seqsi, narkotikebi, Sidsis virusiT inficirebis riski

Transcription

seqsi, narkotikebi, Sidsis virusiT inficirebis riski
iago kaWkaWiSvili, gaga niJaraZe,
kote jandieri
iago kaWkaWiSvili, gaga niJaraZe,
kote jandieri
Sidsis raindebi
Sidsis raindebi
narkomania, Sidsi da Tineijerebi
narkomania, Sidsi da Tineijerebi
gamomcemloba `universali~
gamomcemloba `universali~
Tbilisi- 2008
Tbilisi- 2008
Tavi
winasityva
© i. kaWkaWiSvili, g. niJaraZe, k. jandieri, 2008
gamomcemloba `universali~, 2008
Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, : 22 36 09, 8(99) 17 22 30
E-mail: [email protected]
ISBN 978-99941-12-316-0
am wignis mTavari avtori mwerali da scenaristi kote jandieria, xolo `naklebad mTavrebi~ – sociologi iago kaWkaWiSvili da fsiqologi gaga niJaraZe. 2006-2007 wlebSi Cven samma, inglisel partniorsa da megobarTan, prof. robin gudvinTan erTad, ganvaxorcieleT erTi proeqti, romelic Sidsisa da narkomaniis sakiTxebs mieZRvna. proeqtis Sedegi iyo 20-wuTiani mxatvruli filmi `es erTjeradi nivTebi~ (scenaris avtori – kote jandieri, reJisori – andro Wiaureli), romlis naxvac SeiZleba
internet-gverdebze: www.bude.ge; www.avoe.ge da
www.gol.ge. siamayiT gvinda giTxraT, rom filmi ukve
daaxloebiT 10 aTasjer CamoitvirTa!
SarSan evraziis fondma dagvifinansa kidev erTi, oRond ufro farTo proeqti igive Temebze. ai,
ra gavakeTeT: gamovkiTxeT TiTqmis 3000 ufrosklaseli mTels saqarTveloSi, Tu ra ician maT Sidsisa
da narkomaniis Sesaxeb, ras fiqroben am problemebze da sxva aseTebi – am gamokiTxvis Sedegebs Tqven
naxavT wignSi. Semdeg moviareT 50-mde skola Cveni
qveynis yvela regionSi, sadac vaCvenebdiT Cvens
films, varigebdiT bukletebs da ufrosklaselebs
vacnobdiT gamokiTxvis Sedegebs da vesaubrebodiT
Sidssa da narkotikebTan dakavSirebul safrTxeebze. amis mere kidev erTi gamokiTxva CavatareT da
kmayofilebiT aRmovaCineT, rom im skolebSi, sadac
moswavleebTan Sexvedrebi, saubrebi da filmis Cve3
Tavi
neba gvqonda gamarTuli, ufrosklaselebma sagrZnoblad ukeT icodnen CvenTvis saintereso TemebTan dakavSirebuli sakiTxebi da ufro sworad azrovnebdnen, vidre iq, sadac ar vyofilvarT.
bolos wigni unda dagvewera, ai es wigni, romelic axla xelSi giWiravT. iagos da gagas, anu `naklebad mTavar~ avtorebs, ase gvqonda warmodgenili:
wignSi unda yofiliyo ramdenime personaJi-Tineijeri da erTi maTi ufrosi megobari. isini xSirad
ikribebian da saubroben sxvadasxva Temebze, magram
ZiriTadad Sidsisa da narkomaniis garSemo, ufrosi
ki swor informacias awvdiT. hoda, aviReT mTeli masala, miveciT kotes, man erTi Tve imuSava da moitana... moTxroba! moTxroba Tavisi siuJetiT, siyvaruliT, mtrobiT, megobrobiT, kriminaliT, SidsiT da
narkotikebiT... moTxroba ki mogvewona, magram wigni rom sxvanairad gvqonda warmodgenili? bevri vifiqreT da bolos gadavwyviteT, rom iqneb rac moxda, ukeTesi iyos kidec, da es uCveulo wigni gavakeTeT: marcxena gverdebze kotes moTxrobis teqstia,
marjvenaze ki is, rac moTxrobis mTavarma gmirma,
gogram, amoikiTxa internetSi, da kidev raRac-raRaceebi - mecnieruli komentarebi, gamokiTxvis Sedegebi da saintereso faqtebi. garda amisa, gadavwyviteT mokle cnobebi mogveyvana moTxrobaSi naxsenebi sami didi xelovanis Sesaxeb. esenia avstrieli mxatvari gustav klimti, frangi poeti giiom apolineri da ingliseli mwerali jon ruel ronald
tolkieni. Tavidan vecadeT, rom moTxrobis teqsts
gavyolodiT – Tu teqstSi raime iyo naxsenebi, rac
4
ganmartebas moiTxovs, mis gaswvriv, marjvniv, mogvetana komentarebi, magram yovelTvis es wesi ver davicaviT – zogjer erTma sityvam Tu winadadebam sakmaod vrceli axsna moiTxova; ase rom, gvapatieT
zogjer teqstisa da komentaris acdenisaTvis.
gvinda, madloba gadavuxadoT fsiqolog darejan javaxiSvils da infeqciuri paTologiis, Sidsis
da klinikuri imunologiis centris TanamSromels,
maia cincaZes, sasargeblo SeniSvnebisa da rCevebisaTvis.
rasakvirvelia, didi madloba `evraziis TanamSromlobis fonds~, romlis finansurma mxardaWeram uzrunvelyo rogorc sociologiuri kvlevebis Catareba, ise winamdebare wignis momzadeba da
gamocema.
didi imedi gvaqvs, rom moTxrobac da komentarebic mogewonebaT, zogierT Tqvengans mainc daafiqrebs, azrs Seacvlevinebs da iqneb SeaCerebs kidec sabediswero nabijisagan... @
iago kaWkaWiSvili
gaga niJaraZe
kote jandieri
5
Tavi
sarCevi
Tavi I ............................................................................. 8
Tavi II ............................................................................ 32
sarCevi
Sidsis epidemia ..................................................................................................................... 9
sociologiuri gamokiTxva ....................................................................................... 11
sociologiuri gamokiTxva ....................................................................................... 13
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi ........................................................... 15
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi ........................................................... 17
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi ........................................................... 19
ra iwvevs Sidss? .................................................................................................................. 21
aiv-ze testirebis Sedegebis anonimuroba ................................................ 23
aiv-idan Sidsamde ................................................................................................................ 25
aiv-inficirebis gzebis Tanafardoba msoflioSi da
saqarTveloSi ......................................................................................................................... 29
adamianis imunodeficitis virusis (aiv) gadacemis gzebi ........ 33
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi ........................................................... 39
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi ........................................................... 41
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi ........................................................... 43
stigma da stigmatizacia ............................................................................................ 47
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi ........................................................... 53
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi ........................................................... 57
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi ........................................................... 59
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi ........................................................... 61
Tavi III ........................................................................... 62
Tavi IV ........................................................................... 98
Tavi V ............................................................................ 164
6
aiv-ze testireba .................................................................................................................. 67
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi ........................................................... 73
gustav klimti ....................................................................................................................... 75
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi ........................................................... 77
tolkieni da `beWdebis mbrZanebeli~ ............................................................. 79
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi ........................................................... 83
aiv/SidsTan dakavSirebuli ambebi (2007 w.) ............................................ 85
giiom apolineri .................................................................................................................. 91
aiv/SidsTan dakavSirebuli ambebi (2008 w.) .............................................. 93
wiTeli lenti _ erTi simbolos istoria ............................................. 105
saxifaToa Tu ara tatu da pirsingi? .......................................................... 113
cxovrebis istoriis monakveTebi adamianisa, romelic
imunodeficitis viruss atarebs ........................................................................ 115
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi ........................................................... 131
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi ........................................................... 133
rogor gaCnda aiv/Sidsi da sad iyo aqamde? .......................................... 137
prezervativis istoria ................................................................................................. 141
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi ........................................................... 149
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi ........................................................... 151
risk-jgufebi ........................................................................................................................... 153
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi ........................................................... 159
narkomania – saqarTvelos #1 problema ................................................... 161
7
Tavi
Tavi I
me `gogras~ meZaxian. am metsaxels Cveni maTematikis maswavlebels, dinara buTxuzs unda vumadlode. erTxel, mexuTe klasSi ro viyaviT, raRacas gvixsnida. Tan SekiTxvebs gvisvamda – egeTi meTodi aqvs.
mokled, ise moxda, rom swori pasuxi gaveci da dinaram Semaqo: `genacvale mag Wkvian gograSio~. Cvens
debilebs meti ra undodaT?! `gogra, gograo!~ – gaiZaxodnen. xoda gogra damerqva.
exla meTerTmete klass vamTavreb da sabunebismetyvelo fakultetze minda movxvde. es, sabolood, Sidsma, Sukam da goglikom gadamawyvetines. xo,
swored im Sidsze vambob, xalxi `spids~ ro eZaxis. kide kai, ro sabolood yvelaferi kargad damTavrda.
magram im saSinelma dReebma damanaxa, rom erTi laborantis, preparatoris, an, miTumetes, eqimis Secdomam, SeiZleba mTeli cxovreba Tavdayira daayenos, daRupos adamiani da gaaubeduros misi axloblebi.
adre Sidsze marto is vicodi, rac yvelam – murtali ramea; Tu dagemarTa, adre Tu gvian aucileblad gagordebi. magram yvelaferi im kvira dRes Seicvala, roca Cemi klaseli gogliko damadga Tavze
dilaadrian.
goglikos deda da dedaCemi sabavSvo baRidan daqalebi arian, silamazis saloni aqvT gaxsnili da
8
Sidsis epidemia
Sidsi, anu SeZenili imunodeficitis sindromi,
daavadebaa, romelmac globaluri epidemiis xasiaTi miiRo.
Sidsis epidemia ukve 25 welze mets grZeldeba.
daavadebis masobrivi SemTxvevebi daiwyo gasuli
saukunis 70-iani wlebidan. dRes Sidsi Sedis im daavadebaTa xuTeulSi, romelTac yvelaze meti sicocxle miaqvT. epidemiis SeCereba jer-jerobiT
ver xerxdeba, Tumca, garkveuli warmatebebic aris.
magaliTad, ganviTarebul qveynebSi inficirebis axali SemTxvevebis ricxvma kleba daiwyo.
9
Tavi I
oriveni iq muSaoben. zafxulobiT, zRvaze erTad
visvenebT xolme. goglikos maTematikuri sagnebi ar
exerxeba, sul Cemgan iwers. samagierod, sporti evaseba. kompiuteri maria Sarapovas, ronaldinios da
Sumaxeris fotoebiTa aqvs gamotenili, TavSi ki namdvili sportis enciklopedia udevs tvinis magivrad.
im dilas saxlSi marto viyavi, aravis velodebodi, samecadinoc maincda mainc araferi mqonda da
loginSi vnebivrobdi. `Trevel Cenelze~ seiSelis
kunZulebs aCvenebdnen, lamazi plaJebiT da bungaloebiT; magrad dazagrul naxevradSiSvel kacebs
da qalebs, romlebic civ koqteilebs svamdnen. am
dros karze zari darekes. gamityda, magram ras vizamdi? avdeqi, Ramis perangze dedaCemis xalaTi movicvi da kari gavaRe. karSi gogliko idga, mxarze
`adidasis~ sportuli CanTa hqonda gadakidebuli.
– privet, gogra! ras akeTeb, goraob?
– Semo, gacivda saxli!
did oTaxSi rom SevediT, goglikom CanTa Zirs
daagdo da savarZelSi gadaiTxlaSa, rogorc icis
xolme. mamamisTan sul amaze aqvs Cxubi.
– au, TqvenTan magra cxela.
– ra iyo, amis saTqmelad damadeqi am dilaadrian?
– curvaze mivdivar da cota xniT Semogiare.
– gSia?
10
sociologiuri gamokiTxva
SidsTan, narkomaniasTan da usafrTxo seqsTan dakavSirebuli sakiTxebis garSemo Catarda sociologiuri gamokiTxva, romelSi monawileobas iRebdnen sajaro skolebis damamTavrebeli
klasebis moswavleebi.
zogierTi ram sociologiuri gamokvlevis `samzareulos~ Sesaxeb
moswavleTa gamokiTxva moxda saqarTvelos masStabiT Semdeg regionebSi: centraluri (Tbilisi), aWara, guria, imereTi,
kaxeTi, qvemo qarTli, Sida qarTli, samcxe-javaxeTi, samegrelo.
gamoikiTxnen sajaro skolebis, damamTavrebeli klasebis
(X-XI) moswavleebi.
moswavleTa gamokiTxva moxda skolebSi. sul SeirCa 98
sajaro skola, rogorc qalaqebSi, ise soflebSi. mTlianobaSi
gamoikiTxa daaxloebiT 3000 moswavle. esa Tu is konkretuli
skola SerCevaSi moxvda sociologiaSi miRebuli SemTxveviTi
SerCevis meTodiT (es imas niSnavs, rom Cvens qveyanaSi arsebul
yvela skolas Tanabari Sansi hqonda moxvedriliyo gamokiTxvaSi). SemTxveviTi SerCevis principebis dacviT ganxorcielda aseve moswavleTagan respondentebis (anu, vinc uSualod gamoikiTxa) amorCeva. Tumca, winaswar ganisazRvra is, rom gamokiTxulTa
Soris 2/3 vaJi yofiliyo, xolo 1/3 – gogona. sqesis mixedviT
aseTi araTanabari ganawileba ganapiroba sakvlevi problemis
specifikam: seqsi, narkotikebi, Sidsis virusiT inficirebis riski
da a.S. vaJebis cxovrebis wesis Semadgeneli nawili ufroa, vidre gogonebis.
moswavleTa gamokiTxva Catarda anketirebis wesiT. es
niSnavs, rom moswavleebs daurigdaT kiTxvarebi da eTxovaT,
damoukideblad gaecaT pasuxebi dasmul SekiTxvebze.
gamokiTxviT miRebuli Sedegebis sandoobis xarisxi (mTeli
SerCevisTvis) maRalia – monacemebis cdomilebis (Secdomis)
mniSvneloba minimaluria da ar aWarbebs 3%-s; rac Seexeba
cdomilebas calkeuli regionebisaTvis, misi maqsimaluri mniSvnelobaa 5%.
11
Tavi I
– ara, ra mSia?! curvamde verafers ver vWam, xo
ici?!. mere icocxle! erTi es miTxari, spidis azrze
Tu xar?
– ra-a?
– spidi, ra.
– is vici, ro qarTulad Sidsi qvia.
– aba, spidi raRaa?
– eg rusuladaa. qarTulad Sidsia, SeZenili imunodeficitis sindromi. da ratom mekiTxebi?
– araferi, prosta!
– prosta egeT rameebs ar kiTxuloben.
– curvaze ro davdivar, aTasi kaci Wyumpalaobs
wyalSi da ra vici, aba...
– me mgoni wyliT ar gadadis... magram vxedav, rom
raRacas matyueb. ki, ki, naRdad matyueb!
– saidan moitane?
– roca tyuixar, yurebi giwiTldeba xolme.
– arafersac ar vtyuivar, TqvenTan Zalian cxela.
– me ratom ar mcxela?
– imitom, rom praqtikulad titveli xar.
– ra-a? es xalaTi ra, tansacmeli ar ari?
– SigniT Ramis perangis garda araferi gacvia.
– Zaan ici, ra macvia da ara... da saerTod, ras maTvaliereb?
– xalaTi moklea, fexebi ki – grZeli da lamazi!
– eg ar gaZlevs uflebas miWvritino. bolo-bolo sircxvilia, axloblebi varT.
– morCi ra, gogra, SenTan arc saWvritinod da
12
sociologiuri gamokiTxva
cxrilSi #1 mocemulia saqarTvelos regionebis sajaro
skolebSi gamokiTxul moswavleTa raodenoba:
cxrili #1
teritoriuli erTeuli
I.
1.
2.
3.
4.
5.
II.
Tbilisi
gldani - naZaladevi
isani-samgori
vake-saburTalo
didube-CuRureTi
mTawminda-krwanisi
aWara
qalaqi/raionuli centri
sofeli
III.
guria
raionuli centri
sofeli
IV.
imereTi
qalaqi/raionuli centri
sofeli
V.
kaxeTi
raionuli centri
sofeli
VI.
qvemo qarTli
qalaqi
sofeli
VII. Sida qarTli
raionuli centri
sofeli
VIII. samcxe-javaxeTi
raionuli centri
sofeli
IX.
samegrelo
qalaqi/raionuli centri
sofeli
sul:
skolebis
raodenoba
20
4
4
4
4
4
12
5
7
8
3
5
12
5
7
10
3
7
8
3
5
10
3
7
8
3
5
10
3
7
98
moswavleTa
raodenoba
600
120
120
120
120
120
360
150
210
210
66
144
360
150
210
300
90
210
240
90
150
300
90
210
210
66
144
300
90
210
2 860
13
Tavi I
arc saCxubrad ar movsulvar!
– aba risTvis moxvedi?
– mokled, dedaCemma miTxra, klasSi Sukas gverdiT nu zixar, sxvagan gadajeqio.
– cicinom giTxra?
– xo.
– da ratoo?
– mec eg vkiTxe.
– mere?
– Tavidan ar meubneboda, `me gTxov da ra moxda
ro Semisruloo~, iZaxda. magram mere, ro aRar moveSvi, iseTi rame miTxra, ro piri davaRe.
– rao, ra giTxra?
– damafica, nuravis nu etyvio.
– dedas geficebi, aravis ar vetyvi.
– naRdad?
– xo davifice, meti ra vqna?
– icode, sadme ro wamogcdes, mogklav.
– ar wamomcdeba. midi, miTxari, ra mogivida!
– bolo xanebi Suka ro acdenda, xo gaxsovs?
– xo.
– eqimebTan dayavdaT.
– mere?
– Turme spidze aqvT eWvi.
– spidze?
– xo.
– dedaSenma giTxra?
– xo.
– saidan icis?
14
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi
gamokiTxvam gamoavlina saqarTvelos sajaro skolebis
damamTavrebeli klasebis moswavleTa zogierTi saintereso maxasiaTebeli, romlebic mocemulia cxrilSi #2:
cxrili #2
erovneba
qarTveli
somexi
azerbaijaneli
osi
rusi
berZeni
sxva erovneba
rogor
swavlobT?
Zalian kargad
kargad
saSualod
cudad
uari pasuxze
(%)
83.3
10.3
4.8
0.6
0.5
0.0
0.5
(%)
9.5
33.6
49.9
4.4
2.6
ojaxis materialuri
mdgomareoba
Zalian dabali
dabali
saSualo
maRali
Zalian maRali
vin cxovrobs ojaxSi
TqvenTan erTad?
deda
mama
Zma (Zmebi)
da (debi)
bebia
babua
sxva naTesavi
(%)
2.0
7.0
71.1
18.2
1.7
diax
(%)
95.9
86.0
57.4
51.4
42.0
23.3
12.9
ara
(%)
4.1
14.0
42.6
48.6
58.0
76.7
87.1
15
Tavi I
umaRlesSi swavlis
gagrZeleba
raime xelobis
Seswavla da
muSaoba
gadawyvetileba jer
ar miuRia
gaqvT Tu ara saxlSi
kompiuteri?
diax
ara
(%)
flobT Tu
ara ucxo
enas?
sxva ena
(%)
gegmebi skolis
dasrulebis Semdeg
rusuli
(%)
cxrili #3
germanuli
(%)
ena Camivarda. Suka Cveni klaselia, qera Tmebi da
cisferi Tvalebi aqvs. ucnauri gogoa, gulCaTxrobili, saSualod swavlobs, samagierod leqsebs wers.
biWebs Zalian moswonT. xoda, arc es suleli goglikoa gamonaklisi. bolo ori welia, magis gverdiT zis.
saxlamdec acilebs xolme. klasSi yvelaze Ronieria
da, albaT magitom. sanam gogliko magasTan gadajdeboda, me da Suka vmegobrobdiT. leqsebsac ki mikiTxavda. mere raRac Seicvala. axla aRarc leqsebs
mikiTxavs, Tvals maridebs da saerTod civad mxvdeba. etyoba eWvianobs. aba, debili ar aris? nervebs
miSlis eg Suka, magram roca goglikom es axali ambavi miTxra, Zalian Semecoda. ise Semecoda, rom kinaRam gavgiJdi.
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi
inglisuri
(%)
– azrze ara var.
65.2
Zalian
kargad
20.9
6.3
1.6
10.2
9.7
kargad
18.8
16.1
3.7
14.8
25.1
saSualod
cudad
ar vflob
38.5
9.0
35.6
15.2
14.7
13.2
40.0
16.5
12.7
26.7
66.8
18.6
(%)
25.3
74.7
– ra unda qna? – vkiTxe goglikos.
– azrze ara var.
– ro gadajde?.
– egre ar gamova. ra vuTxra, ratom gadavjeqi
meTqi?
– rame moigone.
– ra?
– ar vici... ise, marTali xar – rac ar unda moigono, mainc gabazrdeba. sidample iqneba Seni mxridan.
– magaSia saqme.
– giyvars?
16
gaqvT Tu ara internetis
gamoyenebis SesaZlebloba?
xSirad
iSviaTad
arasodes
(%)
26.2
38.2
35.6
17
Tavi I
– me mgoni.
– ras niSnavs, `me mgoni~? adre sxvanairad WikWikebdi.
– au, damanebe, ra Tavi!
– gamodis rom sanam avad gaxdeboda, giyvarda,
exla ki aRar ici, ara?
goglikom Tvalebi gadaakotriala da amoioxra.
aSkarad dabneuli Canda. mere TiTqos raRac azrma
gauelva sulel TavSi, savarZelSi wamojda da mkiTxa:
– gogrik, eg Sidsia, Tu raRac oxroba, iqneb arc
ise gadamdebia, rogorc dedaCems gonia, ha? an eg imunodeficiti raRa jandabaa, Tanac `SeZenili~!
– vabSe, deficiti raRacis naklebobas niSnavs.
– e.i. raRac imunos naklebobaa ara?
– `imuno~ imunitets unda niSnavdes. imuniteti
ar gagigia?
– gamigia, magram kargad ar vici ra aris.
– internetSi SeiZleba naxos kacma.
– au, naxe ra! iqneba marTla ar ari egeTi sapaniko?
– vnaxav. `imunitetsac~ vnaxav, `sindromsac~ da
kide sxva raRaceebs. sawyali Suka. Zalian mecodeba. Sen elaparake?
– ara. ro davureko, ra unda vuTxra?
– daureke, Se kretino, moikiTxe... rogora xar
Tqo, kiTxe. viTom araferi ar ici.
– kargi. me exla gaviqcevi da Sen Tu rames miag18
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi
cxrilebSi ##2,3 warmodgenili monacemebidan gansakuTrebiT sayuradReboa zogierTi maTgani:
•
•
•
•
•
•
sajaro skolebSi ufrosklaselTa akademiuri moswrebis maCveneblebi ZiriTadad Tavs iyris punqtSi “saSualo moswreba”. SekiTxvaze:
“rogor swavlobT?”, moswavleTa mxolod 9.5%
pasuxobs “Zalian kargad”;
moswavleTa 40% miuTiTebs, rom inglisur enas
Zalian kargad an kargad flobs. maRalia germanuli enis flobis xarisxic (rasakvirvelia,
moswavleTa TviTSefasebidan gamomdinare). rac
Seexeba rusul enas, moswavlTa gamokveTili
umravlesoba (67%) aRniSnavs, rom am enas saerTod ar flobs;
moswavleTa 14% ojaxSi mamis gareSe cxovrobs;
yovel meoTxe moswavles saxlSi kompiuteri
aqvs. Tumca, ufrosklaselTa gamokveTili umravlesoba (75%) aseT “fufunebas” moklebulia;
internetis xSirad gamoyenebis SesaZlebloba
kvlav daaxloebiT yovel meoTxe respondents
aqvs. meore mxriv, ufrosklaselTa 35.6%-s arasodes aqvs imis SesaZlebloba, rom internetiT isargeblos;
ufrosklaselTa gamokveTili umravlesoba
(65%) apirebs swavla umaRles saswavlebelSi gaagrZelos.
19
Tavi I
neb internetSi, damireke.
– kargi, dagirekav.
– eqselenT!
me mgoni marto eg erTi sityva icis inglisurad
da sul amas iZaxis. rogorc ki gogliko wavida, saTvale gavikeTe da kompiuters mivujeqi. `imunitetis~, `imunodeficitis~, `sindromis~, Ñ Ï È Ä-is da
AIDS-is ZebnaSi ise mosaRamovda, rom verc ki gavige.
Tan sul Sukaze vfiqrobdi. ratom unda damarTvoda eseTi saSineli avadmyofoba aseT lamaz, wesier
da niWier gogos? visgan unda gadasdeboda? ranairad? ramdenad saSiSi iyo goglikosTvis da saerTod, CvenTvis, yvelasTvis SukasTan urTierToba?
nuTu sikvdili gardauvalia da morCenis araviTari
imedi ar arsebobs? es kiTxvebi mitrialebda TavSi
da pasuxs gamalebiT veZebdi internetSi. amasobaSi
dedaCemic dabrunda samsaxuridan. am droisaTvis me
ukve bevri rame vicodi Sidsze.
dedaCemma SeniSvna momca – dilidan Caucmeli
ras uzixar mag kompiuterso. mere sadili gaacxela
da magidas mivusxediT.
– ra ari, irina, ra mouwesrigebeli xar, – miTxra
dedam.
– ra ginda, xo yvelafers vswavlob rac saWiroa?
– magaze ar geubnebi. logini ar agilagebia, Tma
ar dagivarcxnia, tanzec ar gacvia. ras gavs es? vinme ro movides sircxvili ar iqneba?
– ki, – daveTanxme me da marTla, cota ar iyos,
Semrcxva. – samsaxurSi ra xdeboda? cicino iyo?
20
ra iwvevs Sidss?
1982 wels mecnierebma daadgines, rom Sidss iwvevs virusi, romelic azianebs adamianis imunuri
sistemis ujredebs, e.w. T-limfocitebs (`Wkvian
ujredebs~, gogras gamoTqmiT), ris Sedegadac isini veRar icaven organizms daavadebebisagan. viruss uwodes `adamianis imunodeficitis virusi~ (aiv). garda T-limfocitebisa, virusi iWreba
sxva tipis ujredebSic, e.w. monocitebsa da makrofagebSi, sadac didi xnis ganmavlobaSi pasiurad aris da arsebuli wamlebisaTvis miuwvdomelia. es aiv-infeqciis mkurnalobisaTvis erTerT ZiriTad winaaRmdegobas warmoadgens.
yvelaze amomwurav informacias gogra naxavda
internet-gverdebze:
www.aids.ru
www.aidsgeo.ge
www.cdc.gov
21
Tavi I
– ki.
– araferi uTqvams?
– ra unda eTqva?
– ra vici?
– ui, ui, sul gamovSterdi! Suka roa, Tqveni klaseli, spidi hqonia, warmogidgenia?!
– naRdad?
– xo.
– da cicinom saidan icis?
– magisi mezobeli Turme spidis centrSi muSaobs laborantad. xoda dokumentebs ro aformebda,
SemTxveviT unaxavs, rom Tqveni skolis moswavlea da
cicino gaufrTxilebia.
– magisi ufleba ar hqonda. eg is aris... ra qvia
imas, konfidencialuri informacia.
– raa?
– mokled es aris saidumlo da amis Tqmis ufleba gareSe pirisTvis arc erT eqims ara aqvs. eg ro gaigon, samsaxuridan gaagdeben.
– saidan moitane?
– internetidan. xoda nurc Tqven laparakobT.
– Sen normaluri xar? aba sxvebs ro gadaedoT?
– ar gadaedebaT. egeTi gadamdebi ar aris.
– ar vici, Seni Wirime, ar gaekaroT mag Sukas! arc
Tqveni nivTebi aTxovoT, wignebi, diskebi, kalmistari. gesmis?
– adamiano, Sidsi marto sisxliT gadadis, ise ar
aris gadamdebi. da saerTod, Sidsi aqvs Tu aiv-infeqcia? icis vinmem?
22
aiv-ze testirebis Sedegebis anonimuroba
saqarTveloSi, iseve rogorc sxva qveynebSi,
aiv-ze testireba ufasoa, anonimuri da konfidencialuri; sxva sityvebiT, testis pasuxi ecnobeba
mxolod im pirovnebas (an mSobels, Tu bavSTan
gvaqvs saqme), romelmac Sesabamis samedicino dawesebulebas mimarTa analizisaTvis. Sesabamisad,
laboranti, romelmac, rasac qvia, `gaabazra~ Sukas testis Sedegi, imsaxurebs, sul cota, samsaxuridan daTxovnas jandacvis sistemaSi muSaobis
akrZalviT.
23
Tavi I
– aiv-infeqcia raRaa? pirvelad mesmis.
– adamianis imunodeficitis virusi. eg SeiZleba gqondes aTi, TxuTmeti weliwadi da araferi, verafersac ver grZnobde.
– ras meubnebi? rogorTu ver grZnobde?
– ai ase, Cveulebrivad, midixar, modixar, Wam,
svam da ar ici, rom Sen sisixlSi virusi cxovrobs.
– aba Sidsi raRaa?
– Sidsi ukve avad rom xar. eg aiv-infeqciis bolo stadiaa. amis mere ukve sikvdilia. magram Tu
droze gaiges, rom sisxlSi aivi gaqvs, gixangrZliveben, Zalain did xans, ro SidsSi ar gadavides. win
midis medicina.
– magisi morCena Tu SeiZleba?
– ara, morCena jer-jerobiT ar SeiZleba, magram
iseTi wamlebia ukve mogonili, ro adamiani 20-25 weli cocxlobs da araferi ar emarTeba.
– da gadamdebi ar aris?
– rogor ar aris. ra Tqma unda, gadamdebia.
– gogo, aba me ras geubnebi?!
– xo, magram Sidsi ar gadadis haeriT, wyliT, saWmeliT, saerTo nivTebiT... kocniTac ki ar gadadis.
– koRom ro gikbinos?
– koRos kbeniTac ar gadadis. eg virusi marto
adamianis sxeulSi cocxlobs, sxvagan kvdeba. saerTod, adamianis imunodeficitis virusic imitom
qvia, rom marto adamianidan adamianze gadadis.
– irina, icode, frTxilad iyaviT Senc da goglikoc... egeni erTad sxedan ara?
24
aiv-idan Sidsamde
farTomasStabianma gamokvlevebma aCvena, rom
aiv-iT inficirebidan Sidsis niSnebis gamovlenamde, specialuri mkurnalobis gareSe, saSualod 10
weli gadis. Tumca, individualuri gansxvavebebi
Zalian didia. inficirebulTa 10%-s Sidsi uviTardebaT 2-3 weliwadSi; kidev 10%-s 12 da meti wlis
Semdegac daavadeba ar uvlindebaT. aq bevri faqtori moqmedebs – genetikuri Taviseburebebi, cxovrebis pirobebi, inficirebulis fsiqologiuri
mdgomareoba da sxv. aqedan cxadia, rom moTxrobis personaJTa SeSfoTeba, Sukas Sidsi aqvso, dasabuTebuli araa – mas, uares SemTxvevaSi, mxolod
aiv-infeqcia SeiZleboda hqonoda.
inficirebis Semdeg umravles SemTxvevaSi aRiniSneba e.w. mwvave periodi: virusi sisxlSi aqtiurad mravldeba, T-limfocitebis raodenoba ki
mcirdeba 20-40%-iT. xSirad, Tumca ara yovelTvis,
am dros viTardeba gripis magvari simptomebi (es
periodi yvelaze ufro saxifaToa infeqciis gavrcelebis TvalsazrisiT).
mwvave periodi male gaivlis; inficirebidan 13 Tvis Semdeg organizmSi gamomuSavdeba antisxeulebi (esaa gansakuTrebuli cilovani sxeulakebi,
romlebic konkretul `mters~, am SemTxvevaSi aiv-s
ebrZvian), virusis raodenoba mniSvnelovnad klebulobs, T-limfocitebis ricxvi ki TiTqmis pirvandels aRwevs. amis Semdeg imunuri sistemisa da viru-
25
Tavi I
– xo.
– xoda, cicino magazea gagiJebuli.
– sul tyuilad. goglikos araferi ar mouva.
– gamagiJeb Sen me! mTel msoflioSia modebuli,
Sen ki meubnebi ar aris gadamdebio? aba milionobiT
adamians rogor gadaedo?
– eg gadadis marto seqsiT, saerTo nemsiT, an Tu
WrilobaSi sxvisi sisxli moxvdeba. morCa da gaTavda. gogliko ar iCxiravs, arc seqsi aqvs SukasTan da
arc araferi. ra unda mouvides?
– TiTon Sukas xom gadaedo viRacisgan? eg rogor moxda, mipasuxe! ra, narkomania?
– ara.
– aba, garyvnili gogoa da viRaceebTan seqsi
aqvs?
– ara. ara mgonia... ara, ra sisulelea!
– aba, Tu arc erTia da arc meore, gamodis rom raRac sxva gziT gadaedo, egre ar ari? amitom, rasac geubnebi, is gaakeTe. im Ster goglikos ki Senc uTxari,
sxvagan gadajdes.
– magas me ver vetyvi.
– ratom?
– imitom, rom Tu gogliko gadajda, yvela gaigebs, gabazrdeba, gesmis?
– mere ra?
– mere is, rom yvela CamoSordeba Sukas, yvela aiTvalwunebs, rogorc keTrovans da dacinvasac dauwyeben.
26
sis brZola grZeldeba, magram adamiani am dros janmrTelad grZnobs Tavs; es SeiZleba gagrZeldes 1012 weli, xolo specialuri mkurnalobiT, gacilebiT
metic. Tumca, saboloo jamSi, virusi imarjvebs, viTardeba Sidsi Sesabamisi SedegebiT.
haerze virusi ramdenime wuTSi iRupeba. ase rom
ar yofiliyo, Sidsis epidemia warmoudgenlad ufro
katastrofuli iqneboda. Spricis SigniT ki aiv-i gacilebiT ufro didxans cocxlobs. misi sicocxliunarianoba damokidebulia nemsSi sisxlis raodenobaze, sisxlSi virusis koncentraciaze, temperaturaze da sxva faqtorebze, magram cocxali virusi SpricSi saSualod ramdenime dRe-Rames Zlebs.
27
Tavi I
– kargi, me mesmis, codoa, magram Tu Tqvenc daavaddiT, SukasTvis eg ra SeRavaTi iqneba?
– aravin ar daavaddeba, garantias gaZlev. Cemi
Tu ar gjera, kiTxe visac ginda.
am dros telefonma dareka da Cems oTaxSi gavedi. gogliko iyo.
– ra qeni, gogrik? gaige rame?
– yvelaferi gavige. SegiZlia mSvidad iyo.
– mSvidad ras qvia?
– Tu seqsi ar gqoniaT, an saerTo nemsiT ar iCxiravT, maSin araferi ar mogiva.
– ra seqsi, ra nemsi? ras bodav, gogo?
– Sidsis akideba sam SemTxvevaSi SeiZleba: seqsis dros, erTida igive nemsiT Cxvletisas da kidev
im SemTxvevaSi, Tu oriveni TiTs gaiWriT da Wrilobebs erTmaneTs miadebT, rogorc Zmadnaficebi.
– marTla?
– marTla. mokled SegiZlia magisi Wiqidan dalio, magisi pirsaxociT gaimSralo xelebi, Tu ginda, akoco kidevac... sxvaTa Soris, seqsic SegiZlia,
oRond lateqsis prezervativi unda ixmaro.
– lateqsis? eg raRa aris?
– ai, eg ukve me ar vici. gamocdil xalxs kiTxe da
getyvian. albaT, afTiaqSic ecodinebaT.
– maSayireb?
– ara, Se debilo, internetSi rac wavikiTxe, imas
giyvebi.
– naRdad?
– naRdad.
28
aiv-inficirebis gzebis Tanafardoba
msoflioSi da saqarTveloSi
msoflios masStabiT aiv-inficirebis SemTxvevebi, gadacemis gzebis mixedviT, ase gamoiyureba:
•
•
•
•
sqesobrivi gziT – 70-80%;
intravenuri narkomania – 5-10%;
inficirebuli sisxlis gadasxma _ 3-5%;
dedidan axalSobilze – 5-10%.
saqarTveloSi suraTi sul sxvagvaria:
•
•
•
•
sqesobrivi gziT – 35.6%;
intravenuri narkomania – 60%;
inficirebuli sisxlis gadasxma – 0.7%;
dedidan axalSobilze – 2.4%1G.
Cvens qveyanaSi aiv/SidsTan dakavSirebul sakiTxebze kidev gveqneba saubari, aq mxolod am
monacemebiT SemovifargloT, romlebic cxadad
aCvenebs, rom saqarTveloSi yvelaze maRali riskis jgufs intravenuri narkomanebi Seadgenen. aqve erT mniSvnelovan detalze SevCerdebiT: dadgenilia, rom aiv-iT inficirdebian ufro xSirad
ara `wamalze Semjdarebi~, anu isini, vinc erT dResac ver Zlebs dozis gareSe, aramed isini, vinc
iCxiravs drodadro, roca SemTxveva gamoCndeba.
1
infeqciuri paTologiis, Sidsis da klinikuri imunologiis centris monacemebi, 2008 w. ivnisi.
29
Tavi I
– jigari xar, gogrik! eqselenT! maRariCi Cemzea!
kai, wavedi!
yurmili davkide da gavifiqre: ra sulelebi arian biWebi. ai, goglikoc, marto imaze fiqrobs, rom
Sukasagan gadajdoma aRar mouwevs da uxaria. is ki
ar esmis, rom sawyal gogos marTla saSineli avadmyofoba aqvs, romelic adre Tu gvian aucileblad
moklavs. magram sanam es moxdeba, ramdeni Seuracxyofa unda gadaitanos bneli da xisTaviani adamianebisgan; verc Seyvarebuli eyoleba, verc gaTxovdeba, verc Svils gaaCens. warmomidgenia, ra SeSinebulia, damfrTxali, rogor rcxvenia Tavisi avadmyofobis da megobaric ki ar yavs gverdiT, rom dardi gauziaros.
30
saqme isaa, rom `profesional~ narkomans ufro xSirad daaqvs Tan erTjeradi Spricebi, `moyvaruls~
ki – ara, amitom, roca gaCxervis Sansi eZleva, ver
Tokavs survils da naxmar Sprics iyenebs, Sesabamisi riskiT.
imis gamo, rom mTel msoflioSi, gansakuTrebiT ki ganviTarebul qveynebSi, infeqcia umeteswilad sqesobrivi gziT vrceldeba, SidsTan brZolis
saerTaSoriso programebSi ZiriTadi aqcenti usafrTxo seqsis propagandaze keTdeba, intravenur narkomaniasTan dakavSirebul risks ki SedarebiT naklebi yuradReba eTmoba. Tqma ar unda, usafrTxo
seqsis wesebis codna da, rac mTavaria, praqtikuli
gamoyeneba sruliad aucilebelia, magram, rogorc
saqarTvelos statistika gviCvenebs, sul cota, aranakleb mniSvnelovania narkomaniis safrTxeebis
codna da gaTvaliswineba. miT umetes, rom aiv-inficirebulis mier naxmari Spricis gamoyeneba kidev
ufro saxifaToa, vidre inficirebulTan daucveli
sqesobrivi kontaqti.
31
Tavi
Tavi II
karoCe, es gogra magari vinmea, sufTa tvinikosi! bavSvobidan erTad vizrdebodiT. dasaviT ari,
ra. erTi gamxdari, saTvaliani xuTosani tipi iyo.
zed aravin uyurebda. dascinodnen kidevac, magram
erTi-ors Cemgan magra ro moxvda RranWSi, Tavi daanebes. aba, vin ifiqrebda, ro magisgan egeTi magari
naSa dadgeboda? saxec magari aqvs – Savi Tmebi, mwvane Tvalebi da rame... Tan Wkviania eg Cemisa!
Suka sul sxvanairia, xasiaTiTac da isec. Sukas
cisferi Tvalebi aqvs da oqrosferi Tmebi. CvenTan mexuTe klasSi gadmovida da ukve lamazi iyo. exla ukve
arc vici romelia ufro magari – eg Tu gogra. ara, es
Sidsi saidan daemarTa? aqamde vicode, rom eg pederastebis da narkomanebis avadmyofobaa. Turme, sad banaob! gamodis ro mec SeiZleba damemarTos, gograsac,
mamaCemsac da vabSe yvelas. ra ubedurebaa?! marTalia,
gogram interneti gadaabruna da waikiTxa, rom marto
sisxliT, seqsiT da nemsiT gadadis, magram bolomde
mainc ar mjera.
wuxel Sukas davureke. did xans viTrevdi fexs,
magram bolos mainc davureke. fexs imitom viTrevdi,
rom vicodi – unda mesiabanda, viTom azrze ara var ra
Wirs. ver vitan egeT raRaceebs, magram adamiani avad
ro ari, xo unda moikiTxo? mikled, davreke da dedamisma aiRo.
eg `batonoc~ magiJebs! yvela sxva adamiani geubneba: `alo!~, `gismenT!~, an `diax!~. Sukas deda ki xe32
adamianis imunodeficitis virusis (aiv)
gadacemis gzebi
aiv-is gadacemis gza mxolod samia:
1. sisxlidan sisxlSi, rodesac inficirebuli sisxli janmrTeli adamianis sisxlSi xvdeba (sisxlis gadasxmisas, naxmari Spricis gamoyenebisas);
2. daucveli sqesobrivi kontaqti (aqve aRvniSnavT, rom aiv-iani mamakacisagan qalis inficirebis riski daaxloebiT 3-jer ufro maRalia,
vidre piriqiT);
3. inficirebuli dedidan axalSobilze (mSobiarobis dros an ZuZuTi kvebisas).
inficirebis sxva gza (da amas gogra uxsnis Tanaklaselebs) ar arsebobs. miuxedavad amisa, bevrs mainc
eSinia, rom infeqcia ramenairad sayofacxovrebo situaciebSic SeiZleba aikido. ganvixiloT es situaciebi:
xelis CamorTmeva, Caxuteba
dauzianebeli kani virusisaTvis bunebriv winaRobas warmoadgens, romelsac igi veranairad ver gadalaxavs. da Tu kanze aris nakawri an sxva Wriloba?
inficirebisaTvis saWiroa, rom virusis Semcveli sisxlis sakmao raodenoba moxvdes meore adamianis Ria,
sisxlmden WrilobaSi. Teoriulad es SesaZlebelia;
magram praqtikulad, rogor warmogidgeniaT, dasixlianebuli adamianebi exutebodnen erTmaneTs, Tanac
cdilobdnen, Wrilobebi `daamTxvion~? yovel SemTxvevaSi, ase nu moiqceviT. xolo Tu vinmem ZmadSeficva
SemogTavazaT, SeecadeT es sisxlis Serevis gareSe gaakeToT...
33
Tavi II
lovnebaTmcodnea, Tu raRac aseTi da amitom laparakic sxvanairi aqvs. TiTqos geubneba: `me, Zmao,
Tqvennairi ar gegonoT. me sxvagan davfrinav~. mokled rogorc ari, ra!
– Sukas TxoveT, Tu SeiZleba.
– Suka SeuZlod aris da wamowolilia. vin kiTxulobs?
– gogliko var, deida dali.
– saRamo mSvidobisa, gogliko.
– saRamo mSvidobisa, deida dali... da Suka ra, cudad aris?
– xo, raRac uqeifodaa da telefonTan ar midis.
magram Sen, me mgoni, dagelaparakeba. moicade, exlave davuZaxeb.
dalim araferi ar miTxra, etyoba malaven am ambavs. telefonSi gavigone praka-prukiT ro gavida
meore oTaxSi. me mgoni, saxlSiac qusliani fexsacmelebiT dadis. cota xanSi telefonTan Suka movida. mowyenili xma hqonda, TiTqos saiqiodan melaparakeboda.
– xo, goglik.
– privet, Suka. sad daikarge?
– ra vici... avad viyavi.
– ra iyo, gacivdi?
– ar vici...
– gtkiva rame?
– ara.
34
higienis sagnebi, tualeti, abazana, auzi, abano...
aiv-i haersa da wyalSi ramdenime wuTSi iRupeba.
tansacmlis, TeTreulis, pirsaxocis meSveobiT aiv-i
ar gadaecema im SemTvevaSic ki, Tu raime amgvar saganze moxvda virusis Semcveli siTxe.
kocna
aq viTareba daaxloebiT igivea, rac xelis CamorTmevisa Tu Caxutebis SemTxvevaSi: infeqciis gadacemisaTvis saWiroa, rom orive `mkocnels~ piris RruSi
hqondes Ria sisxlmdeni Wrilobebi Tu wylulebi. ra
giTxraT, Tu vampiri ar xarT...
unda iTqvas, rom nerwyvSi aiv-i aris (arsebobs
aiv-testic ki, romelic nerwyvis analizs efuZneba),
magram misi raodenoba imdenad mcirea, rom inficireba ar xdeba arc kocnisas da arc, miT umetes, haerwveTovani gziT (xveleba, cxviris dacemineba). nerwyviT, ofliT, SardiT infeqcia ar gadaecema.
mwerebi
Sidsis epidemiis sawyis etapze xSirad ismoda TiTqos savsebiT logikuri mosazreba, rom virusi SeiZleba gadaeces koRos, baRlinjos da sxva sisxlmwovi
mwerebis kbeniT. realobam aCvena, rom es ar xdeba.
ratom? mweris kbenisas adamianis organizmSi xvdeba
ara wina `msxverplis~ sisxli, aramed mxolod mweris
nerwyvi, romelic SeiZleba Seicavdes saxifaTo infeqciebs, magaliTad, malarias, magram ara aiv-s. aiv-i mweris nerwyvSi iRupeba.
35
Tavi II
– aba, ra mogivida?
– ra mniSvneloba aqvs...
– gamagiJeb Sen me, aba rasa aqvs mniSvneloba?
– arafers.
– momenatre.
– mec.., – raRacnairad sevdianad miTxra Sukam,
ise sevdianad, rom guli momewura. mivxvdi, rom axla, saswrafod rame sasacilo Tu ar vTqvi – gaviyidebi, mixvdeba rom yvelaferi vici.
– is rogor miTxari, Tu gaxsovs?
– ra?
– `is vinc aris Ronieri, nu ggoniaT gonieri~.
– aba ra unda meTqva, kars saxeluri moaglije
da idiotiviT icinodi, – Caicina Sukam.
stomatologi, manikuri, saparikmaxero
miuxedavad gavrcelebuli azrisa, msoflios masStabiT araa dadasturebuli aiv-iT klientis inficirebis arc erTi SemTxveva stomatologiuri Tu
manikuris procedurebis Sedegad. rogorc irkveva,
iaraRebis Cveulebrivi dezinfeqcia, romelsac mimarTaven amgvar dawesebulebebSi, sakmarisia infeqciis Tavidan asacileblad. safrTxes warmoadgens
mxolos iseTi instumentebi, romlebic Seicavs Rrus,
sadac SeiZleba SemorCes wina klientis sisxli. aseTebs ganekuTvneba Sprici. ase rom, Tu nemsis gakeTebaa aucilebeli, darwmundiT, rom am proceduras gikeTeben erTjeradi, qarxnuli SefuTvidan
amoRebuli SpriciT.
es ki marTla cirki damemarTa. im dRes me, Suka da
Zeba Sataloze wavediT. vixetialeT, vibodialeT, magra Segvcivda da kafeSi gadavwyviteT Setasaveba. xeli
movkide saxelurs da Cemsken gamovwie. ar gaiRo. meTqi, prosto, magrad aris mixuruli, moSnaT movqaCe da
saxeluri SemrCa xelSi. Turme SigniT iReboda. Zeba sicilisgan Zirs gagorda. mec sicili amityda. Sukam gaocebulma Semomxeda da Tqva is rac Tqva. maxsovs, maSin magra gamityda.
– ra vicodi, ro SigniT iReboda?
– magis mixvedras ra undoda?! – cota ufro mxiaruli xmiT miTxra Sukam.
36
37
Tavi II
– eh, tvini undoda, tvini!
– ramdeni vicineT, gaxsovs? Zeba kinaRam mokvda.
– magari iyo! marTla, zeg Zebas dabadebis dRea.
me mgoni ixdis. xo modixar?
– ar vici, ara mgonia.
– nu axureb. gamogivli da erTad wavideT.
– ara.
– ra ara?
– ar gamomiaro. – xmaSi isev sevda gauCnda Sukas.
– ar ginda Cemi naxva?
– aravis naxva ar minda.
– rato? gagiJdi?
– ar vici... SeiZleba cota gavgiJdi.
– eg ari – momenatreo, ro miTxari? momatyue?
– ara...
– aba, rato ar ginda Cemi naxva?.. ha?
– gogliko, exla ar minda amaze laparaki... ar SemiZlia, gexvewebi...
– kargi, mere iyos. xval ginaxuleb.
– ara, nu moxval! jobia, telefoniT damireko.
kargi?
– kargi... Tu egre ginda, egre iyos.
– gkocni sulel Tavze.
– mec. kai aba, o’qei!
Sukam telefoni dakida. kamyofili viyavi Cemi
TaviT, imiT ro davreke da cota gavamxiarule da imiTac, rom veraferi Sematyo.
meore dRes ki CvenTan dinara buTxuzma dareka
38
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi
moswavleTa did umravlesobas SekiTxvaze: `ra
aris Sidsi?~ – aqvs garkveuli pasuxi, romlebic,
ZiriTadad, sworad axasiaTebs Sidsis raobas.
yvelaze popularuli pasuxi (romelsac yoveli meoTxe moswavle iZleva), aseTia: `Sidsi ukurnebeli daavadebaa, iwvevs sikvdils~.
amave dros, gamokiTxul moswavleTa 13.3%-s ara
aqvs aranairi informacia imis Sesaxeb, Tu ra aris
Sidsi.
gamokiTxva aCvenebs, rom moswavleebi Sidsis Sesaxeb informacias yvelaze xSirad satelevizio gadacemebidan iReben (informacias xSirad iRebs 29.5%,
iSviaTad – 61%). saSualo sixSiriT gamoiyeneba iseTi
wyaro, rogoricaa filmebi (xSirad 24.9%, iSviaTad –
48.5%). aRsaniSnavia, rom yvelaze dabalmoxmarebad
sainformacio wyaroebs Soris saxeldeba wignebi (arasodes iRebs informacias 61.9%) da sxvadasxva organizaciis mier specialurad Sidsis Temaze Catarebuli
saubrebi/seminarebi (arasodes – 60%). Sidsis Temaze
moswavleebi iSviaTad saubroben, agreTve, mSoblebTan
(arasodes – 57.1%) da maswavleblebTan (arasodes –
51.7%). rac Seexeba internets, is ar aris Sidsis
Sesaxeb informaciis miRebis gavrcelebuli wyaro, im
martivi mizezis gamo, rom moswavleTa mxolod daaxloebiT meoTxeds (26.2%) aqvs internetis intensiurad gamoyenebis SesaZlebloba.
saSualod yoveli meaTe moswavle acxadebs, rom
ar iRebs Sidsis Sesaxeb informacias arc erTi sainformacio wyarodan. es swored is nawilia, romelic
ver scems pasuxs SekiTxvaze: `ra aris Sidsi?~
39
Tavi II
da cicino skolaSi gamoiZaxa. meTqi, Cemze unda uTxras cudi rameebi, magram Turme marto cicinino ki
ara, yvelas mSoblebi daubarebia. neta ra unda?
gakveTilebis mere, me da Zeba tualetTan vdgevarT. Zeba ubanSi momxdari Cxubis ambebs miyveba. magisi ufrosi Zma, kauCuka, moZvelbiWo klientia. Zeba ambobs, qurdis padelnikiao, magram iasnia – tyuis. eg Cemisa, su kauCukas razborkebis da dagnarebis ambebs yveba. amiT sakuTari avtoriteti unda aimaRlos. xoda exlac miyveba, rogor gadaagdes kauCukam da misma Zmakacma wamlis bariga, iman ki seriozuli sastavi daayenaT Tavze... am dros vxedav, Cveni direqtori, sergo gvazava da dali, Sukas deda,
erTad modian, Tan raRacas laparakoben. ukan saswavlo nawili da qimia-biologia moyvebian, nona abSilava. Cven klasTan gaCerdnen. iq ukve mTeli danarCeni mSoblebi da dinara buTxuzi arian Sekrebili.
etyoba raRac vaJniaki saqme unda gairCes. cicinom
miTxra, sanam mSobelTa kreba ar damTavrdeba fexi
ar moicvalo, damelodeo. ra vqna? vdgevar, vucdi
da Tan Zebas zRaprebs vismen. aman xo waiRo tvini!
mTeli yuradReba klasis karisken maqvs. neta ras
bazroben? araferi ar mesmis. cota xanSi SigniT xmamaRali laparaki iwyeba. sityvebs ver varCev, magram
vxvdebi, rom erTmaneTs axuraven. Zeba mekiTxeba:
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi
marTalia, moswavleTa umravlesoba (50-60%-is
farglebSi) sworad aris informirebuli imasTan
dakavSirebiT, Tu ramdenad gankurnebadi daavadebaa Sidsi. Tumca, isic unda aRiniSnos, rom sakmaod
didia im moswavleTa xvedriTi wili, romlebic am
sakiTxTan dakavSirebiT an mcdar informacias floben (saSualod 16%), an uWirT garkveuli pasuxis
gacema (saSualod 28%).
magaliTad:
moswavleTa 14.6%-s hgonia, rom Sidsi Cveulebrivi daavadebaa, romelic swori mkurnalobis Sedegad ikurneba;
yoveli mexuTe gamokiTxuli moswavle (20.6%)
darwmunebulia, rom Sidsis saboloo gankureba,
dRevandel pirobebSi, SesaZlebelia;
yovelma mesame moswavlem (33%) araferi icis
imis Sesaxeb, Tu ramdenad SesaZlebelia inficirebulma adamianma mkurnalobis Sedegad sicocxle
gaixangrZlivos.
– ra pontia, Cxuboben, to?
– ravi, aba?
– e, ra pontia?
40
41
Tavi II
– exla iZaxe, `ra pontia~! morCeba – gavigebT.
gavixede, gogra da eTera kanWiaSvili modian. semiCka uyidiaT. klasis kars ro Cauares, SeCerdnen.
dganan da usmenen. Cvenc magaTTan mivdivarT. Zebas
gogras danaxvaze nerwyvi mosdis, magra evaseba, magram verafers ver bedavs. icis ro Tu rame miqara, Suaze gavxev. fexebze mkidia kauCuka da magisi Zmakacebi. Zeba iZaxis:
– rao, gogrik, ras bazroben?!
– ar vici, ver gavige. ise, magari kamaTi kia.
– ZimistaraSvilis deda yviroda raRacas, –
gvatyobinebs eTera.
– ras yviroda?
– ra da, Tqvena xarT inteligencia, Svili ver gagizrdiaTo?!
– veraferi ver gavige.
– ra, unda gaigo, SeCema, eg ZimistaraSvilebi magari banZebi arian, mTeli ojaxi! – ambobs Zeba.
am dros Signidan raRac CoCqoli ismis. kari iReba da iqidan acremlebuli dali gamorbis. ukan dinara mosdevs.
– dali, genacvale, dawynardiT. yvelaferi kargad iqneba. ar waxvideT.
ramdenime mSobelic gamodis. yvelani fanjaras42
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi
sociologiurma gamokvlevam aCvena, rom moswavleTa warmodgenebi sarisko qmedebebis Sesaxeb, aiv-iT dainficirebis TvalsazrisiT, araerTgvarovania da winaaRmdegobrivi. kerZod, rodesac saqme exeba kargad cnobil
da farTod gancxadebul sarisko qmedebebs, moswavleebi swor informacias floben, xolo rodesac laparakia SedarebiT specifikur qcevebze, maTi codnis done
arasakmarisia. magaliTad, moswavleTa didi umravlesoba sworad miakuTvnebs SidsiT daavadebulTan saerTo
nemsis gamoyenebas Zalze maRali riskis qmedebebis ricxvs,
aseve sworad aTavsebs maRali riskis zonaSi prezervativis gareSe seqss (Tundac mas gulmodgined dabana
mosdevdes); moswavleebs isic sworad miaCniaT, rom SidsiT daavadebulisaTvis xelis CamorTmeva, loyaze kocna,
maT siaxloves muSaoba an swavla – usafrTxoa.
Tumca, meore mxriv, moswavleebi sarisko qmedebebad
miiCneven iseT principulad uxifaTo SemTxvevebs, rogoricaa: a) wveTebis moxvedra SidsiT daavadebulis xvelebis an cxviris daceminebis Sedegad; b) SidsiT daavadebulTan erTad saerTo WurWlis, Canglis da a.S. gamoyeneba da g) SidsiT daavadebulTan saerTo abanoTi,
saunaTi sargebloba. garda amisa, moswavleebi cdebian
imaSic, rodesac riskis zRvarze aTavseben im SemTxvevas,
rodesac koRo, romelmac inficirebul adamians ukbina,
Semdeg janmrTel adamiansac kbens.
gamokiTxva aCvenebs, rom gogonebi SedarebiT met da
ufro zust informacias floben Sidsis Sesaxeb, vidre
biWebi.
43
Tavi II
Tan, dalis garSemo dgebian. awynareben. cicino da
ninuli – gogras deda – Cvens danaxvaze brazdebian.
– aq ras atuzulxarT?! – iZaxis ninuli.
– Tqven gelodebiT, egre ar movilaparakeT? –
Tavs imarTlebs gogra.
– ra movilaparakeT? karze yuri moadeT Tqo, eg
xo ar gviTvams?!
– yuri ar mogvidia. aq movdiodiT da yvirilis
xma gavigeT. ra Cveni bralia?
– irina, icode, mogklav me Sen!
am dros, saklaso oTaxidan direqtori gamodis
da xmamaRla ambobs:
daimaxsovre da gadaeci sxvasac:
Sidsi ar aris Cveulebrivi daavadeba, romelic
swori mkurnalobis Sedegad ikurneba;
Sidsis saboloo gankureba, dRevandel pirobebSi, SeuZlebelia;
marTalia, Sidsi sabolood ar ikurneba, magram
mkurnalobis Sedegad inficirebulma SeiZleba
didxans (10-15-20 weli) icocxlos.
aiv-iT inficirebis aranair risks ar Seicavs
Semdegi SemTxvevebi:
inficirebulma adamianma daaxvela an daacemina
da wveTebi janmrTeli adamianis sxeulze moxvda;
– Zalian gTxovT, dawynardiT, yvelani SemobrZandiT da miviRoT gadawyvetileba. qalbatono dali, mobrZandiT, ase ajobebs!
dinaras da danarCen mSoblebs dali isev klasSi
SehyavT. cicino meubneba:
SidsiT daavadebulma da janmrTelma adamianma
saerTo abanoTi an saunaTi isargebles;
janmrTelma adamianma gamoiyena SidsiT daavadebulis naxmari WurWeli (mag., imave Wiqidan dalia darCenili wyali);
koRom ukbina aiv-iT inficirebuls da Semdeg –
janmrTel adamians.
– CadiT da ninulis manqanasTan dagvelodeT.
ezoSi qaria. Tvalebi mtvriT gvevseba. Zveli saxlis padiezdSi SevdivarT.
– padiezdSi ki ara, sadarbazoSi, – misworebs
gogra.
44
45
Tavi II
aman xo gamixura saqme! ginda padiezdi iyos da
ginda sadarbazo, mainc WuWyiania da ayrolebuli.
Zeba sigarets iRebs da ukidebs. kanWiaSvili gveubneba:
– me vici rac xdeba.
– ra ici?
– Sukas garicxva undaT.
– ra daaSava? – kiTxulobs Zeba.
– avad aris.
– mere, Se blero, sad gagigia ro avadmyofebs
skolidan ricxavdnen? sufTa debili xar, – icinis
Zeba.
– debilica xar da imbecilic. magas spidi Wirs,
gesmis?!
gogra gaSterebuli miyurebs. albaT fiqrobs
ro me gavabazre.
– reebs bodav, saidan moitane?! – vuyviri debil
eTeras.
– ra gaRrialebs? bebiaCemma miTxra.
– bebiaSenma? bebiaSenma saidan icis?
– viRacam uTxra.
– midi, ra! spidi ara, bus kvercxebi! – iZaxis Zeba.
– aba rato iyo dali atirebuli? etyoba eubnebodnen, gadaiyvaneo.
– mere, sad unda gadaiyvanon?
– ar vici. SeiZleba rame specialuri skolaa spi46
stigma da stigmatizacia
scena skolaSi e.w. stigmatizaciis ilustraciaa.
`stigma~ berZnulad niSnavs `naCxvlets~, `daRs~, `laqas~ (qristianul tradiciaSi `stigmatebs~ uwodeben
ieso qristes iarebs). mecnierebaSi es sityva gadataniTi mniSvnelobiT ixmareba da aRniSnavs im uxilav daRs,
romelsac sazogadoeba asvams calkeul adamianebs an
jgufebs, rodesac CaTvlis, rom isini raRac niSniT arasrulfasovnebi an saxifaToni arian. stigmatizacia SeiZleba moxdes fizikuri naklis, sulieri avadmyofobis, erovnebis, religiurobis da sxva niSnebiT. rogorc
wesi, stigmatizacia ganapirobebs stigmatizirebulebis
mimarT agresiul, damamcirebel, usamarTlo damokidebulebas da qcevas.
stigma aiv/Sidsis niSniT (qvemoT swored am saxis stigmaze gveqneba saubari) gulisxmobs uaryofiT
damokidebulebas inficirebulebis, daavadebulebisa
da maTi axloblebis mimarT, rac gansazRvravs maT
diskriminacias da uflebebis darRvevas. garda amisa,
ukiduresad amZimebs maT isedac mZime sulier mdgomareobas.
stigmatizacia SeiZleba sxvadasxva formiT gamoixatos:
1. aiv-inficirebulebis an `eWvmitanilebis~ gariyva,
maTTan urTierTobis Sewyveta (rogorc amas cdilobdnen Sukas ramdenime klaseli da maTi mSoblebi);
2. aseTi adamianebis diskriminacia ojaxis wevrebis, medicinis muSakebis, sxva dawesebulebebis, sazogadoebisa da xelisuflebis mxridan (aSS-Si Catarebu47
Tavi II
dianebisaTvis.
– specialuri skola ara Cemi fexebi! – nervebi
meSleba.
– rato ara? aba, eg ro CvenTan datovon, janmrTel xalxsac gadaedeba.
– araferic ar gadaeba!
– raa? eg spidi magari gadamdebia.
– jer erTi, spidi ki ara Sidsi, – vusworeb eTeras, – meorec erTi, marto seqsiT da nemsiT gadadis.
gogrik, xo esea?
– xo, esea... eTeri, da bebiaSens vin uTxra? – ekiTxeba gogra.
– ar vici. ras gadamekideT?... Zeba, cota damitove.
– ara. moweva mavnebelia.
– damitove, ra...
– aha, Caixie filtvebi!
Zeba biCoks utovebs. moweva mainc icodes am kretinkam! uSnod da banZurad eqaCeba. Zebas eteneba da
gonia, amiT Tavs moawonebs.
– neta sad aikida Sukam, ha? – kiTxulobs Zeba
– ar vici, – ambobs gogra. – magram magisi gamoTvla SeiZleba.
– gamoTvla ra, trigonometraa?
– SenTvis orjer oric trigonometriaa. magram,
wesiT, aucileblad unda gamoTvalon visgan aikida,
rom mere iman sxvebsac ar gadasdos.
48
li farTomasStabiani gamokvlevis monacemebiT, aivinficirebulebis 36%-ma aRniSna, rom ganucdiaT diskriminacia samedicino dawesebulebebSi, xolo 6%-s
saerTod uari uTxres samedicino daxmarebaze; sxva
qveynebSi es cifrebi kidev ufro maRalia);
3. aseTi adamianebis mimarT Zaladoba.
stigma Zalze arTulebs aiv-inficirebulebis isedac umZimes cxovrebas, aZlierebs stress, depresias,
zogjer TviTmkvlelobamde mihyavs isini. garda amisa, stigma TviT sazogadoebisTvisaa saxifaTo – misi
SiSiT zogierTi adamiani ar gadis testirebas da, Sesabamisad, ar iyenebs damcav saSualebebs Tavis partniorebTan (`ra, Sidsiani xom ar ggonivar?!~). dadgenilia, rom isini, visac stigma sakuTar Tavze ganucdia, ufro xSirad acdenen eqimTan vizitebs, araregularulad iReben wamlebs da a.S.
rogor unda vebrZoloT stigmas? erTi SexedviT,
es Zalian Zneli araa: unda gavagebinoT yvelas, rom
inficirebulTan urTierToba absoluturad usafrTxoa,
Tu davicavT or martiv pirobas – ar gamoviyenebT mis
mier naxmar nemss da ar davamyarebT masTan daucvel
seqsualur kontaqts. magram sinamdvileSi saqme gacilebiT ufro rTuladaa. jer erTi, codna sxvaa, da realuri qceva – sruliad sxva. crurwmena zogjer codnaze Zlieria. praqtikul situaciaSi adamianma, mcodnemac ki, Tavisda uneburad, an sxvisi gavleniT, SeiZleba `Tavi daizRvios~, diskriminaciul qcevas mimarTos da amiT mZime fsiqologiuri travma miayenos
inficirebuls (`wignebSi bevri rame weria, ra ici ra
xdeba...~). aseT SemTxvevebSi bevri ramaa damokidebu49
Tavi II
sadarbazodan gavdivar da skolisken viyurebi.
iqidan ukve mSoblebi gamodian. kanWiaSvilis bebia,
Zebas deda da sxvebi. ezoSi jguf-jgufad dganan da
kide bazroben.
mgoni yvela gareTaa cicinos da ninulis garda.
magaT raRac avadmyofa WirT – yvelgan su bolo unda iyvnen! Zebas da eTeras veubnebi:
– Tqvenebi ukve gamovidnen. etyoba morCa kreba.
– xo-o, me wavedi! – kanWiaSvili qusliT Wylitavs
biCoks. – Zeba, modixar?
– Tqven ras izamT, gogrik? – fexs iTrevs Zeba.
– ra unda vqnaT? Cvenebs davelodebiT.
Zeba da eTera midian. gogra Cumadaa, rogorc
Cans, raRacaze fiqrobs.
li jgufis liderze, Cvens moTxrobaSi _ gograze,
romelmac sakuTari codnisa da energiulobis meSveobiT moaxerxa Sukas ganTavisufleba stigmisagan.
magram arsebobs kidev ufro seriozuli problema. aiv-stigma Zalian xSirad avtomaturad amoativtivebs sxva stigmebs – garyvnili, narkomani, homoseqsualisti (amgvari azri moTxrobis ramdenime personaJs
uCndeba Sukas mimarT); Cndeba azri, rom inficirebulma `daimsaxura~ Tavisi bedi, `egrec mouxdeba~. arada,
stigmis amgvari gaZliereba zogjer sruliad usafuZvloa (rogorc Sukas SemTxvevaSi); magram Tuki inficirebuli marTlac ganekuTvneba CamoTvlil kategoriebs, nu dagvaviwydeba, rom igi Zalian seriozulad
aris avad da am dros boroti sixaruli scildeba
humanurobisa da zneobis yovelgvar normas.
– ras fiqrob, gogrik.
– ra vici... neta vin uTxra kanWiaSvilis bebias?
– ra vi, aba?! me xo ar vetyodi? sadRacidan gabazrda... me am SeZenili imunodeficitis sindromis
deda vatire! vabSe, es sindromi ra fexebia?
– ra-a? sindromi? gripi gqonia? – mekiTxeba gogra.
– aba ra!
– mere, rogor igeb xolme ro gripi gaqvs?
– ras niSnavs, rogor vigeb? sicxe maqvs, surdo,
yeli mtkiva, maxvelebs...
– ai eg, yvela cal-calke, aris simptomi, erTad ki
sindromia. yvela avadmyofobas Tavisi sindromi aqvs.
50
51
Tavi II
– da imunodeficiti ra ario, ras meubnebodi?
– mokled, yvelas gvaqvs imunuri sistema. eg raRac gansakuTrebuli, Wkviani ujredebia sisxlSi;
roca organizmSi mavne baqteriebi, virusebi da magaTi biZaSvilebi Semodis, cnoben da spoben.
– yvelas?
– ara, yvelas vera. zogs rom ver erevian, magitom xdebi avad da wamlebs svam, rom daexmaro organizms. magram Sidsis virusi, swored am imunur sistemas azianebs, organizmis dacvas spobs da bolos
SeiZleba ubralo gaciebisgan mokvde, imitom rom
damcveli ujredebi aRara gyavs. egaa imunodeficiti.
– au, reebia, to! karoCe, eg virusi Wkvian ujredebs bridavs?
– mand rogoraa, ici? Tu virusi aikide, jer Sidsi ar gemarTeba, xar mxolod aiv-inficirebuli. xo
giTxari, eg aiv-i SeiZleba wlobiT gqondes da avad
ar gaxde. am dros Sen marto sxvebisTvis xar saxifaTo, imitom rom SeiZleba viRacas gadasdo. Sidsi gewyeba, roca virusi Sens imunur sistemas uwyebs daSlas. ai mere ki... gud bai! gaige-e?
– xoda, iqneb jer Sidsi ar dawyebia? ha? iqneb
jer marto eg aivia TuraRac oxroba, ega aqvs? ras
ityvi?
– ar vici, magram imedi maqvs, ro egrea.
gogrika magari jigaria. Tan ra ari, ici, sxva gogoebi ukve didi xania duxebs isxamen, amas ki yovel52
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi
gamokiTxvis procesSi moswavleebs daesvaT aseTi
SekiTxva: `davuSvaT, Tqveni Tanaklaseli, romelTanac
kargi urTierToba gaqvT, aRmoCnda aiv/SidsiT inficirebuli. rogor moiqceodiT masTan damokidebulebaSi?~.
moswavleebs arCevani unda gaekeTebinaT Semdeg
poziciebs Soris:
• mas ufro met Tanadgomas aRmovuCendi;
• gavagrZelebdi iseTive urTierTobas, rogoric
mqonda;
• Sevecdebodi masTan naklebad mqonoda urTierToba;
• gavwyvetdi masTan urTierTobas
gamokiTxvis Sedegebma aCvena, rom moswavleTa gamokveTili umravlesoba (63.5%) axloblis mimarT, Tu
is dainficirda, dadebiTad ganewyoba: moswavleTa yvelaze didi nawili (TiTqmis yoveli meore) mzadaa,
inficirebuli Tanaklaselis mimarT gaZlierebuli Tanadgoma gamoiCinos, xolo kidev 16% iseTive urTierTobas SeinarCunebda, rogoric manamde hqonda.
Tumca, gamokiTxvam isic aCvena, rom moswavleTa Soris arc Tu mcire nawilia iseTi (mTlianobaSi 16.6%),
romelic Tavis axlobelTan urTierTobas Seasustebda,
an saerTod gawyvetda, Tu gaigebda, rom igi virusmatarebelia. garda amisa, yovel mexuTe moswavles uWirs
gansazRvros sakuTari mosalodneli qceva aseT situaciaSi. maSasadame, saboloo jamSi, moswavleTa 36%-s
(anu, sul mcire, yovel mesame moswavles) ar SeuZlia an ar aris mzad inficirebuli axloblis mimarT TanagrZnoba gamoiCinos.
53
Tavi II
Tvis sakaifo sapnis da sisufTavis suni sdis. prosta, xandaxan, Tmis davarcxna ezareba xolme... amasobaSi cicino da ninulic gamoCdnen.
– wavediT, gogrik, gamoetien, rogorc iqna.
ninulis patara mdogvisferi `toiota~ yavs. saTamaSos gavs. Zlivs vakvexeb fexebs dasajdomebs Soris. ninuli da cicino win sxedan, me da gogra ukan.
mivdivarT.
– sad mivdivarT?
– pica gindaT? – ambobs ninuli.
– ies, eqselenT!
– gvinda! gvinda! – yviris gogra.
daimaxsovre da gadaeci sxvasac:
aiv/SidsiT inficirebuli adamiani avadmyofia, romelic ukve dgas fizikuri sicocxlis
daTmobis riskis winaSe. Tu am adamians sxvebi,
gansakuTrebiT, axloblebi zurgs Seaqceven, es
mas kidev erTi – socialuri sicocxlis, anu sxva
adamianebTan Cveulebrivi, normaluri Tanacxovrebis dakargvis safrTxis winaSe daayenebs.
nu gavwiravT amisTvis maT, miT ufro, rom
inficirebuli adamiani praqtikulad usafrTxoa
– mis gevrdiT yoveldRiuri Tanacxovreba
aranair saSiSroebas ar Seicavs, garda im SemTxvevebisa, ramac misi da Tqveni sisxlis Sereva
SeiZleba gamoiwvios. aseTi SemTxvevebis
Tavidan acileba ki Zalian iolia.
ninuli manqanas atrialebs. piceriaSi mivdivarT.
– rato atireT dali? – vekiTxebi cicinos.
– uh, ar mkiTxo. sawyali... kargi qalia, kulturuli.
– mere kargi roa da kulturuli magitom unda
atiroT?
– wesieri adamiania, – ambobs ninuli. – rogorc
ki gaigo, rom Sukas virusi aqvs, movida da direqciaSi ganacxada.
– mSobelTa kreba magitom moiwvies?
– xo, – ambobs cicino. – Sidsis centridan xalxi
54
55
Tavi II
yavdaT moyvanili. agvixsnes, rom Tu garkveul wesebs daicavT, ar aris gadamdebi.
– aba, me ras vambobdi?! – iZaxis gogra.
– xo, da ai, es broSurebic dagviriges.
cicino patara, wiTelydian broSuras gvaCvenebs.
– xo, kai, isedac vici Sig ra weria. Sen es miTxari, dali ratom tiroda?
– gviTxres, xeli unda moaweroT, rom informirebuli xarT da ara xarT winaaRmdegi, Sukam Tqvens
klasSi swavla ro gaagrZeloso.
– mere, moawereT xeli?
– Cven ki, magram ZimistaraSvilis, danelias da
kakuSaZis mSoblebi winaaRmdegi wavidnen. amaze xels
ver movawerT, gveSinia da, saerTod, ra unda Sidsians Cveni Svilebis gverdiTo.
– ara, eg ZimistaraSvili mainc vin ari! – CaerTo
ninuli, – qalo, eg ram aTqmevina: `Seni Svili an narkomania, an garyvnilio~! egeTi rame gagigia?!
– ise, arc danarCenebma daakles.
– ra ari, degeneratebi arian? – kiTxulobs gogra.
– irina, nu ici Sen ufrosebis uxeSad moxsenieba! ramdenjer unda giTxra?!
– egeni ufrosebi ki ara, mxecebi arian!
– Sen ra, ver gaige, ra giTxari? – Suxurobs ninuli.
– gavige, magram egrea da ra vqna?!
– kai, bolo-bolo ra gadawyviteT? – ver viTmen me.
– dinaram da skolis direqciam dalis mxare daiWira. magaT ese Tqves: `specialistebma dagvarwmu56
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi
gamokiTxva aCvenebs, rom moswavleebi araTanmimdevrulebi arian, erTi mxriv, liberaluri (Tavisufali), xolo, meore mxriv, konservatuli (tradiciuli) Sexedulebebis gaziarebis TvalsazrisiT. am mimarTulebiT moswavleTa poziciebi meryevia da winaaRmdegobrivi.
magaliTad:
• moswavleTa umravlesoba (62%) eTanxmeba iseT
liberalur mosazrebas, rogoricaa: `seqsualuri
urTierTobisas prezervativis xmareba Cveulebrivi ramea~. Tumca, meore mxriv, mxolod 25%
ar eTanxmeba mosazrebas, rom `gauTxovari qali, romelic atarebs prezervativs, msubuqi yofaqcevisaa~.
• yoveli meore moswavle aRiarebs, rom `seqsi
romantikuli ramaa~, Tumca, meore mxriv, aseve
yoveli meore moswavle miiCnevs, rom a) `qali
msubuqi yofaqcevisaa, Tu mas gaTxovebamde seqsualuri partniorebi hyavs~ (am mosazrebas
eTanxmeba 51.7%) da b) `axalgazrda gogonam
gaTxovebamde uari unda Tqvas seqsze Tavis SeyvarebulTan~ (eTanxmeba 50%).
maSasadame, miuxedavad imisa, rom seqsTan dakavSirebul sakiTxebze saqarTveloSi tabu TandaTan sustdeba, saqarTveloSi jer kidev myari normaa: qalisagan momdinare seqsualuri iniciativa (rasTanac asocirdeba, magaliTad, prezervativebis tareba) ZiriTadad ukavSirdeba `msubuq yofaqcevas~.
57
Tavi II
nes, rom Sidsi ar gadadis haeriT, SexebiT, saerTo
nivTebis xmarebiT da amitom, bavSvs ver gavwiravT;
Tuki Tqvens Soris vinme mainc Tvlis, rom misi SvilisTvis am klasSi yofna saxifaToa, SeuZlia daweros gancxadeba sxva skolaSi gadayvanis Sesaxeb.~
– mere rao, ZimistaraSvilma? Tanaxma varo?
– ara. saministroSi apirebs Civils.
– iCivlos ramdenic unda, magas mainc aravin mousmens, – CaurTo ninulim.
– da sxvebma ra Tqves?
– xo giTxari, im samis garda yvelam movawereT
xeli.
– kide kargi.
– aba ras vizamdiT? eWvi geparebodaT?
– me mainteresebs, kanWiaSvilis bebias vin miutana ambavi? – ambobs gogra.
– magas ra mniSvneloba aqvs? mainc ukve yvelam
gaigo.
– eg dRes gaigo yvelam, magan ki adre icoda.
– nu gamagiJe, gogo! ra mniSvneloba aqvs, dRes
gaigo kanWiaSvilis bebiam, Tu guSin?!
– ara, mainc vin uT xra?
– davuSvaT me vuTxari. mere ra?
– esec vicodi! xo gTxove, aravis ar uTxra meTqi?
– kanWiaSvilis bebia Cemi axlobelia da Sen es Cemze kargad ici, – Tavs icavs ninuli.
– ra SuaSia axlobloba? mag miTqma-moTqmis bralia, romDSuka skolaSi ver mosula, sawyali dali ki
galanZRes da atires.
58
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi
moswavleTa ZiriTadi nawili (48%) darwmunebulia,
rom, maTi cxovrebis wesidan gamomdinare, TiTqmis ar arsebobs araviTari riski, rom Sidsis virusi SeeyrebaT. moswavleTa erTi nawili (16%) gulgrilia am sakiTxis mimarT da saerTod ar ufiqria imaze, Seeyreba Tu ara
virusi. dainficirebis saSiSroebas ar gamoricxavs daaxloebiT 10%, xolo moswavleTaATiTqmis 4% aseT saSiSroebas realurad miiCnevs da Relavs amis Taobaze. maSasadame, moswavleebi naklebad ganixilaven sakuTar Tavs
aiv/SidsiT dainficirebis riskis matareblad.
sainteresoa, rom, moswavleTa azriT, maTi aiv-iT
dainficirebis riski daaxloebiT uTanabrdeba iseT SemTxvevebs, rogoricaa veneriuli daavadebiT dasneuleba,
damblis dacema, kuWis wylulis gaCena, kiboTi dasneuleba da sxv.
amis Taobaze ufro dawvrilebiT ix. cxrili #4:
59
Tavi II
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi
– mova, batono, mova skolaSi. dawynardi?
– rodis mova?
– am dReebSi... ara, vgiJdebi, mainc saidan unda
gadasdeboda? irina, Sen rogor fiqrob?
– ar vici, cicino deida. me mgoni, sadme sisxli
gadausxes, an kbilis eqimTan...
– kbilis eqimTan?
– xo. Tu instrumentebi ar aris kargad gamoxarSuli, SeiZleba gadagedos.
– ar vici, genacvale, mainc frTxilad iyaviT, maindamainc pirSi nu SeecmeviT Sukas.
– au, gavafren exla! Sidsis centri geubnebaT – ar
aris gadamdebio, gogra geubnebaT – marto sisxliT gadadiso, direqcia iZaxis – Cven vagebT pasuxs, rom aravis araferi mouvao, Tqven mainc ara gjeraT, kaco?!
– gvjera, gogliko, magram dedebi varT da vRelavT. ra ari aq gaugebari?
– xoda, iRelveT maSin da iyaviT ase!
– ra gWirs biWo Sen, ra gaCxubebs?
– mSia!
ninuli manqanas aCerebs piceria `pregosTan~, vaJas dasawyisSi ro ari, iq. gamiskda Tavi am spidze da
aivze laparakiT. me vici rac unda gavakeTo – unda
gavigo romel kbilis eqimTan iyo Suka da sifaTi mivungrio mag dampals!
60
cxrili #4
rogoria riski imisa, rom SegemTxveT qvemoT
CamoTvlili?
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
gavxde narkomani
mqondes problemebi alkoholizmTan dakavSirebiT
Cavidino TviTmkvlelobis mcdeloba
nervuli aSliloba damemarTos
gavxde mkvlelobis msxverpli
veneriuli daavadeba Semeyaros
kuWis wyluli damemarTos
gavxde xulignuri Tavdasxmis msxverpli
dambla dameces
Sidsi Semeyaros
seriozul avtoavariaSi movyve
gulis Seteva damemarTos
wnevam amiwios
kibo aRmomaCndes
saSualo
maCveneblebi
gogra ar pasuxobs, gabutulia. me Tvals vukrav
da cicinos vekiTxebi:
1.35
1.47
1.38
2.03
1.98
1.76
1.89
2.09
1.64
1.74
2.54
2.00
2.26
1.90
SeniSvna: saSualo maCveneblebi daTvlilia xuTi SesaZlo pasuxidan: 1. dabali riski; 2. saSualoze dabali riski; 3.
saSualo riski; 4. saSualoze maRali riski; 5. maRali riski.
am pasuxebs Soris neitraluri punqtia 3. amrigad, monacemebi
3-is zemoT Seesabameba maRali riskis jgufs, xolo 3-is qvemoT – dabali riskis jgufs.
amrigad, moswavleebi, rogorc wesi, sakuTar Tavs ar ganixilaven aiv-iT dainficirebis riskis matareblad. Tumca, meore
mxriv, isini saqarTvelos aiv/SidsiT inficirebis zonad miiCneven,
Sesabamisad, saqarTvelos mosaxleobas – maRali riskis matareblad. es aCvenebs moswavleebSi arsebul ganwyobas, rom Sidsi aris ara maTi piradi problema, aramed yovelTvis – sxvisi.
61
Tavi
Tavi III
wels raRac erTbaSad daTba. Cvens ezoSi ori patara xea, mgoni alublis. erT mSvenier dRes, fanjridan ro gadavixede, orive yvaoda. kide kai, morCa es debiluri zamTari! rogorc iqna, gamovrTeT
`karma~ da gavixadeT paltoebi.
Suka skolaSi ar gamoCenila. saxlidan saerTod
ar gamodiso, dalis dauCivlia cicinosTan. gogliko or dReSi erTxel urekavda. me ara. ra vici, ro
gautydes meTqi? ise, Cemgan mokiTxvebs ki vabarebdi. ro ndomoda, TiTon damirekavda. arada, bevri rame mqonda magisTvis saTqmeli.
saRamo iyo. inglisuridan vbrundebodi. Tbiloda da fexiT movuyvebodi dadianis quCas. am dros ninulim damireka mobilurze da miTxra puri wamoiRe, aRar gvqoniao. marketSi ro Sevdiodi, Sukas deda Semxvda, dali. didi celofani eWira xelSi. mivesalme.
– ui, irina, dediko, rogora xar?
– madlobT... da Suka rogor ari?
– TiTqos arauSavs. sisustem da Tavbrusxvevam
gauara. magram, ra vici, ra iqneba...
62
es samarTliania ara marto Sidsis, aramed, rogorc
cxrilidan Cans, sxva SesaZlo safrTxeebis mimarTac.
saSualo riski – is safrTxea, romelic, Tundac igi
Zalian mcire iyos, yvela adamians Tanabrad emuqreba
miuxedavad sqesisa da asakisa. Tumca, rasakvirvelia, arsebobs
gadaxrebi; vTqvaT, Tu Tqven TviT xarT xuligani da sxvebs
esxmiT Tavs, albaT, naklebi Sansia, rom Tavdasxmis msxverpli
Tqvenve gaxdeT; anda, Tu arajansaR an stresul garemoSi
giwevT cxovreba, logikuria dauSvaT, rom saSualoze metad
gemuqrebaT nervuli aSliloba. Cvens monacemebSi ki yvela
maCvenebeli mniSvnelovnad dabalia 3-ze (garkveul
gamonakliss Seadgens punqti `seriozuli avaria~). mecnierebi
amgvar tendencias `usafuZvlo optimizms~ uwodeben,
Cveulebriv enaze ki amas udardeloba hqvia – rwmena imisa,
rom sxvas SeiZleba raRac daemarTos, me ki – ara.
msgavsi gamokiTxvebi sxva qveynebSic tardeba. rogorc
irkveva, evropis umravlesi qveynebis Tineijerebis saSualo
maCveneblebi sagrZnoblad ufro axlosaa saSualo riskis
aRmniSvnel `samianTan~, vidre qarTvelebisa. es niSnavs, rom
evropelebi ufro racionalurad azrovneben da ufro
realisturad afaseben arsebul safrTxeebs.
eWvgareSea, rom qarTuli udardeloba erT-erTi Sedegia
CvenSi gavrcelebuli bavSvis aRzrdis stilisa, romelic
gulisxmobs Svilis dacvas yvela SesaZlo problemebisagan
(am sakiTxebze ufro dawvrilebiT qvemoT visaubrebT, narkomaniisadmi miZRvnil qveTavSi), rac gansazRvravs imis rwmenas,
rom problemebi saerTod ar arsebobs, an, Tu arsebobs kidec,
axloblebi maT yovelTvis gaauvnebelyofen.
udardeli damokidebuleba cxovrebisadmi garkveulad
gansazRvravs Sinagan komforts, karg gunebas, magram Soreul perspeqtivaSi ganapirobebs momavlis dagegmvisa da masStaburi azrovnebis dabal unars, uyuradRebobas sakuTari
janmrTelobisadmi da, rogorc Sedegi, saxifaTo daavadebebis, maT Soris Sidsis, SeZenis, agreTve narkomaniis gazrdil
risks.
63
Tavi III
– kargad iqneba.
– RmerTma qnas, magram xo ici ra daavadebac ari...
– dali deida, orive testi Cautares da orivem
dadebiTi aCvena?
– ara, jer marto erTi.
– ra testi iyo, `ifa~?
– xo.
– iciT rato gekiTxebiT, internetSi vnaxe, rom
imunofermentuli analizi zogjer crudadebiT pasuxs iZleva xolme. amitom, aucilebelia `imunoblotis~ Catareba, eg ufro zusti testia.
– Sen saidan ici amdeni?
– Sukas ambavi ro gavige, davinteresdi da wavikiTxe. exlac, roca dro maqvs, internetSi vkiTxulob xolme raRaceebs Sidsze.
– yoCaR, Wkviani gogo xar. eqimebma gvirCies, eg
meore testi, ai eg `imunobloti~, cota xnis Semdeg
Cagvetarebina. suraTi ufro naTeli iqnebao.
– e.i. jer saboloo pasuxi ar aris?
– xo, saboloo pasuxi jer ar aris, magram es ifatesti, rogorc wesi, sworia xolme. imisi albaToba,
rom pasuxi mcdari iyos, marto 1%-ia, gesmis?
– asea Tu isea, gamodis rom jer araviTar Sidsze
laparaki ar aris. ubralod, aiv infeqciaze aqvT
eWvi, ara?
64
daimaxsovre da gadaeci sxvasac:
nebismieri adamiani, maT Soris Senc, SeiZleba iqces Sidsis virusis matareblad,
Tu moadunebs yuradRebas da ar daicavs
usafrTxoebis zomebs;
saqarTveloSi marTlac matulobs inficirebis masStabebi, es niSnavs, rom mcirdeba
moqalaqeebis, da piradad Seni, usafrTxoebis areali.
65
Tavi III
– nu, pirveli testis pasuxi ubralod eWvi ara
aris. esaa winaswari diagnozi, Tumca am diagnozs
kidev sWirdeba gadamowmeba.
– da kacma ar icis, SeiZleba araferic ar
aRmoaCndes!
– RmerTma qnas, RmerTma qnas. magram ra ari ici,
verafriT ver vaiZule, saxlidan gavides. skolaSi
siarulze xo kategoriul uars ambobs. me mgoni,
Tqveni erideba.
– Cveni? ratom?
– ra vici. Tvlis, rom rac es avadmyofoba daemarTa, Tqvennairi aRar aris. TiTqos raRaca samarcxvino beWedi azis Sublze da amas yvela xedavs... ar
vici, rogor agixsna.
– skolaSi amitom ar modis?
dali gaCumda da ar mipasuxa. momeCvena ro Tvalze cremli moadga. mere ucbad Tavze xeli gadamisva
da loyaze makoca.
– damawynara SenTan saubarma. irina, iqneb moxvide CvenTan...
– moval, dali deida, magram ro ar esiamovnos?
66
aiv-ze testireba
aiv-ze testireba 1985 wlidan arsebobs; igi efuZneba erT Zalian mniSvnelovan biologiur meqanizms, romelsac aq mokled aRvwerT. rogorc viciT, adamians aqvs imunuri sistema. misi funqciaa
organizmSi SemoWril ucxo sxeulebTan brZola da
maTi uvnebelyofa – erTi pirobiT: es ucxo sxeuli cocxali warmoSobis unda iyos, anu Seicavdes
cilas. aseTebia baqteriebi, virusebi, sxva organizmis ujredebi. yvela amaT antigenebs uwodeben.
vTqvaT, faifuri an oqro cilas ar Seicavs, amitom
xelovnur kbilebs organizmi ar ebrZvis; magram
rodesac qirurgebma organoebis gadanergva daiwyes, aRmoCnda, rom mTavari problemaa ara TavisTavad operacia, aramed is, rac xdeba mere – organizmi iwyebs aqtiur brZolas ucxo organos ujredebis winaaRmdeg da saboloo jamSi spobs mas. imunur sistemas `ver gaagebineb~, rom gadanergili organo sasargebloa da aucilebeli; sistemam mtkiced `icis~: yvela ucxo cila – mteria (rac SemTxvevaTa did umravlesobaSi marTlac asea) da aucilebelia misi neitralizacia (Tu rogor agvarebs
medicina organoTa gadanergvis problebas – sxva
sakiTxia, romelzedac aq ar SevCerdebiT).
rogor xdeba es yvelaferi? pirveli etapia amocnoba. specialuri ujredebi kargad dageSili ZaRlebiviT akvirdebian `gamvlel-gamomvlelebs~ da ucxos `danaxvaze~ maSinve iZlevian gangaSis signals.
amis Semdeg organizmi iwyebs antisxeulebis gamomu67
Tavi III
– vici, imitom rom klaselebTan Sexvedris eSinia. magram Sen sxvanairi xar... Sen da gogliko... gexvewebiT, ar miatovoT... kargi?
– movalT, dali deida.
sanam marketSi Sevidodi, Tvali gavayole. dali
quCaSi marto midioda, maRali, xmeli da odnav mxrebSi moxrili. ratomRac damamaxsovrda.
saxlSi misulma pirveli rac gavakeTe, is iyo ro
mobilurze davureke goglikos. kalaTburTze egdo. debili! mere, Ramis Tormet saaTze TviTon damireka. dalisTan Sexvedris ambavi movuyevi. SukasTan misvlaze fexi aiTria, ar gautydeso, magram bolo-bolo daviTanxme.
– Sena-a, da eg `ifa~ ra ario, ra Tqvi?
– imuno fermentuli analizi... eg ra ari, ici? Tu
sisxlSi rame virusi gaiCiTa, organizmi iwyebs antisxeulebis gamoyofas am virusis dasabredad.
– antisxeulebis?
– xo. egeTi patara tipebia, romlebic virusebs
Slian. magram es aiv-virusi iseTi magaria, ro magas
ver erevian. amitom organizmi kide ufro meti antisxeulebis gamoyofas iwyebs. gaige?
68
Savebas. antisxeuli esaa cilovani warmonaqmni, romlis forma ise Seesabameba antigenis formas, rogorc,
magaliTad, gasaRebi – boqlomis xvrels, an xelTaTmani – xels. antigenTan Sexvedrisas antisxeuli `ecmeva~ mas rogorc xelTaTmani xels da TiTqos `axrCobs~. Sedegad – antigeni uvnebelyofilia.
maS ratomaa, rom rom zogierT infeqciur daavadebas imunuri sistema ver ereva? es xdeba maSin, rodesac organizmSi SemoWrili baqteriebisa Tu virusebis raodenoba Zalian didia, an Tu isini Zalze
swrafad mravldeba, an maT mier gamoyofili Sxami
metad Zlieria, mokled, maSin, Tu `mteri~ daaswrebs
imunur sistemas, vidre igi saWiro raodenobiT antisxeulebs gamoimuSavebs.
aq unda SevCerdeT erT Zalian mniSvelovan detalze. antigenebi bunebaSi uTvalavia. yvela maTgani gansxvavebulia, maT Soris, formiTac. Sesabamisad,
gansxvavebulia antisxeulebic (iseve, rogorc yovel
boqloms Tavisi gasaRebi Seesabameba). amitom, Tu sisxlSi aris mocemuli antisxeuli (`gasaRebi~), SegviZlia davaskvnaT, rom organizmSi an iyo, an axlac arsebobs Sesabamisi antigeni. aiv-is SemTxvevaSi araviTari `an~, samwuxarod, ar wamoiWreba – Tu sisxlSi
aRmoCnda aiv-is antisxeuli, es niSnavs rom adamiani
inficirebulia. teqnikurad, antisxeulebis arsebobis dadgena ufro martivia, vidre TviT virusis aRmoCena, da swored am principzea dafuZnebuli aivtestebis umravlesoba.
dRevandel pirobebSi, Cveulebriv, aiv-testireba or safexurad xdeba. jer iyeneben e.w. skrining69
Tavi III
– mere?
– xoda, imunofermentuli analizis dros, Tu
sisxlSi antisxeulebi Zalian momatebulia, es imas
niSnavs, rom aiv-virusis matarebeli xar. amiTi svamen diagnozs.
– au, reebi ici, SeCema, gamagiJeb!
– esea, Zmao, sibnele da ucodinroba sicocxlisaTvis saSiSi ramea.
– arc umoZraobaa kargi janmrTelobisTvis, ro
icode! karoCe – xval romelze SevxvdeT? Svidze
gawyobs?
– ara, eqvsze uner-Cvevebi maqvs. modi, rvaze.
– davai, rvaze, lermontovis kuTxeSi, `gracTan~... o’kei?
– o’kei, SevTanxmdiT.
tests (inglisurad `screening~ `gacras~ niSnavs);
maTgan yvelaze gavrcelebulia imuno-fermentuli analizi (ifa), romelic Sukas Cautarda. es meTodi sakmaod zustia, magram mainc SesaZlebelia
Secdoma, anu crudadebiTi pasuxi, romelmac aseTi
vnebaTaRelva gamoiwvia Cvens moTxrobaSi. amitom, dadebiTi pasuxis SemTxvevaSi, ifa-s xelaxla
atareben, xolo Tu Sedegi igivea, mimarTaven e.w.
imuno-bloTings (`blot~ inglisurad `laqas~ niSnavs). es testi ufro Sromatevadia, magram Zalian
mgrZnobiare; misi Sedegebis safuZvelze SeiZleba zustad iTqvas, inficirebulia adamiani, Tu ara.
meore dRes, saRamos, goglikos lermontovis
kuTxeSi Sevxvdi. sakaifod Camul-davarcxnili gaiCiTa.
– va, gogra, eg mokle kaba da zamSis Ceqmebi magra gixdeba, xo ici.
– debilo!
– marTla geubnebi. Seni ro viyo, jinsebs vabSe
ar Cavicvamdi.
– girCevnia Sen Tavs mixedo. modi yvavilebi mivutanoT.
– Sen miutane, Tu ginda.
– da Sen viTom ra?
70
71
Tavi III
– texavs, ra! siZesaviT xo ar gaviCiTebi buketiT
xelSi?!
– jer erTi, buketiT ki ara, TaiguliT; meorec
erTi, ra moxda, pazoria?
– Cemgan texavs ra. goimobaa! me forToxlis wvens
da Cifsebs mivutan.
– kargi. me iebs vuyidi. ise, gogosTvis yvavilis
Cuqeba ro gitydeba, swored eg ari goimoba.
– midi, ra!.. Sena-a, neta Cifsebi da wveni eWmeva?
– ki, rato ara? kuWi xo ar tkiva?
– ra vi, aba...
kari dalim gagviRo. Cven danaxvaze Tvalebi gaudidda da aucimcimda. aqamde ar davkvirvebivar – lamazi Tvalebi hqonia, nacrisferi da wagrZelebuli.
– es ra stumrebi gvewvivnen! SemodiT, SemodiT.
Suka, naxe vin movida! Suka, ar gesmis?! exlave gamoviyvan.
dalim did oTaxSi Segviyvana, TviTon ki gavida.
Zvelebur Sav roialze abaJuriani naTura enTo, kedelze didi naxati ekida – ucnaur, oqrosfer tansacmelSi gamowyobili qali da kaci kocnidnen erTmaneTs. goglikom gadmomxeda, gaicina da Tvali Camikra. neta ra acinebs?
amasobaSi Sukac gamoCnda. viwro jinsebi, botasebi da TeTri Jaketi ecva. lamazi iyo. Sua oTaxSi
uxerxulad gaCerda. ratomRac mec avReldi.
72
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi
gamokiTxva aCvenebs, rom moswavleTa didi umravlesoba Tavisi cxovrebis wesiT Tu ganwyobebiT
ar atarebs aiv-iT dainficirebis risks. amas Semdegi
monacemebi adasturebs:
moswavleebi, ZiriTadad, uaryofiT damokidebulebas avlenen im ti pis seqsualuri partnioris
yolis mimarT, romelTan urTierTobac garkveul
risks Seicavs aiv/SidsiT inficirebis TvalsazrisiT. gansakuTrebuli miuRebloba mJRavndeba intravenuri narkomanis mimarT: gamokiTxulTa 76% `aucileblad~, xolo kidev 9.3% `albaT~ ityoda uars
aseTi adamianis partniorobaze.
moswavleTa 50.2%-s arc iseTi partnioris yola surs, romelic ar gaurbis SemTxveviT seqsualur kavSirebs (damatebiT, 13.3% pasuxobs: `albaT,
uars vityvi aseTi partnioris yolaze~). negatiur
damokidebulebas avlenen moswavleebi imaT mimarTac, vinc uars ambobs seqsis dros prezervativis
gamoyenebaze (44.3% pasuxobs: `aucileblad vityvi
uars~, xolo kidev 17.8% – `albaT, vityvi uars~).
73
Tavi III
– va, Suka! – Tqva goglikom. – rogora xar, e?
– var, ra. Tqven rogora xarT? irina, ras Svrebi?
– ra vici aba, arafers. iebi xo giyvars?
– au, didi madloba. vgiJdebi iebze.
erTi wuTiT Sevyoymandi, magram sul erTi wuTiT – mere mivedi, yvavilebi miveci da loyaze vakoce. Sukamac makoca, magram raRaca gaubedavad. civi
tuCebi hqonda da mSrali. aSkarad nerviulobda.
goglikomac gadakocna.
– es Sen! Cifsebia da wveni, xo gevaseba?
– ki. madlobT. dasxediT, ra...
me da Suka divanze davsxediT, gogliko savarZelSi gaiTxlaSa. Suka xmas ar iRebda. uxerxuli siCume Camovarda.
– es ra pontia, Suk, zasaoben? – naxatisaken xeli
gaiSvira goglikom.
– klimtis naxatia, `kocna~ qvia.
– karoCe, zasaoben, – daaskvna goglikom.
– Zaan suleli biWi xar, – gaecina Sukas. Zalian
mouxda sicili.
– kargad gamoiyurebi, Suka, – vTqvi me. – xo kargad gamoiyureba, goglik?
– sakaifod, eqselenT!
– Cem avadmyofobas Tu ar CavTvliT, yvelaferi
sakaifodaa...
– xo, jer-jerobiT, – usiamovnod Caiqirqila Su74
gustav klimti (1862-1918) – gamoCenili avstrieli mxatvari, modernis stilis erT-erTi brwyinvale warmomadgeneli. igi daibada da gardaicvala venaSi, iyo erT-erTi damaarsebeli (1897 wels), xolo Semdeg prezidentic, avstriis
mxatvarTa gaerTianebisa (Wiener Sezession), romlis wevradac is 1908 wlamde darCa. gaerTianeba miznad isaxavda axalgazrda, originaluri xelweris mqone mxatvrebis gamofenebis mowyobas, venaSi ucxoeli mxatvrebis namuSevrebis Camotanas, sakuTari Jurnalis gamocemas. mTavroba daexmara
am gaerTianebas da gamoyo miwa sagamofeno darbazis asaSeneblad. jgufis simbolo iyo aTena, sibrZnisa da xelovnebis qalRmerTi berZnul miTologiaSi. klimti iyo erTerTi imaTgani, vinc aTenas `portreti~ Seqmna, 1898 wels.
misi xelwera unikaluria da ganumeorebeli: mdidrulad dekorirebul, ZiriTadad kaSkaSa yviTel an oqrosfer fonze, gasaocrad daxvewilad gamosaxuli SiSveli,
vnebiT aRsavse figurebi (`ivdiTi~, `medea~). mis nawarmoebebs `pornografiulsac~ ki uwodebdnen, magram mxatvars
es didad ar adardebda; dilidan saRamomde muSaobda sakuTar saxelosnoSi, sazogadoebaSi iSviaTad Cndeboda,
megobrebic cota hyavda. misi Semoqmedebis mwvervalia e.w.
`oqros periodi~, rodesac is bevr nawarmoebs asrulebs
oqros Semcvel furcelze. Cvens moTxrobaSi naxsenebi misi yvelaze cnobili suraTi `kocna~ swored am periods
ganekuTvneba. es suraTi dReisaTvis iTvleba yvelaze ZviradRirebul ferwerul nawarmoebad msoflioSi.
klimts ar Seuqmnia arc erTi avtoportreti. igi werda: `me gacilebiT naklebad mainteresebs sakuTari Tavi rogorc suraTis Tema, vidre sxva adamianebi, upirveles yovlisa, qalebi. CemSi araferia gansakuTrebuli, me var mxatvari, romelic dilidan Ramemde muSaobs. visac surs raime
gaigos Cems Sesaxeb, unda yuradRebiT daakvirdes Cems suraTebs~.
75
Tavi III
kam. – gareT ra xdeba, Tbila?
– ki. magari kai amindia. Sen ra, saxlidan ar gamodixar?
– ara.
– ratom?
– jer-jerobiT avad ara var, magram virusi maqvs
da sxvebisTvis saSiSi var. Tqven ra, ar geSiniaT?
– ara, – vupasuxe me, – vici rogorc gadadis da
amitom sulac ar meSinia.
– vinc ar icis, imas xo eSinia?
– vinc ar icis, imaT unda gavagebinoT...
– ramdens?
– ramdensac saWiroa. Sen dardi nu gaqvs, magas
me da gogliko movagvarebT. ara, goglik?
– aba, ra! da vinc ar gaigebs, Tavs gavutexav. ras
zixar saxlSi TagviviT, gamodi, gaviar-gamoviaroT,
kafeSi davsxdeT, kinoSi wavideT. ar daqliavdi saxlSi jdomiT?
– ara.
– es gamagiJebs! gogo, ras akeTeb mTeli dRe oTx
kedelSi gamoketili?
– vkiTxulob.
– ra-a?
– wignebs vkiTxulob.
– au, Cemi! Sen ra, Tavs iklav? – gogliko ise gulwrfelad SeSfoTda, rom mec da Sukasac gagvecina.
– am debils, wignis kiTxvaze didi sasjeli araferia hgonia am qveynad.
– debili Tavi gabia, gaige! me imas vambob, ro mTe76
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi
gamokiTxva aCvenebs, rom moswavleTa Soris arsebobs garkveuli nawili, romelic Tavisi cxovrebis wesiT Tu ganwyobebiT atarebs aiv-iT dainficirebis risks.
magaliTad, moswavleTa 4%-mde ar ityoda uars
iseTi seqsualuri partnioris yolaze, romelic narkotikebis intravenuri (Spricis gamoyenebiT) momxmarebelia, xolo kidev 10.8%-s uWirs imis gansazRvra, airCevda Tu ara narkomans seqsualur partniorad.
moswavleTa daaxloebiT 15% arc iseTi seqsualuri partnioris yolis SesaZleblobas uaryofs,
romelic uars ar ityoda SemTxveviTi seqsualuri
kavSirebis qonaze da arc prezervativis gamoyenebis survili eqneboda. damatebiT, yovel mexuTe moswavles uWirs imis gansazRvra, airCevda Tu ara
aseT seqsualurad “mouwesrigebel” adamians partniorad.
77
Tavi III
li dReebi umoZraod yofna adamians asustebs da
bridavs.
– amas ki marTals geubneba, – vTqvi me, – modi,
kinoSi wavideT. `beWdebis mbrZanebelia~ gamosuli.
me mgoni sakaifo unda iyos.
– `beWdebis mbrZanebeli~? wakiTxuli maqvs. araCveulebrivia.
– marTla?
– Sen ara gaqvs wakiTxuli?
– ara.
– fantastikaa. ufro swored, zRapari.
– zRaprebi ar mevaseba.
– ara, iseTi zRapari ki ara aris, ro `iyo da ara
iyo ra~, da rame. cota mistikaa, saSiSi momentebi, borotebasTan brZola, SeTqmuleba, omebi, miTebi, megobroba, siyvaruli, bolos yvelaze patara da susti vincaa – samyaros is gadaarCens. bestseleria.
msoflioSi am wignis fanklubebia gaxsnili. tipebs
garekili aqvT.
– didia?
– ki, magram magra ikiTxeba. Tu ginda gaTxoveb.
– ra enazea?
– rusulad. Tu inglisurad girCevnia, internetSi SegiZlia naxo, `zi lord of zi rings~ – akrife da gagixsnis.
– vabSe inglisurad mirCevnia, magram kompiuterSi kiTxva texavs.
– xo, wigni jobia wamowvebi, gverdze fistaSkebs
78
tolkieni da `beWdebis mbrZanebeli~
msoflio literaturis istoria Zalian bevr mwerals iTvlis, didsa da saSualos, ama Tu im skolis, mimarTulebis, formis mimdevars. magram maT Soris TiTzea CamosaTvleli isini, visac ergo bedniereba, literaturis sruliad axali Janri Seeqmna. amerikelma edgar alan pom (1809-1849) gamoigona deteqtivi Tavisi klasikuri sqemiT – idumalebiT moculi mkvleloba,
basri inteleqtiT dajildovebuli gamomZiebeli da misi arc
Tu Wkviani asistenti, romelsac mTavari gmiri dawvrilebiT uxsnis, Tu rogor amoicno Tavsatexis morigi detali...
samecniero fantastikis mamamTavrebad iTvlebian frangi
Jiul verni (1828-1905) da ingliseli herbert uelsi (1866-1946).
fantastika – esaa kosmosuri gadafrenebi, ucnauri arsebebiT
dasaxlebuli planetebi, mogzauroba droSi, momavlis manqanebi, robotebi, umZlavresi iaraRi, mokled, xom ginaxavT `varskvlaveTis omebi~?
sityva `fantastika~, warmosdgeba `fantaziidan~, xom cxadia? magram `fantaziam~ saxeli misca kidev erT literaturul
Janrs, romlis `mamad~ iTvleba swored jon ruel ronald
tolkieni (tolkini) (1892-1973). am Janrs ewodeba `fentezi~,
swored ase JRers inglisurad sityva `fantazia~. Cvens moTxrobaSi Suka kargad xsnis fentezis arss – esaa zRapari, magram
`seriozuli~ literaturis xerxebiTa da kanonebiT dawerili.
aq moqmedeben zRapruli da miTiuri arsebebi – jadoqrebi, gveleSapebi, qondriskacebi, sxvani da sxvani, magram yovel maTgans
Tavisi xasiaTi, miswrafebebi, interesebi, ganviTareba gaaCnia. aq
boroti arseba SeiZleba keTils emsaxurebodes, megobrebi
mtrebad iqcnen, siyvaruli ki uiRblo aRmoCndes...
tolkieni iyo oqsfordis universitetis profesori, Zveli enebisa da miTologiis profesori. Zveli Tqmulebebis gadasxvaferebul siuJetebs igi xSirad uyveboda sakuTar bavSvebs, mere Cawera es monayoli, da ase gaCnda misi pirveli wigni
- `hobiti, anu iqiT da aqeT~. am naxevrad zRaparSi, naxevrad ki
ukve fenteziSi, moTxrobilia hobitis, saxelad bilbos, faTe-
79
Tavi III
moideb, an Txils da ikaifeb SenTvis. gaTxoveb, aqa
maqvs.
Suka karadasTan mivida da wigni gamoiRo. wigni
imdenad sqeli iyo, rom goglikos Tvalebi Sublze
auvida.
– ra pontia, to? amxela wignis kiTxvas, ar jobia kinoSi wavideT da vnaxoT?
am dros dali Semovida, Cai, muraba da blinebi
Semogvitana.
– kinoSi apirebT wasvlas?
– xo, dali deida, `beWdebis mbrZanebelia~ gamosuli.
– ui, ra kargia! tolkieni? Zalian saintereso unda iyos.
– tolkieni ra ari? – ikiTxa goglikom.
– avtoria. jon ronald ruel tolkieni. es wigni Cemma dam gamougzavna Sukas moskovidan... modiT,
aq magidasTan dasxediT. Cai xo gindaT?
– me wveni mirCevnia, – daabrexva goglikom.
– adamians saCuqrad wvens ro moutan Sen TiTon
ki ar unda dalio, – davucacxane.
– Tqvenc dalieT, ra! yvelam davlioT. bolo-bolo kide amovitan.
– madlobT, me Cai mirCevnia.
– exlave dagisxam, magari giyvars?
– ise ra, Cveulebrivi. Suka, mivdivarT kinoSi?
– mivdivarT, aba ar mivdivarT? – CaeCra gogliko,
– me gepatiJebiT, mamaCemma cota fuli wamipadagreva.
80
rakebiTa da TavgadasavlebiT savse mogzaurobaze Soreul
zRaprul qveynebSi.
ki, magram vin arian hobitebi? hobitebi tolkienma gamoigona. esaa patara kacunebi, romelTac fexebi bewviT aqvT dafaruli. sityva `hobiti~ ori sityvis SerwymiT Seiqmna: laTinuri
`Homo~ (adamiani) da inglisuri `Rabit~ (kurdReli, ufro sworad, bocveri). hobitebi cxovroben miwisqveSa myudro saxlebSi, uyvarT kargi Wama-sma, muyaiTni arian SromaSi da Tavisi miwa
yvelafers urCevniaT.
`hobitma~ iseTi mowoneba daimsaxura, rom mkiTxvelebma gagrZeleba moiTxoves. da es gagrZeleba miiRes, Tumca mxolod aTi
wlis Semdeg – epopea `beWdebis mbrZanebeli~, romelic sami romanisgan Sedgeba - `beWdis saZmo~, `ori cixe-simagre~ da `xelmwifis dabruneba~. tolkienma mTeli samyaro Seqmna - `xmelTaSueTi~ (Middle-Earth), romelic daasaxla adamianebiT, keTili da
boroti jadosan-mogvebiT, saSineli orkebiT, pirquSi da momWirne, magram mamaci da mtkice gnomebiT, keTilSobili elfebiT, erTguli hobitebiT da sxva mravaliT. nawarmoebis mTavari
gmiria bilbos ZmisSvili, hobiti frodo, romelsac bedma umZimesi misia daakisra – mospos jadosnuri beWedi da amiT xmelTaSueTi borotebisagan gaanTavisuflos.
`beWdebis mbrZanebelma~ arnaxuli warmateba moipova. iqmneboda fan-klubebi, imarTeboda uzarmazari Teatralizebuli warmodgenebi, sadac TamaSdeboda wignis epizodebi... gamoCenilma amerikelma kinoreJisorma, stenli kubrikma 60-ian wlebSi ganizraxa
`mbrZaneblis~ kinoversiis gadaReba, xolo mTavari rolebis Sesasruleblad moiwvia `The Beatles~ - j. lenoni, p. makartni, r. stari
da j. harisoni. samwuxarod, proeqti CaiSala.
`beWdebis mbrZanebelis~ kinoversia mxolod XXI saukuneSi
gadaiRes. 2001-03 wlebSi gamovida sami filmi (sami romanis mixedviT), romlebmac didi popularoba moipova, `oskarebiT~ da
sxva kinoprizebiT dajildovda.
`beWdebis mbrZanebeli~ dRemde rCeba fentezis Janris yvelaze popularul nawarmoebad. Tumca, bolo dros mas konkurencias
uwevs am Janris kidev erTi epopea. romeli? sworia: `hari poteri~.
81
Tavi III
– oRond, bileTebs me giyidiT, kargi? – Tqva dalim.
– deda! Zalian gTxovT Cem magivrad nu wvetT! –
mkacrad mouWra Sukam.
– Suka! – Secba dali, – me araferi iseTi ar miTqvams, ubralod Tu kinoSi gindaT wasvla, bileTebs
me viyidi.
– ra didi gadawyveta unda kinoSi wasvlas? aiRe
da gadawyvite.
– xvalamde vifiqreb. SeiZleba?
meore dRes gogoliko Sukas pasuxs ar dalodebia, pirdapir gaqanda da bileTebi iyida. telefonSi magisi gamarjvebuli xma ro gavige, elda meca.
– alo, gogrik, bileTebi daviade SvidsaaTianze!
exla ar miTxra inglisurze mivdivaro.
– biWo, jer dagereka, iqneb ar modis.
– ra ar modis, xo ar gamoqliavdi. midi, exla, gauare, uTxari gogliko SvidisTvis kinosTan gvelodeba-Tqo. gaige?
– mainc jobda jer gvekiTxa.
– magas ro kiTxo, arasdros ar gamova saxlidan.
midi, midi da dakere ro ar gaaxuros.
– me ki mival, magram...
– ar unda magas `magram~! gaakeTe rasac geubnebi, davai! wavedi exla, varjiSi maqvs.
SukasTan ro mivedi jer eqvsi saaTic ar iyo. cota gakvirvebulma gamiRo kari, magram ise gaiRima,
82
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi
gamokiTxvis Sedegebi aCvenebs, rom potenciuri seqsualuri partnioris Sefasebisas biWebi yvela punqtSi naklebad momTxovnni arian, vidre gogonebi. SeiZleba darwmunebiT iTqvas, rom gogonebisa da biWebis
umravlesobas potenciuri seqsualuri partniori sxvadasxvanairad warmoudgeniaT: gogonebisaTvis pirvel
rigSi esaa mudmivi partniori an qmari, romelic Sesabamis moTxovnebs unda akmayofilebdes. biWebis umravlesobas pirvel rigSi swored seqsi ainteresebT da
mxolod amis Semdeg – potenciuri partnioris pirovneba, Tavisi plusebiTa da minusebiT (ix. cxrili #5):
cxrili #5
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Tu gadawyvetT, rom gaiCinoT seqsualuri partniori, ramdenad ityviT
uars aseT urTierTobaze, Tu Tqveni
partniori...
moixmars narkotikebs Spricis gamoyenebiT
eweva "plans"
uars ambobs seqsis dros prezervativis gamoyenebaze
uars ar ambobs SemTxveviTi seqsualuri partniorebis yolaze
uars ambobs, Caitaros Sidsze gamokvleva
aqvs seqsualuri urTierToba Tavisive sqesis warmomadgenelTan
alkoholis intensiuri momxmarebelia
aucileblad
vityodi uars
gogonebi
biWebi
(%)
(%)
80.9
71.2
41.7
49.1
36.4
39.6
60.4
40.4
57.3
49.3
75,3
52,5
54,2
40,1
83
Tavi III
rom mivxvdi – gaexarda Cemi mosvla.
– gogo, ra debili var! guSin wigni damrCa... tolkieni.
– xo. magidaze devs. Semodi...
guSin wignisTvis arc ki damixedavs. axla ki ydam
miiqcia Cemi yuradReba: zed cecxlovani Tvali, fexSiSvela kacuna da gadatexili xmali exata. iqve
gverdiT, magidaze, patara larnakSi Cemi motanili
iebi ewyo.
– jobia jer waikiTxo, Tore kino Tu naxe, mere
aRar dagainterebs, – miTxra Sukam.
– exla am saqmes mainc araferi eSveleba, goglikos ukve bileTebi auRia.
– bileTebi?
– xo, Svid saaTianze. ase, ro Caicvi, daixure da
wavediT.
– rogor, exla?
– xo. ra iyo?
– ar vici...
– ar gainteresebs, rogor gadaiRes?
– ki, magram.. ra tipia es gogliko!
– gogliko ra SuaSia? Sen ubralod gareT gasvlas gadaeCvie. egre rogor SeiZleba, gaafren.
– gareT Tbila?
– Tbila ki ara, cxela.
– isic ar vici, ra Cavicva.
84
aiv/SidsTan dakavSirebuli ambebi
2007-08 wlebi saintereso gamodga msoflioSi momxdari SidsTan dakavSirebuli ambebiTac. qvemoT motanili informacia swored aseT saintereso faqtebze
mogviTxrobs. isini amokrebilia internet-gverdidan
www.aids.ru
2007 weli
vatikanma Searbila pozicia prezervativebTan
dakavSirebiT
prezervativebs yovelTvis krZalavda vatikani (msoflioSi yvelaze patara qalaqi-saxelmwifo q. romis teritoriaze, romelic imarTeba romis papis mier) im mizeziT, rom isini xels uSlian `bunebrivi~ Casaxvis process. meqsikeli kardinali xavier lozano baragana apirebs urCios vatikans, dauSvas prezervativis
gamoyenebis ufleba.
samxreT afrikis respublikaSi daiwyo aiv-is sawinaaRmdego
vaqcinis farTomasStabiani gamocda
rogorc Wall Street Journal iuwyeba, samxreT afrikis respublikaSi aiv-is sawinaaRmdego eqsperimentuli vaqcinis farTomasStabiani testireba daiwyo amerikulma kompania Merck-ma. klinikur
gamocdebSi monawileobas miiRebs 3000 janmrTeli qali da mamakaci. es yvelaze masStaburi kvlevaa afrikis teritoriaze.
winadacveTa 60%-iT amcirebs dainficirebis albaTobas
SidsTan brZolis mniSvnelovan miRwevad, dResdReobiT, SeiZleba
CaiTvalos axali kvlevebis Sedegebi, romlebic mowmobs, rom winadacveTa, romelsac tradiciulad mimarTaven muslimebi da iudevelebi, 60%-iT amcirebs mamakacebSi aiv-is gadacemis risks.
85
Tavi III
– wamo, me agarCevineb.
sagazafxulo Smotkebi Sukas bevri ar hqonda, samagierod rac hqonda – yvelaferi sakaifo da xarisxiani iyo.…karga xans varCevdiT tansacmels. Suka xalisiT izomebda iubkebs, bluzkebs da Jaketebs. Cemda gasaocrad, ar ezareboda es gauTavebeli Cacmagaxda, sarkis win trialebda da azrs mekiTxeboda.
– ra vici, yvelaferi gixdeba.
marTla ase iyo: koxta tanis da maRali fexebis
gamo gZel kabasac ixdenda, minisac da Sarvalsac. sabolood mainc botasebze, jinsebze, mokle lurj
topiksa da Txel, cisfer kurtkaze SevCerdiT. oriveni sarkesTan videqiT. uecrad Sukas mucelze, WipTan raRac patara feradi laqa SevniSne.
– es ra aris?
– esa? es, tatua, – Tqva Sukam da topiki aiwia, ro
ukeT damenaxa. brtyel, xorblisfer mucelze erTi
cicqna, lamazi pepela exata, lurji da forToxlisferi frTebiT.
– sakaifoa, xo ici. rodis gaikeTe?
– zRvaze ro viyavi, ramdenime gogos hqonda da
momewona. seqtemberSi, ro Camovedi, egreve gavikeTe. e.i., mogwons?
– vabSe ar miyvars egeTi raRaceebi, magram es –
pataraa da lamazi.
86
aiv-is sawinaaRmdego preparatebis orma klasma warmatebiT
gaiara klinikuri gamocda
antivirusuli preparatebis orma sruliad axalma klasma aCvena,
rom maTi meSveobiT SesaZlebelia gakontroldes virusis mdgradoba sxva preparatebis mimarT aiv-is matareblebSi. esaa Zalze
seriozuli miRweva inficirebulebisaTvis, romelTac ganuviTardaT virusis mdgradoba preparatebis umravlesobis mimarT.
mwvane Cais SeuZlia SidsTan brZola
ukve didi xania, mwvane Cai rekomendirebulia, rogorc janmrTelobis gaumjobesebis saSualeba. inglisSi Catarebuli kvlevebi
mowmobs, rom mwvane CaiSi Semaval nivTierebebs 40%-iT SeuZlia
Seamciros aiv-is unari, SeaRwios adamianis CD4 ujredebSi.
Tavis Sekavebis programebi sruliad
araefeqturi aRmoCnda
aSS-s federaluri mTavroba yovelwliurad 176 milion dolars
xarjavs programebze, romlebic propagandas uwevs qorwinebamde seqsualuri kontaqtisagan Tavis Sekavebas. rogorc Associated
Press iuwyeba, amerikeli moswavleebi, romlebic am programaSi
monawileobdnen, iseTive sixSiriT ewevian sqesobriv cxovrebas,
rogorc isini, visac am programebTan Sexeba ar hqonia.
dRes msoflioSi aiv-is sawinaaRmdego Terapias
inficirebulebis 28% iRebs
ori milioni adamiani ganviTarebadi qveynebidan axla ukve gadis
antivirusuli Terapiis kurss aiv-infeqciis mkurnalobisTvis. mxolod ukanasknel wels es ricxvi 54%-iT gaizarda.
87
Tavi III
– bevri varCie naxati. ZiriTadad didebia xolme
da uxeSi, ferSiac Zalian myvirala da gamomwvevei.
es ki patara xaliviTaa.
– dedaSenma ra Tqva, ro dainaxa?
– Tavidan gabrazda, `ra ubedurebaa, ra mdare gemovnebaa, naRdad ar gekadreba modas ayola ase
brmad da briyvulado~, magram mere SeeCvia da exla
yuradRebasac aRar aqcevs. Senc xo ar moginda?
– ar vici, ara mgonia...
– mokled, Tu mogindeba – aq aris, Cven ubanSi, erTi viola; saxlSi kosmetikuri saloni aqvs da tatusac akeTebs. SemiZlia migiyvano.
– ar getkina?
– ara, iseTi nemsiT gikeTeben ro TiTqmis ver
grZnob. odnav kani ro mogCxapnos vinmem, iseTi pontia... exla romeli saaTia? ar dagvagviandes.
– Svidi daiwyo, wavediT.
– moica, dedaCems werils davutoveb, Torem
inerviulebs.
– mobilurze daureke, ras wvalob?
– me mobiluri ar maqvs.
– marTla? ginda Cemi Zveli gaCuqo?
– ara. saerTod ar minda mobiluri. ro mindodes,
dali miyidda.
– adamiano, ocdameerTe saukunea. mobiluri yvelasa aqvs.
– da, ra saWiroa? warmoidgine, zixar SenTvis
parkSi, uyureb rogor banaoben Citebi wvimis gubeSi, anda ZaRlis lekvi rogor misdevs pepelas, an ub88
aiv-is matarebelTa ricxvma ruseTSi 2007 wels
370 000 miaRwia
rogorc ruseTis federaciis jandacvis saministros SidsTan brZolisa da profilaqtikis samecniero-meToduri centris TanamSromlebi iuwyebian, ruseTSi Sidsis epidemia swrafi tempiT izrdeba. matulobs qalebis da im bavSvebis raodenoba, romlebic aiv-iT daibadnen.
orsuloba icavs adamianebs aiv-infeqciisagan
rogorc Jurnali `Journal of Infectious Diseases~ iuwyeba,
orsuloba ara mxolod ar aCqarebs aiv-ifeqciis ganviTarebas,
aramed icavs kidec qalebs dainficirebisagan.
aSS-i aiv-is winaaRmdeg 92 axal preparats cdian
organizacia `wamalTa damamazadeblebi da mwarmoeblebi amerikaSi~, romelic aerTianebs aSS-s wamyvan farmacevtul kompaniebs, acxadebs, rom gamocdis procesSi imyofeba 92 axali preparati, romlebic Sidsis epidemiis winaaRmdeg sabrZolvelad gamoiyeneba. maT Sorisaa 20 vaqcina da 46 antivirusuli preparati.
2007 wels somxeTi Sidsis epidemiis saSiSroebam moicva
somxeTis statistikis erovnuli samsaxuris monacemebiT,
somxeTis respublikis jandacvis saministros informaciaze dayrdnobiT, somxeTSi 2007 wlis ianvridan noembramde daregistrirda adamianis imunodeficitis virusis gadacemis 98 SemTxveva da 54 adamians dausves Sidsis diagnozi. wina, 2006 wels
dafiqsirda inficirebis 60 axali SemTxveva da 44 SemTxvevaSi
dasmulia Sidsis diagnozi. inficirebulTa da SidsianTa Sorisaa 14 wlamde asakis bavSvebi. amave samsaxuris monacemebiT, 2007
wlisTvis somxeTis yovel 100 000 mcxovrebze saSualod 3 inficirebuli modis.
89
Tavi III
ralod raRac sakaifo rameze fiqrob da, am dros,
viRac moclili girekavs, imitom rom meti saqme ara
aqvs, mowyenilia da garToba unda. xo saSinelebaa?
– amaze ar mifiqria. marTla saSinelebaa. magram
xandaxan Zalian moxerxebulia.
– albaT. ici ra, me ro biznesmeni, an rame menejeri viyo, razea laparaki – albaT, ramdenime telefoni meqneboda. magram me eg mobiluri marto mingrevs raRacas.
– leqsebs kide wer?
– zogjer. xandaxan vTargmni.
– Targmni?
– xo. frangi poetia, apolineri. ucnauri leqsebi aqvs. Zalian mamSvidebs.
– rato aRar makiTxeb arafers?
– ar vici. degenerati var... irina, SenTan magari
CaWrili var, saerTod. Zalian cudad viqceodi. mapatie, kargi?
– ra sisulelea. magaze arc ifiqro.
– ici, sanam avad gavxdebodi, adamianebs ver
vcnobdi. exla yvelafers sxvanairad vxedav.
Tavisi lamazi, cisferi TvalebiT Semomxeda.
iseTi sevdiani meCvena, ro mivedi da movexvie.
– mere ra? cota ieWviane, eg ari da eg, – vTqvi
Cumad, – ise, icode, me da gogliko bavSvobis Zmakacebi varT, meti araferi.
– yvelaze idioturi is aris, rom me es yovelTvis
90
giiom apolineri (1880-1918), gamoCenili frangi poeti, prozaikosi da kritikosi. daibada romSi. warmoSobiT poloneli – deda
polonuri aristokratiuli gvaris STamomavali iyo, xolo mama –
belorusi kaTolike. poetis namdvili saxelia vilhelm albert vladimir aleqsandr apolinarius vonJ-kostrovicki.
apolinerma udidesi gavlena moaxdina XX saukunis xelovnebis iseT mimarTulebebze, rogoricaa simbolizmi, futurizmi, kubizmi, siurealizmi (es sityva pirvelad apolinerma ixmara).
axlo megobroba akavSirebda XX saukunis xelovnebis iseT korifeebTan rogoricaa pablo pikaso, mark Sagali, Jan kokto, andre
bretoni, blez sandrari da mravali sxva. misi Semoqmedeba Zalze
mdidari da mravalferovania. apolineris leqsebi, poemebi, proza franguli da msoflio literaturis `oqros fondis~ Semadgeneli nawilia.
mas rTuli xasiaTi da rTuli biografia hqonda. TiTqmis mTeli cxovreba parizSi gaatara, magram, faqtobrivad, aralegalurad – mxolod sikvdilamde ori wliT adre mieniWa safrangeTis
moqalaqeoba. 1911 wels igi ramdenime dRiT cixeSic ki moxvda,
arc meti, arc naklebi, luvridan leonardo da vinCis ganTqmuli
Sedevris, `jokondas~ gatacebaSi Tanamonawileobis braldebiT
(mogvianebiT gamoirkva, rom `jokonda~ moipara luvrSi momuSave italielma nacionalistma, `istoriuli samarTlianobis aRdgenis~ mizniT – mas SecdomiT miaCnda, rom suraTi napoleonma
gaitaca italiidan). am epizods mohyva leqsebis cikli `santes
cixeSi~.
apoliners sZulda omi, magram moxalised wavida frontze,
raTa wvlili Seetana Tavisi istoriuli samSoblos, poloneTis
ganTavisublebaSi. mZimed daiWra.
gangebam ineba, rom apolineris sikvdili mware ironiis
niSniT aRbeWdiliyo. roca misi cxedari esvena parizis wm.
Tomas eklesiaSi, mTeli parizi quCebSi iyo gamosuli da
skandirebda: `Zirs giiomi!~. magram am SeZaxilebis samizne iyo
ara poeti apolineri, aramed germaniis imperatori vilhelmi
(giiomi vilhelmis franguli formaa).
... safrangeTSi amboben, rom namdvil parizelad ver CaiTvlebi, Tu ar ici apolineris leqsi `mirabos xidi~...
91
Tavi III
vicodi. ici ra, Zalian mindoda Seyvarebuli vyofiliyavi, amitom raRac siuJetebs vigonebdi da mTavar rolebs varsrulebdi am gamogonil zRaprebSi.
eg eWvianobac me TviTon gamovigone.
– nu gaaxure! gamodis rom, gogliko arasdros
ar gyvarebia?
– ar vici. Tavs virwmunebdi, ro Seyvarebuli var.
exla ki aRara var amaSi darwmunebuli... mokled, yvelasTan damnaSave var – SenTanac, goglikosTanac, kide sxvebTanac... da vabSe, me mgoni, davimsaxure is,
rac mWirs.
– Suka, morCi sisuleleebs! egeTi rameebi yvelas
emarTeba.
– ra, Sidsi?
– ara, siyvaruli. rogorc wesi, Tavidan aravin
ar icis marTla Seyvarebulia Tu ara. eg mere gamoCndeba xolme.
– rodis? sicocxlis bolos?
– ar vici. zogjer sicocxlis bolos, ufro xSirad ki sicocxlis ganmavlobaSi. dedaCemi da mamaCemi mixvdnen ro ar uyvardaT erTmaneTi da gacildnen. karga xans arc erTs ar velaparakebodi. mere,
ro gavizarde, mivxvdi, rom tyuilSi cxovrebas eg
jobda.
– mere, mamaSeni modis xolme?
– ki, rogor ara. exla megobrebiviT arian. varT
ase, qveyana ar daqceula... kargi, wavediT, Tore dagvagvianda!
kinoSi ro mivediT, xalxi ukve Sesuli iyo. gog92
aiv/SidsTan dakavSirebuli ambebi
2008 weli
mecnierebma gaakeTes aRmoCena, romelic momavalSi
adamianebs aiv-isgan daicavs
germanelma mecnierebma aRmoaCines fermenti (cilovani sxeuli, romelic aqtiurad monawileobs organizmSi mimdinare bioqimiur procesebSi), romelsac ZaluZs ipovos da
gaanadguros Sidsis virusis genebi, romlebic Cabudebulia organizmis avadmyof ujredebSi. aiv-Tan brZolis dRes
arsebuli meTodebi saSualebas iZleva mxolod SeaCeros
virusis gamravleba, Tumca, ver spobs mas, ramdenadac virusi, romelic `Camjdaria~ ujredSi, iniRbeba da didi
xnis ganmavlobaSi imyofeba `Zilis~ mdgomareobaSi. axali
fermenti amoicnobs aiv-is zogierT gens inficirebul ujredebSi, zemoqmedebs maTze imgvarad, rom virusi janmrTel
ujredebSi veRar aRwevs. sami Tvis ganmavlobaSi fermenti mTlianad asufTavebs aiv-iT daavadebul ujredebs. mecnierebi Tvlian, rom es aRmoCena SeiZleba safuZvlad daedos mkurnalobis iseTi meTodis Seqmnas, romelic sruliad gankurnavs adamians aiv-isgan. mecnierebi agrZeleben muSaobas aiv-is genetikuri kodis sxva elementebis
aRmoCenisa da gauvnebelyofis sferoSi.
ruseTis yovel meSvide moqalaqes Seamowmeben aiv-ze
20 milionze meti adamianis gamokvleva moxdeba aiv-ze 2008
wels ruseTSi. aseTi gadawyvetileba gamowveulia inficirebulTa raodenobis mkveTri zrdiT. 1987 wlidan ruseTSi
daregistrirebulia inficirebis 408 535 SemTxveva.
93
Tavi III
liko gareT idga da nerviulobda.
– sada xarT, to, ar SegiZliaT, ro ar daagvianoT?!
– ra iyo, zustad Svidia.
– gaaxureT ra, saqme! ver vitan dawyebulze Sesvlas!
`beWdebis mbrZanebelma~ damRala. sami saaTi midioda. gogliko cmukavda, wamdauwum Sukas ekiTxeboda – mere ra moxdebao. sanam Cven kinoSi viyaviT,
Turme iwvima. quCaSi movdiodiT da gubeebs vaxtebodiT. samiveni karg gunebaze viyaviT. Sukam da goglikom jer me mimaciles.
saxlSi ro avedi, TerTmeti xdeboda. dedaCemi
televizors uyurebda. loginSi Cavweqi da tolkienis kiTxva daviwye. marTalia, Sinaarsi ukve vicodi,
magram mainc gamitaca. yvelaze daZabul momentSi,
rodesac sastumro `TeTr geds~ rva Savosani mxedari moadga, telefonma dareka. gogliko iyo.
– gogrik, gZinavs?
– ara, ra iyo?
– raRaca minda gkiTxo.
– mkiTxe.
– biWo, Suka saxlSi mivacile da...
– mere?
– karoCe, magaT padiezdTan ro mivediT, vakoce.
gaige?
94
qaliSvilobis SenarCunebis sanacvlod nigerieli
gogonebi dafinansdebian umaRles saswavleblebSi
swavlisaTvis
rogorc Jurnali Fragile Feet iuwyeba, nigerieli gogonebi, romlebsac qorwinebamde ar eqnebaT seqsualuri kontaqti mamakacebTan, miiReben stipendias qveynis universitetebSi swavlisaTvis da sxva faseul saCuqrebs. am daxmarebis misaRebad 15-idan 30 wlamde nigerielma gogonebma unda waradginon qalwulobis damadasturebeli samedicino cnoba. amiT nigeriis xelisufleba imedovnebs, rom
Semcirdeba aiv/SidsiT daavadebis SemTxvevebi qalebSi da
abortebis raodenoba.
mecnierebma aRmoaCines geni, romelsac SeuZlia
virusis blokireba
kanadelma mecnierebma albertis universitetidan samedicino kvlevebis procesSi aRmoaCines geni, romelsac aqvs
unari dablokos virusi, ramac, Tavis mxriv, SeiZleba aRkveTos aiv-infeqciis ganviTareba Sidsad. am gens hqvia
TRIM22, igi aiv-infeqciis blokirebas axdens pirdapir
ujredSi, rac imas niSnavs, rom viruss ar SeeZleba `gamoZvres~ erTi ujredidan da daainficiros sxvebi. es geni
Cveni organizmis bunebrivi iaraRia aiv-is ganviTarebis
winaaRmdeg. aiv-is unikaluri unari xom isaa, rom moaxdinos swrafi mutacia da ar daemorCilos wamlebis zemoqmedebas. dResdReobiT, arcerT antivirusul preparats
ar SeuZlia aRkveTos aiv-is TviTganaxleba, aramed mxolod asustebs virusis moqmedebas. axla kanadeli mecnierebi cdiloben imis gamorkvevas, ratom ar muSaobs
TRIM22 inficirebul adamianebSi da arsebobs Tu ara
misi aqtivizaciis (`CarTvis~) raime gza.
95
Tavi III
– akoce?
– xo.
– mere?
– atirda, to! atirda da saxlSi gaiqca.
– eg araferi, xdeba xolme...
– rame xo ar gautyda, e?
– adre ar gikocnia?
– ara...
– nu geSinia, gauvlis. gogoebs emarTebaT xolme egeTi rameebi.
– naRdad?
– naRdad. aba, Zili nebisa.
– kai, aba, paka.
yovlismcodne toniT ki vTqvi: `gauvlis meTqi~,
magram imdRevandeli Cveni laparakis mere, ar viyavi darwmunebuli, rom yvelaferi ase iolad Caivlida. mTeli Rame amaze vfiqrobdi. magram Cems sixaruls sazRvari ar hqonda, roca meore dRes, samTviani pauzis mere, Suka skolaSi movida...
96
germaniis moqalaqe SeiZleba gaxdes msoflioSi pirveli adamiani, romelic ganikurna aiv-isgan
zogjer isec xdeba, rom didi aRmoCenebi mecnierebaSi
wamyvani masobrivi informaciis saSualebebis yuradRebis miRma
rCeba. aseTi ram moxda swored konferenciaze bostonSi, romelic aiv-infeqciis mkurnalobas mieZRvna. gamokvlevas, romelic berlinis samedicino universitetSi erTaderT pacientze Catarda, ar moupovebia sazogadoebis didi yuradReba,
Tumca, man namdvili furori gamoiwvia aiv-aqtivistebs da
eqimebs Soris. gamokvleva Cautarda aiv-iT inficirebul 40
wlis mamakacs germaniidan, romelic, amave dros, leikemiiT
(sisxlis kiboTi) iyo daavadebuli. mas gadaunerges e.w. Rerovani ujredebis transplantanti, raTa aRedginaT misi imunuri sistema, romelic dangreuli iyo kibos mkurnalobis
Sedegad. transplantaciam warmatebiT Caiara, magram mTavari
sensacia aq isaa, rom aiv-is donem am adamianis sisxlSi ise
daiwia, rom aqamde (gasulia TiTqmis erTi weli) eqimebma ver
aRmoaCines infeqcia verc am adamianis qsovilSi da verc mis
sisxlSi. gamokvlevis avtorebis gancxadebiT, aseTi moulodneli warmateba gamoiwvia iman, rom pacients gadaunerges Rerovani ujredebi im donorisgan, romelic genetikurad gamZle aRmoCnda aiv-infeqciis mimarT (arseboben aseTi adamianebi erTgvari genetikuri defeqtiT: maT ara aqvT garkveuli
warmonaqmnebi (e.w. `receptorebi~) sisxlis ujredebis zedapirze, romelTa gareSec aiv-s ar SeuZlia SeaRwios ujredSi. aseTi genetikuri defeqtis mqone adamianebs praqtikulad
arasodes ar gadaecemaT aiv).
Tumca, Rerovani ujredebis gadanergis praqtikis mimarT
ramdenime safuZvliani eWvi arsebobs: ujredebis gadanergvamde
unda ganadgurdes pacientis imunuri sistema, ramac SeiZleba
pacientis sikvdili gamoiwvios. amasTan, aseTi mkurnaloba
Zalian Zviri jdeba _ daaxloebiT 250 000 aSS dolari.
97
Tavi
Tavi IV
karoCe, ZimistaraSvili, danelia da kakuSaZe magra gabanZdnen – mSoblebma samiveni sxva skolaSi gadaiyvanes. CvenTan magaTi Snirebi darCnen – pruwuna,
funCika da caaZe. Suka ro movida, im dRes araferi,
magram meore dRidan dawyes Cum-Cumad enis tlikini.
ramdenime dRis mere gogram gamiyvana da miTxra:
– xedav, xels ar arTmeven da ar elaparakebian...
– ra vici, ki ucinian...
– marTla geubnebi, daakvirdi da mixvdebi.
– Sen Sukam giTxra rame?
– ara, magram grZnobs da cud xasiaTzea... maswavleblebi ki piriqiT, zedmetad eferebian, gamorCeulad yuradRebiT eqcevian da, ro icode, esec aRizianebs.
did dasvenebaze davakvirdi: pruwuna da caaZe
Sukas danaxvaze raRacas eCurCulebian erTmaneTs,
ro Cauvlis – uSnod iRriWebian. baia da ninia piriqiT – Sukas moaxlovebisas laparaks wyveten da
TvalmoWutuli aSterdebian. qeTa siraZe da niaziani saerTod gaurbian. Zeba, gogrika, eTera kanWiaSvili da kide erTi-ori Sevkribe fizkulturis darbazSi. meTqi asea-asea saqme.
– ra vqnaT?
– pruwuna da caaZe ZimistaraSvilTan Zmakacoben da utydebaT Sukas gamo ro mouxda sxva skolaSi
98
sad cxovroben qalebi yvelaze cudad?
gaeros ganviTarebis programam (UNDP) gamoTvala yovelwliuri e.w. `adamianuri ganviTarebis indeqsi genderuli faqtoris gaTvaliswinebiT~ (iciT albaT, rom genderuli faqtori sqesis (qali//mamakaci) niSniT adamianTa mimarT gansxvavebul damokidebulebaze miuTiTebs). am SemTxvevaSi qalebsa da mamakacebs Soris uTanasworoba Sefasda iseTi parametrebis mixedviT, rogoricaa sicocxlis
xangrZlivoba da xarisxi, agreTve, ganaTlebis done.
im qveynebis pirveli aTeuli, romlebSic qalebs yvelaze gausaZlisi cxovreba aqvT (sayofacxovrebo Zaladoba, gaupatiurebis saSiSroeba, aiv-infeqciisgan daucveloba da sxv.), ase gamoiyureba: 1. avRaneTi, 2. kongos demokratiuli respublika, 3. erayi, 4. nepali, 5. sudani, 6. gvatemala, 7. mali, 8. pakistani, 9. saudis arabeTi, 10. somali.
unda aRiniSnos, magaliTad, rom maliSi yoveli meaTe
qali iRupeba mSobiarobis an orsulobis dros, xolo pakistanSi mamakacTa danaSauli zogjer imiT isjeba, rom
xdeba maTi colebis jgufuri gaupatiureba.
rac Seexeba im qveynebis aTeuls, romlebSic qalebi
yvelaze xangrZlivad cocxloben, maTi cxovrebis xarisxi
da ganaTlebis done maRalia da a.S., isini aseTi TanmimdevrobiT lagdeba: 1. islandia, 2. norvegia, 3. avstralia, 4.
kanada, 5. irlandia, 6. Svecia, 7. Sveicaria, 8. iaponia, 9.
holandia, 10. safrangeTi.
aRniSnul reitingSi litvam 43-e adgili daikava, latviam _ 44-e, estoneTma _ 45-e, belorusiam _ 64-e, ruseTma
_ 67-e, yazaxeTma _ 73-e, ukrainam _ 76-e, saqarTvelom _
96-e, azerbaijanma _ 98-e, TurqmeneTma _ 109-e, moldaveTma
_ 111-e, uzbekeTma _ 113-e, yirgizeTma _ 116-e. sul siaSi 177
qveyana Sedis.
99
Tavi IV
wamsereba, – iZaxis Zeba. – danarCenebs naRdad egeni
ureven tvins.
– Tav-ybas CamovuReb.
– ras bodav, – meubneba gogra, – egRa gvaklia, erTmaneTs daverioT. roca Suka ar iqneba, davuZaxoT
da davelaparakoT.
– ra unda davelaparakoT, gogrik, xisTavianebi
arian!
– bevrma ar icis, ra ari Sidsi da amaSia saqme. ar
gaxsovs, Tavidan me da Senc vfiqrobdiT, ro SeiZleba
gadagvdeboda. wesierad ro avuxsnaT, ar SeiZleba? me
da eTeri gogoebs davelaparakebiT, Tqven biWebi aiReT Tqven Tavze.
– Sen ro iZaxi, daelaparakeTo, gogrik, egre advilad ar ari, eg egre ar xdeba. – xelaT gaZvelbiWda
Zeba. – me magaT ra saqme unda gavurCio? raze? Seagines, Zmao? ar SeuginebiaT. waarTves rame? ar waurTmeviaT. aba, erTmaneTs rato elaparakebiT da rato iciniT meTqi, es vuTxra? es ra bazaria?!
– me ki mgonia, am gogoebs Sukasi SurT, lamazi
roa da imitom cdiloben gaamwaron, – gamoacxada
eTeram.
– kai, exla Sen nu daiwye axali seriali! eg vabSe
ra SuaSia!
d
D idi sxadniaki ori dRis mere movawyveT botanikuri baRis tunelTan. TiTqmis mTeli klasi movida. pruwuna, funCika da caaZec momserdnen. gavxede
– dganan Cumad, ar icinian, ar laparakoben, daZabulebi arian. baia, ninia da qeTa siraZe magaTTan axlo
dganan. yvelaferi aisnia. me vTqvi:
100
aiv-infeqciis sawinaaRmdego vaqcinis Semqmnel
mecnierebs urTierTsawinaaRmdego ganwyobebi aqvT
amerikis janmrTelobis erovnulma institutma, romelic
axorcielebs Sidsis sawinaaRmdego vaqcinis Seqmnisa da
gamocdis erTdroulad ramdenime saxelmwifo programas,
gaakeTa pesimisturi gancxadeba imasTan dakavSirebiT, rom
maT dakarges vaqcinis SemuSavebis gasaRebi da is cdebi,
romlebsac isini atareben, CixSi Sedis. meore mxriv, amerikis alergiisa da infeqciuri daavadebebis erovnuli
instituti ar iziarebs aseT pesimizms. Tumca, imasac aRiarebs, rom mecnierebs esaWiroebaT ufro meti monacemi
virusis biologiisa da imunuri sistemis Sesaxeb.
aSS-i gamartivda savizo reJimi aiv-inficirebuli
adamianebisaTvis
aSS saemigracio samsaxurma gaamartiva vizebis gacemis procesi im adamianebisaTvis, romlebic aiv-s atarebs. axali
wesebis Tanaxmad, amerikis sakonsuloebma sxva qveynebSi
moipoves ufleba inficirebulTaTvis droebiTi vizis gacemis Taobaze, Tu darRveuli ar aris sxva aucilebeli
pirobebi. manamde inficirebulebs amerikaSi gamgzavreba
SeeZloT mxolod specialuri nebarTvis safuZvelze. inficirebulTaTvis SezRudvebi aSS-i gamgzavrebasTan dakavSirebiT 1987 wlidan moqmedebda.
101
Tavi IV
– Zmebo, amdeni welia erTad movdivarT. SeiZleba rodisme vinmes rame wyenia, magram eg bazari garCeula da momkvdara. Cvengan gareT ar gasula. exla,
rac Sukas ambavi gavigeT, vxedav ro klasSi raRac xdeba. me es magra ar momwons. amitom dagiZaxeT. modi yvelam Tqvas raca aqvs gulSi da yvelaferi gavaiasnoT.
– Sen ra qurdi xar, Tu spikeri, aq ro dagvibare
saqmis gasarCevad? – abuybuyda caaZe.
– maica, maica, – saqmeSi CaerTo Zeba, – ra SuaSia
qurdi da saqmis garCeva? kacma Tqva, raRaca magra
mawuxebs da modi davibazroTo. Sen, an funCikam igive ro miTxraT, me rato unda gamitydes? ucxoebi xo
ara varT?
– mere aq dabareba ra ari? skolaSi ver gvetyodi, raca gaqvs saTqmeli? – mekiTxeba pruwuna.
– skolaSi ver getyodiT. ar mindoda ro Sukas
gaego.
– eg ra pontia?
– ra pontia, Zmao, da is pontia, ro sawyali gogo
magra avadaa, magra uWirs, exla kide Cvenc Tu gavutexavT Cen daikos, magari araswori viqnebiT. xo egrea? – amyva Zeba.
– ici ras getyvi? – awiwinda baia. – me, genacvale, spidi ro mqondes, vabSe ar gamovidodi saxlidan; Tqven mogifrTxildebodiT.
– mofrTxileba Cven ki ara, Sukas sWirdeba! – gabrazda gogra, – yvelam kargad viciT ro Sidsi arc
haeriT, arc saerTo nivTebiT, arc SexebiT ar gadadis. ra saWiroa exla amaze laparaki?
– gogrik, magaze ar ari bazari, – gaawyvetina
funCikam.
102
yoveli mesame aiv-inficirebuli fiqrobda
TviTmkvlelobis Sesaxeb
londonis oTx klinikaSi aiv-inficirebulTa kvlevam
aCvena, rom inficirebulTa 31%-s ufiqria TviTmkvlelobis
Sesaxeb, rac sakmaod maRali maCvenebelia. es adasturebs,
rom aiv aris damoukidebeli faqtori, romelic TviTmkvlelobis risks gansazRvravs. gamokvlevaSi 903 pacienti monawileobda, romlebic virusmatareblebad 2005-06 wlebSi iqcnen. isini avsebdnen anonimur anketas, romelSic dasmuli iyo kiTxva imis Sesaxeb, xom ar ufiqriaT TviTmkvlelobaze gasuli kviris ganmavlobaSi da Tu ufiqriaT _ ra
sixSiriT.
rogorc aRmoCnda, orjer ufro xSirad TviTmkvlelobis Sesaxeb ufiqriaT heteroseqsual mamakacebs, eTnikuri umciresobebis warmomadgenlebs da maT, visac aravisTvis gaumxelia Tavisi inficirebulobis Sesaxeb. garda
amisa, TviTmkvlelobis ganzraxva ufro xSirad hqoniaT umuSevar inficirebulebs, agreTve, maT, visac ar hyavT seqsualuri partniori da _ vinc Sewyvita antivirusuli Terapiis Catareba. TviTmkvlelobis Sesaxeb fiqri kavSirSia
mkurnalobis reJimis darRvevebTan, gauaresebul fizikur
da fsiqikur janmrTelobasTan.
sainteresoa, rom TviTmkvlelobisken midrekileba ar
aRmoCnda damokidebuli inficirebulis asakze da Terapiis tipze.
1990 wlidan moyolebuli, inficirebul adamianTa
2%-ma did britaneTSi TviTmkvlelobiT daasrula sicocxle. mas Semdeg, rac inficirebulTa mkurnalobis
efeqturi Terapia gaCnda, TviTmkvlelobis SemTxvevebma
gacilebiT iklo.
103
Tavi IV
– aba razea?
– klasidan sam kacs mouxda wasvla. amaSia saqme!
– mere vin Txova wadiTo?
– iZulebuli gaxdnen wasuliyvnen. es ra, ar texavs?
– xoda, magas gekiTxebi, vin aiZula?
– ara, genacvale, Cemi gulisTvis sam kacs ro daepirebina wasvla, me piradad, avdgebodi da TviTon
gadavidodi! – isev CaeCra baia.
– ai, Cesnad TqviT, ar gagitydaT Zimistara, danelia da kakuSa ro gadavidnen?
– gamityda, Zmao, rogor ar gamityda! – CaerTo
Zeba, – magram vin gaagdo? TiTon wavidnen. magaTma
mSoblebma egre gadawyvites. exla ramdeni kaci Sen
ar dagevaseba, imdeni ro gavagdoT, swori iqneba?
– magram magaTma mSoblebma egre ro gadawyvites,
raRaca priCina iyo ara? umizezod xo ar gadaiyvandnen?
– ici ra ari mizezi? – ver moiTmina gogram.
– ra?
– is ro, bnelebi arian! kide geubnebi, yvelgan weria ro Sidsi gadadis marto seqsiT da saerTo nemsiT, amas eubnebodnen magaT mowveuli eqimebi, maswavleblebi, direqcia. magram magaT TavSi araferi
Sevida. magaT goniaT, ro eg ari zrunva Svilebze da
saukeTeso mSoblebic egeni arian!
– adamiano, egeba ar msiamovnebs avadmyofis
gverdiT yofna, – ar Cerdeba baia.
– e.i. Sen rame ro dagemarTos, unda gagagdoT,
sadRac mTis wverze, calke gomurSi gamogketoT, Tu
104
wiTeli lenti _ erTi simbolos istoria
SegimCneviaT odesme Sidsis Temaze
miZRvnili RonisZiebebis Tu sxvadasxva
publikaciis Tanmxlebi wiTeli lenti, romelic gansazRvruli wesiTaa Sekruli da
SidsTan brZolis saerTaSoriso simbolos warmoadgens? gadauWarbeblad SeiZleba iTqvas, rom am patara lentma didi roli
iTamaSa Sidsis epidemiis Sesaxeb Tanamedrove warmodgenebis CamoyalibebaSi da xeli Seuwyo am daavadebasTan brZolis garSemo sazogadoebis mobilizebas.
Tavdapirvelad `wiTeli lenti~ warmoadgenda wminda wylis saxelovnebo e.w. radikalur artproeqts, romelic dagegma da ganaxorciela amerikeli aqtivistebis jgufma. am jgufis erT-erTi
wevri iyo mxatvari frank muri (1954-2002). swored am adamianma Seqmna wiTeli lentis simboluri saxe.
amerikeli mxatvari frank muri SidsiT iyo
daavadebuli da gardaicvala am niadagze ganviTarebuli simsivnis _ limfomis Sedegad. manamde
man 20 welze met xans icocxla aiv infeqciiT. frank
murma popularobas miaRwia rogorc profesionalma mxatvarma _ misi gamofenebi ewyoboda msoflios bevr qveyanaSi. mis ucnaur siurealistur
peizaJebze moTxovna didi iyo.
frank muri yovelTvis iyo politikurad aq105
Tavi IV
ra?! es ra ari? Suasaukuneebia, junglebSi vcxovrobT, Tu ras niSnavs, gamagebine?!
– yvelam kargad viciT, ra kategorias emarTeba
spidi... – Tavisas uberavs baia.
– mainc, ra kategorias?
– Zalian cud xalxs...
– spidi, Zmao, prastitutkebis, narkomanebis da
galuboebis avadmyofobaa, magaT emarTebaT! – daabrexva caaZem.
tvinSi amasxa. roca vbrazdebi, gaSemo yvelaferi vercxlisferi xdeba xolme. exlac ase moxda. caaZes qeCoSi Cavavle xeli da Cemsken movqaCe.
– magiT ra ginda Tqva, Se Cemis trulaila?!
– goglik, moica, ar daartya! – yviris gogra.
– xeli, Se axvaro!
– axvari, mamaSenia!
Zeba da pruwuna SuaSi dgebian. magaT Tavebs zemodan minda mivwvde, magram gogra miWers xels. ar
megona, Tu aseTi janiani iyo.
– ar daartya, geubnebi!
– aba ra vqna?
– macale... caa, ici ro, msoflioSi SidsiT 40 milioni adamiania avad da dReisTvis 20 milioni kaci,
qali da bavSvi ukve mokvda?! Sen ra, ginda Tqva, ro
yvela eseni narkomanebi, bozebi an homoseqsualistebi iyvnen? gesmis ras ambob?!
– gamanebe, Tavi!
– ara, marTla egre ggonia?
106
tiuri. misi xelovneba misive politikur
ideebiT iyo gaJRenTili. aqtiuri socialuri saqmianoba ki man skolis merxidanve daiwyo, rodesac saTaveSi Caudga skolaSi arasworad dagegmili sportuli
programis sawinaaRmdego kampanias. SemdgomSi man Tavisi cxovreba miuZRvna umciresobebis uflebebis, agreTve, bunebrivi garemos dacvas, xolo 1980-iani wlebis dasawyisSi, rodesac sazogadoeba SokSi Caagdo Sidsis epidemiam (romlis msxverplic Tavad frank muri aRmoCnda), mxatvari Zalze
aqtiurad Caeba axal infeqciasTan brZolaSi. mis namuSevrebSi, pirdapir Tu iribad, Sidsis Temac aisaxa: 1992 wels Sesrulebul mis saxelganTqmul naxatze `virusuli romantika~ gamosaxulia yvavilebis Taiguli, romelSic adamianis imunodeficitis virusebi `yvavis~.
maSin, rodesac `wiTeli lenti~ Seiqmna, frank muri muSaobda mxatvarTa asociaciaSi `vizualuri Sidsi~. am asociaciam 1980-ian wlebSi gaaerTiana aiviT inficirebuli xelovanebi da dRemde warmatebiT agrZelebs muSaobas.
ram ubiZga amerikel mxatvars, aseTi simbolo
Seeqmna? es moxda 1991 wlis erT mSvenier dRes _
murma yuradReba miaqcia imas, rom mis mezoblad
mcxovrebi ojaxis wevrebi yviTel lentebs atarebdnen _ im imedis niSnad, rom maTi qaliSvili, romelic samxedro mosamsaxure iyo, mSvidobianad dabrundeba sparseTis yuris omidan (SeiZleba iciT, rom
es iyo gaeros qveynebis koaliciis omi erayis wina107
Tavi IV
– aba, sxva gziT eg ar gadadis da...
– Sen ici, pirvelad saidan gavrcelda amerikaSi?
– saidan? – apruwunda pruwuna.
– afrikidan Camotanil sisxls usxamdnen avadmyofebs da TiTqmis yvelas Sidsi daemarTa. egeTi
rame dResac SeiZleba moxdes. vTqvaT, operaciis
dros sisxls gisxamen. Tu eg sisxli debilma laborantma wesierad ar Seamowma – aikideb. anda, kbilis
eqimTan ro midixar – Tu xelsawyoebi wesierad ar
aris gamoxarSuli, didi Sansia, aikido. RmerTma dagifaros, magram egre ro moxdes, Cven ra gavakeToT
– glanZRoT, gaginoT da sanagveze gadagagdoT?
– Sukam kbilis eqimTan aikida? – kiTxulobs funCika.
– eg jer ar viciT, magram gavigebT. – prafesoriviT uverenaT gamoacxada Zebam. TiTqos yvela dawynarda. dganan da xmas ar iReben. marto caaZe qSinavs
da buRasaviT atrialebs Tvalebs. ara, unda vwepo
mag nabiWvars!
– kai, dawynardiT, to, – ar miSvebs Zeba. – Sen kide, caa, ras qSinav, daspakoindi, ra!
– aba, vis urtyamda eg Sibaqi?!
– mere, xo ar daurtyia, ra ginda? morCi, ra! da
vabSe cota daukvirdi ras ambob xolme. Suka magis
Rirsi naRdad ar ari.
– me Sukaze ar miTqvams, vabSe vTqvi.
– vabSec ar ari salaparako, mag xalxs Tavisi gaWirvebac eyofa.
– xalxo, ar gecodebaT Suka? me Zalian mecodeba, – atirda debili kanWiaSvili.
108
aRmdeg kuveitis interesebis dasacavad).
lentebi ise iyo Sekruli, rom waagavda
amotrialebul asos `V~ _ gamarjvebis
(Victory) simbolos. frank murisTvisac SidsTan brZola omi iyo, dausrulebeli omi,
romelsac mravali adamianis sicocxle
mihqonda. `lenti SeiZleba gaxdes Sidsis metaforac~ _ gadawyvita man.H
SerCeul iqna wiTeli feri _ sisxlis feri, im
sisxlisa, romelSic virusia Cabudebuli. asociaciis wevrebma droebiT gverdze gadades molbertebi da daiwyes lentebis Sekvra. maT kravdnen aTasobiT _ surdaT, es proeqti mokle xanSi popularuli gamxdariyo.
asociaciis wevrebma axali simbolosTvis kargad mofiqrebuli sareklamo kampania dagegmes, ramac warmateba moitana. yvelaferi daiwyo ubralo
furclis gavrcelebiT, romelzec ewera: `moWeriT 6
sm sigrZis wiTeli lenti, Semdeg moatrialeT zeda
mxariT ise, rom daemsgavsos amotrialebul `V~-s.
gamoiyeneT inglisuri samagri, raTa miimagroT is
tansacmelze~.
namdvili aRiareba am proeqtma 2000 wels _
`Tony Awards~-is jildoebis gadacemis ceremoniaze
moipova. yvela nominanti da monawile daarwmunes
imaSi, rom daemagrebinaT wiTeli lentebi. proeqtis pres-relizSi ewera: `wiTeli lenti (amotrialebuli `V~) gaxdeba Cveni Tanagancdis, urTierTmxardaWeris da Sidsis gareSe momavlis imedis
109
Tavi IV
– Sen raRa mogivida, to?
– Zalian mecodeba... Zalian... Zalian.
– kai, eTeri, ra gatirebs? – ambobs ninia.
– ar vici... Zalian codoa...
– dawynardi, Cvenc gvecodeba, – ayvnen gogoebi.
– exla ise nu gamoiyvanT, TiTqos me ar mecodeba, – plastinka Secvala baiam, – ubralod, yvelani
vnerviulobT da imitomaa es yvelaferi.
– mTavaria, mxecebad ar gadaviqceT, – ukbina
gogram.
– jer-jerobiT, Sukas araferi sacodavi ar Wirs,
Cveulebrivi adamiania. pirvelma analizma Tu raRac
aCvena, eg jer arafers niSnavs.
– rogor, Tu ar aniSnavs? aba, amxela panika rato aiwia? – piri daaRo niniam.
– jer erTi, eg imunofermentuli analizi cdeba xolme... iSviaTad, magram mainc. amitom, axla meore testi unda gaukeTon, ufro zusti, da SeiZleba
saerTod araferic ar hqondes. meorec erTi, virusi romc aRmoaCndes, eg jer kide ar niSnavs, ro Sidsi aqvs. am virusiT aTi, Txumeti weli SeiZleba icocxlos da praqtikulad janmrTeli iqneba. SeiZleba
Tu ara sxvas gadasdos? SeiZleba, magram yvelam kargad viciT ra SemTxvevaSi da amitom CvenTvis saSiSi
ar aris. ai, Sidsi iwyeba mere.
– mere, xom ver arCenen? – ikiTxa qeTa siraZem.
– jer-jerobiT vera, magram ukve iseTi wamlebia, rom didi xniT uxangrZliveben sicocxles. yvelaze uares SemTxvevaSi, Sidsian adamians jamSi 2025 weli garantirebuli aqvs. exla gekiTxebiT, swori iqneba, ro zurgi vaqcioT?
110
simbolo. am proeqtis mTavari imedi isaa,
rom 1 dekembrisTvis, SidsTan brZolis
msoflio dRisTvis, wiTel lentebs mTel
msoflioSi gaikeTeben.~ amis Semdeg lentebi iqca oskarebis da msgavsi RonisZiebebis vizualur (e.w. `dres-kodis~) nawilad. mxatvrebma miaRwies sasurvel mizans _ am simbolos saSualebiT Sidsi sazogadoebrivi yuradRebis centrSi moeqca.
amis Semdeg wiTeli lenti kidev ufro popularuli gaxda, is Cndeboda yvelgan _ markebze, samkerde niSnebze, maisurebze da a.S. TandaTan es simbolo komerciuli samyaros nawili gaxda.
`wiTeli lentis~ proeqti imdenad STambeWdavi
aRmoCnda, rom bevrma gadawyvita misi modificirebuli saxiT gamoyeneba sxva socialuri problemebis mimarT sazogadoebis yuradRebis misapyrobad.
sxvadasxva feris lentebi sokoebiviT momravlda.
yviTeli lenti C hepatitTan brZolis, vardisferi
_ mkerdis kibos, iasamnisferi _ qalebze Zaladobis
winaaRmdegobis simbolod iqca da a.S. Tumca, frank
muris `wiTeli lentis~ idea mainc yvelaze warmatebuli aRmoCnda. dRemde is uamrav adamians aZlevs
SesaZleblobas, gamoxatos Tanadgoma maT mimarT,
vinc Sidsis epidemiiT dazaralda.
wyaro: www.aids.ru
111
Tavi IV
– eg aravis ar uTqvams, – Cailaparaka niniam.
– magram, Cven ra SegviZlia, ra gavakeToT? – ayayandnen gogoebi.
– ra vqnaT, rogor moviqceT?
– Cveulebrivad... – Tqva gogram, – Cven gverdiT
Cveulebrivi adamiania, morCa da gaTavda.
– xo, nu iasnia... marTla mxecebi xo ara varT. wavedi, ra, gakveTili maqvs! – Tqva niniam.
– maica, Cvenc movdivarT!
– aba, kargad iyaviT, paka!
gogoebTan erTad pruwuna, funCika da caaZec
dabla deSvnen. qeTa siraZem erTjeradi cxvirsaxoci gaaZro da eTeras miawoda. kanWiaSvilma cremlebi moiwminda. Zebam gadmomxeda da Tvali Camikra. marto gogra idga Cafiqrebuli. mivedi da vkiTxe:
– ras fiqrob?
– amas winaT, kinoSi ro waviyvaneT Suka, xo gaxsovs?
– mere?
– me ar gavuare?
– xo.
– biWo, tansacmels ro icvlida, patara tatu davunaxe mucelze, WipTan.
– ra tatu?
– nu, sviringi, ra! pepela exata.
– pepela? ar SemimCnevia.
– Sen saidan unda SegemCnia, Se debilo!
– xo, kai, mere ra?
– eg ici, rogor keTdeba?
112
saxifaToa Tu ara tatu da pirsingi?
Cvens moTxrobaSi, sanam ambavi bolomde
gairkva, Sukas inficirebis yvelaze savaraudo mizezad gogram violas tatu-saloni miiCnia.
rogoraa saqme sinamdvileSi, saxifaToa
Tu ara tatu da pirsingi?
tatusaTvis gamoiyeneba Rruiani nemsi
(RruSi saRebavia), amitom aris Zalian mcire,
magram mainc SesaZlebloba, rom RruSi dainficirebulma sisxlma SeaRwios. marTalia,
dReisaTvis msoflioSi am gziT aiv-inficirebis arc erTi SemTxveva araa registrirebuli, magram samagierod dadgenilia sxva saxifaTo infeqciis, C hepatitis gadacemis ramdenime SemTxveva swored tatu- da pirsingsalonebSi. C hepatitis gavrcelebis gzebi daaxloebiT igivea, rac aiv-isa, Tanac es C hepatitic araa kargi ram. amitom, Tu maincdamaic
tatus an pirsingis gakeTebas daapirebT, nu
mixvalT violasa da misnairebTan, mimarTeT
licenzirebul salonebs, sadac usafrTxoebis yvela wesia daculi.
113
Tavi IV
– nemsiT Cxvleten da kraskas asxamen.
– kraskas ki ara, saRebavs. magram mTavari is ari,
ro nemsiT keTdeba, an nemsebiT. gesmis?
– vxvdebi, rasac ambob!
– kacma ar icis eg nemsebi erTjeradia Tu ara, an
magaTi gamoxarSva Tu SeiZleba.
– da sad gavikeTeo, ra Tqva?
– Cven ubanSi yofila viRaca viola, kosmetikuri saloni hqonia saxlSi gaxsnili. Turme tatusac
akeTebs. Tan rodis gaukeTebia, ici? seqtembris bolos, oqtombris daswyisSi.
– magas ra mniSvneloba aqvs?
– aqvs mniSvneloba. sisxlSi antisxeulebis mateba SesamCnevi xdeba inficirebidan xuT-eqvs TveSi.
Sukas analizi ki Tebervlis bolos gaukeTes. zustad gamodis. daTvale: oqtomberi, noemberi, dekemberi, ianvari, Tebervali. eg ari, ra!
– eqselenT! saRol, gogra! naRdad eg ari. Zeba,
modi! magari rame gaartya.
Zeba TvalebdaWyetili gvismenda. mere Tqva:
– exla ar unda mokla, eg violaa Tu viRac oxrobaa?! stapracentni, binZuri nemsiT gaukeTa! eg banZi ega! me ro mamamisi viyo, naRdad davbridavdi!
– sad yavs, biWo, Sukas mama?! mamisi aTi wlis win
daiRupa avariaSi.
– aba, ese unda SerCes mag CaTlaxs?
– ar unda SerCes, – Tqva gogram, – Tore, vin icis
kide ramdens akidebs! me amas dalis vetyvi.
– mere dalim ra unda qnas?
114
cxovrebis istoriis monakveTebi adamianisa,
romelic imunodeficitis viruss atarebs
am wignSi Sesuli moTxroba, romelsac wignis
marcxena nawili uWiravs, mxatvruli, gamogonili
teqstia. Tumca, savsebiT SesaZlebelia, moTxrobili ambebi marTla momxdariyo. iseve realurad, rogorc qvemoT gadmocemuli namdvili istoria adamianisa, romelic, dResdReobiT, inficirebulia da
cxovrobs aiv/Sidsis virusiT.
es adamiani Tavad mogviTxrobs sakuTari cxovrebis im monakveTebis Sesaxeb, romlebic aiv/Sidsis virusiT inficirebas ukavSirdeba. esaa masTan
Cawerili intervius teqsti. respondents SevuTanxmdiT, rom es interviu am wignSi daibeWdeboda _
cxadia, anonimurobis yvela pirobis dacviT. is dagvTanxmda.
* * *
`ukve sami welia, rac testze gamokvlevam
daadastura, rom inficirebuli var. es informacia imdenad Sokis momgvreli iyo CemTvis, rom
pirvel dReebSi gadavwyvite, iaraRi meSovna da
Tavi momekla (axloblebSi gavikiTxe kidec, vinmes
xom ar hqonda iaraRi). Zalian kargad maxsovs is
dRe, Sidsis centrSi rodesac miTxres, rom viruss vatareb. zamTari iyo, yinavda. arayi viyide
115
Tavi IV
– unda uCivlos. jer erTi, yvelafers Tavi ro
davaneboT, Sukas mkurnaloba ici ra dajdeba? xoda, keTili inebos da gadaixados. meored, gamuxarSavi nemsiT veRar gabedavs gakeTebas.
– davai, to, mivawveT.
– ara, jer yvelaferi zustad gavigoT. me dalis
davelaparebi.
am dros engelsis quCidan vercxlisferma `Sevrolem~ amouxvia, Sori-axlos gaCerda da iqidan Zebas Zma gadmovida, kauCuka... jinsovka, gaReRili saroCka da Savi `reibanebi~, rogorc yovelTvis...
– modi, biWo aq!.. gogliko, Senc modi, Zma!.. ra
xdeba, ra pontia?
– araferi, klasis sxadniaki gvqonda. – pasuxobs
Zeba.
– egrea, goglik?
– xo.
– aba, stopka raze mirekavs?
– me ra vici, raze girekavs?
stopka ubnis loTia. aqve, engelsze cxovrobs.
kauCuka xandaxan aryis da konservis fuls aZlevs
xolme. is kide, svodkebiT amaragebs.
– tunelis SesasvlelTan gogliko da Seni Zma viRaceebs exipiSebiano.
– ra stopka, to, geubnebi, klaselebi viyaviT, raRacas vaiasnebdiT.
– ar momatyuoT, simon. Tu vinme gixurebT, miT116
da veris (adrindeli `kirovis”) parkSi, skamze
Camomjdarma gamovcale. saSinlad davTveri. damaRamda. vijeqi da ar vicodi, wavsuliyavi saxlSi
Tu ara. Cemi coli, ukve meramdened, SeSfoTebuli rekavda da mekiTxeboda, rodis mividodi.
bolos gadavwyvite saxlSi wasvla. mTvrals yinulze fexi amicurda da TaviT davaskdi asfalts. erTi Tve mqonda naxevari Tav-piri dalurjebuli.
zustad vici: Sidsis virusi daucvelma seqsma
Semyara, isic vici _ visgan avikide. Tumca, is
qali ar yofila quCidan ayvanili erTjeradi
partniori. periodulad, Tumca, iSviaTad vxvdebodiT.
miuxedavad imisa, rom eqimi var da
Zalian kargad vicodi inficirebis gzebis Sesaxeb,
mainc arasodes mifiqria seriozulad, rom SeiZleboda am ubedurebis msxverpli gavmxdariyavi.
axla mwared mecineba, rogori “gulubryvilo
eqimi” aRmovCndi.
Tumca, arc ise gulubryviloc, radgan pirveli eWvebi SesaZlo inficirebulobis Sesaxeb swored me gamiCnda. pirveli cvlilebebi Cems organizms swored ise daewyo, rogorc Sidsis Sesaxeb literaturaSi mqonda wakiTxuli an sadRac
mosmenili. damewyo uCveulo oflianoba, Tvalebi
mecremleboda. rac mTavaria, saSinel daRlilobas vgrZnobdi _ diliT, rodesac samsaxurSi
mivdiodi, iseTi SegrZneba mqonda, TiTqos erTi
117
Tavi IV
xariT, haerSi avwev!
– vina, Zmao? Cven, aseT seriozul xalxas, vin ra
unda gagvibedos? – aRadavebs Zeba.
– midi, ra kola gaasuqe... da exla ras apirebT?
sad mitasaobT?
– ravi, arsad.
– dajeqiT, gagiyvanT sadac gindaT, dro maqvs.
me veubnebi:
– spasiba, kauCuk. ar gvinda.
is ki:
– viTom rao? ar kadrulob?
– ara, eg ra SuaSia?
– aba, ra ari SuaSi?
– gogoebi aq davtovoT da Cven manqaniT gavtasavdeT, ar gamova lamazi.
– mere, gogoebic waviyvanoT, ra problemaa? ukan
oTxi dajeqiT.
– gogoebo, Tqven sad midixarT? – iZaxis Zeba.
– Cve-en? saxlSi, – egreve pasuxobs eTera.
– dasxediT, Cemi Zma gagviyvans.
gogra didad aRfrTovanebuli ar Cans. vici ro
kauCuka ar exateba gulze. magram ra qnas? me, gogra,
eTera da Zeba ukan vepresebiT. kauCuka win, mZRolis
gverdiT jdeba. saWesTan magisi Zmakaci, pingvina zis.
pingvina dabali, meloti narkomania. ded-mama profesorebi yavs, TiTon ki kauCukasTan erTad dayialobs. neta raze bazroben mTeli dReebi, Tveebi da
wlebi? rogor ar bezrdebaT?
kauCuka Cvensken trialdeba da gogoebs eubneba:
118
kvira ar meZina da mZime fizikur Sromas veweodi. cota mogvianebiT, enaze TeTri feris Txeli nadebic gamiCnda. internetSi Sevedi da inficirebis pirveli simptomebi kidev erTxel gadavamowme. yvelaferi lamis erTi erTze midioda, inficirebis klasikur variantSi vjdebodi.
mainc ar mjeroda bolomde, rom es saSineleba
SeiZleboda Cems Tavs momxdariyo. imeds xavsiviT vebRauWebodi da dros vwelavdi. bolos
Tavi xelSi aviyvane da Sidsis centrSi mivedi.
pirvelive testma ueWvelad aCvena, rom sisxlSi
virusia. ganmeorebiTi gamokvleva aRarc ki damWirda.
mas Semdeg, rac pirvelma Sokma rogorRac
gadaiara, wamsve metaka meore elda _ Cemi
colic (romelTanac, cxadia, prezervativs ar
vxmarobdi) xom mosalodnelia, rom virusmatarebeli aRmoCndes? am SesaZleblobis gacnobierebam kidev ufro metad damTrguna, ukve sakuTar Tavze aRar vfiqrobdi. udidesi problema,
romelic Cems winaSe yru kedeliviT aRimarTa,
is iyo, meTqva Tu ara saerTod da rogor
meTqva es ubedureba Cemi colisTvis. erTi welic ki ar iyo gasuli Cveni SeuRlebidan, jer
bavSvic ki ar gvyavda. Tavidan amovigde imaze
fiqri, rom es ambavi misTvis damemala _ rodemde? yvelafers rom Tavi davaneboT, xom
unda gagvegrZelebina seqsualuri urTierToba?
119
Tavi IV
– gogoebo, es jorebi xo ar gabrazeben?
– ara, madlobT, – ambobs Steri eTera.
– Sen raRac namtiralebi Canxar. Tu am Cemma kretinma Zmam gawyenina, Tav-ybas davumtvrev.
– midi, ra! – iRrineba Zeba.
– marTla, rato itire?
– ras gadaekide, adamiano, ra gauxure? vin gekiTxeba?
– eeh, ara, Zmao, Cven ras ar vakeTebdiT, magram
gogoebs naRdad ar vatirebdiT, – cecxlze navTs asxams pingvina.
– exla es-Ra gvaklda ra, Wkuis maswavlebeli! –
brazdeba Zeba.
– kauCuk, es bavSvi rato izrdeba egeTi uzrdeli, ha? cota meti dro unda dauTmo magis vaspitanias, Zmao.
– ra gindaT, to? ras gadagvekideT?!
– imas gadagekideT, ro gogoebs nu atirebT, gesmis Sena?! – Cxubobs kauCuka.
gogras isteriuli sicili utydeba. mec vkaifob
kauCukas da pingvinas bazarze. eTera ki seriozulad
ambobs:
– ara, egeni ki ar gvatireben! Cveni klaselia gogoa avad, spidi aqvs da amitom vitireT.
amis Tqma iyo da, pingvina kinaRam xes Seaskda, bolo wuTSi moaswro datormuzeba.
– spidi, to? gogos? exla gavafren!
– midi, win iyure, Se taSto, ar dagvamtvrio!
120
gadavwyvite, Cemi ambavi jer Cemi sami uaxloesi
megobrisTvis meTqva. maxsovs, rogor gafiTrdnen
(erTma, mgoni, tirilic daiwyo). ase, megobrebis
wreSi davsvi Cemi meuRle da vuTxari, rac mWirda. mTeli is Rame da meore dRec gauCereblad
tiroda. Tavidan vfiqrobdi, rom mimatovebda,
magram Cemda sabednierod, ase ar moxda. rac ar
unda yalbad JRerdes, Tavad miTxra, rom axla
yvelaze metad mWirdeboda misi Tanadgoma. rasakvirvelia, saSineli molodinis winaSe vitanjebodiT _ TiTqmis darwmunebuli viyavi, rom isic
virusmatarebeli aRmoCndeboda. ori kvira viTrieT fexi. bolos, avaRebine analizi. moxda erTi SexedviT daujerebeli ram _ Cems cols sisxlSi virusi ar aRmoaCnda. meore sakontrolo
Semowmeba gaiara _ igive Sedegi. ver warmoidgenT, ra bednieri viyavi. im dReebSi saerTod
damaviwyda Cemi Tavi.
sxvaTa Soris, Cemi inficirebulobis Sesaxeb
Cems yofil partniorsac vuTxari. simarTle rom
vTqva, Tavidan ise viyavi masze aRrenili, rom
danaxvac ar mindoda. magram Semdeg es damokidebuleba TanagrZnobiT Semecvala _ isic xom iseve
dazaralda gaufrTxileblobis da upasuxismgeblobis gamo, rogorc me? isic xom iseve “Cveulebrivi” adamiania, rogorc me? _ muSaobs, hyavs
megobrebi da a.S. bolos da bolos, ra mniSvneloba aqvs vin vis Semdeg aikida virusi? mokled,
121
Tavi IV
– ara, kauCuk, s uma moJna saiwi, ra dros amaTi
spidia, Cemi kai! at garSka dva verSka da am dros, spidebi aqvT dartymuli.
– gogoni, rato icini? – exla gogras miubrunda
kauCuka. – gviTxari Cvenc gavicinebT. ara varT uiumoro xalxi. e-e, mixedeT, to, CabJirda, rame ar mouvides!
– nu geSinia, – vamSvideb kauCukas, – aman egre
icis, Tu daiwyo sicili, mere veRar Cerdeba.
– rato, simon, reostati uyenia?
– ra SuaSia reostati? Sen vabSe ici reostati
ra ari? – ucbaT gamoenTo pingvina. aq ukve kanWiaSvilic ki gagorda siciliT.
– me ki vici rac ari, magram Sen Tu ici?
– reostati, eto faqtiCeski usilitel. – daaskvna pingvinam.
– va-xa-xa! Sexede, Sexede am miCurins, amas! reostati usiliteli gonia! sad reostati da sad usiliteli, Se sirgla!
– vai Sen patrons! aq bavSebi ar iyvnen, getyodi!
reostati gamaZlierebelia, gaige? gamaZlierebeli!
toCna znaiu. mamaCemi gepeiSi aswavlis ormoci welia.
– ra magra etyoba, ara, mamis xeli! biWo, goglik,
es ra stranni daqalebi gyavT: erTi su tiris, meore
su icinis. ra pontia, to?
– cxovreba egrea, kauCuk, zogi kvdeba, zogi ibadeba, zogi mdidrdeba, zogi Raribdeba, zogi tiris,
zogi icinis.
– e-e, goglik, goglik, Sen su Radaobis xasiaTze
xar. miTxari swore mivdivarT? saxls ar gavcdeT.
122
Sevxvdi da es ambavi vuTxari. mis gancdebs axla
ar movyvebi. mxolod imas vityvi, rom mas savsebiT kanonieri SekiTxva gauCnda (razec arc ki
mifiqria manamde, sanam mas Sevxvdebodi): iqneb me
viyavi misi inficirebis wyaro da ara _ piriqiT?
am SekiTxvam gamaogna da lamis isterikaSi Camagdo. bolos simarTle isev testis SedegebiT dadginda. mis sisxlSi virusi ufro `xandazmuli~
aRmoCnda, vidre CemSi. man saerTod datova saqarTvelo da axla ucxoeTSi cxovrobs.
TandaTan gavacnobiere, rom CemTvis (Cemi ojaxisTvis) sul mTlad axali ara, magram, gansxvavebuli cxovreba daiwyo. raSi mdgomareobs es
gansxvaveba? Sevecdebi yoveldRiuri, Cveulebrivi
sayofacxovrebo magaliTebiT avxsna:
pirvel rigSi vityvi, rom amis Taobaze bevrs
ar vfiqrob. TiTqos daviwyebuli maqvs kidec,
rom am saSinel viruss vatareb. roca amaze
vsaubrob, mgonia, rom sxvis Sesaxeb vlaparakob.
SesaZloa, amis mizezi isaa, rom Tavs sruliad
janmrTelad vgrZnob, jer arc erTi wamlis miReba ar damiwyia. imunuri sistema aRmomaCnda Zlieri.
virusmatarebloba Tavs mtkivneulad maSin maxsenebs, rodesac im movlenebze vfiqrob, rac mas
ukavSirdeba. ra Tqma unda, am movlenebs Soris
ZiriTadi bavSvis sakiTxia. Cven xom, albaT, arasodes gveyoleba sakuTari Svili. internetSi amo123
Tavi IV
jer gogra davtoveT saxlSi, mere kanWiaSvili.
kauCukam plani gaaZro da SekeTeba daiwyo.
– davai, pingvin tabaxmelaSi daubere. sufTa haeri CavylapoT. xandaxan momindeba xolme.
kauCukam ori napasi zedized daurtya, pingvinas
gadaawoda da isev Tavisi gaubera:
– ra nagavs vsunTqavT, Tqven Tu azze xarT? Tbilisis haeri – sufTa smertia, to! Cven kide krisebiviTa varT miCveuli da vera vgrZnobT. aba, romelime mTis soflidan Camoiyvane jamTeli muJiki papa.
zdarovi hailenderi, azres?
– azres, kauCuk-jan, azres. mere ra?
– mere ra, da eg Seni xanjliani hailenderi sam
TveSi daWkneba, daWkneba, daWkneba, sklerozi daewyeba, Cafsmas daiwyebs da daibrideba... anda, simon,
wamalze dajdeba. sad mivdivarT, to? Sen gekiTxebi,
pingvin?
– ras mekiTxebi?
– sad mivdivarT?
– tabaxmelaSi. Sen ara Tqvi, tabaxmelaSi avideTo?
– xo. swore miTqvia... karoCe, avoe-e, Tqven plans
mowevT?
– gogliko ro vabSe ar eweva, xo ici. sparcmenia.
me ar minda. – ambobs Zeba.
– niCevo, me da pingvina movwevT. pingvinebs magra evasebaT plani... da kide maroJni, simon! vabSemc
egaa magaTi saWmeli, ro icode.
– reebs bodavs es debili, gesmiT? Zeba, ai eseT
124
vikiTxe, TiTqos SesaZlebelia, martivad Tu vityviT, spermis `garecxva~ Tu gafiltvra da aseT
SemTxvevaSi nayofis inficirebis riski praqtikulad nulamde dadis. magram, CvenTan es praqtika
jer ar damkvidrebula, ucxoeTSi ki usaSvelod
Zviri Rirs da Tanac, dafexmZimebis garantia ar
arsebobs. amaze rom vfiqrob, sevda mipyrobs.
Tumca, wamsve merTveba dacviTi meqanizmebi da
Tavs vimSvideb _ xom arseboben `Cveulebrivi~
wyvilebi, romelTac Svili ar uCndebaT? bolos
da bolos, xom arsebobs alternatiuli gzebic,
vTqvaT, bavSvis ayvana.
yoveldRiur cxovrebaSi raRac detalebi icvleba. ai, magaliTad, TiTqos araferi, magram
ukve yuradRebas vaqcev, rom kbilis jagrisi gansxvavebuli feris viyido da gancalkevebiT Sevinaxo, rom SemTxveviT meuRles TavisSi ar aerios. vici, vici, rom Cemi jagrisis gamoyenebiT
dainficirebis riski praqtikulad nulis tolia,
magram mainc... anda, manqanas roca vmarTav, zedmetad vfrTxilob _ mefiqreba, avaria rom momivides da seriozulad davSavde, vinme, vinc
momeSveleba, Cemma sisxlma ar daainficiros. sasaciloa ara? magram, asea.
CemTvis seqsi aRar aris iseTi, adre rom
iyo. veRarasodes viqnebi bolomde gaxsnili.
vfrTxilob, meSinia _ seqsis dros prezervativi
ar gaixes, kocna ar gamomivides zedmetad vnebi125
Tavi IV
dReSi var dilidan. ar gecodebiT?
– ara.
– e-e, mec vekiTxebi ra, gegoneba ar vicode – ZaRli ZaRlis tyavs ar daxevs.
– zato, ZaRli daxevs pingvinis tyavs, Tu bevri
gaaxura pingvinma...
– daiZine, poslik, daiZine! xo xedav, ukve Wkuaze
ara xar!
– ras bodav, exla magisi Zili rogor SeiZleba! –
iyvira Zebam. – ZilSi gaipareba!
– nu geSinia, bolo sami dRea metadonzea... lomkidan ro gamoZvres.
kauCukam Tavi sazurges miayrdno da Tvalebi milula.
– planic ro mowia?
– travka, eto fignia! eg arafers ar uzams. ar gaipareba. aqamde vabSe ar eZina, ijda da marto Rmuoda Cem garaJSi. predstavliaeS? mTeli ubnis ZaRlebi daafrTxo am kretinma... ise, Sen magra uyvarxar.
stopkam ro dareka, Zeba xipiSobso – egreve Cacma daiwyo, rame-rume... rogori dangreuli adga fexze, ro
icode! prosta rogor adga!
tabaxmelaSi ro avediT, kauCukas ukve Rrmad eZina. gzidan gadavediT da tyesTan gavCerdiT. kauCuka manqanaSi davtoveT, magram kari gavuReT, ro kargad esunTqa. Cven balaxze wamovkotrialdiT.
– pingvin, – vekiTxebi, – lateqsis prezervativebis azze xa-ar?
126
ani da tuCi ar davaziano da a.S. mTlianad
verasodes vTavisufldebi daZabulobisagan.
inficirebis Semdeg stomatologi ar damWirvebia. Tumca, roca damWirdeba misvla, gadawyvetili maqvs movatyuo da vuTxra, rom B hepatiti
maqvs. gavafrTxileb, rom Tavadac xelTaTmanebiT
imuSaos da CemTan naxmari iaraRebic aucileblad
gaasterilos.
usiamovno SegrZneba maqvs, rodesac avad vxdebi
Cveulebrivi daavadebebiT, rogoricaa surdo, gripi,
yelis tkivili da a.S. Tu daavadeba cota gamigrZelda, vSfoTav, imunuri sistema xom ar misustdeba? yvelaze metad ar minda, iseTi rame
damemarTos, romelic sisxlis analizebis gakeTebas moiTxovs. iciT ratom? marTalia, Cveulebriv analizSi Sidsis virusi ar Cans, magram
leikocitebis an hemoglobinis cvlilebebma SeiZleba eqimebSi eWvi dabados. es Zalian maSinebs.
anu, Zalian maSinebs is, rom Cemi ambavi “gaskdeba” da amas sxvebi gaigeben. me sakmaod prestiJul organizaciaSi vmuSaob da namdvilad ar
minda, rom iq Cemi inficirebulobis Sesaxeb icodnen.
darwmunebuli var, rom bevri amas ver gaigebs
da, SesaZloa, samsaxuris datovebac momiwios.
saSineli diskomforti maqvs da Zalian ar
minda Sidsis centrSi gamoCena. xom SeiZleba
adamiani (maT Soris, mec) am centrSi bevri mizezis gamo mivides? bolos da bolos, eqimi var.
127
Tavi IV
– ise ra. smatria Sen ra gainteresebs?
orivem vaJnad CavicineT, magram arc `ho~ gviTqvams, arc `ara~. pingvinas amisTvis yuradReba arc
miuqcvia. pasuxi arc ainterebda. mucelze iwva da
Tavis giJur, abda-ubda fiqrebSi garTuli, mindors
gascqeroda. mere wamojda da Tqva:
– es RmerTi ra stranni ramea, to? erTi amas SexedeT.
– ras, pingvin?
– balaxs, simon. ramdennairia, xedav? me mesmis
ro RmerTma Seqmna yvelaferi da balaxic Seqmna. kai
batono, Seqmna erTi balaxi – grZeli, meore balaxi
– mokle, mesame balaxi – aseTi, meoTxe – iseTi, magram meSvide, mecxre, meaTe, i tak dalee balaxebi raRa Cem fexebad undoda? SexedeT simon, marto aq, am
kuana mindorze, erTi TxuTmeti sxvadasxva balaxia!
exla mTel msoflioSi raRa iqneba? straSna, to...
arada, ise ro gaxedav – mwvanea, vabSe su erTi ggonia. naRdad raRaca aqvs Cafiqrebuli da Cven prosta azze ara varT. Cvenze opitebs atarebs. ara, Sen
ar ifiqro, me su davdivar eklesiaSi da rame. Cem mamaosac vekiTxebi, magram atveti arc imasa aqvs.
exla spidi aviRoT. mamao iZaxis – RmerTma sasjeli gamogvigzavnao, mkvlelobisTvis, moparvisTvis, RorobisTvis, kaifisTvis, xaraSo! ai, me da kauCuka kai xania vkaifobT, cudebi varT, damplebi
varT, Taxsirebi varT, magram Cven spidi ar agvikidebia. im patara gogos ki, Tqven klasels – spidi aqvs.
rato? aravin ar icis. karoCe Tu RmerTs egre unda
128
magram, mainc ar mtovebs fiqri, rom Tu vinmem
am organizaciaSi Sesuli daminaxa, eWvs aiRebs da
mere es eWvi yvelgan gaJonavs. vici, rom araadekvaturi SiSebi maqvs, magram verafriT movixseni es kompleqsi...
Tu rame SeiZleba dadebiTi axldes Cems virusmatareblobas, isaa, rom cxovrebiseuli sirTuleebis mimarT ufro Seguebadi da amtani gavxdi. patara cxovrebiseuli intrigebi da mtkivneuli epizodebi ukve aRar mimaCnia imis Rirsad,
rom vinerviulo da ganvicado. movlenebs ufro
globalurad vuyureb da wvrilmanebs nakleb
yuradRebas vaqcev. zogjer imasac vfiqrob, Sevicvale Tu ara pirovnulad _ iqneb ufro mimtevebeli da Ria var cxovrebis sxvadasxva wesis
mimarT, iqneb ufro religiuric gavxdi? ar vici
_ SeiZleba.~
129
Tavi IV
– dagemarTeba, Tu ar unda – maSin ar dagemarTeba.
egrea!
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi
– Tqven erTi nemsiT gagiCxeriaT?
– ki.
– rato?
– imito ro udobnia. roca erTi Cekia da sami klienti, aba ra unda qna, rogor gaanawileb? sityvaze
aravin aravis endoba. am dedaafeTqebul Spricze ki
danayofebia, toCnaT xedav vin ramdens ikeTebs.
– xoda didi riskia, ro spidi dagemarToT.
– biWo, amxela leqcia tyuilad wagikiTxe? is gogo ra, saerTo baianidan iCxiravda? Tu egre giweria,
mainc dagemarTeba.
moswavleTa 8.6% aRiarebs, rom erTxel mainc
mouwevia marixuana (romelic CvenSi “planis” saxliT aris cnobili).
moswavleTa 2.5% imasac aRiarebs, rom erTxel
mainc gaukeTebia narkotiki SpriciT.
seqsualuri kontaqti (maTive aRiarebiT) hqonia
daaxloebiT yovel mexuTe moswavles (ZiriTadad, vaJebs). maT Soris umravlesobas – araerTxel. gamokiTxvam isic aCvena, rom seqsualuri gamocdilebis
mqone moswavleTa daaxloebiT 15%-s prezervativi
arasodes, xolo daaxloebiT meoTxeds – mxolod
zogjer gamouyenebia.
pingvinas ras gaagebineb? ocdaaTi wlis kacia.
Tavis cxovrebaSi ar umuSavia. bavSvobaSi, rac moaswres magisma profesorma mSoblebma, Zalad waakiTxes. eg ari mTeli magisi bagaJi. TviTon meti aRaraferi daumatebia. coli magas ara yavs da Svili. ar
icis ras miedos, ra akeTos. amdeni kaifis mere, albaT, arc araferi SeuZlia. ori welia, rac eklesiuri gaxda. eSveleba viTom rame?
uecrad manqanidan kauCukas xma mogvesma:
– au, es vin ari, ramdens bazrobs, to?!
– va, kauCuk, gaiRviZe?
– damaZine ro? ra aaqafe yurebi?!
– ra iyo, spidze vlaparakobT, amaT klasels ro aqvs.
– mere romeli eqimi Sena xar? ra daabole am Seni
laparakiT axalgazrdoba?
130
(rasakvirvelia, TviTaRiarebiT miRebul monacemebs bolomde obieqturad ver miviCnevT – viRaca SeiZleba ibralebdes narkotikebis gamoyenebas an seqsualuri kontaqtis qonas (“kai tipobad” miaCndes), xolo viRaca, piriqiT, –
malavdes. Tumca, Tu gaviTvaliwinebT imas, rom gamokiTxva
anonimur xasiaTs atarebda, ufro meti safuZveli arsebobs
imisa, rom zemoaRniSnul monacemebs vendoT).
zemoaRniSnuli monacemebi mowmobs:
narkotikebTan da seqsTan ziarebis asakma daiwia da
saskolo asakis jgufSic SeaRwia;
moswavleTa Soris arsebobs: a) aiv-iT inficirebis
maRali riskis potenciuri jgufi imaTi saxiT, vinc
narkotikebs Spricis saSualebiT moixmars (aseTia,
rogorc iTqva, 2.5%); b) aiv-iT inficirebis maRali
riskis matarebeli is jgufi, romelic seqsualuri
kontaqtis dros regularulad ar iyenebs prezervativs (aseTia moswavleTa daaxloebiT 8%).
131
Tavi IV
kauCuka zlazvniT gadmovida manqanidan, saTvale moixsna, saxe moifSvnita, CvenTan movida da balaxze dajda. amas Svili mainca yavs, anuka. cols didi xania, rac gaeyara. Tavisi oroTaxiani bina gayida. sacxovreblad ZebasTan da mSoblebTan gadmovida. kide kai, Zmakacebma wamals gadarCenili fuli waarTves da saRebavebis biznesSi Caadebines, Tore, es
debili yvelafers venaSi gauSvebda.
– biWo, im Tqven klasels ra etaka, marTla spidi
aqvs?
– eWvi aqvT, ro ho.
– au, au, Tan gogo, simon! magra texavs.
– kauCuk, Sen xo ar ici, CvenTan, ubanSi violaa
erTi, raRac saloni aqvs kosmetikis. – Tqva Zebam.
– sada, CvenTan? azze ara var. da ra ari, ro?
– ra da, am gogom xuTi Tvis win mag violasTan
gaikeTa tatuirovka.
– mere?
– xoda eWvi gvaqvs, ro binZuri nemsiT gaukeTa
mag CaTlaSkam. aba sxva meti saidan unda aekidebina?
uwesieresi gogoa. magas da goglikas lavi aqvT.
– va, goglik, marTla?
– ra vi, aba.
– aba, me `vi~, Se Cemanala? mag violas ra unda uqna ici?
– vici, – gamococxlda pingvina. – boTlze unda
dasva da mayuTi daadebino.
– es ra krisaa, to! liuboi situaciidan mayuTi
unda gamoadnos.
132
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi
gogonebs bevrad naklebad riskiani qceva – narkotikebTan da, gansakuTrebiT, seqsTan ziarebis TvalsazrisiT – axasiaTebT, vidre biWebs. Tumca, `naklebi~ ar niSnavs ‘sruliad usafrTxos~. marTalia, mcire
raodenobiT, magram skolis ufrosklasel gogonebSic arseboben:
a) narkotikebis momxmareblebi (gogonebis 1.1%
adasturebs narkotikis SpriciT gamoyenebas,
xolo 5.2% am kiTxvaze pasuxs Tavs aridebs;
analogiuri maCveneblebi biWebisTvis aseTia:
3.8% da 8.4%).
b) seqsualuri gamocdilebis mqoneni (gogonebis
3% adasturebs, rom seqsualuri kontaqti, sul
mcire, erTxel mainc hqonia, xolo 4.4% am
kiTxvaze pasuxs Tavs aridebs; analogiuri maCveneblebi biWebisTvis aseTia: 34.3% da 15.5%).
133
Tavi IV
– aba meti sxvanairad rogor unda dasajo? marTla xo ar moklav? maica, maica! eg me mgoni, ici vin
ari? griSas mezobelia, simon!
– griSa viRa ari, e-e?
– ai, ulvaSebiani, did yanwebs ro svams da sxvebsac ro aZalebs. mzias biZa, ra!
– vin mzia, to?
– Seni yofili coli, to! sul gamoSterdi?
– a-a, jafariZeze ara? me ro Rvino davasxi Tavze, eg ar ari?
– xo, kinaRam ro gagvlaxes, eg ezoa ra. pirvel
sarTulze cxovrobs. riJa totaa.
– mere Sen ra ici?
– ilona ro myavda, xo gaxsovs? maRali naSa iyo,
qera.
– xo. afxazeTis omis dros kazakebis snaiperi ro
gaxda ega, ara?
– xo. eg dadioda xolme mag violasTan saxis masaJebze. erTxel manqaniT miviyvane, to. me gareT
vucdi. gavixede, ezodan griSa ar gamodis? es ambavi
axali momxdaria. meTqi ar micnos, am Cemisam, lamis
pedlebis qveS CavZveri. iqidan maxsovs, ra.
– stopkas ecodineba, asprocentiani.
– saloni da rame ki ara aqvs – prosto binaa ra.
saxlSi iRebs xalxs.
– eg, albaT, nalogebsac ar ixdis.
– aba! arc nalogebs ixdis, arc nemsebs xarSavs da
mTel TbilisSi spids avrcelebs. gasawewia, aba ra ari!
– exla Tqven Zaan nu gaubereT!
– gogliko, rato nerviulob?
– ara, es gawewva da reketi ra pontia?
134
daimaxsovre da gadaeci sxvasac:
narkotikebis intravenuri moxmareba, bevr sxva
ubedurebasTan erTad, SidsiT daavadebis pirdapiro wyarocaa im SemTxvevaSi, Tu moxda inficirebulTan erTad saziaro nemsis gamoyeneba;
seqsualuri kontaqti, prezervativis gamoyenebis
gareSe, SidsiT daavadebis maRal risks Seicavs.
Seni sicocxlisTvis da usafrTxoebisTvis
girCev, rom ar gasinjo narkotiki da ar daiwyo naadrevi seqsualuri cxovreba. magram,
Tu mainc Secdi – gamoiyene erTjeradi
(uxmari) Sprici da prezervativi.
135
Tavi IV
– mismine, Zamiko. CaTvale, ro Seni Seyvarebuli
gogo, viRaca axvarma sasikvdilod daWra. egre ar gamodis?
– asiani, egrea, – poslika Tavi aakantura pingvinam.
– xoda, is vinc eg gaakeTa, ar unda daisajos? Tu
metyvi ro ar unda daisajos, maSin ar daisajos, ki
batono.
– ara, ro unda daisajos, eg naRdia. rogor unda
daisajos, jer ar vici. – vTqvi me.
– nu slabob, goglok! – meubneba pingvina.
– nu iciT xolme, biWo, egre Cacieba, – gabrazda
Zeba. – jer xo ar viciT, naRdad violaa damnaSave Tu
ara?
– biWo, Sen ara Tqvi, binZuri nemsiT gaukeTao? –
ar Cerdeba pingvina.
– me egre mgonia, goglokosac da gograsac.
– xoda Tu sams egre ggoniaT, znaCit egrea.
– egre gvgonia, magram faqti ar gviWiravs xelSi. me im qals xeli davado da mere gairkves, ro eg
vabSe nipriComaa – grexi iqneba. JeleznaT unda vicodeT.
– mere gaigeT, to! magis gagebas ra unda? – Tavi
aswia kauCukam.
– advili rogoraa, erTi miTxari. me ra policia
myavs, gamomZiebeli var, Tu Casni deteqtivi memsaxureba.
– raT unda magas policia-milicia da perSingi?!
midiT da uTxariT, dedijan, aba, erTi tatuirovka
gamikeTe marjvena xelze.
– ra tatuirovka?
136
rogor gaCnda aiv/Sidsi da sad iyo aqamde?
am sakiTxTan dakavSirebiT aTasgvari mosazreba,
miTqma-moTqma, Wori da aSkara sicrue trialebda da
trialebs.
religiurma wreebma imTaviTve ganacxades, rom
Sidsi RvTis risxvaa da sasjeli kacobriobis codvebisaTvis. bevri morwmune adamianisaTvis aseTi axsna
sakmarisia (moTxrobaSi am mosazrebas, pingvinas sityvebiT, misi moZRvari qadagebs) da sxvas ar saWiroebs. magram mecniereba sxva poziciazea. aq SeiZleba
gavixsenoT XIV saukunis ingliseli religiuri filosofosis, uiliam okamis mier Camoyalibebuli
principi, romlis mixedviTac, Tu raime movlenis (Cven
SemTxvevaSi, Sidsis) axsna SesaZlebelia bunebrivi mizezebiT, zebunebrivi Zalebis daSveba araa saWiro. mecniereba swored Sidsis bunebriv mizezebs eZebs da
poulobs kidec. magram sanam mecnierul Teoriebze
gadavalT, Sidsis warmoSobis kidev erTi versia unda vaxsenoT, romelsac SeTqmulebebis moyvarulebi
avrcelebdnen. am versiis mixedviT, Sidsis virusi warmoadgens biologiur iaraRs, romelic Seiqmna aSS-sa
Tu ssrk-s romeliRac saidumlo laboratoriaSi, saidanac `gamoipara~ da globaluri epidemia gamoiwvia. es mosazreba 80-90-ian wlebSi sakmaod aqtiurad
JRerda mediaSi, magram dRes mas mxardamWerebi praqtikulad aRar hyavs. kacma rom Tqvas, am `Teoriam~
amden xans gaZlo Tavisi sensaciurobisa da skandalurobis gamo, Torem misi usafuZvloba imTaviTve
cxadi iyo martivi argumentis gamo: biologiuri iaraRis Seqmna, Tu paralelurad misgan dasacavi saSu137
Tavi IV
– naomi kempbels giorgi saakaZe ro azis, is! vin ari
es tupoi, to?! SeCema, liuboi tatuirovka moTxove,
ra mniSvneloba aqvs? gaaZrobs Tavis binZur nemss – egreve waavle xeli da uTxari: `Sen, bozo, saqarTvelos
axalgazrdobas ulicenziod ro wamlav da xocav, Cem
gogos spidi ro akide da Tan nalogebsac ro ar ixdi,
exlave dvacat tiSCi aq dade, Tore patruls Sen ki ara,
me davuZaxeb da boTlze vis dasvamen, imasac naxam!~ gaige? egre unda ebazro mag waklebs!
– egeni magas ver etyvian, kauCuk, eg Cven unda
vuTxraT, vzroslebma. egeni, prosta, Seni Tqmisa ar
iyos, Cveulebrivi klientebis pontSi unda miadgnen.
Cven gareT vidgebiT. rogorec ki biWebi xipiSs awevn,
SevdivarT da kulturulad vuxsniT rato unda dados fuli. arc iaraRi, arc wivil-kivili, arc mezobeli griSa Tavisi yanwebiT da arc ZaRlebi. kanfet!
– eg ar ari cudi proeqti, – daaskvna Zebam.
– kai, da mere im fuls ras upireb? – vikiTxe me.
– e, gogla, fuli iyos da daxarjva ra prablemaa?
– eg ra ari, Se kretino! – uceb ayvirda kauCuka.
– biWi spravedlivi kiTxvas gaZlevs, Sen kide aq lazRandarob!
– giJia, to, klinikuri giJia!
– giJica xar da uaresic! xo! tvini daeketa fulis xsenebaze! gogloko Tavisi gogos abarots
iRebs, aman ki ukve mayuTi moxia da las-vegasSi gaigulava! bebiaSenisa! gaige?!
– ra iyo, ra gayvirebs? marTla xo ar gagiJdi? –
awynarebs Zeba.
– Sen kide, Se lawirako! Tu vyviri, znaCit egrea
saWiro! aRebuli fulis ori mesamedi gogos ojaxi138
aleba ar gaakeTe, sruli uazrobaa, radgan mterTan
erTad sakuTar mosaxleobasac mospob.
pirveli samecniero Teoria 80-ian wlebSi gaCnda. virusologma robert golom afrikaSi mobinadre mwvane maimunebSi aRmoaCina virusi, romelic Zalian waagavda aiv-s. mas ewoda `maimunis imunodeficitis virusi~ (miv). mecnierma ivarauda, rom miv-ma
genetikuri cvlileba ganicada da `moaxerxa~ adamianis organizmSi SeWra, ukve aiv-is saxiT. es Teoria
`liderobda~ 1999 wlamde, rodesac ingliseli da amerikeli mkvlevrebis gundma dasavleT afrikis Simpanzeebis jgufSi ipoves miv-is saxesxvaoba, romelic
aiv-is TiTqmis zust asls warmoadgenda. Semdgomi
kvlevebiT mecnierebma daadgines Simpanzes miv-is aivad gardaqmnis zusti bioqimiuri gza. amJamad praqtikulad yvela seriozuli mecnieri Tanxmdeba imaSi, rom
aiv-i Simpanzes miv-is `STamomavalia~.
dgeba sakiTxi, rogor gadmovida virusi Simpanzesagan adamianze? zustad amis Tqma SeuZlebelia, magram sarwmunod gamoiyureba Semdegi varaudi: adgilobrivi macxovreblebi Simpanzeebze nadiroben da
maT xorcs sakvebad iyeneben; cxadia, rom xorcis basri daniT damuSavebisas araa gamoricxuli nakawrebi da Wrilobebi, rac SesaZlebels xdis inficirebul
sisxlTan pirdapir kontaqts.
amrigad, SeiZleba dadgenilad CaiTvalos, rom aivSidsis kera dasavleT afrikaa. cnobilia misi Semdgomi
gzac. 50-iani wlebidan aSS-Si afrikidan didi raodenobiT Sedioda iafi donoris sisxli, romlis Semowmeba, cxadia ar xdeboda, radgan Sidsis arseboba maSin
aravin icoda. swored inficirebuli sisxliT gavrcelda infeqcia aSS-Si, Semdgom ki mTel msoflioSi.
139
Tavi IV
saa, gaigeT, Tqvena?! rac darCeba, is gatydeba oTxze!
– egrea, angelozo, cidan Camofrenilo, naRdad
egrea! oRond Sen nu gagvibrazdebi! Seni gabrazeba
ar SaiZleba, kauCuk-jan, Tore TavSi katuSkebi gadagewveba da asaTianze wagiyvanen tomriT, – maimunobs pingvina.
– Sexe, Sexe, sufTa debili! – icinis kauCuka. –
exla gavxdi angelozi, ara? Se, beberi aqlemis kuzo,
Sena!
– mSia, – ambobs Zeba.
– mec magra meToxlaveba. cota mayuTi maqvs, wamo wavideT, rame SevWamoT.
isev qalaqSi CavbrundiT. naxevari saaTi imaze kamaTobdnen saxinkleSi unda wavsuliyaviT Tu piceriaSi. bolos pingvinam iZala, Cemma axlobelma exlaxans saxinkle gaxsna da iq mivideTo. sadRac dakargulSi mivediT. qveviT CavediT. axlad garemontebuli iyo. saRebavis suni idga. Weric da kedlebic TeTrad SeeRebaT. saavadmyofos palatas gavda.
Cven garda aravin iyo. pingvinam Tavisi axlobeli
ikiTxa. movao, uTxres qalebma. xinkali da qababi SevukveTeT.
– nina! – gasZaxa pingvinam. gaocebulma qalma samzareulodan gamoixeda.
– me nina ara var, lamara mqvia.
– xo, lamara, Cemo sicocxle, borjomi da limonaTi exlave mogvitane! okei?
– ki, batono, mogarTmevT.
140
prezervativis istoria
saqarTveloSi (da aramarto aq) sxvadasxva adamianebs da jgufebs gansxvavebuli damokidebuleba
aqvT prezervativis mimarT. zogi mis saWiroebas aRiarebs, gansakuTrebiT, sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebis da arasasurveli orsulobis Tavidan asacileblad, sxvebi prezervativs araTu usargeblo, “borot” nivTadac ki miiCneven, ramdenadac mas mxolod
zneobrivad miuRebel urTierTobebs ukavSireben.
prezervativs Zalze didi xnis istoria aqvs, is
erT-erTi uZvelesi saSualebaa veneriuli daavadebebis da arasasurveli orsulobis Tavidan asacileblad. prezervativs bevr kulturasa da xalxSi iyenebdnen da igi sxvadasxvanairad gamoiyureboda.
prezervativis Sesaxeb erT-erTi yvelaze adreuli cnobebi berZen istorikosTa SromebSi gvxvdeba.
Cvenamde moaRwia, agreTve, prezervativis gamoyenebis
cnobebma Zvel egvi pteSi, me-XIX dinastiis dros (13501200 wlebi qristeSobamde). kairos erovnul muzeumSi inaxeba Cvenamde moRweuli uZvelesi prezervativi. egvi ptel mecnierTa azriT, mas egviptis faraoni
tutanhamoni (1343-1325 ww. qristeSobamde) moixmarda.
amave periodSi iaponelebsac hqondaT prezervativis msgavsi ram gamogonebuli, rasac Zalian rbili
tyavisgan amzadebdnen da “kavagatas” eZaxdnen.
Zvel romSi prezervativs farTod iyenebdnen. romaelebs ukve hqondaT warmodgena veneriuli daavadebebis Sesaxeb. sando wyaroebi gvamcnobs, rom ro141
Tavi IV
– `nina?~ es `nina~ ra iyo, saidan moitane? – Caacivda kauCuka.
– prosto, ra. aba, `qalo, borjomi moitao~, xo
ar daviZaxebdi. `nina!~ ufro kulturulia.
– ra kulturuli, ris kulturuli? qals lamara qvia da Sen ninas eZaxi.
exla amaze sporobdnen naxevari saaTi. lamaram
TefSebi Wiqebi, borjomi da limonaTi moitana.
– kaniaki minda! – gamoacxada kauCukam. – lamara,
kaniaki gaaqvT?
– ki. `sarajiSvili~ da `neZura~.
– ra kaniaki, Sen xo ar gaafrine?! – gadairia pingvina.
– `neZura~ ra kaniakia, pirvelad mesmis?
– axali brendia. axaldaba uSvebs. – ganmarta lamaram.
– SenTvis rogor SeiZleba spirti, mokvdebi, Se
degenerato!
– midi ra! me vici, rasac vakeTeb. `sarajiSvili~
mogvitane!
– Zeba, uTxari! metadonze kaniaki rogor SeiZleba?!
– me ro vambob – SeiZleba! gaige?! eqimebma miTxres!
– ra giTxres, Se dauno, metadons spirti daayoleo?
– Sen ras gadamekide? Tu guli agifrialda, ormozdaaTi grami kargi kaniaki xie da gagivliso, va!
– tyuili!
– ra tyuili, to, Cemi Tavis mteri xo ara var?!
142
maeli legionerebi prezervativebis dasamzadeblad
mtris mokluli mebrZolebis kunTovan qsovils xmarobdnen. Zveli romis mxedarTmTavrebi zrunavdnen
imaze, rom xangrZlivi samxedro laSqrobebis dros
jariskacebisTvis daerigebinaT Sinauri wvrilfexa
saqonlis gamomSrali nawlavebisgan damzadebuli
prezervativebi. antonius liberiusis cnobiT, prezervativs qalebisTvisac amzadebdnen saqonlis saSarde
buStisagan.
Sua saukuneebSi prezervativi TiTqmis daviwyebas mieca. misi saWiroeba arnaxuli simwvaviT dadga
mas Semdeg, rac gaCnda veneriuli daavadeba – sifilisi, romelic evropaSi 1494 wels kolumbis eqspediciis wevrebma Semoitanes kunZul haitidan. 1564
wels gamoqveynda italieli anatomis gabriel falopis (1523-1563) nawarmoebi: `De Morbo Gallico~. masSi
aRwerilia selis boWkos prezervativi da misi srulyofis SesaZleblobebi specialuri qimiuri xsnarebis da gamoSrobis teqnologiis gamoyenebiT. falopim prezervativi 1100 mamakacs gamoacdevina: arcerT
maTgans sifilisi ar gadasdebia.
prezervativis Semdgomi ganviTareba moxda inglisSi, mefe Carlz meoris (1630-85 ww.) sasaxlis karze. swores aq miiRo man saxeli “kondomi” (saidanac
warmosdgeba prezervativis Jargonuli dasaxeleba),
misi udidebulesobis, samefo armiis polkovnikis, grafi kondomis (Condom an Condum) sapativsacemod (Tumca,
bevri miiCnevs, rom es sityva warmoiSva laTinuri
sityvidan condus, rac `Semnaxvels~ niSnavs). grafma kondomma (romelic eqimic iyo) mefisaTvis cxvris nawlavisa da zeTisagan daamzada Casaxvis sawinaaRmde143
Tavi IV
– ara, meurveTa sabWo xar!
– kauCuk, marTla ambob, Tu Cven gvaboleb? – Sewuxda Zeba.
– ra gamiCmaxeT saqme? eqimma egre Tqva, naneiSvilma. wadi da kiTxe, to!
– kargi, maSin ormocdaaTi grami moatanine.
– vin gagixsnis `sarajiSvils~ da vin Camogisxams
ormozdaaT grams, blero?!
– iqneb `neZura~ gagixsnan.
– Seisxi eg `neZura~! kaniaks ro egeTi rame qvia,
znaCit fselia, eg rogor unda dalio?!
– mere `sarajiSvili~ ra Rirs, ici? fuli ar gveyofa, – bolojer gaibrZola pingvinam.
– gveyofa, pingvin, gveyofa! daspakoindi ra, Se
Cemis trulaila! ar waiRo tvini!
yvelaferi erTad moitanes: xinkali, qababi, tomati da koniaki.
kauCukam Camoasxa.
– midi, pingvin, gviTxari rame,
– ra giTxraT? RmerTs dideba, Cven mSvidoba. davai, paiexali!
– Sen ara svam goglik?
– ara.
– rato?
– vabSe ara vsvam. ar mevaseba.
– xaraSo. me mapatieT...
kauCuka adga, Cvensken zurgiT Setrialda. cal
xelSi koniakiani Wiqa daiWira, meoreSi – borjomiani. mere koniakiani WiqiT pirjvari gadaiwera, daur144
go patara “tomsikebi”. sxva samefo pirTa da aristokratTa moTxovniT (romelTa ugulebelyofa graf
kondoms ar SeeZlo), Seiqmna prezervativebis mcireseriuli warmoebac. ase gaCnda savaWro marka `kondomi~. me-17 saukuneSi prezervativi farTod gamoiyeneboda inglisSi, ise rogorc danarCen evropaSi.
londonis muzeumSi gamofenilia 1640 wliT daTariRebuli cxovelis nawlavisgan damzadebuli prezervativi, romelic birminhemis erT-erT cixe-koSkSia napovni.
kauCukis (rezinis) pirveli prezervativebi Zalze arasaimedo iyo. viTareba diametralurad Seicvala kauCukis vulkanizaciis procesis aRmoCeniT, romelic amerikeli C. gudieris da ingliseli T. henkokis saxelebs ukavSirdeba. 1844 wels gudierma daapatenta Tavisi gamogoneba. swored am wlidan iqca kauCukis prezervativebi masobriv produqtad, rodesac
axali teqnologiiT miRebulma kauCukma gamoyeneba
hpova kontracefciaSi. dasawyisSi rezinis prezervativebi mravaljeradi gamoyenebis iyo. maT recxavdnen gamoyenebis Semdeg, avlebdnen specialur xsnarSi da fuTavdnen patara xis kolofebSi. prezervativebis Sesaxeb xmamaRla aravin saubrobda, miT ufro,
bavSvebis TandaswrebiT.
me-20 saukunis dasawyisSi organizacia “socialuri higienis amerikuli asociacia~ sastik brZolas
awarmoebda prezervativebis akrZalvisaTvis. am asociaciis wevrebi Tvlidnen, rom nebismierma adamianma,
vinc midis veneriuli infeqciiT daavadebis riskze,
Tavadve unda zRos Sedegebis gamo. es gancxadeba mimarTuli iyo, agreTve, amerikel jariskacebze, rom145
Tavi IV
tya da egreve borjomi miayola. amas mohyva raRac
ucnauri ymuilisa da kvnesismagvari xmebi. ro motrialda – sul wiTeli iyo, Sublze ofli asxamda,
Tvalebidan ki cremlebi sdioda.
– fu, Seni! ra kaifia egeTi daleva, gamagebine?
saWmeli aRar gvaWama am degeneratma! – aRSfoTda
pingvina.
– znaCit, kaifia. waval, pirze wyals Sevisxam.
rogorc ki gavida, pingvina Cvensken gadmoiwia da
saidumlod gviTxra:
– Zmebo, magisTvis daleva ar SeiZleba; ha, ha, asi
grami, meti ara. magram xo xedavT, giJia, ver vaCereb.
davai, Cven davlioT rac SeiZleba meti, ro magas mizeri Sexvdes, xaraSo?
– daasxi, sanam mosula, me magis aranormaluri
Wkuac ra vTqvi! cota Senc mogvexmare, goglik! –
Tqva Zebam.
ra meqna? aviRe da magaTTan erTad davlie. sanam
eg debili dabrundeboda, meorec mivayoleT. me
cxovrebaSi erTxel davlie Rvino da magra gamityda,
cudad gavxdi. es koniaki kide, Tavidan ar momewona,
magram meore Wiqis mere gaaswora.
kauCuka cota dawynarebuli dabrunda, boTlisTvis arc Seuxedavs, xinkals miawva. aiRebda, mokbiCavda, TiTqmis naxevars tovebda da agdebda. or wuTSi zedized xuTi daaToxlava. es kaci rasac akeTebda, yvelaferi aranormaluri iyo. gaocebuli vuyurebdi. roca meeqvsec daiTria, Zebam veRar moiTmina:
146
lebic pirvel msoflio omSi (1914-18 ww.) monawileobdnen. amerikuli samxedro SenaerTebi iyo erTaderTi SeiaraRebuli Zalebi pirveli msoflio omis
dros evropis teritoriaze, romlebic ar iyenebdnen
prezervativebs. swored amitom, amerikelebs hqondaT
sqesobrivi gziT gadamdebi infeqciebis yvelaze maRali maCveneblebi – 1919 wels am infeqciebiT amerikel jariskacTa TiTqmis 77% iyo daavadebuli.
rac ar unda sakvirveli Candes, sabWoTa kavSirSi
prezervativebis warmoeba 30-ian wlebSi, lavrenti berias mxardaWeriT daiwyo. moskovis olqSi aSenda kauCukis nakeTobaTa qarxana, romelic 1936 wels amoqmedda da mTel qveyanaSi gaiTqva saxeli prezervativebis
gamoSvebiT (sainteresoa, rom prezervativs sxva saxelic hqonda: “nakeToba #2”, martivi mizezis gamo: “nakeToba #1” qarxanaSi airwinaRebs erqva).
me-20 saukunis 60-ian wlebSi, seqsualuri revoluciis periodSi, prezervativis gamoyeneba praqtikulad
Sewyda. amas xeli Seuwyo sqesobrivi gziT gadamdebi
yvelaze gavrcelebuli infeqciebis (gonorea, igive triperi, da sifilisi) warmatebulma mkurnalobam antibiotikebis daxmarebiT, agreTve, efeqturi kontraceftivebis (Casaxvis sawinaaRmdego preparatebis) gamogonebam. Tumca, prezervativebis saWiroeba kvlav dadga 1980ian wlebSi, rodesac msofliom Seityo axali daavadebis – aiv-infeqciis Sesaxeb. dResdReobiT, arsebobs prezervativebis 80-ze meti saxeoba, romlebic rezinis gansakuTrebuli nairsaxeobis, lateqsisagan mzaddeba.
wyaro: www.aids.ru
147
Tavi IV
etyoba, miuCvevelze TavSi mxia. amis mere yvelaferi bind-bundSi maxsovs, kinos naglejebiviT.
vsvamT, viciniT, mere isev vsvaT. pingvina isev riJa
violaze bazrobs. kauCuka viRacas urekavs telefonze. sadRacidan stopka iCiTeba. danaoWebuli,
tupoi saxe aqvs da mokankale xelebi. meore boTli
mogvaq. stopka borjomis Wiqas avsebs. vamCnev, ro me
naklebs misxamen... isev violas axseneben... kide
vsvamT... stopkas xma iavnanasaviT Camesmis:
– posluSai, pingvinCik, davai, mobilnik. ia tebe
uznaiu nomer telefona
kauCuka viRacas raRacaze uTanxmdeba. ar mesmis
ras CaliCoben... pingvina gaciebul xinkals maZalebs... Zeba sadregrZelos iTxovs. Sukas adRegrZeleben... ratomRac yvela me miWaxunebs Wiqas... yvelaferi trialebs... gogras minda davureko, magram nomeri mereva, samjerve sxvagan vxvdebi... sazizRari
suni dgas, etyoba plans ewevian...
148
cxrili #6
vin aris pirvel rigSi narkomani?
1.
2.
avadmyofi
saSiSi daavadebebis, maT Soris,
aiv/Sidsis gamavrcelebeli
3. damnaSave
4. Cveulebrivi adamiani, romelsac aqvs gansxvavebuli Cveva
5. Tavisufali adamiani (`kai tipi~)
– cxovrobs ise, rogorc unda
miWirs pasuxis
gacema
(%)
– me meti aRar minda, dalSe Tqven SeubereT, – gamoacxada kauCukam.
narkomanebis mimarT moswavleTa damokidebuleba
sxvadasxvagvaria, Tumca, Sefasebebi swori TanmimdevrobiT “lagdeba”:
narkomani, pirvel rigSi, avadmyofia, Semdeg – saSiSi daavadebebis (maT Soris aiv/Sidsis gamavrcelebeli), Semdeg – damnaSave da a.S. marTalia, sxva ganwyobebTan SedarebiT, yvelaze susti da arapopularulia
narkomanze romantikuli da gaidealebuli warmodgena (“narkomani Tavisufali adamiania”, “kai ti pia”), Tumca, mainc sagulisxmoa, rom moswavleTa TiTqmis meoTxedi (23.2%), met-naklebad, aseT ganwyobasac atarebs (ix.
cxrili #6):
ar veTanxmebi
(%)
pingvinam kide Camoasxa. davlieT. me ukve kargad
viyavi.
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi
veTanxmebi
(%)
– ras akeTeb, to?
– ra iyo, ras vakeTeb?
– egre Wama rogor SeiZleba? daixrCobi.
– dardi nu gaq, ZaRli koWlobiT ara kvdeba, –
daamSvida kauCukam.
85.3
7.9
6.8
64.9
16.6
18.5
50.2
35.2
14.8
38.3
42.3
19.4
23.2
59.6
17.2
149
Tavi IV
– ha, ikeTeb tatuirovkas, Zmao, Tu ara? – mekiTxeba kauCuka.
– aba, ra!
– icode, jvari ar daixato, grexia. Cemma mamaom
amikrZala.
gareT gamovdivarT... sakuTar sxeuls ver
vgrZnob... wvims... manqanas zurgiT veyudebi da saxes
wvimas vuSver... magra asworebs...
– Corni bumer, Corni bumer... – mReris stopka.
– nu bRavi, Se taSto! ver gaige, ro smena ara
gaqvs!
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi
gamokiTxva aCvenebs, rom narkomanis `romantizaciis~ tendencia biWebTan ufro gamokveTilia, vidre gogonebTan. amasTan, biWebi ufro liberalurad
arian ganwyobilni narkomanis mimarT. magaliTad,
narkomans “Tavisufal adamianad” da “karg ti pad”
miiCnevs vaJebis 17.3%, xolo gogonebis 11.9%.
sul davsveldi... saxlSi minda... rogorc iqna, kauCuka amoeTra im dampali saxinklidan... manqaniT
mivdivarT sadRac... telefoni rekavs... mamaCemia...
– moval... xo... male moval, ra mogivida!.. damanebe, ra Tavi...
telefoni mivardeba... stopkas fexebSi gdia...
ver vwvdebi... stopka Tavis saxlTan Cadis...
– cudad xo ara xar, to? – mekiTxeba Zeba.
– eqselenT!
sololakSi varT. manqanidan gadmovdivar. Zeba
padiezdis karebs awveba. kari daketilia.
– ezodanaa Sesasvleli. biWo, goglik, Sen prosta uTxari ro tatuirovka ginda, azres? danarCens
Cven mivxedavT.
150
151
Tavi IV
– Zeba, aha, mayuTi. eg stapracentni winaswar mogTxovT. ro SexvalT, Sen texnikurad ukan darCi da
zamoki Ria dagvitove.
me da Zeba ezoSi SevdivarT... viRacis karze vakakunebT... wiTelTmiani qali aRebs... viola? ... binaSi
manikiuris, iodis da mJave kombostos suni dgas. yvelaferi Zvelia da mtvriani...
oTaxSi saweri magida, kbilis eqimisnairi savarZeli, SuSis bankebiT gamotenili Taroebi da viwro
taxtia. kuTxeSi – TeTri emalis vedro...
– eta vi mne zvanili? tatu, ro gindaT, ara? – gvekiTxeba wiTelTmiani.
– ki.
– orives?
– ki.
– sad gindaT?
– rogor, sad? – ukvirs Zebas.
– nu, xelze, fexze, mxarze, tanze, ukan, win, inwimnie mesta, rame...
– a, xelze, – ambobs Zeba.
– vremenni, Tu pastaiani?
– droebiTi. – daufiqreblad vpasuxob.
– ara, ra droebiTi! – iZaxis Zeba.
– kargi, pastaianni.
– ra Rirs?
– sxvadasxva fasia. smatria rogori naxati ginda: advili, sloJni, didi, patara.
viola CemTan modis, raRac sqel wigns mCris da
meubneba:
152
risk-jgufebi
risk-jgufebi – esaa raRac niSniT gaerTianebuli adamianebi, romelTaTvisac aiv-iT inficirebis riski saSualoze maRalia. gasagebia, rom pirvel rigSi
esaa intravenuri narkotikebis momxmareblebi da isini, visac aqvs daucveli seqsualuri kontaqtebi SemTxveviT partniorebTan. magram arsebobs faqtorebi,
romlebic am kategoriebSi moxvedras uwyobs xels.
axalgazrdoba. rogorc mravalricxovanma gamokvlevebma aCvena, axalgazrdebi, sxva asakobriv jgufebTan SedarebiT, ufro xSirad inficirdebian aiviT. amis mizezebi mravalgvaria – axali STabeWdilebebis Zieba, TviTdamkvidreba, wamxeduroba, udardeloba, codnis ukmarisoba, alkoholi, ` msubuqi~ narkotikebi, rogoricaa plani an eqstazi – yvelaferi es sagrZnoblad zrdis aiv-Tan dakavSirebuli riskis Semcveli qcevis albaTobas; riskis Semcveli qcevebi ki
ukve viciT: daucveli seqsi da intavenuri narkotikebis moxmareba usafrTxoebis wesebis dacvis gareSe.
migrantebi, anu is adamianebi, romlebis sxva qveynebSi Tu regionebSi midian samuSaos saZebnelad Tu
sxva mizezebis gamo. ojaxisagan mowyveta, mouwyobeli cxovreba, mZime samuSao, ucxo, zogjer ki mtruli
garemo, ukanono Tu kriminalur saqmianobaSi Cabma yvelaferi es erTad da cal-calke Zlier stress gansazRvravs; aseT pirobebSi adamiani xSirad iviwyebs
sifrTxiles da daeZebs gantvirTvis, Tavdaviwyebis,
garTobis saSualebebs. gasakviri araa, rom amgvar
153
Tavi IV
– vibirai.
verafers ver vxedav, Cem win erTi Wreli laqaa
gadRabnili. alalbedze TiTs vadeb furcels.
– TxuTmeti lari.
Zeba uxmod iRebs jibidan fuls da sawer magidaze debs. violas savarZelTan mivyevar.
– saZis. es aiwie.
vjdebi da marcxena saxelos viwev. Tavbru mexveva.
viola raRacas mawepebs xelze. gamWvirvale celofaniviTaa, zed naxatiT. TiTon seifTan midis da aRebs...
wamakimara... ramdeni wuTi gavida, ar vici... raRaca zuzuni da Zebas xma maRviZebs. Tvals vaxel. Tavze viola
wamomdgomia. xelSi cicinos eleqtromiqserisnairi
CarTuli aparati uWiravs, boloSi grZeli nemsiT.
– gekiTxebiT, eg nemsi axalia? – imeorebs Zeba.
– rogor. axalia? axali ra, karaqi xo ar aris?!
– qalo, viRacis naxmari nemsiT ukeTeb?
– oci welia am saqmeSi var, Sen ras maswavli? lawiraki!
– binZuri nemsiT, rogor ukeTeb? e?
– yvela siansis mere spirtiTa vwmindam! gaige?
da me Seni `e~ ara var, Spana nedonoSennaia!
– cota zrdilobianad melaparake, gaige?!
– aba, exla wadi aqedan! me Sen gaCveneb zrdilobas, kliaoznik nesCasni!
barbaciT wamovdeqi, wirplian TvalebSi Cavxede
154
viTarebaSi izrdeba aiv-Tan dakavSirebuli riskis
Semcveli qcevis albaToba. gavimeorebT, aseTi qcevebia daucveli seqsi da intavenuri narkotikebis moxmareba usafrTxoebis wesebis dacvis gareSe.
rogorc gamoirkva, arsebobs garkveuli profesiebi, romelTa warmomadgenlebisTvisac aiv-iT inficirebis riski saSualoze maRalia. saxeldobr, is
adamianebi, romlebic xSir mogzaurobas saWiroebs –
biznesmenebi, sareklamo agentebi, mezRvaurebi, treilerebis mZRolebi da sxva misTanani. amgvari profesiebis warmomadgenlebi mZime samuSao dRis Semdeg
garTobas eZeben – Sesabamisad, izrdeba daucveli seqsis albaToba.
fsiqologebma aRmoaCines, rom garkveuli pirovnuli niSnebi, xasiaTis Taviseburebebi, agreTve, zrdis
aiv-iT inficirebis risks. gamovyofT or aseT niSans.
pirvelia e.w. hedonizmi (berZnuli sityvidan `hedone~, rac `siamovnebas~ niSnavs) – xorcieli siamovnebisaken swrafva, anu kargi Wama-sma, seqsi, xSirad narkotikebi. hedonistisaTvis axal-axali siamovnebis Zieba cxovrebis ZiriTad, xSirad erTaderT, mizans Seadgens; Sesabamisad, daqveiTebulia sifrTxile, pasuxismgebloba, janmrTelobaze zrunva, rasac arcTu iSviaTad mZime Sedegebi mohyveba, maT Soris _ Sidsi.
saqarTveloSi hedonisturi cxovrebiseuli orientacia sakmaod xSiria, amitom daakvirdiT Tqvens Tavs,
Tu SeamCnieT, rom amgvari ganwyoba araa TqvenTvis
ucxo, kargad dafiqrdiT, Rirs Tu ara wuTieri siamovneba Zalian seriozul riskad.
kidev erTi, riskis matarebeli, pirovnuli niSa155
Tavi IV
da ramdenadac ki SemeZlo mSvidad vuTxari:
– Tqven, qalbatono viola, xarT TaRliTi da
mkvleli. Tqven gamo Cvenma klaselma spidi aikida da
amitom pasuxi unda agoT!
mere ra moxda kargad ar maxsovs. viola iseT xmaze
akivlda, ro me megona sirena CairTo. davinaxe, ro Tavisi nemsiani `miqseri~ momiqnia, magram Zeba eca da xelidan gamoglija. im wamsve Sua oTaxSi kauCuka da pingvina gaCdnen. magaT danaxvaze, violam xavili daiwyo:
– miSveleT! mklaven, mklaven! mezoblebo!
– Cumad! – dauyvira kauCukam – aravin ara gklavs!
– vina xarT, ra gindaT?! – ar Cerdeba viola.
– sanitaruli inspeqcia varT, gaige, qalo? – iZaxis pingvina.
– sabuTi! Seni sabuTi maCvene! sad ari sabuTi?! –
mTel xmaze yviris viola, saweri magidisken garbis
da telefonis yurmils iadebs.
meCveneba, ro es yvelaferi sinamdvileSi ki ar xdeba – sizmarSi vxedav. pingvinam iskupa da telefons daafara xeli.
– me, Sen adgilze, policias ar davuZaxebdi. egeni
uaresad Cagxdian. jobia, Cvennair wesier xalxTan moilaparako.
amisi Tqma damTavrebulic ar hqonda, ro violam
magididan Zveleburi marmarilos presi daiTria da
mTeli ZaliT xia TavSi. pingvina ki ar waiqca – CaifSvna. gaxeTqili warbidan sisxlma ifeTqa. sqeli qali
156
nia fatalizmi (laTinuri sityvidan `fatum~ - `bedi~),
anu rwmena imisa, rom sakuTar beds ver aicileb, `rac
giweria, imas ver Secvli~. amgvari cxovrebiseuli poziciis adamianebi naklebad zrunaven janmrTelobaze, ar icaven Tavs SesaZlo safrTxeebisagan, maT Soris Sidsisagan, radgan `beds mainc ver gaeqcevi~, xolo Tu raime daemarTaT, amas isev beds miaweren. Tu
Tqven fatalistTa ricxvs ganekuTvnebiT, ras ityviT
Semdeg faqtze: amerikis SeerTebuli Statebis teritoriis did nawilze sakmaod xSiria damangreveli
qarborbala – tornado. magram xdeba ucnauri ram –
miuxedavad tornados erTnairi sixSirisa, misgan samxreT StatebSi sagrZnoblad meti adamiani iRupeba,
vidre CrdiloeTSi; rogorc gamoirkva, amis mizezi
swored fatalizmis gansxvavebuli donea: Crdiloelebi Tvals adevneben amindis prognozs, xolo tornados safrTxis gamocxadebis SemTxvevaSi dauyonebliv iReben usafrTxoebis zomebs; samxreTelebi ki
ufro fatalistebi arian: `gamocxadda tornado? SeiZleba Cvenamde arc moaRwios; Tu moaRwia kidec, rames movimoqmedeb, saboloo jamSi ki yvelaferi gangebis xelSia...~. Sedegi ki fatalistebis maRali sikvdilianobaa.
ase rom, bedi bedad, magram usafrTxoebis zomebi
namdvilad araa xelwamosakravi ram... bolos da bolos, rkinis karebi da manqanis signalizacia tyuilad
xom araa mogonili?
157
Tavi IV
balerinasaviT gadafrinda Zirs gaTxlaSul pingvinas
da gasasvlelisaken gaiqca. Tan gauCereblad kioda. win
kauCuka gadaeRoba.
– sad mirbixar, suka!
violam presi mouqnia. kauCukam gaweva moaswro.
viola adgilze dabzrialda da iatakze mojda, magram manamde presi xelidan gausxlta, gafrinda da
SuSebian Taros miexeTqva. albaT, granatis afeTqebas ar moyveboda egeTi xma. Taro zaTqiT CamoiSala.
am dros, Semosasvleli kari xmauriT Semoingra
da oTaxSi mantirovkiT SeiaraRebuli, reituzebsa
da maikaSi gamowyobili, ulvaSebiani kaci Semovarda. ukan, saSineli wyevliTa da wiokiT, viRac loyebRaJRaJa qali moyveboda, Tan polis joxs iqnevda.
ulvaSebiani kaci Cem pirdapir aRmoCnda. mivxvdi,
rom Tu ar viSustrebdi, mantirovkiT gamiCexavda
Tavs. egreve nikapSi vwepe muSti. vabSe magari udari
maqvs, magram eg, etyoba, pirutyvi iyo viRaca – ar davarda, prosta, cota xniT gaiTiSa. amasobaSi kauCukam polis joxi aicdina, vedros wamoavlo xeli da
kacs esrola. egeTi rame ar minaxavs – vedro haerSi
amotrialda da pirdapir Tavze Camoemxo ulvaSebians. vedros qvemodan saSineli Rmuili moisma.
– davai, droze! – daiZaxa kauCukam da gareT gavarda. me da Zebam oTxze mdgari, dasisxlianebuli
pingvina wamovayeneT da oTaxidan movxieT. karSi ro
gavdiodi, uknidan violas nasroli cocxi da gineba
momyva. gareT, ro gamovvardiT, quCis bolos sapatrulo manqanis migalkas movkari Tvali.
– davai, droze! – dagviyira, kauCukam romelic
158
sociologiuri gamokiTxvis Sedegebi
gansxvavebebi saqarTvelos regionebs Soris:
gamokiTxvis saerTo monacemebis fonze gamoiyofa
sami, SedarebiT problemuri, regioni: samcxe javaxeTi
(yvelaze metad), qvemo qarTli da guria, romlebSic,
parametrTa umravlesobis mixedviT, aradamakmayofilebeli mdgomareobaa. es parametrebia:
• Sidsis Sesaxeb codnis done (aRniSnul regionebSi es done yvelaze dabalia);
• saqarTvelosTvis Sidsis saSiSroebis gacnobiereba (am regionebSi safrTxis gancda SedarebiT “moClungebulia”).
• aiv/SidsiT inficirebulTa mimarT damokidebuleba (samcxe-javaxeTi da qvemo qarTli gamoirCeva
uaryofiTad ganwyobilTa SedarebiTi siWarbiT);
• narkomanebis mimarT damokidebuleba (samcxe-javaxeTSi narkomanebis misamarTiT yvelaze xSiria
pasuxi “damnaSave~ da yvelaze naklebad xSiri “avadmyofi~);
• damcavi saSualebebis (prezervativis) gamoyeneba
(samcxe-javaxeTSi yvelaze maRalia seqsis dros
prezervativis argamomyenebelTa xvedriTi wili)
pasuxebidan gamomdinare, ikveTeba moswavleebSi narkotikebis moxmarebis (Spricis, an Spricis gareSe) sami
done: SedarebiT dabali (kaxeTi, samcxe-javaxeTi, qvemo
qarTli, imereTi), saSualo (Sida qarTli, aWara, guria,
samegrelo) da SedarebiT maRali (Tbilisi).
159
Tavi IV
ukve `Sevroles~ saWesTan ijda.
Zeba da Tavgatexili pingvina ukan Caeyarnen, me
win, kauCukas gverdiT. giJebiviT mivqrivarT. sad,
aravin icis.
– pingvin, cocxali, xar, e? – kauCuka sarkeSi iyureba da cdilobs Wriloba dainaxos.
– au, es ra iyo, to!
– ara uSavs, – ambobs Zeba, – marto warbi aqvs gaxeTqili.
– biWo, goglik, gaixede xo ar mogvdeven! – meubneba kauCuka.
– Tu mogvdeven, savarcxeli gadaagde, simon! –
kide Radaobis Tavi aqvs pingvinas.
– ar vici, me mgoni ar mogvdeven, magram Tu egre
giJiviT atare, naRdad gagvaCerebs patruli.
– ise, goglik, saRol! ro ar geSustra, eg pirutyvi griSa yvelas mantirovkiT dagvxocavda. ideini
qarTvelia!
– eg iyo griSa?
– xo. biWo, exla ras vfiqrob, ici? modi mainc,
amaRam Sen da Zeba sadme darCiT, ar agiyvanon. sadme
CamoxtiT, sanam gauCerebivarT.
– da Tqven?
– amas eqimi unda. gasakeri eqneba. naneiSvilTan
aviyvan. manqanasac magis garaJSi davagdeb. amiT siaruli ar SeiZleba.
– Se siraqlema, naneiSvili fsiqiatria da narkologi, risi gamkeravi eg ari?
– mere, mTeli brigada xirurgebi yavs Zmakacebi,
daurekavs, movlen da gagikeraven. goglik, miTxari,
160
narkomania – saqarTvelos #1 problema
2005 wlis monacemebiT1 , saqarTveloSi 24 aTasi
narkotikis momxmarebelia registrirebuli. sxvaTa
Soris, es Tormetjer metia, vidre mezobel somxeTSi,
xolo kidev ufro meti, vidre azerbaijanSi.
rac Seexeba araregistrirebulebs... maTi ricxvi
bevrad, bevrad metia. sxvadasxva SefasebiT, dRes saqarTveloSi narkotikis 250-350 aTasi momxmarebelia.
marTalia, am ricxvSi Sedian isinic, vinc narkotiks xmarobs ara regularulad, aramed drodadro, agreTve,
planis mwevelebi, toqsikomanebi da a.S. magram mainc...
gamoakeliT saqarTvelos mTel mosaxleobas bavSvebi, xandazmulebi, qalebis didi umravlesoba (es jerjerobiT, Torem qal-narkomanTa raodenobac izrdeba) da gamogivaT, rom 15-dan 55-mde qarTvel mamakacTa
naxevarze meti mudmivad an xangamoSvebiT moixmars
narkotikebs. `mZime~, anu venaSi gakeTebuli narkotikebis mudmivi momxmareblebis, sxva sityvebiT, avadmyofi narkomanebis ricxvi daaxloebiT 35 aTasia.
cxadi xdeba, rom narkomania Cveni, rogorc eris,
yvelaze didi problemaa.
1
x. TodaZe, g. leJava, q. stvilia, m. cincaZe, d. javaxiSvili.
narkosituacia saqarTveloSi. wliuri angariSi, 2005.
161
Tavi IV
sad CamogsvaT. Sors ver wagiyvanT, sadme aqve adiT.
– aq sad avideT, to? – kiTxulobs Zeba.
ucbaT TavSi minaTdeba:
– gogras saxlTana varT, davai, gograsTan avideT!
– au, ara, to mitydeba. dedamisia saxlSi.
– mere ra, ninuli esec gaigebs da isec...
– he, Sustrad exla, dro aRar ari! – gvaCqarebs
kauCuka.
– davai, gaaCere!
Camosvla ver movaswariT, ro kauCukam adgilidan mowyvita manqana. erTmaneTs gadavxedeT.
– Cemi bralia yvelaferi. ar unda avyolodiT am
debilebs, – naRvlianad Tqva Zebam.
– koniakis bralia. mamaCemi momklavs. fu, me amis
dedac vatire! Cem cxovrebaSi aRar davlev!
– ra dros mamaSenia, goglik, srokze mivdivarT.
– vnaxoT, jer kacma ar icis.
Zlivs avlaslasdiT mesame sarTulze. gogras karTan vdgevarT. magra mitydeba. debili var! idioti!
araferi ar meSveleba. ra daaWers zaris Rilaks TiTs?
162
ufrosklaselebTan Sexvedrebze Cven xSirad gvekiTxebian, Tu ra aris subuteqsi, romelic bolo wlebSi
Zalze gavrcelda Cvens qveyanaSi. subuteqsi aris preparati, romelsac, instruqciis mixedviT peroralurad,
anu piris Rrus meSveobiT miiReba. mas aqvs tkivilgamayuCebeli da damawynarebeli efeqti, magram misi mTavari
daniSnulebaa lomkis moxsna da am gziT narkomaniis mkurnaloba (lomkis Sesaxeb qvemoT ufro detalurad gveqneba saubari). am meTodma sakmaod kargi Sedegebi gamoiRo, magram male viRacam aRmoaCina (amboben, rom es baltiispireTis erT-erT qveyanaSi moxda), rom venaSi SeSxapunebisas preparats narkotikuli efeqti gaaCnia. amis
Semdeg subuteqsi swrafad gavrcelda yofili sabWoTa
kavSiris qveynebSi (dasavleTSi subuteqsi narkotikad
praqtikulad ar gamoiyeneba), maT Soris saqarTveloSi,
rasac xeli, pirvel rigSi, iman Seuwyo, rom preparati
sakmaod advilad xelmisawvdomia evropaSi, SedarebiT
iafia da Tanac, Zneli aRmosaCenia sabaJos TanamSromlebisaTvis (igi saqarxno SefuTviT Semodis, ris gamoc narkotikebze specialurad dageSili ZaRlebi mis suns ver
grZnoben). maleve gamoirkva, rom subuteqzze Sejdoma
Zalian seriozul zians ayenebs fizikursa da fsiqikur
janmrTelobas. sul bolo xanebSi erTi kargi ambavi gaxda cnobili: subuteqsis mwarmoebeli kompaniebi TandaTan amcireben mis gamoSvebas da gadadian axali preparatis, suboqsonis warmoebaze. suboqsonis damaxasiaTebili isaa, rom Tu dalie rogorc wesi da rigia, subuteqsis efeqti aqvs, xolo Tu venaSi SeiSxapune, araTu kaifs,
erTob arasasiamovno SegrZnebas iwvevs. ase rom, iseTi
piri uCans, rom subuteqsis xanmokle aRzeveba dasasruls
uaxlovdeba.
163
Tavi
Tavi V
ra ucnauria, adamianebze Wkvianuri argumentebi ise
ar moqmedebs, rogorc cremli. Sukas mimarT Cveni klaselebis damokidebuleba mTlianad ro Seicvala, aravin
daitrabaxos: arc me, arc goglikom, arc Zebam. es kanWiaSvilis damsaxurebaa. exla yvela cdilobs TanagrZnoba da siTbo gamouxatos. im dRes eTeris tirili ro ar
daewyo, ara mgonia rame Secvliliyo. dRemde ar vici ra
moxda. kidev kargi, ro gulqva aravin aRmoCnda.
saerTod, yvelaferi kargad iqneboda, rom ara
goglikos da Zebas sisulele. dedaCemis saxe ar damaviwydeba, roca es ori mTvrali degenerati gamomecxada saxlSi. viTom ixtibars ar itexdnen, magram
SeSinebulebi Candnen. vgrZnobdi, erTi suli hqondaT, sanam Tavis sagmiro saqmeebs momiyvebodnen,
magram ninulisi eridebodaT. Cems oTaxSi gaviyvane
da Zliv-ZlivobiT movayole yvelaferi. darwmunebuli var, raRac-raRaceebi mainc damimales da bolomde ar Tqves.
– Tqven ara xarT srul Wkuaze! exla ras apirebT?
– Tu ar gagvagdeb, amaRam divanze daviZinebT, TavSeqceviT.
– kargi, magram xval?
– xval ar vici...
– xval SeiZleba policia movides. amaze rato ar
ifiqreT, roca violasTan midiodiT.
164
narkomanias saqarTveloSi erTi, Zalian samwuxaro, Tavisebureba axasiaTebs: sxva qveynebis umravlesobaSi narkotikebs ZiriTadad etanebian an e.w. bohemuri wreebis warmomadgenlebi (rok-musikosebi, msaxiobebi da a.S.), an isini, vinc sazogadoebisagan gariyulad grZnobs Tavs (umuSevrebi, emigrantebi, kriminalebi da a.S.); amasTan, narkomania umTavresad did
qalaqebSia gavrcelebuli, isic mxolod garkveul ubnebSi. CvenTan ki kaifobs qalaqeli da sofleli, mdidari da Raribi, biznesmeni da umuSevari...
ra moxda? ratom gadaviqeciT narkomanebis qveyanad? sakiTxi Zalian rTulia, magram mainc vcadoT,
nawilobriv mainc, gaverkveT amaSi.
cota fsiqologia
narkomans garkveuli fsiqologiuri Tvisebebi axasiaTebs: igi aravis endoba, amave dros “wyeniaa~ da boRmiani, ver itans uars, advilad Riziandeba; xSirad tyuis;
ver akontrolebs sakuTar grZnobebs – an sruliad ar
gamoxatavs, an, piriqiT – gamoxatavs zedmetad; daqveiTebuli aqvs sakuTar Tavze zrunvis unari; arasworad
afasebs sakuTar Tavs – an Zalze dabla, an, piriqiT, gadametebulad.
axla ki warmoidgineT aseTi, Zalian mtkivneuli situacia: saSualo ojaxSi gazrdili saSualo bavSvi, romelic, raRac mizezebis gamo, mowyda mSoblebs, zrunvis
gareSe darCa da iZulebulia, TviT mouaros Tavs, amis
gamocdileba ki ara aqvs. warmoidgineT? axla ki dafiqrdiT, rogori fsiqologiuri niSnebi SeiZleba ga165
Tavi V
– kai, ra gogrik, xo giTxari, mTvralebi viyaviT.
– xoda, debilebi xarT. jer saerTod ras midiodiT da mere, Tu mainc misvla gadawyviteT, raRas
svamdiT?
sxedan gasusulebi. gana ar mesmis, ro Sukas gamo Caatares es kretinuli `operacia~. martoebi ro
misuliyvnen, kide araferi, amas gavigebdi. magram im
or gamoTayvanebul narkomanTan erTad misvla ra
ubedurebaa? amas Zebas TandaswrebiT ver vityvi,
magram gogliko-utvinos calke gamoviWer da dedas
vutireb. ara, ra jandabad undodaT es pingvina da
kauCuka? ra, umagaTod ver gabedes? mSiSrebi arian?
ar vici. exla ro daiWiron, Tavis samarTlebelic
araferi aqvT. marTla yaCaRebis jgufs gvanan.
am fiqrebSi viyavi garTuli, ro ninuli Semovida mongreuli sifaTiT da Tqva:
– gogliko, cicino rekavs, midi daelaparake.
gogliko uxalisod aizlazna da did oTaxSi gavida. Zebas Tavi ar uwevia. ninulim gadmomxeda, Tavi gaaqnia da amoioxra. dRemde ar vici ras niSnavda es oxvra.
– Zeba, dediko, Tqvenebma ician, aq rom xar?
– ara, deida ninuli.
– daureke, inerviuleben.
– diax. gogliko ro morCeba, davurekav.
– ara gSiaT, an Cai ar gindaT?
– ara, deida ninuli, madlobT.
166
nuviTardes Cvens warmosaxviT bavSvs. sakmao albaTobaa, rom swored iseTebi, rogoriTac wina abzacSi tipiuri narkomani davaxasiaTeT. da es araa SemTxveviTi.
praqtikulad, yvela qveyanasa Tu xalxSi Tineijerobis asaki (13-19 wlebi) adamianisaTvis Zalze
rTul periods warmoadgens. es xdeba imitom, rom am
dros mozardSi damoukidebeli pirovneba iwyebs ganviTarebas. sxva sityvebiT, Tineijeri grZnobs, rom
mSoblebis mier SeTavazebuli cxovrebis niri, `TamaSis wesebi~ aRaraa misTvis bolomde misaRebi, rom
arsebobs sxva cxovreba – saintereso da mimzidveli,
romelSic mSoblebsa da maswavleblebs cota rame
gaegebaT, xolo Tu gaegebaT – aqtiurad ar moswonT
(aqve aRvniSnavT, rom ZiriTadad saubari biWebzea).
hoda, Cveni Tineijeri, romelic ukve damoukidebel pirovnebad grZnobs Tavs, iwyebs sakuTari `me~-s
damkvidrebas – uxeSobs, igineba, abuCad igdebs swavlas, gvian brundeba saxlSi da ase Semdeg, Tqven TviTon SegiZliaT gaagrZeloT es CamonaTvali.
Tineijeri saqarTveloSi
ase xdeba bevr erovnebasa da xalxSi, magram qarTvel Tineijerebs erTi mniSvnelovani Tavisebureba
axasiaTebT. saqme isaa, rom qarTuli ojaxebis umravlesobaSi bavSvebs ar aCveven problemebis damoukideblad mogvarebas. sakmarisia saSualo qarTvelma bavSvma raime itkinos an sxva usiamovneba SeemTxves, igi
amas yvela garSemo myofs xmamaRali bRaviliT amcnobs,
da pasuxic ar ayovnebs – mas eferebian, awynareben, So167
Tavi V
– ar mogeridos.
– ara, ar merideba, didi madloba.
pirdapir frTiani angelozi gaxda es Zeba, zrdilobis etaloni da morcxvobis gansaxiereba. gegoneba
oci wuTis win eg ar iyo, ro violas salons angrevda,
muStebs iqnevda da igineboda. exla gaaxsenda, ro wesier ojaxSia gazrdili!
ninuli gadis. biWebis TandaswrebiT ar minda
vuTxra dedaCems, ro Rame CvenTan darCebian. ar vici ra reaqcia eqneba. calke vetyvi, samzareuloSi.
– gogrik, – ambobs Zeba.
– ra?
– pirvelada var SenTan.
– marTla? SarSan Cem dabadebis dReze ar iyavi?
– ara.
– kargi, mere ra, ro pirvelada xar?
– ara, prosta, ar mindoda ese movsuliyavi...
– aba, rogor unda mosuliyavi? tortiT da yvavilebiT?
– ara, ubralod, normalur mdgomareobaSi. ras
ifiqrebs dedaSeni?
– ra unda ifiqros?
– ro degenerati var.
– ra, egre ar ari?
– xo, ra...
– xo geubnebodiT, am dReebSi Sukas imunoboltings ukeTeben. davelodoT, vnaxoT ra pasuxi iqne168
kolads atenian da, xSir SemTxvevaSi, miRebuli siamovneba gancdil usiamovnebaze ufro metia.
Tu bavSvi kargadaa, TavisTvis TamaSobs ezoSi, mSobeli periodulad eZaxis mTeli ubnis gasagonad, raTa darwmundes, rom bavSvs raime cudi ar daemarTa.
xolo Tu bavSvma raime daaSava da mSoblebis wyroma gamoiwvia, man kargad icis, rom es wyroma xanmoklea da sul male mSobelTa zrunva sruli moculobiT daubrundeba.
ra Tqma unda, aris ojaxebi, romlebic, fulisa Tu
drois uqonlobis, an sxva raime mizezis gamo, ver uzrunvelyofen aRweril Warb zrunvas. magram aseT ojaxebSi bavSvi Tavs daCagrulad grZnobs da, Tanatolebis Semyure, mainc miiswrafvis imisaken, rom misi problemebi sxvam moagvaros; xSirad es “sxva” xdeba ufro
xelgamarTuli Zmakaci, ufro sworad ki, misi ojaxi.
Tqven ikiTxavT, rogoraa saqme sazRvargareT? sxvadasxvanairad, magram es Tema Zalian Sors wagviyvans,
mxolod erTs aRvniSnavT: Tu moxvdebiT evropaSi an
amerikaSi, daakvirdiT – yvelgan, maT Soris bavSvTa da
mSobelTa TavSeyris adgilebSi, gacilebiT iSviaTad
gaigonebT bavSvebis tirils da mSoblebis daZaxebebs.
da ara imitom, rom iqauri bavSvebi naklebad ecemian
Zirs, an mSoblebs isini naklebad uyvarT; saqme sxvaSia:
iqaur bavSvebs mSoblebi adreuli asakidan aswavlian,
rom cxovreba marto siamovnebisagan ar Sedgeba da saWiroa siZneleebTan sakuTari ZalebiT gamklaveba. Sedegad ki viRebT, rom evropeli Tu amerikeli mozardi,
problemebTan Sexvedrisas, sakuTar Zalebs ufro endoba, vidre sxvas moelis dasaxmareblad.
169
Tavi V
ba da mere gadavwyvitoT violas ambavi meTqi. magram Tqven TavSi araferi Sedis da ra ginda ro qna!
– Cven debilebi varT, Sen – Wkviani...
– madlobT.
– Wkviani da lamazi...
– batono?
– lamazi xar.
– vina mee?
– xo, ra iyo, aravis uTqvams?
– ara... Sen ra, memariaJebi?
– rato gemariaJebi? rasac vxedav imas geubnebi.
– ici ra...
– ra?
– ara mgonia exla Cem garegnobaze laparakis dro
iyos.
– SeiZleba sxva dro aRar iyos...
– Zeba, reebs bodav? ra dro aRar unda iyos? ggonia, ro dagiWeren?
– ra vici...
am dros gogliko Semovida mkvdari saxiT. Zeba
pirdaRebuli miaSterda, gegoneba ganaCens eliso.
– Tqvenebs daurekiaT mamaCemisTvis da yvelaferi uambiaT.
– Cvenebs? da, Cvenebma ra icodnen?
– Turme kauCukam dareka saxlSi da gaafrTxila
– Tu rame moxda, Cem Tavze viReb yvelaferso.
– mere?
170
am sakmaod vrceli, magram yuradsaRebi gadaxvevis Semdeg davubrundeT isev Cvens saSualo qarTvel
Tineijers. igi, rogorc viciT, Tavs damoukideblad
grZnobs da amis dasamtkiceblad miiswrfvis Tavi daaRwios ojaxis zedamxedvelobas – Tineijeri gadadis
`quCis akademiaSi~, anu misi mTavari saarsebo garemo
xdeba ubani, quCa. aq ki irkveva, rom problemaTa raodenoba da xarisxi mkveTrad izrdeba da rTuldeba,
xolo maTi gadaWrisaTvis Cveuli meTodis gamoyeneba – mSoblebis Careva – ukve aRar gamodis. ki, mSoblebis funqcias nawilobriv saZmakaco iRebs Tavze, magram umravles SemTxvevaSi problemebi bolomde ver
wydeba, radgan Zmakacebis SesaZleblobebi SezRudulia
da praqtikulad Semoifargleba atmazkis aRebiT.
problemebi ki Tqven ukeT iciT:
– fuli, romelic, rogorc cnobilia, arasodes aris
sakmarisi, valebi, mevaleebi, gamosavlis Zieba totalizatorSi (`au, `verders~ rom bolo wuTze ar gaeSva, ici ra kuSs vxsnidi?! naRdad gayiduli iyo!~);
– Tineijeruli Seyvarebuloba, zogjer upasuxo,
zogjer – agresiuli metoqe (`biWo, am gogosTan aRar
daginaxo, gaige?!~);
– ubnis da ubanTSorisi konfliqtebi – Cxubi, danebiT da iaraRiT sirbili, policia, zogjer – saavadmyofo;
_ ojaxis daJinebuli dawola – gamocdebia Casabarebeli, an samuSao saZebneli, amisaTvis saWiro unarebi
ki daviwyebulia, an arc arsebula.
da ase Semdeg...
171
Tavi V
– ra, mere? exla mamaSeni da mamaCemi aq modian.
– au, Cemi...
Zebas mama, inJineri arCil ZebisaSvili, Cemda gasaocrad sakmaod axalgazrda, usaTvalo, sasiamovno garegnobis kacia. naxevrad gaWaRaravebuli Tma mokled
aqvs aWrili. Zeba dedas ufro gavs, deida meris. debili kauCuka ki mamiskenaa, Tumca mamamisTan verc tviniT da verc garegnobiT axlosac ver miva.
karis gaReba dedaCemma damaswro. saerTod, Cven
ojaxSi piriqiT aris xolme – ninuli, rogorc wesi,
serials uyurebs da amitom stumris miReba Cemi
wmindaTawminda movaleobaa. magram axla, ninulim
iaqtiura. win goglokos mama idga, ukan Zia arCili.
– gamarjoba, ninuli. rogora xarT?
– varT ra, gamarjoba, nugzar. SemodiT, SemodiT.
– es batoni arCilia, Zebas mama.
– mobrZandiT, batono arCil, Zalian sasiamovnoa, – daiwyo kudis qicini ninulim.
– Zalian vwuxvar, ro ase SegawuxeT.
– rogor gekadrebaT, ra Sewuxebaa!
– aq arian gmirebi?
– xo aba sad gavuSvebdi? nugzar, did oTaxSi SediT.
goglikos da Zebas Tavidan mouxdaT yvelafris
moyola. saubari mZime gamodga, mamebi magrad awvebodnen, gansakuTrebiT nugzari. batoni arCili darcxvenili Canda.
172
ai aq...
ai, swored aq Cndeba narkotiki. jer plani, mere
ufro mZime. da yvela es problema ucbad qreba... ramdenime saaTiT. mere kidev ramdenime saaTiT...
ra Tqma unda, aq udides rols wamxedurobac TamaSobs – yvela kaifobs, yvela Tu ara, bevri, an iCemebs,
rom kaifobs. narkotiki TviTdamkvidrebis da sasurveli sastavis wevrobis piroba xdeba. cnobilia, rom zogjer Tineijeri ubralo qinZisTaviT iCxvlets xelebs
da siamayiT aCvenebs Tanatolebs, ai, ukve ra magari varo. am momentSi Tu vinmem an raimem ar SeaCera, aseT
naCxvletebs ukve naRdi prakolebi moyveba...
wamxedurobis garda, Tavis rols interesi, axali STabeWdilebebis Ziebac TamaSobs - `ra ari egeTi? erTi gasinjviT xom araferi momiva?!~ - SeiZleba arc mogivideT, magram didi Sansia, rom Tqvens Tavs uTxraT - `meorec arafers mizams... mesamec... meocec...~ da wavidaaa...
Tumca, Tu Tqven marTla iciT da gwamT, rom narkotiki erTob cudi ram aris, da Tu sakmarisad mtkice
xasiaTi gaqvT, ar gagiWirdebaT narkotikze uaris Tqma,
Tanac ise, rom Tanatolebis pativiscema ar dakargoT
(`ki, Cemi ubnelia, kargi biWia. ara, ar kaifobs, vafSe ar
gauCxeria, azze xar?!~). magram Tuki xasiaTis simtkiciT
ar gamoirCeviT da ubnis wesebi sakuTar Tavs girCevniaT...
male irkveva, rom problemebi kidev ufro mravldeba da rTuldeba – fuli gacilebiT metia saWiro,
Sovna ki Zneldeba; axali valebi, Zveli megobrebis da-
173
Tavi V
– da-a. me ukve arc vici ra enaze gelaparakoT, –
uTxra arCilma Zebas. – ara grcxveniaT, an Sen, an Sens
Zmas? reebs akeTebT? Tqvens gamo xalxSi ver gamomiyvia Tavi. exla saxlSi policia rom mogvadges, dedaSens namdvilad infarqti daemarTeba!
– jer ar mosulan? – ikiTxa ninulim.
– ara, magram eg drois saqmea, movlen, aba ras izamen! – Cailaparaka nugzarma. – arc vici ra vqna. exla
iseTi droa, yvelas cixeSi erekebian.
– nugzar, iqneb daelaparakoT im qals? – aqtiurobda ninuli.
– da ra vuTxra: mogivardnen, yvelaferi dagilewes, wagaqcies, mezobeli gagilaxes, magram mainc kai
biWebi arian da, modi, nu uCivlebT meTqi? namdvilad
skams damartyams TavSi da marTalic iqneba!
– magram, arc eg qalia angelozi, – gavbede da
sityva CavurTe.
– irina! nu erevi ufrosebis laparakSi! – saswrafod damcxo ninulim.
– ra mniSvneloba aqvs, genacvale, vin aris is qali? faqtia, rom isaa dazaralebuli. ese ar aris? –
Tqva nugzarma.
– da Suka ar aris dazaralebuli? – ver moiTmina goglikom.
– Sen, saerTod, Cumad iyavi! mogivli me Sen!
– Zia nugzar, ise arc is qali unda iyos dainteresebuli policiis gamoZaxebaSi, – vTqvi me, – saxlSi faqtiurad aralegaluri tatu-saloni aqvs gaxsnili. saqme saqmeze ro midges, magasac dasjian.
174
kargva, autaneli skandalebi ojaxSi, saswavleblidan
garicxva Tu samuSaodan daTxovna, policiis mzardi interesi, qurdoba, jer wvrili, mere ki ufro seriozuli,
narkotikebis gasaRebaSi Cabma da, Sesabamisad, didi srokis perspeqtiva, regularuli cnobebi morigi nacnobis
gaparvis Sesaxeb2 , sindisis qejna, Tavis motyueba (`roca
momindeba – gadavagdeb~), sxvebis motyueba, Sidsis aCrdili da wamali, wamali...
avadmyofoba
es ukve narkomaniaa _ avadmyofoba. avadmyofoba,
romelsac adamiani TviTon iCaliCebs. avadmyofoba
Tavisi simptomebiTa da sindromiT, xasiaTis specifikuri niSnebiT (gaxsovT mSoblebis zrunvadakarguli bavSvi?) da simZimis xarisxiT.
pirveli simptomi – adamiani narkotikze damokidebuli xdeba. es damokidebuleba orgvaria – fiziologiuri da fsiqologiuri.
fiziologiuria kargad cnobili lomka. adamianis organizmSi bevri rTuli da mtkivneuli procesi
mimdinareobs, magram Cveulebriv am tkivils ver
vgrZnobT, radgan organizmi gamoimuSavebs specialur,
bunebriv tkivilgamayuCebel da siamovnebis momgvrel
nivTierebebs. maT zogjer `sixarulis hormonebs~
uwodeben. mZime narkotikebi Tavisi qimiuri agebulebiT swored am nivTierebebs waagavs, xolo maTi
2
narkotikis momxmarebelTa Soris sikvdilianoba, sul cota, orjer
maRalia, vidre im TanatolTa Soris, vinc narkotiks ar moixmars (x.
TodaZe, g. leJava, q. stvilia, m. cincaZe, d. javaxiSvili.
narkosituacia saqarTveloSi. wliuri angariSi, 2005).
175
Tavi V
kacebma erTmaneTs gadaxedes. erTxans Cumad isxdnen, raRacas fiqrobdnen. mere arCilma mkiTxa:
– namdvilad aralegalurada aqvs gaxsnili eg saloni?
– diax, eg mTelma ubanma icis.
– Tu marTla egrea, maSin kidev aqvs azri im violasTan laparaks. – Tqva nugzarma.
– aba, ra! – agvyva ninuli. – miT umetes, Tu Sukas
magan Seyara Sidsi, maSin TiTonaa pasuxisgebaSi misacemi!
– kargi, modi, ese vqnaT, me da arCili wavalT violasTan, eseni ki jer-jerobiT isev SenTan darCnen,
ninuli.
baton arCils fexebi ukan rCeboda, magram ras
izamda? iZulebuli gaxda nugzars gahyoloda violasTan mosalaparakeblad. axali wasulebi iyvnen,
rom cicino moqanda. `saxlSi ra gamaCerebda, am degeneratma iseT dReSi Camagdo, rom Tavis mokvla mindao~, – gamoacxada. atyda erTi ayal-mayali da Cxubi deda-Svils Soris. ninuli SuaSi Cadga.
TagviviT gasusuli Zeba kuTxeSi SeiyuJa da iSviaTad Tu gamomxedavda xolme. rogorc iqna, cicino morCa qoT-qoTs. yvelani daviRaleT. Ramis ori
saaTi Sesrulda.
moqmedeba kidev ufro Zlieria, Tumca, ufro xanmokle. roca sisxlSi regularulad Sedis narkotiki, specialuri ujredebi agzavnian signals – Sewydes `sixarulis hormonebis~ gamomuSaveba, isedac bevri gvaqvso. es procesic wydeba da, Tu narkotikic Sewyda, iwyeba lomka, romelic grZeldeba manam, sanam organizmi isev ar daiwyebs xsenebuli nivTierebebis gamomuSavebas (es daaxloebiT 1-2 kviraSi xdeba), anda sanam
narkotikis axal dozas ar miiRebs.
rac Seexeba fsiqologiur damokidebulebas, misi
gagebisaTvis aseT analogias mivmarToT. patara bavSvi, romelsac ar Sia, ar tkiva, ar civa, mainc araa mTlad
kmayofili, Tu siaxloves deda ar hyavs, radgan swored deda uzrunvelyofs srul usafrTxoebas, zrunvasa da siTbos. aseTivea narkomanis damokidebuleba narkotikis mimarT, lomkac rom ar hqondes da sxva
araferi awuxebdes.
moyvanili magaliTi sinamdvileSi metia, vidre
analogia, radgan umravles SemTxvevaSi, gansakuTrebiT ki saqarTveloSi, narkotiki sworedac rom dedis Canacvlebas warmoadgens da mis funqciebs asrulebs – roca kaifSi xar, yvela problema moxsnilia.
sxva sityvebiT, rogorc bavSvs uyvars deda, ise narkomans – narkotiki, da am damokidebulebis daZleva
bevrad Znelia, vidre lomkis moxsna.
– ra ari, ras Svrebian amden xans? – nerviulobda cicino.
176
177
Tavi V
– eg kargi niSania, etyoba is qali evaWrebaT. modi me amaT davugeb, daiZinon. biWebo, Tqven lojSi
daweqiT.
– ara, ninuli deida, ra damaZinebs! – Tqva goglokom.
– Zalian nerviulob, ara?! – SeuRrina cicinom.
– ninuli, Sen irina daaZine, eseni ki isxdnen skamebze, araferi mouvaT!
Zalian ki meZineboda, magram verafriT ver mivatovebdi am debilebs da ver davwvebodi. bolos, rogorc iqna mamebi dabrundnen. daRlili, magram gamarjvebuli saxeebi hqondaT.
– sada xarT amden xans? – ikiTxa cicinom.
– viola advilad movtexeT, magram griSa boboqrobda.
– griSa viRaa?
– griSa faRava, violas mezobeli. amxela kacs,
Turme vedro Camocves Tavze. cxviri aqvs gatexili
da gasiebuli. Tan raRac Zveli ambavi gaaxsena arCils da iZaxda eg kauCuka namdvili recidivistia,
cixeSi unda amovalpoo.
– eg faRava Cems yofil rZals biZad ergeba. adre magas da Cem Svils raRac usiamovneba mouvidaT,
axla es ambavic daemata da gagiJda kaci. me magisi mesmis.
– kauCukas da magis Zmakacebs Rvinos aZalebda,
– Tqva goglikom.
178
saSualo Tbiliseli narkomani
2003 wels mecnierTa saerTaSoriso jgufis mier
Tbilisis masStabiT Catarda narkotikebis momxmarebelTa
gamokvleva SidsTan dakavSirebuli riskis TvalsazrisiT1 .
gamokvlevis angariSSi mocemulia tipiuri Tbiliseli
narkomanis daxasiaTeba _ `portreti~. `saSualo~
Tbilisel narkomans avtorebma giorgi daarqves:
giorgi, 27 wlis, ucolo, umaRlesi saswavleblis
studenti. narkotikebis xmareba daiwyo 18 wlis asakSi
da regularulad iRebs bolo Svidi wlis ganmavlobaSi.
giorgim wamlis miReba cnobismoyvareobis gamo daiwyo
da amave dros surda, rom `ar CamorCenoda~ megobrebs.
rogorc wesi, igi narkotiks marto mcxovrebi megobris
binaSi ikeTebs, megobris megobrebTan erTad. misTvis
uCveulo araa sxvebis, ufro xSirad misi megobrebis mier
naxmari Spricis gamoyeneba. rodesac igi amas akeTebs,
nemsisa da Spricis gasawmendad wyals xmarobs. naxmari
nemsis gamoyenebis garda, igi xSirad iyenebs narkotikis
naxarSs, romelic sxvebis mier naxmar WurWelSi mzaddeba.
giorgis pirveli seqsualuri kontaqti 16 wlis asakSi
hqonda, xolo gasul wels man sqesobrivi urTierToba
oTx sxvadasxva partniorTan daamyara. es gaxldaT misi
regularuli partniori, agreTve SemTxveviTi da e.w.
komerciuli seqs-partniorebi. misi TqmiT, momavalSi
komerciul seqs-partniorebTan urTierTobisas,
savaraudod, prezervativiT daicavs Tavs, SedarebiT
1
q. stvilia, l. derSemi, s. bonila, T. sirbilaZe, x. TodaZe, j.
dalabeta, T. cagareli. ineqciuri narkotikebis momxmarebelTa
maxasiaTeblebi, maRali riskis Semcveli qcevebi, sqesobrivi gziT
gadamdebi infeqciebis, a/ iv/Sidsis Sesaxeb codna da am infeqciebis
gavrceleba. Tbilisi, 2003, gv. 25-26.
179
Tavi V
– mere, amaze iCxubes? – gaukvirda ninulis.
– xo. kauCukam mTeli yanwi daasxa Tavze.
goglikos fexi ki gavkari, magram gvian iyo. arCili patara bavSviviT gawiTlda da moikunta.
– gamagebineT, ra qeniT, – moTminebis fiala aevso cicinos.
– mokled, im violas marTla ar awyobs policiis
Careva.
– ubralod zarali unda avunazRauroT da ar
iCivlebs.
– ramdenia eg zarali?
– Tavidan sami aTasi dolari gviTxra, magram ornaxevarze CamoviyvaneT.
– griSam ra Tqva?
– Tavidan kategoriul uarze iyo.
– mere?
– mere TiTon violam Txova, modi, biWebs nu gavafuWebTo da isic bolo-bolo daTanxmda. erTi
sityviT, Tu aTas dolars mivcemT, egec gaCumdeba.
– ese igi, samiaTas xuTasi gvijdeba amaTi navaJkacari? – Seicxada cicinom.
– diax, – Tqva arCilma. – naxevar-naxevars davdebT.
– ras ambob, cicino, CaTvale rom iolad gadarCiT! – CaurTo ninulim.
– eg yvelaferi Zalian kargi, magram es ras niSnavs? – ver moviTmine me. – gamodis ro violas isev
180
naklebad gamoiyenebs prezervativs SemTxveviT da
iSviaTad _ regularul partniorTan kavSiris dros.
giorgi zogadad sakmaod gaTviTcnobierebulia aiv/
Sidsis Sesaxeb, Sesabamisi informacia mas ZiriTadad
televiziis meSveobiT aqvs miRebuli. man icis, aiv/Sidsi
sqesobrivi gziT da sisxliT vrceldeba da rom
prezervativis gamoyenebiT SeiZleba infeqciis Tavidan
acileba; aseve, man icis, rom daucveli seqsi SemTxveviT
partniorTan da naxmari Spricis gamoyeneba riskis
Semcvelia. am codnis miuxedavad, giorgi kvlav iyenebs
naxmar nemsebsa da Spricebs da uwevs angariSs im
garemoebas, rom misi megobrebi axlaxan dabrundnen
ruseTsa da ukrainidan, sadac ikeTebdnen wamals
SemTxveviTi nacnobebis naxmari nemsebiT. igi, agreTve,
ganagrZobs daucvel sqesobriv urTierTobas ramdenime
partniorTan, maT Soris, SemTxveviTebTan.
giorgis gaaCnia informacia, rom arsebobs aiv/Sidsis
ufaso da anonimuri analizis Catarebis saSualeba, magram
aseT analizs ar itarebs; aseve, ar ucdia narkomaniis
mkurnaloba.
...ra giTxraT, aravis vusurvebdiT `saSualo qarTveli narkomanis~ adgilas yofnas...
181
Tavi V
ise SeuZlia gaagrZelos Tavisi saqmianoba, rogorc
aqamde? aranairad ar unda agos pasuxi?
– nu, irina, yvelafers Cven nu mogvTxov, – aRelda
nugzari. – eg viola Cveni mxridan isedac dasjilia.
Tu Sukas ojaxi gadawyvets uCivlos, es ukve magaTi saqmea.
– Seqmnili mdgomareobidan gamomdinare, viola
veRar gabedavs ulicenziod da sanitaruli normebis daucvelad amuSaos Tavisi saloni, – daaskvna arCilma.
xuTi saaTi iyo dawyebuli, roca wavidnen. sanam
kompiuters gamovrTavdi da davwvebodi, SevamCnie,
rom imeilze axali mesiji iyo mosuli. ver moviTmine
da gavxseni. Sukasgan iyo: shuka– pet@ posta.ge
irina!
gaxsovs, erTxel misayvedure, ratom arafers aRar makiTxebo? apolineris es leqsi minda, rom Cemgan saxsovrad
gqondes.
me erTxel Rvia gaCuqe lurji,
zamTrispiria, droa wavide –
win verSexvedris wlebia munji,
drois surneli Rviaa lurji,
nu damiviwyeb, gemudarebi...
gkocni, Suka
ramdenjerme gadavikiTxe. leqsi momewona, mag182
mkurnalobis perspeqtivebi
ikurneba Tu ara narkomania? ikurneba, magram Zalian Znelad. pirvel rigSi, aucilebelia, TviT narkomanis survili (iZulebiT mkurnalobas Zalze iSviaTad
moaqvs sasurveli Sedegi). vTqvaT, aseTi survili aris.
Semdeg xdeba mdgomareobis simZimis Sefaseba, rac Semdegi niSnebiT xorcieldeba:
1. gaizarda Tu Semcirda narkotikis doza garkveuli periodis ganmavlobaSi (Tu Semcirda
– es dadebiTi niSania: narkomans naklebi fuli sWirdeba, naklebia Sidsisa da sxva virusebiT inficirebis albaToba da a.S.).
2. erT narkotiks xmarobs Tu yvelafers, rasac
iSovnis. Tu ramdenimes an yvelafers – uaresia, radgan yovel narkotiks Tavisi gansakuTrebuli safrTxeebi aqvs janmrTelobasTan mimarTebaSi (vTqvaT, erTi gansakuTrebiT RviZlze moqmedebs, meore – nervul sistemaze da
a.S.); erTad an areulad miRebisas yvela es mavne qmedeba jamdeba da swrafad angrevs organizms.
3. fizikuri janmrTeloba – rogoria kanis, kbilebis, frCxilebis, filtvebis, RviZlis, nervuli
sistemis mdgomareoba.
4. fsiqikuri janmrTeloba – aqvs Tu ara SiSebi,
`molandebebi~, xom ar daqveiTda inteleqti; magaliTad, pingvinas da kauCukas mier dagegmili
`operacia~ violasgan fulis gamoZalvis mizniT aSkarad azrovnebis unaris daqveiTebis
183
Tavi V
ram ratomRac avforiaqdi. momeCvena, rom am mokle
mesijiT Sukas raRac Zalian mniSvnelovani undoda
eTqva CemTvis. TiTqos sadRac Sors apirebda wasvlas da memSvidobeboda. mTeli Rame ar dameZina.
diliT goglikom damireka da Sematyobina, rom
SukasTvis imunoblotingis testisTvis sisxli auRiaT. dRes ukve pasuxi unda iyoso. dalisTan ulaparakia telefoniT da iqidan icoda.
– ra vqnaT, gogrik?
– davicadoT da cota xanSi davrekoT, amasobaSi
ukve dabrunebuli iqnebian saavadmyofodan.
Sua dRemde xan gogliko rekavda SukasTan, xan
me. telefons aravin iRebda. eleqtrofosta gavxseni da kidev erTxel gadavikiTxe Sukas werili. uceb
yvelafers mivxvdi. mobilurs davavle xeli da goglikos nomeri avkrife.
– goglik, gaaCere taqsi da CemTan wamodi. dabla
dagxvdebi, sadarbazosTan.
– sadme mivdivarT?
– Suka unda movZebnoT, saswrafod!
– ra ari, ra ambavia?
– ra ari da, Tu testis pasuxi dadebiTi iqneba,
meSinia rame sisulele ar gaakeTos.
– saidan moitane?
– exla magisi dro ar ari, gzaSi mogiyvebi!
– sad unda wavideT?
– Sidsis centrSi.
184
Sedegia: Zmakacebma arc ki dauSves, rom saqme SeiZleba ise ar wasuliyo, rogorc maT awyobdaT.
5. ojaxuri da megobruli kavSirebi – ra damokidebulebaSia ojaxis wevrebTan, SemorCa Tu
ara narkomani megobrebi, saerTod uyvars Tu
ara vinme an rame narkotikisa da narkomanebis
wris garda; Tu aseTi kavSirebi SenarCunebulia, narkomaniisagan gankurnebis raRac imedi
rCeba.
6. damokidebuleba kanonTan da kanondamcvel organoebTan – dakaveba, dapatimreba da a.S. cnobilia, rom narkotikis miRebis iZulebiTi Sewyveta da Tanmdevi stresi Semdgom dozis gazrdas iwvevs.
7. muSaobs Tu ara; Tu ki – rogor?
(kargia, xom, aseTi niSnebiT rom gafaseben?)
Sefasebis safuZvelze iniSneba mkurnalobis kursi.
meTodebi sxvadasxvaa, magram yvela maTgani Zviria, xangrZlivi da rac mTavaria, garantirebul gankurnebas
ver uzrunvelyofs. pirvel rigSi imitom, rom mkurnalobis Semdeg yofili narkomani, rogorc wesi, Cveul
garemoSi brundeba, igive problemebiT, igive ZmakacebiT, igive cdunebebiT da yvelaferi Tavidan iwyeba.
ar arsebobs narkomani, romelsac arasdros hqonia
wamlis gadagdebis survili. magram sakuTari ZalebiT
es Znelia. mkurnaloba, rogorc viciT, Zviria. magram aris
sxva gzebic. arcTu iSviaTad, narkomani xsnas eZebs siyvarulsa da qorwinebaSi. unda iTqvas, rom narkomanisTvis
damaxasiaTebeli Warbi emociuroba, gulwrfelobis
185
Tavi V
– kargi, movdivarT.
– ra ari, marto ara xar?
– me da Zeba varT.
Zvelis-Zveli, danjRreuli `mersedesis~ taqsiT
mivdivarT. win goglikoa gamoWimuli, ukan me da Zeba.
– Sen ra eWviani tipi xar! didi rame, leqsi gamogizavna saxsovrad!
– sxva SemTxvevaSi yuradRebas ar mivaqcevdi,
magram pasuxis gagebamde ramdenime saaTiT adre, Rame gamoagzavna, gesmis?! Tan leqsic sikvdilis molodinzea. damemSvidoba, aba sxva ra unda vifiqro!
– exla am marCielobas ra azri aqvs? saavadmyofoSi mivalT da yvelafers gavigebT, – ambobs Zeba.
es Zeba raRacnairi tipia. goglikos ara gavs. didi
xani ar aris, SevamCnie – roca eg gverdiTaa, ratomRac
vmSviddebi xolme... mobiluri rekavs. dedaCemia.
– irina sada xar?
– sadRac mivdivarT me, gogliko da Zeba.
– Sukam dareka.
– ra-a?!
– Sukam dareka, Sen geZebs. analizis pasuxi uaryofiTi yofila. gesmis?! ra bednierebaa!
– gamodis rom araferi ara aqvs?
– xo, egre gamodis. saxlSi var, damirekoso. magas mobiluri ara aqvs da ver girekavs.
186
`amofrqvevebi~, anda piriqiT, grZnobebis Sekaveba moqmedebs garkveuli tipis gogonebze, Cndeba urTierTsimpatia da siyvaruli; gogonas sjera, rom am siyvarulis gavleniT Seyvarebuli wamals gadaagdebs, sjera
TviT Seyvarebulsac, xSirad gulwrfelad, da marTlac,
zogjer es asec xdeba. magram mxolod zogjer...
aris SemTxvevebi (da maTi raodenoba bolo wlebSi matulobs), roca biWi ki ar agdebs wamals, aramed,
piriqiT, gogona xdeba narkomani.
ufro xSirad ki viTareba aseTia: biWi marTlac
icavs pirobas, axalgazrda wyvili bednieria, Cndeba
bavSvi, SeiZleba kidev erTi, bedniereba grZeldeba, magram nel-nela romantika fermkrTaldeba, coli ZiriTadad bavSvebiTaa dakavebuli, da ojaxuri cxovreba
SedarebiT erTferovani, Tanac yoveldRiuri problemebiT datvirTuli xdeba. erTxelac iqneba, Zveli
narkomani Zmakaci darekavs da...
amitom, mogmarTavT gogonebs: Zalian dafiqrdiT,
vidre narkomans daukavSirebdeT Tqvens cxovrebas. da
icodeT, narkomanis Svili Zalian xSirad TviT xdeba
narkomani, radgan bavSvobidanve eCveva narkomanebis
wresa da garemos.
kidev erTi gzaa eklesia. Tqma ar unda, rwmenisa
da Wkviani moZRvris daxmarebiT narkomaniisagan gankurneba SesaZlebelia. imedis momcemia, rom bolo
wlebSi narkomaniasTan brZola eklesiis erT-erT
prioritetad iqca. meore mxriv, qarTveli narkomanebi sul ufro xSirad eZeben daxmarebas religiaSi
– ar kaifoben marxvis dros, drodadro midian monastrebSi da a.S., rac ukve TavisTavad garkveul da187
Tavi V
– ies! au, ra magaria! gkocni, ninuli!
sixarulisagan Zebas vexvevi da goglikos TavSi
vutyapuneb.
– ra ari, to?
– imunoboltingma uaryofiTi pasuxi aCvena! is
pirveli analizi, ifa, ponti yofila!
– nu gaaxure! – yviris gaxarebuli gogliko.
– xo. emwuTas daurekavs Sukas CemTan saxlSi.
– karoCe, janmrTelia?
– xo. yovel SemTxvevaSi Sidsi naRdad ar Wirs!
– mTeli amxela ambavi su tyuilad iyo atexili?
– xo.
– is violac su tyuilad davateroreT? – icinis
Zeba.
– ara uSavs. Wkuas iswavlis.
– sawyal griSasac su tyuilad CamovacviT vedro! – roxroxebs gogliko.
– gogrik, dRes vqeifobT?! – iZaxis Zeba.
– exla jer SukasTan mivideT da iq movilaparakoT. saavadmyofoSi raRa gvinda?
– au, su dagvaviwyda, ukan unda movbrundeT.
– kaco, sad mivdivarT, gamagebineT? – kiTxulobs mZRoli.
– exla unda movbundeT, biZaCemo, da lermontovze gavideT.
mZRoli buzRuniT abrunebs manqanas.
– gogrik! imunoblotia, Tu imunoblotingi? –
kiTxulobs gogliko.
ra mniSvneloba aqvs? ara, es biWebi cota ver arian, xo ici...
188
debiT Zvrebs niSnavs. Tu ase gagrZelda, SesaZloa,
narkosituacia saqarTveloSi sagrZnoblad gaumjobesdes kidec, Tumca mainc saeWvoa, rom mdgomareoba
Zireulad Seicvalos.
Zireuli Secvlis gasaRebi ki Tqveni, Tineijerebis xelSia.
ar gasinjoT.
ar daiwyoT.
ar mibaZoT.
Tqveni amJamindeli problemebi araferia narkomanis problemebTan SedarebiT.
yvelaze magari kaifi ar Rirs im tanjvad, rac am
kaifs moyveba TqvenTvis da Tqveni axloblebisTvis.
xedavT? Zaxilis niSnebs ar vsvamT, ar mogiwodebT.
ubralod, geubnebiT...D
189
Tavi
gamomcemloba `universali~
Tbilisi, 0128, i. WavWavaZis gamz. 1, :
E-mail: [email protected]
190
29 09 60, 8(99) 17 22 30