LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SAUGUMO

Comments

Transcription

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SAUGUMO
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO
2012 m. VEIKLOS ATASKAITA VISUOMENEI
1
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
Vyriausybės žinios, Nr. 414. Kaunas, 1933 m. gegužės 29 d.
2
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
Turinys
I. VSD direktoriaus įžangos žodis ........................................................................................................ 4
II. VSD veikla ir vieta valstybės valdymo sistemoje............................................................................ 5
VSD misija ir funkcijos ................................................................................................................................... 5
Naujos redakcijos Žvalgybos įstatymas ....................................................................................................... 5
Teisėsaugos ir žvalgybos institucijų skirtumai ........................................................................................... 6
VSD veiklos kontrolė...................................................................................................................................... 6
VSD organizacinė struktūra ir personalas ................................................................................................... 9
Finansai ir infrastruktūra ............................................................................................................................ 11
Tarptautinis bendradarbiavimas................................................................................................................ 12
III. Žvalgyba ir kontržvalgyba ............................................................................................................ 13
IV. Grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui.................................................................................... 14
Iš užsienio kylančios grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir valstybės interesams ...................... 14
Užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų keliamos grėsmės .................................................... 14
Energetinis saugumas.................................................................................................................................. 15
Kibernetinis saugumas ................................................................................................................................ 16
Ekstremizmas ir terorizmas........................................................................................................................ 16
Nelegali migracija ........................................................................................................................................ 17
V. Įslaptintos informacijos apsauga ................................................................................................... 19
VSD įgaliojimai ir veikla įslaptintos informacijos apsaugos srityje ......................................................... 19
Personalo saugumas .................................................................................................................................... 19
Fizinė įslaptintos informacijos apsauga ..................................................................................................... 20
Įmonių patikimumo tikrinimas................................................................................................................... 20
VI. Išvadų ir konsultacijų teikimas valstybės institucijoms............................................................. 21
VII. VSD veiklą reglamentuojančių teisės aktų sąvadas ................................................................... 24
VIII. VSD apdovanojimai ..................................................................................................................... 25
IX. Kreipimasis į visuomenę ............................................................................................................... 27
X. Iš Valstybės saugumo departamento pareigūno Juozo Jankausko prisiminimų ........................ 28
XI. Terminų žodynėlis......................................................................................................................... 29
3
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
I. VSD direktoriaus įžangos žodis
Šiemet sukanka 80 metų nuo to laiko, kai Lietuvos
suverenumą, valstybingumą, visavertiškumą tarptautinėje
arenoje liudijanti žvalgybos tarnyba buvo susieta su žodžiais
valstybės saugumas – 1933-aisiais metais Kriminalinės policijos
valdyba pervadinta Valstybės saugumo departamentu. Žinoma,
kad jau 4-ajame XX a. dešimtmetyje veržlios Lietuvos slaptoji
tarnyba buvo pasiekusi panašių Vakarų Europos tarnybų lygį.
Garbingą sukaktį VSD minėjo birželio 1-ąją.
Saugumo iššūkiai ir samprata tada, jaunoje
nepriklausomoje valstybėje, kurios laukė Antrojo pasaulinio
karo audros ir sovietų okupacijos kataklizmai, ir dabar, kai
Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, keitėsi iš esmės.
Kadaise valstybės saugumas buvo tiesiogiai sietas su karinėmis
grėsmėmis, kurias kėlė kita valstybė ar jų grupės.
Šiuolaikiniame pasaulyje yra priimta nelaikyti kitų valstybių
priešais, tačiau valstybės ar jų konglomeratai negali egzistuoti
be savo interesų ir jų gynimo nuo kitų valstybių interesų. Žvalgybos institucija yra vienas
pagrindinių suverenios valstybės instrumentų, kuris padeda valstybei užtikrinti kitų valstybių
interesų žinojimą ir savų interesų apsaugą.
Valstybės saugumo departamentas Nepriklausomoje Lietuvoje evoliucionavo su kitomis
valstybės institucijomis, keičiantis jų tarpusavio priklausomybėms bei funkcijoms. Tikiuosi,
kad šiemet įvykusi didžiausia VSD pertvarka po Nepriklausomybės atkūrimo – nuo 2013 m.
sausio 1 dienos įsigaliojęs Žvalgybos įstatymas – ir ši vieša VSD veiklos ataskaita VSD veiklą
padarys skaidresnę, padės laužyti nepagrįstus mitus apie Valstybės saugumo departamentą ir
skatins visuomenės pasitikėjimą šia svarbia institucija. Pasitikėjimą stiprinanti priemonė
turėtų būti ir asmens privataus gyvenimo apsaugos užtikrinimas – VSD informaciją gali rinkti
tik gavęs teismo sankciją.
Dalis informacijos, susijusios su Departamento veikla, liks prieinama tik parlamentinę
priežiūrą vykdančiai institucijai – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Tokia yra
slaptosios tarnybos specifika net ir demokratinėse valstybėse ir tai būtina siekiant efektyviai
vykdyti nustatytus uždavinius.
Džiaugiuosi, kad nuo šiol visuomenės informavimas apie VSD veiklą ir grėsmes
nacionaliniam saugumui tampa kasmetine praktika. Lietuvos piliečiai bus informuojami, ką
VSD daro ir kokius iššūkius mato valstybės ekonominiam, energetiniam ir informaciniam
saugumui, kaip užtikrinama valstybės paslapčių apsauga. Puoselėju viltį, kad bėgant laikui
visuomenės pasitikėjimas Departamentu ir jo vykdoma veikla augs ir bendromis pastangomis
mes saugosime vertybes, kurių pagrindu mūsų valstybė sukurta.
Valstybės saugumo departamento direktorius
Gediminas Grina
4
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
II. VSD veikla ir vieta valstybės valdymo sistemoje
ar tarnybos paslaptį, apsaugą valstybės viduje
bei Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse ir konsulinėse įstaigose.
VSD misija ir funkcijos
Lietuvos
Respublikos
valstybės
saugumo departamento (toliau – VSD,
Departamentas) veiklos tikslas – stiprinti
Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą,
renkant informaciją apie rizikos veiksnius,
pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį
saugumą užtikrinančioms institucijoms ir
šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir
grėsmes.
Nors nacionalinį saugumą užtikrina
įvairios Lietuvos valstybės institucijos,
Valstybės saugumo departamentas užima
išskirtinę vietą – šalies saugumą stiprina
vykdydamas slaptą veiklą ir taikydamas
slaptus metodus. Kitaip sakant, VSD renka
kitų valstybių paslaptis, kurių žinojimas
valstybės
vadovams
padeda
priimti
sprendimus.
VSD
informaciją
teikia
Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui
Pirmininkui, Vyriausybės nariams ir kitoms
valstybės institucijoms. Ir, skirtingai nei kitos
valstybės institucijos, VSD nedalyvauja
politinių sprendimų priėmimo procese.
VSD teikiamos informacijos paskirtis:
– informuoti apie įvykius, kurie gali
turėti
įtakos
visuomeniniams
politiniams, ekonominiams procesams,
taip pat pavojus, kuriais gali būti
pažeidžiami valstybės suverenitetas,
teritorijos neliečiamybė ir vientisumas,
konstitucinė
santvarka,
valstybės
interesai, gynybinė ir ekonominė galia;
– pateikti rizikos veiksnių, pavojų ir
grėsmių, kylančių iš užsienio ir
Lietuvos
Respublikos
viduje,
vertinimą;
– patvirtinti ar paneigti viešojoje erdvėje
pateikiamą informaciją apie valstybės
saugumui svarbius procesus.
Kita svarbi VSD funkcija – organizuoti
ir vykdyti informacijos, sudarančios valstybės
Naujos redakcijos Žvalgybos įstatymas
Nuo 2010 m. Departamente vykusiais
pertvarkymais buvo siekiama sustiprinti
svarbiausias VSD veiklos sritis – žvalgybą ir
kontržvalgybą,
užtikrinti
institucijos
efektyvumą ir depolitizavimą. 2012 m. spalio
17 d. Seime priimtas naujos redakcijos
Žvalgybos įstatymas tapo paskutiniu žingsniu
įgyvendinant 2010 m. Valstybės gynimo
tarybos (toliau – VGT) patvirtintą Žvalgybos
kontrolės ir koordinavimo stiprinimo
koncepciją.
Naujas Žvalgybos įstatymas aiškiai
apibrėžia, kokios valstybės institucijos turi
specialius įgaliojimus vykdyti žvalgybą ir
kontržvalgybą, kokie yra naudojami metodai
ir kaip jie yra taikomi, kontržvalgyba ir
nusikalstamų veikų tyrimas yra atskirti,
nustatyta
nauja
žvalgybos
veiklos
sankcionavimo tvarka. Taip pat įstatymas
detalizuoja žvalgybos informacijos tvarkymo
principus ir panaudojimo pagrindus (kokiems
tikslams ji gali būti naudojama), nustato VSD
veiklos
koordinavimo
ir
kontrolės
mechanizmus.
2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs
Žvalgybos įstatymas įtvirtino Departamento
kaip nepolitinės institucijos statusą ir atskyrė
Departamentą nuo baudžiamojo proceso
funkciją
įgyvendinančių
teisėsaugos
institucijų.
5
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
Teisėsaugos ir žvalgybos institucijų
skirtumai
VSD veiklos kontrolė
VSD veiklos koordinavimo ir kontrolės
pagrindus ir būdus nustato Žvalgybos
įstatymas. Tie patys kontrolės pagrindai
galioja ir kitai žvalgybos institucijai –
Antrajam
operatyvinių
tarnybų
departamentui prie KAM (AOTD).
Iki 2013 m. sausio 1 d. VSD, rinkdamas
nacionalinį
saugumą
užtikrinančioms
institucijoms
reikalingą
informaciją,
taikydavo operatyvinės veiklos metodus ir
vadovavosi Operatyvinės veiklos įstatymu,
kuris iš esmės buvo skirtas reglamentuoti
Žvalgybos institucija





Teisėsaugos institucija
Užtikrina nacionalinį saugumą
Renka žvalgybos informaciją
Tiria užsienio valstybių interesus
Parlamentinė ir teisminė veiklos kontrolė
Nauda piliečiui: informacija perduodama
sprendimus priimantiems valstybės
vadovams
 Užtikrina viešąjį saugumą
 Vykdo baudžiamąjį persekiojimą
 Tiria asmenų ir jų grupių nusikalstamas
veikas
 Prokuroro priežiūra
 Nauda piliečiui: nusikaltimai užkardyti ir
kaltieji nubausti
nusikalstamų veikų tyrimą. Teisėsaugos
institucijos užsiima rengiamų ar daromų
nusikalstamų veikų išaiškinimu ir užkardymu,
o Departamentui keliamas mažai ką bendro
su nusikalstamų veikų tyrimu turintis tikslas
– identifikuoti grėsmes valstybės saugumui ir,
teikiant informaciją nacionalinį saugumą
užtikrinančioms institucijoms, sudaryti joms
sąlygas priimti tinkamus sprendimus.
Naujasis Žvalgybos įstatymas leidžia
Departamentui pradėti veikti kaip daugeliui
demokratiškų valstybių žvalgybos institucijų,
kuriose uždavinius formuoja ir kontrolę
vykdo demokratiškai žmonių išrinkta šalies
valdžia. Šiuo metu Departamentas atlieka
tyrimus
ir
operacijas
ne
nustatęs
nusikalstamos veikos požymius, o pagal
Valstybės gynimo tarybos suformuotus
žvalgybos
informacijos
poreikius
vadovaudamasis
Lietuvos
Respublikos
įstatymais ir kitais teisės
aktais. Gavęs informacijos apie
nusikalstamas veikas, VSD ją perduoda
teisėsaugos institucijoms.
VSD veiklos koordinavimas
VSD yra Lietuvos Respublikos Seimui
ir Respublikos Prezidentui atskaitinga
valstybės institucija. Departamento veiklą
koordinuoja
Respublikos
Prezidento
vadovaujama Valstybės gynimo taryba, kurią
sudaro Respublikos Prezidentas, Seimo
Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, krašto
apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Ji
nustato žvalgybos informacijos poreikius ir
prioritetus, tvirtina žvalgybos institucijos
veiklos strategiją, vertina VSD teikiamos
žvalgybos informacijos atitiktį nustatytiems
poreikiams ir prioritetams. VSD direktorius
kiekvienais metais atsiskaito Valstybės
gynimo tarybai už Departamento veiklą.
Parlamentinė kontrolė
Departamento parlamentinę kontrolę
atlieka Nacionalinio saugumo ir gynybos
komitetas (toliau – NSGK, Komitetas). VSD
Komitetui nuolat teikia informaciją apie
aktualiausias veiklos problemas, svarbiausius
6
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
sprendimus, kiekvienais metais pristato
veiklos ataskaitą.
VSD kasmet NSGK pristato grėsmių
nacionaliniam saugumui vertinimą ir išsamią
veiklos ataskaitą. Komitetas informuojamas,
kokias grėsmes kelia užsienio valstybių
žvalgybų veikla, kokias VSD mato grėsmes
Lietuvos
energetiniam,
informaciniam,
ekonominiam saugumui ir regioniniam
stabilumui.
numatydama priemones, kaip kovoti su
grėsmėmis, skirti asignavimus Departamento
veiklai finansuoti.
Visuomenės kontrolė
VSD siekia didinti pasitikėjimą
Departamentu, nes Lietuvos Respublikos
piliečių supratimas apie Departamento
vykdomą veiklą ir parama jai yra gyvybiškai
svarbūs užtikrinant valstybės ir
visuomenės saugumą. Siekdami
Lietuvos Respublikos žvalgybos institucijų kontrolė
griauti
mitus,
darančius
ypatingą
žalą
institucijai,
kasmet visuomenei pristatome
neįslaptintą
VSD
veiklos
apžvalgą
ir
grėsmių
nacionaliniam
saugumui
vertinimą.
Informacijos
teikimą
visuomenei riboja tai, kad
Departamento veikla, pagal
galiojančius
Lietuvos
Respublikos įstatymus, tam
tikrais atvejais išlieka įslaptinta.
Pateikdamas
informaciją
visuomenei apie VSD vykdomas
operacijas ir jų metu surinktus duomenis,
darbą su agentais, personalą, Departamentas
ją atskleistų ir subjektams, kuriems tokia
informacija gali būti naudinga veikiant prieš
Lietuvos valstybę. Be to, tokios informacijos
atskleidimas sukeltų riziką vykdomoms
operacijoms, pavojų nacionaliniam saugumui
ir VSD darbuotojams bei agentams.
Suteiktos
žvalgybos
informacijos
pagrindu NSGK gali teikti siūlymus dėl
nacionalinės saugumo politikos formavimo,
žvalgybos informacijos poreikių ir prioritetų,
teikti rekomendacijas dėl Departamento
veiklos prioritetų ir finansavimo.
Vyriausybinė kontrolė
2012 m. kovo mėn. VSD Ministrui
Pirmininkui pateikė metinį rizikos veiksnių,
pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui ir
valstybės interesams vertinimą bei veiklos
ataskaitą.
Vyriausybė gali atsižvelgti į VSD
pateiktą grėsmių vertinimą, teikdama
visuomenei ir Seimui viešą nacionalinio
saugumo būklės ir plėtros ataskaitą,
7
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
Antra vertus, naujasis Žvalgybos
įstatymas leidžia visuomenei aktyviau
dalyvauti kontroliuojant VSD. Aiškiau
reglamentuota asmenų kreipimosi dėl VSD
pareigūnų veiksmų, kuriais gali būti
pažeidžiamos jų teisės ar laisvės, į Lietuvos
Respublikos Seimo kontrolierius ir NSGK
tvarka.
Veiksmų teisėtumo kontrolė
VSD vykdoma veikla yra susijusi su
asmenų teisių į privatų gyvenimą suvaržymu.
VSD skaito privačių asmenų elektroninį paštą,
klausosi jų pokalbių, juos stebi, tačiau prieš
paleidžiant šiuos pajėgumus į laisvę, valstybė
nustato, kokią informaciją VSD turi surinkti ir
kokius metodus gali naudoti.
VSD pajėgumai yra naudojami tik tada,
kai gali būti padaryta žala nacionaliniams
interesams. VSD siekia užtikrinti, kad būtina
informacija
būtų
renkama
tinkamais
metodais ir apsaugant nacionalinio saugumo
interesus nebūtų pažeidžiamos žmogaus
teisės. Tik VSD direktoriaus įgalioti
pavaduotojai, o kai kuriais atvejais – tik pats
direktorius, gali kreiptis į teismą dėl asmenų
pasiklausymo, susirašinėjimo stebėjimo,
patekimo į asmenų būstą, piniginių srautų
kontrolės. Teismui VSD nurodo, kokiu tikslu
bus
renkama
žvalgybos
informacija,
duomenis apie asmenis, kurių atžvilgiu bus
taikomi veiksmai, kuriam laikotarpiui ir
kokius veiksmus prašoma leisti taikyti, kokio
rezultato siekiama. Teismas įvertina, ar
prašomas taikyti veiksmas yra proporcingas
surenkamai žvalgybos informacijai ir daromai
žalai nacionalinio saugumo interesams, tada
leidžia arba neleidžia jį taikyti. Teismui
atsisakius sankcionuoti veiksmus, VSD negali
kreiptis į kitą teismą dėl tų pačių veiksmų
sankcionavimo.
2011 metų VSD veiklos apžvalgos pristatymas
Seimo spaudos konferencijų salėje
Gyventojai su paklausimais ir dabar
dažnai kreipiasi tiesiogiai į Departamentą.
VSD stengiasi išnagrinėti visus su žvalgybos
institucijos
kompetencija
susijusius
racionalius prašymus, pareiškimus ar
skundus. Tačiau dažniausiai jie persiunčiami
kitoms institucijomis, nes nėra VSD
kompetencijos sritis. 2012 m. VSD gavo 118
piliečių ir organizacijų pareiškimų, prašymų ir
skundų: 55 buvo išnagrinėti VSD, 26 –
persiųsti kitoms institucijoms, nes nebuvo
susiję su VSD kompetencija ar veikla, 37 –
nenagrinėti
vadovaujantis
Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės
nutarimo,
reglamentuojančio
asmenų
prašymų
nagrinėjimo
tvarką,
nuostatomis.
Departamente nagrinėtų pareiškimų temos:
pareiškimai dėl galimai pažeidžiamų fizinių
asmenų teisių, prašymai pateikti informaciją
apie pačius pareiškėjus, kitus asmenis ar VSD
veiklą, prašymai pateikti informaciją apie
rezonansinių bylų tyrimą.
8
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
Vidaus kontrolė
pareigūnų ir darbuotojų buvo atleisti savo
noru (atsistatydinus, sulaukus nustatyto
amžiaus arba ištarnavus įstatymų nustatytą
laikotarpį pareigūnų ir karių valstybinei
pensijai gauti).
Vidaus kontrolė turi ypatingą reikšmę
žvalgybos institucijose, nes jos turi
įgaliojimus suvaržyti asmenų laisves. Todėl
institucija
privalo
užtikrinti, kad suteikti
įgaliojimai naudojami
tik
įstatymų
numatytoms
funkcijoms vykdyti ir
jais
nepiktnaudžiaujama.
Visi VSD atliekami
veiksmai,
įskaitant
susitikimus
su
agentais ir šaltiniais,
yra dokumentuojami,
registruojami
bei
saugomi.
Kitas
svarbus
vidaus
kontrolės aspektas –
institucijoje dirbančių
asmenų, taip pat ir
slaptai bendradarbiaujančių, bei vykdomų
operacijų saugumas ir apsauga.
Nuo 2013 m. VSD susistemintą
informaciją apie vykdomos vidaus kontrolės
rezultatus du kartus per metus arba pagal
reikalavimą teiks Seimo NSGK.
VSD funkcinė struktūra
VSD pareigūnai pagal amžių
20-30 m.
14,64 proc.
51-60 m.
8,15 proc.
61-62,5 m.
0,33 proc.
VSD organizacinė struktūra ir
personalas
41-50 m.
27,79 proc.
VSD sudaro žvalgybos, kontržvalgybos,
analizės, paramos, informacinių išteklių
valdymo ir vidaus kontrolės padaliniai.
Padaliniai dirba Vilniuje ir kituose Lietuvos
regionuose. VSD padalinių, išskyrus vidaus
kontrolės,
veiklą
koordinuoja
keturi
direktoriaus pavaduotojai. VSD pareigūnų ir
darbuotojų skaičius yra įslaptintas.
Bendras 2012 m. pareigūnų ir
darbuotojų skaičius smarkiai nekito, išliko
tendencija, kad į tarnybą buvo priimta kiek
mažiau pareigūnų negu atleista. Didžioji dalis
31-40 m.
49,09 proc.
Dauguma VSD pareigūnų – 67 proc. –
turi magistro kvalifikacinį laipsnį. 2 proc.
pareigūnų yra įgiję daktaro laipsnį.
9
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
VSD pareigūnai pagal išsilavinimą
Aukštesnysis,
vidurinis
išsilavinimas 5 proc.
-
Magistro
laipsnis 67 proc.
-
Bakalauro
laipsnis 28 proc.
Didžiausią dalį VSD personalo – 49
proc. – sudaro 31–40 metų amžiaus
pareigūnai. Moterų ir vyrų santykis
Departamente išliko panašus kaip ir anksčiau
– 31 proc. moterų ir 69 proc. vyrų.
-
VSD pareigūnai pagal lytį
Moterys
31,51
proc.
-
Vyrai
68,49
proc.
Asmenims, pretenduojantiems dirbti VSD,
taikomi griežti išsilavinimo, kompetencijos,
sugebėjimų,
sveikatos,
patikimumo
reikalavimai. 2012 m. iš visų kandidatų,
patvirtinusių norą dirbti VSD, į tarnybą buvo
priimta tik 16,25 procento.
Naujos redakcijos Žvalgybos įstatymas
nustatė naujus, tik žvalgybos pareigūnams
privalomus reikalavimus, kokių neturi nė
viena kita Lietuvos valstybės tarnyba:
- žvalgybos pareigūnų darbo laikas yra
nenormuojamas;
- drausminiams
nusižengimams
netaikoma senatis;
10
draudžiama vykti į tam tikras užsienio
valstybes;
išvykti į užsienį galima tik su vadovo
sutikimu;
pareigūnams draudžiama būti politinių
partijų, organizacijų nariu ar rėmėju,
dalyvauti politinių partijų, organizacijų
susirinkimuose,
daryti
politinius
pareiškimus, sakyti kalbas, kuriuose
reiškiamas
nepritarimas
demokratiškai
išrinktos
valdžios
politikai;
pareigūnams
draudžiama
dirbti
privačiuose
ar
viešuosiuose
juridiniuose subjektuose, būti jų
savininku;
pareigūnams draudžiama vykdyti
ekonominę, ūkinę komercinę arba
individualią veiklą;
pareigūnams draudžiama streikuoti,
piketuoti, kurti profesines sąjungas,
būti jų nariu;
pareigūnams draudžiama atstovauti
kitų Lietuvos ir užsienio valstybių
juridinių asmenų interesams.
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
Finansai ir infrastruktūra
VSD pastato Pilaitėje statybos
2012 m. Departamento biudžetas
išliko 2005 m. lygio, o tai ribojo galimybes
tinkamai įgyvendinti VSD priskirtas funkcijas.
Buvo tęsiamos 2005 m. pradėtos VSD
pastatų komplekso Pilaitėje statybos. Šis
projektas išlieka Departamento investicijų
prioritetu, kadangi dabartinė infrastruktūra
neatitinka žvalgybos institucijai keliamų
reikalavimų.
11
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
VSD vykdo bendradarbiavimą ir
daugiašaliu pagrindu, yra kelių žvalgybos ir
saugumo
tarnybų
organizacijų
narys.
Daugiašaliu formatu vykdomas apsikeitimas
informacija
ir
patirtimi,
aptariamos
nacionalinio saugumo iniciatyvos, darančios
įtaką tarnybų darbui, įstatyminės bazės
pasikeitimai.
2012 m. VSD sėkmingai pirmininkavo
NATO Civilinės žvalgybos komitetui, kurio
uždavinys yra patarti Šiaurės Atlanto tarybai
žvalgybos klausimais – ypač dėl šnipinėjimo ir
terorizmo Aljansui keliamų grėsmių, taip pat
aprūpinti Šiaurės Atlanto tarybą kuo
išsamesne žvalgybos informacija.
2012 m. VSD dalyvavo ES Tarybos
Terorizmo darbo grupės (TWG) veikloje ir
intensyviai rengėsi pirmininkauti šiai darbo
grupei 2013 metais. Konsultuojantis su ES
Tarybos generalinio sekretoriato, Europos
Komisijos, ES valstybių narių atstovais buvo
apibrėžtos
prioritetinės
Lietuvos
pirmininkavimo
TWG
temos.
Tarptautinis bendradarbiavimas
VSD
yra
aktyvus
tarptautinės
žvalgybos bendruomenės narys. Pastaruosius
metus buvo intensyviai bendradarbiaujama
su euroatlantinės erdvės valstybių žvalgybos
ir
saugumo
tarnybomis.
Svarbiausi
tarptautinio bendradarbiavimo uždaviniai
išliko nepasikeitę – aktyviu dalyvavimu ne tik
prisidėti prie euroatlantinės erdvės saugumo
stiprinimo, bet ir užtikrinti Lietuvos
Respublikos
saugumo
interesus.
Su
partneriais bendradarbiaujama visose srityse
– kontržvalgybos, informacinio, regioninio,
kibernetinio saugumo, terorizmo prevencijos.
Žvalgybos ir saugumo tarnybos
bendradarbiavimą vykdo dvišaliu pagrindu.
VSD su užsienio žvalgybos ir saugumo
tarnybomis bendradarbiauja palaikydamas
tiesioginius dvišalius kontaktus, vykdo
bendras operacijas ir keičiasi informacija apie
asmenis ar jų grupes, kurios gali kelti grėsmę
nacionaliniam saugumui ir nacionalinio
saugumo interesams.
12
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
III. Žvalgyba ir kontržvalgyba
Žvalgybą ir kontržvalgybą vykdo visos
suverenios valstybės, norėdamos išsaugoti
savo politinį, ekonominį ir technologinį
dominavimą arba apsaugoti nacionalinio
saugumo interesus.
Valstybės saugumo departamentas
renka informaciją apie išorės ir vidaus rizikos
veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos
Respublikos nacionaliniam saugumui ir
valstybės interesams, vertina, analizuoja šią
informaciją ir teikia kitoms valstybės
institucijoms, užtikrinančioms nacionalinį
saugumą.
Būtiną
rinkti
informaciją
Departamentui nurodo Valstybės gynimo
taryba.
Savo veikloje VSD derina tradicinius
žvalgybos metodus ir būdus informacijai
surinkti – šaltinių ir agentų panaudojimą,
stebėjimą, patekimą į patalpas ir jų apžiūrą,
elektroniniais ryšių kanalais perduodamos
informacijos kontrolę, finansinių operacijų
stebėjimą, informacijos paiešką ir tikrinimą
registruose
ir
duomenų
bazėse,
bendradarbiavimą su užsienio partneriais,
atvirų šaltinių stebėjimą.
Šaltiniai ir agentai yra vienas iš
svarbiausių VSD pajėgumų identifikuojant ir
šalinant grėsmes valstybės saugumui. Jie yra
ypatingai svarbūs tokiose situacijose, kai
informacijos neįmanoma surinkti jokiais
kitais būdais.
Vienas
svarbiausių
VSD
kontržvalgybos uždavinių – nustatyti ir šalinti
užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo
tarnybų ir su jomis susijusių asmenų veiklą,
galinčią pažeisti Lietuvos Respublikos
suverenitetą, teritorijos neliečiamybę ir
vientisumą, konstitucinę santvarką, valstybės
interesus, gynybinę ir ekonominę galią.
VSD žvalgybos ir kontržvalgybos
veiklos rezultatai:
– laiku pateikta objektyvi ir patikima
informacija
nacionalinį
saugumą
užtikrinančioms
institucijoms
apie
šalies energetiniam, ekonominiam,
informaciniam, regioniniam saugumui
darančius įtaką procesus;
– identifikuota ir kontroliuojama užsienio
valstybių žvalgybos tarnybų veikla,
nukreipta prieš Lietuvos Respublikos
interesus;
– identifikuoti ir neutralizuoti užsienio
valstybių žvalgybos tarnybų bandymai
verbuoti Lietuvos Respublikos piliečius
ar kitaip įgyti Lietuvos Respublikos
nacionaliniam saugumui reikšmingą
informaciją;
– identifikuoti ir neutralizuoti bandymai
kurstyti
ekstremistinę/
teroristinę
ideologiją šalies viduje;
– identifikuoti ir neutralizuoti bandymai
kurstyti tautinę nesantaiką šalies viduje;
– pateiktos išvados ir konsultacijos
valstybės institucijoms dėl fizinių ir
juridinių asmenų patikimumo (išsamiau
– VI dalyje).
13
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
IV. Grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui
Iš užsienio kylančios grėsmės Lietuvos
Respublikos saugumui ir valstybės
interesams
Užsienio valstybių žvalgybos ir
saugumo tarnybų keliamos grėsmės
Aktyviausiai
ir
agresyviausiai
Lietuvoje ir užsienyje prieš Lietuvą veikia
Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo
tarnybos. Naudodamos technines priemones
ir kontaktus su žmonėmis jos siekia rinkti
informaciją,
megzti
ryšius
Lietuvos
institucijose, tam tikrais atvejais mėgina
paveikti Lietuvos valstybės institucijų ir
įmonių sprendimus. Be to, Rusijos žvalgybos
ir saugumo tarnybos prisideda ir prie Rusijos
Federacijai palankios informacijos sklaidos,
įtakos grupių formavimo, koordinavimo ir
palaikymo.
Prieš Lietuvos interesus Rusijos
žvalgybos ir saugumo tarnybos veikia iš
Rusijos teritorijos, Rusijos teritorijoje ir
Lietuvos Respublikoje.
Rusijos Federacija Lietuvoje turi
ilgalaikių politinės, ekonominės, energetinės
ir informacinės įtakos tikslų, kuriuos
įgyvendinti padeda šalies žvalgybos ir
saugumo tarnybos. Vykdydamos operacijas
šios tarnybos siekia gauti įslaptintą ir kitą
jautrią informaciją apie Lietuvos vidaus ir
užsienio politiką, ekonomiką, strateginius
energetikos projektus, karines pajėgas,
žvalgybos ir teisėsaugos tarnybas bei daryti
įtaką
politiniams,
ekonominiams
ir
socialiniams procesams. Be tradicinių
metodų, prieš Lietuvą naudojama elektroninė
žvalgyba, kibernetinis šnipinėjimas ir
netradicinė priedanga. Atkreiptinas dėmesys,
jog Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos
turi techninių galimybių telefoninius jas
dominančių asmenų pokalbius kontroliuoti
Lietuvoje.
Nepaisant narystės NATO ir Europos
Sąjungoje teikiamų saugumo garantijų,
Lietuva yra sudėtingame regione, kuriame ne
visos valstybės pakankamai gerbia ir
puoselėja demokratines vertybes, žmogaus
teises ir laisves, nenori pripažinti, kad kitos
šalys turi teisę vykdyti savarankišką, jų
interesus ir pasirinktas vertybes atitinkančią
užsienio ir vidaus politiką.
Lietuvai nedraugiškos valstybės siekia
menkinti Lietuvos suverenumą, istoriją,
valdžią, vykdomą užsienio ir vidaus politiką,
bando trukdyti įgyvendinti svarbiausius
energetinius projektus, galinčius užtikrinti
alternatyvų apsirūpinimą elektros energija ir
energijos ištekliais. Siekdamos savo tikslų
užsienio valstybės naudoja tradicinės galios
politikos instrumentus, energetinių ir
ekonominių resursų kontrolę, siekia Lietuvoje
suformuoti įtakos grupes, galinčias paveikti
Lietuvos politinių jėgų sprendimus. Prieš
Lietuvą yra vykdoma aktyvi informacinė,
ideologinė ir istorijos „perrašymo“ politika.
Be užsienio šalių valdžios subjektų ir jų
remiamų
organizacijų,
šiame procese
dalyvauja ir saugumo bei žvalgybos tarnybos,
vykdydamos aktyvią ir agresyvią žvalgybinę
veiklą.
Grėsmę
Lietuvos
nacionaliniam
saugumui kelia ir užsienio šalių, ypač Rusijos
Federacijos, bandymai paveikti Lietuvos
vidaus procesus: kurstyti etninę ir politinę
nesantaiką,
mažinti
tautinių
bendrijų
integraciją į Lietuvos visuomenę, skatinti
nepasitikėjimą Lietuvos demokratine politine
sistema, remti tam tikras politines jėgas.
Minėti veiksmai vertintini kaip trečiųjų šalių
kišimasis į Lietuvos vidaus politikos procesus.
14
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
politinius ir ekonominius sprendimus. Kitos
labiau domisi informacija, tiesiogiai susijusia
su jomis.
Energetinis saugumas
Ypatingą
grėsmę
Lietuvos
energetiniam
saugumui
kelia
šalies
priklausomybė nuo vienintelio gamtinių dujų
tiekėjo Rusijos Federacijos „Gazprom“ ir jo
diktuojamų dujų kainų bei tiekimo sąlygų.
Nepaisant 2012 m. vykdytos Lietuvos
gamtinių dujų sektoriaus reformos ir su ja
susijusių projektų, turinčių lemti esmines
permainas šalies energetikoje, dujų kainos bei
atsargų (ne)kaupimo problemos išliko itin
aktualios. Gamtinių dujų sektorius yra
pažeidžiamiausia Lietuvos energetikos sritis,
nes Lietuva išlieka techniškai ir ekonomiškai
priklausoma nuo ,,Gazprom“.
Užsienio valstybės, ypač Rusijos
Federacija, skiria ypatingą dėmesį Lietuvoje
vykdomiems
strateginiams
energetikos
projektams. Tarp didžiausią susidomėjimą
keliančių klausimų – ES trečiojo energetikos
paketo nuostatų įgyvendinimas, suskystintų
gamtinių dujų terminalo statyba, Visagino AE
projekto perspektyvos. Tvirtinama, kad
minėti projektai kelia grėsmę šių valstybių
,,energetiniam
saugumui“, nors labiau
tikėtina – jų interesams Baltijos regione.
Akivaizdu, kad atominių jėgainių Kaliningrado
srityje ir Baltarusijoje statyba, planuojami
dujų infrastruktūros projektai Kaliningrado
srityje, kurių ekonominis pagrįstumas ir
projektų inicijavimo mechanizmas yra
abejotinas, yra plėtojami norint paveikti
Lietuvoje vykdomų energetinių projektų
įgyvendinimą.
2012 m. Rusijos žvalgybos ir saugumo
tarnybos ir toliau mėgino megzti kontaktus
su valstybinių institucijų, politinių partijų,
žiniasklaidos priemonių, mokslinių tyrimų
centrų, aukštųjų technologijų kompanijų,
tautinių mažumų organizacijų atstovais.
Kontaktai užmezgami ne tik informacijai
rinkti, tačiau ir koordinuoti bei kontroliuoti
Rusijos
interesams
atstovaujančių
organizacijų bei asmenų veiklą. Ypatingas
dėmesys buvo skirtas kai kurioms etniniu
pagrindu suformuotoms Seimo rinkimuose
dalyvavusioms politinėms partijoms, siekta
palaikyti glaudžius santykius su kai kurių ES
ir NATO priklausančių šalių ambasadų
darbuotojais.
VSD
vertinimu,
Rusijos
žvalgybos ir saugumo tarnybos mėgino
išnaudoti socialines, visuomenines įtampas
šalies viduje, eskaluoti ir gilinti įvairių etninių
grupių nesutarimus, skatinti bei palaikyti tų
grupių nepasitenkinimą Lietuvos valdžia ir
valstybe.
VSD vertinimu, prasidėjus Lietuvos
pirmininkavimui ES Tarybai, itin sustiprės ir
Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų,
vykdomosios valdžios institucijų dėmesys ES
svarstomiems klausimams ir su jais
dirbantiems asmenims.
Taip pat prieš Lietuvos Respublikos
interesus yra nukreipta dalis Baltarusijos ir
kitų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų
veiklos. Vienos šalys siekia rinkti informaciją,
kurią vėliau galėtų panaudoti priimdamos
15
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
kompiuteriuose išplitusį užsienio valstybėje
sukurtą kompiuterinį virusą, skirtą šnipinėti.
Jis plinta per vartotojų naudojamas išorines
duomenų laikmenas (USB atmintines,
kompaktinius diskus ir pan., taigi jos taikiniu
gali tapti kompiuteris net ir be interneto
prieigos) ir elektroniniu paštu. Virusas iš
užkrėsto kompiuterio siunčia ten esančius
duomenis ir naudojamus slaptažodžius
šnipinėjimo programos valdytojui ir leidžia
jam nuotoliniu būdu stebėti ir valdyti
užkrėstą kompiuterį.
Ekstremizmas ir terorizmas
Atkreiptinas dėmesys, jog vykdydama
energetikos politiką, Rusija laikosi dvišalių
santykių taktikos ir siekia išvengti daugiašalių
derybų, ypač ES lygmeniu. Taip siekiama
supriešinti ES nares ir neleisti susiformuoti
bendrai ES pozicijai. Manipuliuodama
energetinių išteklių kainomis ir derybiniais
paketais, Rusija siekia kuo ilgiau išlaikyti
Lietuvą
ir
kitas
šalis
energetinėje
priklausomybėje nuo jos išgaunamų energijos
išteklių tiekimo. Tikėtina, kad artimiausiu
metu Rusija sieks toliau trukdyti rastis
alternatyviems energijos išteklių tiekėjams.
Lietuvoje
veikiančios
kraštutines
politines
ideologijas
propaguojančios
organizacijos ir grupės yra negausios ir
neįtakingos, tačiau jų organizuojamos viešos
akcijos ir kontroversiška retorika dažnai
sulaukia daug Lietuvos bei užsienio
žiniasklaidos dėmesio.
Kraštutinių dešiniųjų veikla naudojasi
užsienio
valstybių
remiamos
bei
koordinuojamos visuomeninės organizacijos
ir žiniasklaidos priemonės, siekdamos
Kibernetinis saugumas
Kibernetinės atakos, kai siekiama
pagrobti įslaptintą informaciją ar asmens
duomenis, sutrikdyti informacinių sistemų
veiklą, yra sparčiai auganti grėsmė Lietuvos
nacionaliniam
saugumui.
Svarbiausi
kibernetinio šnipinėjimo objektai gali būti su
NATO ir Europos Sąjunga susijusi informacija,
Lietuvos valstybinio ir privataus sektoriaus
duomenys. Kibernetinės atakos gali būti
vykdomos prieš Lietuvos informacines
sistemas, elektroninėje erdvėje teikiamas
viešas paslaugas ir kitas interneto funkcijas,
siekiant sutrikdyti jų veiklą.
VSD kartu su Antruoju operatyvinių
tarnybų departamentu prie KAM identifikavo
Lietuvos
valstybės
institucijų,
verslo
kompanijų
ir
privačių
asmenų
bloginti
Lietuvos
Respublikos,
kaip
demokratinės
valstybės,
įvaizdį.
Šių
organizacijų
ir
žiniasklaidos
atstovai
reguliariai skleidžia klaidingą informaciją apie
dešiniojo
ekstremizmo
populiarėjimą
visuomenėje, o valdžios pareigūnus kaltina
tokios ideologijos palaikymu. Tokie veiksmai
16
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
yra prieš Baltijos valstybes nukreiptų
informacinių ir ideologinių kampanijų dalis.
2012 m. Lietuvos kraštutinių politinių
ideologijų šalininkai, siekdami populiarinti
savo idėjas, itin dažnai akcentavo sunkią
valstybės ūkio padėtį. Dėl to buvo kaltinama
politinė santvarka, ekonomikos modelis ir
vykdoma socialinė politika. Kai kuriose kitose
tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis
ar ekstremistų grupuotėmis, todėl užkirsti
kelią jų veiklai yra itin sunku.
Atkreiptinas dėmesys ir į pavienius
asmenis, įmones bei nevyriausybines,
religines organizacijas, galinčias teikti
logistinę, finansinę ir kitokią paramą
teroristinėms grupuotėms. Neatmestina, jog
dalį tokių įmonių ir organizacijų gali steigti ir
jų veiklą koordinuoti radikalias religijų
formas ir jų plėtrą palaikančios valstybės. VSD
stebi
radikalias
religijos
formas
propaguojančias tarptautines organizacijas,
ieškančias galimybių plėsti savo veiklą
Lietuvoje. Šių organizacijų atstovai daug
dėmesio
skiria
Lietuvos
piliečiams
konvertitams, taip pat daro poveikį
nekrikščioniškoms
religinėms
bendruomenėms, stengiamasi įtraukti jų
narius į mokymus trečiosiose šalyse.
Neatmestina tikimybė, kad prisidengiant
kultūrine, religine ar edukacine veikla atrinkti
asmenys gali būti radikalizuojami ir vėliau
nukreipiami vykdyti teroristinius išpuolius
Lietuvoje ar kitose šalyse.
Europos valstybėse tokios propagandos
kampanijos buvo sėkmingos ir padidino
kraštutinių politinių ideologijų populiarumą.
Lietuvoje taip nevyko ir per 2012 m. vykusius
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus
kraštutinių politinių ideologijų šalininkai
nelaimėjo nė vieno mandato.
VSD vertinimu, pastaraisiais metais
Europoje stiprėjo kraštutinių kairiųjų ir
dešiniųjų ideologijų šalininkų priešprieša.
Panašios tendencijos 2012 m. buvo
pastebimos
ir
Lietuvoje,
tačiau
jos
nepasireiškė smurto atvejų augimu. Politiškai
motyvuoto smurto lygis, palyginti su kitomis
Rytų Europos valstybėmis, išliko žemas.
Politinio ekstremizmo šalininkų sukeltų
masinių neramumų Lietuvoje užfiksuota
nebuvo.
Tarptautinio
terorizmo
grėsmė
Lietuvai 2012 m. buvo ir išlieka maža,
netiesioginė. Tačiau egzistuoja „vienišo vilko“
taktiką pasirinkusių asmenų keliamas
pavojus, kai ekstremistinės ideologijos
paveikti asmenys planuoja ir vykdo
teroristinius
išpuolius
savarankiškai.
Dažniausiai tokie asmenys yra nežinomi
teisėsaugai,
jie
nepalaiko
ryšių
su
Nelegali migracija
Pastaraisiais
metais
Lietuvoje
pastebėtas gana aukštas trečiųjų valstybių
piliečių imigracijos į Šengeno erdvę per
Lietuvos teritoriją intensyvumas. Aktyvūs
buvo ir imigraciją organizuojantys ar
17
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
prisidedantys organizuojant Lietuvos piliečiai
bei įmonės. VSD vertinimu, Lietuvos teisės
aktų numatytomis galimybėmis imigruoti bei
minėtų
įstatymų
spragomis
besinaudojantiems subjektams ši veikla tapo
Imigrantų iš
trečiųjų valstybių
diasporos ES valstybėse Lietuvą vertina kaip
vieną palankiausių valstybių legalizuotis.
Piktnaudžiavimo
imigracijos
sistema
galimybės skatina į Lietuvą vykti ir,
naudojantis legaliu buvimo Lietuvoje statusu,
laisvai patekti į kitas ES valstybes. Dažniausiai
užsieniečiai, siekdami gauti leidimus laikinai
gyventi Lietuvoje, kaip teisiniu pagrindu
naudojasi fiktyviai įsteigtomis įmonėmis,
fiktyviomis
santuokomis
su
Lietuvos
piliečiais, įsigyja nekilnojamojo turto mūsų
šalyje.
Neatmestina galimybė, kad nelegalios
imigracijos į Šengeno erdvę kanalais gali
pasinaudoti ir asmenys ar jų grupės, keliantys
grėsmę Lietuvos ir kitų ES šalių nacionaliniam
saugumui.
pelningu verslu. Informacija apie būdus
lengvai imigruoti į Lietuvą ir galimybes iš šios
veiklos uždirbti platinama ne tik internetu,
bet ir imigrantų diasporose ES valstybėse.
18
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
V. Įslaptintos informacijos
apsauga
pretenduojančių gauti leidimą dirbti su
įslaptinta
informacija,
tikrinimą.
VSD
neatlieka krašto apsaugos sistemoje dirbančių
asmenų tikrinimo, nes šio personalo
patikimumą vertina AOTD prie KAM.
Kiekvienu
atveju
asmuo
raštu
patvirtina sutikimą būti tikrinamas. Tikrinimo
ypatumai priklauso nuo to, su kokio slaptumo
informacija dirbs tikrinamasis. Baigęs
patikrinimą, VSD teikia išvadą dėl asmens
patikimumo paslapčių subjektui, ir tik pats
subjektas sprendžia, leisti ar neleisti asmeniui
dirbti su įslaptinta informacija.
VSD įgaliojimai ir veikla įslaptintos
informacijos apsaugos srityje
VSD
vykdoma
žvalgybos
ir
kontržvalgybos veikla padeda Departamentui
vykdyti ir kitą svarbią funkciją – užtikrinti
įslaptintos informacijos apsaugą šalies viduje
ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse
ir
konsulinėse
įstaigose
užsienyje. Valstybės paslapčių apsaugą
Departamentas vykdo:
– atlikdamas asmenų, pretenduojančių
gauti leidimą dirbti su įslaptinta
informacija patikrinimą ir teikdamas
išvadas dėl jų patikimumo;
– atlikdamas juridinių asmenų tikrinimą
dėl patikimumo;
– teikdamas rekomendacijas paslapčių
subjektams,
kaip
geriau
vykdyti
įslaptintos
informacijos
apsaugos
priemones;
– kontroliuodamas,
kaip
valstybės
institucijos
įgyvendina
įslaptintos
informacijos apsaugą;
– skirdamas
savo
darbuotojus
į
diplomatines
atstovybes
užsienio
valstybėse.
5136
2009
4035
4296
2010
2011
5046
2012
Dėl darbo su įslaptinta informacija
patikrintų asmenų skaičius
Pastaruosius metus tikrinamų asmenų
dėl darbo su įslaptinta informacija skaičius
nuolat augo. 2012 m. VSD patikrino 5046
asmenis. 1702 asmenys buvo patikrinti dėl
leidimo dirbti su NATO ir ES paslaptimis.
Personalo saugumas
Gavęs Lietuvos Respublikos paslapčių
subjekto kreipimąsi, Valstybės saugumo
departamentas atlieka asmenų,
19
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
Fizinė įslaptintos informacijos apsauga
atitinka įslaptintos informacijos apsaugos
reikalavimus. Turėdama tokį pažymėjimą
įmonė gali sudaryti įslaptintus sandorius –
sutartis dėl prekių, paslaugų ir darbų
įsigijimo, kai naudojama ar kuriama valstybės
ar tarnybos paslaptis.
2012 m. įsigaliojus naujai Valstybės ir
tarnybos paslapčių įstatymo redakcijai ir
pasikeitus juridinių asmenų, pretenduojančių
gauti įmonės patikimumą patvirtinantį
pažymėjimą, vertinimo tvarkai, juridiniai
asmenys įgijo teisę bet kada kreiptis dėl tokio
vertinimo, o Departamentas tapo pagrindine
šiuos
juridinius
asmenis
tikrinančia
institucija. Dėl šio pakeitimo išaugo juridinių
asmenų, pretenduojančių gauti įmonės
patikimumą
patvirtinantį
pažymėjimą,
kreipimųsi į Departamentą skaičius. 2012 m.
VSD patikrino 53 įmones.
Siekdamas
stiprinti
valstybės
paslapčių apsaugą, VSD teikia konsultacijas
Lietuvos paslapčių subjektams bei įmonėms,
kurios siekia gauti įmonės patikimumą
patvirtinantį
pažymėjimą,
dėl
fizinės
apsaugos reikalavimų vykdymo. Taip pat
atlieka patalpų, kuriose saugoma ar
numatoma saugoti įslaptinta informacija,
įvertinimą. Pastaruoju metu konsultacijų
poreikis auga: 2012 m. VSD atliko 76
paslapčių subjektų fizinės saugos vertinimą ir
pateikė rekomendacijas dėl jos stiprinimo.
Įmonių patikimumo tikrinimas
Departamentas
išduoda
ir
gali
panaikinti įmonės patikimumo pažymėjimą –
dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad įmonė
Įslaptintos informacijos apsaugos užduotys
Eil. Nr.
1.
2.
3.
4.
PRIEMONĖS
Patikrinta asmenų dėl darbo su įslaptinta
informacija
Patikrinta įmonių dėl įslaptintų sandorių
sudarymo
Patikrinta asmenų dėl leidimo dirbti su
NATO ir ES paslaptimis
Patikrinta paslapčių subjektų dėl įslaptintos
informacijos apsaugos reikalavimų vykdymo
20
2009 m.
2010 m.
2011 m.
2012 m.
5136
4035
4296
5046
27
22
38
53
1905
1222
1709
1702
21
10
70
76
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
VI. Išvadų ir konsultacijų teikimas valstybės institucijoms
VSD surinktos žvalgybos informacijos
pagrindu teikia išvadas ir konsultacijas
kitoms valstybės institucijoms įvairiais su
valstybės
saugumu susijusiais klausimais. Palyginti su
2011 m., pateiktų išvadų ir konsultacijų
skaičius 2012 m. padidėjo beveik 7
procentais.
2012 m. VSD pateiktos išvados ir konsultacijos
Institucija, kuriai VSD teikia
išvadas ar konsultacijas
Pilietybės reikalų komisijai
(Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymas)
Policijos komisariatų
migracijos skyriams,
poskyriams (Lietuvos
Respublikos pilietybės
įstatymas)
Migracijos departamentui
(Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymas)
Migracijos departamentui
(Lietuvos Respublikos
įstatymas dėl užsieniečių
teisinės padėties)
Valstybinei lošimų
priežiūros komisijai
(Lietuvos Respublikos
azartinių lošimų įstatymas)
Išvada ar konsultacija
Dėl informacijos, kad asmuo, kuriam
planuojama suteikti pilietybę, rengėsi,
kėsinosi ar padarė tarptautinius
nusikaltimus – agresiją, genocidą,
nusikaltimus žmoniškumui, karo
nusikaltimus ar nusikalstamas veikas
prieš Lietuvos Respubliką
Dėl informacijos, kad asmuo, kuriam
planuojama suteikti pilietybę, rengėsi,
kėsinosi ar padarė tarptautinius
nusikaltimus – agresiją, genocidą,
nusikaltimus žmoniškumui, karo
nusikaltimus ar nusikalstamas veikas
prieš Lietuvos Respubliką
Dėl informacijos, kad asmuo, kuriam
planuojama suteikti pilietybę, rengėsi,
kėsinosi ar padarė tarptautinius
nusikaltimus – agresiją, genocidą,
nusikaltimus žmoniškumui, karo
nusikaltimus ar nusikalstamas veikas
prieš Lietuvos Respubliką
Dėl užsieniečio, kuriam planuojama
išduoti leidimą gyventi Lietuvoje ar jį
pratęsti, suteikti papildomą apsaugą ar
prieglobstį, keliamos grėsmės valstybės
saugumui
Dėl užsieniečio, kurį planuojama įleisti į
Lietuvos Respubliką ar išduoti vizą,
pateiktų duomenų atitikimo tikrovei ir jo
galimybės, atvykus į Lietuvos Respubliką,
užsiimti neteisėta veikla
Dėl bendrovės, kuri siekia organizuoti
azartinius lošimus, akcijų savininkų,
stebėtojų tarybos, valdybos narių,
administracijos vadovo, jo pavaduotojo,
vyr. finansininko teistumo
21
Pateikta
išvadų ir
konsultacijų*
Neigiamos
išvados
42
0
223
0
1067
0
5699
27
48268
255
29
0
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
Branduolinės energetikos
objektų vadovui (Lietuvos
Respublikos branduolinės
energijos įstatymas)
Valstybės tarnybos
institucijoms (Lietuvos
Respublikos valstybės
tarnybos įstatymas)
Teisingumo ministerijai
(Lietuvos Respublikos
politinių partijų
įstatymas)
Civilinės aviacijos
administracijai (Lietuvos
Respublikos aviacijos
įstatymas)
Turto fondui (Lietuvos
Respublikos valstybės ir
savivaldybių turto
privatizavimo įstatymas)
Lietuvos valstybės
apdovanojimų tarybai
(Lietuvos Respublikos
valstybės apdovanojimų
įstatymas)
Operatyvinės veiklos
subjektams (Susitarimas
dėl operatyvinės veiklos
subjektų
bendradarbiavimo ir
operatyvinės veiklos
koordinavimo)
Policijos departamentui
(Lietuvos Respublikos
asmens ir turto saugos
įstatymas)
STT (Lietuvos Respublikos
korupcijos prevencijos
įstatymas)
Ūkio ministerijai
(Lietuvos Respublikos
strateginių prekių
kontrolės įstatymas)
Dėl asmenų, kurie pretenduoja dirbti
branduolinės energetikos objekte,
patikimumo
594
6
303
1
408
0
0
0
Dėl civilinės aviacijos saugumą
užtikrinančių tarnybų darbuotojų
patikimumo
1
0
Dėl potencialių pirkėjų sąsajų su
terorizmo finansavimu ar su užsienio
valstybių specialiųjų tarnybų veikla
2
0
Dėl apdovanojimui teikiamų kandidatų
44
4
Dėl asmenų buvimo operatyvinėje
įskaitoje
653
0
114
1
934
9
40
0
Dėl asmenų, priimamų į valstybės
tarnautojo pareigas, narystės įstatymais
uždraustose organizacijose
Dėl asmenų, siunčiamų mokytis į Lietuvos
policijos mokyklą, Pasieniečių mokyklą ir
Romerio universitetą, ar nėra įstatymais
uždraustos organizacijos nariai
Dėl steigiamų politinių partijų buvimo
kitos valstybės politine partija, politine
organizacija ar jų padaliniu, dėl steigimo
ir programinių dokumentų turinio
atitikimo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai
Dėl saugos tarnybų, siekiančių
ginkluotos asmens ir turto saugos
licencijos, vadovų ir kontroliuojančių
asmenų buvimo operatyvinėje įskaitoje
Dėl asmenų, siekiančių eiti arba
einančių pareigas valstybės ar
savivaldybės įstaigoje
Dėl aplinkybių, kurioms esant valstybės
saugumo interesais licencija, sertifikatas
ar patikimumo deklaracija gali būti
neišduota
22
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
Radiacinės saugos
tarnybai (Lietuvos
Respublikos radiacinės
saugos įstatymas)
Muitinės departamentas prie
FM
Užsienio reikalų
ministerijai (konsulų
skyrimas)
Užsienio reikalų
ministerijai (užsienio
piliečių apdovanojimai)
VATESI (Lietuvos
Respublikos branduolinės
energijos įstatymas)
Vadovybės apsaugos
departamentui prie VRM
Dėl asmens tinkamumo dirbti išvados
pateikimas
2
0
Dėl asmenų, siekiančių eiti arba
einančių pareigas, patikrinimas
371
3
Skiriamų konsulų kandidatūrų derinimas
19
0
Dėl apdovanojimui teikiamų kandidatų
13
0
Kandidatūrų derinimas
31
0
Dėl asmenų, siekiančių eiti pareigas
valstybinėse įstaigose
80
0
23
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
VII. VSD veiklą reglamentuojančių teisės aktų sąvadas
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija.
2. Lietuvos Respublikos nacionalinio
saugumo pagrindų įstatymas.
3. Lietuvos Respublikos nacionalinio
saugumo strategija.
4. Lietuvos
Respublikos
žvalgybos
įstatymas (2012 m. spalio 17 d.
redakcija galioja nuo 2013 m. sausio 1
dienos).
5. Lietuvos Respublikos valstybės ir
tarnybos paslapčių įstatymas.
6. Lietuvos Respublikos kriminalinės
žvalgybos įstatymas (galioja nuo 2013
m. sausio 1 dienos).
7. Lietuvos
Respublikos
poligrafo
naudojimo įstatymas.
8. Lietuvos
Respublikos
strateginę
reikšmę nacionaliniam saugumui
turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų
nacionaliniam saugumui užtikrinti
svarbių įmonių įstatymas.
9. Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymas.
10. Lietuvos Respublikos viešųjų ir
privačiųjų interesų derinimo valstybės
tarnyboje įstatymas.
Iki 2012 m. gruodžio 31 d. galioję įstatymai:
1. Lietuvos
Respublikos
valstybės
saugumo departamento įstatymas.
2. Lietuvos
Respublikos
valstybės
saugumo
departamento
statuto
patvirtinimo įstatymas.
3. Lietuvos Respublikos operatyvinės
veiklos įstatymas.
Departamentas
savo
darbe
vadovaujasi ir kitais nacionalinį saugumą
užtikrinančių
institucijų
veiklą
reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos
įstatymais, tarptautinėmis sutartimis bei
susitarimais, poįstatyminiais ir Valstybės
saugumo departamento vidaus teisės aktais.
24
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
2012 m. veiklos ataskaita visuomenei
VIII. VSD apdovanojimai
Veritas“. Tarp kryžiaus spindulių simetriškai
išdėstytos stilizuotos lauro lapų juostelės su
iš ženklo centro išeinančiomis alebardos
viršūnėmis.
Už nuopelnus tarnyboje
Valstybės saugumo departamento
žinybiniu
pasižymėjimo
ženklu
„Už
nuopelnus tarnyboje“ gali būti apdovanojami
VSD pareigūnai bei kiti valstybės tarnautojai.
Apdovanojimas gali būti teikiamas Lietuvos
valstybės
atkūrimo
dienos,
Lietuvos
Respublikos
valstybės
saugumo
departamento įsteigimo, Valstybės dienos –
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo
departamento pareigūnų profesinės šventės
progomis bei tam tikrais atvejais, kai būna
išaiškinti sunkūs, visuomenėje didelį atgarsį
turėję nusikaltimai. Ženklo centre –
heraldinio skydo fone pavaizduotas grifas,
laikantis vėliavą su užrašu „Patria et Veritas“.
Skydą simetriškai juosia laurų šakos, už
skydo keturiuose kampuose įstrižai išsikiša
alebardos.
Už nuopelnus žvalgybai
Valstybės saugumo departamento
žinybinis
pasižymėjimo
ženklas
„Už
nuopelnus žvalgybai“ skiriamas už nuopelnus
pavyzdingai
tarnaujantiems
žvalgybos
pareigūnams, esamiems bei buvusiems VSD
vadovams,
kitų Lietuvos Respublikos
žvalgybos institucijų pareigūnams bei už
nuopelnus ir didelį indėlį plėtojant tarptautinį
bendradarbiavimą žvalgybos srityje užsienio
specialiųjų tarnybų atstovams. Dvigubas
ažūrinis kryžius apjuostas stilizuotu lauru
vainiku, ant kryžiaus uždėta sidabrinė
žvaigždė „Vėjų rožė“. Žvaigždės centre – VSD
herbas.
VSD žinybinis pasižymėjimo ženklas „Už
nuopelnus tarnyboje“
Nuopelnų kryžius
Valstybės saugumo departamento
žinybinis pasižymėjimo ženklas „Nuopelnų
kryžius“ skiriamas už nuopelnus pavyzdingai
tarnaujantiems VSD pareigūnams bei už
nuopelnus ir pagalbą Departamentui, ryšių su
Departamentu plėtojimą Lietuvos ir užsienio
piliečiams. Kryžiaus centre pavaizduotas
grifas, laikantis vėliavą su užrašu „Patria et
25
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
veiklos apžvalga
1-ojo laipsnio VSD
žinybinis pasižymėjimo
ženklas „Nuopelnų kryžius“
2-ojo laipsnio VSD žinybinis
pasižymėjimo ženklas
„Nuopelnų kryžius“
3-ojo laipsnio VSD
žinybinis pasižymėjimo
ženklas „Nuopelnų kryžius
VSD žinybinis pasižymėjimo ženklas „Už
nuopelnus žvalgybai“
26
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
veiklos apžvalga
IX. Kreipimasis į visuomenę
patarimo ir pagalbos kreiptis į VSD, o esant
užsienyje
–
į
Lietuvos
Respublikos
diplomatines atstovybes, jeigu:
1. Užsienio valstybių piliečiai ar kiti
asmenys siekia užmegzti artimus
ryšius, aktyviai domisi Jūsų atliekamu
darbu, Jūsų darbovietės struktūra,
dirbančiais asmenimis, valstybės ar
tarnybos
paslaptį
sudarančia
informacija, siūlo finansinį ar kitokį
atlygį už informacijos teikimą.
2. Užsienio valstybių piliečiai ar kiti
asmenys siekia užmegzti artimus
ryšius, domisi informacija, kuri
nesudaro valstybės ar tarnybos
paslapties, tačiau yra aktuali politiniu,
ekonominiu ar kariniu požiūriu, siūlo
finansinį ar kitokį
atlygį
už
informacijos teikimą.
3. Jums esant užsienio valstybėje darbo
ar asmeniniais reikalais, aktyviai
domimasi Jūsų atliekamu darbu, Jūsų
darbovietės struktūra, dirbančiais
asmenimis, valstybės ar tarnybos
paslaptį
sudarančia
informacija,
siūlomas finansinis ar kitoks atlygis už
informacijos teikimą.
4. Esate šantažuojamas dėl asmeninio
gyvenimo
aplinkybių,
užsienio
valstybėje padarytų teisės pažeidimų
ir Jūsų yra reikalaujama atskleisti
valstybės ar tarnybos paslaptį
sudarančią informaciją.
Siekiant išsiaiškinti ir neutralizuoti
užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo
tarnybų veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos
Respublikos interesus, svarbu ir visuomenės
budrumas, iniciatyva. Todėl sužinoję, Jūsų
manymu, svarbią informaciją apie kilusias ar
galinčias kilti grėsmes valstybės saugumui,
nedelsdami informuokite Valstybės saugumo
departamentą. Tokią informaciją galite
pranešti ir kitoms atsakingoms tarnyboms.
Jeigu dirbate valstybės tarnyboje,
krašto apsaugos sistemoje, nevyriausybinėse
organizacijose,
politinėse
partijose,
žiniasklaidos priemonėse ir (ar) turite leidimą
dirbti su valstybės ar tarnybos paslaptį
sudarančia informacija, galite sulaukti
užsienio valstybių žvalgybos tarnybų, kurių
veikla prieštarauja Lietuvos nacionaliniams
interesams, dėmesio. Tikėtina, kad šių
žvalgybų tarnybų pareigūnus, kurie paprastai
Lietuvos Respublikoje reziduoja kaip užsienio
valstybių
diplomatinių
atstovybių
darbuotojai, ar be diplomatinės priedangos
veikiančius asmenis gali dominti Jūsų
disponuojama
politinio,
karinio
ar
ekonominio pobūdžio informacija. Žvalgybos
tarnybas domina Lietuvos užsienio ir vidaus
politikos
aspektai,
valstybės
pozicija
aktualiais
tarptautiniais
klausimais,
informacija apie įgyvendinamus energetikos
projektus, karinius šalies pajėgumus ir kita
informacija, kurios atskleidimas būtų žalingas
Lietuvos
Respublikos
nacionaliniam
saugumui ir interesams.
Siekiant apsaugoti Jums žinomą
informaciją, kurios atskleidimas pakenktų
Lietuvos
Respublikai,
rekomenduojame
VSD garantuoja Jūsų pateiktų žinių
konfidencialumo išsaugojimą.
27
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
veiklos apžvalga
X. Iš Valstybės saugumo departamento pareigūno Juozo
Jankausko prisiminimų
Girininko sūnus sako, kad viršininkas turbūt
žino, ką daro. Sako, padaryk repeticiją. Nueik
šiąnakt su vietove susipažint, planą
susistatyk, kad tau pro šoną nepraeitų. Buvo
pasakyta, kad vokietis ateis Smetonos alėja
(dabartinė Liepų gatvė). Buvo ruduo. Einu,
žiūriu balos talkšo, grindinys siauras,
akmenim grįstas. Vaikščiojau vienoje vietoje,
kitoje vietoje ir sugalvojau: čia topolis, čia
bala, talkšo vanduo. Tai man reikia taip
susitikti, kad vienas pro kitą beveik
negalėtume prasilenkti. Apskaičiuot žingsnius
ir visa kita. Nelabai geros mintys buvo.
Galvojau, paskutinis „numeris“. Mano planas
buvo toks: atsisegiojau paltą, skrybėlę palikau
namuose, plaukus suvėliau. Tik nelabai gerai
mokėjau girtas vaikščioti. Ir taip, ir taip.
Atsimenu kažkokia mergina ėjo ir sako:
blogas pijokas. Žodžiu, pasiruošiau. Jis ateina
ir ranką palto kišenėj laiko, o aš gal prieš 50
ar 100 metrų pradėjau vaidint girtą. Buvo
mano apskaičiuota, kad eidami pro topolį
turėtume susidurti. Pistoletą išsitraukiau
šitaip, kad nesimatytų. Prasilenkiant capt už
rankos ir bedžiau pistoletu („Valteriuką“
turėjau) tarpupetin: „Nė iš vietos, klauptis.“ Ir
atsiklaupė. Liepiau gult ir ant galvos rankas
uždėt. Atsigulė, nosį įbedė. Antrankius
uždėjau ir atsivariau.
Tai kai jį atvedžiau į saugumą, jis
žiūrėjo, žiūrėjo ir vokiškai sako: „Leiskite
paspausti jam ranką.“ Aš vokiškai nemokėjau,
o kai išvertė, sakau: „Nebūkit pasiutę,
neduosiu, sutraiškys man ranką.“ O vokietis,
pasirodo, mokėjo ir lietuviškai. Ištiesė ranką
ir sako: „Gali dirbti.“ Jį saugumas išsivežė į
Kauną ir berods iškeitė į lietuvių agentą.
Mūsiškiai ten irgi papuldavo. Sumainydavo ir
gatava. Karaliaučiaus zonoj būdavo mūsų
informatoriai, kurie sekdavo. Užsienyje mūsų
buvo tikra žvalgyba. Buvo mūsų užverbuotų ir
įstaigose, ir kitur.
Juozas Jankauskas (1914–2009) VSD
tarnavo paskutiniais tarpukario Lietuvos
Respublikos metais. Dirbo VSD Ypatingajame
skyriuje, kurio pareigūnai rūpinosi valstybės
vadovų apsauga ir vykdė asmenų, įtariamų
ryšiais
su
nelegaliai
veikiančiomis
organizacijomis, sekimą ir sulaikymą. 1936 m.
J. Jankauskas buvo pasiųstas dirbti į
pronacistinių nuotaikų apimtą Klaipėdos
kraštą. Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime. Po
karo sovietų buvo nuteistas mirties bausme.
Pakeitus nuosprendį J. Jankauskas kalėjo
lageryje Kazachstane, į Lietuvą grįžo 1957
metais. Paskelbus Nepriklausomybę padėjo
kurti Lietuvos kariuomenę. Atsiminimai
užrašyti 2008 metais.
Mūsų
užduotis
buvo
likviduot
ateinančius agentus. Sučiupdavome ir
priduodavome. [...] Iš pradžių buvau Kaune, o
paskui pasiuntė į Klaipėdą. Klaipėdos krašte
teko būti iki Hitlerio ultimatumo. Į Klaipėdą
mes buvome nusiųsti trise. Vienas, berods
vardu
Henrikas, buvo Marijampolės
mėsininko vokiečio sūnus. Henrikas mokėjo
vokiškai, bet baigė lietuvišką mokyklą.
Nežiūrint vokiškos kilmės, iki kaulų buvo
patriotas. Nei tikros, nei netikros jo pavardės
neatsimenu. Dar buvo girininko sūnus.
Aukštas, stambus vyras, aš – jam iki peties.
Bet vardo neatsimenu.
[...] Į Klaipėdą atvykau kartu su
girininko sūnumi. Atvažiuojam pas Klaipėdos
saugumo viršininką, paduodam voką. [...] „Va,
– sako, – užduotis, prašau susipažinti –
nuotrauka, aprašymas.“ Tai buvo vokietis
žvalgybininkas, mokslininkas, sportininkas,
ūgio arti dviejų metrų, stambaus sudėjimo,
apie 30 metų. Jis turįs ateiti naktį, viršininkas
įsako man jį sulaikyti. Sakau: „Ką jūs,
pasiutot? Man – atletą, sportininką,
visapusiškai paruoštą.“ Pyktis mane paėmė.
28
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
veiklos apžvalga
XI. Terminų žodynėlis
Ekstremizmas – teorinė ar praktinė
veikla kraštutinėmis priemonėmis kovojant
prieš valstybės demokratijos principus,
institucijas ir žmogaus teises iš rasistinių,
ksenofobinių, anarchistinių, nacionalistinių ar
autoritarinių paskatų.
Operatyvinė veikla – teisėsaugos ir
žvalgybos institucijų vieša ir slapta
žvalgybinio pobūdžio veikla, iki 2012 m.
gruodžio 31 d. vykdyta Lietuvos Respublikos
operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta
tvarka. Nuo 2013 m. sausio 1 d. žvalgybos
institucijos
vykdo
žvalgybos
veiklą,
teisėsaugos
institucijos
–
kriminalinę
žvalgybą.
Grėsmė – didelę žalą Lietuvos
Respublikos
nacionalinio
saugumo
interesams darantys bet kurių vidaus ar
išorės veikėjų arba tarpusavyje suderinti
veiksmai ar priešiški ketinimai, kai turima
pakankamai pajėgumų šiems ketinimams
įgyvendinti.
Paslapčių subjektai – valstybės ir
savivaldybių institucijos, kurių veikla susijusi
su informacijos įslaptinimu, išslaptinimu,
įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar)
apsauga.
Įslaptinta informacija – paslapčių
subjekto pripažinta valstybės ar tarnybos
paslaptimi informacija apie dokumentų,
darbų, gaminių ar kitų objektų buvimą, esmę
ar turinį, taip pat tokia paslaptimi pripažinti
patys dokumentai, darbai, gaminiai ar kiti
objektai.
Personalo patikimumas – nustatytos
asmenų, kurie pretenduoja gauti leidimus
dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija
arba asmens patikimumo pažymėjimus,
kandidatūrų
tikrinimo
procedūros,
leidžiančios priimti sprendimą, ar asmeniui
galima patikėti įslaptintą informaciją, taip pat
asmens, kuriam išduotas leidimas dirbti ar
susipažinti su įslaptinta informacija arba
asmens patikimumo pažymėjimas, kontrolė ir
periodiškas instruktavimas apie įslaptintos
informacijos apsaugos reikalavimus ir
įstatymų nustatytą atsakomybę už tokių
reikalavimų pažeidimą.
Teroro aktas – prieš asmenis ar
objektus nukreiptas smurtinis veiksmas iš
politinių ar ideologinių paskatų, norint
pasiekti savo tikslų įbauginimu.
Kontržvalgyba – įgaliotų žvalgybos
institucijų veikla, apimanti informacijos apie
vidaus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes
Lietuvos
Respublikos
nacionaliniam
saugumui ir valstybės interesams rinkimą,
apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos
pateikimą
nacionalinį
saugumą
užtikrinančioms institucijoms, taip pat veikla,
kuria siekiama šiuos rizikos veiksnius,
pavojus ir grėsmes šalinti.
Kriminalinė žvalgyba – teisėsaugos
institucijų
veikla
kovojant
su
nusikalstamumu, vykdoma pagal Lietuvos
Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą.
VSD turi teisę atlikti kriminalinės žvalgybos
tyrimus gavęs duomenų apie įstatyme
nurodytus nusikaltimus Lietuvos valstybės
nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir
konstitucinei santvarkai bei valdymo tvarkai.
Žvalgyba
–
įgaliotų
žvalgybos
institucijų veikla, apimanti informacijos apie
išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes
Lietuvos
Respublikos
nacionaliniam
saugumui ir valstybės interesams rinkimą,
apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos
pateikimą
nacionalinį
saugumą
užtikrinančioms institucijoms.
29
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
veiklos apžvalga
Žvalgybos informacija – duomenys,
gauti vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą.
Duomenys, gauti atliekant kriminalinės
žvalgybos
tyrimus,
nėra
žvalgybos
informacija.
Žvalgybos pareigūnas – asmuo, pagal
žvalgybos pareigūno tarnybos ar profesinės
karo tarnybos sutartį tarnaujantis žvalgybos
institucijoje ir vykdantis žvalgybą ar
kontržvalgybą ir (ar) kuriam taikomos
specialiosios priėmimo į tarnybą, tarnybos
atlikimo sąlygos, veiklos apribojimai ir
draudimai, taip pat privataus gyvenimo
suvaržymai.
Žvalgybos
pareigūnas
prilyginamas
statutiniam
valstybės
tarnautojui.
Žvalgybos institucija – Lietuvos
Respublikos valstybės institucija, kuriai
Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo
nustatyta tvarka pavesta vykdyti žvalgybą ir
kontržvalgybą. Lietuvoje yra dvi žvalgybos
institucijos
–
Valstybės
saugumo
departamentas ir Antrasis operatyvinių
tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos
ministerijos.
Žvalgybos užduotis – rašytinis
dokumentas, kuriame nustatomi pavedimai
gauti ir pateikti žvalgybos informaciją
įgaliotiems ją žinoti asmenims ir kuriuo
vadovaujantis
vykdoma
žvalgyba
ir
kontržvalgyba.
Žvalgybos ir saugumo tarnyba –
užsienio valstybių institucijos, atliekančios
įvairias
žvalgybos,
kontržvalgybos
ir
nacionalinio saugumo užtikrinimo funkcijas.
30
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
veiklos apžvalga
Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo ištrauka
(2012-11-08, Valstybės žinios, 2012, Nr.: 129-6463)
31

Similar documents