Prasmė triumfuoja prieš beprasmybę

Vilniaus kultûros savaitraðtis „7 meno dienos“ | www.7md.lt
2013 m. balandþio 19 d., penktadienis
D a i l ë
|
M u z i k a
7md
|
T e a t r a s
|
K i n a s
Nr. 16 (1030) | Kaina 2,50 Lt
|
F o t o g r a f i j a
Br
angûs skaitytojai,
Brangûs
Kvieèiame tapti kultûr
os rëmëjais!
kultûros
Skirkite 2 pr
oc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –
proc.
leidiniui, pelniusiam iðr
ankiø skaitytojø dëmesá.
iðrankiø
Pildydami V
alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05
12,
Valstybinës
FR0512,
odykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodà
nur
nurodykite
30
2725
178.
302725
2725178.
Reikalingà formà galima uþpildyti internete Mokesèiø
.vmi.lt (nuor
odoje „Formos“ ár
aðykite
www.vmi.lt
(nuorodoje
áraðykite
inspekcijos tinklalapyje www
FR05
12 ir uþpildykite PDF formato blankà).
FR0512
Dëkojame visiems
aëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiems
visiems,, pr
praëjusiais
palaikiusiems..
2
Pokalbis su pianistu Petru Geniuðu
5
Marija Teresë Roþanskaitë, „Rentgenas“. 1977 m.
6
Liturginis drabuþis persiûtas ið carinës Rusijos valdininko
munduro. Fragmentas
„Gronholmo metodas“ Rusø dramos teatre
K. STOÐKAUS
NUOTR.
Apie baþnytinæ tekstilæ
8
Filmo reþisierë apie „Hannah Arendt“
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 19 d. | Nr. 16 (1030)
Prasmë triumfuoja
prieð beprasmybæ
T. K A P O È I A U S
NUOTR.
Marijos Teresës Roþanskaitës (1933–2007) „Rentgenogramos“
Nacionalinëje dailës galerijoje
Monika Krikðtopaitytë
Kad ir kà raðyèiau apie ðià menininkæ, vis tiek iðeis herojinis epas,
nes jos stiprybë ir dràsa man vis dar
yra protu nesuvokiama. Ji atrodo
galinga vien savo valia kurti apie tai,
kas paèiai svarbu, ir taip, kaip ádomu jai, o ne pagal vyraujanèio meno normà. Antisovietiðkai nusiteikusiems jos tapymo manieroje
vaidenosi raupsuotasis socrealizmas, akis badë skaudþios sintetinës
spalvos, o ir temos... nei virð sofos
kabink, nei kokiam nors snobo jubiliejui pirk, tik á ligonines tinka. Na
gal dar dël ávairovës galima áterpti
ðen bei ten. Juk dirba, stengiasi...
Marijos Teresës Roþanskaitës kûryba yra daug kam iki ðiol psichologiðkai per sunki, nes akivaizdu, kad
autorë buvo áveikusi mirties baimæ.
Ji nebijojo tirti savo skaudulius, ga-
lëjo iðbûti ðalia operuojamo, tvarstomo ar visai apleisto mirèiai þmogaus ir vël gráþti (!) prie skaudanèio ir atstumto. Kûnas jà domino ne
kaip forma. Nerasite lavonø, tik tuðèias lovas, apklotø iðnaras, atgyjanèias klostes. Jauèiantis ir gyvas þmogus buvo dailininkës ádëmaus þvilgsnio
objektas. O jam pavirtus á stokà, dëmesys perkeliamas á tà stokà jauèiantá. Ne kaltë, ne gailestis, o dràsa matyti èia svarbiausia. Gal net
stiprybë ir iðmintis. Laisvë.
Buvusi tremtinë nepabijojo tapti
ryðkia nepritapële. Gal todël jos kûryboje toks daþnas atsuktos nugaros motyvas. Kaip raðo Bernardas
Gailius, „susidarë keistas paradoksas – politiniai kaliniai ir tremtiniai
buvo laisviausi þmonës visoje Sovietø Sàjungoje“ (cituota ið Danutë Gailienë, Kà jie mums padarë: Lietuvos
gyvenimas traumø psichologijos þvilgs-
niu, Vilnius: Tyto alba, 2008, p. 206).
Dabar jûs turite teisæ sakyti – taip,
ji buvo puikus, daug iðgyvenæs þmogus, bet tu dar nieko nepasakei apie
menà, juk asmens stiprybë meno
kûrinio gerumo negarantuoja. Tuomet atsakyèiau, kad turite bûtinai
pamatyti parodà, nes ten paaiðkëja
keli labai svarbûs dalykai.
Visø pirma tampa akivaizdu, kad
jos kûryba atsiskleidþia per visumà.
Be konteksto vienoje ar kitoje reprodukcijoje jos, sakykim, asambliaþas atrodo tiesiog kaip keistas kûrinys. Net nesuprantamas ir svetimas.
Taèiau bendroje ekspozicijoje matyti, kaip menininkë nuosekliai lauþo paveikslo rëmà („Be pavadinimo“, 1966), kaip jai vis negana
plokðtumos („Lova. Triptikas“,
1987), kaip ieðko antro dugno („AuNUKELTA
Á
6
PSL.
1 psl.
M u z i k a
Live performance sûkuriuose
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 80-meèio proga pianistà profesoriø Petrà Geniuðà kalbina Laimutë Ligeikaitë
Viena ryðkiausiø Lietuvos muzikos ir teatro akademijos asmenybiø
Petras Geniuðas jau daugybæ metø
plaèiai pasaulyje reprezentuoja ne
tik akademijà, bet ir Lietuvos muzikinæ kultûrà.
Uþ turiningà koncertinæ ir kûrybinæ veiklà Petras Geniuðas buvo
ávertintas Lietuvos nacionaline kultûros ir meno premija (1992), Pasaulio intelektinës nuosavybës organizacijos (WIPO) premija (2004),
kultûros ministerijos garbës þenklu
„Neðk savo ðviesà ir tikëk“ (2011).
Apie atlikëjà yra sukurtas dokumentinis filmas „Improvizacija. Tema: Petras Geniuðas“ (reþ. Monika
Juozapavièiûtë, 2004).
Ðá muzikà pirmyn nuolat veda
menininko intelektualo smalsumas,
naujø krypèiø paieðkos, noras bendrauti, dalintis meniniais potyriais
ir idëjomis. Retas pianistas yra pasinëræs á tokià giliai kûrybiðkà bûtá
ir toká ávairø, masinantá paþinimo
dþiaugsmu muzikiná gyvenimà. Petro Geniuðo veiklos paletëje rasime
ne tik „frakuotà“ klasikos repertuarà prestiþinëse pasaulio salëse su
áþymiais orkestrais, dirigentais, bet
ir netikëtus klasikos bei dþiazo projektus su Vladimiru Èekasinu, koncertinius turus su saksofonininku
Liudu Mockûnu, pristatanèius M.K.
Èiurlionio metø minëjimui sukurtà
projektà „Jûra miðke“, interaktyvià
skaitmeninæ instaliacijà su Leonu
Somovu ir Dariumi Þièkumi „Debesys“ („Mes parodysime, kaip galima groti fortepijonu be klaviðø“, –
sakë pianistas), skambinimà dramos, baleto ar kabareto spektakliuose, albumà su dainininke Jurga
Ðeduikyte, programà su Juste Arlauskaite Jazzu, koncertà vidurnaktá
Lukiðkiø aikðtëje projekte „Kultûros naktis“ ir t.t.
Jums limpa þodis „universalumas“,
o ir pats esate pasivadinæs „multistilistiniu muzikantu“. Kas paskatino pasinerti á labai skirtingus
þanrus? Ir kà manote apie pianistus, kurie yra tam tikros siauros
srities „ekspertai“, pavyzdþiui,
nepralenkiami Beethoveno muzikos
interpretatoriai? Gal jø meistrystë
geriau vertinama, o universalumas
yra savotiðkas iðsibarstymas?
Jauèiau didþiulæ aistrà improvizacijai, klausiausi progresyvaus roko, ðiek tiek vëliau daug dþiazo muzikos. O klasika man áaugusi á kraujà
dar ið vaikystës, mano iðsilavinimas
taip pat klasikinis. Jaunas þmogus
dar negalvoja merkantiliðkai ar
praktiðkai, negalvoja, á kurià lentynëlæ save padëti, jis spinduliuoja
nuoðirdumà. Taip, man reikëjo pasirinkti, ypaè studijuodamas Maskvoje turëjau apsispræsti ir pasirinkau klasiko kelià. Kiek sugebëjau,
tiek ir nuëjau ðiame kely. O ar dabar, bûdamas tam tikro amþiaus,
norësiu uþkariauti pasaulá kaip, pavyzdþiui, Beethoveno ekspertas?
Tokiø ambicijø jau neturiu.
Supratau, kad muzikoje noriu gyventi taip, kaip noriu. Man visada
2 psl.
knietëjo toks reiðkinys kaip Èekasinas. Jis grandiozinis mokytojas.
Ne ðiaip dþiazo mokytojas, o tikros
muzikos, meno, kûrybos ta didþiàja
prasme mokytojas. Taip ávyko, kad su
juo susitikau ir jis pradëjo mane provokuoti. Pagalvojau, kad èia svarbus
likimo posûkis, kuris mane labai praturtino asmeniðkai, bet drástu manyti, kad mane ir kaip klasikiná atlikëjà tokia patirtis daro ádomesná.
O tie vadinamieji ekspertai... Jie
po truputá iðdþiûna. Neturiu omeny genialiø muzikantø. Tarp kitko,
o kokios muzikos ekspertais galime
bûti Lietuvoje? Èiurlionio?
Jau yra.
Taip. Lietuviø ðiuolaikinës muzikos? Yra. Beje, að taip pat esu lietuviø ðiuolaikinës muzikos ekspertas. Bet, jei paþvelgsime plaèiau,
lietuviø pianistas sunkiai gali pretenduoti bûti, pavyzdþiui, Mozarto
ekspertu. Tà monopolijà jau seniai
laiko austrø ir vokieèiø pianistai.
Tad Èekasinas Jums davë tà stipriausià laisvës ir kûrybos impulsà?
Jis davë „raktà“. Visa vadinamoji Vilniaus mokykla – Ganelinas,
Èekasinas, Tarasovas – paveikë daugelá lietuviø muzikantø. Jie yra vieni ið unikaliausiø reiðkiniø pasaulio
muzikinës visumos kontekste. Kadaise norëjau „eiti“ á kompozicijà, bet
neturëjau kantrybës teorijai, tiesiog
sëdëti ir raðyti. O Èekasino metodas
yra vadinamoji operatyvinë kompozicija, kai kuri prie instrumento, komponuoji tam tikras struktûras ir pradedi jaustis tos kûrybos dalyviu,
jaustis laisvas. Juk ið paèiø pradþiø ir
buvo muzikos atlikimas, tik paskui
kompozicija, o improvizacija buvo
natûralus dalykas. Tik vëliau prasidëjo vis daþnesnis muzikos fiksavimas tam, kad kaþkaip bûtø socialiai
nuspëjamas muzikantø elgesys, bûtø uþfiksuotos kolektyvinës muzikavimo formos. Ilgainiui individui, kaip
solistui, manyèiau, truputá atrofavosi ta improvizacinë pusë. Todël tie
„ekspertai“ yra su ðiek tiek apmirusiomis kai kuriomis dalimis. Iðdrásau tà atrofuotà dalá pabandyti prisiauginti. Bet tai nëra paprasta.
Paprastai atlikëjai ne visada bûna
klausytojai. Ar esate muzikos klausytojas? Kaip „naudojatës“ muzika?
Muzika „naudojuosi“ ávairiais pavidalais. Ja gyvenu. Labai daþnai jos
klausausi per ausines, didþiausiais
srautais internete. Tai lyg orientavimosi sportas. Klausausi aktyviai: paklausau, sustabdau, groju savo impresijas pagal tai, kà girdëjau. Arba
màstau, kaip jà „sudëlioti“ kitaip,
kas man ið jos reikalinga, kas ne.
Ar gali muzika Jums padëti atsipalaiduoti? Koks apskritai Jûsø muzikos „racionas“?
Kai einu pailsëti, uþsidedu ausines
ir daþniausiai klausausi repetityvios
muzikos. Gera miegoti skambant
elektroniniams, minimalistiniams kûriniams. Nors per daug paprastas ir
Petras Geniuðas
nuspëjamas ritmas mane erzina. O,
pavyzdþiui, repas – labai ádomu. Reperiai pasakoja istorijà, kurios gali
klausytis kaip pasakos. Ritmikoje,
nors ji kartojasi, yra didþiulë laisvë ir
kartu nenuspëjamumas. Reperiø muzika man geriausiai padeda uþmigti.
O kartais prieðingai – suteikia energijos ir tinka einant, bëgiojant, vaþinëjant dviraèiu. Vis dëlto jei noriu bûti itin þvalus, lyg po dvigubo
espresso, tada man geriausia rokas,
visø pirma, tas ið jaunystës – „Led
Zeppelin“, ir naujesnis – pavyzdþiui, „Radiohead“.
Þinoma, klausausi ne tik roko...
Studijuoju ir senuosius meistrus.
Atrodo, progresas uþgoþia tradicijas, bet jei paklausytumëte, kaip
groja koks nors Josefas Hofmannas
ar Sergejus Rachmaninovas, tai jie
groja labai ðiuolaikiðkai, netgi dràsiau, kûrybiðkiau, ávairiau.
O dienos racionas toks: rytà pradedu nuo klasikinës muzikos, á vakarà daþniausiai linkstu prie improvizacijos. Tuomet ásijungia kita
organizmo funkcija. Kai esu pavargæs – juk pianistas pavargsta fiziðkai, – pradedu groti kitokià muzikà, improvizacijas, o tada dirba
visiðkai kiti raumenys. Vël jauèiuosi nepavargæs.
Ar toks nuolatinis muzikos klausymas nevargina? Maniau, kad intensyviai rengdamas programas atlikëjas labiau nori susikaupti, girdëti tik
tai, kà jis atliks, pagaliau nori tylos.
Tylos, be abejo, bûna. Kartais tai –
vidinë tyla. Kai sëdi tyloje, tai triukðmas gali kilti mintyse. Ir kur kas didesnis. Kartais ir mane, esantá ramybës bûsenos, apima didelis visokiø
minèiø ir troðkimø triukðmas. Muzika labai lengvai tà triukðmà iðjungia. Man atrodo, kad muzika ir yra
tam, kad surastume ir harmonizuotume vidinæ tylà.
Daþnai bendraujate – scenoje ir
ne tik – su kitø srièiø menininkais.
Kokiø naujø idëjø ið jø pasisemiate? Su kokiais menais Jus
D. MATVEJEVO
sieja artimiausias ryðys?
Visados buvau susijæs su daile: ir
mama dailininkë, ir mano nauja ðeima ið dailës srities, ir apskritai, vizualûs áspûdþiai man labai svarbûs.
Groju susikurtais vaizdiniais. Áspûdþiai ið tapybos, grafikos man natûraliai perauga á muzikà. Menas yra
gana vientisas. Kûrybos impulsas
yra svarbiausias, pirmapradis reiðkinys, tik paskui menas iðsiskirstë á
muzikà, dailæ ir t.t. Svarbiausia – impulsas kà nors sukurti, noras padaryti. Ne tik iðgyvenimo tikslais, o padaryti kà nors visiðkai nenaudinga,
nereikalinga. Kam pieðti? Kai buvau maþas, toks klausimas nekilo.
Tiesiog norëjau pieðti, ir viskas. Ir
dauguma vaikø nori. Kodël jie nori
groti, dainuoti?
Dailë man buvo mamos pasaulis,
o teatro pasaulis priklausë tëvui.
Mes su broliu daþnai sukiodavomës
teatre, klausëme operas – kiekvienas
savu „rakursu“. Tëvas sakydavo, kad
mes, vaikai, pastebime „Pikø damoje“ kaþkokius ádomius kontrapunktus, kuriø jis diriguodamas nepastebëjo... O mes natûraliai iðgirsdavome
kaþkà kitoniðko, kaþkokias naujas
detales ir t.t.
Paskui „susitikau“ ir su dramos
teatru, o kas su juo nesusitinka? Artimiausias man potyris – ið Korðunovo teatro. Pastaruosius 10 metø
ten dalyvauju. Buvau daugybëje repeticijø. Man, kaip atlikëjui, ádomu
ið arti pamatyti, kaip dirba aktoriai,
reþisierius, kaip jie kuria meninæ visumà. Tai mane labai praturtino.
Ádomu, kaip vyksta spektaklis: kas
keièiasi, kas stabilu, kur struktûra,
kur improvizacija, kur yra aktoriø
kûryba, o kur ji gal pavirsta savivale. Ádomu stebëti, kur tas balansas
tarp struktûros ir gyvybës? Korðunovo teatre labai stipri reþisieriaus
sukurta struktûra. Ji negali iðsibarstyti. Panaðu á Èekasino improvizacijas: tai ne free dþiazas, o tam tikra
partitûra. O jei kaþkas iðkrenta ið tos
visumos, styro „iðlindæs“, tai ir dalyviai, ir klausytojai greitai pajunta.
Èia sistema tokia: að galiu kurti, bet
NUOTR.
neturiu iðsiðokti á kvailà ekscentriðkumà.
Paþástate keletà vadinamøjø pianistiniø mokyklø: lietuviðkà, rusiðkà, susipaþinæs ir su kitø ðaliø
atlikëjiðka kultûra. Ar tai skirtingos
tradicijos? Ar mes esame paveikti
Maskvos mokyklos, nes daugelis
dëstytojø yra gavæ iðsilavinimà ten?
Ar europietiðkosios, nes seniausioji
profesûra yra ragavusi Vakarø,
dabartiniai jauni dëstytojai sugráþæ
ið Austrijos, JAV ir kitø ðaliø?
Maskvos mokykla taip pat paveikta Europos muzikos – savotiðka atðaka su pavëlavimu, bet labai
ádomi. O lietuviðka mokykla, dël
Lietuvos geografinës ir istorinës padëties, yra miðri. Dirbdamas Vakaruose pajutau savo privalumus: gerai paþástu rusø muzikà, jos atlikimo
tradicijà, ir nesu laukinis Vakaruose. Mes tokie ir esame. Að mokiausi pas Liucijà Dràsutienæ, jos mokytojas buvo Balys Dvarionas, kuris
studijavo Europoje, bet buvo glaudþiai susijæs ir su rusø mokykla. Didþiulæ átakà man darë tëvas. Jo mokytojas buvo Vladimiras Ruþickis –
Konstantino Igumnovo mokinys.
Vëliau mano mokytojas buvo Jurgis Karnavièius. Jis mokësi Paryþiuje ir Berlyne. Ið jo gavau didelæ „dozæ“ europietiðkumo, iðgirdau daug
pasakojimø apie tokias asmenybes
kaip Egonas Petri, ið kurio jis gavo tà
transmisijà. Vëliau studijavau Maskvoje pas Verà Gornostajevà. Ji yra europietiðkojo Heinricho Neuhauzo
mokyklos atstovë, bet buvo ir Aleksandro Jocheleso asistentë. Nors vël
paradoksas – Neuhauzas mokësi Vienoje pas Leopoldà Godowská (beje,
gimusá Lietuvoje, debiutavusá Vilniuje, vëliau dësèiusá Berlyne, Vienoje,
mirusá JAV, – red. past.). Pati rusø mokykla labai ávairi, ir kai ten studijavau, maèiau, kad viena atðaka netgi
konfrontuoja su kita.
Pianistinis menas, ko gero, itin
lengvai absorbuoja ávairias átakas
NUKELTA
Á
3
PSL.
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 19 d. | Nr. 16 (1030)
T e a t r a s ,
M u z i k a
Uþ kà baudþia Dionisas?
Spektaklio kûrëjø mintys prieð „Bakchanèiø“ premjerà
Rima Jûraitë
Balandþio 24 ir 25 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre ávyks
Gintaro Varno spektaklio „Bakchantës“ premjera. Ði antikinë Euripido tragedija mûsø ðalies teatro
istorijoje statoma pirmà kartà. Pasak LNDT meno vadovo Audronio
Liugos, ðiuo spektakliu teatras uþbaigia du sezonus trukusá pirmàjá teatro
repertuaro atnaujinimo etapà: „Per
tà laikà jau pristatëme pagrindiniø ðalies reþisieriø pajëgas, jø vizijas ir idëjas, susijusias su programine ðio teatro kryptimi: kurti toká teatrà, kuris
labai ávairiai þvelgia á mus paèius ir
ðiø dienø visuomenæ. „Bakchanèiø“
pasirinkimà inspiravo vieno didþiausiø teatro màstytojø – Jano Kotto
knyga „Dievø valgymas“. Ðis autorius
privertë visiðkai naujai paþvelgti á antikà. Gilindamasis á kûriná J. Kottas
suranda tai, kuo ðis galëtø bûti aktualus ðiuolaikiniam þmogui.“
Euripidas buvo jauniausias graikø tragedijos klasikas, bet jo amþininkai kur kas labiau vertino kitø
dviejø tragikø – Sofoklio ir Aischilo –
darbus. Didþiojo pripaþinimo Euripidas sulaukë helenizmo epochoje, o
vëliau netgi buvo kaltinamas tuo,
kad „Bakchantëmis“ graikø visuomenëje pasëjo sumaiðtá, suþlugdþiusià Atënø aukso amþiø. Anot spektaklio reþisieriaus, „Bakchantes“
ATKELTA
IÐ
2
PSL.
ir nuo seniausiø laikø yra labai
mobilus. Juk dar visai neseniai,
nuvykæs á Hanoverá, galëjai studijuoti pas Vladimirà Krainevà (2011
m. mirë – red. past.).
O að neseniai Helsinkyje sutikau
ten dirbantá Dmitrijø Baðkirovà.
Greta pedagoginio darbo Lietuvos
muzikos ir teatro akademijoje,
esate dëstæs Tokijuje, Osakoje,
Londono Karaliðkojoje muzikos
akademijoje, nuolat kvieèiamas
vadovauti meistriðkumo kursams
nuo Ðvedijos („Academia Baltica“)
iki Tokijo („Yamaha“). Kokia auditorija Jus pasitinka? Kokius þmones
randate Europos ir pasaulio
aukðtosiose muzikos mokyklose?
Platus spektras – toks buvo visur
ir visada, pas mus taip pat. Vakaruose pamatau labai ávairaus lygio
jaunø pianistø. Pagrindinis bruoþas,
þinoma, yra Azijos ir Tolimøjø Rytø ekspansija. Gausiausia kinø, korëjieèiø, japonø. Að juos jau iðmokau atskirti. Tarp jø yra nepaprastai
talentingø muzikantø. Kita vertus,
kai jø daug, tai ir pilkos masës daug,
lyg vyktø kaþkoks masiðkas grojimo
meno „ásisavinimas“. O toks masiðkumas negali bûti efektyvus, nes
mûsø menas – individualus dalykas.
Kartais jie to nesuvokia. Daþniausiai jie nori receptø, kaip reikia groti. Kai jiems paaiðkini, jog pagrindinis receptas yra bûtent surasti savo
receptà, kartais nelabai supranta,
apie kà kalbame. Turiu savo meto-
galima vadinti paskutiniu dideliu
atodûsiu prieð graikø civilizacijos
nuopuolá. Tai pjesë apie dievo Dioniso kerðtà Tëbams ir þmonijai.
Gintaras Varnas sako, kad tarp
daugybës „Bakchanèiø“ interpretacijø tradiciðkiausios yra dvi: pirmoji
akcentuoja dievø þiaurumà, neteisingà Dioniso elgesá su þmonëmis, o
antroji – racionalaus ir iracionalaus
prado konfliktà. „Ðiame spektaklyje
Dionisas bus teisus, ir norëèiau parodyti, kad þmonës nusipelnë jo
bausmës. Ásivaizduokit po ðimtø metø sugráþusá Dionisà ir tai, kà jis èia
randa. Kokià Þemæ jis regi dabar,
XXI amþiuje? Ne Þemæ, o ðiukðlynà. Ir þmogø, kuris elgiasi su ja kaip
ásigeidæs. Tad uþ visa tai – iðkirstus
miðkus, sunaikintus paukðèius –
Dionisas ir baudþia þmones. Ðiuo
atveju jo auka tampa Pentëjas, anot
J. Kotto, – atpirkimo oþys.“
Pagrindiná veikëjà Dionisà reþisierius regi trijuose asmenyse, trimis
skirtingais scenos menais prabylantá herojø. Tad Dioniso vaidmená iðsyk kuria aktorius Martynas Nedzinskas (draminá – kalbantá dievà),
baleto artistas Kipras Chlebinskas
(ðokantá dievà) ir operos solistas,
sopraninas Viktoras Gerasimovas
(dainuojantá dievà).
Aktorius M. Nedzinskas tikina,
kad reþisieriaus kvietimas kurti
Dioniso vaidmená jam, jaunam ak-
toriui, buvo didelis iððûkis: „Pirmà
kartà kaip aktorius susiduriu su
graikø tragedija ir iðkart reikia suvaidinti dievà. Padëtá kiek palengvina ta aplinkybë, kad Euripido tragedijoje pats dievas vaidina þmogø,
tarsi daug þmoniø su skirtingomis
savybëmis. Jo iðraiðkos amplitudë
be galo plati: nuo ðnabþdëjimo iki
riksmo, nuo verksmo iki kanèios. Ðis
dievas nesileidþia sugaunamas, jis
toks neapèiuopiamas, ávairialypis ir
daugiasluoksnis, kad sunku rasti
konkreèià iðraiðkà kiekvienam jo
pasirodymui scenoje.“
Ðokantá Dionisà kuriantis jaunosios kartos baleto ðokëjas K. Chlebinskas tokio pobûdþio spektaklyje, kur gimsta trijø scenos menø
sintezë, dalyvauja pirmà kartà. „Tokia galimybë per trumpà baleto ðokëjo karjerà pasitaiko ne kiekvienam. Mano kuriamas ðokantis
Dionisas atspindës ðio personaþo
dieviðkumà – siautulingà, dinamiðkà, gaivaliðkà. Man ðokti dievà galbût yra lengviau, negu Martynui já
suvaidinti, nes ðokis savaime mistiðkas. Juolab kad choreografijà spektakliui kuria Krzysztofas Pastoras –
jo savitas braiþas, choreografija kuriama tarsi eiliuojant. Taip atkartojamas pjesës metras – jambas, að ðoku ir jauèiu tuos kirèius, kaip jie
sudëti þodþiuose.“
Spektaklyje naudojami pjesës
dikà, diagnozuoju per kelias minutes, koks studento pasinërimo á Europos kultûrà lygmuo. Jie labai
darbðtûs, fiziðkai iðtvermingi, miklûs, bet groja daþnai mechaniðkai.
Jie turi guvø ir tikslø màstymà. Ið
pradþiø jiems duodu ðiek tiek „receptø“, o kai nurimsta, stengiuosi
atskleisti dar neþinomus principus.
dvasia? Ar yra nuoðirdþiai muzikai
pasiðventusiø studentø? Ar poþiûris
á ðià profesijà darosi komerciðkas?
Áeinu á akademijà ir èia jauèiu gerà dvasià. Manau, kad jà kuria þmonës, jø paþiûros, nuotaikos. Mano
tëvas 60 metø dirbo operos teatre
ir kiekvienais metais ten buvo kalbama, kad „taip blogai kaip ðiemet
dar nebuvo“.
Kiekvienas studentas yra savitas.
Kûrëjas turi màstyti ir komerciðkai.
Ir Bachas, ir Beethovenas màstë komerciðkai. Þinoma, dabar yra daugiau „piaro pakraipos“ pianistø,
kuriems labiau rûpi ávaizdis, organizacinë sëkmë. Taèiau kad ðiandien
iðlaviruotum, reikia visokiø savybiø:
ir buhalteriu pabûti, ir mokëti komunikuoti. Tai savotiðka daugiakovë.
Bet man asmeniðkai menininkas
pirmiausia ádomus savo kûryba. O
kaip jam sekasi, kokie jo honorarai –
man nerûpi. Pianistus mëgstu klausytis „uþriðtomis akimis“ – neþinau,
kas groja, bet galiu diagnozuoti jo
vidiná pasaulá.
Pianistas – didelë problema. Jis –
solistas, „vienetas“. Jo neádarbinsi
didesniame kolektyve – orkestre,
chore, ansambliø taip pat per daug
nesuburs. Kita vertus, pianistø
studijuoja nemaþai, jiems sunku
konkuruoti, scenoje iðlieka tik
patys ryðkiausi. Kaip jaunam pianistui ðiais laikais prasiskinti kelià?
Neþinau. Mano profesorë Gornostajeva sakë: grok deðimèia galvø geriau uþ kitus ir prasimuði. Jei
þmogus ið tiesø groja dël muzikos,
myli jà, o ne tik dël karjeros, tai kelias kaþkaip prasiskiria. Kadaise
mano tëvas paklausë: „Nori bûti
pianistu? Þinai, kiek Lietuvai reikia pianistø? Vieno.“ Tada jam atsakiau, kad tuo vienu noriu bûti að.
Manau, pianistas gali atrasti savø
niðø. Jis gali akompanuoti, groti kameriniuose ansambliuose, bûti pedagogas, vadybininkas, net gali bûti prezidentas. Vienas Lenkijos
prezidentas buvo pianistas. Pas mus
pianistas buvo ministru, Seimo pirmininku, gali dirbti Europos Parlamente... Persikvalifikuoti ið pianisto galima á daugelá srièiø. O ið ministro á
pianistà bûtø kur kas sunkiau...
Ar akademijoje tvyro kûrybinë
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 19 d. | Nr. 16 (1030)
Ciklo „Meistrai didþiojoje“, kuriuo
visuomenei pristatomos ryðkiausios
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos asmenybës, koncerte Jûs
pasirodëte su filosofu, idëjø istoriku ir socialiniu analitiku, europarlamentaru Leonidu Donskiu. Tai
sukëlë dar didesná susidomëjimà,
klausytojai net netilpo á salæ. Kiek
þinau, pats pageidavote, kad Jûsø
koncerte kalbëtø Leonidas Donskis
ir „sudarytø jums komfortà“. Kur
slypi tas bendravimo su Leonidu
Donskiu komfortas?
„Bakchanèiø“ repeticijoje
J. BUDRAIÈIO
NUOTR.
tekstai, kuriuos ið senosios graikø
kalbos vertë Sigitas Narbutas ir Jonas Dumèius (pastarajame variante trûksta choro partijø – stasimø).
Taèiau esamus vertimus palyginus
su „Bakchanèiø“ vertimais kitomis
kalbomis paaiðkëjo, kad kai kurios
pjesës vietos buvo iðverstos netiksliai arba apskritai neteisingai. Reþisierius G. Varnas kartu su graikø kalbos þinove Elþbieta Banyte ið dviejø
variantø sudarë naujà, bûtent ðiam
pastatymui skirtà pjesës redakcijà.
Pasak E. Banytës: „Senoji graikø
kalba yra labai talpi. Tai, kà mes pasakytume keliais sakiniais, senàja
graikø kalba buvo galima iðreikðti
penkiais þodþiais. Ið þodþio taupu-
mo gimsta ypatinga, labai sudëtinga senosios graikø kalbos sintaksë.
Atsiranda ávairios minties dviprasmybës, kilo átarimas, kad Euripidas
tomis dviprasmybëmis þaidþia sàmoningai. Lietuviðkame vertime jas
atkartoti vargu ar ámanoma, tad
tenka arba atsisakyti metro, arba
prarasti dalá pjesës turinio. Kai mëginau garsiai skaityti S. Narbuto
vertimà, choro partijos, kurios labai
svarbios graikø teatre, visiðkai neskambëjo ir tekstas nuolat kliuvo.
Teko surasti kompromisiná tragedijos vertimo variantà, kuris gerai
skambëtø scenoje, taèiau ði redakcija tekstologiðkai arba filologiðkai
tikrai nepretenduoja á tobulumà.“
Su Leonidu nedaþnai susitinkame, bet esame draugai, paskaitau jo
knygas. Visø pirma, labai smagu
bendrauti su tokiu þmogumi, kurio
toks platus akiratis, kuris nardo kultûros erdvëje, ypaè europinëje – visada kà nors naujo gali suþinoti. Kita jo pusë – tai þmogus, mokantis
gerbti ir net garbinti tà, kas menininkui yra svarbu. Jis pamato, kur yra
tavo unikalumas, gali parodyti man,
kuo að, tarkime, esu stiprus atlikëjas ar kûrëjas. Èia yra komfortas.
Kadangi aprëpia labai platø kontekstà, jis mato, kuo Lietuva, èia kuriantys þmonës stiprûs ir ádomûs sau
ir kitiems.
Juk atlikëjas siekia, kad ir klausytojas pajustø tà patá?
Pirmiausia iðskirtinë yra Prokofjevo ritmo energija. Kita vertus, jo
lyrika apvalyta nuo visokio „pavargusio“ romantizmo – labai iðgryninta, gili, stipri. Tai ne jausmingumas,
o gilus dvasingumas. Prokofjevas
unikalus. Að já gana anksti iðgirdau
ir nuolat klausausi, atlieku. Kai
kompozitoriø paþásti, atrandi kaþkà tokio, ko net negali paaiðkinti.
Jei gali uþklijuoti muzikai etiketæ,
tai jau yra „apie“, o ne pati muzika.
O paèioje muzikoje galima surasti
savo sielai tiesioginá atsakà, kurio
negalima nusakyti.
Jeigu atlikëjas „surezonuoja“ su
kompozitoriumi, tai klausytojas irgi „surezonuoja“ – palieèiama kaþkokia jo sielos vieta, kurios neávardysi. Taip klausytojas labai padeda
atlikëjui ir kartu kompozitoriui, kad
ávyktø meno kûrinys. Iðeina live performance...
Kokià naujausià programà ðiuo
metu rengiate?
Artimiausiu metu su Vladimiru
Èekasinu rengiamës dalyvauti festivalyje „Kaunas Jazz“ (koncertas
vyks balandþio 27 d. VDU Didþiojoje salëje, – red. past.). Mûsø programos aðis – Sergejus Prokofjevas.
Kitais metais pasaulis rengiasi paminëti Pirmojo pasaulinio karo 100metá. S. Prokofjevas susijæs su karo, netgi abiejø karø tematika.
Ðiais metais panorau groti Prokofjevà. Su Èekasinu ir anksèiau já
buvome „uþgriebæ“, bet „Kaunas
Jazz“ festivalio proga gilinamës dar
labiau. Dabar turiu rankose Septintàjà Prokofjevo sonatà – prie jos visa mûsø kompozicija puikiai limpa.
Þinoma, ten skambës ir dideli improvizacijø plotai.
Kokias mintis iðskaitëte, kas „uþkabino“ ðioje Prokofjevo sonatoje?
Dëkoju uþ pokalbá.
Átemptame Petro Geniuðo koncertø
grafike yra ir „Vilniaus festivalis“, ir
koncertai, skirti Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybai, ir vël
nauji originalûs projektai su ávairiø
srièiø menininkais. Gyvai komunikuojantis ir formuojantis gyvà
kultûrà, visas svarbiausias mintis
iðsakantis prie fortepijono, pianistas nepaliauja ieðkoti to atsako
sielai, kurá gali suteikti tik muzika.
Linkiu darniai „surezonuojanèiø“
klausytojø Lietuvos ir pasaulio
scenose.
3 psl.
M u z i k a
Sugráþtanèiø talentø staigmenos
Apie kelis muzikos festivalio „Sugráþimai“ koncertus
Aldona Eleonora Radvilaitë
XV tarptautinis muzikos festivalis „Sugráþimai“ (balandþio 8 – geguþës 2) jau pirmàjà savaitæ gausiems klausytojams paþërë daugybæ
pakiliø akimirkø bei staigmenø.
Graþiai iðleistame leidinyje Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø
ministras Linas Linkevièius apie ðio
festivalio prasmingumà raðo: „Ðiandien tai – ne tik galimybë susipaþinti
su pasklidusiais po pasaulá Lietuvos
ir su Lietuva save siejanèiais kûrëjais bei jø darbais, „Sugráþimai“
ðiandien – tai ir mûsø paraiðka pasaulio bendruomenei, kad esame
neatsiejama jos progreso ir kultûros dalis, kurià nuolat turtiname savo talentais, darbais ir laimëjimais.“
Pirmasis festivalio koncertas balandþio 8 d. sausakimðoje Vilniaus
universiteto Ðv. Jonø baþnyèioje, iðkilmingai prasidëjæs Lietuvos himnu,
kultûros ministro Ðarûno Biruèio bei
Lietuvos edukologijos universiteto
rektoriaus akademiko Algirdo Gaiþuèio sveikinimo kalbomis, klausytojams pateikë ádomias muzikines
staigmenas. Tà vakarà iðgirstas kompozitoriaus Jono Ðvedo anûkës Jûratës Ðvedaitës nuostabaus groþio
sopranas daugeliui buvo tikras atradimas. Po studijø Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (doc. Aldonos Vilèinskaitës, vëliau prof.
Irenos Lauruðienës klasëse), dainininkë iðvyko á JAV, kuria vaidmenis
„Connecticut Lyric Opera“. Niu
Londono laikraðtyje „The Day“
muzikos kritikø paskelbtoje kasmetinëje apþvalgoje J. Ðvedaitë buvo ávardyta „paèiu vertingiausiu ir
áspûdingiausiu 2010-øjø menininku ir
atlikëju“.
Koncerte dainininkë þavëjo ne tik
reto groþio balsu, kurio atspalvis,
traktuojant prancûzø autoriø kûrinius – Charles’o Gounod „O, dieviðkasis atpirkëjau“ („Repenteur“),
Jeano Baptiste’o Faure „Nukryþiuotasis“ („Crucifixus“) – keitësi á plastiðkà, netgi „ðilkiná“, bet ir profesionaliu, stilistiðkai tiksliu bei iðraiðkingu
kûriniø traktavimu. Ið pradþiø solistë
dainavo pritariant vargonininkei
Renatai Marcinkutei-Lesieur, kuri
viena pradëjo pirmàjà koncerto dalá Richardo Wagnerio Piligrimø choru (aranþuotu vargonams) ið operos
„Tanhoizeris“ bei atliko Charleso
Marie Widoro Vargonø simfonijos
Nr. 5 finalinæ Tokatà. Tik gaila, kad
nesuderintø vargonø garsai bei
„plaukiojanti“ baþnyèios akustika
dirgino klausà ir apsunkino atlikëjø pastangas. Stebëtina, kaip Elizabetos arijoje „Dich, teure Halle“
(„Tau, ástabioji mene“) ið R. Wagnerio operos „Tanhoizeris“ ar minëtuose prancûzø autoriø kûriniuose dainininkei pavyko laiku ástoti ir
ðvariai dainuoti.
Antroje koncerto pusëje solistei
dainuojant prie fortepijono, Carlisle’o Floydo arijoje „Argi ne nuostabi naktis?“ ið operos „Siuzana“ (beje, atliekamoje vidurio Amerikos
dialektu), balsas suskambo kitaip,
4 psl.
taèiau vis vien nebuvo lengva apsiprasti su erdvëje iðsibarsèiusia akustika. Puikiai iðmananèios kamerinës
muzikos atlikimo subtilybes J. Ðvedaitë ir patyrusi koncertmeisterë
Audronë Kisieliûtë iðraiðkingai
traktavo Richardo Strausso dainas
„Naktis“, „Mano vaikui“, „Dedikacija“. Vis dëlto, graþiai skambant
balsui, per maþai dëmesio buvo
skirta tekstui, kas ðiame þanre yra
labai svarbu.
Graþaus tembro baritonà Dainiø
Puiðá esame girdëjæ ne kartà. Jis ne
pianistas Aleksandras Vizbaras.
Povilas Syrrist-Gelgota po studijø LMTA (prof. Petro Radzevièiaus
alto klasëje), gavæs Londono mero
stipendijà, metus studijavo Guildhallo muzikos ir dramos mokykloje
Londone, vëliau staþavosi Nacionalinëje Paryþiaus muzikos ir ðokio
konservatorijoje. Studijas baigë Oslo muzikos akademijoje pas þymø
altininkà Larsà Andersà Tomterá.
Abu su þmona Toril groja prestiþiniame Oslo filharmonijos orkestre,
yra ne vieno kamerinio ansamblio
nariai (beje, Povilas prie grieþimo
altu kartais priderina ir dainavimà,
juo paávairino ir ðio vakaro programà). Lietuvos Nepriklausomybës
20-meèio proga (2010 m.) Povilas
yra apdovanotas medaliu uþ nuopelnus populiarinant lietuviðkà mu-
kino kuriamais vaizdiniais, nuosekliai auginama átampa, ryðkiomis kulminacijomis bei atoslûgiais. O ðtai
Franzo Schuberto Sonata Arpeggione – „kietas rieðutëlis“ ir altininkams, ir pianistams. Ðio genialaus
kompozitoriaus muzikai atskleisti
nepakanka vien profesinio meistriðkumo. Reikia turëti ágimtà ðios muzikos pojûtá, bûti meniðkai brandþiam. Koncertà áspûdingai uþbaigë
visi trys atlikëjai Astoro Piazzollos
pjese „Skausmas“.
Balandþio 10 d. „Sugráþimuose“
meistriðkumà demonstravo Austrijoje ir Didþiojoje Britanijoje studijuojanèios talentingos atlikëjos.
Smuikininkë Ieva Pranskutë mokësi Nacionalinëje M.K. Èiurlionio
menø mokykloje mokytojos ekspertës Beatos Ðmidtienës, vëliau prof.
Ieva Pranskutë (smuikas) ir Morta Grigaliûnaitë (fortepijonas)
tik pritarë studijø kolegei Jûratei,
bet ir padainavo Karlo Bohmo „Tyli kaip naktis“ ir Volframo giesmæ ið
R. Wagnerio operos „Tanhoizeris“.
Dþiugino ideali dikcija, ásijautimas á
muzikos turiná. O Violetos ir Þermono duetas ið Giuseppe’s Verdi operos „Traviata“ tapo viso koncerto
kulminacija – taip átaigiai ir iðraiðkingai jie kûrë vaidmenis. Pabaigoje J. Ðvedaitë jautriai padainavo senelio Jono Ðvedo „Oi tu dziemed,
dziemedëli“, duetu su D. Puiðiu Miko Petrausko „Jau vakaras buvo“ ir
Galinos Savinienës „Lietuva“ (þodþiai Just. Marcinkevièiaus). Publika jautësi pakylëta meniniø akimirkø palaimos. Beje, sumani ir nuoðirdi
koncerto vedëja muzikologë Laimutë Ligeikaitë taip pat prisidëjo prie
jaukios vakaro nuotaikos.
Balandþio 9 d. Vilniaus rotuðëje
vykæs antrasis „Sugráþimø“ koncertas taip pat iðsiskyrë kokybiðka, profesionaliai atlikta muzika. Èeslovo
Kulevièiaus sumeistrautu altu grieþë lietuvis Povilas Syrrist-Gelgota,
muzikavæs solo bei duetu su sutuoktine norvege Toril Syrrist-Gelgota,
kurios violonèelë skambëjo graþiai
ir stilingai. Vykusiai jiems pritarë
zikà Norvegijoje, pernai jam buvo
áteiktas Marisso Jansonso apdovanojimas. Toril – kamerinës muzikos
atlikëja, nors nevengia ir soliniø pasirodymø. Beje, magistrantûros studijas yra baigusi ir Vilniuje (prof.
Silvija Sondeckienë), ir Osle (prof.
Truls Mork).
Áspûdingu Fausto Latëno „Pasadobliu“ koncertà pradëjo altininkas
su pianistu. Povilas èia atskleidë ryðkiausias savo talento savybes – artistiðkumà, gyvybingumà, meistriðkà
instrumento valdymà. Po to Povilo ir
Toril duetas nuotaikingai ir grakðèiai
interpretavo Kjello Moerko Karlseno „Partità brevis“, stilingai atliko barokinæ Josepho Bodino de Boismortierio Sonatà D-dur, specialiai jiems
sukurtà Rasos Bartkevièiûtës pjesæ
„Liûdesys“. Smagu buvo iðgirsti Dalios Raudonikytës-With iðplëtotà
pjesæ „Ne nauja, bet naujoviðka“
(„Non nova sed nove“), kurioje Povilas raiðkiai grieþë altu, pamaþu
áterpë niûniavimà, o vëliau balsu iðplëtojo ryðkià kulminacijà. Buvo
ádomu ir originalu.
Modernioje Zitos Bruþaitës „Auroroje“ Povilas Syrrist-Gelgota ir
pianistas Aleksandras Vizbaras áti-
Ingridos Armonaitës klasëse. Nuo
2011 m. studijuoja Vienos muzikos
ir vaizduojamøjø menø universitete
pas prof. Christianà Altenburgerá.
Pianistë Morta Grigaliûnaitë taip
pat mokësi Nacionalinëje M.K. Èiurlionio menø mokykloje mokytojos
ekspertës Jûratës Karosaitës klasëje, vëliau Henrio Purcello muzikos
mokykloje Didþiojoje Britanijoje.
Ðiuo metu studijuoja Karaliðkoje
muzikos akademijoje Londone. Yra
Mstislavo Rostropovièiaus paramos
ir labdaros fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ ir Michelo Sogny fondo „SOS Talets“ stipendininkë. Uþ
pasiekimus apdovanota Karalienës
Mortos (2006), Dorothy Bryant
(2011) bei Jeano Ginsburgo (2012)
premijomis.
Koncerto pradþioje atlikëjos jaunatviðkai verþliai traktavo Johanneso Brahmso Sonatà smuikui ir fortepijonui A-dur, op. 100, Nr. 2. Nuo
pat pirmø taktø paaiðkëjo, kokios
skirtingos jø meninës individualybës bei atlikëjiðkoji mokykla. Smuikininkë grieþë pakiliai, kultûringai,
taèiau labiau klasikiniu stiliumi, o
pianistës temperamentas bei lyderës savybës neðë jà á audringus ver-
petus, aistringas buvo kiekvienas
pasaþas. Tik antroje kûrinio dalyje
(Andante tranquillo) buvo ramiø,
màsliø fraziø. J. Brahmso trijuose
kaprisuose fortepijonui, op. 76,
Morta Grigaliûnaitë atskleidë solistës savybes ir savo neþabotà norà
skambinti maksimaliai ryðkiai.
Vienas graþiausiø vakaro áspûdþiø – gyvybingai, subtiliai Ievos
Pranskutës pagrieþta Vytauto Barkausko Partita smuikui solo, op. 12,
dël kurios interpretacijos smuikininkë konsultavosi net su paèiu autoriumi. Abi talentingos muzikës savo emocingà pasirodymà baigë
Benjamino Britteno „Lopðine“ ir
„Valsu“ ið Siuitos smuikui ir fortepijonui, op. 6.
Kità dienà Vilniaus rotuðëje vël
pasirodë pianistë Morta Grigaliûnaitë, ðá kartà kaip dueto su altininke Ugne Tiðkute narë. Abi atlikëjos gyvena Didþiojoje Britanijoje.
Nacionalinës M.K. Èiurlionio menø mokyklos auklëtinë Ugnë Tiðkutë, pelniusi Londono Karaliðkosios
muzikos akademijos stipendijà, tæsia bakalauro studijas pedagogø
Philipo Dukeso ir Martino Outramo klasëse. Ðiuo metu ji yra Europos Sàjungos jaunimo orkestro
(EUYO) atlikëja. Grieþia Karaliðkosios muzikos akademijos Muziejaus galerijos jai suteiktu unikaliu
Salomono gildijos 1780 m. pagamintu altu.
Duetas programà pradëjo J. Brahmso Sonata altui ir fortepijonui f-moll,
op. 120, Nr. 1. Panaðiai kaip vakarykðèiame koncerte, pianistë maksimaliai vadovavo muzikos eigai,
skambino su ryðkiais, staigiais proverþiais, daþnai goþë nuostabiai graþaus tembro alto garsus. Atlikëjos
grojo sinchroniðkai, patogiu tempu,
taèiau aiðkiai dominavo galingas
fortepijonas. Morta panaðiai traktavo ir du Sergejaus Rachmaninovo Preliudus fortepijonui, op. 23:
Ges-dur dëliojo gana ramiai, o cmoll skambino labai greitai, garsiai,
iðplëtojo maksimaliai stiprià kulminacijà. Maloniai nustebino netikëtai átaigiai jos paskambinta Ferenco Liszto „Trijø Petrarkos sonetø“
ið „Klajoniø metø“ versija. Þavëjo
meditacinis atlikimo stilius ramiose vietose, iðkalbingos pauzës, suvaldytas temperamentas kulminacijose. Matyt, ðiø kûriniø traktuotës
jau subrandintos, pianistei akivaizdþiai patinka ir tinka toks stilius.
Altininkë Ugnë Tiðkutë kokybiðkai, sodriu, „sultingu“ puikaus instrumento garsu pagrieþë Krzysztofo Pendereckio „Kadencijà“ altui
solo, o kûriniuose su fortepijonu –
Yorko Boweno Fantazijoje op. 54,
Niccolos Paganini „La campanella“
ir F. Latëno „Pasadoblyje“ – norëjosi altà iðgirsti aiðkiau, neuþgoþtà.
Nors abi dueto dalyvës buvo pasipuoðusios panaðiomis ryðkiai raudonomis suknelëmis, belieka patarti
suderinti ir garso intensyvumo bei
muzikinës medþiagos traktavimo
aspektus.
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 19 d. | Nr. 16 (1030)
T e a t r a s
Agniaus Jankevièiaus metodas
„Gronholmo metodas“ Lietuvos rusø dramos teatre
Daiva Ðabasevièienë
Trisdeðimtas Agniaus Jankevièiaus spektaklis „Gronholmo metodas“ iðryðkino ðio kûrëjo reþisûriná
metodà: linijinës mizanscenos, aktoriai – anfas, aktyvi minties ataka,
jokiø metaforø, jokios bereikalingos
sceninës pudros. O dar pasirinkæs vidurinës kartos ispanø dramaturgo
Jordi Galcerano Ferrero pasauliná
pripaþinimà pelniusià pjesæ „Gronholmo metodas“, reþisierius pataikë
kaip pirðtu á aká. Socialinë medþiaga
itin lengvai pasidavë reþisûrinei interpretacijai, nes siekta buvo ne
kurti teatrà, o atskleisti temos aktualumà.
Reþisieriui jau antrà kartà Rusø
dramos teatre pasiseka. Girgþdantis, traðkantis, ðalèiu dvelkiantis ðimtametis teatras, niekada neþibëjæs
praðmatnia scenine áranga ar turtingais pastatymais, mielai kvieèiasi reþisierius. Jame pastaruoju metu telkiasi net kelios kartos talentingø
aktoriø. Be teatro veteranø ðiandien ryðkiausià pozicijà uþima Dalios Tamulevièiûtës mokiniai ir
brandumu bei plastiðkumu iðsiskiriantys Laimos Adomaitienës ruoðiami aktoriai, kurie vis sparèiau
ásitraukia á teatro repertuarinius
spektaklius (ádomiausias paskutinis –
„Romeo ir Dþuljeta“, kurá reþisavo ir
choreografijà sukûrë vengras Peteris
Uray).
„Gronholmo metodui“ – provokuojanèiam paðnekesiui – A. Jankevièius pasirinko viduriniosios kartos aktorius: D. Tamulevièiûtës
mokinius Vladimirà Dorondovà,
Valentinà Krulikovská, Valentinà
Novopolská, Artûrà Aleksejevà, taip
pat ðiame teatre pradëjusià dirbti
ukrainietæ Jevgenijà Gladij (kai kas
dar gerai prisimena jos tëvà Grigorijø Gladijø, talentingai suvaidinusá Mikalojø Konstantinà Èiurlioná
Jono Vaitkaus filme „M. K. È. Zodiakas“, 1986) bei Sankt Peterburge mokslus baigusià Julijà Krutko.
Nors visi ðiame spektaklyje vaidinantys aktoriai skirtingi, jie puikiai dera vienas ðalia kito. Keturiø á
tarnybiná pokalbá atvykusiø „aukø“
susidvejinimo, susitrejinimo seansus su kameromis fiksuoja du sce-
Kronika
Premijos uþ ryðkiausius
muzikologijos darbus
Balandþio 12 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Lietuvos kompozitoriø sàjungos
Muzikologø sekcija surengë geriausiø 2012 m. muzikologijos darbø apdovanojimo iðkilmes.
Geriausiø muzikologijos darbø
konkursas rengiamas kiekvienà pavasará nuo 2004-øjø. Jame premijos
teikiamos uþ ryðkiausius praëjusiø
metø darbus ávairiose muzikologijos mokslo srityse, taip pat uþ Lietuvos muzikinës kultûros tyrinëjimà
ir populiarinimà. 2007 m. dviem premijoms suteikti iðkiliø Lietuvos muzikologø bendruomenës autoritetø
Scena ið spektaklio
D. MATVEJEVO
NUOTR.
nos ðonuose sëdintys operatoriai.
Regime psichologinio seanso kambará, kuriame moteris ir trys vyrai
þiûrovus priverèia spræsti rebusà –
kuris ið jø yra psichologas, pagal psichologo Izaijo Gronholmo metodà
tiriantis kandidatà uþimti pelningà
postà, o kurie – kandidatai. Pabaigoje ði drama-disputas „iðkreèia“
pokðtà, kurio recenzijoje nederëtø
atskleisti.
Reþisieriui rûpëjo ne vien pastatyti kûriná, bet ir iðreikðti savo pozicijà, kad ðià „ðachmatø partijà“ pralaimi visi. A. Jankevièiui pavyko
árodyti ðios medþiagos reikalingumà. Nes pasaulá negráþtamai uþkariavo biurokratija, savo èiuptuvais
bandanti ásiskverbti net á tas sferas,
kurios dar neseniai buvo gana
skaidrios. Kaip „maustomi“ darbuotojai, raðoma kiekviename dienraðtyje, apie tai galëtø papasakoti
bet kurios biudþetinës ástaigos tarnautojas. Psichologinis spaudimas
tapo daugelio „perspektyviø“ ástaigø norma. Tam yra sukuriamas aparatas, iðsamiai aptariamas jo funkcionavimas, o rezultatas – pamaþu
sunaikinamas þmogus. Ir niekam
nesvarbu jo jausmai, svarbu, kad
„kaþkas“ – tokia pati gyvenimo „auka“ – nusprendþia, kad jis netinka
vienos ar kitos ástaigos „mësmalei“.
„Mes neieðkome doro þmogaus, ku-
ris dedasi esàs ðunsnukis. Mums reikia ðunsnukio, besidedanèio doru
þmogumi“, – tai frazë, dël kurios
verta statyti spektaklá, tai frazë, kuri ir tapo A. Jankevièiaus atspirties
taðku. Reþisierius iðskleidë þmogaus
naikinimo mechanizmà, su kuriuo
susiduria kone kiekvienos institucijos darbuotojas. Paradoksas: kuo ta
institucija labiau klesti, kuo „puikiau“ veikia jos mechanizmai, tuo labiau yra paþeminamas þmogus. (Pjesës herojë Mersedes Degas: „Visø
mûsø gyvenimuose pasitaiko sunkiø
akimirkø, tad jei mus atleistø kaskart, kai turime asmeniniø problemø, dirbti galëtø tik maðinos.“)
Spektaklyje „Gronholmo metodas“ kartu su dailininke Laura Luiðaityte reþisierius sukûrë ðiuolaikinæ erdvæ: sterili aplinka, „neoninis“
apðvietimas, gudriai surasti kino
vaizdai, tinkantys spektaklio temai,
unifikuoti kostiumai. Taèiau visa tai
ne dël „fasono“, – tik tokios aplinkybës padeda atskleisti motorinio
þmogaus sàmonës regresà, þmogaus tapatybës sunaikinimo procesà. A. Jankevièius kelia klausimà ir
apie ðiuolaikinius psichologus, kurie, kaip ir kiti medikai, þmogaus fizinës ar psichologinës sveikatos problemas naudoja savo verslo reikalams.
Vienu atveju þmogus priverstas pirkti
vaistus, kitu – patirti pakartotinà,
tæstiná stresà psichologui dar kartà
pasakodamas savo iðgyvenimus.
Aktyviausias ir raiðkiausias scenoje – Valentinas Krulikovskis. Puikus
aktorius. Nestringa, neuþsikerta, nesoluoja, bet – pirmas. Jo personaþas
Enrikë Fontas dramaturgiðkai raiðkiausias, taèiau aktorius jam suteikia dar daugiau spalvø. Antrà kartà þiûrint spektaklá galima palyginti,
kaip ðis vaidmuo „veþa“ aktoriø,
kaip jis kuria komedines situacijas,
nesistengdamas prajuokinti publikos. V. Krulikovskis jauèia þanrà,
partnerius.
Valentinui Novopolskiui apgaudinëti publikà labai paprasta. Jam
lengvai pavyksta átikinti aplinkinius,
kad jis geria hormonus, kurie padës
atlikti lyties keitimo operacijà. Aktorius nieko neutriruoja, neðarþuoja, kelios detalës ir personaþas yra –
nekalto þvilgsnio berniukas tampa
kelis psichologinius veidus turinèiu
tipu.
Personalo atrankos specialistæ
Mersedes Degas ðiame spektaklyje
vaidina dvi aktorës – Jevgenija Gladij ir Julija Krutko. Spektaklio stilistikai labai tinka grieþtos plastikos
ir tvirto balso J. Gladij. Ið paþiûros
sausa, aikðtinga „kobra“, ir apsimestinai, ir nesuvaidintai paþliumbianti, spektaklio metu ji atskleidþia
sudëtingà psichologiná moters pa-
Onos Narbutienës (1930–2007) ir Vytauto Landsbergio vardai. Premijø
steigëjai – Lietuvos kompozitoriø sàjunga ir Vytauto Landsbergio fondas.
Ðiemet Onos Narbutienës premija apdovanota Jûratë Vyliûtë uþ originaliai ir meistriðkai atskleistà kûrëjo
portretà knygoje „Gyvenimas-simfonija“. Ði knyga paraðyta apie autorës
gyvenimo draugà, kompozitoriø Justinà Baðinskà (1923–2003). Kaip iðkilmëse kalbëjo muzikologë Jûratë
Gustaitë, „Justino Baðinsko laimë,
kad Jûratë buvo ðalia, kad matë ar
galëjo papasakoti, kaip radosi kûrinys, kaip kûrëjo dvasioje grumiasi demonai ir angelai, kaip tas kûrinys buvo vertinamas, ko jis ið tikrøjø
vertas. Antroje knygos dalyje, pavadintoje „Mano vyras“, greta pagrin-
dinio personaþo vis labiau ryðkëja antrasis – knygos autorë. Laiðkeliai, dienoraðèio fragmentai, prisiminimai –
ðviesûs ir skausmingi – tai atviras, nuoðirdus, iðmintingas, jautrus ir dràsus
balsas, dël kurio kûrëjo portretas tampa gyvas, tikras, suprantamas.“
Vytauto Landsbergio premija paskirta Edmundui Gedgaudui uþ
fundamentalias kultûrino konteksto atodangas knygoje „Ona Narbutienë. Gyvenimo preliudai“. Kaip
laudacijoje laureatui sakë muzikologë Vytautë Markeliûnienë, „Edmundas Gedgaudas – tikras, prigimtinis
istorikas, nestokojantis nuovokos,
kad raðant istorijà nepakanka vien
iðlikusiø ðaltiniø, dokumentø perskaitymo. Praeities epochos, istoriniai tarpsniai bei kontekstai turi uþ-
valdyti, þadinti jo vaizduotæ, idant
rastøsi istorinë gyvybë, jo tekstø tëkmëje virstanti sugestyviais „tikrovaizdþiais“. Kas juos sukuria? Antai – anø laikø fotografija ar ranka
suraðyta receptø knyga, kaþkur stovëjæs rudas fortepijonas ar Vilniuje
sklandæ posakiai, pokarinio sàsiuvinio popieriaus pavirðius ar kadais
skambëjusio koncerto programa... Ar
be viso to bûtø galima ásikurti Onos
Litvinaitës-Narbutienës (1930–2007)
gyvenimo patirties paunksmëje?“
Lietuvos kompozitoriø sàjungos
premija apdovanotas istorikas Rokas Radzevièius uþ dëmesá maþai tyrinëtiems Lietuvos muzikinës kultûros reiðkiniams knygoje „Lietuvos
roko pionieriai“. Pasak kompozitoriaus Ðarûno Nako, „sunkiasvorei
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 19 d. | Nr. 16 (1030)
saulá. Aktorë itin muzikali, geba bûti ádomi net tuomet, kai nedalyvauja duetinëse scenose. J. Gladij nereikia vaidinti ðiuolaikinës moters – jos
esybë moderni, ir tai apsaugo nuo nereikalingø judesiø, nuo ðtampø. Ðios
aktorës vaidmenys tampa vienas uþ
kità ádomesni – neseniai ji sukûrë
Dukters vaidmená Jono Vaitkaus
„Stabmeldþiuose“. Nestebintø, kad
bûtent J. Gladij kuris nors (bûtø gerai, kad geras) reþisierius skirtø atskirà spektaklá.
Julija Krutko – kito plano aktorë. Jos mizanscenos kitokios nei
Gladij ir tai suteikia spektakliui
naujø bruoþø. Aktorë emocionali,
pabrëþia savo herojës norà visada
atrodyti graþiai: raudonas elegantiðkas kostiumëlis, plaukø garbanos,
ryðkus makiaþas. J. Krutko ypaè moteriðka, kuria atpaþástamà „vadovaujanèios moters“ tipaþà.
Vladimirui Dorondovui atiteko
bene sunkiausias – „tardomojo“
Fernando Portos vaidmuo. Nors
aktorius maþiausiai iðsiskiria savo
iðvaizda ir vaidyba (to, akivaizdu,
siekë ir reþisierius), jo vaidmuo visam spektakliui suteikia labai
daug reikalingø spalvø. Aktoriaus
sceninis „minkðtumas“, fizinis aptakumas, tam tikras nerangumas
(kartais teksto, kartais plastinës iðraiðkos) verèia ne tik giliau pagalvoti
apie spektaklá, bet dar kartà á já sugráþti ir pamatyti, kaip V. Dorondovas dëlioja savo vaidmens niuansus, kaip jo Porta stengiasi iðlikti
tarp maðininiø funkcionieriø. Toks
ir ið paþiûros paprastas, eksperimentø dar nesuþalotas V. Dorondovo kuriamas þmogus – tema diskusijai.
Ringo atmosferà padeda sukurti
scenoje sëdintys operatoriai – Arûnas Aleksejevas ir Julija Krutko arba
Jevgenija Gladij. Nors jie tarsi nematomi, aktoriø veidø iðraiðkos padeda
kurti provokuojantá emociná laukà.
Klesti veidmainystë ir manipuliacijos – taip Agniaus Jankevièius reþisûrinis metodas diagnozuoja ðiandienos situacijà, skelbdamas grieþtà
iðvadà: laikas sustoti! Kuo taps patys spektaklio þiûrovai – provokacijos aukomis ar rimtais panaðiø situacijø analitikais?
akademinei lietuviø muzikai seniai
laikas iðsiaiðkinti santykius su lietuviðkuoju roku. Juk lietuviø kompozitoriai ádomiausius dalykus pradëjo kurti tuo paèiu laiku, kai lietuviø
roko muzikantai pasiekë savo apogëjø. Tik abiem atvejais tai liko beveik nepastebëta, nes vertintojø
þvilgsniai tiek tada, tiek dabar niekaip nesusifokusuoja á tuometinæ
tikrovæ, o ne pasakas apie jà.“
2012 m. muzikologø darbus vertino 8 ekspertø komisija: muzikologës Jûratë Gustaitë, Audronë
Þiûraitytë, Vytautë Markeliûnienë,
Þivilë Stonytë-Tamaðevièienë, Jûratë Katinaitë, pianistë Rûta Ibelhauptienë, kompozitoriai Ðarûnas
Nakas ir Ramûnas Motiekaitis.
L K S M U Z I K O L O G Ø S E K C I J O S I N F.
5 psl.
D a i l ë
Prasmë triumfuoja prieð beprasmybæ
ATKELTA
IÐ
1
PSL.
toportretas“, 1972) ir judant kintanèio vaizdo („Erdvinis asambliaþas“,
1987). Tada minimalistinis, architektûros kalba ðnekantis objektas
tampa konceptualios màstysenos
apraiðka. Ezopas dar niekada nebuvo toks intelektualus.
Roþanskaitei viskas turi prasmæ.
Jei vaizdai reikalingi tam, kad nematomus dalykus (reiðkinius, potyrius, jausmus ir kt.) paverstume forma ir taip atsikratytume ákyraus
neaiðkumo, tai ði menininkë, regis,
turëjo labai daug to, kas privalëjo
bûti ávaizdinta. Aðtuntojo deðimtmeèio kosminës abstrakcijos man
labiau primena maitojamo vidaus
vizualizacijà. Taip galvoti skatina ir
1972 m. abstraktus, erdvinis autoportretas, panaðus á kitus abstrakèius
kûrinius. Trauminës psichologijos
poþiûriu, ji labai toli paþengusi.
Daug toliau nei savo stigmø, þaizdø
ar nuobodulio rodytojai. O tas toliau yra gedëjimas, perdarymas,
prasmës sukûrimas.
Kad ji nëra literatûriðka, tikëtina, tapo aiðku apþiûrëjus asambliaþus. Na o didþiulëse ir maþesnëse
drobëse, kurias galima klasifikuoti
kaip figûrines kompozicijas (terminas vël þadina sovietinius vaiduoklius), naratyvas nelinijinis, èia pasakojimo laikas yra tarp dabar, amþinai
ir niekada. Tai vidinis laikas. Menininkës paveiksluose egzistuoja nuo
fizikos dësniø nepriklausoma meninë tikrovë. Be turinio, dël kurio ji
visada bus mano asmeniniame pasaulio teisuoliø sàraðe, menininkë
atsiskleidþia kaip visiðkai konceptuali màstytoja, nes vaizdo gebà reikðtis suvokë neplokðèiai. Paaiðkinsiu.
Roþanskaitë savo tapyboje jungia
kelias vaizdo sampratas. Ðia prasme ji tarpdiscipliniðka. Jai reikia ir
ikonos langiðkumo (kad á tave paþvelgtø ið anapus), ir fotografijos
mirtingumo (kad atsimuðtum á bukà dokumento dugnà), ir ðalto
mokslinio antþmogiðkumo (be aparato neámanomas priartinimas), ir
ðilkografijos perregimumo (efemeriðkas ekrano efektas), ir skulptûros
trimatiðkumo (daþo krûtingumas,
ertmës ir judrios perspektyvos), ir kino magijos (skirtingø perspektyvø
montaþas). Visa tai menininkë derina vieno paveikslo plokðtumoje.
Visad palieka nuorodà (koks nors
kvadratas, papildomas mastelis, plyðys), kad ði tikrovë yra netikra, dviguba, suardyta. Jos kûriniø struktûros apibûdinimai sutampa su
kritiðkais sovietinës visuomenës
ávardijimais. Nepaisant tokios meninës tikrovës sukeliamo ðleikðtulio,
man visiðkai paslaptingu bûdu Roþanskaitës darbuose prasmë triumfuoja prieð beprasmybæ. Gal dël to,
kad nematoma ir pamatyta neteisybë vis dëlto skiriasi ið esmës. Arba
todël, kad vujaristinis þvilgsnis paverstas atjauèianèiu. O tai jau kanoninës, vyrø raðytos dailës istorijos nepaisymas. Praktiðkai reprezentacijos
tradicijos sabotaþas.
Didþiojoje Nacionalinës dailës
galerijos salëje parodos ekspozicija, parengta kuratorës Laimos Krei-
vytës ir architektës Julijos Reklaitës, nokautuoja. Ne tik dël visumos,
kuri suþaiþaruoja regimais tarpusavio ryðiais, ne tik dël paveikiø kûriniø masteliø ir ne tik todël, kad galima pasijusti taip, lyg pirmà kartà
pamaèius didelá rinkiná ryðkiø spalvø flomasteriø, bet pirmiausiai todël, kad tarsi patenki á paveikslo vi-
tuo sienos pavirðiumi klajojanèiu
þvilgsniu. Perspektyvos ir papildomos erdvës savo beveik smurtiniu
átaigumu rodo, kad Kreivytë su Reklaite menininkës kûrybà suvokë
struktûriniame lygmenyje. Parodos
dalys – „Tarp kosmoso ir abstrakcijos“, „Medicininës erdvës“, „Kita
veidrodþio pusë“, „Kanèios stotys“,
T. K A P O È I A U S
Ekspozicijos fragmentas
dø. Milþiniðkos ryðkiø spalvø – geltonos, raudonos, þalios, mëlynos –
plokðtumos kuria Roþanskaitës darbams analogiðkas perspektyvas.
Þiûrovas neturi jokiø ðansø neásitraukti, nes pasijunta ávykio personaþu. Atskiros architektûrinës álankos suformuoja kelias intymias
erdves, kur panosën prikiðami pagal temas sugrupuoti darbai. Tai padeda pamatyti. Pamatyti ið tiesø, ne
NUOTR.
„Asambliaþø architektûra“, „Etnografinis þvilgsnis“, „Ekologinë klausa“ – papildytos kûrybos medþiaga:
pieðiniais, nuotraukomis. Tai padeda perprasti, ið kur kuris vaizdas atkeliauja, kaip yra transformuojamas.
Esu ir anksèiau pastebëjusi, bet
niekada taip akivaizdþiai, kad klostës, draperijos arba susirangæs audinys Roþanskaitës kûryboje gali
tapti beveik bet kuo: kosminiais
procesais, kaustanèiu ligos patalu,
gydanèiu tvarsèiu, tëviðkës dangumi, abstrakcijos dinamikos ðaltiniu.
Klostes patiriame per odà. Lytëjimas neturi atstumo, kaip ir menininkës kûrybos turinys. Toks nepakeliamas ir gyvybiðkai svarbus.
Kartais pamàstau, kokia bûtø buvusi Roþanskaitë, jei nebûtø turëjusi laikytis santûriai? Juk kalbantis su ja buvo matyti labai aiðki, riðli
ir nesvyruojanti pozicija. Jei ji sugebëjo bûti dràsi ir iðtikima sau
prieð visus „fizikos“ dësnius (anuomet moterø tapyboje niekas nelaukë, sovietmeèiu, pabëgusi ið tremties, per daug triukðmauti negalëjo),
kas ji bûtø be ðiø suvarþymø? Neámanoma atsakyti. Jos meno neiðeina analizuoti atskirai nuo gyvenimo. Aiðku tik tiek, kad Roþanskaitei
meno reikëjo kaip oro.
Ðiame straipsnyje liko labai daug
neaptarta: jos vaizdø panaðumo su
estø tapyba klausimai, nemaþiau
ádomi menininkës vëlyvoji kûryba
(instaliacijos galerijoje ir gamtoje),
jos gebëjimas átraukti naujas medijas neprarandant savo stuburo,
smalsumas, atvirumas, bendrumas
su jaunimu ir dar galybë probleminiø aðiø, kuriø gausa iðduoda, kokia pilna visko ji buvo.
Paroda veikia iki geguþës 19 d.
Nacionalinë dailës galerija
(Konstitucijos pr. 22, Vilnius)
Dirba antradieniais, treèiadieniais, penktadieniais ir ðeðtadieniais 12–19 val., ketvirtadieniais 13–20 val., sekmadieniais 12–17 val.
Tekstilës turtai
Pokalbis su Baþnytinio paveldo muziejaus fondø saugotoja Rita Pauliukevièiûte
Kas slepiasi po þodþiais baþnytinë
tekstilë?
Didþiausià skaièiumi Baþnytinio
paveldo muziejaus rinkinio dalá sudaro liturginiai drabuþiai: arnotai,
dalmatikos, kapos, stulos ir kt. Ávairios XX a. liturginës reformos palietë ir dvasininkø aprangà, tad pakitus drabuþiø formoms daugybë jø
sugulë á baþnyèiø zakristijø ar palëpiø komodas, kur sàlygos daþnai nëra palankios audiniams saugoti. Tiesa, galima pasidþiaugti, kad daþnoje
aplankytoje baþnyèioje buvo rûpinamasi nenaudojamais liturginiais
drabuþiais, jie perþiûrimi, vëdinami,
deja, ne visur yra kam tai daryti. Tokie nebenaudojami drabuþiai daþniausiai perduodami saugoti á Baþnytinio paveldo muziejø.
Ar tekstilë saugoma taip pat kaip ir
kiti muziejiniai eksponatai?
Taip, þinoma. Tai trapi medþiaga,
jautri ðviesai, aplinkos sàlygoms.
Egzistuoja drëgmës, ðviesos, temperatûros normos, kuriø privalo laikytis visi muziejai. Net nuolatinëje
ekspozicijoje tekstilës dirbinius ga6 psl.
na daþnai keièiame, ji eksponuojama specialiose patalpose, kur gerokai silpnesnis ir saugesnis apðvietimas. Ðiuo metu Baþnytinio paveldo
muziejuje kuriasi tekstilës restauravimo dirbtuvës, jas árengti padeda
aukðtos kvalifikacijos restauratoriai
ið Kelno arkivyskupijos.
Kaip kaupiami eksponatai? Su
kokiais sunkumais susiduriate?
Kaip jau minëjau, muziejaus tikslas – baþnytinio paveldo saugojimas.
Ðis paveldas apima bene vertingiausius ir unikaliausius Lietuvos kilnojamojo paveldo objektus. Baþnyèia
ypaè saugojo viskà, kas kaupësi jos
lobynuose. Muziejus ákurtas siekiant
tai daryti kuo profesionaliau. Èia
laikomi Vilniaus katedros, kitø Vilniaus ir Vilniaus arkivyskupijos baþnyèiø lobynai. Baþnytinio paveldo
muziejuje eksponatai yra saugomi, bet
tuo paèiu tebepriklauso baþnyèios, ið
kurios jie atkeliavo, parapijai. Eksponatø kaupimas susijæs su Vilniaus arkivyskupijos baþnyèiø meniniø vertybiø inventorizacija, vykusia
2002–2006 metais. Jà atliekant bu-
vo suraðytos baþnyèiose tebesanèios
vertybës ir atsiþvelgiant á tai, ar jos
naudojamos, ar nebe, ar pakankamai gerai saugomos, ar reikalingos
restauracijos, buvo perduotos Baþnytinio paveldo muziejui. Dideliø
sunkumø dël to nekyla, nes, kaip jau
minëjau, visos vertybës tebepriklauso vietai, ið kurios paimtos, ir vietinis kunigas visada gali jomis naudotis, þinoma, atsiþvelgiant á galimybes,
á daiktø bûklæ ir pan.
Kaip eksponuojate? Ar visos vertybës pasiekiamos nuolatinëse ekspozicijose, ar skirstomos pagal tam
tikrus laikotarpius, audinius ar
temas ir kt.?
Visko eksponuoti neámanoma,
muziejuje vien tekstilës objektø yra
gerokai per 10 000. Kaip jau minëjau, net ir nuolatinëje ekspozicijoje
tekstilë keièiama daþnai, tad ilgainiui
parodoma didelë dalis rinkinio. Meno stiliø laikotarpiams, audiniams ar
kitoms temoms skiriamos laikinos teminës parodos. Pavyzdþiui, ðiø metø
pabaigoje ruoðiame Vilniaus katedros liturginiø drabuþiø parodà.
Kokio amþiaus lankytojai domisi,
lanko jûsø muziejaus ekspozicijas?
Teisingausia bûtø atsakyti – visø
amþiaus grupiø. Vaikams, moksleiviams, ðeimoms siûlome daug ávairiø edukaciniø uþsiëmimø, suaugusieji gausiai renkasi á ekskursijas su
gidu – kiekvienà ðeðtadiená muziejus organizuoja ekskursijà, kurià veda gidas, kartais istorikas arba menotyrininkas. Muziejø lanko daug
ávairaus amþiaus turistø. Negalëèiau
iðskirti vienos amþiaus grupës.
Galbût vykdomi ir kitokie ðvietëjiðki, visuomenës supaþindinimo su
rinkiniais, istorija projektai, edukaciniai uþsiëmimai?
Jau minëjau edukacinius uþsiëmimus vaikams, moksleiviams, ðeimoms. Kartais tokius uþsiëmimus,
pavyzdþiui „Lobio ieðkojimà“, uþsisako net suaugusiøjø grupës vadinamam komandos formavimui (team
building). Didelæ muziejaus veiklos
dalá sudaro paskaitø, konferencijø
organizavimas ávairiomis temomis,
susijusiomis su baþnytiniu paveldu,
jo tyrinëjimu, iðsaugojimu. Ðiuo me-
tu muziejuje árengtas informacinis
terminalas, kuriame galima rasti
daugybæ papildomos informacijos
ne tik apie liturginius drabuþius, jø
istorijà, simbolikà, bet ir paþaisti
ávairius þaidimus, paþiûrëti filmø.
Kuriuos baþnytinës tekstilës objektus iðskirtumëte kaip itin unikalius?
Baþnytinio paveldo ekspozicijoje rodomas vienas ið dviejø Lietuvoje seniausiø iðlikusiø arnotø (XV a. pab. –
XVI a. pr.), seniausia kapa, kurios audinys taip pat siekia XV amþiø. Rodoma nemaþai drabuþiø su iðskirtinëmis istorijomis. Pavyzdþiui, liturginiø
drabuþiø komplektas, kurá tikinèioji
pasiuvo ið savo mirusio vyro, carinës Rusijos valdininko, munduro ir
padovanojo Vilniaus katedrai kaip
votà. Eksponuojami arnotai su aukotojø herbais ir insignijomis, demonstruojama audiniø istorija, siuvinëjimo menas.
Dëkoju uþ atsakymus!
PARENGË
DALIA KUTKAITË
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 19 d. | Nr. 16 (1030)
F o t o g r a f i j a
Keturi fotografijos prieðtaravimai
ðv. Augustinui
Akvilës Anglickaitës paroda „Fermata“ Vilniaus grafikos meno centro galerijoje
Agnë Naruðytë
Neþinau, kas bus. Taip prasideda
kiekvienas tekstas (ir net pasibaigia). Tai – ir Akvilës Anglickaitës
parodoje „Fermata“ uþkoduota patirtis. Fermata, raðo ji, „yra þenklas.
Muzikos kalboje jis þymi uþtæstà
garsà arba pauzæ, kurio trukmë kûrinyje neapibrëþiama jokia ritmine
struktûra. Fermata uþlaikoma po
impulso – nesvarbu, garso ar tylos.
Jos trukmæ kompozitorius palieka
atlikëjo interpretacijos laisvei. Fermata sujungia garso judesá (veiksmà), jo sulaikymà, pratæsimà ir jo
nutraukimà.“ Keturi veiksmai apibûdina neþinià – ar tuomet ji vis dar
neþinia? Pradëtà garsà ar pauzæ tæsia ir nusprendþia nutraukti atlikëjas,
kartais neapsispræsdamas ir leisdamas garsui tiesiog uþgesti. Ásivaizduoju: raðomo teksto lûkuriavimà, trukmæ ir pabaigà valdau kaip jo atlikëja,
tarsi kas nors kitas manyje diktuotø
jau seniai suplanuotà istorijà. Fermatà galima suprasti kaip laisvæ,
langelá kûrybai, praardytà jau gatavo kûrinio siûlæ. Bet joje glûdi ir
neapsisprendimo momentas, stabtelëjimas (it. fermare – sustabdyti),
uþlaikymas neþinioje: „gal kaþkas
bus, o gal ir nebus“ – maþdaug taip
apibendrino parodos poveiká Gintaras Zinkevièius.
Taigi muzikinë fermata – bûdas
sustabdyti laikà, ásijausti á dabartá,
pamirðus visus reikalus, nesutarimus, natûrà ir kultûrà. Á dabartá, kuri virsta praeitimi taip greitai, kad
ðv. Augustinas jos niekaip negalëjo
apèiuopti. Suprasdamas, kad visada esanti dabartis bûtø amþinybë,
jis turëjo padaryti paradoksalià iðvadà: „laikas yra tik todël, kad stengiasi nebûti“. Toks susinaikinantis
tyrimo objektas labai nepatogus,
reikëjo já kaþkaip sustabdyti. V amþiaus filosofas problemà iðsprendë
iðtæsdamas dabartá, apgyvendindamas praeitá ir ateitá sieloje, kuriai
visi laikai yra tik skirtingos dabarties formos. Laiko tekëjimà dabartyje sulaiko dëmesys – „susikaupæs
tame, kas prieðais mane“, jis jungia
ateitá, dabartá ir praeitá á prasmingà
istorijà. Tai graþus pasakojimas –
áþanga á taip iðmintingai sutvarkiusio laikà Vieðpaties garbinimà. Augustinas þino, kas bus. Taèiau jei ásiklausysime á fermatà, paaiðkës, kad
Augustino pasakojimas klaidina. Akvilë tai parodo stabdydama þiûrovà
vaizdo dabartyje keturis kartus.
Judesys
Pirmoje fotografijoje – dangus,
pasvirusios puðys, o apaèioje – kaþkokia metalinë struktûra, tik fragmentas, „netyèia“ álëkæs á kadrà, judëjimo paklaida. Matydama lenktø
vamzdþiø blizgesá, galvoju apie dviraèius ir karuseles. Bet aiðku, kad
autorë puikiausiai þino, kas ten. O
gal visi þino, tik að nematau? Kaip
tik todël tie metaliniø konstrukcijø
bangavimai man patinka – tik ðaltas prisiminimo ðmëkðtelëjimas,
kaip ta kaukolë Hanso Holbeino
„Ambasadoriuose“ – reikia pakeisti
þiûros taðkà, kad suprastum, kas tai.
Bet kartu tas neaiðkumas, tos kyðanèios figûros iðsiliejæ kontûrai, tas neapibrëþtas kaþkas átraukia þiûrovà
á paveikslà, kaip spàstai pagauna
þvilgsná, anot Jacques’o Lacano, uþdaro já ten, prismeigia sàmonæ priminimu – tu mirsi. Ið kaþkà slepianèio paveikslo negali pabëgti. Taèiau
kad ir kaip kaitaliosi þiûros taðkà,
Akvilës fotografija netaps aiðkesnë –
nerimastingai blykèios prisiminimo
metalas, ardydamas puðø pasvirimo
pusiausvyrà. Kodël nerimastingai?
Nes puðis nubraukë nuo jûros puèiantys vëjai, nes apaèios judëjimà
slegia dramatiðkai debesuoto dangaus aukðtis. Bet fotografija neleidþia ásibëgëti dramai, ji sulaiko
veiksmà, sukeliantá tik neþymø vaizdo drebëjimà, dþerþgiantá baltomis
ðiukðlelëmis, senos juostos broku,
fotografijos cheminës prigimties
priminimu skaitmeninëje bûtyje. Ir
dar – regis, girdþiu vëjo ðnarinamø
augalø garsà.
turintis nei praeities, nei ateities, su
niekuo nesusijæs, sàmonë be atminties ir be lûkesèiø, dëmesys be objekto, þmogus be „að“, ið sielos iðkritæs laikas. Kasdienybë yra þinojimas,
kas bus, o pësèiøjø perëjoje trypèio-
granulës? Nëra tæsinio, vaizduotëje negaliu sulipdyti vientisos erdvës.
Vadinasi, nëra ir vientiso laiko. Savaime aiðku, kad kiekvienam kadrui „nuspausti“ reikëjo kitos akimirkos, bet sujungus juos á panoramà
jantis þingsnis iðardo to þinojimo
iliuzijà, parodo kasdienybæ kaip neþinojimà. Judëti negalintis vaizdas
atjungia ðá momentà ið laiko tëkmës,
iðima ið nuoseklaus pasakojimo – fataliðkai perspëja, kad bet kur bet kada tæsinio gali ir nebebûti.
Sulaikymas
Pratæsimas
Supratau, ið kur sklinda garsas –
ið greta kabanèio monitoriaus, kuriame sulaikytas einanèio per gatvæ
þmogaus vaizdas. Pirmyn – atgal.
Tik nukirptas judesys, uþstrigæs kadras. Girdisi traðkesys. Tai – neapsisprendimo momentas, ðiuo atveju
„bus ar nebus“ netikrumas pasireiðkë pavojingoje vietoje, kur negalima
sustoti ir uþsiimti dabarties akimirkos
brandinimu, kaip siûlo psichologinës
saviðvietos literatûra ir supopuliarintos Rytø religijos: susikoncentruok á
dabar, iðvalyk mintis, iðnaudok kiekvienà akimirkà! Galbût ðitaip pavyks sakralizuoti kasdienybæ, á jos
pasikartojimø rutinà álieti paslapties? Bet virpantys Akvilës nufilmuoto praeivio kontûrai netelpa á
romaus Budos ávaizdá, figûra traðkëdama perspëja apie nutrûkimà.
Tai ne laiko iðplëtimas, o ástrigusi
dabartis. Dar ne visai sustojusi fotografijoje, dar neapsisprendusi,
kurioje judesio fazëje galutinai sustingti á „lemiamà momentà“. Jie
reikðmingai nejuda. Henri CartierBressono uþfiksuotas praeivio ðuolis per balà, atspindëtas vandenyje
ir pakartotas plakate, yra galutinai
iðspræstas, nors ir pakibæs ore. Jis
neturi trukmës, nejuda kaþkur uþ
kadro esanèiame erdvëlaikyje, palaimingai telpa vaizdo rëmelyje, neskleidþia jokio garso. Taèiau ir Anglickaitës sustabdytas neapsisprendimo
judesys neturi nei trukmës, nei uþkadrinio laiko. Èia netgi dar labiau
nieko daugiau nëra, tik abejonëje
sustingæs dabarties momentas, ne-
Prieðais perëjoje sustabdytà þingsná kabo fotografijø seka. Visose –
cementinë aikðtelë (takas?) kaþkur
pajûryje, nes ðalia auga puðys. Akvilë sako – Klaipëdoje. Kiekvieno-
gimtø vieno iðtæsto momento áspûdis. Èia to nëra. Tarpai tarp laiko
akimirkø didëja. Neámanoma apsispræsti, kur ið tikrøjø esi. Neámanoma ásibëgëti. Erdvë – kaip iðardytas
ðaligatvis, mano þvilgsnis sutrinka
vaizdø perëjoje. Gilles’iui Deleuze’ui turbût patiktø ðis neþinioje
ástrigæs unikaliø, netapaèiø þvilgsniø, akimirkø, vaizdø pasikartojimas. Bet kà su jais daryti? Ir staiga
paaiðkëja: nors laikas suskaldytas,
panoraminë vaizdø jungtis iðtæsia
dabarties momento neapsisprendi-
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 19 d. | Nr. 16 (1030)
Ekspozicijos fragmentai
je fotografijoje pasikartoja ta pati
vieta, tad kyla pagunda atskirà vaizdà suvokti kaip ankstesnio erdvës
pratæsimà. Bet kaskart þengdama
per tarpà tarp fotografijø uþkliûvu:
tas pats medis, bet toliau, medis jungia du kadrus, bet ar tas pats? Gal
ta pati puðis, bet ten jos dvi; krûmas tas pats, bet tapæs potëpiu medþiø guote; dangus be jokio debesies ir su jais, ðeðëlio kontûras tas
pats ir iðsidriekæs nebeatpaþástamai
kitaip (vël kaukolës efektas). Tos
paèios ar ne tos paèios þolës tarp iðardyto ðaligatvio plyteliø? Ar èia
priartëja tos paèios kelio dangos
A. ANGLICKAITËS
NUOTRAUKOS
mà iki beribës bûties. Taip Akvilë
sukuria trûkèiojanèios sàmonës patirtá – netikrumà dël savæs paties.
Esi trûkinëjantis kaip ir laiko juosta, kurià vis pertraukinëja fotografija.
Nutraukimas
Ant galinës sienos kabanti vieniða fotografija lyg ir áprastai pasakoja apie nutrauktà judesá. Ten stovi
du lëktuvai, kerëpliðkai iðsiskëtæ,
uþdangstyti. Jø sparnai, kabinos,
motorai – viskas nupjauta, matyt,
panaudota kur kitur. Tai aviacijos
praeitis, pasibaigæ skrydþiai. Gali-
ma preparuoti ðiø lavonø vidurius.
Bet þiûrint á nupjautose vietose
mirksinèias detales ið galvos neiðeina dar vienas Gintaro Zinkevièiaus
komentaras – „jie kaip meno kûriniai, kaip kaþkokie gemalai“, ið jø
dar gali kaþkas gimti. O gal ir ne.
Keistas ir dangus virð tø lëktuvø –
jo didelis, skaidriai þydras plotas slegia pakilimo negalimybe. Parodos
kontekste tai yra stabiliausias vaizdas: lëktuvø ratai tvirtai stovi ant þemës, joks judëjimas neámanomas.
Bet kaþkas ne visai taip. Kaltininkë –
rausva ðviesa þolëje, kokia bûna tik
saulei priartëjus prie horizonto. Tik
neþinau, ar èia rytas, ar vakaras. Ryto ir vakaro nuotaika skirtinga, bet
ðviesa panaði, ir matydama tik fotografijà negaliu atpaþinti. Gal kiti þinotø, ir Akvilë, aiðku, þino. Pradþios
paþado ir pabaigos (nutraukimo)
ðviesos tapatumas atitinka nupjaustyto lëktuvo ir gemalo analogijà.
Ðtai kokia nutraukimo fermata – fotografijoje (kuri dar vadinama nuotrauka) vis dar girdimas lëktuvø varikliø garsas. Bet ið tikrøjø tai – tas
pats po visà parodà sklindantis monitoriuje uþstrigusio ëjiko keliamas
triukðmas.
Vaizdinës fermatos
Garsas gràþina prie parodos pavadinimo. Dabar jau matau, kad parodoje atverta dabartis suvarstyta
trimis neapibrëþtumo siûlais. Ið vieno vaizdo sklindantis garsas einant
nuo kûrinio prie kûrinio ágarsina vis
kà kita: vëjà ir juostos ábrëþimø traðkesá, ástrigusá judesá, cemento granulëmis vaþiuojanèiø padangø ðlamesá, lëktuvo varikliø gausmà. Tai –
garso reikðmës neapibrëþtumas, kurá gali iðspræsti tik þiûrovas, skaitydamas vaizdà. Antrasis neapibrëþtumo
siûlas – visur vis kitaip pasireiðkiantis, nei sustabdytas, nei nesustabdytas judesys, lyg kas prieðintøsi fotografijai, kuri visada privalo apsispræsti –
per trumpesnæ nei sàmonë pajëgia
uþfiksuoti akimirkà, per nepagaunamà dabarties tikrovæ. Treèiasis –
tai istorijos neapibrëþtumas. Praeities ir ateities neárëmintas dabarties
laikas yra beribis kaip ir beveik visuose vaizduose dominuojantis dangus.
Bet fotografijos dangus tuðèias. Apie
tokià dabartá savo „Iðpaþinimuose“
ðv. Augustinas nekalbëjo. Joje nëra
sukaupta praeities dabartis ir ateities
dabartis. Ji ne(be)þino savosios
prieþasties ir pratæsimo. Fermatos laikas – tai ne istorijos laikas. Tai – vaizdo, atsisakanèio dalyvauti istorijose,
laikas. Vaizdinë fermata – nutrûkæ prasminiai, kultûriniai, erdviniai ryðiai,
kai þiûri ir tikrai neþinai, kas bus.
Paroda veikia iki balandþio 20 d.
Vilniaus grafikos meno centras
(Latako g. 3, Vilnius)
Dirba antradieniais–penktadieniais
11–18 val., ðeðtadieniais 11–15 val.
7 psl.
K i n a s
Norëèiau perkelti portretuojamà
asmená á dabartá
Margarethe von Trotta apie filmà „Hannah Arendt“
Ðá penktadiená „Skalvijos“ kino
centras pradeda rodyti vokieèiø
reþisierës Margarethe von Trotta
filmà „Hannah Arendt“, kurio
pasaulinë premjera pernai rudená
ávyko Tarptautiniame Toronto kino
festivalyje, o premjera Lietuvoje –
per „Kino pavasará“. Filmo reþisierës
vardas pas mus turëtø bûti þinomas: 2004-aisiais festivalis „Vilniaus pavasaris“ ir Goethe’s institutas surengë jos filmø
retrospektyvà, von Trotta vieðëjo
Vilniuje ir susitiko su lietuviø
þiûrovais.
Aktorë, reþisierë ir scenaristë Margarethe von Trotta gimë 1942 m.
Berlyne. Jos motina kilusi ið Baltijos vokieèiø aristokratø giminës.
1964-aisiais ji pradëjo vaidinti
teatre, vëliau filmavosi vokieèiø
Naujosios bangos reþisieriø filmuose. 1977 m. ji debiutavo reþisûroje
filmu „Antrasis Kristos Klagës
pabudimas“. Ðis filmas, kaip ir kiti
jos darbai „Seserys, arba Laimës
pusiausvyra“ (1979), „Ðvininiai
laikai“ (1981), „Rosa Luxemburg“
(1985), „Afrikietë“ (1990) – iðkilûs
feministinio kino pavyzdþiai. Ji iki
ðiol iðlieka viena svarbiausiø vokieèiø kino kûrëjø. „Hannah Arendt“ –
naujausias reþisierës filmas ir
ðeðtasis, kuriame von Trotta bendradarbiavo su aktore Barbara
Sukowa.
Pateikiame sutrumpintà Goethe’s
instituto tinklalapyje paskelbtà
vokieèiø þurnalisto Thilo Wydros
interviu su von Trotta apie naujausià filmà.
Filosofës Hannah Arendt didybæ
liudija jos màstymo gelmë ir á
popieriø perkeltos mintys. Tà màstymà reikëjo parodyti filme, vizualizuoti konkretaus þmogaus mintis.
Kaip kino priemonëmis parodyti
màstanèià moterá? Ir kaip mes suvokiame jos màstymo procesà? Tai
vienas pagrindiniø klausimø, kurie
kyla kuriant filmus, skirtus intelektualioms asmenybëms. Uþsispyriau,
kad Hannah Arendt vaidintø Barbara Sukowa, nes ji – vienintelë aktorë, kuri, mano galva, gali parodyti, kaip þmogus màsto. Ir jai tai ið
tikrøjø pavyko. Ið pat pradþiø buvau ásitikinusi, kad tai turi bûti ji,
bet buvo sunku ágyvendinti ðá sprendimà, nes kai kurie prodiuseriai negalëjo Sukowos ásivaizduoti atliekant ðá vaidmená. Tvirtai pasakiau,
kad be Sukowos filmo nekursiu. Jau
filmuojant „Rosà Luxemburg“ pastebëjau, kad Sukowa kûrybingai
naudojosi intelektu sakydama politines Rosos kalbas. Panaðiai buvo ir
vëliau, kai filmavome „Vizijà“ – filmà apie Hildegardà ið Bingeno. Filme apie Hannah Arendt þiûrovas taip
pat turi matyti ir autentiðkas personaþo intelektualines pastangas.
Arendt dirbo skirtinguose Amerikos
8 psl.
universitetuose, vedë seminarus,
skaitë politikos ir filosofijos paskaitas. Filme rodomi du jos pasisakymai. Ðiuo atveju aktorë negali pasitenkinti tuo, kad perskaitys tekstà
ið popieriaus lapo. Ji turi improvizuoti ir kurti tai, kà sako. Barbara
Sukowa ðeðias minutes kalba angliðkai su stipriu vokiðku akcentu, toká
tikrai turëjo Hannah Arendt. Aktorës meistriðkumas leidþia þiûrovams ásijausti á Arendt màstymo ir
analizës eigà.
Kaip vyko pasirengimas filmui ir
kokie buvo kontaktai su Arendt
aplinka?
Prieð pradëdamos raðyti scenarijø (von Trotta bendraautorë – Pamela Katz, – red. past.), Niujorke susitikome su daug þmoniø, kurie
gerai asmeniðkai paþinojo Hannah
Arendt. Norëèiau paminëti jos ilgametæ bendradarbæ ir draugæ Lotte
Köhler, kuri mirë 2011 metais, sulaukusi 92-ejø, jos pirmà biografæ
Elisabeth Young-Bruehl, kuri taip
pat mirë 2011-aisiais, Hanso Jonaso naðlæ Loræ Jonas ir paskutiná
Ið pradþiø manëme, kad reikia papasakoti visà Arendt gyvenimà –
taip pat ir apie 4-àjá, 5-àjá deðimtmeèius. Taèiau galiausiai apribojome veiksmo laikà iki ketveriø svarbiø metø, kurie buvo pripildyti
raðymo, màstymo, diskusijø ir intensyvios gyvenimo patirties.
Filmo veiksmas apima 1960–1964
metus. Tai laikas, kai buvo sugautas, teisiamas ir 1962-aisiais pakartas Adolfas Eichmannas. Apie
proceso Jeruzalëje eigà Hannah
Arendt raðë JAV savaitraðèiui „The
New Yorker“. Jos suformuluota
„blogio banalybës“ sàvoka tapo
kultûros savimonës dalimi. Kaip
parodyti toká þmogø kaip Adolfas
Eichmannas vaidybiniame filme?
Nemanau, kad aktorius sugebëtø taip sukonstruoti vaidmená, kad
þiûrovai pajustø tai, kà jautë tikrà
Eichmannà stebintys þmonës. Tas
menkumas, vidutiniðkumas, biurokratinë kalba, – juk jis negalëjo suformuluoti normalaus sakinio. Valdininkas... Aktorius nebûtø sugebëjæs
suþadinti kartu ir nuostabos, ir pasi-
Margarethe von Trotta
poþiûriu izraelietiðkoji filmavimo dalis buvo labai sunki, nes privaloma
kino aikðtelës kalba buvo tik anglø.
Filmo operatorë – prancûzë Caroline Champetier, 2011 metais apdovanota prestiþiniu „Cezariu“.
Filmas – bendros gamybos ir su
Liuksemburgu bei Prancûzija, þinojau, kad operatorius turi bûti ið vienos ðiø ðaliø. Prieð pat apsispræsdama pamaèiau filmà „Apie þmones
ir dievus“, kuris man labai patiko,
„Hannah Arendt“
Arendt asistentà bei jos pomirtiniø
veikalø leidëjà Jerome’à Kohnà. Tai
buvo svarbûs susitikimai, nes suteikë mums daug scenarijui bûtinos
medþiagos apie asmenybæ, kurios
jau negalëjome paþinti asmeniðkai.
Pirmà scenarijaus versijà paraðëme
2004 metais. Prabëgo daug laiko,
kol buvo iðspræsti visi filmo finansavimo klausimai. Per tà laikà scenarijø perraðëme ir tobulinome ne
kartà, stengëmës iðryðkinti tai, kas
svarbiausia, bandëme sukurti kaþkà gyvo, aktualaus ir nutolusio nuo
sausos istorinës paskaitos. Norëjome, kad þmonës, kurie vaidino svarbø vaidmená Arendt gyvenime, bûtø traktuojami ne kaip fonas, o kaip
svarbûs jos gyvenimo partneriai.
Pirmiausia turiu omenyje jos vyrà
Heinrichà Blücherá, jos filosofijos
mokytojà ir meiluþá Martinà Heideggerá ir draugæ Mary McCarthy.
ðlykðtëjimo tam þmogui. Tad iðsprendëme taip, kad Hannah Arendt yra
þurnalistø kambaryje, kuris ið tikrøjø buvo vykstant procesui, kur televizoriø monitoriuose transliuojami
teismo posëdþiai. Tai man leido panaudoti nespalvotus archyvinius dokumentinius kadrus.
Tà filmo dalá, kur rodomas Eichmanno procesas, filmavote
Izraelyje...
Þinoma, tai bendros gamybos su
Izraeliu filmas. Ten dirba puikûs
profesionalai. Vienintelis sunkumas
buvo tas, kad negalëjome rasti tinkamø statistø. Turëjome tik kilusius
ið Rusijos, kuriø iðvaizda, deja, neatitiko mûsø poreikiø. Be to, jie
kalbëjo tik rusiðkai. Kartais filmavimo aikðtelëje skambëjo penkios
kalbos. Jauèiausi taip, lyg dalyvauèiau Babelio bokðto statyboje. Ðiuo
ir susisiekiau su jo operatore Caroline Champetier. Ji sutiko, nes labai norëjo nufilmuoti filmà su Barbara Sukowa ir manë, kad tai bus
tikras „moteriðkas“ filmas. Champetier – nepaprasta vaizdo menininkë, ji sukûrë nuostabià ðviesà ir viskà
graþiai nufilmavo. Dirbome su nauja
skaitmenine firmos RED kamera.
Tad tai mano pirmasis filmas, kurtas
skaitmenine technika ir kartu atitinkantis plaèiaekraná „CinemaScope“
standartà, jau panaudotà „Vizijoje“.
Ar Jûsø Hananh Arendt ásivaizdavimas pasikeitë kuriant filmà? Kas ji
Jums yra dabar, pasibaigus darbui?
Dabar yra Barbara. Hannah
Arendt ir Barbara Sukowa man susiliejo á vienà þmogø. Tai nëra tik
fantazija, nes staiga prieðais mane
stovi þmogus ið kûno ir kraujo, kalbantis savo balsu, visiðkai nepana-
ðiu á Arendt balsà. Taèiau tai ji – jos
dvasia, intelektas, judëjimo ir kalbëjimo bûdas. Ávyksta tam tikras asmenybës susiliejimas, kuris atsirado ir filme apie Rosà Luxemburg.
Kodël kuriamas toks filmas? Juk ne
tik tam, kad pasikapstytum praeityje, bet ir tam, kad kaþkà atrastum,
kas taip pat ir dabar gali þmonëms
bûti ádomu, jaudinama ir svarbu.
Juk tai nëra dokumentinis filmas,
todël galiu rinktis. Ir renkuosi tai,
kas man yra pavyzdys ar, prieðingai, –
mane jaudina. Tam tikra prasme norëèiau perkelti portretuojamà asmená ið praeities á dabartá. Taip pat,
kaip ir kurdama filmà apie Rosà Luxemburg, ieðkojau joje to, kas mane domina. Visada liks tam tikras
svetimumo elementas, bet kai tà
þmogø vaidina tokia puiki aktorë
kaip Barbara Sukowa, beveik galima bûti tikram, kad pasiseks sukurti
autentiðkà, gyvà personaþà.
Hannah Arendt papildë anksèiau
Jûsø sukurtø moterø portretø
galerijà...
Rosa Luxemburg buvo svarbi
XX amþiaus pradþios asmenybë,
Hananh Arendt – jo pabaigos. Nors
Arendt mirë 1975 metais, jos tikroji reikðmë buvo juo akivaizdesnë, juo labiau artëjo ðimtmeèio pabaiga. Rosa kovojo uþ teisingesnæ
visuomenæ ir atidavë uþ tai savo gyvybæ. 1981-aisiais, turëdama omenyje 1968 m. pavasario ávykius, sukûriau
filmà „Ðvininiai laikai“, kuriame, neminëdama tikrø pavardþiø, pavaizdavau Gudrun Ensslin ir jos seserá. Ðios
moterys gyveno prieðindamosis visuomenës lûkesèiams. Jos taip pat
norëjo pakeisti pasaulá, sukurti daugiau lygybës, revoliucionizuoti visuomenæ. Gudrun Ensslin kovojo ir
prarado gyvybæ. Mano kûryboje tà
politiná kontekstà visada lydi asmeniðkas susidomëjimas filmo herojais. Hananh Arendt – ið tø moterø,
kurias laikau svarbiomis istorinëmis
asmenybëmis, kurias portretuoju
savo filmuose. Vienas pagrindiniø
jø principø buvo: „Noriu suprasti.“
Jauèiu, kad galiu já pritaikyti sau ir
savo filmams.
PARENGË KORA ROÈKIENË
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 19 d. | Nr. 16 (1030)
K i n a s
Iðgyvenimo pamokos
Krësle prie televizoriaus
Negaliu prisiversti þiûrëti lietuviðkø serialø, gyvenimo bûdo laidø
ar realybës ðou. Tiesiog nuo pirmø
sekundþiø suprantu, kad tai skirta
ne man. Laidø kûrëjai ar vedëjai tiesiai ðviesiai leidþia suprasti, kad privalai bûti nelabai protingas paskalø ir spalvotø þurnalø gerbëjas,
nuoðirdþiai tikëti, kad Lietuvoje yra
elitas (nors rodo tik piniguoèius) ir
þvaigþdës, neturëti elementaraus
skonio ir nieko neiðmanyti apie menà ar politikà, bet turi kaþkodël þavëtis krepðiniu.
Daug rafinuoèiau visà tà patá pateikia Seimo televizija. Ji taip pat
neslepia savo poþiûrio á þiûrovà, bet
uþtat nesivargina ávyniodama ðá realybës ðou á margus popieriukus.
Èia nebus ryðkiø spalvø (iðskyrus
parlamentariø kosmetikà ir kostiumus), sudëtingø rakursø, judanèiø
kamerø, iðkalbingø detaliø ar ámantraus montaþo. Tik bespalvis, daþniausiai statiðkas, visai nesukomponuotas kadras, natûralûs triukðmai
ir realus to kadro laikas. Kartais
transliuotojai iðjungia veiksmo pauziø garsà, o kartais jas fiksuoja, ir
tada galima fantazuoti, kas nukrito
nuo parlamentaro stalo, kuris tiesiog garsiai kasosi ar þiovauja, kieno þingsniai artëja prie mikrofono.
Tada uþplûsta rafinuotas dþiaugsmas stebëti spektaklá, kuris kartu
yra ir esamuoju laiku vykstanti tikrovë, vertinti politikus aktorius, kurie vaidina save, stebëti, kaip ðie
„naturðèikai“ mûsø akyse tampa istorijos autoriais, trumpai tariant, suvokti, kad matai totalø reginá, apie
kurá svajojo ne vienas meno kûrëjas ar teoretikas, sklindantá ið kiekvieno tavo televizoriaus ekrano milimetro. Tiesiog negaliu atsiplëðti
nuo retransliuojamø Seimo spaudos
ir moksliniø konferencijø, posëdþiø.
Ðios transliacijos tiek daug pasako
apie intelektualines, mentalines, dvasines ir visas kitas mûsø valstybës ir
tautos normas. Seimo televizija vizualizuoja tas normas ir pateikia ant delno – nepagraþintas ir nesumeluotas.
Þinoma, taip besimëgaujant gali
iðkilti grësmë, panaði á tà, kuri kilo
Jimo Donovano filmo „Stebëtoja“
(BTV, 20 d. 23 val.) herojei Keisei.
Ðià psichologijos studentæ vaikystëje buvo pagrobæs beprotis, todël mergina negali iðbristi ið depresijos. Jis
nusprendþia pasinerti á mokslus ir apsigyventi toli nuo þmoniø. Bet kai ji
lieka viena, ima dëtis keisti dalykai.
Þudikø, maniakø, psichopatø ir
kitokiø siaubûnø ðios savaitës filmuose taip pat nepritrûks. Tai gali
bûti ir Wernerio Herzogo JAV sukurto „Blogo policininko“ (BTV, 25 d.
22.30) herojus, kurá suvaidino Nicolas Cage’as. Ðis gerbiamas Naujojo
Orleano policininkas ásipainiojæs ir
á vagystes, ir á narkotikø platinimà,
jis mëgsta seksà ir loðimus. Á filmo
reklamuotojø suformuluotà klausimà, ar tirdamas þiaurià þmogþudystæ jis sugebës suvaldyti savo tamsiàjà pusæ, paliksiu atsakyti patiems.
Naujasis Orleanas – pamëgta kinematografininkø vieta. Viena mano giminaitë neseniai ten nuvaþiavo ir taip pat susiþavëjo miestu. Ji
apsilankë net kapinëse, kur Cage’as
nusipirko kapà ir net pasistatë paminklà. Apdairus þmogus, tikrai nebûèiau pagalvojæs. Aktoriø pamatysime ir Alexo Proyaso fantastiniame
filme „Suvokimas“ (TV3, 21 d. 22.30),
kur jis suvaidino profesoriø Dþonà.
Á rankas personaþui pakliûva 1959 m.
mokiniø pieðiniai, kuriuose jie ásivaizduoja ateitá. Tarp pieðiniø – ir
paslaptingas lapas su skaièiais. Profesorius netrunka suprasti, kad tarp
skaièiø ir paskutinius 50 metø Þemæ iðtikusiø katastrofø yra ryðys.
Charleso Winklerio filmo „Gatvës
kraujas“ (LNK, 23 d. 22.35) veiksmas
taip pat perkels á Naujàjá Orleanà.
Filmo herojaus policininko partneris þuvo per Katrinos uraganà, bet
kyla átarimø, kad jis buvo nuþudytas. Tirdamas ðià bylà policininkas
atsidurs paèiame kriminalinio pasaulio dugne.
Dar labiau nepasiseks Adriano
Grunbergo filmo „Sumautos atostogos Meksikoje“ (BTV, 20 d. 21 val.)
personaþui Draiveriui, kurá suvaidino Melas Gibsonas. Po sëkmingo
apiplëðimo jis tikëjosi likusá gyvenimà praleisti rojaus kampelyje. Taèiau kurortas pavirto Meksikos kalëjimu, apiplëðimo bendrininkas
nebegyvas, o pinigai iðtirpo. Tas kalëjimas, þinoma, keistas. Jis primena aptvertà miestelá, kuriame gyvena daug banditø, þiurkiø ir benamiø
ðunø, taip pat vaikø ir jø motinø. Susiorientuoti ir iðgyventi ðiame mafijos valdomame pragare Draiveriui
padës deðimtmetis berniukas. Tada
jau bus galima pradëti galvoti, kaip
atgauti pinigus ir paieðkoti geresnës
„Sumautos atostogos Meksikoje“
vietos. Amerikieèiø filmus juk ir
mëgstame uþ tà nepataisomà naivø
optimizmà.
Italas Gabriele Muccino taip pat
pasidavë jo þavesiui ir JAV 2006 m.
sukûrë psichologinæ dramà „Ieðkantys laimës“ (LNK, 21 d. 00.15) apie
vieniðà tëvà (Will Smith), kuris daro viskà, kad jo sûnus bûtø laimingas ir neskurstø. Reþisierius nesistengia þûtbût iðspausti aðarø, filme
atsiranda ir ðiø dienø kinui nelabai
bûdinga distancija.
Iðgyvenimo mokyklà rodo ir Joe
Carnahano „Sniegynø ákaitai“ (LNK,
21 d. 21.15). Kai Aliaskoje sudûþta
lëktuvas, likæ gyvi keleiviai turi iðgyventi ledo dykumoje, á kurià uþklysta tik vilkai. Bet netrukus ir
þmonës turës tapti vilkais, kad iðgyventø. Gaila, kad ðá filmà LNK rodo tik dabar, kai kà tik pasibaigë
septynis mënesius trukusi lietuviðka þiema, po kurios sniegas sukelia
tik norà paèiam uþkaukti vilku.
O bene geriausià iðgyvenimo strategijà siûlo debiutinis ðvedø reþisierës Lisos Langseth filmas „Nes tai
graþu“ (LRT kultûra, 24 d. 22 val.).
Jo herojë – dvideðimtmetë bedarbë
Katarina (Alicia Vikander) gyvena
Geteborgo vargðø priemiestyje. Ji
nebaigë mokslo ir rizikuoja tapti to-
kia kaip ir motina alkoholikë. Kartà „YouTube“ ji iðgirsta Mozarto
„Requiem“ fragmentà. Ir gyvenimas staiga Katarinai ágyja prasmæ.
Ji nutrina savo puslapá „Facebook“
ir supranta, kad reikia siekti groþio.
Mergina ásidarbina miesto koncertø salëje, jà pastebi orkestro dirigentas. Bet nuo ankstesnio gyvenimo pabëgti ne taip paprasta.
Vis dëlto „Nes tai graþu“ – ne parabolë apie tai, kad groþis iðgelbës pasaulá, o filmas apie tapatybæ ir melagystes. Kad galëtø gyventi naujame
pasaulyje, Katarina turi ið naujo „iðrasti“ save. Jos metamorfozë apims
iðvaizdà, vidø ir net intelektà.
Reþisierë suprieðina skirtingas
kultûras, kad pabrëþtø socialiniø
klasiø susiprieðinimà: klasikinæ muzikà ir MTV, miesto centro erdves
(biblioteka, koncertø salë) ir niûrø
priemiestá. Groþis ir ðvara atsiduria
turtingøjø pusëje. Taèiau reþisierë nenori su tuo sutikti. Jos rodoma vidurinë klasë bei burþua sugeba maskuoti savo bjaurastá kultûra ir paproèiais,
bet gal ir parveniu Katrinos troðkimai
paremti visai ne groþio siekiu, o apskaièiavimu ir manipuliacija?
pernykðtá Londono olimpiados atidarymà, tapusá Didþiosios Britanijos
„civilizacijos“ kaleidoskopu. Bet
„Transo bûsenos“ kaleidoskopiðkumas tik paryðkina pasakojimo
lëkðtumà: Boyle’as netyrinëja savo
personaþø pasàmonës ir motyvø, o
amþinieji dvyniai Erotas ir Tanatas
filme lyg paveiksliukai, kuriuos nuolat „laikina“ reþisierius. Kita vertus,
gal gelmiø visai ir nereikia – juk tai
dar vienas kriminalinis galvosûkis?
Vis dëlto ið Boyle’o tikiesi ðio to
daugiau. Kelionë á fantazijø, iðstumtø ar iðtrintø prisiminimø, geismø
gelmes „Transo bûsenoje“ neávyksta, nes, regis, ir paèiam Boyle’ui ji
neádomi.
Galima tik spëlioti, kas ið tikrøjø
ádomu reþisieriui, – kamerinës, bet
juodojo humoro pritvinkusios kri-
minalinës máslës, kurios buvo jo
ankstyvajame „Negiliame kape“,
bandymas suprasti iðeinanèià „privalomos“ vakarieèio iniciacijos á Rytø
iðmintá epochà, kurá matëme „Paplûdimyje“, noras atnaujinti mokslinës
fantastikos ir antiutopijos þanrà,
pradëtas filmu „28 valandos po...“
ar svaiginantis ryþtas susieti skirtingas civilizacijas ir kino kultûras „Oskaru“ apdovanotame „Lûðnynø milijonieriuje“.
Manau, kad ðitoje recenzijoje
akivaizdus ekskursijos tonas tiesiogiai kyla ið pagrindinio áspûdþio –
atrodo, kad pasiþiûrëjai jau matytà filmà, nes „Transo bûsena“ suþadina daugybës kitø filmø prisiminimus. Tarsi já kurdamas Boyle’as
bûtø sau pritaikæs kino hipnozës
terapijà.
Jûsø –
JONAS ÛBIS
Senas naujas transas
Nauji filmai – „Transo bûsena“
Þivilë Pipinytë
Kai didþioji gyvenimo dalis persikëlë á virtualià tikrovæ, kinas susidomëjo, kas vyksta dar virtualesnëje – þmogaus smegenyse. Pradedant
Christopherio Nolano „Memento“
(2000) kasmet sukuriama vis daugiau filmø, kuriø veiksmas bando atkurti ir vizualizuoti màstymo, prisiminimø, fantazijø mechanizmus.
Ne iðimtis ir naujas Danny Boyle’o
filmas „Transo bûsena“ („Trance“,
D. Britanija, 2013). Tiesà sakant, rodyti ne tikrovæ, o tai, kaip jà iðkreipia (arba perkuria ir papildo) narkotikai, Boyle’as pabandë dar
anksèiau: pasaulyje reþisieriø iðgarsinæs filmas „Traukiniø þymëjimas“
pasirodë 1996-aisiais. Bet pagrindiná
„Transo bûsenos“ personaþà Saimonà paveikia ne narkotikai, o plëðiko
smûgis á galvà, po kurio Saimonas netenka atminties. Amnezijos iðtiktus
personaþus kinas pamëgo daug
anksèiau – vienas pirmøjø buvo nebylaus Fridricho Ermlerio filmo
„Imperijos nuolauþa“ (1929) herojus Filimonovas. Amnezijos iðtiktus
herojus rodë skirtingi reþisieriai –
Henri Colpi, Alfredas Hitchcockas,
Davidas Lynchas ir Michelis Gondry, ji tapo Borno trilogijos iðeities
taðku, taèiau kitaip nei daugumai kûrëjø, kuriems amnezija leido atskleisti tikras þmogiðkø pasirinkimø
dramas ar sudëtingas detektyvines
másles, Boyle’ui ji ðákart reikalinga
tik tam, kad priverstø þiûrovà nuolat keisti poþiûrá á pagrindiná herojø ir visà filmà spræsti galvosûká, kas
jis yra ið tikrøjø.
Þaidimo taisykles reþisierius pabrëþia jau pradþioje, kai kelis kartus ið eilës atsiduriame filmo iðeities
taðke: apsauga instruktuojama, kaip
turi elgtis, kai vykstant paveikslø
aukcionui ávyks uþpuolimas. Kai tas
uþpuolimas ávyksta ið tikrøjø, prasideda Saimono (James McAvoy) istorija. Jis pamirðo, kur paslëpë Goyos drobæ, o uþpuolikai, su kuriais
Saimonas tiesiogiai susijæs, pasamdo jam hipnotizuotojà – graþuolæ
Elizabet (Rosario Dawson). Ji gana greit suvokia, kad turi áminti dideliø pinigø máslæ, todël nusprendþia tapti nusikaltëliø dalininke. Be
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 19 d. | Nr. 16 (1030)
jos pagrobto paveikslo nesurasti, todël plëðikams vadovaujantis Frenkas (Vincent Cassel) priverstas paþadëti Elizabet bûsimo pelno dalá.
Kai atrodo, kad Elizabet dar labiau
priartëjo prie tikslo – Saimonas ima
prisiminti vis daugiau detaliø, atvesianèiø prie drobës, situacijà pradeda komplikuoti meilës trikampis.
Saimonas ir Frenkas abu trokðta
Elizabet. Ir tai nëra tik dar vienas
filmo kûrëjø triukas siekiant supainioti þiûrovus, bet, manyèiau, „Transo bûsenos“ esmë. Juk Rosario
Dawson – Boyle’o gyvenimo draugë, o erotinës filmo scenos – graþiausias reþisieriaus meilës prisipaþinimas aktorei, koká paskutiniais
metais teko matyti kine.
Bet jei rimtai, „Transo bûsena“
nuvilia. Boyle’as – tikras vizionierius
ir ið „Transo bûsenos“ neatimsi ákvepianèiø kelioniø á prisiminimus ir atgal, sugebëjimo manipuliuoti þiûrovo tuðtybe ar virtuoziðko montaþo,
kai perëjimai ið realybës á fantazijà
sukuria beveik sprogimo áspûdá, bet
to neuþtenka. „Transo bûsenos“ dëlionë primena Boyle’o sureþisuotà
9 psl.
B a l a n d þ i o
Parodos
VILNIUS
Nacionalinë dailës galerija
Konstitucijos pr. 22
XX a. Lietuvos dailës ekspozicija
Marijos Teresës Roþanskaitës paroda
„Rentgenogramos“
Stanislovo Kuzmos paroda „Skulptûra +
5425 dienos“
Vilniaus paveikslø galerija
Didþioji g. 4
Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai
Lietuvos dailë XVI—XIX a.
Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai
Radvilø rûmai
Vilniaus g. 24
Tarptautinë paroda „Sidabro amþius.
1 9 – 2 8
Galerija „Lietuvos aidas“
Keramikos muziejus
Trakø g. 13
Rotuðës a. 15
Lino Leono Katino tapybos paroda „Taraxa-
Baltijos ðaliø ðiuolaikinës keramikos paroda
cum (paprastoji kiaulpienë)“
„Pavasaris 2013“
Pamënkalnio galerija
Galerija „Meno parkas“
Pamënkalnio g. 1/13
Rotuðës a. 27
iki 27 d. — Lietuvos karikatûrø paroda
Festivalio „Kaunas Photo 2013“ paroda:
„Sveikata — brangiausias turtas“
Reinis Hofmanis (Latvija) ir Catrine Val (Vokietija)
Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejus
„Fluxus ministerija“
Pilies g. 40
Jonavos g. 3
iki 24 d. — Medeinos pradinës mokyklos
Adolfo Meko fotografijø paroda „Visa tai ne
mokiniø darbø paroda „Paukðèiai iðskrenda
sapnas: Adolfo Meko gyvenimas ir kûryba“
ir sugráþta“
Rotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2
Ðv. Jono g. 11
Aleksandro Gliadielovo (Ukraina) fotografi-
Rasos Staniûnienës personalinë tapybos
jos paroda „Nevolia“
paroda „Tëviðkës þemë“
Maciejaus Dakowicziaus paroda „Kardifas
Lietuvos nacionalinis muziejus
Naujasis arsenalas
Galerija „Aukso pjûvis“
K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53
„Skrydis“
iki 26 d. — Rimvido Jankausko-Kampo ir
Matyt, daug kam ádomu, kà parodys reþisierius Gintaras Varnas, po
trylikos metø gráþæs á Lietuvos nacionaliná dramos teatrà. Jo premjera „Bakchantës“ pagal Euripido tragedijà ávyks balandþio 24, 25 d. 18.30 LNDT
Didþiojoje salëje.
Galerija „Meno niða“
J. Basanavièiaus g. 1/13
Naglio R. Baltuðniko paroda „79,99“
Rolando Karaliaus tapybos paroda ið ciklo
„Duetai“
„KATEDRA“. Reþ. — O. Korðunovas
Rusø dramos teatras
Maþoji salë
19 d. 18 val. — A. Krogerus „IÐ MEILËS MAN“.
19 d. 19 val. — F. Dostojevskio
Reþ. — A. Dilytë
„NUOLANKIOJI“. Reþ. — V. Masalskis
20 d. 18 val. — „TRYS MYLINÈIOS“ (pagal
20 d. 16 val. — J. Jokelos
Þemaitës pjesæ „Trys mylimos“).
KLAIPËDA
„FUNDAMENTALISTAI“. Reþ. — J. Vaitkus
Reþ. — L. Adomaitienë
KKKC parodø rûmai
21 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus „GRYBØ
21 d. 12 val. — S. Prokofjevos, G. Sapgiro
KARAS“. Reþ. — V. Masalskis
„BATUOTAS KATINAS“. Reþ. — J. Popovas
21 d. 16 val. — „NUTOLÆ TOLIAI“ (pagal
21 d.18 val. — J.J. Bricaire, M. Lasaygues
P. Ðirvio poezijà). Reþ. — C. Grauþinis (teatras
„DIDYSIS ZEBRAS“. Reþ. — A. Girba
„Cezario grupë“)
26 d. 19 val. — E. Zola „DAMØ ROJUS“.
Baroti galerija
Studija
Reþ. — O. Ðapoðnikovas (muzikinis Daugpilio
Aukðtoji g. 3/3a
20 d. 16 val. — „POETË“ (S. Nëries dienoraðèiø
teatro projektas)
nuo 19 d. — Augusto Bidlausko grafikos
ir eilëraðèiø motyvais). Reþ. — R. Garuolytë
darbø paroda „Þmogus 2“
21 d. 16 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ
Klaipëdos galerija
EUROPOS ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio
Arvydo Poðkos keramikos paroda
Kauno klinikose (Eiveniø g. 2) — Daliutës
Galerija AV17
Ivanauskaitës spalvotø lino raiþiniø paroda
Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija
Auðros Vartø g. 17
„Dedikacija laikui“
Lietuva carø valdþioje
iki 21 d. — Vitalio Èepkausko paroda „Atsi-
Lietuvos valstieèiø buities kultûra
vertimai/Kolekcija“
„Juðkus gallery“
Kazio Varnelio namai-muziejus
B. Radvilaitës g. 6B
Didþioji g. 26
Paroda „Keturi Vincento Geèo tapybos
K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija
deðimtmeèiai“
Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto
susitarus tel. 279 16 44
Galerija „Kunstkamera“
Ligoninës g. 4
Baþnytinio paveldo muziejus
Iðeivijos menininkø paroda „Pasitraukimai.
Ðv. Mykolo g. 9
Abstrakcija iðeivijos dailëje“
Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija
Paroda „Relikvijos ir relikvijoriai“
Paroda „Lukiðkiø Dievo Motina. Kad bûtø
atvilgytos sudirþusios ðirdys...“
Balandþio 20 d. 19 val. Nacionalinës filharmonijos scenoje bus paminëtos Giuseppe’s Verdi gimimo 200-osios metinës. Koncerto „Vivat Verdi!“ programoje iðgirsime þinomiausiø Verdi operø bei liturginës kompozicijos „Stabat Mater“ iðtraukas. Dalyvauja Imanto Resnio diriguojamas
Kauno miesto simfoninis orkestras (vadovas Algimantas Treikauskas) ir Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis).
Metinë apþvalginë Vilniaus tapytojø paroda
Arsenalo g. 1
Kryþdirbystë
Muzika
Auðros Vartø g. 7
1890—1930“
Paroda „Gloguvo lobis“
Bûtina pamatyti Dalios Lauèkaitës-Jakimavièienës parodà „Jûra vandenynas“ VDA galerijoje „Akademija“. Ði autorë visada labai konceptualiai ir asmeniðkai perdirba ávairiø rûðiø (miniatiûros, lëkðèiø dekoravimo,
grafikos, tapybos, esë) vaizdavimo tradicijas. Jos kûriniai apgauna jutimus ir ásismelkia á atmintá. Paroda veikia iki balandþio 27 d. VDA galerija
„Akademija“ (Pilies g. 44, Vilnius) dirba pirmadieniais–ðeðtadieniais 12–
18 val.
Teatras
Galerija „Arka“
Arsenalo g. 3A
Dailë
sutemus“
Rusø dailë Baltijos ðaliø kolekcijose.
Taikomosios dailës muziejus
Kauno fotografijos galerija
Ðv. Jono gatvës galerija
„7md“ rekomenduoja
Valstybinio Vilniaus Gaono þydø
muziejaus Tolerancijos centras
Naugarduko g. 10/2
Miriam Meras ir Þibunto Mikðio grafikos
Ðiuolaikinio meno centras
darbø paroda
Vokieèiø g. 2
„Autentiðkas þydas ið Kanaano þemës“
Gintaro Didþiapetrio paroda „Spalva ir
Peterio Rigoud fotoparoda „Bûti þydu.
prietaisas“
Þydiðkojo identiteto projektas Vilniuje“
Aukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2
iki 28 d. — Laisvydës Ðalèiûtës paroda
„Sekretai“
Darþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4
Kauno kolegijos Justino Vienoþinskio menø
fakulteto studentø odininkø paroda „Odos
Odisëja“
romanà „Nusikaltimas ir bausmë“).
Reþ. — K. Smedsas (Suomija)
25 d. 19 val. — T. Kavtaradzës „NAMISËDA“.
Reþ. — G. Tuminaitë-Radvinauskienë
Dekoracijø dirbtuvës
Teatras „Lëlë“
Didþioji salë
20 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus
„GRYBØ KARAS“. Reþ. — A. Mikutis
21 d. 12 val. — S. Siudikos „PRINCESË IR
KIAULIAGANYS“. Reþ. — A. Mikutis
Maþoji salë
20 d. 14 val. — „PASAKA APIE VËÞLIUKÀ“
ÐIAULIAI
20 d. 20 val., 27 d. 12 val. — G. Labanauskai-
„Laiptø galerija“
tës „RAUDONI BATRAIÐÈIAI“. Reþ. — Y. Ross
Þemaitës g. 83
21 d. 14 val. — „MUZIKINË DËÞUTË“ (pagal
nuo 19 d. — Aleksandros Jacovskytës foto-
26 d. 18.30 — I. Margalit „TRIO (J. Bramso,
V. Odojevskio pasakà „Miestelis tabokinëje“).
Modernaus meno centras
Senamiesèio menininkø galerijadirbtuvë
Vilniaus maþasis teatras
grafijø paroda „Vilniaus veidai“ (1964—
R. Ðumano ir Klaros Ðuman meilës istorija)“.
Reþ. ir dail. — J. Skuratova
Literatø g. 8
Totoriø g. 22—4
1993)
Reþ. — P. Galambosas (Vengrija). Vaidina
Paroda „Litera“
Rimvydo Markeliûno paroda „Dirbtuvës
Dailës galerija
V. Bièkutë, M. Vaitiekûnas, L. Pobedonosce-
Paroda „Ritualinis kambarys“
Meno projektø erdvë
„Malonioji 6“
peizaþai“
Malonioji g. 6
Jono Meko vizualiøjø menø
centras
Manto Maziliausko paroda „Sveèiø kambarys
Gynëjø g. 14
arba Nemirtingumas“
Deniso Kolomyckio ir Agathos Isobel paroda
Galerija „Vartai“
Vilniaus g. 39
Paroda „Varðuva: diena po…“
„Self“
Vilniaus vaikø ir jaunimo meno
galerija
Vilniaus g. 39/6
VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOS
GALERIJOS
Parodø salës „Titanikas“
Maironio g. 3
Paroda „Kakedþiku (tapyba ant ritinëliø)
ðiuolaikiniame Japonijos mene“
Jûratës Stauskaitës akvareliniø pieðiniø
paroda „Lengvai“
KAUNAS
M. Þilinsko dailës galerija
Nepriklausomybës a. 12
Festivalio „Kaunas Photo“ paroda „Aèiû uþ
Vilniaus g. 245
vas, R. Cicënas
(Þ. Gryvos knygelës motyvais). Inscen. aut.,
reþ. ir dail. — A. Mikutis
Menø spaustuvë
19 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!
„OFELIJOS“. Reþ. — I. Stundþytë (teatro
Jovitos Aukðtikalnytës, Agnës Deveikytës ir
OKT/Vilniaus miesto teatras
laboratorija „Atviras ratas“)
Sauliaus Paliuko paroda „3.3“
19 d. 19 val. Ûkio banko teatro arenoje —
20 d. 19 val. Juodojoje salëje — „NO CON-
W. Shakespeare’o „HAMLETAS“.
CERT“. Reþ. — V. Bareikis (teatro judëjimas
Reþ. — O. Korðunovas
„No Theatre“)
Spektakliai
VILNIUS
Nacionalinis operos ir baleto
teatras
19 d. 18.30 — „TRISTANAS IR IZOLDA“
(pagal R. Wagnerio muz.). Libreto autoriai
K. Pastoras, C. Alphenaar. Choreogr. —
K. Pastoras (Lenkija). Muzikinis vad. ir dir. —
M. Pitrënas
20 d. 18 val. — R. Wagnerio „VALKIRIJA“.
Dir. — M. Pitrënas
24 d. 18.30 — R. Wagnerio „SKRAJOJANTIS
21 d. 15 val., 19 val. Kaune, „Girstuèio“
20 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — C. Grauþi-
kultûros ir sporto centre, — W. Shakespea-
nio „VISKAS ARBA NIEKO“. Reþ. — C. Grauþi-
re‘o „JULIJUS CEZARIS“. Reþ. — A. Areima
nis (teatras „cezario grupë“)
Valstybinis jaunimo teatras
19 d. 18 val. — PREMJERA! K. Mitani „JUOKO
AKADEMIJA“. Reþ. — V. Gvozdkovas
20 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko „PAIKA
PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas (Salë 99)
20 d. 18 val. — A. Èechovo „DËDË VANIA“.
Reþ. — A. Latënas
21 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO DO-
21 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „GAIDELIS
PINIGAUTOJAS“. Reþ. — Ð. Datenis (jaunøjø
scenos menininkø programa „Atvira erdvë“)
21 d. 19 val. Juodojoje salëje — „TELEFONØ
KNYGA“. Reþ. — V. Bareikis (teatro judëjimas
„No Theatre“)
23 d. 19 val. Juodojoje salëje — „LIETAUS
ÞEMË“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laboratorija
„Atviras ratas“)
Galerija „Akademija“
sveikinimus!“
Pilies g. 44/2
iki 21 d. — Jono Rimðos (1903—1978) paroda
iki 27 d. — Lauros Grybkauskaitës paroda
„Bronziniai þmonës. Atskleidæs indënø dvasià“
„Procesas“
Francescos Galliani paroda „Atminties
Dalios Lauèkaitës-Jakimavièienës paroda
iðlaisvinimas“
„Jûra vandenynas“
nuo 25 d. — paroda „Pusryèiai ant þolës.
Nacionalinis dramos teatras
G. Ðulinskas, A. Balsys, S. Þeimys, A. Daugir-
Europos modernizmo grafikos darbai ið
Didþioji salë
èiûtë (LMTA ðiuolaikinio ðokio diplomantai)
das, P. Vyðniauskas
25 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — N. Gogolio
Lietuvos muziejø rinkiniø“
24, 25 d. 18.30 — PREMJERA! Euripido
23 d. 18 val. — I. Menchellio „KAPINIØ
„PAMIÐËLIO UÞRAÐAI“. Reþ. — V. Sodeika
„BAKCHANTËS“. Reþ. — G. Varnas, scenogr. —
KLUBAS“. Reþ. — A. Latënas
(teatro judëjimas „No Theatre“)
G. Makarevièius, kost. dail. — J. Statkevièius,
24 d. 18 val. — M. Frayn „TRIUKÐMAS UÞ
26 d. 19 val. Stiklinëje salëje — J. Paðkevi-
komp. — L. Rimða, choreogr. — K. Pastoras.
KULISØ“. Reþ. — P.E. Landi
èiaus „RIBOS“. Reþ. — T. Montrimas (jaunøjø
Vaidina M. Nedzinskas, V. Gerasimovas,
25 d. 18 val. — „JIS IR JI“ (pagal J. Biliûno ir
scenos menininkø programa „Atvira erdvë“)
K. Chlebinskas, M. Repðys, V. Kuodytë,
J. Janulaitytës-Biliûnienës laiðkus). Scen. aut.
Tekstilës galerija „Artifex“
Gaono g. 1
Dþinos Jasiûnienës, Linos Zavadskës ir
Kauno paveikslø galerija
Indrajos Kubilytës paroda „Mamadieniai“
K. Donelaièio g. 16
A. ir A. Tamoðaièiø galerija
„Þidinys“
Paroda „Zenonas Varnauskas — Kauno
mokyklos maestro“
OLANDAS“. Dir. — M. Staðkus
26 d. 18.30 — PREMJERA! R. Wagnerio
„LOHENGRINAS“. Muzikinis vad. ir dir. —
R. Ðervenikas
MINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas (Salë 99)
21 d. 15.30, 19.30 — K. Smorigino jubiliejinis
koncertas ir kompaktinës plokðtlës „Albumas“ pristatymas. Dalyvauja K. Smoriginas,
N. Malûnavièiûtë, O. Ditkovskis, S. Bareikis,
24 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — D. Harrowerio „PEILIAI VIÐTOSE“. Reþ. — G. Liutkevièius (aktoriø ansamblis „Degam“)
24 d. 20 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!
„KLAJOJANÈIOS UPËS“. Reþ. — A. Naginevi-
Þmuidzinavièiaus kûriniø ir
rinkiniø muziejus
T. Vaðkevièiûtë, A. Gintautaitë, N. Savièenko,
ir reþ. — B. Mar (Salë 99)
KAUNAS
Dailininkø Tamoðaièiø kûryba
A. Tamulytë, E. Gudavièiûtë, E. Ðpokaitë,
26 d. 18 val. — M. Normano „LABANAKT,
Kauno dramos teatras
XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno
V. Putvinskio g. 64
V. Grabðtaitë ir kt.
MAMA“. Reþ. — A. Latënas, G. Storpirðtis
19 d. 18 val. Rûtos salëje — F. von Schillerio
rinkiniai
Algirdo Ðakalio paroda „Fantastika ir realybë“
26 d. 18.30 — Just. Marcinkevièiaus
(Salë 99)
„PLËÐIKAI“. Reþ. — A. Areima
Dominikonø g. 15
10 psl.
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 19 d. | Nr. 16 (1030)
20 d. 15 val., 25 d. 18.30 Didþiojoje scenoje —
A. Ðkëmos „BALTA DROBULË“. Reþ. — J. Juraðas
20 d. 19 val. Rûtos salëje — D. Danis
„GELBËKIME MEILÆ“. Reþ. — A. Jankevièius
21 d. 12 val. Didþiojoje scenoje —
I. Paliulytës „ASTRIDA“ (A. Lindgren
biografijos ir pasakø motyvais).
Reþ. — I. Paliulytë
21 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B. Srbljanoviè
„SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas
23, 24 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo
„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas
23 d. 18 val. Rûtos salëje — V.V. Landsbergio
„ATËJAU, PAMAÈIAU, NEGALËJAU“. Reþ. —
V.V. Landsbergis (VðÁ „Laimingi þmonës“)
26 d. 18 val. Rûtos salëje — S. Oksanen
„APSIVALYMAS“. Reþ. — J. Juraðas
26 d. 19 val. Tavernos salëje — T. Guerra
„KETVIRTOJI KËDË“. Reþ. — R. Atkoèiûnas
Koncertai
Lietuvos nacionalinë filharmonija
muzikos mokyklos-studijos mokiniø
koncertas, skirtas LMTA 80-meèiui
Bibliografinës þinios
GROÞINË LITERATÛRA. LITERATÛROS MOKSLAS
20 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-
Taikomosios dailës muziejus
joje salëje, — „Vivat Verdi!“ Kauno simfoni-
19 d. 17.30 — koncertas, skirtas kompozito-
nis orkestras, Kauno valstybinis choras,
riui, pedagogui P. Dikèiui (1933—1991)
solistai. Dir. — I. Resnis (Latvija). Programoje
atminti. Dalyvauja N. Katilienë, D. Puiðys,
G. Verdi kûriniai
smuikininkë I. Armonaitë-Galinienë, pianis-
21 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —
tës E. Perkumaitë, J. Kaminskienë, L. Ðatku-
Bûtoji – gráþtamoji : [poezijos rinktinë] / Albinas Þukauskas ; knygos sudarytojas Kæstutis
N. Katilienë (sopranas), D. Puiðys (baritonas)
të, taip pat Nacionalinës M.K. Èiurlionio
Nastopka. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2012 (Vilnius : Petro ofsetas). –
ir E. Perkumaitë (fortepijonas). Programoje
menø mokyklos moksleiviai, choras „Liepai-
447, [1] p. + 1 garso diskas (CD). – (Gyvoji poezija, ISSN 2335-7053). – Virð. antr. nenurodyta. –
A. Varlamovo, S. Rachmaninovo, J. Offenba-
tës“ (vad. — J. Vaitkevièienë). Vakarà veda
Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-609-425-099-6 (ár.)
cho, H. Duparco, A. Messager, M. Ravelio
muzikologas V. Juodpusis
kûriniai
23 d. 18 val. Gargþdø kultûros centre, 24 d.
19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje
salëje, — „Nuo solo preliudø iki kvinteto“.
M. Rubackytë (fortepijonas; Lietuva, Prancûzija, Ðveicarija) ir Valstybinis Vilniaus
Ant uolos : dvideðimt penkeri metai Alkatrazo kalëjime : tikra lietuvio gangsterio Alvino
Karpio istorija, papasakota Robertui Livesey / Alvin Karpis ; ið anglø kalbos vertë Liudvikas
Gadeikis. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 331, [3] p. : iliustr., portr. –
Tiraþas 1600 egz. – ISBN 978-609-01-0891-8 (ár.) : [25 Lt 36 ct]
Kapitono Granto vaikai : [romanas] / Jules Verne ; ið prancûzø kalbos vertë Roþë Jankevièiûtë ir
Ðv. Jonø baþnyèia
Juozas Naujokaitis ; [iliustravo Edouard Riou]. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Spauda). –
19 d. 18 val. — vargonininkë D. Encienë,
724, [2] p. : iliustr. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-38-198-3 (ár.) : [20 Lt 48 ct]
dainininkë R. Ðilinskaitë (sopranas) ir
smuikininkë D. Surauèiûtë. Programoje
J.S. Bacho, A. Vivaldi, C.Ph.E. Bacho kûriniai
Kaþkur Afrikoje : autobiografinis romanas / Stefanie Zweig ; ið vokieèiø kalbos vertë Asta
Ðimkutë-Tirilienë ir Rasa Kièaitë-Petraitienë. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla,
[2013] (Vilnius : BALTO print, 2012). – 398, [1] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9986-39-
kvartetas. Programoje K. Szymanowskio,
Ðv. Kotrynos baþnyèia
Kauno muzikinis teatras
A. Skriabino, S. Tanejevo kûriniai
23 d. 19 val. — „Italiðkos dþiazo spalvos“.
20, 21 d. 12 val. — PREMJERA! E. Khagagor-
26 d. 15 val. Panevëþio muzikiniame teatre —
Atlikëjai T. Troncon (saksofonas, Italija),
tyano „AUSINË KEPURË“. Dir. — V. Visockis,
ciklo „Muzikos enciklopedija gyvai“ koncer-
V. Skudas (trimitas, fliugelhornas, P. Garbin
reþ. — A. Grinenko (Baltarusija), scenogr. —
tas. „Maþoji nakties muzika“. Èiurlionio
(fortepijonas, Italija), A. Isojanas (kontrabo-
A. Merankovas (Baltarusija), kost. dail. —
kvartetas, A. Novikas (klaviðiniai), vokalinis
sas, Armënija), E. Smiderle (muðamieji,
Mano draugas karalius : [romanas] / Józef Hen ; ið lenkø kalbos vertë Vytautas Dekðnys. –
J. Babajeva (Baltarusija), choreogr. —
ansamblis „Jazz island“
Italija)
Vilnius : Edukologija, 2012 (Vilnius : Standartø sp.). – 478, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas 800
D. Jakubovièius (Baltarusija)
27 d. 17 val. Jonavos kultûros centre —
25 d. 19 val. — „Dedikacija LT“. Vilniaus
egz. – ISBN 978-9955-20-803-7 (ár.)
20 d. 18 val. — I. Kãlmãno „BAJADERË“.
aktorius V. Rumðas ir trio „Claviola“:
miesto savivaldybës Ðv. Kristoforo kamerinis
Dir. — J. Janulevièius
J. Juozapaitis (altas), V. Giedraitis
orkestras. Dir. — D. Katkus. Programoje
21 d. 18 val. — I. Kãlmãno „MONMARTRO
(klarnetas), U. Antanavièiûtë (fortepijonas).
B. Kutavièiaus, V. Bartulio, J. Tamulionio ir
ÞIBUOKLË“. Dir. — V. Visockis
Programoje R. Schumanno, J. Franšaix,
kt. kûriniai
23 d. 19 val. — PREMJERA! A. Baranausko
V. Germanavièiaus, J. Juozapaièio, M. Brucho
„ANYKÐÈIØ ÐILELIS“. Dalyvauja pansori
kûriniai
atlikëja P. In Hye (Pietø Korëja), Ch. J. Hyo
(Pietø Korëja), K. Marèiulionis
24 d. 18 val. — „NOTRDAMO LEGENDA“. Insc.
aut. ir choreogr. — A. Jankauskas, dir. —
J. Janulevièius
25 d. 18 val. — J. Strausso „ÈIGONØ
BARONAS“. Dir. — V. Visockis
26 d. 18 val. — L. Fallio „MADAM
POMPADUR“. Dir. — J. Janulevièius
Lietuvos muzikø rëmimo fondas
S. Vainiûno namuose
24 d. 18 val. — J. Tallat-Kelpðos konservatorijos ugdytiniai, solistës I. Zelenkauskaitë ir
N. Krauter
XV tarptautinis muzikos festivalis
„Sugráþimai“
19 d. 18 val. Marijampolës kultûros centre,
22 d. 18 val. Kauno valstybinëje filharmoni-
Klaipëdos lëliø teatras
joje — M. Jankauskas (tenoras, Lietuva,
20 d. 12 val. — PREMJERA! „RAUDON-
Vokietija), K. Glinskaitë (sopranas),
KEPURAITË“. Reþ. — G. Radvilavièiûtë
G. Zalatorienë (fortepijonas)
21 d. 12 val. — „LABAS, MAÞYLI“.
23 d. 18 val. Taikomosios dailës muziejuje —
Reþ. — K. Jurkðtaitë
J. Aleknavièius (fortepijonas, Lietuva, Rusija),
ÐIAULIAI
W. Kai Ping (smuikas, Kinija)
24 d. 18 val. Taikomosios dailës muziejuje —
Ðiauliø dramos teatras
D. Berezinas (violonèelë, Lietuva, Rusija),
19 d. 18 val. — E.-E. Schmitto „OSKARAS IR
M. Berezina (smuikas), M. Bylinska (fortepi-
PONIA ROÞË“. Reþ. — P. Gaidys (Klaipëdos
jonas), R. Mikuèionytë (fortepijonas)
dramos teatras)
25 d. 18 val. Vilniaus paveikslø galerijoje —
20 d. 18 val. — B. Brechto „PONAS PUNTILA
N.D. Beniuðytë (klavesinas, Lietuva, Italija),
IR JO TARNAS MATIS“. Reþ. — A. Pociûnas
L. Tufano (fleita, traversas, Italija)
21 d. 12 val. — „BLUSYNO PASAKOJIMAI“
(pagal G. Morkûno knygà). Reþ. — A. Gluskinas
VILNIUS
21 d. 18 val. — K. Borutos „BALTARAGIO
Kongresø rûmai
MALÛNAS“. Reþ. — A. Pociûnas
19 d. 19 val. — koncertas „Aukso karðtinë“.
26 d. 18 val. — Y. Reza „SKERDYNIØ DIEVAS“.
S. Buranovas (perkusija, Baltarusija),
Reþ. — A. Lebeliûnas
P. Giunteris (perkusija), Lietuvos valstybinis
PANEVËÞYS
Juozo Miltinio dramos teatras
20 d. 18 val. — „KULKOS VIRÐ
BRODVËJAUS“ (pagal P. Rozenfeldo-Olevo
pjesæ). Reþ. — D. Kazlauskas
21 d. 17 val. — R. Cooney, J. Chapmeno
„MISIS MARKHEM MIEGAMASIS“.
Reþ. — V. Kupðys
23 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „DIENA
IR NAKTIS“. Reþ. — S. Rubinovas (Kauno
kamerinis teatras)
25 d. 18 val. — PREMJERA! J.L. Lagarce’o
„AÐ BUVAU NAMUOSE IR LAUKIAU, KOL
ATEIS LIETUS“. Reþ. — R. Morkûnas
ALY T U S
Alytaus miesto teatras
22 d. 18 val. — „PARYÞIAUS KATEDRA“
simfoninis orkestras. Dir. — A. Èernuðenko
(Rusija). Programoje P. Èaikovskio,
J.T. Veldhuiso kûriniai
Lietuvos muzikos ir teatro
akademija
19 d. 18 val. J. Karoso salëje — LMTA
akordeonistø orkestras. Dalyvauja LMTA
akordeonistø orkestras (vad. — R. Sviackevi-
Vakarai
VILNIUS
Raðytojø klubas
22 d. 15 val. Tauragës vaikø globos namuo-
se „Ðaltinëlis“, 17 val. Tauragës B. Baltru-
744-1. – ISBN -78-9986-39-744-1 (klaidingas) (ár.)
Kilti ir kelti: Ðatrijos Raganos literatûros teologija : monografija / Gediminas Mikelaitis. –
Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2012 (Vilnius : Petro ofsetas). – 231, [1]
p., [2] faks. lap. – Santr. angl. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-425-094-1
Maþmoþiø Dievas : romanas / Arundhati Roy ; ið anglø kalbos vertë Danguolë Þalytë. – 2-asis
patais. leid. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 302, [2] p. – Tiraþas 1500
egz. – ISBN 978-609-01-0888-8 (ár.) : [23 Lt 24 ct]
Meilës poros Zentos Maurinios akimis : [esë] / sudarë ir esë apie autoræ paraðë Ingrida
Sokolova ; ið latviø kalbos vertë Renata Zajanèkauskaitë. – Vilnius : Gimtasis þodis, 2013
(Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 235, [3] p. : iliustr. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-995516-426-5 (ár.)
Neskleiskim þieþirbø : [eilëraðèiai] / Vlada Banilytë-Kvedarienë, Markas Kvedaras. – Vilnius :
[Rotas], 2013 (Vilnius : Rotas). – 157, [3] p. : iliustr. – Tiraþas [120] egz. – ISBN 978-9955-832-69-0
ðaitytës vieðojoje bibliotekoje — susitikimas
Panelës ir naðlës : [romanas] / Maria Nurowska ; ið lenkø kalbos vertë Kazys Uscila. – Vilnius : Mintis,
su raðytoja B. Jonuðkaite ir aktore B. Mar
[2011]- . – (Ðiuolaikinis Europos romanas, ISSN 1822-721X). – ISBN 978-5-417-01025-5 (ár.)
23 d. 17.30 — poeto A. Ðimkaus knygos
„Vaizdai ið gyvenimo bobulytës ir kt.“
pristatymas ir knygos dailininkës I. Babilai-
T. 3. – [2012] (Vilnius : Standartø sp.). – 278, [2] p. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-5-41701051-4 : [20 Lt]
tës-Ibelhauptienës parodos atidarymas.
Privati tyla, vieði balsai : moterø tapatybës kaita XIX a. pabaigoje – XX a. pradþioje / Ramunë
Renginá veda literatûrologas K. Urba. Daly-
Bleizgienë. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2012 (Vilnius : BALTO print). –
vauja poetas A. Ðimkus, dailininkë I. Babi-
361, [1] p., [14] iliustr. lap. – Santr. angl. – Tiraþas [600] egz. – ISBN 978-609-425-086-6 (ár.)
laitë-Ibelhauptienë, raðytojai M. Burokas,
E. Kelmickas
24 d. 15 val. — „Varpø“ vakaras. Literatûros
Raðtai / Ignas Ðeinius ; [Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas]. – Vilnius : Lietuviø literatûros
ir tautosakos institutas, 2001- . – Virð. tik aut. paraðo faks. – ISBN 9986-513-93-6 (ár.)
almanacho „Varpai“ 2013 (28) sutiktuvës.
T. 13: Publicistika, 1934-1958 / [parengë ir redagavo Rimantas Glinskis]. – 2012 (Vilnius :
2013 metø „Varpø“ literatûrinës premijos
Petro ofsetas). – 479, [1] p. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-425-095-8
áteikimas, 41-ojo laureato ir prizininkø
pagerbimas. Dalyvauja raðytojai P. Braþënas,
V. Daujotytë, D. Kajokas, V. Kalvaitis,
R. Kaðauskas, V. Martinkus, L. Peleckis-
Rinktiniai raðtai / Motiejus Miðkinis ; sudarytojas Jonas Ðlekys. – Vilnius : Lietuviø literatûros
ir tautosakos institutas, 2012 (Vilnius : Petro ofsetas). – 539, [1] p., [8] iliustr. lap. – Tiraþas
[700] egz. – ISBN 978-609-425-080-4 (ár.)
Kaktavièius, S. Peleckienë, V. Rudþianskas,
Saulëtas vainikas : neskelbtø tekstø fragmentai / Jonas Maèiulis-Maironis. – Kaunas :
R. Ðerelytë, dailininkas A. Stasiulevièius,
Maironio lietuviø literatûros muziejus, 2012 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). – 15, [1] p. : iliustr.,
pianistë V. Daugiadienë, solistas J. Valikonis
faks. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9955-711-12-4
25 d. 12 val. Ðilutës r. Ðvëkðnos biblioteko-
je, 17 val. Ðilutës F. Bajoraièio vieðojoje
bibliotekoje — „Donelaièio skaitymai“.
Dalyvauja literatûrologë D. Pociûtë-Abuke-
Stebukladariø slënis : romanas fantazija / Kamalas Abdulla ; ið rusø kalbos vertë Lionë
Lapinskienë. – Vilnius : Edukologija, [2013] (Vilnius : Petro ofsetas). – 171, [1] p. – Tiraþas 500
egz. – ISBN 978-9955-20-815-0 (ár.)
vièienë, aktorius P. Venslovas, dainininkas
Ðantaramas : romanas / Gregory David Roberts ; ið anglø kalbos vertë Danguolë Þalytë. –
D. Sadauskas, kompozitorë J. Baltramiejû-
Vilnius : Tyto alba, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 755, [2] p. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-
naitë
9986-16-855-3
Lietuvos teatro sàjunga
Ðeðios progos numirti : enciklopedinë publicistika ir biografijos epizodai / Algimantas
22 d. 18 val. — renginys „Sigitui Gedai — 70“.
Èekuolis ; [parengë Loreta Paðkevièienë]. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). –
Aktorës L. Kondrotaitës kûrybos vakaras
251, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-38-900-2 (ár.) : [20 Lt 78 ct]
„Tam, kad gyventume...“
Ðventøjø gyvenimai : noveliø apysaka / Romualdas Granauskas. – Vilnius : Lietuvos raðytojø
èius), J. Jankauskaitë (sopranas), A. Stanèi-
Mokytojø namai
sàjungos leidykla, [2013] (Vilnius : BALTO print, 2012). – 132, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN
kaitë (sopranas). Programoje W.A. Mozarto,
19 d. 16 val. Svetainëje — konkurso „Lietu-
978-9986-39-745-8 (ár.)
G. Rossini, C. Francko, A.E. Ginasteros,
vos kovø uþ laisvæ ir netekèiø istorija“
A. Repnikovo kûriniai
laureatø vakaras. Dalyvauja dainininkë
19 d. 18 val. Didþiojoje salëje — tarptautinës
V. Povilionienë, aktorius G. Arbaèiauskas
etninës muzikos teorijos ir praktikos projek-
23 d. 18 val. Svetainëje — vakaras ið ciklo
Tiesa : [romanas] / Riikka Pulkkinen ; ið suomiø kalbos vertë Aida Krilavièienë. – Vilnius :
to „NordTrad“ koncertas
„Pasidainavimai su Veronika“. Dalyvauja
Gimtasis þodis, [2013] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 333, [3] p. – Tiraþas 2000 egz. –
20 d. 18 val. J. Karoso salëje — liaudies
Vilniaus mokytojø namø liaudiðkos muzikos
ISBN 978-9955-16-436-4 (ár.)
instrumentø kamerinës muzikos koncertas.
ansamblis „Kankleliai“
K. Mikiðkos ir A. Juðkevièienës klasiø studen-
25 d. Didþiojoje salëje — Vilniaus mokytojø
tø kameriniø ansambliø koncertas. Dalyvau-
namø miðrus senjorø choras „Versmë“ bei
(„Domino“ teatras“)
ja R. Aleknavièiûtë (kanklës), V. Kiminius
25 d. 12 val. — „MEDINUKO, VARDU
(birbynë), L. Ðabûnaitë (birbynë), L. Urbonai-
PINOKIS, PAMOKANÈIOS ISTORIJOS“
të (kanklës), N. Vaineikis (birbynë)
(pagal K. Kolodá). Reþ. — L. Liausaitë
20 d. 19 val. Didþiojoje salëje — „Meistrai
30 d. 18 val. — PREMJERA! „TAMSTA
didþiojoje“: V. Prudnikovas. Susitikimà veda
MOKYTOJAS“ (pagal F. McCourtà).
muzikologas V. Gerulaitis
Reþ. — L. Liausaitë
21 d. 12 val. Didþiojoje salëje — LMTA
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 19 d. | Nr. 16 (1030)
Tamsa ir partneriai : [romanas] / Sigitas Parulskis. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius :
BALTO print). – 249, [5] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-0805-5 (ár.) : [26 Lt 10 ct]
Tûla : romanas / Jurgis Kunèinas. – 3-iasis leid. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla,
2013 (Vilnius : Standartø sp.). – 254, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9986-39-746-5 (ár.)
Vilniaus politiniø kaliniø ir tremtiniø choras
Þvaigþdës spindi tik naktá : trumpi pasakojimai sielai / Bruno Ferrero ; [ið italø kalbos vertë
„Laisvë“ (chorø vad. — G. Skapas)
Ina Jakaitë]. – Vilnius : Katalikø pasaulio leidiniai, [2013] (Vilnius : Spauda). – 79, [1] p. :
25 d. 17 val. 308 aud. — literatûros vakaras
iliustr. – Tiraþas 6000 egz. – ISBN 978-9955-29-218-0
„Tu, mano Motinëla — Tu, mano Sengalvëla“.
Dalyvauja Lietuvos mokytojø literatø
„Spindulio“ draugijos kûrëjai
PARENGË ALDONA BARODICAITË. REDAGAVO GRAÞINA KUBILIENË.
LIETUVOS NAC. M. MAÞVYDO B-KA. BIBLIOGRAFIJOS IR KNYGOTYROS
CENTRAS
11 psl.
B a l a n d þ i o
1 9 – 2 5
Savaitës filmai
Kino repertuaras
Hannah Arendt ****
Vaidybinis filmas apie vokieèiø filosofæ, politologæ, pedagogæ ir visuomenës veikëjà Hannah Arendt (1906–1975), kuri daug dëmesio skyrë totalitarizmo ideologijoms. Reþisierë Margarethe von Trotta ir aktorë Barbara Sukowa pasakoja apie kelis svarbius Arendt gyvenimo metus, kai tapusi
„The New Yorker“ korespondente filosofë dalyvavo Jeruzalëje vykusiame
vieno ið Holokausto organizatoriø Adolfo Eichmanno teismo procese. Filmo kûrëjos meistriðkai atskleidþia sudëtingà filosofës asmenybæ, jos santykius su vyru poetu Heinrichu Blücheriu ir su mokytoju bei meiluþiu Martinu Heideggeriu, atkuria epochos diskusijø atmosferà. Taèiau kartu filmas
– ir intensyvus pasakojimas apie màstymà ir pastangas suvokti pasaulá (Vokietija, Liuksemburgas, Prancûzija, 2012). (Vilnius)
VILNIUS
Milijardierius ir blondinë ***
...Londono meno kuratoriø Hará (Colin Firth) nuolat þemina jo ðefas,
þiniasklaidos magnatas Ðabandara (Alan Rickman). Norëdamas atkerðyti
ekscentriðkam kolekcininkui, Haris sukurpia intrigà, kurioje dalyvauja jo
draugas gabus paveikslø falsifikatorius ir kaubojë ið Teksaso (Cameron
Diaz), neva turinti brangø Claude’o Monet ðedevrà. Ði naivi, banali ir nelabai juokinga Michaelo Hoffmano komedija (kiek galima þaisti su padirbinëtojais ir „atrastais ðedevrais“?) – 7-ojo deðimtmeèio komedijos (su
Michaeliu Caine’u ir Shirley Maclaine) perdirbinys. Jos scenarijø „suðiuolaikino“ broliai Coenai. Jø pavardës, þinoma, patrauks ne vienà potencialø þiûrovà, bet gal bûtø geriau, jei jie patys ir bûtø tapæ filmo reþisieriais?
Taip pat vaidina Stanley’is Tucci, Tomas Courtenay’us, Cloris Leachman
(JAV, 2012 m.). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)
Niujorko ðeðëlyje ****
Motociklininkas kaskadininkas Lukas (Ryan Gosling) iðgarsëjo numeriu „mirties rutulys“. Ið gastroliø gráþæs á gimtàjá miestà vaikinas suþino,
kad Romina (Eva Mendes), su kuria jis turëjo meilës ryðá, pagimdë jø
sûnø. Kad iðlaikytø ðeimà, Lukas pradeda plëðti bankus. Kiekvienàkart
pabëgti jam padeda motociklininko triukai. Netrukus jo keliai susikerta
su ambicingu policininku Averiu (Bradley Cooper), nusprendusiu daryti
karjerà korumpuotoje sistemoje. Po penkiolikos metø Luko ir Averio sûnûs susiduria akis á aká, neþinodami savo tëvø praeities. Ðios Dereko Cianfrance’o kriminalinës dramos tema tampa kerðtas, prisiminimai, likimas
(JAV, 2012 m.). (Vilnius, Kaunas)
Olimpo apgultis **
Veiksmo filmas, kuriame pagrindiná vaidmená sukûrë Gerardas Butleris,
nukels á Baltuosius rûmus, slaptøjø tarnybø vadinamus Olimpu. Butlerio
personaþas, slaptasis agentas Baningas patenka JAV prezidento (Aaron
Eckhart) nemalonën po ávykio, turëjusio tragiðkø pasekmiø. Baningas
nebebus prezidento sargybinis, jam tenka kuklios uþduotys. Taèiau kai
Baltuosius rûmus atakuos naujausiomis technologijos apsiginklavæ
teroristai, o Pentagono pastangos apsaugoti rûmus neduos jokiø vaisiø,
paskutinë viltis iðgelbëti prezidentà bus kaip tik Baningas, kuris paþásta
Baltuosius rûmus kaip savo kiðenæ. Reþisierius Anoine’as Fuqua, taip pat
vaidina Radha Mitchell, Ashley Judd, Melissa Leo, Morganas Freemanas,
Angela Bassett, Dylanas McDermottas (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas)
Piktieji numirëliai ***
Ketvirtasis „Evil Dead“ serijos filmas ir kartu pirmojo, Samo Raimi
sukurto dar 1981 metais, laisvas perdirbinys. Raimi yra ir ðio prodiuseris.
Reþisûrà jis patikëjo jaunam ið Urugvajaus kilusiam Fede Alvarezui, kuris
tvirtina, kad „Piktieji numirëliai“ yra „baisiausias siaubo filmas, koká iki ðiol
matëte“. Filmo herojë Mija gyvenime matë ir ðilto, ir ðalto. Bet galiausiai ji
nusprendë iðsigydyti nuo narkotikø priklausomybës. Ji praðo brolio Davido, jo draugës Natali ir dviejø vaikystës draugø Olivijos ir Eriko kartu su ja
vykti á medþioklës namelá miðkuose. Èia, atsiskyræ nuo viso pasaulio, jaunuoliai ras labai senà knygà. Eriko balsu perskaityti þodþiai sukels pavojus
ir siaubà, kurá þada ir kartu sudëtos pirmosios filmo personaþø vardø raidës. Tà siaubà vaizdþiai papildo filmavimo grupës sunaudoti 25 tûkstanèiai litrø dirbtinio kraujo. Filme vaidina Jane Levy, Shiloh Fernandez,
Lou Taylor Pucci (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)
Uþmirðtieji **
2077-ieji. Þmonës persikëlë gyventi á Mënulá, nes Þemëje pernelyg didelis radioaktyvus spinduliavimas. Filmo herojaus Dþono Harperio (Tom
Cruise) misija Þemëje – apsaugoti naudingas iðkasenas po ilgai trukusiø
karø – taip pat artëja á pabaigà. Po dviejø savaièiø jis atsidurs Mënulio
kolonijoje, toli nuo karø sunaikinto pasaulio. Netrukus, iðgelbëjæs ið suduþusio kosminio laivo graþuolæ nepaþástamàjà, Dþekas susidurs su másle, kuri visiðkai pakeis jo paþiûras ir þmonijos ateitá. Filmas pirmiausia
skirtas tiems, kuriems Cruise’as ir begalinio didvyriðkumo sàsajos nesukelia alergijos, taip pat specialiøjø efektø bei pasakø apie tamsià ateitá
gerbëjams. Josepho Kosinskio filme taip pat vaidina Olga Kurylenko, Andrea Riseborough, Morganas Freemanas, Nikolajus Costeris-Waldau, Zoe
Bell (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)
****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,
** – jei turite daug laiko, * – niekalas
Redaktorë – Monika Krikðtopaitytë
Atsakingoji sekretorë – Rûta Jakimavièienë
Kinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda Brukðtutë
Muzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita Markulienë
Dizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë
12 psl.
Forum Cinemas Vingis
19—24 d. — Transo bûsena (D. Britanija) — 16,
17.30, 18.30, 21 val.; 25 d. — 16, 17.30, 18.30,
21, 23.30
19—24 d. — Piktieji mumirëliai (JAV) — 12.30,
15, 18.40, 21.15; 25 d. — 12.30, 15, 18.40, 21.15,
23.40
19—25 d. — Pabëgimas ið planetos Þemë (3D,
JAV) — 13.15, 15.45
Pabëgimas ið planetos Þemë (JAV) — 11 val.
27 d. — G.F. Händelio „Julijus Cezaris“.
„Hannah Arendt“
Tiesioginë premjeros transliacija ið Niujorko
19 d. — Tai nutiko Jemene (D. Britanija) —
21 d. — Dveji metai prie jûros (D. Britanija) —
Metropolitano operos! — 19 val.
16.40, 23 d. — 21.10
19 val.
19, 22—24 d. — Milijardierius ir blondinë
21 d. — Brangusis Dþonai (JAV) — 16.40
25 d. — Atvirukai — 16 val.
(JAV) — 14.40, 17, 19.30, 22 val.; 20, 21, 25 d. —
20 d. — Lietuviø kino seansai. Maat (dok. f.,
25 d. — Kruliko kelias anapus (Rumunija,
12.20, 14.40, 17, 19.30, 22 val.
reþ. ir scen. aut. R. Lileikis) — 19 val. (daly-
Lenkija) — 17.30
19, 22—24 d. — Teresës nuodëmë (Prancûzi-
vaus reþisierius); 22 d. — 19.20; 24 d. — 19.10;
25 d. — Atenbergas (Graikija) — 19 val.
ja) — 14, 16.20, 18.50, 21.20; 20, 21 d. — 11.30,
25 d. — 17.30
14, 16.20, 18.50, 21.20; 25 d. — 11.30, 14, 16.20,
20 d. — Kuosvarnis (Olandija) — 15 val.
KAUNAS
18.50, 21.20, 23.50
21 d. — Yp! (Nyderlandai) — 15 val.
Forum Cinemas
19—24 d. — Niujorko ðeðëlyje (JAV) — 11.45,
14.50, 18, 21 val.; 25 d. — 11.45, 14.50, 18,
21, 23.59
19—25 d. — Uþmirðtieji (JAV) — 12.15, 15.10,
18.20, 21.30
19, 22—24 d. — Eilinis Dþo. Kerðtas (JAV, Kanada) —
14.20, 19.10, 21.40; 20, 21, 25 d. — 12, 14.20,
19.10, 21.40
19—25 d. — Krudþiai (JAV) — 12, 14.30, 17, 19.30
Krudþiai (3D, JAV) — 11, 13.30
Mama (Ispanija, Kanada) — 21.45
19—24 d. — Pilnos rankos pistoletø (Ispanija) —
20.15; 25 d. — 20.15, 22.30
19—25 d. — Valentinas vienas (reþ. D. Ulvydas) — 16.40
19, 22—24 d. — Paðëlæ pirmieji metai (D. Britanija) — 15.45, 18.30, 20.45; 20, 21 d. — 13.15,
15.45, 18.30, 20.45; 25 d. — 13.15, 15.45,
18.30, 20.45, 23 val.
19, 22—24 d. — Dþekas milþinø nugalëtojas (3D,
JAV) — 18 val.; 20, 21, 25 d. — 12.45, 18 val.
19—24 d. — Sieloneðë (JAV) — 15.15, 20.30;
25 d. — 15.15, 20.30, 23.15
19, 20, 25 d. — Transo bûsena (D. Britanija) —
Pasaka
19 d. — Pilnos rankos pistoletø (Ispanija) —
17 val.; 20 d. — 16.30; 24 d. — 20.30; 25 d. —
17 val.
19 d. — Sapnuoju, kad einu (reþ. J.V. Tûras) —
19 val.; 20 d. — 14.30; 21 d. — 17 val.; 22,
23 d. — 18 val.; 25 d. — 15 val.
19 d. — Hannah Arendt (Vokietija, Liuksemburgas, Prancûzija) — 21 val.; 20, 21, 25 d. —
19 val.; 22 d. — 20 val.; 23 d. — 22 val.
19 d. — Purvini þaidimai (JAV) — 18 val.
19 d. — Argo (JAV) — 20.30; 20 d. — 17 val.;
21 d. — 20 val.; 22 d. — 18.15; 23 d. — 21 val.;
24 d. — 18.30; 25 d. — 21.45
19 d. — Optimisto istorija (JAV) — 17.30;
20 d. — 18 val.; 21 d. — 21 val.; 23 d. — 18.30
19 d. — 7 dienos Havanoje (Prancûzija, Ispanija) — 19.45; 20 d. — 19.15; 21 d. — 18 val.;
22 d. — 18.30; 23 d. — 21.30; 25 d. — 15.30,
19.15
19 d. — Magiðkas Paryþius 3 (Prancûzija)— 22 val.;
20 d. — 20.15; 22 d. — 21 val.; 25 d. — 18.30
20 d. — Be ryðio (JAV) — 21.30; 23 d. — 20 val.
Forum Cinemas Akropolis
20, 21 d. — Pabëgimas ið planetos Þemë
19—25 d. — Transo bûsena (D. Britanija) —
(JAV) — 15 val.; 20 d. — Medþioklë (Danija) —
16.15, 18, 20.45
21.45; 25 d. — 20.30
Piktieji mumirëliai (JAV) — 16, 18.30, 21 val.
21 d. — muzikiniø pasakø istorija-koncertas
Pabëgimas ið planetos Þemë (3D, JAV) — 12.45,
vaikams — 12 val.
15.15
21 d. — Kuosvarnis (Olandija) — 14.30
Pabëgimas ið planetos Þemë (JAV) — 10.15
21 d. — Niujorko ðeðëlyje (JAV) — 21.15;
Olimpo apgultis (JAV) — 10.30, 13, 15.45, 18.45,
25 d. — 21.15
21.20
21 d. — Linkolnas (JAV) — 17 val.; 22 d. — 20.30;
Milijardierius ir blondinë (JAV) — 11.15, 13.30,
23 d. — 18.15; 24 d. — 21 val.; 25 d. — 16 val.
15.30, 17.45, 20.15
21 d. — Savaitgalis su Pasaka — 14 val.
Uþmirðtieji (JAV) — 11.30, 14.30, 18.15, 21.10
21 d. — Krokodilai 2 (Vokietija) — 16 val.
19, 22—24 d. — Krudþiai (JAV) — 14.15, 17, 19.15;
24 d. — Kol mirtis mus iðskirs (Ðiaurës ðaliø
20, 21, 25 d. — 11.45, 14.15, 17, 19.15
kino klubas) — 18 val.
19—25 d. — Krudþiai (3D, JAV) — 10.45, 13.15
24 d. — Kino vakarai su Izolda — 19 val.
Ozas: didingas ir galingas (JAV) — 12, 17.30
Sieloneðë (JAV) — 14.45, 20.30
Dþekas milþinø nugalëtojas (3D, JAV) — 11,
19 val.
Eilinis Dþo. Kerðtas (JAV, Kanada) — 13.45,
21.30
Paðëlæ pirmieji metai (D. Britanija) — 21.45
„Skalvijos“ kino centras
19 d. — Hannah Arendt (Vokietija, Liuksemburgas, Prancûzija) — 18.50; 20 d. — 20.30;
21 d. — 18.40, 22 d. — 17.10; 23 d. — 19 val.;
24 d. — 17 val.; 25 d. — 18.50
Ciklas „Trys Lasse’o Hallströmo filmai“
19 d. — Saugus prieglobstis (JAV) — 21 val.;
20 d. — 16.40; 21 d. — 21 val.; 22 d. — 15 val.
16.30, 19, 21.30, 23.50; 21—24 d. — 16.30, 19,
21.30
19, 20, 25 d. — Piktieji mumirëliai (JAV) — 15.45,
18.30, 21, 23.15; 21—24 d. — 15.45, 18.30, 21 val.
19—25 d. — Pabëgimas ið planetos Þemë
(3D, JAV) — 13.45, 16 val.
Pabëgimas ið planetos Þemë (JAV) — 11.15
27 d. — G.F. Händelio „Julijus Cezaris“.
Tiesioginë premjeros transliacija ið Niujorko
Metropolitano operos! — 19 val.
23 d. — Coco prieð Chanel (Prancûzija) — 18.15
19, 20, 25 d. — Uþmirðtieji (JAV) — 11.45, 15,
18, 20.45, 23.30; 21—24 d. — 11.45, 15, 18, 20.45
19, 22—24 d. — Krudþiai (JAV) — 12.30, 14.45,
17 val.; 20, 21, 25 d. — 10.15, 12.30, 14.45,
17 val.; 19—25 d. — Krudþiai (3D, JAV) — 11.30, 14 val.
19, 20, 25 d. — Niujorko ðeðëlyje (JAV) — 14.45,
20, 22.50; 21—24 d. — 14.45, 20 val.
19—25 d. — Dþekas milþinø nugalëtojas (3D,
JAV) — 13.15, 20.15; Eilinis Dþo. Kerðtas
(JAV, Kanada) — 10.45, 15.30, 20.30
19, 20, 25 d. — Milijardierius ir blondinë (JAV) —
19.30, 21.45, 23.40; 21—24 d. — 19.30, 21.45
19—25 d. — Olimpo apgultis (JAV) — 12, 17.30
19—22, 24, 25 d. — Valentinas vienas (reþ.
D. Ulvydas) — 13, 18.15; 23 d. — 13 val.
19, 20, 25 d. — Paðëlæ pirmieji metai
(D. Britanija) — 23 val.; 19—25 d. — Ozas:
didingas ir galingas (JAV) — 10.30; Sieloneðë
(JAV) — 17.45; 19, 20, 25 d. — Gimtadienis
(JAV) — 22.40
KLAIPËDA
Forum Cinemas
19—24 d. — Transo bûsena (D. Britanija) — 12.15,
14.30, 17, 19.15, 21.45; 25 d. — 12.15, 14.30, 17,
19.15, 21.45, 23.59; 19—24 d. — Piktieji
mumirëliai (JAV) — 15.45, 18.30, 21.15; 25 d. —
Ozo kino salë
15.45, 18.30, 21.15, 23 val.; 19—25 d. — Pabëgi-
19, 24 d. — Emigrantai (reþ. J. Krisiûnas) —
mas ið planetos Þemë (JAV) — 12.45; Pabëgi-
18 val.; 20, 23, 25 d. — 16 val.
mas ið planetos Þemë (3D, JAV) — 17.45
23 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 18 val.
19—24 d. — Uþmirðtieji (JAV) — 11.45, 14.45,
20 d. — Apie dievus ir þmones (Prancûzija) —
18, 21 val.; 25 d. — 11.45, 14.45, 18, 21, 23.45
18 val.; 24 d. — 16 val.; 20 d. — Afganø laisvë
19—24 d. — Milijardierius ir blondinë (JAV) —
(reþ. J. Koreiva) — 16 val.; 25 d. — 18 val.
16.45, 19, 21.30; 25 d. — 16.45, 19, 21.30, 23.20
19, 22—24 d. — Krudþiai (JAV) — 13.15, 18.15;
ÐMC kino salë
19 d. — Nesavastingumo eksperimentas —
16 val.
19 d. — Ið tolo vaizdas graþus (Lenkija) —
17.15; 20 d. — 14 val.; 21 d. — 17.15
19 d. — Tabu (Portugalija) — 19 val.; 20 d. —
18 val.; 21 d. — 14 val.; 24 d. — 17.30
20, 21, 25 d. — 11, 13.15, 18.15
19—25 d. — Krudþiai (3D, JAV) — 10.15, 15.15;
Dþekas milþinø nugalëtojas (3D, JAV) — 10.30,
20.15; Ozas: didingas ir galingas (JAV) — 11.15,
14 val.; 19—24 d. — Eilinis Dþo. Kerðtas (JAV,
Kanada) — 13 val.; 25 d. — 13, 23.30
20 d. — Full Firearms (D. Britanija) — 16 val.
19—24 d. — Sieloneðë (JAV) — 15.30; 25 d. —
(seansas senjorams); 22 d. — 20.40; 23 d. —
20 d. — Parduotuvë (JAV) — 20.15; 24 d. — 19.30
15.30, 22.50; 19—25 d. — Valentinas vienas
16.50; 24 d. — 20.30; 25 d. — 21 val.
21, 24 d. — Sugráþk, Keite (Nyderlandai) — 16 val.
(reþ. D. Ulvydas) — 20.30
7md
© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.
Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,
Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.
El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.
Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë
Remia LR Kultûros rëmimo fondas,
Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas
7 meno dienos | 2013 m. balandþio 19 d. | Nr. 16 (1030)