Restoranų verslas 2007/1

Transcription

Nr
Nr.. 1/2006 (17)
Leidinys HORECA ir
pramogø srities specialistams
http://horeca.meniu.lt
Magazine for HoR
eCa and
HoReCa
rofessionals
Entertainment PProfessionals
REST
AURANT BUSINESS
RESTAURANT
Informacinis rëmëjas:
VISOS LIETUVOS RESTORANAI,
KAVINËS, BARAI, KLUBAI,
PICERIJOS, GREITASIS MAISTAS,
SPEC. PARDUOTUVËS,
INFORMACIJA HORECA SEKTORIUI
REST
ORANØ RINK
OS NA
UJIENOS
RESTORANØ
RINKOS
NAUJIENOS
SUÐIØ BARAI UÞSIENYJE
JAPONØ REST
ORANØ INTERJERAI
RESTORANØ
KÀ REIKIA ÞINO
TI APIE ÞUVIS?
ÞINOTI
TA – VIENAS SENIA
USIØ GËRIMØ
ARBA
ARBAT
SENIAUSIØ
KOK
TEILIØ KLASIFIKA
VIMAS
OKTEILIØ
KLASIFIKAVIMAS
ISSN 1822-3168
INFORMA
CIJA VIEÐBUÈIAMS
INFORMACIJA
www
.menu.lt - all restaurants, cafes, bars and clubs of Lithuania
www.menu.lt
ÁRENGIMAS / INTERJERAS IR EKSTERJERAS / VIR
TUVË / BARAS / PRODUK
TAI / K
ONSUL
TACIJOS / INFORMA
CIJA VIEÐBUÈIAMS
VIRTUVË
PRODUKT
KONSUL
ONSULT
INFORMACIJA
Dar niûrus ir drëgnas, taèiau uþ lango – taip
ilgai lauktas pavasaris. „Restoranø verslas“ já
pasitinka ypatingomis nuotaikomis – kupinas
japoniðkosios egzotikos. Tad norintiems pasidþiaugti
atgimimà pranaðaujanèiu metø laiku ypatingai,
siûlome pasidairyti po Europoje ir Amerikoje
populiariausius suðiø barus ir restoranus, þvilgtelëti,
kuo gi panaðios ar skirtingos Europos ir Lietuvos
japoniðkø maitinimo ástaigø koncepcijos. Kad
kelionë po japonø virtuvæ bûtø prasmingesnë,
trumpai supaþindiname su egzotiðkosios ðalies
kulinarinëmis ir architektûrinëmis tradicijomis,
Japonijoje turinèiomis itin gilias ðaknis. Domimës,
ar Lietuvoje veikianèiø japonø restoranø interjerai
atspindi tikràjà japoniðkàjà dvasià.
Praeitais metais raðëme apie espresso kavos
niuansus, o ðiais pradedame gilintis á arbatø
pasaulá. Ðiame numeryje supaþindinsime jus su ðio
puikaus gërimo istorija, klasifikavimu, skirtingø rûðiø
ypatybëmis.
Galiausiai pavasaris – puikus metas kibti á
naujus darbus. Ðiuo principu besivadovaudamos,
bûsimus metø darbus pristato asociacijos, duris
praveria ir apsilankyti kvieèia naujos ar atnaujintos
maitinimo ástaigos, vieðbuèiai, savo naujienas
pristato maitinimo ir vaiðingumo rinkos ástaigas
aptarnaujanèios ámonës.
Sutikite pavasará kartu su „Restoranø verslu“.
K
ONCEPCIJA
KONCEPCIJA
Greita, lengva, egzotiðka / 10
Japoniðkø restoranø ypatumai / 13
Japoniðki restoranai Lietuvoje / 13
INTERJERAS
Tolimøjø R
ytø aidas / 14
Rytø
ÁRENGIMAI
Ðaldymas, jo veikimo principai
PRODUK
TAI
PRODUKT
BARAS
Arbata – vienas seniausiø gërimø / 22
Barmenø darbo paslaptys (4). K
okteiliø klasifikavimas
Kokteiliø
Spauda ir pozityvai: UAB „Regrafas“.
Dël spaudos broko kreiptis á spaustuvæ.
Nuotrauka virðelyje: www.sxc.hu, kitos nuotraukos:
Meniu.lt archyvas, „FoodService Europe & Middle
East“, www.sxc.hu, D. Matvejev, R. Urbakavièius,
„GCW“, „Martialis“, „Mineraliniai vandenys“
Uþ reklamos turiná ir kalbà redakcija neatsako.
Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriø
bei paðnekovø nuomone.
Leidinio pavadinimas, koncepcija ir idëja, turinys ir
stilius bei maketas priklauso UAB „Strateginiø
projektø vystymo grupë” ir yra saugomi LR ástatymø.
Norëdami naudoti medþiagà ið leidinio, privalote
gauti raðtiðkà leidëjo sutikimà.
© „Strateginiø projektø vystymo grupë”, 2007
RESTORANØ VERSLAS1/2007
/ 24
SPRENDIMAI
Su „R
-K
eeper“ integruota vaizdo sistema – patikima maitinimo
„R-K
-Keeper“
ámonës kontrolë / 29
„UCS Baltic“ servise – efektyvus ir taupus Jûsø kompiuterinës POS
árangos remontas / 29
Leidinio redaktorius: Vytautas Mickevièius,
mob. tel. 8 652 07520, el. p. [email protected]
Redaktoriaus pavaduotoja: Gintarë Jankauskaitë,
Interjero rubrikos redaktorë:
redaktorë:Elena Pipiraitë,
Dizainas ir maketas: Vilija Diglienë,
Reklama ir informacija, Vilnius:
Auksë Bakanienë,
Ieva Padegimaitë,
Reklama ir informacija, K
aunas:
Kaunas:
Reklama ir informacija, Klaipëda:
Rinkodaros skyrius: Artûras Neèejauskas,
Leidinio bendraautoriai: Þ. Kleivaitë, J. Vitkauskaitë,
A. Vyðniauskas
ISSN 1822-3168. Tiraþas 3300.
/ 16
Kà reikia þinoti apie þuvis / 18
Nuoðirdþiai jûsø,
„Restoranø verslo“ ir Meniu.lt kolektyvas
Biuras
Biuras: Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,
tel. (8 5) 2735919
Redakcija: Savanoriø pr. 271-207, Kaunas,
tel. (8 37) 705627; internete: http://rv.meniu.lt
Prenume
rata: leidinio platinimo ir ásigijimo klausimais
renumerata:
kreiptis tel. (8 5) 2735919, (8 37) 705627,
el. p. [email protected]
TURINYS
NA
UJIENOS
NAUJIENOS
Naujos maitinimo ástaigos / 7
Rinkos naujienos / 8
VIEÐBUÈIAMS
Nauji ir atnaujinti vieðbuèiai / 30
2006 m. Lietuvos apgyvendinimo ástaigø statistika / 30
Vieðbuèiø rinkos naujienos / 31
Atsisveikinus su sportine praeitimi / 32
INFORMA
CIJA
INFORMACIJA
VMVT informacija / 28
LRVVKA informacija / 34
LSA informacija / 34
Restoranø rinkos naujienos / 35
Tarptautinës parodos / 36
Meniu.lt ámoniø rodyklë / 38
EN
REST
AURANT BUSINESS is the professional
RESTA
magazine for restaurant owners, handlers, chiefs
and employees. It is specialized in various actualities of restaurant and hospitality. It is free payable for all restaurants, bars and clubs of
Lithuania. Also it is the effective marketing tool
for HoReCa companies and suppliers. Periodicity – 6 times per annum.
WWW
.MENU
.L
T – the biggest internet porWWW.MENU
.MENU.L
.LT
tal in Lithuania about all restaurants, cafs, bars,
pubs, clubs, catering service. All restaurants, cafs,
bars, clubs of Lithuania are presented in special
catalog, divided by cities, categories and other
filters.
There is the catalog of all HoReCa companies and suppliers in Lithuania and other information for restaurant owners, handlers, cooks and
employees too. Here companies can present products and services for restaurant business.
For advertisements questions and offers please
contact us:
“Strateginiø projektø vystymo grupë” JSC
Head office: Konstitucijos pr. 23C-618,
Vilnius, Lithuania, tel./fax.: +370 5 2735919,
e-mail: [email protected]
Editorial: Savanoriø pr. 271-207,
Kaunas, Lithuania, tel.: +370 37 705627,
e-mail.: [email protected]
Leidinio „R
estoranø verslas
„Restoranø
verslas““ uþsakymo kortelæ rasite
internete adresu http://kuponas.meniu.lt
Leidinio
partneriai:
www.meniu.lt
www.sangaida.lt
www.cafe-future.net
www.mv.lt
Redakcijos skiltis
BRANGÛS SKAITYT
OJAI,
SKAITYTOJAI,
5
6
Informacija
RENGINIO „P
ASA
ULIO VIR
TUVËS 2007“ REZUL
TATAI
„PASA
ASAULIO
VIRT
REZULT
Parodoje „Vivattur 2007“, vykusioje ðiø metø kovo 2-4 dienomis
parodø centre „Litexpo“, Meniu.lt ir UAB „Visus plenus“ pristatë projektà
„Pasaulio virtuvës“, kurio tikslas buvo parodos lankytojus ir dalyvius
supaþindinti su skirtingø pasaulio ðaliø nacionalinëmis virtuvëmis bei jas
reprezentuojanèiais restoranais.
Renginio metu „SteakHouse Helios“ pristatë Europos virtuvæ,
restoranas „Pas Rudolfà II“ – èekø, restoranas „Sevano eþeras“ –
kaukazieèiø, restoranas „Berneliø uþeiga“ – lietuviø, o „Pub and Kebab“
– turkø virtuvæ. Ið penkiø skirtingø ðaliø virtuviø, pristatytø parodos metu, komisija
iðrinko autentiðkiausià restoranà, o parodos lankytojai – populiariausià
parodos pasaulio virtuvæ.
Autentiðkiausias parodoje „„Vivattur
Vivattur 2007“ veikæs restoranas
Projekto „Pasaulio virtuvës“ dalyviø – restoranø valgiø autentiðkumà
vertino kompetentinga komisija: kruizinio laivo vieðbuèio vadovas Jose
Vagos, turintis 25 metø patirtá svetingumo versle, ir profesionalus virtuvës
ðefas Mher Gevorkian, 15 metø gaminantis gurmaniðkus ávairiø pasaulio
virtuviø patiekalus. Rinkdama autentiðkiausià virtuvæ, komisija atsiþvelgë
á ðeðis kriterijus: patiekalø skoná, prezentacijà, vertæ, temperatûrà,
autentiðkumà bei aptarnavimà.
Komisijos nariai restoranuose smalsiai ir su nekantrumu laukë
atneðamø, autentiðkus pavadinimus turinèiø, patiekalø. Ir jie nenusivylë. Jose
Vagos ir Mher Gevorkian dþiaugësi ne tik valgiø kokybe, bet ir aptarnavimu.
Jose Vagos pastebëjo, kad Lietuvoje daugelyje restoranø aptarnavimas
yra geras: padavëjai tvarkingai apsirengæ, turi nemaþai þiniø apie jø
restorane gaminamus patiekalus, yra mandagûs ir malonûs, prieðingai
nei Ispanijoje, kur aptarnaujantis personalas neretai yra arogantiðkas.
Susumavus visus balus, autentiðkiausia virtuve iðrinktas 45 balus
surinkæs ir Europos virtuvæ pristatæs restoranas „SteakHouse Helios”. 41,5
balo surinko ir antrà vietà uþëmë èekø virtuvæ pristatæs restoranas „Pas
Rudolfà II“. Nuo jo tik puse balo atsiliko kaukazieèiø virtuvei atstovavæs
„Sevano eþeras“, surinkæs 41 balà.
Populiariausia parodos „„Vivattur
Vivattur 2007“ virtuvë
Parodos „Vivattur 2007“ lankytojai ir dalyviai
ne tik ragavo ávairiø ðaliø virtuviø patiekalus, juos
vertino, bet ir aktyviai dalyvavo rinkdami
populiariausià parodos pasaulio virtuvæ.
Uþ populiariausià virtuvæ visas parodos dienas
balsavo 1252 þmonës. Daugiausia balsø (409 balsai),
surinko ir populiariausia virtuve buvo pripaþinta kaukazieèiø virtuvë bei
jai atstovavæs restoranas „Sevano eþeras”. „Bernelio uþeiga“, pristaèiusi
lietuviø virtuvæ, surinko 315 balsø ir uþëmë antrà vietà, o treèioji vieta
atiteko restoranui „SteakHouse Helios”, gaminusiam Europos virtuvës valgius
(185 balsai). Balsavimo árangà pateikë UAB „UCS Baltic“, o balsavimo ir
balsø kaupimo sistemà suprogramavo UAB „Corpus integrum“.
Populiariausios 2007 metø pasaulio virtuvës portale Meniu.lt
Uþ mëgiamiausià pasaulio virtuvæ portalo Meniu.lt lankytojai internete
galëjo balsuoti visà vasario mënesá. Konkurso metu buvo uþregistruota
1760 balsø. Balsavimo rezultatai atskleidë interneto portalo Meniu.lt
lankytojø, o kartu ir Lietuvos gyventojø pomëgius bei simpatijas tautinëms
pasaulio virtuvëms.
Populiariausiø tautiniø virtuviø deðimtukas Lietuvoje (balsavimo
rezultatai): I vieta – kinø (24,31 % visø balsø), II vieta – italø (16,13
%), III vieta – lietuviø (9,89 %), IV vieta – kaukazieèiø (7,11 %)
(áskaitant armënø ir gruzinø virtuves), V vieta – prancûzø (5,81 %),
VI vieta – Vidurþemio jûros (5,38 %), VII – japonø (4,09 %), VIII vieta
– ispanø (4,08 %), IX vieta – Europos (2,58 %), X vieta – tailandieèiø
(2,57 %).
Kitos tautinës virtuvës iðsidëstë taip: graikø (2,55 %), meksikieèiø (2,54
%), armënø (2,15 %), indø (1,93 %), gruzinø (1,51 %), turkø (1,29 %),
libanieèiø (1,08 %), èekø (1,05 %). Visos likusios tautinës virtuvës gavo maþiau
nei 1 % balsø.
Meniu.lt informacija
RESTORANØ VERSLAS
1/2007
„P
AP
A JAZZ
„PAP
APA
JAZZ““
Ðiø metø vasario pradþioje Kaune, Savanoriø
pr. 178, antrame interjero ir dizaino centro „Artis“
aukðte, duris pravërë restoranas ir muzikinis klubas
„Papa Jazz“. 120 vietø restorane, kurio interjerà (kaip
ir viso pastato) kûrë kaunietis architektas Tautvydas
Macys, kaunieèiams ir miesto sveèiams siûloma
paragauti tarptautinæ patirtá turinèio virtuvës meistro
kurtø Vidurþemio jûros virtuvës patiekalø bei tris
vakarus per savaitæ (ketvirtadiená, penktadiená ir
ðeðtadiená) atvykti pasiklausyti garsiø atlikëjø atliekamo
dþiazo, sudalyvauti karaokës vakarëliuose. „Papa
Jazz“ taip pat galima uþsukti pavalgyti nebrangius
dienos pietus, dideliame ekrane pasiþiûrëti krepðinio
varþybas ar koncertø transliacijas.
REST
ORANAI
RESTORANAI
„PENKTADIENIS” – restoranas; adresas: Bokto g. 19
/Ðv. Kazimiero g. 12, Vilnius; virtuvë: miðri.
„IBIZA” – restoranas; adresas: Savanoriø pr. 1 („Helios
City”), Vilnius; virtuvë: ispanø, Europos.
„KINØ ROÞË“ – restoranas; adresas: Savanoriø pr. 1
(„Helios City“), Vilnius; virtuvë: kinø.
„ÈILI KAIMAS“ – restoranas; adresas: Savanoriø pr. 1
(„Helios City“), Vilnius; virtuvë: lietuviø.
„PAPA JAZZ“ – restoranas, dþiazo klubas; adresas:
Savanoriø pr. 178, Kaunas; virtuvë: Europos.
„KINØ BAMBUKAS“ – restoranas; adresas: H. Manto
g. 43, Klaipëda; virtuvë: kinø.
„ROÞYNAS“ – kavinë-baras; adresas: Piniavos sk. 10
(p. c. „Roþynas“), Panevëþys; virtuvë: lietuviø.
„SOFIJOS REZIDENCIJA” – restoranas-vieðbutis;
adresas: Jaunimo g. 6, Birðtonas; virtuvë: miðri.
„ROÞYNAS“
Panevëþyje, Piniavos sk. 10, prekybos ir
pramogø centre „Roþynas“, atidaryti lietuviðkø
patiekalø restoranas „Roþynas“ ir europietiðko
stiliaus jauki kavinë „Alex club cafe“. Pirmajame
aukðte ásikûrusio 100 vietø restorano „Roþynas“
interjere dominuoja kaimiðka aplinka, siûlomi
tradiciniai lietuviø virtuvës patiekalai. 80 vietø
Europos virtuvës kavinëje „Alex club cafe“, esanèioje
antrame prekybos ir pramogø centro aukðte,
lankytojams patiekiami gurmaniðki mësos, þuvies,
paukðtienos patiekalai, siûlomi reti alkoholiniai ir
nealkoholiniai gërimai. Kavinëje gali bûti rengiami
verslo susitikimai, verslo pietûs, organizuojamos
konferencijos. Tiek restorane, tiek kavinëje
organizuojami gimtadieniai, pobûviai, firmø ðventës.
Po soèiø pietø kvieèiama apsilankyti centre „Roþynas“
ásikûrusiame boulingo ir biliardo klube „Bilaro“.
NAK
TINIAI KL
UBAI
NAKTINIAI
KLUBAI
„MOROCCO“ – baras-naktinis klubas; adresas: A.
Vienuolio g. 4 („GCW“), Vilnius; virtuvë: miðri.
„STORM“ – naktinis klubas; adresas: Vilniaus g. 8/2,
Ðvenèionys; virtuvë: kokteiliai.
BOULINGO
UBAI
BOULINGO,, BILIARDO KL
KLUBAI
„CUE CLUB” – „snukerio” klubas; adresas: Þirmûnø
g. 2 (p. c. „Iki“), Vilnius; virtuvë: miðri.
„BILARO“ – boulingo-biliardo klubas; adresas:
Piniavos sk. 10 (p. c. „Roþynas“), Panevëþys; virtuvë:
lietuviø, miðri.
„KINØ ROÞË“
Vasario pabaigoje pirmuosius lankytojus
pakvietë nauja kinø restoranø tinklo „Kinø roþë“
maitinimo ástaiga, ásikûrusi naujajame Vilniaus
„Helios City“ pastate, Savanoriø pr. 1. Naujosios
„Kinø roþës“ interjerà puoðia bambukai, specialiai
restoranui pinti baldai, prancûziðki tapetai su
kinroþëmis bei tokio pat stiliaus dizainerës kurti
ðviestuvai, staliukø erdvës atskirtos gyvomis gëlëmis.
Ant kiekvieno restorano stalelio árengti monitoriai,
kuriuose – iðsamus restorano valgiaraðtis su
nuotraukomis, patiekalø sudëtimi ir apraðymais.
Kaip ir kituose tinklo restoranuose, naujojoje „Kinø
roþëje“ kinø tradicijø grieþtai laikomasi tiek
gaminant valgá, tiek já patiekiant.
NA
UJØ REST
ORANØ V
ADO
VØ DËMESIUI!
NAUJØ
RESTORANØ
VADO
ADOV
PICERIJOS
„ÈILI PICA“ – picerija; adresas: H. Manto g. 31
(„Þemaitija“), Klaipëda; virtuvë: miðri.
„ÈILI PICA“ – picerija; adresas: Klaipëdos g. 92
(„Maxima”), Panevëþys; virtuvë: miðri.
„ÈILI PICA“ – picerija; adresas: Kudirkos g. 3,
Marijampolë; virtuvë: miðri.
„ÈILI PICA“ – picerija; adresas: Vilniaus al. 13 (vandens
parkas), Druskininkai; virtuvë: miðri.
GREIT
ASIS MAIST
AS
GREITASIS
MAISTAS
„TATA” – greitojo maisto restoranas; adresas:
Savanoriø pr. 180, Vilnius; virtuvë: miðri.
„PENK
TADIENIS“
„PENKT
Naujas restoranas „Penktadienis“, kurio
autentiðkà interjerà kûrë garsus interjero autorius
Antanas Puþauskas, ásikûrë vienoje seniausiø Vilniaus
gatviø, ðalia gynybinës miesto sienos (Bokðto g. 19 /
Ðv. Kazimiero g. 12). Dël ðviesaus ir kartu elegantiðko
interjero restorane „Penktadienis“ visada jauku,
dominuoja intymi, atpalaiduojanti atmosfera. Dël ðios
prieþasties ir buvo pasirinktas restorano pavadinimas
„Penktadienis“. Restorano valgiaraðtyje, kurio
patiekalus kûrë pats restorano ðeimininkas ir virtuvës
meistras Mindaugas Kalesnykas, gausu ávairiø salotø,
þuvies patiekalø. Siûloma paragauti firminio
ðeimininko sûrio pyrago su ðvieþiomis uogomis. 65
vietø restorane organizuojami pobûviai, banketai,
furðetai iki 200 þmoniø.
Informuokite mus apie naujai atidarytà ar renovuotà
savo maitinimo ar pramogø ástaigà, ir mes nemokamai
apie jà paskelbsime Meniu.lt portale bei „Restoranø versle“.
Pasikvieskite Meniu.lt portalo atstovà á Jûsø ástaigos
atidarymà, ir apie Jûsø ástaigà ið Meniu.lt portalo naujienø
suþinos visa Lietuva.
KA
VINËS
-BARAI
KAVINËS
VINËS-BARAI
„COUNTRY SMUKLË“ – kavinë-baras; adresas: Tilto
g. 13, Vilnius; virtuvë: miðri.
„DORO“ – kavinë; adresas: Bokðto g. 1, Vilnius;
virtuvë: kava, arbata, ðokoladas.
„DOUBLE COFFEE KNYGØ NAMAI“ – kavinë-baras;
adresas: Gedimino pr. 50, Vilnius; virtuvë: Europos.
„ÐNEKUTIS” – alaus baras; adresas: Polocko g. 7A,
Vilnius; virtuvë: miðri.
„ALEX CLUB CAFE“ – kavinë-baras; adresas: Piniavos
sk. 10 (p. c. „Roþynas“), Panevëþys; virtuvë: Europos.
Portale Meniu.lt suraskite nuorodà „Anketa“ (po miestø
sàraðu), atsisiøskite jà á savo kompiuterá ir uþpildykite. Tuomet
uþpildytà anketà persiøskite mums el. paðtu [email protected].
Jei kyla klausimø, skambinkite telefonu Kaune (8 37)
705627 arba telefonu Vilniuje (8 5) 2735919, raðykite
elektroniniu paðtu [email protected].
„COUNTR
Y SMUKLË“
COUNTRY
Neseniai Vilniuje, Tilto g. 13, duris pravërusi
kavinë „County smuklë“ yra vienintelë country
stiliaus maitinimo ástaiga Vilniuje. Gana paprasto
interjero kavinës sienas puoðia kaubojiðka atributika
bei smuikininko Algirdo Klovos specialiai smuklei
dovanota fotografijø kolekcija. Smuklës valgiaraðtis
iðsiskiria patiekalø ávairove bei gausa, þavi
intriguojanèiais patiekalø pavadinimais. 190 vietø
smuklëje patiekalai gaminami tik uþsakius, todël
visada yra ðvieþi. Savaitgaliais „Country smuklës“
lankytojus dþiugina gyvo garso country, blues, swing
muzikos stiliaus koncertai, organizuojami paties
smuikininko Algirdo Klovos. Ateityje prie „Country
smuklës“ mikrofono jëgas galës iðbandyti ir nauji
talentingi muzikantai.
Naujienos
NA
UJOS IR A
TNA
UJIN
TOS ÁST
AIGOS (2007 m. sausis
-vasaris)
sausis-vasaris)
NAUJOS
ATNA
TNAUJIN
UJINT
ÁSTAIGOS
7
8
Naujienos
NA
UJI PRODUK
TAI
NAUJI
PRODUKT
UAB „Gastrolinija“ pristato naujà iðskirtinës
kokybës konvekcinæ garo krosná „Convotherm“.
Atnaujintoje „Convotherm“ garo krosnyje ádiegta
patentuota ástumiamø-slankiojanèiø durø sistema,
suteikianti krosniai kompaktiðkumo. Naudojant
„Crisp&Taste“ funkcijà, paruoðti patiekalai bus su
traðkia plutele ir sultingu vidumi. Dël patentuotos
„Closed system“ technologijos sutaupysite laiko,
o aukðèiausios kokybës patiekalus paruoðite
maþiausiomis sànaudomis. Paspaudus vos vienà
„Press&Go“ mygtukà, pasirinktà pagal maisto
produktus, Jûsø patiekalui automatiðkai bus
parinkta kepimo programa. Galite rinktis vienà ið
„Convotherm“ garo krosniø variantø: OS –
„Individual“ serijà, skirtà pradedantiesiems arba
maþoms virtuvëms (su garo ápurðkimo sistema)
arba OB – „Premium“ serijà, skirtà dideliam
maisto kiekiui ruoðti (su boileriu). Abiejø serijø
krosnys yra ir elektrinës, ir dujinës.
Ispanø kompanijos „Ascaso“ atstovai Lietuvoje UAB „Baltic professionals“ pristato naujà
ilgalaikës, profesionalios koncepcijos, ypaè geros
kokybës, paprastai ádiegiamà ir subtilaus dizaino
espresso kavos aparatø linijà
linijà, skirtà vieðbuèiams,
restoranams ir namams. Ðie kavos aparatai yra
nedideli, jø korpusas pagamintas ið aliuminio,
rankenëlës ið nerûdijanèio plieno, vandens boileris
ið þalvario, todël jie patvarûs ir ilgaamþiai. Kad
kavos aparatus bûtø paprasta derinti prie interjero,
dizaineris Marc Aranyo siûlo 12 spalvø paletæ ir
3 rûðiø raðtus. Kompanijos „Ascaso“ tikslas –
sujungti þinias ir naujas technologijas su espresso
kultûra, nes tikra kavos kultûra yra profesionali,
ieðkanti ir siekianti kavos tobulumo.
Ámonë „Giftika“ klubø vadovams, renginiø ir
vakarëliø organizatoriams siûlo spalvotas
kontrolines juosteles
juosteles, kurios padës identifikuoti
klube ar mokamame renginyje jau buvusius
lankytojus, bei neáleisti dar nesusimokëjusiø uþ
áëjimà. Ði problema tapo ypaè aktuali pastaruoju
metu, kai ásigaliojo draudimas rûkyti maitinimo ir
pramogø ástaigose – dauguma lankytojø parûkyti
iðeina á laukà, taip papildomai apsunkindami
kontrolieriø darbà. Siûlomos kontrolinës juostelës
yra segamos ant rankos, patogios dëvëti, jø dydis
reguliuojamas. Vienkartinio naudojimo juostelës
gali bûti ávairiø spalvø, su pieðinëliais.
„UCS“ K
OMP
ANIJØ GRUPËS 2006 MET
Ø
KOMP
OMPANIJØ
METØ
REZUL
TATAI
REZULT
„UCS“ kompanijø grupë, diegianti specializuotas kompiuterines apskaitos ir valdymo
sistemas maitinimo ámonëse, pramogø
ástaigoms bei vieðbuèiams Baltijos ðalyse,
Vidurio ir Rytø Europoje, pateikia 2006 metø
ámonës darbo rezultatus.
Sparèiai besiplësdama, „UCS“ kompanijø
grupë praeitais metais naujus klientø aptarnavimo
centrus atidarë Estijoje, Uzbekistane ir Serbijoje.
Apskaitos sistemos „R-Keeper“ pardavimai
visø valstybiø mastu ðiais metais iðaugo 25
procentais – per visus metus buvo automatizuoti
2332 restoranai.
„UCS“ kuriama vieðbuèiø sistema praëjusiais
metais buvo ádiegta 49 vieðbuèiuose (ið viso
ámonë yra automatizavusi 146 vieðbuèius).
2006 metais „UCS“ kompanijø grupë
Vidurio ir Rytø Europoje ádiegë 55 sistemas kino
teatrams „UCS Premjera“ ir 39 sistemas „Game
Keeper“ vaikø þaidimo pramogø centruose,
todël „UCS“ specialistai tikisi, kad ðios sistemos
2007 metais Baltijos ðalyse bus taip pat
populiarios ir paklausios.
Baltijos ðalyse „UCS“ kompanijø grupë savo
sistemas ðiais metais ádiegë daugiau nei 200
pramogø ástaigø.
Vieni ið svarbesniø ávykiø praëjusiais metais
buvo Vengrijos atstovybës „UCS Hungary“
pasiraðytas kontraktas su tarptautiniu restoranø
tinklu „Pizza San Marzano“, priklausanèiu
tarptautiniam restoranø tinklui „Pizza Express“,
bei „UCS Bulgarija“ sudaryta sutartis su
kompanija „Samex“, valdanèia franðiziná tinklà
„KFC“ ir „Dunkin‘ Donuts“.
UAB „UCS Baltic“ informacija
NA
UJI „MONIN” PPAD
AD
AÞAI
NAUJI
ADAÞAI
Pasaulinis profesionaliø
sirupø lyderis „Monin“ kartu su
UAB „Sangaida“ pristato naujà
produktà – 3 rûðiø (karamelës,
baltojo ðokolado ir tamsaus
ðokolado) „Monin“ padaþus.
Jie gali bûti naudojami gaminant kavos ir ðokolado
gërimus, puoðiant bei gardinant desertus: ledus,
blynelius, sûrio pyragà ir kt.
Ðie padaþai nepakeièiami
tada, kai reikia tirðtesnës
konsistencijos produkto,
tinkanèio indø, tauriø, patiekalø dekoravimui.
RESTORANØ VERSLAS
1/2007
Pastaraisiais metais susidomëjimas vynu ar tauriaisiais alkoholiniais
gërimais Lietuvoje labai iðaugo. Tai juntama ne tik ið barø ar restoranø
savininkø, bet ir ið vartotojø pusës. Vis daþniau vynas, viskis, konjakas
tampa ne vien tik „asortimentiniais“ gërimais, bet yra derinami prie
gaminamo maisto ar kainø lygmens.
Matydami naujas tendencijas restoranø ir vieðbuèiø rinkoje,
„Mineraliniai vandenys” (MV) jau kelintus metus investuoja á vadybininkø
þinias bei stiprina MV ekspertø komandà. Anksèiau vyno ir maisto derinimu
domëdavosi tik pavieniai restoranai ar barai. Dabar konsultacijø
paklausa labai iðaugo ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose.
Todël pristatome naujus MV vyno ir tauriøjø alkoholiniø gërimø
konsultantus. Jau kelinti metai ðie MV darbuotojai savarankiðkai
organizuoja degustacijas, naujø gërimø pristatymus, vyksta á mokymus,
restoranams padeda sudaryti vynø kortas ar gërimø meniu.
Mindaugas PPaliukas
aliukas
Prekybos vadybininkas – vyno ekspertas
MV dirba nuo 1996 metø. 2006 m. pradëjo lankyti someljë
mokyklà. Þiniø apie vynà sëmësi lankydamasis Vokietijoje, Prancûzijoje,
Ispanijoje ir Italijoje.
Anot Mindaugo, vyno ir kitø gërimø pateikimo lygis
pakils, kai restoranai ir barai labiau skatins gërimais
domëtis barmenus ir padavëjus. Daþna darbuotojø
kaita neleidþia barams iðvystyti aukðto aptarnavimo
lygio. „Tik profesionalus darbuotojas gali parduoti
brangø ir kokybiðkà vynà“, – pridûrë M. Paliukas.
Gintautas Dinda
P rekybos vadybininkas – stipriøjø gërimø
ekspertas
Darbà su stipriaisiais gërimais pradëjo 2001 m.
Kasdieninis bendravimas su klientais, noras suteikti
vis daugiau naujos informacijos apie gërimus natûraliai
skatino Gintautà domëtis stipriaisiais gërimais. „Vyno
kultûra Lietuvoje ið lëto jau formuojasi, todël, manau, kad ilgainiui susiformuos
ir tauriøjø alkoholiniø gërimø vartojimo kultûra. Stiprieji gërimai yra nemaþiau
unikalûs nei vynas, o jø derinimas su maistu taip pat yra didelis menas”,
– teigë G. Dinda.
UAB „Mineraliniai vandenys” informacija
TA PPA
ATI K
OK
YBË – PIGIA
U IR PPA
ATOGIA
U
KOK
OKYBË
PIGIAU
OGIAU
Maiðelis dëþutëje (angl. Bag-In-Box arba BIB) – tai pakuotës tipas,
kuris buvo sukurtas 1955 metais skysèiø laikymui ir jø transportavimui.
Tokia pakuotë – tai stiprus, daþniausiai 3 ar 5 litrø talpos, daugiasluoksnis
plastikinis vakuuminis maiðelis, patalpintas kartotinëje dëþëje. Praplëðus
iðpjautà kartono langelá, iðtraukiamas kranelis, pritvirtintas prie plastikinio
maiðelio – taip vynas paruoðiamas naudojimui. Maiðelis dëþutëje nëra
tas pats, kas Tetra Pak pakuotë. Vakuuminis maiðelis dëþutëje, skirtingai
nei Tetra Pak pakuotë ar butelis, neleidþia orui patekti á vidø, todël neávyksta
vyno sàlytis su deguonimi. Tokiu bûdu iðvengiama oksidacijos proceso ir
vynas iðlieka ðvieþias maþiausiai 4 savaites po atidarymo. Ðioje pakuotëje
esantis vynas taip pat apsaugomas nuo brokuotø kamðèiø sukeliamø
neigiamø procesø.
Maiðeliai dëþutëje turi ir daug kitø privalumø. Tokia pakuotë pigesnë
nei stiklinë tara, maþiau sveria, sunaudoti maiðeliai uþima maþiau vietos.
Jais lengva naudotis, nes nereikia kamðèiatraukio. Baltà vynà lengva
atðaldyti, maiðelá iðimant ið kartoninës dëþutës ir panardinant á ledo vonelæ.
Transportuojant nereikia rûpintis, kad tara suduð.
Gamintojai, ávertinæ visus ðios pakuotës teikiamus privalumus, dabar
á jas iðpilsto ir aukðtos kokybës vynà. Tokio vyno dëþutëse pardavimai
ypaè iðaugo ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Australijoje daugiau
nei 50 procentø viso suvartojamo vyno parduodama bûtent ðioje
pakuotëje. Skandinavijos ðalys taip pat pamëgo ðias patogias vyno
pakuotes – Ðvedijoje daugiau nei 60 procentø viso vyno parduodama
maiðeliuose dëþutëse. Ðias ðalis vejasi ir Didþioji Britanija bei senomis
vyno tradicijomis garsëjanti Prancûzija.
Vynà maiðeliuose dëþutëse labai patogu veþtis á iðkylas gamtoje,
naudoti masiniuose renginiuose. Pastaraisiais metais tokios pakuotës ypaè
iðpopuliarëjo restoranø ir kaviniø versle, nes palengvina vyno iðpilstymà,
taip pat iðvengiama taros iðveþimo problemø. Vynas maiðeliuose dëþutëse
kainuoja iki 25-30 procentø maþiau nei tas pats vynas buteliuose.
UAB „Amka“ dþiaugiasi galëdama pasiûlyti didþiausià tokio vyno
asortimentà Lietuvoje. Ðiuo metu mes veþame puikius vynus ið Italijos,
Ispanijos, Argentinos, Australijos ir Pietø Afrikos ávairios talpos pakuotëse
(nuo 2 iki 20 L).
UAB „Amka” informacija
Naujienos
NA
UJA K
ONSUL
TANT
Ø KAR
TA
NAUJA
KONSUL
ONSULT
ANTØ
KART
9
GREIT
A, LENGV
A, EGZO
TIÐKA
GREITA,
LENGVA,
EGZOTIÐKA
10
Koncepcija
Pagal „Food Service Europe & Middle East” parengë Gintarë Jankauskaitë
„Yo!Sushi“, Didþioji Britanija
„Parco“, Italija
Iki pat 1990øjø tik keli europieèiai þinojo
1990-øjø
nø greitàjá maistà ir tik keli restoranø
japonø
apie japo
verslo atstovai pagalvodavo apie tai, kad savo
sveèiams galëtø pasiûlyti maþas ðvieþios þuvies
uþkandëles ant nuolatos bejudanèio konvejerio. TTaèiau
aèiau kylant ekonomikai, þalios
þuvies ir ryþiø patiekalø valgymo tradicija
paprastoje ir ramioje aplinkoje labai iðpopuliarëjo
populiarëjo,, ypaè tarp dideliø miestø ofisø
darbuotojø. TTaèiau
aèiau ambicingi suðiø barø plëtros
planai nebuvo ágyvendinti, apsistota ties daug
paprastesne dimensija. K
aip bebûtø, daugumoje
Kaip
Europos did
miesèiø suðiai buvo pamëgti ir iki
didmiesèiø
ðiol yra egzotiðkas, lengvas ir sveikesnis
uþkandis nei áprastas greitasis maistas.
Prieð gerà deðimtmetá japonø virtuvë
Didþioji Britanija
Londone (Didþioji
Britanija) maþai kam buvo
þinoma. Anglø paþintis su ðia virtuve prasidëjo
1990-øjø viduryje, kuomet buvo ásteigti
pirmieji konvejeriniai suðiø barai. Tais metais
suðiø pasiûlë sumuðtiniø tinklas „Pret A
Manger” (www.pret.com), þymiai prie japonø
virtuvës populiarinimo prisidëjo baras „Moshi
Moshi Sushi” (www.moshimoshi.com), suðiø
iðsineðti siûlantys tinklai „Noto Sushi”
(www.noto.co.uk) ir „Wasabi” (www.wasabi.
uk.com), vienas naujesniø rinkos dalyviø
„Ichizen” (www.ichizen.co.uk). Taèiau labiausiai suðius Anglijoje iðpopuliarino1997
metais ákurtas suðiø restoranø tinklas „Yo!Sushi” (www.yosushi.co.uk).
„Yo!Sushi” nebuvo pirmasis konvejerinis
suðiø restoranas Didþiojoje Britanijoje, taèiau
jo ákûrëjo Simon Woodroffe dëka, ðiandien
„Yo!Sushi” yra populiariausias tokio tipo
restoranø tinklas ðalyje, kuriam priklauso 27
ástaigos Anglijoje, 3 Prancûzijoje ir 4
Artimuosiuose Rytuose. Restoranø tinklo
koncepcija – konvejerinis suðiø baras,
pritaikytas Vakarø rinkai ir siûlantis kokybiðkà,
greitai patiekiamà bei patrauklø maistà. Tinklo
baruose parduodami tik patys ðvieþiausi suðiai,
o visas maistas ruoðiamas prieðais lankytojus.
„Yo!Sushi” valgiaraðtá sudaro tradiciniø japonø
ir vakarietiðkø patiekalø miðinys. Kas dienà
restoranø lankytojams siûloma daugiau nei
100 patiekalø, ið kuriø per 40 yra karðtieji.
Patiekalai patiekiami ant skirtingø spalvø
lëkðèiø, reiðkianèiø skirtingas kainas (nuo 1,50
iki 5 EUR). Þmonës èia neuþtrunka – pavalgyti
„Yo!Sushi” dràsiai galima per 25 min. Vienas
asmuo bare (áskaitant gërimus ir mokesèius)
suðiams iðleidþia apie 20 EUR. Tai sudaro 65
proc. visø pardavimø. Likusieji 35 proc.
pajamø gaunami ið karðtøjø ir vegetariniø
patiekalø. Planuojama, kad iki 2010 metø
„Yo!Sushi” tinklas iðsiplës iki 100 restoranø ir
taps vienu þinomiausiø prekiniø þenklø
pasaulyje.
Suðiai Italijoje labai iðpopuliarëjo per
paskutinájá deðimtmetá, taèiau tai nëra
nacionalinis fenomenas. Greièiau tai dideliuose miestuose dominuojanti mada,
labiausiai pasireiðkianti Milane ir ið dalies
Romoje. Kituose miestuose tokiø barø ir
restoranø labai nedaug. Ádomiausios Italijos
suðiø barø koncepcijos yra „Parco” (www.
parcosushi.it) ir „Maru” (www.maru.co.it).
arco”
Japonø virtuvës restoranø tinklà „P
„Parco”
sudaro penki restoranai: keturios maitinimo
ástaigos veikia Milane ir viena Barselonoje.
Tinklas priklauso keturiems italams, prieð
atidarant pirmàjá „Parco“ restoranà dirbusiems
rinkodaros vadybininkais. „Parco“ tinklø
restoranuose galima uþsisakyti ne tik suðiø,
bet ir kitokiø japoniðkø (tempura, teppeniaki,
yakitori) bei azijietiðkø (makaronø, kepto
viðèiuko, ant groteliø keptø ar troðkintø
kreveèiø ir kt.) ðaltø ir karðtø patiekalø, salotø.
Franðizës principu pleèiamo tinklo ástaigos gali
bûti ávairios: suðiø baras, restoranas, maisto
iðsineðti baras ar pristatymo á namus ástaiga.
Ðios skirtingos ástaigos atlieka skirtingas
funkcijas, taèiau bendra restoranø ir barø
dizaino tema yra ta pati: nëra sàsajø su
japonø folkloru, taèiau dominuoja ðiltas ir
spalvingas dekoras su 60-tøjø, 70-tøjø
elementais, patogiais baldais ir sofomis,
neápareigojanèia ir atpalaiduojanèia atmosfera.
Azijietiðkas maistas, ypaè kinø virtuvë,
Prancûzijoje ðiuo metu labai populiarus. O
suðius prancûzai daþniausiai uþsisakinëja á
„Lo Sushi Champs Elysees“, Prancûzija
„Sushi Time“, Olandija
„Sushi Circle“, Vokietija
RESTORANØ VERSLAS
1/2007
Vokietijà suðiai uþkariavo devyniasdeðimtøjø
pradþioje. Tuomet suðiø barai ir restoranai
pasipylë tarsi ið gausybës rago, þadëdami tinklus
iðplësti ne tik vietinëje rinkoje, bet ir visoje
Europoje. Optimistiðkas poþiûris iðsilaikë neilgai,
o ðiandien dauguma Vokietijos japonø virtuvës
barø yra pavienës individualios maitinimo
ástaigos ar maþi vietiniai tinklai, daþniausiai
Praeito amþiaus pabaigoje suðiø barø mada
pasiekë ir Olandijà bei Belgijà
Belgijà. Barai buvo
atidarinëjami vienas po kito, o maisto ir gërimø
tiekëjai lyg susitaræ populiarias ryþiø uþkandëles
átraukinëjo á ástaigø valgiaraðèius. Taèiau kaip ir
daugelyje kitø Europos ðaliø, dideli plëtros planai
nebuvo ágyvendinti, o iðliko tik stipriausi.
Garsiausi ðiose valstybëse esantys suðiø barai
yra „Okura” (www.okura.nl) ir „Sushi Time!”
(www.sushitime.nl) Amsterdame (Olandija) bei
„Stereo Sushi” (www.stereosushi.be) Antverpene
(Belgija).
ime!”
Pirmoji japonø restoranø tinklo „Sushi TTime!”
ástaiga Amsterdame buvo atidaryta Pasaulio
verslo centre (World Trade Centre). Ðiuo metu
tinklui priklauso trys „Sushi Time!” ástaigos
(restoranas, maisto iðsineðti ir pristatymo á namus
barai) Amsterdame. „Sushi Time!” platus ir
puikiai iðbaigtas ðvieþiø suðiø ir kitokiø ðaltø bei
karðtø autentiðkø japoniðkø patiekalø asortimentas patiekiamas skirtingø spalvø lëkðtëse,
sudëtose ant prieðais lankytojus slenkanèio
konvejerio. Lëkðtës spalva nurodo tam tikrà
patiekalo kainà. Savaitgaliais, nedirbant
aplinkiniams ofisams, uþsidaro ir „Sushi Time!”.
Puikûs „Sushi Time!“ virtuvës specialistai ið
Japonijos susidomëjusius mielai pamoko suðiø
gamybos subtilybiø.
Nuo 2004 metø azijietiðko maisto baras
ir naktinis klubas „Stereo Sushi” yra ásikûræs
anksèiau èia veikusio klubo „Club Geluk“
pastate, esanèiame moderniame pramogø
rajone Antverpene. „Stereo Sushi” – tai
koncepcija, kurios esmë – naktinis klubas,
kuriame galima paragauti skaniø rytietiðkø
uþkandëliø. Ástaigos interjeras iðimtinai
ðiuolaikinis: atviras, ðeðtojo deðimtmeèio su
didelëmis apvaliomis lempomis ir tapetais,
kuriuose pavaizduoti japonø animaciniø
filmukø herojai (primenantys „Pokemon” ir
„Dragon Ball Z”).
Nors Austrijos sostinë geriau þinoma kaip
ðniceliø metropolis, Vienoje yra ásikûræ daug
puikiø suðiø barø koncepcijø, kuriø ne viena yra
virtusi þymiu maitinimo ástaigø tinklu. Be suðiø
barø Austrijoje taip pat yra nemaþai japonø
virtuvës restoranø. Garsiausios japonø virtuvës
maitinimo ástaigos Austrijoje yra „Akakiko”
(www.akakiko.at), „Toko Ri” (www.tokori.at),
„Tekaway-Sushi” (www.tek-away-sushi.at),
„Hanil” (www.hanil.at).
Pirmoji tinklo „ Akakiko”
Akakiko”, priklausanèio
austrui Michael Friedlnder ir jo þmonai korëjietei
Mi-Ja, ástaiga buvo atidaryta 1994 m. Ðiandien
„Akakiko” sudaro 8 maitinimo ástaigos, ið kuriø
net 6 veikia Vienoje. Restoranø valgiaraðèiuose
siûloma per 100 pavadinimø valgiø, ið kuriø
pusæ sudaro suðiai, makiai ir saðimiai, o kità
pusæ – karðtieji tradiciniai japonø virtuvës
patiekalai. Ið kiekvienos pusës gaunama
maþdaug po lygiai – po 50 proc. pajamø.
„Akakiko”, valgius siûlantis itin patraukliomis
kainomis, labai skiriasi nuo kitø japonø virtuvës
Nukelta á 12 psl.
Koncepcija
ásikûræ didesniuose ðalies miestuose ir skirti
turtingesniems verslo þmonëms. Nepaisant
ávairiø sunkumø, iðsilaikë ir iðpopuliarëjo trys
Vokietijos tinklai: vietinës rinkos lyderis „Sushi
Circle“ (www.sushi-circle.de) ir du ðiaurinës
Vokietijos tinklai „Sushi Factory“ (www.sushifactory.com) bei „Sushi for Friends” (www.sushifor-friends.de).
Tinklui „Sushi Circle”
Circle”, kurio pirmoji ástaiga
duris pravërë 1997 m. Frankfurte prie Maino,
ðiandien priklauso 20 barø, esanèiø Frankfurte
prie Maino (3 ástaigos), Berlyne (5), Hamburge
(3), Miunchene (3), Vysbadene (1), Karlsruhe
(2), Bremene (1), Drezdene (1) ir Kiolne (1). Nuo
2003 metø, kuomet tinklas atiteko dabartiniam
jo savininkui Christian Kutschera, „Sushi Circle”
tinklo ástaigos pajamas padidino 20 proc. ir
2004 metais visø ástaigø pardavimai sudarë 5,8
mln. EUR. Vidutinë sàskaita pagrindinëje
(pirmojoje) tinklo ástaigoje sudaro apie 22 EUR.
Plësdamas savo tinklà, Ch. Kutscera pasiraðë
sutartá su prekybos centrø tinklu „Karstadt”,
kuriems konvejeriniai suðiø barai reiðkia pelningà
pramogà. Tinklo ástaigø lankytojams nuolatos
prieð akis slenka 280 skirtingø spalvø patiekalø,
kuriø kainos svyruoja nuo 0,95 iki 3,95 euro.
Patiekalai ruoðiami lankytojams matant. Vienas
pagrindiniø „Sushi Circle” sëkmës garantø yra
daugiau nei 100 darbuotojø, uþtikrinanèiø
nepriekaiðtingà kokybæ.
L
namus, biurà, arba perka iðsineðti. Japonø
virtuvës populiarëjimo pradþioje Paryþiaus
regione japonø barai buvo gana tvirtai
ásitvirtinæ, taèiau ilgainiui juos uþgoþë dideli
prancûzø virtuvës tinklai. Vis dëlto Prancûzijoje
yra keletas dideliø ir þymiø japoniðko maisto
tinklø, tokiø kaip „Lo Sushi” (www.losushi.com)
ir „Matsuri” (www.matsuri.fr).
Nuo atidarymo Eliziejaus laukuose
(Champs-Elysees, rue de Berri) 1999 metais,
o Sushi” Paryþiuje tapo
suðiø baras „L
„Lo
pavyzdþiu visiems kitiems konvejeriniams suðiø
barams, siûlantiems greitàjá à la japonaise
maistà. Pirmajam „Lo Sushi” barui labai
iðpopuliarëjus, 2003 metais Laurent Taeb
atidarë antràjá tinklo barà. Abiejuose baruose
(po 90 sëdimø vietø) siûlomi klasikiniai suðiai
ir keletas naujoviø. Apie 50-ties suðiø
asortimentas patiekiamas skirtingø spalvø
lëkðtëse. Kainos svyruoja nuo 2,50 iki 9 EUR
Eliziejaus laukuose ir nuo 2,50 iki 7,50 EUR
antrojoje tinklo ástaigoje, kur pietø metu taip
pat siûlomi trys kompleksiniai patiekalai,
kainuojantys 8,50, 12 ir 16 EUR, áskaitant
mokesèius. Á kainà áskaièiuoti ir gërimai
(nedidelis vyno pasirinkimas, japoniðkoji sakë
ir alus), kava ar þalioji arbata. Vidutinë
sàskaita siekia 23-28 EUR. Áskaitant mokesèius, 2004 metais tinklo apyvarta sudarë
3 mln. eurø. „Mûsø sëkmë slypi produkcijos
gamybos meistriðkume bei produktø kokybëje
ir ðvieþume”, – teigia Lionel Sfez, „Lo Sushi”
restoranø direktorius. Antrojo tinklo baro
interjere, kurá, kaip ir pirmojo baro, kûrë
dizainerë Andre Putman, atsispindi „komunikacijos“ aspektas: prie kiekvienos
sëdimos vietos stovintis lieèiamas ekranas
leidþia pietaujantiems narðyti internete arba
pabendrauti su prie stalo sëdinèiais þmonëmis.
11
Koncepcija
Atkelta ið 11 psl.
„Akakiko“, Austrija
L
12
virtuvës, restoranuose „La Fábrica” ir „La
Bóbila” – japonø ir katalonø. Barselonos
restorane „Spora” netgi siûloma „japoniðkos
picos“. Restoranai „Hana Ichi”, „Bus Sichi”,
„El Japonès del Tragaluz” specializuojasi Vidurþemio jûros ðaliø ir japonø virtuvëse. Puikus
fusion virtuvës pavyzdys yra Madride ir
Barselonoje veikianèios tinklo „Sushi Itto“
ástaigos (www.sushi-itto.com). Klubø ir maisto
sektoriuje veikia Barselonos „Taira”, priklausantis „Otto Zutz group” (www.grupoottozutz.com). Jame lankytojus vilioja „Dai
Club“ su DJ, gërimø baras ir poilsio zona su
suðiø baru. Japoniðko maisto pristatymo á
namus sektoriuje tvirtai ásitvirtinæ jau minëtas
„Sushi Itto“ bei „Sushi Express“, sumuðtiniø
barø tinklo „Delina‘s“ ástaigos (www.te
lesushi.com).
restoranø stiliumi ir dekoracijomis: ryðkios,
gyvybingos ir patrauklios, „Akakiko“ ástaigos
tinka kiekvienam lankytojui. Lankytojai „Akakiko”
restoranuose vidutiniðkai uþtrunka 30 min. ir
patiekalø bei gërimø uþsisako santykiu 80:20.
Vidutinë sàskaita paprastai yra 10 eurø
(pristatymo á namus – 23 EUR). Ðalti patiekalai
tinklo ástaigose kainuoja nuo 3,70 iki 24 EUR
(atskirai suðiai – nuo 1,60 iki 3,20 EUR),
karðtieji patiekalai – nuo 6,95 iki 12,90 EUR.
Restoranø tinklas taip pat plëtoja koncepcijàpaslaugà „Go Wok“, siûlomà dviejuose
Vienos restoranuose. Ðios paslaugos esmë yra
lankytojams, kurie nemëgsta suðiø ar kitø
nacionaliniø japonø patiekalø, pasiûlyti
azijietiðkø wok keptuvëse pagamintø valgiø.
2004 m. bendros tinklo pajamos sudarë 13
mln. eurø, tinkle dirbo 160 darbuotojø,
apsilankë 1,1 mln. lankytojø ir buvo parduota
1,3 mln. patiekalø.
„El Japones del Tragaluz“, Ispanija
Suðiai ir saðimiai Ispanijoje buvo neþinomi
þodþiai iki tol, kol japonø kompanijos, tokios
kaip „Sony”, „Sanyo” ar „Nissan”, Barselonoje
1970-siais atidarë savo filialus su valgyklomis,
kuriose japonø virtuvës meistrai gamino
tradicinius Japonijos valgius. Ðiandien
Ispanijoje japonø virtuvës restoranø yra visa
galybë. Vien Barselonoje jø priskaièiuojama
apie 50, o Madride galbût ir dar daugiau.
Ispanijoje suðiø barø koncepcijos yra labai
ávairios. Barselonos restorane „Satoru
Miyanu“ derinamos japonø ir prancûzø
Suðiai Ðvedijoje ypatingo populiarumo,
ypaè didþiuosiuose ðalies miestuose, susilaukë
pastaràjá deðimtmetá. Suðiai siûlomi specialiuose suðiø baruose, japonø ir Azijos
virtuvës restoranuose, gaminanèiuose miðrios
(tailandieèiø, japonø, kinø, korëjieèiø) virtuvës
valgius. Toks pavyzdys yra Stokholme veikiantis
azijietiðkos virtuvës restoranas „Ljunggrens“,
siûlantis platø suðiø pasirinkimà.
Restoranas „East” (www.east.se) Stokholme duris pravërë 1989 metais ir tapo
pirmuoju bei geriausiai þinomu moderniu
azijietiðku restoranu Ðvedijoje. Restorane
patiekiami ávairûs Azijos ðaliø virtuviø valgiai,
veikia atskiras suðiø baras.
Dauguma suðiø barø Ðvedijoje yra maþi
ir labiau orientuoti á maisto iðsineðti ar
pristatymo á namus koncepcijà. Nedidelëmis
iðimtimis gali bûti laikomi trijø ástaigø
Stokholmo tinklas „Roppongi” ir keturiø ástaigø
Stokholme bei Gavle veikiantis tinklas „Depa
Sushi & Coffee” (www.depa.se).
Suðiø Ðvedijoje galima nusipirkti ir
prekybos centruose. Suðiai tapo populiarûs ir
kaip dalinë koncepcija kitokio tipo restoranuose bei greitojo maisto tinkluose.
Pavyzdþiui, vienoje ið sumuðtiniø ir salotø tinklo
„Panini“ ástaigoje (www.panini.nu) lankytojams
pasiûlytas atskiras suðiø skyrius.
Rusijos gyventojai su suðiais susipaþino
prieð gerà deðimtmetá, kuomet buvo pradëti
atidarinëti pirmieji pilno aptarnavimo japonø
virtuvës restoranai. Paprastesnës suðius
siûlanèios ástaigos pradëjo populiarëti tik 1999
m., kuomet bene kartu atsidarë „Planeta Sushi“
(www.rosinter.ru) ir „Yakitoria” (www.yaki
toriya.ru), per penkerius metus virtæ dideliais
tinklais. Ðiandien japonø patiekalai jau nëra
delikatesas ir jø galima rasti ne tik didþiuosiuose Rusijos miestuose, bet ir maþesniuose miesteliuose. Be jau minëtø restoranø
Rusijoje taip pat populiarûs „Gin-No-Taki“
(www.ginnotaki.ru), „Kido” (www.kido.ru),
„Eurasia” (www.evrasia.spb.ru) ir kiti.
Rusijos rinkos lyderis, pirmaujantis tinklo
ástaigø skaièiumi, yra „Planeta Sushi” – tinklas,
priklausantis kompanijai „Rosinter Restaurants“, esanèiai korporacijos „Rostik Group
Corporation“ dalimi. Ðiuo metu tinklui
priklauso daugiau nei 40 maitinimo ástaigø
Rusijoje (Maskvoje, Sankt Peterburge,
Jekaterinburge, Novosibirske ir kituose
miestuose) bei uþsienyje (Baltarusijoje,
Kazachstane, Latvijoje bei Ukrainoje). Pirmoji
„Planeta Sushi“ ástaiga duris pravërë 1999
metø rugsëjá Maskvoje. Tinklo vyriausias
virëjas – Ðigeru Kasadþima. Visuose tinklo
ástaigose pateikiamas vienodas valgiaraðtis,
atnaujinamas du kartus per metus. Jame
lankytojai gali rasti daugiau nei 50 ávairiø
suðiø rûðiø bei daug kitø ávairiø tradicinës japonø
virtuvës patiekalø. Suðiai „Planeta Sushi“
gaminami tik ið paèiø kokybiðkiausiø ir ðvieþiausiø
produktø, atveþamø ið Japonijos ir Prancûzijos.
Prie patiekalø siûloma puiki þalioji arbata,
tikras japoniðkas alus, slyvø vynas ir sakë.
Priklausomai nuo restorano, vidutinë vieno
þmogaus sàskaita – 15-25 JAV doleriai.
Suðiø barai visose Jungtinëse Amerikos
Valstijose lankytojams siûlo ðvieþià ir labai ádomià
skoniø bei kvapø kombinacijà. Suðiø barø tinklai
JAV kol kas maþi, taèiau auga. Patiekalø kainos
juose nëra ypatingai didelës. Ið auganèiø JAV
japonø restoranø ir suðiø barø tinklø þymiausi
yra „Monster Sushi“ (www.mons tersushi.com),
„Sushi Samba” (www.sushi samba.com), „Sushi
Zushi” (www.sushi zushi.com), „Ra Sushi”
(www.rasushi.com), „Nobu” (www.myriad
restaurantgroup.com) ir kiti.
Niujorke esantis restoranas „Nobu
„Nobu”” –
vizitinë restorano ðefo Nobu Matsuhisa kortelë
– buvo japonø virtuvës patiekalus siûlanèiø
restoranø simboliu nuo pat atsidarymo
pradþios 1994 metais. Restoranas priklauso
restoranø rinkos specialistui Drew Nieporent
priklausanèiai kompanijai „Myriad Restaurant
Group“, valdanèiai labai skirtingus, taèiau
unikalius restoranus („Tribeca Grill“, „Montrachet“, „Rubicon“). Kurdami modernià
restorano „Nobu“ koncepcijà, ámonës
savininkas ir virtuvës meistras konsultavosi su
aktoriumi Robert De Niro, prodiuseriu Meir
Teper, ámonës partneriu Richard Notar.
Pasinaudojæs patirtimi, ágyta Tokijo suðiø
baruose, gyvenant Peru, Argentinoje ir kitose
pasaulio ðalyse, virtuvës meistras Nobu
Matsuhisa sukûrë naujà japonø kulinarijos
kryptá. Restorano interjerà kûræs architektas
David Rockwell atvaizdavo Japonijos kraðtovaizdþio groþá, naudodamas natûralias
medþiagas, berþo medienà, medines grindis
ir ið upës akmenø padarytà sienà. Restoranas
yra pelnæs tris þvaigþdes ið „New York Times“
ir vienà Michelin þvaigþdæ. Dël didelës sëkmës,
1998 metais duris pravërë antrasis kompanijai
priklausantis Niujorko japonø restoranas
„Nobu Next Door“, kurio interjere David
Rockwell atspindëjo Japonijos paplûdimio
nuotaikà. O 2005 m. Niujorko uþmiestyje
atsidarë „Nobu Fifty Seven“. Vienà ðio
restoranø tinklo ástaigø kompanija dar 1997
metais atidarë ir Europoje, Londone. Tai buvo
pirmoji kelionë á Europos maitinimo rinkà tiek
virtuvës meistrui, tiek kompanijai „Myriad
Restaurant Group“. Londono „Nobu“ restorane siûlomas toks pat valgiaraðtis, kaip ir
kituose „Nobu“ restoranuose, o interjere
dominuoja jaukus, taèiau modernus minimalizmas. Ðis restoranas buvo pirmoji
azijietiðkos virtuvës ástaiga, pelniusi Michelin
þvaigþdæ. 2005 metais Londono „Nobu“ buvo
iðrinktas populiariausiu miesto restoranu.
RESTORANØ VERSLAS
1/2007
JAPONIÐK
Ø REST
ORANØ YP
ATUMAI
JAPONIÐKØ
RESTORANØ
YPA
Japonø virtuvë labai skiriasi nuo kitø pasaulio
virtuviø. Dël savo ðalies geografinës padëties,
japonai tradiciðkai vartoja labai daug þuvies ir
jûrø produktø, didelá dëmesá skiria produktø
parinkimui ir maisto patiekimui. Pagrindinë
uþduotis gaminant patiekalus – iðlaikyti produktø
pirmines savybes. Galbût todël japonai pasiþymi
ilgiausia gyvenimo trukme, o jø virtuvë laikoma
sveikiausia.
Paproèiai ir tradicijos japonø restoranuose
Reikia paminëti, kad dalis tradicijø ir
patiekalø Japonijoje yra perimta ið Kinijos, taèiau
metams bëgant jie irgi tapo saviti.
Japonai labai maþai vartoja mësos – tik
paukðtienà, kiaulienà. Galvijai nebuvo auginami, todël ðalyje beveik nevartojami pieno
produktai, o jautiena – retenybë, laikoma dideliu
delikatesu. Labai daug suvalgoma þuvies, kuri
kuo maþiau apdorojama termiðkai, daþnai
valgoma þalia. Taip pat gausiai vartojamos
ávairios jûrø gërybës. Kone gausiausiai vartojami
ryþiai, ið jø gaminami ir tradiciniai japoniðki
makaronai ar tradicinis gërimas sakë (ryþiø
vynas), alus. Populiarios darþovës ir salotos,
daþni valgiø ingredientai – sojos padaþas,
japoniðki krienai, imbieras, èesnakas.
Japonai nesupranta, kas yra antri arba
pagrindiniai patiekalai, todël valgymo metu
patiekiamas labai didelis patiekalø skaièius.
Japonai pirmenybæ teikia patiekalø ávairovei, o
ne jø dydþiui.
Valgydami japonai visà dëmesá pirmiausia
skiria vaizdui ant stalo – visø pirma valgo akimis.
Mëgstamos ávairiø formø prieðingybës – jei
patiekalai apvaliø formø, naudojamos keturkampës lëkðtës, jei ingredientai kampuoti ar
susmulkinti gabalëliais, maistas tiekiamas
apvaliose lëkðtëse. Japonijoje labai vertinamas
tuðtumos groþis, minimalizmas – lëkðtës niekada
neperkraunamos patiekalais.
Didelis dëmesys skiriamas indams, ið kuriø
valgoma. Labai vertinami vienetiniai, rankø
darbo indai. Tai daþniausiai storasieniai moliniai
indai, papuoðti ávairiø spalvø glazûromis.
Keièiantis metø laikams, yra áprasta pakeisti ir
indus, kaip ir patiekalus ar viso restorano
interjerà. Taip stengiamasi iðlaikyti harmonijà su
gamta. Maistas valgomas lazdelëmis, kurios irgi
gali bûti meno kûriniai. Sriuboms valgyti
nenaudojami ðaukðtai – jos tiesiog geriamos.
Graþi tradicija aukðtesnio lygio japonø
restoranuose – prieð sveèiui pradedant valgyti,
yra atneðama drëgna ðilta servetëlë oshibori,
skirta veidui ir rankoms nusivalyti.
Gilias tradicijas yra iðsaugojusi arbatos
gërimo ceremonija, jos metu naudojami
specialûs indai. Jai gerti bûna skirti atskiri
kambarëliai ar net nameliai. Garsiausia
japoniðka arbata matcha ruoðiama ypatingu
bûdu – iðplakama specialia bambukine ðluotele.
Atskira meno rûðis, neatsiejama nuo
japoniðkø restoranø, – stalo ar patalpos puoðyba
tradicinëmis puokðtëmis ikebanomis. Jos
specialiai derinamos prie sveèio ar metø laikø.
Netgi patiekalø puoðimas ar jø dydis priderinamas
prie metø laiko ar netgi þmogaus amþiaus.
Tradiciniame japonø restorane karðtieji
patiekalai daþnai ruoðiami ant iðtisinio stalokeptuvës, daþnai ðalia lankytojø. Tokiu bûdu labai
greitai ir be riebalø apkepinami mësos, þuvies ir
darþoviø gabalëliai, kurie ið karto patiekiami.
JAPONIÐKI REST
ORANAI LIETUV
OJE
RESTORANAI
LIETUVOJE
Lietuvoje pirmasis japoniðkas restoranas
buvo atidarytas gana seniai – 1995 m. Tuomet
Vilniuje restoranà „Tobira“ atidarë Lietuvos
ambasadorius Japonijoje su þmona. Tai buvo
pavienis, taèiau sveikintinas bandymas parodyti
lietuviams tolimosios ðalies tradicijas. Deja, ðis
restoranas prieð keletà metø uþsidarë.
Kiti japoniðki restoranai Lietuvoje buvo
atidaryti tik prabëgus kone deðimtmeèiui, kai
ðalyje, prasidëjus ekonominiam pakilimui,
natûraliai atsirado egzotiðkø restoranø poreikis.
Restoranas „Kabuki”, ðalia Vilniaus rotuðës
atidarytas 2003 m., pasiûlë ne tik tradicinius
atskirus poilsio ar arbatos kambarëlius, bet ir
ruoðia patiekalus ant kepimo stalo tapanyaki.
Po keleto metø Vilniaus „Akropolyje“ buvo
atidarytas ir restoranas „Kabuki Fusion”, kuriame
greitai uþkàsti siûloma skubantiems.
Laisvalaikio centre „GCW“, paèiame
Vilniaus centre, 2003 m. taip pat atsidarë
restoranas „Tokyo“. Jis ásikûrë ðalia loðimo namø
ir naktinio klubo, tad tradicinë japoniðka
ramuma ar atskiri kambarëliai jame nerado
vietos. Taèiau ðiame restorane labai akcentuojama maisto produktø kokybë, interjeras
keièiamas atsiþvelgiant á metø laikus.
Kauno senamiestyje taip pat 2003 m.
atsidarë nedidelis japoniðkas restoranëlis
„Yakata“. Vasaros metu jis iðsiskiria áspûdinga
tradicinio japoniðko þvejybinio laivelio formos
lauko terasa.
Restoranas „Miyako” ásikûræs Vilniuje, 2004
m. atidaryto prekybos pasaþo „Europa“
treèiame aukðte. Tradicinio japoniðko interjero
restoranas iðsiskyrë tuo, kad jame pradëjo
dirbti pirmasis Lietuvoje japonø virtuvës ðefas
– Katsumi Hinohara.
Klaipëdoje ir Vilniuje 2004 m. buvo
atidaryti japoniðki restoranai „Minamoto”,
taèiau jie neiðdirbo nei metø.
Vilniuje 2006 m. buvo atsiradusi bendrovë
„Osaka“, japoniðkø patiekalø siûlanti uþsisakyti
á namus ar biurus.
Ðiais metais Kaune, o vëliau ir kituose
miestuose, latviø bendrovë planuoja atidaryti
japonø ir kinø virtuvëms atstovaujanèius
restoranus „Gan bei”.
Koncepcija
Vytautas Mickevièius
13
TOLIMØJØ R
YT
Ø AID
AS
RYT
YTØ
AIDAS
14
Interjeras
Audrius Vyðniauskas
Galëtume teigti, kad sëkmingà kavinës, klubo ir ypaè restorano veiklà
uþtikrina jo personalo darbo kultûra bei virtuvës patiekalø ir interjero
árengimo kokybë. Suðlubavus bent vienam ðios triados elementui, ámonë
anksèiau ar vëliau susiduria su rimtomis problemomis. Jeigu patiekalø
ruoðimas bei aptarnavimo kultûra didþia dalimi priklauso nuo „þmogiðkojo
faktoriaus
faktoriaus““ ir yra pataisomi kvalifikuotø kadrø parinkimu bei mokymu, tai
interjero meninei koncepcijai suformuoti ar pakoreguoti prireikia nemaþai
laiko, pinigø, o svarbiausia – aiðkios kûrybinës idëjos.
Lietuvoje, pleèiantis egzotiðkos virtuvës geografijai, atsiranda vis
daugiau TTolimøjø
olimøjø Rytø patiekalus siûlanèiø ámoniø. Skirtingai nei kinø
restoranai, kurie dygsta kaip grybai po lietaus ir skiriasi vien tik
pavadinimais, Japonijos kulinarijà propaguojantys barai ir restoranai
visuomet pabrëþia savo iðskirtinumà, taip pat ir interjero árengime.
Tradicinë Japonijos architektûra, labai paveikusi XX a. pasaulinës
architektûros raidà, turi visà eilæ specifiniø bruoþø, labai tinkanèiø
ðiuolaikiniø interjerø kûrimui. Visø pirma, tai ið tradiciniø tikëjimø kilæs
gamtos jëgø ir natûraliø medþiagø garbinimas. Daugelá amþiø japonai
statë namus vien tik ið medþio, tad natûralaus medþio naudojimas interjere
yra savaime suprantamas. Antra, atviros bendro naudojimo vidaus erdvës,
iðklotos pintais kilimais – tatami ir dalinamos á dalis kilnojamomis ðirmomis
bei slankiomis pertvaromis. Ðis bruoþas idealiai atspindi ðiuolaikines
interjero tendencijas ir ypaè tinka maitinimo ástaigoms. Treèia, saikingas
erdvës dekoravimas, paremtas natûraliø medþiagø kontrastais, dailës
kûriniø (paprastai tapybos ir kaligrafijos etiudø) ekspozicijomis bei
natûralios augmenijos intarpais. Pritaikius ðiuos ir kitus bruoþus, Vilniuje
jau yra sukurta keletas áspûdingø japoniðkø kaviniø bei restoranø interjerø.
Þymiausi vardai – pirmoji ledus pralauþusi kavinë „Tobira”, taip pat
„Kabuki”, „Miyako”, „Tokyo”.
Vilniuje, „Europos” prekybos pasaþe, esanèio restorano „Miyako”
interjeras yra ramios ir solidþios tonacijos. Nuolatinio bëgimo, triukðmo ir
nesibaigianèio „ðopingo” iðkankintiems lankytojams, áðokusiems á vidø
pro monumentalø iðkabos þenklà, namo prieangá primenantá portalà ir
stiklu tviskantá suðiø barà, atsiveria maloni pagrindinës salës prieblanda,
pripildyta „meditatyvinës” muzikos garsø. Ðio restorano ðûkis galëtø
bûti angliðka frazë „Slow down“ – rami aplinka ir neskubus ritmas
nuteikia atsipalaidavimui ir poilsiui. Bendroji erdvë neatsiveria á laukà,
tad erdvës harmonija perteikiama per ðiltà sienø kolorità, tamsias
baldø spalvas, natûraliø medþiagø santykius, horizontaliø linijø ritmà.
Pagrindinis akcentas – per visà didþiosios salës sienà iðplësta stumdoma
pertvara su tikrojo ryþiø popieriaus ekranais, atskirianti „visuomeninæ“,
atviràjà salës dalá nuo uþdarosios, „kamerinës“. Uþ dvigubos pertvaros
pastarojoje salës dalyje paslëpti du 7 vietø tikrais tatamiais iðkloti
kabinetai, kuriuose uþ þemo stalo susëdama kaip tikruose japonø
namuose, nuleidus kojas á specialià grindø niðà. Ypatingà kambarëliø
jaukumà papildo intymus apðvietimas bei natûralaus medþio sienø apdaila.
Tradicinio japonø maisto ruoðimas – ilga ir kruopðti procedûra. Kad
tuo metu alkstantys lankytojai nenuobodþiautø, interjero architektai
sugalvojo kelias vizualines pramogas. „Kai maþojoje salëje árengëme
dekoratyvinæ bambukø sienelæ, pagalvojome: kodël gi neparodyti jø
ðaknø, „slaptosios” augalø dalies? Taip èia atsirado stiklinës grindys,
didinanèios bendràjà erdvæ“, – prisimena V. Starkovskis, restorano interjero
architektas. Didþiojoje salëje klientø dëmesá patraukia juokais „Kill Bill‘u”
vadinamas dekoratyvinis fontanëlis, bambukø sodelis, laiptø pakopos
Medinës konstrukcijos primena tradiciná japonø bûstà („Miyako“)
vaidmená atliekantis akmens luitas. Nedideli, bet taikliai sudëlioti akcentai
akivaizdþiai padidina interjero iðraiðkingumà.
Bendras japoniðkø restoranø bruoþas – patiekalø „dalyvavimas”
bendroje stalo ir apskritai interjero kompozicijoje. Maistui pritaikomi
meniniai kriterijai – kompozicinis vieningumas, aiðkus medþiagø
natûralumas, spalvinë harmonija. Be to, naudojama visa eilë specifinës
formos indø – suðiø padëklai, tilteliai, laiveliai ir kt. Dël to patiekalai
puoðia ne tik stalà, bet ir visà aplinkà. Po to, kai maistas suvalgomas,
stalas iðtuðtëja, atslûgsta ir susidomëjimas interjeru – galima ruoðtis namo.
Laisvalaikio centre „GCW” esantis restoranas „Tokyo“ taip pat árengtas
naudojant japonø tradicinës architektûros principus. Praëjusiais metais
restoranas buvo atnaujintas ir sëkmingai papildë po vienu stogu esanèiø
traukos centrø grupæ, kurioje, be „Tokyo“, yra alaus restoranas „Grand
Pub”, naktinis baras „Champagne Bar” ir tailandietiðkø patiekalø
restoranas „Thai Gourmet”. Lankytojø itin pamëgtà restoranà „Tokyo”
nutarta atnaujinti, dar labiau pabrëþiant Japonijai artimas interjero
detales. Projekto autoriaus architekto E. Juozapavièiaus teigimu, ir
kuriant, ir vëliau atnaujinant „Tokyo” daug dëmesio buvo skirta
grafiniams akcentams, atspindintiems budistiná þavëjimàsi metø laikø
kaita. Buvo sukurtos ir pagamintos 4 rûðiø langø uþuolaidos, kurios
pagal japonø tradicijas keièiamos metø laikø sandûroje. Japonø
mëgiamus natûraliø medþiagø kontrastus atspindi ant mediniø grindø
sudëliota tikrø akmenø kompozicija, bylojanti apie ðios tautos iðmintá
ir „nepajudinamas” tradicijas. Tolimøjø Rytø dvasia dvelkia ne tik
patiekalø aromatai, bet ir taikliai parinktos, prasmingos tradicinës
architektûros detalës, kaip antai þaismingas stogelis, dengiantis salës
centre akvariumà, savo ruoþtu simbolizuojantá gyvenimo pilnatvæ.
Netrikdoma ramybë, iðpuoselëta medþio, ðilko, akmens, bei vandens
harmonija restorano lankytojams padeda pamirðti, kad jie yra paèiame
Vilniaus centre.
Vizitas á japoniðkà restoranà virsta savotiðka kulinarine kelione,
leidþianèia pajausti ne tik tolimos ðalies aromatus, bet ir groþio suvokimo
principus. Taikliai sudëlioti interjero akcentai paryðkina patiekalø skoná ir
iðties nepigø reginá papildo nepakartojamais áspûdþiais.
RESTORANØ VERSLAS
1/2007
Interjeras
Didþiosios „Miyako“ salës aplinka nuteikia atsipalaidavimui ir poilsiui
Kabinete susëdama kaip tikruose japonø namuose („Miyako“)
Maþosios „Miyako” salës intriga – stiklinës grindys
Specifinës formos indai – ir stalo, ir interjero puoðybos dalis („Miyako“)
Tolimøjø Rytø dvasia dvelkia ne tik patiekalø aromatai („Tokyo“)
Salës centre akvariumas, simbolizuojantis gyvenimo pilnatvæ („Tokyo“)
15
ÐALD
YMAS
AI
ALDYMAS
YMAS,, JO VEIKIMO PRINCIP
PRINCIPAI
16
Árengimai
Parengë Vytautas Mickevièius
Ið visø maisto ar kitose pramonës srityse naudojamø ðaldymo árengimø,
maitinimo ámonëse naudojami kone maþiausi ir paprasèiausi ðaldymo
árengimai. TTaèiau
aèiau maitinimo ámonëse galima sutikti paèiø ávairiausiø tipø
ðaldymo árangos, kuri skiriasi ne tik paskirtimi, bet ir veikimo principais.
Ðaltis nuo senø laikø buvo naudojamas maisto produktø saugojimui
– buvo árengiamos tam tikros vësios patalpos, daþniausiai rûsiuose, kuriose
oro temperatûra bûdavo þemesnë nei áprastinës aplinkos. Kad
temperatûra sumaþëtø, bûdavo naudojamas natûralus ledas, kuris
dideliais luitais þiemos metu bûdavo sukaupiamas saugyklose, kuriose
iðsilaikydavo gana ilgai. Ðiltesnio klimato ðalyse ledas bûdavo imamas
ið aukðtikalniø.
XIX amþiaus, dar vadinamo „iðradimø amþiumi“, pabaigoje buvo
iðrastas ðaldytuvas, savo veikimo principu panaðus á ðiuolaikinius
ðaldytuvus. Palaipsniui ðaldymo sistemos buvo tobulinamos, ir dabar,
naudojant ávairius ðaldymo agentus, galima pasiekti neátikëtinai þemà
temperatûrà.
Ðiuolaikinis ilgalaikis maisto produktø saugojimas vyksta -18-35 °C
temperatûrose, priklausomai nuo maisto produktø rûðies. Maitinimo
ámonëse dideliø kraðtutinumø nesiekiama – nustaèius, kad neilgalaikiam
maisto produktø saugojimui pakanka -18 °C temperatûros, þemesnë
temperatûra (-25 °C) naudojama tik staigiam giluminiam produktø
uþðaldymui, bet ne produktø saugojimui.
Ðaldymo tipai
Ðaldymas yra ðilumos atëmimo procesas, kurio metu kûno (produkto)
temperatûra nukrenta ir/arba pasikeièia jo agregatinis bûvis (skystis virsta
ledu). Yra skiriamos dvi ðaldymo rûðys: natûralus ir dirbtinis.
Natûraliu ðaldymu vadinamas toks procesas, kai ðaldomojo kûno
ðiluma atiduodama já supanèiai aplinkai (pvz., orui, skysèiams), kai aplinkos
temperatûra yra þemesnë uþ kûno temperatûrà. Natûralus ðaldymas vyksta
be papildomos dirbtinës energijos, nes ðiluma savaime iðsiskiria ið ðiltesnio
kûno (jis atvësta). Taip ðaldomo (tiksliau vësinamo) kûno temperatûra
sumaþëja iki já supanèios aplinkos temperatûros. Beje, atðildant produktus,
vyksta analogiðkas procesas.
Dirbtiniu ðaldymu vadinamas kûno ar produkto atðaldymas iki
temperatûros, þemesnës uþ já supanèios aplinkos temperatûrà. Tam
reikalinga papildoma energija, dël kurios iðgaunama þemesnë
temperatûra. Ðiam tikslui naudojami ávairûs ðaldymo árengimai.
Ðaldymo procese iðskiriamos trys fazës:
1) ðaldymas, kurio metu produkto ðiluma iðspinduliuoja ir produkto
temperatûra pasiekia uþðalimo taðkà (vyksta greitai);
2) iðspinduliuojama produkto slaptoji ðiluma ir vanduo, esantis
produkte, virsta kristalais (vyksta lëèiau, priklauso nuo produkto savybiø);
3) ðaldant toliau, produkto temperatûra nukrenta þemiau uþðalimo
taðko ir yra „privedama” prie norimos arba idealios laikymo temperatûros
(vyksta greitai).
Uþðaldymo metodai
Uþðaldymo sistemos skirstomos pagal tai, kokiu bûdu ðaldomi
produktai netenka ðilumos:
1. Uþðaldymas apipuèiant (konvekcija)
(konvekcija). Ðaltas oras yra puèiamas á
ðaldymo kamerà ir dideliu greièiu cirkuliuoja virð produkto. Oras pasiima
ðilumà ið produkto ir perduoda jà garintuvui prieð recirkuliacijà.
2. Betarpikas uþaldymas (kontaktinis). Produktai patalpinami tarp
ðalto metalo pavirðiø. Ðaltá produktai perima besiliesdami su ðaltais
pavirðiais, kurie yra ðaldomi ið kitos pusës.
3. Uþðaldymas ðaldymo miðiniu (konvekcija ir/arba kontaktiniu
bûdu). Produktai patalpinami aplinkoje, kurios temperatûra þemesnë nei
-60 °C, ir kuri pasiekiama purðkiant skystà nitrogenà arba skystà anglies
dioksidà á ðaldymo kamerà. Tai pramoninis maisto produktø ðaldymo
bûdas.
4. Kriomechaninis uþaldymas (konvekcija ir/arba kontaktiniu bûdu).
Pradþioje maisto produktai uþaldomi kriogeniniu bûdu, o galutinai
uþðaldomi mechaninio ðaldymo proceso metu.
Ðaldymo veikimo principai
Ðaldymo veikimo principà apibrëþia ðie trys fiziniai medþiagø virsmo
procesai: lydymasis (arba tirpimas – tai ledo virtimas skysèiu), garavimas
(arba virimas – skysèio virtimas garais), sublimacija (ledo virtimas ið karto
garais, o ne skysèiu).
Ðaldymui naudojant tirpimo ir sublimacijos procesus, darbinë
ðaldanèioji medþiaga, atëmusi ðilumà, pati pakeièia savo bûsenà (ledas
virsta skysèiu arba garais), kuriai atstatyti reikëtø analogiðko ar dar didesnio
ðalèio kiekio. Todël ðaldant tokiu bûdu negalima ðaldyti nepertraukiamai.
Prie tokiø ðaldymo bûdø galima priskirti:
• Ðaldymas natûraliu ledu (produktus galima atðaldyti iki +1 °C).
Ledas gali bûti natûralus arba gaunamas dirbtiniu bûdu. Maisto pramonëje
daþnai naudojami ledo droþliø generatoriai, o maitinimo ámonëse – ledukø
generatoriai. Ðaldymas natûraliu ledu patogus todël, kad jis saugus, ledà
galima sudëti á bet koká indà. Be to, ið geriamo vandens pagamintas
ledas nekenkia maisto produktams.
• Ðaldymas ledu su druska. Tam naudojamas susmulkinto ledo ir
valgomosios druskos miðinys. Kad ledas tirptø, jam reikalinga ðiluma ið
aplinkos, taigi ðalia jo esantys produktai atðàla iki temperatûros,
artimos jo tirpimo temperatûrai. Pridëjus druskos á ledà, jo tirpimo
temperatûra tampa þemesnë nei 0 °C (kuo daugiau druskos
pridedama, tuo þemesnë bûna tirpimo temperatûra, pvz., miðinyje
esant 33 proc. druskos, jo tirpimo temperatûra yra -21 °C). Todël
produktus galima atðaldyti iki temperatûros, þemesnës nei 0 °C. Ledo
su druska ðaldymo bûdas gali bûti panaudotas ðaldymo kamerose.
• Ðaldymas sausu ledu. Sausas ledas – tai pramoniniu bûdu
suðaldyta angliarûgðtë. Ji yra kietos bûsenos ir prie -78,9 °C
sublimuojasi – virsta garais. Todël normaliose temperatûrose ji labai
greitai garuoja, taip atvësindama aplinkà. Be to, garuodama
angliarûgðtë virsta nekenksmingomis CO2 dujomis (anglies dvideginiu),
kurios turi konservuojanèiø savybiø. Sausas ledas panaudojamas
gabenant ávairius produktus ar kitur, kai neámanoma naudoti dirbtinio
ðaldymo árangos. Já reikia laikyti sandariuose termokonteineriuose.
Norint, kad bûtø ðaldoma nepertraukiamai (ðiuolaikiniai ðaldytuvai
ir ðaldikliai), naudojamas garavimo (virimo) – skysèio virtimo garais –
procesas. Garavimui (virimui) yra reikalinga ðiluma, kurià atiduodantis
kûnas atvësta. Garai gali kondensuotis ir vël virsti skysèiu – jiems
kondensuojantis iðsiskiria tas pats ðilumos kiekis. Garavimo ir
kondensacijos procesai vyksta esant pastoviai temperatûrai. Jei
gariname skysèius, kuriø virimo temperatûra yra þema (ávairiø ðaldymo
agentø virimo temperatûros yra þemesnës nei 0 °C), tai su jais
besilieèiantys kûnai atðàla iki jø virimo temperatûros.
RESTORANØ VERSLAS
1/2007
Kompresorinë ðaldymo sistema bûna sumontuota ðaldytuvø,
ðaldikliø ir kitø ðaldymo kamerø ðaldymo agregatuose. Jà sudaro
garintuvas, kompresorius, kondensatorius. Pastarieji vamzdeliais bûna
sujungti á hermetiðkà sistemà, kurioje cirkuliuoja ðaldymo agentas.
Garintuve ðaldymo agentas verda þemoje temperatûroje ir taip perima
ðilumà ið ðaldomojo objekto (kontaktiniu bûdu per metalines sieneles).
Kompresoriaus paskirtis yra ið garintuvo iðtraukti susidariusius garus
bei palaikyti jame þemà slëgá. Taip pat kompresorius sukelia aukðtà
slëgá kondensatoriuje, kad jame lengviau kondensuotøsi iðgaravusio
ðaldomojo agento garai. Kondensatoriuje ðaldomojo agento garai
virsta skysèiu, taip iðskirdami ðilumà, kuri atiduodama á aplinkà (todël
ðaldytuvø agregatai kaista).
Kompresorius yra varomas elektros variklio, o garavimo ir
kondensacijos procesams papildomos mechaninës energijos nereikia.
Ðaldymo agentai
Kaip ðaldymo agentai ilgà laikà buvo naudojami keliø tipø freonai
(chloro-fluoro junginiai). Tai nenuodingos, nedegios, nesprogios
bespalvës ir beveik bekvapës dujos, kurios verda þemoje temperatûroje
(freonas R12 – prie -29,8 °C, freonas R22 – prie -40,8 °C). Pastebëjus,
kad freonas labai kenkia atmosferai (gadina ozono sluoksná),
stengiamasi maþinti jo vartojimà ir pereiti prie maþiau kenksmingø jo
dariniø, kuriuose nebûtø chloro. Todël dabar yra gana platus ávairiø
ðaldymo agentø pasirinkimas.
Árengimai
Ðaldymo procesas valdomas reguliavimo ventiliu, kuriuo reguliuojamas
á garintuvà paduodamo skysto ðaldymo agento kiekis. Taip skysto
ðaldymo agento slëgis sumaþinamas iki virimo slëgio garintuve. Á
garintuvà per tam tikrà laikà turi patekti tiek ðaldymo agento, kiek jo
iðgaruoja ir iðsiurbiama kompresoriumi. Ðis procesas bûna automatizuotas
– reguliavimà atlieka termoreguliavimo ventilis, kuris reguliuojasi savaime,
priklausomai nuo ðaldymo kameroje esanèios temperatûros. Kai kameroje
temperatûra nukrinta iki nustatytos ribos, kompresorius bûna iðjungiamas
ir ðaldymas sustabdomas. Kameroje temperatûrai pakilus,
kompresorius vël ásijungia ir vël prasideda ðaldymas.
Ðaldymo sistemos gali bûti skirstomos á statines ir dinamines.
Statinëse sistemose oras ðaldymo kameroje priverstinai necirkuliuoja,
todël ore esanti ið produktø iðsiskyrusi drëgmë kondensuojasi ant
kameros galinës sienelës ir gali virsti ðerkðnu. Kai kompresorius
iðsijungia, ðerkðnas tirpsta ir subëga á specialø rezervuarà, árengtà virð
kompresoriaus. Jam ásijungus, skystis iðgaruoja – taip vyksta
automatinis atitirpinimas. Tokiu bûdu ðaldytuve palaikomas natûralus
drëgmës lygis, produktai nedþiûna. Ðis metodas netinka ðaldikliams,
nes dël þemesnës temperatûros susidaro pastovus ledas. Kad bûtø
galima iðvalyti ledà, ðaldiklius kartais reikia iðjungti ir atitirpinti.
Dinaminëse ðaldymo sistemose ðaltis á ðaldymo kamerà yra
ápuèiamas ventiliatoriumi. Taip oras pasiskirsto tolygiai. Dël oro
cirkuliacijos, drëgmë kondensuojasi ne ant ðaldymo kameros sieneliø,
o ant ðaldymo agregato ir subëga á specialià vonelæ (ið kurios retkarèiais
reikia iðpilti vandená) arba iðgarinama á aplinkà. Tokia sistema
vadinama „No Frost“.
17
KÀ REIKIA ÞINO
TI APIE ÞUVIS?
ÞINOTI
18
Produktai
Jolita Vitkauskaitë
Kiekvieno restorano virtuvës ðefas supranta,
kad þuvies patiekalai yra ne tik bûtina valgiaraðèio
dalis, bet ir maitinimo ámonës pasididþiavimas.
Ne paslaptis, kad þuvies patiekalai tampa vis
populiaresni, o þuvies tiekëjai maitinimo ámoniø
ðefams siûlo vis ávairesniø þuvies rûðiø.
Rinkdamasis þuvá, profesionalus virëjas turi
þinoti jos ðeimai bûdingus bruoþus, medþiagø sudëtá
ir, þinoma, kelià, kurá þuvis „nukeliavo” iki atsiduriant
ant jo stalo. Gerai paruoðti þuvies patiekalai á
maitinimo ámonæ pritrauks daugiau sveèiø, o
þuvies mëgëjai taps nuolatiniais jos klientais.
Ðiame „Restoranø verslo” straipsnyje
skaitytojams pateiksime teoriniø þiniø apie
þuvá: þuvø ðeimas, gyvos, atðaldytos, ðaldytos,
rûkytos þuvies ypatumus bei daþniausiai
vartojamos þuvies medþiagø sudëtá.
Pateikiame ir þuvies tiekëjø Lietuvoje lentelæ.
Kituose þurnalo numeriuose tæsime ðià temà
– spausdinsime ávairià naudingà informacijà
apie atskiras þuvø rûðis ir jø panaudojimà
virtuvëje.
Þuvø rûðys
Þuvys skirstomos á du antklasius:
kremzliniø ir kauliniø. Kremzlinës þuvys – tai
ávairûs rykliai ir rajos, kai kurios jø yra
naudojamos maistui, laikomos delikatesais.
Kaulinës þuvys skirstomos á dvi klases:
KOKIOS RÛÐ
YS
RÛÐYS
PRISKIRIAMOS
ÐEIMA
I ÐV
AIZD
A
ÐVAIZD
AIZDA
Anèiuviø
Smulkios, kûnas ilgas, didelë burna,
þvynai smulkûs. Nugaros centre yra
vienas pelekas.
Europinis anèiuvis,
kitø rûðiø anèiuviai.
Ðaldytos, rûkytos,
konservai.
Balta mësa, skonis
panaðus á silkiniø
ðeimos þuvø.
Rûkoma, sûdoma, kepama,
ruoðiami paðtetai, padaþai,
konservuojama.
Pasûdþius mësa subræsta.
Erðkëtiniø
Kûnas pailgas, verpstës formos, be
þvynø, vietoj kuriø yra penkios eilës
kauliniø plokðteliø. Snukis smailëjanèio
kûgio formos. Nugaros pelekas – virð
pauodegio peleko. Stuburas kremzlinis,
jo viduje yra iðtisinë styga – chorda.
Didysis, Sibiro,
rusiðkas, sidabrinis,
erðketas, sterlë ir kt.
Atðaldytos, ðaldytos,
ðvieþios, karðtai,
ðaltai rûkytos,
konservuotos.
Riebi, labai
vertinama, panaði á
verðienà, balta
mësa.
Troðkinama, verdama ir
kepama, rûkoma, naudojami
ikrai.
Eðeriniø
Verpstës formos kûnas, nugaroje yra du
pelekai (dygus ir minkðtas), jie kartais
bûna suaugæ, kûnas iðmargintas
skersiniais dryþiais. Þvynai smulkûs,
labai tankiai prigludæ, yra ðoninë linija.
Sterkas, eðerys,
pûgþlys ir kt.
Gyvos, atðaldytos,
ðaldytos, rûkytos.
Liesa, be smulkiø
kaulø, labai daug
ekstraktiniø
medþiagø, todël
tinka þuvienei. Mësa
balta, tvirta, puri.
Troðkinama, kepama,
verdama, farðiruojama,
dþiovinama.
Karpiø
Kûnas aukðtas (ypaè tarp nugaros ir pilvo
pelekø). Nugarinë kiek storesnë, ðonai
suspausti, kûnas padengtas standþiais,
prigludusiais þvynais, nugaros viduryje
yra vienas ávairaus dydþio ir formos
pelekas. Ryðki ðoninë linija.
Karðis, eþerø ir
tvenkiniø karpis,
kuoja, Kaspijos
mekðras, þiobrys,
ðapalas, karosas,
ûsorius, amûras,
lynas ir kt.
Gyvos, atðaldytos,
Ðvelni, vidutinio
riebumo (kartais
riebi). Mësoje yra
daug smulkiø
tarpraumeniniø
kaulø, mësa balta.
Verdama, troðkinama,
kepama, rûkoma,
farðiruojama.
Laðiðiniø
Kûnas pailgas, verpstës formos,
padengtas smulkiais sidabriniais þvynais.
Ant nugaros yra du pelekai (trumpas
nugaros pelekas ir riebalinis). Laikomos
aptvaruose, tokios þuvys tampa riebios,
todël labiau vertinamos sugautos jûrose
ar gëluose vandenyse.
Taurioji, Baltijos,
Kaspijos, raudonoji,
Ramiojo vandenyno
laðiða, keta, kuprë,
sykas, seleva,
upëtakis ir kt.
Ðvieþios, ðaldytos,
atðaldytos, sûdytos,
rûkytos.
Minkðta, riebi, nuo
roþinës iki raudonos
spalvos, nëra
tarpraumeniniø
kaulø.
Ðvieþia, verdama, kepama,
farðiruojama, naudojami ikrai.
Pasûdyta mësa subræsta, todël
tinka valgyti termiðkai
neapdorota.
Lydekiniø
Strëlës formos, padengtas þvynais, galva Lydeka.
didelë, priekyje suplota, nugaros pelekas
yra liemens gale.
Gyvos, atðaldytos,
ðaldytos, ávairûs
konservai.
Malonaus skonio,
liesa, gana
kaulinga. Maþø
lydekø mësa
sausoka.
Kepama, troðkinama,
verdama, farðiruojama,
rûkoma, gaminamas
paðtetas.
Menkiniø
Kûnas pailgas, padengtas minkðtais
þvynais, nugaroje trys pelekai ir du
pauodegio pelekai. Ryðki ðoninë linija.
Ant apatinës lûpos iðaugæs ûselis.
Baltijos juodaðonë,
þydroji, rudagalvë,
Ledjûrio,
ilgauodegë menkë,
saida ir kt.
konservai, ikrai.
Balta, sultinga, be
smulkiø kaulø, liesa,
taukai kaupiasi
kepenyse. Balta
mësa.
Rûkoma, naudojami ikrai,
kepama, verdama,
troðkinama.
Plekðniniø
Plekðnë, otas, jûros
Kûnas plokðèias, nesimetriðkas, ið ðonø
lieþuvis, uotas ir kt.
suplotas. Abi akys vienoje kûno pusëje.
Virðutinë kûno pusë tamsi, grunto spalvos,
gali keistis, apatinë – ðviesi.
ávairûs konservai.
Ðvelni, balta mësa,
maþai kaulø,
vidutinio riebumo.
Kepama, verdama, rûkoma,
troðkinama.
Silkiniø
Kûnas pailgas, padengtas sidabriniais
plonais þvynais. Nugaros centre – vienas
pelekas, galva be þvynø.
Sûdytos, rûkytos,
marinuotos, ávairûs
konservai.
Vertingiausios ir
skaniausios yra
suþvejotos nuo
geguþës iki rugsëjo
mënesio. Balta mësa.
Sûdoma, rûkoma, kepama.
Sûdytø silkiø mësa subræsta,
mësos riebumas priklauso nuo
gyvenamos vietos, amþiaus.
Atlanto, Ramiojo
vandenyno, Baltosios
jûros silkë, sardinë,
kilkë (ðprotas),
strimelë ir kt.
KOKIOS BÛKLËS
ÞUVYS PRIST
ATOMOS
PRISTA
TIEKËJØ
mësingapelekiø (senovinës, iðlikæ keletas rûðiø)
ir stipinpelekiø (visos áprastos þuvys). Pastarajai
klasei priklauso virð 20 tûkst. ávairiausiø jûriniø
ir gëlavandeniø þuvø, toliau skirstomø á
poklasius, antbûrius, bûrius ir pobûrius, kurie
vëlgi skirstomi á ðeimas, gentis, o ðios – á rûðis.
Vien komerciniø (maistui naudojamø ir
plaèiai þvejojamø) þuvø rûðiø þinoma virð 400,
tad þuvø ávairovë yra didþiulë, o ðioje lentelëje
pateikiami tik populiariausiø þuvø apraðymai.
Þinodami, kuriai ðeimai priklauso þuvis,
lengvai vienà þuvá pakeisime kita tos paèios
ðeimos þuvimi: virtuvës ðefas turës galimybæ
daugiau eksperimentuoti, o lankytojas bus
patenkintas vis kitokiu patiekalo skoniu.
MËSA
KAIP RUOÐIAMA
RESTORANØ VERSLAS
1/2007
KOKIOS BÛKLËS
MËSA
ÞUVYS PRIST
ATOMOS
PRISTA
TIEKËJØ
KAIP RUOÐIAMA
Skorpeniniø
Kûno forma ir pelekais panaðios á upiø
eðerius, bet jø galva didelë, sudaro iki
30 proc. kûno. Pavirðius ryðkiai
raudonos arba roþinës spalvos.
Ávairûs jûriniai eðeriai.
Ðaldytos, rûkytos, filë,
nugarinë.
Mësa balta, tvirta,
sultinga, ðvelni, be
smulkiø kaulø, turi
maþai aðakø.
Rûkoma, gaminama filë,
nugarinë, kepama.
Skumbriniø
Kûnas pailgas, verpstës formos su labai
suplonëjusiu uodegos stiebeliu,
padengtas lengvai nuskutamais
sidabriniais þvynais, mëlynai þalsva
nugara su tamsiomis skersinëmis
juostomis. Uþ antro nugarinio ir
pauodegio pelekø – 4-6 maþi
pelekiukai.
Skumbrë, pelamidës,
tunas, makrelë ir kt.
Ðaldytos, sûdytos,
rûkytos, ávairûs
konservai.
Aromatinga, maloniai
rûgðtoka, bet turi stiprø
þuvø kvapà, riebi.
Kepama ant groteliø,
troðkinama, rûkoma.
Stintiniø
Kûnas pailgas, þvynai ploni, lengvai
skutami, apatinis þandikaulis iðsikiðæs á
prieká, nugaroje du pelekai.
Stinta, didstintë,
stintenë ir kt.
Atðaldytos, ðaldytos,
rûkytos.
Mësa skleidþia ðvieþiø
agurkø kvapà, ðvelni,
ávairaus riebumo.
Kepama, karðtai rûkoma,
konservuojama,
dþiovinama.
Ðamaþuviø
Kûnas ilgas, be þvynø, gleivëtas, galva
didelë, ið virðaus suplota, su ilgais
ûsais, nugaros pelekas trumpas,
apaèioje – ilgas, pereinantis á uodegos
pelekà.
Ðamas.
Gyvos, atðaldytos,
ðaldytos, rûkytos, filë,
ávairûs konservai.
Rûkoma, kepama,
Balta, riebi mësa, nes
farðiruojama.
su metais ðios þuvys
ágauna taukø prieskoná,
ðvelni, saldi, maþai
kaulø.
Unguriniø
Kûnas ilgas, gyvatës formos, gleivëtas,
galva nedidelë, kiek suplota, nugaros ir
pauodegio pelekai ilgi, þemi, suaugæ su
uodegos peleku.
Upinis ungurys.
Gyvos, atðaldytos,
Ðvelnaus skonio, riebi,
geriausi unguriai bûna
nuo birþelio iki
rugpjûèio mën.
Verdama, kepama,
marinuojama, rûkoma.
Vëgëliniø
Kûnas þemas, nugaros ir pauodegio
pelekai suaugæ su uodegos pelekais.
Áv. vëgëlës, brosmë,
molva.
Ðaldytos.
Vidutinio riebumo,
balta mësa.
Farðiruojama, kepama,
verdama, rûkoma,
troðkinama, ið galvos ir
kaulø gaminamas
sultinys.
Gyvos ir ðvieþios þuvies ypatumai
Gyvos þuvys yra vertingiausios maistiniu
poþiûriu. Nuo atðaldytø ar ðaldytø jos skiriasi
savo medþiagø sudëtimi, kokybe bei laikymo
ypatumais. Kol kas restoranø virëjai dar turi
galimybæ ásigyti gyvos þuvies, nes ðiuo metu
LRS priimtas þuvø tvarkymo maþmeninës
prekybos subjektuose ástatymas to nedraudþia.
Valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos
(VMVT) specialistai teigia, kad ástatymo
pakeitimai, ar laikui bëgant restoranø virëjai
galës ásigyti gyvos þuvies (toks ástatymas
taikomas ir asmenims, perkantiems gyvas þuvis
parduotuvëse), gali bûti priimti ne anksèiau
kaip 2007 m. liepos 1 dienà. Dël ástatymo
tobulinimo ir priëmimo tariasi Lietuvos
prekybos ámoniø asociacijos nariai, Nacionalinës akvakultûros ir þuvø produktø
gamintojø asociacijos bei smulkûs verslininkai,
prekiaujantys maþuose prekybos taðkuose.
Ðiandien gyvas þuvis restoranø virëjai ar
jø padëjëjai daþniausiai perka parduotuvëse,
kuriose yra árengti specialûs gyvoms þuvims
laikyti skirti akvariumai. Tokie akvariumai
atitinka tam tikrus reikalavimus: vanduo krinta
srove, sistema, skirta laikyti gyvas þuvis, visà
vandená pakeièia per vienà valandà. Viename
akvariume gali bûti laikomos tik giminingø
rûðiø þuvys. 10 °C temperatûros vandenyje
gyvos þuvys gali iðbûti 1-2 dienas. Sveikos ir
tinkamos valgyti þuvys vandenyje yra judrios,
jø þiaunø dangteliai tolygiai kilnojasi, iðëmus
ið vandens – plakasi. Virëjas turi þinoti, kad
gyvø þuvø akys turi bûti drëgnos, vaiskios,
ryðkiø spalvø ir iðsipûtusios. Gyva þuvis prieð
darinëjant turi bûti uþmuðama. Tokias þuvis
KOKIOS RÛÐ
YS
RÛÐYS
PRISKIRIAMOS
bûtina greitai sunaudoti, nes ilgiau laikant
pradeda irti baltymai.
Ðvieþiø þuvø þiaunos bûna skaisèiai
raudonos, ðvarios, nesulipusios. Kad þuvis
neðvieþia ir netinkama vartojimui, rodo jos
pilkðvos þiaunos arba jø gleivëtumas. Þuvies
kûnas turi bûti standus, oda ir þvynai – drëgni,
blizgantys, stipriai besilaikantys. Pelekai ar
uodega negali bûti apdþiûvæ. Ðvieþia þuvis
neturi kvapo, nebent jodo ar jûros. Þuvá
paspaudus pirðtu, negali likti duobutë, mësa
turi bûti standi, elastinga.
Kokios turi bûti atðaldytos þuvys?
Þuvys atðaldomos kà tik sugautos, jø kûno
temperatûra nukrenta iki -1-5 °C. Tokioje
temperatûroje þuvø maistinë vertë ir konsistencija iðlieka tokia, kaip gyvø. Atðaldytos
þuvys turi bûti laikomos leduose, o ið jø iðimtos,
kuo greièiau ruoðiamos vartojimui.
Prieð atðaldant, þuvys yra surûðiuojamos
pagal dydá ir iðdarinëjamos. Maþos þuvys
daþniausiai tiekiamos neiðdorotos, menkinës
þuvys iðdorojamos, paðalinami visi vidaus
organai, pelekai, ikrai, bet paliekamos galvos,
o laðiðinës ir erðkëtinës iðdorotos tiekiamos be
galvø.
Þuvys atðaldomos smulkiu ledu, ledodruskos miðiniu arba druskos tirpalu. Ðiltu
metu ledo imama 100 proc.,o ðaltu 60-70
proc., priklausomai nuo þuvies masës.
Atveþtos atðaldytos þuvys turi bûti nesuþalotos, pavirðius ðvarus, natûralios spalvos,
þiaunos – nuo tamsiai raudonos iki roþinës
spalvos. Atðaldytas þuvis reikia laikyti -1-5° C
temperatûroje, neilgiau kaip 2 paras.
Produktai
IÐV
AIZD
A
IÐVAIZD
AIZDA
Ðaldytos þuvys
Þuvis ðaldoma tam, kad ilgiau iðsilaikytø.
Kad þuvies raumenø temperatûra nukristø iki
-6-10 °C, þuvá reikia ðaldyti -18-35 °C
temperatûroje. Tokiø þuvø vanduo audiniø
làstelëse virsta ledu, o mikrobø ir fermentø
veikla nutraukiama.
Jeigu þuvis tiekiama uþ aldyta, ji turi
blizgëti, tokia pat taisyklë galioja ir þuvies filë
ar grieþinëliams. Liesesnes uþðaldytas þuvis
bûtina suvartoti per tris mënesius, o riebesnes
– per trumpesná laikà. Turite þinoti, kad antrà
kartà þuvies uþðaldyti negalima – atðildþius
reikia suvartoti visà kieká.
Þuvis atðildoma vandenyje arba laikant
ðaldytuve. Nestambios þvynuotos arba
beþvynës þuvys atðildomos voniose, uþpylus jas
ðaltu vandeniu (10-12 °C). Vienam kilogramui
þuvies imami 1,5-2 litrai vandens. Smulkios
þuvys (iki 1 kg) atðyla per 1,5-2 valandas, o
stambios – per 3-4 valandas. Atðildyta þuvis
netenka net iki 8 % joje esanèiø mineraliniø
druskø. Atðildant vandenyje, þuvies audiniai
ðiek tiek iðbrinksta, svoris padidëja iki 10
proc., atsistato drëgnumas. Gerai atðildyta
þuvis savo kokybe beveik prilygsta ðvieþiai
þuviai – dël odos ið jos neiðbëga sultys.
Kuo ypatinga rûkyta þuvis?
Þuvys daþniausiai rûkomos dûmais. Prieð
rûkant, jos pasûdomos. Ðio proceso metu ið
produkto garuoja drëgmë, o dûmai, kuriuose
yra antiseptiniø medþiagø, þuvims suteikia
specifiná skoná ir spalvà. Tinkamai iðrûkytos
Nukelta á 20 psl.
L
ÐEIMA
19
20
Produktai
L
Atkelta ið 19 psl.
þuvys turi malonø kvapà, oda ir mësa yra
lygios, graþios spalvos, be jokiø dëmiø (oda
ir mësa negali bûti balkðvos).
Ðaltai rûkytos þuvys rûkomos 18-40 °C
dûmuose keletà parø. Per toká laikà iðgaruoja
daug drëgmës, mësa pasidaro elastinga,
standi, jos spalva pilkðva. Maþos þuvys
rûkomos neiðdorotos, stambios – iðdorotos su
galvomis ar be jø. Ðaltai rûkomos laðiðiniø,
karpiniø, silkiniø, skumbriniø, menkiniø ðeimø
þuvys.
Karðtai rûkytos þuvys daþniausiai rûkomos
ðaldytos. Tokios þuvys rûkomos 80-170 °C
temperatûroje keletà valandø. Jos iðsirûko,
iðverda ir iðkepa, pasidaro trapios, ðvelnios,
sultingos, mësa iðlieka balta. Maþos karðtai
rûkytos þuvys, kaip ir ðaltai rûkytos, rûkomos
neiðdorotos, o stambios – iðdorotos be galvø
ar su jomis. Karðtai rûkomos erðkëtinës,
karpinës, silkinës, skumbrinës þuvys. Karðtai
rûkytø þuvø pavirðius bûna ðvarus, sausas, nuo
auksinës iki rudos spalvos, jø mësa ðvelni,
sultinga.
Sûdytos þuvys
Sûdyta þuvis turi nuo 6-30 proc. druskos
(nuo bendros masës). Prieð gaminant, þuvis 3060 minuèiø palaikoma ðaltame vandenyje,
kad iðbrinktø, po to nuvalomi þvynai,
nukertama uodega, pelekai, galva. Þuvá
mirkyti reikia neilgai, kad ji nepradëtø gesti.
Þuvis gali bûti mirkoma kas kelias valandas
keièiamame arba tekanèiame vandenyje.
Palyginus su ðvieþia arba atðaldyta, sûdyta
þuvis yra maþiau vertinama, nes mirkant þuvis
praranda daug maistingøjø medþiagø.
Druskai veikiant, koaguliuoja (pakinta)
baltymai, todël þuvis sukietëja, pasikeièia jos
skonis. Paþeidus sûdymo technologijà ar
neteisingai laikant, sûdytos þuvies mësa
paþaliuoja, surûgsta, atsiranda áplyðimø bei
„suvirimo“, „surûgimo“ áspûdis.
Sûdytos laðiðinës þuvys yra puikûs delikatesiniai produktai, vartojami maistui be
kulinarinio paruoðimo.
Sûdytos silkinës þuvys yra labiausiai
mëgstamos ir paklausios. Tokiø pasûdytø þuvø
mësa turi bûti minkðta, sultinga, standi, skonis
ir kvapas malonûs.
Kokiø naudingø medþiagø yra þuvyse?
Në vienas, vertinantis gerà maistà, nepaneigs, kad þuvis yra nepamainomas produktas
þmogaus organizmui. Þuvyje yra subalansuotas þmogaus organizmui reikalingø medþiagø
kiekis: vitaminai A, D, E, B, mineralinës medþiagos (kalcis, magnis, fosforas), mikroelementai
(jodas, cinkas ir selenas), þuvis taip pat turi reikiamà baltymø kieká. Þuvyse gausu
mikroelementø mangano, vario, kurie bûtini normaliai medþiagø apytakai þmogaus
organizme palaikyti, taip pat aktyvina liaukø veiklà.
Lentelëje pateikiama informacija gali praversti sveikos mitybos restoranams ar maitinimo
ámonëms, klientams siûlanèioms specialø sveiko maisto valgiaraðtá.
PA
GRINDINËS MEDÞIA
GOS (MG)
PAGRINDINËS
MEDÞIAGOS
ÞUVIES PPA
AVADINIMAS
VIEÞIA ÞUVIS) (100 G)
(ÐVIEÞIA
(Ð
BAL
TYMAI
BALTYMAI
18,1
13,22
17,1
19,4
9,0
18,0
19,9
18,4
17,4
17,7
18.2
18,7
19,2
15,3
21,1
15,0
16,7
19,5
18,4
Erðketas
Juodasis otas
Jûrinë plekðnë
Kardþuvë
Karosas
Karpis
Laðiða
Lydeka
Maþaþiotë plekðnë
Menkë
Raudonasis eðerys
Skumbrë
Sterkas
Ðamas
Tunas
Ungurys
Uotas
Upëtakis
Upinis eðerys
ENERGIJA (K
CAL)
(KCAL)
RIEBALAI
89,5
140,91
85,5
117,2
66,0
115,2
202,0
81,25
77,25
76,53
105,29
181,9
83,37
162,9
225,5
280,5
82,37
102,57
80,8
1,9
9,78
1,9
4,4
1,2
4,8
13,6
0,85
0,85
0,64
3,61
11,9
0,73
11,3
15,5
24,5
1,73
2,73
0,8
TIEKËJAI, LIETUV
OS MAITINIMO ÁMONËMS TIEKIANTYS ÞUVIES PRODUK
TUS
LIETUVOS
PRODUKTUS
ADRESAS
TELEFONAS
PRODUK
TAI
PRODUKT
„Auksinis erðketas”, UAB
Savanoriø pr. 176-101, Vilnius
(8 5) 2311721
Ðaldyta fasuota laðiða, vytinta þuvis, raudonieji ikrai.
„Lignesa”, UAB
Taurai, Tauragës r.
(8 446) 62005
Ðaldyta, sûdyta, rûkyta, vytinta þuvis, þuvies gaminiai.
„Makvela”, UAB
Gëliø g. 2, Aviþieniai, Vilniaus r.
(8 5) 2403934
Silkës gaminiai, sûdyta, rûkyta laðiða, rûkyta, vytinta þuvis.
„Norvelita”, UAB
Gabðiai, Raseiniø r.
(8 428) 53993
Silkës gaminiai, ávairi laðiða, rûkyta þuvis, surimi gaminiai.
„Nowaco Lietuva”, UAB
Palemono g. 171, Kaunas LT-52107
(8 37) 474038
Ávairi ðaldyta þuvis, kiti jûrø produktai.
„Palink”, UAB
Lentvario g. 33, Vilnius
(8 5) 2601700
Ávairios atvësintos, ðaldytos þuvys, þuvies ir jûrø gërybiø produktai.
Pristatymas tik Vilniuje.
„Reaton”, UAB
Algirdo g. 40 / Kauno g. 73-13, Vilnius
(8 5) 2330390
Ávairios ðvieþios, atvësintos, ðaldytos þuvys, jûrø gërybës ir jø produktai.
„Saldoga”, UAB
Jiesios g. 6, Ilgakiemis, Kauno r.
(8 37) 536274
Silkës gaminiai, jûrø kopûstai.
„Salø þuvys”, UAB
Savanoriø pr. 178, Graièiûno g. 22, Vilnius
(8 5) 2602247
Ávairios þuvys, jûrø gërybës.
„Vièiûnai“ ir Ko, UAB
V. Krëvës pr. 97, Kaunas
(8 37) 314484
Ávairios atvësintos, ðaldytos þuvys, þuvies ir jûrø gërybës, silkës
gaminiai, surimi produktai.
ÁMONË
RESTORANØ VERSLAS
1/2007
Kartu su Meniu.lt portalu, „Restoranø verslas“ ragina visos Lietuvos
maitinimo ir pramogø ástaigas NEMOKAMAI atnaujinti savo duomenis
interneto svetainëje www.meniu.lt.
Apie naujai atidaromà maitinimo ástaigà, kurios atstovai uþpildys
ir atsiøs þemiau pateiktà anketà, leidinyje „Restoranø verslas“
paskelbsime nemokamai.
Anketas siøskite:
• paðtu
paðtu: UAB „Strateginiø projektø vystymo grupë“, Konstitucijos
pr. 23C-618, Vilnius
• faksu
faksu: (8 5) 2735919 (Vilnius)
• el. paðtu: [email protected]
Anketà galite rasti ir internete (http://anketa.meniu.lt) bei atsisiøsti
jà á savo kompiuterá.
Kodël verta pateikti savo ástaigos anketinius duomenis ir taip
nemokamai tapti Meniu.lt nariu? Portalas Meniu.lt – vienas didþiausiø
specializuotø portalø, Lietuvos rinkoje dirbantis jau 6 metus ir kas
dienà sulaukiantis vidutiniðkai 12 000 lankytojø. Ðie lankytojai apie
jûsø ástaigà galëtø rasti tikslià pagrindinæ ir aktualiausià informacijà:
darbo laikà, kontaktus, vietø skaièiø,
vidutinæ patiekalø kainà, papildomas
paslaugas ir kt.
Portalas Meniu.lt jums taip pat gali pasiûlyti ðias reklamos
paslaugas:
• jûsø ástaigos prisistatymà, kurá paraðys Meniu.lt þurnalistai;
• interjero pristatymà nuotraukomis;
• aktyvuotà nuorodà á jûsø interneto svetainæ;
• valgiaraðèio pristatymà;
• akcijø ir renginiø pristatymà specialiose rubrikose;
• nuolatiná ir reguliarø naujienø apie jus skelbimà Meniu.lt
portale;
• banketø ir furðetø uþsakymø nukreipimus tiesiogiai jums ið
Meniu.lt portalo sistemos.
Kontaktai pasiteiravimui: tel. +370 5 2735919, el. p.
[email protected].
Informacija
ATNA
UJINKITE SA
VO ÁST
AIGOS DUOMENIS MENIU
.L
T POR
TALE
TNAUJINKITE
SAV
ÁSTAIGOS
MENIU.L
.LT
PORT
21
ARBA
TA – VIENAS
ARBAT
SENIA
USIØ GËRIMØ
SENIAUSIØ
22
Baras
Þivilë Kleivaitë, Vytautas Mickevièius
Arbatos atsiradimas apipintas ávairiausiomis legendomis, gaminimas
ir vartojimas – paproèiais bei ritualais. Dar senø senovëje tikëta, kad
arbata þvalina, suteikia energijos, didina atsparumà ligoms, gerina
virðkinimà bei kraujotakà.
Kaip pasakoja arbatos ceremonijos vedantysis Ramûnas
Daugelavièius, pats arbatos pavadinimas kilo ið þodelio „èa“, kuris reiðkia
jaunà arbatos augalo lapà. Vëliau, priklausomai nuo to, kur arbata
nukeliavo, pavadinimas pakito: Kinijos ðiaurëje arbata buvo pavadinta
èa, þemyn á pietus tea, po to thea, tee ir pan. Lietuviðkasis þodis „arbata“
kilo ið savito lenkø kalbos þodþio herbata (iðvertus ið lotynø kalbos – „þolë“).
Daugelis mitø apie arbatos atsiradimà pasakoja skirtingai. Manoma,
kad arbatos istorija prasidëjo beveik 2800 m. pr. Kr. Tuo metu gyvenæs
kinø imperatorius Ðen Nung kartà virësi vandená po arbatmedþiu, kurio
keli lapeliai ákrito á indà. Valdovui taip patiko viralas, kad jis ëmë arbatmedá
auginti. Kituose ðaltiniuose minimas budistø vienuolis Budhidharma, kuris
medituodamas uþsnûdo, o nenorëdamas, kad tai atsitiktø dar kartà,
nusiplëðë blakstienas ir metë jas ant þemës – toje vietoje iðaugo arbatos
krûmas. Tai buvo tarsi þenklas medituojanèiajam – jis uþpylë to krûmo
lapus karðtu vandeniu ir gavo þvalinantá skystá, ðiandien vadinamà arbata.
Arbatos plitimas pasaulyje
Senovëje Kinijoje arbata buvo laikoma gydomàjá poveiká turinèiu
imperatoriðkuoju gërimu. Gydytojai raðë, jog arbata ið þmogaus organizmo
paðalina 64 rûðiø nuodus – tiek, kiek jis kiekvienà dienà gauna ið aplinkos
bei kartu su maistu. Iki VII a. prieð Kr. arbata buvo naudojama religinëse
apeigose. Nuo V a. prieð Kr. arbata pradedama naudoti maistui, á jà
paþvelgiama kaip á meno rûðá. XIII a. po Kr., Kinijà uþkariavus mongolams,
arbata tapo kasdieniu gërimu, o jos gërimo ceremonijos supaprastëjo.
Apie IX a. po Kr. budistø vienuoliai tris metus praleido kinø vienuolyne,
mokydamiesi, kaip arbatos augalà panaudoti koncentracijai ir
dëmesingumui iðlaikyti. Po trijø metø vienuoliams buvo leista iðveþti augalà
ið ðalies. Taip arbatos sodinukai pateko á Japonijà.
Á Vakarø Europà arbata arabø pirkliø, portugalø bei olandø jûrininkø
pradëta gabenti apie 1600-uosius metus. Pirmiausia ji paplito Olandijoje,
kur buvo labai vertinama gydytojø.
1664 m. Ost-Indijos prekybos bendrovë, priklausiusi olandams ir
turëjusi prekybos monopolá Azijoje, arbatþoliø áteikë Anglijos karaliui
Karoliui II, kurio þmona Portugalijos princesë Kotryna já ir jo dvariðkius
iðmokë gerti arbatà. Manoma, kad nuo to laiko ir prasidëjo ðio gërimo
þygis per vienà stipriausiø to meto karalysèiø.
Á Rusijà arbata atkeliavo sausuma 1638 metais. Pasakojama, jog tuo
metu, kai Kinijai ið pasaulio nieko nereikëjo, o pasauliui ið jos reikëjo
visko, ji neturëjo tik sabalø kailiø, á kuriuos arbatà ir iðmainë.
Lietuvon arbata atkeliavo XVIII a. ið Rusijos. Iki tol ðalyje buvo
vartojamos ávairiø þoleliø arbatos.
Á Gruzijà arbata buvo atveþta 1923 m. – gruzinas Michailas Aristavelis
á savo ðalá atsiveþë ne tik arbatmedþio sëklø, bet ir 10 kinø valstieèiø.
XX a. viduryje arbata paplito visose pasaulio ðalyse. Kaip ir senovëje,
taip ir dabar, daugiausia arbatos iðgeriama Kinijoje, o maþiausiai – ðalyse,
kuriose vartojama daug vyno (Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje bei Prancûzijoje).
Arbatos kultûra ir jos gërimo ceremonijos
Europoje arbatos kultûra, tokia kaip Rytuose, kur vertinamas pats
arbatos gërimo laikas, kreipiamas dëmesys á ávairius atributus, estetikà,
prasidëjo XX a. pabaigoje, o Lietuvoje – XXI a.
Anot Ramûno Daugelavièiaus, kuo toliau á Vakarus, tuo arbatos kultûra
vartotojiðkesnë, o kuo toliau á Rytus – tuo dvasingesnë. Vartotojiðkoje
kultûroje naudojami didesni puodeliai ir maþiau laiko skiriama arbatos
ruoðimui. Vienkartinës stiklinëlës ir gazuota arbata – artyn Amerikos, o
maþesni puodeliai ir vandens kokybë – artyn Rytø.
Skirtingose ðalyse susiformavo vis kitokios arbatos gërimo tradicijos.
Anglijoje arbata geriama per pusryèius, prieðpieèius (13 val.) bei
pavakarius (17 val.). Daþniausiai geriama ið porcelianiniø indø. Ðioje
ðalyje puodeliai nemaþi, taèiau grakðèiø formø. Á paðildytà puodelá pilamas
pakaitintas, bet neuþvirintas pienas, o tik po to arbata (mëgiamas pieno
ir tamsios arbatos derinys), kad bûtø iðlaikytas arbatos skonis ir kvapas.
Anglams labai svarbi ne tik aplinka, kurioje ruoðiamas arbatos gërimas,
bet ir gerianèiøjø manieros, bûtini apsikeitimai mandagiomis frazëmis.
Rusijoje arbatos ritualà veda geraðirdë rusø moteris. Ji vaiðingumà
parodo nukraudama stalà riestainiais ir ávairiais kepiniais, o pagrindinis
arbatos gërimo atributas – ðnypðèianèio virdulio garsas, kuriame ruoðiamas
vanduo arbatai, citrina bei gabaliukas skrudinto cukraus, kuriuo
uþkandama, kad bûtø galima palyginti skonius. Arbatos puodeliai dideli
ir pripilami pilni, kad bûtø parodyta pagarba sveèiui.
O ðtai Japonijoje arbatos puodeliai didesni nei Kinijoje, bet maþesni
nei Rusijoje. „Japonijoje ir Kinijoje arbatos sveèiui ápilama maþai – kuo
maþesnis puodelis ir jame maþiau pripilta, tuo sveèias labiau gerbiamas.
Kinai lieja vandená ðildydami indus bei linkëdami turto, o rusai stato ir
ðildo indus ant virdulio“, – ceremonijos subtilybes iðduoda arbatos
ceremonijos vedantysis. Japonijoje labiausiai mëgstamos þaliosios bei
geltonosios arbatos.
Indijoje daþniausiai geriama angliðka su pienu arba atðaldyta arbata. Du
ðaukðteliai arbatþoliø uþplikomi stiklinëje kà tik uþvirusio vandens. Á didesná
puodelá ádedami keli gabaliukai ledo, keli grieþinëliai citrinos, áberiama cukraus,
viskas uþpilama atauðusia arbata. Indai geria lëtai ir maþais gurkðneliais.
Arbatos rûðys, gamyba bei jos klasifikavimo bûdai
Skiriamos dvi arbatmedþio rûðys: kininis smulkialapis arbatmedis
Camellia (arba Thea) sinensis, kuris auginamas ir Japonijoje, bei
plaèialapis, tropiniame klimate augantis Camelia (Thea) assamica, tik
XIX a. pradþioje atrastas Indijoje. Sukryþminus ðiuos krûmus, gauti
arbatmedþiø hibridai, kurie dabar auginami visame pasaulyje. Ðiuo metu
þinoma apie 3000 arbatos rûðiø, kurios gaminamos ið minëtø augalø,
skirtingai jas apdorojant ir paruoðiant.
Arbata yra gërimas, paruoðtas uþpylus apdorotus minëtø augalø
lapus karðtu vandeniu. Joje gausu aromatiniø medþiagø – taninø,
nemaþai kofeino.
Arbatos klasifikuojamos trimis pagrindiniais bûdais: pagal
arbatþoliø spalvà, uþpiltos arbatos spalvà bei fermentacijos laipsná –
tai populiariausia klasifikacija.
Tiek juodoji, þalioji, tiek ir baltoji, geltonoji, Ulongo, Pu-erh, Senèa
arbatos yra to paties kininio arbatmedþio (Camellia sinensis) sudþiovinti
lapai. Skiriasi tik ðiø arbatø gamybos procesas.
Nuskinti arbatmedþio lapeliai turi bûti ið karto apdorojami.
Priklausomai nuo gaminamos arbatos rûðies, jie atitinkamai vytinami,
sukami, fermentuojami ir dþiovinami. Arbatos vytinimas atliekamas siekiant
sumaþinti lapeliø drëgmæ iki reikiamo kiekio. Arbatos lapeliai 8-24
valandoms paskleidþiami ant metalinio sieto, pro kurá puèiamas ðiltas,
25-36 °C oras. Nevisiðkai sudþiûvæ arbatmedþio lapeliai susukami – taip
suardomos làsteliø sienelës. Tada oras pasiekia làsteliø skystá ir prasideda
fermentacijos (tiksliau – oksidacijos) procesas, kurio metu lapeliuose esantis
cukrus virsta krakmolu, o þalià spalvà suteikiantis chlorofilas ir kitos
medþiagos virsta aromatiniais junginiais. Oksidacija trunka apie 26 °C
temperatûroje nuo 0,5 iki 2 val., ir turi lemiamà átakà arbatos skoniui bei
spalvai. Tuomet arbata greitai sudþiovinama aukðtoje temperatûroje ir
taip nutraukiamas oksidacijos procesas, ji stabilizuojama.
Beveik neapdirbtas arbatos lapas – pati ðviesiausia arbata (baltoji).
Visiðkai fermentuota – tamsiausia arbata (juodoji). „Arbatà galime palyginti
su obuoliø sultimis: kà tik iðspaustos yra natûralios spalvos bei paèios
ðviesiausios, turinèios daugiausia vitaminø, bet jos nëra tokios kvapnios
ir neturi tiek skoniniø atspalviø, kiek turi jau fermentuotas obuoliø vynas“,
– pasakoja R. Daugelavièius.
Þaliosios ir juodosios arbatþolës – tai to paties arbatmedþio lapai,
perdirbti skirtingais bûdais. Vieni fermentuojami (juodoji arbata), kiti ne
RESTORANØ VERSLAS
1/2007
Baltoji arbata. Visiðkai nefermentuota ir
nesukta baltoji arbata tik vytinama ir sudþiovinama.
Ji gaminama tik Kinijoje, ið arbatos krûmo pumpurø
ir virðutiniø lapeliø, ant kuriø daþnai iðlaikomas
nenutrintas arbatos lapo pûkelis. Þmogui,
pripratusiam prie saldikliø, baltosios arbatos skonis
atrodo labai ðvelnus. Ðviesiai þalsvos spalvos baltoji
arbata – puikus vitamino C ðaltinis, joje maþai kofeino ir taninø.
Þalioji arbata. Tai tradicinë Kinijos ir Japonijos
arbata. Jà gaminant, kad nevyktø fermentacija,
lapeliai pirmiausia apdorojami karðèiu arba
nuplikomi garais, paskui lyginami ir dþiovinami.
Þalioji arbata itin vertinama dël turimø vitaminø
ir mikroelementø junginiø, kurie vertingi þmogaus
sveikatai. Taèiau visas ðias savybes þalioji arbata
iðlaiko tik iki metø. Kad arbata nëra ðvieþia, iðduoda tai, jog ji yra
aromatizuojama.
Geltonoji arbata. Tai viena brangiausiø
arbatø, nes labai ilgai ir kruopðèiai gaminama –
visa tai simbolizuoja Kinijos vertybes. Ði arbata
dar vadinama imperatoriðkàja. Ji gaminama
Kinijoje ið vos prasiskleidusiø arbatmedþio lapeliø,
kurie ið lëto vytinami (ðiek tiek oksiduojasi),
nuplikomi garais ir dþiovinami. Uþplikyta geltonoji
arbata panaði á þaliàjà, taèiau turi retà bei subtilø skoná. Ði arbatos
rûðis itin stimuliuoja bei þvalina.
Juodoji arbata
arbata. Tai labiausiai paplitusi arbata,
gaminama Kinijoje, Indijoje, Ðri Lankoje ir kitur.
Gamybos metu arbata vytinama, susukama,
visiðkai fermentuojama ir dþiovinama, todël yra
tamsios spalvos. Turi savo atskirà klasifikavimo
sistemà.
Raudonoji arbata. Kinijoje mums áprasta
juodoji arbata vadinama raudonàja. Tai
daugiausiai fermentuota kiniðka arbata. Joje
taninø ir katechinø yra beveik dvigubai daugiau
nei kitose arbatose, todël jos atsparesnës
þalingam oro poveikiui bei ilgiau iðlaiko geràsias
savybes. Raudonoji arbata itin vertinama uþ
kepenø veiklos gerinimà.
Ulongo arbata. Ulongo arbata – tai dalinës
fermentacijos arbata, gaminama Kinijoje,
Taivanyje. Ji turi ir juodajai, ir þaliajai arbatai
bûdingø savybiø. Ulongo arbata yra maþiau
fermentuota nei juodoji, bet daugiau nei þalioji. Be
to, ji yra þalsvai mëlynos (turkio) spalvos, maþina
cholesterolio kieká kraujyje, pagerina virðkinimà.
Puehr
u-ehr
ehr.. Tai specialios fermentacijos juodoji
arbata, gaminama tik Kinijoje. Ji yra papildomai
fermentuojama (rauginama) antrà kartà, todël
ágyja ypatingø kraujà valanèiø, toksinus sutraukianèiø, kraujagysliø elastingumà didinanèiø
savybiø. Ði arbatos rûðis dar labai vertinama dël
lieknëjimà skatinanèio efekto.
Arbatos paruoðimui bûtinas kokybiðkas vanduo
Kokia bus arbata, priklauso ne tik nuo arbatþoliø, bet ir nuo vandens.
Kinai arbatos virimui daþniausiai naudoja tik tyrà ðaltinio vandená.
Kietame vandenyje virta arbata daþnai bûna nekvapi, drumsta,
netekusi skonio. Vandentiekio vandeniui, dël chloro ir kitø priemaiðø,
bûtina leisti nusistovëti arba naudoti specialius filtrus.
Parinkus tinkamà (minkðtà bei skaidrø) vandená, labai svarbu já tinkamai
uþvirinti. Itin svarbu stebëti vandens uþvirimo procesà. Arbatai vanduo
verdamas ant nekaitrios ugnies ir neilgiau kaip iki antrosios virimo stadijos
– kol nuo virdulio dugno ima kilti daugybë smulkiø burbuliukø. Mat perviræs
vanduo arbatà gali sugadinti lygiai taip pat, kaip ir kietas.
„Arbata yra tarpininkas tarp dvasinës ir fizinës sveikatos. Kiek lietuvis
gali mylëti, tiek jis yra subrendæs arbatos kultûrai“, – pokalbá baigia arbatos
ceremonijos vedantysis.
Baras
(þalioji), todël þalioji arbata natûralesnë, bet ne tokia kvapni kaip juodoji.
Kuo tamsesnæ spalvà nurodo pavadinimas (kuo tamsesnë arbatþolë), tuo
maþiau gyvøjø medþiagø yra arbatos lape, bet tuo daugiau atsiskleidþia
aiðkiai juntamas aromatas bei skonis (pavyzdþiui, raudonoji, Pu-ehr,
Ulongo bei turkio spalvos arbatos).
Europoje beveik neþinomos maþai fermentuotos arbatos rûðys, nes
jas eksportuoti á kità ðalá tiesiog neámanoma, kadangi jos pakankamai
greitai genda.
Visas birias arbatas galima pagardinti bei pakvëpinti ávairiais
priedais. Kvapûs priedai dedami á jau iðdþiovintà bei apdorotà,
daþniausiai vidutinës kokybës, dël ko nors kvapnumo netekusià arbatà.
Po dþiovinimo á sausà, dar ðiltà arbatà pridedama ávairiausiø natûraliø
kvapiøjø aliejø, prieskoniø, vaisiø, uogø, jazminø, citrinmedþio,
þenðenio, migdolø ar lotoso þiedø. Palaikius kelias valandas ar paras,
priedai daþniausiai iðimami, o arbata dar kartà trumpai padþiovinama,
kad kvapas ilgiau iðbûtø arbatþolëse.
Daþnai arbatomis vadinami ir ið kitokiø augalø ar þoleliø paruoðti
karðtieji gërimai. Pastaruoju metu labai paplitusi Rooibos krûmo (lot.
Aspalathus Linearis) arbata, daþnai vadinama raudonàjà. Þinomos ir
„Matë“, „Lapaèio“, taip pat ávairios vaistaþoliø ar vaisinës arbatos.
23
BARMENØ D
ARBO PPASLAPTYS
ASLAPTYS (4)
DARBO
KOK
TEILIØ KLASIFIKA
VIMAS
OKTEILIØ
KLASIFIKAVIMAS
24
Baras
Pagal knygà „Barmenø Biblija“ parengë Vytautas Mickevièius
Maiðydami ávairius alkoholinius gërimus su kitais komponentais,
galime paruoðti gërimø, tinkanèiø prie bet kurio patiekalo, ávairiausioms
progoms ir bet kuriai kiðenei. Jie yra ypaè populiari prekë bare, uþ
kurio dirba sumanus barmenas. Maiðytieji baro gërimai daþniausiai
vadinami vienu bendriniu pavadinimu – kokteiliais. Baro gërimai pagal
savo sudëtá, paskirtá ir iðvaizdà skirstomi á daug rûðiø.
Daþnai kokteiliai paprasèiausiai suskirstomi á ilgai geriamus, trumpai
geriamus ir vieno gurkðnio. Bet taip suskirstyti visus kokteilius yra
neámanoma, nes kiekvienas jø gali skirtis pagal savo sudëtá, skoná ir paskirtá.
Kai kurie þinovai mëgina visus pasaulyje þinomus maiðytus gërimus
suskirstyti á atskiras grupes, bet tai labiau primena bereikalingà
uþsiëmimà þmoniø, kurie mieliau leidþia laikà su raðikliu rankoje, o
ne uþ baro. Juk bandant suskirstyti visus maiðytus gërimus, jø grupiø
galima iðskirti be galo daug, o tai tik sukels bereikalingà painiavà.
Nepaisant to, maiðytieji gërimai yra skirstomi á keletà pagrindiniø
grupiø. Ðis skirstymas paplitæs visame pasaulyje. Reikia nepamirðti,
kad kai kurie kokteiliai gali bûti priskiriami ið karto kelioms grupëms.
Skirstymas pagal tûrá ir stiprumà
Atsiþvelgiant á kokteilio tûrá ir stiprumà, skiriamos ðios kokteiliø
grupës:
• Ilgai geriami (angl. Long Drinks). Tai nestiprûs, ið dideliø tauriø
ar bokalø ilgai geriami kokteiliai, kuriø tûris sudaro 120-220 ml (be
ledo). Stiprumas – nuo 7 iki 18 proc. alkoholio.
• Trumpai geriami (Short Drinks). Tai stiproki arba stiprûs, ið
nedideliø tauriø ar bokalø geriami kokteiliai, kuriø tûris bûna nuo 60
iki 120 ml, o alkoholio koncentracija – 17-45 proc.
• Vieno gurkðnio kokteiliai (angl. Shot Drinks, Shooters). Tai
ávairaus stiprumo kokteiliai, ið nedideliø taureliø iðgeriami vienu
gurkðniu. Jø tûris bûna 40-60 ml.
Skirstymas atsiþvelgiant á maisto patiekimà
Priklausomai nuo to, ar kokteilis pateikiamas prieð maistà, valgio
metu, ar po valgio, skiriamos ðios trys kokteiliø rûðys:
• Aperityvai. Ðiø gërimø pagrindinë paskirtis yra suþadinti apetità
prieð patiekiant maistà, taèiau jokiu bûdu nesukelti alkio. Pagrindinë
taisyklë – aperityvai turi bûti nesaldûs, patiekiami be ðiaudelio ir be
ledo. Ávairiose ðalyse, nusistovëjus skirtingiems mitybos áproèiams,
skiriasi ir prieð valgymà siûlomi aperityvai.
Klasikiniai aperityvai – tai visame pasaulyje paplitæ ir pripaþinti
nesaldûs kokteiliai,
tokie kaip „Dry Martini”, „Manhattan”,
„Kir”. Populiarus aperityvas – atðaldytas
sausas ðampanas ar
putojantis vynas.
Vidurþemio jûros
aperityvai – tai kokteiliai su pietinëje Europos dalyje gaminamais vermutais ar
karèiosiomis trauktinëmis (bitter), pvz.,
„Negroni”, „ Americano” ir pan.
• Gërimai po
valgio. Tai didþestyvai
(digestiv) bei kokteiliai
po valgio (After Dinner Coctail).. Jie daþniausiai yra pakankamai stiprûs.
Didþestyvai – tai gërimai, pagerinantys virðkinimà. Daþniausiai tai
yra karèiøjø þoleliø likeriai ir trauktinës, karèiosios degtinës ar kokteiliai
su ðiais gërimais.
Kokteiliai po valgio – tai taip pat virðkinimui padedantys kokteiliai,
daþnai ruoðiami su konjaku ar kavos likeriu. Klasikiniai kokteiliai –
„White Russian”, „Alexander”.
• Universalûs kokteiliai (Any Time Drinks). Tai bet kuriuo momentu
prie maisto tinkantys kokteiliai. Ðiai grupei priskiriami ir ávairûs trumpai
geriami kokteiliai (pvz., „Margarita”, „Gimlet”), ir ilgai geriami
kokteiliai (pvz., „Atsuktuvas”, „Gin Fizz”, „Tequila Sunrise”).
Rûgðèiai saldþiø kokteiliø skirstymas
Jei á kokteilio sudëtá áeina vienas stiprusis alkoholinis gërimas, citrinø
sultys ir cukrus, tai já galima priskirti vienai ið ðiø grupiø:
• „Saueriai” (Sour) – rûgðtûs (iðvertus ið anglø kalbos) gërimai. Tai
trumpai geriami kokteiliai, kilæ ið Amerikos. Be stipraus alkoholinio gërimo
á jø sudëtá áeina paprastos arba þaliosios citrinos sultys, cukrus (geriau
naudoti ðvieþiai spaustas sultis ir cukraus pudrà). Daþniausiai jie suplakami
plaktuve ir puoðiami vyðnia. Klasikinis kokteilis – „Whiskey Sour”.
• „Deiziai” (Daisy) – tai trumpai geriami kokteiliai, á kuriø sudëtá
be vieno stipraus gërimo, citrinø sulèiø ir cukraus dar bûtinai áeina ir
RESTORANØ VERSLAS
1/2007
Kokteiliø su ðampanu skirstymas
Kokteilius su ðampanu (putojanèiu vynu) galima suskirstyti á kelias
grupes:
• Stipriøjø alkoholiniø gërimø ir ðampano kokteiliai. Þinomiausias
– „Champagne Cocktail”.
• Likeriø ir ðampano kokteiliai. Klasikinis ðio tipo kokteilis – „Kir
Royal”.
iø ir ðampano kokteiliai. Rekomenduojama naudoti
• Vaisiø sulè
sulèiø
tik labai ðvieþiø vaisiø sultis. Kokteiliø pavyzdþiai – „Bellini“, „Buck‘s Fizz“.
Kokteiliø su kiauðiniu skirstymas
Kokteiliai, kuriø gamyboje naudojamas kiauðinis, yra skiriami á
dvi pagrindines grupes:
• „Egnogai” (Egg Nog). Tai ilgai geriami kokteiliai, ruoðiami
plaktuve. Jo pagrindiniai komponentai – kiauðinio trynys, cukrus arba
cukraus sirupas, grietinëlë arba pienas ir alkoholinis gërimas. Á ðiuos
kokteilius taip pat pridedama tarkuoto muskato rieðuto. Vienas
populiariausiø – „Brandy Egg-Nog”.
• „Flipai” (Flip). Ðiuos kokteilius daþniausiai ruoðia maiðytuve
(„mikseryje“) ið kiauðinio trynio, cukraus ir alkoholinio gërimo.
Kokteiliø su mëtomis skirstymas
• „Dþiulepai” (Juleps). Ruoðiant ðiuos kokteilius, mëtos lapeliai
kartu su cukrumi yra trinami tiesiog taurëje. Vëliau pridedama grûsto
ledo, supilamas alkoholinis gërimas. Taip gaunamas gaivaus aromato
ðvieþias kokteilis. Vienas populiariausiø – klasikinis „Mint Julep“,
ruoðiamas su burbonu.
Smeðai” (Smash). Tai ne toks stiprus ir gazuotas „dþiulepø“
• „Smeðai”
variantas. Á jo sudëtá áeina alkoholinis gërimas, mëtos lapeliai, cukrus
ir gazuotas vanduo ar limonadas. Jis patiekiamas þemoje plaèioje
taurëje, puoðiamas citrinos þievele.
Karðtøjø maiðytø baro gërimø skirstymas
• Grogas – tai maiðytas gërimas, paruoðtas ið citrinos sulèiø,
cukraus, alkoholinio gërimo (daþniausiai romo), arbatos arba vandens
ir prieskoniø.
• Punas – tai ið sulèiø, alkoholinio gërimo, cukraus ir prieskoniø
paruoðtas gërimas.
• „Todþiai” (Toddies) – tai panaðûs á punðà gërimai, á kuriuos
vietoje cukraus galima dëti medaus, vietoje sulèiø – pilti vandens.
• Kavos kokteiliai – tai ávairûs alkoholiniai kavos kokteiliai, á
kuriuos be kavos, alkoholinio gërimo ir cukraus dar galima dëti
grietinëlës. Bûna ir nealkoholiniø.
Kitos kokteiliø grupës
• Tonizuojantys kokteiliai. Ðie kokteiliai neklasifikuojami pagal á
jø sudëtá áeinanèius komponentus. Tonizuojantys kokteiliai yra arba
labai stiprûs (turi 30-35 proc. alk.), arba labai kaloringi – tirðtø vaisiø
ar sultinio. Þinomiausi – „Bloody Mary”, „Bullshot”.
• Sluoksniuoti kokteiliai. Tai ávairiaspalviai sluoksniuoti kokteiliai,
kuriø paruoðimui bûtinas kruopðtumas ir komponentø maiðymosi
iðmanymas. Kad sluoksniai nesusimaiðytø, gërimus á tauræ reikia pilti
per apverstà baro ðaukðtelá, pradedant nuo sunkiausiø gërimø (turinèiø
daugiausiai cukraus).
Baras
Grenadinø sirupas. Patiekiami ant grûsto ledo þemoje plaèioje taurëje
(old fashioned), puoðiami vyðnia ir apelsino grieþinëliu.
iksai” (Fix). Egzistuoja keletas nuomoniø, kokie turëtø bûti
• „F
„Fiksai”
ðios grupës kokteiliai. Vieni mano, kad juose bûtinas komponentas –
gazuotas limonadas, kitø nuomone, – likeris „Curacao“. Taèiau visi
sutaria, kad „fiksai“ – tai su dideliu ledo kiekiu paruoðti rûgðtûs
kokteiliai. Plaktuve iðplaktos citrinø sultys su cukrumi perpilamos á plaèià
tauræ, pripildytà grûsto ledo. Ant virðaus supilamas alkoholinis kokteilio
komponentas – taip kokteilis „uþfiksuojamas”.
olinsai” (Collins). Tai kokteiliai, paruoðti ið nesvarbu kokio
• „K
„Kolinsai”
alkoholinio gërimo, citrinø sulèiø, cukraus, gazuoto vandens ar
limonado ir ledo. Jie sumaiðomi aukðtoje tiesioje stiklinëje (high ball),
kurioje ir patiekiami. Tai per ðiaudelá ilgai geriamas kokteilis,
puoðiamas vyðnia. Klasikinis ðios grupës kokteilis – „John Collins“.
izai” (Fizz). Ðiø kokteiliø bûtinasis komponentas yra stipriai
• „F
„Fizai”
gazuotas vanduo ar limonadas. Plaktuve suplakami kiti komponentai
(citrinø sultys, cukrus ir alkoholinis gërimas) ir perpilami á aukðtà stiklinæ
su ledu. Þinomiausias ðios grupës kokteilis – „Gin Fizz“.
• „Slingai” (Sling). Ðie kokteiliai ruoðiami ið didelio kiekio citrinø
sulèiø, stipraus alkoholinio gërimo, ðiek tiek gazuoto vandens ir
ðaukðtelio cukraus. Þinomiausias – „Singapore Sling”.
uleriai” (Cooler) ir „kobleriai” (Cobbler). Jei á „kolinso“ tipo
• „K
„Kuleriai”
kokteilá pamirðime ádëti cukraus ar citrinos sulèiø, ar netgi jø abiejø,
paruoðime „kulerio“ tipo kokteilá. Taigi tai kokteilis, paruoðtas ið bet
kokio stipraus alkoholinio gërimo, ledo ir gazuoto vandens ar limonado
(pvz., „Ginger Ale”). Jei „kuleris“ patiekiamas su grûstu ledu, jis
vadinamas „kobleriu“. Pastaruosius bûtina papuoðti vyðnia ir citrinos
ar apelsino skiltele.
• „Svizlai” (Swizzle). Pagrindinis ðiø kokteiliø skirtumas nuo kitø
rûgðèiai saldþiø kokteiliø yra tas, kad be gazuoto komponento á juos
dar privaloma ðiek tiek ápilti karèiosios trauktinës (bitter).
25
26
RESTORANØ VERSLAS
1/2007
27
Ánformacija
28
VALSTYBINË MAIST
O IR VETERINARIJOS TTARNYBA
ARNYBA
MAISTO
INFORMUOJA
Per 2006 metus uþregistruoti ir iðtirti 2464 vartotojø skundai
2006 metais uþregistruoti ir iðtirti 2464 vartotojø skundai dël
nekokybiðkø maisto produktø ir su maistu susijusiø paslaugø. Ið jø 874
(35 %) skundai pasitvirtino. Palyginus su 2005 m. (buvo gautas 2601
skundas), vartotojø skundø skaièius 2006 metais sumaþëjo, taèiau skundø
pagrástumas padidëjo 1 proc.
Daugiausiai vartotojø skundø dël maisto produktø ir vieðojo maitinimo
ástaigø 2006 m., kaip ir 2005 m., gauta didþiuosiuose Lietuvos miestuose:
Vilniaus mieste uþregistruota 820 vartotojø skundø, Kauno mieste – 383
skundai, Klaipëdos mieste – 230 vartotojø skundø. Maþiausiai skundø
paprastai uþregistruojama Klaipëdos apskrityje, Palangos ir Druskininkø
miestuose.
Iðnagrinëjus vartotojø skundus pagal produktø grupes, galima
paþymëti, kad 2006 m. daugiausiai praneðimø pasitvirtino dël vieðojo
maitinimo teikiamø paslaugø ir patiekalø – 164 pasitvirtinæ atvejai,
dël mësos, mësos gaminiø – 113 pagrástø atvejø, dël pieno, pieno
produktø – 85 atvejai. 2005 m. daugiausiai skundø buvo gauta dël
mësos, mësos gaminiø – 141 pagrástas atvejis.
Nepagrástø skundø skaièiø lemia ávairios prieþastys: produktas
nebuvo rastas tikrinimo metu, ámonë tikrinimo metu nedirbo, ámonë
minëtu produktu iðvis neprekiavo, buvo skøstasi dël fizinës tarðos,
vartotojas suklydo pateikdamas informacijà, paskambino praëjus ilgam
laiko tarpui nuo nekokybiðko produkto ásigijimo dienos, prieð
paskambindamas á Valstybinæ maisto ir veterinarijos tarnybà dël
nekokybiðko produkto, kreipësi á pardavëjà, gamintojà ar paslaugos
teikëjà.
Iðnagrinëjus 2001-2006 m. vartotojø skundø duomenis pagal
produktø grupes, paþymëtina, kad praeitais metais sumaþëjo vartotojø
skundø dël mësos, mësos gaminiø, taèiau padaugëjo vartotojø skundø
dël vieðojo maitinimo patiekalø. Nuo 2004 m. daugëja vartotojø
skundø dël pieno, pieno produktø, taèiau nuo 2004 m. maþëja skundø
dël þuvø, þuvø gaminiø. Palyginus su 2005 m., praëjusiais metais
sumaþëjo vartotojø skundø dël darþoviø ir vaisiø.
Kiekvienais metais vartotojai labiausiai nepatenkinti maisto produktø
kokybe: skundai dël kokybës 2006 m. sudaro 38 % visø pagrástø atvejø,
2005 m. – 36 %. Pagrásti vartotojø skundai dël maisto produktø su
pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais: 18 % pagal pagrástus atvejus
(2005 m. – taip pat), 17 % sudaro pagrásti atvejai dël higienos paþeidimø
maisto tvarkymo ámonëse. Vartotojai pastebi ir informuoja Valstybinæ maisto
ir veterinarijos tarnybà apie produkcijos þenklinimo paþeidimus – 2006
m. pagrásti atvejai sudaro 9 % (2005 m. – 11 %), taip pat apie netinkamas
maisto produktø laikymo sàlygas – 6 % (2005 m. – 5 %).
Iðnagrinëjusi vartotojø skundus, VMVT uþ nustatytus paþeidimus maisto
tvarkymo ámonëms praëjusiais metais taikë 1196 poveikio priemones. Ið
jø 365 ribojimo priemones: uþdraustas produkto tiekimas rinkai (248
atvejai), reikalauta produktà paðalinti ið rinkos (107 atvejai), sustabdytas
produkto tiekimas rinkai (10 atvejø), uþdraustas nesaugaus produkto
tiekimas rinkai (3 atvejai), sustabdytas nesaugaus produkto tiekimas rinkai
(2 atvejai).
Maisto tvarkymo ámonëms taikytos 703 administracinës nuobaudos,
ið jø 112 áspëjimø ir 591 piniginë bauda uþ 72920 Lt (2005 m. – uþ
68405 Lt). Atlikus patikrinimus pagal vartotojø skundus, uþ ávairius
paþeidimus 2006 m. laikinai sustabdyta 72 ámoniø veikla (2005 m. –
73) ir uþdrausta 4 ámoniø veikla (2005 m. – 6).
Ásigalioja nauja tvarka norintiems ðvenèiø ir renginiø metu teikti maisto
ir vieðojo maitinimo paslaugas
Valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuo 2007 m. vasario
27 d. supaprastina reikalavimus verslininkams, kurie ðvenèiø ir renginiø
metu teikia maisto ar vieðojo maitinimo paslaugas. Ðis sprendimas buvo
priimtas atsiþvelgus á ES maisto saugà reglamentuojanèius teisës aktø
nuostatas, ðalies maisto tvarkymo ámones, ðvenèiø, pramogø ir kitø masiniø
renginiø organizatoriø patirtá ir siekiant paðalinti esamas kliûtis smulkaus
verslo plëtojimui.
Renginiø ir ðvenèiø metu tiekti rinkai maistà ar teikti vieðojo maitinimo
paslaugas gali maisto tvarkymo subjektai, turintys Maisto tvarkymo subjekto
patvirtinimo paþymëjimà arba gyvûninio maisto tvarkymo subjektø
veterinariná patvirtinimà.
Pagal naujà tvarkà, ðvenèiø ir renginiø organizatoriai, likus ne maþiau
kaip 3 darbo dienoms iki ðventës ar renginio pradþios, atitinkamai
apskrities, miesto ar rajono Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai turi
pateikti maisto tvarkymo vietø planà, dalyvaujanèiø ðventëje ar renginyje
maisto tvarkymo subjektø sàraðà, nurodant veiklos rûðá.
Ðvenèiø ir renginiø organizatoriai privalo uþtikrinti higienos sàlygø
maisto tvarkymo subjektams sudarymà ðventës ar renginio metu.
Verslininkams, atvykstantiems á renginio vietà, nereikës, kaip seniau,
papildomai kreiptis á teritorinæ Maisto ir veterinarijos tarnybà, kad dar
kartà árodytø, jog jie turi teisæ uþsiimti maisto verslu.
VMVT visà informacijà apie maisto tvarkymo ámones ar fizinius asmenis
yra sukaupusi Maisto kontrolës informacinëje sistemoje (FIS). Ðioje
sistemoje, veikianèioje metus laiko, yra sukaupta informacija apie kiekvienà
ámonæ, inspektoriø patikrinimo duomenis, ámonës higieninæ bûklæ bei
ávertintas kiekvienos ámonës rizikos laipsnis.
Nauja tvarka supaprastina procedûras verslininkams, teikiantiems
vieðojo maitinimo paslaugas renginiø metu. Taèiau apskrièiø, miestø
ar rajonø valstybiniø maisto ir veterinarijos tarnybø inspektoriø pareiga
iðlieka – renginiø ir ðvenèiø metu, vadovaujantis informacinëje
sistemoje turima informacija ir rizikos vertinimo duomenimis, bus
atliekama maisto saugos kontrolë, praneða VMVT.
Genetiðkai modifikuotø organizmø kontrolë maisto produktuose
VMVT informuoja, kad palyginus dviejø pastarøjø metø atliktø
tyrimø rezultatus pastebëta, kad genetiðkai modifikuotø organizmø
(GMO) maisto produktuose nustatymo atvejø skaièius sumaþëjo 8
proc.
Teritoriniø VMVT inspektoriai, siekdami ávertinti parduotuvëse
parduodamø ir gamybos ámonëse gaminamø maisto produktø,
kuriuose naudojamos þaliavos, turinèios genetiðkai modifikuotø
organizmø, atsekamumà ir þenklinimà, patikrino 696 prekybos ámones,
kuriose buvo prekiaujama 22 pavadinimø augaliniais aliejais, 6
pavadinimø margarinais, 2 pavadinimø majonezais. Patikrinimø metu
nustatyta, kad minëtø produktø þenklinimo etiketëse buvo nurodyta,
kad á ðiø produktø sudëtá áeina sojø aliejus, pagamintas ið genetiðkai
modifikuotø sojø pupeliø.
Praëjusiais metais VMVT inspektoriai, patikrinæ 587 duonos,
konditerijos gaminiø gamybos, vieðojo maitinimo ámones, nustatë
paþeidimø, kad 44 maisto tvarkymo ámonëse buvo naudojamas
margarinas, augalinis aliejus, pagamintas ið genetiðkai modifikuotø sojø
pupeliø, taèiau konditerijos gaminiø þenklinimo etiketëse, vieðojo maitinimo
patiekalø receptûrose tai nebuvo nurodyta. Neteisingai paþenklintø maisto
produktø realizacija buvo sustabdyta, atsakingi asmenys nubausti
administracinëmis nuobaudomis.
Ir 2007 metais bus vykdoma genetiðkai modifikuotø maisto produktø
kontrolë, nes genetiðkai modifikuotø maisto produktø sauga yra viena ið
aktualiausiø ir prioritetiniø VMVT kontrolës srièiø. VMVT pagrindinis
uþdavinys yra siekti, kad vartotojas bûtø teisingai informuotas apie maisto
produktø kilmæ ir galëtø rinktis maisto produktus, kurie yra genetiðkai
modifikuoti, arba natûralûs.
Genetiðkai modifikuoti maisto produktai, ðiuo metu parduodami
espublikos rinkoje:
Respublikos
Lietuvos R
8 pavadinimø saldumynai: ðokoladinës plytelës „Dinastija”, „Samari”,
ðokoladiniai vafliai „Smakdown”, saldainiai „Vkus leðèiny-siurpriz”,
ðokoladinis kremas „Cikonella”, rieðutinis tepamasis kremas „Finetti”.
22 pavadinimø augaliniai aliejai: „Brolio”, „Lankø”, „Sodþiaus”,
„Kolumbo”, „Tëviðkës”, „Augalinis aliejus”, „Dolores”, „Maxima”, „Optima
linija”, „Perla”, „Karolina”, „Þemaièio”, „Aukselis”, „Saulutë”, „Omili”,
„Huilor”, „Oilio”, „Vitela”, „Luccija”, „Jasmine”, „Caroli”, „Zitos sojø
aliejus”.
6 pavadinimø margarinai: „Optima linija”, „Aukselis”, „Aima”,
„Lisette”, „Extra”, „Osrini”.
2 pavadinimø majonezai: „Sodþiaus”, „Provanso”.
RESTORANØ VERSLAS
1/2007
Iki ðiol maitinimo ámoniø ir pramogø ástaigø savininkai, norëdami
vykdyti vaizdo kontrolæ savo ámonëje, iðleisdavo didelius pinigus, kurie
daþnai neatsipirkdavo. Negana to, kad vaizdo sistema reikalaudavo
papildomos darbo jëgos ir nuolatiniø investicijø, ji atlikdavo daugiau
apsaugos, o ne kontrolës funkcijà: padëdavo vagysèiø, muðtyniø,
nesusipratimø atvejais. Tokia sistema nepateisindavo ðeimininkø lûkesèiø,
nes nuolat pasitaikydavo darbuotojø apgavysèiø: barmenas ar padavëjas
galëdavo ápilti vienos rûðies gërimo, o á kasà ávesti pigesnio gërimo kainà,
arba priëmus vienà uþsakymà, á apskaitos sistemà ávesti kità.
Nuo ðiol „UCS Baltic“ maitinimo ir pramogø ámoniø savininkams
siûlo naujà sprendimà, kuris ateityje neabejotinai palengvins vaizdo
kontrolæ ir stebëjimà maitinimo ámonëse. Lengvai valdoma sistema
labiausiai patenkins naktiniø klubø ir greitojo maisto restoranø
ðeimininkø lûkesèius: tokiose ástaigose daþniausiai pasitaiko barmenø,
pardavëjø sukèiavimø, nes èia atvykæ klientai atsiskaito prie kasos.
Nuo ðiol „UCS Baltic“ specialistai pramogø ástaigoms visiðkai
ádiegia vaizdo sistemà, kurià dar ir integruoja su „R-Keeper“ apskaitos
sistema: iðrenkamos tinkamos kameros, atliekami vaizdo kameros
ádiegimo darbai, ádiegiamas vaizdo serveris, kuriame saugoma ir
apdorojama informacija.
Naujas sprendimas lengvai atlieka ir kontrolës funkcijà, kuri iki
ðiol reikalaudavo daug papildomo laiko. Vaizdo kameros,
priklausomai nuo sistemos konfigûracijos, vaizdà filmuoja norimu
momentu: kai atsiranda judesys, garsas, kai èekis muðamas á kasà ir
pan. Pagal tam tikrus parametrus pasirinktà informacijà (kontrolæ pagal
laikà, èeká, garsus ir t. t.) sistema áraðo á atminties diskà. Vëliau, vykdant
paieðkà, sistema iðkart pateikia pasirinktus duomenis – kontrolæ
vykdanèiam asmeniui nereikia sëdëti ir laukti reikiamo momento.
Sistema uþkerta kelià barmenø ir padavëjø sukèiavimui: anksèiau
darbuotojas, ápylæs reikiamo gërimo, prieidavo prie kasos, taèiau èekio
galëdavo ir neiðspausdinti, tik bandyti apgauti sistemà, imituodamas,
kad spausdina, arba ávesdamas ne to gërimo kainà. Ðiuo atveju sistema
iðkart parodo, kad èekio operacija nebuvo atlikta arba buvo ávesta
ne ta informacija – spausdinamas èekis matomas ekrane, jo turinys
titrø pavidalu ir ávedimo laikas áraðomas á atminties diskà.
Restoranø ir kaviniø savininkams sistema naudinga tuo, jog leidþia
matyti ne tik spausdintus èekius, bet ir ávestus priimtus uþsakymus bei
uþsakymus, spausdintus bare, virtuvëje. Tokiu atveju kontroliuojamas
ne tik padavëjo darbas, bet ir darbas virtuvëje: galima suþinoti, ar
gaminamas bûtent uþsakytas patiekalas.
Vaizdo kontrolës sistema leidþia vykdyti kontrolæ ið bet kurios
pasaulio vietos realiu laiku, todël atostogaujantis ar iðvykæs ðeimininkas
taip pat gali stebëti jo maitinimo ámonëje vykstantá darbà. Naktinio
klubo ðeimininkas neprivalo bûti darbe – personalo darbà jis gali
matyti ir namuose.
„UCS Baltic“ specialistai yra ásitikinæ, kad sukurta sistema
pasiteisins, nes vaizdo kontrolë dar niekada nebuvo tokia patogi ir
paprasta: ðeimininkas sutaupo atsisakydamas papildomos darbo
jëgos, sutaupo kontrolei skirtas iðlaidas, sumaþina laiko sànaudas.
Jeigu maitinimo arba pramogø ámonës ðeimininkas nusprendë
investuoti á vaizdo sistemà, „UCS Baltic“ specialistai siûlo ásigyti bûtent
jø sukurtà vaizdo kontrolës sistemà: kaina panaði á bet kurios tradicinës
vaizdo sistemos, bet ðioji atsipirks daug greièiau, nes atliks ir kontrolës
funkcijà.
Pirmoji tokia vaizdo kontrolës sistema Lietuvoje ádiegta dar neseniai
duris atvërusiame sostinës klube „Life Club“. Ðio klubo rinkodaros
vadybininkas Jurgis Gylys teigia esàs patenkintas pasirinktu sprendimu.
„Didþiausias privalumas yra tas, kad UAB „UCS Baltic“ ádiegta vaizdo
kontrolës sistema yra integruota su kitomis restorano valdymo
sistemomis, todël leidþia patogiai, greitai ir tiksliai vykdyti kontrolæ
mûsø klube“, – teigia J. Gylys.
„UCS BAL
TIC“ SERVISE – EFEK
TYVUS IR TTA
AUPUS
BALTIC“
EFEKTYVUS
JÛSØ K
OMPIUTERINËS POS ÁRANGOS REMONT
AS
KOMPIUTERINËS
REMONTAS
UAB „UCS Baltic“, jau 8 metus sëkmingai dirbanti maitinimo ir
pramogø ámoniø rinkoje, ne tik diegia POS árangà, bet ir siûlo savo
serviso bei remonto paslaugas, atliekamas kvalifikuotø elektronikos
specialistø. Ne paslaptis, kad verslininkai, turintys maitinimo ámones ar
pramogø ástaigas, susiduria su ávairiø gamintojø POS árangos gedimais,
kuriø prieþasties nustatymas daug kainuoja ir daþnai atima nemaþai
papildomo laiko, ieðkant tinkamø specialistø gedimui paðalinti.
Serviso paslaugas UAB „UCS Baltic“ siûlo ne tik savo klientams,
bet ir visø verslo ámoniø savininkams, kurie naudoja POS árangà. UAB
„UCS Baltic“ specialistai sutaupys jûsø brangø laikà ir pinigus. Pasiraðæ
aptarnavimo sutartá, klientai á servisà gali kreiptis visà parà, 7 dienas
per savaitæ.
„UCS Baltic“ serviso specialistai apþiûrës ir paðalins „Star“, „Epson“,
„Citizen“ gamintojø specializuotø prekybiniø spausdintuvø, sensoriniø
monitoriø, POS terminalø, specializuotø klaviatûrø, magnetiniø korteliø
skaitytuvø ir kitos POS árangos gedimus.
Didþiausias „UCS Baltic“ serviso privalumas yra tas, jog patyræ
specialistai, atpaþinæ gedimà, siûlo keisti ne visà brangià detalæ,
pavyzdþiui, pagrindinæ plokðtæ, bet tik paðalinti jos gedimà – pakeisti
sugedusià mikroschemà. Tokiu atveju asmuo, nepirkdamas naujos
detalës ar net naujos árangos, sutaupo pinigø.
Gedimas randamas greitai, remonto darbø uþsakovas iðkart
informuojamas apie esamà padëtá, jam pasiûlomi keli gedimo
paðalinimo variantai. Sugedusi áranga pataisoma efektyviai, klientas
patiria maþiau iðlaidø, net ir nepakenkus árangos kokybei. Atlikus
árangos remontà, pataisytai detalei suteikiama garantija.
Sprendimai
SU „R
-KEEPER
TA V
AIZDO SISTEMA –
„R-KEEPER
-KEEPER““ INTEGRUO
INTEGRUOT
VAIZDO
ONTROLË
PATIKIMA MAITINIMO ÁMONËS K
KONTROLË
29
Vieðbuèiai
NA
UJI IR A
TNA
UJINTI VIEÐBUÈIAI
NAUJI
ATNA
TNAUJINTI
30
30
„SOFIJOS REZIDENCIJA
REZIDENCIJA““
Ðiø metø sausio pabaigoje
Birðtone (Jaunimo g. 6) duris
pravërë prabangus vieðbutisrestoranas „Sofijos rezidencija“. Vieðbutyje, pasiþyminèiame aukðta aptarnavimo
kokybe ir jaukumu, sveèiams
siûlomi baldakimais puoðti
kambariai, pavadinti garsiø
Lietuvos didikø vardais (Vytauto
Didþiojo, Sofijos Vytautaitës,
Karaliaus Mindaugo ir kitø garsiø asmenybiø kambariai). Kiekvienas
kambarys árengtas pagal aukðèiausius standartus – kiekviename
kambaryje yra televizorius ir daugiakanalë TV, DVD grotuvas, telefonas,
plaukø dþiovintuvas, kosmetinis veidrodis. Pavalgyti sveèiai gali
nedideliame jaukiame restorane, vieðbuèio sveèiams siûlanèiame
ávairiø pasaulio ðaliø gurmaniðkø patiekalø. Vieðbutyje taip pat veikia
verslo kompleksas (galima rengti konferencijas, patiekiami verslo
pietûs), yra baseinas, pirtis, atsipalaiduoti kvieèiama á groþio
procedûras atliekanèià sanatorijà „Tulpë“.
„HO
TEL PPANORAMA
ANORAMA
„HOTEL
ANORAMA““
Rekonstruotame ekonominës klasës trijø þvaigþduèiø
vieðbutyje „Hotel Panorama“,
ásikûrusiame paèiame Vilniaus
senamiestyje, ðiø metø sausio
pabaigoje buvo baigtas atnaujinti konferencijø centras bei
restoranas. Atnaujinimo darbams buvo skirti 8 mln. litø.
Atnaujintame konferencijø centre, kuris dabar gali priimti iki 700
þmoniø, buvo árengtos 8 skirtingo dydþio salës. Naujasis centras
árengtas laikantis tarptautiniø konferencijø saliø standartø:
paaukðtintomis lubomis, su efektyvia ventiliacija, modernia sinchroninio
vertimo áranga. Rekonstruoto vieðbuèio erdvëse kvieèiama rengti ir
ávairius furðetus, ðventinius susibûrimus. Vieðbutyje pradëjo veikti
Europos virtuvës restoranas, kuriame dirba patyrusiø virtuvës ðefø
komanda. Prie vieðbuèio árengta 100 vietø automobiliø stovëjimo
aikðtelë. Ðiuo metu vieðbutyje sveèiai apgyvendinami 203
kambariuose.
„ AQU
A MEDÛNA
QUA
MEDÛNA““
Viename Druskininkø vandens pramogø parko korpuse
atsidarë naujas vieðbutis
„Aqua Medûna“ (Vilniaus al.
13). Vieðbutyje sveèiams
árengti 92 jaukûs ir patogûs
kambariai, ið kuriø 5 liuksai ir
2 apartamentai. Kambariuose
sumontuota automatinë ðildymo ir vësinimo áranga.
Vieðbuèio pastate veikia naktinis klubas, kvieèiama apsilankyti ðalia
„Aqua Medûna“ árengtame boulinge, paþaisti biliardà, þaidimø
automatais. Atgauti jëgas siûloma ðalia esanèiame vandens pramogø
ir pirèiø komplekse, groþio salone. Vieðbutyje taip pat veikia ir iðskirtinio
interjero 250 vietø restoranas „Èili pica“. Norintiems surengti
konferencijà siûloma 150 vietø konferencijø salë, lengvai
transformuojama á kino salæ. Netrukus pirmuosius lankytojus turëtø
pakviesti ir didþioji 250 vietø konferencijø salë su 8 sinchroninio vertimo
kabinomis. Automobilius galima palikti vieðbuèio saugomoje
poþeminëje aikðtelëje.
2006 M. LIETUV
OS APG
YVENDINIMO ÁST
AIGØ ST
ATISTIKA
LIETUVOS
APGYVENDINIMO
ÁSTAIGØ
STA
2006 metais apgyvendinimo ástaigos sulaukë 15 procentø daugiau
sveèiø
Statistikos departamento iðankstiniais duomenimis, 2006 m.
sausio-gruodþio mën. Lietuvos apgyvendinimo ástaigose apsistojo 15,1
procento daugiau sveèiø nei 2005 m. tuo paèiu laikotarpiu.
2006 m. apgyvendinimo ástaigose (vieðbuèiuose, sveèiø namuose,
moteliuose, poilsio namuose (nameliuose), sveikatingumo ástaigose
ir kt.) nakvojo 1,5 mln. sveèiø, ið jø 50 procentø uþsienieèiø.
Vieðbuèiuose ir sveèiø namuose apsistojo 1,1 mln. sveèiø, poilsio
namuose (nameliuose) – 116,8 tûkst., sveikatingumo ástaigose – 124,8
tûkst. sveèiø. Palyginti su 2005 m., Birðtono sav. apgyvendinimo
ástaigose apsistojo 33,6 procento daugiau sveèiø, Druskininkø sav. –
18,4 procento, Neringos sav. – 5,2 procento, Palangos sav. – 0,6
procento daugiau sveèiø.
2006 m. vieðbuèiuose ir sveèiø namuose, palyginus su 2005 m.,
apgyvendinta 18,9 procento daugiau sveèiø, uþsienieèiø – 11 procentø
daugiau. Sveèiø ið ES ðaliø apgyvendinta 8,5 procento daugiau.
Padaugëjo sveèiø ið kaimyniniø ðaliø – Latvijos ir Estijos (27,9 %),
Baltarusijos (30,6 %), Rusijos (15,1 %), Lenkijos (6,3 %), taip pat ið
Vakarø Europos ðaliø – Airijos (45 %), Norvegijos (36,8 %), Jungtinës
Karalystës (21,2 %), Ðvedijos (17,3 %), Nyderlandø (8,6 %), Ispanijos
(7,8 %). Daugiausia sveèiø atvyko ið Vokietijos – 116,1 tûkst. (2005
m. – 120,5 tûkst.), Lenkijos – 89,3 tûkst. (2005 m. – 84 tûkst.), Rusijos
– 43,4 tûkst. (2005 m. – 37,7 tûkst.), Latvijos – 48,7 tûkst. (2005 m.
– 36,8 tûkst.). 2006 m. vieðbuèiø ir sveèiø namø numeriø uþimtumas
sudarë 42,3 procento (2005 m. – 40,8 %).
Vilniaus miesto vieðbuèiuose ir sveèiø namuose 2006 m. buvo
priimta 0,5 mln. sveèiø, arba 12,3 procento daugiau nei 2005 m.,
uþsienieèiø apgyvendinta 0,4 mln. – 9,8 procento daugiau. 2006 m.
Vilniaus miesto vieðbuèiø ir sveèiø namø numeriø uþimtumas sudarë
52,3 procento (2005 m. – 51,0 %).
2006 m. kaimo turizmo sodybose ilsëjosi 59,1 procento daugiau
poilsiautojø nei 2005 m.
2006 m. tyrimo duomenimis, kaimo turizmo sodybose ilsëjosi
246,5 tûkst. poilsiautojø, ið jø 25,8 tûkst. uþsienieèiø (2005 m.
apgyvendinta 155 tûkst. poilsiautojø, ið jø 17,9 tûkst. uþsienieèiø).
Uþsienieèiai sudarë 10 procentø visø poilsiautojø, daugiausia jø atvyko
ið Vokietijos (6,9 tûkst.), Latvijos (3,9 tûkst.), Lenkijos (3,5 tûkst.), Rusijos
(1,9 tûkst.). Vidutinë poilsiautojø buvimo trukmë – 1,9 nakvynës (2005
m. – 2,8 nakvynës). Apgyvendinimo paslaugas teikë 531 kaimo turizmo
sodyba. Sodybø skaièius, palyginus su 2005 m., padidëjo 33
procentais. Daugiausia kaimo turizmo sodybø yra Utenos apskrityje.
Ðioje apskrityje apsistojo penktadalis visø poilsiautojø.
VT
AK
T INFORMUOJA
VTAK
AKT
Dël alkoholiniø gërimø prekybos laiko
Valstybinë tabako ir alkoholio kontrolës tarnyba (VTAKT)
informuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2004-05-20
nutarimu Nr. 618 patvirtintø Didmeninës ir maþmeninës prekybos
alkoholio produktais licencijavimo taisykliø 34 punkto antra pastraipa
numato, kad ámonë, turinti licencijà verstis maþmenine prekyba
alkoholiniais gërimais, privalo laikytis licencijoje nurodyto prekybos
alkoholiniais gërimais laiko. Atsakomybë uþ alkoholiniø gërimø
(áskaitant alø) pardavimà prekybos ir vieðojo maitinimo ámonëse,
nesilaikant leidime (licencijoje) nurodytø apribojimø (prekybos
alkoholiniais gërimais laiko), numatyta Lietuvos Respublikos
administraciniø teisës paþeidimø kodekse. Primename, kad paþeidus
aukðèiau ávardintà reikalavimà, licencijos turëtojas áspëjamas apie
galimà licencijos galiojimo sustabdymà.
RESTORANØ VERSLAS
1/2007
BENDRO
VË „INV
ALD
A“ IEÐK
OS INVESTUO
TOJØ VIEÐBUÈIAMS
BENDROVË
„INVALD
ALDA
IEÐKOS
INVESTUOT
AY INN
TEL
„HOLIDA
INN““ IR „ECO
„ECOTEL
TEL““
„HOLID
Investicijø bendrovë „Invalda“ pradeda investuotojø, norinèiø
investuoti á grupei priklausantá vieðbuèiø sektoriø, paieðkà.
Bendrovë „Invalda“ vieðais ir atskirais konkursais ieðkos investuotojø
keturiø þvaigþduèiø vieðbuèiui „Holiday Inn“ bei ekonominës klasës
dviejø þvaigþduèiø vieðbuèiui „Ecotel“. Taip pat investuotojø bus
ieðkoma ir kitiems jau iðvystytiems ir ðiuo metu iðnuomotiems
nekilnojamojo turto objektams.
VIEÐBUÈIØ TINKLAS „REV
AL HO
TELS“ PRIST
ATË PREKËS ÞENKLÀ
„REVAL
HOTELS“
PRISTA
AL INN
„REVAL
INN““
„REV
Didþiausiam vieðbuèiø tinklui Baltijos ðalyse „Reval Hotels“
priklausantys buvæ „Baltpark“ vieðbuèiai Vilniuje ir Klaipëdoje bei
„Reval Express Hotel“ Taline nuo ðiø metø vasario 1 dienos pakeitë
pavadinimà á „Reval Inn“.
Naujieji ekonominës kategorijos vieðbuèiai turistams,
keliaujantiems po Baltijos ðalis automobiliu, siûlo patrauklià nakvynës
kainà, greità ir draugiðkà aptarnavimà. Naujieji „Reval Inn“ vieðbuèiai
– puiki alternatyva aukðtesnës kategorijos „Reval Hotels“ vieðbuèiams.
„Reval Inn“ vieðbuèiai nuo vasario 1 dienos sveèius dþiugina ir
naujienomis: vieðbuèiø kavinëse dienos metu patiekiamas sriubø
bufetas, o kavinëse, vestibiuliuose ir konferencijø salëse veikia
nemokamas bevielio interneto ryðys.
GEGUÞÆ VILNIUJE A
TID
AROMAS NA
UJAS U
AB „„CITY
CITY HO
TELS“
ATID
TIDAROMAS
NAUJAS
UAB
HOTELS“
VIEÐBUTIS
UAB „City Hotels“ ðiø metø geguþës pradþioje Vilniaus centre
(Algirdo g. 24) planuoja atidaryti naujà trijø þvaigþduèiø vieðbutá „City
Hotel Algirdas“. Naujai atidaromame vieðbutyje bus 46 jaukûs
kambariai ir vienas liukso apartamentas, kuriø kiekviename lankytojø
patogumui árengti duðas, palydovinë televizija ir telefonas, individualiai
reguliuojama kondicionavimo sistema. Vieðbutyje veiks restoranas,
árengta konferencijø salë. Prie vieðbuèio bus saugoma automobiliø
stovëjimo aikðtelë.
IÐSIPLËTË KA
UNO VIEÐBUTIS „DANIELA
KAUNO
„DANIELA““
Kauno centre, A. Mickevièiaus gatvëje, esantis 4 þvaigþduèiø
vieðbutis „Daniela“ kovo mënesá þada atidaryti sveikatingumo centrà
su treniruokliø sale, pirtimi, baseinu ir taip uþbaigti jau du metus
vykstanèius plëtros darbus. Neseniai atidaræs naujà korpusà, vieðbutis
padidino kambariø skaièiø iki 75. Vieðbutyje yra dvi konferencijø salës
(120 ir 35 vietø), 80 vietø restoranas.
KA
UNO SENAMIESTYJE NETRUK
US A
AR
YS VIEÐBUTIS
KAUNO
NETRUKUS
ATSID
TSIDAR
ARYS
TSID
UGIRD
AS”
„DAUGIRD
UGIRDAS”
„DA
Paèioje Kauno senamiesèio ðirdyje, T. Daugirdo g. 4, tarp Rotuðës
aikðtës ir Nemuno, netrukus turi atsidaryti naujas verslo klasës
vieðbutis „Daugirdas“, priklausantis vienam pirmøjø privaèiø Kauno
vieðbuèiø – „Perkûno namø“ savininkams. Vieðbutis ásikurs
restauruotame pastate, ðalia kurio prijungtas modernaus stiklinio
fasado priestatas.
VIET
OJE KA
UNO „SPINDULIO“ SP
AUSTUVËS – EK
ONOMINËS
VIETOJE
KAUNO
SPA
EKONOMINËS
KLASËS VIEÐBUTIS
Iki 2008 metø pabaigos Kaune, „Spindulio“ spaustuvës teritorijoje,
iðkils ekonominës klasës trijø þvaigþduèiø vieðbutis, modernûs
konferencijø ir sveikatingumo centrai, o ðalia – devyniø aukðtø
gyvenamasis namas. Projektà vykdo bendrovë „Jungtinis turto centras“.
Vieðbutis prisiglaus Miðko gatvëje, rekonstravus kultûros paveldu
laikomus pastatus, o konferencijø centras – dviaukðèio sovietinës
statybos gamybinio pastato vietoje. 89 kambariø vieðbutyje
planuojama árengti saunà, baseinà, sporto salæ, masaþo kabinetà.
Konferencijø centre veiks trys konferencijø salës. Po rekonstrukcijø
bendras pastatø plotas sudarys 6,7 tûkst. kvadratiniø metrø. Tikimasi,
kad vidutinis metinis vieðbuèio uþimtumas sieks 35 proc.
Vieðbuèio statybos projekto kaina sudaro 22 mln. litø, ið kuriø
4,19 mln. litø skyrë Europos Sàjunga, o 2,09 mln. – valstybë. Á
gyvenamojo namo projektà bus investuota 50 mln. litø. Vieðbutyje ir
konferencijø centre bus ádarbinti 54 þmonës.
KLAIPËDOS SENAMIESTYJE BANK
O PPAST
AST
ATÀ UÞIMS VIEÐBUTIS
BANKO
ASTA
Bendrovë „Antantë“ Klaipëdos senamiestyje, prie Teatro aikðtës,
buvusiame banko „Hermis“ pastate, planuoja atidaryti 27 kambariø
trijø þvaigþduèiø vieðbutá su konferencijø sale. Bendrovë statybos
darbams jau pasiruoðusi.
Ðalia dabartinio pastato, kuris yra átrauktas á valstybës saugomø
kultûros vertybiø registrà, planuojama pastatyti trijø aukðtø priestatà
su mansarda, nes esamame pastate tilptø tik 8 kambariai. Vieðbutis
bus skirtas laivais ar autobusais á Klaipëdà atvykstantiems turistams.
Bendrovë „Antantë“ taip pat planuoja sutvarkyti kelius á kaimyniniø
namø kiemus, automobiliø stovëjimo aikðteles, þeldinius.
2008 MET
Ø PRADÞIOJE ÐIA
ULIAI TURËS TTARPT
ARPT
AUTINIO LLYGIO
YGIO
METØ
ÐIAULIAI
ARPTA
VIEÐBUTÁ
Kaip daugiafunkcinio prekybos ir pramogø miesto „Bruklinas“ dalis,
2008 metø pirmàjá ketvirtá Ðiauliuose bus atidarytas modernus biurø
– vieðbuèio kompleksas, uþimsiantis 8 tûkst. kv. m. Trijø þvaigþduèiø
vieðbutyje planuota árengti 120 kambariø, skirtø verslo klientams.
Nekilnojamojo turto bendrovë „Ogmios centras“ su partnere UAB
„Rivona“ dël vieðbuèio valdymo sàlygø derasi su vienu didþiausiø
Baltijos ðalyse vieðbuèiø tinklu. Jeigu abiem ðalims pavyks susitarti,
„Brukline“ ásikursiantis vieðbutis bus pirmasis tokio lygio paslaugø
vieðbutis Ðiauliø mieste ir regione.
Planuojama, kad devyniø aukðtø vieðbutyje taip pat bus teikiamos
konferencijø organizavimo, laisvalaikio ir maitinimo paslaugos.
Ðalia vieðbuèio ir verslo centro veiks dar ðiø metø rudená duris
praversiantis prekybos ir pramogø kompleksas, biurø ir verslo centras,
statybiniø ir apdailos medþiagø centras, baldø ir namø reikmenø
galerija. Bus árengta 900 vietø automobiliø stovëjimo aikðtelë.
Á projektà „Bruklinas“, kuris vystysis iki 2009 m. ir uþims 9 ha
teritorijà (pastatø uþstatymo plotas – 55 tûkst. kv. m), bus investuota
virð 100 mln. litø.
„SP
A VILNIUS“ VIEÐBUÈIO UÞIMTUMAS 2006 M. SIEKË 60,8
„SPA
PROC.
Dël padidëjusio paslaugø asortimento, geresnës paslaugø kokybës bei
daugëjanèiø klientø ið uþsienio skaièiaus, bendrovës „Raminora“ valdanèio
Druskininkø sveikatinimo centro „SPA Vilnius“ apyvarta 2006 metais,
palyginus su 2005-aisiais, iðaugo 53 proc. ir sudarë 16,44 mln. litø.
2005 metais „SPA Vilnaius“ vieðbuèio, kurio net 30 proc. lankytojø
pernai sudarë turistai ið Rusijos, Lenkijos, Vokietijos ir Skandinavijos,
uþimtumas siekë 60,8 proc. Prognozuojama, kad ðiemet vieðbuèio
uþimtumas iðaugs iki 65-70 proc., o centro apyvartà dar labiau
padidins atidarytas naujas konferencijø centras.
Vieðbuèiai
VIEÐBUÈIØ RINK
OS NA
UJIENOS
RINKOS
NAUJIENOS
31
ATSISVEIKINUS SU SPOR
TINE PRAEITIMI
SPORTINE
32
Vieðbuèiai
Audrius Vyðniauskas
Ði frazë paprastai nuskamba palydint á vadinamàjá „„uþtarnautà
uþtarnautà poilsá“
aèiau ðákart jà tenka taikyti ne þmogui,
nusipelniusius ðalies sportininkus. TTaèiau
o garsiam pastatui su ilga ir turininga praeitimi. K
albame apie buvusá
Kalbame
„Sporto
ilniuje.
„Sporto““ vieðbutá V
Vilniuje.
Nuoðalioje Vilniaus Antakalnio gatvelëje, á tankiai sustatytø privaèiø namø
gretà ásiterpia keletas daugiaaukðèiø, tame tarpe ir vieðbuèio „Martialis“
korpusas. Gerokai anksèiau nei miesto valdþia susirûpino sovietinio laikotarpio
daugiabuèiø renovacija, ðis pastatas jau patyrë radikalias permainas, ið
apysenio bendrabuèio tipo statinio virstamas moderniu vieðbuèiu.
Permainos buvo pradëtos ne nuo sienø ar lubø, o nuo bendrosios veiklos
koncepcijos pakeitimo. Vieðbuèio vadybos grupë su direktore Jolanta
Bacevièiene prieðakyje puikiai suvokë sparèiai kartu su paklausa auganèius
reikalavimus turizmo sferai ir nusprendë ryþtingai atsikratyti senojo antrarûðio
vieðbuèio ávaizdþio. Kartu su ávaizdþiu buvo atsisakyta ir senojo pavadinimo –
þodis „sportas“ dabar maþai kam asocijuojasi su ramybe, santarve ir komfortu.
Pasirinktas naujasis pavadinimas „Martialis“ (romënø poetas, epigramø
meistras, gyvenæs I a. po Kr.) jau artimas ne jëgos ir brutalumo, o iðminties ir
intelekto kultui. Ðià asociacijà beliko uþtvirtinti architektûros pertvarkymu ir
aptarnavimo sistemos tobulinimu. Praëjus keliems metams nuo permainø
pradþios galima teigti, kad abu ðie tikslai yra sëkmingai pasiekti.
Architektûrinës permainos visø pirma palietë pastato iðoræ. Trûkstant
renginiams tinkamø plotø ir apskritai bendrøjø erdviø, prie pagrindinio pastato
tûrio buvo pristatytas naujas pusapvalis korpusas, kuriame ásikûrë vieðbuèio
recepcija, administracinës patalpos, konferencijø salë su balkonu. Pastato
ypatumai leido kai kuriose vietose demontuoti iðorines pastato sienas, árengiant
lodþijas bei stiklines vitrinas. Dalis jø sumontuota aukðtø holuose, suteikiant
ðviesos, jaukumo ir leidþiant ið virðutiniø aukðtø groþëtis puikiais apylinkiø
vaizdais. Á iðoræ iðkelti lodþijø tûriai, dengti stiklu ir metalo kasetëmis, paávairino
fasadus ir suskaidë nuobodø pastato tûrá. Þodþiu, vietoje senos „dëþutës“
miesto sveèius ðiandien pasitinka ðiuolaikinës architektûros pastatas.
Árengiant „Martialio“ vidø, architektai sëkmingai iðvengë pagundos pradëti
eksploatuoti antikinës klasikos motyvus. Tokiu atveju sunku bûtø iðsiversti be
pretenzingø marmuriniø kolonø bei skulptûrø, dekoratyviniø fontanëliø,
Pompëjos freskø imitacijø ir kitokiø pseudo romëniðkø dekoracijø, kuriomis
garsëja ekonominës klasës vieðbuèiai kaimyninëse ðalyse. Vietoje to buvo
nuspræsta kurti lakoniðkà ir funkcionalø skandinaviðko stiliaus interjerà (projekto
autorius architektas Viktoras Katarskis), lankytojus nuteikiantá ramiam poilsiui
ir maloniam aptarnavimui.
Naujojo priestato struktûra paskatino jo viduje gausiai naudoti stiklo
konstrukcijas, vizualiai lengvinant bendràjá interjero áspûdá nuo pat áëjimo ir
recepcijos zonø. Pagrindinio korpuso patalpos pareikalavo kitokiø sprendimø.
Didelæ ir nejaukià pagrindinæ kavinës salæ buvo bûtina suskaidyti. Ðiuo metu
ji padalinta á funkcines zonas, rikiuojant skirtingø spalvø ir tipø baldus, þaidþiant
vietinio apðvietimo efektais. Aiðku, kartu galima bûtø panaudoti lengvø
konstrukcijø pertvaras, ádomesná, laisvesná sëdëjimo vietø iðdëstymà, taèiau tai
pakenktø tiek bendrai salës talpai, tiek ir kavinës pralaidumui – svarbiam
faktoriui, aptarnaujant skubanèiø pasiþvalgyti po Vilniø turistø srautus.
Artimiausioje ateityje kavinës salës interjerà ketinama papildyti dar keliais
svarbiais ðtrichais – stilingomis uþuolaidomis bei tapybos kûriniais ant sienø.
Populiarëjant seminarø bei konferencijø rengimui vieðbuèiuose, „Martialyje“
árengta keletas ávairaus dydþio saliø. Kol kas jø árengime akcentuojamas vien
tik funkcinis praktiðkumas, bet netrukus renginiø dalyviai turës galimybæ groþëtis
ne vien tik peizaþais uþ lango, bet ir stilinga saliø apdaila bei áranga.
Kiekvieno vieðbuèio klestëjimo „laidas” – rûpestingai sutvarkyti ir priþiûrimi
kambariai. Jø interjero árengimui „Martialyje“ skirta iðties daug dëmesio. Nuo
senøjø bendrabuèio kambariø beliko nebent kuklûs gabaritai, taèiau daugelis
patalpø rekonstruojant buvo iðplëstos balkonais bei lodþijomis. Ir pagerinto
planavimo, ir standartiniuose kambariuose yra árengtos ne tik plaèios lovos,
bet ir svetainës zonos su sëdimaisiais baldais. Kambariø koloritas maloniai
ðiltas; já apsprendþia raudonø ir tamsiai vyðniniø atspalviø uþuolaidos, lovø
uþklotai bei baldø apmuðalai, o taip pat raudonmedþiu faneruotos spintos bei
sienø paneliai. Bendrà jaukumà pabrëþia taikliai iðdëstyti ðviestuvai, vienas
kuriø skiriamas „privalomosios” paveikslo reprodukcijos apðvietimui. Minkðta
kiliminë danga tiek kambariuose, tiek koridoriuje skiriama ne vien tik groþiui,
bet ir geresnei garso izoliacijai.
Ryþtinga iðorës bei interjero rekonstrukcija uþtikrino akivaizdø rezultatà –
padidëjusá kraðtieèiø bei uþsienio turistø srautà. „Martialyje“ vis daþniau lankosi
ir apylinkiø gyventojai, atiduodami duoklæ ne tik puikiai kavinës virtuvei, bet ir
maloniai jos aplinkai.
RESTORANØ VERSLAS
1/2007
Vieðbuèiams
Pusapvalá priestatà papildë nauja fasadø apdaila
Naujasis vieðbuèio pavadinimas siejamas su europiniu aptarnavimo lygiu
Sveèius pasitinka naujoji vieðbuèio recepcija
Erdviø jaukumà pabrëþia taikliai iðdëstyti ðviestuvai
Iðtaiginga virtuvë – neatsiejama svetingumo dalis
Kambariø kolorità kuria ðiltø spalvø gobelenai ir raudonmedþiu faneruoti baldai
33
34
Informacija
LRVVKA 2007 M. VEIKL
OS PLANAI
VEIKLOS
Kaip ir ankstesniais metais, 2007-aisiais Lietuvos vyriausiøjø virëjø
ir konditeriø asociacijos (LRVVKA) veiklos sritys iðliks tos paèios – tai
prezentacijos, mokymai, nacionaliniai ir tarptautiniai konkursai bei
kelionës-staþuotës.
Konkursai
Kovo 29-31 d. planuojame atstovauti Lietuvai Baltijos ðaliø
kulinarijos þvaigþdës taurës konkurse Sankt Peterburge. Kadangi
èempionate dalyvauja tik Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Rusijos
virëjø komandos, ðis konkursas puikiai tinka virëjams, kurie turi maþiau
dalyvavimo tarptautiniuose konkursuose patirties ir norëtø iðbandyti
savo jëgas bei pasisemti profesinës patirties.
Sieksime, kad komandà „Gintarinis aljansas“ papildytø dar neatrasti
talentai ir kartu su jau jëgas iðbandþiusiais virtuvës ðefais ðiø metø spalio
3-6 d. atstovautø Lietuvai jau 3-jame Kremliaus kulinarinës taurës
èempionate, vyksianèiame Maskvoje. Tikimës, kad ðiais metais Lietuvos
virtuvës meistrø komanda ágytomis þiniomis árodys, kad gali bûti stiprûs
kiekvienos ðalies varþovai ir sieks pergalës su dar didesniu entuziazmu.
Kursai
Ðiais metais planuojame intensyvius profesinius mokymus, kuriø
metu supaþindinsime su pasaulio virtuviø ypatumais.
Sulaukæs didþiulio susidomëjimo ir iðskirtinio populiarumo,
Lietuvoje jau keletà kartø vieðëjæs þymus ðefas Kurtas Schelleris vasario
8-9 d. „Baltic Master“ mokymo centre dalinosi savo ilgamete patirtimi,
vesdamas profesionalius tobulinimosi kursus. Tapæs Lenkijos virtuvës
ðefø asociacijos prezidentu, Kurtas Schelleris nepamirðta ir Lietuvos
virëjø. Ðiø kursø tema buvo „Pasaulio nacionaliniø virtuviø ypatumai:
rytietiðkos, ðveicarø, prancûzø, japonø, meksikieèiø, tailandieèiø,
amerikieèiø virtuviø bruoþai“.
Taip pat organizuosime italø virtuvës keturiø seminarø ciklà.
Dþiugu, kad italai, vieni ið geriausiø virtuvës meistrø pasaulyje, kovo
5-7 d. „Baltic Master“ mokymo centre vël parodys savo puikius
sugebëjimus kursuose „Italiðkos virtuvës pagrindai“. Kovo 8-10 d.
vyksianèiuose kursuose „Mësa italiðkoje virtuvëje“ sveèiai ið Italijos
pademonstruos, kaip pagaminti ávairiausius patiekalus ir uþkandþius
ið mësos. Geguþës 7-9 d. italø virtuvæ pristatinës ruoðdami patiekalus
ir uþkandþius ið þuvies, o lapkrièio 5-7 d. uþbaigs savo 2007 m.
pasirodymus Lietuvoje árodydami italø virtuvës pranaðumus, nuosekliai
demonstruodami italiðkø desertø ruoðimo paslaptis.
Ðiuos italø virtuvës kursus Lietuvoje ves Silvio Salmoiraghi –
profesionalus akademijos „ ALMA“ mokytojas, italiðkà virtuvæ
populiarinantis Strasbûre, Paryþiuje, Tokijuje, Milane, Dubline. Sausio
mën. pabaigoje Silvio Salmoiraghi dalyvavo pasaulinio masto konkurse
„Bocuse d’Or“ kaip vienas ið 24 geriausiø pasaulio virëjø.
Susirinkimai – prezentacijos
Ðiais metais esame suplanavæ 5 prezentacijas ávairiose Lietuvos
vietose: Vilniuje, Panevëþyje, Kaune, Palangoje. Organizuodami
prezentacijas ávairiuose Lietuvos miestuose, siekiame
keliø tikslø: norime, kad naujienos ir þinios
neaplenktø ir nuoðaliausiø Lietuvos kampeliø ir tuo
paèiu jau „sueuropëjusiems“ didþiøjø miestø virëjams
bûtø priminti tikrieji nacionalinës virtuvës bruoþai.
LRVVKA 2007 metø renginiø kalendorius:
• Sausio 14 d. Visuotinis ataskaitinis susirinkimas, kavinë „Alisa“
(Vilnius).
• Vasario 8-9 d. Kurto Schellerio kursai, „Baltic Master“ mokymo
centras, Vilnius („Pasaulio nacionaliniø virtuviø ypatumai“).
• Vasario 25 d. Prezentacija, Panevëþys.
• Kovo 5-7 d. Italø virtuvës kursai, Vilnius, „Baltic Master“ („Italø
virtuvës pagrindai“).
• Kovo 8-10 d. Italø virtuvës kursai, Vilnius, „Baltic Master“
(„Mësa italø virtuvëje“).
• Kovo 17-18 d. Atrankinis nacionalinis turas „Global Chefs‘
Challenge“.
• Kovo 29-31 d. Baltijos ðaliø kulinarijos þvaigþdës taurës
konkursas, Sankt Peterburgas.
• Balandþio 1 d. Prezentacija, Palanga.
• Balandþio-geguþës mën. Atrankinis konkursas „Þalioji
Bonduelle kepurë“.
• Balandþio 22-29 d. Finalinis nacionalinis turas „Global Chefs‘
Challenge“.
• Geguþës 7-9 d. Italø virtuvës kursai, Vilnius („Þuvis italø
virtuvëje“).
• Geguþës 27 d. Prezentacija, Vilnius.
• Rugsëjo 16 d. Prezentacija, Kaunas.
• Spalio 3-6 d. Kremliaus kulinarinës taurës èempionatas,
Maskva.
• Spalio 21 d. Prezentacija, Pasaulinë virëjo diena, Vilnius.
• Spalio 31 – lapkrièio 4 d. Taline rengiamas atrankinis Ðiaurës
Europos regiono turas „Global Chefs‘ Challenge“, kurio finalas vyks
2008 m. Dubajuje, WACS Kongreso metu.
• Lapkrièio 5-7 d. Italø virtuvës kursai, Vilnius („Italiðki desertai“).
• Lapkrièio 24-25 d. „Talentø konkursas“, „Baltic Master“
mokymo centras, Vilnius. Amþius neribojamas. Kategorijos: „ART“ klasë
(konditerija ir t. t.), namø darbai, „Master“ klasë.
Papildomai numatoma (neplaniniai renginiai):
1. „Lietuvos grilio èempionatas“ 2007.
2. WACS Europos regiono konferencijos.
Renginiø datos ir vietos gali keistis. Informacija pateikiama
tinklapyje www.lrvvk.lt.
Á klausimus atsakome tel. (8 5) 2723171, 8 611 26658, el. paðtu
[email protected], [email protected].
NA
UJOJI LSA V
ALD
YBA KELIA NA
UJUS TIKSL
US
NAUJOJI
VALD
ALDYBA
NAUJUS
TIKSLUS
Pradëjusi antruosius savo veiklos metus, Lietuvos someljë asociacija
(LSA) prezidentu iðrinko „Vyno þurnalo“ vyriausiàjá redaktoriø Arûnà Starkø,
kuris pakeitë „Vyno klubo“ direktoræ Rasà Suþiedelienæ. Viceprezidentu
tapo vyno ekspertas Jurgis Ðliogeris.
Ákurta 2005 metø pabaigoje, asociacija ásteigë Someljë mokyklà,
ëmë rengti Lietuvos someljë èempionatà, organizuoja Lietuvos vynø
èempionatà, vyno parodas ir uþsienio vyno gamintojø delegacijø vizitus.
Naujasis LSA prezidentas A. Starkus teigia, kad 2007 m. asociacija ir
toliau intensyviai kels su vynu dirbanèiø restoranø ir parduotuviø darbuotojø
kompetencijà, organizuos antràjá Lietuvos someljë èempionatà, surengs
Geriausio vyno restorano konkursà, 2007 metø Lietuvos vyno èempionatà
(vyks kovo 15-30 dienomis). „Someljë asociacija sieks keisti prekybos
vynu tradicijas, skatins sàmoningà bei profesionalø patarimais paremtà
prekybà. Keisdami alkoholio vartojimo kultûrà, skatindami estetizuotà
gurmaniðkà vyno vartojimà su maistu, prisidedame prie alkoholio vartojimo
maþinimo. Ðviesdami ir informuodami vartotojus,
tikimës, kad Lietuvoje pasireikð pasaulinë tendencija
vartoti maþiau, bet kokybiðkesná produktà. Augant
pirkëjø iðprusimo lygiui, maþëja pavojus, kad jie taps
nesàþiningø prekybininkø arba savo neiðmanymo
aukomis, nevalingai pasiduos reklamos poveikiui,“
– sako A. Starkus.
Naujai iðrinkta LSA valdyba (joje be Arûno Starkaus ir Jurgio Ðliogerio
dirbs Aurinta Savickaitë („Mineraliniai vandenys“), Tadas Abiðala („Bennet
distributors“), Rasa Suþiedelienë („Vyno klubas“)) pasiryþusi siekti sumaþinti
diskriminacinius prekybos vynu apribojimus, ástatymuose átvirtintas
senoviðkas, nuo sovietmeèio likusias nuostatas, kurios ne tik silpnina
Lietuvos prekiautojus, lyginant su uþsienio konkurentais, bet ir skatina
pigaus ir daþnai nekokybiðko vyno vartojimà, uþkerta kelià kokybiðkø
produktø prekybai Lietuvoje bei maþina vartotojo pasirinkimo laisvæ.
RESTORANØ VERSLAS
1/2007
UAB „ÈILIJA
AR
TÀ
„ÈILIJA”” TÆSIA PLËTRÀ IR DIDINA APYV
APYVAR
ARTÀ
Lietuvoje, Latvijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir Rumunijoje vieðojo
maitinimo tinklà valdanti bendrovë „Èilija“ per praëjusius metus
pasiekë beveik 126,0 mln. Lt konsoliduotà apyvartà, tai yra 32,8
proc. didesnæ nei 2005 m., kuomet ji sudarë 94,9 mln. Lt.
UAB „Èilija” apyvarta sparèiausiai augo uþsienyje – per 2006 m.
ji ðoktelëjo net 60,5 proc. (nuo 15,4 mln. Lt 2005 m. iki 24,7 mln.
Lt). Bendrovës valdomo tinklo Lietuvoje apyvarta pernai padidëjo 24,6
proc. ir pasiekë 101,3 mln. Lt, kai 2005 m. sudarë 81,3 mln. Lt.
Per 2006 m. UAB „Èilija” atidarë 10 naujø restoranø keturiose
ðalyse: „Èili pica“ debiutavo Ukrainoje, Lenkijoje ir Rumunijoje, taip
pat duris atvërë 14-tasis restoranas Latvijoje. Pernai Lietuvoje atsidarë
11 naujø restoranø.
Ðiais metais uþsienyje atsidarys dar 21 „Èili picos“ restoranas,
dalis jø debiutuos Estijoje. Lietuvoje „Èili“ tinklà ketinama papildyti 9iais naujais restoranais „Èili pica“ bei „Èili kaimas“.
Planuojama, kad per 2007 m. „Èilijos“ apyvarta ûgtels net 56
proc. Lietuvoje „Èili“ tinklo apyvarta turëtø padidëti 30 proc., o
uþsienyje – daugiau nei 2,5 karto.
Per pastaruosius gruodþio-sausio mënesius „Èili“ tinklas atidarë
rekordiná naujø taðkø skaièiø – net 8 restoranus.
„Èili“ restoranø ir kaviniø tinklas penkiose ðalyse ið viso jungia 66
vieðo maitinimo taðkus. Dalá jø pagal franðizës sutartis valdo kiti
operatoriai. Visi „Èili“ tinklo taðkai Lietuvoje per dienà aptarnauja
daugiau kaip 90 tûkst. klientø.
„DELANO
AR
TA A
UGA
„DELANO”” APYV
APYVAR
ART
AUGA
2006 m. „Delano“ grupës konsoliduota apyvarta iðaugo 38 proc.
iki 73 mln. Lt, lyginant su 2005 m., kai grupës apyvarta buvo 53 mln.
Lt.
Sëkmingà augimà lëmë grupës plëtra Kaune, Klaipëdoje ir Vilniuje.
Taip pat „Delano” restoranuose ir picerijose buvo iðplëstas patiekalø
asortimentas, itin didelis dëmesys skirtas sveikam maistui.
Ámonë 2007 m. ir toliau planuoja plëstis. Kaune atsidaranèiame
„Akropolyje“ bus atidarytas „Delano” savitarnos restoranas, picerija
„Delano Pica” bei didþiausias Kaune boulingas „Apollo“, turësiantis
20 takeliø. Ðiais metais taip pat planuojama picerijø „Delano Pica“
tinklo plëtra Lietuvoje bei Latvijoje, o 2008 metais planuojama tinklà
plësti þengiant á Estijà.
„Delano” grupei priklauso vienintelis Lietuvoje savitarnos restoranø
tinklas – 5 savitarnos restoranai „Delano”, 7 picerijos „Delano Pica“,
2 „Apollo“ boulingai Vilniuje ir Klaipëdoje bei 4 picerijos „Delano
Pica“ Rygoje.
Á LIETUVÀ ÞENGIA GREIT
GREITOJO
MAISTO
RESTORANØ
OJO MAIST
O REST
ORANØ TINKLAS
„HESBURGER””
„HESBURGER
Ðiø metø vasarà suomiø kapitalo greitojo maisto restoranø tinklas
„Hesburger“ Klaipëdoje, Ðiauliuose ir Panevëþyje planuoja atidaryti
pirmuosius tris restoranus. Greitojo maisto restoranai bus atidaryti
prekybos centruose, juose bus siûlomi ávairûs mësainiai, sumuðtiniai,
salotos.
Per pastaruosius tris metus Baltijos ðalyse tinklas investavo 8 mln.
eurø. Ðiuo metu èia veikia 18 „Hesburger“ restoranø: 11 Estijoje ir 7
Latvijoje. Praeitais metais restoranø apyvartos augimas sudarë 20 proc.
Estijoje ir 40 proc. Latvijoje.
Tinklas planuoja toliau plëstis visose trijose Baltijos ðalyse. Ið viso
per artimiausius 12 mënesiø tinklas Lietuvoje planuoja investuoti 1,6
mln., Estijoje 5 mln., Latvijoje 10 mln. eurø. Ðià vasarà Latvijoje tinklas
planuoja atidaryti dar du „Hesburger“ restoranus – Siguldoje ir
Daugpilyje. Estijoje, ðalia Talino, jau pradëtas statyti „Hesburger“
logistikos centras, á kurá bus investuota apie 2 mln. eurø.
Tinklo plëtrà labiausiai stabdo greitojo maisto restoranams tinkamø
vietø ir gerø bei lojaliø darbuotojø stoka. Tinklas labai laukia vietos
verslininkø ar prekybos centrø pasiûlymø nuomotis ar ásigyti jiems
tinkamas patalpas.
Suomijoje „Hesburger“ tinklui priklauso 220 restoranø, kuriuose
dirba apie 4500 darbuotojø. Restoranus aplanko vidutiniðkai 80 000
lankytojø per dienà. Praeitais metais grupë pasiekë 140 mln. eurø
apyvartà.
ÐIA
ULIUOSE BUS ST
ATOMAS „„AKROPOLIS”
AKROPOLIS”
ÐIAULIUOSE
STA
Ketvirtajame pagal dydá ðalies mieste, Ðiauliuose, Aido ir Tilþës
gatviø sankryþoje, 2,68 ha sklype, UAB „Akropolis” planuoja pastatyti
42 tûkst. kv. m prekybos ir pramogø centrà. Statybos bus pradëtos ðá
pusmetá, á objektà numatoma investuoti 150 mln. Lt. Numatoma objekto
statybos darbø pabaiga – 2008 m. Planuojama, kad antrame prekybos
centro aukðte veiks kino teatras, boulingas, restoranai ir kavinës.
Be jau ðá pavasará numatomo atidaryti Kauno „Akropolio“, statyti
prekybos centrus bei multifunkcinius kompleksus UAB „Akropolis” dar
ketina ir Rygoje, Sofijoje, Bukareðte. Vilniuje, buvusios gamyklos „Velga“
teritorijoje, á daugiafunkciná prekybos ir pramogø centro, biurø pastatø
ir gyvenamøjø namø kompleksà „Akropolis“ planuoja investuoti apie
900 mln. litø. Komplekso statybas planuojama pradëti ðiemet, o
projektà pavyks uþbaigti 2015 metais.
VILNIUJE IKI V
ASAROS A
TSID
AR
YS „„VICHY”
VICHY” V
VANDENS
VASAROS
ATSID
TSIDAR
ARYS
ANDENS PPARKAS
ARKAS
Vilniaus „Vichy“ vandens parkà planuojama atidaryti iki ðiø metø
vasaros. Vandens parke veiks devyni atrakcionai-èiuoþyklos ir vandens
þaidimø aikðtelë vaikams. Anot rangovø, tai bus moderniausias
vandens parkas Baltijos ðalyse.
Savo lankytojus „Vichy“ vandens parkas pasitiks Polinezijos salø
nuotaikomis. Ðiame vandens parke vienu metu galës pramogauti iki
1,5 tûkst. þmoniø, per metus tikimasi sulaukti 380 tûkst. lankytojø.
Vandens parko statyboms ir vystymui bus skirta 64 mln. litø. Parko
statybas vykdanti ir vandens parko valdymu po jo atidarymo uþsiimsianti
bendrovë „Rubicon aqua“ pati parke þada teikti ir maitinimo paslaugas.
Ámonë priklauso ámoniø grupei „Rubicon group“.
„Vichy“ vandens parkas – vienas ið planuojamo unikalaus Vilniaus
pramogø parko segmentø, kurá taip pat sudarys jau veikianti universali
„Siemens“ arena, bûsimas Ðeimos pramogø ir prekybos centras,
renginiø aikðtë bei atviras centrinis parkas.
MAITINIMO ÁMONIØ APYV
AR
TOS ST
ATISTIKA
APYVAR
ART
STA
2006 m. sausio
-gruodþio mën. statistika
sausio-gruodþio
Statistikos departamento atliekamo prekybos ir maitinimo ámoniø
tyrimo iðankstiniais duomenimis, maþmeninës prekybos, varikliniø transporto
priemoniø ir motociklø, jø techninës prieþiûros ir remonto, automobiliø
degalø maþmeninës prekybos ámoniø apyvarta (be PVM) 2006 m. sausiogruodþio mën. sudarë 26793,4 mln. litø ir, palyginus su tuo paèiu 2005 m.
laikotarpiu, padidëjo 14,1 procento palyginamosiomis kainomis.
Ámoniø, prekiaujanèiø maisto prekëmis, apyvarta 2006 m. sausiogruodþio mën., palyginus su praëjusiø metø tuo paèiu laikotarpiu,
iðaugo 6,5 procento palyginamosiomis kainomis.
Restoranø, barø ir kitø maitinimo ámoniø apyvarta (be PVM) 2006
m. sausio-gruodþio mën. sudarë 821,7 mln. litø ir, palyginus su tuo
paèiu 2005 m. laikotarpiu, padidëjo 4,0 procento. Labiausiai augo
ámoniø, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojø, apyvarta – 26,8
procento palyginamosiomis kainomis.
2007 m. sausio mën. statistikos palyginimas su 2006 m. sausio
mën. statistika
Statistikos departamento atliekamo prekybos ir maitinimo ámoniø
tyrimo iðankstiniais duomenimis, maþmeninës prekybos, varikliniø
transporto priemoniø ir motociklø, jø techninës prieþiûros ir remonto,
automobiliø degalø maþmeninës prekybos ámoniø apyvarta (be PVM)
2007 m. sausio mën. sudarë 2176,1 mln. litø ir, palyginus su tuo
paèiu 2006 m. laikotarpiu, padidëjo 21,7 procento palyginamosiomis
kainomis.
Ámoniø, prekiaujanèiø maisto prekëmis, apyvarta 2007 metø sausio
mën., palyginus su praëjusiø metø tuo paèiu laikotarpiu, iðaugo 9,4
procento palyginamosiomis kainomis.
Restoranø, barø ir kitø maitinimo ámoniø apyvarta (be PVM) 2007
m. sausio mën. sudarë 67,3 mln. litø ir, palyginus su tuo paèiu 2006
m. laikotarpiu, padidëjo 12,5 procento.
Informacija
REST
ORANØ RINK
OS NA
UJIENOS
RESTORANØ
RINKOS
NAUJIENOS
35
36
Informacija
TARPT
AUTINËS PPARODOS
ARODOS
ARPTA
2007 GEGUÞË
SIAB – tarptautinë kepykloms, konditerijos gaminiams,
saldainiams, ðvieþiems makaronams ir picoms skirtø
produktø bei technologijø paroda. Vieta: Verona, Italija.
Data: 2007 geguþës 5-9 d.
Internete: http://www.siabweb.com/
IFFA / IFFA DELICAT – tarptautinë paroda, skirta mësos
rinkos atstovams. Mësos gaminiø paroda. Vieta:
Frankfurtas, Vokietija. Data: 2007 geguþës 5-10 d.
Internete: http://iffa.messefrankfurt.com
SPRING FANCY FOOD SHOW – tarptautinë
aukðèiausios kokybës maisto ir saldumynø paroda. Vieta:
Èikaga, JAV. Data: 2007 geguþës 6-8 d.
Internete: http://www.specialtyfood.com
FOODTECH / HORECA – tarptautinë maisto
produktø, technologijø, restoranø ir vieðbuèiø árangos
paroda. Kartu vyksta ir kitos parodos. Vieta: Plovdivas,
Bulgarija. Data: 2007 geguþës 7-12 d.
Internete:
http://www.fair.bg/en/events/
foodtech07.htm
VINOVITA – tarptautinë vyno ir jo gamybos árangos
paroda. Vieta: Zagrebas, Kroatija. Data: 2007 geguþës
9-13 d.
Internete: http://www.zv.hr/sajmovi/149
SIAL CHINA – tarptautinë maisto produktø ir gërimø paroda.
Vieta: Ðanchajus, Kinija. Data: 2007 geguþës 10-12 d.
Internete: http://www.sialchina.com/
Platesná parodø sàraðà rasite internete: http://parodos.meniu.lt
Internete: http://www.faircanton.com/interbake2007
SPECIALITY & FINE FOOD FAIR – specialiø ir
aukðèiausios kokybës produktø paroda. Vieta: Edinburgas,
Anglija. Data: 2007 geguþës 13-14 d.
Internete: http://www.specialityandfinefoodfairs.co.uk/
HOTEX – FOOD & DRINK – tarptautinë vieðbuèiø,
restoranø, maþmeninës prekybos ir vieðajam maitinimui
reikalingos árangos, paslaugø, maisto ir gërimø paroda. Vieta:
Honkongas, Honkongas. Data: 2007 geguþës 13-16 d.
Internete: http://www.hofex.com/
FOOD & HOTEL ARABIA – tarptautinis maisto, gërimø,
vieðojo maitinimo, vieðbuèiø árangos, tiekimo ir paslaugø
renginys. Vieta: Jeddah, Saudo Arabija. Data: 2007 geguþës
13-17 d.
Internete: http://www.acexpos.com/
SMA-FOOD – Vidurþemio jûros regiono maisto paroda.
Vieta: Sfax, Tunisas. Data: 2007 geguþës 15-19 d.
Internete: http://www.salon-sma.com/
FOOD & DRINKS – FOOD TECHNOLOGY
MOLDOVA – maistas, gërimai, þaliavos, technologijos ir
áranga maitinimo rinkai. Vieta: Kiðiniovas, Moldavija. Data:
2007 geguþës 16 d.
Internete: http://www.food-drinks.moldexpo.md/
IFE POLAND – tarptautinë maisto, gërimø ir
vaiðingumo rinkos paroda. Vieta: Varðuva, Lenkija. Data:
2007 geguþës 16-18 d.
Internete: http://www.ifepoland.com/
FDC CHINA – tarptautinë maisto ir gërimø paroda.
Vieta: Guangdþou, Kinija. Data: 2007 geguþës 11-13 d.
Internete: http://www.fdcchina.com.cn/
IFEX – INTERNATIONAL FOOD EXHIBITION PHILIPPINES
– ðvieþias ir perdirbtas maistas, sveiki, natûralûs produktai.
Vieta: Manila, Filipinai. Data: 2007 geguþës 18-20 d.
Internete: http://www.citem.com.ph/ifex/
INTERBAKE CHINA – tarptautinë kepimo árangos,
paslaugø, maisto produktø ir árankiø paroda. Vieta:
Guangdþou, Kinija. Data: 2007 geguþës 12-14 d.
NRA RESTAURANT, HOTEL-MOTEL SHOW – viena
svarbiausiø JAV parodø, skirtø restoranø ir vieðbuèiø verslui.
Vieta: Èikaga, JAV. Data: 2007 geguþës 19-22 d.
Internete: http://www.restaurant.org/show/
LONDON INTERNATIONAL WINE & SPIRITS FAIR –
tarptautinë vyno ir alkoholiniø gërimø paroda. Vieta:
Londonas, Anglija. Data: 2007 geguþës 22-24 d.
Internete: http://www.londonwinefair.com/
PPT FOOD – Belgijos maisto ir gërimø paroda. Vieta:
Gentas, Belgija. Data: 2007 geguþës 23-24 d.
Internete: http://www.easyfairs.com/
INTERFOOD AZERBAJIAN – maisto ir gërimø rinkos
bei pakavimo technologijø paroda. Vieta: Baku,
Azerbaidþanas. Data: 2007 geguþës 23-25 d.
Internete: http://www.interfood.az/
THAIFEX & HALFEX – tarptautinë maisto paroda: maistas,
þemës ûkio produktai, maisto gamybos áranga, gërimai. Vieta:
Bankokas, Tailandas. Data: 2007 geguþës 23-27 d.
Internete: http://www.thaitradefair.com/
ALIMENTÁRIA LISBOA – tarptautinë maisto paroda,
portugaliðko maisto mugë. Vieta: Lisabona, Portugalija.
Data: 2007 geguþës 27-30 d.
Internete: http://www.alimentaria-lisboa.com/
BUYER MEETS SPANISH CELLAR – renginys, skirtas
vyno pirkëjams ir platintojams, ieðkantiems naujø produktø,
skoniø ir patraukliø kainø. Vieta: Barselona, Ispanija. Data:
2007 geguþës 29 – birþelio 1 d.
Internete: http://www.winepleasures.com/
2007 BIRÞELIS
WINEXPO GEORGIA – tarptautinë vyno ir kitø
alkoholiniø gërimø paroda. Vieta: Tbilisis, Gruzija. Data:
2007 birþelio 1-3 d.
Internete: http://www.expo.com.ge/
IDDBA – kepimo ir kepiniø paroda. Vieta: Anaheimas,
RESTORANØ VERSLAS
1/2007
TEA & COFFEE WORLD CUP – tarptautinis arbatos ir
kavos gamintojø bei prekeiviø suvaþiavimas, paroda. Vieta:
Þeneva, Ðveicarija. Data: 2007 birþelio 3-5 d.
Internete: http://www.tcworldcup.net/
ALIMENTARIA MEXICO – tarptautinë maisto ir gërimø
paroda. Vieta: Meksikas, Meksika. Data: 2007 birþelio 5-7 d.
Internete: http://www.alimentaria-mexico.com/
FOOD INDUSTRY MINSK – maisto produktai, maisto
gaminimo, vieðojo maitinimo áranga. Vieta: Minskas,
Baltarusija. Data: 2007 birþelio 5-8 d.
Internete: http://www.greenexpo.by/exhibitions.
asp?lang=en
BEVTECH / BREWTECH – tarptautinë gërimø, alaus
gamybos bei pakavimo technologijø paroda. Vieta:
Bankokas, Tailandas. Data: 2007 birþelio 13-16 d.
Internete: http://www.biztradeshows.com/tradeevents/bevtech-brewtech.html
VINEXPO – tarptautinë vyno ir kitø alkoholiniø gërimø
paroda. Vieta: Bordo, Prancûzija. Data: 2007 birþelio 1721 d.
Internete: http://www.vinexpo.com/
SPECIALITY & FINE FOOD FAIR – specialaus ir
aukðèiausios kokybës maisto renginys. Vieta: Harrogate,
Anglija. Data: 2007 birþelio 18-19 d.
Internete: http://www.specialityandfinefoodfairs.co.uk/
BIONAZUR – ekologiðko maisto paroda. Vieta: Nica,
Prancûzija. Data: 2007 birþelio 8-10 d.
Internete: http://bionazur.nicexpo.org
ST. PETERSBURG WINES AND VODKAS FAIR –
tarptautinë vyno, jo komponentø, technologijø, gamybos
árangos paroda. Degustavimas. Vieta: Sankt Peterburgas,
Rusija. Data: 2007 birþelio 18-20 d.
Internete: http://www.drinks.lenexpo.ru/eng/
THE GOOD FOOD & WINE SHOW MELBOURNE –
Australijos maisto ir vyno renginys. Vieta: Melburnas,
Australija. Data: 2007 birþelio 8-10 d.
Internete: http://www.goodfoodshow.com.au
ALL FOR BARS AND RESTAURANTS – barø ir restoranø
árangos paroda – mugë. Vieta: Sankt Peterburgas, Rusija.
Data: 2007 birþelio 18-20 d.
Internete: http://www.horeca.lenexpo.ru
JUNIFEST – tarptautinis alaus festivalis. Vieta:
Bratislava, Slovakija. Data: 2007 birþelio 8-17 d.
Internete: http://www.junifest.sk
FOOD TAIPEI – tarptautinë maisto paroda – mugë.
Taipëjus, Taivanas. Data: 2007 birþelio 21-24 d.
Internete: http://www.taipeitradeshows.com.tw/food/
INTERNATIONAL TRADE FAIR – rankdarbiai, turizmas
ir poilsis, regioniniai maisto produktai. Vieta: Triestas, Italija.
Data: 2007 birþelio 9-17 d.
Internete: http://www.fiera.trieste.it/campionaria
EXPO LOS CABOS – tarptautinë paroda, skirta
vieðbuèiø ir restoranø rinkos atstovams. Vieta: Los Cabos,
JAV. Data: 2007 birþelio 21-29 d.
Internete: http://www.prestigeexs.com/
FISPAL TECHNOLOGIA – tarptautinë maisto paroda.
Vieta: San Paulas, Brazilija. Data: 2007 birþelio 12-15 d.
Internete: http://www.fispal.com.br/
THE GOOD FOOD & WINE SHOW SYDNEY –
australiðko maisto ir vyno renginys. Vieta: Sidnëjus,
Australija. Data: 2007 birþelio 22-24 d.
Internete: http://www.goodfoodshow.com.au/
FHC – tarptautinë maisto, gërimø paroda, skirta
vaiingumo, vieðojo maitinimo, kepyklø ir maþmeninës
prekybos atstovams. Vieta: Beijingas, Kinija. Data: 2007
birþelio 13-15 d.
Internete: http://www.fhcbeijing.com.cn/
NATURAL PRODUCTS / ORGANIC PRODUCTS ASIA
– natûraliø, sveikø produktø paroda. Vieta: Singapûras,
Singapûras. Data: 2007 birþelio 28-30 d.
Internete: http://www.npoasia.com/
PAROD
A „IFF
A/IFF
A DELICA
T”
PARODA
„IFFA/IFF
A/IFFA
DELICAT”
2007 m. geguþës 5-10 dienomis Frankfurte (Vokietijoje) vyks paroda „IFFA/IFFA
Delicat”.
„IFFA/IFFA Delicat” paroda vyksta kas tris
metus. „IFFA” – tai specializuota mësos
perdirbimo srities paroda, o „IFFA Delicat“ –
prieskoniø, mësos delikatesø, pusfabrikaèiø,
konservø, sûriø, salotø, sulèiø, vyno, dþemø,
desertø, ðiø produktø gamybos ir pardavimo
árangos paroda. Pastarojoje taip pat pristatomi
laikymo, kar ðto bei uþð aldyto maisto
pristatymo bûdai, mobilios virtuvës, aksesuarai
furðetams, darbo rûbai ir kt.
Plati parodos koncepcija pritraukia
gausybæ dalyviø ir lankytojø (apie 900 dalyviø
ir 60 000 lankytojø) ið ávairiø pasaulio
kampeliø. Ið naujøjø Europos Sàjungos ðaliø,
taip pat ir Lietuvos, parodoje sulaukiama vis
daugiau lankytojø ir pirkëjø. Lankytojø
pagausëjimui átakos turëjo ásigaliojæ naujieji
Europos Sàjungos higienos reikalavimai.
Ateinanèiø metø parodoje higienai bei
automatizavimui bus skiriama daugiausia
dëmesio.
„IFFA/IFFA Delicat“ laukiami visi gamintojai, pardavëjai ir pirkëjai. Plaèiau apie
parodà internete: http://www.iffa.de
„Messe Frankfurt“ atstovybë Baltijos ðalims
ir Baltarusijai:
Ðaltiniø g. 11-18, 03214 Vilnius, Lietuva
Tel. +370 5 2135534
Faksas +370 5 2784560
El. paðtas: [email protected].
com
Informacija
JAV. Data: 2007 birþelio 3-5 d.
Internete: http://www.iddba.org/
37
MENIU
.L
T ÁMONIØ ROD
YKLË
MENIU.L
.LT
RODYKLË
38
38
Informacija
MAIST
O PRODUK
TAI IR GAIVIEJI GËRIMAI
MAISTO
PRODUKT
„ Accuratus” U
AB
UAB
(mineralinis vanduo, sultys)
„ Almarûnas” U
AB
UAB
(taip pat prieskoniai)
„Litbana
AB
„Litbana”” BÁ U
UAB
(vaisiai ir darþovës)
Fabijoniðkiø g. 96, Vilnius,
tel. (8 5) 2153032
Sietyno g. 8, Vilnius,
tel. (8 5) 2706669, 2169648
Kirtimø g. 57D, Vilnius,
tel. (8 5) 2601933
Rièardo R
eikerto struèiø ferma
Reikerto
(strutienos produktai)
Liepø g. 16, Tiskûnai, Këdainiø r.,
tel. 8 614 41794
„Unilever Lietuva
AB
Lietuva““ U
UAB
(prieskoniai, priedai, padaþai, sultiniai ir kt.)
Buivydiðkiø g. 22, Vilnius,
tel. 8 620 64331
„Vilkë” U
AB
UAB
(mësa ir mësos gaminiai)
Ðilgaliai, Pagëgiø sav., Tauragës aps.,
tel. (8 46) 390222
DARBO DRABUÞIAI, TEKSTILË
Kirtimø g. 49B, Vilnius,
tel. (8 5) 2660667
„K
ompanija Vitrum
AB
„Kompanija
Vitrum”” U
UAB
(taip pat projektavimas, árengimas, baldai, barai, stalo
indai ir árankiai)
Verkiø g. 50, Vilnius,
tel. (8 5) 2788022
„MBR parduotuviø ir restoranø áranga
AB
áranga““ BÁ U
UAB
(taip pat baldai ir barai)
Kirtimø g. 49B, Vilnius,
tel. (8 5) 2660008
„R
olvika
AB
„Rolvika
olvika”” U
UAB
(taip pat prekybiniai baldai)
Kirtimø g. 59, Vilnius,
tel. (8 5) 2602088
„Spekas” ir K
oU
Ko
UAB
AB
(taip pat indai, árankiai, baldai, barai)
Laisvës pr. 125A, Vilnius,
tel. (8 5) 2740380
„Vendor Lietuva
AB
Lietuva”” U
UAB
(taip pat kava)
Sporto g. 11, Vilnius,
tel. (8 5) 2611242
IND
AI, ÁRANKIAI, INVENT
ORIUS
INDAI,
INVENTORIUS
ALK
OHOLINIAI GËRIMAI
ALKOHOLINIAI
„Amka
AB
mka““ U
UAB
(vynai)
Bernardinø g. 6-1/Ðiltadarþio g. 5-1, Vilnius,
tel. (8 5) 2430304
„Mineraliniai vandenys
AB
vandenys““ U
UAB
(ávairûs silpnieji ir stiprieji alkoholiniai gërimai)
Jasinskio g. 16, Vilnius,
tel. (8 5) 2786069
„Ðiauliø tara
AB
tara““ U
UAB
(vynai ir konjakas)
Liejyklos g. 4, Ðiauliai,
tel. (8 41) 450388
„Vilkmergës alus
AB
alus““ U
UAB
(alus)
Antakalnio III k., Ukmergës r.,
tel. (8 340) 63770
„Vyno slënis
AB
slënis““ U
UAB
(vynai ir konjakas)
Savanoriø pr. 22, Vilnius,
tel. (8 5) 2138469
KA
VA, ARBA
TA
KAV
ARBAT
„Esida
„Esida”” UAB
„Árangos detaliø sistema
AB
sistema”” U
UAB
(servisas)
Þirniø g. 10, Vilnius,
tel. (8 5) 2152237
„Eurokornus” U
AB
UAB
(taip pat kavos aparatai, alkoholiniai gërimai)
V. Putvinskio g. 72, Kaunas,
tel. (8 37) 407130
„Gurmelitas” U
AB
UAB
(taip pat áranga)
Aludariø g. 2, Vilnius,
tel. (8 800) 22212
„Gustav PPaulig
aulig LLTD
TD
TD”” AS atstovybë
Laisvës pr. 125, Vilnius,
tel. (8 5) 2479611
„Ðvieþia kava
AB
kava”” U
UAB
tel. (8 5) 2332782
VIRTUVËS IR BARO ÁRANGA
„ Arvitra Baltic” U
AB
UAB
(taip pat indai, árankiai, baldai, barai)
S. Þukausko g. 49, Vilnius,
tel. (8 5) 2102227
AB
„Baltic professionals” U
UAB
(taip pat kava)
Algirdo g. 29/2, Vilnius,
tel. 8 685 53914
E. V
yðniauskaitës IÁ
Vyðniauskaitës
Paneriø g. 51, Vilnius,
tel. (8 5) 2306480
„Gastrolinija
AB
Gastrolinija”” U
UAB
(taip pat projektavimas, árengimas, baldai, barai, stalo
indai ir árankiai)
Kastyèio g. 16, Palanga,
tel. 8 675 02690
„Hotel and Gastro” U
AB
UAB
Kalvarijø g. 125, Vilnius,
tel. (8 5) 2306480
„Arkietë” U
AB
UAB
Konstitucijos pr. 15/5 (biuras), Vilnius,
tel. (8 5) 2711818
AB
„Balticdecor”” U
UAB
„Balticdecor
Ðvitrigailos g. 40A, Vilnius,
tel. (8 5) 2333037
„iittala
AB
UAB
„iittala”” U
J. Jasinskio g. 16F, Vilnius,
tel. 8 616 43449
„Mantvilë” U
AB
UAB
Taikos g. 100C, Kaunas,
tel. (8 37) 353323;
Dubysos g. 37, Klaipëda,
tel. (8 46) 300592
„P
uodeliai.lt
„Puodeliai.lt
uodeliai.lt”” IÁ
Popieriaus g. 106-12, Vilnius,
tel. (8 5) 2318653
„Sangaida
AB
„Sangaida”” U
UAB
(taip pat áranga, higienos ir ðvaros prekës, staltiesës)
Paneriø g. 20A, Vilnius
(filialai: Klaipëdoje, Kaune)
tel. (8 5) 2161223
„Scilis” U
AB
UAB
A. Mickevièiaus g. 2, Vilnius,
tel. (8 5) 2724411
BALD
AI IR BARAI
BALDAI
„Dalios baldai” U
AB
UAB
(taip pat indai ir ðviestuvai)
Þirmûnø g. 70, Vilnius,
tel. (8 5) 2775748
„L
auksva
AB
„Lauksva
auksva”” U
UAB
P. Vaièaièio g. 13, Ðakiai,
tel. (8 345) 60538
MUZIKA, V
AIZD
AS
VIETIMAS
VAIZD
AIZDAS
AS,, APÐ
APÐVIETIMAS
„Audiotonas” U
AB
UAB
„K
orlëja
oU
AB
„Korlëja
orlëja”” ir K
Ko
UAB
Gerovës g. 29, Vilnius,
tel. (8 5) 2677252
IÐKABOS
IÐKABOS,, REKLAMA
„Strateginiø projektø vystymo grupë” U
AB
UAB
Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,
tel. (8 5) 2735919
„Vaizdinë dizaino idëja
AB
idëja”” U
UAB
Ðv. Ignoto g. 5-123, Vilnius,
tel. (8 5) 2121490
KONSUL
TACIJOS
KONSULT
„Bar and R
estaurant Consulting” U
AB
Restaurant
UAB
Smëlio g. 29-33, Vilnius,
tel. 8 672 04364
„Gero skonio ekspertas” U
AB
UAB
Titnago g. 8, Kaunas,
tel. 8 615 32106, 8 615 32103
AB
„Strateginiø projektø vystymo grupë” U
UAB
Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,
tel. (8 5) 2735919
KIT
A
KITA
LRVVKA – Lietuvos restoranø vyriausi
øjø virëjø ir
vyriausiøjø
konditeriø asociacija
P. d. 2453, Vilnius, tel. (8 5) 2723370, [email protected],
svetainë: www.lrvvk.lt
LBKA – Lietuvos barbekiu kepëjø asociacija
S. Konarskio g. 32-28, Vilnius,
svetainë: www.grilis.com
LVRA – Lietuvos vieðbuèiø ir restoranø asociacija
Jasinskio g. 16, Vilnius,
tel./faks. (8 5) 2497478, faksas 2723327,
el. p. [email protected]
LSA – Lietuvos someljë asociacija
tel. 8 687 89994, el. p. [email protected],
svetainë: www.somelje.lt
VKI – V
alstybinë kalbos inspekcija
Valstybinë
Þvejø g. 14, Vilnius,
tel. (8 5) 2723380, faksas 2723327,
el. p. [email protected], svetainë: http://vki.lrs.lt
VMVT – V
alstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba
Valstybinë
Siesikø g. 19, Vilnius,
tel. (8 5) 2404361, faksas 2404362,
el. p. [email protected], svetainë: www.vet.lt
VT
AK
T – Valstybinë tabako ir alkoholio tarnyba
VTAK
AKT
Konstitucijos pr. 23, Vilnius,
tel./faks. (8 5) 2725746, faksas 2723401,
el. p. [email protected], svetainë: www.vtakt.lt
Dël reklamos leidiniuose „Restoranø
verslas“, „Pasaulio virtuvës“, „Meniu kelyje“
ir portale Meniu.lt kreiptis
Vilniuje tel. (8 5) 2735919,
Kaune tel. (8 37) 705627,
Klaipëdoje 8 652 07521.
Neries krantinë 14, Kaunas,
tel. (8 37) 750505
„Megaomas” U
AB
UAB
Taikos pr. 15 (p. c. „Avitela“), Klaipëda,
tel. (8 46) 381917
„Muzikos ekspresas”
R. Jankausko g. 6, Vilnius,
tel. (8 5) 2402404
APSKAIT
OS SISTEMOS IR ÁRANGA
APSKAITOS
„UCS Baltic” U
AB
UAB
Mindaugo g.14B, Vilnius,
tel. (8 5) 2107247
Filialai: Kaune, Klaipëdoje, Ðiauliuose, Rygoje
„Baltic Hotel and R
estaurant Systems”
Restaurant
Gedimino pr. 50, Vilnius
tel. 8 699 90398, 8 699 18722
ÁRANGA VIEÐBUÈIAMS
„BHD
AB
„BHD”” U
UAB
Metalo g. 2A/7-204, Vilnius,
tel. (8 5) 2306148
RESTORANØ VERSLAS
RESTORANØ VERSLAS
1/2007
6/2006
39
40
RESTORANØ VERSLAS
1/2007

Restoranų verslas 2007/1

Transcription

Similar documents

HEARY RAZANI

Restoranų verslas 2004/4