reikšmingas xiv a. pabaigos įtvarinių šarvų detalės radinys vilniaus

Transcription

LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2013. T. 39, p. 41-52. ISSN 0207-8694
REIKŠMINGAS XIV A. PABAIGOS ĮTVARINIŲ ŠARVŲ DETALĖS
RADINYS VILNIAUS ŽEMUTINĖJE PILYJE
POVILAS BLAŽEVIČIUS, PAULIUS BUGYS
Inspiruotas vieno unikalaus radinio, šis straipsnis yra skirtas viduramžiais populiarių įtvarinių šarvų
istorijos tyrimams. Tekste analizuojama įtvarinių šarvų kilmė, raida, paplitimo chronologinės ribos, geo
grafinės sklaidos tendencijos bei su tuo susiję probleminiai klausimai. Taip pat išsamiai aptariamos Vilniuje
aptikto antžasčio radimo aplinkybės, dirbinio medžiaginės savybės ir konservavimo eiga.
Reikšminiai žodžiai: šarvuotė, įtveriamieji šarvai, antžastis, viduramžių archeologija.
Inspired by a single unique find, this article is devoted to the investigation of the history of splint armour,
which was popular in the Middle Ages. It analyses splint armours origin, its development, the chronological
limits of its occurrence, the tendencies of its geographic spread, and related problem questions. It also
thoroughly discusses the surroundings of the rcrcbrace find spot in Vilnius, the artefacts material qualities,
and the course of its conservation.
Keywords: armour, splint armour, rerebrace, medieval archaeology.
ĮVADAS
liau upių, sienų bei b o k š t ų s a u g o m o s pilies apatinėje
dalyje, Ž e m u t i n ė j e pilyje, stovėjo Lietuvos didžiojo
Vilniaus pilių teritorija a p i m a kelių h e k t a r ų plo
kunigaikščio, vėliau Vilniaus v y s k u p o , r ū m a i , Ka
tą Neries ir Vilnios upių santakoje. Ją s u d a r o dvi į
tedra, p i r m o j i Lietuvos mokykla, kapitulos n a r i ų ir
vieną gynybinį kompleksą sujungtos pilys - A u k š
didikų gyvenamieji pastatai. Pilies teritorijoje b u v o
tutinė ir Ž e m u t i n ė (1 pav.). Ankstyviausi ž m o g a u s
ir ginklų sandėlis - arsenalas, arklidės. Pilis b u v o
veiklos p ė d s a k a i Vilniaus pilių teritorijoje pastebimi
tarsi atskiras miestas - LDK politinio, ū k i n i o , kultū
jau I t-metyje. pr. Kr., bet neginčijamų gyvenvie
r i n i o g y v e n i m o centras. Mūšių m e t u XVII a. 2-ojo
tės p ė d s a k ų G e d i m i n o k a l n o V pašlaitėje r a n d a m a
je pusėje didžioji dalis pilies pastatų sudegė, laikui
tik p r a d e d a n t V - V I a. Tai - n u o I t - m e č i o v i d u r i o
b ė g a n t jie b u v o n u g r i a u t i . Ž e m u t i n ė pilis galutinai
iki pabaigos egzistavusi gyvenvietė, k u r i o s sluoks
išnyko 1 8 0 0 - 1 8 0 1 m . p a r d a v u s K r e m e n č i u g o pirk
n i u o s e r a n d a m a g a n a d a u g grublėtosios k e r a m i k o s .
liui M . Sluckiui ją nusigriauti (Urbanavičius 2010,
R e m i a n t i s kompleksiniais t y r i m a i s nustatyta, k a d
p . l 1-14).
XIII a. 2-ojoje pusėje - XIV a. pradžioje teritorijoje
Plataus m a s t o archeologiniai t y r i m a i Vilniaus
vyksta aktyvūs pilių k o m p l e k s o statybos d a r b a i (Ur
žemutinėje pilyje pradėti XX a. 9-ajame
banavičius 2003, p.l 1; Kitkauskas 2009, p . 5 1 ; P u k i e -
tmetyje. D a u g i a u nei 700 m e t ų aktyviai gyventoje
dešim
n ė 2009, p . 8 8 - 8 9 ; P u k i e n ė , Ožalas 2 0 1 1 , p . 1 5 0 - 1 5 3 ) .
teritorijoje susiformavo 6 - 8 m storio kultūriniai
Vilniaus suklestėjimo p r a d ž i a reikia laikyti 1323 m.,
sluoksniai, k u r i u o s e dėl a u k š t o g r u n t i n i o v a n d e n s
kai didysis kunigaikštis G e d i m i n a s (1316-13-11) į
lygio užsikonservavo net ir greitai s u y r a n č i o s orga
Vilnių, kaip spėjama, perkėlė Lietuvos sostinę. Vė
n i n ė s m e d ž i a g o s . Archeologinis k o m p l e k s a s savo
42
m e č i o pastatyta a p t v a r i n ė pilis
(Kitkauskas 2009, p.54; M o n t v i laitė, Ožalas 2010, p.79) k a r t u su
Aukštutine
pilimi
apjuosiama
m ū r o siena. Ši siena
datuoja
m a apytiksliai XIV a. v i d u r i u 2-ąja
puse
(Kitkauskas
2009,
p.54). Todėl galima teigti, k a d
iki XIV a. v i d u r i o tirtas plotas
greičiausiai b u v o pilies išorėje,
o t i r t a m e plote už sienos susi
formavęs ankstyviausias kultū
rinis sluoksnis, k u r i a m e
rasta
minėtoji šarvų detalė, p r a d ė j o
ženkliau formuotis b ū t e n t n u o
X I V a. v i d u r i o . T y r i m ų vietoje
n e r a s t a jokių aiškių šio laikotar
pio pastatų ar konstrukcijų lie
kanų, todėl nelabai aišku, kokia
veikla vyko aptariamojoje pilies
1 pav. Vilniaus pilių planas XV a. pradžioje. R. Abramauskienės brėž.
dalyje. G a l i m a teigti tik tiek, k a d
iki X I V a. pabaigos tai b u v o n e -
plačia chronologija ir p a l a n k i a g a m t i n e aplinka yra
užstatyta erdvė. T a m įtakos galėjo turėti ir natūrali
retas bei labai svarbus objektas k u l t ū r i n ė s ir g a m t i
gili griova, besitęsianti n u o G e d i m i n o pilies k a l n o V
nės r a i d o s t y r i m a m s . Unikalios m e d ž i a g o s t u r t i n g i
šlaito apačios link Vilnelės senvagės, šiek tiek šiau
X I V - X V a. Vilniaus sluoksniai r e i k š m i n g a i papil
riau tirto ploto. Ši griova b u v o tarsi n a t ū r a l u s d r e n a
d ė to m e t o Lietuvos ir visos E u r o p o s a s m e n i n ė s
žo įrenginys, o X I V a. 3 - 4 - a j a m e d e š i m t m e t y j e įtvir
karių g i n k l u o t ė s ir y p a č š a r v u o t ė s p a ž i n i m o lauką.
t i n u s j o s šlaitus m e d i n ė m i s l e n t o m i s t a p o g y n y b i n ė s
R a n d a m a d a u g lameliaro, b r i g a n t i n o s , g r a n d i n i n i ų
sistemos dalimi (Blaževičius, Ožalas 2009, p.186).
ir plokštinių šarvų fragmentų, kurie išsiskiria n e
G y n y b i n ė s sienos M 3 8 vidinėje pusėje X I V a.
tik savo pavidalu, bet ir p u o š y b o s elementais. Šio
2-ojoje pusėje susiformavusio d u r p i n g o sluoksnio
straipsnio tikslas yra atskirai aptarti vieną šarvų
viršuje rasta XIV a. pabaigos m o n e t ų ,
tipą, o tiksliau - vieną jtvarinių šarvų dalį - X I V a.
apačioje - n e m a ž a i b u i t i n ė s k e r a m i k o s , m e d i n i ų
2-ąja p u s e d a t u o j a m ą antžastį.
buities r a k a n d ų , o d i n ė s avalynės fragmentų ir o d i
sluoksnio
n ė šarvų detalė - objektas, kurį šiame straipsnyje ir
n o r i m e aptarti išsamiau. Ši o d i n ė detalė b u v o suply
ARCHEOLOGINIS KONTEKSTAS
šusi ir iš kitų s l u o k s n i o o d o s dirbinių išsiskyrė atsispaudusiais neaiškių detalių k o n t ū r a i s bei skylučių
2008 m . archeologinių t y r i m ų m e t u Vilniaus
eilėmis. Neįprastas b u v o ir o d o s storis - apie 3 m m .
žemutinėje pilyje, didžiojo pilies a p t v a r o vidinėje
R e s t a u r a t o r i a m s ją suklijavus atkreiptas d ė m e s y s ir į
pusėje, b u v o tirtas apytiksliai 350 m plotas (2 pav.).
išskirtinę formą. Pagal šiuos p o ž y m i u s b u v o n u s t a
Statant didįjį pilies aptvarą iki XIV a. 4-ojo d e š i m t
tyta, kad tai jtvarinių šarvų dalis - antžastis.
2
J
43
REIKŠMINGAS XIV A. PABAIGOS [TVARINIŲ ŠARVŲ DETALĖS RADINYS VILNIAUS ŽEMUTINĖJE PILYJE
Vakarų R u m u n i j a ) vietovėje aptikto lobio, j a m e
pavaizduotas raitas karys, kaire r a n k a u ž plaukų
vedantis belaisvį. Raitelio dilbio ir blauzdų šarvų
elementai yra su įtvaromis, k u r i o s gali būti p r i k n i e
dytos prie ištisinio p a g r i n d o a r b a prie atskirų o d i n i ų
dirželių. N a g i z e n t m i k l o s lobis d a t u o j a m a s V I - X a.
ir siejamas su Rytų E u r o p o s klajokliais ( O a k e s h o t t
2008, p . 1 2 4 - 1 2 5 ) . Panašus galūnių šarvų variantas
aptiktas apie 6 3 5 - 6 5 0 m . d a t u o j a m a m e k a p e Švedi
joje, Valsgarde vietovėje U p l a n d e . M e d i n ė j e d ė ž u t ė
je, b e g r a n d i n i n i ų šarvų fragmentų, aptikta 21 gele
žinė juostelė ( A r w i d s o n 1954). Šios juostelės, pagal
dydžius suskirstytos į dvi g r u p e s , sujungtos odiniais
dirželiais, turėjo sudaryti r a n k ų ir kojų šarvus.
Remiantis
ikonografijos
duomenimis,
įtvari-
niai šarvai vėl p r a d e d a m i n a u d o t i n u o X I V a. 3-iojo
ketvirčio. Ž i n o m a , įvertinant įtvarų
konstrukcijos
p a p r a s t u m ą yra didelė t i k i m y b ė , k a d tokių šarvų
n a u d o j i m a s n e n u t r ū k o ir s ė k m i n g a i tęsėsi iki šio
p e r i o d o . Vėlyvųjų jtvarinių šarvų atsiradimą gal
1
b ū t galima sieti su cuir bouilli
šarvų n a u d o j i m u ,
k u r i u o s neretai galima p a m a t y t i v i d u r a m ž i ų vaiz
d u o j a m o j o m e n o p a m i n k l u o s e . Deja, fiziškai išliku
//
/
4
j.^ JS^JRi^ -
i
si ir identifikuota tėra vos viena tokių šarvų detalė
(Norman 1974-1976, p.229-233), dabar saugoma
2 pav. Antžasčio radimo vieta. III etapo pilies aptvarinės sienos
vidinė pusė. M Kaminsko nuotr.
Britų muziejuje L o n d o n e . Tai, k a d Šių radinių ži
n o m a tiek mažai, galėjo lemti keli veiksniai. Viena
vertus, t a m įtakos galėjo turėti o r g a n i k o s n e a t s p a
r u m a s d e s t r u k c i n e i kultūrinių sluoksnių terpei, kita
JTVARINIŲ ŠARVŲ ISTORIJA
v e r t u s , dirbiniai ar jų fragmentai galėjo b ū t i n e a t p a
IR I K O N O G R A F I J A
žinti kaip šarvų detalės (Goubitz 2009, fig. 205). Re
m i a n t i s v i d u r a m ž i ų E u r o p o s vaizduojamojo m e n o
{tvariniai šarvai - tai galūnių apsaugos, s u d a r y
šaltiniais galima manyti, k a d vėlyvieji
įtvariniai
tos iš metalinių juostelių (įtvarų), pritvirtintų ant iš
šarvai yra cuir bouilli p a p i l d o m o s t i p r i n i m o rezul
tisinio o d i n i o p a g r i n d o a r b a o d i n i ų dirželių. įtvaras
tatas. Vis dėlto, kalbant apie įtvaro pavidalo šarvų
kaip šarvų e l e m e n t a s ž i n o m a s n e tik n a g r i n ė j a m u o
dalis, reikėtų pastebėti, kad įtvaras egzistavo ir kaip
ju laikotarpiu, o kaip galūnių a p s a u g o s e l e m e n t a s
savarankiška, n e ant o d o s t v i r t i n a m a detalė. To p a
n a u d o j a m a s jau n u o ankstyvųjų v i d u r a m ž i ų . Vienas
vyzdys galėtų
seniausių šarvus vaizduojančių šaltinių yra auksinis
Rudolfo IV a n t k a p i n i s p a m i n k l a s (1346 m . ) . Jame
i n d a s iš 1799 m . N a g i z e n t m i k l o s ( N a g y s z e n t m i k l o s ,
markgrafo
1
būti B a d e n o - D u r l a c h o
r a n k o s , be ž i e d m a r š k ė s ,
markgrafo
papildomai
Vandenyje (kartais papildomai įdedant vaško ar aliejaus) virinta oda, kuri po to gana lengvai formuojama, o išdžiūvusi, nors
ir būdama siek tiek trapi, įgauna netgi šarvams gaminti tinkamo kietumo.
44
a p s a u g o t o s įtvarais, kurių galai ties a l k ū n e u ž d e n g t i
X V a. p r a d ž i o s , tokių šarvų p o p u l i a r u m a s krinta.
j
skydeliu. Gali būti, k a d šiame p a m i n k l e p a v a i z d u o
Įsigali „baltieji šarvai" k u r i e laikui b ė g a n t t a m p a
]
ti p a p i l d o m i r a n k ų šarvai galėjo b ū t i seniausias jau
gotikiniais. Vis dėlto cuir bouilli ir įtvarų galime m a
2
XV a. n a u d o j a m ų jack chain
šarvų variantas. XV a.
tyti vėlyvųjų v i d u r a m ž i ų bei r e n e s a n s o laikotarpiu.
šio tipo r a n k ų apsaugos raišteliais b ū d a v o tvirtina
Kai kuriais atvejais taip gali b ū t i v a i z d u o j a m o s ir o d a
m o s prie k i m š t i n i o pošarvio, kuris p a p r a s t e s n i e m s
ar a u d i n i u a p t r a u k t o s kirasos bei kitos šarvų dalys.
k a r i a m s a t s t o d a v o šarvus. Tokios apsaugos (įtvaro
Į d o m u tai, k a d iki XVI a. tokie šarvai b u v o laikomi
pavidalo strypeliai) ties a l k ū n e s u j u n g i a m o s g r a n
lygiaverčiais su metaliniais ir n a u d o j a m i kilmingųjų
d i m i , k u r i kartais p a p i l d o m a i a p s a u g o m a skydeliu
(Ffoulkes 1912, p . 9 6 - 1 0 3 ) . Beje, cuir bouilli ir įtva
a r b a a l k ū n š a r v i u . Kai k a d a d a r vienas apsauginis
rų, n o r s ir pasikeitusios formos, egzistavimą vis d a r
skydelis, skirtas p a p i l d o m a i apsaugoti k a r i o petį,
g a l i m a įžvelgti X V a. pabaigos ikonografijoje. Į d o m ų
b ū d a v o t v i r t i n a m a s ir viršutinėje šios „šarvų g r a n
šarvų variantą g a l i m e išvysti Levene (Belgija) esan
dinės" dalyje. Įprasta m a n y t i , k a d t o k i o tipo šarvai
č i a m e Kristaus k a n č i o s paveiksle ( 1 4 7 0 - 1 4 8 0 ) .
|
n a u d o t i kaip pigesnis variantas, negalint įsigyti visų
Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, k a d X I V a. ant
r a n k ų šarvų. Ši prielaida a t r o d o p a k a n k a m a i teisin
k a p i n i u o s e p a m i n k l u o s e , bareljefuose v a i z d u o j a m i
ga įvertinant to m e t o geležies ir visų šarvų kainą.
ankstyvąsias b r i g a n t i n a s dėvintys a s m e n y s d a ž n a i
j
Kita v e r t u s , galima pastebėti, k a d jack chain n a u d o j o
turi ir įtvarines galūnių apsaugas. Puikių to pavyz-
!
n e tik paprasti kariai, ką puikiai iliustruoja a n k s č i a u
džių g a l i m e išvysti Vokietijoje: karius, p a v a i z d u o t u s
m i n ė t a Rudolfo IV a. a n t k a p i n ė plokštė bei keletas
ant k l a u p t o V e r d e n o katedroje, a n t k a p i n i u s O t o fon
4
!
1460 m . N u n u Gonsalviš ( N u n o Goncalves) tapyto
O r l a m i u n d ė s ( O t t o v o n O r l a m ū n d e ) , Rudolfo fon
altoriaus sąvarų. Įvertinus šiuos d u o m e n i s galima
H i u r n h a i m o (Rudolf v o n H u r n h e i m ) , V i l h e l m o fon
į
Bopfingeno ( W i l h e l m v o n Bopfingen) p a m i n k l u s ar
1
m a n y t i , k a d m i n ė t a s įtvarinių šarvų tipas su š i a m e
straipsnyje n a g r i n ė j a m u susijęs tik t u o , k a d galūnių
Galijotą iš Š a r n e b e k o bažnyčios. Toks v a i z d a v i m a s
apsaugai taip pat n a u d o j a m i įtvarų elementai. N o r s
tikriausiai n ė r a atsitiktinis. A n k s t y v o s i o s b r i g a n t i n o s
X I V a. 2-ojoje pusėje - XV a. pradžioje šios dvi įtva
su o d o s vidinėje pusėje p r i k n i e d y t o m i s plokštelėmis
rais sustiprintos ir galūnes saugančios šarvų detalės
ir įtvariniais galūnių šarvais turėjo s u d a r y t i gražų ir
egzistavo paraleliai, d a u g i a u jokių t a r p u s a v i o sąsajų
vientisą vaizdą. Nereikėtų p a m i r š t i , k a d šiuo laiko-
šie tipai neturėjo.
t a r p i u didelę r e i k š m ę turėjo ir išorinis šarvų vaizdas,
Grįžtant prie šarvų iš cuir bouilli reikia p a s t e b ė
jų išbaigtumas. Nepaisant to, kad n u o X I V a. 2-osios
ti, k a d E u r o p o j e jie ž i n o m i n u o XII a. pabaigos, taip
p u s ė s jau p a k a n k a m a i plačiai n a u d o j a m i ir plokšti
p a t plačiai n a u d o j a m i ir X I V a. Ž i n o m a , n e g a l i m a
nių šarvų elementai, kurie laikui b ė g a n t u ž d e n g i a
atmesti tikimybės, k a d iš taip a p d i r b t o s o d o s šarvai
beveik visą k a r i o kūną, v i r s d a m i „baltaisiais šarvais",
b u v o g a m i n a m i ir d a r anksčiau. M a n o m a , k a d netgi
didelę r e i k š m ę vis d a r turi cuir bouilli ir tobulėjan
t o r s o šarvų p a v a d i n i m a s kirasa yra kilęs b ū t e n t n u o
čios b r i g a n t i n o s . Šių šarvų tipų įvairovė p a s t e b i m a
seniau n a u d o t ų o d i n i ų k r ū t i n ė s šarvų, ž i n o m ų kaip
n e tik a n t k a p i n i u o s e p a m i n k l u o s e , pasitaiko a r c h e o
cuir (Ffoulkes 1912, p.96). Visa tai leidžia susidaryti
loginių radinių, liudijančių plokštelinių šarvų p o p u
vaizdą apie p a p i l d o m ų odinių šarvų p o p u l i a r u m ą
liarumą n a g r i n ė j a m u o j u laikotarpiu. Įspūdingiausia
3
prieš išsivystant „baltiesiems š a r v a m s " . Vėliau, n u o
2
b r i g a n t i n ų r a d i m v i e t ė iki šiol išlieka Visbio m ū š i o
Angl. jack - pošarvis, gambezonas; chain - grandis.
Ankstyvieji visa kūną dengiantys plokštiniai šarvai.
Plokštelinių šarvų tipas, kuriame tarpusavyje persidengiančios plokštelės prikniedytos ant odinio pagrindo arba audinio
vidinėje pusėje.
}
4
'
!
45
REIKŠMINGAS XIV A. PABAIGOS ĮTVARINIŲ ŠARVŲ DETALĖS RADINYS VILNIAUS ŽEMUTINĖJE PILYJE
teris fon Švarcburgas ( G ū n t h e r v o n Schwarzburg)
(3 pav.) bei Legnicos kunigaikštis Boleslovas IV,
taigi įtvarinių šarvų p a p l i t i m o regionas b u v o g a n a
platus. Apie tai liudija ir išlikę vaizduojamojo m e n o
pavyzdžiai dabartinėje Vokietijoje, Anglijoje, O l a n
dijoje, Italijoje bei Lenkijoje. Vis dėlto reikėtų paste
bėti, k a d daugiausia jų yra b ū t e n t Vokietijoje. Ž i n a n t
Silezijos istoriją, ir Legnicos kunigaikščio Boleslovo
IV įtvarinius r a n k ų šarvus tikriausiai galima priskir
ti vokiečių įtakai.
Į T V A R I N I Ų Š A R V Ų TIPOLOGIJA
T u r i m a i s tarpdisciplininiais d u o m e n i m i s , įtvarines galūnių apsaugas pagal jų k o n s t r u k c i n i u s ele
m e n t u s tikslinga suskirstyti į tris v a r i a n t u s . P i r m a
j a m priklausytų prie o d i n i o p a g r i n d o pritvirtinti
geležiniai įtvarai b e dekoratyvinių kniedžių eilučių
(4:1 pav.). Vadovaujantis konstrukcijos p a p r a s t u m u
ir tuo, k a d paprasčiausios geležinės juostelės b u v o
ž i n o m o s ir a n k s t e s n i u laikotarpiu, galima spėti, j o g
šis variantas galėjo p a s i r o d y t i anksčiausiai ir jį gali
m a pastebėti anksčiausiai d a t u o j a m o s e a n t k a p i n ė s e
plokštėse su šio tipo šarvų atvaizdais. Ko gero, a n k s
tyviausias a n t k a p i n i s p a m i n k l a s su pavaizduotais
šio v a r i a n t o r a n k ų šarvais priklausė G o t f r y d u i fon
3 pav. Giunterio fon Švarcburgo antkapinė plokštė (1349 m.)
(Menge 1886, p.66)
B e r g h a i m u i (Gottfried v o n B e r g h e i m ) , 1335 m . p a
l a i d o t a m Miunštreifelio (Mūnstereifel)
bažnyčioje
(Vokietija). P i r m a s i s įtvarinių šarvų variantas p a
vaizduotas taip pat ir 1340 m . m i r u s i o grafo O t o fon
m a s i n ė kapavietė G o t l a n d e . Šie u n i k a l ū s d u o m e n y s
Orlamiundės (Otto von Orlamūnde)
publikuoti atskiroje dvitomėje monografijoje (Thor-
plokštėje. Už d a b a r t i n ė s Vokietijos ribų tokio tipo
d e m a n 1939; 1940), kurioje a u t o r i u s p a d e d a s u p r a s
įtvarinių šarvų galima p a m a t y t i ir Italijoje, Anglijo
ti plokštelinių šarvų konstrukcijos p r i n c i p u s . Knyga
je (Sir G u y d e Bryan (1391), Prancūzijoje (Jean d e
iki šiol išlieka vienas svarbiausių leidinių, n a g r i n ė
Chatillon (1345) bei Olandijoje ( F r e d e r i k van D r a -
jančių E u r o p o s plokštelinius šarvus. Atsižvelgiant j
k e n b o r c h (1370) esančiose a n t k a p i n ė s e plokštėse.
tai, kad a s m e n y s , pavaizduoti dėvintys b r i g a n t i n a s
Antrajam
antkapinėje
v a r i a n t u i b ū d i n g i iškilių
kniedžių
ir įtvarinius šarvus, yra kilmingi, peršasi išvada, kad
eilėmis p r i k n i e d y t i įtvarai (4:2 pav.). A t r o d o , k a d
šie šarvų tipai, kaip ir cuir bouilli, yra lygiaverčiai su
k n i e d ė s šiuo atveju, b e t v i r t i n i m o , turėjo ir d e k o
vis populiarėjančiais „baltaisiais šarvais". Su įtvari-
r a t y v i n ę funkciją. D e k o r a t y v i n ė k n i e d ž i ų p a s k i r t i s
n ė m i s galūnių a p s a u g o m i s b u v o v a i z d u o j a m a s netgi
geriausiai m a t o m a n e ž i n o m o r i t e r i o a n t k a p i n i a
Šventosios R o m o s imperijos imperatorius G i u n
m e p a m i n k l e , e s a n č i a m e P o r t e d e H a l muziejuje
46
p e r a t o r i a u s G i u n t e r i o fon Švarcburgo a n t k a p i n i a m e
p a m i n k l e (3 pav.), d a t u o j a m a m e 1349 m . Tikriausiai
tokios pat apsaugos p a v a i z d u o t o s ir 1350 m . m i r u s i o
L o r e n c o Ačiajuolio (Lorenzo Acciaiuoli) bei J o h a n o
fon Brandšaito ( j o h a n n v o n Brandscheit) a n t k a p i
niuose paminkluose.
VILNIUJE R A S T O A N T Ž A S Č I O
KONSERVAVIMAS IR A N A L I Z Ė
Archeologinių tyrimų m e t u iki šiol Europoje buvo
rasti tik trys įtvariniai antžasčiai, iš jų du, kaip m a n o
m a , turėtų priklausyti antrajam variantui: jau minėtasis
rastasis Tartu, o antrasis - 1937 m . Olandijoje, Flisingene (Vlissingen). Tiesa, pastarasis dingo p o Antrojo
pasaulinio karo. Trečiojo varianto antžastis
fiziškai
išlikęs tik vienas. Kaip jau m i n ė t a straipsnio pradžio
je, 2008 m . jis buvo rastas archeologinių tyrimų m e t u
Vilniaus žemutinėje pilyje, gynybinės sienos M 3 8 vi
dinėje pusėje, XIV a. 2-ojoje pusėje susiformavusiame
d u r p i n g a m e sluoksnyje (1 pav.).
A r c h e o l o g i n i ų t y r i m ų m e t u rastos atskiros šio
4 pav. {tvarinių šarvų variantai. Antdilbiai. M. Mieliausko pieš.
u n i k a l a u s antžasčio dalys prieš k o n s e r v a v i m ą visai
n e p r i m i n ė r a n k o s šarvo, tai t e b u v o į atskiras dalis
Briuselyje, o tipiškiausias šio v a r i a n t o pavyzdys -
suplyšęs neaiškus artefaktas, todėl tik b ū d i n g ų fi
G o t f r y d o fon A r n s b e r g o (Gottfried v o n A r n s b e r g ) ,
zinių detalės p o ž y m i ų analizė ir s u g r e t i n i m a s su
m i r u s i o 1371 m., p a m i n k l e . A n t r o j o įtvarinių šar
vaizduojamojo m e n o p a m i n k l a i s leido identifikuo
vų v a r i a n t o egzistavimą archeologiškai p a t v i r t i n a ir
ti radinį kaip įtvarinių šarvų dalį - antžastį. P e n
Tartu (Estija) aptikti d u antžasčiai, k u r i u o s e b ū t e n t
kios j o dalys b u v o prastos būklės - gausu įplyšimų
taip išdėstyti įtvarai ir k n i e d ė s a n t storo o d i n i o pa
ir į t r ū k i m ų , t r ū k o kai kurių fragmentų (5:1 pav.).
g r i n d o . Išlikusi p a g r i n d o f o r m a leidžia spėti, k a d šių
N o r s rastojo d i r b i n i o o d a b u v o šlapia ir p a k a n k a
antžasčių g a m y b a i b u v o n a u d o t a cuir bouilli t e c h n o
m a i tvirta, tačiau n e t a m p r i , j o s paviršius užterštas
logija (Maesalu irkt. 2008, p . 2 7 - 3 6 ) .
ž e m ė m i s ir kitais n e š v a r u m a i s . Kniedės, išlikusios
būdingos
v i e n a m e d i r b i n i o fragmente, paviršius p a d e n g t a s
kniedžių eilutės t a r p įtvarų (4:3 pav.). Šiam tipui
korozijos p r o d u k t ų sluoksniu, tad k o n s e r v u o t i p r a
p r i k l a u s o ir straipsnyje n a g r i n ė j a m a detalė. A n k s t y
dėta n u p l o v u s o d o s f r a g m e n t u s tekančiu v a n d e n i u
viausių šio v a r i a n t o galūnių apsaugų galima p a m a
ir dezinfekavus 10% v a n d e n i n i u A s e p a s - 3 t i r p a l u .
tyti jau m i n ė t a m e Šventosios R o m o s imperijos i m -
O d o s ilgalaikiam k o n s e r v a v i m u i p a s i r i n k t a s m a ž o s
Paskutiniam,
5
trečiajam,
variantui
5
6
Didccildimctilamonio chloridas.
Dirbinį konservavo ir restauravo Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų restauratorė
Jurgita Kalėjienė (restauravimo protokolo Nr. -197/8338).
6
47
REIKŠMINGAS XIV A. PABAIGOS JTVARINIŲ ŠARVŲ DETALĖS RADINYS VILNIAUS ŽEMUTINĖJE PILYJE
iš klijuojamų paviršių, o j u o s
sujungus klijavimo vieta leng
vai prislegiama, kol išdžius.
Silpniau besilaikančios klija
v i m o siūlės d u b l i u o t o s lopais
iš archeologinės o d o s atraižų
k o r i u m o sluoksnio, priklijuo
jant j u o s tais pačiais klijais vi
dinėje o d o s pusėje. Suklijavus
antžastį o d o s paviršius b u v o
padengtas apsauginiu
vaško
tepalu (5:2 pav.).
P o k o n s e r v a v i m o ir res
t a u r a v i m o d a r b ų b u v o tiria
m o s kitos fizinės šio o d i n i o ,
5 pav. Antžastis iš Vilniaus žemutinės pilies: 1
V. Abmmausko nuotr.
prieš restauraciją, 2 - po restauracijos.
nelygiašonės
apvalintais
trapecijos
kampais
už
formos
m o l e k u l i n ė s m a s ė s polietilenglikolis (toliau - P E G ) ,
d i r b i n i o savybės. Atlikus o d o s paviršiaus t y r i m u s
n a u d o t a s 10% P E G - 400 v a n d e n i n i s - i z o p r o p a n o -
mikroskopu
lio tirpalas (1:1). Tirpalas ant o d o s paviršiaus b u v o
m i n t a s iš galvijo o d o s , k u r i o s storis, kailio plaukelių
10
b u v o nustatyta, k a d antžastis p a g a
t e p a m a s t e p t u k u tik vienoje, valkties , pusėje. P r o c e
išsidėstymas leidžia teigti, j o g šiam š a r v u o t ė s ele
sas k a r t o t a s su 2 - 3 d i e n ų p e r t r a u k o m i s , kad tirpalas
m e n t u i n a u d o t a galvijo k r u p o n o
tolygiai pasiskirstytų visoje o d o s struktūroje. T i r p a
vietoje ji yra storiausia ir t u r b ū t labiausiai atitiko to
lu suvilgyta o d a b u v o išdėliojama t a r p alignino lapų.
m e t o š a r v a m s keliamus reikalavimus. O d o s kietu
7
1 1
o d a (6 pav.). Šioje
Baigus s o t i n i m ą P E G ' u ir jsitikinus, k a d o d o s b ū k l ė
m a s ir t r a p u m a s leidžia m a n y t i , k a d fragmentas gali
nekinta, p r a d ė t a dirbinį r e s t a u r u o t i . Prieš p r a d e
b ū t i virtas, taip suteikiant o d a i p a p i l d o m o s t a n d u
d a n t r e s t a u r a v i m o d a r b u s o d o s paviršiuje ir k n i e d i -
mo, tvirtumo.
j i m o skylutėse likę n e š v a r u m a i valyti mechaniškai,
Vilniuje rastos detalės ilgis yra 255 m m , o p l o
kartu b u v o v a l o m a ir m e t a l i n ė detalė, ji nuvalyta
tis - 200 m m , o d o s storis - apie 3 m m . M a n y t a ,
m e c h a n i š k a i , riebalai pašalinti a c e t o n o ir i z o p r o -
k a d pagal d i r b i n i o ilgį galima nustatyti žasto ilgį, o
p a n o l i o mišiniu (1:1), išdžiovinta a c e t o n u (kniedės
k a r t u ir apytikslį šarvą nešiojusio ž m o g a u s ūgį. Ta
n e b u v o g a l i m a atskirti n u o o d o s ) . Vėliau m e t a l a s
čiau peržvelgus a n t k a p i n ė s e plokštėse v a i z d u o j a m u s
8
tvirtintas 3 % Plexisol P 5 5 0 - 4 0 a c e t o n o - vaitspiri-
antžasčius matyti, k a d jų ilgis n e b ū t i n a i s u t a m p a su
to tirpalu (2:1), paviršius p a d e n g t a s 3 % C o s m o l o i d
r a n k o s žasto ilgiu, jų gali pasitaikyti ganėtinai ilgų,
H 8 0 vaitspirito tirpalu. Visus p e n k i s šarvų detalės
kaip D y t e r i o fon H o h e n b e r g o (Dieter v o n H o h e n -
fragmentus
berg) ar K o n r a d o fon Z a i n s h a i m o ( K o n r a d
pavyko suklijuoti
10% acetoniniais
A-45K" klijais. Klijai b u v o t e p a m i t e p t u k u ant v i e n o
7
Seinsheim) a n t k a p i n ė s e plokštėse, a r b a priešingai,
Išorinė odos pusė, dernios viršus.
" -10% polibulilmelakrilato vaitspirito tirpalas.
' Vinilacetato, butilakrilato ir akrilo rūgšties kopolimeras.
"• Tyrimus atliko dr. Arūnas Puškorius.
Centrinė, nugarinė odos dalis, storesnė, stipresnė, tankesnė už kitas odos vietas.
11
von
48
N o r s ten ir galima pastebėti n e
aiškių skylučių ir nuplyšimų, bet
teigti, k a d j o s taip pat n a u d o t o s
p e r r i š i m u i , p e r n e l y g drąsu, j u o
labiau k a d p a n a š i o s formos ant
žasčio, s a u g o m o L o n d o n e , apa
čioje jų nėra.
Abiejuose antžasčio k r a š t u o
se p a d a r y t i prapjovimai,
skirti
prie r a n k o s t v i r t i n a m a m dirže
liui perleisti. Platesniajame k r a š
te dirželio t v i r t i n i m o vieta išplyšusi, tikriausiai grubiai n u p l ė š u s
dirželį k a r t u su jį
tvirtinančia
k n i e d e . Likusios netaisyklingos
plėštinės
skylės k r a š t u o s e
dar
m a t o m a s p r a p j o v i m a s ir lygia
6 pav. Antžasčio iš Vilniaus žemutinės pilies ir galvijo odos paviršiaus struktūros
palyginimas. A l Mieliausko pieš., A. Puškoriaus nuotr.
greti s i u v i m o linija. Vis dėlto
dirželio t v i r t i n i m o b ū d ą puikiai
k a d a ši šarvų detalė yra gerokai t r u m p e s n ė , kaip tai
galime įžvelgti platesniajame detalės krašte. Čia išli
(Guenther
kusi v a r i o lydinio k n i e d ė , vidinėje antžasčio pusėje
v o n S c h w a r z b u r g ) antkapyje. Todėl nustatyti, k o k i o
vis d a r laikanti mažą dirželio fragmentą. K n i e d ė dėl
ū g i o kariui p r i k l a u s ė a n a l i z u o j a m a s artefaktas, n ė r a
geresnių l a i k y m o savybių p a p i l d o m a i
p a v a i z d u o t a G i u n t e r i o fon Švarcburgo
jokių galimybių.
sutvirtinta:
išorinėje pusėje - a š t u o n i a k a m p e , vidinėje - ke
T i r i a n t radinį viena svarbių u ž d u o č i ų b u v o n u
t u r k a m p e vario lydinio plokštele. Tarp t v i r t i n i m o
statyti š a r v o p o z i c i o n a v i m ą ant k a r i o r a n k o s . T a m
k n i e d ė s ir p r a p j o v i m o galima matyti s i u v i m o liniją,
svarbu išsiaiškinti, k u r i s š a r v o kraštas b u v o tvirtina
lygiagrečią su p r a p j o v i m u ir tokio pat ilgio (22 m m ) .
m a s arčiau peties, o k u r i s - arčiau a l k ū n ė s . R e m i a n
R e m i a n t i s šiais d u o m e n i s galima m a n y t i , kad 22 m m
tis Britų muziejuje s a u g o m u antžasčiu (7 pav.), k u r i s
pločio o d i n i s dirželis k n i e d e b u v o pritvirtintas prie
savo f o r m a labai p r i m e n a m ū s ų analizuojamąjį, ga
šios detalės vidinės pusės, p a p i l d o m a i prisiūtas vie
l i m a n u m a n y t i , k a d šios detalės platesnioji dalis yra
n a s i u v i m o linija ir p e r prapjovimą perkištas į gerąją
viršutinė. L o n d o n e aptikto žastišarvio viršutinėje
detalės p u s ę , taip u ž t i k r i n a n t m a k s i m a l ų šios šarvo
dalyje p a d a r y t o s dvi skylutės virvelei prie p o š a r v i o
dalies kraštų p r i g l u d i m ą p r i e r a n k o s .
tvirtinti, kaip b ū d a v o d a r o m a m e t a l i n i u o s e antžas-
N o r s o d i n i s antžastis aptiktas b e m e t a l i n i ų d e
čiuose. Atidžiau pažvelgę į Vilniaus ž e m u t i n ė s pilies
talių, apie jų buvimą liudija skylučių eilės ir netgi
teritorijoje rastą antžastį, panašių skylučių g a l i m e
įspaudai gerojoje o d o s pusėje, pagal k u r i u o s galima
p a m a t y t i ir platesniajame gale. S u n k u pasakyti, ar
nustatyti buvusių įtvarų ir kniedžių formą bei dydį.
abi šios skylutės b u v o n a u d o j a m o s t v i r t i n i m o virve
Taigi ši detalė turėjo tris m e t a l i n i u s įtvarus ir dvi
lei perverti, nes šalia esančio plyšimo a p a t i n ė dalis
kniedžių eiles, [tvarų ilgis ir kniedžių skaičius eilu
p r i m e n a skylutę, k u r i turėjo būti platesnė nei šalia
tėje kinta a t i t i n k a m a i pagal detalės formą. T r u m
esanti. Bet k u r i u o atveju p a n a š u , kad dvi iš šių skylu
piausias įtvaras pritvirtintas šiauresniajame krašte.
čių b u v o n a u d o j a m o s antžasčiui tvirtinti. Sudėtinga
Kadangi įtvarų p e r i m e t r a s atsispaudęs n e visas, apie
spręsti apie apatinės (šiauresniosios) dalies tvirtinimą.
buvusį jų ilgį g a l i m e tik spėti (8 pav.). Taigi spėjamas
49
7 pav. XIV a. odinis antžastis iš Britų muziejaus. © Trustees of
the British Museum (The British).
M. Mieliausko pieš.
t r u m p i a u s i o j o įtvaro ilgis galėjo b ū t i apie 115 m m ,
k u r i a m e galima įžvelgti ir kniedžių p o r ų
plotis - 23 m m . M e t a l i n ę detalę laikė šešios k n i e
p r i m e n a n č i ų skylučių. Taigi įvertinant a n k s č i a u a p
dės, tvirtintos p o dvi viena prieš kitą - k r a š t u o s e ir
rašytų įtvarų t a r p u s t a r p kniedžių, k u r i e svyruoja
centre. Tarp šio ir v i d u r i n i o j o įtvaro b u v o kniedžių
n u o 45 iki 70 m m , ir atsižvelgiant į pastarojo įtvaro
eilė. Deja, dėl šioje vietoje esančių išplyšimų jų skai
tvirtinimą, galima spręsti, k a d dažniausiai p r i e o d o s
čių galime nustatyti tik apytiksliai. Spėjama, k a d šia
jis b u v o k n i e d i j a m a s k e t u r i o m i s p o r o m i s kniedžių.
eilę turėjo s u d a r y t i 11 a r b a 12 kniedžių. Iš odoje
D i d e s n i s skylučių skaičius apatinėje šio įtvaro dalyje
likusių žymių matyti, k a d kniedžių galvutės b u v o
galbūt susijęs su įstrižai n u o k r a š t o l i n k detalės cent
8 pav. Antžasčio iš Vilniaus žemutinės pilies rekonstrukcija.
žymes
apskritos, 10 m m s k e r s m e n s , tarpai t a r p jų - apie
ro einančia įpjova. Kirtis, palikęs įpjovą odoje, galė
5 m m . Galvučių kraštų į s i s p a u d i m o p o b ū d i s leidžia
j o išplėšti ir kelias įtvarą tvirtinusias k n i e d ė s , todėl
spėti jas b u v u s pusapvales ir galbūt tuščiavidures -
r e m o n t u o j a n t šarvų detalę ir šį įtvarą reikėjo sutvir
gaubtas iš s k a r d o s . H i p o t e t i n i s v i d u r i n i o j o įtvaro
tinti naujomis, p a p i l d o m o m i s k n i e d ė m i s . T i k r i a u
ilgis - 215 m m , plotis - 24 m m . Jis b u v o pritvir
siai dėl šios priežasties m i n ė t o j e antžasčio dalyje ir
tintas k e t u r i o m i s p o r o m i s kniedžių. Antroji 15-os
atsirado d a u g i a u skylučių.
kniedžių eilė b u v o t a r p v i d u r i n i o j o ir ilgojo įtvarų.
Kaip jau m i n ė t a , ši šarvų detalė aptikta kultū
Kniedžių išsidėstymas, jų galvučių dydis ir forma
r i n i a m e sluoksnyje, d a t u o j a m a m e X I V a. pabaiga,
identiški prieš tai aprašytajai kniedžių eilei. Spėja
įvertinę tai, k a d šis artefaktas aptiktas b e metalinių
m a s trečiojo įtvaro ilgis - 225 m m , plotis toks pat,
detalių, j a m e m a t o m o s taisymo žymės, galime teig
kaip ir anksčiau aprašytųjų - 23 m m . įtvaras b u v o
ti, k a d aprašytasis antžastis b u v o n a u d o j a m a s pilies
pritvirtintas tokiu pat b ū d u , kaip ir kiti - kniedžių
gynėjų, o vėliau išmestas kaip nebeatliekantis savo
p o r o m i s . Deja, neaišku, kiek tiksliai jų t v i r t i n o p a s
apsauginės funkcijos. Taigi j o p r a k t i n i o n a u d o j i m o
tarąjį, nes apatinėje antžasčio dalyje esančio anali
laikotarpis turėtų būti šiek tiek ankstesnis nei išme
z u o j a m o įtvaro vieta pasižymi skylučių c h a o t i š k u m u ,
t i m o ar p a m e t i m o data.
50
D i r b i n i o datavimas, kaip ir sluoksnio, k u r i a m e
aptiktas šis radinys, idealiai s u t a m p a ir su šio šarvų
kietijoje, pavienių liudijimų ž i n o m a iš Italijos, Belgi
jos, Anglijos, Prancūzijos, Lenkijos ir kt.
tipo n a u d o j i m o Europoje laikotarpiu. X I V a. 2-ojoje
4. Pagal k o n s t r u k c i n i u s e l e m e n t u s tipologizavus
pusėje į Lietuvos teritoriją Vokiečių o r d i n a s v y k d ė
{tvarinius šarvus b u v o išskirti trys jų variantai: I - su
labai d a u g žygių. Vien tik kunigaikščio Kęstučio p o
įtvarais b e dekoratyvinių kniedžių; II - su d e k o r a
litinės veiklos metais ( 1 3 4 5 - 1 3 8 2 ) j Lietuvą s u r e n g t a
tyvinėmis k n i e d ė m i s įtvaruose; III - su įtvarais ir
apie 100 žygių. Lietuva j o r d i n o teritoriją p e r tą lai
d e k o r a t y v i n ė m i s k n i e d ė m i s t a r p jų.
kotarpį sugebėjo surengti tik 40 žygių (Gudavičius
5. Vilniuje rastas antžastis p r i s k i r t a s III įtvari
1999, p. 145), bet, t u r i n t omenyje tolygią LDK k a r i n ę
nių š a r v ų v a r i a n t u i . R e m i a n t i s šiuo d i r b i n i u p i r m ą
ir politinę veiklą d a r ir r u s ų žemėse, šių žygių skai
kartą
čius n e a t r o d o toks jau m a ž a s . Kaip jau m i n ė t a , m ū s ų
vų k o n s t r u k c i j o s specifika. D i r b i n i o m e d ž i a g i n ė s
aprašytasis antžastis yra to paties v a r i a n t o , kaip ir
savybės byloja, k a d š a r v u i n a u d o t a s t o r a galvijo
G i u n t e r i o fon Švarcburgo a n t k a p i n i a m e p a m i n k l e .
s p r a n d o o d a (tikėtina - v i r t a ) su p r i e j o s p r i k n i e
Į d o m u m o dėlei galima p a m i n ė t i , k a d šis g a r b u s as
dytais m e t a l i n i a i s įtvarais ir d e k o r a t y v i n i ų k n i e
m u o , d a r n e b ū d a m a s Šventosios R o m o s imperijos
džių eilėmis. Š a r v u i p r i e k a r i o r a n k o s t v i r t i n t i n a u
dokumentuota
III v a r i a n t o įtvarinių
šar
i m p e r a t o r i u s , yra lankęsis ir Lietuvoje. 1345 m . jis,
d o t i dirželiai abiejose detalės p u s ė s e . Spėjama, k a d
kaip ir daugelis kitų garbingų vyrų, t a r p kurių b u v o ir
p a p i l d o m u o d i n i u raišteliu a n t ž a s č i o viršus b u v o
Čekijos karalius jonas su s ū n u m i Karoliu ( b ū s i m u o
pririšamas prie pošarvio.
j u i m p e r a t o r i u m i Karoliu I V ) , atvyko k r y ž i u o č i a m s
į pagalbą (Gudavičius 1999, p.125). X I V a. 2-osios
p u s ė s - X V a. p r a d ž i o s situacija Vilniuje b u v o gana
ŠALTINIŲ IR L I T E R A T Ū R O S SĄRAŠAS
įtempta - pilys n e kartą š t u r m u o j a m o s . Vis dėlto visi
Vilniaus pilių p u o l i m a i baigėsi n e s ė k m i n g a i - pilys,
i
Arwidsson, G., 1954. Valsgarde 8. Die Graber-
išskyrus Kreivąją, taip ir n e b u v o u ž i m t o s (Vijūkas-
funde von Valsgarde II (=Acta Musei
Kojelavičius 1988, p.306; G u d a v i č i u s 1999, p.205;
Septentrionalium Regiae Universitatis Upsaliensis, IV).
Vygandas M a r b u r g i e t i s 1999, p . 1 3 1 , 208).
!
Antiquitatum
Blaževičius, R, Ožalas, E., 2009. Vilniaus Ž e
m u t i n ė s pilies Valdovų r ū m ų R k o r p u s o Š priestato
2 0 0 3 , 2 0 0 6 ir 2 0 0 7 m . archeologiniai tyrimai. Arche
IŠVADOS
ologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 metais, 1 8 3 - 1 8 7 .
Ffoulkes, C., 1912. Tiie armourer
1. Rastas dirbinys - u n i k a l u s , jis vienintelis p a
tvirtina įtveriamųjų šarvų n a u d o j i m ą Vilniaus pilyse
b e n t n u o X I V a. 2-osios pusės. R e m i a n t i s sukauptais
and his craft
from theXIth to the XVIth century. Oxford: C l a r e n
d o n Press.
G o u b i t z , O., 2009. Purses in pieces.
Archaeolo
d u o m e n i m i s galima teigti, k a d naujausi š a r v u o t ė s
gical finds of late medieval and 16th-century
tipai iš Vakarų E u r o p o s b u v o p e r i m t i labai greitai, o
purses, pouches, bags and cases in the
Vilniaus įgula b u v o apsirūpinusi m o d e r n i a to m e t o
Zvvolle: SPA Uitgevers.
šarvuote.
2. Vilniuje rastas antžastis - viena iš dviejų fiziš
kai išlikusių tokio tipo šarvų detalių visoje Europoje.
Kartu su Tartu rastais antdilbiais tai - toliausiai į ry
tus ž i n o m o s tokio tipo šarvų detalės.
3. Išanalizavus E u r o p o s Šalių kontekstą g a l i m a
teigti, kad įtvarinių šarvų tipas labiausiai paplitęs Vo
leather
Netherlands.
j
Gudavičius, E., 1999. Lietuvos istorija nuo se-
j
Į
niausiu laikų iki 1569 metų. Vilnius: Spindulys.
Kitkauskas, N., 2009. Lietuvos Didžiosios Kuni-
i
gaikštystės valdovų rūmai. Vilnius: Kultūra.
Maesalu, A., Peets, J., Haiba, E. 2008. Nahast
j
k u u n a r v a r r e k a i t s m e d keskaegsest Tartust. Muinasa-
i
jateadus,
17,27-36.
i
51
M e n g e , R., 1886. Die Kunst
des
Mittelalters.
Leipzig: S e e m a n n .
1996-2006
mas.
the Battle of
Wisby 1361, 1. Uppsala: A l m q u i s t & Wiksells Bok-
Montvilaitė, E., Ožalas, E., 2010. Vilniaus
tinės pilies valdovų
T h o r e d m a n , B., 1939. Armour from
rūmų
teritorija.
m. archeologinių
Žemu
Pietinio
tyrimų
tryckeri.
korpuso
ataskaita.
I to
N a c i o n a l i n i o muziejaus Lietuvos Didžiosios
T h o r d e m a n , B., 1940. Armour from
Wisby 1361, 2. Uppsala: A l m q u i s t & Wiksells Boktryckeri.
Kunigaikštystės valdovų r ū m a i , Archeologinių tyri
m ų ataskaita, Nr. 5 5 / 1 .
the Battle of
T h e British. Tiie British
Museum.
Prieiga per:
http://www.britishmuseum.org/research/search_
N o r m a n , A.V.B., 1 9 7 4 - 1 9 7 6 . N o t e s o n a N e w l y
the_collection_database/search_object_details.as
Discovered Piece of F o u r t e e n t h - C e n t u r y A r m o u r .
px?objectid=47551 &partid= 1 &searchText=cuir+
journal
bouilli&numpages=10&orig=%2fresearch%2fsear
of the Arms and Armour
Society,
O a k e s h o t t , E., 2008. Archaeology
Arms and Armour from Prehistory
8,229-330.
of
Weapons.
to the Age of Chi
ch_the_collection_database.aspx&currentPage=2
[Žiūrėta 2012 m . vasario 20 d.].
valry. W o o d b r i d g e : Boydell Press.
Urbanavičius, V , red., 2003. Vilniaus
P u k i e n ė , R., 2009. Vilniaus Ž e m u t i n ė s pilies
pilies rūmai,
teritorijos u ž s t a t y m o raidos d e n d r o c h r o n o l o g i n i a i
Sapnų sala.
tyrimai. In: Dolinskas, V , Steponavičienė, D., sud.
Lietuvos Didžiosios
jų atkūrimas
Kunigaikštystės
valdovų
europinės patirties kontekste
nės mokslinės
konferencijos
medžiaga
rūmai
ir
(Tarptauti
2006 m.
Magnorum
Ducum
Lithuaniae,
Vilnius:
Urbanavičius, V , sud., 2010. Lietuvos
didžiųjų
rezidencija
metų
Vilniuje.
Vilnius: Versus
Aureus.
Vijūkas-Kojelavičius, A., 1988. Lietuvos
istorija.
Vilnius: Vaga.
P u k i e n ė , R., Ožalas, E., 2 0 1 1 . M e d i n ė s k o n s t r u k
cijos p o Valdovų r ū m ų p a m a t a i s . Chronicon
tyrimai).
kunigaikščių
spalio
11-12 d., Vilnius). Vilnius: Petro ofsetas, 8 8 - 8 9 .
5 (1996-1998
Žemutinės
Palatii
V y g a n d a s M a r b u r g i e t i s , 1999. Naujoji
kronika.
Prūsijos
Vilnius: Vaga.
I, 1 4 6 - 1 6 1 .
A SIGNIFICANT FIND OF LATE 14TH CENTURY SPLINT
ARMOUR ELEMENT FROM THE LOWER CASTLE IN VILNIUS
Povilas Blaževičius, Paulius Bugys
Summary
During stage III of the archaeological investigation
and the remains of the rivets attaching t h e m survive
inside the curtain wall of the Lower Castle in Vilnius
on the sides. In studying the physical qualities of
a unique leather rerebrace dating to the second half
this uneven trapezium-shaped artefact with r o u n d e d
of the 14th century was found. Only three splint
corners
rerebraces have been found in Europe so fan It is
work it was determined that the rerebrace had been
after
the
conservation
and
restoration
possible to assert that the a r m o u r found in Vilnius was
manufactured from croupon leather. Although the
used by the castles defenders, and later discarded as no
armour
longer able to perform its protective functions.
elements, by the holes and impressions on the good
had been
discovered
without
any
metal
Signs of metal splints and rivets are visible on the
side of the leather it was possible to determine the
surface of this leather artefact, while fastening straps
shape and size of the former splints and rivets. Thus
52
this artefact had had three metal splints and two rows
LIST O F FIGURES
of rivets between them.
By analysing the iconographic material and grave
m o n u m e n t bas-reliefs from European countries as well
as the very sparse archaeological data, a splint armour
typology was created based on the construction elements.
Three variants were distinguished: I - those with splints
but without decorative rivets; II - those with decorative
rivets in the splints; and III - those with decorative rivets
between splints. The rerebrace found in Vilnius was
assigned to variant III splint armour. O n the basis of this
Fig. 1. A plan of the castles in Vilnius in the early
15th century. Drawing by R.
Abramauskienė.
Fig. 2. The rerebrace find spot. Inside the 3rd-stage
castles curtain wall. Photo by M.
Kaminskas.
Fig. 3. G u n t h e r von Schwarzburg's gravestone
(1349) ( M e n g e l 8 8 6 , p.66).
Fig.
4.
Splint
Drawings by M.
armour
variants.
Vambraces.
Mieliauskas.
Fig. 5. The rerebrace from the Lower Castle in
artefact, the specific features of the construction of this
Vilnius: 1 - prior to restoration, 2 - after restoration.
splint armour variant have been documented for the first
Photo by V.
time.
In summary, it is possible to argue that the use of
splint armour has been confirmed in the castles in Vilnius
Abramauskas.
Fig. 6. A comparison of the surface structures of the
rerebrace from the Lower Castle in Vilnius and cowhide.
Drawing by M. Mieliauskas, photo by A. Pu'skorius.
from at least the second half of the 14th century. It is also
Fig. 7. A 14th century leather rerebrace from the
possible to boldly assert that the adoption of latest types
British M u s e u m . © Trustees of the British M u s e u m
of armour from Western Europe occurred at lightning
(The British).
speed, and the Vilnius garrison was supplied with modern
armour of that day.
Fig. 8. A reconstruction of the rerebrace from the
Lower Castle in Vilnius. Drawing by M.
Translated
Dr. Povilas Blaževičius
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Katedros a. 3, LT-01143 Vilnius
EI. paštas: p.blazevicius@va!dovurumai.It
Paulius Bugys
Klaipėdos universitetas, Humanitarinių mokslų fakultetas, Istorijos katedra
H. Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda
EI. paštas: paulius.bugysiagmail.com
by A.
Mieliauskas.
Bakanauskas
Gauta 2012-03-01

reikšmingas xiv a. pabaigos įtvarinių šarvų detalės radinys vilniaus

Transcription

Similar documents