EUROPOS „ŽALIOJI JUOSTA”

EUROPOS „ŽALIOJI JUOSTA”
The European Green Belt
Du pasauliniai karai, mažumų priespauda ir dažni valstybių sienų pokyčiai
nulėmė XX amžiaus istoriją. Vienas iš Antrojo pasaulinio karo padarinių buvo dviejų
ideologinių sistemų – kapitalizmo ir komunizmo – sukūrimas. „Geležinė uždanga“
beveik 40 metų buvo padalijusi Rytų ir Vakarų Europą ir nutraukusi abiejose pusėse
gyvenančių žmonių ryšius. Gamta užvaldė apleistus pasienio plotus. Šiandien gražių ir vertingų buveinių juosta su joje augančiais retais augalais ir gyvūnais jungia Europos gamtovaizdžius nuo Barenco iki Juodosios jūros, formuodama gyvą
Europos istorijos paminklą, kurį vadiname „žaliąja juosta“. Išsaugokime ją kaip
atramą ekologiniam tinklui, kaip gyvą Europos istorijos paminklą ir kaip globalinį
tarpvalstybinio bendradarbiavimo simbolį gamtos apsaugos bei darnaus vystymosi srityse. Vertybių apsauga šioje juostoje rūpinasi Europos „žaliosios juostos“
projektas. Kaip šio projekto dalis Baltijos jūros pakrantėse vertybių apsauga rūpinasi
Baltijos „žaliosios juostos“ projektas.
The history of the 20th century was determined by two world wars, the oppression of minorities and
the frequent change of borders. One result of World War II was the establishment of the two ideological systems: capitalism and communism. The “Iron Curtain” divided Eastern and Western Europe for
almost 40 years cutting off contacts between people on both sides. Nature seized the deserted border
areas. Today a string of beautiful and valuable habitats with rare plants and animals connects European landscapes from the Barents Sea to the Black Sea and forms a living monument of European history which we call “Green Belt”. Let‘s preserve it as the backbone of an ecological network, as a living
monument of the European history and global symbol for transboundary cooperation in nature conservation and sustainable development. The European Green Belt takes care of the preservation of the
values in this belt. As part of this pro-ject, the Baltic Green Belt project takes care of the preservation
of the values in the coasts of the Baltic Sea.
BALTIJOS „ŽALIOJI JUOSTA”
THE BALTIC GREEN BELT
Dar vos prieš du dešimtmečius žmonės galėdavo lankytis tik nurodytuose
paplūdimiuose, naktimis pajūrį nušviesdavo milžiniškos šviesos, ir paplūdimiai
tikrąja to žodžio prasme kasdien būdavo šukuojami kareivių, o Vokietijoje pusiasaliai virto minų laukais. Jaunimui šiandien sunku patikėti, kad taip galėjo
būti, o daugeliui vyresniųjų ši praeitis kelia šiurpius prisiminimus. Tačiau dėl
tokių griežtų karinių apribojimų išliko unikalus gamtos paveldas: natūralios kopos, natūralūs paplūdimiai be pylimų ar betoninių tetrapodų ir natūralūs miškai
bei pievos. Nuo sovietinių laikų mūsų pakrantės patyrė spartų statybų ir plėtojimo augimą, dažniausiai nesilaikant darnaus vystymosi taisyklių. Turizmas, uostų ir
prieplaukų plėtra, smėlio gavyba ir elektros statiniai plinta mūsų pakrantėse ir stipriai
kenkia gamtos paveldui. Baltijos „žaliosios juostos“ (Green Belt) projektu siekiama
išsaugoti ir plėtoti bendrą pakrančių pasienio teritorijų, anksčiau dalijusių Rytus ir
Vakarus, paveldą išvien dirbant abipus sienų. Taigi tarptautine Europos „žaliosios
juostos“ iniciatyva Baltijos „žalioji juosta“ naikina žemėlapyje paskutinę „baltą dėmę“.
Only two decades ago people were allowed to visit only designated beaches, and gigantic spot
lights lit the beaches at night, which were literally combed by soldiers every day, and peninsulas were
turned into mine fields in Germany. Young people can hardly understand today that that was reality in
the past, which for many evokes some chilling memories. These strict military restrictions, however,
have left behind a unique natural heritage: undisturbed dunes, natural beaches without dikes or concrete tetrapods and wild, extensive forests and meadows. Since Soviet Times, our coasts have experienced a tremendous boom in building and development – largely not following the rules of sustainable
development. Tourism, harbour and marina development, sand extraction, and power constructions
are spreading out along our coasts and seriously harm the natural heritage. The Baltic Green Belt project wants to conserve and develop the common heritage of the coastal border areas formerly dividing
east and west by working together across borders. In this way, the Baltic Green Belt closes the last
“white gap” within the international European Green Belt initiative.
Lietuvoje kaip Baltijos žaliosios juostos dalis pasirinktas Pajūrio regioninis
parkas.
Dabartinė Pajūrio regioninio parko teritorija po Antrojo pasaulinio karo
sovietų buvo paversta kariniu poligonu, net į gyvenamąsias teritorijas čia
buvo galima patekti tik su leidimu, o dalis teritorijos buvo visiškai uždara
karinė teritorija. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Lietuvos Respublikos
Aukščiausioji Taryba 1992 m. rugsėjo 24 d. įsteigė Pajūrio (Karklės) regioninį
parką, nes čia išliko vaizdingų pajūrio kraštovaizdžių, nemažai unikalių
gamtos ir kultūros paveldo vertybių, gana turtinga Baltijos jūros biologinė
įvairovė. Nuspręsta atkurti sunaikintas ir pažeistas gamtos, kultūros vertybes, o kartu ir sudaryti sąlygas pažintinio turizmo ir poilsiavimo plėtrai. Taip
buvusi sovietų karinio poligono teritorija tapo atvira lankytojams ir rekreacijai,
o išlikę vertingiausi natūralios gamtos plotai tapo saugomi.
The Seaside Regional Park has been chosen in Lithuania as part of the Baltic Green Belt
The current Seaside Regional Park area was turned into a military ground after the Second
World War by the Soviets; access to residential areas was possible only with the authorization, and part of the area was a completely closed military area. After Lithuania regained its
independence, the Supreme Council of the Republic of Lithuania established the Seaside
(Karklės) Regional Park on September 24, 1992, as there remained picturesque coastal scenery, a number of unique natural and cultural heritage values, and the Baltic Sea biodiversity
is quite generous. It was decided to rebuild the destroyed and damaged natural and cultural
values, thus allowing the development of cognitive tourism and recreation. Thus, a former Soviet military ground area has become open to visiting and recreation, while the remaining most
valuable areas of nature has become preserved.
Spektaklis karin
iame
bun
ke
ryj
Gintaro “žvejai” / Amber
e
hunte
rs
Sena so
dyba
/P
/ Ol
ma
fo
er
dh
om
es
te
ad
nce
e
in th
II WW bunkers
KULTŪROS PAVELDAS
CULTURAL HERITAGE
Pajūrio ruožas tarp Klaipėdos ir Palangos XVI–XX a. buvo tankiai gyvenama teritorija, kuri formavosi keletą
šimtmečių. Kalotė minima 1253 m. krašto dalybų tarp Ordino ir Kuršo vyskupo rašte. XV a. minimos Nemirsetos
ir Kalotės karčemos. Nuo XVI a. pradėta minėti ir Karklininkų karčema. Olando kepurės kraštovaizdžio draustinyje dar išliko senojo pašto kelio, jungusio Karaliaučių su Ryga, fragmentas. Galima tarti, kad šis kelias tiesiogiai paskatino įsikurti ir Karklininkų bei Nemirsetos gyvenvietes.
Antrasis pasaulinis karas skaudžiai palietė šias gyvenvietes. Sovietų armija vietos gyventojus laikė
vokiečiais, todėl daug jų buvo deportuota, daugelis tapo pabėgėliais, kraštas ištuštėjo. Po karo, sovietams čia įsteigus karinį poligoną ir teritoriją pavertus uždara
pasienio zona, beveik visos senosios sodybos, Karklininkų bažnyčia buvo sunaikintos, likę gyventojai iškeldinti. Taigi tradicinės architektūros pavyzdžių liko
nedaug. Siekiant išsaugoti bent minimalų architektūrinį savitumą, visame parke privaloma laikytis kraštui būdingos stilistikos. Nors reikalavimai nėra labai griežti,
tačiau nemažai naujųjų statinių galima vadinti puikiais tradicinės architektūros pavyzdžiais. Iki šiol išliko nuo seno šiame regione praktikuoti verslai – žvejyba ir
gintaro gaudymas graibštais. Kukuliškėse išlikusioje Antrojo pasaulinio karo pakrantės artilerijos baterijoje, vokiečių statytoje 1939 m., dabar rengiamos ekskursijos, vyksta spektakliai. Jūros dugne ties Nemirseta ilsisi vokiečių karo laivas „Fuzilier“, sovietų nuskandintas karo pabaigoje. Klaipėdos nardymo klubai
rengia ekskursijas apžiūrėti šį laivą.
Pajūrio regioniniam parkui didžiausia grėsmė – intensyvėjanti urbanizacija. Parko apsaugos zonoje kuriasi ištisos gyvenvietės, taigi tikėtina, kad parko draustiniai praras ryšį su aplinkinėmis gamtinėmis teritorijomis, o užstačius dirbamos žemės laukus jie taps nebetinkami parko žvėrims ir paukščiams maitintis. Šaipių
pelkėje perinčioms gervėms gresia netekti mitybai tinkamų plotų.
Coastal area between Klaipeda and Palanga was a densely populated territory back in the sixteenth-twentieth centuries, which have formed for a few centuries. Kalotė is mentioned in 1253
in the agreement between the Order and the Bishop of Curonia. The inns of Nemirseta and Kalotė were mentioned in the fifteenth century. Since the sixteenth century, Karklininkai inn has been
started to be mentioned. In the reserve of the Dutchman‘s cap landscape still remains a fragment of the old postal road that connected Königsberg to Riga. It can be stated that this road directly
encouraged the establishment of Karklininkai and Nemirseta villages.
World War II has severely affected these settlements. The Soviet army considered local residents the Germans, thus many of them were deported, many became refugees, and the region have
gone empty. After the war, when the Soviets established a military ground here and transformed the area into a closed border zone, almost all old homesteads and Karklininkai church were destroyed, and the remaining dwellers were evicted. Therefore, only few examples of traditional architecture have remained. In order to maintain at least a minimum architectural identity of the area,
it is necessary to keep to the stylistics characteristic to the area. Although the requirements are not very strict, there are still many examples where new constructures can be described as excellent
examples of traditional architecture. Businesses such as fishing and amber hunting with scoop-nets, which have been practiced in this region since the old days still remain. Today tours are conducted and performances take place in the remaining 1939-year-construction German coastal artillery battery of World War II in Kukuliškės. At the bottom of the sea near Nemirseta lies a German
warship “Fuzilier“ sunk by the Soviets. Klaipeda diving clubs lead tours to this ship.
The biggest threat to the Seaside Regional Park is intensifying urbanization. Entire villages are being established in the park protection zone; the park reserves are threatened to lose contact
with the surrounding natural areas; built-up farmland fields will become unsuitable for the park animals and birds to feed. Cranes hatching in Šaipiai swamp are threatened to lose feeding areas.
Naujas namas
- tradi
cinė
a
Karklė
rch
itek
tūr
pa
v
/C
hu
rc
h
in
os
s ba
žny
čia
Ka
le
s/
dy
rk
yz
wh
Ne
e-g
o us
x am
ood e
ple of traditional architecture
až
ol
ė
id
taury
Smiltyninis l
aiben
is /
Gm
eli
n’
s
al
Pajūr
inė
šir
d
/S
s
ea
en
ec
m
su
ly
Baltijinė
geg
ūnė
/
Ba
lti
c
id
ch
or
BIOĮVAIROVĖ
BIODIVERSITY
Pajūrio smėlynuose, kur žmonių lankymasis nėra pernelyg intensyvus, gyvybės rūšių įvairovė yra daug didesnė negu intensyviai mindomose pajūrio teritorijose. Čia dar aptinkamos tokios rūšys kaip smiltyninis laibenis, pajūrinė širdažolė, baltijinė
gegūnė, pajūrinė linažolė, mažoji gegužraibė, ankstyvoji smilgenė, lininė žarotūnė, tamsialapis skiautalūpis, druskė. Kai kurie
augalai aptinkami tik pajūrio zonoje. Tai sultingoji jūrasmiltė, pajūrinis pelėžirnis, baltijinė stoklė, baltijinis pūtelis. Pastarieji du
auga tik rytinėse Baltijos jūros pakrantėse.
Sult
in
ė/
ilt
a
Se
worth
s an d
Ilgaž
a
s
m
In the coastal sands, where people visit not too intensely, the diversity of various types of life is considerably greater than in the coastal areas that are
intensively trampled. Also species such as Gmelin’s allysum (Allysum gmelini), Seaside centaury (Centaurium littorale), the Baltic orchid (Dactylorhisa
baltica), Seaside toadflax (Linaria loeselii), green winged orchis (Orhis morio), Yellow hairgrass (Aira precox), Allseed (Radiola Linoides), Dark red helleborine (Epipactis atrorubens), Saltwort (Salsola kali) are found. Some plants are found only in the coastal area: sea sandwort (Honkenya peploides),
seaside sweet pea, (Lathyrus marritima) Baltic sea-rocket (Cakile baltica), and Baltic goatsbeard (Tragopogon heterospermus). The latter two grow only
in the eastern coast of the Baltic.
go
ji j
ūr
a
Šo
kl
i
ai
ndi
sb
em
bi
ige
/T
ks
w as
e
eetl
nd
Sa
rb
/
as
p
Pajūrio smėlynai yra ne tik įvairių augalų rūšių namai. Su jais glaudžiai susijusios kai kurios vabzdžių rūšys. Tik Baltijos pajūryje aptinkami pajūriniai šokliai.
Smėlynuose gyvena reti plėviasparniai – kopinės smiltvapsvės, ilgažandžiai bembiksai. Kai kurių drugių rūšių taip pat randama tik pajūryje (pvz., pajūrinė kukulija Cucullia balsamitae, pajūrinis stiebinukas Mesoligia literosa, pajūrinis dirvinukas Agrotis ripae). Smėlynų gyventojams daroma žala net tada, kai žmogus
paprasčiausiai vaikščioja, o kur lankosi daug žmonių, vystomos statybos, važinėjama transportu, šios rūšys visai išnyksta.
Coastal sand is home not only to various plant species. They are closely related to some insect species. The Dune tiger beetles (Cicindela maritima) are found only in the Baltic coast. Rare solitary
bees, digger and sand wasps live in the dunes - (Podalonia luffii, Bembix rostrata). Some butterfly species are found only in the coast. (Cucullia balsamitae, Rosy Minor (Mesoligia literosa), Sand Dart
(Agrotis ripae)). Even the simplest human walking is harmful to habitants of sands, thus these species become extinct in the areas that are visited by a lot of people, developed with construction, and
driven by transport.
Paprastosio
s
rupū
ž ės
/C
om
Plazės (Plocio) ežera
s / Pl
m
aze
(
Varlynas
/ Fro
gs
a
to
ke
la
on
Pla
cis
)
ds
Pajūrio regioniniame parke išliko pakankamai natūralių gamtos plotų, ežerėlių, pelkių, balų, aplink parką dar gana daug mitybos erdvių, todėl šiame palyginti
mažame pajūrio plote yra gausu gyvybės. Gausiai neršia paprastosios, nendrinės rupūžės, česnakės, smailiasnukės ir pievinės varlės. Varliagyvių gausa pritraukia
daug jais mintančių plėšrūnų – paprastųjų žalčių, gandrų, suopių.
Since the Seaside Regional Park has remained fairly natural environment areas, lakes, swamps, bogs, there are still quite a lot of nutrition areas around the park; one can sometimes wonder how
abundant life is in this relatively small coastal area. The Common and Natterjack toads, Common grass frogs spawn abundantly. Amphibian abundance attracts many predators that feed on them – the
Grass snakes, storks, buzzards.
ger
vė
Dirv
o
/C
om
nin
i
sk
a
s
ka
iu
lv
m
on
ne
wny
/ Ta
cra
pipit
Parko teritorija turi tarptautinę gamtosauginę reikšmę. Ji yra ant
Šiaurės–Pietų ir Rytų–Vakarų paukščių migracijos kelių sankirtos, todėl rudeninių ir pavasarinių migracijų metu čia galima pamatyti didelę dalį Lietuvoje aptinkamų paukščių rūšių. Jūroje yra
tarptautinės svarbos paukščių žiemojimo vieta, kur kasmet žiemoti
susirenka tūkstančiai vandens paukščių, tarp kurių globaliai nykstanti rūšis – sibirinė gaga (Polistycta steleri). Perėjimo metu pilkosiose
kopose ir ant apsauginio kopagūbrio galima išvysti kitur Lietuvoje
retą paukštį – dirvoninį kalviuką (Anthus campestris). Teritorijoje periodiškai peri ir trys į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos paukščių
rūšys: pelėsakalis (Falco tinunculus), kukutis (Upupa epops), pilkoji
gervė (Grus grus).
Pilko
ji
The park area is of international conservational importance. It is located on the
intersection of North - South and East - West migration roads of birds, therefore during autumn and spring migrations a large part of the bird species found in Lithuania
can be seen. There is birds wintering of international importance in the sea, where
thousands of water birds gather annually to winter, including globally endangered
species - Stellers Eider. During the hatching period, on the gray dunes and on the
foredune ridge one can see a bird rare elsewhere in Lithuania - Tawny Pipit (Anthus campestris). Two species of birds registered in The Red Data Book of Lithuania
hatch regularly in the territory - Common Kestrel (Falco tinunculus), Hoopoe (Upupa
epops), and Common Crane (Grus grus).
Br
ied
is
/E
lk
Karklės riedulynas / Ston
y coas
t ne
ar K
Kalotės ežeras / Kalote lake
ark
l
e
Kalotės ežeras / Kalotė lake
Olando kepurės skardis / Dutch
man’s
c
ap
PAJŪRIO REGIONINIS PARKAS
THE SEASIDE REGIONAL PARK
Pajūrio regioninis parkas – valstybės saugoma Lietuvos pajūrio teritorija, natūralios gamtos oazė, suspausta tarp dviejų urbanistinių centrų – didžiausio
Lietuvos vasaros kurorto Palangos ir uostamiesčio Klaipėdos. Parko plotas – 5033 ha. Maždaug pusė parko teritorijos yra jūroje (apie 30 km2). Pajūrio regioniniame parke, šalia konservacinių, gamtos apsaugai skirtų teritorijų, kur žmogaus veikla ribojama, yra suplanuotos gyvenamosios zonos, skirtos būsto statybai, rekreacinės – žmonių poilsiui skirtos teritorijos. Ties Karkle ir Nemirseta pajūrio ruožai numatyti paplūdimiams. Iš 13 km pajūrio ruožo visiškai gamtos valiai paliktas tik maždaug 5 km ilgio pajūrio ruožas Plocio gamtiniame rezervate, kur jokia ūkinė veikla (išskyrus gamtotvarką) negalima. Tačiau šalia rezervato
driekiasi puikios kokybės dviračių trasa, kad žmonės galėtų grožėtis kraštovaizdžio draustinių, Plocio rezervato gamtovaizdžiais. Olando kepurės ir Nemirsetos
kraštovaizdžio draustiniuose įrengti gamtos pažinimo takai.
Palyginti trumpame, maždaug 13 km, pajūrio ruože susiformavo labai įvairūs kraštovaizdžiai. Šioje pajūrio atkarpoje yra smėlėtų jūros paplūdimių ir riedulynų,
pakrantės ruožų su baltomis kopomis ir su pajūrio skardžiais. Parke yra ir miškų, du ežerėliai, Kalotės ir Plocio. Žymiausia parko vieta – ties Karkle esantis 24 m
aukščio skardis, vadinamas Olando kepure. Šis skardis yra viena didžiausių traukos vietų parke, žmonės čia mėgsta palydėti saulę, rengti vestuvių fotosesijas.
Piečiau Karklės pajūryje dominuoja miškai, tarp kurių esama įvairiaamžių pušynų, sodintų su introdukuotomis rūšimis lapuotynų, o aplink Kalotės ežerą yra ir
šlapių juodalksnynų. Šiauriau Karklės plyti pajūrio palvė – atviros erdvės su ES svarbos saugomomis buveinėmis: užuomazginėmis, baltosiomis, pilkosiomis kopomis. Šalia Plocio ežero yra vienintelė Lietuvoje vieta, kur aptinkama smėlynų tyrulių buveinė.
The Seaside Regional Park is state protected Lithuanian coastal area, an oasis of nature squeezed in between the two urban centers - the largest Lithuanian summer resort Palanga and
Klaipeda port. The park area - 5033ha. Approximately half of the park area is in the sea water (about 30 km²). In the Seaside Regional Park, near the conservational areas intended for nature preservation where human activity is limited, residential areas for dwelling construction, and recreational areas for people recreation are planned. The coastline along Karklė and Nemirseta is planned
for beaches. Off of the 13 km coastal area, about 5-kilometer-long coastal area is left to nature in Placis nature‘s reserve, where no commercial activity (except for nature management) is allowed.
However, high quality bicycle route spreads near the reserve for people to enjoy the landscapes of reserves and Placis reserve. Natural cognitive trails are equipped in the “Dutchman‘s cap“ and
Nemirseta landscape reserves.
Very different landscapes have formed in the relatively short (about 13 km) coastline. This coastal stretch is full of sandy beaches and boulder fields, coastal areas with white dunes and coastal
cliffs. The park has some forests and two lakes - Kalotė and Placis. The most famous place in the park is a 24-meter-high coastal cliff at Karklė, known as the “Dutchman‘s Cap”. This cliff is one of
the biggest attractions in the park where people love sunsets and take wedding photo shoots.
Further south of Karklė – the coast is dominated by forests, among which there are pine forests of different age planted with introduced species of leafy forests, and there are also wet black alder forests around Kalotė lake. On the north of Karklė lies the coastal sandy plain - open areas with protected habitats of EU Interest: rudimentary, white and grey dunes. Near the Placis lake there
is the only place in Lithuania, where the habitat of sand prairies is found.
Natura 2000 buveinėje / In the N
atura
2000
Fotografai: Erlandas Paplauskis, Žymantas Morkvėnas, Saulius Karalius
Sibirinė gaga / Steler ’s eider
hab
ita
t