193-198 - Lietuvos archeologijos draugija

193-198 - Lietuvos archeologijos draugija

Lietuvos archeologijos draugija
Lietuvos istorijos institutas
Klaipcdos univcrsitetas
• •
VILNIUS
2009
Redaktoriq kolegija:
Dr. Andra
Simnisk.yte (at!>. reuaJ..ton!)
(Lielw'os iSlorijos inSlilL/laS, Vilnills)
Dr. Anna Bitner-Wr6blewska
(Valstybinis archeologijos I12l1ziejLts VarslIl'Oje, Lel/kija)
Prof. dr. Rimantas Jankauskas
(VilniaLts lInil'ersitelas, Lietlll'Cl)
Prof. dr. Eugenijus Jovaisa
(Vilniaus pedagoginis llIzil'ersiletas, Lietlll'Cl)
Prof. dr. Vladimir Kulakov
(RlIsijos archeologijos institlltas, Masha)
Prof. dr. Valter Lang
(Tarlu unil'ersitelas, ESlija)
Doc. dr. AJgimantas MerkeviCius
(VilniaLts lInil'ersitetas, Lietlll'Cl)
Dr. Tomas Ostrauskas
(Lietlll'os istolijos instillilas, Vilnills)
Dr. Gintautas RackeviCius
(PiliL! tyrimo centras "LietLtI'os pi~vs", Vilnills)
Dr. Arnis Radins
(Latl'ijos nacionalinis istorijos mllziejlls, Ryga)
Dr. Eugenijus Svetikas
(Liellll'os istorijos instilulas, Vilnills)
Doc. dr. Valdemaras Simenas
(LietLtI'os iSlorijos instillitas, Vilnills)
Dr. Vykintas Vaitkevicius
(Klaipedos unil'ersilelas, Lietlll'a)
Doc. dr. Ilona VaskeviCiute
(Lietul'os istorijos inSlilLtlaS, Vilnius)
Dr. Gintautas Zabiela
(Klaipedos lInil'ersitetas, Lietul'a)
Dovile Urbonaviciute (ats. sekrctorc)
(Lietlll 'os istorijos institL/tas, Vilnills)
•
v
v
Zurnalas registruotas:
EBSCO Publishing: Central and Eastern European Academic Source.
European Reference Index for the Humanities (ERIH)
© Lietuvos istorijos institutas, 2009
[SSN 0207-8694
© Straipsni4 autoriai, 2009
LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2009. T. 35, p. 193-198. ISS
••
•
•
•
v
PIETINES SELOS RIBOS BEIES
0207-8694
•
T: SELES KAI
v
NTAS V AlTKEVICIUS
Straipsnyje polemizuojama del Seles kaimo (Utenos r.) pavadinimo rysio su. etnonimu "seliai".
Remdamiesi siuo vietovardiiu, tyrinetojai pietinr: 5elos ribq neretai nukelia net i TauragnL{ apylinkes.
Naujausi duomenys rodo, jog XVII-XIX a. Se/es kaimas buvo vadinamas arba Salomis, arba 5ela.
Atkreipiamas demesys, jog i rytus nuo Seles yra riba arealo, kuriame bendrinis lietuviL{ kalbos iodis
"sala" vartojamas reikSme "kaimas". Reiskiama nuomone, jog Se/es ir kit/.{ giminingL{ vietovardiiL{
pavyzdiiu nera pagrindo koreguoti geleiies amiiuje ir ankstyvaisiais viduramiiais buvusiq pietinr: 5elos
ribq Sventosios upes aukStupyje.
ReikSminiai iodiiai: S61a, etnonimai, toponimai.
The article debates the connection of the name of Sele village (Utena District) with the ethnonym
Seliai. On the basis of this toponym, investigators frequently move the southern Sela boundary even
down to the vicinity of Tauragnai. The latest information shows that during the 17th-19th centuries
Sele village was called either Salos or 5ela. It should be noted that to the east of 5ele lies the boundary
of the range, in which the general Lithuanian word "sala" is used in the meaning of 'village'. The
opinion has been expressed that there is no basis on the example of Se/e and other related toponyms to
correct the southern Sela border during the Iron Age and Early Middle Ages to the upper reaches of the
river Sventoji.
Keywords: S61a, ethnonyms, toponym .
Lietuvi4 ir latvi4 istoriografijo iVtako Selo rib4 ir istoriniq vietoviq
siekia XIX amii4,
taCiau ji vis dar palieka daug neaiskum4 (zr. Simniskyte, 2005, 30-31). Skiriant deme i seli4 etninio
tapatumo paieskoms, j4 santykiams su lietuviais ir
latgaliais apibrezti arba kultiiros tradicijoms nagrineti (StradiQs, 2001; SeIiq, 2002 ir kt.), ne maiiau
aktualu islieka teritoriniq Selo rib4 klau una . Siame traip nyje kritiskai ivelgiama i remiantis Seles
kaimo Tauragn4 apylinke e pavadinimu, toli pietuo e breziam,! Selo zeme arba eliq genties apgyvendintq viet4 rib,!: "Tauragn4 apylinkeje dar
ne enai tebegyvenus tarpu lietuvi4 ir seliq rodo 0dziau vardas 5eLe" (Buga 1961, 578; taip pat zr.
Zinkevicius, 1984, 359-360; TautaviCius, 1996, 96;
pIg. Simnivkyte, 1999, 28).
1995 m. VU ivalgomoji archeologine ekspedicija, vadovaujama dr. V. Simeno ir asi tuojama
A. Simniskytes, bene pirm,! kart'! kele uzdavini
v
v
patikslinti pietin y eli4 ir viaurin y lietuviq rib,! lanv
kant archeologijo paminklu (Simena, Simni _
kyte, 1995s). Remtasi prielaida, jog I tiikstantmeCio
pirmosio pu vidurio Siaure ryt4 Lietuvo pilkapi4 su akmen4 vainikais paplitimo areal as gali
buti siejamas su to meto, 0 ir velesnio laikotarpio
eli4 apgyvendinta teritorija. Nors sios ek pedicijo rezultatai nebuvo placiau aptarti ir pa kelbti,
jo dalyviams (taip pat ir
traipsnio autoriui)
tapo aivku, jog gelezie amiiuje mineto tarpgentines ribos reikia ieskoti Sventosios upes aukstupio regione auksciau Sart4 dero, taip pat ir
zemiau jo. Tokia Sventomi vadinamq upi4 funkcija baltq krastuose yra gerai zinoma (Vaitkeviciu ,2003, 161-162), todel tiketina ir
atvejubent jau iki tol, kol apie IX-XI a. Cia nepradejo
aktyviai kurtis Ryt4 Lietuvos pilkapi4 kulturos attovai. Saltiniai prie Vtaringai kalba apie tai, ar
Sventoji iki itakos i Satlq ezer'! jau vadinta Svent~a,
v
v
v
v
v
v
v
194
VYKINTAS VNTKEVICIUS
v
ar buvo vadinama Du eta. Taciau ezerai Sventa
ir Sventeli upes istakq rajone apie Gailiutisky yra
svarbus argumenta , jog upe nuo pat jos istak4
vadinta Sventqja (Zf. VaitkeviCius, 2006, 603-604,
656). XIII a. i torijo saltiniuose Selos pietine riv
ba taip pat vedama Svento io aukStupiu nuo Luov
dzio tolyn per Sartq eierq ir Sventosios upe iki
Latavo upelio (Zf. Buga, 1961, 270-274). Taigi
toliau iai pietuose e anti ir u eli' iejama vietove - Sele kaimas Tauragn4 apylinke e - reikalauja iSsamesnio tyrimo.
Tyrinetojai is esmes sutaria, jog is etnonimq
kily gyvenam4.i4 viet4 pavadinimai yra svarbus
prendziant etnines istorijos if istorines geografiv
jos klausimus (Ce.llOB, 1968; Zulku , 1995, 159161). Neabejojama, jog ivairaus rna to rnigracijo
vyko viduraffiZi4 Lietuvoje (Dubonis 2004; Zabiela, 2007). Didziausi unkumai susijy su is etnonim4 kilusi4 vietovardzi4 nustatyrnu ir j4 datavimu.
Archeologijos duomenys, istoriniai dokumentai,
pasakojamoji tradicija - vi a tai reikalauja atidau
v
ir kritisko poziurio. Pavyzdziui, Zemaiteliai ir panasiai vadinami kaimai Ryt4 Lietuvoje bei Vakarq Baltarusijoje nebutinai yra u ijy u etniniais
v
zemaiciai arba etnines Zemaitijo gyventojais,
nes iemaiciuoti reiskia ir tie iog "kalbeti kita tarme" (pIg. guduoti "kalbeti ne vieto tarme"). Rui4, Kaiviadori4 f., gyventojai iki siol pasakoja apie
pro eneliu gudu , kurie e q atplauke Cia kaip sielininkai ir vede vietines lietuves arba buvo sqmoningai apgyvendinti vieto dvarininko iniciatyva.
Taciau istoriniai dokumentai rodo, jog jau 1590 m.
Ru iuo e veike su rusais siejama perkela (H8
PYCKOM rrepeBo3e); kaima Ru 4 pavadinimu
(Ruska, PYCHHbI ir pan.) minimas nuo XVII a.
(Gustaiti , 2001, 165)_
v
v
IS SELOS
ISTORUOS
Seles kaimo, kitaip gyvojoje kalboje dar vadinamo Sela (VK), istorija nera pecialiai nagrinetao Apie archeologiny praeiti byloja kaimo zemeje
e antis iki siol netyrinetas piliakalni (Lietuvo,
2005,256), i viaure rytu nuo jo buta I tukstantmeciui budingq pilkapiq su akmen4 vainikais (Lietuvos, 1977, 102)_
Padavimai pa akoja apie tai, jog kaima atsiradys is dviej4 gyvenvieci4: e q cia buta Sirutenu
ir Seilon4 kaim4_ "ISmire zmones maru, liko tik
trys veimo _ S i e I 0 j 0 i zmone del maro. Ir
pavadino avo kaimq Sela. Prie Sidabrakalnio yra
maro laikl! kapinaites. Ten sulaidoti an4 dviej4 kaimq zmone " (Uirasyta 1979 m. is A. Simkiino.
49 m. amziaus, gyv. Seleje - LTR 5061/36; cit. pagal LP'IK). Kit4 teigimu, "po mara cia at ikeluV
sius zmones vadino e I una i s - i cia kill( Seie
kaimo pavadinimas" (VK, 1977).
XIX a. Seles apylinkese buta palivarko (apie
400 ha ukio), kuri 1883 m. is Puslovskio nupirko
Karoli Gineitis. li verte i
dvaru
miskus, 0 kai buvo tiesiamas Peterburgo - Vai'Suvos pIenta , tieke pasarus ir praturtejo. K. Ginei·
ciui tapu palivarko v eimininku, jame gyveno "ru·
s4 kolonistai" ir jis niekaip negalejys j4 iVkeldinti.
Tuomet K. Gineiti tauragiVkiam nupirko tatiny degtines ir uzkure pirti ... Rusai per dvi para
issikrau te, 0 Seleje apsigyvenus GineiCiam ,pa·
sibaige ir Tauragn4 ru inimas (K. GineiCio \aikaiCio is Sele pasakojima - Tauragnuo e, 1999.
93-94). Idomu, jog zmone apie Tauragnu iki
siol mena istorijq, kaip K. Gineitis praturtejoardama ji e q radys monet4 lobi: "Are jauCiais
dirvq. Beariant noragai uzkliuvo. lauCiai pa Imui ty patrauke - pykVt qsa ant norago ir uz Ikabino. Varinio puodo qsa nutruko. Ziiiri - nukeltas dangtis, 0 puode raudona raudona (...)"
(Uira Vyta 1977 m. i A. Musteikio, 70 m. amziaus, gyv. Stugliuose - LTR 5080/76; pig. LTR
5137/73; cit. pagal LPTK).
Daugelio kalbinink4 nuomone, Sele kaimo
pavadinima yra ena , menanti setius - vieno
baltq genciq atstovu - ir galbut net e qS pamin·
tas 1254 m. akte (Buga 1959, 109; 1961, 5" .
ZinkeviCius, 1984, 359-360; Salys, 1985,60; Razmukaite, 1989, 72). Sios nuomone I
. ir ib
siol is amiau iq Tauragn4 kra v to toponimu be
h
•
n
v
I
a
•
Ir
ga
du
v
V
v
ct
!ttl
t
I
bal
•
•
•
•
PIETI ES SELOS RIBO BEl
•
•
195
KANT: EI ,ES KAJMAS
hidronim4 analiz(( atlik((s Vidas Garliauskas (Garliauskas, 2005, 1042). Siame traipsnyje pateikti
pa akojimai apie XVII-XVIII a. marq ir XIX a.
kolonizacijq kelia nemazl! abejoni4 del priesistoriniu ar ank tyvuo iu i toriniu laikus siekianCia tradicijos.
Po karo ir mara Tauragn4 apylinke e XVII a.
viduryje, matyt, vyko didele gyventoj4 kaita, ne
net vienuolika gyvenam~l! viet4 tuo metu imto
vadinti dviem vardai (ena i ir nauja is pavadinimas arba atvirksciai) (Garliauskas, 2005, 10421043). Jau pacioje XIX a. pradzioje Tauragn4
apylinkese lietuviskos gyvenam~4 viet4 leksemos
i
keisti slaviskomi : pig. de Vil/aApiny (1802)
ir Zascianek Chmieliszki (1817) (Garliau ka ,
2005, 1043). XIX a. treCiajame ir ketvirtajame
deVimtmetyje Seimatyje ikurta viena seniau i4
Lietuvos sentiki4 parapij4 (PakulneviCiute, Potasenko, 2005, 328). Koloni t4 kaicius dar labiau
galejo isaugti po 1863 m. sukilimo, kuriame tauragniSkiai aktyviai dalyvavo. Pasakojama, jog ruai XIX a. gyveno ir pacioje Seleje - bent jau iki
tal, kol 1883 m. Cia isikure GineiCiai (Tauragnuoe, 1999, 93-94).
Seniausios atminties praradimq netiesiogiai
patvirtina ir XX a. popuJiarus Seles pavadinimo
kilmes aiskinimas, kuri u i torija neturi nieko
bendra: "Gyveno pilyje kunigaikstis Tauras su
dukra Skaiste. Toje pilyje buvo daug kari4, 0 viena j4 - Seli buvo i imylej(( Skaist((. Selis buvo
drC! u kary ( ... )" (Tauragnuo e, 1999,93-94).
MUS4 abejone del Sele kaimo ryVio u seLiLf:
etnonimu patvirtino prof. S. Karaliunas: "Kad eli4 vardas iki siol but4 islik((s Tauragn4 apylinke (Ute no r.) kaimo pavadinime SiLe ( ... ) irgi
toli grazu nera tikra. Pirmiau ia del to, jog SalCininkl! rajono Dauciun4 apylinkeje yra du kaimai - Didiiosios Silos ir Maiosios Silos ( ... ) kur
eliai niekad negyveno". Jo iskelta hipoteze apie
balt4 kalb4 apeliatyvc! *seLa reiksme "kaimas" ir
" ala; iskilimas, kalva pelkeje; mivko, girio zeme; pelke, liuna ir pan." IS to sektl!, jog "SiLe
(kaimas, Tauragn4 apyl., Uteno r.) matyt, yra
.•• • .'I,••
.' .. '. .
~
v
I
I
..
. . '.. '.,..t:_.
- • . r"
,"
. ..
u"
,
....
~
."
'h"'lf
'
•
"
v
v
1 pay. SeIes kaimas (CalIM) XIX a. pabaigo topografiniame
zemeiapyje.
kaimo pavadinimu tap(( apeliatyva *sela "kaimas", "sala; iskilima , kalva pelkeje ... " su ilguoju
saknies balsiu. Kaimo varda SeLiskes (Saldutiskio apyl., Utenos r.) taip pat bus isvestas is apeliatyvo *seLa "kaima ", " ala; iskilima , kalva
pelkeje ... " su priesaga -isk-" (Karaliuna , 2005,
308-310). Sioje vietoje dar galima priminti ir gud4 kalbos apsuptyje buvu i4 lietuvi4 sal4 (tiesiogine ir perkeltine prasme) zodynC!. Apie Lazunu
ir ZietelC! sakyta selil "kaima ' : Aisijeme visos selos gyvi ganyc arba Ani eima ir eima krilvo visi nog
vienos selos kiton selon (LKZ, 1947, 770; Petrau ka , Vidugiris, 1985, 231), sele "sodzius", selyti
"kelti gyventojus": Selej kap buvau, tai visa buvo
ir Paselino jUos ZaseCuos (Vidugiris, 1998, 582).
Beje, cia gali slypeti Didzi~4 ir Maz~4 Sel4 kaim4 SaiCinink4 rajone - pavadinimo kilme.
Taciau mu 4 deme i piI miau ia atkreipia tai,
jog nagrinedamas Seles kaimo prie Tauragn4
v
v
v
196
VYKJNTAS VAITKEVICIUS
'V:7.
.
.0' ....' ..... ' .'.... . . . . ..... , .
. •. ~·\.·.'I""'
1 . \ . · 4 ...
....... .
.... '
..
•......
~
.. ....
..
·~
...
...,......
~ .. .',.
....
1.
,° .
.. .
.,.. .•
,
....,.
..... ,
•• _'.· ... I
.
....
, .... "1
.,
....
r'·..
•
'~1"
~"'.' JI .......
-.·r~
•
_': .... ...
,,-
.. ...........
.........
. ' .
' ,'-t ',- ....
't'
.. _.4:
.. .... ..,... '0 . '.\ ........ J:
' .....
~ • _ ..... ~.. .
.. ....
" . ~.., I •
~ ,~'
~ .... " -,."
.. , .... ".-,.
...... ....
' ..... .c'"
..........
.. ',.
U .........~
.... "
. ••..
• ....
'.-..
.
",...::.·:2)'
,.·....
~
~
.· ...........,
. _. ... . . "..
....
...
.
".~
. ". ... . .
. -' .. .,..,',..". ...
-
..
-0
....
...
•
"
..
."
....
:.'
"
:
.:, ...1..""I.~
-.
..........
"
1
-
•... ,. " ..• . I V
-.\"..
•
#'
•
"
.... : " : : : - : : . ...... :: • •
:.\,
•• , . . . ,,
,.. ..
~.
,
........ : .....
- ~
"
, .... ,
-.
. "'II"'"...,~·"'5·}
••• ,. •
•
I'
. " "
_
.....,
•
..".
...."'''
. . . . . ". I ' ...
UTENA
...
• c'· ..
........
...
.. --.....
•" ...
.•• 11_··
,.., "
..... ,
V-
....
" . , - ... "
..
.. '"
" . , , ' •••••
. .'
-- .... : "...•.
~
..
'1'._
'JJ
-1 0 "
')
-.
.
.
"
- • . .........
.
.
.......
'''1
..."
-...
.
",.
....
....
~J..IJ.
.:J«:.:::
., -
..."""/
J11 ...... ,.
- . . " ..
• ......
.., ... -
.. - " '.' ' ',.....
,.
:.~"
,
~ ......
" ."
,,, ", .....
. _..,
,
r
•
•• ,. ... ' • .:. ·-;'·)SO .,-;.....
",.'"
''''
• "•• ) .... - .....,. •--:-
.......,.
-, , IGNALI A
_ .....
'.
'
... _ , <.
.", . . .,...
• ••
.. 1
.... ·0 ....... , ... =. . . . . . : - -:.. :, ....... ..
'\0 . . . . . . ..
' - " , . . ~:'."
• ,
.... '
•
.,~..
I
............
- .... •
- .....
,..
p:
'
...
1 _.
~ ~
..
.
.
'
"
.
''/..
'
.
.. ." . . . . . . . . . . . . ,,~ •
• '•
-• "·2·
..
.....
' ,.
.. .
"2
.a,S'
•
.
.
&. •
m ...... '1m,·. ,. .. ;.., ... ..... ... '. I e •
42~·· ...... -
·." .... ._.. ",'.
.... . ._·f
_
.. ) l
~,...
. ... .
r
. . . . .:.
."' .... -........... : ' ,"'- ' . . . '
' ... _ .. -
•
~
-
.,,,.
'.I'll
~
.,.
,.
...' ,
__
,.. ".:".
- '"
~
•••••
........
•••• ,.. ..... '\.
.. '" "
~ - :,._ " ..
......~
.
..
.-
•••
!.,
,...
• ..
'
":.
-.<."
•.
~ w::_.~4". . '.'- ... :tl~:. ..: ...: l ..>
...... ,
) , . -' •••• _ - .- 'C"
• _ • • • • !,"':'.;;;'-
......
.... ...
-
t
•
\-":'.\'J
;
,,~
.....
#'
. '
•• ,.,.. _ , ' . ;
. ".'/"';",
" ' . , " ,.
,
-
- ......... ....._.V
-......
.......' ". ......- '... .... _<..: )...... ' .
-:;!~•...•
·V··
V
....- ......... ;...
• 17" ! ..... ..".:: ...... . ,: .•. }IIf/ .
. .•.....
. . . .',
. . . .. . . .
....J .•••..•
'V
• . . .••J .l.'.••., ... - , ....
.w.
V
.. ' .• .
..........
-
• '."
,.' t
...
..
of
• • • • •
./
."
~
'~ 0° " : 7.ln.lSAI .,~ L
• ••.•. , •• ) . ~
,~ ........
.. .... :,-.( .... .-! ,'. -1;-, (.". "".......7.. 1 i· .,%
..... . • ..... - '-S
. • ..., .'- >'..
• ...
'
.
'.
".
,
, .
............
"
•
.. '
'0..
".
...'.,... " " ; ' . . . . .
: - . ...... .... j "," ' " ..
."".-.""-
~
I
' ..... ",', .,A .........
...
. ' ..
•
......
.., "
~'"..
..
......
.. ....
'.
:'\
.v,'
. . ...
'0'''.......... .; .....;
'''J.)
'
. . ' , r'
, . ,~ •
,-. , /
_~
•
, · .....
. ', .... .. ~ . .
.- .........
~".
.a,....
.."" ..... l ,'':'-'4'o/'~'" • "' .. .
.
•.
""
-.
,
....
.
••.. ,f',
..... "1..
'._~",~.
~,.
••
••••• " ......
..., . . . . . . .
..... "\;1"
..
#
......
MOLETAI
4'J: ...: .. 4'.· .
• 41"
- .... ..
••
..
.. 1. .. _ ' . '
••
".".",.",
..
,
•
·t· : ...... ' • ..'.. • ..
• .. fl\4'.
• '!'.
.....
..
••. . ..'
• ~
~.\.., . . ..
. ... . . .'. . •. . .
. / ••
.'-"/I'-·/~"
• #>.
.o' ..
•
.~
~. ~
.......,.
......., •
.. """""
• '""- •
1.4 ....··*.Jt
..4.··.-. ·-4"·.,,
........
"''-,
....
.
,t::.;".:·. .••...
....
•• ' •. •. v· ••• ·: ....4.s, .. .
..
,: .... : ,":: ..... :'."'. :.: .....$):1', ...... ,:,;...: .. ••• "
, ........ ' . . . .
.'
-:
,. .........v ...... _" . ... ..... I.. .... "......
'~
.... ,..
........
•
-_ .. AA • •
.",...
., ........... "
4'.
...
. . . . . . ,.....
~-
... : . -
"
,
• .... - " , '
·e. - ...... - -, ,.
••• '
••
~.L·,..
~" ~
h
:a,-
'
~''''
...
•
...
..
..
•• ... I · ......
~~r
••
«' • - ..
J
-.I
'~_." . ,
r~
-."01.
)I.,
.. '.o .... "'5.' ... ,.. , ......... S·. • •
,• •
~.
... . . . . . . . . • """'" •
_ - .&..,.....
.. .
•••
,/
,/,/
,/,/
•
,...
..- -.=_.o
,.....
ka
tyl
dr
ISVADOS
,/
III
V
,/
,/
,/
r .. :' ..... : .. '\
'"
to:
ist
,/
. )'. ,•, ,-7"
". .'..
. ...........
.............. "
pit
•
,..47···"
-... .:. -.. "';7t "' -... ..•
' . .~ -........
*' 'i·· ... ... - .. '. ~ . " " I)VENl..IONYS
..; - ........ 1
" ••
pIg.: Sala cia ne per labai seniai ar·
ba Savo salos mergq paeme (LKZ.
1981,59). Arealo, kur sala vartoja·
rna biitent tokia reiksme, vakarine
riba eina netoli Sele (2 pav.). Ana·
logiskq kaimq pavadinim\! iki siol
daug rytiniame Lietuvo palm vty.
je - vien tik Ignalino rajone mi·
netini: Didiia alis, Kalviasali .
Kriva ali, Nauja ali, Salo ir kiti.
Palyginimui, 1784 m. Utenos para·
pijoje, taigi dar toliau i vakaru nuo
Seles, biita Salele kaimo (Salele.
Wies) (LVIA f. 694, ap. 1, b. 3504.
I. 172).
•
,
1-
"
"
./
Etnonimo seLiai rysys Sele
2 pay. Zodiio sala reikSme "sodiiu • kaimas" vartojimo
rytiniame Liekaimo pavadinimu ir kitai gimi·
tuvos pakra tyje (iymima varnelemi ) (LKA, 1977,9 iemelapio fragm.).
ningais toponimai ir hidronimai .
atveji, S. Karaliiinas neturejo i toriniq duomenq tokiai kaip Seliupis, Seliupys, Seline, Seliski ir
apie sio vietovardiio vartojim'l, kuri atspindi Se- kitai yra diskusinis. Tik linant Selo teritorijo rio
Ie paminejimai inventoriuo e, bainytinese met- ba ir (arba) seliq apgyvendinta vietas, j4 reikS·
me negalima pervertinti - pirmenybe turi biiti
rikq knygo e bei gyvenaml!.iq vietq s'lra vuo e. r
jq tampa aisku, jog XVII-XIX a. dominuojanti Se- teikiama kitq riisiq selisko kilmes vietovardziam .
Ie kaimo pavadinimo forma yra Salo : Wies Saly, TaCiau ir pastar4.iq interpretavimas nelei tina
...na ley wsi Salow, ... ze wsi Salow, ... ze wsiq Salami gauta isvada at iejant nuo archeologijo ir ito·
(1669), de Soly (1712), de villa Saly (1716), de Sal' rijo duomenq.
Naujau i duomenys apie Sele kaimCl Taurag·
(1722), de Salu (1726), Wies Sally (1731), de Soly
(1732), de Vila Sala (1735), de Villa Saly (1802), nq apylinkese rodo, jog si pavadinima turet4 biiti
Sally (1819), J!epeBHH CaJIax'b (1849), CaJIbI sietina : 1) u apeliatyvo *sela reiksmemis "kai·
(1866). Selos pavadinim'l prim en a tuo metu tik mas" ir "sala; iskilima , kalva pelkeje" CiCl S. Ka·
epizodiskai utinkamos formos de Sayly (1708), de raliiino iskelt'l hipotez« galetq paremti fakta ,jog
Sialy (1725), de villa Sela (1726), de villa Sela XVII-XIX a. Sele vadinama ir Salomis, ir Sela)
(1732), de Sielieli (1737), B)!epeBHH CeJIaxb (1851) arba: 2) u bendriniu lietuviq kalbo iodziu sala
(Garliau kas, 2005, 1057) (1 pav.). Atgavu Ne- " odii u , kaimas", kuris yra didelio rytq Lietuvo
priklau omyb«, oficiali Seles kaimo pavadinimo ir vakaIl! Baltarusijo arealo gyvenamqjq viet4 pa·
forma nu tatyta kaip Sela (Lietuvos, 1925, 449), vadinimq daryboje. Sio arealo vakarine riba kaip
tik eina netoli nuo Seles kaimo, 0 praeityje galejo
dar veliau ji tapo sele (Lietuvo , 1976, 274).
I torine Seles pavadinimo forma Salos perva siekti ir Utenos apylinkes.
Remiantis Seles kaimo pavyzdiiu siuo metu
minti, jog kaimo pavadinimas gali biiti kil«s is bendrinio lietuviq kalbos iodZio saLa " odZiu ,kaima ", nera pagrindo eliq apgyvendintq vietq ir juo labiau
v
v
•
VI
1
1
PIETI
a•
-
o
Es SELOS
pietine Selo ribos kelti tolyn i pietus nuo Sventoio upes aukstupio. Tq byloja archeologijos ir
i torijo duomeny . Problemai is esmes spry ti reikalingi platau masto ir kompleksinio pobiidzio
tyrinejimai.
Padeka
UZ pastabas straip niui ir komentaru dekoju
dr. Andrai Simniskytei.
SALTINIl) IR LITERATUROS S
Biiga K., 1959 -
. . 'ai rastai. Vrlnius, 1959.1: 2.
Biiga K., 1%1 - . . 'ai raStai. Vrlnius, 1%1. T. 3.
Dubonis A., 2004 - Ziemgaliq imigrantai Lietuvoje (XIII a. pabaiga) II Senosio Zierngalo .
ni ir etnokultiirinis pavelda . Vilniu ,2004, p. 87-90.
Garliauskas v., 2005 - Tauragnq valsciau kaim!! vardai i torijos saltiniuose II Tauragnai. Vilniu ,
2005, p. 1041-1063.
Gustaitis R., 2001 - KaiSiadoriq rajono gyvenvieCi4 zinynas. Kaisiadorys, 2001.
Karaliiinas S., 2005 - Baltq praeiti i toriniuo. e saltiniuo e. Vilnius, 2005. T. 2.
Lietuvos, 1925 - Lietuvos apgyvendintos vieto .
Kauna , 1925.
Lietuvos, 1976 - Lietuvo TSR adrruni tracinioteritorinio su kir tymo zinynas. Vilniu , 1976. T. 2.
Lietuvos, 1977 - Lietuvo TSR archeologijo atlasa5. I-XIII a. pilkapynai irsenkapiai. Vilnius, 1977. T. 3.
Lietuvos, 2005 - Lietuvo piliakalniai. Atlasa .
Vilniu , 2005. 1: 3.
LKA, 1977 - Lietuviq kalbo atlasa. Lek ika.
Vilniu , 1977. T. 1.
L~ 1947 - Lietuviq kalbos zodynas. Vilnius,
1947. T. 2.
L~ 1981 - Lietuviq kalbos zodyna . Vilniu ,
1981. T. 12.
PakuJneviciiite S., Potasenko G., 2005 - Tauragn4 valsCiaus sentikiai II Tauragnai. Vilniu , 2005,
p.324-334.
Petrauskas J., Vidugiris A., 1985 - Laziinq tarme zodynas. Vilnius, 1985.
v
v
r
•
1
v
v
197
RIBO BEIESKANT: SELEs KAIMAS
Razmukaite M. 1989 - Etnonirnai ir gyvenam4.iq
vietq vardai II Kalbo kultiira. 1989, Nr. 56, p. 69-73.
Sabaliauskas A., 1990 - Lietuviq kalbos leksika. Vilnius, 1990.
Salys A., 1985 - Baltq kalbo , tautos bei kilty .
Lietuviq giminaiciai. Vilniu , 1985.
Seliq, 2002 - Seliq pavelda ir dabarti . Moksline konferencijos, vykusio 2001 m. rugpjiicio lOII d. Zarasuose, medziaga. Zara ai, 2002.
Simniskyte A., 1999 - Seliai II Liaudies kultGra.
1999, Nr. 5, p. 26-35.
Simniskyte A., 2005 - Selos kra tas VINII-XlIl/
XlV arnziais: teritorine struktiira if hierarchija II Lietuvos archeologija. Vilniu , 2005. T. 27, p. 29-48 .
Stradil,ls J., 2001 - Selijas problema laikos un
cilveko II Latvijas ZinatQu akademijas ve ti (A).
2001, Sej. 55, Nm .5/6, p. 1-8.
Simenas v., Simniskyte A., 1995s - Zarasq rajono 1995 m. Zvalgomosios-pazintines ekspedicijo
ata kaita. LII R B. 2519.
Tauragnuose, 1999 - Tauragnuo e. At irninirnai,
, krasto istorijos, ku fragmentai. PaneveZys, 1999.
Tautavicius A., 1996 - Vidurini geldie arnzius
Lietuvoje (V-IX a.). Vilniu , 1996.
Vaitkevicius v., 2003 - Alkai. Baltq sventvieciq
tudija. Vilnius, 2003.
VaitkeviCius v., 2006 - Senosio Lietuvo ventviete . AukStaitija. Vilniu , 2006.
Vidugiris A., 1998. Zietelos snektos zodynas. Vilnius, 1998.
Zabiela G., 2007 - Etnines migracijos Viduramziq Lietuvos baltiskoje dalyje archeologijo duomenirn II Rytq Europo kultGra migracijo kontekste.
Tarpdalykiniai tyrimai. Vilnius, 2007, p. 457-471.
Zinkevicius Z., 1984. Lietuviq kalbo kilme. Vilniu , 1984. T. 1.
Zulkus V., 1995. Migration in Zemaitija in
den 13.-16. lahrhundertcn II Archaeologia Baltica.
1995, Vol. 1, p. 156-173.
Ce,n;oB B. B., 1968 - 5ITB5DKCKOe IIJIeM51
JJ:ewHoBa / / KpaTIG1e coo6meHl-UI 0 ,n;OKJ1a,uOB 11
nOJIeBbIX 11CCJIe,n;OBaHIDIX I1HcT11Ta apXeOJIOfHH.
1968, NQ 113, c. 24-30.
v
v
v
198
VYKINTAS VAITKEVICIU
SANTRUMPOS
LVIA - Lietuvos valstybe i torijo archyva
VK - Abeceline vietovardzi4 i gyvo ios kal·
bos kartoteka Lietuvi4 kalbos in tituto Vardyno
kyriuje
V
. tautosakos kaLPTK - Lietuvi4 pa akoj
talogo kartoteka (aut. B. Kerbelyte)
LTR - Lietuvi4 tauto akos rankravtynas Lietutute
vi4 literaturos ir
•
•
•
IN SEARCH OF THE SOUTHERN SELA BORDER: SELE VILLAGE
Vykintas Vaitkevicius
Summary
Until recently lingui t had no doubt that the name
of Sele village (Tauragnai Elderate, Utena District)
wa connected with the ethnonym Seliai and wa
perhap even mentioned in the act of 1254.
However, the information about the 17th-18th
century plague and the 19th century colonisation of
the Tauragnai region make one doubt a tradition
reaching back to the prehi toric or early historic
period.
In 2005 Prof. S. KaraliUna rai ed the hypothesis
that Seie is the appellative *sela 'village' and 'i land;
rise, hill in a wamp .. .' with a long root vowel, which
became the village name. It ha been pointed out that
historical information about the u e of the name Sele
wa unknown to S. Karaliuna .
It become clear from the inventories, ecclesiastical metrica books, and settlement Ii t that the form
of the Sele village name predominant during the
17th-19th centuries was Sala: Wies Saly, ...na ley wsi
Salow, ... ze wsi Salow, ... ze wsiq Salami (1669), de Soly
(1712), etc. The name Sela i recalled at that time by
only episodically encountered form : de Sayly (1708),
de Sialy (1725), etc.
Thu ,the accepted form of the name, Sala, .
the idea that the village's name could have ari en from
the general Lithuanian word sala 'village'. The
we tern limit of the range, in which sala is u ed with
preci ely thi meaning i near Sele village (Fig. 2).
There are still many analogous village name on th
ea tern periphery of Lithuania.
In summary it is pos ible to tate that the
connection of the ethnonym Seliai with the name of
Sele village and other related toponym and
hydronym is debatable. The name Seie
be
with: 1) the meaning of the appellatil
*sela, i.e. 'village' and 'island; rise, hill in a swamp
(this hypothesis raised by S. Karaliiina can be
upported by the fact that during the 17th-19th
centurie Sele was called Salas and Sela) or: 2) the
general Lithuanian word sala 'village', which i prolific
in the con truction of settlement names in a large
range in ea tern Lithuania and we tern Belaru .
At . time, there are no grounds on the ba i of
Sele village to move the boundary of the place
inhabited by the Seliai or
.ally the
them Sew
boundary outh to the upper reache of the riw
Sventoji.
p
LIST OF ILLUSTRATIONS
Fig. 1. Sele village (CanbI) in a late 19th centul)
topographic map.
Fig. 2. The range of the u e of the word sala in
the sense of village' in the eastern periphery of
Lithuania (marked with checkrnark ) (LKA, 19 fragment of map 9).
Vaitkevicius
Dr.
KJaipedo un
Baltijos regiono istorijos ir archeotogijos institutas
Herkaus Manto g. 84, LT-92294, KJaipeda
Et.
vikivait(gtakas.lt
Gauta 2009 O~
eh
h
p
P\
tIC
de