Architektūros ir projektavimo sektoriaus įmonių paslaugų eksporto į

Transcription

Architektūros ir projektavimo sektoriaus įmonių
paslaugų eksporto į Armėniją galimybių studija
2014 m.
RENGĖJAS
Projektas „ Paslaugų sektoriaus eksporto skatinimas“
Projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K-01-022
2
STATYBŲ, PROJEKTAVIMO IR ARCHITEKTŪROS PASLAUGŲ EKSPORTO Į ARMĖNIJĄ GALIMYBIŲ STUDIJA
TURINYS
Santrauka
3
Įvadas
4
1.
Lietuvos sektoriaus situacijos analizė
6
1.1.
Svarbiausi Lietuvos statybos, projektavimo ir architektūros paslaugų 6
sektoriaus rodikliai
1.2.
Sektoriaus konkurencinė aplinka
9
1.3.
Paklausa sektoriaus teikiamoms paslaugoms
13
1.4.
Sektoriaus eksporto veikla
16
2.
Armėnijos verslo aplinkos analizė
19
2.1.
Verslo makroaplinkos analizė
19
2.2.
Teisinė verslo aplinka
23
2.3.
Socialinė ir kultūrinė verslo aplinka Armėnijoje
25
2.4.
Armėnijos rinkos iššūkiai ir galimybės
26
2.5.
Armėnijos ir Lietuvos verslo santykiai
32
2.6.
Armėnijos paslaugų rinkos vertinimas
35
3.
Detalus sektorinis statybos, projektavimo ir architektūros rinkos 41
tyrimas Armėnijoje
3.1.
Armėnijos statybos, projektavimo ir architektūros sektoriaus analizė
41
3.2.
Sektoriaus pokyčio tendencijų vertinimas ir prognozių formulavimas
45
4.
Sektoriaus įmonių eksporto į tikslinę rinką stiprybių, silpnybių, 51
grėsmių ir galimybių analizė
5.
Įžvalgos ir rekomendacijos dėl sektoriaus įmonių eksporto į tikslinę 54
rinką
5.1.
Potencialūs paslaugos teikimo partneriai Armėnijoje
54
5.2.
Optimalūs paslaugų eksporto būdai, kanalai, alternatyvos
56
5.3.
Sektorinės eksporto strategijos į tikslinę rinką ir sektorių gairės
57
6.
Išvados
61
7.
Šaltinių sąrašas
63
PRIEDAS
66
2
Santrauka
Šioje galimybių studijoje pirmiausiai išnagrinėta dabartinė Lietuvos statybų,
architektūrinių ir projektavimo sektoriaus būklė, statistiniai rodikliai, konkurencinė aplinka,
aptarti paslaugų eksporto rodikliai. 2012 metai buvo sėkmingi daugumai Lietuvos paslaugų
sektoriaus šakų, augo apyvartos, pajamos ir eksportas. Statybų sektoriaus paslaugos buvo tarp
labiausiai augančių paslaugų šakų, jos išaugo net 76,4 proc. Lietuvos statybų bendrovėms
2012 m. buvo rekordiniai pagal paslaugų eksporto rodiklius. 2012 metais statybos darbų
atlikta už 6,7 mlrd. litų. Lietuvos statybų atrodo gerai bendrame Europos statybų sektoriaus
kontekste, per 2011 metus ES sektorius augo 2,8 proc., tuo pat laikotarpiu Lietuvoje – 16,4
proc.
Galimybių studijoje išnagrinėta Armėnijos statybų, projektavimo ir architektūros
sektoriaus statistinė informacija, identifikuotos sektoriaus stiprybės, silpnybės, grėsmės ir
galimybės Lietuvos sektoriaus įmonių paslaugų eksportui, suformuotos įžvalgos ir
rekomendacijos dėl sektoriaus įmonių eksporto į tikslinę rinką. Aptarti potencialūs paslaugos
teikimo partnerių parinkimo būdai ir sąlygos, pateikiama trumpa informacija apie 207
pagrindines Armėnijos architektūrines ir projektavimo kompanijas.
Išnagrinėjus informaciją apie statybų ir architektūros sektoriaus Armėnijoje situaciją
suformuluoti 4 pagrindiniai strateginiai sektorinio eksporto iš Lietuvos į šią šalį principai,
pateikiamos išvados.
3
Įvadas
2012 m. paslaugų eksportas sparčiausiai augo į Tradicinę Rytų rinką – 34,4 proc. Į
Tradicinę Rytų rinką (Rusija, Baltarusija, Ukraina) buvo eksportuota 39,8 proc. visų Lietuvos
paslaugų, daugiausia į Rusiją – 25,5 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto. Didžiausią dalį
eksporto paslaugų sudaro transporto (59,6 proc. viso paslaugų eksporto 2012 m.) ir turizmo
(26 proc.) sektoriai.
Architektūros, inžinierinių ir techninių paslaugų subsektorius (NACE grupės 74.2 ir
74.3) šioje galimybių studijoje apjungtas kartu su statybinėmis veiklomis (NACE skyrius F).
Tarp statybinių veiklų yra statinių statyba ir civilinė inžinerija (NACE grupė 45), kuri savo
ruožtu apima daugumą statybų veiklų, o taip pat inžinierinius projektus; statinių sistemų ir
instaliacijų įrengimą, statybų užbaigimą, vietos parengimą, statybų įrangos nuomą ir kita.
Pagal ES klasifikatorių architektūrinės, projektavimo ir inžinierinės paslaugos (NACE kodas
74, 71) apima architektūrines konsultacinės paslaugas, įvairias inžinierines ir technines
veiklas, susijusias su statybomis.
2012 metais architektūrinėmis ir inžinerijos veiklomis, techniniu tikrinimu ir analize
Lietuvoje užsiėmė 1809 įmonės, kuriose dirbo 13 tūkst. darbuotojų; jų pardavimo pajamos
siekė 927,2 mln. Lt. Statybų sektoriuje dirbo 5945 įmonės, iš kurių 2937 įmonių specializacija
buvo pastatų statyba, 298 įmonių – inžinerinių statinių statyba, 2710 įmonių – specializuotos
statybos veiklos. Pagrindinę Lietuvos statybų sektoriaus apyvartų dalį generuoja inžinerinių
statinių statybos darbai, iš kurių trečdalį sudaro kelių ir gatvių tiesimo bei remonto darbai.
Negyvenamųjų pastatų statybos darbų dalis 2012 metais sudarė 37 proc., gyvenamųjų pastatų
statybos dalis sudaro 9 proc. visų statybos darbų.
Statybos paslaugų eksportas 2012 m., palyginti su 2011 m., augo net 76,4 proc. iki
532,7 mln. Lt. Tai buvo geriausi metai statybos bendrovių teikiamų paslaugų eksportui nuo
įstojimo į ES. 2013 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. pirmuoju ketvirčiu, augimas
sudarė 37,6 proc. Tai vėlgi geriausias pirmasis metų ketvirtis statybos paslaugų eksporto
istorijoje. Labiausiai augo Norvegijos, Baltarusijos ir Latvijos rinkos. Architektūros,
inžinerijos ir kitos techninės paslaugos 2013 m. I ketv., palyginti su 2012 m. tuo pačiu
laikotarpiu, padidėjo 40,61 proc.
2013 m. svarbiausios rinkos Lietuvos statybos įmonėms išliko Rusija ir Baltarusija,
taip pat Jungtinė Karalystė ir Vokietija. 2013 m. tarp svarbiausių rinkos Lietuvos statybos
įmonėms rinkų buvo ir Skandinavijos šalys, taigi, sėkmingai dirbančioms Norvegijos rinkoje
įmonėms lengviau panaudoti įdirbį ir įvaizdį ir plėsti dalį veiklų į kitas Skandinavijos šalis.
Rengiant šią statybos, projektavimo ir architektūros sektoriaus paslaugų eksporto į
Armėniją galimybių studiją didelis dėmesys buvo skirtas prieinamų informacijos šaltinių
4
analizavimui, detaliam šalies ekonominės ir socialinės investavimo situacijos įvertinimui,
surinkti ir įvertinti susiję statistiniai rodikliai, identifikuoti didžiausio potencialo sektoriniai
segmentai, nustatytos vystymosi tendencijos, surinkta kontaktinė informacija.
5
1. LIETUVOS SEKTORIAUS SITUACIJOS ANALIZĖ
1.1. Svarbiausi Lietuvos statybos, projektavimo ir architektūros paslaugų
sektoriaus rodikliai
Paslaugų eksportas sudaro reikšmingą ir nuolat didėjančią dalį bendroje eksporto
struktūroje. 2012 m., palyginti su 2011 m., paslaugų eksportas išaugo 22,8 proc., arba 2,91
mlrd. Lt, iki 15,69 mlrd. Lt. 2012 metai buvo sėkmingi daugumai paslaugų šakų. Lyginant su
2011 metais pardavimai augo 25 iš 34 paslaugų šakų. Tradiciškai labiausiai prie augimo
prisidėjo transporto paslaugos, kelionių paslaugos, nedaug nuo jų pagal augimą atsiliko
statybos paslaugos, kurios išaugo net 76,4 proc., arba 231 mln. Lt. Aktyvūs Lietuvos statybų
bendrovių veiksmai užsienio rinkose lėmė rekordinius statybos paslaugų eksporto rodiklius
2012 m.
* Išplėstinis statybų sektorius (įjungiant architektūrines ir projektavimo veiklas) sudaro
labai reikšmingą Lietuvos ekonomikos dalį ir yra svarbus paslaugų eksporto
komponentas, einantis trečioje paslaugų eksporto apimčių vietoje.
2013 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, Lietuvos
paslaugų eksportas didėjo 22,5 proc. iki 3,8 mlrd. Lt. Lietuvos metinis paslaugų eksporto
augimo tempas buvo didžiausias tarp trijų Baltijos šalių: Estijos paslaugų eksportas augo 1,4
proc., o Latvijos – 5,6 proc. Pirmasis šių metų ketvirtis buvo sėkmingas praktiškai visoms
paslaugų rūšims, tame tarpe ir statybos paslaugų sektoriui. Statybos paslaugų eksportas augo
37,6 proc. [31].
1 lentelė. Lietuvos paslaugų eksporto dinamika 2010–2013 m., mlrd. Lt
Architektūrinių, projektavimo ir statybinių paslaugų sektoriaus eksporto rodiklius
nulemia pokyčiai sektoriuje vidaus rinkoje. Pirmuosius du segmentus įtakoja statybų
sektoriaus rodikliai, naujai vystomi strateginiai projektai (ne tik statybinio pobūdžio, bet ir
tokie, kaip regioninių sąvartynų įrengimas, kelių tinklo modernizavimas, elektros jungties su
Lenkija rengimas, galimas Ignalinos atominės elektrinės projektas, daugiabučių namų
renovacija, vėjo jėgainių parko plėtra).
2009 m. architektūros ir inžinerijos veiklos bei techninio tikrinimo ir analizės įmonių
sukuriama bendroji pridėtinė vertė smuktelėjo beveik per pusę. Toks žaibiškas kritimas krizės
metu buvo nulemtas šio sektoriaus tiesioginės priklausomybės nuo statybų sektoriaus, kuris
6
krizės laikotarpiu Lietuvoje nukentėjo labiausiai. Nuo 2010 m. vėl jaučiamas sektoriaus
sukuriamos pridėtinės vertės augimas, kuris 2011 m. sudarė 0,52% visos bendrosios pridėtinės
vertės. Tikėtina, jog atsigaunant ekonomikai plėsis ir statybų sektorius, kuris yra vienas
pagrindinių architektūros ir inžinerijos sektoriaus paslaugų užsakovas, kas turėtų padidinti
sektoriaus sukuriamą pridėtinę vertę.
1 pav. Architektūros ir inžinerijos veiklos bei techninio tikrinimo ir analizės įmonių
sukuriama bendroji pridėtinė vertė
*Lietuvai, siekiančiai turėti inovacijomis paremtą verslą ir visuomenę,
inžinerijos sektorius turi itin didelę reikšmę, o kartu ir realų potencialą augimui.
Nuo 2009 m. inžinerijos sektorius augo po 17% kiekvienais metais, 2012 m.
pagaminta produkcijos net už 2,2 mlrd. eurų. Kasmet inžinerijos pramonė sugeneruoja 12%
šalies apdirbamosios pramonės produkcijos. Lietuvos inžinierių sukurtus produktus dažnai
pritaiko įvairių sričių tarptautinės kompanijos ir organizacijos, tokios kaip NASA, „Boeing“,
JAV kariuomenė, BMW, „Volkswagen“, „Hitachi“, „Siemens“ ir „Mitsubishi“.
Taigi Lietuvos inžinerijos pramonė nuolat auga ir plečiasi, o Lietuvos inžinerinės
kompanijos projektuoja ir kuria produktus aukščiausių kokybės standartų besilaikančioms
tarptautinėms kompanijoms. Dėl darbštumo ir aukštos kvalifikacijos Lietuvos specialistai yra
vertinami tarptautiniu mastu. Lietuvos architektai dažnai užima prizines vietas tarptautiniuose
architektūros konkursuose. Šio sektoriaus žmogiškąjį kapitalą kasmet papildo architektai,
statybų, pramonės, kelių inžinieriai paruošti tarptautiniu mastu pripažintų ir įvertintų Lietuvos
aukštojo mokslo institucijų.
2011 m. baigti statyti 3733 nauji gyvenamieji pastatai. Gyvenamuosiuose namuose
įrengti 5066 butai, t. y. 38,2 proc. daugiau nei 2010 m. 2011 m. šalyje baigta statyti 3330
negyvenamųjų pastatų, kurių bendrasis plotas sudarė 685,2 tūkst. m2, tai 6,3 proc. daugiau
negu 2010 m. 2011 m. statybos darbų šalyje atlikta už 6,6 mlrd. Lt, jų apimtis, palyginti su
2010 m., padidėjo 22,7 proc.
7
Statybos darbų apimties padidėjimą lėmė inžinerinių statinių statybos darbų plėtra
(54,5% šalyje atliktų darbų). Negyvenamųjų pastatų statybos darbų dalis visoje statyboje
sudarė 38,4 proc., jų atlikta už 2,5 mlrd. Lt. Gyvenamųjų pastatų statybos darbai sudarė 7,1
proc. visų šalyje atliktų statybos darbų [1].
Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2012 metais statybos darbų atlikta už
6,7 mlrd. litų. Jų apimtis, palyginti su 2011 m., sumažėjo 6,5 proc. Šalies teritorijoje statybos
darbų atlikta už 6,2 mlrd. litų, arba 8,4 proc. mažiau, tačiau 29,7 proc. daugiau statybos darbų
atlikta užsienyje – jų vertė sudarė 437 mln. litų. Nors statybos darbų apimtys per metus auga
dar gana sparčiai, pasiektas lygis tebėra žemas: darbų apimtys dar nesiekia atitinkamos 2004
m. laikotarpio reikšmės [1].
* Pagrindinę statybų sektoriaus dalį sudaro inžinieriniai ir civilinės paskirties statiniai.
Statybų sektorius buvo tarp tų, kurie labiausiai nukentėjo ekonominės krizės metu ir
dabar, nepaisant sparčiai gerėjančių rodiklių, dar nėra pasiekęs prieš krizinio lygio.
Europos Sąjungos mastu, nepaisant žemo statybos darbų lygio, Lietuva atrodo gerai.
Europoje statybų sektorius per 2011 metus augo 2,8 proc., tuo pat laikotarpiu Lietuvoje – 16,4
proc.
2 pav. Statybos darbų indeksai pasirinktose Europos Sąjungos šalyse
Statybos darbų apimties sumažėjimą 2012 metais lėmė 9,8 proc. mažesnė, palyginti su
2011 m., inžinerinių statinių statybos darbų apimtis – jų atlikta už 3,4 mlrd. Lt, iš kurių
trečdalį sudarė kelių ir gatvių tiesimo bei remonto darbai.
Sektoriaus galimybės pristatomos tikslinėse rinkose. Lietuvos Architektų sąjunga 2013
m. rugsėjo 9 d. – spalio 31 d. Londone rengė parodą „Paralelės. Lietuvos architektūra: trys
laikmečiai, trys veidai“. Vėliau parodą planuojama eksponuoti kituose Jungtinės Karalystės
8
miestuose. Kitais metais anglų ir lietuvių kalbomis parengtą parodą ketinama vežti ir į kitas
užsienio šalis.
1.2. Sektoriaus konkurencinė aplinka
Sektoriuje veikiančių įmonių skaičius šiek tiek mažėja, stabilus lieka didžiųjų
kompanijų, kurios pajėgios vykdyti didelės apimties projektus, skaičius. Lietuvos statybų
sektoriuje vyrauja smulkios ir mažos (darbuotojų skaičius neviršija 49 žmonių) įmonės.
Didžiausia statybos įmonių koncentracija – Vilniaus ir Kauno apskrityse. Tokią situaciją
didele dalimi lėmė nevienodas investicijų pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje. Kita vertus,
statybinės įmonės yra gana mobilios ir dažnai konkursus didmiesčiuose laimi įmonės iš kitų
vietovių, daugiausia dėl pigesnės darbo jėgos.
3 pav. Darbuotojų skaičiaus grupės Lietuvos statybų sektoriuje 2012 m.
Nepaisant to, jog sektorių stipriai paveikė ekonominė krizė, įmonių skaičius jame
2007–2011 m. augo ir 2011 m. siekė 1475. Jeigu pridėtume panašia veikla užsiimančius
fizinius asmenis bei individualiąsias įmones, ūkių subjektų, veikiančių šiame sektoriuje,
skaičius 2011 metais būtų 3038. Didžiąją dalį įmonių 2011 m. sudarė mažos įmonės, turinčios
iki keturių darbuotojų, ir ši tendencija nesikeitė nuo 2006 m.
9
4 pav. Statybų sektoriuje dirbančių įmonių skaičių pokyčiai
* Statybų segmente dirba didelis skaičius įmonių, kurių didžioji dalis užsiima pastatų
statyba, ir šis skaičius mažėja pastaruoju metu. Inžinierinių statinių segmente dirbančių
įmonių skaičius daug mažesnis, tačiau čia vykdomi didžiausi projektai ir generuojamos
didžiausios apyvartos. Architektūros ir inžinerijos segmente dirbančių įmonių skaičius
yra stabilus.
Darbuotojų skaičius sektoriuje, 2008 m. pasiekęs aukščiausią tašką, ženkliai sumažėjo,
tačiau nuo 2010 m. vėl matomas kilimas. Nors tikėtina, jog dalis laisvų darbuotojų turėjo
persikvalifikuoti, tačiau, sudėjus laisvus darbuotojus bei per šiuos metus studijas pabaigusius
jaunus šių sričių specialistus, galima teigti, jog sektorius turi didelį žmogiškųjų išteklių
resursą, kurį bet kuriuo metu galima panaudoti plečiant savo veiklą vietinėje ar tarptautinėje
rinkoje. Aukštos kvalifikacijos specialistai yra vienas iš šio sektoriaus didžiausių privalumų.
Didėjantis įmonių skaičius gali reikšti, jog dalis buvusių sektoriaus darbuotojų pradeda savo
individualią veiklą, o ir pats įmonių skaičiaus didėjimas vėl gali lemti užimtųjų skaičiaus
spartesnį augimą. 2011 m. sektoriuje dirbo 11828 žmonės.
5 pav. Architektūros ir inžinerijos veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos
10
6 pav. Techninio tikrinimo ir analizės segmentas
7 pav. Architektūros ir inžinerijos veikla; techninis tikrinimas ir analizė
Architektūrinių ir inžinerijos veiklų, techninio tikrinimo ir analizės segmente
veikiančių įmonių skaičius ir jų pajamos stabilizavosi. Nuo 2009 metų pasikeitė statistinių
duomenų rinkimo metodika, abi veiklos apjungtos į vieną veiklų grupę. 2012 metais
architektūrinėmis ir inžinerijos veiklomis, techniniu tikrinimu ir analize Lietuvoje užsiėmė
1809 įmonės, kuriose dirbo 13 tūkst. darbuotojų; jų pardavimo pajamos siekė 927,2 mln. Lt.
8 pav. Architektūros ir inžinerijos veiklos bei techninio tikrinimo ir analizės įmonių
skaičiaus dinamika 2007–2011 m.
11
9 pav. Architektūros ir inžinerijos veiklos bei techninio tikrinimo ir analizės sektoriaus
darbuotojų skaičius
Nuostolingai veikusių architektūros ir inžinerijos veiklos bei techninio tikrinimo ir
analizės sektoriaus įmonių skaičius 2009–2012 m. sumažėjo dvigubai, o vertinant tai, jog
įmonių skaičius šiuo laikotarpiu augo, galima daryti išvadą, jog didėja paklausa sektoriaus
teikiamoms paslaugoms, t.y. sektorius tendencingai atsigauna iš sąstingio.
*Lietuvoje architektūros ir inžinierinių paslaugų sektoriuje vyrauja smulkios bendrovės.
Lietuvos specialistai garsėja savo pasiekimais ir kvalifikacija, todėl manome, kad
Lietuvoje pradės formuotis stambesnės bendrovės.
10 pav. Nuostolingų ir pelningų sektoriaus įmonių dalis
Pagrindinės sektorinės organizacijos yra Lietuvos statybininkų asociacija (LSA),
Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, Lietuvos architektų rūmai (LAR), Lietuvos
kraštovaizdžio architektų sąjunga (LKAS), Lietuvos architektų sąjunga (LAS). LSA veikia
tikslinė eksporto skatinimo darbo grupė, kuri renka duomenis apie paklausą galimose eksporto
rinkose, rengia pasiūlymus eksporto skatinimui.
Lietuvos verslo konfederacijoje yra didžiosios šalies statybinės įmonės, kurioms
paslaugų eksportas padėtų ne tik plėstis, bet ir tolygiau panaudoti turimus resursus ir
efektyviai panaudoti turimus pajėgumus. Tarp suinteresuotų sektoriaus paslaugų eksporto
plėtra įmonių yra UAB Vėtrūna, UAB Energetikos projektai, Lietuvos atsinaujinančių išteklių
12
energetikos asociacija, UAB Vėjų spektras, UAB 4 Energia, UAB Vėjo gūsis, UAB Lae group,
UAB Lariteksas, Enerco Energy Ltd., UAB Telšių vėjas, UAB DC sprendimai, UAB AM
Brokers RE/MAX Properties, UAB Hidrotechniniai statiniai, UAB Rytų projektai, taip pat
kolektyviniai nariai Lietuvos jaunųjų verslininkų sąjunga, Mažeikių verslininkų asociacija,
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija. Kompanijos Bendrieji statybų projektai veiklos
kryptys yra pastatų ir inžinerinių statinių projektavimas ir projektų valdymas, inžinerines ir
technines konsultacijas. Projektavimo darbai atliekami Lietuvoje, Rusijoje, Baltarusijoje,
Ukrainoje. Pagrindinė būstinė įsikūrusi Vilniuje, dukterinė bendrovė veikia Baltarusijoje.
1.3. Paklausa sektoriaus teikiamoms paslaugoms
Paklausa statybų sektoriui labai svyruoja, labiausiai priklausydama nuo bendros
ekonominės šalies situacijos, finansinių viešojo sektoriaus pajėgumų, gyventojų mokumo,
kreditavimo galimybių. Daug didžiųjų investicinių projektų yra susiję su Europos Sąjungos
struktūrinių fondų finansavimu. Pagrindinę statybų sektoriaus apyvartų dalį generuoja
inžinerinių statinių statybos darbai, iš kurių, trečdalį sudaro kelių ir gatvių tiesimo bei remonto
darbai. Negyvenamųjų pastatų statybos darbų dalis 2012 metais sudarė 37 proc. – jų atlikta už
2,3 mlrd. Lt arba 11,2 proc. mažiau nei 2011 metais.
Gyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta 17,4 proc. daugiau nei pernai, bet jie sudarė
tik 9 proc. visų statybos darbų. Pagal darbų rūšį 2012 metais didžiausią dalį (41 proc.) –
sudarė naujos statybos darbai, rekonstravimo darbai – 31 proc., remonto ir kiti statybos darbai
– 28 proc. visų šalyje atliktų statybos darbų.
* Mažėjančia tvarka statybų sektoriaus apyvartas generuoja inžinerinių statinių statyba,
negyvenamųjų pastatų statyba, kelių ir gatvių tiesimo ir remonto darbai, gyvenamųjų
namų statyba.
Gyvenamosios statybos perspektyvas iš dalies galima vertinti pagal išduotų statybos
leidimų skaičių. 2012 m. buvo išduota 5,4 tūkst. leidimų, kuriais leista statyti 10,1 tūkst. butų,
t.y. 38 proc. daugiau nei 2011 m. Leistų statyti butų skaičius daugiabučiuose namuose,
palyginti su 2011 m., padidėjo 84 proc. Šalyje ir toliau vyraus individualių gyvenamųjų namų
statyba – jiems statyti išduota 98 proc. visų leidimų [1].
Kitos sektorinės paslaugos yra dalinai susiję su tiesioginėmis statybinėmis veiklomis,
jų pasiskirstymas pagal segmentus 2011 metais pateikiamas lentelėse.
13
11 pav. Architektūros paslaugų įmonių pardavimo pajamos pagal paslaugų grupes,
proc. nuo segmento apyvartų
12 pav. Inžinerijos paslaugų įmonių pardavimo pajamos pagal paslaugų grupes, proc.
nuo segmento apyvartų
* Architektūrinių paslaugų segmente didžiausias apyvartas generuoja tiesioginės
statinių architektūros paslaugos, kituose susijusiuose segmentuose taip pat nominalios
paskirties paslaugos.
Architektūros paslaugų segmente pagrindinę apyvartų dalį, beveik 40 proc. sudaro
tradicinės pastatų architektūros paslaugos. Didelę dalį užima „kitos paslaugos“, tarp kurių
pagrindinės yra statinių autorinės ir techninės priežiūros paslaugos. Pagrindinės inžinierinės
paslaugos taip pat susiję su statybų segmentu, tačiau jos turi paklausą ir pramonėje. Techninio
tikrinimo ir analizės paslaugos yra mažiau tiesiogiai susiję su statybų segmentu.
14
13 pav. Techninio tikrinimo ir analizės paslaugų įmonių pardavimo pajamos pagal
paslaugų grupes, proc. nuo segmento apyvartų
14 pav. Architektūros ir inžinerinės veiklos, techninio tikrinimo ir analizės įmonių
pajamos
Sektoriaus įmonių gautų pardavimo pajamų kaita 2008–2012 m. rodo ženklų pajamų
sumažėjimą 2009–2010 m., tačiau taip pat šiokį tokį atsigavimą 2011–2012 m. Kaip jau buvo
minėta anksčiau, sektorių krizės laikotarpiu stipriai paveikė statybų sektoriaus smukimas,
kuris įtakojo ir paklausos architektūros bei inžinerijos veiklos bei su ja susijusių techninių
konsultacijų sektoriaus teikiamoms paslaugoms mažėjimą. Architektūros ir inžinerijos veikla
bei su ja susijusios techninės konsultacijos subsektorius sudarė didžiąją architektūros ir
inžinerijos veiklos, techninio tikrinimo ir analizės sektoriaus gautų pajamų dalį, kurios 2012
m. siekė 927,2 mln. litų. Nors tikėtina, jog ir Lietuvos ekonomikos poreikiai augs ir paklausa
sektoriaus produkcija ir toliau didės, tačiau įmonėms, turinčioms plėtros potencialią ir
žmogiškuosius išteklius, būtina ieškoti papildomų rinkų, t.y. intensyviau vystysi eksporto
veiklą.
15
1.4. Sektoriaus eksporto veikla
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis 2010 m., lyginant su 2009 m., statybos
paslaugų eksportas iš Lietuvos augo 34,2 proc. arba 57 mln. Lt. 2011 m., palyginti su 2010 m.,
eksportas išaugo 36 proc. arba beveik 80 mln. Lt. Paslaugų eksportuotojams 2011 m. buvo
rekordiniai, nes bendros paslaugų eksporto apimtys sudarė beveik 302 mln. Lt – tai trečdaliu
daugiau nei iki tol rekordiniais buvusiais 2008 m.
15 pav. Architektūros ir inžinerijos veiklos bei techninio tikrinimo ir analizės
sektoriaus eksportas ir importas
2008–2011 m. architektūros ir inžinerijos veiklos bei techninio tikrinimo ir analizės
sektoriaus tarptautinės prekybos balansas buvo neigiamas, tačiau 2011 metais eksporto mastai
beveik prilygo importo mastams. Matomos ir labai teigiamos tendencijos – architektūros,
inžinerijos ir kitų techninių paslaugų eksportas 2013 m. II ketv. lyginant su 2012 m. II ketv.
išaugo net 46,93%. Pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės 2011 m. buvo Danija, Vokietija,
Čekija bei Norvegija. Tuo tarpu importuojama daugiausiai architektūros, inžinerijos ir kitų
techninių paslaugų buvo iš JAV, Lenkijos, Vokietijos, Danijos ir JK.
16 pav. Architektūros ir inžinerijos veiklos bei kitų susijusių paslaugų eksportas pagal
šalis 2011 m.
16
Norvegijos rinka 2011 m. buvo didžiausia Lietuvos statybų kompanijoms, bendra
statybos paslaugų eksporto vertė sudarė 54,5 mln. Lt, arba 18 proc. statybos paslaugų
eksporto. Antroje vietoje pagal eksporto apimtis 2011 m. buvo Baltarusijos rinka 39,7 mln. Lt,
arba 13 proc. visų statybos paslaugų eksporto. 2011 m. III ketv., palyginti su 2010 m. III ketv.,
statybos paslaugų eksportas išaugo 4,7 mln. Lt. Didžiausias augimas fiksuotas Norvegijoje –
8,2 mln. Lt, šioje šalyje Lietuvos statybų sektoriaus atstovai ir toliau stiprina savo pozicijas,
sėkmingai vykdydami užsakymus bei sulaukdami naujų pasiūlymų, o pagrindinės Lietuvos
įmonių veiklos Norvegijoje yra tiltų statyba, gyvenamųjų namų statyba, fasadai. Antroje
vietoje pagal augimą buvo Prancūzija, kur statybos paslaugų eksportas augo 7,5 mln. Lt ir
sudarė 12 mln. Lt. Baltarusijos rinka mažėjo 9,5 mln. Lt, kur, ženkliai išaugus rizikoms šalies
viduje, Lietuvos statybos įmonės susidūrė su valiutos problemomis bei pablogėjusia verslo
aplinka.
17 pav. Pagrindinės statybos paslaugų eksporto rinkos 2012 m. (dalis proc. nuo bendro
šakos eksporto)
Lietuvos statybų bendrovių aktyvūs veiksmai užsienio rinkose lėmė rekordinius
statybos paslaugų eksporto rodiklius 2012 m. Statybos paslaugų eksportas 2012 m., palyginti
su 2011 m., augo net 76,4 proc. iki 532,7 mln. Lt. Tai buvo geriausi metai statybos bendrovių
teikiamų paslaugų eksportui nuo įstojimo į ES. Sektoriaus bendrovėms labai svarbios
aplinkinės rinkos. 2012 m. pirma pagal augimą rinka buvo Baltarusija, taip pat nemažai
statybos projektų vykdoma Kaliningrado srityje.
Norvegijos rinka 2012 m. išaugo daugiau kaip dvigubai iki 111 mln. Lt. Lietuvos
statybininkų asociacijos duomenimis, Lietuvos statybų bendrovės vis stipriau jaučiasi
Skandinavijos rinkoje, ypatingai Norvegijoje bei Švedijoje, kur daugiausia darbų vyksta tiltų
bei fasadų srityse, tačiau įmonės taip pat dalyvauja ir angarų, gyvenamųjų namų, elektros
tinklų statybos ir kituose projektuose. Padarytas įdirbis šiose rinkose bei užmegzti kontaktai ir
pažintys leidžia tikėtis ir tolimesnės statybos paslaugų eksporto plėtros šiose rinkose.
17
* Norvegijos rinka yra svarbiausia Lietuvos statybų ir architektūros sektoriaus
paslaugų eksportui, tačiau fiksuojamas didžiausias augimas į kaimynines Baltarusijos,
Rusijos, Latvijos rinkas.
Sektoriaus bendrovėms taip pat labai svarbios aplinkinės rinkos. 2012 m. pirma pagal
augimą rinka buvo Baltarusija, augusi 2,6 karto iki 102,9 mln. Lt, taip pat nemažai statybos
projektų vykdoma Kaliningrado srityje, Lenkijoje, Latvijoje. Aplinkinėse rinkose Lietuvos
įmonės daugiau dalyvauja pramoninės statybos projektuose, taip pat verslo bei prekybos
centrų, mokyklų ir kultūros pastatų statybos projektuose.
Statybos paslaugų eksportas 2013 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. pirmuoju
ketvirčiu, augo 37,6 proc. arba 29 mln. Lt iki 106,1 mln. Lt. Tai geriausias pirmasis metų
ketvirtis statybos paslaugų eksporto istorijoje. Labiausiai augo Norvegijos, Baltarusijos ir
Latvijos rinkos – atitinkamai 86,7 proc., 66,6 proc. ir beveik keturis kartus. Statybos paslaugų
eksporto augimo galima tikėtis ir ateityje, kadangi Lietuvos įmonės, įgijusios užsienio
partnerių pasitikėjimą, turi vis daugiau galimybių teikti paslaugas užsienio rinkose, o sukurtas
teigiamas įvaizdis palengvina ir naujų įmonių patekimą į užsienio rinkas [31]. Statybos
paslaugos 2013 m. I ketv. sudarė 3,43 proc. bendrame Lietuvos paslaugų eksporte.
Architektūros, inžinerijos ir kitos techninės paslaugos 2013 m. I ketv. generavo 7,79
mln. Lt paslaugų eksporto ir palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 40,61 proc.
Bendrame paslaugų eksporte tai sudarė 0,24 proc. Per 2013 m. sausio–birželio mėn.
architektūros ir inžinerijos veiklos bei kitų susijusių paslaugų eksportas buvo 21,19 mln. litų
ir, lyginant su 2012 m. atitinkamu laikotarpiu, augo 44,54% bei buvo viena sparčiausia
augančių eksporto sričių.
* 2013 m. svarbiausios rinkos Lietuvos statybos įmonėms išliko Rusija ir
Baltarusija, taip pat Jungtinė Karalystė ir Vokietija. 2014 m. tarp svarbiausių rinkos
Lietuvos statybos įmonėms rinkų išliks ir Skandinavijos šalys, taigi, sėkmingai
dirbančioms Norvegijos rinkoje įmonėms lengviau panaudoti įdirbį ir įvaizdį ir plėsti
dalį veiklų į kitas Skandinavijos šalis.
18
2. ARMĖNIJOS VERSLO APLINKOS ANALIZĖ
2.1. Verslo makroaplinkos analizė
Armėnija
populiacijos
posovietinių
yra
tankumą
antra
šalis
respublikų.
pagal
tarp
visų
Prieš
nepriklausomybę šalies ekonomika buvo
paremta pramone, reikšmingą vietą užėmė
žemės ūkis (20% BVP ir 10% darbo jėgos).
Pastaraisiais metais labai sparčiai augo
statybų
ir su jomis susijusių sektorių
industrija. Kaip ir kitų NVS regiono šalių,
Armėnijos ekonomika vis dar kenčia nuo planinės valdymo struktūros tradicijų ir buvusių
anksčiau prekybinių ir ekonominių ryšių tarp regiono šalių susilpnėjimo ar nutrūkimo [6].
2 lentelė. Pagrindiniai Armėnijos ekonomikos ir socialiniai rodikliai
Rodikliai (2010 m.)
BVP
BVP augimas
BVP/gyv.
BVP pagal sektorius
Gyv. žemiau skurdo ribos
Infliacija
Eksportas
Pagrindinės
eksporto
prekės
Pagrindinės eksporto šalys
Importas
Pagrindinės importo prekės
Pagrindinės importo šalys
Demokratijos (Economist
Intelligence Unit) indeksas
Korupcijos (Transparancy
International) indeksas
Spaudos laisvės (Freedom
House) indeksas
Verslo vystymo sąlygos
(IFC/WB)
17,27 mlrd. JAV dolerių
4,7 proc. (2010 m.)
5800 JAV dolerių
22 proc. - žemės ūkis, 46,6 proc. -pramonė, 31,4 proc. - paslaugos
26,5 proc.
6,9 proc.
Ketus, neapdorotas varis, deimantai, mineraliniai produktai, maisto prekės,
energija
Vokietija 16,47%, Rusija 15,45%, JAV 9,64%, Bulgarija 8,6%, Gruzija 7,57%,
Olandija 7,48%, Belgija 6,71%, Kanada 4,91%
Dujos, naftos produktai, tabako gaminiai, maisto prekės, deimantai
Rusija 24,02%, Kinija 8,72%, Ukraina 6,15%, Turkija 5,39%, Vokietija 5,36%, Iranas
4,07%
109 vieta, indeksas 4,09 (Azerbaidžanas 135 vieta, indeksas 3,15; Gruzija 103
vieta, ind. 4,59)
123 vieta, indeksas 2,6 (Azerbaidžanas 138 vieta, indeksas 2,4; Gruzija 68 vieta,
indeksas 3,8)
146 vieta, indeksas 65 (Azerbaidžanas 171 vieta, indeksas 79; Gruzija 118 vieta,
indeksas 55)
48 vieta (Azerbaidžanas 54, Gruzija 12)
Šaltiniai: Economist Intelligence Unit, Transparancy International, Freedom House, World Bank, IFC, CIA World Factbook
Kitų NVS šalių kontekste Armėnijos rodikliai pagal BVP augimą yra vidutiniški (pav.
18), tačiau gana geri [26].
19
18 pav. NVS regiono šalių BVP pokyčiai
3 lentelė. Pagrindiniai Armėnijos ekonomikos rodikliai (2012 m.)
2010metai
2011metai
BVP, mlrd. dolerių
Realus BVP augimas, proc.
2,2
4,7
Perkamoji galia PPP, mlrd. dolerių
17,8
18,63
BVP vienam gyventojui, doleriai
5.400
5.600
Nacionaliniai rezervai, proc. nuo BVP 16,7
18,9
Biudžeto pajamos, mlrd. dolerių
2,338
2012 m. valstybės biudžeto deficitas -1,5% nuo BVP,
2012metai
10,07
7,2
19,97
5.900
20,7
2,492
valstybės skola siekia 41,8%
nuo BVP (2011 m. buvo 43,6%). Infliacija Armėnijoje 2,6% (2011 m. buvo 7,7%).
19 pav. Armėnijos ekonomikos struktūra, proc. nuo BVP, 2011
20
BVP struktūra pagal sektorius: žemės ūkis 21,1%, pramonė 37,7%, paslaugos 41,2%.
Darbo jėga 1,194 mln., jos pasiskirstymas pagal sektorius: žemės ūkis 44,2%, pramonė 16,8%,
paslaugos 39,0%. Žemės ūkis vaidina svarbų vaidmenį Armėnijos ekonomikoje. 2010 m. jis
generavo virš 17% BVP [6].
* Ilgą laikotarpį Armėnijos ekonomika augo sparčiai ir vienas iš pagrindinių šalies
ekonomikos augimo faktorių buvo statybų ir projektavimo sektorius.
Bedarbystės lygis 7% (2011 m. 5,9%). Bedarbystė 15–24 m. amžiaus intervale 45,5%.
Gyventojų dalis žemiau skurdo ribos 35,8%. Gyventojų ir namų ūkių pasiskirstymas pagal
pajamas: žemiausių pajamų 10% – 25.4%, aukščiausių pajamų 10% – 3,7% populiacijos.
Šalies eksporto apyvartos siekia 1,523 mlrd. dolerių (2012), 1,456 mlrd. dolerių
(2011). Pagrindiniai eksporto partneriai Rusija 19,9%, Vokietija 11%, Belgija 9,4%, Bulgarija
8,8%, Iranas 7,1%, Kanada 6,2%, JAV 6,1%, Gruzija 5,9%, Olandija 5,2%, Šveicarija 5%.
Importo apyvarta 3,603 mlrd. dolerių (2012), 3,561 mlrd. dolerių (2011). Importo partneriai
Rusija 24,6%, Kinija 9%, Vokietija 6,2%, Iranas 5,4%, Ukraina 5,4%, Turkija 4,7%. ES yra
didžiausia Armėnijos prekybos partnerė. Armėnijos prekyba su ES šalimis sudaro 38,5% jos
visos užsienio prekybos. ES ir Armėnijos prekybos režimą šiuo metu reglamentuoja 1996 m.
pasirašyta ir 1999 m. įsigaliojusi Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis.
Armėnija importuoja daugumą energetinių resursų ir beveik visas gamtines dujas iš
Rusijos. Apie 40% energijos Armėnija pasigamina atominėje elektrinėje, hidro ir šiluminės
elektrinės tiekia atitinkamai po 30% kiekviena [6]. Armėnija turi didelių problemų su
investicijomis ir eksportu, jos ekonominė priklausomybė nuo Rusijos didėja, ši šalis yra
pagrindinė Armėnijos užsienio prekybos partnerė (20% nuo visų prekybos apyvartų) [25].
Nepalankus Armėnijos užsienio prekybos balansas buvo kiek pagerintas pasinaudojant
tarptautine pagalba ir tiesioginėmis užsienio investicijomis (TUI). Armėnijai dar reikia
įvykdyti daug ekonominių reformų ir stiprinti teisinę verslo reguliavimo bazę, ypač
ekonominės izoliacijos nuo dviejų pagrindinių kaimynų (Azerbaidžano ir Turkijos) sąlygomis
[7].
* Esamomis sąlygomis Rusija didino savo finansinį indėlį ir vadovavimą verslui, ypač
kasybos, energetikos, telekomunikacijų ir transporto sektoriuose. Didelė dalis
svarbiausių Armėnijos infrastruktūros objektų yra Rusijos nuosavybė ar jos valdomi,
ypač energetikos sektoriuje. Elektros paskirstymo sistemą nusipirko Rusijos kompanija
RAO-UES.
Po spartaus ir sėkmingo 2001–2007 m. vystymosi, kai BVP augo vidutiniškai po 13%
per metus, po to raida smarkiai sulėtėjo. Armėnija priklauso ne tik nuo tarptautinių sąlygų ir
buvo neigiamai paveikta pasaulinės ekonominės krizės, bet ir nuo ekonominės padėties
21
Rusijoje bei nuo jos teikiamų kuro ir žaliavų kainų svyravimų. Dar 2008 m. ekonomika augo
6,8%, o 2009 m. BVP pokyčiai jau sumažėjo 14,4%, o statybų sektoriaus apimčių
sumažėjimas siekė net 80%. Tik apie 2010 vidurį užfiksuoti pirmieji pozityvūs ekonominiai
atsigavimo pokyčiai. Bendras 2010 m. rodiklis buvo 2,1% BVP augimas, o 2011 m. šis
rodiklis jau buvo 4,6%, tačiau vėl kiek sulėtėjo (3,8%) 2012 m. Nuo 2011 m. rugpjūčio
Armėnijos valiuta susilpnėjo 15 proc., labai išaugo bedarbystė.
Ekonominė situacija gerėja dėl surenkamų didesnių valstybės pajamų per mokesčius,
kas generuoja apie 80% visų pajamų. Padidinus PVM labai padidėjo jo surinkimas, vien šios
pagrindinės valstybės pajamos praėjusiais metais padidėjo 5,9%. Prie to prisideda ir sumažėję
valstybės išlaidos, praėjusiais metais jos sudarė tik 88,5% planuotų. Dar planuojama kelti
mokesčius, kurie santykinai lyginant su BVP yra vieni žemiausių NVS regione. Kitos
problemos, trukdančios sėkmingai surinkti daugiau mokesčių, yra susiję su korupcija ir
muitinės darbu. Kai kuriose ekonomikos šakose išlikę monopolijos, kas ir neprisideda prie
ekonomikos augimo [6].
Ekonomikos augimą pozityviai įtakoja paslaugos ir pramonė, tačiau blogi rodikliai liko
žemės ūkio ir statybų sektoriuose. Per 2011 m. žemės ūkio gamybos apimtys dar sumažėjo
2,5%. 2012 m. Armėnijos ekonomika augo 7,2%. Pramonės sektoriuje augimas buvo 8,8%,
žemės ūkyje 9,5%, prekyboje 3,6%, paslaugų sektoriuje 10,8%. Geri rodikliai yra dėl
atsinaujinusio vidaus vartojimo, užsienio rinkų paklausos Armėnijos eksporto produktams ir
sėkmingų oro sąlygų žemės ūkiui. Planuojamas geras ekonomikos augimas ir pirmiesiems
šešiems 2013 m. mėnesiams [26].
Armėnija yra intensyviai remiama tarptautinių institucijų. Tarptautinis valiutos fondas
(IMF), Pasaulio bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir užsienio šalys-donorės
suteikia Armėnijai didelę paramą ir paskolas. Jos skiriamos biudžeto deficito sumažinimui,
vietinės valiutos stabilizavimui, privataus verslo vystymui ir rėmimui, energetikos, žemės
ūkio, maisto perdirbimo, transporto, sveikatos apsaugos ir švietimo sektoriams vystyti. Vien
per 2009 metus Armėnija gavo virš 1,5 mlrd. dolerių paramos įvairių valstybinių programų
vykdymui [6]. Labai didelę paramą Armėnija gauna iš Rusijos. 2011 m. Eurazijos ekonominė
bendrija, kuri iš esmės yra Rusijos kūrinys, paskolino lengvatinėmis sąlygomis 500 mln.
dolerių. Rusijos energetikos įmonės investavo 71 mln. dolerių gamtinių dujų ir elektros
tiekimo ir skirstymo tinklų modernizavimui ir plėtrai Armėnijoje [27]. Tokios ekonominės
sąlygos ir palankus ekonominio bei prekybinio bendradarbiavimo rėžimas su Rusija buvo
pagrindinės priežastys, dėl kurių Armėnija 2013 m. pabaigoje nusprendė prisidėti prie bendros
Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano kuriamos muitų sąjungos.
22
Armėnija, intensyviai vystydama ekonomiką, turi nemažų aplinkosauginių problemų.
Jos yra oro ir vandens taršos, atliekų šalinimo ir perdirbimo srityse. Kasybos ir mineralinių
išteklių naudojimo intensyvėjimas didina miškų praradimą kai kuriose šalies vietovėse.
Armėnija spaudžiama tarptautiniu mastu uždaryti seną, 35 metus veikiančią, atominę elektrinę
iki 2016 metų. Kadangi šiuo metu ji tiekia apie 40% šaliai reikalingos energijos, Armėnija
planuoja vietoj uždarytos atominės elektrinės statyti naują, atitinkančia šiuolaikiškus saugumo
ir gamybos efektyvumo standartus [27].
2.2. Teisinė verslo aplinka
Visose NVS regiono šalyse yra nepakankama intelektinės nuosavybės apsauga, verslo
konfliktų sprendimai neatitinka pasaulinės praktikos [4]. Oficialiai visose šiose šalyse, tame
tarpe ir Armėnijoje nėra diskriminuojamas užsienio kapitalas, tačiau realybėje procedūros nėra
skaidrios, užsienio verslas tikrinamas dažniau ir detaliau, procedūros ilgos ir vilkinamos. Ypač
dažnai nesąžininga konkurencija būna, jei turimi verslo interesų susikirtimai su valstybinėmis
institucijomis. Dažnai vietiniai verslo partneriai, jei ir yra neprivalomi pagal įstatymus, tai
labai primygtinai rekomenduojama juos turėti vykdant verslą šalyje [2]. Mokesčių sistema
dažnai nėra skaidri, aiški ir stabili, kaip ir kai kurie kiti verslą reglamentuojantys teisės aktai.
Armėnijos priėmimas į Pasaulinę prekybos organizaciją 2003 m. ir vykdomas
privatizavimas turėjo teigiamos įtakos verslo klimatui šalyje. Su USAID ir Pasaulio banko
parama vyriausybė įgyvendina reformų programą, skirtą bankų ir finansinių paslaugų
sektoriaus restruktūrizavimui, prekybos liberalizavimui, užsienio investicijų pritraukimui per
pagerintą mokesčių ir muitinės rėžimą, skatinant privatų verslą. Dar didelė dalis reikiamų
reformų nėra įgyvendinta, trūksta politinės valios pilnai įgyvendinti reikiamą mokesčių
sistemos pertvarką. Korupcija, protegavimas ir valstybinių institucijų biurokratizmas,
nevienodas ir nenuspėjamas įstatymų taikymas (ypač laikantis kontraktų, bankroto įstatymas ir
nuosavybės teisių registravimas) ir silpnas bankinis sektorius išlieka didelės kliūtys verslo
plėtrai [25].
Taikomos politinės ir teisinės priemonės konkurencijos didinimui Armėnijos
ekonomikoje atsilieka nuo aplinkinių šalių, aplinka verslo vystymui yra blogesnė. Bandoma
įgyvendinti geriausias pasaulines praktikas srityse, susijusiose su standartizavimu,
konkurencijos taisyklėmis, viešaisiais pirkimais. Gilesnės ir pilnesnės reformos šalyje
reikalingos skatinti konkurenciją, sumažinti monopolistinį požiūrį, diversifikuoti eksportą,
modernizuoti ekonomiką. Išlieka labai silpnai išvystyta ir nepanaudojama turizmo industrija,
23
kuri galėtų būti stiprus postūmis augimui ir ekonomikos plėtrai, o taip pat pajamų
generavimui, darbo vietų kūrimui ir kaip užsienio valiutos pajamų šaltinis [6].
Vyriausybė stengiasi palaikyti stabilią vietos valiutą, stabilias kainas, tačiau maža
šalies ekonomika yra per daug priklausoma nuo išorės veiksnių. Per pastaruosius du metus
daug reformų vykdoma sėkmingai vystant rinkos ekonomiką. Šiuo metu privatus verslas
generuoja jau apie 80 proc. šalies BVP. Armėnija ekspertų vertinama kaip turinti vieną
atviriausių ekonomikų iš visų postsovietinių respublikų, ji giriama dėl tinkamos prekybos ir
investicijų politikos ir mažų apribojimų kapitalo judėjimui. Tuo pat metu vertinama, kad šalis
susidurs su dideliu įtakingų kartelių ir monopolijų pasipriešinimu, vykdant jiems nepalankias
reformas [6]. Šalis neturi daug laiko ryžtingiems veiksmams prieš šiuos kartelius. Oficialiai
vyriausybė deklaruoja aktyvią kovą su korupcija ir deda tam daug pastangų, tačiau didesnė
grėsmės ekonomikos augimui kyla iš protekcionizmo ir favoritizmo, kas laidžia kurtis vidaus
karteliniams susitarimams ir monopolijoms, o taip pat ekonomikoje įsivyrauti Rusijos
investuotojų kapitalui. Daug plataus vartojimo ekonomikos sektorių, o taip pat energetikos ir
bankinis sektoriai tampa uždaromis zonomis, kontroliuojamomis neformalių susivienijimų
tarp politinio ir komercinio elito. Teisiškai turėdama vieną iš geriausių ir mažai reguliuojamą
bazių verslui Armėnija stokoja skaidrumo šių įstatymų taikymui ir įgyvendinimui. Armėnijai
trūksta tinkamos kombinacijos tinkamų įstatymų ir jų laikymosi įgyvendinimo, ypač kovos su
monopolijomis srityje. Šią reguliavimo spragą dar didina intensyvi valstybės kontrolė kai
kuriuose ekonomikos sektoriuose.
* Įstatymai Armėnijoje yra palankūs verslo vystymui, tačiau jų įgyvendinimas ne visais
atvejais yra palankus. Didžiausi teisinės sistemos trukdžiai yra protekcionizmas ir
verslo kartu su vykdomosios valdžios organais formuojami monopoliniai, karteliniais
susitarimais paremti, verslo susivienijimai.
Nors ir turėdama liberalizuotą prekybos rėžimą, Armėnijos ekonomika vis dar turi
keletą rimtų pažeidžiamų sričių. Nors neigiamą kitų rinkų pokyčių įtaką kiek susilpnina
savotiškas Armėnijos buvimas „inkubatoriuje” dėl uždarų sienų ir ribotų tiesioginių ryšių su
globalia ekonomika, šios pažeidžiamos sritys yra susiję su paveldėtu šalies struktūriniu
trapumu, kuris susideda iš šių trijų pagrindinių elementų: pavojingos priklausomybės nuo
paramos ir pervedimų iš užsienyje dirbančių armėnų, didelės priklausomybės nuo paslaugų ir
statybų sektorių, uždaras oligarchinis ekonominis tinklas, kurio centre keletas neformalių
kartelių ir pusiau monopolijų [6].
Verslo pradėjimas Armėnijoje yra komplikuotas, susidedantis iš daug žingsnių
procesas. Pagrindiniai verslo registravimo žingsniai apima:
24
1. Išversti ir notariškai patvirtinti steigėjo (steigėjų) dokumentus, parengti ir pasirašyti
steigimo dokumentus.
2. Atsidaryti banke sąskaitą įstatinio kapitalo deponavimui, gauti raštišką banko išrašą.
3. Gauti raštišką pažymą apie įstatinio kapitalo suformavimą (1 diena).
4. Gauti iš Valstybės registro ir užpildyti registracijos paraišką.
5. Apmokėti registravimo mokesčius (1 diena).
6. Pateikti dokumentus į Valstybės registrą.
7. Gauti registracijos pažymėjimą (7 dienos).
8. Pateikti dokumentus atitinkamam mokesčių departamento padaliniui.
9. Gauti mokesčių registracijos pažymėjimą (2 dienos).
10. Pateikti dokumentus Socialinio draudimo fondui.
11. Gauti socialinio draudimo pažymėjimą (2 dienos).
12. Pateikti dokumentus į policijos departamentą leidimui antspaudo pagaminimui.
13. Gauti leidimą antspaudui iš policijos Leidimų ir licenzijų departamento (1 diena).
14. Užsisakyti antspaudą iš valstybinė kompanijos „Seal“.
15. Gauti antspaudą (2–30 dienos).
16. Pateikti dokumentus į Valstybinę statistikos tarnybą.
17. Gauti statistinės registracijos pažymėjimą (7 dienos).
18. Pradėti veiklą (po mažiausiai 24 dienų ir išleidus apie 85 dolerius oficialių
mokesčių).
2.3. Socialinė ir kultūrinė verslo aplinka Armėnijoje
Armėnai yra svetinga tauta. Užsieniečiai turi būti nusiteikę gausiems patiekalams ir
ilgiems tostams, kurie lydi įvairius verslo kontaktus ir socialinius santykius. Yra įprasta keistis
dovanomis, kviesti lankyti svarbių šaliai istorinių vietų. Armėnijai, kurie nėra susidūrę su
vakarietiška kultūra ir efektyviais verslo modeliais, gali palaikyti nepagarba atsisakymą
dalyvauti ilguose pasisėdėjimuose prie stalo ar visą dieną trunkančiose išvykose po šalį.
Patikimas tarptautinis ryšys Armėnijoje yra brangus ir ne visose šalies dalyse
pasiekiamas. Tai reiškia, kad dažnais atvejais Armėnijos firmos atsakys respondentams
skubiai tik tais atvejais, kai jų pačių nuomone jiems tai yra gyvybiškai svarbu [25].
Komunikaciniai tinklais per pastaruosius keletą metų labai pagerėjo ir naujos investicijos
ateina į sektorių, tačiau paslaugų kokybė ir prieinamumas dar toli atsilieka nuo europinių
normų [6].
25
Dėl santykinai nemažų kultūrinių požiūrių ir skirtingai suvokiamos verslo
terminologijos yra gyvybiškai svarbu žinoti, kad visa verslo komunikacija, derybos ir
susitarimai yra vienodai suprantami abiejų pusių.
* Korupcija yra dar vienas faktorius, su kuriuo susiduria verslas nuolat, ypač
turėdamas reikalų su valstybinėmis institucijomis. Nors santykiuose su užsieniečiais
valdininkai paprastai vengia užuominų apie tiesioginę korupciją, tačiau gali būti
akivaizdžių laiko tempimo, terminų nesilaikymo pavyzdžių, duodant suprasti, kad
problema gali būti išspręsta ir daug greičiau bei paprasčiau, jei būtų randama bendra
kalba.
Dar visai neseniai praktiškai visais atvejais darymas verslo Armėnijoje reiškė kokio
nors atsakingo žmogaus nuolatinį buvimą vietoje. Šiuo metu jau pasitaiko dažnesni sėkmingo
verslo vykdymo atvejai be fizinio įsikūrimo, turint sėkmingus partnerius šalyje. Asmeninių
kontaktų buvimas negali būti pervertinamas, nes jis yra be galo svarbus Armėnijos verslo
kultūroje. Armėnų kompanijos paprastai labai noriai sutinka būti užsienio kompanijų
platintojais ar agentais. Pastaraisiais metais čia sėkmingai įsikūrė tokios firmos kaip Procter &
Gamble, Mars, Johnson & Johnson, Kodak, Philip Morris, FedEx, UPS, Dell Computers,
Intel, IBM, Reebok, Nike. Visi verslo atstovai pabrėžia didelę būtinybę gerai suprasti vietinę
teisinę sistemą, ypač mokesčių ir muitinės srityse, pirmiausiai tam, kad būtų galima išvengti
neprivalomų mokesčių mokėjimo.
Armėnų kalba yra oficiali šalyje ir yra naudojama visuose oficialiuose dokumentuose.
Didesnė dalis populiacijos gerai kalba rusų kalba. Anglų kalba yra trečia privaloma kaip
pagrindinė užsienio kalba daugelyje bendrojo lavinimo mokyklų. Rasti gerą vertėją paprastai
Armėnijoje nėra sudėtinga [25].
2.4. Armėnijos rinkos iššūkiai ir galimybės
Armėnijos vyriausybė deda daug pastangų investicinio ir verslo klimato gerinimui ir
savo tikslu užsibrėžė patekti į Pasaulio banko Tarptautinės finansų korporacijos rengiamos
ataskaitos dvidešimtuką. Armėnija privalo patekti tarp 20 šalių pagal Doing Business
vertinimus [8]. Dabartinė 32 (2013) vieta parodo silpnąsias vietas. Pirmiausiai, tai paslaugos
smulkiam ir vidutiniam verslui (vandens tiekimas, elektra, dujos) ir jų kainos. Yra problemų
su muitinėmis ir laisvąja prekyba. Kita didelė problema yra ta, kad teisiniai sprendimai trunka
per ilgai. Per paskutinius du metus Armėnijoje smarkiai sumažėjo investicijų, smuko eksporto
rodikliai, sumažėjo realiosios gyventojų pajamos. Vis dar nėra baigta planuota ekonominė
26
reforma. Tačiau 2014 m. verslo aplinkos vertinimas ne pagerėjo, o sumažėjo, todėl patekimas
į palankiausių verslui šalių dvidešimtuką gali būti problemiškas ir sunkiai įgyvendinamas.
4 lentelė. Pasaulio banko verslo aplinkos atskirose šalyse vertinimas (Doing Business
indeksas) ir jo pokyčiai [24]
Valstybė
Gruzija
Lietuva
Armėnija
Kazachstanas
Baltarusija
Kirgizija
Azerbaidžanas
Mongolija
Moldova
Rusija
Ukraina
Tadžikija
Turkmėnija
Uzbekija
2014
8
17
37
50
63
68
70
76
78
92
112
143
N/A
146
2013
9
27
32
49
58
70
67
80
83
112
137
141
N/A
154
2012
16
27
55
47
69
70
66
86
81
120
152
147
168
166
2011
17
25
61
58
91
67
69
89
99
124
149
152
168
164
5 lentelė. Kai kurių šalių verslo aplinkos vertinimo pokyčiai
Šalis
Vertinimas, proc. Pokyčiai
2005
2013
Gruzija
48,4
80,8
32,3
Baltarusija
41,1
67,1
26,0
Ukraina
38,2
61,3
23,1
Kirgizija
44,9
63,7
18,8
Tadžikija
30,8
48,4
17,6
Azerbaidžanas 49,0
64,6
15,6
Kazachstanas
48,4
61,8
13,5
Armėnija
56,2
69,7
13,5
Rusija
49,9
61,6
11,6
Moldova
54,5
65,6
11,1
Uzbekija
38,2
48,3
10,0
Užsienio prekybos apyvarta po dramatiško 27 proc. smukimo 2009 m. 2010 m. jau vėl
augo 8,9%, importui padidėjus 14%, o eksportui 42% [25]. Pagrindiniai Armėnijos užsienio
prekybos partneriai 2010 m. buvo Rusijos Federacija (20% nuo visų apyvartų), Kinija (9,1%),
Vokietija (7,2%), Bulgarija (5,6), Iranas (5,6%) ir JAV (4,1%). Dėl uždarytų sienų su
kaimyninėmis Turkija ir Azerbaidžanu beveik visa Armėnijos prekyba vyksta tranzitu per
27
Gruziją, kur taikomi aukšti transporto tarifai, kas stabdo Armėnijos eksporto augimą. Rusija
yra ir didžiausias investuotojas šalyje, po jos eina Prancūzija. Sektoriai, kurie pritraukia
daugiausiai užsienio investicijų Armėnijoje pastaraisiais metais yra telekomunikacijos,
energijos generavimas, komunalinis ūkis, oro transportas ir kasyba.
* Statybų ir projektavimo sektorius šiuo metu nepatenka tarp tų sektorių, kuriuose
ekspertų nuomone, yra geros verslo plėtros perspektyvos. Tačiau, įvertinus dabartinę
situaciją, vykdomas rėmimo programas ir politinę paramą, galima prognozuoti, kad
pozityvūs pokyčiai prasidės jau artimiausiu metu.
Dėl mažos rinkos ir neišvystytų paslaugų perspektyvą turi įvairių paslaugų teikimo
tinklų atėjimas ar per frančizes, ar tiesiogiai. Dėl riboto vietinio finansavimo dideles
galimybes turi tiesioginės finansinės užsienio investicijos. Paslaugų eksportas iš Lietuvos turi
potencialą:

kelionių ir turizmo sektoriuje,

ICT sektoriuje,

statybų ir projektavimo sektoriuje.
Nors Armėnijos vyriausybė viešai skelbia poreikį sukurti palankią verslo aplinką,
išlieka daug problemų. Bene didžiausia problema susijusi su konkurencingumo didinimu
vidaus rinkoje, griaunant susiformavusius monopolius ne tik gamyboje, paslaugų teikime, bet
ir svarbių prekių grupių importe. Tokios sąlygos apsunkina vietinio verslo plėtrą, naujų
užsienio kompanijų atėjimą į šalį, mažina konkurenciją ir didina kainas vartotojams. Mokesčių
ir muitinės institucijos išlieka veikiančios neefektyvios ir įtakojamos korupcijos. Mokesčių
tarnyboms trūksta pajėgumų ir sugebėjimų surinkti visus priklausančius mokesčius. Šios ir
kitos panašios su verslu susijusios institucijos yra įtakojamos politiškai [25].
Konkurencijos stoka stebima įvairiuose sektoriuose, pirmiausia telekomunikacijos,
energetikos, vandens ir gamtinių dujų tiekimo, transporto ir oro uostų sektoriuose. Privatus
sektorius Armėnijoje veikia taip, kaip būtų labai nepriimtina daugelyje išsivysčiusių šalių.
Gana įprasta yra naudoti palengvinimo ir problemų sprendimo mokesčius, kaip priemonę
išvengti ilgų terminų turint reikalų su viešuoju sektoriumi. Skirtingai nuo labai korumpuotų
šalių ši sistema neperauga į masinę korupciją, siekiančią aukščiausius sluoksnius. Greičiau ji
vystosi į tarpusavio įsipareigojimų sistemą tarp verslo subjektų, viešojo sektoriaus ir teisinės
sistemos. Asmenys, kurie veikia kitų interesams tampa savotišku stogu, o naudos gavėjas
įsipareigoja ateityje atsidėkoti vienokia ar kitokia forma už paslaugą. Sektoriuose, kuriuose
egzistuoja galingi „stogai“, naujiems veikėjams įeiti į rinką tampa nepaprastai sudėtinga, nes
jie nėra susiformavusios sistemos dalis. Užsienio investuotojai dažniausiai neturi tokių galingų
globėjų ir dažnai turi sunkumų pereidami įvairius biurokratinius barjerus ir teisinės sistemos
28
reikalavimus. Kompanijos, kurios užsiima tik eksportu, kartais susiduria su nepalankiu jų
traktavimu, ypač kai reikalas eina apie PVM susigrąžinimą [46].
Tokį elgesį sunku užfiksuoti ir įrodyti, kadangi jis yra dengiamas visų sistemos narių.
Kai kurias verslo šakas, kaip naftos produktų cukraus, gėlių ir kviečių importą kontroliuoja
vos keletas galingų grupuočių. Teisiškai tai sunku įrodyti, nes formaliai konkurencija yra,
tačiau tokias kompanijas anonimiškai valdo grupuočių nariai per ofšorines kompanijas [46].
Tokios praktikos veikia konkurencingą aplinką keliais būdais. Rinkos dalyviai daro
fiktyvius pavedimus ar turi fiktyvius verslo susitarimus su valdančiomis institucijomis. Yra
atvejų, kai valdininkai anonimiškai valdo akcijas kompanijose, kurios gauna valstybinius
užsakymus, privilegijas. Įvairios šios priemonės kuria ir padeda išlaikyti monopolius rinkoje
[46].
Ilgalaikėje perspektyvoje konkurencijos skatinimas Armėnijoje yra susijęs su privataus
sektoriaus vystymusi. Teismų sistema Armėnijoje nėra efektyvi, todėl ilgalaikiai kontraktai
yra rizikingi, todėl pervedimai ir verslo santykiai labiau vystosi tarp juridinių asmenų, kurie
gerai vienas kitą žino ir pasitiki. Finansinė sistema taip pat labai neišvystyta. Todėl tie, kurie
turi pakankamus ir stabilius finansinius resursus, yra ypatingai stiprioje pozicijoje palaikant ir
stiprinant savo dominavimą rinkoje. Privataus sektoriaus stabilumą ir plėtrą garantuoja dvi
būtinos priemonės – gili teisinė reforma ir saugus finansinių pervedimų tinklas. Priedo,
valstybinės institucijos turi būti pertvarkytos [46].
* Sparčiai augant Armėnijos ekonomikai vis akivaizdžiau kaip plėtros stabdis
iškyla konkurencijos stokos sukeliamos problemos, kurioms nuolat skiriamas didelis
tarptautinių ekspertų dėmesys. Tai viena iš pagrindinių temų, kuri Armėnijai pateikiama
Pasaulio banko rekomendacijose [46].
Dėl nepalankios investavimo aplinkos ir konkurencijos trūkumo mažėja tiesioginės
užsienio investicijos į šalį. Didelę įtaką turi ir palankesnė investavimo ir verslo aplinka
gretimose šalyse. Bendra investicijų suma per pirmus šešis 2013 m. mėnesius buvo 293 mln.
dolerių, o tai yra 34,7% mažiau, lyginant su 2012 m. Pagrindiniai investuotojai per tą
laikotarpį buvo Argentina (76,1 mln. dolerių), Rusija (38,4 mln. dolerių), Kanada (36,5 mln.
dolerių), Kipras (35,7 mln. dolerių) ir Prancūzija (28,9 mln. dolerių) [47].
Norint pasiekti realių permainų, Armėnija gali labiausiai kliautis tarptautinėmis
investicijomis, ypač iš didelių transnacionalinių korporacijų. Tik tokie investuotojai gali
suteikti reikiamus resursus ir padėti pasiekti eksporto rinkas, platinimo kanalus, vadybinius
sugebėjimus, technologijas ir pasaulinių standartų verslo praktiką. Iki šiol Armėnija pritraukė
TUI
labiausiai dėl politiškai
motyvuoto
didelės apimties
infrastruktūros objektų
privatizavimo. Tačiau šie finansavimo šaltiniai baigia išsekti. Nauji užsienio kapitalo
29
pritraukimo metodai reikalauja daug didesnių ir kryptingų pastangų iš Armėnijos vyriausybės,
kuri turi persiorientuoti iš dabartinės administratoriaus rolės į aktyvų ir efektyvų investavimo
iniciatorių. Konkurencija tarptautiniu mastu dėl TUI yra labai aštri, naujos šalys iškyla ir siūlo
geresnes ir patrauklias sąlygas tarptautinėms korporacijoms veikti jų teritorijose [44].
Armėnijai identifikuojamos pagrindinės sritys, kurioms reikia aktyvios institucinės
politikos [44]:
•
Konkurencingos tarptautiniu mastu verslo aplinkos formavimas. Didžiosios
tarptautinės kompanijos domisi tik tokiomis šalimis, kur bendrosios verslo vykdymo išlaidos
yra mažesnės negu konkuruojančiose dėl investicijų šalyse, arba kur yra unikalios galimybės
kurti naujas vertes. Dauguma tokių galimybių yra apsprendžiama konkrečios šalies verslo
aplinkos sąlygomis.
•
Naujų augimo šaltinių kūrimas. Net esant palankioms verslo sąlygoms, verslo
plėtrai reikia specialių išteklių ir kompetencijų specifiniuose sektoriuose. Armėnijai, turinčiai
ribotus gamtinius išteklius, tai galima kompensuoti technologinėmis, vadybinėmis ar
kūrybinėmis kompetencijomis tuose sektoriuose, kur šalis pajėgi greitu laiku akumuliuoti
tokias kompetencijas.
•
Pritraukimas išeivijos resursų ir pasinaudojimas jais. Armėnija turi didelę ir
globaliai integruotą diasporą, kuri gali padėti šaliai įveikti esamą informacijos ir reputacijos
vakuumą, sukurti papildomus patrauklius bruožus investicijoms, o taip pat padidinti
ekonominio augimo bazę.
Pasaulio banko vertinimu Armėnija turi pakeisti ekonomikos augimo modelį taip, kad
būtų kuriama daugiau darbo vietų. Investicijos turi sudaryti galimybę geriau panaudoti turimą
darbo jėgos potencialą, įgyvendinti didesnę prekių ir paslaugų konkurenciją, pagerinti jungtis
su pasaulinėmis rinkomis, tiek tiesiogiai geografiškai, tiek ir skaitmenine prasme. Ekonominio
pakilimo sąlygomis prieš ekonominę krizę Armėnija daugiausiai kūrė darbo vietas labai
nedideliame sektorių skaičiuje ir daugiausiai statybų sektoriuje. Toks sektorinis netolygumas
padidino šalies nestabilumo tikimybę, kuri pasireiškė krizės sąlygomis [40].
* Viena iš didelių Armėnijos ekonomikos problemų yra bedarbystė. Vykdoma
politika neskatina darbo vietų kūrimo, todėl šalis ne tik nemažina bedarbystės rodiklių,
bet ir negali panaudoti turimo darbo jėgos potencialo.
Bedarbystė Armėnijoje laikosi 18 proc. ribose. Darbo vietų kūrimui labai svarbūs yra
keturi faktoriai [40]:
•
Palaikyti aukštą investicijų lygį.
•
Geriau panaudoti turimus žmogiškuosius išteklius.
•
Skatinti konkurenciją ekonomikoje.
30
•
Gerinti Armėnijos ryšius ir jungtis su pasaulinėmis rinkomis per tranzitinių kelių
vystymą, aviacijos sektoriaus liberalizavimą, interneto ryšio ir komunikacinių technologijų
vystymą.
Darbo rinkai vystytis neleidžia ir nepasitikėjimas. Labai nedidelė dalis žmonių
Armėnijoje bando užsiimti privačiu verslu, o dar mažiau tai daro sėkmingai. 2012 m.
vertinimu tik apie 12% populiacijos kada nors bandė užsiimti verslu ir tik 6% bandymas buvo
sėkmingas. Mažas verslumo lygis ir mažų dinamiškų verslo kompanijų trūkumas patvirtina
nepalankios verslo aplinkos sąlygas šalyje. Darbuotojai dažnai neieško darbo dėl to, kad darbo
rinka nėra objektyvi, mažai ką reiškia išsilavinimas ar patyrimas. Pagal Pasaulio banko
vertinimus, tik mažiau negu 10% bedarbių kreipiasi į darbo biržą, o dauguma darbo ieško per
pažįstamus ar draugus. Naujų darbo vietų kūrimui reikalingos investicijos, o joms ateiti į šalį
reikia palankios verslo aplinkos ir lygių konkurencijos galimybių. Armėnija smarkiai atsilieka
šiose srityse, pagal pasaulinį konkurencingumo indeksą, vertinant iš antimonopolinės politikos
ir tarptautinių konkurencingumo pozicijų ji yra paskutinėje vietoje tarp Europos ir Centrinės
Azijos šalių [48].
Armėnijos vyriausybė turi vykdomas programas stiprinti finansinį tarpininkavimą,
bankinį sektorių, gerinti viešųjų paslaugų administravimą, minimizuoti korupcijos poveikį ir
valstybės kišimąsi. Nors kuriamos kovos su korupcija programos ir strategijos, viešai
intensyvinama kova su korupcija, pagal Transparency International korupcijos suvokimo
indeksą Armėnijos vertinimas negerėja. Ekonominė aplinka stipriai įtakojama ir politinės
situacijos. Vertinama, kad realiam ekonomikos augimui labai svarbu normalizuoti santykius
su Turkija ir Azerbaidžanu. Krovinių transportavimas per Gruziją brangus, pailgėja atstumai,
nėra alternatyvių transportavimo maršrutų. Prekyba su Iranu yra nedidelė, su šia šalimi trūksta
transportavimo jungčių (blogi keliai, nėra geležinkelio jungties), Irano teritorija prie sienos su
Armėnija yra neišvystyta, mažai gyvenama [25].
Armėnija patenka į Europos Sąjungos Rytų partnerystės programą. Europos Komisijos
studijoje [37] nurodoma, kad tolesnėje Armėnijos progreso paramos eigoje turėtų būti
numatyta: stiprinti politinį dialogą; remti rinkos ekonomikos reformas, skatinančias laipsnišką
ekonomikos integraciją į ES vidaus rinką; remti konflikto zonų ekonomikos atkūrimą;
padidinti
finansinę
paramą;
labiau
remti
regioninį
bendradarbiavimą;
glaudžiau
bendradarbiauti teisingumo ir vidaus reikalų srityje; aktyviau bendradarbiauti energetikos,
elektroninių ryšių, transporto, aplinkos ir visuomenės sveikatos sektoriuose, taip pat mokslo ir
technologijos srityse, stiprinti žmonių ryšius, ypač švietimo, mokymo srityse, taip pat
sprendžiant jaunimo klausimus.
31
* Nors Armėnija patenka į ES Rytų partnerystės programos šalis, dabartinė jos užsienio
politikos kryptis yra į suartėjimą su Rusija. Stojimas į Eurazijos muitų sąjungą
Armėnijos perspektyvas tęsti dialogą su ES lieka probleminis.
Ekonominiais ir politiniais sumetimais Armėnijai pasirašius sutartį su Rusija dėl
stojimo į Eurazijos muitų Sąjungą, santykiai su ES iš esmės pasikeitė. Pagal susitarimus
Rusija atšaukia muitą eksportuojamoms į Armėniją dujoms, o tai leis Armėnijai sumažinti
perkamų dujų kainą iki 189 JAV dolerių už 1 tūkst. kub. metrų [38].
6 lentelė. TI Korupcijos indeksas (2013.12.03) atskiroms šalims (skliaustuose – 2012
metų duomenys palyginimui)
Gruzija
66 (51)
Armėnija
Lietuva
43 (48)
Azerbaidžanas 127 (139) Ukraina
94 (105)
Kirgizija
160 (154)
144 (144)
Baltarusija 123 (123) Rusija
127 (133) Turkmėnija 168 (170)
Moldova
168 (170) Mongolija 83 (94)
102 (94)
Uzbekija
Tadžikija 164 (157) Kazachstanas 140 (133)
Dėl mažos vidinės Armėnijos rinkos ir aukštų transportavimo kaštų tiesioginis
tradicinis prekių ir paslaugų eksportas į šią šalį teikia ribotas galimybes. Geresnės galimybės
yra paslaugų eksportui, kurioms reikia tiesioginių investicijų Armėnijoje, pirmiausiai kelionių
ir turizmo sektoriuje. Potencialą turi ir frančizės, tačiau labiau laukiami garsiausi ir geriausiai
žinomi pasaulyje prekiniai ženklai [25]. Kiti sektoriai, kuriuos ekspertai laiko turinčius
tinkamą plėtros ir investicijų potencialą yra informacinės technologijos, restoranų ir maitinimo
verslas, kasyba, metalurgija, lengvoji pramonė, finansinės paslaugos, statybų sektorius.
2.5. Armėnijos ir Lietuvos verslo santykiai
Lietuvos
ir
Armėnijos
ekonominiai
santykiai
pagrįsti
pasirašytais
teisinio
bendradarbiavimo aktais: dvišalėmis sutartimis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo
apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos, dėl teisinės pagalbos ir teisinių
santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir
Armėnijos
Respublikos
Vyriausybės
susitarimais
dėl
prekybinio
ir
ekonominio
bendradarbiavimo, dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos [35]. 2010 metais tarp 180
Lietuvos prekybinių partnerių Armėnija užėmė 67 vietą eksporto partnerių sąraše ir 95 vietą
importo partnerių sąraše.
32
7 lentelė. Armėnijos pozicija Lietuvos užsienio prekybos balanse
Eksportas (mln. Lt)
Importas (mln. Lt)
64. Tanzanija
17,7 92. Afganistanas
0,7
65. Sirija
15,4 93. Kolumbija
0,7
66. Bangladešas
14,8 94. Tunisas
0,6
67. Armėnija
14
95. Armėnija
0,5
68. Brazilija
11,8 96. Dramblio Kaulo Krantas
0,5
69. Kipras
11,3 97. Etiopija
0,5
70. Malaizija
11,3 98. Libanas
0,5
Dvišalės prekybos apimtys nedidelės. Prekybos apyvarta 2010 metais tesiekė 14,51
mln. litų (4,20 mln. eurų). Lietuvos prekybos su Armėnija balansas eilę metų yra teigiamas, o
pastaruoju metu itin išaugo. Lietuvos eksportas, lyginant su 2009 m., išaugo 2,3 karto. 2010
m. Lietuvos importas iš Armėnijos siekė tik 0,50 mln. litų (0,14 mln. eurų) ir lyginant su 2009
m., sumažėjo beveik 2 kartus [35].
20 pav. Lietuvos eksporto į Armėniją ir importo iš Armėnijos pokyčiai
21 pav. Lietuvos ir Armėnijos užsienio prekyba 2007-2012 m., mln. Lt
2012 m. į Armėniją buvo eksportuota vos 0,02 proc. viso Lietuvos prekių eksporto.
2012 m. Lietuvos įmonės į Armėniją eksportavo prekių už 19,3 mln. Lt, tai buvo 25,6 proc.
daugiau nei 2011 m. Prekių reeksportas į Armėnijos rinką 2012 m., palyginti su 2011 m., augo
53,3 proc.
33
22 pav. Lietuvos prekių eksportas į Armėniją, 2007-2012 m., mln. Lt
2012 m. iš visų lietuviškos kilmės prekių į Armėniją daugiausiai eksportuota mašinų ir
mechaninių įrenginių, toliau eina mineralinis kuras bei įvairių chemijos produktų eksportas.
23 pav. Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Armėniją struktūra 2012 m.
Prekių importas iš Armėnijos 2012 m., palyginti su 2011 m., augo 71,8 proc. iki 3,0
mln. Lt, o užsienio prekybos balansas padidėjo 19,6 proc. 2012 m. iš Armėnijos buvo
importuota vos 0,003 proc. visų Lietuvos importuotų prekių.
Perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui į Armėniją
yra šie: pieno produktai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai, baldai, elektros mašinos ir
įrenginiai, IT paslaugos, transporto paslaugos.
Lietuvos Verslo konfederacija su Armėnijos Prekybos ir pramonės rūmais yra
pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį 2011 m. pavasarį. Pasirašyti ketinimų protokolai dėl
tarptautinio turgų tinklo Rytai-Vakarai steigimo, turizmo plėtros ir skatinimo, sporto projektų
vystymo, atsinaujinančios energetikos projektų ir patirties pasidalijimo, tranzito ir logistikos
projektų, palaikant East-West Transport Corridor Association (EWTCA) projektą, o taip pat
aptartos bendros iniciatyvos dėl vystomojo bendradarbiavimo projektų su Armėnija rengimo.
* Ekonominiai Lietuvos ryšiai su Armėnija yra silpni, tarpusavio prekybos apimtys labai
nedidelės, nors pozityvių pokyčių pastaraisiais metais yra, ypač augant eksportui.
Įsteigtas Lietuvos-Armėnijos forumas, skirtas skatinti glaudesnius ekonominius,
kultūrinius, religinius ryšius. Šis forumas – tai naujas abiejų šalių santykių etapas, gerinant
ekonominius ryšius tarp šalių [36].
34
Bendrų Lietuvos ir Armėnijos verslo ryšių gali būti ir daugiau, šiuo metu tai yra
pavieniai atvejai. 2013 m. pabaigoje Armėnijos statybų sektoriaus bendrovė ieškojo statybinių
medžiagų ir įrangos gamintojų iš Lietuvos, kurie norėtų eksportuoti savo produkciją į
Armėniją arba turėti savo atstovybę šioje šalyje. UAB „Eivora“, užsiimanti tarptautiniu
krovinių gabenimu ir ekspedicija, atliko veiklas Centrinės Azijos ir Armėnijos rinkose, rengė
eksporto plėtros strategijas tolesnei plėtrai į šį regioną. „Baltijos informacinės sistemos“
prisideda prie Armėnijos atominės elektrinės modernizavimo.
2.6. Armėnijos paslaugų rinkos vertinimas
Armėnijos ekonomika ir paslaugos yra labai priklausomos nuo investicijų ir pinigų
pervedimo iš užsienio. Šalis priklauso nuo Rusijos komercinės ir vyriausybinės paramos ir
dauguma svarbiausių paslaugų infrastruktūros objektų priklauso tiesiogiai ar yra valdomas
Rusijos kapitalo.
24 pav. Armėnijos prekių ir paslaugų eksporto pokyčiai
* Armėnijos paslaugų sektorius nėra išvystytas. Didelių problemų turi beveik visi
sektoriai, tiesiogiai susiję su statybų sektoriumi – transportas ir logistika, finansų ir
draudimo sektorius, turizmas. Geresnė situacija šalyje yra tik su ICT sektoriumi. Dėl šių
priežasčių paslaugų eksportas į Armėniją gali susidurti su sunkumais ir tam turi būti
ruošiamasi iš anksto.
Po nepriklausomybės paskelbimo prekių ir paslaugų eksporto rodikliai smarkiai
sumažėjo dėl nutrauktų ryšių, prarastų rinkų ir tiekimo. Vėlesniais metais rodikliai
reikšmingai gerėjo, tačiau vėl buvo sustabdyti pasaulinės ekonominės krizės.
Sovietiniais laikais Armėnijos ekonomika buvo paremta pramonine gamyba. Naujame
ekonominiame klimate, neturėdama jūrų uostų, tiesioginio išėjimo į užsienio rinkas, patirianti
blokadą iš rytų ir vakarų ir turėdama neišvystytą infrastruktūrą pramonė patiria didelių
35
sunkumų. Dabartiniame etape Armėnijai sustiprėja paslaugų sektoriaus vaidmuo, bent jau
dabartinei situacijai ir artimajam laikotarpiui. Nuo 2000 m. paslaugų sektorius pasidarė šalies
ekonomikos varikliu. Armėnijos paslaugos generuoja 46 proc. šalies BVP, jame dirba apie 36
proc. darbo jėgos [42].
Yra keletas pagrindinių priežasčių, dėl kurių paslaugomis paremta ekonomika
Armėnijoje turi geresnes plėtros perspektyvas. Viena iš jų – dalį paslaugų galima teikti
netiesiogiai, naudojantis ryšio linijomis. Paslaugų industrijoje galima panaudoti mažiau
apmokamą darbo jėgą, ji suteikia geresnes darbo sąlygas. Paslaugų plėtra leidžia tolygiau
vystyti regionus, suteikia daugiau įdarbinimo galimybių moterims. Paslaugos turi daug
mažesnį poveikį aplinkai negu pramonė. Be to, daugumai paslaugų nereikia žaliavų ir
gamtinių išteklių. Specifinis Armėnijos privalumas – palankiai nusiteikusi didelė diaspora,
kuri yra gerai išsilavinusi, turi paslaugų teikimo sugebėjimus bei pradinį kapitalą paslaugų
verslų steigimui. Armėnijoje yra pakankamai gerai kvalifikuotos darbo jėgos [42].
ICT SEKTORIUS
Šiuolaikinis statybų ir projektavimo sektorius yra reikšmingai priklausomas nuo naujų
technologijų ir ICT sektoriaus teikiamų paslaugų išsivystymo. Projektavimas vykdomas
skaitmeninėje erdvėje, ICT svarbus projektų įgyvendinimui, priežiūrai.
Armėnijos IT sektorių sudaro apie 200 kompanijų, apimančių pilną spektrą vartotojų
poreikių. Beveik visos dirba tik tiesiogiai, ne moderniais metodais, neturi duomenų saugojimo
pajėgumų, klientų aptarnavimo centrų. Beveik visi sektoriaus pajėgumai yra koncentruoti
Jerevane, nors Vyriausybė pastaruoju metu deda pastangas išvystyti infrastruktūrą ir paslaugų
teikimą visoje šalyje. IT sektoriuje šiuo metu dirba apie 5.000 žmonių, jis generuoja apie 150
mln. dolerių per metus [25]. Didesnei sektoriaus plėtrai trukdo kvalifikuotų specialistų
trūkumas. Didelė kliūtis ilgą laiką buvo fiksuotos telekomunikacijos linijų veiklos
nepatikimumas, labiausiai dėl monopolistinių paslaugos teikėjo Armentel pozicijų. Dabar šis
klausimas jau sprendžiasi, paslaugą teikia trys tiekėjai, diegiami optiniai kabeliai, ryšio kainos
smarkiai krito, nors tebėra santykinai labai aukštos.
NVS kontekste Armėnija yra vienas iš IT lyderių. ICT šalyje yra viena iš sparčiausiai
augančių industrijų, tobulinama infrastruktūra, sektoriaus darbuotojų kvalifikacija aukšta.
Pagrindinis sektoriaus produktas yra programų kūrimas, kurio apie du trečdalius
eksportuojama į daugiau kaip 20 šalių. Kiti svarbūs segmentai yra tinklapių dizainas, mobilios
aplikacijos ir taikomoji programinė įranga [22].
Pagal inovacijų indikatoriaus rodiklį regione aukščiausiai stovi Rusija (57 vieta
pasaulyje), po jos eina Azerbaidžanas (60). Kitų regiono šalių inovacijų rodikliai yra: Ukraina
74, Armėnija 112, Kazachstanas 116, Gruzija 118. Kaimyninių šalių rodikliai yra panašūs –
36
Turkija 69, Iranas 70 vieta [3]. Pagal plačiajuosčio ir greitojo interneto galimybes Armėnija
yra 102 vietoje (Azerbaidžanas 53, Rusija 32, Kazachstanas 50, Ukraina 69, Gruzija 111
vietoje).
Didelė kliūtis sektoriaus augimui ilgą laiką buvo nepatikimos ir pasenę šalies fiksuoto
ryšio linijos, monopolistinės pagrindinio šalies paslaugos teikėjo Armentel pozicijos. Šiuo
metu jau yra trys pagrindinės šviesolaidžiais teikiančios interneto paslaugas kompanijos ir dėl
to kainos dramatiškai sumažėjo, nors vis dar lieka gerokai aukštesnės negu Europoje,
labiausiai dėl didelių jungiamųjų ryšio kainų, naudojamų Gruzijoje ir Irane. Dvi iš šių
kompanijų yra valdomos Rusijos ir viena Prancūzijos kapitalo [25].
Investuotojai sektoriuje vertina, kad IT firmos dirba produktyviai, kainos nėra aukštos
(vidutinis programuotojo atlyginimas Armėnijoje yra apie 400 dolerių per mėnesį) [25].
Verslo ir plėtros galimybės sektoriuje apima programų kūrimą, išorinių paslaugų teikimą,
dizainą, testavimą, tinklo ryšių sistemas, optinių tinklų plėtrą, virtualių tinklo operatorių
paslaugas [22].
VERSLO PASLAUGŲ SEKTORIUS
Verslo paslaugų išvystymas svarbus visoms verslo sritims, tame tarpe ir statybų,
projektavimo ir architektūros sektoriaus paslaugoms. Išvystytas sektorius sudaro geras sąlygas
veikloms, nes pajėgumus galima koncentruoti į tiesiogines savo specializuotas veiklas.
Armėnijoje sektoriaus išsivystymas yra žemiau pageidautino užsienio verslui. Šalyje trūksta
modernių verslo vadybos praktikų, todėl yra perspektyvų verslo paslaugų ir konsultacijų
sektoriuje, tačiau dėl rinkos nebrandumo išorinių paslaugų tiekimas nėra paklausus.
LOGISTIKOS IR TRANSPORTO SEKTORIUS
Transporto ir logistikos sektorius tiesiogiai susijęs su statybų sektoriumi: svarbu turėti
galimybes panaudoti modernias medžiagas, jas transportuoti, aptarnauti statybų procesą.
Tinkamai išvystyta infrastruktūra ir pajėgumai leidžia veiklas vystyti ne tik didžiuosiuose
miestuose, bet visoje šalies teritorijoje.
Dabartinė logistikos sektoriaus būklė tebėra nepatenkinama. Šalies Pramonės vystymo
strategija identifikuoja transporto ir logistikos infrastruktūros modernizavimą kaip viena iš
svarbiausių veiksnių tarptautinio Armėnijos konkurencingumo didinimui.
Logistikos sektorius šalyje neturi didelių perspektyvų, kadangi šalis nėra tranzitinė, ji
priklauso nuo sudėtingos prekybos per sienas. Šiuo metu tokias galimybes ji turi tik per Iraną
ir Gruziją [22]. Šalis ieško investuotojų modernizuoti Šiaurės-pietų koridorių, jungiantį
Armėniją su Juodosios jūros uostais, tobulinti geležinkelių infrastruktūrą trasoje JerevanasTbilisi. Dvi esančios geležinkelio trasos jungia Armėniją su Juodosios jūros Batumio ir Počio
uostais, kurie tarnauja kaip pagrindinė jungtis su Europos Sąjunga. Planuojama vystyti ir
37
automagistralę į pietus per Iraną iki Persijos įlankos. Logistikos pajėgumus sustiprins kuriami
du logistikos centrai Jerevane prie tarptautinio Zvartnots oro uosto ir logistikos terminalas
Gyjumri laisvojoje ekonominėje zonoje. Vėlesnėje stadijoje planuojamas logistikos centras
Achuridžano geležinkelio stoties bazėje.
TURIZMO IR KELIONIŲ PASLAUGŲ SEKTORIUS
Turizmo sektorius generuoja užsakymus ir formuoja vystymo kryptį statybų ir
projektavimo sektoriui. Tiesioginė paklausa, priklausanti nuo atvykstančių į šalį turistų
skaičiaus ir dalinai nuo vietinio turizmo rodiklių, yra viešbučių ir kitų apgyvendinimo vietų
plėtra, SPA, kurortai, sanatorijos, slidinėjimo ir pramogų bazės ir kita. Netiesioginė paklausa
formuojama per kitus turistų aptarnavimo objektus, kaip maitinimo įstaigos. Išvystytas
projektavimo ir architektūros sektorius ir pats gali tapti turistinės traukos objektų generatorius,
jei statomi aukštos architektūrinės vertės modernūs pastatai ir tinkamai prižiūrimi ir
pateikiami lankytojams architektūrinio paveldo objektai.
Armėnija nerealizuoja savo turimo turistinio potencialo. Dauguma šiuo metu šalį
aplankančių žmonių iš užsienio yra arba išeiviai iš Armėnijos, arba verslininkai. Didele dalimi
tai susiję su šalies uždarumu, sudėtingu pasiekiamumu. Paslaugų teikimas turistams yra gerai
išvystytas Jerevane ir reikšmingai gerėja kitose šalies dalyse [25]. Šalyje yra daug lankytinų
vietų, kurios galėtų dominti turistus, su neišvystyta infrastruktūra, nėra pakankamai nakvynės
ir maitinimo vietų. Armėnijoje priskaičiuojama virš 700 galimų turistinės traukos objektų –
daugiausiai bažnyčių ir vienuolynų.
Armėnija yra viena iš seniausių šalių pasaulyje, seniausia katalikiška valstybė, todėl
turi ypač vertingą kultūrinį palikimą. Istorinis, etninis, kultūrinis turizmas labiausiai
panaudojamas išeivių iš Armėnijos atvykstamajam turizmui, santykinai geriau išvystyti SPA ir
medicininis turizmas, vystomas agroturizmas ir slidinėjimo pramogos. National Geographic
kelionių gidas Armėniją įvardina kaip 3 pasaulyje šalį „aktyvaus ir ekstremalaus poilsio“
kategorijoje.
Turizmo indėlis į Armėnijos BVP nėra didelis, 2011 metais jis siekė 2,1%, tačiau jis
pastaruoju metu didėja. Per 2010 metus šalį aplankė 683.979 žmonių su turistinėmis vizomis
ir tai buvo 19% daugiau negu ankstesniais metais. 2011 m. šis skaičius jau siekė 800.000, tarp
kurių 62% sudarė išeiviai kitose šalyse. Pagrindinės turistų generavimo šalys yra Prancūzija,
Vokietija, JK, Rusija ir kitos NVS šalys, Iranas [22].
Sektoriuje vyrauja išeivių iš šalies šeimų ir giminių lankymas. Nors plečiasi kultūrinio
turizmo apimtys ir jo reikšmė, pagrindinis užsienio turistų generavimo šaltinis lieka išeivija,
pirmiausiai iš Rusijos ir Gruzijos. Tokių turistų kiekiai yra nemaži, tačiau jie dažniausiai
apsistoja pas gimines, neskatina sektoriaus plėtros, palieka mažai pajamų sektoriaus įmonėms.
38
Mažas skaičius oro jungčių, nepatogūs turistams maršrutai, aukštos tarptautinių
skrydžių kainos taip pat stabdo turizmo industrijos plėtrą. Šis segmentas keičiasi labai lėtai,
nes nacionalinėms oro linijoms Armavia taikomos protekcionistinės priemonės, kas mažina
konkurencijos galimybes ir kitų šalių veikėjų įsikūrimą segmente. Maža konkurencija ir
monopolis didina skrydžių ir kitų teikiamų paslaugų kainas, ypač jas lyginant su kitomis
šalimis regione. Nepakankamai išvystytos komunikacijos ir interneto skvarba neleidžia pilnai
naudotis technologijomis, netgi vykdyti užsakymų internetu.
Neišvystytas sektorius siūlo nemažas modernizavimo galimybes investicijoms.
Pirmiausia tai viešbučių segmentas, kuriame vyrauja seni sovietinio tipo pajėgumai, trūksta
maitinimo pajėgumų, paslaugų. Didėjanti Armėnijos kaip turistinės krypties svarba neprivertė
lygiagrečiai gerėti ir teikiamoms paslaugoms. Ilgą laiką pagrindiniai turistai buvo išeiviai,
kuriems infrastruktūra buvo ne tokia svarbi, todėl atvykstantiems turistams kitais tikslais
trūksta daug pagrindinių aptarnavimo pajėgumų ir paslaugų. Netgi keliai yra prastos būklės,
daug paslaugų jei ir yra, neatitinka tarptautinių standartų.
Sektorius vystomas naudojantis tarptautine pagalba, daugelis tokių projektų susiję su
infrastruktūra ar statybomis. Maitinimo segmento įvaizdį kiek gerina KFC tinklo įsikūrimas
Armėnijoje.
Perspektyvios sektoriaus nišos yra kurortai, agroturizmas (ypač vyno turizmas),
ekologinis ir verslo ekologinis, nuotykinės pramogos. Armėnijoje vis dar yra keletas puikių
regionų lankymui, kuriuose beveik nėra tinkamos lankytojams infrastruktūros, maitinimo,
nakvynės vietų, paslaugų. Vienas iš tokių yra neišvystytas sektoriniu požiūriu pietinis Sijuniko
regionas į pietus nuo Jerevano [25]. Tinkami investicijoms sektoriuje segmentai yra turistinės
infrastruktūros vystymas, viešbučių tinklo vystymas (naujų viešbučių statyba, senų pajėgumų
modernizavimas, vidutinės klasės viešbučiai), SPA kurortai, agroturizmas (ypač vyno
turizmas), ekoturizmas, verslo turizmas (MICE – Meetings, Incentives, Conferencing,
Exhibitions), nuotykinis turizmas (alpinizmas, laipiojimas uolomis, plaukimas upėmis ir pan.).
FINANSINIŲ PASLAUGŲ SEKTORIUS
Finansinių paslaugų sektoriaus išvystymas tiesiogiai susijęs su visomis ekonomikos
sferomis. Statybų ir projektavimo sektoriui svarbiausias yra finansavimo ir paskolų galimybė,
svarbūs yra bankininkystės ir draudimo segmentai.
Draudimo sektoriaus plėtra šalyje turi potencialą, tačiau išnagrinėjus situacijos analizę
galima daryti išvadą, kad Užkaukazėje didesnį potencialą turi Gruzijos arba Azerbaidžano
rinkos.
Pastaraisiais metais Armėnijos bankinė sistema yra įvardijama kaip ta, kuriai labiausiai
reikia reformų ir vystymo. Bankinės ir finansinės paslaugos ribojamos mažo šalies finansinio
39
sektoriaus (bendri sukaupti aktyvai sudaro mažiau 20 proc. šalies BVP), kapitalo rinkų
nebrandumo, veiklos skaidrumo trūkumo, silpnos reguliavimo bazės [6]. Įvestas privalomas
perdraudimas turėjo įtakos draudimo rinkai ir sukūrė didesnę konkurenciją sektoriuje [14].
Centrinis Armėnijos bankas vykdo tinkamą sektoriaus priežiūros politiką. Stengiamasi
stiprinti vietinę valiutą dramą ir atsiskaitymus šia valiuta, ką teigiamai vertina ekspertai,
kadangi mažinama aukšta šalies dolerizacija, didėja finansinio tarpininkavimo galimybės,
vykdoma efektyvesnė monetarinė politika. Palaikomas svyruojantis valiutos keitimo kursas,
tuo pačiu stengiantis išvengti staigių valiutos kurso svyravimų, palaikant aukštą užsienio
valiutos rezervo lygį. Bankinis sektorius išliko santykinai atsparus finansinės krizės
laikotarpiu. Parengtas ir kasmet atnaujinamas Finansinio sektoriaus vertinimo planas 2011 [6].
40
3.
DETALUS
SEKTORINIS
STATYBOS,
PROJEKTAVIMO
IR
ARCHITEKTŪROS RINKOS TYRIMAS ARMĖNIJOJE
3.1. Armėnijos statybos, projektavimo ir architektūros sektoriaus analizė
Statybų sektoriaus ir kartu einančio projektavimo, konsultavimo, architektūros
sektoriaus plėtra šalyse priklauso nuo jų dydžio, rinkos dydžio, šalies turtingumo ir turimų
gamtinių išteklių. Didžiausi projektai sektoriuje NVS regione yra finansuojami iš šalių
biudžetų kartu su tarptautinių fondų ar donorų pagalba. Vertinama, kad iki 2014 metų šiose
šalyse sektoriuose bus didelės galimybės investicijoms, nepaisant to, kad tiesioginiai
apibendrinti rodikliai šioms šalims nėra geri [20]. Ukrainoje ir Rusijoje daug lėšų skiriama ne
tik konkretiems sektoriaus projektams, bet ir pasinaudojant jais gerinamas šalies įvaizdis. Taip
buvo Ukrainoje prieš Europos futbolo čempionatą 2012 metais, Vladivostoke rengiant 2012
m. ASEAN šalių aukščiausio lygio susitikimą, taip yra dabar Rusijoje, rengiantis Sočio
žiemos olimpinėms žaidynėms [19].
Statybų sektoriaus kartu su projektavimo, konsultavimo, inžinierinėmis, architektūros
paslaugomis yra svarbus visoms regiono šalims. Skurdesnėse šalyse didžiausios lėšos
skiriamos infrastruktūros vytimui ir tokių lėšų šalys gauna iš tarptautinių ar regioninių donorų,
todėl dažniausiai finansavimas yra stabilus. Problema ta, kad dažnai didelių investicinių
projektų atsiperkamumas yra žemesnis, sukuriama pridėtinė vertė maža, tenka dirbti su
vietiniais žemos kvalifikacijos darbuotojais ir dar konkuruoti su tokiomis šalimis kaip Kinija,
Turkija, Rusija. Ypač remiami energetinės infrastruktūros projektai. Vienas iš tokių pavyzdžių
yra UNDP/GEF finansuojamas 2010–2015 m. laikotarpio energijos efektyvumo didinimo
pastatuose projektas, kuris apima naujos reguliavimo sistemos kūrimą (pastatų energetinio
efektyvumo kodų ir sertifikavimo schemą), specialistų mokymus ir pajėgumų stiprinimą,
modernių energetiškai efektyvių medžiagų ir įrangos panaudojimo statybose stimuliavimą
[22].
* Ilgą laiką statybų sektorius buvo vienas iš svarbiausių veiksnių Armėnijos ekonomikos
augimui. Didžiausią dalį šalies ekonomikoje jis generavo 2008 m. (net 27 proc.), todėl
finansinės krizės poveikis nesubalansuotai ekonomikai buvo labai didelis.
Armėnijos ekonomikai statybų sektorius visada turėjo didelę įtaką. Statybinių veiklų
apimtys po Nepriklausomybės augo labai sparčiai, nuo 33 mlrd. dramų 1995 m. iki 585 mlrd.
dramų 2006 m. (nuo 60 mln. dolerių iki 1,4 mlrd. dolerių). Ypač įspūdingas augimas buvo
gyvenamųjų namų ir komercinės paskirties pastatų segmentuose. Smarkiai padidėjo
nekilnojamo turto apyvarta nuomai ir pardavimui [17]. Labai augo ir švietimo paskirties
statybos, kurios padidėjo nuo 1 mln. dolerių 1995 m. iki 25 mln. dolerių 2006 m. Tuo metu
41
sektorius turėjo labai didelę reikšmę ne tiek šalies ekonomikos produktyvumui, kiek darbo
vietų kūrimui. Humanitarinė pagalba ir donorų parama tuo laikotarpiu sudarė iki 10–20 proc.
statybų vertės. Šis skaičius jau 2006 m. sumažėjo iki 1 proc.
Šiame grafike labai akivaizdžiai matosi dėl nepriklausomybės smukusių rinkų ir
galimybių poveikis šalies statybų sektoriui. Vienas iš naujojo laikotarpio statybų pakilimų
susijęs su po 1992 metų žemės drebėjimo vykdyta intensyvia pastatų rekonstrukcija, kartu
stabdant naujų namų statybas [10].
1300
1200
1100
1000
900
800
700
600
500
400
300
200
100
0
20's
30's
40's
50's
60's
70's
80's
90's
00's
25 pav. Vidutinės gyvenamųjų namų statybų apimtys Armėnijoje
Statybų sektorius buvo vienas iš pelningiausių per 2001–2008 metų laikotarpį ir
generavo iki 25% Armėnijos BVP. Didelė dalis to laikotarpio statybų sektoriaus veiklų buvo
orientuota į elitinę rinką, gerokai mažiau produktų buvo tiekiama vidutinių ir žemesnių
pajamų sluoksniui. Didžiausią dalį ekonomikoje statybų sektorius generavo 2008 m., kuomet
sudarė 27% BVP, tačiau dėl krizės rodikliai smarkiai smuko. 2009 m. smukimas buvo 34,6%
ir dar 3,3% 2010 metais. 2011 sektoriaus generuojamos apyvartos toliau mažėjo, sumažėjimas
siekė 11,5 proc., lyginant su 2010 m.
26 pav. Statybų sektoriaus (apatinė ryškiausia spalva) indėlio į Armėnijos ekonomiką
augimas (indėlis į BVP, proc.
42
Po didelio sektoriaus smukimo 2009 m. matomi reikšmingi atsigavimo ženklai. Prie to
ypač prisideda vyriausybės taikomos strateginės iniciatyvos [22] gyvenimo sąlygų gerinimui,
energiją taupančių technologijų diegimui (40% nacionalinio energijos taupymo potencialo yra
statybų sektoriuje), teisinės bazės tobulinimui ir jos priderinimui prie ES teisinės bazės.
Armėnijos statybų ir projektavimo sektoriaus specifiką formuoja šalies seisminis
aktyvumas. Šioje srityje dirba Armėnijos Žemės drebėjimų inžinierinė asociacija (AAEE).
Tarp asociacijos veiklų yra reikiamos pasaulinės informacijos pateikimas armėnų kalba, diegti
pažangius žemės drebėjimams atsparius statybų ir projektavimo metodus.
Kovos su krizės pasekmėmis veiksmų plane yra iniciatyvų, tiesiogiai susijusių su
statybų sektoriaus paklausos ir pasiūlos stimuliavimu. Vyriausybė remia paskolas ir
mokestines lengvatas naujų pastatų statybai. Centrinis bankas iniciavo specialios paskolų
teikimo kompanijos, skirtos nekilnojamo turto finansavimui ir vystymui, įsteigimą.
Nekilnojamo turto vystymas yra pagrindinė sudedamoji viso statybų ir projektavimo
sektoriaus dalis. Sektorius turėtų išjudėti, tačiau greitų rezultatų negalima tikėtis dėl to, kad
naujų gyvenamųjų pastatų projektų, pradėtų krizės metu, lygis buvo labai žemas, o keleto
didelių urbanistinių projektų vystymas iš viso buvo įšaldytas. Pozityvus veiksnys yra didelis
nekilnojamo turto rinkos objektų likvidumas. Statinių pardavimų ir nuomos sandėrių skaičiai
viršijo prieš krizinį lygtį, labiausiai dėl didelių investicijų iš Irano į Armėniją bei dėl didelio
skaičiaus armėnų iš Sirijos grįžimo atgal į Armėniją. Sektorių suaktyvino keletas didelių
infrastruktūrinių objektų, kurie šiuo metu vykdomi. Tokie dideli projektai yra Gyjumri
technoparko programa, Tatevo turistinis centras, Jermuko miesto vystymo programa,
laisvosios prekybos zonos vystymas Zvartnots oro uoste ir Marso pramoninės zonos
vystymas. Didžiausias infrastruktūrinis sektoriaus objektas yra Šiaurės-pietų koridoriaus
statyba, kuri apima 556 km ilgio greitkelio, jungiančio šalies pietus su šiaure, statybą ir
tolesnę jos jungtį su Gruzijos rytų-vakarų greitkeliu, kuris jungia su Počio uostu prie
Juodosios jūros. Bendra projekto apimtis siekia apie 1 mlrd. dolerių, iš kurių 500 mln. dolerių
finansuoja Azijos vystymo bankas [21].
* Pagrindiniai Armėnijos tikslinio sektoriaus privalumai dabartiniame etape yra
politinis palaikymas, vykdomos programos bei dideli infrastruktūriniai objektai,
vykdomi šalyje.
Net ir gerėjant ekonomikos rodikliams baigiantis krizei, sektorius dar vis išlieka
blogoje būklėje, kas stabdo visos ekonomikos atsigavimą. 2012 m. sektoriaus apyvartos didėjo
vos 0,5 proc. Apyvartas labai mažina aukštesnės klasės pastatų ir statinių paklausos
sumažėjimas. Yra paklausa ekonominės klasės apartamentams, tačiau jų pasiūla yra
nepakankama. Armėnijos vyriausybė siūlo valstybės tarnautojams garantuotas paskolas.
43
Tipiškai valstybės padengiama paskolų dalis sudaro iki 30 proc. butų kainos. Problemos
sprendimą palengvina ir municipalinės iniciatyvos. Štai Jerevanas siekia sumažinti statybų
kainas, skirdamas pigesnę žemę lengvatinėmis sąlygomis gyvenamojo sektoriaus nekilnojamo
turto vystytojams. Kaip vykdomos programos paketo dalis, supaprastintos statybų sąlygos ir
pagreitintas statybos leidimus išdavimas užsieniečiams, kurie perka šalyje nekilnojamą turtą.
Šios priemonės skirtos sustabdyti sektoriaus rodiklių smukimą artimiausiu laikotarpiu. [28].
8 lentelė. Armėnijos statybų ir nekilnojamo turto sektoriaus rodikliai [21]
Sektoriaus dydis
Sukuriama pridedamoji vertė
~1.824,3 mln. dolerių
Procentas nuo BVP
18,0%
Darbuotojų skaičius
67.400 / 5,7% nuo visos darbo jėgos (2011)
Pagrindinių sektoriaus veikėjų apie 20
skaičius
Pokyčio tendencijos (2007–2011)
Sektorius
0,3%
Pagrindiniai sektoriaus veikėjai ir didžiausi jų vykdomi projektai
Renco
Gyvenamųjų ir komercinės paskirties statinių (įskaitant
viešbučius) statybos
Elite Group
Gyvenamosios ir komercinės paskirties statybos visoje
Armėnijoje
Glendale Hills
Kombinuotos paskirties statinių statyba
Hovnanian Int.
Vahakni gyvenamosios bendruomenės vystymas
Per 2011–2012 m. Jerevano nekilnojamo turto rinka suaktyvėjo. Per 2011 m.
transakcijų skaičius išaugo 6,8 proc., tuo tarpu kainos sumažėjo 9 proc.
Palyginus Armėnijos statybų sektorių su kitomis šalimis matosi, kad jos sektoriaus
apyvartų pokyčio modelis labiau atitinka šalių, kurios labiausiai nukentėjo nuo ekonominės
krizės, modeliu [39].
27 pav. Armėnijos statybų sektoriaus indėlio į ekonomiką palyginimas su kitomis
šalimis
Statybų sektorius nerodo gerų rodiklių ir per pirmuosius 2013 m. mėnesius. Nors
augimas kai kuriuose segmentuose yra dviženklis, kai kurios problemos ir plėtros
netolygumas išlieka [13]. Armėnijos BVP per pirmą 2013 m. pusmetį augo 3,5%, lyginant su
44
tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Sulėtėjęs augimas didele dalimi susijęs su silpnu statybų
sektoriumi. Sektoriaus sukuriama pridedamoji vertė smuko 19,6%, kadangi daug projektų
vykdoma pačių kompanijų lėšomis. Statybų apimtys, vykdant jas tarptautinėmis paskolomis ir
donorų pagalba, sumažėjo. Apsunkintą projektų finansavimą rodo tai, kad paskolų portfelis
statyboms sumažėjo 8,7% [11].
Pristatant 2014 m. biudžetą konstatuota, kad Armėnijos statybų sektorius 2013 m.
neatsigavo. Didele dalimi tai susiję su finansavimo problemomis ir tarptautiniu kreditavimo
sumažėjimu. Sektoriaus prioritetai 2014 metams yra socialinis būstas ir ilgalaikių lengvatinių
kreditų suteikimas statybinėms kompanijoms. Pagal biudžeto projektą miestų plėtrai ir
statyboms 2014 m. bus skiriama 10 mlrd. 750 mln. dramų [23].
Inžinierinių paslaugų ir pramoninio dizaino segmentas Armėnijoje turi ilgą ir
reikšmingą istoriją. Dabartinė jo silpnoji vieta yra silpna rinkodara, ypač ieškant naujų ir
įvairesnių rinkų. Vertinama, kad šio siauro segmento pasaulinė rinka 2020 m. sieks apie 1
trilijoną dolerių. Vietinėms kompanijoms trūksta žinių apie galimybes Europoje, trūksta
reklaminės ir informacinės medžiagos. Segmento kompanijoms sudėtinga vietoje rasti
profesionalių darbuotojų. Bendras Armėnijos inžinierinių ir projektavimo paslaugų segmento
darbuotojų skaičius yra apie 2.900, pusė iš jų yra inžinieriai ir mokslininkai. Rinkodaros
specialistai sudaro tik apie 2% visų segmento darbuotojų. Šis skaičius parodo, kad kompanijų
savininkai nepakankamai vertina rinkodaros indėlį, o taip pat reikiamų profesionalų trūkumą.
Kitos vystymosi problemos yra finansų trūkumas, mokesčių klausimai, ribotas naujų
technologijų naudojimas ir politinės paramos trūkumas. Segmento kompanijos laiko, kad
patraukliausia plėtrai yra Europos Sąjungos rinka [43].
3.2. Sektoriaus pokyčio tendencijų vertinimas ir prognozių formulavimas
2011 m. Kaukazo ir Centrinės Azijos regione fiksuoti geri ekonominiai rodikliai
visoms šalims. Vienas iš ekonominio augimo šaltinių regionui – dideli pervedimai iš užsienyje
dirbančių piliečių ir emigrantų [32]. Regiono naftos ir dujų eksportuotojai pasirodė ypač gerai
– Azerbaidžano, Kazachstano, Turkmėnijos ir Uzbekijos ekonomikų augimas vidutiniškai
siekė 6,8 proc., o importuotojų (Armėnijos, Gruzijos, Kirgizijos ir Tadžikistano) vidutiniškai
6,1 proc. Visoms šio regiono šalims būdingas ir reikšmingas infliacijos mažėjimas per 2011
m. ir pirmąją 2012 m. pusę. Visam šiam regionui, įskaitant Armėniją, mažesnę įtaką tiesiogiai
turi euro zonos krizė ir net pasaulinis ekonominis klimatas, visoms joms svarbiau ekonominė
Rusijos būklė.
45
Daugumos šio regiono šalių statybų sektorius tiesiogiai susijęs su investicijomis į
infrastruktūrą ir kartu su ekonominiu pakilimu sektoriai laikosi gerai. Daugelyje šalių statybų
sektoriai auga po 5–6 proc. per metus ir žemiausi augimo rodikliai numatomi Armėnijai –
šiais metais sektoriaus plėtra apie 4 proc. Didesnių problemų gali sukelti tai, kad dalinai dėl
euro zonos būklės, dalinai dėl naftos kainų, numatomas ekonomikos pablogėjimas
svarbiausiose šiam regionui šalyse – Rusijoje ir Kinijoje. Jei toks nepalankus scenarijus bus
realybėje, regione (ir Armėnijoje) sumažės eksporto galimybės, vidaus paklausa, užsienyje
dirbančių piliečių pervedimai, kapitalo srautai į šalis, todėl ekonomikos augimas sustos.
Naftos ir dujų eksportuotojai turi galimybes sušvelninti tokių negatyvių faktorių pasekmes,
tačiau importuotojai turi daug mažesnes galimybes imtis buferinių švelninančių priemonių.
Todėl didėja ekonominė priklausomybė nuo Rusijos ir būtinybė su ja palaikyti gerus politinius
ir ekonominius santykius [32].
*Armėnijos statybų ir projektavimo sektorius vystosi lėčiau negu aplinkinėse šalyse.
Dalinai tai susiję su geopolitine šalies situacija, o taip pat su tuo, kad Armėnija labai
priklauso nuo pokyčių aplinkinėse rinkose.
Šios šalys imasi priemonių sudaryti politinius buferius negatyviam aplinkinių rinkų
ekonomikos smukimo poveikiui, tame tarpe stiprinama fiskalinė konsolidacija, mažinamos
viešosios išlaidos. Armėnijai ypač svarbu ieškoti būdų sukaupti užsienio valiutos atsargas ir
mažinti didelę šalies užsienio skolą. Šioms iškylančioms problemoms Armėnija, ekspertų
nuomone, turi priešpastatyti ekonomikos diversifikaciją, verslo aplinkos gerinimą, skaidrumą
ir priežiūrą, didinti regioninę tarptautinę integraciją, didinti darbo jėgos pajėgumus, didinti
konkurenciją bankiniame sektoriuje, gerinti verslo priėjimą prie kreditų mažoms ir vidutinėms
įmonėms [32].
Tarptautiniai konkurencingumo rodikliai Armėnijos statybų sektoriuje ir ekonomikoje
aplamai stabiliai prastėjo nuo 2005 m., tačiau nuo 2011 m. kartu su struktūrinėmis
permainomis vėl fiksuojami pozityvūs pokyčiai. Tai susiję su posūkiu į labiau subalansuotą ir
diversifikuotą ekonomiką. Ilgą laiką Armėnijoje buvo fiksuojamas savotiškas paradoksas –
spartus ekonominis augimas kartu su blogėjančiais verslo aplinkos ir konkurencingumo
rodikliais. Ekonominė 2009 m. krizė sustabdė agresyvų ekonomikos augimą. Sektoriai su
mažiausiu produktyvumu tapo ekonomikos augimo stabdžiais. Trys pagrindiniai pagal
produktyvumą sektoriai Armėnijoje (finansinis tarpininkavimas, kasyba ir statybos) įdarbino
tik apie 9% bendros darbo jėgos, tuo tarpu kai pusė dirbančiųjų dirbo trijuose žemiausio
produktyvumo sektoriuose [30].
Produktyvumo augimas Armėnijoje tiesiogiai susijęs su atskirais sektoriais bei
pajėgumų ir kapitalo permetimu į tuos sektorius, kurie jau turi gerą įdirbį ir aukštą
46
produktyvumą. Per 2005–2010 metų laikotarpį pridėtinės vertės kūrimas vienam dirbančiajam
padidėjo 17%. Toks pozityvus augimas pasireiškė trimis aiškiais efektais: statinis pajėgumų
perskirstymo efektas (atsakingas už +15% bendrojo produktyvumo pokyčių) atspindi stiprų
teigiamą sektorių su aukštu produktyvumu įtaką susijusiems sektoriams per darbo jėgos
perskirstymą, dinaminis perskirstymo efektas (-8% pokyčių) parodo nesugebėjimą perkelti
darbo jėgą į aukštesnio produktyvumo sektorius ir vidinio perskirstymo efektas (+10%
pokyčių), atspindintis bendrąjį produktyvumo kilimą atskiruose sektoriuose. Produktyvumui
sektoriuje daugiau augti neleido nepalankus viešųjų finansų išvystymas, santykinai aukštas
infliacijos lygis, didelis biudžeto deficitas, netolygus ekonomikos sektorių balansas,
priklausomybė nuo nestabilių privačių pervedimų iš užsienio, netolygus pajamų ir vartojimo
lygių pasiskirstymas visuomenėje [30].
Armėnija rodo ir kai kuriuos teigiamus augimo instrumentus, kurie sukuria gerą
pagrindą tolesniam ekonomikos augimui. Per pastaruosius 5–8 metus šalies ekonomika perėjo
reikšmingą transformaciją per keletą etapų. Etapas 1 (2005–2008 m.) – inercija: viešoji
politika buvo nukreipta išimtinai į tinkamos verslo aplinkos kūrimą, kuri natūraliai turėjo
sudaryti tinkamas sąlygas ekonomikos augimui. Etapas 2 (2008–2010 m.) – gaisrų gesinimas:
politikos atsakas į pasaulinę ekonominę krizę buvo tradicinių metodų (tokių, kaip monetarinė
politika) ir naujų ad hoc elementų (tokių, kaip finansinė parama individualioms kompanijoms)
mišinys. Etapas 3 (2010–2012 m.) – modelio pasikeitimas: viešosios politikos posūkis į
aktyvesnį bendradarbiavimą, jo metodų kūrimą ir įgyvendinimą. Šio požiūrio kertiniai
akmenys buvo viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (vadinama PPP platforms) ir
specifinių sektoriams iniciatyvų vystymas, pirmiausiai paremtas nukreiptos į eksportą
pramonės plėtros strategijos [30].
Mikroekonominiai pokyčiai rodo lėtas pozityvias permainas šalyje. Jie diegiami per
vadinamas „antrosios kartos“ reformas Armėnijoje. Reformos stabiliai didina veiklų
efektyvumą, tačiau tiesioginis jų ryšys su pagrindinėmis eksporto rinkomis nėra išspręstas.
Armėnija stipriai pagerino savo mobilaus ryšio ir interneto padengimą ir kokybę. Didesnės
kompanijos pradėjo studijuoti ir praktiškai taikyti savo veikloje geriausią pasaulinę praktiką.
Maždaug 50 pramonės kompanijų Armėnijoje taiko geras operacines, tikslines ir efektyvias
vadybos praktikas [30]. Struktūriniai faktoriai paaiškina naudojamų vadybos praktikų spragas.
Vyraujančios nedidelės, šeimyninės kompanijos, vadybinių gebėjimų trūkumas, konkurencijos
stoka, bendrųjų įmonių su užsienio kapitalu trūkumas prisideda prie nepakankamo Armėnijos
firmų vadybinio modelio pasaulinėje skalėje. Fiksuojamas didelis vadybos, produktyvumo ir
veiklos efektyvumo skirtumas tarp vietinio kapitalo ir bendrųjų su užsienio kapitalu įmonių.
47
Didžiausi skirtumai yra dėl strateginio planavimo skirtumų, jo taikymo kasdieninėse veiklose,
rinkodaroje, operacijų vadyboje, personalo vadyboje, IT naudojimo segmente.
Vadybos elementų gerinimas turi didelę įtaką investicijų grąžai ir produktyvumui.
Geresnių ir tinkamesnių pagal efektyvumą vadybinių praktikų plėtrai Armėnijoje reikia
bendradarbiavimo ir suvienytų pastangų ir iš viešojo, ir iš privataus sektoriaus. Naujų vadybos
praktikų diegimas yra evoliucinis ir ilgai trunkantis procesas. Teigiamas rodiklis sektoriaus
plėtrai yra lanksti darbo jėgos reguliavimo sfera.
* Ekonomikos stabilizavimas ir reformavimas Armėnijoje vykdytas kelias etapais. Šiuo
metu duoda rezultatų pastangos gerinti verslo klimatą ir pagal šiuos rodiklius šalis
gerokai pakilo vertinimų skalėse. Pagerinti kiti, su verslu susiję parametrai, tokie, kaip
ICT sektoriaus plėtra, padidėjo gamybos produktyvumas, geros vadybos praktikos
taikymas. Dabar pereinama prie etapo, kuomet aktyviau remiamos sritys, galinčios
turėti pozityvios įtakos didesnės verslo ir ekonomikos šakoms. Tarp tokių remiamų ir
vystomų sektorių šiuo metu yra ir statybų sektorius.
Aktyvus Pasaulio banko remiamų infrastruktūrinių projektų portfelis apima 14
pagrindinių projektų už 686,6 mln. dolerių, priedo tam skiriama 401,6 mln. dolerių
Tarptautinio rekonstrukcijos ir vystymo banko paskolų. Tarp jų 5 sritys yra skirtos tiesioginei
infrastruktūrai (transportas, elektra, vanduo, kelių tinklas, irigacija), 5 socialiniame sektoriuje
(sveikatos apsauga, švietimas, socialinė apsauga, socialinių investicijų fondas), 3 viešajame
sektoriuje (teisinė reforma, viešojo sektoriaus modernizavimas, mokesčių administravimas) ir
2 plėtros sektoriai (ICT ir žemės ūkis). Paskutiniu 2013 m. birželio Pasaulio banko vertinimu,
visos programos vykdomos sėkmingai ir projektai įgyvendinami pagal planą [9].
Parama gaunama ir iš individualių donorų. Štai Olandija finansuoja 1000 socialinių
bustų statybą kaimiškose vietovėse per tris metus Diližano, Aštarako, Aparano, Razdano ir
Vedžio rajonuose.
Vienas iš tokių potencialių sektoriaus investavimo pavyzdžių yra Onix kompanijos
ieškomi partneriai bazaltinio pluošto ir sudėtinių bazalto dalių gavybos ir apdorojimo
projektui vystyti. Planuojama projekto vertė nuo 3,5 iki 10 mln. dolerių. Tarp sėkmingų
įgyvendintų bendrų įmonių veiklos sektoriuje pavyzdžių yra Litokol (Italija). Kompanija
gamina aukštos kokybės statybinius produktus, statybines medžiagas, pusgaminius ir
sėkmingai veikia Armėnijoje jau nuo 2009 m. [22].
Didelė dalis šių projektų susijusi su statybų ir projektavimo sektoriumi, suteikiantis
jam ilgalaikius didelės apimties užsakymus. Pirmiausiai tai susiję su pagrindiniais
infrastruktūriniais sektoriais, įskaitant energetiką, transporto infrastruktūrą, telekomunikacijų
plėtrą, municipalinę ir komunalinę infrastruktūrą [5]. Vienas iš svarbiausių segmentų
48
projektavimo ir statybos darbams Armėnijoje, remiamas UNDP ir Šveicarijos vyriausybės, yra
energetinio pastatų efektyvumo didinimas. Tam pirmiausiai tobulinama ir keičiama teisinė
bazė, įrengiami pilotiniai parodomieji objektai [49].
Armėnijos vyriausybė paskelbė statybų sektorių prioritetiniu. Politinė parama yra
paranki sektoriaus plėtrai ir didina investicijų galimybes. Šiuo aspektu skirtingi statybų
sektoriaus segmentai turi skirtingą reikšmę, tačiau visi yra susiję su kitomis ekonomikos ar
socialinėmis sritimis. Infrastruktūrinių objektų statyba stimuliuoja ilgalaikius teigiamus
ekonominius pokyčius. Gyvenamųjų namų statyba tiesiogiai nėra susijusi su ekonominiu
augimu, tačiau sprendžia socialinius uždavinius. Komercinės paskirties statiniai tarnauja kaip
verslo operacijų tarpininkas, verslo paslaugų teikėjas. Tuo pat metu visi sektoriaus segmentai
kuria darbo vietas ir generuoja pridėtinę vertę [39].
* Dėl politinio palaikymo ir vykdomų sektoriaus plėtros programų Armėnijoje yra
didelių investavimo galimybių. Prie sektoriaus plėtros prisideda ir daug sėkmingai
vykdomų infrastruktūrinių projektų, kurie didele dalimi tiesiogiai susiję su statybomis ir
projektavimu.
28 pav. Inžinierinių paslaugų sektoriaus augimo rodikliai Armėnijoje, mln. dramų
Inžinierinių paslaugų plėtra Armėnijoje numatoma dviem lygiagrečiomis kryptimis.
Pirmoji pabrėžia augimą, paremtą vietiniais faktoriais, kai antroji akcentuoja užsienio rinkų
faktorių. Tarptautinio vystymo kryptis primena IT plėtros modelį ir reikalauja didesnio šalies
įsitraukimo į globalius procesus su savo specializacija, tiekiant konkrečias funkcijas rinkai.
Šios krypties plėtra gali būti vystoma pagal du pagrindinius scenarijus. Pagal pirmąjį, tolesnė
sektoriaus plėtra turi būti paremta fundamentaliomis struktūrinėmis permainomis, kurios turi
sukurti reikiamą infrastruktūrą ir mokslinį potencialą, paverčiant Armėniją regioniniu MTTP
centru. Antras scenarijus paremtas investicijų skatinimu ir tuomet jo modelis labiau priklausys
nuo konkrečių investuotojų. Vietinio sektoriaus vystymosi modelis yra paremtas vietinės
49
rinkos galimybėmis, ypač infrastruktūros vystymo srityje. Vidinė paklausa turi suteikti pradinį
impulsą, kuris inicijuoja augimą ir sektoriaus plėtrą. MTTP vystymas leidžia kurti sektoriui
didesnę pridedamąją vertę. Kaip pagrindinę segmento plėtros strategiją daugelis kompanijų
mato ėjimą į naujas rinkas su naujais produktais [45].
Dabartiniame etape šalies sektoriuje dėl politinio palaikymo ir vykdomų sektoriaus
plėtros programų yra didelių investavimo galimybių. Pirmiausiai tai gyvenamųjų namų statyba
Jerevane, yra augantis vidutinės klasės poreikis statyboms, didėja terminės izoliacijos,
energiją taupančių technologijų paklausa, didelis komunalinės infrastruktūros modernizavimo
poreikis. Šalis skiria dideles lėšas sektoriui, ypač Jerevane, vystomi modernizavimo,
renovavimo projektai. Šalyje stabiliai reikia šiuolaikinio darnaus dizaino projektų. Vystomi
Jerevano priemiesčiai, aplink esantys kurortai ir bazės Ekspertų vertinimu, šalyje yra tinkamai
pasirengusių architektų, statybininkų ir projektuotojų, reikalinga tik didesnė valstybės parama
sektoriui [12]. Šalyje yra didelis kokybiškų ir modernių statybinių medžiagų poreikis.
50
4. SEKTORIAUS ĮMONIŲ EKSPORTO Į TIKSLINĘ RINKĄ STIPRYBIŲ,
SILPNYBIŲ, GRĖSMIŲ IR GALIMYBIŲ ANALIZĖ
Stiprybės
1.
Per pastaruosius metus daug reformų Armėnijoje vykdoma sėkmingai vystant
rinkos ekonomiką. Šiuo metu privatus verslas generuoja jau apie 80 proc. šalies BVP.
2.
Armėnija ekspertų vertinama kaip turinti vieną atviriausių ekonomikų iš visų
postsovietinių respublikų, ji giriama dėl tinkamos prekybos ir investicijų politikos ir mažų
apribojimų kapitalo judėjimui. Teisiškai šalis turi vieną iš geriausių ir mažai reguliuojamą
bazių verslui.
3.
Didesnė dalis populiacijos gerai kalba rusų kalba. Rasti gerą anglų kalbos
vertėją Armėnijoje nėra sudėtinga.
4.
NVS kontekste Armėnija yra vienas iš ICT sektoriaus lyderių.
5.
Planuojamas statybų ir projektavimo sektoriaus Armėnijoje augimas 2014 m.
yra apie 4 proc.
6.
Nuo 2011 m. kartu su struktūrinėmis permainomis fiksuojami pozityvūs
pokyčiai sektoriuje.
Silpnybės
1.
Kaip ir kitose NVS regiono šalyse, Armėnijoje yra nepakankama intelektinės
nuosavybės apsauga, verslo konfliktų sprendimai neatitinka pasaulinės praktikos. Oficialiai
Armėnijoje nėra diskriminuojamas užsienio kapitalas, tačiau realybėje procedūros nėra
skaidrios, užsienio verslas tikrinamas dažniau ir detaliau, procedūros ilgos ir vilkinamos.
2.
Mokesčių sistema nėra skaidri, aiški ir stabili, kaip ir kai kurie kiti verslą
reglamentuojantys teisės aktai.
3.
Armėnija stokoja skaidrumo verslo priežiūros ir reglamentavimo įstatymų
taikymui ir įgyvendinimui. Armėnijai trūksta tinkamos kombinacijos tinkamų įstatymų ir jų
laikymosi įgyvendinimo, ypač kovos su monopolijomis srityje.
4.
Verslo pradėjimas Armėnijoje yra komplikuotas, susidedantis iš daug žingsnių
procesas.
5.
Patikimas tarptautinis ryšys Armėnijoje yra brangus ir ne visose šalies dalyse
pasiekiamas.
6.
Šalies politinis uždarumas palieka šaliai realų susisiekimą su pasauliu tik per
Gruziją, kas yra brangu, pailgėja atstumai, nėra alternatyvių transportavimo maršrutų.
7.
Armėnija yra priklausoma nuo Rusijos komercinės ir vyriausybinės paramos,
dauguma svarbiausių paslaugų infrastruktūros objektų priklauso tiesiogiai Rusijos kapitalui ar
yra jo kontroliuojami.
51
8.
Didelė priklausomybė nuo šalies piliečių, dirbančių užsienio šalyse
(daugiausiai – Rusijoje) pervedamų lėšų.
Grėsmės
1.
Kai kurios egzistuojančios sąlygos kelia grėsmę verslo plėtrai ir visai
ekonomikai. Korupcija, protegavimas ir valstybinių institucijų biurokratizmas, nevienodas ir
nenuspėjamas įstatymų taikymas ir silpnas bankinis sektorius išlieka didelės kliūtys verslui.
2.
Kai kuriuose sektoriuose esantis protekcionizmas ir favoritizmas leidžia kurtis
vidaus karteliniams susitarimams ir monopolijoms.
3.
Šalies ekonominė ir politinė priklausomybė nuo Rusijos kelia grėsmę
nepriklausomų ir šaliai naudingiausių sprendimų priėmimui.
Galimybės
1.
Armėnija patenka į Europos Sąjungos Rytų partnerystės programą, todėl
galima pasinaudoti įvairiomis ES programomis ir finansinėmis iniciatyvomis.
2.
Šalį aktyviai remia kiti tarptautiniai donorai. Vien Pasaulio banko remiamų
infrastruktūrinių projektų portfelis apima 14 pagrindinių projektų už 686,6 mln. dolerių. Tarp
remiamų sričių yra transportas, energetika, vandens tiekimas, kelių tinklo plėtra, irigacija.
3.
Politinė parama yra paranki Armėnijos sektoriaus plėtrai ir didina investicijų
galimybes. Kovos su krizės pasekmėmis Veiksmų plane yra iniciatyvų, tiesiogiai susijusių su
statybų sektoriaus paklausos ir pasiūlos stimuliavimu. Armėnijos vyriausybė paskelbė statybų
sektorių prioritetiniu. Tarp remiamų statybų sektoriaus plėtros programų yra gyvenamųjų
namų statyba Jerevane, yra augantis vidutinės klasės poreikis statyboms, didėja terminės
izoliacijos, energiją taupančių technologijų paklausa, didelis komunalinės infrastruktūros
modernizavimo poreikis, vystomi modernizavimo, renovavimo projektai.
4.
Greta nacionalinių programų, sektorius remiamas ir municipaliniu lygmeniu,
ypač Jerevane.
5.
Tarptautiniai ekspertai Armėnijos statybų ir projektavimo sektorių įvardija tarp
tų sričių, kurios turi potencialių plėtros ir investavimo galimybių.
Ekspertai yra suformulavę specifinę Armėnijos projektavimo ir inžinierinio sektoriaus
stiprybių ir silpnybių analizę [45]:
Stiprybės
•
Pramonės
tradicijos,
aukštai kvalifikuoti
darbuotojai,
stiprus
inžinierinis
išsilavinimas,
• Santykinai didelis kompanijų skaičius sektoriuje,
• Techninio išsilavinimo sistema gerai vertinama,
52
• Armėnija turi potencialių galimybių vystyti aukštąsias technologijas statybų
sektoriuje.
Silpnybės
• Nedidelis skaičius kasmet parengiamų absolventų su techniniu ir inžinieriniu
išsilavinimu,
• Nors švietimo sistema suteikia geras teorines žinias, tačiau praktinis parengimas yra
nepakankamas,
• Labai neišvystyta laboratorinė ir eksperimentinė bazė,
• Silpna pramonė, kuri yra pagrindinis inžinierinių paslaugų užsakovas,
• Labai mažos investicijos į MTTP,
• Tarptautinių standartų neatitikimas tarptautiniams standartams,
• Žemas bendradarbiavimas sektoriaus viduje ir tarp sektorių,
• Daug sektoriaus kompanijų neturi tarptautinio sertifikavimo.
Grėsmės
• Auganti konkurencija iš besivystančių šalių tarptautinėje rinkoje,
• Kartų kaita tyrimo ir švietimo srityse,
• Nepalankus teisinis reguliavimo režimas.
Galimybės
• Auganti pasaulinė paklausa inžinierinėms ir projektavimo veikloms,
• Sektoriaus paslaugų globalizacijos tendencijos, ypač vykdant MTTP funkcijas,
• Didelės galimybės panaudoti išeivijos kontaktus potencialiose rinkose bei jos
pajėgumus, kurių trūksta šalies viduje,
• Pakankamai gerai išvystytas IT sektorius,
• Didelės investicijos į infrastruktūrą šalyje.
53
5. ĮŽVALGOS IR REKOMENDACIJOS DĖL SEKTORIAUS ĮMONIŲ
EKSPORTO Į TIKSLINĘ RINKĄ
5.1. Potencialūs paslaugos teikimo partneriai Armėnijoje
Armėnijoje yra didelis skaičius sektoriuje veikiančių kompanijų, dauguma iš kurių yra
nedidelės [18]. Tiesiogiai statybinių kompanijų yra 629, projektavimo segmente dirba 276
įmonės, statybinius projektus vysto 48 didžiosios kompanijos. Mūsų šalies projektavimo,
architektūros ir statybinių paslaugų sektoriui aktualiausios yra projektavimo, dizaino ir
architektūros segmente dirbančios Armėnijos įmonės.
Konkurencija tarp sektoriaus kompanijų yra labai nedidelė. Vertinama, kad greta
tiesioginės konkurencijos Armėnijoje veikia užslėpta konkurencija. Bendradarbiavimas tarp
kompanijų yra kiek didesnis, jos kartais vykdo didesnius bendrus projektus, ypač kai eina
kalba apie didelės apimties statybinius projektus. Tokiais atvejais veiklas apjungia
specializuotos kompanijos, veikiančios pagal savo nišinius segmentus [45].
Didelė dalis inžinierinių ir projektavimo kompanijų Armėnijoje įkurtos po buvusių
valstybinių tyrimo institutų ir valstybinių įmonių privatizavimo. Sektoriuje vyrauja nedidelės
kompanijos, kuriose pastovių darbuotojų skaičius yra iki 100. Didesnės kompanijos, kuriose
dirba virš 100 darbuotojų yra įsitraukę į didelės apimties statybinių projektų vystymą. Didelė
dalis kompanijų konkrečių tikslų vykdymui nuolat priima laikinus darbuotojus [45].
29 pav. Projektavimo ir inžinierinių paslaugų sektoriaus Armėnijoje kompanijų
pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių (raudona kolonėlė – pastovūs darbuotojai, pilka
kolonėlė – laikini darbuotojai)
61% aktyviai veikiančių kompanijų yra uždarosios akcinės bendrovės. Apie vienas
penktadalis kompanijų yra bendros įmonės, o dauguma yra 100% valdomos užsienio kapitalo.
54
Pagrindiniai sektoriaus investuotojai yra iš JAV, kiti iš Vokietijos, Graikijos, Rusijos ir
Prancūzijos [45].
30 pav. Inžinierinių ir projektavimo kompanijų darbuotojų pasiskirstymas pagal
specializaciją
Didesnė dalis projektavimo kompanijų specializuojasi energijos generavimo įrangos ir
pajėgumų projektavimo bei hidraulinės inžinerijos segmentuose, po jų eina transporto
inžinerija ir telekomunikacijų sektorius. Kai kurios kompanijos vysto sprendimus, kurie gali
būti pritaikomi bet kurioje ekonominėje srityje.
31 pav. Inžinierinių ir projektavimo kompanijų specializacija pagal sritis, proc.
Tarptautiniai kokybės standartai beveik nežinomi Armėnijos projektavimo sektoriuje.
Apie 40% kompanijų turi vienokių ar kitokių eksporto veiklų, tačiau tik apie 10 proc. jų turi
kokį nors kokybės sertifikatą, ir paprastai tai yra užsienio kompanijų padaliniai.
55
Atlyginimų skalė sektoriuje yra labai didelė, pirmiausiai dėl skirtingų verslo formų –
projektavimu užsiima labai skirtingos kompanijos, nuo NVO iki užsienio kompanijų
padalinių. Minimalus inžinierių atlyginimas siekia 30.000 dramų, maksimalus – 350.000
dramų. Apie 80% inžinierių turi aukštąjį išsilavinimą. Beveik visi kompanijų darbuotojai
kalba rusiškai, tačiau kalbamąją anglų kalbą valdo tik apie 20% darbuotojų [45]. Inžinierių
atlyginimų ribos yra tarp 162 ir 1300 dolerių per mėnesį. Atlyginimų lygį labiausiai
apsprendžia atsakomybės lygis ir užimamos pareigos kompanijoje, patyrimas ir ištarnauti
metai turi nedidelę įtaką. Virš trečdalio kompanijų organizuoja vidinius kvalifikacijos kėlimo
mokymus kompanijos viduje, net 39,5 proc. apklaustų kompanijų naudojasi galimybėmis
pasiųsti darbuotojus kelti kvalifikacijos už kompanijos ribų. Pagrindinės trys inžinierinės
paslaugos pagal apyvartas Armėnijoje yra pramonės inžinerija, inžinierinis dizainas ir
konsultacijos bei MTTP veiklos [41].
Viena iš segmento vystymo programų didina darbuotojų sugebėjimus. Mokymai
pirmiausiai nukreipti į naujų technologijų diegimą ir profesionalų sugebėjimų jomis naudotis
vystymą. Pagrindinė diegiam inžinierinė programa yra Computer Aided Design (CAD), kuri
suteikia galimybę inžinieriams kurti kompleksinius 3-D modelius, brėžinius 2-D formate.
Kitos diegiamos specializuotos programos yra Pro-Engineer, Catia, SolidWorks ir
Unigraphics. Viena iš sėkmingų jau įvykdytų plėtros iniciatyvų Armėnijoje buvo tarptautinės
projektavimo kompanijos Cambric Corporation atidarytas padalinys Jerevane – Inžinerijos,
dizaino ir analizės centras Rytų Europai. Šiuo metu pagrindinės specializuotos programos,
valdomos sektoriaus darbuotojų, yra AutoCad, ArchiCad, Solid Works, ProEngineer ir
Labview. AutoCad programa naudojasi apie penktadalį specialistų [43].
Pagrindinės sektorinės Armėnijos įmonės abėcėline tvarka pateikiamos šios galimybių
studijos prieduose, nurodant pagrindines veiklos sritis.
5.2. Optimalūs paslaugų eksporto būdai, kanalai, alternatyvos
Užsienio verslas gali pasirinkti iš plataus spektro verslo organizacijos formų,
veikiančių Armėnijoje. Pagrindinės verslo formos šalyje yra: individuali įmonė, verslo
partnerystė (pilna partnerystė ir pasitikėjimo partnerystė), ribotos atsakomybės kompanija,
papildomos atsakomybės kompanija, uždarosios ir atvirosios akcinės bendrovės, kooperatyvai,
atstovybės ir padaliniai. Verslo pradėjimas Armėnijoje yra komplikuotas, susidedantis iš daug
žingsnių procesas ir daugeliu atveju naudinga pasitelkti vietinius teisinius ir konsultacinius
resursus teisinių procedūrų organizavimui. Uždarosios akcinės bendrovės yra populiariausia
bendrų įmonių forma Armėnijoje.
56
32 pav. Inžinierinių ir projektavimo kompanijų naudojami rinkodaros ir pardavimo
kanalai
Rinkodara Armėnijoje yra konservatyvi, labiausiai naudojamas yra tiesioginių
pardavimų kanalas. Lietuvos eksportuotojams tinkamesnis yra agentų ar atstovybių, kaip
pardavimo kanalų, naudojimas.
Biurų nuomai pasiūla Jerevane yra pakankama. Nuomos ir pirkimo kainas diktuoja
rinka. Komercinės paskirties biurų nuoma svyruoja nuo 700 iki 1200 dolerių už kvadratinį
metrą miesto centre ir nuo 450 iki 700 dolerių priemiesčiuose. Komercinės paskirties plotų
nuoma svyruoja nuo 10 iki 35 dolerių už kvadratinį metrą per mėnesį.
5.3. Sektorinės eksporto strategijos į tikslinę rinką ir sektorių gairės
Tarptautiniai renginiai
Dalyvavimas tarptautinio pobūdžio regioniniuose ar nacionaliniuose renginiuose yra
vienas svarbus žingsnis tiriant vietos rinką, susipažįstant sus konkrečia situacija, užmezgant
reikiamus
kontaktus,
atsirenkant
potencialius
partnerius
ir
galų
gale
pasirašant
bendradarbiavimo sutartis. Tokių sektorinių renginių Armėnijoje pavyzdžiai šiais metais yra
[33]:
Caucasus Building & Reconstruction Expo, gegužės 16–18, Jerevanas. Ši paroda siūlo
dideles galimybes apsikeisti informacija, susimažinti su naujaisiais pasiekimais ir
tendencijomis.
Build Expo-Armenia, rugsėjo 05–07, Jerevanas. Statybinės industrijos naujovių
pristatymas, galimybių sektoriuje pateikimas.
Expo-Russia Armenia, spalio 22–24, Jerevanas. Tarptautinė paroda ir išplėstinis
sektoriaus seminaras, dalyvaujant abiejų šalių atsakingų institucijų atstovams. Parodos temos
57
apima sektoriaus augimo tendencijas ir plėtros kryptis, mokslinius ir taikomuosius techninius
tyrimus, ekonominė sektoriaus plėtros strategija.
Prie didesnių regioninių mugių galima priskirti spalio 28–30 dienomis Batumyje,
ekspozicijų centre „Expomedia“ vyksiančią tradicinę kasmetinę tarptautinę mugę „Building &
Design International Fair“. Šioje mugėje be Armėnijos, dalyvauja sektoriaus kompanijos iš
Gruzijos, Turkijos ir Irano. Regioninė mugė yra kitokio pobūdžio, negu nacionalinės, nes čia
yra galimybė susipažinti su tuo, kaip save pats sektorius pristato potencialiems užsienio verslo
partneriams, be to, dalyvaujančios Armėnijos kompanijos čia atvyksta turėdamos konkrečių
ketinimų užmegzti abipusiai naudingus kontaktus su užsienio partneriais. Parodos temos yra
projektavimas, dizainas, statybos, renovacija, baldai, durys ir langai, vidaus ir išorės apdailos
ir remonto produkcija, technologijos, landšafto darbai ir įranga.
Praėjusiais metais didelis renginys buvo balandžio 29 – gegužės 1 d. Jerevano
pramogų ir sporto centre organizuota ketvirtoji regioninė specializuota paroda „Construction
and Interior 2013“. Be vietos sektoriaus kompanijų, joje dalyvavo verslininkai iš Irano,
Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos ir Rusijos, iš viso virš 160 kompanijų. Kita regioninė
mugė, vykstanti kiekvienais metais, yra „Caucasus Building & Reconstruction Expo“.
Ekspertai pastebi, kad tradicinėse kasmetinėse mugėse ir parodose kasmet mažėja
dalyvių, kas rodo potencialių investuotojų nusivylimą rinka ir alternatyvių verslo vystymo
kelių paiešką.
Dabartinės situacijos kontekstas
Statybų ir projektavimo sektoriaus rodikliai labai pablogėjo dėl pasaulinės ekonominės
krizės ir dar iki šiol sektorius nėra pilnai atsigavęs. Toks sektoriaus nuosmukis, atrodytų, nėra
palankus eksporto plėtrai ir bendradarbiavimui, tačiau iš tiesų laikas yra gana palankus.
Smukimo laikotarpiu rinka konsolidavosi, atkrito daug atsitiktinių veikėjų, trumpam
klestėjusių pakilimo metu, kartu atsirado nišų, kurios kol kas dalinai lieka neužpildytos.
Sektoriuje konkurencija santykinai mažesnė, negu geriau išvystytuose brandžiuose
ekonomikos sektoriuose. Ekspertai prognozuoja lėtą sektoriaus atsigavimą, o jau šiais metais
planuojamas 4 proc. augimas.
Šalyje, kur pelninguose sektoriuose paplitę karteriniai susitarimai, monopolistinis
verslo modelis ir protekcionizmas, statybų sektorius šiuo metu yra savotiška išimtis. Galima
numanyti, kad šie nepalankūs verslui ir ypač užsienio kapitalo atėjimui į Armėniją modeliai
pradės labiau plisti, kai sektorius sustiprės ir galės duoti greitesnį investicijų atsiperkamumą.
Dėl šių priežasčių įėjimui į Armėnijos rinką dabartinis laikas yra patogus.
58
Kitas aspektas yra geopolitinis. Šiuo metu Armėnija yra remiama dviejų polių – ir
Europos Sąjungos, ir Rusijos. Tai gali palengvinti finansavimo ir kapitalo galimybes šalyje,
padidinti projektų ir užsakymų statybų ir projektavimo sektoriuje.
Armėnija yra palanki vieta plėsti verslą į Gruziją, o ne tiesiogiai ir į Azerbaidžaną.
Dabartinis šalies priklausymas Eurazijos sąjungai supaprastina verslo iš šios šalies vystymą ir
paslaugų eksportą į kitas šios sąjungos šalis – Kazachstaną, Rusiją, Baltarusiją. Potencialiai
prie šios muitų sąjungos gali prisijungti ir kitos Centrinės Azijos šalys.
Partnerystės užmezgimas
Vienintelis tinkamas būdas vystyti turizmo paslaugų eksportą į yra dirbti per vietinius
partnerius. Potencialių partnerių sąrašai, atrinkti pagal reikiamus parametrus, pateikiami šioje
galimybių studijoje. Reikėtų taikyti įprastą užsienio kompanijų, dirbančių Armėnijos rinkoje,
modelį – kurti bendras įmones.
Sėkmingai veikiančių Armėnijoje užsienio verslininkų praktika rodo, kad sėkmė
beveik neįmanoma be patikimų vietinių partnerių, kurie gerai žino verslo aplinką ir sąlygas.
Sutarčių sudarymui, įmonės registravimui ir kitoms susijusioms procedūroms tikslinga
samdyti kvalifikuotas vietines teisinių konsultacijų įmones. Nors šalyje yra vakarų darbo
stiliaus konsultacinių ir teisinių kompanijų, kurios padeda surasti partnerius ir su jais sudaryti
bendradarbiavimo sutartis, jie ne visada gali būti besąlygiškai priimami kaip galutiniai
sprendimo priėmėjai. Dėl šalyje vyraujančios specifinės verslo kultūros toli gražu ne visi
sprendimai yra daromi skaidriai ir net gerai sudaryta sutartis su tarpininkais negarantuoja, kad
jie dirbs būtent jums palankiausio rezultato link.
Strateginiai įėjimo į Armėnijos statybų, projektavimo ir architektūros rinką
keliai
Pagrindinis oficialus pastoviai atnaujinamos informacijos šaltinis apie Armėnijos
statybų sektorių, verslo sąlygas, jų pokyčius ir naujoves yra Armėnijos Statybų portalas
(Construction Portal Armenia, www.construction.am).
Lietuvos sektorinių paslaugų eksporto galimybės į Armėniją gali būti realizuojamos
keliomis kryptimis:
1. Per partnerystę ir bendrų įmonių sektoriuje formavimą su vietinėmis sektoriaus
įmonėmis. Didžiausias galimybes atveria tiesioginis bendradarbiavimas su projektavimo,
architektūrinėmis, technologinėmis ar inžinierinėmis šio sektoriaus kompanijomis. Dėl
vietinės monopolistinės rinkos struktūros be vietinių partnerių vykdyti paslaugų eksporto
veiklas Armėnijoje būtų nerealu.
Vietinis partneris būtų atsakingas už kontaktus, rinkos tyrimą, pardavimo kanalus,
dalyvavimą projektų konkursuose, projektų realizavimą, panaudojant vietinius darbo jėgos
59
resursus. Lietuvos partnerio atsakomybė būtų modernių technologijų, praktikų ir metodų
diegimas, rinkodarinės ir reklaminė veikla ES rinkose, kokybės užtikrinimas, naudojant
tarptautinius standartizuotus darbų atlikimo ir vadybos kokybės standartus.
Bendra įmonė gali būti kuriama, atsižvelgiant į potencialaus partnerio specializaciją,
veiklos rodiklius, pajėgumą, turimą potencialą (žmogiškąjį, technologinį, techninį, ryšių bei
kontaktų) ir siekiamus bendradarbiavimo tikslus. Pagrindinės Armėnijos sektoriaus
kompanijos pagal atskirus segmentus pateikiamos šios galimybių studijos prieduose.
2. Galimybes atveria tiesioginis verslo ar sektoriaus organizacijų bendradarbiavimas
su atitinkamomis struktūromis ar asociacijomis Armėnijoje – Lietuvos verslo konfederacijos,
Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos statybininkų asociacijos, Lietuvos projektavimo
įmonių asociacijos, Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos.
Klaninėje Armėnijos visuomenės ir verslo struktūroje tokie kontaktai duoda ryšius, pažintys
užmezgamos per tarpininkus, bendrus pažįstamus, kas yra labai svarbu pasitikėjimui ir
sėkmingam tolesniam darbui.
3. Galimas Europos Sąjungos remiamų projektų įgyvendinimas Armėnijoje. Šiuo
atveju dažniausiai finansavimas teikiamas konkursiniu pagrindu, todėl dalyvaujant konkurse
jau naudinga turėti partnerius vietoje ir teikti bendrus pasiūlymus. Toks bendradarbiavimo
modelis gali būti taikomas ir kitais atvejais – vadyba, technologijos, žinios, sugebėjimai,
dalinai ir finansavimas – iš Lietuvos partnerio pusės, darbo jėga, projektų realizavimo
priežiūra vietoje, teisinės ir socialinės aplinkos žinojimas – iš Armėnijos partnerio pusės.
Net jei konkursai yra oficialiai atviri, kviečiami ir tarptautiniai dalyviai, be vietinio
partnerio ne tik laimėti konkursus, tačiau vėliau juos realizuoti gali būti sudėtinga arba iš viso
neįmanoma.
4. Tikslinę Armėnijos sektoriaus rinką galima panaudoti, turint perspektyvinių
projektavimo, architektūros ir statybinių paslaugų eksporto plėtros planų aplinkinėse rinkose,
pirmiausiai Gruzijoje, Azerbaidžane ir Irane.
60
6. IŠVADOS
1.
2012 metais architektūrinėmis ir inžinerijos veiklomis, techniniu tikrinimu ir
analize Lietuvoje užsiėmė 1809 įmonės, kuriose dirbo 13 tūkst. darbuotojų; statybų sektoriuje
dirbo 5945 įmonės.
2.
Statybos paslaugų eksportas 2012 m. augo 76,4 proc. 2013 m. pirmąjį ketvirtį,
palyginti su 2012 m. pirmuoju ketvirčiu, augimas sudarė 37,6 proc. Tai geriausi rodikliai
eksporto istorijoje.
3.
Nuo 2009 m. projektavimo ir inžinerijos segmentas augo po 17% kasmet, 2012
m. pagaminta produkcijos už 2,2 mlrd. eurų. Architektūros, inžinerijos ir kitos techninės
paslaugos 2013 m. I ketv., palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 40,61 proc.
Segmento paslaugų eksportas 2013 m. II ketv. išaugo net 46,93%. Per 2013 m. 01–06 mėn.
architektūros ir inžinerijos bei kitų susijusių paslaugų eksportas augo 44,54% bei buvo viena
sparčiausia augančių eksporto sričių.
4.
2012 m. Armėnijos ekonomika augo 7,2%. Pramonės sektoriuje augimas buvo
8,8%, žemės ūkyje 9,5%, prekyboje 3,6%, paslaugų sektoriuje 10,8%.
5.
Rusija didina savo finansinį indėlį ir verslo kontrolę Armėnijoje, ypač kasybos,
energetikos, telekomunikacijų ir transporto sektoriuose. Didelė dalis svarbiausių Armėnijos
infrastruktūros objektų yra Rusijos nuosavybė ar jos valdomi, ypač energetikos sektoriuje.
2013 m. pabaigoje Armėnija nusprendė prisidėti prie Rusijos kuriamos muitų sąjungos.
6.
Armėnija yra intensyviai remiama tarptautinių institucijų. Tarptautinis valiutos
fondas, Pasaulio bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir užsienio šalys-donorės
suteikia Armėnijai didelę paramą ir paskolas.
7.
Armėnijoje nepakankama intelektinės nuosavybės apsauga, verslo konfliktų
sprendimai neatitinka pasaulinės praktikos. Oficialiai šalyje nėra diskriminuojamas užsienio
kapitalas, tačiau realybėje procedūros nėra skaidrios, užsienio verslas tikrinamas dažniau ir
detaliau, procedūros ilgos ir vilkinamos. Mokesčių sistema dažnai nėra skaidri, aiški ir stabili,
kaip ir kai kurie kiti verslą reglamentuojantys teisės aktai.
8.
Tuo pat metu Armėnija ekspertų vertinama kaip turinti vieną atviriausių
ekonomikų iš visų postsovietinių respublikų, ji giriama dėl tinkamos prekybos ir investicijų
politikos ir mažų apribojimų kapitalo judėjimui.
9.
Sparčiai augant Armėnijos ekonomikai vis akivaizdžiau kaip plėtros stabdis
iškyla konkurencijos stokos sukeliamos problemos, kurioms nuolat skiriamas didelis
tarptautinių ekspertų dėmesys.
10.
Bedarbystė Armėnijoje laikosi 18 proc. ribose ir dabartinė politika bei
nepalanki verslo ir investicijų aplinka neprisideda sprendžiant šią problemą.
61
11.
Armėnijos vyriausybė deda daug pastangų investicinio ir verslo klimato
gerinimui ir savo tikslu užsibrėžė patekti tarp Pasaulio banko Doing Business rengiamo
indekso 20 šalių.
12.
Dvišalės Lietuvos ir Armėnijos prekybos apimtys nedidelės. Prekybos apyvarta
2010 metais tesiekė 14,51 mln. litų. Lietuvos eksportas 2010 m., lyginant su 2009 m., išaugo
2,3 karto.
13.
Ilgą laikotarpį Armėnijos ekonomika augo sparčiai ir vienas iš pagrindinių
šalies ekonomikos augimo faktorių buvo statybų ir projektavimo sektorius. Didžiausią dalį
ekonomikoje statybų sektorius generavo 2008 m., kuomet sudarė 27% BVP.
14.
Kovos su krizės pasekmėmis Veiksmų plane yra iniciatyvų, tiesiogiai susijusių
su statybų sektoriaus paklausos ir pasiūlos stimuliavimu. Vyriausybė remia paskolas ir
mokestines lengvatas naujų pastatų statybai. Armėnijos vyriausybė paskelbė statybų sektorių
prioritetiniu. Politinė parama yra paranki sektoriaus plėtrai ir didina investicijų galimybes.
15.
Armėnijai identifikuojamos pagrindinės sritys, kurioms reikia aktyvios
institucinės politikos: konkurencingos tarptautiniu mastu verslo aplinkos formavimas; naujų
augimo šaltinių kūrimas; išeivijos resursų pritraukimas ir pasinaudojimas jais.
16.
Planuojamas projektavimo, architektūros ir statybų sektoriaus Armėnijoje
augimas 2014 m. yra apie 4 proc. Šalyje vyksta lėti, bet pozityvūs pokyčiai. Jie diegiami per
vadinamas „antrosios kartos“ reformas Armėnijoje. Gerėja mobilaus ryšio ir interneto
padengimas ir kokybė, plačiau taikoma tarptautinė vadybos praktika, auga produktyvumas.
17.
Didesnė dalis projektavimo kompanijų specializuojasi energijos generavimo
įrangos ir pajėgumų projektavimo bei hidraulinės inžinerijos segmentuose, po jų eina
transporto inžinerija ir telekomunikacijų sektorius.
18.
Pasaulio banko remiamų infrastruktūrinių projektų portfelis apima 14
pagrindinių projektų už 686,6 mln. dolerių transporto, energetikos, vandens tiekimo, kelių
tinklo plėtros, irigacijos sektoriuose. Didelė dalis šių projektų susijusi su statybų ir
projektavimo sektoriumi, suteikiantis jam ilgalaikius didelės apimties užsakymus.
19.
Armėnijoje yra didelis skaičius sektoriuje veikiančių kompanijų, dauguma iš
kurių yra nedidelės. Tiesiogiai statybinių kompanijų yra 629, projektavimo segmente dirba
276 įmonės, statybinius projektus vysto 48 didžiosios kompanijos.
20.
Siekiant vystyti Lietuvos sektoriaus eksportą, yra. Lietuvos paslaugų eksporto
galimybės gali būti vystomis keliomis skirtingomis kryptimis. Atsižvelgiant į vietinės rinkos
specifiką vienintelis būdas yra per partnerystę ar bendros įmonės steigimą su vietine įmone,
todėl svarbiausias etapas vystant eksporto strategiją yra tikslingas patikimo partnerio
pasirinkimas.
62
7. Šaltinių sąrašas
1. 2012 m. pagrindiniai šalies ekonominiai ir socialiniai rodikliai. 2013 01 30.
http://web.stat.gov.lt/lt/news/view?id=11609&PHPSESSID=7bb9a88d4b9a5465f7e32
acc5981a6b6.
2. 2012 Investment Climate Statement. Bureau of Economic and Business Affairs.
June 2012. Report. www.state.gov/e/eb/rls/othr/ics/2012/191179.htm.
3. Analyse of the sector. 25/11/2010. www.globserver.com/en.
4. Anticorruption Laws in the CIS Economic 2011. THE CIS LCN. Doing Business in
the CIS: Local Advice, Global Perspective. http://apps.americanbar.org/
intlaw/fall10/materials/Doing20Business20in20the20CIS/Anticorruption20Laws20in2
0the20CIS20Economic20Region.pdf.
5. Armenia Country Strategy 2011-2014. Black Sea Trade and Development Bank.
The Saloniki. March, 2011.
6. Armenia Economic foresees 2011. Outlook for 2011-12. www.globserver.com/en/
armenia.
7. Armenia Economy Profile 2013. Index Mundi. www.indexmundi.com/armenia/
economy_profile.html.
8. Armenia index is the best among CIS countries in Doing Business 2013. Friday,
September 06, 2013. MECN.org. www.mecn.org/2012/10/Armenian-index-is-the-bestamong-CIS-countries-in-doing-business-2013-armenpress-am.
9. Armenia Partnership: Country Program Snapshot. World Bank Group.
www.worldbank.org/en/country/armenia.
10. Armenia’s Construction Industry: It’s Growth, Decline, and Future. Alen
Amirkhanian, AIPRG Annual Conference July 7-8, 2009, Yerevan, Armenia.
11. Armenia’s GDP growth slows down because decline in construction and slow
growth in
mining sector. 23.10.2013 19:32. www.armbanks.am/en/
2013/10/23/64427.
12. Armenia’s government expects growth in construction industry. 17:04 09.08.13.
www.tert.am/en/news/2013/08/09/samvel-tadevosyan5.
13. Armenian PM says government should support construction sector. 16:58
21.03.2013. http://arka.am/en/news/economy/armenian_pm_says_government_should
_support_construction_sector.
14. CIS Countries Construction Sector Market Analysis and 2014 Forecasts for
Russia, Ukraine and Kazakhstan. Research Report. RnRMarketResearch.com.
January 10, 2013. www.prweb.com/releases/2012-construction-sektorius/CIScountries-market/prweb 10310245.htm. 2012 – Russia, Ukraine and Kazakhstan.
15. CIS Countries Provide Opportunities for Investment, But Challenges Remain.
Hotel Industry News. October, 24 2011. www.hotelnewsresource.com/
article58887.html.
16. CIS
Insurance
Statistics.
Friday,
Sep
06
2013.
XPrimm.com.
www.xprimm.com/CIS-Insurance-Statistics-45.htm.
17. Construction activity and future growth. The Armenian Economist Wednesday,
March 14, 2007. http://armenianeconomist.blogspot.com/2007/03/constructionactivity-and-future-growth.html.
18. Construction Portal Armenia. Yerevan, 27/12/13. www.construction.am.
19. Construction sector in CIS countries 2010. Russia, Ukraine, Kazakhstan.
Articlesbase. Jul 21, 2010. www.articlesbase.com/construction-articles/constructionsektorius-in-CIS-countries-2010 Russia-Ukraine-Kazakhstan-2869357.html.
20. Construction Sector in CIS Countries 2012 - Russia, Ukraine, Kazakhstan Expansion Forecast to Continue. Journal of Engineering. January 2, 2013.
www.highbeam.com/doc/1G1-313572032.html.
63
21. Consulting Armenia Investment Map. Construction and Real Estate Industry
Snapshot. YEREVAN, 2012. www.evconsulting.
22. Country Sector Outlook. www.eeca-ict.eu/countries&active=5.
23. Decline to be recorded in construction sector this year. Panorama.am. Friday,
December 27/2013. Economy. www.panorama.am/en/economy/2013/11/04/armeniatadevosyan.
24. Doing Business 2014: Understanding Regulations for Small and Medium-Size
Enterprises. World Bank. 2013. 11th Edition. Washington, DC: World Bank Group.
www.doingbusiness.org.
25. Doing Business in Armenia: 2013 Country Commercial Guide for U.S.
Companies. International Copyright, U.S. & Foreign Commercial Service and U.S.
Department of State, 2013.
26. EDB researchers: the CIS economy showed a weaker investment demand and a
slowdown in export orientated sectors in 2012. EurAsian Development Bank.
www.eabr.org/e/press_center/press-releases/index.php?id_4=25311.
27. globalEDGE 2013. Michigan State University. http://globaledge.msu.edu/countries/
armenia/economy.
28. Government Keen to Revive Ailing Construction Sector. Deutsche Wirtschafts
Vereinigung. 30.09.13. Construction News Armenia, Wirtschaft & Politik,
Nachrichten Armenien. http://georgien.ahk.de/armenien/newsletter/construction-newsarmenia.
29. Lietuvos Respublikos 2009–2013 metų eksporto plėtros strategija. LR Vyriausybės
2009 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1494.
30. National Competitiveness Report of Armenia. 2011/2012. Economy and Values
Research Center, EV Consulting CJSC, 2012.
31. Paslaugų eksporto tendencijos Lietuvoje (2013 m. I ketvirtis). Versli Lietuva. 201307-12. www.verslilietuva.lt/lt/rinku-apzvalgos/paslaugu-eksporto-tendencijos-lietuvoje
-2013-m-i-ketvirtis.
32. Regional Economic Outlook UPDATE. Caucasus and Central Asia Set for Solid
Growth, But Global Risks Loom Large. April 2012. International Monetary Fund.
Washington, D.C. April 20, 2012. www.imf.org.
33. Caucasus Building & Reconstruction Expo. www.biztradeshows.com/armenia.
34. 2012 Construction Industry Outlook & Opportunities. 2013 KPMG LLP.
www.kpmg.com/uk/en/issuesandinsights/articlespublications/pages/2012-constructionindustry-outlook-opportunities.aspx.
35. Lietuvos Respublikos ir Armėnijos Respublikos santykių status Quo.
www.lvk.lt/uploads/File/Vizitai/ARMENIA_Status_Quo_.doc.
36. Su Armėnija kuriami ne tik ekonominiai, bet ir kultūriniai ryšiai. 2012-09-14.
Reda Gilytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba. www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/
2/4818/su_armenija_kuriami_ne_tik_ekonominiai_bet_ir_kulturiniai_rysiai.
37. Komisijos komunikatas Tarybai – Europos kaimynystės politika. Rekomendacijos
Armėnijai, Azerbaidžanui, Gruzijai, Egiptui ir Libanui. KOM/2005/0072 galutinis.
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52005DC0072:LT:
HTML.
38. Sutartis tarp Rusijos ir Armėnijos pastarajai leis penkerius metus nekelti dujų
kainų. 2013-12-03. ELTA. www.alfa.lt/straipsnis/15167494/Sutartis.tarp.Rusijos.ir.
Armenijos.pastarajai.leis.5.metus.nekelti.duju.kainu=2013-12-03_20-18.
39. S. Avetian. Government Wants to Prioritize Construction: Should it? A (Armenian)
Insights. November 14, 2013. http://ainsights.com/government-wants-to-prioritizeconstruction-should-it.
64
40. Approaching Job Creation Differently in Armenia. November 20, 2013. The World
Bank. Working Paper. www.worldbank.org/en/news/feature/2013/11/21/approachingjob-creation-differently-in-Armenia.
41. Armenian Engineering Workforce Survey. USAID. July 2008. By Nathan
Associates Inc.
42. Can Armenia’s Economy Thrive on Services. December 6, 2011 by Haytoug.
www.haytoug.org/3383/can-Armenia %E2%80%99s-economy-thrive-on-services.
43. Competitive Armenian Private Sector. CAPS. www.caps.am/index.php?cat_id=212.
44. Competitiveness. USAID. Conceptual Approaches to the Strategy of Armenia’s
Economic Development. M.Hergnyan, G.Gabrielyan, A.Chalabyan, S.Hovhannisyan.
Economy & Values Research Center. Published in Delovoy Express, March 1st, 2011.
www.caps.am/page.php?page_id=9.
45. Engineering Design Sector Research and Feasibility Study Report. Prepared by:
Economy
and
Values
Research
Center.
October
2010.
Yerevan.
http://pdf.usaid.gov/pdf_docs/pnaea731.pdf.
46. Environment in Armenia. Issues Related to Promoting a Competitive Business.
Armenian International Policy Research Group. Working Paper No. 05/10. P.Holden,
V.Sahakyan. January 2005. www.aiprg.net/UserFiles/File/wp/jan2005/WP0510.pdf.
47. External factors, competitive environment make investments drop in Armenia:
ARKA News Service. 20.11.2013. http://arka.am/en/news/economy/external_factors
_competitive_environment_make_investments_drop_in_Armenia_wb_regional_direct
or.
48. Monopolies: cause for poverty and unemployment. N.Babayan. Aravot – News
from Armenia. http://en.aravot.am/2013/11/29/162755.
49. UNDP in Armenia. Improving Energy Efficiency in Buildings.
www.undp.org/content/Armenia/en/home/operations/projects/environment_and_energ
y/improving-energy-efficiency-in-buildings.
65
PRIEDAS
Kompanijos, kurių pagrindinės veiklos susiję su statybinių projektų vystymu ir
vadyba:
1.
A3 Architects. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, statybinių projektų vadyba,
sąmatų sudarymas, techninė priežiūra, struktūrinis projektavimas.
2.
Artsakhroad CJSC. Veiklos: greitkelių projektavimas, tiltų projektavimas, tunelių projektavimas,
statybinių projektų vadyba, sąmatų sudarymas, techninė priežiūra, pramoninis dizainas.
3.
Comfy Construction Company. Veiklos: statybinės konstrukcijos, didelės apimties renovacijos ir
modernizavimas, pastatų renovacija ir modernizavimas, interjero ir eksterjero dizainas, statybinių projektų
vadyba.
4.
Ecoproject LLC. Veiklos: architektūra, pramoninis dizainas, vamzdynų projektavimas, jėgainių
projektavimas, statybinių projektų vadyba, struktūrinis projektavimas, plieninių konstrukcijų struktūrinis
projektavimas, šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų projektavimas, apšvietimo sistemų
projektavimas, apšvietimo sistemų projektavimas.
5.
Hoyakert. Veiklos: statybinės konstrukcijos, didelės apimties renovacijos ir modernizavimas,
pramoninis projektavimas, techninė priežiūra, architektūra, sustiprintų konstrukcijų struktūrinis projektavimas,
nekilnojamo turto vystymas, prekyba nekilnojamu turtu.
6.
Neland LLC. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, telekomunikacinės įrangos
projektavimas, statybinių projektų vadyba.
7.
QVE Nakhagits LLC. Veiklos: architektūra, pramoninis dizainas, vamzdynų projektavimas,
jėgainių projektavimas, greitkelių projektavimas, hidroelektrinių projektavimas, tiltų projektavimas, tunelių
projektavimas, statybinių projektų vadyba, struktūrinis projektavimas.
8.
Renshin LLC. Veiklos: statybinių projektų vadyba, nekilnojamo turto vystymas.
9.
Umedyan LLC. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, statybinių projektų vadyba,
sąmatų sudarymas.
Kompanijos, kurių pagrindinės veiklos susiję su statybinių projektų įgyvendinimu:
10. A.R.M.E. Veiklos: statinių konstrukcijos, pastatų renovacija ir modernizavimas, statybos darbai,
šildymo sistemos, vamzdynai.
11. Anchorage LLC. Veiklos: didelės apimties renovavimo darbai, statybos darbai, įrangos ir medžiagų
importuotojas.
12. Artalan Trading. Veiklos: statybos darbai, statybinių komponentų gamyba.
13. Arusyak. Veiklos: statinių konstrukcijos, kelių statyba, žemės darbai, statybos darbai, statybinių
komponentų gamyba, statybinės įrangos nuoma.
14. Bekas. Veiklos: statybinių komponentų gamyba, statybos darbai.
15. City Centre Development. Veiklos: nekilnojamo turto vystymas, statinių konstrukcijos,
aukštuminės konstrukcijos, žemės darbai, pastatų renovacija ir modernizavimas, didelės apimties renovavimo
darbai, statybos darbai, apsauga nuo vandens, šiluminė izoliacija.
16. Clean Express. Veiklos: statybos darbai.
17. Crazy Climbers LLC. Veiklos: pramoninis projektavimas, dujų įrangos instaliavimas, statybos
darbai.
66
18. Dorozhnik. Veiklos: kelių statyba, tiltų statyba, apsauga nuo vandens, žemės darbai, didelės
apimties renovavimo darbai, vandens perdavimo sistemos, irigacijos sistemų įrengimas, hidraulinės įrangos
instaliavimas.
19. Europrofile. Veiklos: liftų įrengimas, sistemų instaliacija, vamzdynai, statybos darbai, vidaus
įrangos dizainas, vamzdynų projektavimas, statybinių komponentų gamyba, langų ir durų gamyba, įrangos ir
medžiagų importuotojas, oro kondicionavimo sistemos.
20. Gazifikator. Veiklos: statinių konstrukcijos, didelės apimties renovavimo darbai, žemės darbai,
lauko apšvietimo įrengimas, statybos darbai, hidraulinės įrangos instaliavimas, telekomunikacinės įrangos
statyba.
21. GEESA. Veiklos: statybos darbai, apsauga nuo vandens, šiluminė izoliacija, garso izoliacija,
techninė projektų priežiūra, įrangos ir medžiagų importuotojas.
22. HAEK-I Shinararutyun CJSC. Veiklos: statinių konstrukcijos, pramoninis projektavimas, sporto
įrenginių statyba, hidraulinės įrangos instaliavimas, telekomunikacinės įrangos statyba, baseinų statyba, vandens
perdavimo sistemos.
23. HJH LLC. Veiklos: elektros įranga, apšvietimo instaliacija, šildymo sistemos, šiluminė izoliacija,
statybos darbai.
24. Hydroisol. Veiklos: statinių konstrukcijos, didelės apimties renovavimo darbai, statybos darbai,
apsauga nuo vandens.
25. InjComEnergo. Veiklos: statinių konstrukcijos, pramoninis projektavimas, surenkamų namų
statyba, vartų, durų gamyba, aliuminio darbai, žemės darbai, statybos darbai, garso izoliacija, apsauga nuo
vandens, pramoninis projektavimas.
26. Kanaka Building Enterprise. Veiklos: statinių konstrukcijos, kelių statyba, didelės apimties
renovavimo darbai, pastatų renovacija ir modernizavimas, žemės darbai, sistemų instaliacija, apsauga nuo
vandens, šiluminė izoliacija, stogų dengimas.
27. KSV-Shin. Veiklos: statinių konstrukcijos, pastatų renovacija ir modernizavimas, statybos darbai,
elektros įranga, vamzdynai, šildymo sistemos.
28. Masis. Veiklos: didelės apimties renovavimo darbai, apsauga nuo vandens, statybos darbai, įrangos
ir medžiagų importuotojas.
29. Parex-Gaz LLC. Veiklos: statinių konstrukcijos, didelės apimties renovavimo darbai, energijos
generavimo pajėgumų statyba, šildymo sistemos, vamzdynai, kelių statyba, statybos darbai, tiltų statyba.
30. Prof Al. Veiklos: Flooring, statybos darbai, statybinių komponentų gamyba, langų ir durų gamyba,
aliuminio darbai, automatiniai vartai, automatinės durys ir langai, stiklinės durys, žaliuzės, apšvietimo sistemos.
31. Sarme Group. Veiklos: statinių konstrukcijos, statybos darbai, apsauga nuo vandens, baseinų
statyba, garso izoliacija, įrangos ir medžiagų importuotojas.
32. Sershin LLC. Veiklos: didelės apimties renovavimo darbai, šiluminė izoliacija, statybos darbai,
elektros įranga.
33. Shinarar-10. Veiklos: statinių konstrukcijos, pastatų renovacija ir modernizavimas, vartų, durų
gamyba, žemės darbai, statybos darbai, įrangos ir medžiagų importuotojas.
34. SHMSH-23 Construction Company OJSC. Veiklos: statinių konstrukcijos, pastatų renovacija ir
modernizavimas, tiltų statyba, statybos darbai.
67
35. Spitak Kamar (Haykarshin LLC). Veiklos: statinių konstrukcijos, statybos darbai, žemės darbai,
sistemų instaliacija, irigacijos sistemų įrengimas, didelės apimties renovavimo darbai, kraštovaizdžio
projektavimas, statybinių komponentų gamyba.
36. Taniq Shop. Veiklos: statybos darbai, įrangos ir medžiagų importuotojas.
Kompanijos, kurių pagrindinės veiklos susiję su architektūra ir projektavimu:
37. Arch. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, projektavimas.
38. Accurate Group. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, statybinės konstrukcijos,
metalo gaminių projektavimas, pastolių ir statybinės įrangos nuoma, užsakytos įrangos ir medžiagų importas.
39. ACD LLC. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas.
40. Afina Pallada Construction Company. Veiklos: pramoninis projektavimas, tunelių projektavimas ir
statyba, tiltų projektavimas ir įrengimas, didelės apimties renovacijos ir modernizavimas, architektūra,
pramoninis dizainas.
41. Aghekyan Architecture Design Studio. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas,
mechaninis dizainas.
42. Akcern Real Estate Corporation. Veiklos: statybinės konstrukcijos, pastatų renovacija ir
modernizavimas, architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, nekilnojamo turto vertinimas, prekyba nekilnojamu
turtu, nekilnojamo turto vystymas.
43. Amag Architectural Design Organization. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas,
kraštovaizdžio projektavimas, šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų projektavimas.
44. Amfora LLC. Veiklos: architektūra, interjero dizainas.
45. Amur Tun Construction Company. Veiklos: architektūra, statybinės konstrukcijos, pastatų
renovacija ir modernizavimas, santechnikos darbai, šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų įrengimas,
elektros darbai, stogų dengimo paslaugos, kraštovaizdžio tvarkymo paslaugos.
46. Antonyan Project LLC. Veiklos: architektūra, pramoninis dizainas.
47. Anur. Veiklos: statybinės konstrukcijos, architektūra, nekilnojamo turto vystymas, aukštuminės
konstrukcijos.
48. Arbak ev Vordiner LLC. Veiklos: architektūra.
49. Archi Key. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, kraštovaizdžio projektavimas.
50. Archi Ray LLC. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, kraštovaizdžio
projektavimas, irigacijos sistemų projektavimas.
51. Archproject. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, pramoninis dizainas.
52. ARD Global. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas.
53. Ark Construction Company. Veiklos: statybinės konstrukcijos, didelės apimties renovacijos ir
modernizavimas, stogų dengimo paslaugos, architektūra, sustiprintų konstrukcijų struktūrinis projektavimas,
sąmatų sudarymas, užsakytos įrangos ir medžiagų importas.
54. ArmilDesignProekt.
Veiklos:
statybinės
konstrukcijos,
didelės
apimties
renovacijos
ir
modernizavimas, kraštovaizdžio tvarkymo paslaugos, apsaugos sistemų įrengimas, priešgaisrinių sistemų
įrengimas, šildymo sistemų įrengimas, architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, kraštovaizdžio projektavimas.
55. ArmProject. Veiklos: techninė priežiūra, architektūra, sustiprintų konstrukcijų struktūrinis
projektavimas, pramoninis dizainas, greitkelių projektavimas, šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų
68
projektavimas, apšvietimo sistemų projektavimas, santechnikos sistemų projektavimas, interjero ir eksterjero
dizainas, kraštovaizdžio projektavimas.
56. Arosa Design Organization. Veiklos: architektūra, struktūrinis projektavimas, greitkelių
projektavimas, tunelių projektavimas, tiltų projektavimas, vandens tiekimo sistemų projektavimas, mechaninis
dizainas, pramoninis dizainas, šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų projektavimas, irigacijos sistemų
projektavimas, santechnikos sistemų projektavimas, techninė priežiūra.
57. Arsshil. Veiklos: didelės apimties renovacijos ir modernizavimas, pastatų renovacija ir
modernizavimas, šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų įrengimas, šildymo sistemų įrengimas,
santechnikos darbai, architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, langų ir durų gamyba.
58. Arxi-Graf. Veiklos: statybinės konstrukcijos, architektūra, interjero ir eksterjero dizainas.
59. Ashnviks. Veiklos: greitkelių projektavimas, architektūra, kraštovaizdžio projektavimas, šildymo,
ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų projektavimas, santechnikos sistemų projektavimas, vamzdynų
projektavimas, hidraulinių sistemų projektavimas, vandens tiekimo sistemų projektavimas.
60. Ashot Alexanyan Architectural Studio. Veiklos: architektūra, sąmatų sudarymas.
61. Ashotsq LLC. Veiklos: santechnikos darbai, žemės darbai, kelių statyba, architektūra, metalo
gaminiai, užsakytos įrangos ir medžiagų importas.
62. Avetisyan Construction LLC. Veiklos: didelės apimties renovacijos ir modernizavimas, pastatų
renovacija ir modernizavimas, tiltų projektavimas ir įrengimas, architektūra, interjero ir eksterjero dizainas,
pramoninis dizainas, hidraulinių sistemų projektavimas, langų ir durų gamyba.
63. AVN Group. Veiklos: pramoninis dizainas, architektūra, irigacijos sitemų projektavimas,
kraštovaizdžio projektavimas, interjero ir eksterjero dizainas, apšvietimo dizainas.
64. Azatyan Architecture Design Studio. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas.
65. Baghramyanshin. Veiklos: didelės apimties renovacijos ir modernizavimas, pastatų renovacija ir
modernizavimas, hidraulinių sistemų įrengimas, pramoninis projektavimas, irigacijos sistemų įrengimas,
architektūra, interjero ir eksterjero dizainas.
66. BZ Design. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, medinių durų gamyba.
67. Care Building Services (CBS) LLC. Veiklos: didelės apimties renovacijos ir modernizavimas,
pastatų renovacija ir modernizavimas, santechnikos darbai, apsauga nuo vandens poveikio, architektūra.
68. Casa Calda AM LLC. Veiklos: šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų įrengimas,
santechnikos darbai, vandens tiekimo ir šalinimo sistemų projektavimas ir įrengimas, irigacijos sistemų
projektavimas ir įrengimas, architektūra, vandens tiekimo sistemų projektavimas, santechnikos sistemų
projektavimas, šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų projektavimas, užsakytos įrangos ir medžiagų
importas.
69. CESCO (Construction & Engineering Services Co. Ltd). Veiklos: statybinės konstrukcijos, pastatų
renovacija ir modernizavimas, šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų įrengimas, santechnikos darbai,
architektūra, šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų projektavimas, santechnikos sistemų
projektavimas, medinių durų ir langų gamyba, pusgaminių gamyba.
70. Chartarapet Oleg Shokarev. Veiklos: statybinės konstrukcijos, didelės apimties renovacijos ir
modernizavimas, architektūra, šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų projektavimas.
71. Chilingarian Design Construction. Veiklos: statybinės konstrukcijos, didelės apimties renovacijos ir
modernizavimas, pastatų renovacija ir modernizavimas, architektūra, interjero ir eksterjero dizainas.
69
72. Classic AD LLC. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, kraštovaizdžio
projektavimas, pramoninis dizainas.
73. Coffrage. Veiklos: statybinės konstrukcijos, architektūra, užsakytos įrangos ir medžiagų importas.
74. Comfort R & V. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, užsakytos įrangos ir
medžiagų importas.
75. De-X Studio. Veiklos: didelės apimties renovacijos ir modernizavimas, architektūra, struktūrinis
projektavimas, interjero ir eksterjero dizainas, apšvietimo dizainas, kraštovaizdžio projektavimas.
76. E.K.P. LLC. Veiklos: architektūra, pramoninis dizainas, jėgainių projektavimas, hidroelektrinių
projektavimas.
77. ElectronNakhagits CJSC. Veiklos: architektūra, pramoninis dizainas, jėgainių projektavimas,
hidraulinių sistemų projektavimas, telekomunikacinės įrangos projektavimas.
78. Elite Group. Veiklos: nekilnojamo turto vystymas, architektūra.
79. Engineer League CJSC. Veiklos: architektūra, techninė priežiūra, pramoninis dizainas, hidraulinių
sistemų projektavimas, jėgainių projektavimas, hidroelektrinių projektavimas, sąmatų sudarymas, statybinės
konstrukcijos, pramoninis projektavimas.
80. Ergrig. Veiklos: statybinės konstrukcijos, didelės apimties renovacijos ir modernizavimas, pastatų
renovacija ir modernizavimas, statybinės įrangos nuoma, architektūra.
81. Esco-Concern. Veiklos: statybinės konstrukcijos, architektūra, interjero ir eksterjero dizainas,
kraštovaizdžio projektavimas, nekilnojamo turto vertinimas, prekyba nekilnojamu turtu, nekilnojamo turto
vystymas.
82. Eurostan-Uyut. Veiklos: fasadų stiklinimas, architektūra, struktūrinis projektavimas, aliuminio ir
stiklo durų, langų, žaliuzių gamyba, metalo darbai.
83. Filishin. Veiklos: statybinės konstrukcijos, pastatų renovacija ir modernizavimas, žemės darbai,
apsauga nuo vandens poveikio, architektūra, sustiprintų konstrukcijų struktūrinis projektavimas, interjero ir
eksterjero dizainas, statybinės medžiagos.
84. Full Art. Veiklos: architektūra, sustiprintų konstrukcijų struktūrinis projektavimas, mechaninis
dizainas, apšvietimo sistemų projektavimas, interjero ir eksterjero dizainas, kraštovaizdžio projektavimas,
šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų projektavimas, vandens tiekimo sistemų projektavimas.
85. G.Papoyan LLC. Veiklos: architektūra, pramoninis dizainas, greitkelių projektavimas, techninė
priežiūra.
86. Gaga Amatuni LLC. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, kraštovaizdžio
projektavimas.
87. Geghami LLC (G Plast). Veiklos: aliuminio durų ir langų gamyba, statybinės konstrukcijos,
architektūra, didelės apimties renovacijos ir modernizavimas.
88. Gold Project LLC. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas.
89. Gortechproject LLC. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, pramoninis dizainas,
jėgainių projektavimas, greitkelių projektavimas.
90. Green Fancy. Veiklos: kraštovaizdžio tvarkymo paslaugos, pastatų renovacija ir modernizavimas,
architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, kraštovaizdžio projektavimas.
91. Griar. Veiklos: statybinės konstrukcijos, pramoninis projektavimas, hidraulinių sistemų įrengimas,
žemės darbai, kelių statyba, baseinų ir pirčių projektavimas ir įrengimas, apsauga nuo vandens poveikio,
nekilnojamo turto vystymas, architektūra.
70
92. Hakhverdyan-Shinmontage. Veiklos: stogų dengimo paslaugos, architektūra, statybos darbai,
architektūrinis projektavimas, įrangos ir medžiagų importuotojas, langų ir durų gamyba, aliuminio profilių
gamyba, metalo darbai, aliuminio darbai.
93. Harg LLC. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas.
94. HARVARD Design. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, kraštovaizdžio
projektavimas.
95. Haykapal. Veiklos: statybinės konstrukcijos, architektūra, sąmatų sudarymas, stogų dengimo
paslaugos, santechnikos darbai.
96. Hazarashen. Veiklos: statybinės konstrukcijos, stogų dengimo paslaugos, architektūra, interjero ir
eksterjero dizainas, santechnikos sistemų projektavimas, apšvietimo sistemų projektavimas, telekomunikacinės
įrangos projektavimas.
97. Hermek. Veiklos: statybinės konstrukcijos, nekilnojamo turto vystymas, architektūra, aukštuminės
konstrukcijos.
98. HGSN (HayGyughShinNakhagits). Veiklos: architektūra, struktūrinis projektavimas, greitkelių
projektavimas, interjero ir eksterjero dizainas, techninė priežiūra, hidraulinių sistemų projektavimas,
santechnikos sistemų projektavimas, irigacijos sistemų projektavimas, apšvietimo sistemų projektavimas,
šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų projektavimas.
99. HIC Design LLC. Veiklos: architektūra, pramoninis dizainas, hidraulinių sistemų projektavimas.
100. Horizon-95.
Veiklos:
statybinės
konstrukcijos,
aukštuminės
konstrukcijos,
pramoninis
projektavimas, sporto įrenginių statyba, telekomunikacinių įrenginių statyba, žemės darbai, vamzdynų
projektavimas, santechnikos darbai, baseinų projektavimas ir įrengimas, architektūra.
101. Hovash. Veiklos: statybinės konstrukcijos, apsauga nuo vandens poveikio, stogų įrengimas,
architektūra, užsakytos įrangos ir medžiagų importas.
102. Hovsep Nasoyan LLC. Veiklos: statybinės konstrukcijos, nekilnojamo turto vystymas, aukštuminės
konstrukcijos, didelės apimties renovacijos ir modernizavimas, pastatų renovacija ir modernizavimas, žemės
darbai, griovimo paslaugos, architektūra, interjero ir eksterjero dizainas.
103. iMageman. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas.
104. Inhotep Architecture & Design Center. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas,
kraštovaizdžio projektavimas.
105. Ithaka Architecture & Design. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas.
106. Yerang Planning Organization. Veiklos: architektūra, greitkelių, instaliacijų ir įrangos, energijos
generavimo ir vandens tiekimo pajėgumų projektavimas.
107. Yerevanproject CJSC. Veiklos: architektūra, sustiprintų konstrukcijų struktūrinis projektavimas,
pramoninis dizainas, greitkelių projektavimas, šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų projektavimas,
apšvietimo sistemų projektavimas, santechnikos sistemų projektavimas, interjero ir eksterjero dizainas,
108. Yerevanshin. Veiklos: statybinės konstrukcijos, aukštuminės konstrukcijos, žemės darbai, irigacijos
sistemų įrengimas, apsauga nuo vandens poveikio, architektūra, sustiprintų konstrukcijų struktūrinis
projektavimas, techninė priežiūra, durų ir langų gamyba.
109. Yerkir
Real
Estate
Agency.
Veiklos:
statybinės
konstrukcijos,
pastatų renovacija
ir
modernizavimas, architektūra, nekilnojamo turto vertinimas, prekyba nekilnojamu turtu.
71
110. Jraber Manufacturing-Construction Association LLC. Veiklos: dekoratyviniai baseinai ir fontanai,
apsauga nuo vandens poveikio, pramoninis projektavimas, hidraulinių sistemų įrengimas, architektūra,
hidraulinių sistemų projektavimas, irigacijos sistemų projektavimas.
111. Kakoyan Design (Zardadzogh LLC). Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, medžio
gaminių gamyba.
112. Kampania SoglasieInvest Stroy. Veiklos: statybinės konstrukcijos, santechnikos darbai,
architektūra, blokų, plytų gamyba.
113. Kar-Prince. Veiklos: statybinės konstrukcijos, architektūra, sąmatų sudarymas, medinių durų ir
langų gamyba.
114. Karamyanshin LLC. Veiklos: statybinės konstrukcijos, jėgainių projektavimas, išorės elektros
darbai, telekomunikacinės įrangos statyba, architektūra, pramoninis dizainas, jėgainių projektavimas, apšvietimo
sistemų projektavimas.
115. Komunnakhagits Institute LLC. Veiklos: architektūra, irigacijos sistemų projektavimas.
116. Lana-Studio. Veiklos: architektūra, struktūrinis projektavimas, pramoninis dizainas, interjero ir
eksterjero dizainas, kraštovaizdžio projektavimas, techninė priežiūra.
117. Lavo LLC. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, greitkelių projektavimas.
118. Levon Amirkhanyan Ltd. Veiklos: aukštuminės konstrukcijos, statybinės konstrukcijos, šildymo,
ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų įrengimas, santechnikos darbai, nekilnojamo turto vystymas,
architektūra, sustiprintų konstrukcijų struktūrinis projektavimas, užsakytos įrangos ir medžiagų importas.
119. Mag - Electron LLC. Veiklos: didelės apimties renovacijos ir modernizavimas, pastatų renovacija ir
modernizavimas, architektūra, pramoninis dizainas, hidraulinių sistemų projektavimas, aliuminio profilio durų ir
langų gamyba.
120. Metroshinveranorogum OJCS. Veiklos: statybinės konstrukcijos, tunelių projektavimas ir statyba,
žemės darbai, santechnikos darbai, architektūra, tunelių projektavimas, santechnikos sistemų projektavimas,
aliuminio profilio durų ir langų gamyba.
121. Nairi Sargsyan Architectural. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, pramoninis
dizainas.
122. Nakhagits Realty LLC. Veiklos: architektūra, kraštovaizdžio projektavimas, pramoninis dizainas,
sąmatų sudarymas.
123. Narek Sargsyan Architectural. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas.
124. Narine and Geghani LLC. Veiklos: architektūra, pramoninis dizainas, vamzdynų projektavimas,
jėgainių projektavimas, struktūrinis projektavimas, plieninių konstrukcijų struktūrinis projektavimas, šildymo,
ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų projektavimas, apšvietimo sistemų projektavimas.
125. NOM Design Group. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas.
126. Norik 70 LLC. Veiklos: didelės apimties renovacijos ir modernizavimas, kalvystė, architektūra,
interjero ir eksterjero dizainas, aliuminio profilio durų ir langų gamyba, automatinių vartų įrengimas.
127. NST Architecture Studio. Veiklos: architektūra.
128. Palimpsest. Veiklos: architektūra.
129. Palladio-Shin. Veiklos: elektros darbai, apšvietimo sistemų įrengimas, apsauga nuo vandens
poveikio, santechnikos darbai, šildymo sistemų įrengimas, didelės apimties renovacijos ir modernizavimas,
architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, kraštovaizdžio projektavimas, pramoninis dizainas.
72
130. Papkar LLC. Veiklos: architektūra, statybinės konstrukcijos, interjero ir eksterjero dizainas, sąmatų
sudarymas, statybinės įrangos nuoma, jėgainių projektavimas ir statyba.
131. Quadrat Architectural Design Company. Veiklos: statybinės konstrukcijos, architektūra, interjero ir
eksterjero dizainas, kraštovaizdžio projektavimas, sustiprintų konstrukcijų struktūrinis projektavimas, mechaninis
dizainas, sąmatų sudarymas, nekilnojamo turto vystymas, prekyba nekilnojamu turtu.
132. Quelque Chose Architects. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas.
133. Rafi Arev. Veiklos: interjero ir eksterjero dizainas, kraštovaizdžio projektavimas, architektūra.
134. Realcomfort
LLC.
Veiklos:
statybinės
konstrukcijos,
didelės
apimties
renovacijos
ir
modernizavimas, pastatų renovacija ir modernizavimas, architektūra, interjero ir eksterjero dizainas,
kraštovaizdžio projektavimas, irigacinių sistemų įrengimas, apšvietimo įrengimas, baseinų projektavimas ir
įrengimas.
135. Redinet. Veiklos: telekomunikacinės įrangos instaliavimas, elektros darbai, telekomunikacinės
įrangos projektavimas, architektūra, struktūrinis projektavimas, pramoninis dizainas, užsakytos įrangos ir
medžiagų importas.
136. Renco ArmEstate. Veiklos: statybinės konstrukcijos, aukštuminės konstrukcijos, pramoninis
projektavimas, šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų įrengimas, architektūra, sustiprintų konstrukcijų
struktūrinis projektavimas, nekilnojamo turto vystymas.
137. RepIndustryProject. Veiklos: architektūra, struktūrinis projektavimas, pramoninis dizainas,
hidraulinių sistemų projektavimas, santechnikos sistemų projektavimas, greitkelių projektavimas, kraštovaizdžio
projektavimas, mechaninis dizainas, šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų projektavimas.
138. Sargis Petrosyan LLC. Veiklos: statybinės konstrukcijos, šildymo sistemų projektavimas ir
įrengimas, santechnikos darbai, architektūra, metalo darbai.
139. Selena OJSC. Veiklos: architektūra, aliuminio profilio durų ir langų gamyba, metalo darbai,
aliuminio darbai, automatinės durys.
140. Shen Construction Organization. Veiklos: statybinės konstrukcijos, pramoninis projektavimas,
sporto įrenginių statyba, pastatų renovacija ir modernizavimas, šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų
įrengimas, baseinų ir pirčių projektavimas ir įrengimas, architektūra, kraštovaizdžio tvarkymo paslaugos.
141. Shen Design. Veiklos: statybinės konstrukcijos, pastatų renovacija ir modernizavimas,
kraštovaizdžio tvarkymo paslaugos, architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, kraštovaizdžio projektavimas,
apšvietimo dizainas.
142. Siams LLC. Veiklos: pastatų renovacija ir modernizavimas, elektros darbai, stogų dengimo
paslaugos, santechnikos darbai, šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų įrengimas, architektūra,
aliuminio profilio durų ir langų, blokų gamyba.
143. Snart Construction Company. Veiklos: statybinės konstrukcijos, pramoninis projektavimas, sporto
įrenginių statyba, pastatų renovacija ir modernizavimas, vamzdynų klojimas, žemės darbai, hidraulinių sistemų
įrengimas, kalvystė, architektūra, struktūrinis ir pramoninis projektavimas.
144. Soglasie-Armenia. Veiklos: statybinės konstrukcijos, architektūra, prekyba nekilnojamu turtu,
blokų, betono gaminių gamyba.
145. Storaket Architectural Studio. Veiklos: architektūra, sustiprintų konstrukcijų struktūrinis
projektavimas, hidraulinių sistemų projektavimas, hidroelektrinių projektavimas, greitkelių projektavimas,
interjero ir eksterjero dizainas.
73
146. T&Team LLC. Veiklos: statybinės konstrukcijos, architektūra, interjero ir eksterjero dizainas,
147. Tear LLC. Veiklos: architektūra.
148. Tectum LLC. Veiklos: architektūra.
149. Urban Unit. Veiklos: didelės apimties renovacijos ir modernizavimas, architektūra, interjero ir
eksterjero dizainas.
150. Urbanlab Architectural Office. Veiklos: architektūra.
151. Vahakni Residential Community of Hovnanian International. Veiklos: nekilnojamo turto vystymas,
statybinės konstrukcijos, architektūra.
152. Vana. Veiklos: didelės apimties renovacijos ir modernizavimas, architektūra.
153. Vanadzori Nakhagtsogh LLC. Veiklos: architektūra, interjero ir eksterjero dizainas, pramoninis
dizainas.
154. Vanarkh LLC. Veiklos: architektūra, techninė priežiūra.
155. Vega. Veiklos: architektūra.
156. VILHAM LLC. Veiklos: architektūra, techninė priežiūra.
157. Villashin. Veiklos: statybinės konstrukcijos, surenkamų namų gamyba, statybinės įrangos nuoma,
žemės darbai, architektūra.
158. Virazh PC. Veiklos: Kelių statyba, architektūra, greitkelių projektavimas.
Kompanijos, kurių pagrindinės veiklos susiję su projektavimu ir dizainu:
159. Abio Shopping Mall. Veiklos: kraštovaizdžio planavimas, kraštovaizdžio projektavimas, įrangos ir
medžiagų importuotojas.
160. Adrasheg. Veiklos: apželdinimas, vidaus ir išorės dizainas, apšvietimo sistemų projektavimas,
statybinių komponentų gamyba.
161. Agata Design Studio. Veiklos: Vidaus ir išorės dizainas, statybinių komponentų gamyba,
reklaminiai skydai.
162. Al Tandem. Veiklos: nekilnojamo turto vertinimas, nekilnojamo turto brokeriai, vidaus ir išorės
dizainas.
163. Amster Flowers LLC (Green Paradise). Veiklos: kraštovaizdžio planavimas, kraštovaizdžio
projektavimas, apželdinimas, įrangos ir medžiagų importuotojas.
164. Archicomfort LLC. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas.
165. Archinova LLC. Veiklos: didelės apimties renovavimo darbai, vidaus ir išorės dizainas, reklaminiai
skydai, langų ir durų gamyba.
166. Arstyle. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, statybinių komponentų gamyba.
167. Art Gramen. Veiklos: kraštovaizdžio projektavimas.
168. Art Studio Mergelyan. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, statybinių komponentų gamyba,
reklaminiai skydai.
169. Artagro LLC. Veiklos: kraštovaizdžio planavimas, apželdinimas, kraštovaizdžio projektavimas,
irigacijos sistemų projektavimas.
170. Artemis LLC. Veiklos: kraštovaizdžio planavimas, kraštovaizdžio projektavimas.
171. Ask Design Group. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, įrangos ir medžiagų importuotojas, statybinių
komponentų gamyba, reklaminiai skydai.
172. Benjamin Moore Shop. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, įrangos ir medžiagų importuotojas.
74
173. Bogart Interior Salon. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, įrangos ir medžiagų importuotojas.
174. Boghossian Gardens. Veiklos: kraštovaizdžio planavimas, kraštovaizdžio projektavimas.
175. Celebre LLC. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas.
176. Classis Decor. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, įrangos ir medžiagų importuotojas.
177. Decarina. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, įrangos ir medžiagų importuotojas.
178. DS Systems. Veiklos: šiluminė izoliacija, ugnies apsaugos sistemos, įrangos ir medžiagų
importuotojas, vidaus ir išorės dizainas.
179. Euroluce. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, apšvietimo sistemų projektavimas, apšvietimo
instaliacija, įrangos ir medžiagų importuotojas.
180. Euroshin. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, statybinių komponentų gamyba.
181. Eyris LLC. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, nekilnojamo turto brokeriai.
182. Gaudi LLC. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, statybinių komponentų gamyba, reklaminiai skydai.
183. Gigant. Veiklos: statinių konstrukcijos, pastatų renovacija ir modernizavimas, vidaus ir išorės
dizainas.
184. Home And Garden LLC. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, kraštovaizdžio projektavimas.
185. Iratek. Veiklos: automatizuotų irigacijos sistemų įrengimas, irigacijos sistemų projektavimas,
kraštovaizdžio planavimas, kraštovaizdžio projektavimas, įrangos ir medžiagų importuotojas.
186. Yerang Shop. Veiklos: didelės apimties renovavimo darbai, pastatų renovacija ir modernizavimas,
vidaus ir išorės dizainas, įrangos ir medžiagų importuotojas.
187. Jasmina Design Studio. Veiklos: kraštovaizdžio projektavimas, vidaus ir išorės dizainas,
apželdinimas, irigacijos sistemų įrengimas, kraštovaizdžio planavimas, dekoratyviniai baseinai ir fontanai, lauko
apšvietimo įrengimas, apšvietimo sistemų projektavimas.
188. Kanach Heqiat. Veiklos: kraštovaizdžio planavimas, kraštovaizdžio projektavimas, apželdinimas.
189. Landshaft. Veiklos: automatizuotų irigacijos sistemų įrengimas, dekoratyviniai baseinai ir fontanai,
kraštovaizdžio planavimas, apšvietimo instaliacija, lauko apšvietimo įrengimas, irigacijos sistemų projektavimas,
apšvietimo sistemų projektavimas, kraštovaizdžio projektavimas, įrangos ir medžiagų importuotojas.
190. Make Modern. Veiklos: statinių konstrukcijos, pastatų renovacija ir modernizavimas, vidaus ir
išorės dizainas.
191. Marmari Ashkharh LLC. Veiklos: apželdinimas, kraštovaizdžio projektavimas, statybinių
komponentų gamyba, įrangos ir medžiagų importuotojas.
192. Metre-Style. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, statybinių komponentų gamyba, medžio darbai,
langų ir durų gamyba.
193. MLM. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, statybinių komponentų gamyba, langų ir durų gamyba,
žaliuzės, automatiniai vartai, automatinės durys ir langai.
194. Nane Art LLC. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, įrangos ir medžiagų importuotojas, statybinių
komponentų gamyba.
195. Nor Barekargum. Veiklos: kraštovaizdžio planavimas, apželdinimas, kraštovaizdžio projektavimas,
irigacijos sistemų įrengimas.
196. Omfal. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, nekilnojamo turto brokeriai.
197. Pyramid Design. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, statybinių komponentų gamyba, reklaminiai
skydai.
75
198. Sis Art & Graphics. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, statybinių komponentų gamyba, reklaminiai
skydai, medžio darbai.
199. Spitak Kamar (Haykarshin LLC). Veiklos: statinių konstrukcijos, statybos darbai, žemės darbai,
vamzdynai, sistemų instaliacija, irigacijos sistemų įrengimas, didelės apimties renovavimo darbai, kraštovaizdžio
projektavimas, statybinių komponentų gamyba, durų gamyba.
200. Steko. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, apšvietimo sistemų projektavimas, statybinių komponentų
gamyba, langų ir durų gamyba, stogų dengimas, apšvietimo sistemos, reklaminiai skydai.
201. Suaf LLC. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas.
202. Techproject. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, pramoninis dizainas.
203. Tnashin Construction Organization. Veiklos: pastatų renovacija ir modernizavimas, stogų
dengimas, vidaus ir išorės dizainas.
204. V.Aghababyan Building Company. Veiklos: statinių konstrukcijos, pastatų renovacija ir
modernizavimas, didelės apimties renovavimo darbai, vamzdynai, vidaus ir išorės dizainas, statybinių
komponentų gamyba, langų ir durų gamyba.
205. VA Style. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas, statybinių komponentų gamyba.
206. Venge. Veiklos: sistemų instaliacija, šildymo sistemos, didelės apimties renovavimo darbai, pastatų
renovacija ir modernizavimas, vidaus ir išorės dizainas, techninė projektų priežiūra, vidaus įrangos dizainas,
šildymo sistemų projektavimas.
207. VS Construction. Veiklos: vidaus ir išorės dizainas.
76

Architektūros ir projektavimo sektoriaus įmonių paslaugų eksporto į

Transcription

Similar documents