docPaveiksliški Tumino laiškai žiūrovams
download 
Report Transcription
Paveiksliški Tumino laiškai žiūrovams
Vilniaus kultûros savaitraðtis „7 meno dienos“ | www.7md.lt 2013 m. lapkrièio 22 d., penktadienis D a i l ë | M u z i k a 7md | T e a t r a s | K i n a s Nr. 43 (1057) | Kaina 2,50 Lt | F o t o g r a f i j a Mieli skaitytojai, Visuose „Lietuvos paðto“ skyriuose vyksta laikraðèiø ir þurnalø prenumerata 2014 metams. Nepraleiskite progos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“, kurios paèios ateis á Jûsø namus. Savaitraðèio kaina kioskuose – 2,50 Lt, o prenumeratoriams – 2 Lt. Prenumeratos kaina 1 mën. – 8 Lt, 3 mën. – 24 Lt, 6 mën. – 48, metams – 80 Lt. „Kino“ þurnalo 1 numerio prenumeratos kaina – 6 Lt, pusmeèiui – 12 Lt, metams – 24 Lt. Prenumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà. 2 Pokalbis su profesoriumi Julianu Martinu 4 Vilniaus fortepijono muzikos festivalis Scena ið spektaklio „Eugenijus Oneginas“ D. MATVEJEVO Paveiksliðki Tumino laiðkai þiûrovams NUOTR. Jevgenijaus Vachtangovo teatro gastrolës Vilniuje 6 Paroda „Vaizdø archyvas. Sàsiuvinis Nr. 1“ 8 Ið „Scanoramos“ dienoraðèio 7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057) Daiva Ðabasevièienë Lapkrièio 13–15 d. Lietuvos publika turëjo galimybæ susipaþinti su dviem naujausiais reþisieriaus Rimo Tumino spektakliais, pastatytais jo vadovaujamame Maskvos Jevgenijaus Vachtangovo teatre – Aleksandro Puðkino eiliuoto romano „Eugenijus Oneginas“ inscenizacija ir ðiuolaikinio prancûzø dramaturgo ir aktoriaus Gêraldo Sibleyras drama „Vëjas tuopose“. Vilniaus maþojo teatro pastangomis, jo direktorës Gretos Cholinos iniciatyva á Lietuvà atvyko didþiulis teatro kolektyvas – 65 þmonës. Bilietai á spektaklius buvo iðpirkti jau vasaros pabaigoje, bet abu spektaklius tiesiogiai transliavo „LRT Kultûros“ kanalas. Aleksandro Puðkino „Eugenijus Oneginas“, pasaulinës literatûros ðedevras, lietuviø kalba paskutiná kartà iðleistas 1955 metais (ið rusø kalbos vertë Antanas Venclova). Nors rusiðkai nebeskaitantis jaunimas nesusipaþinæs su vienu brandþiausiø Puðkino kûriniø, dauguma ðios vieðnagës þiûrovø Puðkinà ne tik þino, bet ir atmintinai deklamuoja atskirus posmus. Puðkinà, vis labiau praeitin skandinamà „harmonijos stebukladará“, lietuviø publikai pristatë jo „kraujo grupës“ menininkas, teatro romantikas Rimas Tuminas. Tarytum tæsdamas didþiàsias romantizmo tradicijas, jis nuo pat pirmøjø spektaklio akimirkø prabilo apie þmogaus orumà, garbæ ir dvasios laisvæ. Ðiuo kûriniu Tuminas nusilenkë ne tik teatro pasauliui, dar kartà primindamas klasikiniø kûriniø svarbà dramos teatre, bet ir teatro kalba iðsakë begaliná sielvartà dël mirðtanèios kultûros. Reþisierius jungia lietuviðkà tapatybæ su rusiðkomis realijomis ir savo sielà „iðgano“ kûryba. Tam ypaè tiko „Eugenijus Oneginas“. Ðio kûrinio veikëjai paimti ið realaus gyvenimo, bet supoetinti, sutaurinti, idealizuoti – nevengiant ir ðmaikðtaus, ironiðko þvilgsnio. Tragiðki spektaklio motyvai persipynë su ðmaikðèiomis buitinëmis scenomis, o ið paþiûros pakylëta jo stilistika netapo svetima. Neiðkreipdamas pasakojimo struktûros, Tuminas iðryðkino pagrindines veikëjø linijas sudvigubindamas Eugenijaus Onegino ir Vladimiro Lenskio personaþus. Taip jis akcentuoja ne amþiø, o skirtingus poþiûrius, taip jam lengviau atskleisti romantizmo ironijos groþá ar iðvengti iðbaigtø herojø charakteristikø. Tatjana, atsidûrusi tarp keturiø partneriø, o tiksliau, ðalia vieno mylimojo (anot Puðkino amþininkø, o vëliau ir Maironio, Lenskis – tai Puðkinas jaunystëje, o Oneginas – brandaus amþiaus), tampa kone pagrindiniu spektaklio dramaturgijos elementu; ypaè kai jos vaidmená atlieka aktorë Olga Lerman. Eugenija Kregþdë, vaidinusi antraNUKELTA Á 3 PSL. 1 psl. M u z i k a Muzikos kalba pranoksta ðnekamàjà Juilliardo profesoriø Julianà Martinà kalbina Gabrielius Alekna Ðiais metais Vytauto Didþiojo universitetas paþymi savo atkûrimo dvideðimtpenkmetá. Jubiliejaus proga universitetas organizuoja daug paèiø ávairiausiø akademiniø ir kultûriniø renginiø. Vienu ryðkesniø metø akcentø taps ir lapkrièio 27 – gruodþio 2 d. Vytauto Didþiojo universiteto Muzikos akademijos rengiamas fortepijono meno simpoziumas „Pianistas XXI amþiuje. Naujø iððûkiø ir sprendimø laikas“. Simpoziumo programoje, greta gausios koncertø, seminarø, praktikumø dienotvarkës, vyks ir studijø savaitë su Juilliardo profesoriumi Julianu Martinu (JAV), á kurià atvyksta jaunøjø pianistø ið Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos aukðtøjø muzikos mokyklø. Vienas labiausiai visame pasaulyje paklausiø fortepijono pedagogø, kurio meistriðkumo kursø geografija nusitæsia nuo Pietø Korëjos ir Taivano iki Ispanijos, Anglijos ir Ðveicarijos, taip pat Venesuelos, Kolumbijos ir Urugvajaus, Julianas Martinas yra konkursø þiuri Kanadoje, JAV, Rusijoje, Ispanijoje ir kitose ðalyse nuolatinis narys. Ruoðdamasis savo pirmajai kelionei á Lietuvà, iðkilusis pedagogas pasidalino mintimis apie Juilliardo mokyklà ir ðiandienæ pianistinës mokyklos bûklæ pasaulyje. Su prof. Julianu Martinu Niujorke bendravo VDU MA docentas Gabrielius Alekna. Jau keturiolika metø dëstote neprilygstama reputacija garsëjanèioje Juilliardo mokykloje. Kuo ji iðskirtinë? Ko ið Juilliardo galëtø pasimokyti kitos mokyklos? Nors dþiaugiuosi ir didþiuojuosi bûdamas Juilliardo mokyklos dalimi, myliu savo studentus, stulbinantis ðios mokyklos pripaþinimas mane nuolat stebina ir atrodo nerealus. Manau, kad èia, kaip ir broliø Rubinðteinø ákurtose prestiþinëse Maskvos ir Sankt Peterburgo konservatorijose, daug lemia ypatinga ir daug þadanti pradþia. Juilliardo mokyklà 1928 metais ákûrë tokie ðviesuliai kaip Josefas ir Rosina Lhevinne’ai bei grupë to meto iðkiliø scenos grandø. Nuo to laiko praëjus 85 metams mûsø studentai vis dar garsëja nepaprastai aukðtu lygiu. Per mano keturiolikos metø darbo praktikà daug studentø tiesiog negalëjo áveikti atrankos barjero, nors að mielai bûèiau juos mokæs. Vis dëlto esu dëkingas, kad turiu galimybæ dirbti su puikiais studentais ir jauèiuosi privilegijuotas galëdamas tai daryti Juilliarde. Pagarba, kuri tvyro tarp mokyklos bendruomenës nariø, paverèia ðià vietà dar kûrybiðkesne. Ilgà laikà dirbdamas geriausiose JAV mokyklose sukaupëte didelæ patirtá. Kokius pasikeitimus pastebite mokydamas studentus, kas yra kitaip nei prieð dvideðimt ar daugiau metø? Labai greitai keièiasi studijuojan2 psl. Julian Martin gali praleisti daugybæ valandø dirbdami nuobodø pasikartojantá darbà, blogai jaustis sunkios darbo dienos pabaigoje, bet po gero nakties poilsio ir vël puikiai darbuojasi. Vyresnius, kai perfekcionizmo ir kontrolës poreikis sustiprëja, toks atkaklus darbas gali suþaloti. Jauniesiems pianistams reikia iðaiðkinti, kad yra didelis skirtumas tarp psichiniø, emociniø ir klausos pastangø, kuriø labai reikia geram pasirodymui, ir besaikio, nesubalansuoto fizinio persistengimo. Prieðingu atveju jø rimti ketinimai gali suþlugti. Be abejo, klausà lavinti vis dëlto svarbiau nei rankas! P. S C H A A F NUOTR. èiø pianistø demografija. Aðtuntajame deðimtmetyje muzikinëje Niujorko scenoje vyko tikra kova tarp japonø ir izraelieèiø, tarp kuriø retkarèiais ásiterpdavo Europos ir Amerikos atstovai. Devintajame atsirito „korëjieèiø banga“, taèiau ði tendencija nuslûgo dël ekonominës situacijos ir muzikos mokytojø pertekliaus jø gimtoje ðalyje. Pastaruosius deðimt metø vyrauja kinai. Þinoma, negalime neávertinti þiniasklaidos, interneto ir socialiniø tinklø átakos. Studentas, rengdamas programà, „You Tube“ gali pasirinkti áraðà nuo Cortot ir Michelangeli iki pianisto ið pietø Karolinos, kuris kà tik atliko „Bergamo siuità“ vidurinës mokyklos reèitalyje. Netgi mano studentai ne visada iðgirsta skirtumà. Tai baugina. Ðioje situacijoje, mano nuomone, vienintelis sprendimas yra reikalauti, kad studentas labai smulkiai apibûdintø tai, kà jis girdi. Neleidþiu jiems tiesiog pareikðti: „Ðis man patiko labiau nei anas.“ Visada reikalauju pagrásti savo mintis ir tikiuosi, kad tai praturtins jø paèiø nuomonæ. Jûs mokydamas daug dëmesio skiriate fiziniam grojimo aspektui ir garso iðgavimo bûdams. Ar nemanote, kad daug mokytojø ðiuos dalykus daþnai praleidþia pro ausis? Manau, kad svarbiausia mokytojo pareiga yra ugdyti mokinio technikà taip, kad jis sveikas galëtø groti ilgus metus. Tai padaryti galima vieninteliu bûdu – skiriant daug dëmesio fiziniam, fiziologiniam grojimo aspektui. Þinoma, pagrindinis mokytojo uþdavinys – perteikti vizijà: frazavimo galimybes, stiliaus niuansus, kompozitoriaus sumanymus bei braiþà. Kartais tai gali bûti pavojinga, nes stropus ir ambicingas mokinys daþnai piktnaudþiauja savo rankomis. Uolus ir verþlus studentas mielai gers burokëliø sultis ir ðokinës nuo stogo, jei tik jo gerbiamas dëstytojas pasakys, kad tai padës jam geriau groti. Muzikos jëga yra tokia didelë, jog lengvai gali uþgoþti natûralaus muzikavimo komfortà ar suformuoti netinkamus atlikimo ágûdþius. Pianistai iki 18 metø gana retai tokiu bûdu traumuoja rankas. Tai dël augimo hormonø, kurie yra uþplûdæ jø organizmà. Jie Visame pasaulyje gausëja ávairiausiø konkursø. Ar tikrai jie skirti pirmiausia jaunajam atlikëjui? Kiek ðiandien jaunam, tobulëti siekianèiam pianistui yra svarbûs konkursai? Ar jie tiek pat vertingi bûnant 15-os, kaip ir 28-eriø metø? Kaip ir visur, yra uþ ir prieð. Auganèiam pianistui tam tikru momentu pasirengimas konkursui gali bûti puiki priemonë ir paskata. Tinkamai traktuojant, tai gali puikiai pasitarnauti bûsimai atlikëjo karjerai. Deja, yra daug studentø, kurie nuo vaikystës ápratæ konkursus laikyti vieninteliu paþangos barometru ir daþnai uþkreèiami ðiomis klaidingomis paþiûromis dël savo mokytojo ambicijø. Labiausiai nusiviliu, kai studentas renkasi repertuarà pagal artëjanèio konkurso programos reikalavimus. Savo klasëje bandau priversti laikytis taisyklës: pirmiau sukaupk repertuarà, o paskui ieðkok konkurso, kuriam jis tiktø. Daþnai aimanuojama, kad klasikinë muzika tampa vis maþiau reikalinga. Kita vertus, turbût niekada nevyko tiek daug klasikinës muzikos koncertø ir nebuvo tokios gausybës ávairiausiø muzikiniø renginiø bei festivaliø. Kà apie tai manote? Kas suteikia Jûsø studentams entuziazmo þvelgiant á jø muzikines perspektyvas? Aiðku, kad artimiausiais deðimtmeèiais pianistø karjeros nebebus tokios kaip Horowitzo ar Gilelso. Dabar viskas priklauso nuo to, kiek perþiûrø sulaukia tavo internetinis áraðas. Be to, ðiandien jaunasis muzikantas turi ne tik ugdyti savo muzikinius ir techninius gabumus, bet ir galvoti, kaip pasiekti publikà, ir aiðku, kad jo pagrindinë tribûna bus ne koncerto scena, o virtuali erdvë. Mokymas dabar jau vyksta per „Skype“ ir kitomis komunikacijos priemonëmis. Pusiau juokais savo studentams patariu mokytis kinø kalbos, jei jie artimiausioje ateityje norëtø gauti darbo. Turint galvoje, kad fortepijono studentø skaièius Kinijoje virðija Lietuvos gyventojø skaièiø, ið tiesø nebejuokinga. Á Lietuvà atvyksite pirmà kartà. Klausantiems Jûsø koncerto ir stebintiems meistriðkumo pamokas bus ádomu suþinoti apie mokytojus ar kitus veiksnius, labiausiai dariusius átakà Jûsø profesinio gyvenimo pradþiai. Tæsiant mintá, koks, Jûsø manymu, yra svarbiausias dalykas muzikoje, kà siekiate áskiepyti savo studentams? Mano pirmoji mokytoja buvo tikra palaima. Ji buvo ne tik rûpestinga ir reikli, bet davë man neákainojamø patarimø. Ji vis primindavo: „Jei gyvenime rasi, kà norësi veikti, ir mëgsi taip pat kaip muzikà, tai ir daryk.“ Tais gyvenimo momentais, kai profesiniai reikalavimai imdavo kelti didþiulá stresà, visada prisimindavau ðá patarimà. Ilgainiui supratau, kad pats pasirinkau ðià profesijà ir jokia kita man neteiks tokio pasitenkinimo. Beveik 10 metø mano pagrindiniu mokytoju buvo Leonas Fleisheris. Nors jam jau 85-eri, nesu sutikæs tokio gyvybingo þmogaus, kuris mokëtø taip turiningai apibûdinti muzikos prasmæ. Savo vasaras leisdavau Italijoje su Guido Agosti, þymiu Ferruccio Busoni mokiniu. Man atrodo, ðis þmogus turëjo paèià nuostabiausià klausà ir jautrumà garsui, koká kada nors esu paþinæs. Jo poþiûris á garso iðgavimà buvo kardinaliai prieðingas nei L. Fleisherio, bet tikrai nepaprastas. Kita vertus, didþiausià átakà jaunystëje man padarë ne pianistas, o dainininkë. Mokydamasis konservatorijoje dirbau su puikia ðveicarø dainininke Flore Wend. Jos pamokose esu grojæs beveik visà prancûzø ir vokieèiø vokalo repertuarà, taip pat keletà kartø akompanavau jai koncertø turuose. Jos kalba buvo nepriekaiðtinga, o ji pati buvo turbût pati natûraliausia muzikë tarp tø, su kuriais man teko dirbti. Vokalinës literatûros nuo Bacho laikø iki XX a. vidurio studijos man suteikë perspektyvà, kurios nebûèiau ágijæs mokydamasis vien pas fortepijono mokytojà, nors ir patá geriausià. Didelë laimë, kad ankstyvoje jaunystëje teko patirti tokiø nuostabiø muzikø átakà, bet galø gale juk mokomës ið visø ir ið visko, kà matome aplink. Mëgstate ispanø muzikà ir ákûrëte du festivalius Ispanijoje. Papasakokite apie tai. Mano meilë ispanø muzikai labai asmeniðka. Studijos pas Leonà Fleisherá buvo giliai vokiðkos. Aðtuntajame deðimtmetyje per savo pirmàsias koncertines keliones á Pietø Amerikà atradau ispanø ir Pietø Amerikos kompozitorius. Po deðimties metø su Mozartu, Beethovenu ir Schubertu tai buvo nauja ir iðlaisvinanti aistra. Dviejø festivaliø ákûrimas, pirmiausia Chichone (Gijon), ðiauriniame krante, 1999 m. ir Valensijoje 2003 m. buvo grynas atsitiktinumas. Dirbdamas Peabody institute Baltimorëje, turëjau nemaþai ispanø studentø. Du ið jø jau buvo gana geri dirigentai ir troðko kuo daugiau pasirodyti savo gimtinëje. Man pasisekë, nes jie norëjo atlikti ir visà organizaciná darbà. Mano, kaip meno direktoriaus, pareiga buvo sugalvoti programà ir sukviesti þmones. Labai paprasta misija, nes tuo metu gaudavau daugybæ pakvietimø á ávairias nuostabias vietas: Italijos Rivjerà, Ðveicarijos Alpes, Londonà, Prahà, taèiau nerimà këlë vienas klausimas: kiek mano paties mokiniø ten dalyvaus? Studentai mokëdavo uþ mokslà nuo rugsëjo iki geguþës mënesio ir negalëjo bûti në kalbos, kad siûlyèiau jiems pakloti nemaþà sumelæ tam, kad jie nuvyktø á Europà ir gautø dar 3–4 mano pamokas. Tada man kilo idëja, kad studentai galëtø nuvykti á Ispanijà, dalyvauti mano festivalyje, pasidalyti ádomia muzikine ir kultûrine patirtimi, ten pas mane nesimokydami. Pasikvietæs tokius þmones kaip Dominique Weber ið Þenevos, Blanca Uribe ið Kolumbijos, Veda Kaplinsky ir Robertas McDonaldas ið Juilliardo, Margarita Hohenrieder ið Miuncheno, manau, pataikiau á deðimtukà. Kà patartumëte jauniems atlikëjams: mokytis kuo daugiau kûriniø, groti kuo daugiau kamerinës muzikos, koncentruotis á solo repertuarà, ieðkoti ryðiø, klausytis daugiau áraðø, nesiklausyti áraðø, mokytis pas kuo daugiau pedagogø ar skaityti gerà literatûrà, sportuoti? Pirmiausia, nepradëti per anksti „specializuotis“. Solinës karjeros sàvoka, tokia, kokià mes þinome, per amþius nyksta, taèiau muzikos aktualumas ir jëga nemaþëja. Augantis muzikantas turi ugdyti visus savo gebëjimus, jam jø gali prireikti nuolat besikeièianèioje ateityje. Pirmaisiais metais reikëtø susitelkti á komfortà ir laisvumà prie instrumento, skaitymà ið lapo, grojimà ansamblyje (pradedant nuo repertuaro keturioms rankoms) ir improvizacijos. Teisingai ugdomos ðios savybës ateityje atvers kur kas daugiau durø nei siauro repertuaro mokymasis. Tada, kai, pavyzdþiui, grojame Bachà, kamerinës muzikos pojûtis padeda girdëti daugiasluoksniðkai, kas svarbu visoje polifoninëje muzikoje. Taip pat improvizaciniai gebëjimai primintø tos epochos atlikimo manierà. Kad ir kà grotume, nuolatos turi kilti klausimas: „O kas, jeigu kompozitorius ðià vietà bûtø paraðæs kitaip?“ Tai bûtina sàlyga norint gyvai ir nuoðirdþiai atlikti kûriná. Be to, reikia branginti savo kalbos groþá. Negalime apsimesti, kad þinome, ko publika tikisi ið Skriabino Sonatos ar Brahmso Capriccio. Publikos sudominimas vis labiau priklauso nuo atlikëjo gebëjimo þodþiais paaiðkinti, ko klausytojas turëtø laukti. Siedami muzikà su poezija ir sintakse, netgi atkartodami pagrindinës frazës ritmà bet kuria kalba, sudominame ir paruoðiame klausytojà suvokti muzikos kalbà, kuri vis dëlto pranoksta ðnekamàjà. VERTË IR SPAUDAI PARENGË RASA RINKEVIÈIÛTË IR GABRIELIUS ALEKNA 7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057) T e a t r a s Paveiksliðki Tumino laiðkai þiûrovams ATKELTA IÐ 1 PSL. jame „Eugenijaus Onegino“ spektaklyje, atitinka literatûrinæ ðio kûrinio traktuotæ. Kartais net atrodo, kad aktorei bûtø lengviau vaidinti ðá romanà kaip pasakà ar „perðokti“ á pasakëèios þanrà. Puðkinas ðá kûriná su pertraukomis raðë net devynerius metus (1823–1832). Gal dël to „Eugenijus Oneginas“ neturi grieþtos formos. Ir nors Tuminas spektaklá modeliuoja taip pat ið atskirø scenø, jis ðià inscenizacijà apsaugo nuo teatre taip pamëgto klasikos suðiuolaikinimo. Reþisierius iðlaisvina pagrindinæ kûrinio sielà Tatjanà, jos aristokratiðkos manieros, tyras þvilgsnis ir balsas sukuria graþiausias lyrines spektaklio scenas. Greta jos abu Oneginai – Sergejus Makoveckis ir Viktoras Dobronravovas – atrodo it stabai. Gal dël to Tuminas kupiûruoja tekstà (ypaè pradþià), palikdamas Onegino linijà „be Tatjanos“. Pasirinkæs labiau stebëtojo pozicijà, statiðkose pozose „smilkstantis“ Oneginas savo gilø sielvartà iðreiðkia skvarbiu, á tolá nukreiptu þvilgsniu. Tuminas „neðokdina“ Onegino, iðoriðkai nedemonstruoja jo jausmø, nepaisydamas romano dramaturginio naratyvo, reþisierius inspiruoja stebinèio aktoriaus reakcijà. Makoveckio Oneginas laisvai reaguoja á savo prisiminimus, gal dël to retsykiais atrodo, kad jis tampa ne situacijos dalyviu, o jos kûrëju. Nors Makoveckio Oneginà daugiausia regime „ákalintà“ krësle, jo vaidmens krûvis iðlieka didþiausias. Tuminas pateisina Oneginà iki jam susitinkant su Olga Larina. „Grodamas“ jos kûnu it akordeonu, Oneginas atveria savo tikràjà prigimtá. Vladimiras Vdovièenkovas vaidino Atsargos husarà, o tiksliau – patá autoriø. Aktorius impulsyvus, dinamiðkas, puikiai jauèia partnerá, bet kiek forsuojamo balso pliûpsniai kartais uþgoþdavo subtilius teksto niuansus. Akivaizdus reþisieriaus dëmesys aktorei Liudmilai Maksakovai. Ðiame spektaklyje jai patikëti net keli vaidmenys – Ðokiø mokytoja, Auklë ir pati Mirtis. Apdovanota neeiliniu talentu persikûnyti á paèius netikëèiausius personaþus, aktorë dalyvauja daugelyje spektaklio scenø. Spektaklio pradþioje ji vilki juodà baleto mokytojos suknelæ ir stebina nepriekaiðtinga prancûzø kalba, o po kurio laiko, ásisupusi á juodà skarà, pavirsta senute aukle. Vienas graþiausiø spektaklio epizodø – kai Tatjana, pagauta meilës siautulio, suka auklæ kartu su visa metaline lova. Tatjanos sapnà „seka“ Julija Borisova. Tai þvaigþdþiø þvaigþdë – bet ðiame spektaklyje jai pritrûko aistros ir laisvës. Sapnas buvo perpasakotas, o norëjosi, kad já „sapnuotø“ kartu su mieganèia Tatjana. Ypaè su Olgos Lerman, kuri ne ðiaip miegojo, o sukûrë gyvàjá paveikslà – Henry Fuseli „Koðmarà“ (1781). Ðia savo poza aktorë pasakë kur kas daugiau nei kiek mokiniðkai pagy- Jekaterina Kramzona (Klajoklë), Vladimiras Vdovièenkovas (Atsargos husaras), Sergejus Makoveckis (Eugenijus Oneginas) venusios aktorës sakomas tekstas. Ironizuodamas Tuminas trumpam á scenà iðleidþia ir patá Puðkinà. Ne Hanibalo, „Petro Didþiojo negro“ anûkës vaikà, bet tà, kuris iðraiþytas begalëj graviûrø – graþuolá garbaniø. Vasilijaus Simonovo Lenskis, kaip ir priklauso poetinës sielos jaunuoliui, pakylëtai, kiek utriruodamas savo veiksmus iðkvieèia Oneginà á dvikovà. Ji, pakeitusi keliø þmoniø likimus, primena ir skaudþià Puðkino biografijà. O antrasis Olego Makarovo Lenskis visai kitoks, gerokai santûresnis. Reþisierius, nors ir atsiplëðia nuo tiesmukos romano traktuotës, iðsaugo esminius taðkus. Kûrinio neiðardo naujos aplinkybës, áterpti nauji personaþai. Ir gyvas zuikis, ir negyvas lokys, ir ávairûs smulkesni personaþai, sukurti paties Tumino, ne tik atveria papildomø interpretacijø galimybæ, bet labai tiksliai ávaizdina Rusijos paradoksà: groþis „keliauja“ kartu su sielvartu, turtas – su skurdu. Baltos ir juodos spalvos kontrastas primena, kad gyvename mirties akistatoje. Á gyvenimo maskaradà áleidþiamas bekojis þmogus ant ratukø. Pasvirusi karieta paverèiama be gailesèio uþkalamu karstu, kuriame þmonës atveþami á gaudþianèià, „auksiniais kryþiais deganèià“ Maskvà. Ðioje scenoje matome, kaip Tuminas, Adomas Jacovskis ir Faustas Latënas veikia kartu, kokie jie vienodai svarbûs, neatskiriami. Reþisierius ieðko personaþø, jie dvejinasi, trejinasi. Jie lyg iðlipæ ið graviûrø, ir tik muzikos ásupti pradeda judëti, ðokti. Vaizdai, jausmai, prisiminimai, viskas susilieja... Adomo Jacovskio scenovaizdis kûriniui suteikia naujø prasmiø. Lyg rûke skendi didþiulis veidrodis, kuriame atsispindi jau nugyventas gyvenimas, – ir neþinia, ar ðioji, ar anapusinë realybë tikresnë? Kai veidrodis sujuda, jis tampa gyvu kûnu, priartindamas arba nutolindamas, 7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057) ???? rodos, niekam nereikalingà, bet taip jausmingai iðgyventà gyvenimà. Kiek sielø jame telpa? Ne veltui veidrodþio duþimas yra blogas þenklas, tuo átikëjæ ir spektaklio kûrëjai. O gal veidrodis – tiesiog langas, pro kurá esame stebimi? Fausto Latëno muzika ðiame spektaklyje – lyg viso gyvenimo polifonija. Ji labai sodri, jos daug. Reþisierius jos në kiek neslopina, daþnai ji tampa dominante, nulemia atskiras scenas. Dël muzikos statiðkos scenos perauga á visiðkà ðëlsmà, o dinamiðkos sustabdomos. Puèiamieji ar styginiai instrumentai padeda geriau „susikalbëti“ spektaklio personaþams, o ðvarus vokalas ar fortepijono garsai atspindi lyrines meditacijas. Skambant staèiatikiðkam chorui pakrypusi karieta, „vaþiavusi á Maskvà septynias paras“, atrodo kaip kapø koplyèia, apgriuvæs mauzoliejus. Muzikos fone keièiasi scenø prasmës, ir reþisierius nevengia jø aðtrumo. Teatrà Tuminas uþaugina ið atskirø detaliø. Akivaizdu, kad daugelis scenø leidþiasi ávairiai interpretuojamos. Neatsilikdamas nuo Puðkino, neprarasdamas tam tikro lengvabûdiðkumo, Tuminas niekada nenukrypsta á vulgarumà. Orumas ir garbë lydi kiekvienà personaþà. Vardadienio scena tampa spektakliu spektaklyje ir savaip atgaivina minorinæ kûrinio nuotaikà. Reþisierius nesiûlo þiûrovui iðbaigtø prasmiø. Merginø nekaltybës praradimo scena, kai kardu nurëþiamos jø graþios ilgos kasos, ritualizuota. Jø turtas – rudens gërybës stiklainiuose, kurias jos pasiims vaþiuodamos á Maskvà lyg á tremtá. Spektakliui svarbus choreografinis pieðinys. Anþelika Cholina, visa savo kûryba akcentuojanti kûrinio dramaturgijà, svariai prisidëjo prie „Eugenijaus Onegino“ sukûrimo: reþisierius jai patikëjo nemaþai didesniø ir maþesniø spektaklio scenø, lei- D. MATVEJEVO NUOTRAUKOS do „valdyti“ ne tik ðokiø mokytojà ar balerinas, bet ir kitus personaþus, kurie ðokiu ir plastika papildë spektaklio partitûrà. *** Gêraldo Sibleyras „Vëjas tuopose“ pastatytas specialiai trims J. Vachtangovo teatro aktoriams – Vladimirui Simonovui, Vladimirui Vdovièenkovui ir Maksimui Suchanovui. Ðis spektaklis – ne vien repertuarinio teatro prievolë. Pjese „Vëjas tuopose“ Tuminas susidomëjo prieð kelerius metus. Jam rûpëjo naujai atverti puikiø ðio teatro ak- visi jie – pagrásti. Trys fronte suþaloti keistuoliai, gyvenantys Pirmojo pasaulinio karo veteranø prieglaudoje ir neásivaizduojantys gyvenimo vienas be kito, jau seniai „iðëjæ“ á savo iliuzijø pasaulá. Ir dramaturgui, ir reþisieriui svarbu rasti realybæ nuo fantazijos atskirianèià ribà. Tekste gilinamasi á þmogaus sàmonæ ir pasàmonæ, o Tuminui pavyksta atskleisti provokuojamo juoko prigimtá per atpaþinimo reakcijas. Dël to salëje nuolat girdëti juokas, trumpi komentarai. Ið mëlynos juostos-riboþenklio „iðsiplëtusiame“ mëlyname ekrane retsykiais pasirodo nespalvotas Þemës pusrutulis. Þemë pilna keistenybiø, todël nenuostabu, kad kaþkas nori pëstute nukeliauti iki Indokinijos. Seserá sunkiau aplankyti, nes pas jà reikia vaþiuoti maðina, pëstute pereiti visà þemynà daug paprasèiau. Þmonës siekia ðviesos (o gal tik elektros lemputës) kaip tik kas gali. Iliuzijoms ribø nëra. Juk „entuziastai ir miræ iðlieka entuziastais“, o „kuo maþiau laidotuvëse bûna þmoniø, tuo nuoðirdesnis jø gedulas“. Tekste apstu tokiø tiesø, ir aktoriai jomis mëgaujasi. Jiems pavyksta iðlaikyti spektaklio dinamikà, nors antrame veiksme tekstas seklesnis. Tuomet aktoriai pasitelkia pagrindiná savo instrumentarijø – partnerystæ. Kaip pjesës veikëjai, taip ir aktoriai vienas be kito negali. Jie taip stipriai susieti, kad, dramaturgui paliepus, ne tik atsakinëja á draugui atsiøstus laiðkus, bet, reþisieriui pasiûlius, nuolat rodo dëmesá ir begaliná rûpestingumà vienas kitam. Jie tampa maþais vaikais, gyvenanèiais atokioje prieglaudos „Vëjas tuopose“ toriø galimybes. Vilniaus publika, neápratusi prie rusø aktorinës mokyklos ypatumø, ðá spektaklá priëmë dvejopai: vieni leipo ið juoko, kiti nuobodþiavo. Bet reikia pripaþinti, kad akivaizdus „kasinis“ spektaklis, ið paþiûros sukurtas pagal tradicinës dramaturgijos principus, vis dëlto priklauso rimtajam menui – tekstas yra intelektualus, já interpretuoja puikûs aktoriai, o reþisierius visa tai papildo savo teatro samprata. „Vëjas tuopose“ – 2002 m. Vilniaus maþajame teatre pastatyto Samuelio Becketto „Belaukiant Godo“ dvynys. Apstu absurdo elementø ir terasoje. Tai ir yra jø Þemë. Þmogiðkø santykiø vërinys ðá kûriná paverèia gyva komedija. Ir tik dël aktoriø santykio su tariamu þodþiu. Tiksliai sudëlioti akcentai, iðanalizuotos situacijos þiûrovui leidþia suprasti tø keistuoliø siekius. Jie myli gyvenimà, ir nesvarbu, kad tai jø iliuzijø pasaulis. Jie atrodo jauni ir maþiau suþaloti, nei mes, sëdintys salëje. Tuminas merkia aká, sakydamas, kad bûtina nors trumpam pabëgti nuo realybës, kad bûtina tikëti stebuklu. Ir nevengti paèiø netikëèiausiø prisiminimø. 3 psl. M u z i k a Fortepijono muzikos ðvenèiø paralelës Mûzos Rubackytës, Andriaus Þlabio koncertai Aldona Eleonora Radvilaitë Prasidëjo Treèiasis Vilniaus fortepijono muzikos festivalis. Pradþios koncertas lapkrièio 16 d. Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje buvo skirtas Krzysztofo Pendereckio 80-meèiui. Su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam dirigavo sveèias ið Èilës Maximiano Valdesas, solo skambino festivalio sumanytoja ir meno vadovë Mûza Rubackytë. Kas dveji metai vykstanti pianistø ðventë skirta ne tik supaþindinti Lietuvos klausytojus su ryðkiomis ðiø dienø asmenybëmis, skirtingomis pianistinëmis mokyklomis, tø ðaliø muzika, bet ir ypatingoms progoms paþymëti. Ðtai pirmasis 2009 m. festivalis buvo skirtas Lietuvos tûkstantmeèiui ir Fryderyko Chopino 200osioms gimimo metinëms; antrasis – Ferenco Liszto gimimo 200-osioms ir Mikalojaus Konstantino Èiurlionio mirties 100-osioms metinëms. Pasak festivalio meno vadovës profesorës M. Rubackytës, „ðiais ypatingais metais, Lietuvai pirmininkaujant Europos Tarybai, Treèiàjá Vilniaus fortepijono muzikos festivalá skiriame moterims. Festivalio moto – „Mûzø palytëtos“. Cherchez la femme... Kaip ir kasmet, festivalis pagerbia iðkilià asmenybæ. Vos po savaitës nuo festivalio pradþios bene þymiausiam dabarties lenkø kompozitoriui Krzysztofui Pendereckiui sukaks 80 metø. Sveikindami Maestro, festivalá pradedame jo kûriniais ir ypatingu Koncertu „Resurrection“ fortepijonui ir orkestrui. Linkiu nuostabios kelionës!“ Festivalio pradþios koncertà orkestras pradëjo K. Pendereckio „Èakona“ (skirta popieþiui Jonui Pauliui II atminti, ja 2005 m. papildytas „Lenkiðkasis requiem“) ir Roberto Schumanno Simfonija Nr. 4 d-moll, op. 120. Antroje dalyje girdëjome Krzysztofo Pendereckio Mûza Rubackytë ir Maximiano Valdes Koncertà fortepijonui ir orkestrui „Resurrection“ („Prisikëlimas), primenantá 2001 m. rugsëjo 11-osios teroro ávykius. Susidarë áspûdis, kad pagrindinis dëmesys buvo nukreiptas á „Resurrection“ atlikimà, nes „Èakona“ ir R. Schumanno Simfonija nuskambëjo tvarkingai, ðvariai, korektiðkai, bet be ryðkesniø emociniø proverþiø. Orkestras pavyzdingai vykdë prityrusio dirigento norus. Dirigentas Maximiano Valdesas árodë savo meistriðkumà ir puikiai vadovavo sudëtingo iliustratyvaus kûrinio atlikimui. Gimæs Èilës sostinëje Santjage, M. Valdesas yra prityræs operos dirigentas, dirbæs daugelio ðaliø operos teatruose. Nuo 2008 m. jis tapo Puerto Riko simfoninio orkestro meno vadovu ir vyr. dirigentu, trejus metus jis yra Casalso festivalio Puerto Rike meno vadovas. Ádomiai sutapo, kad dienà prieð festivalá, lapkrièio 15-àjà, Vilniaus D. MATVEJEVO kongresø rûmuose vyko Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas pavadinimu „Romantiðkas virtuozas Andrius Þlabys“. Abiejø koncertø programose buvo ir lenkø kompozitoriø kûriniai (Fryderykas Chopinas, Krzysztofas Pendereckis), ir to paties laikotarpio autoriø simfonijos: 15 d. – Franzo Schuberto Simfonija Nr. 9 C-dur, D. 944, „Didþioji“ (dirigavo Robertas Ðervenikas), o 16 d. – Roberto Schumanno Simfonija Nr. 4 d-moll. Pianistai, skambinæ ðiuose „gretimuose“ koncertuose su orkestru – A. Þlabys ir M. Rubackytë – yra ryðkios, puikiai þinomos ir mëgstamos Lietuvoje ir pasaulyje, taèiau visiðkai skirtingos asmenybës. Atitinkamai kontrastingai skambëjo ir pianistø su orkestru atliekami kûriniai. Andrius Þlabys F. Chopino Koncerte fortepijonui su orkestru Nr. 2 f-moll, op. 21, kûrë ðvelniausiø jausmø, meilës atmosferà, atrodë, jog aukðtybëse plevena Anonsai Miðios Kauno bazilikai 2013-ieji Kauno ðv. apaðtalø Petro ir Povilo arkikatedrai bazilikai itin reikðmingi – ðventovei sukanka 600 metø. Baþnyèia XV a. pradþioje funduota LDK kunigaikðèio Vytauto Didþiojo ir jau minima 1413 metais. Daug lemtingø istoriniø ávykiø menanti baþnyèia yra svarbus istorinis bei religinis lietuviø tautos palikimas, dël to ði sukaktis itin prasminga Lietuvos krikðèioniðkajai bendruomenei, bet ir visai tautai. Miðiø, kaip muzikinio þanro, dedikavimas specialiam svarbiam ávykiui ar progai buvo paplitusi praktika Vakarø pasaulyje, kuriame Baþnyèia buvo bendruomeninio gyvenimo ðerdis. Miðios, skirtos popieþiø inauguracijoms, karaliø karûnavimo iðkilmëms, reikðmingoms baþnytinëms ðventëms buvo kuriamos nuolat. Ðiandien, kai Baþnyèia daugumos vakarieèiø gyvenime uþima tik simbolinæ vietà, naujø miðiø kûrimas nëra 4 psl. Tomas Makovskis, Kauno miesto panorama (fragmentas). 1600 m. itin daþnas reiðkinys ir daþniausiai skirtas koncertiniam atlikimui. Siekdamas prisijungti prie Kauno arkikatedros bazilikos jubiliejaus minëjimo, Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevièiaus kvietimu kompozitorius Gintaras Samsonas sukûrë ðiai progai dedikuotà kûriná – „Missa Pro Annis Sescentis Archicathedrae Basilicae Kaunensis“ („Miðios uþ 600 Kauno arkikatedros bazilikos metø“), skirtà ðios ðventovës jubiliejaus paminëjimo ið- kilmëms. G. Samsono Miðios pirmiausiai orientuotos á pradinæ þanro paskirtá – skambëti apeigø metu. Kûriniu kompozitorius siekë apmàstyti ðios ðventovës 600 metø istorijos laikotarpá. G. Samsonas siûlo prisiminti reikðmingus ávykius, kuriuos liudija plytinës katedros sienos, svarbius þmones bei jø palikimà ateities kartoms. Su Kauno katedra glaudþiai susijusios svarbios istorinës asmenybës, kaip Vytautas Didysis, Steponas Batoras, Jonas NUOTR. angelø sparnai, sklinda maloniausi aromatai. O siaubingos K. Pendereckio „Resurrection“ grësmës, þiaurumo skambesius, sklindanèius ið didþiulio orkestro su sodria puèiamøjø ir muðamøjø instrumentø ávairove, pianistë M. Rubackytë papildë virtuoziðkais, energingais pliûpsniais. Kartais fortepijono garsams buvo sunku prasiskverbti pro tirðtà, garsiai ir bauginamai átemptai orkestro atliekamà muzikos audiná. Jautësi, kad tai – grandiozinës simfonisto idëjos. Malonu buvo girdëti kontrastingus, ðviesius bei tylius epizodus, kuriuose skaidriai ir spalvingai pianistës traktuojamus skambesius palydëdavo efektingi ir ðvelnûs muðamøjø „blizguèiai“. Nuotaikos kûrinyje keitësi: nuo vyravusiø gàsdinanèiø, tamsiø ar atvirai agresyviø, meistriðkai nuspalvintø orkestro instrumentø tembrais, iki pergalingo, iðkilmingai dþiugaus choralo gaudimo finale. Lenkø kompozitoriai, pelnæ paSobieskis, daugybë didþiøjø Lietuvos raðytojø, poetø, kaip vyskupas Motiejus Valanèius, prelatai Maironis ir Adomas Dambrauskas-Jakðtas, menininkø, kaip Jonas Gotardas Berkhofas, Mykolas Elvyras Andriolis, Petras Kalpokas, Juozas Zikaras, kompozitoriø, kaip Juozas Naujalis, Èeslovas Sasnauskas, Juozas Gruodis. Ðiais metais minimas vyskupo dr. Vincento Brizgio, kuris sovietø ir naciø okupacijos metais buvo pagrindinis Lietuvos baþnyèios hierarchø atstovas, sprendæs aktualius Baþnyèios teisiø varþymo, þydø gelbëjimo reikalus, 110 metø jubiliejø. Kûrinys yra skirtas atlikti vaikø ir miðriam chorams, styginiø orkestrui bei vargonams. Penkios nekintamosios miðiø dalys paraðytos lotyniðkais liturginiais tekstais. Pasirinkdamas neverstus lotyniðkus pagrindiniø miðiø daliø tekstus kompozitorius pirmenybæ teikë gilioms krikðèioniø Baþnyèios tradicijoms, prisimindamas laikotarpá prieð 600 metø, kai á Lietuvà atëjusi krikðèionybë atsine- saulio pripaþinimà, taip pat nesugretinami visais atþvilgiais. Gausûs F. Chopino fortepijono kûriniai nemirtingi. Laiðke draugui kompozitorius prisipaþino, kad Koncerto f-moll lëtoji dalis Adagio buvo inspiruota ðvelniø jausmø, kuriuos jis tuomet jautë Konstancijai Gladkowskai, Varðuvos konservatorijos dainavimo katedros studentei. K. Pendereckis – didis simfonistas, kuriantis ðiø dienø muzikine kalba, Koncertas fortepijonui – vienintelis ðio þanro jo kûrinys. „Prisikëlimo“ idëjà, pasak autoriaus, reikëtø suprasti platesniame, universaliame kontekste. Jis kyla ið choralo, kuris vainikuoja kûriná ir iðreiðkia simbolinæ gyvenimo pergalæ prieð mirtá. Ji reiðkia tikëjimà, teikiantá paguodà. „Sukûriau choralà iðkart po tragedijos Niujorke. Tai buvo grynai þmogiðkas gestas, pirmiausiai protesto prieð þiaurumà þenklas“, – yra sakæs kompozitorius. Nepaprastai veikli, sumani Fortepijono festivalio vadovë Mûza Rubackytë, gastroliuojanti visuose þemynuose su reèitaliais, þymiausiais pasaulio orkestrais, kamerinëmis programomis, áraðiusi daugiau kaip 20 kompaktiniø plokðteliø, pelniusi ávairiø apdovanojimø, aktyvi visuomenininkë, kvieèiama vadovauti meistriðkumo kursams visame pasaulyje, puikiai atliko sudëtingo ðiuolaikinio kûrinio „Resurrection“ fortepijono partijà, árodydama savo, kaip atlikëjos, universalumà. Palinkëkime ir kitoms „Mûzø palytëtoms“ pianistëms ádomiai traktuoti pasirinktus kûrinius. Visà likusá lapkrièio mënesá nacionalinës filharmonijos salëje trijuose reèitaliuose bei baigiamajame koncerte su orkestru savo meistriðkumà demonstruos ávairiø ðaliø ir kartø atlikëjos: Èilës atstovë Edith Fischer, lietuvaitë Guoda Gedvilaitë, bulgarë Plamena Mangova, turkë Giulsin Onay. ðë savas apeigø tradicijas ir lotynø kalbà. Kintamosioms miðiø dalims panaudotos á lietuviø kalbà iðverstos psalmës. Lietuviðkais tekstais kompozitorius apeliavo á lietuviðkà Baþnyèios bendruomenæ, kuri jau 600 metø ðioje ðventovëje renkasi bendrai maldai. Pagal kompozitoriaus sumanymà, bendruomenë, pasinaudodama ið anksto paruoðtomis skrajutëmis, galës nesunkiai prisijungti prie giedanèio choro. Kûrinys „Missa Pro Annis Sescentis Archicathedrae Basilicae Kaunensis“ pirmà kartà bus atliktas 2013 m. lapkrièio 24 d. Kauno ðv. Apaðtalø Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje 15 val. per ðv. miðias, skirtas jubiliejiniø metø pabaigai. Kûriná atliks M.K. Èiurlionio menø mokyklos choras, kamerinis choras „Aidija“ (vad. Romualdas Graþinis), Lietuvos kamerinis orkestras, Jûratë Bundzaitë (vargonai). Dirigentas – Romualdas Graþinis. GEDMINTË SAMSONAITË 7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057) I n m e m o r i a m Nors ir prasilenkëme laike Þibuntas Mikðys (1923–2013) Redakcijoje saugomas pluoðtelis Þibunto Mikðio laiðkø staiga virto archyvine medþiaga. Taèiau ðis menininkas yra pats tikriausias árodymas, kad surasti bièiulá galima per kûrybà, taip niekad ir nesusitikus. Atrodë, kad susikerta per daug takø, susisieja per daug jungèiø ir susidûrimas bus neiðvengiamas. Galëjau lengvai tai ásivaizduoti. Mûsø maþame Vilniuje vis susitinku su bent keliais þmonëmis, kuriems jis paraðydavo, paskambindavo; esu girdëjusi ne vienà istorijà apie apsilankymà jo kultûriniais sluoksniais apaugintuose namuose Paryþiuje. Þinodama tai, vis teiraudavausi, kaip jam sekasi, gal net labiau – kà jis sakë, manë, kada vël bus galima pamatyti jo kûrybos, nes parodomis þiûrovø nelepino. O jo kûryba tikrai verta daug daugiau dëmesio, nei kai kuriø ðiuo metu propaguojamø iðeiviø. Ilgainiui Mikðys, niekada, jo supratimu, nebuvæs iðeiviu, virto tarsi bendru paþástamu, kuris turi ryðkø pavidalà, kurio pozicijà lyg ir gali nuspëti, nors ne maþiau dþiugino jo sugebëjimas nustebinti, pasakyti taip tiesiai ir originaliai, kad net katarsiðkai þagteli. Nes ir pati taip galvoji, tik nebuvai suformulavusi. Ið treèiø lûpø þinau, kad kelios mano raðytos mintys já irgi yra pradþiuginusios, todël abipusë simpatija neliko vien ásivaizduojama, nors esu tikra, kad anksèiau ar vëliau su kokia nors netikslia detale bûèiau ir að uþkliuvusi. Bendravusieji su Mikðiu mini, kad karðto temperamento perfekcionistui susierzinti buvo praktiðkai pareiga. Jo nekankino baimë kam nors nepatikti. O kultûros ir netolimos, jo nugyventos istorijos temomis buvo ypaè reiklus, aðtrus ir bekompromisis. Susumavus laiðkus, jo grafikà ir pabirus prisiminimus, mano akimis, Þibuntas Mikðys, „Niekada nebandyk arba gerai ávykdyk“. 1963 m. Þibunto Mikðio jëga yra paradoksas – keista prieðybiø dermë: regis, kad tai buvo ypaè aktyviai bendraujantis, taèiau beveik radikalus intravertas, vienas mandagiausiø, ið man paþástamø, akiplëðø (akcentuojant dràsà arba pareigà nuomonæ sakyti tiesiai) ir intelektualiais, konceptualiais, net tarpdiscipliniðkais metodais veikæs modernistas. Susidariau áspûdá, kad Mikðá labiausiai domino intelektualinis ryðys. Tiksliau – noras bûti tiksliai suprastam ir parodyti, kad kito mintis já pasiekë. Todël nepatingëdavo brûkðtelti atvirlaiðkio, kad paaiðkintø vienà ar kità sàvokà arba vien norëdamas padëkoti, iðreikðti pagarbà ar paklausti adreso visai nepaþástamo þmogaus, kuriam ketino paraðyti kelis þodþius apie patikusià knygà ar eilëraðtá. Jis suprato, kokia galinga varomoji jëga yra atsakas. Ðià vasarà pasirodþiusi knyga „Þibuntas Mikðys“ (sudarytoja ir teksto autorë Erika Grigoravièienë, knygos dailininkas Jokûbas Jacovskis, Dailininkø sàjungos leidykla artseria, 2013) leido iðsamiau susipaþinti su svarbesniais dailininko kûriniais, kûrybinës biografijos posûkiais ir turëjo prisidëti prie 90-ojo Mikðio jubiliejaus þymëjimo. Pritrûko mënesio. Taèiau vargu ar skaièiai dabar kam nors rûpi, svarbu, kad neliko neuþbaigtø darbø – kad jo originalus màstymas tapo pasiekiamas didesnei auditorijai, kad dar kas nors, vartydamas grafikos, kurià reikia skaityti visomis juslëmis, reprodukcijas galës atrasti svarbø R. PIGAGAITËS „bièiulá“, nors ir prasilenkæs su juo laike. Viliuosi, kad leidinys taps akstinu giliau pasidomëti Þibunto Mikðio „uþklasine“ veikla, kurià galima ávardinti performatyviu paðto menu arba individualia intelektualinio ugdymo(si) tinkloveika; kad ávertins jo konceptualø poþiûrá á teksto, vaizdo ir garso santyká (atsiskleidusá dar 6-ajame XX a. deðimtmetyje!), vaizdo kaip teksto ir teksto kaip vaizdo NUOTR. naudojimà ir iðtirs jo kruopðèiai puoselëtà intelektualiná pasaulá su atidþiai atrinktais herojais ir labai konkreèiomis pastabomis tobulëjimui. Jo palikimas gali bûti interpretuojamas ir kaip iðkalbingas epochos atspindys, ir kaip visiðkai unikalios, su niekuo nesupainiojamos asmenybës pasirodymas. M O N I K A K R I K Ð T O PA I T Y T Ë Ko Giniotis moko teatro kritikus „Atviro rato“ spektaklis „Meilë trims apelsinams“ Auðra Kaminskaitë Prieð keletà metø vienas LMTA studentø kursas turëjo galimybæ dalyvauti commedia dell’arte seminare, kurá vedë Milano teatro akademijos dëstytojas. Viena jaunøjø aktoriø tada pasakë, kad dirbti buvo nepaprastai sunku, nes teko daryti tai, ko akademijos paskaitose daryti neleidþiama – rodyti, perspausti, juokinti... Lietuvoje su ðiuo þanru aktoriams, o juo labiau þiûrovams, susidurti beveik netenka. Todël labai dþiugina Aido Ginioèio gebëjimas skoningai statyti Carlo Gozzi pjeses – prieð savaitæ „Menø spaustuvëje“ pristatyta „Meilë trims apelsinams“ yra jau treèioji (po „Karaliaus elnio“ ir „Princesës Turandot“). Taèiau svarbiausia èia pasirodë esanti ne commedia dell’arte, bet Aido Ginioèio pozicija Lietuvos teatro atþvilgiu, kurià jis iðsakë „prisidengdamas“ Gozzi pjese. Keisèiausiai spektaklyje turëjo jaustis teatro kritikai, per begalæ citatø turbût vargiai galëjæ matyti, kas bûdinga bûtent „Meilei trims apelsinams“. Þinoma, netikëtas pats spek- taklio principas – istorija (apie juoktis nemokëjusá princà, áþeidusá burtininkæ ir uþkerëtà ásimylëti tris apelsinus) pasakojama beveik kiekvienà scenà interpretuojant kaip konkreèiø Lietuvos spektakliø parodijà. Spektaklis iðsiskiria ir paèiu þanru, kurio be Aido Ginioèio dabar niekas nesiima statyti. Taip pat paprastumu ir atvira kritika, o to teatralai ypaè bijo ir netgi vengia tiek vieðumoje, tiek bendraudami tarpusavyje. Paprastumo ilgesys turbût yra vienas ryðkiausiø spektaklio motyvø. Todël daþnai kliûna teatro kritikams – ðios profesijos situacijà ávardinèiau kaip vienà svarbiausiø Ginioèio nepasitenkinimo objektø. Ið tiesø diduma kritikams skirtos kritikos, þeriamos aktoriø (ypaè teatrologæ vaidinanèios Aldonos Vilutytës), nëra ið pirðto lauþta. Vienas tikslesniø pastebëjimø – kritikai linkæ kalbëti ir raðyti tekstus naudodami tokias sàvokas ir tarptautinius þodþius, kuriø daþnas klausantysis ar skaitantysis nesupranta, tad kyla amþinas klausimas, kam to reikia. O kritikai ásitikinæ, kad protingai skambanèios frazës reikalingos profesijos presti- 7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057) þui palaikyti. Kitas dalykas – kritikø pozicija kalbant apie paprastesnës, nemetaforinës raiðkos spektaklius. Jie daþnai skundþiasi spektakliø seklumu, tuo, kaip akivaizdþiai viskas pasakoma ir nebëra apie kà raðyti. Todël labai taikliai po vieno ið aktoriø ðûksnio – „jûs, kritikai, sëdit spektakliuose ir tik ieðkot visur prasmiø ir metaforø“ – nuskamba tyli (improvizuota?) Aldonos Vilutytës vaidinamos kritikës replika: „O tai kà veikt?“ Tikëtina, kad vienas ið Ginioèio tikslø, áterpiant á spektaklá daugybæ kontekstø ir scenø ið kitø spektakliø, bûtent ir buvo „pademonstruoti“ kritikams darbà, kuriame jie turëtø kà veikti – galvoti, kà, kur ir kada matë. Kritika kritikø atþvilgiu spektaklyje labai taikli, bet jau daugybæ kartø girdëta ir nesuprasta, tad kaþin ar galima tikëtis, kad kuris nors panorës keistis. Kritikø linijos kulminacija tampa tai garsesnis, tai tylesnis Aldonos Vilutytës bumbëjimas þiûrovø salëje. Èia ilgainiui prasideda tiesioginis aktoriø ir kritikës konfliktas, kuriame, deja, pametama ironija – aktoriai, regis, ið tiesø pradeda skøstis, kaip juos skaudina kritikai. Galbût dël to, kad ir èia viskas yra girdëta, tai skamba nuobodþiai ir net kiek apgailëtinai. Ádomiausias dalykas ðioje scenoje yra tai, kad parodoma, kaip ið tiesø lengva suþavëti ir valdyti þiûrovà, kai esi aktorius ar tiesiog rodaisi scenoje – Triufaldinas (Vaidotas Þitkus) primoko publikà ploti po kiekvieno aktoriø argumento ir ðvilpti po kiekvieno kritikës argumento – þiûrovai viskà patenkinti vykdo. Paaiðkëja du dalykai: kritikø nuomonë niekam neádomi, o daþnas þiûrovas pats nemàsto. Nors pastabos minëtoje scenoje vienareikðmiðkai reiðkiamos kritikø atþvilgiu, èia, kaip ir visame spektaklyje, atsiskleidþia nesibaigiantis chaosas teatro pasaulyje, kylantis ið þmoniø nesusiðnekëjimo, tiksliau – susirûpinimo skirtingais dalykais. Jau studijø metais prasidedantis nesusiðnekëjimas tarp studentø ir dëstytojø, konfliktai tarp teatro kûrëjø ir kritikø, tarp skirtingiems teatrams priklausanèiø aktoriø, tarp reþisieriø, galø gale tarp teatro ir publikos (iðskyrus tuos atvejus, kai vieni kitiems pataikauja) – ir tai dar ne visi teatralø susiprieðinimai. Net ir tas paèias spektaklio „Meilë trims apelsinams“ teatrines situacijas suvokiame ir vertiname visiðkai skirtingai, pagal sau priimtino teatro modelá. Reikëtø dþiaugtis, kad „Meilë trims apelsinams“ yra vienas ið nedaugelio spektakliø apie labai konkreèias ðiandien egzistuojanèias problemas, o ne apie amþinàsias vertybes. Taèiau èia orientuojamasi á gana siaurà publikà – teatro bendruomenæ. Tikrai neþinau, kuo ðis spektaklis galëtø patraukti eilinius þiûrovus, juk istorija èia paremta paprasta pasaka, o daþno þiûrovo kultûrinis kontekstas tikrai nëra toks, kad þmogus suprastø, ið ko èia juoktis aktoriams lakstant pirmyn ir atgal po scenà skambant Zdeneko Fibicho „Poemai“. Netgi atpaþástamos scenos daþnai prailgsta, o tai, kas nesusijæ su teatriniu kontekstu, „nusodina“ spektaklá. Neprieðtarauèiau tiems, kurie pasakytø, kad ðis tekstas yra ne tiek apie spektaklá, kiek apie teatro kritikà. Taèiau jei teatralai kuria publikai spektaklius apie teatrà, tai ir kritikai gali raðyti teatralams apie kritikà. 5 psl. D a i l ë Benamiai vaizdai Kæstuèio Grigaliûno ir Agnës Naruðytës paroda VDA galerijoje „Artifex“ Monika Krikðtopaitytë Suþinojus apie parodà „Vaizdø archyvas. Sàsiuvinis Nr. 1“ kilo klausimas – kà dar galima padaryti su sovietmeèio represiniø þinybø bylø archyvais? O jau po parodos – kaip atsakyti á aritmetine progresija besidauginanèius klausimus? Dauguma jø emociniai arba antropologiniai – kà mums reiðkia vaizdas, kaip jisai veikia, kaip tam daro átakà kontekstas, þvelgiantysis, kokia proporcija fotografija susijusi su mirtimi, o kokia – su gyvenimu, kada, kodël... Kæstutis Grigaliûnas, pasitelkæs fotografijoje besispecializuojanèià menotyrininkæ Agnæ Naruðytæ, ir vël grybðtelëjo paðirdþius. Ankstesnëse, nuo 2009 m. kuriamose instaliacijose, kurias galima ávardinti kaip „Mirties dienoraðèiø“ serijà, Grigaliûnas suvokëjà veikë kone fiziðkai – iðskleisdamas reiðkinio apimtis: tûkstanèiai akiø ir likimø dengë milþiniðkas Ðiuolaikinio meno centro sienas (2010), lyg skalbiniai tirðtai sudþiauti gyvenimai vertë nerimastingai þingsniuoti Vilniaus grafikos meno centro salëmis (2011), stengiantis suvokti nuo represijø nukentëjusiøjø skaièiø ir negalimybæ aprëpti skausmo, baimës, praradimo dydá. Kità kartà (Pamënkalnio galerijoje, 2011) formuluotas artimøjø atskyrimas ir beviltiðkas il- gesys, kankinimas neþinomybe. Buvo dar kelios „Mirties dienoraðèiø“ temos emanacijos, svarbiausios jø – knygø pavidalu: „Pirmojoje knygoje publikuoti 944 pirmosios sovietø okupacijos metu nukankintø, iðveþtø á lagerius ir suðaudytø þmoniø bei pasiprieðinimo dalyviø portretai, trumpos biografijos ir pirðtø atspaudai. Antrojoje – baudþiamosiose bylose rasti 1939–1943 m. suimtø 5513 asmenø 8725 portretai. Treèiojoje – 2011 m. menininko sukurtø instaliacijø bei represuotø Lietuvos karininkø ðeimø fotografijos.“ (Agnë Naruðytë). O kas ðákart? Ávardijus didþiàsias nuodëmes – trëmimus, kankinimus, iðskyrimus ir kitas sovietinio reþimo mums „dovanotas“ paþeminimo formas, – pasirodo, liko ðûsnys nuotraukø, su kuriomis neþinia kà daryti, jas kiek sunkiau klasifikuoti. Formaliai ðios parodos medþiaga – nuotraukos ið 1940–1941 m. pradëtø NKVD (Vidaus reikalø liaudies komisariatas) baudþiamøjø bylø, taèiau jose uþfiksuotas laikotarpis ávairuoja. Tai daugiausiai metø iki okupacijos vaizdai, turëjæ vietà tarp þmoniø asmeniniø daiktø, snaudæ ðeimos albumuose, rymojæ ant palangiø ir panaðiai. Visai lyg þmonës, vaizdai buvo suimti ir apþiûrëti kitais tikslais, kitu bûdu, kaip Agnë Naruðytë raðo, „enkavedisto, kankintojo þvilgsniu“, Ekspozicijos fragmentas kuris vaizdà skaitë kaip tekstà ir ieðkojo jame, uþ ko galima uþsikabinti. Be formaliø panaðumø (mëgëjiðki reportaþai, studijiniai portretai ir pan.), nuotraukas jungia tik tai, kad jø savininkai buvo reþimo persekiojami, taèiau nuotraukose vaizduojamas gyvenimas, tokios niûrios ateities dar nenumanant. Tik mes þinom ir, kaip Agnë tiksliai pasakë, mus tai pastato á jø vietà. Juk ir mes neþinome, kokia mûsø ateitis. Inertiðko su nuotrauka tapatinimosi eiga uþstringa, suveikia kaip bloga lemiantis burtas. Taip grybðtelëjama uþ baimës stygø, kad norisi atsitraukti. Uþmirðti. Taèiau, jei suðaudomø þmoniø nuotraukoje jie amþinai bus prieð suðaudymà, amþinai (kiek tveria vaizdas) bus iðsigandæ, gal tarpukario gyvenimas, ðimtai jaunysèiø, meiliø ir idiliø irgi bus amþinai? Jei suskliaudþiame þinojimà apie tai, kas nuotraukø veikëjus iðtiko vëliau, atsiveria kitas suvokimo lygmuo – pavadinkime já teoriniu. Juk yra daugybë jau mirusiø þmoniø nuotraukø telkiniø. Paveldëti albumai su seneliø draugø, bendradarbiø atvaizdais, o gal net visai nepaþinotø þmoniø uþsilikæ archyvai. Jø nëra kur dëti, nëra kà su jais daryti, – iðmesti? Èia paaiðkëja, kad fotografija susijusi ne tik su mirtimi, bet ir su gyvenimu, nes nuotraukos su þmogaus atvaizdu iðmetimas lyg ir turi þudymo prieskoná. Ðia prasme J. LAPIENIO NUOTRAUKOS prietaringumas niekur nedingo. Kà jau kalbëti apie baimæ nepastebëti kokios nors Vivian Maier ar ko nors, kà sunaikinus istorikas iðbaltø. Ir Grigaliûnas, ir Naruðytë, bent jau kalbëdami per atidarymà, nuotraukas tapatino su jose uþfiksuotais þmonëmis. Kalbiniame lygmenyje nuotraukos yra „tie þmonës“. Kà mums su jais daryti? Savo tekste ðalia nuotraukø Agnë tarsi mëgina su tais „jais“ susipaþinti: apþiûri aplinkà, veidus, spëlioja, kokia jø istorija. Po to visai nelinksmai susizgrimba esanti enkavedisto pozicijoje, jis juk irgi bandë perskaityti gyvenimus ið tø paèiø vaizdø. Ir dar tos bylos... Jø parodoje nëra, bet Agnë, susidomëjusi, kaip veikia tas „kankintojo þvilgsnis“ – kur þiûri, ko ieðko, kà randa, – tekste vis atsiverèia tai vienà, tai kità kaltinimo protokolà. Þiûrëdama ir vartydama bylas aptinka, kad kaltës árodymu gali virsti bet kas, kad ir trumpikiø juostelë ar praðmatnus automobilis. Kitaip tariant, vaizdai kaltës gaminimui buvo ne naudojami, o iðnaudojami, lygiai kaip ir þmonës. Að ir pati vël nuotraukas palyginau su þmonëmis. Grigaliûnas ne tik rodo nuotraukas, jis jas paverèia suvenyrais – kibiais maþais paveikslëliais, kurie limpa prie metaliniø pavirðiø, tokius þmonës par(si)veþa ið kelioniø. Ásigilinus – tai irgi deportuoti vaizdai, tik kad didþioji dalis tik tam ir „gi- mæ“. „Magnetukus“ autorius leidþia iðsineðti, bet su viena sàlyga – lankytojas turi juos apraðyti. Sumanymas gana máslingas, taèiau aiðku viena – vaizdas èia verèiamas tekstu. Ar áþodinæ juos geriau suprasime? Skirsime jiems laiko? O gal èia svarbu benamiams vaizdams surasti naujus namus, bûti infiltruotiems á kitø þmoniø atmintá? Tuomet vaizdai turi ðansø ágyti naujà kontekstà, gyvà atminties saugotojà tik pagal patrauklumo kriterijø. Ðiuo poþiûriu Grigaliûno sumanymas prieðtarauja Naruðytës minèiai: „O bartiðkojo punctum suþeidimas èia irgi specifinis – kokios nors detalës nukeltas á savo vaikystës prisiminimus þiûrovas tegali susigësti, nes tai bûtø tik egoistinis mëgavimasis kito kanèios sàskaita.“ Manyèiau, kad punctum – ið subjektyvaus þiûrëjimo kylantis dûris – daþnai ignoruoja daug þinojimø. Bartiðkasis punctum kartais absoliuèiai nehumaniðkas, nes kyla ið individualios pasàmonës. Bet tol, kol vaizdai yra parodoje su ðiuo niûriu kontekstu, sutinku – þinojimas, kad tai – gyvenimai „prieð audrà“, laimi. Kitame kontekste keièiasi ir vaizdo poveikis, reikðmës. Iðsirinkau dvi nuotraukas-ánames. Vienoje jø tolumoje á bangas bëga mauduoliai, tik vëliau ásiþiûrëjusi supratau, kad jie visi kaþkodël nuogi. Kareiviai? Nudistai? Antroje – ið lauko fotografuojamas balkonas, dviejø kadrø fragmentai. Èia galëjau pajusti enkavedisto sekantá þvilgsná, bet ir vël – veidai labai neryðkûs. Nei pirmoje, nei antroje nuotraukoje vaizdas neiðduoda jokio konkretaus þmogaus. Jie prasprûsta. Dabar manau, kad greièiausiai èia pasidarbavo pasàmonë – iðsirinkau nematomus atvaizdus. O mirusiøjø þvilgsniai vis dëlto man per daug gyvi. Paroda veikia iki lapkrièio 23 d. Galerija „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius) Dirba antradieniais–penktadieniais 12–18 val., ðeðtadieniais 12–17 val. Langai á Paryþiø Auðros Lisauskienës „Erdvës raidës“ Prancûzø instituto parodø salëje Asta Jackutë Kelionës þavi ne galutiniu tikslu, o keliautojo bûsena. Dël kristalizuotos, ryðkios bûties blykstës, kurios patyrimus nagrinëjo Alfonsas Lingis ir Aleida Assman, beldþiamës tûkstanèius kilometrø siekdami atsinaujinti, atgyti. Atviras, tranzitinis, patekæs á „pauzæ“ tampi tuomet, kai lokalioje vietoje, lokaliu laiku susikonstruota tapatybë, akistatoje su kitoniðkumu lyg spalvoti kaleidoskopo stikliukai pabirusi á ðalis, ið naujo perkuria viskà, kà iki tol matei, patyrei, kuo buvai. 6 psl. Grafikos dizainerë Auðra Lisauskienë, ketvirtà personalinæ parodà „Erdvës raidës“ atidariusi Prancûzø instituto parodø salëje, savo darbais bûtent apie tokià keliautojo bûsenà ir kalba. Eksponuojami kûriniai, gimæ per staþuotæ Paryþiuje, þadina smalsumà – ið pirmo þvilgsnio darbai primena individualizuotus kelioniø þemëlapius, uþraðø knygeles, dienoraðèius – labai asmeniðkus, bet kartu atvirus ir kiek veidrodiðkus. Lengvas, besvoris darbas „Rûdys“ iðsaugo monumentalumà, jo kûnas susiûtas, dailiomis klostëmis suguldytas ið senø, perskaitytø pa- ryþietiðkø laikraðèiø. Uþteptas, uþlietas daþø sluoksniu, laisvai nuþymëtas pabirais þenklais. Darbas vibruoja, plazda lyg besileidþianti teatro uþdanga. „Rûdþiø“ pavirðius ðvelnus, vietomis net slidus – juodas daþas probëgðmiais uþteptas vësiu sidabru, padrikai nutaðkytas kaitrios ochros laðeliais. Kûrinys spindi, traukia á save þiûrovà tarsi á tankiai suaustà uþuolaidà atsimuðantys nepaþástamo miesto atspindþiai. Kitas ádomus kûrinys „Kvapas ir skonis“ – daugiau kaip dvideðimt taisyklingø, keturkampiø medþio plokðteliø, akiø lygyje dviem eilëm sukabintø ant baltos sienos. Delno dydþio darbeliai lyg senovinës ikonëlës, keliskart perpieðtos, pertapytos, sukaupusios pulsuojanèios energijos, persidengianèios kintanèios spalvos, ornamento jëga. Mirganèiø, prislopintø spalvø sluoksniai protarpiais pragrandyti, pravalyti ir vël uþkloti jau kitos spalvos daþu – auksiniu, sidabriðku ar prislopintu raudoniu. Darbai neákyriai paþymëti raidëmis, simboliais – pilni informacinio murmesio, iðreikðto per kaligrafiniø þenklø kaità – tai iðnyrimà, tai pasislëpimà. Ádomu tai, kad „Kvapas ir skonis“ sklidinas erdvës. Toji erdvë – gili, tyli, talpi. Nors kûriniai pilni fragmentuotø emociniø atspalviø, kartu jie alsuoja visiðka laisve. Ilgiau á juos þiûrint, tarsi atitrûksta nuo sienos ir levituoja erdvëje. Galop, ádëmiai apþiûrinëjant darbus, gali pajausti ir vyraujanèios spalvø paletës kvapà – ðiltos ambros, jauno raudono vyno ir perregimo tabako dûmo miðiná. „Kvapas ir skonis“ iðlaiko ir juodo dirvoþemio, kelio dulkiø pëdsakø grubumà – darbai grûdëti, prisodrinti netolygaus po- NUKELTA Á 7 PSL. 7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057) D a i l ë Algimantas Kezys yra manieristas Paroda „Architektonika“ galerijoje „Kunstkamera“ pyboje tai bûtø vadinama optiniu menu). Kaip tik tai, o dar ir beveik maniakiðkas fragmentavimas kuria intrigà, kuo tikriausià máslæ (tiek vizualia, tiek literatûrine prasmëmis), verèianèià þiûrovà sutrikti ir susimàstyti – o kas yra ten, uþ kadro? Na, kas gi ten viskà organizuoja? Nekyla net mintis, kad Kezys, panaðiai kaip koks Henri CartierBressonas, nieko nereþisuoja ir nesimuliuoja. Taèiau decentralizuotos, asimetriðkos jo fotografijø kompozicijos sudaro rebuso áspûdá. Net nelabai aiðku, kas kuria tas ðaradas – pavadinkime jø kûrëjà Miestu arba toje urbanistinëje aplinkoje savaime, spontaniðkai ir visiðkai neplanuotai, taèiau pasikartojanèiai susiformuojanèiomis situacijomis. Fotografas èia veikia tik kaip ezoterinis mediumas tarp to, kas vyksta, ir to, kas pamatoma bei suvokiama. Jis nekomentuoja, jis, lyg moderniø laikø orakulas, fiksuoja ir kuria másles. O tai ir yra kuo tikriausias manierizmas. nus groteskiðkai iðkraipanèiø ðviesø bei ðeðëliø. Jie (ðviesos ir ðeðëliai) savo mirguliavimu regisi kur kas gyvesni uþ paèius þmones. Turbût nereikia në ginèytis su Simona Makseliene, praneðime spaudai teigianèia, kad „pasaulinës fotografijos istorijos mastu Kezys, be abejo, nëra vieniðas, o tampa tam tikros, bûtent – formalistinës fotografijos tradicijos plëtotoju.“ Kezys ið tiesø yra formalistas Nr. 1 ar par excellence. Jis fotografuoja vardan formos, formai ir pasitelkdamas paèià formà kaip iðraiðkà. Ðià aksiomà tegalima papildyti tokiais punktais: taip, bûdamas formalistas, Kezys fotografuoja kaip kuo tikriausias antinatûralistas bei antiklasicistas (èia prieðtaraujame patys sau, tiksliau – antrajai ðio teksto pastraipai, taèiau klasiðkai akademiðkas autorius tampa tik lyginant já su atitinkamu kontekstu, kitokia mokykla bei poþiûriu). Bûdamas toks, perfrazuojant Rudolfà Wittkowerá, fotomenininkas ir yra kuo tikriausias manieristas – t.y. jis kuria savità, specifiná, stereotipinëmis formulëmis pagrástà þiûrëjimo ir fotografavimo stiliø – manierà. Manierizmà Kezio fotografijoje galima suvokti ir labai tiesmukai – pagal fotografuojamus objektus. Vis dëlto manieringumo dozë gana stipri jo uþfiksuotuose statiniuose – geleþinëse Eifelio bokðto konstrukcijose, spiraliniame Rookery pastato laiptø vingyje ar 1969 metais aukðèiausiu daugiabuèiu buvusio Èikagos dangoraiþio Lake Point Tower sienø linkyje. Manieringos atrodo ir atskiros, á kadrà nuolat, beveik ákyriai lendanèios architektûrinës ir inþinerinës detalës – kesonai, kronðteinai, balkonai, estakados. Jø geometrizuotos formos gyvena savu, imanentiniu ritmu. Lyg kokios sraigës ar moliuskai. Ðioje vietoje ranka pati siekia nuraðyti apibendrinantá Wittkowerio sakiná – ne, ne apie Kezá, o apie italiðkà manierizmà: „Atlikimo virtuoziðkumas, efektingai perteiktos pavirðiø ypatybës sàveikauja su kompozicine decentralizacija bei erdviniu, taip pat spalviniu sudëtingumu; todël nenuostabu, kad sàmoningai sukurtos dviprasmybës fiziologiðkai ir psichologiðkai apgauna stebintájá.“ Vis dëlto panaðu, kad ið konteksto iðimtas teiginys kuo taikliausiai apibrëþia esmines Kezio fotografijos ypatybes. Pirma, Kezio nuotraukos atliktos virtuoziðkai. Ir, dar pridurèiau, labai elegantiðkai. Atrodo, kad pats kameros mygtukas spaudinëjosi, nereikalaudamas nei fiziniø, nei protiniø fotografo pastangø. Antra, Kezio nuotraukose nuolat egzistuoja apgaulës, máslës ir miraþo elementas. Þinoma, optinë percepcija visuomet buvo bet kurios vaizdinio meno rûðies priemonë ir tikslas. Taèiau Kezys vaizduojamà urbanistinæ aplinkà yra redukavæs iki gryno, pirminio pavidalo. Jo kompozicijose veikia abstrakèiomis formomis paverstos ðviesos ir ðeðëliai, jie sàveikauja vienas su kitu pagal kontrasto logikos principus (ta- je, labiausiai þavi lengvas, rafinuotai pateiktas (ne)rûpestingumas. Darbai nëra gaivaliðki, iðdrykæ, oriðki. Prieðingai – sklidini suspaustos tranzitinës bûsenos patirèiø. Triptikas veria þiûrovà pulsuojanèiais, tarsi gyvais, besimainanèiais atspalviais. Taip „Paryþius XXX“ tampa ne tik vizualaus meno kûriniu, bet ir glaudþiai, tankiai „suaustos“, suspaustos á tanká kultûrinës patirties portalu. Jei norite, kad darbas atsivertø, turite prie jo „prisijungti“ visu stebëtojo atidumu. Instaliacija „Knygraidës“ – atsvara tamsiesiems, „sunkiesiems“ menininkës darbams. Ant baltos plokðtumos ið tuðèiø iðskleistø, paèios autorës suriðtø knygeliø sukonstruotos abëcëlës raidës. Jø galima nestebëti, neskaityti. Tik þavëtis iðskleistomis puslapiø vëduoklëmis, dinamiðkomis, kone bioninëmis formomis. Darbas atviras, „ðvarus“, grynas. Vis dëlto þiûrintysis turi savarankiðkai „iðsipakuoti“ prieð akis atsivërusio meno kûrinio, kaip ávaizdintos kultûrinës patirties, reikðmes. Autorë sàmoningai þiûrovui nesiûlo instaliacijos perskaitymo „rakto“, leisdama þiûrovui iðgyventi „pauzës“, „blyksnio“ momentà. Þiûrovas gali matyti ir màstyti savarankiðkai, kûrinyje atrasdamas tiek ðiuolaikiðkumo, tiek ir istoriðkumo dvelksmà, tiek kalbos, tiek ir paskiros raidës neðamà reikðmæ ar tiesiog elegantiðkà, rafinuotà þaidimà formomis. Autorë savo asmeniðkus, neapèiuopiamus paryþietiðkos kultûrinës terpës patyrimus – garsus, vaizdus, spalvas, kvapus – transformuoja á vizualias medþiagiðkas formas, tuo ádaiktindama neapèiuopiamos, tranzitinës patirties bûsenas. „Erdvës raidës“ – tai vizualus kalbëjimas universaliais meniniais kodais, todël kiekvienam þiûrovui, nepriklausomai nuo jo turimo kultûrinio bagaþo, tampa perskaitomas, suprantamas ir savas. Vidas Poðkus Þinoma, kad Algimantas Kezys nëra joks manieristas ir ðio teksto antraðtë tëra pigi provokacija, kurios vienintelis tikslas – atkreipti þiûrovø ir skaitytojø dëmesá, pabandyti priversti juos susimàstyti ir pagalvoti, á kokià vietà, kurioje lentynoje lietuviðkos fotografijos saugyklose dëtinas iðkilaus ir þinomo fotografo palikimas. Kezys nëra, negali bûti manieristas, ypaè lyginant jo produkcijà su visu lietuviðkos fotografijos lobynu ar bent jo gausia kokybine visuma, su vadinamuoju „brendu“, ta vizitine kortele, firminiu þenklu – poþymiais, kuriais apraðomas, apibûdinamas, suvokiamas tautinio fotomeno aukso fondas. Palyginkime Kezá su bet kuriuo Vilniaus ar Kauno (ir kitø miestø) klasikais, tokiais skirtingais ir kartu ðiek tiek panaðiais (vis dëlto sovietmetis unifikavo) – Algimantu Aleksandravièiumi, Romualdu Augûnu, Alfonsu Budvyèiu, Vitalijumi Butyrinu, Rimantu Dichavièiumi, Vitu Luckumi, Aleksandru Macijausku, Romualdu Poþerskiu, Romualdu Rakausku. Tai ðie yra manieringi (aiðku, bûtina pabrëþti, kad manieringas tikrai nereiðkia „blogas“ ar „geras“), o Kezys – klasiðkai akademiðkas! Tai pirmieji, puoselëdami literatûriðkumà, mëgsta daugybæ iliustratyviø detaliø, o Kezys yra asketiðkai pilnavertiðkas. Jis neprideda daugiau nei reikia. Jo kompozicijose yra nei per daug, nei per maþai – iðëmus bent menkiausià detalæ, bent maþiausià fragmentà, viskas griûtø ir subyrëtø á beformá chaosà. Nors, beje, reikia pasakyti, jog kai kuriais atvejais – konkreèiai tuomet, kai kompozicijose pasirodo þmoniø, bet ne ðiaip þmoniø, paverstø architektoniniais þenklais, mastelio atributais, o jauèianèiø bûtybiø (pavyzdþiui, 1965-øjø kadras „Belaukiant autobuso, Garfildo aveniu“, kuriame net fiziðkai galima pajausti nuo ATKELTA IÐ 6 Algimantas Kezys, „Èikagos struktûrø atspindþiai Merchandise lange“. 1994 m. ðlapdribos ir pagelo besigûþianèios pagyvenusios damos drebulá), tuomet Kezys virsta beveik tipiðku lietuviðkos „sovietinës“ fotografijos atstovu su visais tais paradoksø pomëgiais ir nuobodþios banalybës apologizavimu, taèiau svarbiausia – þmogaus vidinio gyvenimo amþinimu. Bet tai daugiau iðimtis, o ne norma. Daþniausia þmonës Kezio nuotraukose atlieka panaðià funkcijà, kokià vaidina stafaþinës figûrëlës architektûriniuose maketuose, – jie parodo tikràjá dydá. Maþyèiai, anonimiðki, beveidþiai (tikràja ir perkeltine ðio þodþio prasmëmis) individai iðtirpsta begalinëje urbanistinëje erdvëje (iðsidriekusioje kur kas plaèiau, nei leidþia staèiakampis pozityvo ar negatyvo formatas). Regisi, kad fotografo kamera slankioja tuðèiomis, tyliomis, keisto sapno bûsenoje paskendusiø miestø, tiksliau – ribø neturinèio megapolio gatvëmis, autostradomis ir aveniu, tartum koks robotas ieðkodama tø paèiø þmoniø ir nematydama jø tarp kû- PSL. tëpio, skaudaus spalvos, raidës rëþio, grublëtos faktûros. „Paryþius XXX“ – koncentruotas, didelio formato, rëmais ir stiklais nuo þiûrovo atribotas triptikas. Jis neprovokuoja þiûrovo bendrauti, net nepraðo per daug dëmesio, nes pats yra supresuota ir iðbaigta komunikacija. Tai þiûrintysis turi kalbinti kûrinius – ásiþiûrëti, ásiklausyti. Tik tuomet pamatai, kad tamsûs darbø pavirðiai èia tai iðblësta, tai labiau ryðkëja, yra nelygûs, faktûriðki, pripildyti linijø lûþiø, storesniø ir plonesniø sluoksniø persikeitimo, klijavimo, lankstymo, kintanèios vidinës dinamikos. Apima keista bûsena, kai ið pirmo þvilgsnio tamsûs, „nematomi“, nekalbûs darbai pradeda aktyviai veikti þiûrovà. Kûriniø veikimas kaip ir tamsumas vëlgi yra daugiasluoksnis – pilnas Auðra Lisauskienë, „Rûdys“. 2013 m. skirtingø atspalviø variacijø, emociniø blyksniø, transformuotø á spalvà nuo ðalto ðlapio smëlio rusvumo iki tamsios ochros, nuo pilkos iki anglies juodumo. Auðros darbuose, kaip ir Paryþiu- 7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057) Paroda veikia iki gruodþio 2 d. Galerija „Kunstkamera“ (Ligoninës g. 4, Vilnius) Dirba antradieniais–penktadieniais 10–18 val., ðeðtadieniais 12–16 val. Algimantas Kezys, „St. Loise arkos“, JAV. 1969–1990 m. Paroda veikia iki lapkrièio 30 d. 7 psl. K i n a s Pasiilgstu kitokio kino Ið „Scanoramos“ dienoraðèio Þivilë Pipinytë Per „Scanoramos“ lietuviðkø filmø premjeras pasijutau lyg spàstuose: atrodë, kad tuos filmus jau maèiau anksèiau. Jausmas absurdiðkas, bet tiksliai nusako bûsenà: lyg sapnuoèiau sapnà, kurio pabaigà gerai þinau. Rièardas Marcinkus filme „Galutinis tikslas“ rodo þmogø, kuris kalëjime praleido didelæ gyvenimo dalá, o paskui, tapæs neágalus, atsidûrë invalido veþimëlyje ir seneliø namuose. Èia Povilo ir reþisieriaus keliai susikirto. Reþisierius rengësi kurti diplominá filmà apie seneliø namus. Tad „Galutinis tikslas“ ir prasideda kaip tø namø kasdienybës mozaika. Þiaurûs vaizdai atskiedþiami linksmesniais, gyvenimas visur yra gyvenimas, tik gal seneliø namø gyventojai atviresni, jø vidaus pasaulá daþnai tiesiog atspindi veidai, gestai ir þodþiai. Be abejo, spalvingiausias ið visø yra Povilas, todël, manau, jis ir tapo Marcinkaus diplominio filmo herojumi. Reþisierius já net nuveþë prie Lukiðkiø kalëjimo, pabandë iðgauti kà nors apie Povilo praeitá, bet, uþuot atsivëræs, ðis jam paskaitë savo grafomaniðkø eiliø. Tuo praeities tema ir pasibaigë. Prasidëjo monotoniðka dabartis. Ji tapo dar monotoniðkesnë, kai iðmestas ið seneliø namø Povilas pradëjo elgetauti ir sparèiai ristis þemyn. Didþiàjà filmo dalá Marcinkus ir fiksuoja tà Povilo gyvenimà gatvëje su nauja „gyvenimo meile“ Sneþana, kuri ne tik stumia veþimëlá, bet ir parûpina narkotikø. „Galutinis tikslas“ fiksuoja fizines Povilo gyvenimo permainas, atsispindinèias jo veide ir kûne, bet ne viduje. Viduje permainos nevyksta (arba reþisieriui jos nesvarbios). Jis tiesiog rodo Povilà, verèia þiûrovus stebëtis jo graþbylystëmis ir mokëjimu manipuliuoti (regis, net ir filmo autoriumi), baisëtis jo degradacija. Vienas epizodas keièia kità, kol visø paliktas Povilas beveik priverèiamas prieðais kamerà nakvynës namuose prisipaþinti, kad nëra toks „kietas“, koks vaizdavosi esàs. Finaliniuose titruose paraðyta, kad dabar Povilas atlieka bausmæ ákalinimo ástaigoje. Moralas aiðkus. Jokio gilesnio dugno ar universalios dramos filme nëra. Tik konkretus, spalvingas ir pamokomas „atvejis“, vaizdelis ið marginalø gyvenimo. Panaðius mëgsta ir lietuviø þiniasklaida, kartais akivaizdþiai besimëgaujanti galimybe pasivolioti purve. Marcinkaus garbei reikia pasakyti, kad jam to nereikia, bet kà jis norëjo pasakyti filmu, vis dëlto, manau, ir paèiam reþisieriui nelabai aiðku. Linas Mikuta, kurio trumpo metraþo „Pietûs Lipovkëje“ atsidûrë „Naujojo Baltijos kino“ programoje, átariu, jauèia slaptà malonumà stebëdamas vargetas, kurie renkasi Vilniuje, vienoje labdaros valgykloje Liepkalnio gatvëje. Mikuta ir operatorë Kristina Sereikaitë juos filmuoja noriai, ypaè tuos, kuriuos 8 psl. dar galima pavadinti ir keistuoliais. Tokie juk infantiliðkai festivalio auditorijai sukelia galingà juokà, kurio reþisieriui taip pat reikia. Ðiaip ar taip, tai reakcija, o Mikuta á savo personaþus þiûri kaip á þmogiðkà atrakcionà. Todël ir „Pietûs Lipovkëje“ nepasiþymi kokia nors iðradingesne dramaturgija: valgytojø monologus arba dialogus Mikuta montuoja su valgyklos darbuotojø kasdienybës vaizdais, filmo ritmas paklûsta ne reþisieriui, o personaþams. Jie filmuojami þalumos fone ðiltà vasaros dienà, nutvieksti saulës, laukia maisto arba jau yra sotûs, atsipalaidavæ. Reþisierius taip pat atsipalaidavæs. Personaþø dramos já domina maþiau uþ kokius nors pasakojimus apie karmà, Dievà ar iðdavikæ meiluþæ. Nors jaunieji lietuviø kino kûrëjai, regis, siekia tapti pagrindiniais filmø apie marginalus tiekëjais visiems Europos kino festivaliams, man Mikuta labiau primena ne kino kûrëjà, o tuos tipus, kurie ið elgetø atima paskutiná graðá. Abejoju, ar pamatæ save filme „Pietûs Lipovkëje“ ðie þmonës patikëtø, kad reþisierius nuoðirdþiai klausësi jø iðpaþinèiø. Manau, suprastø, kad dar kartà jais buvo tiesiog ciniðkai pasinaudota. Reþisieriaus nauda akivaizdi, nes Mikuta pelnë prizà geriausiam „Scanoramos“ lietuviðkam filmui. J. Jackie Baier filmas „Julija“, nors ir gana formaliai priskirtas prie lietuviðkø premjerø, ir meniniu lygiu, ir tema visai atitinka pastarøjø metø mûsø dokumentikos kontekstà. Filmo herojë – transvestitas Jaroslavas ið Klaipëdos – prieð gerà deðimtá metø atvyko á Vokietijà, tapo Julija ir pradëjo uþdarbiauti Berlyno gatvëse bei pornografiniø filmø kino teatre. Èia Julija atkreipë vienos bendradarbës – bûsimos filmo reþisierës dëmesá. Nuo tada Baier fotografuoja ir filmuoja Julijà gana nuosekliai, be didesniø pertraukø jau aðtuonerius metus. Filme akivaizdu, kad reþisierë daþniau jauèiasi ne tik kino profesionalë, bet ir Julijos kolegë, todël jai pristinga dokumentiniam kinui kartais tiesiog privalomos distancijos tarp autoriaus ir personaþo. Distancijos, kuri padëtø nesusitapatinti su personaþo poþiûriu á save. Kaip filmo personaþas Julija iðsisemia gana greit – per pirmà pusvalandá, kai parodoma jos „darbo“ kasdienybë, mëgstamos vietos, kai stebime santykius su kolegomis ir draugais, matome, kaip ji iðgërinëja, leidþiasi narkotikus. Neþinau, ar Julija nelabai turi kà pasakyti, ar reþisierë nemoka jos prakalbinti, bet filmui net neápusëjus viskas pradeda kartotis. Julija nuolat skundþiasi, kad vis sunkiau dirbti gatvëje, kalba apie narkotinius ar alkoholinius „nuotykius“, po kuriø ji vis atsiduria ligoninëje, vis daþniau ji kadre yra arba apsvaigusi, arba visiðkai girta, bet reþisierei tai nerûpi. Taèiau kaþkuriuo momentu Baier, regis, ima suprasti, kad pasako- „Kenotafas“ jimas tapo monotoniðkas, todël skubiai veþa savo herojæ á Klaipëdà. Èia Julija taip ir neprasiblaivo. Lietuva jai tamsi, kaimynai kieme besiplaikstanèios Julijos neatpaþásta, tik Dailës mokyklos pedagogës nuoðirdþiai susidomi kadaise, matyt, gabaus Jaroslavo likimu. Akivaizdu, kad Julija vis daugiau fantazuoja apie save (pavyzdþiui, apie senelá, kariavusá 16-ojoje divizijoje, kuri neva karà baigë Berlyne), bet reþisierei ir tai nesvarbu. Ji filmuoja tik tai, kà mato ir girdi ið Julijos lûpø, kartais net pabando inscenizuoti jos prisiminimus, kaip uoste nufilmuotoje scenoje. Filmo kulminacija turëjusi tapti iðvyka baigiasi visiðku fiasko. Berlyne Julija nuolat prisimindavo vienintelæ jà mylëjusià senelæ alkoholikæ, Klaipëdoje ji negali nueiti iki senelio kapo. Aðaros, isterija ir, matyt, staiga suvokta degradacija sukelia Julijai panikos priepuolá. Nepaisant visø reþisierës pastangø, kartais ir abejotinø, tokiø kaip obsceniðka sekso su seniu automobilyje scena, „Julijai“ pristigo universalios meninës iðtarmës. Julijos drama – tai ritimosi dugnan drama, o ne simboliðko atstumto „kito“ tragedija, kaip kad teigia filmà reklamuojantys tekstai. Daugiausia, kà gali filmas, – paskatinti pasigailëti vis labiau vieniðos ir vis maþiau suvokianèios, kas vyksta, Julijos. Naujausias Audriaus Stonio filmas „Kenotafas“ taip pat kurtas ne vienus metus. Tradiciðkà istorijà „su másle“ apie pastangas po daugiau nei pusðimèio metø rasti ir perlaidoti viename Lietuvos kaime po àþuolu ûkininko uþkastus Antrojo pasaulinio karo kareivius – du rusus ir vienà vokietá, reþisierius pavertë dar viena kelione á lietuviø pasàmonæ. Stonys ir operatorius Audrius „Trispalvis“ Kemeþys kuria átaigø ir ávairiø prasmiø „prismaigstytà“ vaizdà: èia ir uþsispyræs ûkininkas, kuris nori palaidoti tëvo pakastus þmones, ir simboliðkas àþuolas, ir nuolatiná gamtos „darbà“ pabrëþiantys vaizdai (ðaknys áauga net á þmogaus kaukolæ), ir atkaklûs archeologai, ir, regis, ne visai savo kaimyno norus suvokiantys jaunesni vyrai, padedantys jam kasti þemæ.... Prasmiø ratà Stonys pleèia visà filmà, pasiekia net Berlyno archyvus, bet kaþkuriuo momentu gija nutrûksta. Stinga visai ne epizodo, kai pagaliau po ilgø ieðkojimø buvo aptikti palaikai, o nuoseklaus iðëjimo á tà filosofiná lygmená, kuris prieð kelerius metus „ávyko“ kitame panaðios struktûros Stonio filme „Varpas“. „Kenotafe“ reþisierius tarsi sustoja pusiaukelëje tarp pasakojimo apie konkreèius ir graþius þmones, gyvenanèius pagal protëviø sukurtas gyvenimo ir mirties, garbës ir pareigos taisykles, ir gilesniø prasmiø, kuriø, manau, siekë pradëdamas filmà. Toks áspûdis, kad nuo „Kenotafo“ pasakojimo atitrûkæ mitai uþdengia konkreèius istorijos uþduotus klausimus. Vytautas V. Landsbergis, regis, pats nori prikelti ne vienà lietuviðkà mità ir ypaè – dràsiø pokario partizanø, kuriems jis paskyrë jau ne vienà savo kûriná. Naujausias Landsbergio filmas „Trispalvis“ – lyg bandymas kurti mità apie partizanus ið naujo, pasitelkus masinës kultûros ávaizdþius ir garsus, kurie labiau priimtinesni ðiuolaikiniam þiûrovui nei Stonio nuosekliai puoselëjama ir atnaujinama poetinës dokumentikos tradicija. Vertingiausia „Trispalvio“ dalis – autentiðki partizanø, jø ryðininkø prisiminimai, sugrupuoti pagal atskiras temas (vaikystë, pirmas mû- ðis, kankinimai ir pan.). Garbaus amþiaus þmonës prisimena pokará, pasakoja apie tai, kas atvedë juos pas partizanus, kodël nedvejodami aukojo save ir savo artimuosius, kà prarado. Reþisieriui ir operatoriams Kristinai Sereikaitei, Sauliui Lukoðevièiui, Gvidui Kovërai, Audriui Kemeþiui bei Arvydui Lioranèui pavyko perteikti tà intymià atsivërimø atmosferà. Jø pasakotojai jaudina ir ásimena ilgam. Taèiau Lansbergis, regis, nori átvirtinti tà kartu su jais þiûrovø iðgyvenamà jausmà, todël pasitelkia dokumentiniame kine vis daþniau parazituojanèius vaidybinius epizodus. Laimë, visi tie „persirengëliai“ filmuojami ið virðaus, tarsi pamatyti visa reginèios akies, todël vaidybinis melas maksimaliai „nuskausminamas“. Taèiau já periodiðkai sustiprina Ieva Norkutë, bravûriðkai traukianti partizanø dainas, lyg jos bûtø ið kokio nors radijo „Pûkas“ repertuaro. Kièo intonacijà pabrëþia ir dainø „veiksmo vieta“ – rudenio lapuose skendintis upës skardis, pianinas (taip pat „meniðkai“ papuoðtas geltonais lapais) ir be galo svajingas dainininkës þvilgsnis, ðiek tiek disonuojantis su susigûþusiu akordeonistu. Masinë kultûra suteikia kièo atspalvá bet kokiam mitui. Tai puikiai iðnaudoja ir Holivudas. Taèiau kalbant apie „Trispalvá“ vis dëlto svarbu ne tai, o uþburto rato áspûdis. Ðlovindami partizanus, romantiðkai pasiaukojusios Lietuvai, vis dar negalime prabilti apie to pasiaukojimo kainà. Nuolat tarsi burtus kartodami, kad vieninteliai Europoje deðimt metø vieni patys kovojome prieð galingà sovietø armijà (nors panaðus pasiprieðinimas vyko pokario Lenkijoje, Ukrainoje, Rumunijoje, kur paskutiniai pasiprieðinimo bûriai buvo sunaikinti 7-ojo deðimtmeèio pradþioje), uþsispyræ atsisakome kalbëti apie sunaikintà (ar susinaikinusià) idealistø kartà, kurià iðaugino tarpukario Lietuvos ideologai. Apie tai naujame „Atþalyno“ pastatyme Nacionaliniame dramos teatre ið anapus prabyla Kazio Binkio sûnus Gerardas. Tokie svarstymai tikrai nesumenkintø partizanø didvyriðkumo, bet gal leistø atsisakyti gajaus, stereotipiðko fasadinio patriotizmo. Per lietuviðkas premjeras daþnai pagalvoju apie alternatyvø kinà, gyvenantá slaptà gyvenimà nesuformuluotuose, neágyvendintuose arba iki ðiol neegzistuojanèiuose filmuose, kûrëjø sapnuose ar mintyse. Noriu tikëti, kad ði alternatyva – ne tik mano fantazija, kurios iðeities taðkas – vienas sekmadiená mirusios 2007-øjø Nobelio premijos laureatës Doris Lessing romanas. Jame Lessing apraðë savo tëvø gyvenimà. Ne tà, kuris buvo ið tikrøjø, o tà, kuris galëjo bûti. Jame nebuvo nei pasaulinio karo, nei dviejø atsitiktinai susitikusiø vyro ir moters vedybø, nei raðytojos. Bet jis buvo laimingas. 7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057) K i n a s Virëjos valdo Krësle prie televizoriaus Praëjusá savaitgalá pabandþiau iðgyventi be interneto ir pagaliau paþiûrëti televizoriø. Prisipaþinsiu, buvau sukrëstas. Ryte „perbëgau“ savo kabelinës televizijos kanalus. Dauguma rodë kulinarines laidas. Maistà gamino visi, kas tik netingi, – lietuviai, rusai, europieèiai ir kitø þemynø gyventojai. Menininkai ir „popsininkai“, virëjai ir apsiðaukëliai. Toks áspûdis, kad pasaulis ilgai badavo ir dabar negali atsigroþëti maistu, ávairiausiomis jo variacijomis ir kombinacijomis. Maisto gaminimas tapo saviraiðka, menu, privalomu „þvaigþdës“ atributu. Bet lietuviai nebûtø lietuviai, jei to viso pasaulio neperspjautø. Juk tik mums pavyko ágyvendinti proletariato vado Vladimiro Lenino svajonæ, esà ateityje kiekviena virëja galës valdyti valstybæ. Þiûrëdamas lietuviðkas þinias ar politikos laidas kaskart ásitikinu, kad vado svajonë tapo realybe. Psichologai þino, kad ne kiekviena ágyvendinta svajonë atneða laimæ. Kartais bûna atvirkðèiai – atsaku tampa depresija. Mane ji aplanko kiekvienà rudená, tad visai laiku BTV (25 d. 21.30) parodys Jodie Foster filmà „Bebras“ (2011). Jis prasideda beveik kaip komedija. Þaislø fabriko savininkà Valterá Bleikà ne vienus metus kankina depresija. Jis apleidþia darbà, ðeimà ir sugeba tik miegoti. Vienà dienà toká apsnûdusá uþ durø já iðgrûda þmona. Valteris nusiperka dëþæ stipraus alkoholio ir vyksta á motelá, nusprendæs ten nu- siþudyti. Bet ðákart já iðgelbëja Bebras – kalbanti natûralaus dydþio lëlë. Valteris griebiasi jos kaip skæstantis ðiaudo. Jis gráþta namo ir praneða, kad psichoterapeutas rekomendavo bendrauti ne su Valteriu, o su Bebru. Psichoterapeutai daþnai pataria atsiriboti nuo savæs, pajusti distancijà su savimi bei pasauliu ir taip iðspræsti asmenines problemas. Panaðiai reaguoja ir Valterio artimieji. Bendraudami su Bebru, jie áþvelgia tokio bendravimo terapinæ prasmæ. Kai Valteriui vël ima sektis verslas, jie su Bebru tampa net þiniasklaidos þvaigþdëmis, ir tai tik patvirtina, kad normalûs þmonës stebëtinais tempais nyksta ið televizoriø ekranø. Bet Valterio þmona Meredit átaria tai, kà ið pat pradþiø numano ir filmo þiûrovai: Bebras – ne lëlë, ne þaismingas alter ego, o greièiausiai rimta liga. Didþiàjà filmo dalá reþisierë nuosekliai prieðinasi þiûrovø poreikiui pamatyti tai, ko jie ið filmo laukia. Kitas reþisierius, ko gero, taip ir bûtø pasielgæs. Pavertæs Bebrà Valterio iðgijimo, sugráþimo á normalø gyvenimà pretekstu. Ir pabaigæs filmà laiminga holivudiðka pabaiga su save pakeitusiu, silpnybes vardan ðeimos vertybiø nugalëjusiu þmogumi. „Bebre“ taip pat bus laiminga pabaiga, tik kitokia. Filmo privalumas yra vaidyba. Sau Foster skyrë nelabai svarbø þmonos vaidmená. Didþiausiu atradimu man tapo Melas Gibsonas. Pa- sirodo, jis ne tik legendinis maèo ir, ðvelniai tariant, nelabai skoningø „Kristaus kanèiø“ ir „Apocalypto“ reþisierius, bet puikus aktorius, puikiai pereinantis nuo komizmo á tragizmà, sugebantis pasiþiûrëti á save ið ðalies, subtilus, net jautrus. Lietuvoje menkai þinomas, bet didþiøjø festivaliø jau senokai pastebëtas amerikieèiø reþisierius Ira Sachsas yra sakæs: „Mane visada domino átampa tarp to, kà jauèiame ið tikrøjø, ir to, kuo dalijamës su visuomene.“ Manau, kad komedijoje „Santuoka“ (BTV, 28 d. 21.30) jis pabandë apie tai pasvarstyti. „Santuokoje“ reþisierius rodo vyriðká, kuris nusprendë uþmuðti savo þmonà. Haris (Chris Cooper) nëra þudikas, jis tiesiog ásimylëjo graþià ir jaunà blondinæ Kei (Rachel McAdams), nusprendë su ja praleisti likusá gyvenimà ir nenori, kad þmona kentëtø ar jaustøsi vieniða. Hario planus painioja geriausias draugas Rièardas (Pierce Brosnan), kuris taip pat neabejingas Kei. Be to, mirti pasmerkta Hario þmona (Patricia Clarkson) juk taip pat gali turëti savo paslapèiø. Lasse Hallströmas daþnai kuria ðeimos dramas. Bet 2006 m. „Apgaulë“ (BTV, 26 d. 21.30) – apie kûrybà. Filmo herojus, nelabai geras raðytojas Klifordas Irvingas (Richard Gere) pasijuto áþeistas, kai 1971 m. leidykla atsisakë spausdinti jo naujà opusà. Tada jis nusprendë paskelbti, kad raðo legendinio atsiskyrëlio ir ekscentriko Howardo Hughes’o „Apgaulë“ (Martino Scorsese filmo „Aviatoriaus“ herojus) biografijà. Esà keliolika metø su niekuo nesikalbëjæs milijardierius pasirinko já ir nusprendë papasakoti savo gyvenimà. Netrukus raðytojas atsidûrë þiniasklaidos dëmesio centre, bet kartu su draugu ir padëjëju Diku (Alfred Molina) pradëjo grimzti vis gilyn á apgaulæ ir mistifikacijas – fabrikuoti Hughes’o laiðkus, dokumentus ir pokalbius. Ir pats nepastebëjo, kaip já apsëdo idëja paraðyti ðimtmeèio knygà. Jai jis gali paaukoti viskà – draugystæ, meilæ, realybës pojûtá. Beje, tikrasis Cliffordas Irwingas (jis laikomas netalentingu garsiojo Philipo Rotho sekëju) uþ ðià apgaulæ net nuteistas kalëti, pavadino Hallströmo filmà „mistifikacija apie mistifikacijà“. Irwingas iðleido savo autobiografijà, o 1974 m. net tapo Orsono Welleso dokumentinio filmo „F kaip falsifikacija“ persona- þu. Jis aiðkino, kad visai nesvarbu, ar skaitote originalà, ar falsifikacijà, svarbu, kad knyga bûtø gerai paraðyta. Hallströmas ir Gere’as (manau, kad tai vienas geriausiø jo vaidmenø) logiðkai rutulioja apgaulës ir melo motyvà: jie rodo, kaip gana niekingo apgaviko sukurta apgaulë tampa tikresnë uþ realybæ, o sufabrikuota Hughes’o biografijà – tikresnë uþ autentiðkà. Ko gero, tai gerai apibûdina mûsø laikus ir prieþastis, kodël taip gerai sekasi virëjoms ir virëjams. Filmø, þinoma, rodys ir kitos televizijos, ne tik BTV, bet mano rekomenduotieji, regis, dar nespëjo taip nusibosti, kaip kad nesibaigiantys pasakojimai apie samdomus þudikus, psichopatus, angelus ir demonus. Jûsø – JONAS ÛBIS Gepardai ir deimantai Nauji filmai – „Patarëjas“ Þivilë Pipinytë Ridley Scottas kûrë filmus apie ateivius ið kosmoso ir maiðtingus robotus, Provanse laimæ radusá Londono japá, kryþiaus karø riterius ir Robinà Hudà, Amerikos gangsterius ir CÞV agentus, bet naujausio jo filmo „Patarëjas“ („The Counselor“, JAV, D. Britanija, 2013) herojai tikrai á niekà nepanaðûs. Galiu tik átarti, kad specialiai kinui paraðytas vieno didþiøjø gyvø JAV literatûros klasikø Cormaco McCarthy scenarijus tapo iððûkiu reþisieriui, kuris kaip niekas kitas sugeba þadinti masinæ vaizduotæ ir priversti jà patirti aukðto lygio vaizdø poezijos átampà. „Patarëjà“ filmavæs Dariuszas Wolskis tai taip pat sugeba. Neþinau, ar kaltas tik scenarijus, bet po filmo dar teko mintyse dëlioti jo personaþø linijas, kad suprasèiau, kas ir kodël ið tikrøjø tarp jø ávyko. Filme gausu pasakojimo elipsiø, sunku net pasakyti, kiek uþtrunka veiksmas (mënesá, pusæ metø ar ilgiau), bet uþtat pagrindinë mintis iðaiðkëja visai greitai. Nes „Patarëjas“ kalba apie tai, kad, pabandæs þaisti su blogiu, net nepajusi, kaip tapsi jo ákaitu. Taip atsitinka ir pagrindiniam filmo herojui – Michaelo Fassbenderio suvaidintam nusikaltëliø advokatui, kurá visi vadina Patarëju. Kol tik patarinëja klientams, vyras gali iðlikti savoje tikrovës pusëje, beprotiðkai mylëti graþià moterá (Penelope Cruz) ir jà lepinti, jaustis savas Amsterdame ir Teksase. Bet nusprendæs uþsidirbti pinigø ir padëti pergabenti narkotikus ið Lotynø Amerikos á JAV, jis iðkart atsiduria kitapus. Todël uþteks atsitiktinumo, kad jo gyvenimas imtø ristis á bedugnæ ir taptø akivaizdu, kad nieko negalima pakeisti, sugràþinti ar iðtaisyti. Ásileidæs á save blogá, esi pasmerktas. Netrukus advokatas kartu su savo klientais (ar bendrininkais) prieð savo valià átraukiamas á narkotikø karteliø karà. Beje, anksèiau jie perspëjo Patarëjà gerai pagalvoti. Apskritai, toks áspûdis, kad visi filmo veikëjai yra namudiniai filosofai. Kiekvienas jø, net epizodinis Amsterdamo deimantø prekiautojas (virtuoziðkas Bruno Ganzas) iðkart suðvyti kokia nors gilia mintimi, pa- 7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057) sako rafinuotà frazæ, todël filmo iðtarmæ kuria ne veiksmas, o ilgi, protingi, iðmintingi, filosofiðki personaþø dialogai ar monologai. Filosofuoja visi – spalvingas Javiero Bardemo narkotikø bosas Raineris, pamilæs pavojingà moterá Malkinà (Cameron Diaz). Uþ gërio ir blogio ribos egzistuojanti Malkina. Kaubojiðkà skrybëlæ mëgstantis ir gudresniu uþ kitus save laikantis Brado Pitto prekeivis. Meksikietis advokatas, kuris, uþuot padëjæs Patarëjui, telefonu jam cituoja Antonio Machado eiles ir aiðkina apie pasaulio sandarà. Kartu su visais jais Patarëjas atsiduria toje kitoje, blogio tikrovëje, kuri buvo tokia átaigi taip pat pagal McCarthy sukurtame broliø Coenø filme „Ðioje ðalyje nëra vietos senukams“. Tik Coenai iðvengë pagundos tà nevilties ir blogio tikrovæ dar pabrëþti simboliðkais vaizdais. Scottas tai daro nuo pat filmo pradþios, kai kadrà lyg mirties ðauklys perrëþia skubantis motociklininkas, o Patarëjas ir jo mylimoji guli lovoje po balta lyg mirties skraistë paklode. Pirmasis Malkinos pasirodymas filme taip pat simboliðkas – ji stebi, „Patarëjas“ kaip gepardas vejasi kiðká. Malkinos ir Rainerio kartu su savimi visur veþiojami gepardai, þinoma, sukelia asociacijas su laukiniø þvëriø pasauliu, o ir kûnà iðsitatuiravusi Malkina ar ryðkius drabuþius vilkintis Raineris ir jo keista ðukuosena taip pat signalizuoja laukinæ prigimtá. Todël netrukus „Patarëjas“ padvelkia tokiu nepakeliamu manieringumu, kokio ið Scotto, manau, niekas nesitikëjo. Net ir Patarëjà praþudæ narkotikai keliauja á Èikagà ne ðiaip sau maðina, o asenizatoriø sunkveþimiu, iðmatose paskandintose metalinëse statinëse. Kad Scottas gali veikti vaizduotæ ir be iðmintingø þodþiø, árodo kelios scenos. Be abejo, jos akcentuoja Scottui svarbias þiaurumo ir sekso temas. Pirmoji scena, kai Pitto herojus pasakoja Patarëjui apie fil- mus, kuriuose þmonës þudomi ið tikrøjø, ir priduria, kad kiekvienas þiûrintis tampa bendrininku. Postmodernistiðkas akcentas, bet filmo pabaigoje Scottas juo grakðèiai pasinaudos. Kitas epizodas, apie kurá sukrëstas Raineris pasakoja Patarëjui, kartu ir komiðkas, ir absurdiðkas, bet itin iðkalbingas. Ðiame epizode Diaz herojë prievartauja geltonà „Ferrari“ tiesiai Raineriui prieðais akis. „Patarëjas“ neþada netikëtumø. Èia ávyks viskas, kas turëjo ávykti, tik tragedijos nebus. Gaila. Nors, ko gero, to absoliutaus þmogiðkojo blogio pasaulyje, kuriame gyvena „Patarëjo“ personaþai, tragedijø ir negali bûti. Tik godumas, seksas, þiaurumas, mirtis ir deimantai kaip amþinybës atspindys. 9 psl. L a p k r i è i o Parodos 2 2 – g r u o d þ i o s 1 ÐMC skaitykloje — paroda „Anne“ dauskienës paroda „Absoliuti lygybë“ nuo 22 d. — paroda „Jaunojo tapytojo prizas Modrio Tenisono (Latvija), Armando Strazdo 2013“ (Latvija), Vytauto Tumëno interaktyvus Nacionalinë dailës galerija nuo 23 d. — paroda „Agentûra: Veikëjø projektas „Laimos tinklas“ Konstitucijos pr. 22 kuriamas scenarijus“ Paroda „Pusryèiai ant þolës. Europos moder- VILNIUS XX a. Lietuvos dailës ekspozicija Modernaus meno centras Vilniaus paveikslø galerija Literatø g. 8 Didþioji g. 4 Tomo Ivanausko fotoparoda „Paminklø akimis“ Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai Lietuvos dailë XVI—XIX a. Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai Paroda „Dailës istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903—1954)“, skirta 110-osioms gimimo metinëms Galerija „Kairë–deðinë“ Latako g. 3 iki 30 d. — paroda „Visagalë tradicija: Kristijono Donelaièio poemos „Metai“ iliustracijos ir vaizdinis kanonas“ nizmo grafikos darbai ið Lietuvos muziejø rinkiniø“ Kauno paveikslø galerija K. Donelaièio g. 16 Kauno bienalë „Unitekstas“: Jaunøjø menininkø paroda Linos Jonikës paroda „Reversinës trajektorijos“ Giedrës Kriauèionytës paroda „Suformatuota“ Severijos Inèirauskaitës-Kriaunevièienës Paroda „Nuostabioji þemë. Dailininkai Rytø Projektø erdvë „Malonioji 6“ paroda „Iðardymai“ Prûsijoje. XIX—XX a. pirmos pusës tapyba ið Malonioji g. 6 Kæstuèio Grigaliûno interaktyvus projektas Aleksandro Popovo rinkinio“ Donato Jankausko (Duonio) paroda „Neávykæ „Marginimas“ Radvilø rûmai projektai“ Vilniaus g. 24 Galerija „Aidas“ A. Þmuidzinavièiaus kûriniø ir rinkiniø muziejus Reginos Matuzonytës-Ingelevièienës tapy- Trakø g. 13 V. Putvinskio g. 64 bos paroda „Spalva ir linija iðreikðti pojûèiai“ iki 30 d. — Ðalvos Alchanaidzës paroda Kauno bienalë „Unitekstas“: Tarptautinë paroda „Sidabro amþius. Rusø „Kelyje á Tuðetá“ Scenografo, grafiko ir tapytojo Ramazano dailë Baltijos ðaliø kolekcijose. 1890—1930“ Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos aborigenø menas Ivano Marèuko (Ukraina) kûrybos paroda „Uþ horizonto — kiti horizontai...“ Taikomosios dailës muziejus Arsenalo g. 3A Paroda „Nuo karo iki taikos“ (XX a. penktoðeðto deðimtmeèio mada ið Aleksandro „Prospekto“ fotografijos galerija Gedimino pr. 43 Lietuvos fotomenininkø sàjungos Klaipëdos skyriaus fotografijø paroda „Ne/ta vieta, ne/ tas laikas“ Pamënkalnio galerija Pamënkalnio g. 1/13 iki 30 d. — Ramûno Èeponio kûrybos paroda Krinicko (1904—1983) bei skulptorës Natalijos Luðèinaitës-Krinickienës (1903—1998) paroda „Ðimtmeèiui prabëgus...“ iki 30 d. — Felikso Jakubausko „Kalbëjimas — sidabras...“ Zinaidos Vogelienës „Sidabrinis ðnabþdesys“ Keramikos muziejus Rotuðës a. 15 iki XII. 1 d. — keramikiø Virginijos Uþuseny- Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejus tës ir Jûratës Viðinskienës paroda „Inspiraci- Pilies g. 40 ja...Moteris...Augalas“ Vilmos Fioklos Kiurë fotografijø paroda Simpoziumo „Mes — Redukcija 2013“ paroda Vytauto Kasiulio kûriniø kolekcija Ðv. Jono gatvës galerija Paroda „Mykolo Raubos Vilnius“ Vasiljevo kolekcijos) Vytauto Kasiulio dailës muziejus A. Goðtauto g. 1 Lietuvos nacionalinis muziejus Naujasis arsenalas Arsenalo g. 1 Senosios Lietuvos istorija XIII–XIX a. Lietuviø liaudies menas; Kryþdirbystë VIRÐ GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko VILNIUS 24 d. 12 val. — „RAGANIUKË“ (pagal Reþ. — T. Jaðinskas (Salë 99) 28 d. 19 val. — simfoninio orkestro 27, 28 d. 18 val. — PREMJERA! „ALBANIJOS iki 30 d. — Vilniaus ekslibrisø bienalë Paroda „Rudens salonas“ „I,CULTURE“ koncertas. Dir. — Ù. Borowiczius. NEKALTOJI“ (inscenizacija È. Stonio ir Programoje M.K. Èiurlionio, W. Lutoslawskio, S. Norkutës). Reþ. — S. Norkutë, scenogr. — B. Bartoko kûriniai G. Jonaitytë, kost. dail. — A. Norkutë, komp. — III respublikinë medþio droþëjø kûriniø paroda „Ðventieji ir piligrimai“ iki 28 d. — jaunøjø skulptoriø bronzos liedinimo simpoziumo paroda „Gurgutis — 2013“ iki 30 d. — Klaipëdos dailininkø paroda „40 kûrybos metø“, skirta Lietuvos Respublikos ir Klaipëdos kraðto susijungimo 90-meèiui ir LDS Klaipëdos skyriaus 40-meèiui Kauno fotografijos galerija Rotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2 iki XII. 1 d. — Vytauto V. Stanionio paroda Nacionalinis dramos teatras „Nuotraukos dokumentams“ Didþioji salë Galerija „Aukso pjûvis“ K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53 Vytauto Kasiulio (1918—1995) kûrybos paroda Laimos Orþekauskienës ir Vlado Orþekausko kûrybos paroda Agnës Ðemberaitës keramikos paroda J. Basanavièiaus g. 1/13 iki 29 d. — Almyros Weigel autoriniø papuo- Alono Ðtelmano tapybos ir pasteliø paroda ðalø paroda „Krantas“ Vokieèiø g. 2 23 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS Rotuðës a. 27 susitarus tel. 279 16 44 Ðiuolaikinio meno centras Spektakliai Ðv. Jono g. 11 „Grybø vaikai“ Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija Lapkrièio 26 d. – gruodþio 1 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyks tarptautinë pjesiø mainø programa, skirta pristatyti ðiuolaikinës pasaulio dramaturgijos naujienas. Ðiø metø „Pjesiø mainø“ programoje ávyks paþintis su suomës Saaros Turunen, norvego Arne Lygre’s ir ðvedo Larso Noréno kûryba. Visi pjesiø skaitymai, kuriuos reþisuos Saara Turunen, Audronis Liuga ir Jonas Vaitkus, – nemokami. Bilietus galima pasiimti teatro kasoje arba renginio vietoje likus valandai iki jo. Vietø skaièius ribotas. K. Binkio ir keturvëjininkø kûrybà). Galerija „Meno niða“ Ðv. Mykolo g. 9 Teatras „BURATINAS“ . Dir. — J M. Jauniðkis Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto Baþnytinio paveldo muziejus Lapkrièio 23 d. 19 val. Filharmonijos scenoje skambins Vokietijoje gyvenanti ir dirbanti pianistë Guoda Gedvilaitë. Viename ið III fortepijono muzikos festivalio reèitaliø skambës Guodos Gedvilaitës sudaryta ir atliekama originali fortepijoniniø kompozicijø programa, kurioje Maurice’o Ravelio, Claros Schumann, Alberto Ginasteros, Astoro Piazzollos ir Sergejaus Rachmaninovo muzikos garsais prabylama apie visiems menininkams svarbius dalykus, ákvepianèius kurti ir niekada nesustoti. Galerija „Meno parkas“ Auðros Vartø g. 7 Paroda „Rûdavos kautynës“ Muzika 23, 24 d. 12 val. — J. Gaiþausko Galerija „Arka“ K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija Donatas Jankauskas (Duonis) yra paklausus ir kaip taikomosios dailës kûrëjas (pvz., reklamoje), ir kaip nepriklausomas autorius. Daþniausiai iðdidinto mastelio padarai perimami ið kultûros lauko ir beveik visada sàmoningai provokuoja ironiðkà poþiûrá. Projektø erdvëje „Malonioji 6“, kur visad galima tikëtis laisvesnio formato, autorius pristato savo „neávykusius projektus“. Paroda veikia ðeðtadieniais nuo 16 iki 18 val. Malonioji g. 6, Vilnius. O. Preusslerio pasakà). Reþ. — E. Jaras sukilimo 150-osioms metinëms Didþioji g. 26 Dailë Nacionalinis operos ir baleto teatras iki 24 d. — paroda „Sukilëlai“, skirta 1863 m. Kazio Varnelio namai-muziejus „7md“ rekomenduoja „Fëjai“ Galerija AV17 Auðros Vartø g. 17 Edvardo Racevièiaus paroda „Medþio skulptûra“ KLAIPËDA KKKC parodø rûmai Aukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2 Ðiuolaikinio lenkø plakato dizaino paroda 24 d. 18 val. — „KETURIAIS VËJAIS“ (pagal M. Palubenka. Vaidina D. Kuodytë, J. Dambrauskaitë, G. Giedraitytë (Salë 99) 22 d. 18.30 — PREMJERA! K. Binkio Rusø dramos teatras „ATÞALYNAS“. Reþ. — J. Vaitkus Festivalis „Vilniaus lenkø scenos susitikimai“ 23 d. 18.30 — PREMJERA! Euripido 22 d. 16 val. — „SIRGALIAI“. Reþ. — T. Mædrzak „BAKCHANTËS“. Reþ. — G. Varnas 22 d. 19 val. — „TARP MÛSØ VISKAS GERAI“. 26 d. 18.30– H. Ibseno „VISUOMENËS Reþ. — A. Salamon PRIEÐAS“. Reþ. — J. Vaitkus 23 d. 16 val. — „DU PONAI B“. Reþ. — Z. Chrza- 28, 29 d. 18.30 — PREMJERA! T. Sùobodzia- nowski neko „MÛSØ KLASË“. Reþ. — Y. Ross 23 d. 14 val. — „O VIRÐ ÞEMËS SKRAIDË Maþoji salë KULKOS SU BRILIANTAIS“. Reþ. — P. Tejkowski 27 d. 19 val. — M. Myllyaho „CHAOSAS“. (Lenkija) Reþ. — Y. Ross 24 d. 18.30 — J.M. Chevret „SVEIKI, EMI- 28 d. 14 val. — J. Jokelos „FUNDAMENTA- GRANTAI! (SQUAT) “. Reþ. — M. Poliðèiukas LISTAI“. Reþ. — J. Vaitkus 27 d. 19 val. — dainininkë Minyeshu (Etiopija) Dekoracijø dirbtuvës 28 d. 18.30 — L. Andrejevo „TAS, KURIS 27 d. 20 val. — G. Labanauskaitës „RAUDONI GAUNA ANTAUSIUS“. Reþ. — J. Vaitkus Davido Maljkoviãiaus paroda „Naujos Galerija „Kunstkamera“ „Faces Of Polish Posters“ reprodukcijos“ Ligoninës g. 4 Lenkijos fotografijos bei dizaino paroda Algimanto Kezio fotografijø paroda „Archi- „Materia Prima: peizaþas ir dizainas“ Vilniaus maþasis teatras Didþioji salë tektonika“ iki 27 d. — ðiuolaikinio meno projekto 22 d. 18.30 — A. Èechovo „TRYS SESERYS“. 22 d. 18 val. — G. Apollinaire’o „TEIRESIJO „Paþadas. Pirma triuko dalis“ paroda/ Reþ. — R. Tuminas KRÛTYS“. Reþ. — G. Varnas epizodas „Daiktai, kur daiktø neturëtø bûti“ 23 d. 19 val. — M. Ivaðkevièiaus „MISTRAS“. 23 d. 12 val. — „BATUOTAS KATINAS“ Reþ. — R. Tuminas (Ch. Perrault pasakos motyvais). Reþ. — 24 d. 14 val. — PREMJERA! „DOSTOJEVSKIS A. Mikutis VAIKAMS“ (F. Dostojevskio romanø bei 23 d. 18 val. — „GELEÞIS IR SIDABRAS“ dienoraðèio motyvais). Reþ. — P. Ignatavièius (pagal V. Ðimkaus eiles). Insc. aut ir reþ. — 24 d. 17 val. — „J. ERLICKAS VËL MAÞAJAME R. Kazlas „Herkaus galerija“ TEATRE“ (paramos fondo „Rûta“ renginys) 24 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus Herkaus Manto g. 22 26 d. 13 val. — „ANË IÐ ÞALIASTOGIØ“ (pagal „GRYBØ KARAS“. Reþ. — A. Mikutis Jono Virbausko akmens skulptûros paroda L.M. Montgomeri romanà). Reþ. — A. Gluski- Maþoji salë nas (J. Miltinio dramos teatras) 23 d. 14 val. — R. Mikuèio „LIUNËS 27 d. 18.30 — M. Gorkio „MOTINA (VASA NUOTYKIAI“. Reþ. — A. Grybauskaitë ÞELEZNOVA)“. Reþ. — K. Gluðajevas 24 d. 14 val. — „AUKSO OBELËLË, VYNO 28 d. 18.30 — „MANO TËVAS — AGAMEM- ÐULINËLIS“ (pagal lietuviø liaudies pasakà). NONAS“ (scenos ið Euripido pjesiø). Scen. aut. ir reþ. — R. Drieþis Reþ. — K. Bogomolovas (Rusija) ÐIAULIAI Menø spaustuvë OKT/Vilniaus miesto teatras 22, 23 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA! „Laiptø galerija“ 22 d. 19 val. Teatro arenoje — W. Shakes- „CONTEMPORARY?“ (jaunøjø scenos meni- Þemaitës g. 83 peare’o „HAMLETAS“. Reþ. — O. Korðunovas ninkø programa „Atvira erdvë‘13“) Valstybinis jaunimo teatras „TARMIØ STALAS“. Reþ. — S. Degutytë („Stalo VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOS GALERIJOS Parodø salës „Titanikas“ Lietuvos nacionalinës UNESCO komisijos galerija Maironio g. 3 Ðv. Jono g. 11 Klaipëdos galerija Dominique’o Blaiso, Martino Neumaierio ir Valerijos Dichavièienës fotoparoda Darþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4 Þilvino Landzbergo kûrybos paroda „Tarp laiko ir istorijos“ Vilniaus dailës akademijos 220 metø jubiliejui skirta paroda „Viskas teisingai: 220“ Galerija „Akademija“ Pilies g. 44/2 nuo 25 d. — Kæstuèio Ðapokos tapybos ir koliaþø paroda „Þiûrëjimas á ugná“ Tekstilës galerija „Artifex“ Gaono g. 1 iki 23 d. — Kæstuèio Grigaliûno ir Agnës Naruðytës paroda „Vaizdø archyvas. Sàsiuvinis nr. 1“ „Maþoji galerija“ Latviø g. 19A iki 30 d. — Vlado Karatajaus paroda Galerija „Kalnas“ Kriviø g. 10 Ðiuolaikiniø Gruzijos menininkø kûryba Oslo namai Mindaugo g. 27 iki 29 d. — Rûtos Kiðkytës ir Ulijonos Odiðarijos paroda „Á vieðumà lenda paslaptis“ KAUNAS M. Þilinsko dailës galerija Paroda „Kristijonas Donelaitis. 300 metø jubiliejø pasitinkant“ (Maþoji forma, gintaras) Galerija „si:said“ Galinio Pylimo g. 28 iki 30 d. — skulptoriaus Edvardo Racevièiaus ir fotografo Eckarto Pscheidlio-Jeschke (Vokietija) paroda „arb’“ BATRAIÐÈIAI“. Reþ. — Y. Ross Teatras „Lëlë“ A. ir A. Tamoðaièiø galerija „Þidinys“ Nepriklausomybës a. 12 Dominikonø g. 15 Patricios Piccinini (Australija) paroda „Ne- 22 d. 18 val. — A. Èechovo „DËDË VANIA“. matoma saulë su mumis“, Gao Yuan (Taiva- Dailës galerija teatras“) Dailininkø Tamoðaièiø kûryba Reþ. — A. Latënas 24 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA! XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno nas) paroda „Naujoji epocha“, Monikos Vilniaus g. 245 23 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ANGELØ „NO AWARDS“. Reþ. — V. Bareikis (teatro rinkiniai Þaltauskaitës-Graðienës ir Bronës Never- Sigito Prancuièio paroda „Karðtas sniegas“ PASAKOS“. Reþ. — V.V. Landsbergis (Salë 99) judëjimas „No Theatre“) 10 psl. Kauno bienalë „Unitekstas“: iki 28 d. — Ilzës Volontës ir Mario Èaèkos (Latvija) kûrybos paroda „9“ 24 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — PREMJERA! 7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057) 25 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „Pasakø pirmadieniai maþyliams“. Spalvotos pasakos: „Þmogaus kelionë“, „Jonukas ir Gretutë“. Pasakas seka S. Degutytë („Stalo teatras“) 27 d. 19 val. Juodojoje salëje — C. Grauþinio „DRÀSI ÐALIS (LIETUVOS DIENA)“. Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“) KAUNAS Kauno dramos teatras 22 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — E. Scribe’o „PRIEÞASTYS IR PASEKMËS“. Reþ. — R. Banionis 23 d. 15 val. Didþiojoje scenoje — A. Ðkëmos „BALTA DROBULË“. Reþ. — J. Juraðas 24 d. 12 val. Didþiojoje scenoje — I. Paliulytës „ASTRIDA“ (A. Lindgren biografijos ir PANEVËÞYS Juozo Miltinio dramos teatras 22 d. 17 val. — E. de Fillipo „MANO ÐEIMA“ P. Bingelis) ir Kazlø Rûdos Rimvydo Þigaièio Bibliografinës þinios menø mokyklos moksleiviai T. Ruzveltas (klarnetas), J. Petkûnaitë (vokalas) ir folkloro ansamblio „Sûduoniukai“ jaunesnioji grupë GROÞINË LITERATÛRA. LITERATÛROS MOKSLAS Reþ. — R. Rimeikis Ðv. Jonø baþnyèia Boruþë, ropojanti plentu : prigimtinës kultûros kasinëjimai Marcelijaus Martinaièio kûryboje / 23 d. 17 val. — P. Ðeferio „MEILËS 23 d. 18 val. — kompozitoriaus ir vargoni- Viktorija Daujotytë. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2013 (Vilnius : Standartø ELIKSYRAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas ninko H. Scheidemanno mirties 350-osioms sp.). – 374, [2] p. : iliustr., faks., portr. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-9986-39-768-7 (ár.) 24 d. 17 val. — „KITAS KAMPAS“ metinëms. V. Pinkevièius (vargonai). Progra- 26 d. 18 val. — L. Gersche’s „LAISVI moje H. Scheidemanno kûriniai („BERNIUKAS — TAU, MERGAITË — MAN“). DRUGELIAI“. Reþ. — D. Kazlauskas 27 d. 18 val. — „STIKLINIS ÞVËRYNAS“. Reþ. — A. Ðablauskas (Neágaliøjø naujasis teatras) Koncertai Bundanti versmë : tarmiðkos kûrybos almanachas : [eilëraðèiø, apsakymø ir pasakø, paraðytø ávairiomis lietuviø kalbos tarmëmis, rinkinys / sudarytojas Gaudentas Kurila]. – Vilnius : Baþnytinio paveldo muziejus „Diemedþio“ leidykla, 2013 (Vilnius : Standartø sp.). – 159, [1] p. – Tiraþas [300] egz. – ISBN 23 d. 16 val. — Vilniaus chorinio dainavimo 978-9986-23-181-3 mokyklos „Liepaitës“ Jauniø choro koncertas „Advento vakarui atëjus“. Dalyvauja fleitø ansamblis bei mokyklos balso lavinimo klasës mokinës. Programoje lietuviø liaudies pasakø motyvais). Reþ. — I. Paliulytë Lietuvos nacionalinë filharmonija 24 d. 18 val. Rûtos salëje — Y. Mishimos 22 d. 18 val. Panevëþio muzikiniame teatre, „MARKIZË DE SAD“. Reþ. — A. Areima 23 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio- KAUNAS 26 d. 18 val. Rûtos salëje — T. Williamso joje salëje, — III Vilniaus fortepijono muzi- Kauno valstybinë filharmonija „STIKLINIS ÞVËRYNAS“. Reþ. — A. Ðablauskas kos festivalis. G. Gedvilaitë (fortepijonas). 26 d. 18 val. — II Lietuvos kamerinës muzi- (Neágaliøjø Naujasis teatras) Programoje M. Ravelio, C. Schumann, kos festivalis 2013. S. Tcherepanovas (klave- dainos Iðvarytieji : [apsakymai] / Romualdas Granauskas. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 207, [1] p. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9986-39772-4 (ár.) Kiekvienoje kiðenëj pavasariø ðimtas : jaunasis Kazys Binkis : apysaka [apie poetà] / Laimonas Inis. – Kaunas : Naujasis lankas, 2013 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). – 479, [1] p. : portr. – Tiraþas 700 egz. – ISBN 978-9955-03-806-1 (ár.) Laiko upës slenksèiai : romanas / Elena de Strozzi. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Spauda). – 333, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-01-1173-4 (ár.) : [21 Lt 19 ct] 26, 28 d. 19 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo A. Ginasteros, A. Piazzollos, S. Rachmanino- sinas, fortepijonas, Vokietija), D. Jonas Nuotrupos : [esë eilëmis] / Nijolë Oþelytë ; [dailininkë Ona Liugailienë]. – Vilnius : Versmë, 2013 „PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas vo ir kt. kûriniai (obojus, Vokietija) (Vilnius : Baltijos kopija). – [46] p. : iliustr. – Tiraþas 600 egz. – ISBN 978-9955-589-77-8 28 d. 18 val. Rûtos salëje — D. Danis 24 d. 16 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio- „GELBËKIME MEILÆ“. Reþ. — A. Jankevièius joje salëje, — III Vilniaus fortepijono muzi- TELÐIAI Plëðrûnas : istorinis trileris / Gary Jennings ; ið anglø kalbos vertë Donatas Masilionis. – kos festivalis. Lietuvos nacionalinis simfoni- Telðiø katedra nis orkestras. Solistai D. Bulajevas (smuikas), 22 d. 19 val. — viduramþiø muzikos koncer- Kn. 2: Pas gotus. – 2013 (Vilnius : BALTO). – 453, [3] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955- R. Maþolytë (smuikas), Y. Kuroki (fortepijo- tas, skirtas Þemaitijos krikðto 600-osioms 787-28-0 nas). Dir. — D. Pavilionis. Programoje M. Brucho, metinëms paminëti. Dalyvauja tarptautinis S. Prokofjevo, C. Saint-Saenso kûriniai senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ 24 d. 15 val. Kauno Ðv. Apaðtalø Petro ir (vad. — R. Calveyra, Brazilija, Prancûzija): Povilo arkikatedroje bazilikoje — Kauno I. Gaidamavièiûtë (sopranas), R. Dubinskaitë, Ugnis nedega : romanas / Ralf Rothmann ; ið vokieèiø kalbos vertë Regina Ivanauskienë. – arkikatedros bazilikos 600 metø jubiliejui. (mecosopranas), S. Ðerytë (mecosopranas), Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 302, [1] p. – Nacionalinbës M.K. Èiurlionio menø mokyk- N. Masevièius (bosas), I. Baublytë (gotikinë Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9986-39-769-4 (ár.) los vaikø ir jaunimo chorai, kamerinis choras arfa), R. Calveyra (iðilginë fleita). Programoje Kauno kamerinis teatras „Aidija“, Lietuvos kamerinis orkestras, J. Bun- G. de Machaut, J. Ciconios, A. de Casertos, 22 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „DIENA IR dzaitë (vargonai). Dir. — R. Graþinis. Progra- Z. de Peragos kûriniai NAKTIS“. Reþ. — S. Rubinovas moje G. Samsono „Jubiliejinës miðios“ 23 d. 18 val. — K. Kostenkos „HITLERIS IR 24 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje — HITLERIS“. Reþ. — S. Rubinovas ansamblis „Musica humana“ (meno vad. ir 24 d. 18 val. — Moliere’o „ÐYKÐTUOLIS, dir. — A. Vizgirda). Solistai S. Liamo (sopra- VILNIUS ARBA MELO MOKYKLA“. Reþ. — A. Pociûnas nas), U. Èaplikaitë (fleita), R. Beinaris Raðytojø klubas (obojus), B. Vaitkus (klavesinas) 22 d. 17 val. — R. Sadausko sukaktuvinis Kauno muzikinis teatras 22 d. 18 val. — J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“. Dir. — V. Visockis 23 d. 18 val. — I. Kãlmãno „MONMARTRO ÞIBUOKLË“. Dir. — V. Visockis 24 d. 12 val. — Z. Bruþaitës „GRYBØ KARAS IR TAIKA“. Dir. — V. Visockis 24 d. 18 val. — C. Coleman „MIELOJI ÈARITI“. Dir. — J. Geniuðas Kauno lëliø teatras Vakarai Kaunas : Mileda, 2013- . – ISBN 978-9955-787-25-9 Sonatos : lyrika / Sonata Paliulytë. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2013 (Vilnius : Standartø sp.). – 103, [1] p. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-9986-39-764-9 (ár.) Uþpustomi : [eilëraðèiai] / Elena Karnauskaitë ; [iliustracijos Graþinos Oðkinytës]. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 111, [1] p. : iliustr. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-9986-39-766-3 GROÞINË LITERATÛRA VAIKAMS 34 tavo dalys : [romanas] / Carmen Rodrigues ; ið anglø kalbos vertë Auðra Kaziukonienë. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 290, [3] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-1202-1 (ár.) : [26 Lt 84 ct] 26 d. 15 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio- kûrybos vakaras „Laimë gyventi“ su naujo- Arkliukai krutuliukai / [paraðë Agnieszka Fràczek ; vertë Alfredas Steiblys ; nupieðë Monika joje salëje, — koncertas Neágaliøjø dienai. mis knygomis „Taðkas / Prisiminimø þalt- Stolarczyk]. – Vilnius : Trys nykðtukai, [2013] (Spausd. Kinijoje). – [12] p. : iliustr. – Aut. Dalyvauja Lietuvos meno kolektyvai ir solistai vykslës“ ir „Katinas Mikis. Gyvenimas, þygiai, nurodyta kn. metr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-07-420-5 (ár.) 27 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio- darbai“. Kartu su raðytoju R. Sadausku joje salëje, — III Vilniaus fortepijono muzi- dalyvauja naujø knygø redaktoriai O. Gudþiû- kos festivalis. P. Mangova (fortepijonas). nienë ir S. Lipskis, aktoriai A. Butvilas, KLAIPËDA Programoje L. van Beethoveno, J. Brahmso, E. Ignatavièius, T. Vaisieta, V. Aleknavièius, Klaipëdos valstybinis dramos teatras F. Chopino, F. Liszto, I. Albenizo kûriniai dainininkas D. Sadauskas, pianistas J. Brûzga Lietuvos muzikø rëmimo fondas Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejus 23 d. 17 val. Þvejø rûmuose — G. Grajausko Stasio Vainiûno namuose 27 d. 18 val. — ciklas „11 rudens vakarø“: „MERGAITË, KURIOS BIJOJO DIEVAS“. 22 d. 17 val.– koncertas „Atvirukas ið filmai apie skulptoriø S. Kuzmà, „Naujosios Gaudynës : [romanas] / L.J. Smith ; ið anglø kalbos vertë Viktorija Labuckienë. – Vilnius : Reþ. — J. Vaitkus Prancûzijos“. Atlikëjos L. Vilimaitë (arfa), Lietuvos baþnyèios“ (V. Èekanauskas, Alma littera, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 204, [2] p. – Ciklo „Pavojingas þaidimas“ 2-oji 24 d. 17 val. Klaipëdos dramos teatre — M. Pranskutë (smuikas) ir U. Antanavièiûtë V.K. Jonynas, S. Kuzma) knyga. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-1193-2 (ár.) : [25 Lt 42 ct] M. Ravenhillo „PRODUKTAS“. Reþ. — T. Jaðinskas (koncertmeisterë) Mokytojø namai Á pagalbà staèia galva : [pasaka / paraðë Marta Berowska ; vertë Alfredas Steiblys ; nupieðë 26 d. 14 val. Didþiojoje salëje — projekto Monika Stolarczyk]. – Vilnius : Trys nykðtukai, [2013] (Spausd. Kinijoje). – [12] p. : iliustr. – „Kultûros receptas“ praktinë mokslinë konfe- Aut. nurodyta kn. metr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-07-442-7 (ár.) 23 d. 12 val. — „PASAKØ KARALIAUS TEATRAS“ (H.K. Anderseno pasakø atsiradimo paslaptys). Reþ. — O. Þiugþda 24 d. 12 val. — „ÐEIMYNËLË IÐ DIDÞIOSIOS GIRIOS“. Reþ. — O. Þiugþda Klaipëdos valstybinis muzikinis teatras 23 d. 18.30 — PREMJERA! G. Donizetti „MEILËS ELIKSYRAS“ 24 d. 12 val. Teatro kolonø salëje — „VERPALØ PASAKA“ 26 d. 17 val. — Vilniaus B. Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos Chorinio dainavimo Bendrojo fortepijono skyriaus mokiniø koncertas 27 d. 17 val. — vakaras koncertas „Poetinis Naujosios Romuvos gyvenimas“. Dalyvauja poetai R. Kutkaitë, D. Jablonskaja, I.J. Janonë, Klaipëdos lëliø teatras A. Galinis, E. Noreika, B. Januðevièius, 23 d. 12 val. — „LABAS, MAÞYLI“. R. Daugirdas, T. Þvirinskis ir redaktorius Reþ. — K. Jurkðtaitë A. Konickis. Muzikuoja LMTA profesoriaus 24 d. 12 val. — PREMJERA! „SUDAUÞYTAS L. Ulevièiaus suburti atlikëjai KIAUÐINIS“. Reþ. — G. Radvilavièiûtë VILNIUS rencija „Meno átaka þmogaus sveikatai“ 26 d. 18 val. Svetainëje — „Pasidainavimai su Veronika“. Sveèiuose Vilniaus politiniø kaliniø ir tremtiniø choras „Laisvë“ (vad. Balèius ir Juodulis / [paraðë Agnieszka Fràczek ; vertë Alfredas Steiblys ; nupieðë Monika Stolarczyk]. – Vilnius : Trys nykðtukai, [2013] (Spausd. Kinijoje). – [12] p. : iliustr. – Aut. nurodyta kn. metr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-07-421-2 (ár.) Devyniais kûliais / [paraðë Urszula Kozùowska ; vertë Alfredas Steiblys ; nupieðë Monika Stolarczyk]. – Vilnius : Trys nykðtukai, [2013] (Spausd. Kinijoje). – [12] p. : iliustr. – Aut. nurodyta kn. metr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-07-418-2 (ár.) Juodaþvaigþdis arkliukas : [pasaka] / Jonas Avyþius ; [dailininkë Deimantë Rybakovienë]. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 39, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-01-1205-2 (ár.) : [14 Lt 83 ct] G. Skapas). Vakaro vedëja V. Povilionienë Petriuko vëliava : [apsakymas] / Vytautas Tamulaitis. – Vilnius : Versmë, [2013] (Vilnius : Petro 27 d. 18 val. Didþiojoje salëje — kamerinës ofsetas). – 31, [1] p. : faks., portr. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9955-589-67-9 muzikos koncertas ið ciklo „Migruojanti akademija“. Dalyvauja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kamerinio ansamblio katedros studentai Sraige, nerûkyk : [eilëraðèiai] / Renata Ðerelytë ; [iliustravo Graþina Turèinskienë]. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 55, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9986-39-770-0 (ár.) 28 d. 17 val. 308 aud. — mokytojø literatø Tuobis : [eilëraðèiai vaikams þemaitiðkai] / Teresë Ûksienë ; [iliustracijos Ðilalës meno „Spindulio“ draugijos kûrybos vakaras mokyklos mokiniø]. – [Kaunas] : Naujasis lankas, 2013 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). – 71, [1] p. : 28 d. 19 val. Didþiojoje salëje — O. Vyðniaus- iliustr. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9955-03-805-4 ÐIAULIAI Kongresø rûmai Ðiauliø dramos teatras 23 d. 18 val. — kamerinis koncertas „Iðsvajo- 22 d. 18 val. — N. Leskovo „LEDI MAKBET IÐ tasis Paryþius“. V. Miðkûnaitë (sopranas), MCENSKO APSKRITIES“. Reþ. — R. Banionis J. Gelgotaitë (obojus), A. Puplauskis (fago- 23 d. 18 val. — Y. Reza „SKERDYNIØ DIEVAS“. tas), E. Andrejevaitë (fortepijonas). Progra- Lietuvos nacionalinis muziejus Nieko rimto, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 195, [5] p. : iliustr. – Tiraþas 2500 egz. – ISBN Reþ. — A. Lebeliûnas moje F. Poulenco, N. Galiamovos kûriniai 22 d. 15 val. — 2013 m. valstybinës 978-609-441-177-9 (ár.) 24 d. 12 val. — S. Kozlovo „EÞIUKAS RÛKE“. 26, 27, 29, 30 d.19 val. — W.A. Mozarto J. Basanavièiaus premijos teikimas Reþ. — P. Ignatavièius „Visos jos tokios“. Dir. — G. Rinkevièius, 22 d. 12 val. Lietuvos nacionalinio muzie- 24 d. 18 val. — C. Goldoni „VIEÐBUÈIO reþ. — D. Ibelhauptaitë, scenogr. — M. Jacovskis jaus padalinyje J. Basanavièiaus gimtinëje ÐEIMININKË“. Reþ. — R. Steponavièiûtë ko koncertas (Gimtinës g. 17, Oþkabaliø I k., Bartninkø cijos teatras) Lietuvos muzikos ir teatro akademija J. Miltinio dramos teatro spektakliai 23 d. 17 val. Didþiojoje salëje — kompozito- 28 d. 12, 18 val. — „ANË IÐ ÞALIASTOGIØ“ riaus R. Þigaièio 80-osioms gimimo meti- Ðiuolaikinio meno centras (pagal L.M. Montgomeri romanà). nëms skirtas renginys. Dalyvauja Kauno 22 d. 18 val. — projekto „Jaunojo tapytojo Reþ. — A. Gluskinas valstybinis choras (meno vad. ir vyr. dir. — prizas“ apdovanojimø vakaras 26 d. 18 val. — „KITAS KAMPAS“ (Improviza- 7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057) Vaikø kambarys : eilëraðèiø rinktinë / Violeta Palèinskaitë ; iliustravo Sigutë Ach. – Vilnius : Þiemos eilëraðèiai / [dailininkë Deimantë Rybakovienë]. – Vilnius : Alma littera, [2012] (Vilnius : Spauda). – 16, [1] p., ásk. virð. : iliustr. – Antr. ið virð. – Tiraþas 1000 egz. (papild.). – ISBN 978-609-01-0766-9 : [4 Lt 23 ct] sen., Vilkaviðkio r.) — J. Basanavièiaus gimimo metiniø minëjimas PARENGË ALDONA BARODICAITË. REDAGAVO GRAÞINA KUBILIENË. LIETUVOS NAC. M. MAÞVYDO B-KA. BIBLIOGRAFIJOS IR KNYGOTYROS CENTRAS 11 psl. L a p k r i è i o 2 2 – 2 8 Kino repertuaras 22 d. — Princesë Diana (D. Britanija) — 19 val.; (JAV) — 11, 14.30, 18, 21.30, 23.50; 24—28 d. — 23 d. — 15 val. (seansas senjorams); 25 d. — 14.40 11, 14.30, 18, 21.30 22 d. — Dþesmina (JAV) — 20 val.; 24 d. — 15.10; 22 d. — Kapitonas Filipsas (JAV) — 14.45, Forum Cinemas Vingis 25 d. — 18.50, 27 d. — 21.15 17.45, 21, 23.45; 23 d. — 14.45, 17.45, 20.45, 22—28 d. — Bado þaidynës. Ugnies medþiok- 23 d. — Adelës gyvenimas. I ir II skyrius 23.45; 24—28 d. — 14.45, 17.45, 20.45 lë (JAV) — 12, 15.15, 18.30, 21.45 (Prancûzija, Ispanija, Belgija) — 17.10;, 24 d. — 22, 23 d. — Sibirietiðkas auklëjimas (Italija) — Sibirietiðkas auklëjimas (Italija) — 11.15, 14, 19.10; 26 d. — 20.50; 28 d. — 18.50 13.30, 21, 23.30; 24 d. — 13.30, 21 val.; 25, 16.45, 19.15, 22 val. 27 d. — ciklas „Atsiveriantys „Meno avilio“ 27, 28 d. — 14.15, 21.15; 26 d. —14.15, 21 val. Kapitonas Filipsas (JAV) — 11.45, 15, 18.15, archyvai“. Sudie, mano karvide! (Prancûzija, 22—28 d. — „Scanorama 2013“ 21.30 Ðveicarija, Italija) — 19 val. 26, 27, 28 d. — geriausios 2013 metø „Kanø 26, 27, 28 d. — geriausios 2013 metø „Kanø Ciklas „Karlsono kinas“ Liûtø“ reklamos — 19, 22 val. Liûtø“ reklamos — 19, 22 val. 23 d. — Krokodilai (Vokietija) — 13 val. 22, 23 d. — Ogis ir tarakonai (Prancûzija) — 22—28 d. — Toras 2. Tamsos pasaulis (3D, 24 d. — Petia ir Vilkas (D. Britanija, Lenkija, 10.45, 12.45, 14.45, 16.15; 24 d. — 10.45, JAV) — 11, 13.30, 16, 19, 21.45 Norvegija, Meksika) — 13 val. 14.45, 16.15; 25—28 d. — 10.45, 12.45, 14.45 22—25, 27 d. — Patarëjas (JAV, D. Britanija) — 24 d. — Fantastiðka gëliø parduotuvë 22—24 d. — Toras 2. Tamsos pasaulis (3D, 13, 15.45, 18.45, 21.30; 26 d. — 13, 15.45; (Lenkija) — 13 val. JAV) —13, 15.45, 18.45; 25 d. — 10.30, 18.30, 28 d. — 13, 15.45, 21.30 24 d. — „Garso dirbtuvëlës“ — 13.50 20.30; 26 d. — 10.30, 18.15, 20.30; 27 d. — 10.30, Savaitës filmai 22—28 d. — Karti, karti (Rusija) — 13.15, 15.30, Animaciniø filmø festivalis „Tindirindis“ 18.30, 21.10; 28 d. — 10.30, 18.30, 20.30 18.30, 21.15 25 d. — programa „Þvaigþdþiø debiutai“ — 17 val. 22, 23 d. — Patarëjas (JAV, D. Britanija) — 16.45, Adelës gyvenimas. I ir II skyrius ***** Penkiolikmetë Adelë (Adêle Exarchopoulos) pamato gatvëje praeinanèià keistà merginà mëlynais plaukais ir pradeda jos ieðkoti. Dailiøjø menø akademijos studentë Ema (Léa Seydoux) atvers Adelei, kas yra meilë, ir privers kentëti. Dviejø herojø santykius Abdellatifas Kechiche’as rodo taip ið arti, kad svarbus ir reikðmingas tampa kiekvienas gestas, þodis, þvilgsnis. Filmo realizmas pateisintas, nes tik taip reþisierius gali iðvengti patoso, melodramatiðkumo ar melo, ypaè rodant ilgas herojø meilës scenas. Taèiau ðis Kanus ðiemet suþavëjæs ir „Auksine palmës ðakele“ apdovanotas filmas – ne tik meilës, bet ir brendimo, savæs atradimo istorija, atskleidþianti ðiø dienø prancûzø visuomenës socialines uþtvaras, kurios taip pat formuoja Adelës pasaulëþiûrà (Prancûzija, Belgija, Ispanija, 2013). (Vilnius) 22—25, 27, 28 d. — Paskutiná kartà Vegase 26 d. — programa „Iðmintis ir mintis“ — 19 val. 19.20, 21.45; 24 d. — 20 val.; 25, 27, 28 d. — (JAV) — 15, 18, 20.45; 26 d. — 15, 21.35 27 d. — programa „Vaizdø muzika“ — 17 val. 16.45, 19.20, 21, 21.45; 26 d. — 16.45, 19.20, 22—28 d. — Ogis ir tarakonai (Prancûzija) — 28 d. — programa „Gyvenimo metamorfo- 21.45 12, 14.15, 16.30 zës“ — 17 val. 22—24 d. — Pistonai (Lietuva) — 21.30; 25, VILNIUS „Enderio þaidimas“ Enderio þaidimas *** Anksèiau pasaulá gelbëjo raumeningi supermenai ir kitokie supervyrai bei supermoterys, bet laikai pasikeitë ir dabar gelbëtojais vis daþniau tampa paaugliai. Tai suprantama, nes jiems ir skiriami visi vienas á kità panaðûs Holivudo fantastiniai filmai apie ateitá. Ðis perkels á 2070-uosius, þmonijai reikia naujø gelbëtojø, todël valdþia nusprendþia auginti bûsimà elità nuo maþø dienø. Ið grupelës, kuri iðsiunèiama tobulintis á orbitinæ karinæ stotá, iðsiskiria Enderiu pramintas genialus berniukas (Assa Butterfield). Jis pasiþymi ir tuo, kad nori iðsaugoti þmogiðkumà net þiaurios konkurencijos sàlygomis. Enderio auklëjimu rûpinasi veteranas pulkininkas (Harrison Ford), prieð 20 metø atrëmæs kosmoso piktadariø atakà Þemëje. Reþisierius Gavinas Hoodas stengësi, kad filme bûtø kovojama ne tik su blogiu, bet ir su savo silpnybëmis. Taip pat vaidina Benas Kingsley, Viola Davis, Abigail Breslin (JAV, 2013). (Vilnius) Gili gerklë *** 1972-aisiais pirmasis pornografinis filmas, vieðai leistas demonstruoti JAV kino teatruose, vadinosi „Gili gerklë“. Lietuviø platintojai kaþkodël ðiuo pavadinimu pakeitë originalø „Lovelace“, nors reþisieriai Robas Epsteinas ir Jeffrey Friedmanas pasakoja apie „Gilioje gerklëje“ pagrindiná moters, kurios klitoris yra gerklëje, vaidmená sukûrusios Lindos Lovelace (1949–2002) gyvenimà. Jis susiklostë tragiðkai, taèiau ið filmo vargu ar galima suþinoti kà nors daugiau. Lindà suvaidinusi Amanda Seifried, o juo labiau reþisieriai, regis, nelabai domisi istoriniu kontekstu, kuris buvo toks svarbus, kad keliuose filmuose pasirodþiusi Lovelace staiga tapo milþiniðkø permainø simboliu. Regis, pati filmo herojë nelabai supranta, kas atsitiko, ir lengvai pasiduoda pikto despotiðko vyro (Peter Sarsgaard), o paskui feminisèiø átakai ir manipuliacijoms. Taip pat vaidina Sharon Stone, Hankas Azaria, Jamesas Franco (JAV, 2013). (Vilnius) Patarëjas *** Pagal vieno garsiausiø ðiø dienø amerikieèiø raðytojo Cormaco McCarthy („Ðioje ðalyje nëra vietos senukams“, „Kelias“) romanà sukurto Ridley Scotto filmo herojus yra gerbiamas teisininkas, kuris ið visø jëgø stengiasi iðsipainioti ið narkotikø verslo, turëjusio tapti trumpu nuotykiu. Jis manë, kad bus galima gerai uþsidirbti ir pasitraukti. Ðachmatø partijà primenanèià intrigà Scottas filme atkûrë preciziðkai. Kiekvienas filmo herojus – o juos suvaidino visas þvaigþdynas (Michaelas Fassbenderis, Penelope Cruz, Javieras Bardemas, Bradas Pittas, Cameron Diaz) – spalvingas ir ásimenantis. Taèiau pasaulis, á kurá áþengia bevardis advokatas, pasirodo neátikëtinai menkas, todël tokioje klaustrofobiðkoje atmosferoje kiekviena aplinkybë ar net kvailas atsitiktinumas gali sukelti katastrofà. Scottas, panaðiai kaip ir broliai Coenai, mëgsta kino pesimizmo pratimus, nuo kuriø negalima atitraukti akiø (JAV, D. Britanija, 2013). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda) ****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau, ** – jei turite daug laiko, * – niekalas Redaktorë – Monika Krikðtopaitytë Atsakingoji sekretorë – Rûta Jakimavièienë Kinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda Brukðtutë Muzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita Markulienë Dizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë 12 psl. Turbo (JAV) — 11.30, 16.15 Turbo (3D, JAV) — 13.30 22—25, 27, 28 d. — Pistonai (Lietuva) — 18.30, 20.45; 26 d. — 21.50 22—24, 27 d. — Blogas senelis (JAV) — 18.45, 21 val.; 25, 28 d. — 21 val. 22, 25—28 d. — Debesuota, numatoma mësos kukuliø kruða 2 (3D, JAV) — 16 val.; 23, 24 d. — 11.15, 16 val. 22—28 d. — Debesuota, numatoma mësos kukuliø kruða 2 (JAV) — 13.45 22—24, 28 d. — Gravitacija (3D, JAV) — 18.15, 20.30 22, 25 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 17.45; 24 d. — 11.45 22—25 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzija) — 14.30, 20.15; 26—28 d. — 14.30 23 d. — Sparnai (JAV) — 12.30 27, 28 d. — 17 val.; 26 d. — 17, 21.50 Pasaka 22 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 17.30; 23 d. — 18.45; 27 d. — 18.30 22 d. — Kapitonas Filipsas (JAV) — 20 val.; 23 d. — 21 val.; 24 d. — 18 val.; 27 d. — 20.45; 28 d. — 21.15 22 d. — Kino naktis: Enderio þaidimas (JAV), Maèetë þudo (JAV, Rusija), Gili gerklë (JAV) — 22.30 22 d. — Trispalvis (reþ. V.V. Landsbergis) — 17.45; 23 d. — 15 val.; 24 d. — 16.15; 28 d. — 15 val. 22 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzija) — 19.30; 23, 25 d. — 21.15; 24 d. — 21 val.; 27, 28 d. — 20.30 22 d. — Patarëjas (JAV, D. Britanija) — 22.15; 23, 24 d. — 18.30; 25 d. — 21.30; 27, 28 d. — 18 val. 22—24 d. — Debesuota, numatoma mësos kukuliø kruða 2 (JAV) — 10.15 25—27 d. — Debesuota, numatoma mësos kukuliø kruða 2 (3D, JAV) — 13.30 25—28 d. — Turbo (3D, JAV) — 11.15 22—28 d. — Turbo (JAV) — 12.30 28 d. — Tûnàs tamsoje 2 (JAV) — 18.15 22—24 d. — Sparnai (JAV) — 10.30; 25—28 d. — 11.45 22—24 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 11 val.; 25—28 d. — 11.30 22—24 d. — Paskutiná kartà Vegase (JAV) — 18.30; 25 d. — 14, 16.30, 18.15; 26—28 d. — 14, 16.30 25, 27, 28 d. — Blogas senelis (JAV) — 15.45; 26 d. — 15.45, 19.15 24 d. — Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) — 10 val. 22 d. — Iðsiskyrimas (Iranas) — 17 val.; 23, Romuva 24 d. — 19.30 22 d. — Trispalvis (reþ. V.V. Landsbergis) — Cinemas Akropolis 23, 24 d. — Ogis ir tarakonai (Prancûzija) — 14.30 17.30 22—28 d. — Bado þaidynës. Ugnies medþiok- 23 d. — Laiko tiltas (JAV) — 16.15 23 d. — „Tindirindis 2013“. Programa „Pasau- lë (JAV) — 11, 14.30, 18, 21.15 23 d. — Dþesmina (JAV) — 16.45; 24 d. — 16.30; lio paþinimas“ — 12 val. Sibirietiðkas auklëjimas (Italija) — 17.45, 20.30 28 d. — 16 val. Kino savaitë „Kaunas kine“ Kapitonas Filipsas (JAV) — 11.15, 14, 17.15, 24 d. — Adelës gyvenimas. I ir II skyrius 22 d. — Mano maþytë þmona (reþ. R. Banio- 20.45 (Prancûzija, Ispanija, Belgija) — 20.30 nis) — 19.30 26, 27, 28 d. — geriausios 2013 metø „Kanø 24 d. — Savaitgalis su Pasaka. Animacijos 24 d. — Þingsniai naktá (reþ. R. Vabalas) — 12 val. Liûtø“ reklamos — 19, 22 val. dirbtuvëlës su „Tindirindþiu“ — 14 val. 24 d. — Kaunas yra Kaunas (reþ. V. Puplaus- 22—25, 27, 28 d. — Toras 2. Tamsos pasaulis 24 d. — Vardas tamsoje (reþ. A. Marcinkevi- kis); Nuosavas velnias (reþ. L. Pangonytë); (3D, JAV) — 11.45, 14.15, 17, 19.30, 21.50; èiûtë) — 15.30 Fontano vaikai (reþ. A. Ðiuða, R. Banionis); 26 d. — 11.45, 14.15, 21.50 24 d. — Virtuvë sielai (Vokietija) — 17.30 Maestro jaunesnysis (reþ. R. Verba) — 14 val. Ogis ir tarakonai (Prancûzija) — 10.45, 13, 25 d. — Juoko vitaminai („Tindirindis“) — 18.30 24 d. — Raudonmedþio rojus (reþ. B. Talaèka) — 14.10, 15.15 25 d. — Juokai juokais („Tindirindis“) — 20 val. 16, 17.15 22—25, 27, 28 d. — Patarëjas (JAV, D. Britani- 26 d. — geriausios 2013 metø „Kanø Liûtø“ ja) — 16, 18.45, 21.30; 26 d. — 16, 21.30 reklamos — 19, 22 val. KLAIPËDA 22—25 d. — Paskutiná kartà Vegase (JAV) — 27 d. — Eksperimentiniai („Tindirindis“) — 17 val. Forum Cinemas 17.30, 20.15 27 d. — Kino vakarai su Izolda — 19 val. 22—28 d. — Bado þaidynës. Ugnies medþiok- 22—28 d. — Debesuota, numatoma mësos 27 d. — Suaugusiøjø þaidimai („Tindirindis“) — lë (JAV) — 11, 14.30, 18, 21.15; Sibirietiðkas kukuliø kruða 2 (3D, JAV) — 10.15, 14.45 21 val. auklëjimas (Italija) — 14, 19 val.; Kapitonas Debesuota, numatoma mësos kukuliø kruða 28 d. — Muzikos animacija („Tindirindis“) — 17.30 Filipsas (JAV) — 15.15, 18.30, 20.30 2 (JAV) — 12.45 28 d. — Siurrealistinis pasaulis („Tindirindis“) — 26 d. — geriausios 2013 metø „Kanø Liûtø“ 22, 24—28 d. — Turbo (JAV) — 13.45; 23 d. — 19 val. reklamos — 19, 22 val. 10.30, 13.45; 22—28 d. — Turbo (3D, JAV) — 12.30 28 d. — Siaubai ir sapnai („Tindirindis“) — 20.45 22—28 d. — Toras 2. Tamsos pasaulis (3D, 24 d. — Mikë Pûkuotukas (JAV) — 11 val. 26 d. — Karti, karti (Rusija) — 19.15, 21.40 26 d. — Blogas senelis (JAV) — 16.15, 21 val. 22—25, 27, 28 d. — Pistonai (Lietuva) — 18.30 22—28 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 11.20 22—25, 27, 28 d. — Tûnàs tamsoje 2 (JAV) — 16.45 22—28 d. — Enderio þaidimas (JAV) — 15 val. Sparnai (JAV) — 11.30 24 d. — Ðrekas. Ilgai ir laimingai (JAV) — 10.30 „Skalvijos“ kino centras JAV) — 10.15, 12.45, 15.30, 18.15, 21.30; Ozo kino salë 22, 27 d. — Streikas (reþ. R. Zabarauskas) — 16 val.; 28 d. — 17.40 22 d. — Tyli naktis (reþ. M. Martinsonas) — 17.40; 26 d. — 16 val. 23 d. — Samsara (JAV) — 14.30 26 d. — Vardas tamsoje (reþ. A. Marcinkevièiûtë) — 17.40; 28 d. — 16 val. 27 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 17.40 21 val.; 26 d. — 16 val.; 28 d. — 16, 21 val. 22—28 d. — Ogis ir tarakonai (Prancûzija) — 10.30, 12.30, 15 val.; Paskutiná kartà Vegase (JAV) — 17.30, 21.40; Karti, karti (Rusija) — 16.30; Turbo (3D, JAV) — 10.45; Turbo (JAV) — 13.45; Debesuota, numatoma mësos kukuliø kruða 2 (3D, JAV) — 13 val. 23 d. — Debesuota, numatoma mësos kukuliø kruða 2 (JAV) — 11.45 22 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 17 val.; KAUNAS 23 d. — 20.30; 24 d. — 17.10; 25 d. — 20.50; Forum Cinemas 26 d. — 17 val. 22, 23 d. — Bado þaidynës. Ugnies medþioklë 7md Patarëjas (JAV, D. Britanija) — 16, 18.45, 22—28 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 11.15; Pistonai (Lietuva) — 21.45 24 d. — Smurfai 2 (JAV) — 10.30 © „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“, Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926. El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz. Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë Remia LR Kultûros rëmimo fondas, Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas 7 meno dienos | 2013 m. lapkrièio 22 d. | Nr. 43 (1057)
Similar documents
Lohengrino kelias į Vilnių
nesumeluotu ðaiþoku balsu.
Valdas labai gerai jautë kasdienybës dramaturgijà, kà liudija jo
poezija, kalbëjimai apie literatûrà,
paskutiniai raðiniai bei konfliktai
dël kontroversiðkos kultûrinës r...
Prasmė triumfuoja prieš beprasmybę
iki Tokijo („Yamaha“). Kokia auditorija Jus pasitinka? Kokius þmones
randate Europos ir pasaulio
aukðtosiose muzikos mokyklose?
Platus spektras – toks buvo visur
ir visada, pas mus taip pat. Vakaru...
atsiųsti - Nemunas
Kaunas. Ne vieno didelio festivalio
organizatoriai prasitarë, kaip pasigenda Didþiosios jûsø teatro scenos,
kurioje galëtø skleistis paèios ávairiausios meno formos.
– Nemanau, kad kas nors laukë l...