Baltijos muzikologų konferencijos. Istorija ir tradicijos Baltic

Transcription

Baltijos muzikologų konferencijos. Istorija ir tradicijos
Baltic Musicological Conferences. History and Traditions
Baltijos muzikologų konferencijos.
Istorija ir tradicijos
I–XXXIX
Baltijos
muzikologų
konferencijų
programos,
prisiminimai,
komentarai
Baltic Musicological Conferences.
History and Traditions
1st–39th
Baltic
Musicological
Conferences.
Programmes,
Recollections,
Reflections
Sudarė/Edited by
J ū r at ė B u r o k a i t ė
R ū ta S ta n e v i č i ū t ė
Vilnius 2007
UDK 78(474)(06)
Is79
Lietuvos kompozitorių sąjunga
Lithuanian Composers’ Union
Mickevičiaus g. 29
LT–08117 Vilnius Lietuva/Lithuania
www.lks.lt; [email protected]
Sudarytojos/Editors
Jūratė Burokaitė, Rūta Stanevičiūtė
Redagavo/Lithuanian Editing
Donata Linčiuvienė
Vertimas į lietuvių ir į anglų kalbą/Translations
Veronika Janatjeva (I, IV), Irena Jomantienė (VI, VII),
Artūras Tereškinas (II, V), Sonata Zubovienė (III, VIII)
Dailininkas/Graphic Design
Rokas Gelažius
Leidinį parėmė/ The publication has been financed by
Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo fondas
Lithuanian Culture and Sports Support Foundation
ISBN 978-9986-9069-8-8
Turinys
Pratarmė
7
D a n u t ė Pet r au s k a i t ė
Baltijos valstybių muzikinis bendradarbiavimas 1920–1940 m.
11
Prisiminimai apie konferencijas
16
Po dvidešimties metų...
16
Avo H irv e s o o, Oļğ e rt s G r āv ī t i s , J u o z as G au drim as ,
V y tau tas L a n d s b e rgi s , Ona Na rbu t i e n ė
Po keturiasdešimties metų...
19
Ar n old s Klot i ņ š
J onas B ru v e ri s
Šiek tiek istorijos
22
M a rt H um a l
Baltijos muzikologų asociacijos idėja
26
Au dr on ė Ž i ū r a i t y t ė
LKS muzikologų sekcija – Baltijos muzikologų konferencijų
organizatorė ir dalyvė. Atgarsiai Lietuvos spaudoje (1995–2005)
31
I–XXXIX Baltijos muzikologų konferencijų programos
43
Konferencijų leidiniai
70
Contents
Preface
83
D a n u t ė Pet r au s k a i t ė
Musical Cooperation between the Baltic States in 1920–1940
88
Recollections of the Conferences Twenty years after…
94
Avo H irv e s o o, Oļğ e rt s G r āv ī t i s , J u o z as G au drim as ,
V y tau tas L a n d s b e rgi s , Ona Na rbu t i e n ė
Forty years after...
97
Ar n old s Klot i ņ š
J onas B ru v e ri s
Some Historical Remarks
100
M a rt H um a l
The Idea of the Baltic Musicological Association
105
Au dr on ė Ž i ū r a i t y t ė
The Musicological Section of the Lithuanian Composers’ Union as
the Organiser and Participant of the Baltic Musicological Conferences.
111
References in the Lithuanian Press (1995–2005)
The Programmes of the 1st–39th Baltic Musicological Conferences
111
Conference Publications
111
Pratarmė
Jūsų rankose knyga, kurioje surinkta Vilniuje, Rygoje, Taline įvykusių buv.
Pabaltijo respublikų (dabar vadinamų Baltijos šalimis) muzikologų 39‑ių
konferencijų dokumentai: programos, nuotraukos, leidinių sąrašai. Tai
mūsų susitikimų, bendradarbiavimo ir draugystės istorija.
Pirmoji konferencija buvo surengta 1967 m. rugsėjo 26–29 d. trijų respublikų sostinėse – Vilniuje, Rygoje ir Taline. Juose muzikologai Juozas Gaudrimas, Jekabas Vytuolinis ir Avo Hirvesoo skaitė tuos pačius pranešimus,
o koncertų programas sudarė estų, latvių ir lietuvių kompozitorių simfoniniai ir kameriniai kūriniai. Ši konferencija įvyko susiklosčius keletui aplinkybių. Pabaltijo respublikų muzikologai, dalyvaujantys TSRS kompozitorių
sąjungos suvažiavimuose, plenumuose, kritikos seminaruose, turėjo ribotas
galimybes dalyvauti diskusijose, išsakyti savo požiūrį. Sparčiai bręstanti jaunųjų muzikologų – Rygos, Talino, Vilniaus konservatorijų auklėtinių – karta
išleido pirmąsias knygas, apgynė pirmąsias kandidatines disertacijas, tapo
recenzentais, pedagogais ir kt. Vyresnieji kolegos matė, kad mokslinės minties raidai, bendrų aktualių muzikinių problemų sprendimui, sukauptos
patirties aptarimui reikėtų reguliarių artimųjų kaimynų susitikimų bei glaudesnio bendradarbiavimo. Be to, privačiuose pokalbiuose buvo prisiminta
prieškario Pabaltijo muzikų susitikimai Kaune ir Taline, tapę pavyzdžiu pirmajai pokario konferencijai.
Pirmasis Baltijos šalių – Estijos, Latvijos, Lietuvos – muzikų susitikimas
įvyko Kaune 1939 m. birželio 9–11 d. kaip Pabaltijo vienybės kongreso dalis.
Jo iniciatorius buvo Lietuvių muzikų draugija ir jos pirmininkas Nikodemas Martinonis. Plačią ir įvairią konferencijos programą sudarė pranešimai,
muzikos pamokų stebėjimas, koncertai.
Pranešimus, sukėlusius susidomėjimą ir diskusijas, skaitė Vladas Jakubėnas („Lietuvos muzikos vystymasis šiandien ir artimoje ateityje“), Juhanas
Aavikas („Estijos dainų švenčių ir chorų sąjungos veikla“) bei Rihas Pätsas
(„Muzikinis švietimas Estijoje“). Konferencijos dalyviai stebėjo dvi parodomąsias muzikos pamokas Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje (mokyt.
Jonas Švedas) ir 6-oje gimnazijoje (mokyt. Antanas Jankauskas).
Visus tris vakarus vyko koncertai. Pirmąjį vakarą grojo Valstybinio radiofono simfoninis orkestras, diriguojamas Juhano Aaviko, Janio Medinio
ir Balio Dvariono. Buvo atlikti estų kompozitorių Arturo Lembos „Iškilminga uvertiūra“, Arturo Kappo „Variacijos liaudies tema“ ir Juhano Aaviko
„Liaudies dainų siuita“; latvių muziką reprezentavo Janio Medinio kūriniai:
„Kurzemė“ (dalis iš III siuitos), „Prie bažnyčios“ ir du šokiai iš baleto „Meilės pergalė“. Lietuviškoje dalyje buvo atliktas Vlado Jakubėno Preliudas ir
Juozo Gruodžio „Simfoninis prologas“.
Antrą dieną dainavo solistai iš Estijos – Ženi Siimon ir Sergejus Podekratas – bei Latvijos – Erna Travina ir Talis Matis (akomp. Elzė Avesson),
Kauno gimnazijų jungtinis choras, grojo policijos orkestras. Jie atliko savo
tautų liaudies dainas.
Trečią vakarą konferencijos dalyviai Kauno Valstybės teatre klausėsi
Miko Petrausko operos „Eglė žalčių karalienė“.
Konferencijoje buvo priimta rezoliucija, įtraukta į Pabaltijo vienybės
kongreso bendrą rezoliuciją. Ateityje muzikai numatė rengti panašias konferencijas, bendradarbiauti įvairiose muzikos veiklos srityse, keistis muzikos leidiniais.
Antroji konferencija vyko Taline 1940 m. birželio 15–17 d. Apie ją lietuviškoje spaudoje nerašoma. Tik žurnalo Muzikos barai Nr. 4 yra informacija, kad į Taliną vyks grupė Lietuvių muzikos draugijos vadovų, o referatus
skaitys Vladas Jakubėnas ir Juozas Banaitis. Skelbtą informaciją papildo prisiminimai. Avo Hirvesoo rašo, kad pranešimus konferencijoje skaitė Paulius
Šūbertas, Vladas Jakubėnas ir Adolfas Vedro, o simfoniniame koncerte buvo
atlikti trijų respublikų kompozitorių kūriniai (dirig. Janis Medinis, Jeronimas Kačinskas ir Juhanas Aavikas).
Konferencijos dalyviai skirstėsi sovietiniams tankams riedant Estijos teritorija.
Muzikų susitikimai nutrūko ilgam...
Po 1967 m. konferencijos, įvykusios visose Pabaltijo respublikų sostinėse, daugiau taip surengtų nebuvo. Nuo 1968 metų jos vyko paeiliui vis kitos
respublikos sostinėse, ilgainiui pradėtos rengti ir kituose miestuose. Trijų
respublikų Kompozitorių sąjungų muzikologų biurai buvo ir idėjų pateikė
К ХХ конференции музыковедов Прибалтики, Клайпеда: Союз Композиторов Литовской ССР, 1986, р. 5.
Pratarmė
jai, ir organizatoriai bei vykdytojai. Greit konferencijos tapo teminės, skirtos
visų Pabaltijo respublikų muzikologams aktualiai temai nagrinėti. Jas kaip
profesinio rengimo ir tobulėjimo bei mokslinės minties vystymo užduotį
parinkdavo minėti biurai.
Susipažindami su įvykusių konferencijų pranešimais, programomis ir jas
lydinčiais renginiais, pastebime pokyčius, kuriuos lėmė ir politinė situacija,
ir problemų aktualumas, ir tuometinės muzikologų pajėgos.
Tos trisdešimt devynios konferencijos – didžiulis mūsų turtas, lobynas,
kuriame sukaupti mūsų šalių muzikos ir kultūros istorijos tyrinėjimai, teorinės minties raida, šiuolaikinių muzikos kūrinių analizės, dideli ir maži
atradimai ir kt. Jose išaugo, subrendo, tapo pripažinta ne viena Baltijos šalių
muzikologų karta, ne vienas muzikologas.
Labai svarbu, kad konferencijų metu skambėjo daug muzikos, pradedant
klasikų kūryba ir baigiant muzikinėmis naujienomis. Visad buvo laukiama
kiekvienos respublikos informacinio pranešimo apie praėjusių metų reikšmingiausius įvykius, naujus kompozitorių kūrinius, visad iliustruojamus
įrašais.
Po 15 metų pasirodęs pirmasis „Pabaltijo muzikologijos rinkinys“ (Прибалтийский музыковедческий сборник) buvo sudarytas iš konferencijose
skaitytų pranešimų, tapo gražia pradžia ir pavyzdžiu kitų leidinių rengėjams. Jų išleista tikrai nemažai.
O svarbiausia – užmegzti ryšiai, asmeninės pažintys, virtusios ilgamete
draugyste, priklauso prie gražiausių konferencijų momentų ir skatina jų gyvavimą.
* * *
Šio rinkinio centre – 39 Baltijos muzikologų konferencijų (1967–2006 m.)
programos. Rengiant dokumentaciją, remtasi Adeodato Tauragio ir Janio
Torgano surinkta informacija apie I–XV konferencijas ir Marto Humalo
publikacija apie XVI–XVIII konferencijas, spausdinta „Pabaltijo muzikologijos rinkinių“ leidinių serijoje 1982 ir 1985 metais. Pristatant vėlesnių
konferencijų programas įtraukti tik konferencijose perskaityti pranešimai.
Iki 1990 m. Baltijos muzikologų konferencijos vyko rusų kalba, vėlesniais metais – vokiečių ir anglų kalbomis. Pirmą kartą pateikiant beveik 40
10
metų atspindinčią šių konferencijų dokumentaciją lietuvių ir anglų kalbomis, originalūs konferencijų temų ir paskirų pranešimų pavadinimai palikti
tais atvejais, kai jie buvo skelbti šiomis kalbomis. Dalis Baltijos muzikologų konferencijų medžiagos buvo spausdinta specialiuose rinkiniuose. Iki
atkurtos Nepriklausomybės pasirodė keturi tokie leidiniai, posovietiniais
metais – dar keturi. Pastaruosius pradėta leisti po ilgesnės pertraukos ir jie
aprėpia tik penkių konferencijų medžiagą. Paradoksalu, bet menkiausiai
dokumentuota paskutinių dešimtmečių konferencijų istorija: liko nepublikuoti daugelio konferencijų pranešimai, programos ir kita medžiaga išbarstyta valstybiniuose ir asmeniniuose archyvuose.
Šalia dokumentacijos, rinkinyje perspausdinami Baltijos konferencijų
dvidešimtmečiui skirtame leidinyje publikuoti Avo Hirvesoo, Olgierto Gravyčio, Juozo Gaudrimo, Vytauto Landsbergio, Onos Narbutienės prisiminimų fragmentai. Specialiai šiam leidiniui užsakyti Danutės Petrauskaitės,
Audronės Žiūraitytės, Arnoldo Kluotinio, Marto Humalo, Jono Bruverio
tekstai, pristatantys Baltijos muzikologų konferencijų ištakas – tarpukario
Baltijos valstybių muzikų bendravimą, aptariantys konferencijų raidą atkurtos Nepriklausomybės metais (po 1990), įvertinantys keturis dešimtmečius
trukusio muzikologų bendradarbiavimo kryptį ir prasmę iš naujos istorinės
distancijos.
Baltijos muzikologų konferencijos nuo pat pradžios pranoko siaurų profesinių susitikimų rėmus – jos radosi kaip platesnio kultūrinio dialogo reiškinys. Šiuo rinkiniu siekiama dokumentuoti unikalią Baltijos muzikologų
tradiciją ir paskatinti išsamesnius jos tyrinėjimus.
S u d a ry t o j o s
Žr. šio leidinio skyrių „Konferencijų leidiniai“.
11
D a n u t ė P e t r au s k a i t ė
Baltijos valtybių muzikinis bendradarbiavimas
1920–1940 m.
XX a. pradžioje, susidarius palankioms tarptautinėms sąlygoms, nepriklausomybę deklaravo devynios naujos Europos valstybės. Gana savitą poziciją
tarp šių valstybių užėmė Pabaltijys, trys ambicingos šalys – Lietuva, Latvija,
Estija, kurios tapo jungiamąja grandimi tarp Vakarų ir Rytų didžiųjų valstybių. Įsteigusios savo vyriausybines institucijas ir sulaukusios tarptautinio
pripažinimo, jos pradėjo politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą. Jį inicijavo ir akademinis elitas – mokslininkai bei menininkai, ir visuomeninės organizacijos. Baltijos valstybės tarpukariu neišvengė kaimyninių
valstybių įtakos, interesų konfliktų ir nesutarimų. Tačiau jie kilo iš vyriausybių politikos ir priklausė kartais nuo vieno ar kito diplomato nuostatų. O
plačioji visuomenė buvo linkusi intensyviems dialogams įvairiuose veiklos
baruose. Ji skatino palaikyti glaudžius ryšius tarp draugijų (mokytojų, medikų, teisininkų, miškininkų), iškėlė aukštųjų ir vidurinių mokyklų pedagogų bei studentų ir mokinių mainų svarbą, rengė ekskursijas, dailininkų
parodas, kalbų kursus. Svarbią vietą šiame procese užėmė ir muzikai – kompozitoriai, atlikėjai, pedagogai.
Baltijos valstybių muzikinis bendradarbiavimas reiškėsi keliais būdais:
1) keičiantis operos solistais ir spektakliais; 2) rengiant chorų koncertines
keliones; 3) organizuojant bendras radijo transliacijas; 4) kviečiant muzikos
pedagogus ir rengiant konferencijas. Visose šiose srityse buvo dirbama ne
vien atsižvelgiant į vyriausybinius uždavinius, bet ir realizuojant visuomeninių grupių ar individų interesus.
Kauno Valstybės opera, įkurta 1920-ais, buvo viena reprezentacinių Lietuvos muzikinių įstaigų. Įsitvirtinusi Lietuvos muzikiniame gyvenime, ji
ėmė kviestis solistus iš užsienio. Vienas pirmųjų tokių solistų buvo latvis
Adolfas Kaktinis (Ādolfs Kaktiņš), 1924 m. Kaune atlikęs Demono, Mefistofelio ir Rigolletto vaidmenis. Vėliau operose „Aida“, „Carmen“, „Tosca“,
„Eugenijus Onieginas“ vaidino Milda Brechmanė-Štengelė, N. Vasiljevas,
H. Cinka-Berzinska, Maris Vėtra (Mariss Vētra), G. Perkuonė, A. Rebanė.
12
M. Brechmanė-Štengelė dainavo Kauno Valstybės operoje 1933, 1937 ir
1938 m. Pasak Vlado Jakubėno, ši dainininkė tuo metu buvo viena geriausių
pasaulyje Aidos vaidmens atlikėjų. Kaune jai sudainavus Carmen partiją, šis
lietuvių muzikos kritikas rašė: „Nutilk, Biset, Brechmanė-Štengelė vaidina“.
Iš Rygos buvo atvykę ir baleto artistai – Edita Pfeiferė ir Haris Plūcis, kurie
1937 m. šoko „Gulbių ežere“. Operoje „Tosca“ dainavo estų dainininkė Olga
Torochova-Tiedeberg (Torokoff-Tiedeberg), „Rigoletto“ spektaklyje – viešnia iš Talino operos Ida Aav-Loo, „Madame Butterfly“ – to paties teatro
solistai M. Taras ir O. Torochova-Tiedeberg. Rygos operos teatro scenoje
dažnai dainuodavo žymūs lietuvių tenorai Kipras Petrauskas ir Aleksas Kutkus. Kai 1928 m. Latvijos nacionalinė opera gatroliavo Vokietijoje, į savo
trupę ji pakvietė ir K. Petrauską. Tokiam pasirinkimui įtakos turėjo šios
operos dirigentas Emilis Cooperis, kuris ne kartą lankėsi Lietuvoje, gerai
pažinojo lietuvių dainininkus ir kvietė juos dainuoti įvairiose pasaulio teatruose. Pradžioje vyko tik pavienių solistų mainai, o antrajame nepriklausomybės dešimtmetyje išryškėjo tendencija keistis spektakliais. Pavyzdžiui,
1937–1938 m. koncertinio sezono metu į Rygą kauniečiai nuvežė „Lohengriną“, o iš Rygos sulaukė „Carmen“. Vyko ir natūrali režisierių migracija.
1923 m. Aleksandras Rusteikis, buvęs MCHAT’o aktorius, repetavo Kaune
kelių operų pastatymus, tačiau greitai išvažiavo į Rygą, kur tapo vienu latvių
kinematografo pradininku. O į Kauną keleriems metams iš Rygos atvyko
režisierius Dimitrijus Arbeninas.
Vieni pirmųjų kultūrinį bendradarbiavimą pradėjo Baltijos šalių chorai.
Jau 1924 m. Kaune pirmą koncertą surengė Latvijos universiteto studentai (84 dainininkų kolektyvas), vadovaujami Arturo Bobkovico. Lietuviai
galėjo pasiklausyti originalių bei harmonizuotų latvių kompozitorių Janio
Cimzės (Jānis Cimze), Andrejo Jurjano (Andrejs Jurjāns), Jazepo Vytuolo
(Jāzeps Vītols), Emilio Darzinio (Emīls Dārziņš), Alfredo Kalninio (Alfrēds
Kalniņš), Emilio Melngailio (Emīls Melngailis) dainų. Lietuvių muzikas
Juozas Žilevičius rašė: „Jas dainuojant buvo salėje didžiausias džiaugsmo
ir širdingumo momentas; čia tat pasireiškė nematomas ir neišaiškinamas
dviejų tautų jausmų artumas. Toje programos dalyje nebuvo galo plojimui
Vladas Jakubėnas, Straipsniai ir recenzijos, sudarė Loreta Venclauskienė, Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 1994, p. 393.
Jonas Bruveris, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Vilnius: Mokslo ir
enciklopedijų leidybos institutas, 2006, p. 78.
Danutė Petrauskaitė. Baltijos valstybių muzikinis bendradarbiavimas 1920–1940 m.
ir bisų šauksmui. Toksai crescendo ėjo po lietuvių kalba padainuoto „Noriu
miego“ iki galutinio fortissimo – abiejų tautų atsisveikinimui pagiedotų himnų“. Šis choras Kaune lankėsi ir 1934 m. Vėliau Kaune koncertavo choras
„Dziedonis“ (vad. Leonidas Vigneris), Latvių studentų vyrų choras (vad.
Teodoras Kalninis), Latvių darbo rūmų choras (vad. Janis Norvilis). Savo
ruožtu 1935 m. į Rygą buvo nuvykęs Vytauto Didžiojo universiteto choras
(vad. Konradas Kaveckas), po metų – Centrinis jaunalietuvių choras (vad.
Klemensas Griauzdė) ir Kauno šaulių choras (vad. Nikodemas Martinonis),
kuris koncertavo ir Taline.
1938 m. buvo surengti keli „dviejų tautų“ koncertai. Viename jų dalyvavo
lietuvių „Dainos“ ir latvių „Fortissimo“ chorai, kitame – „Kauno audinių“ ir
„Rīgas audums“ chorai. 1936 ir 1939 m. Kaune koncertavo estų geležinkeliečių sąjungos choras „Raudam“, sulaukęs labai aukšto lietuvių chorvedžių ir
muzikos kritikų įvertinimo. Šis 100 žmonių choras atliko ir vyresnės, ir jaunesnės estų kompozitorių kartos – Juhano Aaviko, Rudolfo Tobiaso, Marto
Saaro, Cyrillus Kreeko, Riho Pätso – kūrinius. Tačiau didžiausią įtaką lietuvių
chorinės kultūros raidai darė latvių ir estų dainų šventės. Lietuva, XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje patyrusi sunkią carinės Rusijos priespaudą, neturėjo galimybių rengti tokių renginių. Tik atgavusi nepriklausomybę ji ėmė
organizuoti analogiškas šventes. Jau 1923 m. apsilankęs Rygoje tuometinis
Lietuvos švietimo ministerijos Meno skyriaus viršininkas Juozas Žilevičius
kartu su kitais muzikais inicijavo Dainų dieną, kuri įvyko Kaune 1924 m.
Ir vėliau lietuvių muzikai, lankydamiesi Rygoje ar Taline, gėrėjosi šiais renginiais. Jie iš karto atkreipė dėmesį į aukštą dainavimo kultūrą ir koncertines programas, susidedančias ne vien iš harmonizuotų liaudies dainų, bet ir
stambių originalių kompozicijų, ir įsitikino, kad greta liaudies meno yra propaguojama ir profesionalioji muzika. Tačiau ir Latvijoje, ir Estijoje lietuvių
svečius labiausiai stebino didžiulio choro skambesys, leidęs pajusti, jog kaimynai turi ne vien pavienius chorus, kiek visą dainuojančią tautą. V. Jakubėną ypač sužavėjo 1933 m. latvių šventė – „lyg simbolizuota tautinės vienybės
misterija“. Grįžęs jis ragino lietuvius eiti panašiu dainos kėlimo keliu.
Akivaizdus Baltijos valstybių bendradarbiavimas vyko ir kamerinės bei
simfoninės muzikos srityse. Vieni pas kitus daugiausia svečiavosi pavieniai
Juozas Žilevičius, „Latvių studentų choras“, Muzikos menas, 1924, Nr. 4, p. 8.
Vladas Jakubėnas, „Latvių dainų šventės įspūdžiai“, Vairas, 1933, Nr. 12, p. 363.
13
14
atlikėjai. Kaune koncertavo dainininkai Irma Eier, Tooni Kroonas, Edo
Karisso, A. Tar, Ida Aav-Loo, pianistės Jutta Kipasto ir Valentine Riives iš
Estijos, smuikininkai Arvedas Nuorytis (Norīts), Janis Kalėjis, Eduardas Vinertas, Voldemaras Ruševicas, pianistai V. Kviesis, L. Graude-Krūms, J. Kepytis, dainininkai A. Širmanė-Majuors, A. Jankovskis, E. Saulkalnė-Gailytė,
J. Niedra iš Latvijos. Lietuviai taip pat koncertavo Latvijoje ir Estijoje. Tai
pianistai Vytautas Bacevičius, Aldona Smilgaitė, Stasys Vainiūnas, Vladas
Jakubėnas, violončelininkas Povilas Berkavičius, dainininkai Juozė Augaitytė, Antanina Dambrauskaitė, Pranė Radzevičiūtė, Elena Kalvaitytė, Rostislavas Andriejevas, ir kt. Simfoninės muzikos srityje didžiausi nuopelnai
priklauso Baltijos valstybių radiofonams. Sistemingi koncertiniai mainai
prasidėjo 1935 m. po Rygoje įvykusios tam klausimui skirtos konferencijos.
(1936 m. panaši konferencija buvo surengta Kaune, vėliau – vėl Rygoje).
Tada ir buvo priimti nutarimai dėl bendrų radijo transliacijų organizavimo,
reguliaraus pasikeitimo solistais, kūrinių partitūromis. Todėl lietuviams atsirado proga išgirsti latvių ir estų kompozitorių muziką, diriguojant Teodorui Reiteriui, Olafui Rootsui, Evaldui Aavui, Juhanui Aavikui. Labai svarbu
buvo ir tai, kad šie atlikėjai dažniausiai koncertuodavo minint savo šalies
Nepriklausomybės dieną. Mat Lietuvoje buvo prigijusi graži tradicija rengti kamerinės ar simfoninės muzikos koncertus pažymint ne tik Lietuvos,
bet Latvijos ir Estijos valstybių atkūrimo metines. Šia proga skambėdavo
tų šalių himnai ir nacionalinė muzika, kurią atlikdavo ir kauniečiai, dalyvaujant Lietuvos vyriausybės nariams ar šiaip aukštiems pareigūnams. Kartais tokie koncertai būdavo komentuojami, norint supažindinti klausytojus
su Baltijos šalių kompozitoriais bei atlikėjais, kartais skaitomos paskaitos.
Pvz., 1935 m. Latvijos nepriklausomybės dieną minint Kauno konservatorijoje, prieš koncertą V. Jakubėnas perskaitė pranešimą „Latvių kultūra ir
mes“. Beje, V. Jakubėnas periodinėje lietuvių spaudoje dažnai publikuodavo
straipsnius apie latvių ir estų muzikinį gyvenimą. 1935 m. Kaune Valstybės teatras surengė specialų lietuvių kompozitorių (Mikalojaus Konstantino
Čiurlionio, Juozo Naujalio, Juozo Gruodžio, Kazimiero Viktoro Banaičio,
Vlado Jakubėno) kamerinės ir simfoninės muzikos koncertą, kurį retransliavo Rygos ir Talino radiofonai. Netrukus buvo surengtas bendras Baltijos
koncertas, kurį retransliavo visų trijų valstybių radiofonai. Jame skambėjo lietuvių, latvių (Janio Medinio, Jazepo Vytuolo, Adolfo Abelės) ir estų
muzika. Pastarąją atliko Talino vyrų choras „Meestelaulu“. 1940 m. Rygos
Danutė Petrauskaitė. Baltijos valstybių muzikinis bendradarbiavimas 1920–1940 m.
radiofono ir Talino simfoniniam orkestrams teko diriguoti lietuvių dirigentui Jeronimui Kačinskui. Kartą Rygoje surengė gastroles ir Kauno Valstybės
operos dirigentas Vytautas Marijošius.
Lietuvoje konservatorija buvo įsteigta daug vėliau nei Latvijoje ar Estijoje. Tad suprantama, kad kai kurie lietuviai vyko studijuoti į šias kaimynines
šalis. Pvz., žymūs kompozitoriai Vladas Jakubėnas, Juozas Karosas, Stasys
Vainiūnas baigė Latvijos valstybinę konservatoriją Rygoje. Tačiau kai Kauno muzikos mokykla ėmė tvirtėti ir siekti konservatorijos statuso, joje ėmė
dirbti iš Latvijos ir Estijos atvykę muzikai: violončelininkas Povilas Berkavičius – Tartu konservatorijos, Rygos ir Mintaujos muzikos mokyklų mokytojas ir Latvijos nacionalinės operos koncertmeisteris, valtornistas Albertas
Köhelikas, grojęs Estijos operos teatre, Ruvinas Robertas Stenderis, baigęs
Rygos konservatoriją ir grojęs Liepojos filharmonijoje, smuikininkas Arvedas Nuorytis – Latvijos konservatorijos auklėtinis, dainininkas Eugenijus
Vittingas – buvęs tos pačios konservatorijos pedagogas. Beje, A. Nuorytis
su P. Berkavičiumi dar griežė Kauno konservatorijos styginių kvartete, o
R. Stenderis dirigavo baleto spektaklius Kauno Valstybės operoje.
Ryšiai tarp konservatorijų mezgėsi ir oficialiu keliu. Kai 1933 m. Kauno
muzikos mokyklai buvo suteiktas konservatorijos vardas, tai progai skirtose iškilmėse dalyvavo svečiai iš Rygos, Talino ir Helsinkio konservatorijų.
Oficialūs asmenys, pvz., švietimo ministerijų atstovai, lankydavosi vieni
pas kitus, kai Baltijos valstybėse būdavo sprendžiami muzikos pedagogikos
klausimai. Šiems klausimams nagrinėti Lietuvos muzikų draugija 1939 m.
surengė specialią konferenciją, į kurią pakvietė latvius ir estus. Šis renginys
tapo I Baltijos valstybių muzikų konferencija ir parodė, kad, norint perimti
vieniems kitų patirtį ir kartu spręsti muzikinio gyvenimo problemas, reikia
susitikti daug dažniau. Tad kitą konferenciją jau buvo numatyta surengti
Estijoje. Ji įvyko 1940 m. Taline, bet tai jau buvo paskutinis nepriklausomų
Baltijos valstybių muzikų susitikimas. Kelis dešimtmečius trukusią kultūrinę sanglaudą suardė prasidėjęs karas ir po jo prasidėjusios okupacijos. Tačiau sukaupta patirtis ir laisvės troškimas davė stiprų postūmį Baltijos šalių
muzikams ir toliau kartu įvairiomis formomis keistis informacija, siekti atgauti prarastą valstybingumą bei puoselėti savo tautinę tapatybę ir sovietinėje erdvėje, ir egzilyje.
15
16
Po dvidešimties metų...
Av o H irv e s o o
Konferencijų idėjos sumanytojas, kiek atsimenu, buvo mūsų latvių kolega
Jekabas Vytuolinis (Jēkabs Vītoliņš), su kuriuo pirmąkart susitikau vienoje
folkloristų konferencijoje Taline. Jis man papasakojo apie muzikų susitikimus Rygoje ir Kaune ketvirtąjį dešimtmetį per Pabaltijo savaites. (Vėliau
prisiminiau Ketvirtosios Pabaltijo savaitės muzikologų konferencijos, įvykusios 1940-ųjų m. birželio mėnesį Taline, detales. Pranešimus tada padarė
P. Šūbertas, Vl. Jakubėnas ir A. Vedro; trijų respublikų kompozitorių simfoninių kūrinių koncertą dirigavo J. Medinis, J. Kačinskas ir J. Aavikas. Jis
įvyko 1940 m. birželio 15 d.). Tada J. Vytuolinis ir pasiūlė atnaujinti muzikologų konferencijas.
Ir štai 1967 m. vasarą mes gavome malonų latvių kolegų kvietimą aptarti
„konferencijos organizavimą“. Tai ir buvo parengiamasis pasitarimas, į kurį
nuvažiavome su tuometiniu Kompozitorių sąjungos atsakingu sekretoriumi
Jaanu Kocha. Kiek prisimenu, Lietuvai tada atstovavo Adeodatas Tauragis,
senas mūsų bičiulis. Latvių kolegos priėmė labai šiltai, tačiau dalykiškai nusiteikę, ketindami rimtai padirbėti. Juk jie pateiks idėją ir turės numatyti
kaip ją įgyvendinti. Pasitarimui vadovavo G. Ramanis, esminius klausimus
formulavo ir argumentavo J. Vytuolinis. Jis pasiūlė pirmos konferencijos
temą: „50 metų Pabaltijo muzikai“. Pranešimų apie savo respublikos muziką
autoriai buvo Latvijos TSR nusipelnęs meno veikėjas, menotyros daktaras
J. Vytuolinis, menotyros kandidatas, docentas Juozas Gaudrimas ir netituluotas aš, Avo Hirvesoo.
Nebeprisimenu tikslios datos, bet konferencijos pirmasis posėdis prasidėjo Vilniuje, naujuose ir gražiuose lietuvių kompozitorių namuose, tada
kėlusiuose mums pavydą. Estijos delegacija buvo labai didelė, ko gero, daugiau nei trisdešimt asmenų (kartu su atlikėjais) – tokio gausaus estų dalyvavimo muzikologų konferencijose už respublikos ribų vėliau aš nepamenu.
Įvyko latvių ir estų kompozitorių kamerinių kūrinių koncertas.
Po dienos ar dviejų išvykus iš Vilniaus (rugsėjo 26 ar 27 d.) prasidėjo
antrasis konferencijos turas Taline, kur vėl buvo perskaityti tie patys pranešimai. Koncertas taip pat vyko (Kompozitorių namuose), bet šį kartą buvo
atlikta lietuvių ir latvių muzika. Aš gerai prisimenu, kad tos pačios rugsėjo
27 dienos vakare mes vėl sėdom į traukinį, nes rytą turėjom būti Rygoje, kur
vyko trečiasis, baigiamasis konferencijos turas. Čia trečią kartą išklausėm
tuos pačius pranešimus, o Latvijos TSR valstybinėje filharmonijoje – lietuvių
ir estų kamerinės muzikos koncertą. Prisimenu, kad visur labai domėtasi ir
pranešimais, ir koncertais. Ypač įsiminiau Rygos autografų medžiotojus, kurie net gatvėse stengėsi papildyti savo kolekcijas ir negailėjo komplimentų.
Čia įvyko iškilmingas renginio uždarymas ir pobūvis Latvijos Aukščiausiosios Tarybos prezidiume. Rugsėjo 29 d. Pabaltijo muzikologų konferencijos
dalyviai – estai ir lietuviai – naktiniu traukiniu išvažiavo namo.
O ļ ģ e r t s G r āv ī t i s
Taigi tai prasidėjo 1967 metais...
7 dešimtmečio antroje pusėje gimė tarprespublikinių tarybinių muzikologų konferencijų idėja. Nors pačioje pradžioje gana aktyviai prisidėjau prie
šios idėjos įgyvendinimo, šiandien aš negaliu pasakyti, kas gi iš tikrųjų buvo
to nuostabaus sumanymo autorius. Ar tai buvo aktyviausi Vilniaus, Rygos
ar Talino muzikologai, o galbūt visi kartu? Aš tik žinau, kad Latvijos TSR
kompozitorių sąjungos muzikologų sekcijos pirmininkas Jekabas Vytuolinis
užsidegęs dirbo pirmos, taip pat kitų tarprespublikinių konferencijų organizaciniuose komitetuose. Į šį darbą jis įtraukė labiausiai patyrusius kolegas,
sumaniai ir kryptingai bendradarbiavo su kaimyninių respublikų Kompozitorių sąjungų muzikologų sekcijų vadovais.
J u o z a s G au drim a s
Pirmosios trys konferencijos neturėjo savo „leittemos“, o pradedant ketvirtąja (1970), bendromis jėgomis buvo sprendžiama viena visoms trims
respublikoms rūpima problema: pavyzdžiui, muzikinio teatro, muzikologijos, jaunųjų kompozitorių kūrybos, Pabaltijos respublikų muzikos ištakos
ir raida ir kt. Konferencijų darbą paįvairino šių respublikų kompozitorių
17
18
kūrinių koncertai ir diskusijos, kuriose turi galimybę pasirodyti ir jaunieji
muzikologai.
Devyniolika Pabaltijo muzikologų konferencijų ne tik teoriškai praturtino tarybinę muzikologiją, bet ir prisidėjo prie internacionalinių jausmų
ugdymo. Jos pademonstravo, kaip prasiplėtė muzikologų intelektualinis ir
meninis akiratis, kokios potencinės muzikologijos augimo galimybės, kaip
išaugo ir subrendo nauja tarybinių muzikologų karta.
V y tau ta s L a n d s b e rgi s
Teko dalyvauti – ne nori nenori, o su mielu noru – beveik visose Pabaltijo
konferencijose. (Gal septyniolikoje?) Apčiuopiami ir akivaizdūs rezultatai – kaimyninių respublikų skirtingų muzikinių ir muzikologinių idėjų ir
pačios muzikos pažinimas, naujos konferencijos apie senovinę muziką atšaka; pradėtas reguliariai leisti Pabaltijo muzikologinis rinkinys. Akivaizdus,
bet rimtas rezultatas – profesinio solidarumo jausmas, bendro muzikologų
likimo duotose vietose ir duotuoju laiku suvokimas. Dabar mus labiau negu
pirma džiugina ne tik savo pačių, bet ir latvių, ir estų laimėjimai.Taip pat
liūdina – ne tik mūsų pačių nesėkmės, sunkumai.
Tačiau net ir savikritiškai žvelgiant į praėjusį dvidešimtmetį ir egzistuojant gausybei neišspręstų reikalų, apima nuosaikus džiaugsmas. Vis dėlto
mes buvom ir kai ką veikėm.
O n a N a rb u t i e n ė
Mūsų respublikų muzikologų gyvenimas turi griežtą nepajudinamą tridalį metrą – konferencijas. Reguliarus ciklas Talinas–Ryga–Vilnius nustato
ir mūsų sekcijos darbo, ir asmeninio gyvenimo ritmą. Šiandien sunku įsivaizduoti savo gyvenimą be pavasarinio skubėjimo rengiant tezes (savas ir
svetimas) ir be rudeninių kelionių pas mielus kolegas į Rygą ir Taliną, kurių
metu nors kartą gali pasikalbėti su draugais (ypač kai tenka 10 valandų laukti lėktuvo, skrendančio iš Vilniaus į Taliną ir tiek pat atgal, kaip 1975-ais).
Ypač svarbūs du momentai: 1. Konferencijos priverčia mus nors kartą
per metus atidėti į šalį visus darbus ir rūpesčius, ramiai pasėdėti (kai kada
ir neramiai) ir pasiklausyti, pagalvoti, palyginti, pasiginčyti (jei ne diskusijų
metu, tai būtinai viešbutyje ar traukinyje). Ir tiktai konferencijos salėje kartą kas trejus metus galima susipažinti su kaimyninių respublikų muzika ir
kultūrinio gyvenimo naujienomis. Aš manau, kad jos labai praplečia akiratį.
2. Aš labai vertinu asmeninius ryšius, kurie užsimezga konferencijų metu ir
kurie mums visiems labai brangūs.
Po keturiasdešimties metų...
Ar n o ld s Kl o t i ņ š
Niekam ne paslaptis, kad vis dar vieningai nesutariama dėl to, kas lemia istorijos eigą – priežastiniai ryšiai ar/ir paradoksai. Prieš keturiasdešimt metų,
kai Latvijos muzikologijos patriarchas Jekabas Vytuolinis pranešė mums,
jauniems muzikos istorikams, kad Juozo Gaudrimo ir Karlo Leichterio iniciatyva bus pradėtos organizuoti kasmetinės Baltijos muzikologų konferencijos, ir kad pirmoji konferencija bus rengiama Raudonojo Spalio 50-ųjų
metinių proga 1967 metais, atrodė, jog viskas vyksta iš kilnių paskatų. Tais
metais kone viskas buvo skiriama Raudonojo Spalio metinėms. Pirmojoje
konferencijoje Avo Hirvesoo ironiškai užsiminė apie tai kaip apie savotišką
apsėdimą, pasakodamas, kad Taline netgi tokie darbai, kaip griovių kasimas
ar smėlio krūvų pylimas, kai kam pasirodė verti dėmesio – reikšmingi politiniai įvykiai.
Tačiau tada niekas nė neįtarė, – netgi tie, kurie kontroliavo visuomenės
pažiūras, – kad su šia konferencija po 27 metų pertraukos atgims oficiali
Baltijos valstybių trišalio bendravimo institucija, panaši ar gal net geresnė
už konferencijos sesiją Taline 1940-aisiais, kurią bemaž fiziškai nutraukė iš
Rytų įsiveržę tankai. Atsivertus 1940 metų Revue Baltique (Estijos, Latvijos ir
Lietuvos bendradarbiavimui skirto žurnalo) antrąjį numerį, sužinome, kad
tų metų birželio 15–17 dienomis Taline vyko VI Baltijos valstybių draugystės organizacijos kongresas ir IV Baltijos savaitė. Šių didelių renginių metu
vyko ir minėtoji tarptautinė Baltijos konferencija, surengta Estijos akademinių muzikų sąjungos. Kaip tik per šią konferencijos sesiją prasidėjo Baltijos
šalių okupacija. Viena okupacijos priežasčių, kaip žinome, – Maskvos priešiškumas stiprėjančiai Baltijos valstybių vienybei ir visų trijų šalių bendrai
19
20
leidžiamam žurnalui Revue Baltique kaip vienai šios vienybės apraiškų, nes
visa tai kėlė grėsmę Sovietų Sąjungai.
Steigiamojoje konferencijoje niekas neminėjo 1940 metų įvykių – mažai
kas apie juos apskritai žinojo. Tačiau formalus reveransas sovietų valdžiai
jos metinių proga užtikrino, kad mūsų konferencijų nebeapkaltins tuo, kam
sovietų valdžia jautė tiesiog organišką neapykantą – Baltijos valstybių vienybės kultivavimui. Flirtuodami su šėtonu, mes tarsi vėl pasikvietėme Belzebulą į savo namus, tik šįkart – mūsų pačių labui. Paradoksas.
Po pirmosios 1967 metų konferencijos ėmėme sukti galvas: o kas organizuos konferenciją kitąmet? Pirmosios konferencijos metu per vieną savaitę pranešėjai apkeliavo visų trijų šalių sostines. Juos finansiškai parėmė
Raudonojo Spalio metinėms skirtas specialus biudžetas, tačiau mes buvome
pasiryžę tęsti pradėtą darbą. Kai šių eilučių autorius Latvijos kompozitorių sąjungoje tiesiai paklausė, kur vyks konferencija kitais metais, kompozitorius Adolfas Skultė atsakė trumpai: „Važiuok į Vilnių ir susitark, kad ji
įvyktų ten!“ Taigi su miesto žemėlapiu rankoje ir įgaliojimu kišenėje, atėjau
į 29‑uoju numeriu pažymėtą patrauklų pastatą Mickevičiaus gatvėje – Lietuvos kompozitorių sąjungą, ten radau keletą ausų, kurios mane išklausė, ir
1968 metų rudenį antroji konferencija įvyko būtent čia.
Nuo tol mano kelionės į konferencijas Vilniuje ir Taline paeiliui maitino
abu mano smegenų pusrutulius. Lietuvos kultūros atmosfera mane patraukė
ir sušildė savo panašumu į latviškąją. Ypač įspūdingas čia buvo 8-ą dešimt
metį suklestėjęs nacionalinės praeities poetizavimas, materialios kultūros ir
liaudies meno sudvasinimas, kai paprasti dalykai būdavo apgaubiami poetinio svaigulio debesiu. Talinas, beje, kėlė pagarbą skvarbiu, neretai net kandžiu intelektualumu, kuriam buvo svetimas net menkiausias miglotumas,
viskas buvo dėstoma tiesiai šviesiai ir dar patikrinama per ironijos prizmę.
Estija visuomet buvo idėjų katalizatorius, išjudindavo vidines jėgas.
Iš Rygos į abi sostines keliaudavau naktiniu traukiniu. Bet jei iš Talino
vykdavau į Vilnių, vagone tekdavo praleisti visą dieną. Tai paskatino kalbas,
kad konferencijų pranešimai buvo rašomi paskutinę minutę, t.y. pakeliui.
Žinoma, juokauju, bet, jeigu rimtai, iki šiol nepaprastai gerbiu tuos pirmuosius konferencijų dalyvius, nes tais laikais, kai muzikologija čia dar tik formavosi kaip institucija, jų pranešimai, tik su retomis išimtimis, būdavo rengiami specialiai šioms konferencijoms, o ne pateikiami kaip finansuojamo
mokslinio tyrimo dalis – taip dažniausiai būna šiandien. Tarp tų retų išimčių
buvo ir mano debiutas: 1968-ųjų konferencijoje skaitytas pranešimas apie
Theodoro W. Adorno muzikos estetiką buvo mano disertacijos santrauka.
Beje, tai vienintelis viešas mano darbo paskelbimas, nes po 1968-ųjų įvykių
Čekoslovakijoje panašios disertacijų temos buvo uždraustos.
Nenoriu pasakyti, kad 8 ir 9 dešimtmečiais muzikologai neturėjo progų
pasireikšti konferencijose, rengiamose Maskvoje ar kituose centruose. Tačiau ten dažniausiai atlikdavome specifinį vaidmenį, o Baltijos konferecijose, kurias rengdavome patys, nuolatos mokėmės savitarpio pasitikėjimo ir
pagalbos ir mokslinėje, ir organizacinėje veikloje, kitaip tariant, tarptautinio
bendradarbiavimo.
Šiandien galime sakyti, kad jau ne vienerius metus esame puikiai perėmę
vakarietiškų tarptautinių konferencijų rengimo techniką ir tvarką. Mes jau
galime organizuoti bet kokius plataus spektro mokslininkų susibūrimus ar
dalyvauti juose svetur. Ar tarp jų bus vietos ir Baltijos konferencijoms, ar jos
turi ateitį? Nepamirškime: šios konferencijos, skirtos mūsų šalių tradicinės
ir naujos muzikos pristatymui bei tolesniam tyrinėjimui, išlaisvina tas vidines paskatas, kurios kyla iš sąveikos tarp lygių jėgų ir galimybių partnerių.
Baltijos konferencijos tęsis tol, kol būsime gyvi mes, daug kuo panašūs ir
besidomintys vieni kitais. Spėju, kad kai mes pasisotinsime buvimo skyrium
saldybe, tas tarpusavio susidomėjimas turėtų vėl atgimti ir sustiprėti.
21
22
J o n a s B r u v e ri s
Šiek tiek istorijos
„Šiais sunkiais laikais, kai Europoje vis labiau įsigali kumščio jėga, kai tarptautinį teisingumą vis labiau lemia valstybių jėgų santykis, mažoms valstybėms reikia ieškoti paramos vienai pas kitą ne tik politinėje, bet ir kultūrinėje plotmėje [...]. Bendraudami tarp savęs, Pabaltijo muzikai gali ypač daug
nuveikti tų valstybių labui. Tebūnie praeitoji Pabaltijo muzikų konferencija
graži pradžia glaudaus, nuoširdaus ir asmeninio trijų kraštų bendravimo
šiame tautas jungiančiame, visiems suprantamame mene“. Šitaip rašė Vladas Jakubėnas, kompozitorius ir muzikos kritikas, 1939 m. Muzikos barų
Nr. 5–6 straipsnyje „Muzikinis bendradarbiavimas Pabaltijy“.
Žinoma, V. Jakubėno minimoji konferencija (į jos programą buvo
įtraukta ir keletas koncertų) nebuvo Baltijos valstybių muzikų bendravimo
pradžia. Tuo metu Lietuvos muzikos kultūros ryšiai su kitais kraštais buvo
gan smarkiai išsiplėtoję. Sakysim, tarp Lietuvoje koncertavusių pasaulio
žvaigždžių buvo Jacques Thibaut, Egon Petri, Sergej Prokofjev, Igor Stravinski, Jan Kubelik, Maurice Maréchal, Robert Casadesus, Toti Dal Monte,
Tito Schipa, Georg Kulenkampff, dirigentai Hermann Scherchen, Franz von
Hoesslin, Napoleone Annovazzi, Gustave Cloez , Robert Heger; Valstybės
operos spektakliuose per 20 Nepriklausomybės metų dainavo 55 užsienio
svečiai, spektaklius dirigavo 15 dirigentų. 4-ame dešimtmetyje surengtos
italų muzikos, italų bei prancūzų muzikos ir scenos meno savaitės. Lietuvių
dainininkai dainavo žymiųjų Romos, Paryžiaus, Milano, Prahos, Stokholmo, Atėnų, Buenos Airių teatrų spektakliuose, užsienyje koncertavo pianistai. 1937 m. Lietuva priimta į ISCM, 1938 m. draugijos festivalyje Londone
Čekų nonetas atliko Jeronimo Kačinsko Nonetą; jaunimas galėjo studijuoti
ar tobulintis Vakarų muzikos pedagogikos centruose. Aišku, kad panašių,
gal dar intensyvesnių tarptautinių ryšių būta ir Latvijoje bei Estijoje.
Tačiau Baltijos valstybių kultūrinis bendravimas yra specialus jų tarptautinių ryšių reiškinys. Jį sąlygojo ne tik kaimynystė, bet ir panašūs kai kurių
ilgų istorijos tarpsnių politinio gyvenimo, tautinės kultūros raidos ypatumai, tų valstybių padėtis minimojo meto pasaulyje. V. Jakubėno minėtasis
Jonas Bruveris. Šiek tiek istorijos
paramos „viena kitai ieškojimas politinėje plotmėje“ – tai Baltijos santarvės
(Baltijos antantės) sudarymas 1934 m., o Lietuvos muzikų draugijos sukviesta Muzikų konferencija buvo 1939 m. birželį Kaune vykusio Baltijos
valstybių vienybės kongreso renginys. Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikų
bendravimas prasidėjo beveik nuo pat valstybių nepriklausomybės išsikovojimo pradžios. Intensyviausiai jis vyko tarp operos teatrų (solistų gastrolės); keistasi chorų koncertais, 1935 m. sistemingai ėmė bendradarbiauti
radijo stotys; žinių apie latvių ir estų muzikos gyvenimą pateikdavo spauda.
Valstybių sostinėse kasmet minėtos kaimynų Nepriklausmomybės dienos.
Jų meninis akcentas visuomet būdavo koks nors koncertas; plėtojantis ryšių
su Vakarais galimybėms, tokie įvykiai skatindavo didesnį dėmesį kaimynų
kultūrai. O Muzikų konferenciją V. Jakubėnas pavadino bendravimo pradžia, turėdamas galvoje naują, nebuvusį bendravimą muzikologijos srityje.
Konferencijos pagrindinė tema buvo muzikos pedagogika; didelį susidomėjimą ir diskusijas sukėlė estų prof. Juhano Aaviko pranešimas apie Dainų
švenčių organizavimą.
Antroji konferencija įvyko 1940 m. Taline. Netrukus – sovietų okupacija,
karas, II sovietų okupacija. Didelė intelektualinio ir meno elito dalis pasitraukė į Vakarus; partizaninis karas su okupantu, masinės tremtys į Sibirą.
Viso gyvenimo sovietinimas, ideologinis teroras; pagrindinis reikalavimas
menui – „liaudžiai suprantama kalba“ liaupsinti komunistų partiją bei jos
vadus, „Raudonąją armiją išvaduotoją“, „laimingą sovietinį gyvenimą“ ir dar
laimingesnę komunistinę ateitį... Apie 7-o dešimtmečio pradžią prasidėjus
vadinamajam ideologiniam „atlydžiui“, muzikos kūryboje ir muzikos kultūroje apskritai ėmė pūsti gaivesni vėjai. Pastebimai sustiprėjo muzikologija.
Trečioji konferencija surengta Rygoje 1967 m. rugsėjį; ji pavadinta pirmąja.
Baltijos muzikologų konferencijos iki 1990 metų buvo tapusios sąlygiškai
uždara trijų okupuotų valstybių intelektualinė bei meninė „teritorija“ geležine uždanga nuo pasaulio atsitvėrusioje Sovietų Sąjungoje (panašus reiškinys
buvo nuo 1956 m. rengtos Baltijos studentų Dainų šventės Gaudeamus). Jų
tematika beveik neperžengė tų tautų muzikos kultūros raidos, padėties, tautinės mokyklos bei muzikos tautiškumo, kai kurių žanrų kūrybos (opera,
muzikinis teatras apskritai, simfoninė muzika) ir pan. problematikos ribų.
Du kartus (1971, 1984) specialiai svarstyti bendrieji muzikologijos teorijos
bei metodologijos, gan įvairiais aspektais – muzikos populiarinimo (1974),
stiliaus (1976) dalykai; kai kuriose konferencijose būta su jos tema tiesiogiai
23
24
nesusietų, „laisvų“, bendresnės problematikos pranešimų, taip pat pranešimų, kuriuose nagrinėta pati konferencijos temoje nurodoma problema, o
ne ją reprezentuojančios muzikos kūrybos ar kultūros apskritai faktai bei
realijos. Vienoje konferencijoje ir keliuose jos pranešimuose neišvengta oficialiajai ideologijai būdingos tiesmukos retorikos. Tai 1977 m. spalio pabaigoje Vilniuje vykusi ir su vadinamos Spalio revoliucijos paminėjimu sieta
konferencija „Patriotinė ir pilietinė tema Pabaltijo kompozitorių kūryboje“.
Tačiau. Tada įvyko Juliaus Juzeliūno operos „Sukilėliai“ premjera; libretas
parašytas pagal Vinco Mykolaičio-Putino romaną ir pasakoja apie 1863 m.
sukilimą prieš carizmą; pagrindinis veikėjas – vienas sukilimo vadų kunigas Antanas Mackevičius. Operos premjera buvo rengiama 1957 m. rudenį;
veikalą baigiant repetuoti, teatro komunistų partijos biuras apsižiūrėjo, kad
operoje yra „nacionalinių tendencijų“, „akcentuojami religiniai motyvai“
ir pan. ir paragino premjerą uždrausti. Premjeros rengėjai šį tą „pataisė“
(žodį „Sibiras“ pakeitė „katorga“, „Dievą“ – „Tėvyne“ ir pan.). To neužteko. Spalio 28 d. komunistų susirinkime operos statymas buvo pavadintas
bandymu įvykdyti „ideologinį išpuolį“, „politinę diversiją“, kurią esą rengė
„tvirta grupė“, t.y. kompozitorius, dirigentas ir režisierius. Susirinkime dalyvavo Vilniaus miesto komunistų partijos komiteto propagandos ir agitacijos
skyriaus vedėjas Mykolas Burokevičius (1990–1991 m. jis buvo atkurti sovietinę okupaciją siekusių organizacijų vadovas; vėliau suimtas ir įkalintas).
Premjera, aišku, neįvyko; specialų nutarimą apie „kenksmingą operos turinį“ priėmė netgi LKP CK biuras. Bet 1977 m. „Sukilėliai“ pastatyti be jokių
pakeitimų; Sovietų Sąjungos muzikinių teatrų konkurse opera pažymėta III
laipsnio premija, o pastatymas – diplomu... Tiesa, po keliolikos spektaklių
„Sukilėliai“ patyliukais dingo iš repertuaro.
Iki 1990 m. konferencijose dalyvavo tik Baltijos valstybių muzikologai,
išskyrus 1976 m. konferenciją „Stiliaus klausimai“ (buvo viešnia iš Kijevo)
ir 1983 m. konferenciją „Senovinė muzika ir dabartis“. Pastarojoje konferencijoje pirmą sykį nagrinėta XVI–XVIII a. religinės ir pasaulietinės muzikos
kultūra, tarp pranešėjų buvo 4 svečiai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos;
konferencijai pasirinkti Šiauliai, nes šiame mieste nuo 1979 m. rengti Senovinės muzikos festivaliai (dabar tai didelis tarptautinis Šv.Velykų festivalis
Resurexit). Peržengiant savųjų kultūrų nagrinėjimo ribas, nuo XXI konferencijos „Baltijos šalių muzikos kultūros tarptautiniai aspektai“ (Piarnu, 1987)
ėmė smarkiai plėstis temų ratas. XXIII konferencijoje (Kaunas, 1989 m.
Jonas Bruveris. Šiek tiek istorijos
spalis) pirmą sykį specialiai ir nebeatsižvelgiant į sovietinės ideologijos kontrolės nuostatas nagrinėta Nepriklausomybės laikų (1920–1940 m.) muzika
(1989 m. kovo mėn. Lietuvos kompozitorių sąjungos narių suvažiavimas
nutarė nutraukti organizacinius ryšius su SSRS Kompozitorių sąjunga Maskvoje ir pasiskelbė nepriklausoma organizacija; konferencijai Kaunas pasirinktas todėl, kad šis miestas 1920–1939 m. buvo Lietuvos laikinoji sostinė ir
muzikos kultūros centras; Lietuvos sostinę tuomet buvo okupavusi Lenkija).
XXIV konferencijoje „Mitas, religija, muzika“ (Viljandi, 1990) pagrindinį
pranešimą skaitė prof. Eero Tarasti. Jo idėjos ir jaunųjų muzikologų globa
padarė ypač didelę įtaką Baltijos šalių muzikologijai. Muzikologijos problemoms buvo skirtos 1991, 1995, 1996 ir 2002 m. konferencijos. Konferecijose dalyvauja Švedijos, Suomijos, Austrijos, Danijos, Vokietijos, Norvegijos,
Ukrainos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Rusijos, JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos muzikologai, o baltijiečiai kviečiami į užsienio konferencijas.
Išliko nepakitusi konferencijų struktūra: moksliniai pranešimai, informaciniai pranešimai apie svarbiausius krašto muzikos kultūros reiškinius bei
įvykius, koncertai bei teatrų spektakliai, naujausių knygų, natų, garso įrašų
plokštelių parodėlės, muzikinių filmų peržiūros ir pan.
Tam tikro kultūros ploto reiškinių nagrinėjimas nėra retenybė. Jau suėjo
10 metų, kai prof. Helmutas Loosas rengia (nuo 1997-ųjų; iš pradžių Chemnitzo Technikos universitete, dabar Leipcigo universiteto Muzikologijos institute) konferencijas „Vidurio ir Rytų Europos muzikos istorija“ (Musikgeschichte in Mittel- und Osteuropa), kurios daugeliui Baltijos muzikologų atvėrė
vartus į platesnį pasaulį. Regioninės problematikos aspektai ne sykį yra iškilę
Bratislavos šiuolaikinės muzikos festivalio „Melos-Ethos“ metu prof. Nadijos Hrčkovos (Naďa Hrčková) rengiamuose tarptautiniuose muzikologijos
simpoziumuose, o 2003 m. Liublijanos simpoziumo (tenykščių simpoziumų
vadovas prof. Primožas Kuret taip pat yra mūsų svečias) tema buvo „Vidurio
Europos muzikinė tapatybė“ (Musikalische Identität Mitteleuropas). Baltijos
valstybės irgi yra dėl istorijos aplinkybių susidaręs tam tikras kultūros plotas;
jo muzikos kultūros tyrinėjimai visos europietiškosios kultūros istorijos, dabarties ir numatomos ateities kontekstuose tebelaikytini prasmingais, o šalių
nusiteikimas būti muzikos mokslo sklaidos vietomis – gana pagrįstas.
25
26
M a rt H um a l
Baltijos muzikologų asociacijos idėja
1
Estijoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, 1988 m. buvo lūžio metai. Radikalių
permainų būtinumą ypač aiškiai suvokė kūrybinės intelgentijos atstovai,
kurie neatsisakė pasitaikusios galimybės savo reikalavimams viešai išsakyti.
Todėl nieko nuostabaus, kad tų metų birželio mėnesį keturi muzikologai –
Martas Humalas, Priitas Kuuskas, Maris Männikas ir Vaike Sarv – paskelbė
programinį straipsnį „Ar įmanomas estų muzikologijos atsinaujinimas?“,
kur, tarp kitko, sakoma:
Daugelis bėdų, kurių Estijos tauta iki šiol tebekenčia, atsirado dėl prievartinio
šalies stalinizavimo. [...] Panašiai kaip dauguma informuotos mūsų respublikos visuomenės remia ekonominio Estijos savarankiškumo idėją, mūsų kultūros darbuotojai turėtų siekti visiškos šalies kultūrinės nepriklausomybės. [...]
Mūsų tikslas – tai normali muzikinė kultūra, lyginant su kitų tautų, turinčių
bendrais bruožais panašią istoriją, kultūromis. [...] Muzikologija turi būti nacionalinės muzikinės kultūros sąžinė ir ideologija. [...] Priešingai stagnacijos
laikotarpio “oficialiajam” internacionalizmui (o iš tikrųjų – kosmopolitinei
priespaudai), per pastaruosius dešimtmečius tarp muzikologų – dėl kasmetinėse Baltijos muzikologų konferencijose atsiradusių ryšių – susiformavo visai
kitoks internacionalizmas, pagrįstas tikra tarpusavio pagarba ir susidomėjimu; jis pasireiškia bendradarbiavimu nacionalinio palikimo tyrimo ir propagavimo srityje. [...] Mes negalime taikytis, kad iki šiol esame izoliuoti nuo
to, kas vyksta pasaulinėje muzikologijoje, kad neturime galimybės palaikyti
ryšių su tarptautinėmis muzikinėmis organizacijomis, tapti jų nariais (bent
kolektyviniais), dalyvauti jų renginiuose. [...] Kadangi kai kurie potencialūs
lyderiai ir kiti aktyvesni muzikologai laikosi nuošaliai nuo Kompozitorių sąjungos, jos muzikologų sekcija, kaip organizacinis mūsų bendradarbiavimo
pamatas, beveik suiro. Šią padėtį galėtų pakeisti Kompozitorių sąjungos demokratizavimas, nes iki šiol jos struktūra kopijuoja sąjunginę organizaciją su
jos biurokratišku ir autoritariniu vadavavimo stiliumi.
Mart Humal, Priit Kuusk, Maris Männik, Vaike Sarv, „Kas on võimalik eesti muusikateaduse uuenemine?“ (Sirp ja Vasar, 1988 06 24).
Mart Humal. Baltijos muzikologų asociacijos idėja
Kaip tų minčių įsikūnijimas vėliau atsirado ir Baltijos muzikologų asociacijos (BMA) idėja. Paminėto straipsnio autoriai sudarė BMA iniciatyvinę
grupę, kuri suformulavo 1988 m. rugsėjo 26 d. pasiūlymą įsteigti BMA. Šis
pasiūlymas buvo paskelbtas spalio 12–15 d. Rygoje įvykusioje XXII Baltijos
muzikologų konferencijoje:
Pasiūlymas įkurti Baltijos muzikologų asociaciją
Baltijos šalių (Estijos, Latvijos, Lietuvos) bendradarbiavimo tradicijos siekia
dar praėjusį šimtmetį. Tokį bendradarbiavimą lemia mūsų kultūrų tipologinis panašumas ir žmogiškųjų resursų ribotumas. Organizuotas bendradarbiavimas jau atsiranda šio šimtmečio pirmoje pusėje: trisdešimtaisiais
metais veikė Estijos–Latvijos draugija, o 1940 m. pradžioje Estijos, Latvijos,
Lietuvos bendradarbiavimo biuras leido kultūros žurnalą Revue Baltique.
Vėlesnė Stalino–Brežnevo politika „skaldyk ir valdyk“ neprisidėjo prie lygybe grindžiamo bendradarbiavimo tarp TSRS tautų. Tuo pat metu pasaulyje
didėjo susidomėjimas Pabaltijo respublikomis, o mes iki šiol apsiribodavome didesniu ar mažesniu pašalinio stebėtojo ar svečio vaidmeniu. Visiškai
nenormalu, kad šiuo metu Baltijos šalyse nėra mokslinio centro mūsų regio
no istorijai ir kultūrai tyrinėti bei propaguoti.
Šiuo metu įkurti panašią organizaciją būtų realiausia tose kultūros srityse, kur jau sukaupta ilgamečio bendradarbiavimo patirtis. Viena jų – muzikologija. Jau daugiau kaip dvidešimt metų Kompozitorių sąjungoms vadovaujant, vyksta Baltijos šalių muzikologų konferencijos. Pripažindami
Kompozitorių sąjungų nuopelnus – sudaro palankias sąlygas muzikologams
bendradarbiauti, konstatuojame, kad kryptingas mokslinis tiriamasis darbas
negali būti kūrybinės sąjungos veiklos tikslas. Todėl reikia specialios organizacijos. Mes siūlome įkurti Baltijos šalių muzikologų asociaciją (BMA, Baltic Musicological Association) – laisvanorišką organizaciją Pabaltijo muzikai
pasaulinės muzikos kontekste tyrinėti ir jai populiarinti ir per tai įsigilinti į
mūsų tautų sąmoningumą. BMA galėtų būti pavyzdys kuriant panašias specializuotas regionines organizacijas, kurių visuma sudarytų ateityje kuriamo
Baltijos instituto pagrindą – pasaulinį baltiškųjų tyrinėjimų centrą [...]*
Diskusijoje, vykusioje toje pat konferencijoje spalio 15 d., dėl šio pasiūlymo pasisakė Edmundas Gedgaudas, Vytautas Landsbergis, Jonas Bruveris
ir Juozas Antanavičius iš Lietuvos, Ingrida Zemzarė, Guntaras Pupa, Arnoldas Kluotinis ir Ludvigas Karklinis iš Latvijos ir kt. Ingridos Zemzarės
* Toliau aptariamos BMA veiklos kryptys, narystės, finansiniai bei organizaciniai klausimai.
27
28
nuomone, BMA turėtų būti atskiras juridinis asmuo. Savo veiklą ji turėtų
grįsti pirmiausiai etiniais principais. Kiekvienoje respublikoje reikia sukurti
iniciatyvinę grupę. Vienas pirmųjų asociacijos tikslų turėtų būti periodinio
leidinio įsteigimas.
Kai kurios išsakytos mintys atsispindėjo ir spaudoje:
„Kolegų nuomone, pasiūlymas vertas įgyvendinimo, jeigu asociacija bus atspari „pasyvios regimybės virusui“ (Edmundas Gedgaudas) ir netaps biurokratine įstaiga, panašia į Muzikos draugiją. [...] Arnoldas Kluotinis taikliai
palygino BMA santykius su Kompozitorių sąjunga ir Mokslų akademijos –
su Liaudies fronto santykiais su partinėmis ir vyriausybinėmis įstaigomis: ji
netaps jau esančių institucijų pakaitalu, o vykdys tuos uždavinius, kurie joms
nepajėgiami ar neįdomūs. A. Kluotinio nuomone, BMA centras galėtų būti
Taline, nes estų muzikologai turi glaudesnius negu jų kaimynai tarptautinius
ryšius. Buvo nuspręsta aptarti pasiūlymą kiekvienos Kompozitorių sąjungos
muzikologų sekcijoje, o paskui bendrai suformuluoti BMA įstatus“.
Tačiau buvo ir abejonių: „Vis dėlto esama baimės, ar nauja įstaiga nebus
formali. Ką duos asociacija, jeigu jau daugiau negu dvidešimt kartų rengta
konferencija šiandien nepatraukia maksimalaus pačių muzikologų dėmesio
ir atsidavimo?“
2
1989 m. spalio 12–14 d. Kaune įvyko XXIII Baltijos muzikologų konferencija, kur, beje, Estijos delegacija skleidė Švedijoje gyvenančio estų kompozitoriaus ir muzikologo Harry Olto sudarytą memorandumą su Švedijos Karališkosios muzikos akademijos pasiūlymais dėl bendradarbiavimo, liudijantį,
kad ir užsienyje atsirado susidomėjimas Baltijos šalių muzika ir ryšiais su jų
muzikologais.
Diskusijoje, įvykosioje konferencijos pirmos dienos vakare, apie BMA kalbėjo Jurgis Dvarionas, Jonas Bruveris ir Algirdas Ambrazas iš Lietuvos, Leo
Normetas ir Priitas Kuuskas iš Estijos, Ludvigas Karklinis ir Arnoldas Kluotinis iš Latvijos ir kt. „Kaip svarbiausias klausimas buvo iškelta Baltijos muzikologų asociacijos (BMA) sukūrimo idėja [...]. Buvo svarstyti organizaciniai
klausimai, būtinumas leisti žurnalą Baltic Musicological Review ir priimta de
Mart Humal, „XXII Balti muusikateadlaste konverents“ (Sirp ja Vasar, 1988 10 28).
Imants Zemzaris, „Mūzika un mēs“ (Literatūra un Māksla, 1988 11 11).
Mart Humal. Baltijos muzikologų asociacijos idėja
klaracija apie BMA steigiamosios konferencijos sušaukimą“. „Nutarta įkurti
nedideles organizacines grupes, suaktyvinti informacinių centrų veiklą. BMA
tikslas – tirti ir populiarinti Baltijos šalių muziką; ji turėtų skatinti ne vien
mokslo tiriamąjį darbą, bet ir propagandą, reklamą, leidybą, pasikeitimą informacija, dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose. Numatyta leisti šios asociacijos laikraštį (anglų k.), kaupti medžiagą Baltijos šalių muzikos enciklopedijai,
diskografiją; pati BMA ateityje galėtų išaugti į Baltijos šalių muzikos institutą.
Abejota, ar esame tam pasirengę, tačiau jau šiandien reikia numatytus klausimus gvildenti, juolab kad 1991 metais vyks Baltijos šalių festivalis. Svajojama,
jog ir Baltijos šalių muzikologų konferencijos taptų tarptautinėmis“.
Ši deklaracija buvo paskelbta trim egzemplioriais – lietuviškai, latviškai
ir estiškai. Štai jos lietuviškas tekstas:
XXIII PABALTIJO MUZIKOLOGŲ KONFERENCIJOS
DEKLARACIJA
Estijos, Latvijos ir Lietuvos Kompozitorių sąjungų Muzikologų sekcijų atstovai yra vieningai nusiteikę bendradarbiauti ir įsteigti visuomeninę (nevyriausybinę) organizaciją – Baltijos valstybių muzikologų asociaciją (Baltic
Musicological Association).
Asociacijos tikslas yra, remiantis Tarptautinės muzikologų draugijos ir
UNESCO principais, tarptautiniu mastu koordinuoti muzikologų veiklą,
bendromis jėgomis tyrinėti ir propaguoti muziką keitimosi kultūros vertybėmis bei tautų bendravimo plėtros vardan.
Atstovai įsipareigoja parengti Baltijos valstybių muzikologų asociacijos
įstatus ir sušaukti jos steigiamąją konferenciją.
Kaunas, 1989 m. spalio 13 d.
Priit Kuusk
Estijos Kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijos Pirmininkas
Ludvigs Kārkliņš
Latvijos Kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijos Pirmininkas
Jurgis Dvarionas
Lietuvos Kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijos Pirmininkas
Edith Kuusk, „Balti muusikateadlased Kaunases“ (Reede, 1989 11 11).
Rūta Goštautienė, „XXIII Pabaltijo muzikologų konferencija“ (Krantai, 1989, Nr. 12, p. 70).
Spaudoje buvo paskelbtas tik estiškas deklaracijos tekstas („XXIII Balti muusikateadlaste
konverentsi avaldus“, Reede, 1989 10 20).
29
30
Konferencijoje buvo nutarta vėl susirinkti gruodžio mėnesį Rygoje, po
Latvijos Kompozitorių sąjungos suvažiavimo. O Arnoldas Kluotinis sudarė
įstatų projektą, kuris buvo aptartas Rygoje 1989 m. gruodžio 12 d. ir pristatytas susipažinimui trijų respublikų Kompozitorių sąjungų muzikologų
sekcijoms (aptarime dalyvavo Martinis Boiko, Vizbulytė Bėrzinia ir Arnoldas Kluotinis iš Latvijos, Jurgis Dvarionas ir Viktoras Gerulaitis iš Lietuvos,
Martas Humalas ir Priitas Kuuskas iš Estijos). Kitas susitikimas buvo numatytas 1990 m. vasario pradžioje. Tačiau jis nebeįvyko.
Kaip ir buvo planuota, kita Baltijos muzikologų konferencija, įvykusi
1990 m. spalio 4–6 d.Viljandyje (Estija), tapo tarptautinė – be Baltijos šalių
atstovų, joje dalyvavo svečių iš Suomijos ir Švedijos. Tačiau ir ten klausimas
apie BMA nebuvo iškeltas.
* * *
Kodėl taip susiklostė? Galima tik spėlioti, kad BMA idėja buvo vienas iš tų
pereinamojo laikotarpio ketinimų, kurie greitoje istorinių įvykių tėkmėje
prarado aktualumą.
Lietuvių ir latvių muzikologai iki šiol tebetęsia savo veiklą Kompozitorių
sąjungų muzikologų sekcijose, o Estijoje kompozitorių ir muzikologų keliai
skyrėsi: 1992 m. buvo įsteigta Estijos muzikologų draugija – nepriklausoma
nuo Kompozitorių sąjungos organizacija. Ji ir surengė 1996, 1999 ir 2002 m.
Taline įvykusias Baltijos muzikologų konferencijas.
Estų muzikologų sluoksniuose vis stiprėjo nuomonė, kad šios konferencijos savo ligšioliniu pavidalu atgyveno. Kadangi pakartotiniai bandymai
susitarti su kaimynais apie jų formos ir periodiškumo pakeitimą nedavė
vaisių, Estijos muzikologų draugija vienapusiškai nusprendė nerengti 2005
m. Estijoje numatytos konferencijos. O lietuvių ir latvių kolegos išlaikė jų
formą ir nuo 2006 m. konferencijos vyksta kasmet.
31
Au dr o n ė Ž i ū r a i t y t ė
LKS muzikologų sekcijos pirmininkė (1995–2005)
LKS muzikologų sekcija – Baltijos muzikologų
konferencijų organizatorė ir dalyvė.
Atgarsiai Lietuvos spaudoje (1995–2005)
Muzikologų sekcijos veiklos reglamente, su kolegomis suformuluotame
amžių sankirtoje, konstatuojama, kad tradicinės muzikologų veiklos formos yra konferencijos. Jų organizavimas, dalyvavimo įvairiose konferencijose rėmimas, muzikos kritikos puoselėjimas, muzikologijos problemų
aptarimas sudaro sekcijos veiklos prioritetą (įvyko 10 lenkų ir lietuvių, 39
Baltijos muzikologų konferencijos, kiti lietuvių kompozitoriams skirti renginiai). Sekcijos veiklą koordinuoja pirmininkas ir septynių (iš pradžių penkių) asmenų muzikologų sekcijos biuras. Muzikologų sekcijos biuro nariais
1995–1999 m. buvo išrinkti: Jūratė Burokaitė, Edmundas Gedgaudas, Ona
Narbutienė, Rita Nomicaitė, Audronė Žiūraitytė; 1999–2003 m.: Jūratė Burokaitė, Edmundas Gedgaudas, Vytautė Markeliūnienė, Ona Narbutienė,
Daiva Parulskienė, Jūratė Trilupaitienė, Audronė Žiūraitytė; 2003–2005 m.:
Edmundas Gedgaudas, Gražina Daunoravičienė, Beata Leščinska (Baublinskienė), Daiva Parulskienė, Rūta Skudienė, Vytautė Markeliūnienė, Audronė Žiūraitytė. 1995–2005 m. Vilniuje su kolegomis organizavome Baltijos
muzikologų XXIX (1995); XXXII (1998); XXXV (2001); XXXVIII (2004)
konferencijas. Didelė darbo dalis rengiant konferencijas ir jų medžiagą publikavimui teko LKS referentėms – Karinai Firkavičiūtei (iki 2002) ir Živilei
Tamaševičienei.
Koks tolimesnis Baltijos muzikologų sambūrių likimas? Ar 2007 m. Vilniuje rengiama jubiliejinė XL konferencija bus paskutinė? Šie klausimai buvo
aktualūs dar XXX konferencijoje, įvykusioje 1996 m. Taline. Atrodė, kad ji,
skirta muzikologinės minties raidai Baltijos šalyse, užbaigs svarbų bendraMuzikologų sekcija – juridinio statuso neturintis Lietuvos kompozitorių sąjungos padalinys, jungiantis LKS narius – muzikologus, muzikos kritikus, etnomuzikologus, skatinantis
muzikologų kūrybiškumą, lietuvių profesionaliosios muzikinės kultūros tyrinėjimus.
32
darbiavimo etapą. Tai savaip liudijo konferencijos tema, šventiški akcentai.
Teatro Estonija žiemos sode, gana egzotiškoje, elegantiškoje, net prabangioje aplinkoje buvo pristatytas naujas lietuvės pianistės Aleksandros Juozapėnaitės-Esmaa, gyvenančios ir dirbančios Taline, kompaktinis diskas su M.K.
Čiurlionio kūriniais fortepijonui. Pristatymą surengė kultūrai dėmesinga
p. Halina Kobeckaitė – tuomet Lietuvos ambasadorė Estijoje, Estijos kompozitorių sąjunga, Estijos lietuvių bendruomenė. Pianistę sveikino renginio organizatoriai, lietuvių muzikologų vardu – Jonas Bruveris. Baigiamosios XXX
konferencijos diskusijos vyko netoli jūros esančiame Rocca al Mare parke, dalyvaujant EKS pirmininkui, šviesios atminties Leppo Sumerai (1950–2000),
skanaujant estiškus nacionalinius patiekalus, svarstant apie šio renginio perspektyvą, modifikacijas, periodiškumą. „Nejaugi jau išsekome, pavargome ir
nebenorime vieni kitų girdėti?“ – retoriškai klausė K. Firkavičiūtė straipsnyje,
pavadintame „O, kiek daug mums metų!“, pasigedusi konferencijos salėje ir
jaunų estiškų veidų. Talino konferencija parodė, kad šis renginys, jo perspektyvos labiausiai rūpi lietuviams ir latviams. Mums jis tebėra laukiama proga
pasikeisti su kaimynais informacija, pasidalyti įvairialype profesine patirtimi,
tiesiog pabendrauti. Estai kur kas dažniau vyksta į panašius renginius svetur
(Suomiją, Švediją, kitas šalis) ir gvildena konkrečias, specifines temas.
Vytautė Markeliūnienė straipsnyje „30 metų Baltijos šalių muzikologų
konferencijoms: nuo ideologijos iki solidarumo“ rašė: „Paskutiniame konferencijos pranešime, parengtame esto Marto Humalo, Lietuvos muzikologų
delegacijai buvo pasakyta daug komplimentų. Jo surinkta statistika bylojo,
kad per 30 metų Baltijos muzikologų konferencijose labiausiai pasižymėjo
lietuviai: iš mūsų šalies dalyvavo daugiausiai atstovų, kurie parengė didžiausią pluoštą pranešimų (115 delegatų, 54 pranešimai). Jų „čempionu“ paskelbtas Arnoldas Kluotinis (Latvija), antras – Jonas Bruveris, trečias – Martas
Humalas, o penkti – Ona Narbutienė ir Vytautas Landsbergis“. Prelegentas
Žr. Ona Narbutienė, „Muzikologų trisdešimtoji“, 7 meno dienos, 1996 10 18, p. 2; Vytautė
Markeliūnienė, „30 metų Baltijos šalių muzikologų konferencijoms: nuo ideologijos iki
solidarumo“, Lietuvos aidas, 1996 10 16, p. 15; Karina Firkavičiūtė, „O, kiek jau daug
mums metų! Baltijos šalių muzikologų trisdešimtasis susitikimas“, Muzikos barai, 1996,
Nr. 20, p. 18.
Karina Firkavičiūtė, op. cit.
Žr. Audronė Žiūraitytė, „XXX Baltijos muzikologų konferencija”, Lietuvos rytas, 1996 10 11,
p. 32.
Žr. Vytautė Markeliūnienė, op. cit.
Audronė Žiūraitytė. LKS muzikologų sekcija
pabrėžė konferencijų svarbą baltiškojo identiteto ir solidarumo išlaikymui,
taip pat pasikeitimui profesiniais laimėjimais.
Taigi į XXX konferenciją, kaip rašė Ona Narbutienė, „važiavome ne tik
šventiškai nusiteikę – mūsų kalbos nuolat krypdavo į šių konferencijų ateitį.
Paskutiniais metais įvyko nemažai pokyčių: pirmiausia kviečiama daug mažiau žmonių iš kiekvienos respublikos (vietoj penkiolikos – penki!), todėl
gerokai susiaurėjo šios konferencijos poveikis. Pasikeitė konferencijų kalba.
Dabar jos dvi – anglų ir vokiečių. Bet daugelis laisvai kalba tik viena jų, tad
kai kurių pranešimų nesupranta. O kas nemoka nė vienos, apskritai nedalyvauja (ne tik aktyviai, bet ir pasyviai) konferencijose. [...] Avo Hirvesoo,
pirmosios konferencijos dalyvis, savo pranešimą skyręs nueitam keliui, labai
netikėtai prabilo rusiškai. Jis paaiškino, kad ši kalba dominavo konferencijose, ja kalbėjo ir 1940-aisiais Taline susirinkę trijų valstybių muzikai. [...] Galutinis sprendimas nepriimtas. Latviai pakvietė kitais metais į Rygą, jau galvoja apie temą... O baigti norėtųsi A. Hirvesoo mintimis – sentimentu mūsų
praėjusioms konferencijoms: „Gyvenome uždarame pasaulyje, ir kiekviena
naujiena mums buvo labai svarbi. Mes pasitikėjome vieni kitais ir dosniai
tomis naujienomis dalijomės. Konferencijos davė mums labai daug – informacijos, puikių draugų, bendrą mąstymą. Tai buvo ne tik muzikologija, jos
padėjo mums išlikti. Tai buvo šviesa...“
Vienas išskirtinių Baltijos muzikologų konferencijos bruožų – artimas
ryšys su skambančia muzika. Vaizdo ir garso įrašai, koncertai, spektakliai,
o anksčiau ir muzikinių filmų peržiūros sudaro svarbią jų turinio dalį. Tradiciniai informaciniai pranešimai, nušviečiantys kiekvienos šalies muzikinį
gyvenimą, taip pat yra bene labiausiai laukiami, nors jų trukmė dvigubai ilgesnė (valanda) nei įprastų, ir autoriai ne visada įtraukiami į programą. Tokia konferencijų „muzikavimo“ tendencija atsispindi ir straipsniuose, kurių
didelę dalį sudaro ne tik pranešimų, bet ir išgirstos muzikos, greta vykstančių koncertų, matytų muzikinių spektaklių, o dažnai ir festivalių (lietuviškos
„Gaidos“, estiško Nyyd) aprašymas. Tris dienas trunkanti konferencija papildoma plačiu įspūdžių spektru. Ir 1997 m. Rygoje vykusioje XXXI konferenKarina Firkavičiūtė, op cit.
Penkiolika – buvo riba, vykdavo ne tik pranešimų autoriai, bet ir klausytojai – muzikos
kritikai, studentai. Buvome tiesiog savos konferencijos, nesvarbu kur ji vyktų, dalyviai, o
ne atstovai, kaip vėliau, apribojus skaičių iki penkių – A.Ž.
Ona Narbutienė, op. cit.
33
34
cijoje Baltijos muzikologai potyriais pailgino savo gyvenimą. „Festivaliai [o
muzikologams konferencijos – A. Ž.] – tai būdas pailginti gyvenimą, – teigė Rygoje užaugęs, dabar visame pasaulyje žinomas smuikininkas Gidonas
Kremeris. Konferencijos metu rodytoje video juostoje, kurios autorė Ingrida
Zemzarė – muzikologė ir orkestro Kremerata Baltica (jungiančio Baltijos
šalių jaunuosius muzikantus) direktorė, – smuikininkas pasakojo apie 15
užsienyje surengtų šio orkestro festivalių, kurių metu grota įvairi muzika.
Tai siejosi su konferencijos tema – „Muzikos stilius XX a. paskutiniojo dešimtmečio kompozitorių kūryboje“.
XXXI konferencijos metu girdėtas kamerinės muzikos koncertas atspindėjo reikšmingus latvių muzikos pokyčius, naujas tendencijas. Šioje
konferencijoje labai išsamų, didelio užsieniečių susidomėjimo sulaukusį informacinį pranešimą apie naujausią lietuvių muziką ir muzikinės kultūros
įvykius skaitė Ona Narbutienė. Inga Jasinskaitė-Jankauskienė, dar rašydama apie XXIX konferenciją, taip pat minėjo, kad Vilniaus svečiai atkreipė
dėmesį į didelę informacinių pranešimų reikšmę. Drauge apibendrindama
šį tradicinį renginį muzikologė teigė, kad vyravo analitiniai pranešimai, o
baigiamojoje diskusijoje Mieczysławas Tomaszewskis siūlė vėliau neapsiriboti formaliomis analizės temomis10. Taigi, nors ir užuominomis, bet konferencijoje, skirtoje XX a. muzikai muzikologijos akiratyje ir muzikologijos
dėstymo problemoms, Rūtos Goštautienės žodžiais tariant, kalbėta ir apie
„dusinančius analizės gniaužtus ir jos nepajėgumą paaiškinti muziką [...],
apie autoritetų diktatūrą ir nuo muzikos realybės nutolusių įmantrių diskursų bergždumą“11.
Naujų muzikinių įspūdžių paieškas ir dalyvavimą Baltijos konferencijose
derina dažnas jų svečias, vokiečių muzikos kritikas Lutzas Lesle. Atvykęs į
XXXII konferenciją, 1998 m. surengtą Vilniuje, jis drauge atidžiai klausėsi
„Gaidos“ koncertų, vėliau pribloškė savo samprotavimais: „Gerai, kad buvote izoliuoti nuo pirmyn bėgančios Europos. Vokietijoje daug naujos muzikos festivalių, kuriuose skamba ne tik originali muzika, bet ir „užtempta
ant kurpalio“.[...] O Baltijos kraštuose dar gyva liaudies muzikos tradicija,
Žr. Audronė Žiūraitytė, „Baltijos šalių muzikologai ilgino gyvenimą Rygoje“, Lietuvos
rytas, 1997 10 24, p. 32.
10
Žr. Inga Jasinskaitė-Jankauskienė, „Dvidešimt devintasis muzikologų susitikimas“, 7
meno dienos, 1995 11 03, p. 3.
11
Rūta Goštautienė, „Baltijos kraštų muzikologai – Vilniuje“, Lietuvos rytas, 1995 10 27, p. 38.
poetika, atspindinti identitetą. Manau, todėl buvo labai įdomu susipažinti
su europietiškiausiu O. Balakausku, intymiausiai mitologijos pasaulin įsiskverbiančiu, originaliu, gal ir lietuviškiausiu B. Kutavičiumi, prancūzišku
galantiškumu paženklinta V. Barkausko muzika, Baltijos šiaurietišką skambesį išlaikiusiu keistuoliu F. Bajoru. Manau, kad kraštovaizdis, nuotaikingai
nesikeičiantys metų laikai – ilgos žiemos ir trumpos vasaros, tamsių bangų
gelmė padeda formuoti ir muzikos esmę. Tikriausiai taip pasiekiama muzikos ir žmogaus harmonija, nes ir šis menas turi būti skirtas ne tik galvai, bet
ir širdžiai“12.
„Tai, kad „Gaida“ į savo glėbį priėmė XXXII Baltijos muzikologų konferenciją, – spaudos puslapiuose svarstė Rūta Gaidamavičiūtė,– matyt, abiems
renginiams išėjo į naudą – atsirado daugiau profesionalių klausytojų, kurie
galbūt norės ir toliau domėtis lietuvių muzikos kultūra, o konferencijos tema
„Naujoji raiška III tūkstantmečio išvakarėse – tarp paprastumo ir sudėtingumo“ buvo pratęsta koncertuose“13. Rašydama apie XXXII konferenciją,
Lina Navickaitė taip pat iš pradžių pabrėžia, kad prelegentai iš įvairių šalių
ne tik savaip traktavo konferencijos temą, bet ir kiekvieną dieną stebėjo pateikiamą naujausių lietuvių, latvių bei estų kompozitorių kūrinių panoramą14. Toliau muzikologė išsamiai analizuoja perskaitytus pranešimus reziumuodama: „XXXII Baltijos muzikologų konferencija buvo labai turininga,
amžių sandūros problemų, metodologinių tyrimų požiūriu, galbūt pritrūko
įvairesnių diskusijų komentarų ar pasiūlymų“15. Kliūtis gyvoms diskusijoms – dažnokai nepakankamas kalbų mokėjimas. Jauna muzikologė Rūta
Keturakytė ieškojo išeities: „Kaip ir dera tarptautiniuose renginiuose, pranešimai buvo skaitomi užsienio – vokiečių, anglų, rusų – kalbomis. Tačiau
dalis klausytojų, ypač studentai bei vyresnės kartos muzikologai, mokyklose
daugiausia studijavę rusų, gerai moka tik vieną ar dvi iš minėtų kalbų. Ar
nevertėtų pranešimus spausdinti iš anksto ir posėdžiuose daugiau dėmesio
skirti diskusijoms?“16
L. Lesle, žr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, „Kelias naujos muzikos link“, Literatūra ir menas, 1998 11 28, p. 11.
13
Rūta Gaidamavičiūtė, „Aštuntoji „Gaida“ – vertybių atrankos metas“, 7 meno dienos,
1998 11 20, p. 2.
14
Žr. Lina Navickaitė, „Baltijos muzikologų konferenciją prisiminus“, 7 meno dienos,
1998 11 27, p. 2.
15
ibid.
16
Rūta Keturakytė, „Tarėsi Baltijos muzikologai“, Lietuvos rytas, 1998 11 17, p. 2.
12
35
36
Susikalbėjimo klausimą kėlė ir Rita Aleknaitė-Bieliauskienė: „Ilgi teoriniai pranešimai buvo skaitomi užsienio kalbomis. [...] Tai teigiama pamoka
studentams, būsimiems muzikologams: norint bendrauti su pasauliu reikia
mokėti [...] ne vieną kalbą“17. Šią opią problemą Baltijos muzikologai siekė išspręsti prieš konferencijas parengdami pranešimų santraukas keliomis
kalbomis, laikydamiesi taisyklės: jei pranešimas skaitomas angliškai – santraukos pateikiamos vokiškai, ir atvirkščiai, bei visada gimtąja, Vilniuje – lietuvių kalba. Tačiau šis principas nebuvo nuosekliai įgyvendinamas,
o tezių knygelės tik iš dalies padėdavo, kai užsienio kalbomis buvo dėstoma sudėtinga teorinė analizė ar istorinė problematika. Nepaisant to, Vilniaus konferencijas gana gausiai lankė klausytojai, užklysdavo ir vienas kitas
kompozitorius (dažniausiai Teisutis Makačinas), aktyvūs buvo muzikologų
sekcijos nariai, taip pat studentai. Spaudoje skaitėme: „Maloniai nustebino
Danijos ir Olandijos studentai, atvykę pasiklausyti pranešimų, bei gausiai
konferencijos renginius lankę būsimieji Lietuvos muzikologai“18.
XXXII konferencijos dalyviai ir svečiai džiaugėsi gera organizacija, pabrėžė pokalbių su kolegomis, naujų ryšių svarbą19. Čia užsimezgę ryšiai neapsiribodavo vien draugiškais santykiais, kartais būdavo oficialiai įforminti.
L. Lesle iniciatyva buvo įkurta Baltijos šalių bendrija Ars Baltica, pasirašyta sutartis tarp Rygos ir Liubeko aukštųjų muzikos mokyklų, rengiamos
įvairios Vokietijos ir Latvijos apsikeitimo studentais, meistriškumo kursų ir
panašios programos20. Vėliau, po XXXV Baltijos muzikologų konferencijos,
surengtos Vilniuje 2001 m., buvo pasirašyta Erasmus/Socrates programos
sutartis tarp Lietuvos muzikos akademijos ir Leipcigo universiteto muzikologijos instituto (2002, iniciatoriai Gražina Daunoravičienė ir Helmutas
Loosas), pagyvinusi šių aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų profesinį
bendravimą. Toks „sandoris“ labai natūralus, nes XXXV konferencija buvo
skirta Vokietijos ir Baltijos šalių muzikiniams ryšiams, jos praeičiai, dabarčiai ir ateičiai.
„Pastarosios konferencijos Vilniuje ypatybė, – rašė Vytautė Markeliūnienė, – kad šįkart ji buvo rengiama kartu su Vokiečių muzikos kultūros
Rytų Europoje institutu (IME, Bona) [pareiškusiu norą dalyvauti mūsų konRita Aleknaitė-Beliauskienė, op.cit.
Rūta Keturakytė, op.cit.
19
Lina Navickaitė, op. cit.
20
Rūta Keturakytė, op. cit., Lina Navickaitė, op. cit.
17
18
ferencijoje – A. Ž.]. Per tris dienas pateikti 28 vokiečių, latvių, estų ir lietuvių
pranešimai, iš kurių penki buvo eksponuojami stenduose, įvairiomis kryptimis praturtino įžvalgų, informacijos, tyrimų, faktų panoramą, be to, atvėrė
netikėtų kertelių. Štai vokiečių muzikologas, pianistas ir smuikininkas Kolja
Lessingas, savo pranešimą skyręs mūsų kompozitoriaus Vlado Jakubėno,
Berlyno aukštosios muzikos mokyklos profesoriaus, kompozitoriaus Franzo Schrekerio mokinio, kūrybai, analizavo šio pedagogo įtaką V. Jakubėno
muzikai, o vėliau supažindino klausytojus su F. Schrekerio bei kelių kitų jo
mokinių kūryba – surengė fortepijoninės muzikos koncertą. XXXV Baltijos muzikologų konferencija padarė labai gerą įspūdį ir darbinga, pakilia
atmosfera, ir aktyviai čia besireiškiančiu muzikologiniu jaunimu, diskusijų
temperamentu, kurį pagyvino [...] vokiečiai svečiai“21. Beje, tarp jų buvo ilgametis Vokietijos muzikologų draugijos (Gesellschaft für Musikforschung)
vadovas, vienas didžiausių vokiečių muzikologų autoritetų profesorius
Klausas Wolfgangas Niemölleris. Jis analizavo XVI a. simbolių kompozicijas Baltijos jūros regione. Spaudos puslapiuose įspūdžiais dalijosi Algirdas
Ambrazas, pažymėjęs, kad: „Šių konferencijų istorijoje visko būta: pakilimų
ir atoslūgių. Tačiau šįmet renginys buvo solidus, rimtas ir gerai organizuotas. Svečiai stebėjosi aukšta Baltijos kraštų muzikologų kultūra, mokslininkų kompetencija. K.W. Niemölleris, H. Loosas, Latvijos muzikologai dėkojo
rengėjams už puikų muzikinės minties sklaidos forumą“22.
Baltijos konferencijos, siekdamos aukšto profesinio lygio, drauge kurdavo jaukią, „šeimynišką“ bendravimo aplinką. Apžvalgose skaitome: „Laiku
ir kruopščiai parengtas konferencijos pranešimų tezių bukletas, noriai talkininkaujantis Muzikos akademijos jaunimas, ne tik užėmęs svečius, padėjęs prelegentams pateikti muzikos įrašų pavyzdžius, vaišinęs per pertraukas
kava, bet ir kėlęs pranešėjams apgalvotus klausimus, – visa tai gal ir ne svarbiausios, bet ryškios detalės, kūrusios rimtą, akademišką ir jaukią, svetingą
atmosferą. Konferencijos proga buvo išleistas ir visiems svečiams padalytas
rinkinys „Dvidešimtojo amžiaus muzika muzikologijos akiratyje“ (sudarytojos A. Žiūraitytė ir K. Firkavičiūtė), atgaivinęs nunykusią tradiciją publikuoti Baltijos muzikologų konferencijų medžiagą. Jau galima užtikrinti, kad
visų tik pasibaigusios konferencijos pranešimų medžiaga taip pat netrukus
21
22
Vytautė Markeliūnienė, „Devynios dienos muzikos“, Dienovidis, 2001, Nr. 11, p. 24.
A. Ambrazas, žr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, „Muzikologų rūpesčiai“, Literatūra ir menas, 2001 11 09, p. 12.
37
38
įgis solidaus leidinio pavidalą. Būsimo rinkinio leidybos iniciatyva priklauso Vokiečių muzikos kultūros Rytų Europoje institutui“23.
Konferencijos pranešimų, kurie jos autorių buvo dažniausiai išplečiami
į išsamius mokslinius straipsnius, publikavimas – dar viena labai svarbus
muzikologų sekcijos veiklos ir Baltijos konferencijų rezultatas. Keturi Baltijos muzikologų darbų rinkiniai iki 1992 m. buvo išleisti rusų kalba (Vilnius,
1982; Talinas 1985; Ryga, 1987; Vilnius, 1992). 2001 m., po devynerių metų
pertraukos tęsėme publikavimo tradiciją, pristatydami naują leidinį, į kurį
buvo atrinkti XXIX ir XXXII Baltijos muzikologų konferencijų pranešimai
anglų, vokiečių kalbomis, santraukas pateikiant lietuvių kalba24. Trijų Baltijos šalių muzikologai iki šiol neturi didelių galimybių savo darbus spausdinti svetur. Todėl konferencijų rinkinių išleidimas užsienio kalbomis svarbus
mūsų veiklos paliudijimas pasauliui. Džiaugėmės radę elegantiškojo Leo
Normeto (1922–1995) – sovietų laikais pabrėžtinai vakarietiško (europietiško), nepakantumą tuometinei aplinkai spinduliuojančio – muzikologo
ir kompozitoriaus pranešimo rankraštį, jo nuolatine Jugendstil tema, kuri
šįkart buvo gvildenama paskutinį kartą (Manierizmas semiotikos aspektu /
Jugendstil aus semiotischen Gesichtspunkt). Ankstesni statistiniai duomenys
rinkinio sudarytojų buvo papildyti nauja informacija: nuo 1997 m. konferencija imta organizuoti šiuolaikinės muzikos festivalių metu („Gaidos“ – Vilniuje, Nyyd – Taline, Muzikas forums, 1997 ir The festival of Baltic symphony
orchestras, 2000 – Rygoje). Dažniausiai iki XXX konferencijos dalyvavęs užsienio svečias buvo prof. Folke Bohlinas (Švedija), vėliau – prof. Helmutas
Loosas (Vokietija).
Atsigręždamas į tuo metu jau trisdešimt įvykusių konferencijų, estų
muzikologas Martas Humalas (beje, kalbantis visomis trimis – estų, latvių
ir lietuvių kalbomis) rinkinyje rašė: „Pirmiausia šios konferencijos turėjo
nepaprastą visuomeninę reikšmę, jos padėjo išlaikyti baltiškąją tapatybę ir
solidarumą. Antra, per tuos dešimtmečius jos suformavo mums, Baltijos
muzikologams, svarbią terpę, kurioje galėjome supažindinti vieni kitus su
savo muzikologine mintimi. Per tuos trisdešimt metų Baltijos muzikologai
Vytautė Markeliūnienė, „Muzikologijos akiratyje“, 7 meno dienos, 2001 11 16, p. 3.
Music of the Twentieth Century Within the Horizons of Musicology, Selected papers of
the 29th and 32nd conferences of Baltic musicologists / XX a. muzika muzikologijos akiratyje. 29-os ir 32-os Baltijos muzikologų konferencijų pranešimų rinkinys, edited by /
sudarė A. Žiūraitytė ir K. Firkavičiūtė, Vilnius: Lithuanian Composers’ Union/ Lietuvos
kompozitorių sąjunga, 2001.
23
24
įstengė būti bendras kolektyvas. Nepaisant didelės mūsų specialybių ir tyrinėjimo sričių įvairovės, mus visus vienijo dėmesys savo šalių muzikai“25.
Kitas, XXXV konferencijos pranešimų rinkinys „Vokietijos ir Baltijos
šalių muzikiniai ryšiai: praeitis – dabartis – ateitis“ kruopščiai ir ilgokai
rengtas pasirodė 2004 m. Studio-Verlag leidykloje26. Išspausdinti 26 vokiečių, latvių, estų, lietuvių, rusų muzikologų pranešimai, įvairiomis kryptimis
turtinantys tyrimų, faktų panoramą, pradedant XVII–XVIII amžių muzikos analize, baigiant nūdienos problemomis ir aktualijomis. Knyga išleista
vokiečių kalba, pateikiant santraukas anglų ir lietuvių kalba. Publikaciją
palydi konferencijos dalyvio, ilgamečio Vokietijos muzikologų draugijos
vadovo, profesoriaus Klauso Wolfgango Niemöllerio įžanginis žodis, įvertinantis Vokiečių muzikos kultūros Rytų Europoje instituto išleistų raštų
svarbą – daugiau nei 10 tomų rinkinių, monografijų, šaltinių tekstų, dokumentų. Beje, tai vienas paskutinių Edition IME serijos leidinių, nes dėl
Vokietijos ekonominės būklės 2004 m. institutas buvo uždarytas, tačiau jo
pradėti darbai tęsiami mažesnės apimties projektus įgyvendinant Bonos
universitete27.
Pasiūlymo bendradarbiauti tokiame projekte Lietuvos muzikologai iš Bonos netrukus sulaukė. Bonos universiteto muzikologijos skyriaus ir Lietuvos
kompozitorių sąjungos muzikologų sekcijos 7 mėnesių projektas (2005, iniciatorius prof. Erikas Fischeris) buvo skirtas vokiečių kultūros rytų Europoje tyrinėjimams (tema „Muzikiniai rinkiniai kaip vokiečių kultūros fenomenas“/ Interkulturelles Forschungsprojekt Deutsche Musikkultur im östlichen
Europa: „Musiksammlungen, Musikbibliotheken und musikbezogene Archivbestände als Phänomene deutscher Musikkultur und deren Wechselwirkungen
im östlichen Europa“). Kelių seminarų ir tarptautinio kongreso išdava – puikus, ypatingos kokybės leidinys, kuriame pristatomi Jūratės Trilupaitienės,
Jūratės Burokaitės, Jūratės Vyliūtės, Aleksandros Pister įvairiais aspektais su
Vokietija susiję archyviniai dokumentai, jų kontekstai28.
M. Humalas, žr. Vytautė Markeliūnienė, „Devynios dienos muzikos“, op. cit.
Deutsch-baltische musikalische Beziehungen: Geschichte – Gegenwart – Zukunft, Bericht
über die 35. Konferenz der Musikwissenschaftler des Baltikums in Vilnius 18.–20. Oktober 2001, hrsg. von Audronė Žiūraitytė und Klaus-Peter Koch, Sinzig: Studio Verlag,
2003.
27
Muzikos informacijos ir leidybos centro inf., Muzikos barai, 2004, Nr. 4/5, p. 34.
28
Musik-Sammlungen – Speicher interkultureller Prozesse , 2 Teilbände, hrsg. von Erik Fischer, Stuttgart: Franz Steiner Verlag, 2007.
25
26
39
40
XXXV konferencijos pavadinimas („Vokietijos ir Baltijos šalių muzikiniai ryšiai: praeitis – dabartis – ateitis“) pasirodė esąs tikrai neformalus,
nes atsirado graži bendravimo su vokiečiais perspektyva. 2008 m. gegužės 19–20 d. Leipcige planuojama konferencija, skirta Lietuvos muzikinei
kultūrai (iniciatorius Leipcigo universiteto muzikologijos instituto profesorius Helmutas Loosas), o numatoma publikuoti jos medžiaga turėtų būti tarsi maža Lietuvos muzikos istorija, renginyje skambės vokiečių
MDR (Mitteldeutsche Rundfunk) orkestro atliekama lietuvių kompozitorių muzika.
XXXVIII konferencijos, surengtos Vilniuje 2004 m., turinys taip pat atsispindi solidžios apimties rinkinyje „Muzikos kūrinys – jo ribos bei interpretacijos“29. Ją skyrėme Vlado Jakubėno 100-osioms gimimo metinėms.
Baltijos muzikologų konferencijos kartais siejamos su valstybei aktualiomis muzikinėmis datomis, kompozitorių šimtmečio jubiliejais: Estijoje
2005 m. – su Eduardo Tubino (1905–1982)30, Latvijoje 2006 m. – su Janio
Ivanovo (1906–1983). Todėl ir vėliau išleisto XXXVIII konferencijos rinkinio publikacijų seką anglų, vokiečių kalbomis (lietuvių kalba pateikiant
santraukas) lėmė jo dedikacija. Pirmoji knygos dalis skiriama V. Jakubėno
kūrybinei veiklai, kitos – specialiems konferencijos temą plačiai išskleidžiantiems klausimams: gvildenamos Lietuvoje mažai nagrinėtos kūrinio
suvokimo problemos, susijusios su klausytojo interpretacija, psichologinėmis suvokimo ypatybėmis (percepcija), lietuvių muzikos suvokimo atgarsiais svetur (recepcija), muzikologinio teksto ir jį inspiravusio muzikinio
teksto vertės klausimais. XXXVIII konferencijoje dalyvavo prelegentai iš 7
šalių, buvo pateikti stenduose ir perskaityti net 24 pranešimai. Išleista išsami
tezių knygelė su informacija apie visus konferencijos dalyvius, V. Jakubėno
kūrybinio kelio pristatymu, pranešimų programa bei jų santraukomis lietuvių ir anglų kalbomis. Trijų Baltijos šalių muzikologų ir kitų autoritetingų
mokslininkų dalyvavimas konferencijoje jau tapo tradicija, ir tai reikšmingai praturtina muzikologinės minties raidą Lietuvoje.
Musical Work: Boundaries and Interpretations. Selected papers of the 38th Baltic Musicological Conference / Muzikos kūrinys – jo ribos ir interpretacijos. 38-oji Baltijos
muzikologų konferencija. Straipsnių ir pranešimų rinkinys, edited by/sudarė Audronė
Žiūraitytė, Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2006.
30
Tikriau 2005 m. vasarą estai pakvietė kolegas dalyvauti šiam simfonistui skirtuose renginiuose, ji nebuvo įvardyta, kaip turėjusi būti pagal metų eigą XXXIX Baltijos konferencija, praleidus metus tokia įvyko Rygoje jau 2006 m.
29
Šame straipsnyje ir Lietuvos spaudoje iš dalies ir dėl mūsų, dalyvavusių
kai kuriose renginiuose, vangumo liko neatspindėtos XXXIII (1999, Talinas), XXXIV (2000, Ryga), XXXVI (2002, Talinas) konferencijos. Anot
Vytautės Markeliūnienės, „nors kartais pasigirsta pavojaus signalų apie
Baltijos konferencijų tradicijos nutrūkimą, tačiau kol kas visada nugali
stipresnis impulsas – noras jas tęsti“31. Tai akivaizdžiai pajutome nuvykę į
Rygą, kur 2006 m. rudenį susirinkome 39-ąjį kartą. Deja, čia nebeišvydome Baltijos konferencijų nuolatinės dalyvės – besišypsančios jau anksčiau
anapus išėjusios Brigitos Briedės (1932–2002), pirmąkart mūsų nepasitiko ir šių konferencijų „siela“ Latvijoje, guvioji profesorė Vita Lindenberga
(1942–2006), kuri, taip ir nesuspėjusi pasenti, vasaros pabaigoje paliko šį
pasaulį32.
Latvių muzikologams gal kiek apsnūdus, labai energingai konferencijų
tradicijų plėtoti ėmėsi Latvijos kompozitorių sąjungos pirmininkas (!!!) Ugis
Praulinis. XXXIX konferencijos dalyviams buvo pasiūlyta turininga muzikinė-teatrinė programa. Gražiajame Rygos teatre klausėmės P. Čaikovskio
„Eugenijaus Oniegino“, matėme puikų šiuolaikinį Arturo Maskato (Krzysztofo Pastoro choreografija) baletą „Pavojingi ryšiai“ (pagal kine išgarsintą
Choderlos de Laclos romaną), klausėmės Janiui Ivanovui skirtų koncertų.
Konferencija, kaip ir kadaise, vyko Latvijos muzikos akademijos (dabar atnaujintoje) salėje, buvo pakviesta daug užsienio svečių, ypač iš Lenkijos. Renginys sulaukė didesnio susidomėjimo nei 2003 m. Rygoje vykusi
XXXVII konferencija33. Nors ir tada jaukioje, kamerinėje, Latvijos kompozitorių sąjungos patalpų-buto (Baznīcas 37) aplinkoje dalijomės mintimis
populiaria „Tautinės kultūros ir globalizacijos“ tema. Profesorius A. Ambrazas savo pranešimą apie tautinius klausimus Juliaus Juzeliūno pažiūrose
ir kūryboje užbaigė puikia Antano Mončio citata: „Menas neturi sienų, bet
turi gimtinę“. Vėliau konferenciją spaudoje nušvietusios jos dalyvė Beatos
Leščinskos-Baublinskienės, ši citata labai gražiai apibendrino konferencijos
temos iškeltą problematiką, „nes du dėmenis galima suprasti ir kaip opoziciją (kad globalizacija naikina tautinius savitumus arba priešingai – tautinių
Vytautė Markeliūnienė, „Devynios dienos muzikos“, op. cit.
Rengiant šį leidinį atsisveikinome ir su mūsų bendruomenės šviesuole Ona Narbutiene
(1930. 10. 26–2007. 07. 10)
33
Vėliau pasirodė rinkinys The 20th Century and the Phenomenon of Personality in Music,
39th Baltic Musicology Conference dedicated to the 100th anniversary of the composer
Jānis Ivanovs (1906–1983). Selected papers, Latvijas Komponistu savienība, 2007.
31
32
41
42
savitumų laikymasis užkerta kelią naujovėms ir pasirinkimo laisvei), ir kaip
papildančias sąvokas“34.
Pasirinkimo laisvė svarbi galvojant apie Baltijos muzikologų konferencijų
ateitį. Jų patirtis labai vertinga, tiesiog neįkainojama – tai mūsų gyvenimo
dalis. Besikeičiančiame pasaulyje ji turi skatinti būti atviriems kūrybinėms
bendravimo formoms. Ar jos keisis, įgaus naujus pavidalus, parodys laikas
ir neabejingas mūsų požiūris.
Dar 1995 m. po XXIX konferencijos dabartinė LKS muzikologų sekcijos
pirmininkė Rūta Goštautienė rašė: „Baltijos konferencijos išliko ne dėl savo
akademinio uždarumo: esu tikra, kad jų temos būsimiems muzikos istorijos
metraštininkams atvers, kas mums rūpėjo ir ką aktualizavome. O rūpesčio
objektai ne visada buvo „akademiški“ – svarstytos net ekologinės bei ideologinės muzikos inspiracijos. [...] Tradicijas kuria konkretūs žmonės. Baltijos
šalių konferencijas puoselėja jau kelios muzikologų kartos. Gal būt todėl jos
ypatingos.“35
Beata Leščinska, „Nuo tautiškumo iki... Baltijos muzikologų konferencija ‘Tautinė kultūra ir globalizacija’“, 7 meno dienos, 2003 11 21, p. 2.
35
Rūta Goštautienė, „Baltijos kraštų muzikologai – Vilniuje“, op.cit.
34
Konferencijų sąrašas
I konferencija
Vilnius–Talinas–Ryga
1967 m. rugsėjo 22–29 d.
J. Vytuolinio, J. Gaudrimo ir A. Hirvesoo pranešimai.
Latvijos, Lietuvos ir Estijos kompozitorių kūrinių koncertai.
II konferencija
Vilnius, 1968 m. spalio 3–4 d.
V. Landsbergis. Dailės ir muzikos sintezės klausimai M. K. Čiurlionio kūryboje
J. Gaudrimas. Nacionalinės klasikos įsisavinimo problemos
J. Vītoliņš. Muzikinio palikimo įsisavinimo klausimai
M. Goldin. Apie latvių ir rytų slavų tautų dainų ryšius
A. Klotiņš. T. Adorno apie šiuolaikinio muzikos kūrinio socialinę tiesą ryšium su
jo forma
V. Paalma. Teksto ir muzikos santykių pokyčiai paskutinių metų estų kompozitorių
kūryboje
H. Tauk. Nauji estų nacionalinės muzikos bruožai
M. Vaitmaa. Naujos išraiškos priemonės A. Pärto ir K. Sinko kūryboje
Lietuvių kompozitorių V. Bacevičiaus, V. Barkausko, A. Bražinsko, V. Jurgučio,
D. Lapinsko, V. Montvilos kūrinių koncertas. Muzikiniai filmai „M. K. Čiurlionis“,
„Miške“ (pagal M. K. Čiurlionio muziką) ir kt.
III konferencija
Talinas, 1969 m. gruodžio 17–19 d.
A. Ambrazas. Folkloras šiuolaikinėje lietuvių muzikoje
J. Bruveris. Apie meninę M. K. Čiurlionio kalbą
V. Krastiņš. Masinės komunikacijos priemonės ir šiuolaikinis atlikimo menas
A. Klotiņš. Pabaltijo tautų šiuolaikinės muzikos krypčių vystymosi klausimai
S. Stumbre. Folklorinės tendencijos šiuolaikinėje latvių muzikoje
A. Rochlin. Estijos TSR muzikų profesionalų muzikinis skonis (remiantis sociologine apklausa)
A. Sõber. Apie muzikinio skonio tyrinėjimus
H. Tauk. Estų muzika–1969 (informacinis pranešimas)
43
44
V. Briede-Bulavinova. Latvių muzika–1969 (informacinis pranešimas)
O. Narbutienė. Lietuvių muzika–1969 (informacinis pranešimas)
E. Tubino opera „Barbara von Tisenhusen“. Estų kompozitorių J. Räätso, K. Sinko,
E. Arro, L. Normeto, H. Karevos, M. Kuulbergo kūrinių koncertas. Kino filmai su
A. Margustės, K. Sinko, A. Pärto muzika.
IV konferencija
Ryga, 1970 m. spalio 7–9 d.
Muzikinio teatro problemos
M. Vaitmaa. E. Tubino operos „Barbara von Tisenhusen“ muzikinė dramaturgija
V. Venckus. Nauja lietuviškoje operoje
L. Viduleja. Literatūrinės medžiagos pasirinkimas ir jo dramaturginė interpretacija
latvių tarybinėje operoje
J. Vyliūtė. Lietuvių muzikinis teatras vaikams
V. Paalma. Asmenybė E. Tambergo sceniniuose kūriniuose
D. Palionytė. Kai kurios lietuvių tarybinio baleto muzikinės dramaturgijos ypatybės
T. Kuryševa. Apie kai kurias latvių tarybinio baleto vystymosi tendencijas
H. Tauk. Estų muzika–1970
V. Briede-Bulavinova. Latvių muzika–1970
A. Tauragis. Lietuvių muzika–1970
Apie aktualias muzikinio teatro problemas kalbėjo: V. Mikštaitė (Kaunas), R. Glazupas (Ryga), K. Irdas (Tartu).
O. Barskovo baletas „Inkų auksas“. Muzikiniai filmai („Baroko stiliaus partita“ pagal
M. Zarinio muziką ir kt.)
V konferencija
Vilnius, 1971 m. lapkričio 11–13 d.
Muzikologijos problemos
J. Gaudrimas. Kai kurios lietuvių muzikologijos problemos
V. Landsbergis, A. Karaška. Pabaltijo respublikų muzikologijos padėtis ir muzikologų darbo sąlygos
V. Mušķe. Muzikos kritikos problemos
J. Bruveris, O. Narbutienė. Apie muzikos kritiką Lietuvoje
L. Kārkliņš. Apie Tarybų Latvijos muzikologų ugdymo problemas
J. Vītoliņš. Kai kurie muzikos istorijos kurso organizavimo aspektai ugdant muzikologus
H. Tauk. Muzikologų ugdymas Tarybų Estijoje
A. Ambrazas. Kai kurie muzikologų teorinio parengimo klausimai
J. Čiurlionytė. Liaudies dainos vaidmuo šiuolaikinėje muzikinėje kultūroje
M. Remmel. Akustika ir muzikologas
P. Kuusk. Estų muzika–1971
B. Briede. Latvių muzika–1971
A. Tauragis. Lietuvių muzika–1971
Kriokšlių kaimo (Lietuva, Varėnos raj.) etnografinio ansamblio koncertas.
VI konferencija
Talinas, 1972 m. rugsėjo 28–30 d.
Jaunųjų kompozitorių kūryba
J. Torgāns. Latvijos jaunųjų kompozitorių kūryba
V. Vītoliņš. Muzikinio teatro problemos (P. Plakidžio ir I. Zemzario kūrinių pagrindu)
H. Tauk, M. Vaitmaa. Estijos jaunųjų kompozitorių kūryba
D. Palionytė. Lietuvių jaunųjų kompozitorių kūrybos būdingos tendencijos
O. Narbutienė. Algimanto Kubiliūno kūrybinis portretas
A. Bomik. Latvių muzika–1972
J. Bruveris. Lietuvių muzika–1972
M. Kuulbergo baletas „Mont Valérien“.
VII konferencija
Ryga, 1973 m. lapkričio 28–30 d.
Pabaltijo respublikų muzikos nacionalumas ir internacionalumas
L. Krasinskaja. Nacionalumas ir internacionalumas muzikoje
D. Kļaviņš. Apie latvių klasikinės chorinės dainos žanro internacionalines ištakas
G. Pupa. Latvių dainų švenčių nacionalumas ir internacionalumas
A. Hirvesoo. Nacionalinė kultūra kaip internacionalinės kultūros bazė
J. Bruveris. Kai kurie šiuolaikinės lietuvių muzikos nacionaliniai bruožai
L. Tamulytė. Kai kurie dabartinės lietuvių kamerinės instrumentinės muzikos raidos šiuolaikiniame etape klausimai
J. Torgāns. Latvių muzika–1973
O. Narbutienė. Lietuvių muzika–1973
45
46
VIII konferencija
Vilnius, 1974 m. lapkričio 29 – gruodžio 1 d.
Muzikos propagandos klausimai
M. Slipkus. Pagrindinės muzikos propagandos problemos
R. Sule. Apie muzikos propagandą periodinėje spaudoje
O. Narbutienė. 1974 m. lietuvių muzikos jubiliejinės datos
J. Sarv. Etnografinio muzikinio palikimo propaganda šiuolaikinėje praktikoje
L. Burkšaitienė. Apie muzikinio folkloro propagandą
V. Vītoliņš. Šiuolaikinės muzikos propagandos problemos radijuje
A. Klotiņš. Apie televizijos laidų muzikinio apiforminimo estetiką
L. Šaltenis. Estradinė muzika ir jos propaganda
U. Lippus. Apie kai kuriuos koncertų tipus
M. Vaitmaa. Estų muzika–1974
D. Palionytė. Lietuvių muzika–1974
Estų folklorinio ansamblio „Leegajus“ (vad. J. Sarv) ir Vilniaus universiteto etnografinio ansamblio (vad. L. Burkšaitienė) koncertai.
IX konferencija
Talinas, 1975 m. lapkričio 20–22 d.
8-o dešimtmečio simfoninė kūryba
I. J. Leite. 8-o dešimtmečio latvių tarybinių kompozitorių simfonizmas kaip meninio suvokimo objektas
M. Aderniece. Rimto ir lengvo žanrų stiliaus elementų sąveika latvių tarybinių
kompozitorių simfoninėje muzikoje
I. Zemzare. Apie paskutiniojo penkmečio Latvijos jaunųjų kompozitorių kūrybos
klasikinių tendencijų estetiką
A. Rochlin. Bandymas sudaryti intonacinį žodyną
D. Palionytė. Šiuolaikinės lietuvių muzikos simfonizmo klausimai (naujų simfonijų
pavyzdžiu)
J. Bruveris. M. K. Čiurlionio kūryba šiuolaikinio meno panoramoje
M. Remmel, U. Lippus. Kai kurie vienbalsės muzikos formalios analizės pavyzdžiai
O. Tuisk. 1970–1974 m. estų tarybinių kompozitorių simfoninė kūryba
T. Šubin. Estų muzika–1975
M. Slipkus. Lietuvių muzika–1975
Simfoninės muzikos koncertas: B. Kutavičiaus I simfonija, V. Montvilos „Šventinė
poema“, R. Jermako Koncertino „Do-mi-sol“, J. Karlsono „Per i giovani“, H. Jürisalu
II simfonija, A. Margustės „Rūna“ Nr. 1.
X konferencija
Ryga,1976 m. lapkričio 2–4 d.
Stiliaus klausimai
N. Goriuchina (Ukraina). Stilius kaip muzikos formos determinantė
O. Tuisk. H. Ellerio stilius
J. Bruveris. Stilius ir talentas
T. Kuryševa. Stilius kaip estetinė kategorija
I. Zemzare. Žanrų sąveika – stilius ir turinys
R. Gučas. Lietuvių muzika–1976
J. Ivanovo, R. Kalsono, P. Plakidžio, J. Karlsono simfoninių kūrinių koncertas. Trijų
respublikų vargoninės muzikos kūrinių koncertas (atlikėjai B. Mieze, B. Vasiliauskas ir R. Uusvälis).
XI konferencija
Patriotinė ir pilietinė tema Pabaltijo kompozitorių kūryboje
J. Gaudrimas. Didžiojo Spalio 60-metis ir lietuvių muzika
L. Kārkliņš. Kompozitorius ir dabartis (apie latvių simfoninę kūrybą)
I. Leite. Apie kūrinio muzikinės dramaturgijos funkciją (pastarųjų metų latvių simfonijų muzikinė dramaturgija)
V. Landsbergis. Kai kurie žodžio ir muzikos santykio klausimai lietuvių tarybinėse
kantatose ir oratorijose
V. Juodpusis. Patriotinė tematika lietuvių kompozitorių oratorijose ir kantatose
L. Šaltenis. Pilietinė tema lietuvių estradinėje muzikoje
O. Narbutienė. Ed. Balsio vokalinių-simfoninių kūrinių žanrinės ypatybės
I. Grauzdiņa. Latvių koncertas vargonams ir žanro specifikos klausimai
P. Kuusk. Mažų formų vokalinių simfoninių kūrinių teminis konkursas Estijoje
O. Tuisk. Apie kompozitoriaus A. Pärto kūrybą
M. Rais. Iš estų muzikos istorijos
M. Aderniece. Latvių muzika–1977
Z. Kelmickaitė. Lietuvių muzika–1977
J. Juzeliūno opera „Sukilėliai“.
Tezėse klaidingai nurodyta IX konferencija.
47
48
XII konferencija
Estijos, Latvijos ir Lietuvos kompozitorių mokyklos
T. Järg, L. Krasinskaja, V. Landsbergis. Peterburgo mokyklos įtaka Estijos, Latvijos,
Lietuvos nacionalinei kultūrai
A. Klotiņš. Apie Pabaltijo kompozitorių mokyklų paraleles
M. Urbaitis. Sonatinių principų panaudojimas O. Balakausko simfonijoje
D. Kļaviņš. Latvijos kompozitorių mokykla ir jos principai
A. Ambrazas. Nacionalinio savitumo problema lietuvių profesinėje muzikoje
V. Rumessen. Apie pagrindinius estų klasikinės muzikos raidos etapus
V. Briede. Latvių operinės mokyklos tradicijos
M. Rais. Apie kai kurias garso ypatybes ir vieną estų muzikos raidos etapą
O. Tuisk. A. Kappo ir H. Ellerio mokyklų įtaka estų simfoninės muzikos raidai
Pabaltijo respublikų muzikiniai kino ir telefilmai. Estų kompozitorių kamerinės muzikos koncertas Kadriorgo rūmuose.
XIII konferencija
Ryga, 1979 m. lapkričio 1–3 d.
Pabaltijo respublikų muzikinės kultūros raidos dėsningumai
L. Krasinskaja. Pradinis Pabaltijo respublikų muzikinės kultūros formavimosi etapas (iki 1917 m.)
N. Grīnfelds. Latvių muzikos vystymosi keliai 1910–1940 m.
V. Landsbergis. Pagrindiniai lietuvių muzikinės kultūros raidos etapai (periodizacijos galimybės)
V. Juodpusis. Kai kurie Lietuvos ir Latvijos muzikinio folkloro ryšių aspektai
J. Osis. Lietuvių muzikinė kultūra Rygoje buržuazinės santvarkos metais
O. Narbutienė. Pagrindiniai lietuvių kompozitorių kūrybos etapai per muzikinius
pavyzdžius
M. Humal. Apie estetines ir stilistines H. Ellerio muzikos ypatybes (remiantis 1918–
1940 m. kamerine kūryba)
J. Jurisson. XIX a. ir XX a. pirmojo dešimtmečio estų muzikinės kultūros reikšmingi barai
L. Normet. Estų meninės kultūros formavimasis 1900–1940 m. (pirmoji pranešimo dalis)
V. Rumessen. A. Kappo oratorijos „Jobas“ istorinės paralelės
G. Pupa. Latvių muzika–1979
I. Mikulevičiūtė. Lietuvių muzika–1979
O. Tuisk. Estų muzika–1979
Vilniaus styginių kvarteto koncertas. Estų kamerinės muzikos koncertas. Latvių
klasikinės muzikos ir jaunųjų kompozitorių kūrinių simfoninis koncertas. Konferencijos koncertuose skambėjo
V. Bacevičiaus, J. Pakalnio, E. Ojos, M. Saaro, E. Darzinio, J. Zalyčio, P. Vasko, P.
Plakidžio,
J. Karlsono, M. Brauno, V. Švidbergo, M. Urbaičio, F. Bajoro kūriniai.
XIV konferencija
Pabaltijo tarybinių respublikų muzikinės kultūros ištakos, vystymasis ir padėtis
O. Tuisk. Estų tarybinės muzikos keturiasdešimtmetis
L. Normet. Estų 1900–1940 m. meninės kultūros raidos apžvalga (XIII konferencijos pranešimo pabaiga)
A. Klotiņš. Tarybų Latvijos kompozitorių kūrybos krypčių klausimai (1940–1980)
D. Kļaviņš. Pagrindiniai perspektyvinio vaikų muzikinio švietimo uždaviniai Latvijos TSR
T. Kuryševa. Apie 7–8 dešimtmečio latvių instrumentinės muzikos žanrų evoliuciją
ir teatro poveikį
J. Gaudrimas. Lietuvių muzika šiandien
J. Bruveris. Lietuvių tarybinės muzikos raidos bruožai
E. Balčytis. Apie vaikų muzikinio lavinimo sistemą Lietuvos TSR bendrojo lavinimo mokyklose
A. Piličiauskas. Meninis vaizdas – aktuali muzikinio švietimo problema
D. Apsītis. Latvių muzika–1980
A. Puišys. Lietuvių muzika–1980
Estų kamerinio choro „Ellerhein“ (vad. T. Kaljuste) koncertas. Trijų respublikų muzikinių kino ir telefilmų peržiūra. Latvių kompozitorių kūrinių koncertas. Lietuvių
kompozitorių kamerinių kūrinių koncertas. Smuikininko R. Katiliaus koncertas.
49
50
XV konferencija
Talinas, 1981 m. spalio 6–9 d.
8-o dešimtmečio Pabaltijo muzika
M. Humal. Apie vietines „naujos muzikos“ proveržio prielaidas Pabaltijyje
T. Šubin. Kai kurios pastabos apie 8-o dešimtmečio J. Räätso kūrybą disonansinės
muzikos saulėlydžio šviesoje
U. Lippus. V. Tormio „Estiškos baladės“ – kompozicinio-techninio aspekto apžvalga
J. Antanavičius. 1970–1980 m. lietuvių tarybinės muzikos stilistikos pokyčiai
R. Gaidamavičiūtė. 8-o dešimtmečio lietuvių kompozitorių kūrybos ritminės kalbos inovacijos
R. Janeliauskas. Kai kurie garsinių sistemų aspektai lietuvių kompozitorių kūryboje
(1970–1980 m.)
D. Katkus. Apie kai kuriuos minimalizmo reiškinius muzikoje
J. Torgāns. Koncertinio žanro raida 8-o dešimtmečio latvių muzikoje (neoromantinių tendencijų klausimu)
V. Bērziņa. Kai kurios estų ir latvių tautų nacionalinio judėjimo paralelės XIX a.
I. Lūsiņa. 8-o dešimtmečio Latvijos muzikinės kultūros vystymosi charakteringos
tendencijos
K. Irjas. Estų muzika–1981
A. Žiūraitytė. Lietuvių muzika–1981
Estų kompozitorių kūrinių koncertas Riagaverėje. Pabaltijo kompozitorių klasikų
kūrinių koncertas (rengė Muzikos instrumentų muziejus). Vilniaus styginių kvarteto koncertas (V. Laurušo, O. Narbutaitės, J. Juzeliūno, B. Kutavičiaus ir A. Rekašiaus
kūriniai). Latvijos T. Kalninio televizijos ir radijo choro (vad. E. Račevskis) koncertas. Trijų respublikų muzikinių kino filmų peržiūra.
XVI konferencija
Tarybinio teatro muzika
V. Paalma. Tradicijos ir atsinaujinimas teatre „Estonia“
M. Vaitmaa. Jaunųjų estų kompozitorių operų ir baletų muzikinė dramaturgija
M. Põldmäe. Apie spektaklių muzikinį apipavidalinimą
V. Lindenberga. XX a. operos dramaturgijos bendri ir lokaliniai bruožai
O. Gaile. I. Kalninio operos „Aš grojau, šokau“ dramaturgijos ir muzikinės kalbos
ypatybės
T. Kuryševa. Baletas šiuolaikinėje kultūroje ir 8-o dešimtmečio Latvijos muzikinis
teatras
I. Zemzare. XX a. muzikinio teatro lengvoji muzika ir psichologinė-buitinė scena
E. Gedgaudas. Opera atsinaujinimo kelyje
A. Žiūraitytė. Lietuvių baletas. Krizė ir žanro raidos keliai
I. Kalvinskaitė. Apie kai kurias muzikos funkcijas lietuvių dramos teatrų spektakliuose
M. Urbaitis. Muzikos dramos spektakliams kūrybiniai aspektai (apie kai kurias muzikos lietuvių dramos teatrų spektakliams funkcijas)
M. Šuba. Latvių muzika–1982
Trijų respublikų muzikinių filmų peržiūra. Latvių kompozitorių vienaveiksmiai baletai. Lietuvių kamerinės muzikos koncertas.
XVII konferencija
Šiauliai, 1983 m. kovo 23–26 d.
Senovinė muzika ir dabartis
J. Trilupaitienė. Vokalinė muzika Lietuvoje XVI a.
I. Nazina (Baltarusija). XVI a. muzikinis instrumentarijus pagal P. Skorinos leidinius
T. Barinova (Rusija). N. Dileckis ir Vakarų Europos muzikos teorija
V. Jurkštas. Lietuvos muzikinio teatro raida XVII–XVIII a.
G. Pupa. J. G. Müthelis Rygoje
A. Konotop (Ukraina). Rusų cerkvinio giedojimo meno reforma ir „eilučių“ partitūrų fenomenas
M. ir R. Põldmäe. Apie hernhūtiečių judėjimą Pabaltijyje
L. Vilks. Poezijos problema J. Herderio pažiūrose ir jų įtaka latvių nacionalinės muzikos mokyklos kūrimuisi
L. Burkšaitienė. Lietuvių liaudies istorinių dainų klausimu
T. Vladiševskaja (Rusija). Senosios giedojimo tradicijos Lietuvos rusų senbuvių gyvenvietėse
S. Vēriņa. Svarbiausi Latvijos muzikinio gyvenimo reiškiniai XVII–XVIII a.
V. Krastiņš. XIX a. Pabaltijo muzikinė kultūra E. Arro publikacijose
T. Siitan. Senovinės muzikos poveikis naujajai muzikai
A. Klotiņš. Latvių muzika–1983
Ž. Ramoškaitė. Lietuvių muzika–1983
Ansamblių „Cantabile“ (Minskas), „Hortus musicus“ (Talinas) ir „Polifonija“ (Šiauliai) koncertai.
51
52
XVIII konferencija
Pabaltijo respublikų aktualios muzikologijos problemos
J. Bruveris. Kai kurios mokslatyrinės muzikologijos problemos
V. Bērziņa. Istorizmo principas muzikos kritikoje ir tyrinėjant muzikinį palikimą
G. Pupa. Muzikologinė praktika: realybė ir troškimai
M. Humal. Apie nacionalinės klasikos vaidmenį muzikiniame gyvenime ir muzikologijoje
T. Järg. Pastabos apie Talino valstybinės konservatorijos muzikologijos specialybės
studentų diplominius darbus 1970–1984 m.
D. Kļaviņš. Metodinės nuostatos ugdant Latvijos TSR muzikologus
R. Gaidamavičiūtė. Jaunimas muzikologijos kelyje
V. Karcovnik. Muzikos kritika ir muzikinė medievistika: tarpusavio poveikis (pagal
kai kurias žurnalo „Early Music“ publikacijas)
I. Lūsiņa. Muzikologija ir naujausia kūryba
H. Tauk, M. Põldmäe. Kai kurios pastabos apie estų muzikos kritiką per dešimtmečius
T. Vabrit. Apie muzikinės kritikos galimybes ir ribas (kai kurie darbo redakcijoje
apibendrinimai)
O. Narbutienė. Apie paskutiniųjų metų lietuvių muzikos kritiką
R. Haradžanian. Latvių muzika–1984
J. Landsbergytė. Lietuvių muzika–1984
Pabaltijo respublikų muzikinių filmų peržiūra. Naujos latvių ir estų muzikos koncertas. Estų, latvių, lietuvių klasikinės muzikos kamerinis koncertas. Naujos lietuvių
muzikos koncertas.
XIX konferencija
Tarybinė muzikinė kūryba ir folkloras
(K. Barono 150-osioms gimimo metinėms)
A. Klotiņš. Folkloro suvokimo tipologija latvių kompozitorių 9-o dešimtmečio kūryboje: paveldėta ir nauja
I. Lūsiņa. Apie kai kuriuos giluminius Pabaltijo šiuolaikinių kompozitorių nacionalinio folkloro panaudojimo aspektus
Z. Sneibe. Kai kurie folkloro panaudojimo profesinėje muzikos kūryboje aspektai
V. Bendorf. Kai kurie latvių liaudies dainų paplitimo keliai
I. Lenspelniece. Diatonika 8–9 dešimtmečių folkloru grindžiamoje latvių chorinėje
dainoje
I. Grauzdiņa. Folkloro motyvai Pabaltijo vargonų mene
V. Sarv. Setu liaudies daina šiuolaikinių estų kompozitorių kūryboje
U. Lippus. Derminės estų rūnų struktūros
M. Humal. E. Tubino simfonijų formų ypatumai
V. Rumessen. Liaudies melodijų panaudojimas klasikinėje estų fortepijoninėje kūryboje
J. Bruveris. Apie sąvokos „folklorizmas“ ribas
Ž. Ramoškaitė. Naujas lietuvių kompozitorių požiūris į folklorą
V. Landsbergis. Nacionalinė B. Kutavičiaus muzikos dirva
A. Lapinskas. Folkloras ir šiuolaikinis kompozitorių mąstymas
Z. Kelmickaitė. Folkloras liaudies dainų ir šokių ansambliuose
A. Živitere. Latvių muzika–1985
V. Kunigėlytė. Lietuvių muzika–1985
Klasikinės Estijos, Latvijos ir Lietuvos kompozitorių kūrybos koncertas (E. Medinio, P. Südos, R. Tobiaso, M.K. Čiurlionio, J. Gruodžio, V. Bacevičiaus, J. Vytuolo
kūriniai). Estijos ir Lietuvos kompozitorių kamerinė muzika (L. Sumeros, R. Kangro, J. Räätso, A. Põldmäe, M. Kuulbergo, F. Bajoro, V. Juozapaičio, O. Balakausko,
T. Makačino, Z. Virkšo kūriniai). Latvių kompozitorių naujų kamerinių kūrinių
koncertas (E. Goldšteino, A. Kalėjo, M. Einfeldės, S. Mencės, E. Straumės, J. Karlsono, I. Zemzario, J. Abolo, R. Jermako kūryba).
XX konferencija
Klaipėda, 1986 m. rugsėjo 24–27 d.
Gamta muzikos akiratyje
S. Stumbre. J. Vytuolinis ir Pabaltijo muzikologų konferencijos
Z. Gailīte. Gamtos estetika latvių romantinėje ir 1970–1985 m. neoromantinėje
muzikoje
I. Zemzaris. Gamtos vaizdo evoliucija latvių muzikoje
V. Lindenberga. Gamtos tema operų kūryboje
M. Boiko. Sutartinių pėdsakai Latvijoje
T. Järg. Gamtos tema estų chorinėje muzikoje
M. Humal. Gamta H. Ellerio kūryboje
V. Sarv. Estų liaudies kalendorius ir muzikinis folkloras
M. Põldmäe. Estų muzikinės spaudos pradžia (1880–1900)
B. Kuzmickas. Dvasinė kultūra ir gamtos geografinė terpė
O. Narbutienė. Gamtos vaizdai lietuvių šiuolaikinėje instrumentinėje muzikoje
V. Landsbergis. Jūra ir Jūratės legenda lietuvių muzikoje
53
54
V. Aleknaitė. Gamtos semantika M. K. Čiurlionio, J. Gruodžio, V. Bacevičiaus fortepijoninėje kūryboje
D. Kšanienė. Gamtos temos įprasminimas Z. Virkšo kūryboje
A. Bareikytė. Priedainio-formulės reikšmė lietuvių kalendorinėse dainose
(Nebuvo informacinių pranešimų)
Simfoninės muzikos koncertas: M. K. Čiurlionio „Miške“, V. Bacevičiaus baletas
„Auštant“ iš operos „Vaidilutė“, A. Skultės „Bangos“, H. Ellerio „Aušra“, dvi dalys
iš siuitos „Baltosios naktys“. Klaipėdos kompozitorių kamerinės ir choro muzikos
koncertas. Vargonų ir fortepijono muzikos koncertas (E. Mägi, A. Margustės, E. Arro, I. Zemzario, R. Jermako, A. Kalėjo, V. Bacevičiaus, B. Kutavičiaus, A. Martinaičio kūriniai).
XXI konferencija
Piarnu (Estija), 1987 m. rugsėjo 16–19 d.
Baltijos šalių muzikinės kultūros tarptautiniai aspektai
A. Ambrazas. Kai kurios H. Ellerio ir J. Gruodžio kūrybos paralelės
M. Kazakevičienė. V. Bacevičiaus veiklos tarptautinės tendencijos
J. Dvarionas. Žanro formavimosi kelyje (apie Pabaltijo sonatą smuikui solo)
M. Urbaitis. XX a. užsienio muzikos atgarsiai šiuolaikinėje lietuvių muzikoje
M. Boiko. Baltiškas-suomiškas palikimas latvių muzikiniame folklore
I. Zemzare. Kai kurie P. Dambio stiliaus aspektai šiuolaikinės muzikos nacionalumo
ir internacionalumo problemų požiūriu
J. Torgāns. H. Schmidtas – vokiečių, latvių, estų ir rusų muzikas bei žmogus
I. Grauzdiņa. Pabaltijo respublikų vargonų muzikos internacionaliniai aspektai
R. Haradžanian. Fortepijoninio dueto žanro vystymasis Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje
(bendrumai ir skirtumai)
V. Rumessen. R. Tobiaso oratorija „Jono laiškas“ ir jo bažnytinės muzikos reformos idėja
M. Humal. Apie modernizmą XX a. vidurio Pabaltijo muzikoje
M. Männik. Estų nacionalinės muzikinės kultūros profesionalėjimas veikiant suomių muzikinės kultūros įtakai XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje
U. Lippus. Kitų tautų muzika V. Tormio kūryboje
P. Kuusk. Estų muzikos (8 ir 9 dešimtmetis) tarptautinė recepcija
Latvių muzika–1987
R. Gaidamavičiūtė. Lietuvių muzika–1987
Čia ir toliau nenurodomi nenustatyti informacinių pranešimų autoriai.
Pianistų A. Vasiliausko (Lietuva), V. Zilberto (Latvija), V. Rumesseno (Estija) koncertas. Solistų R. Maciūtės (Lietuva), J. Spruogio (Latvija), M. Palmo (Estija) koncertas, akomponuojant G. Ručytei (Lietuva), V. Rumessenui (Estija). Piarnu kolektyvų ir Rygos mišraus choro „Dailė” koncertas
Estijos, Latvijos, Lietuvos muzikinių filmų peržiūra.
XXII konferencija
Mes ir muzika
I. Randalu. Šių dienų Pabaltijys ir Pabaltijo vokiečiai
V. Sarv. Oficialioji etnografija ir folkloras
V. Landsbergis. Muzika – liaudžiai
E. Gedgaudas. Kai kurie kičo muzikoje bruožai ir prielaidos
I. Šemetaitė. Šiuolaikinės muzikos misteriškumo kultūroje klausimai
J. Bruveris. Muzikologijos visuomeninės funkcijos
E. Papp. Muzikinė kultūra kaip visuma
R. Goštautienė. Jaunųjų muzika kaip specifinis kultūros fenomenas (8 ir 9 dešimt
mečių jaunųjų lietuvių kompozitorių savimonės genezė)
J. Landsbergytė. Publicistika muzikologijoje
N. Meinert. Roko muzika ir estetinių vertybių skalė
A. Klotiņš. Muzikos tipai ir jų komunikacijos problemos
I. Zemzare. Lengvoji muzika dabarties žanrų kontekste
I. Bite. Simfoninė muzika – faktai, svajonės, perspektyvos
G. Pupa. Muzikinis teatras: situacija ir perspektyvos
I. Lūsiņa. Apie ritualinį mąstymą muzikoje
B. Avramecs. Neeuropinių tautų muzikos įtaka Pabaltijo respublikų šiuolaikinės
muzikos kultūrai
T. Järg. Estų muzika–1988
J. Lebedeva. Latvių muzika–1988
G. Kirvelytė. Lietuvių muzika–1988
Talino styginių kvarteto koncertas (R. Tobiaso styginių kvartetas Nr. 2, E.S. Türo
styginių kvartetas). Ansamblio „Museum musicum“ (vad. G. Alfimovas) koncertas
(N. Valančiūtės, R. Mažulio, M. Urbaičio, O. Narbutaitės kūriniai).
55
56
XXIII konferencija
Kaunas, 1989 m. spalio 12–14 d.
XX a. 3–4 dešimtmečio muzika
M. Humal. H. Elleris ir Tartu kompozicijos mokykla
M. Männik. Estų 4-o dešimtmečio muzikologija ir Karlas Leichteris
T. Järg. C. Kreekas ir estų muzika
A. Pung. Sonatos forma Vakarų Europos tarpukario metų muzikoje
A. Klotiņš. 4-o dešimtmečio latvių meno pagrindinės kūrybinės kryptys
L. Kārkliņš. 4-o dešimtmečio latvių simfoninė kūryba ir keletas koncertinio gyvenimo klausimų
M. Sīpola. 3 ir 4 dešimtmečio latvių muzika fortepijonui
S. Vilcāne. Keli latvių 3 ir 4 dešimtmečio instrumentinės kamerinės muzikos žanro
vystymosi aspektai
I. Zemzare. Latvių kompozitorius Janis Medinis (1890–1966)
N. Erts. Latvių pramoginės muzikos istorija iki 1940-ųjų
V. Bērziņa. Autoritarinės sistemos apraiškos tarybinės Latvijos muzikiniame gyvenime
D. Katkus. Lietuvių tarpukario muzikos stilistinės savybės
M. Kazakevičienė. Kompozitoriaus V. Bacevičiaus veikla Kaune
D. Petrauskaitė. J. Strolia ir jo nuopelnai lietuvių muzikos kultūrai
E. Balčytis. Muzikinis auklėjimas Lietuvos respublikoje
E. Gedgaudas. Pirmojo dvidešimtmečio lietuvių nacionalinės operos bruožai
J. Burokaitė. T. H. Prestonas – diplomatas ir kompozitorius
R. Nomicaitė. V. Jakubėno muzikiniai ryšiai su Latvija ir Estija
T. Järg. Estų muzika–1989
Lietuvių muzika–1989
Lietuvių kompozitorių kamerinė muzika. V. Bacevičiaus, J. Gruodžio, V. Jakubėno,
D. Kairaitytės, V. Bartulio, A. Kubiliūno, J. Švedo kūriniai. Lietuvių kompozitorių
simfoninės muzikos koncertas: J. Pakalnio „Lituanica“, J. Nabažo „Daina apie liūdesį ir džiaugsmą“, V. Bacevičiaus Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 4, J. Kačinsko
Simfoninė fantazija Nr. 2.
XXIV konferencija
Viljandis (Estija), 1990 m. spalio 4–6 d.
Mitas, religija, muzika
E. Tarasti (Suomija). Mitas. Muzika. Autentiškumas
A. Klotiņš. Kai kurie mitologinės poetikos muzikoje bruožai
O. Narbutienė. J. Naujalio bažnytinė muzika
I. Grauzdiņa. J. Vytuolas ir bažnytinė muzika
F. Bohlin (Švedija). Grigališkasis giedojimas Švedijoje šiandien
I. Šarkovska. Krikščioniškos muzikos kultūros įsisavinimo Latvijoje pradžia
M. Vaitmaa. A. Pärto vokalinė kūryba
T. Siitan. J. V. Mederio „Mato pasijos“ – vėlyvojo vokiečių baroko nuojauta Baltijos
erdvėje
S. Vilcāne. Keletas T. Keninio kūrybos bruožų latvių muzikos panoramoje
L. Normet. Mitiškumas neprograminėje muzikoje
N. Mochov (Rusija). Krikščioniška tema ir „trolių tema“ kaip būdas priešpriešinti
šviesą ir tamsą norvegų muzikoje (E. Griegas, H. Saeverudas, K. Egge)
I. Šemetaitė. Misterija B. Kutavičiaus muzikiniame teatre
U. Lippus. Himnų tyrinėjimai Estijoje
E. Gedgaudas. Krikščioniškųjų tiesų įžvalgos V. Bartulio kūryboje
Estų muzika–1990
XXV konferencija
Jūrmala, 1991 m. spalio 3–6 d.
Muzikologijos metodinės kryptys: istorija ir dabartinė plėtotė.
Naujos regioninės ir tarptautinės studijos
L. Normet. Apie muzikos analizavimą, laikomą mažiau senamadišku
E. Tarasti (Suomija). Semiotika ir muzikos analizė
J. Bruveris. Apie muzikos estetikos būtinybę
A. Mauerhofer (Austrija). Nuostata ir elgsena. Muzikinės veiklos analitiniai aspektai
A. Klotiņš. Muzikos sociologija postmodernizmo laikotarpiu
R. Goštautienė. Muzikos estetika ir muzikos hermeneutika
L. Lesle (Vokietija). Liubeko kompozitorius Friedhelm Döhlis
U. Lippus. Tinkamos paradigmos svarba. Kai kurios naujos muzikologijos kryptys
ir mūsų vietiniai ištekliai
V. Sarv. Folkloro muzikinė terminija Setu regione
B. Traerup (Danija). Dvibalsis dainavimas Goros regione (Kosovas, Jugoslavija)
57
58
L. Zobens (Didžioji Britanija). Balkanų tautų ir latvių liaudies muzikos paralelės
L. Burkšaitienė. Etnomuzikologijos metodologinės kryptys (istorija ir dabartis)
M. Boiko. Vokalinė multisonoristika: vienos terminologinės inovacijos bandymas
R. Astrauskas. Tipologijos ir kartografijos metodai – etnogenezės tyrimo priemonės
F. Bohlin (Švedija). Etnomuzikologija ir jos ryšys su muzikologija Švedijoje
T. Siitan. Muzikos paleografija ir semitologija – kas tai?
J. Trilupaitienė. Senoji Lietuvos muzika – valstybingumo ir kalbos problemos
Z. Gailīte. Rygos ir Jelgavos muzikinis gyvenimas XVIII a. II pusėje
T. Vabrit. Busbetzky muzikų šeimos veikla Estijoje, jų ryšiai su švedų ir vokiečių
muzikais, istorinis kontekstas
N. Grinde (Norvegija) J. D. Berlinas, baroko kompozitorius Norvegijoje
V. Lindenberga. Wagneris Rygoje (1837–1839)
Estų muzika–1991
Smuikininko U. Sprudžio koncertas.
XXVI konferencija
Totalitarizmas ir muzika
A. Klotiņš. Keli atmestini totalitarinio meno postulatai
H. Gerlach (Vokietija). Muzika totalitarizmo laikais
J. Torgāns. Keli psichologiniai, artistiniai bei muzikiniai koncertavimo dėsningumai ir išraiškos būdai
A. Žiūraitytė. Totalitarizmas ir natūralus būvis
V. Bērziņa. Latvijos muzikos kultūra komunistinio totalitarizmo laikais
Z. Kelmickaitė. Tautinis kičas totalitarizmo laikais
T. Vainauskienė. Lietuvių vokalo pedagogika ir 1944 metai
M. Humal. Apie C. Kreeko kūryboje panaudotų Estijos švedų liaudies himnų variantus
K. Firkavičiūtė. Karaimų muzika daugiakultūrinėje Lietuvos visuomenėje
B. Traerup (Danija). Turkų liaudies dainos ir instrumentinė muzika Danijoje
M. Pärtlas. E. Tubino simfonijų etinė koncepcija
Estų muzika–1992
Ansamblio „Ex Tempore“ (Lietuva) koncertas: lietuvių kompozitorių kamerinės
muzika.
J. Haydno opera „Le pescatrici“.
XXVII konferencija
Talinas, 1993 m. gruodžio 1–4 d.
Edvardas Griegas ir Baltijos šalių nacionalinės muzikos mokyklos
Heinrichas Schenkeris ir XX a. muzikos teorija
N. Grinde (Norvegija). Griegas – norvegų ir Europos kompozitorius
L. Normet. Griegas – modernių tendencijų pirmeivis
F. Dahlström (Suomija). E. Griegas ir Suomija
V. Rumessen. Šiaurės bardai – M. Saaras ir E. Griegas
D. Palionytė. Griegas ir Lietuva
M. Männik. Griego muzika Estijoje
E. Tarasti (Suomija). Griego vieta europietiškame romantizme semiotikos požiūriu
N. Mochov (Rusija). Paskutinis kūrinys (Griego „Keturios psalmės“ op. 74)
A. Klotiņš. Griego „Keturios psalmės“ op. 74 ir neoklasicizmo problema nacionalinių romantinių kompozitorių kūryboje
S. Kleiberg (Norvegija). Sekant Griegu (D. M. Johansenas ir nacionalinė norvegų
muzikos tradicija pirmaisiais mūsų amžiaus dešimtmečiais)
V. Muktupāvels. Kuoklės XX amžiuje: tradicijos sugrįžimas?
N. Gailuma. Latvių chorinė muzika ir a capella chorinių žanrų simfonizacijos būdai
A. Ambrasas. H. Schenkerio teorijos paradoksai
J. Cholopov (Rusija). Schenkeris ar Riemannas?
R. Goštautienė. Apie post- ir antišenkerizmą JAV po 1970 m.
U. Lippus. Post- ir kontra-šenkerizmas: kai kurios JAV muzikos teorijos šiuolaikinės kryptys
P. Holmberg, S. Hedin (Švedija). M. Edlundo „Sma fötter“ solinei gitarai: analizė ir
diskusija
Estų muzika–1992–1993
I. Lūsiņa. Latvių muzika–1992–1993
O. Narbutienė. Lietuvių muzika–1992–1993
B. Briteno opera „Albertas Heringas“. Simfoninės muzikos koncertas (E. Griego, J.
Svendseno, H. Saeverudo kūriniai). Kamerinės muzikos koncertas (R. Tobiaso ir E.
Griego kūriniai). „Kalenda Maya“ senosios muzikos orkestras (Norvegija).
59
60
XXVIII konferencija
Ryga, 1994 m. gruodžio 1–3 d.
Sakralinė muzika
L. Fūrmane. J.V. Mederio muzikos sakralumas ir pasaulietiškumas
J. Trilupaitienė. Tarpkonfesiniai ryšiai XVII a. Lietuvos muzikiniame gyvenime
D. Broka. Keletas sakralinės muzikos krypčių šiuolaikinių latvių kompozitorių kūriniuose
J. Vilimas. Grigališkasis choralas Lietuvoje: trys amžiai
V. Sarv. Liaudiški tikėjimai kaip Setu liaudies dainų kontekstas
M. Humal. C. Kreeko kūryboje panaudoti estų liaudies himnų variantai
L. Lesle (Vokietija). Kryžiaus ženklo sekėjai
J. Bruveris. Apie bažnytinės muzikos stilių
I. Kravale. O. Vasks. Religijos elementai ir muzikos dvasia
H. Loos (Vokietija). L. van Beethoveno „Missa Solemnis“ recepcija.
D. Kalavinskaitė. Prieštaros ženklas (F. Bajoro kūryba)
J. Grinēvičs. Sakralumas ir pasaulietiškumas L. Garūtos kantatoje „Dievs, Tava
zeme deg!“
Estų muzika 1993–1994
Latvių muzika 1993–1994
Lietuvių muzika 1993–1994
Sakralinės muzikos koncertas (R. Kalsono ir I. Raminio kūriniai).
XXIX konferencija
Muzikologinis požiūris į XX a. muziką
Muzikologijos mokymo universitetinis lygmuo
B. Avramecs. Nauja tikrovė – naujos prieitys: pasaulio muzikos kultūra XX a. pabaigoje
L. Normet. Manierizmas semiotikos aspektu
I. Jankauskienė. B. Kutavičiaus opera „Kaulo senis ant geležinio kalno“. Struktūrinė
ir naratyvinė analizė
D. Kļaviņš. Universali ritmologija: utopija ar metodologinis klausimas
A. Remme. E. Tambergo operos „Cyrano de Bergerac“ kai kurie bruožai
M. Humal. Boulezas apie Stravinskį: metodologinis aspektas
J. Baker Kotilaine (JAV). Dialogas su diaspora: lietuvių įrašai Amerikoje 1925–1938 m.
H. Loos (Vokietija) Vokietijos muzikologija tarp filosofijos ir istorijos
M. Tomaszewski (Lenkija). K. Pendereckio kūryba – muzika muzikoje
T. Caregradskaja (Rusija). Set analizės metodas šiuolaikinės harmonijos kurse
A. Jurkėnaitė. M. Urbaičio „Resignatio“ ir O. Narbutaitės „Hoquetus“ seto analizės
projekcijoje
I. Grauzdiņa. Apie kai kurias neįgyvendintas tradicines muzikinio švietimo galimybes arba ankstesnių metodų patikra
A. Ambrazas. Muzikologų teorinio lavinimo principai Lietuvos muzikos akademijoje
G. Daunoravičienė. Muzikologinių disciplinų reforma Lietuvos muzikos akademijoje
N. Hrčková (Slovakija). Moderniõs slovakų muzikos vystymosi fazės
E. Tarasti (Suomija). Struktūrinis ir egzistencinis stiliai XX a. menuose
R. Goštautienė. „Muzika, menai, idėjos“: Leonardo B. Meyerio įžvalgos apie XX a.
muziką
T. Caregradskaja (Rusija). Muzikinio laiko samprata P. Boulezo muzikos teorijoje
ir kompozicijoje
B. Kurpniece. G. Ponės kompozicijų muzikinė stilistika
V. Gruodytė. Muzikinė erdvė skirtingų muzikos analizės metodų kontekste
P. E. Rasmussen (Danija). Naujoji serijinė technika ir jos plėtotė dviejose danų
kompozitoriaus P. Nørgårdo simfonijose
M. Vaitmaa. Estų muzika–1994–1995
L. Jakovicka. Latvių muzika–1994–1995
D. Budraitytė. Lietuvių muzika–1994–1995
Vilniaus mušamųjų ansamblio (vad. P. Giunteris) koncertas.
XXX konferencija
Muzikologinės minties raida Baltijos šalyse
I. Liepiņa. Viduramžių muzika Rygoje: tyrinėjimo problemos
A. Klotiņš. Muzikinio postmodernizmo ir stiliaus sąryšys: semiotinė perspektyva
I. Grauzdiņa. „Ave Maria“ XX amžiaus muzikoje
F. Bohlin (Švedija). Chorinės muzikos festivaliai aplink Baltijos jūrą
J. Trilupaitienė. Grigališko choralo teorija nuo Ž. Liauksmino iki T. Brazio
R. Astrauskas. Lietuvos etnomuzikologija: naujų kelių beieškant
U. Lippus. Muzikologija Estijoje: kai kurie bruožai
A. Žiūraitytė. Muzikologija ir muzikos praktika
R. Skudienė. XX a. dokumentas: Vilniaus plokštelių įrašų studija 1958–1996 m.
L. Fūrmane. Žvilgsnis į dešimtojo dešimtmečio latvių muziką: A. Maskatas
Estų muzika–1996
A. Juozapėnaitės-Easmaa kompaktinio disko su M. K. Čiurlionio kūriniais pristatymas.
61
62
XXXI konferencija
Muzikos stilius ir dešimtojo dešimtmečio Baltijos šalių kompozitorių muzika
A. Ambrazas. Tradicijos ir novatoriškumas J. Juzeliūno šeštojoje („Patarlių“) simfonijoje
G. Daunoravičienė. Postmoderni tradicinių kategorijų būtis
V. Tumasonienė. Stilius, religinės ir liaudies tradicijos A. Martinaičio 7 dalių „Šv.
Pranciškaus knygoje“ balsui, chorui, instrumentams (1996)
A. Žiūraitytė. Tradicinių ir šiuolaikinių vertybių darna O. Narbutaitės „Opus lugubre“
O. Grāvītis. Prof. J. Vytuolinio – Baltijos šalių muzikologų konferencijų kūrėjo – asmenybė
L. Fūrmane. Požiūris į 10 dešimtmečio latvių kompozitorių kūrybą: mentalitetas ir
kūrybinis užsakymas
I. Breģe. Latvių kompozitoriai Latvijoje ir pasaulyje – susitikimai, sąveika, kontaktai
G. Pelēcis. Fuga latvių kompozitorių kūryboje
J. Braun (Izraelis). 6–8 dešimtmečio Baltijos šalių kompozitorių muzika: suvokimo
ir stiliaus aspektai
H. Loos (Vokietija). Kultūros regionai – muzikos istorinė koncepcija tarp Rytų ir
Vakarų
P. Kuret (Slovėnija). Slovėnijos muzikos tradicijos
L. Lesle (Vokietija). Vėlyvųjų P. Vasko kūrinių orkestrui forma ir stilius
F. Dahlström (Suomija). J. Sibelijus – Suomijos projektai
L. Sumera. Lepo Sumera apie Lepo Sumerą
Estų muzika–1997
M. Čeže. Latvių muzika–1997
O. Narbutienė. Lietuvių muzika–1997
10dešimtmečio latvių muzika (T. Keninio, I. Mežaraupo, P. Vasko, M. Einfeldės,
J. Petraškevičiaus, I. Rišės, P. Plakidžio kūriniai). Simfoninės muzikos koncertas:
R. Jermako „Mana jaunu dienu zeme“, E. Straumės „In memoriam G. Gershwin“.
XXXII konferencija
Naujoji raiška III tūkstantmečio išvakarėse – tarp paprastumo ir sudėtingumo
M. Boiko. Nuo paprasto prie sudėtingo? Keletas pastabų apie latvių ir lietuvių liaudies muzikos tyrinėjimo metodologiją
E. Lebedeva. Apie laiko kategoriją muzikinės formos kūrimo procese
B. Jaunslaviete. M. Einfeldė ir jos išskirtinė vieta latvių muzikoje
A. Klotiņš. Hermeneutinis etinių muzikos aspektų vertinimas
B. Kurpniece. Jaunosios latvių kompozitorių kartos muzika
M. Jaanson. H. Birthwistlo „paslaptingasis teatras“
S. Kareda. Sudėtingasis tintinnabuli stiliaus paprastumas A. Pärto „Pasijoje pagal Joną“
M. Mändla. A. Schönbergo draugija Estijoje (1988–1998)
M. Katounian (Rusija). V. Martynovo „naujoji sakralinė erdvė“
L. Lesle (Vokietija). Pastebėjimai apie lenkų kompozitoriaus K. Meyerio instrumentinės muzikos formą ir stilių
M. Bialik (Rusija). Rusų opera XX a. pabaigoje: kompozitorius ir teatras
H. Loos (Vokietija). Direktyviniai tautiškumo reikalavimai rašant vokiečių muzikos
istoriją
R. Gaidamavičiūtė. Minimalizmas Lietuvoje – tautinis aspektas
R. Janeliauskas. Archajinio binarinio skambesio ataidai XX a. muzikoje
A. Žiūraitytė. O. Narbutaitės oratorija „Centones meae urbi“ – tarp paprastumo ir
sudėtingumo
I. Jasinskaitė-Jankauskienė. Mistiškasis paprastumas B. Kutavičiaus kūryboje
Estų muzika–1998
M. Čeže. Latvių muzika–1998
V. Tumasonienė. Lietuvių muzika–1998
LTV filmas „Pasivaikščiojimas su Antanu Rekašiumi“.
XXXIII konferencija
(be specialios temos)
G. Pelēcis. A. Pärto „Tabula rasa“ struktūriniai algoritmai
A. Sivuoja-Gunaratnam (Suomija). Šnibždėjimo paslaptis: kalbamieji intarpai
K. Saariaho instrumentinėje muzikoje
K. Pappel. Paradigmų kaita rašant estų muzikos istoriją
F. Bohlin (Švedija). Mintys apie bažnytinio giedojimo tyrinėjimus
H. Loos (Vokietija). Apie vokiečių vyrų giedojimo sąjungų kultūrinę ir politinę
reikšmę Baltijos jūros erdvėje
V. Bakutytė. XIX a. Lietuvos muzikos kritika ir publicistika
A. Beitāne. Vokalinis daugiabalsumas latvių liaudies muzikoje. Dokumentavimas
ir tyrimas
J. Ross. Paradigmų kaita XVIII a. ir XIX a. Estijos muzikoje
T. Leisiö (Suomija). Etnomuzikologija Suomijoje
A. Žiūraitytė. L. B. Meyerio idėjų sklaida Lietuvoje: O. Narbutaitės kūrybos percepcija
63
64
R. Gaidamavičiūtė. Lietuvos muzikos mokslo pokyčiai, atgavus valstybinį suverenumą
R. Koleda. Ezopinės kalbos apraiškos muzikoje
G. Makane. Muzika ir literatūra. Apie R. Schneiderio romaną „Miego brolis“
R. Kangro operos „Širdis“ premjera „Estonia“ teatre. Festivalio NYYD kamerinės
muzikos koncertas.
XXXIV konferencija
Ryga, 2000 m. rugsėjo 20–22 d.
Simfoninė muzika ir simfoninis orkestras – tradicijos, istorija, plėtotė
M. Pärtlas. Simfonija kaip filosofinis diskursas: E. Tubino VI simfonija
A. Žiūraitytė. A. Martinaičio ir M. Urbaičio simfoninių kūrinių intertekstiniai ryšiai
R. Gaidamavičiūtė. B. Kutavičiaus simfonija-oratorija „Epitafija praeinančiam laikui“ (1998)
D. Lomtev (Rusija). V. Kiktos simfoninė kūryba: klasikinių tradicijų renesansas
H. Loos (Vokietija). Simfoninė kūryba vokiškai kalbančiuose kraštuose po Brahmso ir Brucknerio
J. Kudiņš. Neoklasicizmas ir jo raiška XX a. paskutinio dešimtmečio latvių muzikoje
E. Zinkievič (Ukraina). Ukrainietiška simfonija – vaiduoklis ar tikrovė?
M. Põldmäe. Pirmasis simfonijos šimtmetis Estijoje
L. Fūrmane. Struktūralistinės idėjos naujojoje simfoninėje latvių kompozitorių muzikoje
G. Pelēcis. T. Keninio III simfonija kaip ryškus ir retas kontrapunktinės simfonijos
pavyzdys
L. Vilimienė. Simfoninių orkestrų istorija Lietuvoje: užuomazgos, susiformavimas,
raida, dabartis
V. Gurievič (Rusija). Įžymūs rusų smuikininkai ir jų vaidmuo formuojantis Rusijos
europinei orkestrų kultūrai
I. Breģe. Rygos miesto teatro orkestras (1837–1845): dirigentai, muzikai, repertuaras, orkestro paleidimas
B. Kurpniece. Latvių muzika–2000
V. Janatjeva. Lietuvių muzika–2000
Estų muzika–2000 – pranešimo nebuvo
Lietuvos valstybinio, Latvijos, Estijos nacionalinių simfoninių orkestrų koncertai.
XXXV konferencija
Vokietijos ir Baltijos šalių muzikiniai ryšiai: praeitis–dabartis–ateitis
(Kartu su Vokiečių muzikos kultūros Rytų Europoje institutu (IME, Bona)
K.-P. Koch (Vokietija). Baltijos šalių muzika iki XVIII a. vokiškuose šaltiniuose,
žinomuose už Prūsijos ribų
K. W. Niemöller (Vokietija). P. Dulichiuso motetai ir XVI a. simbolių kompozicijos
Baltijos jūros regione
L. Schiwietz (Vokietija). Baltijos šalių muzikos kritikų straipsnių, išspausdintų
Sankt Peterburgo laikraštyje (1727), tyrinėjimai
A. Schwab (Vokietija). E. Arro (1899–1985) veikalai apie Rytų Baltijos tautų muzikinę kultūrą ir jų įtaką Vokietijos ir Baltijos šalių muzikiniams ryšiams
V. Lindenberga. Pabaltijo vokiečiai latviškoje terpėje
M. Čeže. Latvijos operos kritiko tapsmas Rygos vokiečių teatre (1863–1914)
L. Fūrmane. Vokiečių dirigentai Rygos operos teatre 1919–1944 m. (L. Blecho inscenizacijos)
I. Nikolskaja (Rusija). Wagneris Rygoje ir Rusijoje
P. Kuret (Slovėnija). Slovėnijos ir Vokietijos ryšiai
M. Humal. A. von Oettingeno indėlis į harmonijos teoriją
A. Ambrazas. S. Karg-Elerto poveikis kai kurių lietuvių kompozitorių harmonijai
T. Siitan. Įvairios skirtingų dokumentų prasmės – ankstyviausi choralų rinkiniai iš
Livonijos ir Estijos (1774–1845)
K. Pappel. Verdi operos viename XIX a. Baltijos šalių vokiečių teatre. Atlikimo
praktika ir recepcija Taline-Revalyje
D. Kšanienė. Mažosios Lietuvos muzikinės apraiškos XVIII a.
D. Palionytė. Vokiečių ir lietuvių muzikų ryšiai XIX–XX a. sandūroje
O. Narbutienė. Lietuvių kompozitoriai Vokietijos aukštosiose muzikos mokyklose
H. Loos (Vokietija). Baltijos šalių muzikų ryšiai su Leipcigo konservatorija ir jų
reikšmė
K. Lessing (Vokietija). V. Jakubėnas – lietuvis Schrekerio mokinys. Pastabos apie
Schrekerio įtaką Jakubėno kūrybai
H. Gerlach (Vokietija). Lietuvių muzikos dešimtmetis Brandenburgo žemėje
L. Lesle (Vokietija). Charizmatinė naujojo dvasingumo figūra: A. Pärtas vokiečių
spaudos veidrodyje
A. Žigaitytė-Nekrošienė. V. Urmanavičiūtė-Urmana – Kundry vaidmens atlikėja
„Parsifalyje“
H. G. Lock. Estų muzika–2000–2001
B. Jaunslaviete. Latvių muzika–2000–2001
Ž. Ramoškaitė. Lietuvių muzika–2000–2001
65
66
Stendiniai pranešimai
J. Trilupaitienė. H. Schützo kūrybos pėdsakai Lietuvos archyvuose
J. Landsbergytė. R. M. Rilke’s poezija naujausioje lietuvių muzikoje
R. Gaidamavičiūtė. Kitõs muzikos atgarsiai V. Bartulio kūryboje
R. Janeliauskas. Leipzigo kanonas ir M. K. Čiurlionio muzikos tautinis savitumas
G. Rohtla. Tartu koncertinis gyvenimas XVIII–XIX amžių sandūroje
Kolja Lessing (Vokietija) surengė F. Schrekerio, V. Jakubėno, F. Petyreko, G. von
Zieritzo ir K. Rathauso fortepijoninių kūrinių koncertą.
XXXVI konferencija
Muzikologija pereinamuoju laikotarpiu? Kartų sutarimas
M. Männik-Kirme. K. Leichteris ir sunkus Estijos muzikologijos atsiradimas
U. Lippus. K. Leichterio darbai apie XIX a. estų muzikos istorijoje
J. Bruveris. Muzikologija: diskusijos apie nacionalizmą
H. G. Lock. E. Tubino ir K. Leichterio požiūris į nacionalinės muzikos problemą
B. Jaunslaviete. Muzikinio kūrinio pabaiga kaip XX amžiaus estetinių požiūrių išraiška (keletas 8-o ir paskutinio 2000 m. dešimtmečio latvių muzikos pavyzdžių)
A. Šuriņš. Žanrų vaidmuo ir jų taikymo galimybės instrumentinės muzikos koncepcijoje
O. Kautny (Vokietija). „Verfemte Musik“ ir „Gesang eines Mönchs“. A. Pärto recepcijos stereotipai ir mitai
E. Tarasti (Suomija). Wagnerio leitmotyvai ir jų muzikinė aplinka
D. Politoske (JAV). Muzikos lobiai iš Berlyno, iš naujo atrasti Krokuvoje
F. Bohlin (Švedija). V. Mederio operos „Die beständige Argenia“ atlikimo Taline
1680 m. diplomatiniai padariniai
Z. Gailīte. J. V. Mederis ir Rygos miestiečiai 1699–1719 m.
J. Žukienė. Muzikos specifikos samprata ir jos sklaida lietuvių muzikoje
H. Loos (Vokietija). Schumanno vaidmuo vokiečių muzikologijoje
M. Humal. Z-sąsąjos garsų aukščio klasių setų anatomija
J. Engelhardt (JAV, Estija). „Pirmoji tarp lygių“: hibridiškumo ribos JAV stačiatikių
bažnyčioje
B. Avramecs. „Ar mes pažįstame savo muziką?“ Pasiūlymai Baltijos valstybių muzikos kultūros kompleksinių studijų programai (nauji tikslai, naujos prieitys)
Informacinių pranešimų apie Estijos, Latvijos, Lietuvos muziką 2002 m. nebuvo.
Estų kompozitorių H. Ellerio, Ed. Tubino, M. Saaro, A. Karindi, E. Ojos, S. Steinerio, A. Pärto, L. Sumeros kamerinių kūrinių koncertas.
XXXVII konferencija
Nacionalinė kultūra ir globalizacija
A. Žiūraitytė. Nacionalinio identiteto transformacija šiuolaikinėje muzikoje. O. Nar
butaitės darbai
B. Avramecs. Pasaulio muzika ir globalizacija: kai kurios problemos ir pamąstymai
U. Lippus. Baltijos muzikos istorijos tema E. Arro laiškuose K. Leichteriui
R. Gaidamavičiūtė. Globalizacijos atspindžiai lietuvių muzikoje
F. Bohlin (Švedija). Nacionaliniai ir tarptautiniai idealai choriniame dainavime
G. Rohtla. Pirmojo koncerto Tartu universiteto auloje (1813) ištakos
V. Muktupāvels. Tradiciniai muzikos instrumentai religinėse apeigose
Ch. Stephanus (Prancūzija). J. V. Mederio „Pasija pagal Matą“ ir bažnytinė muzika Rygoje
V. Nollendorfs. Globalizacija ir nacionalinė kultūra: asmeninis ir profesionalus požiūriai
A. Ambrazas. Nacionaliniai klausimai J. Juzeliūno pažiūrose ir kūryboje
F. Dahlström (Suomija). Sibelijus ir muzikos leidyklos
H. G. Lock. Estų muzika–2003
I. Jakubone. Latvių muzika–2003
B. Leščinska. Lietuvių muzika–2003
Rygos kamerinio orkestro koncertas (P. Butano, A. Dzeničio, G. Ligeti kūriniai).
XXXVIII konferencija
Muzikos kūrinys – jo ribos bei interpretacijos
I. Zemzare. F. Schubertas – mano amžininkas
M. Spitzer (Didžioji Britanija). Muzikos suvokimas per metaforas
V. Lindenberga. Interpretacijų galimybės keičiantis visuomeniniams santykiams
D. Kalavinskaitė. Mišios: šiuolaikinės kanono interpretacijos
G. Lock. Vizualizavimo aspektai ribotos aleatorikos kūriniuose. L. Sumeros V simfonija
R. Gaidamavičiūtė. Kompozitoriaus įvaizdžio interpretacijos kūryboje (V. Bartulio
pavyzdžiu)
A. Žiūraitytė. Apie O. Narbutaitės kūrinių suvokimą. Europa ir Amerika atranda
lietuvių kompozitorę
B. Jaunslaviete. Polistilistika P. Plakidžio muzikoje
H. Preda-Schimek (Austrija). Stilių mišinys, folkloras ir istorinė analizė. Refleksijos
apie austrų kompozitorių veiklą Rytų Europoje XIX a.
67
68
H. Krones (Austrija). Kaip teisingai interpretuoti Vienos mokyklos muziką (Schönbergą, Bergą, Weberną)
T. Koivisto (Suomija). Apie A. Weberno muzikos įtaką bei interpretacijas
M. Männik-Kirme. Muzikos kritika kaip muzikos suvokimo istorija: apie estų muziką Suomijoje iki 1940 m.
Z. Gailīte. Įvairios recepcijos – įvairios kompozicijos? (J. Vytuolo instrumentinės
muzikos recepcija Pirmosios Respublikos laikais, 1918–1940)
P. Kuret (Slovėnija). Istrijos pusiasalio folkloras – ypatingas Europos reiškinys
J. Žukienė. V. Jakubėno kamerinė muzika: kūrybinės paskatos ir realijos
J. Bruveris. V. Jakubėnas operos gyvenime
J. Landsbergytė. Modernizmo krizės ūpas ir jo alternatyvų paieškos XX a. vidurio
lietuvių muzikoje
G. Lock. Estų muzika–2004
B. Avramecs. Latvių muzika–2004
E. Gudžinskaitė. Lietuvių muzika–2004
Stendiniai pranešimai
Y. U. Everett (JAV). Parodijos technika L. Andriesseno muzikoje
R. Janeliauskas. Kūrybos proceso pobūdis ir kompozicija. M. K. Čiurlionis. Neatpažintas ciklas
R. Nomicaitė. V. Jakubėno muzikos futurologija
L. Lesle (Vokietija). O. Narbutaitės muzikos atgarsiai tarptautinėje spaudoje
R. Povilionienė. Kūrinys kaip skaitmeninė konstrukcija. Skaitmeninių kvadratų ir
zikuratų matmenų projekcijos Š. Nako kompozicijoje „Ziqquratu“ (1998)
L. Navickaitė. „Beethoveno mito“ formavimasis ir istorija
Lietuvių kompozitorių kūriniai styginių kvartetui.
2005 m. konferencija neįvyko.
XXXIX konferencija
XX amžius ir asmenybės fenomenas muzikoje
G. Pelēcis. Keturios J. Ivanovo simfoninio stiliaus atmainos latvių muzikos kontekste
B. Jaunslaviete. J. Ivanovas ir M. Einfeldė: jų muzikos stiliaus panašumai ir skirtumai
N. Lūse. Ugdant pianistinę kalbą: Ivanovo penki fortepijono preliudai (1952–1953)
I. Petliak. J. Ivanovas – sentikis
K. Płoskoń (Lenkija). A. Pärtas – „paribio“ kompozitorius. Tarp stačiatikiškų Rytų
ir katalikiškų Vakarų
A. Draus (Lenkija). Europietiškos ir neeuropietiškos kultūros inspiracijos K. Stockhauseno muzikoje
M. Silberring-Strzelecka (Lenkija). Impresionistinis ir simbolistinis K. Szymanowskio pasaulis – Rytų inspiracijos
M. Strzelecki (Lenkija). W. Lutosławskio muzika – prancūzų kultūros inspiracijos
V. Larčikov (Ukraina). Kaip šiuolaikinis violončelės žodynas gali paskatinti kompozitoriaus asmenybę
O. Veselina (Ukraina). Naujoji ukrainiečių muzika XX–XXI a. sandūroje: postmoderni situacija versus „naujoji sintezė“ (remiantis violončelės dueto žanro pavyzdžiais)
R. Chłopicka (Lenkija). K. Pendereckis – asmenybė ir muzika
B. Mika (Lenkija). Individualumas ar recepcijos reiškinys? – Lenkų kompozitorių
W. Kilaro ir H. M. Góreckio pavyzdžiai
H. Preda-Schimek (Austrija). Muzikinė individualybė kaip politinės reprezentacijos įrankis: nuo Weberno ligi Bartóko, Enescu ir Janáčeko
A. Nowak (Lenkija). Platono idėjų archetipai ir jų recepcija W. Lutosławskio estetikoje ir muzikinėje kūryboje
D. Cichy (Lenkija). T. Wieleckio kūrybinė individualybė – „muzikiniai gestai“ ir jų
vaidmuo formuojant muzikinį laiką
A. Žiūraitytė. Individualumas O. Narbutaitės muzikoje; bibliniai ir muzikiniai „mitai“ O. Narbutaitės muzikos kūryboje
V. Przech (Lenkija). Biografiniai elementai ir filosofinis domesys kaip minimalizmo
šaltinis T. Sikorskio kūryboje
J. Bruveris. Individualybė: nacionalinis kompozitorius
B. Baublinskienė. Nacionalumo ir modernumo kultas XX a. lietuvių muzikoje ir
tradicionalistinės J. Karnavičiaus operos
H. Metzelaar (Nyderlandai). H. Bosmans: XX a. olandų muzikos svarbiausioji ponia
K. Sluckaja-Levine (JAV). Fragmentuoti herojai: L. Desiatnikovo opera „Rozentalio
vaikai“ apie neramią asmeninę sąžinę posocialistinėse visuomenėse
B. Avramecs. Kompozitoriaus-eksperimentatoriaus reiškinys: H. Partch, C. Nancarrow, J. Ābols
K. Steinbach. Estų muzika–2006
I. Jakubone. Latvių muzika–2006
B. Baublinskienė. Lietuvių muzika–2006
Dokumentinis filmas apie J. Ivanovą (100-osioms gimimo metinėms).
Konferencija buvo J. Ivanovo 100-osioms gimimo metinėms skirtų renginių dalis.
Sąrašą sudarė
J. Torgāns, A. Tauragis (I–XV konferencijos), M. Humal (XVI–XVIII konferencijos),
J. Burokaitė (XIX–XXXIX konferencijos)
69
70
Konferencijų leidiniai
Прибалтийский музыковедческий сборник, [вып.] 1, ред. А. Таурагис, Вильнюс: Vaga, 1982.
Прибалтийский музыковедческий сборник (Sammlung von Artikeln über die Musik
des Baltikums), [вып.] 2, состав. А. Хирвесоо, Таллин: Ээсти рaaмaт, 1985.
Прибалтийский музыковедческий сборник, [вып.] 3: Вопросы музыкального и
сценического творчества в театрах Латвии, Литвы, Эстонии, сост. А. Клотинш, Рига: Зинатне, 1987.
Прибалтийский музыковедческий сборник, [вып.] 4, сост. и научный редактор
Д. Палёните, Вильнюс: Мuzika, 1992.
Music of the Twentieth Century Within the Horizons of Musicology, Selected papers
of the 29th and 32nd conferences of Baltic musicologists, ed. by Audronė Žiūraitytė,
Karina Firkavičiūtė, Vilnius: Lithuanian Composers’ Union, 2001.
Deutsch-baltische musikalische Beziehungen: Geschichte – Gegenwart – Zukunft,
Bericht über die 35. Konferenz der Musikwissenschaftler des Baltikums in Vilnius 18.–20. Oktober 2001, hrsg. von Audronė Žiūraitytė und Klaus-Peter Koch,
Deutschland: Studio Verlag, 2003.
Musical Work: Boundaries and Interpretations, Selected papers of the 38th Baltic
Musicological Conference dedicated to the centenary of the Lithuanian Composer
and music critic Vladas Jakubėnas (1904–1976), 21–23 October 2004, Vilnius, ed.
by Audronė Žiūraitytė, Vilnius: Lithuanian Composers’ Union, 2006.
The 20th Century and the Phenomenon of Personality in Music, Selected papers of
the 39th Baltic Musicology Conference dedicated to the 100th anniversary of the
composer Jānis Ivanovs (1906–1983), 9–11 October 2006, Riga, ed. by Laila Ozoliņa,
Imants Mežaraups, Riga: Musica Baltica, Latvijas Komponistu savienība, 2007.
„Kauno audinių“ ir „Rīgas audums“
chorai su dir. N. Martinoniu ir
T. Reiteriu po koncerto 1938 m.
vasario mėn.
Kauno audiniai and Rīgas audums
choirs with cond. N. Martinonis
and T. Reiter after the concert in
February 1938.
VII latvių dainų šventė Rygoje,
1931 m. birželio 12–22 d. J. Vytuolas ir N. Martinonis su šventės
dalyviais.
The 7th Latvian Song Festival in
Riga, 12–22 June 1931. J. Vītols,
N. Martinonis and the festival’s
participants.
71
72
VII latvių dainos šventės
vaizdas.
The view of the 7th
Latvian Song Festival.
Baltijos muzikų konferencija Kaune 1939 m.
birželio 9–11 d. Iš kairės
antras J. Aavik, ketvirta – E. Martinonienė.
The Baltic Conference of
Musicians in Kaunas, in
9–11 June 1939. Second
from left – J. Aavik;
forth from left –
E Martinonienė.
Baltijos muzikų konferencija Taline, 1940 m. birželio 15–17 d. Iš kairės – 3-oje eilėje prie
antro stalo antras J. Motiekaitis, 4-oje eilėje antras J. Švedas (su stikline rankoje).
The Baltic Conference of Musicians in Tallinn, 15–17 June 1940. From left: second in third
row – J. Motiekaitis; second in forth row – J. Švedas.
Baltijos muzikų konferencija Taline, 1940 m. birželio 15–17 d. Iš kairės – 1‑oje eilėje antra
P. Kaveckienė, 2-oje eilėje antras J. Banaitis, 3-oje eilėje antra E.Avesson, trečias J. Švedas.
The Baltic Conference of Musicians in Tallinn, 15–17 June 1940. From left: second in first
row – P. Kaveckienė; second in second row – J. Banaitis; second and third in third row –
E. Avesson and J. Švedas.
73
74
Revue Baltique, 1940, Nr. 1.
The first issue of Revue Baltique, 1940.
Žinutė apie I Baltijos muzikų
konferenciją. Revue Baltique, 1940, Nr. 1.
A column about the 1st Baltic Conference
of Musicians. Revue Baltique, No. 1, 1940.
Estijos kompozitorių sąjungos
pirmininko B. Kõrverio laiškas Lietuvos
kompozitorių sąjungos pirmininkui
Ed. Balsiui ir LTSR valst. Filharmonijos
direktoriui B. Fedaravičiui dėl I Baltijos
muzikologų konferencijos organizavimo,
1967 09 07.
B. Kõrver, chair of the Estonian Composers’ Union, 7 September 1967. The
letter to E. Balsys, chair of the Lithuanian
Composers’ Union, and B. Fedaravičius,
director general of the State Philharmonic Society of the LSSR, concerning
the arrangements for the 1th Baltic Musicological Conference.
A. Tauragio laiškas latvių ir estų kolegoms apie II Baltijos muzikologų
konferencijos programą, 1968 09 13.
A. Tauragis, 13 September 1968.
The letter to his Latvian and
Estonian colleagues about the
programme of the 2nd Baltic
Musicological Conference.
Pakeliui iš IX Baltijos muzikologų konferencijos Taline,
1975 m. Iš kairės – O. Narbutienė, D. Palionytė,
M. Slipkus, A. Tauragis,
A. Ambrazas, J. Antanavičius, J. Osis.
On the way from the 9th
Baltic Musicological Conference in Tallinn, in 1975.
From left: O. Narbutienė,
D. Palionytė, M. Slipkus,
A. Tauragis, A. Ambrazas,
J. Antanavičius, J. Osis.
75
76
XX Baltijos muzikologų konferencija, Klaipėda, 1986 m. Iš kairės –
A. Boiko, I. Zemzaris, Z. Gailytė, V. Lindenberga.
The 20th Baltic Musicological Conference in Klaipėda, in 1986.
From left: A. Boiko, I. Zemzaris, Z. Gailīte, V. Lindenberga.
XX konferencija, vakaronė Jūrų muziejuje.
The 20th conference. Afterparty party at the Sea Museum in Klaipėda.
XX konferencija, vakaronė Jūrų muziejuje. Iš kairės – J. Landsbergytė, A. Aleknaitė-Abramikienė, V. Lindenberga, Z. Gailytė, tolumoje centre – A. Ambrazas.
The 20th conference. Afterparty at the Sea Museum in Klaipėda. From left: J. Landsbergytė,
A. Aleknaitė-Abramikienė, V. Lindenberga, Z. Gailīte, at the back in the centre –
A. Ambrazas.
77
78
XXX Baltijos muzikologų konferencija Taline, 1996 m. Iš kairės – A. Tauragis, R. Astrauskas, J. Trilupaitienė, A. Žiūraitytė, V. Markeliūnienė, R. Skudienė, J. Bruveris, O. Narbutienė.
The 30th Baltic Musicological Conference in Tallinn, in 1996. From left: A. Tauragis, R. Astrauskas, J. Trilupaitienė, A. Žiūraitytė, V. Markeliūnienė, R. Skudienė, J. Bruveris, O. Narbutienė.
Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcija pasitinka naujuosius 2000 metus. Kalėdų senis – A. Ambrazas, Snieguolė – A. Žiūraitytė.
Members of the Musicological section of the Lithuanian Composers’ Union celebrate
the New Year’s Eve 2000. A. Ambrazas as Santa and A. Žiūraitytė as The Snow Maiden.
XXXV Baltijos muzikologų konferencija Vilniuje, 2001 m. Iš kairės –
A. Schwab, K.-P. Koch, L. Schiwietz, G. Daunoravičienė, H. Loos,
L. Fūrmanė, V. Lindenberga, J. Bruveris.
The 35th Baltic Musicological Conference in Vilnius, in 2001. From left: A. Schwab, K.-P. Koch, L. Schiwietz, G. Daunoravičienė, H. Loos,
L. Fūrmane, V. Lindenberga, J. Bruveris.
XXXV konferencija, M. Humal, V. Lindenberga.
The 35th conference: M. Humal, V. Lindenberga.
79
80
XXXV konferencija, iš kairės – K. W. Niemöller, A. Žiūraitytė, L. Schiwietz.
The 35th conference. From left: K. W. Niemöller, A. Žiūraitytė, L. Schiwietz.
XXXV konferencija, iš kairės – A. Žiūraitytė, V. Landsbergis, R. Gaidamavičiūtė.
The 35th conference. From left: A. Žiūraitytė, V. Landsbergis, R. Gaidamavičiūtė.
XXXV konferencija, iš kairės – L. Lesle, H. Loos.
The 35th conference. From left: L. Lesle, H. Loos.
XXXVII Baltijos muzikologų konferencija Rygoje, 2003 m. Iš kairės – A. Žiūraitytė, F. Bohlin.
The 37th Baltic Musicological Conference in Riga, 2003. From left: A. Žiūraitytė, F. Bohlin.
81
82
XXXVIII Baltijos muzikologų konferencija Vilniuje, 2004 m. Iš kairės – I. Zemzarė, A. Ambrazas, H. Preda-Schimek, T. Koivisto, M. Männik-Kirme, V. Markeliūnienė, O. Narbutienė,
J. Bruveris, A. Žiūraitytė, E. Gedgaudas, sėdi – G. Lock.
The 38th Baltic Musicological Conference in Vilnius, in 2004. From left: I. Zemzare, A. Ambrazas, H. Preda-Schimek, T. Koivisto, M. Männik-Kirme, V. Markeliūnienė, O. Narbutienė,
J. Bruveris, A. Žiūraitytė, E. Gedgaudas, in foreground – G. Lock.
Nuotraukos, dokumentų kopijos iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo, A. Ambrazo,
A. Žiūraitytės asmeninių archyvių.
The photos and copies of documents courtesy of Lithuanian Archives of Literature and Art,
A. Ambrazas and A. Žiūraitytė.
83
Preface
The book you are now holding in your hands is a compendium of the materials – programmes, pictures and lists of publications – from thirty nine
Baltic musicological conferences, held each year in a different capital city of
the three Baltic states (known previously as the three Baltic respublics). It
keeps track of our annual meetings, which make a long history of cooperation and friendship.
The first conference was held on 26–29 September 1967 in the capitals
of all three Baltic republics – in Vilnius, Riga and Tallinn. Its programme
consisted of the reports by three senior musicologists – Lithuanian Juozas
Gaudrimas, Latvian Jēkabs Vitoliņš and Estonian Avo Hirvesoo – and concerts of chamber and symphonic works by Estonian, Latvian and Lithuanian composers, repeated in every respective city.
The occurence of such event was due to several concurring circumstances. Firstly, the Baltic musicologists, who attended the plenary sessions,
congresses and seminars for musical critics organised by the Soviet Composers’ Union, had limited opportunities to participate in discussions and
voice their opinions. Secondly, a new generation of musicologists, educated
at the local conservatories in Riga, Tallinn and Vilnius, was up and coming,
with their first books being published and their candidate (a Soviet equivalent for PhD) dissertations defended, and establishing their careers as teachers, scholars and critics. Observing this, their senior colleagues envisaged a
necessity in regular meetings and closer cooperation between the nearest
neighbours in order to stimulate the advancement of musical science, address the pressing issues of the day and exchange experience as well as latest
news. And thirdly, the recollections of the Baltic musicians’ prewar meetings
in Kaunas and Tallinn were still alive in the private circles and suggested a
good model for the first postwar conference.
The first meeting of the Baltic – i.e. Estonian, Latvian and Lithuanian –
musicians took place in Kaunas on 9–11 June 1939, as part of the Baltic
Friendship Congress. An initiator behind this unprecedented undertaking was the Lithuanian Musicians’ Society and its chairman, Nikodemas
84
Martinonis. Apart from the customary reports, the extensive and diversified programme of the conference also included open classes and concerts.
Among the participants, whose speeches attracted public notice and raised
discussions, were Vladas Jakubėnas (“The Development of Lithuanian Music Today and in the Nearest Future”), Juhan Aavik (“The Activity of Estonian Song Festivals and Choral Union”) and Riho Päts (“Music Education in
Estonia”). Open classes were offered to the participants at the Aušra Men’s
Gymnasium (led by Jonas Švedas) and Gymnasium No. 6 (led by Antanas
Jankauskas) in Kaunas.
Concerts were given on all three evenings. During the first evening the
State Radio Symphony orchestra under the batons of Juhan Aavik, Jānis
Mediņš and Balys Dvarionas performed Artur Lemba’s Solemn Overture,
Artur Kapp’s Variations on a Folk Theme and Juhan Aavik’s Suite of Folk
Songs on the Estonian part; Jānis Mediņš’s Kurzeme (part from Suite No. 3),
By the Church and two dances from the ballet Love’s Victory on the Latvian
part; and Vladas Jakubėnas’s Prelude and Juozas Gruodis’s Symphonic Prologue on the Lithuanian part.
The second evening’s showcase presented singers from Estonia (Jenny
Siimon and Sergej Podekrat) and Latvia (Erna Traviņa and Talis Matis, accompanied by pianist Elsa Avesson), the joint choir of Kaunas gymnasiums
and Police Guard Orchestra, performing their respective folk songs.
On the third evening the conference participants were invited to the
State Theatre in Kaunas for the performance of Mikas Petrauskas’s opera
Eglė, the Queen of Grass Snakes.
The conference passed a resolution that was incorporated into the general resolution of the Baltic Friendship Congress. The representatives of all
three countries agreed to continue with similar conferences in the future, to
collaborate in different areas of the musical practice and to exchange various
musical publications.
The second conference took place in Tallinn on 15–17 June 1940. There
was no mention thereof in the Lithuanian press. The only reference is found
in the Muzikos Barai magazine (No 4 of that year), saying that a group of
leaders of the Lithuanian Musicians’ Society is to go to Tallinn, where Vladas Jakubėnas and Juozas Banaitis are to present their papers. This is supplemented with the reminiscences by Avo Hirvesoo, who recollects that Pauls
Šūberts, Vladas Jakubėnas and Adolf Vedro delivered their reports and that
Preface
the pieces by composers from the three republics were performed (under
Jānis Mediņš, Jeronimas Kačinskas and Juhan Aavik) at that conference.
On the last day of the conference, when the participants of the confe
rence were getting ready to leave, the Soviet tanks were already manoeuvring on the territory of Estonia.
The meetings of Baltic musicians were interrupted for a long time...
The 1967 conference was the only one to be held in all capital cities of
the Baltic republics. The subsequent conferences were in turn organised in
the capital of each time different republic; later other cities were included
as well. The musicological section of the composers’ union of the respective
republic acted as a counsel for generating ideas, and then organising and executing the entire event. Soon the conferences became thematic, addressing
the matters relevant to the musicologists of all three Baltic republics. Such
topics were selected by the said musicological sections as the task of professional training and the advancement of musical science.
When looking at the reports, programmes and accompanying events of
past conferences, we can trace the changes determined by the political situation, relevance of the issues and the intellectual potential within the musicological community of the time.
Those thirty nine conferences represent our priceless treasure – a depository, preserving the researches into the music and culture of our countries,
the development of theoretical thought, the analyses of contemporary music
works, bigger and lesser discoveries, and much much more. Several generations of Baltic musicologists, including the most prominent personalities,
were raised, matured and recognised at these conferences.
It is also vital that the numerous musical works were performed during these conferences, starting from the classical works and ending with
the most recent compositions. Everyone was anticipating the information
reports of each republic, covering the last year’s significant events and new
music pieces, always accompanied with their recordings.
The Baltic Musicological Collection, comprising the reports delivered at
the conferences, was published 15 years later. It was a nice start and a good
example for the editors of numerous subsequent publications.
К ХХ конференции музыковедов Прибалтики [Towards 20th Baltic Musicological
Conference], Klaipėda: the Composers’ Union of Lithuanian SSR , 1986, р. 5.
85
86
And what’s even more important, the connections established at the
conferences, as well as personal acquaintances that evolved into a lasting
friendships, are among the most extraordinary moments of the conferences,
serving as the pledge of their existence.
* * *
The programmes of thirty nine Baltic Musicological Conferences (1967–
2006) make a central part of this collection. In compiling this documentation, we relied on the information about the proceedings at the conferences
from the 1st to 15th collected by Adeodatas Tauragis and Jānis Torgāns, as
well as on Mart Humal’s list of the 16th–18th conferences, both published
in the “Baltic Musicological Collections” series in 1982 and 1985. The programmes of the subsequent conferences are presented as mere listings of
conference papers.
Before 1990, the official language at the Baltic Musicological Conferences
was Russian, which in the later years was replaced with German and English. When we undertook to collect the complete documentation of thirty
nine conferences in Lithuanian and English, we kept the original titles of
the conference sessions, themes and reports only in cases where they were
published in those languages. Part of the conference proceedings had been
published in special editions. Four such issues appeared before the re-establishment of independence in all three Baltic states in 1990, and the same
number was published in post-Soviet years. The latter resumed just a few
years ago and therefore cover the materials of five last conferences. It is
a paradox that the least documented part of the conference materials appeared to be the most recent: during the past two decades many conference
papers remained unpublished, while the programmes and other related materials could only be found scattered in the state and private archives.
Besides the complete documentation of the conference proceedings
from 1967 to 2006, this collection also includes the reprinted fragments
from the reminiscences by Avo Hirvesoo, Oļğerts Grāvītis, Juozas Gaudrimas, Vytautas Landsbergis, and Ona Narbutienė, originally published in the
20th anniversary conference issue. Especially for this collection, a group of
contributors including Danutė Petrauskaitė, Audronė Žiūraitytė, Arnolds
See a chapter of this collection “Conferences Publications”.
Preface
Klotiņš, Mart Humal and Jonas Bruveris presented their accounts about the
beginnings of the Baltic musicological conferences, in which they discuss
the interwar cooperation of Baltic musicians, the development of the conferences after the regaining of independence in 1990, as well as reappraise
the historical mission and meaning of cooperation between the Baltic musicologists spanning now the four decades.
From the very first meetings, the Baltic musicological conferences exceeded the framework of mere professional gatherings. It emerged as a phenomenon of significantly broader intercultural partnership and dialogue.
The understanding of its mission and meaning has naturally changed in step
with the changes in local cultural and political contexts. With this collection, we attempted to document the unique tradition of Baltic musicological
cooperation and provide a factual basis for a more comprehensive study of
this phenomenon.
Edi t o r s
87
88
D a n u t ė P e t r au s k a i t ė
Musical Cooperation Between the Baltic States in
1920–1940
At the beginning of the 20th century, due to the favorable international circumstances, nine new European states declared their independence. At the
time, the Baltics, three ambitious countries, Lithuania, Latvia and Estonia,
occupied a particular position by becoming a link connecting great Western
and Eastern states. After establishing their state institutions and recognized
internationally, they started political, economic and cultural cooperation.
It was initiated by both the academic elite (scholars and artists) and public
institutions. In the interwar period, the Baltic stated did not escape the influence of the neighboring states, disagreements and the clashes of interests.
However, it was the state policies and sometimes certain diplomats’ attitudes
that provoked them. On the contrary, the wider publics of three Baltic states
were inclined to participate in intensive dialogues in different life spheres.
They encouraged to maintain close relations between various associations
(teachers, physicists, lawyers or foresters), emphasized the importance of the
exchange of high school and university teachers and students, and organized excursions, exhibitions and language courses. Musicians – composers,
performers and pedagogues – also played an important role in this process.
The Baltic countries cooperated with each other in the sphere of music
in a few ways: they 1) exchanged opera soloists and performances; 2) organi
zed concert tours of choirs; 3) arranged joint radio broadcasts; 4) invited
music pedagogues and organized conferences. In all these respects, not only
the goals of the governments but also public groups and individual interests
were taken into consideration.
The Kaunas State Opera founded in 1920 was one of the representative
Lithuanian music institutions. After establishing itself in the Lithuanian
musical life it began to invite foreign performers. One of the first was the
Latvian Adolfs Kaktiņš who in 1924 performed the roles of Demon, Mephistopheles and Rigolleto. Milda Brechmane-Štengele, Nikolajs Vasiljevs,
Helena Cinka-Berzinska, Mariss Vētra, Grieta Pērkone, and Amanda Re-
Danutė Petrauskaitė. Musical Cooperation Between the Baltic States in 1920–1940
bane who performed in Aida, Carmen, Tosca and Eugene Onegin followed
his path. M. Brechmane-Štengele sang in the Kaunas State Opera in 1933,
1937 and 1938. According to Vladas Jakubėnas, she was one of the best performers of Aida in the world at the time. After her role of Carmen in Kaunas, this Lithuanian music critic wrote: “Shut up Biset, Brechmane-Štengele
sings.” The Riga ballet artists Edite Feifere and Harijs Plūcis also danced
in the Swan Lake in 1937. The Estonian Olga Torokoff-Tiedeberg sang in
Tosca, the soloist of the Tallinn opera Ida Aav-Loo performed in Rigoletto
and the soloists of the same theater M. Taras and O. Torokoff-Tiedeberg, in
Madam Butterfly. Famous Lithuanian tenors Kipras Petrauskas and Aleksas
Kutkus would often perform in the Riga Opera Theater. When the Latvian
National Opera toured in Germany in 1928, it invited Kipras Petrauskas to
their company. This choice was influenced by the conductor of this Opera
Emil Cooper who had visited Lithuania repeatedly, had known Lithuanian
singers well and had invited them to sing in various theaters of the world.
At first the exchange of single artists took place. However, in the second decade of independence, the trend to exchange whole stage productions emerged. For instance, during their 1937/1938 concert tour, performers of the Kaunas State Opera took to Riga their production of Lohengrin,
and in exchange the Riga Opera brought its Carmen to Kaunas. Directors
from different Baltic countries also migrated naturally. In 1923, Aleksandras
Rusteikis, former actor of the MCHAT, rehearsed his roles in several opera
productions but soon left for Riga where he became one of the founders
of the Latvian cinema. On the other hand, the director from Riga Dmitri
Arbenin stayed in Kaunas for a few years.
Choirs of the Baltic countries were first to start a cooperation. Already
in 1924, the Choir of the Students of the University of Latvia led by Artūrs
Bobkovics gave their first concert in Kaunas. Lithuanians had a chance to
listen to original and harmonized songs by the Latvian composers Jānis
Cimze, Andrejs Jurjans, Jāzeps Vītols, Emīls Dārziņš, Alfrēds Kalniņš, and
Emīls Melngailis. The Lithuanian musician Juozas Žilevičius wrote: “During
their performance, there arose the feeling of joy and cordiality in the hall; an
Vladas Jakubėnas, Straipsniai ir recenzijos [Articles and Reviews], ed. by Loreta Venclauskienė, Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 1994, p. 393.
Jonas Bruveris, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras [National Opera and Ballet
Theatre of Lithuania], Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, p. 78.
89
90
invisible and unexplainable affinity between the feelings of the two nations
emerged. It seemed that, in this part of the program, applause and cries for
encore would never end. Such a crescendo continued from the song I Want
to Sleep (Noriu miego) performed in Lithuanian to the last fortissimo – the
anthems of both nations sung farewell.” This choir visited Kaunas in 1934.
After it, the choir Dziedonis (led by Leonids Vigners), the Latvian Choir of
Male Students (led by Teodors Kalniņš) and Latvian Choir of Labor Palace
(led by Jānis Norvilis) followed. On the other hand, in 1935, the Choir of
Vytautas Magnus University (led by Konradas Kaveckas) visited Riga, and in
1936 the Central Choir of Young Lithuanians (led by Klemensas Griauzdė)
and the Kaunas Riflemen’s Choir (led by Nikodemas Martinonis) performed
there. The latter also sang in Tallinn.
In 1938, several concerts of the “two nations” were organized. The
Lithuanian choir Daina and the Latvian Fortissimo participated in the first
concert, and the choirs of Kauno audiniai and Rīgas audums, in the second.
In 1936 and 1939, the Choir of the Estonian Railroader Association Raudam
performed in Kaunas and received a high recognition from the Lithuanian
choirmasters and music critics. This 100-person choir performed works
of both older and younger Estonian composers, namely Juhan Aavik, Rudolf Tobias, Mart Saar, Cyrillus Kreek, and Riho Päts. However, the Latvian
and Estonian song festivals made the biggest impact on the development
of the choir culture in Lithuania. Under the oppression of the tsarist Russia at the second half of the 19th century and the beginning of the 20th
century, Lithuania did not have an opportunity to hold song festivals. Only
after regaining independence, it began to organize them. After visiting Riga
in 1923, the director of the Art Department at the Ministry of Education of
Lithuania Juozas Žilevičius initiated, along with others, the Day of Songs
which took place in Kaunas in 1924. Even later visiting Riga or Tallinn,
Lithuanian musicians admired Latvian and Estonian song festivals. They
emphasized the high level of their singing and concert programs consisting of not only harmonized folk songs but also large original compositions.
This fact showed that along the folk art, professional music was also supported and disseminated. But Lithuanian guests were surprised most by the
Juozas Žilevičius, “Latvių studentų choras” [Latvian Student Choir], Muzikos menas,
No. 4, 1924, p. 8.
sound of huge choirs in both Latvia and Estonia which allowed them to
conclude that the Lithuanian neighbors had not only separate choirs but the
whole singing nations. V. Jakubėnas was particularly fascinated by the 1933
Latvian festival that resembled a “symbolized mystery of national unity.” He
encouraged Lithuanians to follow this example of song culture.
The Baltic countries also cooperated in the sphere of chamber and symphonic music. Usually single performers would visit each other. The singers Irma Eier, Tooni Kroon, Edo Karisso, A. Tar and Ida Aav-Loo, pianists J. Kipasto and Valentine Riives from Estonia, violinists Arveds Norīts,
Jānis Kalējs, Eduards Vīnerts and Voldemars Ruševics, pianists V. Kviesis,
L. Graude-Krums and J. Kepitis, singers A. Širmane-Majors, A. Jankovskis,
E. Saulkalne-Gailīte, and Jānis Niedra from Latvia performed in Kaunas.
Lithuanians went to Latvia and Estonia too. These were pianists Vytautas
Bacevičius, Aldona Smilgaitė, Stasys Vainiūnas and Vladas Jakubėnas, cellist
Povilas Berkavičius and singers Juozė Augaitytė, Antanina Dambrauskaitė,
Pranė Radzevičiūtė, Elena Kalvaitytė, Rostislavas Andrejevas, etc.
In the sphere of symphonic music, the radiophones of the Baltic states
accomplished the most. Systematic concert exchanges started in 1935 after
the conference dedicated to this issue that took place in Riga (next year similar conference was organized in Kaunas, later again in Riga). During these
conferences, it was decided to arrange for joint radio broadcasts, regular
exchange of soloists and musical scores. Thus, Lithuanians acquired an opportunity to hear Latvian and Estonian composers’ music conducted by Teodors Reiters, Olaf Roots, Evald Aav, and Juhan Aavik. It was also important
to stress that these performers usually gave concerts during the celebrations
of the Day of Independence of their country. In Lithuania, there was also a
tradition to organize concerts of chamber or symphonic music to commemorate the restoration of independence of not only Lithuania but also Latvia
and Estonia. On these occasions, the anthems of the Baltic countries and
national music were performed by the musicians of Kaunas in the presence
of government members and high officials of the country. Sometimes, during these concerts, lectures were presented and listeners were introduced to
the composers and performers of the Baltic states. For instance, in 1935 in
Vladas Jakubėnas, “Latvių dainų šventės įspūdžiai” [Impressions from the Latvian Song
Festival], Vairas, No. 12, 1933, p. 363.
91
92
celebrating the Day of Independence of Latvia at the Kaunas Conservatory,
V. Jakubėnas gave the presentation entitled Latvian Culture and We before
the concert. It should be mentioned that V. Jakubėnas often published articles about the Latvian and Estonian musical life in the Lithuanian press.
In 1935 in Kaunas the State Theater held a special concert of chamber and
symphonic music of the Lithuanian composers (Mikalojus Konstantinas
Čiurlionis, Juozas Naujalis, Juozas Gruodis, Kazimieras Viktoras Banaitis,
and Vladas Jakubėnas) that was rebroadcast by the radiophones of Riga and
Tallinn. Soon to solidify the unity of the Baltics, a joint Baltic concert was
organized and rebroadcast by the radiophones of all three countries. The
Lithuanian, Latvian (Jānis Mediņš, Jāzeps Vītols, Adolfs Abele), and Estonian music was performed. The Tallinn Men’s Choir Meestelaulu performed
Estonian music. In 1940, the Lithuanian Jeronimas Kačinskas conducted
the orchestras of the Riga Radiophone and Tallinn Symphony. The conductor of the Kaunas State Opera Vytautas Marijošius also had an opportunity
to tour in Riga.
In Lithuania, the conservatory was founded much later than in Latvia
or Estonia. Consequently, some Lithuanians went to study in the neighboring countries. For instance, the famous composers Vladas Jakubėnas, Juozas
Karosas and Stasys Vainiūnas graduated from the Latvian State Conservatory in Riga. However, when the Kaunas Music School became stronger and
aspired to become a conservatory, Latvian and Estonian musicians came
to work in it, among them, cellist Povilas Berkavičius, teacher of the Tartu
Conservatory, the Riga and Mintauja Music Schools and concertmaster of
the Latvian National Opera, horn player Albert Köhelik who had played
in the Estonian Opera Theater, Ruvin-Robert Stender, graduate of the Riga
Conservatory who worked in the Philharmonic of Liepaja, violinist Arveds Norīts, alumnus of the Latvian Conservatory, singer Eugene Vitting,
the former teacher at the same conservatory. It should be mentioned that
A. Norīts and P. Berkavičius also played in the string quartet of the Kaunas
Conservatory, and R. Stender conducted ballet production at the Kaunas
State Opera.
The relations between conservatories were also established in an official
way. When the Kaunas Music School received the status of conservatory
in 1933, guests from the conservatories of Riga, Tallinn and Helsinki participated in this celebration. Officials, for instance, representatives of the
ministries of education, visited each other in their efforts to solve the issues
of musical pedagogy in the Baltics. To analyze these issues, the Lithuanian
Musicians’ Association organized a special conference in 1939. This event
became the first conference of musicians of the Baltic countries; it demonstrated that in order to share each other’s experience and solve the issues of
musical life it is necessary to meet much more often. Thus, the next conference was planned in Tallinn. It took place in 1940 in Tallinn. However, it was
the last meeting of musicians of the independent Baltic states. The World
War II and subsequent occupations destroyed the cultural cooperation that
had continued for several decades. But the accumulated experience and desire for freedom prompted musicians of the Baltic states to continue to exchange information, strive for the restoration of lost statehood and cherish
the national identity in both the Soviet space and exile.
93
94
Recollections of the Conferences
Twenty Year s After…
Av o H irv e s o o
The originator of the conferences, if I remember correctly, was our Latvian
colleague Jēkabs Vitoliņš, whom I first met at the Folklorists’ Conference in
Tallinn. He related to me about the musicians’ meetings in Riga and Kaunas during the Baltic Weeks in the 30s. (Later I recalled the details of the
Musicological Conference of the Fourth Baltic Week held in Tallinn in June
1940. P. Šūberts, V. Jakubėnas and A. Vedro gave presentations; J. Mediņś,
J. Kačinskas and J. Aavik conducted a concert featuring symphonic works
by composers of the three republics. It was held on June 15, 1940…) Then J.
Vitoliņš suggested resuming musicological conferences.
And in summer 1967 our Latvian colleagues sent us a heartfelt invitation
“to discuss the organisation of the conference”. It was preliminary talks that
I went to with Jaan Kocha, the then executive secretary of the [Estonian]
Composers’ Union. If I am correct, Adeodatas Tauragis, our old friend, represented Lithuania on that occasion. Latvian colleagues received us very
warmly, yet with business-like determination for serious work. They were
to present the idea and foresee its realisation. G. Ramanis moderated the
talks and J. Vitoliņš formulated the main issues and provided arguments.
He suggested the theme for the first conference: “50th anniversary of the
Soviet Baltic music”. Presenters on music of their own republics included
J. Vitoliņš, a distinguished artist of the Latvian SSR and Doctor of Art Criticism, J. Gaudrimas, an associate professor and candidate of Art Criticism,
and Avo Hirvesoo, myself holding no titles.
In fact, I do not remember the exact date, but the conference’s first meeting began in Vilnius, at the new and beautiful Lithuanian Composers’ House,
that we then were envious of. The Estonian delegation was huge, probably
over thirty participants (together with performers). I do not remember this
numerous Estonian participation in later musicological conferences outside
Estonia. Lithuanian colleagues held a concert of chamber works by Latvian
and Estonian composers.
The day or two after we left Vilnius (to be exact on September 26th or
27th) began the second round of the conference in Tallinn, where the same
presentations were given. Concert was also repeated, only this time featuring Lithuanian and Latvian music (at the Composers’ House). I remember
exactly, that the evening of September 27th we took train to Riga, so that we
could be in Riga in the morning to participate in the third and final round
of the conference. The same three presentations were given once more and
the concert of Lithuanian and Estonian chamber music was held at the State
Philharmonic of the Latvian SSR. I recall, that the presentations and concerts generated great interest everywhere. I have a very vivid memory of the
autograph hunters in Riga, who were offering admiring comments generously and trying to enrich their collections even on the street. In Riga we
attended the festive closing of the event and the reception at the Supreme
Council of the Latvian SSR. On September 28th the Estonian and Lithuanian participants of the Baltic Musicological Conference took a night train
home.
O ļ ğ e r t s G r āv ī t i s
The idea of the inter-republican Soviet musicological conferences was born
in the second half of the 1960s. In spite of my relatively active participation in realisation of this idea, today I cannot tell, who was the author of
this incredible project. Whether it was the leading musicologists from Vilnius, Riga or Tallinn, or, perhaps, it was a mutual venture? I only know, that
Jēkabs Vitoliņš, the chairman of the musicological section of the Composers’ Union of the Latvian SSR, was ardently working in the organisational
committee of the first and later inter-republican conferences. He not only
involved his most experienced colleagues, but also intelligently and purposefully collaborated with the chairmen of the Composers’ Unions of the
neighbouring republics.
So that’s how it began in 1967…
95
96
J u o z a s G au drim a s
If the first three conferences did not have a “leittheme”, the fourth (1970)
conference gave the beginning to finding a common problem of the three
republics: e.g. musical theatre, musicology, works of composers of young
generation, origins and development of music of the Baltic republics, etc.
The conference work was usually enhanced by discussions, which also
served as a forum for young musicologists, and concerts featuring works by
composers of these republics.
19 Baltic Conferences not only enriched the Soviet musicology in terms
of theory, but also promoted the development of international sense. They
revealed the broadening of intellectual and artistic horizons of the musicologists, documented growth and maturity of new generation of Soviet
musicologists and showed the potential of musicological progress.
V y tau ta s L a n d s b e rgi s
I had the luck to participate in almost all Baltic Conferences (perhaps in
seventeen?), and not under compulsion, but of my own free will. One can
speak of tangible and obvious results such as knowledge of music and diverse musical and musicological ideas generated in neighbouring republics;
new conferences – origination of early music branch; initiation of regular
(?) publication of collected works of Baltic musicologists. Less obvious, but
serious accomplishment was the feeling of professional solidarity, and mutual perception of musicologist’s lot in given environment and time. Today
we are happy not only for our achievements, but also Latvian and Estonian.
That is different from the way we were in the past. And respectively, we are
saddened not only for our own failures and difficulties.
However, even if we look at our recent two decades self-critically and
acknowledge myriads of unsolved questions, our life is dominated by mode
rate joy. We existed and were doing something.
O n a N a rb u t i e n ė
The life of musicologists of our republics has a strict triple meter – conferences. The regular cycle Tallinn – Riga – Vilnius sets the rhythm to both the
work of our section and our personal lives. Today it is hard to imagine life
without the rush of formulating theses (own or somebody else’s) in spring
and trips to dear colleagues in Riga and Tallinn in autumn, during which
one can forget oneself in conversation with friends (especially when you
have to wait for 10 hours for a flight from Vilnius to Tallinn and the same
amount of time for your trip back, as it happened in 1975).
There are two very important aspects: 1. Conferences oblige us at least
once a year to put our work and hassle aside, to sit quietly (sometimes not
so quietly) and listen, think, compare, dispute (if not in discussions, then,
inescapably, in hotel or train). And only in conferences we can once a three
years to get acquainted with the music of our neighbours and news of their
cultural life. I believe, that they broaden our horizons considerably. 2. I
value personal contacts, which are being born during the conferences and
are very dear to us all.
For ty Year s After…
Ar n o ld s Kl o t i ņ š
It is well known that there still is no consensus whether causal relationships
and/or paradox dictates the course of history. When, 40 years ago, the patriarch of Latvian musicology, professor Jēkabs Vītoliņš, informed us young music historians that agreement had been reached between Juozas Gaudrimas
and Karl Leichter on the subject of organizing annual conferences of Baltic
musicologists, and that the first conference would be held in connection with
the 50th anniversary of Red October in 1967, it appeared that all happened of
good cause. At that time it seemed as if nearly everything was dedicated to
the anniversary of Red October, so much so that in the first conference Avo
Hirvesoo ironically warned of this obsession, noting that in Tallinn even such
activities such as ditch digging or piling up sand piles had become, for some,
events worthy of dedication to significant political commemorations.
97
98
But at that time not even those who policed social thought could have
imagined that through this conference an official institution of three-way
communication among the Baltic countries would be renewed after a 27 year
interruption – one similar to or possibly even better than the June 1940 session in Tallinn that was nearly physically interrupted by tank invasion from
the East. Upon opening the 2nd issue of the 1940 Revue Baltique, a journal
of cooperation between Estonia, Latvia and Lithuania, we learn that from
15th to 17th of June that same year the Organization for Friendship among
Baltic States 6th Congress and the 4th Baltic Week were held in Tallinn.
Within the framework of these large events was also the above-mentioned
international Baltic conference, called by the Estonian Union of Academic
Musicians. It was during that conference session that the occupation of the
Baltic countries began, and one of the reasons, as we know, was Moscow’s
stand against growing unity among the Baltic States, one indication of that
unity being the co-published journal Revue Baltique, for that all threatened
the Soviet Union
At our founding conference no one mentioned these events of 1940, few
even knew of them. But the formal nod to the founding of soviet rule ensured that our conferences would not be found guilty of that which the Russian soviet rule hated with biblical hatred – namely, the cultivation of Baltic
unity. By flirting with the devil we actually invited Beelzebul again into our
home, but this time – to our advantage. Paradox.
After the first, i.e. 1967 conference a moment of almost puzzlement set
in, regarding who will organize the next conference? The first one took place
with presenters travelling to all the capitol cities within one week. That was
financially possible thanks to the special budget allocated to the anniversary
of Red October, but we did wish to continue. When the author of these lines
inquired directly in the Latvian Composers Union where the next conference will be held, composer Ādolfs Skulte replied briefly: “Go to Vilnius and
make sure it happens there!” So, with city map in my hands for the first time
and a proxy in my pocket I located the attractive building at 29 Mickevičius
Street, found receptive ears at the Lithuanian Composers Union, and the
second conference in autumn of 1968 took place there.
From that time on my travels to conferences in Vilnius and Tallinn fed
both sides of my brain almost in turns. The Lithuanian cultural atmosphere
drew me in and warmed with its similarity to the Latvian. Especially impres-
sive was the poetisation of a national past which blossomed in the 1970s, the
spiritualization of material culture and folk art where simple objects were
enveloped by a cloud of poetic giddiness. Tallinn, on the other hand, commanded respect with its sharp, often scathing intellectualism, which had no
tolerance for anything vague, led all things to clear waters and tested with
irony. Estonia always was catalyst of ideas, shook you up internally.
I travelled from Riga to both capitol cities on the night train. But the
trip from Tallinn to Vilnius meant spending the entire day in the wagon.
This was fuel for talk that conference presentations were written at the last
minute, while en route. A joke, of course, but a serious comment is that to
this day I have utmost respect for the first conference presenters, for at the
time when musicology here was still in the process of becoming an institution, their presentations, with few exceptions, were prepared especially for
these conferences, rather than being fragments of some funded scientific research, as is often the case today. Among the few exceptions was also my debut – a lecture on the musical aesthetic of Theodor W. Adorno, presented in
the conference of 1968, which was an abstract of my dissertation. However,
the reading in this conference remains the only publication of this work, for
resonances following the 1968 events in Czechoslovakia resulted in a ban of
this kind of topic for dissertations.
Let us not say that musicologists in the 1970s and 1980s did not enjoy opportunities to express themselves at conferences in Moscow or other centres.
Yet there we, for the most part, fulfilled a specific role, whereas Baltic conferences that we organized ourselves continuously taught us scientific and organizational self-reliance within a framework of international cooperation.
Today we can say that we have, for some time already, mastered the technique and routine of Western international conferences. We can organize
all kinds of wide-ranging scientific assemblies and participate elsewhere. Is
there a place for Baltic conferences, their future? Let us not forget – these
conferences, devoted to introduction and further examination of our traditional national and new music, have freed precisely those internal stimuli
that spring from interaction among partners of equal strength and opportunities. Baltic conferences will continue to be as along as we, who are in many
respects comparable, have an interest about each other. I suppose that when
we will have had our fill of the sweetness that comes with being apart, that
this mutual interest will once again expand and grow.
99
100
J o n a s B r u v e ri s
Some Historical Remarks
“During these difficult times when violent power comes to dominate in
Europe and when power balance between the states determines international justice, small states must look for mutual support not only in the
political but also cultural sphere [...]. Communicating with each other,
Baltic musicians can achieve much for the sake of these states. Let the last
conference of the Baltic musicians be a beautiful beginning of a close, genuine and personal communication between three Baltic countries through
this uniting art form comprehensible to all.” This is a quote from the article
“Musical Cooperation in the Baltics” by Vladas Jakubėnas, a composer and
music critic, published in the magazine Muzikos barai [Domains of Music]
(1939, no. 5–6).
Of course, the conference mentioned by V. Jakubėnas (several concerts
were also included in its programme) was not the real beginning of cooperation between musicians of the Baltic states. At the time, the relations of
Lithuanian musical culture with other countries had already been well-established. For instance, among the world stars who gave their concerts in
Lithuania were Jacques Thibaut, Egon Petri, Sergej Prokofjev, Igor Stravinsky, Jan Kubelik, Maurice Maréchal, Robert Casadesus, Toti Dal Monte, Tito
Schipa, Georg Kulenkampff and conductors Hermann Scherchen, Franz
von Hoesslin, Napoleone Annovazzi, Gustave Cloez and Robert Heger. 55
foreign singers and 15 conductors performed in the State Opera during the
twenty years of the independent Lithuania. In the 1930s, the weeks of Italian
music, Italian and French music and theatrical art were organized. Lithuanian singers toured to the famous Roma, Paris, Milan, Prague, Stockholm,
Athens, Buenos Aires theatres; Lithuanian pianists also had their concerts
abroad. In 1937, Lithuania joined the ISCM. In the 1938 festival of this society in London, a Czech nonet performed Jeronimas Kačinskas’s Nonet.
Young musicians had good opportunities to study and improve their skills
at Western musical centres. Doubtless, Latvia and Estonia also had similar
or even more developed international relations.
Jonas Bruveris. Some Historical Remarks
However, the cultural cooperation between the Baltic states is a special
phenomenon in the context of international cooperation. It was determined
not only by living close to each other but also by some similar features of
the development in political life and national culture during long historical
periods as well as the position of these countries in the world. Their search
for mutual support “in the political sphere” mentioned by V. Jakubėnas resulted in the establishment of the Baltic union (the Baltic Entente) in 1934,
and the Conference of Musicians in June, 1939, in Kaunas, organized by
the Lithuanian Society of Musicians was a part of the unity congress of the
Baltic states. The cooperation between Lithuanian, Latvian and Estonian
musicians started from the beginning of the regaining of the independence by the Baltic states. Opera theatres (by exchanging their soloists) cooperated most intensively; choirs also travelled often to the neighbouring
countries; in 1935, radio stations started their systematic cooperation; the
Lithuanian press informed about the musical life in Latvia and Estonia. The
independence days of the Baltic countries were celebrated each year. Concerts were always an artistic part of these celebrations. While the relations
with Western countries were developing gradually, such events stimulated
an attention to the culture of the neighbouring countries. However, when
V. Jakubėnas called the conference of musicians the beginning of cooperation he simply meant a new cooperation in the sphere of musicology
that had been absent before. The main topic of the conference was musical
pedagogy. The presentation by the Estonian professor Juhan Aavik about
the organization of song festivals attracted much attention and provoked
heated discussions.
The second conference took place in 1940 in Tallinn. Soon the Soviet
occupation, the World War II and the second Soviet occupation ensued. A
large part of the intellectual and artistic elite moved to the West; the guerrilla war with occupants and mass deportations to Siberia also followed.
The whole life was Sovietised; ideological terror permeated society, and the
main demand for the art was to glorify the Communist Party and its leaders,
the “Red Army-liberator,” “happy Soviet life” and even happier Communist
future. By the beginning of the 1960s with the so-called ideological “thaw,”
musical culture also acquired more freedom and possibilities. Musicology
became stronger and more developed. The third conference was organized
in September, 1967, in Riga. However, it was called the first conference.
101
102
These conferences of Baltic musicologists were, until 1990s, a relatively
secret intellectual and artistic “territory” of the three occupied states in the
Soviet Union separated from the world by the iron wall (Baltic student song
festivals Gaudeamus organized since 1956 were a similar phenomenon).
Their thematic range almost did not surpass the topics of the development
of musical culture of three nations, their national schools, the nationalism
in music and certain musical genres (opera, musical theatre in general, symphonic music). Twice (in 1971 and 1984) the general issues of music theory
and methodology were discussed; the problems of popularization of music
(in 1974) and style (1976) were comprehensively analyzed. At some conferences, more general presentations directly unrelated to the conference topic
were given; some presentations delved into the issue raised by the conference
topic but not into concrete facts and phenomena of music and musical culture. In several presentations of one conference, direct rhetoric characteristic of the official ideology was inevitably disseminated. It was a conference
that took place at the end of October, 1977, in Vilnius and that was related
to the commemoration of the so-called October revolution. The conference
was called “Patriotic and Civic Keynote in Music by the Baltic Composers.”
However, at the same time, Julius Juzeliūnas’s opera Sukilėliai (Insurgents)
was performed for the first time: its libretto was based on Vincas MykolaitisPutinas’s novel; it narrated the 1863 rebellion against the tsarist rule; the
priest and rebels’ leader Antanas Mackevičius was its main character. The
opera had to be opened in the fall of 1957. However, before the very end of
its preparations and rehearsals, the Bureau of the Communist Party of the
State Opera and Ballet Theatre noticed “nationalistic tendencies” and “religious motives emphasized,” etc. and urged to close down its opening. Although some changes were made (for instance, word “Siberia” was replaced
with the word “Servitude,” and “God” with the word “Fatherland,” etc.), it
was not enough. During the Communist meeting of October 28, the stage
production of the opera was called an attempt to carry out an “ideological offensive” and “political sabotage” prepared by the “strong group” of the
composer, conductor and director. In this meeting, Mykolas Burokevičius,
head of the Department of Propaganda and Agitation of the Vilnius Committee of the Communist Party, also participated (in 1990–91, he was one of
the leaders of the organizations attempting to restore the Soviet occupation;
later he was arrested and imprisoned). Of course, the opera was not opened;
Jonas Bruveris. Some Historical Remarks
even the Central Committee of the Lithuanian Communist Party issued a
resolution about the “harmful contents of the opera.” However, in 1977, the
Sukilėliai were staged without any changes. At the competition of the musical theatres of the Soviet Union, the opera received an award of the third
degree, and its stage production, a diploma… The truth is that after several
performances, the Sukilėliai silently disappeared from the repertoire.
Until 1990 only Baltic musicologists participated in the mentioned conferences with the exception of the 1976 conference “The Issues of Style” (a
musicologist from Kiev attended it) and the 1983 conference “Early Music
and Today.” The latter conference focused on the religious and secular musical culture of the 16–18th centuries; 4 guests from Ukraine, Belorus and
Russia participated in it; the conference took place in Šiauliai because since
1979 festivals of ancient music have been organized in this city (now this
festival is called the Easter Festival Resurexit). From 21st conference entitled
“International Aspects of Musical Culture of the Baltics” (Pärnu, 1987), the
focus shifted to a wider cultural context and the range of topics broadened.
At the 23rd conference (Kaunas, October, 1989), the music of the interwar
Estonia, Latvia and Lithuania (1920–40) was discussed with no regard to
the Soviet ideological control (in March, 1989, the member meeting of the
Lithuanian Composers’ Union decided to sever the organizational ties with
the Composers’ Union of the USSR in Moscow and declared itself an independent organization; Kaunas was chosen as conference’s venue because
the city was temporary capital and centre of musical culture in 1920–39 in
Lithuania; at that time Lithuanian capital Vilnius was occupied by Poland).
At the 24th conference “Myth, Religion, Music” (Viljandi, 1990), the main
presentation was given by Professor Eero Tarasti. His ideas and patronage
of younger musicologists made a strong impact on musicology of the Baltic countries. The conferences of 1991, 1995, 1996 and 2002 were devoted
to the issues of musicology. Musicologists from Sweden, Finland, Austria,
Denmark, Germany, Norway, the Ukraine, Poland, Slovakia, Slovenia, Russia, the USA, France, and Great Britain usually participate in these conferences. In return, Baltic musicologists are invited to foreign conferences.
The structure of the conferences has not changed much: it consists of scholarly presentations, informational presentations about main phenomena and
events of musical culture, exhibitions of the newest books, scores and discs,
concerts and theatre productions, and shows of music films, etc.
103
104
To discuss phenomena of certain cultural region is no rarity. Since 1997
(at first at Chemnitz Technical University, and now at the Institute of Musicology at Leipzig University) Prof. Helmut Loos has been organizing conferences “History of Music of Central and Eastern Europe” (Musikgeschichte
in Mittel- und Osteuropa) that opened, for many Baltic musicologists, a
gate to a wider horizons. The issues of regional music have been repeatedly
analyzed in symposiums of musicology organized by Prof. Naďa Hrčková
within the festival of contemporary music Melos-Ethos; the topic of the 2003
symposium in Ljubljana (its organizer was Prof. Primož Kuret who had also
participated in the Baltic conferences) was “The Musical Identity of Central Europe” (Musikalische Identität Mitteleuropas). The Baltic countries are
certain cultural space formed by the historical circumstances; research of
their musical culture in the context of the whole European cultural history,
present and future should be considered meaningful; and the aspiration of
the Baltics to be a place for the dissemination of musicology is well-founded
enough.
105
M a rt H um a l
The Idea of the Baltic Musicological Association
1
The year of 1988 was the time of break in Estonia, just like in the other Baltic
countries. The representatives of creative, intellectual layers were intensely
aware of the need for radical changes and took the opportunity to publicly
voice their requirements.
Therefore it is not in the least surprising that in June of the same year
four musicologists, Mart Humal, Priit Kuusk, Maris Männik ir Vaike Sarv,
published a programmatic article “Is the Renewal of Estonian Musicology
Possible?,” where, incidentally, said:
Most of the problems, which cause trouble to the Estonian nation even to the
present day, were created by the forceful Stalinization of the country. Similar
to the majority of informed public of our republic, who support the idea
of economic sovereignty of Estonia, in the same way our culture workers
should seek the complete cultural independence of the country. Our objective is a normal musical culture comparable to the cultures of other nations
with which we share a roughly similar history. […] Musicology must be the
conscience and ideology of the national musical culture. […] In contrast to
the “official” internationalism (which, in fact, is cosmopolitan oppression)
of the stagnation period, a new quality of internationalism emerged over
the last decades from the links built by the annual Baltic conferences, and is
founded on mutual interest and respect, and manifests itself, incidentally, by
cooperation in the research and proliferation of national heritage. […] We
cannot put up with the situation, until now, of isolation from the processes
taking place in the world’s musicology and tolerate the inability to build
relationships with the international musical organizations, to become their
members (at least, collectively) and attend their events. […] Since some potential leaders and other more active musicologists stay aside from the Composers’ Union, its musicological section, as an organizational foundation for
our interaction has, in fact, disintegrated. This situation can be mended by
the democratization of the Composers’ Union, which, until now, retained
106
the structure copied from the all-Union organization with its bureaucratic
and authoritarian leadership style.
The idea of the Baltic Musicological Association (BMA) represented a
further development of these ideas. The authors of the cited article created a
BMA-initiating group and on 26 September 1988, it formulated a proposal
to found a BMA. The proposal was presented at the 22nd Baltic Musicological Conference held in Riga on 12–15 October 1988.
The Proposal to Found a Baltic Musicological Association
The tradition of cooperation between the Baltic countries (Estonia, Latvia
and Lithuania) goes back to the previous century. The meaningfulness of
such cooperation is established by the typological similarities between our
cultures and the limited human resources. Organized forms of such coope
ration emerged already at the start of this century: an Estonian-Latvian society operated in the 1930s, in the beginning of the 1940 the bureau of Estonian, Latvian and Lithuanian cooperation published a cultural magazine,
Revue Baltique. The later Stalinist-Brezhnevist policy “divide and rule” did
not contribute to the cooperation based on equality principle, among the
nations of the USSR. At the time, the wider world grew more interested in
the Baltic republics. We, until now, were limited to a bigger or smaller role
of an outside observer or a guest. It is absolutely not normal, that there is no
scientific centre in the Baltic countries dedicated to the research and prolife
ration of the history and culture of our region.
At present, it is most realistic to create a similar body in these fields
that have accumulated an experience of long years. One of such fields is
musicology. Though we recognize the merits of the composers’ unions in
creating conducive conditions for the cooperation of musicologists, we also
state that targeted scientific-research work cannot be the objective pursued
by a creative organization. Therefore, we need a separate organization. We
propose to found a Baltic Musicological Association, a voluntary organization dedicated to the research and proliferation of Baltic music in the
context of the world music, revealing through that, reveal the depth of the
awareness of our nations. The BMA could serve as a role model for specialized regional organizations, emerging in the future, in their entirety, as the
Mart Humal, Priit Kuusk, Maris Männik, Vaike Sarv, “Kas on võimalik eesti muusikateaduse uuenemine?”, Sirp ja Vasar, 24 June 1988.
Mart Humal. The Idea of the Baltic Musicological Association
foundations of the Baltic institute in the Baltic countries, a world centre of
Baltic research […]. The discussion on the proposal took place during the same conference
on 15 October. The commentary was presented by Edmundas Gedgaudas,
Vytautas Landsbergis, Jonas Bruveris and Juozas Antanavičius from Lithuania, Ingrīda Zemzare, Guntars Pupa, Arnolds Klotiņš and Ludvigs Kārkliņš
from Latvia, and others. According to Ingrīda Zemzare, such an organization should have a legal entity status. Its activity must be based above all on
ethical principles. There is a need to create an initiating group in each of the
republics. One of the first goals of the association should be the creation of
a periodical publication.
Some of the ideas shared were reflected in the press. “Colleagues are of
the opinion that the proposal is worth while fulfilling if only the association
does not catch the “virus of passive appearance” (Edmundas Gedgaudas)
and does not become a bureaucratic organization similar to Musical Socie
ty. […] Arnolds Klotiņš aptly compared the relations of the BMA with the
Composers’ Union and Science Academy to that of the Popular Front with
the party and governmental organizations: it is not going to become a substitute to the already existing institutions, but will assume the objectives are
either impossible for them to pursue or not interesting. In Arnolds Klotiņš
opinion, the centre of the association could be in Tallinn, because Estonian
musicologists have a closer international relationship with neighbours. The
decision was made to discuss the proposal at the musicological section of
each of the Composers’ Unions and to jointly formulate the regulations of
the BMA.”
There were also doubts: “There is some fear, lest the new body becomes
just a formal one. What is the good of an association, if the conference,
organized for twenty times, fails to receive the maximum musicologists’ attention and dedication?”
Further on, the directions of the BMA activity, membership questions, financial and organizational issues are described.
Mart Humal, “XXII Balti muusikateadlaste konverents”, Sirp ja Vasar, 28 October 1988.
Imants Zemzaris, “Mūzika un mēs” [Music and We], Literatūra un Māksla, 11 November
1988.
107
108
2
The 23rd Baltic Musicological Conference was held on 12–14 October 1989
in Kaunas. During the conference the Estonian delegation distributed a
memorandum compiled by the Sweden based Estonian composer and musicologist Harry Olt containing the proposal by the Royal Swedish Academy of Music on cooperation. The memorandum demonstrated the interest
abroad in music of the Baltic countries and the willingness to establish contacts with the Baltic musicologists.
Jurgis Dvarionas, Jonas Bruveris and Algirdas Ambrazas from Lithuania,
Leo Normet and Priit Kuusk from Estonia, Ludvigs Kārkliņš and Arnolds
Klotiņš from Latvia spoke at the discussion on the BMA in the evening of
the first conference day.
“The idea of the founding of the Baltic Musicological Association (BMA)
was raised as the key issue. Discussed were organizational aspects, also the
purposefulness of the magazine Baltic Musicological Review. A declaration was drafted regarding the founding conference of the BMA.” It was
decided to found small organizational groups and invigorate the activity
of information centres. The goal of the BMA is to research and prolifera
te music of the Baltic countries; besides encouraging scientific, research
activity, the association should contribute to the promotion, advertising
and publishing, exchange of information and participation at the international events. Plans were made to print a magazine of the association (in
the English language), to accumulate material for the music encyclopaedia
of the Baltic countries and discography, in the future the BMA could grow
into a Baltic Musical Institute. There were doubts whether we are ready
for that. However, it is necessary to analyze these questions already today,
especially having in mind the 1991 festival of the Baltic countries. Hopes
were expressed that the Baltic musicological conference developed into an
international event.”
The cited declaration was signed in three copies, Lithuanian, Latvian and
Estonian. It read:
Edith Kuusk, “Balti muusikateadlased Kaunases”, Reede, 11 November 1989.
Rūta Goštautienė, “XXIII Pabaltijo muzikologų konferencija” [The 23rd Baltic Musicological Conference], Krantai, No. 12, 1989, p. 70.
Mart Humal. The Idea of the Baltic Musicological Association
A Declaration
by the 23rd Baltic Musicological Conference
The representatives of the Musicological sections of the Estonian, Latvian
and Lithuanian Composers’ Unions are unanimously determined to cooperate and to found a public (nongovernmental) organization – a Baltic Musicological Association.
The objective of the association, pursuant to the principles of the International Musicological Society and UNESCO, is to coordinate, on the international level, the work of musicologists, to research and promote music for
the sake of the exchange of cultural values and the development of national
cooperation.
The representatives commit themselves to draft regulations of the Baltic
Musicological Association and to call its founding conference.
Kaunas 13 October 1989
Priit Kuusk
Chairperson of the Musicological Section of the Estonian Composers’ Union
Ludvigs Kārkliņš
Chairperson of the Musicological Section of the Latvian Composers’ Union
Jurgis Dvarionas
Chairperson of the Musicological’ Section of the Lithuanian Composers’
Union
The decision was made at the conference to convene in December in Riga
after the meeting of the Latvian Composers’ Union. Meanwhile Arnolds
Klotiņš drew draft regulations, these were discussed in Riga on 12 December,
1989 and presented to respective musicological sections of the Composers’
Unions. (Mārtiņš Boiko, Vizbulīte Bērziņa and Arnolds Klotiņš from Latvia,
Jurgis Dvarionas and Viktoras Gerulaitis from Lietuvos, Mart Humal and
Priit Kuusk from Estonia participated in the discussion). The next meeting
was planned for the early February 1990. But it never took place.
As it was planned, the next Baltic musicological conference held on 4–6
October 1990 at Viljandi, Estonia, was an international event. Besides representatives of the Baltic countries, it was attended by guests from Finland and
Sweden. The question of the BMA was not raised at the conference either.
Only the Estonian text of the declaration was presented in the press (“XXIII Balti muusikateadlaste konverentsi avaldus”, Reede, 20 October 1989).
109
110
* * *
Why did the events take this turn? It is possible that the idea of the BMA was
one of the intentions of the transitional period, which lost their value in the
rapid course of events.
While Lithuanian and Latvian musicologists still continue their activity under the umbrella of the musicological sections within the Composers’
Union, in Estonia, the roads of musicologists and composers have parted.
An Estonian Musicological Society was founded in 1992, as an independent
from the Composers’ Union organization. It was the organizer of the Baltic
Musicological Conferences held in Tallinn in 1996, 1999 and 2002.
Meanwhile, the opinion that this conference in its present shape is already getting obsolete, grows stronger among Estonian musicologists. Since
repeated attempts to agree with the neighbours regarding their format and
frequency gave no results, Estonia one-sidedly decided not to organize the
conference planned for 2005 in Estonia. However, Latvian and Lithuanian
colleagues have preserved the existing format and the event resumed its annual frequency from 2006.
111
Au dr o n ė Ž i ū r a i t y t ė *
The Musicological Section of the Lithuanian
Composers’ Union as the Organiser and Participant
of the Baltic Musicological Conferences.
References in the Lithuanian Press (1995–2005)
The Regulations of the Musicological Section, which we put together with
the colleagues at the turn of the past century, establish conferencing as a
traditional form of musicologists’ activity. Thus, the section sees it as its priority to organize conferences and provide support to participants, to foster
musical criticism and ensure a forum for musicological discourse. (The section contributed to the organization of 10 Polish-Lithuanian and 39 Baltic
musicological conferences and other events dedicated to Lithuanian composers.) The activity of the section is coordinated by its chairperson and an
elected, seven-member (previously, five-member) bureau. From 1995 until
1999, the Bureau members were Jūratė Burokaitė, Edmundas Gedgaudas,
Ona Narbutienė, Rita Nomicaitė and Audronė Žiūraitytė, from 1999 until
2003, this team featured Jūratė Burokaitė, Edmundas Gedgaudas, Vytautė
Markeliūnienė, Ona Narbutienė, Daiva Parulskienė, Jūratė Trilupaitienė
and Audronė Žiūraitytė; and in 2003–2005, Edmundas Gedgaudas, Gražina
Daunoravičienė, Beata Leščinska (Baublinskienė), Daiva Parulskienė, Rūta
Skudienė, Vytautė Markeliūnienė and Audronė Žiūraitytė. From 1995 until 2005, our section co-organized and hosted in Vilnius the 29th (1995),
the 32nd (1998), the 35th (2001) and the 38th (2004) Baltic musicological
conferences. The LCU public relations Karina Firkavičiūtė (until 2002) and
Živilė Tamaševičienė contributed considerably to the organization of these
conferences and the preparation of conference papers for publishing.
*Chairwoman of the Musicological Section of the Lithuanian Composers’ Union in 1995–
2005.
1
Musicological Section is a structural unit of the Lithuanian Composers Union (LCU).
It has no legal entity and includes different members of the LCU, musicologists, musical critics, ethnomusicologists, with the goal of promoting their creative potential and
research into Lithuanian professional music.
112
What is going to be the future of the Baltic musicological event? Is the
tradition going to die with the 40th, the jubilee conference to be hosted in
Vilnius?
Such doubts about the future of the event were in the air already in 1996,
when the 30th conference was held in Tallinn. It seemed like the conference
dedicated to the development of musicological thought in the Baltic countries was going to finalize an important stage of cooperation. Both the theme
of the conference and its festive format seemed to hint at such a conclusion. New recordings of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis’s piano music by
Aleksandra Juozapėnaitė-Esmaa, a Lithuanian, Tallinn based pianist, were
presented to the public at the winter garden of the Estonia Theatre, a venue
exotic, elegant, and even luxurious. Responsible for the organization for the
musical performance were the then Lithuanian ambassador to Estonia, culture-fostering Ms Halina Kobeckaitė, the Estonian Composers’ Union, and
the Lithuanian community in Estonia. The musician was congratuled by the
organizers and Jonas Bruveris, on behalf of Lithuanian musicologists.
The finalizing discussions of the 30th conference took place at the seaside venue Rocca al Mare park. Among the participants was also now late
Leppo Sumera (1950–2000), the then chairperson of the Estonian Composers’ Union. The participants treated their palates to Estonian national dishes
and discussed the future prospects of the event, its possible modifications
and regularity.
“Are we already too tired, too exhausted and unwilling to listen to each
other?” Karina Firkavičiūtė then posed a rhetorical question in her article
entitled “Vow! We Have Well Advanced in Years!” She missed young Estonian faces in the conference room. The Tallinn’s conference then demonstrated that the event and its future prospects were more important to the
Lithuanians and Latvians and less significant to the Estonians. For us these
conferences remain an awaited opportunity to exchange information and
See Ona Narbutienė, “Muzikologų trisdešimtoji” [The Thirtieth of the Musicologists],
7 meno dienos, 18 October 1996, p. 2; Vytautė Markeliūnienė, “30 metų Baltijos šalių
muzikologų konferencijoms: nuo ideologijos iki solidarumo” [Thirty Years to the Baltic Musicological Conferences: From Ideology to Solidarity], Lietuvos aidas, 16 October 1996, p. 15; Karina Firkavičiūtė, “O, kiek jau mums metų! Baltijos šalių muzikologų
trisdešimtasis susitikimas” [Vow! We Have Well Advanced in Years! The 30th Meeting of
the Baltic Musicologists], Muzikos barai, No. 20, 1996, p. 18.
Karina Firkavičiūtė, op. cit.
Audronė Žiūraitytė. The Musicological Section of the Lithuanian Composers’ Union
diverse professional experience with our neighbours, and, simply, a chance
of amiable interaction. The Estonians are more actively involved in similar
events abroad (Finland, Sweden and other countries) and analyze very concrete and specific themes.
“The last presentation of the conference by the Estonian Mart Humal
abounded in compliments to the Lithuanian musicologists’ delegation. The
statistical data he provided demonstrated that over the thirty years, Lithuanians emerged as leaders of the Baltic musicological conferences. Our
country had the biggest participation, a host of presentations were prepared
(115 delegates have done 54 presentations). Arnolds Klotiņš (Latvia) was
declared the champion of presentations, Jonas Bruveris placed the second,
Mart Humal, the third, Ona Narbutienė and Vytautas Landsbergis hold
the fifth place,” Vytautė Markeliūnienė wrote in her article “Thirty Years to
the Conferences of the Baltic Musicologists: From Ideology to Solidarity”.
The presenter Mart Humal stressed the role of these conferences in sustai
ning Baltic identity and solidarity, as well as in the exchange of professional
achievement.
“We went [to the 30th conference] not only with the festive mood,” Ona
Narbutienė wrote. “Our conversation would switch to the future prospects
of the conference. Quite a few changes have taken place over the past years:
firstly, the number of invited participants from each republic has been cut
down (five instead of the former fifteen), diminishing the impact of the conference. The working language of the conference has changed. Two languages, the English and the German are now used. Most of us, however, are
fluent only in one of them and cannot understand some of the presentations.
Those who know none do not participate at all (not only actively, but even
passively). Avo Hirvesoo, the participant of the first conference, dedicated
his presentation to the overview of the road covered. Quite unexpectedly,
he switched into Russian, explaining that this language had dominated this
See Audronė Žiūraitytė, “XXX Baltijos muzikologų konferencija” [The 30th Baltic Musicological Conference], Lietuvos Rytas, 11 October 1996, p. 32.
See Vytautė Markeliūnienė, op. cit
See Karina Firkavičiūtė, op cit.
Fifteen was the limit; the conferences were attended not only by presenters, but also by
the audience, music critics and students. We used to be participants at our conference,
no matter where it took place, but not representatives, as it has become later, when the
number has been limited to five. (A. Ž.)
113
114
conference for a long time, and the musicians of the three countries who
gathered in Tallinn in 1940 spoke Russian, too. No final decision has been
made regarding the future of the event. The Latvians have invited us to Riga
the next year: they already started thinking about the theme. I would like to
finish by quoting A. Hirvesoo, who spoke with a deep feeling about our past
conferences: ‘We used to live in an isolated world and each piece of news
came very precious. We relied upon each other and lavishly shared these
pieces of news. These conferences have given us plenty of things: information, great friends, and a common mindset. It was not only about musicology. It was about light…’”
One of distinguishing features of the Baltic musicological conferences is
the very music. The framework of conferences usually involves a great deal
of listening to video and audio recordings, concerts and performances, previously, watching of musical films. The traditional form of informational pre
sentation – an overview of the developments in musical life of each country –
is probably best appreciated, despite the fact that they take twice the usual
time (an hour) and are not always part of the programme. Such a tendency
of “music making” of the conference reflects on (review) articles, as these, to
a great extent, refer not only to theoretical presentations, but describe music
that sounded at parallel concerts, musical performances, often, festivals (the
Lithuanian Gaida and Estonian Nyyd). The three-day event offers a cornucopia of impressions. The 31st Riga conference of 1997 also lent the musicologists impressions enough to prolong their life. “Festivals (for musicologists,
conferences – A. Ž.) are a way to prolong one’s life,” according to the world
famous violinist Gidon Kremer, raised in Riga. G. Kremer appeared in the
video film by Ingrīda Zemzare, musicologist and director of the orchestra
Kremerata Baltica (young musicians of the Baltic countries) screened at the
conference, and spoke of 15 orchestra’s festivals organized abroad and featuring diverse music. The film was in line with the theme of the conference
“Music Style and the Music of the Baltic Composers in the 1990s.” The concert of chamber music that sounded at the 31st conference evidenced important changes and new tendencies evolving in Latvian music.
Ona Narbutienė, op. cit.
See Audronė Žiūraitytė, “Baltijos šalių muzikologai ilgino gyvenimą Rygoje” [Musicologists of the Baltic Countries Lengthened Their Life in Riga], Lietuvos Rytas, 24 October,
1997, p. 32.
The recent developments in Lithuanian music and musical events were introduced by Ona Narbutienė in one of the most comprehensive informational presentations of the conference, received with a lot interest by foreign
participants.10 Inga Jasinskaitė-Jankauskienė, when writing about the 29th
conference has also referred to the great significance of the overview presentations as pointed out by the guests of Vilnius’ event. In summarizing
the event, the musicologist has pointed out its overtly analytical character. However, (according to her) in the closing discussion Mieczysław Tomaszewski11 suggested not to restrict future conferences to formal themes
of analysis. Though implicitly, the conference, which was dedicated to the
20th century music in the focus of musicology and the problems of teaching
musicology, has also admitted, “the stifling confines of analysis and its inability to explain music, the dictatorship of authority, and the futility of sophisticated discourse, which looses real music out of sight,” as it was put by
Rūta Goštautienė.12
A frequent contributor to the Baltic musicological conferences, the
German music critic Lutz Lesle also appreciates new musical experience
gained from the event. When in Vilnius for the 32nd conference of 1998,
he listened with dedication to the concerts of the Gaida Festival and offered insights that struck as a shock of sorts: “It is a good thing that you
were isolated from Europe that was rushing forwards head on. There are
plenty of new music festivals in Germany, which, besides ingenious music
also feature faked pieces. […] The Baltic countries have still preserved the
living tradition of folk music and poetics, which reflects on your identity. I
believe it is for this reason that I found the acquaintance so interesting with
the most European Osvaldas Balakauskas, the ingenious, and, probably,
most Lithuanian Bronius Kutavičius, so intimately familiar with mythological world, with the music of Vytautas Barkauskas, marked with French
gallantry, and the stranger Feliksas Bajoras, whose music has kept the Nordic sound of the Baltic Sea. I believe that this natural scenery, the spirited
change of seasons, these long winters and short summers, the depth of the
Ibid.
Inga Jasinskaitė-Jankauskienė, “Dvidešimt devintasis muzikologų susitikimas” [The 29th
Meeting of Musicologists], 7 meno dienos, 3 November, 1995 p. 3.
12
Rūta Goštautienė, “Baltijos kraštų muzikologai – Vilniuje” [Baltic Musicologists Meet in
Vilnius], Lietuvos rytas, 27 October 1995, p. 38.
10
11
115
116
dark waves rest at very core of music. Probably that is the way to achieve
the harmony of music and man, because this art is supposed to reach not
only human mind, but also human heart.”13
“The Gaida Festival embraced the 32nd Baltic Musicological Conference, and this union brought mutual benefit. It has attracted new professional listeners, who might develop a sustained interest in Lithuanian musical culture, while the theme of the conference “New Expression on the Verge
of the 3rd Millennium: Between Simplicity and Complexity” was extended
into concerts,” Rūta Gaidamavičiūtė wrote in a cultural weekly.14
Lina Navickaitė in her article on the 32nd conference, also points out
the fact that the speakers from different countries not only offered original interpretations of the theme of the conference, but also were presented,
on each day, with a panorama of most recent music by Lithuanian, Latvian
and Estonian composers.15 Then the musicologist proceeds to give detailed
analyses of the presentations and finally, concludes that “The 32nd Baltic
Musicological Conference offered interesting insights into problems of the
turn of the century and methodological research, though it was short of a
livelier discussion, commentary or suggestions.”16 The discussion often hindered by insufficient command of the working languages.
The young musicologist Rūta Keturakytė has been looking for a way out
of the situation. “Presentations have been delivered in foreign languages –
German, English and Russian, as appropriate for an international event. Yet
a part of the audience, especially students or the musicologists, who learned
Russian at school, can converse in just one or two of these languages. Why
not printing out these presentations ahead of the event and dedicating more
time to discussion at the meetings?”17
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė has also raised the issue of communication:
“Until now, theoretical presentations have been delivered in foreign lanLutz Lesle, quoted by Rita Aleknaitė-Beliauskienė, “Kelias naujos muzikos link” [The
Road Towards New Music], Literatūra ir menas, 28 November 1998, p. 11.
14
Rūta Gaidamavičiūtė, “Aštuntoji ‘Gaida’ – vertybių atrankos metas” [The Eighth Gaida,
Time of Value Judgments], 7 meno dienos, 20 November 1998, p. 2.
15
Lina Navickaitė, “Baltijos muzikologų konferenciją prisiminus” [Memories of the Baltic
Musicological Conference], 7 meno dienos , 27 November 1998, p. 2.
16
Ibid.
17
Rūta Keturakytė, “Tarėsi Baltijos muzikologai” [Baltic Musicologists Meet for Discussion], Lietuvos Rytas, 17 November 1998, p. 2.
13
guages. […] It is a good lesson to students, future musicologists: it takes to
know more than one language to be able to communicate with the world.”18
Attempts have been put to solve this important problem by producing abstracts of presentations in several languages, always following the rule that
a presentation delivered in English gets translated into German, and vice
verse, and it is always translated into the language of the hosting country,
Lithuanian for Vilnius’ conferences. Yet this procedure has failed to be applied consistently, as the abstracts were not enough to grasp a complex theoretical analysis or historical problems presented in a foreign language. In
spite of that, Vilnius conferences attracted quite numerous listeners, occasionally, even one or a few composers (most often, Teisutis Makačinas), the
members of the Musicological Section and students have been actively involved. “A pleasant surprise was students from Denmark and Holland who
arrived to listen to presentations, as well as abundant participation of the
future Lithuanian musicologists,”19 Rita Aleknaitė-Bieliauskienė wrote.
The participants and guests of the 32nd Conference have been praising
excellent organization and stressed the importance of discussions with colleagues as well as newly established relationships.20 The contacts that emerge
during conferences on numerous occasions evolve, from the stage of friendly interaction, into formal arrangements. On the initiative of Lutz Lesle, a
society of Baltic countries has been established under the title of Ars Baltica,
a contract signed between the high music schools of Riga and Lübeck, and a
variety of student exchange, master classes and other programmes launched
between Germany and Latvia.21 Subsequently to the 35th Baltic Musicological Conference, organized in Vilnius in 2001, a contract was signed under the Erasmus/Socrates Programme between the Lithuanian Academy of
Music and Musicological Institute of Leipzig University (2002, initiated by
Gražina Daunoravičienė and Helmut Loos), which invigorated the interaction of students and professors of these schools. Such a “deal” was natural
and timely, as the 35th Conference was dedicated to the musical links between Germany and the Baltic countries in the past, present and the future.
Vytautė Markeliūnaitė wrote of the conference:
Rita Aleknaitė-Beliauskienė, op. cit.
Rūta Keturakytė, op. cit.
20
Lina Navickaitė, op. cit.
21
See Rūta Keturakytė, op. cit.; Lina Navickaitė, op. cit.
18
19
117
118
“This recent Vilnius conference is special in the sense that this time it has
been co-organized with the Institute to German Musical Culture in Eastern
Europe (IME, Bonn) [which has expressed a wish to participate in our conference – A.Ž]. In three days 28 presentations have been made by speakers
from Germany, Latvia, Estonia and Lithuania, five of which were posted on
the stand, and provided a wide panorama of research and facts, information
and insights, some of which were rather unexpected ones. For instance, the
German musicologist, pianist and violinist Kolja Lessing spoke about the
work of our (Lithuanian) composer Vladas Jakubėnas, a student of professor of the Staatliche Akademische Hochschule für Musik in Berlin, composer Franz Schreker. He made an analysis of the legacy of Jakubėnas from
the perspective of the German composer’s influence followed by a concert
of piano music, which introduced the audience to the work of F. Schreker
and his several other students. The 35th Baltic Musicological Conference
has made a positive impression through its elated atmosphere and diligent
work, and through active involvement of musicological youth, energetic
discussions, invigorated by the German guests.”22
One of the German guests was professor Klaus Wolfgang Niemöller, at
the helm of the German Musicological Society (Geselschaft für Musikforschung) for many years. At the conference, K. W. Niemöller analyzed the
16th–century structures of symbols in the in the region of the Baltic Sea.
Algirdas Ambrazas pointed out that, “in the history of these conferences
there were periods of rise and decline. This year’s event was sound, serious
and well organized. The guests were impressed with the high culture of Baltic musicologists and their scientific competence. K. W. Niemöller, H. Loos
and Latvian musicologists expressed their appreciation to the organizers for
offering a perfect forum for the proliferation of musical thought.”23
The Baltic musicological conference not only sustains a high professional
level, but also appears an event of a friendly atmosphere conducive to informal interaction. Such an impression emerges also in reviews:
“The abstract book, prepared thoroughly and on time, the ready-to-lenda-hand youth from the Academy of Music, who have contributed not only
Vytautė Markeliūnienė, “Devynios dienos muzikos” [Nine Days of Music], Dienovidis,
No. 11, 2001, p. 24.
23
Algirdas Ambrazas, quoted by Rita Aleknaitė-Beliauskienė, “Muzikologų rūpesčiai”
[Musicologists’ Concerns], Literatūra ir menas, 9 November, 2001, p. 12.
22
by entertaining guests, helping the speakers with examples of recordings and
serving coffee, but also by imputing deep questions into the discussion –
these are all details, but significant enough to create a serious, academic and
cosy, hospitable atmosphere. Concurrently with the conference, a collection
of articles Music of the Twentieth Century Within the Horizons of Musicology
(edited by A. Žiūraitytė and K. Firkavičiūtė) was published and presented
to all the participants. It has revived the forgotten tradition to publish the
papers of the conference. The materials of the conference that has just ended
are also expected to appear soon in the form of a solid publication, on the
initiative of the Institute of German Music Culture in Eastern Europe.”24
Such publication of conference materials, in most cases developed by
their authors into comprehensive scientific articles, is another important
outcome of the activity of the Musicological Section. Four collections of the
works of the Baltic musicologists were published in the Russian language
prior to 1992 (Vilnius, 1982, Tallinn 1985, Riga, 1987, Vilnius, 1992). In
2001 the tradition of publishing was revived after the intermission of nine
years with a new publication of selected papers from the 29th and 32nd in
the English and German languages with the Lithuanian summaries.25 The
musicologists of the three countries still do not enjoy plenty of opportunities to publish their works abroad. Therefore printing of conference materials in foreign languages appears an important testimony of our activity
to the outside world. We have been thrilled to have found a manuscript
by the elegant Leo Normet (1922–1995), musicologist and composer, who
in the Soviet times maintained a deliberately Western (European) attitude
and manifested hostility towards the then-dominant context. His article was
on his eternal theme of Jugendstil, which on this occasion, was analyzed
for the last time (“Jugendstil from a Semiotic Perspective” [Jugendstil aus
semiotischen Gesichtspunkt]). The editors of the collection have updated the
statistical information: from 1997, the conference was started to organize
concurrently with contemporary music festivals (the Gaida in Vilnius, the
Nyyd in Tallinn, and the Muzikas Forums, 1997 and the Festival of Baltic
Vytautė Markeliūnienė, “Muzikologijos akiratyje” [In the Focus of Musicology], 7 meno
dienos, 16 November 2001, p. 3.
25
Music of the Twentieth Century Within the Horizons of Musicology, Selected papers of the
29th and 32nd conferences of Baltic musicologists, ed. by Audronė Žiūraitytė, Karina
Firkavičiūtė, Vilnius: Lithuanian Composers’ Union, 2001.
24
119
120
Symphony Orchestras, 2000 in Riga). Professor Folke Bohlin from Sweden
was identified as the most frequent foreign participant of the conferences
until the 30th conference, later on, professor Helmut Loos from Germany.
Looking back on the past conferences, the Estonian musicologist Mart
Humal (speaking, by the way, all three languages, Estonian, Latvian and
Lithuanian) wrote: “First of all, public role of these conferences is immense
in aiding to maintain Baltic identity and solidarity. Secondly, over these decades they have provided us, Baltic musicologists, with a vital medium to
introduce to each other our musical mentality. Over a span of thirty years,
Baltic musicologists were able to function as one organization. Despite immense variety of specialties and fields of research, we have been brought
together by the attention to music of our countries.”26
The Musical Relationships of Germany and Baltic Countries: the Past – the
Present – the Future [Deutsch-baltische musikalische Beziehungen: Geschichte – Gegenwart – Zukunft] another collection of materials from the
35th conference, which took a thorough preparation over quite an extend
preparation period, was published in 2004 by the Studio-Verlag.27 It features
26 articles by German, Latvian, Estonian, Lithuanian and Russian musicologists, whose multidirectional input ranges from the analysis of the 17th and
18th-century music up to contemporary music, contributing to the panorama of facts and research data. The book has been published in the German
language with abstracts in English and Lithuanian. The collection opens
up with a foreword by one of the participants, professor Klaus Wolfgang
Niemöller. He highlights the significance of the publications of the Edition
IME, over ten volumes of selected materials, monographs, texts-sources and
documents. Incidentally, the materials of the 35th conference has turned out
one of the last titles by the Edition IME, as in 2004 the institute was closed
because of economic constraints in Germany. The work, which was started
by the Institute of German Music Culture in Eastern Europe, is been carried
on, through smaller scale projects, by the University of Bonn.28
Mart Humal, quoted by Vytautė Markeliūnienė, “Devynios dienos muzikos” [Nine Days
of Music], op. cit.
27
Deutsch-baltische musikalische Beziehungen: Geschichte – Gegenwart – Zukunft, Bericht über
die 35. Konferenz der Musikwissenschaftler des Baltikums in Vilnius 18.–20. Oktober 2001,
hrsg. von Audronė Žiūraitytė und Klaus-Peter Koch, Sinzig: Studio Verlag, 2003, 280 p.
28
“Information by the Music Information and Publishing Centre”, Muzikos barai, No. 4/5,
2004, p. 34.
26
Lithuanian musicologists also received a proposal from Bonn to participate in one such project. A seven-month project (2005, initiated by
professor Erik Fischer) by the Department of Musicology of the University of Bonn and the Musicological Section of the Lithuanian Composers’
Union was dedicated to the research of German culture in Eastern Europe
(on the theme Musical Collections as a Phenomenon of German Culture
[Interkulturelles Forschungsprojekt Deutsche Musikkultur im östlichen
Europa: “Musiksammlungen, Musikbibliotheken und musikbezogene Archivbestände als Phänomene deutscher Musikkultur und deren Wechselwirkungen im östlichen Europa”]). The outcome of the series of workshops
and an international congress is an outstanding publication of exceptional
quality and includes, presented by Jūratė Trilupaitienė, Jūratės Burokaitė,
Jūratės Vyliūtė and Aleksandra Pister, archival documents and contexts, related in different ways to Germany.29
The title of the 35th Conference (“Musical Relationships of Germany
and Baltic Countries: the Past – the Present – the Future“) has proved more
than a formality, as our cooperation with German musicologists actually is
projecting into the future. A conference dedicated to Lithuanian musical
culture and engineered by Helmut Loos, professor of the Institute of Musicology of the University of Leipzig, is scheduled on 19–20 May 2008, in
Leipzig. The published materials of the conference are expected to represent
a concise history of Lithuanian music. Important part of the event is going
to be Lithuanian composers’ music performed by the Mitteldeutsche Rundfunk orchestra.
The content of the Vilnius-hosted 38th conference of 2004 is contained
in another solid publication Musical Work: Boundaries and Interpretations.30
The book is dedicated to the 100th anniversary of Vladas Jakubėnas. The
musicological conferences are occasionally related to the musical dates of
national significance, for instance, centenaries of eminent composers, for
instance, in 2005, Estonian marked the jubilee of Eduard Tubin (1905–
Musik-Sammlungen – Speicher interkultureller Prozesse , 2 Teilbände, hrsg. von Erik Fischer, Stuttgart: Franz Steiner Verlag, 2007.
30
Musical Work: Boundaries and Interpretations, Selected papers of the 38th Baltic Musicological Conference dedicated to the centenary of the Lithuanian Composer and music critic Vladas Jakubėnas (1904–1976), 21–23 October 2004, Vilnius, ed. by Audronė
Žiūraitytė, Vilnius: Lithuanian Composers’ Union, 2006.
29
121
122
1982)31, in 2006, Latvia, of Jānis Ivanovs (1906–1983). The dedication guides
also the arrangement of materials (in the English and German languages,
with Lithuanian abstracts) of the 38th conference. The first part of the book
is dedicated to the musical legacy of V. Jakubėnas. The remaining parts feature the multifaceted discussion on the theme of the conference, including
the underdeveloped in Lithuania aspect of the perception of music, liste
ner’s interpretation and psychological aspects of perception. The reception
of Lithuanian music abroad, also the value aspect of musicological and the
generating musical text are other themes explored by the conference.
The 38th conference featured speakers from seven countries with 24 pre
sentations (delivered and posted). A detailed booklet was published presen
ting information on all the participants, the musical career of V. Jakubėnas,
a programme and abstracts in the Lithuanian and English languages. The
participation of the musicologists of the three Baltic countries as well as
other scientists of influence in the conference has become a tradition and
important contribution to the development of musicological thought in
Lithuania.
The 33rd (1999, Tallinn), 34th (2000, Riga) and 36th (2002, Tallinn) conferences have not found reflection in this article nor in Lithuanian press,
partly because of the carelessness of some of us who have participated in
these events.
According to Vytautė Markeliūnienė, “despite some alarming signals
that the Baltic conference tradition may get interrupted, so far a stronger
impulse to continue it is prevailing.”32 We experienced it in Riga, in the autumn of 2006 during our 39th meeting. Unfortunately, we missed again the
smile of our regular contributor Brigita Briede (1932–2002), who passed
away several years ago. It was the first time when the soul of our conferences in Riga, the lively professor Vita Lindenberga (1942–2006) did not
meet us. She left this world in the end of the summer of 2006 before having
gotten old.33
To be more precise, in the summer of 2005 the Estonians invited their colleagues to participate in the events dedicate to the symphonist, it was not titled, what would have been
a natural annual sequence, a 39th Baltic conference; in a year’s time, the 39th was held in
Riga, in 2006.
32
Vytautė Markeliūnienė, “Devynios dienos muzikos” [Nine Days of Music], op. cit.
33
In preparing this collection we lost Ona Narbutienė (26 10 1930 – 10 07 2007), a luminary of our community.
31
Though Latvian musicologists seemed to have their energy drained, the
chairman of the Latvian Composers’ Union (!!!), Ugis Prauliņš committed himself to the responsibility of sustaining the tradition of the conference. The members of the conference were offered a rich musical-theatrical
programme. We listened to Eugene Onegin by Tchaikovsky at the beautiful
Riga Opera House and saw a superb contemporary ballet by Artūrs Maskats
(choreography by Krzysztof Pastor) Dangerous Liaisons (based on the novel
of Choderlos de Laclos publicized through its screen version) and listened
to concerts dedicated to Jānis Ivanovs.
The 39th conference, like the previous ones held in Riga, took place in
the conference room (renovated) of the Latvian Academy of Music and featured numerous foreign guests, mostly from Poland. The event received a
wider response34 than the 37th conference held in Riga in 2003. Despite this
lower key, the 37th conference (hosted in the cosy office-flat of the Latvian
Composers’ Union on Baznīcas 37) was no less important and we shared
our views on the popular theme “National Culture and Globalization.”
That time, professor A. Ambrazas finished his presentation on the national
aspects in the work and outlook of Julius Juzeliūnas with a quotation by
Antanas Mončys (Lithuanian sculptor in exilium), claiming that “art has
got no boarders, but has got a fatherland.” According to Beata LeščinskaBaublinskienė’s review of the event in Lithuanian press, this quotation encapsulates problems raised by conference, “as the two components may be
interpreted either as opposites (when globalization is perceived as destructing of national idiosyncrasies, or vice verse, upholding of these national
idiosyncrasies precludes novelty and the freedom of choice) – or mutually
complementing concepts.”35
The freedom of choice is critical for the future of the Baltic musicological
conferences. The experience gained from them is valuable to the extent of
being priceless, being a part of life. In the changing world, it has to encour See conference’s collection The 20th Century and the Phenomenon of Personality in Music,
Selected papers of the 39th Baltic Musicology Conference dedicated to the 100th anniversary of the composer Jānis Ivanovs (1906–1983), 9–11 October 2006, Riga, ed. by
Laila Ozoliņa, Imants Mežaraups, Riga: Musica Baltica, Latvijas Komponistu savienība,
2007.
35
Beata Leščinska, “Nuo tautiškumo iki... Baltijos muzikologų konferencija ‘Tautinė kultūra ir globalizacija’” [From the National to… The Baltic Musicological Conference ‘National Culture and Globalization’], 7 meno dienos, 21 November 2003, p. 2.
34
123
124
age us to open up for the creative forms of cooperation. Should they change
and acquire new forms, is the question to be answered by time as well as by
our caring attitude.
Rūta Goštautienė, presently chairing the Musicological Section of the
LCU, wrote in 1995 after the 29th conference: “The Baltic conferences have
survived not through their academic isolation; I am convinced that their
themes will reveal, to the future chroniclers of musical history what were
the things that have mattered to us. Some of the things we deemed important were not “academic” at all, we have considered even ecological and
ideological musical inspirations. Traditions are created by concrete people. Several generations of musicologists have already contributed to keep
the conference of the Baltic countries going. That is, probably, what makes
them so special.”36
Rūta Goštautienė, “Baltijos kraštų muzikologai – Vilniuje” [Musicologists of the Baltic
countries – in Vilnius], op. cit.
36
1st Baltic Musicological Conference
Vilnius-Tallinn-Riga
22–29 September 1967
Presentations by J. Vītoliņš, J. Gaudrimas and A. Hirvesoo.
Concerts of works by Latvian, Lithuanian and Estonian composers.
2nd Baltic Musicological Conference
Vilnius
3–4 October 1968
V. Landsbergis. The Issues of Synthesis of Painting and Music in Works of M. K.
Čiurlionis
J. Gaudrimas. Problems of Mastering of the National Classics
J. Vītoliņš. Issues of Mastering the Musical Legacy
M. Goldin. On Links between the Latvian and Eastern Slavic Folk Songs
A. Klotiņš. T. Adorno on Truth Content of Contemporary Musical Work in Rela
tion to Its Form
V. Paalma. Changes of the Relationship between Text and Music in Recent Operas
by Estonian Composers
H. Tauk. New Traits in Estonian National Music
M. Vaitmaa. New Expression Means in Works by A. Pärt and K. Sink
Concert of works by Lithuanian composers V. Bacevičius, F. Bajoras, V. Barkauskas,
A. Bražinskas, V. Jurgutis, D. Lapinskas and V. Montvila.
Musical films M. K. Čiurlionis and In the Forest (based on music by M. K. Čiurlionis), etc.
3rd Baltic Musicological Conference
Tallinn
17–19 December 1969
A. Ambrazas. Folklore in Contemporary Lithuanian Music
J. Bruveris. On the Artistic Language of M. K. Čiurlionis
V. Krastiņš. Means of Mass Communication and the Art of Performance Today
A. Klotiņš. Issues of New Directions in Contemporary Music of the Baltic Republics
S. Stumbre. The Folklore Tendencies in Contemporary Latvian Music
A. Rokhlin. Musical Taste of the Professional Musicians in Estonian SSR (Based on
Sociological Questionnaire)
125
126
A. Sõber. On the Research of Musical Taste
H. Tauk. Estonian Music 1969 (informational presentation)
V. Briede-Bulavinova. Latvian Music 1969 (informational presentation)
O. Narbutienė. Lithuanian Music 1969 (informational presentation)
E. Tubin’s opera Barbara von Tisenhusen. Concert of works by the Estonian composers J. Rääts, K. Sink, E. Arro, L. Normet, H. Kareva and M. Kuulberg. Films
featuring music by A. Marguste, K. Sink and A. Pärt.
4th Baltic Musicological Conference
Riga
7–9 October 1970
Problems of Musical Theatre
M. Vaitmaa. The Musical Dramaturgy of E. Tubin’s Opera Barbara von Tisenhusen
V. Venckus. Novelties in Lithuanian Opera
L. Viduleja. Selection of the Literary Works and Their Dramaturgical Interpretation
in Soviet Latvian Opera
J. Vyliūtė. Lithuanian Musical Theatre for Children
V. Paalma. Personality in E. Bamberg’s Works for Stage
D. Palionytė. Certain Distinctive Features of Musical Dramaturgy in Soviet Lithuanian Ballet
T. Kurysheva. On Certain Tendencies in Development of Soviet Latvian Ballet
H. Tauk. Estonian Music 1970
V. Briede-Bulavinova. Latvian Music 1970
A. Tauragis. Lithuanian Music 1970
The speakers on pertinent problems of musical theatre included V. Mikštaitė (Kaunas), R. Glāzups (Riga) and K. Ird (Tartu).
O. Barskov’s ballet The Gold of Incas. Musical films (Partita in Baroque Style based
on music by M. Zariņš and etc.).
Vilnius
11–13 November 1971
Problems of Musicology
J. Gaudrimas. Certain Problems of the Lithuanian Musicology
V. Landsbergis, A. Karaška. The State of Musicology in the Baltic Republics and
Working Conditions of the Musicologists
V. Mušķe. Problems of Musical Criticism
J. Bruveris, O. Narbutienė. On Musical Criticism in Lithuania
L. Kārkliņš. On Objectives of Musicological Education in Soviet Latvia
J. Vītoliņš. Certain Issues in Devising the Music History Course for Education of
Musicologists
H. Tauk. On Education of Musicologists in Soviet Estonia
A. Ambrazas. Certain Issues in Theoretical Education of Musicologists
J. Čiurlionytė. The Role of Folk Song in Today’s Music Culture
M. Remmel. Acoustics and Musicologist
P. Kuusk. Estonian Music 1971
B. Briede. Latvian Music 1971
A. Tauragis. Lithuanian Music 1971
Concert of the Ethnographical Ensemble from Kriokliai village (Varėna district,
Lithuanian SSR).
Tallinn
Music by the Composers of Young Generation
J. Torgāns. Music by Latvian Composers of Young Generation
J. Vītoliņš. Problems of Musical Theatre (Based on Works by P. Plakidis and
I. Zemzaris)
H. Tauk, M. Vaitmaa. Music by Estonian Composers of Young Generation
D. Palionytė. Distinctive Tendencies in Works by Lithuanian Composers of Young
Generation
O. Narbutienė. Artistic Portrait of Algimantas Kubiliūnas
A. Bomik. Latvian Music 1972
J. Bruveris. Lithuanian Music 1972
M. Kuulberg’s ballet Mont Valérien.
127
128
Riga
National and International Aspects of the Music of the Baltic Republics
L. Krasinskaya. The National and International in Music
D. Kļaviņš. On International Origins of the Latvian Classical Choral Song
G. Pupa. National and International Aspects of the Latvian Song Festivals
A. Hirvesoo. National Culture as a Basis for International Culture
J. Bruveris. Certain National Characteristics of Contemporary Lithuanian Music
L. Tamulytė. Certain Issues in Recent Development of Contemporary Lithuanian
Instrumental Chamber Music
J. Torgāns. Latvian Music 1973
O. Narbutienė. Lithuanian Music 1973
Vilnius
29 November – 1 December 1974
Issues of MusicalPropaganda
M. Slipkus. Main Problems of Musical Propaganda
R. Sule. On Musical Propaganda in Periodicals
O. Narbutienė. Lithuanian Music Anniversaries in 1974
J. Sarv. Propaganda of Ethnographic Musical Legacy in Contemporary Music Practice
L. Burkšaitienė. On Propaganda of Musical Folklore
V. Vītoliņš. Problems of Contemporary Musical Propaganda in Radio Broadcasts
A. Klotiņš. On Aesthetics of Musical Format of TV Programs
L. Šaltenis. Popular Music and Its Propaganda
U. Lippus. On Certain Concert Types
M. Vaitmaa. Estonian Music 1974
D. Palionytė. Lithuanian Music 1974
Concert featuring the Estonian folklore ensemble Leegajus (lead. J. Sarv) and Ethnographical Ensemble (lead. L. Burkšaitienė) of Vilnius University.
Tallinn
Symphonic Music of the 1970s
I. Leite. Soviet Latvian Symphonic Music of the 1970s as an Object of Artistic Perception
M. Aderniece. The Interaction of Elements of Academic and Popular Music in
Symphonic Works by Soviet Latvian Composers
I. Zemzare. On Aesthetics of the Classical Tendencies in the Works of the Past Five
Years by Latvian Composers of Young Generation
A. Rokhlin. An Attempt to Construct an Intonational Vocabulary
D. Palionytė. The Issues of Contemporary Lithuanian Symphonic Music (as Illustrated by the New Symphonies)
J. Bruveris. M. K. Čiurlionis’s Oeuvre in the Panorama of Contemporary Art
M. Remmel, U. Lippus. Several Examples of the Formal Analysis of Monody
O. Tuisk. Soviet Estonian Symphonic Music in 1970–74
T. Shubin. Estonian Music 1975
M. Slipkus. Lithuanian Music 1975
Symphonic music concert: B. Kutavičius (Symphony No. 2), V. Montvila (Festive
Poem), R. Jermaks (Concertino Do-mi-sol), J. Karlsons (Per i giovani), H. Jürisalu
(Symphony No. 2), A. Marguste (Rune No. 1).
Riga
2–4 November 1976
Issues of Style
N. Goriukhina (the Ukraine). Style as a Determinant of Musical Form
O. Tuisk. H. Eller’s Style
J. Bruveris. Style and Talent
T. Kurysheva. Style as an Aesthetic Category
I. Zemzare. The Interaction of Genres – Style and Content
R. Gučas. Lithuanian Music 1976
Concert of symphonic works by J. Ivanovs, R. Kalsons, P. Plakidis and
J. Karlsons. Concert of organ music from the three republics (performers B. Mieze,
B. Vasiliauskas and R. Uusväli).
129
130
Vilnius
Patriotic and Civic Keynote in Music by the Baltic Composers
J. Gaudrimas. The 60th Anniversary of the Great October and Lithuanian Music
L. Kārkliņš. Composer and Present-Day (on Latvian Symphonic Music)
I. Leite. On the Function of Musical Dramaturgy in a Musical Composition (on
Musical Dramaturgy in Recently Written Latvian Symphonies)
V. Landsbergis. A Few Issues Concerning the Relationship Between Word and Music in Soviet Lithuanian Cantatas and Oratorios
V. Juodpusis. Patriotic Theme in Lithuanian Oratorios and Cantatas
L. Šaltenis. Civic Theme in Lithuanian Popular Music
O. Narbutienė. Generic Characteristics of E. Balsys’s Vocal-Symphonic Works
I. Grauzdiņa. Latvian Concerto for the Organ and the Issues of Genre Specification
P. Kuusk. Thematic Competition of Small Scale Vocal-Symphonic Works in Estonia
O. Tuisk. On A. Pärt’s Style
M. Rais. From Estonian Music History
M. Aderniece. Latvian Music 1977
Z. Kelmickaitė. Lithuanian Music 1977
J. Juzeliūnas’s opera Sukilėliai (Insurgents).
Tallinn
Estonian, Latvian and Lithuanian Compositional Schools
T. Järg, L. Krasinskaya, V. Landsbergis. Influence of the Petersburg School on Estonian, Latvian and Lithuanian National Culture
A. Klotiņš. On the Parallels of Compositional Schools of the Baltic Republics
M. Urbaitis. Application of Devises of Sonata Form in the Symphony by O. Balakauskas
D. Kļaviņš. The Latvian Compositional School and Its Principles
A. Ambrazas. The Problem of National Distinctiveness in Music by Lithuanian Professional Composers
V. Rumessen. On Main Stages in Development of Estonian Academic Music
In theses the conference is inaccurately indicated as the 9th Conference.
V. Briede. Traditions of the Latvian Operatic School
M. Rais. On Sound Characteristics and One Aspect in Development of Estonian
Music
O.Tuisk. The Role of A. Kapp’s and H. Eller’s Schools in the Development of Estonian Symphonic Music
Musical films from the Baltic republics. Concert of Estonian chamber music at the
Kadriorg Palace.
Riga
1–3 November 1979
Regularities in Development of Music Culture of the Baltic Republics
L. Krasinskaya. The Initial Stage in Development of Music Culture of the Baltic
Republics (Before 1917)
N. Grīnfelds. Directions in Development of Latvian Music in 1910–40
V. Landsbergis. Main Stages in Development of Lithuanian Music Culture (Possibilities of Periodization)
V. Juodpusis. Certain Aspects of the Links Between Lithuanian and Latvian Musical
Folklore
J. Osis. Lithuanian Music Culture in Riga Under Capitalist Government
O. Narbutienė. Main Stages in Creative Life of Lithuanian Composers as Explicated
Through Musical Examples
M. Humal. On Aesthetic-Stylistic Features of H. Eller’s Music (Based on Chamber
Music from 1918–40)
I. J. Jurisson. Salient Domains of Estonian Music Culture in the 19th Century and
First Decade of the 20th Century
L. Normet. Formation of Estonian Art Culture in 1900–40 (First Part of the Presentation)
V. Rumessen. Historical Parallels to the A. Kapp’s Oratorio Job
G. Pupa. Latvian Music 1979
I. Mikulevičiūtė. Lithuanian Music 1979
O. Tuisk. Estonian Music 1979
Concert of the Vilnius String Quartet. Concert of Estonian chamber music. Symphonic
concert of Latvian academic music and works by composers of young generation. Concerts featured works by V. Bacevičius, J. Pakalnis, E. Oja, M. Saar, E. Dārziņš, J. Zālītis,
P. Vasks, P. Plakidis, J. Karlsons, M. Braun, V. Shvidberg, M. Urbaitis and F. Bajoras.
131
132
Vilnius
Origins, Development and Current State
of Music Culture of the Soviet Baltic Republics
O. Tuisk. The 40th Anniversary of the Soviet Estonian Music
L. Normet. Formation of Estonian Art Culture in 1900–40 (Conclusion of the Presentation Begun at the 13th Conference)
A. Klotiņš. Artistic Tendencies of Soviet Latvian Composers (1940–80)
D. Kļaviņš. Main Objectives of Long-Term Musical Education of Children in Lat
vian SSR
T. Kurysheva. On Evolution of Genres of Latvian Instrumental Music in the 1960s
and 1970s Under the Impact of the Theatre
J. Gaudrimas. Lithuanian Music Today
J. Bruveris. Development of the Soviet Lithuanian Music
E. Balčytis. On the System of Musical Education in General Education Schools in
Lithuanian SSR
A. Piličiauskas. Artistic Imagery – a Relevant Problem in Musical Education
D. Apsītis. Latvian Music 1980
A. Puišys. Lithuanian Music 1980
Concert of the Estonian Chamber Choir Ellerhein (lead. T. Kaljuste). Viewing of
musical films produced in the three republics. Chamber music concert of works by
Latvian composers. Concert featuring chamber works by Lithuanian composers.
Performance by violinist R. Katilius.
Tallinn
6–9 October 1981
Baltic Music of the 1970s
M. Humal. On Local Prerequisites for “New Music” Surge in the Baltic Republics
T. Shubin. Some Remarks on J. Rääts’s Works of the 1970s in the Light of the Sundown of Dissonance Music
U. Lippus. V. Tormis’s Estonian Ballades. The Review of the Compositional-Technical Aspect
J. Antanavičius. Stylistic Transformations in the Soviet Lithuanian Music of the 1970s
R. Gaidamavičiūtė. Innovations of Rhythmic Language in the Works of the 1970s
by Lithuanian Composers
R. Janeliauskas. Several Aspects of Sonoristic Systems in the Works of Lithuanian
Composers (1970–80)
D. Katkus. On Certain Minimalist Phenomena in Music
J. Torgāns. Development of the Concertante Genre in Latvian Music of the 1970s
(Concerning Neoromantic Tendencies)
V. Bērziņa. A Few Parallels of Estonian and Latvian Nationalist Movements in the
19th Century
I. Lūsiņa. Characteristic Tendencies in Latvian Music Culture of the 1970s
K. Irjas. Estonian Music 1981
A. Žiūraitytė. Lithuanian Music 1981
Chamber works by Estonian composers performed in Rägavere. Concert of works
by Baltic classics (organised by the Museum of Music Instruments).
Performance of the Vilnius String Quartet (works by V. Laurušas, O. Narbutaitė,
J. Juzeliūnas, B. Kutavičius and A. Rekašius). Concert of the T. Kalniņš Choir of the
Latvian Television and Radio (lead. E. Račevskis). Viewing of musical films produced in three republics.
Riga
6–9 October 1982
Soviet Theatre Music
V. Paalma. Tradition and Renovation in the Theatre Estonia
M. Vaitmaa. Musical Dramaturgy in Operas and Ballets by Estonian Composers of
Young Generation
M. Põldmäe. On Musical Format of Theatre Productions
V. Lindenberga. General and Local Features of Dramaturgy in the 20th-century
Opera
O. Gaile. Idiosyncrasies of Dramaturgy and Musical Language in I. Kalniņš’s Opera
I Played and Danced
T. Kurysheva. Ballet in Today’s Culture and Latvian Musical Theatre of the 1970s
I. Zemzare. Light Music and Psychological-Genre Scenes in the 20th-century Musical Theatre
E. Gedgaudas. En Route to the Renewal of Opera
A. Žiūraitytė. Lithuanian Ballet. Crisis and Directions in Development of the Genre
I. Kalvinskaitė. On Several Functions of Music in Lithuanian Theatre Productions
M. Urbaitis. Issues of Music for Theatre Productions (on Functions of Music for
Lithuanian Theatre Productions)
133
134
M. Šuba. Latvian Music 1982
Viewing of musical films produced in the three republics. Latvian one-act ballets.
Concert of Lithuanian chamber music.
Šiauliai
23–26 March 1983
Early Music and Today
J. Trilupaitienė. Vocal Music in the 16th-century Lithuania
I. Nazina (Belarus). Musical Instruments Used in 16th-century According to P.
Skorina’s Publications
T. Barinova (Russia). N. Diletsky and Western European Music Theory
V. Jurkštas. Development of Musical Theatre in the Grand Duchy of Lithuania in
17th–18th Centuries
G. Pupa. J. G. Müthel in Riga
A. Konotop (the Ukraine). Reform of the Russian Orthodox Church Chant and the
Phenomenon of the “Line Scores”
M. and R. Põldmäe. On the Herrnhuts’ Movement in the Baltic Republics
L. Vilks. Poetry Problem in J. Herder’s Viewpoint and Its Influence in Formation of
the Latvian National Music School
L. Burkšaitienė. On Lithuanian Historical Songs
T. Vladishevskaya (Russia). Ancient Chant Traditions in the Russian Communities
in Lithuania
S. Vēriņa. Most Important Events in Latvian Music Life in the 17th Century
V. Krastiņš. E. Arro in His Publications on Music Culture of the Baltic Republics in
the 16th–19th Centuries
T. Siitan. Early Music’s Impact on New Music
R. Gučas. Historical Organ and Contemporary Organ Culture
A. Klotiņš. Latvian Music 1983
Ž. Ramoškaitė. Lithuanian Music 1983
Concerts of Cantabile (Minsk), Hortus musicus (Tallinn) and Polifonija (Šiauliai).
Tallinn
3–6 October 1984
Relevant Problems of Musicology in the Baltic Republics
J. Bruveris. Certain Problems in Scholarship of Perception of Music
V. Bērziņa. Historical Aspect in Musical Criticism and Research of Music Legacy
G. Pupa. Musicological Practice: Reality and Aspirations
M. Humal. On the Role of the National Classics in Music Life and Musicology
T. Järg. Remarks About Graduation Papers of Musicology Students at the Tallinn
State Conservatoire (1970–84)
D. Kļaviņš. Methodical Regulations in the Musicological Education in Latvian SSR
R. Gaidamavičiūtė. Young Generation in the Realm of Musicology
V. Kartsovnik. Interrelationship of Musical Criticism and Medieval Music (Based
on Selected Articles from Early Music Magazine)
I. Lūsiņa. Musicology and the Latest Music
H. Tauk, M. Põldmäe. Several Remarks about Estonian Musical Criticism of Past
Decades
T. Vabrit. On Potential and Limits of Musical Criticism (a Few Generalisations Based on Editorial Work)
O. Narbutienė. On Lithuanian Musical Criticism of Recent Years
R. Haradzhanian. Latvian Music 1984
J. Landsbergytė. Lithuanian Music 1984
Viewing of musical films produced in the Baltic republics. Concert of contemporary
Latvian and Estonian music. Concert of Estonian, Latvian and Lithuanian chamber
classics. Concert of contemporary Lithuanian music.
Riga
1–5 October 1985
Soviet Music and Folklore
(dedicated to the 150th birth anniversary of K. Barons)
A. Klotiņš. Typology of Folklore Perception in the Works by Latvian Composers of
the 1980s: Inheritance and Novelty
I. Lūsiņa. On Certain Fundamental Aspects of the Use of National Folklore by Contemporary Baltic Composers
Z. Sneibe. Several Aspects of Folklore Use in the Professional Music Works
135
136
V. Bendorf. Certain Ways of Dissemination of the Latvian Folk Songs
I. Lenspelniece. Diatonic Harmony in the Latvian Choral Songs Based on Folklore
in the 1970s and 1980s
I. Grauzdiņa. Folklore Themes in the Baltic Organ Works
V. Sarv. Setu Folk Song in the Works by Contemporary Estonian Composers
U. Lippus. Modal Structures of the Estonian Runes
M. Humal. Formal Features of E. Tubin’s Symphonies
V. Rumessen. The Use of Folk Tunes in the Classical Estonian Piano Music
J. Bruveris. On the Borderlines of Definition of “Folklorism”
Ž. Ramoškaitė. New Approach to Folklore in the Works by Lithuanian Composers
V. Landsbergis. National Foundation of B. Kutavičius’s Music
A. Lapinskas. Folklore and Contemporary Thought in Composition
Z. Kelmickaitė. Folklore in the Practice of the Folk Song and Dance Ensembles
A. Živitere. Latvian Music 1985
V. Kunigėlytė. Lithuanian Music 1985
Concert of Estonian, Latvian and Lithuanian classics (E. Mediņš, P. Süda, R. Tobias,
M.K. Čiurlionis, J. Gruodis, V. Bacevičius, J. Vītols).
Concert of Estonian and Lithuanian chamber music (L. Sumera, R. Kangro, J. Rääts,
A. Põldmäe, M. Kuulberg, F. Bajoras, V. Juozapaitis, O. Balakauskas, T. Makačinas,
Z. Virkšas).
Concert of new chamber works by Latvian composers (E. Goldštein, A. Kalējs, M.
Einfelde, S. Mence, E. Straume, J. Karlsons, I. Zemzaris, J. Ābols, R. Jermaks).
Klaipėda
Nature in Music’s Horizon
S. Stumbre. J. Vītoliņš and the Baltic Musicological Conferences
Z. Gailīte. Aesthetics of Nature in Latvian Romantic and Neoromantic Music of the
1970–85
I. Zemzaris. Evolution of Image of Nature in Latvian music
V. Lindenberga. Theme of Nature in Composition of Operas
M. Boiko. Vestiges of Sutartinė in Latvia
T. Järg. Theme of Nature in Estonian Choral Music
M. Humal. Nature in H. Eller’s Music
V. Sarv. Estonian Folk Calendar and Musical Folklore
M. Põldmäe. The Beginnings of Estonian Musical Press (1880–1900)
B. Kuzmickas. Spiritual Culture and Geographical Medium of Nature
O. Narbutienė. Imagery of Nature in Lithuanian Contemporary Instrumental Music
V. Landsbergis. Sea and the Jūratė Legend in Lithuanian Music
V. Aleknaitė. Semantics of Nature in Piano Works by M. K. Čiurlionis, J. Gruodis
and V. Bacevičius
D. Kšanienė. Actualization of Nature in Z. Virkšas’s Music
A. Bareikytė. Meaning of Refrain-Formula in Lithuanian Calendar Songs
Informational presentations were not given
Symphonic music concert: M. K. Čiurlionis (In the Forest), V. Bacevičius (ballet At
daybreak from opera Priestess), A. Skultė (Waves), H. Eller (Dawn, two movements
from the suite The White Night). Concert of chamber and choral works by Klaipėda
composers. Organ and piano concert (works by E. Mägi, A. Marguste, E. Arro, I.
Zemzaris, R. Jermaks, A. Kalējs , V. Bacevičius, B. Kutavičius and
A. Martinaitis).
Pärnu
International Aspects of Musical Culture of the Baltics
A. Ambrazas. Certain Parallels in H. Eller’s and J. Gruodis’s Music
M. Kazakevičienė. International Character of V. Bacevičius’s Work
J. Dvarionas. In the Process of Genre Formation (on Sonata for Solo Violin in the
Baltics)
M. Urbaitis. Resonance of the 20th-century Foreign Music in Contemporary Lithuanian Music
M. Boiko. Baltic-Finnish Legacy in Latvian Musical Folklore
I. Zemzare. Certain Aspects of P. Dambis’s Style in the Light of National and International Problems of Contemporary Music
J. Torgāns. H. Schmidt – Musician and Individual in German, Latvian, Estonian
and Russian Music
I. Grauzdiņa. International Aspects of Organ Culture in the Baltic Republics
R. Haradzhanian. Development of Piano Duo Genre in Estonia, Latvia and Lithuania (Similarities and Differences)
V. Rumessen. R. Tobias’ Oratorio Jonah’s Mission and His Idea of Church Music
Reform
M. Humal. On Modernism of Baltic Music in the Mid-20th Century
M. Männik. The Growth of Professionalism in Estonian Music in the Light of Rising
Finnish Music Culture at the Turn of the 20th Century
137
138
U. Lippus. Vestiges of Music of Other Nations in V. Tormis’s Works
P. Kuusk. International Reception of Estonian Music (1970s and 1980s)
Latvian Music 1987
R. Gaidamavičiūtė. Lithuanian Music 1987
Concert featuring pianists A. Vasiliauskas (Lithuania), V. Zilberts (Latvia) and V.
Rumessen (Estonia). Performance of vocalists R. Maciūtė (Lithuania),
J. Sprogis (Latvia) and M. Palm (Estonia), and pianists Gr. Ručytė (Lithuania) and
V. Rumessen (Estonia).
Concert of Pärnu ensembles and Riga’s Mixed Choir Daile. Viewing of Estonian,
Latvian and Lithuanian musical films.
Riga
12–15 October 1988
We and Music
I. Randalu. Today’s Baltic States and Baltic Germans
V. Sarv. Official Ethnography and Folklore
V. Landsbergis. Music for People
E. Gedgaudas. Certain Features and Preconditions of Kitsch in Music
I. Šemetaitė. Issues of Survival of Contemporary Musical Mysteries in Today’s Culture
J. Bruveris. Social Function of Musicology
E. Papp. Musical Culture as a Whole
R. Goštautienė. Music by Composers of Young Generation as a Specific Culture
Phenomenon (Genesis of Self-Awareness of Young Lithuanian Composers of the
1970s and 1980s)
J. Landsbergytė. Publicist Writing in Musicology
N. Meinert. Rock Music and Aesthetical Values
A. Klotiņš. Music Types and Their Communication Problems
I. Zemzare. Popular Music in the Context of Contemporary Genres
I. Bite. Symphonic Music – Facts, Visions, Prospects
G. Pupa. Musical Theatre: Situation and Prospects
I. Lūsiņa. On Ritualistic Thinking Process in Music
B. Avramecs. Impact of Non-European Music on Today’s Music Culture in the Baltic Republics
T. Järg. Estonian Music 1988
J. Lebedeva. Latvian Music 1988
G. Kirvelytė. Lithuanian Music 1988
Here and later the unidentified presenters are omitted.
Concert of Tallinn String Quartet (R. Tobias’s String quartet No. 2,
E. S. Tüür’s String quartet). Performance by Museum musicum ensemble (lead.
G. Alfimov) (works by N. Valančiūtė, R. Mažulis, M. Urbaitis and O. Narbutaitė).
23rd Baltic Musicological Conference
Kaunas
12–14 October 1989
Music of the 1920s-30s
M. Humal. H. Eller and Tartu Compositional School
M. Männik. Estonian Musicology of the Forth Decade and Karl Leichter
T. Järg. C. Kreek and Estonian Music
A. Pung. Sonata Form in Western European Music of the Interwar Period
A. Klotiņš. Main Directions in Latvian Art of the 1930s
L. Kārkliņš. Symphonic Music and a Few Issues Concerning Concert Life in Latvia
in the 1930s
M. Sīpola. Latvian Music for Piano of the 1920s and 1930s
S. Vilcāne. Several Aspects of Development of Instrumental Chamber Music Genre
in Latvia in the 1920s and 1930s
I. Zemzare. Latvian Composer Jānis Mediņš (1890–1966)
N. Erts. The History of Latvian Entertainment Music prior to 1940
V. Bērziņa. Manifestation of the Authoritarian System in Soviet Latvian Music Life
D. Katkus. Stylistic Characteristics of Lithuanian Music of the Interwar Period
M. Kazakevičienė. Composer V. Bacevičius’s Life and Work in Kaunas
D. Petrauskaitė. J. Strolia and His Contributions to Lithuanian Music Culture
E. Balčytis. Musical Education in the Lithuanian Republic
E. Gedgaudas. Features of Lithuanian National Opera of the First Two Decades of
the 20th Century
J. Burokaitė. T. H. Preston – a Diplomat and Composer
R. Nomicaitė. V. Jakubėnas’s Musical Relationship with Latvia and Estonia
Estonian Music 1989
Latvian Music 1989
Lithuanian Music 1989
Lithuanian chamber music (V. Bacevičius, J. Gruodis, V. Jakubėnas, D. Kairaitytė,
V. Bartulis, A. Kubiliūnas, J. Švedas).
Concert of Lithuanian symphonic music: J. Pakalnis’s Lituanica, J. Nabažas’s Song
about Sadness and Joy, V. Bacevičius’s Concerto No. 4 for piano and orchestra,
J. Kačinskas’s Symphonic Fantasy No. 2.
139
140
Viljandi
4–6 October 1990
Myth, Religion, Music
E. Tarasti (Finland). Myth. Music. Authenticity
A. Klotiņš. Some Aspects of Mythological Poetics in Music
O. Narbutienė. J. Naujalis’s Church Music
I. Grauzdiņa. J. Vītols and Church Music
F. Bohlin (Sweden). Gregorian Chant in Sweden Today
I. Šarkovska. The Beginning of the Adoptation of Christian Music Culture in Latvia
M. Vaitmaa. A. Pärt’s Vocal Music
T. Siitan. J.V. Meder’s St Matthew Passion – the German Late Baroque Presentiment
in the Baltic Region
S. Vilcāne. Several Aspects of T. Ķeniņš’ Output in Latvian Music Panorama
L. Normet. Mythical Aspect in Non-programmatic Music
N. Mokhov (Russia). Christian Theme and The Theme of Trolls as a Mode to Contrapose Light and Darkness in Norwegian Music (E. Grieg, H. Saeverud, K. Egge)
I. Šemetaitė. The Mystery in B. Kutavičius’s Musical Theatre
U. Lippus. The Study of Hymns in Estonia
E. Gedgaudas. Christian World Outlook in Vidmantas Bartulis’s Creation
Estonian Music 1990
Latvian Music 1990
Jūrmala
3–6 October 1991
Methodical Trends in Musicology: History and Recent Development.
Ethnomusicological Methods. Current Regional and Interregional Studies
L. Normet. On Musical Analyses Sounding Less Dated
E. Tarasti (Finland). Semiotics and Music Analysis
J. Bruveris. On Necessity of Music Aesthetics
A. Mauerhofer (Austria). Disposition and Behaviour. Analytical Aspects of Musical
Activity
A. Klotiņš. Music Sociology in the Postmodern Age
R. Goštautienė. Music Aesthetics and Musical Hermeneutics
L. Lesle (Germany). Friedhelm Döhl – Lübeck Composer
U. Lippus. The Importance of Finding an Appropriate Paradigm. Some New Trends
in Musicology and Our Local Resources
V. Sarv. Folk Musical Terminology in Setu
B. Traerup (Denmark). Two-Part Singing in Gora (Kosovo, Yugoslavia)
L. Zobens (UK). Parallels Between Balkan and Latvian Folk Music
L. Burkšaitienė. Methodological Directions in Ethnomusicology (the History and
the Present)
M. Boiko. Vocal Multi-Sonoristics: An Attempt at One Terminological Innovation
R. Astrauskas. Methods of Typology and Cartography – Means of Ethnogenesis
Research
F. Bohlin (Sweden). Ethnomusicology and Its Relation to Musicology in Sweden
T. Siitan. Music Paleography and Semitology – What Is It?
J. Trilupaitienė. Ancient Lithuanian Music – Problems of Statehood and Language
Z. Gailīte. Music Life in Riga and Jelgava in the Second Half of the 18th Century
T. Vabrit. The Activities of the Busbetzky Family of Musicians in Estonia, their Connections with Swedish and German Musicians, the Historical Background
N. Grinde (Norway). J. D. Berlin, a Baroque Composer in Norway
V. Lindenberga. Wagner in Riga (1837–39)
Estonian Music 1991
Latvian Music 1991
Concert of violinist U. Sprudis.
Vilnius
1–4 October 1992
Totalitarianism and Music
A. Klotiņš. Some Postulates of Totalitarian Art to Be Discarded
H. Gerlach (Germany). Music in Totalitarian Times
J. Torgāns. Several Psychological, Artistic and Musical Laws and Ways of Expression in Concert Practice
A. Žiūraitytė. Totalitarianism and Natural Existence
V. Bērziņa. Latvian Music Culture in Time of Communist Totalitarianism
Z. Kelmickaitė. National Kitsch Under Totalitarianism
T. Vainauskienė. Lithuanian Vocal Pedagogy and the Year of 1944
M. Humal. About the Origin of Estonian Swedes’ Folk Hymn Variants Used by
C. Kreek
K. Firkavičiūtė. The Music of Karaims in Multicultural Society of Lithuania
B. Traerup (Denmark). Turkish Folk Songs and Instrumental Music in Denmark
141
142
F. Bohlin (Sweden). Multi-Ethnicity and Music in Sweden
M. Pärtlas. The Ethical Concept of E. Tubin’s Symphonies
Estonian music 1992
Latvian music 1992
Lithuanian music 1992
Concert by the Ex Tempore ensemble (Lithuania): Lithuanian chamber music.
J. Haydn’s opera Le pescatrici.
Tallinn
1–4 December 1993
Edvard Grieg and the Baltic National Schools of Music
Heinrich Schenker and the Music Theory of the 20th Century
N. Grinde (Norway). Grieg as a Norwegian and a European Composer
L. Normet. Grieg as Trailer-Blazer for Modern Trends
F. Dahlström (Finland). E. Grieg and Finland
V. Rumessen. Nordic Bards – M. Saar and E. Grieg
D. Palionytė. Grieg and Lithuania
M. Männik. Grieg’s Music in Estonia
E. Tarasti (Finland). Grieg’s Place in the European Romanticism in the Light of
Semiotics
N. Mokhov (Russia). The Last Feat (on Grieg’s Four Psalms, Op. 74)
A. Klotiņš. Grieg’s Four Psalms Op. 74 and Neoclassicism Issues Regarding National
Romantic Composers
S. Kleiberg (Norway). Following Grieg (D. M. Johansen and the National Tradition
in Norwegian Music in the First Decades of Our Century)
V. Muktupāvels. Kokles in the 20th Century: A Return to Tradition?
N. Gailuma. Latvian Choral Music and the Ways of Symphonization of a cappella
Choral Genre
A. Ambrazas. Paradoxes of H. Schenker’s Theory
J. Kholopov (Russia). Schenker or Riemann?
R. Goštautienė. On Post- and Antischenkerism in the USA After 1970
U. Lippus. Post and Contra Schenkerism: Some Recent Trends in American Music
Theory
P. Holmberg, S. Hedin (Sweden). M. Edlund’s Sma fötter for Guitar Solo: Analysis
and Discussion
Estonian Music 1992–1993
I. Lūsiņa. Latvian Music 1992–1993
O. Narbutienė. Lithuanian Music 1992–1993
B. Britten’s opera Albert Herring. Symphonic music concert (works by E. Grieg,
J. Svendsen and H. Saeverud). Chamber music concert (works by R. Tobias and
E. Grieg).
Early Music Orchestra Kalenda Maya (Norway).
Riga
1–3 December 1994
The Sacred Music
L. Fūrmane. Sacred and Secular in J. V. Meder’s Music
J. Trilupaitienė. Interconnection of Confessions in the Musical Life of the 17th Century Lithuania
D. Broka. Several Tendencies of Sacred Music in Works by Contemporary Latvian
Composers
J. Vilimas. Gregorian Chant in Lithuania: The Three Lives
V. Sarv. Folk Beliefs as the Background of Setu Folk Songs
M. Humal. Estonian Folk Hymn Variants Used by C. Kreek
L. Lesle (Germany). Followers of the Sign of Cross
J. Bruveris. On the Style of Church Music
I. Kravale. P. Vasks. Elements of Religion and the Spirit of Music
H. Loos (Germany). The Reception of Missa Solemnis by L. van Beethoven
D. Kalavinskaitė. A Sign of Contradiction. (F. Bajoras Works)
J. Griņēvičs. The Sacred and Secular in the Cantata of L. Garūta Lord, Thine Earth
Is Burning!
Estonian Music 1993–1994
Latvian Music 1993–1994
Lithuanian Music 1993–1994
Sacred music concert (works by R. Kalsons and I. Ramiņš).
143
144
Vilnius
19–21 October 1995
Musicological Approach to 20th-century Music
Teaching of Musicology at the University Level
B. Avramecs. New Reality – New Approaches: World Music Culture at the End of
the 20th Century
L. Normet. Mannerism from a Semiotics Perspective
I. Jankauskienė. B. Kutavičius’s Opera Old Man Bones on the Iron Mountain. Structural and Narrative Analysis
D. Kļaviņš. Universal Rhythmology: Utopia or Methodological Question?
A. Remme. Some Features of the Opera Cyrano de Bergerac by E. Tamberg
M. Humal. Boulez on Stravinsky: the Methodological Aspect
J. Baker Kotilaine (the USA). Dialogue with the Diaspora: Lithuanian Ethnic Recordings in America, 1925–38
H. Loos (Germany). German Musicology between Philosophy and History
M. Tomaszewski (Poland). K. Penderecki’s Music in Music
T. Tsaregradskaya (Russia). The Method of Set-Analysis in the Course of Contemporary Harmony
A. Jurkėnaitė. M. Urbaitis’ Resignatio and O. Narbutaitė’s Hoquetus in a Projection
of Set-Analysis
I. Grauzdiņa. On Certain Unrealised Traditional Possibilities of Musical Education
or a Test of a Hitherto Existing Method
A. Ambrazas. The Principles of Theoretical Education for Musicologists at the Lithuanian Academy of Music
G. Daunoravičienė. Reform of Theoretical Curriculum at the Lithuanian Academy
of Music
N. Hrčková (Slovakia). The Stages in Development of Modern Slovak Music
E. Tarasti (Finland). The Structural and Existential Style in the 20th-century Arts
R. Goštautienė. Music, the Arts, and Ideas: Leonard B. Meyer’s Insights into the
20th-century Music
T. Tsaregradskaya (Russia). The Concept of Musical Time in P. Boulez’s Music Theory and Composition
B. Kurpniece. Musical Stylistics of G. Pone’s Compositions
V. Gruodytė. Musical Space in the Context of Various Methods of Musical Analysis
P. E. Rasmussen (Denmark). A New Serial Technique and Its Development in Two
Symphonies by the Danish Composer P. Nørgård
M. Vaitmaa. Estonian Music 1994–1995
L. Jakovicka. Latvian Music 1994–1995
D. Budraitytė. Lithuanian Music 1994–1995
Concert by the Vilnius Percussion Ensemble (lead. P. Giunteris).
Tallinn
4–6 October 1996
The Development of Musicological Thought in Baltics
I. Liepiņa. Medieval Music in Riga: Research Problems
A. Klotiņš. The Relationship between Musical Postmodernism and Style from the
Semiotic Perspective
I. Grauzdiņa. Ave Maria in the 20th-century Music
F. Bohlin (Sweden). Choral Festivals Around the Baltic Sea
J. Trilupaitienė. The Gregorian Chant Theory from Ž. Liauksminas to T. Brazys
R. Astrauskas. Lithuanian Ethnomusicology: In Search of New Routes
U. Lippus. Musicology in Estonia: Some Outlines
A. Žiūraitytė. Musicology and Musical Practice
R. Skudienė. Historical Document of the 20th Century: Vilnius Recording Studio
in 1958–96
L. Fūrmane. Glimpse at the Latvian Music of the 1990s: A. Maskats
Estonian Music 1996
Latvian Music 1996
Presentation of A. Juozapėnaitė-Easmaa’s CD of M. K. Čiurlionis’s works.
Riga
9–11 October 1997
Music Style and the Music of the Baltic Composers in the 1990s
A. Ambrazas. Tradition and Renewal: J. Juzeliūnas’s Symphony No. 6 (Symphony of
Proverbs)
G. Daunoravičienė. Postmodern Existence of Traditional Categories
V. Tumasonienė. Style, Sacredness and Folk Traditions in the Seven Stations of
A. Martinaitis’ St Francis Litany for Voice, Choir and Instruments (1996) in 7 Movements
A. Žiūraitytė. The Harmony of the Traditional and Contemporary Values in
O. Narbutaitė’s Opus lugubre
O. Grāvītis. The Personality of Prof. J. Vītoliņš, the Founder of the Baltic Musicological Conferences
L. Fūrmane. A Glance in the Creative Process of the Latvian Composers in the
1990s: Mentality and Commission
145
146
I. Breģe. Latvian Composers in Latvia and Abroad – Meetings, Cooperation and
Links
G. Pelēcis. The Fugue in the Music of Latvian Composers
J. Braun (Israel). Baltic Music in the 1950s–1970s: Aspects of Meaning and Style
H. Loos (Germany). The Cultural Regions – a Concept for the History of Music
Between East and West Europa
P. Kuret (Slovenia). The Traditions of Slovenian Music
L. Lesle (Germany). Comments to Contents, Form and Style in the Latest Works for
the Orchestra of P. Vasks
F. Dahlström (Finland). Projects Around the Topic Sibelius in Finland
L. Sumera. Lepo Sumera about Lepo Sumera
Estonian Music 1997
M. Čeže. Latvian Music 1997
O. Narbutienė. Lithuanian Music 1997
Concert of Latvian music of the 1990s (works by T. Ķeniņš’, I. Mežaraups, P. Vasks,
M. Einfelde, J. Petraškevičs, I. Riše and P. Plakidis).
Symphonic music concert: R. Jermaks (Mana jaunu dienu zeme) and E. Straume (In
memoriam G. Gershwin).
Vilnius
5–7 November 1998
New Expression on the Verge of 3rd Millennium: Between Simplicity and Complexity
M. Boiko. From Simple to Complex? Some Remarks on the Methodology of Latvian
and Lithuanian Folk Music Research
E. Lebedeva. On the Time Category in Musical Form-Building
B. Jaunslaviete. M. Einfelde and Her Peculiar Place in the Latvian Music
A. Klotiņš. The ‘Hermeneutic’ Evaluation of Ethical Aspects of Music
B. Kurpniece. Music by the Young Generation of Latvian Composers
M. Jaanson. H. Birthwistl’s ‘Secret Theatre’
S. Kareda. The Tintinnabuli-Style in St John Passion by A. Pärt – as Simplicity and
Complexity
M. Mändla. The Estonian A. Schönberg’s Society (1988–98)
M. Katounian (Russia). V. Martynov’s ‘New Sacral Space’
L. Lesle (Germany). Observations of Form and Style in the Instrumental Music of
the Polish Composer K. Meyer
M. Bialik (Russia). The Russian Opera on the Turn at the 21st Century: Composer
and Theatre
H. Loos (Germany). Certain Illustrations of Nationality – in a Form of Directive
and Request – in Writing the History of German Music
R. Gaidamavičiūtė. The National Aspect of Minimalism in Lithuania
R. Janeliauskas. Echoes of the Archaic Binary Sound in the 20th-century Music
A. Žiūraitytė. O. Narbutaitė’s Oratorio Centones meae urbi – Between Simplicity
and Complexity
I. Jasinskaitė-Jankauskienė. The Mythical Simplicity by B. Kutavičius
Estonian Music 1998
M. Čeže. Latvian Music 1998
V. Tumasonienė. Lithuanian Music 1998
LTV film Stroll with Antanas Rekašius.
Tallinn
(theme unspecified)
G. Pelēcis. Formation Algorithms in Tabula rasa by Arvo Pärt
A. Sivuoja-Gunaratnam (Finland). Secret of Whispers: Speech-Acts in K. Saariaho’s
instrumental music
K. Pappel. Change of the Paradigm in the Estonian History Writing
F. Bohlin (Sweden). Reflection on Research into Church Singing
H. Loos (Germany). On Political and Cultural Meaning of German Male Singing
Societies in the Area of the Baltic Sea
V. Bakutytė. Musical Criticism in the 19th Century Lithuania
A. Beitāne. Vocal Polyphony in Latvian Folk Music. Documentation and Research
J. Ross. Change of the Paradigm in Estonian Music During 18th and 19th Centuries
T. Leisiö (Finland). Ethnomusicology in Finland
A. Žiūraitytė. The Spread of Leonard B. Meyer’s ideas in Lithuania: Perception of
works by Onutė Narbutaitė
R. Gaidamavičiūtė. Change in Lithuanian Musicology after the Regaining of Lithuanian Statehood
R. Koleda. Manifestations of Aesop’s Language in Music
G. Makane. Music and Fiction. On Robert Schneider’s novel Schlafes Bruder
First performance of Raimo Kangro’s opera Heart (the National Opera Estonia).
NYYD-Festival – chamber concert.
147
148
Riga
Symphonic Music and Symphony Orchestras – Traditions, History, Development
M. Pärtlas. Symphony as a Philosophical Discourse: The Sixth Symphony by E. Tubin
A. Žiūraitytė. Inter-textual Relationship in Symphonic Works by A. Martinaitis and
M. Urbaitis
R. Gaidamavičiūtė. B. Kutavičius’s Symphony-Oratorio Epitaphium temporum
pereunti (1998)
D. Lomtev (Russia). V. Kikta’s Symphonic Works: Renaissance of the Classical Traditions
H. Loos (Germany). Symphonic Works in the German-Speaking Countries After
Brahms and Bruckner
J. Kudiņš. Neoclassicism and Its Representation in Latvian Music of the Last Decade
of the 20th Century
E. Zinkevych (the Ukraine). The Ukrainian Symphony: Phantom or Reality?
M. Põldmäe. The First Century of Symphonies in Estonia
L. Fūrmane. Ideas of Structuralism in the New Symphonic Music of Latvian Composers
G. Pelēcis. The Symphony No. 3 by T. Ķeniņš as Striking and Uncommon Instance
of a Contrapuntal Symphony
L. Vilimienė. History of the Symphony Orchestra in Lithuania: Rudiments, Birth,
Evolution, Present
V. Gurievich (Russia). The Eminent Russian Violinists and Their Role in the Formation of the European Orchestral Culture in Russia
I. Breģe. Riga Theatre Orchestra (1837–45): Conductors, Musicians, Repertoire,
Disbandment of the Orchestra
B. Kurpniece. Latvian Music 2000
V. Janatjeva. Lithuanian Music 2000
Estonian Music 2000 – no presentation
Concerts by the Lithuanian State Symphony Orchestra, the Latvian National Symphony Orchestra and the Estonian National Symphony Orchestra
Vilnius
18–21 October 2001
Musical Relationships of Germany and Baltic Countries: the Past – the Present – the
Future
(In Collaboration with the Institute to German Musical Culture in Eastern Europe
(IME, Bonn)
K.-P. Koch (Germany). Baltic Music in German Sources, Known Beyond Prussia
Prior to the 18th Century
K. W. Niemöller (Germany). P. Dulichius’s Motets and Compositions Employing
the 16th-century Symbols in the Baltic Sea Region
L. Schiwietz (Germany). Research of the Articles by the Baltic Critics Published in
St Petersburg Newspaper (1727)
A. Schwab (Germany). E. Arro’s (1899–1985) Writings on Music Culture in the Eastern Baltic Countries and Their Influence on Musical Relationship Between Germany and Baltic Countries
V. Lindenberga. The Baltic Germans in Latvian Environment
M. Čeže. Formation of the Latvian Opera Critic in the Riga’s German Theatre
(1863–1914)
L. Fūrmane. German Conductors in the Riga Opera 1919–44 (L. Blech’s Staging)
I. Nikolskaya (Russia). Wagner in Riga and Russia
P. Kuret (Slovenia). Relationship between Slovenia and Germany
M. Humal. A. von Oettingen’s Contribution to the Theory of Harmony
A. Ambrazas. S. Karg-Elert’s Influence on Harmony of Some Lithuanian Composers
T. Siitan. Various Meanings of Diverse Documents – the Earliest Choral Collections from Livonia and Estonia (1774–1845)
K. Pappel. Verdi’s Operas in One of the 19th-century German Theatres in the Baltics. Performance Practice and Reception in Tallinn–Reval
D. Kšanienė. Musical Manifestations in the 18th-century Lithuania Minor
D. Palionytė. Relationships between German and Lithuanian Musicians at the Turn
of the 20th Century
O. Narbutienė. Lithuanian Composers at the Music Conservatoires in Germany
H. Loos (Germany). The Baltic Musicians’ Relationship with the Leipzig Conservatoire and Its Significance
K. Lessing (Germany). V. Jakubėnas – the Lithuanian Disciple of Schreker. Remarks
on Schreker’s Influence on Jakubėnas as a Composer
H. Gerlach (Germany). The 10th Anniversary of Lithuanian Music in the Brandenburg Region
L. Lesle (Germany). The Charismatic Figure of a New Spirituality: A. Pärt in German Press
149
150
A. Žigaitytė-Nekrošienė. V. Urmanavičiūtė-Urmana – Kundry in Parsifal
H. G. Lock. Estonian Music 2000–2001
B. Jaunslaviete. Latvian Music 2000–2001
Ž. Ramoškaitė. Lithuanian Music 2000–2001
Posters
J. Trilupaitienė. Vestiges of H. Schütz’s Music in Lithuanian Archives
J. Landsbergytė. R. M. Rilke’s Poetry in the Latest Lithuanian Music
R. Gaidamavičiūtė. Repercussions of Other Music in V. Bartulis’s Works
R. Janeliauskas. Leipzig’s Canon and National Authenticity of M. K. Čiurlionis’s
Music
G. Rohtla. Concert Life in Tartu at the Turn of the 19th Century
Recital by pianist Kolja Lessing (Germany) featuring works by F. Schreker, V. Jakubėnas, F. Petyrek, G. von Zieritz and K. Rathaus.
Tallinn
11–13 October 2002
Musicology in Transition? Negotiating Generations
M. Männik-Kirme. K. Leichter and Painful Birth of Estonian Musicology
U. Lippus. K. Leichter’s Writings About the 19th Century in Estonian Music History
J. Bruveris. Musicology: Negotiating About Nationalism
H. G. Lock. E. Tubin’s and K. Leichter’s Approach to the Problem of National Music
B. Jaunslaviete. A Conclusion of a Musical Work as a Representation of the 20th-century Aesthetical Systems (Several Examples of Latvian Music of the 1970s–1990s)
A. Šuriņš. The Possibilities of Application and the Role of Genres in the Concept of
Instrumental Music
O. Kautny (Germany). Verfemte Musik and Gesang eines Mönchs. Stereotypes and
Myths in A. Pärt’s Reception
E. Tarasti (Finland). Wagner’s Leitmotifs and Their Musical Environment
D. Politoske (the USA). Musical Treasures from Berlin Rediscovered in Krakow
F. Bohlin (Sweden). The Diplomatic Consequences of Tallinn Performance of V.
Meder’s Die beständige Argenia in 1680
Z. Gailīte. J. V. Meder and Residents of Riga 1699–1719
J. Žukienė. The Concept of Music’s Specificity and Its Reflection in Lithuanian Music
H. Loos (Germany). Schumann’s Role in German Musicology
M. Humal. Anatomy of Z-Related Pitch-Class Sets
J. Engelhardt (the USA, Estonia). First Among Equals: The Limits of Hybridity in the
Orthodox Church in America
B. Avramecs. Do We Know Our Music? Proposals for the Baltic States Music Culture
Complex Study Program (New Goals, New Approaches)
There were no informational presentations about Estonian, Latvian and Lithuanian
music in 2002.
Chamber music concert featuring works by Estonian composers H. Eller, E. Tubin,
M. Saar, A. Karindi, E. Oja, S. Steiner, A. Pärt and L. Sumera.
Riga
23–25 October 2003
National Culture and Globalization
A. Žiūraitytė. Transformation of National Identity in Contemporary Music. Works
by O. Narbutaitė
B. Avramecs. World Music and Globalization: Some Issues and Considerations
U. Lippus. The Theme of Baltic Music History in the Letters of E. Arro to K. Leichter
R. Gaidamavičiūtė. Reflections of Globalization in Lithuanian Music
F. Bohlin (Sweden). National and International Ideals in Choral Singing
G. Rohtla. Sources of the First Concert at the Aula of Tartu University (1813)
V. Muktupāvels. Traditional Music Instruments in the Sacred State
Ch. Stephanus (France). J. V. Meder’s St Matthew Passion and Church Music in Riga
V. Nollendorfs. Globalization and National Culture: a Personal and Professional View
A. Ambrazas. National Issues in J. Juzeliūnas’s Outlook and Oeuvre
F. Dahlström (Finland). Sibelius and Music Publishing Houses
G. Lock. Estonian Music 2003
I. Jakubone. Latvian Music 2003
B. Leščinska. Lithuanian Music 2003
Concert by Riga Chamber Orchestra (works by P. Butāns, A. Dzenītis and
G. Ligeti).
151
152
Vilnius
21–23 October 2004
Musical Work: Boundaries and Interpretations
I. Zemzare. F. Schubert Is My Contemporary
M. Spitzer (UK). Conceptualising Music Through Metaphor
V. Lindenberga. Interpretation Possibilities in a Context of Changing Social Relationships
D. Kalavinskaitė. The Mass: Contemporary Interpretation of the Canon
G. Lock. Visualisation Aspects in Limited Aleatory Works. L. Sumera’s Symphony No. 5
R. Gaidamavičiūtė. Interpretations of Composer’s Image in Music (V. Bartulis as a
Case in Point)
A. Žiūraitytė. Perception of Works by O. Narbutaitė. Europe and the United States
Discover the Lithuanian Composer
B. Jaunslaviete. Polystylistics in P. Plakidis’s Music
H. Preda-Schimek (Austria). Stylistic Fusion, Folklore and Historical Analysis. Reflections on Austrian Composers in the 19th-century Eastern Europe
H. Krones (Austria). How to Correctly Interpret Music of the Second Viennese
School (Schönberg, Berg, Webern)
T. Koivisto (Finland). On Interpretations and Influences of A. Webern’s Music
M. Männik-Kirme. Musical Criticism as a History of Music Reception: About Estonian Music in Finland before 1940
Z. Gailīte. Various Receptions – Various Compositions? (Reception of J. Vītoliņš’s
Instrumental Music in the Years of the First Republic, 1918–40)
P. Kuret (Slovenia). The Istrian Folklore – a Special Phenomenon in Europe
J. Žukienė. V. Jakubėnas’s Chamber Music: Creative Stimulus and Realia
J. Bruveris. V. Jakubėnas in Opera Life
J. Landsbergytė. The Mood of Modernism’s Crisis and Search for Its Alternatives in
Lithuanian Music of the Mid-20th Century
G. Lock. Estonian Music 2004
B. Avramecs. Latvian Music 2004
E. Gudžinskaitė. Lithuanian Music 2004
Posters
Y. U. Everett (the USA). Parodic Techniques in the Music by L. Andriessen
R. Janeliauskas. Character of the Compositional Process and an Individual Work.
M. K. Čiurlionis: Undiscovered Cycle
R. Nomicaitė. Futurology of V. Jakubėnas’s Music
L. Lesle (Germany). The Music of O. Narbutaitė in the Mirror of International Press
R. Povilionienė. Music Composition as a Numerical Construction. The Projections
of Magic Number Quadrates and Dimensions of Pyramids Ziguratai in the Composition Ziqquratu (1998) by Š. Nakas
L. Navickaitė. Creation and History of the “Beethoven-Myth”
Works for string quartet by Lithuanian composers.
Riga
9–11 October 2006
The 20th Century and the Phenomenon of Personality in Music
G. Pelēcis. Four Species of Jānis Ivanovs’s Symphony Style in the Field of Latvian
Music
B. Jaunslaviete. J. Ivanovs and M. Einfelde: Similarities and Differences in Their
Music Style
N. Lūse. Cultivating a Pianistic Language: Ivanovs’s Five Piano Preludes (1952–53)
I. Petliak. J. Ivanovs – Old Believer
K. Płoskoń (Poland). A. Pärt – Composer of the “Borderland”. Between Orthodox
East and Catholic West
A. Draus (Poland). The Sphere of Inspirations with European and Non-European
Culture in K. Stockhausen’s Music
M. Silberring-Strzelecka (Poland). The Impressionistic and Symbolist World of
K. Szymanowski – in the Sphere of Oriental Inspirations
M. Strzelecki (Poland). W. Lutosławski’s Music – in the Sphere of Inspiration with
French Culture
V. Lartchikov (the Ukraine). How the Contemporary Cello Lexicon Could Promote
the Composer’s Personality
O. Veselina (the Ukraine). Ukrainian New Music at the Turn of the 21st Century:
Postmodern Situation Versus a “New Synthesis” (by the Example of Violoncello
Duo Genre)
R. Chłopicka (Poland). K. Penderecki – Personality and Music
B. Mika (Poland). The Phenomenon of the Personality or the Phenomenon of the
Reception? – The Examples of Polish Composers W. Kilar and H. M. Górecki
H. Preda-Schimek (Austria). Music Personalities as Instruments of Political Representation. From Webern to Bartók, Enescu and Janáček
A. Nowak (Poland). The Archetype of Platonian Ideas and Its Reception in the Aesthetic Thought and Musical Work of W. Lutosławski
D. Cichy (Poland). Creative Personality of T. Wielecki – “Musical Gestures” and
Their Role in Shaping Musical Time
153
154
A. Žiūraitytė. Phenomenon of Personality in Music by O. Narbutaitė. Biblical and
Musical “Myths” in Oeuvre of O. Narbutaitė
V. Przech (Poland). Biographical Elements and Philosophical Interests as Sources of
Minimalism in T. Sikorski’s Output
J. Bruveris. A Personality: National Composer
B. Baublinskienė. Obsessions of Nationality and Modernity in the 20th-century Lithuanian Music and Traditionalist Operas of J. Karnavičius
H. Metzelaar (Denmark). H. Bosmans: a Leading Lady in 20th-century Dutch Music
K. Sluckaya-Levine (the USA). The Fragmented Heroes: L. Desyatnikov’s Opera
Deti Rozentalya on Haunted Personal Conscience in Post-socialist Societies
B. Avramecs. Phenomenon of a Composer – Experimenter: H. Partch, C. Nanca
rrow, J. Ābols
K. Steinbach. Estonian Music 2006
I. Jakubone. Latvian Music 2006
B. Baublinskienė. Lithuanian Music 2006
Documentary about J. Ivanovs (on occasion of the 100th birth anniversary). Conference was organised as part of the events dedicated to J. Ivanovs’s 100th birth
anniversary.
List compiled by J. Torgāns, A. Tauragis (1st–15th conferences), M. Humal (16th–
18th conferences), J. Burokaitė (19th–39th conferences)
155
Conference Publications
Прибалтийский музыковедческий сборник [Baltic Musicological Collection],
No. 1, ed. by А. Тauragis, Vilnius: Vaga, 1982.
Прибалтийский музыковедческий сборник (Sammlung von Artikeln über die
Musik des Baltikums) [Baltic Musicological Collection], No. 2, ed. by A. Hirvesoo,
Tallinn: Eesti raamat, 1985.
Прибалтийский музыковедческий сборник: Вопросы музыкального и сценического творчества в театрах Латвии, Литвы, Эстонии, [Baltic Musicological
Collection: Issues of Music and Stage in Latvian, Lithuanian and Estonian Theatre
Productions], No. 3, ed. by A. Klotiņš, Riga: Zinātne, 1987.
Прибалтийский музыковедческий сборник [Baltic Musicological Collection], No.
4, ed. by D. Palionytė, Vilnius: Мuzika, 1992.
Music of the Twentieth Century Within the Horizons of Musicology, Selected papers
of the 29th and 32nd conferences of Baltic musicologists, ed. by Audronė Žiūraitytė,
Karina Firkavičiūtė, Vilnius: Lithuanian Composers’ Union, 2001.
Deutsch-baltische musikalische Beziehungen: Geschichte – Gegenwart – Zukunft,
Bericht über die 35. Konferenz der Musikwissenschaftler des Baltikums in Vilnius
18.–20. Oktober 2001, hrsg. von Audronė Žiūraitytė und Klaus-Peter Koch, Sinzig:
Studio Verlag, 2003.
Musical Work: Boundaries and Interpretations, Selected papers of the 38th Baltic
Musicological Conference dedicated to the centenary of the Lithuanian Composer
and music critic Vladas Jakubėnas (1904–1976), 21–23 October 2004, Vilnius, ed.
by Audronė Žiūraitytė, Vilnius: Lithuanian Composers’ Union, 2006.
The 20th Century and the Phenomenon of Personality in Music, Selected papers of
the 39th Baltic Musicology Conference dedicated to the 100th anniversary of the
composer Jānis Ivanovs (1906–1983), 9–11 October 2006, Riga, ed. by Laila Ozoliņa,
Imants Mežaraups, Riga: Musica Baltica, Latvijas Komponistu savienība, 2007.
Is79 Baltijos muzikologų konferencijos. Istorija ir tradicijos: I–XXXIX Baltijos muzikologų
konferencijų programos, prisiminimai, komentarai / Baltic Musicological Conferences.
History and Traditions: 1st–39th Baltic Musicological Conferences. Programmes, Recollections, Reflections / sudarė / edited by Jūratė Burokaitė, Rūta Stanevičiūtė. – Vilnius:
Lietuvos kompozitorių sąjunga / Lithuanian Composers’ Union, 2007. – 156 p.
ISBN 978-9986-9069-8-8
Unikaliai Baltijos muzikologų konferencijų tradicijai skirtas leidinys lietuvių ir anglų kalbomis.
Rinkinio centre – 39 Baltijos muzikologų konferencijų (1967–2006 m.) programos. Taip pat spausdinami Estijos, Latvijos ir Lietuvos muzikologų, aktyvių Baltijos muzikologų forumų dalyvių atsiminimai bei straipsniai, pristatantys Baltijos muzikologų konferencijų ištakas – tarpukario Baltijos
valstybių muzikų bendravimą, aptariantys konferencijų raidą atkurtos Nepriklausomybės metais
(po 1990), įvertinantys keturis dešimtmečius trukusio muzikologų bendradarbiavimo kryptį ir
prasmę iš naujos istorinės distancijos.
The publication is devoted to an unique tradition of the Baltic musicological conferences. The programmes of thirty nine Baltic Musicological Conferences (1967–2006) make a central part of this
collection. Besides the complete documentation of the conference proceedings from 1967 to 2006,
this collection also includes the reminiscences and the articles by Estonian, Latvian and Lithuanian
musicologists presenting their accounts about the beginnings of the Baltic musicological conferences, in which they discuss the interwar cooperation of Baltic musicians, the development of the
conferences after the regaining of independence in 1990, as well as reappraise the historical mission
and meaning of cooperation between the Baltic musicologists spanning now the four decades.
UDK 78(474)(06)
Išleido Lietuvos kompozitorių sąjunga
A. Mickevičiaus g. 29, LT-08117 Vilnius
www.lks.lt
Spausdino UAB „Petro ofsetas“,
Žalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius

Baltijos muzikologų konferencijos. Istorija ir tradicijos Baltic

Transcription

Similar documents

Aktivitäten und Projekte in Leipzig ab 2001

9 –10 / 2008 pavasaris – vasara