integruotas valdymas

Integruotas
valdymas
- Siekiant darnaus savivaldybių
ir regionų vystymosi -
Trumpas integruoto valdymo sistemos modelio paaiškinimas,
parodantis, kaip miestai ir regionai gali integruoti darnaus vystymosi
principus į savo valdymo sistemas.
ĮŽANGA
Integruotas valdymas – Siekiant darnaus savivaldybių ir regionų
vystymosi pateikia trumpą integruotos valdymo sistemos (IVS)
modelio paaiškinimą, parodantį, kaip miestai ir regionai gali
integruoti darnaus vystymosi principus į savo valdymo sistemas.
Šis modelis buvo sukurtas projekte „Europos miestų valdymas-2“
(MUE—25), kurį inicijavo ir iš dalies finansavo Europos Komisija
(Aplinkosaugos Generalinis direktoratas) remiantis Temine miesto
aplinkos strategija (TSUE).
Kuriant modelį projekte MUE-25 iš viso dalyvavo 25 Europos miestai
ir regionai. Projekto pradžioje šie miestai ir regionai kūrė modelį
pateikdami savo iššūkius, stipriąsias puses ir vizijas, susijusias su
darniu valdymu. Jų indėlis buvo labai svarbus tyrimui, padedančiam
sukurti modelį. Pasiūlytas modelis, kurį pritaikė 25 miestai ir
regionai, buvo 2 metų pilotinis projektas, kuriame buvo pateiktos
ataskaitos apie pasiekimus. Savivaldybių darbas prisidėjo prie
modelio darniam vystymuisi vietinėse administracijose sukūrimo,
kuriuo gali pasinaudoti visi miestai ir regionai.
Ši publikacija yra suprantama, sutrumpinta versija. Visą informaciją
galima rasti www.localmanagement.eu.
Redaktoriai
Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi (Integrated management - Towards local and regional sustainability) yra
paskutinis projekto „Europos miestų valdymas -25“ rezultatas. Projektą dalinai finansuoja Europos Komisijos Aplinkos Generalinis direktoratas. Projektą
koordinuoja Baltijos miestų sąjungos (BMS) Aplinkosaugos ir darnaus vystymosi sekretoriatas. Šis projektas yra BMS Darbotvarkė 21 Veiksmų programos
2004-2009 - Žemėlapis darniems Baltijos miestams. Projekto Priežiūros grupė susideda iš ICLEI, UNEP/Grid-Arendal, Bodensee Stiftung ir Anglijos
vakarų universiteto. Visi projekto partneriai yra išvardinti žemėlapyje 27 puslapyje.
Publikacija parodo tik autoriaus požiūrį ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma kaip Europos Komisijos pozicija.
© Visos teisės saugomos. Jokia šios publikacijos dalis negali būti naudojama ar kopijuojama komerciniams tikslams, bet kokia forma ar bet kokiomis
priemonėmis be raštiško BMS Aplinkosaugos komisijos sutikimo, taip pat veikiant MUE-25 projekto partnerių vardu.
Leidėjas: BMS Aplinkosaugos komisija (EnvCom) MUE-25 projekto partnerių vardu
Daugiau kopijų galima užsisakyti www.localmanagement.eu
Redakcija: Annika Claesson, Linda Talve
Iliustracijos: © Pauliina Borgelin, Išdėstymas: Sari Bowie
Atspausdinta ant 100 % perdirbamo popieriaus Painoprisma, 2008.
ISBN 978-952-5725-31-5 (print) 978-952-5725-40-7 (PDF)
Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi
Integruotas
valdymas
Siekiant darnaus
savivaldybių ir
regionų vystymosi
IŠŠŪKIS SIEKIANT DARNAUS VYSTYMOSI
Miestai ir regionai yra ir sudėtingos, ir dinamiškos sistemos.
Kasdieniniai miestų ir regionų* maži ir dideli veiksmai vienu ar
kitu būdu prisideda prie urbanizuotos teritorijos bendro poveikio
aplinkai.
Nuo to, kokias valymo technologijas pasirenka pramonės šakos,
kaip mokyklų ir ligoninių pastatai yra apšiltinami, kokia vykdoma
pirkimo politika viešajame sektoriuje priklauso atliekų gamyba.
Be to, kiekvieno namų ūkio tam tikri veiksmai stipriai prisideda
prie poveikio aplinkai. Poveikį mūsų miestams daro ir tie veiksmai,
kurie yra atliekami už miesto ribų. Greta esančių miestų planavimo
politika turi įtakos transportui. Regioninės ir nacionalinės valdžios
institucijų politika daro poveikį visai visuomenei. ES taisyklės ir
politika veikia nacionalines valdžias.
Tendencinga, kad reikalavimai miestų valdymui auga. Miestai
turi įsitikinti, kad jie išpildo teisinių aktų, nuo kurių priklauso,
reikalavimus. Daug ES direktyvų (tokios, kaip Strateginis aplinkos
vertinimas, Oro kokybės direktyva, Vandens direktyva arba Buveinių
direktyva bei kitos) reikalauja, kad miestai vykdytų ir pateiktų
ataskaitas apie šiuos aspektus.
Tačiau miestas – tai ne tik aplinkosaugos valdymas. Visi sutiksime,
kad vietinės valdžios pagrindinis tikslas yra siekti, kad būtų
patenkinti žmogiškieji poreikiai. Siekiant šio tikslo, susiduriama
su daugeliu skirtingų iššūkių, pradedant tinkamos infrastruktūros
gyventojams sukūrimu ir migracijos srautų reguliavimu, rūpinimusi
vaikais ir senyvo amžiaus žmonėmis, ir baigiant klimato pokyčių
tvarkymu – ir tai tik keletas funkcijų.
Siekdamas susidoroti su šiais iššūkiais, miestas turi gana ribotus
išteklius. Trumpai tariant, mūsų žmogiškųjų poreikių tenkinimas
bei ateities kartų gerovė priklauso nuo to, kokie bus prieinami
gamtiniai resursai, jų kokybė ir kiekis, taip pat ir nuo mūsų bendros
socialinės gerovės ir finansinių galimybių.
Jei Europos miestai bus darnūs, reikės efektyvių priemonių, kurios
įgalins darnaus valdymo procesus ir leis daugelį strategijų ir
programų iš Europos ir nacionalinių lygmenų perkelti į veiksmus,
kuriuos atlieka mūsų vietinės valdžios institucijos.
„Kova už darnią ateitų bus laimėta arba pralaimėta
mūsų urbanistinėse teritorijose.“
„ES 80 proc. visų piliečių gyvena urbanizuotose
teritorijose. Jų gyvenimo kokybė ir sveikata
tiesiogiai priklauso nuo urbanistinės aplinkos
būklės. Miestuose išmetama 75 proc. viso išmetamo
CO2 ir suvartojama 75 proc. visų gamtinių
resursų.”
“Per greitą urbanizacijos tempą mes turime
nepamiršti, kad daugiau nei pusė urbanistinių
teritorijų pasaulyje, kurios egzistuos ir 2030 m.
, šiuo metu neegzistuoja! Tai reiškia, kad didele
dalimi pasaulio miestai yra kaip balta drobulė,
kuri turės būti nutapyta, planuojama, sukurta
ir pastatyta. Koks nuostabus šansas, kokia
galimybė!”
Margot Wallstrom, Europos Sąjungos viceprezidentė, Žaliojoje savaitėje 2007 m.
*Toliau tekste vadinama tik kaip „miestai“.
Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi
RASTI KELIĄ
Ši įvadinė publikacija apibūdina modelį, kaip organizuoti darnų
vystymąsi savivaldybėse pasinaudojant IVS. Politikos strategijos,
nurodančios kelią darnaus vystymosi link, buvo sukonkretintos,
nustatant, ką reikia padaryti ir kodėl. Tačiau darnaus valdymo
įdiegimas miestuose, kaip yra apibūdinta Europos politikos lygyje,
kelia tam tikrus iššūkius nacionalinės ir vietos valdžios politikams.
Reikia atsakyti į klausimą kaip diegti, kad vizijas paverstume
veiksmais ir rezultatais vietiniame lygmenyje. Integruoto valdymo
sistema atsako į klausimą kaip tai padaryti. Pirminė tikslinė
grupė šiame įvade į integruoto valdymo sistemą yra politikai ir
tarnautojai, dirbantys darnaus vystymosi klausimais miestuose
ir regionuose. Daugiau informacijos ir atvejo tyrimų rasite
www.localmanagement.eu.
Pristatymas tolesniuose puslapiuose yra suskirstytas į dvi dalis.
Pradedama nuo trumpos penkių žingsnų integruotos valdymo
sistemos modelio apžvalgos ir aprašomi du elementai, kurie veikia
atliekant tuos žingsnius. Pateikiami trumpi pavyzdžiai iš miestų, kad
pamatytume, kaip konkretūs miestai įgyvendino šiuos žingsnius.
Antroje dalyje pristatoma nauda, kuri gaunama įdiegus integruoto
valdymo sistemą.
Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi TRUMPAI APIE INTEGRUOTO VALDYMO SISTEMĄ
Sudėtinga miestų ir regionų sistema reikalauja įvairių lygių
valdymo. Paminint tik keletą – ūkis, socialinis sektorius ir
personalas - jie yra vienaip ar kitaip valdomi individualiai. Atliktos
užduotys ar darbas sektoriuose dažniausiai yra neefektyvūs, ir
galiausiai padidėja darbo krūvis bei gaunami menki rezultatai.
Esančių praktikų, planų ir strategijų reorganizacija ir integracija
pagal vieną valdymo sistemą padėtų susisteminti darbą,
padidėtų efektyvumas ir būtų gauta daug teigiamų rezultatų.
Tai nukreiptų visus turimus resursus nusibrėžtų tikslų link ir
užtikrintų, kad sprendimai priimti skaidriai ir demokratiškai.
Integruotoje valdymo sistemoje (IVS) bergždžios pastangos
derinant keletą lygiagrečių valdymo sistemų gali būti paverstos
į darnų vystymąsi.
IVS susideda iš penkių pagrindinių žingsnių, kurie kartojami
pagal tam tikrą ciklą. Nors sistema paremta metiniu ciklu,
visiškas patikrinimas bus reikalingas tik kas 3-5 metai, nebent
reikėtų persvarstyti pasiekimų ir rezultatų įvertinimą kiekvieno
ciklo pabaigoje.
Atliekant ciklo žingsnius turi būti laikomi omeny du susiję
elementai: dalyvavimas ir komunikacija bei organizacinė
struktūra. Nuo pat ciklo pradžios yra svarbu atidžiai suplanuoti,
kas bus įtraukta į procesą ir kad dėl to bus pasiekta sėkmė. Gerai.
funkcionuojanti Valdymo sistemos organizacinė sandara nulemia
veiksmų sėkmę. Stiprus organizacinis valdymas yra reikalingas
tam, kad visas miestas ir didelė dalis suinteresuotų asmenų veiktų
išvien ir siektų bendro tikslo - darnesnio miesto vystymosi.
Svarbu įsidėmėti, kad gali būti neįmanoma pasiekti visko iš
pradžių. Modelis gali būti apibūdinamas kaip kelionė, kurioje
vienas žingsnis seka po kito, o miestai ir regionai turi skirtingus
pradžios taškus. Svarbus šios kelionės žemėlapis yra sudarytas
patvirtinant Olborgo Įsipareigojimus 2004 m., kurie yra laikomi
teminiais sistemos rėmais.
Ciklas prasideda nuo esamos situacijos apžvalgos, kurioje
pažymimi šiuo metu esantys darnaus vystymosi veiksniai mieste.
Kitame žingsnyje yra nustatomi prioritetiniai tikslai, kurie yra
apibrėžti kaip esamos situacijos apžvalgos rezultatas. Reikia ir
politinio įsipareigojimo cikle, ir jis tampa labai svarbiu, kai tikslo
nustatymo rezultatas, t.y. strateginė programa, yra patvirtinama
miesto Tarybos.
Jei paruošiamieji žingsniai bus atlikti deramai, tai sumažės
sunkumų rizika, kai jau prasidės įgyvendinimas. Po trijų ciklo
paruošiamųjų žingsnių įgyvendinami prioritetiniai veiksmai,
dėl kurių buvo nuspręsta anksčiau. Įgyvendinimo veiksmus
reikia prižiūrėti, kad būtų surinkta informacija apie tai, kaip
funkcionuoja sistema. Per paskutinį sistemos žingsnį, įvertinimą
ir ataskaitos pateikimą surinkta informacija išanalizuojama
ir panaudojama rengiant ataskaitą apie proceso pasiekimus
ir galimus trūkumus. Tai suteikia pagrindą miesto Tarybos
apsisprendimui, kaip tęsti kitą ciklą.
Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi
ĮVERTINIMAS IR ATASKAITOS
parengimas
Puslapyje 12
ĮGYVENDINIMAS IR
PRIEŽIŪRA
Puslapyje 11
esamos SITUACIJOS
APŽVALGA
Puslapyje 8
INTEGRUOTO
VALDYMO
SISTEMĄ
TIKSLŲ NUSTATYMAS
Puslapyje 9
POLITINIS ĮSIPAREIGOJIMAS
Puslapyje 10
ORGANIZACINĖ
STRUKTŪRA
Puslapyje 13
DALYVAVIMAS IR
BENDRAVIMAS
Puslapyje 14
Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi esamos SITUACIJOS APŽVALGA
Pirmas svarbus IVS žingsnis yra išanalizuoti esamą situaciją
mieste darnaus vystymosi požiūriu. Tikslas – surinkti pagrindinę
informaciją apie esamą situaciją, kurią vėliau bus galima panaudoti
kaip pagrindą nustatant prioritetus, tikslus ir prižiūrint procesą.
Rezultatai yra matomi tik tada, jei juos galima palyginti su pradžios
tašku. Apžvalga yra ir veiksmų analizė – nustatoma, kurie veiksmai
lėmė esamą situaciją ir kurie veiksmai darė poveikį skirtingoms
visuomenės dalims, ūkiui ir aplinkai, politikai ir jau priimtoms
priemonėms.
Pradinės situacijos apžvalga yra reguliariai pasikartojanti IVS dalis,
kurią turi atlikti tarpsektorinė darbo grupė. Ji apsprendžia geografinį
ir tematinį IVS dydį. Turėtų būti surinkti duomenys apie visus
atitinkamus darnaus vystymosi aspektus. Net jeigu visi duomenys
negali būti gauti per pirmąjį ciklą, vėliau bus galima pamatyti,
kur jų trūksta. Esamos situacijos apžvalga turėtų apimti teisinius
reikalavimus, duomenis apie visus svarbius aspektus, iškilusias
problemas ir tendencijas, politinius prioritetus, departamentus
ir įtrauktas išorės organizacijas, esančias priemones ir sistemas.
„Olborgo įsipareigojimai“ sudaro rekomenduojamą rėmą duomenų
surinkimui.
Remiantis turima informacija ir duomenimis esamos situacijos
apžvalgoje, gali būti sudaryta pirmoji strateginė programa. Esamos
situacijos apžvalga yra atnaujinama kas 3-5 metai arba dažniau,
jei smarkiai pasikeičia aplinkinis pasaulis.
visų departamentų indėlis
Kauno miestas yra pasirašęs Olborgo įsipareigojimus (OĮ), ir
todėl jiems buvo natūraliai priimtina pasinaudoti OĮ, kaip
pagrindu/rėmais miesto esamos situacijos apžvalgai. Didžiausias
Kauno iššūkis buvo tas, kad skirtingi departamentai, kurių
darbas susijęs su miesto valdymo procesais, dirba skirtingai.
Tačiau, atliekant esamos situacijos apžvalgą, buvo sukurta
tarpsektorinė darbo grupė. Koordinatorius, prižiūrintis
procesus, surinko žmones, kurie buvo susiję su esamos situacijos
apžvalgos parengimu, kad juos informuotų ir padiskutuotų apie
procesą. Taip pat buvo sukurtas šablonas, kuris palengvino
informacijos rinkimą. Tai suteikė rėmus informacijai, kurios
reikėjo iš skirtingų darbo grupės narių ir jų departamentų.
Grupės buvo paprašyta pateikti kiekvienos teminės srities
Kaune trumpą apibūdinimą, išvardinti veiksmus, kurių jau
buvo imtasi, pagrindinius dokumentus/programas, kuriais
vadovaujamasi, teisės aktus, susijusius su tema, atsakingus
departamentus/asmenis mieste, esantį bendradarbiavimą su
interesuotais asmenimis ir rezultatus, kurie jau buvo pasiekti
anksčiau. Buvo paprašyta specialistų pagal galimybes apibūdinti
rodiklius, kurie jau naudojami pažangos priežiūrai tam tikroje
srityje. Darbo grupė susitiko posėdyje, aptarė esamos situacijos
apžvalgos rezultatus ir nustatė prioritetus. Esamos situacijos
apžvalga pateikia išvadas apie darnų vystymąsi Kauno mieste
ir yra naudojama kaip dokumentas, padedantis planuoti jų
darbus ateityje.
miesto pavyzdys kaunas, lietuva
Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi
TIKSLŲ NUSTATYMAS
Kitas žingsnis yra paruošti strateginę programą ir veiksmų planą,
kurie paremti esamos situacijos apžvalga, ir yra būtina atsižvelgti
į jos prioritetų analizę toliau vykdant valdymo ciklus.
Bendra ateities miesto plėtros vizija turėtų būti kuriama dalyvaujant
įvairių sektorių atstovams. Tai yra nuolatinė– 15-20 metų besitęsianti
programa, kuri subalansuoja aplinkos, socialines ir ekonomines
dimensijas. Ši vizija turi būti pasiekiama ir įkvepianti, ir jos
atskaitos taškai turi būti prioritetuose su nustatytais pamatuojamais
dydžiais.
Strateginė programa yra dokumentas, kuris nustato ilgalaikius
tikslus, priemones ir susitartus prioritetus. Prioritetus reikia
apibūdinti naudojant rodiklius, kaip pagrindinį IVS komunikacijos
instrumentą. Remiantis rodikliais, yra suformuluojami išmatuojami
ir su laiku susiję tikslai, ir jie subalansuoja ir integruoja aplinkos,
socialinius ir finansinius resursus. Jei esamos situacijos apžvalgoje
trūksta kokių nors duomenų, strateginė programa turi numatyti
priemones, kad būtų sukurti šie informaciniai duomenys ir atitinkami
rodikliai.
Veiksmų planas yra rengiamas remiantis strategine programa su 1-3
metų perspektyva. Jis turi apibrėžti trumpalaikius tikslus, kurie
nustatomi pagal ilgalaikius tikslus, ir nurodyti priemones, kaip juos
visus įgyvendinti. Veiksmų planas taip pat turi aiškiai apibūdinti
žmogiškųjų ir finansinių resursų paskirstymą ir atsakomybes už
įgyvendinimą.
Dalyvavimas ir bendradarbiavimas yra sėkmės garantija. Todėl visų
suinteresuotų sričių atstovų dalyvavimas yra būtinas nustatant
tikslus ir planuojant veiksmus.
vizija, bet konkretu
Vekše miestas turi ilgametę patirtį įgyvendinant ecoBiudžetu
paremtą aplinkosaugos valdymo sistemą. EcoBiudžete gamtos
resursai yra valdomi tuo pačiu būdu kaip ir finansiniai ištekliai:
ilgalaikiai ir trumpalaikiai biudžeto tikslai yra sukonkretinami,
ir kiekvienas departamentas kasmet turi pateikti priemones,
kad išpildytų savo įsipareigojimo dalį siekiant tų tikslų. Šios
priemonės yra aptariamos aplinkosaugininkų tinkle, kad būtų
galima pasikeisti idėjomis tarp departamentų.
Norėdami įtraukti socialinius veiksnius ir savivaldybės veiklą
padaryti darnesnę, Vekše pakvietė lyčių lygybės, integracijos
ir demokratijos bei dalyvavimo politinius komitetus įsitraukti
į darbą. Tikslas – sukurti išmatuojamus socialinius rodiklius ir
tikslus kiekvienam komitetui. Šie tikslai bus įtraukti į biudžetą,
kaip jau buvo padaryta su aplinkosaugos veiksniais įgyvendinant
ecoBiudžetą. Komitetai pirmiausiai išbandys tai plėtojant
aplinkosaugos valdymą iki darnaus vystymosi valdymo. Ilgalaikis
tikslas yra įtraukti kitas politines sferas, naudojant modelį,
sukurtą kartu su komitetais.
Vekše egzistuoja socialiniai rodikliai, ir jie jau yra prižiūrimi.
Tai yra tokie rodikliai, kaip, pavyzdžiui, jaunimo nedarbingumo
lygis (%), tėvai, kurie naudojasi tėvystės atostogomis (%) ir miesto
rinkimų rezultatai (%). Kai kuriems rodikliams yra nustatytas
įgyvendinimo terminas iki 2015 m. Pavyzdžiui, numatyta, kad iki
2015 m. apie 40 proc. visų tėvų naudosis tėvystės atostogomis.
2006 m. jų yra 20 proc.
miesto pavyzdys vekše, švedija
Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi POLITINIS ĮSIPAREIGOJIMAS
Trečiu žingsniu strateginė programa turėtų būti pateikta miesto
Tarybai, kad ji būtų patvirtinta ir įteisinta. Dauguma miestų taip
pat nusprendžia patvirtinti veiksmų planą ir visą organizacinę
struktūrą, kad integruota valdymo sistema veiktų.
Jei integruota valdymo sistema nėra priimama ir nesulaukia
politikų bei aukščiausių miesto vadovų paramos, ji gali taip ir
likti niekada neįgyvendinta dėl to, kad ja bus labai nepasitikima
ir nebus imamasi įgyvendinimo veiksmų. Politinis įsipareigojimas
turi būti suprantamas kaip varomoji jėga, kuri stimuliuotų valdymo
ciklą. Todėl nuo pat proceso pradžios reikia to siekti, kai idėja
apie integruotos valdymo sistemos įgyvendinimą yra pradinėje
stadijoje.
Pagrindinės politinės grupės, įskaitant merą, kitus aukštus politikus,
įvairius suinteresuotus asmenis ir visą visuomenę, ne tik turi būti
informuojamos, bet taip pat ir įtraukiamos į strateginės programos
bei veiksmų plano rengimą. Reikia, kad vyktų debatai, ir tai
galiausiai nulemia, jog politikai patvirtina strateginę programą
miesto taryboje ir ji įsiteisėja.
iššūkių nugalėjimas
Lati miestas turi aplinkosaugos programą nuo praeito amžiaus
aštuntojo dešimtmečio. Pirmoji aplinkosauginė politika buvo
sukurta 1996 m., kaip pirmosios modernios aplinkosaugos valdymo
sistemos (AVS) dalis, skirta visam miestui. Net ir po to kiekviena
miesto taryba nuo 1996 m. nuspręsdavo dėl savo aplinkosaugos
politikos.
Kitas iššūkis buvo sunkumas, kaip integruoti skirtingas politines
sritis. Aplinkos ir darnaus vystymosi klausimai lengviau tvarkomi,
kai dirbama tik su jais, tačiau tada ir rezultatai būna ne tokie
efektyvūs. Be to, tose srityse, kur aplinkosaugos tikslai buvo
susiję su ekonominės veiklos apribojimais, aplinkosaugai buvo
teikiamas mažesnis dėmesys.
Įdiegiant darnaus vystymosi ar aplinkosaugos politiką buvo
susidurta su dviem pagrindiniais iššūkiais: išteklių trūkumu
ir integravimo trūkumu. Dėl to, kad resursai buvo negausūs,
galimybės koordinuoti AVS buvo geresnės tuo metu, kai buvo
galima gauti finansavimą iš kitų šaltinių. Pastangos, įdėtos
į eilinį aplinkosaugos administravimo darbą, buvo per daug
kuklios, kad būtų galima pasiekti patenkinamo progreso. Buvo
iškeltas klausimas, ar AVS koordinavimas turėtų būti skirtas
miesto pagrindinei administracijai ar tam tikram departamentui.
Lati miestas dabar siekia dviejų svarbių tikslų įgyvendinant AVS:
„pastovūs žmogiškieji resursai“ koordinuojant AVS ir darnaus
vystymosi tikslų integravimas visuose sprendimų priėmimuose
bei parengiamajame darbe administracijoje.
miesto pavyzdys lati, suomija
10 Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi
ĮGYVENDINIMAS IR PRIEŽIŪRA
Strateginės programos ir veiksmų plano įgyvendinimo žingsnyje
valdymo ciklas pasiekia savo esmę: visi prieš tai buvę įvertinimai ir
planavimai turi bendrą tikslą – gerinti tai, kaip miestas funkcionuoja
darnaus vystymosi srityje. IVS diegiama visose srityse, kur yra
įmanoma. Įdiegimas yra svarbi užduotis, kalbant apie visų lygiagrečių
veiksmų, kurių reikės imtis, organizavimą ir koordinavimą. Esminė
sąlyga yra komunikavimas ir dalyvavimas bei organizacinė struktūra.
Bendradarbiavimas su įvairiomis suinteresuotomis visuomenės
grupėmis ir tarp jų užtikrina, kad skirtingi veikėjai dalyvaus
įgyvendinime. Todėl įgyvendinimas yra paremtas „įkūrimu“,
kuris yra veiksmų plano, organizacinės struktūros ir viso to, kas
minėta aukščiau – komunikacijos ir dalyvavimo – kombinacija.
Miesto tarybos veiksmų plano patvirtinimas gali būti lemiamas
sėkmingas veiksnys, nes jis įteisina veiksmus ir suteikia jiems
reikiamą prioritetą.
Tam, kad būtų galima išmatuoti rezultatus ir pateikti jų ataskaitą,
strateginės programos ir jos veiksmų plano įgyvendinimas turi būti
tinkamai prižiūrimas ir rezultatai pateikti politikams. Tai leidžia
pamatyti, ar veiksmų įgyvendinimas duoda gerus rezultatus. Jei
ne, tai leidžia imtis koreguojamųjų priemonių, kol dar vyksta
įgyvendinimas. Ir vėl, tam, kad būtų galima įsitraukti į priežiūrą,
reikia, kad veiksmai remtųsi tikslais, kurie yra paremti rodikliais,
nustatytais strateginėje programoje.
instrumentas darbuotojams
Stokholmo mieste yra 782 000 gyventojų ir savivaldybei
dirba apie 49 000 žmonių. „Stokholmo vizija 2030“ yra daug
sričių apimantis dokumentas, kuris turėtų nustatyti veiksmus
visai miesto administracijai. Viziją sudaro gausybė programų
ir tikslų, kuriais turi vadovautis visi departamentai, miesto
seniūnijos, mokyklos ir savivaldybės įmonės, planuodamos savo
veiksmus. Gana sudėtinga suprasti, kuriomis programomis reikia
vadovautis ir kaip užtikrinti, kad veiksmai departamentuose ir
seniūnijose nepersipintų vieni su kitais. Politikams yra sudėtinga
suprasti, kaip jų sprendimai yra įgyvendinami kiekviename
miesto administracijos padalinyje.
IVS Stokholme pradžioje buvo naudojama, valdant biudžetą, o ne
ilgalaikes programas. Tačiau 2007 m. IVS toliau plėtota ir buvo
įtraukti tikslai iš ilgalaikių programų. Kaip pagalbinį dalyką,
Stokholmas sukūrė internetinį administracinį instrumentą,
kuris apima vizijas, rodiklius ir tikslus. Nuo 2007 m. rudens
visi miesto administracijos darbuotojai planuoja savo metinius
veiksmus su šiuo internetiniu instrumentu. Instrumentas taip
pat padeda ir prižiūrint procesus. Duomenys yra surenkami
tris kartus per metus. Šis Stokholmo IVS sukūrimas suteikia
geresnį ir aiškesnį pagrindą įgyvendinimui.
miesto pavyzdys stokholmas, švedija
Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi 11
ĮVERTINIMAS IR ATASKAITOS parengimas
PPo intensyvaus įgyvendinimo etapo ir jau turint priežiūros duomenų
rezultatus, laikas sustoti ir įvertinti tai, kas jau pasiekta. Priežiūros
metu surinkti duomenys yra naudojami įvertinant ir rezultatus,
gautus įgyvendinimo metu, ir tai, kaip veikia valdymo ciklas.
Įvertinimas ir ataskaitos pateikimas yra paskutiniai ciklo žingsniai,
bet jie suteikia pagrindą pradėti naujus metus kuriant naują ciklą.
Analizuojama, kas buvo pasiekta per metus, kad būtų išsiaiškinta,
kodėl atsitiko tam tikri dalykai, o kodėl kai kas nepavyko. Veiklos
vertinimas suteikia pagrindą politikams priimti kitus sprendimus
dėl kitų metų tikslų ir veiksmų. Įvertinus pateikiama ataskaita
suinteresuotiems asmenims, įskaitant ir visuomenę, ką miestas
nuveikė per metus ir kaip jam pavyko įgyvendinti savo tikslus. Šio
žingsnio svarba yra faktiškas miesto tarybos sprendimas, kaip veikti
jau turint įvertinimo rezultatus. Kaip gautos žinios bus panaudotos
pritaikant arba nustatant trumpalaikius tikslus kitiems metams?
Kokie veiksmai turi būti įgyvendinti kitais metais? Ar yra koks nors
poreikis peržiūrėti esamos situacijos apžvalgą dėl to, kad mieste
arba jo aplinkoje daug kas pasikeitė? Bet kokiu atveju, turi būti
priimtas sprendimas, ir turi prasidėti naujas ciklas.
kad progresas būtų matomas
Turku miesto darnaus vystymosi ataskaitos sistema parodo
bendras pastangas tarp miesto departamentų, kompanijų ir
regioninių skyrių. Ateityje ji bus ir bendros šešių didžiųjų
Suomijos miestų ataskaitos sistemos dalis. Tai taip pat yra
svarbi Turku IVS dalis.
Kasmetinė Darnaus vystymosi (DV) ataskaita įvertina miesto DV
programos įgyvendinimą. Ji yra sudaroma bendradarbiaujant
su įvairiais miesto departamentais, regioniniais padaliniais ir
miesto kompanijomis. Svarbi ataskaitos ir įvertinimo sistemos
dalis taip pat yra kasmetinis DV Seminaras, kuriame miesto
politikai ir darbuotojai aptaria praėjusių metų patirtį.
Pagrindiniai DV ataskaitos elementai yra Turku DV politika,
Ekologiniai rodikliai, Aplinkosaugos ataskaitos, Socialiniai
indikatoriai ir darnus vystymasis departamentuose. Visa
ataskaita yra pateikta internete, o santrauka atspausdinta.
Po aptarimo Miesto valdyboje ataskaita pateikiama miesto
tarybai ir visiems politiniams komitetams toliau aptarti ir
sprendimams priimti.
Ataskaitos trūkumas tas, kad iki šiol ji nepaaiškino, kaip Turku
miestas atrodo, lyginant su kitais miestais. Tačiau DV rodikliai
yra derinami tarp šešių didžiausių Suomijos miestų ir pirmoji
lyginamoji atskaita bus išspausdinta 2008 m.
miesto pavyzdys turku, suomija
12 Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi
ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA
Integruotas valdymas negali funkcionuoti be struktūrizuotų procesų
sistemos. Kita vertus, pati sistema negali funkcionuoti be žmonių.
IVS reikalauja, kad būtų žmonių, kurie supranta savo atsakomybes,
ir žmonių, kurie dirba kartu, siekdami bendrų tikslų pagal tam
tikrą planą.
Daug miestų jau turi aplinkosaugos valdymo sistemos (AVS)
elementus, arba jau sukūrė procedūras, todėl gali atitikti teisinius
reikalavimus. Nepaisant to, reta tokia organizacinė struktūra, kuri
sujungtų visus tiesioginės atsakomybės ir netiesioginius aspektus
vietinėje valdžioje dėl aplinkosaugos ir darnaus vystymosi.
IVS struktūra turėtų pasitelkti egzistuojančią savivaldybės
administracijos struktūrą, o ne atvirkščiai. Pagrindinės organizacinės
struktūros dalys yra koordinavimo komanda ir tarpsektorinė
koordinavimo valdyba. Koordinavimo komandą geriau įrengti
administracijos centre, kad ji valdytų sistemos koordinavimą.
Koordinavimo valdyba yra atsakinga už visos IVS priežiūrą.
Darnus vystymasis yra sudėtingas ir komplikuotas tikslas, kuriam
reikia specialių ir naujausių žinių. Todėl personalo gebėjimų
ugdymas yra svarbus aspektas organizacinėje struktūroje.
sudėliojant iš dalių
Kai EMAS buvo pirmiausia įdiegta Lewes mieste, paaiškėjo,
kad reikia valdyti ne tik aplinkosaugos veiklą, bet ir įtraukti
personalą ir suteikti balsą stebėtojų grupei. Departamentų
vadovai yra atsakingi už savo departamentų aplinkosauginę
veiklą, bet kasdieninis valdymas yra deleguotas departamento
atstovui. Vadovai kiekvieną ketvirtį susitinka Aplinkosaugos
stebėtojų grupėje (ASG), kad koordinuotų EMAS. Grupei vadovauja
Aplinkosaugos ir sveikatos vadovas (ASV), o sekretoriatui vadovauja
Aplinkosaugos koordinatorius (AK).
AK pateikia ataskaitą ASV. AK taip pat įgyvendina Tarybos
aplinkosaugos politiką, sudaro Aplinkosaugos ataskaitą, t.t. Šalia
formalios organizacinės struktūros, Lewes mieste kiekviename
departamente taip pat yra savanoriška Eco Prižiūrėtojų
sistema.
Plėtojant EMAS, kad būtų apimtos tolesnės darnios plėtros
dimensijos, buvo sukurta nedidelė pareigūnų komanda, kurie
specializuojasi darnaus vystymosi srityje, ir pavadinta Paskirtas
Darnaus Vystymosi Padalinys. Jų dėmesys yra sutelktas į darnaus
vystymosi praktikos plėtojimą ir į Lewes regiono darnios
bendruomenės strategijos sukūrimą ir pačioje organizacijoje,
ir visoje teritorijoje.
Išorės auditoriams atlikus tarybos auditą, buvo pateiktos pastabos
dėl personalo „pirkimo“ Lewes Aplinkosaugos programai. Jau
turint stiprią, gerai suformuotą organizacinę struktūrą tai daug
prisidėjo prie sistemos plėtojimo, apimant ir kitas darnaus
vystymosi dimensijas.
miesto pavyzdys lewes, jungtinė karalystė
Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi 13
DALYVAVIMAS IR BENDRAVIMAS
Darnaus vystymosi nebus be priėmimo, supratimo, valios,
intereso, suvokimo ir naudos bei atsakomybės pripažinimo tarp
skirtingų veikėjų. Norint to pasiekti, reikia efektyvios bendravimo
ir dalyvavimo sistemos. Atitinkami suinteresuoti asmenys yra
apibūdinami pagal tai, ar jie:
• Paveikti tos problemos, ar patys daro poveikį problemai
• Turi informacijos, resursų ir reikiamos patirties
• Kontroliuoja įgyvendinimo instrumentus
Remiantis šiomis žiniomis, galima susidaryti bendrą vaizdą, koks
yra kiekvieno veikėjo vaidmuo žaidime ir kokio jie lygio. Žinios
naudojamos sukuriant taisykles, kaip pritraukti atitinkamus
suinteresuotus asmenis į visus integruotos valdymo sistemos etapus.
Skelbiant taisykles, suinteresuoti asmenys visąlaik informuojami
apie tai, kada jie galės dalyvauti ir kaip galės prisidėti prie darnaus
miesto kūrimo.
Įtraukus suinteresuotus asmenis, turi būti aišku, kaip komunikacija
pačioje sistemoje ir už sistemos ribų yra tvarkoma. Komunikacija
ir dalyvavimas yra pirminiai žingsniai, kurie inicijuoja ir suteikia
galimybę integruotai valdymo sistemai įdiegti, ir yra glaudžiai
susiję su organizacine struktūra gebėjimas pasikeisti idėjomis ir
metodais tarpsektorinėse darbo grupėse bei bendradarbiavimas
įvairiose politinėse srityse ir sėkmė, yra dalyvavimo ir komunikacijos
rezultatas.
miestiečių balsai
Daugiau kaip 1000 piliečių buvo įtraukti į procesą kuriant
Ludsvigsburgo miesto plėtros planą – Ludwigsburg šansai
– ir viziją savo miestui 2005-2006 m. Darbo seminarai su
pagrindiniais sprendimų priėmėjais ir miestiečių apklausos
telefonu buvo pirminis idėjų šaltinis pagrindinėms plano
temoms. Dvi „Ateities ieškojimo“ konferencijos, orientuotos
į viziją ir dialogą, sujungiančios įvairias piliečių grupes ir kitus
suinteresuotus asmenis, baigėsi rekomendacijų ir pasiūlymų
projektams ir priemonėms sukūrimu.
Žiūrint iš valdymo pusės, du kompetentingi personalo nariai,
kurie rūpinosi viso miesto plėtros organizacija ir dalyvavimu,
atliko visą darbą. Kontrolinės grupės ir Meras bei vicemeras
perėmė idėjų ir koncepcijų darbą. Dėl savo sėkmės „Ateities
ieškojimo“ konferencijos taps Ludwigsburg miesto būsimų
planavimo darbų dalimi.
Tas planas bus priemonė strateginei orientacijai ir miesto
būsimam plėtojimui, atnaujinamas pagal poreikį. Tikslų
įvykdymas reikalaus nuolatinio bendradarbiavimo tarp miesto
administracijos departamentų. Bendras tikslas pasiekti, kad
darnus vystymasis – ekologijos, socialinių klausimų, ekonomikos
ir miestiečių dalyvavimo srityse – butų ir administracijos, ir
miesto tarybos tikslas.
miesto pavyzdys ludsvigsburgas, vokietija
14 Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi
Ciklo kartojimas ir sistemos plėtimas
Kai baigiama ši penkių žingsnių ir dviejų persipinančių elementų
programa, darbas IVS jau vyksta. Tačiau kasmetinis procesas
yra nesibaigiantis įvertinimo, apžvalgos ir pagerinimo veiksmas.
Neįmanoma visko padaryti iš pradžių. Modelis suteikia „kelionės
metodą“, kur miestai pradeda nuo nedidelių darbų ir didina apimtis
bėgant laikui. Pagrindinė yra 3 sričių plėtra:
1. Plėtimasis teritorijos atžvilgiu: IVS pritaikymas visoje urbanistinėje
teritorijoje parenkant atitinkamus rodiklius ir tikslus;
2. Veikėjų plėtra: bendradarbiavimas su visais suinteresuotais
asmenimis mieste ir bendradarbiavimas su kaimynais;
Kai kuriuos žingsnius reikia atlikti kasmet, bet visą apžvalgą
reikia padaryti kas 3-5 metai, nebent dėl pasikeitimų
aplinkoje būtina peržiūrėti miesto strateginę orientaciją.
Toliau aptarsime visą trejų metų ciklą, kuris bus kaip
pavyzdys, kas mieste yra daroma šiuo metu. Šis
pavyzdys bandys parodyti, kas nutinka mieste
per metus, nors laikas, skirtas atitinkamoms
problemoms spręsti, yra ir skirtingas.
Sistemos sukūrimas reikalauja nemažai
laiko, dažniausiai daugiau nei metų.
3. Dimensijų plėtotė: visų darnaus vystymosi dimensijų integravimas
į valdymo sistemą.
kuo aplinkosaugos valdymo sistemos skiriasi nuo tradicinių?
IVS penki žingsniai įvykdo ISO 14001 ir EMAS reikalavimus. Bet IVS valdo ne tik aplinkosaugos aspektus, o yra sutelkta
ties strateginiais aspektais vietinės / regioninės valdžios atsakomybėje ir /arba įtakoje – taip vadinami “netiesioginiai”
aspektai EMAS ribose ir ISO 14001 – o ne „namų ruošos“ klausimų gerinimai, tokie kaip savo pačių administracijos
energijos suvartojimo sumažinimas. Dėl šios priežasties IVS turi būti organizuota miesto valdymo centre, o ne viename
atskirame departamente, kaip dažniausiai būna su tradicinėmis aplinkosaugos valdymo sistemomis. Strateginės programos
ir organizacinės struktūros patvirtinimas miesto taryboje, kaip aukščiausioje sprendimų priėmimo institucijoje, parodo
minimalius reikalavimus IVS. Pagrindinio politinio organo įtraukimas į tikslo nustatymą ir įvertinimą pagal kasmetinius
biudžeto ciklus, užtikrina politinį įsipareigojimą, legitimizaciją, ir maksimalius indėlius. Kol koordinavimas yra vietinėje
administracijoje, strateginius tikslus ir siekius turi įgyvendinti keli veikėjai, įskaitant administracijos departamentus,
privačias kompanijas ir atitinkamus suiteresuotus asmenis. Todėl suinteresuotų asmenų įtraukimas į pagrindinius IVS
elementus yra mažiausias reikalavimas.
Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi 15
Valdymo ciklo pavyzdys
Koordinavimo komandos
paskyrimas ir tarpsektorinė
koordinavimo valdyba.
Sprendimas, nuo ko pradėti.
Duomenų surinkimas esamos
situacijos analizei. Darbo
grupių posėdžiai, kur
nustatomi prioritetai.
Politinis sprendimas
įdiegti IVS.
Įvertinimo ataskaita patvirtinama
miesto taryboje. Atliekamas tuo pat
metu, kaip ir finansinio biudžeto
patvirtinimas. Tikslų ir/arba veiksmų
patikslinimas. Sprendimai kitų metų
ciklui.
Sprendimas apie ilgalaikius ir
trumpalaikius tikslus miesto
taryboje kartu su finansinio
biudžeto patvirtinimu.
1
Strateginės programos
parengimas, kad taryba ją
galėtų patvirtinti.
metai
Pastovus bendravimas su
politikais prieš priimant
sprendimą miesto taryboje.
Pirmosios esamos
situacijos analizės
užbaigimas.
Prašymai dėl indėlio į
kasmetinį įvertinimą.
Darbo grupės posėdžiai, kur
nustatomi tikslai ir planuojami
veiksmai su suinteresuotais
asmenimis.
Darbo grupės posėdžiai, kur
pasidalinama informacija apie
esamą būklę su administracija ir
politikais. Informacija teikiama
suinteresuotiems asmenims ir
visai visuomenei.
16 Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi
Atsakomybės įgyvendinimui
ir priežiūrai paskirstymas.
Patvirtinimas su išorės
partneriais.
2
Įvertinimo ataskaitos
patvirtinimas miesto taryboje.
3
metai
Įdiegimas prasideda.
Pusės metų priežiūros
ataskaita.
Pradinės situacijos
apžvalgos atnaujinimas
ir naujo valdymo ciklo
pradžia.
metai
Įgyvendinimas tęsiasi. Iš naujo
patvirtinamos sutartys su
suinteresuotais asmenimis.
Prašymai dėl indėlio į
kasmetinį įvertinimą.
Pusės metų priežiūros
ataskaita.
Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi 17
Miestai, pasiruošę ateities iššūkiams
integruotos valdymo sistemos nauda
Miestams reikia strateginio instrumento, kuris jiems padėtų
efektyviai įveikti iššūkius. Integruota valdymo sistema (IVS) suteikia
šitokį strateginį instrumentą. IVS atsiliepia į miestų poreikius,
funkcijas ir esančias struktūras. Net jei miestai skirtingose šalyse
turi skirtingas strukūras, užduotis ir valdymo modelius, jie turi
ir bendrų elementų. Trumpai tariant, jie suteikia rėmus vietinei
demokratijai. Jie turi išrinktus politikus, kurie yra atsakingi už
valdymą kiekvienos miesto administracijos ribose.
Miestai, atlikdami savo darbą projekte, naudojo daug visokių
instrumentų ir priemonių. Atsižvelgiant į šiandienos pasaulio greitai
besikeičiančias sąlygas, jau nekalbant apie klimato pokyčių iššūkius,
tradiciniai ilgalaikiai ir vidutinio laikotarpio planavimo metodai
pasirodo nepakankami, kad būtų išspręstos problemos. Kalbant apie
aplinką, kai kurie miestai naudoja tradicines aplinkosaugos valdymo
sistemas (AVS), tokias kaip ISO 14001 ir EMAS. Tačiau tradicinės
aplinkosaugos valdymo sistemos, kurias įdiegė miestai, turi ir
trūkumų: darbas visoje urbanistinėje teritorijoje su netiesioginiais
aspektais, politinio įsipareigojimo nebuvimas ir nesugebėjimas
tvarkytis su visomis darnaus vystymosi dimensijomis, t.t. Taigi
kokia tada yra darbo su IVS pridėtinė vertė? Tolesni skyriai nurodo
tam tikrą naudą, kurią ji suteikia.
visos pajėgos ta pačia kryptimi
Integruotos valdymo sistemos tikslas yra skatinti darnų vystymąsi.
O darnus vystymasis yra glaudžiai susijęs su integracija. Ji apima
įvairių politikos sektorių integravimą, valdžios ir suinteresuotų
asmenų lygius, t.t.
IVS modelyje darnaus vystymosi idėja turi priimti mūsų gamtinių
išteklių išsaugojimą kaip išankstinę sąlygą naudojant ekonomines
priemones ir veiklas, siekiant žmogiškosios gerovės ir geresnės
gyvenimo kokybės. Ši perspektyva žvelgia į gamtinius išteklius kaip
į „gyvenimo rėmimo mechanizmus“ ir kaip pagrindą, kuris įgalina
visuomenę suklestėti. Ekonominės veiklos yra priemonė pasinaudoti
šiais resursais. Ekonominė veikla yra žmogaus veikla, kuri nuolat
gamtinius išteklius paverčia žmogaus gyvenimo kokybe. Tai nėra tik
verslo praktika, bet taip pat įtraukia ir įvairius žmonių ekonominio
elgesio modelius – ar tai vyktų namuose, laisvalaikiu, biure, mieste
ar kompanijoje. Kiekvienas turi savo vaidmenį šiose ekonominėse
veiklose. Nepaisant to, ekonominė veikla turi būti paremta žmogaus
teisėmis (t. y. pasirinkimo veiksmo laisve) ir pasiekti, kad veiklos
gauti rezultatai būtų prieinami visai visuomenei, kad būtų patenkinti
žmogiškieji poreikiai.
Šiame kontekste turime būti naujoviški, kad pasiektume ambicingų
tikslų aplinkosaugos ir visuomenės srityse. Taip pat turime likti
atviri naujovėms, nes mūsų aplinka sparčiai kinta. Skirtinga
informacija gali reikšti, kad jau rytoj gali pasikeisti sprendimai,
kuriuos priėmėme šiandien.
18 Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi
„Darnaus vystymosi valdymas yra žmonių
valdymas – ne aplinkos ar pinigų, ar kokios nors
visuomenės“.
Ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos idėjų integravimas yra pirma
darnaus vystymosi sąlyga. Tačiau taip pat taikoma valdžios įvairių
lygių integracija, naudojamų instrumentų ir priemonių integracija
ir suinteresuotų asmenų veiksmų kombinacija atitinkamuose
rėmuose, kurie sutvirtina veiksmus, atliekami kiekvienoje pusėje,
o ne visumoje.
Norint išanalizuoti, ar miestas sėkmingai vykdo darnaus vystymosi
darbus, reikia duomenų ir vertinimų. Rodikliai ir tikslai, kurie
suformuoja IVS esmę priežiūrai, įvertinimui ir informacijai apie
pasiekimus, yra labai svarbūs. Iššūkiai dėl tinkamo rodiklio
pasirinkimo yra natūralus komponentas, kai yra kuriami nauji darbo
būdai, bet jie gali būti pritaikyti kaip proceso dalis.
Kiekviename mieste diskusijos turi būti inicijuojamos dėl darnaus
vystymosi apibrėžimo išaiškinimo, kiekviename vietiniame kontekste
dėl globalių darnaus vystymosi iššūkių. Darnus vystymasis yra
ilgalaikis įsipareigojimas, o kadangi vietiniai iššūkiai kinta dėl
sparčiai kintančio pasaulio, kuriame gyvename, į tai reikia nuolat
kreipti dėmesį. IVS valdymo modelis leidžia miestams reguliariai
apsvarstyti vietinių darnaus vystymosi iššūkių apibūdinimą. Dėl to
nuolat aptariami nauji prieinami duomenys ir tyrimai.
Integruotas metodas miesto valdyme nuolatos, o ne atsitiktinai
mažina riziką. Tai padeda išvengti galimos žalos aplinkai ar
katastrofų, socialinių konfliktų, teisinių konfliktų su piliečiais
ir pagerina planavimo patikimumą investuotojams. Integruotas
modelis yra pirmas iš visa apimančių ES politikos sričių, kaip
priemonė darnaus vystymosi link savivaldybėse. Todėl integruota
valdymo sistema gali duoti naudos miestams, kai jie kreipiasi dėl
finansinės paramos iš ES.
Panašiai ir pokyčio siekimas yra ilgalaikis procesas. Todėl valdymo
sistema turi subręsti, kad su ja susiję žmonės priprastų prie tokio
darbo. Darnus vystymasis yra susijęs su įtraukimu į veiklą. Reikia,
kad kuo daugiau žmonių būtų įtraukti į šį procesą. darnaus vystymosi
valdymas – tai žmonių valdymas – o ne aplinkos ar pinigų, ar kokios
nors tam tikros visuomenės. Todėl poveikis, kurį IVS daro darniam
vystymuisi, bus to, kaip IVS pasiseka valdyti dalyvaujančius žmones,
rezultatas. Kadangi darnus vystymasis rodo ilgalaikį įsipareigojimą,
tai taip pat signalizuoja, kad plėtra negali įvykti per trumpalaikius
ir atskirus projektus, kaip kad dažniausiai ir vykdavo. Vietoj to,
projektai turi būti ilgalaikio proceso, kuriam pagrindą duoda IVS,
dalimi. Ilgalaikiame procese, projektai gali būti vykdomi tikintis
rėmimo.
Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi 19
integruotos valdymo sistemos nauda
visos stygos politikų rankose
Politikai yra atsakingi už jiems prieinamų išteklių subalansavimą,
kad užtikrintų gerą gyvenimo kokybę piliečiams. Tai reiškia, kad
reikia tvarkyti gamtos, socialinius ir finansinius resursus efektyviai.
Visi šie resursai yra ypač svarbūs miestams ir politikai turi pamatyti
ryšį tarp jų. Kai turimi ištekliai tvarkomi atskirai vienas nuo kito,
tai neleidžia politikams veiksmingai pasinaudoti jais visais. IVS
leidžia subalansuoti resursus ir juos integruoti.
dažnai ir kritiškai peržiūrėti planus, veiksmus, pasiekimus ir veiklą.
Tradiciniai ilgalaikiai ir vidutinio laikotarpio planavimo metodai,
kaip pasirodė, yra nepakankami sprendžiant problemas. Cikliškas
valdymo metodas yra geresnis pasirinkimas, nes jis leidžia laiku
pakoreguoti priemones, kai taip elgtis verčia nauja informacija
ir duomenys.
Politikai yra tie asmenys, kurie priima sprendimus ir nustato kryptį
miestams. Politikai taip pat paskirsto lėšas administracijai, kad ši
įvykdytų jų priimtus sprendimus, kurie turi būti paremti tinkama ir
tikslia informacija apie esamą situaciją. Informaciją taip pat reikia
dar kartą pateikti politikams, kad jie pamatytų, ar jų sprendimai
lėmė norimą rezultatą, kai buvo įgyvendinti, ir ar imamasi efektyvių
priemonių sprendžiant vietines problemas.
lengvesnis įgyvendinimas administratoriams
IVS suteikia strateginį rėmą darniam vystymuisi savivaldybėse,
kuriose gali būti integruotai įtraukti ir valdomi planai ir programos
visiems atitinkamiems aspektams. IVS yra organizuojama miesto
valdymo centre, o ne viename atskirame departamente. Kaip ir
biudžeto procesas, IVS yra kasmetinis procesas. Būtų patartina
IVS procesą suderinti su biudžeto procesu, kad politikai turėtų
galimybę nuolat tikrinti ne tik miesto finansines išlaidas, bet ir
savo sprendimų poveikį darniam vystymuisi. Kadangi pasaulis
greitai keičiasi, politikams reikia instrumento, kuris padėtų jiems
Greta esantys miestai ir jų gyventojai turi įtakos miesto
administracinei teritorijai ir lygiai taip pat nacionalinė ir regioninė
valdžia veikia žemesnius administracinius sluoksnius. Kartu tai
sudaro didelę žmonių masę, kuriuos reikia priversti dirbti tam
pačiam tikslui pasiekti.
Politikai prisiima didžiausią atsakomybę už sprendimų priėmimus,
o tuos sprendimus realizuoja administratoriai. Mieste yra daug
politikos sričių, kuriose reikia dirbti, o įvairiuose departamentuose
yra daugybė suinteresuotų asmenų, pradedant miestiečiais, NVO
ir įmonėmis, ir baigiant universitetais.
20 Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi
„IVS struktūra įtraukia jus į
bendradarbiavimą ir kooperavimąsi“.
Be to, analizuojant miestą ir tai, kaip jis yra valdomas, galima
rasti daugybę vizijų, planų, programų, strategijų, veiksmų planų,
teisinių aktų, nacionalinių taisyklių, biudžetų. Tai dažnai gana
padrikas paveikslas, kuriam trūksta vientisumo, ir gana sunku
įžiūrėti, kaip skirtingos politikos sritys yra susijusios viena su kita.
Asmeniui iš vieno departamento sunku pamatyti, kaip jo veikla
atitinka tokius planus, programas ir strategijas, t.t. Trumpai
tariant, darnaus vystymosi iššūkiai miestų valdyme yra tam tikra
prasme sunkiai koordinuojami. Taip yra dėl miestų vaidmens
kompleksiškumo. Valdymas turi būti efektyvus vadovaujant visiems
įtrauktiems asmenims.
Miestai, taikantys IVS, supranta tai kaip koordinavimo mechanizmą.
Kasmetinis procesas palengvina koordinavimą ir darnumą.
Organizacinė IVS struktūra yra variklis, kuris ir vykdo visą procesą.
Faktas, kad jis yra paremtas sisteminiais ir kasmetiniais žingsniais,
leidžia miestui nuolat grįžti atgal ir dar kartą įvertinti savo planus,
strategijas ir veiklos planus, jei to reikia. Procesas suteikia miesto
valdymo rėmus, ir šiuose rėmuose aiškėja, kaip ir kada naudoti
skirtingus miesto instrumentus. Tarpsektorinis bendradarbiavimas
yra kertinė IVS dalis. Tarpsektorinės diskusijos tarp skirtingų
profesionalų yra svarbios tam, kad suprastume darbo vertę kituose
sektoriuose, ir tai, kokią įtaką darbas viename sektoriuje daro
kitiems. Kasmetinis procesas padeda suprasti kodėl, ką, kaip ir
kada reikia aptarti tarp sektorių. Taip pat padeda geriau suprasti
nustatytus tikslus ir su jais susijusius įsipareigojimus, užtikrina
įgyvendinimą ir sumažina riziką, kad sukurti planai tik dulkės
lentynose.
Atitinkamai IVS apibrėžia dalyvavimą. Dalyvavimo procesai buvo
Vietinės darbotvarkės 21 pagrindas, kuri buvo priimta 1992 m.
Rio konferencijoje. Nuo to laiko daug miestų dirbo su Vietine
Darbotvarke 21. Tačiau Johanesburgo konferencijoje 2002 m.
atrasta, kad reikia atnaujinti VD21 procesus. Reikėjo pereiti nuo
planų prie darbų. Dalyvavimo procesų įtraukimas į IVS leidžia
administracijai pamatyti, kur ir kaip dalyvavimo procesai galėtų
būti naudojami strategiškai valdant miestą. Nors yra įvairių
dalyvavimo procesų, miesto strateginiuose procesuose reikia
vienodumo ir integracijos, kad būtų pasiektas tikslas. Dalyvavimo
metodas užtikrina aiškius ir gilius sprendimo priėmimus ir motyvuoja
piliečius, kad jie įgyvendintų savo indėlį siekiant tikslo, kur reikia,
kad pasikeistų individo elgesys.
Teisiniai, regioniniai, nacionaliniai ir ES statistiniai tyrimai
reikalauja, kad miestai tikrintų ir pateiktų duomenis skirtingiems
valdžios ar organizacijų lygmenims. Taip pat savanoriški miestų
įsipareigojimai reikalauja ataskaitos apie progresą. Šie priežiūros ir
ataskaitos procesai dažnai nėra suderinti, ir yra rizikuojama tą patį
darbą atlikti du kartus skirtinguose administracijos padaliniuose.
Priežiūros ir ataskaitos pareigų suderinimas gali būti pasiekiamas,
jei jie yra įtraukti į bendrą IVS procesą.
Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi 21
integruotos valdymo sistemos nauda
skaidrumas suinteresuotiems asmenims ir
darbas vietiniame lygmenyje, kad būtų
piliečiams
poveikis globaliame
Darbas gerinant miesto darnų vystymąsi turi būti matomas
suinteresuotiems asmenims ir miestiečiams. Jo negalima skirti tik
vidiniams miesto administracijos veikėjams. Tam, kad užtikrintume
sėkmingą darnaus vystymosi priemonių įdiegimą, yra neišvengiamas
vietinių suinteresuotų asmenų dalyvavimas. Suinteresuotam
asmeniui svarbu suprasti, kada ir kaip jis galės dalyvauti priimant
miesto sprendimą. Taip pat yra svarbu suprasti, kokią įtaką gali
turėti jų dalyvavimas.
Vietinės valdžios galimybių atitikti regioninius, nacionalinius, ES ir
globalius iššūkius bei tikslus analizė, o tai yra ir esamos situacijos
apžvalgos dalis, suteikia galimybę pamatyti vietinės valdžios rolę
globaliame pasaulyje. Miestas iš tikrųjų yra artimiausia piliečiui
sfera. Tačiau vietinė sfera yra ir kitų sferų dalis ir yra jų veikiama.
Šalia Miesto yra kiti, o jis pats yra regiono dalis – tai vėl yra šalies
dalis ES, o galiausiai tai pasaulio dalis. Kaip žinome šiandien,
darnaus vystymosi iššūkiai yra pasaulio iššūkiai, ir problemos
nesibaigia ties savivaldybės ribomis. Tačiau būtent vietinėje sferoje
daug kas gali būti padaryta, sujungiant visus visuomenės lygmenis,
kad šie susidorotų su globaliais iššūkiais. Todėl IVS turi palengvinti
vietinių iššūkių ir globalių iššūkių ryšį.
Kaip IVS dalį, miestai patvirtina viešas ir aiškias taisykles
suinteresuotiems asmenims, norintiems dalyvauti. Jose yra aiški
informacija apie miestą, kaip yra priimami sprendimai ir kaip
jie vykdomi. Tai lemia analizės skaidrumą, kuri lemia sprendimo
priėmimą, t.y. kyla iš esamos situacijos apžvalgos. Nustatyti
tikslai parodo piliečiams jų politikų ambicijas, o tolesnio proceso
mechanizmas parodo, kaip tie politikai dirba siekdami to tikslo ir
kaip yra naudojami mokesčių pinigai savivaldybėje. Tai suformuoja
patį atskaitomybės pagrindą, kurį išrinktieji politikai turi savo
piliečiams, informuodami, kaip sėkmingai jie vadovauja miestui
įgyvendinant jų nustatytus žingsnius.
IVS suteikia ir tolesnį mechanizmą, kad pamatytume vietinio
lygmens poveikį globaliam lygmeniui. Kai yra suderintos priežiūros ir
ataskaitos pareigos vietiniame lygmenyje, regioninis, nacionalinis,
ES ir globalusis lygmenys turi lengvesnį priėjimą prie vietinių
duomenų, kurie yra naudojami jų darbuose ir strategijose.
Siekdami tikslų, kurie yra veikiami išorės, miestai turi surasti
skirtingas strategijas, kad užtikrintų, jog poveikiai greta esančioms
savivaldybėms ir regionams arba iš jų yra sprendžiami. Miestai gali
turėti savo pačių IVS, bet taip pat sudaryti partnerystes su savo
kaimynais, kad sutartų dėl tikslų ir veiksmų dėl bendro reikalo.
22 Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi
oslo miesto partnerystės
Oslo miestas randa būdų, kaip bendradarbiauti su greta
esančiomis savivaldybėmis, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu
sprendžiant bendras problemas. Dujų išmetimas Oslo regione
padidėjo maždaug 19 proc. nuo 1991 m. Daugiausia jis didėjo per
pastaruosius dešimt metų, pirmiausia dėl to, kad suintensyvėjo
eismas keliuose. Tačiau dujų išmetimas iš stacionarių šaltinių
stabilizuojasi. Oslo miestas patvirtino klimato ir energetikos
veiksmų paketą didesniam Oslo regionui kartu su Akershus ir
Buskerud apskritimis bei su Norvegijos aplinkosaugos ministerijos
parama. Paketo tikslas yra 50 proc. sumažinti šiltnamio dujų
išmetimą regione iki 2030 m. Šios pastangos taip pat prisidės prie
Norvegijos įsipareigojimo Kioto protokolui. Iki tol Oslo miesto
komisija nusprendė pakeisti 95 proc. kuro katilų savivaldybės
pastatuose, tai sumažins energijos naudojimą. Miestui svarbu
yra rodyti gerą pavyzdį, kad paskatintų šiam veiksmui ir kitus
piliečius.
„Darnus vystymasis yra susijęs su
dalyvavimu. Reikia, kad daug žmonių
būtų įtraukti į procesą“.
Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi 23
SANTRAUKA
Integruota valdymo sistema yra būdas, kaip spręsti riziką keliančias
miesto problemas efektyviau ir praktiškiau. Nauji tyrimai, duomenys
ir iššūkiai turi būti įtraukti į miestų darbotvarkes. Lengva pasiklysti
sprendžiant šias problemas. Pavyzdžiui, šiandien Europos piliečiai
jaučia realų greitai besikeičiančio klimato poveikį, t. y. karščio
bangos, potvyniai, audros ir miškų gaisrai. Dėl neigiamų aplinkos,
ekonomikos ir socialinių veiksmų padarinių Europos politikos lyderiai
pripažino ambicingų ir radikalių politinių tikslų ypatingą svarbą ir
jų įgyvendinimą, kaip atsaką į klimato pokyčio problemas.
Ir Europos, ir nacionaliniai tikslai, atsiliepiantys į klimato pokyčius,
turi būti įgyvendinti vietiniame ir regioniniame lygmenyje. Miestai
ir regionai yra tos problemos dalis, bet turi milžinišką potencialą
kovoti su klimato pokyčiais, sukurdami ir įgyvendindami klimato
pokyčių sušvelninimo ir pritaikymo strategijas ir savo atsakomybės
ribose, ir įtraukdami miestiečius. Miestai ir regionai yra atsakingi
už įvairius planavimo ir valdymo klausimus. Jie turi galimybes
įgyvendinti konkrečias priemones. Jie taip pat yra tiesiogiai įtraukti
į suvokimo skatinimą, iniciatyvų raginimą ir paramos teikimą savo
bendruomenėms, kurios sprendžia klimato pokyčio problemas.
Atsižvelgiant į greitai besikeičiančias sąlygas pasaulyje, tradiciniai
ilgalaikiai ir vidutinio laikotarpio planavimo metodai tampa
neefektyvūs, kad būtų išsprendžiamos tokios problemos. Trūksta
elementų, kurie padėtų dažnai apsvarstyti planus, veiksmus,
veiklą ir pasiekimus iš naujo. Todėl cikliškas valdymo metodas yra
geresnis pasirinkimas, nes jis leidžia laiku pataisyti priemones, kai
informacija ir duomenys rodo, kad taip elgtis derėtų.
Miestai, dirbantys su IVS nurodo, kad integruotas orientavimas yra
geresnė galimybė pamatyti atsitiktinius ryšius tarp sprendimų,
veiksmų ir rezultatų. Tai leidžia įvairiems dalyvaujantiems veikėjams
pamatyti savo darbo poveikį kitų darbui. Tai leidžia miestui veikti,
kol dar ne vėlu, ir visus miesto sektorius sutelkti vieningam darbui,
siekiant to paties tikslo.
Tačiau atsakas į klimato pokyčio problemas yra gana nauja
užduotis, o ji pakankamai didelė ir sudėtinga miestų ir regionų
plėtrai. Klimato pokyčiai taip pat turi didelį poveikį miestiečių
gyvenimo kokybei miestuose ir regionuose bei jų potencialioms
ekonominėms veikloms. Faktiškai tai yra iššūkis, kuris stipriai
grasina mūsų miestų darniam vystymuisi. Norint paveikti klimato
pokyčius reikia labai integruoto metodo. Tačiau nedaug miestų
sukūrė ir įdiegė efektyvias ir lanksčias struktūras ir procedūras
integruotam aplinkosaugos valdymui ir vadovavimui.
24 Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi
kaip padaryti, kad ivs duotų naudos tavo miestui?
pasitelkti internetines nuorodas!
www.localmanagement.eu
Su integruotos valdymo sistemos elementais ir nauda trumpoje instrukcijoje, kviečiame jus apsilankyti
www.localmanagement.eu, kur rasite daugiau informacijos ir nurodymų, ką daryti, kad IVS duotų naudos
jūsų miestui.
Internete galite atidžiau pažiūrėti į valdymo ciklus ir individualius žingsnius. Pavyzdžiai iš miestų ir praktiniai
nurodymai, kaip pradėti dirbti su IVS ir kaip pradėti „sukti ratą“ ten yra tam, kad jūs galėtumėte jais
pasinaudoti. Yra surinktos nuorodos ir resursai, kad būtų galima rasti daugiau informacijos apie valdymo
sistemas, darnų vystymąsi, ES politiką ir teisinę sistemą, suinteresuotų asmenų įtraukimą ir kitus susijusius
klausimus.
Kadangi internetinės nuorodos yra galutinis produktas iš „Europos miestų valdymas-25“ projekto, 25
pilotiniai miestai ir regionai, kurie dalyvavo šiame projekte, bus pateikti kaip pavyzdžiai. Tai yra Turku ir
Lati (Suomija), Balatonfüred, Siofok ir Balaton ežero plėtros koordinavimo agentūra (Vengrija), Ancona ir
Siena provincija (Italia), Ryga (Latvija), Kaunas ir Šiauliai (Lietuva), Oslo (Norvegija), Stokholmas ir Vekše
(Švedija), Leeds ir Lewes regiono taryba (Jungtinė Karalystė), Ascha, Berlin-Lichtenberg, Donaueschingen,
Ludwigsburg, Neu-Ulm, Nordhausen apskritis, Paderborn, Tübingen, Wiesbaden ir Würzburg (Vokietija).
www.localmanagement.eu
Nuorodos
Pavyzdžiai iš miestų yra parašyti arba redaguoti Timo Permanto (Lati), Ian Kedge (Lewes), Torbjörn Hedhammer (Vekše), Vilija Gužyte
(Kaunas), Guttorm Grundt (Oslo), Pekka Salminen (Turku), Maria Carlsson (Stockholm), Albert Geiger (Ludwigsburg)
Suinteresuoto asmens apibūdinimas puslapyje 14 yra pagal UN Habitat
Olborgo įsipareigojimai: www.allborgplus10.dk
ecoBUDGETas: www.ecobudget.com
Aplinkosaugos valdymo sistemos auditas (AVSA): http://ec.europa.eu/environment/emas
ISO 14001: http://www.iso.org/iso/management_standards.htm
Future Search Conference: www.futuresearch.net
Strateginio aplinkosaugos poveikio įvertinimo direktyva: Directive 2001/42/EC
ES bendrosios oro kokybės direktyva: Air Quality Directive 96/62/EC
Buveinių direktyva : Habitats Directive 92/43/EEC
Triukšmo direktyva Noise Directive 2002/49/EC
Bendroji vandens politikos direktyva: Water Framework Directive 2000/60/EC
Teminė miesto aplinkos strategija: http://ec.europa.eu/environment/urban/home_en.htm
Projektas “Europos miestų valdymas – 25”: http://www.mue25.net
26 Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi
managing urban europe-25
Modelis buvo sukurtas su 25 Europos miestais ir regionais, kurie dalyvavo “Managing Urban Europe-25” projekte.
www.mue25.net
Lahti
Oslo
Turku / Union of The Baltic Cities
Stockholm
UNEP/Grid-Arendal
Växjö
Riga
Šiauliai
Leeds
Kaunas
University of the
West of England, Bristol
Lewes
Berlin-Lichtenberg
Paderborn
County of Nordhausen
ASSURRE / ACR+
Wiesbaden
Tübingen
Energie-Cités
Priežiūros partneriai
Tinklo partneriai
Miestai
Miestai (Vokiškas MUE-25 modulis)
ICLEI
Würzburg
Ludwigsburg
Ascha
Neu-Ulm
Donaueschingen
Friedrichshafen
Bodensee-Stiftung
Balatonfüred
Siófok / Lake Balaton Development
Coordination Agency (LBDCA)
Siena
Ancona
Žemėlapis parodo visus partnerius, įtrauktus
į MUE-25 projektą.
G R I D
ARENDAL
Environmental Knowledge for Change
Integruotas valdymas: siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi 27
Integruotas valdymas – Siekiant darnaus savivaldybių ir regionų
vystymosi
Europos miestai ir regionai susiduria su vis didėjančiais
iššūkiais, kurie daro spaudimą jų veiksmų valdymui. Šis
leidinys supažindina skaitytoją su integruota valdymo
sistema (IVS), kuri padės regionams ir miestams išspręsti
problemas efektyviai, o tai galiausiai prives prie darnaus
vystymosi visame mieste ar regione.
kurie įgavo vertingos patirties naudodamiesi sistema.
Šioje prezentacijoje taip pat galite perskaityti apie
tai, kokią naudą IVS teikia miestams ir regionams.
Daugiau informacijos ir nuorodų, kaip jūsų miestas
ar regionas gali turėti naudos iš IVS, rasite apsilankę
www.localmanagement.eu.
Šioje publikacijoje jūs rasite pagrindinių IVS elementų
pristatymą kartu su pavyzdžiais iš miestų ir regionų,
www.localmanagement.eu
Integruotas valdymas – Siekiant darnaus savivaldybių ir regionų vystymosi
© BMS Aplinkosaugos komisija, 2008
ISBN 978-952-5725-31-5
Bayerisches Staatsministerium
für Umwelt, Gesundheit und
Verbraucherschutz