verslas - Veidas.lt

MINISTRAS AR AR PREZIDENTĖ
BRAŠKIŲ SKONIS
IT PRIETAISŲ
FANTAZUOTOJAS? 14 p. PER METUS PAKEITñ LIETUVÑ 16 p. I·GAUNAMAS I· PJUVENˆ 38 p. MAÎñJIMO METAS 46 p.
4,99 Lt
2010 birÏelio 28
10
id∂j¨,
kaip praleisti
savaitgal^
Lietuvoje
Nr. 26
ITALIAN
SUNDAY
BRUNCH
...TIK „DA ANTONIO“ prie Katedros
Brunch- tai jau nuo XVIII
amžiaus besitęsianti tradicija:
BReakfast (pusryčiai) + lUNCH
(pietūs) = BRUNCH.
Visk
kain as tik
kok ą vien už 75.
teili am
0
s “B asm 0 Lt
ellin enu
Vaik
i+
i”.
a
met ms n
met ų - 30 uo 7 ik
„ma ų - ne .00 Lt i 16
vala rcipa mokam, o iki 7
nd nų
a
ėlė”
.
Netradicinė XXI amžiaus naujiena - Itališki vėlyvi pusryčiai, restorane „Da Antonio“
prie Katedros.
Kviečiame kiekvieną sekmadienį maloniai praleisti laiką. Skambant gyvai muzikai
mėgautis įvairių salotų deriniais, vieno kąsnio užkandžiais, desertais, „pasta“, karštais
mėsos ar žuvies patiekalais.
Išankstinė rezervacija būtina; Tel.: ( 5 ) 2107466 , e-mail: offi[email protected]
i+
Nr. 26, 2010 m. birÏelio 28 – liepos 4 d.
Ar prezidentė per metus bent
kiek pakeitė Lietuvą
LIETUVA
EKSPRESAS Savaitò . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6–13
SAVAITñS INTERVIU: “Pas mus neateis jokie
investuotojai, jei patys ant sav´s pilsime vien
pamazgas”, – tikina kio ministras D.Kreivys . . . . . . .14
POLITIKA: ar prezidentò per metus bent kiek
pakeitò Lietuvà? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .16
PINIGAI: pinig˜ leidykla “Ali‰auskas, Adomònas ir co” .18
D.Grybauskaitòs
suteikta viltis, kad
galime pakeisti
savo valstyb´, dar
neuÏgeso, taãiau
ir nepradòjo materializuotis.
PASAULIS
“BFL” NUOTR.
VERSLAS
FINANSAI: bankai jau skolina, bet ne visiems . . . . . 20
MOKESâIAI: Lietuvoje PVM lengvat˜ kur kas
maÏiau negu ES . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22
TURINYS
KINIJA: G-20 òmòsi skirstyti naujus vaidmenis
pasaulio rinkos Ïaidòjams . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .26
KAIMYNAI: lenkai renkasi vienà i‰ dviej˜ skirting˜
‰alies vizij˜ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .27
GEOPOLITIKA: demokratijos pozicijos pasaulyje
ima bra‰kòti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28
16 p.
Bankai jau skolina, bet ne visiems
20 p.
TURIZMAS: Lietuvà vòl atrado uÏsienio turistai . . . . .30
ISTORIJA: i‰nykusi˜ carini˜ sien˜ pòdsakai . . . . . . .32
SVEIKATA: onkologija Lietuvoje – pusmetis
nusikalstamo delsimo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .34
SVEIKATA: kaip liga pakeiãia gyvenimà . . . . . . . . . .36
MAISTAS: dòl skonio verta pasiginãyti . . . . . . . . . . . .38
·VIETIMAS: i‰skirtinis Pasaulio universitet˜ asociacijos prezidento J.R.de la Fuente interviu “Veidui” . . .41
·VIETIMAS: privaãius darÏelius ir mokyklas lanko
maÏiau nei procentas Lietuvos vaik˜ . . . . . . . . . . . . .42
ÎINIASKLAIDA: kam tarnaus naujasis Visuomenòs
informavimo ∞statymas? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .44
INFORMACINñS TECHNOLOGIJOS: IT prietais˜
maÏòjimo metas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .46
Tie keisti laikai, kai bankai vengò savo priedermòs skolinti, i‰ lòto
traukiasi. Taãiau pasitikòjimo tarp verslo ir bank˜ kredità vis dar
galima vadinti probleminiu.
“DREAMSTIME” NUOTR.
VISUOMENñ
Produktai “be
konservant˜” –
gerokai patrauklesni, tad
ir brangesni.
UÏtat vartotojas
priverstas tapti
detektyvu.
KULTÌRA
PROFILIS: skulptorius V.Karãiauskas: Ïmogus
i‰ KaÏkur . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48
MUZIKA: kvieãia lietuvi‰kasis Vudstokas . . . . . . . . . .50
KNYGOS: lentynose – jos didenybò Pramoga . . . . . .51
KINAS: liepos mònes∞ – keturi ypatingi filmai . . . . . . .52
VASAROS SKAITINIAI: i‰trauka J.Powell
populiaraus kulinarinio romano “DÏiulò ir DÏiulija” . . .54
38 p.
38 p.
“VEIDO” ARCHYVO NUOTR.
Dėl skonio verta pasiginčyti
Liepos mėnesį – keturi
ypatingi kino filmai
LAISVALAIKIS
KOMENTARAI
REDAKTORIAUS LAI·KAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4
V.ÎUKAUSKAS: valdÏios planai ar Ïmoni˜ pasirinkimas? 11
A.·INDEIKIS: ekonomikos gaivinimas –
du pasaulio poÏiriai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .12
A.BAâIULIS: Lietuva turi ‰ansà Lenkijos
prezidento rinkimuose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .12
R.MILA·IÌNAS apie nacionalinius ‰venãi˜
‰ventimo ypatumus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .62
“VEIDO” ARCHYVO NUOTR.
ØDOMYBñS: smòlio karalystòje – ir lietuvio darbai . . .56
KELIONñS: de‰imt idòj˜, kaip praleisti savaitgal∞
Lietuvoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .57
52 p.
Antrasis vasaros mònuo turòt˜ gerokai papildyti Lietuvos kino rinkos
pajam˜ aruodà, nes ∞vairaus amÏiaus Ïirovai nekantriai skaiãiuoja
dienas iki pasimatym˜ su bent keturiais ypatingais filmais. Du i‰ j˜
aktyviai pretenduos pasipuo‰ti milijon˜ vertais drabuÏiais, o dar i‰
penki˜ naujok˜ tikòsimòs ∞vairiausios prabos staigmen˜.
Vir‰elis: BFL ir “Veido” archyvo nuotr.; “Veido” fotomontaÏas
VEIDAS
●
2010 06 28
3
EKSPRESAS Redaktoriaus lai‰kas
Tautos balsas į dangų ir į
valdžios ausį neina
Gintaras
Sarafinas
s˜ ‰alyje mògstama su uÏsidegimu spr´sti
– O kodòl turòtume? Dabar mes 65-à kartà sprendÏiamaÏareik‰mes problemòles,o stambs kliuviniai me,ar i‰ Seimo nario Roko Îilinsko atimti nelieãiamyb´.
nejudinami met˜ metais.Tarkime, reik‰mingi
– Bet juk Ïmonòms kur kas labiau rpi suÏinoti, kovyrai ir moterys savaiãi˜ savaitòmis gali svarstyti kokias kie mokesãiai nuo kit˜ met˜ didòs ir kiek.
nors Azartini˜ lo‰im˜ ∞statymo 10 ir 25 straipsni˜ pataisas
– MaÏa, kas tiems Ïmonòms rpi – mums rpi, kad
arba aptarinòti parlamentaro Sauliaus Stomos i‰sirei‰kimà, Seimo nari˜ komandiruotòms neuÏtenka lò‰˜.
jog Seimas yra mò‰lo krva, taip pat gali mònesi˜ mò– Na, bet “Sodros” ir visos socialinòs apsaugos sistenesiais svarstyti Lino Karaliaus i‰si‰okimus, bet vos tik mos reforma jums turi rpòti,nes ir patys kaÏkada ∞ penkas primena amÏinàsias ir daugumai Lietuvos gyventoj˜ sijà i‰eisite, tai bent dòl jos pasistenkite.
rpimas bòdas, ms˜ galingiesiems akimirksniu ∞sijun– Oi ne: tiek “Sodros”, tiek sveikatos apsaugos reforgia aus˜ blokatoriai.
mos labai sudòtingos, labai sumaÏiÎiniasklaida gali nors ir tkstant∞ Vos tik kas primena na jos autori˜ ir vykdytoj˜ popukart˜ prane‰ti, kad “Orlen Lietuva”
daugumai Lietuvos liarumà,kam mums visa tai? Mes gejau keletà met˜ degalus lietuviams
gyventojų rūpimus riau pakalbòsime apie Lietuvos –
parduoda brangiau nei latviams ar esdràsios ‰alies vizijà, apie jos perspekklausimus, mūsų
tams,ir kas? Ir nieko.Gali nors ir kastyvas po 20-ies met˜, dar galime
galingiesiems
dien skelbti, jog absoliuti dauguma
pridurti, jog ms˜ valstybòs tikslas
vie‰˜j˜ pirkim˜ pas mus korumpuoti, akimirksniu įsijungia tapti auk‰tos pridòtinòs vertòs regiono
ir net vardyti konkreãias istorijas.ReakIT paslaug˜ centru.
ausų blokatoriai.
– O js nebijote, kad per ateinancijos jokios.Gali iki uÏkimimo ‰aukti,kad Lietuvai deròt˜ kuo greiãiau nuo dujinio centrinio ãius rinkimus rinkòjai uÏ jus nebalsuos?
– Ne, nebijome, mes Ïinome, kad dauguma Lietuvos
‰ildymo pereiti prie perpus pigesnio ‰ildymo deginant
biomas´.Tai irgi nuleidÏiama negirdomis.Galima pateik- gyventoj˜ yra nusivyl´ ir ∞ rinkimus neateis.Ateis gal koks
ti netgi tkstant∞ silym˜, kaip pagreitinti sen˜ dau- treãdalis.
Ir taip manantieji yra teiss.Ms˜ politik˜ nebeveikia
giabuãi˜ renovavimà, bet tai ir vòl bus tik tu‰ãias oro
niekas: nei rinkimai, nei Ïiniasklaidos prane‰imai, nei
suvirpinimas.
– Tai rpi ‰imtams tkstanãi˜ Lietuvos gyventoj˜.
moralòs autoritet˜ padsavimai,nei prezidentòs pagrmo– Na, ir kas.Tegul rpi.
jimai.Taip, prezidentò keliolika svarbi˜ veikòj˜ i‰ post˜
– Tai bent pasirpinkite,kad uÏ dujas lietuviai mokòt˜ i‰vertò, net pora ministr˜ turòjo pasitraukti, bet dabar
ne brangiausiai Europoje.
pusmet∞ jau ramu. ●
M
Amžinai jauni
LeidÏia UAB “Veido” periodikos
leidykla,
leidòjas Algimantas ·indeikis,
direktorius Andrius Valacka
ISSN 1392-5156
Steigimo liudijimas Nr. 1451
LeidÏiamas nuo 1992 m.
Redakcijos adresas:
A.Go‰tauto g. 8, (I a.), LT-01108
Vilnius
Telefonas: 262 68 13
Faksas: 262 24 07
El. pa‰tas [email protected]
Savaitinis iliustruotas Ïurnalas
2010 m. birÏelio 28 d.
Nr. 26 (921)
Vyriausiasis redaktorius
Gintaras Sarafinas
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja
Valò âepleviãitò, tel. 264 94 23
Savaitòs redaktorò
Laura Gvozdaitò tel. 264 94 33
Atsakingoji sekretorò
Sonata Bajoraitò, tel. 264 94 15
Skyriai
Vidaus politika – J.Kuãinskaitò, A.Lòka,
A.Baãiulis, tel. 264 94 32
Karjera – J.Laurinònaitò, tel. 264 94 18
Kultra – R.Baltru‰aitytò, tel. 264 94 18
Visuomenò – A.·òmienò,
tel. 264 94 18
UÏsienis – R.JanuÏytò, tel. 264 94 23
Fotografija – L.Gu‰auskienò,
O.Gureviãius tel. 264 94 15
Bendradarbiai
Z.Balãytis, S.Besagirskas, B.Burgis,
I.Genytò, V.Gaidys, V.Kukulas ,
V.Landsbergis, N.Maãiulis, A.Narkeviã,
E.Puk‰ta, D.Puslys, G.Putelytò, D.Pras,
T.Ramanauskas, J.Rojaka, J.Rudokas,
A.Sakalas, K.SprindÏinaitò, V.Tauraitò,
R.Vainienò
Kalbos redaktoròs
V.Kundrotienò, I.Jarmalaitò,
tel. 264 94 25
Dizaineriai
F.Destandau, A.Masionytò
Rinkodaros direktorius
R.Staseviãius, tel. 264 94 34
Reklama
R.Luk‰ienò, A.Papievienò, tel. 264 94 22
Platinimas ir prenumerata
G.Strazdienò, tel. 264 94 24
Administratorò
M.Aleksandraviãienò, tel. 262 68 13
Spausdino UAB “Spaudos kontrai”,
Vakarinò g. 1, Vilnius
TiraÏas
audituojamas
Visos teisòs saugomos © 2010 UAB
“Veido” periodikos leidykla. Îurnale
“Veidas” paskelbtà informacijà galima
platinti ar naudoti kitose Ïiniasklaidos
priemonòse tik gavus ra‰tin∞ UAB
“Veido” periodikos leidykla sutikimà.
RAMÌNO VAITKAUS PIE·. www.mrcaricature.lt
Rankra‰ãiai negràÏinami ir nerecenzuojami
Premjeras Andrius Kubilius įsisvajojo: jokių pensininkų, stumdančių šachmatus! Kol paties premjero
nenustūmė, visi turės dirbti, ir tada “Sodra” bus išgelbėta - niekam nebereikės mokėti pensijų
4
VEIDAS
●
2010 06 28
Prenumerata 2010 m.
“Veido” prenumerata internetu:
1 mòn. – tik 19,53 Lt
3 mòn. – tik 58,59 Lt
6 mòn. – tik 117,18 Lt
12 mòn. – tik 234,36 Lt
“Respublikos” platinimo tarnybose; privaãiose platinimo tarnybose ir redakcijoje – kiekvienà darbo dienà;
Lietuvos pa‰tuose – iki mònesio 20 d.
Lietuvos prenumeratoriams:
1 mòn. – 21 Lt, 3 mòn – 63 Lt,
6 mòn. – 126 Lt, 12 mòn. – 252 Lt.
ES valstybi˜ prenumeratoriams (su pristatymu) apmokòjimas ãekiais arba
grynaisiais redakcijoje
1 mòn. – 55 Lt, 3 mòn. – 165 Lt,
6 mòn. – 330 Lt, 12 mòn. – 660 Lt.
Kit˜ valstybi˜ prenumeratoriams
1 mòn. – 85 Lt, 3 mòn. – 255 Lt,
6 mòn. – 510 Lt, 12 mòn. – 1020 Lt.
UÏ lai‰k˜, reklamini˜ bei “PR” raidòmis
paÏymòt˜ straipsni˜ turin∞
redakcija neatsako
EKSPRESAS Lietuva
TEISINGUMAS
Atostogos
28 kalendorinės
dienos
Tokia yra kasmetini˜ minimali˜ atostog˜ trukmò Lietuvoje. Ilgesnes 35
dien˜ atostogas gali gauti darbuotojai
iki 18 met˜, vieni vaikus auginantys
tòvai ir ne∞galieji. 56 dien˜ atostogos
∞statymu numatytos pedagogams.
3 kalendorinės
dienos
Vòliausiai iki ‰io termino prie‰
atostogas darbuotojams privalo bti
i‰mokòti atostoginiai pinigai.
10 metų
Tiek nepertraukiamo darbo staÏo
vienoje darbovietòje turintis Ïmogus
∞gyja teis´ ∞ papildomas trij˜ dien˜
trukmòs atostogas.
30–40 proc.
Tiek lietuvi˜, apklaus˜ duomenimis,
i‰ viso neatostogauja, t.y. niekada
nepakeiãia savo kasdienòs aplinkos
ir uÏsiòmim˜.
7 proc.
Tik tiek lietuvi˜ pernai buvo i‰vyk´
atostogauti ∞ uÏsien∞.
63 proc.
Tiek vis˜ svetur ilsòtis traukianãi˜
lietuvi˜ sudaro vilnieãiai.
7
147
Tiek dien˜ Lietuvoje bent trumpai
‰vieãia saulò. Daugiausiai saulòs
spinduli˜ pas mus bna
geguÏòs–rugpjãio mònesiais, maÏiausiai – lapkrit∞–saus∞.
37,5 0C
Tokia auk‰ãiausia Lietuvoje oro temperatra buvo uÏregistruota Zarasuose 1994 m. liepos 30 d. O ‰alãio
rekordas (minus 42,9 °C) 1956 m.
vasario 1 d. uÏfiskuotas Utenoje.
VEIDAS
bejingumu savo teisòms,
Apalyginti su vakarieãiais,
pasiÏymintys lietuviai pamaÏu ∞sidràsina: vis daugiau tautieãi˜ ryÏtasi ginti
uÏsienyje paÏeistas vartotoj˜ teises. ·ioje kovoje
jiems padedantis Europos
vartotoj˜ centras (EVC)
‰iemet nagrinòjo jau 125
lietuvi˜ skundus, nors
pernai per visus metus –
176. Tarkime, 2005-aisiais, kai EVC atidarò
savo biurà Vilniuje, buvo i‰nagrinòti tik 42 skundai.
Centro teisininkò pataròja
Jaunò Dalinkeviãitò tvirtina,
kad be skund˜ dar gaunama ir
●
2010 06 28
dvigubai daugiau paklausim˜,
kaip elgtis, jei tave apgauna
prekòs ar paslaugos pardavòjas uÏsienyje. DaÏniausiai
skundÏiamasi dòl oro keleivi˜
teisi˜ paÏeidim˜ (atidòti, at-
‰aukti skrydÏiai, atsisakymas
veÏti, ding´s ar sugadintas
bagaÏas), antroje vietoje –
skundai dòl preki˜ ir paslaug˜,
kurios fizi‰kai perkamos kitoje
‰alyje, o toliau rikiuojasi nusiskundimai dòl elektroninòs
prekybos (nepristatyta prekò, ji
neatitinka apra‰ymo, vòluojama pristatyti). Visose ES ‰alyse veikianãi˜ EVC paskirtis –
padòti Ïmonòms apsiginti, kai
j˜ vartotoj˜ teisòs yra paÏeidÏiamos kitoje ES ‰alyje,
Norvegijoje ir Islandijoje. Centrai padeda sura‰yti argumentuotas pretenzijas, nurodo, kur
ir ∞ kà uÏsienyje kreiptis dòl
Ïalos atlyginimo. ●
R ATA I
Lietuvoje populiarėja stilingi sudedamieji dviračiai
sivaizduokite dvirat∞, kur∞ galite
Øsulankstyti ir veÏiotis automo-
bilio bagaÏinòje ar i‰kylaudami
gamtoje j∞ paversti kòdute. Tokie sudedamieji dviraãiai – vis
populiaresni ne tik uÏsienyje,
bet jau ir Lietuvoje. “Juos ypaã
pamògo verslininkai – tiek didÏiuosiuose Europos miestuose, mat tok∞ dvirat∞ patogu
veÏtis metro, tiek Lietuvoje, kur
vis daugiau verslo atstov˜ pradeda manyti, kad nulipdami
nuo dviraãio gali padaryti tok∞
pat gerà ∞spd∞, kaip ir i‰lipdami
i‰ prabangaus “Mercedes”, –
dviraãio privalumus dòsto pats
juo ∞ darbà vaÏinòjantis kompanijos “Antigravity
Ventures” rizikos kapitalo direk-
torius Mindaugas Rutkauskas.
Jo bendrovò Lietuvoje neseniai
pradòjo prekiauti lengvais sudedamaisiais maÏai detali˜ turinãiais, todòl ilgaamÏiais dviraãiais “Strida”. Tiesa, j˜ kaina,
nors ir maÏiausia Europoje tarp
‰io tipo dviraãi˜, kandÏiojasi:
paprasãiausias “Strida” dviratis
Lietuvoje kainuoja 1650 Lt.
“Taãiau ‰iems sulankstomiems
dviraãiams vis labiau populiaròjant, atsiranda ir kain˜ ∞vairovò:
nuo pigi˜ kini‰k˜ iki brangi˜ –
5 tkst. Lt kainuojanãi˜ variant˜”, – atkreipia dòmes∞ M.Rutkauskas. ●
RENGINIAI
Kultūra Vilniuje: tebūnie
daugiau naktų?
‰au‰us rytui po vienintelòs
Tiek miest˜ Lietuvoje turi kurorto
statusà: Kur‰i˜ nerija, Palanga,
·ventoji, Druskininkai, Bir‰tonas,
Anyk‰ãiai ir Ignalina.
6
Lietuviai vis drąsiau kovoja dėl savo teisių
Imetuose nakties, kai
vaik‰tinòjant po Vilni˜ galima
aplankyti net 85 kultros
renginius, ne vienà apima nusivylimas, jog nepavyko pamatyti nò de‰imtadalio silomos programos. O kartu –
mintys apie tai, kad vasarà
toki˜ nakt˜ savaitgaliais mieste galòt˜ bti ir daugiau, tegu
ir su kuklesne programa.
Taãiau projekto “Tebnie naktis!” vadovò Daina Urbanaviãienò spòja, jog pernelyg
daÏnai kultros naktimis lepinami vilnieãiai nebesirinkt˜ ∞
renginius, o ir pati ‰ventò
prarast˜ savo i‰skirtinumà.
“Bet ‰tai tà vienintel´ nakt∞
rengini˜ Vilniuje galòt˜
bti dar daugiau. Dòl
meninink˜ iniciatyvos
programa kasmet ilgòja:
2007-aisiais joje buvo
40, 2008-aisiais – 50,
2009-aisiais – 60, o ‰iemet – net 85 renginiai.
Taãiau Kopenhagoje
vykstanãio analogi‰ko naktinio
renginio programoje rastume
net 700 rengini˜. Kelis ‰imtus
kultros rengini˜ per nakt∞
aplankyti silo ir Pranczijos
miestas Lionas. Kiekvienas
Ïmogus renkasi nakties
mar‰rutà pagal savo skon∞.
Ai‰ku, nereikia turòti vilãi˜ apsilankyti visur”, – komentuoja
organizatorò.
Beje, “Tebnie naktis!” sulaukò kompliment˜ i‰ policijos
pareign˜, kuriems tà nakt∞
beveik neteko tramdyti
∞silinksminusi˜ naktinòtoj˜.
“Nors Ïmoni˜ gatvòse buvo
daug, nebuvo jokios agresijos,
jokio girt˜ ‰òliojimo. Turbt
kultra taip teigiamai Ïmones
paveikia”, – akcentuoja D.Urbanaviãienò. ●
Puslapyje panaudotos “Veido” archyvo, O.Gureviãiaus, BFL nuotr.
Lietuva EKSPRESAS
MEDICINA
Dar vienas pacientų laukiantis sukrėtimas –
nebeliks pediatrų
au ‰∞ rugpjt∞, atòj´ ∞ polik-
Jlinikas pasitikrinti sveikatos
prie‰ mokslo met˜ pradÏià, vaikai neberas nuo kdikystòs juos
gydÏiusi˜ vaik˜ gydytoj˜. Mat
poliklinikos atsisako vaik˜ pediatr˜ ir juos keiãia ‰eimos gydytojais. Kaip paai‰kòjo, poliklinik˜ vadovai pirmiausia atsisako pensinio amÏiaus vaik˜
gydytoj˜, o likusius verãia arba
pasididinti aptarnaujam˜ maϘj˜
pacient˜ skaiãi˜ iki tkstanãio,
arba persikvalifikuoti ∞ ‰eimos
gydytojus. Mat poliklinikoms
neapsimoka i‰laikyti pediatr˜ –
Valstybinò ligoni˜ kasa poliklinikoms uÏ pediatr˜ paslaugas
moka maÏesnius paslaug˜
∞kainius nei ‰eimos gydytojams,
atliekantiems tà pat∞ darbà. Todòl daugelis pragmati‰k˜j˜ poliklinik˜ vadov˜ galvoja tik apie
vienà – kiek poliklinika uÏdirbs,
i‰vaikiusi pediatrus. Jiems visai
nesvarbs nei maϘj˜ pacient˜
interesai, nei tòv˜ nuomonò
apie ‰ias permainas. ·i reforma
jau prasidòjo sostinòs Antakanio
ir kitose poliklinikose. Papra‰yti
∞vertinti ‰ias permainas, poliklinik˜ vadovai ∞rodinòjo, kad jie
tik vykdytojai, iniciatorò – Svei-
arptautin∞ festival∞ “Naujosios
sodui” skirti renginiai. ·e‰tadien∞ ir pirmadien∞ (liepos 5 d.) Kristiano Smedso reÏisuota Antono âechovo pjesò
bus vaidinama Vilniaus priemiesãio
soduose. Spektaklio Ïirovai 19 val.
30 min. laukiami Katedros aik‰tòje
stovinãiame autobuse, kuris po
renginio juos ir parve‰ ∞ miesto centrà.
Vaidins Juozas Budraitis, Virginija
Kelmelytò, Vytautas AnuÏis, Gytis
Padegimas, Jonas Vaitkus ir kt. ●
katos apsaugos ministerija. Pasak VU Medicinos fakulteto Vaik˜ lig˜ klinikos vadovo prof. Algimanto Raugalòs, naujoji sistema yra absurdas ir nesàmonò:
“Mano Ïiniomis, tòvai ‰ia pertvarka pasibaisòj´ ir jie yra teiss. Argi js sutiktumòte, kad
elektros gedimà jums taisyt˜
santechnikas? Juk kalbant apie
vaik˜ gydymà dabar taip ir bus.
Jei vaikus gydys ‰eimos gydytojai, perkvalifikuoti i‰ pediatr˜, tai
dar viskas gerai, bet jei gydys
‰eimos gydytojai, perkvalifikuoti
i‰ terapeut˜, turòsime bòd˜”. Be
to, jau dabar ai‰ku, kad vaikams
ir j˜ tòvams poliklinikose teks
laukti kur kas ilgesnòse eilòse,
nei buvo prie‰ metus ar dvejus.
Bet niekam tai nerpi.
Kaip “Veidui” sakò Kauno medicinos universiteto docentò
Jolanta Kudzytò, Kauno medicinos universitetas ir VU Medicinos fakultetas per metus parengia per 20 pediatr˜, taãiau Lietuvoje jie neranda darbo. Tad
dauguma j˜ tiesiog emigruoja ir
sòkmingai gydo vaikus uÏsienyje. Priminsime, kad vieno gydytojo parengimas Lietuvos universitete kainuoja keliasde‰imt
tkstanãi˜ Lt. ●
Kova su stichija – minkštame valdininko krėsle
uròtume be perstojo dòkoti
kad kol kas jos apsaugo mus
nuo gamtos kataklizm˜, siautòjanãi˜ jau visai netoli Lietuvos
sienos. Îiebt˜ Lietuvai tok∞ vasarin∞ potvyn∞, kokie jau kelinti metai siaubia Vidurio Europos valstybes, – i‰plauktumòm ∞ jrà be
joki˜ stabdÏi˜, mat pas mus galybò posòdÏiauti labai mògstanãi˜ ekstremali˜ situacij˜ komisij˜, taãiau kiekviena gamtos stichija mus visada uÏklumpa
nepasiruo‰usius. Pastarasis toks atvejis –
stipri vienos nakties
litis Kaune birÏelio
pradÏioje, paralyÏiavusi
laikinosios sostinòs
gatves ir kità dienà
su‰aukusi ∞ posòd∞ savivaldybòs ekstremali˜
situacij˜ komisijà.
“Netikòtai didelis krituli˜ kiekis, netvarkinga
miesto lietaus kanalizacija”, – posòdyje
Atsisveikina
“Vyšnių sodas”
Tdramos akcija” vainikuos “Vy‰ni˜
B I U RO K R AT I JA
Tauk‰tesnòms jògoms uÏ tai,
RENGINIAI
nustatytas bòdos prieÏastis vardija Kauno miesto savivaldybòs
administracijos direktoriaus
pavaduotojas Zenonas Abramaviãius. Tarsi ir be komisijos posòdÏi˜ mes to neÏinotume. Lities
padaryt˜ nuostoli˜ suma – 0,5
mln. Lt. Ar dabar kanalizacija jau
i‰valyta? “Tai kad ji ne ms˜, o
miesto vandentiekinink˜, mes ∞
j˜ k∞ nesiki‰ame”, – ai‰kina
Kauno valdininkas. âia kyla
klausimas, kam apskritai tos
ekstremali˜ situacij˜ komisijos
reikalingos, jei jos nieko negali ir
nieko nedaro. PosòdÏiauti
mògsta ir centriniai ‰alies ekstremali˜ situacij˜ valdytojai –
Vyriausybòs ekstremali˜ situacij˜ komisija. Ne per seniausiai ji
buvo susirinkusi ∞ posòd∞ ∞vertinti
‰∞ pavasar∞ pus´ Lietuvos uÏtvindÏiusio pavasarinio ledone‰io
pamok˜. “Mes galime tik suvaldyti pasekmes, bet ne j˜ i‰vengti – su gamta nepakovosi”, –
posòdÏiuose tvyranãià dvasià
perteikia Civilinòs saugos valdybos vir‰ininkas Jris Targonskas. PavyzdÏiui,
energetikai ruo‰iasi geriau izoliuoti savo pastotes, kad j˜ nesugadint˜ vanduo, o ·ilutòs
policininkai pirks motorin´ valt∞, kad visada
galòt˜ pasiekti vandens
atkirstus Rusnòs gyventojus. Priminsime, kad
‰io pavasario potvynio
nuostoliai valstybei
kainavo 8,7 mln. Lt. ●
Prasideda Kristupo
festivalis
etvirtadien∞ 21 val. Vilniuje ·v.
KKotrynos baÏnyãioje – Kristupo
vasaros festivalio atidarymo koncertas,
kuriame skambòs kompozitoriaus Karlo
Jenkinso “Requiem”. Iki vasaros pabaigos vyksianãiame festivalyje i‰ viso numatyti 48 koncertai. Jie rengiami ne tik
sostinòje, bet ir ·e‰uolòli˜ (·irvint˜ r.)
bei Bistrampolio (PanevòÏio r.) dvaruose. Liepos 24-àjà – Kristupo dienà – Vilniuje ant Baltojo tilto skambòs valsai. ●
EKSPRESAS Politika
RINKIMAI
A P K L AU S A
Futbolo čempionatu
nesidomi tik penktadalis
lietuvių
iuo metu vykstant∞ pasaulio futbolo
·ãempionatà nuolat stebi 27 proc.
Lietuvos gyventoj˜, o 53,6 proc. – epizodi‰kai. Tai suÏinome i‰ "Veido" uÏsakymu tyrim˜ bendrovòs "Prime consulting"
atliktos Lietuvos didÏi˜j˜ miest˜ gyventoj˜ apklausos. Taigi, atrodo, pastaraisiais metais futbolas ms˜ ‰alyje
gerokai i‰populiaròjo. Kaip pastebi
"Prime consulting" direktorius Saulius
Olenceviãius, maÏiau futbolo ãempionatu domisi tik vyresnio amÏiaus
Ïmonòs. Respondent˜ pasiteiravus,
kas, j˜ nuomone, ‰∞ ãempionatà laimòs,
akivaizdus lyderis nei‰ai‰kòjo: maÏdaug
po de‰imtadal∞ apklaust˜j˜ prognozavo,
jog laimòti ‰∞ ãempionatà gali Ispanijos,
Brazilijos, Argentinos ir Anglijos futbolo
rinktinòs. Taip pat nemaÏai ‰ans˜,
pasak respondent˜, turi ir Nyderlandai,
Vokietija bei Italija.
Ar jūs domitės ir žiūrite šiuo
metu vykstantį pasaulio futbolo
čempionatą? (proc.)
·iek tiek,
epizodi‰kai
53,6
Taip 27
ià savait´, antradien∞,
Seimas vòl mògins balsuoti dòl Savivaldybi˜
taryb˜ rinkim˜ ∞statymo
patais˜ projekto.
Koks jis bus, Ïino
tikriausiai tik speciali
komisija, kuri buvo
sudaryta redaguoti
projektà. Ankstesnis, kur∞ buvo
pateik´s Valstybòs
valdymo ir savivaldybi˜ komitetas,
buvo atmestas.
Seimo nariams
nepatiko jame
silyta naujovò – savivaldybi˜
teritorij˜ suskirstymas ∞ vidaus
daugiamandates rinkim˜ apygardas, taip suteikiant rinkòjams galimyb´ balsuoti uÏ
·
geriau paÏ∞stamus kandidatus.
Bendruomeni˜ asociacij˜
nariai pasipiktino, kad ∞statyme
taip pat gali i‰nykti galimybò
kandidatuoti visuomeninòms
organizacijoms. Praòjusià
savait´ bendruomeni˜ atstovai
vie‰ai ∞spòjo politikus, kad
kreipsis ∞ prezident´, pra‰yda-
Irenos Degutienės kalendorius
·iandien – 2010 m. birÏelio 28 d.
Tai, kad mane palankiai vertina
jau 59 proc. apklaust˜ Lietuvos
gyventoj˜, suÏinojau prie‰
10 d.
58 d.
Ne 19
Su Seimo nariu K´stu Komskiu konfliktuoju jau
Nesakysiu 0,4
Premjero pareigas pavadinau esant Ïemesnòmis nei mano prie‰
118 d.
Jūsų prognozėmis, kas
laimės šį pasaulio futbolo
čempionatą? (proc.)
Tai, kad sveikatos ministru dirbti nebegalòj´s
Algis âaplikas gali bti geras Seimo vicepirmininkas, parei‰kiau prie‰
124 d.
Dòl prasto darbo sukritikuotas etikos sarg˜
vadovas Algimantas Salamakinas pagrasino
mane svarstyti uÏ tai, kad Seimà prilyginau
pataisos darb˜ kolonijai, prie‰
126 d.
Seimo pirmininke i‰rinkta buvau prie‰
284 d.
NeÏinau
14,8
Ispanija
12,4
Brazilija
11,4
Argentina
Anglija
10
9
Nyderlandai
8,2
Vokietija
8,2
Pranczija
7,8
Italija
7,6
JAV
4
·veicarija
2,8
Meksika
2,4
Danija
0,8
Portugalija
0,2
Urugvajus
0,2
Piet˜ Afrika
0,2
Kitos komandos
0
·altinis: "Veido" uÏsakymu tyrim˜ ir konsultacij˜ bendrovòs "Prime consulting" 2010 m. birÏelio 14–16 d. atlikta
500 didÏi˜j˜ Lietuvos miest˜ gyventoj˜ apklausa. Cituojant
apklausà nuoroda ∞ "Veidà" btina.
8
Nuo visuomenės nuslėptas projektas
VEIDAS
●
2010 06 28
Bdama laikinàja premjere bendrovòs "MaÏeiki˜ nafta" pardavimo JAV koncernui "Williams
International" dokumentus pasira‰iau prie‰
3721 d.
I‰ premjero posto pasitraukus Rolandui Paksui,
antrà kartà atsisakiau prezidento silymo
vadovauti Vyriausybei. Tai buvo prie‰
3896 d.
Po Gedimino Vagnoriaus atsistatydinimo atisakiau prezidento silymo vadovauti Vyriausybei, bet sutikau pabti laikinàja premjere.
Tai buvo prie‰
4075 d.
Konservatori˜ Vyriausybòs socialinòs apsaugos ir darbo ministre tapau prie‰
5008 d.
LDDP Vyriausybòs Sveikatos apsaugos
ministerijos sekretore paskirta buvau prie‰
5709 d.
Gydytoja terapeute dirbti pradòjau prie‰
13 140 d.
Puslapiuose panaudotos “BFL”, Oresto Gureviãiaus ir “Veido” archyvo nuotr.
mi nepasira‰yti ∞statymo, ir
Ïadòjo per rinkimus vis tiek
teikti sàra‰us Vyriausiajai
rinkim˜ komisijai.
Atmesto ∞statymo
projekto rengimo
darbo grupòje dalyvav´s Vilniaus
Îvòryno bendruomenòs atstovas
Liuvikas Ragauskis
"Veidui" sakò, kad
Seimo istorijoje
niekas neprisimena
kito tokio atvejo, kad
bt˜ sukurta speciali
laikinoji redagavimo
komisija, uÏuot gràÏinus projektà tobulinti Valstybòs valdymo ir
savivaldybi˜ komitetui. "Vienas
klausimas – ar komisija buvo
sudaryta teisòtai? O kitas – ar
Seimas nemògina apeiti Konstitucinio Teismo nutarties ir dar
kartà neleisti kelti kandidat˜ visuomeninòms organizacijoms.
Visuomenò su nauja projekto
redakcija liks nesupaÏindinta", – teigò L.Ragauskis.
Projekto redagavimo komisijai
vadovaujantis Seimo narys
Algis âaplikas patvirtino, kad
antradien∞ Seimas balsuos
dòl ‰io ∞statymo, nes buvo ∞sipareigota jo pataisas priimti dar
pavasario sesijoje, kuri jau
baigiasi: "Pasilymai vòl pilasi
kaip i‰ gausybòs rago.
Noròt˜si, kad ∞statymas ∞sigaliot˜, mes privalome ∞vykdyti
Konstitucinio Teismo nutart∞,
kad savivaldos rinkimuose
galòt˜ dalyvauti ir nepartiniai
asmenys".
Kaip projektas atrodys antradien∞, kai Seimo nariai susirinks ∞
posòd∞, praòjusià savait´ prie‰
Jonini˜ ‰ventes dar buvo neÏinoma. L.Ragauskis sakò, kad
mòginama suplakti individualius asmenis ∞ vienà sàra‰à su
partiniais. "Taãiau kaip ∞ tai
Ïiròs rinkòjas, jeigu tame paãiame sàra‰e matys sau nepriimtinà politikà? – klausò bendruomenòs atstovas. – Yra ir
kitas aspektas: jeigu individualus asmuo bals˜ surinks daugiau, negu numatyta kvotoje
vienam mandatui, visi kiti balsai
taps tarsi nereikalingi, i‰ j˜
naudos gaus partijos. Manau,
‰itaip rengiant ∞statymo projektà
paÏeidÏiamos Konstitucijos
normos". ●
Politika EKSPRESAS
Sūpuoklės
SEIMAS
Parlamentarams sesijos visada per trumpos
er dvide‰imt met˜ dar nò karto nepavyko
apsieiti be Seimo sesijos prat´simo ar
neeilinòs sesijos. BirÏelio 30 d. turinãiai
pasibaigti ‰iai pavasario sesijai, atrodo, taip
pat nelemta tilpti ∞
Konstitucijos numatytus
ròmus, kad ir kaip
bandyta ‰turmuoti darbotvarkes posòdÏiaujant
net penktadieniais.
Tiesa, ‰∞syk planuojama
sesijà prat´sti dviem
dienoms, kas bt˜
savoti‰kas rekordas.
Tikimasi, kad tiek papildomo laiko turòt˜ uÏtekti
priimti degantiems savivaldos rinkim˜, apskriãi˜, SaulòlydÏio
komisijos pasilyt˜ valstybòs ∞staig˜ reorganizacijos, pilietybòs ∞statym˜ projektams.
"Gal kai kuri˜ dalyk˜ bus atsisakyta, nes
yra ginãytin˜ klausim˜. O jei bus per daug
uÏsiginãyta, nei‰gelbòs nei diena, nei dvi", –
i‰ patirties Ïino vienintelis vis˜ kadencij˜
P
TRYS
KLAUSIMAI
parlamentaras, Seimo vicepirmininkas âeslovas
Jur‰ònas. Beje, jau planuojama, kad rugsòjo
pradÏioje parlamentarams teks susirinkti ∞
neeilin´ sesijà.
Pagal Konstitucijà
Seimas kasmet renkasi
∞ dvi eilines – pavasario
ir rudens – sesijas:
pavasario prasideda
kovo 10 d. ir baigiasi
birÏelio 30 d., rudens
prasideda rugsòjo 10 d.
ir baigiasi gruodÏio
23 d. Gal reikòt˜ ir Konstitucijoje ∞teisinti tai,
kas egzistuoja de
facto – sesijas padaryti
ilgesnes? "Konstitucijos nereikia keisti – reikia
geriau dirbti, maÏiau ginãytis. Antra vertus, parlamentas tam ir yra, kad bt˜ ginãijamasi. Toks
demokratijos paradoksas – demokratija kainuoja
ir pinigus, ir laikà", – mano â.Jur‰ònas, primindamas, kad sesijas prat´sti ar ‰aukti neeilines
numatyta paãioje Konstitucijoje. ●
Arvydui Sekmokui,
energetikos ministrui
"Veidas": Jonini˜ i‰vakaròse
"Lietuvos dujos" prane‰ò,
kad ms˜ ‰alis pradòjo
gauti maÏiau duj˜ per
Baltarusijos teritorijà. Dòl
duj˜ konfliktuojant Maskvai
ir Minskui, regis, stipriai
nukentòs ir Lietuva. Kas
ms˜ laukia ir kokia galima
i‰eitis i‰ ‰ios padòties?
A.S.: Tiekimas, be abejo,
turòt˜ bti atnaujintas.
"Lietuvos dujos" kreipòsi ∞
"Gazpromà", kad jis uÏtikrint˜
duj˜ tiekimà pagal sutart∞.
Taãiau taip pat turòt˜ bti numatytas tiekimas ir ∞manomais
alternatyviais mar‰rutais.
Yra galimybò pasinaudoti
Latvijoje, Inãukalne,
esanãios poÏeminòs
duj˜ saugyklos sukauptomis atsargomis,
jeigu duj˜ tiekimas
per Baltarusijà bt˜
apskritai
nutrauktas. Su
Latvija tekt˜ tartis
komerciniais
pagrindais.
Esame informav´ Europos
Komisijà ir dòl
galim˜
trumpalaiki˜ variant˜, ir dòl
bendros situacijos. Îinoma,
jeigu tiekimas smarkiai
sumaÏòt˜, turòt˜ bti
ribojamas vartojimas, bet
buitiniai vartotojai to nepajust˜.
Bent jau pagal tà duj˜ kiek∞,
kiek buvo tiekiama praòjusios
savaitòs viduryje, duj˜
Lietuvai turòt˜ pakakti.
"Veidas": Dabar jau kiekvienas
Lietuvos gyventojas ims
suprasti, kaip svarbu
pasistatyti suskystint˜ duj˜
terminalà. Kaip greitai i‰
diskusij˜ objekto jis gali
virsti konkreãiu
projektu?
A.S.: Praòjus∞ treãiadien∞ pasira‰iau
∞sakymà dòl darbo
grupòs sudarymo.
·i grupò turòs
parengti
terminalo
statybos
planà, kur∞
teiks tvirtinti
Vyriausybei.
Lygiagreãiai su
tuo turi bti
statomas
magistralinis
dujotiekis nuo Jurbarko iki
Klaipòdos, nes be ‰itos
atkarpos terminalas i‰ ties˜
galòt˜ tiekti dujas tik
uostamiesãiui. Pagal planà,
kaip dabar ∞sivaizduojame,
terminalas turòt˜ bti
statomas maksimaliai greitai ir
kaip ∞manoma maÏesnòmis
sànaudomis. Îinoma, pirmiausia jis bt˜ statomas Lietuvos
reikmòms. Ir ‰i terminalo
statyba, ir duj˜ jungãi˜ su
Lenkija projektai yra strateginiai ir ilgalaikiai. O jungãi˜
projektà turòt˜ teikti "Lietuvos
dujos". Mums svarbus ir jo
ekonominis pagr∞stumas,
ir saugumas.
"Veidas": Lietuva uÏ dujas
priversta mokòti brangiau
nei kitos Europos valstybòs.
Ar bt˜ ∞manoma su Rusija
deròtis dòl maÏesni˜ kain˜?
A.S.: Dabartinòs kainos yra
numatytos ilgalaikòse tiekimo
sutartyse, o jos suderintos
pagal formul´, kurioje susietos
su naftos kaina. Tuo viskas
pasakyta. Kitose Europos
‰alyse, turinãiose tokius alternatyvius tiekimo ‰altinius, kaip
terminalai, kainos maÏesnòs.
Vitalijus Gailius,
Policijos departamento Kriminalinòs
policijos biuro
vir‰ininko pavaduotojas, laimòjo konkursà
Finansini˜
nusikaltim˜ tyrimo tarnybos vadovo
pareigoms uÏimti. Jis pranoko
a‰tuonis kitus kandidatus.
Romualdas
Moldaris,
pulkininkas leitenantas, tapo naujuoju
kra‰to apsaugos savanori˜ pajòg˜ vadu.
Keturiasde‰imtmetis
R.Moldaris pakeis pulkininkà Antanà Pliesk∞, ‰ioms pajògoms
vadovaujant∞ nuo 2003 m.
Arvydas Darulis,
buv´s Energetikos ministerijos
Strategini˜ projekt˜
skyriaus vedòjas,
praòjusià savait´
paskirtas energetikos
viceministru. Jis pakeitò viceministrà Henrikà Bernataviãi˜.
Deivido
Matulionio,
ministro pirmininko
kanclerio, vadovaujamos Vyriausybòs
darbo grupòs
parengtas kovos su
kontrabanda priemones prezidentò Dalia Grybauskaitò sukritikavo
ir pavadino "neveiksniomis bei
popierinòmis".
Vizgirdo
Telyãòno, komisaro, vadovaujamam
Policijos departamentui Valstybòs
kontrolò parei‰kò nemaÏai pastab˜ dòl
valstybòs turto valdymo.
Kai kuriais atvejais buvo netinkamai apskaiãiuojamos darbo
uÏmokesãio, transporto ∞sigijimo
bei kitos i‰laidos.
Erikà Vaiteknà,
Generalinòs
prokuratros Ikiteisminio tyrimo kontrolòs skyriaus
prokurorà, sulaikò ir ∞
are‰tin´ uÏdarò STT
agentai. Jis sulaikytas su ∞kalãiais
po to, kai paòmò ky‰∞.
VEIDAS
●
2008 06
2010
03 28
31
9
EKSPRESAS Verslas
Geros naujienos
FINANSAI
Stasys Dailydka
“Lietuvos geleÏinkeli˜” gen. direktorius
Bendrovò “Lietuvos
geleÏinkeliai” per pirmus penkis ‰i˜ met˜
mònesius perveÏò
19,5 mln. ton˜ krovini˜ – 18,9 proc.
daugiau nei pernai tais paãiais mònesiais.
Mindaugas Aniulis
“Tiltra Group” vald.
pirmininkas
DidÏiausiai Lietuvoje
keli˜ ir tilt˜ statybos
∞moni˜ grupei “Tiltra
Group” priklausanti
Lenkijos bendrovò “Poldim” su partneriais Lenkijoje laimòjo net 542,2
mln. zlot˜ vertòs konkursà autostrados A1 atkarpai ∞rengti.
Blogos naujienos
Povilas
Vasiliauskas
Klaipòdos LEZ
vald. pirmininkas
Klaipòdos laisvoji
ekonominò zona “Financial Times Magazine” paskelbtame LEZ reitinge
uÏòmò 20 vietà. Pagal verslo sàlyg˜ palankumà ir zonos ∞rengimà
Klaipòdos LEZ buvo ∞vertinta penkta vieta.
Ramnas Janonis
“Affecto Lietuva” gen.
direktorius
Viena didÏiausi˜ Baltijos ‰alyse informacijos
technologij˜ bendrovi˜
pernai patyrò 12,5
mln. Lt gryn˜j˜ audituot˜ nuostoli˜.
2008 m. “Affecto Lietuva” buvo
uÏdirbusi 7,9 mln. Lt pelno.
Vladimiras
Romanovas
Ìkio banko valdybos
pirmininkas
Ìkio bankas atsidrò
pinig˜ plovimo skandalo centre, apie tai
prane‰a uÏsienio Ïiniasklaida.
Belg˜ bankas ING apskundò Ìkio
bankà dòl operacij˜ dviejose
banko sàskaitose.
âeslava
Zabulònienò
Laikinoji “Sodros”
direktorò
Ø finansin´ duob´ patekusios “Sodros” biudÏeto deficitas ‰iemet
sausio–geguÏòs mòn. buvo jau
1,47 mlrd. Lt. Netrukus “Sodra”
planuoja skolintis pus´ milijardo lit˜.
10
VEIDAS
●
2010 06 28
Skolos aptarnavimo išlaidos didėja milžiniškais
tempais
iemet per visus metus vals-
·tybòs skolos aptarnavimo
i‰laidoms numatyta skirti 1,6
mlrd. Lt, bet po keleri˜ met˜
‰ioms i‰laidoms teks atseikòti
jau dukart daugiau. Centrinòs valdÏios skola ‰i˜
met˜ balandÏio pabaigoje
siekò 31,3 mlrd. Lt, arba
33,4 proc. numatomo ‰i˜
met˜ BVP, o tai yra 6
mlrd. Lt daugiau negu
prie‰ keturis mònesius.
Skolai greitai augant,
sparãiai didòja ir skolos
aptarnavimo i‰laidos.
2009 m. skolos aptarnavimo i‰laidos siekò apie milijardà
lit˜, o ‰iemet ‰iam tikslui numatyta 1,6 mlrd. Lt. Finans˜
ministerijos Valstybòs iÏdo departamento direktoriaus Audriaus Îelionio teigimu, skolos
aptarnavimo i‰laidos 2011 ir
2012 m. priklausys nuo to, kaip
bus imamasi deficito maÏinimo
priemoni˜. Finans˜ ministerija
prognozuoja, kad jeigu per
2011–2012 m. biudÏeto deficito
nepavyks sumaÏinti 4,5 mlrd.
Lt, skolai aptarnauti teks atiduoti visà pajam˜ prieaug∞ ir
2014-aisiais skirti jau 3,5 mlrd.
Lt. O jei deficitas bt˜ sumaÏintas, skolai aptarnauti reikòt˜
apie 2,5 mlrd. Lt. Ekonomistas
socialdemokratas Algirdas
Butkeviãius tvirtina, kad skolintas lò‰as btina skirti toms
sritims, kurios padòt˜ pasiekti
didesn∞ pelningumà, nei mokamos palkanos uÏ pasiskolintas lò‰as. Prie‰ingu atveju skolos na‰ta prislògs ateities kar-
tas. “Suskaiãiuota, kad investuojant ∞ infrastruktrà – energetikà, nam˜ renovavimà, kelius maÏdaug 30 proc. panaudot˜ pinig˜ gr∞Ïta ∞ biudÏetà, 27 proc. i‰mokama darbo uÏmokesãiu. Jei investuojama
∞ infrastruktrà, perkamos medÏiagos, Ïaliavos, tai skatina ir ekonomikà”, – ∞sitikin´s
A.Butkeviãius. Beje,
‰iemet Vyriausybei reikòs pasiskolinti ne beveik 13 mlrd. Lt, kaip
skaiãiuota ‰i˜ met˜
pradÏioje, o 11,5 mlrd. Lt. BalandÏio pabaigos duomenimis,
Vyriausybò ‰iemet jau pasiskolino 6,7 mlrd. Lt. Statistikos
departamento duomenimis,
2009 m., palyginti su 2008 m.,
valdÏios sektoriaus uÏsienio
skola padidòjo 70,6 proc., o
vienam gyventojui tenkanti uÏsienio skolos na‰ta ‰oktelòjo iki
71,7 proc. ir sudarò 5720 Lt. ●
PRAMONñ
Statybinių medžiagų gamintojų
išsigelbėjimas – eksportas
ietuvos statybini˜ medÏia-
Lg˜ gamybos rinkai suma-
Ïòjus apie 50 proc., ∞monòs
Ïvalgosi ∞ uÏsienio ‰alis.
Lietuvos statybinink˜ asociacijos direktorius Adakras
·e‰takauskas tvirtino, kad
pernai apie 50 proc. susitraukò cemento, lang˜ ir
dur˜, gelÏbetonio konstrukcij˜ gamybos rinkos. “Nevyksta statybos, todòl sumaÏòj´s ir statybini˜ medÏiag˜
poreikis. 2008 m. per statyb˜
bumà pra‰òme cementinink˜
daugiau gaminti – jie i‰spaudò,
kiek galòjo, ir cemento gamybà
nuo pusòs milijono ton˜ padidino 1,1 mln. ton˜. Be abejo, dabar j˜ pardavimas krito”, – tvirtino A.·e‰takauskas. Vienintelò
Lietuvoje veikianti cemento
gamybos ∞monò “Akmenòs cementas” pernai pardavò beveik
du kartus maÏiau cemento nei
2008 m. – 572 tkst. ton˜. Pardavimas Lietuvoje maÏòjo ir pirmà ‰i˜ met˜ ketvirt∞, taãiau ∞monò sugebòjo padidinti eksporto
apimtis ir ‰iemet jau gavo daugiau pajam˜. Kaip paai‰kòjo,
geriau ‰iuo metu sekasi ir akmens vatos gamintojams, nes
‰oktelòjo j˜ eksporto apimtys ∞
Latvijà, kurioje pajudòjo renovacijos projektai. A.·e‰takausko duomenimis, lang˜ gamybos rinkoje taip pat geriau sekasi toms ∞monòms, kurios
daugiau eksportuoja. PavyzdÏiui, medini˜ lang˜ gamybos
rinka pernai susitraukò 30
proc., o plastikini˜ lang˜ – net
60 proc. “Plastikiniai langai
montuojami ∞ naujus ar modernizuojamus pastatus, jiems
dabar tiesiog nòra rinkos. O
medinius langus gamintojai
daugiau eksportuoja, tad jie palyginti neblogai verãiasi”, –
sakò A.·e‰takauskas.
Respublikinòs lang˜ ir dur˜
gamintoj˜ asociacijos direktorius Arvydas Klimkeviãius
tvirtina, kad j˜ sektoriaus
∞monòms itin kenkia ir ∞ ‰al∞
∞veÏami pigs nekokybi‰ki
gaminiai. “Lietuva domisi kontrabandinòmis cigaretòmis ir
degtine, o kad i‰ uÏsienio
veÏami nelegals statybos
pramonòs gaminiai ir medÏiagos, valstybò nekreipia jokio
dòmesio. Prie‰ de‰imt minuãi˜
skambino moteris. Ji ie‰kojo
∞monòs, kuriai sumokòjo uÏ langus. Tie langai netgi neatsidaro,
o ∞monòs patalpos uÏrakintos,
telefonai i‰jungti”, – tvirtino
A.Klimkeviãius. Lietuvos statybinink˜ asociacijos duomenimis, statybos ir montavimo sektoriaus pardavimas 2009 m.,
palyginti su 2008-aisiais, krito
48 proc., o ‰iemet per pirmà
ketvirt∞, palyginti su pernai tuo
pat metu, dar 40 proc. Ømoni˜
bankroto valdymo departamento duomenimis, nuo 2009-˜j˜
pradÏios, bankrutavo 565 statybos bendrovòs – 22,5 proc.
vis˜ bankrutavusi˜ ∞moni˜. ●
Puslapyje panaudotos “Veido” archyvo, O.Gureviãiaus, BFL nuotr.
Komentaras
PINIGAI
Algas padidins ne krizės
pabaiga, o didesnis darbo
našumas
iemet vidutinis mòne-
·sio atlyginimas iki mo-
kesãi˜ kris apie 2 proc.
Taip prognozuojanãio
“DnB NORD” banko vyriausioji ekonomistò Jekaterina Rojaka neguodÏia:
ir toliau bsime maÏiausiai ES uÏdirbanãi˜j˜ trejetuke, jei nei‰spr´sime
esmini˜ klausim˜.
“Greito ekonomikos augimo
metais alg˜ kilimas buvo gana
∞spdingas. Taãiau bt˜ sunku
tikòtis didelio atlyginimo, kai
darbo na‰umas Lietuvoje vienas maÏiausi˜ ES. Jam kelti
reikia rimt˜ investicij˜, nes kartu su jomis ateina vadinamasis
“know how”, preki˜ Ïenklai, o
tai kuria darbo uÏmokesãiui
didòti palankià aplinkà. Deja,
net augimo laikotarpiu Lietuva
investicij˜ pritraukò labai
maÏai”, – ai‰kina analitikò.
·i Vyriausybò suprato j˜ svar-
bà ir jau matyti pirmi rezultatai.
Taãiau, kaip pastebi J.Rojaka,
reikia pripaÏinti ir tai, kad investuotojus traukia nedideli atlyginimai. Tad ‰iuo metu bt˜
palanku pasinaudoti krize ir
parengti startin´ pozicijà, kuri
leist˜ po keleri˜ met˜ gerokai
padidinti ir darbo na‰umà, ir
atlyginimus. Priminsime, kad
didÏiausiu vidutiniu darbo
uÏmokesãiu pernai i‰siskyrò
norvegai (4426 eur˜ iki
mokesãi˜), o maÏiausiu –
bulgarai (310 eur˜). ●
2009 m.
2010 m.
I ketv.
2010 m.
prognozò
·altinis: DnB NORD, nacionalinòs statistikos tarnybos
Tomo Jankausko, Lietuvos
nacionalinòs reklamos
asociacijos “Linara”
prezidento, komentaras
Reklamos kain˜ ir uÏsakym˜ maÏòjimas daro didel´ ∞takà reklamos verslui. Gerokai sumaÏinusios reklamos ∞kainius televizijos
ir radijo stotys atòmò dal∞ pajam˜
i‰ spaudos leidini˜ ir interneto
Ïiniasklaidos. Taãiau paãios televizijos i‰ to nedaug i‰lo‰ò – TV
program˜ kokybò suprastòjo, rodomos laidos yra pigios arba jos
daÏnai kartojamos. Tiesa, dÏiugina prie‰ mònes∞
pasirodÏiusios kelios naujos reklamos, nes pastaraisiais metais netgi nauj˜
reklam˜
nebuvo –
bdavo
transliuojamos tos
paãios. ●
Ilgalaikių Lietuvos strategijų yra per
daug ir jos yra per aukštai, kad
galėtų reikšmingai paliesti kasdienį
žmonių gyvenimą.
Vytautas
Îukauskas,
LLRI ekspertas
i˜ met˜ pradÏioje Vyriausybòs nutarimu ∞steigta Valstybòs paÏangos taryba artimiausiu metu turòt˜ sukurti ilgalaik´ Lietuvos strategijà.Nors ambicing˜ plan˜ ir strategij˜ mes jau ir iki ‰iol turòjome daug (·iauròs Baltijos paslaug˜ centras iki 2015 m.,inovacij˜ centras iki 2020 m.ir pan.).I‰ viso
Lietuvoje jau turime daugiau nei 200 vidutinio ir ilgo laikotarpio strategij˜.
Paprastam Ïmogui, valstybini˜ strategij˜ fragmentus retkarãiais i‰girdusiam per televizori˜ ar suÏinojus i‰ spaudos,gali pasidaryti nejauku – saujelòs Ïmoni˜ kuriamos strategijos ir planai turòt˜ reik‰mingai paliesti kiekvienà
‰alies gyventojà, taip pat ir j∞ pat∞. Kita vertus, daÏnas ai‰kaus ir tvirto ry‰io
tarp plano ir vykdomos ekonominòs politikos nebuvimas leidÏia nusiraminti
– ‰i strategija tikriausiai tik dar vienas formalus pauk‰ãiukas prie nuveikt˜
darb˜ sàra‰o.Strategijos yra per auk‰tai ir j˜ per daug,kad galòt˜ reik‰mingai paliesti kasdien∞ Ïmoni˜ gyvenimà.Tokia padòtis verãia susimàstyti apie
Ïmogaus ir valdÏios ilgalaiki˜ plan˜ krimo santyk∞.
Projekto “Lietuva 2030”, skirto ‰alies ilgalaikei strategijai kurti, interneto puslapyje galima rasti mint∞,iliustruojanãià ‰ios strategijos krimo idòjà:
“Daugelis Ïmoni˜ ir dabar laukia, kol kas nors ateis ir pasakys, kà daryti.
Reikia paãiam nuspr´sti, kà daryti
Iš viso Lietuvoje jau
su savo gyvenimu.” Paradoksalu,jog
turime daugiau nei
‰is teiginys pateikiamas kaip siekio
sukurti Lietuvos strategijà,ilgalaik∞
200 vidutinio ir ilgo
plòtros planà iliustracija.Viena ver- laikotarpio strategijų.
tus,ji prie‰tarauja valstybinio planavimo idòjai: jei reikia spr´sti paãiam Ïmogui, kodòl sprendÏia valdÏia? Kita
vertus, ji teigia pasitikòjimà Ïmogumi, kurio valdÏia neturi.
ValdÏios demonstravimo,jog Ïmogus negali savimi pasirpinti ir j∞ reikia
nukreipti bei drausminti,apstu:darbo santyki˜ reguliavimo grieÏtumas neva
ginant darbuotojo interesus,valstybinio socialinio draudimo sistema,neigiant
privataus kaupimo galimyb´ ir kt.Taigi ar suderinama pasitikòjimu Ïmogumi ir jo laisve idòja su valdÏios noru kurti ilgalaikius planus ir strategijas?
Kiekvienas Ïmogus perka jam reikalingas prekes ir paslaugas, renkasi sau
perspektyvià profesijà bei priimtinà darbdav∞,kuria verslà tikòdamas jo sòkme.
Pagal tok∞ pat dòsn∞ juda ir kapitalas – tenkindamas didÏiausià paklausà
turinãius ir Ïmoni˜ poreikius.Tai vyksta spontani‰kai ir tuo pat metu tai yra
jòga, formuojanti ‰alies k∞, nulemianti jo plòtros krypt∞, konkurencingas ir
maÏiau konkurencingas kio ‰akas. ·iame procese laisvu apsisprendimu ir
pasirinkimu dalyvauja kiekvienas ekonomi‰kai aktyvus Ïmogus.
Visai kas kita,kai valdÏia i‰ anksto nusprendÏia ir suplanuoja,kokios bus
konkurencingiausios ‰alies kio ‰akos po 20 met˜,∞ koki˜ darbo viet˜ krimà
investuoti,kur link bus kreipiamas ‰alies potencialas.Kol ‰ios strategijos yra
popierinòs – jos bereik‰mòs.Taãiau tuomet, kai planai ir strategijos virsta
valdÏios ki‰imosi ∞ rinkà pagrindu – subsidijavimu,reguliavimu,perskirstymu,i‰tekli˜ telkimu atskirose sektoriuose,jie riboja Ïmoni˜ pasirinkimo galimyb´ ir j˜ reik‰m´.Øvairi˜ plan˜ ir strategij˜ rengimas yra nepasitikòjimo
visuomene,Ïmogumi,jo apsisprendimo ir veiksm˜ laisve,galimybòmis planuoti ir pasirinkti tinkamiausià kelià i‰rai‰ka.
Ar tai rei‰kia,jog tam,kad nebt˜ ribojama Ïmoni˜ laisvò veikti,patiems
kurti savo gyvenimà ir kartu ‰alies ateit∞,valdÏia turi atsisakyti ilgalaiki˜ plan˜
ir strategij˜? Ne, taãiau ‰ie planai turi bti kitokie. Reikia identifikuoti
prie‰ tai buvusio kalno strategij˜ ir plan˜ nesòkm´ ir keisti j˜ esm´. Strategijos ir planai turi bti nukreipti ne ∞ ‰alies kio krimà, o ∞ Ïmoni˜ galimybi˜ laisvai rinktis ir kurti ‰alies ateit∞ didinimà.·iuose planuose turi bti
numatytos ne perspektyviausios ateities profesijos ar sektoriai,o toki˜ problemini˜ sriãi˜, kaip mokesãiai, darbo santyki˜ reguliavimas, teritorij˜ planavimas, nuosavybòs apsauga ir kt., ateities sàlygos.Tai turi bti ilgalaikis
planas, kaip bus gerinamos ekonominòs veiklos sàlygos, maÏinami mokesãiai ir reguliavimai, naikinami konkurencinòs aplinkos i‰kraipymai. ●
Š
Vidutinòs mònesio algos iki mokesãi˜
metinis pokytis (proc.)
Lietuvoje +13
–8,7
–7,4
–2
Latvijoje +12,1
–12,1
–8,3
–5
Estijoje
+6,9
–6,5
–2,3
0
2008 m.
Valdžios planai ar žmonių
pasirinkimas?
30-90
proc.
Tiek per dvejus metus sumaÏòjo reklamos transliavimo ∞kainiai daugumoje Lietuvos televizij˜. ·iuo metu
sekundò reklamos Lietuvos
televizijoje (Ïirimiausiu
metu) kainuoja 220 Lt, o
komerciniame TV3 kanale – 690 Lt. Taãiau visi
kanalai taiko didÏiules nuolaidas. Pasak LRT reklamos departamento direktoriaus Aido Trumpicko, kai
kurie komerciniai kanalai
tebetaiko net iki 90 proc.
nuolaidas. Todòl nekeista,
jog televizijose reklamuojasi ir gana smulks preki˜
bei paslaug˜ teikòjai. Kartu
stipriai krito reklamos
transliavimo kainos ir radijo stotyse, kai kur net iki
10–16 Lt uÏ sekund´.●
VEIDAS
●
2010 06 28 11
Komentarai
Ekonomikos
gaivinimas – du
pasaulio požiūriai
Algimantas
Šindeikis
asaulyje kaktomu‰a susidrò dvi ekonominòs vizijos. Viena,
propaguojama JAV, tvirtina, kad norint atgaivinti ekonomikà
vie‰ajam sektoriui reikia kiek galima daugiau i‰laidauti.Îinoma,
‰ià pozicijà besàlygi‰kai palaiko bankininkai ir finansiniai spekuliantai.
Kita sunkmeãio pergyvenimo koncepcija voki‰ka,pagal kurià reikia
taupyti,kiek galima labiau sumaÏinti biudÏeto deficità ir sparãiai maÏinti valstybòs skolà, apriboti bank˜ ir spekuliant˜ galimybes veikti
ekonomikà.Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas kaltina Vokietijà, kad jos taupumas gali sunaikinti ‰velnius ekonomikos atsigavimo
daigus visame pasaulyje.Tuo tarpu
Kol kas premjeras
Vokietijos centrinio banko vaA.Kubilius delsia
dovas (kuris 2011 m.gali perimti
Europos centrinio banko vadovo
pateikti realų
postà) Axelis Weberis nòra tikras
Lietuvos biudžeto
tvirtina P.Krugmanas.
konsolidavimo planą. tuo,Jiskàprimena,kad
legendinis Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas dar 1980 m. buvo patvirtin´s
grieÏtà ilgalaik´ taupymo programà.Vadinamieji nepriklausomi finans˜
ekspertai tada suskaiãiavo,kad tai Vokietijos ekonomikos augimui kainuos 0,5 proc. BVP. Jie apsiriko. Nuo 1980 m. prasidòjo ry‰kus Vokietijos ekonomikos atsigavimas.
Kuriuo poÏiriu vadovautis Lietuvai? Kol kas premjeras Andrius Kubilius nepateikò realaus Lietuvos biudÏeto konsolidavimo plano (valdinink˜ atlyginim˜, ∞mok˜ ∞ privaãius fondus ∞‰aldymas nòra naujos
priemonòs,nes jos galioja ir 2010 m.,o pensinio maÏiaus ilginimas iki
65-eri˜ met˜ duos rezultat˜ “Sodros” biudÏetui tik po keleri˜ met˜).
Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. atlyginim˜ maÏòjimo i‰vengò dirbantieji monopolinink˜,informacini˜ technologij˜,ry‰i˜
bei ‰vietimo srityse.Visur kitur atlyginimai maÏòjo 2–21 proc.Ar monopolini˜ bendrovi˜ darbuotojai sunkmeãiu turòt˜ solidarizuotis su
vie‰ojo ar privataus sektoriaus darbuotojais ir susimaÏinti savo atlyginimus? Ar tikrai Valstybinò kain˜ ir energetikos kontrolòs komisija turòt˜
monopolinòms ∞monòms nustatyti tik abstrakt˜ darbo uÏmokesãio
fondà,ar ‰i komisija turòt˜ reguliuoti ir monopolini˜ ∞moni˜ vidutinius
atlyginim˜ dydÏius pagal ‰alies vidutinio darbo uÏmokesãio dyd∞ ir taip
mums leisti sumaÏinti elektros,duj˜,komunalini˜ paslaug˜,ry‰i˜ i‰laidas?
Nei premjeras A.Kubilius, nei finans˜ ministrò Ingrida ·imonytò
nebe‰neka apie btinyb´ toliau maÏinti valdinink˜ skaiãi˜, atjunkyti
nuo mokesãi˜ mokòtoj˜ pinig˜ ministerijas ir savivaldybes aplipusias
vie‰àsias ∞staigas. Lietuva turi daug rezerv˜ tiek taupyti, tiek socialiai
teisingesniems vie‰iesiems finansams subalansuoti,tik premjeras A.Kubilius kaÏkodòl nebenori j˜ matyti. Premjero Ïvilgsnis vòl krypsta ∞
Lietuvos politin´ maÏumà – verslà ir privaãiame sektoriuje dirbanãi˜
Ïmoni˜ ki‰en´. ●
P
Laiškai “Veidui”
J.Kaczynskis –
šansas Lietuvai
tsirado ne toks jau maÏas ‰ansas, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai nepablogòs tiek, kiek dabartinò Var‰uva nusiteikusi juos bloginti.To ‰anso vardas – Jaroslawas Kaczynskis,kuris kità savait´ gali
bti i‰rinktas Lenkijos prezidentu.Îinoma,gali – tai dar nerei‰kia,kad
bus.Taãiau dar vos prie‰ du mònesius pati tokia mintis, kad kuris nors
i‰ broli˜ Kaczynski˜ gali rimtai pretenduoti ir dar vienà kadencijà uÏimti
Lenkijos prezidento rmus,bt˜ sukòlusi nebent ironi‰kà ‰ypsenà.Lenkijos valdanãioji Pilieãi˜ platformos partija net savo stipriausio politiko – premjero Donaldo Tusko ∞ prezidentus nekòlò. Nutarò, kad tok∞
nepopuliar˜ politikà,kaip tuometis prezidentas Lechas Kaczynskis,sugebòs ∞veikti ir niekuo nei‰siskiriantis Seimo mar‰alka Bronislawas Komorowskis. O jo brolis Jaroslawas buvo dar labiau nemògstamas.
Viskas apsivertò po L.Kaczynskio Ïties Smolenske.Lenk˜ poÏiris ∞
broli˜ Kaczynski˜ politikà i‰ esmòs pasikeitò,tad pirmajame ture (kuris,
pagal i‰ankstin∞ valdanãi˜j˜ skaiãiavimà,turòjo bti vienintelis) J.Kaczynskis atsiliko nuo B.Komorowskio vos 4,5 proc. Øvertinus tai, kad treãias
lik´s Grzegorzas Napieralskis arti pusòs i‰ savo 14 proc.bals˜ gavo kaime,
o kaimas tradici‰kai balsuoja uÏ Kaczynskius, galima teigti, kad antrajame ture abiej˜ kandidat˜ galimybòs lygios. Kà tai rei‰kia Lietuvai?
Premjero D.Tusko ir uÏsienio reikal˜ ministro Radoslawo Sikorskio
tandemo poÏir∞ ∞ Lietuvà
Galima tvirtinti, kad
tiek dòl politini˜ nuostat˜,
antrajame Lenkijos
tiek dòl rinkòj˜ sudòties,tiek
dòl aklo prie‰i‰kumo prezi- prezidento rinkimų ture
dentui L.Kaczynskiui galiabiejų kandidatų
ma ∞vardyti kaip svyruojant∞
galimybės
lygios.
tarp abejingumo ir prie‰i‰kumo.O po L.Kaczynskio Ïties ir glòbesãiavimosi su Vladimiru Putinu
∞vyk´s atviras D.Tusko poskis ∞ Rusijà,galima sakyti,Lenkijos uÏsienio
politikoje nepaliko Lietuvai jokios vietos.
Netrukus po to D.Tuskà remianãioje Lenkijos spaudoje pasirodò keletas programini˜ straipsni˜, tiesiu tekstu skelbianãi˜ pastar˜j˜ dviej˜
de‰imtmeãi˜ Lenkijos Ryt˜ politikà strategine klaida.Tai i‰sklaidò paskutines abejones,kad D.Tusko ir R.Sikorskio tandemas pasireng´s sandòriui
su Maskva Lietuvos (ir pirmiausia “MaÏeki˜ naftos”) sàskaita.
Îinant,kad B.Komorowskis savo partijoje tòra antraeilis politikas,jo
asmeninòs simpatijos ir sentimentai Lietuvai, i‰ kurios kilusi graf˜ Komorowski˜ giminò, vargu ar atsvert˜ premjero ir uÏsienio reikal˜ ministro ∞takà.Juolab kad D.Tuskas ir R.Sikorskis neslepia ketinim˜ paversti Lenkijos prezidento postà greiãiau simboliniu.
Tuo tarpu J.Kaczynskio pergalò reik‰t˜ ankstesnòs Lenkijos
prezidentros uÏsienio politikos, kurià ∞gyvendinant Lietuvai ir regiono energetinei nepriklausomybei nuo Rusijos teko itin svarbus vaidmuo, t´stinumà, kaip ir prezidento posto svarbos i‰saugojimà. ●
A
tai virsta masiniais gaisrais.
Juk tarpukario
·ilumos energija i‰ biovietoje dirvon˜ neLietuvoje nieko
kuro papildyt˜ biudÏetà
galòt˜ augti aupana‰aus nebuPasidairius po Europà ∞
galai, tinkami
vo. Regis, to lieakis krinta graÏs geltobiokurui gaminti?
tuvius i‰mokò
nuojantys laukai. Niekur
Kodòl pas mus
kaimynai slavai.
nepamatysi tu‰ãio dirvobeveik visose sriO kodòl negalòt˜
nuojanãio maÏiausio Ïetyse klesti toks
bti atvirk‰ãiai:
mòs sklypelio. Pasirodo,
baisus neki‰kukodòl mes negalòtume
tai augal˜ kultra, naudoja- mas?Kone pusòje ms˜
ma biokurui gaminti. Taip ir lauk˜ stirkso metro auk‰ãio parodyti ir pamokyti
kaimyn˜, kaip pavyzdingai
knieti paklausti ms˜ valÏolò ir stagarai, kuriuos
dÏios vyr˜ – kodòl pas mus pavasar∞ kaÏkas padega ir kininkauti. Be to, ir nau-
12
VEIDAS
●
2010 06 28
Audrius
Bačiulis
dos i‰ to daug turòtume:
graÏius laukus ir daug
pigesn∞ ‰ildymà.
Romas Îukauskas
Valstybini˜ ∞moni˜
vadovai svarbesni uÏ
premjerà
Ms˜ premjeras atrodo
labai komi‰kai: jis vis
ai‰kina, kad per kriz´ savo
atlyginimà susimaÏino tiek
ir tiek procent˜, dabar jau
jo Ïmona bus pikta, bet
‰tai valstybini˜ ∞moni˜
vadov˜ algos daug
didesnòs nei paties A.Kubiliaus, ir ‰ioje srityje
niekas nesikeiãia. O juk tai
premjero atsakomybò. Kas
jam trukdo duoti nurodymus ir sumaÏinti algas
visiems tranams? Ar jis
mano, kad tai smulkmenos? Bet juk i‰ t˜
smulkmen˜ ir milijonai
susidaro.
Mantas Morknas, Vilnius
Sentencijos EKSPRESAS
“Premjerui A.Kubiliui a‰ esu
sak´s: i‰ nulio atòmus bet
kok∞ sveikà skaiãi˜, rezultatas bus neigiamas.”
Seimas
Vytautui Galvonui
atrodo, kad pemjeras
Andrius Kubilius
pirmoje klasòje
praleido keletà
svarbi˜
pamok˜.
“Dabar reikòt˜
pasiraitoti
rankoves ir daryti
didÏiules analizes
bei reformas.
Taãiau tai yra
sunkios uÏduotys. Daug paprasãiau tiesiog pakelti mokesãius ir
nuròÏti i‰mokas.”
“Respublika”
“Motinystòs i‰mok˜ dosnumo sàsajos su gimstamumu
gana spekuliatyvios. PradÏiai
galime pasilyginti su kaimynais ir pamatysime, kad Estija
mus lenkia ir
pagal gimstamumà, nors
i‰mokos ten
gerokai kuklesnòs (o temperamentas ‰altesnis).”
Seimas
Daro i‰vadà kar‰to temperamento ms˜ finans˜ ministrò Ingrida ·imonytò.
“Mano, tiksliau, ms˜ i‰manymo reikia,
nes matote, kas
darosi, kai ∞ politikà ateina nuo
asfalto.”
“Vakaro žinios”
Teigia nuo Ïvyrkelio ∞
politikà atòjusi Birutò Vòsaitò.
“Prisimenate,
pernai, noròdami pavaizduoti
Lietuvoje vykdomus vie‰uosius pirkimus,
rodòme pajuodus∞ katilà ir naujà graϘ bei
perregimà garpuod∞, kuris
simbolizavo skaidrià sistemà,
kurià siekiame sukurti. Deja,
tai dar netapo realybe.”
“Vilniaus diena”
Rimantas Îylius apgailestauja, kad pajuodusiam vie‰˜j˜ pirkim˜ katilui
i‰‰veisti nepakako net met˜.
Ironizuoja Rimantas Rudzkis. Na, bet i‰ buhalteri˜ Vyriausybòs sunku tikòtis ko nors
daugiau.
“Norisi didesn´ dal∞
savo laiko ir energijos
skirti esamai politinei
sistemai
sukròsti.”
“Kauno
diena”
Prisistato naujasis cunamis Artras Zuokas.
“Daryti Ïmogui gera gali
kiekvienas. Todòl niekas ir
nedaro. Galvoja: “Tokie niekai.
Kitas padarys…” O va daryti
bloga ne taip
lengva.”
“Lietuvos
rytas”
Juozas Erlickas apie
tai, kodòl
gòris Lietuvoje
pralaimi
blogiui.
“·iandien Vilniaus meras Vilius
Navickas kvieãia gyventojus
nusi‰ienauti Ïol´. Pati savivaldybò esà neturi pinig˜.
UÏtat po tiltais kabina skulptras, kurioms nepagailòjo 400
tkst. Lt.”
www.balsas.lt
Evaldas Lementauskas
rodo savivaldybei, kur
ie‰koti lò‰˜ pievoms
nu‰ienauti, be to, ‰iek
tiek pinig˜ dar turòt˜
likti, taigi keletà Ïoliapjovi˜ bt˜ galima
pakabinti po tiltais.
“Tiesa yra per gudri, kad leist˜si pagaunama.”
Wilhelmas Buschas
Puslapyje panaudotos BFL nuotr.
EKSPRESAS Îmonòs
Dainius Kreivys:
“Ar ateis investuotojai,
jei patys ant sav´s pilame vien pamazgas?”
VEIDAS: Verslininkai kritikuoja, kad paramos
sulaukė tie, kurie ir taip neblogai laikosi, o
bankai, dalydami net ne savo, o ES pinigus,
kėlė protingumo kriterijų pranokstančius reikalavimus. Dabar, kaip “Veidui” tvirtino
“Swedbank Markets” tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas, pinigų yra, bet nėra kam
jų duoti. Ar ne todėl, kad verslas laiku nesulaukė pagalbos ir dabar dalis jo visai nustekentas?
D.K.: Kiekvienà paskolà tvirtindavo INVEGA,
rie‰ais kio ministro Dainiaus Kreivio
kabineto duris – ekranas su informacija,
kaip ∞gyvendinami svarbiausi ministerijos projektai.Toks modernus projektinio valdymo modelis kol kas ∞diegtas vienintelòje Ìkio
ministerijoje.I‰ jos vadovo lp˜ nedingsta ÏodÏiai “inovacijos”, “moderni vadyba”, “verslo
skatinimas”.Taãiau verslo atstovai tikina i‰ ties˜
nesulaukiantys tos paramos verslui, apie kurià
ministras taip optimisti‰kai kalba.
ir tikrai Ïiròjo daug laisviau, nei esant norD.K.: Kalbu ne optimisti‰kai,o remdamasis ofi- malioms aplinkybòms.Prognozuojame,kad iki
cialia statistika.Galiu pateikti konkret˜ de‰imties 20 proc.paskol˜ negr∞‰,nors normaliai ‰is rodiktkstanãi˜ Lietuvos ∞moni˜,
lis yra apie 8 proc.Tai rodo,
kurios ∞vairiomis formokad tikrai laisviau vertinome
“Kodòl tai, kas gerai, ∞mones. Jei btume vertin´
mis – nuo kredit˜ iki atidòt˜
mokesãi˜ krizòs laikotarpiu
dar laisviau, negràÏint˜ pasvis padarò verslas,
gavo paramà, sàra‰à. Skaiprocentas galòjo bti ir
o kas blogai – mes?” kol˜
ãiuojant realiai veikianãias,
50 proc.KaÏin ar sutiktumò∞moni˜ yra apie 45–50 tkste, kad taip bt˜ ‰vaistomi
tanãi˜,vadinasi,maÏdaug kas penkta krizòs metu pinigai – nors jie i‰ europini˜ fond˜,bet prikgavo vienokià ar kitokià valstybòs paramà.
lauso Lietuvai ir ms˜ ‰alies Ïmonòms.
VEIDAS: Tačiau ne pavieniai verslininkai,
Jei pernai kartu su bankais,bet ne ‰ved˜,i‰dalijome smulkius kreditus tkstanãiui ∞moni˜,vao net jų asociacijų vadovai – Lietuvos smuldinasi, tikrai buvo kà finansuoti. Jei didieji ‰vekiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos
pirmininkė Zita Sorokienė bei Kauno regiono d˜ bankai nemato kà finansuoti,gal ãia j˜ bòda?
P
smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos
pirmininkas Arturas Mackevičius – “Veidui”
tvirtino nepažįstantys nė vieno verslininko,
gavusio, pavyzdžiui, europinės paramos.
D.K.: Man nelabai suprantama, apie kà kalba-
ma, nes a‰ turiu visai kitus skaiãius, pagr∞stus
dokumentais. Reikia vertinti faktus.
VEIDAS: Ar Valstybės kontrolės išvados, kad
ekonomikos skatinimo plano priemonės, numatytos smulkiajam ir vidutiniam verslui,
nepakankamai veiksmingos – ne faktas?
D.K.: Valstybòs kontrolò tyrò tik dal∞ priemoni˜.
Jei kalbòsime apie visà ekonomikos skatinimo
planà,galiu patvirtinti,kad i‰ ties˜ gerai veikia
ne visos.·tai maÏieji kreditai buvo i‰dalyti maÏdaug tkstanãiui ∞moni˜.Apie 130 mln.Lt,uÏ
kuriuos buvo atsakingos “Investicij˜ ir verslo
garantijos” (INVEGA), pasiekò verslà.
Taãiau didieji kreditai, kuriuos administravo Europos investicij˜ fondas,savo biurokratinòmis procedromis uÏtempò eigà. Man pasiÏadòjo paleisti procesà pernai geguÏ´,o i‰ ties˜
paskutinius pinigus skyrò tik ‰iemet baland∞.
DidÏiuosius kreditus iki 5 mln.Lt gavo ‰iek tiek
maÏiau nei du ‰imtai ∞moni˜. Spaudòme, kiek
galòjome,net kalbòdami apie sutarties su banku
nutraukimà,kòlòme ‰∞ klausimà auk‰ãiausio lygio Europos Komisijos vadovams.Tiesa, buvo
ir ms˜ bank˜ nenoro skolinti, ypaã pernai.
14
VEIDAS
●
2010 06 28
VEIDAS: Jūsų klausantis atrodo, kad verslas
remiamas, jo būklė gera. Kada jūs pats
pastarąjį kartą buvote susitikęs su kokiu
nors smulkiuoju verslininku? Ar jie jums
nesiskundžia?
D.K.: Kasdien bendrauju nuo smulkiausi˜
iki stambiausi˜.Be abejo,skundÏiasi.Stengiuosi kiekvienu atveju padòti.Nesakau,kad padòtis
gera,bet nòra taip blogai,kaip js dòstote.Eksportas didòja dviÏenkliais skaiãiais, vidaus rinka nustojo
trauktis ir ‰iandien atsiranda
daugiau optimistini˜ gaid˜.
Praòj´s mònuo buvo pirmasis,kai nekilnojamojo
turto kainos pradòjo kilti. Kaip sakòme prie‰
naujuosius metus,kad
ruden∞ prasidòs kio
stabilizacija,taip viskas ir vyksta.
VEIDAS: Tačiau daugeliu
atvejų tai
paties verslo
priimtų
priemonių
rezultatas, o
eksporto kili-
mas – ne tiek Ūkio ministerijos, kiek atsigaunančių užsienio rinkų nuopelnas.
D.K.: Kodòl tai, kas gerai, vis padarò verslas, o
kas blogai – mes? Pernai eksporto ròmimo ir
rinkodaros programoms buvo skirta 100 mln.
Lt, apie 300 eksportuojanãi˜ ∞moni˜ gavo
paramos – argi tai nieko nerei‰kia? Tais pinigais apmokamos ∞moni˜ dalyvavimo tarptautinòse parodose,bandom˜j˜ produkt˜ gamybos, rinkodaros i‰laidos.
·tai tik vienas pavyzdys. Klaipòdos “Neo
Group” apyvarta per kriz´ buvo kritusi perpus.
Su ms˜ pagalba ∞monò dalyvavo keliose parodose ir klient˜ padaugòjo bene de‰imtkart.
Daug dòmesio skyròme ir eksporto draudimui.
Ministerijos pastangomis “Euler Hermes”
atkrò kredit˜, kuri˜ vertò – 628 mln. Lt.
VEIDAS: Vis dėlto ar didėjantis nedarbas
nerodo, kad verslo gaivinimo priemonės –
popierinės?
D.K.: Jei daug Ïmoni˜,kurie niekada nedirbo,
dabar registruojasi darbo birÏoje, kad gaut˜
sveikatos draudimà,kuo ãia dòtos kio skatinimo priemonòs? Pastaràsias ‰e‰ias savaites nedarbas stabilizavosi, tikiu, kad ne tik dòl sezoni‰kumo.Ms˜ bendros pastangos suvaldyti nedarbà ir skatinti verslà, nors ne visos,
bet veikia. Be to, nedarbo
rodiklis daug pasako ne tik
apie dabartin´, bet ir apie
ikikrizin´ Lietuvos ekonomikos bkl´:turòjome perkaitintà ekonomikà,kurios
padarinius iki ‰iol bandome i‰sròbti.
VEIDAS: Dalis verslo
A. UFARTO (“BFL”) NUOTR.
AU·RA LñKA
Fotosmgis EKSPRESAS
– UÏsikasò Andrius Kubilius
vienpusi‰kai ir desperati‰kai
veikdamas bei bandydamas suturòti biudÏetà.
pasitraukė į šešėlį. Kaip ketinate jį sugrąžinti į skaidrią zoną?
D.K.: Padaryta daug, pavyzdÏiui, 5,5 tkst. ∞moni˜ atidòti mokes-
ãiai ar jos gavusios mokesãi˜ paskolas ir gali toliau funkcionuoti.
Kitas aspektas – verslo krimo skatinimas. Labai sòkmingà projektà “Verslo Lietuva”,per kur∞ mokyta,kaip pradòti verslà,ruden∞
prat´sime de‰imties toki˜ rengini˜ turu per visà Lietuvà.
VEIDAS: Ar tesėsite pažadus iki 2012-ųjų beveik trečdaliu
sumažinti administracinę naštą verslui?
D.K.: Tikiuosi, taip. Jau ‰iandien ∞mon´ galima uÏregistruoti per
“BFL” NUOTR.
15 minuãi˜ internetu uÏ 70 Lt.Pernai i‰ Saulòtekio komisijos 130ies silym˜ Vyriausybò 93 patvirtino, 53 tapo ∞statymais ir
po∞statyminiais aktais – ir teritorij˜ planavimo,ir akcini˜ bendrovi˜,
ir darbo kodekso, ir vie‰˜j˜ pirkim˜, ir kitose srityse.
Vykdome kontroliuojanãi˜ institucij˜ reformà:76 verslà kontroliuojanãias institucijas sujungòme ∞ devynias grupes, jos turi koordinuoti veiklà, atòjus vienam tikrintojui, kitas ∞ tà paãià ∞mon´
neturi teisòs kelti kojos. Pagal Pasaulio banko “Doing business”
rodikl∞ esame 25-i, bet turime uÏsibròÏ´ tikslà per kelerius metus
patekti ∞ dvide‰imtukà, kad btume patrauklesni investuotojams.
VEIDAS: Minėjote, kad deratės net su 66 potencialiais investuotojais, o premjeras žada po vieną kas mėnesį. Ar įmanoma?
D.K.: Dirbame su 66-iomis kompanijomis, daugiau nei bet kada
anksãiau,pavyzdÏiui,prie‰ man tampant ministru,j˜ buvo apie dvylika. Bet per ‰∞ pusmet∞ padaryta tikrai nemaÏai. “Barclays” didina
darbuotoj˜ skaiãi˜ iki 600, “Western Union” skelbia, kad ∞steigs
220 darbo vietas,neskaiãiuojant perkeliam˜ i‰ kit˜ ‰ali˜.JAV kompanija “Moog Medical” pradòjo statyti tyrim˜ centrà Visori˜ IT
parke, po penki˜ ‰e‰i˜ savaiãi˜ baigsime derybas dòl IBM tyrim˜
centro,SEB steigia 180 Ïmoni˜ informacini˜ technologij˜ padalin∞.
Ir ãia neminiu smulkesni˜ investicij˜.
– NeÏinau, ar ms˜
premjeras yra teisingas,
ryÏtingas, nebailus ir
neveidmainiaujantis.
VEIDAS: Tačiau vietos verslas pyksta, kad užsienio investuotojams siūlydami išskirtines sąlygas diskriminuojate mūsiškius?
D.K.: Nenoriu sutikti: Ìkio ministerija i‰ ES lò‰˜ Lietuvos verslui
“BFL” NUOTR.
paskirstò beveik 5 mlrd. Lt, o uÏsienio kompanijoms skyrò tik kelis milijonus. ·i˜ bendrovi˜ Lietuvai reikia auk‰t˜j˜ technologij˜
‰alies vizijai ∞gyvendinti,kylanãiuose technologij˜ slòniuose jos bt˜
kaip katalizatoriai, aplink kuriuos galòt˜ atsigauti visas verslas.Taãiau ms˜ paramos akcentas – Lietuvos pramonò, norime, kad ji
persiginkluot˜ naujausiomis technologijomis ir ‰iuolaikinòs vadybos metodais, kad kilt˜ pridòtinò vertò, o kuo didesnò pridòtinò
vertò, tuo auk‰tesnio lygio specialistai dirba ir tuo didesnòs algos.
Taigi galutinis prioritetas – Ïmogus.
Beje,parama “Barclays” mokesãi˜ pavidalu jau gr∞Ïo ∞ biudÏetà.
VEIDAS: Kokie artimiausio pusmečio konkretūs tikslai?
D.K.: Kovojant su nedarbu ir skatinant verslumà,labai svarbu padòti
kurti savo ∞mones.Tam skirtas minòtas “Verslo Lietuvos” Ïygis per
Lietuvà ir, antra, 6 tkst. Lt paslaug˜ krep‰elis naujai susikrusiai
∞monei. Ne vienà per mònes∞, bet galiu paÏadòti ‰iemet dar vienà
dvi stambias uÏsienio investicijas. Labai intensyviai dirbsime su
pradedanãiomis auk‰t˜j˜ technologij˜ ∞monòmis (“start-ups”).ñmò
veikti ms˜ remiami rizikos kapitalo,“Verslo angel˜” fondai,kurie
toms ∞monòms padòs, nes tai – ‰alies ateitis. ·ie Ïingsniai nòra vienadieniai – turime ilgalaik´ strategijà, esame numat´ konkreãias
priemones ir resurs˜ jai pasiekti.
∞monòms skirti beveik 80 mln. Lt, “Euler Hermes” 628 mln. Lt –
ar tai nòra konkrets darbai? Lietuvoje vis stengiamòs ie‰koti, kuo
esame blogi. Kaip pas mus ateis investuotojai, jei patys ant sav´s
pilame vien pamazgas? Nesakau,kad reikia girtis,bet Ïiròkime objektyviai. Nesame tobuli, darome klaid˜, jas taisome. Bet tikrai
rodome iniciatyvà. ●
– Îinau tik tai, kad
reitinguose jis krito
Ïemiau net uÏ mane ir
pasiekò pasitikòjimo
dugnà.
“BFL” NUOTR.
VEIDAS: Teoriškai skamba puikiai, bet ši Vyriausybė valdžioje pusantrų metų. Žmonės jau laukia ne vizijų, o konkrečių rezultatų.
D.K.: Pagalba 10 tkst. ∞moni˜, renginiai, eksportuojanãioms
VEIDAS
●
2010 06 28
15
LIETUVA
POLITIKA
Ar prezident∂ per metus bent k
AU·RA LñKA
Dalios Grybauskaitòs suteikta viltis, kad galime pakeisti savo
valstyb´, per metus neuÏgeso, bet ir nepradòjo materializuotis.
K.VANAGO (BFL) NUOTR.
D
Konstituciniu Teismu, Valstybòs kontrole,
rekordi‰kas nusivylimas teismais, Vyriausybe, Seimu, partijomis.
Reitingus pasigerino vienintelò Prezidentra (nuo 63 iki 73 proc.). Unikalus ir
pasitikòjimas D.Grybauskaite: i‰ karto po
rinkim˜, kaip rodo "Vilmorus" apklausa,
ji pelnò 85 proc. palanki˜ vertinim˜, po
met˜ – 84 proc. Taãiau, kaip pastebi
V.Gaidys, ankstesniems prezidentams dòl
‰io posto tekdavo ∞veikti a‰tresn´
konkurencijà, po rinkim˜ j˜ reitingai
·.MAÎEIKOS (BFL) NUOTR.
augybò postus praradusi˜ auk‰t˜
valstybòs pareign˜, Aleksandro
Luka‰enkos ir Vladimiro Putino
rank˜ spaudimai, grieÏta retorika, numarintas "Leo LT" ir i‰saugoti auk‰ti
reitingai. Tai daÏniausiai, nors ne visi
geru ÏodÏiu, minimi per beveik metus
prezidentòs D.Grybauskaitòs atlikti darbai ar kitoni‰kumas.
Be abejo, kaip taikliai pastebi "Vilmorus" direktorius Vladas Gaidys, demokratinòje visuomenòje vienam Ïmogui
stybei reikia prezidento kasdienòms problemoms spr´sti, matyt, todòl Ïmonòs ir
pasirink´ jà sunkmeãiu. Tad atrodò, kad
valstybòs vadovò, juolab ekonomistò, finans˜ guru, pasiraitos rankoves ir kibs ∞
prezidentei neprivalomà, bet krizòs ir
Ïmoni˜ lkesãi˜ diktuojamà darbà –
ie‰koti sprendim˜, kaip kapanotis i‰ krizòs.
To leido tikòtis ir pirmas jos uÏsienio vizitas – ne tradici‰kai pas kaimynus lenkus,
o ∞ ·vedijà, vizità pradedant nuo pokalbio
su staiga paskol˜ portfel∞ uÏvòrusio "Swedbanko" prezidentu. Taãiau vòliau D.Grybauskaitò ne vienà kartà pateikò pastabà,
kad su ja nekalbòt˜ kaip su ministre, nes
ji – prezidentò. Taip ir liko ne∞gyvendintas vienas pirm˜j˜ jos reikalavim˜ "atvelti
Kaip rodo prie‰ rinkimus atliktos apklausos, dauguma Ïmoni˜ Prezidentroje noròjo matyti asmenyb´, kuri ‰al∞ i‰vest˜ i‰ krizòs. Taãiau D.Grybauskaitò apsiribojo Vyriausybòs ir Seimo kritika,
nesilydama daug konkreãi˜ idòj˜ ir projekt˜
Prezidentò pagarsòjo pomògiu kirsdinti galvas.
Taãiau kaip seksis naujiems vadovams, kuriems
pagrindinis keliamas reikalavimas – bti nesisteminiams? J∞ atitiko generalinis prokuroras Darius Valys, lig tol vadovav´s trims Akmenòs prokurorams
sunku padaryti kaÏkà ypaã blogo, kaip ir
gero, juolab per metus. "Demokratija –
ne autoritarizmas, kur diktatorius rytà
pabunda ir priima kok∞ nori sprendimà", – pabròÏia sociologas. Taigi vertinant ‰iuo aspektu, bent jau galima atmesti gàsdinimus apie D.Grybauskaitòs
"‰liauÏiant∞ autoritarizmà", nes, kaip vertina daugelis "Veido" pa‰nekov˜, prezidentei
per metus pavyko i‰sakyti daug ryÏting˜
sieki˜, bet ne taip gerai sekòsi nuveikti
konkreãi˜ darb˜.
bdavo Ïemesni, bet paskui kildavo.
PavyzdÏiui, prezidento Valdo Adamkaus
populiarumas pirmà kadencijà per metus
pakilo nuo 64 iki 85 proc.
Tiek dòmesio D.Grybauskaitòs reitingui skiriame neatsitiktinai: vos i‰rinkta ji
parei‰kò: "Naudosiuosi ne tik visomis
∞statymais suteiktomis prezidentui teisòmis, bet ir savo autoritetu". Taãiau kà
pati prezidentò per metus padarò daugiau
uÏ, cituojant jà paãià, "eilin∞ padòties konstatavimà ar pasikritikavimus"?
Populiarumas prideda gali˜
Krizòs ∞veikimo recept˜ nesilò
Prezidentòs pirmame metiniame prane‰ime pateiktà ‰iandienos ms˜ visuomenòs bkl´ ("Grimztame ∞ nusivylimà
ir nepasitikòjimà – politika, valdÏios institucijomis, savimi ir savo valstybe. (...)
Priòjome ta‰kà, kur nepakanka dar vieno
eilinio padòties konstatavimo, priminimo
apie sunkumus, pasikritikavim˜.") verta
patikslinti: per metus valdant D.Grybauskaitei nusivylimas padidòjo kaip
niekada anksãiau. Net 15 proc. krito pasitikòjimas "Sodra", maÏiau pasitikima
"Tiesiogiai nelabai kà ir galòjo paveikti", – taip Vilniaus universiteto profesorius, socialini˜ moksl˜ daktaras Romas
Lazutka vertina prezidentòs pastangas
sprendÏiant didÏiausià pastar˜j˜ met˜
skaudul∞ – socialinius klausimus. Paklausus keli˜ ∞moni˜ vadov˜, ‰ie net nesiòmò vertinti prezidentòs indòlio gelbòjant verslà, sakydami, kad tai – premjero
kompetencija.
Vis dòlto pati D.Grybauskaitò po
rinkim˜ yra parei‰kusi, kad ‰iandien val-
16
D.Grybauskaitòs kova
primena revoliucijà, kiti
bausmi˜ grieÏtinimo
kuriuo atveju tai suteikò
valstybòje korupcija
suveltà mokesãi˜ sistemà", matyti valstybòs finans˜ visumà. Atvirk‰ãiai – vòl visuomenò gàsdinama nauj˜ mokesãi˜ vizijomis.
Îinoma, ‰alies vadovò laiku atkreipò
dòmes∞ ∞ daug problem˜. "Îinant, koks
didelis prezidentòs autoritetas, galima
manyti, kad ir nuomonòs parei‰kimas turi
netiesiogin´ ∞takà ∞statym˜ leidybai. Taãiau pagal Konstitucijà prezidentas turi
∞statymo iniciatyvos teis´, kuria ne tik
dabartinò, bet ir visi prezidentai per
dvide‰imt met˜ retai naudojasi. Nematau
‰ioje srityje permain˜", – konstatuoja
R.Lazutka.
Kuo baigsis korupcijai
paskelbtas karas
Vis dòlto kitoje srityje – bandant paÏaboti korupcijà – prezidentòs pastangomis Lietuvoje vyksta, pasak Klaipòdos
universiteto istoriko Vyganto Vareikio,
beveik revoliucija. Primygtiniu ‰alies
vadovòs nurodymu pradòti ardyti monopolinink˜ klanai, bent jau j˜ simbolio
"Leo LT" neliko, i‰dr∞sta pasiprie‰inti
veidas
2010 / 06 / 28
LIETUVA
POLITIKA
iek pakeit∂ Lietuvå
su korupcija vieniems
abejoja pasirinktais
metodais. Taãiau bet
vilties, kad ir ms˜
nebus toleruojama
veidas
UÏsienio politika –
nesuprantama
Savo uÏsienio politikà D.Grybauskaitò
dar per inauguracines kalbas ∞vardijo kaip
"tvirtà Lietuvos interes˜ gynimà" vietoje
"∞sivaizduojamos ‰alies lyderystòs". Bet
tai, kad pirmojo vizito pas naujà prezident´ atvyko paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Baltarusijos vadovas,
nekokia simbolika.
"Man ai‰ku, jog norima balansuoti,
siekiama, kad uÏsienio politika nebt˜
vienpusi‰ka, linkstama ∞ gerà kaimynyst´.
Labai sveikinu bandymus Lietuvà priar-
UÏsienio politikos prioritetu D.Grybauskaitò ∞vardijo
tvirtà Lietuvos interes˜ gynimà vietoje ∞sivaizduojamos ‰alies lyderystòs. Taãiau daugeliui toji
politika neai‰ki, nes ‰alies vadovò susitikinòja su
A.Luka‰enka, o ne B.Obama
dentòs ketinimus, bet ne j˜ ∞gyvendinimà
kol kas te∞Ïvelgia ir garsus advokatas
K´stutis Lipeika: "Daugelis keistin˜ dalyk˜ labai ilgai nusit´sia. Pataròjai, taip
pat ir teisòs klausimais, – garbingi,
i‰silavin´ Ïmonòs, bet daÏniausiai neãiupinòj´ nò vienos tikros bylos. NeÏinau, su kuo aptariami btini teisòs srities pakeitimai, bet racionali˜ ir radikali˜
pakeitim˜ negirdòti".
Europarlamentaras filosofas Leonidas
Donskis labai principingà poÏir∞ ∞ teisòtvarkà, ∞ kai kuriuos pareignus, kurie buvo
prarad´ visuomenòs pasitikòjimà, vadina
vienu svarbiausi˜ D.Grybauskaitòs darb˜.
"Jei prezidentei pakakt˜ ryÏto ir toliau t´sti
tokià pat pozicijà, tai bt˜ vienas produktyviausi˜ dalyk˜, kuriuos ji pradòjo", – mano europarlamentaras.
Taãiau koki˜ vaisi˜ subrandins prezidentòs taktika kapoti senas galvas ir jas
keisti, anot paãios ‰alies vadovòs, gal ir
nekokiais, bet bent jau ne vagimis, anksti
spr´sti. Beje, ir ji pati "Veidui" yra pripaÏinusi: "Jei pati sistema nesikeis, nauja galva labai greitai pripras prie senos sistemos ir vòl reikòs jà keisti". Tad kà prezi2010 / 06 / 28
dentò keis – vòl galvas ar sistemà?
A.UFARTO (BFL) NUOTR.
·.MAÎEIKOS (BFL) NUOTR.
G. TIâKOS KAM (BFL) NUOTR.
energetik˜ ir farmacinink˜ savivalei, vien˜
nustatant elektros energijos, kit˜ – vaist˜
kainas.
"Deja, nepaisant D.Grybauskaitòs tikrai
graÏios retorikos, tvirtinimo, jog visi lygs
prie‰ ∞statymus, kad reikia paÏaboti korupcijà, vienintelis rimtesnis jos planas,
kaip tai daryti, – silymas grieÏtinti
bausmes uÏ korupcinius nusikaltimus.
Taãiau kriminolog˜ seniai nustatyta, kad
i‰ ties˜ veikia ne bausmòs grieÏtumas, o
jos nei‰vengiamumas", – tvirtina Vyriausiosios tarnybinòs etikos komisijos
narys Rytis Juozapaviãius, anksãiau
vadovav´s "Transparency International"
Lietuvos skyriui.
Tobulinant teisin´ sistemà, gerus prezi-
savo protu ir asmenine atsakomybe. Îinoma, galima taip nugyventi visà kadencijà, nieko stipriau nekeisti ir i‰laikyti
auk‰tus reitingus. Bet kam mums tada tokia pusiau prezidentinò valstybò, nelabai
suprantu", – neslepia nusivylimo B.Burgis.
Europarlamentaras L.Donskis kur kas
palankiau vertina pirmuosius prezidentòs metus, didÏiausia j˜ sòkme laikydamas
suteiktà vilt∞, kad i‰ tikr˜j˜ galime reformuoti valstyb´ ir daugelyje sriãi˜ pasiekti europieti‰ko skaidrumo, sustiprinti demokratijà, netoleruoti korupcijos. Taãiau
europarlamentaras linki prezidentei
stiprinti kità darbo barà: "Prezidento
V.Adamkaus stiprybò buvo bendravimas,
santykis su Ïmonòmis. Nesakyãiau, kad
‰is aspektas – didÏiausia prezidentòs
D.Grybauskaitòs stiprybò.
Ø jà Ïvelgdami matome
auk‰tà pareign´, ji
Prezidentòs rinkim˜ ‰kis buvo "Valstybò patikimose rankose". Norint ∞sitikinti, ar tikrai taip yra,
D.Grybauskaitei patariama kurti darb˜, kaip ji
pati tarnauja Ïmogui, atlikimo konkreãios patikros
sistemà
tinti prie ·iauròs ‰ali˜. Yra pamato gerinti santykius ir su Rusija. Tik noriu priminti vienà akivaizd˜ dalykà: kol to nenoròs
Rusija, to ir nebus, bt˜ naivu manyti, kad
tai vien Lietuvos iniciatyvos reikalas", –
sako europarlamentaras L.Donskis, prisipaÏindamas, kad jam lig ‰iol lieka nelabai ai‰ks uÏsienio politikos prioritetai.
Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis taip
pat sakosi ∞Ïvelgiantis gana ry‰kiai ekonomi‰kai i‰reik‰tà prezidentòs orientyrà ∞
Rytus. "Taãiau sunku apibròÏti, kaip mes
reaguojame ∞ "Nord Stream" dujotiek∞ ar
kaip sutariame su lenkais dòl ∞veÏtini˜
bra‰ki˜. O kai per tok∞ sunkmet∞ prezidentò beveik nematoma ar per maÏai
matoma, man atrodo, tada ji netenka prasmòs", – mano autoritetingas pedagogas.
Be pamatuojam˜ tiksl˜ nebus
ir permain˜
"Prezidentò nieko Lietuvoje nepakeitò.
O pagal visas vadybos teorijas, esant sunkiai padòãiai, vadovas turi imti valdÏià ∞
savo rankas ir viskà daryti savo rizika,
grieÏta ir principinga. Taãiau prezidentòs
pareigos – ne tik uÏsienio politika ar valstybòs gynyba. Ji turi bti ir visuomenòs
balsas, kalbant su Vyriausybe ar Seimu,
nes prezidentas – vienintelis auk‰ãiausio
lygio vadovas, kur∞ renka visa tauta", –
tikina L.Donskis.
"Îiròdamas ∞ prezidentòs sav´s pateikimà kaip prie‰ tai buvusi˜ lyderi˜ alternatyvà, labai noriu, kad jai pasisekt˜, –
prisipaÏ∞sta R.Juozapaviãius ir pataria,
kaip tai padaryti: – D.Grybauskaitò turòt˜
imtis kurti prezidento atskaitingumo sistemà: sudaryti konkreãi˜ darb˜, kaip ji
pati tarnauja Ïmogui (apie tai ji kalbòjo
metiniame prane‰ime), atlikimo patikros
lapà, kuriame bt˜ pamatuojami rodikliai – tokie, kad per tris sekundes bt˜
ai‰ku, ∞vykdò ar ne. Jei D.Grybauskaitò
ims kurti konkretesnius prezidento gero
valdymo kriterijus, ji taps politike, kuri
∞gyvendins Ïadòtas permainas. Prie‰ingu
atveju pasibaigus jos kadencijai vòl klausinòsime vieni kit˜, kaip mums atrodo,
ar ji gerai valdò. O permain˜ nebus ir
D.Grybauskaitò susilygins su ankstesniais
prezidentais", – pabròÏia R.Juozapaviãius. ■
17
LIETUVA
PINIGAI
Pinig¨ leidykla "Alißauskas, Ado
AUDRIUS BAâIULIS
Øtakingi konservatoriai Vytautas Ali‰auskas, jo krik‰tasnis
Mantas Adomònas bei j˜ kolegos, susibr´ aplink leidyklà
"Aidai", per ∞vairias vie‰àsias ∞staigas tapo didÏiausiais valstybòs pinig˜, skirt˜ ‰vietimui ir kultrai remti, siurbikais.
iekvienas leidòjas pasakys –
2009-ieji, pirmieji krizòs metai,
buvo Ïiaurs. Smukusi paklausa,
pjaustomas biudÏetas ir per vienà nakt∞
pakelti mokesãiai knyg˜ leidybos verslui
smogò negailestingai. Leidòjai metòsi
paramos ∞ Vyriausyb´, o ‰ioji, regis, suvokusi, kà daro, nutarò paremti bent jau
kultrininkus. Per Kultros ministerijà
knyg˜ leidybai remti buvo skirta daugiau
nei milijonas lit˜, dar maÏdaug 2 mln. Lt
leidybos dotacijoms premjeras Andrius Kubilius leido skirti i‰ Privatizavimo fondo.
K
manti "Aid˜" leidykla pernai susi‰lavò arti
penktadalio vis˜ knyg˜ leidybai skirt˜ valstybòs dotacij˜. I‰ kur toks dosnumas?
Krik‰tasniai ir krik‰tatòviai
Daug kas paai‰kòja, kai paÏvelgi,
kokios pavardòs figruoja UAB "Aidai",
UAB "Aidai Echoes", UAB "Aidai Echoes
ir partneriai", vie‰osios ∞staigos "Naujasis Îidinys-Aidai", "Knyg˜ aidai" vadovybòje. J˜ ∞kròjas ir ilgametis vadovas –
filosofas, buv´s Tòvynòs sàjungos (Lietuvos konservatori˜) partijos valdybos
narys, dabar ambasadorius prie ·ventojo
Daugiausiai pinig˜ –
Sosto Vytautas Ali‰auskas.
"Aidams"
Redakcinòs kolegijos narys – Vilniaus
DidÏiausià dal∞ ‰io Vyriausybòs skirto konservatori˜ vadovas, Seimo ·vietimo,
pyrago – net 504,4 tkst. Lt – per vie‰à- mokslo ir kultros komiteto narys, viejà ∞staigà "Naujasis Îidinys-Aidai" nas Demokratinòs politikos instituto
2009-aisiais atsiriekò kone maÏiausià steigòj˜ ir vadov˜, buv´s partijos pirknyg˜ leidybos rinkos dal∞ uÏimanti lei- mininko, o dabar – premjero Andriaus
Kubiliaus pataròjas Mantas Adomònas.
dykla "Aidai".
I‰ Spaudos, radijo ir televizijos ròmi- Nors ‰iuo atveju tikriausiai svarbiau,
mo (SRTV) fondo trims projektams kad M.Adomònas dar yra V.Ali‰ausko
∞gyvendinti ‰i leidykla gavo 175 tkst. Lt: krik‰tasnis, mokinys ir nekilnojamojo
– Knygos kaip kultros proceso turto bendrasavininkis.
dominantò: analizò "Knyg˜ aiduose" –
Redakcinòs kolegijos narys Paulius
30 tkst. Lt;
Subaãius – i‰ ·vietimo ir mokslo minis– Europieti‰k˜j˜ vertybi˜ refleksija terijos lò‰˜ finansuojamos Katalik˜
ir sklaida Lietuvos vie‰ajame ir aka- mokslo akademijos prezidentas, ‰vietimo
deminiame gyvenime –
ir mokslo ministro Gin132 tkst. Lt;
taro Steponaviãiaus viPernai leidyklai
– Kultros proces˜
konsultan“Aidai” skirta pusò suomeninis
analizò internetinòje svetas. Nors ‰iuo atveju
milijono lit˜ mokes- tikriausiai svarbiau, kad
tainòje – 13 tkst. Lt.
67 tkst. Lt ‰i leidykla
ãi˜ mokòtoj˜ pinig˜. P.Subaãius dar yra ir
gavo i‰ Kultros ròmimo
G.Steponaviãiaus dukfondo, i‰ j˜ uÏ projektà "Kultrai reik‰min- ters krik‰tatòvis.
gos leidybos analizò "Knyg˜ aiduose" –
Redakcinòs kolegijos narys – profeso35 tkst. Lt. Kaip nesunku pastebòti, ‰is rius Alfredas Bumblauskas, ‰iuo metu
leidinys tòra i‰ SRTV fondo jau 30 tkst. ∞einantis ∞ premjero A.Kubiliaus sudaryLt paremto projekto dublis.
tà darbo grup´ Lietuvos valstybòs strateDar 71,4 tkst. Lt ‰i leidykla gavo i‰ gijai iki 2030-˜j˜ met˜ rengti.
Privatizavimo fondo per Kultros minisRedakcinòs kolegijos narò profesorò
terijà ir 156 tkst. Lt tiesiog i‰ Kultros Irena Vai‰vilaitò – ilgametò prezidento
ministerijos.
Valdo Adamkaus pataròja, dabar dòstanti
"Veido" Ïiniomis, pernai "Aid˜" lei- i‰ Baltarusijos demokratijos plòtrai skidykla ar jos ∞kurtos vie‰osios ∞staigos dar riam˜ pinig˜ i‰laikomame Europos hugavo pinig˜ ir i‰ Lietuvos tkstantmeãio manitariniame universitete.
programos, ir i‰ Mokslo bei studij˜ fonTarp redakcijos bendradarbi˜ nurododo, todòl galima teigti, kad, koleg˜ leidòj˜ mas ir dar vienas ∞takingas konservatovertinimu, pagal apyvartà vos kelis pro- rius – Seimo Europos reikal˜ ir UÏsienio
centus Lietuvos knyg˜ leidybos rinkos uÏi- reikal˜ komitet˜ narys Egidijus Vareikis.
18
M.Adomònas mokòsi "melÏti" valstybòs
sofo, leidyklos "Aidai" ir vie‰osios ∞staigos
Ali‰ausko, kuris dabar ambasadoriauja
Finansini˜ ataskait˜ neteikia
Turint tok∞ politin∞ ir visuomenin∞ uÏnugar∞ bei itin artimus ry‰ius su Lietuvos
katalik˜ baÏnyãia ("Naujasis ÎidinysAidai" skelbiasi esàs katalik˜ intelektual˜
mònra‰tis) sau galima daug kà leisti.
PavyzdÏiui, neteikti Registr˜ centrui privalom˜ metini˜ finansini˜ ataskait˜, rodanãi˜ bendrovòs apyvartà. "Veidas"
noròjo patikrinti, ar tiesà sako kiti knyg˜
leidòjai, tvirtinantys, kad "Aid˜" leidyklos apyvartoje Vyriausybòs per vie‰àsias
∞staigas skiriama parama sudaro ne maÏiau nei pus´ lò‰˜ (kai kurie tikina, esà
"Aidai" apskritai gyvena tik i‰ biudÏeto
pinig˜).
Deja, paai‰kòjo, kad vie‰osios ∞staigos savo finansini˜ duomen˜ Registr˜ centrui teikti neprivalo, o ∞vairs "Aid˜"
"uabai" nuo 2004-˜j˜ be pateisinamos
prieÏasties nepateikò nò vienos metinòs finansinòs veiklos ataskaitos! Taip yra turint
galvoje, kad pagal ∞statymà Registr˜ centras turi teis´ inicijuoti finansinòs veiklos ataskait˜ neteikianãi˜ bendrovi˜ likvidavimà.
Bet kas dr∞s pyktis su tokia ∞takinga
∞mone? Juolab kad net neÏinia, kam oficialiai tas pretenzijas reik‰ti. Iki 2008-˜j˜
"Aid˜" direktorius buvo V.Ali‰auskas, jam
i‰vykus ambasadoriauti ∞ Romà, pareigos peròjo Pranui VildÏinui, o pastaruo-
veidas
2010 / 06 / 28
LIETUVA
PINIGAI
"DREAMSTIME" NUOTR.
"BFL" NUOTR., “VEIDO” FOTOMONTAÏAS
"BFL" NUOTR.
om∂nas &Co"
pinigus i‰ savo draugo ir mokytojo, filo"Naujasis Îidinys-Aidai" ∞kròjo Vytauto
ju metu leidykla oficialiai neturi jokio
vadovo. Bet juridinò netvarka, kaip
matome, nò kiek netrukdo reguliariai misti
i‰ mokesãi˜ mokòtoj˜ pinig˜, nors finansinis ir teisinis ‰varumas – viena btin˜
sàlyg˜ valstybòs teikiamai paramai gauti.
Vyriausybi˜ (ne vien A.Kubiliaus, bet
ir ankstesnòs Gedimino Kirkilo) malonò
"Naujajam Ïidiniui-Aidams" tikrai stulbinama. ·tai 2008 m. vidutini‰kai vienam
leidybos projektui Kultros ministerija
skirdavo 12,6 tkst. Lt, o "Aid˜" projektams – vidutini‰kai po 18,1 tkst. Lt.
2009-aisiais, kriziniais metais, Kultros
ministerija vidutini‰kai vienà knygà remdavo 9,8 tkst. Lt., bet "Aid˜" leidiniams
vidutini‰kai teko po 14,2 tkst. Lt. I‰ Privatizavimo fondo pernai vienam leidiniui
vidutini‰kai skirta po 12,4 tkst. Lt, o ‰tai
"Aid˜" leidiniams – vidutini‰kai po
23,8 tkst. Lt.
Normali "Aid˜" praktika tapo vieniems
ir tiems patiems leidiniams finansavimà
gauti kelerius metus paeiliui, nors ∞statymai reikalauja, kad knyga turi bti i‰leista tais paãiais metais, kuriais jai i‰leisti skirti pinigai. O, tarkime, prof.
A.Bumblausko "LDK enciklopedijos"
pirmasis tomas, kuriam "Aidai" 2008 m.
gavo 60 tkst. Lt i‰ Lietuvos tkstantmeãio fondo, pernai – dar 30 tkst. Lt i‰ to
paties fondo, dar 39 tkst. Lt i‰ Kultros
ministerijos bei neÏinomà sumà i‰ Lietu2010 / 06 / 28
veidas
vos istorijos instituto, iki ‰iol nei‰leistas!
Jei gauna maÏiau – skundÏiasi
·iemet balansuodama biudÏetà Vyriausybò paramà leidòjams sumaÏino iki
910 tkst. Lt. "Aidams" i‰ j˜ teko 120
tkst. Lt. I‰ Kultros ministerijos lò‰˜, i‰
Spaudos, radijo ir televizijos ròmimo fon-
Trumpasis interviu
Ø "Veido" klausimus atsako Tòvynòs sàjungosLietuvos krik‰ãioni˜
demokrat˜ PrieÏiros
komiteto pirmininkas
Alfonsas
Andriu‰keviãius
– Ar tiesa, kad Js˜
vadovaujamas komitetas
jau pradòjo tirti Seimo
·vietimo, mokslo ir
kultros komiteto nario
Manto Adomòno veiklà,
jo vadovaujamam
Demokratinòs politikos
institutui laimòjus ·vietimo ir mokslo ministerijos
konkursà dòl auk‰t˜j˜
mokykl˜ reitingavimo?
do – dar 120 tkst. Lt ir dar 92
tkst. Lt i‰ Kultros ròmimo fondo. I‰eina, kad visoms leidykloms
skiriam˜ pinig˜ dalis santykinai
sumaÏòjo, vieninteliems "Aidams"
padidòjo.
Nepaisant to, sausio mònes∞, kai
SRTV fondas paskirstò ròmimo
pinigus, "Aidai" apskundò j∞
Seimui, esà jiems duota per maÏai.
Nieko stebòtina, kad netrukus
Seimo ·vietimo, mokslo ir kultros
komitetas, kuriame, priminsime,
posòdÏiauja "Naujojo ÎidinioAid˜" redakcinòs kolegijos narys
ir leidÏiam˜ knyg˜ autorius
M.Adomònas, i‰sikvietò pasiai‰kinti SRTV fondo vadovà Mykolà
Karãiauskà ir fondo tarybos
pirminink´ Vaivà Îukien´. Tiesa,
numatytas fondo skalbimas uÏ per
menkà paramà "Aidams" gòdingai
Ïlugo – kiti Seimo komiteto nariai, pamojav´ "Aid˜" leidiniais su
M.Adomòno tekstais, priminò ‰iam
nepainioti vie‰˜j˜ ir privaãi˜ in-
teres˜.
Nors ‰iuo atveju, manytume, svarbus
yra pats faktas, kad kitus doro ir sàÏiningo
gyvenimo mokyti nevengiantis, vakarieti‰ku i‰silavinimu besididÏiuojantis
politikas nesibodi savo finansini˜
reikaliuk˜ tvarkyti taip, tarsi bt˜ banalus
korumpuotas sovietmeãio nomenklat■
rininkas.
– ·tai perskaiãiau apie tai
‰ios dienos laikra‰ãiuose.
Reikòs pasidomòti.
– Bet "Veidas" apie tai
jau mònes∞ ra‰o.
– Reikòs palyginti tai, kà
js ra‰òte, su tuo, kà kiti
ra‰o. Yra dalyk˜, ∞ kuriuos
reikòs ∞sigilinti. Tuomet ir
Ïiròsime, kaip ten yra i‰
tikr˜j˜. DPI, kaip darinys,
yra ne ms˜ partijos, o visuomeninò organizacija.
Bet jame dirbantys Ïmonòs
– jau kitas dalykas. Kol kas
viskas tik prasideda, tad
noriu bti labai atsargus su
vertinimais.
– Js Ïinote, kad kai ‰i˜
met˜ saus∞ Spaudos, radijo
ir televizijos ròmimo fondas sumaÏino jau tradicine
tapusià finansin´ paramà
"Naujajam ÎidiniuiAidams", jo vadovai i‰
karto buvo i‰kviesti pasiai‰kinti ∞ Seimo ·vietimo,
mokslo ir kultros
komitetà, o svarstymas Ïlugo tik todòl, kad posòdÏio
metu komiteto nariai
nurodò M.Adomònui, jog
tai yra gryniausias vie‰˜j˜
ir privaãi˜ interes˜ konfliktas?
– Na, kà a‰ galiu pasakyti?
Natralu, kad darote savo
tyrimà, toks js˜ darbas.
Mano uÏdavinys –
paÏiròti, kaip tai gali bti
susij´ su partija. Tada ir
Ïiròsim.
19
VERSLAS
Bankai jau skolina, bet ne visiems
VALñ âEPLEVIâIÌTñ
Tie keisti laikai, kai bankai
vengò savo priedermòs
skolinti, i‰ lòto traukiasi.
Taãiau pasitikòjimo tarp verslo ir bank˜ kredità vis dar galima vadinti probleminiu.
not praòjusià savait´ Lietuvos banko paskelbtos finansinio stabilumo
apÏvalgos, nors bank˜ sistema
patyrò nemenkà sukròtimà, didÏiausi nuostoliai jau praeityje. Centrinis bankas pripaÏ∞sta, kad pernai kreditavimas buvo itin
vangus, o bankai sukauptas reik‰mingas
likvidaus turto atsargas daugiausiai investavo ∞ vyriausybi˜ ir finans˜ institucij˜
obligacijas. Tada verslas veltui
skambino pavojaus varpais
– bankai j˜ girdòti nenoròjo. Taigi pernai visas
bank˜ paskol˜ portfelis
sumaÏòjo 14 proc. – 10ãia mlrd. Lt. O kaip
reikalai klostosi ‰iemet?
Per pirmojo sakinio optimizmà negailestingai
kerta tokia Lietuvos banko prognozò:
“Tikòtina, kad sàlyginai pasyvios nuotaikos kreditavimo rinkoje vyraus ir ‰iemet”.
A
Kaip bandeli˜ kepòjai
Kalbantis su banko “DnB Nord” verslo
bankininkystòs departamento direktoriumi
Dariumi Daruliu – nò uÏuominos apie pasyvias nuotaikas. “Bankai turi finansini˜
i‰tekli˜ ir galimybi˜ juos pritraukti, – tikina D.Darulis. – Atsiranda dòmesio vert˜
projekt˜, kuriuos galime kredituoti. Pernai
20
nò su Ïiburiu ie‰kodamas nebtum rad´s
toki˜ projekt˜, kaip ∞moni˜ ∞sigijimas. Nei
investuotojai buvo pasireng´ investuoti,
nei bankai bt˜ galòj´ ‰nekòti apie kofinansavimà, o dabar toki˜ fakt˜ jau esama”.
Negali nedaryti ∞spdÏio “Swedbanko”
pateikti duomenys, kad ‰iemet per penkis
mònesius ‰iame banke sudaryta verslo paskol˜ sutarãi˜ uÏ 1,23 mlrd. Lt. Tai 400
mln. Lt maÏiau palyginti su praòjusi˜ met˜
tuo paãiu laikotarpiu. Tiesa, bsto ir vartojimo paskol˜ sutarãi˜ ‰iek tiek daugiau beveik uÏ 100 mln. Lt. Pernai jos buvo
perkopusios tik pus‰imt∞ milijon˜.
“Swedbanko” valdybos pirmininkas
Antanas Danys silo atkreipti dòmes∞ ∞
maÏòjanãias indòli˜ palkanas bankuose,
kurios irgi rodo, kad bankai pinig˜ turi.
Banko vadovas juokauja, kad bank˜
nereikia ∞tikinòti skolinti, kaip nereikia
bandeli˜ kepòj˜ ∞tikinòti kepti bandeles. Skolinti – bank˜ verslas,
bet ekonomikos kilimo metais Lietuvos verslas tapo per daug priklausomas
nuo lengvai prieinam˜ paskol˜. “Neturime pakankamai stipriai i‰plòtotos kapitalo
rinkos. Ir
ms˜
vertybini˜ popieri˜ birÏa nòra didelò, ir fond˜
nòra daug, ir finansini˜ instrument˜. Todòl
tiek daug pastang˜ dedama ∞ tai, kad
sustipròt˜ kapitalo judòjimas ∞ Lietuvà”, –
sako patyr´s bankininkas.
Pirmenybò eksportuotojams
Øtikinòjantiems, kad tereikia tik paskolinti, ir verslas atsistos ant koj˜, A.Danys
atsako, kad gydyti verslà naujomis
paskolomis reik‰t˜ dar labiau gilinti problemà. “Skolinimasis turi bti atsakingas.
·iuo metu mes orientuojamòs ∞ eksportuojanãias bendroves, kurianãias pridòtin´
vert´, investuojanãias ∞ plòtrà. Tokioms
∞monòms reikia tikslini˜ paskol˜, bet
norime matyti ir paãi˜ akcinink˜ dalyvavimà. O bendrovòs, dirbanãios su vartojimo prekòmis vidaus rinkoje, dar nejauãia,
kad apyvarta didòt˜. Skolinti pinig˜ vien
tam, kad jos i‰mokòt˜ atlyginimus, bt˜ i‰
principo ydinga praktika”, – ∞sitikin´s
pa‰nekovas. Jis silo pamir‰ti laikus, kai i‰
banko buvo pra‰oma paskolos, kad uÏ jà
nupirktas sklypas ar bstas vòliau bt˜ pelningai perparduotas.
“I‰ t˜ laik˜, kai ir bankai, ir j˜ klientai
tikòjo, kad projektai bus lengvai ∞gyvendinti, ‰iuo metu bankai turi nemaÏai negràÏint˜ paskol˜, – primena “Parex” banko
valdybos pirmininkò Alma Vaitkunskienò.
– Dabar pirmiausia siekiame i‰siai‰kinti,
kaip klientas sugeba ∞vertinti ateities pinig˜ srautà pra‰omam paskolos laikotarpiui. Jau neuÏtenka formaliai pateikti
verslo planà, kur∞ kokia nors konsultacinò
firma para‰ò “copy – paste” bdu”.
“Parex” bankas, dirbantis su smulkiuoju ir vidutiniu verslu, taip pat kininkais,
laikosi pozicijos, kad nedidelòs paskolos
‰iandien yra labai perspektyvios. Ypaã kai
garantijas prisiima INVEGA ar Îemòs
kio paskol˜ garantij˜ fondas. Jie ne tik
vertina projektus, bet ir toliau juos stebi.
A.Vaitkunskienò sako, kad ‰ia praktika
Lietuva pranoksta Latvijà.
I‰ pokalbi˜ su bankininkais galima
susidaryti ∞spd∞, kad tarp bank˜ vyksta
didelò konkurencija dòl perspektyvi˜ projekt˜, taãiau visi bankai be i‰imties pirmiausia Ïvalgosi ∞ eksportuojanãias
veidas
2010 / 06 / 28
VERSLAS
Lietuvos banko
valdybos
pirmininko
Reinoldijaus
·arkino
komentaras
∞mones. “DnB Nord” bankas didÏiuojasi,
kad ne be jo paskol˜ visai neseniai veikti
pradòjo naujos gamyklos “Eternit Baltic”
ir “Grafobal Vilnius”. Abi jos gamina
eksportin´ produkcijà.
Bankų paskolų portfelis
“BFL” NUOTR.
Bankinink˜ entuziazmas dòl eksportuojanãi˜ ∞moni˜ Lietuvos pramoninink˜ konfederacijos Ekonomikos ir finans˜ departamento direktoriui Sigitui Besagirskui suprantamas – eksportas tapo Lietuvos ekonomikos varikliu. Ø kai kurias ‰alis pasitaiko net neprognozuotai dÏiuginanãio eksporto. Taãiau S.Besagirskas sako, kad kreditavimo prieinamumas atsigauna ne taip
sparãiai, kaip eksporto rinkos. Net ir ‰ios
∞monòs tebejauãia paskol˜ stygi˜, nes Ïaliavos, i‰ kuri˜ gaminama eksportinò produkcija, daÏniausiai yra perkamos i‰ skolint˜ lò‰˜. Kartais ∞monòs tiesiog negali
gauti uÏsakym˜, nes pritrksta lò‰˜ Ïaliavai
nusipirkti.
Rimantas Kup‰as, vadovaujantis “PanevòÏio Auridai” – vienintelei Baltijos regione automobili˜ kompresori˜ gamintojai,
kurios beveik visa produkcija orientuota ∞
eksportà, ir ‰iandien turi ne vienà priekai‰tà
bankams.
“Kreipòmòs ∞ bankus dòl paskol˜, bet
jiems ne∞domu, – nelinksma patirtimi dalijasi ∞monòs generalinis direktorius. – ·iuo
metu turime uÏsakym˜ daugiau nei iki krizòs, bet nuo praòjusi˜ met˜ pradÏios negalime rasti bendros kalbos net dòl lò‰˜ komplektuojanãioms medÏiagoms pirkti”.
Direktorius negali atsistebòti, kad bet kurio
klausimo tvarkymas banke pareikalauja
maÏdaug devyni˜ mònesi˜, o i‰ naujo forminant paskolos dokumentus, kuri˜ tebuvo keli lapai, teko sumokòti 22 tkst. Lt.
Vangumu kaltinami bankai savo ruoÏtu
atsikerta kitokiais pavyzdÏiais. Antai ∞
bankrotà grimztanti didelò bendrovò òmò
garsiai linksniuoti bankus, nutylòdama,
2010 m. geguÏòs
mònes∞ bank˜
sistemos paskol˜
portfelis
sumaÏòjo 0,4 mlrd. Lt. Paskol˜ portfelio
sumaÏòjimui esmin´ ∞takà, kaip ir praòjus∞
mònes∞, darò privataus sektoriaus
∞sipareigojim˜ bank˜ sistemai kritimas.
Kita vertus, paskol˜ portfelio maÏòjimas
lòtòja: per pirmuosius penkis 2010 m.
mònesius bank˜ sistemos paskol˜ portfelis susitraukò 2 mlrd. Lt, t.y. du kartus
kad neatsiskaitò nò uÏ vienà paskolà. Kita
bank˜ pasipiktinimà kelianti gudrybò –
∞monòs feniksai, kurios mògina gelbòti
savo verslà greta steigdamos naujas bendroves, neturinãias blog˜ kredito istorij˜.
Pavojus i‰ Seimo rm˜
Svarbu tai, kad paskol˜ prieinamumà
netikòtai gali sumaÏinti kai kuri˜ Seimo
nari˜ aktyvumas. Jie vienas po kito registruoja tokius silymus, kuriuos i‰gird´
bankininkai link´ i‰ naujo vertinti bsimas
paskol˜ teikimo galimybes. Baland∞ Lietuvos banko paskelbtoje pirmojo ketvirãio
bank˜ apklausoje apie paskolas dauguma
teigò, kad j˜ paklausa didòja. Lietuvos
banko ekonomikos departamento finansinio stabilumo skyriaus ekonomistò Kristina Grigaitò informavo, kad tuo metu
bankai ketino ‰velninti paskol˜ sàlygas.
Taãiau tada, kai vyko apklausa, dar nebuvo
Ïinomi parlamentar˜ ketinimai.
Lietuvos bank˜ asociacijos prezidento
Stasio Kropo vertinimu, populistiniai
Seimo nari˜ pasilymai yra susij´ su noru
padòti tam tikroms verslo grupòms. “Nors
jie nei‰spr´st˜ problemos, bet yra registruojami ir aptarinòjami. Rizikos valdytojai bankuose negali ∞ juos nereaguoti, nes
jie turi vertinti, kiek ir kokios rizikos gali
susikaupti ateityje”, – ai‰kina S.Kropas.
Bankininkus nustebino Seime uÏregistruotas pasilymas, kad i‰ Ïmogaus kredito istorijos, prisidengiant Asmens duomen˜ apsaugos ∞statymu, bt˜ galima gauti informacijos tik apie vienus metus. Tai
prie‰tarauja Europos praktikai, kur kuriamas registras, kad ‰alys galòt˜ dalytis infomacija apie kredit˜ istorijas. Neigiam˜
pasekmi˜ ‰alies kiui gali turòti ir silymas pakeisti Civilinio proceso kodeksà,
∞teisinant galimyb´ dvejus metus nevykdyti bsto paskolos gràÏinimo ∞sipareigojim˜. UÏtekt˜ vien ‰ios pataisos, kad padòtis
paskol˜ rinkoje vòl gerokai pablogòt˜, o
bankai bt˜ priversti dar atidÏiau vertinti
klient˜ rizikà.
Jau liepà bankininkai kartu su verslininkais ketina aptarti toki˜ pasilym˜ pavoj˜.
“Tai ne juokai. Ekonomikai reikia pinig˜,
reikia darbo viet˜, reikia panaudoti ES paramà, ir be bank˜ paskol˜ negalòsime pajudòti i‰ vietos”, – ∞sitikin´s S.Kropas. ■
(proc.)
100
52
54
54
53
51
51
21
25
28
29
33
34
11
12
6
11
5
11
3
10
3
2007
2008
2009
2010 I ketv.
7
14
0
2005
7
2006
Paskolos ∞monòms
Paskolos bstui ∞sigyti
Kitos paskolos nam˜ kiams
2010 / 06 / 28
veidas
“VEIDO” ARCHYVO NUOTR.
“DREAMSTIME” NUOTR.
Kartòlio nuosòdos
maÏiau negu atitinkamu laikotarpiu prie‰
metus. Nuo met˜ pradÏios bank˜
apskaiãiuotas paskol˜ vertòs sumaÏòjimas esminòs ∞takos paskol˜ portfelio
kaitai neturòjo, o bank˜ sistemos kreditavimo ∞sipareigojimai padidòjo, taãiau
i‰liko artimi pastarojo pusmeãio vidurkiui.
Privatus sektorius ir toliau maÏino
∞sipareigojimus bank˜ sistemai. Nefinansinòs ∞monòs ∞siskolinimà bankams
sumaÏino 0,5 mlrd. Lt (kartu su paskol˜
pertvarkymu). Paskol˜ bstui ∞sigyti portfelis per penkis mònesius beveik
nepasikeitò. I‰liekant palyginti nedideliam
skirtumui tarp paskol˜ palkan˜ norm˜
litais ir eurais, paskolos uÏsienio valiuta
buvo maÏinamos sparãiau negu paskolos
litais, kai atitinkamu laikotarpiu prie‰
metus buvo stebima prie‰inga tendencija.
·altinis: Lietuvos bankas
Paskolos finans˜ institucijoms
Paskolos valdÏios institucijoms
21
VERSLAS
Lietuvoje PVM lengvat¨ kur kas
JURGITA LAURINñNAITñ
Nors Lietuvos Vyriausybò nuolat kartoja, kad PVM lengvatos
i‰kraipo konkurencijà ir nelemia galutinòs kainos vartotojui,
kit˜ Europos Sàjungos ‰ali˜ valdantieji mano kitaip – ES
naròse PVM lengvatos taikomos vidutini‰kai vienuolikai dvylikai preki˜ grupi˜.
ei Lietuvos Vyriausybò, kaip skelbia,
panaikins likusias tris PVM lengvatas, dar taikomas ‰ilumai, kompensuojamiesiems vaistams ir knygoms,
bsime vienintelò ‰alis visoje ES, netaikanti PVM lengvat˜ ar nulinio mokesãio
tarifo atskiroms preki˜ grupòms. Europos Komisijos paskelbti naujausi duomenys apie PVM mokest∞ geguÏòs pradÏioje rodo, kad ES ‰alys PVM lengvatas
vidutini‰kai taiko 11–12 preki˜ grupi˜.
PavyzdÏiui, Liuksemburge ‰io mokesãio
lengvata naudojasi 20 preki˜ grupi˜, Graikijoje, Lenkijoje, Belgijoje, âekijoje, Ispanijoje – 16-18. MaÏiau PVM lengvat˜
negu Lietuva taiko vienintelò ‰alis – Bulgarija, kurioje sumaÏintu PVM tarifu naudojasi vieninteliai vie‰buãiai.
Krizòs supurtytos Europos ‰alys ie‰ko ∞vairi˜ bd˜, kaip sumaÏinti biudÏeto deficità, bet ‰io mokesãio lengvat˜
neatsisako. ·tai DidÏiojoje Britanijoje
diskutuojama apie galimyb´ nuo kit˜
met˜ pakelti PVM tarifà nuo 17,5 proc.
iki 20 proc. Ødomu, kad ‰i ‰alis vienintelò i‰ didÏi˜j˜ ES valstybi˜ taiko nulin∞
PVM tarifà maisto produktams, bet apie
tokios lengvatos panaikinimà negalvoja, tik svarstoma galimybò ‰∞ tarifà pakelti iki 5 proc.
Panagrinòjus kit˜ ‰ali˜ taikomas
PVM lengvatas matyti, kad Lietuva –
viena i‰ t˜ ret˜ valstybi˜, kurios visas
J
Viešbučiams didžiausi PVM
nustatyti Danijoje ir
Lietuvoje
Vie‰buãiams
·alis
âekija
Danija
Estija
Pranczija
Jungtinò Karalystò
Spaudai didžiausius PVM
tarifus taiko Lietuva
·alis
Airija
Laikra‰ãiams
taikomas PVM
tarifas (proc.)
13,5
25
Bulgarija
9
Danija
0–25
20
5,5
Estija
9
17,5
Jungtinò Karalystò
0
10
Latvija
10
Lenkija
7
Lietuva
21
Lietuva
21
Liuksemburgas
3
Liuksemburgas
3
·vedija
6
7
Vokietija
7
Latvija
Vokietija
·altinis: Europos Komisija
22
taikomas PVM
tarifas (proc.)
10
prekes ir paslaugas surikiavo ∞ vienà
gretà ir yra pasiryÏusios apmokestinti
vienodai, nepriklausomai nuo to, ar jos
paãios btiniausios gyventojams, ar
‰vieãia visuomen´, stiprina pilieti‰kumà, skatina turizmà. UÏ Lietuvos vartotojus didesn∞ PVM mokesãio tarifà, taikomà atskiriems maisto produktams,
Ïurnalams ir vie‰buãiams, moka tik danai, uÏ keleivi˜ veÏimà – tik vengrai, o
laikra‰ãiams taikomas PVM Lietuvoje
apskritai yra didÏiausias visoje ES. Net
Danija, kurioje PVM siekia 25 proc.,
laikra‰ãiams taiko nulin∞ PVM tarifà.
Tad ar tikrai PVM mokesãio lengvatas uÏsimojusi panaikinti Lietuvos Vyriausybò elgiasi teisingiausiai i‰ vis˜ ES
‰ali˜? PaÏvelgus ∞ PVM lengvat˜ Lietuvoje netekusius sektorius matyti, kad
jie sunkmet∞ i‰gyvena itin sunkiai. ·ias
∞mones i‰tiko dvigubas smgis – dòl
sunkmeãio ir taip smarkiai maÏòjant∞
vartojimà dar labiau kristi privertò nuo 5
proc. iki 21 proc. ‰oktelòj´s PVM mokestis, kurio dal∞ bendrovòs bandò prisiimti sau, o dal∞ permesti vartotojams.
“PVM tarifui ‰oktelòjus iki 21 proc.,
nebegalime atveÏti joki˜ auk‰ãiausio
lygio ÏvaigÏdÏi˜, nes padidòjo koncert˜
i‰laidos, o biliet˜ kain˜ nebòra kur kelti”, – guodòsi rengini˜ organizavimo
agentros “Makrokoncertas” direktorius Vaidas Zdanceviãius. ·tai neseniai
·altinis: Europos Komisija
∞monòs surengtas dainininko Rodo Stewarto koncertas buvo nuostolingas.
“PVM pakòlus iki 21 proc., padidòjimà ‰iek tiek prisiòmò prekybininkai,
bet daugausia – gamybininkai. PVM
padidinimas i‰ pauk‰tienos sektoriaus
atòmò apie 35–40 mln. Lt pajam˜ per
metus – ‰ie pinigai bt˜ skirti investicijoms”, – tvirtino Lietuvos pauk‰tininkystòs asociacijos prezidentas Vytautas
Tòvelis.
Mòsos perdirbòjams gerokai pakeltas
PVM tarifas rei‰kia ir pralaimimà kovà
pigesnei lenki‰kai mòsai, kuri ∞sitvirtino
Lietuvos parduotuvòse ir turgavietòse.
Lenkijoje ‰vieÏiai mòsai taikomas PVM
tesiekia 3 proc., mòsos produktams – 7
proc.
“·iandien per turg˜ plsta neapmokestinta mòsa, o mes, perdirbòjai, pralaimime ∞ vienus vartus”, – konstatuoja
MaÏeiki˜ mòsinòs generalinis direktorius Remigijus Petraitis. Jis cituoja Lietuvos agrarinòs ekonomikos instituto
duomenis, kurie rodo, kad visa mòsos
pardavimo rinka Lietuvoje sudaro 1,6
mlrd. Lt, o ‰e‰òlinò prekyba mòsos produktais – net 350–400 mln. Lt per metus.
Tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) gen. direktorius Arnas
Indra‰ius tikina, kad tas pats pasakytina
ir apie keleivi˜ veÏimà. “PVM pakòlimas iki 21 proc. padarò paslaugà nelegaliems veÏòjams – jie prirenka keleivi˜
ir veÏa juos 21 proc. pigiau, nes nemoka
veidas
2010 / 06 / 28
VERSLAS
maΩiau negu ES
mokesãi˜. Nelegals verslininkai nuvilioja apie 20 proc. ms˜ keleivi˜”, –
apgailestavo vadovas.
TOKS bendrovòs apyvarta 2009-aisiais, palyginti su 2008 m., smuko 20
proc., o ‰iemet per 5 mòn. – dar 6 proc.
Smarkiai krito ir kiti PVM tarifo lengvat˜ netek´ sektoriai. 2009 m. visos mòsos pramonòs pardavimas smuko apie
20 proc., koncert˜ organizatori˜ apyvarta krito 35–40 proc., vie‰buãi˜ sektoriaus pajamos pernai sumaÏòjo 35 proc.,
o ‰iemet – dar 15–16 proc.
Vis dòlto vie‰buãiai nepraranda vilãi˜ i‰sikovoti maÏesn∞ PVM tarifà. Jie
siekia, kad vie‰buãi˜ veikla bt˜ pripaÏinta kaip eksporto paslaugos, nes 80
proc. klient˜ yra uÏsienieãiai. Preki˜ ir
paslaug˜ eksportui PVM paprastai netaikomas. Verslininkus ∞kvòpò ir koleg˜
latvi˜ pavyzdys – Latvijos vie‰buãiams
pavyko ∞tikinti vyriausyb´ nuo geguÏòs
sumaÏinti PVM iki 10 proc.
Galiojanãios lengvatos bus
prat´stos
Lietuvoje diskusijos, kad bent dal∞
pernai panaikint˜ PVM lengvat˜ deròt˜
gràÏinti, t´siasi nuo tos dienos, kai jos
buvo at‰auktos. Praòjusià savait´ Vyriausybò nepritarò treãià kartà teikiamam socialdemokrato Algirdo Butkeviãiaus ∞statymo projektui, kuriuo siloma sumaÏintà 10 proc. PVM tarifà
2010 / 06 / 28
veidas
piktina. “Jeigu bt˜ sumaÏintas mòsai
nustatytas PVM tarifas, jau kità dienà
pamatytume pasikeitusias kainas ir parduotuvòje, ir turguje. Rinkoje konkurencija didelò, todòl net tokia mintis negali
kilti, esà maÏesnis PVM pasitarnaus tik
prekybininkams ar perdirbòjams”, – koleg˜ nuomon´ apibendrino mòsos per■
dirbòj˜ atstovas R.Petraitis.
Didės dyzelino ir tabako
akcizas
ŠARŪNO MAŽEIKOS (“BFL”) NUOTR.
nuo 2011 m. taikyti devynioms preki˜ ir
paslaug˜ grupòms. A.Butkeviãius dòl
tokio Vyriausybòs sprendimo nenusimena ir laukia rudens, kada dòl ‰io projekto balsuos Seimas.
“Østatymo pataisose gal net per daug
lengvat˜ ∞registruota. Mes nesame kategori‰ki – ne visas ‰ias lengvatas turime
patvirtinti. Reikòt˜ pritarti PVM tarifo
sumaÏinimui trims grupòms: ‰ilumos
energijai, spaudai ir ‰vieÏiai bei at‰aldytai mòsai, Ïuviai ir pauk‰tienai”, – ∞
kompromisus pasiryÏ´s eiti politikas.
A.Butkeviãiaus nuomone, i‰laikyti
maÏesn∞ ‰ildymo PVM tarifà labai svarbu, nes daugelio Lietuvos ‰eim˜ biudÏetuose jau praòjusià Ïiemà mokesãiai uÏ
komunalines paslaugas sudarò daugiau
nei pus´ vis˜ i‰laid˜. O maÏesnis ‰vieÏiai ir at‰aldytai mòsai taikomas PVM
esà leist˜ vartotojams daugiau ∞sigyti
btin˜ maisto produkt˜.
“Spaudai PVM lengvata reikalinga,
nes sunkmeãiu spaudos perkamumas ir
taip sumaÏòjo, be to, veikia psichologinis aspektas – plyta, cementas ir knyga
negali bti apmokestinama vienodu
PVM tarifu”, – treãios lengvatos svarbà
grindÏia politikas.
Finans˜ ministerijos skaiãiavimais,
jei A.Butkeviãiaus silomos PVM lengvatos bt˜ priimtos, biudÏetas per metus
prarast˜ 428 mln. Lt pajam˜ – daugiausiai (102 mln. Lt) dòl maÏesnio vaistams
ir ‰vieÏiai bei at‰aldytai mòsai (92 mln.
Lt) nustatyto PVM. A.Butkeviãius kritikuoja, kad Finans˜ ministerija biudÏeto pajam˜ praradimus skaiãiuoja tik
aritmeti‰kai, ne∞vertindama netiesioginio efekto ekonomikai, kad, pavyzdÏiui,
maÏesnis PVM tarifas skatina vartojimà.
Per rudens Seimo sesijà PVM lengvatos gali i‰provokuoti ar‰ias diskusijas, nes ir paãios valdanãiosios koalicijos nuomonò ‰iuo klausimu i‰siskiria.
Seimo pirmininkò konservatorò Irena
Degutienò ne kartà yra i‰rei‰kusi nuomon´ apie lengvat˜ gràÏinimo maisto
produktams ir spaudai reikalingumà,
apie atskiras lengvatas kalbòjo kiti koalicijos partneriai.
Tuo tarpu Seimo BiudÏeto ir finans˜
komiteto vicepirmininkas konservatorius
Vitas Matuzas tvirtina, kad koalicija ketina prat´sti tik ‰iuo metu galiojanãias lengvatas kompensuojamiesiems vaistams,
knygoms ir ‰ildymui, o nauj˜ ne∞ves.
Besiprie‰inantys PVM lengvatoms
argumentuoja, esà sumaÏinus ‰io mokesãio tarifà vartotojas naudos nepajust˜. Taãiau verslininkus tokios kalbos
Øgyvendinant ES direktyvas, nuo kit˜
met˜ Lietuvoje didòs du akcizo mokesãiai – dyzelino ir tabako. Dòl akciz˜ didinimo 10 proc. litras dyzelino Lietuvos
gyventojams pabrangs apie 12 ct. Tuo
tarpu tabakui taikom˜ akciz˜ kòlimas
turòs ∞takos tik pigesni˜ cigareãi˜ kainai.
Finans˜ ministerijos atstov˜ teigimu,
∞gyvendinant ES tarybos direktyvà, akciz˜ tarifas nuo 2011 m. visoms cigaretòms turòs bti ne maÏesnis nei 221 Lt
uÏ tkstant∞ cigareãi˜. Iki ‰iol toks tarifas
buvo taikomas tik populiariausi˜ cigareãi˜ kategorijai. Ministerija prognozuoja,
kad dòl to pigesni˜ nei 7,2 Lt cigareãi˜
kainos padidòt˜ nuo 1 iki 6 proc., o populiariausios cigaretòs brangti neturòt˜.
Kritusi gyventoj˜ perkamoji galia ir
smarkiai pabrangusios legalios cigaretòs
‰e‰òliniam tabako verslui ‰iemet leido
i‰siplòsti iki 44 proc. Tà parodò naujausias “SIC Gallup Media/TNS” tyrimas.
Pernai ‰is ‰e‰òlinis verslas siekò 26
proc.
Tokias paãias tendencijas pastebi ir alkoholio gamintojai, kuriems pernai akcizo
mokestis taip pat buvo didintas du kartus.
Bendrovòs “Stumbras” rinkodaros direktorius Algirdas âiburys tvirtino, kad
praòjusiais metais legali alkoholio rinka
krito apie 25 proc., o ‰ò‰òlinò ekonomika
didòjo apie 30 proc.
“Visa stipri˜j˜ alkoholini˜ gòrim˜ rinka
po truput∞ gr∞Ïta ∞ 2003 m. lyg∞, vadinamuosius laukinius laikus, kai nevaldomai karaliavo “bobuãi˜ fabrikòliai” ir
kontrabandinink˜ gaujos. PavyzdÏiui,
rajonuose daugelis tenyk‰ãi˜ parduotuvi˜ tiesiog nebeuÏsisako stipri˜ alkoholini˜ gòrim˜”, – pabròÏò A.âiburys. •
23
LIETUVA
KOOPERACIJA PR
ORESTO GUREVIâIAUS NUOTR.
Sveika, sena paΩ^stama –
nepaΩ^stama Lietkoopsåjunga!
DAIVA NORKIENñ
ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.
Tarptautinio kooperacijos aljanso narò
kooperatinò bendrovò Lietuvos kooperatyv˜ sàjunga pirmàj∞ liepos ‰e‰tadien∞
kartu su visu pasauliu ‰v´s 88-àsias
Tarptautinòs kooperacijos dienos metines.
adaise visuotinio deficito laikais
Ïodis “Lietkoopsàjunga” sukeldavo
pagarb˜ susidomòjimà ar pavydà.
Pakakdavo dirbti tuometòs Lietkoopsàjungos parduotuvòje ar sandòlyje, ir tu – labai
svarbus Ïmogus, galintis parpinti deficitini˜ preki˜. O, tarkime, ms˜ tòvai ar seneliai atmena tarpukariu veikusià, tais laikais
itin paÏangià kooperatyv˜ sàjungà “Lietkis”. Lietkoopsàjungos pirmtakas “Lietkis” ne tik aprpindavo gyventojus
prekòmis, stiprino ‰alies materialin´ baz´,
bet ir, supirkdamas Ïemòs kio produktus,
skatino ‰ios kio ‰akos plòtrà. Beje, pirmasis kooperatyvas Lietuvoje ∞sikrò dar
1869 metais.
·iuo metu ms˜ visuomenò palyginti
nedaug Ïino apie kooperacijà, ne itin supranta jos principus, o Lietkoopsàjunga
neskuba girtis savo veikla. ·tai ir nustemba Ïmonòs, i‰gird´, kad Lietuvos ekonomikoje greta prekybos gigant˜ – prekybos
tinkl˜ – sòkmingai dalyvauja ir Lietkoopsàjunga, t.y. prekybinò kooperacija.
Apie ‰ià struktrà kalbamòs su KB Lietuvos kooperatyv˜ sàjungos valdybos pirmininku Robertu Miliausku.
– Gal galòtumòte paai‰kinti, kokie
yra kooperatyv˜ privalumai, palyginti
su ∞prastomis bendrovòmis?
– Kooperatyvinio verslo esmò yra visos
Ïmogi‰kosios vertybòs. Jos susieja savitar-
K
24
pio pagalbà, atsakomyb´, lygyb´, ne‰ali‰kumà ir solidarumà. Ø bendroves stojama savanori‰kai, nariai jas valdo demokrati‰kai, dalyvauja ekonominòje veikloje.
·iuo metu Europoje yra net 160 tkst.
kooperatyv˜, kurie turi daugiau kaip 123
milijon˜ nari˜ ir 5,3 mln. darbuotoj˜.
O Lietkoopsàjunga vienija 42 juridinius narius ir de‰imt ∞moni˜, kuri˜
pagrindinòs veiklos sritys – didmeninò ir
maÏmeninò prekyba (ji sudaro 90 proc.
apyvartos), duonos, konditerijos kepini˜,
gòrim˜ gamyba. Lietkoopsàjungos nariai
valdo beveik 600 parduotuvi˜, kuri˜ dauguma yra kaimo vietovòse. Ms˜ sistemoje trisia per 4300 darbuotoj˜. Ir tikrai galime pasidÏiaugti: 2009 m. kooperacijos
maÏmeninò preki˜ apyvarta sudarò
546 mln. Lt. O ‰iemet su KOOPS Ïenklu
susibr´s beveik visus ‰alies rajonus apimantis parduotuvi˜ tinklas ‰venãia de‰imties met˜ jubiliej˜.
– Regis, su Lietkoopsàjunga susij´ ir
daugiau Lietuvoje garsi˜ preki˜ Ïenkl˜?
– Taip. Sunku bt˜ rasti lietuv∞, neÏinant∞ UAB “Lietuvi‰kas midus” produkcijos. Tai vienintelò nacionalini˜ gòrim˜ gamintoja Lietuvoje, gaminanti alkoholinius
gòrimus pagal autenti‰kà lietuvi‰ko
midaus technologijà. Lietuvi‰kas midus
puikiai ∞vertintas ne tik Lietuvos, bet ir
uÏsienio parodose: ParyÏiuje, Londone,
Monrealyje. Ømonòs produkcijà noriai perka ms˜ ‰alies sveãiai – kaip dovanas,
suvenyrus. O 600-osioms Îalgirio m‰io
metinòms paminòti ∞monò sukrò i‰skirtinio dizaino midaus balzamo “Îalgiris”
pakuot´ su jubiliejiniu pakabuku. ·is proginis suvenyras, manau, bus unikali dovana draugams ir sveãiams.
– Ar tiesa, kad mielai perkama ir tautinio paveldo gaminiais pripaÏinta Lietkoopsàjungai priklausanãi˜ ∞moni˜
duona?
– Tai tiesa. Lietkoopsàjungos patentuota, pagal tradicines senoli˜ receptras i‰kepta ir vartotojui gerai Ïinomais “Motulòs”, “Marãios”, “Ajer˜”, “Kvietelio”,
“Ventos” ir kitais preki˜ Ïenklais paÏymòta duona prekiaujama ne tik kooperacijos,
bet ir kitose maÏmeninòs prekybos ∞monòse, didÏiuosiuose prekybos tinkluose.
·ie gaminiai eksportuojami ir ∞ Lenkijà,
Airijà, JAV, Anglijà bei kitas ‰alis.
– Kaime vie‰intys miestieãiai nustemba kooperatyvui priklausanãiose parduotuvòse aptik´ i‰skirtini˜ preki˜,
koki˜ nerasi didÏiuosiuose prekybos tinkluose. Ar tai – js˜ verslo politikos
dalis?
– Stengiamòs bendradarbiauti ir su tais
tiekòjais, su kuriais nedirba didieji prekybos tinklai. Taip ne tik leidÏiame uÏsidirbti smulkioms gamyklòlòms, kininkams, bet ir galime pirkòjams pateikti
i‰skirtinòs produkcijos. Mus domina viskas, ko nòra didÏiuosiuose prekybos tinkluose. Todòl i‰girstame nuomoni˜, kad
kooperacijos parduotuvòse Ïmonòs ∞sigijo
ir skanios naminòs de‰rytòs, ir ∞domesnio
skonio konditerijos gamini˜. Tiesa, svarbiausiais Ïenklais paÏymòt˜ preki˜ nei‰siÏadame, tad ms˜ parduotuvòse rasite ir
“Jacobs” kavos, ir “Utenos” alaus bei kit˜
visiems gerai Ïinom˜ preki˜.
– DaÏnai minite kaimà, kininkus.
Gal ir Lietkoopsàjunga imasi prekybininkams netradicini˜ kaimo versl˜?
– Mums priklauso UAB Kretingos
Ïvòrininkystòs kis. Tai – stambiausias ‰velniaplauki˜ Ïvòreli˜ augintojas Lietuvoje.
Ìkyje kasmet paruo‰iama daugiau nei
100 tkst. audini˜ kaili˜, kuri˜ didÏioji dalis
realizuojama Helsinkio aukcione.
Be to, turime ir poilsio namus “Palangos Ïuvòdra”, ∞ kuriuos kvieãiame ilsòtis
ne tik kooperacijos darbuotojus.
Kartu esame Vilniaus kooperacijos kolegijos steigòjai. UÏsiimame nekilnojamojo turto nuoma visoje Lietuvoje. ÎodÏiu,
veikla ∞vairiapusò.
■
veidas
2010 / 06 / 28
Vilniaus širdies chirurgijos centras (UAB „Kardiolita“) viena didžiausių privačių medicinos įstaigų Lietuvoje, po
vienu stogu talpinanti polikliniką, ligoninę, šeimos kliniką
ir teikianti visas medicinos paslaugas.
POLIKLINIKOJE
z Konsultuoja ir gydo aukščiausios kvalifikacijos daugiau nei 45-ių medicinos sričių gydytojai specialistai: kardiologai, neurologai, ortopedai-traumatologai, gastroenterologai, proktologai, akušeriai-ginekologai, urologai,
kraujagyslių chirurgai, reumatologai, pulmonologai, alergologai, LOR, dermatologai, endokrinologai, oftalmologai, psichinės sveikatos specialistai, vaikų
ligų specialistai ir kt.
z Naujausia medicinos įranga operatyviai atliekami išsamūs instrumentiniai
(ultragarso, endoskopiniai, kompiuterinės tomografijos, rentgeno, angiografijos, koronarografijos, klinikinės fiziologijos ir kt.) ir laboratoriniai (klinikiniai, biocheminiai, imunologiniai, mikrobiologiniai, histologiniai ir kt.) tyrimai.
z Atliekamas profilaktinis sveikatos patikrinimas, vykdoma nėščiųjų priežiūra.
LIGONINĖJE
z Atliekamos dienos chirurgijos (taip pat ir minimaliai invazinės) operacijos (kraujagyslių, pilvo, ginekologinės, urologinės ir kt.) bei sudėtingiausios širdies, ortopedinės ir kt. operacijos.
z Modernios operacinės, visą parą veikiantis intensyvios terapijos ir reanimacijos
skyrius, stacionaras su vienvietėmis, dvivietėmis ir šeimyninėmis palatomis su visais
patogumais.
z Puiki priežiūra po operacijų, šiuolaikiška ir jauki aplinka.
ŠEIMOS KLINIKOJE
z Nemokamos šeimos gydytojų konsultacijos. Ligų profilaktika.
Prisiregistravusiems šeimos klinikoje suteikiama 20% nuolaida visoms poliklinikos paslaugoms.
Turint gydytojo siuntimą, bazinę konsultacijų, tyrimų ir operacijų kainą apmoka teritorinės
ligonių kasos.
VISOS MEDICINOS PASLAUGOS PO VIENU STOGU !
VILNIAUS ŠIRDIES CHIRURGIJOS CENTRAS (UAB „Kardiolita“)
Laisvės pr. 64A, LT-05263 Vilnius
Registratūros tel. (8 5) 2390 500, 2390 559
Darbo laikas: I-IV 7.30-20.00 val., V 7.30-19.00 val.
Faks. (8 5) 2390 502
El. paštas [email protected]
www.kardiolita.lt
PASAULIS
KINIJA
G-20 lyderiai ∂m∂ skirstyti
vaidmenis pasaulio rinkos Ωaid∂jams
Ïudybò. Esà jai ne kà maÏiau, o gal net
labiau nei Europai reikòt˜ kuo greiãiau
sumaÏinti valstybòs skolà. Jeigu ji nemaÏòs, JAV vartojimo i‰tekliai i‰seks ir
‰al∞ i‰tiks koma, ypaã palyginti su Europa, kuri bus spòjusi ∞prasti prie eksportuotojos vaidmens.
RIMA JANUÎYTñ
Dvide‰imties didÏiausi˜ pasaulio valstybi˜ lyderiai kuria
pasaulinòs ekonomikos strategijà ir skirsto naujus vaidmenis. Jau nuspr´sta, kad Europa taupys ir eksportuos, o JAV
apsiims bti vartotoja. Bet lieka neai‰ku, ko griebsis Kinija.
i˜met∞ birÏel∞ galima vadinti G-20 susitikim˜ mònesiu: kà tik baigòsi
dvide‰imties didÏiausi˜ pasaulio
valstybi˜ finans˜ ministr˜ susitikimas
Piet˜ Koròjoje, o dabar prasideda ‰i˜
valstybi˜ premjer˜ suvaÏiavimas Kanados verslo ir finans˜ sostinòje Toronte.
Ekonomistai sutaria: G-20
susitikimas yra Ïenklas, kad ai‰kòja bsimasis pasaulio ekonomikos modelis, bet kol kas neai‰ku, kaip jis paveiks vienas ar
kitas valstybes.
Schema atrodo maÏdaug
taip: Europos ‰alys visos kaip
viena ekonomikos skatinimo
programà keiãia ∞ grieÏto taupymo reÏimà. VaizdÏiai tariant,
Europa porai met˜ atsisako vakarieni˜ restoranuose, atostog˜
‰iltuose kra‰tuose ir ∞ tolimesn´
ateit∞ nustumia planus ∞sigyti
naujà bstà.
Dauguma ES valstybi˜ jau
paskelbò taupymo programas. DidÏiosios Britanijos premjeras parei‰kò, kad jo
‰alies laukia keleri skausmingi metai –
ne kà lengvesni nei Vokietijai ir Pranczijai, kuriose nuspr´sta smarkiai susiverÏti dirÏus ir taupyti, taupyti ir dar
kartà taupyti.
·ie sprendimai nòra keisti, kai esi ‰itaip prasiskolin´s. Juk daugelyje ES
valstybi˜ biudÏeto deficitas vir‰ija 9
proc. BVP, o valstybòs skolos – didesnòs nei 70 proc. BVP.
Taãiau grupò ekonomist˜ òmò gàsdinti, kad jei bus tik taupoma, pasaulio
"VEIDO" ARCHYVO NUOTR.
·
Kà daryti su Kinija
ekonomika sustos. Todòl sudarant pasaulin´ strategijà JAV sutiko prisiimti
vartotojos vaidmen∞: prie‰ G-20 susitikimà prezidentas Barackas Obama lai‰ku kreipòsi ∞ kit˜ galing˜ valstybi˜ lyderius teigdamas, kad JAV neatsisakys
"SCANPIX" NUOTR.
ekonomikos stimuliavimo ir visomis i‰galòmis skatins vartojimà. Ne tik vietos, bet ir importini˜ preki˜ bei paslaug˜, tad ‰itaip bus i‰laikyta pusiausvyra:
taupanti Europa nebus pasmerkta asketi‰kai mirãiai, nes jos preki˜ lauks vartoti pasirengusi Amerika.
Tiesa, tokiai pozicijai pritaria ne visi. Nors JAV iÏdo sekretorius Timas
Geithneris ∞sitikin´s, kad tik i‰laidavimas gali skatinti kio ir ypaã privataus
sektoriaus augimà, buv´s Federalinio
rezerv˜ banko vadovas Alanas Greenspanas ai‰kina, jog tai – Amerikos savi-
Galingiausi˜ valstybi˜ lyderiai sprendÏia, koks vaidmuo turtų tekti kiekvienam regionui
26
·ioje strategijoje lieka neai‰kus besivystanãi˜ ‰ali˜ vaidmuo: Kinijos, Indijos, Brazilijos ir kit˜ valstybi˜, kuri˜
ekonomika ‰iuo metu tarpsta.
Rasti su jomis bendrà kalbà ir
sutarti, kaip joms elgtis, kad bt˜
geriau viso pasaulio rinkoms, kaip
tik ir yra svarbiausias dvide‰imtuko lyderi˜ uÏdavinys. Juk Europos
taupymas ir JAV vartojimas nueis
perniek, jeigu nebus nuspr´sta, kà
darys, tarkime, Kinija, kad jos augimas nei‰kreipt˜ balanso ir, vien˜
‰ali˜ ekonomikoms sparãiai kylant, kitos nesimurkdyt˜ krizòs
nuotekose.
Taigi, galima sakyti, G-20 valstybi˜ vadovai susitinka tam, kad
sugalvot˜, kaip pabloginti Kinijos
padòt∞ ir pagerinti Vakar˜ rink˜
gyvavimà.
I‰ pradÏi˜ ‰is tikslas atrodò sunkiai pasiekiamas: uÏbògdama ∞vykiams uÏ aki˜ Kinija parei‰kò, kad neklausys joki˜ nurodym˜ ir nesutiks su
jokiomis galingiausi˜ pasaulio valstybi˜
rekomendacijomis. Net grasino, kad jei
per G-20 susitikimus bus kalbama ne apie
jòg˜ sutelkimà, o tik rodomasi pir‰tais
vienoms ∞ kitas, Kinija suÏlugdys abu forumus ir i‰ viso atsiribos nuo kalb˜ su galingiausiomis pasaulio valstybòmis. Taãiau pamaÏu Kinija atlyÏta.
Praòjusià savait´ juan∞ ji atsiejo nuo
JAV dolerio ir leido savo nacionalinòs valiutos kursui laisvai svyruoti. Tai rei‰kia,
kad Kinija sutinka rizikuoti prarasti savo,
kaip eksportuotojos, patrauklumà, neblòsus∞ tol, kol juanis buvo toks pat pigus
kaip ir JAV doleris.
Tik klausimas, ar tai i‰ ties˜ padòs kitoms sunkiau besiverãianãioms rinkoms.
Pati Kinija primena, kad jos ekonomikos ‰uolis auk‰tyn anksãiau tebuvo
‰iaudas, kurio griebòsi visos Vakar˜ rinkos. Ir buvo dòkingos. Dabar jos reikalauja, kad Kinija pjaut˜ ‰akà, ant kurios ji
sòdi: maÏinti priklausomyb´ nuo eksporto, t.y. apkarpyti eksportuojam˜ preki˜ ir
paslaug˜ kiek∞, ir tikòtis, jog tai padòs
■
i‰gyventi kit˜ ‰ali˜ ekonomikoms.
veidas
2010 / 06 / 28
PASAULIS
KAIMYNAI
Lenkai renkasi vienå iß dviej¨
skirting¨ ßalies vizij¨
RIMA JANUÎYTñ
Liepos 4-àjà Lenkijoje bus rengiamas antrasis prezidento rinkim˜ turas. Po jo ir paai‰kòs, kuris i‰ dviej˜ visi‰kai skirtingà
ateit∞ Ïadanãi˜ politik˜ – Bronislawas Komorowskis ar Jaroslawas Kaczynskis – taps naujuoju ‰alies vadovu.
er pirmàj∞ rinkim˜ turà Lenkijos rinkòjai daugiau bals˜ atidavò uÏ laikinai prezidento pareigas einant∞
Bronislawà Komorowsk∞ – centrist˜ partijos lyder∞, laisv˜ ir vakarieti‰k˜ paÏir˜ politikà.
Taãiau jo pergalò – per
menka, kad bt˜ galutinò,
mat jam ant kuln˜ lipa ir vos
4 proc. bals˜ atsilieka pavasar∞ tragi‰kai Ïuvusio prezidento Lecho Kaczynskio
brolis, visi‰kas konservatorius ir euroskeptikas Jaroslawas Kaczynskis.
P
Kurio prezidento
labiau reikia
Lenkijai?
"SCANPIX" NUOTR.
"SCANPIX" NUOTR.
Finans˜ rinkose ir Lenkijos verslo pasaulyje meldÏiamasi, kad tik laimòt˜
B.Komorowskis. Akcij˜ kainos praòjusià savait´ taip ir
‰okinòjo: skaiãiuojant rinkim˜ rezultatus,
su kiekviena Ïinia apie B.Komorowskio
pergal´ Lenkijos akcijos brango, o prane‰ant apie nedideles J.Kaczynskio pergales, j˜ vertò smuko.
Taip vis˜ pirma yra todòl, kad tap´s
prezidentu B.Komorowskis bent jau
gerai sutart˜ su premjeru Donaldu Tusku – j˜ pozicijos daugeliu klausimu
veik nesiskiria: abu siekt˜ sumaÏinti
Lenkijos biudÏeto deficità ir kuo greiãiau ∞sivesti eurà.
Toks darbas petys petin
ypaã svarbus dòl to, jog premjeras Lenkijoje visuomet
groja pirmuoju smuiku. Taãiau jei jo melodija ne∞tinka
prezidentui, ‰is vetavimais
gali nuolat trukdyti premjerui, taip pat gali pats spr´sti,
kokia bus ‰alies saugumo ir
uÏsienio politika.
Kad tai nevyk´s scenarijus, buvo galima ∞sitikinti,
kai Lenkijai vadovavo a.a.
Lechas Kaczynskis: su
2010 / 06 / 28
veidas
premjeru D.Tusku jie nesitardavo ir net
vizit˜ ∞ uÏsien∞ vykdavo atskirai, be to,
ten susòsdavo kuo toliau vienas nuo
kito.
Bet tai dar ne visos prieÏastys, dòl kuri˜ B.Komorowskio pergalòs linki ir didÏiosios ES ‰alys, ypaã Vokietija. Mat
B.Komorowskis skelbia sieksiàs kuo artimesnio bendradarbiavimo su Vakarais,
kartu gerins pa‰lijusius santykius su Rusija. L.Kaczynskis, Ïinoma, kalba prie‰ingai: nòra ir negali bti jokio pasitikòjimo nei Vokietija, nei juo labiau
Rusija.
Dvi skirtingos Lenkijos
Taigi kokia bus Lenkija
antrojo turo rinkimus laimòjus B.Komorowskiui, ir
kokia – pergal´ nuskynus
J.Kaczynskiui?
Ai‰ku viena: tai bus dvi
skirtingos Lenkijos, ir tai
pripaÏ∞sta net pats Jaroslawas. “Antrasis turas lems,
kurios i‰ dviej˜ Lenkij˜ nori
‰alies gyventojai, – jie
rinksis tarp dviej˜ skirting˜
vizij˜, tarp kuri˜ esama didÏiuli˜ skirtum˜”, – tvirtina
Euroskeptikas J.Kaczynskis
J.Kaczynskis ir neslepia,
(kairòje) pirmajame prezidento
kad jei laimòt˜ rinkimus,
rinkim˜ ture surinko tik keliLenkija pasukt˜ visi‰kai
ais procentais maÏiau bals˜
nauju keliu.
nei vakarieti‰kai nusteik´s
Analitikai perspòja, jog
B.Komorowskis
tas kelias – nelabai progPana‰iai, matyt, bt˜ ir rinkimus lai- nozuojamas. Neatmestina, kad J.Kacmòjus J.Kaczynskiui: jis nesuka galvos zynskis perimt˜ dal∞ yding˜ Ïuvusio
dòl taupymo, tik miglotai uÏsimena apie brolio ∞proãi˜ – vetuot˜ daugyb´ ∞staty“tam tikrus ekonomikos sureguliavimo m˜, konfliktuot˜ su premjeru, tad Lenmechanizmus”, prie‰inasi privatizavi- kija esà trypãiot˜ vietoje.
mui ir, prie‰ingai nei B.Komorowskis,
Vòl probleminiai tapt˜ ir L.Kaczynragina valstyb´ daugiau i‰laidauti. Kar- skiui vadovaujant labai suprastòj´ Vartu Ïada didinti minimalià algà, uÏsime- ‰uvos santykiai su Maskva, Berlynu ir
na apie sveikatos apsaugos reformà, ku- Briuseliu. Beje, blogiausi jie buvo, kai,
riai, anot jo, reikia nepagailòti lò‰˜. Kà prezidentaujant L.Kaczynskiui, 2006–jau kalbòti apie tai, kad apie eurà J.Kac- 2007 m. Jaroslawas buvo premjeras.
zynskis apskritai nenori nò girdòti.
Tuo metu Lenkija buvo praminta “valstybe, su kuria labai
keblu dirbti”.
Pirmojo Lenkijos
“Ai‰ku viena – jei
prezidento rikimų turo
J.Kaczynskis laimòs
prezidento rinkimus,
rezultatai
jis prat´s brolio politiKandidatas:
Balsai (proc.)
kà – antipatijà Europos Sàjungai, Rusijai
B.Komorowskis
41,5
ir pasiprie‰inimà vyriausybei”, – neabejo36,5
J.Kaczynskis
ja Var‰uvos universiteto politikos moksl˜
G.Napieralskis
14
daktaras Wojciechas
·altinis: “Bloomberg”
■
Jablonskis.
27
PASAULIS
GEOPOLITIKA
Demokratijos pozicijos pasaulyje im
MAÎVYDAS JASTRAMSKIS,
·iuo metu 3 mlrd. planetos
Ïmoni˜ gyvena laisvose ir
demokrati‰kose valstybòse,
1,5 mlrd. pusiau laisvose
‰alyse, o 2,5 mlrd. – visi‰kai
autoritarinòse valstybòse.
a. paskutin∞ ketvirt∞ praÏusi
treãioji demokratizacijos
banga ∞tvirtino atstovaujamàjà demokratijà, kaip pasaulyje dominuojant∞ valstybòs tvarkymo principà. Taãiau pastar˜j˜ met˜ pasaulinòs tendencijos
kelia nerimà – stipròja autoritarini˜ reÏim˜
pozicijos, o silpn˜ demokratij˜ rodikliai
vis smunka.
“DREAMSTIME” NUOTR.
ANDRIUS MAKSIMIAKAS
“VEIDO” ARCHYVO NUOTR.
Tarptautinòs tendencijos
“VEIDO” ARCHYVO NUOTR.
XX
Kasmet politini˜ ir pilietini˜ laisvi˜ rodikli˜ svyravimus ir tendencijas tirianti Ïmogaus teisi˜ ir laisvi˜ padòtis pastebi- Atskir˜ region˜ bòdos
tarptautinò nevyriausybinò organizacija ma jau ketverius metus i‰ eilòs. Tai ilgiau“Freedom House” pastebi, kad ‰iuo metu sias tokio nuosmukio periodas per visà 40
Kaip ir buvo galima tikòtis, stiprs dekur kas daugiau valstybi˜ nei 1989 m. gali met˜ ‰ios organizacijos atliekam˜ tyrim˜ mokratijos bastionai i‰liko Vakar˜ Europa
bti apibdinamos kaip laisvos (i‰ esmòs istorijà. “Freedom House” ekspert˜ ir ·iauròs Amerika. JAV prezidento Baracatitinkanãios liberalios demokratijos prin- teigimu, per pastaruosius ketverius metus ko Obamos administracija bandò taisyti
cipus). Toki˜ ‰ali˜ pasaulyje, remiantis daÏniausi paÏeidimai buvo prigimtinòs abejotinus ir nuolat kritikuojamus Ame2010 m. ataskaita, yra 89. J˜ gyventojai su- ÏodÏio ir asociacij˜ laisvòs ribojimai rikos demokratijos ypatumus, ypaã uÏsiedaro 46 proc. (3 mlrd.) vis˜ planetos Ïmo- autoritarinòse valstybòse. Konstatuojama, nio politikos srityje: nuspr´sta uÏdaryti
ni˜.
kad prie demokratijos bklòs prastòjimo Guantanamo kalòjimà, JAV pareignams
I‰ dalies laisvomis (demokrati‰kos, bet pasaulyje daug prisidòjo nevaldoma oficialiai uÏdrausta naudoti kankinimo meturinãios esmini˜ trkum˜) ∞vardijamos 58 korupcija ir teisòs vir‰enybòs sunkumai todus. O Vakar˜ Europoje pastaraisiais mevalstybòs, kuriose gyvena per 1,5 mlrd. demokratijà bandanãiose ∞tvirtinti ‰alyse. tais didÏiausi i‰‰kiai i‰kilo stengiantis apiÏmoni˜ (20 proc. Îemòs gyventoj˜). O Pastarieji metai taip pat ∞eis ∞ istorijà dòl bròÏti santykius su imigrantais, ypaã muprie nelaisv˜ (autoritarinio reÏimo) valsty- neteisòtai nuverstos ne vienos valdÏios sulmon˜ maÏum˜ atÏvilgiu. Vis dòlto tai
bi˜ kategorijos ‰iame tyrime priskiriamos (arba, atvirk‰ãiai, neteisòtai prat´stos ne nepadarò didesnòs ∞takos tradici‰kai pui47 ‰alys, kuriose gyvena 2,5 mlrd., arba 34 vienos kadencijos), susidorojimo su Ïur- kiems ‰io regiono ∞vertinimams deproc., pasaulio gyventoj˜ (∞ ‰ià “kompani- nalistais ir nevalstybini˜ subjekt˜ (religi- mokratijos atÏvilgiu.
Vidurio ir Ryt˜ Europoje pastaraisiais
jà” patenka ir daugiausiai pilieãi˜ pasauly- ni˜ ekstremist˜, narkotik˜ karteli˜) inicimetais buvo galima ∞Ïvelgti keletà teigiam˜
je turinti Kinija).
juot˜ smurto protrki˜.
tendencij˜. Tarkime, Balkan˜ ‰alyse
I‰ pirmo Ïvilgsnio susidaro
∞spdis, kad demokrati‰kos ir i‰
su Kosovu, kuriame ∞vyko demokra“Freedom House” režimų
dalies demokrati‰kos valstybòs doti‰ki rinkimai, pakilo pilietini˜ laisvi˜
minuoja politiniame pasaulio Ïemòklasifikacijos paaiškinimas lygis. Bet dalyje buvusi˜ Soviet˜ Sàjungos respublik˜ tendencijos kitolapyje. Galbt JAV politologas Frankios – jos toliau “sòkmingai” ritosi Ïecisas Fukuyama, prie‰ du de‰imtme- Laisva ‰alis Demokrati‰ka politinò konkurencija,
pagarba pilietinòms laisvòms.
ãius paskelb´s apie liberaliosios demyn arba ∞sitvirtino jau pasiektame
Nepriklausomas ir nekontroliuojamas
mokratijos triumfu paÏymòtà istoridugne. ·tai Dmitrijaus Medvedevo
asmeninis gyvenimas, nepriklausoma
jos pabaigà, buvo teisus? Vis dòlto
graÏs prie‰rinkiminiai pasisakymai
Ïiniasklaida.
paÏvelgus ∞ detalesnes trumpojo lai- I‰ dalies
apie Ïmogaus teisi˜ padòties gerinimà
Ribota politinò konkurencija (daÏnai
kotarpio tendencijas susidaro atvirk‰po rinkim˜ taip ir liko tik ÏodÏiai. O,
dominuoja viena partija) laisva ‰alis ir
tinis ∞spdis – demokratijos pozicijos
tarkime, Centrinò Azija apskritai
politinòs laisvòs. ·aliai bdinga
pasaulyje ima bra‰kòti. Remiantis
∞sitvirtino kaip viena represyviausi˜
korupcija, teisòs vir‰enybò silpnai
“Freedom House”, praòjusiais metais
zon˜ pasaulyje (Kirgizijos ∞vertinii‰reik‰ta. Galima etninò ir religinò
net 40-yje i‰ 194 tirt˜ pasaulio valstymas nuo “i‰ dalies laisva” pasikeitò ∞
nesantaika.
bi˜ (apie 21 proc.) ∞vairs demokrati- Nelaisva
“nelaisva”).
Pagrindinòs politinòs teisòs nòra
jos rodikliai suprastòjo.
Apibendrinant galima teigti, kad,
uÏtikrinamos, o Ïmogaus ‰alis laisvòs
sistemingai paÏeidÏiamos.
Beje, tarptautiniu lygiu blogòjanti
i‰skyrus Baltijos ‰alis, vienintelò lais28
veidas
2010 / 06 / 28
PASAULIS
GEOPOLITIKA
va valstybò buvusios Soviet˜ Sàjungos teritorijoje i‰liko Ukraina, bet oligarchinis politinòs sistemos pobdis ir Viktoro Janukoviãiaus atòjimas ∞ valdÏià kelia abejoni˜
dòl ‰ios ‰alies demokrati‰kos ateities.
Kitas regionas Lotyn˜ Amerika, visuomet pasiÏymòjusi demokratijos lygio svyravimais, pastaraisiais metais susidrò su
rimtais sunkumais. 2009 m. perversmas
Hondre, po kurio priverstinai emigravo
buv´s prezidentas Manuelis Zelaya, sukrò
konstitucini˜ norm˜ paÏeidinòjimo chaosà
ir lòmò politini˜ teisi˜ bei Ïmogaus laisvi˜
lygio smukimà. Venesueloje ir Nikaragvoje demokratijos aprai‰k˜ taip pat nepadaugòjo – ‰i˜ ‰ali˜ vadovai ir toliau valdÏià
koncentruoja savo rankose ir valdo nedemokrati‰kais metodais.
Vis dòlto problemi‰kiausi demokratijos
atÏvilgiu yra Afrikos ir Azijos Ïemynai.
“VEIDO” ARCHYVO NUOTR.
“VEIDO” ARCHYVO NUOTR.
ma braßk∂ti
Vidurio Rytuose ir ·iauròs Afrikoje
demokratijos bejògi‰kumà gerai iliustruoja
masinis rinkim˜ rezultat˜ klastojimas ir
smurtas prie‰ civilius gyventojus Irane,
Jordano karaliaus sprendimas atidòti parlamento rinkimus ar nuolatiniai politinòs
opozicijos persekiojimai Bahreine.
Regione nuolat fiksuojami smurto
protrkiai: Pakistane, Irake, netgi vienintelòje laisvoje regiono valstybòje Izraelyje.
Likusioje Azijos dalyje galima pastebòti ir
teigiam˜ tendencij˜, pavyzdÏiui, pilietinio
karo pabaiga ·ri Lankoje ir stebòtina
demokratijos sòkmòs istorija Mongolijoje.
Vis dòlto jas temdò ai‰ks demokratini˜
princip˜ paÏeidimai, tokie kaip 29 Ïurnalist˜ Ïudynòs Filipinuose, interneto puslapi˜ cenzra ir nuolatinòs represijos, kuri˜
imamasi prie‰ Ïmogaus teisi˜ gynòjus
Kinijoje.
Akivaizdu, kad demokratini˜ proces˜
tyròjai ‰iuo metu susiduria su ∞domiu paradoksu. Treãioji demokratizacijos banga
(prasidòjusi 1974 m. vadinamàja gvazdik˜
revoliucija Portugalijoje) pasaulio reÏim˜
Ïemòlap∞ pertvarkò taip, kad jai nusiritus
demokrati‰k˜ valstybi˜ tapo daugiau nei
iki tol, bet pastarasis penkmetis paÏymòtas
rekordiniu demokratini˜ rodikli˜ nuosmukiu.
Ar ‰ias trumpojo laikotarpio tendencijas
turòtume sureik‰minti? “Freedom House”
ekspertai atsako taip: su ‰iomis tendencijomis nekovojant, demokratizacijos erozija
gali ∞gauti vis didesn∞ pagreit∞. Netgi tikòtinas sniego gniÏtòs efektas, tuomet pasaulyje kasmet bt˜ registruojami vis didesni
laisvi˜ ir teisi˜ suvarÏymai.
Ateityje demokratijos ‰alinink˜ nerimui
atsirasti pagrindo gali bti dar daugiau.
Pasirodo, po George’o W.Busho kadencijos tik 10 proc. JAV – ∞takingiausios
pasaulio valstybòs – gyventoj˜ pasisako uÏ
paramà demokratijai tarptautiniu lygmeniu. Øsitikinimas, esà nors demokratija nòra
pakankamai efektyvi valdymo forma, bet
niekas nieko geriau uÏ jà nesugalvojo,
kelia vis daugiau abejoni˜. Ilgà laikà
demokratija buvo siejama su stipria
ekonomika (JAV, Vakar˜ Europos
demokratij˜ pavyzdys), bet toki˜ autoritarini˜ reÏim˜ kaip Kinija ir Singapras
ekonominò sòkmò pastaraisiais metais
priverãia abejoti, ar i‰ ties˜ nòra rimtesni˜
demokratinio reÏimo alternatyv˜.
Remiantis JAV tyrim˜ centro “American Enterprise Institute for Public Policy
Research” ekonominòs politikos studij˜ direktoriaus Kevino Hasseto skaiãiavimais,
1991–2005 m. politinòmis represijoms
pasiÏyminãiose valstybòse, kuriose ekonomika gana laisva, ekonominis augimas vidutini‰kai buvo 3,66 proc. didesnis nei politi‰kai laisvose. Taigi, regis, ateityje demokratija pasaulyje ne tik susidurs su politini˜
laisvi˜ ir teisi˜ varÏymo problemomis
trumpuoju laikotarpiu, bet gali tekti atlaikyti ir vadinamojo autoritarinio kapitalizmo, kuris derina ekonomikos sòkm´ su
politinòmis represijomis, konkurencijà. ■
Prasčiausiai 2009 m. pagal visus demokratijos
rodiklius įvertintos valstybės
ReÏimo ypatumai
Vienpartinis, marksistinis ir leninistinis reÏimas.
Tarptautiniu atÏvilgiu uÏdara ‰alis.
Turkmònistanas
Nuo pat Soviet˜ Sàjungos grities ∞sitvirtinusi diktatra.
Uzbekistanas
Nuo pat Soviet˜ Sàjungos grities ∞sitvirtinusi diktatra.
Libija
Stipròjanti sekuliari diktatra islamo regione.
Sudanas
ReÏimas, pasiÏymintis radikalaus islamizmo ir tradicinòs
karinòs chuntos bruoÏais.
Mianmaras (Birma) GrieÏta, represyvi karinò diktatra.
Pusiaujo Gvinòja
DidÏiulòs korupcijos kankinamas reÏimas, i‰skirtinò Ïmogaus
teisi˜ paÏeidinòjimo istorija netgi Afrikos kontekste.
Eritròja
Stipròjantis represinis reÏimas, ypatingas policijos kontrolòs vaidmuo.
Somalis
Îlugusi valstybò, kelianti rpesãi˜ tarptautinei bendruomenei
dòl pirat˜ ∞sigalòjimo.
2010 / 06 / 28
veidas
“VEIDO” ARCHYVO ILIUSTRACIJA
Valstybò
·iauròs Koròja
29
VISUOMENñ
TURIZMAS
Lietuvå v∂l atrado uΩsienio turis
INDRñ ZIMBLYTñ
Nepaisant besit´sianãios
krizòs, ∞ Lietuvà ‰iemet
plsta kur kas daugiau
uÏsienio turist˜ nei ‰alies
jubiliejiniais ir sostinòs
kultriniais 2009-aisiais.
ietuva tampa uÏsienio turistams patrauklia ‰alimi. Ir tam, pasirodo,
reikòjo ne kaÏkoki˜ ypating˜ rengini˜, ne Vilniui suteikto Europos kultros
sostinòs vardo, ne ∞spding˜ nuolaid˜
turistams ir net ne ms˜ tkstantmeãio
jubiliejaus auros, o viso labo to, kad ∞ Lietuvà imt˜ sklandÏiai ir daÏnai skraidyti
lòktuvai, o j˜ biliet˜ kainos nesikandÏiot˜.
Vien tai, kad pigi˜ skrydÏi˜ kompanija "Ryanair"
Tarkime, vien tai, kad pigi˜ skrydÏi˜
padidino skrydÏi˜ krypãi˜ skaiãi˜ i‰ Kauno (ir ∞ j∞) nulòmò, jog laikinojoje
kompanija "Ryanair" padidino skrydÏi˜
sostinòje uÏsienio turist˜ ‰iemet dukart daugiau nei pernai
krypãi˜ skaiãi˜ i‰ Kauno (ir ∞ j∞) nulòmò,
jog laikinojoje sostinòje uÏsienio turist˜
‰iemet dukart daugiau nei pernai ir gerokai yra tiesioginis susisiekimas su Vilniumi. jiems paliko puik˜ ∞spd∞, ypaã vidurdaugiau nei ankstesniais metais. Tiesà
Valstybinio turizmo departamento amÏius menanti Senamiesãio architektra,
sakant, kaunieãiai net neatsimena, kada j˜ duomenimis, pirmàj∞ ‰i˜ met˜ ketvirt∞ jauki aplinka ir draugi‰ki Lietuvos Ïmonòs.
mieste buvo tiek uÏsienieãi˜.
Lietuvos turizmo informacijos centruose Lunà labai nustebino tai, kad Vilnius – itin
Beje, uÏsienieãiai nenusivylò Kau- apsilankò kone 15 tkst. turist˜ i‰ uÏsienio ‰varus ir tvarkingas miestas. Pora tikino
nu: jiems ypaã patinka labai palankus ‰ali˜ (daugiausia i‰ Rusijos, Vokietijos ir negalinti pasakyti nò vieno dalyko, kuris
ãionyk‰tis paslaug˜ ir kain˜ santykis. Lenkijos). Pernai per tà pat∞ laikotarp∞ j˜ ms˜ sostinòje juos bt˜ nuvyl´s. Plaãiai
Kauno regiono turizmo informacijos cen- buvo apie 13,6 tkst.
‰ypsodamiesi belgai dÏiaugòsi, kad ãia
tro direktorius Sigitas Sidaraviãius inforTiesa, vie‰buãiai didÏiulio uÏsienio tu- jiems patinka absoliuãiai viskas. Jonas
mavo, kad daugiausia ∞ ‰∞ miestà
rist˜ antpldÏio nefiksuoja. J.Be- pridrò, kad po keli˜ dien˜ jie pirmà kartà
atvyksta vokieãi˜, nuo j˜
niulienò tok∞ paradoksà ai‰ki- aplankys ir ms˜ kaimynes Latvijà bei Esneatsilieka ir ispanai, suona tuo, kad vis daugiau j˜ tijà, tad jiems bus labai ∞domu palyginti
miai, lenkai. Pana‰us
apsigyvena privaãiame visas Baltijos ‰alis ir gr∞Ïus ∞ Belgijà apie
kontingentas ir Klaipòsektoriuje arba pas ar- jas papasakoti draugams. Pora sakò daÏdoje, kuri 2010 m. batimuosius, paÏ∞stamus: niausiai pasirenkanti aktyv˜ poils∞, tad Villand∞ ir geguÏ´ tiek
"Nors krizò smarkiai niuje daÏnai nuomojasi dviraãius ir jais
pavieni˜ turist˜, tiek
pakoregavo vie‰buãi˜ vaÏinòja po miestà.
kruizini˜ laiv˜ keleiI‰girdus apie turistus, daÏnam kyla asokainas, nemaÏai turist˜
vi˜ sulaukò kone penkciacijos su fotoaparatais blyksinãiais ir
j˜ paslaug˜ vengia".
tadaliu daugiau nei perKlaipòdos turizmo ir vienodas kepures dòvinãiais japonais. Taip,
nai tuo pat metu.
kultros informacijos cen- Vilniaus senamiestyje j˜ galima sutikti
I
Daugiau nei pernai tuto specialistò Lina Mar- tikrai nemaÏai. ·tai nuolankiai besi‰yprist˜ ‰iemet ir Vilniuje. Ir vòlkauskienò taip pat pabròÏò, kad santi ir daÏnai galvà linksinti Takako ∞
gi ai‰ku kodòl – juk vien Luna ir Jonas: "Labai ∞ uostamiest∞ atvyk´ turistai Lietuvà atvyko i‰ Latvijos, prie‰ tai
Vilniaus oro uosto keleivi˜ noròjome paÏinti dar daÏnai teiraujasi pigesnio ap- aplankiusi Estijà. Su draugòmis i‰mai‰iusi
‰i˜ met˜ geguÏòs mònes∞
neatrastus kra‰tus gyvendinimo sveãi˜ namuose, kone pus´ pasaulio, ‰∞kart ji ryÏosi leistis
padaugòjo kone penktadaliu,
∞ kelion´, kurios tikslas – maÏai Ïinomos
hosteliuose ar kempinguose.
ir kultras"
palyginti su tuo paãiu laikoir dar nei‰tyrinòtos ‰alys.
tarpiu pernai. Daugiau ‰iemet ir i‰ Lenki"Pirmiausia nuskridome ∞ Maskvà ir
Draugi‰ki Ïmonòs,
nuo
jos pradòjome savo kelion´. I‰ Viljos atvykstanãi˜ autobus˜.
∞spdinga architektra
niaus vaÏiuosime ∞ Kaunà, po to ∞ pajr∞.
Beje, turist˜ ∞ Lietuvà ‰iemet atvyksta
"Veidas" nusprendò pakalbinti kelioli- Tada ms˜ laukia Lenkija, âekija ir kii‰ ∞vairesni˜ ‰ali˜: sostinòs Pilies, DidÏiojoje ar Vokieãi˜ gatvòje dabar daÏnai ga- ka uÏsienio turist˜ ir pasiteirauti, kok∞ tos Vidurio Europos ‰alys. Kol kas viskas
palieka didel∞ ∞spd∞, Vilniaus senamiestis
lima sutikti ispan˜, ital˜, japon˜, brit˜, ∞spd∞ jie i‰sive‰ i‰ ms˜ ‰alies.
Vilniaus Pilies gatvòje pakalbinta labai ∞domus ir graÏus, be to, ãia tiek daug
amerikieãi˜ ar skandinav˜. Pernai j˜ buvo
labai reta. Taãiau sostinòje, pasak Vil- pora – belgai Luna ir Jonas sakò Lietuvà erdvòs", – ∞spdÏiais dalijosi Takako.
Pakalbinome ir gintaro suvenyr˜ pirkus∞
niaus turizmo informacijos centro direk- pasirink´ todòl, kad nori susipaÏinti su
toròs Jolantos Beniulienòs, labiausiai turis- naujomis ‰alimis ir kultromis, kurios nòra Thomà, kuris ∞ Lietuvà atvyko i‰ Viskont˜ padaugòjo i‰ Rusijos ir t˜ ‰ali˜, i‰ kuri˜ labai Ïinomos pasaulyje. Beje, Vilnius sino valstijos (JAV). Jis pasakojo skrid´s
.Z
IM
BL
YT
ñ
S
NU
OT
R.
"VEIDO" ARCHYVO NUOTR.
L
30
veidas
2010 / 06 / 28
VISUOMENñ
TURIZMAS
tai
Į Lietuvos turizmo
informacijos centrus
užsuko užsieniečių
13 613
444
Pranczai
423
Suomiai
251
Britai
210
Ispanai
207
Amerikieãiai
195
Danai
194
Olandai
179
Kiti
1693
I‰ viso
6042
∞ Kaunà kartu su baÏnyãios bendruomene kaip evangelijos misijos narys, o ∞
Vilni˜ atvyk´s autobusu, nes girdòj´s apie
Lietuvos sostin´ nemaÏai graÏi˜ atsiliepim˜.
"Man patinka, kad lietuviai – labai draugi‰ki ir paslaugs Ïmonòs, gatvòs ‰varios,
o pastatuose uÏkoduota ‰alies istorija. Ø atmint∞ itin ∞strigo tiek Kauno, tiek Vilniaus
senamiesãiai. Amerikoje nieko pana‰aus
nòra!" – dòstò Thomas.
Tiesa, jam skaudu matyti, kad Lietuvoje toks ry‰kus socialinis atotrkis tarp
labai turting˜ Ïmoni˜ ir skurstanãi˜j˜.
Nors ‰i problema aktuali ir JAV, Lietuvoje, pasak pa‰nekovo, ji daug pastebimesnò. Thomo draugas Jimas i‰ Aidaho valstijos pridrò, kad lietuviai ne tik draugi‰ki ir malons, bet ir labai kultringi,
gausiai lankantys ∞vairius kultrinius
renginius. Abu vaikinai pastebòjo, kad Lietuva – i‰skirtinio groÏio ir ypaã Ïalia ‰alis,
sugebòjusi i‰saugoti gamtà ir jà suderinti
su tik ms˜ ‰aliai bdinga architektra.
Paklaustas apie kainas Lietuvoje, Jimas
juokdamasis pripaÏino, kad jos irgi
nuteikia maloniai, o kartais net juokingai.
Dar vienas pa‰nekintas turistas atskrido i‰ Atlantos miesto DÏordÏijos valstijoje. Tai antra jo vie‰nagò Lietuvoje. Nors
abu kartus Jeffas vyko verslo reikalais, jis
dÏiaugiasi galimybe pasimògauti, jo ÏodÏiais tariant, ms˜ nuostabia ‰alimi: "Esu
visi‰kai ∞simylòj´s Lietuvà. Ypaã Vilniaus
senamiest∞, architektrà, Ïmones, maistà.
Esu i‰ragav´s visà lietuvi‰kà virtuv´: nuo
cepelin˜ iki ‰altibar‰ãi˜. Skanavau vis˜
lietuvi‰ko alaus r‰i˜ – lietuvi‰kas alus
kone geriausias i‰ mano ragaut˜".
2010 / 06 / 28
veidas
2009 m.
pirmàj∞ ketvirt∞
2010 m.
pirmàj∞ ketvirt∞
·.MAÎEIKOS (BFL) NUOTR.
Rusai
Vieniems pramogos, kitiems –
baÏnyãios
o ypaã viena uÏ kità ∞spdingesnòs
baÏnyãios. "Daugelis mano paÏ∞stam˜ jau
yra buv´ Lietuvoje. Esame kaimynai, todòl
Vaik‰tant Vilniaus senamiesãiu galima turime draugauti ir plòtoti tarpusavio
∞sitikinti, kad uÏsienio sveãi˜ ms˜ sostinò- ry‰ius", – dòstò pa‰nekovò. Kartu su seseje ne tik apstu, bet ir atvyksta ∞vairi˜ taut˜ rimi atvykusi moteris sakò ∞ ‰ios kelionòs
atstov˜. ·tai Rotu‰òs aik‰tòje esanãiame mar‰rutà ∞traukusios ir KryÏi˜ kalnà ‰alia
lauko restorane sòdinti jaun˜ vyruk˜ i‰ ·iauli˜, apie kur∞ suÏinojusios internete.
Italijos kompanija aplinkinius tiesiog
Pabaigai galima pridurti, kad, turizmo
uÏburia puikia nuotaika ir
informacijos centr˜ vadov˜ pastejuoku. Rai‰kiai gestikubòjimu, turistai ∞prastai lanko
liuodami ir be proto
tradicinius objektus – tai, kà
daug bei garsiai kalsilo turistiniai gidai ir inbòdami specialiame
ternetas. Tiek Vilniuje, tiek
ekrane jie stebi paKaune, tiek Klaipòdoje
saulio futbolo ãemdaÏniausiai apÏirimi sepionato rungtynes.
namiesãiai, baÏnyãios,
Alus liejasi laisvai.
muziejai (beje, ypatingo
Pakalbintas MassiuÏsienieãi˜ susidomòjimo
mo i‰ Milano prisisulaukia Genocido auk˜
paÏino ∞ Lietuvà atmuziejus Vilniuje ir Jr˜
vyk´s i‰ draug˜ i‰gird´s
muziejus Klaipòdoje). PasteI
ger˜ atsiliepim˜. Esà draubima tendencija, kad turistai
gai ∞ Lietuvà buvo atvyk´ Jeffas tikino tiesiog atranda ir ms˜ SPA centrus, o
net ne vienà kartà, o du i‰ ∞simylòj´s Lietuvà, i‰siai‰kin´ kai kuri˜ sveikatos
j˜ ãia susirad´ antràsias pupaslaug˜ (pvz., odontologijos)
ypaã Vilniaus
ses. "Draugai nemelavo –
kainas daÏnas ryÏtasi specialiai dar
senamiest∞
tai fantasti‰kas kra‰tas.
syk∞ leistis ∞ sveikatingumo kelion´.
Myliu js˜ al˜, nors cepelinai labai riebs. Gana palankiai uÏsienieãiai atsiliepia ir
O moterys – dievi‰ko groÏio!" – dÏigavo apie lietuvi‰kà virtuv´. Pasak J.Bevaikinas. Kompanija sakòsi kas vakarà niulienòs, retas i‰vyksta i‰ Lietuvos neaplankanti vis kitus restoranus, o naktis susipaÏin´s su ms˜ tautiniu koloritu.
leidÏianti naktiniuose klubuose.
Jaunesni turistai daÏnai ie‰ko pramoSantriau nusiteikusi prie Au‰ros vart˜ g˜ – nuomojasi dviraãius, riedÏius, i‰banbesiÏegnojanti Magda i‰ Torunòs. Retà do skrydÏius oro balionu, lankosi baruose
dienà ‰ioje vietoje nepamatysi gausaus ir naktiniuose klubuose. Vyresni renkasi prabrio turist˜ i‰ Lenkijos. Magda ∞ Vilni˜ bangius restoranus, domisi kultriniais
atvyko autobusu ir tikino, kad varginanãià renginiais ir neskubòdami "zonduoja" vikelion´ atpirko Lietuvos sostinòs groÏis, sus ms˜ senamiesãi˜ gatveli˜ kampelius.■
NU
OT
R.
1072
S
1174
Vokieãiai
·.MAÎEIKOS (BFL) NUOTR.
Lenkai
14 841
.Z
IM
BL
YT
ñ
Vilniaus turizmo
informacijos centrų
lankytojai iš užsienio
(gegužės mėn.)
31
VISUOMENñ
ISTORIJA
Ißnykusi¨ carini¨ sien¨ p∂dsakai
GEDIMINAS KULIKAUSKAS
Ïemaiãi˜ – Tel‰i˜ ir Raseini˜ apskrityse. DaÏniausiai jie gabenIstoriko ir kolekcininko Dainiaus Juneviãiaus surinkti seni
davo sidabro lydinius, sacharinà,
atvirukai ir fotografijos i‰saugojo visai kitokios Lietuvos vaizdus*. spirità, arbatà, cigarus, galanterijos gaminius.
ladislavovas, Muravjovas, Novo- su vidaus reikal˜ ministro leidimu buvo
Taãiau bta ir kitokios, egaleksandrovskas ar Olita – tai ca- daromos ir i‰imtys. Tik dòl j˜ turime zoti‰kesnòs kontrabandos – nuo 1865 m.
rinòs Lietuvos miestai, kuriuos i‰likusi˜ Virbalio peròj˜, geleÏinkelio rusai uÏdraudò spausdinti ar ∞veÏti i‰
‰iandien Ïinome Kudirkos Naumiesãio, stoties, sienos linijos atviruk˜. Foto- uÏsienio bet kokius leidinius lietuvi˜ kalMaÏeiki˜, Zaras˜ ir Alytaus vardais. ·imtà
grafavimo taisyklòs buvo gerokai li- ba lotyni‰ku raidynu. ·itaip prasidòjo iki
dvide‰imt met˜ (nuo 1795 iki 1915 m.)
beralesnòs Prsijoje, o ir atvirukai 1904-˜j˜ truk´s lietuvi‰kos spaudos
lietuviai buvo caro pavaldiniai, o
ten buvo labiau paplit´, todòl draudimas. Manoma, kad per visà ‰∞ laikoLietuvos siena su Prsija, pasienio
Prsijoje leistuose uÏfiksuota ir tarp∞ ∞ Lietuvà slapta buvo ∞veÏta maÏdaug
punktai ir muitinòs buvo tapusios
maÏesni˜ muitini˜, ir peròj˜ penki milijonai uÏsienyje leist˜ lietuvi‰Rusijos imperijos vartais ∞ Vakarus.
k˜ knyg˜. Caro muivaizd˜.
Tai buvo metai, kai didÏiausia
AtidÏiam stebòtojui ∞ akis tininkai, pasienieãiai ir
daugelio jaunuoli˜ svajonò buvo
kris daugelis ne∞prast˜ smulk- Ïandarai tesugebòjo
laimingai prasmukti pro caro pasiemen˜, kad ir tai, jog kelias ties konfiskuoti vos 10 proc.
nieãi˜ gretas ir emigruoti ∞ Amerikà.
daÏna pasienio uÏkarda buvo j˜.
Tai buvo laikai, kai kontraban·ie leidiniai galiaupertveriamas sunkia geleÏine
dininkai per skylòtà imperijos sienà
siai tapo vienu lemiam˜
grandine.
ne‰ò, veÏò ar plukdò ne tik ypaã
lietuvi˜ tautos savidideliais muitais apmokestintà
monòs ir valstybòs atk·ventoji ir kitokia
sacharinà, arbatà ar kontrabandin∞
rimo veiksni˜. Todòl
kontrabanda
spirità, bet ir caro valdÏios drausdabar toks nelegalus
tas knygas lietuvi‰kais ra‰menimis.
Po 1795-˜j˜ padalijimo lietuvi‰kos spaudos
uÏgrobtos Lietuvos pasien∞, gabenimas vadinamas
tapus∞ vakarine Rusijos im- ‰ventàja kontrabanda.
Suvenyras uÏ kapeikà
perijos siena, patys rusai
DaÏnas to meto keliautojas,
∞vertino kaip vienà nera- Gera tarnyba
stabtelòj´s pasienio uÏkardoje ar
miausi˜ visoje valstybòje.
muitinòje, mielai ∞sigydavo ten
Lietuvos teritorijà apòmò
Daugelyje to meto atviruk˜ vaizduopardavinòjam˜ suvenyrini˜ atcarinò Virbalio muitinòs jami Rusijos imperijos pasienieãiai – gerai
viruk˜, kuriuose daÏniausiai
apygarda, kurià sudarò trys i‰mu‰truoti, besitreniruojantys ar pabdavo btent tos pasienio viepirmos klasòs (Virbalio, truliuojantys pasienyje.
tovòs atvaizdas, pie‰inys ar foTauragòs ir Jurbarko) ir ‰eLietuvos pasienis su Prsija buvo ypaã
tografija. Kainuodavo jie sàlygi‰ios treãios klasòs (Palangos, stropiai saugomas – 619 km ilgio sienà
nai nedaug – vienà, tris ar penkias
Kretingos, GargÏd˜, Nau- sergòjo net 4510 pasienio sargybini˜
rusi‰kas kapeikas.
jamiesãio, Aisòn˜, Vincen- (610 km ilgio sienà su Suomijos didÏiàUÏra‰´ palinkòjimus ir trumti‰ki˜) muitinòs.
ja kunigaik‰tyste tesaugojo 510 pasiepus kelionòs ∞spdÏius, keliautoVirbalio muitinòs apygar- nieãi˜).
jai ãia pat i‰si˜sdavo ∞sigytus
da buvo svarbiausia vakariCaro pasienieãiai gaudavo gana didel∞
atvirukus nami‰kiams. Tai buvo
niame Rusijos pasienyje – darbo uÏmokest∞: 1903 m. kuopos vadas,
ir Ïinia, kad viskas gerai, pasie1914 m. pro jà ∞ Vakarus buvo turintis kapitono laipsn∞, per metus uÏdirbnis pasiektas laimingai, ir pasii‰veÏama maÏdaug de‰im- davo apie 900 rubli˜, dar 360 rubli˜ gaupuikavimas tolima kelione ar
tadalis visos Rusijos imperi- davo maistui. Tai buvo nemaÏa suma:
egzoti‰kais vaizdais, ir paskutijos preki˜. I‰ Lietuvos (ar per 1899 m. Sankt Peterburge uÏ 8 rublius
nis atsisveikinimo mostas prie‰
Lietuvà) daÏniausiai ∞ Vakarus buvo galima nusipirkti gerà kostiumà, o
i‰vykstant i‰ tòvynòs.
veÏta mediena, grdai, linai, uÏ 11 – lietpalt∞.
UÏ sulaikytà kontrabandà pasienie·itaip iki ms˜ dien˜ i‰liko
sòmenys, pauk‰ãiai, arkliai,
nemaÏai senovini˜ atviruk˜,
kiauliena, vaisiai. O i‰ Ryt- ãiams dosniai atlygindavo – ∞vairiu laikokuriuos renka j˜ kolekcininkai.
prsi˜ ∞ Lietuvà paprastai ∞veÏ- tarpiu pasienio sargybos reikmòms bdavo
DaÏnai tik i‰ juose ∞amÏint˜ atdavo Ïuv∞ (silk´), grdus, trà‰as, skiriama nuo 50 iki 80 proc. sugautos konvaizd˜ ‰iandien tegalime suÏiakmens angl∞, metalo ir Ïemòs trabandos vertòs.
Sienà paprastai saugodavo dvi sargynoti, kaip atrodò viena ar kita to
kio ma‰inas, sòklas.
meto Lietuvos vietovò.
MaÏdaug nuo 1822 m., kai bini˜ linijos: pirmoje budòdavo pòsti sarNors carinòje Rusijoje buvo
Rusijoje buvo nustatyti labai gybiniai, o antroje patruliuodavo raiteliai.
∞vestas draudimas fotografuoti
dideli ∞veÏam˜ preki˜ muit˜ ta- Tarnauti pasienieãiais ar muitininkais pripasienio zonà, geleÏinkelio lirifai, Lietuvos ir Prsijos pa- imdavo tik ypaã atsidavusius caro valnijas, tiltus ir teritorijà penki˜
sienyje suaktyvòjo kontraban- dÏiai Ïmones (nenuostabu, kad lietuvi˜ ar
varst˜ atstumu nuo ‰i˜ objekt˜,
dininkai. Ypaã daug j˜ buvo tarp bent jau katalik˜ tarp sargybini˜ ir mui-
V
32
veidas
2010 / 06 / 28
VISUOMENñ
ISTORIJA
i
tinink˜ buvo maÏai).
Kita vertus, pareignams tai vòliau visai nekliudydavo pasiduoti Ïmogi‰koms
silpnybòms. AmÏininkai labiausiai korumpuota vadino Vladislavovo muitin´, pro kurià XIX a. pabaigoje masi‰kai pldo norintieji nelegaliai i‰vykti ∞ Amerikà. XIX a.
pabaigoje kasmet i‰ Lietuvos nelegaliai
sienà pereidavo apie 30 tkst. Ïmoni˜.
Klestòjusi Virbalio muitinò
Ko gero, bene daÏniausiai to meto
atvirukuose vaizduota Virbalio muitinò.
·iandien nedaugelis Ïino, kad kuklaus Vir-
laukiantis, kol valdovas sumanys pasivaÏinòti po Europà.
Ilgainiui Kybart˜
Virbalis tapo savoti‰ku
Rusijos paribio simboliu. âia buvo vadinamoji pirmos kategorijos stotis bei vienas i‰ dviej˜ Rusijos imperijos pasienio
punkt˜, turòjusi˜ geleÏinkel∞. Pastatà projektavo pranczai, o statò vokieãiai.
Stotis ir muitinò buvo tokie milÏini‰ki
dòl to, kad Virbalis nebuvo vien pas˜ ir
preki˜ patikrinimo vieta. Rusai naudojo
angli‰ko pavyzdÏio geleÏinkelio bògius
Per Virbal∞ ∞ Lietuvà
slapta buvo ∞veÏama ir nemaÏai nelegali˜ komunistinio turinio knyg˜.
Todòl traukini˜ keleiviai bdavo kruop‰ãiai
apie‰komi. 1895 m. muitininkai apie‰kojo ir i‰ Eitkn˜ ∞ Virbal∞
atvykus∞ Leninà.
Per Virbal∞ ∞ Rusijà buvo veÏami ir
∞Ïymybi˜ palaikai – 1904 m. liepà per ãia
buvo veÏamas cinkuotas karstas su ra‰ytojo Antono âechovo palaikais.
Kaip P.Lubinas dòjo i‰ vir‰aus
“LIETUVOS MUITINñS MUZIEJAUS” ARCHYVO NUOTR.
Pirmojo pasaulinio karo
metais rusi‰kasis VerÏbolovas tapo voki‰ku
Wirballen, o 1918 m.
milÏini‰ka stotis atiteko
jau nepriklausomai Lietuvai. MaÏai valstybei
buvo gana sudòtinga eksploatuoti tok∞ didel∞ pastatà, tad buvusiuose caro apartamentuose
∞sikrò Kybart˜ teismas. O didÏiojoje
keleivi˜ salòje kybarti‰kiai sutikdavo naujuosius metus. Kartais joje netgi Ïaisdavo
krep‰in∞.
Anot ra‰ytojo Mariaus Iva‰keviãiaus,
1939-aisiais ãia parodomàsias rungtynes
su Kybart˜ rinktine suÏaidò dukart Europos ãempionò Lietuvos rinktinò. Ir "...kai
Pranas Lubinas, NBA ragav´s lietuvi˜ centro puolòjas, ∞dòjo kamuol∞ ∞ krep‰∞ i‰
vir‰aus, Ïirovai i‰ nuostabos aiktelòjo.
Tokio stebuklo ãia dar niekas nebuvo
mat´s."
Virbalio muitinò-stotis sòkmingai
Tarp keliautoj˜ buvo populiars atvirukai, ∞sigyti pasienio uÏkardoje arba muitinòi‰gyveno Antrojo pasaulinio karo praje, kurie iki ‰i˜ dien˜ i‰saugojo senuosius vietovi˜ vaizdus
dÏià. Nors karo pabaigoje ji buvo apgabalio (rusi‰kai vadinto VerÏbolovo, o (‰ie buvo truput∞ platesni nei likusioje Eu- dinta, statin∞ dar buvo galima atkurti.
voki‰kai Wirballen) miestelio pavadini- ropoje). Todòl i‰ Rusijos ∞ Virbalio stot∞ Taãiau jos likimà nulòmò nesusipratimas maÏdaug prie‰ ‰imtmet∞ skambòjo po atvyk´ keleiviai rusi‰ku traukiniu bei mas.
visà carin´ Rusijà.
Soviet˜ valdÏia nuolat painiojo Kyperòj´ muitin´ ir pas˜ kontrol´ turòdavo
Virbalio muitinòs suklestòjimà lòmò persòsti ∞ kità traukin∞, jau stovint∞ ant bartus su greta, vos uÏ siauro Lieponos
didÏiulòs tarptautinio geleÏinkelio Sankt voki‰k˜ bògi˜.
upelik‰ãio, stovòjusiais
Lietuvos pasien∞
Peterburgas–Var‰uva statybos XIX a.
vokieãi˜ Eitknais. Ir kai
Virbalis buvo ir vieta,
rusai buvo ∞vertin´
viduryje. 1861 m. baland∞ buvo i‰kilmin- kurioje "...kampuotà
rus˜ kariams 1944 m.
gai atidaryta viena ‰io geleÏinkelio at‰ak˜, rusi‰kà geleÏinkel∞ keitò
kaip vienà neramiau- buvo duotas ∞sakymas nuvedusi ∞ Ryt˜ Prsijà. Tos at‰akos gale ir siauras europieti‰kas kegriauti stipriai nuniokotà
si˜ valstybòje.
stksojo rus˜ praminta VerÏbolovo stotis lias, o berÏines malkas –
Eitkn˜ stot∞, ‰ie apsirik´
ir muitinò.
anglys", – taip ra‰ò garsusis romano "Loli- òmò versti Ïemòn senosios Virbalio muiØdomu tai, kad muitinò ∞rengta ne pa- ta" autorius Vladimiras Nabokovas.
tinòs sienas... ·itaip ir baigò gyvenimà Virãiame Virbalio miestelyje, o uÏ penki˜
Per Virbalio muitin´ gabenta apie 10 balio muitinòs-stoties pastatas, tarnav´s
kilometr˜, Kybartuose. Tai buvo ∞spdin- proc. visos Rusijos imperijos importuo- ∞vairioms valdÏioms ir valstybòms net
■
gas statinys – didÏiulòs salòs, vie‰buãiai jam˜ ir eksportuojam˜ preki˜. Teigiama, 83-ejus metus.
ir trij˜ klasi˜ restoranai, lauko teniso kad beveik penkis mònesius per metus, kai
* - Parodà “I‰nykusios sienos” galiaik‰telòs, boulingo salò, caro ‰eimos uωaldavo Sankt Peterburgo uostas, btent
apartamentai, garaÏas, kuriame laikytas pro Virbal∞ ∞ Rusijos sostin´ pldo pa- ma pamatyti Lietuvos muitinòs muziejuje (Jeruzalòs g. 25a, Vilnius)
asmeninis prabangus caro traukinys, grindinis preki˜ srautas.
2010 / 06 / 28
veidas
33
SVEIKATA
VISUOMENñ
Onkologija Lietuvoje: pusmetis
VALñ âEPLEVIâIÌTñ
ernai gruodÏio 15 d. Seime nò vienas
politikas nedr∞so balsuoti prie‰ nutarimà dòl Nacionalinio vòÏio instituto. Tiesa, 11 tada susilaikò, bet 76 buvo uÏ
(kur tuo metu buvo dar apie pus‰imtis
i‰rinkt˜j˜, neai‰ku). To posòdÏio i‰vakaròse Seimo pirmininkò Irena Degutienò
surengò pasitarimà, kuriame pripaÏino,
kad onkologija Lietuvoje sunaikinta: rajon˜ onkolog˜ nòra, specializuotos onkologijos ligoninòs prijungtos prie kit˜, vòÏiu serganãius Ïmones tenka priÏiròti
‰eimos gydytojams. Tokie sveikatos apsaugos reformos padariniai. O ‰vietimo ir
mokslo reforma taikòsi i‰ vienintelòs specializuotos ∞staigos – Vilniaus universiteto Onkologijos instituto atimti jo klinikin´
dal∞. Taãiau ir Seimo pirmininkòs, ir parlamento nari˜ daugumos nuomone, btent
‰is institutas turòt˜ tapti Nacionaliniu
vòÏio institutu, kuris kurt˜ visà onkologijos strategijà, sujungdamas ir mokslà, ir
gydymà. Taip, kaip yra JAV, Japonijoje ir
daugelyje Europos Sàjungos valstybi˜.
“Onkologijos institutai ar moksliniai
centrai jau keli de‰imtmeãiai sòkmingai
funkcionuoja daugumoje Europos ‰ali˜.
Nò vienas j˜ nebuvo uÏdarytas. Kai kurie pavadinti nacionaliniais todòl, kad
jie vykdo bendras vòÏio kontrolòs funkcijas ‰alyje”, – tokius duomenis pateikò profesorò Laima Gricitò. Bet Lietuvoje tokio instituto steigimas pateko ∞ biurokratijos,
ambicij˜ ir kovos dòl finansavimo pinkles.
P
duomenimis, onkologinò padòtis ‰alyje
yra dar blogesnò, nei manyta anksãiau.
Tikslinant sergamumo duomenis paai‰kòjo, kad nauj˜ ligoni˜ per metus ‰alyje
nustatoma beveik 18 tkst.
Vòliau prat´s´s tyrimà R.Valentukeviãius naujà paÏymà adresavo jau naujam ministrui – Raimondui ·ukiui. Joje
ra‰oma, kad beveik 20 proc. ‰alies gyventoj˜ mirtingumo prieÏastis yra vòÏys. Nors ligoni˜ daugòja, Onkologijos
instituto finansavimas maÏòja. Kaip
Seimo kontrolieri˜ informavo jo direktorius prof. Konstantinas Povilas Valuckas, nuo ‰i˜ met˜ finansavimas sumaÏintas 19 proc., o instituto i‰laidos dòl
pakelt˜ mokesãi˜ didòja. Be to, teritorinòs ligoni˜ kasos jau nekompensuoja
i‰laid˜ uÏ kraujà ir jo komponentus.
Dòl ‰i˜ finansini˜ sunkum˜ Ïmonòms, norintiems patekti pas specialistus, eilòse tenka laukti nuo 14 iki 74
dien˜. O instituto klinikoje, jo tarybos
sprendimu, nuo geguÏòs 3 d. stacionari˜ lov˜ skaiãius sumaÏintas ‰imtu, kai
kurie skyriai sujungti.
Tuo pat metu kitose ligoninòse imta
steigti naujus onkologinius skyrius,
chaoti‰kai mòginant atkurti tai, kas bu-
ANDRIAUS UFARTO (“BFL”) NUOTR.
Praòjo pusò met˜, kai Seime ypatingos skubos tvarka buvo
priimtas nutarimas, kuriuo silyta Vyriausybei neatidòlioti
Nacionalinio vòÏio instituto steigimo. Kodòl jo iki ‰iol nòra?
Onkologijos institutas, gelbòdamasis
nuo reorganizavimo, po kurio mokslas ir
praktika turòjo bti atskirti, kaip to pareikalavo Sveikatos apsaugos ministerija, ryÏosi netikòtam Ïingsniui. Instituto
taryba padavò ∞ teismà direktori˜ K.P.Valuckà, kuris, kaip biudÏetinòs ∞staigos administracijos vadovas, turòjo paklusti
ministerijos nurodymui. Bent kol vyks
teismo procesas, reorganizavimas bus
sustabdytas. Sveikatos apsaugos ministerija ‰iame procese –
treãioji ‰alis.
Ant ‰eimos gydytojo
peãi˜
“VEIDO” ARCHYVO NUOTR.
Klausimà dòl Nacionalinio
vòÏio instituto stabdo ir amÏina konkurencija tarp Vilniaus
Po 18 tkst. nauj˜
ir Kauno. Kaunieãiai nelink´
ligoni˜ kasmet
pritarti, kad institutas, kuris
Seimo kontrolierius Romas
vadovaut˜ visai onkologijos
Valentukeviãius, savo iniciapolitikai, bt˜ sostinòje. O
tyva met˜ pradÏioje atlik´s ty- Onkologinòmis ligomis serganãi˜ ligoni˜ pooperacinò
Vilniuje tarp sav´s jau ne
rimà dòl onkologini˜ lig˜ gy- prie Ïira patikòta ne specialistams, o ‰eimos gydytojams
vienus metus konkuruoja
dymo sunkum˜, i‰vadas pateikò tuome- vo sugriauta. Chemoterapines paslau- Santari‰ki˜ klinikos ir Onkologijos insãiam sveikatos apsaugos ministrui Al- gas pradòjo teikti Santari‰ki˜ klinikos. titutas.
giui âaplikui. ·iame tyrime paskelbta Seimo kontrolieriaus nuomone, lò‰os
Seimo narò Vida Marija âigriejienò,
statistika, kad kasdien beveik 50 Ïmoni˜ skiriamos naujai infrastruktrai kurti, o kaunietò, onkoginekologinio sektoriaus
Lietuvoje i‰girsta vòÏio diagnoz´, o kas- turimos pajògos naudojamos nepakan- ∞kròja Kauno medicinos universiteto
met diagnozuojama apie 17 tkst. nauj˜ kamai. Neramu, kad vòÏiu serganãius klinikose, yra i‰ t˜, kurie sako, kad vò‰ios ligos auk˜, taip pat liko nei‰girsta, ligonius imasi gydyti medikai, neturin- Ïio centras turi bti.
nors buvo gana daÏnai linksniuojama tys onkologo chematerapeuto arba on“Man visai nesvarbu – Vilniuje ar
∞vairiuose prane‰imuose.
kologo radioterapeuto licencij˜, nors uÏ Kaune. Dòl tos konkurencijos nesisteTaãiau ji jau paseno. Naujausiais Vò- j˜ paslaugas ligoni˜ kasos moka taip, bòkite, ji vyksta visose srityse – ir tarp
Ïio kontrolòs ir profilaktikos centro tarsi jie bt˜ onkologai.
kardiolog˜, ir tarp chirurg˜, ir tarp
34
veidas
2010 / 06 / 28
SVEIKATA
VISUOMENñ
nusikalstamo delsimo
50
Tiek Ïmoni˜ Lietuvoje
kasdien i‰girsta
vòÏio diagnoz´.
18 tkst.
Tiek kasmet diagnozuojama nauj˜ susirgimo
vòÏiu atvej˜.
20 proc.
Tiek ‰alies gyventoj˜
mirties prieÏastis yra
vòÏys.
“VEIDO” ARCHYVO NUOTR.
Liūdnoji statistika
Kol politikai ir medikai ginãijasi dòl Onkologijos instituto ateities, vòÏiu sergantys Ïmonòs verãiami vis ilgiau laukti pagalbos
Pasmerkti laukti
Kol Seimas su Vyriausybe neranda
bendros kalbos dòl Nacionalinio vòÏio
instituto, ligoniai pasmerkti laukti pagalbos vis ilgòjanãiose eilòse. Seimo
kontrolierius R.Valentukeviãius pasakojo apie moters i‰ Akmenòs skambut∞.
Ji vietos ligoninòs buvo siunãiama pas
onkologus ∞ sostin´, bet atvykusi ∞ Vilni˜ suÏinojo, kad su specialistais neteks
net pasikalbòti – turòs atvaÏiuoti po
2010 / 06 / 28
veidas
REDO VILIMO (“BFL”) NUOTR.
transplantolog˜. Tik Ïinau, kad Kaune
nòra tiek visko, kiek dabar yra Onkologijos institute – jis turi gerà aparatrà,
operacinòs suremontuotos, viskas ‰iuolaiki‰ka. Kodòl reikia ardyti tai, kas buvo gerai? Niekaip negaliu suprasti, kaip
galima medicinos praktikà atskirti nuo
mokslo. Juk negalima onkologini˜ ligoni˜ operuoti bendro profilio chirurginiame skyriuje: paprastas chirurgas
niekada nepadarys operacijos radikaliai, tai sudòtinga. Ir pooperacin∞ stebòjimà atidavòme ‰eimos gydytojui,
kuris tam neparengtas. Pasakykite, ko
‰iandien dar neuÏkrovòme ‰eimos
gydytojui?”
Onkologijos instituto vadovas
K.P.Valuckas atrodo jau pavarg´s visoms valdÏios instancijoms ai‰kinti
apie sudòtingà padòt∞: “Ne Kaunui ir
ne Vilniui tas institutas reikalingas, o
Lietuvai. Sergamumas vòÏiu i‰ ties˜
labai didelis, bet problemos sprendimas – nò i‰ vietos”.
trij˜ mònesi˜. Kà jauãia Ïmogus, einantis i‰
registratros po tokio
nuosprendÏio? Galbt
kità kartà jau nereikòs
vaÏiuoti ∞ tolimà kelion´, nes neÏinia, kokiu spartumu tavo kne dauginasi vòÏio
làstelòs...
R.Valentukeviãiui susidarò ∞spdis,
kad Sveikatos apsaugos ministerijos
pareignai nesupranta, kas vyksta: “Jie
tarsi sutinka, kad Nacionaliniame vòÏio
institute mokslas ir praktika turòt˜ bti
kartu, tai aksioma, bet po to vòl pasigirsta silymas, esà praktika turòt˜ bti
Santari‰ki˜ klinikose, o mokslas likti
Onkologijos institute. Tada pradeda ai‰kinti, kad institutas turòt˜ bti pavaldus
·vietimo ir mokslo, o klinika – Sveikatos apsaugos ministerijai. Tai nusta-
Onkologijos instituto
direktorius K.P.Valuckas: “Ne Kaunui
ir ne Vilniui tas institutas reikalingas, o
Lietuvai”.
tykite tà pavaldumà kaip visame pasaulyje. Østatymus galima pataisyti per
kelias dienas, tik atsigr´Ïkite ∞ pacientà
kaip ∞ Ïmog˜”.
O i‰sigand´s pacientas nebeÏino, kà
jam daryti, kai artòdamas prie operacinòs suÏino naujienà, kad dòl sunkmeãio
visiems vòÏiu sergantiems ligoniams
neuÏteks veiksming˜, bet labai brangi˜
vaist˜. Tada jis renkasi Ïeminant∞, bet
i‰mògintà metodà. Vilnietò papasakojo
budòjusi prie sesers, kuriai buvo i‰operuotas auglys. Pirmas klausimas, kur∞
ji i‰girdo i‰ sàmon´ atgavusios ligonòs,
buvo toks: “Ar davei pinig˜?”
Østatym˜ labirinte
Neseniai diskusijà apie Nacionalinio
vòÏio instituto ateit∞ surengò Seimo opozicinòs frakcijos. 40 Seimo nari˜ pasira‰ò pra‰ymà Seimo valdybai kreiptis ∞
Vyriausyb´, kad ‰i paai‰kint˜, kodòl pus´
met˜ ignoruojama Seimo valia. Taãiau
pra‰ymà inicijav´s Darbo partijos frakcijos seninas Vytautas Gap‰ys veltui tikisi, kad taip bus i‰judinti vandenys.
Diskusijoje dalyvav´s naujas sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis “Veidui” tvirtino, kad judinti ‰∞
∞strigus∞ klausimà bt˜ reikòj´ iki balandÏio 1-osios, kol ne∞sigaliojo nauja
BiudÏetini˜ ∞staig˜ ∞statymo redakcija,
neleidÏianti biudÏetinòs ∞staigos reorganizuoti ∞ vie‰àjà. O btent tokia ∞staiga bt˜ turòj´s tapti institutas, kuris
‰iuo metu finansuojamas ir i‰ biudÏeto, kaip mokslo ∞staiga, ir i‰ ligoni˜
kas˜, kaip gydymo ∞staiga.
“Pavadinkime institutà nors
transatlantiniu, bet dabar jau nieko
nepakeis net teismo sprendimas, kad
ir koks jis bt˜, – sakò viceministras. – Bet kuriuo atveju ankstesnio
sprendimo reorganizuoti institutà net
ne∞manoma ∞gyvendinti. Norint ∞steigti vie‰àjà ∞staigà, j∞ pirmiausia reikòt˜
likviduoti. Nebent Seimas specialiai
‰iam institutui priimt˜ atskirà ∞statymà“.
Po liepos 1-osios, kai pasibaigs apskriãi˜ reforma, vis˜ Santari‰kòse dirbanãi˜ medik˜ laukia nepaprastas metas, nes tada Sveikatos apsaugos ministerija uÏsimojusi i‰ vis˜ ãia esanãi˜ gydymo ∞staig˜ pradòti formuoti vienà
kompleksà. Ø j∞ nei‰vengiamai turòt˜
■
patekti ir Onkologijos institutas.
35
SVEIKATA
VISUOMENñ
Harvardo universiteto mokslininkai atliko net keletà
tyrim˜ ir nustatò, kad
Ïmonòs, dalyvaujantys savanori‰kose misijose, gyvena ilgiau ir serga reãiau nei
j˜ bendraamÏiai. Nustatyta,
kad teikiant pagalbà kitiems, nuslopsta nerimas,
apima dÏiaugsmas ir
sumaÏòja depresija. •
ANDRIAUS UFARTO (“BFL”) NUOTR.
Padedi kitiems –
padedi sau
Verslininkas V.Ratkeviãius: “Kai neÏinai, kiek
tau liko gyventi, imi daryti tai, kas patinka”
Kaip liga pakeiçia gyvenimå
VIDA ·MIGELSKIENñ
Pasaulinòs sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis,
Ïmonijos tyko apie 40 tkst. lig˜. Jos nepaiso nei uÏmoj˜,
nei pinig˜, nei socialinòs padòties. Neretai ligos sustabdo
mus paãiame darb˜ ∞kar‰tyje. Kà suvokiame, atsidr´ ties
pavojinga riba?
ms˜ elektronin∞ pa‰tà atkeliavo ∞domi
istorija apie restorano viròjà, daugel∞ stebinus∞ pozityviu poÏiriu ∞ gyvenimà.
Pasak jo, visada galime pasirinkti, kaip
pradòti dienà – gerai ar blogai nusiteikus. Jis
rinkdavosi pirmàj∞ variantà. Tokiu poÏiriu
jis vadovavosi ir kitose gyvenimo situacijose, ir net tada, kai po restorano apiplò‰imo
pateko ∞ ligonin´ i‰varpytas kulk˜: “Buvo
dvi i‰eitys – gyventi ar mirti. Gydytoj˜ akys
sakò, kad esu lavonas. Kai seselò garsiai
paklausò, kam esu alergi‰kas, sukaup´s visas jògas i‰tariau: kulkoms.
Gydytojai nusi‰ypsojo. Papra‰iau j˜, kad mane operuot˜ kaip gyvà... Mano nusiteikimas ir jiems suteikò
vilt∞”. Susirg´ irgi turime pasirinkimà: kalbòti apie ligà
ar slòpti jà, pasiduoti jai ar
kovoti, keisti ∞proãius ir gyvenimo bdà ar gyventi taip,
kaip anksãiau.
I‰moko kitaip
gyventi
Apie tai, kad serga kraujo vòÏiu, vilnietis verslininkas Vytautas Ratkeviãius
suÏinojo prie‰ a‰tuonis mònesius. Jis – veiklos Ïmo36
ANDRIAUS UFARTO (“BFL”) NUOTR.
Ø
gus. Informacini˜ technologij˜ specialistas, paãi˜ ∞vairiausi˜ projekt˜ autorius,
drauge su Ïmona Egle ∞gyvendin´s ir
ekologi‰k˜ produkt˜ turgaus idòjà UÏupyje. ·ypteli sakydamas, kad kai to
òmòsi, pasàmonòje gal jau buvusi Ïinia
apie ligà...
V.Ratkeviãiaus sveikata pa‰lijo prie‰
porà met˜. Tiesa, ligos diagnozò paai‰kòjo ne i‰kart. Blogà savijautà medikai
nura‰ydavo kepen˜ sutrikimui, apsinuodijimui. I‰ra‰yti vaistai suteikdavo tik
laikinà pageròjimà. “Kai esi sveikas,
apie daug kà nesusimàstai. Mòtai save ∞
de‰in´ ir ∞ kair´. Apie save negalvojau:
reikia, privalau, turiu padaryti. Baig´s
vienà darbà, imdavausi kito. Ødomu ar
ne∞domu, patinka ar nepatinka. Nuolat
kovojau, jauãiau ∞tampà. Vis atrodò, kad
turiu ∞rodyti tà ir anà. Tik kai susergi,
poÏiris ∞ daug kà smarkiai pasikeiãia.
Tada suvoki, jog gyvenimas labai greitai
gali pasibaigti. Kai neÏinai, kiek tau liko, imi daryti tai, kas patinka”, – dòsto
V.Ratkeviãius.
Liga pakeitò jo poÏir∞ net ∞ sunkumus. Pasak jo, viskas priklauso nuo to,
su kuo juos lyginsi. “Kai po ilgai trukusi˜ ligos paie‰k˜ nusprendÏiau Santari‰kòse i‰sitirti, kuo sergu, po patikrinimo
buvo pasakyta, kad tas skausmas, galimas dalykas, mane kankina dòl tulÏies
pslòs veiklos sutrikimo. VaÏiuodamas
namo buvau nepatenkintas,
kad tai sukòlò tiek rpesãi˜, – pasakoja jis. – O kai
kità dienà gydytojas prane‰ò, jog sergu onkologine
liga, suvokiau, kad tai buvo
tik maÏa bòda”.
“Iki rudens turiu labai daug padaryti. O paskui tegul bus, kaip
b na...” – sako An tanas ·urna
Nuo mirties dietos
iki dÏiaugsmo
terapijos
Prie‰ keturis mònesius
ms˜ pa‰nekovas peròjo
chemoterapijos kursà. Du
mònesius j∞ atidòliojo –
bandò ie‰koti kit˜ gydymosi bd˜. Buvo pasireng´s laikytis net vadinamosios mirties dietos, bet pa-
veidas
2010 / 06 / 28
VISUOMENñ
kalbòjo su jos propaguotoja, ir ‰i jam rpintis sveikata nòra kada. “Tokiu kr- venimà. Liga gali supykdyti su visu pa‰ios dietos nerekomendavo. Per tà laikà viu dar niekada nesu dirb´s. Atrodo, sauliu, paskatinti uÏsiskl´sti tarp ketugaruote i‰garavo de‰imtys kilogram˜. kad iki rudens turiu labai daug padary- ri˜ sien˜, bet ji gali ir sutaikyti, suteikti
“Viduje ilgai bla‰kiausi: eiti, neiti. Bet ti. O paskui tegul bus, kaip bna...” – krybini˜ gali˜ bei suartinti su kitais.
kai skausmas tapo nepakeliamas, kai sako ‰maik‰ãiai pridurdamas, kad ilsò- Viskas priklauso nuo to, kà pasirinkvaistais nebegalòjau jo nuslopinti, kai vi- tis negal∞s, nes dal∞ uÏtarnautos jo pen- sime.
si‰kai negalòjau valgyti, ryÏausi. Po che- sijos nacionalizav´s Andrius Kubilius.
moterapijos i‰ties pasijutau geriau”, – Tiesa, optimizmu aktorius nedega. Tai, Liga dovanojo laisv´
pasidÏiaugia jis.
kas dabar vyksta Lietuvoje, j∞ erzina
Gulòdamas ligoninòje Vytautas ∞siti- kaip gyvas nervas.
Prie‰ keletà met˜ odos vòÏio diagnozò
kino, kad sergant ta paãia liga t˜
gerokai sudrumstò ir verslininkòs
paãi˜ vaist˜ poveikis kiekvienam
Rasos Martens gyvenimà. “Mirties
Neįdomus darbas – kelias į ligą
gali bti skirtingas. “Kad padvelksmas buvo kaip pauk‰ãio sparsveiktum fizi‰kai, btina medik˜
no prisilietimas. Tai buvo signalas
Darbas turi teikti Ïmogui ne tik naudà, bet ir pasitenkipagalba, bet kartu btina ir dvasisustoti ir pagalvoti, kas mano gynimà. Jeigu darbe nuolat jauãiama ∞tampa, apatija, ilgainiui tai atsiliepia sveikatai. Kaip rodo Izraelio ir
nò jòga. Jos Ïmogus turi ie‰koti
venime ne taip, – prisipaÏ∞sta moDidÏiosios Britanijos medik˜ atlikti tyrimai, Ïmogus,
savyje”, – neabejoja Vytautas.
teris. – Juk daÏniausiai tik susirg´
dirbdamas ne∞dom˜ darbà, turi daugiau ‰ans˜ susirgti
Kas svarbu? Geros emocijos. Tuo
suvokiame, kaip viskas trapu ir
cukriniu diabetu, nerv˜ ligomis, j∞ daÏniau i‰tinka
∞sitikino jis pats. Prisiminò, kaip
kaip kvaila manyti, kad valdai sa‰irdies infarktas, susilpnòja imuninò sistema. •
smagu bdavo vaikystòje vaÏiuovo gyvenimà. Liga mane i‰mokò
ti prie upelio ir skanauti sald˜ jo
‰ypsotis ir vertinti kiekvienà minut´. Paai‰kòjo, kad svarbu ne tik
vanden∞. Sako, kad nuvaÏiav´s
darbas, kuriam skyriau daugiausiai
ten dar kartà i‰gyveno tà paãià
laiko. Suvokiau, kad viskà, apie kà
vaiki‰kos palaimos bsenà – ir
svajoji, reikia daryti ne kada nors,
tris dienas jautòsi sveikas.
o dabar”.
V.Ratkeviãius neabejoja, kad
Laiku pradòtas gydymas jaunai
kiekvienas Ïmogus savyje turi
moteriai padòjo pasveikti. Ji vòl
gali˜, kurios padeda kovoti su li∞niko ∞ darbà. “Ar dirbu maÏiau nei
ga. Svarbiausia, jo manymu, neanksãiau? Dirbu tiek pat ir gal dar
pasiduoti: “Teko sutikti vyrà, kudaugiau, – neslepia verslininkò. –
riam per avarijà buvo nutrauktos
Bet viduje esu nurimusi. Nors verkojos. Visas jo knas buvo parasle netrksta sudòting˜ situacij˜,
lyÏiuotas. ParalyÏius aplenkò tik
nemigos, galvoski˜, bet dabar Ïiakis. Buvo pradòti leisti skausmà
nau, kada turiu pasakyti sau: “Sumal‰inantys ir raminamieji vaisstok, palauk”. Dabar vasara – vie‰tai. Pajut´s, kad nuo j˜ deforbuãiui pats aktyviausias sezonas,
muojasi siela ir asmenybò, ‰i˜
bet ‰iais metais btinai vaÏiuosiu
vaist˜ jis atsisakò. Skausmà priatostogauti ∞ Pap´. Anksãiau to sau
òmò kaip ∞rodymà, kad dar yra
neleisdavau. Dabar jau neprisiri‰u
gyvas. Tai privertò organizmà sunei prie termin˜, nei prie plan˜.
telkti visas jògas. Ilgainiui paraNetgi galiu teigti, kad liga man palyÏius praòjo”.
dovanojo laisv´. I‰mokau sakyti,
Verslininkas ∞sitikin´s, kad niekà jauãiu, kà galvoju. Turiu daug
kas gyvenime nevyksta ‰iaip sau.
idòj˜. Planuoju kurti priklausoLiga sustabdo, priverãia prisiminmyb´ nuo alkoholio turinãi˜ Ïmoti save, paÏiròti, ar eini teisinga
ni˜ klinikà. Kas manyje pasikeitò?
kryptimi, galbt netgi padeda i‰Verslininkò Rasa Martens: “Liga man padovanojo
Randu daugiau laiko sau. Nes Ïivengti klaid˜, kurias btum padalaisv´. I‰mokau sakyti, kà jauãiu, kà galvoju”
nau, kad blogai jausdamasi negar´s sveikas, ji padeda ir kitu ÏvilTik paklaustas, kas padòjo pasveikti lòsiu padòti kitiems”.
gsniu paÏvelgti ∞ savo gyvenimà. Kartu
UÏklupus ligai ji ∞sitikino, kokia yra
skatina branginti turimà laikà ir pras- po infarkto, pralinksmòja. Tiesiai ‰viesiai i‰guldo, jog ant koj˜ j∞ pastatò neti- svarbi artimiausiems Ïmonòms. Motemingai gyventi.
kòtai aplankiusi meilò. Abromi‰ki˜ rea- ris prisipaÏ∞sta dabar daug daÏniau sabilitacijos ligoninòje jis sutiko gydyto- kanti gerus ÏodÏius kitiems. Tiesa, jà
Geriausias vaistas – meilò
jà, kuri ‰irdÏiai vòl sugràÏino gyvenimo iki ‰iol stebina, kodòl Ïmonòs, susirg´
Kitas ms˜ pa‰nekovas, septynias- dÏiaugsmà, – su devyniolika met˜ jau- onkologine liga, vis dar vengia kalbòti,
de‰imties sulauk´s Ïinomas aktorius nesne Birute ryÏosi ir treãiajai santuo- kà jiems tenka i‰gyventi. O kad jaust˜si
Antanas ·urna, kur∞ ∞ ligos patalà be- kai. Pasak jo, meilòs jausmas – kaip ge- rami, ji kas tris mònesius tikrinasi sveiveik prie‰ porà met˜ buvo paguld´s in- riausi vaistai.
katà. “Gerai Ïinau, kad laiku nustatyta
farktas, vòl ∞nik´s ∞ darbà – ‰ià vasarà
Aktorius tikina, kad sunkiai sergant liga suteikia ‰ansà gyventi. Todòl daug
jis filmuojasi net trijuose filmuose. svarbiausia neprarasti vilties ir tikòji- kam primenu, kad ms˜ pareiga – laiku
Tausoti sav´s nelink´s. Pa‰maik‰tauja, mo. “Kiekvienam reikia surasti savo kreiptis ∞ medikus”, – tikina pa‰nekovò.
kad filme “Tadas Blinda” po daugelio Dievà. Vienam tai gali bti meilò, kitam
Priminsime, kad Lietuvoje ‰iuo metu
met˜ vòl teko sòsti ∞ balnà: “Kojos gal darbas, dar kitam – pinigai. Reikia to, vòÏiu sega 70 tkst. Ïmoni˜. Dar tkskiek ir drebòjo, bet sòdòjau tvirtai”. Vòl kas paskatint˜ kabintis ∞ gyvenimà”, – tanãiai – kitomis sunkiomis ligomis.
filmuojasi ir seriale “Giminòs”. Norò- tvirtina jis. Pasak aktoriaus, kaip i‰ sep- Ligos daugumos j˜ gyvenimà pakeiãia,
damas padòti gabiems studentams, jis tyni˜ nat˜ kompozitoriai sukuria vis ki- bet papasakotos istorijos rodo, kaip pasutiko filmuotis ir viename serial˜. Tad tok∞ krin∞, taip Ïmonòs kuria savo gy- siekti, kad jos nesugriaut˜ gyvenimo. ■
ŠARŪNO MAŽEIKOS (“BFL”) NUOTR.
ANDRIAUS UFARTO (“BFL”) NUOTR.
SVEIKATA
2010 / 06 / 28
veidas
37
VISUOMENñ
MAISTAS
“DREAMSTIME” NUOTR.
"VEIDO" ARCHYVO NUOTR.
“DREAMSTIME” NUOTR.
D∂l skonio verta pasiginçyti
·iuo metu keisti produkt˜ skon∞ galima net su 400 kategorij˜ ES registruot˜ maisto pried˜
KRISTINA SPRINDÎIÌNAITñ
duktams. Kaip paai‰kòjo, maisto priedai
kartais tiesiog netoleruojami arba sukeProduktai “be konservant˜” – gerokai patrauklesni, tad ir
lia vadinamàjà pseudoalergijà – imuninò organizmo sistema tokioje reakbrangesni. UÏtat vartotojas priverstas tapti detektyvu.
cijoje nedalyvauja ir antiknai negamiagaliau mokyklose nebeliks greituo- Ïiriu, bet ir vertingi vartotojui. Pavyz- nami. Dòl tokios pseudoalergijos daÏsius uÏkandÏius pardavinòjanãi˜ au- dÏiui, su tir‰tikliais i‰ dumbli˜ ar pek- niausiai kalti konservantai – benzeno,
tomat˜. Deja, tai dar negarantuoja, tin˜ gauname dietolog˜ rekomenduoja- sorbino, acetilsalicilo rg‰tys bei sieros
kad sriubos bus verdamos i‰ tikro sultinio, mos làstelienos. Nieko nebaugina ir vi- dioksidas, srio luobelei i‰gauti naudosumu‰tiniai kepami su tikru sriu, ∞ jo- taminas C ar antioksidantai, o daÏiklis jamas daÏiklis tartracinas ir skonio stipgurtus beriamos tikros uogos, o produktai karotinas skamba kur kas maloniau nei riklis glutamatas.
“be joki˜ E” bus natrals ir vertingi.
E160a. Tad vietoj E numerio ant etikeDaugelis sieros dioksido bei sulfit˜
ãi˜ neretai ra‰omas pavadinimas, nes jungini˜ (E200–228), kuri˜ nei‰vengiaÏodis, kad ir nedaug sako, bet ir ne taip mai yra darÏovi˜ konservuose, vaisi˜
SlaptaÏodis – E
atbaido.
cukatuose, bulvi˜ gaminiuose, krienuoJogurtas turi bti aromatingas ir puAntra vertus, viena medÏiaga gali pa- se, vyne, dÏiovintuose vaisiuose, gali
rus, niekas netiest˜ rankos ∞ bly‰kiai siÏymòti keliomis savybòmis – pavyz- paa‰trinti astmà, sukelti galvos skauspilk‰và guminukà, tirpioji sriuba i‰ pa- dÏiui, natrio nitritas E221 veikia ir kaip mà, vir‰kinamojo trakto dirglumà, pykelio neturi su‰okti ∞ gumulòlius, sau- antioksidantas, ir kaip
kinimà. De‰rose ir mòPaprastam pirkòjui
saini˜ ar de‰ros i‰vaizda turi Ïadinti konservantas, o natrio
sos gaminiuose esantis
apetità. Be to, laikà, kai jis tinkamas karbonatas E500 yra ir
reikòt˜ speciali˜ kur- natrio nitritas E250,
vartoti, produktas lentynoje turi i‰bti puriklis, ir rg‰tingumà
garantuojantis ‰vieÏià
s˜, norinti perprasti
nepakeit´s i‰vaizdos bei skonio. Pusga- reguliuojanti medÏiaga.
rausvumà, gali pakenkprodukt˜ etiketes.
miniai, dÏiovinti, ‰aldyti bei konser- DaÏniausiai minima tik
ti alergi‰kiems, astma
vuoti produktai palengvina buit∞, taãiau viena savybò – taigi paprastam pirkòjui sergantiems, ∞ migrenà linkusiems Ïmopagaminti juos be pried˜ tiesiog nebt˜ tikrai reikòt˜ speciali˜ kurs˜ norint per- nòms.
∞manoma.
prasti itin smulkiu ‰riftu sura‰ytà etiket´.
Visi maisto priedai ES registruoti
Savo virtuvòje skon∞ irgi keiãiame
·iuo metu tiek Lietuvoje, tiek visame manant, kad jie nekenkia sveikatai. Tabei vartojimo laikà ilginame druska ar pasaulyje i‰plitusi fobija visiems E ãiau nepriklausom˜ tyrim˜ apie j˜ pocukrumi, ‰lakeliu acto, pomidor˜ pas- priedams ir netgi tapo madinga pirkti veik∞ neretai tiesiog nòra – per brangu,
tos ar aliejaus. O didelius maisto kie- produktus be joki˜ E. Tiesa, ãia svarbu o gamintojai finansuoja tik sau palankius perdirbanti pramonò paprastai ren- paminòti keletà aspekt˜ ir skaiãi˜: pasi- kius. Nereikia nuvertinti ir lobizmo. Kikasi paãias pigiausias, patogiausiai san- rodo, i‰ ties˜ jautriai ∞ medÏiagas, pa- ta vertus, numatyti ilgalaikio vartojimo
dòliuojamas ir dozuojamas medÏiagas. Ïenklintas trumpiniais E100–1520, rea- poveik∞ – gana sunku, be to, kiekvienas
Europos Sàjungoje registruota per 400 guoja tik maÏdaug 0,2 proc. tirt˜ as- organizmas reaguoja labai individua∞vairi˜ kategorij˜ maisto pried˜, kai ku- men˜. Paradoksalu, taãiau kur kas dau- liai. Tad vienintelis patentuotas receprie j˜ ne tik naudingi technologiniu po- giau Ïmoni˜ jautresni natraliems pro- tas – maitintis ∞vairiai ir daÏniau vartoti
P
38
veidas
2010 / 06 / 28
VISUOMENñ
paãioje Japonijoje. Dabar jo gamybai
naudojami geneti‰kai optimizuoti mikroorganizmai, tad visame pasaulyje glutamato milteli˜ (neskaitant skyst˜ pagard˜ bei ∞vairiausi˜ mieli˜ ekstrakt˜)
kasmet prigaminama po pusantro milijono ton˜ – jais pakraut˜ sunkveÏimi˜
kolona nusidriekt˜ nuo Stokholmo iki
Romos.
Suprantama, kad tai duoklò maisto
pramonòs pelnui. Dòl skonio stiprikli˜
reikia maÏiau brangi˜ Ïaliav˜ – mòsos ar
Ïuvies, o trkstamas skonis puikiai uÏmaskuojamas. Tiesà sakant, ‰aldyti pusgaminiai, sausos bei konservuotos sriubos, uÏkandÏiai ir prieskoni˜ mi‰iniai, o
neretai ir kumpiai bei de‰ros balansuoja
ties pirkòj˜ apgaudinòjimo riba.
“DREAMSTIME” NUOTR.
Pelnas ir dopingas
tikrus ‰vieÏius produktus, kurie pasitikòjimà kelia ir be etikeãi˜.
Penktasis skonis ir jo
stipriklis
Glutamino rg‰ties vediniai suteikia
penktàj∞ – pikanti‰kà, sodr˜ sultin∞ primenant∞ skon∞. Jis pavadintas japoni‰ku
ÏodÏiu “umami”, rei‰kianãiu “gardu”.
·is skonis duoda organizmui signalà
apie baltymingà maistà, kaip saldus skonis signalizuoja apie angliavandenius,
srus – apie mineralus, rg‰tus – apie rgimo procesà, o kartus – apie nuodingàsias medÏiagas. Îmogaus nuojauta glutamato derinius su baltymingais produktais per ‰imtmeãius i‰tobulino iki pamògt˜ tradicini˜ patiekal˜ – kin˜ kiaulienos su krevetòmis, japon˜ Ïuvies su
jros dumbliais, ital˜ picos su pomidor˜ padaÏu ir sriu ar prancz˜ uÏkept˜ marinuot˜ pievagrybi˜ su svognòliais, pomidorais, Ïalumynais ir
kamembero sriu.
Glutamatas – tikrai ne ‰i˜ laik˜ i‰radimas Ïmonijos valgiara‰tyje. Taãiau tik 1908 m. profesorius i‰ Japonijos Kikunae Ikeda, susidomòj´s, kodòl
soj˜ var‰kò (vadinamoji tofu) kur kas
gardesnò tampa ap‰lakstyta jros
dumbli˜ nuoviru, nustatò kad veiklioji
to dumblio medÏiaga – glutamino rg‰tis. Taigi K.Ikeda tapo ne tik penktojo skonio krik‰tatòviu, bet ir savoti‰ku
pergalingu skonio stipriklio Ïygio per
pasaul∞ prana‰u. Nuo 1956 m. glutamatas pramoniniu bdu gaminamas ir
2010 / 06 / 28
veidas
Pigius produktus ‰itaip “taurinantys”
maisto pramonòs galinai nepamir‰ paminòti, kad glutamino rg‰tis – sudòtinò
baltym˜ dalis, jo rasime daugelyje natrali˜ produkt˜ (pupelòse, ‰pinatuose,
pomidoruose, vi‰tienoje ir t.t). Be to, Ïmogaus organizmas jos gaminasi ir pats. Ir
kad glutamatas netgi btinas – smegenyse
jis, kaip ir kitos aminorg‰tys, tampa mediatoriais, reikalingais, kad neuronai perduot˜ informacijà. Tad pastiprinti “mòsi‰kà” ir “pikanti‰kà” greitai paruo‰iamo
ir namin∞ primenanãio valgio skon∞ neva –
nieko bloga.
Taãiau su natraliais junginiais gaunamos medÏiagos Ïmogaus organizmà
veikia lòãiau ir laipsni‰kai, o stipriklis neurono galnòl´ kerta
t a r s i
kulka.
Ne veltui glutamatai naudojami, pavyzdÏiui, atliekant klinikinius nervus stiprinanãi˜ vaist˜ bandymus: i‰ pradÏi˜
nervinòs làstelòs suÏalojamos glutamatu, paskui bandoma, kiek ‰∞ poveik∞
gali stabdyti naujasis medikamentas.
Maiste tai – savoti‰kas lieÏuvio dopingas. Tik, Ïinia, dopingas nebtinai palankiai veikia visà organizmà. Taigi vis
didòjantis vaik˜ hiperaktyvumas visi‰kai pagr∞stai siejamas su gausiais glutamat˜ priedais maiste. Kai kuri˜ Ïmoni˜
organizmas tiesiog nepakelia tokio krvio – atsiranda pseudoalergija (dÏistanti burna, galvos skausmas, nieÏòjimas, pykinimas), o kartais organizmas
reaguoja ∞ tai... itin stipriu nuovargiu.
·is apima tik praòjus maÏdaug dvylikai
valand˜ po perdozavimo, tad su greituoju maistu siejamas retai.
UÏtenka vieno kàsnelio su glutamatu,
kad, kaip sakoma, imt˜ t∞sti seilòs. O
maisto technologai puikiai Ïino, kad tai,
kas didina seili˜ sekrecijà, nesàmoningai
valgoma godÏiau. Ir suvalgoma daugiau!
Todòl nenuostabu, kad glutamatas jau
seniai ∞tarinòjamas kaip skatinàs antsvor∞.
PavyzdÏiui, Ïinoma, kad bandomieji
gyvnai òda greiãiau ir daugiau, jei pa‰are yra gliutamato. Ar Ïmogus tikrai
pana‰us ∞ gyvnus? Turbt taip, jei net
uÏkandÏiaujantis paauglys gali suvalgyti... 120 kiau‰ini˜ arba 7,5 kg svogn˜
ar 6 kg kiaulienos – tiek gliutamato yra
maÏame 150 g bulvi˜ tra‰kuãi˜ pakelyje.
Toleruojama gliutamato dienos doze
laikoma 10 g per dienà (tiesa, riba labai
individuali – kai kuriems ir trys gramai
jau yra daug) – tiek bt˜ 800 kiau‰ini˜
arba 24 kg ‰pinat˜. Taãiau suvalg´ 100 g
greitai paruo‰iam˜ rytieti‰k˜ makaron˜
arba porcijà sriubos i‰ pakelio i‰kart gauname 1,5 g.
Gliutamato junginiai (su natriu, kaliu,
kalciu) ant pakuoãi˜ Ïenklinami kaip
maisto priedai E620–625. Taãiau toli
graÏu ne kiekvienas pirkòjas ∞taria, kad ir
be gròsming˜ E numeri˜ uÏ toki˜ nekaltai
skambanãi˜ pavadinim˜ kaip
“pieno cukrus”, “mieli˜ ekstraktas”, “kvapai” ar “prieskoniai”
slepiasi tas pats gliutamatas
(kartais sudaro net 30 proc. svorio), jis – svarbi tirpi˜j˜ sultini˜
bei prieskoni˜ mi‰ini˜ dalis.
Europos maisto produkt˜ ir
mitybos institutas pripaÏ∞sta,
kad pirkòjui ne∞manoma atpaÏinti vis˜ gliutamato pried˜ ar
realiai ∞vertinti jo kiek∞ suvalgytame maiste. Taigi kol ∞sisibuos
iniciatyvos priversti gamintojà
pateikti Ïadamà kokyb´, pirkòjui ir vartotojui i‰ties vertòt˜ i‰mokti atpaÏinti ir vengti toki˜
pried˜. Bent jau todòl, kad uÏ
Ïiupsnel∞ milteli˜ nemokòt˜ ➔ 40
“DREAMSTIME” NUOTR.
“DREAMSTIME” NUOTR.
MAISTAS
39
VISUOMENñ
MAISTAS
➔ 39 tiek, kiek uÏ tikrà, natral˜ produktà.
·iuo metu prakti‰kai nebòra tokio valgio aromato, kuriam i‰gauti nesukurta
kvapioji medÏiaga. ES j˜ leidÏiama naudoti apie 2700. Gramu tokios medÏiagos
galima “sutaurinti” kilogramà produkto.
Bananus, pistacijas ar mòsà pakeiãiant
aromatais ir daÏikliais i‰ties nemaÏai sutaupoma – parduodam˜ gamini˜ sudòtyje
neretai nòra nò gramo paveikslòlyje pavaizduot˜ produkt˜.
Moksliniu poÏiriu kiekvienas natralus kvapas susideda i‰ daugybòs medÏiag˜: ‰tai banano kvapà sudaro 225
komponentai, bra‰ki˜ ar Ïemuogi˜ – daugiau nei 300. Kvapiosios medÏiagos nòra
E numeriu Ïymimi maisto priedai, mat
technologiniu poÏiriu jos nòra reikalingos. Ant etiketòs uÏtenka tiesiog nurodyti
“kvapiosios medÏiagos” – kitokie duomenys neprivalomi.
Perskaiãius “natralios kvapiosios medÏiagos” per‰asi mintis, kad vanilòs skonis visur i‰gaunamas i‰ vanilòs lazdeli˜, o
bra‰ki˜ – naudojant tikras bra‰kes. Tik va
‰iandien bra‰ki˜ kvapà galima “i‰traukti”
ir i‰ pjuven˜ arba Ïuv˜ kaul˜... Argi kas
suabejot˜, kad Ïuvis ar mediena – nena-
“DREAMSTIME” NUOTR.
Bra‰kòs – i‰ pjuven˜, uÏtat
be E
·iuo metu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje i‰plitusi fobija visiems E prie dams ir netgi tapo madinga pirkti produktus be joki˜ E
tralu? Pjuvenos kur kas pigesnòs ir tech- cifinis mòsos padaÏo skonis atsiranda panologiniu poÏiriu ne tokios ∞noringos kaitinus kai kurias augalines medÏiagas.
kaip bra‰kòs.
O pirkòjas daÏniausiai ∞sitikin´s, kad moJau i‰ pavadinimo “identi‰kos natra- ka ir uÏ mòsà padaÏe.
lioms kvapiosios medÏiagos” galima suDmo kvapas irgi puãia miglà pirkòjui
prasti, kad kaÏkas ãia nenatralu. Pasiro- ∞ akis. I‰ medÏio pjuven˜ dmo kondendo, banano kvapo ∞spdÏiui sukelti uÏten- sato pridòjus kit˜ kvap˜ gaunamas skyska ‰e‰i˜ kvap˜, kiti 219 komponent˜ tis, kuriame i‰mirkytas gaminys pateipaprasãiausiai “suprastinami”.
kiamas kaip rkytas. ·itaip ir Lietuvoje
Kai kurios medÏiagos kvapios tampa apdorojama nemaÏai kumpio, mòsos,
■
tik prasidòjus reakcijai – pavyzdÏiui, spe- Ïuv˜ produkt˜.
VISUOMENñ
I·SKIRTINIS INTERVIU
Ar Lietuvos aukßtasis mokslas eina
teisingu keliu?
INDRñ ZIMBLYTñ
·
2010 / 06 / 28
veidas
J.R. de la Fuentes ir
E.Egron-Polak manymu,
kuo daugiau Lietuvoje bus
i‰silavinusi˜ Ïmoni˜, tuo
‰viesesnò ateitis jos laukia
I‰ j˜ apie 9 tkst. teikia universitetin∞ i‰silavinimà. Dòl
student˜ sunku pasakyti,
bet apytiksliai ‰iuo metu
yra 3 mln. student˜, studijuojanãi˜ ne savo ‰alyse. Ir
‰is skaiãius kasmet didòja.
Îinoma, auk‰tàj∞ i‰silavinimà turinãi˜
Ïmoni˜ daugiausia ·iauròs Amerikoje,
Skandinavijos ‰alyse, o Afrikoje ir Lotyn˜
Amerikoje auk‰tajam mokslui niekaip
nepavyksta padaryti proverÏio.
– Lietuvoje dabar veikia 15 universitet˜ ir 24 kolegijos. Ar, Js˜ manymu,
tai ne per daug tokiai maÏai ‰aliai? Juk
daug auk‰tàj∞ i‰silavinimà turinãi˜
Ïmoni˜ dirba savo i‰silavinimui ir profesijai neadekvaãius darbus.
J.R. de la F: Jei ‰alis turi pakankamai
pilieãi˜ su auk‰tuoju i‰silavinimu, ji laikoma geriausiai pasirengusia ne tik bti Ïini˜
visuomenòs dalimi, bet ir pasaulinòs Ïini˜
ekonomikos lydere. Îinoma, dòl finansinòs ir ekonominòs krizòs daug Ïmoni˜ neranda darbo, juolab sau tinkamo, taãiau tai
nòra prieÏastis maÏinti auk‰tojo i‰silavinimo mastus. Lietuva eina teisingu keliu, turòdama tok∞ plat˜ pasirinkimà. Taãiau btina rpintis ‰vietimo kokybe. Jei
bus atstovaujami vis˜ r‰i˜ mokslai, jei
mokslas bus susietas su kultra, tokia
kryptis bus teisinga. PaÏvelkite ∞ ·iauròs
Europà. Ten gyvenimo lygis auk‰tas dòl
daugelio prieÏasãi˜, bet viena j˜ yra ir ta,
kad ‰iose ‰alyse didelò dalis gyventoj˜ turi
auk‰tàj∞ i‰silavinimà. Tad nieko keista, kad
jos lyderiauja ir Ïini˜ ekonomikoje.
■
V,GELUMBAUSKO NUOTR.
iame kongrese dalyvavo Pasaulio
universitet˜ asociacijos prezidentas
Juanas Ramonas de la Fuente ir
asociacijos generalinò sekretorò
Eva Egron-Polak. Jie sutiko
duoti “Veidui” i‰kirtin∞ interviu.
– Kaip apibdintumòte
praktinius ‰io kongreso tikslus?
J.R. de la F: Tam tikr˜ praktini˜ tiksl˜ jau pasiekòme, nes
i‰kòlòme tuos klausimus, kuri˜
iki ‰iol nebuvo paisoma, – kalbòjomòs apie vertybes ir etikà,
ie‰kojome galimybi˜ kurti universal˜ etikos kodeksà. Juk tai ir
yra ‰vietimo esmò. ·vietimas ir
universitetinis i‰silavinimas turi
bti susikoncentrav´s ∞ tuos
aspektus, kurie atspindi student˜ poreikius,
pilieãi˜ ∞vertinimà ir galimybes kvestionuoti bei suvokti aplinkà, pasiÏyminãià
novatori‰ku màstymu. Ir visa tai ∞manoma
pasiekti, jei ‰vietimo procese bus paisoma
etikos ir vertybi˜. ·∞ procesà turi lydòti
gilus, ∞Ïvalgus màstymas, individualios ir
kolektyvinòs elgsenos standartai. NeatsiÏvelgiant ∞ ‰ios dalykus Ïmonòs gal ir gali
turòti daug Ïini˜, bet jie nebtinai bus
atsidav´ visuomenei. O universiteto atsakomybò yra susijusi su visa visuomene.
– Kodòl, Js˜ nuomone, nò vienas
Lietuvos universitetas nòra patek´s tarp
500 geriausi˜j˜ pasaulyje?
J.R. de la Fuente: Reitinguojant
paprastai ∞vertinamos tik tam tikros universitet˜ veiklos sritys. DidÏiausias dòmesys
kreipiamas ∞ mokslinius tyrimus, o Lietuva
ãia ir negali labai i‰siskirti. Kita vertus, juk
universitetai atlieka daugyb´ kit˜ funkcij˜,
kurios reitinguojant nòra pasveriamos. Manau, nòra ko sielvartauti nepatekus tarp
500 geriausi˜j˜.
E.Egron-Polak: Lietuva – maÏa ir kol
kas nelabai Ïinoma ‰alis, jai sunku konkuruoti su didÏiosiomis valstybòmis. Manau,
∞takos reitingavimui turi ir istoriniai
dalykai. Lietuva turòt˜ bti kantri ir sulaukti savo laiko. Beje, geriausiai ∞vertinti
V,GELUMBAUSKO NUOTR.
BirÏelio 24–26 d. Pasaulio universitet˜ asociacija ir Mykolo
Romerio universitetas Vilniuje
surengò tarptautin∞ kongresà
tema “Auk‰tojo mokslo etika
ir vertybòs globalizacijos
eroje: i‰‰kis disciplinoms”.
universitetai nebtinai yra geriausi visais
aspektais.
– Vis daugiau universitet˜ visame pasaulyje jungiasi ∞ didÏiulius tinklus. Kokià naudà tai duoda studentui? Ar tokie
tinklai nebus pavojingi visuomenei?
J.R. de la F:Universitet˜ internacionalizacija yra labai naudingas ∞rankis ∞vairaus
pobdÏio mainams plòtoti – ne tik studentams, bet ir akademinei bendruomenei.
Dabar labai ∞prasta, kad skirtinguose pasaulio regionuose – Europoje, Azijoje, Afrikoje, Lotyn˜ Amerikoje – vyksta tinkl˜
krimosi procesas. Globalòjanãiame pasaulyje auk‰tasis i‰silavinimas negali bti
i‰imtis. Îinoma, egzistuoja ne tik ‰io
proceso privalumai, bet ir rizika. Todòl privalome Ïinoti, kokia rizika gali bti, ir pasinaudoti atsirandanãiomis galimybòmis.
Kartu nepamir‰ti, kad kiekviena ‰alis turi
savo istorijà, identitetà, kultrines vertybes, kurias btina i‰saugoti. Todòl turime
internacionalizuoti auk‰tàj∞ mokslà, bet jo
nenacionalizuoti.
– Kokia ‰iuo metu yra auk‰tojo
i‰silavinimo statistika pasaulyje? Kaip ji
kito per praòjus∞ de‰imtmet∞? Kokia
padòtis ∞vairiose ‰alyse?
E.E.-P: Dabar visame pasaulyje yra
apie 17 tkst. auk‰tojo mokslo institucij˜.
41
VISUOMENñ
·VIETIMAS
Privaçius darΩelius ir mokyklas
maΩiau nei procentas Lietuvos va
VAIDA STO·KUVIENñ
Pagal privaãi˜ darÏeli˜ ir
mokykl˜ skaiãi˜ Lietuva
uÏima vienà paskutini˜ viet˜
Europoje. "Veidas"
ai‰kinasi, kodòl taip yra.
ernai vien Kaune ∞ valstybinius
darÏelius nepateko daugiau kaip
1500 vaik˜. Daugelyje Europos ‰ali˜
yra alternatyva – privats darÏeliai. Taãiau pas mus tikrai ne kiekvienas gali
kas mònes∞ susimokòti 1300–1500 Lt uÏ
maÏylio ugdymà. Be to, privats darÏeliai gana vangiai kuriasi, kaip, beje, ir privaãios mokyklos.
Buvo tikimasi, kad ikimokyklini˜
∞staig˜ trkumo Lietuvoje klausimà i‰spr´s
nuo ‰i˜ met˜ liepos 1 d. ∞sigaliosianãios
naujos higienos normos. ·vietimo ir
mokslo ministerijos atstovai vylòsi ir tebesivilia, kad maÏesni reikalavimai paskatins
kurtis daugiau privaãi˜ darÏeli˜, tad ir
mokestis uÏ juos gerokai sumaÏòs. Taãiau jau veikianãi˜ privaãi˜ ugdymo
∞staig˜ savininkai sutartinai tvirtina, kad
taip nebus, nes liko dar labai daug absurdi‰k˜, net ne∞veikiam˜ reikalavim˜, be to,
‰iandien i‰ legali˜ privaãi˜ darÏeli˜ bei
mokykl˜ prakti‰kai neuÏdirbsi.
Pasak "Veido" pa‰nekov˜, padòtis pasikeist˜, jeigu higienos normos neprasilenkt˜ su sveiku protu, o paskui kiekvienà
vaikà pradòt˜ keliauti vadinamasis darÏelinuko krep‰elis.
Tik vargu ar ir tai panacòja, juk, tarkime,
2002-aisiais ∞vestas mokinio krep‰elis privaãi˜ bendrojo lavinimo mokykl˜ krimosi bangos nesukòlò. ·iuo metu ‰alies
nevalstybinòse bendrojo lavinimo mokyklose mokosi tik 0,7 proc. mokini˜ – tai
beveik Ïemiausias rodiklis Europoje. Vis
dòlto privaãioms auk‰tosioms mokykloms
krep‰eliai padòjo pritraukti daugiau student˜.
Geresnò ugdymo kokybò
ORESTO GUREVIâIAUS NUOTR.
P
Visi nori, kad privaãi˜ darÏeli˜ daugòt˜, bet padòtis nesikeiãia jau antrà de‰imtmet∞
MOKYKLOS "ÎINIUKAS" NUOTR.
toje klasòje mokosi net 32 mokiniai, tarp
j˜ – du, kuriems reikalingos specialios programos. Tad kiek kart˜ per pamokà gali
prieiti prie toki˜ vaik˜? Visai kitoks darbas, kai klasòje sòdi de‰imt mokini˜. Tada
mokytojas uÏduotis gali individualizuoti", – tvirtina Alytaus Vidzgirio pagrindinòs mokyklos lietuvi˜ kalbos mokytoja metodininkò Albina Zubrickienò.
Taãiau ir privaãios mokyklos labai skiriasi. Socialini˜ moksl˜ daktarò Austòja
Mokestis už mokslą ir
priežiūrą privačiose švietimo ir mokslo įstaigose
(Lt)
Privati ∞staiga
Linkstama manyti, kad privaãiose ugdymo ∞staigose pedagogai skiria daugiau
dòmesio vaikui, nes klasòs ir grupòs ãia
maÏesnòs. Dòl to vaikai esà jauãiasi emoci‰kai ir fizi‰kai saugesni, uÏtikrinama
geresnò ugdymo kokybò. "Vienas didÏiausi˜ valstybini˜ mokykl˜ trkum˜ –
labai didelòs klasòs. Vienoje mano penk42
Kaina per mònes∞
DarÏelis
Visa diena su maistu
Pusò dienos
1300–1500
800–1000
Bendrojo lavinimo
mokykla
500–700
Auk‰toji mokykla
400–600
Landsbergienò ∞sitikinusi, kad auk‰ãiausia ugdymo kokybe i‰siskiria tarptautinòs
mokyklos. "Vilniuje man teko dirbti tarptautinòje mokykloje. Be to, atlikau keli˜
Europos tarptautini˜ mokykl˜ vertinimà.
Todòl net neabejoju, kad ‰ios mokyklos
yra siekiamybò – tai, kas i‰ ties˜ turòt˜
bti norma. Labiausiai jos skiriasi savo
bendruomenòmis bei pedagog˜, tòv˜ ir
paãi˜ vaik˜ poÏiriu ∞ ugdymà bei
ugdymàsi", – sako keturi˜ vaik˜ mama,
visas atÏalas leidÏianti ∞ privaãias ugdymo ∞staigas. Ji ∞sitikinusi, kad apskritai visos privaãios mokyklos sudaro sveikà
konkurencijà valstybinòms, o konkurencija neleidÏia apkerpòti ir skatina tobulòti.
Tik gaila, kad t˜ privaãi˜ darÏeli˜ akivaizdÏiai per maÏai.
Mokymas – irgi paslauga
Privaãios pradinòs mokyklos "Îiniukas"
∞kròja ir direktorò Ingrida Ramanauskienò
neabejoja, kad kuo Lietuvoje bus daugiau
nevalstybini˜ mokykl˜, tuo bus geriau visai ‰vietimo sistemai. Taãiau pa‰nekovò
nemano, kad artimiausiu metu j˜ Lietuvoje padaugòs. Pernai duris atvòrusios privaãios mokyklos direktoròs nuomone,
esama labai daug trukdÏi˜, kurie "∞siti"
∞ paãià ‰vietimo sistemà, tiksliau, jos
funkcin∞, teisin∞ ir ekonomin∞ reglamentavimà.
PavyzdÏiui, ‰vietimo srityje nedr∞stama ar nenorima pripaÏinti, kad mokymas
yra paslauga. Nors kiekvienas mokinys
veidas
2010 / 06 / 28
VISUOMENñ
·VIETIMAS
lanko
aik¨
atsine‰a savo krep‰el∞, finansavimas vyksta i‰ specialios dotacijos – nustatoma, kur
i‰leisti pinigus, kaip pirkti prekes, kaip
pateikti pirkimo dokument˜ kopijas.
"Ir visa tai daroma septynis mònesius vòluojant. Pabandykite nupirkti 2009–2010 mokslo metams
reikiam˜ vadovòli˜ i‰ pinig˜, gaut˜
2010-˜j˜ kovà, – pasilo I.Ramanauskienò. – Be to, vie‰asis administravimas Lietuvoje remiasi
popieriumi, o ne tikrove. ·tai reikalaujama pateikti naudojamo Ïemòs sklypo dokumentus, o kaip tai
padaryti, jei patalpas mokykla nuomojasi verslo centre, o stadionà – i‰
gretimos mokyklos?"
Pinig˜ neuÏdirbsi
Naujo privataus darÏelio "Vilnius
Montessori pre-School" direktorò Ivona
RoÏanovska ∞sitikinusi, kad anksãiau ar
vòliau valstybò tikrai pradòs finansuoti ir
privaãius darÏelius. Jà jau pradÏiugino
darÏeliams nustatytos naujos higienos normos. Pasak jos, tai pirmas Ïingsnis
galioja ir mokykloms. Patalp˜ paskirt∞
btinai reikia ir reikòs keisti ∞ mokslo
paskirties. Todòl, norint ∞kurti darÏel∞ verslo centre ar gyvenamajame name, reikòs
∞veikti sudòtingas patalp˜ ar pastat˜ paskirties keitimo procedras, kurios yra brangios ir trunka metus ar net dvejus.
"Tai vòl stabdys daugel∞ verslinink˜.
Todòl nemanau, kad priòmus naujas
higienos normas atsiras daugiau darÏeli˜, nes palengvinim˜ padaryta per
maÏai. Be to, ∞steigus darÏel∞ j∞ labai
sunku i‰laikyti. Daugelis privaãius
darÏelius kuria tiesiog i‰ idòjos. Tai tarsi gyvenimo bdas. O norint tik
uÏdirbti, neverta net pradòti", – tikina
Ingrida Lauciuvienò, vieno pirm˜j˜ dar
2001-aisiais Vilniuje ∞kurto darÏelio
"Dzginòlis" savininkò. Ji pati ‰io verslo òmòsi tik todòl, kad Vilniaus Fabijoni‰ki˜ mikrorajone stovòjo tu‰ãias
moters tòv˜ namas. Be to, tuo metu ji
augino maÏus vaikus.
Padòtis nesikeiãia jau
du de‰imtmeãius
Norint apeiti itin grieÏtus darÏeliams
keliamus reikalavimus, labai daug privaãi˜ ugdymo ∞staig˜ ‰iandien ∞registruotos kaip socialinòs ∞staigos. O
svajojantieji pradòti privataus darÏelio
verslà ir toliau turòs sukti galvà, kaip
i‰laviruoti tarp neadekvaãi˜ reikalavim˜. Juk sunku suvokti, kam, tarkime,
darÏelyje reikalingi du komplektai
rank‰luosãi˜ kojoms ‰luostyti, atskira
patalpa ne‰variems skalbiniams rinkti
ir r‰iuoti, valgymo salò, kurioje kiekvienam vaikui bt˜ skiriama ne maÏiau
kaip vienas kvadratinis metras ploto. Ir
toki˜ punkt˜ yra 113. "Atrodo, kad
reikalavimus sura‰ò Ïmonòs, nelabai
∞sivaizduojantys, kaip juos reikòs ∞gyvendinti", – mano A.Landsbergienò, ‰iuo metu
su ‰eima gyvenanti ir dirbanti Belgijoje.
Ji sako, kad ‰ioje ‰alyje darÏeliams keliami minimals reikalavimai. Jauniausia
Landsbergi˜ dukrytò lanko vienà prestiÏi‰kiausi˜ lop‰eli˜, taãiau ten vaikai
niekada nevedami ∞ laukà, maistà gamina paãios auklytòs, o lop‰elis ∞sikr´s
gyvenamojo namo pirmame auk‰te. Ir
vaikai, ir maistas keliauja pro tas paãias
duris, kaip ir visi kiti namo gyventojai, o
tualetas – vienas (juk vaikuãiai turi savo
puodukus). MaÏiausi vaikai valgo susodinti ant grind˜, o auklytò pasideda lòk‰tutes ir maitina juos it varniukus vienà
po kito. "Kai rinkomòs darÏel∞, mums buvo
svarbiau ugdymo ir prieÏiros kokybò, o
ne tai, ar maistà ∞ne‰ ir mes patys ∞eisime
pro tas paãias duris. Svarbiausia – sveikas
protas!" – apibendrina A.Landsbergienò. ■
ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.
"Mes tikrai suinteresuoti, kad
kurt˜si nevalstybinòs mokslo ir ‰vietimo ∞staigos. Norime, kad atsirast˜
daugiau alternatyvi˜ galimybi˜ tenkinti ∞vairius vaik˜ ugdymosi poreikius, lankyti mokyklas, atitinkanãias ‰eimos vertybes, pasaulòÏirà. Ikimokykliniam ugdymui
ypaã svarbu, kad nevalstybinio sektoriaus plòtra padòt˜ spr´sti darÏeli˜ "Kai rinkomòs darÏel∞, mums buvo svarbiau
stygiaus klausimà", – ai‰kina ·vie- ugdymo ir prieÏiros kokybò, o buitiniai aspektimo ir mokslo ministerijos Iki- tai”, - sako A.Landsbergienò
mokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedòja GraÏina ·eibokienò.
darÏeliams keliam˜ reikalavim˜ liberaTaigi visi taip nori, kad darÏeli˜ lizavimo link. Tarptautinio darÏelio, kuris
daugòt˜, konkurencinò kova gerint˜ ugdy- duris atvers ‰∞ rugsòj∞, direktorò sako, kad
mo kokyb´, sumaÏòt˜ mokestis uÏ moks- vienas svarbiausi˜ palengvinim˜, kuriuo
là ir darÏelinuk˜ prieÏirà, bet padòtis ne- ji pati pasinaudos, – galimybò maÏyliams
sikeiãia jau antrà de‰imtmet∞. G.·eibo- skirtà maistà uÏsisakyti kavinòse ar kitose
kienòs nuomone, taip yra todòl, kad maitinimo ∞staigose. Anksãiau visus
ikimokyklinis ir bendrasis ugdymas Lie- patiekalus btinai reikòjo gaminti darÏetuvoje dar stipriai unifikuotas, vis dar ne- lio patalpose.
turime alternatyvaus ugdymo tradicij˜.
Vis dòlto esminis dalykas, kurio
Kita vertus, nevalstybiniai darÏeliai ne- svarstantieji apie privataus darÏelio krimà
sulaukia jokios finansinòs paramos i‰ val- itin laukò, liko nepakeistas. Pasirodo, ir
stybòs ar savivaldybòs, dòl to tòveliams toliau nebus galima ∞rengti jaukaus namus
reikia tiek daug mokòti uÏ vaiko ugdymà. primenanãio darÏelio daugiabuãio namo
Bet G.·eibokienò patikino, kad nuo bute ar individualiame name. Tas pats
2011 m. sausio 1-osios planuojama ∞vesti
dalin∞ ikimokyklinio ugdymo krep‰el∞. "Jis
Kiek Lietuvoje yra privačių
bt˜ skirtas keturi˜ valand˜ per dienà (20
švietimo
ir mokslo įstaigų
val. per savait´) ugdymo i‰laidoms
padengti. Preliminariai vienam ikimokykDarÏeli˜
6
linukui ugdyti metams bt˜ skiriama
2,5 tkst. Lt. ·ià sumà numatoma skirti
Bendrojo lavinimo mokykl˜
19
tiek valstybinòms, tiek privaãioms ∞staigoms", – Ïada ·vietimo ir mokslo miAuk‰t˜j˜ mokykl˜
9
nisterijos atstovò.
Svarbiausia –
sveikas protas
·altinis: ·vietimo ir mokslo ministerija
2010 / 06 / 28
veidas
43
VISUOMENñ
ÎINIASKLAIDA
Kam tarnaus naujasis Visuomen∂s
DOVILñ VISOCKIENñ
Seime ir toliau kaip niekada
tyliai gvildenamos
Visuomenòs informavimo
∞statymo pataisos: uÏ aki˜
baigiama nuspr´sti, kad jau
nuo kit˜ met˜ liepos Lietuvos
gyventojai uÏ lietuvi‰kas televizijas privalòs mokòti brangiau.
abelini˜ televizij˜ konkurentai
trina rankomis: jau netrukus
atsivers naujas pajam˜ ‰altinis,
kur∞ jiems teikte ∞teiks Visuomenòs
informavimo ∞statymo pakeitimus
svarstantys Seimo nariai. Gal i‰ baimòs
prie‰ artòjanãius savivaldos rinkimus,
gal siekdami asmeninòs naudos, o gal i‰
paprasãiausio nenuovokumo parlamentarai uÏsimerkia prie‰ vie‰àj∞ interesà ir
rengiasi panaikinti prievol´ lietuvi‰kas
programas kabelini˜ televizij˜ Ïirovams rodyti nemokamai.
Jau informavome apie tai, kokià gròs- tik i‰ pirmo Ïvilgsnio, ne∞sigilinus ∞ tiek keliant PVM, tiek brangstant telem´ – nacionalin´ valstybei ir ekonomin´ esm´. Konservatori˜ pasilytas projek- vizijoms gyventojai patirs daug i‰laid˜.
gyventojams – kelia ‰i kaip tik dabar tas naudingas i‰imtinai tik vienam rinkos Skirtumas tik tas, kad pirsvarstomame Visuomenòs informavimo dalyviui – daugiausiai rusi‰k˜ program˜ muoju atveju daugiau
∞statyme numatyta naujovò. Tai, kad transliuojanãiam “Viasat”, kuriam patai- pinig˜ surenka valstybò,
retransliuotojai (tarkime, kabelinòs tele- sose numatomi apribojimai vis tiek o antruoju – didÏioji dalis
vizijos) nebeprivalòs nemokamai rodyti negalios, nes palydovinio kanalo licenci- pajam˜, gaut˜ apmokestikomercini˜ lietuvi‰k˜ program˜, i‰sky- ja i‰duota Londone ir jis nepavaldus Lie- nus kabelines televizijas, i‰ Lietuvos
rus LRT, rei‰kia, kad arba kabelinòs tele- tuvos jurisdikcijai.
i‰keliaus.
vizijos nuspr´s nerodyti savo abonenBe to, argi ne keista, kad toks svarbus
Ne maÏiau klausim˜ kelia ir tai, kaip
tams kai kuri˜ didÏi˜j˜ lietuvi‰k˜ ko- silymas svarstomas nepasitarus nei su ir kokia tvarka vyksta patys naujojo
mercini˜ TV program˜, arba pakels visuomene, nei su televizijos bendruo- ∞statymo svarstymai.
jiems mònesin∞ mokest∞, arba ie‰kos kit˜ mene. Juk i‰ esmòs tai niekuo nesiskiria
Pasirodo, Seime buvo nuspr´sta
alternatyv˜, pavyzdÏiui, nemokam˜ ru- nuo, tarkime, nauj˜ mokesãi˜ ∞vedimo: pradin∞ Visuomenòs informavimo ∞statysi‰k˜ kanal˜, kuriuos pradeda
transliuoti Lietuvos pasienyje
vienas po kito dygstantys Rusijos skaitmeniniai si˜stuvai.
Tiesa, suvokdami, kad,
brangindami TV transliacijas
Ïirovams atveria vartus rusi‰kai propagandai, trys konservatori˜ partijos nariai parlamentarai Stasys ·edbaras,
Arvydas Anu‰auskas ir Paulius
Saudargas skubiai pasilò
“saugikl∞”, Seime ∞registruodami naujà ∞statymo pakeitimo
projektà, kuriuo kabelini˜ televizij˜ retransliacijose programos rus˜ kalba sudaryt˜ ne
daugiau kaip 10 proc. bendro
Trij˜ Seimo nari˜ – S.·edbaro, A.Anu‰ausko ir P.Saudargo silomos ∞statymo pataisos
TV kanal˜ turinio.
naudingos tik “Viasat” palydovinei televizijai
Skamba gal ir graÏiai, bet
K
44
veidas
2010 / 06 / 28
ÎINIASKLAIDA
VISUOMENñ
s informavimo ^statymo projektas?
spaudimà retransliuotojams, kad ‰ie ∞traukt˜ ∞ ‰∞
rinkin∞ j˜ kanalus, pa‰alindami konkurentus. Prie‰ingu atveju jie, pavyzdÏiui,
nesuteikdavo teisòs retransliuoti
populiaraus
sporto kanalo. Prie‰ kelias
savaites, po ilgai trukusio
bylinòjimosi, Danijos konkurencijos taryba nusprendò, kad MTG reikalavimai
yra neteisòti.
Taigi ‰io principo panaikinimas – ginklas MTG
rankose. O tai rei‰kia, kad
rinkoje ∞vyks persiskirstymas: kabelinòs televizijos
Lietuvoje negaus teisòs retransliuoti MTG rengiam˜
program˜, praras patrauklumà, o palydovinò televizija “Viasat” lyg netyãia
pasilys alternatyvà, kuriai, kaip liaudyje sakoma,
tiesiog bus ne∞manoma atsispirti.
Panaikinus prievol´ lietuvi‰kas programas kabelini˜ televizij˜ Ïirovams
Galiausiai Lietuvos TV
rodyti nemokamai, atveriami vartai rusi‰kai propagandai
rinkoje dominuojanãiai
mo projektà i‰- se, kuriose veikia “Modern Times MTG bus suteikta karali‰ka privilegija,
skaidyti ∞ kelias dalis. Group” (MTG), sistemingai siekiama o apie tolesnius Lietuvos TV raidos
Su Europos Sàjungos panaikinti ‰∞ visuomenei palank˜ prin- padarinius galima tik spòlioti.
direktyv˜ ∞gyvendinimu cipà. Neabejotina, kad pagrindinis MTG
susijusias nuostatas svars- kompanijos tikslas – savo rankose Televizija be sien˜
tyti pirmiausia, o su direktyva sutelkti kuo didesn´ TV rinkos dal∞.
nesusijusius klausimus atidòti vòlesniam
·alyse, atsisakiusiose “must carry”
Remiantis oficialiomis MTG ataskailaikui. Tai atrodò visi‰kai logi‰ka, nes principo, MTG, valdanti Lietuvoje gerai tomis, Baltijos valstybòse jie patyrò
dòl ES direktyvos ne∞gyvendinimo prie‰ Ïinomus kanalus TV3, TV6 ir palydo- milÏini‰k˜ nuostoli˜ dòl sumaÏòjusi˜
Lietuvà jau pradòta paÏeidimo proce- vin´ televizijà “Viasat”, ∞gauna ga- reklamos pardavimo pajam˜. Regis,
dra, ir delsti nebebuvo kada.
“must carry” atsisakymas “liberalizuoTaãiau i‰ ties˜ viskas yra
jant” rinkà ir apmokestinant Ïirovus
DidÏioji dalis pajam˜, gaut˜
prie‰ingai. Vadinamasis direktyvinis
yra bandymas kompensuoti prarastus
apmokestinus kabelines
projektas dòl neai‰ki˜ prieÏasãi˜
milijonus. Îinodami, kokià ∞takà teleuÏstrigo ir labai abejotina, ar j∞ bus
televizijas, i‰ Lietuvos i‰keliaus. vizija turi Seimo nariams ir politikams,
spòta priimti iki Seimo sesijos
galime neabejoti: MTG priemoni˜,
pabaigos. Tuo tarpu su direktyva limyb´ daryti spaudimà retransliuoto- kaip paraginti Seimo narius priimti jiems
nesusij´s Visuomenòs informavimo jams: norite turòti galimyb´ savo Ïi- palankius sprendimus, tikrai turi.
∞statymo pakeitimo projektas interes˜ rovams pasilyti ms˜ programas, tada
Trij˜ Seimo nari˜ pasilytas ∞statymo
grupi˜ yra skubinamas ir slapta nuo mokòkite, norite gauti pigiau – netrans- papildymo projektas kaip kelrodò
ÏvaigÏdò rodo kelià kitiems, kaip apeiti
visuomenòs visomis i‰galòmis stumia- liuokite ms˜ konkurent˜.
mas ∞ priek∞.
Toks scenarijus kartojasi beveik ‰alies ∞statymus. Kopijuodamas “Viasat”
visose ‰alyse. Danijoje panaikinus “must sprendimus “Pervyj Baltiskij Kanal” taip
“Must carry” principas veikia carry” principà MTG nuo pat pradÏi˜ pat pasirpino licencija DidÏiojoje
òmòsi spaudimo. 2006 m. MTG kartu su Britanijoje, siekdamas netrukdomai vykdaugelyje ES ‰ali˜
valstybine Danijos TV ∞krò sporto dyti ideologin´ intervencijà ∞ ms˜ ‰al∞.
Nemokam˜ nacionalini˜ TV retrans- kanalà. Pagal Danijos ∞statymus
Keista, kad institucijos, kuri˜ yra ne
liavimo principas, dar vadinamas “must retransliuotojai privalo uÏtikrinti, kad viena ir ne dvi ir kurios privalo kontrocarry” (liet. “privalomas paketas”), rodys socialini˜ program˜ rinkin∞, ∞ kur∞ liuoti ∞statym˜ vykdymà ir net ginti naveikia 21-oje ES valstybòje. Viso labo ∞eina nacionaliniai valstybiniai kanalai ir cionalinius valstybòs interesus, neatlieka
tik ‰e‰iose ES ‰alyse ‰io principo keli regioniniai, ir ‰io kanal˜ rinkinio savo funkcij˜, o mieliau uÏsiima inteatsisakyta. Keistas atsitiktinumas: ‰aly- kaina grieÏtai apribota. MTG darò res˜ grupi˜ protegavimu.
■
2010 / 06 / 28
veidas
45
VISUOMENñ
INFORMACINñS TECHNOLOGIJOS
IT prietais¨ maΩ∂jimo metas
ADOMAS RUTKAUSKAS
Pirmuoju skaitmeniniu kompiuteriu vadinamas "Eniac", pradòj´s veikti dar 1946-aisiais,
svòre 27 tonas ir uÏòmò 61 kubini˜ metr˜ plotà. O vienas maÏiausi˜ dabartini˜ asmenini˜
kompiuteri˜ "Space Cube" uÏima 144 kubinius centimetrus ir sveria maÏiau nei
200 gram˜. Bet ar maÏesnis visada geresnis?
ydis maÏòja, galimybòs didòja" –
toks dabartinis informacini˜
technologij˜ prietais˜ dòsnis.
Paradoksalu, bet ‰iuolaikinio mobiliojo telefono techninòs charakteristikos kur kas geresnòs nei daugelio
lietuvi˜ ∞sigyto pirmojo asmeninio
kompiuterio. Gamintojai stengiasi
∞tikinti vartotojus, kad maÏiau
rei‰kia geriau, todòl nauj˜ gamini˜ reklama neapsieina be ‰ki˜
"dar maÏesnis, dar lengvesnis".
Îinoma, neretai dydis i‰ties
svarbus, tik ar visada?
Daliai Ïmoni˜, tarkime,
vyresnòs kartos, jis tikrai
nòra reik‰mingas. Netgi prie‰ingai – jie kaip
“
D
tik pageidauja didesnio mobiliojo telefono
ar kompiuterio.
Be abejo, rinkai labiausiai rpi perspektyviausi pirkòjai, o tokie yra technikos naujovòms ir madoms neabejingi
jauni Ïmonòs. Ir jiems, tarkime, telefono
dydis aktualus ne tik dòl prakti‰kumo ar
patogumo, bet ir dòl naujausi˜ mados
vòj˜. Nedideli prietaiso parametrai
leidÏia j∞ paversti aksesuaru, kaip
papuo‰alà priderinti prie ‰varko
ar rankinòs, net jei dòl to paaukojama dalis naudojimosi
patogumo ar funkcionalumo.
Natralu, kad ne visi
kròj˜ bandymai suvilioti pirkòjà dydÏiu
Mažiausias pasaulyje
MP3 grotuvas:
"iPod Shuffle"
Vos 11 gram˜ sveriantis ir maÏdaug tkstant∞ dain˜ leidÏiantis
∞sira‰yti grotuvòlis – sòkmingo
verslo maϘj˜ rinkoje pavyzdys,
patrauklus ne tik matmenimis ar
dizainu, bet ir kaina. NemaÏas
privalumas ir tas, kad grotuvas
muzikos klausytojo neapkrauna
begale retai naudojam˜ funkcij˜.
Ørenginio kaina Lietuvoje –
nuo 200 Lt.
bna sòkmingi. Bet keletas prekòs Ïenkl˜
vis dòlto i‰sikovojo gerà vardà. O keletas
j˜ populiars ir Lietuvoje.
MaÏiausias ir stilingiausias
grotuvas
Retas Ïmogus nòra girdòj´s "iPod" vardo. Tai vienas i‰ keli˜ sòkmòs sulaukusi˜
"Apple" kompanijos gamini˜, jau kelerius
metus neuÏleidÏianãi˜ populiariausio grotuvo pozicij˜. Yra keletas "iPod" variacij˜,
viena populiaresni˜ – maÏytis "iPod Shuffle", ‰iuo metu atstovaujantis jau treãiajai ‰io ∞renginio kartai. Minimalaus, bet
stilingo dizaino grotuvà, kainuojant∞
200–300 Lt, nesunku pamesti
didesnòje ki‰enòje. Vis dòl-
Mažiausias nešiojamasis kompiuteris:
"Sony Vaio P"
Tinklo kompiuteri˜
("netbook") klasei
priklausantis "Sony Vaio P"
didÏiuojasi maÏiausio ir
lengviausio, bet vis dar gana galingo ne‰iojamojo
kompiuterio titulu. Vis dòlto ‰iek tiek daugiau nei
pus´ kilogramo sveriantis kompiuteris populiarumu
tikrai neprilygsta tinklo kompiuteri˜ pionieri˜ "Asus"
rezultatams ir didesnio susidomòjimo yra sulauk´s
gal tik JAV. ·io kompiuterio kaina – nuo 2500 Lt.
Mažiausias mobilusis
telefonas: "Modu"
Guinnesso rekord˜ knygoje "Modu" uÏregistruotas
kaip lengviausias pasaulyje telefonas, sveriantis
‰iek tiek daugiau nei 40 gram˜. Nepaisant to, kad
aparatas maÏesnis uÏ kreditin´ kortel´, juo galima ne tik
skambinti, bendrauti SMS Ïinutòmis, bet ir fotografuoti ar naudoti
kaip MP3 grotuvà. ·is miniatirinis telefonas kainuoja apie 540 Lt.
Mažiausia knygų
skaityklė: "Readius"
Pristatoma kaip maÏiausia el. knyg˜ skaityklò,
greitai pasirodysianti "Readius" uÏims tikrai
nedaug vietos, nes, prie‰ingai nei kitos
skaityklòs, turòs ne vientisà, o susilankstant∞
korpusà. Aparatas, sveriantis vos 115 g,
suskleistas uÏims 12 x 6 x 2 cm, o i‰skleistas
turòs 13 centimetr˜ ∞striÏainòs "elektroninio
ra‰alo" ekranà. Visomis kitomis charakteristikomis ir
galimybòmis "Readius" nenusileis tradicinòms el. knyg˜ skaityklòms. Ørenginio
kaina kol kas neskelbiama, bet manoma, kad ji bus didesnò nei 1000 Lt.
46
"VEIDO" ARCHYVO NUOTR.
Mažiausias asmeninis
kompiuteris: "Space Cube"
I‰ pradÏi˜ sukurtas dirbti kosmose,
beveik taisyklingos kubo formos
maÏylis tikrai neperspjauna tradicini˜
stalo kompiuteri˜ galingumu, bet ir
nenusileidÏia jiems ∞rangos galimybòmis. Ø 5 x 5 x 5,6 cm korpusà
∞montuotas atminties korteli˜ skaity-
veidas
2010 / 06 / 28
VISUOMENñ
INFORMACINñS TECHNOLOGIJOS
to didÏiausia jo populiarumo prieÏastis –
ne dydis, ne paprastumas, o gerai i‰reklamuoti ir madingi tap´ "Apple" bei "iPod"
vardai. Lietuvoje dar daug lemia ir kaina – "iPod Shuffle" ‰iuo metu yra pigiausias "iPod" ‰eimos atstovas.
Minimalizmas ry‰kus ne tik Ïvelgiant
∞ dyd∞ ar dizainà, minimalus ir funkcionalumas, bet, tenka pripaÏinti, jo
visi‰kai pakanka.
Naujasis tinklinukas
Kitas sòkmingai kelià prasiskyn´s
maÏas prietaisas, sulauk´s populiarumo ir
Lietuvoje, – "Asus EEE PC". Tai nedidelis
ne‰iojamasis kompiuteris, pradòj´s i‰tisà
naujà vadinam˜j˜ tinklo kompiuteri˜
(angl. "netbook") dinastijà. Pirmieji Lietuvà pasiek´ EEE buvo i‰graibstyti per kelias dienas ne tik dòl ‰io gaminio naujovi‰kumo, bet ir dòl nedidelòs kainos (pirmasis modelis "Asus EEE PC 700"
kainavo vos daugiau nei 1000 Lt) bei tikrai
maϘ matmen˜. Be abejo, techninòs ‰io
prietaiso galimybòs gerokai nusileido naujausiems ne‰iojamiesiems kompiuteriams,
bet EEE ir nebuvo kurtas galingumo lenktynòms laimòti. DidÏiausi naujojo ∞renginio
privalumai – dydis ir svoris (sveria ma- svarbiausias veiksnys lieka gamintojo varÏiau nei kilogramà) leido ‰∞ nedidel∞ kom- das ir santykis tarp pasirodymo laiko ir
piuteriukà ne‰iotis prakti‰kai visur ir visa- originalumo.
da, o jo galimybi˜ visi‰kai pakako kasBe to, nemaÏai daliai vartotoj˜
dieniams darbams atlikti. "Asus EEE PC" svarbesni ne gaminio matmenys, o jo techbuvo tikrai patogus.
ninòs galimybòs. Biure pakaks vietos ir
Taãiau ‰iuo metu "Asus EEE PC" dy- standartinio dydÏio kompiuteriui, juk daug
dÏio lenktynòse jau ∞veiktas – dabar ma- svarbiau, kà su tuo kompiuteriu bus galiÏiausiu pasaulyje ne‰iojamuoju kompiu- ma nuveikti. Îinoma, "Readius" el. knyg˜
teriu laikomas "Sony
susispaudÏianti
NemaÏai daliai varto- skaityklò,
Vaio P". Tik ‰is, nors ir
iki lenktinio peiliuko dytoj˜ svarbesni ne ga- dÏio, bet i‰skleista uÏimaÏiausias, dar nòra taip
gerai Ïinomas ir toks
minio matmenys, o jo manti tiek vietos, kiek
populiarus kaip EEE. Dòl
ki‰eninio formatechninòs galimybòs. ∞prasta
to galbt kaltas ir vòlyto knyga – geras ir patovas "Sony" startas – dauguma planavusi˜j˜ gus sprendimas, uÏtat miniatirinio mo∞sigyti maÏà ne‰iojamàj∞ kompiuter∞ jau biliojo telefono "Modu Mobile" klaviatra
turi "Asus", "Via", "Dell" ar kit˜ gamintoj˜ ir ekranas gali pasirodyti tikras i‰‰kis
maÏylius.
ne tik vyresnio amÏiaus, bet ir jaunesniam Ïmogui, kuriam svarbu tiesiog
greitai ir patogiai paskambinti ar i‰si˜sti
Viskam sava vieta
trumpàjà Ïinut´.
Dabartinòs nauj˜ IT ∞rengini˜ apÏvalTad dydis tikrai nòra viskas. Ten, kur
gos mirga ‰kiais "MaÏiausias pasauly- i‰vaizda ir matmenys tikrai aktuals,
je!", "Pats lengviausias!" taip daÏnai, kad maÏieji IT prietaisai jau ∞sitvirtino, bet
jau sunku susigaudyti, kuris prietaisas i‰ bandyti pralauÏti sustabaròjusius standarties˜ yra "pats pats", o kuris toks buvo tus tose srityse, kurios jau turi senas ir
prie‰ dvi savaites. Gamintojai varÏosi dòl laiko patikrintas tradicijas, – gana
pirkòj˜ dòmesio, bet, kaip rodo praktika, rizikingas verslo sprendimas.
■
Mažiausias skaitmeninis fotoaparatas keičiamais objektyvais: "Sony NEX3 / Sony NEX5"
Nors dòl siekiamo rekordinio maÏumo "Sony" turòjo atsisakyti plan˜ ∞ "Nex"
fotoaparatus ∞taisyti veidrod∞, galimybò keisti l´‰ius leidÏia pasiekti profesionalià vaizdo kokyb´, o aparato svoris ir uÏimamas plotas – nepalyginamai maÏesni nei tradicini˜ veidrodini˜ aparat˜. ·is aparatas greiãiau skirtas
fotografijos mògòjams ir technikos parduotuvòse turi pasirodyti kaip tik
‰iomis dienomis. Îadama ∞renginio kaina – nuo 860 Lt (be objektyv˜).
Mažiausias išmanusis telefonas:
"Sony Ericsson Xperia X10 mini"
88 gramus sveriantis i‰manusis telefonas turi ir lieãiamàj∞
ekranà, ir tradicin´ klaviatrà. ·is telefonas daÏniau
reklamuojamas kaip skirtas ne verslui, o asmeniniams
poreikiams: ∞ prietaisà ∞diegta speciali programinò ∞ranga,
leidÏianti susisiekti su socialiniuose tinkluose "Facebook"
ar "Twitter" uÏsiregistravusiais draugais, lengvai pasiekti
mògstam˜ atlikòj˜ vaizdo ∞ra‰us. Jo kaina – nuo 1100 Lt.
Mažiausia skaitmeninė HD
filmavimo kamera: "Flip Slide HD"
tuvas, USB jungtis, garso sistemos jungtis, o prijungtas monitorius rodo lygiai tokios pat rezoliucijos vaizdà, kaip ir tradiciniai stalo kompiuteriai. Ørenginio kaina –
apie 900 Lt.
2010 / 06 / 28
veidas
Ørenginys pasiÏymi ne tik paprastu dizainu, bet ir nesudòtingu valdymu. Nepaisant maÏumo, "Slide HD"
galima ne tik filmuoti HD reÏimu, bet ir vaizdo medÏiagà sudòti ∞ talpià atmint∞ – ∞ prietaisà telpa iki 12 val.
HD ry‰kumu filmuot˜ vaizd˜. Be to, "Slip HD" turi nedidel∞, bet perÏirai pakankamà ekranà bei galimyb´
kamerà prijungti tiek prie kompiuterio, tiek prie televizoriaus. Visi‰kai ∞krautomis baterijomis galima filmuoti
apie keturias valandas. Ørenginio kaina – 780 Lt.
"VEIDO" ARCHYVO NUOTR.
47
KULTÌRA
PROFILIS
Vytautas Karçiauskas: “Noriu
RENATA BALTRU·AITYTñ
“Noriu bti” – tai pasaulinòje parodoje “Expo 2010” ·anchajuje Lietuvos paviljone eksponuojama klaipòdieãio Vytauto Karãiausko dinaminò skulptra
ei taptume pòdsekiais ir Klaipòdos
Ïemòlapyje Ïymòtume ta‰kus, kur
ie‰koti menininko Vytauto Karãiausko
pòd˜, gautume tankiai primargintà miesto
schemà.
Daugiausiai darbo turòtume centre ir
Senamiestyje. ·tai Tilt˜ gatvòje ‰alia
BirÏos tilto stiebiasi Vytauto rankomis sodintas àÏuoliukas, prie‰ porà met˜ ∞ròmintas pilko granito bareljefu su dviem
bronzinòmis pòdutòmis, simbolizuojanãiomis SàjdÏio de‰imtmeãius. Tà àÏuoliukà prie savo nam˜ V.Karãiauskas pasodino 1988-aisiais. Buvo abejojanãi˜, ar
prigis, ar neskurs Senamiesãio sien˜ goÏiamas, o medelis lapoja ir tapo gyvu paminklu miesto SàjdÏiui.
Kaip prigijo ir Vytauto bronzinis balandis prie senojo miesto pa‰to, ir pra‰matns
sietynai Klaipòdos dramos teatre. Nors
J
48
‰iuo metu teatras paverstas statyb˜
aik‰tele, po rekonstrukcijos sietynai turòt˜
gr∞Ïti ∞ savo ankstesnes vietas.
O ir slibinas ant namo sienos prie‰ais
privaãios V.Karãiausko galerijos duris
atrodo tarsi visuomet ten rang´sis. ·eimininkas, nuo laipteli˜ stebòdamas, kaip
‰alia jo krinio fotografuojasi nepaÏ∞stamos mergaiãiukòs, su pasididÏiavimu pasakoja, kad slibinas, arba smakas, mitologijoje siejamas su tekanãiu vandeniu.
·is konkreãiai simbolizuoja Danòs up´ ir
‰alia jos praÏuvus∞ legendin∞ medÏiotojà
Vilkà, i‰ kurio klampioje pelkòje teliko
∞spausta pòda. PraÏuvòlio brolis Elnias,
persikraust´s ãia gyventi, Vilko klaidÏiotas vietas pavadino “Klai(dÏiota) pòda” –
taip legenda ai‰kina uostamiesãio vardo
kilm´. Vytautas savo ∞kurtà meno galerijà
Klaipòdos senamiestyje prie‰ penkiolika
met˜ pakrik‰tijo tiesiog “Pòda”.
Taãiau menininko darb˜ uÏtiktume ir
labai toli nuo Klaipòdos: pavyzdÏiui,
skulptr˜ parke Atònuose arba respektabiliuose ispan˜ ir amerikieãi˜ privaãiuose
kiemeliuose.
ØamÏint˜ pòd˜ istorijos
Klaipòdieãiai ir Ïymesni miesto sveãiai
nebesistebi menininko papra‰yti gipse
palikti savo pòd˜ atspaudus - daÏnai netgi
patys silosi. Pernai vykusios tarptautinòs
regatos “The Tall Ships’ Races Baltic
2009” metu V.Karãiauskas pranoko pats
save, su pagalbininkais sugebòj´s ∞amÏinti
daugiau nei septyniasde‰imties regatos
burlaivi˜ kapiton˜ pòdas. “Kai siliau
organizatoriams tokià akcijà, jie ∞spòjo
daug nesitikòti: jei pasirodys penkio-
veidas
2010 / 06 / 28
KULTÌRA
PROFILIS
b∆ti”
ORESTO GUREVIâIAUS NUOTR.
2010 / 06 / 28
veidas
49
VYTO KARACIEJAUS NUOTR.
VYTO KARACIEJAUS NUOTR.
lika–dvide‰imt kapiton˜, bus
puiku. Taãiau jacht˜ kapitonai
netgi eilòje stovòjo. Dabar
turim vilãi˜ ∞rengti kapiton˜
pòd˜ alòjà Danòs krantinòje”, – pasakoja menininkas.
Kitàmet ta pati regata vòl Ïada
aplankyti Klaipòdà, ir krantan
i‰lip´ buriuotojai dairysis savo
∞spaust˜ pòd˜.
Kità - Ïymi˜ klaipòdieãi˜
pòd˜ alòjà - galvojama ∞komponuoti ‰alia bsimojo Klaipòdos muzikinio teatro pastato. Tuo tarpu V.Karãiauskas
jau brandina naujà mint∞: i‰lieti
bronzines vis˜ atkurtos nepriStoj´s ∞ ·anchajuje eksponuoklausomos Lietuvos prezidenjamà V.Karãiausko skulptrà
t˜ pòdas ir papuo‰ti jomis Pre“Noriu bti”, kiekvienas gali
zidentros kiemel∞, kad kiekpasijusti Ïmonijos kultrini˜
vienas naujai i‰rinktas ‰alies
tradicij˜ paveldòtoju
vadovas nepamir‰t˜ savo
pirmtak˜ pòdsak˜.
“Neseniai nutiko toks dalykas: dirbtu- pòdietis jau kvievòn uÏsuk´s vaikas papra‰ò “prisimatuoti” ãiamas ∞ Lozanà,
naujai i‰lietà pòdà. I‰ pradÏi˜ suabejojau, kurioje yra minòtos
bet vòliau leidau. Tas vaikas – na‰laitis, o tarptautinòs organipòda, kurià jis pasirinko “matuotis”, – zacijos bstinò. Tik
prezidento Algirdo Mykolo Brazausko. kol nepasira‰yta gaKai berniukas pagòs, btinai jam tai lutinò sutartis, nevapapasakosiu”, – Ïada Vytautas.
lia atskleisti bsimo
reik‰mingo projekSkulptrinò kompozicija
to detali˜.
Sumanym˜ klostòs
“Banga”
Klaipòdos universiteJei dar pasuktuto
miestelyje
skirta MaÏosios
Dvi poros pòd˜ ∞spaustos ir V.Karãiaus- me metalin∞ laiko
Lietuvos
politiko Mykolo
ko dinaminòje skulptroje “Noriu bti”, ratà atgal, pamaReisgio
atminimui
kuri ‰iuo metu eksponuojama Lietuvos tytume klaipòdiet∞
paviljone pasaulinòje parodoje “Expo garsioje ‰iuolaikinio meno parodoje
2010” ·anchajuje.Viena pora pòd˜ – vyro, “FIAC” ParyÏiuje, kur eksponuojami darantroji – moters. Pati skulptros kompozi- bai ∞kainoti ‰imtais tkstanãi˜ eur˜.
cija primena garsiojo Leonardo Da Vinci Vytautà priblo‰kò ne kainos, o tai, kad
pie‰in∞ “Vitruvijaus Ïmogus”. I‰skòstomis prie‰ j∞ stovinãi˜ skulptr˜ stilistika atitinkad gyvena “kaÏkur
rankomis stoj´s ∞ svyruojant∞ sidabrinio ka jo trij˜ de‰imtmeãi˜ senumo darbus, Lietuvoje”. Ø susitikimà su “Veido” Ïurnametalo apskritimà kiekvienas gali pasijusti kurtus dar studij˜ Taline laikais. “Tada liste Vytautas “Pòdon” atskuba i‰ Lapi˜
reik‰mingu Ïmonijos tradicij˜ paveldòtoju paklausiau sav´s: kà a‰ veikiau tiek met˜? kaimo, kur paupyje su Ïmona Eugenija
ir tarti sau: “A‰ galiu”. Menininkas gauna Pamaãiau savo ir kit˜ lietuvi˜ koleg˜ dar- ∞krò ir i‰puoselòjo skulptr˜ parkà, mielai
Ïinuãi˜, kad norinãi˜ patirti tok∞ jausmà bus i‰ naujos perspektyvos. Mes turime lankomà uÏsienio turist˜.
smalsuoli˜ prie skulptros Lietuvos pa- nuostab˜ krybin∞ potencialà, kurio patys
“Tik nebijokite liesti mano skulptviljone driekiasi ilgos eilòs. Sulaukia jis ir daÏnai ne∞vertiname”, – tvirtina V.Kar- r˜”, – jau galerijoje ∞Ïvalgiai perspòja ‰eiskambuãi˜ i‰ Azijos, besidominãi˜ toles- ãiauskas.
mininkas. Antraip, nutvilkytas prakilnaus
niu krinio likimu, todòl gali bti, kad ∞
metalini˜ detali˜ spindesio, niekada nei‰Lietuvà darbas nebegr∞‰.
dr∞stum to padaryti.
Apie ne∞galumà
Minòtos skulptros galòjo apskritai
Bet, pasirodo, grak‰tus pauk‰tis-burAr ne ironi‰ka, sakau: tuo metu, kai laivis ãia sukonstruotas taip, kad palietus
nebti, jei ne kitas Vytauto meninis projektas, tuo metu svarstytas garbios tarp- gyvename tarsi ne∞galioje valstybòje, ròjà keiãia kursà, o sudròkinus pir‰tus piet˜
tautinòs organizacijos. Menininkui buvo kurios gyventojai ink‰ãia nieko negalintys jr˜ Ïydrumo vandeniu, tyvuliuojanãiu
uÏsiminta, jog dalyvavimas pasauliniuose ir nepajògiantys, joje atsiranda meni- prabangiame dubenyje, galima atlikti jrenginiuose, kur jo darbus galòt˜ regòti ninkas, pasauliui savo skulptra skelbian- reivi‰ko krik‰to ritualà. Vytautas netgi
tkstanãiai, dabar bt˜ labai pageidautinas. tis: “Noriu bti”. Ir su ∞kvòpimu ∞veikia ne pamokys, kaip tai daroma. Beje, vanduo,
Tà pat∞ vakarà menininkas apsisprendò tik vietos valdinink˜ kabinetus, bet ir tarp- tvirtina, ne i‰ Îydrojo kranto, o i‰ netoliese
dalyvauti pasaulinòje parodoje ·anchajuje, tautini˜ organizacij˜ bstines. Nors besidauÏanãios Baltijos – tik reikia turòti
Vilniuje jam daÏnai priekai‰tauja, kad kantrybòs j∞ ilgai laikyti vario ar sidabro
iki kurios tebuvo lik´ vos keli mònesiai.
■
Ir kà js manote? Liepos pradÏioje klai- gyvena “kaÏkur Klaipòdoje”, o ParyÏiuje – induose.
KULTÌRA
MUZIKA
Kvieçia lietuvißkasis Vudstokas
RENATA BALTRU·AITYTñ
Savaitgal∞ Varniuose prie
Lksto eÏero muzikos ir palapini˜ mògòj˜ laukia “Bliuzo naktys”.
aunuoliui sulaukti pilnametystòs –
‰ventò. O kaip jauãiasi a‰tuoniolikos
met˜ sulauk´s festivalis? “Palapinòs ir
miegmai‰iai ruo‰iami, bilietai graibstomi, o organizatoriai vis reãiau miega
naktimis, stengdamiesi, jog a‰tuonioliktasis festivalis bt˜ ∞spdingas kaip niekad”, – pasakoja “Bliuzo nakt˜” prodiuseris Algirdas Barni‰kis-Blòka.
A‰tuoni baldininkai i‰ bendrovòs
“IVO baldai” suaugusiam festivaliui
ketina padovanoti rekordinio dydÏio
lovà, ant kurios bus mòginama suguldyti kuo daugiau bliuzo gerbòj˜.
Lovà milÏin´ ruo‰iamasi gaminti ãia
pat, prie Lksto eÏero.
Pilnametis festivalis Ïada pasilyti
ir rekordin∞ kiek∞ nemokamos bliuzasriubòs – tiesa, ∞ ‰∞ rekordà kòsinamasi kone kasmet. Pernai suvalgyta
1200 litr˜ sriubos.
“BLIUZO NAKTŲ” ARCHYVO NUOTR.
J
“BLIUZO NAKTŲ” ARCHYVO NUOTR.
Prie Lksto eÏero Îemaitijoje kasmet
susirenka po 5-6 tkst. bliuzo gerbòj˜
Muzikinis asortimentas
Betgi ne pamiegoti ar ‰ilto viralo
Daug festivalyje tikimasi i‰ JAV bliuzo veterasròbti Ïmonòs ∞ “Bliuzo naktis” van˜ dueto – Smokin Joe Kubek ir Bnois King
Ïiuoja! VaÏiuoja klausytis pamògt˜
arba dar negirdòt˜ atlikòj˜. O j˜ festiva- virtuozas amerikietis Billy Gibsonas,
lyje netrks.
pernai pripaÏintas geriausiu pasaulio
·tai kad ir stipriabalsò prancz˜ bliu- bliuzo instrumentalistu. Jam akompazo primadona Nina Van Horn, kadaise nuos norveg˜ bliuzo paÏiba – akorstudijavusi klasikin∞ vokalà, bet vòliau deono didmeistris JT.Lauritsenas su
“persikvalifikavusi” ∞ kantri stiliaus grupe “The Buckchot Hunter”.
dainininkes. Ir tai nebuvo virsmo paI‰ Vokietijos atvyksta George’as
baiga: lankydamasi Naujajame Orlea- Shroeteris ir Marcas Breitfelderis, bliune, Nina susiÏavòjo bliuzo muzika. zo muzikà derinantys su kitais muzikos
Pranczijoje dainininkòs naujasis amp- stiliais. Jie yra i‰leid´ 14 album˜ ir per
lua buvo sutiktas ovacijomis. Ji sulaukò de‰imtmet∞ sugroj´ daugiau nei du tkskvietim˜ ∞ geriausius Europos dÏiazo ir tanãius koncert˜ Europoje, Amerikoje
bliuzo festivalius, o dabar ‰tai atvyksta ir Kanadoje.
Îemaitijon.
Dar viena ÏvaigÏdò – Brianas CobeTà pat∞ daro ir lpinòs armonikòlòs ris ∞ “Bliuzo naktis” atvyks i‰ Kanados.
“Bliuzo naktų”
bilietų kainos:
“BLIUZO NAKTŲ” ARCHYVO NUOTR.
60 Lt – bilietas vienam
klausytojui ∞ visus festivalio
renginius;
20 Lt – mokestis uÏ automobilio laikymà stovòjimo
aik‰telòje;
0 Lt – mokestis uÏ palapinòs vietà prie Lksto
eÏero.
50
·is autorini˜ dain˜ kròjas, bliuzo ir rokenrolo stiliaus mai‰ymo specialistas
vertinamas uÏ savità “slidinòjimo” gitara technikà.
Nuolatiniai festivalio sveãiai – mi‰rios tautybòs grupò “Jimmie “Bluesman” Lawson” & Crossfire”. PripaÏinimà kolektyvas pelnò tuomet, kai prie
est˜ grupòs “Crossfire” prisidòjo amerikietis Jimmie “Bluesman” Lawsonas.
Linksma boogie woogie vòliava mojuos
vyrukai i‰ Lenkijos “Boogie Boys”, pasirodymais dviem pianinais jau uÏsitikrin´ ÏvaigÏdÏi˜ statusà.
Nacionaliniai akcentai
“Bliuzo naktys” ne∞sivaizduojamos be
Ïaviosios Lietuvos bliuzo karalienòs Arinos ir grupòs “Blues Makers”. ·∞met
“bliuzmeikeriai” parengò ypatingà programà “Tribute to Muddy Waters”, kurioje
skambòs i‰kiliausios vis˜ laik˜ bliuzo muzikos asmenybòs Muddy Waters kriniai.
Ø festivalio scenà po ilgesnòs pertraukos gr∞Ïta “Senas kuinas”, pasiÏymintis lyri‰ku metalinio atspalvio bliuzu. Taip pat scenoje pasirodys populiari
grupò “The Road Band”, sugrojusi jau
daugiau nei tkstant∞ koncert˜.
Be muzikinòs fiestos, “Bliuzo naktyse” tradici‰kai vyks naktiniai “jam session”, o Lksto eÏero viduryje Ïirovai
i‰vys fejerverk˜ ‰ou “Bliuzo Ïiburiai”.
Geriausiu pripaÏintam festivalio atlikòjui bus suteikta garbò palikti savo kojos
atspaudà ‰lapio betono plytoje: kaÏkada,
kai toki˜ atspaud˜ prisikaups daugiau,
rengòjai ketina nutiesti bliuzo garsenybi˜ Kanop˜ alòjà.
■
veidas
2010 / 06 / 28
KULTÌRA
KNYGOS
Lentynose – jos
didenyb∂ Pramoga
ik paÏiròkite, kas karaliauja vasaros
perkamiausi˜ knyg˜ de‰imtuk˜
vir‰nòse – ogi visokiausio plauko
pramoga! Ir "plaukas"
‰iuo atveju Ïymi anaiptol
ne ironijà, o greiãiau didòjanãià Lietuvoje leidÏiamos pramoginòs literatros ∞vairov´, jos pasilà ∞vairiausiems skaitytoj˜ skoniams.
·tai Stephenie Meyer
topuose "∞tvirtintos" vampyr˜ literatrinòs linijos
gerbòjai jau turi naujus kultinius autorius – tai P.C.Cast ir Kristin Cast. Tiesa,
paauglius prie j˜ roman˜ apie kraugerius
greiãiausiai traukia ne pats kraujas, o tvirta amÏina meilò, kai ∞simylòjòli˜ poros negali i‰skirti nei skirtinga heroj˜ prigimtis,
nei mirties pavojus.
Detektyv˜ mògòjai dÏiaugiasi Aleksandros Marininos, Sandros Brown ir
Stiego Larssono romanais, na, o literatrini˜ gyvenimi‰k˜ istorij˜ gerbòjai turi
savàjà favorit´ – Jodi Picoult. Oscaro
Wilde'o "Doriano Gròjaus portreto" geidulys knygynuose greiãiausiai laikinas ir
sukeltas Lietuvos ekranuose neseniai rody-
T
Îiemà vasarà skaitomi
NegroÏinòs literatros top˜ vir‰nòse – net trys lietuvi˜ autori˜ knygos. Andrius UÏkalnis ir Algimantas âekuolis ra‰o
smagiai ir protingai, todòl turi nuolatini˜
skaitytoj˜ ir kiekviena nauja j˜ knyga sulaukia vis didesnio susidomòjimo. Ødomesnis Dailiaus Dargio knygos, karaliaujanãios top˜ vir‰nòse, fenomenas: ãia
ORESTO GUREVIâIAUS NUOTR.
Perkamiausi˜ knyg˜
de‰imtukai tiksliai atspindi
lietuvi˜ literatrin∞ skon∞.
tos Oliverio Parkerio juostos. Na, o Dano
Browno "Prarastas simbolis" toliau narsto
mason˜ kodus ir ezoterinòs i‰minties palikimo Ïenklus. Skaitytojams i‰ "Da Vinci kodo" puikiai paÏ∞stamas profesorius
Robertas Lengdonas ‰∞ kartà susiduria su
dar ar‰esniais piktadariais.
Labiau ‰ioje pramog˜ jroje i‰siskirianti knyga – Williamso Paulo Youngo
"Trobelò". Anot leidyklos
"Alma littera" direktoròs
Danguolòs Vilinienòs,
knyga skirta tiems, kuriems neduoda ramybòs
amÏinas klausimas: kodòl
Dievo sukurtame pasaulyje tiek daug skausmo ir
neteisybòs, kodòl jame
nenugali visuotinò meilò.
"Tai, kad nesudòtingos literatrinòs formos romanas sulaukò didelio populiarumo ne tik Lietuvoje, bet ir
uÏsienyje, rodo, kad Ïmonòs dabar i‰siilg´ atsakym˜", – sako leidyklos vadovò.
"BFL" NUOTR.
RENATA BALTRU·AITYTñ
tikriausiai suveikò keli˜ de‰imtmeãi˜
∞dirbio kaunieti‰koji Daktar˜ legenda.
Prekybos starto metu apdairiai paskleista
Ïinia, jog pati Daktar˜ ‰eima prie‰inosi
knygos pasirodymui, irgi turòjo teigiamos
∞takos.
Ar leidòjai tarpusavyje konkuruoja dòl
populiari˜, top˜ vir‰nòse pretenduojanãi˜ atsidurti lietuvi˜ autori˜? "Vagos" leidyklos vyriausioji redaktorò Agnò
Puzauskaitò teigia, kad taip. Tiesa, daÏnai
‰ios r‰ies konkurencijoje neÏinomi
konkrets varÏovai. "Gyventi reikia, tad
sudarydami perspektyvinius leidybos
planus mòginame i‰laikyti proporcijà tarp
rimt˜ ir populiari˜ leidini˜. Pramoginòs
literatros naujienas stengiamòs pateikti
vasaros pradÏioje, nes vidurvasar∞ knyg˜
prekyba apmir‰ta. Taãiau nesitikiu, kad
‰ios vasaros asortimentas bus i‰skirtinis", – pasakoja A.Puzauskaitò.
Tuo tarpu D.Vilinienò tvirtina, kad
Lietuvoje ypatingo vasari‰ko knyg˜ asortimento apskritai nòra: "To paties pobdÏio
literatra Lietuvoje karaliauja ir vasarà, ir
Ïiemà, keiãiasi nebent antra‰tòs. Perkamiausi˜j˜ de‰imtukai i‰ties atspindi, kà
lietuviai skaito ‰iandien. Todòl ir ms˜ leidyklos artimiausiuose planuose – populiari˜ autori˜ Sandros Brown, Jodi Picoult,
Danielle Steel nauji kriniai. O ruden∞
pasirodys dabar verãiami S.Meyer, Johno
Irvingo ir Herbjorg Wassmo romanai". ■
Knygynų tinklų perkamiausių knygų dešimtukai
"Vaga"
"Baltų lankų" knygynas
GroÏinò
GroÏinò
1. Aleksandra Marinina. Skaistus mirties
veidas
1. Stieg Larsson. Mergina su drakono tatuiruote
2. Dan Brown. Prarastas simbolis
2. Jodi Picoult. Kuprotojo banginio dainos
3. Williams Paul Young. Trobelò
3. P.C.Cast, Kristin Cast. I‰rinktoji
4. Oscar Wilde. Doriano Gròjaus portretas
4. Dan Brown. Prarastas simbolis
5. Jodi Picoult. Kuprotojo banginio dainos
5. Williams Paul Young. Trobelò
"Pegasas"
NegroÏinò
NegroÏinò
GroÏinò
1. Dailius Dargis. Tikroji Daktar˜ istorija
1. Dailius Dargis. Tikroji Daktar˜ istorija
2. Andrius UÏkalnis. Kelioni˜ istorija
2. Algimantas âekuolis. Staigmenos ir kiti
Ïinomi dalykai
1. Stieg Larsson. Mergina su drakono tatuiruote
3. Algimantas âekuolis. Staigmenos ir kiti
Ïinomi dalykai
2. P.C.Cast, Kristin Cast. I‰rinktoji
3. Robin Sharma. Nebijok gyventi!
3. Williams Paul Young. Trobelò
4. Joseph Murphy. Js˜ pasàmonòs galia
4. Rhonda Byrne. Paslaptis
4. Jodi Picoult. Kuprotojo banginio dainos
5. Robin Sharma. Nebijok gyventi!
5. Joseph Murphy. Js˜ pasàmonòs galia
5. Sandra Brown. ·arada
2010 / 06 / 28
veidas
51
KULTÌRA
KINAS
Liepos m∂nes^ – keturi ypatingi f
"Îaisl˜ istorija 3"
"UÏtemimas"
"Lai‰kai DÏuljetai"
EDVINAS PUK·TA
Penki savaitgaliai ir tik devynios naujos premjeros. Sria
mokesãi˜ ko‰e pavai‰inti Lietuvos platintojai toliau laikosi
taktikos dirbti efektyviai ir leisti ∞ repertuarà tik ai‰k˜
komercin∞ potencialà spinduliuojanãius filmus.
irmàsias dvi liepos savaites kinas dar
turòs konkuruoti su pasaulio futbolo ãempionatu, kuris birÏel∞ nuskausmino kelis holivudinius Ïiralus ir vilios
prie televizori˜ nenuspòjamo siuÏeto lemiamomis kovomis.
Antrasis vasaros mònuo turòt˜ gerokai
papildyti Lietuvos kino rinkos pajam˜
aruodà, nes ∞vairaus amÏiaus Ïirovai
nekantriai skaiãiuoja dienas iki pasimatym˜ su bent keturiais ypatingais filmais. Du i‰ j˜ aktyviai pretenduos
pasipuo‰ti milijon˜ vertais drabuÏiais, o
dar i‰ penki˜ naujok˜ tikòsimòs ∞vairiausios prabos staigmen˜.
P
Milijono tro‰kulys
Galima jo nek´sti, galima i‰ jo tyãiotis, galima jo visai neÏiròti, bet reikia pripaÏinti, kad nesveikai sensacingà aÏiotaÏà sukòlusio "SaulòlydÏio" treãioji serija
"UÏtemimas" garantuotai sulauks daugiatkstantinòs minios antpldÏio. BirÏel∞
pradòta i‰ankstini˜ biliet˜ prekyba rodo,
kad vampyro, vilkolakio ir Ïavios abiturientòs meilòs trikampis kursto gerokai
didesnes intrigas net uÏ "Seksà ir miestà".
Kar‰ãiausià vasaros filmà trok‰ta pamatyti
Stephenie Meyer knygas perskaiãiusios
paaugli‰ko amÏiaus mergaitòs, kuri˜ nepa52
"Centurionas"
pavyks papirkti daug nereikalaujanãius ir
tikro kino perliukais nei‰lepintus paauglius.
Îaislai pagaliau gr∞Ïta
Vieno genialiausi˜ holivudinòs animacijos ‰edevr˜ "Îaisl˜ istorija" treãioji
jògs sustabdyti niekas.
dalis strategi‰kai vòluoja ∞ lietumi perSmginio premjerinio savaitgalio rezul- mirkusias lietuvi‰kas smòlio dòÏes, kad
tatas bus fantasti‰kas, nes romantinis tri- tautos numylòtinis "·rekas" laimingai susleris su naiviomis vaiki‰kos meilòs in- pòt˜ ∞vykdyti finansini˜ lkesãi˜ planà.
trigomis per tris dienas pajògus i‰siurbti Studija "Pixar" savaime yra kokybòs Ïen400 tkst. Lt. Nuo "Jaunaties" su‰vytòji- klas, nes jie principingai nepai‰o visai
mo specifinòs auditorijos gretos stipriai nebtin˜ t´sini˜, turòdami vienintel∞
padidòjo, ir tai rodo Ïirov˜ aktyvumas tikslà i‰melÏti kuo daugiau pinig˜, kol
socialiniuose tinkluose bei interneto ko- karvò dar duoda gardaus pieno. Mes puimentaruose. Jeigu
kiai suprantame, kad "LePirmàsias dvi liepos
Kristen Stewart,
dynmetis", "MadagaskaRoberto Pattisono
savaites kinas dar turòs ras", "·rekas" dauginasi ∞
ir Tayloro Lautnekonkuruoti su pasaulio naujas serijas tik dòl garanrio gerbòjos dar patuoto uÏdarbio.
futbolo ãempionatu.
siduos reklaminiam
"Îaisl˜ istorijos" autospaudimui pasikviesti ∞ kinà savo mamas riams pirmiausia rpi idòja, jausmai ir pras(joms turòt˜ bti ∞domu, dòl ko kraustosi mò. Jie sàmoningai laukò net dvylika met˜,
i‰ proto dukrelòs), "UÏtemimas" turòs kol sumàstò tinkamà logi‰ko t´sinio krypt∞,
realià progà ∞Ïiebti vampyri‰kai i‰bly‰kus∞ sugebòjo i‰laikyti pirmuose dviejuose filmilijonà.
muose puoselòjamas vertybes ir i‰graÏiVienas dalykas ai‰kus kaip dienà, kad no mylim˜ heroj˜ santykius smagiais
"UÏtemime" net neverta gilintis ∞ perso- juokeliais. Nostalgi‰k˜ prisiminim˜ apnaϘ dialogus, atmestinai sura‰ytà sce- gaubti JAV Ïirovai jau spòjo ∞vertinti ir
narij˜, siuÏeto netobulumus ir vidutini‰kà pamilti "Îaisl˜ istorijà 3", kurios fiaktori˜ vaidybà (niekam ne paslaptis, kad nansiniai rezultatai vir‰ijo net paãius opKristen ir Robertas moka vaidinti daug timisti‰kiausius lkesãius. ·is magi‰kas,
geriau). Tai yra prodiuserinis kinas, kai ‰viesus ir jautrus filmas turi ‰ird∞. Tuo jis
reÏisieriui paberiami grieÏti nurodymai skiriasi nuo "·reko" ir vis˜ kit˜ armijos,
rpintis vis˜ aktori˜ i‰vaizda, parodyti pa- kai seansai prailgsta ir verãia tikrinti
grindin´ trijul´ kuo geidÏiamiau, graÏiau, laikrod∞.
patraukliau, seksualiau. Tik tokiu atveju
Po "Ledynmeãio" perÏiros ‰i juosta
veidas
2010 / 06 / 28
KULTÌRA
KINAS
"Kaip diena ir naktis"
mikliai nugrimzta uÏmar‰tin ir atmintyje
lieka vos vienas kitas vyk´s momentas.
Stebint "Îaisl˜ istorijos" sen˜ biãiuli˜ ir
nauj˜ draug˜ nuotykius nekyla noras, kad
jie greitai baigt˜si, o jau po titr˜ uÏplsta
pageidavimai pamatyti dar daugiau. Tikrai
ne kiekvienas animacinis filmas gali
patampyti ‰irdies stygas ir pravirkdyti.
Praòjusià vasarà tai pavyko "Auk‰tyn", o
dabar a‰aras traukia "Îaisl˜ istorija". Tik
"Pixar" animatori˜ galvose gimsta tokios
nuostabios istorijos, kurios bent trumpam
sugràÏina vaikyst´. Larsas Unrichas, Pete'as Docteras ir kiti genijai taip pat verti
lietuvi‰ko milijono, bet j∞ surinkti bus daug
sunkiau nei vasaros lyderiui "·rekas. Ilgai ir laimingai". Ir labai lidna, kad
prastesni˜ animacini˜ komedij˜ i‰auklòta karta menkai paÏ∞sta Bazà ir Vud∞.
Preliudija
Paslaptingiausias ir laukiamiausias
met˜ krinys su paãiu primityviausiu ir
kiek ∞manoma banaliausiu lietuvi‰ku pavadinimu "PradÏia" turòt˜ dominti intelektualaus kino, dÏeimsbondi‰k˜ veiksmo trileri˜, nenuspòjam˜ fantazij˜ ir kiekviename filme vis brandÏiau vaidinanãio
Leonardo DiCaprio gerbòjus. "Tamsos riterio", "Memento" ir "PrestiÏo" reÏisierius
Christopheris Nolanas sunarstò kaÏkà
ypatingo, ko save gerbiantis sinefilas neturòt˜ praleisti. Tai bus esminis ∞vykis,
kur∞ tikriausiai bsime priversti Ïiròti po
du tris kartus. Akylai slepiamas scenarijus ir kvapà gniauÏiantys anonsai verãia
skaiãiuoti dienas iki premjeros, kai
2010 / 06 / 28
veidas
"VEIDO" ARCHYVO NUOTR.
filmai
paai‰kòs, kad mus supantis pasaulis gali 007 kruizas
bti nerealus. Genialusis scenaristas uÏduoda m∞sles apie sapnus, idòjas, mintis
O Jamesas Mangoldas romanti‰kame
ir kvieãia pasisveãiuoti mieganãio Ïmo- veiksmo trileryje "Kaip diena ir naktis"
suplakò tikrà holivudin∞ saldòs∞ ms˜
gaus pasàmonòje.
Pagarba prodiuseriui Robertui Ro- akims. Prabangiame kokteilyje bus lenkdriguezui, kad nesivaikò komerciniu tyni˜, susi‰audym˜, pabògim˜, i‰davysãi˜,
poÏiriu palankesnio reitingo ir nusprendò ekskursij˜ ∞ graÏias pasaulio vietas, ronei‰karpyti kruviniausi˜ Ïiaurum˜. Kitaip manti‰kos meilòs kabliuk˜, madingos
jis likt˜ nesuprastas, nes kultinio "Grobuo- aprangos reklamos, ne visiems juoking˜
nio" gerbòjai prisimena brutalià ir smur- pok‰t˜, daug energijos, minimaliai prastin´ Arnoldo Schwarzeneggerio dvikovà mòs ir dviej˜ i‰liaupsint˜ ÏvaigÏdÏi˜ pora.
dÏiunglòse su negailestingu ateiviu i‰ ki- Tomas Cruise'as ir Cameron Diaz daÏnai
bna geidÏiami ("Ne∞manoma misija 2",
tos planetos.
2004 m. "Kino pavasaryje" bilietus "Pamet´ galvas Las Vegase"), bet kartais
tikrinusius vengr˜ "Kontrolierius" treni- visai nesudomina Lietuvos Ïirov˜
rav´s Nimrodas Antalis fantastiniame ("Rams tarp vilk˜", "DòÏò"). ·∞ kartà,
siaubo ir veiksmo trileryje "Grobuonys" regis, litai turòt˜ byròti lyg i‰ gausybòs
stengsis nuplauti ‰iurpi˜j˜ baisn˜ repu- rago, nes anonsai Ïada efektingà regin∞,
tacijà, kurià sumenkino apgailòtinai tra- o po futbolo ãempionato finalo kino teatr˜
gi‰ka dilogija "Svetimas prie‰ grobuon∞". link patrauks pramogini˜ Ïiral˜ i‰siilg´
I‰radingai reklamuojamo filmo niekas ir alaus prisiragav´ vyrai.
Taãiau "Kaip diena ir naktis" gali neneskuba rodyti, bet ir taip akivaizdu, kad
bsimiems Ïirovams neturòt˜ rpòti nus- pelnytai nukentòti dòl prastos opinijos apie
pòjamas skerdyni˜ turinys. Visi Ïinome, tà paãià formul´ jau i‰sunkusius filmus.
kad pirmiau bus nuÏudyti maÏiau girdòt˜ Vien ‰iemet mums buvo brukami vilãi˜
aktori˜ suvaidinti blogiukai, o Adrienas nepateisin´ ir nuviliantys "Kur po velni˜
Brody liks desertui ir pagal taisykles turòs tie Morganai", "Ponas ir ponia gangstegalimyb´ laimòti kruvinà m‰∞. Tokio tipo riai", "Pasodinsiu savo eks", "Naktinis
pramoginiuose trileriuose mus domina, pasimatymas".
"Brang˜j∞ DÏonà" Channingà Tatukaip viskas bus atlikta ir padaryta.
mà apÏavòjusi seksualioji
"Grobuonyse" labiau"Mamma Mia!" Amanda
siai rpòs stilius, specialieji efektai, medÏiokLiepos kalendorius Seyfried susikabino rankutòmis su meksikieãiu
lòs strategija, naudoGaeliu Garcia Bernaliu ir
jam˜ ginkl˜ ∞vairovò ir
i‰vyko atostogauti ∞ Italijà.
bjauri˜j˜ ateivi˜ ∞vaizTobulo groÏio gamtos kamdis. Ø "Grobuonis" eipeliuose ji dar syk∞ nukreisime bijoti, o ne galvoti.
pia graÏi˜ Ïali˜ aki˜ ÏvilJie nuoÏmiausiai
Liepos 2 d.
gsn∞ ∞ meilòs lai‰kus. Tik
konkuruos su angl˜
"UÏtemimas"
dabar skaito ne savo, o
reÏisieriaus Neilo Marprie‰ 50 met˜ stipriai
shallo "Centurionu",
Liepos 9 d.
mylòjusi˜, susira‰inòjusi˜
silanãiu sadisti‰kai
"Îaisl˜ istorija 3"
ir i‰siskyrusi˜ Ïmoni˜
Ïiaurià ekskursijà ∞
"Centurionas"
ÏodÏius. ·iltoje, saldÏioje
Kaledonijos (‰iandieir vòl a‰aringai sentimenninòs ·kotijos) mi‰kus
Liepos 16 d.
talioje romantinòje dra117 metais prie‰ Krist˜.
"Kaip diena ir naktis"
medijoje "Lai‰kai DÏuljeLikus 63-ejiems meLiepos 23 d.
tai" aktorò didelòmis akimis
tams iki "Gladiatoriaus"
"PradÏia"
∞vyki˜ ∞sisiautòj´ rovaidina i‰tekòti uÏ mylimo"Lai‰kai DÏuljetai"
mònai negailestingai
jo pasirengusià merginà.
skerdò kaimieãius ir
Bet kelionòje ∞ Romeo ir
Liepos 30 d.
siekò uÏkariauti naujas
DÏuljetos miestà Veronà jà
"Grobuonys"
Ïemes, bet patys pateko
staiga aplanko abejonòs
"Nebrendylos"
∞ nepavydòtinas pinkles.
dòl ateities, o netikòtas
"Apie meil´ ir kitus demonus"
At‰iauriomis sàlygomis
susitikimas su amÏinai
jiems teks spartieti‰kai
∞simylòjusia ir prarasto vyro
slapstytis nuo barbari‰ko blogio, kur∞ ie‰kanãia Vanessa Redgrave priverãia perorganizuoja pikta vilke pavirtusi ir nò màstyti santyki˜ vertybes. Ø lengvai perÏodÏio nei‰tarianti DÏeimso Bondo my- matomà tradicin∞ romantini˜ pasimatym˜
limiausia ukrainietò Olga Kurylenko. Tai- filmà ramia sàÏine galite pasikviesti ne tik
gi vòl gausime siaubo triler∞ apie medÏioto- mylimà Ïmog˜, bet ir savo senel´. Ji bus
■
dòkinga!
jus ir aukas.
53
KULTÌRA
VASAROS SKAITINIAI
DΩiul∂ ir DΩiulija
JULIE POWELL
Pirmà kartà ∞ skaitini˜ rubrikà atkeliavo i‰trauka i‰ "Obuolio" leidyklos
i‰leistos knygos. Tai kulinarinis romanas, intriguojantis labai ‰iuolaiki‰ka
prigimtimi: pasirodo, jo pradÏia buvo populiarus tinklara‰tis.
eriausias kada nors mano turòtas
darbas buvo staÏuotò teatro ne pelno organizacijoje, kur mokòjo
penkiasde‰imt Ïali˜ per savait´. Viena vertus, ten buvo labai gerai dòl to, kad nuolat gaudavau nemokam˜ biliet˜, mat
"teatras yra mir´s", i‰skyrus atsitiktines
populiarias muzikines "Du mano tòãiai"
versijas ar kà pana‰aus – taigi Ïmogus
kròsle tampa reikalingas. Devynis kartus
i‰ de‰imties pjesòs bdavo tikras ‰lam‰tas,
bet a‰ prisimenu jas su meile ir kartais netgi ∞Ïiriu privalum˜, pavyzdÏiui: "Dieve
mano! Tas raudonplaukis vyriokas per
anksti nutrauktame DÏoso Vidono serijiniame kosminiame vesterne vaidino toje
siaubingoje pusantros savaitòs rodytoje
pjesòje su Kristena âenovet, kurià matòme
Belaske!".
Prabògo jau a‰tuoneri metai. Nebòra
nemokam˜ biliet˜. Negana to, kad esu
i‰tekòjusi trisde‰imtmetò valstybinòs ∞staigos sekretorò, ∞sitraukusi ∞ visi‰kai nesuvokiamas ir tikriausiai emoci‰kai kenksmingas pastangas i‰kepti kiekvienà receptà
i‰ keturiasde‰imties met˜ senumo knygos,
jau i‰tisà amÏi˜ nebuvau teatre.
Kita vertus, staÏuotò buvo puiki, nes
galòjau susipaÏinti su garsiais Ïmonòmis –
na, ‰iaip ar taip, garsiais teatro aistruoliais.
Kartà buvau vienos rimtos pjesòs skaitym˜
reÏisieriaus padòjòja, o reÏisierius sugebòjo
prisivilioti Deividà Strethernà, aktori˜, kur∞
buvau maãiusi keliuose didÏiadvasi‰kuose
nepriklausomuose filmuose. (...)
Tai buvo mano pirmasis – bet ne paskutinis – nuo‰irdus bandymas "pakabinti"
ÏvaigÏd´, o a‰ neturòjau joki˜ privalum˜.
Nebuvau nei peroksidinò, nei didÏiakrtò,
nei juki, nei liesa ir gerai sudòta, kaip asmeninò Viljamo Moriso padòjòja. Îinojau, kad privalau pamir‰ti kombinezonus
ir ekvadorieti‰kus vilnonius megztinius –
visà tà apgailòtinà koledÏo turtà, kurio dar
nesusipratau atsikratyti – dòl pra‰matnios
profesinòs aprangos: tamsios, respektabilios, bet truput∞ aptemptos, tokios, kuri
atvirai nesilo sekso tol, kol jau suvoki j∞
apie tai galvojant. A‰ neÏinojau, kad su
tais apdarais tampu pana‰i ∞ Viljamo
Moriso asmenin´ padòjòjà – tikriausiai
paskutin∞ Ïmog˜, kur∞ Deividas noròt˜
matyti, bet bala nematò.
Vaidinau kietai. Padavinòjau scenarijus, uÏsira‰inòjau, sòdòjau prie stalo su visais aktoriais, klausiausi repeticij˜. Pra-
54
"VEIDO" ARCHYVO NUOTR.
G
“Ruo‰dama maistà kitam Ïmogui, silai sunkiai pasiekiamus
skonio dÏiaugsmus”, – sako romano ir filmo herojò
bildavau retai, tik tada, kai bdavau ∞sitikinusi, kad pasakysiu kà nors subtilaus,
linksmo ir akivaizdÏiai protingo, kalbòdavau tyliau nei paprastai, bet ai‰kiai,
galbt kiek kimiai. Taip pat nenuleidau
nuo jo aki˜ ir neketinu ãia atsipra‰inòti.
Joki˜ i‰sidirbinòjim˜, joki˜ gr´Ïiojim˜si,
joki˜ krizenim˜, tik ne a‰, vyruti. Bet buvau ∞Ïli. Leidau jam tai pajusti – visà galià mano tylaus, bet deginanãio seksualumo, tiesiog akimis.
Spoksojau jam repetuojant,
spoksojau paduodama rekvizitus, ∞Ïliausiai spoksodavau prasilenkdama patogiai siauruose senos baÏnytòlòs, kurioje buvo ∞sikrusi
teatro organizacija, koridoriuose.
Kà gi, pakaks. Deividas Strethernas
yra pasaki‰kai talentinga ir nuostabi ne
per daug Ïinoma kino ÏvaigÏdò, jam tikriausiai nuolat pana‰iai nutinka. Pasaulyje daugybò spoksanãi˜ ∞ akis i‰tvirkòli˜,
dauguma j˜ kur kas pana‰esnòs ∞ Gvinet
Peltrou. Bet mokòjau kai kà, ko nemokòjo
kitos merginos. A‰ mokòjau i‰kepti
prieskonin∞ karij˜ pyragà su karij˜ glajumi.
Prieskoninio karij˜ pyrago su karij˜
glajumi receptà gavau i‰ didÏiojo Polo
Priudomo, tad, savaime suprantama, jis
yra dievi‰kas ir Ïadinantis aistrà. Pirmiausia stambiai sukapokite rie‰utus pyrago te‰lai. (Tuo metu neturòjau nieko tinkamo rie‰utams smulkinti, tad veiksmà atlikau dideliu guminiu plaktuku.) De‰imt
minuãi˜ pakepinkite juos skardoje. Pabarstykite lydyto sviesto, rudojo cukraus,
cinamono ir muskato mi‰iniu. Kepkite
dar de‰imt minuãi˜. Pridòkite
vanilòs: pasigirs
malonus ‰nyp‰timas,
pasklis salds ir kvaps
garai. Pakepkite dar penkias
minutes. Sukapokite rie‰utus
glajui. ·∞ kartà smulkiau. Ir taip toliau. (Taip, siaubingai paskausta
sprandà. Bet gamindama pra‰matn˜,
beveik ne∞tikòtinà patiekalà Ïmogui, su
kuriuo noròtum pasimylòti, nusiteiki itin
eroti‰kai.)
(âia mano patirtis.)
(Gerai, bsiu sàÏininga – ∞Ïvelgiu daugiau nei mazochizmo dvelksmà. Nesijauãiu patogiai atskleisdama ‰∞ savo bdo
bruoÏà, bet tiek to.)
Pabaigiau viliotin∞ truput∞ po antros, atsiguliau pus´ trij˜. Snduriavau i‰sekusi,
saldÏiai kvepianti, vis dar glajaus skonio
veidas
2010 / 06 / 28
KULTÌRA
VASAROS SKAITINIAI
suprato, kad ‰itas karij˜ pyragas su
prieskoniais ir karij˜ glajumi yra bsimos
ekstazòs skonio. Tà akimirkà Deividas
Strethernas mane ∞simylòjo. Trupuãiukà.
Bet Deividas Strethernas yra nuostabus,
doras vyras, mylintis savo Ïmonà, jis nò
uÏ kà nepasinaudos jauna nekalta mergina,
kokia mane (visi‰kai klaidingai) laikò. (...)
klostòmis, vyri‰ko kirpimo, i‰ t˜, kurie
daug patraukliau krist˜ ant kno kitos,
sudòtos pana‰iau ∞ Gvinet Peltrou. Mano
impozanti‰kas trij˜ sluoksni˜ pyragas
dòvòjo tik permatomà maisto plòvel´.
Rpesãi˜ kupina diena prabògo lyg rke – prisimenu tik, kaip Ïengiu i‰ metro
tiesiai ∞ apgriuvusià bibliotekà, kur jau buvo smarkiai ∞sisibav´s aktori˜ vakaròlis.
Deividas i‰ plastikinòs stiklinaitòs
gurk‰nojo pig˜ raudonàj∞ vynà ir nuÏirinòjo ‰vedi‰kà stalà. Sulaikiusi kvapà
stebòjau, kaip jo peilis, akimirkà svyrav´s
vir‰ pirktinio obuoli˜ pyrago ir lòk‰tòs
‰okoladini˜ pyragaiãi˜, smigo ∞ manojo
karij˜ pyrago su prieskoniais ir karij˜
glajumi vidur∞. Stovòjau protingu atstumu
prie tolimojo stalo kampo ir kone pridusau,
kai jis pjovòsi storà riek´, ∞sivertò jà ∞ lòk‰t´
ir smeigò plastikin´ ‰akut´ pro gundant∞ glajaus sluoksn∞ ∞ drògnà pyrago
mink‰timà.
Kai jis ∞sidòjo pyrago ∞ burnà, jo akys
i‰siplòtò, o kai rijo, susiauròjo iki ply‰eli˜.
Jis tyliai suaimanavo.
– Nuostabu... DÏiule, kur tu j∞ gavai?
Tai buvo pirmas kartas, kai jis kreipòsi
∞ mane vardu.
– I‰kepiau, – paprasãiausiai atsakiau.
Ms˜ akys susirakino. Jis praregòjo,
Jis tik su‰nibÏdòjo prikimusiu nuo prislopinto geismo balsu:
– Jis. Tiesiog. Nuostabus.
Ir atkando dar kàsnel∞.
Niekada neslòpiau nuo Eriko kulinarinio egzamino, kur∞ surengiau Deividui
Strethernui, ir jis, amÏinai liksiu skolinga, sugebòjo – ‰iaip ar taip, bent jau i‰
dalies – man uÏ tai nepriekai‰tauti. (...)
Kaltinu Erikà. Gaminti pradòjau kaip tik
dòl jo – buvau i‰ranki
Apie autorę
mergiotò, taãiau Erikas
imusi ir augusi Ostine, Teksase,
buvo pats paslaptingiauJulie Powell baigò teatro bei
sias ir graÏiausias vaikigroÏinòs literatros ra‰ymo magistro
nukas mokykloje ir bstudijas ir kartu su bsimuoju vyru
ãiau padariusi bet kà,
i‰vyko ∞ Niujorkà. Septyneri laikin˜ darb˜
kad padaryãiau jam ∞smetai baigòsi stulbinama tinklara‰ãio
pd∞, nesvarbu, kad ir
"The Julie / Julia Project" sòkme.
nenormal˜. Neilgai tru2004 m. Julie staiga tapo Ïinoma ra‰yko, kol viskas susipaitoja. Jos knyga, paremta kultiniu tinklara‰ãiu, tapo hitu tarp skaitytoj˜ ir kritik˜.
niojo.
Neilgai trukus romanas buvo ekranizuoPirmasis tikrai blogas
tas su garsiàja Meryl Streep, atlikusia
Ïenklas buvo putpelò
DÏiulijos vaidmen∞. ·iandien BridÏitos
roÏi˜ Ïiedlapi˜ padaÏe.
DÏouns humoru ir gebòjimu bendrauti su
Buvo vasara prie‰
skaitytojais apdovanota autorò kuria vilman i‰vaÏiuojant ∞ kokòdama piÏamà Long Ailande, Kvinse –
ledÏà, mudu su Eriku kà
ãia ji erdviu butu dalijasi su vyru Ericu,
tik buvome pradòj´ susi‰unimi, trimis katòmis ir gyvate. ●
tikinòti, ir didÏiausias
"VEIDO" ARCHYVO NUOTR.
lpomis. Kaip tik tok∞ skon∞ pajutau, kai
Deividas po vieno kàsnelio apkabino mane
ir pabuãiavo su visa nepasotinama aistra,
kurià vyro sieloje gali paÏadinti karij˜
pyragas su prieskoniais ir karij˜ glajumi.
Pakirdusi apsirengiau kà tik i‰lygintu
juodu Banana Republic
kostiumòliu su
2010 / 06 / 28
veidas
mano gyvenimo siaubas buvo tai, kad vos
a‰ patrauksiu ∞ ‰iauròs rytus mokytis, j∞
pasigrobs kokia daili ‰viesiaplaukò
manekenò. (...)
Tikriausiai mane paveikò hormonai.
RoÏes suradau ‰iuk‰li˜ dòÏòje prie
7-Eleven, o vietoj pitajos naudojau papajà. Kai paragavau, padaÏas man pasirodò
visi‰kai nevalgomas, bet pagalvojau, kad
a‰ labai i‰ranki, tai galiu ir visi‰kai klysti,
todòl pasikvieãiau brol∞, kad i‰girsãiau dar
vienà nuomon´. UÏteko tik paÏvelgti jam
∞ veidà, kad akimirksniu pulãiau ∞ a‰aras.
Bet Erikas tà vakarà vis tiek negalòjo atplò‰ti nuo man´s rank˜, nors kvepòjau
pica, o ne nuostabiu laukiniu pauk‰ãiu.
Vòliau paai‰kòjo, kad jis niekada per daug
ir negalvojo apie tà blondin´.
Vòliau buvo kit˜ katastrof˜, pasitaikydavo ir kukli˜ sòkmi˜. Mano pirmàjà gumbo teko i‰pilti, kai padaÏe i‰tirpo plastikinis ‰auk‰tas, ir ant groteli˜ kepta jautiena
su prieskoniais toli graÏu nenusisekò, bet
baigdama koledÏà jau supratau, kà rei‰kia
"miltuose pavoliotas vi‰tienos kepsnys".
KaÏkur pakeliui atradau, kad fizinis
gaminimo veiksmas, ypaã kaÏkas sudòtinga arba ai‰kiai senovi‰ka ir sunkiai ∞gyvendinama, savyje slepia netikòtus ir gastronominio, ir seksualinio suÏadinimo aruodus. Jei nesate vienas i‰ ms˜, kulinarini˜
i‰tvirkòli˜, nòra kaip paai‰kinti, kas taip vilioja i‰dorotuose jauãio kauluose su ãiulpais, kapojant omarà, kepant trij˜ sluoksni˜ karij˜ pyragà, kai, ruo‰damas maistà
kitam Ïmogui, silai sunkiai pasiekiamus
skonio dÏiaugsmus, idant pelnytum kitokios
r‰ies malonumus. Visi Ïino, kad yra maisto produkt˜, seksuali˜ valgyti. Taãiau tiek
daug nekalbama apie patiekalus, kuriuos
seksualu gaminti. Vietoj i‰ankstini˜ glamoni˜ man labiau patikt˜ susiimti su uÏsispyrusia mieline te‰la, nei bti maitina■
mai tobulomis bra‰kòmis.
"VEIDO" ARCHYVO NUOTR.
G
55
LAISVALAIKIS
ØDOMYBñS
Sm∂lio karalyst∂je –
ir lietuvio darbai
BeklaidÏiojant tarp dykumoje besiilsinãi˜ beduin˜ ir
j˜ kupranugari˜ pavyksta rasti
ir lietuvio skulptoriaus, garsòDidÏiausiame pasaulio smòlio festivalyje kuriamos
janãio kryba i‰ ledo, smòlio ir
skulptros prilygsta dviej˜ auk‰t˜ namui.
kit˜ netradicini˜ medÏiag˜, Anro auk‰t˜ palmi˜ ‰akas dar nuo ke- btyb´ Kapà, kuri gali pagauti maÏus
driaus Petkaus pavard´. Dailininko kurliuko matyti milÏini‰kos beÏdÏioni˜ vaikus, jeigu jie, neatsiklaus´ tòv˜, vieni ti darbai ãia i‰liko nuo 2009-˜j˜ festivalio.
figros. Net ir vartai bei biliet˜ kasa eit˜ prie vandens.
"Smòlis – ∞noringa medÏiaga. Kartais
ãia – i‰ smòlio. Taip lankytojus pasitinka
BirÏelis – pati sezono pradÏia, pirmo- pradirbus keliolika dien˜ ir paskutiniàtiek plotu, tiek skulptr˜ skaiãiumi sios iki spalio pabaigos
jà sumanius pataisyti
pasaulyje didÏiausias smòlio skulptr˜ fes- vyksianãios ‰ventòs samaÏà elementà, gali
Ø smòlio skulptr˜
tivalis "Fiesa 2010", vykstantis Portuvaitòs. Prie vienos skulpsugriti pusò skulpfestival∞ Algarvòje
galijos pajrio miestelyje Peroje, tutr˜ tebetrisia meninintros, – pasakoja daikasmet atvyksta per lininkas. – Smòlio ar
rist˜ pamògtame Algarvòs regione.
kas Zeca Pena i‰ Portu100 tkst. lankytoj˜. ledo skulptros nelieLegenda tapusi smòlio ‰vengalijos. "Smòlis – tai
tò ãia vyksta jau a‰tuntus memedÏiaga, kuri
ka tkstantmeãiams,
tus, kasmet vaizduodama
pati atsinaujina. UÏtenka per- taãiau procesas, galimybò pamatyti,
vis kità temà – Holivudas,
braukti pir‰tais – ir i‰ t˜ paãi˜ kaip jos kuriamos, yra didelò ‰io groÏio
i‰radimai ir atradimai, mismilãi˜ gali gimti jau kita dalis".
tai ir dievai. ·iemet maÏfigra", – sako menininkas.
"Fiesos" lankytojai – ir suaugusieji, ir
daug dviej˜ trij˜ auk‰t˜
Komandomis dirb´ skulp- vaikai – specialioje aik‰telòje raginami
namo dydÏio skulptros leitoriai milÏini‰kus smòlio kal- i‰mòginti savo jògas ir pabandyti sukurti
dÏia paÏvelgti ∞ visà gyvàj∞
nus dailinti pradòjo nuo auk‰- skulptrà.
pasaul∞ – nuo Arkties iki Piet˜
ãiausio skulptros ta‰ko, kuris karNu‰viesti saulòs, dienà smòlio statini˜
a‰igalio. Profesionals skulptoriai
tais yra net de‰imties metr˜ auk‰tyje. labirintai atrodo kaip i‰didi, net misti‰i‰ Ispanijos, JAV, Rusijos ir kit˜ ‰ali˜ per
ka karalystò. Pasisukame eiti. Taãiau
tris savaites 35 tonas smòlio Skulptros i‰silaiko metus
kontrolieriai sulaiko:
pavertò natralaus dydÏio
"Fiesa" – tai ir ‰viesos
Ødomu tai, kad skulptros i‰ sustingu- bei gars˜ ‰ventò. Todòl
drambliais ir Ïirafomis. âia
pat, kaitrioje saulòje, nuo sio molingo smòlio, bdingo Algarvòs re- galòsime ãia gr∞Ïti ir
gionui, gali i‰silaikyti i‰tisus me- sutemus, kai susi‰ smòlio padarytos ledo
tus, iki kito sezono. "Juk beveik kamba gyva mulyties tiesiai ∞ praeivius
ta pati medÏiaga naudoja- zika, Ïybsi slibiÏvelgia pingvinai. O
ma ir tradiciniams Al- n˜ akys ir smòjapon˜ meniningarvòs regiono na- lio dÏiunglòs
kai nulipdò mismams statyti", – nusidaÏo nautin´ vandens
ai‰kina ‰ventòs or- jomis spalvoganizatoriai.
mis. ■
MILDA CELIE·IÌTñ
ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.
P
56
veidas
2010 / 06 / 28
KELIONñS
LAISVALAIKIS
10
id∂ju
,
kaip praleisti
savaitgal^
Lietuvoje
JURGITA LAURINñNAITñ
·ilt˜ savaitgali˜ Lietuvoje liko
tik de‰imt, tad "Veidas" silo,
kaip juos ∞domiai praleisti.
2010 / 06 / 28
veidas
57
1
Vasaros rogučių trasa Anykščiuose
raleiskite savaitgal∞ Anyk‰ãiuose, vaik‰ãiodami vaikystòs legend˜ ir literatriniais takais,
taip pat i‰bandykite vienintel´ Lietuvoje vasaros
roguãi˜ nusileidimo trasà, sumontuotà ant Kalitos kalno. Kaip pasakojo Anyk‰ãi˜ turizmo informacijos centro direktorius Rimantas Sereiãikas,
skriejant rogutòmis nuo kalno 500 m ilgio trasa
galima pasiekti 40 km/val. greit∞. Pa‰nekovas
rekomenduoja nusileisti bent penkis kartus – tiek
kart˜ nuskrieti nuo kalno vasaros rogutòmis
vaikams iki dvylikos met˜ kainuos 15 Lt, suaugusiems – 20 Lt. Nuo 2009 m. rugsòjo, kai trasa
buvo atidaryta, jà aplankò per 15 tkst. Ïmoni˜.
Be to, uÏsukus ∞ Anyk‰ãius vertòt˜ pasivaÏinòti ir
Auk‰taitijos siauruoju geleÏinkeliu – siauruku. ●
P
Svečiuose pas
laukinius gyvūnus
asarà galima i‰siruo‰ti pasidairyti ∞ laukinius
gyvnus mi‰k˜ uròdijose ∞kurtuose Ïvòrynuose,
o egzotini˜ gyvn˜ paie‰koti privaãiuose zoologijos
soduose. ·tai Tel‰i˜ mi‰k˜ uròdijoje ∞rengtas
14,7 ha ploto mi‰ko aptvaras ‰ernams, danieliams
ir muflonams bei aptvertas 2,4 ha ploto mi‰ko sklypas vilkams auginti, taip pat ãia galima pamatyti ir
l‰i˜, kiauni˜. Pa‰ili˜ stumbryne PanevòÏio mi‰k˜
uròdijoje i‰ arãiau pavyks apÏiròti stumbrus.
O privaãiame gamtinink˜ centre "Mini Zoo" Klaipòdos rajone laukia lamos, kupranugariai, beÏdÏionòs, litai, tigrai, jaguarai. Gyvn˜ galima pamatyti ir Jaun˜j˜ gamtinink˜ centre Vilniuje bei Broniaus Jurgeleviãiaus Ïvòrynòlyje Karpi‰ki˜ kaime. ●
"VEIDO" ARCHYVO NUOTR.
V
2
58
veidas
2010 / 06 / 28
"VEIDO" ARCHYVO NUOTR.
KELIONñS
LAISVALAIKIS
KELIONñS
3
4
Muzikos festivaliai
po atviru dangumi
Kelionė po
Lietuvos dvarus
vi trys paros muzikos gamtos apsuptyje, gyvenant ant
eÏero kranto i‰dygusiame palapini˜ miestelyje, leidÏia gerokai
atitrkti nuo ∞tempto ir greito gyvenimo tempo mieste. Muzikos
festivali˜ vasarà rengiama gausybò, tad i‰sirinkti pagal pageidaujamà muzikos stili˜ nesudòtinga: neofolkloro festivalis "Mònuo
Juodaragis", ‰iuolaikinòs muzikos festivalis "Tamsta", sunkiosios
muzikos festivalis "Velnio akmuo", "Roko naktys", "Bliuzo naktys"
ir kt. Dienomis festivali˜ organizatoriai kvieãia dalyvius ∞ meno,
sporto renginius, kino film˜ perÏiras, o pavakare ∞ linksmybi˜
skur∞ ∞suka koncertai. ●
S
D
5
R
"VEIDO" ARCHYVO NUOTR.
"VEIDO" ARCHYVO NUOTR.
LAISVALAIKIS
òdus ∞ automobil∞ verta i‰siruo‰ti ∞ savaitgalio kelion´ po
Lietuvos dvarus. Kai kurie Lietuvos dvarai sutvarkyti, taãiau
dauguma apleisti. Nepaisant to, pamaãius tuos didingus pastatus,
nors ir nusilaupiusiomis sienomis ar i‰dauÏytais langais, prilaikomus kolon˜, norisi stabtelti ir jais pasigòròti. ·tai keletas ∞domi˜ ar
sutvarkyt˜ dvar˜ – Renavo, Alantos, Burbi‰ki˜, Arvyd˜ ir Bezdoni˜
("Villa Mindoza"), ·vòk‰nos, Oginski˜, Belvederio,
Joni‰kòlio, Antazavòs, taip pat panemunòs pilys. ●
Pasivažinėjimas
vėjaračiais pajūryje
2010 / 06 / 28
veidas
“WWW.BLOKART.LT” NUOTR.
am˜ poils∞ Kur‰i˜ nerijoje galima
pa∞vairinti netradicinòmis pramogomis.
Nidoje poilsiautojai a‰tresni˜ pojãi˜
patirs papldimiuose buriuodami vòjaraãiais – triratòmis transporto priemonòmis,
prie kuri˜ pritaisyta burò. Esant pakankamai kietam smòliui galima pasiekti ir
25–50 km/val. greit∞. Galima uÏsisakyti
ir vòjo Ïaidimus su mokomaisiais jògos
aitvarais, naktin∞ "Frolfo" Ïaidimà su
‰vieãianãiomis lòk‰ãiasvydÏio lòk‰tòmis,
kuris pana‰us ∞ golfà, taip pat Ïygius
kanojomis ar pòsãiomis. Daugiau informacijos – svetainòje "Irklakojis.lt".
Beje, vie‰int Nidoje galima uÏsisakyti
kelion´ ∞ Mingòs kaimà – vadinamàjà
Lietuvos Venecijà, nes j∞ perpus
dalija per kaimà tekanti upò. ●
59
KELIONñS
LAISVALAIKIS
6
B
Nuotykių
parkai
7
8
Senieji amatai
etnografinėse sodybose
Kelionė
Žalgirio mūšio keliais
I‰ anksto rezervavus laikà, kaimo turizmo sodybose galima susiplanuoti i‰vykà, skirtà susipaÏinti su senaisiais Lietuvos amatais,
valgiais ar i‰bandyti ∞domesnes pramogas. ·tai V. ir G.·iron˜ sodyboje Molòt˜ rajone ‰eimininkai parodys, kaip senovòs lietuviai
kepdavo duonà, K.Glinskio sodyboje daugiau suÏinosite apie bites,
sodybos "Kliukai" ‰eimininkai i‰samiai i‰ai‰kins pirties paslaptis,
"Ølankos" sodyboje laukia keramikos uÏsiòmimai, o Rtos Sakalienòs
kaimo turizmo sodyboje ‰eimininkò i‰mokys dzki‰k˜ amat˜ –
parodys, kaip kepti bulvines bandas ant kopsto lapo, i‰ ‰iaud˜ pinti
pauk‰telius, taip pat pamokys etnografini˜ Ïaidim˜, dain˜ ir kt. ●
Š
I
60
"VEIDO" ARCHYVO NUOTR.
"VEIDO" ARCHYVO NUOTR.
MARTYNO AMBRAZO NUOTR.
ent vienà vasaros savaitgal∞ deròt˜ skirti aktyvioms
pramogoms – palaipioti tarp
medÏi˜, skrieti lynu tarsi
Tarzanui ar i‰ auk‰tai ‰okti
nuo medÏio Ïemyn ant virvinio
tinklo. Lietuvoje nuotyki˜
parkai sparãiai populiaròja,
tad j˜ pasirinkimas vis didòja –
‰iuo metu veikia "Lokòs
pòda", "Tarzanija", "One",
"L‰ies kelias" "Anupri‰kòs",
"ÑÏuolynò". ●
iemet Îalgirio m‰iui sukanka 600 met˜. ·ia proga
Valstybinis turizmo departamentas su kolegomis i‰ Lenkijos
parengò special˜ kelionòs mar‰rutà ‰iai progai paminòti.
Turistams siloma aplankyti po de‰imt turistini˜ objekt˜
Lietuvoje ir Lenkijoje. Lietuvoje siloma aplankyti objektus
Vilniuje, Trakuose, Bir‰tone, Medininkuose, Palangoje ir kitur.
Daugiau informacijos – "Zalgiriomaratonas.lt". ●
veidas
2010 / 06 / 28
KELIONñS
LAISVALAIKIS
9
Savaitgalis ežero saloje
asiimkite palapin´, maisto, i‰sinuomokite valt∞ ir su ‰eima ar draugais
pabòkite nuo civilizacijos ∞ didelio eÏero nedidel´ salà. Dvi dienas galòsite maudytis, Ïvejoti, plaukioti valtimi, gamintis valg∞ ant lauÏo
ir nesutikti pa‰alini˜ Ïmoni˜. Net 16 sal˜ turi
Rubiki˜ eÏeras Anyk‰ãi˜ rajone, salos matyti ir
Auk‰tadvaryje esanãiuose eÏeruose. Tuo tarpu
Molòt˜ rajone esanãioje didelòje Obuoli˜
saloje Grabuosto eÏere ∞rengtas kempingas,
pastatyti poilsio namai. ●
"VEIDO" ARCHYVO NUOTR.
"VEIDO" ARCHYVO NUOTR.
P
10
Savaitgalis
plaukiant baidarėmis
ietuvos gamtos groÏis dar
labiau i‰ry‰kòja plaukiant
baidaròmis siauromis upòmis
per mi‰kus, palei smòlòtus
skardÏius, piliakalnius. Smagiausi baidari˜ mar‰rutai vingiuoja Ìlos, Lakajos, ·alãios,
Vilnelòs upòmis. Vakarais
rekomenduojama susirasti vietà,
kur medÏiai neuÏstoja dangaus,
pasiimti ÏvaigÏdòlapius ir pabandyti rasti ÏvaigÏdynus danguje ar ‰iaip stebòti dang˜. ●
"VEIDO" ARCHYVO NUOTR.
L
2010 / 06 / 28
veidas
61
PASKUTINIS PUSLAPIS
Nacionaliniai ßvençi¨ ßventimo ypatumai
upasakosiu porà vaizdeli˜, kurie,
matyt, bus labai gerai paÏ∞stami bei
daugelio matyti... Saulòta ir ‰ilta
vasaros diena. Pavakarys. Vidurio Lietuvos miestelis ir centrinò jo aik‰tò. Ant pastatytos laikinos scenos primityviai ply‰auja
gerai i‰ televizijos ekran˜ paÏ∞stamas mergin˜ numylòtinis. Aik‰tòje ‰òlsta jaunimòlis.
·òlsta, taãiau kuo toliau, vis maÏiau girdi
naujàjà ÏvaigÏd´, nes gerokai ∞domiau stebòti aplink vykstant∞ judòjimà. O ten pora
policinink˜ bando nuo Ïemòs pakelti stipriai nuvargus∞ vyrukà, kurio keletas draug˜
visomis i‰galòmis bando j∞ i‰vaduoti.
Aplinkiniai taip pat verÏliai bando ∞sitraukti ∞ diskusijas su pareignais, nes patys jauãiasi atsine‰t˜ "bambali˜" turinio padràsinti. Diskusijos atmosfera nuolat kaista,
kol galiausiai kaÏkuris kar‰tas "derybininkas" voÏteli ranka policininkui ∞ veidà. Atvyksta pastiprinimas, ir aistros toje vietoje rimsta, taãiau veiksmas jau persikòlò ∞ aik‰tòs
prieigas. Energijos pertekliaus skatinami
vaikinai imasi ir kit˜ ‰ventòs dalyvi˜ "auklòjimo". Nepavyko sutvarkyti policinink˜,
tai bent kiti teÏino, kas ãia ‰eimininkai!
Ir kitas paveikslas. Katedra. Centrinòje
sostinòs aik‰tòje ‰urmuliuoja daugiausia
vyresnio amÏiaus minia, nes ne visiems
lemta sutilpti ∞ ‰ventov´. Reikia laikytis
ramybòs – juk mi‰ios. UÏtat viduje vietos
uÏteko pagrindiniams ‰ventòs dalyviams –
politikams, ne vienam kuri˜ gal atrodo, kad
jie vos ne ‰ventòs kaltininkai. I‰dids, rimti
ir susikaup´ valdininkai ‰venãia. Ir nesvarbu kà. Svarbu, kad savo dalyvavimu
papuo‰ia renginius, i‰stumdami i‰ baÏnyãi˜
nuolatinius j˜ lankytojus, kuriems apsilankymas ‰ventovòse nòra vien tu‰ãias Ïodis
ar valdi‰kos ‰ventòs atspindys. ValdÏios
Ïmonòms svarbiausia dalyvauti, uÏsiimti
vietas pirmose eilòse ir dar kartà patekti ∞
televizijos ekranà. Ir koks skirtumas, kad
neteko girdòti apie Aukojimà, Konsekracijà
ar Komunijà.
·ie kontrasti‰ki vaizdai ∞ galvà atòjo po
kà tik praÏusi˜ ‰venãi˜, kurios vieniems
suteikò galimyb´ pailsòti, kitiems ‰v´sti,
o tretiems – tiesiog prisigerti ir kum‰ãiais
pasi‰vaistyti. Pastarasis scenarijus, kaip ir
pirmasis vaizdelis, atspindi vienà ms˜ nacionalini˜ ‰venãi˜ ‰ventimo ypatumà –
i‰lieti agresijà. Nesvarbu, kad antrasis
paveikslas maÏai kà turi bendra su Joninòmis, jis labai gerai parodo antràj∞ ms˜
‰venãi˜ ypatumà – rimt∞ ir susikaupimà net
N
62
∞vairios jògos, bet pagrindinòs dvi: id, kuri
Ïemiausius tro‰kimus ir postmius atspindi, ir superego, kuri moralines vertybes
rei‰kia, orumà ir taisykles atstoja. Kuo tos
taisyklòs ir reikalavimai grieÏtesni, tuo
stipriau id su jomis kovoja. Jei save labai
smaugiu, tai ir lauÏyti tuos varÏtus labiau
reikia.
·iame scenarijuje ir ms˜ tauta sutilpt˜.
Tik valdÏia jame superego atstovaut˜ – ne
tik su taisykli˜ kitiems krimu, bet ir su
kiek didoka panieka: "Ir kam ãia reikia
Ïmonòms ai‰kinti apie vienoki˜ ar kitoki˜
∞statym˜ krimà? Jie vis tiek nesupras..."
O paprasti Ïmonòs tampa id struktra, kuri
ir bando viskà lauÏyti. Kuo daugiau
paniekos ir taisykli˜, tuo lauÏymas stipresRAIMUNDAS MILA·IÌNAS nis, kuo maÏiau pagarbos ir noro kalbòtis,
tuo maÏiau noro suprasti ar laikytis tvarkos.
Ir antrasis scenarijus. Ms˜ tauta sena,
Tarptautinòs psichoanalitik˜
bet politiniu poÏiriu esame tik paaugliai.
asociacijos narys
Kà rei‰kia 20 met˜ nepriklausomybòs, patada, kai, atrodyt˜, tiesiog reikòt˜ sprogti lyginti su visuomeni˜ ir kultr˜ istorija?
i‰ dÏiaugsmo ‰venãiant, tarkim, Neprik- Tai ir elgiamòs kaip paaugliai, kuriems
lausomybòs dienà.
kra‰tutinumai bdingi. Kartais paklstame,
Du kra‰tutinumai – lyg dvi skirtingos kalbamòs, o kartais viskà griauname.
‰ventòs. Lyg dvi skirtingos tautos. O tauta Taãiau ‰iuolaikinis psichologijos mokslas
juk ta pati. Tik gyvena visai skirtinguose sako, kad jei sugebòtume suprasti paaugl∞
pasauliuose. Lyg kosmose skriejanãios pla- ir su juo kalbòtumòs, tada ir destrukcijos
netos ms˜ tautos dalys juda apie tà paãià maÏiau bt˜. Bet kurgi mes kalbòsimòs?
motinà Saul´, bet vis savo trajektorijomis, Ir apskritai esame istorijos ∞kaitai. Niekaip
ir niekada nesusilieãia. Bòda tik ta, kad vieni negalime pamir‰ti prie‰ amÏius buvusios
yra arãiau Saulòs, todòl ir su‰ildo ji juos savo didybòs ir i‰skirtinumo. Lyg mes su
labiau savo spinduliais. Kiti – toliau, tai ir Vytautu kryÏiuoãius btume mu‰´ ar pasku‰alãio, tamsos bei vidinòs tu‰tumos dau- tiniais Europos krik‰ãionimis tap´...
giau patiria. MaÏa to,
O kur dar sovietiniai laikai,
arãiau Saulòs skriejantieji Kuo maÏiau pagarbos kai "broli‰kosios tautos" ∞
kartais jà nuo tolesni˜j˜ ir noro kalbòtis, tuo mus kaip ∞ vakarieãius
uÏstoja.
maÏiau noro suprasti Ïvelgò? ÎodÏiu, esame
Apie kà ãia a‰? Ogi
i‰skirtiniai. Tad kodòl mapie tas paãias ‰ventes ir ar laikytis tvarkos.
s˜ taip negerbia? Nesàkasdienyb´. Apie susvetimòjimà ir nutolimà. moningai esame link´ save sureik‰minti,
Apie valdÏios Ïmones, kurie kartais ir patys jaustis pasaulio bamba ir kaltinti visus, kad
‰vieãia, o kartais paprasãiausiai i‰ kit˜ kaÏkodòl nemyli ms˜.
‰viesà atima. Ir apie paprastus ms˜ ‰alies
Tai taip ir tvatijame vieni kitus. Juk jei
pilieãius, kurie kartais negauna tos ‰ilumos, negalima mu‰ti svetim˜, tai bent saviems
kurios tiek nedaug ir tereikòt˜, o kartais ir ∞kròsime. Ir, deja, ∞kreãia ne vien padugnòs
patys jà i‰ sav´s atima.
normaliems Ïmonòms. Neapsigaukime. Ir
Vis dòlto kodòl mes tapome tokia keista valdÏios Ïmonòs mu‰a. Tik mu‰imas j˜ kitauta, kuri ne vienybòs, bet nutolimo ie‰ko? toks: rafinuotesnis, ∞statymi‰kas, ‰altas.
Net ir per ‰ventes stengiamòs pabròÏti savo
Ms˜ paauglystò eina ∞ pabaigà:
skirtingumà, nors taip tik ir parodome, kad psichoanalizò sako, kad apie 21-erius
negalime vieni kit˜ pamir‰ti. Vieni nus- ji baigiasi. Nors kai kuriems ji ir tuomet
tumia kitus i‰ ‰ventovi˜ prieig˜, o kiti nesibaigia... Bet vis dòlto gal imsime
pana‰ius ∞ save tvatija, bet ∞sivaizduoja, kad gerbti vieni kitus ir vieni su kitais kalbòtis?
kur∞ nors i‰ i‰rinkt˜j˜ mu‰a.
Ir gal tada pagaliau imsime kartu ‰ventes
Màstant apie visas tokias situacijas, ∞ ‰v´sti ir ms˜ nacionaliniai ‰ventimo ypagalvà ateina du scenarijai. Pirmasis siau- tumai taps kitokie – be paniekos ir agresiresnis, su Ïmogaus psichologija susij´s. Juk jos, be neadekvaãios rimties ir susikaupitauta tai kaip ir vienas Ïmogus bt˜, ku- mo, bet su dÏiaugsmu ir pasitenkinimu savo
riam bdingas savas vidinis pasaulis ir jame tauta, kuri pagaliau i‰sivaduos i‰ to vivykstanãios kovos. O tai jau klasika – dar duramÏi‰ko pasiptimo ir amÏinos vidinòs
■
S.Freudas sakò, kad ms˜ viduje kaunasi kovos.
ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.
Ms˜ tauta sena, bet politiniu poÏiriu esame tik
paaugliai. Tai ir elgiamòs
kaip paaugliai, kuriems
bdingi kra‰tutinumai.
veidas
2010 / 06 / 28
Zvelk giliau
naujien¨ portale veidas.lt
Patogu ir nebrangu
prenumeruoti
internetu “Veidà”
ir kitus leidyklos
Ïurnalus.
Keturi ∞vykiai,
kurie ‰iandien
svarbiausi. Jais
prasideda naujien˜ portalas
veidas.lt.
Dienos ∞vykiai
Lietuvoje ir
pasaulyje. Apie
juos privalote
suÏinoti.
Îurnalo “Veidas”
komanda kasmet
atlieka per penkis
‰imtus Ïurnalistini˜ tyrim˜.
Îinomi Lietuvos veikòjai
atsako ∞ a‰triausius
dabarties klausimus.
Aktualius visuomenòs gyvenimo
∞vykius aptaria ir nagrinòja
“Veido” komentatoriai.
Naujien˜ savaitra‰tis, tik kokybi‰ka ir svarbi
informacija apie politikà, ekonomikà, kultrà,
socialin´ ‰alies raidà. Analitiniai tekstai.
Redakcijos Ïurnalist˜ “bloguose” –
tai, kas netilpo ∞ “Veido” Ïurnalà
ir dar daugiau.
Net dvide‰imt du
∞doms skyriai,
pradedant politika
ir baigiant or˜
prognozòmis.
Savaitinis
žurnalas online