saliteraturo Jurnali

Transcription

saliteraturo Jurnali
saliteraturo Jurnali
daarsebulia
1926 wels
aRdgenilia
1990 wels
ganaxlebulia
2008 wels
6
ivnisi
2011
redaqtori
levan bregaZe
redaqtoris moadgile
zviad kvaracxelia
saredaqcio jgufi
maia kudava
megi obolaSvili
oliko JRenti
nino sadRobelaSvili
gvanca jobava
koncefcia da dizaini:
© paata nacvliSvili, 2008.
gamomcemloba i n t e l e q t i
0179, Tbilisi, ilia WavWavaZis gamziri #17 b
25-05-22, 91-22-83, 8(99) 55-66-54
faqsi: 25-05-22, 91-22-83
www.intelekti.ge
[email protected]
redaqtori: 8(99) 90-37-22
ISSN 1512 - 4444
© gamomcemloba `inteleqti~, 2008.
poezia
bela CekuriSvili. TO BE CONTINUED
5
cisana gvritiSvili. leqsebi 7
mxatvruli proza
maka miqelaZe. Zmebi frTebiT 9
nana jaliaSvili. nakvalevi – mkveTri, ganumeorebeli 20
debiuti
mariam bajeliZe. leqsebi 22
gvanca saluqvaZe. mas uyvarda
24
eseistika/dokumenturi proza
emzar kvitaiSvili. mwerebi da poezia
26
mariam wiklauri. dauwereli werilebidan 31
kritika
maia jaliaSvili. parizi – Cemi dagvianebuli siyvaruli
(lia sturuas `bednieri siCume~)
38
paata Samugia. ori avtori, ori wigni 43
(umberto ekos `vardis saxeli~, irakli javaxaZis `sami Zveli moTxroba~)
oqtai qazumovi. jguf `stigmatis~ poeturi filmebi 46
100 leqsis qveyana
nino vaxania. Zveli, warmarTi kolxebis STamomavali 48
(arCil fircxalavas 100 leqsi)
zeinab saria. `bolomde davrCi Sleg poetad~ 52
(anu hermenevtikuli refleqsiebi rene kalandias leqsebze)
Strixebi portretisaTvis
brenda naiTi. lenor kendeli – sityvis alqimikosi 55
wignidan „bit Taobis qalebi“
(inglisuridan Targmna salome beniZem)
jemal kasraZe. Zia miSa 58
(mixeil kekeliZis gaxseneba)
ori finjani
62
`minda Cemi teqstebi Cemze bevrad
gamZleebi gamodgnen~...
(kato javaxiSvils esaubreba Teona dolenjaSvili)
komentari zedmeti ar aris!
67
interaqtivis Sedegebi
axali Targmanebi
70
tomas vulfi. Soridan da axlodan
(inglisuridan Targmna medea zaaliSvilma)
73
kurt marti. leqsebi, mcire proza
(germanulidan Targmna bela surgulaZem)
Teatri
77
naTela arvelaZe. noes kidobanic ganwirulia?
82
laSa CxartiSvili. Canawerebi levan wulaZis `dekameronze~... kino
84
borena baqraZe. `xomli~: erTi idea da mravali dubli
prezentaciebi
86
po­e­zi­is uf­lis­wu­li – ba­ra­TaS­vi­li­viT
87
ker­Zo am­ba­vi erov­nul sat­ki­va­ram­de
88
sagzali ukvdavebamde
(erTi kargi ambavi bavSvebisTvis da didebisTvis)
nomris Tema: regionebidan
13
neron abulaZe. aWaris regionis kulturuli cxovreba
19
qristine robaqiZe. `quTaiseli da tyuili?~
27
Teona qurTauli. ocneba literaturul kafeze
33
ana gelaSvili. SemoqmedebiTi saRamoebiT
Sevsebuli sicariele
39
TaTia qobalia. „Cveni kultura nagvis warmoebad iqca“
№6
2011
poezia
bela CekuriSvili
TO BE CONTINUED
mzesumzira
(suraTi pirveli)
Tuki getyviT, rom bednieri var, mixaria xis Crdilebze gadabijeba, axali
mZivi da kibec ise avirbine, TiTqos gemis anZaze lurji droSa aasriales,
moiwyenT da gasaqcevad saswrafo saqmes moimizezebT.
ufro STambeWdavi iqneboda imis mosmena, rogor viqeci didi, yviTeli,
Savgula yvavilidan wvril-wvril marcvlebad da axla, sadRac, quCis
kuTxeSi, muWa-muWa viyidebi.
am sityvis Semdeg, albaT, ukve qurTuks gaixdiT, skams moabrunebT da
sigaretsac moukidebT Tvalis mowkurviT.
mere ki xmas ise SeicvliT, TiTqos Tovlma Wadars toti Camoatexa da
kenweroze Semomjdari yvavi daafrTxo.
gayinul cas Sefrenili yvavis zafriT usasrulod gaimeorebT, rom
mzis yureba yvelas uyvars, magram saxelis miTviseba? sikvdilamde? Tan
usikvdilod? vis SerCenia?
xolo roca Tqveni gulwrfeli mRelvareba TanagrZnobis xidad iqceva,
sadac usinaTlo musikosebi garmons ukraven,
mec Semrcxveba da uxeiro maspinloba rom ar damwamoT, Cems axal mZivs,
anZis lurj droSas, xeebis Crdilebs da nabijebs am Crdilebze kars ukan
davmalav da sadarbazos win mzesumziris CenCoebad movifantebi.
davibade sabWoTa kavSirSi.
pirveli leqsi 9 wlisam davwere skolis kedlis gazeTisTvis
da Sedevrad miiCnies.
damoukidebel saqarTveloSi
davamTavre Tbilisis saxelmwifo universitetis filologiis
fakulteti.
13 welia intensiurad vewevi
Jurnalistur saqmianobas.
gamocemuli maqvs ori poeturi krebuli: `an an~, `Ria baraTebi~.
premiebs, jildoebs da ordenebs ar vflob.
myavs 19 wlis vaJi – daCi meurmiSvili.
sokoebi
suraTi meore (daumTavrebeli)
gagvafrTxiles,
rom qudebze daviweroT ricxvebi da
procentebi, ramden gradus Sxams gavcemT da vuZlebT,
rogorc tyeSi sokoebi, fexebiTac unda gvicnon, feriTac da xalebiTac,
rom iolad gvipovnon da wagvSalon da gadagvrecxon
da mere ki, fotoebad migvawebon furclebs.
gagvafrTxiles,
cametidan avirCioT mecamete
sawoli da personaJi. survili ki movaWedoT karebs.
ar gavbedoT gada-rbena, gada-vardna, gada-frena, gada-malva, gada-qceva,
ivnisi
5
№6
2011
da martivi moZraobiT movaxerxoT im dReebis gamosyidva,
orSabaTs rom gvaTxoves da SabaTamde gvpares.
gagvafrTxiles...
moqceva
suraTi mesame (video arti)
dRes moqcevaa,
gareT gamomaqvs da gayri rac Cavylape, wagarTvi, gagacale, uneblieT
xels gavayole, gamatane.
gamomaqvs ukve monelebuli da daglejili, nakuwebad qceuli,
saxecvlili da gayri, radgan moxvedi, dgaxar, miyureb da fexsac ar
icvli.
vxedav, SenTvis simSvideze ufro metia imis gageba, vin (ra) Sevirge,
ra (vin) CaviTrie, Tvals da yurs ra gamogapare, ras davxarbdi, raze
gaviyide, riT gamabriyves.
moqcevaa da maRla amomaqvs verCakidebuli xelebi, vadagasuli
survilebi, samaSvelo rgolebis virtualuri analogebi, sakvirao wirva
da puri da fsalmunis teqsti am wirvidan, axalSobilis yiflibandi,
Savi Tavsafari da vercxlis beWedi gadarecxili warweriT – `filipe~.
moqcevaa, vicvli rjuls da cxovrebis wess, sisxlis jgufs, perangs,
telefonis nomers, saqmros, sarkis oreuls,
veqcevi mavne gavlenis qveS, gamWirvale SuSis kolbaSi, xis kenweroze,
veSapis kuWSi, sapatrulo perimetris garSemo, bolos – mWedlis gaSlil
mklavebSi da miWers da madnobs, rogorc rkinas, vercxls, spilenZs,
TiTbers... …
(aq viRac mainc gamoereva, romelic ityvis, rom sazogadoebaSi ase
moqceva ar SeiZleba)...
6
ivnisi
№6
2011
cisana gvritiSvili
leqsebi
ori sicocxle
minda vafrino Zveli ocneba,
xorci Sevasxa dabindul fiqrebs,
ori sicocxle Tuki meqneba,
guli ormagad Zalumad icems.
erTi sicocxle, Tundac xangrZlivi,
mokvdavisaTvis mokle – mcirea,
meoriT ifren, rogorc arwivi,
viwro xeoba misTvis mwiria.
usazRvro aris uflis kurTxeva,
marto me ara, sxvasac aocebs,
urjulos rjulze moatrialebs,
muxlebze dascems, ise alocebs.
niSani momca, Sroma mitvirTa,
CemSi akurTxa ori sicocxle,
erTiT damRala glovam, qviTinma,
meore – mkurnavs, daWrils mixorcebs.
Tu Cavimuxleb, xmals ar Cavageb,
imeds maniWebs ori sicocxle,
erTiT Tu movkvdi, arad Cavagdeb,
radgan meoriT kidev vicocxleb.
Cemi cxovrebis mematiane
Cemi cxovrebis mematiane
Cemi leqsia cremliT namuli,
ekliani gza ver SemaCerebs,
gzas mimaniSnebs Cemi mamuli.
mzes velodebi,
gamSordi Ramev
ver Segirigdi dabadebidan,
mudam maSineb, wyeulo Ramev,
Senma sibnelem guliT damkoda,
Seni siSave mibnelebs Tvalebs.
Camomibnele Tvalsawieri,
kargi wamarTvi, Tumca mciredi
warsuli dardi isev maaxle,
gadamiwure Svebis imedi.
mxiaruleba ganze gawie,
marils amateb SeCveul tkivils,
vici, Cems garda sxvebic gawire,
ver gapatieb, vapireb Civils.
TiTqos gaige Cemi gulisTqma,
Sesarigeblad migzavni mTvares,
Tan moayole varskvlavTa jari,
CiraRdnebiT rom aTenebs Rames.
ver momisyidi, guli matkine,
ar gamodeqi kargi megzuri,
Tumca, mudmivad cremli madine,
TiTqmis dagnebdi, aRar gemduri.
samagierod momec piroba,
Tan gaiyolebs cremlebis gudas,
mze damanaxe, Crdils nu miRobav,
vocnebob masze, moveli mudam.
wadi Sors, Tugind Cadi qvesknelSi,
mzes daacade, anaTos are,
mzis siyvarulSi dilas vaTeneb,
mzes velodebi, gamSordi Ramev.
muzaa Cemi Wirisufali
madliani jariskaci var,
SvilTa simravliT, sufTa rvuliT,
mec erT-erTi var, mterTan mebrZoli,
Tavs rom swiravda bevri rCeuli.
CemTvis axlac quxs, wvima gaxelda,
mebrZvis satana Tavis sudariT,
kalTa mafara qveynis gamCenma,
raSi maaxla Sekrul uzangiT.
usamarTlobis msxverpli aRmovCndi,
Wriloba mewvis Rrmad CaxleCili,
kvnesis xma esma uecr ferias,
muza momgvara cxengaxednili.
daiCoqa da zurgze momigdo,
frTiani qaliT maWena caSi,
varskvlavT xaliCa fexTiT damigo
nazi Rrubeli mimarjva mxarSi.
meufem miTxra, wadi, dabrundi,
ar aris gvian, iyavi xalxSi,
saqme akeTe, Tu ginda dadumdi,
ivnisi
7
№6
2011
kalmiT agzavne madloba caSi.
keTili rCeva tkivils adunebs,
muza mamxnevebs, rogorc ufali,
yuaTiani sityva mapurebs,
muzaa Cemi Wirisufali.
gviani Semodgoma sofelSi
CairTvlianes soflis baRebma,
venaxebs SerCaT bavSvis xmis eqo,
vazis lerwmebma Tavi daxares,
pirmSo cremlebiT qvevrs andres erTob.
TiTqmis miCumda didi sofeli,
aqa-iq Cndeba Ze xorcieli,
erTguli mura WiSkars mimjdari,
saxls patronobs da patrons moelis.
qedebsac dahkra yviTelma ferma,
dadumebula irgvliv midamo,
zamTars elian sunTqvaSekruli,
yinvis gaZleba aSinebT marto.
dardma kaklis xes mostexa toti,
aqa-iq SerCa foToli xmeli,
yvavi uqarvebs patronis lodins,
mova ki vinme? an kidev rodis?
saflavis qvebsac daetyo dardi,
CaSavebuli dganan balaxSi.
balaxi xmeli da CaxlarTuli,
WaRarasaviT Canan saydarSi.
saydris kuTxeSi atyvia kedels
sanTlis naRvenTi muqi wveTebi,
saydaric elis mxurvale mlocvels,
Soridan locvas imediT elis.
rogorc avadmyofs Svelis eqimi,
mtiral daCagruls kargi veqili,
upatronobiT daRlil ezo-kars
patronis xilva, rogorc mSveleli.
maSin aCqardi, Cemo qarTvelo,
aaWriale saxlis karebi,
mSoblebis saflavs apkure Rvino,
taZars dareke ciskris zarebi.
8
wminda mamao, mama gabriel
wminda mamao, suliT naTelo,
ufalma RmerTma Svilad gigula,
sveticxovelma gafara kalTa,
mkerdi gaixsna da Cagixuta.
morCilma debma Tbilad migiRes,
Tavs gevlebodnen wamebuls gundad,
tanjvas irCevdi Svebis sanacvlod,
iesos biliks gayola gsurda.
gaWirvebuli Tavs ar zogavdi,
guliT moZRvravdi qarTvels, ariels,
sneulTan suliT aTevdi Rames,
TviTon sneuli, mama gabriel.
uamrav tanjuls suli ulxine,
maTi codvebi Senad ikisre,
tanjviT damdnari ferflad iqeci,
saswaulmoqmed zeTad idine.
Seni mgznebare sulis naTeba
guls CameRvara ucxo zmanebad,
Svid wels waqceul suliTmebrZolTan
mSvelelad dadga Seni xateba.
ufalmac Cemi yofna ineba,
Savi burusi gaqra landebad,
samjer sikvdilis piras namyofma,
gvirabis bolos gnaxe naTebad.
sens moverie Seni wyalobiT,
codvili suliT, Zlieri rwmeniT,
fexs avidgam da Senken wamoval,
anTebul sanTliT, mewamul cremliT.
Sens wminda saflavs SubliT vemTxvevi,
cremlebs dagayris qvac ananuris,
gadarCenisTvis Cumad gimRereb,
suls dagiameb iavnanuriT.
wminda mamao, mama gabriel,
suliT itanje iesos msgavsad,
iZine tkbilad mravalJamier,
Cemi cremlebic gadgeqces sanTlad.
ivnisi
№6
2011
mxatvruli proza
maka miqelaZe
Zmebi frTebiT
zeTi. tilo.
Hhans qristian andersenis miuxedavad
– gahkvere namgali, qalau!
inglisurzec davdiodi, rusulic vicodi da vicodi. msgavsi
sityvebi leqsikonSi ver moviZie.
gakvirvebuli avaCerdi ubralod
Semosil, Severcxlil, mkacradmoubar, Tvalebmcinara, patara
tanis da pitkina, TeTri pirisaxis
moxevis qals, romelsac diddedidas veZaxdi. gardacvlili dis
SviliSvilis mogonili da misgan
daZaxebuli `diddedida~ iseve uxarebda guls, rogorc me da Cems
Zmebs sazafxulo ardadegebis
`sivans~ gatareba.
`sivani~ sionia, xevis samoTxe,
Sekldevebul-Setyevebuli
sofeli. axla mJave wyalze Carbenas araferi mirCevnia, alpuri
yvavilebi mixmobs...
– eiS, rogorai gonjai xar! – xis
morze moRunuli dana damido da
mZime qva momaCeCa did dedidam.
Mmokled momiWra saqmis dedaazri,
arsi, Tanmimdevroba Sesasrulebeli moqmedebebisa, SesaZlo sasurveli da savalalo Sedegebi da
gamSorda.
danarCeni me unda mcodnoda da
Cems qalobas. karga xans vuCaqune
qva rkinas.
Cems nacodvilars cerad gaxeda,
arc damiwuna, arc momiwona, qvis
erT-or dakvraSi namgali mokveres, gaamTvarispirules. saliT
ise aleses, qaris abuebul matylSi
bewvs gahkveTda. Nnamgali xelSi
momaCeCes da fataluri davaleba
`mamces~:
– agee. yaJis gaswvriv rac WinWria, gamasWer!
saxtad davrCi.
– diddedid, raisTvi?! – wavu-
moxeure gulis mosageblad.
– Cumada! – ar wamoego ankesze –
mWivanai, qaqama da xatotic gamaayole, Tu maiZebne. – ise gatrialda
da damtova, TiTqos moxeur-qarTuli sasaubros gamosatanad Sebrunda saxlSi, gamomitanda da gaverkveodi ra miTxra. wavida da wavida...
ezo didi gvqonda, gayolebaze
sipi, furclovani, brtyel-gluvi
da basrpira Savi qvis grZeli Robe
gasdevda.
es iyo yaWi.
yaWs gulamde rom matanda, iseTi
WinWari gasdevda.
xasxasebda, Relavda, imuqrebo­
da, aba da Semombedeo, mafrTxilebda.
Sevubede av RaRans da susxma
suli momiWirxla. tirili ar SeiZleboda – masxrad amigdebdnen,
qalaCunas
damiZaxebdnen,
vaivaxas, velis gugutas da SeiZleba
taS-kuilac
ekadrebinaT,
rac
did sircxvilad, Tavis moWrad da
Tavlafdasxmad iTvleboda deduleTSi. Tvali saxlisken gavapare,
diddedida fardis WuWrutanidan
miTvalTvalebda. momeCvena, rom
Tavsafris kide tuCebTan miemuWa.
– ux. wava da erobaCi gamizivebs.
– vifiqre da bRujas namgali gamovusvi. `gamasWer~ ra mogaxsenoT da
gamoRorjniT ki vRorjnidi. acabacad, uswormasworod. simwriT
kbilze kbildaWerili. xelebi xan
mixurda, xan meyineboda, mklavebs
veRar vgrZnobdi, veRarafers
vxedavdi. kani mefuTqeboda da
misivdeboda. TiTebi, mtevnebi,
idayvebi da mxrebic ki wiTlad
dameSaSra. gakapasebuli WinWari
wvivebzec metaneboda, mkbenda,
ivnisi
9
№6
2011
mfutknida. arc koWebi da muxlebi
mqonda ukeTes dReSi. namgali mejiuteboda, misi avismauwyebeli
piri saSiSad midi-modioda Cems
aalebul wvivebTan. Yyba-ybaze rom
ar Semkbilvoda, gawiwmatebuli
simRera SemovZaxe:
– ceeelooo! gaaamasWeeer gzis­
piriaaa! – miSveleT, gadamarCineTsaviT vyvirodi. A– aaad-Cadis
xalxiiii, siiircxviliiaa! – gadaylapuli cremlebi ver miqrobda
brazSemonTebul guls.
cxra wlis soflad Casuli qalaqlis sijiutiT verkinebodi da
venamglebodi `mters~. vibrZole,
vibrZole da mTad daido mwvane,
TavebdakveTili urCxuli.
gamarjvebis sixarulma amitana.
zRapruli ufliswuli viyavi, gveleSapis damamarcxebeli, erTi saaTis saqme naxevar dReSi movrCi.
– Cixai xaar, Cixai! – wamomadga
Tavze damkveTi. – `felCatkai~ ver
Caicvi?! – iseTi gaikvirva, TiTqos
axlaRa SeniSna Cemi gaubedurebuli kidurebi.
ganvrisxdi!
– Sen rom damiqsove veriCka
gana?! – mivuukmexe.
Rimili Tvalisa da tuCis kuTxeebiT moimwyvdia, Taviseburad CaikuWkuWa da Sinisken wamiZRva.
– xeliT dakrefils cxo gemo
aqvs. kacebs unda vaWmiaT.
eWvis TvaliT gadavxede namuSevars.
salaTisferi zvini sakvebs ar
hgavda.
WinWari gasarecxi iyo da gasarCevi.
mkaSi kacebTan erTad wavsuliyavi, merCia?!
damduRruliviT xelebi mTis wyaros yinuliviT civ wyalSi Cavye.…
veRarc amovisunTqe, veRarc CavisunTqe, veRarc gaviRime, veRarc
avtirdi, suli Semigubda, guli
kinaRam wamivida da kinaRam isic ki
damaviwyda, visi gorisa viyavi, rom
Cemi Tavi me unda meyudnodes, rom
eris moRalate sikvdilis Rirsia
10
da rom moZmis sisxli cas SesduRebia da Svelas iTxovs. ameebis daviwyeba ki ar SeiZleboda, ara!!!
– rai gakivlebs? – miTxra veram
mSvidad.
– hoooo?! arc rai.
– marto zeda foTlebi ivargebs,
nedlaa – nedlas garda, yvelaze
susxianic iyo.
– qviSa ar Saayolo!
– hodee, wyalni wavlen da wamovlen, qviSani darCebiano.
– maSa, maSa, moxeveT diswulav,
gaxved boloCi? abaah! dana dumazed ar gadastexa. – gadi-gamodioda diddedisda.
mivadeqiT `ahkepes~. `dahkepes~
`ahkepe~ mohyva. `dahkepe~ ratomRac daWras niSnavda da `ahkepe~ xis
sacexviT jamSi amorevas.
avhkepeT, CavhkepeT, yviTeli erboTic CavhkveTeT, SevWarxleT,
SevkmazeT, SevabalaxeT, davaguleT.
gadmovdgiT xis gob-jami, Cav­
fqvileT, CavalomiswyleT, Casaxali CavaxaleT, CavzileT, CavrbileT, gadavagor-gadmovagoreT,
movagundaveT, SavhkariT.
vaprtyeleT, CavWinWreT, Cava­
WeriT `guda~, movukariT piri,
CavtafeT da mduRare erboSi vaqafqafeT.
oxra daedo kobalt mTebs, gamdogvisfrda zvinebakertebuli
sa­T­ibi, ruxad daeCrdilaT wiTel
woroebs kldeebTan Sexeba, ludisdrad aqafebul mdinares gadevnebuli gzebi Camuqda, Sebolili
Tevzis qercliviT aprialda. Calisferi da Wilisferi Seedo ferdobebs. mze kacebis mxrebze gadebul celis wverze dajda da aalda.
brundebodnen.
kacebs vaWmieT.
Zvirad gvaqes. ase Tqves:
– RmerTma mogvceso. – es
ufrosebma, Toro wvrilobas xmas
vin gaaRebinebda.
gemrielad ki ilukmebodnen.
dadga maZRrieli.
Cems Zmebs, `qalaqelebs~, Rdini
ivnisi
№6
ki gasZvraT, magram Tavi ar SeurcxveniaT, muxli ar CauxriaT, celi
ar gaumrudebiaT Turme. erTi iyo,
rom maTi gaxrukuli saxe da Camwvari beWebi, mze maRla idgao, metyvelebdnen.
RamiT TmebSi birka Cakrulebs,
daCxapnil-daxazulebs, narSavebgamovlilebs, Seqarul-Segvalvulebs da duyiT wyalnasvamT didi
kacebiviT mxarmklavgadaSlilebs
eZinaT.
me dedas velodi. vxurdi. ver
visvenebdi.
deda gvian dabrunda daba yazbegidan.
– dahyareT balRebio – yasidad
miusayvedura veriCkas. Semaqo, givargiao.
RamiT sicxe momca, ase ocdacxrametnaxevari.
ar meZina. da deda zRapars miyveboda. gaRuRunebuli `feCi~ naperwklebis nacvlad WinWris bRujebs
hyrida. WinWari Cemsken moicecxleboda...
matylis sabani WinWriT iyo dabeknili, sabani mkbenda da vixdidi.
dafuTqul xel-fexs adgili ver
vunaxe.
WinWris baliSze Tavis dadeba
fiqrs mimxurvalebda.
zRapari, romelsac deda mikiTxavda, iyo mwvane gombeSoebiT savse.
mwvane wylidan amohyavda dedinacvals. Sublze, gulze da saxeze
wurbelebiviT masvamda. GgombeSoebi iyo gazintluli, webovani, da
slipina.
sadRac mwvane WaobSi Camesmoda
dedis zRapari...
princesa, Zmebi, gedebad gadaqceuli
ufliswulebi,
keTili
mefiswuli, avi episkoposi, sasaflao, WinWari, …sasaflaoze munjad mokrefili WinWari, munji
sadedofle, Tormeti munjad moqsovili perangi da sicxe... maRali
sicxe.…
princesa unda daswvan, WinWris
mokrefisTvis! de-da,… unda dam­
wvan! unda CamomaxrCon, Tavi unda
momkveTon... de-da, unda movaswro,
unda movaswro, perangebi unda
davhqsova. unda davhqsova, maSa!!!.
Zmebi, deda! Zmebi... kacebs unda mavuswroT...
gamovjanmrTeldi da qalaq orjonikiZeSi wamiyvanes.
lamaz, aziur, TiTqos SuSisgan
awyobil sasaxlesTan, pawia, sarkesaviT tbaSi xelovnuri tevris
Teatris dekoraciebiviT xeebi
irekleboda. muclebiT Sewebebuli TeTri gedebi da maTi aCrdilebi muyaosgan gamoWrilebiviT
moZraobdnen sarkis zedapirze.
foTlebidan Camokabanebuli Suqi
scenasaviT anaTebda ukve sadRac
nanaxs, ukve sadRac gancdils...
erTaderTi Savi gedi lalisferi
TvalebiT Semomcqeroda.
ah! es sasaxle xom sizmridan iyo.
gedebisTvis tbaSi CafSvnili
puris namcecebis garSemo talRebi
sxivebiviT iSleboda, zRapridanve
gamoyolili ucnaur sityvebad
idRabneboda:
`fata margana~.
– mocurdi, mocurdi, TeTro
gedo, unda gaWamo. – WinWriT gasiebuli guli miTbeboda da nelnela micxreboda.
gamaxsenda, deda sxeulze zeTs
misvamda.
patara tiloze raRac ixateboda
ferSi. ubralo iyo xis CarCo.
`fata margana~.
grafika
iyo erTi TeTri gogo, hqonda
Savi Tma, ekeTa skolis Savi winsafari, ekeTa ori TeTri bafTa. xatavda grafitiT. gavida misi erTi
TeTri periodi, dadga Savi.
erTi Zma TeTri emigraciis talRas gayva, meore Savis.
gogos Sav Tmaze TeTri zoli gadaeWima, ar gadalaxa Savi, sasazRvro.
movida omi – Savi dedinacvali.
CaSavda quCebi. SeimarTnen Savi
lulebi. Caicva erTma TeTrma
gogom TeTri xalaTi..
ivnisi
2011
nomris Tema: regionebidan
kultura qveynis Tanamedroveobis saukeTeso amsaxvelia. is
mudmivad ganaxlebadi procesia da masSi mTeli qveyana unda
erTvodes. mTlianoba kultu­
rul procesebSi, mis mimarT
erTsulovani damokidebuleba
misi sijansaRis sawindaria.
ra mdgomareobaa dRes Cvens
qveyanaSi, ramdenadaa kultura
mTeli saxelmwifos, rogorc
erTi mTlianobis moTxovnileba, ramdenad monawileobs kulturul cxovrebaSi TiToeuli
regioni, qalaqi Tu sofeli?
am kiTxvebs pasuxoben adamianebi, vinc uSualod monawileobs am procesebSi da visTvisac yvelaze mtkivneuli da
mniSvnelovania,
kulturuli
cxov­
reba duRdes ara mxolod
dedaqalaqSi, aramed mis farglebs gareTac, mTel qveyanaSi.…
⇒
11
№6
2011
TeTr saavadmyofoSi mwoliareni
`TeTrs~ xmarobdnen da `Savs~.
Savi zRva ertya erTi TeTri gogos qveyanas. Savadve darCa. Savma
lulebma vera, magram gaSavebulma
Zmebma datoves.
gaSavda am dros bevri saZmo.
Sav zRvasTanM mteri mumlze umravlesi iyo. mumli – Savi.
`Savebi~ iyvnen Tu TeTrebi Zmebi,
Sav miwaSi wvebodnen. TeTri xdeboda iq maTi Zvlebi.
ufro da ufro uTeTrdeboda
erT TeTr gogos Savi Tma.
gaaelvebdnen TeTr kbilebs Zmebi, wasvlisas. da ikargebodnen.
iqnevda TeTri saavadmyofos
karebTan TeTr cxvirsaxocs TeTri gogo da cremls iSrobda Savs.
amzadebda TeTri gogo mumiosaviT Sav malamoebs...
CaiZira Sav zRvaSi TeTri gemebi.
Savi da TeTri zolebi amSvenebda
mezRvaur ZmaTa perangebs.
– ohoho, Tormeti mezRvauri da
Savi kubo,
Oohoho, kasrSi denTi rad yria?
Savi.
Savad moqufruli Tormeti damarcxebuli mezRvauri Semoijara
TeTr kabinetSi. SemoaSaves Savi
lulebi. landebs hgavdnen.
SeumsubuqaT Savi tkivili TeTri
gogos Savma malamoebma da TeTrma
TanagrZnobam.
Savi iyo maTi daRla, TeTri iyo
maTi madloba.
`Savi~ iyo TeTri gogos TeTri
saqmro, Savi iyo TeTri saqorwino
kaba, Savi iyo TeTri smokingi, Savi
iyo Savi sadResaswaulo rolsroisi. Savi iyo wiTeli vardebi da
Savi iyo wiTeli sisxli. grafikuli
erTferovnebis gasaxaliseblad
rom daiRvara TeTr qorwilSi,
TeTr smokingze.
Savi Caicva TeTrma gogom. sul
gauTeTrda Savi Tmebi. CamoeCrdila Savi Tvalebis qveS Savi rkalebi. CrdilSive gadga.
vercxliswylisfrad gaelaqaT
am Sedevris metalis CarCo.
12
Savi gzebi roca gaTeTrda, daiwyo misTvis sxva siSavTeTre, feradi, erTi ki iyo, sxva xalxs miagno.
Ees xalxi TeTr xnulebs xnavda, SaviT Tesda.
pasteli anu ra moxda `pegasSi~
`pegasi~ literaturuli kafea.
iq rbilad Tbila da Tbili silbo
dgas.
ukraven qanTris. barmeni kaTxebs
aprialebda.
– vaii, vinc am ufulobaSi
Sedevri dados pirveli iman mesrolos tyvia. – `suli~ sofio boboqrobs da CaCaCuli Ceqmis zonars
isworebs.
`lamazman~ Tamris gulis jibis
foCebic ki sabrZolod tokavs,
is tyavis Slapis nikapis wverze
gamonaskvul tyavis Tasmas nerviulad Wimavs.
– vwerT romelia, mkiTxveli ar
gvyavs.
fexis mirtymiT aRebs kafis
amoCuqurTmebul, dabal kutikars
`guldidi~ mariana, saCvenebliT
isworebs kovbouri qudis farfls,
gasaRebebs meore xelis TiTebiT
ostaturad atrialebs:
– aqveynebT rames? – SemarTulia.
aravin icis rodis ufro gavardeba xma, roca aqveyneb, Tu roca
ara.
amitom, `funCula~ irma mas srolas aswrebs. taSic Semohkra. SeukrTa kabis furCalebi mariam `medgars~.
– wavikiTxe Seni moTxroba. `ferTa palitraSi~.
alalbedze gasrolili mizans
moxvda.
maTken mimarTes yvela sasmeni
lula.
– ratom?! Semodis CvenSic `moderni~ – ar aacila Teona `Cauqma~.
mis momdgar Sarvals tyavdaqarguls totebic ki gaufarTovda.
Rrmad SeisunTqes mamakacebis
nestoebma yavis anaorTqli.
damwvari Saqris feri iyo, im
ivnisi
№6
dRes modaSi.
– amdeni lamazi mwerali qali
arc erT ers ar hyavs! – samSvidobo
droSiT Semoqandeba `aylayuda~
mari. saguledaqargulia veliuris
da damcveli Jileti.
– da arc amdeni mweveli – loyebi
eCvriteba da brWyviala TvlebCakerebul qamarSi abrunebs yvela
qalur iaRars makuna `qiSmiSmravali~.
`baWia~ ana gitariT xelSi, sityvebiT rom ar gadacxrilos yvela iq myofi, simReras iwyebs.
iq kafeSi kacebic iyvnen, axali
Zmebi. boTlebTan Tvlemdnen, Tvalebze SlapebCamofxatulni. zantad da Zvirad Tu gamoimzerdnen
cali TvaliT qudebis qvemodan da
dumdnen axal sityvaTsrolamde.
maTi
ganTqmuli
zedmetsaxelebis gagonebisas ikeceboda mravali muxli.
orTabrZolebis
wamowyebamde
axali wignis gamocemas elodnen, mere icocxle gailajebodnen erTmaneTs TvalebCabjenili.
jibeSi rom sityvisaTvis ar CamZvraliyvnen, gamarTul frazebs
daumiznebdnen erTmaneTs. jerjerobiT ki ezarebodaT.
ar xdeboda araferi `pegasSi.~
wvimda Tbilad, msxvili monasmebiT. ludic ki gaTba. kedelze
mixatul krinolinian banovanebs
mTqnareba autydaT. maqmanebiani
qolgebi aifares saxeze da zurgi
aqcies iq msxdomT. literaturul sezonamde jer Sori iyo. ara
prezentacia, ara konkursi, ara
gastroli, arc ram honorari...
idga usityvo mocaleoba.
quCidan Tu erTi wamiT gaxedavdi
kafes, dainaxavdi SeCarCovebul
sevdas, molodins, imedgacruebas,
qaRaldze rbilad dawolils marjnisfer, xisfer, yviTel tonebSi.
keTilad moexaza ucnob mxatvars
Sokoladisferi siluetebi, tkbilad momusaife. erTi-ori figurac
quCaSi idga.Q qaRaldi naxatiT isvenebda. CarCo tyavi-inkrustri-
2011
rebuli.
kafeSi viRacam cvetaevas `TeTri
gedebi~ Seasrula.
sxva saxlebidan axalmosuls
SeeSinda.
esenic wavleno, mixvda.
Mmonumenturi xelsaqme
wera WinWris krefaze Zneli aRmoCnda.
jer mogonebaTa sasaflaoebi
moinaxula. miglij-moglija WrilobasaviT aRaRanebuli tkivilebi. RamesaviT naRvliani da alioniviT imedismomcemi mwvane saZafe
xeliT grixa da TiTebiT aTanabra.
susxi sulSi Caiguba da tuCebi
m­tkiced mokuma. sadRac Sori bavSvobidan axsovda, rom munjad unda
eqsova raTa Zmebi frTebiT gaeadamianebina, Tu piriqiT frTebdakarguli ZmebisTvis mieca laJvardSi
iraos dartymis, kamaris Sekvris
unari. icoda, rom mTavari iyo
daqsoviliyo TerTmeti Tu Tormeti perangi, WinWriT da sasaflaoze
mogrovili SiSiT.
qsovda gamalebiT, TiTqos viRac aCqarebda, raRac emuqreboda.
qsovda tuCebis datetkvamde, bageebidan Camosrialebuli sisxli
naxatebad aCndeboda gaugonrad
velur da daundoblad sastik
balaxs. daserili xelebic, sisxlmdinare, ver bedavdnen kvnesas.
Pperangebi mistiuri siswrafiT
iTxovdnen met da met simwares,
met da met sixasxases, met da met
gaTenebul Rames. Aaravin icoda,
moirgebdnen Tu ara Zmebi perangebs, iCuqebdnen ki, atarebdnenki? isaxsovrebdnen.
fiqric susxiani gauxda, azric
CaexlarTa, TiTebis boloebidan
Zlivs iwvelida siTbos, romelTac Casacmeli unda Seerbilebina,
ai aseTi ZafebiT, aseTi xeSeSa da
burZgla adre, aRarc ki maxsovs
rodis, amanaTebs kravdnen. sityva `amanaTi~ mis suls aTbobda da
iwyebda gaxsenebas, ra SeiZleba ewyos amanaTSi, romelsac ar eli. ase
ivnisi
aWaris regionis
kulturuli cxovreba
regionis kulturul cxovrebas umTavresad is adgilobrivi SemoqmedebiTi jgufebi da
dawesebulebebi gansazRvravs,
romelTa arsebobac saxelovnebo sivrcis ganviTarebazea orientirebuli. am SemTxvevaSi rasakvirvelia qveynis sxvadasxva
regioni `qmnadobis~ gansxvavebuli xarisxiT gamoirCeva, rac
dedaqalaqTan erTad mTlianobaSi Tanamedrove qarTuli
kulturis erTian suraTs qmnis.
garda damoukidebeli kameruli
SemoqmedebiTi gaerTianebebisa,
aWaris regionis, konkretulad
ki baTumis kulturuli cxovreba ZiriTadad dramatuli Teatris, Tojinebisa da mozard
mayurebelTa Teatris, operisa
da axalgazrduli musikaluri
centris SemoqmedebiTi saqmianobis saxiTaa warmodgenili.
baTumis ilia WavWavaZis saxelobis saxelmwifo dramatuli
Teatri qalaqis kulturuli
cxovrebis mTavar safuZvels
warmoadgens, romelic wlebis
win iSviaTad da SeiZleba iTqvas saerTod aRar funqcionirebda. bolo wlebSi Zireuli
gardatexebi daiwyo. upirvele­
sad samxatvro xelmZRvanelad
cno­
bili reJisori, robert
sturua iqna mowveuli, mogvianebiT ki Teatris mxatvruli
mimarTulebis gansazRvra misive mowafem, reJisorma giorgi
TavaZem itvirTa. swored giorgi TavaZis saxels ukavSirdeba
bolo wlebSi baTumis TeatrSi
ganxorcielebuli speqtak­le­
bi, romlebmac gansakuTrebuli
mo­
woneba daimsaxures rogorc
Cvens qveyanaSi, ise mis farglebs gareTac. bolo wlebis
profesiul SefasebebSi baTumis Teatris SemoqmedebiTi
xarisxis gansazRvrisas xSiradaa aqcentirebuli is novatoruli Ziebebi, riTac Teatrma
daikava Tavisi gansakuTrebuli
gagrZeleba me-15 gverdze
13
№6
2011
naqsovi rbildeboda, Caqsovili
siuJetebic cocxldebodnen.
is RamRamobiT qsovda da roca
mogonebaTa sasaflaoze gaTavda
WinWari, gamogonil sasaflaoebs
miaSura. Mmarto midioda, aseTi iyo
mkacri piroba.
Gakapasebuli brundeboda, aRar
daadga saSveli dawylulebul
WrilobebSi xami Zafis RrWials,
Zafis wyvetiT dabuStuli piric
almodebuli imeorebda, ufro kbilebSi crida.
– Cumad unda viyo, Cumad unda
viyo, Cumad unda viyo.
perangi perangs edeboda da
nanatri dRec axlovdeboda...
mklavebidan gulis karebamde
ayolili xorkli, bolo perangis
qsovis saSualebas aRar acdida.
simwris siyvaruliT veRar qsovda.
WinWaric gaTavda.
Dda ra? Ddadga qsovis Rame. umTvaro, kunapeti, wkvarami. ar iyo
meTormete perangi da amoiyara
qalis sxeulma bRuja-bRuja, balaxi ekliani. Gakrefili rom ego­
na lorTqo-lorTqo tkivilebad
da­
isxa Tmis magivrad, sxeulze,
piri­
saxeze. Uubednieresi glejda
da glejda sasurvel masalas,
Zirfesvianad iRebda da kbilebiT
akvnetda fesvebs. TmasTan erTad
gaibrdRvna nanatri Rerebi da
rom ar uqsovia iseTi gasavaTebiT
qsova. Sepyrobils hgavda, TvalebanTebuli, saxe dangreuli xelebgakrunCxuli, sxeulmokuntuli
da
naiarevebidan
axalsawamle
amowverili.
Ffanjaras dilam Semohkra gongi
da meTormete perangis erT saxelo
dausrulebeli iatakze gadavarda.
prezentaciisTvis yvelaferi
mzad iyo.
prezentacia
usaxelo perangi, ah, ara usaxeloo TviTon Caicva, saxeldaxelod Camoqsovili muzaradic
daixura.
14
Ggrandiozuli galereis kedlebze TerTmeti perangi iwonebda
Tavs. TiTqmis mTlianad faravdnen
kedlebs.
Bbundovnad ilandeboda perangebSi Caqsovili vefxistyaosnis siuJetebi, mwvane da mewamuli
Warbobda, alag-alag gamoereoda
amiranianis da rZaldedamTilianis epizodebic. yoveli perangi
erTaderTi iyo, ganumeorebeli da
eqskluziuri.
Zmebi ganyenebulad idgnen. Aaqtiurobdnen Savfrakiani Tanamdebobiani da Savwinaswarmetyvelni.
maT Tqves, rom es aris meored
mosvla.
Pprezentaciis sulisCamdgmelma Tqva, rom es sruli sicruea,
radgan Tavis sicocxleSi pirvelad qsovs.
Sav frakebze, Sav perangiani Savcilindrosnebi sityvaSi gamovidnen:
`WinWari, rogorc masala ar daiwuneba – muqTia, magram igi Segrovilia komerciul sasaflaoebze,
anu faqtobrivad rom vTqvaT kerZo sakuTrebaa. e. i WinWari moparulia. Qqurdoba sisxlis samarTlis
danaSaulia~.
Mqsovelis yvela Wrilobidan
erTbaSad ixuvla sisxlma...
– ahaaa! swored amis damtkiceba
gvindodao, – Tavmjdomarem brZana.
– sikvdili miesajoso, koconze
dawviT!
jer yvelas egona, rom perangebs,
rogorc xelovnebis ugvan nimuSebs
upirebdnen ganadgurebas.
– xval diliT koconze geliTo –
ubrZanes perangebis mqsovels.
mM an daapira eTqva, rom misi monumenturi perangebi zomas Camcmelis
tanis mixedviT icvlida da naxatebsac, magram gaaxsenda rom Cumad
unda yofiliyo, Cumad unda yofiliyo, Cumad unda yofiliyo... perangebi kedlebze uCarCood ekidnen.
Zmebi fexakrefiT miuaxlovdnen,
xeli CamoarTves, magariao, xval
SenTan amovalT, gwvaven da xom
ivnisi
№6
unda davasveloTo...
SeTanxmdnen. Yyvelani gaikrifgamoikrifnen. marto darCa.
Pprezentacia imisia, rom vinme
gaicno, gaixsna kari da Semovida
igi... ufliswuli bodi-arti.
Uufliswuli bodi-arti
– nu ra doneeaa?! – Tqva uf­
liswulma.
­– Tqven ras mTavazobT?
Wrilobebma Tvalisdaxamxameba­
Si gauara, ufliswuli bodi-arti
xom mzeWabuki iyo. antikur tanze Savi, kriala lokonebi eyara
da misi lurji Tvalebidan mTel
mis uzado auraze airekleboda
lurji naTeli. qarizmas ho nuRar
ikiTxav. sio ise ver Seexeboda, qarizma ar gaeJRerebina. wamwamebis
CrdilSi maradiuli sicilis mze­
ebs malavda.
– wamodi, bodi-art-farTize gepatiJebi.
wavidnen.
zRaprul sasaxles titebiviT
fanjrebi hqonda. abreSumisFfardebi susti sinaziT epa­ti­Jebod­nen weevils TeTri marma­
rilos kibisken.
kK ibeebi frTebmovara­ye­bu­li TeTri, oqrosfrad qobadam­
Svenebuli
peplebiT iyvnen mo­­Cu­­qur­­Tmebuli.
– aq Cacmuls ar SegiSveben – Tqva
princma da qalsac mTeli saprezentacio samosi CemoeZarcva. Aarc
erTi Wriloba, arc erTi nawiburi.
slikina kani da dediSobila winasasikvdilo silamaze.
– oho,A SeiSvebi – Seafasa princma
da Tmebi CamouSala. princis erTi
lokoni mis mkerdis RarSi Casrialda. SeaJriala da TvalebSi Caxeda. siaxlove xelovneba unda gamxdariyo. Mman ki ar icoda, darCa ki
erTi sicocxlis wveTi mainc qsovisas ar gaxarja.
Kkibeebs auyvnen, lamazi sruliad
Seuferebeli wyvili. veluri WinWriglejia da daxvewilobis apologetic. Mmrume sibneleSi saidanRac sinaTle Semodioda. TiTebi
mouZebna, eSinoda marto xalxmravlobasTan wardgena. ufliswuls
ga­
e­
Rima, radgan icoda rom aseT
dros unda gaeRima. fexis SiSveli
TiTebi marmarilom gayina. ramdenime safexuri da gaiReba uzarmazari kari. isini Sevlen sinaTleSi.
asec moxda.
darbazSi aravin iyo.
magram maT Sescqeroda aTasobiT
mrgvali Tvali, aTiaTasobiT uzado forma. QWersadgmul karadeb­Si
daxarisxebuli da rudunebiT Ca­
lagebuli mooqrosfro-moTeTro
sim­rgvale – abreSumis parkTa unikaluri koleqcia.
Mmoulodnelobisgan
Sehkivla.
abreSumis burTebi maT siSiSvles gadaireklavdnen da gadmoireklavdnen TiTqos. mixvda,
rom vitrinaSi Canda aseTi, zedmetobebis gareSe da gaecina.
– martoni varT?
– ufliswuli iseTi mSieri TvalebiT uyurebda, rom gaafrTxila:
– me TuTa ar gegonoT, me WinWari
mirCevnia.
– ratom muSaob aseTi uxeSi masaliT? – frTxilad ki ikiTxes, magram WinWris maTraxiviT gadaesera
gulze da samudamod dauTuTqa,
dausisxlmdinara.
MabreSumis xaliCebs gauyvnen,
abreSumis Slilebi iRvrebodnen
Weridan da gzas umrudebdnen,
abreSumis Tojinebis cnobismoyvare mzerebi mihyveboda fexakrefil
wyvils. Uufliswuli gidobas cdilobda da masac xan Cinuri abreSumi elamuneboda, xan koreuli,
qarTulis slikina Sexebac usalbunebda naWrilobevs. abreSumiT
naqargi albomidan piradi werilebic waukiTxes, abreSumiT nakeTebi
gvirgvini daadges Tavze. sadRac
mosaxvevSi maTi sacalfexo siaruli abreSumis naWrebis wyalvardnilSi moeqca. abreSumis karavSi
aRmoCndnen uceb.
– iciT rogor aRmoaCines abreSumi? – sriala, sando, siyvaruliani, sulisgamnabveli xma sadRac
ivnisi
2011
adgili Tanamedrove qarTul
Teatralur sivrceSi. Teatris sarepertuaro politika
ucxour klasikur, qarTul
da
Tanamedrove
aqtualur
dramatu­rgiazea orientirebuli. gan­sakuTrebuli yuradReba
eT­mo­ba axalgazrda qarTvel
dramaturgebTan SemoqmedebiT
TanamSromlobas, ris safuZvelzec Seiqmna araerTi piesa,
romelTa pirveli dadgma baTumSi ganxorcielda. aseve xSi­
rad imarTeba gastrolebi da
sxvadasxva saxis SemoqmedebiTi
Sexvedrebi evropis araerT
qveyanasTan. amJamad mimdinareobs sarepeticio procesi
bertold brextis `samgroSiani
operis“ dasadgmelad. baTumis Teatris iniciativiTa da
uSualo mxardaWeriT pirve­
lad qalaqis istoriaSi Catarda saerTaSoriso Teatraluri fes­ti­vali `,zRvebi 2010~,
rome­lic evro kavSiris mier iyo
dafinansebuli.
baTumis Tojinebisa da mozard mayurebelTa saxelmwifo
Teatri aWaraSi erT-eri kulturuli da aRmzrdelobiTi
keraa, romelic yvelaze stabilurad, Tanmimdevrulad da
warmatebulad agrZelebs funqcionirebas. am sityvebis cxadi dadastureba warmodgenili
repertuari da speqtaklebis
Cvenebis TiTqmis uprecedento
– (am SemTxvevaSi vgulisxmobT
regionalur sivrces) – sixSirea. rasakvirvelia am faqtors
xels uwyobs Teatris miznobriv mayurebelTa arsebobis
stabiluroba, magram Teatris
warmatebis umTavresi garanti,
garda winaswar gansazRvru­
li auditoriisa, speqtaklebis
mxat­
vruli xarisxia. dReisaTvis baTumis Tojinebisa da
mozard mayurebelTa Teatri,
Janrobrivad da Tematu­
rad
mravalferovan repertuars
war­mo­udgens axalgazrda mayudasasruli me-17 gverdze
15
№6
2011
sayuris CrdilTan elamuneboda.
CineTis dedofals CaiSi Cauvarda abreSumis parki, is ki Zafebad
daiSala...
– erTi Cineli mwerali, onono,
leqsebs awerda sayvarlebs beWebze – SesTavaza qalma.
abreSumis muzeumis titiseburi fanjrebidan fardebi aiSalnen da abreSumiviT lurj haers
gamoekidnen. bodi-art ufliswulma pirvelma Sedga fardaze fexi,
iasamnis surnelma mTvares daaxvia Tavbru. Yyvela alubali erTad
ayvavda, atami da askili gaiSala.
caze ki, romelic saqarTvelos
galaqtikaSi yovelTvis lurji
abreSumia, hamakiviT gamoekida
alisferi da oqrosfrad Taflisferi farTali, Tofebad gaigragna
da ufliswulma daRlil TiTebSi
abreSumis funji Caudo. mxrebze
moexvia, fexebi welze Semoawyo, kiseri gadaagdo da beWebze loya miado. Uukanaskneli cocxali wveTis
gamosawurad nafiqris naqsovidan.
`cam moicala,
cali – calia,
cvili Tu cremlavs
sicarieles.
crilia,
civa, sicocxlev,
camde.
gicade... gnaxe, da vusierob.
vcade! davmarcxdi. celavs siave
sada~.
abreSumebi ferflisferi gaxda da leqsi TmiT waSala da mere
dawera, ici.... da kmayofili darCa. Tbilad dawera rac dawera da
gauxarda. Aadga. abreSumi arwevda.
– Sen?
–A almodebuli ixilav marTals!
koconze iwvis Seni xvalis dRe –
TviTon ar icoda ra dawera princma mkerdze, TiTqos ZuZus asakravad xelSemoxveuli da mis TmaSi
TavCarguli, rac esmoda imas werda. veRar waSala. Dacxa.
maT Soris daWimul abreSumis
Zafebs zuili gaudioda, TiTqos
unda CamlRvaliyvnen, arada xelis
16
kvris ZaliT ganizidavdnen.
abreSumis iyo bage, abreSumis iyo
kani, abreSumebze dasrialebdnen
abreSumis funjebi da nel-nela inavleboda abreSumiviT mouxelTebeli siaxlove.
Mxari izidavda Tavis misayrdnoblad da srialSi CasaZineblad.
daxra surda abreSumis wamwamebs.
Mmas xom siyvarulis wamebi hqonda
darCenili axal sinaTlemde. …
abreSumis hamakebi daeSvnen,
abreSumis karavi daiSala, abreSumis xaliCam gza aCvenaT.
– uzado forma, ambobda princi,
sisadave, sinaze, sifaqize, simdidre,
saidumlo,
idumaleba,
safrTxe, safari...
Pprinci sityvebs afrqvevda, –
anabolizmi, Chukungidaraia, Cargati, tiusori, jejimi, samSvenisi,
samuxvali, pirveli meanabreebi,
veluri abreSumqsovia peplebi,
lafani, teqstili, TuTa, bunebrivi saRebavebi, iuneskos ganZTsacavi, Teofila mandarina, xis koWebi,
greni, lioni, iaponuri parkuWanebi, sasacere qsovili, princesa miurati, sefeqalebi, abreSumis Sarfi,
SuSanikis wameba, abreSumis mandili – sityvebi TandaTan ucxo da
ucxo xdeboda, gaugebari. TiTqos
piridan abreSumis Zafi gadmosdioda, Zafi grZeldeboda, igrixeboda, sriali da slikini gaudioda.
sityvebis Zafi moreviviT datrialda, dabzrialda, gars Semoexvia
princs da masac daudumeblad gadmosdioda piridan unazesi Zafi,
rogorc qals xelebidan WinWari
ezrdeboda. idga, gafarToebuli
TvalebiT Sescqerda ufliswulis
metamorfozas. Zafi mas TandaTan
Semoexvia da uzado formad aqcia. male albaT pepela gaxdeboda.
guli daswyda, rom ar moxata, ara
uSavs, icnobs frTaze miwerili
erTi sityviT `ici?~ an mas gaaxsendeba is, risi codnac unda, anda
aRarc Sexvdebian... mSvidobiT,
lamazo moulodnelobav.
abreSumis parki saTuTad aiRo da
ivnisi
№6
dafiqrda. sxva uzado formebTan
dado, ganjinaSi. wasvlisas ki SesTavaza ise, sayovelSemTxvevisod:
– ukacravad, megobrebTan mivdivar Cais dasalevad, Tqvenc xom ar
SemogvierTdebiT?
abreSumis CarCoebidan cisferi
jinsiT da jinsisve cisferi perangiT gamovida. Ddila idga savse
mtredisferi abreSumebiT...
akvareli
M egobrebi Cais dasalevad ar
m
amosulan, savarZelSi Caesvena da
ganvlili saRamoebis gaxsenebas
Seudga. iqaurobas Tvali moavlo:
saxli Zvelmoduri, mravalSuSabandiani da mravalkuTxa, sxveni
momwvanod SeRebili da zRvisdari
fardebiT Semkuli. oTaxebi Zveleburi avejiT, tilogadafare­bu­li
taxtsavarZlebiT Carbilebuli,
se­lis fardebiT CamomZimebuli ninosjvriani miuwvdomeli fanjrebiT, Zveli pianino, saeklesio WaRi,
Tujis, xatebamotvifruli, Zveli
gasaSleli Wadraki, aleqsandre
makedonelis Tanatoli ganjina
kaklis, TiTqmis carieli erTi-ori
faifuri da vercxlis dgarebi,
pawawina spilenZis jariskacebi,
raindebi, mRvdlebi, mefeni, mgoni
mekobrec, ojaxis vercxlis graali – patara Tasi movarayebuli.
lurjad moxatuli TeTri wisqvili sanCo – pansa da mwuxare saxis
raindi mxedrul formaSi. ramdenime faifuris Tojina. Ggamxmari
edelvaisebi, SuSis mamal-dedali
xoxobi. induri jamebi-jamfilebi,
Cinuri marcvlis saqneli, kedlis
TefSi Cais msmeli qalebiT, Taroebi sanTlebiT, TeTri skulpturebiT, gamWvirvale kvercxebiT da
sxva CirTi-firTiT, da bevri, bevri bevri TeTrCarCoiani suraTi.
– damiwere, ra, Seni rame... leqsi
an damixate, an mogoneba. – dasdevda
stumrad mosul kalmosnebs sanam
TviTon daejajgureboda saqsov
Cxirebs. isinic zogi xalisiT da
dauzarlad, zogi zarmacad, raRac
kvals tovebda carcis sxvadasxva
womis qaRaldze. xelmowerils..
saRamos maspinZeli ijda da TeTri
Tixis CarCoebs hqmnida am qmni­
lebaTaTvis. Tu vinme kalmis zedmetad amoZravebas daizarebda,
gGab­
razebuli xevda maTi wignebidan Tavis sayvarel leqsebs. Aan isev
aCarCoebda, an niJaris formebze
gamohyavda nemsiT, wertil-wertil, aso­-aso, CarCoebs sxvadasxva
forma hqonda, sxvadasxva Sinaarsi
da kedeli maTi ucvleli adgilsamyofelis alagebSi aRar xundeboda. CarCoebi rom Camogexsna, naTlad dainaxavdi saiT imzireboda
`Cemi sarkmlebi samyaroSi~.
sxveni carieli iyo, erTi abreSumis, bambukis da moxatulSuSebCadgmuli Sirma, ramdenime marioneti, didi msaxiobebis naCuqari
cocxi da lurji xaverdis pirbadiani Slapa, maqmanebiani qolga,
iasamnisfrad SeRebili gafuWebuli sakeravi manqana da uamravi
pufi da baliSi, muTaqa da didi
rbili saTamaSo iatakze mimoyrili
mosasveneblad, buxarSi yovelTvis iyo SeSa da arasdros ar enTo....
kidev? ra? patara biblioTeka,
cicqna samzareulo, garsSemortymuli SuSabandebi...
karg dros atarebdnen. maTi
mosvla da yvelaferi iwyebda
livlivs, xdeboda vermutSi SecurebuliviT blanti, motkbo da
moriale. Aakvariumebidan naCuqari
Tevzebi mocuravdnen, fardebidanac. Ggorozad miuyvebodnen talRebs Wadrakis figurebi, sicili
ismoda liklikiviT da Zalian abrazebda volteris biusts, romelsac
albaT sityvaSi gamosvla surda~.
`davaxrCoT maratis biusti martinSi~ – ibadeboda msgavsi simaRlis frazebi. cekvavdnen gamogonili
moZraobebiT, TiTqos mizidulobis Zalas kargavdnen. maspinZeli
mizidulobis Zalebs dasdevda da
patara sadafis zardaxSebSi inaxavda. axiTxiTebuli zardaxSebi,
ivnisi
2011
rebels. bolo xuTwleulSi
Teatris mxatvrul mimarTulebas reJisori zurab cincaZe gansazRvravs. unda iTqvas,
rom umTavresad SemoqmedebiTi
jgufi da xelmZRvaneloba erT
uryev princips icavs: – `gvinda Teatri, romelic emsaxureba momavali Taobis esTetikurad aRzrdas~. Sesabamisad,
repertuaris ZiriTadi nawili
– iSviaTi gamonaklisebis garda – erTi konkretuli miz­
niskenaa mimarTuli. Sedegic
SemoqmedebiTad stabiluri d­
a
erT­mniSvnelovania. bolo wle­­
bisaTvis samxat­
vro xelmZRva­
neli Seecada dae­
rRvia damkvidrebuli stereo­
tipebi da
Teatris mxatvruli saxe gansxvavebuli sadadgmo kulturis
mqone warmodgenebiT gaemdidrebina. moqmed repertuarSi
cameti speqtaklia, amaTgan sami
warmodgena mozard mayureblisTvisaa gamiznuli, xolo
erTi – `argonavtebi~ sagastrolo urTierTobebisaTvis.
mimdinare
wels
baTumSi
pirvelad Seiqmna rok-opera
`Tavfaravnelis balada~ (kompozitori mindia xiTariSvili,
libretos avtori irma gurieli), romlis SemsrulebelTa
ZiriTadi nawili baTumis musikaluri centris solistebiT
iyo warmodgenili.
neron abulaZe
17
№6
2011
erTmaneTSi urevdnen sxvaTa da
sxvaTa mizidulobebis Zalebs.
maTi wasvlisas maspinZeli Cinuri
TefSis Cais msmel banovanebs eCxubeboda, maT abralebda Jasminis,
vardis, limnis da lotosis surnelis gaqrobas binidan. is xom didxans arCevda Sesaferis sanTlebs,
maT garSemo natif furclebs yrida da eloda, eloda, eloda rodis
waikiTxavdnen didi da modido poetebi leqsebs, rodis idavebdnen
literaturaze. isini ki cekvavdnen da mRerodnen, radgan cxovreba gadioda da Zalian sasacilod
erTvoda ori musikaluri centris
xmas, didi xnis asawyobi pianinos
JRriali. Zveli saaTic Tavs valdebulad Tvlida oriod sityva
eTqva daJanguli dabejiTebiT.
dDgeboda leqsebis Jamic da...
amdros is mxolod akvirdeboda
mosulT. sufTad da ubra­
lod
CacmulT, varcxnilobebidan au­
ci­le­b­lad gamoqceuli Tmis var­­
dniliT, jaWviani saaTebiT, mo­
bilurebiT, romlebsac wamda­uwum
ekargeboda patroni, xSirad iatakze aRmoCenilebs ki gaognebulebi dahyurebdnen da gancvifrebulni rCebodnen, Tuki isini kvlavac
mSvi­
dobianad ganagrZobdnen wikwiks.
ar axsovda maTi arc erTi
striqoni, axsovda xelebi, es xelebi iatakze dacvenil TeTri Tixis
naglejebs iRebdnen da zeldnen,
zeldnen ZarRvebis dabervamde,
raTa misaRebi formebi miecaT. Aaxlad Seqmnili skulpturebis saerTo livlivSi iwyebdnen tivtivs.
dahqondaT xelebis kvali, naTiTurebi da ukeTesis Seqmnis dauZleveli survili.
Caidani TuxTuxebda da TuxTuxebda, mTvrali Tevzebi akvariumebs
eZebdnen pirdafCenilni. mModioda
viRac didi poetis coli da `mTv­
ra­li xar, sicocxleo~ saxlSi mihyavda. mTvrali iyo sicocxle
marTlac da amitom iseT `baiaTebs
uberavda~, matroskidan zolebi
18
scvioda. zolebi talRebiviT dananavebdnen oTaxidan oTaxSi. am
dros eSvebodnen sxvenidan marionetebi da saerTo ferxulSi erTvebodnen.
maspinZels kvlav TvalSi xvdeboda megobar qalTa, romlebTac
`Zmebi~ erqvaT yovelmxriv da `jigrebi~ sevdis ukideganoba, samkaulTa siZvele an TviTnakeToba,
simyudrovis survili, sada kabebis
raRaciT gadaucabedeba samodod
da samRerelad... da bolos roca
yvelaferi imRvreoda, vermutSi
mxolod Tvalebi dacuravdnen.
Ddidi, Wkviani, nakiTxi, patiosani,
alali, SemkrTali, sicilmravali,
cremlgaZvirebuli, Secdomebiani,
keTili, brma, yvelafrisdamnaxavi,
umarTavi, qaRaldTan daRlili da
usazarlesi sityvis inteligenciis momcveli Tvalebi. A
wynarad musaifobdnen am dros.
Aana ki aucileblad TeTr gedebs
ukravda.
wasvlisac davlioTo – aatlaSunebdnen mZlavr frTebs, da
aseTi lamazebi ramdenime kamaras
artyamdnen binas.
fanjara yovelTvis gamoRebuli
iyo.
maTi gafrenis mere finjnebs,
lambaqebs da vercxlis dgarebs
ebuzRuneboda, Tqveni bralia Tu
Cais Jasminis, vardis, mixakis, dariCinis, sevdis da lotosis surneli aklda. ise gavuSvi stumrebi,
erTxel ver gavabluzeT da sul
cota gavajazeTo.
iZinebda marto da marionetebi
da faifuris Tojinebi areul-dareuli saxlisTvis kicxavdnen.
aAmas winaT fanjrebi da SuSabandebi daadarabes da arazes.
– drxdrxdrxdrxdrxdk – karebi
CamoiRes, movidnen.
savarZlidan wamoxta da ratomRac gedebs dauwyo aqSeva, frTebs
daaWrian, momikvdebiano. gGedebi
qa­o­surad daqrodnen gamorazul
sax­lSi.
– drxdrdxdrxdrxdrxdrxk­–…
ivnisi
№6
gaaReT Tqveni! kedlebs miawyda.
Taroebidan faifuris Tojinebi
cvioda, biustebi ileweboda. gasaSleli Wadraki raxuniT daixura
da Caiketa. Ffaifurs zriali aut­
yda.
mMixvda rac unda eqna, SeCarCoebuli leqsebi, miniaturebi, novelebi, Canaxatebi iataks daanarcxa
da dafSvna. Kkedlebze samyaroSi
gasasvleli fanjrebi gamoikveTa,
gaxunebulze gamoCnda namdvili
feri.
– wadiT!– ikivla da sanam bolo
gedis cis dasaxazad gaSlili frTa
ar dainaxa, Tavisufal frenaSi
SeTeTrebuli kari ar gauxsnia.
– kanonis ZaliT! – zardaxSebi
akiskisdnen.
l
L iteraturuli saloni dalu­qes.U
uflebis garantirebuli ZaliT.
siurealisturi gamofena
M wvane iyo mdelo. TeTri iyo unim
tazebi, TvaliTunaxavi kaqtusebiT
da qanCebiT savse. buStebi miizidebodnen cisken, uTvalavi. torti
iyo spiraluri da cxrasarTuliani. Sampanuris akoSkoSkolavebuli fuJerebidanac iRvreboda
oqrosferi CanCqeri, xis cxenebiT
dajiriTobdnen oficiantebi. Se­
mo­
diodnen SavebSi gamowyobili
sastiki biZiebi warbSekruli da
Zels mowonebiT afasebdnen. Savi
panika atyda – sikvdilmisjilis
Taxsiri Semoqmedeba sagamofeno
darbazidan gamqralao. Ggacecxldnen da mieciT Zels cecxlio,
akivldnen. Aasec moiqcnen. patarZals scenaris mixedviT guli ar
SehRonebia, gulSewuxebul siZes
urikebSi Sebmuli ZaRlebi daesien
da zanzalakebis zgrialiT daatovebines scena patara urikiT.
Zeli iwvoda da es mtkivneuli
iyo, jer fexis TiTebze moedo ce-
cxli, raRacas ukiodnen, iq ar iaroo!! muxlbarZayamde rom daiarda,
ahande da egec Seno!!! xelebiT Zelze iyo gakruli da Tmis gasworebas
ver axerxebda. jer deda moeCvena,
mere mama, bolos did dida da mkafiod dainaxa, rogor Caixa zeTSi
Sesrulebuli bavSvobis tilo, rogor gadmolagdnen mwvane, mewamul
perangebSi Cacmuli Zmebi tilos
Canaxevidan, naSromi, garujuli,
mze celis tarze esvaT... mxrebze
samuSaoiaraRebgadawyobili, RarRala, siciliani, wyaroswyalnasmi
da gulisgamglejad sevdianni. Gguli gaeglija da Cabugvis win erTi
wamiT adre dainaxa, rogor adga mis
daqsovil perangebs TiTo wyvili
abreSumiviT sifrifana frTa.
– ar unda vaWmiaT, diddedida,
ara. arc swyuriaT, arc qali undaT
da arc saxl-kari... arc civaT, arc
cxelaT, arc recxva undaT, arc
dauToeba, ar undaT Cemi araferi.
Eenergokrizisia msoflioSi, gesmis? da... materialuric.
– gana? Hhoo Cven yuramdec maaRwia? – quras ar moSorebis diddedida.– maS SeSad mainc ivarge?!
– aha viwvi! – iyvira amdeni siCumis Semdeg ZelsSemoxveulma.
mRvdelma saqorwilo ceremoniali veRarc daiwyo da veRarc daasrula. sufrebze WinWarma amoxeTqa. amoifrqva.
Aalmodebuli Tmebis Tavze uferuli farvana dafarfatebda...
cam moicala, ici.
abreSumebic iwvis.
Aaravis gaugia. Savma biZiebma TeTri farvana Sav siaSi Seitanes da
Savi sia cecxlSi Seagdes.
erTaderTi saxelomoumTavrebeli perangi TviTon ecva.
– zeTi gadamisvi, deda! – Tqva
bolos. A
Ddabugul Zelze gedis TeTri
frTa qaTqaTebda.
2011
`quTaiseli da tyuili?~
quTaisi da kultura. kultura da quTaisi. ramdenad
aqtiuria dRes quTaisSi kulturuli cxovreba da saerTod,
ra xdeba... bolo periodSi miRebul mimzidveli dizainis da
esTetikis mosawvevebs Tu gadavxedav, raoden gasakviric
ar unda iyos, quTaisSi bevri
siaxlea... axali nakadi mxatvrobaSi, mwerlobaSi, musikaSi...
ganaxlebuli Teatri, kino,
galereebi... mokled rom vTqva,
TiTqos da quTaisi daa-refreshes... samwuxarod, quTaislebi
didi aqtiurobiT ver gamoirCevian, ZiriTadad erTi da igive
saxeebi meordeba gamofenebze
Tu literaturul saRamoebze.
magaliTad, ramdenime dRis
win Zalian saintereso performansis Tanaziari gavxdi giorgi
xasaias, giorgi wurwumias, vako
nacvliSvilis da mirian gorgoZis wyalobiT... rogorc wesi,
aseTi performansebi xalxmravlobiT ar gamoirCeva, samagierod ak. wereTlis saxelmwifo universitetSi gamarTul
Temur eliavas `fsevdo-poeziis
saRamoze~ xalxmravlobis gamo,
uSedegod vcade Sesvla. igive
xdeba TeatrSic. klasikuri
musikis kvireulze TiTze CamosaTvleli mayurebeli, `mgzavrebis~ da `franis~ koncertebze ki savse darbazebi... Tumca
es aramarto quTaisis, saerTo
problemacaa da maskulturis
Tema Sors wagviyvans.
axlaxan quTaisma yvelaze
ufro quTaiselis da geniosis – rezo gabriaZis Teatrs
umaspinZla. saocari STabeWdilebiT da siyvaruliT iyo
savse darbazi... Citi boria,
samwuxarod, mxolod stumris
statusiT warsdga mayureblis
winaSe, radgan swored quTaisSi
miiRo wlebis win rezo gabriaZem Teatris gaxsnaze civi uari.
dasasruli 21-e gverdze
ivnisi
19
№6
2011
nana jaliaSvili
nakvalevi – mkveTri, ganumeorebeli
horizontalur Sreebad gadawolil mzis gril mxurvalebaSi advilad SegrZnebadia bunebis yoveli
saswauli. tkivilad, beberi samyaros
moCurCule sibrZned, gadahfarebia
Tovlis mdidruli spetaki sxeuli
miwas da cdilobs rwmenis dilisfer
gariJraJze Tavi daaRwios sxivebis
Cveul Semosevas. isini?! isini miwaze
daSvebulni ufro mZafrad cecxlisferni arian, zecidan adamianTa
sulebis gasaTbobad gamogzavnilni.
zamTris myife, haerSi gabneuli
mdumareba msubuqad daswolia qaTqaTa mSvenierebas. fxvieri zedapiri ufro mets itevs, vidre asiaTasobiT bgera akinZuli sityvebad.
siCume daZrwis irgvliv da mis irealur Seferilobas wamidan wamze
vertikalurad dacemuli sxivebi
askdebian. dumili isakuTrebs yovelives, Jangbadis metyvel nakads
amsxvrevs da... da simSvidis zRvars
xelSeuvals
xdis.
mTvlemareba
Zilis simReras Seusveneblad ganagrZobs. aqa-iq ki realobis areuli
palitra maT aTiaTas ferTa gamiT
mosavs da sxvadasxva mimarTulebiT
ganabnevs, vin icis, romelni saiT...
ai, es fanjris mina sxivebs sakuTar sulSi gaatarebs. mzis pawia
nawilebis jgufs erTi saocreba
emarTebaT: rogorc ki Tavs am ucnaur sivrceSi igrZnoben, uxilavi
xazebiT misken, mZimed Tavdaxrili
sxeulisken miemarTebian.
is mwuxarebad, Wrel tkivilad
akivlebul sevdas hgavs, saukuneTa
miRmidan gamoRweuls, arcTu Cveulebrivi bedisweris wyalobiT. aqamde moaTrevs Tavis mZime arsebobas.
myarad dgas. aravis axsovs ramdeni
xania, arc TviTon icis rodis moitanes. dro mis arsebobas qviSis
saaTiviT daemxo. sarkis zedapirze
aRaraferi Cans, xilvadoba gaZnelebulia da axla mis uxilav sulSi Car-
20
Cenili panika faravs gardasul aTwleulebs. arc unda vinmem SeZlos
imis danaxva, rac areklilia didebuli ieris miRma. sarkis mexsierebaSi gadasuli adamianTa tkivili
laqebad dasCenia xelovnebis iSviaT
nakeTobas – dabindula. Caketil
sivrceSi ician ra mZimea misi bedi.
wlebis mdinared Camovlili nakadi
mis gulSi gadis, magram igi aravis
uambobs dReebad akinZul wuTebze,
wamebze. ubralod, sanam miscemen
amis uflebas, mdumared, TvaldaxuWuli idgeba.
yovelTvis ecdeba ar SeimCnios
es momabezrebeli sxivebi, romelTa
oqrosferi misi zedapiris vercxlisferTan Sexebisas aramiwieri elvarebiT ivseba. ukan gabrunebulebi
Seucdomeli gzebiT kvlav gareT,
zamTris gril mSvenierebaSi gaWras
lamoben. Tan miaqvT misi idumaleba,
odnavi simZime. adamianis xeliT Seqmnili sarke anelebs axalSobil sxivTa gulwrfel Tavganwirvas.
***
zamTriT damzrali fanjrebiTaa
SemozRuduli es samyaro. sicive
axla SigniTac daZrwis, radgan kari
imaze farTod gaaRes, vidre Cveulebriv aRebdnen xolme. ufro xmauriani iyo is nabijebic, kibis eqoc,
romelic haerma maRla amoaTria
yinuliviT gaToSili bgerebiT.
oTaxi gaayrua am gamWvirvale xmam.
sxeuli, Cveulebrivi anatomiuri
formebiT... qalis an kacis, romelic
Sua oTaxSi ise Cans, TiTqos orad
gaupia sivrcis uwyveti erTianoba.
axla mzis mSvenieri nawilebi
fanjris minis gadmokveTis Semdeg
sarkes veRar miuaxlovdebian, veRar
daitvirTebian misi WaRara, gonieri
sibrZniT. adamiani, ucnauri, martosuli, SuaSi aRmarTula da sxivebis
siRrmeSi gaWra SeuZlebelia. Zvir-
ivnisi
№6
fas metalTa elvareba veRar aireva
erTmaneTSi, zRuded mokvdavi dayudebula.
mas ki saxe, romelic oTaxis kuTxisaken miubrunebia, pawia mrgvali
wveTebiT esereba. meoris wasvlis
yinulovanma eqom mxurvale mariliani sisvlele Camoafara nakveTebze.
***
aqedan, aqedan am samyaros iribi
xedi haerSi aWril ferTa jaWvs mSvidad iTavsebs. is unda dabadebuliyo, es Seucvleli, gardauvali iyo,
radgan mwuxarebiT aTrTolebulma
gulma mouxmo.
xaverdovan kans eulad Camouyva.
aravis ucdida, Tumc arsad eCqareboda. daRvril dards saxelic
hqonda, mas cremlis uwyveti mZivis
mcire nawili erqva. misi dabadebis
mizezi tanjva iyo, magram axla,
dasaSrobad ganwiruli, wuxda am ucnaur samyarosTan ganSorebas. ukve
qvemoT, roca cocxal organizms moSorda, Zvirfas abreSumze nebivrad
gadawva da iqidan usmenda garedan
Semosul yinulis bgeraTa wvril,
gamayruebel monacvleobas.
es sicive erTi mokvdavis erT
Cveulebriv ambavs Taviseburad
hyveboda. cremli isunTqavda adamianuri yofierebis haers. mokvdavi ki
idga gaunZrevlad, sxeulidan daRlilobas da sevdas afenda irgvliv.
sarkis zedapirs Seavlo Tvali,
mere mZime vercxlis figurebs: `es
feri rogor hgavs WaRaras, romelic
ucnaurad gakrTa TmaSi am bolo
dros, mZime sarke ki – cxovrebas Tavisi bundovani dReebiT~.
sxivebiT gabrwyinebuli oTaxis
oqrosferi nawili mis zurgs ukan
darCa. iq mTavrdeboda bunebis alersiani xmebi, udabnos simxurvales
grZnobda, yovel wams grZnobda. mzes
sxeuliT akavebda. dabejiTebiT erTi
azri utrialebda gonebaSi: `es vercxlisferi ciali cdunebas hgavs,
Zvirfass, xelSeuvals~, magram axla
laqebi nel-nela iwmindebodnen.
ucxo adamianTa saxeebs xedavda, maTi
cxovrebis fragmentebi Cndebodnen
da qrebodnen. miRmieri samyarodan
gamkrTal aCrdilebs xan arCevda,
xan vera. magiuri interesis garda
sicivec edeboda, sisxlis nawilakebi
eyineboda. mravalferovnebam, rogorc miwierma yofam, absoluturad
daabrmava. misi arseba axla sxvaTa da
sxvaTa cxovrebis wuTebs daepyro,
Tavisi daviwyeboda. imis wasvlis
yinulovani eqoc gamqraliyo smenadobis aridan.
moulodnelad Tavis saxes xedavs.
SigniT myofi iRimis da mas uxmobs
jadosnur sivrceSi. ra Tqma unda,
gadava im cdunebisfer garemoSi. aq
ra?! martooba, ukve dazamTrebuli
asaki da sxivebis momabezrebeli
siance rCeba.
wamiT yvelafers tovebs gonebiT.
araraobad eCveneba yovelive. Tavdaviwyebas eswrafis RmerTis mier
boZebul da mciredgasavlel gzaze.
magram es mxolod wamierad,
radgan mere zurgidan mze awveba, sxivebi esevian gulis mimarTulebiT,
ipyroben mis arsebas. Tvalebi, Tvalebi kvlav cdundebian, magram sisxli ukve Tbeba. gulSi gavlili erTi
isari dedis xmiT kvnesis. im cremls
xedavs, tanjvis dros rom mouxmo. es
ukanaskneli gaocebuli Sescqeris
adamianis ucnaur gardasaxvas da
uceb grZnobs, sulac aRaraa marto,
es mSvenieri, haerovani abreSumi
sinanuliT dabadebul mis msgavs
wveTebs auvsiaT...
zamTriT damzrali fanjrebiT
SemozRuduli oTaxi carielia. kari
kvlav Ria datoves, meorec gavida am
civi samyarodan.
haerSi gabneul myife mdumarebas axla mokvdavis nabijebis xma
arRveves. horizontalur Sreebad
gadawolil mzis gril mxurvalebaSi
advilad SegrZnebadia es ubralo
saswaulic: adamiani, Cveulebrivi adamiani, qali an kaci, mkveTri
nabijebiT ganumeorebel nakvalevs
tovebs rwmenis dilisfer gariJraJisas Tovlis mdidrul zedapirze. mis qveS ki dedamiwaa, is miwa,
romelzec es erTi sulieri gansazRvruli droiT movida da ukve male
unda miatovos am mSvenieri, irealuri samyaros iribi xedi. albaT...…
ivnisi
2011
mogexsenebaT quTaisSi bevri
kargi da saintereso musikaluri jgufi iqmneboda, qarTuli
alternatiuli musikis akvanic
swored aq dairwa (Outesider, Best
History)... samwuxarod, am mxriv
dRes cota movikoWlebT, Tumca
aris ramdenime niWieri axalgazrdebisgan Semdgari jgufi
(qarTuli versia, oCos qoxi,
alko...), romlebic imedia Tavis
sityvas ityvian male. asea Tu
ise, savardo da samaiso quTaisSi bevri saintereso siaxle da
niWieri saxeebia, merwmuneT.
quTaiseli var mec... Cit borias
davesesxebi da – `quTaiseli da
tyuili?~
qristine robaqiZe
21
№6
2011
debiuti
mariam bajeliZe
leqsebi
emigrantebi
yvelaferi daiwyo imiT, rom
davibade fexebiT, ozurgeTis
erTaderT da ganumeorebel
samSobiaroSi. mere eqims uT­
qvams: swrafi da ukuRmarTi
iqneba yvelaferSio. bebiaCems
Seucxadebia: `mai rafer Tq­
vao!” eqims apaties... me dRe­
mde meCqareba sadRac, ukuR­
marTobaze
rom
aRaraferi
vTqva..
gavizarde TbilisSi, pirveli
leqsic aq `davwere~. maSin oTxi
wlis viyavi, vijeqi 90-ianebis
ganuyrel
atribut,
wiTel
`kerasinkasTan~. pirveli le­
q­
sic (iseve, rogorc sxva da­
narCeni) exeboda globalur
problemas da JRerda Semde­
gnairad:
`Caidani duRs,
orTqli amodis,
magram rad ginda,
Suqi ara gvaqvs!..~
axla mexumrebian – maSinac
verlibrs werdio.
miWirs
gavixseno,
rodis
daviwye wera. rac Tavi maxsovs,
raRacebs vjRabni. vwer maSin,
roca raRac mtkiva, mawuxebs,
roca raRacis Tqma minda...
Cemi yvela leqsi aris Cemze,
magram Cemze ar aris. me maTSi
vcxovrob, maTi siuJetis naw­
ili var. Tu odesme, sadme
gadaawydebiT Cems leqsebs,
waikiTxeT isini gogonas sus­
ti, kankalSeparuli xmiT da
arasdros rixiT, omaxianad.
rac Seexeba leqsebis formas,
piradad me, poeziis kiTxvisas,
22
arasdros Tendeba ucxo qalaqSi,
ucxo qalaqma daRameba icis mxolod.
da Cven, sakuTar sawolebSi,
Wers miSterebulebi,
TvalebgafarTebulebi da Zalagamoclilebi –
Tqvens Crdilebs vxedavT.
saelCoebTan daumTavrebeli rigebia:
ucxo qveynis molodiniT savse rigi;
siRaribe gamovlili rigi;
ojaxidan gamoqceuli rigi;
optimisti rigi.
vinc wavida gaumarTla,
vinc darCa – xelmeored cdis.
Cven ki, did qalaqSi Camosulebi,
rogorc bavSvobisas – atraqcionebTan,
dabneulebi da gaocebulebi gzebs veZebT.
gasasvlelSi mSoblebi aRar gvelodebian,
mSoblebi Cvens zars elian mxolod.
da maSin, roca tirilamde gvtkiva siSore
da mzad varT,
mtkavelebiT gadavzomoT manZili Cvenidan Tqvenamde –
fiqtiurad daqorwinebulebi,
ucxosTan gayofili sareceliT
da mwvane kartiT jibeSi –
yurmils CaWidebul,
naavadmyofar
da cremlnaylap dedebs
kargad yofnis garantiebs vaZlevT.
Cven arasdros davbrundebiT iseTebi,
rogorebic wavediT.
da naomar qalaqSi,
gadamwvari saxlis RriWoebidan momzirali,
SiSisgan TvalebgafarToebuli Cveni bavSvoba
gaxdeba sababi Cveni aq darCenis.
pirveli Seyvarebulebi,
erT dros grZelTmianebi
axla ki formianebi da Tavgadaparsulebi
gaxdebian mizezebi Cveni aq darCenis.
Cveni megobrebi,
sapnis buStebiviT gamWirvaleni,
Rimilianebi da Seyvarebulebi,
maTsave avtofarexebSi rom ipoves
ivnisi
№6
2011
Tokze Camokidebulebi,
erTsityviani anderZebiT: „gvapatieT“!
gaxdebian mizezebi, Cveni aq darCenis.
Tqven ki ityviT,
rom Cven gagvimarTla,
rom yvelafers mivaRwieT, risi miRwevac gvsurda.
rom Cveni ukan dabruneba sisulele iqneba
da meti araferi.
Cven ki...
kvira diliT sakuTar sawolebSi,
TvalebafarToebulebi da Zalagamoclilebi
Tqvens Crdilebs davinaxavT.
da es Crdilebi gaxdebian mizezebi,
rom dabrunebaze vifiqroT!
lamaria
lamaria,
sanam locvas dagiwerde,
mogiyvebi dRes ra moxda –
alalia.
sanam Zili migemia,
sanam mRviZavs,
sircxvili da xvalis SiSi amaride.
lamaria,
saqoneli davamwyvdie,
rZe gobSia,
gobsac Tavze afaria,
diliT bavSvebs davusxam da davapureb
SimSils SuadRis mosayvanad gavacileb.
lamaria,
dRes eSmaki SemomiCnda
Cems kacs xeli Semovxvie moxril mklavze;
magram ra vqna, qali var da
mabadia –
rac ki qalis saqmea da
aRarc ukve.
diliT adre saqoneli mimyavs mTaze,
dRes Tu Rame fiqrebSi ar gavaTene,
nu awvimeb,
es Rrublebi waiyvane,
oRond xvale nu awvimeb, lamaria.
bavSvebs Zili mouyvane;
moaSore –
Cems kacs daRla,
dasaRleli aRarc kia...
xvalindeli dila mSvidi gamiTene
da amaRam momasvene,
lamaria.
ivnisi
pirvel rigSi yuradRebas vaq­
cev Sinaarss, saTqmels, swo­
red amitom, Tavisufal leqss
mivaniWe upiratesoba. verlibri
met Tavisuflebas maZlevs,
ufro advilad vaxerxeb vTqva
is, rac mawuxebs.
is, rom Cemma leqsebma dRes
am araCveulebrivi Jurnalis
furclebze ipoves sadgomi,
pirvel rigSi Cemi megobrebis
damsaxurebaa. me Zalian, Zalian
mdidari adamiani var, radgan
myvanan saukeTeso megobrebi,
romlebic iyvnen Cemi pirveli
Semfaseblebi, maT momces saSu­
aleba mepova sakuTari gza.
da bolos, Tu sadme SexvdiT
gogonas, romelic adgams Zalian
did nabijebs, aqvs daRlili saxe
da sadRac miiCqaris, SegiZliaT
uTxraT: `gamarjoba, marien!~
yvelaferi ki daiwyo imiT,
rom davibade fexebiT...
23
№6
2011
debiuti
gvanca saluqvaZe
mas uyvarda
ise arasdros gamWirvebia
sufTa furcelze gadmomeca
Cemi saTqmeli, rogorc axla.
imaze metad var aRelvebuli,
vidre Cveulebriv, weris dawyebis win. yovelTvis miWirda
sakuTar Tavze saubari, axlac
asea. dRemde vfiqrob, rom arafriT gamovirCevi sxvebisgan.
vcxovrob ise, rogorc v­
Tvli
saWirod, vwer ise, rogorc
vfiqrob.
bavSvobidan miyvars kiTxva.
vfiqrob, swored aman gamiRviZa weris survili. martivia!
ra aris wera, Tu ara Seni Sexedulebebisa da damokidebulebis
gamoxatva. rodesac erTmaneTisagan gansxvavebuli adamianebis
naazrevs vkiTxulobdi, gamiCnda
survili Cemi azri mec gamomexata. swored ase daviwye...
davibade 1992 wlis 5 marts,
omis, samoqalaqo dapirispirebebisa da sisxliani qronikebis
periodSi. XX saukunis 90-iani
wlebis im Taobis warmomadgeneli var, romlebmac naklebad
ician, ras niSnavs uzrunveli
bavSvoba, uSfoTveli cxovreba.
zamTris susxiani Rameebi, puris
rigebSi danTebuli koconebi,
uSuqoba, navTis suni, mbJutavi sanTlis SuqiT ganaTebuli
ojaxis wevrTa saxeebi da iaraRidan gauTavebeli srolis xma,
sul axlos, ai aqve... yurTan,
magram mainc bavSvuri imediT
danaxuli lamazi da usafrTxo
momavali.
gamarTleba... deidis ojaxi
SveicariaSia da yovelwliuri
stumrobebi ciurixSi. droebiT garideba jojoxeTidan da
samoTxeSi moxvedra. Semecneba
imisa, rom sadRac arseboben
24
ocnebebis miRma damaluli si­
namdvile xSirad mtkivneuli da
rTulad aRsaqmelia. samwuxarod,
xSir SemTxvevaSi saWiroa Tvali
gavusworoT da SeveguoT mware
realobas. yvelaze Znelia, roca
giyvars da ici, rom es siyvaruli
Seni ar aris... Tumca mainc ver
anebeb Tavs im adamianze fiqrs,
romelic im drois meoTxedsac
ar atarebs SenTan, ramdensac Sen
fiqrob masze. ginda, rom iseTive
Zvirfasi da erTaderTi iyo misTvis, rogoric isaa SenTvis. gsurs,
giyvardes mTeli arsebiT, wrfeli
da saTuTi guliT, romelic miuxedavad imisa, rom bevrjer gatexila, mainc ar egueba da kvlav... isev
uyvardeba sxva guli... romelic
TiTqos misgan Sorsaa, magram Tan
ra axlos aris... imdenad axlos,
rom mis feTqvasac ki grZnobs.
guli fiqrobs, rom erTxel,
rodesac Sewydeba im meore, misTvis Zvirfasi gulis feTqva da maSin, roca mis xmas veRar gaigebs,
misTvisac damTavrdeba is, rac arc
ki dawyebula... magram mainc ar nebdeba... gamalebiT feTqavs, cotac
da SeiZleba saguledan amovardes,
Tumca ggoniaT eSinia? ara, mas
aRarafris eSinia. ratom ar icis,
ubralod erT dResac igrZno,
rom erTi da igive adgili Zalian
bevri tkivilisgan daiRala da ai
ase, ubralod aRar stkiva, aRarc wuxs... SeeCvia guli gatexvas,
daundoblad rom gadadian masze
da Telaven, amasac SeeCvia da iciT,
aRar stkiva. ubralod, xSirad
grZnobs, rom is, saidumloebebiT
moculi adgili, rac adre yvelaze
metad stkioda, Cabnelebulia da
masSi gafantulia usasruloba,
sibnele da raRac amoucnobi, magram Tan yvelasaTvis kargad nacnobi grZnoba... am gulisaTvis ukve
damarxuli da samaregaTxrili siyvaruli!
es grZnoba Turme gulis im adgilas cxovrobs... iq uyvars... iq
unda, sxvagan ar SeuZlia... albaT
xvdebiT, Tu ratomaa is adgili
mudam Cabnelebuli da ganze dgas,
rogorc myinvari... masaviT civi
da ukareba gaxda! arada erT dros
rogor uyvarda sicocxle, rogor
uxaroda yvelaferi axali da albaT verc xvdebiT, rogor SeeZlo
adamianis Seyvareba... namdvili siy­
varuliTa da tkiviliT Seyvareba!
imdenad faqizi da saTno iyo, rom
veRar gauZlo amden tanjvas da
daiRala. Zala aRar Seswevs, rom
ise ibrZolos, rogorc adre...
Tumca feTqvas kvlav agrZelebs...
ar wyvets sicocxles... nel-nela
pataravdeba da ileva, erT dros
didi, lamazi da Zalian Tbili
guli. mas aRara aqvs Sexeba gulis sxva, arcTu ise naTel, magram
jerac mbJutav mxareebTan, romlebic miuxedavad yvelafrisa,
mainc agrZeleben cxovrebas...
magram xvdebian... Tqven warmoidgineT grZnoben, rom aRar aris is
iseTi feradi da kargi, rogoric
adre iyo... isini ver garkveulan
ra xdeba da albaT verc verasodes
mixvdebian!
es yvelaferi SeiZleba viRacis­
Tvis Zalian nacnobia, xolo viRacisTvis ki arc ise... magram darwmunebuli var, is rac axla unda
giTxraT, TiToeul Cvengans erTxel mainc SeuniSnavs sakuTari TavisTvis da ugrZvnia es tkivili.
im dros, rodesac kargad xar,
ivnisi
№6
aris adgili gulis siRrmeSi, romelic gtkiva...
yoveli Rimilis dros, aris
cremli, romelsac tirili unda...
gulis erTi mxare, romelic siyvaruls ipovis, meore kvlav eZebs...
ase itanjeboda guli didi xnis
ganmavlobaSi... Tumca ver xvdeboda ratom. mas xom araferi dauSavebia... mxolod undoda bednieri
yofiliyo. Tumca etyoba bevrs
iTxovda da ase gadioda dro...
lodini lodins emateboda... magram kargi araferi xdeboda.
naRveli naRvels ubamda mxars...
tkivili tkivils uyurebda da
grZnobda, rom aRar undoda aq
yofna...
da iciT ras mixvda?
azri ar hqonda tirils, radgan
tkivili ar mourCeboda!
risTvis ebrZola, samudamod dakarguls xom veRar daibrunebda?!
risTvis Seeyvarebina vinme da Tavidan daewyo yvelaferi, is xom bolos mainc atkenda guls!?
ratom ecxovra, is xom mainc
mokvdeboda!?
ratom yofiliyo aq, mas xom sxvagan undoda!?
amis Semdeg mas erTi kiTxva undoda daesva, magram mixvda rom
azri ar hqonda... ratom?
nuTu ver xvdebiT? ra azri aqvs
iseTi kiTxvis dasmas, romelzec
pasuxi ar arsebobs?!.
***
....sabolood ki guli cudad
gaxda, imaze cudad, vidre odesme
yofila. mas yvela grZnoba erTad
estumra... yvelaferi erTad stkioda.
fiqrobda guli, bevrs fiqrobda
adamianis sxeulze iara niSania,
rom man icxovra...
xolo gulze, imisa rom... mas
uyvarda!!!
`inteleqti~ gTavazobT
herta miuleri
`mefe daixreba da klavs~
2009 wlis nobeliantis avtobiografiuli wigni totalitarizmis garemoSi mcxovrebi mwerlis Sesaxeb
mogviTxrobs.
individis xvedri da adamianTa masobrivi cnobierebis
gadagvareba diqtatorul reJimSi, erovnul umciresobaTa gaucxoebuli yofa samSobloSi da emigrantebis
gaxleCili identoba – erTi ojaxis tragikuli istoriis fonzea gadmocemuli.
germanulidan Targmna nana gogolaSvilma.
wigns erTvis levan cagarelis werili `diqtaturidan nobelis premiamde~.
ivnisi
2011
feradi qalaqebi, momRimari
saxeebi, ganaTebuli da Tbili
saxlebi da arsebobs siCume...
ase momajadoebeli da idumali,
molivlive TeTri gedebiT savse
tbebisa da SemaRlebebze, zRapruli koSkebis fonze.
germanuli, inglisuri, qar­
Tuli enebis dauflebis usazRvro survili... da kidev,
ge­ni­aluri rusTaveli. `vefxistyaosani~ da uZilod gaTenebuli Rameebis mTeli wyeba.
garCeva, interpretacia, mimoxilva... genialurTan miaxloebisa da misi Semecnebis arabavSvuri Jini. RamiT dabadebuli
Targmanebi, Canaxatebi, moTxrobebi, leqsebi.
xelSewyoba... saavtoro skola
`balavari~, qarTulis maswavlebeli eka maWaraSvili da misi
udidesi roli literaturis samyaros SecnobaSi.... Sedegi didi
da sasiamovno... dafaseba da mopovebuli warmateba literaturis institutSi.
skolis Semdeg gakvaluli
gza...
Tbilisis
saxelmwifo
uni­­versitetis humanitaruli
fak­ultetis I kursi. cxovrebiseuli gzis dasawyisi. Zebna,
Zieba, swavla, gaazreba, Sroma
da pirispir mdgari, ase rTuli
da winaaRmdegobebiT savse samyaro, mkacri realobebiTa da
uamravi gamowveviT.
weraSi napovni Sveba... jer
mxolod 19 weli da uamravi
saTqmeli, sizmarSi dakarguli
warsulisa da siyvarulis, tkivilisa da adamianuri siTbos,
bibliuri mcnebebisa da qaluri
sisusteebis Sesaxeb. Ees Cemi samyaroa, Cemi guliT gancdili
cxovreba.
25
№6
2011
eseistika / dokumenturi proza
emzar kvitaiSvili
mwerebi da poezia
bevrjer davrwmunebulvar –
zafxuli mwerebisTvis namdvili
samoTxea. am dros gamoskdebian da
edebian xes da miwas. koRo garegnuladac sazizRaria da saqcieliTac. araa dasandobi. mogepareba,
dagajdeba Cumad, sisxls amogwovs,
gSxamavs. autaneli qavili agitydeba xelisa da fexis TiTebze,
lamis moiglijo.
sul sxva ramea erTi cicqna,
Zlivs SesamCnevi mwerebi, sinaTlis
Suqze rom moiltvian da dafusfuseben, wignebs, gaSlil furclebs asxdebian. imaT sipataraves
sazRvari ara aqvs. mgonia amaze
mcire mcocavs veRarafers vnaxavmeTqi da uecrad kidev ufro mikroskopuli arseba moevlineba Cems
areul-dareul furclebs.
umravlesobas frTebi aqvs da
wyvetil-wyvetilad trialeben aRma-daRma. ager gamoCndnen ufrTebo, swrafad mcocavi moyviTalo
mwerebi. wertilisodenani Zlivs
arian. gamadidebuli, Sav CarCoSi
Casmuli ovaluri broli davumizne. Tokze gasaSrobad gakiduli Tambaqos foTlis msgavsadac
iTqmis maTi pawawina sxeulis Seferiloba da Taflis wveTze bevrad momcro winwkalsac waagavs.
araferze etyobaT, rom gafacicebuli vakvirdebi. Tvals ver Seaswreb, ise elviseburad daqrian.
pirutyvi da jalaTi unda iyo, amaT
rom rame dauSavo, isedac umoklesi sicocxle Seumoklo. Tavsac ar
gabezreben, rogorc moulodnelad gamoCndnen, aseve uceb uCinardebian.
Cemi magida namdvil Teatronad
iqca. sanaxaoba sanaxaobas cvlis.
dahyureb da ar gbezrdeba. lamis
kiTxva mivatovo da amis dasur-
26
aTxatebas mivyo xeli. ase swrafad,
mxiarulad ar imoZravebdnen, raRaca (albaT ufro sinaTle) rom
ar izidavdeT da axarebdeT. erT
nawils (es adrec damiweria) Tavze
wyvili, uwvrilesi antena adgas –
maTi sxeulis zemgrZnobiarobis
mimaniSnebeli. saWiro rom ar iyos,
arc amoezrdebodaT. buneba zedmetad ar gairjeboda.
didxans ar damcalda amaze
fiqri. saidanRac gamomecxadnen
SedarebiT mozrdili, kudwawvrilebuli, win da ukan mosxletiT
mfreni da, amdenad, adgilze darCenili, ucnaurad dawertilebuli
mwerebi. eseni sxvebze mravlad
arian, Tumca maT Sorisac Seim­
Cneva gansxvaveba. zogs kidurebi
grZeli, drekadi, Savi sayrdenebiT
ubolovdeba. ramdenime maTgans
moyvaniloba miniaturuli vertmfrenisa aqvs. zogierTebi wres
artyamen, bzrialeben, gulaRma
trialzedac gadadian, rac maincdamainc sasurvelad ar mTavrdeba, Zalagamoclilebi moZraobas
wyveten. kalmis wveris Sexebaze
rom ar Setokdebian, cxadi xdeba,
suli aRar udgaT. brolis linzaSi
roca gavxedav, uCanT uTxelesi
abreSumis Sesadari foTlebi, ro­
melTa meoxebiTac wuTis win erT
ambavSi iyvnen. erTs (yvelaferi SefardebiTia) yurebaSvetil kurdRels ugavs mwvane Tavi. momwvanoebi Savebs zomiT Warboben da ufro
lamazebic arian.
sabolood, roca am ucnaur
frTo­
sanTa Tavawyvetili marula
wydeba, cud gunebaze vdgebi –
brZolis velze anu magidaze erTi
mesamedi mainc rCeba daxocilebisa. Tumca ara mgonia, cocxlebs,
gafrenilebs es didad awuxebdeT
ivnisi
№6
anda xvdebodnen, rom Tvistomebi
dakarges. is ki arada, zafxulSi
kedels an mavTuls Semskdari da
usulod Camovardnili namgala Citis savalalo xvedrze ar dardoben danarCenebi – kvlavindeburad,
gund-gundad agrZeleben wivils
da qrolvas, vidre agvistos bolos agrildeba da, mercxlebTan
erTad, Tbili qveynebisken izamen
pirs.
***
nairnairi mwerebi xSirad fuTfuTeben, farfateben da, rogorc
mosalodneli
iyo,
naRvelismomgvrelad ixocebian erT-erTi
gamorCeuli rusi poetis, aleqsandre kuSneris leqsebSi da ganwyobileba mudam striqonebidan
gamomdinare, sasurveli iqmneba.
leqsebis garda, wakiTxuli maqvs
misi Zalze mimzidveli esseebis
ori mSvenieri tomi (`apoloni TovlSi~, `apoloni balaxSi~), sadac
rusuli poeziis safuZvlian codnas da uzado gemovnebas avlens.
aw gardacvlilma poetma tatiana bekma, visac kuSneri `dakvirvebul mkiTxvelad~ miiCnevs,
mas usayvedura leqsebSi zedmeti
midrekileba `kninobiTi, moferebiTi sufiqsebisaken~, rac mwerebs
ukavSirdeba. kuSneri sworad ambobs, rom misi mwerebi Tvisobrivad
gansxvavdeba kornei Cukovskis
sabavSvo zRaprebSi uxvad warmodgenili mwerebisagan da saerTodac
iolad abaTilebs tatiana bekis
SeniSvnas, vis leqsebSiac me TviTon Semxvedria, marTalia, uamsufiqseboda, WriWinebi, peplebi Tu
xoWoebi. kuSners Tavad moaqvs
gakritikebuli leqsis erTi nawyveti, rac, xsenebuli qalbatonis
mier miRebuli STabeWdilebisgan
gansxvavebiT, sruliad sapirispiro gancdebs aRZras da Semodgomis
sevdiT Seferili WeSmariti lirizmis magaliTad mesaxeba:
Сентябрь выметает широкой метлой
Жучков, паучков с паутиной сквозной,
2011
Истерзанных бабочек, ссохшихся ос,
На сломанных крыльях разбитых стрекоз,
Их круглые линзы, бинокли, очки,
Чешуйки, распорки, густую пыльцу,
Их усики, лапки, зацепки, крючки,
Оборки, которые были к лицу.
didad ganaTlebuli literatori, iosif brodskize saukeTeso
monografiis avtori lev losevi
sagangebod wers sufiqsebis didi
rolis gamo rusul, saerTod, slavur enebSi da, aqedan – poeziaSi.
tatiana bekisa da aleqsandre kuSneris es uwyinari dava, sabolood,
sasargebloa. eWvi ar unda viqonioT – sufiqsebis, maT Soris damamcirebeli da moferebiTi, saalerso sufiqsebis marjved, Tavis
adgilze gamoyeneba `niuansebis
diapazons~ zrdis, afarToebs,
uCveulo siuxves qmnis, rac ase
esaWiroeba enis moqnilobas, poezias, mis gamomsaxvelobiT xerxebs.
mwerebis idumali samyarosadmi
aSkarad gamoxatuli midrekileba
hqonda kuSneris usayvarles poets
osip mandelStams (es adrec aRminiSnavs), vis smenasac siamovnebda
kaliebis Rameuli minelebuli Rritini da vinc SeuZlebelia ar moexibla krazanebis zurgisa da muclis
dabindul, burusian siWreles.
metad Taviseburi, napatimrali,
represiagamovlili saucxoo poetis nikoloz zabolockis leq­sebSi
(rogorc mTargmnelma, dauviwyari
amagi dasdo qarTul poezias) nairgvari, did-patara mwerebis Tavbrudamxvevi moZraobaa. mexsierebas SemorCa calkeuli, ostaturad
daxatuli sura­Tebi – mindvrad moarul poets asxmartalebuli, sicxisgan ganabruebi kaliebi mkerdsa da
saxeSi exlebian, kenWebiviT cvivivn
dabla. zabolockis TvaliT danaxul bunebaSi (amave dros es mkacri, Seu­
lamazebeli sinamdvilea)
idealuri harmonia sulac ar sufevs, ufro daundobloba igrZnoba –
`xoWo balaxs Wams...~, `xoWos kenkavs
Citi...~.
mwerebs
TvalsaCino
adgili
eTmoba kuSneris siyrmis mego-
ivnisi
ocneba literaturul
kafeze
qveynis literaturuli cxo­
v­­­reba marto dedaqalaqi­T ar
ifargleba, saqarTve­
los sxvadasxva regionebSi XIX saukunidan moyolebuli Cqe­
fda
literaturul-sazogadoebrivi saqmianoba. am mxriv
arc gori CamorCeboda Tavisi
tradiciebiT dedaqalaqsa Tu
quTaiss. damkvidrebuli iyo
qarTuli mweralTa sistematuri stumrobebi Cvens qalaqSi.
Aakaki wereTlis sami leqcia
`vefxistyaosnis~ Sesaxeb gorSi
iqna wakiTxuli.A aqtiurobda
qalTa sazogadoeba `mandilosani~, romelic araerTi
literaturul-saqvelmoqmedo
RonisZiebis iniciatori iyo.
XX saukunis II-naxevridan gaxSirda cnobili qarTveli mwerlebis – giorgi leoniZis, konstantine gamsaxurdias, ioseb
griSaSvilis da sxvaTa stumrobebi da poeziis saRamoebi gorSi. maTi TavSeyris adgili iyo
e. w. `axali baRi~, Semdgom amas
daemata Sexvedrebi nikoloz
baraTaSvilis saxelobis goris
saxelmwifo pedagogiur institutSi, sadac mweral oTar
CxeiZis TaosnobiT safuZveli
Caeyara gorel axalgazrda poetTa gaerTianebas. araerTi
RonisZieba mowyobila kulturis saxlebSi, skolebSi Tu goris
samusiko saswavlebelSi. G
goreli axalgazrda Semoqmedni ocnebobdnen sakuTar
kafeze, sadac Sexvdebodnen,
isaubrebdnen
literaturasa
da xelovnebaze. 80-ian wlebSi
es ocneba ukavSirdeba cnobili
istoriuli pirovnebis, givi
amilaxvris saxlis sardafs,
romelic RvTismSoblis sakaTedro taZrisa da goris cixis
axlos mdebareobda, e. w. `wminda wylis~ xidis gverdiT...
axalgazrdebma mainc SeZles
dasasruli 29-e gverdze
27
№6
2011
bris, nobelis premiis laureat
iosif brodskis SemoqmedebaSi.
upirveles yovlisa magondeba
ulamazes mkvdar pepelaze dawerili misi Sedevri `bobos dasaflaveba~ (Tu rogorme saamiso dro
gamovnaxe, unda vTargmno). leqsSi
dramatizebuli da udides simaRlezea ayvanili amaoebis yovlisdamTrgunveli Zala, sikvdilis
Semdgomi amouvsebeli sicariele,
rac dantes warmosaxul jojoxeTze aranakleb Tavzardamcemia.
leqsis ritms uCveulod Zabavs
calkeul nawilTa da striqonTa
TavSi moqceuli refreni (`bobo
mkvdaria~), romelsac yovelTvis
gansxvavebuli da TandaTanobiT
gaZlierebuli efeqti axlavs.
kuSnerze daweril leqsSi brodskim mas SexumrebiT, msubuqi iumoriT, `beRelis kata~ uwoda,
rac zogierTma arakeTilmosurnem xelze daixvia da aleqsandre
kuSneri gaqeqil konformistad,
kai cxovrebis, fufunebis gulisTvis xelisuflebis maameblad
gamoiyvana. kuSners araerTxel
dauweria
`sabWoTa
cxovrebis
saSinelebebze~ da arc `wiTeli
imperiis~ dangrevis Semdgom periodSi dauTaflavs ena. erT-erT
interviuSi igi laparakobs pirwavardnil cilismwameblebze, rom­­
lebic naadrevad akowiweben da
TavianT sicocxleSive avrcele­
ben SeTiTxnil memuarebs, raTa
axloblebi lafSi amoTxvaron. am
friad saeWvo Rirebulebis Janrs
igi `literaturul morodiorobas~ uwodebs.
kuSneri erTgan ixsenebs, telefonSi rogor uqo brodskis evripides Targmani da medeas kolxobaze
elaparaka; kolxida biWvinTasTan
aqvs dakavSirebuli (xelovnebis
did motrfiales SeuZlebelia ar
moswoneboda biWvinTaSi, zRvi­
s
sanapiroze aRmarTuli merab berZeniSvilis genialuri qandakeba)
da kargad icis, rom afxazeTi saqa-
28
rTvelos ganuyofeli nawilia.
saqarTveloTi STagonebul Tavis
erT-erT saukeTeso leqsSi Cvens
samSoblos igi sulismosaTqmel
adgilad Tvlis da aRtacebuli
wamoiZaxebs: `o, saqarTvelov, wyaloba xar am cxovrebaSi...~.
gasuli saukunis oTxmocian
wlebSi, biWvinTis dasasvenebel
saxlSi, roca cxeli agvisto idga,
givi gegeWkori da me xSirad vxvdebodiT saTvaleebian, uaRresad
ganaTlebul da zrdil aleqsandre
kuSners. Cveni Tanatoli, tandabali kaci iyo, Savgvremani da masTan saubari mudam did siamovnebas
gvaniWebda, rasac amJamad naRvelmoZalebuli vigoneb.
mexsierebaSi uneburad cocxldeba TiTqos qebaTa qebis terasebidan asxletili, sen-Jon persis siyvarulisgan alavardni­
li
striqonebi – Tvalwin krTeba
sibneleSi naSobi kviparosebis
Camuqebuli tevri, saidanac zar­
naSos mkvnesari xma moismis da
iqve, sinaTledafenil foTlebqveS Sebudrebuli, afusfusebuli mwerebis uwvrilesi nestrebi da xorTumebi ireva. aseve
Zaldautaneblad maxsendeba salvador dalis zRardaudebeli warmosaxvis nayofi (`wminda antonis
cduneba~), erT-erTi zurgze sasaxledadgmuli, grZel, ukiduresad wawvrilebul, koRos fexebiviT
drekad kidurebze Semdgari fantastiuri spilo, romelic Tavisuflad SeiZleba gigantur mweradac
mogeCvenos.
romeliRac amdagvar dRiurSi
adre vaxsene robert frostis
erTi leqsi, sadac mis nawers pawia
mweri gardigardmo daacocavs,
xolo raRa unda vTqva msoflios
erT-erTi udidesi lirikosis jon
kitsis kaliasa Tu krualas xmaze,
romlis vercxlis zariviT gabmuli wkriali zamTris haersac apobs
da marad cocxal `miwis poeziad~
cxaddeba.
ivnisi
№6
boris pasternakis mwerebze albaT calke momiwevs sagangebo dakvirveba da es ufro moxerxebuli
droisTvis unda gadavdo, zereled, naucbaTevad ver vilaparakeb. am mxriv, albaT, verc arseni
tarkovskis, Zalze Taviseburi da
niWieri poetis leqsebsac ver avuvli gverds.
wamikiTxavs, rom anakreonts
uy­
varda kaliebi, axtunavebuli,
daucxromeli mwerebi da es misTana cecxlovani bunebis poetisaTvis gasakviri srulebiTac ar aris.
Tavs ar movityueb, gulubryviloba iqneboda imis gafiqreba, am
ramdenime gverdze Cems gonebaSi
wamoSlili Tundac miaxloebiTi
suraTi iyos daxatuli, Tumca aseT
mizans verc davisaxavdi.
ocdasami wlisa iyo aleqsandre
kuSneri, roca igi masze uangarod
mzrunvelma lidia ginzburgma ana
axmatovasTan miiyvana da Tu ra
gadamwyveti roli Seasrula `ugmiro poemis~ avtorma axalgazrda
peterburgelebis (iosif brodski, evgeni reini, aleqsandre kuSneri, anatoli naimani, dimitri
bobiSevi) pirovnebebisa da Semoqmedebis Camoyalibebaze, es sayovelTaodaa cnobili.
egeb vcdebode, magram ramdenadme mexamuSa, roca aleqsandre
kuSneri erTgvari SeniRbuli ironiiT ambobs ana axmatovas bolodroindeli poeturi saxeebis gamo,
rom isini `autanlad lamazia~ anu
zedmetad datkbilulia. vfiqrob,
es mTlad marTebuli ar unda iyos;
ana axmatovas toli poeti meoce
saukunis rusul poeziaSi friad
Zneli mosaZebnia da igi yvelasgan
Tayvaniscemis Rirsia (samwuxarod,
amJamad, ase ar gaxlavT, guldasawyveti, daujerebeli kuriozebis
mowmeni vxdebiT) da ara gadakrulad gamoTqmuli sayvedurisa. es,
cxadia, Cemze bevrad ukeT icis
aleqsandre kuSnerma, vinac ana
axmatovas xsovnas ubrwyinvalesi
leqsi uZRvna, romelSic pirquSi
qaronis navze naTqvamia, rom didi
xania, mas aseTi tvirTis aweva ar
moswevia.
aravis Wirdeba imis mtkiceba, ana
axmatova ra ufaqizesi bunebisa
da, ZiriTadad, klasikuri saleqso
formebis rogori erTguli damcveli iyo, magram roca saTqmeli moiTxovda, siaxlis utyuari
grZnoba arasodes Ralatobda.
romeliRac
misi
Tanamedrove
igonebs – komarovoSi (davakvirdeT am saxelwodebis warmomavlobas), Tavis ubadruk saagarako
ficrulSi yofnis Jams, roca
mklavze koRo daajdeboda, maSinve suls Seuberavda da iSorebda,
raTa gaefrina, arasdidebiT ar
klavda, rom misi codva ar daedo.
***
ra saTqmelia da mwerebze dakvirveba Cemnair moclils da xelmocaruls ki ara, bevrad Rirseul
da saqmian pirovnebebs izidavda.
gamoCenili germaneli mwerali
da filosofosi, brwyinvale dRiurebisa da esseebis avtori, mxedruli didebiT mosili adamiani
ernst iungeri, profesiiT zoologi, Tavgadakluli entomologi iyo. skolis merxidan Tavgadasavlebis motrfiale ymawvilma
gimnazia miatova, afrikaSi gaiqca
da safrangeTis legionSi Cairicxa, magram gausaZlisi pirobebis
gamo, iZulebuli Seiqna, Sin dabrunebuliyo. amaze mamamismac
izruna. 1914 wlis msoflio omSi
ToTxmetjer
daiWra.
saarako
gambedaoba gamoavlina. jildoebi ar daklebia – misces pirveli
xarisxis rkinis jvari (igi axalgazrda adolf hitlermac miiRo
da eamayeboda), hohencolernebis
rainduli jvari da, rac mTavaria,
usastikesi brZolebis Semdgom kvlav mZimed daWrils, hospitalSi
gadasces jer kidev fridrix meoris mier daarsebuli germaniis
umaRlesi samxedro jildo, or-
ivnisi
2011
SeeqmnaT SemoqmedebiTi centri, romelic ubinaobis gamo
taZris
SenobaSi
atarebda
RonisZiebebs. Semdgom, gorSi araerTi literaturuli
gaerTianeba Cndeba: `banovani~
(xelmZR: m.gociriZe), `mandilosani~ (xelmZR: l. oqropiriZe),
`oqros vardi~ (xelmZR: T. gogolaZe), `poeziisa da xelovnebis
saloni~ (xelmZR: d. axlouri).
aqve minda aRvniSno, rom gorSi
gasvliT RonisZiebebs `aleqsandre orbelianis sazogadoebis~
egidiT xSirad marTavs mwerali
rostom CxeiZe (am RonisZiebebs
gorSi xelmZRvanelobs marina
cercvaZe).
sadReisod, gors uaxlesi
literaturiT mxolod ori
maRazia Tu amaragebs, magram
gorelebis ocneba kvlav ocnebad rCeba – ar gvaqvs literaturisa
da
xelovnebis
moyvarulTa TavSeyris adgili,
romelsac sxva literaturuli
kafeebis msgavsad, albaT Sesafer saxelsac SeurCeven gorelebi.
yoveli mxatvruli nawarmoebi mkiTxvelTan unda gaziardes,
Semoqmedsa da mkiTxvels mudam
sWirdebaT aseTi TavSeyris adgili, rac xels Seuwyobs dedaqalaqisa da regionis SemoqmedTa
urTierTkavSirs.
iqneb agvixdes es ocneba...
Teona qurTauli
29
№6
2011
deni `mamacobisaTvis~, romelic
pirvel msoflio omSi, germanelTagan mxolod ToTxmet mebrZols
ergo. sangarSic, tyviebis wvimaSi,
wignebs kiTxulobda da momavali
dRiurebisaTvis STabeWdilebebs
iniSnavda. sxvaTa Soris, visac
Wkua ekiTxeba, erTxmad aRiareben, rom ernst iungeri iyo dasavleTSi myarad damkvidrebuli Janris – inteleqtualuri dRiuris
– gansacvifrebeli ostati. mravlismTqmelia isic, rom misi sayvareli avtorTagani iyo lourens
sterni, romlis romanebi ZirisZirobamde hqonda Seswavlili, damuSavebuli.
meore msoflio omSi ernst
iungers didi samxedro Cini hqonda. xelisuflebi mivlinebebSi agzavnidnen, da sxvadasxva samxedro
SenaerTebis mzadyofnas amowmebda; xvdeboda warbSeuxreli simamacis gamo legendad darCenil
feldmarSal romelsac. mere eWvi
miitanes, rom 1944 wlis gazafxulze hitleris winaaRmdeg mowyobili SeTqmulebis faruli monawile
iyo, CamoaSores samxedro saqmes,
magram warsulis gasaocari gmirobani gaiTvaliswines, gamoZieba da
gasamarTleba veRar akadres. Tumca faSizmis erT-erT ideologad
iTvleboda, pativisa da didebisaken arasodes gamouCenia ltolva.
roca hitlerma raixstagis deputatoba SesTavaza, uari ganacxada, ramac pativmoyare bobola nacistebi saSinlad gaanawyena.
naxevar saukuneze meti gandegiliviT gaatara SvabiaSi, Suasaukuneebis koSkis msgavs vilaSi. vin
mosTvlis, ramden sisxlian SetakebaSi monawileobda, ra koSmaruli
SemTxvevebi aRar naxa am gaugonari
gambedaobis kacma da albaT bevrs
gaukvirdeba, rom igi aRtacebuli
Wvretda momajadoebel yvavilTa
nairgvar sinatifes da peplebis frTaTa momnusxvel moxatulobas. iyo
daucxromeli bibliofili, uiS-
30
viaTesi Rvinoebis koleqciisa da
herbariumebis patroni; germanuli
moTminebiTa da gulmodgineobiT
moagrova da sagangebod SeZenil
kolofebSi moaTavsa, zustad daaxarisxa ocdaaTi aTasi xoWo. verafriT ver ityvi, amdeni xoWos povnis
dro sad hqondao – kacma saukune
gadaRuna da ra gasakviria, bolos
TviTonac rom daekeca frTebi,
marTla cas xom ver gamoekereboda. Cvens saamayo winaparze, netar grigol xanZTelze meti – assami weli – icocxla. sami wliT iyo
ufrosi Tavis Zmaze, rigian poetze,
eseistze, filosofosze fridrix
iungerze da imaze kidev ocdasami
wliT metxans uyurebda mzes. RmerTma maradiul naTelSi amyofos,
mis angariSgasawev Semoqmedebaze
(vemxrobi specialistTa azrs, rom
misi mxatvruli qmnilebebi Zneli
sakiTxavi, naklebad mimzidvelia)
msjelobas ar gavabam; amjerad CemTvis is iyo mTavari, rom esoden
TavSekavebuli, xalxs ganridebuli
pirovneba mwerebis mimarT gulgrili ar gaxldaT.
sakmaod cnobili ingliseli mwe­
rali jon faulzi cxovelebis
garda, mwerebis – peplebis, xoWoebis da amnairTa uzomod moyvaruli iyo (gavixsenoT Tundac misi
erT-erTi umniSvnelovanesi romanis – `matlis~ – mozrdili epigrafi), rac upirveles yovlisa, am
mravalmxrivad ganaTlebuli Semoqmedis keTil, Semwyale bunebaze
metyvelebs.
nuravin ifiqrebs, ar maxsovdes
futkrebis cxovrebaze dawerili
meterlinkis sakvirveli wigni, magram yvelafers rom kudis rikamde
mivyve, aTi sicocxlec ar meyofa.
Tanac SigadaSig, wlobiT saqaRaldeebSi Catenil, Cems dao­bebul
Canafiqrebs Tu ar mivxede da mcireodeni xorci ar Sevasxi, mTl­ad
carielze davrCebi – bolosdabolos am puWuWkura mwerebs Tan xom
ver gadavyvebi?!
ivnisi
№6
2011
mariam wiklauri
dauwereli werilebidan
erTi marTalic
`... xolo am qveynad yvelani rom migvatoveben,
yvelaze Zlier RmerTi maSin
Cagvikravs gulSi~
dimitri wiklauri, poeti – saxeli da avtori, romelsac gansakuTrebuli damokidebuleba sdevs
Tan: mas an ar icnoben, an aRfrTovanebulebi arian. avtori, da
lamis, erTaderTic ki, romelsac
garda literaturuli Sromisa da
wignebis gamocemisa, Sexebac ki ar
aqvs dRevandel `aborgebul~ literaturul cxovrebasTan, rogorc
aseTTan.
`...me davibade martoobisTvis,
rom simartove ar iyos marto...~,
arada, is Cveni Tanamedrovea,
profesiiT eqimi-farmakologi, sa­
mi Svilis mama, meuRle, megobari,
kolega, mezRapris Svili. mas ver
miakvlev vercerT literaturul
portalze, verc literaturul
Jurnal-gazeTebSi. is wignidan
wignamde cxovrobs da qmnis. is ganapirebulia dRevandelobis literaturuli `oromtrialidan~ da
keTilsindisierebiTa da zneobiT savse, akeTebs im saqmes, rasac
T­vlis saWirod: weros da Seqmnas
iseTi, literatura, romelsac
a­
r eqneba zedapiruli da warmavali droebis niSani da romelic
`RvTismaZieblobis~ saxeliT SeiZleba movixsenioT. anu swored
im niSniT, rac literaturisa da
xelovnebis (religiis msgavsad)
pirvelsawyisad SeiZleba, CaiTvalos... aki wers `RmerTma icis, sad
dagvadginoso~. da mainc gasakviria
is ugulisyuroba, romelsac misi
nawarmoebebis mimarT avlens lit-
eraturuli sazogadoeba. dimitri
wiklauri ager 20 welze metia wers
da ramdenime wignis avtoria. da es
wignebi araerTi Ciniani Tu uCino
adamianis wignis Tarozea Semodebuli: leqsebisa da poemebis krebulebi `moazrovne gombeSo~, `Sebindebis poeti~, `maTxovris qisa~,
`mzidavi~, `eklebis krefa gvirgvinisaTvis~, piesebis krebuli `antixTonebi~ da sxva. es krebulebi
aerTianebs dimitri wiklauris
leqsebsa da epikur nawarmoebebs
– Janrs, romelsac qarTul literaturaSi Zalian Rrma da didi
tradiciebi aqvs, romelsac Znelad Tu uZlebs mwerlis niWiereba
da nebisyofa da Znelad Tu erTgulebs vinme bolomde. iTvleba,
rom poemebis kiTxva dRevandeli
mkiTxvelisaTvis rTulia. arada,
mkiTxvelo, amas xom Sen Tavad unda
aprotestebde, roca Seni mwerali
CagTvlis martiv da gonebasust
arsebad da ver `gagimetebs~ seriozuli nawarmoebis Tanamoazred? magram, ara, mkiTxveli amas
ar aprotestebs, mkiTxveli ukve
kargadaa `dabolili~ aseTi `WeSmaritebebiT~, mkiTxvels ukve arc
keTili kritikosi agulianebs
kargi nawarmoebebis wakiTxvisTvis, Torem aba, vis darCeboda
waukiTxavi is poemebi, romlebic
swored axali saukunisa da axali
aTaswleulis dasawyisSi Seiqmna da
erTgvarad kidec `moxaza~ uaxlesi
qarTuli poeziis ganviTarebis
axali gzebi. swored epikuri Janri
dadga 21-e saukunis avangardSi da
swored aq gamoisaxa Tavad poeziis wiaRSi momwifebuli problema
– raze da rogor unda esaubro
dRevandel mkiTxvels, romelsac
ivnisi
dimitri wiklauri
31
№6
2011
besik xaranauli
mamuka wiklauri
aTasi sacduriT `umalaven~ literaturis umTavres javars, `RviTos~ – `saTqmels~, `saTqmels~
da kidev `saTqmels~!!! ase rom ar
iyos, gana gauxmaurebeli darCeboda epika `ori furceli cisa da
miwis~ (besik xaranauli), `saubari
sulisa da sxeulis fonze~ (baTu
danelia), `Savi aragvis binadrebi~
(mamuka wiklauri), `mzidavi~ (dimitri wiklauri) da sxva.
magram es sul sxva werilis Temaa.
sul sxva werilisa, isev dimitri
wiklauris sityvebs rom wavumZRvarebdi:
`netav ra simarTles veZebT, Tu
ki RmerTs vkargavT?~
davubrundeT Cvens avtors. misi
Semoqmedeba Tanamedrove literaturaSi erT-erTi yvelaze religiuri xasiaTisaa. saocari iumori,
sarkazmic, mdidari metaforuli
azrovneba, urbanistuli yofisa
da dRevandelobis problemebi,
adamianuri tragizmi, xelovanis
Sinagani gancdebi, sazogadoebisa
da martosulis urTierToba, gandegilobis sakiTxi, moyvasisadmi
Tanadgoma, rwmenisadmi damokidebuleba, orTave soflis uxilavi
da idumali urTierTobebi, sikeTisa da borotebis maradiuli Widili, bunebis Taviseburi wakiTxvis unari da niWi da a. S da a. S.
magram mainc yvelaferi es Rrmadmorwmuneobis, cocxali rwmenis
matarebeli adamianis TvaliTa da
gonebiT gansjili da danaxuli.
`... ici, glaxaki xels rom giSvers
da groSebsa gvTxovs,
sinamdvileSi xels gviwvdis
ufskrulebze gadasasvlelad,
is xeli mere gamoCndeba,
im saWiro dros,
iq rom gadavalT,
sasufeveli ufskrulebis iqiTaa...~
es literatura Rrmad sulieri
da zogadadamianuria. poeturi, religiur-filosofiuri teqstebi
gxiblavs azrovnebis siRrmiT, samyaroSi movlenaTa, saganTa da adamianTa Soris idumali kavSirebis
32
aRmoCenis SiSiTa da sixaruliT,
maRalzneobriobiTa da maRalmxatvruli Rirebulebebi­T... is araC­
veulebrivad flobs e. w. aforistul frazas, mokle da mosxletil
naTqvamSi tevs mravalsaxovan adamianur sibrZnes, romelic SegiZlia miusadago nebismier drosa
da situacias da zustad asaxo ama
Tu im movlenis arsi. es aforistuli sityviereba ki sxva araferia,
Tu ara poetis erTi uSinaganesi,
magram dRes ukve dakargvis piras
misuli Tviseba – mamxilebloba!
mxileba! da egeb, Tavad poeti arc
ki fiqrobs amaze, es misi sulis Sinagani xmaa! xma, romelsac didi xnis
winaT xati gamoaceminebda xolme
Tavis msaxurs, rCeuls – qadagad
davardnils, xan giJad monaTluls,
xan `naxelTebs~, xanac saloss an
unj ymas. jvaris an RvTisSvilis
msaxurad is irCeva, romlis imedi
aqvs jvars, rom morCilad Seasrulebs mis nebas. daufaravad da
miukerZoeblad miitans saymos
yuramde jvaris sityvas. es sityva
ki zogjer sasikeToa da zogjer
Zalian sastikic. am enas jvarTenas uwodeben. poeziasac aqvs es
`jvarTenis~ madli dayolili.
dRevandelma poetma TandaTan daviwyebas misca es misi gamorCeulobis Tviseba. aramc Tu daviwyebas, aramed erTmaneTSi aeblanda
`rCeulobisa~ da `gamorCeulobis~
tyuil-marTali da romelic aseve
sul sxva werilis Temaa. am werilisTvisac gvaqvs epigrafad wasamZRvarebeli sityvebi:
`sityvebi gulis xmauria...
... sibrZnea, roca guliT xarob da ara eniT~
dimitri wiklauri kargad icnobs
msoflio da mSobliur sasuliero
da saero literaturas, srulfasovnad flobs poetur teqnikas,
enas da misi TiToeuli fraza ostatis dawerilia, konvenciuri Tu
verlibri iqneb esa Tu is leqsi da
poema. Rrmaa misi poeturi warmo-
ivnisi
№6
saxvaTa samyaro da es samyaro mudam Tanamedroveobis problemebs
dastrialebs Tavs. maradiulobiT nasazrdoeb Tanamedroveobas.
anu im problematikas, rac sul,
mudmivad awuxebda adaminsa da
sazogadoebas. is axerxebs literaturis mWidrod dasaxlebul
teritoriebze mainc ipovos auTvisebeli adgilebi da pirvelaRmomCenis mowamebrivi bedniereba
gagviziaros. mouxelTebelia misi
literaturisa da misi gmirebis
sacxovrebeli da samoqmedo arealebi, mouxelTebelia dro-Jamis zusti niSanic, erovnulobac,
personaJTa saxelebic ki: gonso,
malqozi, gaxa, ulrihi, lele da
sxvebi. magram mkiTxveli utyuari
alRoTi grZnobs, rom es mis Tavs
xdeba, es Tavisi garemoa, Tavisi
droa, Tavisi qveyanaa, Tavisi samyaroa da Tavisi arCevania gzisa,
romelzec unda `Sedges~. misi
nawarmoebebi aris mcdeloba, erTmaneTs Seajeros da SeaTanxmos
kidec adamianuri arsebobis ori
udidesi (da egeb, Rirseulic!!!)
metoqe: bediswera da Tavisufali
neba, cocxali rwmena da urwmunobis eWvi, RvTaebrivi samarTali da
sawuTisoflo simuxTle. misTvis
Tanabrad xelmisawvdomia, am maradiuli brZolis arsis garkvevaSi
gamoiyenos da daimowmos rogorc
adamianuri yofis magaliTebi,
gamoZerwos saintereso xasiaTebi, tipaJebi, aseve erTi SexedviT
usulo buneba, mTeli Tavisi idumalebiTa da kanonzomierebebiT.
mas ainteresebs da eZiebs siRrmes.
es iqneba adamianis sulis idumali
Sreebi Tu bunebis yvelaze miuvali
da damaluli, da egeb arc ise momxibvleli landSaftebi. misTvis
yvelaferSia `sakbilo~ anu masala
im amocanis amosaxsnelad, riskenac
sruliad Segnebulad mimarTavs
Tavisi mozrdili epikuri nawarmoebebis qargas. xiluli samyaros
gverdiT absolutur siTanabreSi
xatavs araxilul samyaros Tavisi
wes-samarTliTa da kanonzomierebebiT. aseTi cocxali SegrZneba
bunebis movlenebisa, zogadad
usulo (arada, rogor Seuferebelia es gansazRvreba bunebisaTvis!)
bunebisa, iSviaTobadRa qceula
dRevandeli SemoqmedisaTvis. da
esec niSania imisa, rogor daSorebulia Tanamedrove adamiani (da
mweralic!) Tavis samyaros gulisguls. dimitri wiklauris nawarmoebebSi ki bunebis gasulierebuli aRqma imdenad TvalSisacemia,
imdenad mniSvnelovani funqciiTaa
datvirTuli, rom amiTac xvdebi,
es avtori im Zveli modgmis Svilia,
romelsac samyaros mTlianobis
aRqma, miRmieris arseboba, xiluluxilavTan urTierTobis unari,
sisxlis xsovniT, dRemde SeunarCunebia. Cvens garSemo cotaniRa,
magram mainc arian adamianebi, romlebic suliT samyaros siZveles
daatareben. es siZvelea maradiulobis dvrita. es siZvelea da ara
sibere. es samyaros simarTlecaa.
da roca amas aRmoaCen mweralSi,
xarebis sixarulis Jruantelma
unda dagiaros da ara mdumarebis
wyvdiadma dangTqas. me menaneba
dimitri wiklauris mxatvruli
simarTle Taroze debisaTvis, me
mwams am nawarmoebTa WeSmariti
literaturuli Rirebulebisa da
msurs, es bevrma mkiTxvelma naxos
da gaiTavisos. minda misi wignebis
furclebs, gverdebs, striqonebs
ufro meti sinaTlis sxivi anaTebdes, ifurclebodes, ikiTxebodes
da nel-nela CvenSi saxldebodes.
cxovrebis wesiT dimitri wik­
lauri erobaSi moRvawe beradac
ki SeiZleba warmoidgino da miseuli pirovnuli xiblic, mudam rom
TviTironiiTa da moswrebuli pasuxiT isxlets nebismier qebas da
aRfrTovanebas an STabeWdilebas
misi nawarmoebebis Sesaxeb, me piradad, namdvilad mimaCnia Tanamedrove literaturuli cxovrebis
2011
SemoqmedebiTi saRamoebiT
Sevsebuli sicariele
qveynis kulturul cxovrebas Tu SevavlebT Tvals, mis
sofels da qalaqs erTmaneTs
SevadarebT, uTuod gulsatkeni suraTi warmogvidgeba,
imdenad didia sxvaoba maT Soris. dRevandelma siduxWirem
TiTqosda gamodevna soflad
mcxovrebi adamianebis yofidan
moTxovnileba – iyvnen qveyanaSi mimdinare kulturulsaganmanaTleblo procesebis
monawile.
yazbegis raioni saqarTvelos
sxva mTian kuTxeebTan SedarebiT, mciredi, magram mainc aqtiuri kulturuli cxovrebiT
gamoirCeva. xevSi bolo dros
kulturul RonisZiebebs monatrebuli sazogadoebisTvis gasuli zafxuli aRmoCnda dasamaxsovrebeli. Cvidmet ivliss
sofel snoSi saqarTvelos sapatriarqosa da snos sulierebisa
da kulturis centris organizebiT, wminda mefis, vaxtang
gorgaslis STambeWdavi monumenti daidga, radganac gadmocemis mixedviT, snoelebi vaxtang gorgaslis naTlulebad
miiCnevian. Zeglis dadgmis idea
Tavad uwmindessa da unetaress
ilia meores ekuTvnis. gaxsnis
dRe masStaburi RonisZiebiT
aRiniSna: adgilobriv da regionalur ansamblebTan erTad
RonisZiebaSi monawileobdnen
dedaqalaqidan mowveuli qarTuli kulturis cnobili moRvaweni.
yazbegis saraiono kulturis saxli daba stefanwmindaSi
yoveli wlis 20 ianvars aleqsandre yaxbegis dabadebis dResTan
dakavSirebiT, mwerlis xsovnis
saRamos marTavs. misi xsovnis
dRes moxeveebi saflavze aRvlenili sulis mosaxseniebeli
panaSvidiT iwyeben da mxatvruli kiTxviT – „elgujaTi“ Tu
„mamis mkvleliT“ agrZeleben
ukve dabazSi. ramdenime Tvis
win kulturis saxlma saingagrZeleba 35-e gverdze
ivnisi
33
№6
2011
TvalsaCino da Rirseul avtorad,
samagaliTo adamianad, namdvil
qristianad, romlisTvisac sityvi­
erebasa da cxovrebaSi Tanabari
ZaliTaa ganfenili RvTaebrivisa
da adamianuris, dacemisa da amaRlebis misteria.
`...RvTis moyvaruli erTaderTia –
vinc simartoviT ar daiRala...~
baTu danelia
es simartove xom yvelaze sruli
sisavsea, srulqmnilebis gancdaa,
sulieri garjis gzaa, romelsac
dimitri wiklauri sxva namdvil
SemoqmedebTan erTad miuyveba Tavisi jvriT, Tavisi imediT, Tavisi
sityviT Tavisive momavlisaken.
erTgan wers:
`ex, Tixis kaco, gamoZerwvamde
kidev didxans ginda mozelva-o~.
me ki am sityvebs Cvendami, mkiTxvelebisadmi movmarTavdi, kidev
erTxel moviZiebdi mis wignebs Cveni wignis Taroze.
mixaria, rom is Cemi mogvarea,
mixaria, rom me misi Tanamedrove
var da Tu raime gauWirdeba Cems
`qalaqs~, ufali aq, misi saxiT, erT
marTal kacs kidev daigulebs.
`Cems Tavs Soridan
vuTvalTvalebdi, martoobis
frTebs rogor iSrobda~
am poetze SemiZlia davwero
Svidi, cxra an ufro sakraluri
odenobis gverdiani werili. cameti ajobebda, axia poetze! magram
aravin dabeWdavs. radgan is xom
jer cocxalia. Tan Cveulebrivad
cocxali. jer aravin arc TanamedroveTagan da arc momavali
Taobebidan ar SeTanxmebulan mis
adgilze, rangze, genialurobaze.
amitom es werili mxolod damatebiT tanjvad meqceva. maxsovs,
erTxel davwere aseTi 13-gverdiani (vici, rom 7 furceli erTi
sagazeTo gverdia, anu orgverdiani werili warmovidgine) werili
erT poetze da ki damibeWdes, ma-
34
gram vai im dabeWdvas! roca redaqciaSi honorarisTvis damibares,
ase miTxra pasuxismgeblma mdivanma: – am weriliT Tu vimsjelebT,
rusTavelis suraTi unda CamovxsnaT da am qalbatonisa davkidoTo.
gavicine da mwaredac. magram
Tavmdabali adamianiviT, gaCumeba
varCie sakadrisi pasuxis gacemas.
mwared ki damamaxsovrda. arada,
zedmeti araferi ewera iq, arc
yalbi paTosi hqonda Cems sityvebs,
arc xotba da dideba iyo, ubralo
werili iyo da ase erqva `samoTxis
Citi~. etyoba sididec ki moqmedebs
moyvasze. hoda, viswavle Wkua da
mokle werilebze gadavedi, sulac
`dauwerelze~, sanam ilias, akakis,
vaJas suraTebis Camoxsnas da Cemi
werilebis adresatebis suraTebis
gakvris survils damabraleben.
dRes arc is gazeTi da arc is redaqcia arsebobs da arc is Stampdamokidebulebebi, romlis mixedviTac sicocxleSi mwerlis qebac
ikrZaleboda, lamis.
es iumornarevi pasaJi axla im
erT aucilebel gaRimebas hgavs,
panaSvidze rom wascdeba xolme
damwuxrebul Wirisufals.
sjobs davwero `oriode sityva~ da masSi, poeziis kanonebiTa
da wes-samarTaliT movaqcio 13
gverdi. magram alibad da sabuTad
davwero da momavlisaTvis davdo,
radgan viTom gademokratebul da
viTom Tavisufal sazogadoebaSic
dResac mZlavrad igrZnoba Zveleburi mentalobis dasnebovnebuli
da anTebiTi kerebis pulsacia
Cvens sulierebaze. es usiyvarulo
adgilebia CvenSi. `roca ar gviyvars, ara Tu suli, aramed mRvri­
ea mTeli es Cveni kacobrioba~.
ase rom ar iyos, am poets da mis
Semoqmedebas didixania miepat­
roneboda ara mxolod qarTveli
mkiTxveli. is xom araCveulebrivi
poetia, uZlieresi mTargmneli,
rom man mTeli cxovreba mxolod
sityvierebasa da poezias Sealia.
ivnisi
№6
rom misma umZimesma piradma tragediamac masSi TiTqos Seqmna did
niWTan erTad is fsiqologiuri
niadagi, romelzec amoizarda mTe­
li misi SemoqmedebisaTvis damaxasiaTebeli tragizmisa da lirizmis nazavi, sulieri siRrmeebis
TiTqmis miuwvdomeli areebi. man
`gadaarCina Tavis TavSi niWiereba~ (zaza abzianiZe) da miuxedavad
imisa, rom martoa Tavis poetur
sabrZanebelSi, poeziis moyvarulTa mTel Taobebs aziarebs saocar
Semoqmedebas. is axerxebs sruliad
axleburad SeaerTos da daakavSiros sityvebi – uflis uxorco
mxedrebi, axali poeturi arqiteqtura SemogvTavazos, sityvierebis
axali musika mogvasmeninos, sulierebis axali sivrceebi dagvanaxos.
amitom am Semoqmeds aqvs ufleba,
erqvas poeti! imis uflebac aqvs,
iyos poeti, radgan aqvs sakuTari
tragedia, da gancda am tragediisa,
aqvs niWi, atarebs xsovnas, martoobas, marad eWvs, naTel gonebas,
uCveulo smenas, sityvis Jins, iSviaT pasuxismgeblobas sityvierebisa da drois winaSe, saocar Sromismoyvareobas da wadils imisas, rom
aravis hgavdes, Tavisi xma hqondes,
Tavisi saTqmeli, Tavisi kanonebiT
dawerili sityvis samyaro Seqmnas. ar endoba arafers da aravis:
arc xilul da arc uxilav mtersa
da moyvares, taSsa da sacdurs.
yvelafers erTaderTisaken mimarTavs – afokusirebs poeziad, poeziaSi, poeziisTvis. mas tanjavs
cxovreba, misi ar esmiT, an esmiT,
magram ar agoneben. mas aqvs umZimesi xasiaTi, igi cxovrobs sxva realobaSi, martosulia da martoxela, martobinadari. martoobis
msoflios mflobeli, ulukmapuro, umoyvaso, elodeba, rodis
gazomaven da rodis aRmoaCenen
darwmunebiT da daueWveblad mis
`ganier striqons~. me vici, rom is
tanjulia da mxolod imitom ar mecodeba, rom poetisaTvis alalia
es tanjva. da Tu ram aZlebinebs
da aZlierebs mas, rogorc poets,
is, rom Tavadve Cemze ukeT uwyis
yovelive. da roca is martodmartoa, Sia, swyuria puric, moZmec,
Tanamecxedrec, Svilic, dedac,
roca ubralod zis da Tvali Wers
miuSterebia, yovelTvis axsovs,
rom erTaderTi megobari RmerTia! RmerTi ki marto sicocxleSi ar eteva, is maradisobaSia, is
sikvdilSicaa. amitom sikvdilic
megobrad eguleba. sikvdili da
aryofnac, romelic yvelaze ukeT
aaelvarebs mis poezias. sikvdili,
romelic mis saxlSi TxunelasaviT, sadRac uCinod daZvreba.
xSirad daminaxavs rusTavelze,
yovelTvis martoa, Sorsmzirali,
Savi saTvaliT. nu daabralebT manias, rom TeTri samosi mis maRal
torss ubralod uxdeba, ara, es
TiTqos gamowvevaa: am sibinZureSi
sisufTavis SenarCunebis niSnad.
siwmindis saerTguleblad. magram
aramc da aramc zavis niSnad am brZolaSi, bedisweram rom gaumarTa.
ver vityvi, rom is uyvarT. misi
albaT ufro eSiniaT, eridebian,
ekrZalvian. aqvT saamiso mizezebi.
ar minda, vinme davamunaTo masTan
frTxili da erTob mozomili urTierTobebis gamo. radgan is realuradac, poetis Sesaferad eWviania.
hgonia, rom uTvalTvaleben, amowmeben, ebrZvian, uCinrad. o, daundobelo bedis mweralo, zogjer
ra sastikad giyvars adamianTa tanjva, zogjer ra gulmowyalec xar.
metoqes airCev xolme da Tu Zala
SeamCnie, dandoba aRar ici!
arian adamianebi, romelTa sicocxle cxovrebis toli ar aris.
tanjulTa sicocxle sikvdilSic
grZeldeba. poetisaTvis sicocxle
koSmaruli sizmaria, mTeli ZaliT
rom yviris, magram TiTqos xma ar
amosdiso, uJReroa misi bgera, veravis verafers agebinebs. Tan CitiviT frens am sizmrebSi, ar vardeba, vardeba da araferi stkiva.
ivnisi
2011
tereso Sexvedra moawyo axalgazrda moxeve poetebTan, saRamoze mowveulni iyvnen: Tengo
avsajaniSvili, manana gelaZe,
kaxa goderZiSvili, lado marsagiSvili da iago narbuli.
poetebma TavianTi Semoqmedeba warmoadgines, moewyo maTi
leqsebis ganxilva, ansamblma
„didebaim“ ki maT leqsebze Seqmnili simRerebi Seasrula. kulturis saxli xSirad marTavs
RonisZiebebs sxvadasxva kalendarul dReebTan dakavSirebiT.
saganmanaTleblo dawesebu­
lebaTagan aqtiurobiT gamoir­
Ceva stefanwmindis ilia marTlis saxelobis sasuliero
gimnazia. masTan arsebul xal­
xur sakravTa da simReris
bavSvTa ansamblebi, gimnaziis
moswavleebTan erTad xSirad
marTaven SemoqmedebiT, li­
teraturul da gasarTob Ro­
nis­Ziebebs. yovelwliurad adgilobrivi municipalitetisa da
kulturis saxlis TaosnobiT
imarTeba yazbegoba, mwerlebis,
poetebis, regionis momReralTa da mocekvaveTa ansamblebis
monawileobiT, qarTuli sabr­
Zolo xelovnebis CvenebiTa
da tradiciuli do­
RiT. xevSi
bolo dros gaix­
sna samrevlo
skolebi – sofel snoSi, arSasa da daba stefanwmindaSi, aq
Seiswavlian xatweras, oqromqandakeblobas, minanqars, Teqasa da qargvas. drodadro ki
imarTeba maTi namuSevrebis
gamofenebi.
moxeveTa im nawils, visac
uyvars literatura, gansakuTrebulad axsovT gasul
zafxuls yazbegis istoriul
muzeumSi gamarTuli Sexvedra baton rostom CxeiZesTan,
romelsac Tan axldnen batoni
paata CxeiZe, axalgazrda mwerlebi: nino sadRobelaSvili
da zviad kvaracxelia. Sexvedraze saubari dokumentur
prozas Seexeboda, msmenels
saSualeba hqonda axalgazrda
mwerlebis Semoqmedebis gacdasasruli 37-e gverdze
35
№6
2011
diax, ase sizmareulia SemoqmedisaTvis sicocxle. sikvdili didi
poetisaTvis gamoRviZebas hgavs,
xmac gasagoni da mJReri xdeba, mas
scnoben, yurs ugdeben, exmianebian,
acitireben, TavianTi aRmoCenebis
dasturad moixmoben.
minda vusurvo am poets sizmrisaTvis asi weli gaeZlos, mere bedniers gamoeRviZos Tavisi xalxis
gulSi, Tavisi mSobliuri poeziis
wiaRSi. Znelia, sxva ram usurvo
namdvil poets. magram is ufro Znelia, ar dainaxo da ar aRfrTovande
misi SemoqmedebiTi RvawliT, sityvierebisaTvis `qvis kodviT~.
piradi da ubralo adamianuri
Tanaarsebobis gareSe, rTulia TanamedroveobasTan urTierToba.
et­
yoba, es calke niWi da unaria.
`rin­debis Jamia~ axla misTvis. is ki
arada, mas gaubedes da urCies, verlibri ewera. arada, is iseTi rangis
ostatia, imdeni siaxle aqvs versifikaciuli TvalsazrisiT, iseTi
teqnika gaaCnia, ubralod uxerxulia ase ymawviliviT, raime urCio
Tavisi saqmis ostats. bevri sxva
ramec gaubedes. ramdens uZlebs
guli. magram guli ver uZlebs sicocxles. Tumca SfoTavs, borgavs, Zgers da fancqalebs. da amden
da aseT mravalferovan dinamikaSi
swored es fancqali da TrTolvaa
yvelaze mniSvnelovani da esaa
molodini `RvTis stumrisa~, romelic misi sulis farTe striqons
aucileblad SeamoaRebs dRes ara,
xval da maradi puriT daunayrebs
mSier suls poets. 13-marcvliania
misi striqoni, sabediswero 13.
xalxs ar uyvars es navsi ricxvi.
mxo­
lod poets SeiZleboda Sehyvareboda, SeTamameboda mas, rac
xalxs ar uyvars, gaurbis da erideba. mas SeuZlia werili misweros
RmerTs, mze varskvlavebis mosed
Seracxos, sjerodes, rom mis
nafiqrs yoveli balaxi da xe iWers,
mSobliuri wiaRi grZnobs, rom
mRilis Tanaswors ufali mainc
36
usasrulobasTan gaaTanabrebs, da
viT akvanSi – ZarRvebSi, cremlSi,
sizmrebSi, mSveniereba bavSviviT
hyavs Cawolili, samyaros qomagia,
rom sul darekil, sul mogangaSe
zariviT aris, rom zogjer RmerTis nakvalevs xedavs, rogorc brma
xedavs xmasa da surnels, da radgan
siCumes aq sxvaze metad axsovs,
mainc imediT da sasoebiT amarcxebs bedisweras! da martooba, vin
icis, misive Zalad qceula! misive
savseobisa da srulqmnilebis dResaswaulad! tkivilTa gankurnvis
myudro samefod! sadac mxarze
varskvlavi askupdeba Citad!
`Cems Tavs Soridan vuTvalTvalebdi, martoobis frTebs rogor
iSrobda~.
ramdenime wlis win erTi werili
mis Semoqmedebaze poetma dalila
bedianiZem dabeWda `literaturul saqarTveloSi~, imave gazeTSi
daibeWda literator ivane amirxanaSvilis statiac. sul ai, esaa,
rac minaxavs da wamikiTxavs adamianze, romelic Tamamad SeiZleba daasaxelo Tanamedroveobis
erT-erT did poetad. faqti faqtad rCeba: literaturuli premia
`saba~ mas meoTxed wardginebisas argunes mxolod. saxelmwifo
premiis gareSe darCa misi `mTvaris
dResaswauli~ (2003 wels). mas aqvs
miniWebuli mweralTa kavSiris
wlis premia saukeTeso leqsebis
krebulisaTvis 1992 da 2000 wlebSi, aseve 2005 wels mianiWes vaJafSavelas premia (kidev kargi!).
gamocemuli aqvs pasternakisa da
brodskis Targmanebis krebulebi,
romlebic calke werilis Temaa.
wlebis ganmavlobaSi moRvaweobda
mTargmnelobiT kolegiaSi.
roca literaturuli premia `sabas~ miniWebisas, rati amaRlobelma
baTu danelia premiis misaRebad miixmo, aseTi ram Tqva: `is namdvili
maisteriao~! diaxac, is namdvili
ostatia, namdvili maestroa poeziis. da ra Tqma unda, Cven gvyavs sa-
ivnisi
№6
bednierod aseTi `maisterebi~ bevri
ara, magram sakmaod gvyavs, sabednierod, sakmaod! neta ki SeaZlebina
Cveni sazogadoebis gonsa da suls
maTi naRvawis Tundac mcire nawilis
jerovnad `moneleba~ da `Sergeba~.
meeWveba, rom dRes an odesme Cven
amis fermenti sakmaod gvqondes. am
`monelebis~ unars bevri ram uwyobs xels sazogadoebaSi, magram
aramc da aramc, dRes arsebuli
damokidebulebebi
faseulo­baTa
mimarT. CN ven, samwuxarod, uf­ro War­
bad gvaqvs `danomvra-gadanomvris~,
`Su­
ris~, `lanZRvis~, `gaqilikebis~
fermentebi. nurasdros davnomravT maesterebs: vin pirvelia, vin
meore da vin mesame da a. S. TiToeuli
ganumeorebelia da yvela pirvelia!
Tumc isic faqtia, rom es `maesteri~
jer kidev dabeWdilic ar aris literaturuli periodikis zogierT
gamocemebSi. ZlivZlivobiT gamodis misi wignebi da tiraJi 100-200
ar scildeba. ucnaurze ucnauri,
magram faqtia! arada, igi 60 wlis
poetia ukve! da albaT, `rusTavelis
premiis~ erT-erTi yvelaze Rirseuli kandidatic!
xandaxan minda Tavic davindo da
xalxic. xandaxan minda axsna movuZebno am mzian da Tbil qveyanaSi,
amden nacnob-megobrobis dResaswaulSi, mainc saidanRac aisbergiviT amozrdil martoobas,
miusafrobas da vyviri: geniosebo,
`tvindasetyvilebo~ (ase eZaxdnen
firosmans), niWierebo, Tqven gvexmarebiT, rom viarseboT, viqonioT
Rirsebebi, viqonioT smena, xedva,
gemoc ki, uxilavi Tu xiluli xeliT SevexoT sivrceebs, maradisobas, warmavlobas, amaoebas da
yvela am SegrZnebiT gavigoT raa
samyaro, raa RmerTi, raa adamiani,
raa sicocxle, raa bedniereba, raa
ubedurebac, raa siyvaruli, an
suli raa da samSoblo ras hqvia,
magram imaSic dagvexmareT, rom ar
davkompleqsdeT sul da mudmivad
ar vitanjoT Tqveni Tavisdroze
vermipatronebis gamo. Cven xom
aTaswleulebia qristes jvarcmac
gvyofnis satanjvelad da sinanulad... qristeSi varT yvela, zogi
adamianad da zogi geniosad mosuli, magram mainc Tanabarni mis
gulSi! modiT, SevZloT qristeSi
moyvasurad Tanacxovreba!
vyviri, vyviri da aRmoCndeba,
rom mec sizmarSi var da xma ar
amomdis...
`ho, angelozi ara var, mxolod
frTebi maqvs angelozisa da maTi saSualebiT ki ar davfrinavT, aramed
wonasworobas vicavT or wertils
Soris gadebul umoajiro, uxilav
bogirze, romlis qveS jojoxeTis
qvabebic TuxTuxeben da samoTxis
baRic gaSlila – uwarmtacesi~.
2011
nobisa. oriode wlis winaT miviwyebuli literaturuli saRamoebi gamoacocxla batonma
rostom CxeiZem, rodesac yazbegis istoriul muzeumSi misi
biografiuli romanis, „yazbegianas“ ganxilva Sedga. ganxilvas eswrebodnen raionis skolis
bavSvebi da pedagogebi, muzeumis TanamSromlebi, aleqsandre
yazbegis
Semoqmedebis
Tayvanismcemlebi. vfiqrob,
tra­­­dicia kidev gagrZeldeba.
axa­­
li wignis wardgineba, saubrebi literaturaze Tavad
avtorebTan erTad isaa, rac
yvelaze metad sWirdeba aqaurobas da dRevandel pirobe­
bSi metnaklebad SesaZlebelia
gaaq­tiurdes, Torem axali speq­
taklis, filmis wardgineba an
msoflio varskvlavTa stumroba dRes didi fufuneba iqneboda.
yovelive amis gareSe darCenilia axali Taoba – bavSvebi
da mTaSi dabrunebuli is adamianebi, vinc swavlis wlebi da
cxovrebis nawili dedaqalaqSi
gaatara da eziara mis kulturul cxovrebas. vime­dovnebT,
zemoT naxsenebi lite­raturuli
Sexvedrebis gagr­Ze­lebiT, axali
wignebis war­d­ginebiT, SemoqmedebiTi saRa­
moebiT Seivseba
wlebis manZilze dagrovili sicariele.
ana gelaSvili
ivnisi
37
№6
2011
kritika
maia jaliaSvili
parizi – Cemi dagvianebuli siyvaruli
`ra saocrebebs faravs parizi~...
galaktion tabiZe
parizi – xelovanTa meqa.
iq erTxel mainc unda waxvide
`mosalocad~, Tu Tavs poeziis
taZris mrevlad miiCnev.
Tu ginda monawileoba miiRo
dausrulebel ritualSi, romelic
poetebma, mxatvrebma, musikosebma – sityvis, ferisa Tu xmisTvis
`jvarcmulma~ adamianebma Seqmnes.
imitom, rom gadarCe...
parizi, rogorc xsna. swored ase
warmoCndeba es saocari qalaqi lia
sturuas poetur prozaSi `bednieri siCume~ (Tb. 2010): `gmadlob,
RmerTo, rom miwyalobe aseTi
saCuqari – parizi~.
bednieri siCume – poeziis ganzomilebaSi arsebobs da is gustav
floberma aRmoaCina, daxvewili
stilis frangma didostatma.
lia sturuam ki, Cveni drois
araCveulebrivma poetma, Tavis
parizul
dRiurebs
saTaurad
daarqva da amgvarad gamoxata
uZlureba STabeWdilebaTa srulyofilebiT gadmocemisa, ufro
zustad, im gancdis sityvaSi moxelTebisa, romelic geufleba
parizSi mogzaurobisas.
es exmianeba bibliur `dumilis
sibrZnes~, roca siCumeSi ganicdi
imas, rasac umniSvnelo Cqamic ki
daarRvevs da gaauferulebs.
parizi – lia sturuasTvis `STa­
gonebis wuTebSi~ Seqmnili: `wamaxuli, wvetiani goTika, jer barokom
daamZima da moagluva, mere rokokom CaaxuWuWa... parizi mainc am
stilebze maRla dgas, rogorc poeti, romelmac klasicizmic icis,
romantizmic, parnasi, simbolizmi, magram `aqvs mkerds midebuli
qnari, rogorc unda~, literatu-
38
ruli Teoriebis Tavze rom caa,
iq cxovrobs, sadac yvelanairi
gumbaTi, wveti, logika iSleba da
sinaTlis metaforaSi erTiandeba~.
es nacnobi, magram Tanve ucnobi
parizia qarTveli poetis prizmaSi
`gardatexili~.
poeti lia sturua parizs xvdeba,
rogorc suliT monaTesave poets. amitomac aris maTi `dialogebi~ aseTi xatovani, poeturi.
parizi Tavisi ubralo quCebiTa
Tu RirsSesaniSnaobebiT `uyveba~
Tavis warsulze, awmyosa da momavalze, tkivilsa da sixarulze,
lia sturua ki mas acnobs meoce
saukunis 90-iani wlebis Tbilisis
sevdas, Tavis bavSvobasa da sizmrebs da xdeba ziareba. mere erTad
miuyvebian rivolis quCas konkordis moednisaken, `mere vandomi,
sadac sinaTle ufro kamerulia,
abreSumgadafarebuli~.
monmartris kibe, `aqoSinebuli, sadac xataven...~ da mTawmindis kibe... am kibis mogonebas bavSvobaSi mihyavs poeti. parizul
STabeWdilebebSi ramdenime aseTi
mogoneba SemoiWreba, romlebic
novelebiviT ikiTxeba, magaliTad,
bebiis sicocxlis ukanaskneli
wuTebis gaxseneba. bebiam Seayvara
klasikuri musika... man gaufaqiza mzera, rom sxvanairad daenaxa
samyaro da erTi amgvari gansxvavebuli mzeris `aRmoCena~: mara
– `narinjisferi yvavili~: `Cems
ezoSi, patara quCaze, sadac akaciis xeebi idga, margarita gotie
cxovrobda... mara Sevalie dairqva
da namdvil gvars aRar amxelda...
SeiZleba `manon lesko~ waikiTxa,
de griesgan isesxa Sevalie da Ta-
ivnisi
№6
vis gvaradac aqcia?~. maras sevdiani istoria saucxood amxels, ra
mimzidveli Txroba SeuZlia poets. rogor SeuZlia patara adamianis gmirad qceva da mkiTxvelis
samyaroSi dauviwyar xasiaTad
Semoyvana.
dro umowyalod anadgurebs
yovelives, mogonebebis garda. da
ra Zvirfasia is mogoneba, romelic
yoveldRiurobiT gafermkrTalebuli sicocxlis mSvenierebas Se­
gagrZnobinebs.
aseTi mogonebaa lia sturuasTvis parizi, romelsac nagvianev
siyvaruls uwodebs. es aris mis
TvalSi, gulsa da gonebaSi areklili qalaqi, iq nanaxi peizaJebiTa da
sizmrebiT. mkiTxvelsac eufleba
gancda raRac sizmareulisa, isea
gadawnuli realuri da warmosaxuli, magram, rac mTavaria, iseTi
cocxalia striqonebi, isea damuxtuli es STabeWdilebebi energiiT, rom Senc ucnaurad ivsebi da
ixiblebi, avtorTan erTad dadixar Sori da ucnobi qalaqis QquCebSi, ucxo yvavilebis surneliT
iJRinTebi da sxvanairad xedav cas,
miwasa Tu adamianebs.
lia sturuasTvis cocxalia gan­
cda imisa, rom sicocxle RvTis
Semoqmedebaa, samyaros galereaSi
gamofenili, adamianebi ki am gonebamiuwvdomeli Sedevris personaJebi arian.
es aris mxatvruli teqsti, romlis wakiTxva poetad gaqcevs,
ara `qaRaldze riTmebiT~ molaparakes, aramed ufro mgrZnobiaresa da meocnebes, realobis
miRma arsebuli samyarosken mimswrafs.
es proza lia sturuas poeziis
ganuyofeli nawilia – misi poetikis amsaxveli. calkeuli epizodi
– TeTri leqsia – Txrobis mdinarebaSi CarTuli.
parizSi gauCnda poets gancda,
rom arsebobs `esTetikuri saTnoeba~ – mSvenieri, naTeli da sikeTe
– maTi erToblioba da igiveoba.
es xom RvTis aRmweri epiTetebia.
igive gancda gauCnda espaneTSi,
prados muzeumSi, el grekos tiloebis Tvalierebisas. wminda
poezis saufloSi, rogorc galaktioni ityoda, `saRvTo bilikebi~
midian. ase gadaewvneba erTmaneTs
rwmena da poezia.
da bunebrivad Cndeba azri:
`parizic kaTarzisia~, Tavisi istoriiTa
da
dRevandelobiT,
quCebiTa da kafeebiT... mkvdari da
cocxali xelovanebiT.
avtors `mziuri Tvali~ aqvs.
yvelaferSi ucnaur gamosxivebas
amCnevs. `xasxasa balaxis Suqi~ –
realizms fers ucvlis.
misi parizuli sizmrebi amxelen wyurvils, TbilisSi, 90-iani
wlebis Cabnelebul da CaJamebul
qalaqSi waiRos eifelis koSki da
boburi, magram rogor? `ra sakiTxavia. koSki nel-nela ivlis, Tan cas
gakawravs wvetiT, wvimas gamoadens, varskvlavTcvenas mogiwyobs,
TiTqos TuTis xe dabertyes.... `boburi~ (pompidus centri) matarebeliviT wamova: wiTel-yviTeli
vagonebi, lurji milebi, saidanac
mwvane kvamli amodis~.
parizi – gardacvlili esTetebis
qalaqi. magram es gardacvlilebi
arsad ar wasulan da landebad dadian qalaqSi. amitomac aris, rom
Tbilisidan Casul mSvenier poets xSirad xvdebian quCebebsa da
muzeumebSi. maTi dialogi uxmoa da
ucnauri, magram poeti mkiTxv­els
uSurvelad gadmouTargmanebs,
ro­m manac igrZnos da dainaxos is,
rac aqamde ucxo da ucnobi iyo:
`im­dens davdivar, TiTqos fexebSi
zmna Camidges~. da am siarulisas
xedavs: `kiserze Tokmobmuli viioni modis, wiTeli, axlagatyavebuli ZroxasaviT, romlis Caqroba
ufro Znelia, vidre xanZris~. misi
aCrdili Tan dahyveba da Seaxsenebs:
`da ramdens iwonis es ukanali,
kiseri gaigebs male~
ivnisi
(daviT weredianis Targmani).
2011
„Cveni kultura nagvis
warmoebad iqca“
(Jan bodriari)
Cvens patara qalaqSi socialurobis yvela elementia
warmodgenili. isini idealur
kompleqsSi arian Tavmoyrilni:
sivrciTi siaxlove, urTierTqmedebisa da urTierTgacvlis
siadvile, nebismier dros informaciis
xelmisawvdomoba.
magram ai, ra xdeba: nebismier
procesSi monawileoba, an am
monawileobis daCqareba individebSi dabneulobas, SiSs
da gulgrilobas iwvevs. am
gulgrili
Tanamonawileobis
modelad calmxrivi moZraobis
sagzao wesebi gamodgeba – gzas
araferi kveTs, aRaravis xvdebi gzaze, radgan yvelas moZraoba erTi da igive moZraobaa
da manqanis saqare minidan Cans
m­
xolod erTi mimarTulebiT
moZravi sxva manqanebi. iqneb
swored amaSi mdgomareobis Cveni komunikaciis arsi – calmxrivi Tanacxovreba. misi fasadis miRma sul ufro mzardi
gulgriloba, an nebismieri socialuri kavSiris uaryofaa.
es asocialurad kulturuli
sazogadoeba Tanamonawileobas
mxolod taSiscemisas gamoxatavs. maSinac, roca srulebiT
araa saWiro taSi. warmoidgineT, Ria cis qveS mzeze Sekrebili sazogadoeba iniavebs,
erTi saaTiT dagvianebuli koncerti iwyeba festivalis samxatvro xelmZRvanelis omaxi­
an-gamamxne­v ebeli SeZaxiliT
`sameg­relo Cvenia!~, gaurkveveli xarisxis xmis aparatura
koncertis mimdinareobis procesSi montaJdeba da sazogadoeba ver arkvevs, Sewuxebuli
sopranos mimika dramatizmis
nawilia Tu xarvezebis gamo
wuxs. Zlivs SesamCnevi mRelvarebiT gatrunuli mayurebeli gansakuTrebiT mZafrad
reagirebs misTvis mSobliur
enaze amRerebul ucxoenovan
gagrZeleba 41-e gverdze
39
№6
2011
mas mohyveba yvaviliviT damWknari rembo. mokveTili Tavi da
fexi mixtian metros liandagze,
fexi pirdapir gulSi urtyams daxvewil verlens: `niuansebi, elferebi, naxevartonebi~.
`Sevdivar notrdamSi da sanTlebs vunTeb mkvdar poetebs~.
aq xvdeba galaktionsac, Tavis
`samSoblos~ da masTan ase saubrobs:
`– Sen rom parizSi gecxovra, ras
izamdi?
– `iyo Sarl bodleri, mware da
Zvirfasi~. absents davlevdi da
notrdamidan gadavxtebodi.
– eifelidan ara?
– eifeli Tqveni Taobisaa. me da
goTika ufro vewyobiT erTmaneTs.
TiTistariviT iCxvliteba misi
wvetebi. mere mova vinme SenisTana
da gamacocxlebs.
– marTla grZnob Cems siyvaruls?
– bundovnad, rogorc sizmrebis
gadazneqil wels.
– Cemi yvelaze sayvareli metafora.
– marTla? Sen rom kidev erTi
qali giyvars?
– marina. ar SexvdiT sadme erTmaneTs?
– ki. haerisgan Cais ayenebs da
mere WurWels recxavs~.
galaktioni da marina cvetaeva
– poetis Tanamdevni, romelTac
yvelgan da yovelTvis xvdeba.
lia sturua metaforebiT fiq­
robs da wers, sxvanairad ar SeuZlia gadmosces, rasac xedavs. da
yovelive ferwerul tilod iqceva. maT Soris, `parizis stomaqi~,
romelSic `mcxunvare wiTeli batonobs~.
am qalaqs isedac kargad icnobda poeti, magram axla ra daxvda? `axlandeli monmartri Cemze
Jolosfrad
SeRebili
oTaxis
STabeWdilebas tovebs~, `wminda
parizuli bohema Seicvala aRmosavleTis keviviT gawelili sit-
40
kboTi, zangebis ritmiT~.
parizi avtors TiTqos mSobliuri tkivilebisagan droebiT aTavisuflebs, aviwyebs, raTa Semdeg
ufro daitanjos sinamdvilesTan
pirispir SexliT; `monparnasze
modiliani dafrinavs da balzakis
rablezianuri Zegli dgas. mZimed,
Tbilisurad mtkiva Tavi~.
magram ra aris Tavisufleba?
rodis aris poeti Tavisufali?
maSin, roca sinaTliTa da siTboTi
savse kafeSi zis da wers `xalxiT
savse simartoveSi~, Tu zRvas rom
uyurebs, usasrulos da mainc
`adamianis TvalisTvis afrebis TeTri qinZisTavebiT Sekruls, saRamoobiT sisxlis gubeebians?~
da kidev: Tavisufleba da martooba – aris Tu ara es ori sityva
mniSvnelobiT tolfasi?
poeti igonebs, rom erT dRes
sakuTar Tavs pol valeris wigni
aCuqa. `aris raRac sakraluri Tavis motyuebaSi~.
da mkiTxvelic daaskvni, rom
martoobac da Tavisuflebac Tavis motyuebaa. adamiani yovelTvis
raimes TavdasxmaSia: adamianebisa
Tu sagnebisa, survilebisa da ocnebebisa. Tumca, rom ara Tavismotyuebis tkbil-mware sitkbo,
arc es wigni daiwereboda.
parizma gaacno poets kloSarebi – quCis mxatvrebi, Tavisuflad
rom xataven trotuarebze, Tumca
SeiZleba ki iyo Tavisufali, roca
sxvaze xar damokidebuli, imitom
xatav, rom saarsebo fuli giwyalobon cnobismoyvare gamvlelebma.
dadixar poetTan erTad parizis
kafeebSi, bastiliis moedanze,
operaSi, sadac `traviata~ gadis. da masTan erTad mainc sZlev
TiTqosda dauZlevel simartoves:
`haeris nasvretSi pepela gamoZvra
frTebiT da SuqiT Semexo, sixiste
damirbila~.
`– wavideT oranJriSi! – ambobs
elguja. me iq xaim sutini melodeba, mas mone, pikaso – inteleqtu-
ivnisi
№6
alebis TamaSi formiTa da feriT,
da ara giJis Tavis xeTqeba sikaSkaSeze~.
sityva, feri, xma – xelovnebis
`wminda sameba~ da meoTxe – surneli, samives Tanxmlebi – poetis
Tanamdevni. amitomac aris, rom
parizSi misi fiqris mdinareba
mudmivad poetebs, mxatvrebsa da
musikosebs dastrialebs. uCveulo
da STambeWdavia misi dakvirvebebi
calkeul tiloze.
da midixar masTan erTad luvrSi.
`Sesvlis win Cems Tavs vekiTxebi:
SeiZleba Tu ara aq Cemi darRveuli
proporciebis Setana da venera
miloselis win dadgoma, Tundac
erTi yalbi bgeris gaJRereba mis
srulyofilebaSi?~
lia sturua sruliad sxvagvarad
dagvanaxvebs cnobil mxatvarTa
tiloebs. is saocar megzurad warmogvidgeba xelovnebis samyaroSi
da mis `yvela Sres~ mogvaxilvinebs.
rogoria lia sturuas TvaliT
aRqmuli mark Sagali? `caze ise xom
ver gaivli, rogorc miwaze, iribad, almaceri wvimasaviT unda iaro,
yovel kacsa da qals Sua, Tu isini
icnoben erTmaneTs yvavilebis buCqi amodis, viRacis mucelSi bavSvi
Wvivis, viRacisaSi – violino. miwaze ki Zroxa dgas, rZiT savse, Seni
pirvelyofili samSoblo. SeiZleba Sagals movwonvar kidec Tavisi
cidan. amas rom gavifiqreb – iseTi
maRali vxdebi, TiTqos si bemolis
mwvervalze vdgavar~.
da araCveulebrivi axsna: `morigi darbevis SiSi xom ar aiZulebs
Sagals haerSi Camokidos Tavisi
axloblebis tanebi, rom miwa ver
miwvdes, ver avnos, miT umetes,
roca isini fexmZimed arian bavSvze, violinoze, Zroxaze, qalebic
da kacebic, axal sicocxles aCenen,
oRond, caSi mSobiaroben~.
wignis furclebze SexvdebiT van
gogs – qudis farflebze dawebebuli sanTlebiT, Rame saxatavad:
`SuadRis mze ar yofnida Tavis gas-
aglejad?~ xaim sutins, amadeo modilianis, Salva qiqoZes da kidev
bevrs, xelovnebisTvis Tavganwirulebs. maT Soris, irakli farjians – sorbonas taZarSi daaTvaliera poetma misi gamofena: `sinaTles
rom lurji Tvalebi gaukeTo, adamianis forma misce, ufro sworad,
miniSneba am formaze da moargo
bibliis daZvelebul sanTlisfer
furclebs. aseTia es saxareba. angelozebi, wmindanebi da batknebi,
cocxal arsebebTan msgavsebis
miuxedavad, mainc sinaTleebi arian, iseTi elvare, rom Tvals ver
gausworeb. rogor iqmeba aseTi
TeTri feri? saidumlo, romelic
saflavSi Caitana mxatvarma~.
wignSi poezia, ferwera da musika erTmaneTs gadaewvneba. erTze
saubari bunebrivad iwvevs meoresa da mesames. saubris stili
da manera samiveze erTia – metaforuli, eqspresiuli: `violino
musikalur instrumentebSi gamorCeulad miyvars. igi CemTvis lurjia, iseTi lurji, `romelsac CaRrmavebis saocari unari aqvs. rac
ufro Zlieria lurji, miT ufro
mkafiod eZaxis adamians usasrulobisken, aRviZebs masSi sevdas
umanko zegrZnobadis mimarT~ (v.
kandinski). es Zlieri lurji rom
moipovo, van gogis yviTelisa ar
iyos, stiqias unda gaurigde, iseTi
elvare tkivili aitano, TiTqos,
Wrilobaze marili dagayares~.
`sinaTlis wveTic ar Cans~ – asea
daxatuli SuaRame. haeri `SeRavaTianad, aJurulad Savia~.
parizis simSvides drodadro
arRvevs Tbilisis `koSmari~: XX
saukunis bolos Tavsdamtydari
revolucia. lia sturuasTvis, re­
volucia im adamianTa mogonilia,
`romelTa bunebaSi RmerTi ver
amarcxebs qvecnobieris fskerze
gatrunul obobas da iqseleba
misi Sxamiani ZafebiT garemo da
es adamianebi yvelafers angreven,
moZmeebs klaven, qveyanas lamis ga-
ivnisi
2011
Semsruleblebze, es ucxoobis
SegrZnebiT gamowveul Sinagan SfoTvas da `ra SuaSi var~
damokidebulebas cvlis ufro
mSobliuri,
axlobeli
da
`saxlSi var~ SegrZnebiT. amiT
damSvidebuli da koleqtiuri
kmayofilebiT savse mayurebeli tovebs cis qveS Riaobas
da daxurul, Zalian daxurul
TeatrSi inacvlebs premieraze
sruli SemadgenlobiT.
TeatrSi premieraa!
„bakulas Rorebi“.
sainteresoa, ra samuSaoebs
asrulebs
qalaqis
garemos
dac­
vis inspeqcia, roca msgavsi kul­
turuli RonisZiebebis mxat­vrul-dekoratiuli
morTulobebisTvis qdadiane­
bis baRis arcTu ise iSviaTi
jiSis
buCqebi
nadgurdeba.
msaxiobebis mondomebul niWier `Rrutunze~ mayurebeli
dadebiTad reagirebs. gantvirTvis araCveulebrivi saSualebaa Teatris mmarTvelis
mraval funqciaTagan erT-erTi – amrevebis da uzrdelebis
dasja-gamokideba, romlebsac
ubralod ar undaT iq yofna
da sapirfareSoSi gasvlas imizezeben xmamaRla. Teatri nam­
dvilad asrulebs funqcias.
mayurebeli isvenebs, erToba,
cotaTi dafiqrdeba. raze?
speqtaklis formis reJisoris­
eul gadawyvetaze – ai, cxo­
velebis rolebic adamianebs
rom aqvT SeTavsebuli.…
aravin ifiqrebs kinoCvenebaze, romelic premieris gamo
gadaido. bertoluCi SeiZleba naklebad saintereso iyos
sazogadoebisTvis,
romelic
qa­la­qis centrSi dadgmuli
sareklamo baneriT nauwyeb
premieras didi xania elodeba.
sazogadoeba am SemTxvevaSic
koleqtiurad calmxrivia. an
yvelani erTad virazmebiT da
mivdivarT koncertze, sadac
SeiZleba Cveni mamao vnaxoT
da gagvixardeba, an speqtaklze yvelani erTad vicinebT,
dasasruli 42-e gverdze
41
№6
2011
yvelani
erTad
davukravT
taSs... da ase mainc viqnebiT erTad.
ise, kacma rom Tqvas, araerTxel mifiqria sazogadoebriv
azrze xelovnebis zegavlenis
saWiroebis saeWvoobaze. minda
davZlio es eWvis bacila. ar
minda vifiqro, rom Cveni kulturuli garemo nagvis narCenTa
narCenebad, usargeblo substanciad iqca, romelsac ver
viSorebT.
am cruesTetikuri Rirebu­
lebe­
bis damkvidrebis koleq­
tiu­ri miswrafeba kidev erTxel
adasturebs, rom aseTi kultura mxolod xmauria da meti
araferi, moxmaure kultura ki,
romelic xmauris xangrZlivobasa da xarisxzea damokidebuli, swrafad amowuravs Tavis
Tavs, radgan mxolod xmauriT
nasazrdoebi surogatuli xelovneba erTjeradi moxmarebis
saganTa daniSnulebas asrulebs. eg aris da eg. sazogadoeba
ki saerTod gulgrilia, is sakuTar Tavs TviTon ubiZgebs
gulgrilobisken. gulgrili
sa­zo­­gadoeba ki advilad iqceva
spe­kulaciuri suliskveTebis
xelovanebis, profartistebis
saTareSo sivrced. romlebic
Zalian TvalSisacemi calmxrivobiT axali fiqciebis damkvidrebaze izruneben.
daSenebis gzaze ayeneben~.
avtoris azriT, poetic revolucioneria, magram misi brZola – `es
aris brZola WeSmaritebis, poezis
arsebobisTvis~. brZolis mizania
ara mkvleloba, aramed mtrisTvis
`mSvenieris gamocxadebis~ Cveneba.
lia sturuam icis am brZolis gulubryviloba, magram mainc ibrZvis Tavisi SemoqmedebiT. misi saqme
ar aris politika: `me minda magidasTan vijde da vwero~.
rac mTavaria, ucxo qalaqi ver
afermkrTalebs samSoblos, piriqiT, metad SeagrZnobinebs mis Rirebulebas:
parizSic,
mxrebiT
lokokinas niJarasaviT daaqvs Tavisi saxli, Cveulebebi, tradiciebi: `notrdamis win piridan zonariT amovaxvev Cems sveticxovels,
davxedav, cocxalia, isev iseTi
mSvenieri, sruliad gansxvavebuli
goTikisgan da orive miyvars, davkecav, Cavabruneb niJaraSi, gumbaTs
ver Cavatev, Saravandedad damimrgvaldeba Tavze da me, absurdis
adamians, RmerTTan mimaaxlovebs~.
RvTisken uamravi gza midis,
oRond yovel gzas siyvaruliT
unda Seudge. poetisTvis, amjerad,
es samSoblos siyvarulia – ase
cincxlad gancdili.
erT saRamos guji amaSukelTan
aseTi dialogi gamarTa; `–yovel
Rame oTxTavs vkiTxulob... magram ras niSnavs es qarTuli suli,
romelzedac gauTaveblad laparakoben, Senc axseneb Sens wignSi.
gunebaSi mecineba. esmodeT imaT,
vinc patriotizmis naklebobas
mab­ralebda leqsebSi!
– ai, Sen rom RamRamobiT gaiZulebs, oTxTavi ikiTxo~.
amitomac zis parizSi da wers
Tbilisze. ratom? `mxolod aq SeiZleba ise wera, TiTqos angelozma
migkida xeli da musikasTan migiyvana~. `vwer imaze, rogori sqeli
da oqrosferi Tafli dioda erT
dros cacxvebidan, rom SeiZleboda ca dagepirqvavebina da misi
tkbi­li nawili qilebSi Cagesxa~.
parizTan romani mqondao, – aRiarebs poeti da es siyvaruli kvla­
vac gaaxsenebs qalaqs: parizSi,
albaT, isev wvims: `es raRacnairi,
natifi wvimaa~. `parizis suni, albaT, yovelTvis momenatreba, sanam
cocxali var, Semwvari wablisa da
yavis suni, mzesaviT yviTeli sunamos naSTi flakonebSi, restornebis haeri, iseTi epikureuli da
eleganturi, rable da apolineri
rom aurio erTmaneTSi. mkrexelobaa Tu Cveulebrivi metafora?~
arc erTi da arc meore. an orive
erTad, an – es cocxali gancdaa qalaqisa, romelmac pirvelad gauCina survili, rom `Cemi wigni parizis
Sesaxeb, Cemi nervebis erTi patara,
zRarbiviT ekliani gorgali, frangulad iTargmnos~.
TaTia qobalia
42
ivnisi
№6
2011
paata Samugia
ori avtori, ori wigni
umberto ekos „vardis saxeli“
umberto eko qarTuli auditoriis didma nawilma eseistikiT
gaicno. Zalian Tanamedrove, Tamam,
arakoniunqturul da arastandartul eseebs mkiTxveli ar aklda.
Tumca didxans mogviwia lodinma,
sanam qarTulad iTargmneboda misi
savizito baraTi „vardis saxeli“.
romani, romelic gamocemisTanave
saerTaSoriso bestseleri gaxda,
Tavad avtori ki dRemde yvelaze
„citirebadi“ mweralia mTel mso­
f­lioSi.
marTalia,
`vardis
saxeli“
1980 wels gamoqveynda da CvenTan
30-wliani dagvianebiT moaRwia,
magram tradicias verafers uzam!
rogorc wesi, ZiriTadi kulturuli siaxleebi xSirad dagvianebiT
modis qarTvel mkiTxvelamde. imedia, es „tradicia“ mainc amoiSanTeba adre Tu gvian. am mxriv aris
saintereso Zvrebi qarTul sagamomcemlo sivrceSi da vnaxoT, sabolood ra iqneba.
„vardis saxeli“ garda imisa, rom
xarisxiani literaturaa, bevri
gverdiTi (oRond sruliad dadebiTi mniSvnelobiT) efeqtic axlavs. magaliTad:
am romanis wakiTxvisas imavdroulad kiTxulob, sul mcire,
50-mde wigns. es lamis Teoriuladac SeuZlebeli faqti praqtikulad SesaZlebeli xdeba ekos SemTxvevaSi (umberto ekos, rogorc
postmodernis erT-erTi aRiarebuli Teoretikosis, saxeli gvibiZgebs am process kiTxva ki ara,
metakiTxva davarqvaT).
CamTrevi deteqtivi, romelzec
gawyobilia teqstis arqiteqtura, sinamdvileSi ostaturi simu-
lakria. realurad kiTxulob wigns
samyaros Sesaxeb, didi siyvarulis,
didi SiSebisa da „didi sicilis“
Sesaxeb. kiTxulob „vardis saxels“ da amavdroulad „mkrexeli“
wmindanis – kviprianes „nadimsac“
kiTxulob, asizelis moZRvrebebs
kiTxulob, sxvadasxva metafrasul
wyaroebs kiTxulob, biblias xom
kiTxulob da kiTxulob da rasakvirvelia, aristoteles „poetikis“
im nawilsac kiTxulob, romelic
dRemde dakargulia. Tumca es teqsti (vgulisxmob aristoteles
„komedias“) nawarmoebis mTavar RerZad qceula da mTeli 840 gverdi
mis Ziebas eZRvneba.
erTi sityviT, sulac umecari
rom iyo, am wignis wakiTxvis mere
Tavisuflad SeiZleba Tavs ganaTlebuli uwodo, anu, ekosave eniT
rom vTqvaT, metaganaTlebuli (metad ganaTlebulio, – daamatebda
mavani mokalambure).
teqstSi didi adgili eTmoba Teologiur disputebs, citatebiTa
da interpretaciebiT „xmalaobisas“ personaJebi xSirad fizikur
dapirispirebamdec midian. avtoris upiratesoba isaa, rom mas SeuZlia es, erTi SexedviT, mosawyeni
akademiuri diskusiebic ki sulmouTqmelad sakiTxavi gaxados da
amavdroulad, met-naklebad gaziaros Suasaukuneobriv Teologi­
as, urTierTgamomricxav Teoriebs RvTisa da religiis Sesaxeb,
gagxados mkiTxveli ki ara, ase vTqvaT, minimecnieri. wers kidec, rom
„wignebi kvlevisTvisaa Seqmnili da
ara imisTvis, rom maTi gvwamdes“.
aseTi midgoma ekosTvis sruliad
bunebrivia – is mweralTan erTad,
mecniericaa. Tumca TviTon piriq-
ivnisi
adre sadRac amovikiTxe, Tu
dawer, bolos wakiTxul wignze
unda daweroo. avtori aRar
maxsovs, magram faqtia, rom
asec viqcevi xolme. sanam STabeWdileba cxelia, refleqsiac
ufro sainteresoa, mere ukve
interpretaciebis tyve SeiZleba gaxde.
bolos ori wigni wavikiTxe
miyolebiT. erTi qarTuli, erTic italiuridan Targmnili.
ori sxvadasxvanairi wigni. kontrastebi isedac mniSvnelovania, CemTvis ki – sasicocxlodac. am mxriv gamimarTla
– orive avtori urTierTkontrastulia:
erTi – ucxoelia, meore – qarTveli.
erTi – erTi SexedviT, mZimea,
meore – erTi SexedviT, msubuqi.
erTi – Sua saukuneebze wers,
meore – Sua 90-ianebze.
erTi „diogeneSia“ gamocemuli, meore „inteleqtSi“.
erTi – Cemi kargi nacnobia,
meore – kargi iqneboda, yofiliyo.
erTi – umberto ekoa, meore –
irakli javaxaZe.
43
№6
2011
iT fiqrobs, erT-erT interviuSi
ambobs: „me var mecnieri, romelic
xandaxan prozas wers xolmeo“.
Znelia, daeTanxmo!
Cemi mokle mimoxilvidan ise
Cans, TiTqos „vardis saxeli“ rTuli teqsti iyos. ra Tqma unda, asec
aris, magram – erTi SexedviT. es
mravalSriani filosofiuri deteqtivi, sinamdvileSi, TavauReblad
sakiTxavi teqstia. me, piradad, sam
dReSi auCqareblad wavikiTxe da
amis Semdeg gadavedi irakli javaxaZis sam moTxrobaze, romelsac
asec hqvia – „sami Zveli moTxroba“.
irakli javaxaZis
„sami Zveli moTxroba“
90-ianebze bevri qarTveli mwerali garjila, zogi kargad, zogic
– piriqiT. me Sen getyvi da, masala SemoakldebodaT! eg 90-ianebi
sacxovreblad ar vargoda, Torem
sawerad da aRsawerad pirdapir
miswreba iyo. gexsomebaT, mza
kriminaluri scenarebi, uSualod,
moqalaqeebis Sublebze cxveboda.
magram kriminalis, ufulobis, uimedobis da kidev bevri u-raRacobis drosac adamianebi mainc cxovrobdnen. da raki cxovrobdnen, ese
igi, uyvardaT, sZuldaT, SurdaT,
eSinodaT, swamdaT...
irakli javaxaZis „sami Zveli
moTxroba“ 90-iani wlebis mxatvruli dokumentia, Tavisi yvela
aqsesuariT – „savetski“ manqanebiT
(iSviaTad, „firmenebic“ gaielvebs,
oRond ise, 25-e kadriviT), iaffasiani aryiT, imdroindeli qar­
Tuli (RmerTmani!) hitebiT, ruseT­
Si gada-gadmo-frenebiT, CxubebiT,
siy­varuliT. es ukanaskneli albaT
yvela droSi TiTqmis erTnairia da
mTlad 90-ianebs ver mivakuTvnebT,
Tumca mainc iyo raRac sxvanairi am
urTierTobebSic.
avtori zedmeti koketobisa da
qaragmebis gareSe hyveba saTqmels.
yvela fraza zustia, mxatvrulad
motivirebuli da konkretuli in-
44
formaciis matarebeli. Txrobis
swrafi tempi da marjve iumori amsubuqebs im mZime suraTebs, moTxrobebSi rom gamoCndeba xolme.
iseTi STabeWdileba mrCeba, rom
avtoris protagonisti (adre rom
lirikul me-s etyodnen) xSirad
Tavad avtorivea. erTgvari avtobiografiuli moTxrobebia. magaliTad, Tavidan bolode realuri
mgonia moTxroba, romelsac hqvia
„Tavidan bolomde gamogonili ambavi“. kalamburad nu CamiTvliT,
gagaxsenebT, vaJa-fSavelas Tavisi
zRapris qvesaTaurad rom „namdvili ambavi“ ewera. es ise, remarkisTvis, Torem teqstis av-kargze
es ar moqmedebs. davabraloT es
yvelaferi Cems mamakacur alRos. Tumca avtori moTxrobaSive aRniSnavs, rom alRoze aseTi
warmodgena imTaviTve mcdaria:
„araviTari mamakacuri da qaluri
alRo ar arsebobs. arsebobs Cveulebrivi adamianuri alRo, romlis
gamovlinebis SemTxvevaSi, mamakacebi qalurad, qalebi ki mamakacurad naTlaven (iSviaTad – piriqiTac xdeba)“, – aRniSnavs moTxrobis
personaJi.
moTxroba
meore
pirisadmi
mimarTvis formiTaa dawerili,
TiTqos avtori ixsenebs, warsulSi iCxrikeba, sakuTar Tavs
esaubreba, ekamaTeba da cdilobs,
Cvenc, mkiTxvelebic, dagvaswros
am faqts.
teqstis dasawyisi – mokle (magram arsebiTi) kiTxvebisgan Semdgari momcro abzaci – begbederis
„eqstazis“ aluzias aCens. Tumca,
sul piriqiT – im dros, roca javaxaZis es moTxroba daiwera, begbederi „reklamSikad“ muSaobda da
kalami (Tu klaviatura) gacilebiT gvian mosinja, ase, 10-ode wlis
mere.
yofiT TemebTan erTad avtori
Semoaparebs xolme filosofiur,
egzistenciur sakiTxebsac, oRond
umtkivneulod, ise, rom teqstis
ivnisi
№6
sada faqtura ar dairRves.
moTxroba „kolia“ ori sxvadasxva erovnebis adamianis Sinaarsian urTierTobazea agebuli.
metyveli dialogebi da masSi gabneuli cocxali iumori mas kargad
sakiTxavs xdis, Tumca finali sakmaod sevdiani da pirquSia.
samagierod „adamiani zero“-s finali gacilebiT optimisturi da
sasiamovnoa.
„adamiani zero“ aris moTxroba
adamian zero-ze, adamian nulze,
adamian momxmarebelze, romelsac
yvelaferi daangariSebuli aqvs da
„civi ofli asxams, roca mezobeli
gadawyvets, Sewyvitos amqveyniuri arseboba da suli ufals
miabaros“, radgan „yoveli groSi
gamoangariSebuli aqvs“. magram
aseTi standartuli, nacrisferi
2011
adamianebis cxovrebaSic xdeba
xolme gardamtexi, gauTvaliswinebeli faqtebi. da, rogorc wesi, es
„gauTvaliswinebeli faqti“ sawinaaRmdego sqesisaa xolme. am SemTxvevaSi moraluri dilemaa – an
mobezrebamde SeCveuli ojaxi, an
uCveulod komfortuli cxovreba
sabediswero (da saocnebo) qalTan
erTad.
rTuli momentia namdvilad.
Tumca, rogorc ukve vTqvi, mas
nawarmoebSi sakmaod sasiamovno
dasasruli aqvs. daaxloebiT albaT mixvdiT – rogoric, Tumca
mainc ajobebs Tavad moTxroba
waikiTxoT, avtori ukeT mogiyvebaT. miT ufro, rom es sada da gemovnebiani moTxrobebia – yovelgvari gawelvis, gapranWvisa da
„gajoisebis“ gareSe dawerili.
`inteleqti~ gTavazobT
edgar alan po
`yorani~
edgar alan pos „yorani“ pirvelad
1845 wlis 29 ianvars gamoqveynda gazeT
„niu iork ivning mirorSi“. redaqtorma
leqsi mkiTxvels ase warudgina: „yorani“ amerikuli poeziis ubadlo nimuSia
misi daxvewili mxatvruli Canafiqrisa
da leqsTwyobis didi ostatobis gamo“.
publikacia maleve gadabeWda Sta­
tebis aTamde perio­
dulma gamocemam,
Seitanes amerikuli poeziis anTologiebSi. gaxmaurebuli leqsisaTvis,
romelmac pos saqveynod aRiareba
moutana, poetma honoraris saxiT sul
xuTi dolari miiRo.
„yorani“ pirvelad vaJa-fSavelam
gaaqarTula 1906 wels, riTac safuZveli Cauyara sxvadasxva Taobis mTargmnelTa mravalwlian Ziebas, survils,
rom arsebobdes leqsis metnaklebad
zusti poeturi versia.
krebulSi Sesulia erTi Sedevris
ocdaerTi qarTuli Targmani da erTic
– daumTavrebeli, romelic galaktion
tabiZes ekuTvnis.
wigns erTvis avtoriseuli esei „kompoziciis filosofia“, sadac „yoranis“
Seqmnis istoria da SemoqmedebiTi impulsebia axsnil-gaazrebuli.
ivnisi
45
№6
2011
oqtai qazumovi
jguf `stigmatis~ poeturi filmebi
giorgi bundovani
46
istoriaSi arsebiTad yovel axal
epoqas garkveulwilad uarmyofloba axasiaTebs, ufro sworad
– mohyveba xolme. risi ganmapirobebelic imis iluziaa, TiTqosda ukve
mignebuliyos raRac kiTxvebi raRac
pasuxebze, romelTa fonzec manamdeli gamousadegrad, an Zaladakargulad miiCneva. magram gadis dro da
roca es aRtkineba (metwilad ki moduroba) Cacxreba, gaivlis, gamofxizlebuli adamianebi gawbilebulis
imedgacruebiT miiyuJebian xolme
sakuTar TavSi. Tumca am aRtkinebas,
rogorc zRvas Relvisas, araerTxel
gamouriyavs da gamouCinebia iseTi
iSviaTi margalitebic, romlebiTac
aqamde vTavmomwoneobT.
uarmyoflobaze mogaxsenebdiT:
uarmyofloba saerTo Tvisebaa,
rogorc axali Taobis, aseve misi
uSualo winamorbedebisa. pirvelis
uarmyofloba Zalze xSir SemTxvevaSi
warsulis `CamorCenilobasa da sibnelis~ gmobazea orientirebuli, xolo
meores yovelgvar siaxleSi gzasacdenilobis, siyalbisa da gadagvarebis SiSi Trgunavs. ratom? pasuxi
orgvarad SeiZleba gaices: 1) an ver
xvdeba siaxlis sazriss, 2) an marTlac
fsevdokulturulia is, rasac didi
mniSvneloba eniWeba axal epoqaSi.
TumcaRa yvelafers sabolood
mainc dro rom akuTvnebs Tavis saxels, amas zedmeti mtkiceba ar sWirdeba. erTi kia, rom dResdReisobiT
formobrivi siaxlis, rogorc viTomda originalurobis da amiT `genialuris~ mignebis pretenziebi xelovnebaSi ufro fsevdokulturul
cnobierebas amkvidrebs yvelgan da
yvelaferSi, vidre amaRlebuls.
`viRacam~ XX saukunis dasawyisSi unitazi gamofina, viTarca
xelovnebis eqsponati, ramac didi
xmauri gamoiwvia, radganac masSi
erTgvari uarmyofloba dainaxes
xelovnebis CarCoebisa da am CarCoebisgan moyirWebulobisa. marsiani
samarTlianad miiCnevs, rom ukve
Cvens TanamedroveobaSi aseTi gamoxdomebis dro wasulia. me ki vityodi,
rom ufro metic, es qmedeba rogorc
erTjeradi aqti mxolod erTjeradad efeqturia (an iyo), Torem arc
skulpturas, arc mxatvrobas es ar
autacia da Tavis STagonebis wya­
rod ar gauxdia. ratom? imitom,
rom xsenebuli sagani Cven ver aRgvamaRlebs, esTetikur tkbobas ver
mogvaniWebs da a. S.
werilisTvis amxela Sesavali imisaTvis damWirda, rom poetisa da
artistis giorgi bundovanis da
misi jgufis – `stigmatis~ filmebis
mayurebels zustad Tu ara, miaxloebiT mainc is azri gagiCndeba, rac am
SesavalSia gacxadebuli. magaliTad,
aris Tu ara es uarmyofloba? raime
pretenziebis mqone mkvdradSobili
wamowyeba? da a. S. rac neba-uneblied
kritikulad gangawyobs filmebis
mimarT da winaswar dagZabavs kidevac. magram mTavaria mcirexans daakvirde, rom myisve aRmoaCen saSenos
da amdenad sainteresosac.
2009 wlis martSi poetma giorgi
bundovanma `kavkasiur saxlSi~ poezias panaSvidi mouwyo, riTac Tavisi,
rogorc poetis poeziasTan (viTarca
ukve xrwnad fenomenTan) gamomSvidobebis manifestacia moaxdina, ramac
rogorc mosalodneli iyo da sruliad bunebrivadac, araerTgvarovani
damokidebulebanic warmoSva rogorc `panaSvidze~ damswre sazogadoebaSi, aseve mis gareTac. magram
is sinamdvilec, rom poezia mxolod
striqonTa Tu azrTa garkveuli simwyobriT dalageba araa, rasac Cven
leqss vuwodebT da rom igi met-naklebi odenobiT TiTqmis yvelaferSi
vlindeba, gvagulvebinebs, rom giorgi bundovani, swored mis (e. i. poeziis) versifikaciul gamoxatulebas
emSvidobeboda da marTlac mas Semdeg weliwadnaxevari arsad araferi
gamouCinebia leqsis saxiT, da ro-
ivnisi
№6
gorc Tavad ambobs: – poeturi marxva
Seinaxa am xnis manZilze. Tumca Tavisi
filmebis prezentaciebisas dasZens
xolme: `me ukve filmebs viReb da rac
ramaa CemSi poeturi, ukve filmebis
saSualebiT gamoixatebao~. es ki imaze
mianiSnebs, rom kavSiri massa da poezias Soris mainc grZeldeba.
es filmebi, rogorc misi avtori
acxadebs, ar aris farTo masebisTvis gankuTvnili, dabali rezoluciisaa da kustaruladaa gadaRebuli.
filmebis wardginebisas es naTqvami
mayurebels imTaviTve ganawyobs imisaTvis, rom mas saqme eqneba iseT filmTan, romelic ver daikvexnis da arc
aqvs amis pretenzia, maRali xarisxiT
da mas (mayurebels) erTaderTis –
ideisa da ganwyobis moxelTeba darCenia. erTi SexedviT mayurebels eqmneba STabeWdileba, rom am filmTa
erTaderTi logika misi ulogikuroobaa. ufro sworad, filmis aRqma
jer aseTi ganafiqriT iwyeba, magram
Tu cota ukeT Caakvirdeba, igi iq
marTalia windawin daugegmav (Tumca
am mxriv gamonaklisebic arsebobs),
magram mainc spontanur siuJetur
rkalsac aRmoaCens. ratom spontanurs? imitom, rom winaswar aravin
icis (TviT artistmac ki) Tu rogor
ganviTardeba, ra kalapotiT waiyvans
artisti siuJets. igi Tavisufalia
Tavis gadawyvetilebebsa da moqmedebebSi, rac gulisxmobs srul improvizacias. ramdenadac artistulia adamiani, miT ufro saintereso
gamodis filmic da mxolod amis Semdeg eZleva filmsac Tavisi saxeli.
cnobili naTqvamia – `seriozulobidan komikurobamde sul erTi
nabijiao~, es fraza yalbi seriozulobis komikurobas amxels da garda
amisa, yoveli SeWmuxvnili warbebis
ukan gulianad mocinaric, meocnebec
rom dgas, imazec mianiSnebs. albaT
ramden adamians warmoudgenia sakuTari Tavi, romelime gmiris adgilas
scenaze Tu gadasaReb moedanze. an
Tu gnebavT reJisorad romelime sayvareli nawarmoebisa da a. S. ara aqvs
mniSvneloba im pirovnebas moeZeveba
saamiso niWi da gaqaneba Tu ara, dro
da SesaZlebloba Tu ara. mTavaria
rom ndomebia, unda da gulic daw-
yvetia aRusruleblobis gamo. am
naTqvamis sailustraciod evropuli
sinamdvilis karnavalebi gamodgeba,
karnavalSi xom Tavisi Sesabamisi CacmulobiTa da qcevebiT adamianebi imas
ganasaxiereben, vinc moswonT. zogi
mekobrea, zogi raindi, zogi romeliRac cxoveli an Tundac zRapris
gmiri. d
D a ra aris karnavalis umTavresi mizani da arsi? mxolod garToba?
aA ra, survilebis Tundac droebiTi
realizeba, gamoCena, tkivilad naqoniebis Semsubuqeba. garToba meoreulia, marTalia misi umTavresi, magram
mainc atributia. aseTad mimaCnia
giorgi bundovanis `poeturi filmebic~, Tumca igi iseTive pompezuri
araa, rogorc karnavali da es mas
bevrsac daaklebda albaT – me am SemTxvevaSi `survilebis gaxarjvas~ vgulisxmob ufro, roca es seriozulobac gRlis kacs da mogyirWebia ukve.
da am gadasaxedidan giorgi bundovanis `poeturi filmebi~ erTgvari
kaTarzisis rolsac asrulebs, am
sityvis yovelTvis ara esTetikuri,
magram samagierod umravles SemTxvevaSi Terapiuli TvalsazrisiT,
radgan masSi uxvadaa mocemuli meditaciuri da transuli, zogierT SemTxvevaSi ki depresiuli momentebi.
calke sasaubroa filmebisTvis
SerCeuli musikac, romelSic aseve
xSirad dominirebs induri samyarodan moxmobili motivebi, rac Zalze
organulad erwymis siuJets, avsebs
mas. magaliTad am TvalsazrisiT
gamovyofdi filmisTvis `mRvimis
kaci~ SerCeul indur sameditacio
galobas, romelSic mxolod erTi,
magram induizmisTvis sakvanZo gamoTqma `aum~ ismineba.
giorgi bundovanis filmebi amosacnobad, sainterpretaciod gveZleva. zogjer Cven Tavad gviwevs davukavSiroT filmis siuJeti da saTauri
erTmaneTs, swored amocnobili Tu
raimes miniSnebad aRqmuli moqmedebebis gaSifrisda kvaldakval. xolo
rac Seexeba daskvnas, igi yvelas sakuTari msoflmxedvelobidan, gemovnebidan, mrwamsidan da Sexedulebebidan gamomdinare gamoaqvs, risTvisac
filmebi sakmao masalas iZlevian anu
qmnian metad karg fons samsjelod...
ivnisi
2011
`inteleqti~
gTavazobT
mamuka wiklauri
100 leqsi
`mamuka wiklauris leqsebi, albaT, ver mianiWebs kmayofilebas
imaT, visTvisac poezia momxiblavi iluziaa, Svebis baRia. am
wignSi iluziebi gafantulia,
baRi – damWknari, ocneba – frTaSekvecili. avtori daufaravad afrTxilebs mkiTxvelebs:
`aq nurvin moxvalT surnelovan
yvavilebis­
Tvis, anda forToxlis tkbili wvenisTvis~. poeti mware nayofs gvTavazobs,
romelsac `xe cnobadisa~ iZleva. igi imaTi sazrdoa, vinc Sinaganad Wvretisa da gansjisaken
aris midrekili.
mamuka wiklauris mier daxatuli sinamdvile erTgvarad
moulodnelia
mkiTxvelis
tradiciuli warmosaxvisaTvis.
poetis mimarTeba samyarosTan
gamokveTilad disharmoniulia.
nacnobi Tematika – mTa, bavSvoba, mamuli – Taviseburi, gansxvavebuli kuTxiT aris aRqmuli,
ris gamoc SeuTanxmeblobis
gancda ufro sagrZnobia. Cven
siyrmidan vicnobT im mTas, sadac yelmoRerebiT dgas pirimze, xolo mindorSi dedoflis
Tvalebi – yvavilni `bzinven~.
mamuka wiklauris peizaJebi
moklebulia feradovnebas. es
imis gamo ar xdeba, TiTqos poeti gulgrili iyos ferebisadmi.
mizezi sxvaa: `mokvda pirimze~,
`amoaxrCves dekis yvavili~. maT
nacvlad mTis kalTebs yinulisa
da Tujis yvavilebi mosdebia...~
(fragmenti Teimuraz
doiaSvilis winasityvaobidan)
47
№6
2011
100 leqsis qveyana
nino vaxania
Zveli, warmarTi kolxebis STamomavali
(arCil fircxalavas 100 leqsi, `inteleqti~, 2010)
didi xania kacobrioba darwmunda, rom samyaros Sesacnobad, WeSmaritebis gasagebad, sruli harmoniis misaRwevad ar aris sakmarisi
mxolod azrovneba. rogori perifraziTac unda gamoviyenoT rene
dekartes cnobili sityvebi: `vazrovneb, maSasadame varsebob~, yovelTvis mainc knin, arasrulyofil
ganmartebas miviRebT adamianis
arsebobisa. cxadia, arc marto
grZnobadi Semecneba, arc grZnobisa da gonebis Serwyma-SeerTeba
ar ganapirobebs, ar gansazRvravs
ucnaurisa da uTqmelis wvdomas. raRac ufro meti, ufro sxva,
ufro idumalia saWiro. samyaros
sulis SesagrZnobad, ufalTan kavSiris dasamyareblad RmerTs sityva gauCenia. `pirveliTgan iyo
sityuai~. sityva, romlis Sinaarsic mxolod pirdapiri mniSvnelobiT ar Semoifargleba. jadosnuri
sityva, Tavis Tavze aRmatebuli,
sityva siyvarulisa da rwmenisa,
sakraluri, mokled, poeturi sityva. mxolod poeti Wvrets kacTagan dafaruls, poeti gvaaxloebs
simarTlesTan, poets aqvs Zala da
SesaZlebloba saganTa da movlenaTa sulis gaxsnisa. poetis sityvas da sityvis iqiT nagulisxmevs
SeuZlia SegvagrZnobinos eWvic,
nugeSic, marcxic, gamarjvebac,
simwarec da sixarulic... poeti
miezadeba Cvens suls `cad maRlad~, Cvenze ufro naTelis, Cvenze
ufro srulqmnilisken, romlis
saxed da xatad varT gaCenilni da
uromlisodac ar gagveZleba.
am ucnauri da amaRlebuli sityvis, namdvili, wrfeli poeziis
madls aziarebs mkiTxvels arCil
fircxalavas leqsebi, gamocemuli
48
`inteleqtis~ popularuli seriiT
`100 leqsi~. krebulis Semdgeneli
da winasityvaobis avtori levan
bregaZe sainteresos, ucnaurs, STambeWdavs... uwodebs poetis Semoqmedebas, xolo Tavad avtors ase
metyvelad axasiaTebs: `sxva kaci
iyo~.
varskvlavian casa da Tvalwin
dafenil qveyanas gadaSlili wigniviT kiTxulobda da suli wmidis
madliT Seqmna sizmariviT mSvenieri da mouxelTebeli striqonebi. yoveldRiuri yofis patarpatara wuxilTa Tu mokrZalebul
siameTa tvirTs leqsTan, sityvasTan pirispir, marto darCenili
ixsnida xolme usazRvro tkivilis
fasad, gaSiSvlebuli nervebiTa da
suliT sxvas, mkiTxvels uqmnida
sevdian da amaRlebul samyaros.
arCil fircxalavasTvis axlobelia, `moSinaurebulia~ yvela
adamianis fiqri, – fiqri saerTod.
fiqri, romelic adamians aamaRlebs, ganwmeds, gaamSvenierebs.
saxriani sofleli biWis fiqrebi,
poeziad gardaqmnili, TavisTavad
mSvenieria da ufro mniSvnelovania, rom es suraTi Tan moiyolebs
fiqrebs gauqmebul samrekloebze.
poeti, ra Tqma unda, Tavisi drois
Svilia. oRond uRmerTo sazogadoebaSi mcxovrebi, grZnobs pasuxismgeblobas warsulis landebisa
da momavlis winaSe. maSin, roca
adamianebze RvTiuri madli aRar
gadmodioda, poeti werda:
gauqmebuli samrekloebi
Tavs maxseneben
da viT megobars
meferebian muqi CrdilebiT.
arCil fircxalava leqsiT da
leqsSi cxovrobda. yoveldRiur
ivnisi
№6
realobas leqsad gardaTqvamda.
misTvis `erT dros cas leqsebad
ekidnen Citebi~, magram avma, sazarelma, muxTalma senma TiTqos SejibrSi gamoiwvia, TiTqos gauqro
xalisi, neba da unari leqsis werisa, Tumca poeti sikvdils rodis
SeSinebia! L
lado asaTianiviT Seudrekeli,
Tavis sakralur misiaSi darwmunebuli, igi sakuTar Tavs da yvela poets amxnevebda:
iare!
iare!
Tamamad iare!
did bodiSs movixdiT yovelgvar
snebasTan,
tkivils ra xeli aqvs poetis
nebasTan,
poeti aTasebs ukurnebs iarebs,
iare!
da rac unda gtanjos wuTisofelma, rac unda maxe dagigos
da gaTrios, `siyvaruls mainc
ar ganeridoo~, – gvirCevs Tavad
amqveynad siyvarulisTvis movlenili adamiani. man icis, rom sicocxliT tkboba cota ramea, rom
`ufro metia maradisobiT tkboba~.
am krebulSi Sesul leqsebs
sikvdilis aCrdili Tan dahyveba.
da isic igrZnoba, rom poetma icis
sakuTari fasi, icis naTqvami sityvis Rirseba da Tviseba. icis, rom
xalxSi, erSi `gadagdebuli~ sityva
ar ikargeba, ar qreba, avtorisgan
damoukideblad ganagrZobs arsebobas da marad mohfens `zeciuri
rwmenis madls~.
arCil fircxalavas rCeul as
leqsSi ramdenime Temis, variaciis, ciklis gamoyofa SeiZleba.
erTi gamokveTili Temaa dedis
saxe, dedis, ara marto yofiT, realistur planSi, aramed simbolur
aspeqtSi gaazreba. poetis `sanTeliviT spetak dedas~ mariami hqvia.
avtori ar keklucobs, ar aWarbebs,
ar aigivebs deda mariams RvTismSobelTan, Tumca kargada aqvs gaazrebuli misi da saerTod, yvela
dedis didi misia, `daniSnuleba da
saRmrTo vali~. da mainc, sxvaTagan
gansxvavebuli, ufro mZime, ufro
Znelia jvarcmuli, tanjuli kacis
– poetis dedoba:
2011
`artanuji~
gTavazobT
dedaCemi araa mariam RvTismSobeli,
magram dedaCemi poetis dedaa.
deda am leqsebSi xan didi xnis
unaxavi Svilis molodinSi gaTeTrebuli da am Cumi, uTqmeli
sevdiT ganspetakebulia, xan avadmyofi Svilis sawolTan mdgari
`daisiviT wynaria~ da irgvliv
simSvides hfens, mwuxarebaSi amaRlebuli sxvasac umsubuqebs mZime
tvirTs... poets eCveneba, `sizmareTidan gamovida imedi – deda~ da
TiTqos Savi gza naTdeba, gasxivosndeba, `vardisfer gzad~ iqceva.
gulwrfel samadlobels aRuvlens zeciers:
madloba ufals, Tu movkvdebi dedis xelebSi,
Tu dedis cremli avgarozad damekideba.
leqsi `kidev cota xans~ avtoris
aRsarebaa, TviTgvemaa, monaniebaa.
`ekliani~, `RorRiani~, `javriani~
Svili dedis winaSe Tavs damnaSaved, Semcoded grZnobs.
am uneblie codvisgan aravin aris
dazRveuli da Tavisufali amqveynad, magram poeti Tavisi gaSiSvlebuli, faqizi, sufTa suliT sxvaze mZafrad, sxvaze mtkivneulad,
sxvaze mometebulad wiTldeba
sircxvilisagan da Tanac `mzes –
rogorc dedis kalTas~ efareba.
locvas aRuvlens Svili dedas,
romlis saxebac leqsis bolos
RvTismSoblis saxebad maRldeba.
striqonebs Soris vxedavT locvad
damdgar, Tvalcremlian mgosans,
gvesmis misi RaRadisi, rwmeniTa da
siyvaruliT gajerebuli:
xatovan azrTa krebuli
(SearCia da Targmna
baCana bregvaZem)
didi moazrovneebis, mwerlebis,
religiuri da politikuri
moRvaweebis frTiani gamonaTqvamebi – originalidan Targmnili da anbanurad dalagebuli.
Zveli welTaRricxvis filosofosebidan uaxlesi literaturis TvalsaCino saxelebamde.
markus avreliusi, albert ainStaini, xorxe luis borxesi,
bertold brexti, Teodor
dostoevski, mahaTma gandi,
jordano bruno, petre kapica,
eJen ionesko, jon kenedi, riunoske akutagava, migel de
unamuno, stendali, gustav
floberi, artur Sopenhaueri,
viqtor hiugo... 200 avtoris
3000-mde rCeuli gamonaTqvami
erT wignad.
damicav moyvris Ralatisgan,
kidev cotaxans
mtrebisagan damicav, dedi
nu, saxiero
nu, keTilo,
nu, sasoebav,
nu daiRlebi siyvaruliT.
poets aqvs yvelaze Zvirfasi da
mSvenieri saunje – fiqris ufleba
ivnisi
49
№6
2011
da nagrZnobis striqonebad gadmocemis unari.
martooden Sen SegiZlia,
Sen – adamians SegiZlia
jvars daemsgavso.
– Tavisufali nebis gamoxatvacaa, Rrmad nagrZnobis `mokled
Tqmac~ da Tu gnebavT, mowodebac.
mTeli wigni TiTqos gamoTxovebaa sicocxlesTan, magram arsad ar
ismis sulmokle adamianis wuwuni,
mxolod bunebrivi sevda, sicocxlis sxva formiT gagrZelebisTvis
mzadeba, uzenaesis winaSe pasuxismgeblobis grZnoba msWvalavs
TiToeul leqss.
SenTan me mainc var valdebuli
mSvidobiT Cemo lamazo saxlo,
micdis SaveTi ganaTebuli
da maradisi dumilis axo
saxli ki poets, pirvel rigSi,
xalxis gulSi aqvs. winaparTa
mZlavr nakvalevze aago TviTonac
axali Senoba, Tavisi kvalic Rrmad
aRbeWda poeziaSi.
enaneboda Tbilisi, sadac `finagentebs ejijRineboda~, `saxlmmarTvelobas guls uwvrilebda~,
poetebTan da loTebTan megobrobda da leqsiT iwvoda.
enaneboda mSobliuri sofelic,
romelic mudam Tan sdevda, sadac
unda yofiliyo da enaneboda didi
sofeli – wuTisofeli, romelSi
cxovrebis SesaZlebloba erTxel
eZleva adamians. TviTon miaCnda,
rom es Sansi bolomde ver gamoiyena. ra ubralo da sevdianad lamazia es striqonebi:
ar gaugiaT aq Cemi mosvla
da verc wasvlas gaigebs vinme
silamazis trfiali da CveulebrivSi uCveulos damnaxavi da
aRmomCeni iyo arCil fircxalava.
aba, naxeT rogoraa amaRlebuli
yofiTi movlena am striqonebSi:
ase mgonia – locvas apirebs
glexkaci –
xnulSi rom Camdgara SiSvel fexebiT –
quds moiSvlipavs,
cas axedavs,
50
Subls moimSralebs.
enatreboda gardasuli, eZvirfaseboda zRaprebad da legendebad moRweuli, vin icis, rodindeli fesvebi. tyaSmafebi Tu
rokapebi misTvis realuri arsebebi iyvnen, cremliT dastiroda
mafSalias sikvdils, avadmyofoba
ra mosanatrebelia da enatreboda
Cveneburi, Zveleburi, tradiciuli `batonebi~... Tavisken ezideboda Ziri, libo, miwis yivili:
da qviTinebda jiSi warmarTis
warTmeuli cis uxmo sisveles
rogorc TviTon wers erT leqsSi, igi ar yofila mozeime poeti,
ufro cremliani da dardiani meleqse gaxldaT. azimzimebuli brbosgan isedac ganze gamdgars –
esizmreboda sadRac xSir tyeSi
ganmartoebiT Camdgari saxli.
es arc xalxisgan gaqcevas niSnavs, arc sakuTari niWisa da SesaZleblobebis verdafasebas, miT
umetes, ar niSnavs maradiuli
RirebulebebisTvis zurgis Seqcevas. Tavisi Tavisken jiutad
da mtkice nabijiT mimaval poets
samSoblo arasodes daviwyebia. an
daviwyeba ra saTqmelia – saqarTveloTi cxovrobda, saqarTveloTi sunTqavda. warsulSi eZebda
Zalas da rwmenas, momavals Sehxaroda, awmyo xom TiTqmis arc arsebobs poetebisTvis. samSoblos
yvela kuTxes etrfoda, erTnairad efereboda mTas da bars. Nniko
lorTqifaniZis erTi miniaturis
personaJiviT masac suraTi Tu
ruka `axsenebda, aZalebda, atkiebda raRacas~ da iyo –
mainc yovelTvis qarTveli
dardiT, ocnebiT, RviZiliT.
siamayes ver faravda caiSis danaxvisas:
aq SoTas mze-wigns Targmnida
kolxi frangTa enaze
vaJas nafexurSi Camdgars aRsarebasaviT dascdeba:
ivnisi
№6
gana samegrelo mecotava,
gana `sisa-tura~ daviviwye
granelis landi ar asvenebs:
davdivar rogorc granelis landi
da Tbilisidan gaqcevas vlamob
simon Ciqovanis
natrobs:
gaxsenebisas
axla sadme, soflad, mama-papurad
erTad vidgeT RvTismSobelis winaSe
yvelafers, rac amqveynad xdeba,
RvTis neba, uzenaesis maradiuli
mzera gansazRvravs, RvTis miwieri gamoxatuleba, mze, sakraluri, miTiuri, yovlismomcvelia
am leqsebSi. Zveli, warmarTi
kolxebis STamomavali poeti Tavadac locvas aRuvlens mzes – suliviT Tavisufals. misi Zalisa da
gavlenis sityviT gamoTqma Znelia,
magram avtori saswauls axdens.
Tavadac Zvel kolxad gardaiqmneba, RvTis winaSe miwas rom iyridnen
Tavze, viTom cocxlad imarxebodnen. saTxovari, saxvewari, sanatreli da saocnebo ki erTi aqvT imaTac da Cvenc:
2011
ginda vedrebad CagviTvale,
ginda Sekedlebad CagviTvale,
ginda gandgomad CagviTvale
Cven sxva anderZnamags arvis vubarebT,
vivliT saflavebad, muxad da Zelqvad,
oRondac yvela qarTvels qarTveli erqvas,
qarTveli erqvas – Tavisufali!
mamuli misTvis sigrZiT ki ara,
simaRliT izomeba, amitom sulerTia, xars ra erqmeva – loma Tu
Cela, an qalaqSi myofs ra moenatreba – odoJReri yana, xari Tu
venaxi, mTavaria, Seni soflis, mamulis, samSoblos ca namusis qudad
gexuros kacs saqveyno gzebze.
gulwrfelad surs poets samas
aragvels samasmeerTed miematos
da saocar pirobas, fics debs
RvTisa da qveynis winaSe:
mere ki...
mere,
roca waval, CaviRvenTebi,
moval balaxad,
cxenis saZov balaxad moval
da
isev SenTvis gavagrZeleb yofas,
mamulo.
`inteleqti~ gTavazobT
mixeil javaxiSvili
`ubis wignakebidan~
mixeil javaxiSvilis `ubis wignakebidan~ – qronologiurad dalagebuli fragmentuli Canawerebi – is
unikaluri masalaa, romelic CaZiebas,
CaRrmavebas, amocnobas, Seswavlas
saWiroebs da afarToebs dainteresebuli mkiTxvelis Tvalsawiers.
mwerali
sruliad
Segnebulad
da mizanmimarTulad qmnida Tavis
Canawerebs. Tavadve aRniSnavda: `dReSi
aTiode azrs, naxuls da gagonils viwer
ubis wignakSi. es ambavi Cvens mwerlebs
sasacilod ara hyofnisT. ase icinian zulusebi da buSmenebic, roca evropieli kbilebs ixexavs~.
Canawerebidan aSkarad Cans, rom mixeil javaxiSvilis piradi da SemoqmedebiTi cxovreba aRsavse iyo aRmasvlebiT,
upiratesad ki kritikiT, lanZRviTa da
muqariT. furcel-furcel iZerweboda
misi sulieri biografia da mxatvruli
Ziebani. gambedaobiTa da SorsmWvretelobiT ikveTeboda is `wyevla-krulviani~ sakiTxebi, romelic metad mwvave,
sicocxlisunariani, realisturi tendenciebi aRmoCnda.
Tqven winaSea didi mwerlis vnebani –
uamravi yofiTi, erovnuli, socialuri
Tu literaturuli saidumlos amosaxsnelad.
ivnisi
51
№6
2011
zeinab saria
`bolomde davrCi Sleg poetad~
(anu hermenevtikuli refleqsiebi rene kalandias leqsebze)
gancxromiT
mcxovrebno,
keTildReobis moyvarulo Semoqmedebo, wuTiT mainc Tu gsurT igemoT
WeSmaritad poeturi cxovrebis
Seulamazebeli sinamdvile, estumreT qarTvel poet rene kalandias
zugdidSi, quTaisis quCis 6
# 2-Si. mis
binaSi uflis angelozs dalandavT,
RvTaebrivi siRaribis sunTqva moswvdeba yurTasmenas. eleqtrogayvanilobis xarveziT Tu bedisweris
romeliRac idumali gamovlinebiT
saxls xanZari gauCnda da daiwva.
amJamad poeti, Cveni saamayo TanamoZme, avtofarexis zeda sarTulze
cxovrobs. misi samyofeli – es aris
mouwyobeli darbazi, romlis kedeli iatakidan Weramde wignebis sabinadrod qceula. yvelgan, saiTac
ki gaixedavT, wignebia: magidaze,
fanjris rafaze, skamebzec ki... da
es ra gasakviria imgvari diapazonis
SemoqmedisaTvis, iseTi literaturuli gurmanisaTvis, rogoricaa
rene kalandia, romelic dReSi 300
gverds kiTxulobs da guldadinjebiT eZebs teqstis yvela SesaZlo sazriss, nawarmoebis pirdapir
azrs Tu mis sxvadasxva Sres.
guliTadi maspinZeli gulRiad
SemogegebebaT. xelgaSlili damxvedria, baraqiani, uSurvelad gagimaspinZldebaT literaturuli
siaxleebiT: gadmogdebT nodar
tabiZis `galaktionis~, am TiTqmis eqvsasgverdiani monografiis
ganmeorebiT dabeWdvis sixaruls,
xelaxla gangacdevinebT Tamaz
Cxenkelis mier Targmnili induri poeziis siRrmes; im poeziisa,
uromlisodac ar moiazreba sakacobrio kultura. Semdeg Jurnal
`qarTul mwerlobas~ gadagiSliT
da Tanamedrove literaturul
procesebze gesaubrebaT; aWa-
52
rel poets, zurab gorgilaZes
gagacnobT, `Rvinisfer poets~,
romlis leqsebsac, misive TqmiT,
`rqawiTelisa da manavis mokamkame
feri gasdevs~.
gesaubrebaT xmamaRla, alalad,
uSualod...
mis cxovrebaSi siaxlea: gamomcemloba `inteleqtma~ seriiT `100
leqsi~ rene kalandias krebuli
gamosca. wignis Semdgenelia ivane
amirxanaSvili (adre TviT renem
Seadgina esma onianisa da geno kalandias krebulebi).
`rodesac leqss vwer, seismuri ryevebi xdeba CemSi~(`poeturi
aRsareba~),– ambobs avtori da
mkiTxvelic im molodiniT xsnis
`100 leqss~, rom es igrZnos;
xsnis da rwmundeba, rom am teqstebis gageba sulieri Semecnebis
kargi gakveTilia.
cxovrebis kontrastebi (wuTisofelma ki saSineli kontrastebi SesTavaza: sulis sinatife da
cxovrebis talaxi, sulieri simdidre da materialuri siRatake,
sulieri aRmasvla da realobaSi
umsgavso yofa, araiSviaTad SemTxveviT adamianebTan urTierToba...) mis poetur kontrastebSi
gamovlinda: erT leqsSi SeuZlia
ufalic axsenos da `qveSeT bervis~
(saba) modulaciebic. Tavisufleba
SeinarCuna, verc erTma xelisuflebam ver acduna `oqro-vercxliTa~ da `kargi biniT~ (misive leqsikuri erTeulebia), sakuTar wiaRSi
Caibartya cis aTinaTi da ugroSkapikod umdidresi adamiani ambobs:
`yovladZliero, yabuls var
Sens sxivze – pawawinaze~.
(`mTavrobebi da poeti~)
misi pirveli krebuli `xsovnis
yvavili~ 1972 wels daibeWda da
ivnisi
№6
imTaviTve cxadi gaxda, rom avtorma brZola gamoucxada poetur
Sablons, siaxlis niSniT dagvamaxsovra Tavi. es Tanamedrove poeziaze daweril araerT werilSi
aRiniSna. (magaliTad, jarji fxoveli, `mTlad me mekuTvnis qveyana~, J. `ciskari~, 1983 w., #12, gv. 101).
saintereso is aris, rom TviT rene
kalandiasac ekuTvnis publikacia,
romelic karg samsaxurs gagviwevs avtoris postulatebis gasacnobiereblad. am TvalsazrisiT
sayuradReboa werili, gamoqveynebuli 1983 wlis #12 `ciskarSi~,
romelSic 80-ian wlebSi axalgazrduli poeziis garSemo gamarTuli
diskusiis eqo ismis. werils hqvia
`gaTvaliswineba~ Tu poezia?~ da
dawerilia guram petriaSvilis sa­
pa­
suxod. avtorma damajereblad
gamokveTa, rom namdvil Semoqmeds axali rakursebi aqvs, sakuTari TvalTaxedva; rom WeSmarit
poetebs yovelTvis `axali aRqma
SemohqondaT, rac absoluturad
ucnobi iyo maTi Tanamedrove
mkiTxvelisaTvis. maTma azrovnebam dros gauswro da swored
amitom monaTles isini... `ucnaur~,
`bundovan~ da `gaugebar~ poetebad. `kanonebis gaTvaliswinebiT~
SesaZloa moipovo sicocxleSi
friad popularuli da taSixvetia poetis saxeli, magram es xom
upirvelesad Tavis motyuebaa da
sxva araferi? fizikuri gardacvalebis dRidanve aseTi `poetis~
`rCeulebs~ avgias Tavla elodeba~
(gv. 116). marTlac, rogorc ZvelberZnul miTSi heraklem gawminda
didi xnis ganmavlobaSi gausufTavebeli Tavla, romelzec kalapotSecvlili mdinareebi miuSva,
swored aseve, dro gawmends literaturas rioSi margalitebisagan,
gacxrilavs Rirebulsa da umniSvnelos, gamoarCevs `RvarZlsa~ da
`ifqls~. swored im droisaTvis
saimedo nawarmoebebs wers renes
kalami.
rodesac rene kalandias Semoqme-
debas gadaavleb Tvals, geniSneba
goeTes sityvebi: `Tavdapirvelad
poeti wers ubralod da cudad.
momdevno etapia, roca is wers
rTulad da, agreTve, cudad, da bolos, poetis mwvervalia, roca igi
wers ubralod da kargad~. baton
renes amJamad swored es periodi
aqvs. gaiara axalgazduli eqsperimentebis drom. fraza gaxda sada,
gamWvirvale, SeiZina klasikuri
sisadave. gamoucdel mkiTxvels
SeiZleba Seeqmnas azri, rom ase
TviTonac SeuZlia. ai swored aq
Secdeba igi. amgvari STabeWdileba matyuaraa. sinamdvileSi sadad
wera bevrad rTulia, vidre axalgazrdulad, e. i. bundovan-Canislulad. teqsti erTi amosunTqviT
dawerilis STabeWdilebas tovebs.
ara da es leqsebi avtoris samuSao
magidaze, rogorc saerTod xdeba,
rasakvirvelia, karga xans ido da
daxvewa-gaSalaSinebis proceseb­i
ga­
mo­
iara, sanam saboloo saxes
miiRebda. eqspromtad Rirebuli
ara iqmneba ra. pirveli monaxazi
sanam saboloo saxes miiRebs, poetur laboratoriaSi `Camoqnis~
process gamoivlis.
rene kalandias poeziaSi (rogorc pirad cxovrebaSi) kelaptrebad anTia saxelebi saxelovani
Semoqmedebisa: oTar WilaZis, SoTa
CantlaZis, ana kalandaZis, muxran
maWavarianis, Tamaz Cxenkelisa...
Tu gvsurs mis SinasknelSi gavikvlioT bilikebi, gzamkvlevebad
es saxelebi gamogvadgeba. avtori swored maTTan axdens sulier
identifikacias.
galaktionis tragikuli aRsasruliTaa STagonebuli leqsi
`1959. Cvidmeti marti~:
2011
`inteleqti~
gTavazobT
sol belou
mister samleris planeta
sol beloum romanisTvis „mis­
ter samleris planeta“ 1971
wels nacionaluri wignis jil­
do miiRo. romanis mTavari
gmiri, mister artur samleri
holokosts gadarCenili adamiania, romelsac mosvenebas ar
aZlevs saflavidan Tavis daRwevis mogonebebi. igi darCenil
sicocxles niu-iorkSi, manhetenze atarebs. inteleqtuali,
romelic erT dros dasavluri
literaturisa da filosofiis
brwyinvale nimuSebze aRizarda, axla drogamoSvebiT kolumbiis universitetSi leqciebs
kiTxulobs, sadac momavlis
SesaZleblobebisadmi interesi
Seipyrobs da axalgazrdobis
tkivilebiT empaTiisken miiswrafvis.
inglisuridan Targmna gvanca
jobavam.
`wvims simartove. wvims sicive –
sicariele...
wvims uRonoba. wvims dumili – sigiJis foni
dakargulia, veRar xedav napiris
xelebs,
wvims Jamis tyvia, wvims sikvdili – cxeli striqoni...~
sikvdili – poetis ukanaskneli
ivnisi
53
№6
2011
cxeli striqoni – gardauvalia,
rodesac wuTisoflis usamarTloba kupris talRebad agorebula
da napiri ki gadamrCen xelebs ar
uwvdis Semoqmeds. leqsi gvagrZnobinebs 17 noembers dabadebuli
da 17 marts aRsrulebuli poetis
av bedisweras; poetisa, romlis
cisqveSa wuTisofeli bindisferi iyo. nawarmoebis bolo sityvaa
`ukvdaveba~. es leqsikuri erTeuli SuqiTaa savse da wina taepebiT
naqsov muq tonalobas mTlianad
gadafaravs. SemTxveviT ar SeCerebula mzera am leqsze. yvela poets
gzaze Tavisi wili bindi elodeba.
poetebi wuTiT ixedebian erTmaneTis simartoveSi da Semdeg TavianTi gzebi uxmobT; gzebi, romlebic
miZrwian yofiT wvrilmane­
bSi. egzistencialuri refleqsiebi niS­­
neulia renesaTvis, amitomac gak­
rTeba mis krebulSi saxelebi: karl
iaspersi, migel de unamuno, sioren
kirkegori (es calke saubris Temaa).
CemTvis erTi detalia gansakuTrebiT sagulisxmo leqsSi `sigiJis foni dakargulia~ (da ara
mxolod am leqsSi), razedac adre
ar mimiqcevia yuradReba. raa sigiJe poetisaTvis? yvela adrindeli wes-kanonis rRveva da siaxlis
damkvidreba tradiciuli normebis SecvliT mimdinareobs. aRiarebulis rRveva, miT ufro, Tu is yovlismomcvelia (miuxedavad imisa,
rom Tundac galaktionis saleqso
reformebi uaRresad maRali zneobiT, did winaprebTan mowiwebuli
TayvaniscemiT mimdinareobda), ga-
54
regnulad Zalian hgavs SeSlilobas, sigiJes. es erTgvari formaa,
romelic Semoqmedis aucilebel
niRbad aRiqmeba da Tavisi lamazi
semiotika aqvs: dauSvebeli SemoqmedisTvis dasaSvebia: wes-kanonTa
darRveva da axali pirobiTobebis
motana xelovnisaTvis aucilebeli
raobaa, poeturi cxovrebis formaa. uCveulo da ucnauri misTvis
misaRebia. `nabodvari~ uTvalavi
niSniT savse teqstia, cnobierebis
saintereso mdgomareobaa. `siSlege~ reaqciaa miuRebel sinamdvileze, protestis Taviseburi formaa,
fsiqikis ajanyebaa. `renelogiur
melodiaSi~ aris aseTi taepebi:
`renes unda Selocva,
radgan cxadSic abodebs
axirebul azrebs da
meamboxe leqsebso...~
sulac ar minda davemsgavso im
mimomxilvel-cerberebs, Seubraleblad rom tkveraven (`minaweri
megobris wignze~) leqsebs, magram
axla momiwevs ramdenime citatis
moxmoba: `bolomde davrCi Sleg
poetad~ (`saubari qaronTan~) an
kidev: `vwer: kvnesa – bodvaa SeSlilis.~ mweralTa kavSiridan garicxvis komedias ki poeti ase Sexvda:
`amra~-sTan yviTel keps movisvri ganrisxebuli,
giJiviT vxarxareb: ax-ax-ax, xa-xa-xa-a-a-a!~
swored aseTi minda maxsovdes
rene da aseTive minda dagamaxsovro, mkiTxvelo. amitom aq Sevwyvet weras da bolo komentari Tu
daskvna SenTvisve momindvia.
ivnisi
№6
2011
Strixebi portretisaTvis
brenda naiTi
lenor kendeli – sityvis alqimikosi
wignidan `bit Taobis qalebi~
lenor kendelis gabeduli da
mSvenieri poezia siwmindesa da seqsualurobas, religiasa da xorciel erotikas Soris arsebul
napralze xidis gadebis mcdelobaa. tantruli simbolizmiT savse
misi naSromebi budizmis gavlenas
ganicdis da amavdroulad, sxeulis namdvil zeimsac gviCvenebs.
lenori 1932 wels, niu iorkSi
daibada. amave wels misi ojaxi los
anjelesSi gadavida sacxovreblad, mas Semdeg, rac mamamisma,
mweral aben kendelma SeTavazeba
miiRo, misi romanis – „dapyrobili
qalaqi“ – mixedviT filmi gadaeRoT. filmSi, romelic saSualo
klasikas warmoadgens, mTavari
roli jimi kenim iTamaSa.
Tormeti wlis asakSi lenorma
gadawyvita, budisti gamxdariyo
da wera daewyo. man momdevno TxuT­
meti weli swavlasa da gaumaZRrad
kiTxvaSi gaatara. kiTxulobda
yvelafers – „rac xelSi momxvdeboda, gansakuTrebiT, religiebis
Sesaxeb“. 1959 wels is mjomare zazenis mimdevari gaxda. am droisTvis mas leqsebis sami patara krebuli hqonda gamocemuli. 1960 wels
lenori san franciskoSi gadavida
sacxovreblad da ist-vest hausSi
bitnik poets, lui uelCs Sexvda.
ist-vest hausis Seqmna gari Snaiderisa da zenis mimdevari sxva studentebis mier iyo inicirebuli.
lui uelCi san franciskos renesansis adreuli periodis erTerTi mniSvnelovani figuraa. misi
gamoCena robert dunkanis mier
bei areas yvela poeturi skolis
Sekrebas ukavSirdeba. dunkans
surda, bleq maunTin qolejis daSlis Semdeg axali sazogadoeba Se-
eqmna, sadac sxvadsxva mimdinareobis Semoqmedebas mouyrida Tavs.
lui dakavSirebuli iyo rogorc
bleq maunTin qolejTan, aseve bitnikebTan, magram Tavs poeziis arcerT skolas ar miawerda. is megobrobda jek keruakTan, lourens
ferlinghetisTan da budizmis
mimdevar gari SnaiderTan.
lenori ixsenebs, rogor darCa
san franciskoSi. „san franciskoSi
Casvlas vapirebdi. gadavwyvite,
erTi SabaT-kviriT wavsuliyavi
da davrCi. mogzaurobisas luis
da danarCenebs Sevxvdi da roca
jeki Camovida, yvelani „big sur~-Si
wavediT“. aseTi xetialis periodSi lenorma sxva bitniki qalebic
gaicno, maT Soris, kerolain kesedi da joan kaigeri, magram misi
uaxloesi megobari daian di prima
iyo. maT erTmaneTi maSin gaicnes,
roca orive politikur jgufs, digerebs SeuerTda. „bitnik kacebs
bevrad ukeT vicnobdi, maTTan
ufro vmegobrobdi. isini seriozulad aRiqvamdnen Cems poezias“.
is cxovrobda ist-vest hausSi da
Sinriu suzuki roSisTan erTad
swavlobda.
„gaumaZRari mkiTxveli“, lenor kendeli, kargad icnobda jek
keruakis Semoqmedebas. mis gansakuTrebul aRtacebas jekis „gzaze“ iwvevda. keruakis poeturi
stili misi interesis sagani da
stimuli iyo. jeki lenoris Semoqmedebis STagonebis wyarod iqca.
keruakzec axdenda STabeWdilebas
misi sicocxlisunarianoba da inteleqti, iseve, rogorc misi fizikuri simaRle. es albaT big surSi
unda momxdariyo – man ase ukvdavyo
lenori: „didi, mSvenieri, rumine-
ivnisi
„yovelTvis memaxsovreba,
ro­­gor damxvda aeroportSi
yve­
laze danjRreuli satvir­
To, rac ki odesme minaxavs, ro­
melsac lenor kendeli marTavda. patara digeri, daaxloebiT,
ori wlis, salonSi mis ukan idga,
wels qvemoT sruliad SiSveli
iyo da hoT dogs loRnida (rac
SemaZrwunebeli iyo Cemi mikrobiologiuri gonebisTvis). Cvens
garda salonis ukana nawilSi
adgili areul xorcs eWira, romelic ZaRlisTvis iyo gankuTvnili. qalaqSi ase SevediT. Cemi
Svili tirils ar wyvetda“.
daian di prima
55
№6
2011
li monstri, iisferi TvalebiT, Zalian maRali... amave dros Wkviani,
Zalian nakiTxi, wers leqsebs, misdevs zens da yvelaferi icis...“ is
marTlac maRali iyo, ufro maRali da tanadi, vidre lui, magram
amavdroulad, hqonda mkafiod
gamokveTili qaluri aura. Tavis
wignSi, „gzis miRma“, kerolain kesedim mas nayofierebis qalRmerTi
uwoda.
iseve, rogorc bevri bitnikis
Semoqmedeba,
lenor
kendelis
wignebic xSirad iwvevda azrTa
sxva­
dasxvaobas. „siyvarulis wigni“, misi yvelaze cnobili krebuli, romelic 1965 wels daibeWda
da romelsac Tavad avtori wminda
erotikas uwodebs, Sokimomgvreli
iyo yvelasTvis. san franciskos
wignis maRaziebSi policiis reidebis Semdeg krebuli pornografiad gamoacxades. sasamarTlos
winaSe warmdgarma lenorma Tavis
wigns „RvTismsaxurebis saukeTeso
gzis ocdasamwliani Ziebis Sedegi“
uwoda da Seecada „eCvenebina Tavisi rwmena, rom seqsualuri aqti
sxva araferia, Tu ara religiuri
rituali Seyvarebulebs Soris“.
miuxedavad imisa, rom 1970 wels
Tavis imdroindel meuRlesTan,
hels anjel uiliam friCTan er-
56
Tad motocikletiT avariaSi moxvedram lenori sawols miajaWva,
is mainc gaumaZRrad kiTxulobs
yvelafris, gansakuTrebiT ki, religiis Sesaxeb da yoveldRe wers.
„Zalian mniSvnelovania, iyo simarTlis mqadagebeli. gansakuTrebiT
maSin, Tuki Sens sityvebs sxvebi
ismenen“.
erTxel kenet reqsroTma qebiT
moixsenia kendelis sityvebis sisxarte da saocari asketizmi, rac,
misi azriT, adaminis sulisa da sxeulis mkveTri paradoqsebis arsebobas usvams xazs. wesebis ugulvebelyofiT lenori eZebs cxovrebis
arss, Tavisi provokaciuli poeziiT ki erTnairad exeba guls da
gonebas, budizmis Zlieri gavlena
emociebs strofebad aqcevs da
eniT­auwerel saxe aZlevs.
misi mSvenieri da winaaRmdegobrivi poezia, rogorc Zveli, aseve
axali leqsebi, dasturia imisa, rom
lenor kendeli namdvilad aris sityvis alqimikosi.
mTargmnelisagan: brenda naiTis
wigni, „bit Taobis qalebi“, 2006
wels gamoica. am dros lenor kendeli cocxali iyo. igi 2009 wels,
filtvis kiboTi gardaicvala. mas
diagnozi gardacvalebamde ramdenime kviriT adre dausves.
ivnisi
№6
2011
gasxivosnebis leqsi
Cven, yvelani, viyaviT Zmebi, xamanwkebiviT usqesoni,
daudevrad vfantavdiT margalitebs.
Cven ar vicodiT, ra iyo sakuTreba,
arc dro, arc danaSauli.
Tvals vadevnebdiT weliwadis droTa cvlilebas da TovliviT gamWvirvaleni
SeumCnevlad vicvlidiT formas,
varskvlavebis brunvis mixedviT.
Cven ar vicodiT, rom arsebobs qveynad Ralati,
Cven viyaviT margalitebi,
daudevrad Sewirulebi.
Cvens gznebasac waerTva feri.
mere ki Cveni margaliti gaxda Zvirfasi, Cveni sqesi – ufro myari,
Zveli garsic Segvecvala, Semogvezarda da enebic agveria –
sul sxva azri SeiZines Zvelma sityvebma.
gamovigoneT maRviZarebi
da sazRvrebis erTguleba
mogvyveba dRemde. vTvalTmaqcobT xalxSi,
TiTqos isev usazRvroa Cveni fiqris Tvalsawieri.
lenor kendeli
da timoTi liri
maxsovs, yvelani viyaviT Zmebi,
daudevrad Sewirulebi.
mcire locva dacemuli angelozebisaTvis
Cemi bevri megobaria narkomani,
Cemi bevri tatuireba xSirad maTSi gansxeuldeba,
zecas ukve gaugzavnes manifestebi – maTi yoveli avtografi
Cliqis msgavsi anabeWdia, TiTebidan TiTebamde gamoRweuli,
maTi sisxliani religia kalis wminda yelsabamia –
ormocdaaTi Tavis qala, erTad acmuli.
kali-ma, dedao kali, kali-ma, dedao kali,
sisxlisgan iclebian Cemi megobrebi,
udnebaT venebi,
gulis cemas iSviaTad Tu SeigrZnoben
da maTi sisxli, sxeulSi rom mimoiqceva, mReris sikvdilis sagalobels,
mReris cecxlis xmiT, sixarulis simReras mReris,
maradisobis qviSis xmiT mReris,
im qviSis xmiT, sicarielis sivrceebSi rom gafantula.
kali, kali-ma, gaxsovdes, minda, rom sicocxlec gviboZo ise,
rogorc sikvdili,
kali-ma...
kali, kali-ma, gaxsovdes, minda, mogvce sinaTle, nacvlad
sibnelis,
kali-ma...
kali, kali-ma, Cems megobrebs Zvlebi udnebaT, mieci frTebi,
kali-ma, cecxlSi gaxveula maTi Tvalebi, mieci Zala,
naTlad xedavdnen.
kali-ma, sikvdils uqadiT sisxli, sicocxle kvlavac gaaxsene,
rom xelaxla daibadon,
rom maTma sisxlma gamoJonos yvela WiSkridan,
rom xelebi ar daeRaloT – nu ecdebian dinebebis SeCerebas,
axla mainc Camoisvenon.
Cemi bevri megobari STanTqa maradiuli cecxlis kvamlma,
TeTrma naTebam,
dae, ifrinon ufro maRla,
dae, maT frenas bolo ar hqondes.
inglisuridan Targmna
salome beniZem
ivnisi
57
№6
2011
jemal kasraZe
Zia miSa
`gagniZeebis sardafSi Casulma,
Soridanve dainaxa jodori da Zia
miSa. isini kuTxeSi, amoCemebul
magidasTan isxdnen, win sami boTli
Rvino, Wiqebi, yveli, puri, mwvanili
da gaSavebuli wiwakis mwnili elagaT.
– dajeqi! – iyvira Zia miSam.
– exlave...
– dajeqi, ro geubnebi!
– xelebi davibano ra, kaco!
– ho, midi!
roca aseTi rixiT laparakobda,
Zia miSa yovelTvis qeifis gunebaze
iyo da kote mixvda, rom dRes didi
sma da davidaraba ar ascdeboda~.
nugzar SataiZis moTxroba `Waobis~ am fragmentSi yvela personaJi
realuria. Zia miSa, mwerali mixeil
kekeliZea, jodori, literatoris
cnobili mkvlevari jodor dadiani. gagniZeebis sardafi, gasuli
saukunis 70-ian wlebSi, qeifis
moyvarulTa TavSeyris adgili iyo.
mxolod saxeli kotea mogonili,
sinadvileSi is am moTxrobis avtori nugzar SataiZea.
samwuxarod, aRarc erTia cocxali. jer iyo da Zia miSam gvatkina
guli – saburTalos sasaflaoze
Tavi mSoblebis gverdiT daido
samudamo gansasvenebeli. mere
jodori aResrula anderZiT, samegreloSi sofel abadaTSi dakrZales. Zmebma gagniZeebmac datoves
Tavisi wili wuTisofeli maT sabatonoSi `taverna Zvelebuli~ egebeba stumrebs. nugzar SataiZe ki ori
welia mivabareT didubis mweralTa
da sazogado moRvaweTa panTeons.
dRes amaTgan Zia miSa unda gavixsenoT – mas asi weli Seusruldeboda.
Zia
miSam
kacurad
ganvlo
cxovreba. arasodes uZebnia Tavisi
58
niWisa da unaris Sesaferisi Tanamdebobebi. erTxel didi xnis win,
rodesac sabavSvo wigni gamosca,
erTma gamoCinebulma mweralma SesTavaza – Semodi mweralTa kavSirSio. Tan dasZina, erTi kaci gvinda
moviSoroT da Cveni jgufis wevri
gaxdebio. Zia miSas gaRimebia – am
saqmisTvis ar gamogadgebio. misTvis principebis Ralati, droisTvis
xarkis gadaxda warmoudgeneli iyo.
Jurnal `skola da cxovrebaSi~,
sadac sicocxlis TiTqmis naxevari
gaatara, tradicia iyo, axal TanamSromels Zia miSas oTaxSi svamdnen.
es erTgvari gansawmendeli iyo,
romlis gavlis Semdeg mavani redaqciis sruluflebiani wevri xdeboda.
daibada, qvemo imereTis sofel
tobanierSi, istoriul saCinoSi.
Tbilisis
universitetis
damTavrebis Semdeg cxra weli muSaobda kaspis raionis sofel kavTisxevSi. 1945 wlidan gazeT `saxalxo
ganaTlebaSi~ moRvaweobda. 1953
wlidan, TiTqmis sicocxlis bolomde Jurnal `skola da cxovrebaSi~. sxvaTa Soris, am JurnalSi
eqvsi redaqtori gamoicvala (amasTan dakavSirebiT Zalian moewonaT
Cemi xumroba: `wyalni wavlen da
wamovlen, miSani darCebiano~),
Zia miSa trilogiis avtoria. misi
istoriuli romanebi `brwyinvale
varskvlavis maZiebeli~, `jvarcmuli qveyana~ da `Savi Rrublebi~
daxlebze didxans ar gaCerebula.
romanis gmirebi arian sulxan-saba
orbeliani, vaxtang VI, patara kaxi.
is adamianebi, visac saqarTvelos
Znelbedobis dros, did istoriul
gzagasayarze mouwiaT moRvaweoba.
oci wlis win 80 wlis Zia miSas
vkiTxe: ganvlili cxovrebidan
ivnisi
№6
yvelaze metad ra gagondebaTmeTqi.
`– 1919, 21, 24, 37 wlebi. 8-9 wlis
viqnebodi, erTxel mamam mTeli
ojaxi universitetamde migviyvana. iqidan wyneTis quCas gavyeviT.
zRva xalxi midioda. gzaSi mamas
viRac nacnobi Sexvda, gadakocna
da uTxra: `gilocav 26 maiss, gilocav aRdgomas!~ daaxloebiT im
adgilas, sadac exla vakis parkia,
ferdobze uTvalavi xalxi idga.
dablac xalxiT iyo savse. mindorze
`Sevardnelebi~ lamaz varjiSebs
asrulebdnen. mogvianebiT gavige,
rom xalxi 26 maiss, saqarTvelos
damoukideblobis pirvel wlisTavs
zeimobdnen.
uceb CoCqoli Seiqmna. Cvens axlos etli gaCerda. xalxi Semoexvia da yvavilebi daayara. etlis
saxuravi gadaweuli iyo. Sig TiTqmis mTlad gaWaRaravebuli kaci
ijda. saocrad mSvidi, wynari saxe
hqonda. aseTive damamSvidebeli
saxe hqonda kaTolikos-patriarq
kalistrate cincaZes, romelic
bevrjer minaxavs. uceb xalxma ixuvla. `damoukidebel saqarTvelos
gaumarjos~, `Tavisufal saqarTvelos gaumarjos~, `noe Jordanias
gaumarjos~. etlSi Turme noe Jordania ijda. mquxare taSi didxans
ar Sewyvetila.
1921 wlis TebervalSi, ruseTis
me-11 armia rom Semovida saqarTveloSi. tabaxmelasTan gamarTuli
brZolis xma didubeSic gvesmoda.
maxsovs, erTxel dedaCemi namtiralevi movida. uznaZis quCaze rom
saavadmyofoa, iq Seswreboda, rogor gamoitanes daxocili qarTveli jariskacebis 15 kubo.
25 Tebervlamde ramdenime dRiT
adre mamam rusTavelis prospeqtze wagviyvana. iq xSirad dadioda
frontis ambebis gasagebad. xalxi
jguf-jgufad iyo Sekrebili, cdilobdnen gaegoT ukanaskneli ambebi. daaxloebiT im adgilas, sadac
kavSirgabmulobis saxlia, sarekla-
mo abra idga. masze karikatura iyo
gamokruli – lenini da trocki
erTmaneTs stafilos urtyamdnen. warwerac hqonda, magram aRar
maxsovs. uceb viRacam mamas xeli
mohkida, miesalma da uTxra: ver
Semovlen eg ZaRlis Svilebi! ver
moeswrebian amas! ai, Sexede, vis
surs Cveni dapyroba!
prospeqtze ormocamde tyve
wiTelarmieli mohyavdaT. Camof­
xatul-CamoZonZilebi.
gamomSvidobebis Semdeg vkiTxe
mamas – is kaci vin iyo-meTqi – poeti
nikoloz miwiSvilia, gvarad sirbilaZeo.
1924 wlis agvistoSi bolSevikebma sisxlis zRva daayenes. uamravi
umowyalod daxvrites. maT Sori
Cemi biZaSvili aleqsi kekeliZe,
korneli kekeliZis ufrosi vaJi.
igi mxolod 18 wlis iyo. Sedioda
im qarTveli axalgazrdebis jgufSi, romlebic TbilisSi ajanyebis
dawyebis niSans elodnen. maSin biZaCemi da bicola minadora kasraZe
qemertSi (cxinvalis axlos mdebare kasraZeebis sofeli, – j. k.)
isvenebdnen. iq daepatimrebinaT
da erTi kvira col-qmari gamomwyvdeuli hyavdaT. mere gauTavisuflebiaT da TbilisSi dabrunebis
neba miuciaT. es TviTon kornelisgan vici.
– CvenTvis arc 1937 wels Cauvlia
umsxverplod. am wels daiWires da
daxvrites biZaCemi andro kekeliZe, SesaniSnavi adamiani, cnobili
iuristi. misi coli Tamar abaSiZe
ki aTi wliT gadaasaxles. saqarTveloSi rom dabrunda, veRar vicaniT, saSineli sanaxavi iyo, naxevrad
dabrmavebuls, daxeuli dabambuli
qurTuki da Sarvali ecva. am suliT
xorcamde aristokrat qals didxans aRar ucocxlia.
daxvrites meore biZa venediqte
bakuraZec, deidaCemis qmari, xolo
misi qaliSvili rva wliT gadaasaxles.
Cvens ojaxSi, ise rogorc uT-
ivnisi
2011
`meridiani~
gTavazobT
nikolo miwiSvili
publicistika
`nikolo miwiSvilis publicistika mdidaria. mwerali, mra­val­
mxrivi gana­T­­­­lebis da interesebis pirovneba, sa­zogado­e­bis
ara mxolod kulturuli, a­
ra­
med
socialur-po­li­tikuri
cxov­­­­rebis dakvirvebuli Tvalmadevari iyo. Tavis weri­
lebsa
Tu sxvadasxva sajaro gamosvlisas gul­
wrfelad, principulad, obieqturad afa­
sebda
qveynis av­
kargs da cdilobda
sakuTa­ri wvlili Seetana qveynis erov­­nuli TviTmyofadobis
Senar­
Cu­
nebisa da `sxva erTa~
Soris qarTveli eris Rirseu­
lad warmoCenis saqmeSi. am wigniT mkiTxveli nikolo miwiSvils ufro ax­los gaicnobs da
kidev erTxel darwmundeba mis
mamuli­
SvilobaSi, rom is Sinaganad yovelTvis mar­
Tali iyo
sakuTari Tavis, samSoblosa
da xalxis winaSe, aRiarebda
Tu ewinaaRmde­
geboda arsebul
politikur reJims...
wignSi masala dalagebulia
qronologiu­rad, rac Sesa­niS­
navad gamokveTs mwerlis SexedulebaTa simyaresa Tu cvaleba­
dobas.
mkiTxvels
SeuZlia
zedmiwevniT miadevnos Tvali,
rogor icvleboda poli­tikuri
viTareba saqar­Tve­loSi da rogor aisaxeboda es nikolo miwiSvilis sulier cxovrebaze~...
(fragmenti maia jaliaSvilis
winasityvaobidan)
59
№6
2011
giorgi SatberaSvili
simon sxirtlaZe
60
valav qarTul ojaxSi, cremli da
dardi iyo gabatonebuli.
erTxel kornelis vuTxari, mogonebebs Tu wer-meTqi. gaecina.
mogonebebi rom davwero da vinmem
damabezRos, cimbiri sanatreli gamixdebao. mere ki ramdenime saidumlo gamando. Turme 1922 Tu 23 wels
genuis saerTaSoriso konferenciaze kaTolikos patriarq ambrosis saxeliT, ingilo mRvdelma
rafielma waikiTxa saqarTvelos
memorandumi, romliTac protests
ucxadebdnen sabWoTa mTavrobas da
moiTxovdnen saqarTvelodan jarebis gayvanas. sainteresoa, rom es
memorandumi mRvdelma xeljoxiT
gaitana. ai, am memorandumis avtori
yofila biZaCemi, romelsac kaTolikos-patriarq ambrosis TxovniT
Seudgenia teqsti. am faqts dRemde
mec saidumlod vinaxavdi.
cota zemoT kaTolikos-patriarqi kalistrate cincaZe vaxsene.
igi gvenaTesaveboda. sofel tobanieridan iyo. mamidaCemis mazli
gaxldaT. uaRresad keTilSobili
da ganaTlebuli adamiani iyo. mimzidveli spetaki saxe hqonda. gaTeTrebuli Tma-wveri uxdeboda,
freskidan gadmosul wmindans hgavda. erTxel, masTan mivedi sionSi,
Zvelad gamocemul `dabadebis~
pirveli da meore tomi mindoda SemeZina. vicodi TiTo-orola kidev
iyo SemorCenili. gamomkiTxa Sinaurebis ambebi, mere miTxra: ar geSinia
wignebis waRebao? ar meSinia-meTqi,
vupasuxe. aba icode, Ceka yovelTvis
amowmebs, aseTi Sinaarsis wignebi
vis miaqvso. dawere gancxadeba Cems
saxelze, rom samecniero muSaobis
mizniT gWirdeba da gTxovT, neba
damrToT misi SeZenisao.
davwere da mivarTvi, viRac
mRvdels gamouZaxa – es gancxadeba
saqmeebSi Caakari, amas ki `biblia~
gamoutaneo. oficialurad unda
gadamexada 25 maneTi. fuli mqonda,
magram ar damaneba, TviTon gadaixada.
mere maCvena manqanaze gadabeWdili Tavisi gamokvleva vefxistyaosanze, miTxra, ivane javaxiSvils
da biZaSens es naSromi gasacnobad
gamovugzavne, orives moewonao.
Semdeg, es gamokvleva, k. ekaSvilis fsevdonimiT `mravalTavSi~ daibeWda SemoklebiT. ratom
Seamokles, ar vici~.
Zia miSa 85 wlis asakSi gardaicvala. gza da gza bevr megobars
hkargavda da amas Zalian ganicdida. ambobda, xolme axalgazrda
megobrebTan kargad vgrZnob Tavs,
magram ZvelebTan ufro meti mogonebebi makavSirebdao.
`simon sxirtlaZe da giorgi
SatberaSvili bevrjer mwvevian
gamTeniisas da wavuyvanivar romelime puris mcxobeli raWvelis
WerqveS – axlad amoyril qarTul
purebTan da xaSiT savse jamebTan
Sesabmelad. mere gamoCndeboda
Rvinoc da daiwyeboda simonis sadRegrZeloebi. saocari iyo, sad
hqonda am kacs sityvis aseTi ulevi
madani. almasiviT mWreli Sedarebebi, aforizmebi, moulodneli
wiaRsvlebi.
erTxel simonTan, giorgi SatberaSvilTan, dimitri gurgeniZesTan
da kidev orTan (saxelebi aRar
maxsovs)
restoran
`yazbegSi~
vqeifobT. Tamada simonia. viRac ambobs, ukve gviania, veRar davlevo.
simons eiRmeba.
– rogor ver dalev, Se kai kaco?
iseT sadRegrZelos vityvi, bulbuls davsvav Wiqaze.
giorgi SatberaSvili jer gaocda, mere saxe gaubrwyinda da aRtacebiT sTqva:
– es ra Tqvi simon! es ra kargi ram
Tqvi, simon!
ramdenime xnis Semdeg, giorgim
wagvikiTxa am frazaze Seqmnili
mSvenieri leqsi, romelzec, mogvianebiT ase mSvenieri sasimRero
musikac Seiqmna~.
amas winaT didubeSi, vaxuStis
quCaze momiwia gavla. Zia miSas sax-
ivnisi
№6
lis win gavCerdi. sevda Semomawva.
momagonda aq gatarebuli dReebi.
erTxel jodorma dagvafinansa da
xoragiT datvirTulebi mivadeqiT.
karebi daketili dagvxvda da SemTxveviT Riad darCenil fanjridan
gadavZveriT. viRacas SeemCnia da
milicias daureka. Zalian operatiulad movidnen. situacia Zalian
daiZaba. bedad droze gamoCnda
maspinZeli. mere is milicielebic
davpatiJeT da SuaRamemde viqeifeT.
Zia miSas moyolili erTi kuriozic minda gavixseno: `1946 wels
saqarTvelos ss respublikis umaRlesi sabWos Tavmjdomared dainiSna vinme gagua. brZanebuleba amis
Sesaxeb `saxalxo ganaTlebaSic~
daibeWda. meore dRes redaqtori
grigol sajaia uSiSroebaSi daibares. movida gvian aWarxlebuli,
aRelvebuli. mimixmo kabinetSi,
momca gazeTis nomeri da miTxra
brZanebuleba waikiTxeo. wavikiTxe
da Tvalebs ar vujereb `umaRlesi
sabWos~ nacvlad dabeWdilia `dainiSnos uZaRlesi sabWos Tavmjdomared~. ori kvira ikvlevda ramdenime kaci. bolos daadgines, rom
`m~-s beWdvis dros Tavi mostexoda.
ase gadavrCiT did sasjels~.
Zia miSas mogonebis dros ar SeiZleba kalami ar gageqces. amitom
droze unda davsva wertili. gaxseneba misi megobris, pedagogikis
doqtoris, zurab cucqiriZis wignis, `didi ezos~ fragmentiT davamTavreb: `mixeil kekeliZe ara marto
Jurnalis redaqciaSi, aramed mTel
am did ezoSi gamorCeuli, kolorituli pirovneba gaxldaT (igi
sruliad originaluri iyo muSaobaSic, adamianebTan urTierTobaSic, qeifSic, Cacma-daxurvaSic...).
saerTod, misi cxovrebis wesi ara-
visas hgavda. sadac is iyo, swored
iq iyrida Tavs yvela, swored igi
eqceoda xolme saubrisa da kamaTis, qeifisa Tu saqmiani Sexvedris
epicentrSi. gamovidoda ezoSi,
wamojdeboda Tu ara cacxvis ZirSi
mdgar merxze, myisve Seikvreboda
mis garSemo didi ezos mkvidTa Tu
mosamsaxureTa wre~.
dRes, roca qveyanaSi bevri rame
Seicvala, Seicvala Cveni ezoc.
Zvelebidan zandukelis aRmarTs
ramdenime kaciRa amohyveba xolme:
guram xandamiSvili, levan Ciqvanaia da ori zura – SauTiZe da
cucqiriZe (ha, ha mec). aRar aris
aRarc is cacxvi da aRarc is merxebi. cacxvisqveSa debatebi didi xania istorias Cabarda. samagierod,
nebismier dros naxavT axalgazrdebs, romlebic, gamvlel-gamomvlels urcxvad sTavazoben TavianTi cxovrebis wess.
diliT ezoSi TavCaRunul, dakvirvebiT mosiarule kacsac dainaxavT. ar ifiqroT axalgazrdebs
Tvals aridebso. es kaci am ezos `mamasaxlisi~ (baton levan Ciqvanaias
marjvena xeli sameurneo saqmeebSi)
Turqologi pavle moradaSvilia.
vici ar daijerebT, magram unda mendoT, TavCaRunuli pavle kaklebs
eZebs, romlebsac yvavebi agdeben.
dRe ar gava, sami-oTxi (xan metic)
kakali ar aiCxrialos jibeSi. ucnauri kidev is aris, rom arcerTi
kakali Wiani ar aris, yvela kozania.
yvavebs Zalian utydebaT, rom gasatexad Camogdebul kakals pavle
epatroneba, magram Tavs qvemoT
Zala ar aris, sahaero sivrcis gamocvla ki ver moufiqrebiaT.
bolo dros pavle yvavebs kakals
iSviaTad agdebinebs. rogorc Cans,
saerTo ekonomikuri krizisi maTac
Seexo.
ivnisi
2011
`inteleqti~
gTavazobT
zaur gergedava
ar wamikiTxo, Tu SeiZleba!
`zaur gergedavas leqsebs vizualurad, Tu gnebavT, akustikuradac siCumis feri adevs.
es macduri siCumea, emociuri
siCume, romlis wiaRSic TviT
Soreuli Cqami, `unugeSo~ fo­
Tolcvena, anda `cxrasaflavmovlili~ cindlis nazi molamuneba mzakvruli, brZnuli
(arc ki vici ra davarqva) SefarviT gvatyobinebs daudevrobis
maradiul Sedegs, dakarguli
mTebisa da zRvebis sagangaSo
Semotevebs.
...es poeturi gancda realobidan amomwvari daRia, romelic
vin icis rodis moSuSdeba. am
leqsebSi yvelafris arsebobis
gjera – `lurji Rvinisac~ da
imisac, rom `zRva sizmaria make
zvigenis~.
da rac mTavaria, avtori ga­
jerebs, rom saqarTvelo ver
icxovrebs, mokvdeba, gaqreba
leqsis gareSe~...
(fragmenti maka joxaZis
winasityvaobidan)
61
№6
2011
ori finjani
`minda Cemi teqstebi Cemze bevrad gamZleebi gamodgnen~...
kato javaxiSvils esaubreba Teona dolenjaSvili
bavSvobis suraTebi Za­li­an
mniSvnelovania CemT­vis d­­a mudmivad masazrdove­be­n. fsiqoanalitikosebic xo­­­m aqe­­­dan iw­
yeben
adamianis
fsi­­qo­ti­­­p­is
kv­l­e­vas, radgan bevri ram, rac
bavSvobaSi Caido, bolomde mih­
yveba adamians. warmoudge­nelia,
wageSalos. SeiZleba wageSalos
cnobierad, magram qvecnobierSi is yovelTvis arsebobs da
bevr rames gansazRvravs SemdgomSi. bavSvobis sizmrebic ki
maxsovs. maxsovs sul pirveli
warmodgenebi samyaroze, pirveli fiqrebi, ferebi. Tanac, es
yvelaferi Zalian adreuli
asakidan, rasac dedaCemi dRemde
ar ijerebs da warmoudgenladac ki miaCnia. maxsovs pirveli
wignebi, ambebi, adgilebi sadac
davdiodi. yvelaze zRapruli
adgili CemTvis mainc mamaCemis
saxelosno iyo. mama mxatvaria.
xSirad mogzaurobda da am mogzaurobebidan uamravi ram Camohqonda. ai, magaliTad veSapis
uzarmazari ulvaSi, romelic
saxelosnos mTel kedelze iyo
gaWimuli; Ookeanis marjnebi da
varskvlavebi; meTevzis feradferadi badeebi maxsovs, mariliani wylis surneliT, yvelgan
rom iyo Camokidebuli da gavlisas SigniT vixlarTebodi.
am jadosnur saxelosnoSi vusmendi mamis ucnaur musikas, romelic rogorc mere gavarkvie
finq floidis `kedeli~ yofila.
xSirad imarTeboda e. w. `Ria
karis dReebi~. rac imas niSnavda
rom mxatvris saxelosnos kari
Ria iyo yvelasTvis. modioda
sruliad ucnobi xalxi quCidan.
d
A idi, patara, uamravi damTvarielebeli. ai, es dReebi maxsovs
Zalian mkveTrad. es saxelosno
62
imis axsniT, Tu vin aris Teona
dolenjaSvili, Tavs aRar Segaw­
yenT, radgan mgonia, rom mkiT­
xvelTa umravlesoba SesaniSnavad icnobs am avtors. ubralod
vityvi imas, rom es aris adamiani,
romelmac moaxerxa da did, mosiyvarule bavSvad darCa am uzarmazar literaturul oromtrialSi.
– me Jasminis Cai minda, Sen ras
dalev?
– mwvane Tu SeiZleba, Cveulebrivi mwvane Cai.
– iyos mwvane. ai, me Jasmins verafriT vRalatob, Zalian miyvars. zogadad, raRacebis amoCemeba vici xolme – sakvebis,
samosis, samkaulis. ase Jasminic – amoviCeme. am bolo dros
sul mgonia, rom dro gadis,
gadis, gadis da verafers vambob sapasuxod. dReebi mihyvebian erTmaneTs da am mdinarebaSi araferia axali. raRacnairi
daukmayofileblobis SegrZneba
maqvs, sevdisac. Tumca, zustad
es daukmayofileblobis grZnobaa, raRacebs rom gvakeTebinebs
adamianebs.D
– es Cveulebrivi ambavia. mec,
albaT am daukmayofileblobis
grZnobis gamo, sul ufro xSirad
maqvs drois gaCerebis survili.
adre megona, rom amis unari mqonda.
minda es SegrZneba, ra Tqma unda,
absoluturad iluzoruli, ramenairad davibruno. Tumca weris
dros es albaT mainc xerxdeba. SeiZleba am dros marTlac batonobde
droze. Tumc astronomiulo dro
Zalian sevdiani ram aris. mas verafers uxerxeb. imdenad swrafad
midis, gansakuTrebiT ki bavSvobis
mere sul garbis... da sevdas mgvris
imis gacnobiereba, rom verafriT
vewevi, xelidan misxlteba is, risi
gakeTebac minda, im konkretul
vadaSi ver vaxorcieleb. cota xniT
mainc rom movaxerxo misi Caketva
da im emociebis namcec-namcec akenkva, rac minda, albaT Zalian kargi iqneboda. magram ase sad aris.
– yoveldRiuroba damRupvelad
moqmedebs Cemze da is Suqis Tu gazis qviTrebTan, sasiamovno ki ara,
savaldebulo urTierTobebTan
da sxva aTas sayofacxovrebo wvrilmanTan asocirdeba. Cems wil
martoobas marTmevs, ase Zalian
rom mWirdeba...
– aRar gvaqvs fufuneba: ganmartoebis,
fiqris,
Tavisufali
drois. es yvelaferi albaT isev
modis mere, garkveuli asakis Semdeg. maxsendeba oTar ioselianis
`Semodgomis baRebi~, roca adamianebs ukve garindebis, baRSi
dajdomis da Wvretis asaki udgebaT. Semoqmedebac xom es aris, es
aris mocaleoba, es aris Wvreta,
fiqri, dakvirveba... es aris baRebi,
miwieri edemi, sadac cdilob viwro adamianur sazRvrebs gacde.
albaT amitom iyo xelovneba yovelTvis elitaruli. Tu dro ar
geqneba, Tu ise xar gadayolili
yoveldRiur rutinas, meqanikur
Sromas an Tundac aTas gasarTobs,
Tu sakuTar TavTan ganmartoebas
ver axerxeb, rTulad Seimecneb da
miT ufro Seqmni rames. Tumca Tanamedrove dro, ritmi sxva mocemulobas gvTavazobs da mas fexi
unda avuwyoT. mwerali raRac ganyenebuli, piedestalze Semdgari
arseba aRaraa. misi sakralizaciis
dro wavida. manac unda imuSavos,
ivnisi
№6
Tundac Sav muSad. da arsobis puri
moipovos, radgan wignebis weras is
Zalian iSviaT SemTxvevaSi moaqvs...
DCveni baRebi dRes is dawesebulebebia, sadac vmuSaobT, adamianebi,
Sexvedrebi, kafeebi, klubebi, xmauriani avtostradebi da mtvriani
quCa... da mere ukve gviani Rame da
is Sinagani mdgomareoba, rodesac
iq daleqils furcelze gadaitan.
– ho, mudmivi procesia. gamocdilebis SeZenis, emociebis
dagrovebis da mere furcelze
gadmotanis. eposs SeveWide da
bolo dros ufro mZafrad vreagireb im uqmad daxarjul dReebze, romelsac yoveldRiuroba
mTeli ZaliT da RoniT marTmevs.
siamovnebiT vicxovrebdi sadme
miyruebul xis saxlSi, simwvanesa da martoobaSi raRac periodi,
magram samwuxarod ar xerxdeba.
– poema sainteresoa da ra Tqma
unda Tavisufal dros da Sesabamis samuSao garemos iTxovs.
mec vfiqrob, rom ukve droa sxva,
axal etapze gadavide da is, rac
iyo, `memfisisa~ da ai, am axali
moTxrobebis krebulis CaTvliT,
romelsac uaxloes momavalSi
gamovcem, ukve dasrulebul etapad CavTvalo. es mesame wignic
– davarqvaT erTgvari trilogia
– minda e. w. `romantiul periods~
mivakuTvno. am SemTxvevaSi maT rogorc avtori ise viviwyeb, Torem
mkiTxvelisTvis sulac ar minda
daviwyebuli iyos. sabednierod,
teqstebi avtoris gareSec ganagrZoben arsebobas. ra Tqma unda,
met-naklebad Rirebuli teqstebi.
axal etaps rac Seexeba, masze mxo­
lod imas vityvi, rom axal teqstebSi raRacebi Seicvleba. minda
isini ufro `damZimdes~ da meti
safiqrali gaaCinos, meti siRrme.
mokled, minda ufro egoisti mwe­
rali gavxde da naklebad vifiqro
mkiTxvelis ambebiT garTobaze.
Tumca mec SensaviT ar SemiZlia
winaswar movxazo fabula. Zalian
ucnauria, ra Tqma unda, iseT did
tiloze, rogoric aris romani, eskizis Cauxazavad daiwyo muSaoba,
magram marTla arasodes ar maqvs
winaswari ConCxi.
– ucnauria, es ufro poezias
hgavs...
– proza Tu ar aris poeturi da
sityvebs Soris Tu musika ar ismis,
me is ar momwons. yoveldRiur adamianur urTierTobebSica xom aris
poezia. poezia yoveldRiurobaSia.
nagvis yuTSi SeiZleba ufro ipovo
poezia, vidre vardis surnelsa da
bulbulis saamo galobaSi. samwuxarod, ver SevZeli yoveldRiuri
fiqrebi saleqso formaSi momeqcia. bavSvobaSi daviwye leqsebiT
da Semdeg Zala aRar meyo. gadavedi
prozaze.
– bolo dros Cemi leqsebi ra­
Racnairad `dagrZeldnen~, sxva­­
nairi saxe miiRes, Seicvala
saTqmeli da misi gadmocemis
formac. vin icis, iqneb erT mSv­
e­
nier dRes prozaze seriozuladac ki vifiqro. ramdenime
moTxroba ki maqvs dawerili, magram yvelaze metad meore dRes
weris gagrZeleba, igive ganwyobilamde misvla miWirs...
– me Tavad proza imitom
mizidavs, rom Zalian miyvars ambebi. Tumca mas sWirdeba didi
nebisyofa da yoveldRiuri muSaoba, gansakuTrebiT ki romans.
unda ijde saxlSi, gamoketili, ar
unda gaxsovdes aravin da araferi.
weris procesi unda msiamovnebdes. roca vatyob, rom axla, ai amis
mets, me verafers veRar davwer,
vwyvet muSaobas – radgan TiToeuli naZaladevad dawerili sityva
SeiZleba damRupveli aRmoCndes
nawarmoebisTvis.A arasdros ar viwvaleb Tavs. Aarc teqsts.
– xelovnurobaze geTanxmebi. TiToeuli ZaliT dawerili
fraza nawarmoebis mimarT wayenebuli sarCelia. am SemTxvevaSi
avtori, rogorc gamoucdeli ad-
ivnisi
2011
axlac arsebobs, Tumca ukve mitovebuli, mtvriani da mainc
winandel-xibldakarguli. bavSvobaSi mec vxatavdi da mindoda
kidec mxatvari gamovsuliyavi,
Tumca ase ar moxda. Cems nawarmoebebSic xSirad Cndeba es
Tema, an personaJia mxatvari, an
mxatvris salonia moqmedebis
sivrce...M kidev bevri ram momyveba im wlebidan... maxsovs sabavSvo
baRic, sadac ratomRac sul mCagravdnen. cota iseTi bavSvi viyavi, fumfula, cudad davrbodi,
gundur TamaSebSi ver verTvebodi da SeiZleba amitomac
viyavi marto. TanatolebTan
gaucxoebam da garesamyarosTan
arc Tu ise komfortulma Sewyobam ganapiroba is, rom wignebSi
vipove is megobrebi, romlebic
mindoda rom myoloda. ambebi,
romlebic mindoda gadamxdenoda. amitomac viyavi mudmivad
maTSi TavCarguli. mere albaT
ukve zRvari iSleba warmosaxvasa da realobas Soris da am,
ase vTqvaT mogonil samyaroSi
metismetadac ki Sevtope. ai
magaliTad tom soieris wakiTxvis Semdeg, Cemi Tanatolebi davarwmune, rom sadRac sardafSi
ganZi iyo damarxuli da Cven is
aucileblad unda gvepova da
aTasi amgvari istoria. imdenad
mjeroda, rom sxvebsac vajerebdi. TvalebgafarToebulebi ismendnen Cems zRaprebsAda aqedan
gamomdinare, ukve Tavad vxdebodi lideri. ukve Cems wesebSi,
TamaSebSi, samyaroSi CavrTe Cemi
Tanatolebi. es Cemi pirveli auditoria iyo, ambebis SeTxzva da
gamogoneba, pirveli alternatiuli samyaro, xolo misi marTva – Zalaufleba. albaT axla
sasaciloa, magram mainc Zalian
miyvars is pirveli okrobokro
asoebiT naweri, keTilad dasrulebuli zRaprebi da bavSvobis gulubryvilo suraTebi.
Teona dolenjaSvili
63
№6
2011
vokati, saWiro dokumentacias
ver agrovebs mis gasasamarTleblad, radgan mosamarTle – dro
sakmaod mkacri Semfasebelia.
Tumca, Tanamedrove adamianisaTvis ramdenad mniSvnelovania wigni, es ukve sxva Temaa.
– ioneskos aqvs aseTi gamonaTqvami: saWiroa TavSi keti Casცxo
adamians, rom is gamofxizldeso.
keti Cascxo Tanamedrove adamians,
romelic aRar fiqrobs... Tumca
eJen ioneskosaviT agresiuli ar
viqnebi da kets siamovnebiT Sevcvlidi wigniT. es wigni CavcxoT
mas, visac es Wirdeba. mokled, me
vemxrobi doCanaSvilis `karcerluqsebs~ da amgvar gamomafxizle­
bel `Semolawunebebsac~.
– axlaxan gamosuli giorgi
kekeliZis `yorani~ gamaxsenda...
aqac xom garkveuli cinizmia im
sazogadoebis mimarT, romelmac
wigni produqtis donemde daiyvana da masac, rogorc sapons,
Sampuns an nebismier sxva sayofacxovrebo moxmarebis sagans –
iseve sWirdeba reklama da piari.
esec erTgvari TavSi Cartymaa.
– erTi patara naWeri `braunis~ fasi aqvs am wigns, am namcxvarze ki literaturul kafeebSi
didi moTxovnilebaa. es erTgvari
TviTironiacaa. poeziis arsze
dafiqrebac. mokled, avbediTi Savi
yorani iqca `wiwilad~, romelic
SeifuTa da ase miewoda momxmarebels.
– ar vici, es imis bralia,
rom bevri adamiania `weromaniiT~ daavadebuli, Tu imis, rom
sazogadoebas wigni aRar sWirdeba. erTi kia, literatura ase Tu
ise, mainc elitaruli sagania,
umeteswilad aseTive momxmareblisTvis. SeiZleba es yvelaferi
imiTac aris ganpirobebuli, rom
dasaweri daiwera, saTqmeli iTqva... ase Tvlis sazogadoebis raRac nawili.
– literatura yovelTvis iyo
64
elitaruli da aris kidec. CvenTan elitaruli niSnavs modursac,
magram kiTxva jer mainc ver gaxda
moduri saqmianoba... fsevdoelitas Tavisi gasarTobebi aqvs. kargi
mkiTxveli Zalian cotaa. marTla
elitaa. karg mweralze ufro cota
da iSviaTia kargi mkiTxveli. da ra
unda karg mkiTxvels? sad aris WeSmariti siaxle? iqmneba Tu ara dRes
is? swored amis Seqmnaa urTulesi,
maSin roca TiTqmis yvelaferi ukve
iTqva da yvelaferze ukve daiwera.
Tumca Tu imas gaviTvaliswinebT,
rom yvela adamiani aris `axali~,
maSin mas aqvs Sansi SemogvTavazos
namdvili cvlileba da WeSmaritad
axali.
– zustad mag sityvis moZebnaa mTavari Semoqmedi adamianisTvis, RerZis, niSnulis, razec
SemdgomSi ukve teqstebi Sendebian. WeSmariti siaxle CemTvis
sakuTar xmaSia, individualizmSi. Aai, orives Cais finjani gviWiravs xelSi, Tumca ki Cais smis
rituali gansxvavebuli gvaqvs.
sityva vaxseneT da mqonia SemTxveva, rom sakuTari sityvis tyve
gavmxdarvar. sadRac CixSi Sevsulvar da iqidan gamosvla Zalian gamWirvebia. xSirad ki sizmariviT aris, romelsac winaswar
xedav. Zalauneburad imdenad
giTrevs es samyaro, rom Znelia
mere ukan gamosvla.
– Zalian saintereso raRacas
ambob, marTali xar, zogjer Semoqmedeba winaswarmetyvelebas emsgavseba xolme. maxsovs erTxel
zviad ratianma miTxra, dawerili
sityvis SiSi maqvso. SesaZlebelia
asec moxdes: dawero, imitom rom
iq, furcelze aaxdino es ambavi.
xSir SemTxvevaSi ambavi iq ufro
namdvilia, cxovrebac, da SeiZleba namdvili cxovrebac swored
iq midis. swored amitom Cemi personaJebi arasdros ar arian realuri cxovrebidan. yovelTvis
gamogonilebi arian. namdvil per-
ivnisi
№6
sonaJebs yovelTvis veridebi,
radgan winaswar ar vici maTi bedi,
es yvelaferi ganaCenad SeiZleba
eqceT. Cemi ararsebuli personaJebi ki fatalur finalebs TviTon ugoneben erTmaneTs. naTqvami
sityva CitiviTaa. frTa ezrdeba
da mifrinavs, dawerili ki miwdeba,
furcelze rCeba da kvdeba. metaforulad rom vTqvaT, naTqvami sulia, dawerili – xorci. AadamianiviTaa. da ufro meticaa. pirvelad
iyo sityva da sityva iyo RmerTTan.
amitom sityvas gafrTxileba unda.
iqneb amitom mwerlebi xSirad mis
sakralizaciasac axdenen. sityvasTan dakavSirebuli bevri fobiac
arsebobs – dawerili sityvis, dauwereli sityvis. momdevno sityvis
SiSi, TeTri furclis SiSi da ase
Semdeg.
– Mdawerili sityva qalaqiviT
aris CemTvis, saxuraviani Tu
usaxuravo saxlebiT, gacveTili gzebiT, am gzebze dakarguli
adamianebiviT.K kargia, realur
personaJebs rom ar irCev. me
mjera, rom furcelze gadmotanil ambavs adamianis bedis
Secvla SeuZlia. Cveni ambebi ki
ZiriTadad sevdiania... Sav-TeTri
sizmrebiviT.
– sizmari qvecnobieria. xSirad
yofila, rom sizmari, romelic
marto Cemi megona, sadme, vinmesTan, romeliRac wignSi, vTqvaT
iungTan wamikiTxavs. es mTeli samyaroa, Rrma Wa, uZiro kidobani.
aqedanac SeiZleba aiRo masala,
cxovrebisTvis, SemoqmedebisTvisac. mokled rogorc irkveva, sizmrebic ki ar gvekuTvnis. isinic ki
meordebian. esec wreze svlaa. rogorc Tavad Semoqmedeba, samyaro.
Tumca imedi maqvs, rom es wre amave
dros spiralia.
–M me sizmrebs ar vxedav, sul
erTi-ori Tu gamaxsendeba. Tumca
borgva Cemi Zilis mudmivi Semadgeneli komponentia. ai, poezia ki
CemTvis sizmaria, nanaxi sizmari,
romelsac Semdeg ukve vyvebi.
xandaxan imasac vfiqrob, rom
sagnebi mniSvnelobas mxolod
imitom iZenen, rom me davinaxo
da furcelze gadmovitano. esec
erTgvari axirebaa, albaT. Ce­
mi cxovrebis gansakuTrebulad
mZi­­me wuTebSic ki mifiqria imaze,
rom es yvelaferi moxda Tundac
imitom, rom me mqonoda saweri
masala, ar gamovmSraliyavi, ar
davcliliyavi. es yvelaferi ki
garda Svebisa, autanel tkivilsac iwvevs.
– Zalian bednieri var, rom am
yvelafers ase vuyureb: cudic da
kargic, rac CemTan xdeba – xdeba
literaturisaTvis! es cxovrebasac miadvilebs. Cven es gamocdilebebi zustadac rom gvWirdeba. da
Tu rame cudi xdeboda, es imitom,
rom me gadamexarSa, gameanalizebina da iqidan raRac gamomedno.
Tumca SeiZleba cxovreba iseTi
nagavi iyos, rom is Sav masaladac
ar gamodges, magram mainc es albaT
saukeTeso mizezia rTuli ambebis
martivad misaRebad, im imedad, rom
me maT mere karg wignad vaqcev.
– da am Sinagan brZolebSi ranairad xdeba piradi da literaturuli cxovrebis fexawyoba?
sul mgonia, rom es ori ram erTmaneTs gamoricxavs. yovel SemTxvevaSi, ara faqtobriobis, aramed
organul doneze. is, rasac hqvia
– `erTxorc da erTsul~...
– Cven raRacnairad vaxerxebT,
rom es yvelaferi rutinaSi ar
gadavides. Sualedis povnaa aqac
saWiro – dautovo sakuTari siv­
rce, piradi teritoriebi. adamianze zedmetad mijaWva, suros principi, romelic ZiriTadad qalebs
axasiaTebT, SeiZleba urTierTobisTvis damangreveli aRmoCndes.
suros xom yvelaze didi kedlis
dangrevac ki SeuZlia. ori adamianis urTierTobaSi xibli, idumaleba, `qiSmiSi~ ar unda daikargos. ai,
qiarostams aqvs: orni erTad roca
ivnisi
2011
`artanuji~
gTavazobT
august haqsthauzeni
saqarTvelos Sesaxeb
„artanujis wyaroebis“ seriis
me-8 wigni miznad isaxavs qarTvel mkiTxvels gaacnos XIX saukunis 40-iani wlebis germaneli
mecnier-mogzauris – august
haqsthauzenis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb.
kavkasiaSi igi 1943 wels imyofeboda. am mogzaurobis Sedegia
ornawiliani wigni „amierkavkasia“ (laifcigi, 1856), romelic
Zalze saintereso naSroms warmoadgens imdroindeli saqarTvelos istoriis Sesaswavlad.
gTavazobT fragmentebs: „ubedurebaSi xasiaTis simtkice
aris qarTvelebisaTvis gansakuTrebiT damaxasiaTebeli Tavisebureba“... „rac velikorosiisaTvis savsebiT misaRebia
sistemis TvalsazrisiT miuRebelia an sulac damRupveli
baltiispira germanuli provinciebis da kavkasiis qveynebisaTvis“.
wigns erTvis pirTa, geografiul da eTnikur saxelTa da sagnobrivi saZieblebi.
germanulidan Targmna, Sesavali, komentarebi da saZieblebi
daurTo gia gelaSvilma.
65
№6
2011
dadian, yovelTvis midian nela,
radgan erTmaneTs aucileblad
nabiji unda Seuwyon, marto adamiani ki swrafad midis, gverdzec ar
iyurebao. SesaZloa namdvil Semoqmedebas es martokacebi qmnian,
warmatebac aseT adamianebs metad
ewvevaT xolme, radgan siyvaruli,
siTbos moTxovnileba meti aqvT
da am tkivils taSis quxilSi ufro
kargad axSoben. am taSsac ufro
mwvelad da meti JiniT eZeben. Tumca, Tu imas gaviTvaliswinebT, rom
adamiani mudmivad martoa, siyvaruli SeiZleba iluzorulic iyos,
magram me Tundac es iluzia Zalian
mWirdeba. – saSinlad mominda, vijde
sadme amwvanebul baRSi, Soridan
raime wynari musika ismodes da
mqodes dro, Cemi martooba ise
vigrZno, rogorc Tavad msurs. da
manam arsebobs kalami da furceli, albaT iarsebebs es SekiTxvac
– ratom wer?!
– erT-erTi ganmarteba albaT
Zalian ambiciuria. es erTgvari
ukvdavebisken swrafvaa. minda Cemi
teqstebi Cemze bevrad gamZleebi
gamodgnen. Semdegi ganmarteba
egoisturia – vwer imitom, rom es
Zalian msiamovnebs da ufro didi
siamovneba CemTvis ar arsebobs da
ar vici. garda amisa, vwer imitom,
rom veZeb pasuxebs. minda gavigo,
ratom var da risTvis. da bolos,
vwer imitom, rom miyvars! mTavari
motivacia swored siyvarulia. aq
ki albaT ukve cotas RmerTic ereva. siyvaruli xom RmerTia, da is
yvela wrfeli guliT gakeTebul
saqmeSia.
– ai, me ki, sxvanairad cxovreba
ar vici...
`inteleqti~ gTavazobT
leqciebi
wakiTxuli nobelis premiis miRebisas literaturis dargSi (1901-2010)
nobelis premiis istoria meoce saukunis istoriis Tanamdevia, amitomac
vfiqrobT,
saukunis
maxasiaTeblad
usaTuod gamodgeba am jildos laureatTa leqciebi.
inteleqtualuri samyaros favoriti
– nobelis premiis laureati, wesdebis
Tanaxmad, valdebulia premiis miRebidan
eqvs TveSi leqcia waikiTxos.
winamdebare gamocema srulad aerTianebs literaturis dargSi nobelis
premiis miRebisas wakiTxul leqciebs.
maTi garkveuli nawili periodulad
qveyndeboda
JurnalebSi
`arili~,
`saunje~, `saguramo~, `Cveni mwerloba~, `qarTuli mwerloba~, `literatura – cxeli Sokoladi~. umetesoba
ki sagangebod iTargmna am seriisTvis da
pirvelad qveyndeba qarTul enaze.
pirveli tomi, 1901-1960: martinus
biornsoni, henrik senkeviCi, rudolf
eikeni, selma lagerlofi, knut hamsuni, anatol fransi, uiliam batler
ieitsi, anri bergsoni, sigrit unseti,
Tomas mani, sinkler luisi, ivan bunini, luiji pirandelo, iujin o’nili,
roJe marten diu gari, perl baki, iohanes ienseni, gabriela mistrali,
herman hese, andre Jidi, tomas sternz
elioti, uiliam folkneri, bertran
raseli, per lagerkvisti, fransua
66
moriaki, uinston CerCili, ernest
heminguei,haldor laqsnesi, xuan ramon ximenesi, alber kamiu, boris pasternaki, salvatore kvazimodo, senJon persi.
meore tomi, 1961-1985: ivo andriCi,
jon stainbeki, giorgos seferisi, Janpol sartri, mixail Soloxovi, Smuel
agnoni, migel anxel asturiasi, iasunari kavabata, samuel beketi, aleqsandr
solJenicini, pablo neruda, hainrix
bioli, patrik uaiti, hari martinsoni/
eivind ionsoni, eujenio montale, sol
belou, visente aleiqsandre, isaak
zingeri, odiseas elitisi, Ceslav miloSi, elias kaneti, gabriel garsia
markesi, uiliam goldingi, iaroslav
seiferti, klod simoni.
mesame tomi, 1986-2000: vole Soiinka,
iosif brodski, najib mahfuzi, kamilo
xose sela, oqtavio pasi, nadin gordimeri, derek uolkoti, toni morisoni,
qenZaburo oe, Seimas hini, vislava Simborska, dario fo, Joze saramagu, giunter grasi, gao sinZiani.
meoTxe tomi, 2001-2010: vidiadhar
naipoli, imre kertesi, jon maqsvel
kutzee, elfride ielineki, harold
pinteri, orhan famuqi, doris lesingi,
Jan-mari gustav le klezio, herta miuleri, mario vargas liosa.
ivnisi
№6
2011
komentari zedmeti ar aris!
interaqtivis Sedegebi
Cvens interaqtivs – `komentarebi tician tabiZis TxzulebaTa
(momavali) akademiuri gamocemisaTvis~ –, romelic `qarTuli mwerlobis~ wina, me-5, nomerSi SemogTavazeT, ori gamarjvebuli hyavs
– maia cercvaZe, romelmac xuTi
SekiTxvidan oTxze swori da amomwuravi pasuxebi gamogvigzavna, da
Tamar woworia, romelmac swored
im SekiTxvas upasuxa, q-n maias rom
pasuxgaucemeli darCa.
pirveli SekiTxva aseTi iyo:
1923 wels daweril erT leqsSi, romlis saTauria `orpiris
oqropiri~, tician tabiZes uweria:
`qadagebs bayayi:
ambobs pirdapir da aSkarad,
rogorc kazinoSi krupie: `bakkara~.
ra komentars gaukeTebdiT `bak­
kara~-s?
maia cercvaZe: `bakkara~ (fr.
baccara) – qarTulSi gvxvdeba
`bakara~, `baqara~ formebiTac
– banqos erTgvari Zveleburi
azartuli TamaSia moTamaSeTa ganusazRvreli raodenobisaTvis.
bakara dResac popularulia kazinoSi, sadac mas TamaSoben 6 an 8
dastis areviT~.
redaqciisagan: Cveni mxriv mxolod imas davumatebdiT, rom es
sityva fonetikurad bayayis yiyins
mogvagonebs da amis gamo aris is
SedarebisTvis gamoyenebuli tician tabiZis leqsSi.
meore SekiTxva:
imave leqsSi (`orpiris oqro­
piri~) vkiTxulobT:
`axla ki n. o. t. ia da eleqtrofikacia,
leqsebisTvis vinc moiclis, is ra kacia?~
ras fiqrobT, ra aris `n. o. t.~-i?
maia cercvaZe: `Cemi azriT,
`n.o.t.~ aris `Sromis samecniero
organizaciis~ rusuli saxelwodebis (НАУЧНАЯ ОРГАНИЗАЦИЯ
ТРУДА) abreviatura – НОТ, Cawerili qarTuli asoebiT.
Sromis samecniero organizacia aris Sromis organizaciis
srulyofis procesi mecnierebis, teqnikis da teqnologiebis
Tanamedrove miRwevebis safuZvelze. misi fuZemdebelia amerikeli inJineri frederik teilori (1856-1915). ruseTis imperiaSi
da Semdeg sabWoTa kavSirSi erTerTi pirveli Teoretikosi Sromis organicaziis mecnierebisa
iyo a. a. bogdanovi (1873-1928).
rusi mwerali ilia erenburgi
(1891-1967) Tavis avtobiografiul wignSi `adamianebi, wlebi,
cxovreba~, ixsenebs ra sergei
eseninis amerikidan samSobloSi
dabrunebas, wers: `Вернувшись
в Россию, он попытался сделать
выводы: `(...) Мне нравится цивилизация. Однако я очень не люблю
Америку. Америка – это тот смрад,
где пропадает не только искусство, но и вообще лучшие порывы человечества~ (...). Нужно напомнить, что было это в 1923 году,
когда Леф (Левый фронт искусств.
– m. c.) прославлял красоту ньюйоркских небоскребов, когда был
в моде НОТ (научная организация
труда)...~.
НОТ-s tician tabiZe leqsSi
eleqtrofikaciasTan erTad axsenebs, riTac, vfiqrobT, gamo­
xatulia poetis kritikuli, ironiuli damokidebuleba qveyanaSi
imJamad moduri teqnokratiuli
procesebisadmi da samecnie­
ro-teqnikuri revoluciisadmi,
rom­
lebic Tumca TavisTavad
ivnisi
67
№6
2011
dadebiTi movlenebi iyo, magram,
poetis azriT, isini sulieri Rirebulebebis
ugulebelyofisa
da gaufasurebis xarjze mimdinareobda~.
redaqciisagan: n.o.t.-i tician
tabiZem wertilebiT uTuod imitom
dawera, rom, gaugebrobis Tavidan
asacileblad, ganesxvavebina igi
musikaluri terminisagan (not-i).
meoTxe SekiTxva:
`CofuraSvilTan viyaviT wuxel,
Senze RrialiT gaskda arRani~ ( leqsidan `sergei esenins~).
tician tabiZe meuRlesTan,
nina tabiZesTan erTad
ra komentars gaukeTebdiT `CofuraSvils~?
maia cercvaZe: `CofuraSvili
iyo Tbiliseli meduqne, mikitani.M
mas orTaWalaSi hqonda cnobili
duqani, romelsac CofuraSvilis duqans eZaxdnen. aleqsandre
sigua igonebs:
`20-30-ian wlebSi mwerlebis cxare literaturuli SemoqmedebiTi dava-paeqroba ara marto daxurul karebs miRma imarTeboda,
aramed Ria cis qveS, rusTavelis prospeqtze da orTaWalakrwanisis egzotikur kuTxeSi,
sadac jer kidev moqmedebda CofuraSvilis aTasgvarad SeRebil
da moxatul duqanTan, an rogorc
mas yanwelebi uwodebdnen `meqasTan~, axlo mdebare baRebi...~
(aleqsandre sigua, `literaturuli dava-kamaTi orTaWalakrwanisis baRebSi~)~.
(q-n maias damowmebuli aqvs
agreTve fragmentebi vasil CaCaniZis, giorgi leoniZis, Ten­
giz
verulaSvilis Txzulebebidan,
rom­­lebSic meduqne CofuraSvilzea saubari).
mexuTe SekiTxva:
leqsSi `nina mayaSvils~ aseTi
striqonebia:
`SaiTan bazris daixura yvela duqani.
amodis mTvare – TavismkvlelTa leSiT msuqani.
68
vanqis taZarSi `Sabachtan~-iT Sen gagecina~.
ra
komentars
gaukeTebdiT
`Sabachtan~-s da, sazogadod, mTel
striqons, romelSic es sityva gvxvdeba?
maia cercvaZe: `vfiqrob, sityvis swori formaa sabachthani.
Eli, Eli, lama sabachthani? – esaa
jvarze gakruli iesos cnobili
fraza ebraul enaze. oTxTavSi vkiTxulobT: `da ase, mecxre
saaTs xmamaRla SeRaRada iesom:
`eli, eli, lama sabaqTani?~, rac
niSnavs: `RmerTo Cemo, RmerTo
Cemo, rad damtove me?~ (maTe 27,
46).
SesaZloa, nino mayaSvils taZarSi swored saxarebiseuli am
sityvebis gagonebaze gaecina.
konkretulad mainc ras gulisxmobs poeti am frazaSi, CemTvis
Zneli saTqmelia.
(redaqciisagan: gaecina albaT
sixarulisgan, rom raRac mainc
gaigo misTvis ucxo enaze mimdinare saeklesio msaxurebisas).
rac Seexeba vanqis somxurgrigorianul sakaTedro taZars,
romelic dRes aRar arsebobs,
masTan ticians gansakuTrebuli
damokidebuleba hqonda. Mmisi
meuRle nino mayaSvili igonebs:
`1918 wlis 6 ianvars movida ticiani da sul axlad dawerili
leqsi `vanqis taZari~ momitana.
miTxra, rom am leqss me miZRvnida.
vanqis taZari iqve iyo, Cems
saxlTan da me da ticiani xSirad
davdiodiT (...). swored vanqis
taZarTan mTxova, colad gamomyevio~ (n. tabiZe. ticiani da misi
megobrebi. `sabWoTa saqarTvelo~. Tbilisi, 1985, gv. 18)~.
mesame SekiTxvaze amomwuravi pasuxi gamogvigzavna Tamar woworiam. komentars saWiroebda zaxar
zaxariCi, naxsenebi t. tabiZis
ivnisi
№6
leqsSi `axali mcxeTa~ (`zaxar zaxariC aq mSvidad vaWrobs~).
Tamar
woworias
komentari:
`za­
xar zaxariCi azerbaijane­
li meduqne iyo, duqani hqonda
nariyalasTan. zaxariCis duqani
dResaswaulebze moZravi xdeboda da cnobil meduqnes advili
SesaZlebelia vaWroba mcxeTaSic
gaemarTa.
es Tbiliseli meduqne daxatuli hyavs TviTnaswavl mxatvars
irakli kvanWaxaZes. moviZie misi
naxati `yoCebis Sejaxeba~. duqnis aivanze, centrSi dgas zaxar
zaxariCi. aqvea mxatvris werili
umcrosi iraklisadmi (SviliSvilisadmi), saidanac vgebulobT,
rom `nepis~ periodSi daSvebuli iyo kerZo vaWroba didi
gadasaxadebiT. am sapatento Tu
sxva saxis gadasaxadebs ar ixdida Turme zaxar zaxariCi, TeTri duqnis mepatrone. erTxel
mis duqans swvevian mTavrobis
kacebi: saSa gegeWkori da sabWoTa kavSiris saxalxo komisarTa
sabWos Tavmjdomare aleqsei
rikovi (redaqciisagan: werilSi
rikovi sabWoTa kavSiris centraluri aRmasrulebeli komitetis
Tavmjdomared aris moxseniebuli
– rusuli abreviaturiT ВЦИК СССР
–, rac uzustobaa. am uzustobas aq
vasworebT). es ukanaskneli TeTr
2011
duqanSi stumrobiT Zalze nasiamovnebi darCenila da moskovSi
CasvlisTanave gamougzavnia de­
peSa: `Тбилиси. Правительственный
Белый Духан. Захар Захаричу – приехал
благополучно, жив, здоров, твой Рыков
– председатель СНК СССР~. es depeSa
zaxar zaxariCs CarCoSi Causvams
da TeTr duqanSi saCvenebel adgilze Camoukidebia – vinRa Seawuxebda zaxar zaxariCs!!!
zaxar zaxariCis duqnis sapatio stumrebi iyvnen sergei esenini, vladimir maiakovski, sergei mixalkovi da sxv.~.
madlobas movaxsenebT yvelas,
vinc gamogvexmaura. zemomoyvanili komentarebis avtorebi dajildovdebian `inteleqtis~ gamocemebiT.
ivnisi
69
№6
2011
axali Targmanebi
tomas vulfi
Soridan da axlodan
patara
qalaqis
gareubanSi,
bor­­cvze, SeTeTrebuli morebiT
Sek­
ruli kopwia saxli idga, ro­
melsac TvalSisacemad xasxasa
mwvane fardebi amSvenebda da saxlis ukan, odnav moSorebiT, rkinigza miemarTeboda. saxlis erT
mxares baRCa-baRi iyo gaSenebuli,
koxtad Camwkrivebuli bostneulis kvlebiT da vazis talaveriT,
romlis mtevnebi agvistos miwuruls mwifdeboda. saxlis win sami
Zlieri bermuxa idga da zafxulobiT saxls saamo da uxv Crdils
hfenda; meore mxares ki aTasferi
yvavilebis
zRude
ertymoda.
mTlianobaSi, es adgili sifaqizis,
yairaTianobis da mokrZalebuli simyudrovis STabeWdilebas
tovebda.
yovel dRe, samis wuTebze, am
adgils or qalaqs Sorisi swrafi
matarebeli Cauvlida xolme, ramdenime wuTs didi matarebeli qalaqis maxloblad Sesasveneblad
SeCerdeboda da mTel sigrZeze
Tanabrad ganlagdeboda, vidre
Tavbrudamxvev, srul siCqares
aiRebda. mere ki, horizonts erwymoda dinji ryeviT da orTqlmavlis mZlavri, moqanave moZraobiT
foladis relsebze Caivlida vagonebis mwyobri, yru raxraxiT, vidre Tvals miefareboda. orTqmavlis svlas mZafri gamonabolqvis
qSena-guguni Tu mianiSnebda, romelic balaxiT dafarul mdelos
kideebis zemoT alag-alag amoskdeboda xolme, sanam yvelaferi
ar miCumdeboda garda borblebis
mwyob­ri raxraxisa, romelic SuadRis garindebul simSvideSi TandaTan klebulobda.
yovel dRe, oc welze meti xnis
ganmavlobaSi, roca matarebeli
70
saxls uaxlovdeboda, memanqane
CarTavda xolme sastvens da yovel dRe, rogorc ki qali signalis xmas gaigonebda, saxlis ukana
karTan gamoCndeboda da memanqanes xels uqnevda. pirvelad, kabis
kalTaze patara bavSvi eWideboda,
magram axla bavSvi zrdasrul qalad qceuliyo da yoveldRe isic
dedamisTan erTad gamoCndeboda
ukana karTan da xels uqnevda.
SromaSi gasulma wlebma Tavisi
gaitana, memanqane xanSi Sevida da
gaWaRaravda. im miwis gaswvriv aTiaTasjer mainc utarebia xalxiT
savse uzarmazari matarebeli. misi
sakuTari Svilebi gaizardnen da
daojaxdnen da oTxjer ki Tavisi
TvaliT naxa liandagebze tragediis sazareli kvali, romelic
erT wertilSi Semkvrivebuliyo
qvemexis WurviviT da sazarlad
Camuqebuliyo Camqrali boileris
TavTan, – bavSvebiT savse msubuqi, Ria vagoni, erTad SequCebuli
patara, Secbunebuli saxeebiT,
relsebze ayiravebuli iaffasiani
avtomobili, SiSisgan lamis dambladacemuli adamianebis gaxevebuli figurebi, relsebis siaxloves moxetiale, qancgawyvetili,
umuSevari mawanwala, yru da beberi, gamafrTxilebeli sastvenis
xmac rom aRar esmoda, fanjridan
kiviliT gadmovardnili adamianis saxe, – yvelaferi es sakuTari
TvaliT hqonda nanaxi da Secnobili. berikacs yvelaferi is hqonda
gancdili, risi gancdac adamians
SeeZlo, – mwuxareba, sixaruli,
safrTxe da mZime Sroma. muxlCaudrekel garjaSi saxe daunaoWda da
dauWkna da axla, bedisagan gamobrZmedils, meti simxneve da Tavmdabloba SesZenoda. ukve xanSiSe-
ivnisi
№6
suls is keTilSobileba da sibrZne
axlda, romelic aseT adamianebs
axasiaTebs.
magram ra mniSvneloba hqonda,
Tu ra safrTxe an ra tragedia
hqonda gancdili, – patara saxli
da qalebi, romlebic ase Tamamad
da ase Tavisufali SemarTebiT
uqnevdnen xels, memanqanes gonebaSi CabeWdoda, rogorc raRac mSvenieri da maradiuli, romelic sxva
yvelafers scvlida, anadgurebda
da mainc marad ucvleli darCeboda; ra mniSvneloba hqonda,
Tu ra ubedurebas, mwuxarebas an
Secdomas SeeZlo daemsxvria misi
dReebis rkiniseburi ganrigi.
am patara saxlis da am ori qalis danaxva ganucdel bednierebas aniWebda. is maT aTasnair
SuqSi xedavda: zamTris rux, xeSeS
sinaTleSi, moyavisfro, damzral,
nawveral miwaze, da mere, isev da
isev TvalismomWrel, mwvane ferebiT savse jadosnuri aprilis
TveSi. guli im patara saxlisken
miuwevda, romelSic isini cxovrobdnen da maT mimarT iseTi sinaziT gamsWvaluliyo, romlis dari
kacma SeiZleba mxolod sakuTari
Svilebis mimarT igrZnos, da sabolood, maTi cxovrebis suraTi iseTi sicxadiT amohkveToda gulSi,
rom dRis yovel saaTsa Tu wuTs
maT cxovrebas mTeli sisavsiT
SeigrZnobda. da erT dResac mtkiced gadawyvita, rom roca misi
samsaxuris wlebi dasruldeboda,
wavidoda, moZebnida maT da bolos
da bolos im adamianebs daelaparakeboda, romelTa cxovrebac ase
gadajaWvoda misas.
aseTi dRec dadga. memanqanem
gadmoabija matareblidan im qalaqis sadguris baqanze, sadac is
ori qali cxovrobda. relsebze
dgomiT gatarebuli wlebi dasrulda. axla igi im kompaniis pensioneri gaxldaT da aRaraferi
evaleboda. dinji nabijiT gaiara
baqani da qalaqis quCas gauyva.
yvelaferi ise ucnaurad eCveneboda, TiTqos es qalaqi aqamde
arc ki enaxa. rac ufro win midioda, miT ufro matulobda misi
Secbuneba da dabneuloba. nuTu
SeiZleboda es is qalaqi yofiliyo,
romlisTvisac aTiaTasjer mainc
Cauvlia? nuTu es igive saxlebi
iyo, romelic xSirad daunaxavs
Tavisi kabinis maRali sarkmlidan? yvelaferi ise ucxod, ise amaRelveblad eCveneboda, TiTqos qalaqi sizmrad enaxos da rac ufro
win miiwevda, misi sulis SeSfoTebac matulobda.
axla, saxlebi SeTxelda da qalaqis Soreuli, uwesrigo dasa­
xlebaSi aRmoCnda, quCa ki soflis
gzad iqca, im gzad, romelsac im
saxlTan unda mieyvana, sadac qalebi cxovrobdnen. da kaci mZimed
miabijebda sicxesa da mtverSi. da
ai, bolos, ukve im saxlis win idga,
romliskenac ase moiswrafoda. umalve mixvda, rom im adgils miagno.
dainaxa saxlis win camde awvdili
didebuli bermuxebi, yvavilnari,
baRCa-baRi, talaveri da moSorebiT moelvare relsebi.
diax, es is saxli iyo, romliskenac ase moiswrafoda, adgili,
uamravjer rom Cauvlia, daniSnulebis adgili, romliskenac
aseTi bednierebis grZnobiT iltvoda. magram, axla, roca am adgils
miagno, roca ukve iq iyo, xeli ratom daeba WiSkarTan? ratom iqca
qalaqi, gza, miwa, am adgilis Sesasvleli, romelic ase uyvarda ucxo,
maxinj, sizmareul peizaJad? axla
ratom Seipyro dabneulobis, eWvisa da umweobis grZnobam? bolos
mainc SeaRo WiSkari, neli nabijiT
gaudga biliks, wamSi aiara Sesasvlelis sami patara safexuri da
ukve karze akakunebda. cota xnis
Semdeg fexis xma moesma holidan,
kari gaiRo da qali mis pirispir
idga.
da umal mware danakargis da
mwuxarebis grZnobam Seipyro; inana
ivnisi
2011
`artanuji~
gTavazobT
ramon del valie-inklani
tirani banderasi
didi espaneli mwerlis – ramon
del valie-inklanis (18661936) romani-pamfleti „tirani
banderasi“ groteskuli da hiperboluria, niRbebis komediis
elementebiT. xSirad irRveva
sintaqsic.
romanSi moqmedeba gamogonil
qveyanaSi – santafe del firmeSi xdeba. zogierTi kritikosis azriT aq mwerali porfirio
diasis periodis meqsikas gulisxmobda. magram mxatvruli
da istoriuli utyuarobiT
nawarmoebi iseT masStabs iZens,
rom irRveva politikur-geografiuli sazRvrebi da warmogvidgeba evropisa Tu aziis
yvela diqtatori erTad, romlebic TavianTi diqtatoruli
uflebebis ganxorcielebis variaciebisa da meTodebis miuxedavad, saocrad hgvanan erTmaneTs.
espanuridan Targmna meri titviniZem.
71
№6
2011
kidec, rom movida. umalve gaacnobiera, rom mis win mdgari qali,
romelic undo TvaliT uyurebda,
swored is qali iyo, romelic vin
icis, ramdenjer esalmeboda xelis
qneviT. magram axla xedavda mis
pirquS, uRimRamo da gamxdar saxes, modunebuli xorci nakecebad
rom ekida. qali patara TvalebiT
uxerxulad, meryevi undoblobiT
da Sefaruli eWviT miStereboda.
Tu adre igi am qalis moqmedebaSi
amoikiTxavda Tavisuflebis Seupovar wyurvils, siTbosa da siyvaruls, axla mis danaxvisas da arakeTilgawyobili xmis gagonebisas,
yvelaferi gaqra.
axla sakuTari xmac ararealurad da sazarlad Caesmoda, roca
cdilobda, aexsna misi iq yofnis
mizezi, eTqva vin iyo an ras warmoadgenda, magram Seyoymanda,
ji­
utad ebrZoda sinanulisa da
Secbunebis saSinel SegrZnebas da
mis sulSi aborgebul urwmunoebas, mTel mis adrindel sixaruls
rom axSobda da axla ukve Tavisi
imedebisa da saTuTi grZnobebis
rcxvenoda.
bolos qalma calybad SeipatiJa
saxlSi da Tavis qaliSvils uxeSi,
gamkivani xmiT gasZaxa. agoniiT
Sepyrobili kaci erTxans ijda patara, uSno sastumro oTaxSi da
vidre ori qali Camqrali TvalebiT, mtruli ganwyobiT, pirquSad
da TavSekavebuli SecbunebiT miStereboda, Seecada maTTan saubris
gabmas. bolos arc ki dafiqrebula
ise waibutbuta damSvidobebis sityvebi, saxli datova, biliks Cauyva da qalaqis gzaze gavida. uceb
mTeli simwvaviT SeigrZno sibere.
rodesac rkinigzis mSobliur xeds
gahyurebda, misi guli SemarTebiT
da TviTrwmeniT ivseboda, axla ki
eWvis Wia SesCenoda da SiSis zari
ipyrobda, rom im mizis ucxo da
uCveulo saxes xedavda, romelic
misgan qvis srolis manZilze iyo,
magram Turme arc arasodes unaxavs da arc scnobia. da icoda, rom
im naTeli, dakarguli gzis mTel
jadosnurobas, im mbrwyinavi xazis xeds, im warmosaxviTi kuTxis
patara, naTel samyaros, romelic
imedis wyurvils uRvivebda, veRarasodes naxavda.
inglisuridan Targmna
medea zaaliSvilma
`inteleqti~ gTavazobT
vidiadhar naipoli
„naxevari sicocxle“
2001 wlis nobeliantis romans STambeWdavi personaJi hyavs – uili Candrani. uili dabali fenebidan gamosuli
dedisa da bramini mamis Svilia (mamisa,
romelic ganuwyvetel konfliqtSia sakuTar TavTan). mas bunebiT axasiaTebs,
erTi mxriv, amqveyniuri cxovrebis
Suagulisken swrafva, meore mxriv ki
yvelasa da yvelafrisagan ganze dgomis survili. is miemgzavreba inglisSi
da omisSemdgomi londonis emigrantTa
bohemur wreebs afarebs Tavs, magram
Sinagan simSvides mxolod siyvarulis
72
pirvelgancdasTan erTad aRwevs.
vidiadhar naipolis natifi iumoriTa da Rrma emociurobiT aRbeWdili
es wigni Cveni civilizaciis SuagulSi
gatarebul araerT sanaxevro sicocxles warmogvidgens da Cveni epoqis
saxasiaTo niSnebis unikalur xedvas
gvTavazobs.
„visac ingliselebis Sesaxeb simarTlis gageba surs, es romani ar unda gamotovos“ („sandi Taimzi“).
inglisuridan Targmna Tamar kot­
rikaZem.
ivnisi
№6
2011
kurt marti
leqsebi, mcire proza
bedniereba – ucxo sityva
cremlebi?
cremlebi diax:
sevdiani gaTenda
dila
sasikeTo
arsaidan
cvlileba
ar Cans
sad daikarge
ama soflis
nugeSo
sad xar?
gangebas
muxTals
SevupyrivarT
urCxulis xeliT
bedniereba
ucxo sityva
gamxdara
CvenTvis
rogorc yovelTvis
ese sofeli
igivea
rogorc yovelTvis
mkvdari
mkvdar
Zelze:
lamazia
Tavzardamcemad mSvenieri
sxeuli Seni
lamazi dRe
ra lamazad
wvims
ara Zlierad
ara mzakvrulad
Tavazianad
didsulovnad
eleganturad
WeSmariti
jentlmeni wvima
es dRes wvims ase
ar SeiZleba ufro lamazad
iwvimos xvale
jvarcma
mkvdari
mkvdar
Zelze:
ra Secvale?
Zalaufalni
Zalas floben
rogorc yovelTvis
uufleboni
rCebian
msxverplad
rogorc yovelTvis
mqonebelni imravleben
Tavis qonebas
rogorc yovelTvis
upovarT stanjavT
gaWirveba
Zvel hangze
laRad mibobRavs
Rrublis fTila
silaJvardisken
Tumc kargad xvdeba
ra emuqreba
Tumc zustad icis
silaJvarde
aRsasruli
iqneba misi
papanaqeba
zafxulis xvati gviwvavs gonebas
daCrdilul skverSic
eh! rarig grilad SeeZlo fiqri
kants kionigsbergSi
ivnisi
dabadebidan
oTxmocdaaTi
weli Seusrulda kurt martis, Tanamedroveobis erT-erT
yvelaze mniSvnelovan Sveicariel poets, mwerals, moazrovnes,
Teologs, politikoss, pensioner mRvdels.
leqsebis wera man 38 wlis
asakSi daiwyo da sul male aRiareba moipova. misi poezia,
proza dRes msoflios mraval
enazea Targmnili. masze iwereba wignebi, disertaciebi, aris
mravali literaturuli premiis mflobeli.
kurt marti cnobilia rogorc sityvaZunwi kaci, mas
did mdumares uwodeben (peter biqseli, doroTe ziole),
igi dums, laparakobs cotas,
radgan bevrs fiqrobs, fiqrobs
yelaferze, yvela mokvdavze
– mdidarze, Ratakze, codviT
dacemulze, Cernobilis tragediaze, nepalis gvalvaze, gvatemalas wyaldidobaze, CeCneTis
omze... da nafiqrals leqsebad,
miniatiurebad, moTxrobebad...
kinZavs. misi poezia da proza
gaJRenTilia
religiurobiT,
Tumc es ar aris religiuri
literatura, es religiuri
mwerlis mier Seqmnili literaturaa, asketizmisgan Tavisufali. platonis msgavsad, kurt
martis swams, rom adamianis
erT-erTi daniSnulebaa iyos
bednieri, lamazad da gonivrulad moiwyos cxovreba, datkbes
cxovrebis siamiT.
gTavazobT misi ramdenime
bolodroindeli leqsis, mcire
prozis ori nimuSisa da ori eseis Targmans.
73
№6
2011
siyvarulis leqsi
ras gvaswavlian
mofarfate Teslni nekerCxlis?
naprali xeSi?
ukve binddeba
daukargavT suraTebs feri
agizgizdeba ucbad tkivili:
Sen Sen ufleba ar gaqvs sikvdilis!
albaT winasokratulad
zeTis xilis Crdils Sefarebuli
Txa almacerad ganagrZobs TvalTvals
cidan laJvardi gviaxlovdeba
ionuri mze saamod gvbangavs
maradiulad qceul samyaros
warmogvisaxavs ocneba tkbili
gaSlili zRvidan drodadro
nazad
gvealerseba niavi Tbili
iqneb SiSveli fiqrob sxvagvarad –
sxvagvarad? mainc rogor sxvagvarad?
ufro gulwrfelad da ufro
laRad
sokratemde rom fiqrobdnen
albaT
vidre platoni gvauwyebda rom
suls da sxeuls SeuZliaT dascildnen erTurTs
da ase mSvidad, uSfoTvelad gadian dReni.
kedeli
man ficris kedeli aago, kedels
misi saxlis Tvalsawieridan fabrika unda daefara. sZagda fabrika.
sZagda Tavisi samuSao fabrikaSi:
sZagda dazga, romelzec muSaobda.
sZagda meuRle, roca ki etyoda,
wuxel RamiT isev gitokavda xelebio. xelebi ki ganagrZobdnen ZilSi tokvas, samuSaos swraf tempSi
urtyamdnen stokatoebs. sZagda
eqimi, Tavis dazogvas rom urCevda;
ostati, sxva samuSaoze gadayvanas
rom pirdeboda. sZagda amdeni yalbi Tanalmoba. Semdeg avad gaxda.
ormoci wlis Sromisa da zizRis
Semdeg pirvelad gaxda avad. iwva
loginSi da fanjaras gascqeroda.
fanjridan patara baRs xedavda, kidev baRis kides – ficris kedels,
imis iqeT verafers. fabrikas ver
xedavda. mxolod gazafxuls baRSi
da ficris kedels. male gamokeTdebi, – anugeSebda coli. ar sjeroda
colis. moTmineba, moTmineba, yvelaferi kargad iqneba, – amxnevebda
eqimi. arc eqimis swamda. ra ubedurebaa, baRis garda verafers vxedav,
mombezrda sul erTi da igives cqera, – SesCivla sami kviris Semdeg
meuRles, moaSore ori ficari am
wyeul kedelso. SeSinebuli qali
mezobelTan gaiqca. mezobeli movida da ori ficari CamoiRo. avadmyofi kedlis Camoxsnili nawilidan
fabrikis erT monakveTs xedavda
mxolod. erTi kviris Semdeg isev
daiwuwuna: fabrikis sul erTsa da
imave adgils vxedav, aman rogor
unda Semiyolioso. movida mezobeli da naxevari kedeli CamoiRo. saTuTi mzeriT gascqeroda fabrikas,
Tvals adevnebda sakvamuridan amosuli bolis cekvas, manqanebis moZraobas fabrikis ezoSi, xalxis nakadis Sesvlas diliT da gamosvlas
saRamoTi. sasadilosa da biuros
ver vxedavo, – aviSviSda meToTxmete dRes da kedlis danarCeni nawilis Camoxsna brZana. mezobelma
es survilic Seusrula. roca biuro dainaxa, sasadilo da fabrikis
areali mTlianad, Rimili moefina
saxeze. ramdenime dRis Semdeg ki mSvidad ganuteva suli.
hai, GgoeTe!
venecia iZireba – florencia
suls Rafavs. roms kibo Sehyria,
ciurixi igvajeba. parizs fleTen.
aTeni ixrCoba. berlini? berli-
74
ni Sroder-zonnenSternis SizosuraTia. vena ixrwneba. ngreva
grZeldeba. nel-nela iklavs Tavs
evropa sakuTar qalaqebSi. saRamos
ivnisi
№6
mewamul cas gulgrilad efineba
gamonabolqvi gazis nisli. mxolod ocneba Tu SeiZleba sicocxliT savse qalaqebze, romelTac
quCebi, moednebi Sromis, zeimebisa
da adamianuri urTierTobebisTvis gauRiaT. ukve Cveni Svilebis,
ufro sworad, SviliSvilebisTvis ucxo iqneba msgavsi ocnebis
Sinaarsi. trasebi, oromtriali,
sayvirebi, qaosi, samxedro wvrTnebi: es aris is samyaro, romelSiac
maT odesme unda icxovron da romelic aseve ocnebad gadaeqcevaT?
wyevla-krulviTac ki ar mogvix-
senieben isini Cven, TavianT winaprebs, maT, vinc, nacvlad imisa,
rom xeli SeeSalaT sabediswero
procesebisTvis, brmad daaCqares
igi, hai, goeTe! – etyvis patara
oto oqros Tevzs, RirsebiT savse
da utyvi rom dacuravs oTaxis akvariumSi da televizoris ferad
ekranze nanax zRvis siRrmes ixsenebs, im ferad televizorSi,
saidanac xandaxan jer kidev moCans
buneba. mamam monaTla oqros Tevzi
goeTed. TavSi mouvida es saxeli,
saidan da ratom – gauWirdeba Tqma.
2011
`inteleqti~
gTavazobT
bazris religia
1
dRevandeli msoflio religia
bazris religiaa. ndoba uflis
warmmarTveli xelisadmi yvelafer saukeTesosken warmmarTveli
bazris “xelis” rwmeniT Seicvala.
Providentia mercati nacvlad Providentia
Dei-sa.
1993 wlis pirvel ianvars safrangeTis televizia sazeimo manifestaciis suraTebis ganuwyveteli CvenebiT evropis dedaqalaqebs
axal Sobis xarebas auwyebda: “Il est
ne, Le divin marche” – “daibada RvTiuri bazari”. es iyo dRe, roca ZalaSi Sevida SeTanxmeba evropuli
bazris Sesaxeb. franguli ironia?
parizma jer kidev orasi wlis
win moixara qedi gonierebis qalRmerTis winaSe. misi alegoriuli
gamoxatuleba umSvenieresi qali
iyo. bazris RmerTi an RvTaeba iseve naklebad iZleva suraTSi gamoxatvis SesaZleblobas, rogorc
ebrauli, qristianuli an islamuri RmerTi.
bazris religiis aTi mcneba:
1. me, bazari, var ufali da mbrZanebeli Seni. Sen SegiZlia gaiCino
Cems garda sxva RmerTebi, magram me
unda memsaxuro mTeli TavgamodebiT;
2. nu Seiqmni Cems xats, nu Seecdebi, daminaxo;
3. ar momixsenio udierad, radgan me, ufali Seni, Surismgebeli RmerTi var, romelic mamaTa codvebs Svilebs movkiTxav,
magram morCilebas da Tayvaniscemas keTildReobiT da simdidriT
vuzRav;
4. eqvsi dRe imuSave da akeTe Seni
saqmeebi, meSvide dRes ki ifiqre
imaze, rogor gauZRve mas ukeTesad;
5. pativi ec mamasa Sensa – kapitals da dedasa Sensa – wliur
Semosavals, raTa dRegrZeli iyo
uZrav qonebasa da fasian qaRaldebs Soris, romelic Sens ufals
– bazars moucia SenTvis;
6. ara kla, aramed yvelgan, sadac
bazris dapyrobas xeli eSleba, an
bazris poziciebs Seryeva emuqreba, SimSils, jarsa da sikvdilis
cels miande igi;
7. ar daarRvio col-qmruli erTguleba kapitalizmTan;
8. ar iqurdo, radgan igive miznis miRweva legaluri gziT SeiZleba;
9. ar gamoxvide crumowmed Seni
konkurentebis winaaRmdeg, karg
advokatebs gadauloce es saqme;
10. ar indomo, rac Sens Tvistoms gaaCnia, sanam bankebi kredits
gaZleven.
ivnisi
Sexvedrebi nobeliantebTan
ernest heminguei, boris pasternaki, alber kamiu, deda
tereza, iosif brodski, Simon
peresi, petre kapica, dario
fo, andrei saxarovi, orhan
famuqi, mario vargas liosa da
sxva nobeliantebi saubroben
TavianT cxovrebasa da Semoqmedebaze.
gulaxdili dialogebi, Tamami
Sefasebebi da axleburad danaxuli didi pirovnebebis yoveldRiuroba.
75
№6
2011
2
gaumarjos bazaars! araferia
ukeTesi, araferia mis monawileTaTvis ufro sasargeblo, vidre
soflis an qalaqis bazrebi. namdvili bazari. mxolod mas ara aqvs
araferi saerTo socialdarvinistul bazris TeoriasTan. bazris mZRolebi, mebazre qalebi,
magaliTad, sulac ar fiqroben,
xelSi Caigdon bazris wili da bolos mTeli bazari, moaxdinon misi
monopolizacia. supermarketebi
moCvenebiTi bazrebia. moCvenebiTi
bazaria aseve, egreTwodebuli,
msoflio bazari, romelic aqamde,
upirveles yovlisa, industriuli
qveynebis mier ekonomikuri dapyrobisa da nadavlis xelSi Cagdebis
gamarTlebis ideologiaa.
bazari, odiTganve rom arsebobda, sulac ar aris arahumanuri. arahumanuri dRevandeli bazris ideologiaa, romelmac icis, msoflio
masStabiT mzardi siRaribe rogor
SeuTavsos sakuTar eToss. bazris
saxeliT gamowveuli socialur
struqturaTa
destabilizacia
TiTqmis yvelgan SeiniSneba.
patara soflebis Tu qalaqebis
bazrebSi daketvisas yovelTvis
rCeba raRac upovarTaTvis. did
msoflio bazarze – ara. maTTvis
upovarni, mSierni ar arseboben,
76
radgan, marTalia am ukanasknelT
moTxovnilebani
aqvT,
magram
am moTxovnilebaTa saqonelze
moTxovnilebaSi gansaxorcieleblad fuli ar gaaCniaT. hoda,
amitom moTxovnileba-arCevanis
TamaSidan gamoTiSulni arian.
Warbi sakvebi nadgurdeba, ar rigdeba. ki, saxelmwifoebs SeuZliaT
Tanxebi gaiRon umuSevrebisa da
upovarTaTvis – brZanebs didi bazari, raTa amave dros imave saxelmwifoebs gadasaxadebis daweva
da socialuri xarjebis Semcireba
mosTxovos. msoflio bazris meore
mxarea: umuSevroba, gaRaribeba,
SimSili. ekonomikis maRali funqcioneri ukan ar ixevs: Cven mcdar
gzas vadgavarT, magram sxva rom ar
arsebobso. bazris RmerTis daisi?
3
imeds imisas, rom bazari erT
dRes misi qmedebiT gamowveul
ekologiur ngrevas gamoasworebs,
araviTari damamtkicebeli sabuTi
ar gaaCnia, sapirispiro ki – blomad.
msoflio bazari niSnavs: iq warmoebas, sadac xelfasebi, produqciis Rirebuleba yvelaze dabalia.
amiT matulobs tvirTis gadazidva, kidev ufro Cqardeba sicocxlis bunebrivi safuZvlis ngreva.
sulac ar aris saWiro winaswarmetyveli iyo imis misaxvedrad, rom
bazars, rogorc religias, rogorc
princips, didi dRe aRar darCenia.
mis damarcxebas gamoiwvevs
mzardi siRaribe msoflioSi;
ekologiuri katastrofebi.
mxolod bazris religiis dasasruls mohyveba sabazro ekonomika. mas SeuZlia iyos gonivruli
da humanuri, socialuri da religiuri sazRvrebidan Tavisufali.
ivnisi
germanulidan Targmna
bela surgulaZem
№6
2011
Teatri
naTela arvelaZe
noes kidobanic ganwirulia?
aRorZinebis epoqam, sxva araerT
sikeTesTan erTad, ori umTavresi
ram SesZina Teatrs: Seqspiri da komedia del’artes xelovneba. erTi
sasceno- saazrovno masStabis gavrcobas emsaxureba dResac, meore
– gamosaxvis formaTa mravalferovnebis ganfenas (gafarToebas). Seqspiri mudam Tanamedrovea –
gauxunari ideebiTa da masStaburi
vnebaTaRelviT; komedia del’artem
ki samoedno Teatris modificirebuli principebiT nebismier `kanonikur~ teqsts mogizgize suli
STabera. sasceno ambis Txroba Smag,
enakvimat, miamitad gamrTob da onavar didaqtikos-bakqebis azartul
improvizacias dauaxlova. TamaSis
mgznebare muxtiT aRvsilma sanaxaobam erTianad daipyro mayureblis grZnoba-goneba. sasceno samoqmedo arena arqetipuli samyaros,
arqetipuli Teatris xmovanebiTa da Wreli ferebiT `Seimosa~.
msubuqad da myarad, siciliTa da
sevdiT atortmanebulma sanaxaobaTa avtorebma moiwadines ficarnagidan myisierad ganedevnaT (umetes
SemTxvevaSi miaRwies kidec!) fsevdointeleqtualuri, fsevdomarTali, fsevdofsiqologizmis StampebiT aRvsili gamosaxvis formebi
(da ara WeSmaritad mimeturi Teatris Sinagani sisavse).
da kidev erTi aspeqti: postmodernizmis epoqam adamiani gametebiT moisrola im kvarcxlbekidan,
aRorZinebis epoqis dasawyisSi,
didma humanistebma rom Seayenes.
Cvens droebaSi `bunebis gvirgvini~
– adamini, `bunebis kaprizad~ (fokema) CamoqveiTda. bunebis amJamindeli `moulodneli~ abo­
boqrebis
winaSe aRmoCenili, ga­
ognebuli
da Tavzardacemuli sazogadoeba,
`meored mosvlis~ winaTgrZobiT
dazafruli msoflio, Tavisive
ugunurebis Sedegs imkis, teqnikuri progresis imediT, bunebasTan
dapirispirebis Sedegs. SesaZloa,
gonierma adamianma daibrunos dakarguli poziciebi.
es erTgvari `uvertiura~ imisTvis damWirda, rom mkiTxvelisaTvis
mimeniSnebina, ra `dinebam~ ubiZga
levan wulaZes aRorZinebis epoqis
suliskveTebiT damuxtuli prozis
interpretaciisaken... da SeZlebisdagvarad amexsna: miuxedavad ramdenime mniSvnelovani xarvezisa, ratom vuWer mxars marjaniSvilelTa
speqtakls – `dekamerons~ (jovani
bokaCos nawarmoebis mixedviT Seqmnil sasceno versias).
*
marjaniSvilis Teatris interesi aRorZinebis epoqisadmi, bolo
wlebSi sagrZnoblad gamoikveTa.
amis dasturia Seqspirisa da molieris, axla ki bokaCos qmnileba­
Ta interpretacia. isic aRsaniSnavia, rom scenaze reJisoruli
azrovnebiT, mxatvruli gadawyvetiTa da TamaSis wesiT, Zalumad
SeigrZnoba samoedno Teatris,
improvizaciuli del’artes principebis SemoqmedebiTad aTviseba.
saerTod ki unda aRiniSnos, rom
Tanamedrove Teatri cdilobs samive sanaxaobis – sakaro, samoedno,
wminda ritualuri (an saeklesio)
– gamosaxvis formaTa organuli
Tanaxmierebis miRwevas. Segnebuli
ekleqtizmic am mcdelobiTaa kultivirebuli. scenis msaxurni cdiloben, ambavi `gaaTamaSon~ ideaTa,
Janrebis, gamosaxvis formebis aRreviT, feradovnebiT, idumali
Sinagani svlebiTac, fiqriani ganwyobiTac da erTgvari sianciTac. levan wulaZis mier SeTxzul sasceno
ivnisi
77
№6
2011
Tamar buxnikaSvili, baia
dvaliSvili, manana kozakova
(scena speqtaklidan
`dekameroni~)
78
ambavsac am saerTo suliskveTebis
mfeTqavi muxti gamoarCevs. misi
mcdeloba, scenaze warmoadginos
miTologizebuli ambavi totaluri
Jamianobisa, miRweulia metaforuli azrovnebiT, niSanTa sistemiT.
am kodirebuli sistemis amocnobas,
amokiTxvas, sityviT gacxadebas dakvirveba da sidinje ufro waadgeba,
vidre pirveladi aRqmis emociaTa
siWarbe. dasabuTebuli msjeloba
ki gamoarCevs, uwinaresad, profesional-kritikoss. amis daviwyeba
ar egebis, kritikosis argumenti
didi Zalaa.
amjerad, mxolod ramdenime epizods ganvixilav, rogorc saxierad
monaTxrob ambavs. Tavdapirvelad
aRvniSnav, rom sanaxaoba im TvisebaTa anareklicaa, romelzec Sesaval
nawilSi mivuTiTe. ambavi gaTamaSebulia ara instinqtTa pedalizebuli reabilitaciis foniT, aramed
gonis primatiT, amasTanave, Ria
TamaSis muxtis kultivirebiT.
aRorZinebis
epoqis
samoedno
sanaxaobiTi kulturis sakarnavalo, sazeimo ganwyobisa (pirveli
nawili) da paradoqsulobis, daeWvebisa da nihilizmis amJamindeli
imperativis SeTavsebiT. garegnul partituraSi ki SeigrZnoba
aRorZinebis periodis freskebisa
Tu ferweruli suraTebis `plastikuri monaxazis~ Tavisufali gaqane-
ba, dauridebel `moZraobaTa~ laRi
Strixebi, feTqavs Sua saukuneebis
artaxebisagan Tavdaxsnili adamianis anci bunebrioba, `materialurxorcieli sawyisis siWarbe~ (mixeil
baxtini).
speqtakli iwyeba mesiT, sulis
ganmwmendi
ritualiT,
Tundac
kaTolikuri samyaros SexsenebiT.
vizualur-verbalurma saxierebam
Tavidanve sakraluri idumalebiT
aRavso darbazi. maRalTaRovani,
vitraJebiani, molurjo-mocisfro
gamiT `Seferadebuli~ taZari, darbazis WaRidan da saydris gumbaTidan daSvebuli sxivebis gadakveTiT gasxivosnebuli uflis saxli,
grandiozul-idumali suliskveTebiT muxtavs mayurebels. ganaTebis
partitura, rogorc saxieri gadawyvetis dasturi, maRal Sefasebas
imsaxurebs, imdenad aqtiurad aris
CarTuli moqmedebaSi. vaxtang kaxiZis musika ki, TiTqos, speqtaklis
kidev erTi personaJia, romelic
xan sakraluri xmovanebiT, xan eqos
moZaxiliT, xan mTrTolvare pianoTi, xan kvnesiTa Tu aRtkinebis
forteTi, xan sagangaSo tonalobiT
gvamcnobs damdgmeli gundis suliskveTebas, mxatvruli gadawyvetis princips. Tavad kompozitoris
vokaluri Sesruleba Zalze mouxda
speqtakls, gaamZafra `intimurgrandiozuli~ SegrZnebebi. vaxtang
kaxiZe reJisoris fiqriani sevdisa
Tu xalisiani siancis Tanaganmcdelia, Tanamoazrea, WeSmariti Tanaavtoria, amitomac ase faqizad
da organulad gadaaqvs levan wulaZis sityvieri ganmartebebi musikaluri partituris enaze. qoreografi gaxlavT gia marRania, xolo
sabrZolo ileTebi damuSavebulia
SoTa sxirtlaZis mier.
sanaxaoba
aerTianebs
TiTqmis yoveli saxeobis Teatralur
formebs: dramatul, Crdilebis,
niRbebis, Tojinuri Teatrebis
gamomsaxvelobas, personaJebs, materialur niRbebsac da niRbebs,
rogorc aseTs. reJisori scenaze
warmoadgens asi novelis siuJeteb-
ivnisi
№6
Si mimobneul pasaJebs, sityvieri
qargis Strixebs, qveteqstiT daxunZluli epizodebis calkeul
aspeqts.
fragmentuli
Txroba
Tavad Tanamedrove xelovnebis
Tvisebaa da, am SemTxvevaSi, Tavad
bokaCos prozis formiTac aris ganpirobebuli. iseTi STabeWdileba
iqmneba, TiTqos, reJisori Zveli
xelnaweris foliantebze SemorCenil miniaturebs sasceno dinamikiT
`acocxlebs~, maT cincxali, feradovani, dauridebeli JestiTa da
mimikiT, orlesuli replikebiTa
da `ubodiSo~ qceviT, iumoriT,
ironiiTa da parodiiT meore sicocxles aniWebs (Teatris mier
SemoTavazebuli literaturuli
teqstis Taobaze msjeloba da kamaTi, vfiqrob, SesaZlebelia da
mxolod waadgeba Teatrs momavali
ZiebebisaTvis).
reJisori
farTo
panoramiT
(masobrivi scenebi) migvaniSnebs
globalur samyaros, xolo maTgan
gamoyofilia mikro ambavi col-qmrisa, ori miusafari qalisa, mamisa
da qaliSvilisa, eklesiis msaxurisa
da gzaabneuli vaJisa... zogadi da
kerZo Cawnuli da CaxlarTulia
mTlianad sazogadoebis yofaSi,
amitomac materialur-xorcieli,
sisxlsavse realoba urTierTgadajaWvuli, erTian sistemad warmoisaxeba scenaze.
`dekameroni~ Savi Wiris mizeziT
gaxiznuli zepuri sazogadoebis axalgazrdebis monaTxrobi asi novelaa. speqtakli Savi Wiris preistoriuli movlenebis TxrobiT iwyeba.
zneobrivi dacemis suraTebs warmogvidgenen msaxiobebi. reJisori
Seecada am wamlekavi warRvnis,
`meored mosvlis~ mizezTa-mizezebs
CauRrmavdes da warmoaCinos Sedegi
im ugunuri yofisa, romelmac aRviraxsnili cxovrebis wesiT adamianis, sazogadoebis zneobrivi dacema gamoiwvia. farsuli simsubuqiTa
da parodiul-iumoristuli miniSnebebiT warmosaxul miniaturebSi
moralites didaqtikac SeigrZnoba.
gaukuRmarTebuli urTierTobebi
amzadeben mayurebels perspeqtivis
mZafri gancdisaTvis, rogorc programa gvauwyebs `esaa ambavi Cvens
mier daviwyebuli momavlisa... ambavi TiToeuli CvenTaganisa...~
pirveli epizodi Capelatosa
(malxaz abulaZe) da alibemis (irma
berianiZe) simboluri SexvedriT
iwyeba-aRmosavleTisa da dasavleTis kulturaTa Sexebis TemiT
iwyeba siuJeti, es Tema martooden
deklaraciiT Semoifargla, iseve,
rogorc gaerTianebis mowodeba,
ambavi sxva mimarTulebiT ganviTarda. malxaz abulaZis Sesruleba
ara marto TamaSis wesis organulobiT aris aRbeWdili, aramed
sagulisxmoa bakquri onavrobisa
da
moCvenebiTi
seriozulobis
SenivTebiT. misi sasceno kulturisa da pirovnuli Zalis SemweobiT,
skabrezuli scenebic ki gaTamaSebulia faqizad, iumoriT, zedmeti
familarobis, mayurebelTan siTamamiT keklucobis gareSe.
am duetis Semdeg mkveTrad icvleba musikaluri Tema, ritmi, aqcentebi. scenaze gaTamaSebulia
saxelmwifos ierarqiuli piramidis `fskeri~ – sasaxlis samrecxaos
epizodi. am gaxsnil, Tamam, laR,
materialur-xorcieli sawyisis
da­u­­ri­debel demonstracias msaxiobebi (nino wulaZe, elene sazandariSvili, maka SalikaSvili, Tamar
buxnikaSvili, mariam CuxrukiZe)
da am gundis protagonisti – manana kozakova, warmosaxaven Ria
TamaSis wesiT, TavSesaqcevi iumoriT, ubodiSo JestiT, gulficxi
replikebiT, magram ar arRveven
monaxazis gamiznulobas, arc isini
keklucoben mayurebelTan. sasaxlis karisa da misi `fskeris~
Tamami urTierToba mxolod wuTieri TavaSvebuloba gamodga, anci
ymawvilqalebi amisaTvis garozges
bolos. damdgmeli gundis didaqtika orlesuli replikebisa da
saxieri saqcielis `SigniTaa~ mimaluli, maTraxis tlaSuni ki isev
ierarqiuli piramidis paradoqsul
wyobasa da maRali, pativcemuli
ivnisi
2011
qeTi cxakaia da beso
baraTaSvili
(scena speqtaklidan
`dekameroni~)
79
№6
2011
givi CuguaSvili
da nino gaCeCilaZe
(scena speqtaklidan
`dekameroni~)
80
`gvamebis~ sisastikeze migvaniSnebs.
gamomgoneblobiT, iumoriT, sisxartiTa da Sesrulebis ostatobiT aris aRbeWdili kalandrinasa
da kalandrinos scenebi (mxatvar
nino surgulaZis kostiumebi, gansakuTrebiT mrecxavi qalebisa da
am epizodis monawile col-qmrisa,
sainteresod aris gadawyvetili da
mkeravebis mier kargad Sesrulebuli). aq erTi StrixiT, butaforiis
mwkriviT (TeTri qaRaldiT Tavmokruli murabiani qilebi) amaRlebuli ganwyoba mosrolilia da
Tavad ambavia metismetad damiwebuli. TiTqos, am gadawyvetis, am svlis gagrZelebaa qeTi cxakaiasa da
beso baraTaSvilis maxvilgonierebiT aRsavse TamaSi. aq Jesti, mimika,
saqcieli, intonacia, afeqturi moZraobebi iseve zemoqmedeben mayurebelze, rogorc ostatTa suraTebi,
xalxuri an qalaquri folkloris
saxumaro-sxarti `kupletebi~.
am sasacilo da ambivalenturi
`arakis~, moralitesa da farsis
(vercxlis moyvareoba, colqmruli-saxieri qceva, zurab berikaSvilisa da onise onianis gonebamaxviluri duetis Segonebebi)formaTa
erTobliobiT gaTamaSebuli epizodebi xalxuri sanaxaobiTi kulturis wiaRidan aris nasazrdoebi.
aq mTavaria materialur-xorcieli,
xalisiani suliskveTeba da `zomieri~ groteskis muxti. `mucel qmnili berdedebis~ (mixeil baxtini)
sanacvlod, aq gaTamaSebulia `mid-
gomili mamakacis~ mier `axali sicocxlis~ Sobis `liturgia~. berwi
col-qmari Sobs `gauformebel~,
usicocxlo, xrwna­
d `nakuws~ – es
ukve paradoqsuli, degradirebuli, gaukuRmarTebuli realobis
niSania. reJisoris didaqtika xorcSesxmulia msaxiobebis saseiro-saxaliso, farsuli simsubuqiTa da takimasxruli onavrobiT, seriozuli
sasacilo balaganuri komikurobiT. hiperbola aq realuri bunebriobiT imoseba.
asevea gaTamaSebuli `masobrivi
scenebi~ eWviani beberi qmrisa. sicocxliT tkbobis JiniT aRvsili
ymawvili colisa da TavSesaqcevad
SemarTuli axalgazrda florencielTa urTierTobis `lafSi
amogangluri winaparTa~ saxelis
dacvis epizodi. marlen egutias
nikostrato raindebis parodiasac warmogvidgens. Seuracxyofil
berikacs abjari, raindTa mebrZoli suliskveTebis simbolo,
umaqnisad `hkidia~ momCvarul sxeulze, mas gaburZgnuli Tmebi da
qoriviT gamoxedvaRa dahyva `Zveli
didebisagan~. raindi daSniT ki ar
icavs Rirsebas, arbmed soflis
gansasjelad gamoaqvs Tavisi ojaxis ambavi. rainduli yofis rogori
dakninebuli suraTia gaTamaSebuli scenaze! am Jiniani TamaSiT
axalgazrdobis xorcieli tkbobis
nebas, TavSeqcevisaTvis SemarTebasa da jansaR iumors warmoaCenen
msaxiobebi: eka niJaraZe, nika kuWava, beqa goderZiSvili, jaba kilaZe,
paata inauri, daviT quTaTelaZe...
am gundis protagonistia zaza iaqaSvili, romelic ara marto grZnobs
ambivalenturi sanaxaobis farsul
bunebas, aramed gonis primitsac
da personaJs reliefurad warmosaxavs. misi artistuli monacemebi
jer kidev ararealizebuli mgonia,
is ki scenaze metad mniSvnelovani
figura xdeba, swored individualuri, bunebiT boZebuli da goniT
daxvewili Tvisebebis mizeziT.
am xalisiT gaTamaSebuli arakis
morali sul `ubralod~ gagvimxiles: `zemodan yvelaferi sxva­
ivnisi
№6
gvarad moCans~, xolo marlen
egutias gaognebuli nikostratos
Segoneba – unda amioZirkos yoveli
xe da buCqio, am daqadnebaSi gagulisebuli araerTi xelisufalis
`gulubryvilo~ gesli gamosWvivis!
marTlac, erTsaxovani sacxovrisis
marTva ufro advilia!
meore moqmedeba ukve dacemuli,
darRveuli, gapirutyvebuli realobis agonias warmoaCens (Cemi
fiqriT,
dasaxvewia
mTlianad
speqtaklis es nawili), omis mowodeba `Savi Wiris~ preludiad
SeiZleba vivaraudoT! am orgiad
qceuli siTamamis fonze gaTamaSebulia konsoletasa da bernandretas Janruli scena, manana kozakovasa da baia dvaliSvilis SesaniSnavi
SesrulebiT. vfiqrob, TandaTan
kidev ufro Zlierad gaiJRerebs
mama panus-daviT xurcilavasa da
`Ze Secdomilis~ epizodi da gamoikveTeba am igavis qveteqstic, aseve,
damuSavebisa da daxvewis Semdeg,
kidev ufro gamoikveTeba mama-Svilis epizodic givi CuguaSvilisa da
nino gaCeCilaZis SesrulebiT, miT
ufro, rom givi Zalze Zlieri, niWieri msaxiobia da mas ZaluZs nebismieri reJisoruli gadawyvetis
gamarTlebaca da ostatobiT gaTamaSebac...
scenaze zogjer metyveli ferebiTa da plastikuri monaxaziT, zogjer saerTo StrixebiT,
miniSnebulia sociumis zneobrivi
dakninebis, kacis kvlis, aRviraxsnili mruSobis, sicruis, vercxlismoyvareobis, TvalTmaqcobis,
mSoblis mimarT upativcemlobis
iseTi suraTi, romelmac warsuli
(gansakuTrebiT antikuri, Sua saukuneebis, aRorZinebisa da awindeli samyaros) da realobis suliskveTeba Sinagani kavSiriT Sekra.
am dacemisa da gaukuRmarTebuli
sacxovrisis momswreni Cvenc aRmovCndiT – mayureblebi! reJisorma
TiToeuls dagvakisra pasuxismgebloba samyaros waRma-ukuRma trialis gamo. bunebis amboxi, politikosTa (tankredis!) ambiciebis,
sociumis sakuTar `niJaraSi SeyuJvis~ sazRaurad `Savi Wiri~ gvergo!
SesaZloa, amitomac gulianad moxarxare da zogjer Cafiqrebul mayurebelsac da scenaze Savi WiriT
mocelil gvamebsac, TeTri sudara
gadaafara reJisorma, ase Caatara
kvdoma-dabadebis rituali...
*
mixeil TumaniSvilma miRmieri
samyaros warmosaxviT (`Cveni patara qalaqi~), kacobriobis gulgamyinvarebis perspeqtiva dagvanaxa
(1983 weli); robert sturuam dakninebuli realobis Secvla SeuZleblad CaTvala, misi ngreva da
axlis dabadeba miiCnia gadarCenis
saxsarad (`mefe liris~ dekoracia
rusTavelis Teatris mayurebelTa
darbazis uferuli anarekli gaxldaT, finalSi ingreoda dekoraciasamyaro da haerSi iyo gamokidebuli Tvinieri mayureblis fituli,
1987 weli); levan wulaZem 2011 wlis
martis Tvis `warRvnisa Tu meored
mosvlis~ Semdgom, Cveni gafrTxileba moiwadina – saswaulis momlodine, sxvisi Semweobis momlodine, ugono qmedebis, bunebasTan
Widilis `Semwe~ sociums sastiki
ganaCeni gamoutana, Tumca lamazi
iumoriT gaakeTa es – scenaze gangaSis zari daarisxa, isev mSvenieri
sxiviT gaanaTa scena mTvaris diskoze nislSi gaxveuli garinduli
dedamiwis sanacvlod, xasxasa mdelo gamosaxa, darbazs TeTri sudara gadaafara, mxolod amis Semdeg
daibada mdeloze ubiwo siTeTriT
Semosili sicocxle – norCi balRi!
ukve meoTxedi saukunea, rac qarTuli Teatri (sxva reJisorebis
poziciasac Tu gaviTvaliswinebT!)
am fundamentur problemazea da­
fiqrebuli. Teatri afrTxilebs mayurebels, sociums, sazogadoeba ki
Cveuli yofiT agrZelebs cxovrebas. axla `Savi Wiri~ bunebis `ajanyebiT~ mogvevlina. sociumi isev
gaagrZelebs“ Cveul lxins Jamianobis dros?! sakiTxavi ai es aris!
nuTu noes kidobanic ganwirulia?
ivnisi
2011
`inteleqti~
gTavazobT
guram baTiaSvili
`saxeebi da situaciebi~
`Cemi cxovreba sam ganzomilebaSi moeqca:
ebraeli var, vcdilob vicxovro, rogorc ebraelma – vatarebde ebraeli kacis mZime
tvirTs.
qarTveli mwerali var, vcdilob
vicxovro qarTveli mwerlis
arc Tu ioli xvedriT.
da mesame nakadi erTi adamianis
sicocxlisa – qarTuli Teatri
– didi, masuldgmulebeli taZari. amasTan erTad, saukunis
meoTxedze metia vredaqtorob
arsebobis asmeore weliwadSi
gadamdgar Jurnals `Teatri da
cxovreba~.
es wigni aseTma cxovrebam Se­
maqmnevina – cxovrebis amgvarma
wesma da kidev iman, rom Zalian
miyvars adamianebis bunebaze,
qcevaze, cxovrebis movlenebze
dakvirveba.
es wigni bolo 25 wlis ganmavlobaSi TiTqmis yoveldRe
iwereboda. axlac iwereba. iwereba is, rasac am wuTSi vfiqrob,
ganvicdi, vxedav, vxvdebi~...
(fragmenti
avtoris winasityvaobidan)
81
№6
2011
laSa CxartiSvili
Canawerebi levan wulaZis `dekameronze~...
marjaniSvilis Teatris bolo premiera jovani bokaCos `dekameronis~
qarTul scenaze gacocxlebis mesame
mcdelobaa da ara pirveli, rogorc
es levan wulaZis axal speqtaklze
momzadebul satelevizio siuJetSi
monaTles. amiT qarTveli mayurebeli
SecdomaSi Seiyvanes, radgan 1928 wels
Tedo saxokias mier qarTul enaze
Targmnili `dekameroni~ pirvelad
1929 wels valerian SalikaSvilma
dadga, meored ki, 2006 wels, sandro
mrevliSvilma mis mierve daarsebul
Teatr `globusSi~. `dekameronis~ qarTul scenaze ganxorcieleba orive
SemTxvevaSi warumatebeli aRmoCnda.
aravin icis, ramden xans SemorCeba
marjaniSvilis Teatris moqmed repertuars misi samxatvro xelmZRvanelis, levan wulaZis mier axlaxans
dadgmuli `dekameroni~, speqtaklis
sicocxlisunarianobas mayurebeli
gansazRvravs, Cven mxolod reJisoris
gadasaxedidan SevecdebiT gamovyoT
speqtaklis ZiriTadi aqcentebi, Tuki
aseTi arsebobs.
reJisoris gadasaxedidan speq­
taklis dadebiTi Tu uaryofiTi
mxareebis Sefaseba SemTxveviT ar
mixsenebia, radgan levan wulaZe gansxvavebul, ufro sworad ki `gaZarcvul~ `dekamerons~ gvTavazobs.
reJisorma uari Tqva jovani bokaCos
nawarmoebis or mniSvnelovan mxareze:
erotikaze da eklesiis, rogorc aseTi
institutis kritikaze. es reJisoris
arCevania! amitomac, man sxva, ufro
farTo, gza ar dagvitova da mxolod
mis `koncefciaSi~ mogvaqcia.
speqtaklSi moqmedeba sam sibrtyeze mimdinareobs (scenografiis
avtori Tavad reJisoria), mocemul
sam sibrtyes speqtaklis msvlelobisas megona reJisori ideur datvirTvas mianiWebda (erTgvari qvesknelis,
zesknelis da Suasknelis msgavsi), magram tyuilad velodi sami sibrtyis
metaforul gamarTlebas. reJisorma
82
am sam ganzomilebas teqnikur-vizualuri datvirTva mianiWa. am mxriv misi
interesi Teatris scenis mTliani
aTvisebis surviliT da vizualuri
efeqtis Seqmnis mizniT Semoifargla
mxolod. speqtaklSi samive plania
gamoyenebuli, romlebzedac gaTamaSebuli moqmedeba araerTxel faravs erTmaneTs, garda amisa simRerebi
monologebs, dialogebi kvlav erTmaneTs. amis miuxedavad, scenaze
paraleluri moqmedebebis warmoeba
mayureblisTvis reJisoris xerxad
ki ar aRiqmeba, aramed msaxiobTa araorganizebulobad. es gansakuTrebiT
igrZnoba msaxiob marlen egutias
monawileobiT gaTamaSebul epizodebSi.
zemoT `gaZarcvuli dekameroni~
vaxsene da masSi erotikuli motivebisa da sasuliero pirebis kritikis
ararseboba vigulisxme. amaSi araferia dasaZraxi, xelovneba yovelgvari
CarCosgan Tavisufalia, magram Tanamedrove mayureblisTvis mniSvnelovani socialuri konteqsti da
pasuxi kiTxvaze: ratom daidga ase?
rogor da ratom aris cnobili nawarmoebi interpretirebuli amgvari
formiT?
mivyveT TanmimdevrobiT: pirveli scena, e. w. saeqspozicio nawili
ilustratiulia da is garTobiTgacnobiT xasiaTs atarebs, kinoJurnalis msgavss, romelic speqtaklis
morTvis zedmeti danamatia (aseTi
efeqtebi da morTuloba bevrjer
gvxdeba speqtaklSi, romelic marTalia vizualur efeqts axdens, magram
maTi mxatvruli datvirTva ganzogadebas ver aRwevs, Tu ar CavTvliT
finals, roca didi TeTri naWeri,
rogorc zvavi, bunebrivi stiqia,
scenis siRrmidan parterisaken scenis dekorator-memontaJeebis mier
moqris da yvelafers STanTqavs) levan wulaZis `dekameronis~ personaJebis Semovardna scenaze vaxtang
ivnisi
№6
kaxiZis musikalur kompoziciaze
Soreul asociaciebs badebs robert
sturuas legendaruli speqtaklis
`kavkasiuri carcis wre~ pirvel epizodTan... msaxiobebis umravlesoba
scenaze anarqiul qoreografiul
naxazs asruleben da kulisebSi uCinardebian. am `ritualis~ Sesrulebis
Semdeg viTardeba siuJeti, Tumca es
ganviTareba ar aris Tanmimdevruli
da Sinaarsobrivad erTmaneTTan dakavSirebuli, maT mxolod erTi Tema
aerTianebT. speqtaklis meore nawilSi ramdenjerme gaielvebs sasuliero
piri, romelsac daTo xurcilava asrulebs. es personaJi sakuTar TavTan
modis winaaRmdegobaSi, ise rogorc
realur cxovrebaSi Tanamedrove
mRvdeli, is xan idealuri personaJia, xanac yvelaze znedacemuli,
amitomac misi saboloo qadageba Zaladakargulia, misi aRarc mayurebels sjera da arc speqtaklis moqmed
gmirebs.
levan wulaZis `dekameronSi~ marjaniSvilis Teatris dasis wevrTa
TiTqmis erTi naxevari (20-ze meti
msaxiobi) monawileobs. SesaniSnavi
tradiciebis mqone, akademiuri da istoriulad erT-erTi wamyvani Teatris scenaze or aTeul msaxiobze meti
dgas da maTgan mayurebels mxolod
ramdenime daamaxsovrdeba, maT Soris,
upirvelesad, qeTi cxakaia da baia
dvaliSvili. baia dvaliSvili maqsimalurad cdilobs gamokveTos Tavisi
personaJis xasiaTi da tipaJi, magram
STabeWdileba rCeba, rom msaxiobi mignebuls danebda da Ziebis procesi
aRar gaagrZela, rasac ver vityviT
qeTi cxakaiaze. msaxiobi am speqtaklSic avlens gansakuTrebul pasuxismgeblobas dakisrebuli rolisadmi da profesionalizms, rac pirvel
yovlisa, mis namuSevarSi naTlad
Cans. msaxiobi axal, miseul mxatvrul
saxes detalebiT qmnis, romelic mayurebels SeumCneveli ar rCeba. qeTi
cxakaia cdilobs Tavi daaRwios wina
periodSi Seqmnili rolebis gavlenas. marTalia, es procesi mkveTri
ar aris, magram misi personaJis gan-
sxvavebuloba TvalSisacemia. saerTod ki, Znelia gansazRvro ra Janrs
gvTavazobs reJisori, daudgenelia
msaxiobTa TamaSis stilistika, intonaciebi, TamaSis manera, amis gamo
zogierTi gmiri msaxiobTa `wyalobiT~ karikaturul personaJebad iqcnen. am atmosferos Seqmnas xels uwyobs speqtaklis qoreografiuli (gia
marRania) gadawyvetac. msaxiobTa
garkveuli nawilis cekva speqtaklSi
rokvas ufro gavs, vidre daxvewil
plastiur moZraobas. rac Seexeba
speqtaklis teqstualur mxares, unda
aRiniSnos, rom Tedo saxokias mier
`dekameronis~ Targmani TeTr leqsad
enis stilis TvalsazrisiT dRes
klasikur literaturas ganekuTvneba. ena, Tundac literaturuli
cocxali organizmia da igi mudmivad
icvleba. amitomac, eWvi maqvs mayurebelTa didi nawilisTvis (Teatris mayurebelTa 80% dRes axalgazrdobas
warmaodgens) TiTqmis saukunis win
Targmnili teqsti, gaucxoebas gamoiwvevs, radgan garkveuli sityvebi,
romelic scenidan ismis Tanamedrove
literaturaSi (miT umetes, sasaubro
qarTulSi) TiTqmis aRar gvxdeba.
Zveli, klasikur-akademiuri teqstiT, daudgeneli epoqis xatviT,
tradiciuli kostiumebiT levan wulaZe gulgril, nihilist, usaqmur da angarebian sazogadoebas xatavs, Tumca
reJisoris mier amorCeuli novelebi
da masSi moTxrobili istoriebi, romelic man mayureblis win gaacocxla,
naklebad aRZravs asociaciebs Cvens
TanamedroveobasTan.
miuxedavad
imisa, rom siuJeti maradiul problemebze mogviTxrobs, speqtaklSi
gamqralia socialuri konteqsti da
is mxolod miniSnebebiT ifargleba.
mTlianobaSi marjaniSvilis Te­
atris `dekameroni~ samuzeumo speq­
taklis
STabeWdilebas
tovebs:
moZvelebuli leqsika; tradiciuli,
epoqisTvis damaxasiaTebeli kostiumebi, ori saaTis ganmavlobaSi gaTamaSebuli Soreuli epoqis suraTi
mainc gaucxoebul istoriad darCa
Tanamedrove mayureblisTvis.
ivnisi
2011
malxaz abulaZe
(scena speqtaklidan
`dekameroni~)
83
№6
2011
kino
borena baqraZe
`xomli~: erTi idea da mravali dubli
...maT aqvT kamera, ramdenime kargi
mowyobiloba imisTvis, rom kino
iyos xarisxiani, aqvT naTeli xedva
da niWiereba, da rac dRes erT adamianur fufunebaTagania – enTuziazmi, didi, mZlavri survili, rom
kargi saqme akeTon.
swored amitom, am kinostudiis
wevrebs sadme ofisSi an msgavs oficialur sivrceSi ki ara, gadasaReb
moedanze davemgzavre. maTi yvelaze
mxurvale
SemoqmedebiTi
garemoc esaa – gza, sivrce, interieri,
kadrebad, scenebad danaxuli samyaro, kinod aRqmuli sinamdvile.
studiis saTaurzec bevri ifiqres
da, daskvnamde erTad mividnen.
`xomli~ – ase hqvia axal kinostudias, romelic sul ramdenime Tvis
win Seiqmna (oficialurad, notariulad da yvela socialuri sizustis dacviT, Torem ise, misi arseboba am jgufis didi xnis Canafiqri
iyo), muSaobdnen kidec, akeTebdnen
eskizebs, iRebdnen kadrebs, moklemetraJian filmebs, paralelurad
swavlobdnen, zogi Teatralur
universitetSi, zogi – samxatvro
akademiaSi. mere am gamocdilebis da
ideebis Tavmoyris droc dadga da
saqmem ukve sul sxva saxe miiRo.
levan lomaSvili kinostudia
`xomlis~ mTavari sulisCamdgmeli,
axalgazrda kinoreJisoria. swored
misi didi survili iyo, Seeqmna kargi SemoqmedebiTi jgufi, da maTTan
erTad ganexorcielebina uamravi
idea. levani miiCnevs, rom jgufis
SerCevaSi Zalian gaumarTla.
levan lomaSvili: didi xania
vfiqrobdi kinostudiaze. saerTod, adamiani xom RmerTma Semoqmedad Caifiqra. yvelas raRacis niWi
da ganumeorebeli funqcia aqvs.
zogi xatavs, zogi wers da sityviT
gamoTqvams samyaros, zogi musikas qmnis. bavSvobidan veZebdi Cems
84
TavSi niWs, romliTac im yvelafers
gamovxatavdi, rac CemSi iyo, Cems
mier danaxul samyaroSi. bevri
Cxreka-Ziebis mere mivxvdi, rom Cemi
iaraRi, kalmis an funjis nacvlad,
kamera iyo. Cemi mTavari Tvali, romliTac sinamdvile sul sxvagvari
Cans. hoda, daviwye am saqmis swavla.
u
U kan araferze damixevia, klipebs,
reklamebsac viRebdi, es yvelaferi
ki gamocdilebas mmatebda da rac
yvelaze mTavari iyo, imis danaxvaSi mexmareboda, ra aris kargi da
ra – cudi. mere gavicani ramdenime
Zalian niWieri adamiani – gvanca
WeliZe, reJisori, romlis gareSec
saqmis keTeba Zalian gamiWirdeba,
msaxiobi da momRerali giga jRarkava, operatorebi vaJa miCilaSvili da daviT badagaZe, mxatvari
– Tea akobia, robinzon xalaZe –
Cveni ideebis mTavari generatori,
scenaristi – nino sadRobelaSvili, gavande maT Cemi ideebi, aRmoCnda, rom yvelani erT mxares viyurebiT, anu iq, sadac yvelaze metad
gveZvirfaseba Cveni erovnuloba da
zogadad, Cveni adamianoba. CamovayalibeT proeqtis saxiT, ris gakeTebasac vapirebT, ra miznebs isaxavs
Cveni studia da, ai, pirvel filmze
muSaoba ukve daviwyeT.
kinostudia `xomli~ ki miznad iseTi filmebis Seqmnas isaxavs, romlebic Cveni qveynis istorias, mis
sulier da kulturul Sinaarss
mudmiv Tanamedroved warmoaCens.
ramdenime Tema ukve SerCeuli aqvT:
mxatvrul-dokumenturi filmebi
sazogado moRvaweebze, im adamianebze, vinc TavianTi RvawliT ganapiroba Cveni istoriuli bediswera; filmebi qarTuli anbanis,
eTnografiis, istoriis Sesaxeb.
Janri yvelgan daculi iqneba: mxatvrul-dokumenturi. istoriul
konteqstSi gacocxldeba calkeu-
ivnisi
№6
li epizodebi da kadrebi. films
eyoleba mTxrobeli, eqneba saintereso dramaturgia.
maT ar hyavT sponsori, aravin
afinansebT, da es, cxadia, damatebiT winaaRmdegobebs qmnis. Tumca,
Tavdapirvel etapze, problemebs
sakuTari enTuziazmiT eWidebian,
samomavlo xelSemwyobTa gamoCenasac imedovneben.
levan lomaSvili: es yvelaferi
kolosaluri Sromaa, magram, Zalian konkretuli miznebi gvaqvs:
gvinda, Cvens filmebs SemecnebiTi
xasiaTi hqondes. gvinda isini saqarTvelos yvela skolaSi vaCvenoT.
Cveni momavali Taobe­bis wi­gnierebauwignurobaze dRes bev­
rs laparakoben. wigniereba, ganaT­leba imaSic
unda gamoixatos, Tu ramdenad icnobs bavSvi Tavis samSoblos. kinos
dRes adamianze zemoqmedebis didi
Zala aqvs. Cveni survilia, Cvens
bavSvebs am kuTxiTac gavacnoT TavianTi qveyana. dRes yvela saSualeba unda gamoviyenoT amisTvis. Cven
es gvaqvs da amas vapirebT. SevitaneT kidec proeqti ganaTlebis saministroSi, imedia, dagvrTaven nebas, rom momavali wlidan skolebSi
vaCvenoT Cveni filmebi. garda amisa,
vfiq­
robT ucxoel mayurebelzec
da arc maTTvis iqneba uintereso.
Tuki saqarTvelo vinmes aRelvebs
da ainteresebs, Cveni filmebi maTTvisaa. esaa is umTavresi, rac gvinda.
did aviaciamde, rogorc ityvian,
mSobliuri gzebiT unda gavkvaloT.
pirveli filmi sulxan-saba orbelians eZRvneba.M mis cxovrebas,
Semoqmedebas, im istoriul Sinaarss
asaxavs, romelic did qarTvel
mwignobarTan da moRvawesTanaa dakavSirebuli. gadaRebebze jgufs daviT garejSi gavyevi. sabas Tormetwliani beruli cxovreba swored
daviT garejis ioane naTlismcemlis
monasters ukavSirdeba da, maTac
ramdenime mniSvnelovani epizodi
garejSi unda gaacocxlon.
l
L evan lomaSvili: ratom saba?
zogadad, sulxan-sabas `sibrZne
2011
sicruisa~-ze didi xania vmuSaobT
da ramdenime igavis inscenireba
ukve gavakeTeT. es filmi ki mis aramxolod SemoqmedebiT, aramed
politikur saqmianobasac asaxavs.
saerTod, sabas droindeli saqarTvelo Zalian hgavs Cvens Tanamedroveobas – qaosi Sin da gareT,
mudmivad arCevanis winaSe dgoma,
SeSfoTebuli evropa da uimedo ruseTi, dakninebuli suliereba... saba
udidesi moRvawea, vis saxelsac qarTuli enis yofna-aryofnis sakiTxi
ukavSirdeba. misi `sityvis kona~ es
aris dauSreteli wyali yvelaze
Soreul udabnoSi mogzaurobisTvisac ki. Cven ki, ratomRac, sul aseT
sabediswero gzebze davdivarT
xolme... saba magaliTia nebismieri
adamianisTvis imisa, Tu rogor
unda emsaxuro samSoblos, swored
amitom da kidev mravali mizeziT,
pirveli filmi sulxan-saba orbelians eZRvneba.
daviT garejSi gamTenias Cave­
diT. mzis amosvlis kadrebi filmis metafora iqneba. ase amodis is
yoveli wyvdiadis, katastrofis,
gansacdelis Semdeg da samyaros axali sicocxliT avsebs. ase efineba
is yvelas Tanabrad da, adamianebs
uRvivebs rwmenas, rom kargi saqmis
keTebas araferi sjobs. es axalgazrdebic, am rwmenagaRvivebulTa
Soris arian. yvelaze mTavari ki
isaa, rom maTi saqmec da enTuziazmic gadamdebad moqmedebs sxvaze
da uamravi problemis, winaaRmdegobis, usponsorobis da ufinansobis miuxedavad, mainc mtkice da Seuryevelia.
levans vkiTxe, studias `xomli~
ratom daarqviT-meTqi. mipasuxa,
xomli sabas ganmartebiT varskvlavTkrebuls niSnavs, adamianebs
ki, Tu Zalian moindomeben, SeswevT
didi unari, icxovron dedamiwaze
ise, rogorc varskvlavebi cxovroben caSi. namdvili varskvlavebi da
ara yalbi, gaufasurebuli. namdvili varskvlavebis jams ki, xomli
hqviao.
ivnisi
85
№6
2011
prezentaciebi
po­e­zi­is uf­lis­wu­li – ba­ra­TaS­vi­li­viT
`es aris wig­ni, rom­li­Tac mis­ma av­tor­
ma pir­da­pir Se­a­bi­ja kla­si­kur li­te­ra­
tu­ra­Si~, – ase Se­a­fa­sa ros­tom Cxe­i­Zem
da­viT we­re­di­a­nis po­e­tu­ri kre­bu­li
`ori­o­ni~, rom­lis war­d­gi­ne­bac Jur­nal
`Cve­ni mwer­lo­bis~ sa­lon­Si ga­i­mar­Ta.
Sek­re­ba­ze aRi­niS­na, rom da­viT we­re­
di­a­ni ar ga­mo­ir­Ce­va xel­x­va­vi­a­no­biT,
mag­ram rac ki Se­uq­m­nia Ta­vi­si cxov­re­
bis man­Zil­ze – iq­ne­ba es Tar­g­ma­ni, ese­
e­bi Tu ori­gi­na­lu­ri po­e­tu­ri ni­mu­Se­bi
– mo­na­po­va­ria yve­la sfe­ro­Si da bev­r­wi­
lad gan­sazR­v­ravs Cvens li­te­ra­tu­rul
cxov­re­bas. mas mar­T­lac xe­lis­gul­ze
aqvs bo­lo ram­de­ni­me sa­u­ku­nis po­e­zia da
es aris ara mxo­lod mi­si pi­ra­di gan­c­da,
ara­med yve­la mkiTx­ve­li­sa, ro­me­lic am
kre­buls ga­ec­no­ba.
Ta­vis dro­ze di­di aJi­o­ta­Ji moh­y­va
fran­sua vi­i­o­nis Tar­g­ma­nis ga­moq­vey­ne­
ba­sac. ara­nak­leb mniS­v­ne­lo­va­nia mi­si
ese­e­bis kre­bu­lic, sa­i­da­nac – ux­vi Te­zi­
se­bis ga­mo – Zal­da­u­ta­neb­lad Se­iZ­le­ba
amo­vi­des ara­er­Ti nar­k­ve­vi, sta­tia da
mo­nog­ra­fia.
sity­viT ga­mom­s­v­le­leb­ma isa­ub­res da­
viT we­re­di­a­nis ga­mor­Ce­u­lad qar­Tul
po­e­zi­a­ze, ro­mel­sac ar sWir­de­ba ax­s­na da
ko­men­ta­ri, ar emor­Ci­le­ba ara­vi­Tar de­
fi­ni­ci­as da gi­Cens `leq­siT na­Te­sa­o­bis
gan­c­das, ro­me­lic sis­x­liT na­Te­sa­o­ba­ze
ara­nak­leb Zvir­fa­si da mniS­v­ne­lo­va­nia~.
ga­ix­se­nes po­e­tis stri­qo­ne­bic –
`Rmer­Tis leq­si­kis~ msgav­si sity­va­Ta
wyo­ba, mo­u­lod­ne­li riT­me­bi; isa­ub­res
mi­si leq­sis mi­mox­v­ra­ze, si­la­ma­zi­sa da
for­mis Seg­r­Z­ne­ba­ze, po­e­tur ton­ze,
rit­mis mdi­na­re­ba­ze, erov­nul tra­giz­
m­ze, ro­me­lic yve­la amo­sun­T­q­va­Si ig­
r­Z­no­ba, stri­qo­neb­ze, rom­le­bic did
ide­ebs ga­zi­a­re­ben da po­e­tis sul­Si da­
ba­de­bul xil­vebs Sen­T­vi­sac re­a­lo­bad
aq­ce­ven. am Tval­saz­ri­siT sa­gan­ge­bod
ga­mo­ar­Ci­es `la­za­res~ cik­li, mTa­var
saT­q­me­lad, ni­San­s­ve­tad rom un­da mi­viC­
ni­oT `ori­o­ni­sa~.
Sek­re­ba­ze gan­sa­kuT­re­bu­li mad­lo­
ba ga­da­u­xa­des kre­bu­lis re­daq­tors,
ros­tom Cxe­i­Zes, am mo­u­xel­Te­be­li av­
to­ris wig­nis ga­mo­ce­mi­saT­vis. ga­ix­se­nes
`fa­us­tis~ Tar­g­ma­nic da aR­niS­nes, rom
qar­Tul po­e­zi­a­Si os­ta­to­bis mxriv Zne­
lad Tu da­ud­ge­ba vin­me gver­diT da­viT
we­re­di­ans. mas Zir­fes­vi­a­nad aqvs aT­vi­se­
bu­li mra­val­sa­u­ku­no­va­ni ga­moc­di­le­ba
da zed­mi­wev­niT ic­nobs qar­Tu­li leq­sis
yve­la sa­xes, mag­ram, ama­ve dros, igi ru­
su­li da ev­ro­pu­li po­e­zi­is swor­upo­va­
ri mcod­nea da mi­si Tar­g­ma­ne­bic swo­red
amis das­tu­ria.
ga­mor­Ce­u­li yu­radRe­ba ga­max­vil­
da da­viT we­re­di­a­nis po­e­tur iumor­ze
86
– TiT­qos Se­fa­rul­sa da Se­niR­bul­ze –
cal­ke Ses­wav­lis Te­mad rom un­da iq­ces,
la­mis fo­i­er­ver­kad rom gvev­li­ne­ba vi­
i­o­nis Tar­g­man­Si da am kre­bul­Sic gak­r­
Te­ba xol­me mZaf­ri gan­c­de­bis fon­ze. aki
Tvi­To­nac am­bobs: `var min­do­bi­li kla­
si­kur mu­zas, mci­re­o­de­ni gan­da­ga­na­Ti~.
wle­bis wi­naT Jur­nal `mna­Tob­Si~ ga­
moq­vey­ne­bu­li da­viT we­re­di­a­nis leq­se­bi
da Sem­deg Ja­mi­dan Ja­mam­de, el­va­re­bi­dan
el­va­re­bam­de brwyin­de­bo­da xol­me mi­si
stri­qo­ne­bi. Ti­To pub­li­ka­ci­as sjer­
de­bo­da, mag­ram mi­si leq­se­bi or­gan­zo­mi­
le­bi­a­ni teq­s­te­bis­gan Sed­ge­ba, ram­den­
jer­me un­da wa­i­kiTxoT, rom bo­lom­de
ga­i­goT – ara mxo­lod am Ta­vi­se­bu­re­bis
ga­mo. mis stri­qo­neb­Si xom yve­la­fe­ria –
siy­va­ru­li, tki­vi­li, si­xa­ru­li, da­ba­de­
ba, rwme­na, ro­me­lic qva­kuTxe­dia da­viT
we­re­di­a­nis Se­moq­me­de­bi­sa. es aris po­
e­zia, ro­me­lic sva­neT­ma mis­ca qar­Tul
kul­tu­ras, uS­bam, Sxa­ram, im xat­we­ram,
sar­w­mu­no­e­bam – war­mar­To­bi­sa da qris­
ti­a­no­bis Se­ja­xe­bam rom war­moS­va.
Sek­re­ba­ze cal­ke sa­ub­ris Te­mad iq­ca
da­viT we­re­di­a­nis ese­e­bis kre­bu­li `ana­
rek­li~, ro­mel­Sic ara­er­Ti sa­gu­lis­x­mo
mi­niS­ne­baa qar­T­ve­li mwer­le­bis, ma­Ti Se­
moq­me­de­bis Se­sa­xeb.
ase Se­a­fa­ses `ori­o­ni~ ros­tom Cxe­i­
Zem, da­li­la be­di­a­ni­Zem, la­na Ro­Ro­
be­ri­Zem, lia stu­ru­am, pa­a­ta Cxe­i­Zem,
vax­tang ja­va­xa­Zem, za­i­ra ar­se­niS­vil­
ma, ma­ka jo­xa­Zem, ka­xa jam­bu­ri­am, na­na
to­ni­am, em­zar kvi­ta­iS­vil­ma.
es po­e­tu­ri kre­bu­li Sek­re­ba­ze ni­ko­
loz ba­ra­TaS­vi­lis wig­n­sac Se­a­da­res
da gaC­n­da ide­ac – qar­Tu­li po­e­zi­i­sa
da enis gan­vi­Ta­re­ba­Si Se­ta­ni­li gansakuTrebuli wvli­li­saT­vis da­viT we­re­
di­ans ewo­dos qar­Tu­li po­e­zi­is uf­lis­
wu­lis sa­xe­li.
ga­mor­Ce­u­lad aR­sa­niS­na­via eli­so ka­
lan­da­riS­vi­lis mox­se­ne­ba, rom­li­Tac
av­tor­ma sa­fuZvlianad mi­mo­i­xi­la da­viT
we­re­di­a­nis po­e­tu­ri kre­bu­li da siR­r­mi­
se­u­li ana­li­ziT gan­sazR­v­ra mi­si mniS­v­ne­
lo­ba qar­Tul li­te­ra­tu­rul pro­ce­seb­Si.
yu­radRe­ba ga­max­vil­da wig­nis wi­na­
sity­va­o­ba­zec, ro­me­lic ros­tom Cxe­
i­Zes ekuT­v­nis da zus­ti mi­niS­ne­be­bi­Ta
da mig­ne­be­biT, ori­gi­na­lu­ri for­mi­Ta
da sa­in­te­re­so pa­ra­le­le­biT uC­ve­u­lo
ra­kur­si­dan gvix­s­nis da­viT we­re­di­a­nis
po­e­tu­ri sam­ya­ros kars, sam­ya­ro­si, ro­
me­lic ukve kla­si­ku­ri li­te­ra­tu­ris na­
wi­li gax­da.
es xved­ri ki...
`ur­Tu­les da So­re­ul, did siv­r­ce­eb­
ze ga­ma­val gzas gu­lis­x­mobs~, ro­gorc
da­viT we­re­di­a­nis `sa­vi­zi­to ba­ra­Ti ka­
cob­ri­o­bi­sa da STa­mo­mav­lo­bi­sad­mi~.
ivnisi
№6
2011
ker­Zo am­ba­vi erov­nul sat­ki­va­ram­de
Ta­vi­dan es no­ve­le­bi Ca­fiq­re­bu­li
hqo­nia ro­gorc glo­va qar­Tu­li sof­
li­sa – rom mor­R­ve­u­li­yo da mas­Tan
er­Tad ikar­ge­bo­da bev­ri ram Zvir­fa­si
da sa­nuk­va­ri, bev­r­wi­lad rom gan­sazR­v­
rav­da eris TviT­m­yo­fa­do­bas.
Ca­fiq­re­bu­li ki hqo­nia, mag­ram... me­
re isic da­u­na­xavs mwe­rals, rom mar­to
glo­va aRar kma­ro­da da moTx­ro­be­bi­sa
da no­ve­le­bis es cik­li mkacr sa­ti­ra­
dac ga­daq­ce­u­la Ta­nad­ro­u­li re­a­lo­
bi­sa. qar­Tu­li so­fe­li, ro­me­lic ga­mo­
We­di­lia mav­Tul­x­lar­Teb­Si da qve­ya­na
aRarc gan­s­x­vav­de­ba sa­kon­cen­t­ra­cio
ba­na­kis­gan – am qar­giT ga­er­Ti­an­da oTar
Cxe­i­Zis es Txzu­le­ba­ni da erT cik­lad
Se­ik­ra sa­er­To sa­Ta­u­riT: `Ce­mi sof­lis
eti­u­de­bi~. swo­red am cik­li­da­naa no­
ve­la `Sa­vi Tu­Tac~, ro­me­lic msa­xi­ob­
ma zu­rab cin­c­qi­la­Zem Jur­nal `Cve­ni
mwer­lo­bis~ sa­lon­Si wa­i­kiTxa.
si­u­Je­ti efuZ­ne­ba mwer­lis me­gob­ris
– `Ce­mi sa­va­nis~ erT-er­Ti ko­lo­ri­tu­
li per­so­na­Jis, So­Ta asa­ni­Zis na­am­bobs,
ro­mel­sac oTar Cxe­i­Ze mis­T­vis Cve­u­li
ori­gi­na­lu­ri Txro­biT, epo­qis­T­vis ni­
San­dob­li­vi dra­ma­tiz­mi­Ta da sar­kaz­m­
na­re­vi iumo­riT ga­na­zo­ga­debs da ki­dev
er­Txel wa­mo­wevs prob­le­mas – azi­duls
erov­nul sat­ki­va­ram­de.
ros­tom Cxe­i­Ze ki yu­radRe­bas mTa­var
gmir­ze ga­a­max­vi­lebs da ara­erT sa­in­te­
re­so am­bavs mog­viTx­robs, Tavs rom ga­
dax­de­nia am ko­lo­ri­tul per­so­naJs da
Se­sa­va­li sity­viT So­Ta asa­ni­Zis por­t­
rets rom dag­vi­xa­tavs, ki­dev uf­ro ga­u­
i­o­lebs Sek­re­bi­lebs no­ve­lis sam­ya­ro­Si
SeR­we­vas. swo­red am niS­niT sa­gan­ge­bod
ga­mo­ar­Cevs ba­to­ni ros­to­mis Se­sa­val
sity­vas go­e­Tes sa­zo­ga­do­e­bis war­mo­
mad­ge­ne­li ni­no ba­qa­ni­Ze da msa­xi­o­bis
os­ta­to­ba­zec isa­ub­rebs.
– min­do­da teq­s­ti ze­pi­rad mes­wav­la,
mag­ram ori ab­za­cic ver da­vis­wav­leo, –
Ta­vis mxriv ity­vis zu­rab cin­c­qi­la­Ze
da das­Zens: kar­gi iq­ne­bo­da, kon­kur­si
ga­mog­vecxa­de­bi­na msa­xi­o­bis Se­sar­Ce­
vad, oTar Cxe­i­Zis moTx­ro­be­bis swo­rad
wam­kiTx­ve­lis, swo­ri in­to­na­ci­is mo­sa­
Zeb­nad. me­re ki es yve­la­fe­ri, dis­k­ze Ca­
we­ri­li, wig­n­ze dar­Tu­li­yoo.
– am teq­s­tis swav­la Se­uZ­le­be­lia,
– ba­ton zu­rabs Se­ex­mi­a­ne­ba fi­zi­ko­
si Te­mur na­da­re­iS­vi­li, – fol­k­ne­ris
Txzu­le­be­bi max­sen­de­ba, maT­sa­viT esec
cno­bi­e­re­bis na­ka­dia, ro­me­lic gul­das­
miT un­da wa­i­kiTxo, ga­i­az­ro da ig­r­Z­no,
– ity­vis da na­war­mo­e­bis enas Ca­uR­r­mav­
de­ba, per­so­naJ­Ta mi­er mox­mo­bil ucxo
sity­veb­ze, kon­teq­s­ti­dan amo­var­d­nil
mety­ve­le­ba­ze, par­la­men­tur leq­si­kons
rom em­g­va­ne­ba da sar­kas­tu­li xde­ba.
– me ki arc li­te­ra­to­ri var, arc msa­
xi­o­bi, pro­fe­si­iT eqi­mi gax­la­var da
Cem­T­vis xe­lov­ne­bis ne­bis­mi­e­ri na­war­
mo­e­bi ar­t­Te­ra­piaao, – ase ga­ag­r­Ze­lebs
Te­mas ma­ri­ne pir­ve­laS­vi­li da aR­q­mis
Ta­na­med­ro­ve sa­Su­a­le­beb­ze rom isa­ub­
rebs – audio Tu vi­de­o­ver­si­eb­ze – ity­
vis, rom rac me­ti iq­ne­ba ase­Ti Sex­ved­
re­bi da rac uf­ro me­ti for­miT iq­ne­ba
xel­mi­saw­v­do­mi ase­Ti mar­ga­li­te­bi, miT
uf­ro wa­ad­ge­ba mkiTx­vels da, sa­er­Tod,
li­te­ra­tu­ris moy­va­ru­lebs.
eli­so ka­lan­da­riS­vi­lis TqmiT ki
am no­ve­las erT Janrs ver ga­na­kuT­v­neb
– aq yve­la­na­i­ri gan­wyo­baa, nos­tal­giaa
imi­sa, rac dav­kar­geT da bav­S­vebs Se­mo­
aqvT Ta­vi­an­Ti moTxup­nu­li sa­xe­e­biT. aq
ga­kicx­vaa Ta­na­med­ro­ve na­ka­di­sa, ro­me­
lic WeS­ma­rit Ri­re­bu­le­bebs da­pi­ris­
pi­re­bia. es yve­la­fe­ri mwer­lis mi­er
war­mo­Ce­ni­lia `uT­va­la­vi fe­ri­Ta~.
– Tqve­ni – ma­ma-Svi­lis uxi­la­vi Tay­
va­nis­m­ce­me­li va­ro, – es mTar­g­m­nel­ma
na­na Tar­xan-mo­u­rav­ma Tqva, – war­
mo­
So­biT qar­T­li­dan var da Cem­T­vis Za­li­
an ax­lo­be­li iyo am wi­a­Ri­dan wa­mo­su­li
sity­ve­bi da ma­Ti Ser­wy­ma ime­rul mety­
ve­le­bas­Tan.
xSi­rad msay­ve­du­ro­ben: Tqve­ni kuTxis
ada­mi­a­nebs iumo­ri ar aq­v­To. gu­li
mwyde­bo­da yo­vel­T­vis, rad­gan iumo­ris
ar­qo­na uni­Wo­bis ni­Sa­nia.
da ai, min­da yve­lam, vi­sac qar­T­lel­Ta
iumor­Si eW­vi epa­re­ba, wa­i­kiTxos oTar
Cxe­i­Zis Se­moq­me­de­ba da na­xos, ro­gor
el­va­rebs es ni­Wi am mxa­re­Si.
***
ara­da, glo­vad ki hqo­nia Ca­fiq­re­bu­
li mwe­rals no­ve­la­Ta es cik­li, ga­mo­
ti­re­bad qar­Tu­li sof­li­sa – rom mor­
R­ve­u­li­yo, moS­li­li­yo da kar­gav­da...
kar­gav­da Ta­vis madls, im yve­la­fers,
bev­r­wi­lad rom gan­sazR­v­rav­da eris
TviT­m­yo­fa­do­bas da ase sWir­de­ba Cvens
Ta­nad­ro­u­lo­ba­sac.
ivnisi
87
№6
2011
sagzali ukvdavebamde
erTi kargi ambavi bavSvebisTvis da didebisTvis
qarTuli xalxuri zRapari `miwa Tavisas moiTxovs~ im siZvelisaa, roca
zRaprebi ara bavSvebisTvis, aramed
didebisTvis iqmneboda. amas misi Sinaarsi, misi Rrma idea da sruliad
arasabavSvo Tematika gvafiqrebinebs.
Tumca ras warmoidgenda msoflioSi
unikaluri am zRapris pirvelavtori,
rom odesme, 21-e saukuneSi mas pirvelklaseli, 6-7 wlis gogo-biWebi waikiTxavdnen, ufro metic, ise waikiTxavdnen,
rom TavianT Cvil gulebsa da gonebaSi zRapris yvela safiqrals gaitarebdnen da uecari, gamWvirvale eldis
mere yvelafersac mixvdebodnen...
es mixvedrac raa – sakuTar TavSi
sinaTlis Cafenaa, rogorc purze Taflis gadasma – im codnaze Suqis dadebaa, romelic adamians dabadebidan sul
aqvs, Rrmad, Rrmad Semarxuli da, mxo­
lod maSin iZvreba sicocxliT, roca
sinaTle daedeba. Aase iwyeba swored sityva `ganaTleba~.
am mSvenier process ki mudam erTi
vinme sWirdeba, erTi vinme ganmanaTlebeli. es erTi vinme – maswavlebelia.
zRaprisken mimavali gzac, TandaTan
aewyo – maswavlebeli: nana Tedoraia,
bavSvebi: 175-e sajaro skolis pirveli klasis moswavleebi. gakveTilad:
qarTuli xalxur zRapari `miwa Tavisas moiTxovs~.
rogorc nanam maswavlebelma gviT­
xra, Tavidan cotaTi ki SiSobda,
aseT patara asakSi am ucnaur da Rrma
zRapars rom SesTavazebda bavSvebs, magram SiSi maleve cnobismoyvareobam da
imisma rwmenam Seucvala, rom misi kargi, Wkviani da moazrovne moswavleebi
yvelafers daZlevdnen.
zRapari erTad waikiTxes. sagangebod am dRisTvis stumrad poet mariam
wiklaurs uxmes. mariami moswavleebs
zogadad zRaparze da mis mniSvnelobaze esaubra, am konkretul teqstSi
Zalian arsebiT Temebzec gaumaxvila
yuradReba. Mmere erTad gaecvnen ambavs
ukvdavebis maZiebel biWze, romelic
sikvdilis arsebobam SeaSina da cxra
mTa gadaatara...
teqstze muSaoba ramdenime kuTxiT
warimarTa: nana maswavalebelma bavSvebs davalebad Tavisufali Temebi misca. ase magaliTad: `dedamiwa~, `Tvali~,
`sikvdili~, `bediswera~, `Tavisufleba~, `saaTi~, `mfrinavi xaliCa~ da a. S.
bavSvebma daweres Temebi, romlebmac
erT kompaqt-diskSi, audioCanaweris
saxiT moiyara Tavi. M
88
meore etapi iyo mxatvris stumroba
maTTan, romelsac aseve Tavisi ganumeorebeli funqcia daekisra: mxatvari
Teo kuxianiZe moswavleebs daexmara,
SeeqmnaT eskizebi, figurebi, Canaxatebi zRapris gmirebisa da movlenebis
mixedviT.
am mSvenierma masalamac Tavisi samyofeli naxa: reJisoris – ilia qorqaSvilis da msaxiobis – irakli doliZis
daxmarebiT, bavSvebis mier Seqmnili
eskizebisgan da figurebisgan Seiqmna
9-wuTiani animacia zRapris mixedviT.
garda amisa, damontaJda kolaJi, sadac
yvela naxatma da maTma xelnawerebma
moiyara Tavi.
yvelaze mniSvnelovani ki win iyo: es
yvelaferi, teqstian-diskianad, erT
did wignSi dabinavda. xelnakeT wignSi,
romlis SeqmnaSic bavSvebs reJisori
vano xuciSvili daexmara. wigns uCveulo agebuleba aqvs – 33 gverdisgan
Sedgeba da yoveli gverdi qarTuli anbanis TiTo asos eZRvneba. ase gamTlianda erTad ori didi siaxle pirvelklaselTa cxovrebaSi – qarTuli anbani
da zRapari ukvdavebaze.
24 maiss ki yovladwminda samebis
axalgazrdul centrSi maTi Seqmnili
xelnakeTi wignis da animaciis prezentacia gaimarTa. Mmoswavleebma qarTuli
anbanis surneli daatriales: TeTri
perangebis gulispirze anbani eweraT,
kiTxulobdnen anbanTqebas, mRerodnen
xalxur simRerebs da etyobodaT, rom
Zalian moswondaT es yvelaferi. Tan
ukve dabrZenebulebic iyvnen: maT xom
ramdenime TveSi iseTi saidumloebebi
gaiges, romelTa Secnobasac xandaxan
adamiani mTeli cxovrebas andomebs
xolme. TviT sikvdilze fiqric ki, maT
TemebSi da naazrevSi yvelaze mSvenieri
da umtkivneulo gamoCnda...
`sagzali ukvdavebamde~ – ase uwoda
nana Tedoraiam am saRamos da mTel
am processac, da im tkbil da msubuq
tvirTs, romelic man Tavis moswavleebs am codnis gaziarebiT ahkida.
swored amis gamo aRar SeuSinda da
`wiTelqudas~ an romelime uwyinari,
wmindad sabavSvo zRapris nacvlad,
bavSvebs cota saSiSi da sabediswero
zRapari waukiTxa.
`miwa Tavisas moiTxovs~.
ukvdavebamde mavali mgzavrisTvis
swored rom noyieri da madliani sagzalia. Mmaswavleblis madlic es aris – moswavles aseTi sagzali gaumzados.
ivnisi

Similar documents

V mascavleblis musika

V mascavleblis musika mivaRwieT? rogor? ras ver mivaRwieT? ratom? da a.S. motivaciis asamaRleblad maswavleblis winaSe dgas amocana, daanaxvos bavSvs miznis miRwevis aucilebloba. mizans sxvadasxva aqtivobiT vaRwevT. TiTo...

More information

saqarTvelo daibrunebs Tavis ierusalims

saqarTvelo daibrunebs Tavis ierusalims Rvawli. igi pirvelive dRes Camovida saqarTveloSi da karga xans darCa TbilisSi. daJinebiT iTxovda: wamiyvaneT iq, sadac aris dabombvis riski, wamoiyvaneT Jurnalistebi, gadamiReT da aCveneT, rom me l...

More information