pulti Rusteikiø, Kopûstynës kryptimi ir ásitvirtinti Ilgio Vaisenio tarpeþeryje. Þygio metu ásakyta palaikyti ryðá su lenkais. Lenkams nutrau- 153 kus puolimà, o bolðevikams nepasitraukus ið Smalvø, vora turëjo uþimti pozicijà á rytus tarp Sventës ir Vaisenio eþerø. I brigados rezervas I pëst. pulko vienas batalionas ir pusë eskadrono husarø buvo Mikalajûnø kaimo rajone, o ðtabas Daugailiuose531 . Prieð lietuviø II brigadà veikë bolðevikø IV ðauliø divizijos kita brigada, kurià sudarë 31, 32, 36 pulkai, VI latviø bolðevikø pulkas, ypatingosios paskirties komunistinis batalionas ir Daugpilyje buvæ du ðarvuoti traukiniai532 . Su ðiomis jëgomis, be to, nenustatytu artilerijos kiekiu, bolðevikai buvo ásitvirtinæ BebrinësEglainësSuvieko linijoje533 . Prie bolevikus veikusios lietuviø II brigados vadas karin. St. Nastopka 1919 m. rugpjûèio 23 d. ásakë jam pavaldþioms kariuomenës dalims iðsiøsti á þvalgybà sustiprintas karininkø vadovaujamas þvalgø grupes su kulkosvaidþiais: 1. Panevëþio batalionas su I baterija, uþëmæs SubatësBalteþerio dvaro pozicijà, turëjo trimis þvalgø grupëmis þvalgyti Bebrinës, Murovankos kryptimi. 2. Marijampolës bataliono dvi þvalgø grupës Lasmuþës (Lasseno), Razmatkos kryptimi. 3. II pëst. pulko trys grupës Kovenkos, Gudø, Vaidminiø kryptimi. Jonikëlio batalionas buvo armijos rezervas Obeliuose. Þvalgams ásakyta sueiti á tiesioginá sàlytá su prieðu ir, jam pradëjus trauktis, uþimti nurodytus punktus. Visoms brigados dalims nurodyta bûti visiðkai pasiruoðusioms bet kuriuo metu paskelbtam puolimui ir veikti energingai534 . Ið visø sugráþusiø þvalgø grupiø suþinota, jog prieðas, uþëmæs pozicijas ir sustiprinæs savo sargybas, laukë lietuviø puolimo. Todël, ruoðiantis karinei operacijai, buvo sustiprintos ir lietuviø pozicijos, apsirûpinta ðoviniais, sukauptos maisto atsargos, sutvarkytas tiekimas. Z a r a s ø k a r i n ë s o p e r a c i j o s e i g a. 1919 m. rugpjûèio 24 d., vadovaujant vyr. kariuomenës vadui gen. S. Þukauskui, buvo pradëtas bolðevikø puolimas. Já pradëjo I brigada, kurios svarbiausias uþdavinys buvo palauþti Galminiø BruþøNaujasodës prieðo linijà, kuri buvo itin stipriai árengta. Jau anksèiau du kartus tai mëginta padaryti, bet be rezultatø. Puolimas buvo pradëtas naktá ið rugpjûèio 23 á 24 d. trimis voromis. Viduryje veikë I pëst. pulkas, deðinëje Ukmergës batalionas, o kairëje Vilniaus batalionas. Visame bare buvo vykdoma intensyvi þvalgyba. Karin. J. Kubiliaus vadovaujamo Ukmergës bataliono I ir III kuopos 3 val. nakties puolë TiltiðkiøBikënø, o II ir IV kuopos SorokiðkësNavikøGiteniðkiø kryptimi. I ir III kuopos narsiai þygiavo pirmyn nepaisydamos smarkios prieðo ugnies, rugpjûèio 24 d. iðmuðë já ið apkasø ir uþëmë ÈigoniðkiøBirþûnøNeèeskøBikënø TiltiðkiøKiðkeliø kaimø linijà. Atsitraukæ bolðevikai uþëmë pozicijas pagal Ðventosios krantà AsavoÐiurpeliø tarpeþeryje. II ir IV kuopos uþëmë Baliniø kaimà ir, sutikusios stiprø prieðo pasiprieðinimà ið SorokiðkësDrobiðkiø kaimø, sustojo ir apsikasë535 . Rugpjûèio 25 d. Ukmergës bataliono I ir III kuopos, þygiuodamos pirmyn, smarkiai susirëmë su prieðu, ásitvirtinusiu Girviðkiø kaime. Taèiau ðiø kuopø puolimà parëmus karin. M. Peèiulionio vadovaujamai baterijai, bolðevikai buvo priversti apkasus ir kitus átvirtinimus palikti. Ungoriðkiø ir Girviðkiø kaimai buvo uþimti. 154 Tuo metu bataliono II ir IV kuopa atakavo Sorokiðkes ir Drobiðkes. Èia ásitvirtinusiems bolðevikams atkakliai pasiprieðinus ataka nepasisekë ir teko atsitraukti á ankstesnes pozicijas. Tuo pasinaudojæ bolðevikai perëjo á atakà, bet po arðiø kautyniø buvo atblokðti. Kovos uþsitæsë. Visgi II kuopa, parodþiusi didelá ryþtà ir atkaklumà, Drobiðkes uþëmë. Jai á pagalbà atëjo III kuopos bûrys, pasiøstas uþeiti prieðui ið ðono ir já atakuoti. Tuo paèiu metu IV kuopos bûrys apëjo Sorokiðkes ir Þagarinæ ið pietø pusës. Nors bolðevikai savo pozicijas buvo sustiprinæ spygliuotø vielø tvoromis bei blindaþais, taèiau IV kuopai puolant ið prieðakio, o II kuopai ið deðiniojo sparno, jie neatsilaikë ir buvo priversti pasitraukti á miðkus Tuniðkiø link. IV kuopos bûrys, apëjæs prieðà ið pietø pusës, iðvijo já ið Þagarinës. Bataliono III kuopa, ásiverþusi á Samavo ir Drobiðkiø tarpeþerá, buvo smarkiai apðaudyta netolimame miðke buvusiø bolðevikø. Taèiau po dviejø atkakliø puolimø jie buvo priversti miðkà palikti ir vakare kuopa uþëmë Èernabrado ir Tuniðkiø kaimus. Tà paèià dienà bataliono I kuopa sugebëjo iðstumti prieðà ið Vilkinës ir Pagrandø kaimø, o vëliau dar uþëmë Tarkiðkiø, Pajuodalankiø ir Samavo kaimus536 . Rugpjûèio 26 d. Ukmergës batalionas sëkmingai tæsë puolimà. I, II ir III kuopos uþëmë Rusteikiø ir Kopûstynës kaimus, uþvaldë svarbias kalvas ir nuvijo prieðà Smalvø link. Persekiodamos já toliau ir neleisdamos atsipeikëti, kuopos puolë bolðevikus SmalvøÐaplauèiznosRaminavos dv. linijoje ir uþëmë minëtas vietoves. Ðá kartà IV kuopa buvo palikta saugoti deðinájá bataliono sparnà, nes netoli buvæ lenkai nerodë iniciatyvos pulti bolðevikus. Rugpjûèio 27 d. Ukmergës bataliono ðtabas ið Rusteikiø persikëlë á Smalvø miestelá. Èia buvo gautas I brigados vado ásakymas verþtis pirmyn palei Turmanto geleþinkelá ir uþimti Turmanto stotá. Tà paèià dienà I, II ir IV kuopos tæsë puolimà, palikdamos atsargoje III kuopà. Taèiau paaiðkëjus, jog pagal geleþinkelá bolðevikai gerai ásitvirtinæ ir ðaudo ið kulkosvaidþiø, artilerijos bei ðarvuoèiø, III kuopa taip pat ásiliejo á pirmàsias kovotojø eiles ir verþësi pirmyn. Bolðevikai ypaè atkakliai prieðinosi Dulciðkiø Gerveliðkës linijoje. Taèiau visos keturios bataliono kuopos atkakliai puolë prieðà ir po smarkiø kautyniø, netekusios keleto suþeistø ir kontûzytø kareiviø, iðmuðë já ið minëtø pozicijø ir uþëmë Dulciðkiø, Gerveliðkiø, Kimbartiðkiø kaimus bei Lipniðkiø dvarà. II ir IV kuopoms ðiose vietovëse apsistojus, I ir III kuopos ir kairëje buvæs I pëst. pulkas toliau þygiavo palei geleþinkelá Turmanto stoties link ir vakare apie 20 val. drauge su minëto pulko I batalionu uþëmë stotá ir senus vokieèiø apkasus. Rugpjûèio 28 d. bataliono II kuopa buvo palikta Turmanto stoties komendanto þinioje, o kitos kuopos rugpjûèio 29 d. kovojo su atkakliai besiprieðinanèiais bolðevikais, ásitvirtinusiais senuosiuose rusø apkasuose palei Gerveliðkes. Tà pat dienà lenkø pajëgos apëjo prieðo kairájá sparnà ir uþëmë Gerveliðkes. Ukmergës batalionas liko lenkø uþnugaryje. Susidarius tokiai padëèiai, I brigados vadas ásakë jam persigrupuoti uþ I pëst. pulko deðiniojo sparno. Prieðais buvo neperþengiama pelkë, todël batalionas apëjo jà per Kðèavà ir paskutinëmis rugpjûèio dienomis saugojo barà tarp Ustos eþero ir Laukesos dvaro, o vëliau uþëmë pozicijà tarp Didrichsteno ir Kalkûnø537 . I pëst. pulkas pradëjo puolimà naktá ið rugpjûèio 23 á 24 d. pagal plentà Zarasø kryptimi, kad pëstininkai, pasinaudodami tamsa, galëtø lengviau pralauþti pagarsëjusià atsparumu bolðevikø Bruþø pozicijà. Pasisekimo tikëtasi sulaukti Juozapa- 155 vos dvaroJûþintø eþero bare. Puolimà vykdë I pëst. pulko I ir II batalionai. Taèiau lietuviø nakties antpuoliai pasisekimo neturëjo. Prieðas laiku pastebëjo I bataliono manevrà ir puolimà atrëmë. Kaip vëliau paaiðkëjo, ðio bataliono karininkai nebuvo pakankamai iðstudijavæ prieðo pozicijø ir tamsoje negalëjo kryptingai pulti. Ðis puolimas buvo nuostolingas: I ir III kuopos priverstos pasitraukti, 15 kareiviø buvo nukauta, suþeista ar dingo be þinios, o atakos metu prie Balèiø dvaro þuvo karin. Jurgis Sideravièius538 . Nepavykus pralauþti fronto Juozapavos dvaroJûþintø bare, I brigados vadas karin. K. Ladyga ásakë II batalionui, remiant artilerijai, pulti bolðevikus Deguèiø plentu Zarasø kryptimi. Prieðas, visà naktá varginamas, ypaè IV bei VI kuopø ir artilerijos prie Galminiø kaimo, spaudimo neiðlaikë ir, apmëtytas ðautuvinëmis bei rankinëmis granatomis, po gana stipraus smûgio pasitraukë. Tuo bûdu pavyko pralauþti prieðo pozicijas skaudþiausioje jam vietoje. Sëkmei átvirtinti karin. K. Ladyga ásakë puolanèiuosius sustiprinti rezerviniu III batalionu, kuris tuo metu buvo II bataliono uþnugaryje. Puolimas vyko sëkmingai ir apie 10 val. Deguèiai buvo uþimti539 (þr. 29 schemà). 29 schema Bruþø pozicijos pralauþimas ir puolimo vystymas 1919 m. rugpjûèio 2426 d. 156 Tos pat dienos vidurdiená mûsø artilerijai smarkiai apðaudþius Raisteniðkius, plentà bei Liminiø kaimà, pëstininkai tæsë puolimà ir uþëmë minëtas vietoves. Pavakary pulko dalys, persekiodamos prieðà, pasiekë KumpuolioViliuðiðkiø linijà, kur ir ásitvirtino540 . Taigi mûsø kareiviø patvarumu, jaunø karininkø sumanumu ir ypaè I brigados vado karin. K. Ladygos mokëjimu kovos lauke manevruoti voromis, sugebëjimu áþvelgti silpnàsias prieðo puses, ði, kaip ir kitos ankstesnës kliûtys, buvo nugalëtos. Lietuviams pasisekë pralauþti tà viduriná ir tvirèiausià prieðo pozicijos barà, kas jau savaime sudarë gerà ofenzyvos pradþià, pakëlë jaunø kovotojø ûpà ir tuo laidavo tolesnes pergales. Rugpjûèio 25 d. ankstyvà rytà I pëst. pulkas puolimà tæsë toliau. Bolðevikai atkakliai stengësi laikytis prie plento ið pradþiø Liminëlio, o vëliau PagirðësAsavo eþ. pozicijose, taèiau mûsø pulkas, smogdamas pagrindiná smûgá prieðui plento kryptimi, sparèiai verþësi Zarasø miesto link. Supami ið deðinës ir kairës, puolami ið priekio, bolðevikai dëjo visas pastangas atsilaikyti, taèiau galop buvo priversti palikti palankias gamtines pozicijas. Palikus I batalionà ir II bataliono IV ir VI kuopas rezerve Deguèiuose, pulko III batalionas þygiavo pagal plentà Zarasø kryptimi ir supo prieðà, spausdamas já ið deðinës ir kairës. Apie 8 val. bolðevikai nuo Liminëlio bandë ávykdyti prieðpuolá ir privertë VIII kuopà ðiek tiek atsitraukti nuo Palðinio eþero. Taèiau kuopa greitai susitvarkë ir, artilerijos remiama, po smarkiø kautyniø prieðà ið Liminëlio kaimo iðvijo. Atsitraukdami bolðevikai ðiame kaime paliko 28 nukautus ir suþeistus savo karius541 . Po valandos prieðas bandë susigràþinti Liminëlio kaimà, bet ir toliau lietuviø supamas ið deðinës ir spaudþiamas ið priekio buvo priverstas atsitraukti ir kuriam laikui sustojo átvirtintoje PagirðësAsavitøÐunelës kaimø linijoje542 . V kuopa, kovojusi su bolðevikais AsavitøÐunelës linijoje, uþëmë prie Nudûnø kaimo buvusià 185 aukðtumà ir, suëjusi á kontaktà su Vilniaus batalionu, iðvadavo Girsiø ir Minaukos kaimus. Prieðas, palikæs apkasus, sustojo AsavitøRamonø linijoje. Prie I pëst. pulko priskirta IV baterija (vadas karin. M. Peèiulionis) 12 val. smarkiai apðaudë prie Ðunelës kaimo buvusius bolðevikø apkasus, paleidusi á juos apie 150 sviediniø. Bolðevikai taip pat smarkiai atsiðaudë patrankø, kulkosvaidþiø bei ðautuvø ugnimi. Taèiau IX kuopai prisiartinus prie prieðo apkasø ir apsvaidþius já granatomis, bolðevikai neatsilaikë ir paliko prie Asavitø turëtas aukðtumas, o apie 15 val. apleido ir Asavitus. Ðunelëje apsistojusi IV baterija paleido keletà ðûviø ir á Zarasus543 (þr. 30 schemà). I pëst. pulko III batalionas ir V kuopa tæsë þygá: V kuopa þygiavo á Ramoniðká, IX kuopa su karininkais P. Dunduliu ir S. Marcinkevièiumi plentu Zarasø link, VIII kuopa veikë á deðinæ nuo plento, VII kuopa nuo Babrinëlio, o IV kuopa verþësi á Tetervus, Gulbinæ, Apkartus. Nuo Asavitø pusës pasirodþius I pëst. pulko raiteliams, V kuopa, Vilniaus bataliono III kuopa ir mokomosios komandos dalis tuojau susisiekë su jais ir Auslo eþ. pietiniu krantu pirmieji áþengë á Zarasus. Bolðevikai sustojo aukðtumose uþ Zarasø. I pëst. pulko IX kuopa, 17 val. ásiverþusi á Zarasus, nustûmë ið ðiø aukðtumø toliau á rytus nuo miesto kur kas gausesná prieðà ir, ið deðinës pusës remiama karin. A. Ðilerio vadovaujamø husarø, 20 val. 30 min. pasiekë Smëlynæ, kurià ir uþëmë544 . 157 Nors Zarasø miesto gyventojø sudëtis buvo miðri (sulenkëjæ lietuviai, þydai ir rusai), taèiau jie laukë lietuviø kariø ateinant. Badas, ávairios ligos, netvarka, baimë ir bolðevikø teroras visiems buvo smarkiai ákyrëjæ. Lietuviø kariuomenës daliniams atakuojant Zarasus, gyventojai iðsislapstë, bijodami, jog traukdamiesi ið miesto vie- 30 schema Zarasø uþëmimas 1919 m. rugpjûèio 25 d. 158 tos komunistai ir raudonarmieèiai ið kerðto galëjo daug jø iðþudyti. Ásitikinæ, jog bolðevikø mieste jau nebëra, jie pasitiko lietuviø karius su gëlëmis, mëtydami jas po kariø kojomis. Didi lietuviø tautos patriotë Ona Balbatienë, kartu su dr. D. Bukantu bei kitais lietuviais kovojusi Zarasø kraðte dël lietuvybës, pareiðkë: Mes neþinojome ið dþiaugsmo kà ir bedaryti, pamatæ pirmà kartà gyvenime lietuvá kará. Tai buvo, atrodo, sapnas, o ne tikrovë. Lietuva këlësi, tapo laisva, nepriklausoma. Ið dþiaugsmo tik verkëme545 . Atgarsiai apie Zarasø paëmimà ir bolðevikø fronto pralauþimà plaèiai paplito po visà Lietuvà. Kariuomenës nuotaika pakilo. Kiekvienas fronto karys toliau dirbo, kovojo, kad pasiektas rezultatas bûtø kaip galint geriau panaudotas. Pradëjus Zarasø karinæ operacijà, karin. K. Ðkirpos vadovaujamas Vilniaus batalionas, prie kurio buvo priskirtas vienas lengvosios artilerijos bûrys, ið kairës palaikydamas ryðius su II pëst. pulku, o ið deðinës I pëst. pulku, turëjo pulti Mukuliø dvaro, Mediniø, Sniegiðkiø, Ðtadviliø, Auslo eþ. ðiauriniu krantu, Jaunaikø kaimo kryptimi. Svarbiausias bataliono uþdavinys buvo uþimti prieðo pagrindinæ, gerai saugomà sparnuose pozicijà Maþvilius546 . Tuo tikslu bataliono III kuopa, vadovaujama karin. V. Bagdonavièiaus, rugpjûèio 24 d. rytà ðautuvø granatomis iðmuðë bolðevikus, ásitvirtinusius tarp Vencavo eþero ðiaurinio kranto ir Krioviniø kaimo, o 13 val. po smarkaus mûðio uþëmë Maþvilius. Toliau persekiodamas prieðà, batalionas iðvijo já ið Rapkiðkës kaimo ir, pasiekæs jo gerai átvirtintas pozicijas prie Nudûnø kaimo bei Mukuliø dvaro, nakèiai ásitvirtino AusloIzito tarpeþeryje547 . Rugpjûèio 25 d. 8 val. ryto Vilniaus batalionas tæsë puolimà. Artilerijos bûriui ið Gudeliø kaimo apðaudþius Nudûnus, prieðas iðsibëgiojo. Sutraukæs prie Mukuliø dvaro rezervus, batalionas, remiamas artilerijos bei kulkosvaidþiø ugnies, puolë bolðevikus, ásitvirtinusius siaurame Aviliø ir Auslo tarpeþeryje. Neatlaikæs mûsø puolimo, prieðas bandë uþsilaikyti prie Sniegiðkiø, bet, bataliono pajëgø smarkiai spaudþiamas, buvo priverstas toliau trauktis Zarasø link. Sumuðus bolðevikus ties Mukuliais, kairiajam sparnui apsaugoti bataliono vadas karin. K. Ðkirpa pasiuntë raitøjø þvalgø bûrá AviliøPolistlino dvarø link, o mokomosios kuopos bûrá Mediniø, Kovaliðkiø, Juodiðkio kryptimi. 12 val. batalionas pasiekë Ðtadvilius ir Dubkûnus. Tuo metu karin. V. Bagdonavièiaus vadovaujama III kuopa ir mokomosios kuopos bûrys buvo pasiøstas á prieðo uþnugará uþimti Gruðtø ir Juodalankiø kaimus ir apðaudyti plentu Zarasø link besitraukiantá prieðà. Minëtos dalys savo uþdaviná gerai atliko. Apðaudþius besitraukianèius bolðevikus kulkosvaidþiø ir ðautuvø ugnimi, jø gurguolëje ir atsargos dalyse kilo sàmyðis. Prieðo dalys, bijodamos apsupimo, iðbëgiojo ir skubiai pasitraukë uþ Auslo eþero ir ásitvirtino 177, 181 ir 185 aukðtumose. Bolðevikai jose buvo gerai ásitvirtinæ, batalionas, susisiekæs su I pëst. pulko V kuopa, vakariniu Zarasø eþero krantu puolë Jaunaikø kryptimi ir uþëmë Zarasus. Bataliono II kuopa, apëjusi Polistlino dvarà, puolë bolðevikus ið ðono ir iðstûmë juos ið minëtø aukðtumø. Nakèiai Vilniaus batalionas ásitvirtino LaukesosKumpiniðkiø tarpeþeryje, pasiuntæs raitøjø þvalgø sargybà á Juozapavos dvarà ir iðstatæs atskirà uþtvarà548 . Po 1919 m. rugpjûèio 2425 d. sëkmingø kovø I brigada uþëmë ribà Þagarinë TuniðkiaiPajuodalankiaiSamaniaiVaisenio eþ.Ilgio eþ.SmëlynëLaukesos eþ. Kumpiniðkiø eþ. Prieðas laikësi linijoje KukliaiImbradasKopûstynëRusteikiai Bukiðkiai549 . 159 Pralauþusi bolðevikø frontà, I brigada pasistûmëjo á prieká apie 30 km. Brigados puolimo nepalaikë nei deðinëje buvæ lenkai, nei kairëje II brigada. Ir vieni, ir kiti laikësi savo senø pozicijø. Kaimynø nepalaikomas I brigados laimëjimas galëjo tapti pralaimëjimu. Tolesniam pasisekimui uþtikrinti reikëjo patraukti pirmyn sparnuose buvusià II brigadà bei lenkø karinius dalinius. Todël I brigados vadas karin. K. Ladyga, áþvelgdamas kylantá pavojø tarp I brigados kairiojo sparno ir II brigados deðiniojo sparno bei matydamas lenkø daliniø neveiklumà jo vadovaujamos brigados deðiniajame sparne, grieþtai reikalavo ið kariuomenës vadovybës ir kaimynø iðnaudoti dviejø puolimo dienø metu pasiektà pasisekimà. Pirmøjø kautyniø dienø rezultatai I brigados vadovybæ tenkino. Brigados frontas, palyginti su ankstesne padëtimi, dvigubai sutrumpëjo. Tai ágalino jos jëgas sutelkti á stambesnius karinius vienetus voras ar rinktines ir iðstumti prieðà ið gerai átvirtintø pozicijø bei atkakliai ginamø atramos punktø. 1919 m. rugpjûèio 26 d. 2 val. 35 min. I brigados vadas karin. K. Ladyga gavo ið vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko telefonogramà Nr. 108, ið kurios suþinojo, jog ir II brigadai ásakyta pradëti puolimà. Ðá puolimà turëjo palaikyti I brigados kairysis sparnas. Deðiniajam I brigados sparnui ásakyta þygiuoti pirmyn tik tuo atveju, jeigu Dûkðto ruoþe puolimà pradëtø ir lenkai550 . Gavæs vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko ásakymà dël tolesniø I brigados kovos veiksmø, karin. K. Ladyga rugpjûèio 26 d. numatë tæsti puolimà sparnuose, nes ðie, ypaè deðinysis, buvo atsilikæ. Karin. J. Kubiliaus vadovaujamam Ukmergës batalionui ásakyta verþtis pirmyn ir uþimti teritorijà tarp Smalvø eþ. ir Raminavos dv. Jam á pagalbà turëjo ateiti I pëst. pulko I batalionas, spausdamas prieðà nuo Bakmatø kaimo pusës. Tuo metu karin. K. Ðkirpos vadovaujamam Vilniaus batalionui ásakyta uþimti IlzësSventës tarpeþerá ir, atlikus minëtas uþduotis, tæsti bendrà puolimà Daugpilio link551 (þr. 31 schemà). 4 val. 55 min. I pëst. pulko I batalionas puolë Ðauliø kaime ir jo apylinkëse gerai ásitvirtinusá prieðà, já iðmuðë ir, susivienijæs su Ukmergës batalionu, uþëmë Antaniðkio ir Bukiðkiø kaimus. Karin. M. Peèiulionio vadovaujamos baterijos bûrys persikëlë á Rusteikius. Pavakary Ukmergës batalionas, remiamas I pëst. pulko I bataliono ir husarø, atakavo ir uþëmë Smalvas, Mugliðkes, Luponius ir Raminavo dvarà. Uþëmæs ðiuos svarbius punktus, batalionas ásitvirtino teritorijoje tarp Smalvø eþ. ir Raminavo dv. Tuo metu Vilniaus batalionas rugpjûèio 26 d. 9 val. puolë prieðà, ásitvirtinusá tarp Ilzës ir Sventës eþerø senuosiuose rusø apkasuose. Apeidamas Kumpuolio eþ., batalionas 12 val. pasiekë Tabaro vienkiemá, kur sutiko atkaklø bolðevikø pasiprieðinimà. Po tris valandas trukusiø kautyniø, panaudojus patrankø bei kulkosvaidþiø ugná, prieðas buvo priverstas apleisti minëtà vienkiemá bei Maliniðkës ir Kalniðkiø kaimus. Tuo bûdu rugpjûèio 26 d. po atkakliø mûðiø I brigadai pavyko ásitvirtinti Ilzës MedumoSmalvøIlgioLaukesos eþerø, RaminavosIlzës dvarø, Didþiøjø Samaniø Smëlynës kaimø teritorijoje552 . I brigadai uþëmus Zarasus ir toliau sëkmingai vykdant puolamàsias operacijas Daugpilio kryptimi, II brigados dalys buvo susitelkusios ðiuose punktuose: II pëst. pulkas Aleksandravëlëje, Marijampolës batalionas ir Atskiroji baltgudþiø kuopa 160 31 schema Smalvø uþëmimas I brigados veiksmai 1919 m. rugpjûèio 26 d. 161 Ðapeliuose, Panevëþio atskirasis batalionas Subatës apylinkëse, o Joniðkëlio atskirasis batalionas Obeliuose, armijos rezerve553 . Dar rugpjûèio 25 d., þinant apie sëkmingà I brigados puolimà ir galimà Zarasø uþëmimà, buvo ásakyta II pëst. pulkui sudaryti dviejø kuopø rinktinæ, kuri turëjo pridengti I brigados kairájá sparnà ir uþimti tarp Aviliø ir Èièirio eþerø esantá Kukliø kaimà. Ðià rinktinæ sudarë I ir VIII kuopos, jai vadovavo karin. E. Noreika. Rinktinëje buvo keletas karininkø ir daug savanoriø, kilusiø ið Kukliø apylinkiø. Tos pat dienos 13 val. karin. E. Noreikos vadovaujama rinktinë, pradëjusi þygá, nepastebëta prislinko prie Kukliø kaimo, kuriame bolðevikai buvo gerai ásitvirtinæ. Vakare, bolðevikams vakarieniaujant, rinktinë netikëtai atakavo prieðà, uþëmë Kuklius, paimdama belaisviø ir nemaþa grobio. Toliau tæsdama sëkmingai pradëtà operacijà, rinktinë naktá uþëmë Imbradà. Trumpai pailsëjusi, rinktinë puolë Raudinës kryptimi, veikdama bolðevikø uþnugaryje ir, sutikusi nedideliø prieðo grupeliø pasiprieðinimà, uþëmë Stelmuþæ, kurios apsaugà perdavë husarams554 . Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko ásakymu II brigada turëjo pulti ir uþimti SubatësBorovkosSuvieko linijà. Ðiai uþduoèiai ávykdyti II brigados vado karin. St. Nastopkos 1919 m. rugpjûèio 25 d. 14 val. ásakymu Nr. 37a, karin. J. Laurinaièio vadovaujamas II pëst. pulkas (pulko vadas karin. V. Grigaliûnas-Glovackis tuo metu atostogavo V. L.) su artilerijos bûriu kità dienà turëjo pradëti puolimà ið Aleksandravëlës Gudø kaimo bei Raudinës dvaro kryptimi; karin. J. Butkaus vadovaujamas Marijampolës batalionas, baltgudþiø kuopa ir artilerijos bûrys ið Ðapeliø Kamariðkiø, Hohenbergo, Ðedorës, Grünwaldo dvarø kryptimi; karin. J. Variakojo vadovaujamas Panevëþio batalionas ið Subatës apylinkiø Lasmuþës, Weissensee dvaro, Mikeliðkiø, Kaupiðkiø kaimø kryptimi. Visos karinës dalys turëjo pradëti puolimà 3 val. Karin. A. Jakaièio vadovaujamas Joniðkëlio batalionas su artilerijos bûriu buvo paliktas rezerve, Ðapeliuose555 . II brigados dalys puolimà pradëjo numatytu laiku. II pëst. pulkas veikë dviem voromis. Deðiniajai vorai, kurià sudarë III bataliono VII ir IX kuopos, vadovavo karin. A. Butkevièius. Ði vora puolë bolðevikus Vaidminiø, Raudinës kryptimi. 7 val. 30 min., prieðui maþai tepasiprieðinus, Vaidminiai buvo uþimti. Taèiau apie 9 val. puolant Raudinës dvarà bolðevikai atkakliai pasiprieðino, sutraukë dideles pajëgas, ypaè 167 aukðtumoje. Puolimas nepavyko. Jo metu þuvo 1 karininkas (IX kuopos vadas A. Sinickis), 1 puskarininkis ir 2 kareiviai. 6 kareiviai buvo suþeisti. Batalionui teko sustoti Gaidiðkiø vienkiemyje ir papraðyti artilerijos paramos. Kairioji karin. K. Ramanausko vadovaujama vora, kurià sudarë II bataliono IV, V, VI ir II kulkosvaidþiø kuopos, nesutikusios atkaklesnio pasiprieðinimo, puolë Savënø, Gudø ir Baltrukø kaimø kryptimi. Nesunkiai uþëmus Savënus, tik po atkaklaus susirëmimo pavyko iðstumti bolðevikus ið Gudø kaimo. Kuopoms ruoðiantis padëti III batalionui uþimti Raudinës dvarà, suþinota, jog kairëje buvæs Marijampolës batalionas, neatlaikæs bolðevikø kontrpuolimo, pasitraukë á KamariðkiøSamaniø linijà, tuo atidengdamas prieðui kairájá sparnà. Bolðevikai, pasinaudodami sëkme, puolë ir prie Gudø kaimo buvusià VI kuopà, kuri buvo priversta ðiek tiek atsitraukti, bet Gudø kaimo bolðevikams neatidavë. Prieð bolðevikus nukreipus karin. K. Butlerio vadovaujamà rezervinæ kuopà, prieðo puolimas buvo sustabdytas. Tuo paèiu metu Marijampolës batalionas susitvarkë, ásitvirtino aukðtumoje ir tæsë su bolðevi- 162 kais smarkià ugnies dvikovà. Padëtá ëmë komplikuoti ta aplinkybë, jog II batalionà rëmæs artilerijos bûrys pritrûko sviediniø, o be jo paramos maþëjo galimybë uþimti Raudinës dvarà. Neþiûrint sudëtingos padëties, pulko vadas karin. J. Laurinaitis III batalionui á pagalbà pasiuntë rezerve turëtas II ir III kuopas ir ásakë pakartoti Raudinës dvaro puolimà. Tuo paèiu metu ið uþnugario bolðevikus puolë karin. E. Noreikos dviejø kuopø rinktinë. Apie 16 val. buvo uþimta 167 aukðtuma, o netrukus ir Raudinës dvaras. Bolðevikai pasitraukë556 (þr. 32 schemà). Karin. J. Butkaus vadovaujamas Marijampolës batalionas ir Atskiroji baltgudþiø kuopa tos pat dienos 3 val. pradëjo þygá Kamariðkiø dvaro kryptimi ir apie 9 val. 32 schema Raudinës uþëmimas 1919 m. rugpjûèio 26 d. 163 uþëmë Juodiðkio viensëdá, Kamariðkiø dvarà, Paberþæ ir Kovenkos vienkiemá. Batalionui bandant uþimti Hohenbergo dvarà, bolðevikø pulkas smarkiai kontratakavo ir privertë marijampolieèius trauktis, iðsklaidydamas apie treèdalá bataliono kareiviø. Bolðevikø kontratakà rëmë stipri artilerijos ugnis. Kaip minëjome anksèiau, prieðo veiksmai këlë pavojø ir II pëst. pulko II bataliono kairiajam sparnui. II brigados ðtabas, gavæs apie tai praneðimà, padëèiai gelbëti ið rezervo skubiai permetë Joniðkëlio bataliono kuopà iðilgai geleþinkelio á Annenhofo dvarà marijampolieèiø kairiajam sparnui apsaugoti. Marijampolës batalionui ásakyta þûtbût iðsilaikyti aukðtumose á rytus nuo Kamariðkiø dvaro. Po keletà valandø trûkusios smarkios kovos bolðevikø puolimas buvo sustabdytas. Vakare batalionas atsiëmë laikinai prarastas pozicijas ir jose ásitvirtino. Taèiau turëta ir nemaþø nuostoliø557 . Ruoðiantis puolimui, II brigados kairiajame sparne veikiantis karin. J. Variakojo vadovaujamas Panevëþio batalionas buvo suskirstytas á dvi voras, kurios susikoncentravo dviejose vietose. Deðiniàjà vorà sudarë III, IV, V ir mokomoji kuopos su I baterijos trimis patrankomis, kuri susitelkë Subatëje. Kairioji vora, sudaryta ið I ir II kuopø bei I baterijos vienos patrankos, susikoncentravo Vaitiðkiuose. Ðiai vorai buvo ásakyta saugoti kairájá bataliono sparnà. Tas kairiojo sparno saugojimas sunkino visos voros bûklæ ir þygiavimà pirmyn, nes atstumas tarp bataliono kairiojo sparno ir latviø kariuomenës deðiniojo sparno buvo apie 15 km. Latviø jëgos buvo silpnos, labai iðskaidytos ir laikësi pasyvaus gynimosi taktikos. Tik griebdamasis grieþtø priemoniø ir iniciatyvos, batalionas sugebëjo apsaugoti savo daliø kairájá sparnà ir þygiuoti pirmyn. Deðinioji vora, susikoncentravusi Subatëje, pradëjo þygiuoti pirmyn rugpjûèio 26 d. 3 val. ir apie 7 val. pradëjo atakuoti Annenhofo dvarà. Èia ávairiø ginklø rûðiø ugnimi smarkiai pasiprieðino latviø komunistø batalionas. Vorai su nuostoliais teko atsitraukti. Sustiprinta ið rezervo ji vël prisiartino prie Annenhofo ir Weissensee dvarø. Mûsø artilerija negalëjo prieðo uþimamø vietoviø tinkamai apðaudyti, kadangi jos buvo þemumose, uþdengtos miðkais, nematomos. Ir tiktai vakare, baterijos vadui pasiekus mûsø pëstininkø grandiniø linijà, pavyko suduoti prieðui veiksmingø smûgiø. Voros dalims uþëmus Zerakiðká, Filipovo vienkiemá ir Raguliðkius, imta grasinti Weissensee dvaro uþnugariui. Bolðevikai pakriko ir ëmë trauktis. Taèiau, artëjant nakèiai, vorai buvo ásakyta pasitraukti á Lowiedeno dvarà558 . Panevëþio bataliono kairioji vora rugpjûèio 26 d. 2 val., palikusi Vaitiðkius, pradëjo puolimà Mikeliðkiø ir Putriðkiø palivarko kryptimi. Iðvaikiusi kelyje sutiktus prieðo þvalgus, uþëmë Putriðkes. Èia 11 val. vorai buvo ásakyta atakuoti Antiðkius ir Kaupiðkius, kad tuo atitrauktø prieðo rezervus nuo Weissensee dvaro. Kuopos puolë prieðà, neatsiþvelgdamos á smarkià ugná ið prieðakio. Netrukus á jas pradëta ðaudyti ið kulkosvaidþiø ir ið kairiojo sparno pusës. Vora atsiðaudydama skubiai pasitraukë atgal ir, prieðo persekiojama, apsistojo Putriðkiø vienkiemio linijoje559 . Suþinota, jog vykstant operacijoms su bolðevikais, latviø kariuomenës dalys stovëjo vietoje ir neparodë jokios kovinës iniciatyvos. Dël tokio jø neveiksmingumo bolðevikams ir buvo susidariusi palanki padëtis grasinti Panevëþio batalionui nuo Bebrinës pusës. I brigados vadas karin. K. Ladyga, 1919 m. rugpjûèio 27 d. rytà suþinojæs, jog II pëst. pulkas uþëmë Raudinës dvarà, o lenkai dviem voromis pradëjo þygiuoti á prieká abipus Drûkðiø eþero Turmanto krytimi, ásakë Ukmergës batalionui, palikus 164 Smalvose komendantûrà, tæsti puolimà Turmanto kryptimi ir uþimti pozicijà tarp Kumpuoèiø ir Kimbariðkiø eþerø. Ukmergës bataliono I kuopa, karin. S. Rekaðiaus vadovaujama, prie Naujøjø Smalvø dvaro sutiko atkaklø bolðevikø pasiprieðinimà. Parëmus kuopos puolimà karin. M. Peèiulionio artilerijos bûriui, prieðas neatsilaikë ir pasitraukë. Nakèiai kuopa ásitvirtino pozicijoje tarp geleþinkelio ir Kumpuoèiø eþero. Karin. J. Kairionio vadovaujama IV kuopa ið Smalvø þygiavo Subatiðkiø kaimo link. Prie to kaimo ásitvirtinæ bolðevikai kuopai taip pat smarkiai pasiprieðino. Teko pasikviesti ið rezervo karin. S. Leono vadovaujamà III kuopà. Po atkakliø abiejø kuopø veiksmø, parëmus artilerijai, prieðas taip pat buvo priverstas pasitraukti. Toliau IV kuopa be didesnio bolðevikø pasiprieðinimo uþëmë Vaðkiðkiø, Kamariðkiø, Gudiðkiø bei Bagdoniðkiø kaimus, o nakèiai ásitvirtino pozicijoje prie Kimbariðkiø dvaro. Tuo metu nuo IV kuopos atsiskyrusi III kuopa pagal geleþinkelá þygiavo á Turmantà. Beþygiuodama ji susidûrë su prieðo ðarvuotu traukiniu, kuris apðaudë kuopà artilerijos ugnimi. Tik parëmus karin. Br. Paðkevièiaus vadovaujamam artilerijos bûriui, taikliai ðaudþiusiam á ðarvuotà traukiná, kuopa ástengë tæsti puolimà. Kuopai uþëmus aukðtumas prie Gerveliðkës kaimo, jai ið uþnugario pasirodë lenkai, kuriuos paveikë lietuviø laimëjimai ir jie kairiajame sparne pradëjo daryti tam tikrus savo jëgø pergrupavimus. Lenkai visà laikà stengësi pasinaudoti susidariusia padëtimi, kuo maþiau ásivelti á kautynes, bûti stebëtojais, taèiau uþimti kuo daugiau lietuviðkø þemiø, o ðiuo atveju Turmantà. III kuopos vadas karin. S. Leonas, stebëdamas toká kaimynystëje veikusiø lenkø elgesá, pareikalavo, kad jie arba þygiuotø pirm lietuviø deðinëje, arba bûtø uþ jø ir nesikiðtø á lietuviø veiksmus. Lenkø kuopa pasiliko uþ lietuviø. III kuopa po kautyniø su prieðo ðarvuotu traukiniu 20 val. pasiekë Turmanto geleþinkelio stotá. Rugpjûèio 28 d. rytà á Turmantà atþygiavo ir dvi lenkø kuopos. Visu frontu lenkø puolimo nebuvo560 . I pëst. pulko pagrindinës dalys, þygiuodamos abipus ZarasøDaugpilio plento Medumo link, negalëjo prasiverþti pro likusá nuo Pirmojo pasaulinio karo átvirtinimø ruoþà ir buvo priverstos sustoti. Tada buvo nutarta veikti sparnuose. Karin. A. Svilo vadovaujamos I ir II kuopos þygiavo Turmanto kryptimi. Apëjimu ið ðiaurës iðstûmusios bolðevikø daliná ið Bartkiðkiø, neiðleido iniciatyvos ir vakare áþengë á Turmanto geleþinkelio stotá. I pëst. pulko II bataliono kuopos sutiko atkaklø bolðevikø pasiprieðinimà ties Smalvieèiø dvaru, 141 aukðtuma ir Vanagëliðkiais. Taèiau apðaudþius kulkosvaidþiø ugnimi ir apmëèius granatomis, prieðas buvo priverstas pasitraukti. Apie 14 val. Senieji Dvariðkiai, Vanagëliðkiai ir Mateikiðkiai buvo uþimti ir priartëta prie Kðèavos. Vilniaus atskirasis batalionas rugpjûèio 27 d. bandë uþimti bolðevikø pozicijas tarp Ilzës ir Sventës eþerø, taèiau prieðas atkakliai gynësi ir batalionas pasiliko vietoje561 . Po 1919 m. rugpjûèio 27 d. mûðiø I brigados deðinysis sparnas pasistûmëjo á prieká ir uþëmë linijà Kimbariðkiø dv.Turmanto geleþinkelio stotisMateikiðkiai Senieji DvariðkiaiÐvilpiðkiai562 . Tos pat dienos vakare I brigados vadas karin. K. Ladyga gavo vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko ásakymà ásitvirtinti uþimtose pozicijose, uþimti teritorijà tarp Ilzës ir Sventës eþerø, deðiniajam sparnui laikantis prie geleþinkelio, taèiau jokiu bûdu neiti á rytus. Ðio sparno apsaugai nurodyta turëti stiprø rezervà563 . 165 Rugpjûèio 28 d. rytà vyriausioji karinë vadovybë ásakë I brigadai uþimti GatënøTurþekøDëmeno tarpeþerius, lenkø kariuomenës dalinius laikant savo deðiniajame sparne, kad nesimaiðytø. Vilniaus batalionas tà dienà ðiek tiek pasistûmëjo á prieká, uþëmë dalá senøjø rusø apkasø, taèiau stambiø prieðo jëgø buvo sulaikytas. I pëst. pulkas bandë verþtis á prieká, bet, prieðo lengvosios bei sunkiosios artilerijos ir ðarvuoto traukinio apðaudytas, po keleto valandø trûkusio mûðio neástengë uþimti jo átvirtinimø ir sustojo senose pozicijose. Vilniaus batalionas pakartojo savo antpuolius, bandë uþimti Ilzës Sventës tarpeþerá, taèiau pasisekimo taip pat nesulaukë564 . Tuo metu prieð II brigados dalis veikæ bolðevikai, praradæ RaudinësKovenkos pozicijas, tvirtinosi Ðarlotës dvaro143 aukðtumosKozlovkos211 aukðtumos linijoje. Norëdamas tai sukliudyti II brigados vadas karin. St. Nastopka ásakë II pëst. pulkui uþimti Ðarlotës dvaroPapliðkiø ribà, o Marijampolës ir Panevëþio batalionams tæsti puolimà anksèiau nurodytomis kryptimis. II pëst. pulko batalionai pradëjo puolimà rugpjûèio 27 d. 1011 val. Karin. A. Butkevièiaus vadovaujamas III pëst. batalionas, nesunkiai uþëmæs Antuðo ir Blyniðkiø gyvenvietes, nepriëjæs prie Marianovkos sutiko atkaklø prieðo, panaudojusio smarkià artilerijos, kulkosvaidþiø ir ðautuvø ugná, pasiprieðinimà. Batalionui kelias á Grendzæ buvo uþtvertas, teko puolimà sustabdyti. Pasislëpus krûmuose laukta nakties. Temstant buvo pasiruoðta þygiui, o vidurnaktá batalionas atvyko á Grendzës dvarà ir patylomis já uþëmë nepaleidus në vieno ðûvio. Á nelaisvæ buvo paimti 46 raudonarmieèiai565 . Rugpjûèio 28 d. auðtant III bataliono vadas karin. A. Butkevièius pasiuntë I kuopà ið Grendzës dvaro Ðarlotës dvaro kryptimi. Nutrûkus ryðiams su II pëst. pulko vadu karin. J. Laurinaièiu, karin. A. Butkevièius turëjo veikti savarankiðkai. Þvalgams praneðus, jog netoli yra bolðevikø uþtvara, buvo pasiøstas karin. E. Noreika su dalimis, kurios uþtvarà likvidavo ir paëmë á nelaisvæ 42 kareivius. Iðauðus I ir VII kuopos, karininkø St. Puzino ir Valterio vadovaujamos, puolë Ðarlotës dvarà ið vakarø pusës ir já uþëmë. Prieðas visu pulko baru pasitraukë. Ryðiai su pulko vadovybe vël buvo uþmegzti. Pulko vadas karin. J. Laurinaitis ásakë persekioti bolðevikus ir neleisti jiems susitvarkyti. III batalionas toliau puolë 197 aukðtumà, Ðiðkovo gyvenvietæ, Naujosios Sventës dvarà. Ðios vietovës buvo uþimtos be bolðevikø pasiprieðinimo. Karin. K. Ramanausko vadovaujamas II batalionas, kuriam buvo pavesta uþimti Steinburgo dvaroPapliðkiø kaimo linijà, slinkdamas pirmyn vaikë smulkius prieðo dalinëlius. Bolðevikams maþai tesiprieðinant buvo uþimtas Steinburgo dvaras, o apie 9 val., sutartinai veikiant su Marijampolës batalionu, po sunkiø kautyniø ir Papliðkiø kaimas. Rugpjûèio 28 d. II batalionas ið Papliðkiø þygiavo toliau ir po sëkmingø kautyniø uþëmë Senojo Grünwaldo dvarà. Pasiuntæs þvalgybas Naujosios Sventës dvaro kryptimi, iðstatë apsaugà Ginaukos kaimo riboje ir sustojo nakvynei uþimtuose punktuose566 . Persitvarkæs karin. J. Butkaus vadovaujamas Marijampolës batalionas rugpjûèio 27 d. puolë bolðevikus ir uþëmë Hohenbergo dvarà. Prie Ðedorës dvaro sutikæs atkaklø prieðo pasiprieðinimà, buvo priverstas sustoti ir geriau pasirengti rytdienos 166 kovoms. Rugpjûèio 28 d. anksti rytà tæsë puolimà, savo veiksmus derindamas su II pëst. pulko II batalionu. Po atkaklaus susirëmimo su prieðu bataliono kuopa uþëmë Ðedorës dvarà. Kairiajame bataliono sparne veikusi baltgudþiø kuopa smarkiai susirëmë su bolðevikais prie Susekliø kaimo. Þuvo pats kuopos vadas karin. J. Plisko567 . Nepaisant ðios nesëkmës, baltgudþiø kuopa Suseklius uþëmë. Persekiodamas prieðà, Marijampolës batalionas tà paèià dienà uþëmë Naujojo Grünwaldo dvarà. Panevëþio batalionas naktá ið rugpjûèio 26 á 27 d. atsitraukë á Loviedeno dv. Ðauliø k. linijà, ið kur ávairiomis kryptimis pasiuntë kelis karininkø vadovaujamus þvalgomuosius bûrius. Ðie iðaiðkino, jog prieðas apleido Annenhofo dv.Raguliðkiø Kaupiðkiø kaimø linijà. Iki 24 val. batalionas be mûðio uþëmë Weissensee dv. PutriðkiøMikeliðkiø kaimø pozicijas ir pasiuntë þvalgybas prieðo link. Rugpjûèio 28 d. rytà batalionas puolë prieðà LagankosSofienhofoKaupiðkiø kryptimi. Bataliono deðinioji vora, susidûrusi su prieðu, parbloðkë já PopësSofienhofo vienkiemio fronte ir iki 14 val. uþëmë minëtas vietoves bei Lagankà. Vorai iðkelta uþduotis buvo sëkmingai ávykdyta. Vorai priskirta artilerija sëkmingai apðaudë prieðo gurguolæ ir kariuomenæ, bëganèià per Lagankà. 18 val. vora po sunkaus mûðio uþëmë GegeliøGeriðkiø frontà568 . Bataliono kairioji vora, puldama Kaupiðkius, sutiko atkaklø bolðevikø pasiprieðinimà ir buvo priversta sustoti. Du rezerviniai pabûklai, iðsirinkæ tinkamà pozicijà, smarkiai apðaudë Kaupiðkius, Murovankà ir Briediðkius. 14 val. buvo uþimti Kaupiðkiai, o 15 val. po sunkaus mûðio ir Murovanka. Gavus papildymà ið rezervo, batalionas persekiojo prieðà iki VikðniøÐiviðkiø gyvenvieèiø. Abi voros iðsiuntë þvalgybas iki susidûrimo su prieðu. Þvalgams praneðus, jog Ilûkstëje susirinko stambios prieðo pajëgos ir gurguolë, artilerija apðaudë miestelá. Ið vietiniø gyventojø suþinota, jog mûsø artilerijos ugnis buvo taikli. Bolðevikai ið miestelio iðsiveþë apie 27 uþmuðtus ir 70 suþeistø raudonarmieèiø569 . Rugpjûèio 28 d. bolðevikams, ásitvirtinusiems senuosiuose rusø apkasuose ir atkakliai besiprieðinant I brigadai, II brigada jau buvo pralauþusi bolðevikø átvirtinimus ir, uþëmusi keletà svarbiø gyvenvieèiø, privertë prieðà trauktis á deðinájá Dauguvos upës krantà. Susidarius palankiai padëèiai, vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas ásakë II brigadai pulti ir toliau persekioti prieðà, nustumti já uþ Dauguvos ir taip priversti pasitraukti ið I brigados bare buvusiø senøjø rusø apkasø570 . II brigados vadas karin. St. Nastopka, vykdydamas ðá paliepimà, ásakë karin. J. Laurinaièio vadovaujamam II pëst. pulkui su III batalionu uþimti Naujosios Sventës dvarà, o su II batalionu prie Ðilupkos upelio buvusá vandens malûnà. Ið ten viena kuopa turëjo uþimti Rubaniðkiø vienkiemá, o kita Guznos kaimà. Rezerve buvæs karin. J. Motiejûno-Valevièiaus vadovaujamas I batalionas turëjo pereiti á Ðilupkà571 . Rugpjûèio 29 d. rytà visi trys batalionai pradëjo vykdyti numatytà uþdaviná. Karin. A. Butkevièiaus vadovaujamas III batalionas be kautyniø uþëmë Naujosios Sventës dvarà. Taèiau bataliono kuopoms uþimant Lugovkajos, Katiliø bei Burokiðkiø barus, bolðevikai didelëmis jëgomis apie 9 val. ið Rubakiðkiø, Buntiðkiø pusës smogë III batalionui á kairájá sparnà, privertë apleisti Naujosios Sventës dvarà ir pasitraukti á Svistopolës rajonà. Pulko vadas karin. J. Laurinaitis bolðevikø puolimui sustabdyti ið II bataliono permetë pagalbon dvi rezervines kuopas, kurios, pasinaudodamos miðko priedanga, turëjo suduoti bolðevikams smûgá á sparnà ið ðiaurës á 167 Naujosios Sventës dvarà. Susitvarkæs III batalionas, remiamas artilerijos, sustabdë bolðevikø atakà ir pats perëjo á puolimà, verþdamasis Svistopolës, Logovajos kryptimi. Bolðevikai, spaudþiami ið vakarø ir ðiaurës, pasitraukë. Naujosios Sventës dvaras vël buvo uþimtas572 . Karin. K. Ramanausko vadovaujamas II batalionas, sustiprintas rezervinio bataliono viena kuopa, palaikydamas ryðá su Marijampolës batalionu, be kautyniø uþëmë Ginaukà, Gorbunovkà, Ðilupkos kaimà bei vandes malûnà, susidurdamas su smulkiais prieðo daliniais. Uþëmus minëtas vietoves, tolesnis pulko puolimas buvo sustabdytas. Naktá visas II pëst. pulkas, iðskyrus III kuopà, buvusià Rubaniðkiø kaimo apylinkëse, ir IV kuopà, apsistojusià Gorovaja vietovëje, pasiliko Naujosios Sventës dvaro rajone573 . Rugpjûèio 29 d. karin. J. Butkaus vadovaujamas Marijampolës batalionas, sustiprintas viena Joniðkëlio bataliono rezervine kuopa, ið Naujojo Grünwaldo dvaro stûmë prieðà Ilûkstës miestelio kryptimi ir apie 9 val. 30 min. já uþëmë. Prie Guznos kaimo bolðevikai batalionui atkakliai pasiprieðino, norëdami apsaugoti tiltà per Dauguvà. Kova su apkasuose ásitvirtinusiu prieðu buvo sunki ir uþsitæsë iki vakaro. Ir tik po smarkaus artilerijos apðaudymo, kai kuopos verþësi pirmyn dengdamosi savo kulkosvaidþiø ugnimi, bolðevikai paliko apkasus, traukdamiesi á deðinájá Dauguvos krantà per tiltà bei laiveliais, patirdami daug nuostoliø. Besitraukdami bolðevikai tiltà per Dauguvà padegë574 . Panevëþio batalionui tà dienà buvo ásakyta nublokðti prieðà uþ Dauguvos IlûkstësDvietës bare. Bataliono kairiajame sparne veikusios latviø karinës dalys anksti rytà uþëmë bolðevikø paliktà Bebrinæ ir pasiþadëjo uþimti Dvietæ tik vakare, kai mûsø kariuomenë jau buvo priëjusi prie Dauguvos ir privertë bolðevikus bëgti ið miestelio. Latviø suvëlavimas leido prieðui pasitraukti á ðiauræ. Kità dienà latviø pajëgos miðke á ðiauræ nuo Dvietës atrado pasitraukusiø bolðevikø paliktus 6 kulkosvaidþius ir daug gurguolës veþimø575 . Panevëþio bataliono penkios kuopos drauge su Joniðkëlio bataliono þvalgais, veikdamos 3 voromis, 5 val. ryto pradëjo puolimà LiudvigavoTamaniø linijoje ir netrukus uþëmë Ilûkstæ. Apie 13 val. buvo uþimta GuznosVilkupiø linija, o 18 val. prieðakinës kuopos pasiekë Dauguvos krantus Kazimieriðkiø dvaroDvietës upës bare ir iðstatë pakrantëje bendros apsaugos sargybas576 . Tà dienà II brigados dalys paëmë á nelaisvæ apie 250 belaisviø. Vakare karin. St. Nastopka telefonograma Nr. 97a praneðë vyr. kariuomenës vadui gen. S. Þukauskui bei Generaliniam ðtabui, jog jo vadovaujama II brigada nubloðkë bolðevikus uþ Dauguvos linijoje nuo Rubaniðkiø iki Glandono ir karþygiðkai tæsia puolamàsias operacijas577 . Minëtose kautynëse ypaè pasiþymëjo karininkai J. Laurinaitis, J. Variakojis, J. Butkus, M. Katchë ir kt. Ið kariniø daliø paþymëtinos II pëst. pulko, Panevëþio ir Joniðkëlio batalionø pergalës. Ðios karinës dalys, prirëmusios bolðevikus prie Dauguvos kranto ar nubloðkusios uþ jo, galutinai ásitvirtino IlûkstësSventës linijoje578 . Rugpjûèio 2930 d. II brigados dalys jau buvo iðsilygiavusios su I brigados dalimis, o lenkø pajëgos pasiekë Turmantà. Susidarius palankesnei padëèiai, karin. K. Ladyga ásakë I brigados dalims visu frontu tæsti puolimà. Bolðevikai buvo ásitvirtinæ senuosiuose rusø apkasuose, kurie buvo keliomis eilëmis apipinti spygliuota viela. Iðstumti prieðà ið ðiø apkasø buvo nelengva. Buvo sumanyta suduoti prieðui svar- 168 biausià smûgá palei ZarasøDaugpilio plentà. I pëst. pulko I batalionui pasisekë prasiskverbti pro prieðo apkasus á jo uþnugará Kriviðkiø dvaro rajone. Ðis manevras privertë bolðevikus nedideliame bare atsitraukti. Tuomet karin. K. Ladyga pasinaudojo palankia proga ir á silpnàjà prieðo vietà nukreipë pulko II batalionà. Dabar abu pulko batalionai vystë puolimà Birkinëliø dvaro link. Bolðevikai buvo priversti trauktis ir palikti minëtuosius apkasus, kuriø paëmimas be manevro bûtø pareikalavæs daug aukø. Maþdaug tuo pat metu Vilniaus batalionas prasiverþë tarp Svetmuiþës ir Ilzës eþerø. Tuo bûdu artëjant prie Daugpilio mûsø frontas siaurëjo ir kariuomenës dalys vis arèiau glaudësi viena prie kitos579 . Nenorëdami nuo lietuviø atsilikti, lenkai irgi þygiavo deðinëje geleþinkelio DûkðtasTurmantas linijos. Jie kaip ámanydami stengësi uþeiti lietuviø karinëms dalims á prieká, norëdami pirmieji uþimti Kaukonis (Kalkûnus). Taèiau I brigados deðinioji vora jiems to daryti neleido. Rugpjûèio 29 d. vakare vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas ásakë I brigadai energingai persekioti besitraukianèius bolðevikus ir uþimti linijà nuo Ustaukos eþ. iki Dauguvos, o II brigadai persekioti juos iki Daugpilio priemiesèio Gryvos ir uþimti Dauguvos krantus nuo Osinaukos kaimo iki Kazimieriðkiø dvaro imtinai580 . Rugpjûèio 30 d. anksti rytà prasidëjo bendras I brigados puolimas. Jo tikslas þygiuoti pirmyn á rytus nuo geleþinkelio ir kairiuoju sparnu uþimti Daugpilá. I pëst. pulko I ir II batalionai turëjo sukti frontà á rytus ir uþimti pozicijà á ðiauræ nuo Ustaukos eþ. Ukmergës batalionui ásakyta vykti I pëst. pulko uþnugaryje, III batalionui deðiniàja, o Vilniaus batalionui kairiàja plento ZarasaiDaugpilis puse. Prieðas stengësi iðsilaikyti LaukesosBirkinëliøSlabadkosGutazavièiø linijoje, bet apie 9 val. 30 min. ið jos buvo iðmuðtas ir sustojo VitebskosBajoriðkiø Kaukoniø (Kalkûnø) dvaro linijoje. Karin. J. Kibirkðèio vadovaujami artileristai 11 val. ið patrankos nuo Þvirbliðkiø kaimo apðaudë Kaukoniø (Kalkûnø) stotá ir dvarà bei geleþiná tiltà per Dauguvà, kur buvo pasirodæs prieðo ðarvuotas traukinys. Tuo metu ið Podlipninkø per Kðèavà á Birkinëlius skubëjo pagalbon karin. M. Peèiulionis su trimis patrankomis, taèiau dël sunkiø kelio sàlygø vëlavo. Apie 12 val. bolðevikai buvo iðstumti ið Kaukoniø (Kalkûnø) geleþinkelio stoties ir atsitraukë á Gryvà, apleisdami turëtà VitebskosBajoriðkiøNeuhofo palivarko linijà. Kaukoniø (Kalkûnø) stotyje buvo paimta nemaþa vagonø ir kitokio kariðko turto581 . Kovø dël Kaukoniø (Kalkûnø) geleþinkelio stoties metu buvo suþeistas l. e. I pëst. pulko vado p. karin. Vl. Skorupskis. Pulkui laikinai ëmësi vadovauti karin. J. Èaplikas. Ukmergës batalionui ásakyta uþimti pozicijà Ustaukos eþ.Laukesos dv.Kaukoniø (Kalkûnø) linijoje. Vilniaus batalionui 15 val. buvo ásakyta uþimti Gryvà ir, atsiradus galimybei, áþengti á Daugpilá. Ðio bataliono II kuopa turëjo uþimti pozicijà nuo geleþinkelio tilto per Dauguvà iki Gryvos miestelio vidurio, o mokomoji komanda pozicijà prieð mediná tiltà per Dauguvos upæ. Taèiau II kuopa neávykdë jai patikëto uþdavinio ir apie tai niekam nepraneðë. Bolðevikai, tuo pasinaudojæ, ið trijø pusiø puolë mokomàjà komandà ir jà smarkiai sumuðë. II pëst. pulko VIII kuopa, pasiøsta á Gryvà padëti I brigadai, þygiavo pirmyn nepasiuntus þvalgybos ir, prieðo þvalgams netikëtai jà apðaudþius, iðsibëgiojo. Vilniaus bataliono III kuopa, buvusi rezerve Kaukoniø (Kalkûnø) dvare, pamaèiusi bëganèiuosius, pasekë jø pëdomis. Kilo tam tikra panika. 169 Taèiau I pëst. pulkas ir Ukmergës batalionas nepalûþo. II pëst. pulko VIII kuopa bei 17 val. atsiøsta I brigados þinion ir I kuopa, buvo sustabdytos ir suguldytos prie Kaukoniø (Kalkûnø)Neuhofo dvaro vieðkelio. Tuo paèiu metu visas II pëst. pulkas pasitraukë á deðinæ ir uþëmë pozicijà NichnovkosVitebskosRomaniðkiøNeuhofo linijoje, kur perëjo I brigados þinion. Brigados ðtabas persikëlë á Malinovkà, nes Kaukoniø (Kalkûnø) dvarà prieðas smarkiai apðaudë patrankø bei ðautuvø ugnimi. Po rugpjûèio 30 d. mûðiø I brigada ásitvirtino Ustaukos eþ.LaukesosDidrichsteno dv.Kaukoniø (Kalkûnø) geleþinkelio stotiesNeuhofo dv. linijoje, o prieðas uþsilaikë GryvosLiginiðkiø dv.JudaukosSenojo forto prie geleþinkelio tilto linijoje582 . II brigados vadas karin. St. Nastopka rugpjûèio 30 d. ásakë Marijampolës ir Panevëþio batalionams ginti Dauguvos upæ DvietësRybakovo bare, neleidþiant prieðui persikelti á kairájá jos krantà, o II pëst. pulkui tæsti puolimà KryþovkosDauguvos geleþinkelio tilto link583 . Vykdydamas ðá ásakymà, II pëst. pulkas tos dienos ankstyvà rytà uþëmë Nichnovkos palivarkà ir Kutnikus. Pagrindines jëgas nukreipus Romaniðkiø link, auðtant taip pat buvo uþimti ir Litovskajos, Kryþovkos bei Vitebskos kaimai. Bolðevikai greit traukësi Daugpilio link, kur iðsisklaidë prie tilto buvusiuose átvirtinimuose. II pëst. pulko prisijungimas prie I brigados kairiojo sparno smarkiai suvarþë prieðo veiksmus ir trukdë jam aktyviau reikðtis. Apskritai paskutiniøjø kariniø operacijø metu II brigados veiksmai buvo darnûs, gerai suderinti su artilerijos veiksmais (þr. 33 schemà). 1919 m. rugpjûèio 30 d. ministras pirmininkas M. Sleþevièius pasveikino vyr. kariuomenës vadà gen. S. Þukauskà bei visus Dauguvos fronto karininkus ir kareivius, iðvijusius bolðevikus ið Lietuvos þemës ir laimëjusius didelæ pergalæ584 . Rugpjûèio 31 d. prieðas, pritraukæs naujø jëgø, vykdë smarkius kontrantpuolius, kurie taèiau pasisekimo neturëjo. Lietuvos kariuomenës pastangos uþimti Daugpilio priemiestá Gryvà taip pat buvo bevaisës. Taèiau, kaip tuo metu paþymëjo vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas, dëka protingø kariuomenës daliø vadø veiksmø, pëstininkø bei kavalerijos didvyriðkumo ir pasiryþimo bei artilerijos puikios paramos per tas kelias paskutiniàsias dienas buvo pasiektas toks laimëjimas, kuris atrodë tiesiog neámanomas585 . K a u k o n i ø (K a l k û n ø) k a u t y në s. 1919 m. rugpjûèio 30 d. Vilniaus batalionui uþëmus Kaukonis (Kalkûnus), lenkai, visà laikà ëjæ paskui lietuviø kariuomenës dalinius, miestelyje netikëtai uþëmë pozicijas, buvusias apie 50 metrø prieð lietuviø uþimtus punktus. Netrukus jie ëmë reikalauti, kad lietuviai atitrauktø savo ginklus, nukreiptus á lenkø uþnugará. Lenkø reikalavimams aptarti I brigados ðtabe Malinovkos vienkiemyje ávyko karin. K. Ladygos ir lenkø brigados vado pasitarimas. Lenkø brigados vadovybë reikalavo pasiaiðkinti, kodël jø uþnugaryje yra lietuviø karinës pajëgos. Nors karin. K. Ladyga iðsamiai nuðvietë iki tol vykusias lietuviøbolðevikø kovas ir paaiðkino, kad lietuviai pirmieji uþëmë Kaukonis (Kalkûnus) bei kitas pozicijas, o vëliau atvykæ lenkai jau kovoms pasibaigus uþlindo á prieká, jø brigados vado tai nepatenkino ir jis toliau reikalavo lietuviø pasitraukti. Karin. K. Ladyga pareiðkë, jog reikia visiems skaitytis su realia ávykiø eiga. Tai lenkus dar labiau ápykino586 . 170 33 schema 1919 m. rugpjûèio 2930 d. puolimas 171 Tuo metu bolðevikai naktá ið rugpjûèio 31 á rugsëjo 1 d. prietiltin á kairájá Dauguvos upës krantà atkëlë apie dvi brigadas raudonarmieèiø ir tuo sustiprino ten jau buvusià divizijà 1215 kilometrø ruoþe. Apie vidurdiená bolðevikø artilerija atidengë smarkià ugná á lietuviø bei lenkø pozicijas. Po ðio artilerijos parengimo pavakary stiprios bolðevikø pajëgos atakavo lenkø pozicijø ruoþà nuo Judaukos iki Zarasø Daugpilio plento ir iðblaðkë lenkø batalionà, buvusá lietuviø pozicijø prieðakyje prie Kaukoniø (Kalkûnø) dvaro. Lenkai bëgo, palikdami net savo kulkosvaidþius. Didelës bolðevikø masës artëjo prie I pëst. pulko kairiojo sparno, Vilniaus bataliono III kuopos ir grenadieriø komandos pozicijø. Bolðevikø masë álindo á trikampá tarp II pëst. pulko I ir III batalionø pozicijø. Mûsø kariai prisileido bolðevikus labai arti ir netikëtai paleido á juos kryþminæ kulkosvaidþiø ir ðautuvø ugná. Kilus tarp bolðevikø panikai, lietuviai staigiai kontratakavo. Bolðevikai leidosi bëgti. Kontratakoje dalyvavo Vilniaus bataliono III kuopa ir grenadieriø komanda, vadovaujamos karin. V. Bagdonavièiaus, II pëst. pulko III batalionas, vadovaujamas karin. A. Butkevièiaus, ir I bataliono du-trys bûriai. Lietuviai bolðevikus vijosi iki pat Dauguvos upës geleþinkelio tilto. Saulei nusileidus, mûsiðkiai gráþo atgal ir toliau saugojo frontà. Ðios kontratakos metu ypatingu sumanumu ir dràsa pasiþymëjo karininkai V. Bagdonavièius ir E. Noreika, virðila A. Labutis, skyrininkas K. Paliðkis ir kt.587 Ypaè paþymëtinas artilerijos IV baterijos vado karin. M. Peèiulionio vaidmuo kovø su bolðevikais metu. Ukmergës bataliono vadas karin. J. Kubilius apie karin. M. Peèiulioná, kuris kariniø operacijø metu buvo jo þinioje, taip atsiliepë: Savo nepaprastai taikliu ðaudymu jis labai palaikë bataliono kareiviø ûpà. Niekuomet netekdavo në praðyti padëti ten arba ten. Visuomet bûdamas pirmose eilëse, jis puikiai þinojo viso bataliono baro padëtá, ir jo baterijos sviediniai krito ten, kur tuo metu buvo reikalingiausi. Prieðui pasitraukiant, jis jodavo tarp mûsø grandiniø ir atsitraukianèio prieðo; vos prieas kur ruodavosi apsistoti, ten jau krito 4-os baterijos sviediniai588 . Anksèiau minëtas bolðevikø puolimas ir jo metu lenkø patirta nesëkmë nutraukë lenkø brigados vado ir karin. K. Ladygos ginèà. Kità dienà lenkø brigados vadas, suþinojæs, jog bolðevikø puolimo metu lenkø prarasti ginklai yra lietuviø rankose, pasikvietæs karin. K. Ladygà á netoli Laukesø dvaro traukinyje ásikûrusá savo ðtabà uþ visus nesklandumus atsipraðë. Prarasti ginklai lenkams buvo gràþinti. Po to kurá laikà santykiai su lenkais buvo normalûs, nors buvo aiðki lenkø tendencija paveldëti Kaukonis (Kalkûnus) ir Turmantà589 . Po sëkmingos Zarasø karinës operacijos lietuviø kariuomenë priartëjo prie Dauguvos. Tolesnës kovos su bolðevikais neteko buvusio manevrinio pobûdþio ir virto pozicinëmis. Svarbi ir sunkiai áveikiama gamtinë kliûtis Dauguva privertë abi kovojanèias puses ilgam laikui sustoti vietoje, tvirtinti gynimosi punktus. Toliau kova buvo tæsiama artilerijos ir kulkosvaidþiø ugnimi ið abiejø Dauguvos krantø, ir abi pusës patyrë nemaþø nuostoliø. Zarasø karinei operacijai pasibaigus, II brigada nuo 1919 m. rugpjûèio 25 d. iki rugsëjo 6 d. turëjo tokiø nuostoliø: þuvo 2 karininkai ir 20 kareiviø, suþeisti 6 karininkai ir 115 kareiviø, be þinios dingo 17 kareiviø. Nelaisvën paimta bolðevikø 9 karininkai ir 505 kareiviai; karo grobio 3 kulkosvaidþiai, 1 bombosvaidis, 14 arkliø, 1 lauko virtuvë, daug ðautuvø, ðoviniø, sviediniø, telefono aparatø ir laidø, granatø ir kitokio kariðko turto590 . 172 Tuo paèiu metu I brigados I pëst. pulke þuvo 1 karininkas, 12 kareiviø, o 9 dingo be þinios. Nemaþai nuostoliø turëjo ir Vilniaus bei Ukmergës batalionai591 . 1919 m. gruodþio 1 d. belaisviø stovyklose ið viso buvo 23 bolðevikø karininkai ir 1750 kareiviø592 . Iki kovø su bolðevikais pabaigos (rugsëjo mën. pradþios) ið jø paimti 3 garveþiai ir 25 vagonai593 . Kartu paþymëtina, jog bolðevikø padaryti nuostoliai Lietuvai 1919 m. siekë apie 1 755 500 000 auksinø594 . Nustûmus bolðevikus uþ Dauguvos, I pëst. pulkas iki 1919 m. spalio 6 d. saugojo demarkacinæ linijà nuo Jiezno iki Zarasø, o II pëst. pulko I batalionas nuo Nichnovkos iki Kaukoniø (Kalkûnø) iðimtinai, o III batalionas buvo atkeltas á Zarasus. Vilniaus batalionas buvo perkeltas á Kaiðiadoris, kuriems grësë lenkø pavojus. Á jø vietà atvyko karin. A. Jakaièio vadovaujamas IX pëst. pulkas (buv. Joniðkëlio batalionas). Taip pasibaigë Zarasø karinë operacija, suteikusi Lietuvos kariuomenei garbæ ir didá laimëjimà. Tai buvo sunki kova dël laisvës, nes prieðo jëgos buvo deðimteriopai stipresnës ir geriau ginkluotos. Bet mûsø savanoriø dràsa, sumanumas ir ryþtas padëjo tà kovà laimëti. Jai pasibaigus, ðiaurës rytø Lietuva buvo iðvaduota ið bolðevikø jungo. Lietuvos Nepriklausomybës kovø pirmasis etapas baigësi. Visa Lietuva dþiaugësi vienu paðalintu pavojumi. Nors frontas su bolðevikais tæsësi iki 1920 m. sausio mën. pradþios, taèiau nebebuvo toks pavojingas ir karinë vadovybë galëjo kariuomenës dalá, kaip minëjome, atitraukti ir nukreipti á kitas Lietuvai pavojingas vietas. Lietuvos kariuomenës ir jos vadovybës pergalæ prieð bolðevikus aukðtai ávertino vyriausybë. Valstybës prezidentas A. Smetona 1919 m. rugsëjo 13 d. pasveikino vyr. kariuomenës vadà gen. S. Þukauskà bei visas ginkluotàsias pajëgas su iðkovota didele pergale ir karðtai padëkojo uþ Tëvynës iðvadavimà ið bolðevikø jungo595 (þr. 3 priedà). Daugelio karininkø ir kareiviø þygiai buvo ávertinti aukðtais valstybës apdovanojimais. Teigiamai vertinant visos Zarasø karinës operacijos eigà, paþymëtina, jog jos metu lietuviø kariuomenë galëjo tikëtis didesnio pasisekimo, jeigu bolðevikø fronte veikusios I ir II brigados bûtø veikusios ryþtingiau ir vieningiau. Taèiau kaip tik to veiksmø suderinamumo beveik ir nebuvo. Svarbiausia prieþastis prieð bolðevikø frontà neturëta bendros vadovybës. Paþymint neákainojamà vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko vaidmená visø pagrindiniø kovø su bolðevikais metu reikia konstatuoti, jog jis kariuomenei ir jos veiksmams vadovavo daugiausia bûdamas Kaune ir tik atskirais atvejais fronte. Þinant, koks prastas telefono ir telegrafo tinklas Lietuvoje apskritai, koks þemas ryðiø techninis lygis daugelyje kariuomenës daliø, beveik nesant kitø operatyvaus veikimo susisiekimo priemoniø, vargu ar galima teigti, jog tas vadovavimas visuomet buvo operatyvus ir pakankamo lygio nuolat besikeièiant situacijai fronte. Vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas, ásakæs 1919 m. rugpjûèio 24 d. pradëti lemiamà Zarasø operacijà Lietuvai galutinai iðvaduoti, pats á frontà kaþkodël neatvyko ir todël tikros padëties jame neþinojo. Matyti todël ir aiðkaus, konkretaus ásakymo abiem brigadoms parengta nebuvo. O paskelbtame ásakyme buvo nurodyta tik þvalgyti prieðà ir pradëti puolimà tik pastebëjus jo traukimàsi. Todël, vykdydama ðá ásakymà, karin. St. Nastopkos vadovaujama II brigada rugpjûèio 2324 d. tik 173 vykdë þvalgybà ir, nepastebëjusi prieðo traukimosi, stovëjo vietoje ir daugiau nieko nedarë. Karin. K. Ladygos vadovaujamai I brigadai rugpjûèio 24 d. pradëjus puolimà, II brigada jokios iniciatyvos jà paremti neparodë, juo labiau kad vyriausioji kariuomenës vadovybë nebuvo ásakiusi jai to daryti. Veikdama viena I brigada, kaip jau minëjome, rugpjûèio 25 d. uþëmë Zarasus ir sugebëjo pasistûmëti apie 33 kilometrus á rytus. Taèiau, nesuderinus veiksmø tarp abiejø brigadø, ukmergiðkiø pasisekimas labai greitai galëjo pavirsti nesëkme. Operatyviø direktyvø ið vadovybës Kaune vis nebuvo. Ir tik kai I brigados ðtabas, ávertinæs brigadai kylantá pavojø, rugpjûèio 25 d. grieþtai pareikalavo ið kariuomenës vadovybës bei kaimynø padëti iðnaudoti pasisekimà, gen. S. Þukauskas ásakë II brigadai pradëti puolimà. Kad karinë vadovybë neþinojo tikros padëties fronte, rodo ir toks faktas, jog gen. S. Þukauskas, ásakæs II brigadai pradëti puolimà, kartu nurodë I brigadai neperþengti á rytus einanèio geleþinkelio VilniusKaukonys (Kalkûnai) linijos. Taèiau I brigada ðio ásakymo vykdyti jau negalëjo, nes jai rugpjûèio 2425 d. þygiuojant pirmyn kaimynai lenkai ið deðinës stovëjo vietoje ir smarkiai atsiliko. I brigados deðinysis sparnas tapo visiðkai atviras ir këlë jai pavojø. Padëèiai sustiprinti I brigada savo deðiniuoju sparnu privalëjo perþengti minëto geleþinkelio linijà ir prisiðlieti prie Drûkðiø eþero. Tai ávykdþius I brigados sparnas rytuose buvo pridengtas 12 kilometrø ploèio eþero vandens kliûtimi. Neturintis pagrindo buvo ir ið Kauno vadovybës po rugpjûèio 25 d. I brigadai paskelbtas ásakymas veikti tik savo kairiuoju sparnu, deðinájá sustabdant vietoje. Aplinkybiø verèiama I brigada buvo priversta kaip tik veikti atvirkðèiai, t. y. deðiniuoju sparnu, kairájá pristabdant vietoje. Ir tik paskutinëmis Zarasø operacijos dienomis á frontà atvykus paèiam vyr. kariuomenës vadui gen. S. Þukauskui, vadovavimas sukonkretëjo ir atskiri kariuomenës daliø veiksmai fronte buvo tinkamai derinami. Aukðèiau paskelbti teiginiai leidþia daryti iðvadà, jog jei operacija bûtø buvusi pradëta vienu metu ir vykusi visu frontu, visa kariuomenë veikusi vieningai ir ryþtingai, prieðui bûtø buvæs suduotas didesnis smûgis ir padaryti didesni nuostoliai. O dabar vyko tik prieðo stûmimas atgal ir jis atsitraukë gana tvarkingai, nepatyræs didesniø nuostoliø, o atskirais atvejais dargi sugebëdamas pereiti á kontrpuolimà, kaip, pavyzdþiui, II brigados bare. 1919 m. rugsëjo mën. pabaigoje latviø kariuomenë, susitarusi su lenkais, bendromis jëgomis puolë bolðevikus ir uþëmë prie Daugpilio buvusias gyvenvietes, tarp jø priemiestá Gryvà ir senàjá fortà prie geleþinkelio tilto. 1920 m. sausio mën. pradþioje bolðevikai buvo iðstumti ir ið Daugpilio. Netrukus buvo iðvaduota visa Latvija. Lietuvos kariuomenë ðiose operacijose nedalyvavo. Ji nebeteko sàlyèio su bolðevikais, kurie Lietuvai jau nebegrësë. 174 8. LIETUVOSSOVIETØ RUSIJOS 1920 M. LIEPOS 12 D. TAIKOS SUTARTIS Ginklo jëga neástengusi uþvaldyti Baltijos valstybiø, Sovietø Rusijos vyriausybë ðioms ðalims pati ëmë siûlyti taikos derybas. 1919 m. rugpjûèio 31 d. ji pasiuntë notà Estijos vyriausybei, o tø paèiø metø rugsëjo 11 d. tokià notà gavo ir Lietuvos vyriausybë596 . Vadinasi, taikos derybø pasiûlymu Sovietø Rusija pripaþino Lietuvà de facto ir savaime oficialiai nustojo egzistavusi Lietuvos Baltarusijos SSR597 . Taikà deklaruojanèiø pasiûlymø ið sovietinës vyriausybës pusës buvo daroma daug. Taèiau Lietuvos uþsienio reikalø ministras A. Voldemaras, bûdamas iðtikimas savo linijai, tik 1920 m. kovo 31 d. atsakë á Sovietø Rusijos uþsienio reikalø liaudies komisaro G. Èièerino notà. Tai ávyko po to, kai estai 1920 m. vasario 2 d. Tartu mieste sudarë su Sovietø Rusija taikos sutartá, kai norà pradëti derybas su bolðevikø valdþia pareiðkë Suomija (kovo 25 d.), Latvija (kovo 26 d.) bei Lenkija (kovo 27 d.). Savo notoje A. Voldemaras priminë, jog Lietuva griebësi ginklo prieð bolðevikus tik siekdama apginti savo nepriklausomybæ, bet ne tikslu uþgrobti Rusijos teritorijà, ir reikalavo, kad Sovietø Rusija ið anksto pripaþintø Lietuvos nepriklausomybæ etnografinëse sienose buvusiose Vilniaus, Kauno, Gardino ir Suvalkø gubernijose598 . Tø metø balandþio 3 d. Sovietø Rusijos uþsienio reikalø liaudies komisaras G. Èièerinas radiotelegramoje A. Voldemarui teigë, jog Sovietø Rusijos vyriausybë visuomet yra iðtikima tautø apsisprendimo principui, ðiuo atþvilgiu nedaro jokios iðimties lietuviø tautai, sutinka laikytis etnografinio principo kaip pagrindo, Lietuvos valstybës sienoms nustatyti ir pasiûlë balandþio 15 d. pradëti derybas Maskvoje599 . Prof. A. Voldemaras tos paèios dienos telegramoje G. Èièerinui praðë patikslinti ar Rusija pripaþásta Lietuvai Vilniaus bei Gardino miestus ir praðë, kad ið anksto Lietuva bûtø pripaþinta nepriklausoma valstybe600 . Atsakydama á ðià telegramà, Sovietø Rusijos vyriausybë pareiðkë pripaþástanti Lietuvos nepriklausomybæ ir paþadëjo, kad ðis politinis aktas reikiamai juridiðkai atsispindës tarp Rusijos ir Lietuvos sudarytoje sutartyje601 . Sovietø RusijosLietuvos taikos derybos prasidëjo 1920 m. geguþës 7 d. Maskvoje. Lietuvos delegacijai vadovavo T. Naruðevièius, o nariais buvo P. Klimas, S. Rozenbaumas, J. Vailokaitis ir V. Raèkauskas. Rusijos delegacijos pirmininku buvo paskirtas A. Joffë, nariais J. Marchlevskis ir L. Obolenskis602 . Derybø pradþioje abi delegacijos pritarë tokio turinio V. Lenino suformuluotos taikos sutarties áþangai: Remdamiesi Rusijos Federatyvinës Socialistinës Tarybø Respublikos paskelbtàja visø tautø teise laisvai apsispræsti ligi joms visiðkai atsiskiriant nuo valstybës, kurios sudëtyje jos yra, Rusija be atodairø pripaþásta Lietuvos valstybës savarankiðkumà ir nepriklausomybæ su visomis ið tokio pripaþinimo einanèiomis juridinëmis sëkmëmis ir gera valia visiems amþiams atsisako nuo visø Rusijos suvereniteto teisiø, kuriø ji yra turëjusi lietuviø tautos ir jos teritorijos atþvilgiu603 . Nors derybos su Sovietø Rusija vyko nelengvai604 , jos baigësi 1920 m. liepos 12 d. pasiraðytàja taikos sutartimi Lietuvai priimtomis sàlygomis. Joje buvo daug Lietuvai naudingø straipsniø605 . 175 Pirmuoju ið jø Rusija pripaþino Lietuvos valstybës savarankiðkumà ir nepriklausomybæ su visomis ið to einanèiomis teisinëmis pasekmëmis ir visiems laikams atsisakë nuo visø Rusijos suvereniniø teisiø á lietuviø tautà ir jos teritorijà. Antruoju straipsniu buvo smulkiai nusakyta Lietuvos siena su Sovietø Rusija, kuri atitiko to meto lietuviø etnografinës Lietuvos siekius. Ðis sutarties straipsnis sutvirtino tarptautinæ Lietuvos padëtá ir padràsino lietuvius uþiminëti bolðevikø spaudþiamø lenkø apleidþiamà Lietuvos teritorijà ne tik ligi Antantës anksèiau nustatytø demarkacijos linijø, bet ir uþ jø. Pasiraðytàja taikos sutartimi Sovietø Rusija pasiþadëjo sugràþinti karo metu iðveþtus ið Lietuvos medþiaginius ir kultûrinius turtus archyvus, aktø knygas, indëlius ir kapitalus. Taip pat Sovietø Rusija atpalaidavo Lietuvà nuo Rusijos valstybiniø skolø, o karo nuostoliams atlyginti paskyrë 100 000 ha miðko ir 3 mln. aukso rubliø606 . Derybø metu sudaryta speciali komisija ávertino carinës Rusijos ir Sovietø Rusijos valdios padarytus Lietuvai nuostolius607 . Taèiau Sovietø Rusija ne visus pasiþadëjimus ávykdë. Nebuvo sumokëti Rusijos bankuose buvæ Lietuvos gyventojø indëliai (13 mln. aukso rubliø), neleista iðsikirsti minëto 100 000 ha miðko, negràþinti sutartimis pripaintieji archyvai, knygos, dokumentai. Taikos derybø metu 1920 m. birþelio 30 d. taip pat Maskvoje buvo pasiraðyta su Sovietø Rusija sutartis dël Pirmojo pasaulinio karo metu pasitraukusiø á Rusijà lietuviø gràþinimo. Sutartis lietë tuos ið Lietuvos kilusius asmenis, kurie 19141917 metø pasaulinio karo laiku patys apleido prieðininko uþimtas arba ketintas uþimti sritis, arba kurie buvo iðtremti ið tø srièiø Rusijos karo arba civilinës valdþios ásakymu. Taèiau ði taisyklë nebuvo taikoma tarnavusiems Lietuvoje caro valdios valdininkams rusams608 . Ði sutartis tai buvo: pirma, Lietuvos nepriklausomybës pripaþinimo aktas, antra, ji padëjo juridiná pagrindà santykiams su Sovietø Rusija, suteikdama mûsø valdþiai teisæ reikalauti tà sutartá vykdyti. Santykiø su Sovietø Rusija normalizavimas Lietuvai buvo svarbi politinë atrama ginantis nuo Lenkijos. 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje pasiraðytoji taikos sutartis tada buvo laikoma (jau vien dël fakto, kad Lietuvai buvo pripaþintas Vilnius su gana plaèia þemës juosta rytuose) viena ið reikðmingiausiø sutarèiø. Tada dar nebuvo jokio supratimo, kuo baigsis kaip tik liepos mën. prasidëjusi didþioji M. Tuchaèevskio ofenzyva prieð Lenkijà. Niekas neþinojo, kokias sienas su Rusija sau iðsikovos lenkai. Tuo bûdu minëta sutartis panaikino daugiau kaip metus trukusià Lietuvos teritorijos valdymo padëtá. Minëta sutartis buvo ratifikuota Steigiamojo Seimo I sesijos 36-ajame posëdyje 1920 m. rugpjûèio 6 d.609 (þr. 4 priedà). 176 Dr. J. Purickis, Lietuviø veikimas Ðveicarijoje Didþiojo karo metu, Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos deimtmetis, K., 1990, p. 4546. 2 V. Lesèius, Lietuviø kariø tautinis sàjûdis Rusijoje 19171919 metais, V., 1992, p. 8. 3 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 6768, 74, 76. 4 Lietuvos Valstybës Tarybos protokolai 19171918, V., 1991, p. 208. 5 1918 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 1. 6 Ten pat. 7 LCVA, f. 384, ap. 2, b. 10, l. 8; V. Steponaitis, Pirmieji projektai, Karo archyvas, t. 3, K., 1926, p. 6163. 8 Rikiuotës skyriaus virðininko karin. M. Velykio slaptas praneðimas dël armijos formavimo, LCVA, f. 929, ap. 4, b. 74, l. 123. 9 1918 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 5. 10 Ten pat. 11 A. E. Senn, Lietuvos valstybës atkûrimas 19181920, V., 1992, p. 3940. 12 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 300. 13 J. M. Laurinaitis, Kariuomenë, Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos deimtmetis, K., 1990, p. 164; Mykolas Sleþevièius, red. A. Rûkas, Èikaga, 1954, p. 78. 14 Vyriausybës þinios, Nr. 1, 1918 12 29. 15 1918 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 38, l. 7. 16 Kaip bolðevikai uþëmë Vilniø, Lietuva, 1919 01 14. 17 Ministro Pirmininko M. Sleþevièiaus 1919 m. sausio 11 d. raðtas Vokietijos pasiuntiniui p. Verdu de Vernois, Laikinosios vyriausybës þinios, K., Nr. 23, 1919 01 16, p. 23. 18 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje , p. 566567. 19 D. Micuta, Lietuvos finansai 19181928 m., Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos deimtmetis, K., 1990, p. 178; Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 347348. Visà sutarties su Latvija tekstà dël naudojimosi Liepojos uostu þr. 1 priede. 20 Pirmojo organizuoto Rusø Armijos Lietuviø karininkø suvaþiavimo posëdþiø (1917.V.2529 d.) nutarimai ir medþiaga, Petrapilis, 1917. 21 Vaigantas (J. Tumas), Tiesiant kelià Lietuvos nepriklausomybei 19161917 m., 1919, p. 36. 22 V. Lesèius, Lietuviø kariø tautinis sàjûdis Rusijoje , p. 12. 23 Plaèiau þr. ten pat. 24 LI, t. 3, V., 1958, p. 2627. 25 Ten pat, p. 29. 26 Lietuvos komunistø partijos istorijos apybraiþa, t. 1, V., 1971, p. 333334, 336. 1 27 À. M. Àíäðååâ, Áîðüáà ëèòîâñêîãî íàðîäà , c. 2627. Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 311312. 29 Ten pat, p. 314. 30 V. Lesèius, Lietuviø kariø tautinis sàjûdis Rusijoje , p. 41, 6465, 70, 76, 9394. 31 A. E. Senn, Lietuvos valstybës atkûrimas , p. 32. 32 Lietuvos komunistø partijos istorijos apybraiþa , p. 363. 33 V. Kapsukas-Mickevièius, Pirmoji Lietuvos Proletarinë Revoliucija ir Sovietø valdþia, Èikaga, 1934, p. 92. 28 34 Áîðüáà çà ñîâåòñêóþ âëàñòü , c. 3738. Ten pat, p. 36. 36 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje , p. 582; F. emaitis, Lietuvikojo tarybinio pulko formavimas iauliuose 19181919 metais, Revoliucinis judëjimas Lietuvoje, V., 1957, p. 228. 37 Ten pat, p. 224. 35 38 Áîðüáà çà ñîâåòñêóþ âëàñòü , c. 5354. Ten pat, p. 110. 40 Ten pat, p. 54. 41 Ten pat, p. 3233. 42 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje , p. 316319. 43 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 312. 44 P. Gudelis, Bolðevikø valdþios atsiradimas Lietuvoje , p. 25. 45 V. Kapsukas-Mickevièius, Garbë þuvusiems, gëda dezertyrams, Ratai, t. 7, V., 1964, p. 400401. 46 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 317. 39 177 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje , p. 243; 1988 m. iðleistoje knygoje Pirmoji darbininkø ir valstieèiø valdþia Lietuvoje autorius jau nurodo, jog Raudonojoje armiojoje buvo 5000 Lietuvos vyrø, p. 9. 48 Ten pat, p. 343344. 47 49 50 Áîðüáà çà ñîâåòñêóþ âëàñòü , c. 5455, 390. Ë. Òðîöêèé, Êàê âîîðóæàëàñü ðåâîëþöèÿ, ò. 1, 1923, ñ. 394. A. E. Senn, Lietuvos valstybës atkûrimas , p. 45; Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 315. Ê. Íàâèöêàñ, Ëèòâà è Àíòàíòà , ñ. 2728. 53 Áîðüáà çà ñîâåòñêóþ âëàñòü , c. 35. 54 Ten pat, p. 3536. 55 Ten pat, p. 3738. 56 V. Kapsukas-Mickevièius, Pirmoji Lietuvos Proletarinë Revoliucija , p. 148. 57 Èçâåñòèÿ, 25 äåêàáðÿ 1918 ã. 58 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 321, 324. 59 LI, t. 3, V., 1958, p. 106107. 60 V. Kapsukas-Mickevièius, Pirmoji Lietuvos Proletarinë Revoliucija , p. 102. 61 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje , p. 387. 62 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 319. 63 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje , p. 403. 64 Áîðüáà çà ñîâåòñêóþ âëàñòü , c. 6263. 65 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje , p. 404. 66 V. Kapsukas, Ratai, t. 1, p. 148. 67 V. Kapsukas-Mickevièius, Pirmoji Lietuvos Proletarinë Revoliucija , p. 107. 68 V. Kapsukas, Ratai, t. 1, p. 129. 69 Lietuviø enciklopedija (toliau LE), t. 15, Bostonas, 1968, p. 94. 70 K. Aliauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 7982. 71 LE, t. 15, Bostonas, 1968, p. 95. 72 Lietuva, 1919 02 02; Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 324325. 51 52 73 À. Àíäðååâ, Ê èñòîðèè áîðüáû ëèòîâñêîãî íàðîäà çà Ñîâåòñêóþ âëàñòü â 19181919 ã.ã., Êðàñíûé àðõèâ, 1940, ¹ 5 (102), ñ. 21. 74 Áîðüáà çà ñîâåòñêóþ âëàñòü , c. 119120. F. Þemaitis, Lietuviðkojo tarybinio pulko formavimasis Ðiauliuose 19181919 metais (ið atsiminimø), Revoliucinis judëjimas Lietuvoje, V., 1957, p. 228. 76 P. Gudelis, Bolðevikø valdþios atsiradimas Lietuvoje , p. 64. 77 Ið raudonojo komandieriaus þygiø uþraðø, Karys, K., 1922, Nr. 8, p. 9091. 78 K. Aliðauskas, Pirmieji Nepriklausomybës kovø þygiai, Mûsø þinynas, K., 1939, Nr. 2, p. 192. 79 Ten pat, p. 193. 80 1918 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 10. 81 Kaip bolðevikai uþëmë Lietuvà, Lietuva, 1919 01 14; 1919 m. ásakymai Kauno miesto ir apskrities komendantûrai, LCVA, f. 1126, ap. 4, b. 206, l. 1214. 82 KAM þvalgø dalies virðininko J. Þilinsko 1919 02 04 slaptas raðtas pulkø vadams, LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 29. 83 L. e. I pëst. pulko vado p. karin. K. Ladygos 1919 01 11 raðtas KAM ðtabo virðininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 2. 84 KAM rikiuotës skyriaus virðininko karin. E. Adamkavièiaus 1919 02 05 slaptas praneðimas pulkø vadams, LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 39. 85 Lietuvos spaudos biuro vedëjo P. Karvelio 1919 01 24 raðtas Kraðto apsaugos ministerijos ðtabui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 345, l. 1. 86 I pëst. pulko þinios 1919 m. vasario 11 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 44. 87 Þinios apie II pëst. pulkà 1919 m. vasario 7 d., LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 32. 88 Ltn Cininas. I gusarø DLE Januðo Radvilos pulkas, Karys, K., 1939, Nr. 35, p. 1012. 89 Kauno m. ir apskr. komendantûros þinios 1919 m. vasario 10 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 40. 90 Þinios apie I pëst. baltgudþiø pulkà 1919 m. vasario 23 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 71. 91 Kpt. Kraunaitis, Mûsø kavalerijos organizavimas ir jos veikimas pirmame nepriklausomybës deðimtmetyje, Mûsø þinynas, t. 15, K., 1928, p. 352. 75 178 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 25; Kariuomenës daliø ir ástaigø kronika, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 534, l. 139. 93 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 126. 94 Trumpa Nepriklausomybës karo veiksmø apþvalga, Karys, K., 1938, Nr. 67, p. 184. 95 Ið l. ë. I pëst. pulko vado p. karin. K. Ladygos 1919 m. sausio 24 d. pareiðkimo Nr. 108 Kraðto apsaugos ministrui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 7. 96 Ið II pëst. pulko vado karin. V. Grigaliûno-Glovackio 1919 m. sausio 30 d. slapto pareiðkimo Kraðto apsaugos ministerijos ðtabo virðininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 355, l. 14. 97 Saksø savanoriø dalys Lietuvoje 1919 m., vertë P. Jakðtas, Karo archyvas, t. 6, K., 1935, p. 184. 98 Ten pat, p. 186. 99 Trumpa Nepriklausomybës karo veiksmø apþvalga, Karys, K., 1938, Nr. 67, p. 184. 100 Kraðto apsaugos ministro karin. M. Velykio 1919 m. sausio 31 d. raðtas II pëst. pulko vadui, LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 25; Krato apsaugos ministerijos ðtabo virðininko karin. Pr. Liatuko 1919 m. vasario 4 d. raðtas II pëst. pulko vadui, ten pat, l. 21, 31. 101 Saksø savanoriø dalys , p. 189190. 102 Ten pat, p. 194 103 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 257. 104 1918 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 9. 105 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos ir Panevëþio grupës veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 3. 106 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 45. 107 1918 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 11. 108 Këdainiø savanoris. Pirmosios mûsø kautynës dël Nepriklausomybës, Karys, K., 1929, Nr. 5, p. 71 109 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko istorijos konspektas u 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 5. 110 Ten pat. 111 Pirmasis Panevëþio bûrio savanoriø krikðtas, 4 p. LK Mindaugo pulko 15 metø sukaktis. Kartinis Kario priedas. 112 Këdainiø savanoris. Pirmosios mûsø kautynës , p. 72. 113 Ten pat. 114 Ten pat, p. 73. 115 Mjr. K. Aliðauskas, Pirmieji Nepriklausomybës kovø þygiai, Karys, K., 1939, Nr. 6, p. 173. 116 Këdainiø savanoris. Pirmosios mûsø kautynës , p. 73. 117 1919 m. vasario 10 d. informacija spaudai Nr. 917, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 12. 118 Spaudos biuro 1919 m. vasario 12 d. praneimas Nr. 915, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 10; Këdainiø savanoris. Pirmosios mûsø kautynës , p. 73. 119 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 33. 120 LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 10. 121 Kaiðiadoriø apskr. komiteto pirmininko K. Morkûno 1919 m. vasario 4 d. praneðimas KAM ðtabo virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 1314. 122 LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 4. 123 Jieznas. 1919 m. vasario 911d. (I raudonojo komandieriaus þygiø uþraðø), Karys, K., 1922, Nr. 8, p. 91. 124 Ten pat. 125 Ten pat. 126 KAM ðtabo virðininko karin. P. Liatuko 1919 02 01 ásakymas Nr. 772 2 pëst. pulko vadui karin. P. Grigaliûnui-Glovackiui, LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 26. 127 Lietuvos kariuomenës kûrimosi ir pirmosios mûsø kariuomenës operacijos 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 30. 128 KAM ðtabo virðininko karin. P. Liatuko 1919 02 08 slaptas ásakymas II pëst. pulko vadui karin. P. Grigaliûnui-Glovackiui, LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 4. 129 II pëst. pulko inios 1919 m. vasario 7 d., LCVA, f. 514, ap. 1, b. 16, l. 32. 130 Mjr. K. Aliðauskas, Pirmieji Nepriklausomybës kovø þygiai , p. 174. 131 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 136. 92 179 I bataliono vado karin. I. Musteikio 1919 02 10 slaptas raðtas Nr. 98 I pëst. pulko vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 90, l. 29. 133 Ið l. ë. I pëst. pulko vado karin. A. Juozapavièiaus 1919 02 10 slapto pareiðkimo Nr. 10 Kraðto apsaugos ministrui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 36. 134 Lietuvos kariuomenës kûrimosi ir pirmosios mûsø kariuomenës operacijos 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 30. 135 Jieznas. 1919 m. vasario 911d. (Ið raudonojo komandieriaus þygiø uþraðø), Karys, K., 1922, Nr. 8, p. 91. 136 Ten pat. 137 Ten pat, p. 9192. 138 Mjr. K. Aliauskas, Pirmieji Nepriklausomybës kovø þygiai , p. 175. 139 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 139. 140 LE, t. 9, Bostonas, 1956, p. 409. 141 Jieznas. 1919 m. vasario 911d. (Ið raudonojo komandieriaus þygiø uþraðø), Karys, K., 1922, Nr. 8, p. 92. 142 Ten pat. 143 KAM viceministro karin. St. Zaskevièiaus dispozicija Jiezno atakai 1919 m. vasario 13 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 140141. 144 KAM viceministro karin. St. Zaskevièiaus 1919 m. vasario 12 d. praneðimas Nr. 23 Kraðto apsaugos ministrui karin. M. Velykiui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 150. 145 Jieznas. 1919 m. vasario 911d. (Ið raudonojo komandieriaus þygiø uþraðø), Karys, K., 1922, Nr. 12, p. 138139; Nr. 13, p. 151. 146 LE, t. 9, Bostonas, 1956, p. 409. 147 Jieznas. 1919 m. vasario 911d. (I raudonojo komandieriaus þygiø uþraðø), Karys, K., 1922, Nr. 12, p. 152. 148 Kraðto apsaugos viceministro karin. St. Zaskevièiaus 1919 02 13 raportas Kraðto apsaugos ministrui karin. M. Velykiui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 130. 149 Karin. H. Gotauto 1919 m. vasario 14 d. raportas Nr. 4 vyriausiajam vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 123. 150 II pëst. pulko vado karin. V. Grigaliûno-Glovackio 1919 m. vasario 14 d. slaptas pareiðkimas Nr. 35 KAM ðtabo virðininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 355, l. 25. 151 Ten pat. 152 1919 m. vasario 6 d. slaptas ásakymas Nr. 2 bolðevikø veikianèiajai armijai (operatyvinë dalis), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 25, l. 1011. 153 KAM ðtabo virðininko karin. Pr. Liatuko 1919 01 16 slaptas raðtas Nr. 1 I pëst. pulko vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 90, l. 3. 154 L. ë. I pëst. pulko vado p. karin. K. Ladygos 1919 01 10 raðtas Nr. 25 KAM ðtabo virðininkui, LCVA, f. 384, ap. 2, b. 61, l. 8; Karin. K. Ladygos ratas 1919 01 15 ratas Nr. 81 KAM tabo virininkui, LCVA, f. 384, ap. 2, b. 61, l. 17; KAM tabo virðininko 1919 01 13 praneðimas I pëst. pulko vadui Nr. 135 ir 1919 01 18 atsakymas pulko vadui, ten pat, l. 8, 17. 155 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 20. 156 Ten pat, l. 28. 157 Dël bendros padëties I pëst. pulke 1919 m. pradioje, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 1215. 158 Karin. A. Juozapavièiaus slaptas pareiðkimas KAM ðtabo virðininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 40. 159 Ats. gen. Pr. Tamaðauskas. Mano tarnyba pirmame pëst. pulke, Karo archyvas, t. 7, K., 1936, p. 344348. 160 I pëst. pulko vado 1919 02 12 slaptas praneðimas Kraðto apsaugos viceministrui ir ðtabo virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 90, l. 34; majoras J. Èaplikas, Pirmi Lietuvos kariuomenës kûrimo þingsniai (1 p. DLK Gedimino pulko istorijos bruoþai), Mûsø þinynas, t. 1, K., 1921, Nr. 2, p. 83. 161 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 30. 162 L. ë. I pëst. pulko vado p. karin. A. Juozapavièiaus 1919 02 10 slaptas pareiðkimas Nr. 10 Kraðto apsaugos ministrui karin. M. Velykiui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 36. 163 Ats. gen. Pr. Tamaðauskas. Mano tarnyba pirmame pëst. pulke , p. 349350. 164 Ten pat. 165 Maj. J. Èaplikas, Pirmi Lietuvos kariuomenës kûrimo þingsniai , p. 83. 166 I pëst. pulko mûðio su rusais á rytø ir pietø puses nuo Alytaus 1919 02 1213 reliacija, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 44. 167 Ats. gen. Pr. Tamaðauskas. Mano tarnyba pirmame pëst. pulke , p. 350. 132 180 I pëst. pulko mûðio su rusais á rytø ir pietø puses nuo Alytaus 1919 02 1213 reliacija, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 44. 169 Ten pat. 170 Ten pat. 171 Maj. J. Èaplikas, Pirmi Lietuvos kariuomenës kûrimo þingsniai , p. 85. 172 I pëst. pulko mûðio su rusais á rytø ir pietø puses nuo Alytaus 1919 02 1213 reliacija, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 45; Lietuvos kariuomenës kûrimosi ir pirmosios mûsø kariuomenës operacijos 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 31. 173 1919 m. ásakymai I pëst. pulkui, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 70. 174 Maj. J. Èaplikas, Pirmi Lietuvos kariuomenës kûrimo þingsniai , p. 86; I pëst. pulko stovis Marijampolëje 1919 m. vasario 15 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 50. 175 I pëst. pulko ðtabo virðininko karin. J. Èapliko 1919 02 15 slaptas pareiðkimas Nr. 160 Kraðto apsaugos ministrui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 39. 176 I pëst. pulko karin. Pr. Tamaðausko 1919 02 15 pareiðkimas Nr. 18 Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 111; ats. gen. Pr. Tamaðauskas. Mano tarnyba pirmame pëst. pulke , p. 353354. 177 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 153. 178 1919 m. ásakymai Krato apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 36. 179 1919 m. ásakymai I pëst. pulkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 11, l. 35. 180 I bataliono vado karin. Ig. Musteikio 1919 02 26 slaptas praneðimas I pëst. pulko vadui karin. V. Ramanauskui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 23. 181 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 52. 182 I bataliono vado karin. Ig. Musteikio 1919 03 01 slaptas praneðimas Nr. 3 I pëst. pulko vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 25. 183 I bataliono inios 1919 03 03, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 35, l. 42. 184 I pëst. pulko I bataliono vado karin. Ig. Musteikio 1919 03 03 slaptas praneðimas Nr. 4 KAM ðtabo virðininkui, ten pat, l. 41. 185 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 44. 186 Kraðto apsaugos viceministro karin. S. Zaskevièiaus 1919 03 06 telefonograma Nr. 15 I pëst. pulko vadui karin. K. Ladygai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 91, l. 13. 187 1919 m. ásakymai I pëst. pulkui, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 102103. 188 Ten pat, l. 144. 189 Alytaus m. ir apskr. komendanto karin. A. Mikelëno ásakymas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 90, l. 130. 190 I pëst. pulko þinios 1919 m. kovo 20 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 45, l. 137. 191 I pëst. pulko vado pagalbininko karin. Ig. Musteikio 1919 03 22 telefonograma Nr. 36 KAM tabo virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 91, l. 15. 192 Këdainiø srities apsaugos virðininko karin. J. Ðarausko 1919 02 21 praneðimas KAM ðtabo virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 22. 193 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 6; K. Aliauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 155. 194 K. Kubilius, Taip pradëjome kovas, Karo archyvas, t. 9, K., 1938, p. 230. 195 1919 02 19 informacija Nr. 1074 spaudos biurui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 3. 196 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 6. 197 Ten pat. 198 1919 03 11 informacija Nr. 1328 spaudos biurui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 22; Kpt. J. Urbðys, Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos (schematinë mûsø kariuomenës kovos veiksmø apþvalga ið laikotarpio 1919 m. vasario mën. 1 d.balandþio mën. 30 d.), Mûsø þinynas, t. 1, K., 1921, p. 91. 199 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 11; Kpt. J. Urbðys, Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos..., p. 91. 200 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 58. 201 Kpt. J. Urbðys, Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos..., p. 92. 202 Panevëþio atskirojo bataliono vado karin. J. Variakojo 1919 03 23 praneðimas KAM ðtabo virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 30. 203 Kpt. J. Urbðys, Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos..., p. 92. 204 LE, t. 21, Bostonas, 1960, p. 344. 168 181 Artilerijos pulko I baterijos 1919 m. karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 126, l. 3. 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 7. 207 Ten pat. 208 Kpt. J. Urbys, Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos..., p. 93. 209 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 78. 210 Þiniø dalies praneðimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 345, l. 4. 211 Panevëþio atskirojo bataliono vado karin. J. Variakojo 1919 03 30 slaptas raportas KAM tabo virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 15, l. 38; Artilerijos pulko I baterijos 1919 m. karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 126, l. 3. 212 Art. kpt. ipelis, Artilerijos gyvenimo pirmas deimtmetis, Mûsø þinynas, t. 15, K., 1928, p. 265. 213 Kpt. J. Urbðys, Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos..., p. 93. 214 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 34. 215 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 8 216 Ten pat. 217 Panevëþio atskirojo bataliono vado karin. J. Variakojo 1919 04 07 raportas KAM ðtabo virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 35, l. 23. 218 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 12; Kretingos srities apsaugos virininko karin. K. Vilimo 1919 01 28 praneimas Nr. 39 KAM tabo virininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 12, l. 30. 219 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 11. 220 F. Baltuis-emaitis, Karas su bolevikais Lietuvoje 1919 m., Mûsø þinynas, t. 17, K., 1929, p. 285. 221 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø istorija , p. 345346. 222 F. Þemaitis, Lietuviðkojo tarybinio pulko formavimas Ðiauliuose 19181919 metais (Ið atsiminimø), Revoliucinis judëjimas Lietuvoje, V., 1957, p. 225. 223 B. Vaitkevièius, Socialistinë revoliucija Lietuvoje , p. 420421. 224 F. Baltuis-emaitis, Karas su bolevikais , p. 283. 225 Ten pat. 226 Ten pat. 227 Ten pat, p. 285. 228 F. emaitis, Lietuvikojo tarybinio pulko formavimas , p. 228. 229 F. Baltuis-emaitis, Karas su bolevikais , p. 285. 230 LE, t. 22, Bostonas, 1960, p. 41. 231 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 169170. 232 LE, t. 22, Bostonas, 1960, p. 41. 233 1919 m. ásakymas Telðiø m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 246, l. 1. 234 F. Baltuis-emaitis, Karas su bolevikais , p. 286. 235 Ten pat. 236 1919 03 16 praneimas Nr. 1427 spaudos biurui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 23. 237 Ats. mjr. P. Gudelis, Lietuvos vasaros rytuose 1919 m., Karo archyvas, t. 5, K., 1929, p. 224. 238 Ats. mjr. P. Gudelis, Joniðkëlio apskrities milicija 9 pëst. pulko uþuomazga, Karys, K., 1939, Nr. 34, p. 982. 239 Ats. mjr. P. Gudelis, Vasaros rytø partizanø kovos su bolðevikais, Karys, K., 1935, Nr. 39, p. 910. 240 Ats. ltn. J. Bartasevièius, Paðvitinio partizanai, Karo archyvas, t. 8, K., 1937, p. 267268. 241 K. Ambroziejus, Pirmosios Paðvitinio partizanø kautynës su bolðevikais, Karys, K., 1936, Nr. 2, p. 37 38. 242 Ats. ltn. J. Bartasevièius, Paðvitinio partizanai , p. 270. 243 Ats. mjr. P. Gudelis, Vasaros rytø partizanø kovos su bolðevikais , p. 910. 244 Trumpos þinios apie 9 pëst. Liet. kunig. Vytenio pulko tvërimà ir vystymàsi nuo 1919 m. iki 1923 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 118. 245 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 52. 246 J. Navakas, Lietuvai besikeliant. Ið 19181919 metø uþraðø ir atsiminimø ir ið Lietuvos vasaros rytø partizanø veikimo, K., 1928, p. 6166. 205 206 182 B. Vaitkevièius, Didvyriðkø kovø puslapiai, Pergalë, 1967, Nr. 11, p. 97. Ats. mjr. P. Gudelis, Joniðkëlio apskrities milicija , p. 982. 249 J. Navakas, Lietuvai besikeliant , p. 6869. 250 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 78. 251 K. Aliðauskas, Joniðkëlio partizanai laisvës kovø metu, Karys, Bruklynas, 1966, Nr. 7, p. 195. 252 Plk. ltn. A. Kazilevièius, 9 pëst. L. K. Vytenio pulko uþuomazga, Karys, K., 1929, Nr. 37, p. 612. 253 Kpt. V. Skibarka, 9 pëst. L. K. Vytenio pulkas, Savanoris 19181920, red. S. Butkus, K., 1929, p. 126127. 254 9 pëst. Liet. kunig. Vytenio pulko uþuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 3. 255 K. Aliðauskas, Joniðkëlio partizanai laisvës kovø metu , p. 195196. 256 Ats. mjr. P. Gudelis, Lietuvos vasaros rytuose 1919 m. , p. 238. 257 9 pëst. Liet. kunig. Vytenio pulko uþuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 3. 258 V. Statkus, Lietuvos ginkluotosios pajëgos 19181940 m., Èikaga, 1986, p. 52. 259 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 180181. 260 J. Gasiûnas, Birþø partizanai (Atsiminimø pluoðtas), Karo archyvas, t. 10, K., 1938, p. 286. 261 Kpt. J. Astupënas, Birþø apskrities savanoriø partizanø apsauga, Karo archyvas, t. 8, K., 1937, p. 275. 262 9 pëst. Liet. kunig. Vytenio pulko uþuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 4; V. S. Pualoto partizanai, Kariðkiø þodis, K., 1919 05 29. 263 Ten pat, l. 4. 264 Ats. mjr. P. Gudelis, Joniðkëlio apskrities milicija , p. 983. 265 Ats. mjr. P. Gudelis, Lietuvos vasaros rytuose 1919 m. , p. 240. 266 D. Trimakas, Pakurðës partizanai, Savanoris 19181928. K., 1929. 267 9 pëst. Liet. kunig. Vytenio pulko uuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 4. 268 Ats. mjr. P. Gudelis, Joniðkëlio apskrities milicija , p. 982. 269 Ten pat. 270 Joniðkëlio apskr. apsaugos ðtabo 1919 04 21 raðtas Nr. 122 KAM ðtabo virðininkui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 12, l. 4. 271 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 79. 272 1919 m. ásakymai Joniðkëlio m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 120, l. 1, 3. 273 Adm. kpt. Marèënas, 9 pëst. pulko pirmtakûnø kovos þygiai, Karys, K., 1939, Nr. 34, p. 986. 274 Ats. mjr. P. Gudelis, Joniðkëlio apskrities milicija , p. 984. 275 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 85. 276 9 pëst. Liet. kunig. Vytenio pulko uþuomazga, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 123, l. 5. 277 F. Baltuis-emaitis, Karas su bolevikais , p. 287. 278 Karin. K. kirpos 1919 m. vasario 28 d. slaptas pareikimas Nr. 8 Krato apsaugos ministrui, LCVA, f. 923, ap. 1, b. 149, l. 216. 279 Ten pat, l. 217. 280 Ten pat. 281 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 47. 282 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos ðtabo karo dienynas (1919 03 111919 12 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 23. 283 Kraðto apsaugos ministro karin. A. Merkio slaptas ásakymas Nr. 1 Vilniaus grupei, LCVA, f. 1, ap. 1, b. 15, l. 4243. 284 Ten pat; A. V. Kautynës ties Þasliais ir Stroðiûnais, Karys, K., 1939, Nr. 14, p. 441. 285 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos ðtabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 3. 286 1919 m. kovo 27 d. ásakymas Nr. 2 Vilniaus grupei, LCVA, f. 1, ap. 1, b. 15, l. 41. 287 1919 m. ásakymai I pëst. pulkui, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 150. 288 Atskiros brigados vado karin. St. Nastopkos 1919 04 01 praneðimas Nr. 19 I pëst. pulko vadui karin. K. Ladygai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 90, l. 60. 289 I pëst. pulko veikimo prieð didþiumieèius linkui Daugø, Bobriðkiø, Varënos ir Valkininkø 1919 m. balandþio 45 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 109. 290 Ten pat. 291 Lietuvos kariuomenës kûrimosi ir pirmosios mûsø kariuomenës operacijos 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 32. 292 I pëst. pulko veikimo prieð didþiumieèius , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 109. 293 I pëst. pulko veikimo prieð didþiumieèius , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 109. 247 248 183 Ten pat, l. 109110. Ten pat, l. 110. 296 Ten pat. 297 LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 58. 298 A. Vasiliauskas, ÞasliøDaugø operacija 1919 m. balandþio 27 d., Karo archyvas, t. 2, K., 1940, p. 190. 299 K. Aliðauskas, Siekiame atsiimti Vilniø, Karys, Bruklynas, 1966, Nr. 9, p. 260; Atskiros brigados ir II pëst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 6. 300 Kairiosios voros mûðiø ÞieþmariøVievio rajone reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 50. 301 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos ðtabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 6. 302 Ten pat, l. 7. 303 A. Vasiliauskas, ÞasliøDaugø operacija , p. 193. 304 Ten pat. 305 K. Aliðauskas, Siekiame atsiimti Vilniø , p. 260. 306 A. Vasiliauskas, ÞasliøDaugø operacija , p. 194. 307 Ten pat, p. 195. 308 Kairiosios voros mûðiø ÞieþmariøVievio rajone reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 50. 309 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos ðtabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 7. 310 Kairiosios voros mûðiø ÞieþmariøVievio rajone reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 50. 311 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos tabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 8. 312 Kairiosios rinktinës vado karin. J. Butkaus 1919 m. balandþio 9 d. praneðimas Atskiros brigados vadui karin. St. Nastopkai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 80, l. 5. 313 Ten pat, l. 6. 314 Ten pat, l. 7. 315 A. Vasiliauskas, ÞasliøDaugø operacija , p. 200. 316 A. V. Kautynës ties Þasliais ir Stroðiûnais , p. 442. 317 Atskirojo bataliono kariai, 1919 m. balandþio 8 d. pasiþymëjæ mûðiuose su bolðevikais ties Stroðiûnais, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 112, l. 910, 14. 318 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos ðtabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 89. 319 Kairiosios rinktinës vado karin. J. Butkaus 1919 m. balandþio 9 d. praneðimas Atskiros brigados vadui karin. St. Nastopkai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 80, l. 78. 320 Ten pat. 321 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos ðtabo karo dienynas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 9. 322 K. Aliðauskas, Siekiame atsiimti Vilniø , p. 261. 323 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 79. 324 Didingas generolo ukausko gyvenimo kelias, Karys, K., 1937, Nr. 49, p. 14091410. 325 K. Aliðauskas, Lietuvos kariuomenë (Istorinë apþvalga), Karys, Bruklynas, 1958, Nr. 9, p. 280. 326 Valstybës kontrolës 1919 m. geguþës 3 d. slaptos þinios apie lietuviø kariø skaièiø, LCVA, f. 1, ap. 1, b. 15, l. 37. 327 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 9. 328 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 69. 329 Brëkðtas, Generolui Katche mirus, Karys, K., 1933, Nr. 25, p. 511. 330 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 9; kpt. J. Urbðys, Panevëþio operacija (1919 m. geguþës mën. 1723 d. d.), Mûsø þinynas, t. 1, K., 1921, p. 93. 331 B. Kulvietis, Pagiriø ir Ukmergës paëmimas, Savanoriø þygiai, t. 1, V., 1991, p. 149150. 332 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 910. 333 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas 1919 05 0112 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 2. 334 B. Vaitkevièius, Didvyriðkø kovø puslapiai, Pergalë, K., 1967, Nr. 11, p. 97. 335 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas 1919 05 0112 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 2. 336 Ten pat. 294 295 184 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 10. 338 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas 1919 05 0112 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 2. 339 K. Aliðauskas, Ukmergës operacija, Karys, Bruklynas, 1965, Nr. 7, p. 198199. 340 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas 1919 05 0112 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 3. 341 Ten pat. 342 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 1011. 343 1919 m. ásakymai Atskirai brigadai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 14, l. 3. 344 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 11. 345 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 58; Atskiros brigados ir 2 pëst. divizijos ðtabo karo dienynas (1919 03 111919 12 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 1. 346 1919 m. slapti ásakymai Atskirai brigadai, LCVA, f. 929, ap. 4, b. 4, l. 16. 347 Ten pat. 348 Atskiros brigados ir 2 pëst. divizijos tabo karo dienynas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 11. 349 Ten pat, l. 1112. 350 Ten pat. 351 Kariuomenës daliø ir ástaigø kronika, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 534, l. 5. 352 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 104. 353 Ten pat, l. 88. 354 Kpt. J. Urbðys, Panevëþio operacija (1919 m. geguþës mën. 1723 d. d.), Mûsø þinynas, t. 1, K., 1921, p. 92. 355 1919 m. geguþës 6 d. slaptas ásakymas brigadai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 1. 356 Generalinio tabo virininko gen. S. ukausko slaptas ásakymas brigadai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 1; 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas 1919 05 0112 31, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 3. 357 Karo veiksmai su rusais bolevikais 1919 m. nuo geguþës 18 iki 24 d., LCVA, f. 384, ap. 1, b. 346, l. 1. 358 Ten pat. 359 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 1112; Karo veiksmai su rusais bolðevikais 1919 m. nuo geguþës 18 iki 24 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 1. 360 Gen. Þukausko 1919 m. geguþës 14 d. slaptas ásakymas Nr. 2 Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 24. 361 Kpt. J. Urbðys, Panevëþio operacija , p. 94. 362 Ten pat. 363 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 4. 364 Kpt. P. Jakðtas, Saksø savanoriø dalys Lietuvoje 1919 m., Karo archyvas, t. 6, K., 1935, p. 202. 365 K. Aliðauskas, Lietuvos kariuomenë (Istorinë apþvalga), Karys, Bruklynas, 1958, Nr. 9, p. 281. 366 Karo veiksmai su rusais bolðevikais 1919 m. nuo geguþës 18 iki 24 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 1. 367 Ten pat, l. 3. 368 Ten pat, l. 8. 369 Ten pat, l. 3. 370 Ten pat, l. 910. 371 Ten pat, l. 1112. 372 Ten pat. 373 Ten pat, l. 1314. 374 Ten pat. 375 Ten pat, l. 1516. 376 I pëst. pulko narsuoliai, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 16, l. 23. 377 Karo veiksmai su rusais bolðevikais 1919 m. nuo geguþës 18 iki 24 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 1516. 378 Ten pat. 379 Ten pat, l. 17. 337 185 Ten pat, l. 18. Ten pat, l. 19. 382 Ten pat, l. 2021. 383 Ten pat, l. 22. 384 Ten pat, l. 2324. 385 Ten pat, l. 2427. 386 Kpt. J. Urbðys, Panevëþio operacija , p. 94. 387 1919 m. geguþës 17 d. slaptas ásakymas Nr. 1 Panevëþio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 5960. 388 Kpt. J. Urbðys, Panevëþio operacija , p. 96. 389 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 28. 390 Ten pat, l. 29. 391 Vyr. ltn. S. Þukaitis, Ið mûs nepriklausomybës karþygiø, Karys, K., 1929, Nr. 26, p. 439. 392 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 30. 393 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 1213. 394 1919 m. ásakymai Panevëþio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 6263. 395 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 13. 396 1919 m. slapti ásakymai Panevëþio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 64. 397 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 13; Kpt. J. Urbðys, Panevëþio operacija , p. 100101. 398 Aviacijos dalies vado 1919 05 22 raportas Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 25, l. 20. 399 Aviacijos dalies vado 1919 05 22 raportas Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 25, l. 25. 400 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 14. 401 Karin. K. Kleðèinskas, Mûsø armijos veikimo apþvalga (1919 05 1724 d.), Kariðkiø þodis, K., 1919, Nr. 2, p. 9. 402 1919 m. slapti ásakymai Panevëþio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 6566. 403 Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko slapti ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 32, l. 5. 404 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 5. 405 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 14. 406 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 5. 407 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos ir Panevëþio grupës veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 4. 408 1919 m. slapti ásakymai Panevëþio rinktinei, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 67. 409 Kpt. J. Urbðys, Panevëþio operacija , p. 103. 410 Joniðkëlio atskirojo partizanø mirties bataliono vado karin. A. Stapulionio 1919 m. geguþës 26 d. praneðimas Atskiros brigados vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 51. 411 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos ir Panevëþio grupës veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 5. 412 Vyr. ltn. S. Þukaitis, Panevëþio atvadavimas ið bolðevikø 1919 m., Karo archyvas, t. 5, K., 1929, p. 221222. 413 Vyr. kariuomenës vado slapti ásakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 25. 414 Ukmergës rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 4546. 415 Ukmergës rinktinës deðiniosios voros veiksmai, ten pat, l. 47. 416 Ten pat, l. 48. 417 Ten pat, l. 4849. 418 Ten pat. 419 Ten pat, l. 4950. 420 Ten pat, l. 51. 421 Ten pat. 422 Ten pat, l. 52. 423 Ten pat. 380 381 186 Ten pat, l. 5355. Ten pat, l. 56. 426 Karin. S-las, Mûsø armijos veikimo apþvalga (1919 05 2506 07), Kariðkiø þodis, Nr. 4, K., 1919 06 12, p. 25. 427 Ukmergës rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 60. 428 Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko slapti ásakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 25. 429 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 245. 430 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 6162. 431 K. Aliauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 246247. 432 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 63. 433 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos ir Panevëþio grupës veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 5. 434 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 65; Karin. S-las, Mûsø armijos veikimo apþvalga (1919 05 2506 07), Kariðkiø þodis, Nr. 4, K., 1919 06 12, p. 25. 435 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 66. 436 Ten pat, l. 6364. 437 Ten pat, l. 67. 438 Ten pat, l. 6869. 439 Generalinio ðtabo 1919 m. geguþës 26 d. telefonograma Nr. 270 II pëst. pulko vadui karin. V. GrigaliûnuiGlovackiui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 70. 440 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos ir Panevëþio grupës veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 6. 441 1919 m. ásakymai Panevëþio rinktinei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 7071. 442 Pastabos dël Panevëþio rinktinës veiksmø nuo 1919 m. geguþës 24 iki 27 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 72. 443 Panevëþio rinktinës veiksmai 1919 m. geguþës 28 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 7374. 444 Ten pat, l. 7576. 445 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 7. 446 Ten pat. 447 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 78. 448 1919 m. ásakymai Panevëþio rinktinei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 7980. 449 J. Gasiûnas, Birþø partizanai (Atsiminimø pluoðtas), Karo archyvas, t. 10, K., 1938, p. 285. 450 Ats. mjr. P. Gudelis, Lietuvos vasaros rytuose 1919 m., Karo archyvas, t. 5, K., 1929, p. 253. 451 Karin. A. Michelevièiaus partizanø voros veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 78. 452 Trumpa santrauka apie lietuviø kariuomenës atvadavimà ið bolðevikø Kupiðkio miestelio, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 53, l. 126. 453 Ten pat. 454 1919 m. ásakymai Panevëþio rinktinei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 82. 455 Mûsø kariuomenës bei kraðto gynimo organizavimo ir kovø dël Lietuvos nepriklausomybës svarbesnieji ávykiai prieð 10 metø, Karys, K., 1929, Nr. 2, p. 350. 456 Ten pat, p. 366. 457 Ten pat. 458 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 89. 459 Tokiu vardu jis buvo pavadintas 1919 m. birþelio 15 d. þr. 1919 m. ásakymai Atskirajam Marijampolës batalionui, LCVA, f. 519, ap. 1, b. 4, l. 12. 460 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 90. 461 Karin. S-las, Mûsø armijos veikimo apþvalga (1919 06 1506 23), Kariðkiø þodis, Nr. 6, K., 1919 06 26, p. 41. 462 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 256. 463 I pëst. pulko vado karin. K. Ladygos 1919 06 29 telefonograma Nr. 144 II pëst. pulko vadui karin. V. Grigaliûnui-Glovackiui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 98, l. 4. 464 Karin. S-las, Mûsø armijos veikimo apþvalga (1919 06 1506 23), Kariðkiø þodis, Nr. 6, K., 1919 06 26, p. 41. 465 Karin. S-las, Mûsø armijos veikimo apþvalga (1919 06 2407 01), Kariðkiø þodis, Nr. 7, K., 1919 07 03, p. 49. 466 Panevëþio rinktinës vado karin. St. Nastopkos 1919 06 19 slaptas praneðimas Nr. 232 Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 56, l. 8. 424 425 187 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 39, 56, 80, 102. P. Matekûnas, Nepriklausomybës kovos Zarasø apskrities ribose, Karys, Bruklynas, 1969, Nr. 2, p. 35. 469 Ten pat. 470 Krato apsaugos ministerijos 1919 06 23 slaptas raðtas Nr. 1060/ Art. vokieèiø karinei vadovybei, LCVA, f. 1, ap. 1, b. 44, l. 47. 471 Ten pat. 472 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 17. 473 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 11. 474 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 18. 475 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 11. 476 Ats. kpt. J. Urbðys, Dar ið Panevëþio bataliono veikimo 1919 metais (Bolðevikø fronte nuo birþelio 1 d. iki liepos 6 d.), Mûsø þinynas, t. 24, K., 1925, p. 491492. 477 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 12. 478 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 19. 479 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos ðtabo karo dienynas (1919 03 111919 12 31), LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 19. 480 Plk. ltn. V. Vitkauskas, Mûsø pëstininkai, Mûsø þinynas, t. 15, K., 1928, p. 253. 481 Panevëþio rinktinës vado karin. St. Nastopkos 1919 06 21 slaptas praneðimas Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 8, l. 11. 482 1 atskiros pëstininkø baltgudþiø kuopos asmeninë sudëtis 1919 04 1210 17, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 149, l. 16. 483 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 19. 484 1919 m. ásakymai I pëst. pulkui, LCVA, f. 513, ap. 1, b. 1, l. 253254. 485 Pusk. L. Griðkevièius, Dràsa, iðtvermë ir tëvynës meilë tevadovauja mums, Karys, K., 1937, Nr. 29, p. 795. 486 I pëst. pulko vado karin. K. Ladygos 1919 m. birþelio 29 d. telefonograma Nr. 144 II pëst. pulko vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 98, l. 4. 487 Vyr. kariuomenës vado 1919 m. operatyviniai ásakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 32, l. 13. 488 Ði baltøjø rusø ðimtinë 1919 m. liepos 2 d. atvyko á Panevëþio batalionà, iðsireklamavusi tariamais praeities þygiais. Taèiau liepos 612 d. karinëje operacijoje prieð bolðevikus ji ne tik kad niekuo nepasiþymëjo, bet elgësi nedrausmingai, ëmë plëðti vietinius gyventojus. 1919 m. liepos 27 d. Vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas, gavæs karin. M. Katche raportà apie jos veiklà, ásakë ðiai ðimtinei praneðti, kad jie mums nereikalingi ir tegul stos ant tarnystës pas latvius. Ant mûsø þemës jø nelaikyti ir neerzinti gyventojø , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 56, l. 14. 489 Mûsø kariuomenës veiksmai 1919 m. liepos 711 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 109110. 490 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 15; Panevëþio bataliono veikimo apraðymas (1919 m. liepos 612 d.), Mûsø þinynas, t. 2, K., 1922, p. 94. 491 Panevëþio bataliono veiksmø 1919 m. liepos 612 d. apraðymas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 171172. 492 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 16. 493 Ðiaurës fronto operacijos (1919 07 0607 12), Kariðkiø þodis, Nr. 19, K., 1919 09 25, p. 150. 494 Mûsø kariuomenës veiksmai 1919 m. liepos 711 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 121122. 495 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 18. 496 Panevëþio bataliono veiksmø 1919 m. liepos 612 d. apraðymas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 175. 497 Marijampolës bataliono mûðiø 1919 m. liepos 611 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 2325. 498 II pëst. pulko veikimo 1919 m. liepos 7 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 151. 499 II pëst. pulko veikimo 1919 m. liepos 8 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 152153. 467 468 188 II pëst. pulko II bataliono veiksmai 1919 m. liepos 9 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 113. II pëst. pulko III bataliono veiksmai 1919 m. liepos 79 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 1415; II pëst. pulko veikimo 1919 m. liepos 1112 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 156158. 502 Karin. S-las, Mûsø armijos veikimo apþvalga (1919 0714), Kariðkiø þodis, Nr. 9, K., 1919 07 17, p. 67. 503 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos ir Panevëþio grupës veikimas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 17. 504 Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko 1919 m. operatyviniai ásakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 32, l. 13. 505 Kautynës prie Salako, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 100. 506 Ten pat, l. 101. 507 K. Aliðauskas, Salako paëmimas, Karys, Bruklinas, 1965, Nr. 1, p. 5. 508 K. Salako paëmimas ir gynimas 1919 m., Karys, K., 1938, Nr. 34, p. 947. 509 Kautynës prie Salako, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 102. 510 K. Salako paëmimas ir gynimas 1919 m., Karys, K., 1938, Nr. 34, p. 948. 511 Kautynës prie Salako, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 104106. 512 K. Salako paëmimas ir gynimas 1919 m., Karys, K., 1938, Nr. 34, p. 948. 513 Lietuviø spaudos biuro 1919 m. rugpjûèio 30 d. praneðimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 285. 514 P. Matekûnas, Nepriklausomybës kovos , p. 38. 515 Ten pat, p. 39. 516 Kpt. V. Steponaitis, Paskutinës operacijos bolðevikø fronte, Mûsø þinynas, t. 1, K., 1921, p. 106. 517 Zarasø operacija, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 126. 518 Kpt. V. Steponaitis, Paskutinës operacijos , p. 78. 519 Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko 1919 m. slapti ásakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 11, l. 5. 520 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 117118. 521 Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko 1919 m. operatyviniai ásakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 27. 522 Ten pat, l. 28. 523 I pëst. pulko sudëtis 1919 m. rugpjûèio 24 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 66, l. 9. 524 Mjr. K. Aliðauskas, Zarasø kautynës, Karys, K., 1939, Nr. 36, p. 1049. 525 Lietuviø spaudos biuro 1919 m. rugpjûèio 2 d. praneðimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 243. 526 Lietuviø spaudos biuro 1919 m. rugpjûèio 30 d. praneðimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 285. 527 Eþerënø operacijos, Kariðkiø þodis, K., 1920 m. sausio 15 d., Nr. 3, p. 18. 528 Belaisviø stovis Lietuvoje 1919 m. rugpjûèio 1 d., LCVA, f. 1, ap. 1, b. 87, l. 25. 529 Zarasø operacijos (1919 08 2408 30), LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 126. 530 Ukmergës grupës mûðiø 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 87a. 531 1919 m. ásakymai Ukmergës grupei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 127; Ukmergës grupës mûðiø 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 8889. 532 Kpt. V. Steponaitis, Paskutinës operacijos , p. 109. 533 Zarasø operacijos (1919 08 2408 30), LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 128. 534 1919 m. ásakymai II brigadai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 128. 535 Ukmergës bataliono dalyvavimas mûðiuose 1919 m. rugpjûèio 23 rugsëjo 11 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 48. 536 Ten pat. 537 Ten pat, l. 4849. 538 Pastabos dël Ukmergës rinktinës veiksmø, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 169. Karþygys karin. J. Sideravièius vienas ið Kauno Karo mokyklos pirmosios laidos auklëtiniø. Baigæs minëtà mokyklà ir 1919 m. rugpjûèio mën. atvykæs á pozicijas, buvo priskirtas prie I pëst. pulko I bataliono. Jo kuopai buvo pavesta ties Bruþø kaimu ginti labai svarbià pozicijà. Patys Bruþai dël gamtiniø sàlygø ir Pirmojo pasaulinio karo metu atliktø átvirtinimø ið priekio buvo laikomi neprieinami juos buvo galima paimti tik apëjus prieðà ið ðonø. Kol kitos lietuviø kariuomenës dalys rietë bolðevikus ið ðonø, karin. J. Sideravièius susidûrë su daug kartø gausesniu prieðu, ir uþvirë kova. Bolðevikai vienu metu apsupo karin. J. Sideravièiaus kuopà ið trijø pusiø, pradëjæ smarkiai ðaudyti. Greit á rankà buvo suþeistas pats karin. J. Sideravièius ir keletas kareiviø. Sutrikusi kuopa norëjo trauktis atgal, bet jos vadas karin. J. Sideravièius, þinodamas ðios pozicijos atlaikymo svarbà, varvant kraujui suriko: Draugai! Apsikaskime! Geriau visi mirsim, bet nebëgsim! Kareiviai, kuriems didelá áspûdá padarë jø vado narsumas, vienu metu apsikasë ir pradëjo gintis. Karin. J. Sideravièius stovëjo kairiajame sparne ir komanduodamas visà laikà juos dràsino. Netrukus kita kulka pataikë jam á kojà. Karin. J. Sideravièius pargriuvo, bet 500 501 189 pasikëlæs suðuko: Draugai, geriau visi mirkim, bet nepasiduosim ir nebëgsim! Ir kareiviai nebëgo, bet laikësi daugiau kaip valandà. Kadangi bolðevikai uþëjo ir ið uþpakalio ir prisitraukë arèiau kulkosvaidá, karin. J. Sideravièius suplëðë þemëlapá, sudauþë á akmená binoklá ir suriko: Draugai, geriau visi mirsim, bet nebëgsim ir nepasiduosim! Nebegalëdamas stovëti, jis pasiekë nukautojo kareivio ðautuvà ir ëmë ðaudyti á prieðà. Vienas kareivis já norëjo iðneðti ið ugnies lauko, bet karin. J. Sideravièius pasiprieðino ir tik leido á prieðà ðûvá po ðûvio. Sdavaites, burþuiskije sinki! Sdavaites! ðaukë ið visø pusiø kaskart artindamiesi bolðevikai. Sdavaisia, panok! ðaukë karin. J. Sideravièiui ir kulkosvaidininkas, apiberdamas já kulkomis. Draugai, geriau visi mirsim, bet nebëgsim ir nepasiduosim! á jø ðauksmà atsakë karin. J. Sideravièius ir norëjo mesti granatà, bet tàsyk buvo pervertas keleto kulkø. Kritus vadui, likæ kareiviai nebeiðtvërë ir pasitraukë. Kai bolðevikai ið Bruþø kaimo buvo iðmuðti, Vienogiðkiø dvare buvo rastas karin. J. Sideravièiaus nuogas lavonas bolðevikai nurengë jam net marðkinius, o pasiþymëjimo þvaigþdutes pasityèiodami susagstë á jo nuogà krûtinæ. Vëliau I pëst. pulke daþnai teko girdëti tokius kariø þodþius: Jis laikësi, kaip karin. J. Sideravièius, Jis narsus kaip karin. J. Sideravièius, Bene buvo jis karin. J. Sideravièiaus kuopoj?, Lietuva, 1919 09 19, Nr. 205. 539 Ten pat. 540 Eþerënø operacijos, Kariðkiø þodis, K., 1920 01 22, Nr. 4, p. 30. 541 Kpt. V. Steponaitis, Paskutinës operacijos , p. 112113. 542 Ukmergës grupës mûðiø 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 91. 543 Ten pat, l. 92. 544 Ten pat, l. 93. 545 P. Matekûnas, Nepriklausomybës kovos Zarasø apskrities ribose, Karys, Bruklynas, 1969, Nr. 2, p. 40. 546 Ukmergës grupës Vilniaus bataliono mûðiø 1919 08 2309 09 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 17. 547 Ukmergës grupës mûðiø 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 90. 548 Vilniaus bataliono mûðiø 1919 08 2309 09 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 1819. 549 Eþerënø operacijos, Kariðkiø þodis, K., 1920 01 22, Nr. 4, p. 31. 550 Ukmergës grupës mûðiø 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 94. 551 Ten pat. 552 Ten pat, l. 9495. 553 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 155. 554 Ten pat, l. 157. 555 1919 m. ásakymai Panevëþio grupei, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 156. 556 Panevëþio rinktinës veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 157158. 557 Ten pat. 558 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 2627. 559 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 103, l. 24. 560 Ukmergës bataliono veiksmai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 145. 561 Ukmergës grupës mûðiø 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 9596. 562 Eþerënø operacijos, Kariðkiø þodis, K., 1920 01 29, Nr. 5, p. 37. 563 Ukmergës grupës mûðiø 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 9596. 564 Ukmergës rinktinës veiksmai 1919 m. rugpjûèio 28 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 147148. 565 Panevëþio rinktinës veiksmai 1919 m. rugpjûèio 27 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 161. 566 Ten pat, l. 162. 567 I atskiros pëst. baltgudþiø kuopos karo veiksmø 1919 m. rugpjûèio 131 d. þurnalas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 149, l. 55, 63. 568 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 27. 569 Ten pat, l. 28. 570 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 1920. 571 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos ðtabo karo dienynas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 35. 572 Ukmergës rinktinës veiksmai 1919 m. rugpjûèio 29 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 164. 573 Ten pat, l. 165. 190 Ten pat. 4-to pëstininkø Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio bataliono) karo veiksmø þurnalas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 105, l. 28. 576 Ten pat. 577 Atskiros brigados ir II pëst. divizijos tabo karo dienynas , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 76, l. 37. 578 Kariðkiø þodis, K., 1919 09 04, Nr. 16, p. 126. 579 Ukmergës rinktinës veiksmai 1919 m. rugpjûèio 29 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 169. 580 Ukmergës grupës mûðiø 1919 08 2308 31 reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 98. 581 Ten pat, l. 99. 582 Ten pat, l. 100. 583 Panevëþio rinktinës veiksmai 1919 m. rugpjûèio 30 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 167. 584 Lietuvos Respublikos ministro pirmininko M. Sleþevièiaus 1919 08 30 telefonograma Nr. 1261 Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 1, b. 2, l. 139. 585 Vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko praneðimas apie kovas su bolðevikais 1919 m. rugpjûèio 25 31 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 12. 586 Zarasø operacija 1919 08 2408 30, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 174. 587 K. Aliðauskas, Kalkûnø kautynës, Karys, Bruklinas, 1967, Nr. 9, p. 258. 588 Pastabos dël Ukmergës rinktinës veiksmø, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 346, l. 170. 589 Ten pat, l. 174. 590 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos , LCVA, f. 929, ap. 3, b. 4, l. 20. 591 K. Aliðauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 316. 592 Bolðevikø belaisviø skaièius 1919 m. gruodþio 1 d., LCVA, f. 1, ap. 1, b. 49, l. 5556. 593 Iki 1919 m. rugsëjo mën. pradþios ið bolðevikø paimtas grobis, LCVA, f. 929, ap. 9, b. 5, l. 2. 594 Bolðevikø padaryti nuostoliai Lietuvai 1919 m., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 60, l. 184. 595 Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos 1919 m. rugsëjo 13 d. sveikinimas Vyr. kariuomenës vadui gen. S. Þukauskui, LCVA, f. 929, ap. 1, b. 2, l. 141. 596 Äîêóìåíòû âíåøíåé ïîëèòèêè ÑÑÑÐ, Ìîñêâà, ò. 2, ñ. 242, 244245. 597 P. Vitkauskas, Lietuvos Tarybø respublikos sukûrimas 19181919 metais, V., 1978, p. 214. 598 Lietuvos uþsienio reikalø ministro prof. A. Voldemaro 1920 m. kovo 31 d. telegrama Sovietø Rusijos uþsienio reikalø komisarui apie tai, kad Lietuvos vyriausybë sutinka pradëti taikos derybas, LI, t. 4, V., 1961, p. 48. 599 Rusijos uþsienio reikalø liaudies komisaro G. Èièerino 1920 m. balandþio 3 d. radiotelegrama Lietuvos uþsienio reikalø ministrui dël taikos derybø, ten pat. 600 Prof. A. Voldemaro 1920 m. balandþio 3 d. telegrama Sovietø Rusijos uþsienio reikalø komisarui apie Lietuvos vyriausybës keliamas taikos deryboms pradëti sàlygas, ten pat, p. 4849. 601 Sovietø Rusijos uþsienio reikalø liaudies komisaro G. Èièerino 1920 m. balandþio 5 d. radiotelegrama Lietuvos uþsienio reikalø ministrui apie sovietinës vyriausybës sutikimà laikytis etnografinio principo, sprendþiant Lietuvos sienø klausimà, ten pat, p. 49. 602 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Sovietø Rusijos taikos sutartis, ten pat, p. 67. 603 Ten pat. 604 Plaèiau þr. R. Þepkaitë, LietuvosTarybø Rusijos taikos sutartis ir Vilniaus klausimas, Lietuvos TSR Mokslø akademijos darbai, A serija, t. 2 (15), V., 1963, p. 107120; È. Laurinavièius, LietuvosSovietø Rusijos taikos sutartis, V., 1992. 605 Taikos sutartis su Rusija, Lietuvos sutartys su svetimomis valstybëmis, t. 1, K., 1930, p. 3045. 606 Ten pat, p. 3742. 607 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 357358. 608 1920 m. birelio 30 d. Lietuvos ir Sovietø Rusijos sutartis dël Pirmojo pasaulinio karo metu pasitraukusiø á Rusijà lietuviø gràþinimo, LI, t. 4, V., 1961, p. 6467. 609 Steigiamojo Seimo darbai (SSD). 1920 m. rugpjûèio 6 d. I sesijos 36 posëdis. 574 575 191 Lietuvos Sovietø Rusijos 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi patvirtintos Lietuvos Respublikos ribos Lietuvos Sovietø Rusijos 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi patvirtintos Lietuvos Respublikos ribos II dalis KOVOS SU BERMONTININKAIS LIETUVOJE (1919 07 261920 12 15) 1. BERMONTININKØ ATSIRADIMAS LIETUVOJE IR JØ TIKSLAI B e r m o n t i a d o s u þ u o m a z g a V o k i e t i j o j e. Pralaimëjusi Pirmàjá pasauliná karà ir su santarvininkais pasiraðiusi Kompjeno paliaubø sutartá, Vokietija ir toliau nenorëjo atsisakyti savo ekspansiniø tikslø Rytuose, visø pirma Baltijos ðalyse. Minëta sutartimi Vokietija buvo ápareigota su savo kariuomene kurá laikà nepasitraukti ið ðiø ðaliø ir ginti jas nuo bolðevikø invazijos. Baltijos ðaliø vyriausybiø praðoma, Vokietija 1918 m. pab. 1919 m. pradþ. demoralizuotus, karo iðvargintus, neretai pasidavusius bolðevikø átakai karius iðsiuntë á tëvynæ, o á jø vietà organizavo savanoriø dalinius, pasivadinusius ávairiais vardais: Vokieèiø legionas, Savanoriø korpusas, Geleþinë divizija ir pan. Tuo paèiu metu Rusijoje veikë baltøjø, kovojusiø su bolðevizmu, sàjûdis. Tarp baltøjø rusø buvo tiek santarvininkø (Anglijos ir Prancûzijos), tiek provokiðkosios orientacijos þmoniø. Vieni jø veikë pirmøjø, kiti antrøjø remiami. Ðiuo atveju vokieèiø ir baltøjø rusø interesai Baltijos ðalyse susipynë: vieni kitus norëjo panaudoti savo tikslams ágyvendinti: vokieèiai, rusams padedant, minëtuose kraðtuose ásitvirtinti, o rusai, vokieèiø remiami, nugalëti bolðevikus ir susigràþinti Baltijos pajûrá su svarbiais uostais. Tuo metu Vokietijoje dar buvo pasilikæ keli ðimtai tûkstanèiø rusø belaisviø, todël baltieji karininkai bei emigrantai ið jø planavo organizuoti savanoriø dalinius. Be to, á Vokietijà buvo atvykæ daug rusø pabëgëliø: buvusiø aukðtø valdininkø, aristokratø, besitraukianèiø nuo bolðevikø teroro. Vokietijoje rusø emigrantø politikai sudarë rusø gen. V. Biskupskio vadovaujamà Vakarø Rusijos vyriausybæ Berlyne, kurià rëmë baltøjø rusø gen. N. Judenièas, plk. P. Bermondtas-Avalovas ir Rusijos bei Vokietijos nacionalistai. Provokiðkos orientacijos rusø monarchistinës visuomenës dalis nutarë ieðkoti uþtarimo Vokietijoje ir su jos pagalba gràþinti Rusijoje senàjà tvarkà. Ðià idëjà palaikë ir Ober-osto vyriausiasis vadas princas Leopoldas Bavarietis, jo ðtabo virðininkas gen. Maksas Hofmanas ir kt. aukðtieji Vokietijos armijos vadovai. Tuoj buvo uþmegzti kontaktai su vokieèiø nelaisvëje buvusiais rusø generolais ir ðiaip karininkais, atsiklausta Rusijos pietuose besikurianèios antibolðevikinës kariuomenës vadovybës nuomonës, turint tikslà iðgauti sutikimà steigti Vokietijoje ið rusø belaisviø tautinæ armijà. Vienas ið pirmøjø vokieèiø bandymø veikiant ðia kryptimi, buvo sukurti vadinamàjà rusø Ðiaurës armijà. Pirmasis rusø ir vokieèiø bendras pasitarimas ávyko Pskove 1918 m. spalio 18 d. Ðios armijos vadu buvo numatytas Kijeve gyvenæs gen. K. Kelleris, taèiau netrukus ëmësi vadovauti rusø gen. N. Judenièas. Vokieèiai buvo pasiþadëjæ Ðiaurës armijà viskuo gerai aprûpinti. Taèiau gen. N. Judenièas daugiau orientavosi á santarvininkø pusæ, gaudamas ið jø didelæ materialinæ karinæ paramà1 . Visgi vokieèiø iðtiesta pagalbos ranka daugeliui baltøjø rusø karininkø bei veikëjø buvo priimtina. Abipusiu susitarimu buvo nutarta tautinæ rusø kariuomenæ kurti tokiomis sàlygomis: 1. Rusø savanoriø kariuomenë turëjo bûti organizuojama, gavus Vokietijos kaizerio valdþios sutikimà. 194 2. Jos kûrimosi vieta vokieèiø kariuomenës uþimtos Rusijos imperijos dalys, eventualiai Daugpilio, VilniausValkoVolmaroVerdeno apylinkës. 3. Kariuomenë kuriama, priþiûrint ir apsaugant okupacinei vokieèiø administracijai. 4. Á jà turëjo bûti priimami tiek buvæ rusø karininkai bei savanoriai, tiek vokieèiø nelaisvëje dar buvæ rusø kariai. 5. Ðios kariuomenës vadu turëjo bûti parinktas autoritetingas, prityræs rusø generolas, besinaudojàs diktatoriaus teisëmis. 6. Reikalingas armijai lëðas paskolos forma turëjo skirti vokieèiø valdþia. 7. Ginklai, apranga, amunicija, maistas turëjo bûti tiekiami ið vokieèiø intendantûros sandëliø. 8. Prieð pradedant kurti ðià kariuomenæ, viename ið miestø turëjo bûti suðauktas rusø monarchistø kongresas, turëjæs ið savo tarpo iðrinkti laikinàjà vyriausybæ. 9. Sukurtoji kariuomenë turëjo prisiekti teisëtam Rusijos carui. 10. Kariuomenei keliami uþdaviniai: a) þygiuoti á Petrogradà ir iðvaikyti bolðevikus, b) remti teisëtà valdþià, c) sugràþinti tvarkà visoje Rusijoje. 11. Visi politiniai klausimai minëtame kongrese turëjo bûti kiek galint iðaiðkinti ir iðrinktosios vyriausybës patvirtinti. 12. Vokieèiø kariuomenë kovose su bolðevikais neturëjo dalyvauti. Ji turëjo lygiuotis rusø kariuomenës uþnugaryje, saugoti tvarkà ir skirti jai didesnæ reikðmæ2 . Dël ðiø parengtø sàlygø buvo atsiklausta rusø gvardijos karininkø organizacijos, rusø monarchistø partijos vadovo Markovo ir gen. N. Judenièo nuomonës. Vokieèiø rytø fronto vadovybë, sutikdama su aukðèiau minëtomis sàlygomis ir bûdama pasirengusi padëti tà kariuomenæ kurti, norëjo tik gauti rusø monarchistø kongreso pritarimà. Nepavykus toká kongresà suðaukti Pskove, bandyta tai padaryti Kijeve, kaip pagrindiniame tuometiniame rusø monarchistø veiklos centre. Taèiau kita rusø monarchistø dalis buvo nusistaèiusi prieð vokieèius ir tikëjosi restauruoti Rusijoje buvusià valdþià su Antantës ðaliø pagalba, todël neávyko ir vokieèiø taip norimas rusø monarchistø kongresas Kijeve. Rusø karininkø grupei pritarus, vokieèiø rytø fronto vadovybë paskelbë ásakymà kurti Pskove rusø savanoriø kariuomenæ, paskirdama tam reikalui 150 mln. markiø pinigais, 50-èiai tûkstanèiø kareiviø ginklø, drabuþiø ir amunicijos, 500 kulkosvaidþiø, 36 lengvàsias patrankas, 24 sunkiuosius artilerijos pabûklus, visà vienam korpusui reikalingà kariðkà medþiagà ir aviacijà3 . iai kuriamai kariuomenei kurá laikà vadovavo gen. Vandamas, o vëliau gen. N. Judenièas. Pastarasis daugiau orientavosi á santarvininkø pusæ, gaudamas ið jø didelæ materialinæ karinæ paramà. Nepaisant to, minëto korpuso kûrimui paspartinti, kur tik galima, buvo steigiami savanoriø priëmimo bûriai. Tam tikras skaièius karininkø iðsiøsta á Vilniø, Kaunà, Gardinà ir kt. vietoves raginti þmones gelbëti Rusijà. Þvilgsnis nukrypo ir á paèià Vokietijà, kur buvo ðimtai tûkstanèiø rusø belaisviø. Taèiau iðvargæ ir iðbadëjæ rusø kareiviai, svajodami kaip galima greièiau gráþti á tëvynæ, ne tik vokieèiø, bet ir savo karininkø siûlymais maþai betikëjo. Vietoj numatytø 50 000 kareiviø 1918 m. rugsëjo mën. pabaigoje pavyko surinkti vos 3500 savanoriø ir sudaryti 3 pëstininkø pulkus po 500 vyrø kiekviename, 195 kelias lengvosios lauko artilerijos baterijas, kelias rinktines partizanø ir ðiek tiek kavalerijos4 . Tada vokieèiai savo þvilgsná atkreipë á 1918 m. pabaigoje ið Ukrainos á Vokietijà atvykusá buvusá carinës armijos plk. P. Bermondtà-Avalovà, kuris èia pradëjo aktyviau reikðtis, buvo prisidëjæs prie Ðiaurës armijos formavimo ir linko á vokieèiø pusæ. 1919 m. vasario 8 d. Zalzvedelyje jis pradëjo organizuoti raitøjø kulkosvaidininkø rinktinæ Nr. 1, kurioje su ðtabu turëjo bûti 522 þmonës. Vokieèiams remiant, plk. P. Bermondto rinktinë pradëjo plëstis, formavosi naujos dalys. Vienos tokios rinktinës vadas buvo rusø þandarmerijos plk. P. Virgolièius, vëliau savo daliniams pasirinkæs bazes Lietuvoje. Pralaimëjusi karà Vokietija, palankiai vertino plk. P. Bermondtà ir jo organizuojamà kariuomenæ, tikëdamasi ateityje ið jos politinës bei ekonominës naudos Baltijos ðalyse. Po kurio laiko ir vokieèiø kariuomenës dalys, paliktos tose ðalyse sulaikyti bolðevikø verþimàsi á Vakarus, ásiliejo á P. Bermondto armijà, sudarydamos jos rimèiausià jëgà. G e n e r o l o v o n d e r G o l t z o v e i k l a. 1919 m. sausio mën. pabaigoje Vokietijos karinë vadovybë gen. R. von der Goltzà paskyrë visø Baltijos ðalyse buvusiø negausiø ir silpnø vokieèiø kariuomenës daliniø vadu. Taèiau ðis per trumpà laikà sugebëjo priverbuoti savanoriø ir sudaryti stiprias karines pajëgas vadinamàjá VI rezervo (atsargos) korpusà, kuriame 1919 m. balandþio mën. jau buvo apie 73 000 vokieèiø kariø. Gen. R. Goltzas, kviesdamas savanorius á savo dalinius Baltijos ðalyse, þadëjo jiems sudaryti geras ásikûrimo sàlygas. Ið pradþiø jiems buvo mokama po 6, o vëliau po 11 markiø per dienà, karininkai gaudavo papildomà atlyginimà dar ir uþ pareigas ligi 42, o kariuomenës daliø vadai ligi 100 markiø per dienà. Todël vokieèiø savanoriø netrûko5 . Su ðiomis pajëgomis jis sëkmingai kariavo su bolðevikais ir kovo 5 d. uþëmë Maþeikius, kovo 10 d. Ðiaulius, o po to nemaþa Latvijos miestø, tuo suardydamas Raudonosios armijos planus ásitvirtinti ðiuose kraðtuose. Gen. R. Goltzas Vokietijos prieðais laikë ne tik Raudonàjà armijà, Latvijos ir Lietuvos vyriausybes, bet ir visus santarvininkus6 . Gen. R. Goltzo vadovaujami kariniai daliniai Lietuvoje pasiþymëjo þiaurumu: plëðikavo, naikino svetimà turtà, uþ menkiausià nepaklusnumà þudë vietinius gyventojus. Mjr. J. Bischofo vadovaujama Geleþinë divizija, kovo 10 d. uþëmusi Þagaræ, be teismo suðaudë 3 lietuviø milicininkus ir 2 civilius, átardama juos simpatijomis bolðevikams. Tà paèià dienà vokieèiø artilerija apðaudë Ðiaulius, nors þinojo, jog bolðevikai ið jø jau buvo pasitraukæ, o ásibrovæ á miestà, nuðovë 3 valstieèius7 . Taèiau gen. R. Goltzo planams ásitvirtinti minëtuose kraðtuose pasiprieðino Baltijos valstybës bei santarvininkai. Þinodami tikruosius vokieèiø tikslus, santarvininkai pareikalavo, kad gen. R. Goltzo vadovaujamas VI atsargos (rezervo) korpusas iki 1919 m. rugpjûèio 20 d. iðsikraustytø ið Baltijos ðaliø. Taèiau gen. R. Goltzas, savosios vyriausybës palaikomas, kurá laikà nekreipë dëmesio á santarvininkø kariuomenës vado marðalo F. Focho reikalavimus, visokiais pretekstais iðsisukinëjo ir evakuotis delsë. Ir tik santarvininkams rugsëjo 26 d. pagrasinus Vokietijai kreditø nutraukimu, blokada, ekonominëmis represijomis bei tuo, kad bus sulaikytas vokieèiø belaisviø gràþinimas, gen. R. Goltzas spalio 13 d. gavo ið Vokietijos vyriausybës 196 grieþtà ásakymà paskubinti korpuso evakuacijà. Atskiru atsiðaukimu á vokieèiø karius Baltijos ðalyse vyriausybë paragino juos gráþti á Vokietijà. Taèiau tik nedaugelis gen. R. Goltzo kariuomenës daliø paklausë ðio atsiðaukimo. Dauguma jø perëjo tarnauti plk. P. Bermondto þinion ir liko nepriklausomi nuo Vokietijos vyriausybës. 1919 m. spalio 12 d. vietoj gen. R. Goltzo VI korpuso vadu buvo paskirtas lietuviams gerai paþástamas gen. W. Eberhardtas. Nors pagal susitarimà vokieèiø evakuacija turëjo baigtis iki lapkrièio 14 d., gen. W. Eberhardtas jà atidëliojo, sàmoningai vilkino, bandë tarpininkauti tarp Lietuvos vyriausybës ir plk. P. Bermondto, kad bûtø pratæstas bermontininkø buvimas Lietuvoje. B e r m o n t i a d a L i e t u v o j e. Dar Vokietijoje pradëjæs verbuoti rusø savanorius, plk. P. Bermondtas 1919 m. birþelio 12 d. drauge su savo ðtabu ir 300 rusø kareiviø atvyko á Mintaujà. Èia jis pasiskelbë organizuojàs II rusø savanoriø korpusà kovai su bolðevikais. Taèiau, bûdamas Latvijoje, plk. P. Bermondtas rûpinosi ne tiek kova su bolðevikais, kiek vokieèiø politiniais planais Baltijos ðalyse, kuriø pagrindinis vykdytojas buvo gen. R. Goltzas. Su juo plk. P. Bermondtas ir sudarë planà organizuoti bendrà rusøvokieèiø kariuomenæ nedalomai monarchinei Rusijai atkurti. Apie plk. P. Bermondtà ir jo veiklà Baltijos ðalyse raðyta nemaþai. Taèiau dauguma raðiusiøjø já apibûdino kaip tipingà carinës Rusijos kavalerijos karininkà, iðdidø garbëtroðkà, surusëjusá vokietá, perëjûnà ir apsiðaukëlá pulkininkà. Iki 1904 m. rusøjaponø karo jis buvo Vladivostoke dragûnø pulko kapelmeisteriu, Pirmojo pasaulinio karo metu 31 korpuso vado gen. Miðèenkos asmeniniu adjutantu. 1918 m. P. Bermondtas vokieèiø buvo paskirtas Rovno miesto (Ukrainoje) komendantu, kur su nepasitikëjimu þiûrëjo á besikuriantá lietuviø batalionà ir galiausiai pareikalavo já nuginkluoti8 . Neaiðkiomis aplinkybëmis apsiðaukæs pulkininku ir rodæs iniciatyvà vël sujungti Ukrainà su Rusija, jis petliûrininkø buvo areðtuotas, taèiau vokieèiø tarpininkaujamas, paleistas. Nepasiþymëjusiam nei kariniais, nei politiniais sugebëjimais P. Bermondtui buvo leista vykti á Zalzvedelio stovyklà Vokietijoje, kur kaip minëjome, jis ir pradëjo organizuoti raitøjø kulkosvaidþiø rinktinæ. Ásigijæs vokieèiø palankumà, jis ir atsidûrë Mintaujoje, kaip II rusø savanoriø korpuso kovai su bolðevikais organizatorius. Nuo 1919 m. geguþës mën. á plk. P. Bermondto dalinius ið Vokietijos per Lietuvà á Kurðà pradëjo plaukti suverbuotø rusø belaisviø ir vokieèiø kareiviø eðelonai. Mintaujoje telkiama plk. P. Bermondto kariuomenë buvo vadinama Vakarø Rusijos savanoriø rusø grafo gen. K. Kellerio vardo korpusu. Plk. P. Bermondtas vieðai skelbë turás admirolo A. Kolèako paskyrimà vadovauti rusø kariniams daliniams Baltijos ðalyse, taèiau faktiðkai vykdë tik gen. R. Goltzo nurodymus. Vokieèiø valdþia ðià organizuojamà kariuomenæ visaip rëmë: iki 1919 m. rugsëjo mën. pabaigos mokëjo algas, aprûpino ginklais, amunicija bei transportu, traukiniais veþë á paskyrimo vietas, palydint karo orkestrams, grojant carinës Rusijos himnams ir pan.9 Atvykusi á Baltijos ðalis, ði kariuomenë ið vietiniø valstieèiø ëmë negailestingai rekvizuoti gyvulius bei þemës ûkio produktus, plëðikauti. Vëliau, komplikuojantis plk. P. Bermondto politinei padëèiai, Vokietijos vyriausybë jo armijos finansavimo nebegalëjo toliau tæsti. O kariuomenei pinigai buvo 197 reikalingi. Tada vadinamoji Vakarø Rusijos vyriausybë Berlyne bermontininkams iðspausdino popierines markes. Nors ðios markës nebuvo padengtos, plk. P. Bermondtas tikëjosi, jog jos ágis pasitikëjimo uþgrobtuose kraðtuose. Jis aiðkino, jog ðiø pinigø vertë garantuota visu armijos turimu turtu. gen. R. Goltzas teigë, kad Baltijos ðalyse visi turtai ir toliau priklausà Rusijai, todël ir naujø pinigø vertë garantuojama ðiais Rusijos valstybës turtais10 . Minëtø pinigø vienoje pusëje buvo atspausdintas rusiðkas, o kitoje vokiðkas áraðas: ðie kasos liudijimai, kuriø apmokëjimas laiduotas rusø vakarø savanoriø armijos karo turtu, turi apyvartos teisæ rusø vakarø armijos uþimtoje teritorijoje kaip teisëtas mokëjimo þenklas ir 1920 m. sausio 1 d. pradedant savanoriø vakarø armijos taupomai-skolinamose kasose turi bûti keièiami á markes arba á vienos vertës rusø pinigø þenklus. Ðiø kasos liudijimø padirbimas bus persekiojamas baudþiamuoju bûdu11 (kalba netaisyta V.L.). Nepaisant átikinëjimø bei grasinimø, Baltijos ðaliø gyventojai tø pinigø nenorëjo imti, pravardþiuodami juos avalovkomis, P. Bermondto mëðlu ir pan. Plk. P. Bermondto kariniø daliniø atsiradimas ir jø glaudus bendradarbiavimas su vokieèiø VI rezervo korpuso vadu gen. R. Goltzu Baltijos ðalims këlë didelá nerimà. Lietuviams P. Bermondtas atrodë pavojingesnis negu vokieèiai, nes atvirai nepalaikë Baltijos valstybiø nepriklausomybës ir nerodë jokio noro tartis su jomis ginèytinais klausimais. 1919 m. vasarà tarp lietuviø valdþios ir plk. P. Bermondto kariuomenës atskirø daliniø ëmë bræsti karinis konfliktas, kuriam pradþià padarë tø metø birþelio 20 d. ávykiai Ðiauliuose. Dar 1919 m. kovo 10 d. vokieèiams iðvijus bolðevikus ið Ðiauliø, mieste buvo palikta jø águla, priklausiusi vadinamos Ðiauliø brigados ðtabui. Ðiauliuose dar buvo ir vokieèiø karo komendantûra. Nedrausminga vokieèiø Ðiauliø águla, kurioje buvo subolðevikëjusiø spartakininkø, siekë tvirtai valdyti ðá strategiðkai svarbø geleþinkelio mazgà ir nebaudþiamai savavaliauti uþimtose Lietuvos teritorijose. Vokieèiai nenorëjo dalytis valdþia su lietuviø kariuomenës águla, kurià sudarë karin. A. Bironto vadovaujama Ðiauliø miesto ir apskrities karo komendantûra12 bei karin. J. Gaudeðiaus vadovaujamas atskirasis batalionas. Miesto centre ásikûrusioje komendantûros kuopoje buvo apie 200 ðautuvais ir kulkosvaidþiais ginkluotø vyrø, o priemiestyje, odø fabriko medinëse patalpose apsistojusiame batalione, apie 700 su virðum vyrø13 . Daugumà jø sudarë menkai ginkluoti ir maþai teapmokyti savanoriai. 1919 m. birelio 20 d. i vieno vokieèiø karininko buvo gauta þinia, jog jø kareiviai pulsià lietuviø águlà. Karin. A. Bironto vadovaujama komendantûra skubiai pasirengë atremti puolimà, apie tai praneðdama ir bataliono vadui. Taèiau bataliono vadovybë, daþnai gaudama panaðius áspëjimus, neatkreipë á praneðimà rimto dëmesio, reagavo aplaidþiai ir todël gynimuisi nepasirengë14 . Naktá ið birþelio 20 á 21 d. vokieèiai pirmiausia uþpuolë miesto kalëjimà ir apginklavo apie 50 ið jo paleistø kaliniø. Po poros valandø kautyniø uþëmë bataliono kareivines ir privertë nepasirengusius kovai jo karius pasiduoti, prieð tai dar suimdami savo butuose buvusius karininkus. Prieð kareivinëse buvusius karius buvo panaudotos granatos, kulkosvaidþiai, net ðarvuotas traukinys su 1 patranka, ið kurios buvo paleisti 6 sviediniai. Tik dalis bataliono kareiviø su karin. J. Milaðiumi spëjo pasitraukti ið kareiviniø ir, iðsiskleidæ á grandinæ, 6 valandas narsiai kovojo su vokie- 198 èiais. Taèiau ið 3 pusiø apsupti, buvo priversti visgi pasiduoti15 . Visus suimtuosius bataliono karius vokieèiai nusivedë prie savo komendantûros, ásakydami jiems dainuoti lietuviðkas dainas. Ðiek tiek palaikæ, ásakë visiems skirstytis namo, o patys nuniokojo kareivines, pasiimdami rûbus, patalynæ, maistà, arklius ir kt. Plëðë visà dienà. Tà naktá lietuviai ið viso turëjo nuostoliø: 13 uþmuðtø, 17 suþeistø. Komendantûroje 1 kareivis buvo uþmuðtas, o 1 suþeistas. Ne maþiau krito ir vokieèiø. Materialiniø nuostoliø buvo padaryta uþ 1 742 247 markes16 . Ðiauliø miesto visuomenë, reaguodama á vokieèiø savavaliavimà, iðrinko komisijà protesto raðtui parengti. Jame bendrais bruoþais buvo iðdëstyti Ðiauliuose bei apylinkëje vokieèiø padaryti nusikaltimai uþpuolimai, þudynës, valstieèiø plëðimai ir pareikalauta, kad vokieèiai iðvyktø ið miesto ir apleistø Lietuvà. Raðtà pasiraðë komendantas karin. A. Birontas, miesto valdybos pirmininkas J. Orlauskas, Ðiauliø baþnyèios dekanas klebonas J. Jasinskas, visuomenës veikëjai K. Venslauskas, A. Vosylius, A. Bielinis, J. Murka, J. Grinius ir kt. Ðis raðtas buvo áteiktas vokieèiø Ðiauliø brigados vadui, vokieèiø karo komendantui, vokieèiø vyriausybës atstovui dr. Knopfeliui ir pasiøstas Lietuvos vyriausybei, Paryþiaus taikos konferencijai, Lietuvos ir pasaulio spaudai. Ið Paryþiaus á Ðiaulius atvykusi 5 asmenø komisija, susipaþinusi su padëtimi vietoje, pripaþino, kad vietos sàlygos labai sunkios, ir paþadëjo pagreitinti vokieèiø evakuacijà17 . Ðá ávyká tyrë tiek vokieèiø, tiek lietuviø karo vadovybë. Vokieèiø brigados vadovai aiðkinosi, jog incidentà sukëlë maiðtaujantys spartakininkai ir brigados ðtabas dël minëto ávykio niekuo dëtas. Lietuvos vyriausybë tuo metu maþai tegalëjo vokieèius paveikti, nes kai kuriose kitose kraðto vietose vokieèiø saksø savanoriø daliniai padëjo lietuviams kovoti su bolðevikais. Krato apsaugos ministras karin. A. Merkys, remdamasis anglø karinës misijos praneðimu, tuo metu painformavo vyr. kariuomenës vadà gen. S. Þukauskà, jog artimiausiu metu Ðiauliø kraðte gali pasirodyti plk. P. Bermondto kariniai daliniai, jø karininkus ir kareivius apibûdindamas kaip gaujà plëðikø ir banditø, su kuriais reikia elgtis kaip su plëðikais ir banditais, atiduodant juos kiekvienà syká karo teisman18 . P l k. P. V i r g o l i è i a u s v e i k l a L i e t u v o j e. Kraðto apsaugos ministro karin. A. Merkio þodþiai pasitvirtino. 1919 m. liepos 26 d. á Kurðënus atvyko pirmutinis bermontininkø bûrys, kuris tuojau pradëjo rekvizuoti butus, prievarta uþëmë pradþios mokyklà, ðvietimo komiteto patalpas. Jiems talkininkavo Kurðënuose buvæ vokieèiø þandarai (karo policija). Po keliø dienø atvyko plk. P. Virgolièiaus rinktinë, o vëliau ir daugiau bermontininkø daliniø. Plk. P. Virgolièiaus rinktinæ sudarë daugiausia buvæ rusø belaisviai ir nedidelis skaièius vokieèiø kariø ið viso apie 26003000 kariø. Lietuvos kariuomenë tuo metu vykdë lemiamas kovas su bolðevikais Dauguvos fronte, todël neturëta jëgø sukliudyti bermontininkams stiprintis Kurðënuose. O plk. P. Virgolièius nedelsë. Jis tuoj paskelbë Kurðënuose karo padëtá bei atsiðaukimà á gyventojus, ásakydamas klausyti jo valdþios ir vykdyti jo ásakymus. Nepaklusniesiems grasino net mirties bausme19 . Kurðënuose bermontininkai ásteigë savanoriø verbavimo á savo rinktinæ biurà, sudarydami jiems geras sàlygas: eiliniam kareiviui uþ vienà tarnybos parà mokëjo 11 auksinø. O dar 9 auksinus skyrë ávairioms smulkmenoms tabakui, degtukams ir 199 kt. Á jø kariuomenæ daugiausia stojo rusai, vokieèiai, bet atsirado ir lietuviø iðdavikø20 . Suvilioti geromis sàlygomis bermontininkø rinktinëje, pas juos vien ið Ðiauliø bataliono perëjo 30 lietuviø kariø21 . Ðiauliø m. ir apskr. karo komendantas karin. A. Birontas, reaguodamas á neteisëtus ásiverþëliø veiksmus, 1919 m. rugpjûèio 6 d. iðleido atsiðaukimà á gyventojus, ragindamas neturëti nieko bendro su atëjûnais22 (plaèiau þr. 5 priedà). Lietuvos vyriausybei pareiðkus protestà dël bermontininkø ásiverþimo á kraðto teritorijà ir savavaliavimo, plk. P. Virgolièiaus ágaliotinis gen. M. Bogdanovas, 1919 m. rugpjûèio 7 d. atvykæs á Kaunà, praneðë, jog plk. P. Virgolièiaus rinktinë pasirinko buveinæ Kurðënuose gen. R. Goltzo ásakymu. Gen. M. Bogdanovas plk. P. Virgolièiaus vardu papraðë Lietuvos valdþios leisti netrukdomai Lietuvos teritorijoje formuoti II rusø savanoriø korpusà vadovaujantis demokratiðkumo ðûkiu23 . Ið pokalbiø su gen. M. Bogdanovu paaiðkëjo, jog plk. P. Virgolièius yra pavaldus gen. R. Goltzui, veikia sutartinai su juo bei plk. P. Bermondtu ir Lietuvoje formuoja toká pat korpusà, kaip plk. P. Bermondtas Latvijoje. Nors Lietuvos vyriausybë pareikalavo bermontininkø iðsikraustyti, ðie to reikalavimo nevykdë ir Kurðënuose sparèiai tæsë korpuso organizavimo darbà. 1919 m. rugsëjo mën. pabaigoje Ðiauliø kraðte apytikriais duomenimis jau buvo sutelkta 19 103 kariai, tarp kuriø 3830 rusø (130 karininkø ir 3 700 kareiviø) ir 15 273 vokieèiai (408 karininkai bei 14 865 kareiviai). Rinktinëje buvo 2 ðarvuoti traukiniai, ginkluoti 4 patrankomis ir 8 kulkosvaidþiais, 3 artilerijos dalys (24 lengvosios ir 30 sunkiøjø haubicø bei 150 lengvøjø ir 18 sunkiøjø patrankø), 30 kulkosvaidininkø kuopø (3300 kulkosvaidþiø), aviacijos (20 lëktuvø) ir automobiliø (20 sunkveþimiø ir 14 keleiviniø autobusø) skyriai, 3 minosvaidþiø kuopos (280 vienetø), kavalerijos dalys su lauko þandarmerija, 2 pionieriø bûriai, lauko telegrafo pulkas, 4 radijo stotys, apie 300 veþimø ir 800 arkliø ir kt.24 Kaip matyti, plk. P. Virgolièiaus rinktinëje dominavo vokieèiai, o rusø tautybës kariai tesudarë apie 20,4 proc. Jø karinëje vadovybëje tebebuvo daug karininkø Vokietijos aneksinës politikos ðalininkø, suinteresuotø ágauti átakos ir ásitvirtinti Baltijos ðalyse. Siekdami savø tikslø, jie vykdë dviveidiðkà politikà ir savo sàjungininkø rusø monarchistø atþvilgiu, su jø pagalba planuodami atnaujinti Vokietijà, sëkmës atveju prijungiant prie jos Baltijos ðalis25 (plaèiau þr. 6 priedà). Susitvarkiusi ir sustiprëjusi plk. P. Virgolièiaus rinktinë 1919 m. spalio 5 d. ið Kurðënø persikëlë á Ðiaulius. Èia buvæs miesto ir apskrities komendantûros negausus lietuviø dalinys bermontininkams neástengë pasiprieðinti. Ivykdamas á Ðiaulius, plk. P. Virgolièius paskelbë atsiðaukimà, kuriame skelbë, jog lietuviai ir rusai esà vienos motinos vaikai, teigë, jog Gudø (suprask rusø V. L.) valdþia visuomet linkëjo Lietuvai gero ir ið senøjø laikø ðiam kraðtui davë tvarkà ir kitø teisingø pasparèiø,, ir þadëjo, kad ant ateinanèio laiko Gudija (suprask Rusija V. L.) be abejojimo dovanos ðiam kraðtui didelæ savivaldà ir autonomijos provà26 (kalba netaisyta V. L.). Spalio 11 d. raðtu Lietuvos vyriausybei plk. P. Virgolièius teigë, jog ið Kurðënø atvyko á Ðiaulius susijungti su gen. N. Judenièiaus rusø kariuomene, veikianèia prieð bolðevikus27 . Tai buvo veidmainiðkas tvirtinimas, nes, viena, jokiø bolðevikø tuo metu Ðiauliuose nebuvo; antra, lietuviø fronte neveikë jokia gen. N. Judenièiaus armijos rusø 200 dalis ir, treèia, norëdamas susijungti su gen. N. Judenièiaus kariuomene, plk. P. Virgolièius bûtø turëjæs pasukti prieðinga, t. y. ðiaurës, kryptimi. Iki plk. P. Virgolièiaus rinktinës atvykimo Ðiauliuose ir jø apylinkëse dar buvo uþsilikæs vokieèiø savanoriø korpusas (Freikorps), kuriam vadovavo plk. ltn. K. Diebitschas, kartu ëjæs vokieèiø águlos mieste virðininko pareigas, pavaldus gen. R. Goltzui, o kartu plk. P. Bermondtui. Reikia paþymëti, jog Pirmojo pasaulinio karo metu Ðiauliai buvo labai nukentëjæ, ir mieste labai trûko patalpø. Ruoðdamasis ákurdinti bermontininkus mieste, plk. ltn. K. Diebitschas numatë lietuviø komendantûros uþimamas patalpas panaudoti bermontininkø ligoninei. Komendantui A. Birontui su tuo nesutikus ir nutarus pasiprieðinti ginkluota jëga, plk. ltn. K. Diebitschas nusprendë tam reikalui uþimti gimnazijos rûmus. Gimnazijos rûmø uþëmimas vyko gan tragiðkomis aplinkybëmis ir vokieèiams bûdingu þiaurumu. Rugsëjo 30 d. rytà mokiniai, neþinodami, kad gimnazija vokieèiø uþimta, rinkosi á jà. Vokieèiø sargybiniui jø á vidø neleidus, suëjo per uþpakalines duris. Netrukus atvykæs vokieèiø þandarø virðininkas rotmistras von Platenas su keliais ginkluotais kareiviais pradëjo mokinius stumdyti ir varyti lauk. Taèiau mokiniai, giedodami himnà, nesijudino ið vietos. Netrukus buvo atvesti bolðevikø belaisviai, kuriems ásakyta mokinius iðmesti ið patalpø. Ðiems nieko nedarant, pats rotmistras von Platenas ëmë muðti mokinius. Mokytojams juos uþstojus ir kilus dideliam triukðmui jis pasiðalino. Po kurio laiko, gráþæs su 20 kareiviø, ëmë muðti mokytojus ir mokinius. Þiauriai sumuðæ 3 mokytojus ir 27 mokinius, vokieèiai gimnazijos rûmus uþëmë28 . Atvykæ á Ðiaulius, bermontininkai jautësi lyg jø nukariautame kraðte. Nesutikæ stipresnio lietuviø sargybø pasiprieðinimo, jie tuoj pat uþëmë Ðilënø ir Radviliðkio geleþinkelio stotis, o po keliø dienø Birþus ir Nemunëlio Radviliðká. Nepatenkinti karin. A. Bironto vadovaujamos Ðiauliø m. ir apskr. karo komendantûros veikla, bermontininkai spalio 9 d. ankstyvà rytà nelauktai uþpuolë Lietuvos kariuomenës dalinius mieste, nuginklavo ir apiplëðë kareivius ir kareivines, likvidavo lietuviø komendantûrà, iðplëðë paðtà, iþdinæ, intendantûrà, iðniekino Lietuvos tautinæ vëliavà, panaikino valdþios ir savivaldybës ástaigas, ásakë jose vartoti tik rusø ar vokieèiø kalbas ir paskelbë, jog Lietuva yra rusø kraðtas29 . Po ðiø ávykiø, pagrobæs visà valdþià Ðiauliuose, plk. P. Virgolièius raðte Lietuvos vyriausybei teisinosi, jog lietuviai iðprovokavæ minëtà incidentà, suþeidæ jo vienà karininkà ir ðeðis kareivius ir todël jis ásakæs lietuvius nuginkluoti, pridurdamas, jog ásteigæs specialià komisijà ávykiams iðtirti30 . Lietuvos vyriausybë á kokias nors derybas su bermontininkais nesileido, bet paskubomis ëmë telkti karinius dalinius jiems ið kraðto iðvaryti. Buvusioji Ðiauliø karo komendantûra buvo evakuota á Kaunà. Prie jos laikinai buvo priskirtos Telðiø, Sedos, Kretingos ir Tauragës komendantûrø kuopos. Visø ðiø pajëgø vadu buvo paskirtas karin. A. Birontas31 . Ðiauliuose ásitvirtinæs plk. P. Virgolièius pagal gen. R. Goltzo su plk. P. Bermondtu 1919 m. rugsëjo 21 d. sudarytà susitarimà ne tik vadovavo II vakarø savanoriø korpusui, bet ir tapo visø Lietuvoje buvusiø rusøvokieèiø savanoriø kariuomenës daliø virðininku. Nesiskaitydamas su Lietuvos valdþia, jis savo daliniams leido vykdyti Lietuvoje þiaurias rekvizicijas, nuginkluoti lietuviø sargybas, plëðikauti 201 ir t.t. Ásigalëdami bermontininkai pradëjo palaipsniui lietuviø kariuomenës dalinius stumti nuo svarbiø strateginiø keliø á rytus, kad uþtikrintø sau visiðkà uþnugario saugumà. Pagrindines savo pajëgas bermontininkai sutelkë ðiaurës Lietuvoje, Saloèiø, Joniðkëlio, Radviliðkio, Lyduvënø ir Raseiniø apylinkëse bei Ðiauliuose ir prie Radviliðkio. Ðiaurëje jie pasiekë Kupreliðká (20 km nuo Birþø), o pietuose spalio 31 d. Jurbarkà. Nuo Nemuno prie Jurbarko iki sienos su Latvija jie iðstatë daugybæ sargybø. Nors vietiniai gyventojai skundësi þiauriu bermontininkø elgesiu, negausios lietuviø karo komendantûros daþnai nebuvo pajëgios juos apginti nuo plëðikø. Bermontininkai puldinëjo Raseiniø, Tauragës, Maþeikiø bei Telðiø komendantûras, neretai jas nuginkluodavo ar priversdavo pasitraukti á kitas vietoves. Padëtis nepasikeitë ir gen. von R. Goltzà 1919 m. spalio 12 d. pakeitus gen. W. Eberhardtu. Pastarasis nepadarë jokiø pakeitimø nei R. Goltzo parengtuose operacijø planuose, nei jo politikoje. O pagal gen. R. Goltzo anksèiau parengtà planà pagrindinis smûgis buvo nukreiptas Rytø kryptimi prieð latvius, o ðalutinis prieð lietuvius. Antruoju atveju reikëjo uþtikrinti su Vokietija siejanèiø keliø apsaugà ir uþimti strateginius centrus, svarbius realizuojant ateities planus. Plk. P. Bermondto pagrindinës jëgos turëjo smogti Rygai, o plk. P. Virgolièius, veikdamas prie lietuvius, vertis Radvilikio kryptimi. A v a n t i û r i s t i n i ø j ë g ø p l a n a i á v y k d y t i L i e t u v o je v a l s t y b i n á p e r v e r s m à. Kaip jau minëjome ðio darbo pradþioje, kaimyninës valstybës nebuvo geranoriðkai nusiteikusios besikurianèios Lietuvos valstybës atþvilgiu ir brandino agresyvius planus. Viena ið tokiø buvo Lenkija. Jos vadovui J. Pilsudskiui artimø politiniø veikëjø grupë ëmësi organizuoti Lietuvoje gyvenusiø lenkø ginkluotà sukilimà. Jo smogiamàjà jëgà turëjo sudaryti slapta lenkø karinë organizacija (POW Polska organizacja wojskowa). 1919 m. rugpjûèio mën. pabaigoje ðis vadinamøjø peoviakø sukilimas buvo iðaiðkintas. Tai buvo skaudus smûgis Lenkijos virðûniø federacinei politikai. Plaèiau apie tai kalbama ðios knygos III dalyje. Gen. R. Goltzo teigimu, lenkai sunkiø Lietuvai su bolðevikais bei bermontininkais vykusiø kovø metu su pastaraisiais tarësi dël Lietuvos padalijimo tarp Rusijos (suprask monarchinës V. L.) ir Lenkijos. Bermontininkø atstovas kunig. P. Kropotkinas (buvæs Rygos gubernatorius) tuo klausimu net vaþinëjæs á Varðuvà ir taræsis su lenkais, kurie atseit neprieðtaravæ, kad bermontininkai uþimtø Lietuvà iki Kauno32 . M. Sleþevièiaus sudarytoji Lietuvos vyriausybë nepatiko ne tik Lietuvos lenkø dvarininkams, rusø monarchistø lyderiams, bet ir kurá laikà buvusiam labai pozityviam lietuviø politikos veikëjui uþsienyje, o vëliau dël áþeistos ambicijos ir garbës troðkimo atsidûrusiam Lietuvos prieðø gretose, dr. J. Gabriui ir jo bendrininkui, vokieèiø agentui baronui Fr. Roppui. Vakarø Rusijos vyriausybës Berlyne vadovas rusø gen. V. Biskupskis ir pasiûlë dr. J. Gabriui ir baronui Fr. Roppui susitarti nuversti Lietuvos vyriausybæ. Jo nuomone, dr. J. Gabrys bûtø tapæs ministru pirmininku, o Fr. Roppas finansø ministru. Pastarieji tikëjosi ávykdyti Kaune perversmà ir nuversti probolðevikinæ M. Sleþevièiaus vyriausybæ, pasiremdami vokieèiø Savanoriø korpuso Lietuvoje vado mjr. C. Brandiso kariuomene. Perversmo metu tikëtasi ir dvarininko Wildemanno kariø grupës, mjr. J. Bischofo Geleþinës divizijos ir Vokieèiø legiono paramos. Gen. V. Biskupskis buvo ásitikinæs, kad atëjusi á valdþià minëta 202 politinë grupuotë leisianti Lietuvoje organizuoti plk. P. Bermondto dalinius, kurie drauge su pertvarkyta Lietuvos kariuomene pulsianti bolðevikus. Iðvadavus Rusijà ið bolðevikø valdþios, Lietuva turëjusi palikti federacijoje su Rusija33 . 1919 m. rugsëjo 10 d. mjr. C. Brandiso vadovaujamas vokieèiø savanoriø korpusas pradëjo þygá á Kaunà. Suþinojæs tai, gen. R. Goltzas ðá þygá sustabdë ir áspëjo vokieèiø kariniø daliø virðininkus susilaikyti nuo neapgalvotø þygiø. Matyt, gen. R. Goltzas palaikë ryðius su Vokietijos vyriausybe, kuri nenorëjo prolenkiðkos orientacijos Lietuvos vyriausybës, artimai bendraujanèios su Lenkija. 1919 m. spalio 1 d. apie rengtà perversmà Lietuvoje suþinojo santarvininkø vyriausybës. Ði þinia netrukus buvo praneðta Aukðèiausiajai santarvininkø tarybai, paþymint, jog vokieèiø ir rusø kariuomenës vadovybë komplikuoja padëtá Baltijos ðalyse ir kad tik jø kariuomenës evakuacija galëtø jà ið esmës pakeisti34 . Santarvininkø pastangos iðkraustyti vokieèius ið B a l t i j o s ð a l i ø. Minëto perversmo mëginimas ir Lietuvos vyriausybës grieþta pozicija paskatino santarvininkus susirûpinti greièiau iðkraustyti vokieèiø ir rusø savanoriø kariuomenæ ið Baltijos ðaliø. Reikia paþymëti, jog ir po revoliucijos, jau naujomis aplinkybëmis, Vokietijos karinë vadovybë nenorëjo atsisakyti ankstesnio aneksinës politikos kurso Baltijos ðalyse, delsë evakuoti ið jø savo dalinius ir laukë patogiø sàlygø savo puoselëjamiems tikslams pasiekti. Vokietijos vyriausybë aiðkinosi, kad Baltijos ðalyse esanèios kariuomenës dalys atsisakë jos klausyti. Dar 1919 m. birþelio 18 d. buvo pasiøsta pirmoji santarvininkø kariuomenës virðininko marðalo F. Focho nota Vokietijos vyriausybei evakuoti ið Baltijos valstybiø vokieèiø kariuomenæ. Ypaè Anglija buvo suinteresuota, kad Baltijos valstybës nepatektø Vokietijos átakon. Pirmojo F. Focho reikalavimo neávykdþius, rugpjûèio 1 ir 24 d. jau buvo siunèiami ultimatumai ir grasinimai. Taèiau gen. R. Goltzas á ðiuos reikalavimus maþai tekreipë dëmesio ir visokiais pretekstais delsë evakuacijà35 . Tuomet Aukðèiausioji santarvininkø taryba rugsëjo 15 d. ágaliojo marðalà F. Fochà dar kartà pareikalauti ið vokieèiø atitraukti kariuomenæ á savo kraðtà. Vokietijai buvo pagrasinta kreditø nutraukimu, blokada ir ekonominëmis represijomis, o prancûzai pareiðkë sulaikysià vokieèiø belaisviø gràþinimà. Sureagavusi á ðiuos grasinimus, Vokietijos vyriausybë rugsëjo 26 d. ásakë gen. R. Goltzui su savo daliniais gráþti á Vokietijà. Ðiam ir toliau delsiant ápareigojimà vykdyti, vyriausybë spalio 3 d. ásakymà pakartojo. Bet tik nedaugelis gen. R. Goltzui pavaldþiø kariuomenës daliniø paklausë minëtø vyriausybës ásakymø-atsiðaukimø. Dauguma jø perëjo plk. P. Bermondto þinion ir liko nepriklausomi nuo Vokietijos vyriausybës. 1919 m. spalio 6 d. plk. P. Bermondtas sudarë Centrinæ Vakarø Rusijos tarybà Lietuvos ir Latvijos uþimtiems plotams valdyti. Jos pirmininku tapo kunig. Volkonskis, o laikinai já pavadavo buvæs Vilniaus gubernatorius grafas K. Pahlenas. Ði taryba rezidavo Mintaujoje greta plk. P. Bermondto ðtabo36 . Plk. P. Bermondto ir gen. R. Goltzo paveikti vokieèiø kariniø daliniø vadai bei vyresnieji karininkai, siekdami aneksiniø tikslø bei pasipelnyti Baltijos ðalyse, á karo nualintà ir badaujanèià Vokietijà gráþti nenorëjo. Todël 1919 m. spalio 6 d. tarp vokieèiø Geleþinës divizijos, grafo K. Kellerio vardo ir plk. P. Virgolièiaus korpusø ir 203 kitø vokieèiø legionø, ið vienos pusës, ir Vakarø Rusijos armijos vyriausiojo vado ið kitos, buvo sudaryta bendrø veiksmø sutartis37 . Vokieèiø savanoriø pozicija nepaklusti savo vyriausybei ir pasilikti Baltijos alyse aikiai isakyta laivyno kapitono Siewerto 1919 m. spalio 10 d. atsiaukime laivyno kareiviams38 (þr. 7 priedà). Jame kaltinama Vokietijos vyriausybë uþ tariamà nesirûpinimà Baltijos ðalyse esanèiø savo kariø likimu, raginama jos neklausyti, elgtis savarankiðkai ir, bûnant tose svetimose þemëse, kurti savo tëvynei naujà ateitá, pranaðaujama, jog ateis laikas, kada Vokietijoje jiems, atsiklaupus ant keliø, bus dëkojama uþ tose ðalyse (suprask Latvijoje ir Lietuvoje V. L.) patirtas kanèias39 . Minëtosios spalio 6 d. tarp vokieèiø savanoriø ir Vakarø Rusijos vadovybës sudarytosios sutarties prieduose buvo skirti geri, pastovûs atlyginimai ir aprûpinimas þeme pasilikusiems Baltijos ðalyse vokieèiø kariams, visam aptarnaujanèiam personalui, nukentëjusiems dël karo, suþeistiesiems bei jø Vokietijoje likusiems namiðkiams40 (plaèiau þr. 8 priedà). Daugelis vokieèiø kariø, suviliotø ðiais paþadais, atsisakë gráþti á Vokietijà ir pasiliko tarnauti plk. P. Bermondto daliniuose. Evakuacijai pasibaigus, Baltijos ðalyse pasiliko ðios jø karinës dalys: 1) Geleþinë divizija, 2) Baltijos kraðto grupës ðtabas su ðauliø ðtabu, II batalionu ir ávairûs vadinamieji laisvieji korpusai, 3) P. Plehvës grupës ðtabas su Kurðo skyriaus II rezervo pulku, I gvardijos lauko artilerijos pulku, gvardijos pëstininkø pulko II artilerijos baterija, ávairûs kavalerijos skyriai ir þiniø formacijos, 4) ávairios aviacijos formacijos grupës, 5) Rossbacho dalys41 . Tokiam kariø skaièiui bûtø neuþtekæ vien Latvijos þemës. Plk. P. Bermondtas ir á Lietuvà þiûrëjo kaip sudedamàjà Rusijos valstybës dalá, todël galima suprasti, koks pavojus grësë mûsø valstybei. 1919 m. spalio 12 d. gen. R. Goltzà pakeitæs gen. W. Eberhardtas irgi neskubëjo, siûlë derybas ir stengësi evakuacijà ne paskubinti, bet udelsti42 . Po poros dienø Vokietijos vyriausybë uþdraudë vokieèiø kariams pereiti rusø tarnybon. Taèiau ir vël á tai nebuvo atsiþvelgta. Ásakymas vokieèiø kariuomenës evakuacijà baigti iki lapkrièio 14 d. nebuvo vykdomas. P l k. P. B e r m o n d t o k a r i n ë p o l i t i k a. Susiklosèius anksèiau minëtoms aplinkybëms, 1919 m. spalio mën. pradþioje Baltijos ðalyse plk. P. Bermondtui buvo pavaldþios ðios kariuomenës dalys: 1. Savanoriø grafo K. Kellerio vardo korpusas, vadovaujamas rusø gvardijos plk. Potockio (10 000 þmoniø, 12 lengvøjø, 4 sunkiosios patrankos, 100 kulkosvaidþiø, 12 minosvaidþiø ir 12 lëktuvø), 2. Mjr. J. Bischofo vadovaujama Geleþinë divizija (apie 18 000 þmoniø), 3. Jûrø kpt. Sieverto vadovaujamas Vokieèiø legionas (apie 12 000 þmoniø, 43 lengvosios patrankos, 321 kulkosvaidis). Visos ðios karinës dalys buvo sukoncentruotos Mintaujos rajone ir nukreiptos prieð latvius. Kita stipri bermontininkø grupë buvo Lietuvos teritorijoje ÐiauliøKurðënø apylinkëse. Mintaujos grupei puolant Rygà, ÐiauliøKurðënø grupë rengësi uþimti PanevëþioObeliøEglainës geleþinkelio linijà, o pasisekimo atveju ir Ðiauliø KaunoVirbalio linijà, trumpai tariant, visà Lietuvà. 204 Ðios ÐiauliøKurðënø grupës sudëtis buvo tokia: 1. Rusø þandarø plk. P.Virgolièiaus vadovaujamas II savanoriø korpusas (apie 5000 þmoniø), 2. Vokieèiø kariuomenës plk. ltn. V. Diebitscho vadovaujamas korpusas, kurio ðtabas buvo ásikûræs Ðiauliuose. Korpuse buvo apie 3000 þmoniø, atitinkamas skaièius kulkosvaidþiø, minosvaidþiø ir artilerijos, 3. Atskiroji P. Plehvës grupë (apie 3000 þmoniø). Be to, bermontininkams priklausë 3 ðarvuotieji traukiniai, 10 ðarvuotøjø automobiliø ir upës Aa laivynas. Ið viso plk. P. Bermondto kariuomenëje buvo apie 52 tûkst. þmoniø, ið kuriø apie 40 tûkst. vokieèiø, o kiti buvæ rusø karo belaisviai. Turëta 600 kulkosvaidþiø, 60 minosvaidþiø, 27 lëktuvai, 100 patrankø, kelios radijo stotys ir daug kitos technikos. Ði kariuomenë buvo gerai aprengta ir labai gerai ginkluota. Jai nieko netrûko43 . Ta kariuomenë ir toliau ið Vokietijos buvo papildoma. Ëmæs vadovauti stambioms ginkluotosioms pajëgoms, plk. P. Bermondtas dar labiau iðpuiko, darësi nesukalbamas. Jis skelbësi einàs kariauti su bolðevikais ir esàs pavaldus tik adm. A. Kolèakui ir gen. A. Denikinui. Kada gen. N. Judenièius, pradëjæs Petrogrado puolimà, pakvietë plk. P. Bermondtà atvykti jam á pagalbà, ðis nepakluso ir atsisakë tai daryti. Nebeturëdamas kuo pateisinti evakuacijos ið Baltijos ðaliø reikalavimø boikotavimo, plk. P. Bermondtas su savo kariauna ryþosi imtis kraðtutiniø priemoniø ðioms ðalims uþkariauti. 1919 m. spalio 9 d. jo vadovaujami daliniai pradëjo Rygos puolimà, o plk. P. Virgolièiaus daliniams buvo ásakyta pulti Lietuvà ÐiauliøRadviliðkio ruoþe. Plk. P. Bermondtas, pasiøsdamas prieð Rygà savo karinius dalinius, tuo paèiu gen. N. Judenièiui pasiøstoje telegramoje veidmainiðkai tvirtino: Ðiandien latviø ir estø kariuomenë perþengë demarkacijos linijà ir puolë mane; jie privertë mane prieðintis. Norëdamas bûti tikru dël savo pozicijø, að paëmiau Dauguvos linijà ir þygiuoju susijungti su Jûsø kariuomene44 . Á ðià melagingo turinio telegramà gen. N. Judenièius plk. P. Bermondtui spalio 11 d. taip pat telegrama atsakë tokiais þodþiais: Jûs neávykdëte në vieno mano ásakymo dël jûsø kariuomenës persikëlimo á Narvos frontà ir, turimomis þiniomis, be mano leidimo pradëjote karinius veiksmus prieð latviø kariuomenæ. Skelbiu Jus tëvynës iðdaviku ir iðbraukiu ið Ðiaurës vakarø armijos sudëties. Jûsø vadovaujamai kariuomenei rusø karininkams ir savanoriams, pasilikusiems iðtikimiems savo pareigai, ásakau nedelsiant paklusti vyresniojo karininko komandai, kuris, padedamas anglø misijos atstovo, turi imtis visø priemoniø, kad jie jûrø keliu netrukdomai bûtø iðsiøsti susijungti su Ðiaurës frontu45 . Á bermontininkø daliniuose buvusius rusø karininkus ir kareivius atsiðaukimu vykti á Narvos frontà ir padëti gen. N. Judenièiui kovoti prieð bolðevikus 1919 m. spalio 12 d. kreipësi ir Rusijos ðiaurës vakarø srities vyriausybë. Ji irgi pasmerkë plk. P. Bermondto iðdavystæ ir ragino rusø karius ginti savo tëvynæ Rusijà nuo bolðevikø savivalës46 (plaèiau þr. 9 priedà). Ar rusø kariai reagavo á minëtus gen. N. Judenièiaus ir Rusijos ðiaurës vakarø srities vyriausybës atsiðaukimus vykti á Narvos frontà, þiniø nëra. Aiðku viena plk. P. Bermondtas su savo ðalininkais agresyviø tikslø Baltijos ðaliø atþvilgiu ir po to neatsisakë. Naktá ið spalio mën. 13 á 14 d. bermontininkai puolë lietuviø sargybas 205 prie Linkaièiø geleþinkelio stoties ir jas nuginklavo. Kità dienà jie susirëmë su lietuviø sargybomis prie Ðiaulënø, Ðiaulaièiø ir Daugëlaièiø. Spalio 16 d. bermontininkai uþëmë uþ 7 km nuo Radviliðkio esantá Kraukënø kaimà. Tà pat dienà, puldami stambiomis pajëgomis, jie uþëmë Nemunëlio Radviliðká, Birþus, Radviliðkio stotá ir daugybæ kitø maþesniø vietoviø. Atkaklesnis susirëmimas su bermontininkais ávyko Linkuvoje47 , kur buvo iðsklaidytas ir iðvytas jø 17 husarø bûrys48 . Bermontininkus ypaè erzino lietuviø komendantûrø veikla, nes ðios neretai sukliudydavo jiems laisvai plëðikauti ir likti nenubaustiems. 1919 m. spalio 24 d. jie uþpuolë ir nuginklavo Kretingos m. ir apskr. komendantûrà, atimdami ir maisto produktus, ûkio árankius, patalynæ, aprangà ir kt. turtà49 . Tomis dienomis daug bermontininkø buvo ásikûræ Raseiniø apskrityje. Jie plëðë vietos gyventojus, vadindami tai rekvizicijomis, uþpuldinëjo lietuviø komendantûros kareivius. Spalio 21 d. ið Ðilinës á Raseinius buvo siunèiamas lietuviø ginklø transportas, kurá lydëjo komendantûros kuopos vadas karin. V. Rimavièius su bûriu raiteliø. Priartëjus prie Ðimkaièiø, kur buvo daug bermontininkø, á lietuvius pradëta ðaudyti. Lietuviø raiteliai juos puolë ir, padedant vietos gyventojams, 6 vokieèius nukovë. Apie ðá ávyká buvo praneðta bermontininkø vadovybei. Ði atsakë, jog irgi bûtø panaðiai pasielgusi, jeigu kareiviai bûtø ið tikrøjø plëðikavæ50 . Taèiau bermontininkai ryþosi atkerðyti. Jie suintensyvino plëðimus Ðimkaièiuose, Ðilinëje, Erþvilke ir Jurbarko apylinkëse. Spalio 25 d. ásiverþæ á Jurbarkà, pagrobë ið miesto valdybos 2000 auksinø tariamai uþmuðtø vokieèiø kareiviø laidotuvëms organizuoti. Netrukus tie patys kareiviai iðreikalavo ið gyventojø dar 2000 auksinø patirtiems nuostoliams padengti, bandydami árodinëti, jog lietuviai juos apiplëðæ (!). Pasitraukdami ið Jurbarko, bermontininkai iðsiveþë su savimi Raseiniø miestui ir Jurbarko majoratui priklausiusius baldus51 . Spalio 31 d. maþdaug 200 bermontininkø dalinys vël ásiverþë á Jurbarkà, iðplëðë muitinæ, paimdami 3000 auksinø, Suëmimo komitetà, nuginklavo milicijà, apiplëðë parduotuves, ið ûkininkø rekvizavo arklius, þiauriai elgësi su miestelio gyventojais52 . Nepamirðdami 6 bermontininkø netekties ties Ðimkaièiais ir siekdami uþ tai atkerðyti, keli ðimtai vokieèiø spalio 25 d. atvyko á Raseinius. Uþëmæ miestà, visur iðstatë savo sargybas, ieðkodami komendanto kpt. V. Vitkausko. Jo neradæ, suëmë kuopos vadà ltn. V. Rimavièiø ir já iðsivedë. Dauguma komendantûros kuopos kareiviø buvo naujokai, dar neágudæ kautis ir, pasinaudojæ nakties tamsa, ið Raseiniø pasitraukë á Girkalná, o vëliau á Betygalà. Palikdami miestà, vokieèiai padarë daug kratø privaèiuose lietuviø kareiviø butuose53 . Lietuvos vyriausybës atstovai spalio 30 d. pareikalavo ið bermontininkø ltn. V. Rimavièiø paleisti. Vokieèiai ið pradþiø þadëjo tai padaryti, taèiau to paþado neiðtesëjo. Vëliau jie per savo atstovybæ praneðë, jog ltn. V. Rimavièius buvo nuðautas, mëginant jam pabëgti54 . Tai buvo kerto aktas. 1919 m. spalio 30 d. bermontininkai uþpuolë ir nuginklavo Tauragës m. ir apskr. komendantûrà, kartu likviduodami ir kitas valdþios ástaigas55 . Ne kartà nuo bermontininkø teko gintis ir karin. P. Plechavièiaus vadovaujamiems Maþeikiø m. ir apskr. komendantûros kariams. Gerai suvokdamas realià grësmæ, karin. P. Plechavièius 1919 m. spalio 30 d. specialiu ásakymu á komendantûros 206 kareivius kreipësi tokiais þodþiais: Kareiviai Maþeikiø komendantûros! Atminkite mûsø kovas, kurias mes laimëjome su mûsø prieðais sausio ir kitø mënesiø. Nenusiminkit ir atminkit, kad neþûsite, kol að su jumis. Muðome prieðà, kada jis buvo ðimtà kartø stipresnis uþ mus, ir dabar sumuðime tas bandas, kurios nori pasmaugti mûsø Tëvynæ!56 . Komendantûros kareiviai átemptai budëjo, bûdami pasiruoðæ bet kuriuo metu atremti bermontininkø puolimà. Lapkrièio 1 d. karin. P. Plechavièiø perkëlus tarnauti á V pëst. pulkà, Maþeikiø komendantu buvo paskirtas karin. J. Ðlepetys57 . Dël nuolatiniø bermontininkø puldinëjimø komendantûra lapkrièio 4 d. buvo priversta persikelti á Sedà58 . G e n. W. E b e r h a r d t a s b e r m o n t i n i n k ø i n t e r e s ø g y n ëj a s. Kaip jau minëjome, gen. R. Goltzà pakeitæs gen. W. Eberhardtas neuþëmë aktyvios pozicijos vokieèiø evakuacijai ið Baltijos ðaliø paspartinti. Apsistojæs Satkûnø dvare (5 km á ðiauræ nuo Joniðkio) ir susipaþinæs su padëtimi Baltijos ðalyse, jis ásitikino, jog dalis vokieèiø daliniø pakluso Vokietijos valdþiai, o dalis klausë tik plk. P. Bermondto. Gavæs Vokietijos vyriausybës ágaliojimà iki lapkrièio 14 d. uþbaigti vokieèiø kariuomenës evakuacijà, jis ið pradþiø uþëmë tik tarpininko vaidmená tarp bermontininkø ir Lietuvos vadovybës, bandydamas likviduoti nesutarimus, jo teigimu, tarp rusø kariuomenës ir Kauno vyriausybës. Kurá laikà tarp jo ir Lietuvos vadovybës vyko tik formalus susiraðinëjimas per atstovus-pasiuntinius. Tik pradëjæs vykdyti savo pareigas, gen. W. Eberhardtas spalio 13 d. per savo atstovà, generalinio ðtabo kpt. Èunkæ, kreipdamasis á Lietuvos vyr. kariuomenës vadà gen. ltn. Pr. Liatukà ir pabrëþdamas, jog ið gen. R. Goltzo perëmæs vadovavimà VI atsargos korpusui, paþymëjo, jog kaip ir anksèiau, dar bûdamas Kaune, taip ir dabar stengsis palaikyti gerus santykius su Lietuvos vyriausybe ir imsis visø galimø priemoniø likviduoti nesutarimams tarp rusø kariuomenës ir Kauno vyriausybës. Jis teigë nenorás, jog tarp Lietuvos ir rusø kariuomenës daliø ávyktø ginkluotas konfliktas tuo metu, kada gràþinamai á tëvynæ Vokietijos kariuomenei reikalingi geleþinkeliai, todël jo pareiga yra juos apsaugoti59 . I io praneimo turinio matyti, jog gen. W. Eberhardtas daugiausia rûpinosi tuo, kaip iðspræsti ginèà tarp bermontininkø ir Lietuvos vyriausybës ir pratæsti vokieèiø buvimà Lietuvoje. Tuo metu LinkaièiøBaisogalos ir LinkaièiøPanevëþio geleþinkeliø trikampyje buvo susidariusi sudëtinga padëtis. Ðis trikampis turëjo didelæ strateginæ reikðmæ, nes siejo centrà (Kaunà) su Dauguvos frontu. Per já á ðá frontà buvo siunèiami mûsø kariuomenei maistas ir ginklai. Nors Radviliðkyje ir veikë lietuviø geleþinkelio stoties komendantûra, taèiau vokieèiai ir prie jø prisiðliejæ bermontininkai èia jautësi visagaliai, nesiskaitë su mûsø valdþia ir elgësi su ja kaip norëjo. Nebuvo jokiø garantijø, jog jie nesiverð ÐiauliøKauno geleþinkeliu á mûsø karðto gilumà ir nepuls laikinosios sostinës. Todël tà paèià spalio 13 d. vyr. kariuomenës vadas gen. ltn. Pr. Liatukas raðtu kreipësi á gen. W. Eberhardtà, nurodydamas jog iki spalio 15 d. bûtø ið Radviliðkio geleþinkelio stoties atitraukta vokieèiø reguliariosios kariuomenës dalis ir minëta stotis perduota Lietuvos geleþinkeliø valdybai, pridurdamas, jog, pavartojus ginklà prieð kolèakininkø (bermontininkø) bandas, kurios kliudo traukiniams vaikðèioti tarp Kauno ir bolðevikø fronto, gali nukentëti vokieèiø reguliari kariuomenë ir tuo sukelti negeistinus konfliktus60 . 207 Á ðá vyr. kariuomenës vado gen. ltn. Pr. Liatuko kreipimàsi gen. W. Eberhardtas spalio 15 d. per Vokietijos generaliná ágaliotiná kpt. Èunkæ Kaune atsakë neigiamai, kartu gindamas bermontininkus tokiais þodþiais: Radvilikio gelkelio punktas reikalingas man (suprask gen. W. Eberhardtui V. L.), kad galëèiau ávykdyti ásakymà mano valdþios dëlei evakuacijos. Perduotas jis bus tik uþbaigus evakuacijà. Kolèakininkø bandø rajonuose, kurie uþimti vokieèiø kariuomenës, nëra, bet yra tik kariuomenës dalys Rusø vakarø valdþios, kurios, kaip Lietuvos valdþiai þinoma, buvo organizuotos Vokietijos kariuomenës vyriausybës dël kovos su bolðevikais ir kurioms sulig nurodymo Antantës paskirta uþimti dalá bolðevikø fronto palei Dvinskà. Að matau, kad visa lietuviø kariuomenë, apleidus bolðevikø frontà, traukiama ið Ðeduvos ir Baisogalos rajono prieð vokieèiø atsitraukimo linijà Uþ tai praðau tuojau patraukti lietuviø kariuomenæ ið Ðeduvos ir Baisogalos rajono iki 17 d. ðio mënesio, nes paðalinimui ðio pavojaus turësiu padaryti visus reikalingus þygius, sulaikant atsitraukimà vokieèiø kariuomenës. Pas. W. Eberhardt Su originalu sutinka: pas. Tschunke Gen. t. Hauptmanas61 . (Kalba netaisyta V.L.) I io dokumento aikiai matyti, jog gen. W. Eberhardtas, skirtingai negu jo pirmtakas gen. R. Goltzas, pripaþino, jog ne kas kitas, o vokieèiai buvo rusø kariniø formuoèiø Baltijos ðalyse organizatoriai, palaikë glaudþius ryðius su vadinamàja Vakarø Rusijos valdþia ir vykdë anksèiau tarp gen. R. Goltzo ir plk. P. Bermondto sudarytus planus. Suþinojæs, jog vokieèiø valdþia ágaliojusi gen. W. Eberhardtà vien tik evakuoti ið Lietuvos savàjà kariuomenæ, vyr. kariuomenës vadas gen. ltn. Pr. Liatukas pripaþino, jog Radviliðkio geleþinkelio stotis tam tikslui gali bûti tikrai reikalinga ir garantavo vokieèiø kariuomenës evakuacijos metu jos neatakuosiàs. Buvo pridurta, jog ði evakuacija turëtø bûti greitai pradëta ir veikiai uþbaigta. Paþymëta, jog Lietuvos kariuomenë jau uþimtose pozicijose ir toliau bus laikoma, nes jos lietuviams lygiai taip reikalingos, kaip ir Radviliðkio geleþinkelio stotis vokieèiams jø evakuacijos metu, kadangi Lietuvos kariuomenës tikslas yra apginti kraðtà nuo bermontininkø62 . Toks Lietuvos karinës vadovybës paaiðkinimas gen. W. Eberhardto netenkino. Spalio 18 d. telegramoje Lietuvos vyriausybei jis praneðë, jog vokieèiø VI atsargos korpuso uþnugaryje esanèiuose Lietuvos rajonuose pagal geleþinkelio linijas toliau telkiama lietuviø kariuomenë, o netoli Lyduvënø bei Raseiniø buvo uþpultos vokieèiø sargybos. Gen. W. Eberhardtas pabrëþë, jog tokios Lietuvos vyriausybës priemonës gali labai komplikuoti padëtá ir leido suprasti, jog pavojaus atveju panaudosiàs visas turimas priemones vokieèiø kariuomenei apsaugoti. Baigdamas pridûrë, jog kraðtutiniø priemoniø prieð lietuvius nenorëtø imtis ir tikisi per keletà dienø ðá klausimà Lietuvai palankiu bûdu iðspræsti63 . Bermontininkai, gen. W. Eberhardto asmenyje matydami savo interesø gynëjà, vis agresyvëjo, jø rekvizicijos virto tikru gyventojø plëðimu. Lietuviø nedideliems kariniams daliniams bandant uþstoti vietos gyventojus bei apsaugoti jø turtà ir tei- 208 ses, o atskirais atvejais susiðaudant su bermontininkais bei juos persekiojant, gen. W. Eberhardto tonas aðtrëjo. Spalio 19 d. telegramoje, paþymëdamas, jog lietuviø kariuomenë, uþimdama vis naujas teritorijas, sudaro grësmæ vokieèiø uþnugario bei susisiekimo linijoms, pareikalavo, jog lietuviø valdþia tuojau atitrauktø savo kariuomenæ atgal á rytus nuo GrinkiðkioPavartyèiøRozalimo ir Klovainiø linijos, prieðingu atveju grasindamas imtis reikalingø þygiø bei pastangø savo norui iðpildyti64 . Þinodamas Lietuvos vadovybës aiðkiai iðreikðtà neigiamà nusistatymà bermontininkø kariuomenës atþvilgiu ir siekius artimiausiu metu iðvyti jà ið viso kraðto, plk. P. Bermondtas, tarsi bandydamas pasiaiðkinti ir ieðkodamas uþtarimo, spalio 16 d. ið savo stovyklos Mintaujoje pasiuntë raðtà á Kaunà Lietuvos vyriausybei ir Uþsienio reikalø ministerijai. Ðiame raðte jis veidmainiðkai teigë laiduojàs Lietuvos vyriausybei, jog jo vienintelis tikslas yra kova su bolðevikais, o Lietuvos valstybei sukliudyti laisvai plëtotis jis neturás jokio noro. Plk. P. Bermondto teigimu, jis ir jo Centro valdymo taryba pripaþástanti prezidento V. Vilsono paskelbtuosius principus ir visiðkà Lietuvos gyventojø suverenitetà patiems spræsti savo likimà. Jo vienintelis troðkimas sudaryti sàjungà su Lietuva prieð bendrà prieðà bolðevikus65 . Lietuvos vyriausybë, gerai þinodama tikruosius plk. P. Bermondto tikslus Baltijos ðalyse, á ðá jo raðtà nieko neatsakë. Kartu á gen. W. Eberhardto spalio 18 d. telegramà buvo praneðta, jog Lietuvoje tebesanti ir vis dar ne evakuojama vokieèiø kariuomenë daþnai drauge su bermontininkais dalyvauja bendrose prieð lietuvius operacijose ir todël labai sunku jà atskirti nuo plk. P. Bermondto pajëgø, kuriø daugumà sudaro taip pat vokieèiai. Lietuvos karinës vadovybës nuomone, galimas dalykas, jog per apsirikimà ties Lyduvënais ir Raseiniais galëjo bûti uþpultas vokieèiø bûrys. Siekdama ateityje iðvengti tokiø nesusipratimø, ji paragino gen. W. Eberhardtà paspartinti vokieèiø kariuomenës evakuacijà ið Lietuvos, pabrëþdama, jog ginkluoto konflikto atveju net grieþèiausiais ásakymais neástengsianti nuslopinti vietos gyventojø bei kariø pasipiktinimo ir ánirðio bermontininkø elgesiu ir veiksmais kraðte66 . 2. LIETUVOS KARIUOMENËS TELKIMAS BERMONTININKØ FRONTE L i e t u v i ø f r o n t o p r i e ð b e r m o n t i n i n k u s s u d a r y m a s. 1919 m. rudená Lietuvos karinë padëtis buvo labai sunki. Teko laikyti frontà prieð 3 prieðus bolðevikus, lenkus ir bermontininkus. Nors nustûmus bolðevikus uþ Dauguvos, jø pajëgos ðiame fronte didesnio pavojaus Lietuvai jau nebekëlë, taèiau atskiri, pasikartojantys iðpuoliai reikalavo neprarasti budrumo. Atsiþvelgdama á tai, Lietuvos karinë vadovybë ðiam fronto ruoþui apsaugoti nutarë palikti III pëst. pulkà, Joniðkëlio ir Ukmergës atskiruosius batalionus bei atskirà baltgudþiø kuopà. Itin didelæ grësmæ Lietuvos valstybingumui këlë lenkai, kuriø pajëgos iki 1919 m. spalio mën. vidurio buvo uþëmusios didelæ mûsø valstybës teritorijos dalá. Plaèiau apie santykius su jais ir vykusias kovas kalbama treèiojoje knygos dalyje. Labai pablogëjo kraðto finansinë padëtis. Kariuomenë ir valstybës tarnautojai 209 keturis mënesius negavo algø. Konfliktuojant su bermontininkais, kuriø daugumà sudarë vokieèiai, laikinai paðlijo santykiai su Vokietija. O savos valiutos Lietuva tuo metu dar neturëjo. Kraðte ëmë trukti ávairiø prekiø. Dar 1919 m. vasarà á kariuomenæ buvo paðaukta daug vyrø. Juos reikëjo ne tik apmokyti, bet ir aprûpinti ginklais bei kitais bûtiniausiais reikmenimis. Nauji kariuomenës daliniai buvo formuojami sunkiø kovø su bolðevikais ákarðtyje, kada reikëjo átempti visas kraðto jëgas. Nepaisant dideliø sunkumø, Lietuvos vyriausybei 1919 m. vasarà ir rudená pavyko uþsienyje nupirkti nemaþa kariðkø reikmenø, apie 30 000 kariniø drabuþiø komplektø, aprûpinti kariuomenæ naujomis amerikietiðkomis uniformomis bei avalyne, gerokai pakeisti bendrà kariuomenës iðvaizdà ir tuo pakelti kariø nuotaikà. Kaip jau minëjome, iki lietuviø kariuomenës jëgø sutelkimo ir fronto prieð bermontininkus sudarymo su jais kovojo tik negausios karo komendantûrø kuopos ir vietos policija. Buvo tikimasi, jog vokieèiams iðsikrausèius bermontininkai savaime likviduosis ir iðvyks ið Lietuvos, juo labiau kad gen. N. Judenièius plk. P. Bermondtà ir plk. P. Virgolièiø buvo paskelbæs iðdavikais, o Vokietijos vyriausybë, santarvininkø spiriama, ásipareigojo bermontininkø neberemti ir vokieèiø dalinius sugràþinti namo. Taèiau to neávyko. Bermontininkai elgësi Lietuvos teritorijoje kaip uþgrobtame kraðte, jø veiksmai áþûlëjo. Jie nepripaþino Lietuvos nepriklausomybës, laukë progos uþgrobti visà kraðtà, kurá laikë neatskiriama Rusijos dalimi. Nuo 1919 m. spalio mën. vidurio daþnëjo susirëmimai su jais ávairiose Lietuvos vietovëse. Lietuvos vyriausybë bermontininkus laikë dideliu pavojumi nepriklausomybei, spalio 9 d. paskelbë karo padëtá visame kraðte67 , o spalio 16 d. nusprendë jëga iðvaryti juos ið Lietuvos. Tuo tikslu kariuomenës vadovybë pradëjo atitraukti kariuomenës dalis ið Dauguvos fronto ir telkti prieð bermontininkus. Ruoðiantis lemiamoms kovoms, buvo pakeista ir karinë vadovybë. Gen. S. Þukauskà atleidus ið vyr. kariuomenës vado pareigø, plk. Pr. Liatukas buvo pakeltas generolu leitenantu 68 ir spalio 7 d. paskirtas vyr. kariuomenës vadu, kartu einant Kraðto apsaugos ministerijos valdytojo pareigas69 . Spalio 12 d. Vyr. kariuomenës vadas gen. ltn. Pr. Liatukas I brigados vadà plk. ltn. K. Ladygà paskyrë fronto prieð bermontininkus vadu70 . Ðis savo bûstinæ pasirinko Baisogaloje. Dar spalio 5 d. buvusio vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko ásakymu Panevëþio atskirasis batalionas apleido bolðevikø frontà ir iðvyko á Panevëþá, o po 10 dienø jau buvo bermontininkø fronte, kur ið pradþiø uþëmë gynimosi linijà ties Klovainiais ir Rozalimu, o spalio 18 d. PakruojoKulyèiøDirveliøPaeþeriø bare. Barui iðlyginti ir padëèiai sustiprinti spalio 21 d. batalionas atsitraukë kiek atgal ir uþëmë KlovainiøMuniûnøRozalimoMaldþiûnøÐileikonioAlksnupës linijà. Jo ðtabas buvo Stûriðkiuose71 . Spalio 10 d. ið Kauno á Baisogalà atvyko karin. Edv. Adamkavièiaus vadovaujamas Kauno atskirasis batalionas. Jis uþëmë LinkaièiøÞinënøDaugëlaièiø Ðiaulënø ligi Tyruliø balø linijà. Bataliono ðtabas ir ligoninë ásikûrë Jasaièiø km., o ûkio dalis Daujoèiø km.72 Spalio 15 d. bataliono I kuopos þvalgai pirmà kartà susirëmë su bermontininkais Daugëlaièiø dvare. Susiðaudymo metu þuvo skyrininkas jaun. pusk. G. Sakalauskas ir eil. J. Jaraminas. Tai pirmosios bataliono aukos73 . 210 Spalio 11 d. i Kaiiadoriø atvyko karin. K. Ðkirpos vadovaujamas Vilniaus batalionas, kuris uþëmë barà PaltynaiÞaiginys iki Dubysos upës. Tomis dienomis ið Zarasø á Panevëþá buvo perkeltas ir II pëst. pulkas. Èia jis apie porà savaièiø tvarkësi ir ruoðësi kovoms su bermontininkais. Spalio mën. pabaigoje pulkas batalionais persikëlë á Ðeduvà, kur uþëmë barà ir vykdë þvalgybà. Lapkrièio 1 d. pulkas buvo papildytas 350 naujokø, atvykusiø ið Kauno, kurie buvo iðskirstyti po kuopas74 . Sutelkus daugiau jëgø, smarkiai susiaurëjo Ðeduvoje ásikûrusio Marijampolës bataliono iki tol saugotas labai platus baras. Vyr. kariuomenës vado ásakymu ðis batalionas nuo spalio mën. pradþios saugojo Radviliðkio geleþinkelio stotá ir stebëjo bermontininkø kariuomenës veiksmus. Jam privalëjo teikti smulkiausià informacijà Pasvalio, Ðiauliø, Këdainiø ir Raseiniø komendantai75 . 1919 m. spalio 16 d. fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga prieð bermontininkus jau sudarë apsaugos linijà, kuri, tiesa, dar nebuvo iðtisa. Kpt. J. Vëgëlio vadovaujamas Pasvalio batalionas (3 kuopos ir 5 komandos, ið viso apie 1000 kariø, daugiausia savanoriø) dengë fronto deðinájá sparnà ir ið Pasvalio þvalgomomis rinktinëmis veikë Birþø, Saloèiø, Paðvitinio kryptimis76 . Kpt. J. Variakojo vadovaujamas Panevëþio batalionas, kurá irgi beveik iðtisai sudarë kariai savanoriai, saugojo KlovainiøRozalimo barà. Nuo lapkrièio 1 d. jis buvo pavadintas IV pëst. pulku77 , kuriame tuo metu buvo 41 karininkas, 9 karo valdininkai, 1 gydytojas, 1 kapelionas ir 1767 kareiviai. Pulkas buvo ginkluotas 21 kulkosvaidþiu, 1163 ðautuvais bei 550 granatø, turëjo 224 arklius78 . PavartyèiøPaeþeriøVelþioLinkaièiø barà saugojo plk. ltn. J. Butkaus vadovaujamas Marijampolës atskirasis batalionas. 1919 m. rugsëjo mën. pabaigoje jame buvo 31 karininkas ir 705 kareiviai. Jis buvo ginkluotas 16 kulkosvaidþiø, 807 ðautuvais ir 409 granatomis79 . Lapkrièio 20 d. ðis batalionas buvo pavadintas VI pëst. pulku80 . VarnioniøDaugëlaièiøÐiaulënø barà gynë plk. ltn. Edv. Adamkavièiaus vadovaujamas Kauno atskirasis batalionas, kuriame 1919 m. lapkrièio 24 d. buvo 30 karininkø ir 791 kareivis. Batalionas buvo ginkluotas 8 kulkosvaidþiais, 905 ðautuvais ir 2856 granatomis81 . Gruodþio 1 d. jis buvo performuotas á VII pëst. pulkà82 . Kpt. K. Ðkirpos vadovaujamam Vilniaus batalionui buvo ásakyta saugoti PaltynøÞaiginio barà iki Dubysos upës. Ðiame batalione 1919 m. lapkrièio 15 d. buvo 31 karininkas ir 1029 kareiviai. Jis buvo ginkluotas 11 kulkosvaidþiø, 1122 ðautuvais ir 3198 granatomis83 . Lapkrièio 10 d. batalionas buvo performuotas á V pëst. pulkà84 . Karin. A. Bironto vadovaujama 6 Þemaitijos komendantûrø rinktinë saugojo KaunoSeredþiausJurbarko kryptá. Be to, bermontininkø fronte veikë I husarø pulko I ir II bei pusë III eskadrono ið viso 12 karininkø ir 222 raiteliai85 . Á bermontininkø frontà karinë vadovybë nukreipë III, IV ir V artilerijos baterijas, rezerve dar turëdama plk. V. Grigaliûno-Glovackio vadovaujamà II pëst. pulkà, kuriame lapkrièio 21 d. buvo 51 karininkas ir 2192 kareiviai, ginkluoti 17 kulkosvaidþiø, 1782 ðautuvais ir 1700 granatø86 . Spalio 28 d. á Baisogalà atvyko ir I pëst. pulkas, kuriame tuo metu buvo 56 karininkai, 3 gydytojai, 13 karo valdininkø ir 2585 kareiviai. Pulkas buvo apginkluotas 30 kulkosvaidþiø, 1735 ðautuvais, 16 revolveriø, turëjo apie 350 211 tûkst. ðoviniø, 775 rankines granatas, 1060 durtuvø, 1 automobilá, 7 motociklus, 41 telefono aparatà ir 18 km telefono kabelio, 338 arklius87 . Bermontininkams uþëmus Radviliðkio stotá ir nutrûkus geleþinkeliø susisiekimui tarp Kauno ir bolðevikø fronte buvusios kariuomenës, lietuviø pajëgos á bermontininkø frontà buvo telkiamos lëtai ir sunkiai, daugiausia pastoèiø bûdu, todël tai uþsitæsë beveik visà spalio mënesá. Ið viso bermontininkams buvo prieðprieðinta apie 1150012000 kariø. Minëtø kariø branduolá sudarë savanoriai, jau ágijæ nemaþà patirtá kovø su bolðevikais metu, bei neseniai mobilizuoti naujokai, dar menkai paruoðti kovoms su gerai apginkluotomis bermontininkø pajëgomis. Taèiau jie papildë atskirus batalionus ir sudarë naujus pulkus, tuo didindami ir stiprindami Lietuvos karines pajëgas. 1919 m. spalio mën. viduryje bermontininkai laikësi riboje: KriukaiPaðvitinys LygumaiÐiauliaiRadviliðkisTytuvënaiViduklëRaseiniaiÐimkaièiaiErþvilkas Jurbarkas88 . Pirmieji stambesni susirëmimai su bermontinink a i s. Lietuviams sutelkus daugiau kariuomenës á bermontininkø frontà, susirëmimai su jais vis stiprëjo. Spalio 19 d. bermontininkø bûrys (apie 200 þmoniø) su 4 patrankomis uþëmë Þeimelio miestelá89 . Tà pat dienà Radviliðkio geleþinkelio stotyje jie sulaikë ir iðkratë pravaþiuojantá lietuviø traukiná. Naktá ið spalio 19 á 20 d. jie sulaikë kità traukiná, vykstantá á Panevëþá, ir, teigdami, jog èia jie esà ðeimininkai, atkabino garveþá. Tiesa, vëliau garveþys buvo gràþintas ir traukinys vëluodamas iðvyko á Panevëþá90 . Netrukus á Radviliðkio stotá atvyko bermontininkø ðarvuotas traukinys, kuris didelëmis pajëgomis puolë abipus geleþinkelio RadviliðkisLinkaièiai iðsidësèiusius Marijampolës bataliono karius. Netikëtai uþpulti mûsø kariai buvo priversti ið Paeþeriø, Linkaièiø, Þinënø bei Varnioniø atsitraukti. Kautynëse þuvo 2 bataliono kareiviai, o 13 dingo be þinios. 2 karininkai ir 6 kareiviai buvo suþeisti. Bermontininkai turëjo daugiau aukø, nes á atakà ëjo bûdami girti91 . Suþinojæs apie ðiuos ávykius, gen. W. Eberhardtas spalio 20 d. telegrama V. O. Nr. 882 pareikalavo, kad lietuviø valdþia tuojau pat atitrauktø savo pajëgas uþ anksèiau jo nurodytos linijos, o, to neávykdþius, grasino kità dienà pastumti savo kariuomenæ taip toli, kaip tai reikalauja geleþinkelio linijos apsauga, pridurdamas, jog visa kaltë uþ kraujo praliejimà tenka lietuviø valdþiai92 . Á ðià gen. W. Eberhardto ultimatyvinio turinio telegramà vyr. kariuomenës vadas gen. ltn. Pr. Liatukas tos pat dienos 19 val. telegrama Nr. 4005 atsakë tokiais þodþiais: Að turiu dar syká pakartoti, kad lietuviø kariuomenë jokiu bûdu atsitraukianèios vokieèiø kariuomenës neuþpuls. Lietuviø kariuomenës uþdavinys yra apginti kraðtà ir palaikyti susisiekimà su bolðevikø frontu, kuris naktá ið 1920. X. buvo pertrauktas. Tam uþtikrinti að daviau mano kariuomenei ásakymà pasitraukti iki linijos KlovainiaiRozalimasMaldþiûnaiUþuoþeriaiKarèiamosVarnioniaiMaþuoliai DauþnagiaiLiaubarai93 . Lietuvos kariniai daliniai tuojau buvo atitraukti á nurodytà linijà. Taèiau vokieèiø ir bermontininkø tai netenkino. Spalio 21 d. 6 val. ryto Marijampolës batalio- 212 no vadovybë gavo þinià, jog vokieèiai rengiasi pulti bataliono ginamà barà. 8 val. atvykæ vokieèiø atstovai pareikalavo bataliono atsitraukti á PavartyèiøPuipiø linijà, teigdami, jog ði linija nustatyta abipusiu lietuviø ir vokieèiø vadovybës susitarimu. Bataliono vadovybë, pareiðkusi, jog lietuviø kariai yra ten, kur jiems ásakyta, pasiûlë vokieèiø atstovams tuojau pasiðalinti. Netrukus vokieèiai visu frontu perëjo á antpuolá, pasiøsdami á Linkaièiø stotá ðarvuotà traukiná. Marijampolës batalionas gynë maþdaug 8 km barà. 200 kovotojø miðkingoje vietoje atkakliai laikësi prieð vokieèius. Taèiau vokieèiø kavalerija, pasinaudodama miðkais ir tarp Marijampolës bataliono deðiniojo sparno bei Panevëþio bataliono kairiojo buvusiu neginamu 4 km ploèio tarpu, uþëjo á II kuopos uþnugará ir pradëjo ðaudyti ðautuvø, kulkosvaidþiø, minosvaidþiø ir artilerijos ugnimi. Padëti II kuopai rezervo neturëta. Atsargos ið viso tebuvo du pëstininkø bûriai, kurie pridengë artilerijà. Apsupta ið visø pusiø, II kuopa visgi savo jëgomis iðsiverþë ið apsupties ir 17 val. pasitraukë á Pavartyèius94 . Bataliono III kuopa, patekusi irgi á apsuptá, ið jos taip pat prasiverþë, atsitraukë á Kurklius, o vëliau uþëmë PavartyèiøPuipiø pozicijà. Vokieèiø ðarvuotam traukiniui prasimuðti á gilesná uþnugará sukliudë bataliono mokomoji komanda. Nors ir bûdama negausi, ji karþygiðkai atrëmë visus ðarvuoto traukinio antpuolius, padarydama vokieèiams dideliø nuostoliø. Tik atkakliai prieðinantis mokomajai komandai kitos kuopos galëjo tvarkingai atsitraukti, uþimti numatytas pozicijas ir jose ásitvirtinti. Tai buvo padaryta 19 val., gavus ið vadovybës ásakymà (þr. 34 schemà). Vokieèiai bandë verþtis toliau, bet buvo atremti. Naktis ið spalio 21 á 22 d. praëjo ramiai. Spalio 22 d. vokieèiai vël pasiuntë ðarvuotà traukiná ir uþëmë Gimbogalà. Taèiau, toliau lietuviams atkakliai prieðinantis, ið jos pasitraukë. I kuopos ir mokomosios komandos padëtis tebebuvo labai sunki, nes prieðas buvo uþnugaryje, o jo ðarvuoti traukiniai apðaudydavo ið visø pusiø. Visgi pozicijose buvo atsilaikyta, vokieèiai ið Gimbogalos iðvaryti. Po to prieðas aprimo. Vokieèiai prie Linkaièiø ir Velþio, kur stovëjo Marijampolës bataliono III kuopa, patyrë dideliø nuostoliø. Ið lietuviø pusës 6 kariai buvo suþeisti, o 3 karininkai ir 15 kareiviø apsupties metu pateko nelaisvën95 . Plk. ltn. Edv. Adamkavièiaus vadovaujamas Kauno batalionas fronto vado plk. ltn. K. Ladygos ásakymu iki spalio 21 d. 10 val. turëjo atsitraukti ir uþimti linijà: II kuopa Linkaièiai iðimtinaiÞinënaiVarnioniai imtinai; I kuopa Varnioniai iðimtinai Daujoèiai imtinai; III kuopa Daujoèiai iðimtinaiPaltynai iðimtinai. Spalio 21 d. 6 val. ryto kuopos ir pradëjo persigrupuoti. Varnionyse buvusiai IV kuopai, atvykus á ðá kaimà II kuopai, buvo ásakyta bûti atsargoje ir apsistoti Daujoèiuose. II kuopos vienas bûrys su karininku buvo paliktas Þinënuose ginti LinkaièiøÞinënø barà. Kiti du bûriai su kuopos vadu turëjo uþimti Varnionis. Jie su kulkosvaidþiu 11 val. jau buvo vietoje, iðstatë sargybas ir pasiuntë þvalgus Daugëlaièiø link. Kuopa prieðo nelaukë, nes buvo praneðta, jog lietuviai atsitraukia ne padidëjus vokieèiø pajëgoms, o jiems reikalaujant nekliudomiems ramiai atsitraukti á Vokietijà. Todël neturintys uþsiëmimo kareiviai iðsiskirstë á trobas pietauti, o IV kuopa apleido Varnionis ir þygiavo á Dvarèiø km.96 Apie 11 val. 30 min. vokieèiai, pasinaudojæ lietuviø atsitraukimu, kuopoms nespëjus galutinai uþimti savo barø ir iðsiøsti þvalgybø, nuo Nirtaièiø ir Daukuèiø kaimø pusës perëjæ miðkais, nelauktai uþpuolë uþimanèius Varnioniø kaimà mûsø 213 34 schema Linkaièiø kautynës 1919 m. spalio 2022 d. 214 karius ir pradëjo á juos ðaudyti. II kuopa, pirmà syká patekusi á mûðá ir netikëtai ið uþnugario uþpulta, negalëjo ir nesuspëjo reikiamai pasiruoðti. Kuopos vadas vyr. ltn. A. Pridotkas suspëjo surinkti tik nedidelá kareiviø bûrá ir pradëjo gintis, bet greitai buvo suþeistas. Negalëdama sulaikyti vokieèiø, atsiðaudydama kuopa pradëjo trauktis á miðkà. Kulkosvaidininkai, neturëdami kaime geros apðaudymo pozicijos, taip pat negalëjo ilgai gintis. Apsupti vokieèiø, jie negalëjo iðneðti kulkosvaidþiø ir, iðëmæ ið jø spynas, su kuopa taip pat pasitraukë á miðkà. Ryðys su bataliono ðtabu jau mûðio pradþioje buvo pertrauktas, ir bataliono vadas karin. Edv. Adamkavièius jokiø þiniø apie prieðà neturëjo. Su kitomis kuopomis telefono ryðio irgi nebuvo. Raitelis, pasiøstas á Varnionis suþinoti, gráþo pësèias, nes jojant ið miðko á Varnionis vokieèiai nuðovë jo arklá97 . Þinënuose buvæs kuopos II bûrys pasitraukë miðku á Daukuèius, kur susijungë su savo kuopa ir èia uþëmë pozicijà. Neturëta jokio ryðio su deðinëje buvusiu Marijampolës batalionu, todël vakare buvo pasiøstas 4 raiteliø bûrelis MieþaièiøNekraðiûnø link. Dar 4 raiteliai buvo pasiøsti iðardyti geleþinkelá. Naktá ties Daujoèiø kaimu pasirodæ vokieèiø þvalgai apðaudë bataliono þvalgybà ir suþeidë 2 kareivius. Kadangi bataliono uþimama pozicija riboje DaukuèiaiMaþuoliaiSakteliai Paltynai buvo miðkinga, pelkëta ir netiko gynybai, fronto vadas karin. K. Ladyga ásakë batalionui pasitraukti ir uþimti linijà: GimbogalaLiaudiðkiaiJuodupiai Pliuðkiai. Tai buvo padaryta spalio 22 d. 6 val. Batalionas turëjo nuostoliø: 2 kareiviai uþmuðti, 2 karininkai ir 6 kareiviai sueisti, o 13 dingo be inios98 . Tà dienà apie 12 val. ið Radviliðkio atvykæs bermontininkø ðarvuotas traukinys prisiartino prie Baisogalos, apðaudë ið kulkosvaidþiø ir gráþo atgal. 18 val. jis vël pasirodë 3 km atstumu nuo miestelio. Vokieèiai apðaudë Bagdonø dvarà, kur stovëjo mûsø artilerija, o ið kulkosvaidþiø Gaukainiø km. ir kitas vietoves. Apðaudytas mûsø artilerijos, traukinys buvo priverstas greitai gráþti atgal. Bataliono vadas karin. Edv. Adamkavièius ásakë IV kuopai iðardyti geleþinkelá, kad ðarvuotas traukinys daugiau nekeltø pavojaus mûsø pozicijoms. Tai ir buvo padaryta99 . Santarvininkø pastangos evakuoti bermontininkus i ð L i e t u v o s. Bermontininkams pradëjus mûsø kariuomenës puolimà, ásikiðo Kaune reziduojantys santarvininkø kariniø misijø atstovai. Dar 1919 m. vasario mën. á Kaunà buvo atvykæs Generalinio ðtabo plk. R. Rowan Robinsonas, o Rygoje rezidavo visø Baltijos kraðtø santarvininkø kariniø misijø virðininkas gen. A. Burtas. Nuo 1919 m. kovo 19 d. Lietuvoje veikë ir Prancûzijos karinë misija, kuriai vadovavo plk. ltn. C. Reboulis. Santarvininkø kariniø misijø atstovai Baltijos ðalyse buvo objektyvûs stebëtojai ir patys vietoje matydavo tikràjà politinæ, ekonominæ bei karinæ padëtá, o jø teisinga informacija palankiau nuteikdavo Taikos konferencijos delegacijas Baltijos tautø atþvilgiu. 1919 m. spalio 20 d. vokieèiams uþpuolus lietuvius, santarvininkø misijø atstovai anglø gen. ðt. plk. R. Rowan Robinsonas ir prancûzø plk. ltn. C. Reboulis jau kità dienà pasiuntë gen. W. Eberhardtui tokio turinio telegramà: susipaþinæ su telegrama Nr. 4005, kurià Jums per pasiuntiná kpt. Èunkæ pasiuntë gen. Pr. Liatukas, konstatuojame, jog ji visiðkai uþtikrina Jûsø atsitraukimo linijos saugumà, nes: 215 1) jø (lietuviø V. L.) kariuomenë yra uþ 10 km á pietryèius nuo Jûsø atsitraukimo linijos. 2) jai ásakyta Jûsø ne atakuoti. Todël mes Jums paskelbiame, jog bet koks vokieèiø kariuomenës puolimas á pietus nuo linijos, nurodytos telegramoje Nr. 4005, bus mûsø vertinamas ið Jûsø pusës kaip agresyvus veiksmas, niekuo nepateisinama provokacija, kurios tikslas atitolinti Vokietijos kariuomenës iðsikraustymà. Mes praneðame, jog visa atsakomybë uþ tolesnius veiksmus teks Jums. Mes nedelsdami praneime savo vyriausybëms apie susidariusià padëtá, taip pat ir mûsø sprendimà, be to, apie viskà informuosime Vokietijos vyriausybæ. Papulkininkis C. Reboulis Gen. t. plk. R. Rovan Robinsonas100 . Taèiau ir po ðio santarvininkø kariniø misijø áspëjimo vokieèiai savo puldinëjimø abipus RadviliðkioLinkaièiø geleþinkelio linijos nesustabdë. Gen. W. Eberhardtas 1919 m. spalio 21 ir spalio 22 d. telegramose Nr. Nr. 895 ir 898 gen. ltn. Pr. Liatukui, nors formaliai ir tvirtino nenorás vokieèiø kariuomenës Lietuvoje ilgiau uþlaikyti bei konfliktuoti su jos kariuomene, taèiau kartu reikalavo nustatyti neutralià zonà, á kurià áeitø aukðèiau minëtas Lietuvos strateginiams interesams labai reikðmingas geleþinkelio trikampis VielèiaiNikraðiûnaiMaþaièiai101 . Lietuvos vyr. kariuomenës vadas gen. ltn. Pr. Liatukas, susipaþinæs su gen. W. Eberhardto telegramose iðkeltais siûlymais, pareiðkë, jog jie praktiðkai neávykdomi. Palikus vokieèiø pusëje Linkaièius, susidarytø áspûdis, jog jie, vokieèiai, lyg veikià bendrai su bolðevikais, kadangi pastarøjø fronte esanti Lietuvos kariuomenë bûtø atkirsta nuo Kauno. Todël gen. ltn. Pr. Liatukas ir toliau laikësi nuomonës, iðdëstytos gen. W. Eberhardtui spalio 20 d. telegramoje Nr. 4005, jog neutrali zona turëtø bûti nustatyta tarp Ðilënø ir Linkaièiø102 . Spalio 23 d. telegramoje Nr. 4042 gen. W. Eberhardtui vyr. kariuomenës vadas gen. ltn. Pr. Liatukas dar kartà patvirtino, jog geleþinkelio trikampis ties Linkaièiais Lietuvos kariuomenei yra nepaprastai reikalingas, turi likti jos þinioje ir jokiu bûdu negali atsidurti neutralioje zonoje. Jis pridûrë, jog reikalavimas Lietuvos kariuomenei pasitraukti ið Linkaièiø priverèia manyti, jog vokieèiø vadovybë sàmoningai norinti apsunkinti lietuviams frontà prieð bolðevikus103 . Uþsitæsus polemikai bei nepagrástiems vokieèiø vadovybës priekaiðtams ir pretenzijoms, gen. ltn. Pr. Liatukas spalio 24 d. kategoriðkai pareiðkë gen. W. Eberhardtui, jog pats jo vadovaujamos kariuomenës buvimas Lietuvoje, organizavimas jos teritorijoje þalingø Lietuvai plk. P. Bermondto tipo armijø, kuriose apie 90 proc. yra vokieèiai, nekontroliuojamas maisto produktø bei kitokio turto iðveþimas ið Lietuvos geleþinkeliu ÐiauliaiTilþë prieðtarauja tarptautinei teisei ir yra betikslis104 . Taèiau gen. W. Eberhardtas ir toliau bandë mûsø karinës vadovybës kantrybæ, spalio 26 d. telegramoje Nr. 925 jai tvirtindamas, jog plk. P. Bermondto kariuomenë nëra Lietuvos prieðas ir pasirengusi su Lietuva sudaryti bet kokius reikalingus susitarimus, kurie ágalintø bendrai kovoti prieð Sovietø Rusijà. Jis dëjosi nesuprantàs, kodël Lietuva norinti pradëti karà, kuris gali bûti pavojingas jos nepriklausomybei105 . Susiklostë savotiðka padëtis. Gen. W. Eberhardtas vokieèiø valdþios buvo 216 atsiøstas ne tik likusiai kariuomenei ið Lietuvos evakuoti, bet ir paèiai evakuacijai pagreitinti. Jo susiraðinëjimas tuo klausimu su Lietuvos vadovybe ir apskritai visa jo vykdoma diplomatija buvo daroma tik tam, kad evakuacijà uþtæstø ilgesniam laikui. Dar daugiau: buvo proteguojamos tos vokieèiø kariuomenës dalys, kurios, neklausydamos savo valdþios ásakymø, perëjo Lietuvos sienas ir aiðkiai linko plk. P. Bermondto pusën. Visgi santarvininkø kariniø misijø atstovø spaudþiamas gen. W. Eberhardtas sutiko pradëti paliaubø derybas dël vokieèiø daliniø evakuacijos ið Lietuvos ir neutralios linijos tarp lietuviø ir bermontininkø nustatymo ðiai evakuacijai palengvinti. Derybos vyko 1919 m. spalio 30 d. Ðiauliuose. Lietuvos vyriausybei atstovavo kraðto apsaugos ministro padëjëjas mjr. A. Merkys, Generalinio ðtabo plk. K. Kleðèinskas, mjr. E. Balbachas ir Uþsienio reikalø ministerijos ágaliotinis T. Petkevièius, o vokieèiø pusei generalinis ágaliotinis Kaune Wolfas, Generalinio ðtabo kapitonai von Jagovas, von Bigelebenas ir von Makenzenas. Jø metu buvo apsvarstyta 10 klausimø, ið kuriø svarbiausi buvo ðie: 1 vokieèiø kariuomenës evakuacija ið Lietuvos, 2 neutralios linijos tarp lietuviø ir bermontininkø nustatymas ir 3 þudyniø Ðimkaièiuose spalio 26 d. iðtyrimas106 . Pasitarimo metu buvo nutarta, jog vokieèiai uþbaigsià savo kariuomenës evakuacijà ið Lietuvos iki 1919 m. lapkrièio 14 d. Vokieèiø kariuomenës evakuacijai ið Lietuvos palengvinti buvo nustatyta neutrali linija, kurios jie turëjo laikytis: Latveliðkiø dv. (10 km á rytus nuo Joniðkio)RimdþiûnøMinelgøLygumøStaèiûnø AukðtelkøVingeliðkiøJaugëløDaugëlaièiøÐiaulënøÐiluvosDumsiðkiø (2 km á ðiaurës vakarus nuo Raseiniø)ErþvilkoSakalinës vietovës. Tuo bûdu vokieèiai galëjo naudotis JaugëlaièiøÐiaulënø keliu. Visos minëtos vietovës liko vokieèiø pusëje. Lietuviai turëjo laikytis linijos: KriukaiPaðvitinysVilûnaièiaiVismontai UþuoþeriaiSadûnaiKarèemosIlguoèiaiÞinënaiVarnionysDaujoèiaiKunigiðkiaiÞaiginysDvareliðkiai (3 km á pietryèius nuo Raseiniø)Berþynë (10 km á ðiaurës vakarus nuo Smalininkø). Visos ðios vietovës liko lietuviø pusëje. Ðiø linijø turëjo bûti laikomasi nuo 1919 m. lapkrièio 2 d. 8 val. ryto107 . Ðimkaièiuose ávykusioms þudynëms iðaiðkinti buvo numatyta sudaryti miðrià komisijà ið 2 vokieèiø ir 2 lietuviø karininkø ar karo valdininkø. Ði komisija iðaiðkintus kaltininkus turëjo perduoti Lietuvos valdþiai108 (pilnà sutarties tekstà þr. 10 priede). Dar 1919 m. spalio 28 d. santarvininkai sudarë tarptautinæ Karinæ kontrolës komisijà, kurios pirmininku buvo patvirtintas prancûzø gen. A. Niesselis. Á minëtà komisijà áëjo dar anglø gen. H. Turneris, JAV atstovas gen. S. Cheney, italø atstovas gen. Mariettis ir japonø gen. G. Takeda109 . Ði komisija, gavusi ið Prancûzijos vyriausybës vadovo G. Clemenceau instrukcijas, lapkrièio 15 d. atvyko á Kaunà, kur su ministru pirmininku E. Galvanausku aptarë padëtá Lietuvoje110 . Lietuvos vyriausybë prie ðios komisijos paskyrë savo ágaliotinius: advokatà K. Ðalkauskà (vyriausiuoju ágaliotiniu), nuo Kraðto apsaugos ministerijos gen. S. Þukauskà, nuo Vidaus reikalø ministerijos E. Misevièiø, nuo geleþinkeliø þinybos inþ. A. Macijauskà. Ðie pareigûnai turëjo iðlaisvintoje ið bermontininkø teritorijoje steigti savivaldybes bei kitas valdþios ástaigas, periminëti turtà, palaikyti ryðá su gen. H. A. Niesselio misijos atstovais111 . Taèiau bermontininkai visaip kliudë Lietuvos ágaliotiniø bei gen. H. A. Niesselio komisijos darbui, daþnai juos áþeidinëjo ir duotø paþadø nevykdë. Neutra- 217 li linija buvo sudaryta tik vidurio ir pietiniame fronto bare. Ðiaurës bare bermontininkai nesitraukë á sutartà linijà, sutarties nesilaikë ir nuolat susiremdavo su Pasvalio komendantûros bataliono dalimis. Santarvininkø spaudþiama, Vokietijos vyriausybë 1919 m. lapkrièio 2 d. laikraðtyje Berliner Tageblatt paskelbë atsiðaukimà á Baltijos pajûryje buvusius vokieèiø karius, jog kiekvienas ið jø, iki lapkrièio 11 d. negráþæs á tëvynæ, bus paskelbtas dezertyru ir praras Vokietijos pilieèio teises112 (plaèiau þr. 11 priedà). Lapkrièio 14 d. baigësi paskirtas laikas, kuriuo vokieèiai, sutarties laikydamiesi, turëjo palikti Lietuvà. Pagal minëtà susitarimà paskutinis vokieèiø dalinys, paklausæs Vokietijos vyriausybës ásakymui, buvo plk. K. Diebitscho vadovaujamas korpusas, kuris 1919 m. lapkrièio 15 d. pasitraukë ið Lietuvos. Visos kitos pasilikusios Lietuvoje karinës dalys buvo laikomos ne vokieèiø kariuomene ir uþ jø veiklà Vokietijos vyriausybë neatsakë. O pasilikusiøjø Lietuvoje buvo gana daug: Geleþinë divizija, C. Brandiso savanoriø korpusas, Rossbacho rinktinë, Vokieèiø legionas, P. Plehvës grupës ðtabas su atskiromis dalimis ir kt. Kartu ið Rytprûsiø á plk. P. Bermondto armijà atvyko daugiau vokieèiø ir rusø kariø, kurie buvo átraukti á rusø ar vokieèiø dalinius. Taèiau plk. P. Bermondto vadovaujamai kariuomenei Latvijoje nesisekë. Patyræs vienà po kito pralaimëjimus Latvijoje, tà paèià lapkrièio 15 d. plk. P. Bermondtas su visais savo daliniais perëjo gen. W. Eberhardto globon. Nuo to laiko gen. H. A. Niesselio komisija pradëjo rûpintis ir bermontininkø evakuacija ið Baltijos ðaliø113 . Taèiau daugelyje vietø bermontininkai nesitraukë á spalio 30 d. sutartimi nustatytà neutralià zonà, todël Lietuvos vyriausybë paskelbë, jog likusieji kraðte vokieèiai laikomi dezertyrais, turi bûti nuginkluoti ir iðsiøsti á Vokietijà. Be to, lapkrièio 18 d. vyriausybë dar paskelbë, jog Lietuvos pilieèiai, ástojæ á plk. Bermondto ar plk. p. Virgolièiaus ginkluotus bûrius, ligi lapkrièio 30 d. privalo juos apleisti. Nevykdanèius ðio ásakymo grasinta bausti kaip valstybës iðdavikus114 . Nepasisekimai kovojant su latviais, politinis gen. H. A. Niesselio spaudimas ir lietuviø kariuomenës telkimas prie Ðeduvos ir Baisogalos privertë plk. P. Bermondtà uþimti laviravimo pozicijà. Lapkrièio 18 d. á Baisogaloje ásikûrusá lietuviø kariuomenës brigados ðtabà atvyko vokieèiø karininkai su gen. W. Eberhardto ágaliojimais tartis dël sutarties atnaujinimo ir demarkacijos linijos nustatymo. Komisija turëjo iðsiaiðkinti bermontininkø ir lietuviø santykius vokieèiams ið Lietuvos iðsikrausèius. Kadangi Lietuva kariaujanti su bolðevikais, jai buvo siûloma bendradarbiauti su vadinamàja Vakarø Rusijos, t. y. plk. P. Bermondto, armija, kuri turëjo uþimti atitinkamà vietà fronte prieð bolðevikus. Bermontininkø siûlymu, Lietuva turëjo leisti jiems naudotis geleþinkeliu ÐiauliaiPanevëþysDaugpilis115 . Taèiau Lietuvos vyriausybë su bermontininkais á derybas nesileido ir reikalavo, kad ðie kuo greièiausiai iðsikraustytø ið Lietuvos116 . Bermontininkai, nesiskaitydami su ðiais reikalavimais, 1919 m. lapkrièio mën. antrojoje pusëje pradëjo sistemingai puldinëti á pietvakarius ir ðiaurës rytus nuo Radviliðkio neutralioje zonoje buvusius kaimus, kuriø Lietuvos kariuomenë, pasitraukus vokieèiams, dar nebuvo spëjusi uþimti. Susirëmimai ëmë ágauti sistemingø puldinëjimø pobûdá. 218 3. BERMONTININKØ KARINËS AVANTIÛROS LIKVIDAVIMAS Ð i a u r ë s g r u p ë s v e i k s m a i. 1919 m. vasarà vakarinëje Pasvalio apskrities dalyje Joniðkëlio, Þeimelio, Vaðkø, Saloèiø, Pakruojo ir kituose valsèiuose ðeimininkavo vokieèiø gen. Goltzo vadovaujamos kariuomenës dalys. Ið vietos gyventojø prievarta buvo atimamas maistas, paðaras, gyvuliai ir kt. 1919 m. rugpjûèio mën. pirmomis dienomis ðiame kraðte pasirodë ir pirmieji bermontininkø bûriai, kurie toliau plëðë ir niokojo gyventojus, uþ maþiausià nepaklusnumà degino kaimus, rekvizavo arklius ir pan. Saloèiuose kuriam laikui apsistojo Lietuvos dvarininko barono Vildemano batalionas, kuriame buvo apie 300 bermontininkø. Baronas Vildemanas su savo bendraminèiais baronais K. Bistramu, Garinu, F. Roppu ir kitais dvarininkais vedë agitacijà prieð Lietuvos vyriausybæ, visaip trukdë vietiniø valdþios organø darbui, nors imtis praktiniø veiksmø prieð juos nesiryþo117 . Pareikalavus palikti apskrities teritorijà, baronas Vildemanas po savaitës su batalionu iðsikraustë ir atsidûrë Kurðo pasienyje. Tuo metu kpt. J. Vëgëlio vadovaujamos Pasvalio m. ir apskr. komendantûros pajëgos iðaugo iki bataliono. Jos kartu su apskrityje veikusiais vietiniais partizanais sudarë vadinamàjà Ðiaurës grupæ. 1919 m. spalio 9 d. bermontininkø bûrys pasirodë prie Pasvalio ir, pakeliui plëðdamas vietos gyventojus, stengësi prasimuðti á rytus, prie Dauguvos krantø. Vietos milicijos bûrys, sustiprintas savanoriais, puolë bermontininkus ties Kupreliðkio miesteliu. Taèiau bermontininkai kaþkieno buvo perspëti ir pasitiko savanorius smarkia kulkosvaidþiø ugnimi. Jiems pavyko laimëti kautynes ir paimti á nelaisvæ 7 lietuviø partizanus bei Pasvalio apskrities virðininkà. Bermontininkams pasukus Latvijos link, buvo susitarta su latviais ir ties Aþës miesteliu prieðas buvo smarkiai sumutas, belaisviai ivaduoti, paimta nemaai grobio118 . Spalio mën. viduryje stambios bermontininkø pajëgos ëmë verþtis ið ðiaurës. Jos uþëmë nemaþà Pasvalio apskrities dalá ir ásitvirtino linijoje PaðvitinysLauksodþiai KiburiaiSaloèiaiSmilgiaiBirþaiParovëja. Karinë vadovybë ásakë Pasvalio komendantui kpt. J. Vëgëliui sustabdyti bermontininkø verþimàsi Kupiðkio ir Panevëþio link. Komendantûros daliniai energingais veiksmais sustabdë prieðo verþimàsi nurodytomis kryptimis, spalio 20 d. iðvydami já ið Birþø, o Saloèiuose nuginkluodami vokieèiø þandarus119 . Spalio 2730 d. Pasvalio komendantûros daliniai plëðikaujantiems bermontininkams sudavë smûgius Saloèiø apylinkëse, Pabirþës miestelyje bei Steigviliø kaime ir iðvijo juos Bauskës kryptimi. Lapkrièio 1 d. didelis bermontininkø bûrys uþëmë Birþus. Prieð ásiverþdami á miestà jie suardë telefono linijas ir smarkiai apiplëðë gyventojus. Ið Saloèiø miestelio pasiøsta komendantûros rinktinë sudavë bermontininkams keletà smûgiø ir dalá jø iðstûmë Ðembergo, o kitus Parovëjo link120 . Panaðaus pobûdþio permainingai vykusiø susirëmimø su prieðu buvo gana daug. Lapkrièio 10 d. 6 val. ryto didelis Geleþinës divizijos bermontininkø bûrys vël uþëmë Birþus. Savavaliaujantys bermontininkai sunaikino centrinæ telefono stotá, 219 iðplëðë paðtà ir, suëmæ 5 milicininkus, traukë Ðembergo link. Suþinojæ apie tai, savanoriai prie Rinkuðkiø kaimo prieðà netikëtai atakavo, iðsklaidë á atskiras dalis, iðvadavo milicininkus, o 7 bermontininkus paëmë nelaisvën121 . Ðiaurës grupë nebuvo tokia pajëgi, kad galëtø visada apginti frontà, kuris sudarë apie 60 km. Dël ðios prieþasties kautyniø metu vienas ar kitas miestelis daþnai pereidavo ið rankø á rankas, padarant vietos gyventojams daug nuostoliø. Neretai prieð bermontininkus bûdavo panaudojamos suvienytos lietuviø ir latviø pajëgos. Pavyzdþiui, vienas ið tokiø bendrø puolimø ávyko lapkrièio 12 d. rytà, kai latviai puolë bermontininkus ið ðiaurës ir ðiaurës rytø, o lietuviai ið pietø Bauskës link, norëdami prieðà apsupti ir sunaikinti. Kautynës ávyko ties Saloèiais. 150 bermontininkø bûrys, ginkluotas 6 kulkosvaidþiais, dar lapkrièio 8 d. buvo ásitvirtinæs mûriniame klebonijos pastate. Nors bermontininkai ir atkakliai prieðinosi, lietuviai su latviais abipusiu miestelio supimu sugebëjo ásiverþti á Saloèius ir privertë prieðà pasiduoti. 138 bermontininkai buvo paimti á nelaisvæ. Á pasvalieèiø rankas pateko 4 sunkieji kulkosvaidþiai, 74 ðautuvai, apie 20000 ðoviniø, 274 granatos, 9 arkliai, 7 veþimai ir daug kitos amunicijos. Kautynëse ypaè pasiþymëjo Pasvalio bataliono I kuopos savanoriai122 . Lapkrièio 18 d. pailsëjæ ir susitvarkæ pasvalieèiai su latviais toliau tæsë puolimà ir ties Grenstelës dvaru pasiekë Latvijos sienà. Bermontininkams pasitraukus á vakarus, latviai uþëmë Bauskæ. Lapkrièio 19 d. bendromis lietuviø ir latviø jëgomis buvo iðvaduotas Þeimelis, kur prieðas neteko 17 nukautø. Pasvalieèiams atiteko 2 kulkosvaidþiai, 13 ðautuvø, 15 kaspinø kulkosvaidþiams ir kt.123 Tuo bûdu pasvalieèiai iki lemiamos Ðiauliø operacijos sugebëjo iðstumti bermontininkus ið Nemunëlio Radviliðkio, Mûro Panemunës, Smilgiø ir kitø vietoviø á ðiauræ nuo BirþøSaloèiø linijos124 . P a s i r e n g i m a s Ð i a u l i ø k a r i n e i o p e r a c i j a i. 1919 m. lapkrièio mën. antrojoje pusëje bermontininkai puldinëjo lietuviø kariuomenës pozicijas ir kitose vietose. Radviliðkis tapo didþiausiu bermontininkø organizaciniu centru. Á já jie sutraukë labai daug kariuomenës. Ið jo ir vykdë puldinëjimus maþesnëmis grupëmis. Siekdama apsaugoti vietos gyventojus bei jø turtà, mûsø kariuomenë kai kuriuose neutralios zonos kaimuose iðstatë sargybas bei uþtvaras. Taèiau ðios priemonës maþa tepadëjo. Kerðydami bermontininkai lapkrièio 20 d. pradëjo stambokà puolimà VarnioniøÞarënøIlgaièiø ruoþe, panaudodami artilerijà, bombosvaidþius ir kulkosvaidþius. Taèiau lietuviams atkakliai pasiprieðinus, prieðas buvo priverstas palikti Nortaièiø ir Daugëlaièiø kaimus, o atskubëjus pastiprinimui durtuvø kautynëse prieðas atsitraukë á pirmines pozicijas. Naktá ið lapkrièio á 21 d. bermontininkai vykdë sustiprintà þvalgybà nuo Ðiaulënø pusës, o nuo Tyruliø balø bandë pulti mûsø pozicijas. Ðie sistemingai vykdomi puldinëjimai rodë, jog bermontininkai þûtbût norëjo uþimti geleþinkelio ruoþà á pietryèius nuo Radviliðkio ir atkirsti susisiekimà su bolðevikø fronte veikusia mûsø kariuomene. Lietuviø kariuomenës vadovybë lemiamà bermontininkø puolimà jau buvo numaèiusi pradëti lapkrièio 16 d.125 Taèiau ji turëjo skaitytis su gen. H. A. Niesselio vadovaujama santarvininkø misija, kuri nuolat grasindavo kariuomenës vadovy- 220 bei, jog puolimo atveju bermontininkams á pagalbà ið Vokietijos galinti atvykti vokieèiø reguliarioji kariuomenë. Todël fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga kurá laikà turëjo apsiriboti daugiau gynybinio pobûdþio kontrpuolimais ir laukti vadovybës ásakymo pradëti stambià planingà karinæ operacijà. Lapkrièio mën. viduryje bermontininkø kariniai daliniai buvo iðsidëstæ riboje: SuostasSaloèiaiÞeimelisKriukaiPaðvitinysLygumaiStaèiûnaiAukðtelkaiKauliniaiRadviliðkisJaugëlaièiaiÐiaulënaiTytuvënaiÐiluvaLyduvënaiViduklë Jurbarkas. Bermontininkø pajëgose buvo apie 40000 kariø, kurie daugiausia dislokavosi Mintaujos, Joniðkio ir Ðiauliø apylinkëse126 . Krato apsaugos ministerijos operatyvinio skyriaus tuometiniais duomenimis Lietuvoje bermontininkø skaièius virðijo 15 000. Jø pagrindiniai amunicijos sandëliai buvo Ðiauliuose ir Þeimelyje, o ginklø Gubernijoje, Joniðkyje ir Ðiauliuose127 . Bermontininkø puldinëjimams ákyrëjus, fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga 1919 m. lapkrièio 18 d. suðaukë daliø vadus á savo ðtabà Baisogaloje, supaþindino juos su esama padëtimi ir, prisiëmæs sau visà atsakomybæ, be vyriausybës þinios, ásakë pradëti puolimà. Jam pavaldþias karines dalis plk. ltn. K. Ladyga suskirstë á 3 voras ir 4 grupes (r. 35 schemà). Kpt. K. Ðkirpos vadovaujamà I vorà sudarë V pëst. pulkas, IV baterijos bûrys, II husarø eskadrono bûrys, 5 geleþinkelio sprogdintojai ir 25 pionieriai. Vora turëjo susitelkti Mënaièiø kaime ir pulti Paltynø, Diktariðkiø, Ðiaulënø, Ðiaulaièiø bei Kiaunoriø kryptimi. Nuo Kiaunoriø turëjo pasukti á ðiaurës vakarus per Paðiauðæ ir Padupysá. Sustojus prie Kurtuvënø ir Ventos kanalo abipus ÐiauliøKelmës plento, uþkirsti prieðui kelius ið ðiaurës bei vakarø ir budriai þvalgyti. Plk. V. Grigaliûno-Glovackio vadovaujama II vora (II pëst. pulkas, III baterijos bûrys, II husarø eskadrono bûrys, 5 geleþinkelio sprogdintojai ir 25 pionieriai) turëjo susitelkti Virduliuose ir, puolant Graþioniø, Birjoèiø, Ðniuraièiø bei Gudeliø kryptimi, uþimti Ðiaulius. Jai nurodyta sustiprintai þvalgyti kairiàjà geleþinkelio Radviliðkis Ðiauliai pusæ. Skiriamoji linija su IV pëst. pulku: MaþaièiaiGendviliaiNoruðaièiai DoèkiaiSiubaièiaiÞeimiai. Uþëmus Ðiaulius, sustoti ÐapnagiøSutkûnøTalioèiø riboje ir saugoti kelius ið ðiaurës vakarø pusës, laukiant tolesniø nurodymø. III vora, kpt. J. Variakojo vadovaujama (IV pëst. pulkas, III baterijos bûrys, I husarø eskadrono bûrys, 5 geleþinkelio sprogdintojai ir 25 pionieriai), ið susitelkimo vietos Derveliuose, stumdama prieðà, þygiuoja KauksnujøKutaièiøStaèiûnø DeguèiøSereikiøNaisiøGibaièiø kryptimi. Sustojusi MeðkuièiøNoreikiø Gavënaièiø linijoje, vora uþkerta JoniðkioÐiauliø kelià ir þvalgo ðiaurës rytø kryptimi. Mjr. Vl. Skorupskio vadovaujama grupë, kurià sudarë I pëst. pulkas, IV baterijos bûrys, I husarø eskadrono du bûriai, 5 geleþinkelio sprogdintojai ir 25 pionieriai, bûdama rezerve, turëjo uþimti pozicijas Prastavoniuose, Þinënuose, Kirjanove, Ilgaièiuose. Iki puolimo pradþios turëjo ginti IlgaièiøÞinënøVarnioniøDaukuèiø linijà, o prieðui pasitraukus per Radviliðká þygiuoti Ðiauliø link. Kpt. J. Vëgëlio vadovaujama Pasvalio komendantûros grupë (komendantûros kuopos ir vietiniai ðauliai) turëjo pagal galimybes vyti bermontininkus á ðiauræ ir uþimti Kurðo pasienyje BauskësSaloèiø ir BauskësVaðkø kelius. Raseiniø komendantûros grupë (kuopos ir vietiniai ðauliai) turëjo vyti bermontininkus á vakarus ir apsaugoti kelius nuo vakarø ir pietø pusës. 221 35 schema Ðiauliø operacijos planas 222 Plk. ltn. Edv. Adamkavièiaus vadovaujamai grupei (Kauno atskirasis ir batalionas, V baterijos bûrys, II husarø eskadrono bûrys) ásakyta uþimti Tauragæ ir toliau gintis ið pietø ir ðiaurës abipus geleþinkelio TauragëTilþë, palaikant ryðius su kaimyninëmis dalimis. Vietos auliams-partizanams nurodyta kiek galint kenkti prieo unugariui, ardant kelius, tiltus bei ryius, apaudant jo gurguoles ir kt.128 Ðiame ásakyme dar nebuvo nurodyta konkreti bermontininkø puolimo data. Daliø vadai turëjo galimybæ pasvarstyti ir pasiruoðti, kaip geriau jiems iðkeltus uþdavinius ávykdyti. 1919 m. lapkrièio 20 d. fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga jam pavaldþioms karinëms dalims paskelbë ásakymà Nr. 8/S, kuriame ásakë pradëti puolimà lapkrièio 21 d. tokiu apskaièiavimu, jog tik pradëjus auðti kpt. K. Ðkirpos vadovaujama grupë bûtø Ðiaulënø, plk. V. Grigaliûno-Glovackio Radviliðkio, kpt. J. Variakojis su grupe Staèiûnø Sereikiø, mjr. Vl. Skorupskis su dviem batalionais ir V baterijos bûriu Prastavoniø Ðeduvos rajonuose, o vienas batalionas ir IV baterijos bûrys uþimtø pozicijas Ilguoèiø, Þinënø bei Varnioniø vietovëse ir þvalgytø Patkûnø ir Spièiø apylinkes. Pasvalio ir Raseiniø komendantûros turëjo slaptà operatyviná ásakymà Nr. 7/S pradëti vykdyti lapkrièio 21 d. 1 val. Plk. ltn. Edv. Adamkavièiaus vadovaujama grupë turëjo bûti pasiruoðusi lapkrièio 20 d. vakare ir kitos dienos rytà uþimti uþduoèiai vykdyti patogius punktus129 . R a d v i l i ð k i o k a u t y n ë s. Bendras puolimas prasidëjo 1919 m. lapkrièio 21 d. 3 val. ryto plk. ltn. K. Ladygai vadovaujant. Operacija buvo vykdoma abipusiðkai (ið ðiaurës ir pietø) Ðiauliø miesto supimu, kartu puolant RadviliðkioÐiauliø kryptimi (þr. 36schemà). Norint sëkmingai ávykdyti ðià operacijà, pirmiausia reikëjo uþimti Radviliðká, kuriame buvo ásitvirtinæ apie 800 labai gerai apsiginklavusiø bermontininkø, turëjusiø apie 1012 patrankø, daugybæ kulkosvaidþiø, minosvaidþiø ir bombosvaidþiø130 . Ðá uþdaviná atlikti buvo patikëta plk. V. Grigaliûno-Glovackio vadovaujamam II pëst. pulkui, ágijusiam nemaþà koviná patyrimà kovø su bolðevikais metu Dauguvos fronte. Ðiame pulke tomis dienomis buvo 39 karininkai, 2 gydytojai, 10 karo valdininkø ir 2192 kareiviai. Pulkas buvo ginkluotas 17 kulkosvaidþiø, 1782 ðautuvais, 1700 granatø ir kt.131 Lapkrièio 1 d. pulkas buvo papildytas 350 naujokø, atvykusiø ið Kauno, kurie buvo iðskirstyti po kuopas. Pulke buvo 3 batalionai, kiekviename jø po 3 rikiuotës ir 1 kulkosvaidþiø kuopà. Pulkui buvo priskirtas III baterijos bûrys. Lapkrièio 2 d. baigta formuoti mokomoji kuopa, tuomet vadinama puskarininkiø mokykla. Be to, dar buvo 40 raitø þvalgø komanda132 . Kovotojø skaièiumi II pëst. pulkas buvo pranaðesnis uþ bermontininkø pajëgas Radviliðkyje, taèiau ginkluotës atþvilgiu smarkiai nuo jø atsiliko. II pëst. pulkas puolimà pradëjo 21 d. 3 val. ryto trimis voromis, kiekvienoje po vienà batalionà. Pulko vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis tikëjosi, jog bermontininkai greit pasitrauksià, todël Radviliðkiui uþimti paskyrë mjr. J. Motiejûno-Valevièiaus vadovaujamà batalionà kaip silpniausià, nes jame buvo daug jaunø, dar tinkamai neapmokytø kareiviø. Ðis batalionas, uþëmæs Radviliðká, turëjo per Mankiðkius, Ðilënus þygiuoti á Ðiaulius ir ten apsistoti. Stipresni batalionai buvo nukreipti Ðiauliams uþimti. 223 Mjr. J. Motiejûno-Valevièiaus vadovaujamas I batalionas puolë Radviliðká nuo Karèemø kaimo tiesia atvira vietove pagal vieðkelá ir geleþinkelá, nedarydamas didesniø apëjimø manevro. Puolimo pradþioje, naktá, ltn. S. Oþeliui su kareiviø bûriu pavyko ásibrauti á Radviliðká, taèiau uþnugaryje buvæ daliniai laiku neatvyko pagalbon. Bermontininkai, kuriø daugumà sudarë vokieèiai, tai pastebëjæ tuoj puolë ltn. 36 schema Radviliðkio kautynës 1919 m. lapkrièio 2122 d. 224 S. Oþelio bûrá, iðstûmë já ið Radviliðkio ir sudarë apie já gynimosi þiedà. Jø ugniavietës daugiausia buvo árengtos ávairiuose mûriniuose pastatuose. Ðiame susirëmime ltn. S. Oþelis buvo sunkiai suþeistas ir netrukus nuo þaizdø mirë. Ði pirmoji nesëkmë neigiamai paveikë visà kuopà, kuri iki pat vakaro nerodë jokio aktyvumo. Nepasisekë ir kitoms I bataliono kuopoms. II kuopa, pradëjusi Radviliðkio puolimà, irgi buvo priversta pasitraukti á Vingeliðkio kaimà. Puolimà pradëjusi I kuopa uþëmë staèiatikiø kapines, taèiau, sutikusi smarkià prieðo ugná, pasitraukë Karèemø link. Kautyniø metu ltn. P. Urbakonis þuvo, o kuopos vadas kpt. St. Puzinas buvo suþeistas133 . Pirmajam puolimui nepavykus, pakartotinai pulta toliau, bet be didesnio pasisekimo. Batalionas turëjo nuostoliø: 2 karininkai (ltn. S. Oþelis ir ltn. P. Urbakonis) nukauti, 3 karininkai (bataliono vadas mjr. J. Motiejûnas-Valevièius, I kuopos vadas kpt. St. Puzinas ir kulkosvaidþiø kuopos vadas ltn. K. Matulaitis) ir apie 30 kareiviø suþeista, o 14 kareiviø nukauta134 . Tà paèià dienà II batalionas (vadas mjr. K. Ramanauskas), ið vakarø pusës apëjæs Radviliðká, nesutikdamas prieðo, per Kaulinius, Þironus, Kutiðkius ir Mankiðkius pasiekë Ðilënø kaimà. Neþinodamas tikros padëties ties Radviliðkiu, bataliono vadas mjr. K. Ramanauskas tolesná þygiavimà sustabdë. Kpt. J. Petruièio vadovaujamas III batalionas ið Sadûnø kaimo, þygiuodamas per Birjoèius, Gudelius, priëjo Aleksandrijos kaimà ir Kairiø baþnytkaimá, kur, susidûræs su prieðu, sustojo135 . Nors II pëst. pulko karininkai bei kareiviai degë noru kuo greièiau iðvyti bermontininkus ið Radviliðkio, lapkrièio 21 d. jiems tai padaryti nepavyko. Tam sukliudë daug prieþasèiø: a) nemokëjimas veikti nakties metu, b) kariø pakrikimas netekus savo vadø, kaip tai atsitiko I kuopoje, c) nesugebëjimas manevruoti kovos lauke, d) puolimo metu menkas veiksmø suderinamumas, e) silpni ryðiai tarp atskirø daliø ir kt. Dël minëtø prieþasèiø batalionui teko patirti nemaþø nuostoliø tiek aukø skaièiumi, tiek moraliniu poþiûriu. Lapkrièio 21 d. vakare fronto vadui plk. ltn. K. Ladygai tapo aiðku, jog II pëst. pulkas nebepajëgs paimti Radviliðkio. Aplinkybës reikalavo skubiai veikti, nes ið Ðiauliø bermontininkai pajudëjo Radviliðkio kryptimi ir tos pat dienos vakare puolë II pëst. pulko III batalionà. Fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga nieko nelaukdamas ásakë rezerve buvusiam I pëst. pulko vadui mjr. Vl. Skorupskiui padëti II pëst. pulkui uþimti Radviliðká. Mjr. Vl. Skorupskis, vykdydamas fronto vado ásakymà, II pëst. pulkui á pagalbà pasiuntë II ir III batalionus, vadovaujamus savo padëjëjo mjr. V. Ðaudzio. Ðiam su II pëst. pulko vadu plk. V. Grigaliûnu-Glovackiu aptarus susidariusià padëtá, buvo nutarta lapkrièio 22 d. 7 val. atakuoti ið visø pusiø apsuptà prieðà Radviliðkyje. Mjr. V. Ðaudzio vadovaujama rinktinë gavo uþdaviná pulti Radviliðká ið pietø ir rytø, o II pëst. pulkas ið ðiaurës ir rytø136 . Radviliðkio puolimas prasidëjo numatytu laiku. Ðá kartà puolime dalyvavo kur kas stipresnës jëgos: I pëst. pulko III batalionas ir dalis I bataliono, didelá kariø pasitikëjimà turëjusio kpt. M. Peèiulionio vadovaujama IV baterija, II pëst. pulko I batalionas, mokomoji kuopa ir III baterijos bûrys. Artëjant prie Radviliðkio, prieðas paleido stiprià patrankø, minosvaidþiø ir sunkiøjø kulkosvaidþiø ugná, ypaè smarkiai ðaudydamas ið mûrinio malûno. Kpt. M. Peèiulionio baterija taiklia ugnimi nutildë prieðo kulkosvaidþius malûne, atakuodama VII kuopa já uþëmë, paimdama ið prieðo 4 kulkosvaidþius, ir pasiekë priemiestá. 225 Taèiau savøjø jëgø nepalaikoma nei ið deðinës, nei ið kairës, uþëjus rûkui, buvo priversta su nuostoliais atsitraukti á Ilguoèiø kaimà. Malûnas vël atiteko bermontininkams137 . Pasitarus I pëst. pulko vadovybei, nutarta puolimà pakartoti. 11 val. vietoj nuvargusios VII kuopos buvo pasiøsta IX, o jos ákandin VII kuopa. Prieðas vël pradëjo ðaudyti smarkia artilerijos, kulkosvaidþiø, minosvaidþiø ir bombosvaidþiø ugnimi. Patyrusi dideliø nuostoliø, III kuopa pasistûmëjo puskilometrá prie Radviliðkio ið kairës pusës, o IX ir VII kuopos pasiekë á pietus nuo miestelio buvusá miðkelá, kur ásitvirtino. Uþ jø laikësi to pat pulko III kuopa. Puolime dalyvavusi VIII kuopa pasiekë Radviliðkio kapines, taèiau, smarkiai prieðo apðaudyta, su dideliais nuostoliais pasitraukë á Vingeliðká. Dienos metu toliau atakuoti smarkiai ðaudantá prieðà nebuvo galimybiø, todël nutarta laikinai puolimà sustabdyti, bet nesitraukiant ið vietos138 . Susitvarkiusios ir ðiek tiek pailsëjusios IX ir VII kuopos vël prisiartino prie malûno ir já uþëmë. Tuo paèiu metu temstant prie Radviliðkio priartëjo ir III kuopa, kuri ásiverþë á miestelá ið vakarø pusës. Toliau atakuodamos ir smarkiai puldamos miestelá pasiekë ir IX bei VII kuopos. Neatlaikæ puolimo bermontininkai ëmë trauktis: vieni iðvaþiavo traukiniu, kiti traukësi vieðkeliu Ðiauliø kryptimi, paskutinieji bëgte bëgo139 . Uþëmus Radviliðká, ið Ðiauliø pro Ðilënus ðarvuotu traukiniu atvyko gen. H. A. Niesselio vadovaujama karinë misija, kuri pareikalavo karo veiksmus sustabdyti ir pasitraukti á pradines pozicijas, kad bermontininkai galëtø nekliudomi ið Lietuvos iðvykti. Gen. H. A. Niesselio reikalavimai buvo vykdomi. Lapkrièio 2223 naktá lietuviai pradëjo trauktis. Ið Radviliðkio besitraukià bermontininkai vieðkeliu pro Mankiðkius, Ðilënus buvo praleisti be kliûèiø. Radviliðkio kautyniø metu I pëst. pulkas neteko 11 kareiviø uþmuðtø ir apie 30 suþeistø140 . Uþëmus miestelá, I pëst. pulko III batalionas buvo atitrauktas rezervan á Karèemø kaimà, I batalionas liko rezerve Radviliðkyje, o II batalionas, iðvijæs prieðà ið Mankiðkiø, uþëmë pozicijà KutiðkiøMankiðkiøJanavièiø linijoje141 . Lapkrièio 24 d. rytà I ir II pëst. pulkai sugráþo á savo senas pozicijas. Þuvæ I pëst. pulko kariai buvo palaidoti Baisogalos, o II pëst. pulko Ðeduvos kapinëse. Radviliðkio kautynëse narsumu ir sumaniu vadovavimu pasiþymëjo: I pëst. pulke mjr. Vl. Skorupskis, mjr. V. Ðaudzis, kpt. M. Peèiulionis, kpt. K. Sprangauskas, kpt. S. Marcinkevièius, kpt. A. Ðmitas, vyr. ltn. N. Zabulionis, vyr. ltn. P. Norkûnas, vyr. ltn. A. Ambraziejus, ltn. A. Treideris, virðila J. Kazlauskas, vyr. pusk. B. Laurinaitis ir kt.; II pëst. pulke mjr. J. Motiejûnas-Valevièius, kpt. J. Petruitis, kpt. J. Samasenka, ltn. S. Oþelis, ltn. P. Urbakonis, gyd. A. Petraitis, pusk. P. Kondradruckis, artilerijos karininkai Vyt. Landsbergis ir J. Giedraitis bei daug kareiviø142 . Kautyniø su I pëst. pulku metu bermontininkai patyrë tokiø nuostoliø: 11 jø buvo nukauta, 30 suþeista, o 24 pateko nelaisvën. Kovojant su II pëst. pulku buvo nukauta 200, suþeista 400 ir paimta á nelaisvæ 117 prieðo kariø143 . Bëgdami ið Radviliðkio bermontininkai paliko mums didelá karo grobá: 7 lauko patrankas, 1 haubicà, 2 zenitines patrankas, apie 100 kulkosvaidþiø, 10 minosvaidþiø, 4 bombosvaidþius, apie 50000 artilerijos sviediniø, 30 lëktuvø, apie 50 000 lëktuvø bombø, 14 lëktuvø sparnø, 21 lëktuvø motorà, 50 propeleriø, 8 automobilius, 5 lauko virtuves, 13 veþimø, 32 arklius, 1 garveþá su vagonu, 10 lauko telefono aparatø ir daug kabelio, daugybæ ðoviniø ðautuvams ir kulkosvaidþiams, raketø ir 226 kitokio karinio turto144 . Visas karo grobis lapkrièio 23 d. rytà specialiu traukiniu ið Radviliðkio buvo iðveþtas. Darbas buvo atliktas per vienà dienà. Prie to beveik nekvieèiami prisidëjo vietos ir apylinkiø gyventojai, kurie padëjo kariuomenei. Kiti net ið tolimø vietoviø atvyko su pastotëmis. Kovø uþ Lietuvos nepriklausomybæ istorijoje Radviliðkio vardas áraðytas aukso raidëmis, nes jo paëmimas ir plk. P. Bermondto grupiø nugalëjimas Lietuvos nepriklausomybei turëjo milþiniðkos reikðmës. Patys bermontininkai stebëjosi Lietuvos kariuomenës narsumu, teigë, jog lietuviai kovojo geriau uþ kazokus145 . K i t ø k a r i n i ø d a l i n i ø v e i k s m a i p r i e ð b e r m o n t i n i n k u s. Fronto vado plk. ltn. K. Ladygos ásakymà dël bermontininkø puolimo pradþios IV pëst. pulko vadovybë gavo lapkrièio 20 d. 17 val. 40 min., o kitos dienos ankstyvà rytà pulko dalys jau turëjo bûti StaèiûnøSereikiø rajone. Pagrindinis pulko uþdavinys buvo uþimti Meðkuièius, perkirsti susisiekimo su Mintauja kelius ir tuo sudaryti grësmæ Ðiauliuose buvusiems bermontininkams. Tuo metu tiksliø þiniø apie prieðà neturëta, bet buvo spëjama, jog jis uþima pozicijas kur nors netoli ÐiauliøJoniðkio geleinkelio linijos. III batalionas (vadas kpt. V. Petrauskas) buvo uþëmæs pozicijà Maldþiûnø Paeþeriø riboje (á vakarus nuo Rozalimo), II batalionas (vadas kpt. J. Andraðiûnas) buvo rezerve, o I batalionas (vadas kpt. J. Vidugiris) saugojo SturiðkiøGikoniø Planciðkiø linijà146 . Gautam uþdaviniui vykdyti pulko vadas kpt. J. Variakojis sudarë 2 voras. Kpt. J. Vidugirio vadovaujama deðinioji vora (I batalionas I, II ir V kuopos) ið Sturiðkiø þygiavo á Draumënus, kuriuos pasiekë 4 val. 30 min. Ið Draumënø vora toliau þygiavo per Kauksnujus, Kutaièius, Staèiûnus, Deguèiø dvarà, Sereikius, Naisiø dvarà ir, niekur prieðo nesutikusi, atvyko á Gibaièius. Artilerijà (vyr. ltn. P. Doèkaus vadovaujamà III baterijos bûrá) paliko Naisiø dvare. 14 val. 50 min. nuo Joniðkio pusës á Meðkuièius atvyko didelis bermontininkø eðelonas. Iðlipæ ið traukinio, prieðo kareiviai su kulkosvaidþiais puolë voros deðiniajame sparne buvusià V kuopà. Ði atkakliai gynësi, antpuolá atmuðë, taèiau kautyniø metu neteko kuopos vado karin. K. Hofmano, kuris buvo mirtinai suþeistas. Be to, 6 kareiviai buvo uþmuðti ir 8 suþeisti. Dël didelio nuovargio (tà dienà per vëtrà ir ðaltá buvo nuþygiuota daugiau kaip 40 km) vora puolimo tæsti nebegalëjo ir naktá pasiliko GibaièiøNorkûnø bare, iðstaèiusi prieðakyje apsaugà. Prieðas pasiliko Meðkuièiø miestelyje ir stotyje. Naktis praëjo ramiai 147 . Kpt. J. Andraðiûno vadovaujama kairioji vora (III batalionas IV, VI ir IX kuopos) susikoncentravo Vismantø rajone. Vëluojant deðiniajai vorai, ji ið Vismantø iðvyko 4 val. 30 min. ir, þygiuodama per Jasvilaièius, Barvainius, Beniulius, Tilius, Miðeikius, 14 val. pasiekë Jurgaièius, kur buvo apsistojæ 6 vokieèiø þandarai. 4 ið jø buvo iðjojæ á Ðiaulius, o likusieji 2 buvo paimti á nelaisvæ. Paimtas èia dar 1 arklys ir 3 balnai. Ið Jurgaièiø á Gavënaièiø dvarà pasiøsti þvalgai pastebëjo ateinanèià prieðo vorà, kurià IV kuopa atakavo ir iðblaðkë. Á nelaisvæ pateko 2 bermontininkø karininkai, keletas jø kareiviø þuvo, paimta lauko virtuvë, 3 veþimai su maistu ir 8 arkliai. Kairioji vora nuostoliø neturëjo. Naktá ji praleido Jurgaièiuose, iðsiuntusi á prieká reikalingà apsaugà bei keliose vietose iðardydama geleþinkelá. 227 Tos dienos popietæ pulko rezervas (III, VII ir VIII kuopos) ir ðtabas atvyko á Sereikius. Pulko vadovybë, suþinojusi, jog lapkrièio 21 d. nebuvo uþimtas nei Radviliðkis, nei Ðiauliai, nesiryþo prasiverþti á brigados vado ásakymu nurodytà Meðkuièiø Gavënaièiø dvaro linijà, ávertindama tai pavojingu ir beprasmiu dalyku. Todël, brigados vadui leidus, IV pëst. pulkas apsistojo GibaièiøNorkûnøJurgaièiø linijoje. Èia buvo sukoncentruotas iki tol rezerve buvæs III batalionas. Dar tebesitvarkant pulko dalims, apie 10 val. nuo Joniðkio pusës atvyko prieðo kariuomenës eðelonas, kuris, susiðaudæs su mûsø kariuomene ties Gibaièiais, Norkûnais bei Jurgaièiais, pasiekë Domantus. Toliau ðarvuotas traukinys vykti negalëjo, nes geleþinkelis tarp Domantø ir Kebliø mûsiðkiø buvo iðardytas. Atgal gráþti jis taip pat negalëjo, nes mûsø kuopos uþstojo jam kelià. Ávyko átemptos kautynës, kurios tæsësi apie tris valandas. Ið mûsø pusës visà laikà dalyvavo 3 kuopos su 6 kulkosvaidþiais. Artilerija pëstininkams maþai kà tepadëjo dël tirðto rûko ir blogo matomumo, o, be to, ji buvo labiausiai pasirengusi apðaudyti Meðkuièiø rajonà148 . Ið prieðo pusës iðsyk veikë 2, o paskui buvo iki 4 kuopø, turinèiø daug kulkosvaidþiø, bombosvaidþiø, artilerijos. Bermontininkai kelis sykius tirðtomis grandinëmis ëjo atakon, bet visos jos buvo su dideliais nuostoliais jiems atremtos. Atmuðusios atakas, mûsø kuopos paèios perëjo kontratakon, priversdamos prieðà paniðkai bëgti. Matydami, jog nebeástengs iðveþti eðelono, bermontininkai já sudegino. Meðkuièiai buvo uþimti. Sumuðti bermontininkai, traukdamiesi atgal, paliko uþmuðtus ir net suþeistus. Kautynëse dalyvavusios mûsø kuopos paëmë nelaisvën 19 bermontininkø kariø, 12 arkliø, 7 kariðkus veþimus, 3 lauko virtuves, 1 bombosvaidá, 1 komutatoriø, 13 telefono aparatø ir kitokio kariðko turto. IV pëst. pulkas neteko 1 karininko, 10 uþmuðtø ir 9 suþeistø kareiviø149 . 1919 m. lapkrièio 22 d. pavakary buvo gautas fronto vado plk. ltn. K. Ladygos ásakymas atsitraukti á RozalimoMaldþiûnøPaeþeriø linijà, kurá pulkas turëjo ávykdyti iki lapkrièio 24 d. 16 val. Ásakymas nurodytu laiku buvo ávykdytas150 . Kautynëms pasibaigus, buvo suþinota, jog lapkrièio 22 d. traukiniu pro Meðkuièius pravaþiavo ir pats plk. P. Bermondtas su savo ðtabu. Neprivaþiavus Ðiauliø, traukinys lietuviø buvo apðaudytas. Traukinyje kilusi suirutë, kurios metu kiekvienas komandavæs ir veikæs savaip. Plk. P. Bermondtas iðsigandæs sëdëjo kupë ir nieko nedaræs, kol traukinys iðvykæs ið ðaudymo srities151 . Buvæs Vilniaus batalionas, 1919 m. lapkrièio 10 d. performuotas á V pëst. pulkà (vadas kpt. K. Ðkirpa)152 , fronto vado plk. ltn. K. Ladygos ásakymu lapkrièio 21 d. anksti rytà turëjo pulti bermontininkus Paltynø, Diktariðkiø, Ðiaulënø, Ðiaulaièiø kryptimi, uþimti Padupysá ir ten perkirsti ÐiauliøKelmës plentà, kad uþstotø kelius bermontininkams ið ðiaurës ir vakarø. Pulkas puolë 3 voromis, kurios prieð tai buvo susitelkusios Pamiðkalniø ir Banziðkiø apylinkëse. I vorai vadovavo kpt. V. Bagdonavièius, II vyr. ltn. P. Grigas, o III kpt. V. Gabrënas. Lapkrièio 21 d. ankstyvà rytà buvæs didelis sniegas ir migla leido pulko grandinëms prieiti nepastebëtoms arti prieðo pozicijø. Netikëtai uþpultas prieðas sutriko ir be didesnio pasiprieðinimo apleido Liepiðkius ir Birietiðkius. Kairiajame pulko sparne Mûrø dvare, Ðiaulaièiuose, Vaitkaièiuose, Sidoruose prieðas mëgino atsilaikyti, bet jam nepavyko ir, palikæs apie 20 belaisviø, keletà suþeistø 228 ir uþmuðtø bei 1 kulkosvaidá, buvo priverstas pasitraukti. Kuopos apie 11 val. uþëmë joms paskirtus barus ir suardë geleþinkelio linijà prie Aukðtiðkiø kaimo ir Pilveliø stoties. Prieðas pasitraukë Paleèkiø ir Pagryþuvio link. Naktá ið lapkrièio 21 á 22 d. ir anksti rytà prieðas mëgino pulti pulko kairájá sparnà ties Aukðtiðkiø kaimu, bet abu kartus su nuostoliais buvo atmuðtas ir paliko keletà belaisviø bei 1 kulkosvaidá153 . Lapkrièio 22 d. anksti rytà þvalgybai iðaiðkinus, jog bermontininkai ið Spièiø ir Daujoèiø traukiasi Ðiauliø link, pulkas tæsë þygá ir 13 val. uþëmë Padubysá. Iðsiøsta Ðiauliø link þvalgyba, gráþusi apie 22 val., praneðë, jog iki pat Ðiauliø nëra nei vieno prieðo kareivio ar jo uþtvoros. Matyt, bermontininkai nuo tos pusës nesitikëjo jokio mûsø kariuomenës antpuolio. Lapkrièio 23 d. 9 val. pulkas gavo fronto vado ásakymà atsitraukti uþ demarkacinës linijos ir uþimti iki lapkrièio 21 d. turëtas pozicijas. Lapkrièio 24 d. ðis ásakymas buvo ávykdytas. Kovø su bermontininkais metu pulko nuostoliai buvo maþi. Paimta nelaisvën apie 40 prieðo kareiviø ir 1 karininkas, 2 kulkosvaidþiai, 18 ðautuvø, 4 telefono aparatai, 10 km kabelio ir ðoviniø ðautuvams bei kulkosvaidþiams154 . Plk. ltn. Edv. Adamkavièiaus vadovaujamai grupei buvo nurodyta iki lapkrièio 20 d. uþimti Tauragæ ir uþkirsti prieðo pasitraukimà TauragësTilþës kryptimi, palaikant ryðius su kaimyninëmis dalimis. Nurodytà dienà grupës dalims áþengiant á Tauragæ, 20 bermontininkø bûrys, pasislëpæs mûriniame milicijos pastate, á lietuviø karius atidengë smarkià ugná, apmëtë granatomis. Lietuviø kariø metamos granatos atsimuðdavo á langø rëmus ir reikiamo efekto nedavë. Ir tik ltn. Balèiûnui ámetus vienà granatà á antrà aukðtà, kur buvo ásitvirtinæ bermontininkai, pastarieji pasidavë nelaisvën155 . Lapkrièio 21 d. á Tauragæ ið Tilþës atvykæs Antantës misijos pirmininkas, prancûzø armijos gen. H. A. Niesselis pareikalavo paleisti á nelaisvæ paimtus vokieèius, o batalionui be Tauragës miesto neuþiminëti jokiø kaimø ir nekliudyti vokieèiø evakuacijai. Batalionas ðá reikalavimà ávykdë. Lapkrièio 23 d. gen. H. A. Niesselis pareikalavo apleisti Tauragæ ir iðeiti ið vokieèiø zonos. Batalionas patraukë Erþvilko link ir po poros dienø apsistojo Jurbarke156 . Kiek daugiau susirëmimø su bermontininkais Ðiauliø operacijos metu turëjo Raseiniø komendantûra, gynusi kairájá sparnà. Ji sustiprino sargybas prie svarbesniø keliø á Raseinius, þvalgë Viduklës, Kelmës, Ðiluvos ir Grinkiðkio kryptimis157 . Deðiniajame sparne veikë Pasvalio komendantûros grupë. Ji turëjo bûti ypaè budri, rodyti daug iniciatyvos, nes ribojosi su Kurðu, kur aktyviai veikë vokieèiai, o vëliau bermontininkai. Todël Pasvalio karo komendantûrai buvo ásakyta kiek galint vyti bermontininkus á ðiauræ bei vakarus ir uþstoti kelius Kurðo pasienyje Saloèiai Bauskë ir VaðkaiBauskë. Bendrai veikdami su latviais, komendantûros daliniai lapkrièio 20 d. uþëmë Þeimelá, paimdami ið prieðo 2 kulkosvaidþius, 13 ðautuvø, arkliø, veþimø ir kitokio turto. Po poros dienø Pasvalio rinktinë, puldama Joniðkio kryptimi, susidûrë su stipriomis bermontininkø pajëgomis. Po atkakliø kautyniø buvo uþimti Buèiûnai, Babðtai, Rimdþiûnai, Domanèiai, Minkûnai, o lapkrièio 23 d., padedant latviams, atiteko ir Kriukai. Nors santarvininkø misijos atstovai praðë sulaikyti puolimus á rytus nuo Paðvitinio, Pasvalio rinktinë lapkrièio 27 d. uþëmë Joniðká ir plaèiu frontu þvalgë 229 Gruzdþiø ir Þagarës kryptimi. Joniðkyje ið bermontininkø buvo atimti 6 arkliai, 1 sanitarinis veþimas, 13 ðautuvø, 1 sunkusis Maksim sistemos kulkosvaidis, 1 rankinis kulkosvaidis, 15 pilnø juostø kulkosvaidþiams, 30 rankiniø granatø ir kt. kariðko turto158 . Tuo kovos veiksmai su bermontininkais ðiaurëje ir baigësi. P a r t i z a n ø k o v o s s u b e r m o n t i n i n k a i s. Vykdant Ðiauliø karinæ operacijà, nemaþà vaidmená atliko ir partizanai, veikæ prieðo uþnugaryje. Ið pradþiø atsitiktiniai, silpni ir negausûs bûriai ilgainiui iðaugo á plaèià organizacijà, bermontininkams padariusià nemaþa nuostoliø. Vien Ðiaurës grupës veikimo teritorijoje 1919 m. rudená buvo apie 30 partizanø bûriø159 , kurie ið pradþiø veikë drauge su Pasvalio batalionu, o vëliau sustiprëjæ nepabûgdavo ir vieni stoti á kautynes su bermontininkais. Vadais tapdavo sumanesnieji ir dràsesnieji partizanai, daþniausiai mokytojai. Gerai þinodami gimtàsias vietoves, mylëdami savo kraðtà, norëdami pasiþymëti savo artimøjø akyse, jie daþnai ryþdavosi verèiau galvà padëti uþ savo gimtojo kraðto laisvæ, negu kraugeriams vokieèiams vergauti. 1919 m. lapkrièio mën. viduryje Ðiauliuose buvo ásteigtas Laikinasis partizanø ðtabas, kurá sudarë K. Bielinis, V. Poþëla, R. Skipitis, Z. Lukauskaitë (Jasaitienë), Ig. Augustinavièius, J. Aviþonis, A. Maèiûnas, P. Dundulis ir P. Januðaitis160 . Sudarius ðtabà, partizanø veikla labai suaktyvëjo. Jø bûriai veikë Briduose, Gruzdþiuose, Kebliuose, Kurtuvënuose, Kuþiuose, Lygumuose, Papilëje, Sauginiuose, Staèiûnuose, Sutkûnuose, Ðakynoje, Ðaukënuose, Ðiauliuose, Ðiupyliuose, Tolioèiuose, Tyruliuose, Vijoliuose, Vinkðnënuose ir kitur161 . Þodþiu, jø buvo beveik kiekviename Ðiauliø kraðto kaime. Partizanai buvo ginkluoti ðautuvais, rankinëmis granatomis, turëjo kulkosvaidþiø ir net bombosvaidþiø. Paminëtini ðie þymesni partizanai bei jø rëmëjai: Feliksas Ðemeta su broliais Ipolitu ir Aleksandru, ásteigæ garsø Kuþiø bûrá, ginklais aprûpindavæ net Telðiø komendantûrà ir Joniðkëlio batalionà; mokytojas St. Kelpðas, organizavæs partizanus Lygumuose, Gruzdþiuose, Kebliuose, Smilgiuose; K. Klupðauskas Kurtuvënuose, Ðaukënuose; Vytautas Augustauskas Lygumuose; mokytojai V. Staugaitis, Bartkevièius, Indrulis, L. Stankytë; kunigai K. Gedvilas, J. Jasienskis ir kt. Partizanø uþdavinys buvo organizuoti paèiø gyventojø gynimàsi nuo bermontininkø ir, derinant savo veiksmus su arèiausiai buvusiomis reguliariosios kariuomenës dalimis, vyti juos ið Lietuvos. Kariuomenës ðtabas ryðiams su partizanais palaikyti bei kariniam darbui vykdyti buvo paskyræs karininkus J. Rymeiká ir Alf. Ðklëriø. Tuo bûdu visoje partizanø ir ðauliø veikloje buvo siekiama planingo vadovavimo. Buvo leidþiamas hektografu ðauliø organas Partizanas. Ið svarbesniø kovos veiksmø galima paþymëti ðiuos: Lapkrièio 15 d. partizanai uþpuolë á Pamûðio dvarà atvykusius bermontininkus ir juos iðvijo. Susirëmimo metu 1 vokietis buvo suþeistas, atimti 6 arkliai bei 8 ðautuvai. Lapkrièio 19 d. vokieèiai atvaþiavo pasiplëðti á Naisiø dvarà. Partizanai taip pat juos iðvijo, atëmë prisiplëðtà grobá bei 10 arkliø ir juos gràþino nukentëjusiems gyventojams. Tà paèià dienà partizanai uþpuolë vokieèius, atvykusius á Amalius kirsti miðko. 1 vokietis buvo suþeistas, o 3 paimti á nelaisvæ, jø tarpe 1 karininkas. Partizanams atiteko 6 arkliai ir 4 ðautuvai. Naktá vokieèiai buvo uþpulti Kuþiuose: 2 nukauti ir 1 suþeistas162 . 230 Lapkrièio 21 d. naktá partizanai atkirto bermontininkams susisiekimà tarp Ðiauliø ir Viekðniø, Papilës, Joniðkio ir Mintaujos, nutraukdami telefono bei telegrafo ryðá, o vietomis suardydami ir tiltus. Ties Bridais ir Papile jie iðardë metalinius tiltus, tuo sulaikydami vokieèiø traukiniø judëjimà. Partizanø uþtvora atmuðë atgal á Ðiaulius vokieèius, bandþiusius bëgti Joniðkio ir Kurðënø link163 . Ðiauliø karinës operacijos iðvakarëse Laikinasis partizanø ðtabas, norëdamas padëti reguliariajai kariuomenei, organizavo þvalgybà bermontininkø pajëgoms Ðiauliuose ir jø apylinkëse nustatyti. Þvalgyba vyko dienà ir naktá, joje dalyvavo apie 20 þmoniø. Ypaè daug dëmesio buvo kreipiama á geleþinkelio stotá ir plentus. Miestas buvo padalytas á keturis rajonus, kuriuose þvalgai stebëjo kareivius, karininkø ir kareiviø butus, ðtabus, artilerijos bûklæ, kariuomenës daliø judëjimà ir kt. Þvalgai nustatë prieðo pajëgø dydá Zokniuose, Ginkûnuose, Gubernijoje, Pakartuviuose, Þalinkiuose. Visa informacija buvo sutelkta praneðimo vietoje ir perduota ðtabui. Jau lapkrièio 19 d. uþdavinys buvo ávykdytas iki smulkmenø ir sudaryti svarbesniø vietoviø planai164 . Lapkrièio 22 d. naktá mûsø kariuomenei ties Domantais susikovus su nuo Joniðkio pusës traukiniais atvykusiais vokieèiø kariais, partizanai ið kitos pusës apðaudë prieðà, gindami nuo jo Kebliø ir Bridø kaimus. Tuo paèiu metu kilus didelei vokieèiø panikai dël iðvykimo ið Ðiauliø, jø vadovybë nutarë kapituliuoti, bandydama tartis su partizanø vadais, kad ðie duotø jai 2 dienas iðsikraustyti, aprûpintø reikiamu skaièiumi garveþiø ir vagonø, savo ruoþtu þadëdama palikti lietuviams savo artilerijà bei sandëlius165 . Pavieniø susirëmimø su bermontininkais buvo ðimtai. Partizanams buvo pavesta saugoti reguliariosios kariuomenës sparnus. Kairiajame bermontininkø fronto sparne partizanams-ðauliams vadovavo Ðauliø sàjungos centras, ásteigdamas ðtabà Raseiniuose. Ðio ðtabo uþdavinys buvo apsaugoti kairájá kariuomenës sparnà nuo Ðiluvos ir deðiniàjà Dubysos pusæ: atkirsti geleþinkelio ruoþà TauragëRadviliðkis, saugoti metaliná Dubysos tiltà, o prireikus já sugadinti; atkirsti vieðkelá Tauragë Ðiauliai; palaikyti ryðius su Telðiais ir Þalpiø kaimo partizanø bûriu; spausti prieðà á deðinájá sparnà; agituoti gyventojus bermontininkø uþimtose vietose ir ardyti susisiekimo priemones; bermontininkams ið Smalininkø per Erþvilkà veþant kariðkà medþiagà, juos pulti; visada veikti susitarus su artimiausiomis kariuomenës dalimis. Tauragës ðauliø-partizanø skyriui ásakyta steigti ginkluotus bûrius Skaudvilëje, Kraþiuose ir kitur, saugoti geleþinkelá ir vieðkelá TilþëÐiauliai, o prireikus já suardyti; remti Þalpiø ðaulius; susisiekti su Jurbarku; puldinëti bermontininkø traukinius. Kretingos skyriui organizuoti partizanø bûrius, ardyti geleþinkelius ir tiltus, uþpuldinëti prieðus, vykstanèius ið Klaipëdos, ardyti kelius ir tiltus KretingaTelðiai, praneðinëti apie prieðo judëjimà, susisiekti su Telðiais ir pagal galimybæ su Taurage. Maþeikiø ðauliø skyriui atkirsti geleþinkelá GrobinasÐiauliai ir RadviliðkisMintauja; susisiekti su Telðiais; Papilëje ásteigti bûrá. Buvo ásteigtas savas paðtas, nes tuomet buvo labai nesaugu, niekuo nebuvo galima pasitikëti166 . Raseiniø miestas tapo JurbarkoRaseiniøTauragës srities centru. Jis buvo vadinamas ir ðtabu. Jo vadas buvo karin. Juozas Rymeikis. Lapkrièio mën. viduryje ðauliø Centro valdyba pradëjo organizuoti partizanø skrajojanèius bûrius. Toks bûrys veikë ir Raseiniuose. Pats skrajojanèio bûrio buvimo faktas veikë teigiamai 231 já pamatæ bermontininkai daþnai palikdavo prisiplëðtà turtà ir pasiðalindavo. Be to, Raseiniø, Jurbarko ir Tauragës partizanai nemaþai nusipelnë þvalgydami, nutraukdami bermontininkø ryðá (telefono ir telegrafo linijas), uþpuldinëdami negausias prieðo águlas ir kt.167 Apytikrëmis þiniomis, nuo partizanø kulkø bermontininkai neteko 10 karininkø, 137 kareiviø ir 35 arkliø bei daug ávairaus kariðko turto. Partizanø nuostoliai: 13 uþmuðtø ir keliasdeðimt suþeistø168 . Pasibaigus kovoms su bermontininkais, partizanai iki 1919 m. pabaigos ginkluoti saugojo savo namus nuo galimo jø ásiverþimo. Vëliau Kraðto apsaugos ministerijos Generalinio ðtabo ásakymu ginklus leidus turëti tik Lietuvos ðauliø sàjungos nariams, daugelis partizanø stojo á ðià organizacijà. Ð i a u l i ø k a r i n ë s o p e r a c i j o s s u s t a b d y m a s i r b e r m o nt i n i n k ø e v a k u a c i j a i ð L i e t u v o s. Sëkmingai pradëta ir vystoma Ðiauliø karinë operacija, kurioje per dvi dienas bermontininkams buvo suduoti smarkûs smûgiai, turëjo netikëtai sustoti. Pralaimëjæ Radviliðkio kautynes, bermontininkø vadai pradëjo derybas su santarvininkø karine kontrolës komisija, praðydami sudaryti saugias sàlygas pasitraukti á Vokietijà. Lapkrièio 22 d. apie 20 val. ið Ðiauliø á Radviliðká ðarvuotu traukiniu atvykæs prancûzø gen. H. A. Niesselis pareikalavo sustabdyti karo veiksmus ir pasitraukti uþ demarkacijos linijos, nustatytos spalio 30 d., kad nesustabdþius plk. P. Bermondto kariuomenës pradëtos evakuacijos ið Lietuvos ir nedavus vokieèiams progos pasiøsti á Lietuvà sutelktos pasienyje jø kariuomenës169 . Fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga, ið vyriausybës ir karinës vadovybës negaudamas jokiø nurodymø ir, nenorëdamas áþeisti gen. H. A. Niesselio, kaip santarvininkø vyriausiojo atstovo, 1919 m. lapkrièio 23 d. ásakë kariuomenës dalims sustabdyti kovas ir pasitraukti á lapkrièio 20 d. uþimtas ribas170 . Jis praðë gen. H. A. Niesselá Radviliðká palikti lietuviams, taèiau ðis nesutiko. Lapkrièio 24 d. anksti rytà lietuviø kariuomenë jau buvo senose pozicijose, o vokieèiø kariuomenë pradëjo atsitraukimà ið Lietuvos. Vyr. kariuomenës vadas gen. ltn. Pr. Liatukas tik 1919 m. lapkrièio 25 d. ásakë I brigados vadui plk. ltn. K. Ladygai sustabdyti bermontininkø puolimà, praneðdamas gen. H. A. Niesselio paþadà, jog vokieèiø kariuomenë iðsikraustysianti ið Lietuvos iki gruodþio 13 d., bus iðspræstas Radviliðkio klausimas, o bermontininkø sandëliai su ginklais bus palikti Lietuvos valdþiai171 . Kaip vëliau paaiðkëjo, vokieèiai Lietuvos pasienyje turëjo nedaug kariuomenës ir ásiverþti á jà nesikësino. Ðá spaudimà lietuviø karinei vadovybei gen. H. A. Niesselis naudojo kaip priemonæ karo veiksmams sustabdyti. Vokieèiø evakuacijos eigai kontroliuoti Radviliðkyje buvo ásteigta miðri kontrolës komisija, á kurià buvo paskirti ir Lietuvos valdþios atstovai. Ið lietuviø pusës vyriausiuoju ágaliotiniu á ðià komisijà buvo paskirtas advokatas K. Ðalkauskas, karo atstovu gen. S. Þukauskas, atstovu geleþinkeliø þinybos reikalams inþ. Macijauskas ir vidaus reikalø ministerijos atstovas E. Misevièius172 . Remiantis miðrios kontrolës komisijos sprendimais, Lietuvos valdþios atstovø uþdavinys buvo ir periminëti ið besitraukianèiø vokieèiø iki tol jø uþimtas vietoves. Lietuvos valdþia miðriai kontrolës komisijai iðkëlë ðiuos reikalavimus: kad vokieèiai paliktø Lietuvoje visus amunicijos sandëlius, ginklus, karinæ medþiagà, geleþinkeliø riedmenis ir kt.; 232 kad bûtø nustatytas konkretus bermontininkø evakuavimo ið Lietuvos terminas; kad vokieèiø evakuacijà priþiûrëtø ir kontroliuotø mûsø valdþios atstovai. Daugeliui to meto Lietuvos þmoniø buvo nesuprantama, kodël lietuviø kariuomenë, pasiekusi svariø pergaliø ir galëdama iðvyti bermontininkus bei iðkovoti galutinæ pergalæ, nutraukë karo veiksmus ir atsitraukë á spalio 30 d. pozicijas. Jie kaltino ðio fronto vadà plk. ltn. K. Ladygà ir kitus vadus dël tokio neapgalvoto ásakymo. Reaguodamas á ðiuos kaltinimus, plk. ltn. K. Ladyga lapkrièio 24 d. telefonogramoje aiðkinosi kraðto apsaugos ministrui ir vyr. kariuomenës vadui gen. ltn. Pr. Liatukui, jog jis negalëjæs atmesti santarvininkø misijos reikalavimo ir turëjæs sutikti sustabdyti karo veiksmus, pabrëþdamas, jog antrà kartà pulti Radviliðká jis sutiktø tik tuomet, jeigu jam toks ásakymas bûtø patvirtintas valstybës prezidento ir ministrø kabineto paraðais173 . Lietuviø kariuomenei pasitraukus á senas pozicijas, bermontininkø uþimtoje teritorijoje likæ gyventojai nepaprastai nusiminë, bijodami vokieèiø kerðto. Jie raðë skundus fronto vadui plk. ltn. K. Ladygai, Lietuvos vyriausybei bei gen. H. A. Niesselio vadovaujamai komisijai, reikalaudami, kad bermontininkai kuo greièiau bûtø evakuoti ið Lietuvos. Jie taip pat reikalavo sugràþinti lietuviams valdþios ástaigas su visu turtu ir nekliudyti jø veiklai, paleisti politinius kalinius, ákaitus, suimtus valstybës ástaigø tarnautojus, palikti kraðte visà bermontininkø armijos turtà, ginklus, atlyginti gyventojams padarytus nuostolius, vokieèiø evakuacijà ávykdyti per 3 dienas, nubausti vietos gyventojams nusikaltusius vokieèius bermontininkus ir kt.174 Aukðèiausioji santarvininkø taryba Paryþiuje suteikë gen. H. A. Niesselio vadovaujamai komisijai didelius ágaliojimus vokieèiams ið Baltijos ðaliø, tarp jø ir Lietuvos, iðkraustyti glaudþiai bendradarbiaujant su Lietuvos valdþia. Tuo remdamasis gen. H. A. Niesselis ir átikinëjo fronto vadà plk. ltn. K. Ladygà bei á já besikreipianèius asmenis, jog bermontininkai pasitrauks ið Lietuvos per 6 dienas. Taèiau ðis jo paþadas buvo nerealus. Vietoj paþadëtø 6 dienø bermontininkø kraustymasis uþtruko apie 3 savaites. Pasitraukimui vadovavo vokieèiø gen. W. Eberhardtas. 1919 m. lapkrièio 26 d. pirmasis vokieèiø traukinys iðgabeno 600 kariø. Traukdamiesi ið Lietuvos, bermontininkai kà galëjo, tà grobë. Jie plëðë ne tik kaimus, bet ir dvarus, miestus, baþnyèias, valdþios ástaigas. Kai kuriuos kaimus vienas po kito niokojo deðimtys plëðikø bûriø, atimdami viskà, suiminëdami þmones ir neretai juos suðaudydami. Santarvininkø komisijos nurodymø trauktis ties geleþinkeliais jie nevykdë ir pasirinkdavo maþesnius kelius, kur jø niekas negalëtø kontroliuoti. Todël ðimtai veþimø su prisiplëðtu turtu ávairiais keliais traukë Prûsijos link. Vien tik apie Ðiaulius bermontininkai nuþudë 33 þmones, 124 suþeidë, sudegino 171 namà, ið gyventojø atëmë 1328 arklius, 1644 kiaules, 1 252 569 markes ir daugybæ kitokiø daiktø. Radviliðkio valsèiaus Nemunëlio gyventojams bermontininkai padarë nuostoliø uþ 154181 auksinà175 , o visa Lietuva patyrë nuostoliø uþ 99 mln. auksinø176 . Santarvininkø misija nepajëgë tø veiksmø sukontroliuoti. Neretai buvo grasinama ir patiems komisijos nariams. Pavyzdþiui, gruodþio 9 d. naktá bermontininkai net metë granatà po traukiniu, kuriame gyveno komisijos atstovai. Evakuacijai vykstant, Vokietijos valdþios organai visaip jai trukdë, santarvininkø komisijai teikë melagingas þinias, neretai lauþë savo paþadus, á santarvininkø ásakymus þiûrëdami pro pirðtus. Besitraukdami vokieèiai Gubernijos dvare ir Ðiau- 233 liuose iðsprogdino didelius ðaudmenø sandëlius, nenorëdami atiduoti ginklø ir amunicijos lietuviams. Viename ginklø sandëlyje vokieèiø legiono vado ásakymu buvo nudauþytos ten buvusiø 6000 ðautuvø buoþës. Lietuviai buvo nepatenkinti santarvininkø komisijos darbu, jie jautë, kad komisija be prieþasties juos varþë ir leido vokieèiams iðgabenti daugybæ vertingø medþiagø. Matydama kraðto gyventojams daromas nuoskaudas, Lietuvos kariuomenë buvo priversta vël þygiuoti pirmyn, uþbaigti pradëtà darbà ir greièiau iðvaduoti Þemaitijà ið bermontininkø jungo. Brigados vadas plk. ltn. K. Ladyga persekioti besitraukianèius bermontininkus ásakë daugiausia ið savanoriø sudarytiems I, II ir V pëst. pulkams177 . I pëst. pulkas, dar gruodþio 7 d. rytà uþëmæs Ðiaulius178 , þygiuodamas per Kelmæ, Tauragæ ir kt. vietoves, iðvalë Þemaitijà nuo prieðø ir visu pasieniu uþëmë sargybà179 . II pëst. pulkas, lapkrièio 27 d. apleidæs Ðeduvos rajonà, per Rozalimà, Klovainius, Linkuvà ir Paðvitiná atvyko á Joniðká, kur, uþmezgæs ryðius su gretimomis latviø kariuomenës dalimis, drauge veikë Akmenës, Þagarës ir kituose rajonuose. Gruodþio 6 d. iðvyko ið Joniðkio ir batalionais þygiavo per Þemaitijà, stumdamas atskirose vietovëse uþsilikusius bermontininkus. I batalionas per Þagaræ, Viekðnius, Maþeikius, Tirkðlius ir Sedà gruodþio 16 d. atvyko á Kretingà. II batalionas per Meðkuièius, Kurðënus, Telðius ir Plungæ gruodþio 16 d. atvyko á Jokûbavo dvarà, o III batalionas per Ðakynà, Papilæ, Telðius, Plungæ, Veivirþënus, Vëþaièius gruodþio 17 d. atvyko á Gargþdus. Aukðèiau nurodytose vietose pulkas iðbuvo iki gruodþio 31 d.180 V pëst. pulkas, dar gruodþio 8 d. pradëjæs persekioti besitraukianèius bermontininkus, po poros dienø uþëmë Kelmës miestelá181 , o iki gruodþio 16 d. Kraþius, Kaltinënus, Ðilalæ, Kvëdarnà bei Ðvëkðnà ir pasiekë buvusià RusijosVokietijos sienà. Gruodþio 29 d. persikëlë á Kretingà ir uþëmë barà nuo Gargþdø iki Palangos. Nuo 1920 m. sausio 11 d. ðis baras buvo pratæstas iki Jurbarko182 . Dar 1919 m. gruodþio 18 d. 8 val. fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga pasiuntë vyr. kariuomenës vadui gen. ltn. Pr. Liatukui tokio turinio telefonogramà Nr. 599: Praneðu, kad nuo ðio mën. 15 d. vokieèiø ðiapus rubeþiaus nebëra. Pavestos dalys, sulig mano operatyvinio ásakymo Nr. 11/S pasiekë visose vietose rubeþiø ir sulig operatyvinio ásakymo Nr. 12/S sutvarkë gynimo barà. Plk. ltn. K. Ladyga183 . (kalba netaisyta V. L.) Vyr. kariuomenës vado gen. ltn. Pr. Liatuko ásakymu 1919 m. gruodþio 24 d. buvo paleista ið nelaisvës 60 bermontininkø, neátariamø nusikaltimais Lietuvai. Mûsø kraðte dar kurá laikà liko 45 vokieèiø belaisviai, ið kuriø 21 gydësi ligoninëse, o 24 buvo kalëjime184 . Ádomu paþymëti, kad, traukdamiesi ið Lietuvos, bermontininkai tikëjo, jog jø misija Baltijos ðalyse dar nepasibaigusi. Jø siekius ðiose ðalyse labai átikinamai parodo vieno ið jø kariniø vadovø mjr. Rossbacho kalba, pasakyta gruodþio 13 d. 11 val. prieð pat iðvykimà ið Tauragës: Tie geri laikai, kada mes buvom Lietuvoje ir Kurðe, jau praëjo. Mes dabar gráþtame á Vokietijà ir kas mus ten laukia, mes neþinom. Kol kas stovësime Rytø Prûsuose. Mûsø Noskës valdþia, turbût mums neásitikëdama, mus nuginkluos. Noskës valdþia, tai ta valdþia, kuri kelia savo nosá ir vadina save valdþia. Ji vykdo tai, kà ásako Antantë, o Antantë tai mûsø neprietelis. Pavasary, galbût, bus mums kitas 234 uþdavinys. Koks, apie tai pasakyti negalima. Mes dabar savo politikà vesime slaptai, kad mûsø prieðai neþinotø kà mes darom. Draugai, visuomet atminkit, jog esat vokieèiai, vokieèiø kareiviai! Linkëjimai mûsø Faterlandui! Hurra!185 (kalba netaisyta V. L.) Taèiau ðiems agresyviems planams nebuvo lemta iðsipildyti bermontininkø avantiûra Lietuvoje buvo galutinai likviduota. Jos likvidavimas sugriovë vokieèiø planus kolonizuoti Lietuvà. Dar 1919 m. lapkrièio 24 d. Vokietijos vyriausybë buvo pasiþadëjusi santarvininkø komisijai ir Lietuvos vyriausybei perduoti mûsø kraðte buvusià karo medþiagà, taèiau su sàlyga, jei vokieèiø kariuomenei nebus trukdoma evakuotis. Ðá pasiþadëjimà pasiraðë gen. W. Eberhardtas ir vokieèiø komisijos pirmininkas viceadmirolas A. Hopmanas186 . Taèiau vokieèiai Lietuvos kraðtui padarë daug nuostoliø, todël jiems atlyginti Vokietijos vyriausybei buvo áteiktos dvi notos: dël geleþinkelio riedmenø ir dël karo medþiagos. Buvo reikalauta perduoti Lietuvai 58 garveþius, 106 keleivinius vagonus, 776 prekinius vagonus ir reikiamà atsarginiø daliø kieká187 . Vokieèiø valdþia Lietuvai perdavë 7671 ðautuvà, 355 kulkosvaidþius, 59 patrankas, apie 17 mln. ðoviniø ðautuvams ir kulkosvaidþiams. Jø vertë siekë apie 147 mln. tuometinës Vokietijos markiø188 . Taigi pergalæ prieð bermontininkus iðkovojo jauna, dar tebesikurianti Lietuvos kariuomenë, apie kurià teigiamai atsiliepë ir ávertino daugelis to meto ávykius Lietuvoje stebëjusiø uþsienieèiø prancûzø, anglø ir kt. Jø teigimu, Lietuvos kareiviai buvæ jauni, stambûs, fiziðkai sveiki vyrai, kuriø daugumà sudarë savanoriai, pasiryþæ krauju apginti kraðto laisvæ ir nepabûgæ daug pajëgesniø ir galingesniø prieðø. 235 Bermontiada, Lietuvikoji enciklopedija, t. 3, K., 1934, p. 1. A. Birontas, Bermontininkams Lietuvà uþpuolus, K., 1934, p. 1415. 3 Ten pat, p. 17; Bermontiada , p.1. 4 A. Birontas, Bermontininkams Lietuvà uþpuolus, p. 18. 5 K. Aliauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 347. 6 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 524. 7 P. Maþylis, 19181919 metai Þagarës apylinkëje, Karo archyvas, t. 7, K., 1936, p. 366; K. Bielinis, Gana to jungo, Niujorkas, 1971, p. 361. 8 V. Lesèius, Lietuvos kariuomenë 19181920, V., 1998, p. 4243. 9 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 531. 10 K. Aliauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 348. 11 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje, Mûsø þinynas, t. 1, K., 1921, p. 81. 12 Karin. A. Birontas vadovavo Ðiauliø m. ir apskr. karo komendantûrai nuo 1919 m. balandþio 17 d., LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 76. 13 Ðiauliø atskirojo bataliono sudëtis 1919 m. birþelio mën. pabaigoje liepos mën. pradþioje: 20 karininkø, 3 karo valdininkai, 1 gydytojas, 710 kareiviø. Ginkluotë: 6 kulkosvaidþiai, 640 ðautuvø, 15 revolveriø, 3800 granatø, apie 86440 ðoviniø ir kt., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 78, l. 52. 14 K. Aliauskas, Bermontininkø ásivieðpatavimas Ðiauliuose ir ðiaurës Lietuvoje, Karys, Bruklinas, 1968, Nr. 9, p. 276277. 15 Ðiauliø komendantûros nuginklavimas 1919 m. birþelio 21 d., LCVA, f. 384, ap. 3, b. 351, l. 1. 16 Ten pat, l. 23. 17 K. Aliauskas, Bermontininkø ásivieðpatavimas Ðiauliuose ir ðiaurës Lietuvoje , p. 277. 18 KAM karin. A. Merkio 1919 07 21 praneðimas Nr. 3227 Vyr. kariuomenës vadui gen. S. Þukauskui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 20, l. 8. 19 Ðiauliø m. ir apskr. komendanto karin. A. Bironto 1919 m. rugpjûèio 7 d. praneðimas Nr. 1133 Generalinio ðtabo virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 11. 20 Lietuviø spaudos buiro 1919 m. rugpjûèio 7 d. praneðimas, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 18, l. 239. 21 Ðiauliø m. ir apskr. komendanto karin. A. Bironto 1919 m. rugpjûèio 7 d. praneðimas Nr. 1133 Generalinio ðtabo virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 11. 22 Ðiauliø m. ir apskr. komendanto karin. A. Bironto 1919 m. rugpjûèio 6 d. atsiðaukimas Lietuvos pilieèiai!!!, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 3, l. 9. 23 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 82. 24 Ðiauliø rajone iðdëstytos plk. Virgolièiaus rinktinës daliø apytikrë sudëtis 1919 m. rugsëjo 27 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 25, l. 34. 25 Vokieèiø generalinio ðtabo kpt. Kromzendorfo atsiðaukimas ir ásakymas visiems Vokietijos kariuomenës daliniams Lietuvoje ir Latvijoje, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 17, l. 26. 26 II rusø savanoriø korpo vado atsiðaukimas Visiems pilieèiams uþimtame mano kariuomenës apskrityj, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 17, l. 27. 27 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 90. 28 K. Aliðauskas, Bermontininkø ásivieðpatavimas Ðiauliuose ir ðiaurës Lietuvoje , p. 279. 29 LCVA, f. 836, ap. 1, b. 2, l. 53. 30 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 89. 31 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 201. 32 R. Golz, Meine Sendung in Finland und im Baltikum, Leipzig, 1920, p. 254. 33 Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 542. 34 Ten pat. 35 Ten pat, p. 544. 36 K. Aliauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 350351. 37 Dokumentai ir faktai. Rusø vokieèiø kësinimaisi pagrobti mûsø þemæ, Kariðkiø þodis, K., 1919 12 04, Nr. 29, p. 224. 38 Vokieèiø laivyno kapitono Siewerto 1919 m. spalio 10 d. atsiðaukimas laivyno kareiviams, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 17, l. 13. 39 Ten pat. 40 1919 m. spalio 6 d. sutarties tarp vokieèiø savanoriø legionø ir Vak. Rusijos vadovybës priedai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 365367. 1 2 236 Dokumentai ir faktai , Kariðkiø þodis, K., 1919 12 04, Nr. 29, p. 226. Pr. Èepënas, Naujøjø laikø Lietuvos istorija , p. 548. 43 A. Birontas, Bermontininkams Lietuvà uþpuolus , p. 8892. 44 Ten pat, p. 84. 45 Gen. N. Judenièiaus 1919 m. spalio 11 d. telegrama plk. P. Bermondtui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 195. 46 Rusijos Ðiaurës-Vakarø srities vyriausybës 1919 m. spalio 12 d. atsiðaukimas á Bermondto rinktinës rusø karininkus ir kareivius, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 196. 47 Dël vokieèiø, bolðevikø, bermontininkø ir lenkø okupacijø eigos Lietuvoje (19141920 m.) (sustatyta Generaliam ðtabe), Mûsø þinynas, t. 3, K., 1922, p. 370. 48 Kolèakininkø frontas 1919 m., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 3. 49 1919 m. ásakymai Kretingos m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 109, l. 8283. 50 Vyt. Steponaitis, Karininko Rimavièiaus nuþudymo byla, Karo archyvas, t. 3, K., 1926, p. 78. 51 Jurbarko m. valdybos 1919 10 25 praneðimas Nr. 448 Vidaus reikalø ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 74. 52 Dël bermontininkø veiksmø Jurbarke 1919 m. spalio 31 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 25, l. 318. 53 Raseiniø m. ir apskr. komendanto praneimas KAM Generalinio tabo virininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 150. 54 Vyt. Steponaitis, Karininko Rimavièiaus nuþudymo byla , p. 8081. 55 Mûsø kariuomenës bei kraðto gynimo organizavimo ir kovø dël Lietuvos nepriklausomybës svarbieji ávykiai prieð 10 metø, Karys, K., 1929, Nr. 43, p. 710. 56 1919 m. ásakymai Maþeikiø m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 503, ap. 2, b. 34, l. 78. 57 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 242. 58 Mûsø kariuomenës bei krato gynimo organizavimo , p. 710. 59 Gen. W. Eberhardto 1919 m. spalio 13 d. praneðimas Nr. 845 Vyr. kariuomenës vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 3. 60 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 93. 61 Gen. W. Eberhardto 1919 10 15 atsakymas Nr. 855 Vyr. kariuomenës vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 13. 62 Vyr. kariuomenës vado gen. Pr. Liatuko 1919 m. spalio mën. (diena nenurodyta) telegrama Nr. 3976 gen. W. Eberhardtui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 9. 63 Gen. W. Eberhardto 1919 10 18 telegrama Nr. 873 Vyr. kariuomenës vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 18, l. 18. 64 Gen. W. Eberhardto 1919 10 19 telegrama Nr. 1a.1400.19 Vyr. kariuomenës vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 23. 65 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 95. 66 Vyr. kariuomenës vado gen. Pr. Liatuko 1919 10 20 telegrama Nr. 4004 gen. W. Eberhardtui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 18, l. 4. 67 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 185. 68 Ten pat, l. 182. 69 Ten pat, l. 184. 70 Mûsø kariuomenës bei kraðto gynimo organizavimo , p. 662. 71 IV pëst. LK Mindaugo pulko karo veiksmø þurnalas 1919 m. geguþës 1 gruodþio 31 d., LCVA, f. 929, ap. 4, b. 105, l. 3032. 72 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko dienynas nuo 1919 m. liepos 1 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 119, l. 35. 73 J. ltn. Ðniuolis, VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko istorinë apþvalga, Karys, 1939, Nr. 26, p. 764. 74 Kpt. K. Aliðauskas, II pëst. DLK Algirdo pulko trumpa istorika apvalga, Karys, 1928, Nr. 26, p. 527528. 75 Vyr. kariuomenës vado 1919 m. operatyviniai ásakymai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 74, l. 44. 76 Kpt. J. Vëgëlis, Ðiaurës grupës veiksmai kare su bermontininkais, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 206208. 77 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 215216. 78 IV pëst. pulko sudëtis 1919 m. lapkrièio 13 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 47; ap. 4, b. 49, l. 15. 79 LCVA, f. 929, ap. 4, b. 49, l. 1. 80 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 224. 81 LCVA, f. 929, ap. 4, b. 66, l. 116. 82 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 242243. 41 42 237 LCVA, f. 929, ap. 4, b. 66, l. 71. 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 224. 85 LCVA, f. 929, ap. 3, b. 8, l. 203. 86 II pëst. pulko sudëtis 1919 m. lapkrièio 1321 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 69, l. 4546; ap. 4, b. 46, l. 6869. 87 LCVA, f. 929, ap. 4, b. 66, l. 2930. 88 K. Aliauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 368. 89 Mûsø kariuomenës bei kraðto gynimo organizavimo , p. 678. 90 Bermontininkø fronto vado karin. K. Ladygos 1919 10 19 telefonograma Nr. 168 Vyr. kariuomenës vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f. 509, ap. 1, b. 8, l. 326. 91 Mûsø kariuomenës bei kraðto gynimo organizavimo , p. 678. 92 Gen. W. Eberhardto 1919 10 20 telegrama V. O. Nr. 882 Vyr. kariuomenës vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 16. 93 Vyr. kariuomenës vado gen. Pr. Liatuko 1919 10 20 telegrama Nr. 4005 gen. W. Eberhardtui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 20. 94 Marijampolës bataliono mûðio 1919 m. spalio 2122 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 27. 95 Ten pat, l. 2728. 96 Kauno bataliono mûðio 1919 m. spalio 21 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 46. 97 Ten pat. 98 Ten pat, l. 47. 99 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko dienynas nuo 1919 m. liepos 1 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 49, l. 910. 100 Santarvës misijø atstovø papulk. C. Reboulio ir gen. ðt. plk. R. Rovan Robinsono 1919 10 21 telegrama Nr. 88/M gen. W. Eberhardtui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 33. 101 Gen. W. Eberhardto 1919 m. spalio 21 d. ir spalio 22 d. telegramos Nr. Nr. 895 ir 898 Vyr. kariuomenës vadui gen. Pr. Liatukui, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 31, 38. 102 Vyr. kariuomenës vado gen. Pr. Liatuko 1919 10 22 telegrama Nr. 4035 gen. W. Eberhardtui, ten pat, l. 27. 103 Vyr. kariuomenës vado gen. Pr. Liatuko 1919 10 23 telegrama Nr. 4042 gen. W. Eberhardtui, ten pat, l. 35. 104 Gen. Pr. Liatuko 1919 10 24 telegrama Nr. 4060 gen. W. Eberhardtui, ten pat, l. 41. 105 Gen. W. Eberhardto 1919 10 26 telefonograma Nr. 925 Lietuvos krato apsaugos ministrui, ten pat, l. 64. 106 1919 m. spalio 30 d. sutartis tarp lietuviø valdþios atstovø ir vokieèiø generalinio ágaliotinio Kaune Wolfo, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 18, l. 33; f. 384, ap. 3, b. 352, l. 103. 107 Ten pat. 108 Ten pat. 109 Gen. A. Niesselis, Vokieèiø iðsikraustymas ið Baltijos kraðtø, K., 1938, p. 22. 83 84 110 Ê. Íàâèöêàñ, Ëèòâà è Àíòàíòà , ñ. 110111. Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 7071. 112 Vokieèiø vyriausybës atsiðaukimas á Baltijos pajûry esanèià vokieèiø kariuomenæ, 1919 m. lapkrièio 2 d. patalpintas laikraðèio Berliner Tageblatt Nr. 520, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 352, l. 162163. 113 Gen. A. Niesselio vadovaujamos komisijos 1919 11 15 ratas Lietuvos Respublikos Prezidentui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 18, l. 42b. 114 1919 m. lapkrièio 18 d. Ástatymas apie Lietuvos pilieèius, ástojusius á Bermondto ir Virgolièiaus ginkluotus bûrius, Laikinosios vyriausybës þinios, K., 1919 11 24, Nr. 15, p. 3. 115 Fronto vado karin. K. Ladygos 1919 11 18 telefonograma Nr. 348 Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 18, l. 48. 116 Vyr. kariuomenës vado gen. Pr. Liatuko 1919 11 19 telefonograma Nr. 385 I brigados vadui, ten pat, l. 50. 117 Pasvalio apskr. virðininko 1919 11 10 praneðimas Vidaus reikalø ministerijai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 266. 118 Paþymëtini ávykiai prieð 10 metø, Karys, K., 1929, Nr. 26, p. 642. 119 Ðiaurës baras (1919. XXI mën.), Kariðkiø þodis, K., 1920 03 11, Nr. 11 (43), p. 92. 120 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 63. 121 Ðiaurës baras (1919. XXI mën.), Kariðkiø þodis, K., 1920 03 11, Nr. 11 (43), p. 92. 111 238 Kpt. J. Vëgëlio 1919 11 12 telefonograma KAM operatyvinio skyriaus virðininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 200. 123 Kpt. Vëgëlis, Ðiaurës grupës veiksmai kare su bermontininkais, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 211. 124 Ðiaurës baras (1919. XXI mën.), Kariðkiø þodis, K., 1920 03 11, Nr. 11 (43), p. 9192. 125 Vyr. kariuomenës vado gen. Pr. Liatuko 1919 11 16 telefonograma Nr. 361 I brigados vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 18, l. 44. 126 Plk. ltn. K. Ladygos 1919 11 18 slaptas operatyvinis ásakymas Nr. 7/S brigados dalims, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 87, l. 56. 127 KAM operatyvinio skyriaus 1919 11 12 inios apie bermontininkus, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 211212. 128 Plk. ltn. K. Ladygos 1919 11 18 slaptas operatyvinis ásakymas Nr. 7/S brigados dalims, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 87, l. 5657. 129 Plk. ltn. K. Ladygos 1919 11 20 ásakymas Nr. 8/S pavestoms dalims, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 87, l. 62. 130 Ltn. Dulkë, Bermontininkai ir Radviliðkio kautynës, Karys, K., 1938, Nr. 34, p. 949. 131 II pëst. pulko sudëtis 1919 m. lapkrièio 1321 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 69, l. 4546; ap. 4, b. 46, l. 6869. 132 Kpt. K. Aliauskas, II pëst. DLK Algirdo pulko trumpa istoriðka apþvalga , p. 527528. 133 LCVA, f. 514, ap. 1, b. 18, l. 2. 134 K. Aliauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 402. 135 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 55. 136 Ltn. Dulkë, Bermontininkai ir Radviliðkio kautynës , p. 949. 137 I pëst. pulko 1919 m. lapkrièio 2122 d. vykusiø mûðiø reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 126. 138 Ten pat, l. 126127. 139 Ten pat. 140 Ltn. Dulkë, Bermontininkai ir Radviliðkio kautynës , p. 952. 141 I pëst. pulko 1919 m. lapkrièio 2122 d. vykusiø mûðiø reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 127. 142 Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. lapkrièio 25 d. praneðimas Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 284 ir 283. 143 Ten pat. 144 1919 m. lapkrièio 1825 d. mûðiø su bermontininkais slapta operatyvinë santrauka, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 30, l. 8788. 145 LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 284. 146 IV pëst. pulko veikimo laikotarpyje nuo 1919 XI 20 iki XI 23 apraðymas, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 9. 147 Ten pat. 148 Ten pat, l. 910. 149 Ten pat, l. 10. 150 IV pëst. pulko vado kpt. J. Variakojo 1919 m. lapkrièio 23 d. slaptas ásakymas pulkui Nr. 51, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 19, l. 11. 151 A. Birontas, Bermontininkams Lietuvà uþpuolus, p. 239241. 152 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 224. 153 Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. lapkrièio 25 d. praneðimas Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 283. 154 V pëst. pulko mûðiø su prieðu 1919 m. lapkrièio 2026 d. reliacija, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 135137. 155 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butegeidþio pulko dienynas nuo 1919 m. liepos 1 d., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 49, l. 1213. 156 1919 m. ásakymai Kauno batalionui, LCVA, f. 520, ap. 1, b. 6, l. 17. 157 1919 m. ásakymai Raseiniø m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 125, l. 6567. 158 1919 m. ásakymai Pasvalio m. ir apskr. komendantûrai, LCVA, f. 499, ap. 1, b. 120, l. 128. 159 Kpt. Vëgëlis, Ðiaurës grupës veiksmai kare su bermontininkais , p. 216. 160 J. Matusas, Ðauliø Sàjungos istorija, K., 1939, p. 24 ir 27. 161 Ten pat, p. 30. 162 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 65. 163 Ten pat, p. 66. 164 Vyt. Steponaitis, Ðiauliø rajono partizanai, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 222223. 165 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 66. 166 Dr. J. Matusas, Partizanø kovos su bermontininkais, Karo archyvas, t. 11, K., 1939, p. 292. 167 Ten pat, p. 293294. 122 239 J. Matusas, Ðauliø Sàjungos istorija, p. 36. Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. lapkrièio 25 d. praneðimas Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 284. 170 Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. lapkrièio 23 d. ásakymas Nr. 9/S pavaldþioms karinëms dalims, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 87, l. 64. 171 Vyr. kariuomenës vado gen. ltn. Pr. Liatuko 1919 m. lapkrièio 25 d. ásakymas Nr. 415 I brigados vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 18, l. 65. 172 Kpt. V. Steponaitis, Bermontininkai Lietuvoje , p. 7071. 173 A. Birontas, Bermontininkams Lietuvà uþpuolus, p. 241243. 174 Ið Ðiauliø m. ir apskr. valdþios ástaigø ir visuomenës ágaliotiniø 1919 m. lapkrièio 26 d. reikalavimø Alijantø komisijai Ðiauliuose, Karo archyvas, t. 2, K., 1925, p. 227228. 175 LCVA, f. 384, ap. 3, b. 58, l. 1213. 176 Mjr. A. Merkio 1920 m. vasario 6 d. telefonograma uþsienio reikalø ministerijai, LCVA, f. 384, ap. 3, b. 17, l. 34. 177 Fronto vado plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. gruodþio 10 d. ásakymas Nr. 11/S pavaldþioms karinëms dalims, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 11, l. 5657. 178 I pëst. pulko III bataliono vado mjr. Br. Bilmino telefonograma Nr. 52 pulko vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 91, l. 108. 179 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 3, l. 251. 180 II pëst. DLK Algirdo pulko svarbesniø ávykiø chronologija, LCVA, f. 514, ap. 1, b. 18, l. 2627. 181 V pëst. pulko vado kpt. K. Ðkirpos 1919 m. gruodþio 10 d. telefonograma Nr. 65 I pëst. pulko vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 91, l. 122. 182 K. Sabalys, Trumpa mûsø kariuomenës 15 metø gyvavimo apþvalga, Mokslø Akademijos Centrinës Bibliotekos Rankraðèiø skyrius (toliau MACB RS), f. 205231, l. 6. 183 Plk. ltn. K. Ladygos 1919 m. gruodio 18 d. 8 val. telefonograma Nr. 599 Vyr. kariuomenës vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 37, l. 134. 184 Vyr. kariuomenës vado gen. ltn. Pr. Liatuko 1919 m. gruodþio 24 d. ásakymas Tiekimo virðininkui, LCVA, f. 1, ap. 1, b. 89, l. 2, 4, 6. 185 Vokieèiø karinio dalinio vado mjr. Rossbacho kalba, pasakyta iðvykstantiems ið Lietuvos bermontininkams Tauragëje 1919 m. gruodþio 13 d. 11 val., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 39, l. 383. 186 Gen. A. Niesselis, Vokieèiø iðsikraustymas ið Baltijos kraðtø, p. 128129. 187 K. Aliauskas, Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës , p. 428. 188 Mûsø þinynas, t. 4, Nr. 1112, K., 1923, p. 766768. 168 169 240 III dalis KOVOS SU LENKAIS (1919 04 181920 12 01) 241 1. LIETUVIØLENKØ SANTYKIAI L i e t u v i øl e n k ø s a n t y k i ø p r o b l e m a i k i P i r m o j o p a s a u l i n i o k a r o. XIII a. susikûrusi Lietuvos valstybë, 1569 metø Liublino unija savo politiná likimà susiejusi su Lenkijos Karalyste, iki Rusijos invazijos 17721795 m. iðlaikë aiðkias valstybingumo formas. Dar XIX a. pabaigoje nenustota Lietuva vadinti visà LDK teritorijà, turint omenyje 1772 m. sienas. Tik pabrëþiant jos skirtumà nuo etninës Lietuvos bûdavo sakoma istorinë Lietuva. Besiformuojant lietuviølenkø tautiniams santykiams, vienu aktualiausiu klausimø tapo skirtingos sàvokø tauta ir tautinë priklausomybë interpretacijos. Skirtingai nuo lenkø, lietuviai nuo XIX a. pabaigos tautinës priklausomybës apibrëþimui teikë didelá vaidmená. Suprasdami savo tautai gresiantá asimiliacijos pavojø, jie siekë atnaujinti lietuviðkumo rëmus, suteikti jiems modernià tautinæ prasmæ, atkakliai tvirtindami, jog tautybæ lemia kilmë. Laikydamiesi tokios pozicijos, lietuviai ëmë reikðti savo teritorines pretenzijas ir skelbti etnografinës Lietuvos atkûrimo programà. Lietuviø tautinio atgimimo procesai prasidëjo jau XIX a. pradþioje, kai imta giliau suvokti etniná-kultûriná lietuviø atskirumà. Lietuviø siekimuose tautiniai-kultûriniai tikslai susidûrë su kova prieð nelietuviðkojo daþniausiai lenkiðkojo veiksnio vyravimà gyvenime. Atgimstanti lietuviø tauta sàmoningai siekë nutraukti ryðius su tradicijomis, pagal kurias lietuviø tautos likimas buvo svarstomas vien per Lenkijos átakos prizmæ. Lietuviai vis atkakliau reikalavo, kad lenkai juos pripaþintø atskira, savarankiðka tauta. Tiesa, tuo metu dar nebuvo kalbama apie visiðkai nepriklausomo valstybinio bûvio reikalavimà. Lietuviø visuomenë ir jos politinë mintis buvo subrendusi tiek, kad suvoktø save kaip atskirà etnopolitinæ bendrijà, bet dar ne tiek, kad formuluotø nepriklausomos valstybës koncepcijà1 . Lenkai tematë tik siekusios susilieti su jais bajoriðkosios Lietuvos evoliucijà, nepajëgdami ir nenorëdami áþiûrëti ir prieðinga kryptimi tautinio lietuviø atskirumo link vykusios raidos. Lietuviø tautos atgimimas jiems atrodë istorinë iðdavystë, pamiðëliø ir kurstytojø sukeltas provincijos separatistø sàjûdis. XX a. pradioje á politinæ arenà iðeinant demokratinei lietuviø inteligentijai, aktyviau buvo formuluojami programiniai nepriklausomybës postulatai. 1902 m. Lietuviø demokratø partija savo programoje áraðë, jog laisva ir nepriklausanti kitoms tautoms Lietuva tai tolimas siekis mûsø Lietuviø demokratø partijos2 . 1905 m. toliau deklaruojant lietuviø politinius siekius ir realiai ávertinant nepriklausomos valstybës siekimo bûdus, buvo iðkeltas Lietuvos politinës autonomijos planas. Tø metø rudená Didþiajame Vilniaus seime priimti nutarimai nuþymëjo naujà lietuviø judëjimo ir pradinës nepriklausomos Lietuvos valstybës idëjos brandos periodà. Taèiau tai nebuvo galutinë lietuviø politiniø reikalavimø riba. Politinë autonomija Rusijos sudëtyje buvo suprantama kaip tarpinë stadija maksimaliems lietuviø nepriklausomybës tikslams pasiekti3 . Taèiau teritoriniai lietuviø tautos siekiai ilgai dar nebuvo bent kiek tiksliau nusakomi. Minëtame Lietuviø demokratø partijos programos projekte 1902 m. te- 242 pareikðtas siekimas iðgauti visiðkà Lietuvos autonomijà etnografinëse ribose4 , visai nieko nepasakius, kokios turëtø bûti tos etnografinës ribos. Didþiojo Vilniaus seimo, posëdþiavusio 1905 m. lapkrièio 2122 d., nutarime reikalauta, jog autonomiðka Lietuva turi bûti sudëta ið dabartinës etnografiðkosios Lietuvos kaip branduolio ir tø pakraðèiø, kurie dëlei ekonomiðkø, kultûriðkø, tautiðkø arba kitø prieþasèiø traukia prie to branduolio ir kuriø gyventojai prie jo priklausyti panorës Suvalkø gubernijos lietuviai turi bûti priskirti prie autonomikosios Lietuvos5 . Kaip matyti, ir èia teritorijos nusakymas dar nebuvo visiðkai aiðkus. Kur kas aiðkiau bûsimàjà Lietuvos teritorijà aptarë 1906 m. rudená ávykusi Lietuvos socialdemokratø partijos (LSDP) konferencija, nurodydama joje Kauno gub., lietuviø gyvenamà Suvalkø gub. dalá (Naumiesèio, Vilkaviðkio, Senapilës pavietus, dalá Kalvarijos ir Seinø pavietø), Vilniaus gub. be Dysnos ir Vileikos pavietø, Gardino gub. Klausimas apie tai, ar á tà plotà turi áeiti Bielskas, Baltstogë ir Lietuvos Brasta su apylinkëmis, palieka tuo tarpu neiðspræstas6 . Tuometiniams lenkø politikams etnografinës Lenkijos sienos atrodë visai nepriimtinos, netenkinanèios jø tautos siekimø. Jie pretendavo á buvusios LDK þemes, neiðskiriant nei tikrosios Lietuvos plotø. L i e t u v i øl e n k ø k o n f l i k t o p a a ð t r ë j i m a s P i r m o j o p a s a u l i n i o k a r o m e t a i s. Pirmojo pasaulinio karo metais bûsimøjø Lietuvos ir Lenkijos valstybiø santykiø klausimas tapo dar opesnis. Karo pradþioje vyriausiajam Rusijos kariuomenës vadui didþiajam kunigaikðèiui Nikolajui Nikolajevièiui paþadëjus lenkams autonomijà, lietuviø visuomenës veikëjai sunerimo, baimindamiesi 1772 m. sienø restauravimo. 1916 m. birþelio 10 d. grupë lietuviø politiniø veikëjø (J. Basanavièius, S. Kairys, A. Janulaitis, A. Stulginskis, A. Smetona, M. Birþiðka, P. Klimas ir kt.) vokieèiø vyriausiajam karo vadui rytuose áteiktame memorandume gana aiðkiai iðreiðkë lietuviø tautos sieká bûti prieð Lietuvos priklausymà Lenkijai7 . Visgi tolesnë ávykiø raida lenkams buvo labiau palanki. 1916 m. lapkrièio 5 d. Vokietijos bei Austrijos ir Vengrijos imperatoriai, tikëdamiesi skubotai suorganizuoti lenkø kariuomenæ ir jà panaudoti karui su Rusija, paskelbë Lenkijà nepriklausoma valstybe, tikriau tariant, pripaþino jos savarankiðkumà8 . Ðis aktas tapo svarbiu lenkø reikalo impulsu. Lenkø klausimas ágavo tarptautiná pobûdá ir suaktyvino jø visuomenæ visose okupuotose teritorijose. Lenkai tuoj pradëjo organizuoti savo administracijà, 1917 m. ákurdami laikinàjà valstybës Tarybà su ástatymø leidþiamàja galia bei Regentø tarybà. Savo ruoþtu po Vasario revoliucijos ir Rusijos laikinoji vyriausybë, norëdama lenkø visuomenæ patraukti á savo pusæ, 1917 m. kovo 30 d. pripaþino vokieèiø okupuotos Lenkijos nepriklausomybæ. Taigi lenkams gana anksti atsivërë palankios galimybës organizuotis ir turëti savàjà valdþià. Kurdami valstybæ, jie tuojau prisiminë istorines jos sienas, siekdami atgaivinti LenkijosLietuvos unijà arba jëga prisijungti Lietuvà prie Lenkijos. Ðiems sumanymams pritarë dalis sulenkëjusios Lietuvos bajorijos. O sumanymø bûta ávairiø. Paskelbus Lenkijà nepriklausoma valstybe, lenkø visuomenës susirinkimas Varðuvoje priëmë ir pasiuntë Vokietijos kaizeriui Vilhelmui II atitinkamà rezoliucijà, kurioje iðreiðkë rûpestá ir antrosios Lenkijos sostinës Vilniaus iðlaisvinimu, kuris lenko ðirdþiai esàs toks pat brangus kaip ir 243 Varðuva. Ðia proga Lenkijos valdþia gavo ir ið Lietuvos lenkø nemaþa peticijø, adresø bei deklaracijø, kuriose praðoma Lietuvà átraukti á Lenkijos valstybæ9 . Tuo metu ne tik Lenkijos Valstybës Taryba, bet ir visos Lenkijos politinës partijos pageidavo unijos su Lietuva. Tautinis lietuviø atgimimas ir lietuviðkasis separatizmas lenkams atrodë niekuo nepateisinama senø, tiesiog ðventomis tapusiø, unijos tradicijø iðdavystë. Lenkai negalëjo patikëti, kad lietuviai neturi në maþiausio noro atnaujinti LenkijosLietuvos unijà, todël dël Lietuvos Tarybos iðrinkimo 1917 m. ir jos vykdytos separatistinës politikos visø pirma kaltino vokieèius. Lietuvos atþvilgiu lenkai turëjo kelias skirtingas programas. Tuometinës Lenkijos gyvenime reikðmingiausios buvo dvi politinës grupuotës sutrumpintu endekø vardu vadinamieji tautiniai demokratai (lenk. narodowa demokracja) ir J. Pilsudskio autokratikai vadovaujama vadinamoji Belvederio stovykla. Romano Dmovskio vadovaujami endekai, arba aneksionistai, siekë á rytus nuo etnografinës Lenkijos esanèias þemes besàlygiðkai inkorporuoti á Lenkijos valstybæ, o J. Pilsudskis su savo ðalininkais svajojo atkurti Lenkijos vadovaujamà ir lenkø tautos interesams tarnaujanèià Lietuvos Didþiàjà Kunigaikðtystæ ir jà sujungti su Lenkija10 . Tuo bûdu tuometinëje lenkø politikoje rytiniø þemiø prijungimo prie Lenkijos atþvilgiu vyravo dvi pagrindinës koncepcijos: tiesioginis prijungimas, arba inkorporacija, ir netiesioginis, maskuoto pavidalo prijungimo bûdas federacija. 1918 m. lapkrièio 11 d. sudarius pirmàjà Nepriklausomos Lietuvos vyriausybæ, kuri pradëjo organizuoti savàsias ginkluotàsias pajëgas ir ið karinës vokieèiø valdþios periminëti kraðto administracijà, Lenkija tegalëjo uþgrobti Lietuvà tik jëga. Taèiau tø jëgø tuo metu ir paèiai Lenkijai dar labai trûko. Vëliau, Lietuvai ásiliejus á pasaulio valstybiø gretas, atvirai stoti prieð jà buvo nepatogu. Todël nuo to laiko lenkø valdþia skelbësi turinti su Lietuva tik teritoriniø ginèø, o jos nepriklausomybei nesanti prieðinga. Taèiau pripaþinti Lietuvà nepriklausoma valstybe vis dëlto toliau atsisakinëjo ir slapta planavo spræsdama teritorinius ginèus anksèiau ar vëliau jà pajungti. Trumpai tariant, nuo pat Lenkijos nepriklausomybës pradþios lenkø politika Lietuvos atþvilgiu buvo aneksionistinë. L e n k i j o s g i n k l u o t ø j ø p a j ë g ø o r g a n i z a v i m a s. Jau XX a. pradþioje jaunojoje lenkø kartoje brendo nusistatymas, jog reikia vël pradëti ginklu kovoti dël Lenkijos nepriklausomybës. Ðiam jaunimui ëmë vadovauti sulenkëjusios Lietuvos bajorijos atstovas, bûsimosios nepriklausomos Lenkijos valstybës vadovas J. Pilsudskis. Taèiau realios galimybës realizuoti ðiuos sumanymus susidarë tik Pirmojo pasaulinio karo metu, o ypaè jo pabaigoje. Tautinë lenkø kariuomenë pradëta organizuoti 1918 m. lapkrièio pradþioje. Tø metø lapkrièio 12 d. J. Pilsudskiui tapus valstybës vadovu ir vyriausiuoju kariuomenës vadu, lenkø karines pajëgas sudarë 24 pëstininkø batalionai, trys raitininkø eskadronai ir penkios baterijos. Kariuomenë sparèiai augo. Dr. A. Rukðos duomenimis, 1919 m. sausio mën. viduryje joje jau buvo apie 110 000, balandþio mën. 200 000, tø metø pabaigoje apie 600 000, o 1920 m. rudená 1 000 000 vyrø11 . Su ðia sàjungininkams, ypaè prancûzams, padedant ir remiant iðugdyta lenkø kariuomene teko grumtis ir jaunai, negausiai, besikurianèiai Lietuvos kariuomenei. 244 Brandindami savo planus, lenkai ir Lietuvoje ëmë steigti ávairias kariðkos pakraipos sàjungas bei organizacijas. 1918 m. rugsëjo 10 d. Vilniuje kpt. S. Bobiatynskio iniciatyva buvo ásteigta Vilniaus miesto lenkø kariø sàjunga (Zwiàzek Wojskowych Polakow miasta Wilna Z. W. P. M. W.). Spalio mën. pabaigoje joje jau buvo 130 karininkø ir daugiau kaip 500 kareiviø12 . Daugiausia á jà stojo ið Rusijos gráþæ kariai, tarnavæ ten lenkø legionuose. Minëta sàjunga netrukus pasiskelbë nuolatine lenkø atstovybe Lietuvoje. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir Vokietijoje ávykus revoliucijai, lenkø veikla Vilniaus kraðte pastebimai suaktyvëjo. Vokieèiai, nebegalëdami patys Vilniaus apginti, leido lenkams jame laisvai veikti. 1918 m. lapkrièio 20 d. Vilniuje buvo ásteigta Lietuvos ir Gudijos kraðto savigyna, o gruodþio 8 d. gen. V. Vejtko paskirtas visø jos daliniø vadu. Pradëta formuoti tos savigynos brigada. Ðiuos dalinius rëmë Vilniaus ir jo apylinkiø pasiturintys lenkø dvarininkai, apsidëdami mokesèiais, bei Varðuvos vadinamasis Rytø þemiø komitetas, kuriam Lenkijos vyriausybë 1918 m. gruodþio 12 d. skyrë 20 mln. markiø savigynos daliniams Lietuvoje organizuoti13 . 1918 m. gruodþio 27 d. buvo pradëtas formuoti rotmistro J. Dombrovskio vadovaujamas I ulonø pulkas, á kurá, daugiausia su savo arkliais, stojo Vilniaus, Aðmenos, Lydos ir Ðvenèioniø sulenkëjæ bajorai (ðlëktos, dvarininkai). Gruodþio 31 d. ðiame pulke buvo 25 karininkai, 220 ulonø ir 4 kulkosvaidþiai. Leidþiamas laikraðtis Ojczyzna (Tëvynë) stengësi þadinti lenkø patriotinius jausmus14 . Gruodþio 29 d. J. Pilsudskio nurodymu Lietuvos ir Gudijos kraðto savigynos vietoje buvo sudaryta Lietuvos ir Gudijos generalinë apygarda, kurios vadu liko gen. V. Vejtko. Vilniaus miesto komendantu buvo paskirtas gen. A. Mokrzeckis. Nuo to laiko besikuriantiems lenkø daliniams karinës veiklos kryptá nubrëþë Lenkijos kariuomenës vyriausiasis ðtabas15 . Beveik tuo pat metu atvirai (tiesa, ne Lietuvos teritorijoje) buvo organizuojama ir vadinamoji Lietuviøgudø divizija, kurios tikslas irgi buvo karinëmis jëgomis uþgrobti Lietuvos teritorijà. 1918 m. gruodþio 9 d. J. Pilsudskis gen. V. Ivaðkevièiø paskyrë ðios divizijos vadu. Divizijà sudarë 3 brigados. Nemaþà ðios divizijos dalá sudarë rytuose savo dvarø netekæ savininkai, o kareiviø masæ smulkieji bajorai. Visgi divizijoje dominavo kariai ið paèios etninës Lenkijos, pirmà kartà savo gyvenime iðvydæ tuos lietuviøgudø pakraðèius, kuriuos jie vëliau turëjo vaduoti ið lietuviø16 . K p t. A. G u r k o s m i s i j a. 1918 m. pabaigoje Vilniuje veikë kelios valdþios: prof. A. Voldemaro vadovaujama Lietuvos vyriausybë, bolðevikai, laukiantys Raudonosios armijos ateinant, ið Varðuvos direktyvas gaunanti lenkø kariuomenë ir besiruoðianti pasitraukti ið miesto vokieèiø okupacinë valdþia. Iðskyrus pastaràjà, kitos trys valdþios siekë sustiprinti savo átakà Vilniuje ir visame kraðte. Kaip jau minëjome, Lenkijos valdþios pirmaeilis uþdavinys buvo uþimti Vilniø, o po to ir visà Lietuvà prijungti prie Lenkijos. Tuo tikslu lenkams buvo svarbu iðgauti ið vokieèiø oficialø jø kariniø daliniø buvimo Vilniuje pripaþinimà, taip pat gauti paramà ginklais, amunicija ir kt. Lenkai rengë ir teikë vokieèiams ávairius susitarimø projektus, taèiau derybos uþsitæsë. Vokieèiø atsitraukimas komplikavo Vilniaus gynybà nuo besiartinanèiø bol- 245 ðevikø. Todël lenkai kreipësi á Antantæ, kad ji priverstø vokieèius atiduoti lenkø kariuomenei Rytø frontà. Ir toliau tæsësi tiesioginës lenkø derybos su vokieèiais. 1918 m. gruodþio mën. viduryje lenkai delegavo á Kaunà kpt. A. Gurkà, pavesdami jam tartis su vokieèiø vadovybe dël pagalbos organizuojant Vilniaus gynimà nuo paskui besitraukianèià vokieèiø kariuomenæ atslenkanèios Raudonosios armijos. Vadinasi, su Vilniuje veikianèia Lietuvos vyriausybe Lenkija skaitytis nenorëjo ir jà visiðkai ignoravo. Ji norëjo pasinaudoti ta kritiðka padëtimi, kada Lietuvos vyriausybë savo dispozicijoje dar neturëjo beveik jokios ginkluotos jëgos. A. Voldemaro vyriausybæ vokieèiai laikë teisëta, jie gruodþio 19 d. kpt. A. Gurkà ir nukreipë pas Lietuvos vyriausybës vadovà. Pokalbio tarp kpt. A. Gurkos ir A. Voldemaro bei Valstybës Tarybos prezidiumo nario St. Ðilingo metu Lietuvos vyriausybës vadovas pareiðkë, jog Lietuvos valstybë mielai priimtø broliðkà Lenkijos paramà ir kad bendra politinë padëtis verèia Lietuvos vyriausybæ iðsiaiðkinti abiejø gretimø valstybiø santykius. Jis pageidavo minëtus klausimus spræsti apskritai17. Gruodþio 23 d. kpt. A. Gurka pasiraðë preliminarinæ sutartá su vokieèiø karine vadovybe dël Lenkijos kariniø daliniø pergabenimo á Vilniø LapøBaltstogësGardinoLentvario geleþinkelio linija, iðvykus ið Vilniaus vokieèiø kariuomenei* . Nors kpt. A. Gurka neturëjo ágaliojimø derëtis dël kokio nors susitarimo, Lenkijos vyriausybë paskelbë, jog sudaryta konkreti sutartis, kad lenkai gintø Lietuvà18. 1918 m. gruodþio 23 d. kpt. A. Gurka, jau kaip oficialus Lenkijos ágaliotinis, vël kreipësi á lietuvius, taèiau jø vadovybë, padëkojusi uþ siûlomà pagalbà, pareiðkë, jog jà galëtø priimti tik su sàlyga, jei Lenkijos vyriausybë tuojau pripaþintø savarankiðkà Lietuvos valstybæ su sostine Vilniuje19. Á ðá pareiðkimà lenkø valdþios atsakymo nebuvo gauta. Gruodþio 29 d. Lietuvos vyriausybës posëdyje deleguojamam á Berlynà A. Janulaièiui nurodyta uþprotestuoti lenkø leidþiamus gandus, kad prof. A. Voldemaras buvo sutikæs su lenkø vyriausybës pasiûlymu ávesti Lietuvon lenkø legionus, o kraðto apsaugos ministrui karin. M. Velykiui praneðti Vilniaus lenkø legionininkams, kad jie galá dalyvauti kraðto apsaugoj kaip Lietuvos kariuomenës dalys20. Vilniaus komendantûra paskelbë reikðmingà atsiðaukimà Vilniaus pilieèiams, kuriame pakvietë Vilniaus ir jo apylinkiø ávairiø tautybiø gyventojus stoti á savanoriø pulkus. Per savaitæ susirinko apie 500 vyrø, tarp jø 20 karininkø bei karo valdininkø21. Gruodþio 30 d. M. Sleþevièiaus vyriausybës paskirta vidaus reikalø ministro J. Vileiðio vadovaujama delegacija dar bandë derëtis su lenkø politikais, atstovavusiais Lietuvos lenkams, tikëdamasi gauti jø paramà. Lietuvos vyriausybës atstovai buvo M. Sleþevièius, J. Vileiðis ir M. Birþiðka, o Vilniaus lenkø atstovais V. Abromavièius, Jonas Pilsudskis, L. Chominskis ir Z. Jundzilas. Derybø tikslas buvo Vilniaus ir ið viso Lietuvos lenkø bendradarbiavimas su lietuviais, kvieèiant juos dalyvauti Lietuvos vyriausybëje ir drauge organizuoti gynybà prieð gresiantá bolðevikø pavojø. Lietuviai savo poþiûrá formulavo taip: nepriklausomybë su sostine Vilniumi, o santykius su Lenkija nustatys Lietuvos Steigiamasis Seimas. Lenkai tokià sàlygà sutiko priimti, jeigu Lietuva sutiktø sueiti á unijà su Lenkija. Taigi Lietuvos reikalavimai dël Vilniaus nebuvo priimti22. Kaip matyti, Lenkijos valdþia siekë Lietuvoje visai ko kito, o ne bendradarbiavimo su Lietuvos vyriausybe. Tomis dienomis Lenkijos ministras pirmininkas J. Mo- 246 raèevskis pritarë sumanymui ginkluota jëga uþimti Lietuvos teritorijà ir ten organizuoti valdþios organus, o Lenkijoje sudaryta Laikinoji Lietuvos valdymo komisija jau skyrë komisarus visai etnografinei Lietuvai valdyti. V i l n i a u s p r a r a d i m a s. 1918 m. gruodþio mën. paskutinëmis dienomis padëtis Vilniuje darësi vis sudëtingesnë: vokieèiai ruoðësi palikti miestà, prie kurio artëjo Raudonoji armija. Kaip jau minëjome, Lietuvos vyriausybë, dar nespëjusi suorganizuoti pakankamos ginkluotos jëgos, 1919 m. sausio 2 d. persikëlë á Kaunà. Dalis vyriausybës nariø ðvietimo ministras M. Birþiðka, l. e. uþsienio reikalø ministro p. A. Janulaitis ir þydø reikalø ministras J. Vygodskis atsisakë palikti miestà. M. Birþiðka buvo paliktas Vilniuje Tarybos ágaliotiniu. Vilniuje buvo paliktas ir miesto komendantûros kariø bûrys. Varðuvos remiama naujoji lenkø kariniø daliniø vadovybë, suorganizavusi Vilniaus srities civilinæ ir karinæ administracijà, elgësi taip, lyg miestas jau visam laikui priklausytø Lenkijai. Sausio 2 d. lenkai perëmë ið vokieèiø Vilniaus valdymà ir organizavo jame lenkiðkà milicijà, þandarmerijà, þvalgybos biurà, skelbë karo padëtá, atsiðaukimais ragino gyventojus laikytis tvarkos bei ramybës ir atiduoti ginklus. Tà paèià dienà, panaudojæ ginkluotà jëgà, jie likvidavo pavojingiausià savo konkurentà bolðevikinæ Darbininkø tarybà Varnø gatvëje. Vilniaus praradimas visiems gyventojams padarë didelá áspûdá. Lenkiðkoji gyventojø dalis tai sutiko entuziastingai, o lietuvius miesto atidavimas lenkams sujaudino labiau negu bolðevikø okupacija. Lietuvos vyriausybë protestavo prieð tokius lenkø veiksmus. Jos generalinis ágaliotinis ðvietimo ministras M. Birþiðka 1919 m. sausio 2 d. gen. V. Vejtko pareiðkë oficialø protestà23 (protesto turiná þr. 12 priede). Sausio 4 d. Lietuvos vyriausybës á Varðuvà pasiøstoje notoje protestuota prieð lenkø komisarø paskyrimà Lietuvos teritorijoje. Vilniuje lenkai eimininkavo neilgai. Jau sausio 2 d. suinota, jog prie Vilniaus ið trijø pusiø artëja Raudonosios armijos daliniai. Naktá ið sausio 2 á 3 d. lenkai á Naujàjà Vilnià pasiuntë karin. J. Dombrovskio vadovaujamà jungtiná raiteliø ir pëstininkø daliná, kuris, trumpai tepasiprieðinæs gausioms bolðevikø pajëgoms, buvo priverstas trauktis. Sausio 5 d. bolðevikai uþëmë Vilniø. Lenkai, patyræ dideliø materialiniø nuostoliø, miestà paliko. Dr. J. Ð a u l i o m i s i j a V a r ð u v o j e. Reaguodami á Lietuvos vyriausybës 1919 m. sausio 4 d. notà, lenkai vasario 12 d. atsakyme paskelbë pripaþástà lietuviø tautai apsisprendimo teisæ, taèiau nesutinkà su lietuviø teritoriniais reikalavimais. Jie teigë, jog LietuvosLenkijos sienos turi bûti nustatytos remiantis laisva ginèytinø teritorijø gyventojø valia, pabrëþdami, jog sienø klausimas nesudaràs jokios kliûties vardan visos grupës bendrø interesø jau dabar uþmegzti nuoðirdþius santykius tarp abiejø tautø vyriausybiø 24 . Nors ði lenkø vyriausybës nota buvo gana neaiðki ir teikë maþa vilèiø susitarti abiem pusëms, Lietuvos vyriausybës vadovas M. Sleþevièius balandþio 16 d. patvirtino delegacijà derëtis su lenkø valdþia dël savitarpio abiejø valstybiø pripaþinimo, diplomatiniø bei ûkiniø santykiø uþmezgimo ir karinës akcijos prieð bolðevikus suderinimo. Delegacijai pirmininkavo labai svarbi figûra Lietuvos uþsienio tarnyboje dr. J. Ðaulys. Á jà áëjo dar uþsienio reikalø ministerijos atstovas Vl. Daumantas, karo 247 ataðë karin. M. Velykis ir baltgudþiø I pëst. pulko vadas plk. K. Jezovitovas. Delegacija á Varðuvà atvyko nepalankiu laiku balandþio 18 d. lenkø ásiverþimo á Vilniø iðvakarëse25 . Paþymëtina, kad tai buvo pirmas oficialus abiejø vyriausybiø ágaliotiniø susitikimas. Nesant Varðuvoje valstybës vadovø J. Pilsudskio ir I. Paderevskio, dr. J. Ðaulio delegacija tarësi su uþsienio reikalø ministro pavaduotoju V. Vrublevskiu bei Seimo uþsienio reikalø komisijos pirmininku S. Grabskiu. Dr. J. Ðaulys reikalavo Lietuvos valstybës pripaþinimo su sostine Vilniumi, taèiau lenkø atstovai tvirtino, jog Vilnius bûtinai turi priklausyti Lenkijai, mat rytinës þemës esanèios neatskiriama Lenkijos valstybës dalis. Atlikus paruoðiamuosius darbus oficialiam pasikeitimui notomis, susitikimas baigësi26 . 1919 m. balandþio 25 d. raðte Lenkijos uþsienio reikalø ministerijai dr. J. Ðaulys kaip minimalià sàlygà tolesnëms deryboms tæsti reikalavo pripaþinti Lietuvos nepriklausomybæ su sostine Vilniumi ir praðë á savo siûlymà atsakyti raðtu. Nesulaukæs atsakymo, jis geguþës 2 d. pasiuntë raginamàjá raðtà ir pareiðkë, jog nesulaukæs atsakymo iki geguþës 7 d. lenkø vadovø elgesá laikysiàs neigiamo nusistatymo þenklu. Lenkijos uþsienio reikalø ministro pavaduotojas V. Vrublevskis visaip ramino dr. J. Ðaulá ir praðë sulaukti gráþtanèio ið Paryþiaus vyriausybës vadovo I. Paderevskio27 . Ðis priëmë dr. J. Ðaulá pasikalbëti geguþës 13 d. I. Paderevskis teigë, jog sienø klausimu lietuviai gali tikëtis nuolaidø, taèiau pagrindinis Lenkijos reikalavimas esàs federacija, pagal kurià Lietuva turëtø bendrà su Lenkija uþsienio politikà, kariuomenës vadovybæ, geleþinkelius, paðtà ir iþdà28 . Siekdami laimëti laiko, lenkai vilkino derybas, stengdamiesi parodyti Antantës ðalims, jog derybø metu daroma tam tikra paþanga. Taip elgdamiesi, jie ruoðë dirvà kitiems politiniams ëjimams. Dël to Lietuvos vyriausybës vadovas M. Sleþevièius geguþës 16 d. oficialiame laiðke nurodë dr. J. Ðauliui reikalauti ið lenkø aiðkaus atsakymo, pabrëþdamas, jog delsimas tik kenkia Lietuvos reikalui29 . Dr. J. Ðaulio misijos rezultatai buvo labai menki. Tarp abiejø valstybiø nepavyko net uþmegzti diplomatiniø santykiø. Geguþës 23 d. dr. J. Ðaulys, áteikæs Lenkijos premjerui I. Paderevskiui protestà dël Vilniaus okupavimo ir pareikalavæs lenkø kariuomenës ið Vilniaus pasitraukti, iðvyko ið Varðuvos. L i e t u v i øl e n k ø g i n è a s P a r y þ i a u s t a i k o s k o n f e r e n c i j o j e. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, daugelio valstybiø politikai manë ir laukë, kad, jam pasibaigus bûsimoji taika bus nuolatinë ir teisinga. Todël ir 1917 m. geguþës 26 d. Petrograde vykusiame Lietuviø seime daug vilèiø buvo dëta bûsimajam tarptautiniam taikos kongresui, á kurá turëjo bûti kvieèiami lygiomis teisëmis su kitø valstybiø atstovais ir lietuviø tautos atstovai30 . Maþø tautø, tarp jø ir lietuviø, atstovai tikëjo bûsimojo taikos kongreso, vëliau vadinamo konferencija, magiðka galia kad jis bûsiàs tautø ir valstybiø naujos eros pradininkas31 . Taikos konferencija oficialiai pradëjo darbà Paryþiuje, Versalyje, 1919 m. sausio 18 d. ir truko 6 mënesius. Konferencijos darbas vyko 58 ávairiose komisijose. Nuo pat pradþios joje veikë speciali Lenkø reikalø komisija, o geguþës 15 d. buvo sudaryta Baltø komisija32 . Versalio taikos konferencijos metu buvo daug ir ávairiø pasiûlymø ir dël Baltijos bei Lenkijos valstybiø. Daþnai Lietuvos nepriklausomybë buvo 248 varþoma jos federacijos su Lenkija. Minëtoje konferencijoje Lenkijos interesams atstovavo þymus endekø vadas R. Dmovskis, tvirtinæs, jog lietuviams dar nepavykæ sudaryti tautos ir todël negalima kalbëti apie Lietuvos valstybæ. Jo siûlymu Lietuvai galima pripaþinti tik autonomijà ir ji turinti bûti sujungta su Lenkija kaip unijinë valstybë33 . Nors Lietuva nebuvo pakviesta dalyvauti Taikos konferencijoje, bet Lietuvos Valstybës Tarybos Prezidiumas 1918 m. gruodþio 18 d. oficialiai paskyrë prof. A. Voldemarà delegacijos pirmininku. Delegacijà sudarë: sekretorius P. Klimas, nariai E. Galvanauskas, M. Yèas, T. Naruðevièius, S. Rozenbaumas ir D. Semaðka. Laikui bëgant delegacijos sudëtis keletà kartø keitësi. Nors Lietuvos delegacija taip pat ir dël lenkø pastangø ir politiniø intrigø nebuvo pripaþinta teisëta, taèiau ji palaikë nuolatiná kontaktà su konferencija, buvo priimami ir svarstomi ávairûs memorandumai, notos bei pareiðkimai. Lietuviø delegacija Paryþiuje turëjo ávykdyti tris pagrindinius uþdavinius: iðsirûpinti, kad jai bûtø leista atstovauti Lietuvai konferencijoje, iðgauti Lietuvos nepriklausomybës pripaþinimà su sienomis, kurias nustatë patys lietuviai, ir gauti pagalbà kovai su bolðevikø agresija. Taèiau didþiausià kliûtá Lietuvos valstybei ir lietuviø delegacijai Paryþiaus taikos konferencijoje sudarë lenkai. 1919 m. geguþës mën. pradþioje jie taikos komisijos pirmininkui áteikë memorandumà, kuriame árodinëjo, jog, iðskyrus Kauno gubernijà ir ðiaurinæ Suvalkø gubernijos dalá, lietuviø delegacijos reikalautuose Lietuvos plotuose lietuviai negyvenà. Jie teigë, jog Lietuvos Valstybës Taryba esanti vokieèiø padaras, neatstovauja gyventojø valiai, o vokieèiai ðeimininkauja Lietuvoje kaip savame kraðte34 . Lenkai prieð lietuvius varë plaèià propagandà, pasitelkdami á pagalbà specialià spaudos tarnybà, atskirus leidinius ir kt. Taigi Paryþiaus taikos konferencijoje Lietuvos klausimas nebuvo spræstas. 2. LENKØ KARINIØ VEIKSMØ LIETUVOJE PRADÞIA A n t r a s i s V i l n i a u s p r a r a d i m a s. Po nepavykusio bandymo ásitvirtinti Vilniuje 1919 m. sausio mën. pradþioje, lenkai niekad neatsisakë idëjos pakartoti karinæ akcijà, laukë tinkamos progos ir átemptai ruoðësi. J. Pilsudskio ðalininkai aptarinëjo ir Vilniaus kraðto organizacijos pagrindus. 1919 m. kovo mën. pabaigoje balandþio mën. pradþioje lenkø kariuomenës pagrindinës pajëgos kovojo su ukrainieèiais Lvovo rajone. Tuo metu bolðevikø jëgos Lietuvoje buvo iðsidësèiusios taip, kad tarp Vilniaus ir Lydos rajonuose veikusiø jø divizijø buvo susidariusi didelë tuðtuma spraga, kurioje atsidûrë svarbûs á Vilniø vedantys keliai. Lenkø kariuomenës vadovybë, rengdama Vilniaus uþëmimo planà, ir nutarë pasinaudoti tà spraga MarcinkoniøVilniausLydos trikampyje. Iniciatyvos pulti Vilniø ëmësi pats J. Pilsudskis, þiûrëdamas á Vilniø ir drauge á Lietuvà kaip á savo tikrà tëviðkæ. Skubëti þygiuoti á Vilniø J. Pilsudská vertë daugiausia baimë, kad lietuviai neuþbëgtø jam uþ akiø. Kaip minëjome anksèiau, lietuviai 1919 m. balandþio mën. pradþioje pradëjo pulti bolðevikus Vilniaus kryptimi. 249 Þinodamas, jog ðis lenkø þygis á Vilniø Vakarø didþiøjø valstybiø bus suprastas kaip aneksija, J. Pilsudskis, bûdamas realistas, artëjant Taikos konferencijos Paryþiuje posëdþiui, ryþosi panaudoti ávykusiø faktø politikos metodà. Nors tuo metu Ukrainoje kovojæ lenkai buvo patekæ á labai kritiðkà padëtá, J. Pilsudskis tikëjo, kad gen. V. Ivaðkevièiaus vadovaujamos lenkø kariuomenës dalys atlaikys ukrainieèiø puolimà, o jis ájosiàs á Vilniø pro Auðros Vartus ant balto irgo35 . Ruoðdama Vilniaus puolimo planà, lenkø kariuomenës vadovybë nusprendë sutelkti á vakarus nuo Lydos kavalerijos ir pëstininkø rinktines, kurios, aplenkdamos Lydà ið ðiaurës-vakarø pusës, turëjo iðeiti á VilniausLydos kelià ir juo forsuotu þygiu pulti Vilniø ið pietø bei rytø pusiø. Numatyta áþengti á Vilniø per 34 dienas. Þygá turëjo pradëti kavalerija, o jà paremti pëstininkai. Kita lenkø grupë su stipria artilerija turëjo uþimti Lydà. Kad bolðevikø jëgos, veikianèios á pietus nuo Nemuno, neateitø pagalbon Lydos rajone veikianèioms jø jëgoms, lenkai turëjo pulti visu frontu nuo Baranovièiø iki Pripetës upës. Skidliaus rajone sutelkta plk. Frëjaus vadovaujama speciali grupë turëjo dengti lenkø karines operacijas nuo galimø netikëtumø ið vokieèiø kariuomenës daliø, buvusiø Gardino apylinkëse. Lenkø kariuomenës dalys turëjo bûti sutelktos ir paruoðtos kariniams veiksmams iki balandþio 15 d.36 Numatytas Vilniaus puolimas buvo pirmoji didesnio masto lenkø kariuomenës operacija prieð bolðevikus, turinti didelæ politinæ svarbà. Todël jai vadovavo pats J. Pilsudskis. Balandþio 16 d. plk.. Lasockio grupë puolë Lydà. Tuo pat metu plk.. Vl. Belinos-Praþmovskio vadovaujama kavalerijos grupë su artilerija, aplenkdama Lydà ið ðiaurës vakarø, pradëjo þygá LydosVilniaus vieðkelio link, o jai ið paskos sekë gen. E. Smigly-Rydzo vadovaujama pëstininkø grupë. Bolðevikams atkakliai pasiprieðinus, Lyda buvo paimta tik balandþio 17 d. Sunkumø patyrë ir Vilniaus kryptimi þygiavusios lenkø kariuomenës dalys. Þygá apsunkino blogi keliai, ëmë trûkti maisto bei paðaro. Sunku buvo palaikyti ryðá tarp atskirø kariuomenës daliø. Balandþio 18 d. kavalerijos grupë susitelkë TurgeliøPaulovo rajone, o pëstininkø grupës prieðakiniai daliniai pasiekë Benekainiø apylinkæ. Ðiose vietovëse bolðevikai nerodë jokio pasiprieðinimo. Balandþio 19 d. auðtant lenkø kavalerijos daliniai, bolðevikø visai nepastebëti, priartëjo prie Vilniaus ir staiga uþëmë geleþinkelio stotá ir didesnæ miesto dalá. Bolðevikus apëmë visiðka panika. Jie tiesiog nesusigaudë susidariusioje situacijoje. Bolðevikams pavyko atsispirti lenkams tik ðiaurinëje ir vakarinëje Vilniaus dalyje. Visgi po kurio laiko bolðevikai atsipeikëjo, persitvarkë ir kai kuriose vietose ëmë spausti lenkus atgal. Lenkø kavalerijos, iðsklaidytos miesto gatvëse, neágudusios kautis mieste, bûklë tapo kritiðka. Jai á pagalbà specialiai traukiniu buvo atsiøsti á Vilniø pëstininkai. Atvykus gen. E. Smigly-Rydzui su likusiomis dalimis bei artilerija, lenkai balandþio 21 d., apie vidurdiená, galutinai miestà uþëmë. Gen. A. Mokrzeckio vadovaujama grupë puolë Naugardukà ir Baranovièius ir juos taip pat uþëmë37 . Dël kariø nuovargio nuo tolesnio puolimo buvo atsisakyta. Gen. E. SmiglyRydzo vadovaujama grupë sustojo TrakøRykantøMaiðiagalosNemenèinësBezdoniøNaujosios Vilnios linijoje, plk.. Lasockio BogdanovoAlðënø linijoje, o gen. A. Mokrzeckio grupë uþëmë buvusius Pirmojo pasaulinio karo vokieèiø apkasus á rytus nuo Baranovièiø ir toliau iki Nemuno38 . 250 Vilniaus netekimas bolevikams buvo didelis smûgis kariniu ir politiniu poþiûriu. Balandþio mën. pabaigoje, sutelkæ jëgas pusraèiu apie Vilniø, jie nutarë koncentriðkai pulti miestà ir já atsiimti. Gen. E. Smigly-Rydzas, suþinojæs bolðevikø planus, nusprendë neleisti atskiroms jø kariuomenës grupëms susijungti ir sumuðti jas atskirai. Pirmiausia jis puolë Pabradës grupæ, jà sumuðë ir nubloðkë Ðvenèioniø kryptimi. Pergrupavæs savo pajëgas, vëliau puolë SaløAðmenos bolðevikø grupæ, artëjusià prie Vilniaus, ir nubloðkë jà á rytus. Po to smogë nuo Ðirvintø besiartinanèiai grupei, jà sumuðë ir nubloðkë ðiaurës vakarø kryptimi. Iki geguþës 1 d. keliamas pavojus buvo paðalintas. Persekiodami bolðevikus, lenkai pasiekë MaiðiagalosGiedraièiøPabradësLinkmenøIgnalinosAdutiðkioSmurgainiøNaruèio eþ. ribà. Baras á ðiauræ nuo Baranovièiø buvo pavadintas lietuviøbaltgudþiø frontu. Jo vadu buvo paskirtas gen. S. Ðeptickis39 . Tuo bûdu lenkø karinës dalys uþëmë nemaþà Lietuvos teritorijos dalá, visiðkai nederindamos karo veiksmø su Lietuvos kariuomenës veiksmais, toliau plëtë savo nukariavimus, neatsiþvelgë á Lietuvos interesus. Tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybiø susiklostë nepaskelbta karo padëtis. Lietuviai teigë, kad lenkai yra okupantai, ásitvirtinæ Lietuvos teritorijoje be Lietuvos vyriausybës sutikimo. Lenkø ávykdytas Vilniaus uþëmimas sukrëtë lietuviø visuomenæ. M. Sleþevièiaus vyriausybës oponentai smerkë já uþ nesugebëjimà pirmiems paimti Vilniø. Balandþio 24 d. laiðke Lietuvos atstovui Berlyne J. Purickiui M. Sleþevièius raðë: Sukelk visus ant kojø, Vilnius turi bûti mûsø. Negalima jo palikti lenkams40 . Protestà dël Vilniaus uþëmimo pareiðkë ir J. Ðaulys Varðuvoje41 . Pasipylë protestai ir skundai tarptautinëse institucijose. Ið valdþios ir visuomenës atstovø (A. Smetonos, M. Sleþevièiaus, þemaièiø vyskupo P. Karevièiaus ir kt.) sudarytas Lietuvos gynimo komitetas iðleido atsiðaukimà á Lietuvos pilieèius, kuriame grieþtai pareikðta nuomonë Vilniaus klausimu: Jokio susitarimo su lenkø vyriausybe nëra ir negali bûti tol, kol Lenkija pripaþins Lietuvà natûraliose jos sienose, kol lenkai gràþins mums Vilniø42 . S. S t a n i ð e v s k i o m i s i j a K a u n e. Ásitikinusi lenkø siekimais ginèytinus teritorinius klausimus tarpusavyje spræsti ið jëgos pozicijø, Lietuvos vyriausybë priëjo prie iðvados, jog jai geriau kreiptis á Taikos konferencijà. Tokia lietuviø pozicija lenkams buvo neparanki. Jie norëjo iðvengti bet kokio Vakarø valstybiø kiðimosi á ðiuos reikalus, nes tai galëjo susilpninti jø pozicijas tarptautiniu mastu. Todël lenkai atkakliai siekë derybø su Lietuva, visø pirma tikëdamiesi, jog tarp lietuviø rasis unijai pritarianèiø asmenø. Tuo tikslu buvo nutarta pasiøsti á Kaunà uþsienio reikalø ministro pavaduotojo S. Staniðevskio vadovaujamà delegacijà, á kurios sudëtá dar áëjo sekretorius V. Pðesmickis, karinis ekspertas mjr. M. Mackevièius ir karo ataðë ltn. M. Hurèinas. Geguþës 28 d. atvykusi á Kaunà, delegacija jau kità dienà tarësi su Lietuvos ministru pirmininku M. Sleþevièiumi. Ðis lenkø delegacijà priëmë gan ðaltai, atsisakydamas kalbëti lenkiðkai. Derybos buvo pradëtos pasikvietus vertëjà, kuris vertë ið lietuviø kalbos á prancûzø, nors, kaip vëliau pasirodë, M. Sleþevièius puikiausiai mokëjo lenkiðkai, o S. Staniðevskis lietuviðkai. Derybø pradþioje M. Sleþevièius apkaltino lenkus suþlugdþiusius derybas su 251 J. Ðaulio vadovaujama delegacija ir pareikalavo, kad Lenkija pripaþintø Lietuvos nepriklausomybæ, iðvestø savo kariuomenæ ið visø ginèijamø teritorijø ir pripaþintø civilinæ lietuviø administracijà. Á toká M. Sleþevièiaus kaltinimà S. Staniðevskis pareiðkë, jog jo buvimas Kaune yra pakankamas lenkø noro uþmegzti santykius tarp ðiø dviejø valstybiø árodymas. Jis teigë, kad niekad nebuvæ kalbos dël Lenkijos atsisakymo pripaþinti lietuviø teisæ á nepriklausomybæ ir kad vykstanèios derybos turi nustatyti formalaus pripaþinimo detales. Toliau S. Staniðevskis papraðë detaliau iðdëstyti lietuviø planus, kaip jie galvoja valdyti ginèijamas teritorijas, ir pateikti garantijas, kad jø savo interesams nepanaudos vokieèiø karinës pajëgos43 . Savo praneðime Lenkijos uþsienio reikalø ministerijai apie áspûdþius Lietuvoje jis paþymëjo, jog sunku bûsià surasti bendrà platformà su dabartine Lietuvos vyriausybe, kuri yra provokiðka ir nepopuliari net tarp paèiø lietuviø 44 . 1919 m. birelio 2 d. S. Staniðevskis ið savo vyriausybës gavo papildomus nurodymus reikalauti ið lietuviø tiksliau nusakyti jø teritorinius reikalavimus, tirti padëtá vietoje ir plësti akcijà prieð lenkams nepalankias nuotaikas. Birþelio 7 d. ávykusio pasitarimo su M. Sleþevièiumi metu S. Staniðevskis bandë áteigti, jog lenkai rimtai þiûri á lietuviø reikalavimus perleisti jiems civilinæ administracijà lenkø uþimtose teritorijose, siekdamas kaip galima ilgiau vilkinti derybas Kaune ir ávykdyti jo delegacijai pavestus uþdavinius. M. Sleþevièius 1919 m. birþelio 11 d. lenkams áteiktoje notoje dar kartà reikalavo nepriklausomybës pripaþinimo su visomis teritorijomis, á kurias Lietuva pretendavo, ir administracinës valdþios Vilniuje ir Vilniaus kraðte perdavimo á jos vyriausybës rankas. Gavæs ðià notà, S. Staniðevskis iðvyko á Varðuvà, nusprendæs, jog jo misija padarë viskà, kà galëjo45 . 1919 m. birþelio 24 d. buvo gautas Lenkijos uþsienio reikalø ministerijos oficialus atsakymas á M. Sleþevièiaus notà. Jame lenkai paþymëjo ne kartà pareiðkæ norà palaikyti draugiðkus santykius su lietuviais, taèiau visgi atsisakë pripaþinti Lietuvos valstybæ dël tariamai tebetrunkanèios vokieèiø okupacijos. Remdamiesi ðiuo faktu, lenkai atmetë lietuviø reikalavimà ávesti savo civilinæ valdþià lenkø okupuotoje teritorijoje ir pabrëþë, kad lietuviams galinèios bûti perduotos tiktai tos teritorijos, kuriø gyventojai pareikðtø norà bûti Lietuvos valstybës dalimi. Nota baigiama pareiðkimu, kad gyventojai patys nuspræs, kokia turës bûti jø ateitis46 . Taigi Lenkijos vadovybë ne tik nenorëjo ir toliau pripaþinti Lietuvos nepriklausomybës, jos vyriausybës, bet iðdráso atvirai kiðtis á Lietuvos vidaus reikalus, nekalbant apie tai, jog tuo metu Lenkija jau buvo uþëmusi didelæ Lietuvos þemiø dalá su Vilniumi. Lenkijos vyriausybë kovodama prieð Lietuvà stengësi átikinti Antantës ðalis, neva Lietuva esanti vokieèiø valdþios darinys ir todël tik Lenkija esanti vienintelë tvirtovë rytuose prieð germanizmà ir bolðevizmà. Tolesnis lenkø kariuomenës brovimasis á Lietuvos t e r i t o r i j à . D e m a r k a c i n ë s l i n i j o s. Lenkams uþëmus Vilniø ir kitas lietuviðkàsias þemes, Lietuvos karinë padëtis pasikeitë. Nors frontas prieð bolðevikus smarkiai susiaurëjo, taèiau atsirado naujas frontas prieð lenkus. Pirmas susidûrimas su jais ávyko 1919 m. balandþio 26 d. Vievyje. Taèiau tuomet kraujo praliejimo dar pavyko iðvengti. Geguþës 7 d. lenkai uþëmë Ðirvintø miestelá. Kità dienà lenkai uþpuolë prie Vievio miestelio buvusias lietuviø sargybas47 . 252 Balandþio 27 d. lenkai, pasitraukus vokieèiams ið Gardino, paskubëjo uþimti ðá miestà48 . Tomis dienomis Gardine lankæsis Lietuvos vyriausybës vyriausiasis ágaliotinis A. Þilinskas, susipaþinæs su realia padëtimi vietoje, savo vyriausybës vardu lenkø atstovui papulk. A. Nienevskiui áteikë oficialø protestà dël dalies Lietuvos teritorijos okupavimo49 . Nereaguodami á tai, lenkai ëmësi ávairiø provokacijø Gardine Lietuvos karinei vadovybei pavaldaus I pëst. baltgudþiø pulko atþvilgiu, kad galiausiai 1919 m. birþelio 12 d. paskelbë já iðformuotu50 . Ir toliau buvo sistemingai puldinëjamos lietuviø sargybos. Nors uþimamose lietuviø þemëse lenkø kariuomenë skelbësi esanti tautø vaduotoja ir reklamavosi garbingu legionininkø vardu, taèiau ið tikrøjø jai ðie idëjiniai dalykai maþai rûpëjo. Jos daugumà sudarë Vilniaus ir Suvalkø kraðtø, Baltgudijos ir Lenkijos miestelënai ir kaimieèiai, stojæ kariuomenën lenkø kunigø bei dvarininkø paraginti, nedarbo ir bado verèiami, tikëdamiesi pasipelnyti ir pan. Ðtai kaip tà kariuomenæ apibûdino tuo metu Vilniuje gyvenæs þymus lietuviø visuomenës veikëjas M. Birþiðka: Þiaurumas, plëðikiðkumas, kryþiuotiðkas patvirkusio ginkluoèio nusistatymas beginkliø atþvilgiu, tamsiausio lenko paþiûra á visa, kas nelenkiðka ðtai savybës, kuriomis mums paprastai reiðkësi lenkø kariai Net ðviesesni karininkai santykiuose su mumis vis dëlto per daug nesivarþë51 . Lenkø kariai uþgrobtose lietuviðkose þemëse vykdë masines kratas, ëmë rekvizicijas, plëðikavo, visaip engë gyventojus. Daþni buvo atvejai, kai gyventojui gatvëje garsiai lietuviðkai prakalbëjus jis iðkart bûdavo suimamas, palaikomas lenkø prieðu, jo namuose atliekamos kratos tariamai ieðkant ginklø, atimamas ar pavagiamas vertingesnis turtas. Atimdami ið gyventojø vertingesnius daiktus, lenkai tvirtindavo, jog jie pirkti ið vokieèiø, todël bûtina juos paimti. Pasisavindami gyventojø pinigus, motyvuodavo, jog jie yra bolðevikø ir pan.52 Vilniuje lenkai stengësi iðnaikinti visa tai, kas jiems atrodë nelenkiðka: persekiojo lietuviø visuomenës veikëjus, uþdarë ávairias kultûros ástaigas. Birþelio 5 d. apiplëðë lietuviø vaikø prieglaudà, pasisavino jai priklausiusius arklius, veþimus ir kitus daiktus. Beplëðdami tyèiojosi ið vaikø dël jø vartojamos lietuviø kalbos. Ypaè daug skriaudø ið lenkø patyrë Marcinkoniø, Molëtø, Giedraièiø ir kituose miesteliuose bei jø apylinkëse gyvenæ lietuviai. Masiðkai suiminëjant gyventojus, kalëjimai buvo prikimðti þmoniø. Geguþës 17 d. tik viename Vilniaus Lukiðkiø kalëjime buvo uþdaryti 1338 tokie nusikaltëliai53 . O kiek buvo kankinama dar kituose kalëjimuose! Apie lenkø elgesá tuometinis Laikinojo Vilniaus lietuviø komiteto pirmininkas M. Birþiðka vëliau taip raðë: Kratos ir suëmimai paprastai buvo ávairinami, neradus ginklo, pinigø ir brangenybiø atëmimu, nekartà keiksminiu, buoþiniu ar kumðtiniu pagyvinimu. Retas kuris Vilniaus lietuvis bus kratos iðvengæs ir nedaugelis negavæ materialiniai nukentëti!54 (kalba netaisyta V. L.). 1919 m. birþelio 6 d. ties Ðvenèionimis ávykusiame slaptame lietuviø suvaþiavime dalyvavæ Aðmenos, Giedraièiø, Molëtø, Inturkës, Kaltanënø, Trakø, Tvereèiaus, Daugëliðkio, Palûðës, Vidþiø, Drûkðiø, Gaidës, Rimðës, Smalvø ir Dûkðto atstovai pateikë daugybæ pavyzdþiø, kaip lenkai persekiojo lietuvius: plëðikavo, fiziðkai kankino, kiðo á kalëjimus, prievartavo moteris, 2 kartus per savaitæ varë prievartiniams 253 darbams á lenkø dvarus, draudë lietuviðkai kalbëti ir kt. Suvaþiavimo dalyviai nutarë pareikalauti ið Lietuvos vyriausybës ginklø, kad patys iðvarytø lenkus ið savo kraðto55 . Lenkø kariuomenës savivalës bei Vilniaus kraðto þmoniø persekiojimo faktus patvirtina ir lenkø ðaltiniai56 . Vykstant kovoms su bolðevikais, dar besiorganizuojanèiai ir nesustiprëjusiai Lietuvos kariuomenei atremti ðá naujà stiprø prieðà lenkus buvo sunku. Lietuvos vyriausybë, kreipdamasi á Antantës valstybes, dël minëtø lenkø veiksmø reiðkë tik protestus. Ji per Paryþiaus delegacijà praðë santarvininkø paveikti lenkus, kad ðie sustabdytø tolesnæ invazijà ir nustatytø provizorinæ demarkacijos linijà tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomeniø. Karo veiksmams tarp Lietuvos ir Lenkijos iðvengti vadinamoji Keturiø didþiøjø taryba ir nutarë nutiesti tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomeniø laikinà demarkacijos linijà, kuri Lietuvos vyriausybei buvo notifikuota 1919 m. birþelio 18 d. prancûzø karinës misijos pirmininko plk. ltn. C. K. Reboulio raðtu. Plk. ltn. C. K. Reboulis jame pareiðkë, jog ði demarkacijos linija reiðkia tik laikinà karinæ okupacijà militariniais ir policiniais tikslais ir jokiu bûdu neturi pakenkti ateities politiniams sprendimams. Ði pirmoji demarkacijos linija turëjo eiti nuo Lyko iki Augustavo (Augustavas lenkams), Augustavo perkasu iki Sopockino, toliau per Pervalkà, Ratnyèià, á pietus nuo Varënos, toliau lygiagreèiai su geleþinkeliu VarënaVilniusDaugpilis per 5 km nuo jo á vakarus iki Kazaèiznos. Á ðiauræ nuo Kazaèiznos demarkacijos linijà per 23 dienas turëjo vietoje nustatyti Antantës kariniø misijø atstovai57 . Lietuvos vyriausybës vadovas M. Sleþevièius birþelio 23 d. raðte plk. ltn. C. K. Rebouliui padëkojo uþ demarkacijos linijos nustatymà, kartu apgailestaudamas, jog jà nustatant nedalyvavo nei vienas lietuviø atstovas. Be to, jis praðë, kad ginèijamose teritorijose nebûtø lenkø civilinës administracijos58 . Ði demarkacijos linija nei lietuviø, nei lenkø netenkino. Pastarieji ja buvo nepatenkinti todël, kad kai kuriose deðinës Nemuno pusës vietose turëjo atsitraukti iki 3035 km, kad atsidurtø per 5 km nuo geleþinkelio GardinasVilniusDaugpilis linijos. Lenkø vadovybë trauktis á ðià linijà net negalvojo. Pirmosios demarkacijos linijos nustatymas lietuviams visgi buvo ðioks toks laimëjimas. Tai buvo, pirma, dar vienas þingsnis link Lietuvos valstybës pripaþinimo ir nelaikymo jos vokieèiø dariniu ir, antra, bent formaliai varþë lenkø brovimàsi á Lietuvos teritorijà. Taèiau tokia padëtis tæsësi neilgai. Vokieèiams traukiantis ið Lietuvos, lenkai, pasikliaudami savo karinës jëgos persvara, stengësi iðnaudoti kiekvienà pasitaikiusià progà brautis gilyn á Lietuvà. Jau liepos 4 d. ið Vilniaus atvykæs lenkø Generalinio ðtabo karininkas grieþtai pareikalavo per 24 valandas atitraukti ið Vievio miestelio ir stoties lietuviø sargybas. Netrukus lenkø prieðakinës dalys ëmë þygiuoti JieznoÞieþmariøVievioKazokiðkiø link. Sunki kova tæsësi neilgai. Lietuviø þvalgai, puolami daug gausesniø prieðo pajëgø, buvo priversti trauktis59 . Lietuviø sargybø ir uþtvarø puldinëjimai iðplito maþdaug 100 km ruoþe ir siekë 2030 km gilumon. Tuo metu fronto barà nuo Neries upës iki Varënos miestelio (daugiau kaip 50 km) vyr. kariuomenës vado gen. S. Þukausko ásakymu gynë karin. K. Ðkirpos vadovaujamas Atskirasis batalionas. Jo jëgos buvo menkos minëtame bare tebuvo dvi kuopos su kulkosvaidþiais ir 19 raiteliø þvalgø komanda. Ka- 254 rin. K. Ðkirpa liepos 5 d. informavo Atskirosios brigados vadà apie lenkø papildomø kariniø jëgø telkimà ir rengimàsi puolimui. Realiai ávertindamas gresiantá pavojø, karin. K. Ðkirpa praðë leisti jam prieð lenkus minëtame bare sutelkti visas bataliono jëgas, taèiau jam buvo ásakyta dalá jëgø nukreipti Kauno águlos sargyboms sustiprinti60 . Lenkai toliau puolë DaugøJieznoKaiðiadoriø kryptimi. Vyr. kariuomenës vadas gen. S. Þukauskas 1919 m. liepos 7 d. 17 val. lenkø gen. S. Ðeptickiui pasiøstoje telefonogramoje, atkreipdamas jo dëmesá á ðá faktà, perspëjo, kad, jeigu lenkø kariuomenë nebus atgal atðaukta, jis bus priverstas prieðintis ginkluota jëga61 . 37 schema 1919 m. birþelio 18 d. demarkacinë linija 255 Taèiau, kaip minëjome, ta ginkluota jëga buvo labai menka ir lenkams pavyko uþimti Þieþmarius, Stakliðkes, Butrimonis ir Daugus. Á Lietuvos protestà santarvininkai atsakë, jog jie pavedæ marðalui F. Fochui paveikti lenkus, kad ðie atitrauktø savo kariuomenæ á pietus nuo demarkacijos linijos. Nepaisant marðalo F. Focho formalaus liepos 11 d. ásakymo, lenkai nepaklausë, pareikðdami, jog patys nustatysià tokià demarkacijos linijà, kuri bus jiems tinkama62 . Liepos 12 d. lietuviai vël skundësi Antantës vyriausiajai tarybai, kad lenkai ir toliau paþeidinëja demarkacijos linijà, atkreipdami Antantës valstybiø dëmesá á susidariusios padëties rimtumà63 . Taèiau aktyviai veikë ir lenkø diplomatai. Jie siekë, pirma, kad Antantë jiems pripaþintø deðinëje Nemuno pusëje naujai uþimtà Lietuvos teritorijà ir, antra, stengësi pakeisti savo naudai ir pietø Suvalkijoje lenkams nepalankià, vokieèiø dar okupuojamà demarkacijos linijà. Pagal lenkø siûlomà projektà naujoji linija turëjo eiti nuo Rytprûsiø sienos iðilgai buvusios Suvalkø apskrities ðiaurinio pakraðèio iki Berþininkø, toliau á rytus pro Lazdijus ir Seirijus iki Nemuno, nuo ten þemyn iki Alytaus, ið ten pagal Pilsudskio ápirðtà linijà64 . Siekdami ðiø tikslø, lenkai iðvystë plaèià veiklà, stengdamiesi palenkti savo pusën tiek Antantæ, tiek marðalà F. Fochà. Tai padaryti jiems pavyko. Liepos 18 d., ir vël lietuviams nedalyvaujant, buvo nubrëþta nauja laikina linija, kuri nuþymëjo jau 12 km atstumo ruoþà á vakarus nuo geleþinkelio linijos GardinasVilniusDaugpilis65 . Nors lenkai toliau plëtë puolamuosius veiksmus, 1919 m. liepos 19 d. gausi jø kariuomenës rinktinë netikëtai uþpuolë Alantos miestelá. Vietos valdþia buvo suimta, milicija nuginkluota, be pasigailëjimo imta plëðti vietos gyventojus. Bolðevikø fronte buvusi lietuviø kariuomenës vadovybë tuojau ið atsarginiø daliø suorganizavo kariø bûrá, kuris sumuðë lenkus, iðvijo ið miestelio ir, kar. K. Ðkirpos teigimu, paëmë á nelaisvæ 24 belaisvius. Klastingi lenkø puldinëjimai ið pasalø ðiose apylinkëse kuriam laikui liovësi66 . Liepos 2324 d. lenkai plaèiu frontu pradëjo puolimà Alytaus link, stumdami á vakarus negausias lietuviø uþtvaras bei sargybas. Pirmiausia jø nemaþos pajëgos pasirodë Merkinës apylinkëse. Nors pagal 1919 m. birþelio 18 d. demarkacijos linijà Merkinë buvo palikta Lietuvai, taèiau lenkai, siekdami grobikiðkø tikslø ir kvieèiami bei remiami vietiniø lenkø dvarininkø, aplinkiniuose kaimuose ir tarp lietuviø kariø platino atsiðaukimus, kuriuose demagogiðkai tvirtino atëjæ vaduoti Lietuvos, kurià ðalies ministrai pasiryþæ parduoti vokieèiams, ir pan.67 Vokieèiams traukiantis ið Merkinës, Alytaus m. ir apskr. komendantas karin. B. Naujanis-Ðalkauskas, trûkstant karininkø, miesteliui ginti paskyrë net netarnavusá kariuomenëje laisvai samdomà karo valdininkà Br. Balèiûnà su 20 neapmokytø naujokø. Suþinojus, jog liepos 23 d. vëlyvà naktá lenkai ið netoli esanèio Gudakiemio kaimo ruoðiasi pulti Merkinæ, buvo nutarta organizuoti prieðpuolá. Lenkams tebemiegant lietuviø bûrys staigiu netikëtu manevru apsupo kaimà ir nuginklavo net nespëjusius pasiprieðinti 30 lenkø raiteliø. Buvo paimtas karo grobis 30 ðautuvø, 2500 ðoviniø, 27 arkliai, 30 balnø. Lenkø belaisviai buvo paleisti, nes neturëta kur juos patalpinti. Karo grobis buvo iðsiøstas á Seirijus, o kariai, laukdami lenkø puolimo, Merkinëje nutarë gintis. Liepos 2425 d. naktá stambios lenkø pajëgos per 600 kariø uþëmë Merkinæ, o po to ir Seirijø miestelá. Èia bûdami jie toliau koncentravo savo pajëgas ir ruoðësi þygiui á Alytø68 , bandydami supti Kaunà ið pietø pusës. 256 Reaguodama á tokius lenkø veiksmus, Lietuvos vyriausybë liepos 24 d. vël pasiskundë Vyriausiajai tarybai, kad lenkai ne tik nerodo jokiø atsitraukimo poþymiø, bet, prieðingai, puola toliau. 1919 m. liepos 26 d. santarvininkø ginkluotøjø pajëgø vadas marðalas F. Fochas, atvykæs á Paryþiø, supaþindino Vyriausiàjà tarybà su lenkø ávykdytais birþelio 18 dienos demarkacijos linijos paþeidimais. Remdamasis liepos 18 dienos laikinàja linija ir Lenkø reikalø komisijos balandþio 22 dienos rekomendacijomis, jis pasiûlë naujà linijà. Svarbiausias pakeitimas joje Suvalkø ir Seinø apskrièiø priskyrimas lenkams69 . Vyriausioji taryba F. Focho pasiûlymui pritarë. Taip buvo priimta vadinamoji F. Focho demarkacijos linija, apie kurià plk. ltn. C. K. Reboulis tik rugpjûèio 3 d. praneðë Lietuvos vyriausybei, paþymëdamas, kad ji neturës átakos nustatant ateityje Lietuvos Lenkijos sienà, nes dël to Taikos konferencija priimsianti atskirà sprendimà70 . F. Focho linija ëjo nuo Rytprûsiø á pietus nuo Viðtyèio, toliau á ðiauræ nuo Vyþainio, lietuviø pusëje palikdama Liubavà, toliau á ðiauræ nuo Punsko, ðiauriniu Galaduso eþero kraðtu, á rytus nuo Berþininkø ligi Marichos upës, toliau ja iki Igorkos upelio, ðiuo upeliu iki Nemuno, toliau 12 km á vakarus nuo geleþinkelio linijos Gardinas VilniusDaugpilis71 . Ði demarkacijos linija iðsilaikë iki 1920 m. liepos mën., kai puolanèioji bolðevikø kariuomenë privertë lenkus trauktis ir apleisti Vilniø (þr. 38 schemà). Lietuviai protestavo dël Suvalkø ir Seinø priskyrimo lenkams, taèiau jø protestai nieko nedavë. Lenkams situacija Paryþiuje buvo kur kas palankesnë, todël jie nesilaikë minëtø demarkacijos linijø, skverbësi toliau á Lietuvos teritorijà ir plëðë kraðtà. Siekdami iðvengti atsakomybës uþ savo agresyvius veiksmus ir suversti kaltæ kitiems, lenkai visaip stengësi apmulkinti á lietuviølenkø frontà atvykstanèius prancûzø ir anglø kariniø misijø narius. Savotiðkai ádomi buvo jø argumentacija. Antai paklausus kieno ásakymu lenkø armija verþësi á Lietuvà, Vilniaus lenkø vadovai tikino vykdæ Varðuvos vyriausybës ásakymus, o pastaroji aiðkino, jog tai daræ vietiniai lenkø daliniai be vyriausybës þinios, per nesusipratimà ávykdæ eilæ nemaloniø iðpuoliø, be kuriø, atseit, pasienio sargyba neapsieina. Toliau aiðkinantis ir vieni, ir kiti nurodë, kad ið tikrøjø lenkølietuviø nesusipratimas tai vaisius tamsiø jëgø, kurios provokacijos tikslu vyriausiosios valdþios vardu ásakë Lietuvos pasienyje buvusiems daliniams þygiuoti pirmyn72 . Antantës ðaliø misijø atstovø spaudþiama, lenkø armijos Lietuvoje I divizijos vadovybë, neva norëdama nutraukti karo veiksmus, 1919 m. liepos 26 d. Lietuvos kariuomenës Generaliniam ðtabui atsiuntë paliaubø sutarties projektà-pasiûlymà, kuriame iðkëlë keturis reikalavimus: 1. Lenkø divizijà ir Lietuvos karines dalis skirianèios fronto linijos negali uþimti jokios kitos kariuomenës dalys. 2. Fronto linija laikytina i lenkø kariuomenës uþimta linija: MerkinëButrimonysStakliðkësUþuguostisÞidiðkësBendraiJagielonysVievisKazokiðkës MusninkaiÐirvintosGiedraièiaiSkudutiðkisPakalniaiTauragnaiVarniðkiaiKazaèiznaDûkðtasRimðëVidþiai (visi ðie punktai lenkø pusëje). 3. Ði sutartis yra laikina ir galios tol, kol I divizijos vadovybë negaus galutinio nurodymo ið Lenkijos kariuomenës vyriausiojo vado. 4. Lietuvos kariuomenei perþengus ðià linijà, sutartis laikoma sulauþyta73 . Lietuvos kariuomenës Generalinis ðtabas, gavæs ðá lenkø paliaubø pasiûlymà, kità dienà jiems praneðë sutinkàs neperþengti sutarties antrajame punkte nurodytos 257 linijos iki savo valdþios galimo nurodymo ir nevykdyti fronte jokiø pakeitimø. Tiltas per Nemunà ties Merkine turëjo likti lietuviø pusëje74 . Taèiau netrukus lenkø vadovybë sulauþë ir ðá pasiþadëjimà. Liepos 29 d. lenkø bûrys ëmë verþtis Jiezno link, taèiau ties Kaðoniø dvaru sutikæs atkaklø lietuviø pasiprieðinimà buvo priverstas pasitraukti. Liepos 31 d. lenkai atakavo Dembino dvarà bei Pakalniðkiø ir Pasiekiø kaimus. Po atkaklios kovos jie buvo atstumti. Rugpjûèio 2 d. stiprios lenkø pajëgos ásiverþë 15 km á Lietuvos teritorijà ir uþëmë Kalviø miestelá75 . 38 schema Marðalo F.Focho 1919 m. liepos. 26 d. nustatytoji demarkacinë linija 258 Tuo bûdu lenkai ne tik nevykdë savo duotø pasiþadëjimø, bet ir, pasinaudodami karinës jëgos pranaðumu, uþiminëjo vis naujas vietoves, ákurdindami jose sustiprintas águlas. Antai 1919 m. rugpjûèio mën. pradþioje Butrimonyse ásitvirtino 40 gerai ginkluotø pëstininkø, Stakliðkëse taip pat 40, Dauguose 200 kariø. Varënoje buvo viena pëstininkø kuopa, Merkinëje vienas raiteliø eskadronas ir 40 pëstininkø, ir t. t.76 3. POW SÀMOKSLAS LIETUVOJE L e n k i jos p l a n a i s u g r i a u t i L i e t u v o s v a l s t y b æ i ð v i d a u s. Vilniaus miesto ir didelës Rytø Lietuvos teritorijos dalies uþgrobimu lenkai nesitenkino. Verþdamiesi toliau Kauno kryptimi, jie atkakliai siekë ágyvendinti savo politiná tikslà pajungti Lenkijai visà Lietuvà. Taèiau atkaklus besikurianèios Lietuvos kariuomenës pasiprieðinimas ëmë trukdyti jø planams. Tiesa, turëdama ryðkià ginkluotøjø pajëgø persvarà, Lenkija galëjo atvirai pulti Lietuvà ir bandyti jà okupuoti. Taèiau tokiam þingsniui ji nesiryþo dël ðiø prieþasèiø: 1. Po Pirmojo pasaulinio karo buvo plaèiai paplitæ laisvo tautø apsisprendimo principai ir bent formaliai stengtasi jø laikytis ir nepaþeisti. 2. Lietuva, kaip ir Lenkija, kovojo prieð bendrà prieðà bolðevikus, taigi, noromis nenoromis lyg ir buvo jos talkininkë. 3. Atvirai uþpuldama Lietuvà, Lenkija bûtø nuteikusi prieð save daugelá pasaulio valstybiø, ypaè Antantës ðalis, nuo kuriø buvo labai priklausoma. 4. Tuo metu vykdydama stambias kovines operacijas Ukrainoje, Lenkija bijojo dar labiau iðsklaidyti ir susilpninti savo karines pajëgas. 5. Pats Lenkijos vadovas J. Pilsudskis visada laikësi nuomonës, jog paèioje Lietuvoje jam pasiseks rasti ðalininkø, kurie pritars ir parems jo idëjà savo jëgomis atkurti lenkø globojamà ir vadovaujamà Lietuvos Didþiàjà Kunigaikðtystæ. Dël minëtø prieþasèiø atsisakæ atviros karinës Lietuvos okupacijos, lenkø politikai ir kariniai veikëjai subrandino planà sugriauti mûsø valstybæ ið vidaus. Jø pirmaeilis uþdavinys buvo diskredituoti vadovaujanèius Lietuvos valstybës organus Valstybës Tarybà bei Laikinàjà vyriausybæ ir átikinti pasaulá, jog lietuviø tauta pati norinti susijungti su lenkais. Tam tikslui visas dëmesys buvo nukreiptas propagandai uþ Lietuvos prijungimà prie Lenkijos, uþ vadinamàjà unijà, be pertraukos brukamai dar nuo vokieèiø okupacijos pradþios. Á ðá darbà aktyviai ásitraukë visa lenkø spauda bei dauguma jø organizacijø, ið kuriø ypaè paþymëtina Pakraðèiø sargyba (Straý Kresowa). Jø pastangomis Lietuva buvo uþ versta tiek lenkiðkomis, tiek lietuviðkomis proklamacijomis bei atsiðaukimais, kurie per agentus ið Vilniaus buvo siunèiami á nepriklausomos Lietuvos pusæ. Antai viename lietuviø kalba iðspausdintame atsiðaukime Kareiviai lietuviai buvo teigiama, kad Lietuvos vyriausybë yra vokieèiø sudaryta, kad nepriklausoma Lietuvos valstybë neatsilaikys, todël lietuviai turá dëtis su lenkais ir drauge su jais kurti nepriklausomà Lietuvà. Atsiðaukimo pabaigoje kareiviai raginami sukilti prieð savo vadus, nuversti vyriausybæ, o savo vadu paskelbti Lietuvos sûnø Juozapà Pil- 259 sudská77 . Kitame atsiðaukime Broliai sodieèiai ir darbininkai! puolama Lietuvos Taryba, neva ji tvirtinanti, jog Pilsudskis Vilniø uþëmæs prievarta, ir aiðkinama, kad jungtinë LietuvosLenkijos valstybë nebus ponø valdoma, bet jà valdysià tautø atstovai, kurie visus beþemius ir maþaþemius aprûpinsià þeme, amatininkus dirbtuvëmis, darbininkus darbu, ir Dievo vardu siûloma baigti savitarpio ginèus78 . Lenkø ideologø Lietuvoje skleidþiamos proklamacijos daugiausia buvo nukreiptos prieð vadinamàjà provokiðkà M. Sleþevièiaus ir A. Smetonos politikà. Vokieèiø kariniø daliniø buvimas Ðiaurës Vakarø Lietuvoje buvo pateikiamas kaip árodymas, jog Lietuvos Valstybës Taryba yra vokieèiø árankis ir kad lenkø vyriausybës pareiga esanti apsaugoti lenkus Lietuvoje. Pakraðèiø sargybos organizacijos Kauno apygardëlës komendantas tiems tikslams ágyvendinti pasitelkë ne tik atskirus asmenis, privaèias draugijas, bet ir lenkø visuomenines organizacijas, ypaè daug dëmesio skirdamas Kauno lenkø komiteto veiklai iðplësti. Gavæs plaèius ágaliojimus, minëtas komitetas netrukus priëmë toli siekiantá nutarimà (kalba netaisyta V. L.): 1. reikðmingos istorinës valandos akivaizdoje reikalauti, kad visi Lietuvos lenkø sluoksniai ir draugijos pasiduotø savo veikime lenkø komitetui Kaune ir prisiøstø á já savo atstovø. 2. ðauktis á visà visuomenæ ir jos susibûrimus, kad, dëlei didelës atsakomybës prieð istorijà, ji parodytø tomis sunkiomis valandomis savo darbe ir atsispyrime kuo didþiausios energijos, ir 3. pavesti prezidiumui, kad jis neatidëliojant darytø þygiø lenkø komitetà Kaunijoje kuo greièiausia legalizuoti79 . Taigi Kauno lenkø komitetas tapo vienu ið pagrindiniø árankiø Lenkijos valdþiai, siekianèiai sutrukdyti Lietuvos valstybës pripaþinimà pasaulyje. Kaip matyti ið 1919 m. kovo mën. Varðuvoje paraðyto referato Etnografinës Lietuvos galimybës Europos nuolatinës taikos klausime, pasaulio valstybëms buvo stengiamasi árodyti, jog lietuviai neturá jokiø sàlygø savo valstybei sukurti ir germanizacijai ar rusifikacijai atsispirti. Buvo praðoma, kad Taikos konferencija Paryþiuje, spræsdama Lietuvos nepriklausomybës klausimà, pripaþintø lietuviø tautà kaip individà, pabudusá ið letargo, ir jà apsaugotø globa (suprask lenkø V. L.), kuri garantuotø, kad ði tauta bus apsaugota nuo prieðø, pasiryþusiø jà iðnaikinti. Toliau buvo teigiama, jog etnografinei Lietuvai negalima suteikti nepriklausomybës, nes ji neturinti pakankamai jëgø jai iðsaugoti. Kad Lietuva nepakliûtø á Vokietijos ar Rusijos rankas, Rytø Europoje vienintelë Lenkijos valstybë turinti jà globoti, atsiþvelgdama á praeityje buvusius ir dabar esamus istorinius, kultûrinius bei gamtinius ryðius80 . Prisidengusi Kauno lenkø komiteto vardu, Kauno apygardëlës komendantûra parengë memorandumà, kurá áteikë Kaune buvusiai Antantës ðaliø misijai. Jame tariamasis lenkø komitetas visaip kaltino Lietuvos valdþià, persekiojanèià lenkus, ir visø Lietuvoje gyvenanèiø lenkø vardu praðë santarvininkus prijungti prie Lenkijos lenkø miestà Kaunà ir þemes iki Dubysos upës, kurios taip pat daugiausia lenkø apgyvendintos81 . Panaðaus turinio skundai buvo áteikti JAV karinës ir politinës misijos vadovui, penkiø valstybiø Aukðèiausiajai Tarybai Versalyje, popieþiaus nuncijui Lenkijoje, Lenkijos valdþiai, ávairioms lenkø politinëms organizacijoms ir kt. Visuose juo- 260 se buvo praðoma apsaugoti lenkus nuo Lietuvos vokiðkosios valdþios ir prijungti Lietuvà prie Lenkijos82 . Lenkø vyriausybës vadovai, gerai suprasdami, kad tik ginkluotu perversmu galima paimti Lietuvos valdþià á savo rankas, jau 1919 m. liepos mën. viduryje pradëjo svarstyti sukilimo parengimo klausimà. Vienas ið vadovaujanèiø Pakraðèiø sargybos ir Rytø Þemiø civilinës valdybos veikëjø M. Sviechovskis parengë slaptà 1919 m. liepos 31 d. memorandumà, kuriame reikalavo, kad, atsiþvelgiant á Lietuvos vyriausybës paþadëtus seimo rinkimus (lenkø politikai ypaè baiminosi ðio Lietuvos Steigiamojo Seimo suðaukimo, nes po to bûtø buvæ sunku klaidinti pasaulá, kad nepriklausomos Lietuvos gyventojø dauguma norinti dëtis su Lenkija V. L.), kuo skubiau bûtø iðplësta politinë ir karinë veikla vykdyti valstybiná perversmà ir ginkluotà revoliucijà Lietuvoje83 . Rytø þemiø komisaro ágaliotinis Varðuvoje M. Kossakovskis 1919 m. liepos 18 d. savo dienoraðtyje áraðë: Kauno Lietuvoje ávyks sukilimas prieð Tarybà. Sukilëliai pakvies lenkus Bus ávykæs faktas ir jeigu tatai pasiseks, Gordijaus mazgas bus bema atmegztas84 . 1919 m. birþelio 28 d. Vokietijai Versalyje pasiraðius taikos sutartá su santarvininkais, lenkams iðnyko vokieèiø pavojus. Lenkijos padëtis pagerëjo. Be to, ji baigë daugiau kaip pusmetá uþsitæsusá sunkø karà su ukrainieèiais. Lietuvos padëtis pastebimai pablogëjo. Pasitraukus ið Lietuvos saksø savanoriams, lietuviams vieniems teko tæsti sunkias kovas su bolðevikais Dauguvos fronte. Á Lietuvos ðiaurës vakarines teritorijas ëmë brautis bermontininkai. Pasunkëjo ir Lietuvos vidaus padëtis. L. V a s i l e v s k i o m i s i j a K a u n e. Ðiame nenutrûkstamø prieðtaravimø fone lenkø vyriausybë vël nutarë pamëginti sudaryti sutartá su Lietuva. J. Pilsudskis neatsisakë minties vienu ar kitu bûdu iðspræsti painø LietuvosLenkijos federacijos klausimà. 1919 m. liepos 31 d. su savo artimu bendradarbiu, þymiu to meto Lenkijos politiniu veikëju L. Vasilevskiu atvykæs á Vilniø, tarësi ne tik su lenkø politikais, bet ir su Lietuvos dvarininkais, kuriø vienà Taujënø dvarininkà kunigaikðtá Konstantinà Radvilà, kaip vietos lenkø reikalø þinovà, net paskyrë savo patarëju85 . Rugpjûèio 3 d. L. Vasilevskis, aprûpintas smulkiomis instrukcijomis, su mjr. T. Kasprzyckiu buvo pasiøstas á Kaunà derëtis dël lietuviølenkø santykiø sunorminimo. Èia L. Vasilevskis pasiûlë Lietuvos vyriausybei abiejose Lietuvos dalyse (nepriklausomoje ir lenkø uþimtoje) surengti atskirus seimo rinkimus. Taip iðrinkti seimo atstovai turëtø susirinkti Vilniuje á bendrà asamblëjà, kuri nustatytø teisiná ir politiná Lietuvos statusà ir apibrëþtø jos santykius su Lenkija. Jis siûlë Lietuvai ásilieti á valstybiø federacijà, kuri tæstøsi nuo Baltijos iki Juodosios jûrø86 . M. Sleþevièiaus vyriausybë kategoriðkai atmetë pasiûlymà rengti plebiscità etnografinëje Lietuvoje, kol ten bus lenkø kariuomenë, reikalavo pripaþinti nepriklausomà Lietuvà su sostine Vilniumi ir paðalinti lenkø administracijà ið Lietuvos teritorijos. Vartodami sàvokà etnografinë Lietuva, lietuviai turëjo omenyje Kauno, Suvalkø (á ðiauræ nuo Augustavo), Vilniaus (su nedidelëmis iðimtimis) ir Gardino (á ðiauræ nuo Nemuno) gubernijas87 . L. Vasilevskio misija nepasisekë. Ðios delegacijos nariams rûpëjo ne tiek derybos su Lietuvos vyriausybe, kiek daugiau iðtirti POW organizacijos veiklà ir jos galimybes ávykdyti Lietuvoje perversmà. L. Vasilevskiui derantis su M. Sleþevièiumi, 261 mjr. T. Kasprzyckis inspektavo POW veiklà Lietuvoje ir jos pasirengimà tarnauti Lenkijos interesams bei kalbëjosi su Lietuvos kariuomenës vadu gen. S. Þukausku ir kitais veikëjais, norëdamas suþinoti jø poþiûrá federacijos reikalu88 . Nepavykus L. Vasilevskio misijai ir paaiðkëjus, kad lietuviø visuomenëje nebuvo palankiø politiniø grupiø lenkø propaguojamoms idëjoms paremti, Lenkijos vadovybë nusprendë su Lietuvos lenkø pagalba ir jø vardu (vëliau átraukiant Lenkijos kariuomenæ) ávykdyti Lietuvoje politiná perversmà, sudaryti joje Lenkijai palankià vyriausybæ ir federacijos ryðiais sujungti Lietuvà su Lenkija. P O W v e i k l a L i e t u v o j e. Dar prieð Pirmàjá pasauliná karà J. Pilsudskis Austrijoje sukûrë slaptà karinæ organizacijà, pavadintà Polska Organizacja Wojskowa, sutrumpintai POW. Ðios didelæ politinæ reikðmæ turinèios organizacijos pagrindinis siekis buvo Wszechpolska od morza do morza! (Lenkija nuo jûros iki jûros!). Kurá laikà negalëdama atvirai veikti, ji buvo prisidengusi ávairiø sporto, skautø, kultûros ar ðalpos sàjungø bei draugijø vardu, kuriose slapta buvo auklëjamos ir formuojamos bûsimos lenkø karinës pajëgos. Ástojimas á POW ir veikla joje buvo laikoma kiekvieno jauno lenko venta pareiga89 . Kiekvienas stojantysis á ðià organizacijà turëjo prisiekti tokias þodþiais: Visiðkai susipaþinæs su POW tikslais ir organizacijos pagrindais. Ástodamas á jos eiles, duodu iðkilmingà garbës þodá, iðkilmingà priesaikà Dievui, jog organizacijos valdþiai be atodairos paklusiu, niekam neiðduosiu man patikëtø paslapèiø apie sudëtá ir darbus, o visas savo pastangas skirsiu tam, kad dël suvienytos ir nepriklausomos tëvynës Lenkijos savo kraujà ir gyvybæ paaukoèiau. Ir apskritai elgsiuos taip, kad galëèiau gyventi ir mirti kaip tikras lenkø kareivis. Taip man, Vieðpatie Dieve, padëki90 . Pirmieji peoviakai Lietuvoje atsirado 1915 m. Tais metais tos organizacijos Trakø apskr. komendantu buvo paskirtas V. Stanievièius. Jis buvo ápareigotas Lietuvoje steigti POW skyrius. Taèiau vokieèiø okupacinei administracijai neleidus veikti ðiai organizacijai, jam teko ið politinio darbo pasitraukti. POW veikë tik Vilniuje91 . Jai ið esmës vadovavo lenkø kariðkiai. 1919 m. sausio 5 d. lenkams pasitraukus ir bolðevikams uþëmus Vilniø, POW veikla Lietuvoje laikinai apmirë. Taèiau jau kovo mën. lenkø karinës vadovybës ásakymu ið Varðuvos organizacijos veikla buvo atgaivinta ir suaktyvinta. Ðá kartà jos tikslas buvo jau nebe verbuoti vyrus lenkø kariuomenei, bet organizuoti sukilimà Lietuvos valdþiai nuversti ir uþimti visà kraðtà. POW vadovybë sukilimo bûtinumà grindë tokiais samprotavimais: 1. Lietuviai neturi pakankamai inteligentø, todël Lietuva negali bûti nepriklausoma, ji tegali bûti valdoma kurio nors kaimyno. 2. Lietuva nëra atspari germanizacijai. 3. Lietuvos politiniame gyvenime lenkai vaidina svarbiausià vaidmená, todël tik Lenkijai priklausanti teisë Lietuvà valdyti. 4. Rusai esà stengiasi restauruoti savo valdþià Lietuvoje, to paties siekianti ir Vokietija, todël ir Lenkijai gresiàs didelis pavojus92 . Paèiame Kaune POW ásisteigë dar 1918 m. pabaigoje. Ið pradþiø èia veikë tik ðios organizacijos konspiracinis punktas, rûpinæsis slaptai per sienà pervesti savanorius á lenkø kariuomenæ. 1918 m. gruodþio 17 d. ðá punktà sudarë 12 nuolatiniø POW nariø93 . 262 Pirmuoju lenkø Generalinio ðtabo á Lietuvà atsiøstu darbuotoju buvo poruèikas Orlovskis. Þvalgybai susekus, jis 1919 m. kovo 18 d. buvo suimtas. Taèiau jam pavyko pabëgti. Tada lenkø kariuomenës Generalinis ðtabas kovo 14 d. ið Varðuvos á Kaunà pasiuntë paporuèiká slapyvardþiu Sekunda su 2 kurjerëmis. Gavæs ið Pakraðèiø gynimo komendantûros informacinio biuro 4000 markiø avansà, jis kovo 21 d. atvyko á Kaunà. Ádomu paþymëti, jog paporuèikiui Sekundai buvo paskirta 1000 markiø paðalpa, 700 markiø alga ir 400 markiø priedas. Kurjerëms buvo nustatyta 500 markiø alga, 25 markiø dienpinigiai ir 15 markiø per dienà priedas94 . Paporuèikis Sekunda Kaune veikë Pakraðèiø gynimo vadovybës (Dowodztwo Obrony Kresow DOK) vardu iki 1919 m. balandþio 7 d. Tà dienà jis gavo Suvalkø þemës Pakraðèiø gynimo vadovybës vado, lenkø kariuomenës Generalinio ðtabo poruèiko A. Beniovskio ásakymà, kad, remiantis Lenkijos kariuomenës Generalinio ðtabo 1919 m. kovo 29 d. ásakymo 5 punktu, visi ið Pakraðèiø gynimo komendantûros á paporuèikio Sekundos vadovaujamà apygardà siunèiami þmonës pereina á visiðkà jo priklausomybæ. Toliau poruèikas A. Beniovskis ásakyme pabrëþë, jog visas Kauno kraðtas (Kowiensczyzna) yra jo (suprask A. Beniovskio) vadovaujama apygarda, o paporuèikis Sekunda, kaip Kauno apygardëlës laikinas vadas, ápareigojamas organizuoti Pakraðèiø gynimà95 . Nuo to laiko Pakraðèiø gynimo komendantûros informacinis biuras buvo pavadintas Pakraðèiø gynimo vadovybës Kauno apygardële. Paporuèikis Sekunda minëtas pareigas ëjo neilgai. Atðauktas á Volkovyskà, jis 1919 m. balandþio 19 d. vadovavimà Kauno apygardëlei perdavë Kauno lenkø gimnazijos mokytojui, buvusiam rusø kariuomenës paporuèikiui R. Kavalecui, prisidengusiam Adomo Juzviko slapyvardiu96 . Pastarojo teigimu, jis savo veiklai Lietuvoje radæs blogà dirvà. Dauguma lenkø inteligentø buvo iðvykæ ið Lietuvos. Likusieji, kuriø tebuvo maþa saujelë, koketavo su lietuviø valdþia, buvo lenkams neiðtikimi ir nesiryþo su ginklu rankose kovoti prieð lietuvius. Minëta lenkø saujelë laukë ateinant lenkø kariuomenës ir tik tada þadëjo jai padëti97 . Visgi paporuèikis Sekunda per neilgà darbo laikotarpá (nuo kovo 21 d. iki balandþio 12 d.) sugebëjo suburti organizacijos branduolá ir á Lietuvos kraðto apsaugos, susisiekimo, valstybës turtø ir maitinimo ministerijas, karo teismà, Kauno miesto valdybà, Kauno geleþinkelio stotá ir kitas vietas nukreipti savus þmones. Be to, jam pavyko Kaune sudaryti 4 darbo grupes: þvalgybos, politikos, verbavimo bei finansø, ir suorganizuoti R. Kavaleco vadovaujamà greitàjá bûrá98 . Savo darbui lëðas gavo ið savo vadovybës bei vietiniø lenkø dvarininkø. Perëmæs vadovavimà Kauno apygardëlei, R. Kavalecas dar iki balandþio 27 d. sudarë ið 7 þmoniø, Lietuvos kariuomenëje tarnavusiø lenkø karininkø, organizacijos branduolá. Ðios organizacijos tikslas buvo þvalgyti Lietuvos kariuomenæ, átikinti jos karininkus tarnauti lenkø armijoje, stiprinti komendanto autoritetà. Be to, buvo ákurta keletas kitø organizacijø. Pavyzdþiui, organizacija Sokol, susidedanti ið 10 þmoniø, turëjo uþdaviná parengti dirvà greitojo bûrio organizavimui; skautø organizacija 17 þmoniø turëjo vykdyti mieste þvalgybà; organizacijos, palaikanèios ryðius su lenkø komitetu Kaune ir su vietos lenkø spauda (Ziemia Kowienska), tikslas buvo formuoti visuomenëje Lietuvos su Lenkija unijos sudarymo reikalingumo opinijà ir t. t.99 1919 m. geguþës mën. pradþioje Kaune suorganizuota POW buvo atskirta 263 nuo Suvalkø apygardos, tapo savarankiðka ir perëjo Vilniaus lenkø karinës þvalgybos poskyrio virðininko M. Koscialkovskio (slapyvardþiu Orvidas) þinion. Kauno apygarda turëjo tris apskritis: Kauno, Ðiauliø bei Raseiniø, ir apie 100 nariø. Netrukus apygarda buvo iðplësta á 13 apskrièiø ir lyg voratinkliu apraizgë visà nepriklausomos Lietuvos teritorijà, iðskyrus pafrontæ. Apygardai vadovavo karinë vadovybë Komanda (Komenda Okrægu), kurià sudarë ðie skyriai: organizacinis komendantas Stanislovas Niekraðas, þvalgybos komendantas Jonas Niekraðas, ryðiø komendantas Jonas Piotrovièius, politinis komendantas Kazimieras Blaþevièius, karinis komendantas Jonas Kudzevièius. Be to, á vadovybæ dar áëjo instruktoriai ir kurjeriai svarbiems pavedimams vykdyti. Liepos mën. pabaigoje apygarda turëjo 226 narius100 . Lietuviølenkø pafrontëje veikë Panemunës ðauliø organizacija (Organizacja Strelcow Nadniemenskich OSN), kuri dël savo skirtingo veiklos pobûdþio buvo iðskirta ið POW. Ji buvo tiesiogiai susieta su fronte esanèia reguliariàja kariuomene ir vykdë artimà diversijà, bûdama slapta tik nepriklausomos Lietuvos pusëje. Ði organizacija buvo pavaldi tiesiog II skyriaus Vilniaus poskyrio virðininkui A. Koscialkovskiui. Jà sudarë 3 apygardos: Suvalkø, Trakø ir Maiðiagalos. Nors tø ðèelsø lenkams ir nepasisekë daug surinkti, bet jie vis dëlto kai kur pasirodë: padëjo lenkams uþimti Ðirvintas, dalyvavo Seinø sukilime, uþpuldinëjo lietuviø sargybinius, rinko þinias apie Lietuvos kariuomenæ101 . Be anksèiau minëtø, nepriklausomoje Lietuvoje dar veikë viena slapta lenkø organizacija Pakraðèiø sargybos draugija (Towarzystwo Stray Kresowej). Ji daugiausia rûpinosi perversmui palankiai nuteikti nepriklausomoje Lietuvoje veikusias lenkø organizacijas. R. Kavaleco vadovaujama POW Kauno apygardos komanda plëtë veiklà. Tos organizacijos centro ryðiø komendantas J. Piotrovièius 1919 m. birþelio 13 d. sudarë vadinamøjø obvodø ir ryðiø etapø tinklo schemà. Jiems organizuoti á Raseinius, Babtus, Vandþiogalà, Vilkijà, Jonavà, Këdainius, Ðiaulius, Panevëþá, Ukmergæ, Rumðiðkes, Bartkûnus, Kruoná, Jieznà, Alytø, Stakliðkes ir Butrimonis buvo pasiøsti instruktoriai, kurie èia verbavo þmones, rinko þinias, smulkiai apraðë á Vilniø einanèius kelius ir kt.102 Apygardos komendantas rezidavo Kaune, ir ðis miestas tapo viso rengiamo sàmokslo centru. Visi srièiø komendantai privalëjo jam siøsti raportus apie svarbesnius politinius ir karinius ávykius savo srityje, o apygardos komendantas visa tai praneðinëjo vyriausiajai vadovybei Lydoje, Vilniuje ar net Varðuvoje. Raportus ið srièiø komendantûrø á apygardà ir ið ðios á Vilniø pristatydavo specialûs kurjeriai, tarp kuriø buvo daug moterø. Raportai daugiausia buvo raðomi lenkø kalba, tik vietoviø pavadinimai ir þmoniø pavardës buvo þymimos tam tikrais ðifrais. Raportai buvo politinio ir þvalgybinio pobûdþio. Pirmuosiuose sàmokslininkai apraðinëjo politinæ padëtá nepriklausomoje Lietuvoje, þmoniø nuotaikas ir jø santykius su valdþia, lietuviø ir vokieèiø kariuomeniø bei administracijos santykius, ávairiausius ávykius, visuomenës veikëjø ir valdþios nariø savybes, jø paþiûras, nusistatymà lenkø atþvilgiu ir kt. Kariniuose raportuose kalbama apie lietuviø ir vokieèiø kariuomeniø dydá, dislokacijos vietas, apginklavimà, organizacijà, judëjimà, amunicijà, sargybos, sandëliø vietas, susisiekimo priemones telegrafà, telefonà, tiltus ir t. t. Organizacija taip uoliai rinko ávairià informacijà apie lietuviø karinæ ir politinæ padëtá, 264 kad jai visokiø paslapèiø buvo þinoma daugiau negu patiems lietuviams. Ji puikiausiai iðmanë apie lietuviø civilinæ valdþià, þinojo net tokias smulkmenas, kaip, pavyzdþiui, vienø ministrø santykius su kitais, jø adresus, poþiûrá á tà ar kità dalykà. Á sritis siunèiami instruktoriai teikë ávairius nurodymus dël tolesnës veiklos, veþiojo atsiðaukimus lenkø ir lietuviø kalba, priþiûrëjo srièiø komendantø veiklà, tikrino jø raportus ir t. t. Prie srièiø komendantûrø buvo tam tikri etapo komendantai, pas kuriuos buvo galima apsistoti, gauti nakvynæ ar atitinkamà informacijà ávairiais klausimais. Lëðas visos organizacijos veiklai bei ginklais apsirûpinti skyrë vyriausioji POW vadovybë Vilniuje. POW nariai daugiausia buvo Lietuvos dvarininkai, miestieèiai ir kiti sulenkëjæ gyventojai. Organizacija dëjo daug pastangø átraukti á savo gretas kuo daugiau paèiø lietuviø ar net Maþosios Lietuvos lietuvninkø. POW sàmokslininkams labiausiai rûpëjo iðplësti savo átakà Lietuvos kariuomenëje. Kaip jau minëjome, mjr. T. Kasprzyckis, 1919 m. rugpjûèio mën. pradþioje lankydamasis Kaune, uþmezgë ryðius netgi su Lietuvos vyr. kariuomenës vadu gen. S. Þukausku. Lenkø istoriko P. Losovskio teigimu, pokalbio tarp mjr. T. Kasprzyckio su gen. S. Þukausku metu pastarasis pasisakæs jauèiàsis lenku ir vadovaujàs Lietuvos kariuomenei tik tam, kad bûtø pasieka taika su Lenkija103 . Kai kurie R. Kavaleco bendradarbiai jau tarnavo karininkais Lietuvos kariuomenëje: K. Piotrovièius Generalinio ðtabo inþinerijos skyriuje, L. Kiraðevièius artilerijos skyriuje, V. Kudzevièius automobiliø instruktoriumi. Jis buvo uþmezgæs ryðius su buvusiu vokieèiø valdininku, vëliau formavusiu Lietuvoje þemaièiø batalionà, avantiûristu, paðalintu ið Lietuvos kariuomenës Jurgiu Aukðtuolaièiu, sutikusiu bendradarbiauti akcijoje, nukreiptoje prieð M. Sleþevièiaus vyriausybæ, o po to sutikusio dalyvauti naujojo kabineto veikloje104 . 1919 m. rugpjûèio 8 d. Vilniaus lenkø II skyriaus virðininkas kpt. M. Koscialkovskis slaptai tarësi su Lietuvos kariuomenës lenkø karininkø grupe netoli demarkacijos linijos Musninkuose. Èia buvo aptartas perversmo Lietuvoje klausimas, numatant ávesti joje gen. S. Þukausko diktatûrà105 . Siekdami savo tikslø, perversmo organizatoriai savo ðalininkø matë visur ne tik ten, kur jø buvo, bet net ir ten, kur jø ið viso negalëjo bûti. Pavyzdþiui, lenkø teigimas, jog Lietuvos kariuomenëje lenkai karininkai sudarë net apie 60 proc. visø karininkø, visiðkai neatitiko realios padëties. Paþymëtina ir tai, jog perversmui uþverbuotieji Lietuvos karininkai savo pusëje neturëjo në vieno kareivio106 . Taigi ið pastarøjø realios paramos ir nesusilaukta. P e o v i a k ø p a s i r e n g i m a s p e r v e r s m u i. 1919 m. rugpjûèio 20 22 d. L. Vasilevskis drauge su pagalbininkais T. Kasprzyckiu ir V. Slaveku turëjo keletà pasitarimø su perversmo idëjà rëmusiais lietuviais J. Aukðtuolaièiu ir S. Narutavièiumi. Su jais buvo apsvarstytas ið Varðuvos atveþtas perversmo vykdymo planas ir nutarta paðalinti Valstybës Tarybà bei nuversti Lietuvos vyriausybæ. Perversmas turëjo vykti naktá ið rugpjûèio 28 á 29 d. Lietuvos vyriausybës pirmininku turëjo tapti S. Narutavièius, kariniu diktatoriumi S. Þukauskas, vicediktatoriumi J. Aukðtuolaitis. Bûsimajame ministrø kabinete propagandos sumetimais buvo numatytos vietos M. Birþiðkai, J. Vileiðiui, St. Kairiui, J. Tûbeliui, A. Janulaièiui, A. Þilinskui, nors su jais net nebuvo tuo reikalu tartasi107 . 265 L. Vasilevskis perversmui vykdyti J. Aukðtuolaièiui davë 800 tûkst. markiø, þadëdamas artimiausiomis dienomis dar 300 tûkst. markiø, o vëliau suteikti 8 mln. markiø paskolà naujajai vyriausybei. Be to, L. Vasilevskis laidavo, jog perversmà parems Lenkijos karinës pajëgos ir Lietuvos lenkø organizacijos. Po ðiø pasitarimø J. Aukðtuolaitis ir S. Narutavièius iðvyko á Varðuvà derinti perversmo detaliø su J. Pilsudskiu ir gauti jo palaiminimà108 . Norëdami iðsiaiðkinti tikràjà pasirengimo perversmui padëtá, L. Vasilevskis pasiuntë á Kaunà Vilniaus lenkø þvalgybos virðininkà M. Koscialkovská. Èia paaiðkëjo, jog perversmui prastai pasiruoðta, pati POW maþai pajëgi, o J. Aukðtuolaitis nebuvo suorganizavæs jokiø kariniø pajëgø perversmui talkinti. Nepaisant menko ðios organizacijos pajëgumo, Kauno apygardos vadovybë ásakë jai neatidëliojant pasirengti perversmui: prisipirkti ginklø ir amunicijos, vietines komandas ir skyrius pertvarkyti á kovos bûrius ir parengti organizacijos narius netrukus stoti á kovà109 . iame apygardos vadovybës ásakyme buvo nusakytas politinis POW veiklos tikslas: 1. Nepriklausoma Lietuva, galinga, nuoðirdþiai demokratinë, savo noru su Lenkija sujungta didþiausio vidaus savarankiðkumo pagrindu. 2. Lietuvoje gyvenanèiø lenkø laikymas bendrais kraðto ðeimininkais ir pripaþinimas lenkø kalbai Lietuvoje tø paèiø teisiø, kuriomis naudojasi lietuviø kalba110 . Lietuvos lenkai sujudo. Dvarininkai banketø, sveèiavimosi pas gimines ir kitais pretekstais ið okupuoto Vilniaus kraðto vaþinëjo á nepriklausomà Lietuvà ir aptarinëjo pasiruoðimo bûsimajam perversmui reikalus. Po Lietuvos kaimus vaikðèiojo átartini elgetos, meistrai, pirkliai ir t. t., kurie gyventojams pasakojo, jog anoje pusëje lenkai su jais labai gerai elgiasi, myli þmones, priveþæ visokiø prekiø, kad nebeilgai reikës kentëti tuoj ateisianti geresnë valdþia ið Vilniaus ir t. t. Apie Lietuvos kariuomenæ, tarnautojus ir þymesnius veikëjus buvo skleidþiamos ávairiausios paskalos. Daugeliui tuo metu Lietuvos kariuomenëje tarnavusiøjø tapo nesuprantama ir jos Generalinio ðtabo vykdoma karininkø paskirstymo politika. Á arèiau lenkø fronto buvusius dalinius buvo nukreipiami atvirai pastariesiems simpatizavæ karininkai, o patriotiðkai nusiteikæ lietuviai buvo siunèiami á uþkampius arba á bolðevikø frontà. Prie demarkacijos linijos toliau tæsësi nuolatiniai lietuviø kariø susirëmimai su lenkais. Pastarieji þingsnis po þingsnio stûmësi Kauno kryptimi. Taèiau artëjant nustatytai perversmo dienai, Kauno apygardos virðininkas R. Kavalecas savo vadovybei Vilniuje siuntinëjo vis beviltiðkesnius praneðimus, akcentuodamas, jog sàmokslo dalyviai neturi savo pusëje dar në vieno kareivio. Jis reikalavo, kad per 20 valandø nuo sukilimo pradþios bûtø atsiøsti pagalbon lenkø kariuomenës daliniai, uþimta KaunoVilniaus geleþinkelio linija, POW XII apskritis Kaiðiadoryse sustiprinta ðimtu OSN vyrø, o uþ 3 km á rytus nuo Kauno sutelktas þadëtasis rezervinis 1000 Panemunës ðauliø batalionas. Rugpjûèio 25 d. R. Kavalecas praneðë, jog tuo metu nëra jokios galimybës sudaryti lenkams palankià lietuviø vyriausybæ, nes, lenkams uþëmus Seinus, ðio uþdavinio ávykdymas labai pasunkëjæs111 . Rugpjûèio 25 d. gráþus ið Varðuvos J. Aukðtuolaièiui su S. Narutavièiumi, toliau vyko derybos su L. Vasilevskiu. Pastarasis buvo painformuotas, jog J. Pilsudskis galutinai patvirtinæs sukilimo planà. Reikia paþymëti, jog visi ðie pasitarimai ir sàmokslo planai nebuvo paremti realiu pagrindu. Kaip raðë þymus lenkø istorikas P. Losovskis, visas ðios padëties komiðkumas buvo tas, jog tiek Vilniuje, tiek Varðuvo- 266 je buvo kalbama rimtai ir planuojama su þmonëmis, kurie ið tikrøjø niekam, iðskyrus siaurà ratelá asmenø, Lietuvoje neatstovavo. Buvo deramasi su jais, tiesà sakant, dël to, kad tik jie tokiais reikalais tenorëjo kalbëti112 . Kita vertus, 1919 m. rugpjûèio mën. pabaigoje perversmininkams padëtis Kaune buvo palanki. Tomis dienomis pagrindiniai Lietuvos kariuomenës daliniai Dauguvos fronte prieð bolðevikus vykdë didelæ karinæ Zarasø operacijà, todël Kaune buvo likæ tik Kauno komendantûros dalys, karo mokykla ir atskiros tarnybos. Lenkø kariuomenës prieðakinës dalys nuo Kauno tebuvo uþ 4550 km. Momentas buvo patogus ir POW vadovybë rizikavo sukilti. Sukilimo iðvakarëse POW Kauno apygardos þvalgybos skyriaus komendantas J. Niekraðas (Jelskis) ant Kauno miesto ir apylinkës planø sutartiniais þenklais ir skaitmenimis paþymëjo kariuomenës daliø, karinës ir civilinës valdþios ástaigø buveines ir jø apsaugos sargybø vietas. Tø planø prieduose buvo paþymëta sargybø sudëtis ir dydis, kiekvienos karinës dalies pavadinimas, karininkø, kareiviø, arkliø, automobiliø, motociklø, ginklø ir ðoviniø skaièius, kai kuriø karininkø pavardës ir apibûdinimas. Be to, ranka buvo padarytos dvi topografinës Þaliakalnio nuotraukos, kuriose paþymëtos kariuomenës daliø buveinës, ginklø sandëliai, smulkiausi ðtabai, kuopos, pastatai113 . Minëtas J. Niekraðas buvo sudaræs ir perversmo iðvakarëse suimtinø bei pavojingø asmenø sàraðus. Turëjo bûti suimti: ministras pirmininkas M. Sleþevièius, ministrai J. Vileiðis, J. Tûbelis, St. Kairys, P. Leonas, L. Noreika, J. Ðimkus, A. Stulginskis ir reikalø vedëjas T. Petkevièius, be to, tokie þymûs lietuviø veikëjai, kaip Valstybës Tarybos narys D. Malinauskas, antilenkiðkø atsiðaukimø inspiratorius, vysk. P. Karevièiaus padëjëjas kun. K. Olðauskas, kontrþvalgybos virðininkas V. Sizychas, jo padëjëjas Orþechovskis bei instruktorius Ðteiglicas ir Vokietijos atstovas Lietuvoje E. Zimmerle114 . P O W b a n d y m a s s u r e n g t i p e r v e r s m à i r j o n u s l o p i n i m a s. Pagal iðankstiná planà, likus 24 valandoms iki perversmo pradþios, turëjo bûti nutrauktas telegrafo susisiekimas tarp Kauno ir provincijos, visø pirma su fronte buvusiais kariuomenës daliniais. Taèiau dël kaþkokiø sumetimø perversmas buvo nukeltas á rugsëjo 1 d. 1919 m. rugpjûèio 27 d. ministras pirmininkas M. Sleþevièius priëmë Kauno miesto tarybos lenkø frakcijos delegacijà. Jos nariai teiravosi M. Sleþevièiaus, ar jis þinàs, kad lenkai slaptai rengia perversmà. M. Sleþevièius jiems atsakæs, jog jam yra þinoma tik apie POW rengiamà sukilimà Lietuvoje. Jis pasiûlë lenkø delegacijos nariams èia pat jo kabinete pasiraðyti atsiðaukimà á Lietuvos lenkus ir taip sulaikyti lenkø visuomenæ nuo katastrofiðkø padariniø. Taèiau lenkø atstovai siûlomo atsiðaukimo nepasiraðë115 . Neþinia, ar ásakymas atidëti perversmo datà nepasiekë POW daliniø, ar gaivaliðkos akcijos nebepavyko sustabdyti kai kurios POW apskritys pradëjo planà vykdyti rugpjûèio 28 d. naktá. Netoli Kauno kai kuriose vietovëse buvo nupjaustyti telegrafo stulpai, kai kur nukarpytos telegrafo vielos, iðardyti geleþinkelio bëgiai. Vilniaus lenkø vadovybës ásakymà sustabdyti ir atidëti perversmà Lietuvos þvalgyba perëmë ir iððifravo. Lietuvos karinis þvalgybos skyrius sekë POW veiklà, turëjo þiniø, kad ruoðiamas perversmas, taèiau tiksliai nebuvo þinoma nei kas POW 267 vadovybë, nei kada sukilimo pradþia. Todël vyriausybë, kariuomenës daliø vadai Kauno águloje ir Lietuvos ðauliø sàjunga sustiprino budrumà. Net departamentø direktoriai, ministrø padëjëjai ir kiti aukðtieji valdininkai su ðautuvais ant peèiø rinkosi gintis nuo peoviakø. Visur buvo iðstatytos sustiprintos ðauliø ir kariuomenës sargybos, uoliai sekami átartini asmenys, vieðai pritariantieji lenkø veiksmams116 . Apie telegrafo susisiekimo nutraukimà ir ruoðiamà sàmokslà rugpjûèio 28 d. apie 10 val. ryto buvo praneðta tada posëdþiavusiam ministrø kabinetui, taèiau ðis á tai neatkreipë reikiamo dëmesio ir nesiëmë konkreèiø priemoniø sàmokslui uþkirsti. Apie tai suþinojæ kai kurie Generalinio ðtabo karininkai, slaptai susirinkæ literatûros skyriuje, nutarë savo valia suimti sàmokslininkus. Taigi lyg ir buvo suorganizuotas sàmokslas prieð sàmokslà. Ðis lietuviø sàmokslininkø þingsnis visø pirma buvo pavojingas jiems patiems, nes Generaliniame ðtabe, kaip buvo spëjama, buvo aukðtas pareigas uþëmæ lenkø sàmokslininkai. Susekæ prieð juos organizuotà sàmokslà, jie pirmiausia bûtø suëmæ visus savo prieðus. Todël buvo veikiama labai atsargiai, apie tai þinant kraðto apsaugos ministrui karin. P. Þadeikiui. Á sàmokslà buvo átraukti ir Kaune stovëjusiø kariniø daliø vadai. Sàmokslui ið dalies pritarë ir ministras pirmininkas M. Sleþevièius, kuris taèiau áspëjo, kad sàmokslui nepasisekus ir lenkø sàmokslininkø kaltës neárodþius lietuviai sàmokslininkai dël savo veiksmø gali savo galvomis atsakyti, nes jie kelia rankà prieð savo tiesioginius virðininkus, o uþ tai karo metu labai grieþtai baudþiama117 . Lietuviai sàmokslininkai nutarë naktá ið rugpjûèio 28 á 29 d. suimti átartinus lenkus ar lenkuojanèius. Buvo sudarytas átariamø lenkø sàmokslininkø sàraðas, padarytos kratos ir ávykdyti suëmimai. Pirmiausia buvo suimtas Generalinio ðtabo rikiuotës skyriaus virðininkas karin. L. Vaitiekûnas, kuris buvo laikomas vienu pavojingiausiø lenkø sàmokslininkø ir kurio lietuviai sàmokslininkai daugiausia bijojo. Taèiau tardymas jokios karin. L. Vaitiekûno kaltës neárodë ir jis po kurio laiko buvo ið kalëjimo paleistas, o kartu atleistas ir ið kariuomenës. Tà naktá buvo suimta keliasdeðimt asmenø, ið jø 23 karininkai, beveik vien lenkai. Tarp jø buvo ir keletas þymiausiø POW vadø K. Blaþevièius, J. Kudzevièius, V. Kudzevièius, S. Niekraðas, M. Sipovièius. Dar neturint tiksliø þiniø paprastai buvo suimami þinomesni lenkø veikëjai118 . Drauge su lenkais karininkais buvo aretuotas ir J. Auktuolaitis, bet pas já nebuvo rasta nei ið L. Vasilevskio gautøjø pinigø, nei naujosios vyriausybës atsiðaukimø. Jis buvo kalintas iki 10 savaièiø, t. y. iki 1919 m. lapkrièio 15 d. Lenkø sàmokslui tirti bei suimtiesiems tardyti buvo sudaryta Ypatingoji tardymo komisija, kurios pirmininku buvo paskirtas teisininkas karin. J. Landsbergis, o nariais K. Ðalkauskas, P. Ruseckas ir kt. Lietuviø sàmoksle dalyvavo apie 18 karininkø: J. Byla (iniciatorius), P. Ruseckas (organizatorius), K. Svilas (treèias ið eilës sàmokslininkas), A. Ðumskis (ketvirtas), P. Kaunas, V. Gavelis, J. Elisonas, Kauno m. ir apskr. komendantas J. Mikuckis, V. Kurkauskas, Kauno águlos virðininkas J. Galvydis-Bykauskas, L. Gira ir kt.119 Rugpjûèio 29 d. valdþia paskelbë Kaune apsiausties bûklæ. Buvo iðleistas grieþtas ásakymas grasinant mirties bausme atiduoti ginklus. Kità dienà suimtøjø jau buvo 200. Ðiai akcijai vadovavo þvalgybos skyriaus virðininkas L. Gira. Generalinio ðtabo virðininkas karin. M. Velykis, tà paèià dienà painformavæs I brigados vadà karin. Pr. Liatukà apie Kaune veikianèià karinæ organizacijà, rengusià sukilimà prieð 268 Lietuvos valdþià, ir supaþindinæs su padëtimi kraðte ir kariuomenëje, ásakë bûti pasiruoðusiam uþkirsti kelià galimoms lenkø akcijoms bei jø agitatoriø veiklai120 . Greit susidarë nepakenèiama padëtis. Suimtieji ëmë grieþtai protestuoti, raðë skundus ir reikalavo arba pateikti kaltinimus, arba paleisti. Vyriausybë sunerimo, net buvo linkusi suimtuosius paleisti. Tardymo komisija, neturëdama juridinio pagrindo, t. y. nesant kaltinimo duomenø, apie 30 þmoniø paleido. Atsirado þmoniø, kurie uþstodami lenkus ëmë kaltinti þvalgybos virðininkà L. Girà bei visus jo padëjëjus nekaltø þmoniø kankinimu. Lietuvos vyriausybës akcija lenkams buvo visiðkai nelaukta. Netikëtai jiems buvo suduotas smarkus smûgis, taèiau POW organizacija ið pagrindø nebuvo likviduota. Pagrindinis vadovas R. Kavalecas ir jo artimiausias bendradarbis, þvalgybos skyriaus komendantas J. Niekraðas buvo laisvi. Á suimtøjø vietà buvo paskirti pavaduotojai. Provincijos POW apskritys beveik nenukentëjo. Lenkø sukilëliø ðtabas galvojo, kad Lietuvos vyriausybës ávykdyti areðtai yra atsitiktiniai, neplaniniai, nes saugumo organai dar neturëjo POW nariø sàraðo. Naujas POW politinio skyriaus komendantas Klemensevièius savo rugpjûèio 30 d. raporte R. Kavalecui raðë: Suëmimai buvo chaotiðko pobûdþio; nebuvo b û t i n a i aptinkami kokie nors pëdsakai, bet buvo tiesiog suiminëjama ið lenkø inteligentijos tarpo121 . 1919 m. rugsëjo 17 d. Vilniaus lenkø saugumo virðininkas kpt. M. Koscialkovskis vël ásakë Lietuvos POW rengtis naujam perversmui. Ásakyme buvo nurodyta laikantis grieþèiausios konspiracijos surinkti kuo daugiau jëgø. Jas sutelkus, uþimti Kaunà ir iðsilaikyti jame bent 5 valandas, kol atvyks reguliariosios lenkø kariuomenës daliniai. Uþëmus Kaunà, pakviesti diktatoriø, sudaryti laikinàjà valdþià ir paskelbti manifestà, kuriame átikinamai paaiðkinti, kodël buvo nuversta Lietuvos valdþia. Kaunà turëjo uþimti J. Aukðtuolaièio ir jo vienminèiø lietuviø dalinys, kad niekam nekiltø átarimas, jog tai lenkø darbas. Lenkø kariuomenë turëjo ateiti á pagalbà tik bûtiniausiu atveju. Uþëmus Kaunà, suimti visus Lietuvos valdþios atstovus bei vokieèiø patarëjus ir patalpinti á kalëjimà. Ði akcija turëjo bûti ávykdyta 1919 m. rugsëjo mën.122 Taèiau ðiø planø peoviakams realizuoti nepavyko sumaiðë netikëti ávykiai Vilniuje. O jie taip susiklostë. Vilniuje M. Birþiðkos leidþiamame laikraðtyje Glos Litwy atsakingàja redaktore dirbusi A. Èarneckaitë (vëliau dr. A. BirutavièienëBirutienë), susipaþinusi su lenkø saugumo virðininko kpt. M. Koscialkovskio padëjëju pusk. P. Vrubliausku, sugebëjo já átikinti, jog lietuviui nedera iðduoti savo tautos interesus ir bûtina atitaisyti Lietuvai padarytà þalà suteikti þiniø apie lenkø rengiamà antràjá perversmà. 1919 m. rugsëjo 20 d. kpt. M. Koscialkovskiui iðvykus á Varðuvà, P. Vrubliauskas, M. Birþiðkos pavadintas Daukantu, iðëmë ið nedegamosios spintos visus POW organizacijos veiklos slaptus raðtus ir perdavë patikëtinei M. Kubiliûtei (Elzei), o pats kità dienà pabëgo á Kaunà. M. Kubiliûtë minëtus slaptus POW dokumentus, P. Vrubliausko dienoraðtá ir kitus raðtus áteikë tuo metu á Vilniø su dviem anglø karininkais atvykusiam uþsienio reikalø ministrui prof. A. Voldemarui. Ðis savo ruoþtu painformavo minëtus anglø karininkus, kad Lietuvoje POW ruoðiamo lenkø sàmokslo inspiratorius yra pats J. Pilsudskis123 . Tos paèios rugsëjo 21 d. vakare, kai P. Vrubliauskas-Daukantas atvyko á Kaunà, komendantûros mokomosios kuopos vadas vyr. ltn. J. Bobelis su 230 kareiviø nuvyko kratos daryti pas Jonà Niekraðà, gyvenantá Kalnø g. (vëliau Putvinskio g.), 269 kur P. Vrubliausko-Daukanto þiniomis buvo paslëptas POW archyvas. Mokomosios kuopos kariai, iðsirikiavæ vienon eilën, durtuvais badydami kiekvienà darþo þemës pëdà, trijose vietose aptiko paslëptus POW organizacijos dokumentus. Buvo rasti ir iðsamûs ðios organizacijos nariø ir rëmëjø sàraðai. P. Vrubliauskui pateikus ir ðifrà, iðryðkëjo visa POW organizacijos Lietuvoje sudëtis ir veikla124 . Prieð numatytà antrojo sukilimo datà lenkai pradëjo koncentruoti savo karinius dalinius apie Butrimonis, Vievio apylinkëje, o Panemunës ðauliø batalionas Trakuose laukë ásakymo uþimti Alytø125 . Iððifravus slaptuosius dokumentus, ðalia kitø OPW pareigûnø, rugsëjo 23 d. buvo suimti R. Kavalecas ir J. Niekraðas bei kiti vadai. Teismo atsakomybën buvo patraukta 117 asmenø. Byla buvo nagrinëjama armijos teisme 1920 m. gruodþio 1124 d. Kaune. Ið teisiamøjø 6 sukilimo vadai buvo nuteisti sunkiøjø darbø kalëjimo iki gyvos galvos, 9 nuo 6 iki 15 metø, 7 nuo 1,5 iki 4 metø, 6 paprasto kalëjimo nuo 1,5 iki 5 metø, 17 nuo 8 mën. iki metø, 15 iðteisinta. 1928 m. jau nebebuvo likæ nei vieno nuteisto POW nario kalëjime: vieni ið jø buvo atlikæ bausmæ, kiti iðkeisti su lenkais uþ vilnieèius, tik J. Niekraðas mirë kalëjime. Po nepavykusio sukilimo POW nustojo veikusi Lietuvoje126 . Po nepasisekusio sukilimo Lenkijos spauda pradëjo melagingà antilietuviðkà propagandà, ypaè planingai raðydama apie lenkø persekiojimà Lietuvoje. Taèiau beveik visà laikà ji nutylëdavo tø ávykiø prieþastis ir visai neuþsimindavo apie rengtà POW sukilimà Lietuvoje. Po visø ðiø ávykiø Lietuvos visuomenëje ásigalëjo nuomonë, kad didþiausias Lietuvos nepriklausomybës prieðas yra Lietuvos lenkai dvarininkai bei Lenkijos valdia, kurie buvo laikomi pavojingesniais net u bolevikus. 4. LIETUVIØLENKØ KARINIAI SUSIRËMIMAI IKI 1920 M. VIDURIO L i e t u v i ø i r l e n k ø k a r i n i s-p o l i t i n i s o r g a n i z a v i m a s i s P i e t ø S u v a l k i j o j e. Nepasisekus lenkams sugriauti Lietuvos valstybës ið vidaus, tarp jø nestigo balsø, reikalavusiø okupuoti Lietuvà atviru karu. Vilniuje buvo surengta nemaþa mitingø, kur buvo siûloma neatidëliojant uþimti Kaunà. Panaðius reikalavimus ypaè reiðkë ir Lietuvos lenkø dvarininkai. Taèiau Lenkijos vyriausybë vis dëlto atviru karu okupuoti Lietuvà nesiryþo. Norëdama priversti Lietuvos vyriausybæ nusileisti, Lenkija numatë dar labiau sustiprinti Lietuvos apsupties ir izoliavimo politikà. Vienas ið svarbiausiø ðios politikos komponentø buvo tolesnis nuolatinis lenkø kariuomenës brovimasis á Lietuvos teritorijos gilumà. Kasdieniniai reiðkiniai buvo lietuviø sargybø, uþtvarø puldinëjimai, gyventojø plëðimai ir kitos jiems daromos skriaudos. Jau nuo 19 a. vidurio Pietø Suvalkijoje, visø pirma Seinuose, brendo lietuviø tautinio atgimimo procesas. Prieð Pirmàjá pasauliná karà ðis miestas po Vilniaus ir Kauno tapo treèiuoju þymiu atgimusios Lietuvos kultûros centru. 270 1918 m. pabaigoje lietuviai susirûpino ðio kraðto likimu, nes, pralaimëjæ karà, vokieèiai turëjo ið jo iðsikraustyti. Tø metø lapkrièio 17 d. buvo iðrinkti Kapèiamiesèio ir Kuèiûnø lietuviø komitetai, o ðiek tiek vëliau ir kiti. Gruodþio 10 d. iðrinktas Seinø apskrities komitetas, pradëta organizuoti milicija, ásigyta ginklø. Milicijai stojo vadovauti buvæ rusø kariuomenës karininkai S. Asevièius, J. Giedraitis ir kt.127 Suskato organizuotis ir vietos lenkai. Jau 1919 m. sausio mën. pradþioje gauta þinia, jog peoviakai rengiasi atvykti ið Suvalkø bei Augustavo, nuginkluoti lietuviø milicijà ir uþimti Seinus. Trijø karaliø ðventës metu lietuviai savanoriai susirëmë su negausiais vietos peoviakais ir juos ið miesto iðvijo128 . Artimiausiame kariuomenës centre Alytuje tuo metu besiformuojàs I pëst. pulkas paramos Seinams suteikti dar negalëjo, nes jam paèiam grësë bolðevikø pavojus, todël sumanyta organizuoti karo komendantûrà. 1919 m. sausio 9 d. karin. S. Asevièius buvo paskirtas I rûðies Seinø m. ir apskr. komendantu129 . Tà paèià dienà karin. Kalinauskas tapo kuriamos kuopos, kurioje buvo 126 kareiviai, vadu130 . Sausio mën. antrojoje pusëje jau veikë komendantûros dvi kuopos, kurias sudarë savanoriai kareiviai. Be milicijos ir kareiviø savanoriø, Seinø kraðte ëmë rastis ir partizanø. Pirmàjá partizanø daliná (60 vyrø) dar 1918 m. pabaigoje suorganizavo Kuèiûnø klebonas kun. J. Galeckas, o kità bûrá vikaras kun. J. Juozaitis. Ðie kunigai buvo labiausiai pasiþymëjæ kovose su lenkais lietuviø partizanø vadai131 . Sumanûs Seinø apskr. lietuviø partizanø bûriø steigëjai buvo Veisiejø valsè. Ðadþiûnø k. mokytojas J. Ramanauskas, Seinø, Suvalkø ir Augustavo apskr. Ðvietimo ministerijos ágaliotinis J. Dereðkevièius132 . Suintensyvëjus lenkø puldinëjimams bei plëðikavimams, 1919 m. vasario 10 d. Seinø mieste ir apskrityje buvo paskelbta karo padëtis133 . Tokiomis sàlygomis komendantûrai buvo papildomai skirta 2 kulkosvaidþiai, 100 ðautuvø, 5 revolveriai, 5000 ðoviniø, 60000 markiø ir kt.134 Geguþës mën. pradþioje Seinø komendantûroje buvo 2 kuopos, kulkosvaidininkø ir raiteliø komandos. Jose buvo 6 karininkai, 2 karo valdininkai, 130 apmokytø ir 166 neapmokyti kareiviai. Komendantûra turëjo 2 kulkosvaidþius, 297 ðautuvus, 211 granatø, 10 revolveriø, 15670 ðoviniø ir kt.135 Ðiame kraðte aktyvino veiklà ir lenkai. Remiami turtingø vietiniø dvarininkø bei Varðuvos valdþios, jie ásigijo ginklø ir kitø reikalingø kariniø reikmenø. 1919 m. sausio mën. pirmojoje pusëje vyriausiasis Lenkijos POW komendantas A. Kocas karin. A. Rudnická paskyrë Suvalkø ir Kauno POW apygardos vadovu. A. Kocas aprûpino A. Rudnická lëðomis, instrukcijomis, slaptais leidiniais, instruktoriais. Padirbëjæs pusantro mënesio, A. Rudnickis gyrësi Suvalkø apygardoje suorganizavæs 1200 su virðum partizanø136 . Tai buvo pagyrûniðki þodþiai ir iðpûsti skaièiai. Paþymëtina, jog jis lenkiðkomis skelbë ne tik Seirijø, Lazdijø, Kalvarijos, bet ir Simno apylinkes. Vienaip ar kitaip vertinant, tuometiniam Seinø m. ir apskr. komendantui karin. S. Asevièiui teko skaitytis su minëta lenkø dvarininkø ir peoviakø jëga. Lietuviøgudø divizijos vadas gen. S. Ðeptickis 1919 m. kovo 12 d. pareikalavo ið A. Rudnickio savo pajëgomis: 1) dengti ðios divizijos kairájá sparnà, 2) þvalgyti net iki Vilniaus ir 3) prisiøsti jam kuo daugiau naujokø137 . Patekæs á vokieèiø policijos akiratá ir jos ieðkomas, A. Rudnickis persikëlë á Rytprûsius, kur organizavo POW ir ið ten vadovavo Suvalkø POW apygardai. Jo pava- 271 duotoju Suvalkuose tapo jaun. ltn. V. Zavadskis. Nuo 1919 m. geguþës 8 d. Suvalkuose pradëtas leisti savaitraðtis Ziemia Suwalska, kurio paskirtis buvo lemiamai paveikti dar negalutinai iðspræstà politiná Pietø Suvalkijos likimà Lenkijos naudai. 1919 m. geguþës mën. pabaigoje birþelio mën. lietuviølenkø santykiai, kaip minëjome anksèiau, tapo dar labiau átempti, nes, artëjant vokieèiø iðsikraustymo ið Suvalkijos terminui, turëjo bûti sprendþiamas klausimas, kam atiteks ðis kraðtas lietuviams ar lenkams. Vokieèiø administracija 1918 m. pabaigoje 1919 m. pradþioje, nors jau ir buvo pripaþinusi Lietuvos Tarybà, labiau linko palaikyti Lietuvos lenkus. Taèiau, Lenkijos valstybei Vokietijos atþvilgiu uþëmus prieðiðkà pozicijà ir blogëjant lenkøvokieèiø santykiams, vokieèiø administracija pakeitë savo pozicijà lietuviø naudai. Lietuviø politinæ padëtá Pietø Suvalkijoje pagerino ir ta aplinkybë, jog pagal 1919 m. birþelio 18 d. nustatytàjà demarkacijos linijà lietuviø pusëje buvo palikta beveik visa Suvalkija, iðskyrus pietinæ Augustavo apskrities dalá su paèiu Augustavu. Pasinaudojusi palankiomis aplinkybëmis, Lietuvos karinë vadovybë 1919 m. birþelio 1 d. ásteigë Suvalkø m. ir apskr. komendantûrà. Jos vadu buvo paskirtas karin. J. Perekðlis138 . Pradëti telkti kareiviai. Birþelio 15 d. ið Seinø á Suvalkø komendantûrà buvo perkelti 73 kareiviai, birþelio 21 d. ið Marijampolës atvyko karin. A. Mikelënas su 80 I pëst. pulko III bataliono kareiviø139 . Taèiau padëtis Suvalkuose buvo irgi sudëtinga. Daug sulenkëjusiø vietos gyventojø, kurstomi peoviakø, buvo aiðkiai prieðiðkai nusiteikæ lietuviðkosios administracijos ir formuojamos lietuviø komendantûros atþvilgiu. Dauguma oficialiø civiliniø ástaigø buvo jø rankose. Komendanto karin. J. Perekðlio teigimu, norint Suvalkø mieste bei apskrityje ávesti savàjà tvarkà, reikëjo turëti bent 10 karininkø ir 500 kareiviø, skaièiuojant po 30 þmoniø kiekvienam valsèiui140 . 1919 m. liepos mën. pradþioje vokieèiai ëmë apleisti pietinæ Lietuvos teritorijà. Iki liepos 12 d. jie turëjo palikti teritorijà á pietus nuo linijos AugustavasÈiorny BrodyKalvarijaPilviðkiaiÐakiai. Jø paliktose vietose turëjo ásitvirtinti Lietuvos kariuomenë. Suvalkø komendantûros uþdavinys buvo uþimti linijà nuo Èiorny Brody vakarø kryptimi iki Vokietijos sienos. Nurodytai teritorijai uþimti Suvalkø komendantûrai buvo paþadëta kariuomenës vadovybës parama141 . Kaip didesnë kariuomenës dalis Suvalkijoje, Marijampolëje buvo formuojamas karin. K. Þuko vadovaujamas I atsargos batalionas, ið kurio 1919 m. liepos 8 d. buvo atsiøsti 58 kareiviai, o kità dienà ið Kauno II atsargos bataliono 2 karininkai ir 109 kareiviai. Liepos 11 d. ið Kraðto apsaugos ministerijos tiekimo skyriaus gauta 59500 auksinø142 . Komendantûra gerokai sustiprëjo. Joje buvo 5 karininkai, 2 karo valdininkai ir 338 kareiviai. Ji turëjo 8 arklius, 290 ðautuvø, 18 500 ðoviniø, granatø ir kt.143 Taèiau ðiø jëgø toli graþu dar nepakako. Gerai þinodamas realià padëtá vietoje, komendantas karin. J. Perekðlis liepos 26 d. pakartotinai kreipësi á karinæ vadovybæ, praðydamas artimiausiu metu atsiøsti bent batalionà kareiviø demarkacijos linijai sustiprinti144 . Taèiau Lietuvos karinë vadovybë ðiø komendantûros pageidavimø neávykdë. Seinø m. ir apskr. komendantûrai, birþelio mën. pabaigoje vokieèiams traukiantis ið Gardino, teko uþimti linijà DruskininkaiNemunasAugustavo kanalas Miklaðuvka. Tuo metu komendantûroje tebuvo viena pëstininkø kuopa ir pusë kavalerijos eskadrono145 . 272 Kaip jau minëjome, lenkams pavykus paveikti prancûzø marðalà F. Fochà, 1919 m. liepos 18 d. buvo nustatyta nauja, jiems palanki demarkacijos linija, kurià pakoregavusi Vyriausioji Taryba liepos 26 d. priëmë. Ja remiantis, Suvalkø ir Seinø apskritys buvo priskirtos lenkams. Taip lenkams atiteko ne tik miðrûs plotai, kur galëjo bûti ir jø tautieèiø dauguma, bet ir vienas paèiø þymiausiø lietuvybës centrø Seinai. Tada Lenkijai priskirtajai Seinø daliai prigijo Suvalkø trikampio terminas. Lenkai ir tuo nesitenkino. Jiems rûpëjo okupuoti visà Lietuvà ar bent atplëðti nuo jos dar daugiau þemiø uþ F. Focho linijos. Rugpjûèio 12 d. jie Suvalkuose suorganizavo Suvalkijos lenkø suvaþiavimà, kuriame dalyvavo dvarininkai ne tik ið pietinës Suvalkijos, bet ir ið Kalvarijos, Vilkaviðkio ir Marijampolës apskrièiø. Suvaþiavimo rezoliucijoje buvo pareikðta, kad naujoji F. Focho demarkacijos linija netenkina lenkø interesø, kad lietuviø valdþios priespauda galinti sukelti lenkø gyventojø sukilimà ir kad lenkø kariuomenei uþëmus Lietuvà, galima bus iðspræsti painià lenkølietuviø problemà146 . Siekdami ðio tikslo, po minëto suvaþiavimo lenkai dar labiau sustiprino propagandà prieð Lietuvà bei pasirengimà karo veiksmams. K o v o s d ë l S e i n ø. 1919 m. rugpjûèio 10 d. vokieèiai pasitraukë ið Seinø, o rugpjûèio 22 d. paliko ir Suvalkus. Nubrëþus vadinamàjà F. Focho demarkacijos linijà, dar rugpjûèio 7 d. ið Suvalkø pasitraukë ir lietuviø komendantûra bei milicija. Ðio miesto kryptimi ëmë slinkti gen. Falevièiaus vadovaujama lenkø brigada. Susiklosèius tokiai padëèiai, Suvalkø m. ir apskr. komendantûra buvo likviduota147 . Viena jos kuopa, karin. Bardausko vadovaujama, buvo perduota Seinø komendantûros þinion ir turëjo saugoti Juodosios Anèios upës dalá nuo Tartoko iki Pronckø imtinai, karin. V. Giedrio kuopa linijà: KalietnikasÐemento eþ.Vokietijos pasienis. Seinø komendantûros kuopai nurodyta uþimti barà á rytus nuo Juodosios Anèios tæsiniu ir perkasu iki Nemuno, o pusei baltgudþiø kavalerijos eskadrono tarpà Nemunu þemyn iki Druskininkø148 . Nuo rugpjûèio 10 d. Seinø komendantûros dvi pëstininkø kuopos (iki 260 kariø) ir pusë kavalerijos eskadrono (70 raitininkø) gynë labai didelæ linijà: Tartokas Juodoji AnèiaPronckaiMiklaðuvkaperkasasNemunasDruskininkai. Paèiuose Seinuose tebuvo palikta vos 30 þmoniø, ið kuriø tik 10 ëjo águlos tarnybà, o kiti buvo raðtininkai ir gurguolininkai. Negausios milicijos pajëgos buvo iðmëtytos po visà Seinø apskritá149 . Suþinojæ, kad Santarvës valstybës tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatë naujà demarkacijos linijà ir lenkams atidavë vos ne visà Seinø apskritá, ðio kraðto þmonës labai sujudo, ryþosi visomis jëgomis gintis nuo prieðø. Rugpjûèio 20 d. á Seinus atvyko ministrø kabineto pirmininkas M. Sleþevièius. Mieste susirinkusi tûkstantinë minia, iðklausiusi patriotinæ M. Sleþevièiaus kalbà, skandavo nepasiduosianti lenkams, neleisianti pavergti gimtojo kraðto, nors reikëtø nustoti viso turto ar atiduoti gyvybæ, pasiþadëjo visi kaip vienas stoti á kovà, o nesëkmës atveju sudeginti savo namus, kad neatitektø prieðui150 . Suvalkø POW vadovybë, vykdydama rugpjûèio 12 d. Suvalkijos dvarininkø suvaþiavimo deklaracijà, nutarë to mënesio naktá ið 22 á 23 d. sukilti prieð lietuvius, iðstumti juos uþ demarkacijos linijos, o po to uþimti sritá iki pat Simno. Sukilëliams 273 turëjo padëti ginklais ir amunicija reguliarioji lenkø kariuomenë. Per pirmàjà naktá buvo numatyta uþimti Seirijus, Lazdijus, Didþiulius, eþerø linijà tarp Gibø ir Þelvos, Kapèiamiestá, Ðadþiûnus, o rugpjûèio 24 d. auðtant Seinus, Krasnapolá. Sukilëliø partizanø bûrius sudarë sulenkëjæ, tautiðkai nesusipratæ, lenkø sukurstyti dvarø darbininkai ir smulkûs ûkininkai, negalëjæ pragyventi ið savo þemës ir dirbæ dvaruose. Tikri lenkai buvo tik dvarininkai ir dalis kunigø. Sukilëliams vadovavo reguliariosios lenkø kariuomenës karininkai. Rugpjûèio 22 d. prieð auðtant didelis lenkø partizanø bûrys uþpuolë lietuviø sargybas Tartoke, Rusø Budoje, Studþiûnuose, Pronckuose, kurioms vadovavo iðdavikas karin. Bardauskas. Jis tuo metu buvo prie uþtvaros Tartoko kaime, kur buvo ir lenkø partizanø organizacijos centras bei ðtabas. Ið karin. Bardausko lenkø partizanai gaudavo visas þinias apie lietuviø kariuomenës iðdëstymà151 . Tos pat dienos pavakary karin. Bardauskas nuginklavo prie jo buvusios kuopos dalá ir lenkø partizanams áteikë melagingà praneðimà, kurá ðie turëjo perduoti Pronckuose su uþtvara stovëjusiam lietuviø kuopos virðilai: Verila! Seinai ir vysas sargybos lankai paimi, muni sumua, ir mes paimti. Be audyma atitokite, ikada kraui liti. Cenai vysa kopa lanku. Bardauskas152 (kalba netaisyta V. L.). Visi jo vadovaujamos kuopos kareiviai buvo nuginkluoti, paimti nelaisvën, o vëliau uþdaryti á Seinø kalëjimà. Karin. Bardauskas, susivienijæs su lenkais, apsivilko jø uniformà ir ëmësi vadovauti lenkø partizanams153 . Á nelaisvæ pateko ir karin. J. Galvydis (vëliau þinomas kultûros veikëjas, Vilniaus universiteto docentas V. L.). Rugpjûèio 22 d. lenkø partizanai (apie 300 þmoniø, ginkluoti 2 kulkosvaidþiais), susitelkæ Ðumavos kaime (45 km á pietvakarius nuo Seinø), puolë Seinus, bet buvo atremti. Miesto águla (25 pëstininkai, 6 raiteliai, 17 milicininkø su vienu kulkosvaidþiu), vadovaujama komendanto karin. S. Asevièiaus, iðsiuntë þvalgybà Ðumavos ir Lopuchovo kaimø link. Karin. S. Asevièius, perdaug pasitikëdamas savo jëgomis, neskubëjo imtis veiksmingesniø gynimosi priemoniø ir ið karinës vadovybës net nepareikalavo paramos154 . Atsipeikëjæ po pirmojo nesëkmingo puolimo tariamieji lenkø partizanai, gavæ ið legionininkø paramos, rugpjûèio 23 d. 4 val. ryto antrà kartà puolë Seinus. Atkaklus mûðis tæsësi iki 6 valandø. Karin. S. Asevièius, pamatæs, kad tirðtos lenkø partizanø eilës ið pietø ir ðiaurës supa miestà, su savo bûriu tvarkingai pasitraukë Lazdijø link. Ðiame mûðyje lenkai patyrë daug nuostoliø. Lietuviø pusëje buvo 4 suþeisti155 . Besitraukdama á Lazdijus, Seinø komendantûra suþinojo, jog ir ðis miestas sukilusiø peoviakø jau uþimtas, lietuviø milicija nuginkluota, o svarbesni darbuotojai bei veikëjai suimti. Karin. S. Asevièiaus vadovaujamos komendantûros kariai puolë sukilëlius ir, remiami lietuviø partizanø, po dviejø valandø kovos juos ið Lazdijø iðvaikë156 . Susiklosèius kritiðkai situacijai, rugpjûèio 24 d. Generalinio ðtabo virðininko ásakymu vadovauti lenkø fronte Suvalkijoje buvusioms lietuviø kariuomenës dalims buvo paskirtas Marijampolëje dislokuoto I atsargos bataliono vadas karin. K. Þukas. Tà paèià dienà jo ásakymu Seinø komendantûros þinion ið Marijampolës á Lazdijus buvo atsiøsta minëto bataliono I kuopa (2 karininkai ir 120 kareiviø), o ið Alytaus 30 komendantûros kareiviø su 1 karininku. Karin. S Asevièiui buvo ásakyta uþimti Seinus157 . 274 Ðis rugpjûèio 25 d. 7 val. ryto su 150 kareiviø staigiai ir lenkams netikëtai ið ðiaurës vakarø pusës uþpuolë Seinus. Nors lenkai atkakliai prieðinosi, po pusës valandos miestas buvo uþimtas. 127 kareiviai ir milicininkai, tarp jø ir karin. Bardausko nuginkluoti kuopos kareiviai su karin. J. Galvydþiu bei daug lietuviø veikëjø buvo iðlaisvinti ið kalëjimo. Mieste buvo nukauti 3 lenkø karininkai, tarp jø ir Seinø lenkø komendantas bei 45 partizanai ir kareiviai. Ið lietuviø pusës suþeisti 8 kareiviai158 . Karin. S. Asevièius, áëjæs á komendantûrà, rado skambantá telefonà. Atsiliepæs ir supratæs, jog skambina pats Suvalkø águlos virðininkas, prisistatë esàs Seinø lenkø komendantas. Paklaustas kas naujo Seinuose, lenkiðkai atsakë, jog mieste ramu ir apie lietuvius nieko negirdëti. Suvalkø águlos virðininkas pasakë, kad jei lietuviai pultø Seinus, jam apie tai kuo greièiausiai praneðti ir jis atsiøsiàs á pagalbà kariuomenæ. Lenkai, ið Seinø pasitraukæ á Ðumavà ir Konstantinovkà, gavo pastiprinimà, tvarkësi ir ruoðësi naujam puolimui. Ið pasiøstos þvalgybos suþinojæs, jog jø jëgos didelës (apie 700 þmoniø), karin. S. Asevièius ásitikino neástengsiàs sukilëliø atremti ir skubiai organizavo viso Seinuose buvusio komendantûros turto bei ið lenkø paimto grobio (8 arkliai, 2 valdiðki veþimai, 1 lauko virtuvë ir 7 telefonai) iðveþimà á Lazdijus. 13 val. gausiø lenkø pajëgø ið visø pusiø spaudþiami, lietuviai paliko Seinus ir gráþo á Lazdijus159 . Rugpjûèio 26 d. Lazdijuose ávyko didelis mitingas, kuriame dalyvavo apie 4000 þmoniø ið Lazdijø, Ðventeþerio, Rudaminos, Kuèiûnø, Seinø ir kitø parapijø. Jo dalyviai iðreiðkë didelá pasipiktinimà Suvalkus bei Seinus uþëmusiais lenkais ir jiems pataikaujanèiomis Antantës ðalimis. Mitingo dalyviai priëmë protesto rezoliucijà, kuri buvo áteikta ministrø kabineto pirmininkui. Kai kurie þmonës á mitingà atvyko su ðautuvais ir maiðeliuose neðini ðoviniai, kiti beginkliai. Dauguma jø praðë duoti ginklø, kad galëtø eiti ginti tëvynës. Po mitingo kun. J. Juozaitis suorganizavo apie 200 partizanø, kurie, gavæ ginklø, pasiþadëjo kovoti prieð lenkus. Ypaè pasiþymëjo Kuèiûnø parapijos vyrai160 . Rugpjûèio 27 d. lenkø fronto vado karin. K. Þuko ásakymu ið Marijampolës á Lazdijus buvo pasiøsti 98 Kauno bataliono kareiviai su 1 karininku ir 2 kulkosvaidþiais, 80 atsargos bataliono naujokø su 1 karininku ir 3 kulkosvaidþiais bei 2 patrankomis. Be to, á Lazdijus ir Punskà partizanams buvo iðsiøsta 400 ðautuvø161 . Stiprindamas lietuviø kariniø pajëgø padëtá lenkø fronte Suvalkijoje, karin. M. Velykio vadovaujamas Generalinis ðtabas nurodë karin. K. Þukui atsiimti ið lenkø Seinus. Vykdydamas ðá nurodymà, fronto vadas karin. K. Þukas ásakë Seinø komendantui karin. S. Asevièiui ðià uþduotá ávykdyti iki rugpjûèio 28 d. 12 val. Dviejose vietose buvo suorganizuoti partizanai: Lazdijuose 200 þmoniø bûriui vadovavo kun. J. Juozaitis, o Punske 60 partizanø ir 30 kareiviø savanoriø ið Marijampolës komendantûros atvykæs karin. J. Kalëda162 . Tuo bûdu lietuviø grupæ sudarë: karin. S. Asevièiaus vadovaujama kuopa (180 kareiviø), karin. A. Kemeþio 120 ir karin. J. Galvydþio 127 kareiviai, be to, kun. J. Juozaièio vadovaujami 200 partizanø ir 2 patrankos. Lenkø pajëgas sudarë 41 pëst. pulko dvi kuopos su 6 sunkiaisiais kulkosvaidþiais ir A. Rudnickio vadovaujamas batalionas apie 500 sukilëliø su 2 sunkiaisiais kulkosvaidþiais163 . Rugpjûèio 28 d. 6 val. ryto karin. A. Kemeþis su savo kuopa, uþëmæs miesto pakraðtyje buvusius lenkø apkasus, puolë Seinus nuo kapiniø ið ðiaurës vakarø pu- 275 sës, taèiau greit buvo priverstas atsitraukti á kapines. Artilerijai pradëjus ðaudyti ir padegus keletà miesto namø, lietuviai atakavo miestà ir uþëmë visà rytinæ jo dalá iki Maros upës. Taèiau, supami gausesniø prieðo pajëgø ir apðaudomi kulkosvaidþiø ugnimi ið namø ir langø, apie 13 val. buvo priversti ið miesto pasitraukti. Kun. J. Juozaièio partizanai puolime nedalyvavo (buvo paskubomis organizuoti, visai neapmokyti ir neturëjo prityrusio vado) ir, visà laikà netvarkingai ðaudydami savo kariø uþnugaryje, jokios naudos neatneðë. Karin. J. Galvydþio kuopa saugojo Gibø Seinø kelià ir mûðyje beveik nedalyvavo. Visgi miesto pakraðèiuose kautynës tæsësi iki vakaro. Ásakius fronto vadui karin. K. Þukui, karin. S. Asevièiaus vadovaujamos pajëgos naktá uþëmë linijà KleiviniaiÞagariaiAgradnykaiVeisiejai164 . Ið viso mûðyje dël Seinø rugpjûèio 28 d. lietuviø pusëje dalyvavo 350 kareiviai, 2 patrankos ir 4 kulkosvaidþiai, o ið lenkø pusës apie 800 legionininkø su 8 kulkosvaidþiais. Lietuviø nuostoliai: 5 nukauti, 23 suþeisti ir 4 dingo be þinios. Ið lenkø pusës tikslûs nuostoliai neþinomi, taèiau, privaèiø ðaltiniø teigimu, jie siekë apie 50 uþmuðtø ir suþeistø kariø165 . Ádomu paþymëti, kad karin. A. Kemeþis Seinuose ið lenkø paëmë jø vëliavà su uþraðu Boþe zbaw Polskæ (Dieve, gelbëk Lenkijà), o karin. S. Asevièius Londone iðleistà didelá sieniná þemëlapá, kuriame Lenkija buvo pavaizduota nuo jûros iki jûros. Tame þemëlapyje Lenkija apima visà Lietuvà ir Latvijà iki Dauguvos166 . Rugpjûèio 27 d. lenkø fronto vadas karin. K. Þukas dël laikinosios demarkacijos linijos telefonu tarësi su Suvalkuose buvusios lenkø brigados vadu gen. Falevièiumi. Lenkai siûlë be pasiprieðinimo atitraukti lietuviø kariuomenæ á F. Focho nustatytà demarkacijos linijà. Po 3 dienø Lietuvos karinë vadovybë praneðë lenkø vyriausybei esanti grieþtai nusistaèiusi prieð ðá siûlymà ir uþimtos linijos be pasiprieðinimo neapleisianti. Rugpjûèio 31 d. ið Suvalkø á Cipliðkius atvykæ anglø plk. R. Vordas (Wardt) ir Lietuvos kraðto apsaugos ministerijos atstovas praneðë susitaræ su lenkø karine vadovybe Suvalkuose sustabdyti karo veiksmus nuo Vokietijos sienos iki Nemuno iki rugsëjo 2 d. 22 val. Abiejø pusiø kariuomenës turëjo likti rugpjûèio 30 d. uþimtose vietose167 . 1919 m. rugsëjo 1 d. Lietuvos kariuomenë Suvalkijoje buvo uþëmusi linijà: KramnikasKlaipëdëliaiSidalaukiaiÐuriaiKalietnikasKleiviniaiÞagariaiAgradninkaiVeisiejaiSeirijai, kuri tæsësi apie 90 km. Joje buvo 17 karininkø, apie 700 kareiviø, 25 raiteliai, 10 kulkosvaidþiø, 2 patrankos ir kt. Nuo Vokietijos sienos iki Kalietniko miestelio sargybos buvo tankiau iðdëstytos, nors kariø skaièius jose buvo maþesnis. Gi Seinø komendantûros bare (nuo Kleiviniø iki Leipûnø) sargybos buvo retesnës, taèiau stipresnës, nes èia grësë didesnis lenkø partizanø pavojus. Atsargos turëta 160 kareiviø: Lazdijuose 100 ir Smalënuose 60. Ryðiams palaikyti ir þvalgybai vykdyti labai trûko raiteliø. Kareiviø nuotaika labai nevienoda: kai kurie labai dràsûs, o kai kurie, net nepamatæ lenkø, galëjo dezertyruoti. Apskritai kariai buvo menkai apmokyti ir per daug jais pasitikëti nebuvo galima 168 . Karin. K. Þuko nuomone, karo su lenkais atveju ði grupë savo jëgomis negalëtø atlaikyti prieðo ir frontui apsaugoti reikëtø bent 3000 pëstininkø, 200 raiteliø, ne maþiau kaip 4 patrankø, kuo daugiau kulkosvaidþiø bei telefono aparatø. Lenkai linijoje nuo SuvalkøKalvarijos plento iki Seinø turëjo dislokavæ du pëstininkø pulkus su dideliu skaièiumi kulkosvaidþiø. Tarp jø partizanø buvo daug karininkø ir kareiviø, kurie kariuomenei teikë didelæ paramà169 . 276 Rugsëjo 5 d. karin. K. Þukas ið Generalinio ðtabo gavo oficialø ágaliojimà tartis su lenkø karine vadovybe Suvalkuose dël demarkacijos linijos. Kartu buvo atsiøsta ir F. Focho nustatytos demarkacijos linijos schema. Tos pat dienos 17 val. karin. K. Þukas ir já lydintys karininkai Èernovkø kaime prie KalvarijosSuvalkø plento susitiko su lenkø delegacija, kuriai vadovavo 41 pëst. pulko vadas mjr. Mickevièius. Buvo galutinai susitarta dël marðalo F. Focho nustatytos demarkacijos linijos ir nuspræsta jà uþimti iki rugsëjo 7 d. 6 val.170 Rugsëjo 6 d. mûsø kariuomenë atsitraukë ir uþëmë F. Focho demarkacijos linijà. Ið lietuviø pusës jà uþëmë I atsargos batalionas, vëliau tapæs X pëst. pulku. Jo þinion perëjo Seinø ir Vilkaviðkio miestø ir apskrièiø komendantûrø kuopos. Ið lenkø pusës minëtà linijà uþëmë 41 pëst. Suvalkø pulkas171 . Uþëmæ demarkacijos linijà, lenkai nesiliovë ir toliau puldinëjæ lietuviø sargybas. Vienas ið stambesniø susirëmimø ávyko 1919 m. spalio 12 d., kada lenkai, iðstûmæ lietuviø prieðakines sargybas ið pastariesiems priklausiusio Kadiðo, sutelkë nemaþas pajëgas ir planavo uþimti Kapèiamiestá. Lietuviø þvalgybai tai suþinojus, Kapèiamiestyje buvusios kuopos vadas karin. A. Kemeþis su savo kariais naktá netikëtai uþpuolë Kadiðe girtuokliaujanèius lenkus ir juos ið miestelio iðvijo. Lenkai, paniðkai bëgdami, paliko 23 lavonus. Buvo paimta daug grobio ir visas lenkø bataliono ðtabo turtas. Vertingiausias grobis buvo lenkø pulko vado ásakymas minëtam batalionui kità naktá surengti skerdynes karin. A. Kemeþio kuopai Kapèiamiestyje172 . Po ðio incidento þymesniø susidûrimø su lenkais kurá laikà nebuvo, nors smulkûs, ið pasalø atliekami puldinëjimai nesiliovë visà laikà. 1919 m. gruodþio 8 d. Aukðèiausioji santarvininkø taryba Paryþiuje patvirtino deklaracijà apie laikinas Lenkijos rytines sienas, t. y. vadinamàjà Curzono (Kerzono) linijà pagal Didþiosios Britanijos uþsienio reikalø ministro lordo George Nathanill Curzono pavardæ. Kaip minëjome anksèiau, ankstesnës demarkacijos linijos turëjo grynai karinæ reikðmæ siekta iðvengti kovø tarp lietuviø ir lenkø kariuomeniø, kariaujanèiø su bendru prieðu bolðevikais, ir jas nustatant ásakmiai buvo pabrëþiama, kad jos negalësianèios turëti jokios reikðmës nustatant sienas, o Curzono linija jau turëjo visai kitokià prasmæ ir reikðmæ. Ji pripaþino Lenkijos vyriausybei teises organizuoti reguliariàjà administracijà buvusiose Rusijos imperijos teritorijose. Curzono linija atskyrë Gardinà nuo Lenkijos, bet lenkø pusëje paliko Seinus, Punskà ir kitas lietuviø gyvenamas vietas. Ðiaip jau linijà tenka laikyti Lietuvai palankia, nes Vilniaus kraðtas buvo paliekamas Lietuvai, nors ji buvo nustatyta be Lietuvos vyriausybës þinios ir Lietuvai net nebuvo praneðta. Lietuva apie tà linijà oficialiai suþinojo tik 1920 m. rugsëjo mën.173 Curzono linija Suvalkijoje ëjo nuo Lietuvos valstybës sienos su Vokietija ties Bakðiðkiais (Viðtyèio eþero pietinis kraðtas)administracine SuvalkøVilkaviðkio apskrièiø siena á pietø rytus iki Suvalkø apskrities ðiaurinio kyðulio pietinio punkto (apie 7 km á ðiaurës vakarus nuo Punsko), ið ten iki Galadusio eþero ðiaurës vakarø kranto punktais: DuðnicaKuèiûnaiBerþininkaiMarichaIgorkaNemunas. Paþymëtina, kad Suvalkijoje ði linija nedaug tesiskyrë nuo F. Focho demarkacijos linijos. Be to, Suvalkijoje ji nebuvo uþimta, nes lenkø kariuomenei visame bare reikëjo pasitraukti apie 6 km, bet ji to nepadarë. Seinø, þymiausio Suvalkijos lietuviø tautinës kultûros centro, netekimas sukëlë 277 tautoje didelá nusivylimà ir stiprià reakcijà. 1919 m. rugsëjo mën. atskirø Lietuvos kariuomenës daliø (II pëst. pulko, Marijampolës bataliono II baterijos ir kt.174 ) kariai, piktindamiesi agresyviais prieðo veiksmais Suvalkijoje, organizavo susirinkimus ir praðësi siunèiami á lenkø frontà, norëdami ginklu apginti to kraðto skriaudþiamus gyventojus. Daugelyje Lietuvos vietø vyko gyventojø mitingai, kuriuose buvo smerkiami lenkø veiksmai, tûkstanèiø þmoniø pasiraðytos rezoliucijos siunèiamos á Kaunà kraðto valdþiai ir kt. Antai praëjus maþdaug metams nuo minëtø ávykiø, grupë Lietuvos visuomenës veikëjø pateikë Steigiamajam Seimui paklausimà dël Seinø praradimo. Kartu buvo pareikalauta paðalinti ið pareigø buvusá Seinø m. ir apskr. karo komendantà karin. S. Asevièiø, patraukiant já atsakomybën uþ Seinø atidavimà lenkams. Á ðá paklausimà atsakæs tuometinis kraðto apsaugos ministras karin. A. Merkys aiðkino, jog tuo metu pagrindinëms lietuviø kariuomenëms dalims kovojant su bolðevikais Dauguvos fronte lenkai, pasinaudojæ jiems palankia padëtimi, prie Seinø sutraukë dideles karines pajëgas, prieð kurias vos ne vos surinktos 2 lietuviø kuopos (apie 200 þmoniø) neástengusios atsilaikyti, juo labiau kad vienos ið jø vadas karin. Bardauskas iðdavæs saviðkius, pabëgdamas pas lenkus. Karin. A. Merkys kaltino buvusá ministrà pirmininkà M. Sleþevièiø, kuris, labai mëgdavæs kiðtis á kariuomenës reikalus ir pavojaus iðvakarëse raminæs vietinius Seinø kraðto gyventojus, jog miestas nebus atiduotas prieðui, lemiamu atveju paramos nesuteikë175 . Lenkai, uþëmæ Seinø kraðtà, apdëjo gyventojus didelëmis kontribucijomis. Antai Punsko miestelio gyventojai, kuriø daugumà sudarë lietuviai, turëjo sumokëti 6000, o to pavadinimo valsèius 40 000 rubliø dydþio kontribucijà176 . Represijos palietë daug asmenø mokytojus, visuomenës veikëjus, mokinius. Net ir Seinø diecezijos vysk. A. Karosui buvo paskirtas namø areðtas, o vëliau jis buvo priverstas pasitraukti á nepriklausomà Lietuvà. 1919 m. rugsëjo 2 d. lenkø kariuomenës dalinys ir policija apsupo Seinø kunigø seminarijà, dauguma lietuviø profesoriø bei dëstytojø buvo ákalinti, kai kurie iðvaryti á Lietuvà. Lenkai niokojo lietuviðkas ástaigas, uþdarinëjo lietuviðkas organizacijas ir mokyklas, kaip antai: Þiburio draugijà (500 nariø), Pavasario kuopà (215), Blaivybës draugijà (300), ðv. Zitos draugijà (93), Dailës draugijà Lyrà (30), Lietuviø katalikiø moterø sàjungà (20), Artojo kooperatyvà (120) ið viso 9 draugijas, apimanèias 1300 nariø. Jie taip pat uþdarë lietuviø berniukø ir mergaièiø gimnazijas (223 mokiniai), pradþios mokyklà (75 vaikai), visas laikraðèiø redakcijas, spaustuvæ, skaityklà, ið lietuviø vaikø prieglaudos (40 vaikø) atëmë turtà ir perdavë lenkiðkai prieglaudai, uþdraudë gatvëse lietuviðkai kalbëti. 1919 m. rugsëjo mën. sudegino lietuviø mokyklø ir bendrabuèio knygynëliø knygas. Teroro banga palietë visas Seinø apskrities vietoves177 . Taigi Seinø kraðto lietuviams ne tik buvo uþkirstas kelias toliau ugdyti savo tautinæ kultûrà, bet brutaliai suþlugdyta ir visa tai, kà jie ligi tol, nepaisydami svetimøjø priespaudos, buvo ástengæ suorganizuoti. G i n k l u o t i s u s i r ë m i m a i su l e n k a i s Ð i r v i n t ø k r a ð t e. Kaip jau minëjome, 1919 m. geguþës 3 d. Panevëþio batalionui iðlaisvinus ið bolðevikø Ukmergæ, karin. K. Dragunevièius su kariø kuopa buvo pasiøstas á Ðirvintas to miesto ir apskrities karo komendantûrai ásteigti. Nesutikusi atkaklesnio bolðevikø pasiprieðinimo, kuopa geguþës 7 d. uþëmë Ðirvintas, kur jau rado ásikûrusià lenkø ko- 278 mendantûrà su keletu kareiviø. Ið pradþiø santykiai su lenkais buvo draugiðki. Susitarusi su jais, kuopa geguþës 11 d. puolë bolðevikus Giedraièiuose ir juos ið ten iðvijo. Po to Ðirvintose likæs karin. A. Poðiûnas su keliais kareiviais pasiskelbë vietos komendantu ir pradëjo rinkti savanorius komendantûros kuopai. Geguþës mën. pabaigoje joje buvo apie 30 ið Gelvonø, Musninkø ir Ðeðuoliø valsèiø savanoriais ásiraðiusiø jaunuoliø, ið sulenkëjusiø Ðirvintø miestelio ir valsèiaus gyventojø tarpo á komendantûrà nestojo nei vienas. Tuo metu pastarieji buvo aiðkiai prieðiðkai nusiteikæ lietuviø valdþios atþvilgiu. Besikurianèios komendantûros kariams visko trûko: ginklø, amunicijos, lëðø. Tarp savanoriø nebuvo nei vieno, mokëjusio vesti karinæ mankðtà. Padëtis ðiek tiek pasikeitë, birþelio 1 d. á komendantûrà savanoriu ástojus buvusios rusø kariuomenës vyr. pusk. A. Uþpaliui, o liepos 4 d. septyniolikameèiui savanoriui A. Maèiuikai (vëliau tapusiam aviacijos pulkininku V. L.), kuris, bûdamas skautu, ðiek tiek nusimanë apie karines pamokas ir þinojo lietuviðkas komandas178 . Karinë vadovybë karin. A. Poðiûnà oficialiai Ðirvintø miesto ir apskrities komendantu paskyrë tik 1919 m. liepos 15 d.179 To mënesio pabaigoje komendantûroje tebuvo 1 karininkas ir 59 kareiviai, teturëjæ 24 ðautuvus180 . Ðirvintose buvo árengta lietuviø paðto agentûra ir þemës ûkio bei valstybës turtø ágaliotinio ástaiga. Buvo sukurtas ir komitetas, taèiau jo veikla buvo nepastebima. Karin. K. Dragunevièiui su kuopa iðvykus ið Ðirvintø, ten atvyko lenkø pëstininkø dalinys (70 kareiviø) su karininku ir 2 kulkosvaidþiais. Lenkams pradëjus savavaliauti ir skriausti apylinkiø gyventojus, Musninkø ir Ðeðuoliø vieðkelis buvo nustatytas skiriamàja linija, uþ kurios lenkai pasiþadëjo nesibrauti. Taèiau jie savo paþado nesilaikë ir vis labiau áþûlëjo; iðplëtë agitacijà prieð lietuvius, organizavo savo Panemunës ðaulius (Strzelcy nadniemenscy), átikinëjo gyventojus, kad artimiausiu metu ateisià vokieèiø þandarai ir tada labai pasunkësiàs þmoniø gyvenimas. Atseit tik lenkø valdþia galinti iðgelbëti kraðto gyventojus, o lietuviø komendantûra ið Ðirvintø turinti dingti181 . Komplikuojantis padëèiai, komendantas karin. A. Poðiûnas praneðë Kraðto apsaugos ministerijai apie lenkø varomà agitacijà, taèiau jokios paramos ið jos Generalinio ðtabo nesulaukë. Kai kuriø ðaltiniø duomenimis, tuometinis ðtabo rikiuotës skyriaus virðininkas karin. L. Vaitiekûnas neva dalyvavæs POW veikloje, todël kokios nors paramos ir nebuvo galima tikëtis182 (paþymëtina, kad vëliau vykusiame armijos teisme jo kaltë nebuvo árodyta V. L.). 1919 m. rugpjûèio 7 d. karin. A. Poðiûnà perkëlus á komendantûros kuopà, Ðirvintø m. ir apskr. komendantu buvo paskirtas iki tol Pasvalio komendantûrai vadovavæs karin. P. Gudelis183 . Karinë vadovybë jam leido Ðirvintø komendantûrà toliau formuoti Pasvalyje ir kuo galëdama jo pastangas rëmë. Komendantûra per mënesá buvo suorganizuota ir iðþygiavo á Ðirvintas. Ði aplinkybë sustiprino lenkø budrumà ir jie á Ðirvintas atsiuntë daugiau savo gerai ginkluotø ir apmokytø kareiviø. O labai menkai ginkluotø ir silpnai apmokytø lietuviø kariø Ðirvintose tuo metu tebuvo apie 70. Susidarë didelë jëgø disproporcija, kuri nieko gera nelëmë. Bandydamas gelbëti padëtá, Ukmergës m. ir apskr. komendantas karin. K. Vilimas 1919 m. rugsëjo 1 d. á Ðirvintas pasiuntë 100 kareiviø kuopà184 su kulkosvaidininkø skyriumi, kuri, pasiekusi Viesus, turëjo sustoti. Mat Ðirvintose pasklidus þiniai, jog 279 lenkai rengiasi nuginkluoti to miesto komendantûrà, karin. A. Poðiûnas ásakë surinkti visus beginklius jos karius ir iðsiøsti juos á Gelvonø miestelá. Paliko Ðirvintas ir likusieji komendantûros kariai. Ji miðkais nuþygiavo ligi Viesø tilto, o po to pasiekë Ðauliø kaimà, kur ir apsistojo. Atvykus á pagalbà kuopai ið Ukmergës, buvo galvota uþpulti lenkus Ðirvintose. Taèiau to sumanymo buvo atsisakyta, nes lenkams galëjo ateiti á pagalbà Musninkuose bei Maiðiagaloje buvusios stambios lenkø pajëgos. Prie Viesø tilto per Ðirvintà pastaèius sustiprintà sargybà (21 kareivá su kulkosvaidþiu) prieð laukiamà lenkø (300 kareiviø su kulkosvaidþiais) uþpuolimà, likusieji komendantûros kariai su ið Ukmergës atvykusia kuopa apsistojo Gelvonø miestelyje, kur laukë atvykstanèio karin. P. Gudelio su komendantûra i Pasvalio185 . Gelvonuose komendantûra iðsilaikë neilgai. Rugsëjo 19 d. naktá didelës lenkø pajëgos puolë Ðeðuolius, Viesus, Bagaslaviðká. Ið trijø pusiø buvo puolamas Gelvonø miestelis. Iðkilus pavojui, lietuviø kuopos buvo suskirstytos gynybai á 3 grupes. Pirmoji uþëmë frontà nuo ðiaurës vakarø prieð Gelvonø dvarà, antroji nuo vakarø á pietus, o treèioji nuo rytø á pietus. Nepaisant atkaklaus prieðinimosi, visos grupës gausiø prieðo jëgø sulaikyti neástengë. Lenkai ruoðësi pulti durtuvais, lietuviø ðautuvai buvo be durtuvø, neturëta ir granatø. Teko trauktis vieninteliu likusiu laisvu keliu á ðiaurës rytus per klampø Ðiaukðtës raistà Þieveliðkiø kaimo link. Beklampodama per raistà, grandinë labai iðsiblaðkë. Karin. A. Poðiûnas su 9 kareiviais atsidûrë Vepriuose, o kiti traukësi Ukmergës kryptimi su raiste rastuoju saviðkiø paliktu sunkiuoju Maksimo kulkosvaidþiu. Apie 30 pirmos ir antros grupës kareiviø drauge su savo vadais pateko á lenkø nelaisvæ186 . Kità dienà apie 12 val. Ðirvintø komendantûra susirinko Ukmergëje. Padedant Ukmergës komendantui karin. K. Vilimui, ðirvintiðkiai buvo aprûpinti pastotëmis ir nuveþti á Veprius. Èia jie prisijungë prie karin. A. Poðiûno vadovaujamo kariø bûrelio, ëjusio sargybà ant Ðventosios upës tilto ties Slabados kaimu, o vëliau uþëmë barà palei minëtà upæ nuo Neries iki Ðeðuoliø. Tomis dienomis á Veprius ið Pasvalio atþygiavo ir karin. P. Gudelis su savo organizuota Ðirvintø komendantûra. Jai buvo pavesta administruoti lenkø dar neuþimtus Ðirvintø apskrities Gelvonø ir Pabaisko valsèius bei Ukmergës apskrities Vepriø valsèiø. Bûdama Vepriuose, Ðirvintø komendantûra daugiausia ir ëjo sargybas palei Ðventosios upæ ir saugojo nuo lenkø prasiverþimø kairiajame upës krante esanèius kaimus. Be to, komendantûros þvalgai sekë lenkø veiklà jø uþimtoje Ðirvintø apskrities dalyje ir þinias reguliariai praneðinëjo Generaliniam ðtabui. Lenkai daþnai didelëmis jëgomis atvykdavo prie Vepriø tilto, norëdami já pereiti, bet komendantûros kariø ðautuvø ir kulkosvaidþiø ugnimi visuomet bûdavo atremiami. Vepriai lenkams buvo labai reikalingi, siekiant sudaryti grësmæ UkmergësKauno plentui, kaip strategiðkai svarbiai lietuviø susisiekimo arterijai. Paminëtinas vienas ið tokiø lenkø bandymø uþimti Veprius ávyko 1919 m. spalio mën. naktá, kada jie gana didelëmis pajëgomis (trys pëstininkø kuopos ir vienas raitininkø bûrys) uþpuolë Slabados sargybà, kurià gynë nedidelis lietuviø bûrelis. Uþspringus gynëjø kulkosvaidþiui, iðkilo mirtinas pavojus. Tirðtai lenkø grandinei puolant ir ðaukiant Hura!, lietuviø bûrininkui visgi pavyko kulkosvaidá sutvarkyti ir nukreipti jo ugná á puolanèiøjø masæ. Gynëjams á pagalbà dar atvykus raitøjø bûreliui, lenkø ataka buvo sugniuþdyta ir jie patyrë dideliø nuostoliø po kautyniø iðsiveþdami 280 daug suþeistø ir kelis nukautus. Vëliau jie ðios sargybos pulti nebedráso tik kartais priartëdavo prie jos, paleisdavo kelis ðûvius ir greit pasitraukdavo. Panaðiai jiems atsakydavo ir lietuviø þvalgai187 . S u s i r ë m i m a i k i t u o s e l i e t u v i øl e n k ø f r o n t o b a r u o s e. 1919 m. rudená pagrindinëms Lietuvos kariuomenës dalims kovojant su bermontininkais, o kai kurioms tebeginant Dauguvos frontà nuo bolðevikø, lenkai verþtis á Lietuvos teritorijos gilumà nesiliovë. Jø daliniai, naudodamiesi sunkia mûsø kraðto padëtimi, sistemingai puldinëjo Alytaus, Trakø, Ðirvintø, Ukmergës, Utenos ir Zarasø apskrièiø vietoves, kurias nuo prieðo tegalëjo ginti tik negausios vietiniø karo komendantûrø kuopos. Antai rugsëjo 19 d., sutelkæ daugiau kaip 1000 kariø, lenkai plaèiu Balninkø ÐirvintøÈiobiðkio frontu ëmë slinkti Ukmergës link, stengdamiesi jà apsupti ið visø pusiø. Lenkai atvirai gyrësi, kad uþëmæ Ukmergæ, aplenkdami Kaiðiadoris, pro Jonavà uþimsià Kaunà. Taèiau rugsëjo 25 d. lenkø puolimas netoli Ukmergës buvo sustabdytas. Prieðas neteko 1 karininko ir 9 kareiviø. 3 kariai buvo suþeisti, o 2 pateko lietuviø nelaisvën188 . Kita lenkø grupë tuo metu aktyvino veiklà Utenos apylinkëse. Jie uþëmë vos uþ 2 km á pietryèius nuo ZarasøKauno plento esantá Skiemoniø miestelá, o þvalgai net pasirodë paèiame Utenos mieste. Rugsëjo 30 d. naktá mûsø rinktinei pavyko iðmuðti lenkus ið Skiemoniø miestelio bei Antaukðèiø kaimo189 . Spalio 1 d. lenkø dalinys, persikëlæs per Neries upæ, uþëmë Geguþinës miestelá, netoli kurio po poros dienø susirëmë su mûsø sargybomis. Vievio rajone lenkai du kartus puolë lietuviø sargybas KazokiðkiøJuodeliøJurzdikos bare, priversdami jas ið Zaboþës ir Streipûnø pasitraukti. Vëliau lietuviams pavyko granatomis lenkus ið ðiø vietoviø iðvyti. Spalio 5 d. lenkai uþëmë Salako miestelá, kur paëmë nelaisvën 10 husarø bei nuginklavo policijà. Ties Salako miesteliu jie savavaliðkai uþëmë Jakiðkiø, Sabaliaukos kaimus ir ásiskverbë iki NoriûnøVyþeliøGateliø linijos, plëðikavo Deguèiø, Daugailiø ir kitose apylinkëse. TauragnøKuktiðkiøPakalniø linijoje lenkai sutelkë du pëstininkø pulkus. Spalio 13 d. 200 lenkø kariø uþpuolë lietuviø sargybà Kuèiûnø baþnytkaimyje. Uþpuolimas, aktyviai padedant vietos gyventojams, buvo atremtas 190 . Pafrontëje lenkai laikësi atviro lietuviø sargybø bei rinktiniø puldinëjimo arba provokacijø, sukelianèiø mûsø kariø pasiprieðinimà, taktikos. Jie vykdë dideles maisto ir gyvuliø rekvizicijas, atskirose vietose praktikavo naujokø ðaukimus, suiminëjo vietinës valdþios atstovus, kiðdavosi á dvarø, kuriø savininkai jiems artimi ir patikimi, valdymo reikalus. Ávairaus dydþio lenkø daliniai buvo ásikûræ Merkinëje, Alovëje, Butrimonyse, Stakliðkëse, Uþuguostyje, Kietaviðkëse, Vievyje, Kazokiðkiuose, Kernavëje, Musninkuose, Èiobiðkyje, Gelvonuose, Bagaslavikyje, euoliuose, Balninkuose, Alantoje, Pakalniuose, Skudutikyje, Tauragnuose, Smalvose, Turmante191 . Lenkø puldinëjimø metu karinës vadovybës ásakymu buvo laikomasi tokios taktikos. Kadangi lenkai ið minëtø stambesniø vietoviø verþësi á mûsø kraðto gilumà daþniausiai atskirais nedideliais bûriais, lietuviai netoli jø buvusiuose svarbesniuose punktuose ásitvirtindavo kuopomis, iðstatydami uþtvaras. Lenkø bûriui uþëmus vienà ar kità vietovæ, ið pradþiø paprastai buvo protestuojama ir reikalaujama ið jos 281 pasitraukti. Neávykdþius tokio reikalavimo, ásiverþëliai turëdavo bûti suimami. Nepavykus to padaryti, iðkvieèiamos rezervo pajëgos ir prieðas iðvejamas192 . Apytikriais duomenimis, 1919 m. pabaigoje Lietuvos teritorijoje nuo Suvalkø iki Daugpilio buvo apie 12740 lenkø pëstininkø ir 395 raiteliai. Jie turëjo 169 kulkosvaidþius, 35 patrankas ir minosvaidþius, 1 ðarvuotà automobilá, 10 tankø ir 1 ðarvuotà traukiná193 . P a d ë t i s l i e t u v i øl e n k ø f r o n t e 1920 m. p i r m o j o j e p u s ë j e. 1920 m. pradþioje lenkai ties demarkacijos linija pradëjo telkti naujas ir pergrupuoti anksèiau buvusias karines dalis. Á kai kuriuos Ðirvintø apskrities kaimus buvo sutelkta po 300 lenkø kariø. Netoli Stakliðkiø buvo dislokuota apie 1000 kariø. Ukmergës kryptimi buvo perkeliami pëstininkai, kavalerija bei artilerija. Kai kuriose vietose pasirodë jø tankø bei ðarvuotø traukiniø, sutelkta daugybë pabûklø, kulkosvaidþiø ir kt.194 Ypaè intensyvëjo veiksmai Alytaus, Kaiðiadoriø bei Ukmergës kryptimis195 . Lenkø karinës pajëgos Lietuvoje smarkiai iðaugo. 1920 m. sausio 25 d. jose buvo apie 37 000 pëstininkø, 760 raiteliø, 38 pabûklai, 205 kulkosvaidþiai, 19 bombosvaidþiø, 15 tankø bei 5 ðarvuoti traukiniai196 . Po poros savaièiø (vasario 7 d. Lietuvos kariuomenës Generalinio ðtabo duomenimis) jos padidëjo iki 45000 pëstininkø, 50 pabûklø, 300 kulkosvaidþiø, 18 tankø ir keliø ðarvuotø traukiniø, neskaitant dviejø divizijø, dislokuotø prie Daugpilio, ir dviejø divizijø Ðvenèioniø apylinkëse, kurios buvo laikomos rezerve galimo susidûrimo su bolðevikais atveju ir kurias bet kuriuo metu buvo galima nukreipti prieð lietuvius197 . Lietuvos kariuomenë (apie 12 000 kariø) buvo iðmëtyta maþdaug po visà lenkø frontà, kuris nuo Daugpilio iki Suvalkø tæsësi apie 400 km. Iðilgai ðio fronto neturint geleþinkelio (jis buvo lenkø rankose!) prieðo puolimo atveju skubiai permesti atitinkamas kariuomenës dalis á paskirties vietas praktiniø galimybiø nebuvo. Nors oficialiai Lenkija karo Lietuvai ir nebuvo paskelbusi, taèiau átampa tarp ðiø dviejø valstybiø nuolat didëjo, frontas veikë, kariniai susidûrimai kartojosi. Kariuomenës Generalinis ðtabas, ávertindamas padëties sudëtingumà ir gresiantá pavojø Lietuvos valstybingumui, sausio 28 d. pasiûlë Kraðto apsaugos ministerijos vadovybei imtis ðiø priemoniø: 1. Neatidëliojant pasiøsti specialià komisijà á Antantës aukðèiausiàjà tarybà ir ið jos iðgauti konkretø atsakymà, ar ji pasirengusi iðspræsti LietuvosLenkijos nesutarimus; jeigu taip, tai kokia forma ir kada tai padarysianti, 2. Ðiai Tarybai atsisakius minëtus klausimus spræsti, patiems imtis iniciatyvos tai padaryti (LenkijosLietuvos konferencijoje), turint omenyje vien naudà valstybei, o ne ðovinistiniø siekiø patenkinimà, 3. Jeigu ir tokiu bûdu nepavyktø tikslo pasiekti, beliktø griebtis karo jëgos. Taèiau reikia prisiminti, jog viena Lietuva su turimomis pajëgomis karo nelaimësianti. Todël reikia ieðkoti sàjungininkø, þinoma, tarp lenkø prieðø. Tokie sàjungininkai galëtø bûti arba bolðevikinë Rusija, arba Vokietija, arba abi kartu. Vienos Lietuvos kova su lenkais prilygtø saviþudybei198 . Be to, buvo pasiûlyta padidinti kariuomenës skaièiø, stiprinti joje drausmæ, gerinti jos apmokymà, sumaniai tvarkyti ûká. Kariuomenæ rekomenduota patalpinti tuose rajonuose, kuriems grësë didþiausias lenkø pavojus. Didþiausia grësmë buvo 282 iðkilusi Kaunui, todël siûlyta kariuomenæ iðdëstyti tiek paèiame Kaune, tiek jo apylinkëse, demarkacijos linijà bei sienos su Vokietija apsaugà paliekant komendantûroms, milicijai, ðauliø kuopoms ir pasienio sargybai. Iðsiaiðkinus padëtá bolðevikø fronte, laikinai ten palikti brigadà, sukoncentravus jà á kumðèius. Likusià kariuomenæ siûlyta laikyti Ukmergëje, Kaiðiadoryse, Alytuje ir Kaune. Buvo pabrëþta, jog tuometinis kariuomenës paskirstymas neuþtikrino nei apsigynimo nuo prieo, nei ygiavimo pirmyn199 . Lietuvos kariuomenës vadovybë minëtus lenkø veiksmus siejo su jø sumanymu pulti Kaunà ir ëmësi priemoniø miesto gynybai organizuoti. Vyr. kariuomenës vadas gen. ltn. Pr. Liatukas 1920 m. vasario 7 d. brigadø vadams paskelbë labai svarbià slaptà direktyvà Nr. 1, kurios uþdavinys buvo: 1) atitinkamai suorientuoti aukðtesniøjø kariniø virðininkø veiklà lenkø uþpuolimo atveju, 2) pateikti vadovybës idëjas kilus karui su Lenkija, 3) sudaryti galimybæ aukðtesniesiems virðininkams patiems apgalvoti ir numatyti jø daliniø veikimo planus, 4) ið anksto nustatyti uþduotis uþnugario ástaigoms, aprûpinant armijà reikalingais intendantûros, artilerijos, inþinerijos ir sanitarijos pagalbos dalykais, 5) atsiþvelgiant á tai, kad atskiros karinës dalys buvo dislokuotos toli viena nuo kitos, blogai veikë telegrafo ir telefono ryðys, trûko traukiniø, supaþindinti karinius virðininkus su svarbiausiais duomenimis, idant, reikalui iðkilus, pastarieji galëtø parodyti reikiamà iniciatyvà200 . Tikëtasi, jog lenkø puolimo pagrindiniu objektu taps Kaunas ir svarbiausios karinës operacijos vyks iðilgai geleþinkeliø: VarënaAlytusSimnas, VilniusKaunas, ÐvenèionysUtenaAnykðèiaiPanevëþys, antraeilës svarbos pagal geleþinkelius SuvalkaiSimnas ir Èiornyj BrodEglaitë, stengiantis perkirsti lietuviø iðblaðkytà frontà, suskaldyti kariuomenës grupes ir jas sumuðti atskiromis dalimis. Vyr. kariuomenës vado gen. ltn. Pr. Liatuko nuomone 1) lenkams puolant nedidelëmis pajëgomis, bûtina juos atmuðti, 2) smarkaus puolimo atveju atskiroms kariuomenës dalims stengtis iðvengti pralaimëjimo, armijà sukoncentruoti Kauno rajone ir patiems pereiti á puolimà. Nepasisekus laiku nurodytoje vietoje armijos sukoncentruoti ir Kaunà apginti, pereiti á kità rajonà ir ten jà sutelkti201 . Puolant lenkams didelëmis jëgomis ir, nesulaukus ið vyr. kariuomenës vado ypatingø nurodymø, kariuomenë turëjo: 1. III brigada (III, VI ir IX pëst. pulkai bei baltgudþiø batalionas, vadas gen. ltn. J. Galvydis-Bykauskas) ið Dauguvos fronto vykti á Kaunà trumpiausiu keliu arba plentu ZarasaiUkmergëKaunas, nepamirðtant kairiajam sparnui gresianèio lenkø pavojaus, arba pagal geleþinkelá EglaitëPanevëþysKaunas. 2. II brigada (II, V ir VIII pëst. pulkai, vadas gen. ltn. M. Katche) sugrupuoti savo jëgas Kaune, vykstant á já ið Ðiauliø apylinkiø plentais, lauko keliais ir geleþinkeliu. 3. I brigada (I, IV ir VII pëst. pulkai, vadas plk. ltn. K. Ladyga) atkakliai gindamasi ið Kaiðiadoriø apylinkiø irgi trauktis á Kaunà. 4. Komendantûrø kuopos áeiti á ten buvusiø kariniø daliø sudëtá ir veikti pagal pastarøjø virðininkø nurodymus; 5. Traukiantis mûsø kariuomenei, turëjo bûti organizuojami partizanø bûriai, kuriø uþdavinys likti vietoje ir veikti prieðo uþnugaryje, gadinant kelius, susisiekimo priemones ir kt. 283 6. Kariuomenës dalys nuolatos ir ávairiais bûdais turëjo palaikyti ryðá su Generaliniu ðtabu Kaune, apibûdindamos bendrà padëtá ir nurodydamos savo dislokacijos vietas. Aukðtesnieji kariniai virðininkai þemesniøjø daliø vadus su ðiuo galimø veiksmø planu turëjo supaþindinti tiktai tiek, kiek tai buvo reikalinga. Gavæ ðià direktyvà,, jie turëjo pateikti vyr. kariuomenës vadui savo sumanymus ir pasiûlymus. Ði direktyva, kaip valstybinës reikðmës dokumentas, turëjo bûti laikoma didþiausioje paslaptyje. Uþ jos turinio vieðà paskelbimà atsakingi asmenys turëjo atsakyti prieð tëvynæ ir ástatymus202 . Lietuvos kariuomenei 1920 m. vasario 2223 d. numalðinus komunistø vadovaujamà maiðtà Aukðtojoje Panemunëje, atkrito plaèiai iki tol skelbtas propagandinis lenkø argumentas, jog Lietuvos Valstybës Taryba ir vyriausybë esanèios probolðevikinës. Lenkø uþmojis þygiuoti á Kaunà tapo ne toks aktualus. Jø dëmesys nukrypo á rytus, kur puoselëta realizuoti savo grandiozinius ekspansinius planus. Visgi ir po to ginkluotø susirëmimø su lenkais nebuvo iðvengta. Bene svarbiausias ðio laikotarpio ávykis buvo 1920 m. kovo 14 d. lenkø pradëtas puolimas KalkûnøTurmanto ruoþe. Iki ðio puolimo minëtame ruoþe demarkacijos linija ëjo pagal geleþinkelio linijà. Jai priþiûrëti gen. ltn. J. Galvydþio-Bykausko vadovaujamos grupës dalys laikë ðiuos punktus: Bartkiðkiai, Turmanto geleþinkelio stotis, Kampuoèiai, Matilgopas, Pakrapiðkiai, Luganka, Birkinëliai. Turmanto geleþinkelio stotyje stovëjo lietuviø ir lenkø dalys. Lietuviø buvimas ðioje stotyje erzino lenkus, kuriø dvi pëstininkø kuopos su ðeðiø patrankø baterija puolë prieðakines lietuviø sargybas ir uþëmë jø ginamà PakrapiðkiøKampuoèiøBartkiðkiø kaimø linijà. Kità dienà po atkaklios kovos lietuviams pavyko ið nemaþos dalies minëtø vietoviø lenkus iðstumti. Kovo 16 d. lenkai, remiami ðarvuoto traukinio, apginkluoto 3 patrankomis ir 22 kulkosvaidþiais, visu ruoþu perëjo á antpuolá ir pastûmëjo lietuviø dalis atgal. Lietuviai, gavæ artilerijos paspirties, lenkus sulaikë SarevièiøPaliepiøPûþosKampuoèiø linijoje uþ 2 km nuo Turmanto. Visgi lenkams pavyko ásiskverbti á lietuviø pusæ 45 km juostoje. Kovø metu nelaisvën pateko 1 lenkø karininkas ir 27 kareiviai, paimti 2 kulkosvaidþiai. Keletas lenkø buvo nukauta203 . Lietuviams reikalaujant, kovo 17 d. á Kalkûnus atvyko ið anglø ir prancûzø misijø atstovø ir vieno lietuviø karininko sudaryta komisija, kuri grieþtai pareikalavo lenkø puolimà sustabdyti, vienbalsiai pripaþinusi ðá lenkø þingsná nepateisinamu taikos meto padëties lauþymu. Lenkai, su tuo nesutikdami, kovo 20 d. uþëmë Smalvø dvarà. Po to sekë lenkø susiðaudymai su lietuviø sargybomis prie Smalvos ir Daugailiø (kovo 21 d.), ties Lyduokiø miesteliu (kovo 22 d.), ties Pabaisku (kovo 24 d.), prie Antakalnio dvaro (kovo 25 d.), á ðiauræ nuo Alekniðkiø (kovo 27 d.) ir kt. Visose ðiose vietose lenkø puolimai buvo atremti204 . Visa tai këlë grësmæ Lietuvai, todël vyriausybë kreipësi á anglø misijà, praðydama tarpininkauti. Misijos atstovas Kaune plk. H. Robinsonas drauge su gen. Carton de Wiartu Varðuvoje kreipësi á J. Pilsudská, kad ðis atsisakytø revanðo Lietuvoje. Ðis sutiko tai padaryti tuo atveju, jei lietuviai susilaikytø nuo bet kokios agresijos. O jei uþpultø lietuviai, Didþioji Britanija paþadëjo pateisinti bet kokià su tuo susijusià revanðistinæ lenkø akcijà. Nuo to laiko lietuviai su lenkais elgësi labai atsargiai. Lietuviø daliniams buvo ásakyta laikytis didelio takto saugant demarkacijos linijà, kad 284 bûtø iðvengta naujos lenkø provokacijos205 . Visgi is klausimas dar buvo svarstomas ir Paryþiuje. Britø ambasadorius lordas Derby ambasadoriø konferencijai pasiûlë lenkus áspëti, kad jie toliau nesibrautø á Lietuvà. Joje balandþio 1 d. buvo nutarta praneðti lenkams per prancûzø misijà Varðuvoje, jog sàjungininkai nepakæs, kad lenkai paþeidinëtø demarkacijos linijas. Balandþio 3 d. ðis nutarimas buvo áteiktas lenkø vyriausybei206 . 1920 m. balandþio mën. lenkams pradëjus ofenzyvà prieð bolðevikus, pagrindinës jø jëgos ir pastangos tapo nukreiptos á pastarøjø frontà. Lenkai á ðá frontà per Vilniø siuntë ávairias savo kariuomenës dalis. Taip ëmë maþëti lenkø kariø skaièius Lietuvos pafrontëje. Ið èia sveiki pulkai buvo iðkeliami, o atsiunèiami nukentëjæ kovø su bolðevikais metu. Tuo bûdu bendras lenkø kariuomenës skaièius lietuviø fronte sumaþëjo iki 78 tûkst. kariø207 . Sumaþëjo ir Vilniuje buvæ lenkø kariuomenës rezervai. Pavyzdþiui, Vilniaus águloje sargybas buvo priverstas eiti net lenkø moterø batalionas. Siekdami apsisaugoti nuo lietuviø, lenkai atskirose fronto vietose ëmë kasti apkasus ir árenginëjo spygliuotø vielø uþtvaras. Taèiau ir tuo metu lenkø provokacijos pagal demarkacijos linijà nesiliovë. Antai balandþio 13 d. jie uþpuolë lietuviø sargybas netoli Druskininkø, balandþio 16 d. Ðaliðkiuose ir Savelinuose, balandþio 1819 d. prie Èiobiðkio, balandþio 22 d. prie Þieþmariø, balandþio 23 d. netoli Ukmergës esanèiame Jankûnø kaime. Geguþës 2 d. apie 100 lenkø su 2 kulkosvaidþiais uþpuolë Skiemonis ir juos smarkiai apðaudë. Geguþës 7 d. panaðûs ávykiai pasikartojo ties Vepriais208 . Panaðaus pobûdþio lenkø provokacijos tæsësi iki 1920 m. liepos mën. pradþios. Verþdamiesi á Lietuvos teritorijos gilumà, lenkai iki tø metø liepos 1 d. sugebëjo maþdaug 180 km bare uþgrobti apie 30 km ploèio juostà uþ nustatytosios linijos. L i e t u v o s k a r i u o m e n ë s p e r o r g a n i z a v i m a s. Nepaisant tolesnës átemptos padëties lenkø fronte, 1920 metø pirmasis pusmetis buvo Lietuvos kariuomenës sàlygiðko atokvëpio laikotarpis. Jo metu ginkluotosios pajëgos buvo geriau apginkluotos, aprengtos, apmokytos statutø ir rikiuotës, taèiau dar per maþai parengtos karo veiksmams. Nors su kaimynais, ypaè lenkais, dar buvo neiðspræsta daug opiø klausimø, valdþios virðûnës buvo nepagrástai ásitikinusios sàjungininkø paþadais, jog lenkai daugiau Lietuvos nebepulsià ir todël ðiuo laikotarpiu kariuomenë buvo ne didinama, o, norint kraðto per daug ekonomiðkai neapsunkinti, net maþinama. 1920 m. liepos 1 d. joje tebuvo 957 karininkai, 347 karo valdininkai, 68 karo gydytojai ir 24 194 kareiviai209 . Lietuvos kariuomenës vadovybei ið kai kuriø ðaltiniø buvo þinoma, jog maþdaug 1920 m. liepos mën. didelës bolðevikø kariuomenës jëgos pulsianèios lenkus ir stumsianèios juos á vakarus. Þinodama tai vadovybë, norëdama ið lenkø atsiimti Lietuvai priklausiusias þemes, turëjo savo kariuomenæ padidinti bent iki 40 000 kariø, kurie bûtø ástengæ uþimti visà savo teritorijà ir jà apsaugoti. Taèiau tai nebuvo padaryta. To meto aktyvaus ávykiø dalyvio, kario, visuomenës veikëjo ir þurnalisto mjr. P. Rusecko, gerai þinanèio gyventojø bei kariuomenës nuotaikas ir padëtá valstybëje, nuomone, virðûnëse tuomet sëdëjo daug þmoniø, kurie iki Lietuvos nepriklausomybës ne Lietuvoje gyveno ir Lietuvos reikalais nesirûpino, ar ðiaip þmonës, kuriems Lietuvos reikalai maþai terûpëjo ir jie jos nemylëjo. Jie Lietu- 285 von sugarmëjo, tik svetur ðiltø vietø netekæ ar neradæ, todël savo dvasia jie su Lietuvos reikalais nebuvo sutapæ, jos gyvø reikalø neatjautë ir tinkamai nesuprato210 . Anot to paties P. Rusecko, kai kuriø karininkø tarpe kariuomenës silpnumas këlë nerimà, nes sveikas protas rodë, jog sàskaitoms su kaimynais dar nepasibaigus, kariuomenæ reikia tik didinti ir stiprinti. Bet jø nerimas virðûnëse ir þinomas nebuvo. Galiausiai virðûnës tikslà pasiekë: buvo sutaupyta pinigø, bet, kaip vëliau pamatysime, prarastas Vilnius, Eglaitë, Breslauja, Lyda, Gardinas, Seinai ir kitos sritys211 . Tiesa, 1920 m. pirmojoje pusëje kariuomenëje kai kurie organizaciniai pertvarkymai buvo ávykdyti. Sausio 13 d. veikianèioji kariuomenë buvo suskirstyta á 3 brigadas: I brigada: I pëst. DLK Gedimino pulkas IV pëst. Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas VII pëst. Þemaièiø kunigaikðèio Butigeidþio pulkas II brigada: II pëst. DLK Algirdo pulkas V pëst. (vëliau DLK Kæstuèio) pulkas VIII pëst. (vëliau Kauno kunigaikðèio Vaidoto) pulkas III brigada: III pëst. (vëliau LDK Vytauto) pulkas VI pëst. kunigaikðèio Margio pulkas IX pëst. (vëliau Lietuvos kunigaikðèio Vytenio) pulkas Baltgudþiø batalionas212 . 1920 m. vasario 10 d. ðios 3 brigados buvo performuotos á atitinkamo numerio divizijas. Brigadø vadai ëmë vadintis divizijø vadais, o brigadø ðtabai divizijø ðtabais. Nuo tos pat dienos buvo pradëti dar formuoti III atsargos batalionas ir I pasienio pulkas213 . Vasario mën. pabaigoje Lietuvos kariuomenëje buvo apie 27 000 vyrø. Ðis skaièius tolydþio buvo maþinamas. Ádomu paþymëti, kad tai daryti siûlë ir kai kurios Kaune ásikûrusios uþsienio ðaliø karinës misijos. Antai anglø karinës misijos plk. H. Robinsonas vasario 20 d. respublikos Prezidentui A. Smetonai adresuotame laiðke teigë, jog Lietuvos labui bûtø iðmintinga sumaþinti kariuomenæ iki stabilaus skaièiaus 15 000 þmoniø214 . Savo poþiûrá jis grindë tokiais samprotavimais: 1. Laikantis tuometinës kariuomenës formavimo tvarkos, jos skaièius galëtø iðaugti iki 40 000 þmoniø, o tai labai apsunkintø bendrà padëtá kraðto ûkyje. 2. Jau esant kariuomenëje 27 000 vyrø, sudëtinga jà aprûpinti bûtiniausiais reikmenimis maistu, apranga ir kt. Ilgà laikà prislëgti sunkiø, priverstiniø rekvizicijø valstieèiai þiûri á tai prieðiðkai. 3. Kariuomenei maþinti palanki ir politinë padëtis, nes nebeveikë bolðevikø frontas, praëjæs vokieèiø pavojus. O lenkai, turëdami didelæ armijà ir norëdami uþgrobti Kaunà, tai galëtø padaryti bet kuriuo atveju ar Lietuvos bûtø 15 000, ar 30 000, ar dar daugiau vyrø215 . Plk. H. Robinsono nuomone, lenkai greièiausiai lietuviø nepulsià, nes jø pagrindinis þvilgsnis nukreiptas á Rytus. O maþa lietuviø kariuomenë visais atþvilgiais galëtø bûti pavyzdinga216 . Uþbëgant ávykiams á prieká, reikia paþymëti, jog ðie plk. H. Robinsono teiginiai neiðsipildë. Apmaudu, jog bûtinybë didinti Lietuvos kariuomenæ buvo suprasta tik 1920 m. antrojoje pusëje po skaudþiø pralaimëjimø kovø su lenkais metu. Jos augimà tuo metu iliustruoja 1 lentelës duomenys217 . 286 1 lentelë Lietuvos kariuomenës skaièiaus augimas 1920 m. antrojoje pusëje (LO 'DWD 3DUHLJRV 1U P P P OLHSRVG UXJV MRG JUXRGåLR G .DULQLQNDL .DURYDOGLQLQNDL *\G\WRMDL .DUHLYLDL ,ãYLVRNDUL Ið lentelës matyti, jog 1920 m. vasarà, lemiamø kovø su lenkais iðvakarëse, Lietuvos kariuomenëje tebuvo 25 50027 557 vyrai, ir tik metø pabaigoje, t. y. paèioms Nepriklausomybës kovoms pasibaigus, jø buvo apie 44 000 vyrø. Nepakankamas valdþios virðûniø rûpinimasis opiausiais valstybës reikalais bei finansiniai-ekonominiai sunkumai neleido padidinti kariuomenës skaièiaus ligi to momento reikalauto kiekio. 1920 m. pabaigoje pagal patvirtintus etatus Lietuvos kariuomenëje trûko 778 karininkø, 447 karo valdininkø, 17 735 kareiviø, 5946 arkliø ir kt.218 Tai buvo didelis trûkumas, neigiamai atsiliepæs Nepriklausomybës kovø metu. Aptariamu laikotarpiu ávyko ir kai kuriø kitø organizaciniø pertvarkymø. Numalðinus 1920 m. vasario 2223 d. prieðvalstybiná kareiviø maiðtà Aukðtojoje Panemunëje, pasikeitë aukðtoji karinë vadovybë. Atsistatydinus gen. ltn. Pr. Liatukui, naujuoju kraðto apsaugos ministru buvo patvirtintas mjr. A. Merkys, o vyr. kariuomenës vadu gen. S. Þukauskas219 . Pradëjæs eiti savo pareigas, gen. S. Þukauskas vasario 25 d. kreipësi á Lietuvos kariuomenæ, kviesdamas jà laikytis rimties, drausmës, imtis darbo, suprasti, jog mûsø tëvynës prieðai nori sukelti tarp kariø bruzdëjimus, ginkluotus susirëmimus, nepasiduoti siunèiamø ávairiø agentø provokacijoms ir kt.220 287 5. LENKØ UÞIMTØ LIETUVOS TERITORIJØ ATGAVIMAS1920 M. VASARÀ L e n k ør u s ø k a r i n i ø o p e r a c i j ø r e i k ð m ë L i e t u v a i. Dar 1918 m. lapkrièio 1 d. lenkø armija ëmë verþtis á Rytø Galicijos þemes. Po atkakliø kovø su ukrainieèiais jai iki 1919 m. liepos mën. vidurio pavyko pasiekti Zbruèo upæ. Raudonoji armija, veikdama ið rytø pusës, iðstûmë ukrainieèiø nacionalistus ið Volynijos bei Podolës ir suëjo á kariná sàlytá su lenkø kariuomene. Prasidëjo jø susirëmimai. Iðsiplëtusiø kovø su Rusija metu Lenkijos armijoje buvo arti 1 000 000 kariø. 1919 m. rudená Sovietø Rusija pasiûlë Lenkijai sudaryti taikos sutartá, taèiau lenkai, rytuose jau uþëmæ didelius plotus, su bolðevikais derëtis nenorëjo, nes suprato, kad ðie, susidorojæ su N. Judenièo, A. Denikino bei A. Kolèako armijomis, vëliau galëtø visas savo jëgas mesti prieð Lenkijà. Be to, negalima pamirðti ir to svarbaus fakto, jog Lenkijos valstybës vadovas J. Pilsudskis nebuvo linkæs atsisakyti planø visas buvusios LenkijosLietuvos þemes, tarp jø ir Ukrainà, suvienyti ir pajungti Lenkijai. Deryboms nesisekant, abi pusës ruoðësi karinëms operacijoms. Pilsudskis savo tikslams pasirinko Ukrainà, o bolðevikai rengësi didelei ofenzyvai prieð lenkus ðiauriniame fronte 1920 m. pavasará permetë á já nuo kovø su baltaisiais atpalaiduotas karines pajëgas. 1920 m. balandþio 25 d. lenkø armijos netikëtai uþpuolë bolðevikus Volynijoje bei Podolëje ir po keleto sëkmingø operacijø geguþës 7 d. uþëmë Kijevà ir visà deðiniakrantæ Ukrainà. Taèiau geguþës mën. pabaigoje raudonarmieèiams pavyko lenkus ið Kijevo iðstumti. Liepos mën. pradþioje vienas ið bolðevikø karvedþiø M. Tuchaèevskis prieð lenkus pradëjo stambià ofenzyvà ðiaurës fronte. Po keliø dienø jie prie Antos ir Berezinos upiø pralauþë kairájá lenkø kariuomenës sparnà, priversdami trauktis visà lenkø frontà. Rusø spaudimas ðiame fronte tolydþio stiprëjo. Jiems atsivërë laisvas kelias á Vilniø. Didëjanèio pavojaus akivaizdoje maþdaug 450 km ilgio lietuviølenkø demarkacijos linijoje buvusi lenkø gen. A. Boruðèako vadovaujama II lietuviøgudø divizija sparèiai traukësi, bandydama Ðvenèionyse dar sudaryti Vilniaus gynimo rezervà. Dël nesëkmiø bolðevikø fronte dar nuo 1920 m. birþelio mën. vidurio lenkø politika Lietuvos atþvilgiu ëmë pastebimai keistis. Tomis dienomis lankæsis Kaune Seimo narys lenkø diplomatas V. Kameneckis, lydimas socialistø partijos (PPS) veikëjo M. Niedzialkovskio, bandë ið Lietuvos vyriausybës iðgauti aiðkø pareiðkimà, jog, Lenkijai kariaujant su Sovietø Rusija, Lietuva oficialiai pasiskelbtø esanti neutrali221 . Minëtos lenkø pastangos liko be rezultato jie paþado dël Lietuvos neutralumo negavo. Ypaè grieþtai reikalavo keisti lenkø politikos kryptá Lenkijos kariuomenës Generalinio ðtabo virðininkas gen. St. Halleris, teigdamas, jog grësmingà Lenkijai valandà santykiø su Lietuva sunormavimas bûtø labai reikðmingas ðaliai. Bet Lenkijos vyriausybë gen. St. Hallerio áspëjimo nepaisë222 . Taèiau bolðevikams visu frontu pradëjus puolimà prieð lenkus ir já sëkmingai tæsiant, Lenkijos uþsienio reikalø ministras E. Sapieha 1920 m. liepos 4 d. savo vyriausybës vardu pripaþino Lietuvà d e f a c t o, nors notoje tarp abiejø valstybiø buvusiø teritoriniø ginèø net nepaminëjo223 . 288 Lietuvos vyriausybë, ðio lenkø diplomatinio þingsnio nelaikydama ypatingu geros valios pasireiðkimu, tik liepos 24 d. padëkojo Lenkijai uþ pripaþinimà de facto ir norà sueiti á draugikus santykius224 . Abiejø pateiktø notø turinys rodë, jog LietuvosLenkijos santykiuose nieko ypaè nauja neávyko. Ðiø ðaliø politinis nusistatymas tebebuvo tas pats. Lenkija nesutiko uþleisti Vilniaus Lietuvai, o Lietuva neparodë noro iðsiþadëti savo sostinës. Todël praktiðkai lenkø nota neturëjo beveik jokios reikðmës. Tolesni lenkø kariuomenës pralaimëjimai bolðevikø fronte suteikë lietuviams viltá atgauti savo sostinæ Vilniø bei jo sritá ir jie tam ruoðësi. Lenkams bolðevikø fronte pralaimint, Lenkijos vyriausybës vadovas V. Grabskis 1920 m. liepos 9 d. iðvyko á Belgijos miestà Spa, kur tuo metu posëdþiavo Antantës valstybiø atstovai, praðyti karinës pagalbos. Ðá kartà santarvininkai, prieð þadëdami lenkams eilinæ pagalbà, smarkiai kritikavo juos uþ ginèus su Lietuva, dalies jos teritorijos uþgrobimà, reikalavo nedelsiant pasitraukti ið Vilniaus ir já gràþinti Lietuvai, netrukdant pastarosios kariuomenei áþengti á miestà225 . Santarvininkams reikalaujant, Lenkijos ministras pirmininkas V. Grabskis liepos 10 d. nedelsdamas pasiraðë protokolà perleisti Lietuvai Vilniø ir jo apylinkes pagal 1919 m. gruodþio 8 d. santarvininkø nustatytàjà vadinamà G. Curzono linijà. Taigi Lenkija tada sutiko, kad santarvininkai iðspræstø LietuvosLenkijos sienø klausimà226 . Spa sutartis buvo skaudus lenkø diplomatijos pralaimëjimas. Tai pripaþino ir lenkø istorikai P. Losovskis227 ir M. Novak-Kielbikowa228 . Minëtas Lenkijos pralaimëjimas Spa ir po to liepos 12 d. Sovietø RusijosLietuvos taikos sutartis, pripaþinusi Vilniø ir jo kraðtà Lietuvai, buvo galutinai uþkirtusi Lenkijai kelià diplomatiniu bûdu laimëti Vilniø. Nepatenkinti tokia ávykiø eiga, lenkø kariniai veikëjai, vis dar tikëdamiesi sulaikyti Raudonosios armijos puolimà, perleisti Vilniø lietuviams neplanavo ir neskubëjo, tuo klausimu vël siûlydami LenkijosLietuvos tiesiogines derybas 229 . Ð i a u r ë s r y t i n i ø L i e t u v o s t e r i t o r i j ø i ð l a i s v i n i m a s. Bolðevikams spaudþiant, liepos 6 d. 4 val. lenkai buvo priversti palikti Daugpilio miestà bei tvirtovæ ir prasidëjo jø traukimasis ið Lietuvos teritorijos. Kità dienà Lietuvos karinë vadovybë, siekdama su bolðevikais iðvengti kruvinø susidûrimø, ásakë daliniø vadams, susitikus su bolðevikais, paskirti karininkus parlamentarus ir uþimti lenkø paliekamas vietoves iki linijos LaukesaTemenasTorþekasDrûkðiai. Pirmieji demarkacijos linijà perþengë IX pëst. pulko daliniai, stovëjæ gen. ltn. J. Galvydþio-Bykausko vadovaujamos III divizijos kairiajame sparne. Tà paèià dienà jie uþëmë geleþinkelio linijà nuo Kaukoniø (Kalkûnø) iki Smalvø eþero, Turmante paimdami nelaisvën keletà nuo savo daliniø atsilikusiø lenkø kareiviø bei du traukinio vagonus. Latviai uþëmë Kaukoniø (Kalkûnø) geleþinkelio stotá. Jø divizija apsistojo Kimbariðkës apylinkëje230 . Lietuvos kariuomenë liepos 9 d. uþëmë Dûkðtà, Tauragnus, Kuktiðkes, Skudutiðká ir Alantà. ÞagarynësDûkðto rajone á nelaisvæ buvo paimti 7 lenkø kariai su kulkosvaidþiu. Dûkðto geleþinkelio stotá uþëmus bolðevikams, á Daugpilá buvo pasiøsta lietuviø delegacija tartis dël neutralios zonos tarp lietuviø ir latviø kariuomeniø nustatymo. Kpt. A. Kerbelio vadovaujamas VII pëst. pulko II batalionas, þygiuodamas pirmyn, uþëmë Ðiupienius, Ðeðuolëliø dvarà, Ðirvintas, Musninkus ir Ka- 289 zitiðká. Liepos 11 d. buvo uþimta Kernavë, Molëtai, Inturkë, Dubingiai, Giedraièiai, Paberþë ir Jauniûnai. Tvarkingai iðsirikiavæs, su orkestru prieðakyje VII pëst. pulkas Ðirvintose vietiniø gyventojø buvo palankiai sutiktas. Pulko vadui plk. ltn. Edv. Adamkavièiui buvo áteiktas graþiai iðpieðtas adresas Lietuvos gynëjams231 . Ðiaurës bare Lietuvos kariuomenë pasistûmëjo nuo Laukesos miestelio. Buvo pareikalauta, kad lenkai atsitrauktø ið Vievio iki F. Focho nustatytos demarkacijos linijos. Lenkijos vyriausybë perleisti Vilniø Lietuvai vis dar delsë. Tik liepos 9 d. bolðevikams uþëmus Ðvenèionis ir kilus rimtam pavojui paèiam Vilniui, Lenkijos karinës vadovybës ágaliotinis plk. Rylskis praneðë bolðevikø fronto lenkø karinei vadovybei, jog nebelieka nieko kita daryti, kaip atiduoti ðá miestà lietuviams. V. Grabskio susitarimo su sàjungininkais ir Vilniaus perleidimo lietuviams klausimas liepos 13 d. dar buvo svarstomas J. Pilsudskio vadovaujamoje Lenkijos valstybës gynybos taryboje. Neradus geresnës iðeities, buvo nutarta Vilniø perduoti lietuviams. Kità dienà tai buvo praneðta lenkø ðiaurës vakarø fronto vadui gen. S. Ðeptickiui. Tà paèià dienà ðis ásakymas buvo gautas ir Vilniuje232 . Ðie ávykiai sutapo su tomis dienomis pasiraðyta LietuvosSovietø Rusijos taikos sutartimi. Lenkams pralaimint ir traukiantis, ryðkëjo galimybës atgauti ne tik Vilniø, bet ir visà jo sritá. Dël to tik kà paskirtas Lietuvos armijos vadu gen. ltn. St. Nastopka 1920 m. liepos 12 d. iðleido slaptà operatyviná ásakymà armijai Nr. 1, kuriame paskelbë, jog atëjo laikas iðlaisvinti mûsø tëvynæ nuo svetimtauèiø uþgrobikø ir gràþinti savo senàjà sostinæ Vilniø233 . Armijai buvo ásakyta neatidëliojamai ir kategoriðkai pasiûlyti lenkams apleisti uþgrobtà Lietuvos teritorijà ir pasitraukti iki F. Focho linijos. Lietuvos kariuomenës daliniai turëjo sekti paskui besitraukianèius lenkus ir uþimti Vilniø prieð á já áþengiant bolðevikams. Plk. ltn. K. Ladygos vadovaujama grupë (I, VII ir VIII pëst. pulkai, I, IV, ir VI baterijos, I raiteliø pulko 1,5 eskadrono ir 3 ðarvuoti automobiliai ið viso 9 batalionai, 12 patrankø ir minëtos kitos dalys) pirmiausia turëjo uþimti linijà: Merkinë DruckûnaiGanusiðkiaiDaugirdiðkiaiRykantaiBukiðkisAþulaukëSuþionysLakaja. Tolesnë uþduotis gavus tam tikrà ásakymà, uþimti Vilniø. Tuo atveju, jeigu grëstø pavojus, jog Vilniø uþimtø bolðevikai, grupës vadui suteikta teisë uþimti miestà savo iniciatyva, nelaukiant ásakymo. Ðarvuoti automobiliai turëjo bûti atveþti geleþinkeliu arèiau Vilniaus, pasinaudojant Vilniaus komendantûros traukiniais. Mjr. Ig. Musteikio vadovaujamai Daugpilio grupei (III, VI ir IX pëst. pulkai, Atskiroji baltgudþiø kuopa, II ir III baterijos, geleþinkelininkø kuopos bûrys, I raiteliø pulko pusë eskadrono ið viso 8 batalionai ir kitos minëtos dalys) ásakyta palikti maþesnes jëgas SubatësLasseno dv.Kazimieriðkiø dv.pagal KalkûnøLaukesos dv. iki Drûkðiø eþ. linijai saugoti ir stengtis uþimti linijà: Drûkðiø eþ.VidþiaiÐvenèionys iki susisiekimo su Vilniaus grupës kairiuoju sparnu. Karin. J. Motiejûno-Valevièiaus vadovaujamai grupei (I atsargos batalionas ir V kuopa) nurodyta stovëti vietoje ir atidþiai stebëti lenkø veikimà. Ðià grupæ nuo Vilniaus grupës skyrë BalbieriðkioNemunaièioMerkinësMarcinkoniø linija. Minëti punktai priklausë Vilniaus grupei. O pastaràjà nuo Daugpilio grupës skyrë ði linija: MolëtaiBaltøjø Lakajø eþ.Lentupis. Ðie punktai priklausë Daugpilio grupei. Armijos rezervo virðininku paskirtam mjr. J. Laurinaièiui, l. e. II pëst. divizijos 290 vado p. (II, IV ir V pëst. pulkai ir V, VII bei IX lengvosios baterijos ir haubicø baterija) ásakyta likti uþimtose vietose (ðtabas Jonavoje) ir bûti visiðkai pasiruoðusiems þygiui. Visoms dalims, þygiuojanèioms pirmyn, ásakyta vengti susidûrimø su bolðevikais, o ðiems uþpuolus energingai gintis234 . Liepos 12 d. Vilniaus miesto ir apskrities komendantu paskirtas kpt. Vl. Kurkauskas235 jau kità dienà su jam pavaldþiomis karinëmis dalimis turëjo ið Kauno traukiniu iðvykti Vilniaus link236 . Lietuvos kariuomenës dalys liepos 13 d. uþëmë geleþinkelio linijà su Ignalinos stotimi, Kaltinënus, Maiðiagalà ir Pabradæ237 . Siekiant uþimti Vilniø anksèiau uþ bolðevikus, tos pat dienos 19 val. ið Kauno Vievio link buvo iðsiøstas pirmas eðelonas su tik kà sudarytos Vilniaus m. ir apskr. komendantûros daliniais bei 3 ðarvuoèiais, o netrukus ir antras su V pëst. DLK Kæstuèio pulko batalionu. Liepos 14 d. pavakary atvykus á Vievio stotá, buvo pertvarkytas traukinio sàstatas, 16 val. 30 min. pirmas eðelonas, o po pusvalandþio ir antras pajudëjo Vilniaus link. Pavaþiavus 6 km nuo Vievio, tarp Kazimieriðkiø kaimo ir Joteliûnø dvaro traukiná netikëtai uþpuolë lenkø reguliariosios kariuomenës daliniai, dar neturëjæ ásakymo nekliudomai praleisti Lietuvos kariuomenæ á Vilniø. Pamatæ, jog lietuviø nedidelës jëgos, lenkai pradëjo smarkiai ðaudyti ir norëjo traukiná apsupti. Lietuviai spëjo ið traukinio iððokti ir iðsisklaidyti. Kuopoms susitvarkius, buvo atidengta ðautuvø ir kulkosvaidþiø ugnis, lenkø jëgos iðblaðkytos ir priverstos trauktis. Kautynës uþtruko apie 4 valandas. Sutemus batalionas, neþinodamas, ar prieðas sumuðtas ar pasitraukë, visà naktá iðstovëjo kautyniø lauke. Rytà kovos lauke buvo rasta daug nukautø ir suþeistø lenkø kareiviø. Vien II kuopos bare buvo per 100 uþmuðtø ir daugiau kaip dukart tiek suþeistø. Ðiose kautynëse ypatinga narsa pasiþymëjo kpt. K. Remeza, virðila E. Lesingas, grandinis F. Daugëla ir eil. J. Starkus. Prieðai nukovë 1 bataliono kareivá ir suþeidë 2 karininkus bei 9 kareivius238 . Kazimieriðkiø kautynës dar kartà parodë, jog þodþiais Vilniaus atidavimas lietuviams, o kariniu smûgiu to atidavimo sutrukdymas buvo lietuviðkosios J. Pilsudskio vestos federalinës politikos ilgos ankstesniø ir vëlesniø dvilypiø veiksmø grandinës tik viena ryðki grandis. Ji dar labiau pagilino lietuviø tautos ásitikinimà, jog tuometine lenkø politika negalima pasitikëti. Taigi, nepaisant sëkmingos Kazimieriðkiø kautyniø su lenkais baigties, lietuviø kariuomenës þygiavimas á Vilniø kuriam laikui sutrikdomas. G. Gajaus vadovaujamas bolðevikø III korpusas, þaibiðku greièiu verþdamasis pirmyn, liepos 14 d. popietæ uþëmë miestà ir aplenkë lietuvius, kuriø VII pëst. pulko ltn. Juozo Èerniaus vadovaujama VII kuopa su husarø bûriu áþengë á Vilniø liepos 15 d. apie 14 val. Tuo ji atliko svarbø uþdaviná uþfiksavo Lietuvos kariuomenës áþengimà á savo sostinæ. Netrukus tà paèià dienà pro Rykantus á Vilniø atvyko ir I pëst. divizijos vadas plk. ltn. K. Ladyga drauge su Vilniaus m. ir apskr. komendantûrai skirtais daliniais. Visø tautø Vilniaus gyventojai juos dþiaugsmingai sutiko. Miestas pasipuoðë lietuviø tautinëmis vëliavomis239 . Kadangi jau galiojo liepos 12 d. pasiraðyta Lietuvos ir Sovietø Rusijos taikos sutartis, pripaþinusi Vilniø Lietuvai, Raudonoji armija nesiprieðino lietuviø kariuomenës daliniø áþygiavimui á miestà. Á Vilniø atvykusios Lietuvos kariuomenës dalys greit ið jo pasitraukë, nes norë- 291 ta iðvengti nesusipratimø su bolðevikais dël jø varytos propagandos tarp lietuviø kariø. Vilniaus miesto valdymas iki rugpjûèio 26 d. faktiðkai buvo rusø bolðevikø þinioje. Jame tebuvo likusi tik lietuviø Vilniaus komendantûra, kuri budriai sekë, kad bolðevikai neterorizuotø vietos gyventojø. Taktiðkas ir energingas Vilniaus miesto komendantas kpt. Vl. Kurkauskas tuo sudëtingu laikotarpiu daug gero padarë vietos gyventojams240 . Dar liepos 16 d. Vilniaus atgavimo proga Kaune ávyko didelë manifestacija. Steigiamojo Seimo nariai kun. M. Krupavièius, V. Poþëla, kun. J. Tumas ir kt. sakë karðtas kalbas. Þmoniø minia nuo Steigiamojo Seimo rûmø patraukë prie prezidentûros, ministrø kabineto, Kraðto apsaugos ministerijos, prancûzø ir anglø misijø. Visur buvo sakomos kalbos, giedami himnai. Ypaè áspûdinga buvo prie anglø misijos, kur kun. J. Tumas pasakë labai jausmingà kalbà, dëkodamas anglams uþ jø palankumà Lietuvai. Orkestras sugrojo anglø ir Lietuvos himnus, minia ðaukë Valio Anglija! Anglø misijos vardu minià sveikino plk. R. B. Vardas241 . L e n k ø b r i g a d o s n u g i n k l a v i m a s i r i n t e r n a v i m a s. Raudonoji armija, uþimdama Vilniø, uþkirto kelià kai kuriems lenkø daliniams tvarkingai pasitraukti. Vienas ið tokiø buvo lenkø plk. S. Paslavskio vadovaujama IV brigada, liepos 14 d. buvusi tik uþ keliø kilometrø á ðiauræ nuo Vilniaus. Reikia paþymëti, jog tiek lietuviø, tiek lenkø karinëje literatûroje apie ðios brigados tolesná likimà pateikiama nemaþa prieðtaringø teiginiø. Vienur tvirtinama, jog ji buvo nuginkluota Maiðiagalos apylinkëse, kitur apie Kaiðiadoris ar Kruoná. Be to, kalbant apie brigados dydá bei ginkluotæ, taip pat pateikiami labai skirtingi skaièiai. Aiku tai, jog liepos 14 d. suþinojæs, jog Vilnius jau bolðevikø uþimtas ir nebegalima eiti pietø ir pietryèiø kryptimi, plk. S. Paslavskis ásakë brigadai susitelkti prie VilniausMaiðiagalos vieðkelio Bondariø apylinkëje. Supratæs, jog prisijungti prie kitø lenkø daliniø galimybës nëra, jis paliko brigadà vadovauti savo pavaduotojui papulk. Modelskiui, o pats nuvyko ið pradþiø á Maiðiagalà, o po to á Vievá tartis su lietuviø valdþios atstovais dël pasidavimo sàlygø. Liepos 15 d. Vievyje pasiraðyta kapituliacijos sutartis, kuria remiantis lenkø kariai turëjæ sudëti ginklus ir vykti á lietuviø stovyklas. Papulk. Modelskio aiðkinimu, jo vedamà pagrindinæ vorà prie Geiðiðkiø baþnytkaimio, netoli Neries upës, uþpuolæ bolðevikai. Lietuviø konvojui pabëgus, brigados daliniai susirëmë su bolðevikais ir juos atmuðë. Tuo bûdu brigados padëtis pasikeitusi, sutartis su lietuviais atseit nebetekusi teisinës galios. Visgi papulk. Modelskio daliniai dvi dienas þygiavæ Lietuvos teritorija, toliau ieðkojæ lietuviø daliniø, kuriems galëtø pasiduoti, ir liepos 18 d. juos suradæ Þieþmariø apylinkëje242 . Kelia abejoniø teiginys, jog brigadà ties Geiðiðkëmis uþpuolæ bolðevikai. Ði vietovë buvo jau lietuviø kariuomenës uþnugaryje ir bolðevikams þygiuoti á Lietuvos gilumà tuo metu nebuvo prasmës. Galima manyti, jog lenkai, lydimi negausaus lietuviø konvojaus, nutarë juo atsikratyti ir bandyti prasiverþti prie savøjø. Tokià prielaidà patvirtina ta aplinkybë, jog lenkø brigada, perëjusi á Neries kairájá krantà, buvo Vievio apylinkëje, ið kur, perëjusi KaiðiadoriøKauno geleþinkelio linijà, pasuko á vakarus. Þygiavo sparèiai, naktimis per miðkus, vengë didesniø keliø ir gyvenvieèiø. Apëjusi Kaiðiadoris ið ðiaurës vakarø pusës, pasuko á pietus, Kruonio link, vengdama susitikti su didesnëmis lietuviø kariuomenës jëgomis. Tuo metu lietuviø kariuo- 292 menës dalys buvo nuþygiavusios Vilniaus link ir lenkø brigada atsidûrë tolimame mûsø kariuomenës uþnugaryje. Labai skiriasi ir ávairiø autoriø nuomonës dël minëtos brigados sudëties ir kariø skaièiaus joje. Antai karin. J. Petruièio tvirtinimu, joje buvo apie 30003500 vyrø243 , K. Aliðausko teigimu apie 60 karininkø ir 800900 kareiviø, o P. Þilys mini 3500 kariø244 . Dr. A. Rukða ásitikinæs, jog arèiausia tikrovës bus lenkø papulk. Modelskio pateiktas internuotøjø skaièius apie 2000245 . II pëst. DLK Algirdo pulko vadovybë þinojo, jog lenkø brigada yra mûsø kariuomenës uþnugaryje. Armijos vadas gen. ltn. St. Nastopka 1920 m. liepos 16 d. II divizijos vadui gen. ltn. M. Katche pasiøstoje telefonogramoje Nr. 666 praneðë, jog ið Þasliø á Kaiðiadoris þygiuoja internuota lenkø brigada, Vievio rajono miðkuose nemaþa ginkluotø lenkø grupiø. Jis ásakë tuojau vienà batalionà pasiøsti á Vievá, o kitus du á Kaiðiadoris ir lenkus nuginkluoti246 . Buvo ásakyta II pëst. pulko raitøjø þvalgø komandai sekti brigados judëjimà. Nesusekë, ieðkojo á rytus nuo Kaiðiadoriø ir Þieþmariø, o brigada apëjo Kaiðiadoris ið vakarø pusës. Brigada buvo pastebëta, kuomet pasuko á pietus Kruonio link ir perëjo geleþinkelio kelià KaiðiadorysKaunas. Ankstyvà liepos 18 d. rytà II pëst. pulko III bataliono vadui kpt. J. Petruièiui buvo ásakyta brigadà pasivyti, jà nuginkluoti ir internuoti247 . Gavæs ásakymà, kpt. J. Petruitis nurodë kpt. E. Noreikai surinkti visas Gudienos kaimo, kur stovëjo batalionas, pastotes bei visà savàjà gurguolæ ir, gerai apsiginklavus, vytis lenkø brigadà. Pakeliui Þieþmariuose dar buvo paimta mokomoji kuopa. Poilsiaujanti lenkø brigada buvo aptikta prie Vekoniø kaimo, 3 km nuo Kruonio, ir apsupta. Pasiduoti brigada nenorëjo, bet, paaiðkinus aplinkybes, kad bolðevikai jau prie Gardino ir t. t., ji sutiko sudëti ginklus. Buvo nuginkluoti 54 karininkai, 1050 kareiviø, paimtos 8 patrankos, 190 arkliø, daug kulkosvaidþiø, ypaè lengvøjø, 51 veþimas, 9 virtuvës ir kito turto248 . I ios vietos brigada buvo nuvesta á Kaiðiadoris, pasodinta á traukiná, nuveþta á Kaunà ir perduota Kauno miesto karo komendantui. Ðá uþdaviná atliko II pëst. pulko VII kuopa, vadovaujama ltn. A. Butkevièiaus. Ginklai buvo perduoti kpt. E. Noreikai, kuris juos nugabeno á Kaiðiadoris. Artilerijà ir gurguolæ á Kaiðiadoris nugabeno kpt. J. Banys249 . Kaiðiadoriø karo komendanto sudarytos komisijos apskaièiavimu, traukdamasi lenkø kariuomenë padarë nuostoliø uþ 153547 auksinus250 . Lenkø internuoti kariai vëliau ið Kauno buvo perkelti á Vilkaviðkio kareivines, kur jø buvo per 2000. Jie ten buvo laikomi gan laisvai, leista iðeiti ið kareiviniø, jautësi gerai. Suþinojæ, kad rugpjûèio 1720 d. M. Tuchaèevskio armijos buvo sumuðtos prie Vyslos, ëmë bëgti pas savuosius. Apsauga buvo menka, nors vëliau, ávykus konfliktui su lenkais prie Seinø, ji buvo sustiprinta251 . B o l ð e v i k a i V i l n i u j e. Kaip jau minëjome, 1920 m. liepos 14 d. bolðevikø III korpuso, vadovaujamo G. Gajaus, spaudimas buvo toks ûmus, jog lenkø karinë vadovybë turëjo Vilniø apleisti, nespëjusi iðtuðtinti dideliø savo sandëliø. Plëðdami ir degindami dvarus bei kaimus, bolðevikai áþengë á Vilniø. Èia jie plëðë viskà, kas, jø nuomone, buvo burþujiðka. Kurá laikà bolðevikai liovësi lenkus vyti ir ðie galëjo tvarkingai per Gardinà trauktis Varðuvos kryptimi. Tik vyriausiajai bolðevikø vadovybei grieþtai ásakius, po keliø dienø lenkø persekiojimas buvo tæsiamas toliau. 293 Atsitraukdami lenkai sunaikino geleþinkeliø tiltus, todël bolðevikø IV armijos ðtabas, buvæs Polocke, tik rugpjûèio 6 d. atvyko á Vilniø. Jis ásikûrë buvusio apygardos teismo rûmuose Jurgio prospekte. Ðtabo darbuotojai buvo apgyvendinti prabangiuose pasitraukusios ið Vilniaus lenkø inteligentijos butuose. Ypaè daug tokiø tuðèiø butø, paliktø priþiûrëti tarnams, buvo Antakalnyje. Lietuvos valdþios suverenitetui palaikyti sostinëje palikta komendantûra, turëjusi dvi pëstininkø kuopas, ðiuo atþvilgiu maþa kà tegalëjo nuveikti. Be komendantûros, Vilniuje dar savarankiðkai funkcionavo lietuviø paðtas, kuris ið Kauno ir atgal buvo veþiojamas automobiliais su lietuviø kareiviø sargyba. Ásikûrusi Vilniuje, sovietø valdþia su Lietuvos vadovybe visiðkai nesiskaitë. Á miestà atvyko daugybë ávairiø ástaigø darbuotojø, armijos ir divizijos politiniai ir vykdomieji skyriai ir kt. Prasidëjo sistemingas ir organizuotas prekybos ir pramonës plëðimas. Bent ðiek tiek vertingesni daiktai buvo nacionalizuojami sovietø valdþios naudai. Traukiniø eðelonai buvo siunèiami á Maskvà su dirbtuviø ir fabrikø maðinomis, ávairiomis medþiagomis, privaèiø parduotuviø turtu, spaustuviø áranga. Ypaè nukentëjo þinomas Durunèos tabako fabrikas. Tarp paèiø bolðevikø prasidëjo nesutarimai: vieni reikalavo traukinius panaudoti kariuomenei á Gardinà, Baltstogæ bei kitas vietoves perveþti, o ávairûs vykdomøjø komitetø bei èëka agentai reikalavo traukiniø prisiplëðtam turtui Maskvos kryptimi gabenti. Geleþinkelio stotyje susikaupë daug turto, kilo sàmyðis. Raudonoji armija Vilniuje ir jo kraðte elgësi kaip okupacinë kariuomenë ir ëmësi vykdyti okupacinës valdþios politinius siekimus. Nors Vilnius jau priklausë Lietuvai, sovietø valdþia jame sudarë revoliuciná komitetà, kurio pirmininku buvo paskirtas su Vilniaus miestu nieko bendra neturëjæs, seniai palikæs Lietuvà ir gyvenæs Maskvoje tipiðkas mitingø oratorius bolðevikas R. Muklevièius, o nariais Z. Angarietis ir K. Cichovskis. Buvo taip pat sudaryti Ðvenèioniø ir Trakø apskrièiø revoliuciniai komitetai252 . Vilniaus revoliucinis komitetas, ásikûræs Jurgio prosp. Nr. 13, siekë ávesti kontrolæ pramonës ámonëse ir prekybos ástaigose, numatë iðrinkti darbininkø komitetus, kurie turëjo perimti dvarø valdymà. Politiniam darbui rytø Lietuvoje vykdyti buvo atsiøsta komunistø grupë CK nariai Z. Angarietis, K. Cichovskis, R. Muklevièius, J. Olskis ir K. Giedrys. Komunistai net pradëjo leisti savo laikraðèius, kuriuose ragino gyventojus ruoðtis ginkluotam sukilimui253 . Kartu jie liepos 22 d. uþdarë laikraðtá Nepriklausoma Lietuva, o liepos 25 d. ëjusá lietuviðkos pakraipos laikraðtá lenkø kalba Echo Litwy254 . Lietuviø valdþia, matydama bolðevikø savavaliavimus, plëðimus, protestavo dël prieðiðkos jø veiklos, pasiremdama pasiraðyta taikos sutartimi su Lietuva. Lietuvos atstovams nurodþius revoliuciniam komitetui, jog Vilnius Raudonosios armijos uþimtas laikinai ir raudonarmieèiai turësià já palikti, nedviprasmiðkai buvo pareikðta, jog jei panaðûs bandymai pasikartos, kaltininkai bus pasiøsti á kalëjimà, o jokios lietuviø valdþios nëra ir revoliucijos komitetai jos visai neþino255 . Siekdama iðvengti nesusipratimø tarp lietuviø ir bolðevikø kariuomeniø, Lietuvos karinë vadovybë liepos 19 d. sudarë komisijà ið gen. ltn. M. Katchës, mjr. J. Bylos, kpt. A. Zubrio ir kpt. P. Rusecko, kuri liepos 22 d. Vilniuje su rusø atstovais nustatë tarp jø laikinà skiriamàjà linijà: ÐèepkosGoduciðkiaiGoduciðkiø traktas ÐvenèionysÐvenèionëliaiTrakaiVarënaGardinasSydras, visus ðiuos iðvardytus 294 punktus priskiriant rusø armijai. Ði linija buvo nustatyta vadovaujantis rusø armijos Generalinio ðtabo 1912 m. liepos 12 d. þemëlapiu. Lietuvos karinë vadovybë savo kariuomenës dislokavimà uþ skiriamosios linijos numatë pradëti nedelsdama ir uþbaigti iki liepos 26 d. Lietuviø karo komendantûra turëjo Vilniuje pasilikti. Be abiejø pusiø kariuomeniø vadovybiø leidimo skiriamosios linijos negalëjo pereiti nei kariniai daliniai, nei pavieniai asmenys. Aukðèiau iðvardytos priemonës buvo pripaþintos laikinomis ir turëjo galioti iki atskiro abiejø vyriausybiø susitarimo256 . Liepos 25 d. apie ðià nustatytà laikinàjà skiriamàjà linijà buvo praneðta raðtu ir bolðevikø kariuomenës grupës vadui Ðvenèionyse257 . Taèiau bolðevikai ir toliau nebuvo visiðkai lojalûs okupuotame Lietuvos kraðte. Jø èrezvyèaika aktyviai veikë uþimtose apylinkëse. Buvo gaunama þiniø apie lietuviø veikëjø (kunigø, mokytojø ir kt.) areðtus, organizuojamus naujus revoliucinius komitetus. Lietuviðkos iðkabos buvo keièiamos rusiðkomis. Uþimtoje teritorijoje bolðevikai paskelbë ir pradëjo vykdyti karininkø, karo valdininkø, paðto ir telegrafo darbuotojø mobilizacijà. Á lietuviø kariuomenæ buvo siunèiama daug agitatoriø, platinama agitacinë bolðevikinë literatûra, skleidþiami gandai ir ávairios paskalos apie lietuviø valdþià ir tvarkà. Mûsø kariuomenës daliniø vadai turëjo dëti daug pastangø bolðevikiniø idëjø skleidimui sulaikyti258 . Armijos vadas gen. ltn. St. Nastopka liepos 23 d. ásakymu Nr. 2 daliniø vadams nurodë taip iðdëstyti mûsø kariuomenæ, kad ji ástengtø apsaugoti anksèiau minëtà linijà, neleistø per jà perþengti rusø kariuomenei ir uþkirstø kelià bolðevikø idëjoms plisti. Kariuomenë tvirtesnëmis grupëmis turëjo bûti sutraukta ant svarbesniø krypèiø ir keliø, ið kur uþtvaromis ir þvalgø bûreliais laikytø savo rankose plotà pagal skiriamàjà linijà. Mjr. J. MotiejûnoValevièiaus vadovaujama Marijampolës grupë (I atsargos batalionas 5 kuopos, V baterija 4 patrankos ir II eskadronas) svarbiausias pajëgas turëjo sutelkti Lazdijuose ir saugoti linijà: BalèiaiViþainisÐipliðkëSeinø eþ.KukliaiBûdvietisMaros upëJuodoji AnèiaNemuno upe iki Druskininkø. Ðtabas Marijampolëje. Plk. ltn. K. Ladygos vadovaujama grupë (I, VII ir VIII pëst. pulkai, I, IV ir VI baterijos, I ir IV eskadronai ir 2 ðarvuoti automobiliai) svarbiausias pajëgas turëjo iðdëstyti Dauguose, Vievyje ir Paberþëje ir saugoti skiriamàjà linijà nuo Druskininkø iki Dedelunkos (netoli Pabradës). Grupës ðtabas Kaune. Mjr. Ig. Musteikio vadovaujama grupë (III, VI ir IX pëst. pulkai, II ir III baterijos, IX eskadronas) ásakyta kuo maþiau pajëgø palikti saugoti linijai: SubatëLasseno dv.Kazimieriðkiø dv.pagal KalkûnusLaukesos dv.eþerø linija iki Drûkðiø eþ. imtinai. Svarbiausios pajëgos turëjo bûti sutelktos 3 grupëse: Labanore, Daugëliðkyje ir Drûkðiuose ir saugoti linijà nuo Dedelunkos imtinaiÐvenèionëliaiKalniðkiai MielagënaiBreslauja ir toliau iki susisiekimo su latviais. Toliau iki valstybës ribø, nustatytø taikos sutartimi. Grupës ðtabas Dûkðte. Mjr. J. Laurinaièio vadovaujamos armijos rezervo dalys (II, IV, V ir VI pëst. pulkai, VII ir IX bei haubicø baterijos, raiteliø pulko mokomoji komanda ir 3 ðarvuoti automobiliai turëjo bûti sutelkti Kauno, Kaiðiadoriø ir Jonavos rajonuose. Rezervo ðtabas Kaiðiadoryse. Buvo ásakyta netikëtai ar per klaidà per skiriamàjà linijà perëjusias karines 295 dalis ir svetimø armijø karius tuojau gràþinti atgal. Nepaklusniuosius nuginkluoti ir internuoti. Lietuviø pusëje nuo skiriamosios linijos padariusius nusikalstamuosius darbus teisti pagal karo lauko teismo ástatus. Ðio ásakymo ávykdymo galutinis terminas liepos 26 d.259 Taèiau karinës vadovybës ásakymuose grupëms (divizijoms) keliami reikalavimai buvo sunkiai ávykdomi, nes, vaduojant ið lenkø naujas teritorijas ir ilgëjant valstybës sienai, teko ne tik tas teritorijas uþimti ir iðlaikyti, bet ir bûti visiðkai pasiruoðusioms stoti á kovà galimiems prieðo puolimams atremti. O juk divizijø sudëtis liko ta pati. Antai 1920 m. liepos 25 d. ásakymu Nr. 10 III pëst. divizijai (Eþerënø grupës kariuomenei) buvo pavesta uþimti ir saugoti maþdaug 230 km ilgio frontà, vadinamàjà skiriamàjà linijà. Ðià uþduotá turëjo atlikti 19 kuopø, ið kuriø 5 dar buvo paliktos batalionø ir pulkø rezervuose. Taigi frontui teliko 14 kuopø. Vidutiniðkai viena kuopa turëjo saugoti maþdaug 20 km ploèio frontà. Divizija didesniø rezervø neturëjo, todël jos aktyvumas tuomet buvo maþas uþpuolus rimtam prieðui pasekmës bûtø liûdnos260 . Lietuvos vadovybë (tiek politinë, tiek karinë), nepaisydama pasiraðytos taikos sutarties su Sovietø Rusijos vyriausybe, minëtø atsargumo priemoniø ëmësi aiðkiai matydama pastarosios vykdomà dviveidiðkà politikà, siekimà sugriauti Lietuvos valstybæ ið vidaus ir jà okupuoti. 1920 m. vasarà Lietuvos komunistø partija atvirai iðkëlë ginkluoto sukilimo ðûká ir kvietë kraðto darbininkus, kaimo varguomenæ, eilinius kareivius imtis ginklo ir ávesti Lietuvoje sovietinæ santvarkà261 . Á Vilniø persikëlë Lietuvos komunistø partijos CK su V. Mickevièiumi-Kapsuku ir Z. Aleksa-Angarieèiu prieðakyje ir pradëjo tiesiogiai ruoðti sukilimà. Partinës organizacijos, raðoma Lietuvos TSR istorijoje, sudarinëjo revoliucinius komitetus, organizavo ginkluotus kovos bûrius, kurie turëjo likviduoti vietinius burþuazinës valdþios organus, policijà262 . Sukilimui vadovauti ir jam vykdyti Rusija pati siuntë á Lietuvà kariðkai parengtus komunistus instruktorius. Ruoðdami sukilimà, kuris buvo numatytas 1920 m. rugpjûèio mënesá, darbavosi deðimtys ir ðimtai pogrindininkø. Labai energingai buvo varoma bolðevikinë propaganda tarp lietuviø kariø. Vilniaus karinis revoliucinis komitetas, 1920 m. liepos 28 d. svarstæs padëtá mieste, slaptu aplinkraðèiu supaþindino sudarytos miesto Tarybos darbo skyriø, jog lietuviø civilinë valdþia Vilniaus gyventojams negalinti iðleisti jokiø privalomøjø nutarimø ar ásakymø. Lietuviø karo komendantûros ávairûs aplinkraðèiai bei ásakymai taip pat paskelbti negaliojanèiais263 . L. e. Vilniaus m. ir apskr. karo komendanto p. ltn. Vl. Petronaitis liepos 30 d. skubiai informavo vyr. kariuomenës vadà plk. ltn. K. Þukà, jog á Vilniø suvaþiavæ visi þymesnieji komunistai iðrinko komisarø komitetà, kuris artimiausiu metu turësiàs iðleisti manifestà dël raudonosios Lietuvos paskelbimo ir valdþios Vilniuje bei visoje Lietuvoje perdavimo á jo rankas. Iðkilus grësmei bûti internuotiems ar areðtuotiems 230-èiai komendantûros kariø, komendantas praðë nurodyti, ar reikia juos iðvesti uþ skiriamosios linijos264 . Taèiau komunistø siekius iðsprogdinti Lietuvos valstybæ ið vidaus sugriovë skaudus Raudonosios armijos pralaimëjimas prie Varðuvos. 296 S o v i e t ø R u s i j o sL i e t u v o s k o n v e n c i j a d ë l R a u d o n o s i o s a r m i j o s d a l i ø i ð v e d i m o i ð L i e t u v o s t e r i t o r i j o s. Lietuvos karinë ir politinë vadovybë, remdamasi Maskvos sutartimi, ragino Raudonosios armijos vadovus paspartinti kariuomenës daliø evakuacijà. Pastarieji, pateikdami ávairiausius argumentus, to daryti neskubëjo. Liepos 27 d. bolðevikø IV armijos vadovybë per Vilniaus m. ir apskr. komendantà Lietuvos vyr. kariuomenës vadui plk. ltn. K. Þukui iðkëlë ðiuos reikalavimus: 1. Dël blogø keliø, esanèiø pagal geleþinkelá Gardino kryptimi, iðspræsti karines medþiagas transportuoti keliu per VarënàMerkinæMarcinkonis ir Hoþà. 2. Iðskirti garveþá ir vagonus geleþinkelio linijoje LentvarisGardinas iki to laiko, kol bus suremontuotas tiltas per Vokës upæ. 3. Leisti tranzitu KaunasVilnius perveti karinius krovinius, perkamus per Kauno prekybos ástaigas bei ámones. 4. Minëtiems klausimams iðspræsti iðskirti kompetentingus asmenis bei paskirti vietà, kur juos bûtø galima aptarti ne vëliau kaip iki liepos 27 d. nakties. Rusø armijos vadovybës atstovai sutiko net atvykti á Kaunà265 . Lietuvos armijos vadas gen. ltn. St. Nastopka liepos 28 d. praneðë IV rusø armijos vadui, jog Lietuvos valdþia negalinti perkelti skiriamosios linijos ir leisti naudotis VarënosMerkinësHoþos keliu, nes ðá klausimà tegali iðspræsti Sovietø Rusijos ir Lietuvos aukðèiausios valdþios. Neigiamai buvo atsakyta ir á kitus reikalavimus266 . Liepos 29 d. 5 val. ryto Vilniaus m. ir apskr. komendantas praneðë mûsø valdþiai, jog rusai be lietuviø sutikimo kariniams kroviniams perveþti jau naudojasi keliu per VarënàMerkinæHoþà. Ðiek tiek vëliau papildomai painformavo, jog rusø karinë vadovybë praðo Lietuvos vyriausybës, kaip draugiðkos Rusijai respublikos valdþios, skirti 1 garveþá ir vagonus geleþinkelio linijoje LentvarisGardinas. Teigiamai sprendþiant ðá klausimà, þadëjo panaikinti mirties bausmæ pasmerktam suðaudyti Lietuvos pilieèiui grafui Stanislovui Tiðkevièiui, prieðingu atveju grasino já suðaudyti267 . Nors lietuviø valdþia rusams garveþio ir vagonø neskyrë, bet ðie mirties bausmæ grafui Stanislovui Tiðkevièiui draugiðkumo vardan pakeitë iðtrëmimu á koncentracijos stovyklà268 . Lietuviø delegacijos derybos su bolðevikø IV armijos vadovybe dël Vilniaus evakavimo uþsitæsë. Ir tik 1920 m. rugpjûèio6 d. Kaune buvo sudaryta konvencija tarp rusø karinës vadovybës ir Lietuvos vadovybës dël evakavimo ið Lietuvos teritorijos, uþimtos rusø kariuomenës pagal 1920 m. liepos 12 d. sutartá. Rusijos vardu jà pasiraðë IV armijos Revoliucinës karinës tarybos narys I. Meþlaukis, o Lietuvos vardu kraðto apsaugos ministras plk. ltn. K. ukas269 . Rusø kariuomenë evakavimà ið uþimtos teritorijos turëjo pradëti tuoj po konvencijos pasiraðymo. Buvo nutarta visà Raudonosios armijos uþimtà Lietuvos teritorijà suskirstyti á tris zonas: 1. ðiaurinë su Ðvenèioniø miestu, 2. vidurinë su Vilniaus miestu ir 3. pietinë su Lydos ir Gardino miestais. Á ðiaurinæ zonà áëjo Pastoviø, Ðvenèionëliø ir Pabradës, á vidurinæ Vilniaus, Varënos, Indrupës ir Jaðiûnø geleþinkelio stotys. Pietinë zona apëmë visà kità teritorijà. Iki rugsëjo 1 d. buvo sutarta evakuoti ið pirmøjø dviejø zonø, o ið treèiosios pietinës turëjo bûti evakuojama atsiþvelgiant dar á ten tebevykstantá rusølenkø karà270 (visà konvencijos tekstà þr. 13 priede). Pasiraðius ðià konvencijà, buvo sudaryta evakuacinë lietuviø ir rusø komisija, 297 veikusi Vilniuje nuo 1920 m. rugpjûèio 8 iki 27 d. Sovietø Rusijà joje atstovavo M. Rafesas, Pr. Mickevièius-Paprûsis ir Lagofetas. Lietuviø atstovai komisijoje buvo Vilniaus m. ir apskr. komendantas kpt. V. Kurkauskas, Ig. Jonynas ir Z. Þemaitis, be to, juriskonsulto teisëmis, advokatas T. Vrublevskis271 . Derybos evakuacinëje komisijoje buvo labai sunkios. Tiesiog tai buvo atkakli kova su komunistais ir jø vadovu M. Rafesu, kurie bemaþ visa Vilniuje laikë karo grobiu, reikalingu Raudonosios armijos veiksmams pateisinti. Èia lietuviams ypaè naudingas buvo advokatas T. Vrublevskis geras Vilniaus miesto reikalø ir vietos þmoniø þinovas272 . Pirmajame komisijos posëdyje lietuviø atstovai pareikalavo tuoj perduoti Lietuvos valdþiai ðvietimo ir labdaros ástaigas, ligonines, leisti organizuoti milicijà. Ðiems reikalavimams komunistai neprieðtaravo, iðskyrus tai, jog nesutiko pavesti lietuviø milicijai Vilniaus miesto ir apskrities apsaugos, neleido lietuviams sudaryti savos Vilniaus miesto administracijos. Vyko smarkûs ginèai, kà laikyti kariniu turtu, kà karo grobiu ir t. t. Antrajame komisijos posëdyje buvo pareikalauta sustabdyti bolðevikø atsiðaukimø spausdinimà Lietuviø mokslo draugijos konfiskuotu popieriumi, nes tai paþeidë 1920 m. liepos 12 d. sutarties 4 paragrafà. Posëdþiuose dideliø ginèø sukëlë bolðevikø vykdomos turto rekvizicijos ir karo grobio iðveþimas, privataus turto sekvestravimas, protestuota dël kësinimosi iðveþti Vilniaus kultûros turtus, Lietuvos pilieèiø areðtø, kariø mobilizacijos ir kt. 1920 m. rugpjûèio 21 d. kraðto apsaugos ministras plk. ltn. K. Þukas bolðevikø karinei vadovybei áteikë ultimatyvø protesto raðtà, kuriame kaltino jà dël prieðiðkø Lietuvos valstybës atþvilgiu veiksmø ir pagrasino imtis priemoniø apsaugoti savo teritorijoje Lietuvos pilieèiø laisvæ ir teises273 . Á ðá plk. ltn. K. Þuko ultimatumà Sovietø Rusijos kraðto apsaugos komisaras L. Trockis atsakë telegrama, jog Sovietø Rusija mokanti laikytis savo paþadø ir evakuosianti ið Lietuvos savo kariuomenæ. Tai buvo padaryta 1920 m. rugpjûèio 26 d.274 V i l n i a u s i r k i t ø L i e t u v o s t e r i t o r i j ø a t g a v i m a s. Rusø lenkø kovø metu abi ðalys siekë patraukti savo pusën Lietuvà. Pastarosios politikai abiem atvejais suprato valstybei gresiantá pavojø, todël nutarë laikytis neutraliai vengti kariniø susirëmimø tiek su viena, tiek su kita kariaujanèia ðalimi. To meto sàlygomis tai daryti nebuvo lengva. Raudonajai armijai uþëmus Vilniø ir po keleto dienø tæsiant puolimà pietø bei á vakarus nuo Augustavo kryptimi, lenkai, bijodami apsupties, pradëjo be kovø trauktis ir ið pietinës Suvalkijos dalies. Liepos 19 d. bolðevikai uþëmë Gardinà ir tæsë puolimà Baltstogës kryptimi. Tuo bûdu iki tol buvæs lietuviølenkø frontas labai sutrumpëjo. Karinës vadovybës ásakymu mjr. J. Motiejûno-Valevièiaus vadovaujamos Marijampolës grupës dalys buvo koncentruojamos þygiams á lenkø apleidþiamas vietoves. Dar liepos 17 d. lietuviai ties Merkine nuginklavo dvi lenkø kuopas ir uþëmë Druskininkus bei Ratnyèià275 . Lenkø apleistose vietose pasiliko tik jø partizanai. Liepos 19 d. Marijampolës grupës dalys visu frontu pradëjo þygiuoti pirmyn, stumdamos tuos vietinius lenkø partizanus ir tos dienos vakare uþëmë Viðtytá, Viþainá, Liubavà, Punskà, Seinus ir Gibus. Iki liepos 29 d. lenkø kariuomenë ið Suvalkø rajono buvo visiðkai atitraukta276 . 298 Pasitraukus lenkams, ið Suvalkø á Marijampolës grupës vadovybæ ëmë kreiptis ávairios pakraipos vietiniø gyventojø grupës, praðydamos kuo greièiau uþimti miestà, nes, nelikus jokios valdþios, jame kilo netvarka. Todël tos dienos vakare raiteliø pulko II eskadronas uþëmë miestà, kuriame vietiniø gyventojø buvo su dþiaugsmu sutiktas277 . Lietuviø valdþia vietiniams gyventojams paskelbë, jog Suvalkø kraðte bus paliktos plaèios savivaldos teisës. Tik miesto rotuðëje buvo iðkabinta lietuviø tautinë vëliava. Uþëmus Suvalkus, visu frontu pietø link ëmë þygiuoti Marijampolës grupës pëstininkø dalys, kurios rugpjûèio 1 d. uþëmë linijà: RaèkosPlotièinasVygriø eþ. Juodosios Anèios upë iki Aukðtatilèio (Wysoki Most)GibaiBûdvietis278 . Tà paèià dienà uþëmus Augustavo kanalo linijà, to miesto stotyje buvo paimtas 1 garveþys su 8 vagonais ir atgabentas á Suvalkus. Rugpjûèio 8 d. buvo uþimtas ir visas Augustavo miestas279 . Rugpjûèio 1 d. Marijampolës grupës sudëtyje buvæs I atsargos batalionas buvo performuotas á pulkà ir pavadintas X pëst. pulku. Jo vadu tapo mjr. J. MotiejûnasValevièius280 . Rugpjûèio 12 d. Lietuvos kariuomenë pietuose buvo uþëmusi ðià linijà: GrabovasNecko eþ. ðiaurinis krantasAugustavo kanalo sistemaSapochinas SimuchovasVarëna (visi minëti punktai, iðskyrus Varënà, priklausë Lietuvai) ir toliau pagal rugpjûèio 6 d. konvencijà281 . Rugpjûèio 14 d. buvo ásteigta Suvalkø m. ir apskr. komendantûra. Komendantu tapo paskirtas kpt. K. Skuèas282 . 1920 m. liepos mën. antrojoje pusëje ir rugpjûèio mën. lietuviø kariuomenë taip pat uþëmë dar nemaþà vietoviø ðiaurës rytø Lietuvoje: liepos 21 d. Breslaujà ir Apsà, 22 d. Lentupá, Kliuðèionis, Baltuosius vandenis, Svierionëlius, 23 d. Tvereèiø, 28 d. Kazënus, rugpjûèio9 d. Ðvenèionëlius, Ðvenèionis ir Adutiðká. Rugpjûèio 25 d. buvo uþimta VarënosMarcinkoniøValkininkø geleþinkelio linija, Senieji Trakai, Lentvaris, Naujoji Vilnia ir priartëta prie pat Vilniaus283 . 1920 m. rugpjûèio 10 d. belaisviø stovyklose buvo internuota 103 lenkø karininkai ir 3520 kareiviø. Faktiðkai jie buvo laikomi karo belaisviais284 . Tø metø liepos 27 rugpjûèio 8 d. veikusios specialios komisijos apskaièiavimu, ið lenkø paimta karo grobio vertë siekë apie 887 558 auksinus. Ðá grobá sudarë ið jø paimtos patrankos, kulkosvaidþiai, ðautuvai, revolveriai, dviraèiai kulkosvaidþiams, dëþës ðoviniams, veþimai, virtuvës, optikos prietaisai, balnai, kabelis, brezentas ir kt. Minëtà grobá surinko lietuviø kariuomenës dalys. Paþymëtina, jog jis ypatingos vertës neturëjo285 . Lietuvos karinë vadovybë, suþinojusi, jog bolðevikø kariuomenë prie Varðuvos patyrë nesëkmæ ir stumiama atgal, pareikalavo, kad raudonarmieèiai greièiau trauktøsi ið Lietuvai pripaþintos teritorijos, visø pirma ið Vilniaus. Kraustymuisi ið miesto buvo nustatytas 3 dienø terminas286 . Vilniø buvo ásakyta uþimti IV, VII ir VIII pëst. pulkams, I ir VI baterijoms bei ðarvuoèiams Arui ir Ðarûnui. Gavæs ásakymà, IV pëst. Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas, vadovaujamas kpt. J. Variakojo, ið Vievio per Rykantus áþengë á Vilniø rugpjûèio 26 d.287 VII pëst. Þemaièiø kunig. Butigeidþio pulko vadui plk. ltn. Edv. Adamkavièiui dar rugpjûèio 22 d. buvo ásakyta grupuoti pulkà BezdoniøPetrovkos rajone, deðiniuoju sparnu þygiuoti Vilniaus link, laikantis Neries upës, ir supti miestà kairiuoju sparnu. Rugpjûèio 26 d. visas pulkas áþengë á Vilniø. Vietiniø gyventojø dþiaugsmas buvo neap- 299 sakomas: pulko vadas ir karininkai apdovanoti gëlëmis, Pilies kalno bokðtas pasipuoðë lietuviðka tautine vëliava288 . VIII pëst. pulkas (vadas mjr. J. Èaplikas) buvo armijos rezerve ir stovëjo Jonavoje. Rugpjûèio 24 d. jis geleþinkeliu buvo perkeltas á Lentvará, o po poros dienø pasiekë Vilniø ir apsistojo buvusiose Ignatjevo kareivinëse289 . I baterija, vadovaujama kpt. V. Griganavièiaus, rugpjûèio 25 d. iðvyko ið Arnioniø dvaro (á ðiauræ nuo Pabradës) ir kità dienà, prieð áeidama á miestà, saliutavo 21 artilerijos ðûviu. VI baterija (vadas vyr. ltn. G. Ðmidtas) ið Ausieniðkiø (Vievio raj.) á Vilniø taip pat atvyko rugpjûèio 26 d.290 . Tà paèià dienà Vilniø pasiekë ir ðarvuoèiai Aras bei Ðarûnas, iki to laiko buvæ Vievyje. Vilniaus atgavimo proga kraðto apsaugos ministras, l. e. vyr. kariuomenës vado pareigas plk. ltn. K. Þukas Lietuvos kariuomenei, iðvadavusiai senàjà sostinæ, iðreiðkë padëkà291 (þr. 14 priedà). S i e k i m a s a t g a u t i G a r d i n à. 1920 m. rugpjûèio mën. pabaigoje po patirto pralaimëjimo prie Vyslos bolðevikams skubiai traukiantis ir frontui artëjant prie Lietuvos sienø, kraðto vadovybei iðkilo nauji, sudëtingi uþdaviniai. Iki to laiko buvo svarbiausia atkurti valstybës sienas, paðalinant bolðevikus ið jos teritorijos, o dabar, ið esmës keièiantis padëèiai, reikëjo pasiruoðti spræsti tuos naujus uþdavinius. Visø pirma buvo reikalinga stipri, vieninga kariuomenës vadovybë. Tuo metu kariuomenëje neturëta nei vieno kvalifikuoto Generalinio ðtabo karininko arba bent jau iðmananèio ðá darbà ir turinèio pakankamà staþà. Tiesa, kariuomenëje buvo daug narsiø, prityrusiø karininkø, kurie galëjo vadovauti maþiems koviniams vienetams kuopoms, batalionams ir gal net pulkams. Taèiau surasti vadà divizijai buvo labai sunku. Dël caro valdþios vykdytos ankstesnës politikos Pirmojo pasaulinio karo metais niekam ið lietuviø, ypaè katalikø, nebuvo leidþiama vadovauti stambesniam nei kuopa koviniam vienetui. Jei kada nors vienam kitam ir patikëdavo vadovauti batalionui, tai tik laikinai, kà nors pavaduojant. Kai kuriems ið tokiø á Lietuvà gráþusiø ir tarnavusiø savojoje kariuomenëje karininkø teoriniø þiniø bei iðsilavinimo pakako, taèiau, neturint patyrimo bei staþo, dirbti atsakingà darbà buvo labai sunku, o kartais net ir pavojinga. Taèiau sparèiai besikeièianèios aplinkybës reikalavo operatyviai dirbti. Dar Vilniaus atgavimo ið bolðevikø iðvakarëse Lietuvos kariuomenës vadovybëje buvo ávykdyti reikðmingi organizaciniai pertvarkymai. Kraðto apsaugos ministro ir ëjusio vyr. kariuomenës vado pareigas plk. ltn. K. Þuko iniciatyva 1920 m. rugpjûèio 23 d. ið armijos vado pareigø buvo atleistas ir paskirtas I pëst. divizijos vadu gen. ltn. St. Nastopka292 . Nors ðis karininkas Nepriklausomybës kovø metu bei vëliau uþëmë nemaþa atsakingø postø Lietuvos kariuomenëje, plk. ltn. K. Þukas ir po daugelio metø savo atsiminimuose apie já taip raðë: Skystas. Jokio sumanumo, jokios energijos, jokiø idëjø ar iniciatyvos darbas stovëjo vietoje293 . Tà pat rugpjûèio 23 d. ëjæs I pëst. divizijos vado pareigas plk. ltn. K. Ladyga, jau pasiþymëjæs kovose su bolðevikais ir bermontininkais, tapo kraðto apsaugos ministro pirmuoju padëjëju rikiuotës srityje (vadinamuoju armijos vadu). Ëjæs II pëst. divizijos vado pareigas rusø kilmës plk. K. Kleðèinskas, vienintelis baigæs karo akademijà ir jau ëjæs divizijos ðtabo virðininko pareigas Pirmojo pasaulinio karo metu, 300 buvo paskirtas Generalinio ðtabo virðininku. Vietoj jo II pëst. divizijai ëmë vadovauti plk. V. Grigaliûnas-Glovackis. Iki to laiko vadovavæs Generaliniam ðtabui gen. ltn. M. Katchë buvo paskirtas (rugsëjo 21 d.) ypatingøjø reikalø generolu prie vyr. kariuomenës vado294 . Apie ðá karininkà plk. ltn. K. Þukas vëliau sakë, jog jis kaip karo specialistas buvo gerai vertinamas, taèiau buvo neabejotinas alkoholikas295 . Pakeista buvo ir X pëst. pulko vadovybë. Mjr. J. Motiejûnà paskyrus dirbti á Kraðto apsaugos ministerijà, X pëst. pulkui ëmë vadovauti mjr. A. Jakaitis296 . Bolðevikams skubiai traukiantis ir jø XV armijai Augustavo rajone pareiðkus norà pasiduoti lietuviø kariuomenei, tik kà paskirtas armijos vadu plk. ltn. K. Ladyga ásakë Marijampolës grupës vadui ant svarbesniøjø keliø, kaip Hoþa (Aðiuþa) SopockinasRygolisVlaskaStudenicaMazurkosGrabavas sustiprinti sargybas ir jokiu bûdu nepraleisti nei bolðevikø, nei lenkø kariuomeniø297 . Kità dienà ðis ásakymas buvo pakartotas I pëst. divizijos vadui298 . Tà pat rugpjûèio 24 d. I, II ir III divizijø vadams buvo ásakyta baigti uþimti Lietuvos teritorijà, vengiant ginkluotø susirëmimø su bolðevikais ir grieþtai reikalaujant juos iðeiti ið mûsø teritorijos. I divizijai nurodyta iðkart uþimti antràjà skiriamosios linijos zonà, nurodytà rugpjûèio 6 d. konvencijoje su bolðevikais. II ir III divizijos kurá laikà turëjo pasilikti savo vietose299 . Tuo metu plk. V. Grigaliûno-Glovackio vadovaujamà grupæ sudarë II ir X pëst. pulkai bei VI pëst. pulko I batalionas, taip pat V ir IX baterijos bei II husarø eskadronas. Grupës ðtabas buvo Seinuose300 . Vëliau grupæ papildë visa II divizija V ir VIII pëst. pulkai. Grupë buvo papildoma tuo tikslu, kad, bolðevikams pasitraukus, ástengtø uþimti Gardinà. Pradëjæs vadovauti Marijampolës grupei, plk. V. Grigaliûnas-Glovackis jai paskelbë keletà ásakymø. Apie planus uþvaldyti Gardinà liudija tokio turinio ásakymo iðtrauka (kalba netaisyta V. L.): Marijampolës grupei Ásakymas 13 Nr. Rugpjûèio25 d. 1920 m. Seinai Operatyvinis, slaptas Mûsø grupei paliepta pasiekti ir apsaugoti linijà: GrabovoAugustow LipskGrodnoSkidel. Visi ðitie punktai imtinai. Santykiai mûsø su bolðevikais besitraukianèiais ir lenkais neutralûs, t. y. mes privalom jø neleisti ant mûsø teritorijos. Visus perëjûnus nuginkluoti, iðvengus ginkluoto susirëmimo, bet turi bûtina apsauga pavesto baro, nuo kurio pasitraukti negali bûti nei minties. Iki atvykimo 2 pulko barà dalinu nuo Grabovo per Augustavà, Krasnybor, Lipsk imtinai ir nuo Gardino iðimtinai iki Skidel imtinai 10 pulkui, nuo Lipsko iimtinai iki Gardino imtinai 6 pulko pirmam batalionuiMarijampolës grupës vadas Pulk. Grigaliûnas-Glovackis301 . 301 Ðis ásakymas ið tiesø buvo slaptas, bet ne operatyvinis. Vienas X pëst. pulkas su VI pëst. pulko batalionu negalëjo uþimti 120 km ilgio barà. Neturint jëgø, maþos jëgos turëjo bûti labiau koncentruojamos, o neuþimamuose baruose reikëjo organizuoti þvalgybas. Ið ásakymo turinio matyti, jog kariuomenës vadovybë labiausiai norëjo uþimti Gardinà. Tomis dienomis á kairæ nuo Marijampolës grupës bare prieð bolðevikus á rytus nuo geleþinkelio VilniusGardinas stovëjo gen. ltn. St. Nastopkos vadovaujama I pëst. divizija, o á kairæ nuo jos ligi Latvijos sienos barà saugojo mjr. Ig. Musteikio vadovaujama III pëst. divizija. Á Marijampolës grupës sudëtá átrauktas II pëst. pulkas rugpjûèio 24 d. ið Kaiðiadoriø iðvyko á lenkø frontà ir po poros dienø atvyko á Seirijus. Áþengiant á miestelá, pulkà pasitiko didelë minia vietiniø gyventojø, kurie sveikino savàjà kariuomenæ, nes seirijiðkiai tiek daug lietuviø kariø dar nebuvo matæ. Toks ðiltas sutikimas labai pakëlë II pëst. pulko kariø nuotaikà302 . Karin. J. Petruièio vadovaujamas ðio pulko III batalionas buvo pasiøstas á Kaunà águlos tarnybai, o ið Maþeikiø atvyko ltn. J. Andriûno vadovaujama IX kuopa. O kpt. A. Butkevièius su VII kuopa buvo pasiøstas á Vilkaviðká belaisviams saugoti. Rugpjûèio 26 d. armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga ásakë kpt. J. Petruièiui su savo batalionu ið Kauno vykti á Gardinà, sudaryti to miesto águlà ir uþimti daugiau kaip 30 km pozicijà nuo Laðiðinës (Lososnos) upës ties Kuznicos miesteliu, toliau Indûros upeliu iki Svisloèiaus átakos á Nemunà ir deðiniuoju krantu iki Ruþanovcø sienos tarp Lietuvos ir Sovietø Rusijos303 . Dël techniniø nesklandumø geleþinkelyje kpt. J. Petruitis ið Kauno iðvyko tik rugpjûèio 27 d. Pasiekus Marcinkonis, traukinys buvo priverstas sustoti, nes kelià buvo uþvertæ susidûræ du bolðevikø traukiniai. Parieèæ batalionui teko pasiekti pësèiomis. Èia ðiek tiek pailsëjus ir rengiantis tolesniam þygiui, vakare buvo gautas ið Seinø grupës vado ásakymas Nr. 14. Ið jo paaiðkëjo, jog lenkø reguliarioji kariuomenë jau buvo uþ 35 km á pietvakarius nuo Gardino, kur vyko mûðiai su bolðevikais. Lenkø raiteliø grupës pasirodë ties Raigardu. Gardine ir á rytus nuo jo buvo dar nemaþos bolðevikø kariuomenës pajëgos IV ir XV armijø demoralizuotos dalys. Augustavo rajono miðkuose iðsisklaidþiusios XV armijos dalys, sugebëjusios iðvengti lenkø smûgiø, susitikusios su lietuviais, pasitraukdavo á rytus prie savøjø. Daþniausiai tai buvo maþi, vadø vedami dalinëliai. Kiti nepaklusdavo ir stengësi lietuviø sargybas apeiti. Tokie buvo nuginkluojami ir internuojami. Jiems buvo nesvarbu, kur eiti, kad tik ne á frontà kariauti. Pasitaikydavo asmenø, kurie stengësi pasprukti á vakarus. Jiems bolðevizmas buvo tiek ákyrëjæs, jog maldaudavo negràþinti jø atgal. Ádomu, kad raudonarmieèiai latviai, susitikæ su lietuviais, smeigdavo ðautuvus á þemæ ir juos uþlauþdavo, nusidraskydavo rusiðkus þenklus, sutrypdavo, sakydami: Esu latvis ir þygiuoju á Latvijà304 . Tokie bûdavo paleidþiami be palydovø. Daug raudonarmieèiø pabëgo á Rytprûsius. Ten pateko ir rusø kavalerijos korpusas drauge su savo vadu G. Gajumi. Rytprûsiuose internuoti bolðevikø kariai buvo menkai saugomi, bëgdavo ið ten grupelëmis po 57 asmenis. Paëmæ ið ûkininkø veþimus, priversdavo veþti á rytus. Kai kurie ið jø buvo ginkluoti revolveriais. Lietuvos siena su Rytprûsiais buvo prastai saugoma, todël bëgliai jà lengvai pereidavo. Pakelëje jie buvo gaudomi policijos bei kariuomenës ir siunèiami á Kaune buvusià 302 belaisviø stovyklà. Ðis rusø kariø per Lietuvà bëgimas nebuvo masinis. Jø buvo sulaikyta apie 200 asmenø305 . Karinës vadovybës ásakymu pietinëms valstybës sienoms ginti tarp Marijampolës ir Vilniaus grupiø buvo nustatyta skiriamoji linija: kairëje RatnyèiaParieèë EþeronysSkidliusRusinovceKniazevce, deðinëje vokieèiø siena ties Grabavu. Marijampolës grupë turëjo uþimti linijà: GrabavasAugustavasÐtabinasRaudonðilis (Krasnybor)LipskasGardinasSkidlius306 . Grupës vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis ásakë mjr. A. Jakaièiui (X pëst. pulko du batalionai ir V baterija) uþimti barà GrabavasAugustavasÐtabinasLipskas imtinai, pasiekti valstybinæ sienà su baltgudþiais, nustatytà 1920 m. liepos 12 d. sutartimi, atkreipiant ypatingà dëmesá á Dambravà, kaip keliø mazgà. Kpt. K. Mackevièiaus vadovaujamas VI pëst. pulko I batalionas turëjo uþimti barà nuo Lipsko iðimtinai iki Gardino imtinai ir, pagal galimybæ, pasiekti valstybës sienà ties Ciuprinovu. Mjr. J. Laurinaièiui su II pëst. pulko I batalionu ásakyta rugpjûèio 27 d. apsistoti Kapèiamiestyje, o kità dienà Sopockine, iðsiuntus apsaugà tiltui ties Hoþa (Aðiuþa) per Nemunà, palaikyti ryðius su VI pëst. pulko I batalionu ir, sekant paskui já, esant maþiausiai progai uþimti Gardinà ir sudaryti jame karinæ águlà. Kpt. J. Petruièiui, iðlipus ið traukinio ties Parieèe, su II pëst. pulko III batalionu þygiuoti tarp geleþinkelio GardinasVilnius ir ParieèëEþeronysSkidliusRusinowcy linijà. Uþëmus Eþeronis, pasiekti Gardino linijà iðimtinaiSkidliaus linijà imtinai ir iðstatyti sargybas prie Lietuvos valstybës sienos tarp Ciuprinovo iðimtinai, Luðo, Induros, kairiuoju Svisloèiaus upelio krantu, deðiniuoju Nemuno krantu iki Ruþanovcø. Nuo GardinoSkidliaus linijos pereiti á prieká tik lietuviams uþëmus Gardinà. Mjr. K. Ramanauskui su II pëst. pulko II batalionu ir þvalgø komanda bûti grupës atsargoje Seinø rajone ne vëliau rugpjûèio 27 d. 20 val. Ltn. Labutis su husarø I eskadronu turëjo iðgaudyti miðkuose tarp Augustavo ir Gardino iðsisklaidþiusias bolðevikø grupes. III lauko ligoninë turëjo persikelti á Seinus ne vëliau kaip rugpjûèio 29 d. Ryðiø virðininkui ásakyta sutvarkyti telefono ryðá su Suvalkais, Kapèiamiesèiu, Sopockinu, Augustavu ir grupës vadu. Intendantui maistu aprûpinti grupæ, sudarant sandëlius Suvalkuose, Seinuose, Parieèëje; artilerijos sandëliai ir bazë Marijampolëje. Grupës ðtabas Seinuose307 . Ðis ásakymas jau buvo kur kas tikslesnis. Pagrindinis siekiamas tikslas kuo greièiau uþimti Gardinà ir pasiekti taikos sutartimi su rusais nustatytà valstybës sienà. Mjr. J. Petruièio teigimu, mes tada nors ir turëjom pakankamai ginkluotø pajëgø, kad galëtume pasakyti, jog esame neutralûs arba kariausime, taèiau, kaip matyti ið mûsø operatyviniø ásakymø, mûsø tos paèios pajëgos taip buvo iðmëtytos, iðsklaidytos, kad visiðkai nustojo bet kurios kariðkos vertës 308 . Suþinojus, jog Gardine ir Eþeronyse dar tebestovi bolðevikø kariuomenë, kpt. J. Petruièio vadovaujamas II pëst. pulko III batalionas turëjo likti Parieèëje. L e n k ø k a r o v a d o v y b ë s d e l e g a c i j a K a u n e. Rygoje vykusioje Baltijos valstybiø konferencijoje lenkø delegacija 1920 m. rugpjûèio 23 d. pareiðkë norinti draugiðkai spræsti visus ginèus tarp Lenkijos ir Lietuvos, jei pastarosios vy- 303 riausybë pareikð nesanti susieta jokia sutartimi, nukreipta prieð Lenkijà, ir jei atsisakys persekioti lenkø tautybës Lietuvos pilieèius. Lietuvos delegacija savo ruoþtu paþymëjo, jog ji pritaria idëjai sudaryti konvencijà nepriklausomybei apsaugoti su visomis valstybëmis, jau pasiraðiusiomis taikos sutartá su Rusija, taip pat ir su Lenkija, kai ji taikiai iðspræs ginèus su Lietuva ir pasiraðys taikos sutartá su Rusija309 . Derybø pasisekimo ypaè norëjo santarvininkø misijos Lietuvoje pirmininkas K. Reboulis, siekæs lietuviølenkø konfliktà likviduoti geruoju ir sudaryti susitarimà, leidþiantá lenkø kariuomenei þygiuoti per Lietuvà ir persekioti bolðevikø kariuomenæ. 1920 m. rugpjûèio 26 d. á Kaunà atvyko lenkø speciali delegacija, kurià sudarë du neaukðto rango karininkai: plk. M. Mackievièius (kilmës ið Dzûkijos) ir II skyriaus referentas lietuviø reikalams kpt. A. Romeris. Su ja derëjosi kraðto apsaugos ministras plk. ltn. K. Þukas, armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga ir Generalinio ðtabo virðininkas plk. K. Kleðèinskis310 . Pirmas posëdis ávyko rugpjûèio 27 d. Generalinio ðtabo virðininko plk. K. Kleðèinsko kabinete. Neturëdama ágaliojimø derëtis politiniais klausimais, lenkø delegacija galëjo aiðkintis tik lietuviø ir lenkø karinës konvencijos sudarymo ir lietuviø dalyvavimo kare su Sovietø Rusija klausimais. Ið lenkø karinës misijos keltø uþdaviniø iðskirtini keturi pagrindiniai ðie: 1) iðreikalauti ið Lietuvos vyriausybës bei karinës vadovybës laisvæ Lenkijos kariniø daliniø judëjimui per Vilniaus ir Gardino kraðtà, pripaþintà Lietuvai liepos 12 d. sutartimi, gauti savo dispozicijon geleþinkelá GardinasLydaMolodeènas; 2) garantuoti Lenkijos kariuomenës kairiojo sparno saugumà, iðdësèius prie aukðèiau minëto geleþinkelio tris lietuviø kariuomenës divizijas; 3) Lietuvos kariuomenei nedelsiant pasitraukti ið Suvalkø kraðto ligi gruodþio 8 d. linijos ir netrukdyti Lenkijos kariniams daliniams judëti Gardino link; 4) Lietuvai ir toliau laikytis neutraliteto, jos kariuomenë privalo atiduoti Lenkijos þiniai geleþinkelá GardinasVilniusDaugpilis ir uþleisti Vilniø karo veiksmams311 . Taèiau plk. ltn. K. Þukas árodinëjo, jog, prieð sudarant karinæ konvencijà, visø pirma bûtina nustatyti abiejø valstybiø aiðkias sienas, kurias po karo respektuotø ir Lenkija, nes lenkai jau ne kartà paþeidë santarvininkø nustatytà demarkacijos linijà. O lenkø delegacija tvirtino, kad teritorinius ginèus Lenkija pasirengusi iðspræsti taikiu bûdu, prisilaikydama demokratiniø principø, ir kartu pabrëþë, jog, atsiþvelgdama á gyventojus norus, su Maskvos taikos sutartyje numatytomis Lietuvos sienomis Lenkija negalësianti sutikti312 . Nesant galimybiø spræsti teritorinius klausimus, savaime atkrito ir derybos dël karinës konvencijos sudarymo, nes Lietuva nebuvo suinteresuota vël kariauti su Sovietø Rusija. Lenkø delegacijai buvo aiðkiai pasakyta, jog negali bûti ir kalbos dël lenkø kariuomenës þygiavimo Lietuvos teritorija ir kad Lietuvos kariuomenë pasiliksianti pietuose nuo Augustavo kanalo ligi bus normalizuoti lietuviølenkø santykiai. Nebuvo susitarta ir dël Lietuvoje internuotos plk. S. V. Paslavskio vadovaujamos lenkø brigados paleidimo, nes tai bûtø nesuderinama su Sovietø Rusijos ir Lietuvos taikos sutartimi313 . Minëtoms deryboms Kaune tebevykstant, lenkø II armijos vadovybë rugpjûèio 27 d. iðleido operatyviná ásakymà, kuriame buvo pabrëþta, jog iki bolðevikø ofenzyvos lenkø valdyti plotai ir toliau priklauso Lenkijai. Lietuviams lenkiðkø plotø neapleidþiant geruoju, reikia visu grieþtumu tuos jø dalinius nuginkluoti314 . Taigi 304 ásakyme atskleistas tikras karinës operacijos tikslas priversti lietuvius pasitraukti ið Augustavo, Suvalkø, Seinø, Druskininkø ir kt. vietoviø. Karinei operacijai ávykdyti, t. y. Suvalkijai uþimti, ið pradþiø buvo skirtos nedidelës lenkø jëgos: 85 karininkai, 900 pëstininkø, 1500 raiteliø, 81 kulkosvaidis, 19 artilerijos pabûklø, 1 ðarvuotis, 274 veþimai315 . Tuo metu lietuviø Marijampolës grupëje, nuo Vokietijos sienos iki Gardino buvo sutelkta: X pëst. pulko du batalionai, VI pëst. pulko vienas batalionas, II pëst. pulko du batalionai, viena baterija (4 patrankos) ir vienas eskadronas316 . Lietuviø sutelktos Suvalkijoje pëstininkø jëgos 2 kartus virðijo lenkiðkàsias, taèiau lietuviai negalëjo lygintis su gausia ir gerai aprûpinta lenkø kavalerija. Rugpjûèio 28 d. lenkø II armijos I pëst. pulkas, tebevykstant lietuviølenkø deryboms Kaune, iðvaikë lietuviø sargybø uþtvaras ties Augustavu, uþëmë miestà, o ten buvusià X pëst. pulko kuopà (3 karininkus ir 90 kareiviø) nuginklavo ir internavo317 . Augustavo uþëmimas Lietuvos karinei vadovybei buvo visiðkai netikëtas, nes Antantës atstovai buvo uþtikrinæ Generaliná ðtabà, jog lenkai nepulsià, nes buvo gavæ grieþtà Antantës notà, kad neitø ten, kur yra lietuviø kariuomenë. Rugpjûèio 30 d. lenkai pradëjo pulti visà Marijampolës grupës barà. Lietuvos Lenkijos derybos Kaune nutrûko. Minëti ávykiai dar kartà parodë, jog lenkø delegacija ir jø atsakingø politikø patikinimai, jog Lenkija pasirengusi teritorinius ginèus su Lietuva spræsti taikiu bûdu, buvo eilinë klastotë. Paþymëtina ir tai, jog pastarieji lenkø siûlymai lietuviams buvo visiðkai nerealûs ir ið viso nebuvo atsiþvelgiama á Lietuvos politinæ padëtá. Nutrûkus deryboms Kaune, prasidëjo pasikeitimai notomis. Lenkai Tautø Sàjungoje kaltino lietuvius paþeidus neutralitetà ir demarkacijos linijà. Lietuvos uþsienio reikalø ministras J. Purickis aiðkino, jog tarp valstybiø nesant nustatytø sienø negali bûti ir neutralumo paþeidimo318 . Karo veiksmai tæsësi: rugpjûèio 30 d. ið Kauno á Augustavà atvyko Antantës karinës misijos atstovas prancûzø plk. Pijaulis iðtirti lenkø kariuomenës Augustavo uþëmimo prieþasties ir paleisti internuotà lietuviø Augustavo águlà. Kartu su juo vyko lietuviø X pëst. pulko vadas mjr. A. Jakaitis. Ties Ðèebrais jie sutiko lenkø kavalerijos pulkà su baterija, kuris, tarp Nëtos ir Baltojo eþerø sumuðæs lietuviø uþtvarà, þygiavo Suvalkø link. Paklausus lenkø pulko vadà, kuo remdamasis eina á Lietuvos teritorijà, ðis mjr. A. Jakaièiui paðiepianèiai atsakë, jog turás vykdyti savo vadovybës ásakymà uþimti Suvalkus. Suþinota, jog kitas kavalerijos pulkas su baterija þygiuoja Seinø kryptimi319 . Pokalbio su lenkø I divizijos vadu papulk. A. Nienievskiu Augustave metu ðis ultimatumo forma pareikalavo, kad lietuviai iki kitos dienos pasitrauktø ið Suvalkø ir Seinø. Visgi internuota X pëst. pulko kuopa buvo paleista320 . Tuo paèiu metu lenkai puolë lietuviø sargybas Ðtabine, Dambravoje ir Lipske. Pasiprieðinimo lenkams ties Studnièna ir Dambrava metu 2 lietuviø kariai þuvo, 2 buvo suþeisti, 15 pateko nelaisvën, netekta 1 kulkosvaidþio. X pëst. pulko III ir V kuopos buvo iðsklaidytos, IV atsitraukë Suvalkø link, I visai neatvyko, o II buvo sulaikyta Suvalkuose. II raiteliø eskadronas paklydo Suvalkø miðkuose. Vakare lenkai buvo uþ 1,5 km nuo Suvalkø. Kita jø grupë prisiartino prie Fronckø. Divizijos vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis ásakë águlai ið Suvalkø evakuotis á Kalvarijà, o ið Seinø á Lazdijus. Pasitraukë visos ástaigos, buvo iðveþtas visas kari- 305 nis turtas, iðskyrus Suvalkø stotyje paliktus 7 vagonus. Divizijos ðtabas persikëlë á Seirijus. Seinams ginti ið Sopockino buvo perkeltas II pëst. pulko batalionas, to paties pulko mokomoji komanda pasiøsta uþimti Gibus ir Krasnapolá. Ið Parieèës buvo iðkviestas VIII pëst. pulkas ir haubicø baterija, kuriems buvo ásakyta vykstant per Druskininkus pasiekti Kapèiamiestá ne vëliau kaip rugpjûèio 31 d. 20 val. Tuo metu tarp Gardine buvusiø bolðevikø kilo panika. Bëgdami nuo lenkø, jie ásiverþë á Lietuvos teritorijà, reikalaudami apsaugos palydëjimui. Dël vietiniø gyventojø plëðimo Lipske ir sumanymo uþpulti ten buvusià lietuviø uþtvarà, ði, teturëdama 1 karininkà ir 15 kareiviø, nuginklavo 498 bolðevikø kariø pulkà. Ginklai ir kitas kariðkas turtas buvo nusiøsti Alytaus m. ir apskr. komendantûros þinion, o kariai iðtremti uþ Lietuvos teritorijos ribø321 . Rugpjûèio 31 d. 6 val. ryto viena lenkø vora uþëmë Suvalkus ir pasistûmëjo 3 5 km Kalvarijos link. Lenkø kariai ëmë koordinuoti vietiniø partizanø veiklà, ëmësi jiems vadovauti sudarydami pëstininkø grupes. Tokiø partizanø susiorganizavo per 200. Kita lenkø vora apie 14 val. uþëmë Seinus. Ties Gibais lenkams pasiprieðino II pëst. pulko mokomoji komanda. To pulko vadas mjr. J. Laurinaitis, neþinodamas santykiø su lenkais bûklës ar karas, ar taika, ar prieðintis, ar ne, jiems prisiartinus prie Gibø po trumpo susirëmimo ásakë pasitraukti á Berþininkus322 . Kartu su lenkais á Seinus atvykæs prancûzø karinës misijos vadovas gen. Monvilas telefono pokalbio metu Lietuvos kariuomenës Generalinio ðtabo virðininkui pareiðkë, jog susidariusi padëtis lenkøbolðevikø fronte reikalauja ið lietuviø anksèiau ar vëliau leisti lenkams pasiekti demarkacijos linijà323 . Po ðiø ávykiø Lietuvos karinë vadovybë ásitikino, kad karas su lenkais, kurá jie ið anksto buvo numatæ ir jam ruoðësi, neiðvengiamas, kad mûsø karinë vadovybë, per daug pasitikëdama Antantës uþtikrinimais, buvo visiðkai nepasirengusi lenkø puolimà atremti. Per ðias kovas Marijampolës grupë turëjo nuostoliø:5 nukauti, 12 suþeistø ir apie 50 kariø pateko á nelaisvæ. Turto nuostoliø irgi buvo nemaa. Be to, ir kariai, skubiai ygiuodami atgal per mikus, labai pavargo, demoralizavosi324 . Iðsklaidytos Marijampolës grupës dalys pasitraukë á linijà: ViþainisCipliðkësÞagariaiBerþininkaiRudaukaGolynka325 . Gardino operacija savo tikslo nepasiekë. Apginti Suvalkijai ir uþimti Gardinui negausiai Marijampolës grupei buvo per sunkus uþdavinys. 6. LIETUVOS IR LENKIJOS KARINIS KONFLIKTAS 1920 M. RUDENÁ A u g u s t a v o o p e r a c i j a. Nepaisant aukðèiau minëtø nesëkmiø, karinei vadovybei buvo ásakyta visomis iðgalëmis ginti valstybæ nuo lenkø puolimø. Iðstumdami jëga lietuvius ið pietinës Suvalkijos lenkai sulauþë neutralitetà, todël lietuviai nutarë taip pat nesiskaityti su neutralitetu ir þygiuoti á Seinus ir á Suvalkø trikampá. Kun. M. Krupavièiaus ir kitø veikëjø suðauktame Maþajame seime kraðto apsaugos ministras, vyr. kariuomenës vadas plk. ltn. K. Þukas ir armijos vadas 306 plk. ltn. K. Ladyga turëjo apibûdinti karinæ padëtá, pateikti savo samprotavimus ir gauti jo pritarimà. Plk. ltn. K. Þuko nuomone, reikëjo ásitvirtinti F. Focho linijoje ir nuo jos nei pirmyn, nei atgal nesitraukti. Visiðkai kitokios nuomonës laikësi plk. ltn. K. Ladyga. Jo galva, atëjæs tinkamiausias laikas atsiskaityti su savo istoriniu prieðu, tuojau uþimti visas etnografines sritis ir net daugiau. Jo kalba rëmësi ðûkiu: Dabar ar niekados. Paklaustas, ar atlaikysime lenkø puolimà vëliau, plk. ltn. K. Ladyga pasakë: Kai paleisime kelis ðûvius, lenkø viðtos iðsisklaidys. Maþasis Seimas pritarë tokiai karðtai, patriotiðkai, átikinanèiai armijos vado plk. ltn. K. Ladygos kalbai326 . Kelia nuostabà ta aplinkybë, kad abu aukðèiausieji to meto kariuomenës vadai, eidami á Seimo posëdá, net nebuvo suderinæ savo nuomoniø ir neturëjo aiðkaus tuometinës karinës padëties supratimo bei ávertinimo. Politinis Augustavo operacijos tikslas buvo atgauti Lietuvai pietinæ Suvalkijà. Priemonë tam tikslui pasiekti buvo plk. ltn. K. Ladygos sugalvotas manevras apeiti ið kairës á Suvalkijà ásibrovusià lenkø kariuomenæ ir, jà sunaikinus, uþimti patogià dël gamtos kliûèiø gintis linijà GardinasLipskasAugustavas. Minëtø vietoviø didelæ teritorijos dalá sudarë dideli, tankûs, vietomis pelkëti ir klampûs miðkai. Per juos ëjæ maþi keliai tiko tik pëstininkams þygiuoti. Minëtoje teritorijoje buvo daug eþerø, balø ir pelkiø. Tarpeþeriai sudarë gana patogias pozicijas, kur ásitvirtinus galima gerai gintis. Ið ðonø turimi eþerai neleido prieðui panaudoti sparninio manevro jis galëjo pulti tik ið priekio. Karinës vadovybës nurodymu á ðá barà paskubomis buvo telkiama daugiau jëgø visa II pëst. divizija. Taèiau jos bûklë Suvalkijoje buvo apgailëtina. X pëst. pulkas, trankæsis miðkais ir be keliø ÐtabinoLipskoGardino iki ViþainioCipliðkiøBerþininkø linijos, buvo patyræs nuostoliø, iðvargæs ir demoralizuotas. Kuopos buvo iðmëtytos, laikë plaèius, 1520 km barus. Kariø nuotaika buvo puolusi, drausmë paðlijusi. II pëst. pulkas ið Vilniaus kraðto keletà dienø þygiavo á Gardinà, po to á Berþininkus, irgi buvo pervargæs. Atkeltame V pëst. pulke buvo daug neapmokytø naujokø. Þygiuojant ið Alytaus á Berþininkus, pulkas irgi turëjo daug pavargusiø, nutrintomis kojomis kariø. VIII pëst. pulkas irgi buvo iðeikvojæs savo energijà, kautis netiko. VI pëst. pulkas, þygiavæs po 30 km per dienà, taip pat buvo pavargæs. Þodþiu, visiems reikëjo poilsio. Ligi 1920 m. rugsëjo 1 d. á Marijampolës grupæ Suvalkø kraðte buvo sutelkta 11 batalionø, turëjusiø apie 7000 kariø, apie 100 kulkosvaidþiø, 3 baterijas (12 patrankø) ir 1 raitininkø eskadronà327 . Ið viso tà dienà Lietuvos ginkluotosiose pajëgose buvo 961 karininkas, 347 karo valdininkai, 90 gydytojø, 26 159 kareiviai. Pagal etatus kariuomenëje trûko 393 karininkø, 369 karo valdininkø, 7412 kareiviø328 . 1920 m. rugsëjo 1 d. Marijampolës grupei buvo paskelbtas ásakymas Nr. 15, kuriame nurodyta atmesti ið Lietuvos ribø ásiverþusias iðdavikiðkai su pagalba prancûzø karo misijos lenkø kariuomenës dalis329 . Mjr. A. Jakaièio vadovaujamai vorai (X pëst. pulko du batalionai, I raiteliø pulko vienas eskadronas ir V baterija) ásakyta laikyti lenkus uþimamose teritorijose ir, pastebëjus jø traukimàsi, smarkiai juos persekioti Suvalkø link ir pasistengti uþimti barà SuvalkaiRaèkos, kur susisiekti su VIII pëst. pulku. Mjr. K. Ramanauskui su II pëst. pulko vienu batalionu ásitvirtinti uþimamose vietose, sudarius stiprià keliø SeinaiLazdijai, SeinaiSeirijaiKapèiamiestis apsau- 307 gà. Rugsëjo 2 d. 1 val. ði grupë turëjo pereiti á antpuolá. Uþëmus Seinus ir Gibus, ji turëjo stumti prieðà toliau Suvalkø link ir ten sueiti á kontaktà su X pëst. pulku. Mjr. J. Èaplikas su VIII pëst. Pulko trimis batalionais, II pëst. pulko vienu batalionu, VI pëst. pulko vienu batalionu, II pëst. pulko þvalgø komanda, IX baterija ir I haubicø baterija iki rugsëjo 1 d. 20 val. turëjo susikoncentruoti Sopockine, patraukti ið Aðiuþos (Hoþos) II pëst. pulko batalionà, iðstatyti sargybas ant plento GardinasAugustavas, pradëti þygá Augustavo link ir rugsëjo 2 d. 19 val. bûti ties Sajeneku ir tarp Saino eþero. Po to uþimti tarpeklius ir toliau þygiuoti Raèkø link. Pasiekus Vokietijos sienà, atkirsti Suvalkø, Seinø ir Augustavo ruoþe esamà visà lenkø kariuomenæ, jà apsupti ir suimti. Po to uþimti AugustavoBaltojo (Bialo) eþ.StudeniènosÈiorny Brod Gorèica ir Razondavø linijà imtinai ir ásitvirtinti visuose tarpeþeriuose. Þygio ir veikimo metu turëti omeny sparnø apsaugà, nes ið abiejø pusiø buvo prieðas. Svarbu pirmiausia uþimti Sopockinà, Lipskà, Raudonðilá (Krasny Bor), Ðtabinà ir iðlaisvinti linijà iki Bobro upës ir ásitvirtinti tarpeþeresiuose. Esant Augustavo rajone, turëti galvoje vietiniø gyventojø nepalankumà ir POW organizacijos aktyvià veiklà. Kpt. J. Petruièiui su vienu II pëst. pulko batalionu uþimti Aðiuþà (Hoþà) ir apsaugoti tiltà per Nemuno upæ, sudarius atramos linijà anapus Nemuno nuo Aðiuþos iki Grandièiø imtinai. Kpt. K. Ðkirpa su trimis V pëst. pulko batalionais ir VII baterija turëjo iki rugsëjo 1 d. 21 val. susikoncentruoti Seirijø rajone ir bûti grupës atsarga, pasiruoðusi þygiui330 . Ðiame ásakyme veiksmø sumanymas buvo nepaprastai dràsus. Jame buvo numatyta lenkus tiesiog sutriuðkinti. Taèiau nebuvo reikiamai ávertinta ta aplinkybë, jog lietuviø jëgos jam ávykdyti buvo per menkos. Kai kuriø daliø vadai tai suprato ir buvo ásitikinæ, kad Marijampolës grupës pajëgos buvo per maþos energingam prieðpuoliui atlikti ir kad jø bûtø pakakæ nebent mûsø kariuomenës uþfrontei apsaugoti nuo miðkuose siautusiø partizanø. Taèiau ðio ásakymo neteko vykdyti. Apie 17 val. á divizijos ðtabà atvyko armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga su savo ðtabu ir, susipaþinæs su minëtu ásakymu, já gerokai pakoregavo. Pagal naujàjá ásakymà Nr. 16, mjr. K. Ramanausko vorai buvo pakeista þygiavimo kryptis: vietoj SeinøSuvalkø nurodyta SeinøAugustavo kryptis. Artilerijos sandëlis ið Alytaus geleþinkelio stoties numatytas perkelti á patá miestà, perriðimo bûrys ið Seirijø á Berþininkus. Ligoninë ið Seirijø perkeliama á Marijampolæ, maisto bazë vietoj Alytaus ir Lazdijø numatyta Berþininkuose. Kariuomenës daliø puolimà turëjo paremti aviacija, apmëtydama prieðà bombomis331 . Ðis ásakymas buvo aiðkiau suformuluotas, taèiau maþiau realus negu pirmasis. Mjr. J. Èapliko vora turëjo þygiuoti nebe Lipsko kryptimi ir paskui tiesiai per Augustavà á Raèkas, bet ið karto pasukti daug kairiau pagal Nemunà pro pat Gardino fortus, uþeidama bolðevikams uþ akiø Kuznicos kryptimi, ir nuo Laðiðinës (Lososnos) upës, remdamasi savo kairiuoju sparnu iðtisa upiø eile, pasisukti staèiu kampu á deðinæ ir èia plentu GardinasAugustavas þygiuoti per Lipskà, Augustavà tiesiai á Raèkas. Dabar jos marðas bus nebe 70, bet apie 100 km. Karinë vadovybë iðleido ið galvos, kad mûsø kariuomenë buvo suvargusi. Nepaisant to, rugsëjo 2 d. Marijampolës grupës voros pradëjo puolimà. Deðinioji vora 308 (vadas mjr. A. Jakaitis X pëst. pulko du batalionai, V baterija ir raiteliø eskadronas) pradëjo þygiuoti 5 val. ryto. Ið pradþiø puolimà vykdë dviem grupëmis, vëliau turëjo skirti ir treèiàjà, nes lenkø raiteliai nuolatos puldinëjo deðinájá sparnà ið vakarø pusës. Kairioji grupë þygiavo á deðinæ nuo plento KalvarijaSuvalkai, vieðkeliu ið Rutkos per Gulbiniðkes Bakalariavos kryptimi. Kita grupë ëjo á kairæ nuo plento ir turëjo þygiuoti per Eglinæ Tartako kryptimi. Treèioji grupë buvo persiøsta á Viþainá, o jos vieton pasiøstas pulko rezervas. Stipresni susirëmimai ávyko ties Èervonka ir Dubrovka. Lenkai ásitvirtino Jeleniavo ir Þubrino linijoje ir naktá ið Kalietniko pasitraukë332 . Vidurinë grupë (vadas mjr. K. Ramanauskas II pëst. pulko II batalionas, V pëst. pulko II batalionas ir artilerijos bûrys) iðþygiavo ið Berþininkø 11 val. dviem grupëmis. Kpt. V. Bagdonavièius su V pëst. pulko II batalionu turëjo uþimti Seinus, o II pëst. pulko II batalionas Gibus ir þygiuoti Serskilo kryptimi. Apie 15 val. II pëst. pulko II batalionas po nedidelio lenkø uþtvaros pasiprieðinimo uþëmë Gibus, o apie 18 val. V pëst. pulko II batalionas iðstûmë ið Seinø lenkø 16 ulonø pulko du raiteliø eskadronus ir uþëmë miestà. Apie 20 val. buvo uþimtas ir Krasnopolis333 . Kairioji vora (vadas mjr. J. Èaplikas VIII pëst. pulko trys batalionai, II pëst. pulko I batalionas, VI pëst. pulko I batalionas, IX baterija, I haubicø baterija ir II pëst. pulko þvalgø komanda) ið Sopockino iðvyko 5 val. Jai buvo ásakyta, pridengus savo kairájá sparnà, pro Lipskà pulti Augustavà ir já uþimti. Pasiekus Golynkà, II pëst. pulko I batalionas buvo pasiøstas á Lipskà saugoti tiltà per Bobrà, kad lenkai, puldami nuo Dambravos, neuþpultø mûsø daliø ið uþnugario. Tokiu pat tikslu VI pëst. pulko I batalionas buvo pasiøstas á Ðtabinà. Apie 17 val. voros dalys uþëmë Lipskà ir Rigalaukius334 . Rugsëjo 2 d. kovos su lenkais parodë, kad vorø virðininkai prastai iðmanë taktikos elementus, nemokëjo suderinti pëstininkø ir artilerijos veiklos. Todël jiems buvo duoti atitinkami nurodymai. Dël didelio kariø nuovargio operacija vyko ne tokiu tempu, kokio reikalavo einamasis momentas335 . Rugsëjo 3 d. deðinioji mjr. A. Jakaièio vadovaujama vora buvo pasidalijusi á tris grupes, ið kuriø viena þygiavo Viþainio kryptimi, kur buvo pasirodæ lenkø raiteliai. Vidurinë grupë kovësi ties Þubrinu. Apie vidudiená ties Jeleniavu ji lenkø raiteliø buvo apsupta ir, patyrusi nemaþø nuostoliø, turëjo atsitraukti á ÈervonkàÐipliðkes. Vakare padëtis buvo atitaisyta ir vora uþëmë ViþainioÈervonkosKalietniko linijà. Vidurinë mjr. K. Ramanausko vadovaujama vora, palikusi sparno priedangai vienà kuopà Krasnopolyje, tæsë þygá Augustavo link ir pasiekë VygriøPerto tarpeþerá. V pëst. pulko II batalionas per Raudonkryþæ, Aukðtiltá, Tabalavà þygiavo Ðèebros link. Kita voros grupë II pëst. pulko II batalionas þygiavo per Fronckus ir Skerskilà (Siersko Miðkà) Augustavo kryptimi. Pasiekus Skerskilà, grupë tris valandas kovojo su lenkø pëstininkais. Naktá voros dalys ásitvirtino NëtosBaltojoStudþiûnø eþerø linijoje, prie Augustavo. Dvi voros kuopos buvo pasiøstos atgal pro Ðèebrus Suvalkø kryptimi336 . Mjr. J. Èapliko vadovaujama kairioji vora rugsëjo 3 d. tæsë puolimà. VI pëst. pulko I batalionas, pasiøstas uþimti Ðtabinà, 14 val. uþëmë Jastèembnà. Palikæs vienà kuopà saugoti Bebro tiltà, þygiavo toliau. VIII pëst. pulko du batalionai, þygiuodami plentu GardinasAugustavas, uþëmë Gruðkius ir 128 aukðtumà. Vakare voros 309 dalys laimingai pasiekë Ðtabinà ir Saino eþerà, prisiartino prie Augustavo. Buvo uþimti Augustavo tarpeþeriai, kurie lyg jungë visus plentus, einanèius ið Augustavo á Suvalkijà. Tik Suvalkai dar buvo lenkø rankose, nes X pëst. pulkas niekaip negalëjo prasimuðti toliau ÈernovkosKalietniko linijos, nuo kurios iki Suvalkø buvo likæ dar apie 10 km337 (þr. 39 schemà). Marijampolës grupës vadovybë jau dþiaugësi, kad Augustavo operacija beveik laimëta. Taèiau ji nereagavo á tà aplinkybæ, jog, þygiuodama per Augustavo miðkus ir saugodama uþfrontæ pati grupë gerokai sutirpo, nes visur reikëjo palikti kariuomenës dalis Bobro upës tiltø apsaugai ir rezervo. Taip pat nebuvo jokiø ryðiø nei su grupës ðtabu, nei tarp veikianèiø daliø. Todël grupës dalims, kurios nors ir 39 schema Lietuviø puolimas 1920 m. rugsëjo 25 d. 310 netoli stovëjo viena nuo kitos, teko veikti savarankiðkai. Ryðiø trûkumas ir tai, kad nebuvo bendro vadovavimo voroms, smarkiai pakenkë tolesnei operacijos eigai. Operatyvinis ásakymas liko neávykdytas, lenkø apsupti nepavyko. Rugsëjo 4 d. Marijampolës grupës vadas, matydamas, jog Suvalkø ir Augustavo nepavyko greitai uþimti, ásakë kpt. K. Ðkirpai ið atsargoje buvusiø dviejø batalionø vienà pasiøsti per Krasnopolá pulti ir uþimti Suvalkus. Batalionas, vykdydamas puolimà, priëjo Vygriø ir Perto tarpeþerá, kur ið anksto apsikasæ lenkai jiems stipriai pasiprieðino, ir buvo priverstas sustoti. Lietuviams pradëjus puolimà, lenkai ðiame bare turëjo: du pëstininkø batalionus ir du raiteliø pulkus Suvalkuose, vienà raiteliø pulkà Seinuose, du raiteliø pulkus ir vienà pëstininkø batalionà AugustavoLipsko rajone. Apie tai lietuviø karo vadovybë turëjo þiniø. Puolimà pradëjus, á ðá barà atvyko dar vienas lenkø raiteliø pulkas ir vienas pëstininkø batalionas Augustavo Lipsko rajonan. Apie ðiø jëgø atvykimà lietuviø karo vadovybë þiniø neturëjo338 . Mjr. A. Jakaièio vora tos dienos 7 val. po keleto smarkiø kautyniø pasiekë GulbiniðkiøÈervonkøKalietniko linijà. Ties Gulbiniðkëmis lenkai, remiami partizanø, atkakliai pasiprieðino ir lietuviai iki 15 val. nieko negalëjo padaryti. Apie 15 val. lenkø raiteliø eskadronas, ties Rudka uþjojæs á voros uþnugará, iðvaikë jos gurguolæ, o po to puolë ir grupës uþnugará, kovojusá ties Gulbiniðkëmis, ir privertë jà pasitraukti. Kita voros grupë, kovojusi ties Èervonka ir Kalietniku, pasirodþius lenkams ið deðiniojo sparno, taip pat turëjo pasitraukti á naktá turëtà pozicijà. Tuo metu mjr. K. Ramanausko vora ið pat ryto pradëjo artilerijos ugnimi apðaudyti Augustavà. Taèiau pasirodë, kad lenkai jau naktá ruoðësi lietuviø puolimà atremti ir buvo ásitvirtinæ netoli lietuviø sargybø linijos. Jie taip pat atrëmë ir kitos grupës puolimà ties Ðèebra. Tuo paèiu metu Serskilo linkui, kur buvo lietuviø voros rezervas ir gurguolë, pasigirdo ðaudymas. Atbëgæ ið Serskilo keli lietuviø raiteliai praneðë, kad lenkai ið Suvalkø pusës uþpuolë Serskilà ir já uþëmë, paimdami nelaisvën rezervus, suimdami gurguolæ ir suðaudydami voros vadà mjr. K. Ramanauskà. Lenkams atiteko didelis grobis, o 3 karininkai ir apie 70 kareiviø pateko á nelaisvæ. Be to, lenkø pëstininkai, stiprios artilerijos remiami, pradëjo smarkiai atakuoti Netës, Baltojo ir Studeniènos tarpeþerius, o ið deðiniojo sparno ties Ðèebra pasiuntë raitelius. Pavakary uþëmæ Serskilà, lenkø raiteliai ið uþnugario puolë II pëst. pulko II batalionà. Ðis puolimo neatlaikë ir iðsiblaðkë po miðkus339 . Likusios voros dalys nebeþinojo kà daryti. Ryðiø nei su gretimomis voromis, nei tarp savos voros daliø nebuvo. V pëst. pulko II bataliono vadas kpt. V. Bagdonavièius, su savo grupe kovojæs NetosBaltojo eþerøÐèebros linijoje, suþinojæs apie gretimos voros iðblaðkymà ir nenorëdamas patekti á apsuptá, savo atsakomybe pasitraukë á Tabalavà. Lenkai nepastebëjo ðio atsitraukimo ir smarkiai atakavo visiðkai tuðèià vietà. Vidurinë vora, netekusi savo vado mjr. K. Ramanausko, buvo iðblaðkyta ir kautynëms visiðkai nebetiko. Mjr. J. Èapliko vadovaujama vora 7 val. pradëjo puolimà Sajeneko ir Saino tarpeþeryje. Iðgirdusi Augustavo bombardavimà, vora spëjo, jog tai puola gretimos voros ir pradëjo energingai veikti. Norint lengviau paimti tarpeþerá, buvo pasiøsta viena kuopa pro Sajenekà uþeiti lenkams á sparnà. Taèiau ði kuopa sutiko lenkø dalá, kuri, matyt, pati norëjo uþeiti á lietuviø sparnà. Tarp jø ávyko smarkus susirëmimas, kurio metu abi kuopos sugebëjo apsaugoti savo daliø sparnus. 311 Vykstant smarkioms kovoms prie Augustavo, kitos lenkø dalys, puldamos nuo Dambravos pusës, atakavo Bebro tiltà ir uþëmë Jastèembnà. Tiltà saugojusi lietuviø uþtvara buvo sumuðta. Ðtabinà uþëmusi lietuviø grupë tapo atkirsta nuo pagrindinës voros. Tuo metu lenkai toliau puolë Gruðkius vienintelá atsitraukimo kelià ties Augustavu kovojusiai mjr. J. Èapliko voros grupei. Siekdamas likviduoti gresiantá apsupimo pavojø, mjr. J. Èaplikas visà turëtà rezervà nukreipë Jastèembnos miesteliui atsiimti. Keletà valandø uþsitæsusiø kautyniø metu minëtas miestelis ëjo ið rankø á rankas, kol galiausiai jame ásitvirtino lenkai. Visgi lietuviø grupës rezervas ástengë ásitvirtinti rytø pusëje ir lenkai uþimti Gruðkiø neástengë. Mjr. J. Èaplikas ásitikinæs lenkø pajëgø pranaðumu ir, neturëdamas ryðiø su kaimynais bei neþinodamas tikros bendros padëties, pasitraukë á GruðkiøLipsko linijà. Ðiø kautyniø metu abi pusës patyrë daug nuostoliø340 . Marijampolës grupës ðtabas, rugsëjo 5 d. dar neturëdamas þiniø apie mjr. K. Ramanausko þuvimà ir vidurinës voros iðblaðkymà, 6 val. ásakë kpt. K. Ðkirpai su grupës rezervu pulti Suvalkus plentu KrasnopolisSuvalkai. Pasiøstas bûrys privertë lenkus atsitraukti Tartako link. Ðie traukdamiesi ásitvirtino Pertos ir Vygriø tarpeþeryje, kur tapo neprieinami. O apeiti didþiulius eþerus neturëta jëgø. Mûðiuose dël minëto tarpeþerio dalyvavo pats armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga. Tuo metu mjr. A. Jakaièio vadovaujama vora visà dienà puolë prieðà ir pasiekë RudkosBaltadumbliø linijà. Taèiau iðmuðti stipriø lenkø pajëgø ið Viþainio miestelio nepavyko. Iðblaðkytos vidurinës voros dalys, þuvus vadui mjr. K. Ramanauskui, tà dienà rinkosi Seinuose ir Gibuose341 . Didëjant lenkø karinës agresijos pavojui, Generalinio ðtabo virðininkas plk. K. Kleðèinskas dar rugsëjo 3 d. kreipësi á vyr. kariuomenës vadà plk. ltn. K. Þukà, pabrëþdamas jam momento svarbà lenkai telkià naujas stambias karines pajëgas Marijampolës grupës bare. Jis reikalavo padaryti viskà, kas ámanoma, ir lietuviø ginkluotosioms pajëgoms sustiprinti. Tam nurodë ir vienintelá galimà bûdà paskelbti atsiðaukimà á visus Lietuvos gyventojus, galinèius naudoti ginklà, ir pakviesti juos stoti á Lietuvos kariuomenës gretas342 . Taèiau lenkai nesiliovë skelbæ pasauliui provokacines þinias. Varðuvos radijas praneðinëjo, kad lietuviø kariuomenë, bolðevikø padedama, puolanti lenkus ir lietuviø kariuomenës uþnugaryje koncentruojamos bolðevikø pajëgos343 . Lietuviø kariuomenei nepasisekus atsiimti Augustavà ir Suvalkus, armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga rugsëjo 5 d. Marijampolës grupei paskelbë tokio turinio ásakymà: Susiklosèius tokiai padëèiai, jûsø grupei susilaikyti nuo þygiavimo ir pereiti prie gynimosi ant ðiø punktø linijos: RygalaukisLipskasBagoèiaiRudankaJuodoji AnèiaVygriø eþ.Pertës eþ.KalietnikasNauji GrauþiaiLiepinëFornetkaViþainio eþ.Viðtyèio eþ., prie gynimo ðios linijos pereiti tuojau344 . Nepasisekusios Augustavo operacijos metu lietuviai neteko: nukautø 2 karininkø ir 21 kareivio, suþeistø 2 karininkø ir 37 kareiviø, patekusiø á nelaisvæ 2 karininkø ir 163 kareiviø345 . Ði operacija nepasisekë tiek dël bendrø mûsø to meto kariuomenës trûkumø (jos sumaþinimo 1920 m. pradþioje, daþnos aukðèiausiosios karinës vadovybës kaitos, aukðto rango profesionaliø karininkø ir kavalerijos trûkumo) ir ypaè dël netin- 312 kamo tos operacijos vykdymo (nepakankamo pasiruoðimo, lenkø karinio pajëgumo neávertinimo, Marijampolës grupës iðskaidymo á daugelá maþø grupiø, jø veiksmø nesuderinamumo, ne laiku panaudotos artilerijos, prasto ryðiø palaikymo tiek su grupës vadovybe, tiek tarp atskirø grupiø, didelës dalies vietiniø gyventojø prieðiðko nusistatymo ir kt.). Armijos vado plk. ltn. K. Ladygos rugsëjo 5 d. ásakymas susilaikyti nuo þygiavimo ir pereiti á gynimàsi buvo labai naudingas lenkø plk. A. Nienievskio vadovaujamai operacijos grupuotei, nes tuo lietuviø puolamoji iniciatyva buvo perleista lenkams, o kai lietuviø pulkai tapo nebeveiklûs, iðdriekus jø batalionus ilgais gynimosi sektoriais, daþnai su neginamais tarp jø tarpais; lenkø kavalerija galëjo lengvai prasiverþti pro tuos tarpus ir pulti mûsø pëstininkø batalionus bei kuopas, supdama juos ið sparnø ir kartais puldama net ið uþnugario. K o v o s d ë l S e i n ø. Nors Augustavo operacija baigësi nesëkmingai, kovos su lenkais nesiliovë. Nustûmæ lietuvius nuo Augustavo ir Suvalkø á Juodosios Anèios linijà, kurioje mûsø kariuomenë stengësi pereiti á gynimàsi, lenkai stengësi þûtbût pasiekti demarkacijos linijà. Susidarius tokiai padëèiai, Marijampolës grupës vadas plk. V. GrigaliûnasGlovackis 1920 m. rugsëjo 6 d. ásakyme Nr. 17 nurodë kariuomenës dalims perëjus á apsigynimà sulaikyti visomis pastangomis lenkø verþimàsi á Lietuvà, kad veltui nebûtø atiduota nei þingsnio Lietuvos þemës346 . Grupës dalims buvo ásakyta uþimti ðias gynybines pozicijas: a) mjr. A. Jakaièiui (X pëst. pulko du batalionai, V baterija ir I raiteliø pulko vienas eskadronas) siena su VokietijaViðtyèio eþ.ViþainisFornetkaNaujieji GrauiaiKalietninkas iimtinai; b) kpt. K. Ðkirpai (V pëst. pulko trys batalionai, VII baterija ir ðarvuoèiai Ðarûnas ir Aras) Kalietninkas imtinaiPertos ir Vygriø eþ.Juodoji Anèia ir ta upe iki Fronckø ið viso daugiau kaip 20 km; c) mjr. J. Èaplikui (VIII pëst. pulko trys batalionai; haubicø baterija) Augustavo kanalo ir Juodosios Anèios linija iki Rudavos toliau RudavaLipskas iðimtinai; d) mjr. J. Laurinaièiui (II pëst. pulko trys batalionai, IX baterija) Lipskas Rygalaukis imtinai. Grupës vadas minëtoms dalims ásakë organizuoti aktyvià gynybà, ðauliø ir partizanø bûrius kariuomenei paremti347 . Ðis ásakymas nebuvo gerai apgalvotas: perëjus á gynimàsi ir iniciatyvà perleidus prieðui, grupës dalims barai buvo paskirstyti neatsiþvelgus nei á vietos sàlygas, nei á turimø pajëgø dydá, nebuvo sudaryti rezervai, nenustatyti atramos punktai. Taip suskirsèius grupës dalis, buvo sudëtinga atsispirti rimtesnëms prieðo jëgoms. Ties armijos vado plk. ltn. K. Ladygos aukðèiau nurodyta linija ið lenkø pusës veikë vadinamoji operatyvinë plk. A. Nienievskio vadovaujama kavalerijos grupë. Ji buvo sudaryta ið 89 raiteliø pulkø ir 41 Suvalkø pëst. pulko su artilerija. Ðiai grupei lenkø vadovybë buvo iðkëlusi uþdaviná atplëðti Suvalkijà nuo Lietuvos, uþgrobti Augustavà, Suvalkus ir Seinus ir pridengti didesniø lenkø kariniø jëgø sutelkimà miðkuose abipus Augustavo kanalo ir á ðiauræ, supant bolðevikø deðinájá sparnà per Lietuvos teritorijà. 313 Plk. A. Nienievskis savo padalinius sugrupavo á dvi taktiniu poþiûriu laikinas brigadas. Vienai ið jø vadovavo mjr. T. Bystramas, o kitai mjr. Piaseckis. Mjr. T. Bystramo brigados pulkai buvo sutelkti miðkuose uþ Juodosios Anèios ir á kairæ nuo AugustavoSeinø plento. Mjr. Piaseckio brigados pulkai veikë plaèiame sektoriuje á ðiaurës vakarus, ðiauræ ir ðiaurës rytus nuo Suvalkø. Lenkø kavalerijos pajëgos buvo gausios348 . Prieð minëtame ðimtakilometriniame fronte nuo Viðtyèio eþ. prie Rytprûsiø sienos iki Lipsko uþ Augustavo miðkø iðbarstytas lietuviø pajëgas plk. A. Nienievskio rinktinës brigadø vadams nebuvo sunku tvarkyti, nes, iðnaudodami raiteliø paslankumà, galëjo beveik laisvai ðeimininkauti didþiuliuose Augustavo srities miðkuose: nepastebimai ir greitai sutelkti didesná eskadronø skaièiø vienam ar kitam sumanytam puolimui ávykdyti arba organizuoti rimtesná pasiprieðinimà, o po to greitai atsitraukti. Atsitraukæ á miðkus, jie galëjo skubiai ir nekliudomai persiorganizuoti, kad vël pultø lietuviø jëgas, supdami jas ið sparnø arba paskirus jø net visai apsupdami. Minëtomis dienomis lenkø karinë vadovybë nurodë plk. A. Nienievskio operatyvinei grupei bûtinai uþimti Seinus, nors lietuviai siekë þûtbût ðá lietuvybës centrà nuo lenkø apginti. Seinai viliojo lenkus ir strateginiais motyvais. Ties Seinais susiëjo keli karinës svarbos plentai, nutiesti dar carinei valdþiai Lietuvoje vieðpataujant. Lenkø karinë vadovybë, nesiskaitydama su Lietuvos valdþia, buvo numaèiusi pasinaudoti padëtimi supdama Raudonosios armijos deðinájá sparnà, prisidengdama Augustavo miðkais, kad staigiai prasiverþtø prie Druskininkø tilto per Nemunà. Rugsëjo 7 d. vienas lenkø batalionas puolë V pëst. pulko uþtvarà Fronckuose. Pradëjæ smarkiai ðaudyti ið kulkosvaidþiø ir ðautuvø, jie siekë iðmuðti VIII kuopà ið jos pozicijø. Ðis pirmas lenkø pasikësinimas buvo atremtas. Vëliau, puldami stambesnëmis pajëgomis, lenkai minëtà kuopà apsupo. Nors desperatiðkoje kovoje jai ir pavyko iðslysti, bet nuostoliai buvo skaudûs netekta 18 kariø. Nepaisant III bataliono vyriðkos laikysenos ir jo vado kpt. P. Plechavièiaus sugebëjimo palaikyti kovos drausmæ, lenkams pavyko nustumti to bataliono kuopas nuo Anèios pozicijos ir jas vienà po kitos priversti atsitraukti á linijà Pamariø eþ.EretaiVersniaiBaltasis upelisPagarþëliaiMaþieji eþerai. Apskritai paëmus, rugsëjo 7 d. lenkai ávykdë grupæ didesniø ar maþesniø puolamøjø veiksmø visame V pëst. pulko bare, priversdami jo padalinius, ypaè III bataliono kuopas, pasitraukti nuo Anèios krantø. Tos dienos kautyniø ávykiai konkreèiai parodë, jog lenkai labiausiai puolë V pëst. pulko kairájá sparnà, tuo iðsiduodami, jog jiems ypaè rûpëjo kuo greièiau ásiverþti á Seinus per Gibus349 . Nepaisant blogos padëties, á kurià buvo patekæs V pëst. pulkas, II pëst. divizijos vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis ásakë rugsëjo 8 d. ávykdyti prieðpuolá ir atsiimti ið lenkø vakarykðèias savo pozicijas Fronckus ir Juodosios Anèios linijà. V pëst. pulkui pavyko pasiekti Fronckus ir Bûdà, bet prieðo ið ten iðmuðti nepavyko, nes lenkai, turëdami dideles pajëgas, ne tik neuþleido uþimtø pozicijø, bet ir patys pradëjo pulti dviem kryptimis. Viena jø grupë puolë FronckøGibøBerþininkø, o kita TartakoKrasnopolioSeinø kryptimi. Rugsëjo 9 d. jie uþëmë Seinus, Gibus, Kalietninkà350 . Pagrindinë V pëst. pulko pasitraukimo prieþastis buvo iðtisa apsupimo pavojø ir baimës grandinë. Dël I bataliono pasitraukimo III batalionui atsirado rimtas pavojus 314 bûti apsuptam ið deðiniojo, apnuoginto sparno. Uþ kairiojo III bataliono sparno buvo miðkai ir tos baro dalies VIII pëst. pulkas nebuvo uþëmæs, todël prisibijota, kad lenkai gali supti III batalionà ir ið kairiojo sparno. Taip tad visø ðiø supimo grësmiø veikiamas, V pëst. pulkas ir traukësi, uþleisdamas be kautyniø Krasnopolá ir Seinus351 . Stengdamasis atitraukti pulkà ið apsupimo pavojaus, V pëst. pulko vadas kpt. K. Ðkirpa ásakë atsitraukti ir ginti pozicijà PulkotaiPockûnaiDvarèiðkiaiDubai Berþininkai. Pulko pasitraukimas á ðià pozicijà, apskritai paëmus, praëjo be staigmenø ið prieðo pusës. Tik rugsëjo 9 d. vakarop vienam lenkø pëstininkø daliniui buvo pavykæ uþimti Pockûnus, kur I batalionas buvo pastatæs uþtvarà savo atsitraukimui pridengti. Pritraukus rezervà, tas lenkø dalinys ið Pockûnø buvo iðstumtas. 1920 m. rugsëjo 9 d. armijos vado plk. ltn. K. Ladygos slaptu operatyviniu ásakymu Nr. 5 mjr. Ig. Musteikio vadovaujama III pëst. divizija (III ir VI pëst. pulkai, Atskiroji baltgudþiø kuopa, II ir III baterijos bei II raiteliø eskadronas) ið viso 164 karininkai ir 5615 kareiviø buvo perkelta kovoms su lenkais ir uþëmë pozicijà nuo Rytprûsiø sienos ir Viðtyèio eþ. iki Þagariø352 . Tuo metu II pëst. divizijai (vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis II, V ir VIII pëst. pulkai, VII ir IX baterijos, I haubicø baterija, III raiteliø eskadronas) ásakyta saugoti barà nuo Þagariø (deðinëje) iki Gardino (kairëje). Buvæs fronte X pëst. pulkas su V baterija ir dviem ðarvuotais automobiliais susikoncentravo Alytuje353 . Didesni lenkø puolimai vyko rugsëjo 10 d. Berþininkø ir Pockûnø kryptimis. Ties Berþininkais V pëst. pulko II batalionas, vadovaujamas kpt. V. Bagdonavièiaus, lenkø puolimà veikiai atmuðë. Kitokia padëtis susidarë I bataliono (vadas kpt. P. Gabrënas) bare. Èia lenkø batalionui, remiamam stipresne artilerijos ugnimi, pavyko atstumti lietuviø uþtvarà, ið naujo uþimti Pockûnus, o I bataliono deðinájá sparnà nustumti á rytus uþ Berþininkø dvaro354 . Tà pat dienà Þelvos rajone vyko atkaklûs VIII pëst. pulko susirëmimai su lenkais. Spaudþiant prieðui, pulkas buvo priverstas pakeisti deðinájá barà ir uþimti VeisiejøPoviesnikioIvaðkiøStolø tarpeþerius355 . Rugsëjo 10 d. pavakary V pëst. pulkas gavo II pëst. divizijos vado plk. V. Grigaliûno-Glovackio ásakymà atsitraukti á KavalkiøKlepoèiøRudziðkiø linijà, o VII pëst. pulkas á StoløIvaðkiø barà ir VeisiejøPaveisininkø tarpeþerá, toliau nuo Augustavo miðkø srities, kur buvo susikoncentravusios gausios lenkø kariuomenës dalys 356 . Lenkø prasiverþimas á Seinus sukëlë audrà nepasitenkinimo visuomenëje ir priekaiðtø karinei vadovybei Steigiamajame Seime. Kraðto apsaugos ministras, vyr. kariuomenës vadas plk. ltn. K. Þukas, norëdamas pasiteisinti ir suversti kaltæ uþ nepasisekimus fronte kitiems, rugsëjo 10 d. vakare su Seimo nariais krikðèioniu demokratu dr. E. Draugeliu, socialdemokratu S. Digriu ir liaudininku P. Rusecku atvyko á II pëst. divizijos ðtabà Seirijuose. Komisija taip pat aplankë V ir VIII pëst. pulkus. Naktá ið rugsëjo 10 á 11 d., kai V pëst. pulko batalionai ir kuopos jau buvo pusiaukelëje á naujà gynimosi linijà ir vietomis jà jau buvo pasiekæ, ið plk. V. Grigaliûno-Glovackio gautas visiðkai prieðingo turinio ásakymas viskà gràþinti atgal bei uþimti kità pozicijà linijoje BriniukaiPazapsysKalendiðkiaiKuèiûnai, apie 4 km á vakarus. Toks pulko padaliniø varinëjimas naktá ið vienos pozicijos á kità, po jau prieð tai atliktø þygiø, labai vargino kareivius. Taèiau ðis ásakymas jau buvo kraðto 315 apsaugos ministro, vyr. kariuomenës vado plk. ltn. K. Þuko diktuotas, o II pëst. divizijos vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis já tik vykdë. V pëst. pulko vadas kpt. K. Ðkirpa, gavæs minëtà ásakymà, nusprendë naujà pozicijà ginti dviem batalionais, o III, vadovaujamà kpt. P. Plechavièiaus, kaip labiausiai fiziðkai nuvargusá nuo kovø ir þygiø, palikti rezerve Klepoèiø rajone. Vienas ðarvuotis buvo priskirtas I, o kitas II batalionui. VII baterija buvo iðdëstyta krûmynuose á pietvakarius nuo Klepoèiø357 . Gráþæs á pulko ðtabà, kpt. K. Ðkirpa papasakojo komisijos nariams apie batalionø bei kitø daliø iðdëstymà ir, plk. ltn. K. Þuko papraðytas, parodë jam duotàjá pulkui ásakymà. Ðis tarstelëjo, jog ásakymas geras ir davë já paskaityti Seimo nariams. Ðie pareiðkë, jog neprivalà á tokius reikalus kiðtis. Po ðio pokalbio Seimo nariai su plk. ltn. K. Þuku nuëjo á atskirà kambará pasitarti. Vëliau plk. ltn. K. Þukas paklausë kpt. K. Ðkirpos, ar ðis nenorëtø paimti kiek atostogø ir pailsëti. Kpt. K. Ðkirpa, supratæs kà toks pasiûlymas reiðkia, taip atsakæs plk. ltn. K. Þukui: Kol pulkas, kurio vadas að esu, tebevykdo kautynes, atostogø imti negaliu, nes tai prilygtø pabëgimui ið karo lauko. Jei laikote mane nebetinkamu pulko vado pareigoms, tai turite teisæ mane ið tø pareigø paðalinti. Tik teikitës, Pone Ministeri, raðtu man konkreèiai nurodyti uþ koká nusikaltimà ar nedovanotinà klaidà esu ið pulko vado pareigø paðalinamas358 . Po io incidento kpt. K. kirpa visgi kuriam laikui dar buvo paliktas vadovauti V pëst. pulkui. Tuo metu aukðtesnëje karinëje vadovybëje ávyko kai kuriø permainø, 1920 m. rugsëjo 11 d. buvo ásteigtas laikinas lenkø fronto ðtabas. Jo vadu taip pat laikinai buvo paskirtas gen. ltn. M. Katchë. Ðio ðtabo virðininku tapo latvis plk. ltn. Ozolis, adjutantu vyr. ltn. J. Urbðys, ryðiø komandos virðininku ltn. V. Matulionis359 . Ðis ðtabas turëjo sutelkti ir suvienyti visø ðiame fronte veikusiø kariniø daliø (II ir III divizijø) veiklà. Tos pat dienos vëlyvà vakarà ðtabas atvyko á Seirijus, kur ið Marijampolës grupës vado plk. V. Grigaliûno-Glovackio perëmë vadovavimà frontui. Kità dienà á frontà eðelonais atvyko VI pëst. pulko du batalionai su vadu plk. ltn. J. Butkumi prieðakyje. Pulkas uþëmë barà SmalënaiGaladusio e. iimtinai360 . Lenkams koncentruojant savo jëgas Suvalkø ir Lipsko rajonuose, naujojo vado gen. ltn. M. Katchës rugsëjo 12 d. ásakymu lietuviø pajëgos taip iðsidëstë: III pëst. divizija (vadas mjr. Ig. Musteikis): III ir VI pëst. pulkai, II ir III baterijos, du raiteliø eskadronai uþëmë barà prieð lenkus nuo Rytprûsiø sienosViðtyèio eþ.ViþainisLiepinëSmalënaiÞagariai; II pëst. divizija (vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis): II, V ir VIII pëst. pulkai, VII ir IX baterijos, haubicø baterija barà prieð lenkus ÞagariaiÞelvaMaros upëAugustavo kanalas iki Nemuno; grupës rezervas X pëst. pulko du batalionai sukoncentruoti Kalvarijoje, o II pëst. pulko I batalionas, VI pëst. pulko I batalionas, V baterija ir du ðarvuoti automobiliai Seirijuose. Fronto ðtabas ásikûrë Simne361 . Gen. ltn. M. Katchë siekë ásitvirtinti minëtoje fronto linijoje, norëdamas, kad bûsimosiose derybose su lenkais lietuviai savo rankose turëtø tvirtà kozirá. Be to, aktyviai veikti skatino ir tai, kad já tà paèià dienà pasiekë þinia, jog Lietuvos uþsienio reikalø ministras dr. J. Purickis pasiuntæs lenkø vadovybei notà, kurioje siûlë abiems kariaujanèioms pusëms rugsëjo 13 d. 12 val. sustabdyti aktyvius karo veiksmus. Ðios 316 prieþastys vertë gen. ltn. M. Katchæ iki minëto termino realizuoti uþsibrëþtà tikslà pagerinti pozicijas362 . Ið tikrøjø tai buvo ne pozicijø pagerinimas, bet noras prieiti maþdaug prie lietuviðkøjø plotø etnografinës ribos, o ten sustoti ir gintis. Seinams atsiimti buvo likæs labai trumpas terminas, todël II pëst. divizijos vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis tos pat dienos rytà buvo nurodæs V pëst. pulkui vykdyti þvalgybà ir priartëti prie prieðo, siekiant vël uþimti BerþininkøStabingio linijà, ið kurios to paties plk. V. Grigaliûno-Glovackio ásakymu jis buvo naktá ið rugsëjo 10 á 11 d. atitrauktas toliau á rytus. Vykdydamas ðá nurodymà, V pëst. pulkas apie 15 val. su I ir II batalionais apie 18 val. pasiekë ÞelvosStabingio linijà ir uþëmë Kreivinèiø tarpeþerá. Tai buvo iðeities pozicija vystyti puolimà Seinø link363 . Vystantis ðiems ávykiams, vakare plk. V. Grigaliûnas-Glovackis ásakë kpt. K. Ðkirpai su 3 batalionais, VII baterija, 2 ðarvuotais automobiliais iki rugsëjo 13 d. 12 val. uþimti Seinus ir ásitvirtinti ÐeipiðkësBaltojoDimitravo tarpeþeryje iki Baltupiø imtinai. Mjr. J. Èaplikui ásakyta su VIII pëst. pulko 3 batalionais, V baterija iki to pat laiko uþimti Gibus ir ásitvirtinti linijoje BaltupiaiVersniø eþ.GibaiMaros upëAugustavo perkasas iki Nemuno. Be to, pulkui papildomai buvo priskirta IX lauko ir I haubicø baterijos. Susidarë artilerijos grupë364 . Pasiøstas pirmyn pëstininkø þvalgybines grandines rugsëjo 13 d. auðtant lenkai pasitiko ið ávairiø vietø ðautuvø ir kulkosvaidþiø ugnimi. Á jas ir buvo nukreipta mûsø artilerijos ir sunkiøjø kulkosvaidþiø ugnis. Apie 6 val. I bataliono III kuopai pavyko prasiverþti iki Zaleskiø kaimo ir já uþimti, apeinant ið ðiaurës lenkø uþtvarà, besiginanèià Pockûnuose. Tai buvo signalas visam pulkui pereiti á puolimà. Po valandos lenkø uþtvara ties Pockûnais buvo sumuðta, jos likuèiai pabëgo á Seinus. I batalionas ëmë ið ðiaurës pusës supti Seinus. Buvo áveiktas ir stiprus lenkø pasiprieðinimas á pietryèius nuo Seinø, ties Paseiniø kaimu. Ði vietovë taip pat buvo uþimta. Paðalinus ðià kliûtá, buvo pasiøsti ðarvuoèiai ir III batalionas Seinams uþimti. Ðiems ásiverþus á miestà, lenkø raiteliai, artilerijos baterija ir pëstininkø daliniai apimti panikos paliko miestà. Apie 10 val. V pëst. pulkas Seinus uþëmë. Uþëmus miestà norëta dar pasistûmëti á vakarus uþimti Seinø priedangos pozicijà tarpeþeriuose á vakarus ir á pietvakarius nuo ðio miesto. Deja, to padaryti nepavyko, nes toje pozicijoje lenkai buvo ásitvirtinæ365 . Svarbiausia ðio nepasisekimo prieþastis buvo ta, jog mjr. J. Èapliko vadovaujamas VIII pëst. pulkas, gavæs keliomis valandomis vëliau ásakymà pulti, já pradëjo vykdyti tik apie 12 val. ir nebuvo laiku iðëjæs á jam nurodytà Gibø Baltojo eþ. barà. Tarp V pëst. pulko kairiojo ir VIII pëst. pulko deðiniojo sparno buvo susidaræs ties Gibais tuðèias platus tarpas, kurá lenkai ne tik iðnaudojo tolesniam pasiprieðinimui, bet ir prieðpuoliams. VIII pëst. pulkas Gibø puolimà vykdë lëtai. Rugsëjo 13 d. pulko daliniai ðá miestelá puolë du kartus, bet nesëkmingai. Dël ties Gibais susidariusios padëties tos dienos vëlyvà vakarà á V pëst. pulko ðtabà atvykæs fronto vadas gen. ltn. M. Katchë leido panaudoti rezerviná batalionà ir ásakë kpt. K. Ðkirpai ir mjr. J. Èaplikui þûtbût Gibus uþimti. VIII pëst. pulkas Gibø link pasiuntë þvalgybà, kuri miðke paklydo ir iðëjo ant FronckøGibø plento. Sutikusi prieðo artilerijos priedangà, jà sumuðë ir nuvijo Gibø link. Lenkai, manydami, kad lietuviø dalys uþëjo jiems á uþnugará, vakare ið Gibø pasitraukë366 . Rugsëjo 14 d. anksti rytà V pëst. pulkui priskirta artilerija pradëjo smarkiai 317 ðaudyti á Gibus. Po valandos ið Gibø atbëgæ þmonës praneðë, jog lenkai jau vakar vakare ið Gibø pasitraukæ. Apie 5 val. VIII pëst. pulkas uþëmë Gibus, o netrukus ir Danilevièius367 . Tos pat dienos 8 val. fronto vadas gen. ltn. M. Katchë Seirijuose iðleido ásakymà Nr. 2, kurio pradþia taip skambëjo: Sveikinu pavesto man fronto kariuomenæ su vakarykðèios dienos ir praëjusios nakties pasisekimais ávykusiais, aèiû parodytiems daugumos mûsø daliø karþygingumui ir kietumui. Vienkart negaliu nepaþymëti neleistinø lëtumo ir negrieþtumo kai kuriø daliø veikime, pasiekiant nurodytø uþdaviniø. Visus ypatingai atsiþymëjusius tuojau pristatyti dovanoms. Apie daleidþiusius gi negrieþtumà ir lëtumà veiksme bus divizijos vadams ásakyta padaryti tardymus ir patraukti atsakomybën368 (kalba netaisyta V. L.). Gen. ltn. M. Katchë po minëtos sëkmës ásakë III pëst. divizijai sutvirtinti ir atkakliai ginti uþimamà linijà: LeðkinèiaiRogoþënaiBandziðkiaiLizdeikiaiFornetkaOðankaSenieji GrauþiaiSmalënaiKleiviaieþerø linija á pietus nuo Kleiviø iki Dmitravo eþ. imtinai; II pëst. divizijai ásitvirtinti ir ginti linijà: Dmitravo eþ. iðimtinaiBaltasis eþ. Hereto eþ.Þelvos eþ.Maros upëAugustavo kanalas iki Nemuno. Atsiþvelgdamas á prasidësianèias Kalvarijoje derybas su lenkais, gen. ltn. M. Katchë, be to, nurodë sustabdyti visus ið mûsø pusës kovos veiksmus, iðskyrus prieðo tëmijimà, o visokius ginkluotus lenkø iðsiðokimus prieð mus ginklu likviduoti369 (kalba netaisyta V. L.). Savo ruoþtu II pëst. divizijos vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis beveik paþodþiui pakartojo ðá ásakymà jam pavaldþioms karinëms dalims. Minëtuose aukðtesniosios karinës vadovybës ásakymuose pagrasinimà tardymais atskirø daliø vadai ávertino kaip neleistinà karinininkø, tikrøjø kovø vykdytojø, kovojusiø ið tyro patriotizmo, terorizavimà, kaip netaktà. Daliø vadams, sugretinus du ásakymø teiginius, sutvirtinti ir atkakliai ginti uþimamà teritorijà ir sustabdyti kovos veiksmus, iðskyrus prieðo tëmijimà, tapo nebeaiðku, kaip reikia elgtis370 . Paþymëtina, jog karininkai taip nesiþavëjo pasiektais laimëjimais kovø su lenkais metu, kaip fronto ir divizijos vadovybë, nes kariuomenë buvo labai iðbarstyta po visà frontà, be didesniø atsparos punktø ir rezervø. Sunkiai galima buvo stebëti prieðà, nes uþdrausta þvalgyti jo uþimtoje teritorijoje, trûko lëðø siuntinëti slaptus agentus, organizuoti sekliø tinklà ir kt. Jø nuomone, jeigu jau kà reikëjo traukti atsakomybën, tai ne daliø vadus, o tiems vadams davinëjusià pavëluotus ásakymus aukðtesnæ karinæ vadovybæ371 . 1920 m. rugsëjo 14 d. kovos veiksmai ið abiejø kovojanèiø pusiø buvo sustabdyti. Fronto ðtabas persikëlë á Simnà. D e r y b o s K a l v a r i j o j e. 1920 m. rugsëjo mënesio lietuviølenkø kovas dël pietinës Suvalkijos lydëjo ir diplomatinë kova. Abi ðalys be kreipimosi á Tautø Sàjungà keitësi notomis ir bandë derëtis. Lietuvos uþsienio reikalø ministras dr. J. Purickis, atsakydamas á Lenkijos uþsienio reikalø ministro E. Sapiehos 1920 m. rugpjûèio 31 d. notà, reikalaujanèià, kad lietuviø kariuomenë Suvalkijoje atsitrauktø uþ F. Focho linijos, ir siûlanèià pradëti tiesiogiai derëtis, rugsëjo 6 d. telegrama pareiðkë lenkø vadovybei, kad uþimtà teritorijà laiko priklausanèia Lietuvai ir jos uþleidimas Lenkijos kariuomenei reikðtø neutraliteto Sovietø 318 Rusijos atþvilgiu lauþymà. Dël 1919 m. gruodþio 8 d. linijos buvo aiðkinama, kad ji buvusi nustatyta be Lietuvos vyriausybës þinios bei sutikimo ir yra jai neþinoma. Ginèijamiems klausimams sureguliuoti Lietuvos vyriausybë pasiûlë ðalims susitikti Marijampolëje372 . Lenkijos vyriausybë sutiko derybas pradëti, rugsëjo 8 d. Valstybës gynybos tarybos posëdyje nutarusi pateikti Lietuvai ypaè grieþtus reikalavimus, kuriø ði negalëtø priimti. Atsakydamas á dr. J. Purickio aukðèiau minëtà notà, E. Sapieha rugsëjo 9 d. pirmiausia pakartojo senus priekaiðtus dël tariamo neutraliteto sulauþymo Lenkijos atþvilgiu, grásdama ðá priekaiðtà tariamu ið Prûsø einanèiø bolðevikø kariuomenës daliø praleidinëjimu ir lietuviø bendradarbiavimu su bolðevikø kariuomene. Notoje buvo teigiama: Lenkijos vyriausybë, pastatyta tuo bûdu á blogà padëtá savo prieðininko atþvilgiu, yra priversta kovoti su juo be jokio atsiþvelgimo á teritorijà, kurioje jis randasi373 (kalba netaisyta V. L.). Toliau savo notoje E. Sapieha pareiðkë sutinkàs derëtis, iðkeldamas dvi sàlygas: 1) nebus deramasi dël demarkacijos linijos nustatymo, nes ta linija esanti 1919 m. gruodþio 8 d. Aukðèiausiosios Tarybos nustatyta, 2) Lietuva privalanti laikytis visiðko neutraliteto kare su Sovietø Rusija. Deryboms E. Sapieha pasiûlë Kalvarijà, kuri buvo arèiau demarkacijos linijos. Notos pabaigoje E. Sapieha pakartojo Lenkijos vyriausybës protestà dël tariamo lietuviø ásibrovimo á Lenkijos teritorijà374 . Lietuvos uþsienio reikalø ministras dr. J. Purickis savo rugsëjo 12 d. atsakyme atmetë visus lenkø kaltinimus, bet sutiko derëtis su lenkais Kalvarijoje, praneðdamas, jog lietuviø atstovai ten atvyks rugsëjo 12 d. ir kad Lietuvos karinë vadovybë ásakë nutraukti karo veiksmus rugsëjo 13 d. 12 val.375 Bet Lietuvos kariuomenës vadovybë tada, kaip minëjome, dar nutarë pagerinti fronto padëtá puolë lenkus ir vël uþëmë Seinus, Gibus ir priartëjo prie Augustavo kanalo, faktiðkai karo veiksmus nutraukdama rugsëjo 14 d. 16 val. Ði aplinkybë apsunkino derybø pradþià. Kalvarijos derybos prasidëjo tik 1920 m. rugsëjo 16 d. Lietuvos delegacijoje dalyvavo Kraðto apsaugos ministerijos atstovai gen. ltn. M. Katchë, mjr. A. Jakaitis, kpt. A. Zubrys, uþsienio reikalø ministerijai atstovavo B. Balutis ir Steigiamajam Seimui V. Èarneckis376 . I lenkø pusës jose dalyvavo plk. M. Mackevièius, jau dukart dalyvavæs Kauno derybose, uþsienio ministerijos valdininkas J. Lukasevièius, kpt. A. Romeris, M. Arciðevskis ir ltn. L. Bulovskis377 . Lenkijos vyriausybë, sutikusi pradëti derybas, nebuvo jomis suinteresuota. Karinei sëkmei pakrypus á Lenkijos pusæ, jos vadovybë norëjo turëti veiksmø laisvæ ir neásipareigoti jokiomis sutartimis su Lietuva. 1920 m. rugsëjo 16 d. ávyko pirmasis posëdis, kurá atidarë gen. ltn. M. Katchë. Pasitarimai prasidëjo abipusiais kaltinimais. Lenkø delegacijos tonas buvo aiðkiai iðdidus ir netaikingas. J. Lukasevièius ið pradþiø pabrëþë, kad Lenkijos vyriausybë siekë ir tebesiekia visus ginèus su Lietuva sutvarkyti dviems vyriausybëms abipusiðkai tiesiog susitariant. Delegacijos vardu jis pareiðkë pasitenkinimà, kad Lietuvos vyriausybë, atsakydama á E. Sapiehos rugsëjo 9 d. notà, priëmë jos principus kaip derybø bazæ. Jo tvirtinimu, lietuviai blogà valià parodæ tuo, kad karo veiksmus sustabdæ daug vëliau, negu dr. J. Purickis buvo þadëjæs. Lietuva buvo kaltinama: a) Raudonosios armijos praleidimu per Lietuvos teritorijà, b) Lenkijos teritorijos okupacija, c) laisvu Raudonosios armijos praleidimu ið Rytprûsiø á naujus koncentracijos punktus ir d) tiesioginiais kontaktais su Raudonàja armija. Seinø uþëmimas ir ataka á pietvakarius nuo jø esàs dar vienas lietu- 319 viø neutralumo paþeidimo Lenkijos ir Sovietø Rusijos kare árodymas. Lenkai pareikalavo iðvesti Lietuvos kariuomenæ uþ F. Focho nustatytos linijos ir palikti plotus, priklausanèius Lenkijai Antantës Aukðèiausiosios Tarybos 1919 m. gruodþio 8 d. nutarimu378 . Rugsëjo 17 d. Lietuvos delegacijos vardu kalbëjæs B. Balutis atmetë visus kaltinimus, kurie lietë Lietuvos ir Raudonosios armijos bet koká bendradarbiavimà kare prieð Lenkijà, kaip nepagrástus. Seinø uþëmimas ir karo veiksmai á pietvakarius nuo jø buvæ atsakomasis kontrpuolimas dël Lenkijos kariuomenës veiksmø Smalënuose ir jø rajone. Visi susidûrimai, ávykæ rugsëjo mën., buvo rugpjûèio mën. pabaigoje pradëto Lenkijos puolimo pietø Suvalkijoje prieð Lietuvos kariuomenæ pasekmë379 . Dël lenkø delegacijos reikalavimo atitraukti lietuviø kariuomenæ uþ F. Focho 1919 m. birþelio 18 d. nustatytos linijos B. Balutis pareiðkë, jog ði linija buvo nutiesta laikinai, vykstant karo veiksmams tarp Lenkijos ir Sovietø Rusijos á rytus ir á ðiauræ nuo Vilniaus. Vëliau ðio fronto jau nebebuvo, padëtis pasikeitusi ir ði linija Raudonosios armijos puolimo metu lenkø kariuomenei buvo uþleista be jokio lietuviø kariuomenës spaudimo. Didesnë ðios linijos dalis nuo Dauguvos iki Nemuno þemiau Merkinës jau nebeturëjo reikðmës ir á jos atnaujinimà Lenkijos delegacija nepretendavo. Susidarius naujoms aplinkybëms, Lietuvos delegacija siûlë perþiûrëti ir likusià F. Focho linijos dalá Suvalkijoje. Be to, pareiðkime buvo pridurta, jog lenkø kariuomenë F. Focho linijos niekada nesilaikë. Dël 1919 m. gruodþio 8 d. nustatytos linijos buvo pareikðta, jog nei ðis sàjungininkø Aukðèiausiosios Tarybos nutarimas, nei juo nustatytos rytinës Lenkijos ribos Lietuvos vyriausybei nebuvo pranetos ir neinomos380 . Vëliau, rugsëjo 18 d., susipaþinusi su 1919 m. gruodþio 8 d. tekstu, Lietuvos delegacija pareiðkë, kad Aukðèiausiosios Tarybos nustatytoji linija jokiu bûdu negali bûti imama kaip pagrindas sienai tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatyti, nes tai tik laikinas atskyrimas lenkams administruoti pavestos teritorijos, dël kurios lietuviai rezervuoja sau teisæ kur reikiant kreiptis, kad bûtø respektuojamos Lietuvos teisës. Pareiðkime buvo pabrëþta, kad Lietuva, trokðdama geruoju ir taikingai iðspræsti ginèus su Lenkija, antra vertus, Lenkijos grasinama karu, sutinka atitraukti savo kariuomenæ uþ gruodþio 8 d. linijos, taèiau su sàlyga, jeigu ir lenkai tuo paèiu metu atitrauksià á savo pusæ tiek, kiek teks lietuviams trauktis á savàjà381 . Ðiø siûlymø Lenkijos delegacija nepriëmë, pareikðdama negalinti laikyti patenkinamu gautàjá ið lietuviø atsakymà ir nemananti, jog galima bûtø tæsti derybas. Praneðusi, kad paliaubos ið lenkø pusës nebûsianèios nutrauktos anksèiau kaip rugsëjo 19 d. 6 val. ryto, ivyko i Kalvarijos382 . Vykstant deryboms Kalvarijoje, Lietuvos ir Lenkijos konfliktas rugsëjo 16 d. buvo svarstomas ir Tautø Sàjungos Taryboje. Rugsëjo 20 d. priimtoje rezoliucijoje Lietuva buvo ápareigota laikytis gruodþio 8 d. linijos, o Lenkija nepaþeisti Lietuvos teritorijos neutralumo á rytus nuo tos linijos, su sàlyga, jei neutralumo laikysis ir Sovietø Rusija. Tà paèià dienà Tautø Sàjungos Taryba sudarë specialià komisijà, kuri turëjo vietoje stebëti Lietuvos ir Lenkijos ásipareigojimus ir karo ávykius383 . 1920 m. rugsëjo 20 d. rezoliucija buvo labai nepalanki Lenkijos karinei vadovybei, kuri dar rugsëjo 10 d. buvo nutarusi permesti karines pajëgas ið Pietø Suvalkijos per Lietuvos teritorijà SeinøDruskininkø arba SeinøMarcinkoniø ruoþu á Raudonosios armijos uþnugará Gardino rajone384 . 320 Lietuvos vyriausybei rugsëjo 21 d. sutikus su ðiuo Tautø Sàjungos Tarybos nutarimu, E. Sapieha tos dienos telegramoje Tautø Sàjungai vël apkaltino Lietuvà neutralumo lauþymu, Lietuvos ir Raudonosios armijos daliniø buvimu á rytus nuo demarkacijos linijos ir kt.385 Notoje buvo sakoma: Lenkijos vyriausybë yra priversta rezervuoti sau teisæ imtis visø kariniø priemoniø, kurios jai atrodys bûtinos savo saugumui garantuoti, kol Tautø Sàjungos numatyta komisija neutralitetui kontroliuoti nebus pradëjusi eiti savo pareigø386 . Taigi iki atvykstant Tautø Sàjungos kontrolës komisijai Lenkijos valdþia pasiliko veikimo laisvæ. S e i n øD r u s k i n i n k ø k a t a s t r o f a. Vykstant lenkølietuviø deryboms Kalvarijoje, fronto vadas gen. ltn. M. Katchë Seinuose suðaukë vadø pasitarimà, kuriame jiems atskleidë pagrindines gaires, kaip fronto vadovybë numato organizuoti pasiprieðinimà ir kad pulkai paliekami iðdriekti ilguose pasyvaus gynimosi baruose nuo Viðtyèio eþero iki Nemuno, neturint jokiø stambesniø fronto rezervø aktyviems prieðpuoliams. Daliø vadai smarkiai suabejojo dël gen. ltn. M. Katchës suplanuotos taktikos tinkamumo. Tokià taktikà kritikavo III divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis, X pëst. pulko vadas mjr. A. Jakaitis, VIII pëst. pulko vadas mjr. J. Èaplikas, II pëst. pulko vadas mjr. J. Laurinaitis ir kt. Jie árodinëjo, jog bûtø perdaug rizikinga iðbarstyti mûsø jëgas, jau ir taip nepakankamas, ilgame fronte ir kad tokiu jø iðdriekimu tik bûtø palengvinta prieðui visur, kur tik panorëtø, pralauþti frontà ir sumuðti mûsø pulkus pavieniui387 . Pulkø vadai dar ryþtingiau pasisakë prieð fronto vado nusistatymà atimti artilerijos baterijas ið pulkø ir jas subordinuoti specialiam artilerijos virðininkui, kuris bûtø ápareigotas teikti paramà visur, kur tik ji bûtø reikalinga. Toká artilerijos naudojimo metodà praktikavo prancûzai poziciniame kare, taèiau ano meto Lietuvai manevriniame kare jis netiko. Artilerijos panaudojimo sëkmë priklausë nuo ryðiø: artilerijos su pëstininkais, tarp paèiø baterijø, baterijø su bendruoju artilerijos virðininku. To neturëta, todël bûta aiðkios rizikos kovos metu ne tik nesusilaukti sutelktos artilerijos ugnies, bet ir ið viso bet kokios paramos388 . Fronto vadas gen. ltn. M. Katchë, suþinojæs pasitarimo dalyviø nuomonæ, 1920 m. rugsëjo 19 d. Simne paskelbë operatyviná ásakymà Nr. 4 lenkø fronto kariuomenei. Ið jo turinio matyti, jog fronto vadas priëmë toká sprendimà, koks jam atrodë tinkamiausias, tuo prisiimdamas pagrindinæ atsakomybæ uþ bûsimas pasekmes. Minëto ásakymo pagrindiniai punktai buvo ðie (kalba netaisyta V. L.): 1. Iðkëlusi nepriimtinà reikalavimà atitraukti mûsø kariuomenæ ant Foðo demarkacijos linijos, lenkø delegacija vakar vakare iðvyko ið Lietuvos. Yra ðiokia tokia viltis taikiu bûdu iðspræsti ginèijamus klausimus, vis dëlto mes privalom bûti visiðkai pasirengæ grieþtai kiekvienà prieðo pasikësinimà atremti. Tuo paèiu laiku mes ið savo pusës privalome daryti viskà, kad nedavus konfliktui prieþasties. 2. Dëlei aukðèiau iðdëstyto, að nusprendþiau pereiti prie gynimosi veikimo bûdo, iðrinkæs ðiam tikslui tokias dvi gynimosi linijas: Pirmoji gynimosi linija: LeðkinèiaiBondziðkiaiJalavoPreimos tarpeþerisSenieji GrauþiaiBokðø ir Seivø tarpeþerisRajðtokiemie, eþerø linija á pietus nuo Ðeipiðkiø BaltasisHereto ir Pamarës eþeraiÞelvaMarychos upëAugustavo kanalas ir toliau Nemunu iki Grandièiø; Antroji gynimosi linija: pietø krantas Viðtyèio eþ.ViþainisOlðankaMakovð 321 VingrënaiKamionkaPavaiponiaiBurokaiKibartyGaladusio eþ.ÞagariaiBerþininkaiÞelva ir toliau sulig pirmosios gynimosi linijos, ið kurios, tik daug didesnëms prieðo jëgoms spaudþiant, atitraukti á linijà KreèiøKavoliøKapèiamiesèioBaltoji Anèia ir vëliau upe Nemuno iki Grandièiø. Abi gynimosi linijos apjuosia savimi antrà gynimosi sritá, dëlei kurios ir eina kova. 4. Pirmojoje linijoje kariuomenei priimti prieðo antpuolá tikslu priversti já iðsitiesti ir parodyti savo jëgas, tikslus ir svarbiausio puolimo kryptá. Negalint susilaikyti pirmoje linijoje, kariuomenei atsitraukti á antràjà, bet ne kitoniðkai, kaip gavus atitinkamà divizijos vado ásakymà389 . Vykdydami ðá fronto vado ásakymà, atitinkamus ásakymus skelbë ir II bei III divizijø vadai. Ásakymuose skrupulingai buvo laikomasi per pasauliná karà praktikuotos atgyvenusios linijinës taktikos. Juose numatytas jëgø iðsklaidymas neproporcingai jø dydþiui ilgame fronte labai silpnino tø jëgø atsparumà. Buvæs II pëst. pulko III bataliono vadas kpt. J. Petruitis apie tokià pasenusià, praþûtingà taktikà, sukëlusià pulkø vadø ir fronto karininkø pagrástà kritikà, vëliau taip raðë: Ir be to mûsø eiliniø kariø ûpas buvo nepakenèiamai bjaurus, bet kai perskaitëm ðá paskutiná gynimosi ásakymà, galutinai rankas nuleidom. Nejaugi, taip manëm, mûsø vadai iki ðiol dar nieko neiðmoko ir nesuprato, kad taip iðdëstytomis jëgomis net nuo vieno prieðo pulko neatsiginsime. Tuðti posakiai, kad nieku bûdu nevartoti rezervø skyliø kaiðiojimui Kaip rezervus vartoti, nurodo pats reikalas, ir dël to ið anksto numatyti ne visada galima390 . Be kritikos, rikiuotës vadai teikë ir pozityviø pasiûlymø, kaip turëjo bûti sugrupuotos mûsø jëgos. Minëtas J. Petruitis savo prisiminimuose toliau raðo, jog nebuvo jokios abejonës, kad jie (lenkai V. L.) ygiuos per Seinus ir Druskininkus bolevikams á sparnà. Á mûsø teritorijà toliau Veisiejø jie nesibraus, nes taktikos atþvilgiu tuomet jiems nebuvo dar jokio tikslo taip daryti391 . Taèiau fronto vadas gen. ltn. M. Katchë buvo kurèias bet kokiems átikinëjimams ið apaèios. Prieðingai, jis raðtu pareiðkë II pëst. pulko vadui mjr. J. Laurinaièiui, neva visos blogybës iðplaukianèios ið to, kad daliø vadai kritikuoja savo virðininkø ásakymus ir kad jø deramai nepildo. Tame raðte mjr. J. Laurinaitis buvo áspëtas, jog jei ir ateityje kritikavimai pasikartos, tai tie, kas tuo uþsiima, bûsià be pasigailëjimo atiduodami teismui392 . Rugsëjo 19 d. lenkø fronto kariuomenë buvo iðdëstyta tokiu bûdu: III pëst. divizija nuo Rytprûsiø sienos iki Kleivø eþero. Divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis su ðtabu apsistojo Kalvarijoje. X pëst. pulkà pakeitë III pëst. pulkas (vadas mjr. I. Gricius). VI pëst. pulkas uþëmë Seivø ir Kleivø tarpeþerá. Pulko vadas plk. ltn. J. Butkus apsistojo Vidugiriuose. II pëst. divizija (vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis) nuo Kleivø eþero iki Nemuno. II pëst. pulkas (du batalionai) uþëmë Kleivø k. iki Gibø. Pulko vadas mjr. J. Laurinaitis su ðtabu apsistojo Seinuose. VIII pëst. pulkas (trys batalionai) uþëmë Gibø Pamariø eþ.ÞelvosBûdvieèiøMaros upelioAugustavo kanaloNemuno linijà. Pulko vadas mjr. J. Èaplikas su ðtabu buvo Kapèiamiestyje. Deðiniajame Nemuno krante, Aðiuþoje (Hoþoje), stovëjo II pëst. pulko batalionas ir saugojo perëjimus per Nemunà. Ðá batalionà turëjo pakeisti VII pëst. pulkas, bet nesuskubo atvykti. Rezervà sudarë V pëst. pulkas (vadas kpt. K. Ðkirpa), buvæs Berþininkø Pockûnø rajone. Jëgø dauguma buvo sutelkta Seinø apylinkës ruoþe. III ir VIII pëst. pulkai uþ- 322 ëmë labai plaèius barus, tuo metu II ir VI pëst. pulkai gavo siauresnius-maþesnius. Pulkø vadai buvo grieþtai áspëti gintis pirmojoje linijoje, á antràjà pasitraukti tik gavus divizijos vado ásakymà. Taigi buvo suvarþyta pulkø vadø laisvë pasitraukti ir prireikus manevruoti. Kariuomenës vadovybë (vyr. kariuomenës vadas plk. ltn. K. Þukas, armijos vadas plk. ltn. K. Ladyga, fronto vadas gen. ltn. M. Katchë ir II pëst. divizijos vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis) tikëjosi ir buvo pasiryþæ þûtbût ðiose pozicijose iðsilaikyti. Tuo metu lenkai jau nuo 1920 m. rugsëjo mën. pradþios labai aktyvino propagandinæ veiklà prieð Lietuvà Vakarø Europos valstybëse. Jie skleidë daug pramanytø gandø, kad, girdi, lietuviai bendraujà su bolðevikais prieð lenkus, nors ið tikrøjø jokio bendradarbiavimo nebuvo. Tuo metu pirmaeilis lenkø uþdavinys buvo uþimti Gardinà, kur buvo gana didelës raudonarmieèiø pajëgos. Ið lenkø Generalinio ðtabo virðininko gen. T. Rozvadovskio paruoðtø keleto puolimo planø buvo pasirinktas toks: sutelkti pajëgas Augustavo miðkuose, nublokðti lietuvius á ðiauræ, ties Druskininkais (prireikus ir ties Merkine) pereiti Nemunà, uþëjus á bolðevikø sparnà, priversti juos pasitraukti ið Gardino, smogiant prieðui bendràja Druskininkø, Marcinkoniø, Rodûnës, Þirmûnø, Lydos kryptimi. Ðiam planui pritarë pats J. Pilsudskis. Vadinamosiose Nemuno kautynëse pagrindinis vaidmuo buvo skirtas II ir IV armijoms. II armijos vadas gen. E. Smigly-Rydzas, vykdydamas rugsëjo 19 d. J. Pilsudskio ásakymà, baigë pergrupuoti tos armijos jëgas ir jas visiðkai parengti lietuviø uþpuolimui ties Seinais ir Kapèiamiesèiu. Pergrupavimas buvo vykdomas kuo slapèiausiai, kad nepaaiðkëtø veikimo planas ir jo pradþios terminas. Lenkø II armija buvo paskirstyta á dvi grupes. Pirmàjà (sparninæ, smogiamàjà) grupæ sudarë: I pëst. legionø divizija (4 pëst. pulkai), I (XIX) lietuviøgudø divizija (3 pëst. pulkai), XVII pëst. divizija (4 pëst. pulkai), II raiteliø brigada (3 raiteliø pulkai), IV raiteliø brigada (4 raiteliø pulkai). Ið viso joje buvo 33 pëst. batalionai, 39 raiteliø eskadronai, 33 baterijos ir 375 kulkosvaidþiai. Antràjà fronto grupæ sudarë: III pëst. legionø divizija, kalnø divizija ir savanoriø divizija. Ði grupë buvo nukreipta prieð Gardinà. Rezerve, Augustavo apylinkëse, buvo palikta II pëst. legionø divizija ir atskira brigada393 . Lietuviai ðiame fronto ruoþe ið viso teturëjo 17 pëst. batalionø, 3 raiteliø eskadronus, 6 baterijas, 144 kulkosvaidþius ir 2 autoðarvuoèius394 . Lietuviø puolimui buvo skirta pirmoji stipresnë sparninë grupë. Ásakymà uþimti iðeities ribà puolimui Augustavo miðkuose gavo rugsëjo 19 d., o uþimti jà buvo ásakyta iki rugsëjo 21 d. ryto. Anksèiau ðiame bare veikæ lenkø raiteliai dabar buvo pakeisti pëstininkais. Lenkø kariuomenei buvo ásakyta pradëti puolimà rugsëjo 22 d. 10 val. ryto. Seinus, Berþininkus ir Kapèiamiestá ásakyta uþimti ir lietuvius nustumti á ðiauræ ne vëliau kaip iki rugsëjo 22 d. sutemø. Seinus ir Berþininkus buvo pavesta uþimti I pëst. legionø divizijai, o Kapèiamiestá IV raiteliø brigadai. I pëst. legionø divizijà sudarë dvi brigados. I brigada (I ir V pëst. pulkai puolimui susitelkë Augustavo miðke, á pietvakarius nuo Þelvos, ir Bûdvieèiø kaime, prie Gibø Augustavo plento). III brigada (VI ir 41 pëst. pulkai) susitelkë Krasnopolyje ir á ðiauræ nuo jo. Lenkø karo vadovybë ásakë puolant patruliø nesiøsti, kad lietuviams bûtø didesnis netikëtumas. Lenkø Generalinis ðtabas nesvarstë klausimo, ar lietuviai atsilaikysià, jiems tik rûpëjo klausimas, kiek laiko uþims lietuviø pajëgø likvidavimas. 323 Lietuvos kariuomenës vadovybë apie lenkø rengimàsi puolimui ir jø pajëgø sutelkimà Augustavo miðkuose turëjo tik apytikriø þiniø. Tas þinias jai suteikë þvalgyba bei pabëgæ lenkø kariai. Todël aukðèiau minëtuose vadovybës ásakymuose vis buvo pabrëþiama, jog yra vilties ginèijamus klausimus iðspræsti taikiu bûdu, nors kartu ir áspëjama bûti pasirengusiems atremti bet koká prieðo pasikësinimà. Lietuviø kariuomenë, uþëmusi gynimosi linijà, tvirtino savo pozicijas ir kasë apkasus. Lietuviø kariuomenës uþimtos gynimosi linijos tvarkymas netiko to laiko kautynëms. Siekimas laikyti iðtiestà fronto linijà vedë prie didelio fronto iðtæsimo. Fronto linija buvo perdaug ilga, kad bûtø buvæ galima tinkamai jà apstatyti negausiomis mûsø kariuomenës jëgomis. Menka buvo tuo laiku ir lietuviø þvalgybos veikla. 1920 m. rugsëjo 22 d. 10 val. staiga ir didelëmis jëgomis lenkai pradëjo puolimà. Tose vietose, kuriose norëjo prasilauþti pro mûsø frontà, lenkø karo vadovybë sugebëjo sutelkti 45 kartus didesnes jëgas, negu ten buvo lietuviø. Puolama buvo lietuviø II pëst. divizija. III pëst. divizijos bare, abipus KalvarijosSuvalkø plento, buvo ramu. Kapèiamiesèio kryptimi, kur stovëjo VIII pëst. pulko ðtabas, I lenkø brigada, miðkais priartëjusi prie mûsø pozicijø, staigiai ir stipriai puolë Þelvà ir Bûdvieèiø k. Ten buvo VIII pëst. pulko II bataliono IV ir V kuopos. VIII pëst. pulkas, kaip minëjome, buvo uþëmæs ilgà barà nuo Baltupës iki Nemuno. Ðio pulko VI kuopos du bûriai buvo prie pulko vado mjr. J. Èapliko atsargoje, o dar vienas ðios kuopos bûrys su sunkiuoju kulkosvaidþiu saugojo Druskininkø tiltà395 (þr. 40 schemà). VIII pëst. pulko I batalionas (l. e. vado p. karin. P. Bytautas), stovëjæs deðiniajame pulko sparne, gynë pozicijà abipus Gibø kaimo, tarp ten esanèiø eþerø. Batalione tebuvo I ir III kuopos, nes antroji buvo priskirta prie II bataliono. Ðio bataliono (vadas kpt. B. Pulkauninkas) IV kuopa (vadas ltn. J. Kairionis) buvo ásitvirtinusi Þelvos kaime ir jo apylinkëje, V kuopa prie Bûdvieèiø kaimo, kairiajame Maros krante, o priskirta II kuopa atsargoje miðke prie eþerëlio netoli BerþininkøKapèiamiesèio plento. Ltn. J. Kairionio vadovaujamos IV kuopos barà puolë lenkø keturiø kuopø batalionas, jo raitøjø þvalgø bûrys, remiami vienos lauko baterijos. Lenkai greitai uþëmë Þelvà bei Gibus ir, nors lietuviai ir atkakliai prieðinosi, privertë juos trauktis Berþininkø ir Seinø link. IV ir V kuopos buvo iðblaðkytos. Apie vidurdiená lenkai perëjo Maros upæ ir turëjo laisvà kelià vykdyti tolesniems veiksmams. Staigiam lenkø puolimui talkino geros prieigos prie lietuviø pozicijø ið Augustavo miðkø. Perëjæ upæ, lenkø raiteliø eskadronai nuþygiavo Kuodþiø k. link. Traukdamiesi lietuviai smarkiai apðaudë lenkø raitelius ðautuvø ir kulkosvaidþiø ugnimi. Visgi apie 14 val. 20 min. lenkai Kuodþius uþëmë. Prasiverþæ per Maros upæ VIII pëst. pulko III bataliono (vadas vyr. ltn. A. Janavièius) uþimtame bare, jie uþëjo á uþnugará ltn. J. Jankaus vadovaujamai VIII kuopai, jà iðvaikë, paimdami nelaisvën patá kuopos vadà ir 16 kareiviø396 . Tuo laiku telefono ryðys su pulko vadu mjr. J. Èapliku ir kuopomis nutrûko. Apie aukðèiau minëtus ávykius nieko neþinojo nei mjr. J. Èaplikas, nei kaimynystëje dislokuoto II pëst. pulko vadas mjr. J. Laurinaitis. Apie lenkø prasiverþimà jiems ir II pëst. divizijos vadui plk. V. Grigaliûnui-Glovackiui praneðë V pëst. pulko vadas kpt. K. Ðkirpa, kurio vadovaujamas pulkas buvo II pëst. divizijos atsargoje. Pats kpt. K. Ðkirpa su ðtabu ir II batalionu buvo Berþininkuose, pulko gurguolë Klepoèiø rajone, o I ir III batalionai kasë apkasus Þagariø, Pockûnø, Olðankos ir Pulkotø ruoþe. 324 I lenkø brigada (penki pëstininkø batalionai, vienas raiteliø eskadronas ir vienas artilerijos divizionas), uþëmusi Þelvà, puolë Berþininkus, kur, kaip jau minëjome, stovëjo lietuviø V pëst. pulkas. II pëst. divizijos vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis, manydamas, jog tai vietinio pobûdþio lenkø puolimas, ásakë kpt. K. Ðkirpai likviduoti nepasisekimà prie Þelvos ir uþimti turëtas pozicijas397 . Kpt. K. Ðkirpa ásakë kpt. L. Garbaliauskui su I batalionu ið Olðankos þygiuoti Berþalaukio kryptimi, uþimti Þelvà ir gelbëti sunkià kaimyninio II pëst. pulko padëtá. Kpt. V. Bagdonavièius su viena II bataliono kuopa turëjo pulti deðiniau BerþininkøKapèiamiesèio, supant Þelvà ið ðiaurës rytø, o su VI kuopa ið Dubiø pro Kunio ir Lempio tarpeþerá. Kpt. P. Plechavièius su III batalionu liko pulko rezerve Dvarciðkiø rajone, pasirengæs uþimti ir ginti dviem kuopomis Pulkotø aukðtumas398 . 40 schema Lenkø puolimas 1920 m. rugsëjo 22 d. 325 Pulkas tada neturëjo jokiø pagalbiniø daliø. Pulko raitøjø þvalgø komanda apie 30 raiteliø buvo iðskirstyta á batalionus ir kuopas ryðiams palaikyti. Apie ðiuos pertvarkymus kpt. K. Ðkirpa informavo II pëst. pulko vadà mjr. J. Laurinaitá, kuris taktiniu poþiûriu buvo labiausiai suinteresuotas kaimyninio V pëst. pulko veiksmais. Gavæs minëtà informacijà, mjr. J. Laurinaitis suabejojo, ar dar bûtø galima pataisyti padëtá, nes lenkai jau uþëmæ Gibus ir keliose vietose puolë II pëst. pulko uþtvaras eþerø linijoje á vakarus ir á pietvakarius nuo Seinø ir ar bepavyksià prieð lenkus atsilaikyti399 . Kpt. K. Ðkirpai apie priimtà kovos sprendimà praneðti kito kaimyninio pulko vadui mjr. J. Èaplikui nepavyko, nes telefono ryðys jau nebeveikë400 . V pëst. pulko batalionai pradëjo vykdyti jiems iðkeltus uþdavinius. Taèiau I7 batalionas spëjo ateiti tik iki Basiø ir uþëmë pozicijà prie pat Berþininkø, nes lenkai jau ir Dubius buvo uþëmæ. Netrukus jie ëmë atakuoti ir I batalionà. Pirmieji lenkø puolimai buvo atremti. Tada lenkai, turëdami didesnes pajëgas, pradëjo vykdyti abipusá V pëst. pulko sparnø supimà. Vyko smarki kova, viena ið didþiausiø ðiose operacijose. Vien lenkø I legionø pulko þuvo 3 kuopø vadai. Á kovà buvo átrauktas visas V pëst. pulkas. Visgi Berþininkus pavyko lenkams apsupti ir apie 14 val. uþimti. Pulko I batalionas, ið visø pusiø supamas, turëjo pasitraukti á Olðankà ir uþimti ten iðkastus savo apkasus. Dubius atkakliai gynusi pulko VI kuopa patyrë skaudþiø nuostoliø. Kovos didvyrio mirtimi èia þuvo Lietuvos karo mokyklos auklëtinis ltn. Petras Saldukas, su kareiviø bûriu ties Dubiais kelis sykius atmuðæs dideles lenkø pajëgas ir kurá laikà pristabdæs jø verþimàsi ir leidæs pulko ðtabui ir kitoms dalims suspëti pasitraukti ið Berþininkø á naujas pozicijas ir ginti kelius, einanèius á Lazdijus ir Seirijus401 . Uþëmæ Berþininkus ir nustûmæ sutiktas mûsø dalis, lenkai puolë Seinø kryptimi. V pëst. pulko rezervas III batalionas (vadas kpt. P. Plechavièius) buvo pasiøstas link Pulkotø, kur, ásitvirtinæs 145 ir 149 aukðtumose, bandë sulaikyti ið Berþininkø puolanèius lenkus. Batalionas iki 17 val. ðiose aukðtumose atlaikë kelis kartus stipresnio prieðo puolimus. Didelæ paramà V pëst. pulkui suteikë atvykusi pagalbon kpt. A. Ðklëriaus vadovaujama artilerijos VII baterija bei ðarvuotis Aras (komendantas ltn. J. Jakulis), padaræ lenkams daug nuostoliø. Taèiau gausios lenkø pajëgos V pëst. pulkà energingai puolë toliau visu frontu. Nebegalint kuo nors padëti II pëst. pulkui, V pëst. pulkui nebeliko prasmës atkakliai laikytis Pulkotø aukðtumose. Siekdamas apsaugoti pulkà nuo galimo apsupimo, kpt. K. Ðkirpa nusprendë pavakary atsiplëðti nuo prieðo ir pulkà, dengiamà abiejø ðarvuoèiø (neseniai buvo atvykæs ðarvuotis Ðarûnas komendantas ltn. V. Asevièius) ir artilerijos ugnies, atitraukti á kità pozicijà. Visi trys batalionai kautyniø tvarka atsitraukë á DuðnicosKalviðkiøKuèiûnø linijà gintis, pridengdami Seirijus ir Lazdijus nuo tolesnio lenkø puolimo402 . Kovos veiksmø metu V pëst. pulkas patyrë nemaþø nuostoliø: 1 karininkas ir apie 20 kareiviø þuvo, keliasdeðimt buvo suþeista, 130 kariø pateko lenkø nelaisvën403 . Ðià nesëkmæ galima paaiðkinti tuo, kad, vykdant stabdomàsias kautynes, kovotojø grandinëms teleidþiama atsilaisvinti nuo puolanèio prieðo tik já arti prisileidus. Tatai bûna susijæ su rizika arba patekti á nelaisvæ, arba þûti nuo prieðo. Rugsëjo 22 d. lenkø puolimo pradþioje II pëst. pulkas (vadas mjr. J. Laurinaitis) buvo uþëmæs barà uþ Seinø nuo Kleivø eþ. ðiaurëje iki Baltupës pietuose imtinai. 326 Pulko vado þinioje buvo I ir II batalionai. III batalionas tuo metu buvo paliktas Aðiuþoje (Hoþoje), II pëst. divizijos vado þinioje. I batalionas buvo uþëmæs ruoþà á deðinæ nuo VIII pëst. pulko I bataliono nuo Baltupës ðiaurës link. Jo III kuopa buvo rezerve Posejankos kaime. II bataliono dvi kuopos (IV ir V) buvo á deðinæ nuo I bataliono. VI kuopa buvo rezerve Seinuose. Èia buvo ir pulko ðtabas. Pulko vado þinioje buvo dar I haubicø baterija KonstantinaukosPosejankos rajone, VII baterija ties KonstantinaukaMara ir IX baterija SeinøLumbiø rajone404 . Kovø pradþioje II pëst. pulkas lenkø nebuvo puolamas. Pulko vadas mjr. J. Laurinaitis, apie 12 val. gavæs þinià ið V pëst. pulko vado kpt. K. Ðkirpos, jog, nepatikrintomis þiniomis, lenkai uþëmæ Þelvà, taip pat I haubicø baterijos vado kpt. P. Gudelio praneðimà, jog lenkø kolona þygiuoja Gibø kryptimi, ásakë jà apðaudyti. Tuo bûdu prasidëjo mûðis pulko kairiajame sparne. I kuopos vadui, palaikiusiam ryðá su VIII pëst. pulku, ásakyta atkreipti dëmesá á savo barà. Tuo metu VIII pëst. pulko I kuopa, buvusi Gibuose, nieko nepraneðusi atsitraukë ir lenkai, uþëmæ Gibus, pradëjo supti II pëst. pulko I bataliono kairájá sparnà Baltupá. Jiems apsupus Baltupyje buvusá vienà bûrá, pulko vadas kpt. J. Laurinaitis ásakë I kuopai trauktis Seinø link. Siekdamas likviduoti lenkø prasiverþimà, ásakë III kuopai uþimti barà nuo Posejankos iki Bokðø, kur, susisiekus su V pëst. pulko batalionu, turëjo drauge þygiuoti á Gibus. Taèiau V pëst. pulkas ne tik neatakavo lenkø nurodyta kryptimi, bet, kaip minëjome, pasitraukë ið Berþininkø, neástengæs perspëti apie tai II pëst. pulko vado405 . Uþëmæ Berþininkus, lenkai vienà kolonà pasiuntë á Pulkotus ir Ðtabinà, siekdami atkirsti kelià V pëst. pulkui, atsitraukusiam link Pockûnø, o kità kolonà á Seinus. Pastaroji apsupo III kuopà, kovojusià su lenkø kolona, þygiavusià keliu GibaiSeinai. Tuo pat metu pulko vadas mjr. J. Laurinaitis gavo ið II bataliono vado þinià, kad lenkai uþpuolë deðiniajame sparne buvusià IV kuopà. Pozicijai sustiprinti buvo pasiøsta VI kuopa. Lenkø puolimas buvo atremtas. II pëst. pulkas, supamas ið kairës ir turëdamas laisvà kelià atsitraukti ÞagariøKalvarijos ir kità kelià SeinaiBubeliaiBurbiðkës Lazdijai link, sukdamas kairájá sparnà, traukësi kovodamas deðinën. Mjr. J. Laurinaitis, nematydamas pavojaus ið deðinës, ásakë gurguolei ið Seinø pereiti á Þagarius ir ten laukti tolesniø nurodymø. Toliau lenkdamas kairájá sparnà, pulkas pamaþu traukësi á Seinus, kur susikoncentravæs manë atsitraukti á Þagarius. Taèiau kovø su lenkais metu nutrûko ryðys su visomis dalimis bei II pëst. divizijos ðtabu. Teko veikti savarankiðkai. Visà laikà vyko mûðiai kairiajame sparne, todël buvo manoma, jog lenkai puolë ÞelvàGibus, norëdami uþimti Kapèiamiestá ir per Sopockinà þygiuoti á Aðiuþà (Hoþà). Taèiau lenkai tuo paèiu metu atakavo VI pëst. pulkà, kuris buvo priverstas pasitraukti, taip pat nespëjæs perspëti II pëst. pulko vado. Lenkai metë prieð lietuvius kavalerijos pulkà bei pëstininkø pulkà. Kavalerija tuoj uþëmë Þagarius ir atkirto atsitraukimo kelià, o pëstininkai apsupo pulko deðinájá sparnà, paimdami IV ir VI kuopas nelaisvën. Bûdamas apsuptas ið visø pusiø, pulko vadas mjr. J. Laurinaitis liko Seinuose, laukdamas kol juose susirinks paskutiniosios dalys, su kuriomis galvojo atsitraukti á Þagarius, visai neþinodamas, jog lenkai juos jau buvo uþëmæ apie 12 val. Þygiuojant su I ir II batalionø likuèiais Þagariø link, ið raitøjø þvalgø suþinota, jog minëta vietovë lenkø jau uþimta. Tuomet pulkas pasuko Galadusio paeþere, tikëdamasis iðeiti á SmalënøLazdijø vieðkelá. Bet èia sutiko visà lenkø I legionø divizijà ir po trumpo mûðio buvo priverstas pasiduoti. 327 Á nelaisvæ pateko II pëst. pulko vadas mjr. J. Laurinaitis su pulko ðtabu, I ir II batalionais, þvalgø ir ryðiø komandomis ir II pëst. divizijos 1,5 baterijos (6 pabûklais). Mjr. J. Laurinaièio teigimu, puldami deðinájá II pëst. pulko sparnà ir lenkai patyrë nemaþø nuostoliø. Tame mûðyje ypaè pasiþymëjo pulko IV ir VI kuopos406 . Lenkø karo istoriko J. Smolenskio teigimu, lenkø paimtà grobá sudarë: 12 pabûklø, ið jø 3 sunkieji, 26 kulkosvaidþiai, apie 35 karininkai, tarp jø vienas pulko vadas (mjr. J. Laurinaitis) ir vienas artilerijos grupës vadas, daugiau kaip 1700 belaisviø, keletas virtuviø, kelios deðimtys arkliø, daug amunicijos, ðautuvø, veþimø ir karo medþiagos. Be to, lietuviai turëjo dideliø nuostoliø uþmuðtø ir suþeistø407 . Veikiausiai ðie skaièiai daugiau ar maþiau perdëti, taèiau reikia pripaþinti, jog II pëst. pulkà iðtiko tikra tragedija. Rugsëjo 22 d. apie 1314 val. lenkai puolë ir lietuviø III pëst. divizijos sudëtyje buvusio VI pëst. pulko (vadas plk. ltn. J. Butkus) ginamà barà. Ðis pulkas buvo iðsidëstæs BokðøKlevø tarpeþerisRaistakiemisÞvikeliaiÐeipiðkioKlevø tarpeþeris linijoje. I bataliono baras pietinis Þvikeliø pakraðtysPaleliai, II bataliono nuo ÐeðtokøSuvalkø geleþinkelio iki Raistakiemio. III batalionas buvo rezerve Didþiuliø rajone. Pulko ðtabas ðiauriniame Vidugiriø kampe prie kelio VaitakiemisLazdijai. Pulkà rëmë III baterija (vadas karin. J. Kulitanas)408 . Lietuviø VI pëst. pulkà puolë lenkø III pëst. brigados VI pëst. legionø pulkas. Buvæs Vilkapëdþiø kaime ir á vakarus nuo jo lietuviø pulko vienas batalionas po trumpø kautyniø buvo priverstas pasitraukti á ðiauræ. Ið Seinø prie Vidugiriø k. atvyko dar vienas VI pëst. pulko batalionas, kuris smogë lenkams, privertë juos pasitraukti ir sustojo. Taip pasirengusios abi pusës iðstovëjo iki tos dienos vakaro. Po to dauguma lenkø III brigados daliø nuo Vilkapëdþiø pasuko á rytus Þagariø ir Seinø kryptimi á II pëst. pulko uþnugará409 . Lenkø kavalerija laisvai prajodavo pro tuðèius tarpus. Ryðiai tarp atskirø lietuviø kariniø daliø pairo, gintis tapo labai sunku. Prasiverus lenkams per Kuodþius ir iðblaðkius VIII pëst. pulko I ir II batalionus, jiems atsivërë atviras kelias á Kapèiamiestá. Mjr. M. Piaseckio vadovaujama lenkø IV raiteliø brigada rugsëjo 22 d. po pietø tæsë þygá Kapèiamiesèio kryptimi. Ið pradþiø lenkai puolë dviem voromis, o vëliau pasiskirstë á keletà smulkesniø. Siekdamas sumuðti lietuviø dalis ir paimti kuo daugiau belaisviø, mjr. M. Piaseckis nusprendë taip pulti, kad Kapèiamiestis bûtø apsuptas ir kad kelias lietuviams trauktis á Leipalingá ðiaurës rytø link bûtø atkirstas. Uþëmus Kuodþius, puolimà tæsë lenkø 16 ulonø pulkas ir trys VII ulonø pulko eskadronai. Rugsëjo 22 d. popietæ Kapèiamiestyje stovëjo VIII pëst. pulko ðtabas, rezervas, kurá tesudarë tik vyr. ltn. M. Kalmantavièiaus vadovaujamos VI kuopos du bûriai (treèiasis buvo pasiøstas saugoti Druskininkø tiltà), po susirëmimø su lenkais pasitraukæs III batalionas (vadas vyr. ltn. A. Janavièius) ir pulkui priskirta V baterija (vadas vyr. ltn. P. Traðkevièius). III bataliono ðtabas buvo Pðetokuose. Gausios lenkø pajëgos greit uþëmë Pðetokus, o apie 19 val. Þmirkliø k., esantá 2 km á pietus nuo Kapèiamiesèio. VIII pëst. pulko II batalionas tuo metu dar laikësi KoknosKoviðkiø eþerø linijoje. Mjr. J. Èaplikas, norëdamas atremti smarkø prieðo puolimà ir bijodamas, kad lenkai netikëtai neapsuptø Kapèiamiesèio, su jame buvusiomis pajëgomis pasitraukë á Janèiulius, uþ pusës kilometro nuo miestelio Leipûnø 328 plentu. Apie 20 val. lenkø voros, pralauþusios II pëst. pulko barà ties Seinais, smogë VIII pëst. pulko II batalionui á sparnà ir ðis buvo priverstas pasitraukti tarp eþerø Veisëjø kryptimi. Apie 22 val. Kapèiamiestis ir Janèiuliai lenkø buvo uþimti. Ties Janèiuliø kaimu buvo netikëtai uþkluptas á uþnugará prasiverþusios lenkø kavalerijos ir smarkiai nukentëjo V baterijos bûrys. Kautynëse þuvo baterijos bûrio vadas ltn. J. Stepulionis, o jos vadas vyr. ltn. P. Traðkevièius su 43 kareiviais pateko á nelaisvæ. Netekta 62 arkliø ir daug kariðko turto: 4 patrankø, 13 gurguoliø410 . VI kuopai, pasiøstai apsuptoms pulko dalims praskinti kelià, teko iki 24 val. atkakliai kovoti su lenkais. Pasibaigus ðoviniams, kuopa iðsiskirstë po miðkus bûreliais, kad lengviau galëtø iðsiverþti ið apsupimo. Likusiø daliø nebebuvo galima surinkti, todël pulko vadas mjr. J. Èaplikas pasiûlë karininkams iðsiskirstyti ir eiti kur kas nori. Pats pulko vadas su savo padëjëju mjr. P. Jurgaièiu ir III bataliono vadu vyr. ltn. A. Janavièiumi metësi á kairæ Baltosios Anèios kryptimi, o mjr. A. Liutermoza su pulko adjutantu vyr. ltn. J. Namiku raiti tarpeþeriu per pelkæ ir kità dienà pasiekë Seirijus. Mjr. J. Èaplikui su ðtabu pavyko prasiskverbti iki Valentø kaimo, taèiau èia atsitiktinai uþklydæs lenkø eskadrono bûrys paëmë pulko vadovybæ á nelaisvæ. Operacijø su lenkais metu nuo 1920 m. rugsëjo 1 d. iki spalio 1 d. dingo be þinios, pateko nelaisvën ir buvo nukauti 534 ðio pulko kariai411 . Nuo rugsëjo 27 d. laikinai vadovauti pulkui ëmë mjr. A. Liutermoza412 . Rugsëjo 23 d. stambios lenkø pajëgos skubëjo uþimti tiltà per Nemunà prie Druskininkø. Norëta kuo skubiau persikelti á rytinæ Nemuno pusæ ir sukelti grësmæ Gardine tebebuvusiems bolðevikams. Druskininkø tiltà turëjo ginti VIII pëst. pulko VII kuopa ir II pëst. pulko III batalionas. Prie VII kuopos buvo priskirtas III kulkosvaidþiø kuopos ltn. A. Rukða su dviem sunkiaisiais vokieèiø Maxim sistemos kulkosvaidþiais. Taèiau dël atsitiktinai susidariusiø aplinkybiø ir ið dalies dël netinkamo vadovavimo tie daliniai ðio uþdavinio nevykdë. Neturëjæs savybiø, kurios keltø kareiviø pasitikëjimà, VIII pëst. pulko VII kuopos vadas vyr. ltn. Grigaliûnas, nutrûkus ryðiams su III bataliono vadovybe, lûkuriavo Paliepiuose (10 km á pietryèius nuo Druskininkø tilto), prie kuriø ið visø pusiø artëjo lenkø kavalerija, nors galëjo persikelti su kuopa per Nemunà ir atlikti svarbø uþdaviná. Rugsëjo 23 d. apie 9 val. 30 min. ltn. A. Rukðos iniciatyva, apðaudant lenkams, buvo pasirûpinta pastotëmis ir pasiektas Nemuno tiltas, kurá saugojo nedidelis lietuviø bûrys, turëjæs vienà sunkøjá kulkosvaidá. Netrukus prasidëjo smarkus susiðaudymas su lenkais, kuris tæsësi apie 5 valandas. Apie 16 val. tilto gynëjai ëmë trauktis per Druskininkus Ratnyèios link, kur buvo lenkø apsupti ir pateko jø nelaisvën413 . Rugsëjo 23 d. lenkø divizijos, perëjusios Druskininkø tiltà, nuþygiavo Marcinkoniø link414 . Lenkai, nustûmæ mûsø kariuomenæ á ðiauræ ir Suvalkijoje palikæ 17 Poznanës divizijà, laikinai liovësi persekioti mûsø kariuomenës dalis Suvalkijoje. Po to kairëje Nemuno pusëje vyko tik nedideli susidûrimai su lenkais. Lietuvos kariuomenë uþëmë Viðtyèio eþeroViþainioRutkosBaltadumbliø LiepinësSmalënøVilkapëdþiøDuðnicosKalviðkiøKuèiûnøVeisiejøSeirijø eþ. Nemuno linijà415 . Tuo ir pasibaigë kautynës su lenkais Sûduvoje, prasidëjusios rugsëjo 2 d. ir katastrofiðkai pasibaigusios rugsëjo 22 d. 329 SeinøDruskinininkø karinës operacijos metu daugiausia nukentëjo II pëst. divizija. Nuostolius patyrë ðios karinës dalys: II pëst. pulko vienas batalionas þuvo, o kiti buvo iðblaðkyti; iðblaðkytos atskiros V pëst. pulko dalys, beveik visas VIII pëst. pulkas. Lenkø nelaisvën pateko 2,5 baterijos: I haubicø baterija (vadas kpt. P. Gudelis), V lauko baterija (vadas vyr. ltn. P. Traðkevièius) ir IX lauko baterijos (vadas vyr. ltn. A. Gailius) bûrys. Ið viso netekta 10 pabûklø416 . Ið lietuviø kovotojø 2 karininkai ir 32 kareiviai buvo nukauti, 5 karininkai ir 98 kareiviai suþeisti, o 38 karininkai ir 1996 kareiviai pateko nelaisvën417 . Be to, lenkai paëmë daug kulkosvaidþiø, ðautuvø, arkliø ir veþimø. Ið apsupimo paspruko tik vyr. ltn. A. Ðklëriaus vadovaujama VII lauko baterija, kuri, kaip minëjome anksèiau, prisijungë prie V pëst. pulko ir vëliau já gerai rëmë kautynëse prie Berþininkø. Lietuviø kariuomenë SeinøDruskininkø operacijoje toká skaudø pralaimëjimà patyrë dël daugelio prieþasèiø. Visø pirma ji visame lenkø fronte laikësi tik pasyvios gynybinës taktikos, buvo iðskaidyta ilgoje linijoje maþais dalinëliais, prastai veikë þvalgyba bei ryðiai, kariams stigo karinio patyrimo. Kovø eigai ypaè neigiamai atsiliepë nevykæs vadovavimas, neefektyviai veikusios artilerijos dalys, nemokëjimas vykdyti nakties veiksmø, menkas kavalerijos pajëgumas ir kt. K o v o s p i e t r y t i n ë j e L i e t u v o s d a l y j e. Seinø operacijos metu deðinëje Nemuno pusëje Aðiuþoje (Hoþoje), uþ 12 km á ðiauræ nuo Gardino, tebuvo mjr. J. Petruièio vadovaujamas II pëst. pulko III batalionas. Jo uþdavinys buvo saugoti Aðiuþos (Hoþos) tiltà, stebëti bolðevikø veiksmus ir, jiems traukiantis ið Gardino, tuojau uþimti miestà ir abu jo tiltus per Nemunà. Komplikuojantis padëèiai lenkø fronte, naktá ið rugsëjo 21 á 22 d. kariuomenës vadovybë ásakë Vilniuje stovëjusio VII pëst. pulko vadui plk. ltn. E. Adamkavièiui uþimti Gardinà. Prie ðio pulko buvo priskirta ir kpt. V. Griganavièiaus vadovaujama I baterija418 . I pëst. divizijos vado gen. ltn. St. Nastopkos rugsëjo 22 d. ásakymu VII pëst. pulkas turëjo eðelonais vykti Gardino link ir uþimti barà nuo Augustavo bei Nemuno kanalo ið deðinës Eþeroniø (Oziorø) link ið kairës imtinai. Bolðevikams apleidþiant Gardinà ir Sopockinà, tuojau uþimti juos bei pozicijas palei Nemunà ir neleisti lenkams per já persikelti419 . Pulko vadui plk. ltn. E. Adamkavièiui kuriam laikui pasilikus Varënoje, uþimti Gardinà su pulko dalimis buvo pasiøstas jo padëjëjas mjr. Vl. Rëklaitis. Tà paèià rugsëjo 22 d. pulkas atskirais eðelonais iðvyko á Gardino rajonà: III batalionas (vadas kpt. V. Vitkauskas) á Aðiuþà (Oþæ, Hoþà), kur turëjo uþimti Nemuno krantus nuo Grandþiø (Grandièi) k. iki Augustavo kanalo ir ten pakeisti nuo rugsëjo 2 d. buvusá II pëst. pulko III batalionà; II batalionas (IV ir V kuopos vadas mjr. A. Kerbelis) á Merkinæ, o I batalionas (vadas mjr. Vl. Rëklaitis) uþimti EþeroniøGrandþiø barà420 . Trûkstant vagonø, krovimasis uþtruko gana ilgai, ir III batalionas atvyko á Parieèæ tik rugsëjo 23 d. apie 2 val. Po poros valandø miestelá pasiekë ir I batalionas su pulko vado padëjëju mjr. Vl. Rëklaièiu. 1920 m. rugsëjo 23 d. rytà deðinëje Nemuno pusëje Lietuvos kariuomenës dalys buvo taip iðsidësèiusios: á rytus nuo VII pëst. pulko buvo I pëst. pulkas (vadas mjr. Vl. Skorupskis), Vilniuje tuo metu stovëjo IV pëst. pulkas (vadas kpt. J. Varia- 330 kojis), o paèiuose rytuose IX pëst. pulkas (vadas mjr. A. Paðkovièius). Kitos kariuomenës dalys tebebuvo Suvalkijoje. Tuo metu Lietuvos kariuomenëje tebuvo tik 90 rikiuotës kuopø, o prieð jas stovëjo 214 lenkø kuopø421 . Mjr. Vl. Rëklaitis, suþinojæs, jog Druskininkø tiltà per Nemunà gina tik vienas VIII pëst. pulko bûrys, neturintis ryðiø su bet kokia savo divizijos dalimi, ir kad Kapèiamiestis bei Leipûnai jau lenkø uþimti, ásakë minëto pulko bûrio karininkui ginti tiltà tol, kol atvyks II pëst. pulko III batalionas. Nesant galimybiø tiltà apginti, nurodë já sudeginti, prieð tai apsirûpinant tam reikiamomis medþiagomis422 . Iðsiuntæs kpt. V. Vitkauskà su III batalionu á Aðiuþà (Hoþà), mjr. Vl. Rëklaitis supaþindino mjr. J. Petruitá su padëtimi Druskininkuose ir ásakë jam vykti ten ir uþimti gynimo barà bei tiltà per Nemunà. VII pëst. pulko I batalionas buvo paliktas Parieèës stotyje tol, kol paaiðkës padëtis ties Druskininkais, pasiuntus ten ltn. J. Matelá su 2 raiteliais. Apie 12 val. 30 min. minëtas karininkas telefonu ið Druskininkø painformavo mjr. Vl. Rëklaitá, jog pasiøsti ið uþtvaros VIII pëst. pulko þvalgai susiðaudë su þygiuojanèiais á miestelá lenkais423 . Mjr. J. Petruitis, nesulaukæs kpt. V. Vitkausko Aðiuþoje (Hoþoje), paliko miestelyje IX kuopos vadà vyr. ltn. J. Andriûnà, o pats su VIII kuopa, vienu sunkiøjø kulkosvaidþiø bûriu ir bataliono veþimais iðvyko á Druskininkus. Priartëjus prie Druskininkø ir iðgirdus smarkø artilerijos, kulkosvaidþiø ir ðautuvø ðaudymà, mjr. J. Petruitis pasiuntë kpt. E. Noreikà su VIII kuopa padëti ginti tiltà per Nemunà. Tuo metu prie Druskininkø artëjo ir vyr. ltn. J. Andriûno vadovaujama IX kuopa, kuri stojo á atkaklià kovà su jà supanèiais lenkais. Taèiau atsilaikyti prieð gausias prieðo pajëgas nepavyko apsupta kuopa pateko á lenkø nelaisvæ. Pats mjr. J. Petruitis vos spëjo iðsigelbëti ir, gráþæs á Parieèës stotá, praneðë apie nesëkmæ Druskininkuose ir atkaklø lenkø jëgø verþimàsi Parieèës link. Ëjæs VII pëst. pulko I bataliono vado pareigas kpt. I. Gaiþauskas, surinkæs ir iðrikiavæs likusias kuopas, jas stipriai apginklavæs, uþëmë pozicijà abipus plento ParieèëDruskininkai ties Èernuchos vienkiemiu. Artilerijos I baterija ásitvirtino 128 ir 115 aukðtumose. Vakare Druskininkø link buvo pasiøsti þvalgai, kurie susiðaudë su lenkais ties Jaskelevièiø kaimu. Mjr. Vl. Rëklaièiui ið susidariusios padëties tapo aiðku, jog lenkai Sopockino Kapèiamiesèio rajone sukoncentruotas nemaþas pajëgas metë á Druskininkus, norëdami apsupti Gardinà, ir I batalionas, atsidûræs uþ 50 km nuo savo linijos (baras Varënoje), prieðo jëgø sulaikyti negalësiàs. Todël tos pat dienos vakare, apie 21 val., ásakë III bataliono vadui kpt. V. Vitkauskui trauktis á Parieèæ, pats su I batalionu ir I baterija laikydamasis uþimtoje pozicijoje, kol III batalionas pasitrauksiàs ið Aðiuþos (Hoþos) 424 . Rugsëjo 24 d. auðtant lenkai pradëjo smarkø puolimà. Jø jëgos sparèiai didëjo. Ið pradþiø pasirodþiusius raitelius pakeitë pëstininkai, po to prieð lietuviø karius buvo panaudoti bombosvaidþiai ir minosvaidþiai. Uþvirë smarkus mûðis. Atkaklius lenkø puolimus atrëmë gerai suderinta lietuviø ugnis. Lenkø ðarvuotas automobilis, negalëdamas pervaþiuoti ties Èernuchos vienkiemiu buvusio tilto, turëjo pasitraukti nuo lietuviø artilerijos ugnies. Apie 10 val. mjr. J. Petruitis, su savo bataliono likuèiais ir dalimi gurguolës vykdamas á Marcinkonis, ant geleþinkelio susitiko su lenkø raiteliais. Gavæs ðià þinià, mjr. Vl. Rëklaitis traukiniu pasiuntë I kulkosvaidþiø kuopos vadà vyr. 331 ltn. D. Katasonovà patikrinti padëtá vietoje ir, iðvaikius lenkus, iðstatyti uþtvaras su kulkosvaidþiais Margioniø rajone, o traukiná pasiøsti á Marcinkonis. 11 val. vyr. ltn. D. Katasonovas praneðë, jog ties Margioniø kaimu susprogdintas 20 m geleþinkelio ruoþas. Neturint atsarginiø bëgiø bei árankiø, jo suremontuoti nepavyko ir traukinys buvo priverstas sugráþti á Parieèæ. Èia suþinota, jog lenkai uþëmë Marcinkoniø stotá425 . Mjr. Vl. Rëklaitis, matydamas keliskart gausesnio prieðo pranaðumà, ásakë I ir III batalionams trauktis. I batalionas kovodamas traukësi Naujosios RûdosNaujadvarioRodûnios kryptimi, kur tikëjosi rasti I pëst. pulko dalis. 12 val. liovësi veikusi I baterija. Prieð atsitraukiant buvo ásakyta pirmiausia atitraukti sunkiuosius kulkosvaidþius. Kadangi vyko smarkus mûðis, buvo ginamas platus baras ir lenkai buvo prislinkæ labai arti, sunku buvo pagauti momentà nematomai nutraukti kulkosvaidþiø ugná ir pradëti trauktis. Ypaè sunki buvo II kuopos kairiojo sparno, supamo lenkø, padëtis. Apie 17 val. III kuopa palei plentà atsitraukë iki geleþinkelio. Kai pradëjo trauktis II kuopa, lenkai jà puolë ið dviejø pusiø. Jø raiteliai tuo momentu atakavo Parieèës miestelá ir stotá, kur buvo mjr. Vl. Rëklaitis su I kuopos I bûriu. Taèiau atsitraukusi prie geleþinkelio III kuopa kulkosvaidþiø ugnimi iðsklaidë lenkø raiteliø vorà, o po to ir miestelá bei stotá puolanèius lenkø raitelius. Visgi naktá á rugsëjo 25 d. lenkai Parieèæ uþëmë. I batalionui traukiantis toliau Staraja Ruda link, lenkø eskadronas uþstojo kelià á kaimà ir atakavo I kuopà, taèiau buvo atmuðti ir iðsisklaidë po miðkà. Tolesná lenkø raiteliø puolimà paralyþiavo I kuopos ugnis bei atëjæs vakaras. Lenkai liovësi persekiojæ426 . Rugsëjo 25 d. 8 val. ryto I ir III kuopos bei atskiri II kuopos kariai pasiekë Novyj Dvorà, ið kur 12 val. patraukë Rodûnios link. Traukiantis suþinota, jog I pëst. pulko dalys ið ten pasitraukusios, lenkai Rodûnæ uþëmæ ir jø didelës pajëgos þygiuoja á Lydà. Vakare Uþubalio kaime susirinko I bataliono dalys. Kadangi ið visø pusiø artëjo lenkai, nakèiai aplink Uþubalio dvarà, kur buvo apsistojusios I bataliono kuopos ir gurguolë, buvo iðstatytos sargybos su kulkosvaidþiais. Vakare bataliono vadas mjr. Vl. Rëklaitis surinko karininkus susidariusiai padëèiai iðsiaiðkinti ir dël tolesniø þygiø pasitarti. Paaiðkëjo, jog po paskutiniøjø dienø mûðiø su lenkais kareiviai labai iðvargæ, jø nuotaika kritusi ir nëra vilèiø prasimuðti pas savuosius. Mjr. Vl. Rëklaitis, verèiamas susidariusiø aplinkybiø ir siekdamas iðsaugoti gyvàjà jëgà, reikalingà bûsimøjø kovø su lenkais metu, ásakë palikti veþimus, sugadinti ir uþkasti kulkosvaidþius, iðsiskirstyti maþomis grupëmis ir miðkais stengtis prasiverþti savøjø link, nes visi keliai buvo lenkø uþimti. Bataliono vadas su kpt. P. Tarasenka ir ltn. J. Mateliu paskutinieji apleido Uþubalio dvarà427 . Didesnioji bataliono dalis (apie 250 þmoniø) nuvyko á Lydà. Ten bolðevikai juos nuginklavo. Tuo bûdu siekis uþimti Gardinà baigësi VII pëst. pulko katastrofa. Nesëkmës prieþastys buvo tokios pat kaip ir Suvalkijoje. Kelia nusistebëjimà tik ta aplinkybë, jog Lietuvos karinë vadovybë rengësi uþimti Gardinà, neturëdama jokiø galimybiø tai ávykdyti. Visø pirma ji disponavo labai menkomis karinëmis pajëgomis; antra, bolðevikai, siekdami savo tikslø, ðios tvirtovës atiduoti lietuviams nenorëjo, ir, treèia, tikëtis palankios lenkø pozicijos Gardino atþvilgiu, patyrus katastrofà ties Seinais ir þinant jø agresyvius tikslus, buvo visiðkai nerealu. Tuometinë Lietuvos vadovybë 332 turëjo imtis efektyviø priemoniø apsaugoti kraðto teritorijà nuo lenkø ásiverþimo, visomis turimomis pajëgomis sukliudyti jiems persikelti per Nemunà ar bent ilgiau juos sulaikyti itin strategiðkai svarbioje gynimosi poþiûriu Nemuno linijoje, dislokavus Druskininkuose stiprià nuolatinæ águlà. Taèiau to nebuvo padaryta. Kelia nuostabà ir tai, jog VII pëst. pulkas buvo pasiøstas á Gardinà naktá ið rugsëjo 22 á 23 d., kai lenkai Suvalkijoje jau buvo sumuðæ visas ten buvusias lietuviø kariuomenës dalis. Nors VII pëst. pulkas prie Parieèës ir narsiai kovësi, taèiau ðios kovos, pareikalavusios nemaþa nereikalingø nuostoliø, jau buvo beprasmës,. Kaip minëjome, VII pëst. pulko III batalionas, kpt. V. Vitkausko vadovaujamas, rugsëjo 23 d. atvykæs á Aðiuþà (Hoþà), paskubomis ið II pëst. pulko III bataliono perëmë barà tarp Grandièiø ir Juodosios Anèios ir siekë greièiau susijungti su I batalionu bei kitomis dalimis. Batalione buvo apie 500 kareiviø ir tik 5 karininkai. Penkiø karininkø buvo maþa tokiam daliniui ir vadovauti buvo labai sunku. Batalione neturëta nei vieno telefono, nes ryðiø komanda nesuspëjo apsirûpinti reikalingomis batalionui ryðiø priemonëmis428 . Batalionas tapo toli iðsikiðusia salele, kuriai daugiau nieko nebebuvo likæ kaip tik trauktis ir bandyti gráþti á pulkà, kurio II batalionas buvo likæs Vilniuje. Taèiau trauktis buvo sunku. Pirma, lenkø kavalerija verþësi atskirti bolðevikus nuo Lietuvos. Lenkai savo smûgá kreipë GardinoLydosMolodeènoVileikos kryptimi. Jø kavalerija rietë visà ðá sparnà ir bloðkë lietuvius, ásimaiðiusius tarp bolðevikø, gilyn á Rusijà, vis labiau atskirdama nuo Lietuvos. Lenkai susidariusá plyðá tarp Lietuvos ir Rusijos vis plëtë. III batalionas, jusdamas didëjantá lenkø kavalerijos spaudimà ir aiðkëjantá sparno supimà, ryþosi lenkø puolimo iðvengti, juos apeiti ir vël pasiekti Lietuvos þemæ, kartu atsiplëðdama nuo bolðevikø. Tikëtasi, kad sumanymas pavyks, nes ir lenkai laikui bëgant pavargo, nebebuvo tokie greiti kaip anksèiau. III batalionui traukimasis vyko sunkiai ir dël maisto kariams bei paðaro arkliams stokos. Jo vadas kpt. V. Vitkauskas susirinko su kuopø vadais aptarti tolesnio veikimo planus ir iðspræsti svarbiø maisto atsargø papildymo klausimø. Ûkio virðininku buvo paskirtas ltn. J. Stepelis. Jis turëjo apylinkëse kaip nors surinkti maisto produktø, kad nors ðiek tiek pavalgydintø þmones. Nors apylinkës jau ne syká buvo nusiaubtos, jis sudarë maitinimo komandà, kuri rinko viskà kas valgoma ir bet koká paðarà. Kareiviams buvo leista, uþtikus pakelëse bulviø, imti á kiðenes tiek, kiek kas gali. Visø bûklë buvo be galo sunki. Ypaè kentëjo suþeistieji ir ligoniai. Iðalkæ sovietø kariai atëmë ið gyventojø viskà: maistà, paðarà, arklius, galvijus, patalynæ, drabuþius. Iðsigandæ gyventojai iðbëgiojo á miðkus ir pelkes. Iðtisi kaimai buvo tuðti ir apleisti. Vietos gyventojai, kurie buvo gráþæ ið slëptuviø, lietuviams buvo palankûs, stengësi padëti, bet jie patys nieko neturëjo. Dauguma jø kalbëjo gryna lietuviø kalba. Ðalia lietuviø traukësi raudonarmieèiai. Tai jau nebebuvo kariuomenës daliniai, bet tik atskiros padrikos grupës, grupelës ar pavieniai kariai. Taèiau lietuviø batalionas buvo tvarkingas, drausmingas ir vieningas. Bolðevikai nevengë ir agitacijos bei kurstymø, taèiau lietuviø kariai á visa tai nekreipë jokio dëmesio429 . Pasiekus Eþeronis, padëtis lyg ir palengvëjo. Netoli Naujadvario sustota pailsëti, iðstatytos stiprios sargybos. Vos spëjus sumigti, uþpuolë lenkø raiteliai. Ávyko smarkus susiðaudymas. Teko þygiuoti toliau. Þygiuoti tarp bolðevikø buvo sunku. Rugsëjo 26 d. batalionas pasuko Lydos kryptimi. Suþinota, jog lenkai yra toli nuëjæ 333 pirmyn. Toliau batalionui þygiuoti buvo dar sunkiau: dauguma tiltø buvo sudeginti, mûsø kareiviai susimaiðë su bolðevikø kareiviais nelengva buvo net juos atskirti. Trûkstant paðaro, pradëjo sirgti arkliai ir nebegalëjo toliau veþti virtuviø ir gurguoliø. Reikëjo lengvinti veþimus arba imtis kitø priemoniø. Pagaliau susivokta ir imta mûsø arklius keisti á paliktus bolðevikø. Tai buvo labai gera iðeitis, nes tie kuinai jau buvo pailsëjæ ir galëjo vël veþti, o naktá niekas nematë, kas kur kà daro430 . Didëjo pavojus ir ið bolðevikø pusës. Artëjant prie Lydos, daþniau buvo girdëti bolðevikø komisarø agitacinës kalbos, kad lietuviai susitaræ su lenkais ir paleidæ pastaruosius bolðevikams á sparnà. Kai kur buvo suiminëjami mûsø kariai, kaip tariami dezertyrai. Kpt. V. Vitkauskas, suþinojæs, jog viename kaime yra suimtø mûsø kareiviø, pasiuntë ten ltn. J. Èerniø, kad jis pareikalautø juos paleisti. Taèiau bolðevikai buvo sulaikæ ir já patá ir tik po ilgokø derybø paleido431 . Rugsëjo 27 d. pavakary batalionas prisiartino prie Lydos. Likus 2 km iki ðio miesto, bataliono vadas kpt. V. Vitkauskas buvo iðkviestas pas bolðevikø armijos vadà. Jo laukiamajame kpt. V. Vitkauskas sutiko II pëst. pulko III bataliono vadà mjr. J. Petruitá, ið kurio suþinojo, jog Lydoje yra apie 400 VII pëst. pulko I bataliono ir kitø pulkø kareiviø. Pasirodo, kad bolðevikai siûlo jiems susijungti atskirà dalá, ketina palikti pas save ir duoti uþdaviná. I bataliono visos kuopos, iðskyrus kulkosvaidininkus, èia atbëgusios be karininkø, gerokai suagituotos, pakrikusios432 . Áëjusiam kpt. V. Vitkauskui á kabinetà armijos vadas pirmiausia prikiðo, kad jo batalionas esàs pakrikæs ir demoralizuotas. Á tai kpt. V. Vitkauskas atsakë, kad jo batalionas yra tik pavargæs, bet visai ne pakrikæs ir ne demoralizuotas ir kad galás net tuojau kautis. Jis pridûrë, jog èia anksèiau atvykæs I batalionas yra nukentëjæs kautynëse, likæs be karininkø, be jokio aprûpinimo, todël ir negali bûti tvarkingas. Po ilgø ginèø kpt. V. Vitkauskui pavyko pasiekti, kad buvo ne tik iðlaisvinti kareiviai, bet ir atgauti jø ginklai, bataliono ir I baterijos arkliai. Buvo ásakyta lietuviams per 2 val. miestà palikti433 . Tuo bûdu Lydoje þygio rinktinë padidëjo. Taèiau apsupimo pavojus në kiek nesumaþëjo, nes kairëje lenkø buvo uþimta teritorija dar toli á prieká. Lietuviø rinktinë Lydà paliko apie 22 val. Padidëjus þmoniø skaièiui, vadovybei reikëjo dëti daug pastangø þygio tvarkai palaikyti. I batalionas, neturëjæs savo virðininkø, buvo smarkiai demoralizuotas, prisiklausæs visokiø kalbø, jame ëmë trûkti tvarkos. Kpt. V. Vitkausko ásakymu rugsëjo 28 d. rytà buvo iðrikiuoti abu batalionai bei II pëst. pulko kuopa su kitø daliø atskirais kareiviais. Paaiðkinæs sunkias aplinkybes ir savo uþdaviná, kpt. V. Vitkauskas paskelbë esàs visos jungtinës dalies vadas diktatoriaus teisëmis, pabrëþdamas, kad jo ásakymai privalomi visiems be jokiø iðimèiø ir uþ prasiþengimus, plëðimus bei kurstymà prieð virðininkus ir valstybæ bausiàs net mirties bausme. Jo kalba visus paveikë toliau batalionai þygiavo pavyzdinga tvarka 434 . Po to batalionai per Lipniðkes, Subatninkus, Trobas atvyko á Bagdonavà. Beeinant spëta pralenkti lenkus ir suþinota, jog kelias á Aðmenà laisvas. Nors kariai buvo taip pavargæ, jog bent kiek sustojus griûdavo þemën ir miegodavo kaip negyvi, paskutinioji laisvës troðkimo viltis juos taip paveikë, jog 11 km kelià nuo Bagdonavo nuëjo per nepilnas 2 valandas435 . Rugsëjo 30 d. rinktinë atvyko á Aðmenà. Ið vieno vietos gyventojo lietuvio buvo 334 suþinota, jog Vilniaus link, netoli Aðmenos, tikrai yra lietuviø sargybos. Aðmenoje truputá pailsëta. Visi buvo be galo alkani ir tikëjosi gauti nors ðiek tiek uþvalgyti. Deja, kaip visur, taip ir èia nieko nebuvo. Teko tenkintis kasdiene bulviene. Þygiuota Vilniaus kryptimi. Uþ kokiø 67 km buvo sutikti pirmi lietuviai kareiviai. Tai buvo IV pëst. pulko sargyba. Suþinota, kad tiek Kauno, tiek Vilniaus lenkai dar nebuvo uþëmæ. Visø nuotaika pakilo. Pasiekus Gudagojo stotá, apie sugráþimà buvo praneðta á Vilniø ir pareikalauta eðelono. Spalio 1 d. rytà eðelonas atvyko. Prieð iðvykstant visos 9 kuopos buvo graþiai iðrikiuotos ir kpt. V. Vitkauskas pasveikino juos pabaigus sunkø ir varginantá þygá, pareiðkë padëkà uþ iðtvermæ ir palinkëjo ateityje garbingai atlikti bûsimuosius þygius. Po to kariai sugiedojo valstybës himnà ir suðuko Valio! Ið ðio varginanèio, átempto ir nepaprasto þygio gráþo 10 karininkø ir 750 kareiviø. Per 7 dienas nueita 310 km, t. y. kiekvienà dienà po 44 km436 . Tai vienintelis ávykis tuometinëje lietuviø kariuomenëje, kai atskira dalis ðitaip ilgai iðbuvo atitrûkusi nuo savo pagrindiniø pajëgø. Beje, ji ne tik nieko neprarado, bet dar daug kareiviø ið nelaisvës iðvadavo ir tvarkingai su visu turtu gráþo. Ðis þygis buvo Kautyniø krikðtynos ir tai buvo jauèiama vëliau, ginant VilniausÐirvintø plentà 437 . Lenkø þygis iki Lydos vyko be didesniø kliûèiø. Gardino miestas buvo lenkø supamas ðiaurëje ir pietuose. Ið Gardino bolðevikø Raudonoji armija pasitraukë rugsëjo 26 d. be didesnio pasiprieðinimo. Lenkai Gardinà uþëmë rugsëjo 27 d., o Lydà naktá ið rugsëjo 28 á 29 d., po gan sunkiø ir nuostolingø kautyniø. Kautynës vyko rugsëjo 2728 d. Po jø bolðevikai traukësi á rytus, rodydami vis maþesná pasiprieðinimà. Lenkø ofenzyva pavyko. Rygoje vykstanèiose taikos derybose tarp Lenkijos ir Sovietø Rusijos delegatø bolðevikai darë nuolaidà, rodë palinkimà susitarti. Lenkijos kariuomenës pergalë karo lauke paveikë ir derybø eigà. Ádomu paþymëti, kad, vykstant Rygoje deryboms, Lenkijos vyriausybë su savo delegacija Rygoje palaikë ryðá (telefonu ir telegrafu) per Lietuvà nekliudoma. Pravaþiuodavo ir pavieniai asmenys kurjeriai, lydimi Lietuvos vyriausybës skirtø pareigûnø, kariø arba civiliø438 . Kaip minëjome anksèiau, VII pëst. pulko II batalionas, vadovaujamas mjr. A. Kerbelio, SeinøDruskininkø operacijos metu buvo dislokuotas Varënoje. Lenkø karinës vadovybës planuose þygiavimo iðilgai aðies GardinasVilnius pagrindinis tikslas buvo uþimti Varënos geleþinkelio stotá, norint sukliudyti lietuviams permesti kariuomenës dalis ið Suvalkø kraðto prie Vilniaus. Supdami bolðevikø kairájá sparnà pro Druskininkus RodûniosLydos kryptimi, lenkai privertë VII pëst. pulkà skubiai trauktis ið Rodûnios rajono á Valkininkø rajonà. Kaudamiesi su bolðevikais GardinoLydos rajone, lenkai kelias dienas lietuvius paliko ramybëje, jei neminëtume likvidavimo lietuviø daliø, pasipainiojusiø lenkø IV raiteliø brigadai DruskininkøParieèës rajone ir I pëst. pulko I kuopos iðvijimo ið Noèios. Tuo metu I pëst. pulkas, vadovaujamas mjr. Vl. Skorupskio, buvo iðdëstytas EiðiðkiøRodûniosVosyliðkiø rajone frontu á rytus. Á kairæ nuo jo buvo IV pëst. pulkas (vadas kpt. J. Variakojis), o deðinëje VII pëst. pulko II batalionas (vadas mjr. A. Kerbelis). Pastarasis buvo dislokuotas Varënoje. VII pëst. pulko vado plk. ltn. E. Adamkavièiaus ásakymu rugsëjo 24 d. II bata- 335 liono IV ir V kuopos (VI-a buvo palikta prie pulko ðtabo tiesioginëje vado þinioje) þygio tvarka iðvyko ið Varënos geleþinkelio stoties Merkinës link. Apie 17 val. V kuopa uþëmë Merkinæ, tiltà per Nemunà ir pasiuntë þvalgus á Liðkiavà, Leipûnus bei Þivulciðkius. Tuo paèiu laiku IV kuopa uþëmë plento tiltà per Merká, Bingelius, Laukininkus ir Puvoèius. Uþimant minëtus punktus, nesutikta jokio lenkø pasiprieðinimo, iðskyrus susirëmimà su jais ties Puvoèiais. Èia suþinota, jog Marcinkonyse ásikûrusios didelës lenkø pajëgos pëstininkai, raiteliai ir artilerija439 . Rugsëjo 25 d. II batalionà papildë ið Seirijø atsiøstas III eskadrono 30 raiteliø bûrys. 11 val. IV kuopos vadas vyr. ltn. V. Statkus ant tilto per Merká sugebëjo asmeniðkai vienas sulaikyti 11 lenkø veþimø su ðienu, aviþomis bei bulvëmis ir paimti nelaisvën 2 lenkø kareivius. Kità dienà batalionas uþëmë barà nuo Þivulciðkiø iðimtinai iki Puvoèiø imtinai. Tà paèià dienà VII pëst. pulko vadas buvo paskirtas Varënos grupës vadu440 . Visà rugsëjo 27 d. vyko þvalgø susiðaudymai su lenkais. Marcinkoniø rajone tuo metu buvo lenkø 4 pëst. pulkai (apie 5800 kovotojø) su 125 kulkosvaidþiais. Manoma, kad prie kiekvieno ið jø buvo po vienà eskadronà. Turëta artilerijos. O lietuviø I pëst. pulke tebuvo apie 2000 kareiviø su 30 kulkosvaidþiø, vienas raiteliø eskadronas ir viena baterija441 . Lenkø kavalerijai þygiuojant Rodûnios kryptimi, I pëst. pulko vadas mjr. Vl. Skorupskis nebelaukë nurodymø ið virðaus, bet pats nusprendë, kà turi daryti. Tuoj su pulku atsitraukë á NoèiosRudniosÛlos upelio ribà. Pirmuosius lenkø puolimus rugsëjo 30 d. ir spalio 1 d. I pëst. pulkas atrëmë, bet, lenkams sutelkus daugiau jëgø, buvo priverstas pasitraukti iki MergeþerisDereþnyèios upelisPerloja ribos ir vël sustojo gintis. Grësë pavojus Varënos geleþinkelio stoèiai442 . Rugsëjo 28 d. uþëmæ Lydà, lenkai jau kità dienà ið Marcinkoniø rajono pradëjo puolimà Varënos kryptimi. Pirmiausia jø raiteliai uþpuolë Zervynø uþtvarà ir jà iðvaikë. Po to puolë Þiûratiðkiø kaimà ir nutraukë I pëst. pulko ryðá su VII pëst. pulko II batalionu. Nors lietuviø uþtvaros gynësi Glëbo eþero iðimtinaiMerkio upës Mergeþeriogeleþinkelio linijoje ir net darë prieðpuolius. Lenkai puolë dviem batalionais: vienas Perlojos, kitas Varënos kryptimi443 . Pagal Lietuvos vadovybës susitarimà su lenkais, 1920 m. rugsëjo 29 d. 12 val. turëjo prasidëti paliaubos. Vyr. kariuomenës vadas plk. ltn. K. Þukas ásakë I, II ir III divizijø vadams nutraukti karo veiksmus444 . Taèiau greit paaiðkëjo, jog tai buvo eilinë lenkø vadovybës apgaulë. Pasinaudodami lietuviø ginkluotø veiksmø sustabdymu, lenkai tuo metu daugelyje vietø sustiprino savo pozicijas ir tæsë puolimà. Vëliau jie praneðë, kad rugsëjo 29 d. tarp 16 ir 18 val. jie sustabdo ginkluotus veiksmus tik KalvarijosSuvalkø plento rajone. Tai reiðkë, jog kitose vietose karinës operacijos tæsiamos445 . Reikia paþymëti, jog armijos vado plk. ltn. K. Ladygos ásakymu minëtose vietovëse I pëst. pulkui dar nuo rugsëjo 25 d. talkino ðarvuotas traukinys Gediminas. Tà dienà jis vykdë þvalgybà kelio ruoþe Gardino link. Dvyliktame kilometre nuo Varënos stoties jis privaþiavo lenkø susprogdintà tiltà per Ûlos upæ. Padedant geleþinkelininkams ir vietos gyventojams, tiltas buvo sutaisytas ir traukinys pajudëjo á Marcinkonis. Neprivaþiavus 2 km iki Marcinkoniø stoties, pastebëta didelë lenkø gurguolë, vykstanti per geleþinkelá á rytus. Prieðui pradëjus ðaudyti ið ðautuvø, ðarvuotas traukinys atidengë á gurguolæ ugná ið patrankø ir kulkosvaidþiø. Per kelias 336 minutes gurguolë buvo sumuðta ir iðblaðkyta po laukus. Traukiná tuojau apðaudë ties Marcinkoniø miesteliu stovëjusi lenkø artilerija ið 4 patrankø ir ðautuvø. Ðarvuotas traukinys, bûdamas giliai ásibrovæs á prieðo pusæ ir be apsaugos, turëjo gráþti atgal á Varënos stotá. Ði þvalgyba iðaiðkino, jog lenkai buvo stipriai ásitvirtinæ Marcinkoniø miestelyje446 . Uþ pasiþymëjimà mûðyje ties Marcinkonimis rugsëjo 25 d. 3 ðarvuoto traukinio kareiviai buvo paaukðtinti á jaun. puskarininkius, o 4 á grandinius447 . Rugsëjo 29 d. lenkams uþëmus Zervynø bei Manèiagirës kaimus, ðarvuotam traukiniui buvo ásakyta padëti I pëst. pulkui atmuðti prieðà448 . Traukinio artilerijai vadovavo vyr. ltn. J. Rimeikis, o kulkosvaidininkams ltn. K. Paðys. Su I pëst. pulko 1 karininku ir 30 kareiviø ðarvuotas traukinys spalio 1 d., tik praðvitus, prisiartino prie Zervynø kaimo ir sustojo 2 km atstumu. Á abu kaimus pasiøsti þvalgai praneðë, jog kaimai lenkø uþimti ir stipriai saugomi. Ðarvuotas traukinys greitai prisiartino prie kaimo ir pradëjo á já bei apylinkes ðaudyti ið patrankø ir kulkosvaidþiø. Ið pradþiø ir lenkai atsakë stipria ugnimi, bet greit buvo priversti nutilti ir pasitraukti ið Zervynø. O pëstininkai (beveik pusë jø naujokai) nëjo á kaimà, o tik ðaudë á bëganèius lenkus ið miðko. Tuomet ðarvuoto traukinio vadas karin. J. Kraucevièius pribëgo prie pëstininkø ir energingai ëmësi vesti juos pirmyn. Kaimas buvo uþimtas. Keletas lenkø buvo paimta á nelaisvæ, o 10 uþmuðta. Dël þmoniø stygiaus prieðas toliau nebuvo persekiojamas. Tuo metu atsipeikëjæ lenkai pradëjo telktis ir ið aukðtumø uþ kaimo atidengë á traukiná ðautuvø ugná. Ðarvuoto traukinio ugnimi jie buvo iðsklaidyti. Po to traukinys pagal þemëlapá apðaudë toliau nuo geleþinkelio esantá Manèiagirës kaimà. Ið jo iðmuðti lenkø nepavyko, nes kaimà dengë miðkas, kuris trukdë ðarvuotam traukiniui veikti. Paleidus visus turëtus artilerijos sviedinius (apie 100), ðarvuotas traukinys gráþo á Varënà449 . Tà pat spalio 1 d. pasisekë lenkus pastûmëti atgal ir kitose vietose. I pëst. pulko IV kuopa su 2 kulkosvaidþiais uþëmë Þiûratiðkes. VI kuopa Mergeþeryje ypaè saugojo geleþinkelá ir siuntinëjo þvalgus iki Zervynø pusstotës. Pulko ðtabas ið Valkininkø stoties persikëlë á Varënos stotá. Vakare lenkai ëmë supti nuo Manèiagirës IV kuopà. Jai á pagalbà atvyko mjr. V. Ðaudzis su husarø daliniu ir artilerijos bûriu. Naktá IV kuopa pasitraukë á Perlojà, VI kuopa (vadas kpt. J. Plenta) uþëmë pozicijà su 2 kulkosvaidþiais prie geleþinkelio bûdelës uþ 1,5 km nuo Varënos stoties, vienas bûrys buvo pasiøstas á Zervynø pusstotæ, I kuopa uþëmë barà palei Dereþnyèios upæ iki Perlojos450 . Spalio 2 d. lenkai puolë geleþinkeliu ir vël uþëmë Zervynø k., bet, pamatæ artëjantá ðarvuotà traukiná Gediminas, pasitraukë451 . Norëdamas apsisaugoti nuo netikëto prieðo uþpuolimo nakties metu, ðarvuoto traukinio vadas karin. J. Kraucevièius norëjo já perstumti á Valkininkø geleþinkelio stotá, bet I pëst. pulko vadas mjr. Vl. Skorupskis tam pasiprieðino ir praðë traukiná palikti Varënoje dël moralinës pëstininkø paspirties. Traukinys buvo paliktas. Apsaugos linija buvo iðstatyta per 3 km nuo Varënos stoties. Spalio 3 d. rytà lenkai puolë iðilgai geleþinkelio. Ásakæs bazei su dviem artilerijos platformomis kuo greièiausiai vykti á Valkininkø stotá, o koviniam sàstatui rengtis mûðiui, karin. J. Kraucevièius aiðkinosi padëtá. Ryðys su Mergeþeriø kaime (3 km nuo Varënos stoties) buvusiais pëstininkais buvo nutrauktas. Greit pasirodë lenkø raiteliai, o netrukus ir jø 337 pëstininkø grandinës. Á traukiná ir á stotá pradëta ðaudyti smarkia kulkosvaidþiø ir ðautuvø ugnimi. Lenkai ëmë traukiná supti ið visø pusiø. Ðis atsiðaudydamas pradëjo trauktis á Valkininkø stotá, iðvaþiuodamas ið stoties á pagrindiná kelià. Ið naujos vietos buvo ðaudoma ið kulkosvaidþiø á abi puses, nes lenkai apsupo Varënos stotá ir atsuko á ðarvuotà traukiná visà ugná. Ðis, besitraukdamas atgal, privaþiavo vagonø uþverstà kelià. Nei pirmyn, nei atgal traukinys vaþiuoti nebegalëjo, nes buvo sugadintas garveþys. Tuomet traukinio vadas karin. J. Kraucevièius ásakë kiek ámanoma sugadinti kulkosvaidþiø bei patrankø ir palikti traukiná. Palaikomi kulkosvaidþiø ugnies ið uþpakalinio vagono, kuriame buvo likæs ltn. A. Vileniðkis su 3 kulkosvaidininkais kareiviais, þmonës pavieniui ðoko ið vagonø á griová ir bëgo uþ pylimo. Prieðo ugnis kaskart stiprëjo, o mûsø silpnëjo. Lenkai artëjo prie traukinio. Vienà ið jø nuðovë mûsø karininkas ið revolverio. Prisidengdama krûmais ir miðku, komanda, ilgai prieðo ugnies persekiojama, pagaliau pasitraukë. Vëlai vakare, netikëtai likæs gyvas, gráþo ltn. A. Vileniðkis ir keletas kareiviø. Buvo uþmuðti 2 kulkosvaidininkai ir 3 kareiviai. Vienas ið vëlai sugráþusiø kareiviø buvo suþeistas. Daugeliui kareiviø buvo perðautos kepurës, milinës ir mundurai452 . Lenkams liko pusiau ðarvuotas garveþys, 2 pusiau ðarvuoti kulkosvaidþiø vagonai, viena ðarvuota artilerijos platforma su 2 patrankomis: viena vokiðka toliaðaudë, antra vokiðka sena ir blogai ðaudanti, 16 vokiðkø Maxim sistemos kulkosvaidþiø, apie 60 sviediniø, 158 kulkosvaidþiø dëþës su 10 000 ðoviniø, 7 ðautuvai, 4 telefono aparatai, 5 km telefono kabelio ir 1 paprasta platforma su geleþinkelio árankiais453 . Tai buvo dideli mûsø kariuomenës nuostoliai. Apie 12 val. likusieji águlos kariai gráþo á Valkininkus, kur buvo apsistojusi bazë ir viena platforma su 2 patrankomis ant besisukanèiø Korða sistemos prietaisø. Su ja tuojau iðvyko á mûðá ir iki nakties apðaudë prieðà, einantá nuo Varënos stoties iðilgai geleþinkelio454 . Tos dienos (spalio 3 d.) anksti rytà I pëst. pulkas buvo taip iðsidëstæs: IV kuopa uþëmë barà Paûliai iðimtinaiPerloja, pagal Merkio upæ; I kuopa kairiau pagal Dereþnyèios upæ iki aukðtumos 118, VI kuopa Mergeþerisgeleþinkelis, V kuopos bûrys Palkabeliai, o nuo jø iki Barèiø raitininkø bûrys. Nuo Barèiø iðimtinai per VydeniusÞagarus II kuopa. Toliau iki Pulstokø III batalionas su artilerijos bûriu. Kitas artilerijos bûrys buvo Perlojoje. Rezerve V kuopos du bûriai, saugojusieji ðarvuotà traukiná, ir III kuopa Gireþeryje455 . Stoties kryptimi iðgirdæs ðaudymà, mjr. P. Genys su I ir III kuopomis bei IV baterijos bûriu vyko á pagalbà, bet pavëlavo. Pakeliui sutiko mjr. V. Ðaudzá, kuris praneðë, jog Varënos geleþinkelio stotis jau uþimta, þmonës iðblaðkyti. Tada mjr. V. Ðaudzis su I ir III kuopomis uþëmë pozicijà palei Merká ir ilgai gynë Varënos miestelá. Artilerija apðaudë stotá. Tik pritrûkus ðoviniø (paklydo ðoviniø veþimas), pasitraukë Bobriðkiø link. Perlojà lenkai puolë ðiek tiek vëliau. Èia buvo tik kpt. P. Dundulio vadovaujama IV kuopa ir Perlojos partizanai. Nors lietuviai atkakliai gynësi ir net perëjo á durtuvø kautynes, taèiau, gausiø prieðo jëgø ið visø pusiø supami, turëjo pasitraukti á Daugus. II kuopos ir III bataliono baro lenkai nepuolë, taèiau dël bendros padëties ir ðie daliniai pasitraukë á Valkininkø stoties rajonà. Vakare I pëst. pulkas uþëmë barà: BobriðkësVazgirdonysJokënaiPamerkys456 . 338 VII pëst. pulko II batalionas tomis dienomis aktyviai kovojo su lenkais Merkio, Mardasavo, Puvoèiø, Gudakiemio apylinkëse, ne kartà suduodamas jiems skaudþiø smûgiø457 . Komplikuojantis karinei padëèiai pietryèiø Lietuvoje, ávyko reikðmingø organizaciniø pokyèiø mûsø karinëje vadovybëje. 1920 m. spalio 1 d. armijos vadà plk. ltn. K. Ladygà ðiose pareigose pakeitë gen. S. Þukauskas458 . Lenkø puolimui sustabdyti á pagalbà I pëst. pulkui ir VII pëst. pulko II batalionui ásakyta ið Suvalkijos pasyvaus baro perkelti á deðinájá Nemuno krantà aktyvøjá barà III pëst. divizijos III ir VI pulkus. Gen. S. Þukausko spalio 3 d. ásakymu III divizijai buvo iðkeltas uþdavinys ne tik iðvyti prieðà ið Varënos stoties bei miestelio, bet ir nustumti já á pietus nuo Ûlos upës459 . III pëst. divizijos vadas mjr. Ig. Musteikis ðá uþdaviná atlikti pavedë III pëst. pulko vadui mjr. I. Griciui su dviem batalionais ir baterijos bûriu. Merkinës rajone buvæs batalionas turëjo pulti lenkus ið sparno Perlojos kryptimi. VI pëst. pulkas (vadas plk. ltn. J. Butkus) su dviem batalionais ir III baterija (vadas karin. J. Kulitanas) turëjo artimiausiais keliais þygiuoti Perlojos link, pridengti savo deðinájá sparnà stipria uþdanga ir, susisiekæs su III pëst. pulko trimis batalionais, nuþygiavusiais Merkinës link, taip pat pulti Perlojà ir, sumuðus prieðà, padëti já nustumti uþ Ûlos upës. VII pëst. pulko II batalionas nesëkmës atveju turëjo uþimti barà nuo Ilgio eþero iki Maksimoniø kaimo pagal Nemunà460 . Mjr. Ig. Musteikis taip pat kreipësi á armijos vadà gen. S. Þukauskà, praðydamas, kad puolimà paremtø Valkininkø rajone buvusios karinës dalys, o aviacija bombarduotø prieðo telkinius Varënos miestelyje ir geleþinkelio stotyje461 . Puolimas prasidëjo nustatytu laiku spalio 4 d. 5 val. Puolamøjø daliø voros pradëjo atakuoti Varënà, Nedzingæ ir Merkinæ. Atkakliame mûðyje apie 9 val. buvo uþimta Varëna, o atskiros dalys pasistûmëjo geleþinkelio stoties link. Taèiau stiprios lenkø pajëgos, remiamos ðarvuoto traukinio, apie 13 val. privertë lietuviø dalis atsitraukti. Puolant Perlojos kryptimi, buvo uþimta Nedzingë, lenkai iðmuðti ið Vartivalakiø, uþimtos Perlojos kapinaitës ir vandens malûnas ant Nedzingës upelio. Lietuviø grandinës kelis kartus puolë Perlojà. Smarkus mûðis tæsësi iki 14 val. 30 min. Lenkai pereidavo á kontrantpuolá, bet su nuostoliais bûdavo priversti gráþti á apkasus. Nuo 15 val. lietuviø puolimas buvo sustabdytas, tik iki vakaro dar paðaudoma lëta artilerijos ir ðautuvø ugnimi. Tarp lietuviø buvo nukautø ir suþeistø. Puolimo metu þuvo III pëst. pulko II bataliono vadas vyr. ltn. T. Ðostakas ir I kulkosvaidþiø kuopos vadas vyr. ltn. V. Adomonis. Dideli lenkø nuostoliai, paimta jø kariø nelaisvën462 . VII pëst. pulko II batalionas uþëmë Merkinæ, sumuðdamas lenkø daliná prie tilto per Merkio upæ, bei Bingeliø kaimà463 . Puolimo metu aktyviai reiðkësi mûsø aviacija. Spalio 4 d. á Varënos geleþinkelio stotá buvo pasiøsti 5 lëktuvai sunaikinti prarastam lietuviø traukiniui, kurá lenkai galëjo panaudoti prieð lietuviø kariuomenæ. Taèiau ðio traukinio sunaikinti nepavyko, nes lenkai spëjo já ið Varënos atitraukti ir paslëpti Vilniaus tunelyje. Neradæ traukinio, lëktuvai bombardavo Varënos geleþinkelio stoties rajonà. Puolimo metu ltn. J. Kumpis buvo suþeistas á galvà ir kartu su þvalgu ltn. J. Pranckevièiumi pateko á lenkø nelaisvæ. Ltn. J. Kumpis spalio 10 d. mirë. Vëliau abu lakûnai buvo apdovanoti Vyèio kryþiaus ordinu464 . Spalio 4 d. vakare mûsø kariuomenës dalys uþëmë gynimosi linijà nuo Merki- 339 nës imtinai per ðiuos punktus: Mergeþerisaukðtumos á rytus nuo GudakiemioBurokaraistisVartivalakiaiaukðtumos 137 ir 138EþeriekaiBobriðkësBarteliai465 . Spalio 5 d. kovos PerlojosVarënos rajone atslûgo. Lenkai didesnëmis jëgomis puolë tik VI pëst. pulko barà, apðaudydami artilerijos ugnimi Vartivalakiø kaimà bei vandens malûnà, kur buvo pagrindinë jø puolimo kryptis. Lenkø pajëgos privertë vakariniame Nedzingës upelio krante iðsidësèiusius du V kuopos bûrius ir vienà VI kuopos bûrá pasitraukti, taèiau, patekæ á vandens malûno aukðtumas uþëmusios II kuopos ugná, turëjo bëgti atgal466 . Apie 17 val. lenkø ðarvuotas automobilis ið bombosvaidþiø smarkiai apðaudë VII pëst. pulko II bataliono pozicijas prie tilto per Merká. Dvi lenkø kuopos sugebëjo miðkais prasiverþti pro bataliono IV kuopos tarpus, prisiartino prie Merkinës, bet, sutiktos V kuopos ugnimi ir padedant IV kuopai ið uþnugario, buvo iðsklaidytos ir netvarkingai pasitraukë467 . Vykstanèiomis atviromis lietuviø ir lenkø kovomis susirûpino Antantës valstybës ir Tautø Sàjunga. Spalio 4 d. vakare á Suvalkus atvyko Tautø Sàjungos kontrolës komisija. Pradëdama darbà, ji pirmiausia pareikalavo kad bûtø sustabdyti ginklai Varënos rajone. Buvo nutarta paskelbti paliaubas ir jas pradëti vykdyti spalio 6 d. 10 val.468 Taip nutrûko kovos dël Varënos geleþinkelio mazgo, pasibaigusios dar viena didele lietuviø nesëkme. Ði nesëkmë visø pirma buvo patirta dël atskirø kariuomenës daliø (VI pëst. pulko, III baterijos ir kt.) neryþtingumo kariniø operacijø metu, prasto jø veiksmø koordinavimo bei lenkø jëgø persvaros. V a l d þ i o s i n s t i t u c i j ø i r v i s u o m e n ë s r e a k c i j a d ë l l i et u v i ø k a r i u o m e n ë s k a t a s t r o f o s l e n k ø f r o n t e. Po Seinø Druskininkø katastrofos vadovybëje prasidëjo nesutarimai ir kaltininkø paieðkos. Visø pirma uþsienio reikalø ministras dr. J. Purickis priekaiðtavo kraðto apsaugos ministrui plk. ltn. K. Þukui, skatinusiam pulti Seinus, kai su lenkais buvo susitarta toliau tæsti derybas ir buvo sudarytos paliaubos. Pastarasis, kaip vyriausiasis kariuomenës vadas, savo ruoþtu kaltino armijos vadà plk. ltn. K. Ladygà nesugebëjimu vadovauti ir lenkus nugalëti. Ðis plk. ltn. K. Þukui atsakæs tuo paèiu vyriausiasis kariuomenës vadas neleidæs visø turëtø kariniø pajëgø panaudoti taip, kaip jam atrodë tinkamiausia. Ðis nesutarimas baigësi tuo, kad, kaip minëjome anksèiau, plk. ltn. K. Ladyga 1920 m. spalio 1 d. buvo atleistas ið armijos vado pareigø. Dar savaitæ anksèiau II pëst. divizijos vadà plk. V. Grigaliûnà-Glovacká pakeitë gen. ltn. M. Katchë. Visi tie tarpusavio ginèai ir kaltininkø ieðkojimas vyko patylomis nevieðai. Nors i SeinøDruskininkø operacijoje veikusiø pulkø V pëst. pulkas, daugelio specialistø nuomone, puikiausiai atliko savo kovos uþdaviná, sumaniausiai ir atkakliausiai gynësi, plk. V. Grigaliûnas-Glovackis ir lenkø fronto vadas gen. ltn. M. Katchë savo ruoþtu svarbiausiu kaltininku dël II pëst. divizijos nepasisekimo laikë V pëst. pulko vadà kpt. K. Ðkirpà469 , kuris buvo atleistas ið minëtø pareigø. Kitø pulkø bei padaliniø vadai taip pat buvo kaltinami tariamu ásakymø nevykdymu, jø kritikavimu, bailumu ir t. t. Kaip vëliau raðë ats. plk. J. Petruitis, buvæs Marijampolës grupës vadas plk. V. Grigaliûnas-Glovackis kovø su lenkais metu karininkus taip apibûdino: Dalies vadø savo virðininkø ásakymø kritika, nenoras kovoti, tëvynës 340 meilës trûkumas, nenoras eiti á Augustavo miðkus, visiðkas nenoras suprasti politikos reikalavimus ir t. t. buvæs daþnas reiðkinys470 . Kai kuriø daliø karininkai tokiu aukðtosios karinës vadovybës vertinimu jautësi áþeisti. Manytume, jog pagrástai. Ir ðtai kodël. Karininkai piktinosi ir kritikavo savo vadovybæ visø pirma todël, kad jos keliami reikalavimai nebuvo grindþiami realia karine jëga. Jø nuomone, karinë vadovybë, uþuot tam tikroje vietoje sutelkusi savo jëgas, kurios reikiamu momentu bûtø stipresnës uþ prieðo, jas iðbarstydavo po visus frontus batalionais, kuopomis, bûriais ir vos ne atskirais þmonëmis, neástengianèiais ávykdyti iðkeltø uþduoèiø. Daþnai karius vargino ávairûs nereikalingi veiksmai, neapgalvoti, keisti manevrai ir þygiai, jø kaitaliojimas. Viena ið neigiamybiø kariuomenës ðtabuose buvo ta, kad daugelyje jø dirbo nekvalifikuoti þmonës, kurie nesugebëdavo vadø idëjø tiksliai iðdëstyti ir aiðkiai suformuluoti ásakymuose daliniams. Neretai pasitaikydavo, kad tuos neapgalvotus ásakymus pradëjus vykdyti greit reikëdavo juos pakeisti ar atðaukti. Taigi vieno ar kito dalinio jau atliktas þygis ar veiksmas pasirodydavo esàs nereikalingas. Be to, neretai ðtabai neapskaièiuodavo atstumø tarp vietoviø, kurias daliniai turëdavo tam tikrà dienà pasiekti, ir kariams tekdavo kartais þygiuoti po 6070 km á dienà. Po tokiø þygiø vargu ar dar buvo galima ið kariø ko nors tikëtis susirëmimø su prieðu metu. Ðtai tokius ásakymus kaip tik ir kritikavo visø pirma patriotiðkai nusiteikæ karininkai, neabejingi tëvynës likimui. Savo atsidavimà jie jau buvo árodæ ankstesniø kovø su bolðevikais bei bermontininkais metu ávertinti aukðèiausiais Tëvynës apdovanojimais (mjr. J. Èaplikas, mjr. J. Laurinaitis, mjr. J. Petruitis, kpt. K. Ðkirpa ir kt.). Taigi aukðtosios karinës vadovybës kaltinimai daliø vadams neturi rimtesnio pagrindo. Svarbiausia kariuomenës pralaimëjimo Suvalkijoje ir pietrytinëje Lietuvos dalyje prieþastis buvo kvalifikuotos, prityrusios, sugebanèios vadovauti stambiems kariniams daliniams vadovybës stygius. Vienintelis aukðtos kvalifikacijos gabus lietuvis generolas tebuvo Silvestras Þukauskas, kuris taèiau dël nepakankamo tautinio susipratimo ne kartà buvo tapæs karininkø aðtrios kritikos objektu, kelis kartus turëjæs dël to pasitraukti ið vadovaujanèiø pareigø. Tiesa, tuometinëje aukðtojoje karinëje vadovybëje buvo dar keletas karininkø, kurie Nepriklausomybës kovø metu uþ vienokius ar kitokius nuopelnus jau buvo pakelti á generolus. Kadangi jie carinëje Rusijoje tebuvo baigæ karo mokyklas, pakankamo pasiruoðimo vadovauti ðtabams ar stambiems kariniams vienetams neturëjo. Pats kraðto apsaugos ministras, kartu ëjæs ir vyr. kariuomenës vado pareigas, plk. ltn. K. Þukas 1910 m. tebuvo baigæs Vilniaus karo mokyklà ir carinëje kariuomenëje tarnavo ryðiø komandos, o vëliau divizijos ryðiø virininku471 . Todël negalima dël visø nesëkmiø lenkø fronte kaltinti tik tuometinæ vyriausybæ bei karinæ vadovybæ. Kaip vëliau taikliai apibûdino susidariusià situacijà fronte plk. J. Petruitis, Argi galima þmogø kaltinti dël to, kad jis neturi tos Dievo dovanos, kurià kiti turi, kad jam trûksta smegenø? Negalima þmogaus kaltinti, kad jis neturi to patyrimo, kurio kiti turi, o tada patyrusiø þmoniø kaip tik neturëjom. Dirbom, kaip galëjom ir kaip mokëjome. Visi norëjom, kad bûtø geriau. Blogos valios neturëjom, nenorëjom Tëvynei pakenkti. Samdëmës ir instruktorius, kuriems uþ tai brangiai mokëjom, Latvijai net Ilukðto kraðtu472 . Lietuvos kariuomenës pralaimëjimo prieþastis bandë aiðkintis ir Steigiamasis Seimas. Einàs Respublikos Prezidento pareigas Steigiamojo Seimo pirmininkas 341 A. Stulginskis, suþinojæs apie nepasisekimà SeinøDruskininkø kautynëse ir patirtus nuostolius, tris dienas ir naktis negalëjo miegoti, valgyti bei gerti. Taip buvo susijaudinæs ir susirûpinæs ðis didis Lietuvos patriotas473 . SeinøDruskininkø katastrofa labai sujaudino ir neigiamai paveikë Lietuvos visuomenæ bei fronto kovos ávykiø neþinanèius Steigiamojo Seimo narius. Seimo nariui M. Sleþevièiui pasiûlius, Steigiamasis Seimas rugsëjo 25 d. ðiam klausimui apsvarstyti suðaukë nepaprastàjá posëdá. Jame kalbëjo 16 Seimo nariø. Buvo aptarta politinë ir karinë Lietuvos padëtis ir, vykstant aðtrioms bei karðtoms diskusijoms, pasisakyta visomis jëgomis prieðintis lenkø invazijai. Paskelbtame nutarime pritarta vyriausybës priemonëms kraðtui apginti, pareikðtas pasitikëjimas paèia vyriausybe ir nutarta kreiptis á Lietuvos pilieèius atitinkamo turinio atsiðaukimu474 . Jame tautai buvo aiðkinami agresyvûs lenkø këslai Lietuvos atþvilgiu ir gyventojai kvieèiami Tëvynæ ginti bei visomis iðgalëmis savàjà kariuomenæ paremti475 (þr. 15 priedà). Steigiamojo Seimo Prezidiumas susidomëjo ir padëtimi paèioje kariuomenëje. Rugsëjo 26 d. Seniûnø sueigoje, svarstant paskutiniøjø dienø ávykius fronte, buvo akcentuota, jog visos lietuviø kariuomenës dalys buvo uþpultos netikëtai, nes neturëta tinkamos savos þvalgybos. Seniûnø sueiga praðë Ministrà Pirmininkà dr. K. Griniø atkreipti á tai kraðto apsaugos ministro plk. ltn. K. Þuko dëmesá, kad tokiam disciplinos ir lauko taktikos reikalavimui nusikaltæ asmenys bûtø grietai baudiami476 . Tëvynës gynimo nuo lenkø reikalais labai rûpinosi Lietuvos gynimo komitetas. Tuo metu apie 60 ið ávairiø Lietuvos vietoviø pasitraukusiø sulenkëjusiø dvarininkø tarnavo lenkø kariuomenëje, o dauguma likusiøjø kraðte buvo nusistatæ prieð Lietuvos nepriklausomybæ, darbavosi svetimos valstybës naudai, jà visokeriopai rëmë. Matydamas tokià padëtá kraðte, Lietuvos gynimo komitetas 1920 m. spalio 1 d. pasiûlë kraðto apsaugos ministrui plk. ltn. K. Þukui ásakyti miestø ir apskrièiø karo komendantams atidþiai sekti tokiø dvarininkø veiklà, átariamuosius suiminëti, patraukti baudþiamojon atsakomybën, neleisti iðvykti ið dvarø. Buvo pasiûlyta, galiojant karo padëèiai, uþdrausti bet kokius jø susirinkimus ir leisti ðauliams, partizanams bei Lietuvos gynimo komitetui padëti kontroliuoti padëtá477 . Beveik tuo pat metu buvo sukurtas Lietuvos moterø komitetas Tëvynei ginti. Jo tikslas buvo rûpintis ðiltø drabuþiø, apavo ir maisto rinkimu bei pasiuntimu á frontà, suþeistaisiais ir kt.478 Reaguodamas á didëjantá pavojø kraðtui bei aukðèiau minëtø institucijø pastabas ir pasiûlymus, kraðto apsaugos ministras plk. ltn. K. Þukas savo ruoþtu 1920 m. spalio 2 d. vienu atsiðaukimu kreipësi á Lietuvos vyrus, kviesdamas stoti savanoriais kariuomenën, ir vyriausybës vardu þadëdamas juos ir jø ðeimas aprûpinti þeme479 , o kitu á mokyklinæ jaunuomenæ, ragindamas jà stoti á karo mokyklà ir tuo papildyti mûsø laisvës kovotojø eiles480 . Visuomenë sujudo. 1920 m. gruodþio mën. Maþajame Seime kilo sumanymas ir buvo parengtas ástatymo projektas sudaryti tardymo komisijà Suvalkø fronto 1920 m. rugpjûèio rugsëjo mënesiø ávykiams iðtirti. Ðis projektas ið pradþiø apie 2,5 mën. buvo svarstomas Steigiamojo Seimo Teisiø komisijoje, o 1921 m. geguþës 13 d. jo svarstymas buvo perkeltas á Seimà. Svarstymo metu paaiðkëjo, jog minëti ávykiai Suvalkø fronte tai ne atskiras atsitikimas ar vienkartinis nepasisekimas, o glaudþiai susijæ su visa tuometine kariuomenës organizacija, jos netikslumais platesnëse apibrëþose ir todël, siû- 342 lant padaryti tardymà Suvalkø fronto 20 metø atsitikimams, greièiausia teks paliesti ir kitas kraðto gynimo sritis481 (kalba netaisyta V. L.). Kraðto apsaugos ministro prof. J. Ðimkaus nuomone, apie ávykius fronte Lietuvos visuomenë turëjo gauti iðsamià informacijà. Taèiau tie klausimai kariuomenei buvo labai svarbûs, o daugelis kariðkiø tebetarnavo jos gretose, todël plaèiai paskleisti þinias, kurios lengvai patektø ir prieðams, buvo negeistina. Jo pasiûlymu Seimas nutarë toliau ðá klausimà svarstyti uþ uþdarø durø482 . Ástatymà Suvalkø fronto atsitikimø tardymo komisijai sudaryti Steigiamasis Seimas priëmë 1921 m. birþelio mën. 22 d., o tø metø liepos 16 d. savo paraðais já patvirtino e. Respublikos Prezidento pareigas Steigiamojo Seimo pirmininkas A. Stulginskis ir ministras pirmininkas dr. K. Grinius. Juo remiantis, ið Steigiamojo Seimo nariø buvo sudaryta trijø asmenø komisija, kuriai buvo suteikti platûs ágaliojimai. Uþ savo veiklà ji buvo atsakinga tik Steigiamajam Seimui483 (plaèiau þr. 16 priedà). Komisija buvo tokios sudëties: pirmininkas dr. J. Buzelis, sekretorius Seimo atstovas Tumënas ir narys Vl. Poþela484 . Visø kariuomenës daliø bei ástaigø virðininkai minëtos komisijos nariams privalëjo teikti visokià reikalingà pagalbà485 . i tardymo komisija buvo parengusi tokio turinio veikimo planà (kalba netaisyta V. L.). 1. Iðaiðkinti: kokioj padëty buvo mûsø kariuomenë, kuomet bolðevikai atstûmë lenkus uþ Gardino (detaliai!). 2. Koks abelnai buvo nustatytas planas ðalies gynimui, jei lenkai priverstø bolðevikus trauktis atgal ir kësintøsi okupuoti mûsø teritorijos dalis. 3. Kaip veikë karo þvalgyba. 4. Kokiø priemoniø ëmësi mûsø karo vadovybë, kai bolðevikai buvo lenkø atstumti iki Gardino. 5. Organizavimas ir pravedimas mûsø kontrantpuolio ant AugustavoSuvalkø pradþioje 1920 m. rugsëjo mën. Prieþastis jo nepasisekimo. 6. Ar pasikeitë mûsø karo vadovybës kraðtui ginti planas, kai mûsø kariuomenei nepavyko gràþinti Augustavo kanalo sistemà, kai mûsø pulkai buvo lenkais atstumti ant ilgos linijos: Vokietijos sienaSeinaiSopockynë. 7. Lenkø gausios kariuomenës sugrupavimas Augustave ir naujas uþpuolimas IX. 22 d. Ar mûsø vadovybei buvo þinoma apie tai ir kokiu priemoniø buvo imtasi atsargumo dëlei. 8. Prieþastis mûsø nepasisekimo ties Seinais ir Kapèiamiesèiu IX. 22 d. ir mûsø nuostoliai. 9. Koks buvo nustatytas kraðto gynimo planas, kai lenkai sumuðë mûsø kariuomenæ pas SeinusKapèiamiestá, perëjo Nemunà ir nebebuvo vilties, kad bolðevikai atsiturës lenkø puolimui. 10. Likvidacija mûsø fronto Suvalkijoje486 . Kaip matyti, ðis tardymo komisijos parengtas planas buvo gana konkretus ir detalus, reikalaujàs ið kariuomenës vadovybës gilaus ir iðsamaus atsakymo á svarbiausius Lietuvos ginkluotøjø pajëgø nesëkmës lenkø fronte klausimus. Taèiau kaip ðis planas buvo vykdomas, deja, medþiagos surasti nepavyko. Neteko uþtikti duomenø, jog dël minëtø 1920 m. rugsëjo mën. pralaimëjimø kas nors bûtø buvæs pripaþintas kaltu ir nubaustas. 343 S u v a l k ø d e r y b o s i r s u t a r t i s. 1920 m. rugsëjo mën. pabaigoje lygiagreèiai su Suvalkijoje vykusiais lietuviølenkø karo veiksmais, tarp abiejø valstybiø tebesitæsë ir diplomatinë kova. Prasidëjus Lenkijos kariuomenës puolimui, tà paèià rugsëjo 22 d. Lietuvos vyriausybë gavo Lenkijos uþsienio reikalø ministro E. Sapiehos notà, kurioje dar kartà Lietuva kaltinama bendradarbiavimu su Raudonàja armija, jos telkimosi dengimu. Dël to Lenkijos vyriausybë nusprendusi imtis grieþtø priemoniø, pasilikdama sau visiðkà veikimo laisvæ487 . Taigi Lenkija ir toliau naudojosi ávykusiais faktais, o jos diplomatija stengësi tai pateisinti. Rugsëjo 24 d. Lietuvos atstovas Londone grafas Alfredas Tiðkevièius painformavo Tautø Sàjungos sekretoriatà, kad ta E. Sapiehos telegrama turi bûti laikoma karo paskelbimu ir tà paèià dienà papraðë Tautø Sàjungà tuojau imtis intervencijos, kad sulaikytø Lenkijos naujus agresyvius veiksmus488 . Netrukus Lenkijos ir Lietuvos byla buvo svarstoma Tautø Sàjungos sesijoje Paryþiuje. Rugsëjo 26 d. Tautø Sàjunga priëmë rezoliucijà, skatinanèià nutraukti abipuses kovas ir laikytis Curzono nustatytos demarkacijos linijos. Toje sesijoje taip pat buvo sudaryta tarptautinë karinë kontrolës komisija karo ávykiams stebëti. Jà sudarë Prancûzijos atstovas plk. A. Chardigny pirmininkas ir nariai Ispanijos atstovai U. Sala ir Hercë, Japonijos Janamakis, Italijos Bergera ir Anglijos G. Keenanas 489 . Rugsëjo 27 d. grafas A. Tiðkevièius, nuvykæs pas Tautø Sàjungos sekretoriø S. E. Drummondà ir iðdëstæs jam visà padëtá, primygtinai praðë Tautø Sàjungà imtis neatidëliotinø priemoniø uþkirsti kelià lenkø verþimuisi á Lietuvos teritorijos gilumà. Jis áspëjo generaliná sekretoriø, kad Lenkija siekianti uþimti Vilniø ir sudarysianti tuo naujà ávykusá faktà prieð prasidedant dviejø ðaliø deryboms. Taèiau ir ðá kartà, nepaisydama klausimo svarbos, Tautø Sàjunga jokiø priemoniø nesiëmë490 . Lenkijos kariuomenës veiksmai visgi lëmë tiek Tautø Sàjungos, tiek kitø valstybiø nepalankià nuomonæ apie Lenkijà. Lenkijos uþsienio reikalø ministras E. Sapieha, siekdamas suðvelninti padëtá ir atsiþvelgdamas á rugsëjo 20 d. Antantës Aukðèiausiosios Tarybos rezoliucijos rekomendacijas, pasiûlë derybas Suvalkuose. Lietuvos vyriausybë, matydama Lenkijos karo jëgos grësmæ ir nesitikëdama ið Tautø Sàjungos Tarybos skubiø energingø veiksmø, sutiko derybas Suvalkuose pradëti, siekdama sustabdyti karo veiksmus tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomeniø bei nustatyti demarkacijos linijà491 . Delegacijos turëjo susitikti rugsëjo 29 d. vakare Suvalkuose. Taèiau lenkai, pasiûlæ derybas, pradëjo dar smarkesná lietuviø kariuomenës puolimà. Lietuviai pasiûlë sustabdyti karo veiksmus ið abiejø pusiø rugsëjo 29 d. 12 val. Lenkai betgi atsisakë tai padaryti ir sutiko sustabdyti dviem valandoms karo veiksmus tik Kalvarijos plento rajone, kad suteiktø lietuviø delegacijai laisvà kelià á Suvalkus. Nepadëjo ir Lietuvos vyriausybës priminimas Tautø Sàjungos Tarybai jos rugsëjo 20 d. rezoliucijà, pagal kurià karo veiksmai ið abiejø pusiø turëjo bûti ið viso sustabdyti492 . Á Suvalkus delegacijos suvaþiavo rugsëjo 29 d., o derybos prasidëjo rugsëjo 30 d. Abiejø ðaliø delegacijø pirmininkai buvo kariðkiai: lietuviø gen. ltn. M. Katchë, o lenkø plk. M. Mackevièius, kilimo ið Lietuvos nuo Ûdrijos ir gerai kalbàs lietuviðkai, bet labai lietuviø nemëgstàs. Lietuvos delegacijos nariai buvo M. Birþiðka, uþsienio rei- 344 kalø departamento direktorius B. Balutis, mjr. A. Ðumskis ir diplomatas V. Èarneckis, o lenkø uþsienio reikalø ministerijos atstovas J. Lukasevièius, mjr. A. Romeris ir V. Przesmyckis. Derybos vyko rusø kalba Suvalkø teismo salëje. Derybose pirmininkai maþai reiðkësi, jas vedë visi kiti delegatai. Jø eigà sekë Vakarø sàjungininkø atstovai-karininkai anglas, italas ir amerikietis. Á derybø eigà jie nesikiðo. Didelæ átakà deryboms turëjo Tautø Sàjungos kontrolës komisijos pirmininkas plk. A. Chardigny, prancûzas, gerai mokàs kalbëti rusiðkai. Pirmajame posëdyje lietuviø delegacija pareikalavo sustabdyti karo veiksmus iðtisai, kur tik susiduria LietuvosLenkijos kariuomenës. Lenkijos atstovai su tuo nesutiko. Lietuvos atstovams pareiðkus, kad tokiu atveju nëra kà veikti, lenkai sutiko sustabdyti karo veiksmus tik Suvalkijoje, t. y. nuo Rytprûsiø sienos pagal demarkacijos linijà iki Nemuno. Taèiau rytiniame Nemuno krante jie atsisakë tai padaryti. Lenkijos delegacija pareiðkë, kad pagrindinës Lietuvos ir Lenkijos konfliktø prieþastys tos, jog, pirma, Lietuvos kariuomenë buvo uþëmusi Lenkijos teritorijà ir, antra, Lietuva nesilaikë neutralumo Lenkijos ir Sovietø Rusijos kare. Taèiau, palankiai iðsprendus demarkacijos linijos klausimà Suvalkijoje, nebûsià kliûèiø likviduoti ir karinius ginèus. Spalio 1 d. posëdyje lenkai pareiðkë, kad jie nepripaþásta 1920 m. liepos 12
