lietuvių-anglų k. - Pabėgelių priėmimo centras

Transcription

PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE:
ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS
YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI
The Life of Refugees in Lithuania:
Impressions of the Country,
Aspects of Integration
and Future Plans
UDK 325.2(474.5)
Pa-06
Knygos parengimą ir leidybą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika
The preparation and publishing of the book is partially financed by the European Union and by
the Republic of Lithuania
Projektas „Pagalba PGU – naujos perspektyvos“
pagal paramos sutartį Nr. D4 – 33/EPF/2011/AP/03/I/3.24 – D10
Sudarė ir išleido / Published by UAB „V3 studija“
Vertėja / Translator – Eglė Kielaitė
Spausdino / Printed by UAB „Taurapolis“
ISBN 978-609-8077-20-9
© Pabėgėlių priėmimo centras, 2013
Leidinio paskirtis
Šis leidinys skirtas prieglobstį Lietuvos Respublikoje gavusiems užsieniečiams (PGU), kurie dalyvauja arba tik ruošiasi
dalyvauti valstybės remiamoje Integracijos programoje. Leidinyje publikuojamos pabėgėlių gyvenimo istorijos, pokalbiai
su jais ir šios srities įstaigų atstovais. Knygoje pateikta informacija plačiau supažindina su Socialinės integracijos programa,
jos teikiamomis galimybėmis, dalyviais, aprašo paramos sąlygas ir rezultatus.
Leidinys aktualus, nes:
hh Pristatomos pagrindinės įstaigos, jų funkcijos teikiant
pagalbą prieglobstį gavusiems užsieniečiams socialinės
integracijos procese.
hh Publikuojamos PGU gyvenimo istorijos, surinktos ir aprašytos pačių prieglobstį gavusių užsieniečių (2012–2013 m.
Pabėgėlių priėmimo centras vykdė projektą „Pagalba PGU
– naujos perspektyvos“ pagal Europos pabėgėlių fondo
2011 m. programą. Straipsnių originalus galima paskaityti Pabėgėlių priėmimo centro informacinėje interneto
svetainėje www.rppc.lt arba jaunimui skirtoje svetainėje
www.jaunimas.rppc.lt).
hh Pateikiamos PGU rekomendacijos tiek pabėgėliams, tiek
ir šioje srityje dirbančioms įstaigoms, norinčioms pasiekti
geresnių pabėgėlių integracijos rezultatų.
Turinys
Whom is this publication intended
This publication is intended for the foreigners granted asylum in the Republic of Lithuania, who participate or prepare
to participate in integration program supported by the state.
The presented stories, interviews with the foreigners granted
asylum and the representatives from various institutions of
this field in this publication allow to make an opinion on social
integration program, potentiality, participants, conditions and
results of the support.
What can be learnt from this publication:
hh in this publication main institutions and their basic
functions are described, providing support for the foreigners granted asylum in their social integration process.
hh There are presented stories of the foreigners granted
asylum, which were gathered and described also by the
foreigners granted asylum. These stories were prepared
by the foreigners granted asylum in 2012-2013 implementing the project “Support for the Foreigners Granted
Asylum – New Perspectives” (European Refugee Fund
program of 2011). The layout of the articles in form of
website newspapers are available in website www.rppc.
lt of Refugees Reception Center or in web portal for the
youth www.jaunimas.rppc.lt
hh There are presented suggestions of the foreigners granted asylum both to refugees, and institutions working in
this field seeking after better integration results.
TRUMPAI APIE PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ SOCIALINĖS
INTEGRACIJOS PROGRAMĄ............................................................................................................... 7
PABĖGĖLIŲ PRIĖMIMO CENTRAS...................................................................................................... 8
JUNGTINIŲ TAUTŲ VYRIAUSIOJO
PABĖGĖLIŲ KOMISARO VALDYBA..................................................................................................13
LIETUVOS RAUDONOJO KRYŽIAUS DRAUGIJA......................................................................16
PABĖGĖLIŲ INTEGRACIJOS CENTRAS...........................................................................................20
VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS „CARITAS“.......................................................................................24
KAUNO APSKRITIES VYRIAUSIOJO POLICIJOS KOMISARIATO JONAVOS
RAJONO POLICIJOS KOMISARIATO VIEŠOSIOS POLICIJOS SKYRIAUS
MIGRACIJOS POSKYRIS......................................................................................................................26
JONAVOS RAJONO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ CENTRAS......................................................30
VAIKO TEISIŲ APSAUGA. VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS
ĮSTAIGA......................................................................................................................................................33
JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS VAIKO TEISIŲ
APSAUGOS SKYRIUS............................................................................................................................36
JONAVOS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO CENTRAS.......................................................................38
LIETUVOS DARBO BIRŽA...................................................................................................................41
PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ PATIRTYS.
PRIEGLOBSTĮ GAVĘS UŽSIENIETIS IŠ NEPALO IR JO INTEGRACIJA LIETUVOJE............45
ALI ŠEIMOS INTEGRACIJA..................................................................................................................48
AFRIKIETĖ LIETUVOJE..........................................................................................................................53
PABĖGĖLĖ IŠ VIETNAMO....................................................................................................................55
JAUNO AFGANO GYVENIMO VINGIAI LIETUVOJE................................................................59
MERGINA IŠ NEPALO............................................................................................................................63
AFGANISTANIEČIO SĖKMĖS ISTORIJA..........................................................................................66
PABĖGĖLIŲ ŠEIMOS IŠ UZBEKISTANO PATIRTIS........................................................................70
RAJANO SHARMOS INTEGRACIJA SOSTINĖJE.........................................................................73
RAHMANO SĖKMĖ...............................................................................................................................77
NELYDIMI NEPILNAMEČIAI................................................................................................................82
YAMOS INTEGRACIJA SOSTINĖJE..................................................................................................86
JAMSHEDO ŠEIMOS INTEGRACIJA JONAVOJE.........................................................................88
MANO DRAUGO IŠ IRAKO ISTORIJA............................................................................................92
AMANULLAHO ISTORIJA LIETUVOJE..........................................................................................95
GUBANI ŠEIMOS INTEGRACIJA.......................................................................................................99
7
Contents
SHORTLY ABOUT SOCIAL INTEGRATION PROGRAM OF THE FOREIGNERS
GRANTED ASYLUM...........................................................................................................................103
REFUGEES RECEPTION CENTER....................................................................................................104
UNITED NATIONS HIGH COMMISSIONER FOR REFUGEES..............................................108
THE LITHUANIAN RED CROSS SOCIETY..................................................................................111
REFUGEES INTEGRATION CENTER..............................................................................................114
CARITAS OF VILNIUS ARCHDIOCESE .......................................................................................118
MIGRATION OFFICE OF PUBLIC POLICE DEPARTMENT OF POLICE
COMMISSARIAT OF JONAVA DISTRICT UNDER KAUNAS COUNTY
POLICE HEADQUARTERS................................................................................................................120
SOCIAL SERVICES CENTER OF JONAVA DISTRICT...............................................................124
PROTECTION OF THE CHILD’S RIGHTS. INSTITUTION OF THE
OMBUDSMAN FOR CHILDREN’S RIGHTS ...............................................................................127
CHILDREN’S RIGHTS PROTECTION DEPARTMENT OF ADMINISTRATION
OF JONAVA DISTRICT MUNICIPALITY.....................................................................................131
ADULTS EDUCATION CENTER OF JONAVA...........................................................................133
LITHUANIAN LABOUR EXCHANGE............................................................................................136
EXPERIENCE OF THE FOREIGNERS GRANTED ASYLUM.
THE FOREIGNER GRANTED ASYLUM FROM NEPAL AND HIS INTEGRATION
IN LITHUANIA......................................................................................................................................141
INTEGRATION OF ALI’S FAMILY ..................................................................................................144
AFRICAN GIRL IN LITHUANIA.......................................................................................................149
REFUGEE FROM VIETNAM..............................................................................................................151
LIFE TURNS OF A YOUNG AFGHAN IN LITHUANIA...........................................................154
A GIRL FROM NEPAL.........................................................................................................................158
SUCCESS STORY OF THE AFGHAN.............................................................................................161
EXPERIENCE OF REFUGEES’ FAMILY FROM UZBEKISTAN....................................................165
INTEGRATION OF RAJAN SHARMA IN THE CAPITAL........................................................169
SUCCESS OF RAHMAN....................................................................................................................173
UNACCOMPANIED MINORS.........................................................................................................178
YAMA’S INTEGRATION IN THE CAPITAL.................................................................................182
INTEGRATION OF JAMSHED’S FAMILY IN JONAVA.............................................................185
STORY OF MY FRIEND FROM IRAQ............................................................................................188
STORY OF AMANULLAH IN LITHUANIA.................................................................................191
INTEGRATION OF GUBANI FAMILY...........................................................................................195
TRUMPAI APIE PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ
UŽSIENIEČIŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS
PROGRAMĄ
Socialinės integracijos programa padeda prieglobstį gavusiam užsieniečiui
(PGU) susipažinti su gyvenimu Lietuvoje. Pabėgėlių integracija prasideda Centre,
o vėliau tęsiama savivaldybėse. Pabėgėlis mokomas lietuvių kalbos, Lietuvos visuomenės pažinimo, įgyja profesiją. Jis taip pat gauna pašalpą maistui ir smulkioms
išlaidoms. Užsieniečių vaikai turi galimybę lankyti vaikų darželius ir mokyklas.
Užsieniečio socialinė integracija Centre vykdoma 8 mėnesius. Jeigu užsienietis
pasirengęs savarankiškai gyventi Lietuvoje, jo integracija pratęsiama savivaldybėje, jeigu ne – toliau vykdoma Centre iki 12 mėnesių.
Integracijos Centre laikotarpiu PGU teikiamos šios nemokamos paslaugos:
hh privalomi 190 val. lietuvių kalbos kursai;
hh 100 val. darbo paieškos, tinkamo darbo ir asmeninių savybių įvertinimo
kursai;
hh 40 val. Lietuvos visuomenės pažinimo kursai;
hh registracija darbo biržoje;
hh sudaromos sąlygos naudotis psichologo teikiamomis paslaugomis;
hh galimybė papildomai naudotis bibliotekos paslaugomis ir treniruoklių sale;
hh ikimokyklinio amžiaus vaikams sudaromos sąlygos lankyti vaikų darželį;
hh mokyklinio amžiaus vaikams sudaromos sąlygos lankyti bendrojo lavinimo
mokyklas.
Prieglobstį gavusio užsieniečio ar jo šeimos integracijai savivaldybėse
pagal poreikį skiriamos lėšos atskiroms priemonėms įgyvendinti, tai:
hh vienkartinė įsikūrimo pašalpa;
hh pašalpa gyvenamųjų patalpų nuomai, būsto šildymui, šaltam bei karštam
vandeniui, dujoms, elektros energijai ir kitoms komunalinėms paslaugoms
apmokėti;
hh piniginė pašalpa būtiniausioms reikmėms;
hh pašalpa lietuvių kalbos mokymui;
hh pašalpa mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims
įsigyti;
hh pašalpa ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui ikimokyklinėse įstaigose apmokėti;
hh pašalpa vaikams iki 3-ejų metų, jeigu jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų;
hh pašalpa sveikatos draudimui;
8
9
PABĖGĖLIŲ GYVENIMAS LIETUVOJE: ĮSPŪDŽIAI APIE ŠALĮ, INTEGRACIJOS YPATUMAI IR ATEITIES PLANAI
hh parama integracijai administruoti;
hh kitos integracijos priemonės.
Kas ir kokiais klausimais gali kreiptis į Pabėgėlių
priėmimo centrą?
Pabėgėlių priėmimo centras:
hh organizuoja nelydimų nepilnamečių užsieniečių, prieglobstį gavusių užsieniečių priėmimą ir apgyvendinimą PPC iki to laiko, kol jie bus iškelti į integracijos
vykdymo vietą savivaldybių teritorijose arba iki paramos integracijai teikimo
pabaigos, jeigu socialinė integracija vykdoma Centre;
hh organizuoja ir įgyvendina prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją
savivaldybių teritorijose.
Parama socialinei integracijai prieglobstį gavusiems užsieniečiams Pabėgėlių
priėmimo centre ir savivaldybių teritorijose teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. liepos 3 d. įsakymu Nr.
A1-438 „Dėl Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį
Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos aprašo“ patvirtinimo pakeitimo. Bendras integracijos laikotarpis Centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis
kaip 60 mėnesių.
Paramos Centre integracijos gavimo laikotarpiu užsieniečiams:
hh teikiamos būtiniausios socialinės, sveikatos priežiūros ir teisinės paslaugos;
hh organizuojami intensyvūs lietuvių kalbos kursai;
hh organizuojami Lietuvos visuomenės pažinimo kursai;
hh kartu su teritorine darbo birža ir teritorine darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba organizuojamas tinkamo darbo bei asmeninių savybių įvertinimas, profesijos mokymo ir perkvalifikavimo, darbo paieškos kursai;
PABĖGĖLIŲ PRIĖMIMO CENTRAS
Pabėgėlių priėmimo centras (PPC) – tai įstaiga prie Lietuvos Respublikos socia
linės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios paskirtis – apgyvendinti užsieniečius,
kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir nelydimus nepilnamečius
užsieniečius bei įgyvendinti prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją.
Pabėgėlių priėmimo centras paramą prieglobsčio prašytojams ir prieglobstį
gavusiems užsieniečiams teikia nuo 1996 m. Per šiuos veiklos metus PPC gyveno
apie 2 000 užsieniečių.
10
11
hh ikimokyklinio amžiaus vaikams sudaromos sąlygos lankyti vaikų darželį;
hh mokyklinio amžiaus vaikams sudaromos sąlygos lankyti bendrojo lavinimo
mokyklas;
hh teikiama psichologo pagalba.
Integracija Centre trunka iki 8 mėnesių. Jeigu per nustatytą laikotarpį PGU dėl
objektyvių priežasčių nepavyko pasirengti integracijai savivaldybės teritorijoje,
šis laikotarpis gali būti tęsiamas iki 12 mėnesių. Jeigu PGU priklauso pažeidžiamoms grupėms, kaip antai: nelydimi nepilnamečiai vaikai, nėščios moterys, asmenys, patyrę kankinimus, psichikos sutrikimų turintys asmenys, pensinio amžiaus
asmenys, taip pat neįgalūs asmenys, šeimos su nepilnamečiais, šis laikotarpis gali
būti pratęstas iki 18 mėnesių. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, atsižvelgus į vaiko interesus, paramos teikimo Centre laikotarpis gali būti pratęstas,
kol jiems sukaks 18 metų. Iškilus nenumatytoms aplinkybėms, parama Centre gali
būti tęsiama toliau.
Parama prieglobstį gavusių užsieniečių integracijai
savivaldybių teritorijose
Pabėgėlių priėmimo centras su integraciją įgyvendinančia institucija pasirašo
sutartį dėl paramos integracijai teikimo. Institucija su PGU ar jo šeima sudaro sutartį, kurioje aptariamos sutarties šalių teisės ir pareigos, atsakomybė bei galiojimo terminas.
Parama integracijai teikiama savivaldybės teritorijoje iki 12 mėnesių nuo PGU
išvykimo iš Centro dienos, bet ne ilgiau, negu trunka išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo terminas arba iki asmens išvykimo iš Lietuvos Respublikos.
Jeigu per nustatytą laikotarpį pažeidžiamoms grupėms nepavyksta įgyvendinti integracijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu sudaryta komisija gali šį laikotarpį dar pratęsti, bet ne ilgiau, negu trunka
išduoto leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo terminas.
PGU ar jo šeimos integracijai pagal poreikį skiriamos lėšos atskiroms
priemonėms įgyvendinti:
hh vienkartinė įsikūrimo pašalpa;
hh pašalpa gyvenamųjų patalpų nuomai, būsto šildymui, šaltam bei karštam
vandeniui, dujoms, elektros energijai ir kitoms komunalinėms paslaugoms
apmokėti;
hh piniginė pašalpa būtiniausioms reikmėms įsigyti;
hh lietuvių kalbos mokymas;
hh pašalpa mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims
įsigyti;
hh ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui ikimokyklinio ugdymo įstaigose apmokėti;
hh pašalpa vaikams iki 3-ejų metų, jeigu jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų;
hh sveikatos draudimui apmokėti;
hh parama integracijai administruoti;
hh kitos integracijos priemonės.
Geroji praktika
Centras turi nemažai darbo patirties dirbant su šių šalių pabėgėliais: Šri Lankos, Irako, Irano, Indijos, Afganistano, Pakistano, Eritrėjos, Etiopijos, Čečėnijos, Baltarusijos, Nepalo, Gruzijos, Tadžikistano, Vietnamo.
Centro specialistai džiaugiasi pabėgėlių iniciatyvomis integruojantis į Lietuvos
visuomenę: pabėgėliai išlaiko valstybinį lietuvių kalbos ar LR Konstitucijos pagrindų egzaminą, įgyja profesiją, susiranda darbą, baigia studijas aukštojoje mokykloje ar netgi susituokia. Kasmet tarp pabėgėlių atsiranda vis naujų „žvaigždučių“,
kurie yra tarsi gerosios praktikos pavyzdžiai jų tautiečiams. Nepaliečių įkurtas
indų virtuvės restoranas Vilniaus senamiestyje, baltarusio magistro studijos Vilniaus universitete ir planai įsteigti sveikos gyvensenos klubą, padėsiantį žmonėms
atsikratyti žalingų įpročių ir priklausomybių, dviejų afganų darbas Pabėgėlių priėmimo centre – tai tik keletas pavyzdžių, kuriais didžiuojasi Centro darbuotojai.
12
13
Pabėgėlių priėmimo centras nuo 2004 m. vykdo Europos pabėgėlių fondo
finansuojamus projektus: teikia papildomas paslaugas ir konsultacijas, kurios padidina pabėgėlių galimybes sėkmingai integruotis į Lietuvos visuomenę.
Integracijos trukdžiai
PPC direktoriaus nuomone, sėkmingai pabėgėlių integracijai trukdo išsilavinimo, kvalifikacijos nepripažinimas, nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas, motyvacijos stoka. Pasak Centro darbuotojų, pabėgėlių patirti išgyvenimai, baimė
dėl ateities, nestabili finansinė padėtis, sveikatos sutrikimai turi įtakos pabėgėlių
integracijos efektyvumui.
Rekomendacijos
Prieglobstį gavusiems užsieniečiams
Specialistams, dirbantiems su prieglobstį gavusiais užsieniečiais
Daugiau dėmesio skirti lietuvių kalbos
mokymuisi, bendrauti su vietos bendruomene, savo tėvynainiais, domėtis profesijos
įsigijimo, įsidarbinimo klausimais, aktyviai
dalyvauti organizuojamuose užsiėmimuose
ir mokymuose.
Skatinti pabėgėlių integraciją į darbo
rinką, numatyti darbdavių skatinimo
mechanizmą, organizuoti daugiau renginių, įtraukiant į juos jaunimą, domėtis
pabėgėlių šalių kultūra, jos ypatumais.
Tai pagerintų teikiamų paslaugų kokybę.
Kur dar gali kreiptis pagalbos prieglobstį gavęs užsienietis?
Pagalbą teikia: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba ( JTVPK), NVO („Caritas“, Lietuvos Raudonojo
Kryžiaus draugija), savivaldybės, socialinių paslaugų centrai, seniūnijos.
Kontaktai
Pabėgėlių priėmimo centras
Karaliaus Mindaugo g. 18, LT-55283 Rukla, Jonavos r.
Tel./faks. (8 349) 73 377, el. p. [email protected], www.rppc.lt
JUNGTINIŲ TAUTŲ VYRIAUSIOJO
PABĖGĖLIŲ KOMISARO VALDYBA
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba ( JTVPK) yra Jungtinių
Tautų pabėgėlių organizacija, kurios tikslas – koordinuoti tarptautines pastangas
apsaugant viso pasaulio pabėgėlius ir sprendžiant jų problemas.
Svarbiausias JTVPK tikslas – saugoti pabėgėlių teises ir gerovę. Padedant pabėgėliams saugiai įsikurti kitose šalyse ar grįžti į gimtąją šalį, siekiama pagerinti
jų sunkią padėtį. Organizacija stengiasi užtikrinti, kad kiekvienas galėtų naudotis
teise ieškoti ir rasti saugų prieglobstį kitoje valstybėje ar savanoriškai grįžti į gimtąją šalį.
Švedijos sostinėje Stokholme įsikūręs JTVPK Baltijos ir Šiaurės šalių biuras,
kurio užduotis – padėti šių šalių vyriausybėms įgyvendinti 1951 m. Konvencijos
dėl pabėgėlių statuso nuostatas. Bendradarbiaujama konsultuojant dėl tarptautinių sutarčių taikymo, vykdant mokymus, susijusius su pabėgėlių teise, ir platinant
informaciją apie pabėgėlių srautus bei situaciją jų kilmės šalyse. Regioninis biuras taip pat padeda vietinėms nevyriausybinėms organizacijoms ir prieglobsčio
14
15
prašytojams teikdamas patarimus, informaciją bei organizuodamas jų mokymus.
Lietuvoje, Vilniuje, dirba JTVPK koordinatorius.
Pasak JTVPK Lietuvoje koordinatorės Renatos Kuleš, JTVPK visa veikla skirta
nuolat spręsti pabėgėlių problemas pasaulyje ir ieškoti ilgalaikių sprendimų pabėgėliams. JTVPK atstovo Lietuvoje kasdienis darbas yra gerinti prieglobsčio sistemą identifikuojant sistemos spragas, ieškoti problemų sprendimo būdų.
Kas ir kokiais klausimais gali kreiptis į JTVPK?
Renata Kuleš teigia, kad pabėgėliai gali kreiptis patarimo ir konsultacijos į
JTVPK atstovą Vilniuje telefonu ir elektroniniu paštu ar susitarus susitikti su JTVPK
atstovu. Kartu ji pabrėžia, kad JTVPK Vilniuje neteikia jokios materialinės paramos
prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams, taip pat nepadeda persikelti iš Lietuvos
į kitas valstybes. Jei pabėgėliui reikalinga informacija ar konsultacija dėl prieglobsčio Lietuvoje arba jis nežino, kur gauti pagalbą, jis gali kreiptis į JTVPK Vilniuje.
JTVPK koordinatorei Lietuvoje tenka dirbti su pabėgėliais iš įvairių šalių, gyvenančiais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 2012 m. JTVPK vertino Migracijos
departamento priimamų sprendimų kokybę ir stebėjo galimybę pasienyje pateikti prieglobsčio prašymą. JTVPK atstovas taip pat padeda vietinėms nevyriausybinėms organizacijoms ir prieglobsčio prašytojams bei pabėgėliams teikdamas
patarimus, informaciją.
JTVPK ir Pabėgėlių priėmimo centro bendradarbiavimas
JTVPK bendradarbiauja su Pabėgėlių priėmimo centru. Vyksta nuolatinis dialogas siekiant išspręsti problemas. Koordinatorė teigiamai vertina Centro veiklą ir
džiaugiasi, kad vadovybė atsižvelgia į JTVPK pateiktus pasiūlymus.
Geroji patirtis
2012 m. įsigaliojo įstatymo pakeitimai dėl socialinės paramos papildomą apsaugą gavusiems užsieniečiams prieinamumo. JTVPK koordinatorė Lietuvoje teigia, kad jos atstovaujama organizacija kelerius metus sistemingai dirbo siekdama
suteikti galimybę papildomą apsaugą turintiems užsieniečiams naudotis socialine
parama. Ji yra patenkinta pasiektu rezultatu, kadangi šia parama galės pasinaudoti
daugelis pabėgėlių Lietuvoje. Taip bus užtikrinti minimalūs jų poreikiai. Renatos
Kuleš nuomone, pabėgėliai patenkinti tokios paramos galimybėmis, kadangi dėl
nedarbo jie Lietuvoje išgyvena labai sunkų laikotarpį.
2012 m. rugpjūtį į JTVPK atstovybę Lietuvoje kreipėsi pabėgėlis, bijantis grįžti
į savo šalį. R. Kuleš teigimu, buvo informuotos visos suinteresuotos institucijos ir
organizacijos apie esamą problemą, suorganizuoti susitikimai, raštu kreiptasi į LR
Vyriausybę. Susitikimuose buvo sprenžiami praktinio ir politinio pobūdžio klausimai. Pabėgėlis buvo konsultuotas dėl prieglobsčio prašymo pateikimo Lietuvoje
galimybių, prieglobsčio suteikimo procedūros, skirtumo tarp apsaugos statusų bei
galimybės susijungti su šeima. Šiam asmeniui buvo rekomenduota kreiptis į LRKD
dėl teisinės konsultacijos suteikimo ir pagalbos pateikiant prieglobsčio prašymą.
Kalbos nemokėjimas, nepasitikėjimas savimi ir savo galimybėmis, motyvacijos
stoka, pažeidžiamumas, sveikata, amžius, atsiskyrimas nuo šeimos, atsiskyrimas nuo
priimančios bendruomenės, galimybės dirbti ir užimtumo nebuvimas prieglobsčio procedūros metu, galimybės įsidarbinti ir gauti pagalbą, kurios reikia norint
pragyventi (būstas, medicinos pagalba, maistas) nebuvimas, trumpas integracijos
savivaldybėje laikotarpis – tai PGU integracijos trukdžiai, kuriuos išvardijo JTVPK
koordinatorė Lietuvoje.
R. Kuleš pastebi, kad yra įvairių integraciją įtakojančių priežasčių, pavyzdžiui:
hh praeities išgyvenimai ir skaudžios patirtys;
hh svetima aplinka ir kultūra;
hh kalbos nemokėjimas;
hh pabėgėlių žinių apie priimančią šalį stoka;
hh lūkesčiai priimančiai šaliai, kurie neatitinka Lietuvos realijų;
hh šeima yra kitoje šalyje ir nėra galimybių su ja susijungti Lietuvoje;
hh priėmimo sąlygos Užsieniečių registracijos centre ir suteikiamų galimybių bei
paramos mastai.
Rekomendacijos
Prieglobstį gavusiems
užsieniečiams
Specialistams, dirbantiems su prieglobstį gavusiais
užsieniečiais
Informuoti JTVPK ir atitinkamas instancijas bei LR Seimo
Žmogaus teisių komitetą apie
prieglobstį gavusių užsieniečių
problemas.
JTVPK koordinatorė Lietuvoje ragina specialistus
aktyviau kelti pabėgėlių integracijos problemas, atlikti tyrimą dėl pabėgėlių integracijos Lietuvoje, kurio
metu išnagrinėti integracijos sistemos trukdžius bei
išryškinti integraciją skatinančius elementus ir gerąją
praktiką.
16
17
Pagalbą teikia: Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus
draugija, Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ ir dienos centras „Kultūrų įkalnė“ Pabradėje.
Kontaktai
JTVPK/JTVP, Lietuva
Labdarių g. 5, Vilnius, LT-01001 Lietuva
Tel. (8 5) 210 7416, faks. (8 5) 210 7401, www.unhcr.lt, www.unhcr.org
El. p. [email protected]
Kas ir kokiais klausimais gali kreiptis į LRKD dėl teisinės
pagalbos teikimo?
Advokatui Laurynui Biekšai teko dirbti su užsieniečiais, atvykusiais iš Čečėnijos, Afganistano, Gruzijos, Rusijos, Baltarusijos, Nigerijos, Pakistano. Jis pabrėžia,
kad problemos užsieniečiams kyla kasdien, todėl siūlo ilgai nelaukus kreiptis į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją dėl teisinės pagalbos suteikimo. Į šią Draugiją
gali kreiptis tiek prieglobsčio prašytojai, tiek prieglobstį gavę užsieniečiai. Teisinę
pagalbą užsieniečiai gali gauti telefonu arba iš anksto susitarę dėl susitikimo Draugijoje darbo dienomis nuo 9 iki 17 val.
LRKD teisininkai taip pat atvyksta į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, Pabėgėlių dienos centrą Kaune, kur teikia teisines konsultacijas.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ir Pabėgėlių
priėmimo centro bendradarbiavimas
LIETUVOS RAUDONOJO KRYŽIAUS DRAUGIJA
Teisinės pagalbos teikimas prieglobstį gavusiems
užsieniečiams
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (LRKD) – stipri, efektyvi ir nepriklausoma humanitarinė organizacija, teikianti pagalbą pažeidžiamoms visuomenės socialinėms grupėms ir krizinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms Lietuvoje ir už jos
ribų. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija yra Lietuvos valstybės pagalbininkė
humanitarinėje srityje, kurios veiklos tikslas – apsaugoti žmonių gyvybes ir orumą, palengvinti žmogiškąsias kančias ir teikti pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms
Lietuvoje ir už jos ribų.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos teisininkai nuo 1997 m. teikia teisinę
pagalbą prieglobsčio prašytojams ir prieglobstį gavusiems užsieniečiams Lietuvoje.
Dr. Laurynas Biekša – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos teisininkas,
advokatas, turintis 12 metų darbo patirtį dirbant su pabėgėliais Lietuvoje, šiuo
metu Draugijoje koordinuojantis teisinės pagalbos teikimą.
Eglė Samuchovaitė – advokato padėjėja, dirbanti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje nuo 2006 m.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija su Pabėgėlių priėmimo centru Rukloje jau daugiau nei 15 metų sprendžia įvairias užsieniečių integracijos į Lietuvos
visuomenę problemas. Pasak advokato L. Biekšos, organizacijos visada randa abi
šalis tenkinančius sprendimų variantus. Nuo 2006 m. LRKD ir PPC bendradarbiauja vykdydamos įvairius projektus. Draugijos teisininkai teikia Centre gyvenantiems
užsieniečiams teisinę pagalbą, dalyvauja Centro organizuojamuose renginiuose
(šventėse, konferencijose ir pan.). Draugijos teisininkai neretai kreipiasi į Centro
specialistus rengdami skundus teismams, teikdami prašymus įvairioms institucijoms, prašydami suteikti trūkstamą informaciją.
Geroji praktika
Advokatas L. Biekša pažymi, kad dažniausiai tenka spręsti užsieniečių integracijos problemas, pavyzdžiui, padėti užsieniečiui pateikti motyvuotą prašymą dėl
valstybės paramos integracijai pratęsimo. Daugumą prašymų socialinės apsaugos
ir darbo ministro įsakymu sudaryta Komisija patenkina, todėl tiek teisininkai, tiek
užsieniečiai yra patenkinti pasiektu rezultatu.
Advokato padėjėja E. Samuchovaitė teigia, kad teisines konsultacijas Pabėgėlių priėmimo centre gyvenantiems užsieniečiams teikia tiek telefonu, tiek pati
vyksta į Centrą. Ji pabrėžia, kad nemažai probleminių klausimų išsprendžiama pasikalbėjus telefonu: derinami problemos sprendimo būdai su klientais, siūlomas
geriausias variantas. E. Samuchovaitė džiaugiasi, kad daugumą problemų jai pavyksta išspręsti. Ryšiai palaikomi ir su kitų valstybių institucijomis, pavyzdžiui, bendradarbiaujant su Maltos valstybinėmis institucijomis, JTVPK advikato padėjėjai
pavyko gauti iš Maltos perkeltos šeimos vaiko gimimo liudijimą.
18
19
LRKD teisininkai pastebi kai kurių valstybinių institucijų darbuotojų lankstumo trūkumą ir pabrėžia, kad formalūs reikalavimai kartais sudaro didelių kliūčių
greitai išpręsti problemas. Teisininkai prisimena, kad į Draugiją kreipėsi užsienietis
( jam Lietuvoje buvo suteikta papildoma apsauga), kuriam, nors ir pragyvenusiam
Lietuvoje su leidimais laikinai gyventi 6 metus, Migracijos departamentas atsisakė
išduoti leidimą nuolat gyventi. Priežastis ta, kad užsienietis vieną iš turėtų leidimų
buvo įforminęs pavėluotai, be to, neturėjo savo kilmės šalies paso. Užsieniečio
prašymu buvo parengtas Migracijos departamentui pakartotinis prašymas, kuriame paaiškinta sunki užsieniečio situacija, dėl kurios praleistas terminas leidimui
įforminti, bei priežastys, kodėl užsienietis neturi ir negali gauti savo kilmės šalies
paso. Vėliau buvo pareikalauta iš užsieniečio išsiregistruoti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos kilmės šalyje. Draugijos teisininkams vėl teko aiškinti, kodėl to
neįmanoma padaryti. Teisininkai mano, kad iš užsieniečio, kuriam jo kilmės valstybėje gresia pavojus, neturėtų būti reikalaujama turėti bet kokius kontaktus su jo
kilmės valstybės atstovais, taip siekiant užtikrinti, jog užsienietis neatsidurs pažeidžiamoje situacijoje. Teisininkai džiaugiasi, kad po ilgo susirašinėjimo su Migracijos departamentu užsieniečiui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos
Respublikoje.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos teisininkai mano, kad prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos procesas Lietuvoje nėra lengvas tiek dėl ekonominės
šalies situacijos, tiek dėl vietos gyventojų požiūrio į svetimšalius (dažnai vadovaujamasi stereotipais, kad užsieniečiai yra našta valstybei, kad jie atima darbo vietas
ir pan.). Teisininkai pastebi, kad patys užsieniečiai skundžiasi sulaukiantys vietos
gyventojų priekaištų, esą patys lietuviai neturi ką valgyti ir kur gyventi, ir pabrėžia, kad užsieniečiams yra ypač sunku, nes Lietuvos visuomenė iki šiol nesupranta
pabėgėlių, darbo migrantų ar net nelegalių imigrantų teisinės padėties skirtumų –
dažnai visi tiesiog laikomi užsieniečiais, t. y. „kitais“, „svetimšaliais“ ir pan. Teisininkų
nuomone, užsieniečiams sunku susirasti darbą dėl reikiamos kvalifikacijos stokos,
jiems trūksta motyvacijos, o visa tai turi įtakos valstybinių institucijų pagalbos teikimui užsieniečiams.
Rekomendacijos
Specialistams,
dirbantiems su
prieglobstį gavusiais
užsieniečiais
Rekomenduotina užsieniečiams konsultuotis su LRKD teisininkais, siekiant užkirsti kelią problemoms atsirasti.
Iškilus problemai, ilgai nelaukiant kreiptis pagalbos, taip
sutrumpinant problemos sprendimo laiką, nebijoti bendradarbiauti su teisininkais, kadangi taip randamas geriausias
problemos sprendimo variantas.
Atsakingiau žiūrėti į leidimų gyventi išdavimo procedūrą,
nepažeidinėti Lietuvos įstatymų.
Teikti informaciją
prieglobstį gavusiems
užsieniečiams apie teisinės pagalbos teikimą
Lietuvoje.
Pagalbą teikia: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos žmogaus teisių
centras, JTVPK.
Kontaktai
Advokatas Laurynas Biekša
Tel. (8 5) 212 7322, el. p. [email protected]
Advokato padėjėja Eglė Samuchovaitė
Tel. (8 5) 212 7322, el. p. [email protected]
20
21
PABĖGĖLIŲ INTEGRACIJOS CENTRAS
Pabėgėlių integracijos centras, įsikūręs Kaune, savo veiklos istoriją skaičiuoja
nuo 2004 m. Tada Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pateikė projekto paraišką LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlydama Kauno mieste įkurti
Pabėgėlių dienos centrą. Komisijos sprendimu buvo finansuota Centro patalpų
nuoma, įvairios veiklos, darbuotojų atlyginimai. 2006 m. Pabėgėlių priėmimo
centras Rukloje kartu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pateikė projekto
paraišką finansavimui iš Europos pabėgėlių fondo gauti. Patvirtinus paraišką, nuo
2006 m. Kauno pabėgėlių dienos centro veikla finansuota iš Europos pabėgėlių
fondo lėšų. 2012 m. Centras pakeitė pavadinimą ir tapo Pabėgėlių integracijos
centru. Šiandien čia dirba profesionalūs darbuotojai, teikiantys paslaugas prieglobstį gavusiems užsieniečiams.
Kas ir kokiais klausimais gali kreiptis į Pabėgėlių
integracijos centrą?
Į Pabėgėlių integracijos centrą gali kreiptis visi užsieniečiai, turintys leidimus
gyventi Lietuvos Respublikoje, integracijos į Lietuvos visuomenę klausimais, kurie
apima įvairias sritis: būsto paiešką, nepilnamečių ugdymo organizavimą, profesinį
mokymą, darbo paiešką, sveikatos draudimo paslaugų teikimą ir kt. Kaip teigia
Centro darbuotojai, užsieniečiai gali kreiptis į Centrą darbo dienomis nuo 9:00 iki
17:00 val., o šeštadieniais – nuo 11:00 iki 15:00 val.
Centras taip pat teikia informaciją kitoms institucijoms, organizuoja įvairius
renginius visuomenei.
Pabėgėlių integracijos centro ir Pabėgėlių priėmimo
centro bendradarbiavimas
Pasak Pabėgėlių integracijos centro darbuotojų, problemų sprendžiant darbinius klausimus su Pabėgėlių priėmimo centru Rukloje nėra. Pabėgėlių priėmimo
centro specialistai nuolat teikia konsultacijas kitų įstaigų darbuotojams, dirbantiems su pabėgėliais, tarpininkauja dėl įvairių problemų sprendimo su įvairiomis
įstaigomis.
Geroji praktika
Integracijos centro darbuotojai turi darbo patirties teikiant paslaugas pabėgėliams iš Šri Lankos, Somalio, Afganistano, Pakistano, Indijos, Gruzijos, Rusijos (Čečėnijos), Baltarusijos, Uzbekistano ir kitų šalių.
Paklaustas apie gerąją patirtį Centro darbuotojas Ghulamas Rabanis atvirauja,
kad pabėgėliai nėra linkę viešinti savo gyvenimo istorijų, tačiau pažymi, kad kartais įstatymai ir realybė nevisiškai sutampa, pavyzdžiui, norint gauti leidimą nuolat
gyventi Lietuvoje, čia reikia legaliai pragyvent 5-erius metus, išlaikyti valstybinį
lietuvių kalbos ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminus, įrodyti savo pragyvenimo
lėšas. Pasak jo, pasitaikė keletas atvejų, kai užsienietis Lietuvoje gyveno net daugiau nei 5-erius metus, tačiau dėl sveikatos būklės negalėjo įsidarbinti ir įrodyti,
jog turi pakankamai pajamų gyventi Lietuvoje, taip pat neturėjo savo šalies piliečio paso, kuris būtinas nuolatinio leidimo išdavimo nagrinėjimui, nustatant asmens tapatybę. Ghulamas Rabanis džiaugiasi, kad pagaliau šią problemą pavyko
išspręsti. Integracijos centras kreipėsi į gydymo įstaigą teiraudamasis dėl užsieniečio galimybės dirbti. Gydytojas patvirtino, kad pabėgėlis negali dirbti dėl ligos.
Vėliau kartu su užsieniečiu buvo kreiptasi į Migracijos departamentą – prašyta
nagrinėti jo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo neturint savo šalies piliečio paso. Buvo paaiškinta, kodėl užsienietis negali pateikti savo šalies piliečio
paso. Migracijos departamentas išnagrinėjo užsieniečio prašymą ir suteikė leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Tiek Integracijos centras, tiek užsienietis labai džiaugėsi pasiektu rezultatu.
Integracijos centro darbuotoja Eglė Rušinskaitė tvirtina, kad su užsieniečių
problemomis susiduria kasdien, tačiau kartu ji pasidžiaugė, jog daugumą problemų pavyksta išspręsti. Įdomus gerosios praktikos atvejis: vienas užsienietis turėjo
didelių sveikatos bėdų, o valstybės parama integracijai buvo pasibaigusi. Užsienietis neturėjo sveikatos draudimo, negalėjo dirbti dėl sveikatos būklės, todėl
negalėjo ir apmokėti sveikatos priežiūros paslaugų. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus
draugija padėjo užsieniečiui gauti lėšų, kad jis galėtų lankytis pas gydytojus ir gauti medicinos paslaugas. Vėliau ši problema buvo išspręsta – užsienietis gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir buvo įtrauktas į bendrą socialinę sistemą, taip pat
jis įgavo teisę į sveikatos draudimą.
Ghulamas Rabanis mano, kad sėkmingai užsieniečių integracijai trukdo žmonių uždarumas, nenoras bendrauti su priimančios visuomenės nariais, asmeninės
nuostatos, nestabili situacija darbo rinkoje, ribotos socialinės galimybės užsieniečiui gauti paramą, kol jis visiškai įsikurs.
Eglė Rušinskaitė pastebi, kad prieglobstį gavę užsieniečiai dažnai kenčia nuo
depresijos ir potrauminio streso sindromo. Įstatymų kaita, ribotos socialinių teisių
garantijos, neužtikrintumas dėl materialinės padėties, integracijos laikotarpio neapibrėžtumas, sudėtinga darbo paieška, neigiamas visuomenės požiūris taip pat
turi didelės įtakos integracijos procesams.
22
23
Darbuotojai pastebi, kad kiekvienas užsienietis nori, jog viskas būtų taikoma
tik jam panorėjus ir tik tuo būdu, kokiu jis norėtų. Socialiniams darbuotojams ir
konsultantams labai svarbu parodyti užsieniečiui, kiek daug pastangų dedama norint surasti ir būtent jam pritaikyti problemos sprendimo būdą, ir, nesvarbu, ar tai
teisinė, ar socialinė problema – konkrečiu atveju turi būti pritaikytas išskirtinis individualus problemų sprendimo būdas. Pasak Eglės Rušinskaitės, maža užsieniečių
bendruomenė taip pat lemia užsieniečių savijautą. Dauguma jų pripratę gyventi
didelėse bendruomenėse, kur visi yra draugai, giminės. Lietuvos žmonės uždari,
todėl prieglobstį gavę užsieniečiai turi mažiau galimybių bendrauti kaip yra įpratę
ir patenkinti savo socialinius poreikius, gauti moralinį palaikymą bei pagalbą sudėtingu gyvenimo momentu.
Žiniasklaida ne tik skleidžia informaciją, tačiau ir formuoja visuomenės nuomonę. Nors pagrindinė žiniasklaidos funkcija yra objektyviai nušviesti pasaulio ir
Lietuvos gyvenimo įvykius, tačiau dažnai ji tampa ir teisėja. Straipsniuose ar laidose aiškiai išreiškiamas požiūris prieglobstį gavusių užsieniečių atžvilgiu, deja,
dažniausiai – neigiamas. Patys užsieniečiai dėl kultūrų skirtumų labai sunkiai perpranta Lietuvoje esančius socialinių programų reikalavimus, laisvai žiūri į susitarimų laikymąsi (susitikimo laiką, susitarimų įvykdymą), neadekvačiai vertina savo
galimybes, turi perdėtų lūkesčių ir daug atsakomybės perkelia kitiems, pavyzdžiui,
darbuotojams, Centrui, kitoms institucijoms.
Eglė Rušinskaitė, remdamasi pabėgėlių poreikių analize ir ankstesne Lietuvos
Raudonojo Kryžiaus draugijos darbuotojų praktinės veiklos su pabėgėliais patirtimi, išskiria dažniausias užsieniečiams Lietuvoje kylančias problemas. Tai finansinės,
nedarbo, būsto paieškos problemos „pointegraciniu“ laikotarpiu; neretai prieglobstį gavusių užsieniečių šeimos atsiduria gatvėje, nes savininkai nebesutinka
jiems ilgiau nuomoti būsto arba paprašo „pasakiškų“ nuomos kainų. Būsto savininkai neretai atsisako nuomoti būstą čečėnų tautybės asmenims. Užsieniečiams nėra
paprasta iškart surasti kitą būstą už jiems priimtiną kainą. Integracijos laikotarpiu
šiek tiek lengviau, nes yra mokama pašalpa, leidžianti padengti būsto nuomos ir
komunalinių paslaugų išlaidas. Tačiau pasibaigus valstybės paramos integracijai
laikotarpiui, problema tampa labai aktuali. Neturėdami garantijų nuomotojai nenori toliau nuomoti būsto arba prašo didelio užstato už nuomą.
Centro darbuotoja pabrėžia, kad šalyje nėra sukurtas mechanizmas, kaip nedelsiant apgyvendinti užsienietį, jeigu jo paramos integracijai laikas nepratęsiamas, o leidimas laikinai gyventi Lietuvoje dar nėra pasibaigęs. Neretai atsitikdavo
taip, kad visai šeimai likus be būsto, vienintelė vieta, kurioje pabėgėliai galėdavo
prisiglausti, būdavo Pabėgėlių integracijos centras arba Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Susidūrę su problemomis, su kuriomis nepajėgia susitvarkyti, pabėgėliai skuba kreiptis į Lietuvos Raudono Kryžiaus draugijos darbuotojus, kaip į
vienintelius savo užtarėjus konfliktinėse situacijose su darbdaviais, būsto savinin-
kais ar valstybės institucijų darbuotojais. Deja, Draugija negali išspręsti visų užsieniečių problemų. Jos darbuotojai arba kuratoriai neturi pakankamai galios lemti
kitų institucijų sprendimus, negali suteikti pagalbos, kurios iš jų tikisi užsieniečiai.
Dirbant su prieglobstį gavusiais užsieniečiais, labai svarbu žmogiškumas, kantrybė,
noras suprasti ir padėti, gebėjimas suvokti žmogaus lūkesčius ir problemas.
Rekomendacijos
Specialistams, dirbantiems su prieglobstį
gavusiais užsieniečiais
Būti iniciatyviems kuriant savo gyvenimą Lietuvoje, nes nuo to priklauso
ne tik paties užsieniečio gyvenimo
kokybė, bet ir darbuotojų, kurie teikia
paslaugas ir pagalbą prieglobstį gavusiems užsieniečiams, sėkmė.
Visada kovoti dėl kiekvieno atvejo, stengtis
nepasiduoti.
Inicijuoti sveikatos priežiūros teisinių aktų
pakeitimus, siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visiems prieglobstį
gavusiems užsieniečiams.
Pagalbą teikia: savivaldybės, seniūnijos, socialinės, visuomeninės organizacijos,
Lietuvos „Caritas“, TMO, Tolerantiško jaunimo asociacija ir kt.
Kontaktai
Pabėgėlių integracijos centras
Trakų g. 18, Kaunas, tel./faks. (8 37) 22 8229, el. p. [email protected]
24
25
niečių integracijai Vilniaus apskrityje. Visi iškylantys darbo klausimai sprendžiami
kartu diskutuojant, priimant abi šalis tenkinančius sprendimus.
Geroji praktika
VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS CARITAS
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ savo veiklą pradėjo 1990 m., įkurdamas
Socialinę tarnybą, kurioje savanoriai priimdavo labdarą (drabužius, avalynę, maistą) iš gyventojų ir ją dalydavo to stokojantiems žmonėms. Įstaiga nuo 2000-ųjų
teikia socialinę, humanitarinę ir psichologinę pagalbą prieglobsčio prašytojams ir
pabėgėliams.
Kas ir kokiais klausimais gali kreiptis į Vilniaus
arkivyskupijos „Caritą“?
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ teikiama parama ir pagalba
Trečiųjų šalių piliečiams:
hh organizuoja lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, kultūrinio, pilietinio pažinimo
kursus, pažintines, istorines ir kultūrines išvykas po Lietuvą, susitikimus su
vietos bendruomene.
Prieglobsčio prašytojams:
hh Pabradėje, Dienos centre „Kultūrų įkalnėje“, organizuojami lavinamieji ir
ugdomieji užsiėmimai vaikams, kultūrinės popietės moterims, teikiamos
socialinės, teisinės, psichologinės konsultacijos suaugusiesiems. Centre galima
naudotis kompiuteriais, internetu, biblioteka, lankyti informacinių technologijų, „Dailiųjų rankyčių“ ir lietuvių kalbos kursus. Užsiėmimuose, kursuose,
šventėse dalyvauja ir vietos bendruomenės nariai.
Prieglobstį gavusiems užsieniečiams:
hh teikiama valstybės parama socialinei integracijai Vilniaus apskrityje. Socialiniai
darbuotojai padeda prieglobstį gavusiems užsieniečiams susirasti būstą, suteikiama pagalba įsidarbinant ar keičiant kvalifikaciją, daug dėmesio skiriama
vaikams ugdyti ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose, mokyti lietuvių
kalbos suaugusiuosius.
Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ ir Pabėgėlių priėmimo
Kaip teigia Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ darbuotoja Ilma Varžinskaitė, įstaigos bendradarbiauja nuo 2000 m., teikdamos paramą prieglobstį gavusių užsie-
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ suteikė paramą per 200 prieglobstį gavusių
užsieniečių. Įstaigos specialistai turi patirties dirbant su čečėnais, uzbekais, baltarusiais, afganais, užsieniečiais iš Nepalo, Togo, Eritrėjos, Etiopijos.
I. Varžinskaitė džiaugiasi kiekviena sėkmingu atveju, kai padedama pabėgėliams. Ji teigia, kad pagalbos sėkmė daug priklauso nuo efektyvių priemonių,
būtinų siekiant geriausio rezultato, identikavimo. Pavyzdžiui, vienam restorane
dirbančiam užsieniečiui buvo sudaryta galimybė lankyti vairavimo kursus. Tai praplėtė jo galimybes plėtoti verslą ir tiekti maistą klientams į namus ar darbo vietas.
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ užsieniečių integracijos programos vadovės
I. Varžinskaitės nuomone, prieglobstį gavusiems užsieniečiams integruotis į Lietuvos visuomenę trukdo motyvacijos stoka, nepakankamos pastangos mokytis lietuvių kalbos, įsitraukti į darbo rinką. Užsieniečiai neretai įsivaizduoja, kad kitose ES
šalyse gyventi lengviau. Tai verčia juos keisti ateities planus ir silpnina jų pastangas
integruotis Lietuvoje. I. Varžinskaitė teigia, kad pabėgėlių integraciją taip pat riboja užsieniečių išsilavinimo, kvalifikacijos stoka, Lietuvos ekonominė situacija, netgi
laikinas leidimas gyventi, išduodamas suteikiant papildomą apsaugą Lietuvoje.
Rekomendacijos
Dėti daugiau pastangų mokantis lietuvių
kalbos, lankyti organizuojamus užsiėmimus,
kursus, rodyti iniciatyvą, kuriant savo naują
gyvenimą Lietuvoje.
Įsigilinti į pabėgėlių problemas, kovoti
už kiekvieną jų, domėtis įvairiomis pagalbos, paslaugų teikimo formomis.
draugija, socialinių paslaugų centrai.
Kontaktai
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“
Užsieniečių integracijos programa, M. Paco g. 4, LT-10309 Vilnius
26
27
Ilma Varžinskaitė
Mob. +370 650 26 936, el. p. [email protected]
KAUNO APSKRITIES VYRIAUSIOJO POLICIJOS
KOMISARIATO JONAVOS RAJONO POLICIJOS
KOMISARIATO VIEŠOSIOS POLICIJOS SKYRIAUS
MIGRACIJOS POSKYRIS
Kas yra prieglobsčio suteikimas?
Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje – leidimo gyventi (nuolat arba
laikinai) Lietuvoje išdavimas ir socialinės pagalbos teikimas užsieniečiui, kuriam
suteiktas prieglobstis.
Prieglobsčio rūšys:
Pabėgėlio statusas
Pabėgėlis − tai užsienietis (užsienio šalies pilietis arba asmuo be pilietybės),
kuris dėl patirto persekiojimo savo kilmės valstybėje arba dėl baimės patirti tokį
persekiojimą negali naudotis savo kilmės šalies gynyba. Toks persekiojimas turi
būti susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar
politiniais įsitikinimais.
Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, išduodamas leidimas nuolat
gyventi.
Papildoma apsauga
Papildoma apsauga Lietuvoje suteikiama užsieniečiui, kuris neatitinka pabėgėlio apibrėžimo, tačiau negali grįžti į savo kilmės valstybę dėl baimės, kad jis bus ten
kankinamas, su juo bus nežmoniškai elgiamasi, jo pagrindinėms žmogaus teisėms
ir laisvėms iškils rimtas pavojus dėl šioje valstybėje paplitusios prievartos, karinio
konflikto ar kitos situacijos, iš kurios kyla sistemingi žmogaus teisių pažeidimai.
Užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, išduodamas leidimas laikinai gyventi ( jo galiojimo laikas gali būti pratęstas po 1 metų, jei išliko pagrindai suteikti
papildomą apsaugą).
Laikina apsauga
Laikinoji apsauga – tai apsaugos forma, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
sprendimu suteikiama esant masiniam užsieniečių antplūdžiui. Pats užsienietis
kreiptis dėl tokios apsaugos neturi teisės.
Migracijos departamentas prie VRM nagrinėja užsieniečių prašymus suteikti prieglobstį ir išduoti leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, priima sprendimus šiais klausimais, organizuoja šių sprendimų vykdymą, išduoda ir keičia užsieniečio registracijos pažymėjimus, priima sprendimus dėl kelionės
dokumentų išdavimo užsieniečiams, išduoda kelionės dokumentus. Migracijos
departamentas taip pat vertina ir nustato, ar yra pagrindas manyti, kad santuoka
tarp užsieniečio ir Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsienio, kuris yra / nėra Lietuvos Respublikos pilietis, yra fiktyvi.
Migracijos poskyris Jonavoje pagal savo kompetenciją dalyvauja įgyvendinant valstybės politiką vizų ir integracijos, prieglobsčio ir Lietuvos Respublikos
pilietybės procedūrų, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kelionės dokumentų, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitų dokumentų išdavimo ir
apskaitos, gyvenamosios vietos deklaravimo ir laisvo asmenų judėjimo srityse,
taip pat priima sprendimus dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir
grąžinimo į užsienio valstybę.
Migracijos poskyris Jonavoje teikia paslaugas prieglobstį gavusiems užsieniečiams dėl:
hh leidimų nuolat ar laikinai gyventi LR pratęsimo;
hh pabėgėlio kelionės dokumento išdavimo;
hh asmens be pilietybės kelionės dokumentų išdavimo.
Pabėgėlio kelionės dokumentas
Pabėgėliui, kuris teisėtai yra gavęs leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jo prašymu gali būti išduotas kelionės dokumentas vykti į užsienį, jeigu nėra
priežasčių, kliudančių šį dokumentą išduoti. Šis dokumentas suteikia teisę pabėgėliui keliauti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ir grįžti į Lietuvos Respubliką visą šio dokumento galiojimo laiką, jeigu nėra svarbių priežasčių, susijusių
su valstybės saugumu ar viešosios tvarkos pažeidimais. Kelionės dokumentas yra
išduodamas neatsižvelgiant į pabėgėlio amžių. Asmeniui iki 18 metų kelionės dokumentas išduodamas raštiškai sutikus vienam iš tėvų arba teisėtam atstovui. Už
pabėgėlio kelionės dokumento išdavimą ir pratęsimą imama valstybės rinkliava.
28
29
Jonavos rajono policijos komisariato Viešiosios policijos
skyriaus Migracijos poskyrio ir Pabėgėlių priėmimo
Migracijos poskyrio vedėja Nijolė Šiauciulienė teigia, kad įstaigos dalykiškai
bendradarbiauja nuo Centro įsikūrimo dienos. Visos darbo problemos išsprendžiamos abipusišku sutarimu geranoriškai. Tikimasi ir ateityje išlaikyti tokius puikius, tarpusavio supratimu pagrįstus santykius, kokie susiklostė bendradarbiaujant
su Centru per ilgą laiką. Migracijos poskyryje dirba ilgametę darbo patirtį su įvairių tautų užsieniečiais turintys specialistai, į kuriuos dauguma Centre gyvenančių
užsieniečių kreipiasi dėl leidimų gyventi pratęsimo, kelionės dokumentų išdavimo. Migracijos poskyrio darbuotojai džiaugiasi bendradarbiavimo su Centru rezultatais.
Prieglobstį gavę užsieniečiai darbo dienomis (pirmadieniais–ketvirtadieniais,
nuo 8.00 iki 17 val., penktadieniais, nuo 8.00 iki 15.45 val., pietų pertrauka nuo
12.00 iki 12.45 val.) gali kreiptis į Migracijos poskyrį jiems rūpimais klausimais.
Iškilus neatidėliotiniems klausimams, Migracijos poskyrio nedarbo metu užsieniečiai gali kreiptis į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono
policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrį (budinčiąją dalį).
Migracijos poskyrio specialistų nuomone, didžiausios prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos problemos kyla dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, nepakankamo Lietuvos kultūros ir vertybių pažinimo.
Rekomendacijos
Užsieniečiams patartina dėl leidimų gyventi LR pratęsimų
pateikti dokumentus Migracijos poskyriui ne anksčiau kaip
prieš 4 mėnesius ir likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki
leidimo gyventi LR galiojimo dienos.
Būtina mokytis lietuvių kalbos, siekiant įsidarbinti Lietuvoje.
Daugiau dėmesio skirti
užsieniečiams informuoti
apie jų teises ir pareigas
Lietuvoje.
Naudinga informacija
Prašymą suteikti prieglobstį galima pateikti:
hh Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punkte;
hh miesto, rajono teritorinėje policijos įstaigoje;
hh Užsieniečių registracijos centre (Pabradė, Švenčionių r.).
Jeigu užsienietis ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, bet atvyko į šalį
arba yra joje neteisėtai (be Lietuvos Respublikos vizos ir / arba galiojančio kelionės dokumento), užsienietis nedelsiant turi kreiptis su prašymu suteikti prieglobstį. Priešingu atveju Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti
taikoma atsakomybė už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką arba buvimą
joje. Pateikiant prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, būtina nurodyti priežastis, dėl kurių būtina suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Kontaktai
Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius
Tel. (8 5) 271 7112, faks. (8 5) 271 8872, www.migracija.lt
Prieglobsčio reikalų skyrius
Tel. (8 5) 271 7171
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
Vilniaus g. 100, Pabradė, LT-18177 Švenčionių r.
Tel. (8 387) 53 401, faks. (8 387) 63 012
Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS Migracijos poskyris
Klaipėdos g . 4, Jonava, tel. (8 349) 33 101, (8 349) 33 104
El. p. [email protected]
30
31
JONAVOS RAJONO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ
CENTRAS
Jonavos rajono socialinių paslaugų centras yra Jonavos rajono savivaldybės
biudžetinė įstaiga, kurios tikslas – teikti kokybiškas, prieinamas socialines paslaugas visiems savivaldybės gyventojams, priklausantiems socialinės rizikos ar / ir atskirties grupėms, užtikrinant jų visavertį dalyvavimą visuomenės gyvenime.
Centro veiklos misija – grąžinti asmenims gebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje.
Kas ir kokiais klausimais gali kreiptis į Jonavos socialinių
paslaugų centrą?
hh
hh
hh
hh
hh
hh
hh
hh
hh
neįgalūs suaugusieji ir vaikai bei jų šeimų nariai;
pagyvenę, senyvo amžiaus žmonės;
mažas pajamas turintys asmenys, šeimos;
socialinės rizikos suaugę asmenys (grįžę iš laisvės atėmimo įstaigų, priklausomybės ligomis sergantys, benamiai);
socialinės rizikos vaikai;
socialinės rizikos šeimos;
prieglobstį gavę užsieniečiai;
krizę išgyvenantys asmenys (smurto aukos ir kt.);
kiti rajono socialinių paslaugų gavėjai.
Pastaba. Visi besikreipiantieji į Centrą turi teisę gauti paslaugas, jeigu jų gyvenamoji vieta deklaruota Jonavos rajone.
Jonavos rajono socialinių paslaugų centre teikiamos šios paslaugos tiek
Lietuvos piliečiams, tiek prieglobstį gavusiems užsieniečiams:
hh informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas;
hh maitinimo organizavimas (nemokamo maitinimo talonai, intervencinės programos – maisto produktų paketai);
hh vienkartinė materialinė išmoka;
hh transporto organizavimas;
hh kompensacinės technikos išdavimas;
hh psichologo pagalba;
hh s ociokultūrinės paslaugos (socialinių renginių organizavimas, informacijos
apie nevyriausybinių organizacijų vykdomas labdaros akcijas teikimas; užimtumo ir prevencinės veiklos priemonių įgyvendinimas Jonavos rajone);
hh asmens higienos ir priežiūros organizavimas;
hh dienos užimtumas (įstaigoje);
hh socialinė priežiūra ir dienos socialinė globa namuose;
hh socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas (apsiperkant, rūpinantis vaikais,
atliekant namų ruošos darbus);
hh trumpalaikis prieglobstis krizės metu (Rimkų, Upninkų ir Žeimių padalinių
krizių centruose);
hh pagalba rengiant dokumentus dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir
tenkinimo, neįgaliojo pažymėjimų išdavimas;
hh būsto ir aplinkos pritaikymo, neįgalių žmonių programos įgyvendinimas;
hh socialinės integracijos projektų koordinavimas, projektinės veiklos įgyvendinimas;
hh parama maisto produktais.
Jonavos rajono socialinių paslaugų centras sudaro sąrašus asmenims,
norintiems gauti maisto produktų iš Intervencinės maisto programos. Norintys gauti produktų asmenys turi pristatyti šiuos dokumentus:
hh specialios formos prašymą;
hh asmens dokumentus: pasą, asmens tapatybės kortelę (visų suaugusių šeimos
narių), vaikų gimimo liudijimus;
hh pažymas apie gautas pajamas už tris paskutinius mėnesius;
hh jei asmenys gyvena Jonavos mieste, o jų gyvenamoji vieta deklaruota kitame
mieste arba seniūnijoje, privalo pateikti pažymą, kad negauna maisto produktų iš seniūnijos (miesto), kurioje deklaruota jų gyvenamoji vieta.
Centras informaciją apie maisto produktų dalijimo terminus viešina vietos žiniasklaidoje (laikraštyje „Naujienos“), Jonavos r. savivaldybės I aukšte, Jonavos r.
socialinių paslaugų centre ir jo padaliniuose bei teikia telefonu: (8 349) 54 722.
Jonavos socialinių paslaugų centro ir Pabėgėlių
priėmimo centro bendradarbiavimas bei geroji patirtis
Socialinių paslaugų centro direktorė Valentina Bereznaja-Demidenko teigia,
kad įstaigos bendradarbiauja keletą metų vykdydamos tarptautinius ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės finansuojamus projektus, organizuodamos renginius socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Pasak direktorės V. Bereznajos-Demidenko,
Pabėgėlių priėmimo centro gyventojai buvo įtraukti į Socialinių paslaugų centro
vykdomų projektų, skirtų atskirtį patiriantiems asmenims, tikslinę grupę, pabėgėlėms moterims krizinėse situacijose buvo suteikta krizės intervencijos pagal-
32
33
ba. Pavyzdžiui, atsidūrusi krizinėje situacijoje pabėgėlė su mažais nepilnamečiais
vaikais buvo apgyvendinta Jonavos socialinių paslaugų centro Krizių centre (Žeimių padalinyje). Šiai pabėgėlei buvo suteiktos socialinio darbuotojo, psichologo
konsultacijos. Kartu buvo ieškoma įvairių situacijos sprendimo būdų. Pabėgėlei
pasidarė lengviau spręsti šeimyninių santykių problemą, moteris buvo įdarbinta,
vėliau išvyko.
Jonavos socialinių paslaugų centro direktorė turi ilgametę darbo patirtį teikiant paslaugas pabėgėliams iš Uzbekistano, Afganistano, Čečėnijos, Vietnamo.
Centro direktorės nuomone, pabėgėliui integruotis į visuomenę trukdo psichologinis nepasiruošimas, kalbos barjeras, nedarbo problema.
Rekomendacijos
Rodyti iniciatyvas kuriant savo gyvenimą
Lietuvoje, dalyvauti renginiuose, bendrauti su vietos bendruomene, ieškoti naujų
kontaktų.
Teikiant paramą užsieniečiams į pagalbos tinklą įtraukti kuo daugiau vietos
savivaldos institucijų ir bendruomenę.
dienos centras Kaune.
Kontaktai
Jonavos rajono socialinių paslaugų centras
(pagrindiniai rūmai)
Vasario 16-osios g. 31,
Jonava
Tel. (8 349) 54 722
I–IV, 8.00–17.00 val. (pietų pertrauka nuo 12.00 iki 12.30 val.)
V, 8.00–14.00 val.
Mišrių socialinių paslaugų dienos centras
Rimkų mikrorajone
Chemikų g. 136, Jonava
Tel. (8 349) 64 601
V, 8.00–14.00
Mišrių socialinių paslaugų dienos centras
Upninkų seniūnijoje
Jaunystės g. 6, Upninkai
Tel. (8 349) 20 513
V, 8.00–14.00
Socialinių paslaugų
dienos centras Žeimių
seniūnijoje
Kauno g. 34A, Žeimiai,
Jonavos r.
Tel. (8 349) 45 812
V, 8.00–14.00
VAIKO TEISIŲ APSAUGA.
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS
ĮSTAIGA
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra savarankiška vaiko teisių
laikymosi priežiūros ir kontrolės valstybės institucija, išlaikoma biudžeto, steigiama Seimo nutarimu vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus darbui užtikrinti. Vaiko
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai vadovauja ir už įstaigos veiklą atsako vaiko
teisių apsaugos kontrolierius, kuris savo veiklą grindžia teisėtumo, nešališkumo,
viešumo, vaiko teisių ir jo teisėtų interesų prioritetiškumo bei nepriklausomumo
priimant sprendimus principais.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija nenaudoja valstybinės prievartos priemonių ir jos rekomendacijų įgyvendinimas užtikrinamas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus autoritetu. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus priimami rekomendaciniai sprendimai yra autoritetingos ir nešališkos išvados, kurių tikslas ne
bausti asmenis, pažeidusius vaiko teises ir teisėtus interesus, o užkirsti kelią šiems
pažeidimams, atkreipiant asmenų dėmesį į priimtus sprendimus, jų veiksmus (ne-
34
35
veikimą), nustatyti vaikų teisių ir jų teisėtų interesų pažeidimų priežastis ir galimus
problemų sprendimo, pažeidimų pašalinimo (išvengimo) būdus. 1
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir Pabėgėlių
Kontrolieriaus įstaigos vyr. specialistė Vilija Bekešiutė teigia, kad įstaigos bendradarbiauja, dalyvauja įvairiuose susitikimuose, renginiuose. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriai ne kartą lankėsi Centre, bendravo su jame gyvenančiomis
šeimomis, auginančiomis nepilnamečius vaikus, su nelydimais nepilnamečiais.
Kontrolieriaus įstaigos specialistai turi darbo patirties su Centre globojamais pabėgėliais iš Čečėnijos, taip pat įvairių tautybių nelydimais nepilnamečiais. Specia
listė teigia, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga nagrinėja skundus dėl
galimai pažeidžiamų vaikų teisių, taip pat dėl nepilnamečių pabėgėlių teisių užtikrinimo Lietuvoje, tačiau paskutinius kelerius metus Pabėgėlių priėmimo centre
gyvenančių užsieniečių nusiskundimų negauta.
Kas ir kokiais klausimais gali kreiptis į Vaiko teisių
apsaugos kontrolieriaus įstaigą?
Įstaigos vyr. specialistės teigimu, į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą
dėl galimai pažeidžiamų nepilnamečių teisių gali kreiptis patys nepilnamečiai ar jų
įstatyminiai atstovai. Kiekvienas asmuo ar pabėgėlis, manantis, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą reglamentuojančių
teisės aktų nuostatas arba kitais teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimo atvejais,
turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių žodžiu (telefonu, asmeniškai
atvykus), raštu ar elektroniniu paštu. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
administruoja svetainę http://vaikams.lrs.lt, kurioje ne tik galima rasti išsamią informaciją apie įstaigos veiklą, bet ir užduoti aktualų klausimą skyrelyje „Klausimai–atsakymai“ ar atsiųsti skundą, paklausimą elektroniniu paštu [email protected].
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos interneto svetainėje suinteresuoti asmenys gali rasti informaciją apie vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklą. Apie
vaiko teisių pažeidimus galima informuoti nemokamos pagalbos telefonu 8 800
01 230. Juo gali skambinti kiekvienas vaikas, kuriam reikalinga pagalba, ar kiti asmenys, kuriems žinomi vaiko teisių pažeidimo faktai, ar reikalinga konsultacija dėl
vaiko teisių apsaugos.
Gavęs skundą žodžiu arba pastebėjęs vaiko teisių ar jo teisėtų pažeidimo požymių bei manydamas, kad pateikta informacija ar pastebėti požymiai yra teisingi,
vaiko teisių apsaugos kontrolierius turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva. Siek1 http://www3.lrs.lt/pls/inter/vaikai?sakId=7877&dokId=68775&kalbId=1
damas išvengti vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimo ateityje, įvertinęs tyrimo metu nustatytų vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimų priežastis bei jų
sprendimo būdus, vaiko teisių apsaugos kontrolierius apie priimamus sprendimus
informuoja ne tik asmenis, kurių atžvilgių priimamas sprendimas, bet ir kompetentingas institucijas, taip pat visuomenę. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
taip pat savo jėgomis atlieka tyrimus (apibendrinimus) dėl atskirų vaiko teisių apsaugos problemų, rengia šviečiamąją medžiagą.
Geroji praktika
2007 m. vaiko teisių apsaugos kontrolierei lankantis Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje buvo pateiktas prašymas padėti išspręsti problemą dėl vaikų priėmimo
į Ruklos vaikų lopšelį-darželį „Pušaitė“. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atsižvelgusi į iškeltą problemą ir į tai, kad kitų ikimokyklinio ugdymo įstaigų Rukloje nėra,
o darbo specifika su pabėgėlių ir lietuvių šeimomis nesudaro galimybių vežioti
vaikus į kitas Jonavos ugdymo įstaigas, susitikimo su Jonavos rajono savivaldybės
meru, o vėliau 2007 m. gegužės 29 d. raštu kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės
administraciją, prašydama ieškoti galimybių padėti spręsti minėtą problemą. Jonavos rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į vaiko teisių apsaugos
kontrolieriaus kreipimąsi ir siekdama patenkinti bendruomenės poreikius, skyrė
lėšų Ruklos vaikų lopšelio-darželio „Pušaitė“ naujai grupei steigti. Nuo 2007 m.
rugsėjo 1 d. šiame Ruklos lopšelyje-darželyje buvo atidaryta nauja papildoma
vaikų ugdymo grupė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyr. specialistės nuomone, sėk
mingai pabėgėlių integracijai kyla sunkumų dėl kalbos nemokėjimo, skirtingos
ugdymo sistemos, finansinių problemų, nedarbo, būsto paieškos problemų pointegraciniu laikotarpiu, neigiamo visuomenės požiūrio.
Rekomendacijos
Pabėgėliams siūloma mokytis lietuvių
kalbos, siekti profesinio išsilavinimo, nes tai
palengvintų darbo paieškas Lietuvoje.
Organizuoti daugiau renginių, įtraukiant
vietos bendruomenę, skatinant toleranciją.
Pagalbą teikia: Migracijos departamentas prie LR VRM, JTVPK atstovė Lietuvoje,
36
37
Pabėgėlių priėmimo centras, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Lietuvos „Caritas“, TMO biuras Vilniuje, kt. įstaigos.
Kontaktai
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
Buveinė: Kęstučio g. 45, LT-08124 Vilnius, Lietuva
Adresas susirašinėti: Plačioji g. 10, LT-01308 Vilnius, Lietuva
Tel. (8 5) 2 10 71 76, faks. (8 5) 26 5 79 60,
Nemokamas telefonas vaikams: 8 800 01 230
http://vaikams.lrs.lt, el. p. [email protected]
JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS
ADMINISTRACIJOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS
SKYRIUS
Vaiko teisių apsaugos skyriaus tikslas – vykdyti vaiko teisių apsaugą, ginti vaiko
teises ir teisėtus interesus, organizuoti likusio be tėvų globos (rūpybos) nustatymą
ir pasibaigimą, vykdyti vaiko globos (rūpybos) priežiūrą.
Pagrindiniai skyriaus uždaviniai:
hh užtikrinti vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų
įgyvendinimą, kontrolę ir priežiūrą Jonavos rajono savivaldybėje;
hh atstovauti vaiko teisėms ir teisėtiems interesams teismuose;
hh ginti vaiko teises šeimose, globėjų (rūpintojų) šeimose ir socialinės globos
įstaigose;
hh organizuoti likusiam be tėvų globos vaikui globos (rūpybos) nustatymą ir
vykdyti jos priežiūrą šeimose, šeimynose bei socialinės globos įstaigose.
Kas ir kokiais klausimais gali kreiptis į Vaiko teisių
apsaugos skyrių?
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Elegijus Laimikis pabrėžia, kad nelydimas nepilnametis užsienietis gali kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių (tel. 8 349
50 192) visais su jo teisių apsauga susijusiais klausimais, pavyzdžiui, apgyvendinimo, valstybės paramos ir išlaikymo, švietimo, sveikatos priežiūros, diskriminavimo
ir kt.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko
teisių apsaugos skyriaus ir Pabėgėlių priėmimo centro
bendradarbiavimas
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir
Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje jau daug metų bendradarbiauja spręsdamos
nelydimų nepilnamečių užsieniečių globos (rūpybos) nustatymo, teisėtų vaiko interesų užtikrinimo klausimus.
Geroji praktika
Vaiko teisių apsaugos skyriuje dirba ilgametę patirtį dirbant su užsieniečiais,
atvykusiais iš Afganistano, Vietnamo, Gruzijos, Čečėnijos, turintys specialistai.
Glaudus bendradarbiavimas su Pabėgėlių priėmimo centru, Skyriaus specialistų
dalyvavimas įvairiuose mokymuose leidžia efektyviau spręsti kylančias problemas, siekiant užtikrinti nelydimo nepilnamečio užsieniečio interesus.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai mano, kad pabėgėliams kyla sunkumų integruojantis dėl kalbos nemokėjimo, LR įstatymų nežinojimo, neigiamo
visuomenės požiūrio, nedarbo.
Rekomendacijos
Pabėgėliams siūloma mokytis lietuvių
Organizuoti daugiau renginių, įtraukiant
kalbos, kadangi kalba yra pagrindinė
vietos bendruomenę, skatinant toleranpriemonė komunikuojant su visuomene tiek ciją, mažinant ksenofobiją.
kasdieniame gyvenime, tiek darbe.
Pagalbą teikia: Pabėgėlių priėmimo centras, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, Jonavos rajono socialinių paslaugų centras,
Kauno apskrities VPK, Jonavos rajono PK, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija,
Lietuvos „Caritas“ ir kt.
Kontaktai
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Žeimių g. 13, LT-55158 Jonava, 420 kab., tel. (8 349) 50 192
38
39
JONAVOS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO CENTRAS
Jonavos suaugusiųjų švietimo centras įkurtas ( JSŠC) 1996 m., siekiant sudaryti
lygias sąlygas ir galimybes dirbantiems žmonėms įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą arba atnaujinti žinias pagal bendrojo lavinimo žinių standartus, organizuoti
įvairius papildomojo ugdymo ir neformaliojo švietimo bei kvalifikacijos kėlimo
kursus.
Jonavos suaugusiųjų švietimo centras sudaro sąlygas suaugusiesiems:
hh įgyti bendrojo lavinimo žinių,
hh kelti kvalifikaciją,
hh ugdyti asmenybės savišvietą ir saviraišką,
hh kelti visuomenės narių intelektualinį, kultūrinį ir moralinį lygį.
Kas ir kokiais klausimais gali kreiptis į Jonavos
suaugusiųjų švietimo centrą?
Jonavos rajone gyvenantys asmenys: Lietuvos piliečiai, prieglobstį gavę
užsieniečiai, prieglobsčio prašytojai gali pasinaudoti Jonavos suaugusiųjų
švietimo centro teikiamomis paslaugomis. Į Centrą mokytis kasdieniu (pamokos rytais ar vakarais) ir neakivaizdiniu būdais priimami suaugę asmenys:
hh siekiantys įsigyti aukštesnio lygmens išsilavinimą (nebaigę pagrindinio ar
vidurinio ugdymo programos);
hh turintys nepatenkinamų metinių įvertinimų ir siekiantys likviduoti dalyko(ų)
įsiskolinimus;
hh turintys pagrindinį išsilavinimą ir pageidaujantys geriau pasirengti toliau
mokytis;
hh mokęsi pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą ir negavę diplomo;
hh 16-17 metų dirbantys jaunuoliai;
hh nepilnametės, esančios nėštumo ar gimdymo atostogose;
hh nepilnamečiai, auginantys savo vaikus.
Asmenys, norintys mokytis Jonavos suaugusiųjų švietimo centre, turi atvykti į
Centro raštinę ir pateikti:
hh turimo išsilavinimo patvirtinimo dokumentą,
hh asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, tapatybės kortelę, leidimą
gyventi LR),
hh užpildyti nustatytos formos prašymą.
Ugdymas
Centras dirba penkias dienas per savaitę, nuo pirmadienio iki penktadienio.
Ugdymo procesas prasideda rugsėjo 1 d. Siekdamas patenkinti besimokančiųjų
poreikius ir vykdydamas ugdymą Centras atsižvelgia į besimojančiųjų turimas žinias ir kompetencijas bei sudaro sąlygas jiems tobulėti.
Mokslo metais skiriama dėmesio kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei,
sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai. Vykdomos kultūros paveldo,
meninės, socialinės veiklos, profesinio informavimo, karjeros planavimo ir prevencinės programos bendradarbiaujant su regiono muziejais, biblioteka, kultūros
centru ir kitomis įstaigomis.
Mokslo metai pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą skirstomi pusmečiais. Pusmečių trukmė nustatoma direktoriaus įsakymu. Mokiniams taip pat
skiriamos šv. Kalėdų ir šv. Velykų atostogos.
Bendri reikalavimai mokiniams:
hh kiekvienam priimtam į Centrą mokiniui būtina pasirašyti švietimo teikėjo /
švietimo gavėjo sutartį;
hh atsakingai mokytis, tinkamai ir drausmingai elgtis per pamokas ir pertraukas;
hh siekti dorovinės ir pilietinės brandos;
hh pagarbiai elgtis su mokytojais, klasės draugais, Centro darbuotojais;
hh vykdyti Centro vadovų, mokytojų, savivaldos institucijų nutarimus;
hh lankyti pamokas, nevėluoti, savavališkai nepasišalinti iš pamokų;
hh laiku atsiskaityti su biblioteka pagal nustatytą tvarką;
hh atsakyti už svečių, atėjusių į Centrą mokinio kvietimu, elgesį.
Mokiniams draudžiama:
hh triukšmauti per pamokas klasėse ir koridoriuose;
hh mušti(s), spjaudyti(s), šiukšlinti, rūkyti ir vartoti necenzūrinius žodžius;
hh gerti alkoholinius gėrimus, vartoti narkotines-psichotropines medžiagas ir
ateiti išgėrusiam, apsvaigusiam į Centrą (į pamokas ir renginius);
hh sėdėti ant palangių, laužyti, gadinti ir vogti Centro bei visuomeninį turtą (už
padarytą materialinę žalą atlyginama pagal Civilinį kodeksą);
hh atsivesti į pamokas ar uždarus Centro renginius pašalinių asmenų, negavus
Centro administracijos leidimo.
Mokiniai turi teisę:
hh nemokamai mokytis Centre, gauti informaciją apie švietimo programas, ugdymosi formas, dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;
hh reikšti savo nuomonę ir teikti siūlymus dėl Centro veiklos organizavimo asmeniškai arba per savivaldą;
hh būti išklausytiems Centro administracijos ir mokytojų, specialistų;
40
41
hh gauti psichologinę, informacinę, socialinę pagalbą;
hh įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises.
Trečiojo amžiaus universitetas
Jonavos suaugusiųjų švietimo centre Trečiojo amžiaus universitetas (TAU) veiklą pradėjo 2010 m. rudenį. Veikė 3 fakultetai: Sveikos gyvensenos, Užsienio kalbų, Informacinio raštingumo. 2012 m. gegužės 8 d. įvyko I laidos diplomų įteikimo
šventė. Jonavos TAU pirmąją laidą baigė 147 klausytojai: Informacinio raštingumo
fakultetą – 30, Užsienio kalbų – 47 (ispanų, anglų ir vokiečių kalbų), Sveikos gyvensenos – 70 žmonių.
2012 m. rugsėjį Jonavos TAU veikė 4 fakultetai: Sveikos gyvensenos, Užsienio
kalbų, Informacinio raštingumo ir Menų fakultetas.
Jonavos TAU visų fakultetų užsiėmimai vyksta kiekvieną savaitę, taip pat rengiamos parodos, šventės, koncertai, išvykos.
Vyresnio amžiaus prieglobstį gavę užsieniečiai, susidomėję Universiteto veikla,
gali prisijungti ir lankyti užsiėmimus.
Rekomendacijos
Specialistams, dirbantiems su
prieglobstį gavusiais užsieniečiais
Būti aktyviais, rodyti iniciatyvą, domėtis
mokslo įgijimo, įvairiomis įsidarbinimo
Lietuvoje galimybėmis.
Gilinti žinias apie prieglobstį gavusių užsieniečių gimtųjų šalių kultūras, bendravimo
ypatumus, siekiant suteikti kokybiškas paslaugas prieglobstį gavusiems užsieniečiams.
Pagalbą teikia: Pabėgėlių priėmimo centras, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Lietuvos „Caritas“, Jonavos socialinių paslaugų centras.
Kontaktai
Jonavos suaugusiųjų švietimo centras
J. Basanavičiaus g. 7, LT-55164 Jonava
Tel./faks. (8 349) 61 363, www.jssc.lt, el. p. [email protected]
Jonavos suaugusiųjų švietimo centro ir Pabėgėlių
Jonavos suaugusiųjų švietimo centras su Pabėgėlių priėmimo centru bendradarbiauja nuo pat Pabėgėlių priėmimo centro įkūrimo dienos. Jonavos SŠC ne
kartą teikė tiek Centrui, tiek patiems prieglobstį gavusiems užsieniečiams konsultacijas dėl valstybinės kalbos ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminų laikymo.
Geroji praktika
Kaip teigia Centro direktorius Vytas Vaicekauskas, kasmet į jų įstaigą kreipiasi prieglobstį gavę užsieniečiai, norintys išlaikyti valstybinį lietuvių kalbos ar LR
Konstitucijos pagrindų egzaminą. Direktoriaus teigimu, prieglobstį gavę užsieniečiai, atvykstantys laikyti egzaminų, yra motyvuoti ir dauguma jų išlaiko pasirinktą
egzaminą.
Jonavos SŠC direktoriaus V. Vaicekausko nuomone, prieglobstį gavusiems užsieniečiams labiausiai trukdo integruotis kalbos nemokėjimas, išsilavinimo, užimtumo stoka, nedarbas.
LIETUVOS DARBO BIRŽA
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos 46
teritorinės darbo biržos savo veiklą pradėjo 1991 m. kovo 1 d. Šalyje veikia 10 teritorinių darbo biržų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje,
Marijampolėje, Tauragėje, Plungėje ir Utenoje. Šios darbo biržos administruoja
49 klientų aptarnavimo skyrius, įsikūrusius savivaldybėse, kurie yra tiesiogiai pavaldūs Lietuvos darbo biržai.
Veiklos sritys
hh darbo paklausos ir pasiūlos analizė, galimų darbo rinkos pakitimų prognozavimas;
hh laisvų darbo vietų ir bedarbių registravimas;
hh laisvų darbo vietų paieška ir norinčiųjų įsidarbinti informavimas;
hh tarpininkavimas įsidarbinant;
42
43
hh b
edarbių ir darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo, profesinio mokymo
organizavimas;
hh tarpininkavimas įsidarbinant užsienyje;
hh gyventojų užimtumo programų rengimas;
hh viešųjų darbų su savivaldybėmis organizavimas, bedarbių siuntimas į juos;
hh užimtumo fondo remiamų darbų organizavimas.
Lietuvos darbo biržos ir Pabėgėlių priėmimo centro
bendradarbiavimas
Pabėgėlių priėmimo centras su Jonavoje įsikūrusiu Kauno teritorinės darbo
biržos Jonavos skyriumi bendradarbiauja nuo 2004 m. Prieglobstį gavę užsieniečiai gali gauti informaciją bet kurioje teritorinėje darbo biržoje, jos skyriuose apie:
hh padėtį darbo rinkoje ir jos pokyčių prognozes;
hh laisvas darbo vietas ir pretendentams keliamus reikalavimus, darbo pobūdį,
funkcijas ir apmokėjimo sąlygas;
hh profesijos pasirinkimą, joms keliamus reikalavimus, mokymosi ir studijų galimybes;
hh profesinį mokymą, kvalifikacijas, jų įgijimo, tobulinimo ir persikvalifikavimo
sąlygas ir tvarką, kvalifikacijų paklausą ir jų poreikių prognozes;
hh darbo rinkos paslaugas ir jų teikimo tvarką;
hh užimtumo rėmimo priemones ir dalyvavimo jose sąlygas;
hh darbo paiešką (elektronines paslaugas, EURES), profesinės karjeros galimybes.
Prieglobstį gavę užsieniečiai informaciją gali rasti savarankiškai prie teritorinių
darbo biržų ar jų patalpose įsikūrusiuose atviro informavimo padaliniuose, jaunimo darbo centruose, darbo biržos atviro informavimo terminaluose, informaciniuose stenduose.
Lietuvos darbo birža internetu teikia elektronines paslaugas. Užsieniečiai gali
naudotis didžiausia šalyje laisvų darbo vietų ir darbo ieškančiųjų asmenų duomenų baze. Darbo pasiūlymus galima peržiūrėti Lietuvos darbo biržos interneto
svetainės skyriuje „Ieškantiems darbo“.
Karjeros planavimas
Prieglobstį gavę užsieniečiai, neturintys profesijos, darbo praktikos, praradę
profesinius įgūdžius, gali kreiptis į teritorinių darbo biržų specialistus, kurie, atsižvelgdami į asmenines savybes ir darbo rinkos poreikius, gali pasiūlyti konsultavimo paslaugas, padėti pasirinkti profesiją ar planuoti karjerą, patarti dėl darbo
pakeitimo.
Teritorinės darbo biržos specialistai įsiregistravusius darbo ieškančius
asmenis konsultuoja individualiai ir padeda:
hh išsiaiškinti galimybes konkuruoti darbo rinkoje ir priimti motyvuotą sprendimą dėl užimtumo tikslų;
hh apsispręsti dėl profesijos pasirinkimo, įgijimo ar persikvalifikavimo;
hh pasirinkti tinkamiausias aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir darbo
rinkos paslaugas.
Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyriaus paslaugų ir stebėsenos vyriausioji specialistė teigia, kad pabėgėliai, kurie yra registruoti darbo biržoje, atvyksta konsultuotis kiekvieną mėnesį, o prireikus ir dažniau.
Geroji praktika
2010 m. Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyriaus siuntimu 14 prieglobstį gavusių užsieniečių įgijo specialybes pagal profesinio mokymo programas:
metalo suvirintojo ir pjaustytojo elektra ir dujomis – 1, dažytojo – 3, virėjo – 2,
plytelių klojėjo – 2, staliaus – staklininko – 2, virėjo – konditerio – 1, apdailininko – 3. 2011 m. mokęsi 6 prieglobstį gavę užsieniečiai įgijo pastatų apšiltintojo
specialybę.
2011 m. 7 užsieniečiai dirbo: 1 – vertėju, 3 – paslaugų sferoje, 3 – žurnalistais –
moderatoriais. 2012 m. 9 užsieniečiai dirbo: 2 – siuvėjais, 2 – socialinėje įstaigoje,
1 – karinėje struktūroje, 1 – statybininku, 1 – automobilių remontininku, 1 – vertėju, 1 – virėju.
Prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos kliūtys ir
privalumai
Integruodamiesi Lietuvoje prieglobstį gavę užsieniečiai gali pasinaudoti savo
gimtosios šalies kultūriniais ypatumais, taip rasti savo pranašumų steigiant smulkųjį verslą Lietuvoje, siūlydami specifinių paslaugų kitiems Lietuvos gyventojams,
pavyzdžiui, steigti nacionalinę virtuvę, auginti prieskoninių augalų ir daržovių, importuoti ir prekiauti tekstilės gaminiais iš gimtosios šalies ir pan.
Lietuvos darbo biržos specialistai pastebi, kad didžiausios kliūtys,
trukdančios prieglobstį gavusiems užsieniečiams integruotis, yra:
hh lietuvių kalbos žinių stoka,
hh profesijos neturėjimas ir / ar profesinių įgūdžių stoka.
Konsultavimo paslaugos teikiamos teritorinėje darbo biržoje registruotiems
darbo ieškantiems asmenims individualiai ir grupėms, tiesiogiai ar nuotoliniu
būdu (telefonu, el. paštu, internetu ir kt.).
44
45
Rekomendacijos
2012 m. pradžioje pasikeitus LR teisiniams aktams, kurie
reglamentuoja bedarbių mokymą Lietuvoje, prieglobstį gavusių užsieniečių profesinis mokymas pagal Lietuvos darbo
biržos ar ES struktūrinių fondų finansuojamas programas
tapo sudėtingas. Visi norintys gauti profesinį mokymą, privalo sudaryti trišalę sutartį su Darbo birža ir darbdaviu.
Tai aktualu ir prieglobstį gavusiems užsieniečiams.
Lietuvos darbo birža rekomenduoja prieglobstį gavusiems
užsieniečiams, norintiems įgyti profesinį mokymą, susirasti
darbdavį, kuris įdarbintų užsienietį ne trumpesniam negu 6
mėnesių laikotarpiui pasibaigus profesiniams mokymams.
Lietuvos darbo biržos specialistė skatina
darbuotojus, dirbančius
su prieglobstį gavusiais
užsieniečiais, nuolat domėtis pabėgėlių kilmės
šalies kultūra, ypatumais,
kelti savo kvalifikaciją
dirbo su klientu, konfliktų
sprendimo ir psichologinio pasiruošimo seminaruose.
Pagalbos paieškos alternatyvos
Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyriaus vyriausioji specialistė siūlo
prieglobstį gavusiems užsieniečiams ieškant darbo kreiptis į Jonavos rajono jaunimo visuomeninių organizacijų sąjungą „Apskritas stalas“, viešąją įstaigą Jonavos
turizmo ir verslo informacijos centrą.
Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyrius turi patirtį dirbant su prieglobstį gavusiais užsieniečiais iš Afganistano, Pakistano, Vietnamo, Irako, Čečėnijos, Rusijos.
Informacija apie paklausias profesijas:
http://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/paklausios_profesijos.
aspx
Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas:
http://www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosAsmenims/Puslapiai/profmokymas_
neformalus_svietimas.aspx
Lietuvos darbo birža nemokamai informuoja ir konsultuoja asmenis tel. 8 700
55 166. Pokalbiai iš TEO tinklo kainuoja 0,19 Lt / min., sujungimo mokestis – 0,14
Lt, o skambinantiems iš kitų tinklų – pagal mokėjimo planus. Paslaugos teikiamos
darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val.
Kontaktai
Kauno teritorinė darbo birža
E. Ožeškienės g. 37, LT-44254 Kaunas
Tel. (8 37) 22 60 84, faks. (8 37) 22 56 05, el. p. [email protected]
Jonavos skyrius
Chemikų g. 138 A, LT-55218 Jonava
Tel. (8 349) 30 571, faks. (8 349) 31 001, el. p. [email protected]
PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ PATIRTYS.
PRIEGLOBSTĮ GAVĘS UŽSIENIETIS IŠ NEPALO
IR JO INTEGRACIJA LIETUVOJE
Trumpa prieglobstį gavusio užsieniečio atvykimo į
Lietuvą istorija
Prieglobstį gavęs užsienietis atvyko iš Nepalo į Lietuvą 2008-aisiais kaip prieglobsčio prašytojas. Užsienietis atvyko vienas, be šeimos. 2009-ųjų viduryje gavęs
papildomą apsaugą, jis pradėjo gyventi Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Vaikinas atvyko į Lietuvą turėdamas savo šalyje įgytą teisės bakalauro lapsnį, ir, be
savo gimtosios kalbos, puikiai mokėdamas anglų kalbą.
Užsieniečio veikla pabėgėlių priėmimo centre
Atvykęs į Pabėgėlių priėmimo centrą, užsienietis stengėsi išmokti lietuvių kalbą. Jis suvokė, kad be kalbos žinių jam bus praktiškai neįmanoma sėkmingai integruotis į Lietuvos visuomenę ir susirasti darbą. Dėl šios priežasties jis dėjo visas pastangas lietuvių kalbos įgūdžiams gerinti, dalyvavo su darbo paieška ir integracija į
darbo rinką susijusiuose seminaruose, vykdavo į daugelį Lietuvos miestų bei istorinių vietovių, kur galėjo daugiau sužinoti apie lietuvių kultūrą, vertybes, istoriją.
Po 4 gyvenimo Rukloje mėnesių nepalietis išlaikė Centro organizuojamą lietuvių kalbos egzaminą. Vėliau užsienietis tobulino savo kompiuterinio raštingumo
įgūdžius Pabėgėlių priėmimo centro Kompiuterių klasėje. Per du mėnesius jis pabaigė MS-Office, MS-Excel ir Power Point programų mokymąsi.
46
47
Jaunuolis sugebėjo užbaigti kalbos ir kompiuterinio raštingumo kursus per 6
mėnesių laikotarpį. Užsienietis įrodė Pabėgėlių priėmimo centro administracijai,
kad po pusmečio jis jau pajėgus susirasti darbą ir gyventi savarankiškai viename
Lietuvos miestų, kur vykdoma prieglobstį gavusių užsieniečių Socialinės integracijos programa. Taip po pirmojo integracijos etapo Centre užsienietis pradėjo
gyventi Vilniuje.
Prieglobstį gavusio užsieniečio integracija savivaldybėje
Vilniuje užsienietis turėjo galimybę gilinti lietuvių kalbos žinias – iš Integracijos
programos buvo finansuojami 190 val. lietuvių kalbos kursai. Po 3 mėnesių vaikinas pabaigė pirmos kategorijos lietuvių kalbos kursus, išlaikė pirmos kategorijos
valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir pats savarankiškai pradėjo studijuoti Lietuvos teisės pagrindus ir Konstituciją. Per 6 gyvenimo mėnesius Vilniuje jis susirado
darbą restorane, kur šiuo metu tebedirba.
– Ar Tu turi leidimą dirbti Lietuvoje? Jeigu taip, ar šiuo metu turi darbą ar
vis dar neradai?
– Taip, man leista dirbti. Jau metai laiko viename Vilniaus restoranų einu vyriausiojo virėjo pareigas. Prieš tai vienerius metus taip pat dirbau – padėjau įgyvendinti vieną Pabėgėlių priėmimo centro projektų.
Rekomendacijos ir pastebėjimai dėl Integracijos
programos Lietuvoje
hh
hh
hh
hh
Pabėgėlių integracija į Lietuvos visuomenę taip pat priklauso ir nuo pačių
pabėgėlių motyvacijos bei pasiryžimo. Jeigu pabėgėliai linkę išmokti lietuvių
kalbą, susipažinti su Lietuvos kultūra ir vertybėmis, jie sėkmingiau integruojasi
į Lietuvos visuomenę. Bet jeigu jie ištikimi tik savo šalies kultūrai ir vertybėms,
tokiu atveju jų integracija gana sudėtinga.
Daug lengviau mokytis lietuvių kalbos nekalbant rusiškai, kadangi rusiškai
kalbantys pabėgėliai teikia pirmenybę kalbėti rusų nei lietuvių kalba. Taigi
integracija į Lietuvos visuomenę rusiškai kalbantiems pabėgėliams yra sunki.
Šiandienos pasaulį valdo informacinės technologijos. Nemokant jomis naudotis, nesuvokiant tam tikrų programų, nelengva rasti darbą.
Dirbantiems su prieglobstį gavusiais užsieniečiais:
Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje turėtų ir toliau organizuoti bei įgyvendinti įvairias programas, palengvinančias emigrantų integraciją į Lietuvos
visuomenę, padedančias pabėgėliams įsidarbinti ar įkurti nuosavą verslą.
Pabėgėliams integruotis naujoje visuomenėje visada sudėtinga dėl aplinkos,
kultūros skirtumų, kalbos barjero ir kitų problemų, iškylančių kasdieniame
gyvenime.
hh Pabėgėlių priėmimo centre turėtų būti sparčiau ir rimčiau plėtojamos kompiuterinio raštingumo pamokos. Programos turėtų būti diferencijuojamos
pagal prieglobstį gavusių užsieniečių skirtingą kompiuterinio raštingumo žinių
lygį.
hh Pabėgėlių priėmimo centras turi dar intensyviau vykdyti PGU profesinį
orientavimą – pagal užsieniečių interesus, galimybes padėti pasirinkti profesiją. Yra daugybė pabėgėlių, kurie, dar gyvendami Centre, jaučiasi sutrikę.
Taigi, kaip reikės pradėti naują gyvenimą, kai bus vykdoma integracija, kaip
reikės susirasti darbą, kokius dokumentus reikia turėti vykstant į susitikimą su
darbdaviu, kaip patraukliai užpildyti CV, kaip parašyti darbo prašymą? Tokie
klausimai pabėgėliams gali tapti didžiulė kliūtis, todėl dėl šios priežasties
tokiems dalykams pabėgėliai yra rengiami dar jiems tebegyvenant Centre.
hh Visuomenė turi suprasti, kad pabėgėliai ne tik naudoja valstybės pajamas – jų
žinios taip pat gali duoti valstybei pelną. Tikslinga atrasti ir panaudoti pabėgėlių gebėjimus. Reikia turėti mintyse, kad nuostabus mokslininkas Albertas
Einšteinas taip pat buvo pabėgėlis, ir kas gali žinoti, galbūt naujai atvykęs
emigrantas taps garsiu mokslininku? Pradėjęs dirbti emigrantas nebebus šaliai
našta, greičiau taps mokesčių mokėtojas.
– Ar galėtum papasakoti apie savo patirtį ieškant darbo Lietuvoje? Ar turėtum ką patarti Pabėgėlių priėmimo centrui Rukloje, kaip sparčiau vykdyti
Integracijos programą?
– Jis: Ooo, tai tikrai sunkus klausimas, nuoširdžiai sakant, susirasti darbą Lietuvoje yra tikrai sunku, nebent turi tikrai gerų profesinių įgūdžių. Kalbos barjeras yra
kitas didžiulis stabdis ieškant darbo. Na, tarkime, mano pavyzdys: jeigu Lietuva
būtų anglakalbė šali, greičiausiai aš dabar būčiau advokatas, tačiau dėl kalbos barjero tai yra neįmanoma. Man reikia idealiai mokėti lietuvių kalbą, o jos mokymasis
užtruks daug metų. O Centro darbuotojams norėčiau patarti vesti pabėgėliams
seminarus ir kursus, kaip susirasti darbą, kaip darbdaviui parašyti tinkamą CV ir
motyvuojantį laišką bei kaip gerai pasirodyti susitikime su darbaviu. Be to, skatinti
emigrantus, kurie planuoja gyventi Lietuvoje, mokytis kalbos ir lankyti profesinio
lavinimo kursus. Taip pat atrasti pabėgėlių talentus ir padrąsinti juos panaudoti.
Įspūdžiai apie Lietuvą ir ateities planai
Ateityje užsienietis planuoja mokytis kulinarijos, pradėti nuosavą verslą, lavinti
savo lietuvių kalbos įgūdžius ir skleisti savo šalies kultūrą kuriant originalius tautinių patiekalų receptus. Didžiausias stimulas – jo naujai sukurta šeima Lietuvoje.
48
49
– Labas, sveikinimai Draugo dienos proga! Kiek laiko esi Lietuvoje? Su šeima ar vienas atvykai į Lietuvą?
– Jis: Sveiki, laba diena! Esu Lietuvoje jau pustrečių metų ir čia atvykau vienas.
Tačiau dabar Lietuvoje turiu šeimą.
– Ką turi omenyje sakydamas, jog turi šeimą Lietuvoje?
– Jis: Pastaraisiais metais aš sutikau savo gyvenimo partnerę. Po kelių savaičių
mes susituoksime. Taigi aš turiu laimingą šeimą čia.
– Kokie kursai galėtų pakelti Tavo dabartinę kvalifikaciją? Ką dar norėtum
išmokti, kad pagerintum dabartinius įgūdžius?
– Jis: Jeigu atsirastų galimybė, aš norėčiau lankyti profesionalius kulinarijos kursus, kadangi kulinarija yra mano hobis. Aš „dievinu“ virėjo profesiją.
– Ar Tu jautiesi laimingas gyvendamas Lietuvoje? Kokie Tavo ateities planai?
– Jis: Žinoma, aš esu laimingas gyvendamas čia, kadangi jaučiuosi saugus ir šioje šalyje man patogu gyventi. Turiu darbą, nuostabią žmoną ir jau greitai turėsiu
vaikelį. Lietuva tarsi mano gimtoji šalis. Jeigu viskas klostysis pagal planą, ateityje
norėčiau pradėti savo verslą.
ALI ŠEIMOS INTEGRACIJA
Lietuvą istorija
Pabėgėlių šeima atvyko į Lietuvą prieš 4 metus ir pasiprašė prieglobsčio. Po
pusės metų jie buvo pripažinti pabėgėliais, šiai šeimai suteiktas leidimas nuolat
gyventi Lietuvoje. Vyras – Ali, jo žmona Zaina ir šios poros sūnus Arya (užsieniečių
vardai jų prašymu yra pakeisti). Ali yra afganų kilmės vyras iš Tadžikistano, o Zaina
– iš Uzbekistano. Būdamas mažas Ali turėjo laimingą šeimą Afganistane, tačiau dėl
kilusių bendruomenės konfliktų ir terorizmo prarado daug giminaičių, o kita dalis
namiškių prieš 25 metus emigravo į Tadžikistaną. Ali užaugo svetimoje šalyje, tapo
vyru, vedė tadžikų kilmės moterį ir susilaukė vaiko. Deja, po 10 metų santuokos
žmona mirė. Stiprus vyras liko vienas su sūnumi. Praėjus 2 metams po pirmosios
žmonos mirties, jis vedė kitą moterį – Zainą (dabartinę sutuoktinę). Šeimyna gyveno laimingai, ir Zaina tapo tartum tikra Ali sūnaus motina.
Uzbekistane prasidėjo neramumai, šeima pasijuto nesaugiai. Galiausiai Ali su
Zaina nusprendė palikti namus. Jie su mažu sūneliu atvyko į Lietuvą ir pasiprašė
prieglobsčio. Šeimyna buvo apsigyvendinta Pabradės centre. Išdėstę savo problemas ir pateikę reikiamus dokumentus Migracijos departamentui, Ali ir Zaina
vylėsi būti pripažinti pabėgėliais. Galiausiai visi šeimos nariai gavo pabėgėlio statusą – šeimynai leista gyventi Lietuvoje. Po to šeima iš Pabradės užsieniečių registracijos centro buvo perkelta į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
– Gal galėtumėte papasakoti apie save ir savo šeimą?
– Ali: Aš esu Ali, man 52-eji metai. Esu afganų kilmės, tačiau turiu Tadžikistano
pilietybę. Atvykau į Lietuvą prieš 4 metus ir 3 mėnesius su savo žmona ir sūnumi.
Laisvai kalbu rusiškai, taip pat afganų – puštūnų kalba ir truputį lietuviškai. Dienomis dirbu vienoje Jonavos kavinių.
Gyvenimas užsieniečių registracijos centre Pabradėje
Prieš atvykdami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, užsieniečiai buvo apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Gyvenimas Pabradėje buvo
sudėtingas, nes ten jie neturėjo jokios laisvės judėti. Pagal Užsieniečių registracijos
centro tvarką, kiekvieną kartą, kai tik norėdavo išeiti į miestą, jie turėdavo prašyti
pareigūnų oficialaus leidimo. Pasak Ali ir Zainos, šioje institucijoje ribotos galimybės naudotis advokato ar socialinio darbuotojo paslaugomis. Be to, Užsieniečių
registracijos centre reta užsieniečių šeima turi atskirą kambarį.
Užsieniečių veikla Pabėgėlių priėmimo centre
Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje šeimynos gyvenimas klostėsi daug paprasčiau nei Pabradėje. Pabėgėliai patys galėjo pirkti maisto produktų, gaminti maistą
ir valgyti tai, ko širdis trokšta. Be to, šeima gavo atskirą kambarį. Zaina pradėjo
lauktis. Nors Zaina rusakalbė, tačiau jai patiko lietuvių kalbos ir kompiuterinio raštingumo pamokos. Net ir būdama nėščia ji neapleido kalbos užsiėmimų. Zaina
– labai aktyvi moteris. Netrukus gimė Ali ir Zainos sūnus. Ali taip pat kartu su žmona mokėsi lietuvių kalbos. Iniciatyvus vyriškis suprato, kad, norint susirasti darbą
Lietuvoje, neužtenka tik rusų kalbos žinių. Ali norėjo tapti profesionaliu virėju.
Jonavos darbo biržos surengtuose kursuose Ali mokėsi virėjo specialybės. Vyras aktyviai dalyvavo profesiniuose kulinarijos užsiėmimuose Kaune ir netrukus
tapo patyrusiu virėju. Tuo metu Zaina augino mažą vaikelį ir negalėjo dirbti, todėl
Pabėgėlių priėmimo centras pratęsė Integracijos programą ilgesniam laikui. Poros
pirmasis sūnus Arya Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje pradėjo lankyti Vaikų užsiėmimų kambarį. Taip klostantis gyvenimui visa šeima jautėsi laiminga.
50
51
Visų pirma Ali labai dėkingas už surengtus profesinius virėjų kursus. Iš tikrųjų
vyras neturėjo jokio išsilavinimo, o neturint jokios profesijos, būtų neįmanoma susirasti darbo Lietuvoje. Ali per 50 metų, todėl dirbti sunkų fizinį darbą jam nėra
lengva. Dabartiniai kulinariniai gabumai leidžia jam išgyventi Lietuvoje.
– Ką manote apie socialinius darbuotojus PPC? Ar patenkinti šios įstaigos
darbu?
– Zaina: Socialiniai darbuotojai Ruklos centre yra draugiški ir visada pasirengę
padėti. Tikrai nuostabūs žmonės. Centre švaru ir tvarkinga. Mes turime galimybę
gaminti maistą patys. Taip pat gavome po atskirą kambarį. Turime 2 vaikus, todėl
mums labai svarbi jų veikla. Mūsų vyriausias sūnus visada kartu su kitais vaikais
žaisdavo, mokydavosi Vaikų užsiėmimų kambaryje. Suaugusiesiems yra visokių užsiėmimų, galimybių sportuoti: žaisti tenisą, biliardą, krepšinį, tinklinį, futbolą.
buto nuoma pigesnė, ir jeigu neturėčiau darbo, keletą mėnesių lengvai išgyventumėme iš PPC duodamų pinigų. Tad nusprendžiau apsigyventi Jonavoje. Susiradau
darbą, tad esu labai laimingas.
programos Lietuvoje
hh
hh
Pagyvenusi porą metų Rukloje, Ali šeima integraciją tęsė Jonavos mieste. Šeimos galva išnuomojo gražų 3 kambarių butą Jonavoje, ir visi kartu persikėlė ten
gyventi. PPC dėjo visas pastangas padėti Ali susirasti darbą. Pagaliau pasisekė –
Ali pradėjo dirbti vienoje Jonavos kavinių. Su Ruklos centro rekomendacijomis
sūnus Arya pradėjo lankyti mokyklą, o Zaina leido laiką namuose rūpindamasi jaunėliu sūnumi. Ali buvo labai suinteresuotas į Lietuvą iš Tadžikistano atsivežti sūnų
iš pirmosios santuokos. Pabėgėlių priėmimo centras kartu su Lietuvos Raudonojo
Kryžiaus draugijos advokatu suorganizavo Ali sūnaus atvykimą pagal Šeimos sujungimo programą. Šiuo metu Ali ir Zainos šeima gyvena Jonavoje.
– Na, o Tu, Zaina, galėtum papasakoti truputėlį apie savo gyvenimą Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje?
– Zaina: Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje gyvenimo salygos tikrai geros, šeima gauna po kambarį. 24 valandas per parą galima gauti socialinio darbuotojo
pagalbą. Šioje įstaigoje vyksta daug užsiėmimų: kalbos pamokos, kompiuterinio
raštingumo mokymai ir pan. Yra galimybių naudotis interneto ryšiu, organizuojamos išvykos į įvairiausius Lietuvos miestus. Centre užtikrinama judėjimo laisvė,
mes kiekvieną mėnesį gaudavome pinigų maistui ir būriniausiems dalykams nusipirkti, čia geresnė sveikatos priežiūra ir psichologinė pagalba.
– Papasakokite apie savo patirtį Jonavoje? Kodėl nusprendėte gyventi būtent šiame mieste?
– Ali: Jonava – mažas gražus miestas. Gyvendamas Rukloje aš dažnai atvažiuodavau į Jonavą apsipirkti. Nuo to laiko mąsčiau apsistoti šiame mieste, nes per tą
laiką gerai su juo susipažinau. Dabartinė mūsų gyvenamoji vieta yra netoli Ruklos,
taip pat ir Kauno. Net ir socialiniai darbuotojai siūlė apsistoti būtent čia. Be to,
hh
hh
hh
Bet kuris prieglobstį gavęs užsienietis, atvykęs į Lietuvą, turi kuo aktyviau
siekti susipažinti su šia šalimi ir išmokti lietuvių kalbą. Pabėgėlis turi suvokti,
kad tai yra jo prieglobsčio šalis, čia jis gali jaustis saugus, tačiau įsitvirtinti šioje
šalyje, kurti savo gražų gyvenimą jis privalo savarankiškai.
Svarbiausi dalykai, kurių turi intensyviai mokytis užsieniečiai: lietuvių kalba,
kompiuterinis raštingumas, profesiniai dalykai. Kartu pabėgėliai turi suvokti,
kad nemokėdami lietuvių kalbos jie sunkiai galės mokytis profesijos arba
persikvalifikuoti. Norint sėkmingai įsidarbinti, taip pat svarbu mokėti lietuvių
kalbą.
Pabėgėlių priėmimo centre turėtų būti skirta daugiau valandų lietuvių kalbos
mokymui;
Turėtų vykti daugiau užsiėmimų su vaikais;
Turėtų būti plečiamos galimybes užsieniečiams naudotis bendru nemokamu
interneto ryšiu Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje jų gyvenimo šioje įstaigoje laikotarpiu.
– Ar padėjo Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje prisitaikyti Jums Lietuvoje? Ar Jūs dėkingi šiai institucijai? O gal manote, kad pagalba buvo per maža?
– Ali: Žinoma, mes be galo dėkingi Centrui už suteiktą pagalbą mums integruojantis į Lietuvos visuomeninį gyvenimą. Ši įstaiga man suteikė galimybę mokytis kulinarijos amato, mano žmona dabar moka kalbėti lietuviškai, mano vaikai
lanko mokyklą, aš turiu darbą Jonavoje, kiekvieną mėnesį gaunu algą ir pagaliausiai esu su sūnumi, kurį kažkada turėjau palikti Tadžikistane. Tad tokius privalumus
man suteikė Integracijos programa. Be Centro pagalbos mūsų gyvenimas dabar
galėtų būti labai sunkus.
– Ką norėtumėte patarti kitiems pabėgėliams? Kaip PPC galėtų dar labiau
pagelbėti žmonėms?
– Ali: Pabėgėliams norėčiau patarti visiškai išnaudoti šios institucijos suteikiamas galimybes, nepraleisti kalbos pamokų. Jeigu nekalbate rusiškai ir nesimokote
lietuvių kalbos, susirasti darbą Lietuvoje bus labai sunku. Lygiai taip pat nepraleis-
52
53
kite profesinių mokymų. Būkite aktyvūs! Jeigu esate darbštus ir veiklus, Lietuvoje
sėkmingai gyvensite ir dirbsite. Centrui aš noriu pasakyti: organizuokite lietuvių
kalbos ir kompiuterinio raštingumo pamokas sparčiau ir intensyviau, be to, skatinkite pabėgėlius kalbėti lietuviškai. Taip pat ir kiti mokymai, profesiniai gebėjimai
yra būtini, be jų nė vienas pabėgėlis nesusirastų darbo mieste. Integracijos programa turėtų trukti iki to laiko, kol žmogus susiras nuolatinį darbą ir taps finansiškai stabilus. Ši institucija turėtų padėti pabėgėliams susirasti veiklos. Dabar kainos
parduotuvėse kyla, tad kiekvieną mėnesį Centro suteikiamų pinigų taip pat turėtų
būti šiek tiek daugiau.
Ali kartu su sūnumi planuoja nuosavą verslą. Zaina konkrečių planų neturi – kol
kas tik auginti mažamečius vaikus ir padėti savo vyrui.
– Jeigu ne paslaptis, kokie Jūsų ateities planai?
– Ali: Kol mano jauniausias sūnus nepradės lankyti mokyklos, aš neturiu planų.
Norėčiau pradėti savo šeimos verslą, greičiausiai gaminčiau kebabus. Šiam verslui
plėtoti man reikalinga finansinė parama. Planuoju kažkokiu būdu gauti reikiamą
pinigų sumą. Galbūt Centras padės man įkurti įmonę. Po dvejų metų sūnus iš pirmosios santuokos jau galės pradėti dirbti, tad jis padės man kurti nuosavą verslą.
AFRIKIETĖ LIETUVOJE
Lietuvą istorija
Prieš 4-erius metus į Lietuvą prašytis prieglobsčio atvyko mergina iš Kongo. Ši
afrikietė per Konge vykstančius vidinius susirėmimus prarado visus šeimos narius,
dėl šios priežasties buvo priversta kuo skubiau palikti gimtinę kartu su savo dėdės
šeima. Iš giminaičio gavusi finansinę paramą paauglė pasiekė Maskvą. Vėliau atvyko į Lietuvą. Gyvendama tėvynėje mergina turėjo nuostabią šeimą: tėvą, motiną,
brolį ir seserį, tačiau tik jai nusišypsojo laimė išvengti mirties per bombos sprogimą. Paauglė liko vienutėlė. Tai buvo be galo skausmingas gyvenimo periodas
jaunam, nepatyrusiam žmogui.
Atvykusi į Lietuvą mergina stengėsi negalvoti apie tamsų, kančios kupiną gyvenimo tarpsnį, o stengėsi atversti naują gyvenimo lapą.
Septyniolikametė paauglė atkeliavo į Lietuvą 2008-aisiais ir paprašė prieglobsčio. Nepilnametė Kongo pilietė iš Pabradėje įsikūrusios įstaigos buvo nedelsiant perkelta į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
– Kokį išsilavinimą Tu įgijai gimtinėje?
– Wille: Palikau tėvynę būdama 14-os metų. Mokiausi septintoje klasėje, kai
buvo nužudyti mano tėvai, todėl su dėdės šeima išvykau į svetimą šalį. Aš netgi su
savimi neturiu jokio oficialaus dokumento apie mokyklos baigimą.
Užsieniečio veikla Pabėgėlių priėmimo centre
Pabėgėlių priėmimo centre depresijos apimtai merginai buvo suteikta psichologo pagalba. Ruklos specialistai įtikino merginą, kad jos laukia graži ateitis. Įgavusi
stimulo, svetimšalė kibo į lietuvių kalbos mokymąsi ir pradėjo dalyvauti Centro
veikloje.
Mergina uoliai mokėsi lietuvių kalbos. Kongietė puikiai suvokė, kad, visu pirma, ji pati turi dėti pastangas integruotis Lietuvoje. Gauti darbą Lietuvoje įmanoma tik išmokus lietuvių kalbą. Po vienerių metų Rukloje ji tapo pirmąja afrikiete,
kalbančia lietuviškai. Be to, ji aktyviai ieškojo darbo. Ji apkeliavo daug Lietuvos
miestų, istorinių vietų. Šios išvykos padėjo pažinti papročius, kultūrą ir tradicijas.
Taip pat mergina aktyviai dalyvaudavo Pabėgėlių priėmimo centre organizuojamuose kompiuterinio raštingumo mokymuose. Neturėjusi jokio supratimo apie
kompiuterius, elektroninį paštą ar internetą, per 6 mėnesius afrikietė perprato
MS Word, Excel, Power Point programas, išmoko naudotis internetu, elektroniniu
paštu, bendrauti virtualiuose socialiniuose tinkluose.
54
55
susirasti darbą Lietuvoje, nebent esi užtikrintas savo profesiniais gabumais. Man,
kaip afrikietei, iškyla dar daugiau sunkumų ieškantis pragyvenimo šaltinio, kadangi
neturiu nei jokio talento, nei aukštojo išsilavinimo. Lietuvių kalbos žinių stygius –
antrasis sunkumas.
Ateityje mergina žada įsitvirtinti Lietuvoje, susirasti nuolatinį darbą, o svarbiausia – savo gyvenimo meilę ir patikimą vyrą.
– Jeigu ne paslaptis – kokie Tavo ateities planai?
– Wille: neturiu didelių svajonių – tik reikia rasti puikų vyrą. Mums reikėtų turėti pragyvenimo šaltinį – tai, ko reikia laimingai šeimai.
programos Lietuvoje
hh
hh
hh
hh
hh
Pabėgėliai turi drąsiai kreiptis į Pabėgėlių priėmimo centro ar nevyriausybinių
organizacijų specialistus dėl savo psichologinių problemų, nebijoti papasakoti apie savo baimes, nepasitikėjimus ir ieškoti profesionalios pagalbos. Po
patirtų traumų dažnam pabėgėliui sunku tikėti šviesia ateitimi ir integracijos
kitoje šalyje sėkme.
Svarbiausi dalykai, kurių turi intensyviai mokytis užsieniečiai: lietuvių kalba,
kompiuterinis raštingumas, profesiniai įgūdžiai.
Rekomenduojama kuo daugiau laiko skirti lietuvių kalbos mokymams Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje;
Didinti pabėgėlių galimybes įgyti profesiją Lietuvoje, pvz., bendradarbiaujant su teritorinėmis darbo biržomis. Norinčiųjų labai daug, o galimybės –
ribotos;
Didinti pašalpas maistui ir smulkioms išlaidoms, išmokamas pabėgėliui
Pabėgėlių priėmimo centre. Užsienietė pabrėžia, kad sunkiau iš išmokamos
pašalpos pragyventi vienišam asmeniui negu šeimai.
– Gal gali papasakoti apie savo patirtį ieškantis darbo? Ar turėtum PPC
patarimų, kaip jie galėtų efektyviau vykdyti Integracijos programą?
– Wille: Ooo, tikrai sunkus klausimas. Iš tikrųjų, nuoširdžiai sakant, nėra lengva
PABĖGĖLĖ IŠ VIETNAMO
Lietuvą istorija
Mergina iš Vietnamo, vardu Aasha (vardas pakeistas užsienietės prašymu), į
Lietuvą atvyko būdama vos 17-os metų. Pasak merginos, Vietnamą jai teko palikti
dėl gimtinę slėgusios etninės prievartos. Padedant žmonių gabentojams, ji pasiekė Rusiją. Tačiau dėl žmogaus teisių pažeidimų jos atžvilgiu paauglė nieko nelaukusi bėgo į Lietuvą.
– Gal galėtum pasakyti, ar į Lietuvą atvykai viena ar su šeima?
– Aasha: Į šią šalį atvykau su kitais vietnamiečiais. Kai mus sučiupo Lietuvos
policija, man buvo tik 17-a metų, tačiau mano draugams buvo per 20 metų. Dėl
šios priežasties buvau nusiųsta į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, o draugai liko
Pabradės centre. Mano šeima vis dar gyvena Vietname.
– Štai kaip viskas nutiko. O kur mokeisi gimtinėje? Kiek metų lankei mokyklą?
– Gimtinėje baigiau 8 klases.
56
57
Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje mokančiai tik gimtąją kalbą vietnamietei
buvo sunku bendrauti su socialiniais darbuotojais ir kitais Centro gyventojais. Vėliau, įgijusi pradinių lietuvių kalbos žinių, mergina palengva pradėjo bendrauti su
įstaigoje dirbančiais asmenimis, taip pat dalyvauti Centro organizuojamuose renginiuose ir šventėse. Aplinkiniai – nauji draugai ir darbuotojai – skatino merginą
atrasti savo gebėjimus ir talentus. Visus žavėjo puikūs jos rankų darbo dirbiniai,
todėl jai buvo suteikta galimybė dalyvauti Jonavos ir Kauno rajonuose organizuojamuose konkursuose, kuriuose ji laimėdavo įvairių prizų. Be to, atsiskleidė dar
vienas vietnamietės talentas – ji puikiai tapė (dar ir dabar jos kūrinių galima pamatyti Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje).
Kiekvieną dieną lankydama kalbos užsiėmimus per 6 mėnesius, praleistus Pabėgėlių priėmimo centre, vietnamietė puikiai išmoko kalbėti ir rašyti lietuvių kalba. Kompiuterinio raštingumo pamokos suteikė jai galimybę ne tik pirmą kartą
gyvenime pasinaudoti internetu, bet ir įgyti žinių apie ją supantį pasaulį.
Po vienerių metų mergina išlaikė lietuvių kalbos egzaminą ir kompiuterinio
raštingumo pagrindų testą. Merginai buvo pasiūlyta mokytis siuvimo ir dizaino.
Nesvarstydama mergina priėmė pasiūlymą mokytis Kaune ir sėkmingai baigė profesinius kursus.
– Gal galėtum papasakoti apie savo gyvenimą PPC Rukloje? Kaip leisdavai
dienas? Ką veikei? Ar Centras davė naudos? Kaip manai?
– Aasha: Kai atvykau į Lietuvą, man buvo 17 metų. Pabėgėlių priėmimo centre
turėjau savotiškus tėvus – žmones, kurie padėjo įgauti stiprybės. Kiekvieną dieną
mokiausi, taip pat turėjau galimybių išmokti naudotis kompiuteriu ir internetu. Be
to, buvo atvykę savanoriai iš Vokietijos ir Suomijos, nuoširdžiai stengėsi padėti
mums. Jie tapo mūsų geriausiais draugais. Kartu gaminome maistą, pietaudavome
ar vakarieniaudavo drauge, savaitgaliais rengdavome mažus susibūrimus. Mano
nuomone, Rukloje praleistas laikas buvo smagus. Susipažinau su įvairių tautų žmonėmis, kai kurie iš jų labai geros sielos, be galo nuoširdūs, tad mielai priėmiau
juos į savo širdį. Taip pat gavau progą sudalyvauti konkursuose ir laimėti prizų. Ir,
svarbiausia, įgijau profesiją, susiradau darbą. Todėl manau, kad praleistas laikas
Centre Rukloje iš tiesų labai vertingas.
Įgijus profesinį išsilavinimą siuvimo ir dizaino srityje, vietnamietei atsivėrė galimybių susirasti darbą Lietuvoje. Vilniuje egzistuoja maža vietnamiečių bendruomenė. Susisiekusi su savo tautiečiais, ji gavo galimybę įsidarbinti Gariūnų turgavietėje. Tai nulėmė jos persikėlimą gyventi į Vilnių. Svetimšalės nuomone, ji tikriausiai
gimusi po laiminga žvaigžde, nes jai nusišypsojo didelė laimė darbuotis ir gyventi
Lietuvoje. Ji yra be galo dėkinga Pabėgėlių priėmimo centro socialiniams darbuotojams ir kitiems žmonėms, pagelbėjusiems pastatyti pamatus naujo gyvenimo
pradžiai.
– Ar sunku buvo susirasti darbą? Kas padėjo įsidarbinti?
– Ji: Be abejo, susirasti darbą Lietuvoje – tikras iššūkis. Pažįstu keletą užsieniečių, taip pat pabėgėlių, kurie ieško darbo jau dvejus metus, bet vis niekaip negali
rasti. Mano padėtis šiek tiek kitokia. Vienas verslininkas iš Vietnamo, gyvenantis
Vilniuje, pasiūlė įsidarbinti pas jį. Visų pirma, turiu leidimą dirbti, kalbu lietuviškai,
be to, gimtąja kalba, tad mums itin paprasta bendrauti drauge. Taip pat laisvu
laiku padedu jam mokytis lietuvių kalbos, galima sakyti, dirbu jo asmenine vertėja.
Dėl šios priežasties buvo labai gera idėja pasiūlyti šį darbą man!
programos Lietuvoje
hh Aashos nuomone, priglobstį gavę užsieniečiai, norėdami sėkmingai integruotis ir gauti darbą Lietuvoje, turi dėti visas pastangas mokytis lietuvių kalbos,
juolab kad Pabėgėlių priėmimo centras suteikia tam visas sąlygas.
hh Sudaryti sąlygas prieglobstį gavusiems užsieniečiams papildomai mokytis
lietuvių kalbos, didinti valstybės finansuojamų lietuvių kalbos kursų valandų
skaičių. Stengtis dirbti su kiekvienu pabėgėliu individualiai, juk atvyksta ir
žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, ir visai neraštingi žmonės.
hh Padėti užieniečiams planuoti savo ateities veiklą Lietuvą – išsamiau supažindinti su teisės dalykais, mokyti kultūros skirtumų, padėti atskleisti kiekvieno
užsieniečio gebėjimus. Parodyti pabėgėliui realaus gyvenimo Lietuvoje
perspektyvą. Yra daug užsieniečių, manančių, kad lengvai galės gauti norimą
darbą, įgyti norimą specialybę ar net aukštąjį išsilavinimą, tačiau realybė –
kitokia. Būtent su šia realybe turėtų būti supažindinti užsieniečiai, specialistai,
dirbantys su pabėgėliais.
Užsienietė ateityje planuoja susirasti labiau apmokamą darbą Lietuvoje, kurti
šeimą ir padėti panašaus likimo tautiečiams sėkmingai integruotis į Lietuvos visuomenę.
58
59
– Ar esi laiminga gyvendama Lietuvoje? Kokie Tavo ateities planai?
– Iš dalies esu tikrai patenkinta gyvendama būtent šioje šalyje. Tai pasakiška
šalis, lyginant su mano tėvyne. Tačiau susirasti darbą, kaip gimtinėje, taip ir čia,
yra sunku. Atlyginimą gaunu nedidelį. Pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei
uždirbami pinigai, ypač sostinėje. Aš manau, kad mes dirbame tam, jog galėtumėme apmokėti buto nuomą, mokesčius, šildymą ir nusipirkti autobuso bilietą,
o ką jau kalbėti apie skanų maistą – tam jau neužtenka pinigų. O dėl ateities – tik
laikas parodys. Kurti ateities planus, mano galva, nėra prasmės, geriau gyvenkime
dabartimi!
JAUNO AFGANO GYVENIMO VINGIAI
LIETUVOJE
Lietuvą istorija
Jaunas vaikinas Sohelis (Sohel) (tikrasis vardas pakeistas), Afganistano pilietis,
atvyko į Lietuvą 2008-aisiais kaip prieglobsčio prašytojas.
– Į Lietuvą atkeliavai vienas ar su visa šeimyna? Kiek Tau buvo metų, kai
atvykai į nepažįstamą šalį?
– Jis: Į Lietuvą atsikrausčiau su tautiečiais afganais. Bet iš visos mano šeimynos
atvažiavau tik aš vienas. Tada man buvo 16 metų.
Būdamas nepilnametis ir be palydos svetimšalis buvo apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Apsigyvenęs Centre, jis iš karto stengėsi įsitraukti į
organizacijos veiklą: intensyviai mokėsi lietuvių kalbos, nepraleido nei vieno Centro organizuojamo seminaro, susijusio su darbo paieška. Be to, Sohelis stengėsi
aplankyti daugybę Lietuvos miestų ir istorinių vietų, leidusių geriau suprasti krašto kultūrą, vertybes, pažinti vietoves ir taip įsilieti į bendruomenę.
Turėdamas stiprią valią, stropiai lankydamas lietuvių kalbos pamokas per vienerius metus Rukloje afganų kilmės vaikinas sugebėjo išmokti pakankamai gerai
bendrauti lietuviškai, taip pat susirado daug draugų. PPC Rukloje organizuoja ne
tik kalbos kursus, bet ir kompiuterinio raštingumo užsiėmimus, kuriuose jaunuolis
per pusę metų sugebėjo išmokti naudotis MS Office, Excel, Power Point programomis, naršyti internete bei siųsti virtualius laiškus. Sohelis keletą kartų dalyvavo
Vilniuje, Kaune ir Jonavoje rengtuose seminaruose, kur buvo teikiama informacija,
susijusi su darbo rinka, darbo paieška, nuosavo verslo steigimu.
Prieglobstį gavusio užsieniečio integracija savivaldybėse
Po pirmųjų intgracijos žingsnių Pabėgėlių priėmimo centre afganas pasiryžo
pradėti naują gyvenimą savarankiškai už Centro ribų. Tolesnė jo integracija vyko
Jonavos mieste. Žinoma, Jonava pateikė savų iššūkių. Devyniolikametis jaunuolis,
persikėlęs į Jonavos miestą, pradėjo ieškotis pragyvenimo šaltinio, nors ir pagal Integracijos programą jam buvo išmokama nedidelė piniginė pašalpa būtiniausioms
reikmėms. Dar tuo metu, kai vaikinas gyveno Rukloje, Pabėgėlių priėmimo centras pasiūlė Soheliui tapti Centro darbuotoju ir prižiūrėti viešąją tvarką įstaigoje,
60
61
kadangi jį darbuotojai vertino kaip atsakingą, nuoširdų ir mandagų vaikiną. Šiuo
metu Sohelis gyvena Jonavoje ir sėkmingai darbuojasi Pabėgėlių priėmimo centre
Rukloje. Be to, jis lanko virėjo specialybės kursus Kaune.
– Sveikas, mano drauge, gera vėl Tave matyti. Kaip laikaisi? Kas naujo įvyko Tavo gyvenime?
– Jis: Labas, brolau, man taip pat smagu su tavim šnekučiuotis. Galbūt nieko
nuostabaus ir nenutiko, bet mano gyvenimas po truputėlį lengvėja. Pagaliau susiradau darbą, tad džiaugiuosi turėdamas pragyvenimo šaltinį ir būstą, nors aš jį
išsinuomojau. Naujasis gyvenimas stoja į vėžes ir virsta gražiu!
programos Lietuvoje
hh Kiekvienas prieglobstį gavęs užsienietis, atvykęs į kitą šalį, turi prisiminti, kad
čia turi pats stengtis – tik tada jis bus pastebėtas. Labai svarbu padėti aplinkiniams – darbuotojams, jeigu prašo pagalbos, savo likimo draugams – tokiems
pat užsieniečiams, pavyzdžiui, vertėjaujant, naujai atvykusiems draugams
paaiškinti, kokia Centro vidaus tvarka ir pan. Kai padedama kitiems – pačiam
netikėtai atsiveria daugiau galimybių.
hh Rekomenduojama kuo daugiau laiko skirti lietuvių kalbos mokymams Pabėgėlių priėmimo centre.
hh R
ekomenduojama plėsti pabėgėlių galimybes įgyti profesiją Lietuvoje, pavyzdžiui, siūloma bendradarbiauti su teritorinėmis darbo biržomis. Norinčiųjų dirbti labai daug, o galimybės įdarbinti ribotos.
hh Didinti pašalpas maistui ir smulkioms išlaidoms, išmokamas pabėgėliui
Pabėgėlių priėmimo centre (daug sunkiau iš išmokamos pašalpos pragyventi
vienišam asmeniui negu šeimai).
hh Kai pabėgėlis tik išsikelia į kitą miestą, Integracijos programos įgyvendinimą
dar turėtų šiek tiek prižiūrėti Pabėgėlių priėmimo centras (pavyzdžiui, Centras stebėtų migrantų veiklą ir užsiėmimus naujoje aplinkoje).
hh Daugiau pastangų dėti informuojant Lietuvos visuomenę. Vietos gyventojai
turi suprasti, kad pabėgėliai nėra valstybės iždo eikvotojai, o yra potenciali
darbo jėga. Užsieniečiui susiradus pragyvenimo šaltinį, jis tampa lygiaverčiu
mokesčių mokėtoju, o ne našta šaliai.
hh Integracijos programa galėtų būti sudaroma labiau lanksčiomis sąlygomis,
atsižvelgiant į kiekvieno užsieniečio pastangas, pasiekimus, gabumus. Kartais
pabėgėliams tenka ilgokai laukti iki jiems bus leista persikelti į kitą miestą.
hh Turėtų būti praplėstos galimybės prieglobstį gavusiems užsieniečiams įgyti
profesiją arba persikvalifikuoti.
hh Labai svarbu kuo geriau paruošti prieglobstį gavusius užsieniečius darbo
paieškos procesui. Dažnai atsidūrę kitame mieste ir pradėję savarankišką
integraciją, nors ir su minimalia valstybės finansine parama, pabėgėliai nežino,
kaip ieškoti darbo, kaip ruoštis darbo pokalbiui; kaip turėtų atrodyti gyvenimo aprašymas, motyvacinis laiškas. Taigi užsieniečiai turėtų būti apmokyti
šių dalykų jiems dar gyvenant Centre ir turėtų galimybę gauti konsultacijų iš
Centro darbuotojų per visą jų integracijos laikotarpį, įskaitant jų gyvenimą
savivaldybėse.
hh Prieglobstį gavusiems užsieniečiams Pabėgėlių priėmimo centre yra išmokama labai maža pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms – apie 250 Lt per mėnesį. Ypač sunku iš tokios pašalpos pragyventi viengungiams užsieniečiams,
atvykusiems be šeimos.
hh Pabėgėlių priėmimo centre būtų naudinga sukurti paskatinimo sistemą, kuri
motyvuotų pabėgėlius tobulėti. Labai svarbu teikti pirmenybę tiems užsieniečiams, kurie yra pasiryžę adaptuotis, deda pastangas mokytis, dalyvauti
Centro veikloje, lyginant su pasyviais užsieniečiais.
– Papasakok, kaip Tu radai darbą? Kokių patarimų duotum Pabėgėlių priėmimo centrui Rukloje, kad pabėgėlių prisitaikymo programa būti efektyvesnė ir vertingesnė?
– Jis: Labai sunku pasakoti apie darbo paiešką. Tiesą sakant, susirasti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje yra tikras iššūkis, nebent esi puikiai kvalifikuotas darbuoto-
62
63
jas. Kitas stabdis – kalbos barjeras. Be to, gaila, kad kai kurie darbdaviai pasižymi
netolerantišku mąstymu, tad nenori priimti į darbą svetimšalio ar pabėgėlio. O
Pabėgėlių priėmimo centrui norėčiau patarti intensyviau organizuoti lietuvių kalbos kursus, būtinai vesti kompiuterinio raštingumo pamokas, rengti seminarus,
susijusius su darbo paieška, mokyti, kaip parašyti nepriekaištingą gyvenimo aprašymą ar motyvacinį laišką darbdaviui ir, žinoma, kaip idealiai pasirodyti darbo
pokalbyje. Taip pat svarbu norinčius Lietuvoje pasilikti pabėgėlius skatinti įgyti
profesinį išsilavinimą.
Ateityje vaikinas planuoja mokytis virėjo profesijos, gauti darbą restorane ir,
aišku, susirasti draugę, kuri galbūt ateityje taptų jo žmona. Grįžti į tėvynę vaikinas
neplanuoja, sieks įsitvirtinti čia – Lietuvoje.
– Tavo nuomone, kokio tipo kursai pagelbėtų tapti labiau patyrusiu? Ko
dar norėtum išmokti, kad sustiprintum savo įgūdžius?
– Jis: Jeigu gaučiau galimybę, norėčiau išmokti dirbti profesionaliu apsaugininku arba darbuotis saugumo tarnyboje, kadangi saugojimas yra tartum ir mano
profesija, ir mano hobis. Vėliau norėčiau jau rimčiau dirbti virėju, nes gaminti savo
tautinius patiekalus man labai patinka. Iš Pabėgėlių priėmimo centro darbuotojų
ir Centro svečių teko girdėti gerų atsiliepimų apie mano pagamintą maistą. Ne
kartą padėjau rengti tautinių patiekalų muges per įvairius organizuojamus renginius.
– Ar esi laimingas gyvendamas Lietuvoje? Kokie Tavo ateities planai?
– Jis: Nors Lietuvoje darbo užmokestis ir mažas, tačiau šios šalies grožis nusveria viską. Čia gyvendamas jaučiuosi saugiau negu gimtinėje Afganistane. Turiu
darbą ir nuomojamą butą. Galbūt sutiksiu Lietuvoje savo gyvenimo meilę! Mano
gyvenimas krypsta gera linkme.
MERGINA IŠ NEPALO
Trumpa prieglobstį gavusios užsienietės atvykimo į
Lietuvą istorija
Nepalo pilietė atvyko į Lietuvą 2007 m. kaip prieglobsčio prašytoja. Jau
2008-aisiais merginai buvo suteiktas pabėgėlės statusas. Dar gimtinėje mergina
baigė vidurinį išsilavinimą ir jau buvo pradėjusi verslo vadybos bakalauro studijas.
Deja, dėl grėsmės gyvybei mergina buvo priversta palikti tėvynę, o kartu ir studijas universitete. Klajūnė iš Nepalo atvyko į Lietuvą.
Užsienietės veikla Pabėgėlių priėmimo centre
Gerai angliškai kalbanti mergina apsigyvenusi Centre suprato, kad, nemokėdama lietuvių kalbos, turės daug sunkumų ieškant darbo. Tad nepalietė sutelkė visas
pastangas tam, jog gerai išmoktų lietuvių kalbą. Ji kartu su kitais pabėgėliais dalyvavo visose Pabėgėlių priėmimo centro ir nevyriausybinių organizacijų surengtose išvykose: aplankė daugybę Lietuvos miestų ir istorinių vietovių, o tai leido jai
geriau susipažinti su šalies kultūra, tradicijomis, geriau pažinti pačius lietuvaičius.
Mergina nepraleido lietuvių kalbos pamokų, stropiai mokėsi ir per šešių mėnesių laikotarpį sugebėjo išlaikyti lietuvių kalbos testą Pabėgėlių priėmimo centre
Rukloje. Tuo pat metu užsienietė mokėsi ir informacinių technologijų.
– Na, o dabar pakalbėkime apie Tavo išsilavinimą. Kokį išsilavinimą ir profesiją buvai įgijusi tėvynėje? Ar lankei profesinio parengimo kursus Lietuvoje? Kokiose dar programose dalyvavai?
– Silpa: Esu baigusi aukštesnįjį mokslą vienoje Nepalo kolegijų. Po šių mokslų
pradėjau 4 metų verslo vadybos studijų programą, tačiau po dvejų metų mečiau
ir išvykau į Lietuvą. Taip ir negavau diplomo. Lietuvoje išlaikiau pirmojo ir antrojo
lygio lietuvių kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų valstybinius
egzaminus. Susitaupiusi šiek tiek pinigų ateityje planuoju įstoti į vieną Lietuvos
universitetų.
Prieglobstį gavusios užsienietės integracija savivaldybėje
Tolesnė merginos integracija vyksta Vilniuje. Gerai lietuviškai išmokusi kalbėti
mergina lengvai susirado būstą. Gyvendama Vilniuje per trijų mėnesių laikotarpį svetimšalė išlaikė pirmos kategorijos valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir savarankiškai pradėjo mokytis Lietuvos teisės bei Konstitucijos nuostatų. Po šešių
mėnesių migrantė sėkmingai išlaikė valstybinį Lietuvos Respublikos Konstitucijos
64
65
pagrindų egzaminą.
Pabaigusi lankyti lietuvių kabos pamokas, mergina ėmėsi darbo paieškų. Po
kelių mėnesių pastangų svetimšalė gavo darbą parduotuvėje „IKI“. Šis darbas merginos netenkino, neatitiko jos gyvenimo būdo, dėl šios priežasties migrantė vėliau
susirado geresnį darbą viename Vilniaus restoranų, kuriame jau pusantrų metų
sėkmingai dirba padavėja.
– Labai gaila, kad teko nutraukti studijas. Kita vertus, stebiuosi Tavo pasiryžimu išlaikyti lietuvių kalbos ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminus. Tu
šaunuolė! Kas padėjo semtis šių žinių? Kas palaikė finansiškai?
– Silpa: Ačiū labai už įvertinimą. Pabėgėlių priėmimo centras tarpininkavo organizuojant man lietuvių kalbos kursus Vilniuje, o pati laisvu metu savarankiškai
mokausi LR Konstitucijos nuostatų.
– Ar turi leidimą dirbti šioje šalyje? Gal galėtumei papasakoti daugiau
apie savo patirtį?
– Silpa: Taip, turiu. Tačiau didelės patirties ieškant darbo neturiu. Buvo neįtikėtinai sunku rasti darbą. Šešis mėnesius nuolatos siunčiau savo CV, ėjau į pokalbius
su darbdaviais, bet dėl nepaaiškinamų priežasčių niekada nebuvau pakviesta. Tačiau gavusi patarimą iš vieno draugo, pagaliau įsidarbinau parduotuvėje „IKI“.
– Kaip sekėsi dirbti „IKI“ parduotuvėje? Koks tai buvo darbas? Papasakok
apie tai.
– Silpa: Man sekėsi sunkiai. Buvau naujokė, bendradarbiai nebuvo labai draugiški su manimi. Galbūt dėl to, kad aš svetimšalė arba aš pati nesugebėjau bendrauti su jais. Nors ir darbas netenkino mano poreikių, vis tiek dirbau. Tiesiog
neturėjau kitos išeities. Dirbau pardavėja.
– Galima įsivaizduoti, kad tai buvo tikrai sunkus laikotarpis Tavo gyvenime. Kiek laiko išdirbai šioje parduotuvėje? Kur dirbi dabar?
– Silpa: „IKI“ dirbau tik du mėnesius, vėliau radau padavėjos darbą restorane.
Jau 1,5 metų džiaugiuosi naujuoju darbu.
programos Lietuvoje
hh Prieglobstį gavę užsieniečiai turėtų orientuotis į tris pagrindinius dalykus:
lietuvių kalbos mokymąsi, profesinius mokymus ir įsidarbinimo galimybes.
Pasiektas svarbiausias Integracijos programos tikslas – pabėgėlis tampa nepriklausomas nuo valstybės paramos, turi savų pajamų šaltinį. Būtent tuomet jis
pradeda jaustis visavertis ir lygiateisis priimančiosios šalies visuomenės narys.
hh
hh
hh
hh
hh
Šiandienos pasaulyje svarbią reikšmę turi technologinės inovacijos. Nemokant naudotis kompiuteriu, programomis ir internetu praktiškai nėra galimybių rasti gerą darbą. Dėl šios priežasties Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje
turėtų intensyviau ir efektyviau mokyti informacinių technologijų. Visiškai
neraštingiems pabėgėliams kompiuterinių programų pagrindai gal ir yra
pakankami, tačiau juos išmanantiems turėtų būti skiriama daugiau dėmesio
išsaugoti ir plėtoti turimas žinias.
Profesinis išsilavinimas yra dar vienas itin svarbus dalykas norint susirasti gerai
apmokamą darbą. Todėl Pabėgėlių priėmimo centrui labai svarbu stengtis
organizuoti prieglobstį gavusių užsieniečių profesinius mokymus. Ši įstaiga
turėtų padėti svetimšaliams pasirinkti profesijas, atitinkančias migrantų sugebėjimus ir išsilavinimą.
Daug pabėgėlių nežino, kaip kurti savo ateitį pradėjus savarankiškai gyventi:
kaip susirasti darbą, tinkamai pasirengti darbo pokalbiui, kokius dokumentus
pateikti darbdaviui, kaip parašyti gyvenimo aprašymą ir t.t. Šios problemos
turi būti aptariamos ir padedamos išspręsti migrantams jiems tebegyvenant
Pabėgėlių priėmimo centre.
Ne visi Centre gyvenantys pabėgėliai noriai lanko organizuojamus užsiėmimus. Pabėgėlių priėmimo centro darbuotojai, siekdami skatinti ir kontroliuoti
pabėgėlių motyvaciją gauti konkrečių rezultatų, galėtų įvesti taisyklę: neišlaikiusiems lietuvių kalbos testo, nelankiusiems kompiuterinio raštingumo
užsiėmimų ir nepradėjusiems mokytis profesijos asmenims nebus suteikta
galimybė savarankiškai gyventi mieste.
Taip pat socialiniai darbuotojai turėtų teikti pirmenybę daugiau pastangų
dedantiems pabėgėliams nei tiems, kurie yra pasyvūs ir tingūs.
Ateityje mergina žada toliau dirbti padavėja restorane, o susitaupiusi šiek tiek
pinigų planuoja stoti mokytis į vieną Lietuvos universitetų.
– Ar esi laiminga gyvendama Lietuvoje?
– Silpa: Žinoma, esu patenkinta, čia jaučiuosi saugi ir turiu darbą. Galiu laisvai
planuoti ir kurti savo ateitį, siekti karjeros. Lietuva – tai maža, bet be galo graži
šalis. Lietuvoje gyvenu jau daugiau nei 5 metus, tai lyg antra mano tėvynė. Iš tiesų
esu laiminga.
Be to, susitaupiusi šiek tiek pinigų, planuoju studijuoti aukštojoje mokykloje.
66
67
AFGANISTANIEČIO SĖKMĖS ISTORIJA
Lietuvą istorija
Šis Afganistano pilietis jau 8 metus gyvena Lietuvoje. Jam šioje šalyje labai patinka: jis džiaugiasi turimu darbu, jį supančia aplinka, draugais.
Vyras į Lietuvą ieškoti prieglobsčio atvyko 2005 m. Tų pačių metų pabaigoje
jaunuoliui buvo suteikta papildoma apsauga. Taip afganas gavo galimybę adaptuotis Rukloje įsikūrusioje Pabėgėlių priėmimo įstaigoje. Vaikinas nebuvo įgijęs vidurinio išsilavinimo, labai silpnai mokėjo anglų ir rusų kalbas, todėl lietuvių kalbos
mokymasis jam pasirodė itin sunkus iššūkis.
– Sveikas, gera Tave matyti! Kiek laiko esi apsistojęs Lietuvoje? Į šią šalį
atkeliavai su šeima ar vienas?
– Lietuvoje gyvenu jau 7,5 metų. Šeima neturėjo galimybių vykti su manimi,
atvykau su draugais.
2006 m. dauguma pabėgėlių buvo Rusijos piliečiai iš Čečėnijos, todėl apsuptas tik rusakalbių pabėgėlių vaikinas rimtai sudvejojo lietuvių kalbos mokymosi
prasmingumu. Be to, jis abejojo, ar iš tiesų verta mokytis bendravimo su vietos
gyventojais? Visgi sveikas protas ir vaikino pasiryžimas nugalėjo. Jaunasis afganas
suprato, kad, neišmokęs lietuvių kalbos, neįveiks Integracijos programos, o darbo
paieškos ateityje gali būti bevaisės. Tad jaunuolis dėjo visas pastangas išmokti ir
pagerinti lietuvių kalbos įgūdžius, be to, dalyvaudavo visuose Pabėgėlių priėmimo centro rengtuose kursuose ir seminaruose, teikiančiuose informaciją apie darbo galimybes. Ir, žinoma, su kitais pabėgėliais aplankė daugybę Lietuvos miestų ir
miestelių, istorinių vietovių, leidusių geriau suvokti šalies kultūrą, tradicijas, geriau
pažinti lietuvius.
Stropiai lankydamas Pabėgėlių priėmimo centro rengiamas lietuvių kalbos pamokas, vaikinas pamažu pradėjo kalbėti lietuviškai. Be to, padedamas Centro ir
Jonavoje įsikūrusios darbo biržos darbuotojų jau po vienerių metų afganas pradėjo lankyti profesinius kulinarijos kursus. Užbaigus mokymus, jaunuoliui atėjo
laikas apsigyventi savarankiškai.
– Pakalbėkime apie Tavo išsilavinimą. Kokį išsilavinimą ir profesiją buvai
įgijęs tėvynėje? Ar lankei profesinio parengimo kursus Lietuvoje? Kokiose
dar programose dalyvavai?
– Jis: Palikau tėvynę devyntaisiais mokymosi metais. Jūsų krašte išlaikiau pirmos
kategorijos lietuvių kalbos ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminą, taip pat baigiau
profesinius kulinarijos ir B kategorijos vairavimo kursus.
Kadangi vaikinas studijavo kulinarijos specialybę Kaune, būstą jis taip rado būtent šiame mieste. Vėliau sėkmingai per šešis mėnesius baigė vairavimo kursus.
Tada, kaip ir visiems pabėgėliams, iškilo svarbiausia užduotis – ieškoti pragyvenimo šaltinio.
Lietuvių liaudies išmintis byloja: „Geriau žvirblis rankoj nei jautis lankoj“. Vadovaudamasis šia patarle jaunasis afganas po trijų mėnesių paieškų įsidarbino pagalbininku statybų įmonėje. Nors darbas buvo itin varginantis, tačiau atlyginimas
– patenkinamas, todėl vaikinas nesiskųsdamas daug ir sunkiai dirbo. Deja, atėjus
žiemos sezonui ir sumažėjus statybos darbų mastams, užsienietis neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio. Po dviejų mėnesių atkaklių darbo paieškų afganas rado
virėjo darbo vietą. Būtent šis užsiėmimas atitiko svetimšalio turimą išsilavinimą ir
pomėgius. Per šešių mėnesių laikotarpį kasdien tobulindamas savo įgūdžius jaunuolis sugebėjo pakilti karjeros laiptais. Šiuo metu vaikinas yra laimingas, nes pakankamai gerai uždirba, yra vertinamas darbuotojas. Jis dirba toje pačioje įmonėje jau 4 metus ir mano, jog šiame darbe turi daugiau perspektyvų.
– Nuostabu tai girdėti! Kas padėjo semtis šių žinių? Kas padėjo finansiškai? Ar pats mokėjai už mokymus?
– Jis: Ačiū labai už įvertinimą. Pabėgėlių priėmimo centras surengė man lietuvių kalbos kursus Kaune, taip pat per Raudonąjį Kryžių tarpininkavo, kad gaučiau
vairavimo pamokas. Darbo biržos ir Centro socialinių darbuotojų pastangomis
turėjau galimybę pradėti mokytis virėjo profesijos.
– O ar turi leidimą dirbti šioje šalyje? Gal galėtum papasakoti apie savo
patirtį?
– Jis: Taip, turiu. Jau ketverius metus dirbu vyriausiuoju virėju vienoje iš vištienos patiekalus ruošiančių Kauno kavinių.
– Kas Tau padėjo tobulėti? Ką dar norėtum išmokti, kad pagerintum turimus įgūdžius?
– Žinoma, kulinarijos kursų baigimas yra svarbiausias mano laimėjimas. Ten pasisėmiau naudingų žinių, kaip dirbti didelėje komandoje, susipažinau su šios šalies
virtuve. Kulinarija yra mano hobis, mėgstu šią profesiją, todėl norėčiau pagerinti
savo maisto gaminimo įgūdžius.
68
69
programos Lietuvoje
hh
hh
hh
hh
hh
Siekiant sėkmingos integracijos Lietuvoje, būtina prisiminti, kad nepaisant
visko, verta šioje šalyje investuoti į patį save. Būtina lankyti įvairius organizuojamus kursus, įgyti naujų žinių ir įgūdžių.
Pabėgėlių priėmimo centrui rekomenduotina ir toliau rengti profesinius kursus, kurie yra būtini prieglobstį gavusiems užsieniečiams, norintiems sėkmingai tęsti Integracijos programą Lietuvoje. Pabėgeliai gali lankyti kulinarijos,
padavėjų ir vairavimo įgūdžių kursus, išbandyti jėgas statybose, pamėginti
picų kepėjo ir plaukų kirpėjo amatą ir, žinoma, daugelį kitų profesijų. Šios
profesinio lavinimo pamokos leidžia pagerinti pabėgėlių įgūdžius ir suteikia
galimybę lengviau bei paprasčiau rasti pragyvenimo šaltinį.
Pabėgėlių priėmimo centras ir kitos pabėgėlių Integracijos programoje
dalyvaujančios institucijos turėtų padėti pabėgėliams atskleisti jų pomėgius,
gebėjimus, nurodyti palankiausią profesinę kryptį. Priverstiniai kursai niekada
nepadės pagerinti užsieniečių įgūdžių, nepadidins jų motyvacijos įsitvirtinti
šioje šalyje; dėl šios priežasties pabėgėlių integracijos srityje dirbantiems
specialistams svarbu susieti planuojamus organizuoti profesinius mokymus su
individualiais pabėgėlių norais, jų turima kvalifikacija ir prigimtiniais polinkiais.
Be to, darbuotojams svarbu teikti pirmenybę tiems svetimšaliams, kurie
planuoja susieti gyvenimą su Lietuva, nei užsieniečiams, pasinaudosiantiems
šia šalimi tarsi tarpine sustojimo stotele. Reikia atkreipti dėmesį į migrantus,
aktyviai dalyvaujančius Centro veikloje, lankančius kalbos ir kompiuterinio
raštingumo užsiėmimus.
Pabėgėlių priėmimo centro rengiami susibūrimai tarp senbuvių ir naujųjų
pabėgėlių galėtų pagelbėti, pasikeičiant reikiama ir naudinga informacija, patirtimi bei išgyvenimais. Puikiai šalyje pritapusių migrantų istorijos galėtų būti
geras pavyzdys ką tik atvykusiems į Lietuvą užsieniečiams. Tokie padrąsinimai
ir paskatinimai iš tikrųjų suteiktų nepatyrusiems naujai atvykusiems pabėgėliams jėgų ir pasiryžimo oriai atversti naują gyvenimo puslapį.
– Gal galėtum papasakoti apie savo patirtį ieškant pragyvenimo šaltinio?
Kokių patarimų galėtum duoti PPC, kad pabėgėlių Integracijos programa
būtų efektyvesnė?
– Jis: Tai tikrai sunkus klausimas... Tiesą sakant, turint gerų profesinių gebėjimų
rasti darbą yra lengva. Kalbos barjeras yra didžiausia problema ieškant pragyve-
nimo šaltinio. Man asmeniškai neteko susidurti su sunkumais, kadangi prieš 4–5
metus Lietuvos ekonomika buvo itin klestinti, tačiau dabartinė situacija tikrai nepavydėtina. Naujieji atvykėliai prastai kalba lietuvių kalba, be to, dėl krizės negali
rasti pragyvenimo šaltinio. Turiu draugą afganą, kuris neturi darbo jau 3 metus.
Šalies ekonominiai sunkumai nėra vienintelė problema, kai kurie migrantai patys
neįdeda pakankamai pastangų. Centrui Rukloje norėčiau patarti intensyviau vesti
kalbos, kompiuterinio raštingumo pamokas. Taip pat rengti įvairiausius seminarus
ir kursus, susijusius su darbo paieška, CV ir motyvacinio laiško rašymu. Žinoma,
reikia mokėti puikiai save pristatyti darbdaviui. Ir, svarbiausia, padrąsinti ir paskatinti pabėgėlius imti lankyti profesinius kursus. Būtų puiku atrasti migrantų talentus ir juos naudingai panaudoti.
Ateityje užsienietis planuoja plėtoti karjerą restoranų versle. Pasak užsieniečio,
jeigu pabėgėlis kitoje šalyje randa savo nišą, jis gali būti vertinamas net labiau
negu vietos gyventojas. Pavyzdžiui, užsienietis gali ne tik išmokti puikiai gaminti
lietuviškus valgius, bei ir populiarinti savo šalies tautinių patiekalų receptais, padėti restorano administracijai tobulinti valgiaraštį.
– Ar esi laimingas gyvendamas Lietuvoje?
– Jis: Žinoma, esu patenkintas, čia jaučiuosi saugus ir užtikrintas, juk turiu darbą,
mano atlyginimas yra labai geras. Sunkiai dirbdamas galiu kopti karjeros laiptais!
Mano viršininkas labai patenkintas mano pastangomis – drįsčiau teigti, kad jis yra
net draugiškesnis su manimi nei su lietuviais darbuotojais. Dabartinis mano darbas
tikrai nėra lengvas, bet puikiai apmokamas, tad esu laimingas! Lietuva tapo mano
tėvyne. Jeigu viskas vyks, kaip planuota, su keliais draugais planuojame Vilniuje
atidaryti greito maisto užkandinę. Kaip tik šiuo metu ieškome tinkamiausios vietos
mūsų verslui pradėti.
70
71
PABĖGĖLIŲ ŠEIMOS IŠ UZBEKISTANO PATIRTIS
Lietuvą istorija
Uzbekistano pilietis Manzooras (Manzoor) (vardas pakeistas užsieniečio prašymu) su žmona ir dviem sūnumis (6 ir 9 metų amžiaus) į Lietuvą kaip prieglobsčio
prašytojas atvyko 2007 m.
– Kad jau užsiminei apie šeimą, gal galėtum papasakoti šiek tiek apie save
ir namiškius?
– Jis: Mano vardas Manzooras. Man 39-eri, o žmonai Ramitai – 37-eri metai. Į
Lietuvą atvykau su žmona ir 2 sūnumis prieš 5 metus ir 4 mėnesius iš Uzbekistano.
Dabar sugebu sklandžiai kalbėti savo gimtąja, rusų ir lietuvių kalbomis. Dirbu vienoje Kauno statybų bendrovių.
Užsieniečių veikla Pabėgėlių priėmimo centre
Po šešių Pabradės užsieniečių registracijos centre praleistų mėnesių šios šeimos nariams buvo suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Tik atvykęs į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, vyras pradėjo aktyviai dalyvauti Centro veikloje. Jų vaikai Rukloje turėjo galimybę lankyti mokyklą, pamažu
pradėjo kalbėti lietuvių kalba. Manzooras ir jo žmona Ramita dėjo nemažai pastangų mokytis kompiuterinio raštingumo pagrindų. Iki šiol Manzooras neturėjo
jokio supratimo apie techniką, kompiuterius, nemokėjo naudotis internetu, išsiųsti
elektroninio laiško. Padedamas Centro socialinių darbuotojų jis per 6 mėnesius
išmoko naudotis MS Word, Excel, Power Point programomis. Nors keli pabėgėliai
bandė įtikinti Manzoorą, kad nėra prasmės mokytis lietuviškai, o geriau planuoti
persikelti į Vokietiją ar Norvegiją, vyras nepasidavė įtikinėjimams ir toliau lankė
lietuvių kalbos užsiėmimus. Be to, vyriškis dalyvaudavo Jonavoje ir Kaune rengtuose seminaruose, kuriuose buvo mokoma, kaip gerai parašyti CV, aiškinama
apie Lietuvos darbo rinką, nuosavo verslo kūrimą. Šie tobulinimosi kursai padėjo
jam įgyti žinių ir pasitikėjimo savimi.
Manzooras ir jo žmona Ramita, padedami Pabėgėlių priėmimo centro ir Darbo
biržos darbuotojų, gavo galimybę įgyti profesinį išsilavinimą. Vyras pradėjo mokytis statybininko profesijos, o moteris – kepėjos amato.
– O ką manai apie žmones, prižiūrėjusius Jūsų veiklą? Ar likote patenkintas
šia institucija?
– Ramita: Socialiniai darbuotojai labai draugiškiški ir visada pasiruošę padėti.
Nuostabūs žmonės! Ruklos centre yra daugybė puikių dalykų, kurių niekaip negaliu nustoti liaupsinti. Patinka, kad įstaigos patalpos tvarkingos ir švarios. Gyvendami Centre turėjome galimybę gamintis maistą patys, mums buvo suteiktas būstas,
lankėme daugybę užsiėmimų. Džiaugiausi, kad abu mano vaikai Centro užimtumo
kambaryje gali žiūrėti mažiesiems skirtus filmukus, čia žaisti įvairius žaidimus. Na,
o mes, suaugusieji, galėjome lankyti sporto salę, žaisti tenisą, biliardą ar krepšinį.
Neįtikėtina! Gaila tik, kad prisijungti prie interneto tinklo ribojama, vaikų žaidimų
kambarys atidaromas tik retkarčiais... Dar vienas trūkumas – Rukloje nėra galimybių rasti darbą.
Prieglobstį gavusių užsieniečių integracija savivaldybėje
Pasitaręs su žmona, Manzooras nusprendė apsigyvenimui pasirinkti pažįstamą
vietovę – Kauną. Vaikais taip pat buvo pasirūpinta – mažieji pradėjo lankyti valstybinę mokyklą. Naujam gyvenimui prasidėjus, Manzooras susirado darbą vienoje
statybos įmonių: jis pradėjo dirbti pagalbiniu darbuotoju, o Ramita šeimininkavo
namuose. Taip į šeimos namus pagaliau užklydo truputėlį laimės.
– Manzoorai, papasakokit apie gyvenimą Kaune? Kodėl būtent šį miestą
pasirinkote?
– Manzooras: Kaunas yra antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, todėl čia daugiau galimybių įsidarbinti pramonės ir verslo srityje. Nors šis miestas didelis, tačiau čia gyventi daug pigiau nei Vilniuje. Be to, Kaune gyvena daug pabėgėlių, ir
Raudonasis Kryžius kartu su Pabėgėlių priėmimo centru Rukloje sugeba daugiau
dėmesio skirti čia apsigyvenusiems svetimšaliams. Esu laimingas ir nedrįstu skųstis.
programos Lietuvoje
hh Prieglobstį gavusių užsieniečių šeimoms su vaikais Manzooras ir Ramita
pataria išnaudoti visas galimybes, kad vaikai galėtų lankyti ikimokyklinio ar
mokyklinio lavinimo įstaigas. Tėvai turėtų išnaudoti bet kokią progą gerinant
vaikų užimtumą, nesvarbu, kokie būtų jų ateities planai.
hh Vaikams nuolat reikia dėmesio ir lavinančių užsiėmimų. Kadangi patys pabėgėliai užsiėmę ( jie turi mokytis lietuvių kalbos, lankyti profesinius ir įvairius
kitus kursus), vaikų diena turi būti griežtai suplanuota ir suorganizuota. Pabėgėliams šioje srityje padeda Centro darbuotojai – vaikai nebūna palikti be
priežiūros ar be užsiėmimų tuo metu, kai tėvai lanko kursus ar mokosi.
72
73
hh Pabėgėlių priėmimo centras yra įsikūręs Rukloje, tolokai nuo miesto. Norintiems nusipirkti pigesnio maisto ar drabužių tenka važiuoti į Kauną ar Jonavą.
Be to, beveik visi profesinio rengimo kursai rengiami Kaune.
hh Pabėgėlių priėmimo centrui savo veikloje reikėtų taikyti daugiau naujovių
– ieškoti įvairesnių pabėgėlių motyvacijos kėlimo būdų, atnaujinti mokymų
programas, diegti daugiau naujovių.
hh Pabėgėlių priėmimo centre turėtų būti vykdoma daugiau užsiėmimų su
ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikais.
– Įdomu klausytis Jūsų svajonių. Linkiu didžiausios sėkmės. Tai ką norėtumėte patarti kitiems pabėgėliams?
– Manzooras: Tokio paties likimo žmonėms kaip aš norėčiau patarti išnaudoti
visas Centro teikiamas galimybes. Ir būtinai visada lankyti lietuvių kalbos pamokas. Jei nemokėsite nei rusiškai, nei lietuviškai – nebus jokių galimybių rasti pragyvenimo šaltinį. Lygiai tas pats dėl profesinio išsilavinimo. Jeigu esate darbštus
ir energingas žmogus, nekils jokių sunkumų ieškantis darbo. Tad būkite aktyvūs!
Ateityje užsieniečiai svajoja organizuoti ir plėtoti nuosavą verslą Lietuvą. Taip
pat jie norėtų, kad jų vaikai lankytų mokyklą kartu su lietuviais vaikais.
– Ar jūs esate laimingi būdami šioje šalyje? Palyginkite gyvenimo sąlygas
Lietuvoje ir gimtinėje?
– Manzooras: Lietuva yra maža, tačiau saugi šalis. Moku kalbėti rusiškai, daugelis lietuvių taip pat supranta šią kalbą, tad nekyla jokių keblumų, jei iškyla nesklandumų ar ištinka bėda. Žinoma, jeigu turėčiau galimybę, pavyzdžiui, persikelti
gyventi į Norvegiją ar Vokietiją, greičiausiai ja pasinaudočiau. Juk šiose šalyse gyvenimo sąlygos geresnės. Cha cha cha! Be galo patinka Lietuvoje vasarą, o žmonės
čia iš tiesų draugiški. Gyvenimas šiame krašte 10 kartų geresnis nei mano tėvynėje.
– Gera tai girdėti! Jeigu ne paslaptis, ką planuojate veikti ateityje?
– Manzooras: Neturiu ypatingų svajonių, labiausiai norėčiau, kad mano jauniausiasis sūnus pradėtų lankyti mokyklą, o mes su Ramita turėtume savo verslą.
Kebabų gaminimas būtų kaip tik! Tačiau tam pradėti reikalinga finansinė parama,
mano šeimos biudžeto stabilumas. Galbūt man reikėtų padirbėti keletą mėnesių
Norvegijoje, užsidirbti ir taip atidaryti savo užkandinę? Pagyvensim, pamatysim!
Net ir žmona palaiko mano idėjas.
RAJAN SHARMA INTEGRACIJA SOSTINĖJE
Lietuvą istorija
Jo vardas yra Rajanas Sharma (Rajan Sharma) (užsieniečio prašymu vardas pakeistas), jam 32-eji metai. Rajanas atvyko iš Nepalo kartu su žmona. Jis išsilavinęs,
verslus žmogus. Užsienietis turi magistro laipsnį ir puikai moka anglų kalbą. Į Lietuvą pabėgėlis atvyko ne dėl ekonominių priežasčių. Dėl kai kurių socialinių veiklų
jis sulaukė grasinimų iš komunistų kovotojų. Psichologinis spaudimas buvo toks
didelis, kad Rajanas neištvėrė ir nusprendė išvykti iš savo gimtosios šalies. Tai įvyko maždaug prieš 6 metus.
– Ar galėtum save trumpai pristatyti?
Rajanas: Gerai, mano vardas Rajanas Sharma. Man trisdešimt dveji metai, esu
Nepalo pilietis ir išpažįstu hindu tikėjimą. Jau šešerius metus gyvenu Lietuvoje,
atvykau į Lietuvą prašyti prieglobsčio ir jis man buvo suteiktas. Neseniai atidariau
indų restoraną Vilniaus senamiestyje.
– Tu esi kvalifikuotas, iš verslininkų šeimos, tai kodėl išvykai iš savo šalies
ir atvykai į Lietuvą?
– Rajanas: Tiesą sakant, nenorėjau palikti savo gimtinės. Buvau ten laimingas,
bet per maoistų-komunistų pilietinį karą sulaukiau grasinimų susidoroti dėl savo
socialinės veiklos. Komunistų kovotojai man paskelbė mirties nuosprendį, man
neliko jokio kito kelio, tik pabėgimas, nes vyriausybė taip pat negalėjo apsaugoti
mano gyvybės. Aš palikau savo šalį dėl to, kad apsisaugočiau. Dabar laikai pasikeitė, ir gyvenimas pasikeitė. Lietuvoje gyvenu jau šešerius metus, dabar žinau kokia
čia kultūra, pamačiau daug tradicijų, man patinka lietuvių menas, gražūs ir gausūs
kultūrinai renginiai. Susipažinau su vietos įstatymais, taisyklėmis, viešaja tvarka.
Dabar man patinka gyventi Lietuvoje, liksiu čia visam laikui, nes pradedu jaustis
taip, lyg čia būtų mano antrieji namai.
– Koks yra tavo akademinis išsilavinimas?
Rajanas: Aš baigiau verslo administravimo magistro studijas pripažintame Nepalo universitete.
–Turi gerą išsilavinimą, manau, kad išsilavinimas tau padeda įtvirtinti tavo
verslą Lietuvoje?
– Rajanas: Tiesą pasakius, mano šeimos istorija taip pat susijusi su verslu. Mano
tėvas ir broasliai yra verslininkai. Žinoma, mano žinios ir supratimas yra pagrindiniai dalykai, padedantys man stabilizuoti verslą Lietuvoje, bet taip pat yra ir
motyvacija, stumianti mane į priekį.
74
75
Gyvenimas Užsieniečių registracijos centre
Kai Rajanas atvyko į Lietuvą prašyti prieglobsčio, pabėgėlį apgyvendino Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Jo prieglobsčio procesas buvo atidėliojamas dėl techninių priežasčių, bet pabėgėlis buvo kantrus, negalvojo bėgti iš Lietuvos. Rajanas yra gabus kalboms, greit perpranta kitą kultūrą ir tradicijas. Jis tvirtai
žino, ko gyvenime siekia ir stengiasi realizuoti savo idėjas. Gyvendamas Užsieniečių registracijos centre Rajanas mokėsi lietuvių kalbos, noriai dalyvavo įvairiuose
užsiėmimuose, nekonfliktavo su kitais Centro gyventojais.
Kai Rajano ir jo žmonos prieglobsčio prašymas buvo patenkintas, jis atvyko
gyventi į Ruklą, į Pabėgėlių priėmimo centrą, kad galėtų dalyvauti socialinės Integracijos programoje. Pabėgėlių priėmimo centro personalas ir socialiniai darbuotojai pastebėjo, kad užsieniečiai yra gabūs ir rodo didelį norą integruotis į
Lietuvos visuomenę. Kasdien jis lankė privalomus Pabėgėlių priėmimo centro
organizuojamus lietuvių kalbos, kompiuterinio raštingumo, profesinio orientavimo kursus. Jonavos darbo birža suteikė galimybę užsieniečiui lankyti buhalterijos
kursus ir įgyti profesiją.
– Po prieglobsčio patvirtinimo išvykai į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje. Koks gyvenimas ten?
– Rajanas: Rukloje gyvenau maždaug vienerius metus. Tai buvo tikrai geras
laikas. Ten man buvo suteiktos visos sąlygos, kurių man reikėjo, kad galėčiau gerai
gyventi. Geriausias dalykas PPC Rukloje buvo tas, kad personalas ir socialiniai darbuotojai buvo labai malonūs ir padėjo visokeriopai, jeigu kildavo kokių problemų.
Centre suteikiama daug įvairių galimybių, kuriomis pasinaudojus, galima išmokti
daug naujų dalykų, bet daugiausia vis dėl to priklauso nuo asmenybės. Per vienerius metus, kol gyvenau PPC Rukloje, išmokau gerai kalbėti lietuviškai. Galėjau
lankyti buhalterijos kursus ir net gavau diplomą. Ten gyvendamas sutikau žmonių,
kurie gyveno Centre ne pirmus metus, o antrus ar trečius, bet jie vis dar nemokėjo
lietuvių kalbos. Galiu pasakyti tik tiek, kas neturi noro kažką daryti, niekas jiems
nepadės. Aš esu visiškai patenkintas savo laiku, praleistu PPC Rukloje.
– Iš Tavo pasakojimo supratau, kad PPC Rukloje pabėgėliams yra suteikiamos visos galimybės ir ten nekyla jokių problemų?
– Rajanas: Kol jie gyvena PPC Rukloje, nemačiau jokių problemų. Žinoma, jeigu
žmonės ten gyvena ir nesistengia tobulėti ar tobulinti savo gebėjimų, tada ateityje jie turės problemų ieškodami darbo ir prisiderindami prie naujos aplinkos ir
bendruomenės.
Pasibaigus socialinės integracijos laikotarpiui Centre, užsieniečio prašymu integracijos procesas pratęstas Vilniuje. Kadangi jis gerai šneka lietuviškai, prieglobstį
gavusiam užsieniečiui nebuvo sunku rasti darbą. Padirbėjęs restorane, prekybos
centre, Rajanas nusprendė, kad Vilnius – puiki vieta įgyvendinti savo svajonę. Jis
atidarė indišką restoranėlį Vilniaus senamiestyje. Pirmaisiais mėnesiais buvo sunkumų dėl reklamos trūkumo. Rajanas Sharma dirbo sunkiai, gerino maisto kokybę ir stengėsi, kad gaminami patiekalai būtų kuo panašesni į indiškus. Šiuo metu
restoranas jau turi nuolatinių klientų, tiek lietuvių, tiek užsieniečių. Rajanui puikiai
sekasi ir jis vėl kuria planus, kaip pradėti dar vieną verslą.
– Papasakok apie gyvenimą Vilniuje. Kodėl nusprendei atvykti gyventi į
Vilnių? Koks pagrindinis iššūkis įsitvirtinant čia?
– Rajanas: Čia man sekasi labai gerai, viskas vyksta beveik taip, kaip ir tikėjausi.
Vis dar kovoju už savo gerovę, bet jau turiu teigiamų rezultatų, vadinasi, judu teisinga linkme. Iš pradžių turėjau problemą, negalėjau rasti darbo. Laikinai dirbau
keliuose restoranuose, keletą mėnesių prekybos centre, bet svajojau įkurti savo
įmonę. Tai nebuvo taip lengva. Man reikėjo sužinoti daug techninės informacijos, kad galėčiau tinkamai pasirūpinti savo verslu. Supratau, kad gera idėja verslui
pradėti būtų atidaryti indiško maisto restoraną. Vieną tokį nusipirkau, nors jis ir
buvo uždarytas. Keletą dalykų pakeičiau ir atidariau jį iš naujo. Padariau viską, ką
galėjau, kad tik pagerinčiau maisto kokybę. Žinoma, stengiausi kuo daugiau pasireklamuoti. Taigi dabar mano verslas auga diena iš dienos. Vilnius – daugiakultūris
miestas ir, žinoma, ekonominio judėjimo centras. Čia yra daugiau galimybių verslui
negu kituose miestuose, štai kodėl nuo pat pradžios aš planavau gyventi Vilniuje.
Visada tikėjau, kad sunkus darbas atneš gerų rezultatų. Todėl aš džiaugiuosi.
programos Lietuvoje
hh
hh
hh
hh
Užsieniečiams trūksta motyvacijos, tačiau ji priklauso nuo paties užsieniečio
norų ir planų;
Stengtis kuo greičiau išmokti lietuvių kalbą, lankyti visus PPC organizuojamus
mokymus;
Kuo greičiau pagal galimybes įsigyti profesiją ir susirasti darbą;
Dalyvauti kultūriniame Lietuvos gyvenime.
76
77
– Esi vienas iš sėkmingai Lietuvoje įsikūrusių pabėgėlių, ką galėtum patarti
kitiems pabėgėliams?
– Rajanas: Mano gyvenimas gerėja, turiu vilties, kad ateityje seksis dar labiau.
Norėčiau pasakyti kitiems pabėgėliams, kad sunkus darbas, ryžtas ir kantrybė yra
sėkmės pagrindas. Dar vienas dalykas – žmonės turėtų būti dinamiški. Esi pabėgėlis, atvykęs iš kitos šalies ir bendruomenės, tad reikia pozityviai priimti naują
aplinką, kultūrą ir tradicijas. Reikia išmokti vietinę kalbą, daug dalykų priklauso ir
nuo paties savęs. Jeigu žinai laiko ir galimybės vertę, tau gali pasisekti visur.
hh Pratęsti integracijos laikotarpį užsieniečiams, kurie nepatenka į pažeidžiamų
asmenų grupę, savivaldybėje;
hh Padėti užsieniečiams spręsti iškilusius klausimus ir problemas po integracijos
laikotarpio.
– Tavo nuomone, kokia yra pagrindinė problema pabėgėliams integruotis
į lietuvių visuomenę? Ką reikėtų keisti, kad integracija būtų lengvesnė?
– Rajanas: Konkrečiai galiu įvardyti keletą dalykų. Pirmiausia, Lietuvos institucijos ne taip lengvai, kaip norėtųsi, suteikia galimybę turėti savo verslą žmonėms
iš trečiųjų šalių, įskaitant ir pabėgėlius. Antra, ne visi pabėgėliai yra išsilavinę ir
kvalifikuoti, taigi jiems ne taip lengva susirasti darbą. Vienerių metų integracijos
periodo dažniausiai būna per mažai. Ir galiausiai trečia, po integracijos periodo
pabėgėliai yra visiškai ignoruojami visų valstybinių įstaigų.
Užsienietis pastebėjo, kad Lietuvoje tikrai galima gyventi ir kitataučiui. Yra sukurtos sąlygos kurti verslą, dirbti, mokytis. Lietuvos žmonės jam pasirodė tikrai tolerantiški, draugiški, norintys padėti užsieniečiui įsikurti svetimoje aplinkoje. Rajanas planuoja Lietuvoje pasilikti visam laikui. Dabar jis intensyviai dirba norėdamas
sukurti dar vieną verslą. Prieglobstį gavęs užsienietis planuoja Vilniuje atidaryti
indiškų prieskonių parduotuvę.
– Kai pirmą kartą atvykai į Lietuvą, ar Tau nebuvo sunku?
– Rajanas: Žinoma, kai atvyksti į naują šalį, naujoje vietoje susiduri su daugybe problemų vien dėl to, kad jautiesi svetimas naujoje visuomenėje, nepažįstama
kultūra ir tradicijos. Tačiau po truputį viskas iš lėto dėliojasi į savo vietas. Man
buvo taip pat – iš pradžių didelė kliūtis buvo kalbos nemokėjimas, todėl suteikiau
pirmenybę kalbos mokslams, ir man pasisekė.
– Kokie yra Tavo ateities planai?
– Rajanas: Dabar aš rūpinuosi savo restorano „sėkmingu gyvavimu“, ir po truputį, kai atsiranda daugiau laisvo laiko, galvoju apie indiškų produktų parduotuvės atidarymą.
– Tai reiškia, kad nori pasilikti Lietuvoje ilgam?
– Rajanas: Taip, iš visų jėgų stengiuosi įsitvirtinti Lietuvoje ilgam.
RAHMANO SĖKMĖ
Lietuvą istorija
Rahmanas (Rahman) (vardas pakeistas pagal jo prašymą) yra 32-ejų metų nevedęs išsilavinęs afganistanietis. Atvykęs į Lietuvą 2009 m. lapkritį, jis prašėsi prieglobsčio. Rahmanas atvyko čia saugodamas savo gyvybę, nes jo gimtojoje šalyje
Afganistane vyko ginkluoti konfliktai. Visi Rahmano šeimos nariai buvo turtingi,
puikiai išsilavinę. Pats pabėgėlis keletą metų gyveno Kabule, ten studijavo, išmoko
anglų kalbos. Po studijų grįžęs į savo gimtąjį miestą, jis sulaukė primygtinio raginimo prisijungti prie teroristų grupuotės. Rahmanas turėjo du pasirinkimus – prisijungti prie jos arba bėgti iš šalies. Jis nusprendė bėgti iš šalies, nes nenorėjo būti
teroristas.
– Papasakok man truputį apie savo praeitį Afganistane, o tada pasikalbėsime apie šių Tavo dienų gyvenimą Lietuvoje.
– Rahmanas: Afganistanas jau seniai kenčia nuo nuolatinių ginkluotų konfliktų
ir pilietinio karo, taigi koks paprasto žmogaus gyvenimas ten gali būti? Kiekviena
diena ten buvo gyventa su baime. Bet kada galėjau būti nužudytas Talibano kovotojų arba JAV pajėgų, jie naudoja raketas, kurios kartais nepataiko į numatytus
taikinius, tada žūva daug nekaltų žmonių. Kasdien galvojau, kad vienąkart nelaimė
gali nutikti ir mano šeimai. Aš normalus žmogus, man nepatinka karas ir smurtas,
ir kadangi man grėsė pavojus, pabėgau iš savo šalies. Savo šeimą palikau ne savo
noru.
78
79
– Ar tu buvai vedęs Afganistane?
– Rahmanas: Ne, aš vis dar vienišas.
– Ar kiti Tavo šeimos nariai gyvena Afganistane?
– Rahmanas: Vienas brolis gyvena Maskvoje, o kitas – Kabule. Mano tėvai gyvena mano gimtajame mieste.
– Ar tėvų gyvybei dar ir dabar gresia pavojus?
– Rahmanas: Tėvai jaučia didelį psichologinį spaudimą, nes talibai kartais ateina į mūsų namus, jie klausinėja apie mane, gąsdina tėvus sakydami, kad ir kiek aš
slapstyčiausi, jie vis tiek vieną dieną mane ras ir skirs mirties bausmę už vengimą
paklusti jiems.
– Tai reiškia, kad negali grįžti į savo namus ir netgi į savo gimtą ją šalį?
– Rahmanas: Ne, kol kas negaliu to net įsivaizduoti. Galbūt tolimoje ateityje, kai
Afganistane bus saugu.
Kai pirmą kartą Rahmanas atvyko į Lietuvą, jis buvo suimtas ir apgyvendintas
Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Po 6 savaičių Rahmanas buvo perkeltas
į atvirą zoną Užsieniečių registracijos centre. Centre Pabradėje jis praleido apie 8
mėnesius, kol LR Migracijos departamentas nagrinėjo jo prašymą dėl prieglobsčio. Rahmanas pradėjo lankyti lietuvių kalbos pamokas, kurias organizavo Dienos
centras. Paprastai kiti prieglobsčio prašytojai atsisako lankyti mokymus, kol nebus
aišku, ar prašymas prieglobsčiui bus patenkintas.
Lietuva yra pirmoji šalis, kurioje Rahmanas paprašė prieglobsčio. Jis labai tikėjosi, kad jo prašymas dėl prieglobsčio bus patenkintas, nes Lietuvoje jis jautėsi
saugiai. Dauguma su Rahmanu atvykusių draugų užsieniečių pabėgo į Vakarų Europą, nesulaukę patvirtinimo iš Migracijos departamento. Rahmanas buvo kantrus, ir 2010 m. birželio mėnesį jo prašymas buvo patvirtintas.
– Koks buvo Tavo gyvenimas Užsieniečių registracijos centre Pabradėje?
Kur tu gyvenai, kol LR Migracijos departamentas svarstė prieglobsčio prašymą?
– Rahmanas: Apie šešias savaites buvau sulaikytas. Buvau labai nuliūdęs, jaudinausi, bet, kai mane perkėlė į „atvirą“ pastatą, gyvenimas tapo lengvesnis ir laisvesnis. Pradėjau lankyti Dienos centrą, ten organizuojamus lietuvių kalbos kursus,
dalyvavau įvairiuose užsiėmimuose. Man patiko gyventi URC Pabradėje. „Caritas“
ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija organizavo daug ekskursijų į gražiausias
Lietuvos vietas. Aš pamačiau Nidą, Palangą, Klaipėdą, Druskininkus ir kitas nuostabias Lietuvos vietas. Nuo to laiko man pradėjo patikti Lietuvos gamta, kultūra, tradicijos, jūsų žmonės. Nusprendžiau, kad Lietuva – mano svajonių išsipildymo šalis.
– Kaip jauteisi, kai Tavo prieglobsčio prašymas buvo patenkintas Lietuvos
Migracijos departamente?
– Rahmanas: Žinoma, buvau labai laimingas, esu dėkingas Migracijos departamentui už tai, kad padėjo man išsaugoti gyvybę ir patenkino mano prašymą.
Užsieniečio veikla Pabėgėlių priėmimo Centre
Gavęs prieglobsčio patvirtinimą, Rahmanas persikraustė į Pabėgėlių priėmimo
centrą Rukloje, kad galėtų dalyvauti Integracijos programoje. Būdamas komunikabilus ir socialus jis greitai susibendravo su personalu ir socialiniais darbuotojais.
Dalyvavo visuose Centro organizuojamuose renginiuose, ekskursijose, domėjosi
Lietuvos tradicijomis. Rahmanas buvo nusiteikęs savo ateitį sieti su Lietuva, todėl
pasinaudojo visomis galimybėmis, atsakingai ir rimtai mokėsi kalbos ir kompiuterinio raštingumo pradmenų. Centre įgyvendinamas projektas suteikė jam galimybę
dirbti žurnalistu moderatoriumi, rašyti straipsnius ir taip informuoti visuomenę
bei kitus užsieniečius. Kiek pasimokęs, jis iš karto išlaikė pirmos kategorijos valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminą. Rahmanas
yra dinamiškas žmogus. Jis greitai prisitaikė prie aplinkos, prie kitos kultūros ir tradicijų, išmoko naują kalbą.
– Po to, kai buvo patenkintas Tavo prieglobsčio prašymas, tu atvykai į Ruklą dalyvauti Integracijos programoje? Kaip tau sekėsi PPC Rukloje?
– Rahmanas: Dar prieš atvykstant į Ruklą aš daug girdėjau apie tą vietą iš savo
draugų. Girdėjau, kad ten geros sąlygos, vyksta mokymai, reikalingi darbui, ten
dirba draugiškas kolektyvas, paslaugūs socialiniai darbuotojai. Kai nuvykau ten,
savo akimis įsitikinau, kad visa tai tiesa. PPC yra kiek tolėliau nuo miesto, tai tylu,
bet vis dėl to ten yra daug veiklos, galima turiningai praleisti laiką. Apgyvendinimo sąlygos tikrai geros, viskas puikiai pritaikyta. Man patiko ten gyventi nuo
pat pirmos dienos. Maždaug vienerius metus gyvenau ten ir niekada nesijaučiau
nuobodžiai. Per laiką, kurį praleidau ten, aš išmokau lietuvių kalbos, lankiau kompiuterinio raštingumo kursus ir profesinius mokymus. Esu labai patenkintas laiku,
praleistu PPC Rukloje.
– Ką manai, ar Ruklos pabėgėlių priėmimo centras turi svarbią reikšmę padedant pabėgėliams integruotis ir įsitvirtinti Lietuvoje?
– Rahmanas: Pabėgėlių priėmimo centras man asmeniškai padėjo pradėti naują gyvenimą čia, Lietuvoje. Dėl kitų pabėgėlių negaliu pasakyti, tik vieną žinau, jeigu pabėgėlis neturi jokio noro kažką daryti, tada PPC tikrai negali niekuo padėti.
Pabėgėlių priėmimo centras suteikia visas įmanomas technines, materialines ir finansines paramas, bet pats pabėgėlis turi sugalvoti būdą, kaip jomis pasinaudoti.
80
81
Po vienerių metų gyvenimo ir veiklos Rukloje Rahmanas Integracijos programą
pabaigė Jonavoje. Dėl jo sugebėjimų, mokėjimo bendrautasi ir lietuvių kalbos žinių pabėgėlis jau turi darbą. Jis dirba su neįgaliais žmonėmis Rukloje ir turi ateities
planų.
– Dabar Tu jau kalbi lietuviškai. Kaip manai, lietuvių kalbos mokėjimas padėjo rasti darbą?
– Rahmanas: Taip, dabar galiu kalbėti lietuviškai, jau išlaikiau pirmos kategorijos valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Vietinė kalba visada labai svarbi ieškant
darbo, tai labai padeda, jeigu gali suprasti, ką kalba žmonės ir jiems atsakyti. Taip
pat kalba naudinga, nes gali susirasti draugų, gali pritapti tave supančioje bendruomenėje. Aš jau susiradau darbą, dirbu su neįgaliais žmonėmis Rukloje, turiu
su jais bendrauti lietuviškai.
programos Lietuvoje
hh
hh
hh
hh
Pabėgėliai turi būti labiau aktyvūs ir daug dirbti;
Mokytis lietuvių kalbos;
Įsigyti specialybę;
Ieškotis darbo ir negyventi iš pašalpų.
– Kokie yra pagrindiniai sunkumai pabėgėliams įsikurti Lietuvoje?
– Rahmanas: Pabėgėlis yra toks žmogus, kuris yra ne savo gimtojoje šalyje,
jis siekia prieglobsčio svetimoje valstybėje. Naujoje šalyje, svetimoje bendruomenėje, tarp nepažįstamų žmonių visada būna daug sunkumų dėl bendravimo,
skirtingų kultūrų ir tradicijų, taip pat supratimo apie taisykles ir įstatymus, tada
būna sunku susirasti darbą ir pan. Taigi pabėgėliai turi būti aktyvesni, jiems reikia
daugiau dirbti, kad sėkmingingai integruotųsi naujoje šalyje. Lietuva taip pat turi
problemų dėl pabėgėlių, bet taip yra visur.
hh Vykdyti kuo daugiau veiklų, supažindinančių užsieniečius su Lietuva ir jos
tradicijomis;
hh Inicijuoti Pabėgėlių priėmimo centre gyvenančių užsieniečių pašalpų padidinimo procedūrą;
hh Pabėgėlių priėmimo centre organizuoti Konstitucijos pagrindų kursus.
– Tu praleidai nemažai laiko Užsieniečių registracijos centre Pabradėje ir
Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Ar ten susidūrei su kažkokiomis problemomis, neigiamais dalykais, galbūt kažką reikėtų pakeisti?
– Rahmanas: Norėčiau pasakyti savo nuomonę atvirai. Pabradėje, Užsieniečių
registracijos centre, „atvirame“ pastate yra geriau negu „uždarame“, tačiau ten yra
keletas apribojimų, pavyzdžiui, prieglobsčio prašytojai turi grįžti iki 24 valandos.
Prieglobsčio prašytojai, kurių prašymus jau patenkino Lietuvos Migracijos departamentas, ir tie, kas turi „Prieglobsčio korteles“, yra legalūs gyventojai, bet kodėl
jie turi grįžti iki 24 valandos? Mano nuomone, tai yra asmens laisvės suvaržymas.
„Uždarame“ pastate infrastruktūra yra blogesnė. Ten trūksta saugumo. Prieglobsčio prašytojai nėra nusikaltėliai, bet kodėl jie turi jaustis kaip suimti? Nepaisant
visų problemų, Dienos centro paslaugos labai geros. Socialiniai darbuotojai draugiški ir labai padeda. Pabėgėlių priėmimo centre nemačiau jokių problemų, tik
Centras įsikūręs tolokai nuo miesto. Gyvendamas Centre pastebėjau, kad nedirbančiam užsieniečiui neužtenka pašalpos maistui.
Prieglobstį gavęs užsienietis dalyvaudamas socialinės Integracijos programoje
labai domėjosi Lietuvos kultūra, tradicijomis, gamta, šventėmis. Jis dalyvaudavo
Centro organizuojamose kelionės, didžiulį įspūdį jam padarė Lietuvos gamta, parkai, pilys. Rahmanas planuoja visam laikui pasilikti Lietuvoje. Ateityje nori pradėti
savo verslą.
– Rahmanai, kokie yra Tavo ateities planai?
– Rahmanas: Man patinka ši šalis, noriu čia pasilikti visam laikui. Ateityje gal
turėsiu savo verslą, tiesą sakant, noriu pradėti jau greitai, todėl dabar stengiuosi
įvertinti rinką. Noriu pradėti kažką išskirtinio.
– Kaip atvykai į Lietuvą prašyti prieglobsčio? Ar Tavo tikslas buvo čia atvykti?
– Rahmanas: Tiesą sakant, iš pradžių tai nebuvo mano pasirinkta šalis, bet čia
atvykęs, susižavėjau šia šalimi ir jos žmonėmis.
– Koks buvo pirmas įspūdis atvykus pirmą kartą į Lietuvą?
– Rahmanas: Atvykau čia nelegaliai, tiesiog kirtau Lietuvos ir Baltarusijos sieną.
Pasienyje mane ir 3 draugus sučiupo Lietuvos pasieniečiai. Žinoma, mes labai išsigandome. Galvojome, kad pasieniečiai elgsis su mumis žiauriai, juk kirtome sieną
nelegaliai. Manėme, kad jie ilgam pasodins mus į kalėjimą, bet viskas baigėsi gerai.
Pasieniečiai mus nuvedė į savo biurą, liepė nebijoti ir papasakoti tiesą. Kadangi
vertėjas vėlavo, pasieniečiai davė mums maisto. Vienas jų patarė mums prašyti
prieglobsčio. Iš pasieniečių elgesio supratau, kad Lietuvos žmonės yra labai geri ir
82
83
humaniški. Kai mes užpildėme visus reikiamus prieglobsčio prašytojo dokumentus, pasieniečiai nuvežė mus į Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje. Buvome
sulaikyti 6 mėnesius, kol mūsų prieglobsčio prašymą patenkino LR Migracijos departamentas.
NELYDIMI NEPILNAMEČIAI
Lietuvą istorija
Pabėgėlis Safiqas (Safiq) atvyko į Lietuvą 2004 m. prašyti prieglobsčio. Tada
jam buvo 17 metų, jis atvyko vienas – be tėvų ir giminaičių. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nelydimi nepilnamečiai, prieglobsčio prašytojai, gauna valstybės
globą. Jie yra apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Užsienietis kilęs
iš Kandaharo miesto Afganistane. Prieglobstį gavęs užsienietis turi dvi seseris ir
vieną brolį, visi jie jaunesni. Safiqas savo šalyje baigė septynias klases, profesijos
neturi. Kadangi šalyje vyksta karas ir yra nesaugu, užsienietis turėjo palikti savo
tėvynę ir šeimą.
– Safiqai, ar galėtum papasakoti, koks buvo Tavo gyvenimas gimtojoje šalyje, Afganistane?
– Safiqas: Aš esu kilęs iš Kandaharo miesto Afganistane. Jau nuo senų laikų ten
neramu. Mano gyvenimas buvo geras ir laimingas iki tol, kol Talibano kariai mane
pagrobė. Šis įvykis pakeitė visą mano gyvenimą, aš turėjau palikti savo šalį, namus,
šeimą. Man labai pasisekė, kad atvykau į saugią vietą, kur galiu planuoti savo ateitį,
bet labai jaudinuosi dėl savo šeimos Afganistane.
– Kiek narių yra Tavo šeimoje? Ar jie saugūs Afganistane dabar?
– Safiqas: Aš turiu tėvus, taip pat dvi seseris ir vieną brolį, jaunesnius už mane.
Kai pabėgau iš šalies, tėvai sunerimo dėl mano jaunesniojo brolio. Jie išsigando,
kad ta pati istorija nepasikartotų su broliu, todėl persikraustė į Kabulą. Tikiuosi,
kad mano šeimos nariai Kabule yra saugūs.
Užsieniečio veikla Pabėgėlių priėmimo Centre
Gyvendamas Pabėgėlių priėmimo centre Safiqas pradėjo uoliai mokytis lietuvių kalbos ir kompiuterinio raštingumo pradmenų, dalyvaudavo seminaruose,
ekskursijose po Lietuvą. Tai padėjo Safiqui susipažinti su nauja kultūra. Užsienietis
pradėjo lankyti J. Stanislausko pagrindinę mokyklą, tačiau Safiqas mokyklos nebaigė, nes labai trūko lietuvių kalbos žinių. Gyvendamas Centre pabėgėlis turėjo
galimybę dalyvauti įvairiuose mokymuose ir kuriam laikui įsidarbinti toje įmonėje,
kur mokėsi. Jis planavo pasilikti Lietuvoje. Sulaukęs aštuoniolikos metų, pabėgėlis
jau gerai kalbėjo lietuviškai. Jis išlaikė valstybinį lietuvių kalbos I kategorijos egzaminą ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminą.
– Ar buvai patenkintas savo gyvenimu Pabėgėlių priėmimo centre?
– Safiqas: Taip, buvau labai patenkintas, tai buvo tarsi antri mano namai, o kolektyvas ir socialiniai darbuotojai – šeimos nariai. Dėl šilto ir artimo bendravimo su
darbuotojais bei kitais pabėgėliais pasijaučiau taip, lyg nebesirgčiau „namų liga“.
Safiqo tolesnė integracija vyko Kaune, kur jis ir norėjo gyventi. Šiame mieste jau gyveno daug pažįstamų afganų. Safiqas mokėjo lietuvių kalbą, todėl jam
buvo lengviau rasti darbą ir vietinių draugų lietuvių. Safiqas yra labai draugiškas
ir geros širdies vaikinas, taigi dabar jis turi daug draugų lietuvių. Iš pradžių, kai
tik jis atvyko gyventi į Kauną, keletą mėnesių jis buvo bedarbis, tačiau stropiai
mokėsi, nes norėjo tinkamai pasiruošti valstybiniam antros kategorijos lietuvių kalbos egzaminui. Jis išlaikė egzaminą iš pirmo karto, o paskui pradėjo ieškoti darbo.
Mokėdamas kalbą jis labai greitai gavo darbą viename iš restoranų, kur išdirbo
maždaug vienerius metus. Vėliau jis dirbo greitojo maisto parduotuvėje, kurios
savininkas buvo turkas. Safiqas laikas nuo laiko dirbo įvairius darbus, net ir tada,
kai Lietuvoje buvo ekonominė krizė. 2008-ųjų pradžioje jis ėjo pardavimo vadybininko pareigas „Senukų“ parduotuvėje, vėliau „Mega“ prekybos centre Kaune.
Ten dirbo iki 2011-ųjų pabaigos. Jis įgijo daug patirties dirbdamas įvairius darbus,
o atėjus laikui, nusprendė panaudoti tą patirtį savo versle. Užsienietis beveik baigė tvarkyti visus reikiamus dokumentus ir greitai atidarys mažą bei jaukią greito
maisto parduotuvėlę Kaune. Prieš investuodamas savo pinigus į šį verslą jis gerai
apgalvojo visus rizikos veiksnius, taigi yra tikras, kad jam pasiseks.
– Kokie yra Kaune gyvenantys žmonės? Ar jie draugiški, tolerantiški užsieniečiams?
– Safiqas: Daug kartų girdėjau, kad kauniečiai nėra labai draugiški ir tolerantiški
užsieniečiams, bet, mano manymu, taip nėra. Jau 6 metus gyvenu Kaune ir iki šiol
84
85
nebuvo jokių problemų, niekada nebuvau diskriminuojamas dėl odos spalvos,
tautybės ar religijos. Turiu daugybę draugų lietuvių. Vienas draugas lietuvis man
netgi padėjo rasti darbą „Senukuose“. Dirbau kartu su lietuviais, ir visi jie buvo
draugiški.
programos Lietuvoje
hh
hh
hh
hh
hh
Centre suteikiama daug galimybių integruotis į Lietuvos visuomenę, tik užsieniečiai ne visada jomis pasinaudoja. Siekiant sėkmingos integracijos, būtina
išnaudoti visas teikiamas galimybes.
Pabėgėlis privalo būti iniciatyvus;
Lankyti visus užsiėmimus, ypač lietuvių kalbos;
Domėtis integracijos tvarka ir jos laikytis;
Suteikti kuo daugiau informacijos kitiems, ką tik atvykusiems užsieniečiams,
pasidalyti su jais patirtimi.
– Kaip manai, ar tos pagalbos ir paramos, kurią teikia Pabėgėlių priėmimo
centras, užtenka nelydimam nepilnamečiui, prieglobsčio prašytojui?
– Safiqas: Manau, kad taip, bet daug kas priklauso ir nuo paties prieglobsčio
prašytojo. Centre yra daug galimybių visiems prieglobsčio prašytojams, tačiau
kad jie galėtų susikurti geresnį gyvenimą, reikia įdėti daug pastangų. Jie turi stengtis išnaudoti kiekvieną galimybę.
hh
hh
hh
hh
Nustatyti griežtą tvarką dėl lietuvių kalbos užsiėmimų lankymo;
Organizuoti kuo daugiau susitikimų su visuomene;
Teikti psichologinę ir teisinę pagalbą Pabėgėlių priėmimo centre;
Daugiau domėtis užsieniečio pragyvenimo šaltiniais.
– Kokios pagalbos sulaukei iš darbuotojų?
– Safiqas: Galėjo būti daug blogiau, jeigu nebūčiau galėjęs kalbėti ir suprasti
lietuviškai. Iš pradžių buvo kiek sunkoka rasti gerą darbą, bet iškart gauti gerą
darbą aš ir nesitikėjau, pradėjau dirbti mažoje parduotuvėlėje, bet žvalgiausi, ieškojau geresnių variantų. Žinoma, Pabėgėlių priėmimo centras vis dar teikė man
reikalingą paramą, taigi nebuvo jokių sunkumų Kaune.
Atvykęs į Lietuvą užsienietis nežinojo, ar tikrai jo tolesnis gyvenimas bus Lietuvoje. Apie Lietuvą užsienietis nieko nežinojo. Tačiau pagyvenęs Lietuvoje, Safiqas
suprato, kad čia yra galimybės apsigyventi, dirbti ir kurti ateities planus, pavyzdžiui, atidaryti mažą, jaukią, naujo stiliaus greito maisto parduotuvę Kaune. Užsienietis norėtų tokių parduotuvių įkurti ir kituose miestuose.
– Koks buvo Tavo pirmas įspūdis ir nuomonė, kai atsidūrei Lietuvoje?
– Safiqas: Buvau labai išsigandęs, kai pasieniečiai mane sulaikė. Galvojau, kad
dabar tikrai atsidursiu kalėjime, bet taip neatsitiko, su manimi pareigūnai visą laiką
elgėsi maloniai. Jie pakvietė vertėją ir visko manęs išklausinėjo. Vertėja pasakė, kad
neturėčiau jaudintis – esu saugioje šalyje. Ji patarė prašyti prieglobsčio ir pasakė,
kad manęs atgal neišsiųs. Labai apsidžiaugiau ir dėkojau dievui. Po to atvykau į
Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
– Kaip manai, ar tavęs laukia gera ateitis Lietuvoje?
– Safiqas: Kad susikurčiau gerą ateitį, reikia įdėti daug pastangų. Nenoriu meluoti, tad pasakysiu, jog kartą buvau apsigalvojęs – norėjau išvažiuoti iš Lietuvos į
Vokietiją ir ten įsikurti, tačiau supratau, kad ten nebus taip lengva, kaip aš maniau
ir kaip pasakojo kiti. Supratau, kad man geriau Lietuvoje pradėti kurti savo verslą
ir ateitį. Galvoju likti čia visam laikui.
– Kokie Tavo ateities planai?
– Safiqas: Turiu daug planų. Noriu daug ką pasiekti gyvenime, tačiau mano
norai yra žemiški ir realūs. Netikiu fantazijomis, pasitikiu tik savo jėgomis ir tikiuosi,
kad mane lydės sėkmė. Noriu atidaryti mažą, jaukią, naujo stiliaus greito maisto
parduotuvę Kaune. Jau beveik viskas yra paruošta tam. Jeigu man seksis šiame
versle, tada bandysiu išplėsti jį ir kituose miestuose. Bet tai vėliau, ateityje.
– Ar Tau kas padeda pradėti naują verslą?
– Safiqas: Šiuo metu man nebereikia jokios pagalbos. Noriu padaryti tai pats,
be kitų pagalbos.
86
87
YAMOS INTEGRACIJA SOSTINĖJE
Lietuvą istorija
Jo vardas – Yama, dabar jam – 26-eri metai. Nuo mažens savo gimtajame krašte jis matė tik karą ir ginkluotus susirėmimus. Būdamas jaunuolis jis paliko savo
tėvynę ir 2009 m. gruodį atvyko į Lietuvą prašyti prieglobsčio. Kartu su juo iš
Afganistano atvyko dar penki žmonės. Yama puikiai kalba angliškai, taip pat moka
urdu kalbą, gali susikalbėti hindi kalba.
Paprašęs prieglobsčio, užsienietis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Jis visada laikėsi vidaus taisyklių, nuo pat pirmų dienų pradėjo lankyti lietuvių kalbos pamokas, dalyvaudavo daugelyje užsiėmimų, ekskursijų,
kurias organizavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Po trijų mėnesių gyvenimo URC Pabradėje, nesulaukęs sprendimo iš LR Migracijos departamento, jis išvyko į Švediją ir ten pasiprašė prieglobsčio. Švedijoje jo prašymas buvo atmestas,
nes jo prieglobsčio prašymo klausimas jau buvo svarstomas Lietuvoje. Taigi jam
teko grįžti į Lietuvą. Netrukus Migracijos departamentas patenkinto jo prašymą ir
suteikė papildomą apsaugą.
– Kai atvykai į Lietuvą pirmą kartą ir paprašei prieglobsčio, sakei, kad norėtum visam laikui čia pasilikti, kad Lietuva tau patinka, bet po kelių savaičių
pabėgai į Švediją. Kodėl staiga persigalvojai ir išvykai ten?
– Yama: Tada padariau klaidą, mane suklaidino draugai, visai nepagalvojau
apie savo stabilią ateitį. Esu dėkingas Migracijos departamentui, kad vis dėl to
suteikė man prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvoje.
Gavęs prieglobstį Lietuvoje, užsienietis buvo perkeltas gyventi į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje. Ten jis aktyviai lankė lietuvių kalbos pamokas, užsiėmimus
kompiuterių klasėje, darbo paieškos kursus, vykdavo į visas organizuojamas ekskursijas, dalyvaudavo renginiuose. Jis jau mokėjo keletą kalbų, ir dar gerai išmoko
kalbėti lietuviškai. Jonavos darbo biržos specialistai padėjo, kad užsienietis įgytų
pastatų apšiltintojo specialybę. Yamai gyvenant Pabėgėlių priėmimo centre, pasitaikė galimybė išvykti į karinę misiją Afganistane su Lietuvos kariuomenės Taikos
palaikymo padaliniu ir ten vertėjauti. Užsienietis buvo geriausiais kandidatas iš
kelių kitų pasiūlytų pabėgėlių.
Grįžus iš misijos Afganistane, užsieniečiui buvo pasiūlytas darbas Vilniuje. Yamos integracija tęsėsi sostinėje. Dažniausiai pabėgėliai iš Afganistano renkasi Kauną, nes ten jau yra apsistoję žmonių iš Afganistano, bet Yama pasirinko Vilnių. Jis
nenori apsiriboti vien jam artima bendruomene, o nori gyventi naujoje visuomenėje kartu su visais žmonėmis iš skirtingų bendruomenių.
– Kodėl pasirinkai Vilnių, o ne Kauną, kur gyvena nemažai afganų pabėgėlių? Ar tau nebūtų buvę lengviau būti su žmonėmis iš gimtosios šalies?
– Yama: Vilnius yra sostinė, tai daugiakultūris miestas, didžiulis mokslo, verslo,
politikos centras. Pamaniau, kad šiame mieste atsivers daugiau galimybių rasti darbą ir atrasti save iš naujo. Kaip žinai, jau radau gerą man patinkantį darbą. Žinoma,
visada smagiau gyventi savo bendruomenėje, bet nemanau, kad norėčiau būti
apribotas, noriu išsilaisvinti.
– Vos prieš tris savaites atvykai į Vilnių, turbūt dar nespėjai susipažinti su
miestu ir pajausti jo gyvenimo ritmą?
– Yama: Jaučiuosi labai laimingas ir patenkintas savo gyvenimu Vilniuje. Šis
miestas nuostabus, gražus, švarus ir spalvingas. Dažnai gali pamatyti žmogų iš kitos
šalies, kitatautį. Yra galimybė aplankyti daug kultūrinių, tradicinių renginių, nueiti į
muzikos koncertus. Per šias tris savaites jau susidraugavau su keliais lietuviais.
programos Lietuvoje
hh
hh
hh
hh
hh
Pasinaudoti valstybės suteiktomis nemokamomis galimybėmis integruotis
(mokymasis lietuvių kalbos, profesinio orientavimo, visuomenės pažinimo
kursų lankymas, profesijos įsigijimas ir t.t.)
Dalyvauti renginiuose, išvykose ir kitose organizuojamose veiklose.
Tam tikrom užsieniečių grupėms (pvz., vienišiems užsieniečiams), įvertinus kai
kurias aplinkybes, organizuoti ilgalaikę integracijos paramą;
Suteikti kuo daugiau informacijos užsieniečiams rūpimais klausimais;
Padėti užsieniečiams išsinuomoti butą ir susirasti darbą.
88
89
Atvykęs į Lietuvą prieglobstį gavęs užsienietis buvo šiek tiek sunerimęs, daug
domėjosi Lietuva, nes iki tol negirdėjo apie šią šalį. Jis žinojo tik tai, kad Lietuva
yra Europos Sąjungos šalis, kad čia galima prašyti prieglobsčio, bet nežinojo, koks
gyvenimas laukia Lietuvoje. Nežinojo, ar jam suteiks pabėgėlio statusą, ar galės
ateityje rasti darbą ir užsitikrinti sau saugią ir šviesią ateitį. Tokie klausimai sukosi
Yama galvoje. Dabar užsienietis puikiai žino, kad kurs ateitį Lietuvoje. Yama nori
rasti nuolatinį darbą, įsigyti nuosavą butą ir nusipirkti automobilį.
– Kaip manai, ar neatsiras ateityje Tau noras vėl išvykti į kitą šalį?
– Yama: Mes mokomės iš savo klaidų, manau, nekartosiu tų pačių klaidų. Mano
gyvenimas Lietuvoje krypsta gera linkme, tad planuoju čia įsikurti ilgam.
– Kokie Tavo ateities planai?
– Yama: Aš esu paprastas žmogus, neturiu didžiulių planų, noriu susirasti nuolatinį darbą Lietuvoje pagal savo patirtį ir įgūdžius. Kaip dauguma žmonių, norėčiau
turėti nors ir mažą, bet nuosavą butą, gal dar automobilį. Tokie mano artimiausi
planai.
JAMSHEDO ŠEIMOS INTEGRACIJA JONAVOJE
Lietuvą istorija
Jo vardas Jamshedas ( Jamshed), jam 28-eri metai, jis atvyko į Lietuvą 2009-ųjų
lapkritį ir paprašė prieglobsčio. Jamshedas paliko savo gimtąją šalį, nes gyvybei
grėsė pavojus – jam grasino susidorojimu Talibano kovotojai. Jamshedas į Lietuvą
atvyko nelegaliai kirsdamas valstybės sieną.
Užsienietis pasiprašė prieglobsčio ir buvo įkurdintas Užsieniečių registracijos
centre Pabradėje. Jamshedas ir penki jo tėvynainiai buvo sulaikyti, kol jų prieglobsčio prašymai buvo svarstomi LR Migracijos departamente. Jamshedas labai
nerimavo, nes buvo atsiskyręs nuo visų ir beveik su niekuo nebendravo. Tai normalu, nes pabėgėlius labai paveikia nauja aplinka, nepažįstami žmonės, be abejo,
ir kalbos nemokėjimas. Sulaikytas žmogus jautė didžiulę įtampą. Daug prieglobsčio prašančiųjų nelegaliai atvyksta į Lietuvą per Rusijos ir Baltarusijos teritoriją,
ten praleidę daug sunkių dienų, kai kurie netgi pabuvoję Rusijos ar Baltarusijos
kalėjimuose. Prieglobsčio prašytojai sulaikomi tik tam, kad būtų nustatyta jų tapatybė, ir kol bus priimtas sprendimas svarstyti jų prieglobsčio prašymus Migracijos
departamente.
Po kurio laiko Jamshedo prieglobsčio prašymas buvo patenkintas Migracijos departamente, ir jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas. Vėliau jam pavyko
pasikviesti iš Afganistano savo žmoną su dukryte. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus
draugijos rūpesčiu jam buvo suteikta visa reikalinga teisinė konsultacija dėl šeimos
pakvietimo procedūros. Raudonojo Kryžiaus draugijos advokatas padėjo jam susitikti su savo šeima.
– Kai atvykai į Lietuvą pirmą kartą ir paprašei prieglobsčio, ar galėjai patikėti, kad Tau gyventi Lietuvoje bus gera?
– Jamshedas: Kai dar gyvenau Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, sutikau ten kelis žmones, kurie pasakojo daug neigiamų dalykų apie Lietuvą. Pasak jų,
aš labai suklydau prašydamas prieglobsčio čia, kad tai nevisavertė Europos Sąjungos šalis, kad čia pažeidžiamos žmogaus teisės ir t. t. Tokių dalykų prisiklausęs sunerimau. Kalbėjausi apie tai su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos advokate
per pirmąjį susitikimą ir ji atsakė, kad kartais būna tokių žmonių, nusikaltėlių, kurie
gyvena uždarame pastate ir visada taip kalba. Ji patarė nesijaudinti, nes prieglobsčio prašantiesiems Lietuva suteikia visas reikalingas sąlygas – taip pat, kaip ir kitos
Europos Sąjungos šalys. Ji patikino, kad mano teisės ir laisvė Lietuvoje yra visiškai
apsaugotos. Po to pokalbio jaučiausi kur kas ramiau. Po dviejų savaičių aš buvau
perkeltas į atvirą pastatą ir gyvenau ten kartu su kitais prieglobsčio prašytojais.
Pabėgėlių priėmimo centras suteikė gyvenamąją vietą ne tik Jamshedui, bet
ir jo žmonai bei dukrai. Apie vienerius metus jis su šeima gyveno Centre, ir jie
buvo labai patenkinti ten praleistu laiku. Centro personalas ir socialiniai darbuotojai buvo patenkinti Jamshedo elgesiu ir jo pasiekimais. Jamshedas laikėsi Centro
taisyklių ir nuostatų, gerbė Centro socialinius darbuotojus ir kitą personalą. Jis
lankė lietuvių kalbos pamokas ir kompiuterinio raštingumo užsiėmimus, dalyvaudavo renginiuose. Užsienietis įgijo dažytojo profesiją. Pabėgėlių priėmimo centre
Jamshed šeima susilaukė dar vieno vaiko.
90
91
– Tu gyvenai Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, po to Pabėgėlių
priėmimo centre Rukloje, ar turi ką pasakyti apie šias institucijas?
– Jamshedas: Užsieniečių registracijos centre apsaugos darbuotojai, socialiniai
darbuotojai, sveikatos apsaugos darbuotojai – visi labai geranoriški. Maistas ir
gyvenimo sąlygos taip pat neblogi, bet buvo ir nepatogumų. Pavyzdžiui, kiek
vieną kartą išeinant iš Užsieniečių registracijos centro teritorijos reikia prašyti
leidimo, bet kartais to leidimo nesuteikia. Dauguma darbuotojų kalba rusiškai, o
ne angliškai ar lietuviškai. Pastatai nėra labai gerai pritaikyti gyventi pabėgėliams.
Prieglobsčio prašantieji turi gyventi kartu su kitais, išpažįstančiais kitą religiją, jie
atvykę iš įvairių šalių, regionų, dėl kalbos ar kitų skirtumų kartais atsiranda nesusipratimų, iškyla konfliktų. Padedant Vilniaus arkivyskupijos „Caritui“ ir Lietuvos
Raudonojo Kryžiaus draugijai prieglobsčio prašančiųjų gyvenimas Užsieniečių
registracijos centre Pabradėje yra šiek tiek lengvesnis. Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje – tikrai puiki vieta pabėgėliams. Pabėgėliai čia gali jaustis kaip savo
namuose, o personalas ir socialiniai darbuotojai yra lyg šeimos nariai. Viskas puikiai suorganizuota, gyvenimo sąlygos geros, visi patogumai prieinami. Pabėgėlių
priėmimo centras – tai vieta, kur pabėgėliai pradeda naują gyvenimą.
Jamshedo šeima apsisprendė likti Lietuvoje visam laikui. Visai neseniai jis su
šeima persikėlė savarankiškai gyventi į Jonavą. Jamshedo dukra lanko darželį Jonavoje. Jų šeima gauna finansinę paramą tam, ieško darbo ir siekia įsitvirtinti Lietuvoje.
– Neseniai persikėlei su šeima į Jonavą, kur vyksta tolesnė šeimos ntegracija. Kaip jums sekasi savarankiškai gyventi ir socialiai integruotis į vietinę bendruomenę?
– Jamshedas: Tai tik pradžia, integracija – labai ilgas procesas naujoje bendruomenėje, aš esu iš kitos šalies, išpažįstu kitą religiją, priklausiau kitokiai bendruomenei, taigi man prireiks nemažai laiko, kad pritapčiau. Man reikia laiko priprasti, susipažinti ir išmokti daug naujų dalykų. Aš su šeima išsinuomojau dviejų kambarių
butą – mes patogiai įsikūrėme. Dabar ieškau darbo.
programos Lietuvoje
hh Noriai dalyvauti visose organizuojamose veiklose;
hh Mokytis lietuvių kalbos;
hh L aikytis visų teisinių įsipareigojimų.
hh Kuo daugiau suteikti informacijos apie Socialinės integracijos programą;
hh Padėti užsieniečiams susigaudyti naujoje aplinkoje, supažindinti su tradicijomis, kultūra;
hh Mokymus užsieniečiams rengti naudojant jiems suprantamus įdomius metodus.
Užsienietis yra sužavėtas Lietuvos gamta ir kultūra. Atvykęs į Lietuvą, užsienietis mokėjo tik savo gimtąją kalbą, dar truputį kalbėjo angliškai. Jam buvo sunku,
nes negalėjo su kitais užsieniečiais ir darbuotojais pasikalbėti, įvardyti savo problemų. Į Lietuvą jis atvyko vienas, tik po to atsirado galimybė prisijungti šeimai.
Nerimas dėl Afganistane likusios šeimos jam trukdė integruotis ir mokytis kalbos.
Kai visa šeima jau buvo kartu, užsienietis pradėjo noriai dalyvauti visuose užsiėmimuose, stropiai mokėsi lietuvių kalbos, jis įgijo specialybę, vaiką leido į vaikų
darželį. Jamshed jautė pareigą išlaikyti šeimą. Dabar jis gyvena Jonavoje, užsiregistravo į darbo biržą ir laukia darbo pasiūlymo. Žmona augina mažamečius vaikus.
Pasak šeimos, jiems viskas Lietuvoje patinka – žmonės, gamta.
– Ar tikiesi greitai rasti darbą?
– Jamshedas: Aš lankiau profesinius kursus, todėl dabar galiu dirbti dažytoju.
Vasarą prasidės daugiau statybų, tikiuosi rasti darbą.
92
93
MANO DRAUGO IŠ IRAKO ISTORIJA
Lietuvą istorija
29-erių metų irakietis Hasanas (Hasan) į Lietuvą atvyko prašyti prieglobsčio
2006 m. balandį. Jis priklausė musulmonų sunitų bendruomenei, gyveno Bagdade. Iš Irako bėgo, kad apsaugotų savo gyvybę nuo karo ir teroristų atakų. Hasanas
pateko į Lietuvą per Maskvą (Rusiją), kirtęs Lietuvos–Baltarusijos sieną. Pasienyje jį
sulaikė Lietuvos pasienio apsauga. Hasanas net nesuprato jau esąs Europos Sąjungos šalyje, taip pat nieko nežinojo apie Lietuvą. Hasanui teko pabūti Rusijos kalėjime, kur jis turėjo didelių problemų. Manydamas kad Lietuvoje bus taip pat, kaip
ir Rusijoje, jis net neprašė prieglobsčio. Jo tikslas buvo pasiekti Švediją. Kadangi
Hasanas kirto Lietuvos sieną nelegaliai ir iš karto nepaprašė prieglobsčio, Lietuvos teismas skyrė jam 6 mėnesius kalėjimo. Čia jis sužinojo apie Lietuvą daugiau:
kad Lietuva priklauso ES, kad čia garantuojamos geros gyvenimo sąlygos pabėgėliams, suteikiamas prieglobstis, kaip ir kitose ES šalyse. Pamatęs, kad kalėjimas čia
nėra toks baisus kaip Rusijoje, jis paprašė prieglobsčio. Iš Lietuvos išvyko 2008 m.
ieškodamas geresnio gyvenimo kitose Europos Sąjungos šalyse. Dabar jis grįžo į
Lietuvą ir nori įsikurti Vilniuje. Daugiau nei trejus metus Hasanas keitė Europos Sąjungos šalis, tačiau niekur negalėjo įsitvirtinti visam laikui. Užsienietis sunkiai dirbo
ir, susitaupęs šiek tiek pinigų, nori kurti savo verslą Vilniuje.
– Labas Hasanai, kaip Tau sekasi? Sveikinu vėl sugrįžus į Lietuvą.
– Hasanas: Ačiū, man sekasi gerai. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau grįžau į Lietuvą. Vos tik atvykau, susitikau su senais draugais, pažįstamais, iškilo daug gražių
prisiminimų.
– Man atrodo, kad ir būdamas užsienyje negalėjai pamiršti Lietuvos. Ar
tai tiesa?
– Hasanas: Kaip gi aš galiu pamiršti Lietuvą – tai šalis, kuri suteikė man galimybę
susikurti naują gyvenimą Europoje. Mėgavausi kiekviena čia praleista diena, man
labai patiko gyventi tiek Rukloje, tiek Vilniuje. Čia susiradau draugų ir iš kitų šalių.
– Jeigu Tu gerai jauteisi Lietuvoje ir patiko čia gyventi, tai kodėl išvažiavai
į kitą šalį?
– Hasanas: Tai buvo išgyvenimo klausimas, mano nuomonė apie Lietuvą buvo
ir liks gera, tikrai noriu praleisti visą savo laiką čia, problema yra ta, kad buvau papuolęs į labai sudėtingą situaciją. Bandžiau rasti sprendimą ir išbristi iš sunkumų,
bet man nepavyko. Tada pamaniau, kad geriau bus laikinai išvykti dirbti į kitą šalį.
LR Migracijos departamentui priėmus jo prašymą, Hasanas buvo perkeltas į
Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje, kur gyveno 8 mėnesius. Čia jis pasirodė
kaip išsilavinęs, kultūringas, visada pasiruošęs sunkiai dirbti, turintis tvirtų moralinių įsitikinimų žmogus. Dėl gero elgesio ir pagarbos aplinkiniams jis buvo mėgstamas visų darbuotojų. Hasanas įrodė, kad yra rimtas prieglobsčio prašytojas, tvirtai
nusiteikęs dėl savo ateities.
Hasanas lankė lietuvių kalbos paskaitas, kurias organizavo Lietuvos Raudonojo
Kryžiaus organizacija. Per 8 mėnesius jis nepraleido nė vieno lietuvių kalbos užsiėmimo ir netrukus jau galėjo susikalbėti lietuviškai. Migracijos departamentas
suteikė jam papildomą apsaugą. Toliau Hasano socialinės integracijos procesas
vyko Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje.
PPC darbuotojai visada pasiruošę suteikti pagalbą pabėgėliams, norintiems
įsitvirtinti Lietuvoje ir kurti čia geresnę ateitį. Tai yra viena institucijų, padedančių pabėgėliams Lietuvoje susikurti geresnį gyvenimą. Centras – tai tarsi bendri
pabėgėlių namai. Čia pabėgėliams suteikiamos visos galimybės gilinti žinias ir atskleisti savo sugebėjimus, įtvirtinti kvalifikacijas, deja, bet ne visi geba pasinaudoti
šia galimybe. Tai priklauso nuo pabėgėlio interesų. Pabėgėliai, rimtai nusiteikę ir
pasiryžę siekti sėkmingos ateities, gali gauti daug naudos. Hasan troško rasti sėkmę, todėl gyvendamas Rukloje labai stengėsi išnaudoti visas savo galimybes. Jis
lankė visas lietuvių kalbos paskaitas, kompiuterinio raštingumo ir kitus Centro organizuojamus užsiėmimus, dalyvaudavo renginiuose ir veiklose, kurios buvo jam
naudingos bendraujant su Lietuvos žmonėmis. Ir, svarbiausia, visas užduotis jis
atlikdavo puikiai. Rukloje praleistas laikas davė rezultatų – jis jau galėjo bendrauti
lietuviškai. Be to, netrukus jis gavo paramą socialinei integracijai mieste pradėti.
Hasano nuomone, Vilnius – tai daugiakultūris miestas, todėl kiekvienas gali rasti galimybę jame įsitvirtinti. Be to, gyvenimas Vilniuje įdomesnis, nes tai Lietuvo
sostinė. Hasanas pasirinko Vilnių ir gavo paramą šiame mieste tęsti savo socialinę
integraciją. Lietuvos Raudonasis Kryžius padėjo jam rasti darbą viešbutyje. Hasanas dirbo ten 1,5 metų, per tą laiką jis susipažino su lietuvaite – jie tapo gerais
draugais, vėliau įsimylėjo ir nusprendė susituokti. Kaip tik tuo laikotarpiu pasaulinė finansinė krizė paveikė ir Lietuvą: sukūręs šeimą, Hasanas turėjo daugiau poreikių, jo žmona prarado darbą prekybos centre, o jo paties alga sumažėjo. Taigi
Hasanas nusprendė išvykti į užsienį užsidirbti pinigų pragyvenimui.
94
95
programos Lietuvoje
hh
hh
hh
hh
hh
hh
Pasinaudoti Pabėgėlių priėmimo centre suteiktomis galimybėmis mokytis;
Pats užsienietis turi parodyti visus savo sugebėjimus;
Parodyti norą integruotis Lietuvoje ir tiksliai numatyti savo ateitį.
Modernizuoti mokymo bazę;
Kuo daugiau dirbti su užsieniečiais individualiai;
Suteikti užsieniečiams daugiau savarankiškumo.
Gyvendamas URC Pabradėje Hasanas suprato, kad Lietuvoje sudaromos geros
gyvenimo sąlygos ir yra visokių galimybių kiekvienam prieglobsčio prašytojui. Lietuvos visuomenė – labai draugiška prieglobsčio prašytojams, lietuviai tolerantiški
kitoms religijoms, tradicijoms ir papročiams, supranta kultūrų skirtumus. Pabradėje jis artimiau susipažino su Lietuva ir jos gyventojais. Hasanas pakeitė nuomonę
ir nusprendė likti Lietuvoje visam laikui. Užsienietis planuoja atidaryti mažą greito
maisto restoranėlį Vilniuje. Jo ateities planai susiję tik su Lietuva.
– Kokie dabar yra Tavo ateities planai Lietuvoje?
– Hasanas: Aš planuoju atidaryti mažą ir jaukų greito maisto restoraną Vilniuje.
Vakar Vilniaus senamiestyje apžiūrinėjau armėnų restoraną, dabar pradėsiu derybas su šio restorano savininku dėl patalpų pardavimo. Tikiuosi Vilniuje greit turėti
savo verslą.
– Malonu tai girdėti. Hasanai, linkiu, kad Tavo planai išsipildytų. Matau,
kad Tu tikrai pasiryžęs nuolat gyventi Lietuvoje, taip?
– Hasanas: Tvirtai nusprendžiau sunkiai dirbti ir susidoroti su visomis kliūtimis, tad tikrai nebeišvažiuosiu iš šios šalies. Juk jeigu žmogus neranda vietos ir vis
bando vykti šen bei ten ieškodamas kur geriau, jis niekada nesusikurs stabilaus
gyvenimo, o stabilus gyvenimas vienoje vietoje yra laimingos ateities pagrindas.
AMANULLAHO ISTORIJA LIETUVOJE
Lietuvą istorija
Užsienietis Amanullahas (Amanullah) Lietuvoje gyvena pastaruosius aštuonerius metus, nuo 2005 m. Jam 35-eri, jis nevedęs. Į Lietuvą atvyko neturėdamas
jokio išsilavinimo. Amanullahas visą laiką savo šalyje jautėsi nesaugiai, todėl ir nesimokė. Afganistane vyksta karas, todėl jam teko palikti savo gimtąją šalį ir ieškoti
saugesnės aplinkos. Jo šeima liko Afganistane.
Kaip ir visi į Lietuvą nelegaliai patekę užsieniečiai, pirmiausia Amanullahas atsidūrė Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Ten jis pasiprašė prieglobsčio ir
laukė Migracijos departamento sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo. Tuo metu
jaunas vaikinas mokėsi lietuvių kalbos, kadangi jam sunku buvo susikalbėti su kitataučiais ir Centro darbuotojais. Užsienietis atvyko į Lietuvą mokėdamas tik savo
gimtąją kalbą.
Amanullahas gavo papildomą apsaugą iki 2005 m. pabaigos ir pradėjo gyventi
Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Savo gimtojoje šalyje jis nebuvo baigęs net
vidurinės mokyklos. Amanullahui buvo be galo sunku mokytis kalbėti lietuviškai,
nes jis prastai mokėjo ir anglų bei rusų kalbas. Vis dėlto jis dėjo visas pastangas
įgyti lietuvių kalbos pagrindus. Amanullahas lankė su darbo paieškomis susijusius
PPC rengiamus seminarus, aktyviai dalyvaudavo ekskursijose po daugelį Lietuvos
miestų ir istorinių vietovių. Tai padėjo jam geriau suprasti Lietuvos kultūrą, pažinti
gamtą, susipažinti su vietos gyventojais.
Jis aktyviai dalyvavo Ruklos pabėgėlių priėmimo centre organizuojamuose kalbos kursuose ir išlaikė valstybinį lietuvių kalbos pirmos kategorijos ir Konstitucijos
pagrindų egzaminą. Padedant PPC ir Jonavos darbo biržai, po metų jis gavo galimybę Kaune mokytis automechaniko profesijos.
– Dabar pakalbėkime apie Tavo kvalifikaciją ir profesiją, įgytą gimtojoje
šalyje? Ar mokeisi Lietuvoje?
– Amanullahas: Jei kalbame apie akademinę kvalifikaciją, tai aš neturiu kuo pasigirti, dėl daugelio aplinkybių aš negalėjau tęsti mokslų gimtojoje šalyje. Lietuvoje aš išlaikiau pirmos ir antros kategorijos valstybinės kalbos egzaminus, mokiausi
96
97
Konstitucijos, išlaikiau teisės egzaminą. Turiu vairuotojo pažymėjimą ir automechaniko diplomą.
– Malonu girdėti, kad išlaikei valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų
egzaminus, tai tikrai puiku. Tikriausiai daugelis lietuvių taip gerai niekada nestudijavo Lietuvos Konstitucijos, o Tu išlaikei šį egzaminą, ir padarei didelį,
pagyrimo vertą darbą. Nuostabu. Kas padėjo išmokti kalbą, Konstituciją ir
teisės aktus? Kas parėmė finansiškai?
– Amanullahas: Labai ačiū už pagyrimą. Ruklos centras suorganizavo kalbos
kursus Kaune, o aš turėdamas laisvo laiko studijavau Konstitucijos pagrindus ir
Lietuvos Respublikos įstatymus. Kai pakankamai daug išmokau, tada lengvai išlaikiau egzaminą.
PPC leido jam pasirinkti Lietuvos miestą, kuriame jis norėtų gyventi, ir jis pasirinko savo gyvenamąją vietą Kaune. Amanullahui patiko Kaunas, nes jis čia mokėsi,
susirado draugų, todėl jam nebuvo sunku rasti butą. Gyvendamas Kaune jis gavo
galimybę mokytis vairavimo, per 6 mėnesius sėkmingai baigė vairavimo kursus,
gavo vairuotojo pažymėjimą. Taigi dabar jam reikėjo rasti tik darbą. Darbo paieškos truko 3 mėnesius: jis rado pagalbininko darbą statybos bendrovėje, ir nors
darbas neatitiko jo išsilavinimo, bet vis tiek tai buvo būdas užsidirbti pinigų išgyvenimui ir savoms išlaidoms padengti. Jis dirbo keturis mėnesius, tačiau prasidėjus
žiemai, statybos darbai sulėtėjo. Bendrovė jam pasiūlė dirbti tik keletą dienų per
savaitę, todėl jis atsisakė šio darbo ir vėl pradėjo ieškoti kito. Po kelių mėnesių jis
rado kitą darbą „Senukų“ parduotuvėje, „Megos“ prekybos centre. Šis darbas taip
pat neatitiko jo kvalifikacijos, tačiau Amanullahas pagerino savo darbo įgūdžius.
Po 6 mėnesių jo atlyginimas buvo padidintas, tačiau jis jau beveik viską žinojo, darbas pasidarė nuobodus. Amanullahui norėjosi kažko daugiau, o noras veikti yra
tolygus tiesiam keliui savo svajonės link. Amanullahas turėjo daug naudingų žinių
apie automobilius ir automobilių dalis, juk jis mokėsi automechaniko darbo. Taigi
jam pradėjo svajoti apie savo verslą. Kai žmonės turi didelį ryžtą įgyvendinti savo
svajones, jie sunkiai dirba ir palaipsniui pasiekia tikrąją savo svajonę. Amanullahas
taip pat turėjo didelį ryžtą pakeisti savo gyvenimą. Jis sugalvojo, kaip gali susieti
savo žinias apie automobilius, patirtį, įgytą dirbant ankstesniuose darbuose, su
savo svajone turėti verslą. Jis pradėjo pirkti senus automobilius ir jų dalis už mažą
kainą, tada visa tai remontuodavo pats ir parduodavo gaudamas gerą pelną. Jo
verslas pradėjo duoti pelną iš pat pradžių, todėl jis pradėjo galvot dar optimistiškiau. Amanullahas nusprendė išplėsti savo verslą. Jis pradėjo siųsti suremontuotus
automobilius į Centrinės Azijos šalis ir pardavinėti juos ten. Dabar Amanullahas
dar labiau išplėtė savo verslą – turi keletą partnerių Lietuvoje. Jis nusipirko butą
Kaune, visur keliauja savo nauju automobiliu, verslo reikalais lankosi daugelyje Europos šalių. Lietuvoje jis laimingas.
– Ar Tu gali dirbti? Jei taip, papasakok apie savo patirtį, kaip radai darbą
Lietuvoje?
– Amanullahas: Taip, aš turiu teisę dirbti. Iš pradžių aš gavau darbą statybose,
bet buvo labai sunku, o darbas buvo tik sezoninis. Tada radau darbą „Senukų“
prekybos centre, tačiau tai tikrai nebuvo mano mėgstamas darbas, todėl nenuleidau rankų ir vis stengiausi rasti geresnį. Pagaliau pavyko surasti tokį, apie kurį aš
visada svajojau: kurį laiką dirbau automechaniku viename automobilių priežiūros
centre, o dabar aš turiu savo verslą ir galiu pasakyti, kad visai gerai man sekasi jį
plėtoti.
– Kas padėjo Tau išmokti kalbą, baigti vairavimo kursus ir sukurti savo
verslą? Aš turiu galvoje, kas padėjo finansiškai, kas palaikė? O gal investavai
savo pinigus?
– Amanullahas: PPC Rukloje suorganizavo man Kaune kalbos kursus, sumokėjo
už vairavimo pamokas per Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją. Kaip ir PPC,
Draugija taip pat teikia man kai kurią techninę ir teisinę pagalbą, kad galėčiau kurti
savo verslą.
programos Lietuvoje
hh
hh
hh
hh
hh
hh
hh
Žinoti, ko nori, ir siekti užsibrėžto tikslo;
Rodyti iniciatyvą;
Mokytis kalbos.
Organizuoti profesionalius kalbos kursus;
Atnaujinti Pabėgėlių priėmimo centre Kompiuterių klasę;
Nustatyti pabėgėlių sugebėjimus ir skatinti juos panaudoti įgytas žinias;
Paskatinti pabėgėlius, kurių tikslas yra mokytis kalbos ir įgyti profesinių žinių,
kurias vėliau būtų galima pritaikyti dirbant Lietuvoje.
– Ką tu norėtum pasiūlyti PPC, kad šis galėtų efektyviau įgyvendinti pabėgėlių Integracijos programą?
– Amanullahas: Norėčiau pasiūlyti PPC organizuoti profesionalius kalbos kursus, išplėsti kompiuterių klasę, nes IT labai sparčiai tobulėja. Taip pat būtų labai
naudingi seminarai ir paskaitos pabėgėliams apie tai, kaip ieškoti darbo, kaip pa-
98
99
rašyti geresnį CV, motyvacinį laišką darbdaviui, kaip gerai pasirodyti darbo interviu metu. Daugiau paskatinti tuos pabėgėlius, kurių tikslas yra mokytis kalbos
ir įgyti profesinių žinių. Svarbu padėti nustatyti pabėgėlių sugebėjimus ir skatinti
juos panaudoti įgytas žinias.
Užsienietis puikiai integravosi į Lietuvos visuomenę, pats savarankiškai dirba
ir išlaiko save. Pasak jo, tik suteiktos galimybės ir didelis jo noras padėjo pasiekti
rezultatų. Užsieniečiui labai patinka Lietuvoje, kadangi čia gyvena nemažai jo tautiečių. Amanullahas planuoja ir toliau gyventi Lietuvoje, plėsti savo verslą.
– Tavo nuomone, kas padėjo Tau tapti profesionaliu darbuotoju, o dabar
ir darbdaviu Lietuvoje?
– Amanullahas: Trumpai kalbant, visi PPC organizuojami kursai ir mokymai,
mano pasiryžimas, užsispyrimas ir, žinoma, mano sunkus darbas.
– Ar esi patenkintas, kad atvykai gyventi į Lietuvą?
– Amanullahas: Taip, žinoma, aš esu laimingas gyvendamas Lietuvoje, nes aš
jaučiuosi saugiai ir patogiai, turiu savo verslą čia. Turiu laisvę judėti ir galiu laisvai
pasirinkti savo profesiją, galiu tvirtai pradėti savo naują gyvenimą čia. Nors Lietuva maža, bet ji yra puiki šalis, man čia patinka. Aš jau daugiau nei aštuonerius
metus gyvenu Lietuvoje ir čia jaučiuosi kaip savo gimtinėje. Aš laimingas čia.
GUBANI ŠEIMOS INTEGRACIJA
Trumpa prieglobstį gavusios užsienietės atvykimo į
Lietuvą istorija
Jos vardas Gubani, jai –32-eji. Kartu su savo neregiu vyru 2007 m. ji atvyko į
Lietuvą prašyti prieglobsčio. Kai Gubani atvyko į Lietuvą, Čečėnijoje buvo pažeidžiamos žmogaus teisės, įsigalėjęs banditizmas, žmonių grobimai ir žudymai. Pagrindinė priežastis, kodėl Gubani paliko savo gimtinę yra ta, kad jos vyras Adamas
patyrė smurtą, prievartą, kankinimus iš Rusijos armijos kareivių dėl savo politinių
požiūrių. Jis buvo kankinamas elektrošoku, dėl to netgi apako. Kai Lietuvos migracijos tarnyba sužinojo, kad Gubani vyras Adamas buvo žiauriai kankinamas ir
dėl to prarado regėjimą, jie labai rimtai išnagrinėjo Adamo prieglobsčio prašymą.
Adamas buvo nusiųstas į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo regėjimas.
Gubani ir jos vyras praleido beveik vienerius metus Užsieniečių registracijos
centre, Pabradėje. Įprastai ištirti prieglobsčio prašymą užtrunka apie šešis mėnesius, bet Gubani ir Adamo byla buvo labai sudėtinga, todėl prireikė daugiau laiko,
kad nuodugniai viskas būtų išsiaiškinta. Kai medikai patvirtino, kad Gubani vyras
prarado regėjimą dėl kankinimų, Migracijos departamentas suteikė jiems pabėgėlio statusą ir leidimą gyventi Lietuvoje.
Kai Gubani gyveno Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, jos kasdienis
gyvenimas buvo labai aktyvus ir užimtas. Nuo pat pradžių, kai tik atvyko į Lietuvą,
ji nešvaistė savo laiko, pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Ji lankė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos organizuotus kursus. Dažniausiai čečėnų moterys šeimose
yra suvaržytos, jos turi rūpintis savo vyru ir vaikais, todėl ir apsigyvenus Lietuvoje,
jų gyvenimas nelabai skyrėsi nuo ankstesnio. Tačiau Gubani buvo kitokia. Ji suprato, kad reikia priimti naują aplinką, kultūrą ir tradicijas tam, jog greičiau ir lengviau
galėtų integruotis į naują visuomenę, kad tvirčiau galėtų pradėti naują gyvenimą.
Taip pat ji suprato, kad išmokusi kalbą lengviau susiras darbą.
Užsienietės veikla Pabėgėlių priėmimo centre
Kai Gubani persikraustė į Pabėgėlių priėmimo centą Rukloje, ji ir toliau tobulino savo lietuvių kalbos žinias. Nors Gubani ir rūpinosi savo vyru kasdien, vis tiek
ji rasdavo laiko mokslams, lankė lietuvių kalbos pamokas, kompiuterių kursus. Ji
išlaikė pirmos, o vėliau ir antros kategorijos lietuvių kalbos egzaminus. Lietuvių
kalba yra viena seniausių pasaulyje, ji taip pat yra ir labai sudėtinga. Yra nedaug
100
101
užsieniečių, mokančių sklandžiai kalbėti lietuviškai. Bet Gubani yra viena iš jų. Gubani ne tik talentinga, ji – protinga ir labai drąsi. Protinga, nes sugebėjo išlaikyti
pusiausvyrą tarp jos religinių įsitikinimų ir naujos kultūrinės aplinkos. Dėl to ji niekada neturėjo didelių problemų savo šeiminiame gyvenime ir bendruomenėje.
Pagal pasiektus rezultatus Gubani galėjo baigti Integracijos programą anksčiau,
bet gyveno su vyru Pabėgėlių priėmimo centre šiek tiek ilgiau. Ten jai buvo leng
viau rūpintis savo vyru, jai padėdavo ir socialiniai darbuotojai.
Kartais jai vienai būna labai sunku tinkamai pasirūpinti juo, o Centre jam buvo
suteikiama labai gera socialinių darbuotojų priežiūra, juo rūpinosi gydytojai ir kiti
pabėgėliai. Be to, Pabėgėlių priėmimo centras organizuoja daug kultūrinių ir tradicinių renginių, ekskursijų į daugelį miestų, istorinių Lietuvos vietų. Tokie renginiai
yra labai naudingi Gubani vyrui, tai viena galimybių jam pabendrauti su tėvynainiais ir kitais bendruomenės nariais. Jis jausdavosi laimingas ten. Dėl šių priežasčių
jų šeima gyveno Centre ilgesnį laiką. Bet visam laikui ten pasilikti negalėjo, turėjo
judėti toliau. Šeima nusprendė pradėti kurti savo gyvenimą vietinėje lietuvių bendruomenėje.
– Tu puikiai kalbi lietuviškai, sėkmingai pabaigei darbo apmokymus, bet
vis tiek ilgai gyvenai Pabėgėlių priėmimo centre. Kodėl?
– Gubani: Buvo poreikis pasilikti Centre ilgiau, nes, kaip žinote, mano vyras yra
neregys, jo sveikata taip pat nėra labai gera.
– Kaip pabėgėlė ar esi patenkinta tuo, ką suteikė Tau Pabėgėlių priėmimo
centras, kad įsitvirtintum Lietuvoje?
– Gubani: Aš esu visiškai patenkinta tuo. Man buvo suteikta daugiau pagalbos
Centre negu aš tikėjausi. Atvykau į Lietuvą tuščiomis rankomis, kartu su manimi
buvo mano neregys vyras, kuriuo privalėjau pasirūpinti, man buvo sunku, bet dabar mano gyvenimas yra daug lengvesnis negu būtų buvęs mano gimtojoje šalyje.
Prieglobstį gavusios užsienietės integracija savivaldybėje
Šiuo metu šeima gyvena Jonavoje. Jie toliau tęsia Socialinės integracijos programą, kurią kuruoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Gubani dirba Pabėgėlių priėmimo centre. Centras įgyvendina projektą, ir Gubani turi galimybę rašyti straipsnius. Ji labai noriai dalyvauja visuose renginiuose, kuriuos organizuoja
Pabėgėlių priėmimo centras ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.
– Kaip Jums sekasi Jonavoje?
– Gubani: Mums tik į gera, žadame įsitvirtinti Lietuvoje ilgesniam laikui, kita
vertus, dabar pati turiu pasirūpinti savo vyru Adamu. Kai gyvenome Rukloje, man
daug padėdavo socialiniai darbuotojai, ten gyveno ir kitos čečėnų šeimos, kurios
padėdavo man juo pasirūpinti. Bet kokiu atveju esu nusiteikus optimistiškai, kad
galėčiau kovoti su kiekvienu gyvenimo iššūkiu.
programos Lietuvoje
hh
hh
hh
hh
hh
Stengtis įgyti profesiją ir susirasti darbą;
Suprasti, kad Integracijos programa baigsis, ir vėliau reikės gyventi savarankiškai.
Palengvinti įsidarbinimo galimybes užsieniečiams;
Palengvinti smulkaus verslo steigimo procedūrą užsieniečiams;
Suteikti papildomų darbo vietų vietinėje darbo rinkoje.
– Pabėgėlių priėmimo centre gyveno daug žmonių iš Čečėnijos, bet dabar
daugelis iš jų išvyko į kitas Europos Sąjungos šalis. Kaip manai, kokios priežastys lemia tai, kad jie išvažiuoja, kodėl jie nenori įsikurti Lietuvoje?
– Gubani: Dalyvavau daugelyje kitų konferencijų ir atstovai iš kitų socialinių
institucijų taip pat užduoda daug klausimų apie tai, bet mano atsakymas visada
tas pats. Lietuvoje nėra priežasčių, kurios trukdytų integruotis į visuomenę čečėnų
pabėgėliams. Lietuva suteikia vienodas galimybes, pagalbą ir paramą kiekvienam
pabėgėliui. Nenoriu pasakyti, kad visi čečėnų pabėgėliai išvyko, nes negalėjo pritapti, integruotis į vietinę bendruomenę, bet sutinku, kad dauguma šeimų išvyko
iš Lietuvos. Manau, kad tiems, kurie išvyko į kitas Europos šalis, svarbiausia buvo
pinigai jų naujo gyvenimo pradžiai. Asmeniškai man ir mano vyrui svarbiausia yra
saugumas ir stabilumas.
– Kaip manai, kokie pagrindiniai sunkumai pabėgėliams kyla Lietuvoje?
– Gubani: Normalu, kai žmonės susiduria su sunkumais atvykę į svetimą šalį
gyventi ir kurti savo geresnę ateitį. Iš pradžių visada ir visiems būna sunku, bet yra
viena bendra, mano manymu, labai rimta problema, kylanti kiekvienam pabėgėliui Lietuvoje. Tai įsidarbinimo problema – labai sunku rasti darbą. Liūdna tai sakyti, bet iki šiol dauguma įmonių ir institucijų skiria mažai dėmesio užsieniečiams,
taip pat ir pabėgėliams, tai dar labiau sumenkina galimybę rasti darbą. Pažįstu
keletą jaunų vaikinų pabėgėlių, jie puikiai moka lietuvių kalbą, turi motyvacijos
dirbti, tačiau niekaip negali rasti darbo. Įprastai jauniems, sveikiems, vienišiems
pabėgėliams valstybė suteikia finansinę paramą tik vienerius metus, o per tuos
vienerius metus taip ir neatsiranda darbo, tada tiems žmonėms pasidaro labai
sunku. Žmonės netenka vilties, o kai nėra vilties, tada jie išvyksta į kitas šalis.
102
103
– Manau, kad įvardijai labai svarbų dalyką. Kaip manai, koks galėtų būti
šios problemos sprendimas?
– Gubani: Šios problemos sprendimas gali būti priimtas tik aukštų valstybės
pareigūnų. Įsidarbinimo galimybės pabėgėliams Lietuvoje yra tikrai labai mažos.
Gal aš ir klystu, gal ši problema galėtų būti išspręsta ir kitaip, bet man atrodo, kad
pabėgėliams turėtų būti suteiktos papildomos darbo vietos vietinėje darbo rinkoje iki tol, kol situacija netaps normali.
Atvykę į Lietuvą, užsieniečiai pateko į Pabradės užsieniečių registracijos centrą.
Juos nustebino nustatyta griežta tvarka. Pabėgėliai pamanė, kad ir kitose organizacijose, kur gyvena užsieniečiai, yra tokia griežta tvarka, ribojanti jų laisves. Tačiau
patekę į PPC Rukloje, užsieniečiai įsitikino, kad darbuotojai ir visos sąlygos pritaikytos užsieniečiui integruotis į Lietuvos visuomenę. Todėl ši šeima nusprendė
gyventi ir kurti savo ateitį Lietuvoje.
– Iš Centro socialinių darbuotojų ir personalo girdėjau, kad iš visų čečėnių, besimokiusių lietuvių kalbos, Tau sekėsi geriausiai. Kokie motyvai įkvėpė
Tave rimtai mokytis lietuvių kalbos?
– Gubani: Aš suvokiau, kad noriu ir pasiliksiu Lietuvoje visam laikui, ir man
buvo svarbu išmokti šios šalies kalbą, kad galėčiau sukurti stabilią ir šviesią ateitį.
Laikas parodė, kad viską dariau teisingai.
SHORTLY ABOUT SOCIAL INTEGRATION
PROGRAM OF THE FOREIGNERS GRANTED
ASYLUM
Social integration program helps the foreigners to get acquainted with life
in Lithuania. It starts in the Center and later continues in municipalities. A refugee
is taught Lithuanian language, acquaintance of the society, acquires a profession.
Also he/she receives an allowance for food and small expenses. Foreigners’ children have opportunity to attend kindergartens and schools.
Social integration is provided for the foreigner in the Centre for 8 months,
if the foreigner is ready to live independently in Lithuania, the integration is extended in municipalities, if no, it is continued in the Centre up to 12 months.
During integration period the foreigners granted asylum are provided
with free services:
hh compulsory Lithuanian language courses (duration – 190 hours);
hh the courses on search for employment, assessment of appropriate job and
personal features (duration – 100 hours);
hh the courses on the acquaintance with Lithuanian society (duration – 40
hours);
hh registration at labour exchange;
hh opportunity to use psychological assistance;
hh library services and fitness hall are available;
hh preschool children are allowed to attend kindergarten;
hh School-aged children are allowed to attend schools of general education.
Funding is provided for integration of the foreigner granted asylum
and his/her family according to the needs for implementation of separated means:
hh one-time allowance for settlement;
hh allowance for rent, heating, cold and hot water, gas, electricity and other
utilities;
hh allowance for necessary needs;
hh training of Lithuanian language;
hh allowance for school-aged children for necessary school things;
hh payment for education of preschool children in preschool education institutions;
hh allowances for children under 3 years of age, if they do not attend preschool
education institutions;
hh health insurance;
hh support for administration of integration;
hh other integration means.
104
105
THE LIFE OF REFUGEES IN LITHUANIA: IMPRESSIONS OF THE COUNTRY, ASPECTS OF INTEGRATION AND FUTURE PLANS
REFUGEES RECEPTION CENTER
Refugees Reception Center is an institution under the Ministry of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania, which objective is to accommodate
foreigners granted asylum in the Republic of Lithuania, unaccompanied minors,
to implement social integration of the foreigners granted asylum.
Refugees Reception Center has provided support for asylum seekers and
foreigners granted asylum since 1996. During this period about 2000 foreigners
lived in the Center.
Who Can Apply to Refugees Reception Center and on
What Issues?
Refugees Reception Center:
hh organizes admission and accommodation of unaccompanied alien minors;
foreigners granted asylum until they are sent to integration place on the
territories of municipalities or until the end of integration support, if social
integration is implemented in the Center;
hh organizes and implements social integration of the foreigners granted asylum
on the territories of municipalities.
Support for social integration of the foreigners granted asylum in Refugees
Reception Center and municipalities is provided according to the Order No
A1-438 of the Minister of Social Security and Labour of July 3, 2009 “Relating
to Changes of Approval of Description on Support of the State of Lithuania for
Order of Integration for Foreigners Granted Asylum in the Republic of Lithuania”. Total period of integration in the Center and in the municipality can be not
longer than 60 months.
During the support period for integration the foreigners are provided
with:
hh necessary social assistance, health care and legal assistance;
hh intensive Lithuanian language courses;
hh the courses on the acquaintance with Lithuanian society;
hh assessment of appropriate job and personal features, courses on vocational
training and re-skilling, search for employment together with Labour Exchange and the local Labour Market Training and Consulting Authority;
hh possibility for preschool children to attend kindergarten;
hh possibility for school-aged children to attend schools of general education;
hh psychological assistance.
Integration in the Center continues up to 8 months. If during determined time
the foreigners have not prepared for integration on the territory of municipality due to objective reasons, this period can be extended up to 12 months. If
the foreigners granted asylum belong to vulnerable groups – unaccompanied
minors, pregnant women, tortured people, people with mental disorder, people
of retirement age, disabled people, not full families with minors, this period can
be extended by their request up to 18 months. Duration of the support for unaccompanied minors can be extended until he/she gets 18. In unforeseen situations
the support in the Center can be extended further.
Support for integration of the foreigners granted
asylum on the territories of municipalities
Refugees Reception Center makes a contract with an institution implementing
integration on providing support for integration. The institution makes a contract
with the foreigner granted asylum or his/her family, where rights, duties, responsibilities and period are defined.
106
107
The support for integration on the territory of municipality is provided up
to 12 months since departure of the foreigners granted asylum from Refugees
Reception Center, but not longer than expiry date of residence permit in the
Republic of Lithuania or until departure from the Republic of Lithuania.
If during determined time vulnerable groups have not implemented integration, the period can be extended according to the decision of the Commission
formed according to Decree of the State Secretary of the Ministry of Social Security and Labour but not longer than expiry date of residence permit in the
Republic of Lithuania.
Funding is provided for integration of the foreigner granted asylum
and his/her family according to the needs for implementation of separated means:
hh one-time allowance for settlement;
hh allowance for rent, heating, cold and hot water, gas, electricity and other
utilities;
hh allowance for necessary needs;
hh training of Lithuanian language;
hh allowance for school-aged children for necessary school things;
hh payment for education of preschool children in preschool education institutions;
hh allowances for children under 3 years of age, if they do not attend preschool
education institutions;
hh health insurance;
hh support for administration of integration;
hh other integration means.
Good Practice
The Center has work experience dealing with refugees from Sri-Lanka, Iraq,
Iran, India, Afghanistan, Pakistan, Eritrea, Ethiopia, Chechnya, Belarus, Nepal,
Georgia, Tadzhikistan and Vietnam.
The specialists of the Center are happy about initiatives of refugees integrating into the society, when refugees pass the state exam of Lithuanian language
and basic principles of the Constitution of the Republic of Lithuania, acquire a
profession, find a job, finish studies at higher schools or even get married. Every
year there are new “stars” among refugees who can be examples of good practice
to other country people. Indian restaurant established by the Nepalese in the old
town of Vilnius, studies for master degree at the University and plans of the Belorussian to establish a club of healthy lifestyle to help people to lose addiction,
employment of two Afghans in Refugees Reception Centre – these are only a few
examples, which the staff of the Centre is proud of.
Refugees Reception Center has implemented projects financed by European
Refugee Fund since 2004: has provided extra services and assistance, what increase chances of refugees to integrate successfully into the Lithuanian society.
Interferences of Integration
The director of the Center thinks that non-recognition of education, qualification, lack of Lithuanian language skills, lack of motivation interfere with integration. The staff of the Center thinks that experience of refugees, fear about the
future, unstable financial situation, health problems affect efficiency of refugees’
integration.
Suggestions to
Foreigners granted asylum
Specialists dealing with foreigners
granted asylum
To pay more attention to studies of Lithuanian language, to communicate with local
society, country people, to interest in
acquiring a profession, issues of employment, to participate actively in organized
lecturers and trainings
To stimulate integration of refugees into
labour market, to foresee motivation
mechanism to employers, to organize
more events, involving youth, to be
interested in culture of the countries of
refugees, what could improve quality of
provided services
Where Else Can the Foreigner Granted Asylum Apply
The Ministry of Social Security and Labour, UNHCR, NGOs (Caritas, the Lithuanian Red Cross Society, municipalities, social services centers, elderships.
Contacts
Refugees Reception Center
Karaliaus Mindaugo g. 18, LT-55283 Rukla, Jonava district
Phone /fax (+370 349) 73 377, e-mail [email protected]
108
109
UNHCR assessed the quality on decision making of Migration Department and
observed the opportunity to submit an application for asylum at the border. The
representative of UNHCR also supports local NGOs, asylum seekers and refugees providing advice, information.
UNITED NATIONS HIGH COMMISSIONER FOR
REFUGEES
United Nations High Commissioner for Refugees (UNHCR) is the UN Refugee
Agency which aim is to coordinate international actions for the worldwide protection of refugees and the resolution of refugee problems.
UNHCR’s main purpose is to safeguard the rights and well-being of refugees,
helping refugees to settle safely in other countries or to return to home country,
to improve their hard situation. The organization strives to ensure that everyone
can exercise the right to seek asylum and to find safe asylum in another state, and
to return home voluntarily.
The office for the Baltic and Nordic countries is located in Stockholm, Sweden,
whose main task is to support the governments in the region in implementation
of the provisions of the 1951 Convention Relating to the Status of Refugees. It is
cooperated in form of advice on the application of international treaty standards,
training in refugee law and spreading information concerning refugee flows and
situation in their countries of origin. The Regional Office also assists NGOs and
asylum seekers providing advice, information and organizing their training. In Vilnius, Lithuania, the coordinator of UNHCR is functioning.
The coordinator Renata Kuleš of UNHCR in Lithuania confirms that the activity of UNHCR is intended to solve refugee problems in the world and to look
for durable solutions for refugees. Daily work of the representative of UNHCR in
Lithuania is to improve asylum system identifying gaps in the system and to advise
on way of decisions.
Who Can Apply to UNHCR and on What Issues?
Renata Kuleš states that refugees can apply for advice and guidance to the
representative of UNHCR in Vilnius via phone, by e-mail or agree to meet with
the representative of UNHCR, but underlines that UNHCR in Vilnius does not
provide any material support to asylum seekers and refugees, also does not help
to relocate from Lithuania to other countries. If a refugee requires information or
advice on asylum in Lithuania, and he/she does not know where to get support,
he/she may apply to UNHCR in Vilnius.
The coordinator of UNHCR in Lithuania works with refugees from various
countries, residing not only in Lithuania, but also in a foreign country. In 2012
Cooperation Between UNHCR and Refugees Reception
Center
UNHCR cooperates with Refugees Reception Centre. A regular dialogue is
proceeding seeking to solve problems. The coordinator evaluates activities of the
Centre positively and is pleased that the authority takes into account proposals
of UNHCR.
Good Practice
In 2012 amendments of legislation on access to social assistance to the foreigners granted asylum came into force. The coordinator of UNHCR in Lithuania
states that the organization has worked systematically for several years seeking to
provide to the foreigners granted asylum access to social support, and is satisfied
with the result, as this support will be available to many refugees in Lithuania and
at least the minimum of their needs will be guaranteed. Renata Kuleš believes
that refugees are really satisfied with accessibility to such support, because they
survive a very difficult period due to unemployment in Lithuania.
In August of 2012 a refugee applied to the Office of UNHCR in Lithuania, who
was afraid to return to his home country. Renata Kuleš states that all interested
institutions and organizations were informed about the problem; meetings were
organized, there was applied in writing to the Government of the Republic of
Lithuania. During the meetings the issue was mooted on practical and political
level. The person, who was afraid to return to the home country, was consulted
on opportunities to submit asylum application in Lithuania, asylum procedures in
Lithuania, difference between protection statuses and possibility of reunification
with the family, it was recommended to apply to the Lithuanian Red Cross Society
for legal advice and support submitting application for asylum.
Language barrier, lack of self-confidence and own capabilities, lack of motivation, vulnerability, health, age, separation from family, separation from the host
community, absence of occupation and opportunity to work during asylum procedure, lack of opportunities to work and to get support which is necessary for
living (housing, medical care, food), short integration period in the municipality
110
111
are interferences with integration of the foreigners granted asylum listed by the
coordinator of UNHCR in Lithuania.
She notes that reasons influencing integration can be different:
hh past and painful experiences,
hh strange environment and culture,
hh language barrier,
hh lack of refugees’ knowledge on hosting country;
hh expectations to the host country, which do not correspond the realities of
Lithuania;
hh the family is in another country and there are no opportunities to reunite in
Lithuania;
hh admission conditions and volume of provided opportunities and support in
Foreigners Registration Centre.
Suggestions to
Specialists dealing with foreigners granted
asylum
To inform UNHCR, appropriate instances and Human Rights
Committee of the Parliament of
the Republic of Lithuania about
problems of the foreigners
granted asylum
The coordinator of UNHCR in Lithuania motivates professionals to raise problems of refugees’
integration more actively, to make the research
on refugees’ integration in Lithuania, to analyze
interference of integration system and to highlight
elements and the best practice stimulating integration.
Refugees Reception Center, the Lithuanian Red Cross Society, Caritas of Vilnius
Archdiocese and Day Center in Pabradė “Kultūrų įkalnė”.
Contacts
UNHCR Lithuania
Labdarių g. 5, Vilnius, LT-01001, Lithuania
Phone (+370 5) 210 74 16, fax. (+370 5) 210 74 01
www.unhcr.lt, www.unhcr.org, e-mail [email protected].
THE LITHUANIAN RED CROSS SOCIETY
Legal assistance to the foreigners granted asylum
The Lithuanian Red Cross Society is a strong, effective and independent
humanitarian organization, providing assistance to vulnerable social groups and
people got in crisis situations in Lithuania and abroad. The Lithuanian Red Cross
Society is an assistant of the State of Lithuania in the humanitarian field, which task
of the activity is to protect human life and dignity, to ease human suffering and to
provide assistance to people got in a disaster in Lithuania and abroad.
The lawyers of the Lithuanian Red Cross Society have provided legal assistance to asylum seekers and foreigners granted asylum in Lithuania since 1997.
Dr. Laurynas Biekša is a lawyer of the Lithuanian Red Cross Society, who has 12
years experience working with refugees in Lithuania, currently coordinating the
provision of legal assistance in the Society.
Eglė Samuchovaitė is a lawyer’s assistant, has worked in the Lithuanian Red
Cross Society since 2006.
Who Can Apply to the Lithuanian Red Cross Society and
on What Issues?
The lawyer Laurynas Biekša is open and tells that he has had experience working with foreigners, who came from Chechnya, Afghanistan, Georgia, Russia, Belarus, Nigeria and Pakistan. He notes that problems rise for the foreigners every
day, so he suggests to apply for legal aid to the Lithuanian Red Cross Society not
waiting a long time. Both asylum seekers and foreigners granted asylum can apply
to the Society. The foreigners can get legal aid via phone or make an appointment
on weekdays from 9 to 17 hours.
The lawyers of the Lithuania Red Cross Society also come to Refugees Reception Center, to Refugee Day Center in Kaunas and provide there legal assistance.
Cooperation Between the Lithuanian Red Cross Society
and Refugees Reception Center
The Lithuanian Red Cross Society has cooperated with Refugees Reception
Centre for more than 15 years, solving various problems of foreigners’ integration
into the Lithuanian society. The lawyer Laurynas Biekša notes that organizations
112
113
have always found mutual satisfied solutions. Since 2006 the Society is cooperating with the Centre implementing projects; the lawyers of the Society provide
legal assistance to the foreigners residing in the Centre, participate in events organized by the Centre (festivals, conferences and so on.).
The lawyers of the Society often apply to the professionals of the Centre preparing appeals to the courts, providing applications to various authorities, asking
for missing information.
Good Practice
The lawyer Laurynas Biekša notes that he solves mostly foreigners’ integration
problems, such as support to a foreigner to make a reasoned request for the extension of the state support for integration. Most of the applications are satisfied
by the Commission of the Ministry of Social Security and Labour, and both the
lawyers and the foreigners are satisfied with the reached result.
The lawyer’ assistant Eglė Samuchovaitė is open and tells that she provides
legal assistance to the foreigners residing in Refugees Reception Centre both
via phone and she comes to the Centre. She underlines that many problems are
solved via phone, techniques solving problem are combined with the clients offering the best option, and is pleased that she manages to solve most of the problems. Eglė Samuchovaitė also contacts with the state institutions of the countries.
She tells that she could get the certificate of birth of the child of the family, which
was relocated from Malta, with help of the state institutions of Malta, UNHCR.
The lawyers of the Lithuanian Red Cross Society notice the lack of flexibility of some state institutions and stresses that formal requirements sometimes
make big obstacle to rapid solution of problems. The lawyers remember an event,
when a foreigner applied to the Society (he was granted subsidiary protection
in Lithuania), whom Migration Department refused to issue permanent residence
permit although he had lived in Lithuania with temporary residence permits for
six years, because the foreigner registered one permit too late and didn’t have
the passport of the country of origin. there A repeated request was prepared to
Migration Department by the request of the foreigner providing explanation of
the foreigner’s difficult situation, due to which the period to authorize the permit
was missed and the reasons why the foreigner does not have and can not get
the passport of the country of origin. Later the foreigner was required to cancel
registration of his permanent living place in the country of origin. The lawyers of
the society had to explain again, why it could not be fulfilled. The lawyers believe
that the foreigner, who is at risk in his country of origin, should not be required to
have any contact with representatives of the country of origin in order to ensure
that the foreigner is not found in a vulnerable situation. The lawyers are pleased
that after a long correspondence with Migration Department the foreigner has
been granted a permanent residence permit in the Republic of Lithuania.
The lawyers of the Lithuanian Red Cross Society believe that integration process of the foreigners granted asylum in Lithuania is not an easy both due to economic situation of the country and point of view of local people to strangers
(often it is followed using stereotypes that foreigners are a burden to the state
that they take jobs and so on). The lawyers are open and tell that the foreigners complain that they often get reproach by local residents that the Lithuanians
themselves do not have anything to eat and anywhere to live, and underline that
it is extremely difficult to the foreigners, because the Lithuanian society still does
not see differences between legal status of refugees, migrant workers or even illegal immigrants – often all are just called foreigners, i.e. “other”, “strangers” and
so on. The lawyers providing assistance note that it is difficult for the foreigners
to find job due to lack of required qualification, as well as the foreigners miss motivation, what affects assistance provided by public institutions to the foreigners.
Suggestions to
Specialists dealing with foreigners
granted asylum
It is suggested to the foreigners to get assistance of the lawyers of the Lithuanian Red Cross Society seeking to prevent
the raise of the problems.
When a problem occurs, do not wait a long time and apply
for support, reducing time spent for problem solving, be
not afraid and cooperate with lawyers, so the best solution
would be found.
To pay more attention to the procedure of issue of residence
permits, not violate Lithuanian laws.
To provide information to the foreigners
granted asylum on
providing of legal assistance in Lithuania.
The Office of Equal Opportunities Ombudsperson, Lithuanian Centre for Human
Rights, UNHCR.
Contacts
Lawyer Laurynas Biekša
Phone (+370 5) 2 12 73 22, e-mail [email protected]
Lawyer’s assistant Eglė Samuchovaitė
Phone (+370 5) 2 12 73 22, e-mail [email protected]
114
115
REFUGEES INTEGRATION CENTER
Refugees Integration Center, located in Kaunas, has counted its history since
2004. In 2004 the Lithuanian Red Cross Society provided a project to the Ministry of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania offering to establish in Kaunas Refugees Day Center. The rent of premises for the Center, various
activities, salaries to employees were financed by the decision of the Commission. In 2006 Refugees Reception Centre cooperating with the Lithuanian Red
Cross Society provided a project to European Refugee Fund. The project was
approved and since 2006 the action of Kaunas Refugees Day Centre has been
financed by European Refugee Fund. In 2012 the Centre changed its name and
became – Refugees Integration Center. Today professional staff is employed, who
provides services to the foreigners granted asylum.
Who Can Apply to Refugees Integration Center and on
What Issues?
All foreigners having residence permits in the Republic of Lithuania can apply
to Refugees Integration Center on integration issues into the Lithuanian society,
which include various fields: search for housing, organizing education of minors,
vocational training, search for employment, health insurance services and so on.
The specialist of the Center say that the foreigners can apply to the Centre on
weekdays from 9:00 to 17:00, and on Saturdays – from 11:00 to 15:00. The Center also provides information to other institutions, organizes various events to the
society.
Cooperation Between Refugees Integration Center and
The specialists of the Center are open and tell that they have not had any
problems solving work issues with Refugees Reception Center. The specialists of
Refugees Reception Center provide consulting permanently to the specialists of
other institutions dealing with refugees; mediate solving various problems with
various institutions.
Good Practice
The specialists of Integration Center have experience providing services to
refugees from Sri-Lanka, Somali, Afghanistan, Pakistan, India, Georgia, Russia
(Chechnya), Belarus, Uzbekistan and other countries. The specialist Ghulam Rabani, asked about the best practice, is open and tells that refugees are not minded
to make own life stories public, but notes that sometimes laws and reality do not
always coincide, for example in order to get a permanent residence permit in
Lithuania there is a requirement to live legally in Lithuania for 5 years, to pass
the state exam of Lithuanian language and basic principles of the Constitution
of the Republic of Lithuania, to prove means for living. As the specialist notes
there were a few cases when the foreigner had lived in Lithuania for more than 5
years, but due to health conditions was unable to get employment and to prove
that he had enough income to live in Lithuania, also he didn’t have the passport
of his country of origin, which is necessary for procedure of issue of permanent
residence permit determining personal identity. Ghulam Rabani is happy that this
problem has been solved. Integration Center contacted the health institution inquiring information on foreigner’s possibility to work. The doctor confirmed that
the refugee can not work due to illness. Later there was referred together with
the foreigner to Migration Department requesting to examine his application for
permanent residence permit not providing the passport of the country of origin.
The explanation was submitted, why the foreigner could not submit the passport
of the country of origin. Migration Department analysed the foreigner’s request.
Currently the foreigner is granted permanent residence permit in Lithuania. Both
Integration Center and the foreigner are happy with the reached result.
Eglė Rušinskaitė, the specialist of Integration Center, notes that she faces problems of the foreigners on a daily basis, but also is pleased that she manages to
solve most of the problems and presents another case of good practice – one
foreigner had big health problems, public support for integration had come to
the end, he did not have health insurance, could not work due to health condition
and was unable to pay for health care services. The Lithuanian Red Cross Society
helped the foreigner to finance visits to doctors and to receive medical services.
Later this problem was solved when the foreigner received permanent residence
permit in Lithuania and was incorporated into the general social system, also had
the right to health insurance.
Ghulam Rabani believes that integration of the foreigners is influenced by
reticence, reluctance to communicate with the host society, personal preferences,
unstable situation in the labour market, limited social opportunities for the foreigners to get support before he/she settles fully.
Eglė Rušinskaitė notes that the foreigners granted asylum often suffer from
depression, post-traumatic stress syndrome. Changes of legislation, limited security of social rights, insecure financial situation, uncertainty of integration period,
difficult search for employment, negative attitude of the society also influence
integration processes.
116
117
The staff notes that every foreigner wants that everything should be practised
by his/her wish in a way he/she would like. It is very important to social workers and counsellors to show to the foreigner, how much effort is placed finding
adapted solution of his/her problem, and it does not matter, whether it is a legal or social problem – individual unique problem’s solving must be adapted in
the particular case. Eglė Rušinskaitė notes that a small number of the foreigners’
community also influences felling of the foreigners. Most of the foreigners are accustomed to live in large communities, where all are friends, relatives. In Lithuania
people are closed, so the foreigners granted asylum have fewer opportunities to
communicate as accustomed and to meet their social needs, to get moral support
and assistance at the complex moment of life.
Media not only disseminates information but also forms public opinion. Although the main function of media is to inform events of the world and Lithuanian life objectively, but media often takes upon itself the role of judge when
expressed attitude concerning the foreigners granted asylum in articles and
broadcast is unfortunately broadcast mostly negative. Due to cultural differences
the most foreigners figure out very difficult existing requirements of social programs in Lithuania, look free at keeping of agreements (meeting time, fulfilment
of agreements), assess inadequately their options, have exaggerated expectations
and shift much responsibility to others, for example employees, the Centre, other
institutions.
Eglė Rušinskaitė refers to analysis of refugees’ needs and former staff experience of practical action with refugees of the Lithuanian Red Cross Society and accentuates the most common rising problems of the foreigners in Lithuania. They
are lack of finance, unemployment, search for housing in “post-integration” period, the families of the foreigners granted asylum are often on the street level because owners do not agree to rent housing any longer or ask for a big rate. Housing owners often refuse to rent housing to people of the Chechen nationality. It is
not easy to the foreigners to find another housing immediately at reasonable rate.
During integration period it is a little easier, because allowance is paid, allowing to
cover rent and utilities. However, at the end of the public support for the integration period the problem becomes very relevant. Without guarantees owners do
not want to continue rent of housing or request a large deposit for rent.
The specialist of the Centre stresses that there is no mechanism how to accommodate the foreigner immediately, if the period of the support for integration is
not extended, and the temporary residence permit in Lithuania has not expired
yet. It often happened that the whole family stayed without housing, the only
place, where refugees could find a shelter, was Refugees Integration Center or
the Lithuanian Red Cross Society. Refugees, faced problems, which are unable to
handle, rush to apply to the staff of the Lithuanian Red Cross Society as their sole
intercessor in conflict situations with employers, owners of housing or employees
of public institutions. However, Eglė Rušinskaitė argues that the Society can not
solve all the problems of the foreigners. Staff or tutors do not have enough power
to influence decisions of other institutions, nor to provide support, which the foreigners expect from them. Working with the foreigners granted asylum humanity,
patience, wish to understand and to help, the ability to understand human expectations and problems are very important
Suggestions to
Specialists dealing with the foreigners
granted asylum
Be initiative creating life in Lithuania, because not only the quality of life of the foreigner, but also success of the employees,
who provide services and assistance to the
foreigners granted asylum depend on it.
Always to fight for each case, try to
resist.
Initiate changes of legal acts on health
care seeking to ensure health care
services to all the foreigners granted
asylum.
Municipalities, elderships, social, public organizations, Caritas Lithuania, IOM,
Tolerant Youth Association etc.
Contacts
Refugees Integration Center
Trakų g. 18, Kaunas, phone/fax. (+370 37) 2 28 229, e-mail [email protected]
118
119
Good Practice
CARITAS OF VILNIUS ARCHDIOCESE
Caritas of Vilnius Archdiocese started activity in 1990 establishing social service where volunteers gathered charity in clothing, shoes, food from residents
and supplied to people who were hard up. The institution has provided social,
humanitarian and psychological support to asylum seekers and refugees since
2000.
Who Can Apply to Caritas of Vilnius Archdiocese and on
What Issues?
Caritas of Vilnius Archdiocese provides support and assistance:
To third country citizens:
hh organizes courses of Lithuanian language, Lithuanian history, cultural, civil
cognitive training, cognitive-historical-cultural tours in Lithuania, meetings
with local community;
To asylum seekers:
hh in Pabradė, Day Center “Kultūrų įkalnė” there are organized education activities for children, cultural afternoons for women, social, legal and psychological assistance for adults. In the Centre computers, internet, the library are
available, it is possible to attend IT, „Fine hands” and Lithuanian language
courses. Classes, courses and festivals proceed together with participants of
local community.
To the foreigners granted asylum:
hh the state support for social integration is provided in Vilnius County. Social
workers help the foreigners granted asylum to find housing, employment
or to re-skill, a big attention is paid to children’s education in preschool and
school education institutions, Lithuanian language training for adults.
Cooperation Between Caritas of Vilnius Archdiocese and
According to specialist Ilma Varžinskaitė of Caritas of Vilnius Archdiocese
institutions have been cooperating since 2000, providing support for integration of the foreigners granted asylum in Vilnius County. All operational issues are
solved discussing, making mutually satisfactory solutions.
Caritas of Vilnius Archdiocese has provided support to more than 200 foreigners granted asylum. The specialists of the institution have experience dealing
with the Chechens, the Uzbeks, the Belarusians, the Afghans, the foreigners from
Nepal, Togo, Eritrea, Ethiopia.
Ilma Varžinskaitė is happy about every success helping refugees and notes
that a big part of success of support depends on identification of means, which
would be effective for achievement of the best result. Ilma tells that there was
provided opportunity to one refugee, who is working in the restaurant, to attend
driving courses, what expanded capabilities to develop business and to deliver
food to customers homes or offices.
The manager of the foreigners’ integration program Ilma Varžinskaitė of Caritas of Vilnius Archdiocese thinks that lack of motivation, lack of effort to learn
Lithuanian language, to involve into the labour market hinder integration of the
foreigners granted asylum into the Lithuanian society. The foreigners often imagine that it is easier to live in other EU countries. It forces them to change future
plans and weaken their efforts to integrate in Lithuania. Ilma Varžinskaitė argues
that refugees’ integration is also restricted by lack of education, qualification of
foreigners, economic situation in Lithuania, even a temporary residence permit,
which is issued granting subsidiary protection in Lithuania.
Suggestions to
granted asylum
To pay more efforts studying Lithuanian
To hear refugees’ problems, to fight for
language, to attend organized lectures,
every case, to interest in various forms
courses, to show initiative creating own new providing support, services.
life in Lithuania.
Refugees Reception Center, the Lithuanian Red Cross Society, social services
centers.
120
121
Contacts
Caritas of Vilnius Archdiocese
Foreigners integration program, M. Paco g. 4, LT-10309 Vilnius
Ilma Varžinskaitė
Mob. +370 650 26 936, e-mail [email protected]
MIGRATION OFFICE OF PUBLIC POLICE
DEPARTMENT OF POLICE COMMISSARIAT OF
JONAVA DISTRICT UNDER KAUNAS COUNTY
POLICE HEADQUARTERS
What is Granting of Asylum?
Granting of asylum in the Republic of Lithuania is issue of residence permit
(permanent or temporary) in Lithuania and providing of social support to the
foreigner granted asylum.
Asylum is:
Refugee status
A refugee is a foreigner (a citizen of foreign state or a stateless person) who
suffered persecution in the country of origin or because of fear of such prosecution can not use the defence of the country of origin. Such persecution must be
related to race, religion, nationality, membership of a particular social group or
political opinion. The foreigner who is granted refugee status is issued permanent
residence permit.
Subsidiary protection
In Lithuania subsidiary protection is granted to a foreigner who does not qualify as a refugee but who can not return to his/her country of origin because of
the fear of torture, inhuman treatment or serious danger to his/her basic rights or
fundamental freedoms will arise because of the prevailing violence in that country, a military conflict or other situation that causes systematic violations of human
rights.
Temporary protection
Temporary protection is a form of protection, granted by the decision of the
Government of the Republic of Lithuania in a mass influx of foreigners. The foreigner is not entitled to apply for such protection.
Migration Department under the Ministry of the Interior analyses applications of the foreigners seeking asylum and issues temporary or permanent
residence permits in the Republic of Lithuania, makes decisions on these matters,
organizes implementation of these decisions, issues and changes foreigners registration certificates, makes decisions on issue of travel documents for foreigners,
issues travel documents. Migration Department also evaluates and determines
whether there are grounds to believe that the marriage between the foreigner
and the foreigner residing in the Republic of Lithuania, who is (not) a citizen of
the Republic of Lithuania, is fictitious.
Migration Office in Jonava within its jurisdiction participates implementing
the state policy on visas and integration, procedures of asylum and citizenship of
the Republic of Lithuania, issue and record of personal identity documents, travel
documents, residence permits in the Republic of Lithuania and other documents,
declaration of residence and free movement of persons, as also decides on expulsion of foreigners from the Republic of Lithuania and the return to a foreign
country.
Migration Office in Jonava provides services to the foreigners granted
asylum on:
hh extension of permanent or temporary residence permits in the Republic of
Lithuania;
hh issue of refugee travel document;
hh issue of travel documents to stateless person.
Refugee Travel Document
A refugee who has been granted a permanent residence permit in the Republic of Lithuania can been issued with the travel document under his/ her request, if there are no reasons preventing from issuance of this document. The
travel document grants the right to a refugee to travel outside the territory of the
Republic of Lithuania and to return to it during the document’s validity period,
if there are no serious reasons related to the state security or public order violations. The refugee travel document is issued to a refugee despite his/her age. A
person under 18 years of age is issued with the travel document under the consent of one of his/her parents or legal guardian. A consular fee for issuance and
extension of the refugee travel document is charged.
122
123
Cooperation Between Migration Office of Public Police
Department of Police Commissariat of Jonava district
and Refugees Reception Center
The head of Migration Office argues that the institutions have cooperated
since the establishment of the Centre. The head is pleased that all work issues
are solved mutually constructively and in good faith and wishes such excellent
and well-natured relations, which were formed collaborating with the Centre for
a long time. The experts have worked for Migration Office and have long year
experience dealing with foreigners of various nations, as most foreigners living in
the Center apply for extension of residence permits, issue of travel documents.
The head of Migration Office is satisfied with achieved results dealing with the
Centre and doing this job.
The foreigners granted asylum can refer to Migration Office on their concerns
on weekdays (Mondays – Thursdays 8.00 – 17.00, Fridays 8.00 – 15.45, lunch
break – 12.00 – 12.45). In case of urgent matters in closed hours of the Office the
foreigners can apply to Operational Unit (duty unit) of Police Commissariat of
Jonava district under Kaunas County Police Headquarters.
The experts of Migration Office believe that the biggest problems arise for
integration of the foreigners granted asylum due to lack of knowledge of Lithuanian language and cultural values.
Suggestions to
Specialist dealing with foreigners granted asylum
Foreigners are advised to apply to Migration Office for
extensions of residence permits not earlier than in 4
months and at least in 2 months before the expiry date
of residence permit in the Republic of Lithuania, to
study Lithuanian language seeking for employment in
Lithuania.
To pay more attention
informing foreigners about
their rights and duties in
Lithuania.
Useful information
Application for asylum can be submitted:
hh at the state border crossing point of the Republic of Lithuania;
hh town, district territorial police unit;
hh at Foreigners Registration Centre (Pabradė, Švenčionys district)
If a foreigner seeks asylum in the Republic of Lithuania, but has entered the
territory of the State or is staying here illegally (without visa of the Republic of
Lithuania or valid travel document), the foreigner must submit the application to
grant asylum immediately. Otherwise the liability for illegal entry to the Republic
of Lithuania or illegal stay in it may be applied to the foreigner according to the
legislation of the Republic of Lithuania. It is essential to indicate reasons why it is
necessary to grant asylum in the Republic of Lithuania submitting an application
for asylum in the Republic of Lithuania.
Contacts
Migration Department under the Ministry of the Interior
Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius,
Phone (+370 5) 271 7112, fax (+370 5) 271 8872
http://www.migracija.lt
Division on Asylum Affairs
Phone (+370 5) 27 17 171
Foreigners Registration Center of Sate Border Guard Service under the Ministry of the Interior
Vilniaus g. 100, Švenčionių r., Pabradė, LT-18177
Phone (+370 387) 53 401, fax (+370 387) 63 012
Migration Office of Public Police Department of Police Commissariat of Jonava district under Kaunas County Police Headquarters
Klaipėdos g .4, Jonava
Phone (+370 349) 33 101, (+370 349) 33 104
E-mail [email protected]
124
125
SOCIAL SERVICES CENTER OF JONAVA DISTRICT
Social Services Center of Jonava is a budget institution of the municipality of
Jonava district, which aim is to provide qualified, available social services to all
residents of the municipality, belonging to social risk or/and marginalized groups
ensuring their full participation in social life.
The mission of the activity of the Center is to return the ability to people to
care about themselves and to integrate into the society.
Who Can Apply to Social Services Center of Jonava and
on What Issues?
hh
hh
hh
hh
disabled adults, children and their family members;
senior and elderly people;
individuals, families having low-income;
adults at social risk (who returned from imprisonment, addicted and homeless people);
hh children at social risk;
hh families at social risk;
hh foreigners granted asylum;
hh people in crisis (victims of violence etc.);
hh other receivers of social services of the district.
Note. All applicants to the Centre shall be entitled to receive services, if their
residence is declared in Jonava.
Social Services Center of Jonava district provides
following services both the citizens of Lithuania and the
foreigners granted asylum
hh informing, consulting, mediation and representation;
hh organizing nutrition (free nutrition coupons, packets of interventional food
program);
hh one-time material benefit;
hh transport organizing;
hh issue of compensation equipment;
hh psychological assistance;
hh s ocio cultural services (organizing social events, providing information on
charity actions of NGOs; implementation of occupational and preventive
activity in Jonava district);
hh organizing of personal hygiene and care;
hh day occupation (in institution);
hh social care and day social care at home;
hh education and support of social skills (shopping, caring for children, doing
homework);
hh short-term asylum in times of crisis (in crisis Centers of the units in Rimkai,
Upninkai and Žeimiai);
hh support preparing documents on determination and supply of special
needs, issue of disability certificate;
hh implementation of housing adjustment program for disabled people;
hh coordination of social integration projects, implementation of project activities;
hh support with food products.
Social Services Centre of Jonava makes lists of people wishing to get
food products from interventional food program. People wishing to obtain products must deliver following documents:
hh special form application;
hh personal documents: passport, ID card (all adult family members), children’s
birth certificates;
hh statements of income for last three months;
hh If people reside in Jonava town and their place of residence is declared in
another town or eldership, he/she must submit a certificate that he/she does
not get food products from eldership (town), where his/her place of residence is declared.
The Centre publicizes information on terms of food products supply in local
media (in the newspaper “Naujienos”), on the ground floor of Municipality of
Jonava district, Social Services Center of Jonava and its departments and provides
information via phone: +370 349 54 722.
Cooperation between Social Services Center of Jonava
and Refugees Reception Center and Good Practice
The director of Social Services Center argues that institutions have collaborated for several years implementing international projects and projects financed
by the Government of the Republic of Lithuania, organizing events for socially
excluded people. The director Valentina Demidenko-Bereznaja is open and tells
that the residents of Refugees Reception Center were included in target group
126
127
of the projects implemented by Social Services Centre intended for excluded
people; refugee women were provided with intervention assistance in crisis situations. Being in a crisis situation refugee woman with minors was accommodated in
Crisis Center of Social Services Centre of Jonava (in Žeimiai Unit), she was provided with assistance of social worker, psychologist. There were looked for a variety
solution options, which would be appropriate solving this situation, together with
the client using social and psychological counselling, and in this case the client has
become more enabled to address the problem of family relations, the woman
was recruited, later she left.
The director of Social Services Center of Jonava is happy having many years
experience in providing services to refugees from Uzbekistan, Afghanistan,
Chechnya, Vietnam.
Day Center of Mixed Social Jaunystės g. 6, Upninkai;
Services in Upninkai elder- Phone +370 349 20 513
ship
I-IV 8.00 - 18.00 (12.0012.30 lunch break)
V 8.00 - 14.00 (without
lunch break)
Social Service Day Center
in Žeimiai eldership
I-IV 8.00 - 17.00 (12.0012.30 lunch break)
V 8.00 - 14.00 (without
lunch break)
Kauno g. 34A, Žeimiai;
Phone +370 349 45 812
The director of the Centre considers that psychological unwillingness, language barrier, unemployment problem hinder refugees’ integration into the society.
Suggestions to
granted asylum
To be initiative creating own life in Lithuania, to participate in events, to communicate with local community, to look for new
contacts
Providing support to the foreigners to
involve to the net more institutions of
self-government and society
Refugees Reception Center, Day Center of the Lithuanian Red Cross Society in
Kaunas
Contacts
Social Services Center of
Jonava District (headquarters)
Vasario 16-osios g. 31,
Jonava
Phone +370 349 54 722
I-IV 8.00 - 17.00 (12.0012.30 lunch break)
V 8.00 - 14.00 (without
lunch break)
Day Center of Mixed Social Chemikų 136, Jonava;
Services in Rimkai catchPhone +370 349 64 601
ment
I-IV 8.00 - 18.00 (12.0012.30 lunch break)
V 8.00 - 14.00 (without
lunch break)
PROTECTION OF THE CHILD’S RIGHTS
INSTITUTION OF THE OMBUDSMAN FOR
CHILDREN’S RIGHTS
Institution of the Ombudsman for Children’s Rights is an independent
children’s rights monitoring and control governmental institution, which is maintained from the budget, it is established according to the Parliament resolution, in
order to ensure the Ombudsman’s for Children’s Rights work. The Ombudsman
for Children’s Rights is responsible for the institution’s management and for its
work. Ombudsman’s actions are reasoned on the legitimacy, impartiality, transparency and priority of the rights of the child and his legitimate interests and
independence in decision-making principles.
The Institution of the Ombudsman for Children’s Rights does not use state
compulsory measures and its recommendations’ implementation is ensured according to the Ombudsman for Children’s Rights. The Ombudsman for Children’s
Rights accepted recommendatory decisions are authoritative and impartial conclusions, which aim is not to punish persons for breach of the child’s rights and
legitimate interests, but to prevent these abuses, in noticing persons attention on
initiative decisions and their actions (omissions) and to determine children’s rights
and their legitimate interest violations causes and possible solutions, the removal
128
129
of irregularities (avoidance) methods. 1
Cooperation between the Institution of the
Ombudsman for Children’s Rights of the Republic of
Lithuania and Refugees Reception Center
The senior specialist of the Institution of the Ombudsman Vilija Bekešiutė
states that the institutions collaborate during various meetings and events. Ombudsmen for Children’s Rights visited the Center more than once, communicated
to the families with minors, unaccompanied minors residing in the Centre. The
specialists of the Institution of the Ombudsman have experience working with
refugees from Chechnya, as well as unaccompanied minors of various nationalities, fostered in the Centre. The specialist states that the Institution of the Ombudsman for Children’s Rights investigates complaints about potential violation
of children’s rights, as well as protection of minor refugees rights in Lithuania, but
in the last few years the complaints were not received from the foreigners residing in Refugees Reception Centre.
Who Can Apply to the Institution of the Ombudsman
for Children’s Rights and on What Issues?
As the senior specialist of the Institution states that minors or their legal representatives may apply to the Institution of the Ombudsman for Children’s Rights
1 http://www3.lrs.lt/pls/inter/vaikai?sakId=7877&dokId=68775&kalbId=1
on potentially vulnerable minors’ rights. Any person or refugee, who thinks, that
a natural or legal person violated or infringed child’s rights or his/her legitimate
interests, may apply to the Ombudsman for Children’s Rights orally (via phone,
arriving personally), in writing or by e-mail.
The Institution of the Ombudsman for Children’s Rights administers internet
website http://vaikams.lrs.lt, where not only exhaustive information on the activity
of the institution is available, but also it is available to ask actual question under
item “Inquire” or to send a complain, a request by e-mail [email protected]. Interested individuals can find information on activities of the Ombudsman for Children’s
Rights in website of the Institution of the Ombudsman for Children’s Rights. It is
possible to inform about violations on child’s rights free on helpline 8 800 01230.
Every child, who needs help, or other persons, who know facts of infringement of
child’s rights or require assistance on child’s rights, can call.
After receiving a complaint orally or noticing features of violation of child’s
rights or his/her legitimate interests and believing that information or noticed
features are correct, the Ombudsman for Children’s Rights shall have the right to
initiate an investigation on his own initiative. Seeking to avoid violation of child’s
rights and his/her legitimate interests in the future the Ombudsman for Children’s
Rights informs not only the person, whom the judgment was passed, but also
competent authorities and the society after the assessment of causes and possible solutions of violation of child’s rights defined during the investigation. The
Institution of the Ombudsman for Children’s Rights also carries out researches
(summaries) on their own on separated issues of child’s rights, prepare education
materials.
Good Practice
In 2007 during the visit of the Ombudsman for Children’s Rights in Refugees
Reception Centre there was presented a request to help to solve the problem
on admission of children to the nursery-kindergarten “Pušaitė” in Rukla. The Ombudsman for Children’s Rights considering the raised issue and the fact that there
are no other preschool institutions in Rukla, and the character of work with refugees and Lithuanian families does not afford to transport children to other education institutions in Jonava, during the meeting with the Mayor of Jonava District
Municipality, and later on May 29, 2007 the Ombudsman applied to the Authority of Jonava District Municipality asking to look for opportunities to help to solve
the mentioned problem. The Authority of Jonava District Municipality, taking into
account the referral of the Ombudsman for Children’s Rights and seeking to meet
the needs of the community, budgeted the establishment of a new group in Rukla nursery-kindergarten “Pušaitė”. Since September 1, 2007 there was opened a
new additional education group in Rukla nursery – kindergarten “Pušaitė”.
130
131
The senior specialist of the Institution of the Ombudsman for Children’s Rights
thinks that refugees have difficulties integrating because of language barrier, different education system, financial problems, unemployment, problems in searching for housing in post – integrational period, negative attitude of the society.
Suggestions to
granted asylum
Refugees are suggested to learn Lithuanian
language, to seek after vocational education, which could facilitate searching for job
in Lithuania.
To organize more festivals, involving local community, promoting tolerance
Migration Department under the Ministry of the Interior of the Republic of Lithuania, representative of UNHCR in Lithuania, Refugees Reception Centre, the
Lithuanian Red Cross Society, Caritas Lithuania, IOM office in Vilnius, other institutions.
Contacts
Institution of the Ombudsman for Children’s Rights of the Republic of Lithuania
Address of the institution – Kęstučio g. 45, LT-08124 Vilnius
Address for correspondence – Plačioji g. 10, LT-01308 Vilnius
Phone (+370 5)21 07 176, fax (+370 5)26 57 960,
Free phone line for children – 8 800 01 230
http://vaikams.lrs.lt, e-mail [email protected]
CHILDREN’S RIGHTS PROTECTION
DEPARTMENT OF ADMINISTRATION OF
JONAVA DISTRICT MUNICIPALITY
The aim of the Children’s Rights Protection Department is to implement protection of child’s rights, to protect child’s rights and legitimate interests, to organize appointment and expiry of guardianship (care) of the child left without
parents, to implement supervision of guardianship (care) of the child.
The main tasks of the Department is:
hh to ensure, to control and to supervise the implementation of laws and other
legal acts on the protection of child’s rights in Jonava District Municipality;
hh to represent child’s rights and his/her legitimate interests in courts;
hh to protect children’s rights in families, in families of guardians (fosters) and
institutions of social care;
hh to organise the determination of guardianship (care) of the child left without
parents, to implement the supervision in families, foster families and institutions of social care.
Who Can Apply to Children’s Rights Protection
Department and on What Issues?
The head of Children’s Rights Protection Department Elegijus Laimikis notes
that an unaccompanied minor foreigner may apply to Children’s Rights Protection Department via phone: 8 349 50 192 on all issues related to protection of
his/her rights such as: housing, public assistance and maintenance, education,
health care, discrimination etc.
Cooperation between Children’s Rights Protection
Department of Administration of Jonava District
Municipality and Refugees Reception Center
As the head of the Department states the institutions have cooperated for
many years solving appointment of guardianship (care) for unaccompanied minors, protection issues of legitimate interests of the child.
Good Practice
The head of the Department is happy about Department’s specialists who
have many years of experience dealing with foreigners from Afghanistan, Vietnam, Georgia, Chechnya. The head underlines that close cooperation with Refu-
132
133
gees Reception Centre, participation of the experts of the Department in various
training courses enables efficient solution of problems in order to ensure the best
interests of unaccompanied minor foreigner.
The specialists of Children’s Rights Protection Department think that refugees
have difficulties integrating because of language barrier, ignorance of laws of the
Republic of Lithuania, negative attitude of the society, unemployment.
Suggestions to
granted asylum
Refugees are suggested to study LithuTo organize more festivals, involving
anian language, because the language is the local community, promoting tolerance,
primary means for communication with the reducing xenophobia.
society both in everyday life and at work.
Refugees Reception Center, Social Support Department of Administration of Jonava District Municipality, Social Services Center of Jonava District, Police Commissariat of Jonava District under Kaunas County Police Headquarters, the Lithuania
Red Cross Society, Caritas Lithuania etc.
Contacts
Children’s Rights Protection Department of Administration of Jonava District
Municipality
Žeimių g. 13, LT-55158 Jonava, room 420, phone (+370 349) 50 192
ADULTS EDUCATION CENTER OF JONAVA
Adults Education Center of Jonava was founded in 1996 seeking to create
equal conditions and opportunities for working people to acquire basic and secondary education or to update knowledge following knowledge standards of
general education, to organize various extra curricular and non – formal education and training courses.
Today Adults Education Centre of Jonava allows to adults:
hh to acquire knowledge of basic education;
hh to develop qualification,
hh to develop personal self-education and self-expression,
hh to develop intellectual, cultural and moral level of society members.
Who Can Apply to Adults Education Center of Jonava
and on What Issues?
People residing in Jonava district: citizens of Lithuania, foreigners
granted asylum, asylum seekers can use services provided by Adults Education Center of Jonava. Adults are welcome to study daily (morning or
evening classes) and in extramural way:
hh seeking to obtain a higher level education (not completed primary or secondary education curriculum);
hh having unsatisfactory annual evaluations and seeking to eliminate arrearages;
hh having basic education and wishing to prepare better for further studies;
hh studied according to the International Baccalaureate diploma curriculum and
did not receive a diploma;
hh 16-17 years working young people;
hh minors in pregnancy or maternity leave;
hh minors raising their children.
People wishing to study at Adults Education Center of Jonava have to
come to the Office of the Centre and to provide:
hh document of education background,
hh ID document (passport, ID card, residence permit in the Republic of Lithuania),
hh to fill in an application form.
Education
The Centre is open five days a week, from Monday to Friday. The education
process begins on the 1st of September. In order to meet the needs of the stu-
134
135
dents the Centre implementing education takes into account knowledge and
competences of the students and enables their development.
During the school year, attention is paid to cultural, artistic, cognitive, creative,
sporting, practical, social and preventive actions. Cultural heritage, artistic, social
activities, vocational information, career planning and prevention programs are
implemented in collaboration with regional museums, libraries, cultural centers
and other institutions.
The school year is divided into semesters considering the basic and secondary
curriculum. The duration of semesters is defined by the order of the director. The
students also have Christmas and Easter holidays.
General requirements for students:
hh each student admitted to the Center must sign the contract of provider and
receiver of education;
hh to study responsible, to behave properly, orderly during lessons and breaks;
hh to seek after moral and civic maturity;
hh to behave respectfully with teachers, classmates, staff of the Center;
hh to implement resolutions of managers, teachers of the Center, municipal
institutions;
hh to attend classes, not to be late, not to leave school arbitrary;
hh timely to do payments to the library following the order;
hh to be responsible for behaviour of guests who came to the Centre by invitation of the student.
Students are prohibited:
hh to noise during lessons in classrooms and corridors;
hh to fight, to spit, to litter, to smoke and to use four – letter words;
hh to drink alcohol, to use narcotic – psychotropic substances and to come
drunk, high to the Centre (to lessons and activities);
hh to sit on windowsills, to break, to damage and to steal property of the
Center and public property (for made material damage to pay under the
Civil Code);
hh to bring strange people to classes or closed events of the Center without
approval of the authority of the Center.
Students have the right:
hh to study free at the Center, to get information on curriculum, education
forms, to participate in discussions on organization of education process;
hh to express opinion and to make suggestions organizing activities of the Centre personally or through self-government;
hh to be heard by the authority, teachers, professionals of the Centre;
hh to get psychological, informational and social assistance;
hh to defend own rights following the legislation.
University of the Third Age
University of the Third Age (UTA) was established in Adults Education Centre
of Jonava in autumn 2010. There were three faculties: healthy lifestyle, foreign
languages, informational literacy. On May 8, 2012 there was organized the first
diploma award ceremony. 147 students completed the first graduating group:
faculty of informational literacy – 30, foreign languages – 47, (Spanish, English and
German), healthy lifestyle – 70.
In September 2012 4 faculties were functioning in UTA of Jonava: healthy lifestyle, foreign languages, informational literacy and art faculty.
Classes of faculties of UTA of Jonava proceed each week, exhibitions, festivals,
concerts and tours are organized.
Senior foreigners granted asylum interested in activities of University may also
join and attend classes.
Cooperation between Adults Education Center of
Jonava and Refugees Reception Center
Adults Education Center of Jonava has cooperated with Refugees Reception
Centre since the opening day of Refugees Reception Centre. Adults Education
Center of Jonava provided both the Center and the foreigners granted asylum
consulting on passing exam of the state language and basic principles of the Constitution of the Republic of Lithuania.
Good Practice
As the director of the Center Vytas Vaicekauskas states, every year the foreigners granted asylum apply to the institution who want to pass the state exam
of the Lithuanian language or basic principles of the Constitution of the Republic
of Lithuania. As the director says, the foreigners granted asylum, who come to
pass exams, are motivated and most of them pass the selected exam.
The director of the Center Vytas Vaicekauskas thinks that the foreigners granted asylum have difficulties integrating due to language barrier, lack of education,
occupation, unemployment in the labour market of Lithuania.
136
137
Suggestions to
Specialists dealing with foreigners granted
asylum
To be active, to show initiative, to
interest in obtaining education, various opportunities of employment in
Lithuania
To deepen knowledge on cultures of the
countries of origin of the foreigners granted
asylum, peculiarity of communication, seeking
to provide qualified services to the foreigners
granted asylum
Refugees Reception Center, the Lithuania Red Cross Society, Caritas Lithuania,
Social Services Center of Jonava.
Contacts
Adults Education Center of Jonava
J. Basanavičiaus g. 7, LT-55164 Jonava
Phone/fax. (+370 349) 61 363, www.jssc.lt, e-mail [email protected]
LITHUANIAN LABOUR EXCHANGE
Lithuanian Labour Exchange under the Ministry of Social Security and Labour
and its 46 local labour exchange offices began their activities on 1 March, 1991.
10 local labour exchange offices are functioning in the state: in Vilnius, Kaunas,
Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai, Alytus, Marijampolė, Tauragė, Plungė and Utena.
These labour exchange offices administer 49 customer service offices located in
municipalities, which are directly subordinated to Lithuanian Labour Exchange.
Fields of activities:
hh analysis of labour demand and supply, forecasting of possible changes in the
labour market;
hh registration of job vacancies and unemployment;
hh search of vacant jobs and information of people wishing to get employment;
hh m
ediation in employment;
hh organizing of vocational training of unemployed people and people who
faced redundancy from work,
hh mediation employing abroad;
hh preparation of employment curriculum;
hh organizing of public works with municipalities, sending of unemployed people to them;
hh organizing of jobs supported by employment fund.
Cooperation between Lithuanian Labour Exchange and
Refugees Reception Centre has cooperated with the Office of the Territorial Labour Exchange of Kaunas located in Jonava since 2004. The foreigners granted asylum can get information in any territorial labour exchange office, its offices on:
hh situation in the labour market and forecast of its changes;
hh job vacancies and requirements for applicants, work character, functions and
conditions of payment;
hh choice of profession, their requirements, opportunities of training and education;
hh vocational training, qualifications, conditions and procedures of upgrading
and retraining, demand of qualifications and forecasts of the needs;
hh labour market services and providing procedures;
hh support of employment means and participation conditions;
hh search for employment (e – services, EURES), opportunities of professional
career.
The foreigners granted asylum can find information independently at the territorial labour exchange offices or its offices located in open information units,
Youth Employment Centers, open information terminals of the labour exchange
office, information stands.
Lithuanian Labour Exchange provides electronic services online. The foreigners can use the largest job vacancies and job seekers database in the country. Job
suggestions may be reviewed under category “Ieškantiems darbo“ in website of
Lithuanian Labour Exchange.
Planning the Career
The foreigners granted asylum, who have no profession, work experience,
have lost professional skills, may apply to the specialists of local labour exchange
138
139
offices who can offer consulting services considering personal features and labour market needs, help to choose a profession or plan the career, advice on job
change.
The specialists of local labour exchange office advise job seekers individually and help:
hh to explore opportunities to compete in the labour market and to make a reasoned decision on employment goals;
hh to decide on a career choice, acquisition or retraining;
hh to select the most appropriate active labour market policies and labour
market services.
The senior specialist of Services and Monitoring Department of Jonava Office
of Territorial Labour Exchange of Kaunas says that refugees, who are registered at
labour exchange, arrive each month for advice, in need – more often.
Good Practice
In 2010 14 foreigners granted asylum were sent by Jonava Office of Territorial Labour Exchange of Kaunas and acquired specialties on following vocational
training curriculum: metal welder and cutter using electricity and gas – 1, painter
– 3, cook – 2, tile fitter – 2, woodworkers – machinists – 2, cook – confectioner – 1,
finisher – 3. In 2011 6 foreigners granted asylum studied and acquired specialty
on building warmer. In 2011 seven foreigners worked: translator – 1, in service
sector – 3, journalist – moderator – 3. In 2012 9 foreigners worked: tailor –2, in
social institution – 2, in military service –1, builder –1, car repairer – 1, translator
– 1, cook – 1.
Interferences and Benefits of Integration of the
Foreigners Granted Asylum
Integrating foreigners granted asylum can use cultural peculiarities of their
home country, discovering their strengths, promoting small business in Lithuania
and offering specific services to other residents of Lithuania. For example – promotion of national cuisine, import and sale of herbs and vegetables, textile products from home country etc.
The specialists of Lithuanian Labour Exchange notice that the biggest
obstacles hindering the integration of the foreigners granted asylum are:
hh lack of Lithuanian language skills;
hh lack of occupation and/or occupational skills.
Counselling services are provided at the local labour exchange to registered
job seekers individually and in groups, either directly or remotely (via phone, e-
mail, internet, etc.).
Suggestions to
Specialists dealing with the
At the beginning of 2012 after the changes of the
legislation of the Republic of Lithuania, which regulates training of unemployed people in Lithuania,
vocational training financed by the Lithuanian Labour
Exchange or the EU structural funds became complicated to the foreigner granted asylum.
Everybody wishing to acquire professional training
must sign a tripartite agreement between Labour
Exchange and an employer. This also applies to the
foreigners granted asylum.
Lithuanian Labour Exchange suggests to the foreigners granted asylum, who wish to acquire vocational
training, to find an employer who could employ a
foreigner for no less than 6 months after vocational
training.
The specialist of Lithuanian
Labour Exchange motivates
specialists dealing with the
constantly to be interested
in culture of the countries of
refugees’ origin, peculiarities, to refresh knowledge in
seminars on: dealing with
client, resolving conflicts and
psychological preparation.
The senior specialist of Jonava Office of Territorial Labour Exchange of Kaunas
suggests to the foreigners granted asylum to apply for help seeking for a job to
Youth Public Organization Union “Apskritas stalas” of Jonava district, public institution “Tourism and Business Information Center of Jonava”.
Jonava Office of Territorial Labour Exchange of Kaunas has experience working with the foreigners granted asylum from Afghanistan, Pakistan, Vietnam, Iraq,
Chechnya, Russia.
Useful information
Information on required professions
http://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/paklausios_profesijos.
aspx
Vocational training of unemployed people and people who faced redundancy from work.
http://www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosAsmenims/Puslapiai/profmokymas_
neformalus_svietimas.aspx
Lithuanian Labour Exchange informs and consults people free of charge via
phone 8 700 55 166. Chat from TEO network costs 0.19 Lt/min, connection fee
140
141
EXPERIENCE OF THE FOREIGNERS
GRANTED ASYLUM.
THE FOREIGNER GRANTED ASYLUM FROM
NEPAL AND HIS INTEGRATION IN LITHUANIA
A short story on arrival of the foreigner granted asylum
to Lithuania
The foreigner granted asylum arrived from Nepal to Lithuania in 2008 as asylum seeker. The foreigner came alone, without family. In the middle of 2009 the
foreigner was granted subsidiary protection, started living in Refugees Reception Center in Rukla. The guy arrived to Lithuania having a bachelor degree in
law, acquired in own country, and having good English language skills besides his
mother tongue.
Activity of the foreigner in Refugees Reception Center
– 0.14 Lt, calling from other networks – due to payment plans. Services are available on weekdays from 8 to 17 hours.
Contacts
Territorial Labour Exchange of Kaunas
E.Ožeškienės g. 37, LT-44254 Kaunas
Phone +370 37 226 084, fax +370 37 225 605
Jonava Office
Chemikų g. 138 A, LT-55218, Jonava
Phone +370 349 30 571, fax +370 349 31 001
Arrived to Refugees Reception Center the foreigner made every effort to
study Lithuanian language. He declared loudly that he realized that without language skills it would be practically impossible to integrate into the Lithuanian
society and to find a job. Due to this reason he made every effort to improve
Lithuanian language skills. He participated in seminars on search for job and integration into the labour market, went to many towns of Lithuania, as well as historical places, where he could get more information on Lithuanian culture, values and
history.
After 4 months of life in Rukla the Nepalese passed Lithuanian language exam,
organized in the Center. Later the foreigner made every effort improving computer skills in computer classroom of Refugees Reception Centre. Within two
months he completed curriculum of MS-Office, MS-Excel and Power Point.
The young man was able to complete language and computer courses during
six-month period. The foreigner proved to the authority of Refugees Reception
Center that after six months he was able to find a job and to live independently in
one of the towns of Lithuania, where social integration program of the foreigners
granted asylum would be implemented. Thus, the foreigner began life in Vilnius
after the first phase of social integration in the Center.
142
143
Integration of the foreigner granted asylum in the
municipality
The foreigner had opportunity to deepen his Lithuanian language skills in Vilnius – courses of Lithuanian language (duration – 190 hours) were financed by
integration program. After 3 months the guy passed the exam of the first level of
the state language speakers and started to study independently basic principles
of legislation of Lithuania and the Constitution. In 6 months he found a job in a
restaurant in Vilnius, where he is still working.
– “Do you have work permit in Lithuania? If yes, do you have job now or
you have not found yet?”
– “Yes, I am allowed to work. I have worked for a restaurant in Vilnius for one
year as senior chef and I had worked for the project of Refugees Reception Center one year ago”.
Suggestions and remarks on integration program in
Lithuania
To the foreigners granted asylum
hh Refugees’ integration into the Lithuanian society also depends on self-motivation and willingness of refugees. If refugees are minded to learn Lithuanian language, culture and values, they integrate better into the Lithuanian
society. But if they are loyal only to their own culture and values, in this case
it is quite difficult to integrate to them.
hh It is much easier to learn Lithuanian language not knowing Russian language,
as Russian-speaking refugees prefer to speak Russian to Lithuanian. Thus integration into the Lithuanian society is quite complicated to Russian-speaking
refugees.
hh Nowadays world is surrounded by information technologies. It is not easy to
find a job not having skills on computer and software.
To specialists dealing with the foreigners granted asylum
hh Refugees Reception Centre in Rukla should continue organizing and implementing various programs, facilitating integration of immigrants into the
Lithuanian society, helping refugees in employment or promotion of own
business. It is always complicated to refugees to integrate into the new society due to environmental, cultural differences, language barrier and other
problems, raising in everyday life.
hh C
omputer literacy lessons should be developed in Refugees Reception
Centre faster and more seriously. Curriculum should be adjusted considering
different levels on computer literacy of the foreigners granted asylum.
hh Refugees Reception Centre has to improve vocational guidance to the
foreigners granted asylum due to interests of the foreigners, opportunities – to help to choose a profession. There are many refugees, who living in
the Center feel confused, how to start a new life when he/she will be sent to
integration, how to find a job, what documents are necessary going to the
meetings with an employer, how to fill in CV attractively, how to write a job
application. These small issues can become a huge obstacle to refugees, for
this reason refugees are prepared for such things still living in the Centre.
hh The society should understand that refugees not only use state finance
but also profit comes with their knowledge. It is advisable to find and to
use refugees’ skills. It should always be in mind that the wonderful scientist
Albert Einstein was also a refugees and who knows perhaps a newly arrived
immigrant would become a great scientist. Immigrant started to work would
not be a burden to the state but he/she would become a taxpayer.
– “Could you tell about your experience in finding a job in Lithuania? Do
you have something to advise to the Center of Rukla how to implement integration program faster?”
– He: “Wow, it’s really a tough question, honestly speaking, it is really hard to
find a job in Lithuania unless you have a really good professional skills. Language
barrier is another huge obstacle finding a job. Well, let’s say take my example, if
Lithuania is an English-speaking country, I’d be a lawyer now, but due to the language barrier it is impossible and I need to know Lithuanian language perfectly,
and learning would take many years. I would advise for the Center in Rukla to
organize seminars and courses to refugees, how to find a job, how to write proper
CV and motivation letter to an employer and how to perform well at a meeting with an employer. In addition, to encourage immigrants who plan to live in
Lithuania, to learn the language and to attend vocational training courses. Also to
discover talents of refugees and to encourage using them”.
Impressions about Lithuania and plans for future
In the future the foreigner plans to study cookery, to start own business, to
improve Lithuanian language skills and to spread culture of the country of origin,
creating original ethnic recipes. The biggest incentive is his newly created family
in Lithuania.
144
145
– “Hi, congratulations on friend’s day! How long have you stayed in Lithuania? Have you come alone or with family to Lithuania?”
– He: “Hi, good afternoon! I have been in Lithuania for 3 and a half year and
come alone. But now I have a family in Lithuania”.
– “What do you mean saying “have a family in Lithuania”?”
– He: “I have met the partner of my life in these latter years and I’m getting
married in some weeks. So I have a happy family here”.
– “What courses could improve your current qualification? What would
you like to learn for improvement of your current skills?”
– He: “If it is possible, I would like to attend professional cookery courses because cookery is my hobby and I love profession of a cook”.
– “Finally do you feel happy living in Lithuania? What are your future
plans?”
– He: “Of course, I am happy living here because I feel safe in this country and
it is convenient to live. I have a job, a wonderful wife and I will have a baby soon.
Lithuania is my native country. If everything goes following the plan, I would like
to start own business in the future”.
INTEGRATION OF ALI’S FAMILY
to Lithuania
Refugee’s family came to Lithuania 4 years ago and asked for asylum. After a
half year they were recognized as refugees and this family were granted a permanent residence permit in Lithuania. The man – Ali, his wife Zaina and the son
of this couple Arya (foreigners’ names are changed on their request). Ali is a man
of Afghan origin from Tadzhikistan, Zaina – from Uzbekistan. Ali being young
had a happy family in Afghanistan, but he lost a lot of relatives due to risen conflicts of the community and terrorism, the other part of household migrated to
Tadzhikistan 25 years ago. Ali grew up in a foreign country, became a man, got
married to a woman of Tadjik origin and got a child. How it wouldn’t be a pity
after 10 years of marriage the mistress died and the strong man stayed alone with
his son. After 2 years of his first wife’s death he married to another woman – Zaina
(present wife). The family lived happily, Zaina became like a real mother for Ali’s
son. Upheaval was rising in Uzbekistan, the family felt unsafe. Finally Ali with Zaina
decided to leave home and arrived to Lithuania with the small son.
Arrived to Lithuania these people sought for asylum and stayed temporarily
in the Center of Pabradė. They reported their problems and provided necessary documents to Migration Department, hoped to be recognized as refugees.
Finally all members of the family were granted refugee status, and the family was
allowed to reside in Lithuania. Later the family moved from Foreigners Registration Centre of Pabradė to Refugees Reception Centre of Rukla:
– “Could you tell me about yourself and your family?”
– Ali: “I am Ali, I am 52 years old. I am Afghan but I have Tadzhikistan citizenship. I arrived to Lithuania 4 years and 3 months ago with my family and son. I
speak fluently Russian, also Afghan – Pashtun and a little Lithuanian. I am working
in a daytime in a café of Jonava”.
Life in foreigners Registration Centre in Pabradė
Before arrival to Refugees Reception Centre in Rukla the foreigners were settled in Foreigners Registration Center in Pabradė. During the stay in Pabradė they
faced issue that they didn’t have freedom to move in Pabradė. According to the
order of Foreigners Registration Center every time wishing to leave to the town,
146
147
they had to apply to officers for formal permission. As Ali and Zaina say, the access to a lawyer or a social worker was limited in this institution. Also uncommon
family in Foreigners Registration Centre had access to a separate room.
Foreigners’ activity in Refugees Reception Centre
The life of the family was much easier in Refugees Reception Center in Rukla
than in Pabradė. The refugees were able to buy food, to cook and to eat, what the
heart wants. Also they had a separate room. After some time Zaina understood
that she was expecting a baby of Ali. Although she was Russian-speaking, but she
liked classes of Lithuanian language and computer literacy. Even being pregnant
she didn’t miss language lessons. Zaina was a very active woman. The son of Ali
and Zaina was born in the Center. Ali also learnt Lithuanian language together
with his wife. The active man realized that Russian language skills are not enough
to find a job in Lithuania. Ali wanted to become a professional cook.
Ali attended cookery courses organized by Labour Exchange of Jonava. The
man participated actively in vocational cookery classes in Kaunas and became an
experienced cook. At that time Zaina grew a small baby and could not work, so
Refugees Reception Centre extended integration program for a longer period.
The first son of the couple Arya started to attend the children’s activities room
in Refugees Reception Centre in Rukla. The life was passing, the whole family felt
happy.
First of all Ali is very grateful for organized vocational cookery courses. In fact
the man did not have any education in his native country, and it would be impossible to find a job in Lithuania not having any profession. Ali is already 50 years
old, so it is not easy for him to work physical work. Present culinary skills allow to
survive in Lithuania.
– “What do you think about social workers in the Center of Rukla? Are
you satisfied with work of this institution?”
– Zaina: “Social workers in Rukla are friendly and are always ready to help.
They are wonderful people. It is clean and tidy in the Center. We have opportunity to cook ourselves. We also have a separate room. Having two children it is very
important for me their activity, my older son always played with other children,
learnt in children’s activities room. Various classes and possibility to go in for sport
are available for adults: to play tennis, billiard, basketball, volleyball, football”.
Integration of the foreigners granted asylum in the
municipality
After a few years in Rukla Ali family chose Jonava town for further integration. The head of the family rented a beautiful three-room flat in the town and all
together moved there to live. The Centre of Rukla made every effort to help Ali
to find a job, and finally the man was hired in a café. Having recommendations of
the Center Arya began to attend school, Zaina spent time at home caring about
the younger son. Ali was also interested to bring the son of his first marriage from
Tadzhikistan to Lithuania. Refugees Reception Center together with assistance of
the lawyer of the Lithuanian Red Cross Society organized arrival of Ali’s son using
family reunification program. Now the whole family of the man is living in Jonava.
– “Zaina, could you tell a little about your stay (...) in Refugees Reception
Center in Rukla?”
– Zaina: “Conditions in Refugees Reception Center in Rukla are really good,
the family gets a room. Service of a social worker is available for 24 hours. A lot of
classes proceed in this institution: language classes, training on computer literacy,
it is possible to use internet; trips are organized to various towns of Lithuania.
Freedom of movement is ensured in the Center, we also got money for food and
necessary things every month, here medical care and psychological assistance are
better”.
– “Tell about your experience in Jonava? Why did you decide to live in
this town?”
– Ali: “Jonava is a small and beautiful town. Living in Rukla I often went shopping to Jonava. Since that time I thought to settle in this town because I got to
know it during this period. Now our living place is not far away from Rukla and
also Kaunas. Even social workers suggested to stay here. Also price of flat’s rent is
lower, if I didn’t have job for several months, we could survive easily from money
which we get from the Center of Rukla. That’s why I decided to settle in Jonava. I
found a job in the town, so I am very happy”.
Lithuania
To the foreigners granted asylum:
hh Any foreigner granted asylum, arrived to Lithuania, has to seek actively to
get acquainted with this country and to learn the local language. The refugee
must realize that it is the country of his/her asylum, here he/she can feel safe,
but he/she has independently to entrench in this country, to create own
148
149
beautiful life.
hh Th
e most important things which the foreigners should study intensively –
Lithuanian language, computer literacy, vocational training. But it should be
remembered that without Lithuanian language, it would be very difficult and
even impossible to learn a profession or to retrain. Lithuanian language is
also very important for employment.
hh More training of Lithuanian language should be provided in Refugees Reception Center;
hh It should be more activities with children;
hh To extend opportunity to use free internet during the stay in Refugees Reception Center.
– “Did Refugees Reception Center help to naturalize to you in Lithuania?
Are you thankful to this institution or can you say that support was too small?”
– Ali: “Of course, we are very thankful to the Center of Rukla for provided
support to integrate. Opportunity to learn the profession of a cook was provided
by the institution, my wife can speak now Lithuanian language, my children attend
school, I have a job in Jonava, every month I get salary and finally I am with my son,
who I had to leave in Tadzhikistan. Such advantages of integration program. Our
life could be very hard now without support of the Center of Rukla”.
– “What would you like to advise to other refugees? How the Center of
Rukla could help people?”
– Ali: “I want like to advise to refugees to use opportunities fully, provided by
this institution, not to miss language lessons. If you don’t speak Russian and you
don’t learn Lithuanian language, it will be very hard to find a job in Lithuania. The
same with vocational training. Be active! If you are diligent and active, you will live
and work successfully in Lithuania. I would like to say to the Center: implement
lessons of language and computer literacy faster and more intensively, motivate
people to speak Lithuanian language. The same also the other classes, vocational
skills are necessary, no one refugee could find a job in town without them. Integration program should last until the time, when the person finds a permanent
job and becomes financially steady. This institution should help refugees to find
activities. Now prices are rising in shops, so every month money, provided by the
Center in Rukla, should be bigger”.
Impressions of Lithuania and plans for future
Ali together with his son plans to promote own business in the future. Zaina
doesn’t have any specific plans – so far only to grow small children and to help
her husband.
– “If it is not a secret, what your future plans are?”
– Ali: “Until my youngest son starts going to school, I do not have any plans. I
would like to start own family business, perhaps to produce kebabs. I need financial support for promotion of this business, so I plan somehow to get the required
amount of money. Maybe the Centre of Rukla will help to promote a company.
After a two-year period my son of my first marriage will be able to work, so he will
help me to promote own business”.
AFRICAN GIRL IN LITHUANIA
to Lithuania
Four years ago a girl from Congo arrived to Lithuania to ask for asylum in
Lithuania. This African girl lost all family members during ongoing internal clashes
in Congo, due to this reason she was forced to leave her homeland as soon as
possible with her uncle’s family. The teenager, received financial support from
her relative, reached Moscow. Later she came to Lithuania with help of smugglers.
The girl had a wonderful family: a father, a mother, a brother and a sister living
in her homeland, but she had luck to escape death during bomb explosion. The
teenager remained alone in this world. It was an extremely painful period of life
for a young, inexperienced person.
The girl arrived to Lithuania tried not to think about dark period of life full of
suffer but to start a new life.
The teenager arrived to Lithuania in 2008, being 17 years old and asked for
asylum. Being a minor the citizen of Congo was immediately moved from the
institution in Pabradė to Refugees Reception Centre in Rukla.
– “What education did you have in your homeland?”
– Wille: “I left my native country being 14. I attended the 7th form, when my
parents were killed, that’s why I left to a foreign country with my uncle’s family. I
don’t even have any formal document about graduating from school”.
150
151
Foreigner’s activity in Refugees Reception Centre
Psychological assistance was provided to the girl suffering from depression in
Refugees Reception Center. The specialists of Rukla convinced the girl that she
would have a nice future. After reception of stimulus the foreigner started to
learn Lithuanian language and began to participate in the activities of the Center.
The girl learnt hard Lithuanian language. The Congolese understood well that
at first she must make efforts to integrate in Lithuania. It is possible to get a job
only when you have Lithuanian language skills. After one year in Rukla she became the first African girl speaking Lithuanian. Also she looked for employment
actively. She travelled to many Lithuanian towns, historical places. These trips
helped to know customs, culture and traditions. Also she participated actively in
training on computer literacy organized in Refugees Reception Centre. Not having any idea about computers, e-mail or internet the African girl figured within 6
months MS-Word, Excel, Power Point software, was able to use internet, e-mail, to
communicate using virtual social networks.
– “Maybe could you tell about your experience seeking for employment?
Do you have any suggestions to the Center of Rukla how it could implement
integration program more effective?”
– Wille: “Wow, it is a hard question. Speaking honestly it is not easy to find a
job in Lithuania, unless you are sure about your vocational skills. Being the African
I have more difficulties looking for living resources because I don’t have any talent, higher education. Lack of Lithuanian language skills is the second difficulty”.
In the future the girl plans to entrench in Lithuania, to find a permanent job
and the most important – love of life and a responsible man.
– “If it is not a secret – what are your future plans?”
– Wille: “I do not have big dreams – only it is necessary to find a wonderful
man. We should have resources for living, what a happy family needs”.
Lithuania
hh Refugees should not hesitate to contact specialists of Refugees Reception
Centre or NGOs on existing psychological problems, not to be afraid to
express fears, self-doubt and seek for professional help. After experienced
traumas the refugee is hard to believe in a bright future and success of integration in another country.
hh The most important things, which the foreigners should learn intensively, are
Lithuanian language, computer literacy, vocational training.
hh It is suggested to provide more time to learn Lithuanian language in Refugees Reception Center.
hh To increase refugees’ access to acquire a profession in Lithuania, for example
with help of local labour exchanges. Number of demand is very high, but opportunities are limited.
hh To increase allowance for food and small expenses paid to refugee in Refugees Reception Centre. The foreigner notes, that it is difficult to live having
allowance paid to a bachelor than to a family.
REFUGEE FROM VIETNAM
to Lithuania
The girl from Vietnam called Aasha (foreigner’s name is changed on her request) came to Lithuania being seventeen. According to the girl she left Vietnam
due to ethnic violence obsessed the native country. The girl reached Russia with
smugglers’ help. However, she fled to Lithuania due to human rights violations
against the teenager not waiting a long time.
– “Could you tell, did you come to Lithuania alone or with family?”
– Aasha: “I came to this country with other Vietnamese. When we were caught
by the police of Lithuania, I was seventeen, but my friends were over twenty. I
was sent to the Center in Rukla due to this reason, they stayed in the Center of
Pabradė. My family still lives in Vietnam”.
152
153
– “That’s how everything happened. Where did you learn in your native
country? How many years did you attend school?”
– Aasha: “I finished the 8th form in the native country”.
It was very difficult for the Vietnamese girl knowing only the mother tongue
to communicate with social workers and other residents in Refugees Reception
Centre. Later the girl started to communicate with people working in the institution also to participate in events and festivals organized in the Center when
she gained initial knowledge of Lithuanian language. Surrounded people – new
friends and employees – motivated the girl to find deep hidden skills and talents.
She produced handicrafts wonderfully and due to this reason she was provided
opportunity to participate in competitions organized in Jonava and Kaunas districts, where she won various prizes. Also the other talent of the Vietnamese came
to publicity – painting. Even now her works of art can be seen in Refugees Reception Centre.
The Vietnamese learnt to speak and to write Lithuanian language every day
attending language classes during 6 month period spent in Refugees Reception
Center. Computer literacy classes provided her an opportunity not only to use
internet the first time in her life, but also to acquire knowledge on the world
around her.
After one year the girl passed the exam of Lithuanian language and the test of
computer basic principles. The girl was suggested to learn sewing and design. Not
thinking a lot the girl accepted the proposal to study in Kaunas and completed
vocational courses.
– “I understood, could you tell a little bit about your life in Refugees Reception Center in Rukla? How did you spend days? What did you do? Did
the Center provide you support? How do you think?”
– Aasha: “When I came to Lithuania, I was only seventeen. I had in Refugees
Reception Center particular parents – people, who helped to get strength. Every day I learnt, also I had possibility to use computer and internet. Also some
volunteers were present from Germany and Finland, they tried to help us truly.
They became our best friends. We cooked together food, had lunch or dinner, arranged small events at weekends. I think it was a great time, spent in Rukla. I got to
know people of various nationalities, some of them are goodhearted and warm,
so I welcomed them gladly in my heart. Also I got a chance to take part in competitions and to win prizes. Finally I acquired a profession, found a job. Therefore I
think that time spent in the Center of Rukla was indeed valuable”.
municipality
After acquiring a vocational education in sewing and design the Vietnamese
girl was opened the possibility to find employment in Lithuania. In Vilnius there
is a small Vietnamese community. She contacted with her country people, she
got opportunity to get employment in the marketplace of Gariūnai. This led her
moving to live to Vilnius. The stranger thinks that she was probably born under a
lucky star, because she had luck to work and to live in Lithuania. She is extremely
grateful to social workers and other people of Refugees Reception Center who
helped her to build foundations for a new start of her life.
– “Was it difficult to find a job? Who helped you to get employment?”
– Aasha: “Of course it is a real challenge to find employment in Lithuania. I
know some foreigners also refugees who look for employment for more than two
years but they can’t find it. My situation is slightly different. One businessman
from Vietnam residing in Vilnius suggested to employ me. Firstly I have work permit, speak Lithuanian, mother tongue, so it is easy to communicate together. Also
I help him to learn Lithuanian language in my free time, I can say I am working as
a personal interpreter. That’s why it was a great idea to suggest me this work!”
Lithuania
hh Aasha thinks that the foreigners granted asylum wishing to integrate successfully and to find employment in Lithuania must make every effort to learn
Lithuanian language especially when Refugees Reception Center provides all
opportunities.
hh To create conditions to the foreigners granted asylum to learn extra Lithuanian language, to increase amount of financed hours of Lithuanian language
courses. To try to work with every refugee individually, also people having
higher education and illiterate people arrive.
hh To help the foreigners to plan future activity in Lithuania – to provide more
information on legal issues, to teach cultural differences, to try to detect capabilities of every foreigner. To show to a refugee real perspective of life in
Lithuania. There are foreigners, who think, that they will get easily a desirable
job, acquire a desirable profession or even higher education but the reality is
different, the specialists, who work with refugees, should introduce foreign-
154
155
ers to this reality.
In the future the foreigner plans to find a better employment in Lithuania, to
create a family and to help her nationals of similar destiny to integrate into the
Lithuanian society.
– “Finally the last question, are you happy living in Lithuania? What are
your future plans?”
– Aasha: “Partially I am really satisfied living in this particular country. This is
a fabulous country, compared to my homeland. However, it is difficult to find a
job at home and here. I receive a low salary. The living cost is much higher than
earned money, especially in the capital. I think we work that we could pay rent,
taxes, heating costs of apartment and to buy a bus ticket, and what about delicious food, money is not enough for it. About the future - time will show. To
develop plans for future, in my opinion, does not make sense, “let’s better live in
the present!”
Being a minor and unaccompanied the stranger was accommodated in Refugees Reception Center in Rukla. After settlement in the Center he tried immediately to get involved in the activities of the organization. He also sought to study
Lithuanian language more intensive, and did not miss any seminar on search for
employment, organized by the Center of Rukla. Also Sohel tried to visit many
towns and historical places of Lithuania, which allowed a better understanding
of culture, values and to know local places and also to get involved into the community.
Thanks to his will the Afghan guy was able to learn enough well to communicate in Lithuanian language, found many friends, as well as progressed in computer literacy attending Lithuanian language lessons during one year period in
Rukla town. The Center of Rukla organized not only language classes, but also
computer literacy classes, where a young guy could learn to use MS-Office, Excel,
PowerPoint software, to surf in internet and to send virtual messages in a half
year. Sohel participated several times in seminars organized in Vilnius, Kaunas
and Jonava, where information was provided related to labour market, search for
employment, promotion of own business.
municipality
LIFE TURNS OF A YOUNG AFGHAN IN
LITHUANIA
to Lithuania
A young guy Sohel (real name is changed into nick name), the citizen of Afghanistan, came to Lithuania in 2008 as an asylum seeker. At that time he was
sixteen.
– “Did you come to Lithuania alone or with family? How old were you
when you came to a strange country?”
– He: “I came to Lithuania with Afghan nationals. But I came alone from my
family being 16”.
After the first steps in integration in Refugees Reception Center the Afghan
resolved to start a new life independently outside the Center. He chose Jonava
town for further integration. Of course Jonava presented its challenges. Nineteen-year-old guy, who had moved to Jonava town, began to look for means of
support, even though according to the integration program he was paid a small
monetary allowance for basic needs. Even when the guy lived in Refugees Reception Centre in Rukla, Refugees Reception Center offered Sohel to become an employee of the Center and to supervise public order in the institution because the
staff rated him as a responsible, honest and polite guy. Currently Sohel is living in
Jonava and working successfully for Refugees Reception Centre. Also he attends
courses of cookery speciality in Kaunas.
– “Hi, my friend, nice to meet you again. How are you? What’s new in your
life?”
– He: “Hi, brother, nice to chat to you too. Perhaps nothing surprising has happened, but my life is slowly getting easier. Finally, I found a job, so I am glad having
means of support and housing, though I am renting it. The new life is going into
the path and becomes beautiful!”
156
157
Lithuania
hh
hh
hh
hh
hh
hh
hh
hh
hh
Every foreigner granted asylum came to other country has to remember
that he/she must try to be noticed. It is very important to help surrounded
people, also staff in any way he/she can, if assistance is required, friends of
your fortune – the same foreigners, for example interpreting for newly arrived friends, explaining what the internal order is and so on. When you help
others, suddenly more options become open for you.
It is recommended to give more time for Lithuanian language training in
Refugees Reception Centre.
To increase refugees’ opportunities to acquire a profession in Lithuania, for
example with support of local labour exchanges. The demand is high, but
opportunities are limited.
To increase allowance for food and small expenses paid for refugees in
Refugees Reception Centre. The foreigner notes, that it is difficult to survive
getting allowance for a bachelor than to a family.
Integration program should be under supervision of Refugees Reception
Centre, when a refugee moves to another town. The Centre could supervise
activities and employment of migrants in a new environment.
To make more efforts providing information to the Lithuanian society. Local residents need to understand that refugees are not wasters of the state
budget, but they are potential labour force. A foreigner, who found means
of support, becomes an equivalent tax payer, but not a burden to the country.
Integration program could be made on more flexible basis, respecting efforts, achievements and talents of every foreigner. Sometimes refugees must
wait long before they are allowed to move to another town.
Options to acquire a profession or to retrain should be extended for the
foreigners granted asylum.
It is important to prepare better the foreigners granted asylum for job search
process. Often the refugee living in another town and started an independent integration with minimal state financial support, does not know how to
look for a job, how to prepare for job interview, how CV, motivation letter
must look like. So the foreigners should be trained these issues, when they
still live in the Centre and have access to get assistance from the staff of the
Center during their whole integration period including their life in the municipalities.
hh Th
e foreigners granted asylum are paid a low allowance for food and small
expenses in Refugees Reception Center – about 250 LT per month. It is
particularly difficult to live getting such benefit to bachelors, arrived without
family.
hh It should be useful in Refugees Reception Centre to create an incentive system, which would motivate refugees to improve. It is very important to give
priority to these foreigners, who are resolved to adapt, make efforts to learn,
to participate in the Center’s activities, comparing to the foreigners who are
disposed more passively.
– “Tell me, how did you find a job? What suggestions could you provide
to the Center located in Rukla town, that adaptation program of refugees
were more effective and valued?”
– He: “It is very difficult to tell about job search. In fact it is a real challenge
to find means of support in Lithuania, unless you are a well-qualified employee.
Another obstacle – language barrier. Also, unfortunately, some employers have
intolerant thinking, so do not want to hire a foreigner or a refugee. I would like to
advise to Refugees Reception Centre to organize more intensively Lithuanian language courses, certainly to arrange computer literacy classes, seminars related to
job search, how to write a perfect CV or motivation letter to an employer and, of
course, how to appear ideally in a job interview. Also, it is important to promote
refugees wishing to stay in Lithuania to acquire vocational education”.
In the future the guy plans to learn profession of a cook, to get employment
in a restaurant, and of course to find a girlfriend, who could become his wife in
the future. The guy does not plan to return to his home country, he will reach to
entrench in Lithuania.
– “How do you think, what courses could help to become more experienced? What would you like to learn more in order to strengthen your skills?”
– He: “If I get opportunity, I would like to become a professional guardian or
to work for a safety service, because protection is like my profession and hobby.
Later I would like to work as a cook because I like the most to make own national
dishes. I heard good responses about my made food from employees of Refugees Reception Center and guests of the Center. I helped to organize markets of
national dishes during various events”.
– “Finally the last question – are you happy living in Lithuania? What are
your future plans?”
– He: “Although the salary is low in Lithuania but the beauty of this country
158
159
overcomes everything. Here living I feel safer than in my country in Afghanistan. I
have a job and a rented flat. Maybe I will meet my love of life in Lithuania! My life
moves in right direction”.
cancelled and left to Lithuania. I did not get a diploma. In Lithuania I passed the
exams of the first and second level of the state language speakers and basic principles of the Constitution of the Republic of Lithuania. In the future saved a little
money I plan to enter one of the universities of Lithuania”.
municipality
A GIRL FROM NEPAL
to Lithuania
The citizen of Nepal arrived to Lithuania in 2007 as an asylum seeker. Already
in 2008 the girl was granted refugee status. Even in homeland she graduated from
secondary school and began bachelor’s studies in business management. Unfortunately, due to threat to her life she was forced to leave her homeland, at the
same time – studies at the university. The wanderer from Nepal arrived to Lithuania.
The girl, speaking English well, accommodated in the Center, realized that
many difficulties would encounter in finding a job not having skills of the local
language. The Nepalese made every effort to learn Lithuanian language well. She
visited during trips organized by Refugees Reception Center and NGOs together
with other refugees many Lithuanian towns and historical places, allowing her to
become more familiar with culture, traditions of the country and to get to know
the Lithuanians more.
The girl did not miss any Lithuanian language lessons, studied carefully and
during six-month period was able to pass the Lithuanian language test in Refugees
Reception Centre in Rukla. At the same time the foreigner learnt IT subtleties.
– “Let’s speak about your education. What education and profession did
you acquire in your native country? Did you attend vocational courses in
Lithuania? What programs did you participate in?”
– Silpa: “I have acquired higher education at one college in Nepal. After these
studies I started 4 years business management curriculum, but after two years I
The girl chose Vilnius for further integration. The girl, speaking Lithuanian well,
found easily housing. During three-month period living in Vilnius the stranger
passed the exams of the first level of the state language speakers and started to
study independently basic principles of legislation of Lithuania and the Constitution. After six months the migrant passed the state exam of basic principles of the
Constitution of the Republic of Lithuania.
After she finished attending Lithuanian language lessons, the girl started to
search for a job. After several months’ effort, she got finally a job in the shop “IKI”.
The girl was not satisfied with work; it did not meet her lifestyle, due to this reason
later the migrant found a better job in one of the restaurants of Vilnius, where she
worked successfully as a waitress for one and a half year.
– “I am very sorry that you had to leave your studies. On the other hand,
I am surprised with your determination to pass the exams of Lithuanian language and the Constitution of the Republic of Lithuania. Well done! Who
helped you to get this knowledge? Who supported you financially?”
– Silpa: “Thank you very much for evaluation. Refugees Reception Center of
Rukla mediated organizing me Lithuanian language courses in Vilnius, and in my
free time I studied provisions of the Constitution of the Republic of Lithuania”.
– “Do you have work permit in the country? Could you tell me more about
your experience?”
– Silpa: “Yes, I do. But I don’t have a big experience finding a job. It was extremely hard to find a job. Six months I sent my CV, went to conversations with
employers, but I was never invited due to unexplained reasons. But I finally got
employment in the shop “IKI”, got advice from one friend”.
– “How did it do to work for the shop “IKI”? What work did you do? Tell
about it”.
– Silpa: “I had a hard time. I was a newcomer, the colleagues were not very
friendly with me. Maybe because I was a foreigner or I could not communicate
with them. Although the work did not meet my needs, however I worked. I did
not have another choice. I was a shop assistant”.
160
161
– “I can imagine, that it was a really hard period in your life. How long did
you work in this shop? Where are you working now?”
– Silpa: “I worked for “IKI” only for two months, later I found a job in a restaurant. I am happy with my job for 1,5 year”.
Lithuania
hh
hh
hh
hh
hh
hh
The foreigners granted asylum should orient to three main things – Lithuanian language, vocational training and employment. The most important
indicator of integration – a refugee becomes independent from the state
support, has own resource of income. Exactly then he/she starts to feel fullfledged and equal member of the society of the host country.
Today’s world is surrounded by technological innovations. It is practically no
chance to find a good job not having skills in using computer, software and
internet. For this reason Refugees Reception Centre in Rukla should provide
more intensive and effective training in information technology. Basic principles of software are maybe sufficient, but more attention should be paid to
people having some skills maintaining and developing their knowledge.
Vocational education is another very important issue to find a well paid
job. Therefore it is very important to Refugees Reception Centre to try to
organize vocational training to the foreigners granted asylum. This institution
should help the foreigners to choose occupations, compatible with migrants’
skills and education backgrounds.
Many refugees do not know how to build own future started living independently: how to find a job, to appear in a job interview properly, what
documents should be submitted to an employer, how to write CV etc. These
issues must be discussed and assisted to solve to the migrants still living in
Refugees Reception Center.
Not all refugees, living in the Center, attend organized lessons willingly. The
staff of Refugees Reception Center seeking to motivate and to control refugees’ motivation to gain concrete results, could reduce a rule: the opportunity would not be provided to live in the town independently to refugees,
who didn’t pass the test of Lithuanian language, didn’t attend lessons on
computer literacy, didn’t start vocational training.
In addition, social workers should give preferences to refugees who make
every effort than to these who are passive and lazy.
In the future the girl plans to continue work of waitress in the restaurant. Saved
a little money to enter to studies at one of the universities of Lithuania.
– “The final question – are you happy living in Lithuania?”
– Silpa: “Of course I am happy, here I feel safe and have a job. I can plan easily
and create my future, seek for career. Lithuania is a small but very beautiful country. In Lithuania I have lived for more than 5 years, it is like my second homeland. I
am really happy. Also saved a little money I plan in the future to enter one of the
universities of Lithuania”.
SUCCESS STORY OF THE AFGHAN
to Lithuania
The Afghan citizen has lived in Lithuania for eight years. He likes this country:
he is happy with his job, surroundings, friends.
The man came to Lithuania to seek asylum in 2005. At the end of the same
year the young guy was granted subsidiary protection. In such way the Afghan got
a chance to start his journey of adaptation in Refugees Reception Center located
in Rukla. The guy had not completed his secondary education, he knew very little
English and Russian language, and learning of Lithuanian language seemed him an
extremely difficult challenge.
– “Hi, nice to meet you! How long have you stayed in Lithuania? Have you
come to this country with your family or alone?”
– “I have lived in Lithuania for seven and a half year. I couldn’t bring my family
together, I came with friends”.
162
163
In 2006 a big part of refugees were citizens of Russia from Chechnya, wherefore the guy, surrounded only by Russian-speaking refugees, hesitated the meaningfulness of Lithuanian language seriously, is it really worth to study communication with locals? However common sense and guy‘s determination prevailed. The
young Afghan realized that his integration program and job search in the future
may be in vain without making effort in local language studies. So lavishing forces
the guy had made every effort to learn and to improve his Lithuanian language
skills, in addition, participated in all courses and seminars, organized by Refugees Reception Center of Rukla, providing information on job opportunities. Of
course, he visited with other refugees many Lithuanian towns and historical places
that allowed to understand the country’s culture, traditions and to get to know
better Lithuanians.
Diligently attending Lithuanian language lessons organized in Refugees Reception Center the guy began to speak Lithuanian gradually. In addition after one
year the Afghan started to attend vocational cookery courses with support of the
Centre of Rukla and the labour exchange of Jonava. After completion of the training the time came for the guy to settle independently.
– “Let’s speak about your education. What education and profession have
you acquired in homeland? Have you attended vocational courses in Lithuania? What programs have you taken part in?”
– He: “I left my homeland studying the ninth year. In this country I passed the
exam of the first level of the state language speakers and basic principles of the
Constitution, also graduated from vocational cookery courses, driving courses of
B category”.
municipality
As the guy studied specialty of cookery in Kaunas, he found housing in this
particular town. Then successful driving courses followed which the stranger managed to finish in only six months! Later to all refugees the most important task
arises – to look for living resources.
Lithuanian folk wisdom says: “A bird in the hand is worth two in the bush“.
Following this proverb the young Afghan got employment after three months
as a helper in a construction company. Although the work was extremely difficult, but the reward was satisfying, for this reason the guy worked hard and a lot
not complaining. Nevertheless, when winter season came, volume of work decreased in construction business, the foreigner lost his only living resource. After
two months of intensive job search the Afghan found a free chef‘s workplace.
Exactly this activity satisfied education background and interests of the foreigner.
During six months every day developing own skills the young guy even managed
to climb the career ladder. Currently the guy is lucky, earning well and is a valued
employee. He has worked for this company for 4 years and believes that he has
more prospects in this work.
– “Nice to hear! Who helped you to gain this knowledge? Who supported you financially? Did you pay for training yourself?”
– He: “Thanks for evaluation. Refugees Reception Center of Rukla organized
me Lithuanian language courses in Kaunas, also mediated getting driving courses
supported by the Red Cross Society. I had a chance to start learning profession of
a cook with efforts of Labour Exchange and social workers of the Center”.
– “Do you have a work permit in this country? Could you tell about your
experience?”
– He: “Yes, I do. I have worked as a senior cook for four years in a café located
in Kaunas making chicken dishes”.
– “Who helped you to improve in your opinion? What would you like to
learn more in order to improve your skills?”
– “Of course, completion of cookery courses is my most important achievement. Only there I gained some useful knowledge, how to work in a large team,
to adapt to the country kitchen. Cookery is my hobby and I love this profession
and for this reason I would like to improve my cooking skills”.
Lithuania
hh For successful integration in Lithuania it is necessary to remember that it is
useful to invest into yourself taking no account to fate. To complete various
offered courses, to gain new knowledge and skills.
hh It is advisable to Refugees Reception Centre to continue organizing vocational courses which are necessary for the foreigners granted asylum who
wish to continue their successful integration program in Lithuania. The
refugees can learn courses of cookery, waiters and improvement of driving
skills, test potency in construction, try trade of pizza baker, hairdresser and
of course many others. These vocational classes allow to improve refugees’
skills and to provide opportunity to find easier resources for living.
164
165
hh R
efugees Reception Centre and other institutions involved in refugees’
integration should also provide more assistance to refugees, identifying
their hobbies, skills, favourable vocational direction. Forced courses never
improve foreigners’ skills, don’t increase their motivation to entrench in this
country, for this reason it is important for professionals dealing in refugees’
integration field to relate the planned organized vocational training with
individual refugees’ desires, qualifications and natural tendencies.
hh In addition, the staff should give priority to these foreigners, who plan to
relate life with Lithuania than to the foreigners, who used this country like a
stop. Attention should be paid to migrants, who participate actively in the
Center’s activities, attend language and computer literacy classes.
hh Events organized by Refugees Reception Centre among the old and the new
refugees would help to share relevant and useful information, experience.
Using happy stories perfectly adapted migrants could encourage and show
some great examples for refugees who have just arrived to Lithuania. Such
encouragement and incentives would actually give strength and determination to open courageously a new page of life for inexperienced newly
arrived refugees.
– “Could you tell about your experience looking for means of support?
What advices could you give to the Center of Rukla in order to make the
refugees’ adaptation program more effective?”
– He: “It is a really hard question… In fact it is easy to find a job having good
professional skills. The language barrier is the biggest problem looking for living resources. I have not face difficulties because 4-5 years ago the economy of
Lithuania was successful, but the current situation is not good. The newcomers not
speaking the local language can not get easily living recourses due to the crisis. I
have a friend – the Afghan, who has not had a job for three years. The economical difficulties of the country are not the single problem, some migrants do not
make enough efforts. I would advise to the Center of Rukla to organize more
intensive lessons of Lithuanian language and computer literacy. Also to organize
various seminars and courses related to job search, writing CV, motivation letter. Of course, it is necessary to know how to present yourself to the employer
perfectly. The most important is to encourage and to motivate refugees to attend
vocational courses. It would be great to find talents of migrants and to use them
usefully”.
In the future the foreigner plans to promote own career in restaurant business. As the foreigner notes, if the refugee finds a niche, he can be considered
even more than a local resident. For example the foreigner can not only learn how
to make perfectly national Lithuanian dishes, as well as share recipes of national
dishes, help managers to improve menu.
– “The final question – are you happy living in Lithuania?”
– He: “Of course I am satisfied, I feel safe and secured here, because I have a
job, my salary is very good. Working hard I can climb career ladder! My boss is
very happy with my efforts, for this reason, I would argue that he is more friendly
with me than with local workers. My current job is certainly not easy, but well paid,
so I am happy! Lithuania became my homeland. If everything goes as planned, I
plan with some friends to open a fast food bistro in Vilnius. Currently we are looking for the most suitable place for our business”.
EXPERIENCE OF REFUGEES’ FAMILY FROM
UZBEKISTAN
to Lithuania
The citizen of Uzbekistan Manzoor (name was changed by foreigner’s request) came to Lithuania with his wife and two sons (6 and 9 years old) as an
asylum seeker in 2007.
– “You mentioned the family, could you tell a little about yourself and
household?”
– He: “My name is Manzoor. I am 39 year old, came from Uzbekistan to Lithuania with my wife and two sons 5 years and 4 months ago. I can speak mother
tongue, Russian and Lithuanian language fluently. Currently I am employed in one
of construction companies in Kaunas. My wife Ramita is 37 years old.”
166
167
Foreigners’ activity in Refugees Reception Centre
After six months spent in Foreigners Registration Center in Pabradė the members of this family were granted refugee status and residence permits were issued
in Lithuania. At the beginning after resettlement to Refugees Reception Centre
the man began to participate actively in activities of the Center. Their little children had opportunity to attend a public school in Rukla, so slowly began to speak
Lithuanian. Also, he made efforts together with his wife to learn basic principles
of computer literacy. Manzoor did not have any idea about equipment, computers, e-mail or internet, but during 6 months the Uzbek could use MS-Word, Excel,
Power Point software with help of social workers. Though some refugees tried to
convince Manzoor, that it does not make sense to learn Lithuanian, it is better to
plan to move to Germany or Norway, the man resisted persuasion and continued attending classes of Lithuanian language. In addition, the man participated
in several seminars organized in Jonava and Kaunas, which provided information
on labour market, writing CV, promotion of own business. These training courses
helped to gain knowledge and self-confidence.
Manzoor and his wife got opportunity to acquire vocational education with
help of the Center of Rukla and labour exchange. The man studied profession of
a constructor, the woman – a baker.
– “What do you think about people who supervised your activity? Are
you satisfied with stay in this institution?”
– Ramita: “Social workers are friendly and always ready to help. Wonderful
people! There are wonderful issues in the Center of Rukla, which I can’t stop praising. At first premises of the institution are orderly and tidy. Living in the Center we
had opportunity to cook food; we had premises to live and could have many activities. Having two children I felt always happy that my loved children can watch
films for the smallest, play up in children’s occupation room of the Center. The
adults can attend sport hall, play tennis, billiard or basketball. Unbelievable! On
the other hand, access to internet is limited, children’s playroom is open only occasionally, a long stay does not allow to move forward, besides there are no possibilities in Rukla to find a job. So these are a few defects”.
Integration of the foreigners granted asylum in the
municipality
After consulting with his wife, Manzoor decided to choose Kaunas because
it was already a familiar place. There were also cared about children, the littlest
began to attend a public school. When the new life stabilized, Manzoor found a
job in a construction company and worked as a helper, and Ramita was a house
wife. After all the experiences, finally a little happiness came to the family house.
– “Manzoor, tell about your life in Kaunas? Why did you choose this particular town for living?”
– Manzoor: “At first Kaunas is the second biggest town of Lithuania, doesn’t
lack job opportunities in the field of industry and business. Although this is not a
small town, but subsistence is twice cheaper than in Vilnius. Also many refugees
live in Kaunas, so the Red Cross Society joined forces with the Center of Rukla is
able to focus on foreigners residing here. I am happy and I do not dare to complain”.
Lithuania
hh
hh
hh
hh
Manzoor and Ramita advise to families with children of the foreigners granted asylum to use every opportunity, to allow children to attend preschool or
school education institutions. Parents should take advantage of any chance to
improve the employment of children, no matter what their future plans are.
Children need constant attention and education activities. As most of the
refugees are busy, they should learn Lithuanian language, attend vocational
or other various courses, the day of the children should be planned and organized with support of the staff working in this field, so they should not be
left unattended or without exercise while parents attend courses or study.
Refugees Reception Centre is located in Rukla – some distance away from
the town. People wishing to buy cheaper food or clothing have to go to Kaunas or Jonava. Also, almost all vocational courses are carried out in Kaunas.
Refugees Reception Centre should use more innovations – to look for various ways increasing motivation of refugees, to refresh training programs, to
introduce more innovations.
Refugees Reception Centre should carry out more activities for pre-school
and school-aged children.
– “It’s amazing to listen to your dreams. I wish you the best luck. Finally,
what would you advise to other refugees?”
– Manzoor: “To people of the same fate as me I would advise to use all the
opportunities offered by the Center of Rukla and always to attend Lithuanian
language lessons. Without Russian or Lithuanian language there will be no chance
to find means of support. Exactly the same situation with vocational education. If
168
169
you are a diligent and energetic person, there will be no difficulties finding a job.
Be active!”
In the future the foreigners dream to organize and to promote own business
in Lithuania. They would like their children attend school together with Lithuanian
children.
– “Are you happy staying in this country? Could you compare living conditions in Lithuania and your homeland?
– Manzoor: “Lithuania is a small but safe country. I am speaking Russian, many
Lithuanians also understand this language, so there is no problem when things go
wrong or the trouble is. Of course, if I get opportunity, for example to move to
Norway and Germany, I would use it. Still living conditions in more developed
countries are better. Ha ha ha! I love summer in Lithuania, people are really
friendly. Life in this country is 10 times better than in my homeland”.
– “Nice to hear! If it is not a secret, what do you plan to do in the future?”
– Manzoor: “I do not have any specific dreams, I would like the most that my
youngest son starts to attend school, and we with Ramita promote own business.
Kebab cooking would be great! However, I need financial support, stability of my
family budget. Maybe I should work for a few months in Norway, earn and also
open own sandwich shop. Wait and see! Even my wife supports my ideas”.
INTEGRATION OF RAJAN SHARMA IN THE
CAPITAL
to Lithuania
His name is Rajan Sharma (name is changed by his request), he is thirty-two.
Rajan arrived from Nepal with his wife. He has a master degree and speaks English
language fluently. The refugee came to Lithuania not due to economical reasons.
He received threats from Communist fighters due to some social activities. Psychological pressure was so big that Rajan could not survive and finally decided to
flee his home country. It happened about six years ago.
– “Could you briefly introduce yourself?”
– Rajan: “Well, my name is Rajan Sharma. I’m thirty-two years old, I am a citizen
of Nepal and confess Hindu faith. I have lived in Lithuania for six years, I came to
Lithuania to seek asylum, and it was granted to me. I have opened an Indian restaurant in the old town recently.
– “You are trained from a business family, why did you leave your country
and come to Lithuania?”
– Rajan: “Actually, I did not want to leave my homeland. I was happy there, but
I received threats during Maoist-Communist civil war due to my social activities.
Communist fighters announced death sentence to me, there was no other way for
me only to escape, because the government was also unable to protect my life.
I left my country in order to protect me. Now times changed, and life changed.
I have been living in Lithuania for six years, now I know what kind of culture is
here, I have seen many traditions, I like the Lithuanian art, beautiful and abundant
cultural events. I got to know the local laws, regulations, public order. Now I like
living in Lithuania, I will stay here forever because I start to feel, that my second
home is here”.
– “What is your academic education?”
– Rajan: “I have graduated master studies in business administration at the
recognized university of Nepal”.
– “You have a good education, I believe that education helps you to promote your business in Lithuania?”
– Rajan: “Actually my family’s history is also related with business. My father
and brothers are businessmen. Of course my knowledge and understanding are
essential issues helping me to stabilize business in Lithuania, but also motivation
pushes me forward”.
170
171
Life in Foreigners Registration Center
When he came to Lithuania to seek asylum, the refugee was settled in Foreigners Registration Centre, in Pabradė. His asylum process has been delayed due to
technical reasons, but the refugee was patient, didn’t think to escape from Lithuania. Rajan is capable of language, another culture and traditions does not make
difficulties. He firmly knows what he seeks in his life after and tries to realize his
ideas. Living in Refugees Reception Center Rajan learnt Lithuanian language, participated willingly in trainings, didn’t make conflicts with other residents of the
Center.
Foreigner’s activity in Refugees Reception Center
When Rajan and his wife’s application for asylum was satisfied, he came to live
to Rukla to Refugees Reception Centre for social integration process. The staff
and social workers of Refugees Reception Center noted that foreigners was talented and showed a strong desire to integrate into the Lithuanian society. Every
day he attended compulsory Lithuanian language courses, courses of computer
literacy, vocational orientation, organized by Refugees Reception Centre. Labour
Exchange of Jonava provided possibility to attend bookkeeping courses and to
acquire a profession.
– “After approval of your application you went to Rukla to Refugees Reception Center. What is the life there?”
– Rajan: “In Rukla I lived about one year. It was a really good time. There were
provided all conditions, which I needed for a good life. The best thing in Refugees Reception Center in Rukla was that the staff and social workers were very
kind and helped in every way, if any problems arose. There were provided various opportunities, using which you can learn a lot of new things, but it depends
on individual the most. Within one year, when I lived in Refugees Reception Center in Rukla, I learned to speak Lithuanian nearly fluently. I had the opportunity
to attend courses of book-keeping and even got a diploma. There I met people
who had lived there for several years – two or three, but still they could not speak
Lithuanian. I can only say, who does not have desire to do something, nobody
helps. I am completely satisfied with my time spent in Refugees Reception Center
in Rukla”.
– “I realized from your story that all opportunities are provided to refugees in Refugees Reception Center and no problems arise?”
– Rajan: “While we were living in Refugees Reception Center in Ruka, I did not
see any problems. Of course if people live there and do not try to improve, to
develop their talent, then they will have trouble finding employment, adjusting to
the new environment and the community in the future”.
municipality
At the end of social integration period in the Center integration process was
extended in Vilnius by the request of the foreigner. As he can speak Lithuanian
language fluently, it was not difficult for the foreigner granted asylum to find employment. After working in the restaurant, in the shopping center Rajan decided
that Vilnius is a great place to realize his dream. He opened an Indian bistro in
the old town of Vilnius. There were some problems first months due to the lack
of advertising. Rajan Sharma worked hard, improved food quality and tried to
make dishes as similar as possible to the Indian dishes. The restaurant already has
permanent customers from Lithuania and abroad. Rajan is currently doing well
and makes plans again how to promote another business.
– “Tell us about life in Vilnius. How did you decide to come to Vilnius?
What is the main challenge settling here?”
– Rajan: “Here I’m doing very well, things are going almost as I expected. I still
fight for my well-being here, but I have already positive results, it means I am going the right direction. At the beginning I had a problem, I could not find a job. I
worked temporarily in several restaurants, in the supermarket for a few months,
but I dreamt of promoting own company. It was not so easy. I had to get to know
a lot of technical information that I could properly take care of my business. I realized that it would be a great idea to open an Indian food restaurant. I bought one,
even though it was closed. I have changed a few things and reopened it again. I
did everything I could in order to improve food quality. Of course I tried to do
much advertising. Now my business is growing day by day. Vilnius is a multicultural town, and of course here is the center of economic movement. There are more
business opportunities than in other towns, that’s why I planned to live in Vilnius
from the beginning. I always sure that hard work always brings good results and it
should be appreciated”.
Lithuania
hh The foreigners miss motivation, it depends on the foreigner’s wish and plans;
hh To try to learn Lithuanian language as quickly as you can, to attend all trainings, organized in Refugees Reception Center;
172
173
hh To acquire a profession and to find employment as soon as possible;
hh To participate in cultural life of Lithuania.
– “You are one of the most successful refugees living in Lithuania. What
could you suggest to other refugees?”
– Rajan: “My life becomes better, I hope that I will have more success in the
future. I would like to tell other refugees that hard work, determination and patience is the key to success. One more thing – people should also be dynamic.
You are a refugee who came from another country and community, you need to
accept a new positive environment, culture and traditions. You need to learn the
local language, a lot of things depend on oneself. If you know value of time and
options you can succeed everywhere”.
hh to extent integration period in the municipality for the foreigners who do
not belong to vulnerable group;
hh to help foreigners to solve raised issues and problems in post-integrational
period.
– “How do you think, what is the main problem to refugees to integrate
into the Lithuanian society? What could be changed for easier integration?”
– Rajan: “I can name a few things. First of all the Lithuanian authorities do not
provide so easy as wished opportunity to have business to people from the third
countries including also refugees. The second – not all refugees are educated and
trained, so it is not easy for them to find a job. A one-year integration period is
usually too short. Finally the third – refugees are totally ignored by all the state
institutions after integration period”.
The foreigner notices that it is possible to live in Lithuania for foreigners. There
is created conditions for business development, work and studies. People in Lithuania are really friendly and willing to help the foreigner to settle in a strange environment, they do not ignore. Rajan plans in Lithuania to stay forever. He works
currently hard promoting another business. The foreigner granted asylum plans
to open an Indian spice shop in Vilnius.
– “When you came to Lithuania the first time, was it not difficult for you?”
– Rajan: “Of course when you come to a new country, you face many problems
in a new place just because you feel a stranger in a new society, strange culture
and traditions, only little by little everything goes slowly to places. It was the same
for me, at the beginning language was a big obstacle, that’s why I gave priority to
the language studies and I had luck”.
– “What are your future plans?”
– Rajan: “Now I care about “successful existence” of my restaurant and little by
little when I have more free time I think about opening of an Indian shop”.
– “This means that you want to stay in Lithuania for a long time?”
– Rajan: “Yes, I use all the forces trying to entrench in Lithuania permanently”.
SUCCESS OF RAHMAN
to Lithuania
Rahman (name changed by the request) is a thirty-two years old, single, educated Afghan. He came to Lithuania in November, 2009 to apply for asylum.
Rahman came here protecting his life, as armed conflicts were in his native country – Afghanistan. All Rahman’s family members were well educated and wealthy.
The refugee lived in Kabul for several years, where he studied, learned English
language. After studies he returned to his hometown, he received urging invitation to join the group. Rahman had two choices – to join the group or to flee the
country. He chose to flee, because he did not want to be a terrorist.
– “Tell me a little about your past in Afghanistan, and then let’s talk about
nowadays life in Lithuania”.
– Rahman: “Afghanistan has long been suffering from the continuing armed
conflicts and civil war, what life of simple man can be there. Each day was lived
with fear there, that I could be killed by Taliban militants or U.S. forces at any time,
they used rockets, not all of which hit the intended target and many innocent
people were killed. Every day I thought that one day a disaster could happen to
me and my family. I am a normal person, I do not like war and violence, though
I was in danger, so I fled from my country for this reason, I left there my family
involuntarily.
174
175
– “Did you get married in Afghanistan?”
– Rahman: “No, I am single”.
– “Do your other family members live in Afghanistan?”
– Rahman: “My one brother lives in Moscow, the other – in Kabul. My parents
live in my hometown”.
– “Are your parents still at risk now?”
– Rahman: “They feel big psychological pressure, because the Taliban sometimes come to my house, they ask about me, they threaten my parents, saying that
they will find me one day as far as I hide, and will give me the death penalty for
non-obey “.
– “This means that you can not return to your home and even in your native country?”
– Rahman: “No, so far I can not imagine. Maybe in the far future when it will
be safe in Afghanistan”.
When Rahman came to Lithuania the first time, he was arrested and accommodated in Foreigners Registration Centre, in Pabradė. After six weeks Rahman
has been moved to an open area of Foreigners Registration Centre. The foreigner
lived in Foreigners Registration Center for about eight months, until Migration
Department of Lithuania examined his application for asylum. He began to attend Lithuanian language lessons, organized by Day Center. Usually other asylum
seekers refuse to attend training until it is not clear, whether the application for
asylum will be succeeded.
Lithuania was the first country, in which Rahman asked for asylum. He hoped
that his application for asylum will be satisfied because he felt safe in Lithuania.
Most of his friends – foreigners, arrived with Rahman, fled to Western Europe
before the approval of Migration Department of Lithuania. Rahman was patient
and in June 2010, the application was approved.
– “What was your life in Foreigners Registration Center in Pabradė?
Where did you live until Migration Department of Lithuania considered your
application for asylum?”
– Rahman: “About six weeks I was arrested, at that time I was very nervous, upset, but when I moved to the “open” building, the life became easier, more free.
Then I started to attend Day Center, participated in various sessions, I started to
attend Lithuanian language courses, organized there. I enjoyed living in Foreigners Registration Center in Pabradė. Caritas and the Lithuanian Red Cross Society
organized many excursions to the most beautiful places of Lithuania. I saw Nida,
Palanga, Klaipėda, Druskininkai, and other amazing places of Lithuania. Since that
time I started to like Lithuanian nature, culture, traditions and people. I decided
that Lithuania is country of my dreams fruition”.
– “How did you feel when your application for asylum was satisfied by
Migration Department of Lithuania?”
– Rahman: “Of course I was very happy, I am always grateful to Migration Department that it helped me to save my life and satisfied my application”.
After reception of asylum approval Rahman moved to Refugees Reception
Centre for integration process. Being extrovert and sociable he made friendship
quickly with staff and social workers. He participated in all the events organized
by the Centre, tours, was interested in Lithuanian traditions. Rahman was willing
to associate his future with Lithuania, therefore he used all possibilities, learnt the
language responsibly and seriously and computer literacy. He was granted the
opportunity with support of the project implemented by the Center to work as
a journalist – moderator, to write articles and in such way to inform the society
and other foreigners. After some studies he passed the exam of the first level of
the state language speakers and the exam of basic principles of the Constitution
of the Republic of Lithuania. Rahman is a dynamic person. He adapted quickly to
the environment, other culture and traditions, learned the new language.
– “When you application was satisfied, you came to Rukla for integration
process. How did you do in Refugees Reception Center in Rukla?”
– Rahman: “Even before the arrival to Rukla I’ve heard a lot about this place
from my friends. I’ve heard that there are good conditions, training necessary
for employment proceed there, there work friendly staff, helpful social workers.
When I went there, my eyes saw that everything was true. Refugees Reception
Center is a little further away from the town, it is quiet, but nonetheless there are
a lot of activities and also you can spend time purposefully. Housing conditions
are really good, everything is perfectly arranged. I liked to live there since the
first day. Approximately one year I lived there, and I never felt boring. During the
time, which I spent there, I learned Lithuanian language, I attended computer literacy courses and vocational training. I am very satisfied with time spent in Refugees Reception Center in Rukla”.
– “What do you think, whether Refugees Reception Center of Rukla plays
a significant role helping refugees to integrate and to entrench in Lithuania?”
– Rahman: “Refugees Reception Center of Rukla helped me personally to start
a new life here in Lithuania. I can not say anything about other refugees, but I
176
177
know one thing, if the refugee has no desire to do something, then Refugees Reception Center can not really help. Refugees Reception Center of Rukla provides
all necessary technical, material and financial support, but the refugee must think
the way how to use them”.
municipality
After one year of life and activity in Rukla Rahman was granted integration in
Jonava. The refugee already had a job thanks to his skills, ability to communicate
in Lithuanian language. He works with disabled people in Rukla and has plans for
future.
– “Now you can speak Lithuanian. How do you think did Lithuanian language help you to find a job?”
– Rahman: “Yes, now I can speak Lithuanian, I have passed the exam of the first
level of the state language speakers. The local language always is very important
for employment, it helps a lot, if you can understand what people say and respond them. Also language is useful because you can make friends, you can adapt
to the surrounding community. I have already found a job, I work with disabled
people in Rukla, have to communicate with them in Lithuanian language”.
Lithuania
hh
hh
hh
hh
Should be more active and work a lot;
To study Lithuanian language;
To acquire a profession;
To look for employment and not to live from allowances.
– “What are the main challenges for refugees to settle in Lithuania?”
– Rahman: “The refugee is a person who is not in his home country, he seeks
asylum in a foreign country. Always a lot of problems on communication, different cultures and traditions, understanding of rules and laws are common among
strangers in a new country, a foreign community, then it is difficult to find a job
and so on. The refugees must try to be more active, they need to work more in
order to be successful in the new country and society. Lithuania also has problems
with refugees, but this is normal as everywhere”.
To specialists working with the foreigners granted asylum
hh To run more activities introducing foreigners with Lithuania and Lithuanian
traditions;
hh To initiate the increase of benefit for foreigners living in Refugees Reception
Center;
hh To organize courses on the Constitution in Refugees Reception Centre.
– “You have spent considerable time in Foreigner Registration Centre in
Pabradė and in Refugees Reception Centre in Rukla. Did you face any problems, negative things, maybe something should be changed?”
– Rahman: “I would like to express my opinion openly. In Pabradė in Foreigners Registration Centre it is better in “open” building than in “closed”, nevertheless there are some limitations, such as asylum seekers must return until 24 hours.
Asylum seekers, whose applications had been already satisfied by Migration Department of Lithuania, and those, who have a “refuge card” are legal residents,
but why they should come back until 24 hours, it is a restriction in any case. The
infrastruture in “closed” building is worse. There’s a lack of security. Asylum seekers are not criminals, but why they should live like arrestees. Despite all the problems services of Day Center are very good. Social workers are very helpful and
friendly. I have not seen any problems in Refugees Reception Center, only the
Center is located far away from the town. Also living in the Center I noticed that
allowance for food is not enough for the foreigner who is unemployed”.
The foreigner granted asylum, participating in social integration program, was
very interested in Lithuanian culture, tradition, nature, festivals. He was impressed
very much by nature, parks and palaces during organized trips. Rahman plans to
stay permanently in Lithuania. In the future he wants to start own business.
– “Rahman, what are your future plans?”
– Rahman: “I love this country, I want to stay here forever. In the future I want
to start my own business, in fact I want to start soon, so now I try to evaluate the
market, I want to start something special”.
– “How did you come to Lithuania to seek asylum? Was your goal to come
here?”
– Rahman: “Actually it was not my choice at the beginning, but when I arrived
here, I was impressed by the country and its people”.
178
179
– “What was your first impression when you arrrived for the first time to
Lithuania?”
– Rahman: “I came here illegally, just I crossed the Lithuanian-Belarusian border. At that time when we went at the border, Lithuanian border guards caught
me and my three friends. We were very scared. We thought that the border
guards would treat us very cruel, because we crossed the border illegally. We
thought that they would jail us for a long time, but everything ended better. The
border guards took us to their office, told us to not be afraid, asked to tell the
whole truth. They said that the interpreter would be late, and they gave us food.
One of them advised us to ask for asylum instead of going to jail. I understood
from the behaviour of the border guards that Lithuanian people are very good
and humane. We filled in all required documents, asked for asylum, later the border guards took us to Foreigners Registration Centre in Pabradė. We were detained for six months, until our application for asylum was granted by Migration
Department of Lithuania”.
UNACCOMPANIED MINORS
to Lithuania
The refugee Safiq came to Lithuania in 2004 to seek asylum. He was 17 years
old, he came alone, without parents and relatives. According to legislation of the
Republic of Lithuania unaccompanied minors asylum seekers receive state care.
They are accommodated in Refugees Reception Center in Rukla. The foreigner
has come from Kandahar town in Afghanistan. The foreigner granted asylum has
two sisters and one brother, all of them are younger. Safiq graduated seven classes in his country, did not have a profession. As the country was at war and it was
not safe, the foreigner left his homeland and family.
– “Thank you Safiq, could you tell me what was your life in your home
country, Afghanistan?
– Safiq: “I am originally from Kandahar town in Afghanistan. Since old times
there was not safe. My life was good and happy until the Taliban soldiers kidnapped me. This event changed my whole further life, I had to leave my country,
home, family. I was very fortunate to come to a safe place where I could plan my
future, but I am very worried about my family in Afghanistan”.
– “How many family members are in your family? Are they safe in Afghanistan right now?
– Safiq: “I have two sisters and one brother, all of them are younger than me.
We are six together with parents. When I left my country, my parents were worried about my younger brother. They were afraid that the same story would repeat with my brother, so they moved to Kabul. I hope that my family members
are safe in Kabul”.
Safiq residing in Refugees Reception Center began diligently to learn Lithuanian language and computer literacy, participated in seminars, trips in Lithuania,
which helped Safiq to get to know a new culture. The foreigner started to attend
ground school of J.Stanislauskas, but Safiq did not graduate from school because
he missed Lithuanian language knowledge. Living in the Center the refugee had
opportunity to participate in training on work place supported by the project
and to get employment in the enterprise, where he studied. He thought to stay in
Lithuania for a long time. At the age of eighteen, the refugee could speak Lithuanian language well. He passed the exam of the first level of the state language
speakers and the exam of basic principles of the Constitution of the Republic of
Lithuania.
– Have you been satisfied with your life in Refugees Reception Center of
Rukla?”
– Safiq: “Yes, I was very happy, it was like my second home, staff and social
workers were like my family. I felt that I would not have illness of “home problems”
on a warm and close relationship with employees and other refugees”.
municipality
Safiq chose Kaunas for further integration process, where he wanted to live,
because many familiar Afghans had already lived there. Safiq knew the Lithuanian
language, so it was easier to find a job and local Lithuanian friends. Safiq is a very
friendly and good-hearted guy, so now he has many friends among the Lithuanians. At first when he came to live to Kaunas, he was unemployed for a few months,
he studied diligently, because he wanted to prepare properly for the exam of
the second level of the state language speakers. He passed the exam successfully,
180
181
and then began to look for a job. Knowing the language he got very quickly a
job at one restaurant, where he worked for about one year. Later he worked for
a fast food shop, whose owner was a Turk. Safiq worked different jobs from time
to time. He was never unemployed, even when Lithuania had economic crisis.
Ate the beginning of 2008 he worked as a sale manager for “Senukai” shop, in
“Mega” shopping Center in Kaunas. There he worked until the end of 2011, then
he left job because he wanted to promote own business. He got various experience working different jobs, when the time came he decided to use it in his business. The foreigner has almost completed preparation of all necessary documents
and soon will open a small and cosy fast food shop in Kaunas. Before investing his
money in this business he revolved all risk factors, so I am sure that he will have
success in a new business.
– “What are people living in Kaunas? Are they friendly, tolerant to foreigners?”
– Safiq: “Many times I have heard that Kaunas is not very friendly and tolerant
to foreigners, but, in my opinion, it is not. I have lived in Kaunas for six years and
so far, there were no problems, I have never been discriminated because of skin
colour, nationality or religion. I have many friends among the Lithuanians. One
Lithuanian friend even helped me to find a job in “Senukai”. I worked together
with the Lithuanians, and all of them were friendly”.
Lithuania
hh
hh
hh
hh
hh
The Centre offers many opportunities for integration into the Lithuanian
society, only the foreigners do not always use them, opportunities should be
used wishing successful integration;
The refugee must be proactive;
To attend all classes, especially Lithuanian language;
To be interested in integration procedure and to follow up;
To provide more information to others just arrived foreigners, to share experience with them.
– “How do you think, whether help and support, which is provided by
Refugees Reception Center, are suficient for unaccompanied minor asylum
seeker?”
– Safiq: “I think – yes, but a lot depends on the young man who asks for asylum. The Centre has many options for all asylum seekers that they could create
a better life for themselves, the refugees have to make efforts to achieve it. They
must try to use every opportunity”.
hh
hh
hh
hh
To strengthen procedures for unattendance of Lithuanian language courses;
To organize more meetings with the society;
To provide psychological and legal assistance in Refugees Reception Center;
To be interested more in foreigner’s means of support.
– “What kind of support did you receive from the staff?”
– Safiq: “It could be worse, if I had been able to speak and to understand
Lithuanian language. It was initially hard to find a good job, but I did not expect
immediately to get a good job, and I started to work in a small shop, but I looked
for better options. Of course, Refugees Reception Centre provided me all necessary support, so there were no difficulties in Kaunas”.
Impressions about lithuania and plans for future
After arrival to Lithuania the foreigner did not know whether his further life
would be in Lithuania. The foreigner did not know anything about Lithuania.
However, Safiq realized after some living in Lithuania that here is a possibility to
reside, to work and to plan future. The foreigner has a lot of plans. He wants to
open a small, cosy, new style fast food shop in Kaunas. The foreigner would like in
the future to open such shops in other towns.
– What was your first impression when you came to Lithuania? What was
your first opinion about Lithuania? What was the first impression when you
came here?”
– Safiq: “I was very scared when border guard arrested me. I thought that
now I would go to jail, but it did not happen, the officers behaved nicely with me
all the time, they invited for me an interpreter and questioned everything. The
interpreter said that I should not worry, that I am in a safe country. She said that I
could apply for asylum here, that I would not be deported. Then I was delighted
and thanked God. Later I came to Refugees Reception Centre”.
– “How do you think, whether a good future is awaiting you in Lithuania?”
– Safiq: “To create a good future, a lot of efforts are required. I do not want
to lie to you, so I will say, once I changed my mind, I wanted to go from Lithuania
to Germany and to live there, but only there I realized that won’t be so easy as I
thought and as other people told. I realized that it is better to start in Lithuania to
promote own business and future. I think to stay here forever”.
182
183
– Safiq: “I have a lot of plans. I want to achieve many things in life, my desires
are down to earth and real. I do not trust fantasy, I trust only my own potency and
I hope that I will have luck. I want to open a small, cosy, new style fast food shop in
Kaunas. Almost everything is ready for it. If I succeed in this business, then I’ll try
to expand it in other towns. But this will be later in the future”.
– “Does anybody help you to start a new business?”
– Safiq: “At the moment I do not need any help. I want to do it myself, without
help of others”.
YAMA’S INTEGRATION IN THE CAPITAL
to Lithuania
His name is Yama, he is twenty-six years old. Since an early age he saw only war
and armed conflict in his country. Being a young man he left his homeland, came
to Lithuania and asked for asylum. He speaks perfectly English, but he also knows
the Urdu language, can speak Hindi. Yama came to Lithuania in December 2009
and applied for asylum, another five people came with him from Afghanistan.
Life in Refugees Reception Center
After the foreigner applied for asylum, he was accommodated in Foreigners
Registration Centre in Pabradė. He always kept internal rules, attended Lithuanian
language lessons from the first days, participated in many activities, went to trips,
organized by the Lithuanian Red Cross Society. After three months of life in Foreigners Registration Center in Pabradė, not waiting for the decision of Migration
Department, he went to Sweden and applied for asylum there. In Sweden his request was rejected because his application had already been considered in Lithuania. He had to go back to Lithuania. After some time his request was considered
and satisfied by Migration Department, he was granted subsidiary protection.
– “If you remember when you came to Lithuania for the first time to ask
for asylum, you told me that you would like to stay here forever, that you like
Lithuania, but after a few weeks to escaped to Sweden. Why did you suddenly change your mind and go there?”
– Yama: “At that time I made a mistake, I was misled by friends, forgot about
stable future. I am very grateful to Migration Department that nonetheless I was
granted asylum and subsidiary protection in Lithuania”.
After granting asylum in Lithuania the foreigner moved to live to Refugees
Reception Centre in Rukla. There he attended actively Lithuanian language lessons, classes in computer classroom, courses on job search, went to all organized
tours, participated in events. He has already known several different languages
and learned Lithuanian well. Also the foreigner acquired a profession of building warmer with support of labour exchange of Jonava. Yama living in Refugees
Reception Center had the opportunity to go to military mission to Afghanistan
as an interpreter with Lithuanian Armed Forces of peacekeeping. The foreigner
had been selected as a suitable candidate from a number of other proposed
refugees.
municipality
After returning from the mission in Afghanistan the foreigner has been offered a job in Vilnius. Yama went to Vilnius for further integration. Usually refugees from Afghanistan choose Kaunas, because some people from Afghanistan
are staying there, but Yama chose Vilnius. He does not want to be confined to its
close community, he wants to live in a new society, together with all the people
from different communities.
– “Why did you choose Vilnius instead of Kaunas where many Afghan
refugees live? Would not be easier for you to be with people form you native
country?”
– Yama: “Vilnius is the capital, this town is known as Lithuanian multicultural
center, there is also a huge business, politics, education center. I thought that this
town offers the greatest potential to find a job and to find myself again. As you
know I have found a good job, which I love. Of course, it is always more fun to
live in own community, but I do not think that I would like to be limited, I want to
break free”.
184
185
– “You arrived to Vilnius just three weeks ago, probably you did not have
time to explore the town and to feel the rhythm of life?”
– Yama: “I feel very happy and satisfied with my life in Vilnius. This town is
wonderful, beautiful, clean and colourful. You can often see someone from another country, another nation. There is an opportunity to visit many cultural and traditional events, to go to music concerts. During these three weeks I made friends
with a few Lithuanians”.
Suggestions and remarks on integration perogram in
Lithuania
hh
hh
hh
hh
hh
To use free opportunities provided by the state to integrate (learning of
Lithuanian language, vocational orientation, courses on acquaintance with
society, acquirement of profession etc.)
To participate in organized events, trips and other activities.
To organize for certain foreign groups (eg. single foreigners) long-term support for integration after assessment of some circumstances;
To provide more information on foreigners’ interest;
To help foreigners to rent a flat and to find a job.
Arrived to Lithuania the foreigner granted asylum was a bit worried, was very
interested in Lithuania, as until then he did not hear anything about this country.
He knew only that Lithuania is the country of the European Union and that it is
available to apply for asylum here, but he did not know what life is expected Lithuania. He did not know whether he will be granted refugee status or will be able
to find a job in the future and to ensure his safe and bright future. Such questions
revolved in Yama’s mind. Currently, the foreigner knows that his further future is
in Lithuania. Yama wants to find a permanent job, to buy own flat and car.
– “How do you think, will you have a wish to leave to another country?“
– Yama: „We learn from our mistakes, I think I won’t repeat the same mistakes.
My life in Lithuania is going the right way, so I plan to settle here for a long time”.
– Yama: “I am a simple person, having not big plans, I want to find a permanent
job in Lithuania considering my experience and skills. As many people I would like
to have a small but own flat, maybe a car. Such my plans for the beginning”.
INTEGRATION OF JAMSHED’S FAMILY
IN JONAVA
to Lithuania
His name is Jamshed, he is 28, he came to Lithuania in November, 2009 and
asked for asylum. Jamshed left his homeland, because his life was in danger. He
was threatened to dispose by Taliban fighters. Jamshed came to Lithuania illegally
crossing the state border.
The foreigner asked for asylum and was accommodated in Foreigners Registration Centre in Pabradė. Jamshed and his five compatriots were arrested while
their asylum applications were considered by Migration Department of Lithuania.
Jamshed was very worried during the time, he was separated from everyone and
did not communicate with anybody. This is typical, because people are really affected by new environment, unfamiliar people, unfamiliar language, the man feels
a great tension. Many asylum seekers arriving illegally to Lithuania crossing the
territory of Russia and Belarus spent a lot of difficult days there, some of them
even had been to Russian and Belarusian prisons. Asylum seekers are detained
only for identification, and until the decision is made to consider their applications for asylum by Migration Department.
After some time Jamshed’s application for asylum was satisfied by Migration
Department, he was granted refugee status. His wife and daughter were staying
in Afghanistan. Later he succeeded to invite his wife and daughter. The Lithuanian
Red Cross Society provided him all necessary legal assistance on invitation of his
family. The lawyer of the Lithuanian Red Cross Society helped him to join his family.
– “When you came to Lithuania the first time and asked for asylum, could
you imagine that you would have good time living in Lithuania?”
– Jamshed: “When I lived in Foreigners Registration Center in Pabradė, I met
there some people, who told me many negative things about Lithuania. They explained me, that I made mistake asking for asylum here, that it is not sufficient
country of the European Union, that here human rights are violated etc. I heard
such things, I was really worried. I talked about it with the lawyer of the Lithuanian
Red Cross Society during the first meeting, she replied me, sometimes there are
such people, criminals, who live in the “closed” building and always talk the same.
186
187
She said, that I shouldn‘t worry because Lithuania provides all necessary conditions to asylum seekers as other countries of the European Union. The lawyer also
assured me that my rights and freedom are fully protected in Lithuania. After this
conversation I felt better. After two weeks I was resettled in the “open” building
and lived there together with other asylum seekers”.
Refugees Reception Center provided living place for him, his wife and daughter. Jamshed and his family lived in the Center for about one year, they were very
satisfied with time spent there. The staff and social workers of the Center were
satisfied with Jamshed’s behaviour and his achievement. Jamshed followed rules
and provisions of the Center, respected working social workers and other staff.
He attended Lithuanian language lessons, lessons of computer literacy, participated in events. The foreigner acquired a profession of a painter. Living in the
Center Jamshed’s family got a baby.
– “You lived in Foreigners Registration Center in Pabradė, later in Refugees Reception Center in Rukla, do you have anything to say about these
institutions?“
– Jamshed: “Security guards, social workers, health care specialists at Foreigners Registration Centre were very good-natured. Food and living conditions were
also not bad, but there are some disadvantages. For example, each time leaving
the territory of Foreigners Registration Centre it is necessary to ask for permission, and sometimes permission is not granted. Most of the staff speak Russian but
not English or Lithuanian. Buildings are not very well adapted for refugees’ living.
Asylum seekers have to live together with others, who confess different religion,
came from different countries and regions, there raise sometimes misunderstandings, various conflicts due to different languages or other differences. Life of asylum seekers living Foreigners Registration Center is a little easier with the support
of Caritas of Vilnius Archdiocese and the Lithuanian Red Cross Society. Refugees
Reception Center in Rukla is a really great place for refugees. Refugees can feel
here like at home, the staff and social workers are like family members. Everything
is well organized, living conditions are good, all conveniences are available. Refugees Reception Center is a place where refugees start a new life”.
Integration of the foreigner’s granted asylum in the
municipality
When Jamshed’s family was reunited, they decided to stay in Lithuania for
ever. He has moved recently with his family for independent life to Jonava. Jam-
shed’s daughter attends kindergarten in Jonava. The family receives financial support, seeks for employment and tries to entrench in Lithuania.
– “You have moved recently to Jonava for further integration. How are
you living independently and integrating socially into the local community?”
– Jamshed: “It is only the beginning, integration is a very long process in a
new community, I came from other country, confess different religion, I belong to
other community, so I need some time for adaptation. I need time to get used,
to get acquainted and to learn a lot of new things. I and my family rented a tworoom flat, where we settled cosy. Now I look for employment”.
Lithuania
hh
hh
hh
hh
hh
hh
To participate willingly in all organized activities;
To learn the language;
To keep all legal obligations.
To provide more information on social integration program;
To help the foreigners to understand in a new environment, to introduce
them traditions, culture;
To organize training to the foreigners using methods, which would be available and interesting for them.
The foreigner is impressed by Lithuanian nature, sights and culture. When the
foreigner came to Lithuania, he knew only his mother tongue and spoke a little
English. He was tough, because he could not talk to other foreigners and staff
indicating his problems. As it was already mentioned, he came to Lithuania alone,
later his family. Consequently, concerns about the rest of his family in Afghanistan
prevented integration and learning of the language. Once he mastered his family
issues and when his family arrived to Lithuania, the foreigner began willingly to
attend all sessions, studied diligently Lithuanian language, let his child go to kindergarten, acquired a specialty. Jamshed felt an obligation to support the family.
Currently, the foreigner is living in Jonava, registers at labour exchange and waits
for a job offer. His wife is raising small children. As the family says, they like Lithuania, people, nature.
188
189
– “Do you hope to find a job soon?”
– Jamshed: “I participated in vocational courses, so now I can become a painter. In summer more constructions will start, I hope to find a job”.
STORY OF MY FRIEND FROM IRAQ
to Lithuania
The foreigner from Iraq came to Lithuania to apply for asylum in April 2006. It
belonged to Sunni Muslim community and was a resident of the city of Baghdad.
He escaped from Iraq in order to protect his life from war and terrorist attacks.
Hasan came to Lithuania over Moscow (Russia), when he crossed the Lithuanian –
Belarusian border, the Lithuanian border guard caught him. Until this time he did
not even know that he was already in EU country, also he did not know anything
about Lithuania. He was in a Russian jail and faced with very big problems. He
believed that it would be the same in Lithuania, so he didn’t ask for asylum at
first, his goal was to reach Sweden. Hasan crossed the Lithuanian border illegally,
so the court sentenced him to six months in jail. In jail he got to know more about
Lithuania: that Lithuania is a part of the European Union, that here good living
conditions are guaranteed for refugees, asylum is granted as in other countries of
the European Union. He saw that jail here is not so horrible as in Russia, and then
he asked for asylum. He left Lithuania in 2008 searching for a better life in other
countries of the European Union. Now he has returned to Lithuania and wants to
settle in Vilnius. He changed the countries of the European Union for more than
three years and could not settle anywhere permanently. He worked very hard,
saved some money and now wants to promote own business in Vilnius. His name
is Hasan. He is a young and intelligent 29-year-old Iraqi.
– “Hi, Hasan, how are you? Welcome back in Lithuania”.
– Hasan: “I’m OK. I am very happy, that finally I came back to Lithuania. I met
here a lot of old friends and acquaintances, many nice reminiscences came back,
when I arrived here”.
– “I think although you were abroad you couldn’t forget Lithuania. Is it
true?”
– Hasan: “How can I forget Lithuania, it is a country, which granted me opportunity to create a new life in Europe. I spent here much time, I enjoyed every day, I
like living in Rukla and Vilnius. I found here many friends from different countries”.
– “If you feel well in Lithuania and you like living here, why did you leave
to other country?”
– Hasan: “– It was a matter of survival, my opinion on Lithuania was and remains good, I really want to spend all my time here, the problem is that I was in
a very complicated situation. I tried to find a solution and to get out of trouble,
but I could not, then I thought it would be better to leave temporarily to another
country”.
Migration Department of Lithuania accepted his application, and Hasan was
transferred to Foreigners Registration Centre in Pabradė. He is educated, always
ready to work hard, has strong moral convictions and always acts correctly. He
lived in the Centre of Pabradė for eight months and always respected the rules
of the internal order, he was liked by all employees due to good behaviour and
respect to everyone around him. Hasan proved that he is a serious asylum seeker,
always firm minded about his further future.
He began to attend Lithuanian language classes organized by the Lithuanian Red Cross Society. Not missing any lecture he attended the course for eight
months, and after it he could briefly but clearly and coherently speak Lithuanian language. After eight months in Pabradė Migration Department of Lithuania
granted him subsidiary protection, then Hasan moved to Refugees Reception
Centre for further social integration process.
The staff of the Center of Rukla is always ready to provide all possible assistance to refugees, who want to entrench in Lithuania and to create a better
future here. This is one of the institutions, which helps refugees in Lithuania to
build a better life. The Centre for refugees is like one common home. Here are
provided all opportunities to refugees to improve their knowledge and reveal all
abilities, to entrench qualifications, but not everybody can use this opportunity.
It depends on refugee’s interests. Refugees, who are serious and determined to
achieve something in life, expect a successful future, they can get a lot of benefits. Hasan had a great desire to find success in life, that’s why he tried to use his
190
191
potential living in Rukla. He attended all Lithuanian language classes, computer
literacy classes, classes improving working skills, organized by the Centre‘s staff.
He participated in all events and activities, which were useful for his communication with local people of Lithuania. Whatever he did or participated in an event
or usual class, he performed all tasks very well. During the time, which he spent in
Rukla, he could communicate in Lithuanian language, it did not take long for him
to get support for social integration in the town.
municipality
Hasan felt that Vilnius is the best place where everyone can find his/her
chance to entrench. Vilnius has been known as a multicultural town, and the life
here is more interesting because it is the capital. Hasan chose Vilnius, where he
received support for social integration. The Lithuanian Red Cross Society helped
him to find a job in a hotel. Hasan worked there for one and a half year, during
this time he met a Lithuanian girl, they became good friends and later fell in love
and decided to get married. At that time, the global financial crisis influenced also
Lithuania, Hasan’s family had more needs after the marriage, his wife lost her job
in the supermarket, his salary was reduced. Then Hasan decided to go abroad to
earn money for living.
friendly and tolerant for asylum seekers, the Lithuanians always understand other
religions, traditions and customs and tolerate differences. Living in Pabradė he
got acquainted with Lithuania and the Lithuanians more closely. Then he changed
his mind and decided to stay in Lithuania permanently. Currently, the foreigner
plans to open a small fast food restaurant in Vilnius. He also plans and develops
future plans related only to Lithuania.
– “What are your future plans in Lithuania?”
– Hasan: “I plan to open a small and cosy fast food restaurant in Vilnius. Yesterday I checked a place in the old town of Vilnius, there is an Armenian restaurant,
now I will start negotiation with the owner of this restaurant on sale of premises. I
hope that I will have own business in Vilnius soon”.
– “Nice to hear Hasan, I wish that your plans come true I think now, that
you are really determined to live permanently in Lithuania, don’t you?”
– Hasan: “I decided firmly that I will work had, will deal all the obstacles, but I
will not leave this country. I think that you know if the person can’t find the place
and tries to go here and there looking for better life, he/she will never create stable life, stable life in one plac is the basis for a happy future”.
Lithuania
hh To use opportunities to learn provided by Refugees Reception Centre;
hh The foreigner must show all his/her skills;
hh The foreigner must be willing to integrate in Lithuania and foresee accurately
his/her future.
hh To modernize training facilities;
hh To work more individually with foreigners;
hh To provide more independence to foreigners.
During that time, while Hasan was in Foreigners Registration Center in Pabradė,
he got to know that good living conditions are provided in Lithuania and opportunities are sufficient for each asylum seeker. The Lithuanian society is very
STORY OF AMANULLAH IN LITHUANIA
to Lithuania
The foreigner has lived in Lithuania for eight years. His name is Amanullah,
he is 35. He came to Lithuania in 2005. The foreigner is not married. He came to
Lithuania not having any education. Ammanullah felt unsafe in his country, that’s
why he didn’t study. War was in Afghanistan, the foreigner had to leave his homeland and to seek for safer place. His family stayed in Afghanistan.
Like everyone entered Lithuania illegally, the foreigners were at first accommodated in Foreigners Registration Centre of Pabradė. Amanullah was brought
192
193
there, he sought asylum and waited for decision on asylum from Migration Department in Pabradė. At that time, a young boy studied Lithuanian language, because it was difficult for him to communicate with other nationals and employees
of the Center. The foreigner came to Lithuania knowing only his mother tongue.
The foreigner granted subsidiary protection at the end of 2005 began to live
in Refugees Reception Centre. He did not even graduate high school in his own
country when he came to Lithuania. It was very difficult for him to learn Lithuanian
language, because he knew poorly English and Russian languages. He made all his
efforts to improve his Lithuanian language skills. He participated in many seminars on job search, which were organized in the Center of Rukla, also participated
actively in trips to many Lithuanian towns and historical places, it helped him to
understand better culture, location and value of Lithuania and helped him to get
to know the local residents.
He participated actively in language courses organized in Refugees Reception Centre of Rukla and passed the exam of the first level of the state language
speakers and the exam of basic principles of the Constitution of the Republic of
Lithuania. After one year of life in Rukla he got the opportunity to study profession of auto-mechanics with support of the Center of Rukla and Labour Exchange
of Jonava. He studied profesion of auto-mechanics in Kaunas and completed successfully his studies.
– “Now let’s speak about you, what qualification and occupation did you
acquire in your country?”
– Amanullah: “If we speak about academic qualification, I don’t have anything
to make boast of anything, I couldn’t continue my studies in my native country
due to many circumstances. I passed the exam of the first and second level of the
state language speakers and the basic principles of the Constitution and then I
passed the driving test. I have driving licence and the diploma of auto-mechanic”.
– “Nice to hear that you passed the exam of the first and second level of
the state language speakers and the basic principles of the Constitution. It is
great. Probably many Lithuanians never studied the Constitution of Lithuania so well, you passed this exam and made a big work worth a big praise.
It’s amazing. Who helped you to learn the language, the Constitution and the
legal acts? Who supported you financially?”
– Amanullah: “Thank you for the praise, what I could achieve. The Center of
Rukla organized language courses in Kaunas, I studied the Constitution and the
legislation of the Republic of Lithuania in my free time until I learnt enough, then
I passed the exam easily”.
municipality
The Center of Rukla allowed him to choose a Lithuanian town, where he
would like to live in, he chose a living place in Kaunas. Kaunas was familiar, when
he studied, he found some friends in this town, meeting them he got to know the
town better, it was not difficult for him to find a flat. Living in Kaunas he got opportunity to learn driving a car and completed successfully driving courses in 6
months, received a driving licence too. Then he had to find employment. Search
for employment took 3 months, he found a job in a construction company as a
helper, although the job did not match his education, but it was the way to earn
money for living and to pay the expenses. He worked for 4 months, when the
winter season started, work was less. In winter when work was less, helpers were
not required in construction, he could work only a few days in a week, so he
refused this job. He started to search for employment again. Finally after several
months he found another work in the shop “Senukai” in Mega shopping center.
This work was not suitable for a long time and did not match his qualification, but
Ammanullah improved his work skills working in this company. In 6 months his
salary increased, but he knew already everything and work became boring, he
wanted to do something more, the desire to act was directed toward his dream.
Amanullah had a lot of useful knowledge about cars and car parts since the time
when he studied a profession of auto-mechanics. He started to dream about own
business. When people have a big desire to implement their dreams, they work
hard but achieve their real dream gradually. Ammanullah also had a big desire to
change his life into more successful in Lithuania. He figured out how to join his
knowledge about cars, experience gained in former employment and his dream
– to have own business. He started buying old cars and details of cars for a low
price, then he repaired everything himself and sold it receiving a good profit. His
business began to give him a profit from the beginning, he began to think more
optimistically. Then Amanullah decided to expand his business. He started sending and selling repaired cars to countries of Central Asia. Now Amanullah has
expanded his business, he has already several partners in Lithuania. He bought a
flat in Kaunas, goes everywhere by his own car. He visits many European countries
for business. Now he is very happy living in Lithuania.
– “Do you have the right to work? If yes, could you tell about your experience how did you find job in Lithuania?”
– Amanullah: “Yes, I have the right to work. At the beginning I got a job in
construction, but it was very hard, the job was seasonal. Later I found a job in the
supermarket “Senukai”, but it was not my favourite job, but I didn’t give up and
194
195
tried to find a better one. At least I found such one, about what I always dreamt.
I worked for some time as an auto-mechanic for one service, but now I have own
business and can say, that I am developing it well”.
– “Who helped you to learn the language, to finish driving courses and to
promote own business? I mean financially, who supported you? Maybe you
invested own money?”
– Amanullah: “Refugees Reception Center of Rukla organized for me language
course in Kaunas, paid for driving courses via the Lithuanian Red Cross Society,
also provided some technical and legal assistance for promotion of own business”.
Lithuania
hh
hh
hh
hh
hh
hh
hh
To know what you want and to achieve the goal;
To show initiative;
To learn the language.
To organize professional language courses;
To update computer classroom of Refugees Reception Center;
To identify refugees’ talents and to encourage them to use acquired knowledge;
To motivate refugees, whose purpose is to learn the language and to acquire
vocational knowledge, which could be used for employment in Lithuania.
– “What would you like to suggest to the Center of Rukla to use integration program for refugees more effective?”
– Amanullah: “I would like to suggest to the Center of Rukla to organize professional language courses, to update computer classroom, IT develops very fast,
it is very important. Seminars and lectures would be useful for refugees on following issues: how to seek for employment, how to write CV, how to write proper
motivation letter for employer, how to present oneself during work interview.
To motivate more these refugees, whose purpose is to learn language and to acquire vocational skills, which could be used later for employment in Lithuania. It
is important to identify refugees’ talents and to encourage them to use acquired
knowledge”.
The foreigner integrated perfectly into the Lithuanian society, he works independently and supports himself. According to him only provided opportunity
and a big desire helped him to achieve the result. The foreigner likes being in
Lithuania, because many nationals live here. Amanullah plans to reside in Lithuania and to develop promoted business.
– “How do you think, who helped you to become a professional employee, now an employer in Lithuania?”
– Amanullah: “Shortly speaking all courses and trainings organized in Refugees
Reception Center of Rukla, my determination, persistence and of course my hard
job”.
– “Finally are you satisfied that you came to live in Lithuania?”
– Amanullah: “Yes, of course, I am happy living in Lithuania, because I feel safe
and comfortable, I have own business here. I have freedom to move, I can choose
profession, I can start my new life here. Although Lithuania is small, but it is a great
country, I like being here. I have lived in Lithuania for more than 8 years, I feel here
as in my homeland, I am happy being here”.
INTEGRATION OF GUBANI FAMILY
to Lithuania
Her name is Gubani, she is thirty-two. She came in 2007 with his blind husband
to Lithuania to ask for asylum. When Gubani came to Lithuania, human rights were
violated in Chechenya, banditry, kidnapping and murder entered into force. The
main reason, why Gubani left his homeland is, that her husband Adam has experienced violence, abuse, torture of Russian soldiers due to their political views. He
was tortured using electroshock and even got blind. When Migration Office of
Lithuania got to know that Gubani’s husband Adam was brutally tortured and lost
eyesight, it considered Adam’s application for asylum very seriously. Adam was
sent to medical institution in order to verify his vision.
196
197
Gubani and her husband spent about one year in Foreigners Registration
Centre, in Pabradė. Usually it takes about six months to consider an asylum application, but Gubani and Adam’s case was very complex and required more time to
figure out everything carefully. When doctors confirmed that Gubani’s husband
lost eyesight forced by torture, Migration Department granted them refugee status and a residence permit in Lithuania.
When Gubani lived in Foreigners Registration Center in Pabradė, her daily
life was very active and busy. From the very beginning, as soon as she arrived
to Lithuania she did not waste her time, began to learn Lithuanian language. She
attended courses organized by the Lithuanian Red Cross Society. In most cases,
women from Chechnya are restricted in families, they have to take care of her
husband and children, settled in Lithuania their life was not very different from
the past, but Gubani was different. She realized that it is necessary to accept new
environment, culture and traditions, in order to integrate faster and easier into
the new society, to start a new life more steady. She also realized that language
would be required for the job search.
When Gubani moved to Refugees Reception Center of Rukla, she continued
to improve her knowledge of Lithuanian language. Although Gubani took care of
her husband every day, she found time for studies, attended Lithuanian language
classes, computer courses. It passed the exams of the first and second level of the
state language speakers. Lithuanian language is one of the oldest in the world, it
is also very difficult. There are very few foreigners who can speak Lithuanian language fluently. I can say that Gubani is one of them. My personal opinion is that
Gubani has not only talented, she is smart and very brave. She is wise because she
managed to maintain a balance between her religious beliefs and new cultural
environment. As a result, she never had any big problems in her family life and
community.
Respecting the results Gubani could go to integration before, but she lived
with her husband in Refugees Reception Center a little longer. There, it was easier
for her to take care of her husband, social workers helped.
Sometimes it was very difficult for her properly to take care of him, and a
very good care of social workers, doctors and other refugees was provided in the
Center. Also, Refugees Reception Centre organizes many cultural and traditional
events, excursions to many towns, historical places in Lithuania. Such events were
very useful for her husband, it was one of the ways to communicate with his compatriots and other community members. He felt happy there. For these reasons,
their family lived in the Center longer. But she couldn’t stay there permanently
and decided to move on and to start to create own life in the local Lithuanian
community.
– “You speak Lithunian well and finished your vocational education but
you lived a long time in Refugees Reception Center. Why?”
– Gubani: “There was a need to stay in the Center longer, as you know my
husband is blind, also his health is not very good”.
– “Are you satisfied as a refugee, what Refugees Reception Center provided to you for integration in Lithuania?”
– Gubani: “Yes, I am satisfied with it. More support than I expected was provided for me in the Center. I came with empty hands, my blind husband was with
me together, who I had to care about, it was difficult, but my life is now much
easier than it would be in my native country”.
municipality
Now the foreigners are living in Jonava. Their social integration program is
proceeding further. The Lithuanian Red Cross Society coordinates the program
of the foreigner’s family. Gubani is working for Refugees Reception Center according to the project, is writing articles. She participates willingly in all the festivals, which are organized by Refugees Reception Center and the Lithuanian Red
Cross Society.
– “How are you in Jonava?”
– Gubani: “We are OK, we plan to entrench in Lithuania for a longer period,
otherwise I must care about my husband Adam. When we lived in Rukla, the social workers helped me, also other Chechen families lived there, they also helped
me to care about him. In any case I am optimistic, so I can deal with every challenge of the life”.
Lithuania
hh To try to acquire profession and to find a job;
hh Must understand that integration program will finish and later they must live
independently.
198
199
hh To facilitate access to employment for foreigners;
hh To facilitate promotion of small business for foreigners;
hh To provide additional job places in the local labour market.
– “Many people from Chechenya lived in Refugees Recption Center but
now a lot of them left to other countries of the European Union. How do you
think, what reasons determined that they left why they didn’t want to settle
in Lithuania?”
– Gubani: “I participated in many other conferences and the representatives
of different social institutions also asked questions about it, but my answer always
is the same. There are no reasons in Lithuania, which could hinder integration of
the refugees from Chechnya into the society. Lithuania provides equal opportunities, support for every refugee. I want to say, that all refugees left, because
they couldn’t join, integrate into the local community, but I agree that most of the
families left Lithuania. I think that money was the most important to these people
for the new life, who left to other European countries. Security and stability are
the most important for me and my husband”.
– “How do you think, what the main difficulties raise in Lithuania for refugees?”
– Gubani: “It is normal that people face difficulties came to a strange country
to live and to create a better future. At the beginning it is had for everybody, but
one is common, I think, that the most serious problem, raising for every refugee in
Lithuania, is employment, it is very hard to find a job. It is sad to say that until now
most of the enterprises and the institutions pay little attention to foreigners, also
to refugees, it reduces the opportunity to find a job. I know some young guys –
refugees, who can speak Lithuanian language, they have motivation to work, but
they can’t find a job. Usually the state provides financial support for one year to
young, healthy, single refugees, job is not available during this one year so it is
difficult to these people. People loose hope, there is no hope, then they leave to
other countries”.
– “I think you mentioned a very important thing. How do you think what
could be the solution of this problem?”
– Gubani: “Solution of this problem can be taken by high-ranking government
officials. Employment opportunities for refugees is really very small in Lithuania.
Maybe I‘m wrong, maybe this problem could be solved in a different way, but it
seems to me that refugees should be granted extra jobs in the local labor market
until the situation becomes normal”.
At first the foreigners came to Lithuania entered Foreigners Registration Centre of Pabradė and were surprised by the conditions, where the foreigners lived
and thought that there is a strict order in all institutions, limiting their freedom.
However the foreigners entered Refugees Reception Center were satisfied that
employees and all conditions were applied for integration of the foreigner into
the Lithuanian society. Therefore, the family decided to live and to create own
future in Lithuania.
– “I have heard from social workers and staff of the Center, that you are
the best from the Chechens who learnt Lithuanian language. What motives
influenced you to learn Lithuanian language seriously?”
– Gubani: “I understood that I want to stay in Lithuania for ever, it is important
for me to learn the language of this country, so I could create stable and bright
future. Time showed, that I did everything right”.
Parengė ir išleido UAB „V3 studija“
K. Petrausko g. 26-216, 44156 Kaunas
www.v3studija.lt
Spausdino UAB „Taurapolis“
ISBN 978-609-8077-20-9

lietuvių-anglų k. - Pabėgelių priėmimo centras

Transcription

Similar documents

MARKET OVERVIEW

LOCAL FOOD SYSTEM IN LITHUANIA

Dr. Jane t Georgeson, Plymouth University

Bar Of The Month March Quigleys

Presentation of Siauliai University

list of exhibitors - Lithuanian Presidency of the Council of the

The Navy`s Role in the

Lithuanian Collectors Coins

Imagine you`ve been raped or tortured. Forced to kill someone or