71-82 - Lietuvos archeologijos draugija

Lietuvos archeologijos draugija
Lietuvos istorijos institutas
Klaipcdos univcrsitetas
• •
VILNIUS
2009
Redaktoriq kolegija:
Dr. Andra
Simnisk.yte (at!>. reuaJ..ton!)
(Lielw'os iSlorijos inSlilL/laS, Vilnills)
Dr. Anna Bitner-Wr6blewska
(Valstybinis archeologijos I12l1ziejLts VarslIl'Oje, Lel/kija)
Prof. dr. Rimantas Jankauskas
(VilniaLts lInil'ersitelas, Lietlll'Cl)
Prof. dr. Eugenijus Jovaisa
(Vilniaus pedagoginis llIzil'ersiletas, Lietlll'Cl)
Prof. dr. Vladimir Kulakov
(RlIsijos archeologijos institlltas, Masha)
Prof. dr. Valter Lang
(Tarlu unil'ersitelas, ESlija)
Doc. dr. AJgimantas MerkeviCius
(VilniaLts lInil'ersitetas, Lietlll'Cl)
Dr. Tomas Ostrauskas
(Lietlll'os istolijos instillilas, Vilnills)
Dr. Gintautas RackeviCius
(PiliL! tyrimo centras "LietLtI'os pi~vs", Vilnills)
Dr. Arnis Radins
(Latl'ijos nacionalinis istorijos mllziejlls, Ryga)
Dr. Eugenijus Svetikas
(Liellll'os istorijos instilulas, Vilnills)
Doc. dr. Valdemaras Simenas
(LietLtI'os iSlorijos instillitas, Vilnills)
Dr. Vykintas Vaitkevicius
(Klaipedos unil'ersilelas, Lietlll'a)
Doc. dr. Ilona VaskeviCiute
(Lietul'os istorijos inSlilLtlaS, Vilnius)
Dr. Gintautas Zabiela
(Klaipedos lInil'ersitetas, Lietul'a)
Dovile Urbonaviciute (ats. sekrctorc)
(Lietlll 'os istorijos institL/tas, Vilnills)
•
v
v
Zurnalas registruotas:
EBSCO Publishing: Central and Eastern European Academic Source.
European Reference Index for the Humanities (ERIH)
© Lietuvos istorijos institutas, 2009
[SSN 0207-8694
© Straipsni4 autoriai, 2009
L1ETUVO ARCHEOLOGIJA. 2009. T. 35, p. 7J-82. ISS
n
0207-8694
•
I,
•
l) TYRINETOJl) DARBA! EGIPTO
s
CHEOLOGUOJE
•
SANDRA VEPRAUSKIENE
Nuo XVI a. domejimasis senoves Egipto paveldu Lietuvoje nuolat augo. IS pradii'1 tai tebuvo
megejiJkas eksponat'1 rinkimas, labiau iai paplit~s tarp didik'1. Moksliniu poiiiiriu Egiptas pradetas
tyrineti XIX a.: I'ykdyti tyrimai, paskelbta mokslini'1 publikacij'1. Tuo metu atlikti ir pirmieji mus'1 tautieei'1 kasinejimai Egipte. Siuolaikines egiptologijos pradiia Lietuvoje laikoma XX a. pirmoji puse ir
sietina su M. Rudzinskaite-ArcimaviCiene, ypatingq demesi skyrusia archeologiniams tylimams ir naujausiems atradimams Egipte.
ReikSminiai iodiiai: egipto\ogija, Egipto archeo\ogija, kasinejimai, senienos.
Interest in the heritage of Ancient Egypt has been constantly increasing in Lithuania since the 16th
century. It was initially just amateur artefact collecting, which was very common among Lithuanian
noblemen. Egypt began to be scientifically investigated in the 19th century. The first research publications
were issued and the foremost Lithuanian excavations were conducted at this time. The early 1920's are
considered to be the beginning of modem Egyptology in Lithuania and should be associated with
M. Rudzinskaite-Arcimaviciene, who was especially interested in archaeological investigations and the
latest discoveries in Egypt.
Keywords: Egypto\ogy, Egyptian archaeology, excavations, antiquitie .
Egipta iki pat vi4 dien4 islieka vienu didZiausi4 archeologt1 trauko centf4. Mu nuolat pa iekia finios apie kit4 vali4 mok lini4 ekspedicij4
vykdomu tyrimu ir j4 naujus atradimu sioje saIyje. TaCiau labai maiai zini4 turime apie lietuvi4
indeli i Egipto archeologij,!. Nacionalinio
v
M. K. Ciurlionio dailes, Lietuvos dailes ir Lietuvo
nacionalinio muziejaus fonduose yra issibarsty apie
350 enove Egipto civilizacijo ekspona~. Tai Iiudija, kad si senove kultiira u ilauke mii 4 kra
tieci4 deme io bei tyrinejim4. Todel svarbu deramai
ivertinti lietuvi4 darbu ir j4 reikSm y egiptologijoje at iivelgiant i tam tikro laikmeCio specifik,! bei
archeologijo amprat,! tu~ metu.
Pirmosios zinio apie miis4 tautieciu Egipte
pa irode XVI a. pabaigoje. Tuomet Mikalojus
Kristupas Radvila-Na vlaiteli (1549-1616) avo atiminimuose apie 1582-1584 m. vyku ill kelion y i
Artimuo ius Rytu apra e Gizos piramides puiau melio uzpustyt'! didUi Sfinks,!, Memfio nekropoli bei Aleksandrijo izymybes. Lietuvo
v_
v
DidZio ios Kunigaikstyste (LDK) didiko "Kelione i Jemzal y" su ilauke itin didelio populiarumo
visoje Europoje, plito rankra v Ci4 forma ir buvo verciama i ivairias kalbas. Kelis simtus me~ si darba buvo pagrindini piligrim4 infOImacijos saltinis
bei vienas itakingiausi4 veika14, is kurio ikvepimo
savo studijoms seme i netgi Atanazijus Kircheris,
laikomas mokslines egiptologijo pradininku.
Tuo metu miis4 kraste egiptietisk4 senien4
dar nebuvo regeta. Todel M. K. Radvila-Na vlai_
teli ketino pargabenti is Egipto dvi mumija ir
j4 usebti statulele , noredamas parodyti jas tautieCiams ir supazindinti juo u enove egiptieci4 laidojimo paprociais. Deja, del jiireivi4
prietaringumo vie" tabmeldzi4 lavonai" (Radvila-Naslaiteli , 1990,201) buvo nuskandinti Vidurzemio jiiros gelmese.
Nepai ant to, M. K. Radvila-Naslaitelis sugebejo savo pasakojimai perteikti Nilo valie keru
LDK diduomenei. Tuo metu mii 4 krast'! pa ieku ios Rene an 0 idejo, u kuriomis pradejo
•
72
1 pay. StaCiakampio Denderos sventyklos zodiako piesinys.
Description de I'Egypte. Koln, 1994. A. Vol. IV, 400-401,
PI. 20.
SANDRA VEPRAUSKIENE
sklisti ir zavejirnasis paslaptinga bei tolirna Oriento
kultura, tile dar labiau skatino dornejirn,!si senoyes Egiptu. XVII-XVIII a. Lietuv,! vis daZniau pasiekdavo pavieniai senoves Egipto meno kuriniai
(Snitkuviene, 1988, 95-109), kuriuos musq didikai daZniausiai nusipirkdavo is antikvarq tur8\.! Vakarq ir Pietq Europos salyse, mat Egiptui patekus
Otomanq imperijos valdzion, keliones i si krast'!
tapo itin pavojingos.
Taciau naujas ir ypatingai svarbus posWmis
egiptologijos mokslo vystymuisi ivyko 1798 m.,
prasidejus kariniarn Napoleono Bonaparto Zygiui i
Egipt'!. Pranciizq karvedi lydejusi gausi mokslininkq delegacija, vadinarnoji Mokslo ir menq kornisija,
isleido daugiatomi veileal,! Description de L'Egypte
(Egipto aprasyrnas), kuris ka I tu su barono Vivan Denona darbu Voyage dans la basse et La haute Egypte
(Kelione i Zemutini ir AukStutini Egipt'!) leido placiajai Europos visuomenei susipaZinti su senoves
Egipto paminklq gausa, iamzinta kruopsCiuose eskizuose. Butent sie darbai sukele neregeto masto
egiptomanijos bang,! visoje Europoje, taip pat nev
aplenkusi,! ir musq krasto. Si civilizacija erne dominti ne tik Lietuvos didikus, siekianCius praplesti
savo antikvarines kolekcijas, bet ir mokslininkus
bei akademines bendruomenes narius, kurie tyrinejo senoves Egipto kulturos aspektus remdamiesi
moksliniais tyrimo principais.
1803 m. pasirode nedideles apimties Vilniaus
universiteto profesoriaus Mal tyno Poeobuto (1728-1810) darbas 0 dawnosci zodiaka egiptsldego w Denderach (Apie egiptietisko zodiako Denderoje
senurn'!), kuriarne remdarnasis atliktais astronominiais tyrirnais jis bande nustatyti garsiojo Denderos
zodiako (1 pav.) chronologij,! (Poczobut, 1803). Kiti jo amZ"
bandyrnai datuoti si objekt'! nebuvo
tokie tiksliis ir moksliskai pagristi, todel M. Pocobuto publikacija buvo palankiai ivertinta to meta Europos mokslininkq ir susilauke keliq papildom4
leidirnq prancUzq bei rusq kalbornis.
Kitas idomus ir vertingas to laikmeCio mus4
v
krastieCio darbas - Stanislavo Cesnos Kasakausko
(1795-1872) Compte rendu sur Le systeme hierogLi-
•
73
LIE I UVIV TYRI ETOJV DARBAI EGIPTO AR HEOLOGIJOJE
v
fiqlle de M. Champollion (Pranesimas apie Sampoljono hieroglif4 i temo aivkinimll). Cia jis
trumpai isdeste pagrindines Zano Fransua Sampoljono 1825 m. Romoje kaityt4 lekcij4 apie enove egiptieCi4 rasto desifravimll minti , kurios
tuo metu usilauke nemaiai prievininkll kritikos
(Niwinski, Snitkuviene, 1999, 109-115). Budamas
v v
v
artimu Z. F. Sampoljono biCiuliu, S. C. Ka akau ka gerai su ipaiino u kelbiamomis prancuzo
idejomi ir buvo aktyvu vio i temo valininka
bei propaguotojas.
Su idomejimll enove Egipto kulturiniu paveldu zenkliai u tiprino Adorno Broel-Pliaterio
(1838-1909) en acinga archeologini atradima .
V
1852 m. viename i SvekSno piLkapi4jis rado septynia egiptietiskas statulele (2 pav.). Neaivkio
"i4 dirbini4 radimo aplinkybe neleidzia archeologam prieiti prie vieningo isvado, kaip vio
figfirele galejo at ira ti Vakarq Lietuvoje (Nowakow ki, 2000, 37-40). Pastaruoju metu vis labiau
i igali dr. Aldono Snitkuviene iVkelta hipoteze,
jog vio tatuleles gaIejo buti uzka to Adorno teYO, Stepono Pliaterio (1799-1864), daug keliavuio po EuroPll, Turkijll bei Egiptll (Snitkuviene,
2 ,23-35).
Ilgll laikll SvekSnos tatulele buvo laikomo
dingu iomi ir tik praeju io VimtmeCio pabaigoje
Lietuvo nacionalinio muziejau (LNM) fonduoV
e buvo rasto kelios i jq: dvi bronzines, smarkiai
korozijo apgadintos figlireIe ,vaizduojancio klupanti Zyni (LNM IM-4968) bei pomirtinio pa aulio dievll Oziri (LNM IM-4972); treCioji figlirele gip ine dievo Ozirio, devincio ate! karunll, atlieja
(LNM IM-4962) (Snitkuviene, 1987,25). Kitq tatuleli4 likima iki siol neiinomas.
XIX a. viduryje Vilniuje atidarytas Senien4
muziejus suteike galimyby u enove Egipto
kultliriniu palikimu usipaiinti ir plaCiajai visuomenei. Cia buvo eksponuojamo ne tik A. Broe1Pliaterio ra tqj4 statuleli4 kopijo , bet ir 1 60 m.
Vilniaus univer iteto prof. Edvardo Eichvaldo
(1795-1876) padovanotos dvi krokodil4 mumijo
bei hieroglifai iVraiiyta terakotine statulele. Egipv
•
i
v
---...
v
v
v
. . . . . ,'f
'-
•
2 pay. vek noje rasto statulele (Snitkuviene, 2000, 35,
rye. 2).
tologijo rinkini praturtino ir Aleksandro Branickio (1821-1877) dovanotas arkofaga u moter
mumija. Didelio u idomejimo sulauke ir 1 98 m.
gruodzio 1 d. i muziej4 is Verkiq dvaro atveitos
dvi vyrq mumijo ir j4 arkofagai (Aleksiene, 1965,
24-26). Taciau iki viol nera aisku kaip ir kodel vio
mumijo at irado Verkiuose, mat apie j4 ank te ny istorijll neuz imena ir ja i 0 tiny parveiy Fiodora Pokrov ki (1855-1903).
TaCiau labiau iai muziej4 praturtino ir Egiptologijo skyri4 isplete grafo Mykolo TivkeviCiaus
1862 m. pava ari padovanoti senoves egiptieci4
dirbiniai, kuriuos grafas surinko avo archeologini4 kasinejim4 Egipte metu.
74
•
A ORA VE PRAUSKIE E
MYKOLAS TISKEVICIUS (1828-1897)
3 pay. Grafas Mykolas TiskeyiCiu. (Snitkuyiene,
1997, plate XLII).
Mykola Tiskeviciu (3 pav.) gime Logoi ke
(dab. Baltaru ija, Min ko r.) Juozapo Tiskeviciau ir Ono Zabielaite Veimoje. 1848 m. baige
gimnazijq Vilniuje, taCiau ir toliau buvo mokoma
namuo e gar iq to meta mok lininkq bei menininkq. Dar biidama vi ai jauna grafaiti ypac uidomejo numizmatika ir faliari tika, ank ti
pradejo kaupti savo antikvarine kolekcija. Aktyvi vi uomenine Konstantino ir Eu tachijaus Tiv_
keviciq veikla Mykolq greitai itrauke i kultiirini
Vilniau gyvenimq: jis tapo vienu pirmqjq Vilniaus
teatro ir Senienq muziejau remejq (Snitkuviene,
1997,226), buvo Peterburgo Imperatoriskosios archeologijo draugijo nary (Snitkuviene, 2005b,
280).
Labiausiai M.TiskeviCius isgarsejo 18611862 m. kelione i Egiptq ir ten vykdytai arch eov
loginiais kasinejimais. Sios keliones metu
ukaupta vertinga enienq kolekcija praturtino ne
vieno Europos muziejau rinkinius. 1863 m. Pa-
ryziuje pa irode pirmoji knygo Dziennik podr6iy
do EgiptLl i Nubii (Kelione po Egiptq ir Nubijq
dienoraVti ) dali ,0 antroji taip ir liko neivlei ta ir
po grafo mirties saugoma jo iinau Juozapo asmenineje bibliotekoje (Ty zkiewicz 1903, 86).
Abiejq manuskriptq juodrastiniai variantai buvo
rasti lenkq egiptologo Andzejau Nivin kio
v
1992 m. Sie pirminiai rasytiniai saltiniai nera iV_
kraipyti ir papildyti to meta cenzoriq didaktiniai
aprasymai bei romantiVkomi pa tabomi , todd
yra labai varbii nagrinejant M. TiskeviCiaus veikIq bei jo archeologiniu ka inejimus Egipte.
Galima numanyti, jog M. Tiskeviciau idejqukaupti nuosav'l egiptietiskq meno dirbiniq kolekcijq ikvepe keli ap ilankymai 1858 m. atidarytame
Bulako (bii imajame Egipto enienq) muziejuje,
kuri jau tuomet buvo perpildytas egiptietiskomi
enienomi ir mumijomi . Taciau paiinti u vio
muziejau ikiireju bei Senienq ap augo tarnybo
direktoriumi pranciizu Augu tu Marietu (18211 1) grafo uzsidegimq kiek usvelnino, mat tuo
metu buvo pradeta vykdyti prevencine senienlj
programa. "Dienorastyje" M. TiskeviCiu isreiske
nu ivylimq, jog "prekyba enienomi bei jq iVvdirna is valie yra draudziami, ir valdzia tik sau paV
iliko i kirtiny teis y Viq neikainojam4 turtlj
paie vkai ir ka inejimam ,kuriai Egipta net po
keli Vimtmecius truku iq paieskq vi dar yra
perpildyta idomiausiai ir graziau iai senove
egiptieCiq, graikq ir romenq meno dirbiniai "(Niwinski, 1994, 90).
Nepai ant naujo io A. Marieto vykdomo enienq ap augos politiko ,M.TivkeviCiui pavykoorganizuoti legalius kasinejimus Egipte ir parsivdti
nemaiq antikvariny kolekcijq i Europq. Po audiencijos pa pati Egipto vicekaraliq Muhamedq Said
PaVq M. Ti vkeviciui buvo uteikta firman - valdovo leidimas vykdyti ka inejimu visoje Egipto
ir Nubijo teritorijoje (Niwin ki, 1994,221). Galirna daryti prielaidq, jog uz tai vicekaralius tikejo i
sulaukti grafo finansines paramo Sueco kanalo
tatybo darbams, kurie tuo metu jau buvo uz itySy beveik desimtmeti.
I
t
J
t
•
J
t
l
t
r
•
I:
b
•
1
d
r.
•
L1EIUVIl) TYRI ETOll) DARDAI EGIPTO ARCH OLOGlJOlE
•
M. Tiskeviciu ka inejimu pradejo 1861 m.
gruodiio 13 d. Kamake (4 pav.) ir tyse iki 1862 m.
v
sausio 20 d. Siem darbam buvo nusamdyta gana
didele 60 vietini4 darbinink4 komanda. Pirmicicm ka inejimam buvo pa irinkta teritorija pielineje Karnako akralinio komplek 0 dalyje.
V
Tyrimo metu buvo atidengtos pastato ien4 i
dumblo plytl! liekano ,aukojim4 akmuo ir akmenine liutagalves deive tatula. Aptikta ir gausybe
kit4 smulki4 artefaktl!, pri kirtinl! Velyvajam periodui. Tai ivairi4 dievybi4 tatulele ,amuletai, papuo 'alai, ra vtininkam priskiriami reikmenys bei
su laidojimo apeigomi usijy dirbiniai. RemianIi M. Tiskeviciau paminetai archeologiniais radiniai Karnako sventykloje, lenk4 egiptologa
A. Nivin ki priejo prie isvados, jog grafo ka inejimai galejo vykti Pie tine finks4 alejos rytuo e,
netoli Kamutefo sventove . Ra toji didele deive
liute galva tatula rodyt4, jog kasinejim4 metu
buvo atrasta nedidelc deives Sakhmet sventove,
pa tatyta teritorijoje tarp Amono ir Mut kompleksini4 rajon4 (Niwin ki, 1997, 200-201). Atrodo,
Cia ra tieji itin brangus ir auksto kokybe radiniai priklause vventove lobynui arba tam tikrlJ liturgini4 objekt4 augyklai.
Kiek veliau grafas per ikele i vakarini Nilo
krant'l, tikedama i praty ti ekmingus kasinejimu Teb4 nekropolyje. Deja, visa si teritorija
buvo isskirtinai rezervuota A. Marieto vadovaujamiems archeologiniam tyrimam, todel grafui
teko imtis nelegali4 naktini4 ka inejim4 dauboje
uz Asa ifo kalYl!. Vakariniame Nilo krante iVka tieji radiniai udare didzi~q grafo kolekcijo dali:
mumijo bei arkofagai, prabangu auk iniai papuosalai ir lazuritiniai amuletai, religiniai tekstai
ir laidojimo urnos.
Svarbiausiu atradimu Teb4 nekropolyje buvo
nepaliesto kapo atidengima . Cia buvo palaidoto keturios mumijos su j4 laidojimo kryniomis
bei joms kirtomi votyvinemis aukomis. Viena
is si4 mumij4 priklau e Zyniui, kuri buvo palaidota u "Miru ilJj4 knygos" papiru u ir ivairiai
rastininko atributai . A. Nivin kis iskeIe hipotezy,
v
75
4 pay. Didzioji hipostiline ale Karnake apie 1863 m. Egypte
Vintage (1860) Francis Frith [interaktyvus, ziiireta 2009 m.
kovo 19 d.]. Prieiga per internet14: <http://www.flickr.com!
photos/hclm49/set /72157603354799801/ >.
jog ka inejimai galejo vykti Drah Abu el-Naga lenio siaurineje dalyje, kurioje sutelkti uolo e iV_
kir ti XVIII dinastijo kapai (Niwin ki, 1997,
205-206). TaCiau unku pa akyti, kuri butent kapq gruodzio 18 d. siame nekropolyje atrado
M. Tiskevicius.
"Dienora vtyje" grafa epizodiskai uzsimena ir
apie vykdytus trumpus kasinejimus Esnoje bei Vadi es-Sebua gyvenvieteje, 0 kelione pabaigojeSakaroje, taCiau apie radiniu pastarajame mie te M. Tivkevicius issame ni4 apra Vym4 nepaliko,
tik paminejo, jog ten rado nemaZai bronzini4 dirbini4 (Niwinski, 1994, 410).
•
76
Tenka kon tatuoti,
jog grafo vykdyti archeologiniai kasinejimai buvo ne i temingi
ir trumpalaikiai. Radiniai buvo kruop vciai inventorinami tik pirmosiomi dienomi veliau
informacijo apie iVkaenas "Dienorastyje"
pa tebimai umazejo.
Pasak paties grafo, ji
nenorejys kaitytojams
ikyreti pasikartojanCiai monotonivkai archeologini4 radini4 aprasymai . Detalemis
besidomintiems skaitytojams turejo bliti kirtas Atlas (Atlasas) priedas, u jame paZymetais ra tai artefaktais bei trumpomis j4
charakteri tikomis (Niwinski, 1994,249,410).
lki siol "Atlasas" nera
rasta , todel neZinoma,
5 pay. Luvro muziejuje ekspoar sis darbas kada nors
nuojama "Ti keviciau tatuap kritai buvo parasyla" (Snitkuviene, 2008, 141).
ta . Be to, akivaizdu,
jog M. Tiskeviciu iVka tu radinius vertino estetiniais bei antikvariniais kriterijais, nelabai kreipdama demesio i smulkesniu keraminiu, akmeniniu ar ne taip gerai issilaikiusius artefaktus, kurie mok liniu poziliriu buvo tokio pat verte . Tai
buvo blidinga to meta tyrinetojams, nes kruopstus
viS4 randam4 objek~ apraSyma ir jV amu konteksto fiksavimas archeologijoje i igali tik XX a. pradzioje.
Nepai ant metodologini4 triikum4, M. TrkeviCiau individualU ka inejimai Egipte yra labai
varbus ivykis Lietuvos archeologijos istorijoje,
'eci4 archeologini4 tyrikaip pirma i miis4
SA ORA VEPRAUSKIE E
m4 Nilo lenyje bandyma . Jam pavyko urinkti
olidzill iVka tini4 egiptietisk4 enien4 kolekcijll, kurill papilde grafui dovanoti dirbiniai bei turguo e i igyti pirkiniai. Galima teigti, jog vio
kolekcijo pagrindll udare religinio poblidzio
dirbiniai bei laidojimo ritualam naudoti objektai. Didzi£ljll avo kolekcijo dali grafas padovanojo ivairiem Europo muziejam. Vien Luvro
muziejui buvo padovanoti 164 enove egiptieci4 ek ponatai (Ty zkiewicz, 1898,2-3). Sill' dingll grafo dotacijll primena siame muziejuje
augoma gydom4j4 avybi4 turinti guerissellse
tatula, kuri iki viol daznai vadinama "Tivkeviciau tatula' (5 pav.).
Nemaza kolekcijos dalis 1862 m. pasieke ir
Lietuvll: M. TiskeviCius Senien4 muziejui padovanojo daugiau nei 200 ek ponat4, kurie veliau
buvo itraukti i 1879 m. udarytll Vilniau Senien4 muziejau katalogll (Snitkuviene, 1992,207).
UZ vill do nill dovanll grafa buvo paskelbta sio
muziejau garbe nariu. Deja, iki vi4 dien4 iVli_
ko tik 19 jo dovanot4 eksponat4. M. Tiskeviciu
gau ill dovanll taip pat nu iunte Logoi ko muziejui, kuri 1842 m. iklire Konstantina Tiskeviciu (1806-1868). Kita dali Egipto senien4
pa klido po Tiskevici4 gimine riimu ivairio e
Lietuvos vietose: BirZuose, Raudondvaryje,
Lentvaryje ir kitur. Taigi, remianti inventori4
medziaga ir tuometine paudo pranesimai,
galime daryti isvadll, jog is 1861-1862 m. keliones po Egiptll grafa par iveze ne maziau kaip
800 ek ponat4.
Eu
•
JO
v
m
gel
to
sto
u
ka
v
IGNOTAS ZIOGELIS (1826-1891)
Su M. TiskeviCiumi i Egiptll vyko ir kartu archeologiniuo e ka inejimuose dalyvavo Ignotas
v
Ziogeli - bajorisko kilme aukVtaiti, gim~
V
1826 m. PavirinCi4 dvare, Anyk ci4 rajone.
1843 m. baigy mok lu Ukmerge Pijor4 kolegiv
joje, I. Ziogeli isvyko studijuoti medicin'l i Kijevll. Veliau medicino zinias tobulino ivairiuo e
d'
lis
Ie
31
,
n
lai
77
•
L1EJ'UVIl,J TYRI ETOJI) DARBAI EGIPTO ARCIlEOLOGIJOJE
ur•
lOS
Europo univer i
Taciau jo didiio ios klajone po pa auli prasidejo, kai istojys i kolonijiny
angl4 tarnyb£! buvo issiqsta i Indij£!, kur tapo
angl4 armijo Madrase gydytoju (Kudaba, 1978,
A RUDZINSKAITE-ARClMAVICIENE
(1885-1941)
18-19).
I. Ziogelis buvo placiq interesq zmogu , len-
•
le-
k4. angl4 ir prancuzq kalbomi rasys ne tik apie
medicin£!, bet ir istorijq, archeologijq, klimatologija, geologij£!. Yra udar« nedideli lenkq-arabq
kalb4 zodyneli (ZagieIJa, 1884, 349-358). Tai idomi, taCiau pakankamai mislinga ir platesnio tyrinejimo reikalaujanti a menybe.
1879 ir 1880 m. Vilniuje avo lesomi I. Ziogeli iYleido dviejq tomq "Egipto i torijq". Abu
tomai papildyti nespalvotomis litografijomis, nukopijuotomis is garsiojo prancuzq veikalo "Egipto apra yma ". Ra Vydamas si darb q I. Ziogelis
reme i ne tik savo keJioniq i pudziais, bet ir ilgametemi egiptologijo tudijomi bei kitq gar iq
mokslininkq veikalais. Jis pats tyrinejo ir kasinejo
Egipto paminklus, domejosi gar iau iuose Europo muziejuo e ir privacio e kolekcijose esanCiais
egiptietiskais radiniais, skaite papirusu ir uZrasu ant sventyklq sienq bei obeli kq.
M. TiskeviCiau "Dienorastyje" yra iVlikusi
trumpa uzuomina apie I. ZiogeJio tyrimu ant
Gebel Seik Embarek kalvq, kur netiketai ra ta
toras (beveik 1 m) luoksnis sudauZytos keramiko buvo u ieta su Cia kadai e egzi tavu ia
enoves gyvenviete arba miesteliu (Niwinski,
1994, 173).
Tyrinedama Nilo pakrant« ties Elefantina,
upes salpoje I. Ziogelis iskase zmogaus skeletq
kartu u moliniq indq sukelIli . Su iej« siuo radinius su tam tikrais zemes sluoksniais, I. ZiogeIi priejo prie isvados, jog pirmieji zmones Nilo
•
lenyje pa irode pries 85 000 metq (ZagieIJa, 1879,
31-32). Nepaisant to, jog sis datavima buvo viiYkai netikslus, reikia pabrezti, jog I. Ziogeli buvo
bene pirmasi mu q tautieti avo ka inejimq metu
bandy pritaikyti stratigrafini tyrimq metodq, kuri yra vienas svarbiausiq datavimo metodq siuolaikineje archeologijoje .
•
v
If
do•
au
•
tle-
17).
v,
SIO
sli•
IU
lU-
enq
)e
v
v
v
v
•
'Iq
•
IS,
0•
.Ip
v
v
u-
:as
v
•
gl•
Je•e
6 pay. Marija Rudzinskaite-Arcimaviciene apie
1935-1940 m. (Snitkuviene, 2005, 45).
Marija Rudzinskaite-ArcimaviCiene (6 pav.)
gime Savarq dvare, Kedainiq rajone. 1900 m. baige mergaiciq gimnazij£! Kaune ir iVvyko i MaskV£!, kur 1904 m. baige Pedagoginiu kur u , 0
1908 m. - Aukstuosius moterq kursus. Veliau,
1911-1916 m., t« e mokslu Ma kvos univer itete, Istorijos-filologijo fakultete, kur ir tapo diplomuota istorike .
NemaZq itakqjo gyvenime padare garsusi rusq egiptologas Bori as Turajevas (1868-1920), avo autoritetu, profe ionalumu ir nepaprasta
pagarba enove Egipto kulturiniam palikimui uzavej«s musq tautiet«. 1913 m. M. Rudzin kaite
iSsikovojo teis« specializuotis egiptologijoje pas si
mok lininkq, kuri pagarbiai vadino "Didziuoju
Mokytoj u".
Studijq meta is M. Rudzinskaite nuolat dalyvavo Maskvo univer iteto Archeologijos komi ijos veikloje. 1922 m. Juozui Tumui-Vaizgantui
ra Vytame laiske (Rudzinskaite-Arcimaviciene,
v
78
1922s) egiptologe uzsimena, jog tuomet netgi ketinu i iVvykti u sio komi ijo nariais i archeologinius ka inejimu Egipte. TaCiau del neaiVkiq
priezasCiq jai tai nepavykC( padaryti.
Po B. Turajevo mirties M. Rudzin kaite-ArcimaviCiene grizo i Lietuvq ir dideli deme i kyre
pedagoginiam darbui. 1922 m. ji buvo pakviesta
kaityti paskaitas naujai atidarytame Lietuvos univer itete (LU), Humanitariniq mokslq fakultete,
nes istorijos katedroje. Nuo 1939 m. rudens
de te Vilniau univer itete, kur dirbo iki mirtie .
Jo vadovaujamo Senoves Rytq i torijo kurso svarbia dalimi tapo pazintis su Egipto civilizacija. Paskaitq metu naudodama autentiskq senove egiptieciq vaizduojamqjq medziagq, par iveZtq is savo kelioniq po Egiptq, stengesi betarpiskai
perteikti auditorijai vio kra vto enove vertybe.
Jos deka 1923 m. buvo suorganizuota LU studentq isvyka i Egipto muziejq Berlyne. Itin svarbia
pa kaitq dalimi tapo enoves egiptieciq hieroglifq nagrinejimas, mat M. Rudzinskaite-Arcimaviciene buvo isitikinusi, kad "ne Graikija ir ne Rorna, bet enove Rytai, 0 ypac Egipta , buvo zmonijo civilizacijo lopsy, ir ne graikq ir lotynq kalbos, 0 senoves egiptieciq hieroglifai ir senoves
Me opotamijo dantirasciai
a
u pirmuoju zmoniq kultiiro saltiniu" (Rudzin kaite-Arcirnaviciene, 1932, 1).1932 m.ji sudare pirmqji ir iki
siol vieninteij hieroglifq-lietuviq kalbo zodyneij, kuri skyre savo studentam .
1938 m. dalyvaudama Tarptautiniame orientali tq kongrese Briuselyje, M. RudzinskaiteArcimaviCiene susipazino su pirmosios lenkq
archeologines ekspedicijos Egipte rezultatais.
Jungtiniai lenkq-pranciizq tyrimai Deir el-Medinoje ir Edfu apylinkese priverte docentc( su imqstyti ir apie lietuviq galimybe isvykti i tokio
pobiidzio ka inejimu Egipte (RudzinskaiteArcimaviCiene, 1938, 818-820). Tokiu budu i musq sali parveZti archeologijos radiniai butq galejC(
pa katinti orientalistiniu tyrimus ir ukelti dide ni
visuomenes susidomejimq enoves Egipto kultura, kuri nepelnytai buvo uzmirVta jaunoje Lietu-
•
SANDRA VEPRAUSKIENE
vo val tybeje. Galbut jai ir butq pavykC( uorganizuoti archeologq isvykq i Nilo sleni, jei ne ank tyva mok lininke mirti bei nedekinga politine
situacija Europoje.
M. Rudzinskaite-ArcimaviCiene tikejosi duoti pradziq "egiptologijo sejai Lietuvos mokslo dirvoje" (Rudzinskai te-ArcimaviCiene, 1922, 317),
tuo tikslu uzsieme visuomenine svietejiska veikla: vietineje paudoje skelbe straipsnius, verte e·
noyes egiptieciq kuriniu , leido knyguciq erij~
"Senove Rytai". Mok lininke egiptologijo tyrimus vainikavo 1936 m. nei ta jo tudija "Aigipta " (T. 1). Tai iliustruota , chronologijo ir
bibliografijos priedais papildytas veikala , kurio
pagrindini tiksla - argumentuotai ivertinti Nilo
civilizacijos istakas bei jos pasiekimu .
1924 m. kovo 30 d. ulauku i kuklios finan ine paramos is LU, M. Rudzin kaite-Arcimaviciene isvyko i Egiptq. Galima numanyti jog lei tis i
si q kelionC( jq labiausiai pa katino vi arne
.
Iyje plaCiai nuaidejC(s Tutanchamono kapo atradimas. Pacios docentes teigimu, sis ensacingas
atradima u ilauke ne tik didelio mok lininkq de·
mesio: "Egipte pasirodo karaliq, ministeri4, kilniq zmoniq is ivairiq saliq nusilenkti pa akingam
kapui. Apie didejanti deme i Vitom iVka enom
aiskiai kalba daugelio uzsienio zurnalq puslapiai,
pa vvC(sti kapo aprasymui ir iliu tracijai. Pa irode
jau ir knygq, apra Vinejanciq tq didi i torijos ivyki,
del kurio Vokietijoje buvo susirinkC( jau du orientali tq uvaiiavimai. Ponio Paryziuje iudina i rilbus ra tojo Tutanchamono rubq pavyzdziu,
uzsakoma baldq to gadyne tiliumi ir, galop,
profanuoja didziojo faraono vardq, dedami tai
ant aldainiq dezuciq, tai ant papyrosq" (Rudzin kaite-ArcimaviCiene 1924, 16). Deja, docentei nepavyko apziureti jaunojo faraono kapo Karalilj
slenyje, mat jis tuo metu buvo laikinai uzdaryta .
Budama Egipte M. Rudzinskaite-Arcimaviciene itemptai dirbo Kairo muziejuje kopijuodarna eksponatq irasus, apziUrinejo kra vto iZYmybe ,
domejosi vietiniq gyventojq buitimi, bendravo
u cia dirbu iai mokslininkais. Docente nuola!
•
L1EI'UVIV TYRI ETON DARBAI EGIPTO ARCHEOLOGIJOJE
'a•
•
l1e
0•
Ir-
7),
ke•
Jq
•
~I-
p•
If
•
10
10
•
a.... •
i!
J•
1•
1n
•
1,
•
.e
•
~,
1•
1-
I,
),
•
11
,-•
:-
4
•).
•
1l•),
o
.t
lankydavo i pagrindinese kasinejirn4 vietose ir
skyre daug dernesio u ipazinirnui su naujau iai
archeologini4 tyrirn4 rezultatai ,kuriuos grizusi
i Lietuvq issamiai pateike tuornetineje period ikoje.
Sio keliones rnetu lietuve tikejosi surinkti
egiptietiVk4 relikt4 kolekcijq ir parvezti jq i gimtin((: "Siandien Egipto vyriau ybe dar tai leidzia,
tik tam reikia kuri laikq Egipte pagyventi, taip dare ir tebedaro viS4 vali4 kolekcionieriai, kurie renka i brangenybes ir siunCia ja girnt4j4 mie t4
muziejam " (Rudzinskaite-Arcimaviciene, 1933,
61). Taciau egiptietisko enienos buvo brangio ,
o paCio docente finansai buvo itin kurdiis, todel tik per nepaliaujarnq uzsidegirnq ir a rnenines
paiinti jai pavyko i Lietuvq parvezti keletq ek ponat 4·
Vienas reiksrningiau i4 objekt4 - Luk oro
apylinke e ra ta apatine sarkofago dalis (be dangcio), gausiai dekoruota simbolinerni cenomis ir
ira vai , kartu su iki siol neivvyniota dievo Amono
v
iynes dainininke Sarnojit rnurnija (VIII a.
pr. Kr.). Taip pat M. Rudzin kaite-Arcirnaviciene
i igijo demotini papiru q u utuoktuvi4 utartie
tek tu ir keli fragrnentus hieratinio papiruso i
"Miru i~4 knygos". Galiau iai, Luk oro apylinke e is vietini4 arab4 rnok lininke nusipirko keletq mulkios skulptiiros kiirini4 bei murnijos
rank q, kuri q ir siandien galirna pamatyti ek po•
nuojamq M. Zilin ko daile galerijoje Kaune.
Kelion y i Egiptq M. Rudzin kaite-ArcirnaviCiene pakartojo 1934 rn., kuornet sparCiai be ivystanti archeologijo rnok la pa katino nauj4 atradim4 virtin y egiptologijoje. Ypac platau masto archeologiniai tyrimai pradeti Gizos pirarnidzi4
teritorijoje (7 pav.), kur buvo atra ti didik4 rna tabini4 kap4 kornplek ai, ritualini4 eldij4 duobes
ir daugelis kit4 idorni4 parninkl4, leidusi4 geriau
upra ti Egipto IV dinastijo laik4 gyvensenq ir
laidojirno paproCiu . Kaip teige M. Rudzin kaiteArcimaviciene, "cia vykdo ka inejimus Kairo muzieju (prof. Lacau), Kairo universiteta (Selim
an), Vienos univer itetas (prof. lunkeri ) .
79
v
v
V
7 pay. Vie no eldij4 duobes atradimas netoli Chufu piramide 1927 m. (tyrim4 vadova G. A. Rei neri ). Photo ID number: C11284_ S (Mohammedani Ibrahim, 1927-11-04) II
Elektroninis archeologini4 Gizos tyrim4 archyvas [interaktyvus, ziiireta 2009 m. kovo 19 d.]. Prieiga per internet'!:
<www.gizapyramid .org>.
1934 metai man pavyko aplankyti vi u tuos kainejimus. Ypac ispiidingi Bo tono univer iteto
•
kasinejimai. (... ) Cia darbams jau 30 met4 vadovauja itymusi egiptologa Reizneris, kuri dabar
nuolat cia gyvena dykumo pakravtyje. li buvo
tok malonu, jog
man buvo parodyti
dar niekur neapra .yti kapai" (Rudzinskaite-Arcimaviciene,
1936, 23-24).
Tuomet docente
papilde avo kolekcijq kedriniu sarkofago
dangCiu, XIX a. pabaigoje rastu faraone
Hacep ut vventykloje
Deir-el-Bahryje. lis datuotinas XXV-XXVI
dinastija ir yra papuo v_
ta deives Nut tynes
UdZareneses portretu
bei maldos tekstai
8 pay. Antropoidinis Udzare(8 pav.). Itin vertingo
ne e arkofago dangti ( nitir dvi pomirtine vaik4 kuviene, 2005, 46).
•
80
SANDRA VEPRAU KIE E
kaukes is Luksoro, taip pat pri kiriamos Saiso laikotarpiui.
Ilgainiui M. Rudzin kaites-ArcimaviCienes kolekcija gausejo, pafi tamiem egiptologams atsiunciant vis naujl! eksponatl!. Taciau mokslininke
savo kolekcijo niekur neaprase, tikedamasi greito Senoves Egipto ekspozicijo atidarymo Lietuvoje. Deja, egiptietiskiem reliktam Kauno
muziejuo e pakankamai vietos neatsirado, sill eksponatl! neprieme ir Stepono Batoro universiteto
Archeologijos muzieju . 1940 m. docente galutinai deponavo savo ek ponatus Kauno valstybiniam dailes muziejui, 0 kita kolekcijo dalis,
augota mokslininkes bute, po jo mirtie dingo
v
kartu su nepublikuotais rankra vCiais. Si unikali kolekcija ulauke deramo demesio tik po M. Rudzinskaites-Arcimavicienes mirties, kai 1949 m.
Kauno val
M. K Ciurlionio dailes muziejuje buvo irengta Senoves Egipto daile ekspozicija (Snitkuviene, 2005a, 45-46).
v
v
SIUOLAIKINIAI DARBAI
EGIPTOLOGIJOJE
Del aktyvio M. Rudzinskaite -Arcimavicienes
mokslines veiklos, jt! galima teisetai laikyti profesionalio egiptologijos pradininke Lietuvoje. Gaila, kad jos mokslini inasas i sit! sriti nebuvo
tinkamai ivertintas to meta
enes ir po jos
mirties egiptologijos vy tymasis Lietuvoje nutruko.
Vienintele leva Andriulyte-Aleksiene (19011989), buvu i docentes tudente, megino tysti
M. Rudzin kaites-ArcimaviCienes pradetus darbus. Praejusio amiiau 7-ajame desimtmetyje vi
istorike publikavo keletq egiptologijos populiarinamojo pobiidfio traipsnil!, 0 1968 m. buvo is. ta is ami jos parengta studija "Senojo Egipto
daile". Ji daug prisidejo prie Senoves Egipto ekspozicijo atidarymo Kauno M. K Ciurlionio daiIe muziejuje. Veliau, 1990 m., kolekcija buvo
papildyta antikiniais eksponatais ir perkelta i
M. Zilin ko dailes galerijq.
v
Dfiugu, jog pa taruoju metu siq kolekcijq papildo po M. Rudzinskaites-ArcimaviCiene mirtie
dingy vio
kultiiros eksponatai (Snitkuviene, 2005a, 46). Viena idomiau ill - is kolekcionieriau G. Damalako isigyta "Miru i4j4
knygo " fragmenta . Heidelbergo universiteto
doktorantas Tadas Rutkau ka atliko vio eksponato tyrimus ir 2004 m. pa kelbe darbo rezultatu (Rutkauskas, 2004, 182-187). Tyrinetojo
nuomone, sis papirusa tikriau iai priklau e Deir
el-Medino (Vakarl! Tebai) kaimelio gyventojui
ir gali biiti datuojamas XIX dinastijo laikotarpiu.
Be senoves egiptieCil! rasto tyrim4, T. Rutkau kas aktyviai pletoja ir archeologin y veiklq. Siuo
metu Vytauto Didfiojo univer itete ji desto "Bal·
tl! proistores" kursq, kuriame tudentu supaiindina ne tik su materialine bei dva ine balt4
kultiira, bet ir pagrindiniais archeologijo tyrim4
metodai bei teorija. Keli ezonu jam teko dalyvauti lenkl! archeologo A. Nivinskio vadovauja·
muose archeologiniuose ka inejimuo e Deir
pasoneje. 1999 m.
el-Bahryje, Hacepsut
pradetl! tyriml! tik las - urasti Arnenhotepo I,
vieno gar iausio XVIII dinastijos faraono, nepaliestt! kapq (Niwinski, 2003). Deja, iki siol bandymai buvo ne ekmingi.
Taip pat nemazai demesio egiptologijos problematikai Lietuvoje skiria Kauno muziejininke
dr. Aldona Snitkuviene, kuri yra publikavu i vio
temos traip nil! periodikoje bei mokslo leidiniuose. Savo darbuose mok lininke analizuoja
lietuvil! veikl q egiptologijos srityje, intensyviai
bendradarbiaudama u lenkl! i torikai ir arV
cheologais iekia i iaiVkinti Lietuvt! pa ieku i4
egiptietivkl! ek ponatl! bei jl! savinink4 istorij~
(Snitkuviene, 1992, 192-215). 2008 m. bidelio
mene i Biduo e buvo pri tatytas sio tyrinetoV
jo veikalas, kuriame i amiai perteikiama Tiv_
kevici4 gimines istorija bei supaZindinama u po
vi t! pa au Ii issibar Ciusiais menD kiiriniai is grafl! rinkini4 (Snitkuviene, 2008). Leidinyje taip pat
aprasoma ir M. Tivkeviciaus kelione i Egipt~
1861-1862 m. Mineta mok lininke veikla svariai
v
h
•
81
LlEIUVIV TYRI ETOJ!) DARBAI EGIPTO ARCIIEOLOGIJOJE
. parties
tkulek•
IllJll
teto
poIIta•
;oJo
)eir
•
pri. ideda prie egiptologijo mok 10 atgaivinimo
mii 4 •alyje.
Lietuvoje nera mokslo in titucijo ,rengiancio
profe ionaliu egiptologu . Taciau pastaruoju metu sio ritie tudijo susilaukia vis didesnio mii4 mok linink4 demesio. Taigi, galima tiketis, jog
artimoje ateityje j4 entuzia rna ir kruopstiis tyrimai pades Lietuvoje atnaujinti XX a. pirmojoje
puseje nutriiku iq egiptologijo rnokslo pletrq ir
klaid~.
•
OJUI
•
plU.
m ••
LITERATUROS
S
o1UO
3alv·
ZIn-
dtll
.mll
aly•
1Jaleir
1m.
01,
padyrolke
•
aos
di•
•
ar•
III
..
'IFl
lin
to,. v
IS-
po
raJat
)tq
•
•
Aleksiene I., 1965 - Lietuva ir pirarnides II
Mok las ir gyvenimas. 1965, Nr. 4, p. 24-26.
v
Kudaba C., 1978 - UzmirVti ryVkii veidai II
vytury. 1978, Nr. 23, p. 18-19 .
Niwinski A., 1994 - Egipt zapornniany czyli
Michala hr. Ty zkiewicza Dziennik podr6iy do
Egiptu i Nubii (1861-1862). War zawa, 1994.
Niwinski A., 1997 - Count Michal Ty zkiewicz' Egyptian travel 1861-1862 and hi excavations in Egypt and Nubia II Warsaw Egyptological
Studies. 1997, T. 1, p. 191-210.
iwinski A., 2003 - Czekajqc na Herhora. Odkrywanie tajernnic Teb Stubramnych czyli zkice
z dziej6w archeologii Egiptu. War zawa, 2003.
Niwinski A., Snitkuviene A., 1999 - Pierwszy
pol ki wyklad 0 jyzyku i pismie staroegipskim II
'wiatowit. 1999, T. 1 (XLII), p. 109-115.
Nowakowski w., 2000 - "Tajemnicze wykopaIi ka archeologiczne w Szwekszniach" w swietle
w p6kze nej archeologii II Antiquitate
ae.
VVarzawa, 2000, p.37-40.
Poczobut M., 1803 - 0 dawnosci zodiaka
egipt kiego w Denderach. Wilno, 1803.
Radvila-Naslaitelis M. K., 1990 - Kelione i
Jeruzaly. Vilnius, 1990.
Rudzinskaite-Arcimaviciene M., 1922 - Sinuheta . Egipto apysaka isversta is hieroglifll ir
v
hieratikos II Svietimo darbas. 1922, Nr. 3-6,
p.371-392.
v
Rudzinskaite-Arcimaviciene M., 1922S - Lai kas 1.Tumui-Vaizgantui. VU RS, FI-E70.
Rudzinskaite-Arcimaviciene M., 1924 - Tutanchamono kapq atradus IIVairas. 1924-01-24, Nr. 4,
p.I6-21.
Rudzinskaite-Arcimaviciene M., 1932 - Egipto
hieroglifai. Kaunas, 1932.
Rudzinskaite-Arcimaviciene M., 1933 - Tutanchamono kapas ir Teb4 paminklai. Kauna , 1933.
Rudzinskaite-Arcimaviciene M., 1936 - Senoyes Ryt4 istorija I. Aigiptas. Kaunas, 1936.
Rudzinskaite-ArcimaviCiene M., 1938 - XX
tarptautinis orientalistll kongresas II Naujoji Romuva. 1938, Nr. 43-44, p. 818-820.
Rutkauskas T., 2004 - Fragment of the Book
of the Dead from M. K. ,Ciurlionis National Museurn of Art II Revue d'Egyptologie. Pari, 2004.
T. 55, p. 182-187.
v
Snitkuviene A., 1987 - Svekvnos radini4 paslapti II Mokslas ir gyvenimas. 1987, Nr. 12 (362),
p.24-26.
Snitkuviene A., 1988 - Senoves Egipta Radvil4 gimines istorijoje bei rinkiniuo ell Menotyra. 1988, Nr. 16, p. 95-109.
Snitkuviene A., 1992 - XIX a. senoves Egipto
tyrinetojai ir kolekcionieriai Lietuvoje II Nuo goiki romantizrno. Vilnius, 1992, p. 192-215.
Snitkuviene A., 1997 - Lithuanian collection
of count Michal Tyszkiewicz and his family II Waraw Egyptological studies. 1997, Nr. 1, p. 226-247.
Snitkuviene A., 2000 - Tajemnicze wykopali ka archeologiczne w Szwekszniach Adama hrabiego Platera II Antiquitates Prussiae. Warszawa,
2000, p. 23-35.
Snitkuviene A., 2005a - ISsipilde Marijo Rudzinskaites-Arcimavicienes svajone II Lietuvos
muziejai. 2005, Nr. 1-2, p. 45-47.
Snitkuviene A., 2005b - Mykolo Tivkeviciau
enoves pasaulio menD kolekcijos epilogas: 1898 m.
ParyZiau aukciona II
ir menD filosofijos transfonnacijos. Vilnius, 2005, p. 280--303.
Snitkuviene A., 2008 - BirZll grafai Tiskeviciai ir j4 kultiirini palikima. Kauna , 2008.
v
•
82
ANORA VEPRAUSKIE E
1Yszkiewicz J., 1903 - Ty zkiewiciana. Poznan,
1903.
1Yszkiewicz M., 1898 - Memories of an old
collector. London, 1898.
Zagiella I., 1879 - Historja staroiytnego Egiptu. Wilno, 1879. T. 1.
•
Zagiella I., 1884 - Podr6i historyczna po
Abi ynii, Ade1, Szoa, Nubbi, u ir6del Nilu, z opi·
aniem jego wodo pad6w, oraz po krajach
podr6wnikowych do Melli i Medyny, Syriji, Pa·
Ie tyny, Kon tantynopolu i po Archipelagu. Wil·
no, 1884.
THE WORK OF LITHUANIAN RESEARCHERS
OLOGY
IN EGYPTIAN ARC
Sandra Veprau kiene
Summary
Lithuanian mu eum pre erve over 350 ancient
Egyptian artefacts. The interesting and different
hi tory of their provenance hows that Lithuanian
explorer were also intere ted in this ancient
civili ation. The aim of thi article' to review the
contribution made by Lithuanian and to evaluate
their ignificance in the field of Egyptian archaeology.
Intere t in Ancient Egypt has been con tantly
increasing in Lithuania ince the 16th century. At that
time our noblemen began to decorate their manor
with ancient Egyptian artwork and to collect it. Only
in the 19th century, however, did the Egyptian heritage
begin to be cientifically investigated: excavation were
conducted and cientific publication publi hed. Even
greater intere tin thi ancient civili ation was spurred
by the unique archaeological di covery in Sveksna and
the interesting ancient Egyptian artefact collection at
the Vilniu Mu eum of Antiquitie .
One of the mo t meritorious Lithuanians in
Egyptian archaeology was Count M. Tivkevicius, who
conducted individual excavation at Karnak, We t
Thebe, E na, and Saqqara during 1861-1 62. The
mo t valuable artefact collected at that time oon
enriched the collections of some European museums.
Dr I. Ziogeli al 0 travelled with M. TiskeviCius to
Egypt and it i worth noting that on thi trip he became
perhap the fir t of the Lithuanian to u e the
tratigraphic dating method.
v
v
M. Rudzin kaite-Arcimaviciene, who wa e pe·
cially intere ted in archaeological investigation and
the late t discoveries in Egypt, made important
contributions to the development of the science of
profe ional Egyptology in Lithuania. Unfortunately.
after her death, Egyptology wa neglected in Lithuania
for a while in the fir t half of the 20th century. Thanks
to the huge efforts of modern researchers like A. Snit·
kuviene and T. Rutkau ka , Egyptology i gradual!)
once again finding a place in Lithuania.
LIST OF ILLUSTRATIONS
Fig. 1. Drawing of the rectangular zodiac at
Dendera temple.
Fig. 2. Statuette di covered in SvekSna.
Fig. 3. Count Mykola Ti keviCiu .
Fig. 4. The Great
e Hall at Karnak c. 1863.
Fig. 5. 'Ti keviCius tatue exhibited at the Louvre.
Fig. 6. Marija Rudzin kaite-ArcimaviCiene c.l9351940.
Fig. 7. Discovery of a boat pit near Khufu's
pyramid in 1927 (excavations headed by G. A.
Rei ner).
Fig. 8. The lid of the Udjarene anthropoid
arcophagu .
v
I
G
andra Veprauskiene
The chool of Archaeology, Classics and Egyptology
12-14 Abercromby Square
Liverpool L69 7WZ, United Kingdom
[email protected], Mob.: +447531786304
Gauta 2009 O~ II