Sparnuotieji zodziai

VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS
Humanitariniø mokslø fakultetas
Lietuviø kalbos katedra
UDK 808.82-3(075)
Bu403
Skiriu savo vaikams –
Audriui, Daumantui, Mantautei, Eimantui.
Sparnuotieji
þo dþiai
Recenzavo
Stefanas Lanza (Stefano M. Lanza)
Giedrius Tamaðevièius
Alvydas Butkus
ÆSTI
Kaunas 2009
1
ISBN 978-9986-884-21-7
© Alvydas Butkus, 2009
© Daiva Ðulgaitë (titulinis), 2009
© Leidykla „Aesti“, 2009
2
TURINYS
PRATARMË 16
ÞODYNAS 17
Absurdo teatras 17
Achilo kulnas 17
Achilo sausgyslë 17
Adomo kostiumas 18
Adomo obuolys 18
Akis uþ aká, dantis uþ dantá 18
Akys (Veidas) yra sielos veidrodis 19
Aklas aklà netoli tenuves 20
Aksominë revoliucija 20
Alfa ir omega 20
Alma mater 20
Amerikietiðka svajonë 20
Amþinas þydas 21
Amþinasis variklis 21
Amþinoji ugnis 21
Antrasis að 22
Antroji (Kita) medalio pusë 23
Apdrabstyti (Apipilti) purvais 23
Apie mirusius gerai arba nieko 23
Aplauþyti ragus 23
Apsaugok, Dieve, nuo draugø,
o nuo prieðø að ir pats apsisaugosiu 23
Apskritas stalas 24
Armagedonas 24
Asmens kultas 24
Aðarø pakalnë 25
3
Atëjau, pamaèiau, nugalëjau 25
Atpirkimo oþys 26
Atstok, ðëtone! 26
Atðilimas 26
Atverti akis 27
Atvira visuomenë 27
Atviras laiðkas 28
Audra vandens stiklinëje 28
Augëjo arklidës 28
Auksaburnis 29
Auksinis jaunimas 29
Aukso amþius 29
Aukso kalnus þadëti 30
Aukso karðtligë 30
Aukso verðis 30
Aukso vidurys 31
Aukso þodþiai 31
Bakalauras 31
Balius baigtas 31
Balsas tyruose 32
Balsuoti kojomis 32
Balta dëmë 32
Baltais siûlais siûta 32
Baltazaro puota 32
Baltieji rûmai 33
Baltoji dëþë 33
Baltramiejaus naktis 33
Balzako amþius 34
Barstyti galvà pelenais 34
Be komentarø 34
Be pykèio ir ðaliðkumo 35
Belaukiant Godo 35
Berti druskà ant þaizdos 35
Bijok danajø, dovanas neðanèiø! 35
4
Bjaurusis anèiukas 36
Blogio ðaknis 36
Bulvarinë literatûra 36
Bulvarinë spauda 36
Buridano asilas 37
Burtai mesti 37
Bûti ar nebûti 37
Bûti po padu 37
Cerberis 38
Cezario pjûvis 38
Cezaris nëra aukðèiau uþ gramatikus 39
Chamas 39
Chuliganas 40
Civilizacijø konfliktas 40
Daiktas savyje 41
Dainuojanèioji revoliucija 41
Damoklo kardas 41
Dangaus mana 42
Daug triukðmo dël nieko 42
Dauningstrytas 42
Dëdë Semas 42
Dël skonio nesiginèijama 43
Deðinioji ranka 43
Didybës daugiskaita 43
Didybës manija 44
Didysis brolis 44
Didysis kombinatorius 44
Dievas davë, Dievas ir atëmë 44
Dievas ið maðinos 45
Dievo avinëlis 45
Dievo pirðtas 45
Dievo rykðtë 46
Dovanotam arkliui á dantis neþiûri 46
Drakoniðki ástatymai 46
5
Draugà paþinsi nelaimëje 47
Drumsti vandená 47
Duona kasdieninë 48
Duonos ir reginiø 48
Duoti tonà 48
Dviem ponams netarnausi 48
Eiti per ugná ir vandená 49
Erðkëèiø vainikas 49
Esu, kas esu 49
Esu þmogus, ir visa, kas þmogiðka, man nesvetima 49
Ezopo kalba 49
Faktø kalba 50
Faras (Faraonas) 50
Figaro ðen, Figaro ten 51
Figos lapelis 51
Gamta nepakenèia tuðtumos 51
Gamtos ðauksmas 52
Gauti su motinos pienu 52
Geleþinë ledi 52
Geleþinë uþdanga 52
Geltonoji literatûra 53
Geltonoji spauda 53
Geriau vëliau negu niekad 54
Geriausia gynyba yra puolimas 54
Gero vëjo! 55
Gyvasis lavonas 55
Gyvenimas po gyvenimo 55
Gyvenimo kelias 55
Gyventi kaip ant parako statinës 56
Gyventi, vadinasi, màstyti 56
Gyvybës siûlas 56
Gordijaus mazgas 56
Greièiau, aukðèiau, stipriau 57
Gulbës giesmë 57
6
Herostrato ðlovë 58
Homeriðkas juokas 58
Homo soveticus 58
Á tà paèià upæ dukart neábrisi 59
Idëja fiks 59
Ieðkok moters 59
Ieðkoti kaip su þiburiu 59
Ievos kostiumas 60
Ilga ranka 60
Áneðti savo indëlá 61
Áprotis – antroji prigimtis 61
Ir sienos turi ausis 61
Ir tu, Brutai! 62
Yra trys melo rûðys: melas,
akiplëðiðkas melas ir statistika 62
Yra þmogus – yra problema,
nëra þmogaus – nëra problemos 63
Istorija yra gyvenimo mokytoja 63
Ið Dievo malonës 63
Ið nieko niekas neatsiranda 64
Iðeiginë diena 64
Iðeiti (Iðneðti) kojomis á prieká 64
Iðgerti tauræ iki dugno 64
Iðleisti dþinà ið butelio 64
Iðmuðti ið balno 64
Iðmuðti pagrindà ið po kojø 65
Iðradinëti dviratá 65
Iðvaizda apgaulinga 65
Átaisyti ragus 65
J aunystës nuodëmës 66
Jëga – vienybëje 66
Jei Dievo nebûtø, já reikëtø iðgalvoti 66
Jei nori taikos, ruoðkis karui 66
Judo buèinys (pabuèiavimas) 67
7
Judo sidabriniai (graðiai) 67
Juo blogiau, juo geriau 67
Juoda katë 68
Juodasis humoras 68
Juodoji dëþë 68
Juodoji naðlë 69
Juodoji rinka 69
Kabëti ant plauko 69
Kai ðuo apkandþioja þmogø, – jokia naujiena.
Naujiena, kai þmogus apkandþioja ðuná 69
Kaip buliui raudonas skuduras 69
Kaip danguje, taip ir þemëje 69
Kaip durnaropiø (drigniø) prisirijæs 70
Kaip feniksas ið pelenø 70
Kaip ið gausybës rago 70
Kaip voverë rate 71
Kairë neþino, kà daro deðinë 71
Kaiðioti pagalius á ratus 71
Kanèiø keliai 71
Karalaitë ant þirnio 71
Karalius mirë, tegyvuoja karalius! 71
Karalius nuogas 72
Karðtais (Ðiltais) pëdsakais 72
Kartybiø taurë 72
Kas ciesoriaus, ciesoriui, kas Dievo – Dievui 72
Kas kalavijà pakelia, nuo kalavijo ir þûva 73
Kas leidþiama Jupiteriui, neleidþiama jauèiui 73
Kas ne su mumis, tas prieð mus 74
Kas nedirba, tas nevalgo 74
Kas nemaitina savos armijos, maitina svetimà 74
Kas patikrins paèius tikrintojus? 74
Kas tu esi, að buvau; kas dabar esu, ir tu bûsi 75
Kelrodë þvaigþdë 75
Ketvirtoji valdþia 75
8
Kiek þmoniø, tiek nuomoniø 75
Kiekviena nelaiminga ðeima yra nelaiminga savaip 75
Kiekviena valdþia – nuo Dievo 76
Kiekvienam – savo 76
Kiekvienas turi [neðti] savo kryþiø 77
Kinø raðtas 77
Kinø siena 77
Kiðti galvà á smëlá 78
Kiðti nosá [kur nereikia] 78
Kito akyje krislà áþiûri, o savojoje ràsto nemato 78
Klientas visada teisus 78
Klysti þmogiðka 79
Kokia musë ákando? 79
Kol kvëpuoju, tikiuosi 79
Komentarai nereikalingi 79
Kova dël bûvio 80
Kovoti su vëjo malûnais 80
Kremlius 80
Kryþiaus keliai 81
Krokodilo aðaros 81
Kur gerai, ten tëvynë 81
Kvailiø skaièius yra begalinis 82
Laikas – pinigai 82
Laikyti gyvatæ uþantyje 82
Laikraðtinë antis 83
Laimës kûdikis 83
Laisvë, lygybë, brolybë 83
Langas á Europà 83
Laukiniai Vakarai 84
Laureatas 84
Lauþyti ietis 84
Liaudies balsas – dievo balsas 85
Likti prie suskilusios geldos 85
Linèo teismas 85
Liûto dalis 86
9
Mamytës sûnelis 86
Mano lieþuvis – mano prieðas 86
Mano namai – mano tvirtovë 87
Mano svajoniø mergaitë 87
Marijos þemë 87
Marionetinë vyriausybë 88
Maskvos ranka 88
Màstau, vadinasi esu 88
Medaus mënuo 89
Meilë yra akla 89
Meilë ið pirmo þvilgsnio 89
Meilë viskà nugali 90
Meilës trikampis 90
Mëlynas kraujas 90
Mesti kozirá 91
Mesti pirðtinæ 91
Meðkos paslauga 91
Mëtyti akmenis á darþà 91
Mieganèioji graþuolë 92
Miegoti ant laurø 92
Miestui ir pasauliui 92
Mirtina nuodëmë 92
Mirusios sielos 93
Molotovo kokteilis 93
Muilo opera 93
Naujieji rusai 94
Ne ta koja iðlipti [ið lovos] 94
Neaiðkûs Vieðpaties keliai 94
Nekask duobës kitam, nes pats ákrisi 94
Nepalikti akmens ant akmens 94
Neraðytas ástatymas 95
Nervø karas 95
Nesantaikos obuolys 95
Neðvarus karas 96
10
Neviernas Tamoðius 96
Nevyk Dievo á medá [nes paskui
ir su pyragais neiðpraðysi]! 96
Neþino, kà daro 97
Neþinoma þemë 97
Neþinomasis kareivis 97
Niekada nesakyk niekada! 98
Niekas nenorëjo mirti 98
Nugalëtojai neteisiami 98
Nukabinti (Nuleisti) nosá 99
Nulinis variantas 99
Nuo [savo] likimo nepabëgsi 100
Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis 100
Nuoga tiesa 100
Nuplauti gëdà 100
Nusiplauti rankas 101
Nutraukti gyvybæ 101
O laikai, o paproèiai! 101
O ðventas naivume! 101
Odekolonas 101
Olimpinë ramybë 102
Pakelti pirðtinæ 102
Paklydusi avelë 102
Palikti uþ borto 103
Pandoros skrynia 103
Paniðka baimë 103
Pasakyta – padaryta 104
Pasaulio bamba 104
Pasiraitoti rankoves 104
Paskutinë vakarienë 104
Paskutinis mohikanas 105
Paskutinis þodis 105
Patrankø mësa 105
Pats velnias kojà (sprandà) nusilauð 105
11
Paukðèiø kalba 106
Paukðèiø pienas 106
Paukðèiø takas 106
Paþadëtoji þemë 107
Paþink save 107
Penktoji kolona 107
Per kanèias á þvaigþdes 108
Permainø vëjai 108
Perþengti Rubikonà 109
Pikta akis 109
Pilietinë dràsa 109
Pilkasis kardinolas 109
Pilti alyvos á ugná 110
Pinigai nesmirda 110
Pirkti katæ maiðe 111
Pirmiausia paimsim valdþià, o paskui paþiûrësim 111
Pirmoji ðalies dama 111
Piro pergalë 112
Platoniðka meilë 112
Pleiðtas pleiðtà varo 113
Plius minus 113
Po mûsø (manæs) nors ir tvanas 113
Politinë prostitutë 113
Politinis lavonas 114
Popierius viskà pakenèia 114
Prarastoji karta 114
Prarastos iliuzijos 114
Prasti (Blogi) popieriai 115
Prieðas nesnaudþia 115
Pro medþius miðko nemato 115
Prokrusto lova 115
Protëviø ðauksmas 116
Protø nutekëjimas 116
Prozit! 116
12
Puoðtis svetimomis plunksnomis 116
Puota maro metu 117
Raganø medþioklë 117
Ranka rankà plauna 118
Rasti ieðmininkà 118
Realioji politika 118
Reikia valgyti, kad gyventum,
o ne gyventi, kad valgytum 119
Retas paukðtis 119
Revoliucija ryja savo vaikus 120
Riesti nosá 120
Rubenso moteris 120
Rûgðèios (Þalios) vynuogës 121
Rusijos protu nesuprasi 121
Rûstybës kekës 121
Saliamoniðkas sprendimas 122
Saugoti kaip savo aká 122
Savam kraðte pranaðu nebûsi 122
Sàþinës kaliniai 123
Sëskim ir pakalbëkim! 123
Siamo dvyniai 123
Sielos ðauksmas 124
Sizifo darbas 124
Skaldyk ir valdyk! 125
Skinti laurus 125
Skrajojantis olandas 126
Smûgis á nugarà 126
Snobas 126
Sparnuoti þodþiai 127
Spindesys ir skurdas 127
Statyti ant smëlio 127
Statyti oro pilis 128
Stokholmo sindromas 128
Su vandeniu iðpilti ir vaikà 128
13
Sûnus palaidûnas 129
Svarbu ne pergalë, o dalyvavimas 129
Sveikame kûne sveika siela 129
Svieto lygintojas 130
Svieto perëjûnas 130
Ðagrenës oda 130
Ðalin rankas! 130
Ðaltasis karas 131
Ðeðëlinis kabinetas 131
Ðokti pagal kieno nors dûdelæ 131
Ðtai kur ðuo pakastas 132
Ðventa karvë 132
Ðviesa tunelio gale 132
Tadas Blinda 133
Taikus sambûvis 133
Taip praeina pasaulio ðlovë 133
Tantalo kanèios 134
Tarp dangaus ir þemës 134
Tarp ginklø mûzos tyli 135
Tarp kûjo ir priekalo 135
Tarp Scilës ir Charibdës 135
Tas saldus þodis – laisvë 135
Tebûnie iðklausyta ir antroji pusë 136
Tik neliesk mano apskritimø! 136
Tikëjimas kalnus verèia 136
Tikslas pateisina priemones 136
Titaniðkos pastangos 138
Trisdeðimt sidabriniø 138
Trojos arklys 138
Tuðtybës mugë 139
Ugnimi ir kalaviju 139
Uþburtas ratas 140
Uþdraustas (Uþgintas) vaisius 140
Uþkasti talentà 141
14
Vaivorykðtinë vyriausybë 141
Valdþios koridoriai 141
Valstybë – tai að! 141
Valstybë valstybëje 142
Vartotojiðka visuomenë 142
Vedþioti uþ nosies 143
Vertybiø perkainojimas 143
Vëzdo politika 143
Vieta po saule 143
Vilkas avies kailiu 144
Viltis mirðta paskutinë 144
Visi yra lygûs, bet kai kurie yra lygesni uþ kitus 145
Viskam savo laikas 145
Viskas arba nieko 145
Visø karas su visais 145
Visuomenës nuomonë 146
Þaibiðkas karas 146
Þinau, kad nieko neþinau 147
Þmogiðkasis faktorius 147
Þmogus futliare 147
Þmogus gyvas ne vien duona 147
Þmogus þmogui – vilkas 148
Þuvis genda nuo galvos 148
ASMENVARDÞIØ RODYKLË 149
SUTRUMPINIMAI 153
ILIUSTRACIJØ INTERNETINIAI ÐALTINIAI 154
LITERATÛRA 157
15
PRATARMË
Paraðyti tokià knygà paskatino noras pasiûlyti visuomenei, ypaè moksleiviams ir studentams, parankø informaciná ðaltiná literatûrinës kilmës tarptautinei frazeologijai paþinti. Knyga
taip pat pravers kiekvienam, sumaniusiam pagilinti savo
humanitarines þinias.
Ðie posakiai yra europinës civilizacijos paveldas; nemaþai
jø atëjæ ið Antikos, o kai kuriø ðaknys siekia bendràjà indoeuropietiðkàjà praeitá, senovës Egipto, Mesopotamijos kultûras.
Svarià dalá sudaro posakiai, kuriø ðaltinis yra Biblija. Dar vienas sluoksnis susiformavo ir ásigalëjo vëlesniais laikais, áskaitant ir dabartinius.
Kadangi panaðaus pobûdþio leidiniuose kitomis kalbomis yra netikslumø, prieðtaravimø ar nutylëjimø, knygoje, kiek
tai buvo ámanoma, stengtasi nurodyti ne tik posakiø autorius,
bet ir pirminius ðaltinius. Paieðkà lengvino tai, kad nemaþai
ðaltiniø jau yra skelbiama internete, áskaitant Antikos autoriø
darbus ir Biblijà.
Sparnuotieji posakiai pateikti abëcëlës tvarka, antraðtiniu þodþiu laikomas pirmasis lietuviðkos frazës þodis. Alternatyvûs þodþiai nurodyti paprastuosiuose skliaustuose, papildomi – lauþtiniuose.
Á knygà ádëta ir viena kita vienaþodë plaèiai vartojama
toponiminës, antroponiminës ir pan. kilmës metafora ar terminas – Armagedonas, chamas, chuliganas ir kt. Ið viso þodyne
yra 418 lizdø.
Uþ vertingas pastabas, pagalbà bei patarimus autorius
nuoðirdþiai dëkoja recenzentams Vytauto Didþiojo universiteto
dëstytojui Stefanui Lanzai ir Lietuviø kalbos instituto mokslo
darbuotojui Giedriui Tamaðevièiui; uþ talkà sudarant asmenvardþiø rodyklæ – VDU Letonikos centro bendradarbëms Laurai Gerþotaitei ir Gintarei Vaitonytei.
16
ÞODYNAS
Absurdo teatras (pranc. Théâtre de l'Absurde, angl. The Theatre of the Absurd) apie nevykusià, neaiðkià, absurdiðkà
situacijà. Posakis imtas ið dramaturgijos. Jo autorius –
vengrø kilmës anglø literatas ir þurnalistas M. Eslinas
(Martin Julius Esslin, 1918–2002), iðleidæs tokiu pavadinimu knygà (1962). Absurdo drama yra þanras, atsiradæs
XX a. Jo pradininkai – prancûzø dramaturgai E. Jonesku
(Eugen Ionescu, 1909–1994) ir S. Beketas (Samuel Beckett, 1906–1989). Absurdo dramos neturi aiðkaus siuþeto,
nuoseklaus veiksmo, charakteriø, konflikto.
Achilo kulnas (lot. Talus Achillis) silpnoji, paþeidþiamoji vieta,
pagrindinis trûkumas. Achilas buvæs vienas ið Trojos karo
didvyriø, kovojæs danajø (graikø) pusëje.
Pasak gr. mito, Achilo tëvai buvæ Pelëjas, Tesalijos valdovas, ir Tetidë, jûrø nimfa. Norëdama padaryti Achilà nepaþeidþiamà, Tetidë dar kûdiká já iðmaudë
Stikse, poþemio pasaulio upëje, skirianèioje gyvøjø ir mirusiøjø pasaulius. Vienintelë nesuvilgyta vieta likæs kulnas, uþ
kurio maudydama Tetidë laikiusi Achilà.
Achilas þuvæs nuo Trojos karalaièio
Pario strëlës (kitur – ieties), pataikiusios
á paþeidþiamàjá kulnà.
Tetidë nardina Achilà á Stiksà. Skulpt.
T. Benksas (Thomas Banks, 1735–1805).
anatomas F. Verhejenas (Philip Verheyen, 1648–1711), pavartojæs já knygoje „Þmogaus kûno anatomija“ (Corporis
Humani Anatomia, 1693) su
pastaba, kad tai esàs liaudiðkas pavadinimas (quae vulgo
dicitur), vadinasi, vartotas
dar iki tol. Dël termino kilmës
plg. Achilo kulnas.
F. Verhejeno portretas (fragm.)
Adomo kostiumas vyro nuogumas. Vilkëti Adomo kostiumu
reiðkia bûti nuogam. Posakis kilo ið biblinës legendos apie
pirmuosius þmones Adomà ir Ievà, kurie „/.../ buvo nuogi,
þmogus ir jo þmona, taèiau jie nejautë jokios gëdos“ (Pr 2,
25). Þr. taip pat Ievos kostiumas.
Adomo obuolys (lot. Pomum Adami) iðsiðovusi vyrø skydinës
kremzlës dalis kaklo priekyje. Pasak legendos, pirmiesiems
bibliniams þmonëms – Adomui ir Ievai – Rojuje buvo uþdrausta ragauti vaisiø (spëjama, kad obuoliø) nuo Paþinimo
medþio. Ievà sugundæs paragauti þaltys, o paragavusi
obuolio, Ieva pasiûlë tai padaryti ir Adomui. Tas atsikandæs
ir jau buvo benuryjàs, taèiau pastebëjæs Dievas, ir Adomui
ið netikëtumo kàsnis ástrigæs gerklëje visiems laikams.
Ið tikrøjø tai yra vëlesnë biblinio siuþeto interpretacija, nes Senajame Testamente Dievas uþkalbinæs Adomà
tada, kai ðis obuolá jau buvo suvalgæs ir spëjæs su Ieva
pasidaryti figmedþio lapø apriðalus suvoktam nuogumui
prisidengti (plg. Pr 3, 1–8). Yra nuomonë, kad terminas
atsiradæs Viduramþiais, netiksliai iðvertus hebr. tappûach
ha âdâm ‘þemës obuolys’ (Sabaliauskas, 2001).
Achilo sausgyslë (lot. Chorda Achillis) kulnà ir blaudzdos
raumená jungianti sausgyslë. Termino autorius – olandø
Akis uþ aká, dantis uþ dantá ekvivalentiðka bausmë uþ nusikaltimà ar ekvivalentiðkas þalos atlyginimas. Nuostata pirmà
kartà uþfiksuota Mesopotamijos, arba Babilonijos (dab. Ira-
17
18
kas ir Rytø Sirija), valdovo Hamurabio
(valdë 1792–1750 pr. m. e.) kodekse: „Jei
þmogus iðplëðia kitam þmogui aká, jam
paèiam bus iðplëðta akis“ (Mesopotamia, 196, taip pat plg. 197, 200). Ðis kodeksas iðkaltas dantiraðèiu akmeninëje steloje ir buvo laikomas vieðai, prieinamai
visiems. Stelos virðø puoðia bareljefas,
vaizduojantis karaliø Hamurabá (kairëje),
Hamurabio kodekpriimantá ið Saulës dievo Ðamaðo (ar Mar- so stelos virðutinë
duko) ástatymø tekstus, kad paskelbtø dalis
juos savo þmonëms.
Ðis ástatymø atsiradimo motyvas ir patys ástatymai
maþdaug po 500 m. (~1250 pr. m. e.) buvo perkelti á þydø
Biblijà ir iðplëtoti, apraðant Mozës bendravimà su savo
dievu. Pasak Senojo Testamento, ástatymus Mozei susakæs Jahvë ant Sinajaus kalno drauge su deðimèia ásakymø, kad Mozë juos paskelbtø dykumoje laukiantiems
þydams: „Jei besimuðantys vyrai uþgautø nëðèià moterá ir
jà iðtiktø persileidimas, betgi kitokio suþalojimo nebûtø,
kaltasis turës mokëti tiek, kiek ið jo reikalaus moters vyras
teisëjø akivaizdoje. Taèiau jei suþalotø, tuomet atiduosi
gyvybæ uþ gyvybæ, aká uþ aká, dantá uþ dantá, rankà uþ
rankà, kojà uþ kojà, nudeginimà uþ nudeginimà, þaizdà uþ
þaizdà, mëlynæ uþ mëlynæ“ (Ið 21, 22–25).
Aklas aklà netoli tenuves apie blogà, nekompetentingà lyderá ir
jo vadovaujamus þmones. Perfrazuotas Kristaus posakis,
plg.: „Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiðkasis Tëvas, bus iðrautas. Palikite juos: jie akli akløjø vadovai.
O jeigu aklas aklà ves, abu á duobæ ákris“ (Mt 15, 13–14).
Aksominë revoliucija (èek. Sametovã revoluca, angl. Velvet
revolution) nesmurtinë, taiki visuomeninës santvarkos ar
valdþios kaita. Terminas atsirado 1989 m., apibûdinant
politines permainas Èekoslovakijoje, kai demokratiniu
bûdu valdþià ið kompartijos perëmë opozicija, o pati ðalis
nustojo buvusi TSRS satelite.
Alfa ir omega kokio nors reiðkinio ar dalyko esmë, pagrindas. Posakis ið Naujojo Testamento: „Að esu Alfa ir Omega”, – sako Vieðpats Dievas, kuris yra, kuris buvo ir kuris
ateis, Visagalis“ (Apr 1, 8; dar plg. Apr 1, 17). Alfa (A, a)
ir omega (W, w) yra atitinkamai pirmoji ir paskutinioji
graikiðkosios abëcëlës raidës.
Alma mater (lot. ‘motina maitintoja’) aukðtoji mokykla.
Viduramþiais atsiradæs studentiðkas universiteto pavadinimas. Turimas galvoje dvasinis penas, kurá universitetas
duoda studentui.
Akys (Veidas) yra sielos veidrodis (lot. Oculi animi indices
‘akys rodo sielà’) ið akiø ar mimikos galima spræsti apie
þmogaus bûsenà ar apskritai apie jo charakterá. Posakio
autorius – romënø gamtininkas Plinijus Vyresnysis (Gaius
Plinius Secundus, 23–79), knygoje „Gamtos istorija“
(Naturalis Historia) raðæs: in oculis animus habitat
‘akyse gyvena siela’ (XI, 54, 14). Taèiau minties uþuomina
randama ir Cicerono raðtuose (ad Atticum, XIV, 13b, 1).
Amerikietiðka svajonë (angl. American dream) JAV pilieèiø
vertybiø visuma, veiklos orientyrai. Posakio autorius –
amerikieèiø raðytojas Dþ. Adamsas (James Truslow
Adams, 1878–1949). Knygoje „Amerikos epopëja“ (The
Epic of America, 1931) jis raðë: „Amerikietiðka svajonë –
tai svajonë apie ðalá, kurioje kiekvieno þmogaus gyvenimas bus geresnis, turtingesnis ir pilnavertis, kur kiekvienas turës galimybæ gauti pagal tai, kà jis sugeba ar yra
pasiekæs“ (404).
19
20
Amþinas þydas 1. apie nuolat vaikðtinëjantá be aiðkaus tikslo;
2. apie mëgstantá daug keliauti arba daþnai keièiantá gyvenamàjà vietà. Pasak legendos, atsiradusios vëlyvaisiais
viduramþiais, amþinam klajojimui po pasaulá buvo pasmerktas þydas kurpius vardu Ahasveras, neleidæs Kristui, einanèiam á Golgotà, atsipûsti paunksnëje prie jo namø. Á varymà
ðalin Kristus esà atsakæs: „Að nueinu, bet uþtat tu turësi
vaikðèioti tol, kol að negráðiu“. Prakeiksmas bûti amþinu
praeiviu jam galiosiàs iki Kristaus antrojo atëjimo. Ðios
legendos motyvà yra panaudojæ daugelis raðytojø ir poetø, tarp jø ir lietuviø nuotykinës literatûros raðytojas Justinas Pilyponis (1907–1947) romane „Amþinas þydas Kaune“
(1934); pavadinimu „Amþinas þydas“ eilëraðèiø rinkiná yra
iðleidæs (1931) poetas Bernardas Brazdþionis (1907–2002).
kurstë vestalës þidinio deivës Vestos ðventykloje. Romai
IV a. pradþioje priëmus krikðèionybæ, ankstesnës religijos
ðventyklas pradëta naikinti. Vestos ðventykla, stovëjusi
Romos forume, buvo sudeginta 391 m. Baltø kraðtuose
ðventàjà ugná deginusios vaidilutës; kada buvo uþgesinta
paskutinioji ðventoji ugnis Lietuvoje, nëra þinoma.
Amþinoji ugnis (angl. Eternal flame, rus. Âå÷íûé îãîíü)
nuolat deganti ugnis prie memorialø þuvusiems kariams.
Pirmà kartà ji buvo uþdegta Paryþiuje prie Triumfo arkos
1920 m. lapkrièio 11 d. Neþinomojo kareivio memoriale,
paþymint kritusiuosius I pasauliniame kare. Amþinosios
ugnies tradicija netrukus paplito ir kitose Europos ðalyse.
Lietuvoje amþinoji ugnis uþdegta 1934 m. Kaune prie
paminklo Þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ (pastatytas 1921
m.), kai èia buvo palaidotas Neþinomasis kareivis (þr.).
Amþinosios ugnies pirmtakë buvo pagonybës laikais
nuolat kurstoma ðventoji ugnis. Graikijoje negæstanti ugnis degë Apolono ðventykloje Delfuose, sen. Romoje jà
Antrasis að (lot. Alter ego) 1. giminiðka siela, bendramintis,
artimas draugas; 2. slaptoji asmenybës dalis, be socialinës kaukës, daþnai kontrastuojanti su oficialiàja. Posakio
autorius – romënø raðytojas, oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.),
pavartojæs já galininko linksniu: me enim
ipsum multo magis accuso, deinde te
quasi me alterum et simul meae culpae
socium quaero ‘save kaltinu daug labiau, kvieèiu tave tarsi save antràjá kaip
savo kaltës bendrininkà’ (Ad Atticum,
Liber III, 15, 7). XIX a. pradþioje posakis
imtas vartoti, apibûdinant ðizofrenijos
simptomus, kuriø vienas ryðkiausiø yra
„antrojo að“ aktualizavimas ir dël to at- Ciceronas
sirandàs konfliktiðkas asmenybës susidvejinimas. „Antrojo að“ fenomenas imtas naudoti psichoanalizëje, taip
pat literatûroje – chrestomatinis pavyzdys yra ðkotø raðytojo R. Stivensono (Robert Louis Stevenson, 1850–1894)
apsakymas „Daktaras Dþekilas ir ponas Haidas“ (The
Strange Case of Dr. Jekyll and Mr. Hyde, 1886), taip pat
O. Vaildo (Oscar Fingal O’Flahertie Wills Wilde, 1854–
1900) romanas „Doriano Grëjaus portretas“ (The Picture
of Dorian Gray, 1891).
Pats asmenybës dvilypumo motyvas yra senas, mitologinis, iliustruojamas sakmëmis apie vilkolakius, turintis
apibendrintà gërio ir blogio kovos potekstæ.
21
22
Amþinasis variklis (lot. Perpetuum mobile) hipotetinis
mechanizmas, galás veikti, neimdamas energijos ið aplinkos. Pirmieji bandymai sukonstruoti nesustojantá mechanizmà yra ið XII a., jø ypaè pagausëjo vëlyvaisiais
Viduramþiais ir Renesanse; tokie bandymai nesibaigia ir
ðiais laikais.
Antroji (Kita) medalio pusë sakoma, kai aptariamasis klausimas ar problema imama svarstyti kontrargumentais, t.y.
kitu, prieðingu poþiûriu. Medaliø kita pusë ppr. bûna ne
taip iðdailinta, kaip aversas.
Apdrabstyti (Apipilti) purvais apðmeiþti. Posakis kilæs senø
laikø paproèio uþmëtyti pasmerktàjá akmenimis. Uþ maþesná
nusiþengimà bûdavo apmëtoma purvu (plg. apjuodinti
‘apðmeiþti’).
Apie mirusius gerai arba nieko (lot. De mortuis nil nisi bene
(bonum) ‘apie mirusius nieko, tik gera’). Sen. gr. filosofø
biografo Diogeno Laercijaus (Diogšnhj Lašrtioj, Diogenes Laertius, ~ III a.) uþraðytas posakis, jo paties priskiriamas gr. filosofui, vienam ið septyneto iðminèiø spartieèiui Chilonui (C…lwn, Chilo, VI a. pr. m. e.), teigusiam
„Nekalbëk pikto apie mirusá“.
Aplauþyti ragus sutramdyti kà ar sumaþinti per didelá jo pasitikëjimà savimi. Posakis atsirado XV–XVII a. per universitetø pirmakursiø („fuksø“) inauguracijos apeigas, kai „ið
gyvuliø reikëdavo padaryti þmones“. Naujokams uþdëdavæ
ragus, ástatydavæ iltis, o vyresnieji kolegos visaip ið jø
ðaipydavæsi ir juos þemindavæ. Pabaigoje ragus nulauþdavæ, iltis iðlupdavæ, ir dekanas naujuosius studentus
átraukdavæs á sàraðus.
Apskritas stalas (angl. Round table) sakoma apie diskusijas, kuriø dalyviai turi vienodas teises reikðti savo nuomonæ ir kuriø tikslas pasiekti visuotiná susitarimà ar prieiti bendras iðvadas. Pasak legendos, toká stalà sugalvojæs
britø karalius Artûras (King Arthur, V–VI a.), kad prie jo
nebûtø nei geresniø, nei blogesniø vietø ir visi puotoje
dalyvaujantys riteriai jaustøsi lygiateisiai.
Armagedonas didelis, kruvinas mûðis. Naujajame Testamente
(apreiðkime Jonui) ðiuo þodþiu vadinama vieta, kur ávyksiàs paskutinis mûðis tarp gërio ir blogio: „Jos (demonø
dvasios – A.B.) subûrë juos (viso pasaulio karalius – A.B.)
á vietovæ, kuri hebrajiðkai vadinasi Harmagedonas“ (Apr
16, 16) . Manoma, kad tai Megido kalnai Izraelyje, kurie
Senajame Testamente traktuojami kaip pralaimëjimo vieta,
plg.: „/.../ Egipto karalius faraonas Nekojas leidosi á þygá
prieð Asirijos karaliø Eufrato upës link. Karalius Joðijas
iðþygiavo uþkirsti jam kelio, bet kai susidûrë su juo mûðyje
prie Megido, buvo uþmuðtas“ (2 Kar 23, 29).
Apsaugok, Dieve, nuo draugø, o nuo prieðø að ir pats apsisaugosiu. Sakoma, pabrëþiant draugø nepatikimumà, kai
savo elgesiu ar þodþiais jie, patys to nenorëdami, gali pakenkti. Posakio autorystë skiriama prancûzø raðytojui ir
filosofui Volterui (Voltaire, 1694–1778), nors jo kûryboje
ðios frazës nëra. Uþuominos, kad Volteras bûtø sakæs
ðiuos þodþius, nëra ir memuarinëje literatûroje apie já. Panaði patarlë þinota italø tautosakoje dar gerokai iki Voltero.
Asmens kultas (rus. Êóëüò ëè÷íîñòè) perdëtas, egzaltuotas kokio nors vadovo garbinimas, jo sudievinimas. Posakis paplito po TSRS kompartijos pirmojo sekretoriaus
N. Chruðèiovo (Íèêèòà Õðóùåâ, 1894–1971, TSKP CK
pirmasis sekretorius 1953–1964) praneðimo TSKP XX
suvaþiavime 1956 m. vasará. Praneðime, pavadintame „Apie
asmens kultà ir jo padarinius“,
buvo pasmerkti J. Stalino (Èîñèô
Äæóãàøâèëè-Ñòàëèí, 1879–
1953, TSKP CK generalinis sekretorius 1922–1953) vadovavimo
ðaliai metodai, sukritikuotas jo
ðlovinimas ir pavertimas vos ne
„gyvuoju dievu“. Taèiau toles- N. Chruðèiovas
23
24
në istorija parodë, kad Rusijoje ðis kultas priklauso ne
tiek nuo vadovo, kiek nuo paèios visuomenës – ji pati
linkusi sukurti asmens kultà, jei tik vadovas yra autokratas. Kitose ðalyse ryðkus asmens kultas buvo Hitlerio
Vokietijoje, Musolinio Italijoje, Maodzeduno Kinijoje,
Kimirseno Ðiaurës Korëjoje.
Aðarø pakalnë (lot. Lacrimarum valle, angl. Valley of tears)
1. þemiðkasis vargus gyvenimas (prieðingybë gyvenimui
Rojuje). 2. kuri nors vietovë, nuolat iðtinkama nelaimiø;
3. (Aðarø slënis / klonis) slënis Golano aukðtumose Izraelyje, pavadintas taip po átemptø mûðiø 1973 m. IzraelioSirijos kare. Perfrazuotas posakis ið XI a. krikðèioniðkos
giesmës Marijai „Sveika, Karaliene“ (Salve, Regina): Tavæs
ðaukiamës iðtremtieji Ievos vaikai, Tavæs ilgimës, verkdami ir vaitodami ðiame aðarø klonyje (lot. ad te clamamus exsules filii Evae, ad te suspiramus, gementes et
flentes in hac lacrimarum valle). Giesmës autoriumi laikomas popieþius Grigalius VII (Ildebrando Aldobrandeschi
di Soana; Gregorius VII, ~1020–1085, popieþius nuo 1073).
Kiti ðaltiniai autoriumi nurodo vokietá vienuolá Hermanà
Luoðá (Hermannus Contractus / Augiensis, 1013–1054).
Lietuviðkai bene pirmàkart ði giesmë paskelbta 1595 m.
M. Daukðos „Katekizme“ („Sveika, Karalyèia“), kur irgi
vartojamas tikslus vertimas – aðarø klonis. Taèiau kiek
ankstesnëje rankraðtinëje Volfenbiutelio „Postilëje“ (1573),
perfrazuojant ðios giesmës þodþius, vartojama sàvoka
aðarø pakalnë, plg.: /.../ kada buva iðtremti a (=ir) iðvaryti ið linksmybës rajaus [á] pakalnæ verksma a (=ir) aðarø
ðia svieta (Wolfenb. 154, 29–32). M. S. Slavoèinskio (~1620
– ~1660) giesmyne (1646) ði sàvoka praleista visai (Slavoèinskis, 80).
(Gaius Iulius Caesar, 100–44 pr. m. e.,
valdë 49–44 pr. m. e.) laiðke Romos senatui lakoniðkai apibûdinæs savo pergalæ
prieð Ponto valdovà Farnakà 47 m. pr. m.
e. Ðá epizodà mini sen. gr. istorikas Plutarchas (PloÚtarcoj, Plutarchus, ~46–
120) knygoje „Paralelinës biografijos“
(B…oi Par£llhloi, Ka…sar,50) ir ro- J. Cezaris
mënø istorikas Svetonijus (Gaius Suetonius Tranquillus,
~69/75 – po 130) (Divus Iulius, 37).
Atpirkimo oþys niekuo dëtas þmogus, kuriam uþkraunama atsakomybë uþ kitø padarytus nusiþengimus ar nuosëmes.
Sen. þydø nuodëmiø atsikratymo ritualas, panaudojant oþá,
apraðytas Senajame Testamente: „Tada Aaronas uþdës gyvajam oþiui ant galvos abi rankas, iðpaþins virð jo visas
izraelitø kaltes ir visus jø nusiþengimus, visas jø nuodëmes
sudëdamas oþiui ant galvos. O oþá per tam tikslui paskirtà
þmogø iðsiøs á dykumà. Taip oþys iðneð ant savæs visas jø
kaltes á tyrus“ (Kun 16, 21–22).
Atstok, ðëtone! (lot. Vade retro, satana!) sakoma, kai kas
nors ákyriai skatina kokiam neteisëtam darbui ar poelgiui,
ppr. susijusiam su nauda ar malonumais; þodinis amuletas.
Posakio autorius – Kristus, pasakæs taip já provokuojanèiam ðëtonui (Mt 4, 10). Vëliau jis taip atrëþæs ir Petrui,
bandanèiam atkalbëti já nuo ëjimo Jeruzalën, nes Kristus
prieð tai buvo pasakæs mokiniams, kad ten jo laukia kanèios ir mirtis (Mt 16, 23; Mk 8, 33). Posakis vartojamas ir
egzorcistø uþkalbëjimuose (raðtu pirmàkart fiksuotas viename XIV a. Volfenbiutelio rankraðtyje).
Atëjau, pamaèiau, nugalëjau (lot. Veni, vidi, vici) Sakoma
apie greità svarbià pergalæ. Ðiais þodþiais Julijus Cezaris
Atðilimas (rus. Õðóù¸âñêàÿ îòòåïåëü ‘chruðèiovinis atodrëkis, atlydys’, angl. Khrushchev's Thaw ‘t. p.’) pirmieji
25
26
5-7 metai Tarybø Sàjungoje po J. Stalino mirties (1953), arba N. Chruðèiovo
valdymo pirmoji pusë, kai buvo vieðai
pasmerktas stalinizmas (1956 m. vasará),
paleista dauguma politiniø kaliniø,
tremtiniams buvo pradëta leisti gráþti á
tëvynæ, liberalesnë tapo tarybinë spauda ir literatûra. Tokiu pavadinimu 1954
m. balandá iðëjo rusø publicisto I. Erenburgo (Èëüÿ Ýðåíáóðã, 1891–1967)
apysaka.
I. Erenburgas
Atverti akis paaiðkinti kà nors taip, kad klausytojui pasikeistø
nuomonë ar ásitikinimai. Ið pasakojimø apie Kristø, kaip
jis dviem Jericho neregiams, jø papraðytas „atverti akis“,
padarë juos ir reginèius, ir savo sekëjais (Mt 20, 32–34).
Morkaus ir Luko evangelijose ðiame epizode dalyvauja
vienas neregys (Mk 10, 51–52; Lk 18, 41–43).
Atvira visuomenë (angl. Open society) neksenofobiðka demokratinë visuomenë, laisva nuo rasinio, religinio, politinio,
kultûrinio ir pan. antagonizmo ar ribotumo. Posakio autoriumi laikomas prancûzø filosofas
H. Bergsonas (Henri-Louis Bergson,
1859–1941), pavartojæs já kaip prieðprieðà terminui uþdara visuomenë knygoje „Du moralës ir religijos ðaltiniai“
(Les deux sources de la morale et de
la religion, 1932). Terminà iðpopuliarino filosofas K. Poperis (Karl Raimund
Popper, 1902–1994) knygoje „Atvira
visuomenë ir jos prieðai“ (The Open SoH. Bergsonas
ciety and Its Enemies, 1945).
27
Atviras laiðkas (angl. Open letter) vieðai
skelbiamas laiðkas ar kreipimasis, kurio
turinys skirtas ne tik konkreèiam adresaDA
tui, bet ir visuomenei, kad toji taptø laiðko
NI
J A
autoriaus ðalininke. Pirmàkart „atvirà
laiðkà“ 1846 m. birþelá paskelbæs Danijos
Ðle
karalius Kristijonas VIII (Christian VIII,
zvi
gas
1786–1848, valdë 1839–1848), kuriame
„viso pasaulio akivaizdoje“ pareiðkë Danijos istorines pretenzijas á Ðlezvigà (pie- Jutlandijos pusiatinæ Jutlandijos pusiasalio dalá). Pati tokio salis
laiðko forma yra kur kas senesnë – tipiðkais atvirais laiðkais
galima laikyti apaðtalø laiðkus Naujajame Testamente.
Audra vandens stiklinëje (pranc. C’est line tempetc dans un
veired’eau) neadekvaèiai didelë reakcija á kà nors; daug triukðmo dël smulkmenø. Posakio autorius – prancûzø raðytojas ir filosofas Ð. Monteskjë (Charles
Louis de Montesquieu, 1689–1755), apibûdinæs taip politiná konfliktà, kilusá
nykðtukinëje San Marino valstybëlëje.
Gali bûti perfrazuotas Cicerono po- Ð. Monteskjë
sakis excitare fluctus in simpulo ‘kelti bangas samtyje’
(De Legibus III, 16, 36). Dar plg. Daug triukðmo dël nieko.
Augëjo arklidës didþiulë netvarka, uþleisti nesutvarkyti darbai ar patalpos. Gr. mite apie Heraklá Epëjos karalius Augëjas garsëjo metø metais nevalytomis savo arklidëmis. Vienas ið Heraklio þygiø buvæs Augëjo arklidþiø iðmëþimas.
Heraklis apsiëmæs tai padaryti per vienà dienà. Jis nukreipæs á arklides netoliese tekëjusias dvi upes ir jø srove
iðplovæs visà mëðlà. Taèiau Augëjas netesëjo Herakliui
duoto paþado atsilygnti uþ darbà deðimtadaliu savo gau28
Ðlez
(Vok vinga
ietija s
)
sios bandos, todël tarp jø kilusi nesantaika, kuri po poros
metø baigësi jødviejø kova. Heraklis Augëjà áveikæs ir pergalës proga surengæs pirmàsias olimpines þaidynes.
Auksaburnis apie labai iðkalbingà þmogø. Epitetas paimtas
ið vyskupo Ðv. Jono Auksaburnio (John Chrysostom, 345407) prievardþio, kuris jam suteiktas VI a., pabrëþiant jo
buvusià oratorystæ.
Auksinis jaunimas (pranc. Jeunesse dorée) iðlepæs pramogaujantis pasiturintis didmiesèiø jaunimas. Prancûzø raðytojas ir filosofas Þ. Þ. Ruso (Jean-Jacques Rousseau, 1712–
1778) romane „Julija, arba Naujoji Eloiza“
(Julie, ou la nouvelle Héloïse, 1761)
raðæs apie homines dores ‘paauksuotus
þmones’, t. y. apie kilmingus ir turtingus
ponus, vilkinèius auksu siuvinëtas liemenes. Prancûzijos revoliucijos metu
(1789–1794) ðis terminas pradëtas taikyti
jaunuomenei, kuri po M. Robespjero diktatûros nuvertimo 1794 m. liepà aktyviai Þ. Þ. Ruso portretas
(fragm.). Dail. M. de
dalyvavo, susidorojant su jo ðalininkais La Turas ( Maurice
kairiaisiais jakobinais. Auksiniu jaunimu Quentin de La Tour
(1704–1788).
juos praminæ patys jakobinai.
Aukso kalnus þadëti (lot. Montes auri polliceri) vilioti kà
nerealiais paþadais; daug þadëti, bet netesëti. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, ~195–~159 pr. m. e.), pavartojæs já komedijoje
„Formijonas“ (Phormio, I, 68).
Aukso karðtligë (angl. The Gold Rush) politinës ir ekonominës situacijos sukeltas aþiotaþas greitai praturtëti. Posakis atsirado XIX a. viduryje, kai JAV, karo keliu atplëðusios nuo Meksikos Kalifornijà (1847), netrukus ten rado
aukso. Á Kalifornijà tada patraukë minios avantiûristø,
kriminalinio sluoksnio atstovø ir
ðiaip naivuoliø, besitikinèiø greitai pralobti. Nauja aukso karðtligës banga kilo, kai JAV nupirko
ið Rusijos Aliaskà (1867) ir rado
ten didþiulius aukso klodus. Posaká iðpopuliarino tokio pat pavadinimo È. Èaplino (Charlie
Chaplin, 1889–1977) kino filmas
(1925), parodijuojantis minëtuosius aukso ieðkotojus Aliaskoje. Reklaminë skrajutë (1849)
Aukso amþius 1. tautos ar visuomenës taikos, harmonijos ir
visuotinio klestëjimo laikotarpis; 2. kûrybingiausias ar sëkmingiausias þmogaus gyvenimo tarpsnis. Posakis kilo ið
sen. gr. poeto Hesiodo (`Hs…odoj, Hesiodus, VIII–VII a.
pr. m. e.) poemoje „Darbai ir dienos“ pasakojimo apie dievø sukurtà auksinæ þmoniø kartà, kuri gyvenusi kaip dievai, nepaþinojusi nei sielvarto, nei vargø, nei neapykantos, derlingoji þemë juos maitinusi gausiais savo vaisiais,
o atëjus laikui, þmonës „mirdavo tarsi uþmigæ saldþiai“
(Hesiodas, 109–119).
Aukso verðis (lot. Bos aureus) turtas kaip stabas, kaip
didþiausia vertybë. Garbinti aukso verðá reiðkia nusigræþti
nuo tikrøjø, ppr. dvasiniø, vertybiø. Posakis kilo ið Senojo Testamento pasakojimø apie þydø klajones, iðtrûkus ið
Egipto. Nesulaukdami nuo Sinajaus kalno gráþtanèio
Mozës, kur jis bendravæs su Jahve, þydai kreipësi á jo
brolá Aaronà, praðydami padirbti jiems dievà, kuris juos
vestø toliau. „Aaronas jiems tarë: ‘Nuimkite aukso auskarus, kuriuos neðioja ákabintus á ausis jûsø þmonos, sûnûs
bei dukterys, ir atneðkite juos man’. /.../ Jis, paëmæs jiems
ið rankø auksà, suliejo á verðio panaðumà, paskum raiþymo
29
30
árankiu padarë ið jo lietiná verðá. Tada jie suðuko: ‘Izraeli,
ðis yra tavo Dievas, kuris iðvedë tave ið Egipto þemës!’“
(Ið 32, 1–4). Gráþæs Mozë aukso verðá átûþæs „ámetë á ugná.
Sutrynæs á dulkes, iðbarstë á vandená ir pagirdë juo izraelieèius“ (Ið 32, 20).
/.../ Æèçíü íàøà ïèð: ñ ïðèâåòíîé ëàñêîé / Ôîðòóíà
îòâîðÿåò çàë, / Àìóð ðàñïîðÿæàåò ïëÿñêîé, /
Ïðèõîäèò ñìåðòü, è êîí÷åí áàë. Yra nuomonë, kad ðá
eilëraðtá A. Ilièevskis iðvertæs ið prancûzø poeto B. Imberto (Barthélemy Imbert, 1747–1790) kûrybos.
Aukso vidurys (lot. Aurea mediocritas) optimalus, subalansuotas, neutralus elgesys ar paþiûros, kraðtutinumø prieðingybë. Þodþiai ið romënø poeto Horacijaus (Quintus
Horatius Flaccus, 65–8 pr. m. e.) „Odþiø“ (II, X, 5). Balsas tyruose perspëjimas, praðymas, siûlymas ir pan.,
liekantis be atgarsio. Þodþiai ið Naujojo Testamento: „O
jis buvo tasai, apie kurá pranaðas Izaijas yra pasakæs: Tyruose ðaukianèiojo balsas: Taisykite Vieðpaèiui kelià!“ (Mt
3, 3; Lk 3, 4).
Aukso þodþiai (lot. Aurea dicta ‘aukso posakis’) vertinga,
laiku pasakyta mintis ar patarimas. Posakio autorius –
romënø poetas Lukrecijus Karas (Titus Lucretius Carus,
~99–~55 pr. m. e.), pavartojæs juos poemoje „Apie daiktø
prigimtᓠ(De rerum natura, Liber III, 12).
Balsuoti kojomis protestuojant palikti salæ ir nedalyvauti balsavime. Posakis atsirado senovës Romoje: balsavimo metu
kitokià nuomonæ turintrys senatoriai pereidavæ á prieðingà
salës pusæ. Balsavimo rezultatà nusverdavo gausesnë pusë.
Bakalauras þemiausias aukðtojo mokslo laipsnis. Pavadinimas þinomas jau nuo XIII a. Manoma, kad jis kilæs ið
Viduramþiø paproèio vainikuoti naujuosius, kà tik egzaminus iðlaikiusius gydytojus uogø (lot. baca) pilnomis laurø (lot. laurus) ðakelëmis. Pasak kitos versijos, þodis kilæs
ið prancûzø bas cavalier ‘þemasis riteris’; taip vienu metu
vadinæ prancûzø riteriø ginklaneðius.
Balta dëmë tai, kas neþinoma, dar netyrinëta. Terminas atëjæs
ið kartografijos – senovëje þemëlapiuose baltai þymëdavo
neþinomas ar maþai tyrinëtas pasaulio vietas.
Baltais siûlais siûta apie neátikinamus teiginius, netvirtus
argumentus, nevykusiai paslëptà dalykà. Posakis þinomas
daugeliui tautø; jis galëjo atsirasti ið siuvimo technologijos, kada siuvamojo drabuþio sukirptos dalys laikinai
sudaigstomos baltais siûlais.
Balius baigtas (rus. Êîí÷åí áàë) apie kokio nors malonaus
renginio, ávykio, kampanijos ar laikotarpio pabaigà. Posakio autorius – rusø poetas A. Ilièevskis (Àëåêñåé Èëëè÷åâñêèé, 1798–1837), pavartojæs já eilëraðtyje „Trys neregiai“ (Òðè ñëåïöà, 1826) – jais poetas vadina Fortûnà
(laimæ, sëkmæ), Kupidonà ar Amûrà (meilæ, dþiaugsmus) ir
Mirtá. Eilëraðtyje gyvenimas palyginamas su puotø sale,
kurios duris atverianti Fortûna, Amûras vadovaujàs ðokiams, o galop atëjusi Mirtis ðià puotà nutraukianti: Baltazaro puota atsidavimas linksmybëms, kai aplinkui suirutë
ar iðorinë grësmë. Senajame Testamente apraðyta Babilono valdovo sûnaus Baltazaro (Belðazaro, Belðacaro) puota persø apsuptame Babilone, kurios metu buvo iðniekintos þydø ðventenybës bei pamintas monoteizmas. Mat
puotauta ið auksiniø indø, kuriuos Baltazaro pirmtakai
pagrobë ið Jeruzalës ðventyklos; „/.../ karalius ir jo
didþiûnai, jo þmonos ir sugulovës gërë ið jø. Jie gërë vynà
ir ðlovino dievus, padarytus ið aukso ir sidabro, þalvario,
31
32
geleþies, medþio ir akmens“. Puotos metu nematoma ranka ant sienos uþraðiusi þodþius: „Mene, mene, tekel, parsin“. Atvesdintas pranaðas Danielius tuos þodþius iðaiðkinæs taip: „‘MENE’ – Dievas suskaièiavo tavo karalystës
(dienas) ir privedë jà prie galo; ‘TEKEL’ – tu buvai pasvertas svarstyklëmis ir buvai rastas lengvas; ’PERES’ –
tavo karalystë yra padalyta ir atiduota medams ir persams“.
Tà paèià naktá persai uþëmæ miestà, ir Baltazaras buvæs
nuþudytas (Dan 5).
Baltieji rûmai (angl. The White House) 1. JAV prezidentûros
pastatø kompleksas Vaðingtone. 2. prk. JAV prezidento
administracija. Baltos spalvos
rûmai pastatyti 1792–1800 m. ir
tapo JAV prezidentø rezidencija, pradedant antruoju JAV prezidentu Dþonu Adamsu (John
Adams, 1735–1826, prez. 1797–
Baltieji rûmai
1801).
Balzako amþius sakoma apie brandø
moters amþiø (nuo 30 iki 50 m.), kuriam bûdingas suaktyvëjæs seksualumas. Posakis radosi po to, kai
prancûzø raðytojas O. de Balzakas
(Honoré de Balzac, 1799–1850) iðleido romanà „Trisdeðimties metø
moteris“ (La Femme de trente ans,
1829–1842), kurio herojei vikontei
de Bosean bûdinga nepriklausomybë, savarankiðkas vertinimas ir
jausmø reiðkimo laisvë.
O. de Balzakas. L. Bisono (Louis-Auguste Bisson, 1814–1876) dagerotipija (1842).
Barstyti galvà pelenais atgailauti. Seniau galvos barstymas
pelenais daugelyje tautø buvæs atgailos, sielvarto ar
gedëjimo ritualas. Senajame Testamente ðis motyvas yra
Tamaros ir Jobo istorijose (2 Sam 13,19; Job 42, 6).
Baltramiejaus naktis negailestingas, smurtinis susidorojimas su prieðininkais. 1572 m. rugpjûèio 24 d., naktá á Ðv.
Baltramiejaus dienà prancûzø katalikai Paryþiuje sukëlë
hugenotø (prancûzø protestantø kalvinistø) skerdynes ir
nuþudë apie 3000 þmoniø, negailëdami nei moterø, nei
vaikø. Þudynës tæsësi ir vëliau, netrukus jos persimetë á
kitus Prancûzijos miestus – Tulûzà, Bordo, Lionà, Orleanà – ir truko iki spalio mën. Tikslus nuþudytøjø skaièius
neþinomas – ið viso nurodoma iki 100 000.
Be komentarø (angl. No comment) 1. sakoma atsisakant kà
komentuoti; 2. sakoma kuo nors piktinantis; atitinka lie.
be þodþiø. Posakis paplito po to, kai Didþiosios Britanijos
ekspremjeras V. Èerèilis (Winston Leonard Spencer
Churchill, 1874–1965, prem. 1940–1945, 1951–1955), iðëjæs
ið Baltøjø rûmø po pokalbio su JAV prezidentu
H. Trumenu (Harry S. Trumann, 1884–1972, prez. 1945–
1953), taip atðovæs interviu praðiusiems
þurnalistams. Pats Èerèilis sakësi ðià
frazæ nusiklausæs nuo amerikieèiø valstybës veikëjo ir diplomato S. Velso (Sumner Welles, 1892–1961) ir prisipaþinæs jà
labai mëgstàs: "No comment" is a splendid expression. I am using it again and
again (‘„Be komentarø“ yra puiki frazë.
V. Èerèilis
Að jà nuolat vartoju’).
33
34
Baltoji dëþë vartotojo savarankiðkai surinktas asmeninis kompiuteris ar koks kitas elektroninis árenginys, panaudojant
ávairiø gamintojø atskirai siûlomus bei parduodamus jo
komponentus. Baltosios dëþës sandara vartotojui yra
þinoma. Dar plg. Juodoji dëþë.
Be pykèio ir ðaliðkumo (lot. Sine ira et studio) objektyviai, be iðankstinës nuostatos.
Posakio autorius – romënø istorikas Tacitas (Publius Cornelius Tacitus, 58–117).
Savo veikale „Analai“ jis skaitytojui istorijà þada pasakoti be pykèio ir ðaliðkumo
(Annales, Liber I).
Laokoonto dvi didþiules jûros gyvates, kurios pasmaugusios já patá ir du jo sûnus (Eneida, II, 199–215). Dar þr.
Trojos arklys.
Tacitas
Belaukiant Godo (pranc. En attendant Godot) sakoma, apibûdinant pasyvumà, lûkuriavimà, delsimà vietoj aktyviø
veiksmø. Posakis ið airiø dramaturgo S. Beketo (Samuel
Beckett, 1906–1989) to paties pavadinimo pjesës (1952),
kurioje du valkatos leidþia laikà, laukdami kaþkokio Godo,
taip ir nepasirodanèio scenoje.
Berti druskà ant þaizdos priminti skausmingus praeities iðgyvenimus ar nelaimes. Senovëje druskos bërimas ant
þaizdos buvo vienas ið kankinimo ar tardymo bûdø.
Bijok danajø, dovanas neðanèiø! (lot. Timeo Danaos et dona
ferentes ‘bijau danajø, net dovanas neðanèiø’) perspëjimas apie galimà prieðo klastà, veidmainiðkai dangstomà
dovanomis. Perfrazuotas posakis ið romënø poeto Vergilijaus (Publius Vergilius Maro, 70–19 pr. m. e.) poemos
„Eneida“, kur ðiuos þodþius trojënams sako þynys Laokoontas,
stengdamasis atkalbëti juos
nuo minties ásitempti á miestà
graikø (danajø) jiems neva dovanotà mediná arklá (Eneida, II,
49); uþ toká elgesá danajø globëja deivë Atënë uþsiundë ant
Laokoontas. Skulpt. Agesandras, Atanodoras ir Polidoras (I a. pr. m. e.).
35
Bjaurusis anèiukas 1. iðskirtinis, negraþus, nemëgstamas asmuo kolektyve ar ðeimoje; 2. bræstantis
paauglys. Posakis ið to paties pavadinimo danø raðytojo H. K. Anderseno
(Hans Christian Andersen, 1805–1875)
pasakos apie naminës anties iðperëtà
gulbiukà, kurio iðvaizda visi kiemo paukðèiai bodëjosi, já niekino, net iðgujo ið
kiemo. Vienumoje gulbiukas iðaugo á
graþià gulbæ ir savo nuostabai buvo pri- H. K. Andersenas
imtas á ðiø karaliðkø paukðèiø bûrá.
Blogio ðaknis kokiø nors ydø, negeroviø, blogo elgesio
prieþastis ar ðaltinis. Posakis perfrazuotas ið Biblijos, plg.:
„Savæs klausiate: ‘Kaip mes galime labiausiai priblokðti?’
ir: ‘Jame glûdi nelaimës ðaknys!’“ (Job 19, 28); „Visø blogybiø ðaknis yra godulystë“ (1 Tim 6, 10). Lietuviø publicistikoje pasitaiko ir ðio posakio parafrazë „Iðrauti blogá
su ðaknimis“.
Bulvarinë literatûra þr. Bulvarinë spauda
Bulvarinë spauda pramoginiai lengvo turinio periodiniai leidiniai, skelbiantys ávairià reklamà gandus, prasimanymus,
skandalus, informacijà ið privataus garsenybiø gyvenimo
ir pan. Pavadinimas atsirado XIX a. viduryje Prancûzijoje,
kai Paryþiaus bulvaruose imta pardavinëti satyriná savaitraðtá Le Figaro (1826), laikraðtá Le Matin ir kt. Panaðaus
turinio knygos pagal analogijà pradëtos vadinti bulvarine literatûra. Dar þr. Geltonoji spauda.
36
Buridano asilas (lot. Asinus Buridani inter duo prata ‘Buridano asilas tarp dviejø pievø’) þmogus, niekaip nepasirenkantis viena ið dviejø. Pasakojama, kad XIV a. prancûzø filosofas Þ. Buridanas (Jean Buridan, 1300–1358),
iliustruodamas, jog nesà pasirinkimo laisvës, kaip pavyzdá
paminëjo asilà tarp dviejø pievø: esà ðis nudvësiàs badu,
nes niekaip nenuspræsiàs, á kurià eiti ësti.
Burtai mesti (lot. Iacta alea est ‘kauliukas mestas’) apie galutiná sprendimà arba pradëtus ir nebeatðaukiamus veiksmus. Posakio autorius – romënø istorikas Svetonijus
(Gaius Suetonius Tranquillus, ~69/75 – po 130), pavartojæs já J. Cezario biografijoje, apraðydamas Cezario sprendimà nepaisyti Romos senato draudimo perþengti Rubikonà ir þygiuoti á Romà (Divus Iulius, 33).
uþmins kitam ant kojos, to bûsianti virðenybë ðeimyniniuose santykiuose. Rytø tautose dar buvæs paprotys,
kai nugalëtasis valdovas atsigula kniûbsèias prieðais nugalëtojà, kad ðis uþdëtø ant jo savo kojà.
Cerberis uolus, budrus ir/ar piktas sargas. Gr. mituose Cerberis yra trigalvis ðuo, saugantis áëjimà á mirusiøjø poþemio
karalystæ. Paprastai lengvai áleidþia, taèiau stropiai sergi,
kad niekas ið jos nebeiðeitø. Cerberá ið poþemiø buvo
atitempæs Heraklis parodyti Euristëjui (12-asis Heraklio
þygis) ir vël nugabenæs atgal. Cerberá savo muzika buvo
uþmigdæs Orfëjas, keliaudamas á mirusiøjø pasaulá susigràþinti mylimosios Euridikës.
Bûti po padu bûti nesavarankiðkam, aklai klausyti kito asmens, ppr. sutuoktinio. Posakis kilæs ið daugeliui tautø
paþástamo vestuvinio prietaro: kas ið jaunavedþiø pirmas
Cezario pjûvis (lot. Sectio caesarea) gimdymo bûdas, kai vaisius iðimamas operacijos keliu. Manoma, kad operacijos
pavadinimas kilæs nuo Romos imperijos laikais veikusio
ástatymo lex regia (‘karaliðkasis ástatymas’), reikalavusio, kad vaisius bûtø iðimtas ið ásèiø mirus gimdyvei, jei
reikia já gelbëti. Ðio ástatymo autoriumi laikomas sabiniø ir
Romos valdovas Numa Pompilijus (Numa Pompilius, 716–
673 pr. m. e.). Ástatymo formuluotë buvusi tokia: Negat
lex regia, mulierem, quae praegnans mortua sit, humari,
antequam partus ei excidatur; qui contra fecerit, spem
animantis cum grauida peremisse uidetur ‘karaliðkasis
ástatymas draudþia laidoti moterá, kuri mirë nëðèia, prieð
tai neiðpjovus jos vaisiaus; kas elgiasi prieðingai, atima
viltá gyvam padarui’ (Leges Regia, II, 12).
Pasak romënø istoriko Plinijaus Vyresniojo (Gaius Plinius Secundus, 23–79), Julijaus Cezario (Gaius Iulius Caesar, 100–44 pr. m. e., valdë 49–44 pr. m. e.) giminës pavardë kilusi ið to, kad vienas ið jo protëviø gimæs bûtent
tokiu bûdu (lot. caeso, caedere ‘pjaunu, pjauti’): /.../ sicut Scipio Africanus prior natus primusque Caesarum a
37
38
Bûti ar nebûti (angl. To be, or not to be: that is the question
‘bûti ar nebûti – ðtai klausimas’) apie kritiná momentà, kai
reikia dël ko nors apsispræsti, priimti lemtingà sprendimà. Frazë ið princo Hamleto monologo anglø poeto
ir dramaturgo V. Ðekspyro (William
Shakespeare, 1564–1616) tragedijoje „Hamletas“ (1600). Neretai perfrazuojama, ppr. remiantis fonetiniu
panaðumu, plg. rus. áûòü èëè íå
V. Ðekspyro portretas.
áûòü ‘bûti ar nebûti’ ir áèòü èëè (fragm.). Dail. M. Drûíå áèòü ‘muðti ar nemuðti’; Lietu- ðautas (Martin Droevoje Sàjûdþio laikais (1988–1990) shout, 1601–1650).
buvo populiarus posakis bûti ar pûti, apeliuojantis á Lietuvos atsiskyrimà nuo TSRS ar pasilikimà joje.
caeso matris utero dictus, qua de causa et Caesones
appellati ‘ðitaip gimæs pirmasis Scipionas Afrikietis (236–
183 pr. m. e., romënø karvedys, Hanibalo nugalëtojas –
A. B.), taip pat pirmasis ið Cezariø buvo iðpjautas ið motinos gimdos, dël ko jie ir praminti Pjautiniais’ (Plinius,
NH, lib. VII, 9). Vëliau, Cezario vardui tapus bendriniu
valdovo pavadinimu (ið to ilgainiui kilo lie. skolinys ciesorius, vok. kaiser, rus. êåñàðü, öàðü), terminas lex regia pakeistas á lex caesarea (plg dar rus. êåñàðåâî
ñå÷åíèå). Dël fonetinio panaðumo á istorinio Cezario asmenvardá ðis operacijos bûdas kartais klaidingai siejamas
su paèiu J. Cezariu – esà ðis iðleidæs minëtàjá ástatymà.
Pirmoji sëkminga tokia operacija, atlikta gyvai gimdyvei, þinoma tik ið XVIII a. (1794 m.).
Cezaris nëra aukðèiau uþ gramatikus (lot. Caesar non supra
grammaticos) kad ir koks aukðtas bebûtø pareigûnas, jis
privalo paisyti specialistø nuomonës. Romënø istorikas
Kasijus Dio (Lucius Cassius Dio Cocceiannus, ~155 ar ~163/
164 – po 229) apraðë ðio posakio atsiradimo istorijà. Kartà
imperatorius Tiberijus (Tiberius Caesar Augustus, 42 pr.
m. e. –37, valdë 14–37) savo ásake pavartojæs nelotyniðkà
þodá. Netrukus jis ekspertø atsipraðæs dël to þodþio – esà
jam taip iðsprûdæ todël, kad pats buvæs labai susierzinæs
dël ásako prieþasties. Vienas ið adresatø, vardu Atëjus Kapitas (Ateius Capito), atsakæs, jog, nors iki ðiol tokios frazës
niekas nevartojo, nuo ðiol ji tapsianti norma, nes taip pasakæs imperatorius. Bet kaþkoks Marcelas (Marcellus) Tiberijui atsakæs taip: „Tu, Cezari, gali suteikti Romos pilietybæ
þmonëms, o ne þodþiams“ (Cassius, LVII, 17).
jas, buvo pirmasis, kuris ásiveisë vynuogynà. Jis gërë
vyno, pasigërë ir gulëjo nuogas savo palapinëje. Hamas
/…/ pamatë savo tëvo nuogumà ir papasakojo savo dviem
broliams lauke. Tuomet Ðemas ir Jafetas paëmë drabuþá,
uþsidëjo já ant abiejø peèiø ir, eidami atbulomis, uþdengë
savo tëvo nuogumà. Kadangi jø veidai buvo nugræþti á
kità pusæ, nuogo savo tëvo jie nematë“ (Pr 9, 20–23).
Pamatyti tëvo ar motinos nuogumà judëjø paprotyne
buvo didi nuodëmë. Iðsiblaivæs ir suþinojæs apie Chamo
poelgá, Nojus sûnø prakeikë ir pasmerkë vergauti broliams.
Chuliganas (angl. Hooligan) ðiurkðtus, destruktyvus þmogus,
vieðosios tvarkos paþeidëjas, muðeika. Paprastai kildinama ið airiðkos pavardës Hooligan ar Houlihan. XIX a.
pabaigoje tokiu charakteriu ir elgesiu esà garsëjo Londono priemiestyje smuklæ laikiusio airio pavarde Hooligan
ðeima. Kiti ðaltiniai nurodo K. Ruko (Clarence Rook, 1862–
1915) knygà „Chuligano naktys“ (The Hooligan Nights,
1899). Raðytojas teigia, jog þodis kilæs ið londonieèio
Patriko Huligano pavardës. Pastarasis buvæs smulkus sukèius, vagiðius bei lëbautojas, uþ policininko nuþudymà
nuteistas iki gyvos galvos ir miræs kalëjime.
Kaip rodo þodþio pradþia, á lietuviø kalbà jis pateko ið
rusø kalbos, kurioje skoliniø h keièiamas á ch arba g.
Chamas storþievis, áþûlus, neiðauklëtas þmogus. Chamas (Hamas) buvo biblinio Nojaus vienas ið sûnø. Pasak Senojo
Testamento, iðsigelbëjæs nuo tvano, „Nojus, þemës arto-
Civilizacijø konfliktas (angl. The Clash of Civilizations)
vakarø krikðèioniðkosios ir rytø musulmoniðkosios kultûros prieðprieða. Posakio autorius – amerikieèiø politologas S. Hantingtonas
(Samuel Philips Huntington, g. 1927),
taip pavadinæs savo straipsná þurnale
Foreign Affairs (1993), kuriame jis teigia, jog pasaulis po Ðaltojo karo yra
susiprieðinæs nebe ideologiniu, o konfesiniu ir vertybiniu pagrindu. Savo teo- S. Hantingtonas
39
40
rijà jis vëliau iðplëtojo knygoje „Civilizacijø konfliktas ir
pasaulio pertvarka“ (The Clash of Civilizations and the
Remaking of World Order, 1996).
Daiktas savyje (vok. Das Ding in sich) apie
kà nors paslaptingà, neiðaiðkinamà. Posakio autorius – vokieèiø filosofas
I. Kantas (Immanuel Kant, 1724–1804),
veikale „Grynojo proto kritika“ (Kritik
der reinen Vernunft, 1781) tvirtinæs, kad
þmogus galás paþinti tik daiktø savybes,
o ne paèius daiktus, kurie dël to liekà
daiktais savyje.
I. Kantas
Dainuojanèioji revoliucija nesmurtinë, taiki visuomeninës
santvarkos ar valdþios kaita. Terminas atsirado XX a. 10
deðimtmeèio pradþioje, apibûdinant 1988–1989 m. politines
permainas Baltijos ðalyse, kai bardø koncertai ir mitinguotojø dainavimas konsolidavo didþiàjà visuomenës dalá
siekti atkurti nepriklausomybæ ir demokratiná valdymà.
Damoklo kardas nuolatinë didelë grësmë. Gr. mite pasakojama, kad Sirakûzø
valdovas Dionizas I Senasis, iðklausæs
pataikûniðkus savo dvariðkio Damoklo þodþius, jog valdovas esàs laimingiausias þmogus pasaulyje, puotos
metu pasodinæs Damoklà á savo sostà,
prieð tai virð jo liepæs pakabinti ant
arklio aðuto aðtrø kardà, tuo parodydamas, kad valdovo gyvenimas visai
nepavydëtinas, nes jam nuolat gresia
pavojai.
41
Damoklo kardas.
Dail. R. Vestalas
( Richard Westall,
1765–1836).
Dangaus mana netikëtai ir be pastangø atsiradæs reikiamas
maistas ar kitos gërybës. Posakis ið Senojo Testamento
pasakojimo apie Mozës po dykumà vedþiojamà þydø tautà. Iðalkusià ir dël to ið nepasitenkinimo burbanèià minià
þydø dievas Jahvë ðeðias dienas maitinæs ið dangaus
krintanèiomis putpelëmis (mësa) ir mana (duona), kuri krisdavusi rytais ir pasirodydavusi nudþiûvus rasai kaip
„kaþkas smulkaus, panaðaus á grûdelius – taip smulkaus
tarsi ðerkðnas ant þemës“ (Ið 16, 14). „Izraelio namai pavadino tà duonà mana. Ji buvo panaði á koriandro sëklà,
balta, o jos skonis buvo panaðus á meduoliø skonᓠ(Ið 16,
31). Biblijos vertëjai þodá mana kildina ið þydø klausimo
Mozei man hu? (hebr. ‘kas tai yra?’).
Daug triukðmo dël nieko (angl. Much ado about nothing)
apie emocingà ar dramatizuotà nereikðmingos situacijos
vertinimà. Posakio autorius – anglø poetas ir dramaturgas V. Ðekspyras (William Shakespeare,1564–1616) tokiu
pavadinimu paraðæs komedijà (1600).
Dauningstrytas (angl. Downing street) 1. gatvë Londone,
kurioje yra Didþiosios Britanijos premjero rezidencija ir
Uþsienio reikalø ministerija; 2. prk. Didþiosios Britanijos
vyriausybë arba URM.
Dëdë Semas (angl. Uncle Sam) JAV personifikacija, jø simbolis. Pavadinimas siejamas su verslininko Samuelio Vilsono
(Samuel Wilson, 1766–1854) vardu. JAV
antrojo karo su Didþiàja Britanija metu
(1812–1814) S. Vilsonas tiekæs amerikieèiø armijai mësà valdiðkose statinaitëse, ant kuriø buvo santrumpa U.S.
(United States ‘Jungtinës Valstijos’).
42
S. Vilsonas
Ðià santrumpà kareiviai juokais iððifravæ kaip tiekëjo inicialus: Uncle Sam ‘dëdë Semas’.
Dël skonio nesiginèijama (lot. De gustibus non est disputandum) siûlymas nutraukti ginèà, jei argumentuojama estetiniais, subjektyviais vertinimais. Posakis atëjo ið Viduramþiø scholastø darbø.
Deðinioji ranka pagrindinis ar patikimiausias padëjëjas. Ið
senovës atëjusi nuomonë, kad deðinë pusë yra „teisingoji“, „geroji“, „nuo Dievo“, o kairë – „neteisingoji“, „negeroji“, „nuo velnio“. Sëdëti valdovui ið deðinës bûdavæ
labai garbinga; apie Kristø raðoma, kad „áþengæs á dangø,
jis sëdi Dievo deðinëje, o jam yra pavaldûs angelai, ir
valdþios, ir galybës“ (1 Pt 3, 22). Deðinës rankos ar pusës
motyvas Biblijoje yra daþnas, plg. „Koks tu esi galingas!
Stipri yra tavo ranka, visa pasiekianti tavo deðinë!“ (Ps
89, 14); „net ten mane vestø tavo ranka ir tvirtai laikytø
tavo deðinë“ (Ps 139, 10).
Didybës daugiskaita (lot. Pluralis maiestatis) ávardþio mes
vartojimas vietoje að. Tokia vatosena buvo bûdinga karaliams, imperatoriams (todël dar vadinama karaliðkuoju
„mes“); ðià daugiskaità vartojo ir baþnyèios hierarchai,
universitetø rektoriai. Vartosena kilo ið to, kad karaliai atstovavæ visai tautai, be to, ne tik savo, bet ir aneksuotøjø
kraðtø, plg.: Ið Dievo malonës Mes, Aleksandras Antrasis, visos Rusijos caras ir valdovas, Lenkijos karalius,
Suomijos didysis kunigaikðtis… Daugiskaità caras Nikolajus II vartojo ir atsisakydamas sosto 1917 m. vasará: Sutikdami su Imperijos Dûma, Mes nusprendëme atsisakyti
Rusijos Imperijos sosto ir sudëti aukðèiausiosios valdþios
ágaliojimus. Ðià daugiskaità reikia skirti nuo autorinës (lot.
Pluralis auctoris) ar kuklumo daugiskaitos (lot. Pluralis
modestiae), vartojamos mokslo darbuose.
43
Didybës manija (lot. Mania grandiosa; kitaip – megalomanija) patologiðkas pasitikëjimas savimi, savæs pervertinimas,
savo gabumø, pasiekimø ar savo kilmës aukðtinimas, sureikðminimas, komplikuojantis santykius su aplinkiniais.
Gali bûti vienas ið ðizofrenijos ar paranojos poþymiø.
Didysis brolis (angl. Big Brother) totalitarinës valstybës
valdþios klanas ar valdanèioji nacija. Pavadinimas paimtas ið Dþ. Orvelo (tikroji pavardë – E. Bleiras) (George
Orwell; Eric Arthur Blair, 1903–1950)
antiutopinio romano „1984“ (Nineteen
Eighty-Four, 1949), kuriame vaizduojama
totalitarinë valstybë Okeanija, valdoma
máslingojo Didþiojo Brolio, primenanti hitlerinæ Vokietijà ar stalininæ Rusijà. Ið to
romano paplito ir frazë „Didysis brolis stebi tave“ (Big Brother is watching you).
Dþ. Orvelas
Didysis kombinatorius (rus. Âåëèêèé êîìáèíàòîð) veiklus,
energingas sukèius. Posakis ið rusø raðytojø Ilfo ir Petrovo (Èëüÿ Èëüô, 1897–1937, Åâãåíèé Ïåòðîâ, 1903–1942)
romano „Dvylika këdþiø“ (Äâåíàäöàòü ñòóëüåâ, 1927) VII
skyriaus pavadinimo. Ðiuo epitetu pavadintas pagrindinis romano herojus Ostapas Benderis, apsukrus, iðradingas ir nepailstantis lobio, paslëpto vienoje ið buvusio 12 komplekto
këdþiø, ieðkotojas.
Ilfas ir Petrovas
Dievas davë, Dievas ir atëmë apie nuolankø susitaikymà su
praradimu (ppr. to, kas buvo lengvai, be asmeniniø pastangø ásigyta). Posakis ið Senojo Testamento Jobo knygos.
44
Tikrindamas Jobo tikëjimo tvirtumà, Dievas siuntæs jam
sunkius iðbandymus, tarp jø ir viso turto netektá. Á tai
Jobas atsakæs: „Nuogas iðëjau ið motinos ásèiø, nuogas
ten sugráðiu; Vieðpats davë, Vieðpats ir atëmë! Tebûna
paðlovintas Vieðpaties vardas!” (Job 1, 21).
Dievas ið maðinos (lot. Deus ex machina) atsitiktinis asmuo
ar netikëtos aplinkybës, greitai paðalinusios beviltiðkà
situacijà ar iðsprendusios neiðsprendþiamà problemà. Posakis atëjo ið antikinio teatro, kur supainiotà intrigà
spektaklio pabaigoje iðspræsdavæs á scenà mechanizmais
nuleistas dievas.
Dievo avinëlis (lot. Agnus Dei) 1. vienas ið Kristaus epitetø;
2. katalikø miðiø dalis; tokia malda; 3. iron. romaus, tylaus bûdo þmogus. Posakis ið Jono evangelijos – taip Jonas Krikðtytojas kelis kartus pavadinæs Kristø: „Rytojaus
dienà, matydamas ateinantá Jëzø, Jonas prabilo: ‘Ðtai Dievo Avinëlis, kuris naikina pasaulio nuodëmæ!’“ (Jn 1, 29;
dar plg. 1, 36). Ðie þodþiai buvo uþuomina, jog Kristus yra
Dievo numatyta auka þmoniø nuodëmëms iðpirkti. Ðis epitetas dar vartojamas Apreiðkime Jonui (Apr 6, 9; 21, 23).
Þydø paprotyne ëriukai bûdavo aukojami Jahvei prieð
Velykas (Paschà), atsidëkojant uþ pirmagimiø iðsaugojimà
vaduojantis ið Egipto nelaisvës. Mat paskutinë Jahvës bausmë Egiptui buvusi pirmagimiø numarinimas; o kad Jahvë
naktá netyèia nenumarinø þydø naujagimiø, jø namø duris
jis ásakæs paþenklinti ritualinio ëriuko krauju (Ið 12, 1–13).
nas iðtiesë savo rankà su lazda ir sudavë á þemës dulkes.
Uodai apniko þmones ir gyvulius. Þemës dulkës visame
Egipto kraðte pavirto uodais. Kerëtojai panaðiai bandë
savo kerais padaryti uodø, bet neástengë. O uodai knibþdëjo ant þmoniø ir gyvuliø. Kerëtojai sakë faraonui: ‘Tai
Dievo pirðtas!’“ (Ið 8, 13–15). Ðià sàvokà vartoja ir Kristus: „Bet jei að iðveju demonus Dievo pirðtu, tai tikrai pas
jus atëjo Dievo karalystë“ (Lk 11, 20). Dar plg. Ið 31, 18.
Pats posakis daug senesnis – jis randamas egiptieèiø
religinës magijos apraðuose.
Dievo rykðtë nelaimës prieþasties aiðkinimas Dievo bausme.
Rykðtë senovëje buvo áprastas kûno bausmës árankis, plg.
lie. duoti (ákrësti) rykðèiø. Abstrakèia bausmës reikðme
þodis rykðtë vartojamas jau Senajame Testamente – rykðtëmis vadintos Jahvës 10 bausmiø Egiptui, verèiant faraonà leisti þydams iðkeliauti (Ið 7-12); dar plg.: „Jø namai yra
saugûs, be baimës; Dievo rykðtë jø neiðtinka“ (Job 21, 9);
„Jie ðaukësi savo Dievo, ir jis iðtiko visà Egipto þemæ
baisiomis rykðtëmis“ (Jdt 5, 12).
Dovanotam arkliui á dantis neþiûri (lot. Noli equi dentes
inspicere donat) dël dovanos vertës ar kokybës nemandagu diskutuoti. Ið arklio dantø nudilimo sprendþiama apie
jo amþiø, todël perkant arklá daþnai apþiûrimi ir jo dantys.
Posakio autorystë skiriama teologui Ðv. Jeronimui (Eusebius Sophronius Hieronymus, 347–420).
Dievo pirðtas (angl. Finger of God, rus. Ïåðñò áîæèé) lemties ar kokio ávykio prieþasties aiðkinimas Dievo valia. Posakis þinomas ið Senojo Testamento epizodo, kuriame þydø
dievas Jahvë per Mozæ ir Aaronà varþosi su egiptieèiø
þyniais, siøsdamas Egiptui treèiàjà bausmæ, ðitaip versdamas faraonà leisti Mozei iðvesti þydus ið Egipto: „Aaro-
Drakoniðki ástatymai pernelyg grieþti ástatymai ar tvarka.
Pavadinimas kilæs ið sen. gr. teisininko Drakono (Dr£kwn,
VII a. pr. m. e.) vardo. 621 m. pr. m. e. Drakonas buvo
iðrinktas vienu ið 9 Atënø archontø (valdytojø) ir suraðë
pirmàjá teisiná kodeksà. Jame buvo numatytos mirties bausmës ne tik þmogþudþiams, bet ir vagims bei tinginiams.
Ástatymai buvæ tokie grieþti, kad amþininkai ironizavæ, jog
45
46
Drakonas juos raðæs krauju. 521 m. pr. m. e. atënieèiai ðá
kodeksà pakeitë á ðvelnesná.
Neaiðku, ar Drakonui nebuvo þinomas Mesopotamijos
valdovo Hamurabio (valdë 1792–1750 pr. m. e.) kodeksas,
kuriame uþ ðmeiþtà, melagystæ, vagystæ daugeliu atvejø
irgi buvo numatyta mirties bausmë (plg. Mesopotamia,
2–3, 6–8).
Draugà paþinsi nelaimëje (lot. Amicus certus in re incerta
cernitur). Posakis atëjo ið sen. gr. raðytojo Ezopo (A…swpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakëèios „Keleiviai ir
lokys“ moralo. Pasakëèia apie tai, kaip du keliavæ draugai, uþklupti lokio, pasielgë skirtingai: vienas álipo á medá,
o antrasis, vos nepakliuvæs lokiui á nagus, apsimetë negyvas ir taip iðsigelbëjæs – lokys já tik apuostæs ir nuëjæs.
Pirmasis iðlipæs ið medþio ir paklausæs, kà anam á ausá
ðnibþdëjæs lokys. „Nekeliauk su draugais, kurie pavojuose vienà palieka!“ – atkirtæs tasai (Ezopas, 377).
Lotyniðkai posaká iðpopuliarino romënø raðytojas, oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius
Cicero, 106–43 pr. m. e.), pavartojæs já traktate „Lelijus
apie draugystæ“, kur ðio posakio autorystæ skiria poetui
Enijui (Qvintus Ennius, 239–169 pr. m. e.) (Laelius de
Amicitia, 64).
Drumsti vandená (rus. Ìóòèòü âîäó, angl. To ster up trouble ‘drumsti rûpesèius’) sàmoningai iðkraipyti faktus, kirðinti, siekiant sau naudos. Pirminë reikðmë galëjusi bûti
‘terðti’, plg. Senàjá Testamentà: „/.../ drumstei vandená kojomis ir terðei savo upes“ (Ez 32, 2). Vëliau posakis metaforizavosi ir paèiam veiksmaþodþiui drumsti suteikë perkeltinæ reikðmæ ‘trikdyti’. Gali bûti perfrazuotas ir ið lot.
posakio Turbato melius capiuntur flumine pisces ‘drumstame upelyje lengviau gaudyti þuvá’, t.y. savo ðalininkø
galima laimëti ir apgaulës bûdu.
47
Duona kasdieninë apie kà nors gyvybiðkai svarbø. Posakis
ið Naujojo Testamento, ið Kristaus pateiktos naujoviðkos
maldos „Tëve mûsø“: „Kasdienës mûsø duonos duok
mums ðiandien“ (Mt 6, 11, Lk 11, 3).
Duonos ir reginiø (lot. Panem et circences) prastuomenës,
minios poreikiø apibûdinimas; didesniø idealø neturëjimas. Posakis atëjæs ið romënø poeto Juvenalio (Decimus
Iunius Iuvenalis, ~ 50/65 – ~ 127) „Satyrø“; deðimtojoje
jis apie Romà raðo taip: „Ðiandien kukli jau jinai, tik dviejø
dar dalykø geidauja – / duonos bei reginiø! “ (X, 80–81).
Duoti tonà lemti pokalbio temà ar nuostatà, padaryti átakà
kitø elgesiui, nuomonei. Posakis atëjæs ið muzikø terminijos – dirigentas prieð kûrinio atlikimà nurodo garso aukðtá – tonà.
Dviem ponams netarnausi apie veiklos sritis, kuriø interesai
ar tikslai prieðtarauja vieni kitiems. Perfrazuota ið Naujojo
Testamento, plg.: „Niekas negali tarnauti dviem ðeimininkams: arba jis vieno nekæs, o kità mylës, arba prie vieno bus prisiriðæs, o kità nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Mt
6, 24). (Mamona èia apibendrintai reiðkia turtà.) Tarnystës dviem ponams
siuþetà panaudojo italø dramaturgas
K. Goldonis (Carlo Goldoni, 1707–
1793) komedijoje „Dviejø ponø tarnas“
(Il servitore di due padroni, 1745), K. Goldonio portkurioje tarnas Trufaldinas, norëdamas retas (fragm.). Dail.
pasipelnyti, tarnauja dviem ðeiminin- A. Longis (Alessandro Longhi, 1733–
kams, jiems to neþinant.
1813).
Eiti per ugná ir vandená áveikti ávairiausius sunkumus ir kliûtis.
Posakis atëjo ið Senojo Testamento, plg.: „Tu leidai, kad
48
þmonës jotø mums ant sprando, – perëjome per ugná ir
vandená, – bet tu iðvedei mus á saugià vietà“ (Ps 66, 12);
„Kai brisi per gilius vandenis, bûsiu su tavimi, – upëse tu
nepaskæsi. Kai eisi per ugná, nesudegsi, – liepsnos tavæs
nepraris, nes að esu /…/ tavo Dievas, /…/ kuris tave gelbsti“ (Iz 43, 2–3).
Erðkëèiø vainikas kanèia ar nuolatiniai sunkumai. Senovëje
toká dygliuotà vainikà, kaip paþeminimo ir gëdos simbolá,
uþdëdavæ nuteistiesiems myriop. Erðkëèiø vainiku buvo
vainikuotas ir Kristus prieð ëjimà á Golgotos kalnà, mirties
bausmës vietà.
Esu, kas esu (lot. Sum quod sum) sakoma, akcentuojant savo
individualumà ir nenorà paisyti patarimø keistis. Posakio
autorius – Ðv. Augustinas (Aurelius Augustinus, 354–430),
pasak kurio, tai buvæ apaðtalo Pauliaus þodþiai (Sermon 76).
Esu þmogus, ir visa, kas þmogiðka, man nesvetima (lot. Homo
sum, humani nil a me alienum puto) sakoma, pateisinant
savo silpnybes. Posakio autorius – romënø dramaturgas
Terencijus (Publius Terentius Afer, ~195–~159 pr. m. e.),
pavartojæs já personaþo Chremeso lûpomis komedijoje
„Savæs kankintojas“ (Heauton Timorumenos, I, 77).
Ezopo kalba (lot. Aesopei logi) alegorijomis, metaforomis,
uþuominomis pasakyta mintis. Sen. gr. raðytojas Ezopas
(A…swpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) yra seniausias þinomas pasakëèiø autorius. Jo
pasakëèios „Vilkas ir ëriukas“, „Vilkas avies
kailiu“, „Lapë ir gervë“, „Lapë ir vynuogës“
ir kt. per literatûrà tapo folklorizuotos
daugelyje tautø; Ezopu sekë, já vertë ar
plagijavo kiti pasakëèiø kûrëjai, áskaitant
romënø raðytojà Fedrà (Phaedrus, 15 pr. Ezopas. Romënø skulptûra.
49
m. e.–50), rusø raðytojà I. Krylovà (Èâàí Êðûëîâ, 1768–
1844) ir kt. Ezopo kalba Lietuvoje buvo ypaè populiari
sovietmeèiu, kai atviru tekstu pasakyta kritinë ar ideologiðkai netinkama mintis buvo stropiai cenzûruojama, todël
raðytojai jà maskuodavæ ávairiomis alegorijomis, aliuzijomis, palyginimais, uþuominomis ir pan.
Termino autorius – romënø filosofas, dramaturgas ir
politikas Seneka Jaunasis (Lucius Annaeus Seneca, ~4 pr.
m. e.–65) (Cons. ad Polyb., VIII).
Faktø kalba (pranc. Les faits parlent ‘faktai kalba’) faktais
grásti argumentai yra objektyvûs ir nepaneigiami. Posakio
autorius – prancûzø raðytojas A. R.
Lesaþas (Alain-René Lesage, 1668–
1747), pavartojæs já romano Histoire de
Gil Blas de Santillane X knygoje
(1735; I sk.). Á anglø kalbà tai buvo iðversta kaip facts are stubborn things
‘faktai – uþsispyræs dalykas’; ið èia toks
A R..Lesaþas
posakis patekæs ir á rusø kalbà: ôàêòû
– âåùü óïðÿìàÿ. Ðá posaká amerikieèiø raðytojas M. Tvenas (Mark Twain, 1835–1910) papildæs taip: facts are stubborn things, but statistics are more pliable ‘faktai –
uþsispyræs dalykas, taèiau statistika lankstesnë’.
Faras (Faraonas) iron. policininkas. Metafora atëjusi ið XVIIIXIX a. Paryþiaus argo. Prancûzø policininkai faraonais
pradëti pravardþiuoti dël aukðtø kepuriø. Lietuviø kalboje
ði metafora paplito per groþinæ verstinæ literatûrà, ko gero
per V. Hugo kûrinius.
Faraonai, sen. Egipto valdovai, dëvëjo aukðtas pailgas kepures kaip valdþios simbolá. Pats þodis faraonas
Europoje paplito per lotynø kalbà, á kurià pateko ið sen.
egiptieèiø kalbos per hebràjø ir graikø kalbas. Tai dûrinys,
kurio sandø reikðmë yra ‘namas’ + ‘didis’.
50
Figaro ðen, Figaro ten apie judrø, apsukrø, visur suspëjantá
þmogø. Þodþiai ið italø kompozitoriaus Dþ. Rosinio (Gioachino Antonio Rossini, 1792–1868) operos „Sevilijos kirpëjas“ (Il barbiere di Siviglia, 1816), kurioje pagrindinis personaþas kirpëjas Figaro ðiais þodþiais apibûdina pats save.
Operos libreto autorius – È. Sterbinis
(Cesare Sterbini, 1784–1831), pagrindu
paëmæs prancûzø muziko, dramaturgo
P. de Bomarðë (Pierre-Augustin Caron
de Beaumarchais, 1732–1799) to paties
pavadinimo komedijà (Le Barbier de Dþ. Rosinis
Séville, 1775).
Figos lapelis nepatikima, formali, lengvai paðalinama ko nors slapto, intymaus ar gëdingo priedanga. Pasak
Senojo Testamento, paragavæ vaisiø nuo paþinimo medþio, Adomas
su Ieva „suprato esà nuogi. Jie susiuvo figmedþio lapus ir pasidarë
sau juosmens apriðalus” (Pr 3, 7).
Krikðèioniðkojoje ikonografijoje
pirmieji þmonës vaizduojami prisidengæ nuogybæ figos ðaka ar lapu.
Þmogaus nuopolis. Dail.
Ticianas (Tiziano Vecelli, 1485–1576).
Gamta nepakenèia tuðtumos (lot. Natura
abhorret vacuum) nepriþiûrimoje ar nepuoselëjamoje vietoje vis vien kas nors
atsiranda. Posakio autoriumi laikomas
Renesano laikø prancûzø raðytojas
F. Rablë (François Rabelais, 1494–
F. Rablë
51
1553), ádëjæs já á „Girtø ðnekas“ romane „Gargantiua ir
Pantagriuelis“ (La vie de Gargantua et de Pantagruel,
1532–1564), kur tuo posakiu personaþas ragina tarnà pripilti jam vyno á tauræ, nes toji jau tuðèia (I, V).
Gamtos ðauksmas (angl. The Call of the Wild) þr. Protëviø
ðauksmas.
Gauti su motinos pienu (lot. Cum lacte nutricis suxisse ‘su
þindyvës pienu ásiurbë’) apie savybes ar paþiûras, gautas
ankstyvoje vaikystëje. Posakio autorius – romënø raðytojas, oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus
Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.) (Tusc. III, 2). Posaká perfrazavæs Ðv. Augustinas (Aurelius Augustinus, 354–430),
knygoje „Iðpaþintys“ teigæs, jog Kristaus vardà jo ðirdis
priëmusi dar su motinos pienu (lacte matris) (Conf. 3.4.8).
Geleþinë ledi (rus. Æåëåçíàÿ ëåäè, angl. Iron lady) grieþta,
valdinga, ryþtinga vadovë. Pirmoji taip buvo praminta
Didþiosios Britanijos politikë M. Teèer (Hilda Margaret
Thatcher, g. 1925), baronienë (1992), Britanijos Konservatoriø partijos vadovë (nuo 1975), ðalies ministrë pirmininkë
(1979–1990). Ðià pravardæ 1976 m.
jai davë rusø karinis laikraðtis
Êðàñíàÿ çâåçäà uþ aðtrias kapitalizmà ir demokratijà ginanèias kalbas bei komunistinio reþimo kritikà.
M. Teèer neuþsigavo ir po savaitës
pareiðkë priimanti ðá titulà.
M. Teèer
Geleþinë uþdanga (vok. Eiserner Vorhang, angl. Iron curtain,
rus. Æåëåçííûé çàíàâåñ) ideologinë ir fizinë riba, 1946–
1989 m. skyrusi TSRS ir jos marionetines ðalis nuo likusios
Europos bei apskritai nuo Vakarø pasaulio. Geleþinë gro52
tuota uþdanga ið tikrøjø buvo naudojama Vokietijos teatruose, kad scenos gaisro atveju atitvertø jà nuo þiûrovø
salës. Pati sàvoka randama þydø babiloniðkajame Talmude
(V a.), Sotos traktate, kur raðoma: „Net geleþinë pertvara
negali atskirti Izraelio (þmoniø – A. B.) nuo jø dangiðkojo
tëvo“ (38 b). Spëjama, kad pirmà kartà kaip metafora terminas buvo pavartotas skandinavø literatûroje apie 1901 m.
Já vartojo ir H. Velsas (Herbert George Wells, 1866–1946)
fantastiniame romane „Dievø maistas“ (The Food of the
Gods, 1904), apibûdindamas priverstinæ vienatvæ. Politikoje bene pirmoji já pavartojusi E. Snouden (Ethel Snowden,
1880–1951) knygoje „Per bolðevikinæ Rusijà“ (Through Bolshevik Russia, 1920). Taèiau geleþinæ uþdangà, nusileisianèià ant Europos po II pasaulinio
karo, iðpranaðavæs naciø propagandos
ministras J. Gebelsas (Paul Joseph
Goebbels, 1897–1945) savo manifeste,
paskelbtame savaitraðtyje Das Reich
1945 m. vasará. Sàvoka paplito tik po
garsiosios V. Èerèilio (Winston Leonard
Spencer Churchill, 1874–1965) kalbos
1946 m. kovo 5 d., kurioje jis pasakæs,
jog „Nuo Ðèecino prie Baltijos iki Tries- J. Gebelsas
to prie Adrijos nusileidusi geleþinë uþdanga uþdengë visà
þemynà. Tokios senosios sostinës kaip Varðuva, Berlynas,
Viena, Praha, Budapeðtas, Belgradas, Bukareðtas, Sofija ir
kiti miestai bei jø þmonës yra atsidûræ Sovietø átakoje“. Ði
V. Èerèilio kalba laikoma Ðaltojo karo pradþia.
tokiu bûdu padidintø savo tiraþà. Pavadinimas kilo ið 1896
m. JAV populiaraus komikso, kurio pagrindinis herojus
buvo plikagalvis, kvailai besiðypsantis atlëpausis berniukas su geltonais naktiniais marðkiniais (The Yellow Kid).
Komikso pieðiniuose jis vaizduojamas besitrainiojantis
geto gatvëmis ir bendraujantis su panaðiais á save veikëjais, daþniausiai irgi vaikais, bei primityviai komentuojantis aktualijas. „Geltonojo vaikio“ kalba – skurdus geto
þargonas, ant jo naktiniø bûdavo uþraðytos reklaminiø tekstø parodijos. Komikso leidëjas buvo Dþ. Puliceris (Joseph
Pulitzer, 1847–1911), leidæs Niujorke dar ir laikraðtá The
World). Puliceriui perëjus dirbti pas laikraðèiø magnatà
V. Herstà (William Randolph Hearst, 1863–1951) ir kartu
ëmus leisti laikraðtá New York World , konkurentai jø
laikraðèio turiná praminë geltonàja þurnalistika, o leidinius, spausdinanèius tokios þurnalistikos kûrinius – geltonàja spauda. Vëliau terminas pradëtas taikyti ir panaðaus turinio knygoms – jos pavadintos geltonàja literatûra. Dar þr. Bulvarinë spauda.
Geriau vëliau negu niekad (lot. Potius sero
quam nunquam) suplanuoti geri darbai
visada naudingi, net ir vëliau padaryti. Posakis ið romënø istoriko T. Livijaus (Titus
Livius, 59 pr. m. e.–17) veikalo „Nuo miesto ákûrimo“ (Ab urbe condita, Liber IV, 2).
T. Livijus
Geltonoji spauda (angl. Yellow press) periodiniai leidiniai,
skelbiantys ávairius gandus, prasimanymus, skandalus,
informacijà ið privataus garsenybiø gyvenimo ir kt., kad
Geriausia gynyba yra puolimas (angl. The best defence is a
good offence ‘geriausia gynyba yra vykæs puolimas’). Sakoma ppr. apie kontrargumentus ar kontrpuolimà (karyboje, sporte, dispute), kai gintis priverèiama uþpuolusioji
ar ketinanti pulti pusë. Minties uþuominø ieðkoma senovës kinø karo teoretiko Sun Cu (Sun Tzu, dar vad. Sun Zi,
Sun Vu) darbe „Karo menas“, datuojamame VI a. pr. m. e.
Europoje knyga buvo pirmà kartà iðversta á prancûzø kal-
53
54
Geltonoji literatûra (þr. Geltonoji spauda).
bà (1782) ir padariusi didþiulæ átakà Napoleonui Bonapartui (Napoléon Bonaparte, 1769–1821, Prancûzijos imperatorius 1804–1814, taip pat 1815 03–06). Posakio aidà
tyrinëtojai randa ir Makiavelio (Niccolò di Bernardo dei
Machiavelli, 1469–1527) darbuose.
Gero vëjo! linkima iðplaukiantiems á kelionæ ar þûklæ. Linkëjimas atëjo ið burlaiviø laikø, kai nuo palankaus vëjo priklausydavusi kelionës sëkmë.
Gyvasis lavonas (rus. Æèâîé òðóï) 1. mirtinas ligonis ar fiziðkai
iðsekæs þmogus; 2. dvasiðkai degradavæs þmogus, be jausmø, veiklos, pomëgiø; 3. laikinai atgaivintas numirëlis, zombis. Perfrazuota ið Naujojo Testamento: „Tikra naðlë palikusi viena sudëjo viltis á Dievà ir dienà naktá maldauja bei
meldþiasi. Bet naðlë malonumø ieðkotoja dar gyva bûdama
yra mirusi“ (1 Tim 5, 5–6). Literatûroje ðis posakis (ir ávaizdis) pirmiausia pasirodë rusø poeto A. Puðkino (Àëåêñàíäð
Ïóøêèí, 1799–1837) poemoje „Poltava“, taèiau já itin iðpopuliarino rusø raðytojo L. Tolstojaus (Ëåâ Òîëñòîé, 1828–
1910) to paties pavadinimo pjesë (1900), kurioje pagrindinis veikëjas dvarininkas Fiodoras Protasovas imituoja saviþudybæ ir, slapstydamasis nuo þmonos bei draugø, ima gyventi su visuomenës padugnëmis, kol visiðkai degraduoja.
mas romënø raðytojas, oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.).
Gyventi kaip ant parako statinës jausti nuolatinæ átampà dël
galimos netikëtos nelaimës. Senovëje parakas bûdavo
laikomas statinëse tvirtoviø rûsiuose ar laivø triumuose.
Bet koks neatsargus elgesys su ugnimi galëdavæs sukelti
sprogimà ir praþudyti virð rûsio ar laivo denyje esanèius
þmones.
Gyventi, vadinasi, màstyti (lot. Vivere est cogitare) pilnavertis ir prasmingas yra tik dvasinis þmogaus gyvenimas.
Posakio autorius – romënø raðytojas, oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43
pr. m. e.) (Tusc. V, 111).
Gyvybës siûlas gyvybë. Senuosiuose tikëjimuose gyvybë ásivaizduota kaip siûlas, pradëtas verpti þmogui gimstant.
Pavyzdþiui, gr. mituose tuo uþsiimdavusi viena ið trijø likimo deiviø moirø – Klotë (gr. ‘verpëja’). Siûlui nutrûkus ar
já nutraukus, þmogus mirdavæs.
Gyvenimo kelias (lot. Curriculum vitae) 1. gyvenimas;
2. gyvenimo apraðas, biografija. Posakio autoriumi laiko-
Gordijaus mazgas koks nors sudëtingas reikalas, sunkiai
sprendþiama problema. Pasak sen. gr. legendos, orakulas
frigams liepæs pasirinkti valdovu pirmàjá sutiktàjá vaþiuotà
pakeliui á Dzeuso ðventyklà. Juo buvæs valstietis Gordijus, kurá ir skyræ pirmuoju Frigijos valdovu. Veþimà, taip
pakeitusá jo likimà, Gordijus pastatæs Dzeuso ðventykloje, o pavalkus pririðæs prie gràþulo sudëtingu mazgu.
Anot orakulo, tas, kas atriðiàs Gordijaus mazgà, valdysiàs
visà Azijà. 334 m. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis (Alšxandroj G´ Ð Makedèn, 356–323 pr. m. e., Makedonijos
karalius 336–323), uþuot narpliojæs tà mazgà, perkirtæs já
kardu. Posakis perkirsti Gordijaus mazgà nuo to laiko
55
56
Gyvenimas po gyvenimo (angl. Life after life) 1. pomirtinis
gyvenimas; 2. apie vertingus darbus, paliktus visuomenei po mirties. Posakio autorius – amerikieèiø gydytojas
reanimatologas R. Moudis (Reimond Moudi, g. 1944), iðleidæs knygà tokiu pavadinimu (1975), á kurià sudëjo savo
pacientø áspûdþius, patirtus klinikinës mirties bûsenoje.
reiðkia greitai ir radikaliai iðspræsti problemà, priimti netradiciná
greità ir ryþtingà sprendimà.
Aleksandras perkerta Gordijaus mazgà
(fragm.). Dail. Þ. Bertelemis (JeanSimon Berthélemy, 1743–1811).
Greièiau, aukðèiau, stipriau (lot. Citius, altius, fortius) Olimpiniø þaidyniø ðûkis, kurá 1913 m. priëmë Tarptautinis olimpinis komitetas.
Gulbës giesmë (lot. Cycnea vox ‘gulbës balsas’) paskutinis,
prieðmirtinis menininko, mokslininko ir pan. kûrinys. Posakio autorius – sen. gr. raðytojas Ezopas (A…swpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.). Pasakëèioje „Gulbë ir þàsis“ pasakojama, kaip turguje pirkta gulbë, tamsoje supainiota su pjovimui numatyta þàsimi, mirties akivaizdoje suklykë ir ðitaip
iðgelbëjo savo gyvybæ. Ezopas turëjo galvoje legendà,
pasak kurios, gulbë nebylë (Cygnus olor) kelios akimirkos
prieð mirtá pirmà ir paskutiná kartà suklykia nuostabiu balsu. Vëliau ðá motyvà pavartojo sen. gr. dramaturgas Eschilas (A…scÚloj, Aeschylus, 525–456 pr. m. e.) tragedijoje „Agamemnonas“, kurioje Klitemnestra apie aiðkiaregës
Kasandros mirtá sako: „ana, lyg gulbë mirdama, / Dar
paskutinæ giesmæ sugiedojo èia!“ (Eschilas, 1444-1445).
Panaðiai ðá posaká pavartojo romënø raðytojas, oratorius
ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero,
106–43 pr. m. e.), karvedþio Licinijaus Kraso (Marcus Licinius Crassus, ~115–53 pr. m. e.) prieðmirtinius þodþius
prilyginæs gulbës giesmei (de Orat., III, 6).
57
Herostrato ðlovë gëdinga ðlovë, gauta uþ netikusá poelgá ar darbà.
Maþosios Azijos graikas Herostratas, siekdamas iðgarsëti, 356
m. pr. m. e. padegæs Artemidës
ðventyklà Efese – vienà ið septyniø pasaulio stebuklø.
Artemidës ðventykla Efese (rekonstrukcija)
Homeriðkas juokas garsus, netramdomas kvatojimas. Sen. gr.
poetas Homeras (“Omhroj, Homerus, 8 a. pr. m. e.) „Iliadoje“ ir „Odisëjoje“ apraðæs garsø kvatojimà. Pavyzdþiui,
„Odisëjoje“ raðoma, jog „/.../ nesuvaldomas juokas tuojau nemirtingus pagavo, / Kai sumanaus Hefaisto gudriàsias
pinkles pamatë“ (Odisëja, VIII, 326–327);
„Jaunikiams Paladë Atënë / Juokà besaiká
uþleido, ir protas jiems susimaiðë. / Kaip
nesavø, þandø suvaldyt neástengë ið juoko“ (Odisëja, XX, 345–347).
Homeras (RomëPosakis pirmà kartà pasirodæs XVIII nø kopija ið II a.
a. prancûzø literatûroje.
pr. m. e. originalo)
Homo soveticus (lot. ‘sovietinis þmogus’) ironiðkas Tarybø
Sàjungos gyventojo, apdoroto komunistinës propagandos ir ideologijos, apibûdinimas. Termino autorius – rusø
filosofas ir publicistas A. Zinovjevas (Àëåêñàíäð Çèíîâüåâ, 1922–2006), taip pavadinæs savo knygà (1982),
skirtà vadinamojo „tarybinio þmogaus“ pasaulëþiûros analizei. Terminas sukurtas pagal kitø analogiðkø þmogø nusakanèiø biologiniø terminø pavyzdá: homo errectus,
homo sapiens ir pan., parodijuojant tuometinës ideologijos teiginá, jog per komunistø valdymo laikotarpá susiformavusi naujo tipo – tarybinë – visuomenë, o jos narys
esàs naujos rûðies þmogus – tarybinis þmogus.
58
Á tà paèià upæ dukart neábrisi apie nuolatiná ir neiðvengiamà
visa ko kitimà. Posakio autorius – sen. gr. filosofas Heraklitas ið Efeso (`Hr£kleitoj Ð ’Efšsioj, 554–483 pr. m. e.).
Idëja fiks (pranc. Idée fixe ‘fiksuota mintis’) ákyri, maniðka
idëja. Spëjama, kad terminas pirmiausia atsiradæs medicinoje ir reiðkæs persekiojanèià liguistà, netikusià mintá.
Ieðkok moters (pranc. Cherchez la femme) sakoma kaip
uþuomina, jog nusikaltimas ar skriauda yra tiesiogiai ar
netiesiogiai padaryta dël moters. Posakio autorius –
Paryþiaus policijos vadovas generolas leitenantas G. de
Sartinas (Antoine Raymond Jean Gualbert Gabriel de
Sartine, 1729–1801), tarnavæs ten 1759–1774, vëliau tapæs
Prancûzijos jûrø ministru (1774–1780). G. de Sartinas esà
taip patardavæs savo pavaldiniams, ypaè tais atvejais, kai
nusikaltimas atrodydavæs neiðaiðkinamas. G. de Sartinas
bûdavo ásitikinæs, jog visais sudëtingais atvejais vienaip
ar kitaip á nusikaltimà yra ásivëlusi moteris – ar kaip bendrininkë, ar kaip ðalutinë prieþastis. Vadinasi, rasti tà moterá reiðkë iðaiðkinti nusikaltimà. Posaká iðpopuliarinæs
prancûzø raðytojas A. Diuma (tëvas) (Alexander Dumas,
1802–1870) romane „Paryþiaus mohikanai“ (1854), kur ðià
frazæ mëgsta kartoti Paryþiaus policijos tarnautojas, kurio
prototipas buvo G. de Sartinas. Galimas daiktas, jog pirminis ðio posakio ðaltinis yra romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis, ~50/65 – ~127) viena ið satyrø, plg.:
„Bylà surasti sunku iðkeltà vyro, ne moters“ (VI, 243).
Ieðkoti kaip su þiburiu stropiai ar atkakliai ieðkoti. Posakis
kilo ið pasakojimo apie sen. gr. filosofà Diogenà Sinopietá
(Diogšnhj Ð SinwpeÚj, 412–323 pr. m. e.), kuris esà vaikðtinëjæs dienà su uþdegtu þibintu po pilnà þmoniø turgaus
aikðtæ. Paklaustas, ko ieðkàs, Diogenas atsakæs: „Ieðkau
59
þmogaus“. Fedro (Phaedrus, 15 pr. m.
e.–50) pasakëèioje „Ezopas ir plepûnas“ þibinte ugná á namus neðæs vergas Ezopas, ðmaikðtuolis pasakëèiø autorius. „Tolokai buvo eiti á namus aplink, / Todël patraukë tiesiai – aikðtës
viduriu. / Èia jo plepûnas neiðtvërë
su þibintu
neuþkalbinæs: / ‘Ezopai, ko vidudiená Diogenas
(fragm.). Dail. Ch.
su þiburiu?’ / ‘Þmogaus, – atsakë, – Ribera (José de Riieðkau’. Ir namo nuskubino. / Jei áky- bera, 1591–1652).
ruoliui neprasprûdo þodþiai ðie, / Tai suvokë, kad senis
þmogumi nelaiko to, / Kuris be reikalo gaiðina uþsiëmusiuosius“ (Fedras, 416–417).
Ievos kostiumas moters nuogumas. Vilkëti Ievos kostiumu
reiðkia bûti nuogai. Posakio kilmæ þr. Adomo kostiumas.
Ilga ranka (lot. Longa manus) toli siekianti kieno nors valdþia
ar kontrolë (ppr. per pavaldinius ar agentus). Posakis kilæs
ið romënø teisës, kurios pradþia laikomi „Dvylikos lenteliø ástatymai“ (Leges duodecim tabularum, ~450 m. pr.
m. e.); ði teisë suteikta didþiulæ valdþià vyrams tvarkyti
savo ðeimos nariø likimus – laikyti visus ‘po ranka’, kad ir
kur jie bebûtø. Posakis randamas romënø poeto Ovidijaus (Publius Ovidius Naso, 43 pr. m.
e. – ~17) poemoje „Herojës“ (arba
„Herojø laiðkai“), kur Elena, susiraðinëdama su Trojos karalaièiu Pariu, jam
nuogàstaudama atraðo, jog ir iðvykusio jos vyro Menelajo ‘karaliðka ranka
ilga yra’ (longas regibus esse manus)
(Heroides, XVII, 168). XII a. dël bandymø uþkariauti atokesnes pietines slavø þemes Rostovo ir Suzdalës kuni- Ovidijus
60
gaikðtis Jurijus (Þðèé Âëàäèìèðîâè÷, ~1090–1157) gavo
Dolgorukio (rus. ‘ilgarankis’) pravardæ.
Ko gero ðio posakio pagrindu atsiradæs ir jo antonimas per trumpos rankos ‘apie negalintá kà pakeisti ar
pasiekti dël savo ribotø sugebëjimø ar valdþios stokos’.
Dar plg. Maskvos ranka.
Áneðti savo indëlá skirti ko nors dalá bendram reikalui, prisidëti prie jo. Perfrazuota ið Naujojo Testamento epizodo apie
naðlës paaukotus skatikus: „Pakëlæs akis, Jëzus iðvydo
turtuolius, dedanèius savo dovanas á aukø skrynià. Jis
pamatë ir vienà vargðæ naðlæ, kuri ámetë du smulkius
pinigëlius. Ir jis tarë: ‘Ið tiesø sakau jums, ðita neturtinga
naðlë ámetë daugiau uþ visus. Anie visi metë á aukø skrynià
ið to, kas jiems atlieka, o ji ið savo neturto ámetë viskà, kà
turëjo pragyvenimui’“ (Lk 21, 1–4).
Áprotis – antroji prigimtis (lot. Consuetudo est altera natura) sakoma apie ákyrø ar þalingà áprotá, kurio sunku atsikratyti, kaip ir ágimtos ypatybës. Posakio autorius –
romënø raðytojas, oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.), taèiau paèià
mintá Ciceronas paëmë ið Aristotelio (’Aristotšlhj, Aristoteles, 384–322 pr. m. e.) veikalo Ars Rhetorica (I, 11).
Ir sienos turi ausis patarimas atsargiau
kalbëti netgi ten, kur, atrodo, niekas
paðalinis negirdi; perspëjimas dël pavojaus bûti klausomiems. Posakio autorius – ispanø raðytojas Servantesas
(Miguel de Cervantes Saavedra, 1547–
1616), pavartojæs jà romane „Don Kichotas“ (1605–1615).
Servanteso portretas (fragm.).. Dail. Ch. Martinesas
(Juan Martínez de Jáuregui y Aguilar, 1583–1641).
61
Ir tu, Brutai! sakoma iðduodanèiam artimam draugui,
kuriuo buvo labai pasitikëta. Brutas (Marcus Junius Brutus, 85–42 pr. m.
e.) buvo Romos senatorius ir geras imperatoriaus Julijaus Cezario
(Gaius Iulius Caesar, Cezario mirtis (fragm.). Dail. V. Ka100–44 pr. m. e., valdë 49– muèinis (Vincenzo Camuccini,
1771–1844).
44 pr. m. e.) draugas. Taèiau Cezariui neþinant, Brutas susidëjo su jo prieðininkais,
ásitraukë á sàmokslà ir buvo vienas ið Cezario þudikø, tuo
labai nustebinæs patá þudomàjá. Et tu, Brute! (‘ir tu, Brutai’) – esà buvæ paskutinieji Cezario þodþiai. Toká posaká
iðpopuliarino V. Ðekspyras (William Shakespeare, 1564 –
1616) tragedijoje „Julijus Cezaris“ (1599). Ið tikrøjø, pasak
romënø istoriko Svetonijaus (Gaius Suetonius Tranquillus , ~69/75 – po 130), Cezaris já þudanèiam Brutui esà
graikiðkai pasakæs: „Ir tu, mano vaike“ (etsi tradiderunt
quidam Marco Bruto irruenti dixisse: kaˆ sÚ tšknon) ,
nors paties Svetonijaus manymu, Cezaris miræs tylëdamas (Divus Iulius, 82).
Ið Bruto pavardës kilo bûdvardis brutalus ‘þiaurus’.
Yra trys melo rûðys: melas, akiplëðiðkas melas ir statistika. Sakoma kaip kontrargumentas tiems, kurie kà nors karðtai árodinëja, remdamiesi vien statistika ir sociologinëmis
apklausomis. Posakio autoriumi laikomas Didþiosios Britanijos premjeras B. Dizraelis (Benjamin Disrael, 1804–1881,
premjeras 1874–1880); tai nurodo „Autobiografijoje“ (1924)
B. Dizraelá citavæs amerikieèiø raðytojas M. Tvenas (Mark
Twain, 1835–1910).
62
Yra þmogus – yra problema, nëra þmogaus – nëra problemos ciniðkas teiginys, jog visos þmogaus problemos dingsta po jo mirties, t.y. já nuþudþius ar palaukus,
kol jis numirs. Posakio autorystë priskiriama TSRS vadovui J. Stalinui (Èîñèô
Äæóãàøâèëè-Ñòàëèí, 1879–1953, bolðevikø partijos generalinis sekretorius 1922–
1953, vyriausybës vadovas 1941–1953).
Taèiau nepaliudyta, kad jis kada nors taip J. Stalinas
bûtø sakæs ar kur nors raðæs. Pats posakis
atëjo ið rusø raðytojo A. Rybakovo (Àíàòîëèé Ðûáàêîâ, 1911–1998) romano „Arbato vaikai“ (Äåòè Àðáàòà, 1987), kuriame Stalinas taip pateisina kariðkiø suðaudymà Caricyne 1918 m.: „Mirtis iðsprendþia
visas problemas. Nëra þmogaus, nëra ir
problemos“. Vëliau autobiografiniame „Prisiminimø romane“ (Ðîìàí-âîñïîìèíàíèÿ,
1997) A. Rybakovas apie ðià frazæ raðo, jog A. Rybakovas
galbût jà ið kaþko iðgirdæs, gal pats sugalvojæs. „Toks buvæs stalininis principas. Að paprasèiausiai
já trumpai suformulavau“, – raðo A. Rybakovas.
Istorija yra gyvenimo mokytoja (lot. Historia est magistra
vitae) neþinantys istorijos kartoja savo pirmtakø klaidas.
Posakio autorius – romënø politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, 106–43 pr. m. e.),
apibûdinæs istorijà dar ir kaip amþiø liudininkæ, tiesos
ðviesà, atminties gyvastá, senovës skelbëjà, plg: Historia
vero testis temporum, lux veritatis, vita memoriae, magistra vitae, nuntia vetustatis (de Oratore, II, 36).
las Paulius Pirmajame laiðke korintieèiams raðo: „Dievo
man suteikta malone að, kaip iðmanus statybos vadovas,
padëjau pamatà, o kitas stato toliau” (I Kor 3, 10).
Ið nieko niekas neatsiranda (lot. Ex nihilo nihil fit) sen. gr.
filosofo Parmenido (Parmen…dhj Ð /Ele£thj, ~520–~450
pr. m. e.) teiginys, kartotas ir vëlesniø autoriø.
Iðeiginë diena (angl. Day off; pranc. Jour de sortie) laisvadienis. Viduramþiais miestieèiai amatininkai darbo dienas
daþniausiai leisdavæ savo namø dirbtuvëse, o sekmadieniais iðeidavæ ið namø á baþnyèià ar tiesiog pasivaikðèioti.
Iðeiti (Iðneðti) kojomis á prieká mirti. Daugelio tautø laidojimo paproèiuose mirusysis neðamas kojomis á prieká, simbolizuojant jo kelionæ á kità pasaulá, taip pat uþkertant kelià jo sugráþimui vaiduoklio pavidalu.
Iðgerti tauræ iki dugno garbingai iðkæsti sunkumus ar kanèias.
Posakis ið Senojo Testamento: „Atsibusk, atsibusk! Atsikelk,
Jeruzale! Tu gërei pykèio tauræ, kurià laikë Vieðpaties ranka,
iðgërei iki dugno indà – svaigià tauræ!“ (Iz 51, 17). Motyvas
yra ir Naujajame Testamente, plg.: „Tëve, jei nori, atimk ðità
tauræ nuo manæs, taèiau tebûna ne mano, bet tavo valia!“
(Lk 22, 42). „Dievas atsiminë didþiàjà Babelæ, kad jai duotø
savo rûstybës ir ánirðio vyno tauræ“ (Apr. 16, 19).
Iðleisti dþinà ið butelio sukelti ar leisti kilti sunkiai kontroliuojamai ar visai nevaldomai situacijai. Posakis kilo ið arabø
pasakø apie induose uþkimðtus dþinus, t. y. dvasias, kurios
savo iðvaduotojui galinèios tiek padëti, tiek kenkti.
Ið Dievo malonës (lot. Dei gratia) 1. apie turimà karaliaus
titulà ir valdþià; 2. apie kokià nors sëkmæ ar ágimtà talentà.
Posakio ðaltinis – Naujasis Testamentas, kuriame apaðta-
Iðmuðti ið balno atimti ið ko valdþià ar sugriauti argumentus.
Posakis kilo Viduramþiais ið riteriø turnyrø, per kuriuos
prieðprieðiais jojæ raiteliai susitikæ stengdavæsi bukomis
ietimis iðtrenkti vienas kità ið balno. Dar plg. Lauþyti ietis.
63
64
Iðmuðti pagrindà ið po kojø atimti pragyvenimo ðaltiná ar
sugniuþdyti moraliðkai. Posakis kilo ið nuteistøjø korimo
bûdo, kai kariamajam budelis ið po kojø iðmuðdavæs atramà ar atverdavæs grindyse átaisytà angà.
Iðradinëti dviratá gaiðti laikà, iðradinëjant tai, kas jau iðrasta.
Dviratis uþpatentuotas 1818 m., dviratis su pedalais iðrastas 1853 m., o apie 1867 m. Prancûzijoje pradëta serijinë dviraèiø gamyba. Dviraèio prototipø randama jau senovës Egipto pieðiniuose, Pompëjos freskose, Leonardo da Vinèio
(Leonardo da Vinci, 1452–1519)
mokiniø bëþiniuose. Taèiau tikruoju dviraèio iðradëju laikomas vokietis K. Draizas (Karl Wilhelm K. Draizo dviratë medinë
Friedrich Christian Ludwig drezina (1817).
Drais, 1785–1851).
Iðvaizda apgaulinga (lot. Frontis nulla fides ‘iðvaizdai – jokio
pasitikëjimo’) perspëjimas, jog nereikia spræsti apie kà nors
ið pirmo þvilgsnio: graþi þmogaus iðvaizda dar nereiðkia,
kad þmogus yra geras, ir atvirkðèiai. Posakis atëjæs ið
romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/
65–~127) „Satyrø“: „Niekad veidais netikëk! Juk matyti
oriø paleistuviø / gatvëmis vaikðtant visur“ (II, 8–9).
Jaunystës nuodëmës sakoma pateisinant savo poelgius, padarytus jaunystëje, jei dabar jie atrodo netoleruotini. Posakis imtas ið Senojo Testamento, plg.: „Esu sugëdintas ir
raustu, – priekaiðtauju sau uþ savo jaunystës nuodëmes“
(Jer 31, 19); „Mano jaunystës nuodëmes ir kaltes uþmirðk,
– savo iðtikima meile dël savo gerumo atsimink mane,
Vieðpatie!“ (Ps 25, 7).
Jëga – vienybëje (lot. Viribus unitis) sakoma apie visuomenës
ar kolektyvo konsolidacijà, siekiant bendro tikslo. Ðûkio
autorius – Juozapas fon Bergmanas, austrø erchercogo
Karlo vaikø mokytojas. 1848 m. ðá ðûká vieðai paskelbë
daugiatautës Austrijos ir Vengrijos imperatorius Pranas
Juozapas I (Franz Joseph I, 1830–1916, valdë 1848–1916).
Kiek perfrazuotas ðis ðûkis buvo ant lietuviðkø pinigø
tarpukario Lietuvoje: „Tautos jëga – vienybëje“.
Jei Dievo nebûtø, já reikëtø iðgalvoti (pranc. Si Dieu n ‘existait pas, ilfaudrait l’inventer) apie legendà, gandà ir
pan., reikalingà visuomenës ar kolektyvo interesams. Posakio autorius – prancûzø filosofas ir
raðytojas Volteras (Voltaire, 1694–
1778), pavartojæs já 1769 m. eiliuotame
linkëjime anoniminiam autoriui, paraðiusiam ateistinæ „Knygà apie tris melagius“ (1768), kurioje negailestingai
kritikuojamos trys pasaulinës religijos.
Nors Volteras skeptiðkai þiûrëjo á baþportretas
nyèià, taèiau religijà be fanatizmo trak- Voltero
(fragm.). Dail. N. de
tavo kaip bûtinà priemonæ neapsiðvie- Liarþiljeras ( Nicotusiai visuomenei moraliðkai paþaboti. las de Largillière,
Átaisyti ragus (vok. Horner aufsetzen; pranc. Planter les cornes) apie þmonos seksualinæ neiðtikimybæ. Posakis turi
kelias kilmës versijas. Mëginama sieti su gr. mitu apie Akteonà, kurá medþioklës deivë Artemidë pavertusi elniu uþ
tai, kad ðis netyèia pamatæs jà nuogà. Taip pat pasakojama, kad senovës germanai turëjæ tradicijà, pagal kurià
þmona, iðlydëdama vyrà karan, uþdëdavusi jam ragais
puoðtà ðalmà ir iki vyro gráþimo bûdavusi laisva nuo vedybiniø ásipareigojimø.
Jei nori taikos, ruoðkis karui (lot. Si vis pacem, para bellum) kariniø iðlaidø ir ginkluotës modernizavimo pateisi-
65
66
1656–1746).
nimas taikos metu: kariuomenës turëjimas esà sulaiko kaimynines ðalis nuo ketinimø uþpulti. Posakio autorius –
romënø raðytojas ir karo teoretikas Vegecijus (Publius
Flavius Vegetius Renatus, IV a. antroji pusë), paraðæs
„Karo dalykø santraukà“ (Epitoma rei militaris), kur toji
mintis skamba taip: Igitur qui desiderat pacem, praeparet
bellum ‘taigi, kas nori taikos, tegu rengiasi karui’ (Liber
III). Vëliau posakis ne kartà perfrazuotas. 1898 m. austras ginklø konstruktorius G. Liugeris (Georg Johann Luger, 1849–1923) uþpatentavo pistoletà, kurá pavadino parabellum, paskutiniaisiais ðio posakio G. Liugerio parabelis
þodþiais. Dar þr. Kas nemaitina sa- P 0 8
vos armijos, maitina svetimà.
Judo buèinys (pabuèiavimas) veidmainiðka, klastinga buèiniu
parodyta pagarba. Pasak evangelijø, pabuèiavimas buvæs
sutartinis iðdaviko apaðtalo Judo þenklas atëjusiems suimti Kristaus (Mt 26, 48–50, Mk 14, 43–46, Lk 22, 47–48).
Judo sidabriniai (graðiai) iðdaviko honoraras. Þr. Trisdeðimt sidabriniø.
åâñêèé, 1821–1881), pavartojæs já romane „Paþemintieji ir nuskriaustieji“
(Óíèæåííûå è îñêîðáë¸ííûå, 1861)
(III, 9 skyr.).
A. Puðkino portretas (fragm.). Dail. V. Tropininas ( Âàñèëèé Òðîïèíèí, 1776–1857).
Juoda katë nelaimæ pranaðaujantis þenklas. Dalis þmoniø tiki,
kad tokio plauko katei perbëgus skersai kelià, jø tame kelyje laukianti nelaimë. Apie susipykusius draugus, kolegas ar meilæ praradusià porà sakoma: „Tarp jø prabëgo
juoda katë“. Prietaras atëjo ið tø laikø, kai buvo tikima,
jog nelabasis, burtininkas ar ragana, sumanæ kam nors
pakenkti, pasiverèia juoda kate ir perbëga jam kelià.
Juodasis humoras (angl. Black humour) humoras, kurio
siuþetà sudaro ðiaip jau rimtai, liûdnai ar tragiðkai traktuojami dalykai: mirtis, smurtas, katastrofa, negalia, saviþudybë, karas ir pan. Pavadinimo atsiradimà mëginama sieti
su senovës medicinoje buvusiu pavadinimu juodoji tulþis
– taip vadintas vienas ið penkiø neva þmogaus organizme
esanèiø skysèiø; juodoji tulþis esà sukeldavusi melancholijà. Posakis juodasis humoras pirmiausia atsirado JAV
XX a. ðeðtajame deðimtmetyje, kai amerikieèiø literatûroje
ëmë rastis kûriniø, kuriø tragiðkas ar siaubo siuþetas bûdavo pateikiamas komiðka maniera. Termino sinonimai yra
tamsusis (dark), nesveikas, bjaurus (morbit) humoras,
juodoji komedija (black comedy).
Juo blogiau, juo geriau (rus. ×åì õóæå, òåì ëó÷øå) sakoma, kai blogëjanti kitø situacija yra naudinga saviems
tikslams siekti. Posakis rusams buvo þinomas dar iki to,
kai buvo uþfiksuotas literatûroje. Seniausias þinomas posakio uþraðymas yra 1824 m. poeto A. Puðkino (Àëåêñàíäð
Ïóøêèí, 1799–1837) laiðke poetui kunigaikðèiui P. Viazemskiui (Ïåòð Âÿçåìñêèé, 1792–1878), plg: Äàâíî äåâèç
âñÿêîãî ðóññêîãî åñòü ÷åì õóæå, òåì ëó÷øe ‘daþno
ruso devizu seniai tapæs juo blogiau, juo geriau’. Posaká
iðpopuliarino raðytojas F. Dostojevskis (Ô¸äîð Äîñòî-
Juodoji dëþë (angl. Black box) lëktuvo árenginys, registruojantis visus skridimo duomenis, taip pat ir lakûnø kalbà.
Pavadinimas paimtas ið kibernetikø terminijos, kur jis reiðkia sistemà ar prietaisà, kurio darbà galima stebëti tik iðoriðkai, neþinant, kas jo viduje. Pats árenginys yra nudaþytas
67
68
oranþine spalva, kad aviakatastrofos atveju bûtø lengviau randamas.
Juodoji naðlë moteris, þudanti savo seksualinius partnerius. Posakis kilæs ið voro Latrodectus spp. patelës metaforiðko pavadinimo – ji po apvaisinimo uþpuolanti partnerá ir já suëdanti. Patelë juodos spalvos, labai nuodinga, keliskart didesnë uþ patinëlá.
Juodoji naðlë
Juodoji rinka (angl. Black market) rinkos dalis, neátraukta á
oficialiàjà ekonominæ statistikà, siekiant (nu)slëpti ûkinæ
veiklà, privalomà deklaruoti, vengiant mokesèiø, uþsiimant
draudþiamø prekiø prekyba, draudþiamomis paslaugomis
ir pan. Juodàja pavadinta todël, kad veikloje vengiama
vieðumo ir paðaliniø akiø.
tiek vargðø ar liaudies. Perfrazuotas Kristaus mokytos
„Tëve mûsø“ maldos fragmentas, plg.: „teesie tavo valia
kaip danguje, taip ir þemëje“ (Mt 6, 10).
Kaip durnaropiø (drigniø) prisirijæs apie ðëlstantá ar neadekvaèiai (ppr. agresyviai) reaguojantá á aplinkinius. Durnaropë (Datura) ir drignë (Hyoscyamus) yra labai nuodingi augalai. Apsinuodijimo poþymiai yra dþiûstanti burna, iðsiplëtæ vyzdþiai ir didelis susijaudinimas.
Kaip feniksas ið pelenø sakoma apie kà nors atkurtà ar atstatytà. Feniksas yra mitinis paukðtis, savo gyvenimo pabaigoje susikraunàs lizdà ið cinamono ðakeliø, susideginàs drauge su lizdu ir vël atgimstàs ið savo pelenø. Paukðèio ávaizdis
per Antikos mitus atëjo ið dar senesnës egiptieèiø mitologijos,
kur jis buvo Saulës dievo Ra vienas ið simboliø.
Kaip danguje, taip ir þemëje visur tos paèios problemos ir
toks pat gyvenimas – tiek turtingøjø ar valdþios atstovø,
Kaip ið gausybës rago dideliais kiekiais, nenutrûkstamai. Gr.
mitas pasakoja apie oþkà Amaltëjà, kuri savo pienu maitinusi motinos Rëjos iðgelbëtà ir paslëptà maþàjá Dzeusà
(jo tëvas Kronas rydavæs visus iki tol gimusius savo
vaikus). Amaltëjos ragai buvæ stebuklingi: ið vieno tryðkæs nektaras, ið kito – ambrozija. Syká oþka ragu uþkliuvusi
uþ medþio, ir ragas nulûþæs. Ragà radusios nimfos apipynë
já lapais, pripildë vaisiø ir atidavë Dzeusui, kuris tada jau
buvo uþaugæs. Dzeusas pavertæs já gausybës ragu ir
gràþinæs nimfoms. Dabar ið rago biro visa, ko tik nimfos
panorëdavusios. Po to ragas patekæs laimës ir sëkmës
deivei Tichei, kuri ið jo barsèiusi dovanas þmonëms. Lietuviø etnologës Marijos Gimbutienës (1921–1994) nuomone, gausybës rago archetipas turi kur kas senesnes
iðtakas ir siekia ikiindoeuropietiðkàjà Europà, kurios tikëjimuose jautis simbolizavæs vaisingumà todël, kad jo galvos kontûras ið priekio primenàs moters gimdos kontûrà;
senieji europieèiai ðá panaðumà esà jau buvo pastebëjæ.
69
70
Kabëti ant plauko jausti kam nors nuolatinæ grësmæ. Plg. Damoklo kardas.
Kai ðuo apkandþioja þmogø, – jokia naujiena. Naujiena, kai
þmogus apkandþioja ðuná geltonosios spaudos moto. Posakio autoriumi laikomas amerikieèiø þurnalistas Dþ. Bogartas (John B. Bogart, 1848 (1845?)–1921), laikraðèio The
Sun leidëjas 1873–1890.
Kaip buliui raudonas skuduras apie tai, kas labai kà erzina,
verèia prarasti savitvardà. Palyginimas paimtas ið koridos, kurioje toreadoras raudona skraiste ásiutina buliø. Ið
tikrøjø bulius raudonos spalvos neskiria (ji skirta þiûrovams), o ásiunta nuo toreadoro judesiø ir iðsisukinëjimø
nuo badymo.
Kaip voverë rate apie þmogø, varginamà monotoniðkø ir nesibaigianèiø darbø, trokðtantá atokvëpio ar poilsio. Voverei,
taip pat smulkiems grauþikams ratas átaisomas narve, kad jie,
jame bëgdami, galëtø fiziðkai iðsikrauti, sukdamiesi vietoje.
davo liaudþiai praneðama apie senojo karaliaus mirtá ir tai,
kad soste jau sëdi jo paveldëtojas, tokiu bûdu pabrëþiant
karaliðkojo valdymo tæstinumà. Tokios pat reikðmës yra ir
lot. posakis rex non moritur ‘karalius nemirðta’.
Kairë neþino, kà daro deðinë apie veidmainiðkus ar piktavaliðkus pavaldiniø poelgius, prieðtaraujanèius vadovo
paþiûroms ar pareigoms. Posakio autorius – Kristus. Tiesa, jo mintis buvusi prieðinga: „Kai tu daliji iðmaldà,
teneþino tavo kairë, kà daro deðinë, kad tavo iðmalda liktø slaptoje, o tavo Tëvas, regintis slaptoje, tau atlygins“
(Mt 6, 3–4).
Karalius nuogas sakoma teigiant, jog tiesa yra visai kita ir
jog aplinkiniai tik apsimeta jos nematantys ar nesuvokiantys. Posakis ið danø raðytojo H. K. Anderseno (Hans
Christian Andersen, 1805–1875) pasakos „Nauji karaliaus
drabuþiai“. Pasakoje karaliaus pasamdyti siuvëjai pasirodë
esà sukèiai: audæ tuðèiomis staklëmis, siuvæ adatomis be
siûlø, bet ir karaliui, ir jo ministrams áteigæ, jog ir audeklas, ir drabuþiai esà neregëto groþio. Karalius ir jo aplinka,
gëdydamiesi prisipaþinti nematà nei audeklo, nei drabuþiø,
tik tvirtino siuvëjø þodþius. Iðëjusá pasivaikðèioti neva su
naujais drabuþiais nuogà karaliø demaskavo vaikas, suðukæs, jog karalius nuogas. Tada praregëjæ ir visi kiti.
Kaiðioti pagalius á ratus sàmoningai trukdyti kam nors siekti
tikslo. Senovëje veþimams stabdyti buvo naudojami specialûs pagaliai, kuriuos ákiðdavo tarp stipinø, kad uþblokuotø ratà.
Kanèiø keliai (lot. Via dolorosa) sunkûs gyvenimo ar veiklos etapai. Dar þr. Kryþiaus keliai.
Karalaitë ant þirnio apie ánoringà, opø, iðlepintà þmogø, nepakenèiantá net ir menkiausiø buitiniø nepatogumø. Posakis
kilo ið to paties pavadinimo H. K. Anderseno (Hans Christian Andersen, 1805–1875) pasakos apie karalaitæ, blogai
naktá miegojusià dël to, kad po dvideðimties èiuþiniø ir
tiek pat patalø krûva ji jautusi pakiðtà þirná. Ðitaip princas
ir karalienë tikrinæ, ar nuotaka esanti tikra karalaitë.
Karðtais (Ðiltais) pëdsakais sakoma raginant imtis kieno paieðkos tuoj pat, po dingimo ar nusikaltimo. Posakis atëjo
ið medþiotojø leksikos – karðtais ar ðiltais pëdsakais vadinami ðvieþiai palikti pëdsakai, dar atsiduodantys þvërimi.
Kartybiø taurë neiðvengiami sunkumai ar kanèios. Posakis
kilæs ið Kristaus vartotos metaforos apie jo bûsimas
kanèias ir mirtá: „Kiek toliau paëjæs, parpuolë kniûbsèias
ir meldësi: „Mano Tëve, jeigu ámanoma, teaplenkia mane
ði taurë. Taèiau ne kaip að noriu, bet kaip tu!“ (Mt 26, 39);
„Nejaugi að negersiu tos taurës, kurià Tëvas man yra davæs?!“ (Jn 18, 11).
Karalius mirë, tegyvuoja karalius! (pranc. Le roi est mort!
Vive le roi!) 1. nëra nepakeièiamø vadovø; 2. apie koká
nors politiná ar visuomeniná reiðkiná, kuris iðnykæs netrukus atsirado kita forma, iðlaikæs ankstesniojo reiðkinio
esmæ. Ðiais þodþiais Prancûzijoje pro Versalio langus bû-
Kas ciesoriaus, ciesoriui, kas Dievo – Dievui sakoma akcentuojant pasaulietiniø interesø atribojimà nuo baþnytiniø. Ðiuos þodþius Kristus iðtaræs já provokavusiems fariziejø ðnipams epizode apie mokesèius: „Taigi jie klausë
71
72
já: ‘Mokytojau, mes þinome, kad tu teisingai kalbi ir mokai.
Tu nepaisai þmoniø laipsniø, bet mokai Dievo kelio,
þiûrëdamas teisybës. Pasakyk, ar mums valia mokëti ciesoriui mokesèius, ar ne?’ Matydamas jø klastà, Jëzus tarë
jiems: ‘Parodykite man denarà. Kieno atvaizdas ir áraðas
jame?’ Jie atsakë: ‘Ciesoriaus’. Tada jis tarë: ‘Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui’ (Lk 20,
21–25; Mk 22, 16–21).
Kas kalavijà pakelia, nuo kalavijo ir þûva karo ar smurto
iniciatoriø laukia pralaimëjimas ar smurtinë mirtis. Perfrazuoti Kristaus þodþiai, pasakyti suëmimo metu já ginti bandþiusiam Petrui: „Kiðk kalavijà atgal, kur buvo, nes visi,
kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir þus“ (Mt 26, 52).
Kas leidþiama Jupiteriui, neleidþiama jauèiui (lot. Quod licet Iovi, non licet bovi) apie nelygias pretenzijas; dvigubø
standartø pateisinimas. Perfrazuotas romënø dramaturgo
Terencijaus (Publius Terentius Afer,
~195–~159 pr. m. e.) posakis immo
aliis si licet, tibi non licet ‘jei leidþiama kitiems, tau neleidþiama’
(Heauton timorumenos, 797). Posakis yra uþuomina á mità apie Europos, Finikijos karalaitës, pagrobimà.
Dzeusas (romënø mitologijoje – Jupiteris), pasivertæs auksaplaukiu Europa ant jauèio. Sejauèiu, atplaukæs á pakrantæ, kur su linunto ðventyklos (Sisavo draugëmis þaidusi Europa. Pa- cilija) reljefas (V a. pr.
maèiusi toká graþø ir jaukø jautá, Eu- m. e.).
ropa panorusi juo pajodinëti ir pakvietusi drauges. Taèiau
jautis nelaukæs, kol ant jo uþsës Europos draugës, ir nubëgæs su ja tiesiai á jûrà. Atplaukæs á gimtàjà Kretos salà,
Dzeusas vël atvirtæs dievu, ir Europa tapusi jo þmona.
73
Kas ne su mumis, tas prieð mus 1. radikalus, kraðtutinis politiniø oponentø ar neutralø apibûdinimas ir grasinimas jiems;
2. aliuzija á vadinamàjà klasiø kovà bolðevikinëje Rusijoje.
Perfrazuotas Kristaus posakis: „Kas ne su manimi, tas prieð
mane, ir kas su manimi nerenka, tas barsto“ (Mt 12, 30; Lk
11, 23). Rusijoje posakis buvo itin populiarus pirmaisiais
bolðevikø valdymo metais – juo buvo pateisinamas fizinis
susidorojimas su politiniais oponentais. Vëliau posakis nustotas deklaruoti, taèiau jo principas taikytas beveik per
visà tarybø valdþios laikotarpá (Lietuvoje – nuo pat pirmosios okupacijos 1940 m. birþelá iki 1988 m. pabaigos).
Kas nedirba, tas nevalgo sakoma smerkiant veltëdþius. Posakis yra Naujajame Testamente, apaðtalo Pauliaus laiðke
tesalonikieèiams: „Dar bûdami pas jus skelbëme: „Kas
nenori dirbti, tenevalgo!“ (2 Tes 3, 10).
Kas nemaitina savos armijos, tas maitina svetimà kariniø iðlaidø ir ginkluotës modernizavimo pateisinimas
taikos metu: savos kariuomenës neturëjimas esà yra paskata kaimynëms
ðalims uþpulti. Posakio autorius –
Napoleonas Bonapartas (Napoléon
Bonaparte, 1769–1821, Prancûzijos
imperatorius 1804–1814, taip pat 1815
03–06).
Napoleono portretas
(fragm.). Dail. Þ. Davidas (Jacques-Louis
David, 1748–1825).
Kas patikrins paèius tikrintojus? apie nepasitikëjimà valdþios
ar komisijø kompetencija ar apie jø savivaliavimà. Posakis
atsirado, perfrazuojant romënø poeto Juvenalio (Decimus
Iunius Iuvenalis, ~50/65 – ~127) vienoje ið „Satyrø“ iðkeltà
klausimà: „‘Saugok, velkæ uþsklæsk!‘ Bet kas gi sargus
iðsaugos?! (lot. Sed quis custodiet ipsos custodes?) / El74
gias þmona apdairiai ir pradeda viskà nuo sargo...“ (VI,
347–348).
Kas tu esi, að buvau; kas dabar esu, ir tu bûsi (lot. Quod tu
es, ego fui; quod nunc sum, et tu eris) mirusiojo þodþiai jo
kapà atëjusiam lankyti gyvajam. Epitafija, paplitusi daugelyje kalbø. Spëjama, kad jos autorius yra Viduramþiø
mokslininkas, pedagogas ir poetas Alkuinas (Alcuinus
Flacus, ~735–804).
Kelrodë þvaigþdë veiklos ar kelionës orientyras. Pavadinimas kilæs ið Naujojo Testamento pasakojimø apie tris karalius, ëjusius pagal þvaigþdæ pasveikinti gimusio Kristaus:
„Ir ðtai þvaigþdë, kurià jie buvo matæ uþtekant, traukë pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kûdikis“ (Mt 2, 9).
Ketvirtoji valdþia (angl. The fourth power) politinë þiniasklaida. Demokratinëje visuomenëje yra trys nepriklausomos valdþios: ástatymø leidþiamoji, vykdomoji ir teisësauga. Kadangi þiniasklaida turi didþiulæ átakà rinkëjams ir
pirmøjø trijø valdþiø kontrolei, jà vadina ketvirtàja valdþia.
Kiek þmoniø, tiek nuomoniø (lot. Quod capita, tot sensus
‘kiek galvø, tiek protø’) sakoma, kai sunku prieiti bendrà
nuomonæ. Perfrazuota ið romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus, 65–8 pr. m. e.) „Satyrø“ (II, I, 27).
1875), vaizduojanèio nelaimingà Anos
santuokà, dar sukomplikuotà meilës trikampiu, ir tragiðkà herojës þûtá.
L. Tolstojaus portretas (fragm.). Dail.
I. Repinas (Èëüÿ Ðåïèí, 1844–1930).
Kiekviena valdþia – nuo Dievo apie paklusnumà valdþiai, susitaikymà su jos daromomis neteisybëmis. Perfrazuota ið Naujojo Testamento Pauliaus laiðko romieèiams: „Kiekvienas
þmogus tebûna klusnus vieðajai valdþiai, nes nëra valdþios,
kuri nebûtø ið Dievo, o kurios yra – tos Dievo nustatytos.
Kas prieðinasi valdþiai, prieðinasi Dievo sutvarkymui. Kurie prieðinasi, uþsitraukia teismà“ (Rom 13, 1–2).
Kiekvienam – savo (lot. Suum cuique) kiekvienam priklauso
tai, ko jis nusipelnæs. Posakio autorius – romënø raðytojas,
oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius
Cicero, 106–43 pr. m. e.): suum cuique pulchrum est ’kiekvienam savo yra graþiausia’ (Tusc. V, 63). Romënø teisininkas
Ulpianas (Domitius Ulpianus, ?–228) ðá posaká átraukë á
teisiná principà: honeste vivere, alterum non laedere, suum
cuique tribuere ‘gyventi dorai, nieko neþeisti, kiekvienam
duoti tai, kas jam priklauso’. Ilgainiui posakis ágavo platesná, ne vien juridiná kontekstà. XX a. viduryje ðá posaká liûdnai iðpopuliarino naciai, iðkabinæ já virð Buchenvaldo mirties
stovyklos vartø (vok. Jedem das Seine).
Kiekviena nelaiminga ðeima yra nelaiminga savaip (rus. Âñå
ñ÷àñòëèâûå ñåìüè ïîõîæè äðóã íà äðóãà, êàæäàÿ
íåñ÷àñòëèâàÿ ñåìüÿ íåñ÷àñòëèâà ïî-ñâîåìó ‘visos laimingos ðeimos panaðios, kiekviena nelaiminga ðeima
nelaiminga savaip’) sakoma patariant netaikyti nedarnioms
ar iðirusioms ðeimoms vieno vertinimo standarto. Posakis
paimtas ið rusø raðytojo L. Tolstojaus (Ëeâ Tîëñòîé,
1828–1910) romano „Ana Karenina“ (Àííà Êàðåíèíà,
Kiekvienas yra savo laimës kalvis (lot. Suae
quisqe fortunae faber est) laimë priklauso
nuo paties þmogaus, jo veiklos ir elgesio.
Posakio autorystë skiriama romënø politikui
Apijui Aklajam (Appius Claudius Caecus,
~340–273 pr. m. e.), palikusiam pirmàjà lo-
75
76
Apijus Aklasis
tyniðkai uþraðytà kalbà, kalendoriø, nutiesusiam garsøjá
Via Apia kelià ið Romos á Kapujà, taip pat pirmàjá Romos
akvedukà.
Ðá Apijaus posaká, nurodydamas autoriø, cituoja romënø istorikas Salustijus (Gaius Sallustius Crispus, 86–34
pr. m. e.): quod in carminibus Appius ait, „Fabrum esse
suae quemque fortunae“ (Epistola ad Caesarem, II, 1)
Kiekvienas turi [neðti] savo kryþiø apie susitaikymà su individualiais gyvenimo sunkumais, kurie esà likimo skirti. Posakis grástas Naujojo Testamento pasakojimais apie myriop nuteistà Kristø, neðusá jam skirtà kryþiø á savo bausmës vietà (kryþius sen. Romoje buvo mirties bausmës árankis; þydø gyvenamoji Palestina Kristaus laikais buvo viena ið Romos imperijos provincijø). Apie bûsimas kanèias ir
smurtinæ savo mirtá Kristus þinojæs ið anksto, apie tai yra
uþsiminæs ir savo mokiniams, taèiau nesistengæs koreguoti
likimo, nes laikæsis jam þinomo scenarijaus, t.y. to, kas buvo
numatyta jo tëvo Dievo (Jahvës) ir pranaðø (plg. Lk 18, 31;
22, 37; 24, 44). Kryþiaus neðimo metaforà Kristus vartojæs
ir savo kalbose, plg: „Jëzus pasakë visiems: ‘Jei kas nori
eiti paskui mane, teiðsiþada pats savæs, teneða savo kryþiø
ir teseka manimi’ (Lk 9, 23; taip pat Mt 16, 24, Mk 8, 34).
Dar þr. Kryþiaus keliai.
dinëjimø. Statyta ir vëliau; su visomis atkarpomis ji yra
maþdaug 6700 km ilgio. Sienos aukðtis – 5-8 m.
Kiðti galvà á smëlá apsimesti nematanèiam blogybiø ar pavojaus. Posakis atsirado ið tikëjimo, jog pajutæs pavojø,
strutis kiða galvà á smëlá, kad, nebematydamas grësmës,
pasijustø saugus. Ið tikrøjø struèiai pavojaus atveju iðtiesia
kaklà ant þemës, kad taptø maþiau matomi, taèiau patys
akylai stebi aplinkà. Á smëlá struèiai kartais ákiða galvà tik
valydamiesi nuo parazitø.
Kiðti nosá [kur nereikia] nepraðytam kiðtis á kitø reikalus, ákyriai domëtis svetimais privaèiais dalykais. Posakis kilæs,
apibûdinant gyvûnø apsiuostinëjimà rujos metu, plg. vok.
Die Nase in jeden Dreck stecken ‘kiðti nosá á kiekvienà mëðlà’.
Kito akyje krislà áþiûri, o savojoje ràsto nemato sakoma, kai
kas nors ima smerkti kito smulkias ydas, pats turëdamas kur
kas didesniø. Palyginimo autorius – Kristus, viename ið savo
pamokslø skatinæs neteisti kitø: „Kodël gi matai krislà savo
brolio akyje, o nepastebi ràsto savojoje? /.../ Veidmainy, pirmiau iðritink ràstà ið savo akies, o paskui paþiûrësi, kaip
paðalinti krislelá ið brolio akies“ (Mt 7, 3–5; Lk 6, 41–42). Plg.
lie. Kas nori prausti kitus, pats turi bûti nupraustas.
Kinø siena 1. Didþioji kinø siena Kinijos ðiaurëje; 2. prk.
neáveikiama kliûtis ar uþtvara (ne tik fizinë). Didþioji kinø
siena pradëta statyti maþdaug 220 pr. m. e., nors jos uþuomazgø randama V a. pr. m. e. Siena buvo skirta ðaliai apsaugoti nuo klajokliø (daugiausia mongolø, mandþiûrø) pul-
Klientas visada teisus (angl. The customer is always right)
nereikia ginèytis su klientu ar pirkëju; reikia tenkinti visus jo reikalavimus ar kaprizus – toks esàs pagrindinis
ámonës ar parduotuvës konkurencijos principas. Ðis ðûkis
nuo 1924 m. buvo amerikieèiø kilmës britø prekybos magnato H. Selfridþo (Harry Gordon Selfridge, 1858–1947)
prekybos tinklo parduotuvëse Didþiojoje Britanijoje ir JAV.
Panaðø lozungà – „Klientas niekada nebûna neteisus“
(pranc. Le client n’a jainais tort) turëjo vieðbuèiø tinklas
Ritz, priklausæs ðveicarui C. Ricui (César Ritz, 1850–1918).
77
78
Kinø raðtas apie kà nesuprantamà ar neaiðkø.
Kinø raðtà sudaro keletas tûkstanèiø hieroglifø, susiformavusiø daugiausia ið senøjø
piktogramø (pieðiniø ir simboliø raðto).
a
b
Kinø hieroglifø
reikðmës: a - medis, b - miðkas
Klysti þmogiðka (lot. Errare humanum est) reikia pakanèiai
þiûrëti tiek á kitø, tiek á savo klaidas. Posakio autorius –
romënø politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, 106–43 pr. m. e.): Cuiusvis hominis
est errare, nullius nisi insipientis in errore perseverare
‘bet kas gali klysti, taèiau klaidos laikosi tik beprotis’ (Philipica XII, 5). Krikðèionybës laikais teologas ir filosofas
Ðv. Augustinas (Aurelius Augustinus, 354–430) ðá posaká
perfrazavæs taip: Humanum fuit errare, diabolicum est
per animositatem in errore manere ‘klysti þmogiðka, bet
atkakliai laikytis klaidos – velniðka’ (Sermon 164, 14); augustiniðkoji formuluotë ilgainiui buvo sutrumpinta iki tokios: Errare humanum est sed perseverare diabolicum
‘klysti þmogiðka, bet uþsispirti – velniðka’.
Kokia musë ákando? sakoma, jei kas be aiðkios prieþasties
yra suirzæs, priekabus, blogos nuotaikos. Seniau tikëta,
jog á muses, sparvas ar kitus vabzdþius gali ásikûnyti velnias; ákandæs þmogui ar álindæs jam á nosá, ausá ar burnà,
velnias priverèiàs þmogø keistai elgtis.
Kol kvëpuoju, tikiuosi (lot. Dum spiro, spero) kol esu gyvas,
neprarandu vilties; perfrazuotas posakis yra viltis mirðta
paskutinë. Posakio autorystë skiriama romënø politikui,
filosofui ir oratoriui Ciceronui (Marcus Tullius Cicero,
106–43 pr. m. e.), já kartojo ir vëlesni romënø autoriai.
Komentarai nereikalingi (vok. Kommentar
überflüssig) viskas aiðku, papildomai
aiðkinti nereikia. Posakio autorius – vokieèiø teisininkas H. Ðtaubas (Hermann
Staub, 1856–1904). Savo paskaitas, kalH. Ðtaubas
79
bas ir mintis jis dëstydavæs labai suprantamai, aiðkiai ir
argumentuotai, t.y. taip, kad jau niekam nekiltø klausimø.
Tai jam pavykdavæ, todël savo dëstymà jis baigdavæs ðia
fraze. Mirus Ðtaubui, Berlyne imta juokauti, esà ant jo
antkapio yra tokia epitafija: „Èia ilsisi Ðtaubas. Komentarai nereikalingi“.
Kova dël bûvio (angl. Struggle for life) Posakio autoriumi laikomas vokieèiø matematikas ir filosofas G. Leibnicas (Gottfried Wilhelm Freiherr von Leibniz,
1646–1716), pavartojæs já veikale „Teodicëja“ (1710). Posakis iðpopuliarëjo,
iðëjus anglø gamtininko È. Darvino
(Charles Robert Darvin, 1809–1882)
moksliniam veikalui „Apie rûðiø kilmæ“
(On the Origin of Species, 1859).
G. Leibnico portretas (fragm.). Dail.
B. Franckë (Bernhard
Christoph
Francke, ?–1729).
Kovoti su vëjo malûnais kovoti su nesanèiais, bet ásivaizduojamais prieðais ar grësmëmis, taip pat kovoti su kuo tuðèiai,
be rezultato. Posakis imtas ið ispanø raðytojo M. Servanteso (Miguel de Cervantes Saavedra, 1547–1616) satyrinio
romano „Iðmoningasis hidalgas Don Kichotas ið La Manðos“ (I d. – 1605, II d. – 1615), kuriame yra epizodas, kaip
naivus ir nuo tikrovës atitrûkæs herojus puola kautis su
vëjo malûnais, kuriuos, prisiskaitæs riteriø romanø, palaikë piktais milþinais.
Kremlius (rus. Êðåìëü) 1. a) senosios rusø pilies ansamblis;
b) Maskvos pilies ansamblis, TSRS, o nuo 1991 m. – Rusijos Federacijos vadovø rezidencija; 2. prk. Rusijos prezidento administracija. Maskvos kremliaus pradþia skaièiuojama nuo 1156 m., kai kunigaikðtis J. Dolgorukis (Þðèé
80
Äîëãîðóêèé, ~1090–1157) toje vietoje pastatë medinæ tvirtovæ. XIII a. gale Kremlius buvo apjuostas mûro siena. Nuo
XIV a. vidurio jis buvo Maskvos didþiøjø kunigaikðèiø ir
Rusijos carø rezidencija, kol 1723 m. caras Petras I (ϸòð
Âåëèêèé, 1672–1725, valdë 1682–1725) sostinæ perkëlë á
Sankt Peterburgà. Po 1812 m. karo apgriovimø ir gaisro
Maskvos Kremlius buvo greitai atstatytas. XIX a. viduryje
pakeistas teritorijos planas, nugriauta dalis pastatø, pastatyti Didieji kremliaus rûmai, Ginklø rûmai, sukurtas carø
rezidencijos ansamblis. Nuo 1918 m.,
gràþinus sostinæ á
Maskvà, Kremlius
vël tapo ðalies vadovø rezidencija.
Maskvos kremlius. J. Minejevos (Þëÿ Ìèíååâà)
nuotr.
Kryþiaus keliai sunkûs gyvenimo ar veiklos etapai. Posakis
grástas Naujojo Testamento pasakojimais apie Kristaus nueità kanèiø kelià (lot. via dolorosa) nuo teismo vietos iki
Golgotos kalno. Visà tà kelià, kæsdamas patyèias ir kanèias
nuo rimbo smûgiø, Kristus neðæs sunkø kryþiø, ant kurio
netrukus buvæs nukryþiuotas. Dar þr. Kanèiø keliai.
Krokodilo aðaros (lot. Crocodili lacrimae) veidmainiðkas
skriaudiko gailestis ar verksmas. Posakio autoriumi laikomas Erazmas Roterdamietis (Erasmus Desiderius Roterodamus, 1469–1536). Posakis kilo ið tikëjimo, jog ësdami
savo aukà, krokodilai aðaroja tarsi jos gailëdami. Ið tikrøjø
krokodilo aðaros atlieka tiesioginæ savo paskirtá: drëkina
aká, kol krokodilas yra sausumoje.
ritetà teikia asmeninei gerovei, bet ne patriotizmui. Posakio
autorius – romënø dramaturgas M. Pakuvijus (Marcus
Pacuvius, ~220–130 pr. m. e.); jo ðiuos þodþius cituoja
romënø politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus
Tullius Cicero, 106–43 pr. m. e.): Patria est, ubicumque est
bene (Tusc., V, 37).
Kvailiø skaièius yra begalinis (lot. Stultorum infinitus est
numerus). Posakis ið Senojo Testamento (Vulgata, Ecc 1,
15); vëlesniuose Biblijos vertimuose ði vieta skamba kitaip: „ko trûksta, negali bûti priskaièiuota“ (Koh 1, 15);
„ko trûksta, to negalima suskaièiuoti“ (Mok 1, 15).
Laikas – pinigai (angl. Time is money) laiko negalima ðvaistyti, nes jis turi vertæ. Amerikieèiø politiko, mokslininko ir
iðradëjo B. Franklino (Benjamin Franklin, 1706–1790)
teiginys jo straipsnyje „Patarimas jaunajam prekybininkui“ (Advice to a
Young Tradesman, 1748). Ði mintis yra
ir trylikoje dorovës taisykliø, kurias
B. Franklinas buvo sudaræs sau, bûdamas 20 metø, ir kuriø laikësi visà gyvenimà, bûtent: Lose no time; be always employ’d in something useful; B. Franklino portcut off all unnecessary actions (‘ne- retas (fragm.). Dail.
ðvaistyk laiko; bûk visada uþsiëmæs J. Daplesis (Joseph
naudinga veikla, atsisakyk visø nebû- Siffred Duplessis,
1725–1802).
tinø darbø’).
Kur gerai, ten tëvynë (lot. Ubi bene, ibi patria) ironiðkas emigracijos motyvø apibûdinimas, taikomas tiems, kurie prio-
Laikyti gyvatæ uþantyje rûpintis, ugdyti ar slaugyti þmogø,
kuris po to atsilygina bloguoju. Posakis ið perfrazuotos
Ezopo (A…swpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakëèios „Þemdirbys ir suðalusi gyvatë“, kurioje valstietis, pagailëjæs
rastos suðalusios gyvatës, ásidëjæs jà á uþantá, taèiau toji
atðilusi jam mirtinai ágëlusi.
81
82
Laikraðtinë antis spaudoje paskelbtas sensacingas gandas.
Termino atsiradimo versijø yra dvi. Pasak vienos, XVI a.
Europoje ëmë populiarëti keliautojø (jûrininkø, misionieriø) pasakojimai apie naujøjø kraðtø keistenybes ir turtingumà. Esà yra ðalis, kurioje tiek daug anèiø, kad tos
net medþius aptûpusios – tereikià medá pakrësti, ir riebios
nebaikðèios antys krintanèios kaip krauðës. Dël tokio pasakojimo þodis antis ilgainiui ágavæs apibendrintà pramano
reikðmæ. Ir kai XVI a. Prancûzijoje pasirodë pirmieji laikraðtiniai feljetonai, skaitytojai akivaizdþius prasimanymus
ëmæ vadinti antimis. Pasak antros versijos, terminas atsirado ið santrumpos NT (lot. non testantur ‘nepatikrinta’), kuria XVII a. vokieèiø laikraðtininkai paþymëdavæ
jiems patiems abejotinà informacijà. Kadangi santrumpos
NT tarimas panaðus á þodþio Ente ‘antis’, melagingà
laikraðtinæ informacijà pradëta vadinti tuo þodþiu. meno kritikas F. Algarotis (Francesco
Algarotti, 1712–1764), keliavæs po Rusijà ir apraðæs áspûdþius veikale „Laiðkai
apie Rusijà“ (Lettere sulla Russia,
1759). Ið èia Algaroèio posakis patekæs
á A. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí, 1799–
1837) poemà „Varinis raitelis“ (Ìåäíûé
Algaroèio portâñàäíèê, 1833); Puðkinas pastabose F.
retas
(fragm.).
nurodo posakio autoriø ir patá konteks- Dail. Þ. Liotardas
tà: „Algarotis kaþkur yra pasakæs: (Jean-Étienne LioPetersbourg est la fenetre par laquelle tard, 1702–1789).
la Russie fregarde en Europe, tai yra Peterburgas – tai
langas, pro kurá Rusija þiûri á Europà“. Ið ðios A. Puðkino poemos istorikai paëmæ ir posaká iðkirsti langà á Europà, t.y. Rusijai uþkariauti etnografinæ Estijà, Latvijà,
vëliau – Lietuvà ir Lenkijà.
Laimës kûdikis (lot. Fortunae filius) laimingas ar sëkmæ turintis þmogus. Posakio autorius – romënø poetas Horacijus
(Quintus Horatius Flaccus, 65–8 pr. m. e.) (Sermon, Liber
II, 3, 49).
Laukiniai Vakarai (angl. Wild West) XVIII-XIX a. JAV vakarai, kai jie dar buvo maþai kolonizuoti, kai juose klestëjo
savivalë, nes ástatymai ten maþai tegaliojo.
Laisvë, lygybë, brolybë (pranc. Liberté, égalité, fratenité)
Didþiosios prancûzø revoliucijos (1789) ðûkis, nuo 1792
m. tapæs Prancûzijos Respublikos ðûkiu, raðomu ir ðalies
simboliuose. XIX a. ðis ðûkis iðpopuliarëjo Europos nacionalinio iðsivadavimo karuose, já mëgo ir socialdemokratai.
Langas á Europà (rus. Îêíî â Åâðîïó) Rusijos valdyta rytinë
Baltijos pakrantë. Ið pradþiø tai buvo Sankt Peterburgas
(ákurtas 1703), vëliau – ið Ðvedijos per Ðiaurës karà (1700–
1721) atimta etnografinë Estija ir Latvijos Vidþemë su Rygos miestu. Posakio autorius – italø filosofas, raðytojas ir
83
Laureatas (lot. laureatus ‘vainikuotas laurais’) konkurso nugalëtojas, apdovanotasis ar premijuotasis uþ þymius
kultûros, meno ar mokslo laimëjimus. Visþalis laurø vainikas Antikoje buvo garbës þenklas. Sen. gr. dievas Apolonas vaizduojamas su laurø vainiku ant galvos; Graikijoje
laurais vainikuodavo varþybø nugalëtojus – tiek sporto
(tarp jø ir olimpiadø), tiek poezijos. Romoje laurø vainikas
buvo karinës pergalës simbolis, juo vainikuodavo karo
vadus ir imperatorius jø triumfo metu. Paprotys uþ nuopelnus vainikuoti laurais atgaivintas Renesanso Europoje.
Lauþyti ietis atkakliai ginti savo pozicijà ar nuomonæ, oponuoti, ginèytis. Posakis atëjo ið Viduramþiø riteriø turnyrø,
84
kai du varþovai jodavæ prieðprieðiais iðilgai barjero ir priartëjæ stengdavæsi bukos ieties
smûgiu iðtrenkti prieðininkà ið
balno. Nuo smûgio ietys paprastai lûþdavusios.
Viduramþiø turnyras
Liaudies balsas – dievo balsas (lot. Vox populi – vox dei) su
kolektyvo ar visuomenës nuomone reikia skaitytis. Posakio autoriumi laikomas anglø poetas ir mokslininkas
Alkuinas (Flaccus Albinus Alcuinus, ~735–804), laiðke
(800) imperatoriui Karoliui Didþiajam (Carolus Magnus,
~742/747–814, frankø imperatorius nuo 768) raðæs, jog
nereikia paisyti tø, kurie sako, kad liaudies balsas esàs
Dievo balsas, nes maiðtaujanèios minios balsas artimas
beprotystei.
Likti prie suskilusios geldos (rus. Îñòàòüñÿ ó ðàçáèòîãî
êîðûòà) likti be visko, kas buvo pasiekta ar iðkovota;
patirti visø savo ambicingø vilèiø krachà. Posakis ið
A. Puðkino (Àëåêñàíäð Ïóøêèí, 1799–1837) „Pasakos apie
þvejà ir þuvelæ“ (Cêàçêà î ðûáàêå è ðûáêå, 1833), kurioje pasakojama apie auksinæ þuvelæ, pildþiusià vis didesnius þvejo þmonos norus, kol galop iðpuikusios þvejienës
norai tapæ tokie áþûlûs, kad þuvelë palikusi juos abu su
tuo, su kuo jie buvæ pasakos pradþioje: su þemine vietoj
trobos ar rûmø ir su suskilusia gelda prie slenksèio.
Linèo teismas (angl. Lynch Law) minios susidorojimas su
átariamuoju be oficialaus tyrimo ir teismo. Paprastai motyvuojama galimai per maþa bausme oficialiajame teisme
85
arba galimu proceso vilkinimu. Ið posakio atsiradæs ir
veiksmaþodis linèiuoti ‘teisti Linèo teismu; susidoroti’.
Terminas galëjo kilti ið ðiø asmenø pavardþiø: V. Linèas
(William Lynch, 1742–1820) ið Virdþinijos, organizavæs
savigynos bûrius, vykdþiusius pilietinæ gynybà (Pittsylvania County), gaudþiusius plëðikus bei juos baudþiusius.
È. Linèas (Charles Lynch, 1736–1796) savivale garsëjæs
amerikietis pulkininkas, ðerifas ir teisëjas, 1780 m., vykstant JAV Nepriklausomybës karui, ëmæs be teismo (daþniausiai plakimu) bausti tiek lojalistus, tiek ir átariamus
kriminalinius nusikaltëlius. Dþ. Linèas (John Lynch), su
kuriuo XVII a. pab. ð. Karolinos gyventojai susidorojo be
teismo ir vykdomosios valdþios leidimo. Dþ. Linèas (James
Lynch), Airijos miesto Galvejo (Galway) burmistras, 1493
m. savo paties sûnaus byloje dël nuþudymo buvæs kaltintoju, teisëju, o nuteisæs sûnø myriop – ir jo budeliu.
Liûto dalis didþiausia ir ppr. geriausia ko dalis. Posakis kilæs
ið romënø poeto Fedro (Phaedrus, 15 pr. m. e. –50) pasakëèios apie karvæ, oþkà, avá ir liûtà, sumedþiojusius elnià,
kurá liûtas paskirstæs taip: „Imu að pirmà dalá, nes liûtu
esu vadinamas, / O antrà duosit patys, nes esu narsus, /
Treèioji teks dël to, kad galios daug turiu, / O kas ketvirtà
ims, tas smarkiai nukentës“ (Fedras, 391–392).
Mamytës sûnelis (rus. Ìàìåíüêèí ñûíîê) infantilus, lepus,
nesavarankiðkas, nuo motinos priklausantis vaikinas. Posakis imtas ið rusø raðytojo D. Fonvizino (Äåíèñ Ôîíâèçèí,
1745–1792) komedijos „Nesubrendëlis“ (Íåäîðîñëü, 1783),
kurioje dvarininkas Skotininas sako Mitrofanui: „Na,
Mitrofanuðka! Tu, matau, mamytës sûnelis, ne tëvelio!“
Mano lieþuvis – mano prieðas (angl. My tongue is my enemy,
rus. ßçûê ìîé – âðàã ìîé) þmogaus pasakyta informaci86
ja ar vertinimas gali atneðti jam nelaimæ. Posakis galëjo
kilti ið perfrazuotø Senojo Testamento Siracido knygos
þodþiø: „Per kalbëjimà ateina garbë, per já ir negarbë!
Þmogaus lieþuvis – jo prapultis“ (Sir 5, 13; dar plg. 22, 27;
23, 12).
Mano namai – mano tvirtovë (angl. My
house is my castle) savo namuose tvarkausi kaip noriu, ir niekam ið paðaliniø
negalima kiðtis ar nurodinëti. Posakio
autorius – anglø teisininkas E. Kukas
(Edward Coke, 1552–1634), pavartojæs
já savo komentaruose apie tuometinius
britø ástatymus.
E. Kukas
Mano svajoniø mergaitë (vok. Die Frau meiner Träume ‘mano
svajoniø moteris’). Sakoma apie mylimà merginà. Posakiu
tapo populiaraus vokieèiø kino filmo
(iðëjo 1944 m. rugpjûtá) pavadinimas.
Reþisierius – G. Jakobis (Georg Jacoby,
1883–1964), scenaristai – G. Jakobis,
J. fon Vaðaris (Johann von Vásáry, 1899–
1963), H. Vitas (Herbert Witt, 1918–1999),
pagrindinis vaidmuo – M. Riok (Marika
Rökk, 1913–2004).
M. Riok
dram episcopalem cum tota Lyvonia beatissime Dei genitricis Marie honori deputavit (‘/.../ ir vyskupo katedrà
drauge su visa Livonija (t.y. lyviø kraðtu – A.B.) skyrë
ðvenèiausiajai Dievo motinai Marijai’) (Heinrici, VI, 3).
Po kiek laiko taip buvo pavadinti ir kaimyninës Lietuvos
pakraðèiai, o netrukus ir visa Lietuva, tikintis uþkariauti ir
jà ar bent padaryti baþnytine Livonijos provincija po Mindaugo krikðto (1251).
Tradicija vadinti uþkariautas nekrikðèioniø þemes evangelijø personaþø vardais atsirado XI-XII a. pirmøjø kryþiaus þygiø metu. Pavyzdþiui, uþkariautàjà Palestinà
kryþiuoèiai buvo praminæ Kristaus þeme. Vëliau uþkariautàjà Prûsijà (XIII a.) jie praminæ ðvento Petro þeme.
Marionetinë vyriausybë (angl. Marionette government, rus.
Ìàðèîíåòî÷íîå ïðàâèòåëüñòâî) nesavarankiðka, kitos
valstybës ar okupantø valdoma vyriausybë. Marionetë
yra teatro lëlë, artisto valdoma virvutëmis. Lëlës pavadinimas siejamas su Marijos, Kristaus motinos, vardo maþybine forma; jis galëjæs atsirasti Viduramþiais per turgaus
aikðtëse rodytas misterijas evangelijø tema.
Maskvos ranka (vok. Moskaus Hand, angl. Moscow’s hand,
rus. Ðóêà Ìîñêâû) politinë ar ideologinë Rusijos átaka
kurios nors ðalies vidaus politikai ar Rusijos spectarnybø
sureþisuoti ir pakurstyti jai palankûs ávykiai uþsienio ðalyje. Spëjamas posakio autorius – vokieèiø publicistas
F. Medlhameris (Franz Ludwig Mödlhammer, ?–?), iðleidæs knygà „Maskvos ranka Tolimuosiuose Rytuose“
(Moskaus Hand im Fernen Osten, 1937).
Gali bûti perfrazuota ið posakio Ilga ranka.
Marijos þemë 1. Lietuva; 2. Latgala (Latvijos rytø regionas,
kur iðlikusi katalikybë; la. Mâras zeme). Pavadinta Marijos, Kristaus motinos, vardu. Pavadinimas duotas kalavijuoèiø XIII a. pradþioje – taip jie praminæ uþkariautas baltø
ir finø þemes. Bene pirmasis netiesiogiai ðá terminà pavartojæs Livonijos vyskupas Albertas (Albertus, ?–1229),
1202 m. perkëlæs vyskupystës centrà ið Ikðkilës á Rygà.
Henriko Latvio kronikoje ta proga raðoma: /.../ et cate-
Màstau, vadinasi esu (lot. Cogito, ergo sum) visa sentencija
skamba taip: „Abejoju, vadinasi, màstau, vadinasi, esu“
87
88
(lot. Dubito, ergo cogito, ergo sum).
Prancûzø filosofo, matematiko ir fiziko R. Dekarto (René Descartes,
1596–1650), raðiusio, kaip tada áprasta, lotyniðkai, nuostata.
ið anglø poeto ir dramaturgo K. Marlou
(Christopher Marlowe, 1564–1593) poemos ir pjesës „Hero ir Leandras“.
K. Marlou
R. Dekarto portretas (fragm.). Dail.
F. Halsas (Frans Hals, 1580–1666).
Medaus mënuo (angl. Honeymoon, pranc. Lune de miel , isp.
la Luna de mile, it. Luna di miele ‘medaus mënulis’)
1. pirmasis mënuo po santuokos, kuriam bûdingas didesnis sutuoktiniø seksualinis aktyvumas; 2. pradinis
gerø santykiø laikotarpis tarp dviejø organizacijø, valstybiø ir pan. Pirmasis þinomas posakio paminëjimas yra XVI
a. anglø leksikografo R. Huloeto (Richard Huloet, ?–?)
þodyne Abecedarium Anglico-Latinum pro tyrunculis
(1552). Pati posakio kilmë vienur mëginama sieti su ritualiniu vestuviniu midaus gërimu visà mënesá, su vestuvine
mënulio pilnatimi, kuri netrukus imanti dilti, kaip ir pati
meilë; kitur teigiama, jog pavadinimas atsiradæs tiesiog
todël, kad pirmasis mënuo po vestuviø esàs saldþiausias.
Meilë yra akla mylintysis nemato mylimojo
trûkumø arba jø nesureikðmina, todël negali objektyviai jo vertinti. Posakio autorius – sen. gr. filosofas Platonas (Pl£twn,
Plato, ~423–347 pr. m. e.), apibûdinæs tai
darbe „Ástatymai“.
Meilë viskà nugali (lot. Omnia vincit amor
‘viskà nugali meilë’). Posakio autorius –
romënø poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro, 70–19 pr. m. e.) (Ecloga, X, 69).
Vergilijus
Meilës trikampis situacija, kai dël meilës ar partnerystës
konkuruoja du asmenys. Posakio autorius – norvegø
dramaturgas H. Ibsenas (Henrik Johan Ibsen, 1828–1906).
Pjesëje „Heda Gabler“ (1890) toká trikampá sudaro Heda, jos vyras ir jø ðeimos
draugas. H. Ibseno dramoje meilës trikampis neturi neigiamos potekstës – tai
sutuoktiniø poros bendravimas su ðeimos draugu. Negatyvià dabartinæ reikðmæ posakis ágavæs vëliau, nes pats meilës
konkurencijos reiðkinys yra senas kaip
þmonija.
H. Ibsenas
Meilë ið pirmo þvilgsnio (angl. Love at first sight) emocinë
bûsena, kai asmuo jauèia romantizuotà seksualiná potrauká
pirmà kartà matomam kitos lyties asmeniui. Posakis imtas
Mëlynas kraujas (isp. La sangre azul, pranc. Le sang bleu,
angl. Blue blood) sakoma apie bajoriðkà, aristokratiðkà
kilmæ. Pavadinimas atsirado Viduramþiø Kastilijoje (Ispanija), kurios kilmingieji labai didþiavosi savo rasës grynumu, nes niekada nesituokdavæ su tamsesnës ar juodos
odos þmonëmis (þydais, maurais ir pan.). Kadangi pro baltà
89
90
Platonas
kastilieèiø odà prasiðviesdavo melsvos venos, imta sakyti, kad jie esà mëlyno kraujo.
Mesti kozirá pateikti netikëtà argumentà, neþinotà svarbø
faktà, siekiant savo naudai pakreipti ávykiø eigà ar laimëti
ginèà. Kortø þaidime koziriu vadinama korta, vyresnë uþ
bet kurià kitos rûðies kortà.
Mieganèioji graþuolë (pranc. La belle àn
bois dormant ‘graþuolë mieganèiame miðke’, angl. Sleeping Beauty in the Wood
‘mieganèioji graþuolë miðke’, rus. Ñïÿùàÿ êðàñàâèöà ‘mieganèioji graþuolë’)
ironiðkai apie iðsiblaðkiusià, lëtà, uþsigalvojusià merginà ar moterá. Posakiu imtas prancûzø raðytojo Ð. Pero (Charles
Perrault, 1628–1703) pasakos pavadinimas, iðverstas ið rusø kalbos.
Mesti pirðtinæ iðkviesti á dvikovà, ginèà, disputà ir pan. Posakis atëjæs ið Viduramþiø riteriø paproèio, galiojusio ir
vëliau: numesta prieðininkui prie kojø pirðtinë buvo iððûkis
á dvikovà. Jei prieðininkas pirðtinæ pakeldavæs, tai bûdavæs
atsakymas, jog iððûkis priimtas. Dvikovø tradicija su jai
bûdingais ritualais ir taisyklëmis kai kuriose ðalyse iðsilaikë iki pat XX a. Dar plg. Pakelti pirðtinæ.
Miegoti ant laurø pasiekus ðlovæ, tenkintis tuo, nebesiekti
daugiau . Dar þr. Laureatas.
Meðkos paslauga (rus. Ìåäâåæüÿ óñëóãà)
gerais ketinimais grástas poelgis, sukëlæs
blogas pasekmes adresatui. Posakis atsirado ið rusø raðytojo I. Krylovo (Èâàí
Êðûëîâ, 1768–1844) pasakëèios „Atsiskyrëlis ir meðka“; joje pasakojama apie
prijaukintà meðkà, kuri nesëkmingai vaikë
mieganèiam ðeimininkui nuo veido ákyrià
musæ; galop, palaukusi, kol musë nutûpë
mieganèiajam ant kaktos, meðka tëðkë á
jà sunkø akmená.
Miestui ir pasauliui (lot. Urbi et orbi) 1. popieþiaus ðventinis sveikinimas ir laiminimas ið Ðv. Petro Bazilikos Romoje; 2. menininko kûrinio paskirtis. Ðiuo posakiu senovës
Romoje bûdavo oficialiai kreipiamasi á miestelënus, duodant suprasti, kad tai, kas sakoma ar daroma, skirta ne
vien Romos miestui, bet visam þinomam pasauliui. Tokià
posakio interpretacijà, pavyzdþiui, yra iðdëstæs romënø
biografas Nepotas (Cornelius Nepos, ~100–24 pr. m. e.).
apraðydamas Cezario ir Antonijaus troðkimà tapti valdovu
non solum urbis Romanae, sed etiam orbis terrarum ‘ne
tik Romos miesto, bet viso pasaulio’ (Atticus, 20, 5).
I. Krylovo portretas
(fragm.).
Dail. I. Eginkas
(Èâàí
Ýããèíê,
1787–1867).
Ð. Pero portretas
(fragm.). Dail. F.
Lalemandas (Philippe Lallemand,
1636–1716).
Mëtyti akmenis á darþà uþuominomis ar netiesioginiais argumentais stengtis kà sukompromituoti, pakenkti reputacijai ar pareikðti priekaiðtà. Posakis kilæs ið daugeliui tautø
paþástamo áproèio slapta primëtyti akmenø á savo prieðo
darþà ir ðitaip padaryti jo þemæ nederlingà.
Mirtina nuodëmë nedovanotinas, neatitaisomas poelgis. Nuodëmiø skirstymas á mirtinas ir nemirtinas yra Naujajame Testamente, I Jono laiðke: „Jei kas mato nusidedant savo brolá,
taèiau ne iki mirèiai, tepraðo, ir Dievas duos jam gyvybæ,
bûtent tiems, kurie nusideda ne iki mirèiai. Mat yra nuodëmë iki mirèiai, ir að kalbu ne apie jà, kad bûtø praðoma“ (1
91
92
Jn 5, 16–17). Krikðèionybëje iðvardytos septynios mirtinos nuodëmës, praþudanèios sielà: godumas, puikybë, apsirijimas, pavydas, kerðtas, gaðlumas, tingumas. Pirmà kartà
jos buvo iðvardytos popieþiaus Grigaliaus I (Gregorius I
(Magnus), 540–604, popieþius 590–604).
Mirusios sielos (rus. ̸ðòâûå äóøè) sakoma apie þmones,
kuriø realiai nëra, taèiau kurie átraukti á kokius nors aktyvius sàraðus. Terminas paimtas ið ukrainieèiø kilmës rusø
raðytojo N. Gogolio (Íèêîëàé Ãîãîëü,
1809–1852) to paties pavadinimo romano, kurio veikëjas Èièikovas supirkinëjæs ið dvarininkø mirusiø baudþiauninkø pavardes, kad galëtø neþinantiems
girtis, kiek daug jis turás valstieèiø.
V. Molotovas
Muilo opera (angl. Soap opera) melodraminis neaukðto meninio lygio serialas su buitiniu siuþetu. Terminas atsirado
JAV 1937 m., kai per radijà ir TV pradëtas transliuoti serialas Guiding Light, skirtas namø ðeimininkëms. Serialà pertraukdavusi gausi plovikliø ir muilø reklama, ið kurios ir
buvo finansuojama jo transliacija.
93
Ne ta koja iðlipti [ið lovos] nuo pat ryto bûti suirzusiam, blogos nuotaikos. Posakis susijæs su „deðinës-kairës“ prieðprieða. Dar plg. Deðinioji ranka.
Neaiðkûs Vieðpaties keliai sakoma pateisinant bejëgiðkumà
numatyti ateitá ir likimo netikëtumus. Perfrazuota ið Naujojo Testamento, ið Pauliaus laiðko romieèiams, plg.:
„O Dievo turtø, iðminties ir paþinimo gelme! Kokie neiðtiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“ (Rom 11, 33).
N. Gogolio portretas (fragm.).
Dail. F. Moleris (Ôåäîð Ìîëëåð, 1812–1875).
Molotovo kokteilis (angl. Molotov coctail)
butelis su padegamuoju skysèiu (dar
vad. þibaline bomba), mëtomas á prieðo
karinæ technikà ar patalpas. Ðá ginklà iðrado suomiai 1939–1940 m. karo su TSRS
metu ir pavadino V. Molotovo (Âÿ÷åñëàâ
Ìîëîòîâ, 1890–1986), tuometinio TSRS
vyriausiojo narkomo (premjero) ir uþsienio reikalø komisaro (ministro), pavarde.
Naujieji rusai (angl. The New Russians, rus. Íîâûå ðóññêèå)
XX a. paskutiniaisiais deðimtmeèiais greitai praturtëjæ ir
tuo besididþiuojà rusai. Terminas galëjo atsirasti ið perfrazuoto pranc. nouveau riche, angl. new rich ‘naujasis
turtuolis, praturtëjëlis’; taip pat plg. Salustijaus (Gaius
Sallustius Crispus, 86–34 pr. m. e.) terminà homo novus
(Bellum Catilinae, 23), kuris sen. Romoje reiðkë nekilmingà asmená, savo intelektu ar kaip kitaip prasimuðusá á aukðtuomenæ (naujasis rusas intelektu ppr. nepasiþymi). Posakio autorius – amerikieèiø þurnalistas H. Smitas (Hedrick
Smith, g. 1933), iðleidæs tokiu pavadinimu apybraiþà (1990).
Nekask duobës kitam, nes pats ákrisi sakoma perspëjant
apie blogus ketinimus ar rezgamas intrigas. Posakis perfrazuotas ið Senojo Testamento, kur ði mintis priskiriama
karaliui Saliamonui (~970–928 pr. m. e.); bene tiksliausiai
ji suformuluota Siracido knygoje: „Kas kitam duobæ kasa,
pats á jà ápuls, kas spendþia spàstus, pats bus jais pagautas“ (Sir 27, 26; dar plg. Pat 26, 27, Koh 10, 8). Panaði
patarlës formuluotë yra ir sen. gr. raðytojo Ezopo (A…swpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakëèios „Oþka ir asilas“
morale: „Kas kitam duobæ kasa, pats ákrinta“.
Nepalikti akmens ant akmens 1. apie visiðkà ko nors sunaikinimà; 2. apie kategoriðkà, smulkmeniðkà kritikà. Posakio
94
autorius – Kristus, pasakæs tai savo mokiniams apie
bûsimà Jeruzalës ðventyklos sugriovimà: „Ið tiesø sakau
jums: èia neliks akmens ant akmens“ (Mt 24, 2).
Neraðytas ástatymas (lot. Lex non scripta, angl. Unwritten
Law, rus. Íåïèñàíûé çàêîí) visuotinai priimta ir savaime
suprantama elgesio taisyklë ar paprotys, nors ir nefiksuotas raðtu. Posakio autoriumi laikomas sen. gr. vienas ið Atënø
valdytojø (archontø) Solonas (SÒlwn, ~640–~559 pr. m. e.).
Nervø karas apie uþsitæsusá konfliktà, kai
abi pusës nesiima aktyviø veiksmø, provokuodamos viena kità. Posakio autorius – vokieèiø feldmarðalas P. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton
von Beneckendorff und von Hindenburg, 1847–1934), I pasaulinio karo
pradþioje (1914 m. lapkritá) laikraðèiui
Neue Freie Presse pasakæs: „Karas su P. fon HindenburRusija dabar yra tik nervø reikalas. Jei gas
Vokietija ir Austrija-Vengrija turës stiprius nervus ir
iðlaikys – o jos iðlaikys, – tai mes nugalësim“.
Nesantaikos obuolys (lot. Malum discordiae, angl. Apple of
Discord, vok. Zankapfel) nesutarimø objektas ar nesantaikos prieþastis. Gr. mitas pasakoja apie Tesalijos valdovo Pelëjo ir jûrø nimfos Tetidës vestuves, á kurias buvo
pakviesti visi dievai, iðskyrus Eridæ, nesantaikos deivæ.
Toji atëjusi nekviesta ir metusi ant vaiðiø stalo aukso
obuolá su uþraðu „graþiausiajai“ (sen. gr. kall…sth). Dël
obuolio labiausiai susiginèijo Hera, Atënë ir Afroditë ir
papraðiusios Dzeusà bûti teisëju, bet ðis atsisakæs ir
pasiûlæs kreiptis á Pará, Trojos karalaitá. Hermis nuvedæs
deives ant Idos kalno, kur tuo metu gyveno piemenø
95
uþaugintas Paris (jis èia atgabentas dar kûdikystëje, nes
buvo iðpranaðauta, kad uþtrauksiàs Trojai praþûtá). Hera
þadëjo padaryti Pará Europos ir Azijos valdovu, Atënë –
iðminèiumi ir kovos meistru, taèiau Paris obuolá skyræs
Afroditei, nes toji paþadëjusi jam graþiausios pasaulyje
moters meilæ. Vëliau Paris ið tikrøjø pagrobæs Spartos karaliaus Menelajo graþuolæ þmonà Elenà ir tokiu bûdu iðprovokavæs Trojos karà.
Posakio autoriumi laikomas romënø istorikas Justinas
(Marcus Iunianus Iustinus, II ar III a.).
Neðvarus karas (pranc. La Sale guerre, angl. Dirty War) negarbingas, prastai motyvuotas, ið savanaudiðkø paskatø
pradëtas karas. Posakis atsirado Argentinos valdþios
represijø metu (1976–1983), kai kariðkiø chunta ëmë susidoroti su opozicija ir net niekuo dëtais ðalies pilieèiais.
Vëliau terminas pradëtas taikyti kitiems tiek vidaus, tiek
puolamiesiems karams.
Neviernas Tamoðius (Netikintis Tomas)
(lenk. Niewierny Tomasz, rus. Ôîìà
íåâåðíûé, angl. Doubting Thomas)
skeptiðkas, nepatiklus, kitø informacijà
nuolat tikrinantis þnogus. Posakis kilæs,
interpretuojant apaðtalo Tomo elgesá
Kristui prisikëlus, apraðytà Jono evan- Netikintis Tomas
(fragm.). Dail. Kagelijoje. Kitiems apaðtalams pasakius, ravadþis (Michelanjog jie matæ Kristø, Tomas jiems atsakæs: gelo Merisi da Ca„Jeigu að nepamatysiu jo rankose viniø ravaggio, 1571–
dûrio ir neáleisiu pirðto á viniø vietà, ir 1 6 1 0 ) .
jeigu ranka nepaliesiu jo ðono – netikësiu“ (Jn 20, 24–25).
Á lietuviø kalbà posakis iðverstas ið lenkiðkø religiniø tekstø.
Nevyk Dievo á medá [nes paskui ir su pyragais neiðpraðysi]!
Sakoma tam, kuris nepagrástai skundþiasi savo padëtimi
96
ar gyvenimu. Posakis atsirado ið tikëjimo, jog þmogaus
likimà tvarkàs Dievas, ir kol jis esàs ðalia, tol þmogui sekasi. Nevertinantis to, kà Dievas jam davæs, galás áþeisti
Dievà, ir ðis nustosiàs þmogø globojæs. Esà tik tada
prasidësianèios tikros bëdos, palyginti su dabartinëmis.
Neþino, kà daro (visas posakis yra „Atleisk jam (jiems), Vieðpatie, nes jis (jie) neþino, kà daro!“) apie netinkamai besielgiantá ar besielgianèius. Posakio autorius – Kristus.
Jau kabëdamas ant kryþiaus ir matydamas, kaip sargybiniai meta kauliukus ir dalijasi jo drabuþius, „Jëzus meldësi: ‘Tëve, atleisk jiems, nes jie neþino, kà darà’“ (Luk 23,
34), turëdamas galvoje ir patá nukryþiavimà.
Neþinoma þemë (lot. Terra incognita) apie neþinomà sritá,
sferà. Posakis ið senosios kartografijos – taip þemëlapiuose
bûdavo vadinama dar netyrinëta pasaulio ar kokio þemyno
dalis. Netyrinëtos jûros atitinkamai buvo ávardijamos kaip
Mare incognitum.
Neþinomasis kareivis (pranc. Le soldat inconnu, angl. Unknown Soldier /Unknown Warrior, rus. Íåèçâåñòíûé
ñîëäàò). Pavadinimas atsirado, kai 1920 m. lapkrièio mën.,
minint antràsias I pasaulinio karo pabaigos metines,
Prancûzijoje po Paryþiaus Triumfo arka ir Anglijoje
Vestminsterio abatijoje buvo iðkilmingai palaidotas Neþinomasis kareivis, kritæs minëtame kare (1921 m. sausá
prancûzai kareivio palaikus ið koplyèios perkëlë á dabartinæ kapavietæ). Tàsyk Paryþiuje buvo iðkilmingai uþdegta
ir amþinoji ugnis. Netrukus ði tradicija pagerbti neþinomus
savo karius paplito ir po kitas Europos ðalis.
Lietuvoje Neþinomasis kareivis, kritæs Ilûkðtos apylinkëse (Latvija) per 1919–1920 m. kovas su bolðevikais, ið
Èervonkos broliðko kapo 1934 m. buvo perlaidotas Kaune
97
Karo muziejaus sodelyje prieðais paminklà Þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ.
Ant aukuro lotyniðkai uþraðyta Redde
quod debes ‘gràþink, kà privalai’. 1990
m., atkuriant sovietmeèiu sunaikintà kapà, èia buvo perlaidoti Neþinomojo kareivio palaikai, paimti ið broliðko kapo
Giedraièiuose (1920 m. kovos su þeligovskininkais).
Neþinomojo kareivio kapas Karo muziejaus sodelyje Kaune. A. Butkaus nuotr.
Niekada nesakyk niekada! (angl. Never say never!) sakoma,
kai kas nors ima kategoriðkai tvirtinti niekada taip ar anaip
nepasielgsiàs; gyvenimas visada pakoreguoja visus planus
ir pranaðystes. Posakis paplito, kai 1983 m. tokiu pavadinimu iðëjo vienas ið Holivudo filmø apie Dþeimsà Bondà.
Niekas nenorëjo mirti apie situacijà, kurioje niekas ið kolektyvo savanoriðkai nesutiko aukoti savo interesø ir pan. Posakiu
tapo Lietuvos kino studijos filmo (1965)
pavadinimas. Filmo reþisierius ir scenaristas – Vytautas Þalakevièius (1930–1996).
V. Þalakevièius
Nugalëtojai neteisiami (rus. Ïîáåäèòåëåé
íå ñóäÿò) negalima smerkti veiksmø, kuriais asmuo ar ðalis pasiekë svarbià pergalæ. Spëjama posakio autorë yra Rusijos carienë Jekaterina II (Åêàòåðèíà
Âòîðàÿ, vok. Sophie Auguste Friederike von Anhalt-Zerbst-Dornburg,
1729–1796, valdë 1762–1796). Taip ji esà
pasakiusi, gindama rusø karvedá A. Su-
Jekaterina II
98
vorovà (Àëåêñàíäð Ñóâîðîâ, 1729–1800), Rusijos-Turkijos karo (1768–1774) metu apkaltintà vyriausiojo vado
P. Rumiancevo (Ïåòð Póìÿíöåâ-Çàäóíàéñêèé, 1725–
1796) ásakymo ignoravimu ir savavaliðku, nors ir sëkmingu, Turtukajaus tvirtovës ðturmu 1773 m. Vëliau ðià frazæ
Niurnbergo procese (1945–1946), kuriame buvo teisiami
nacistinës Vokietijos vadovai, iðrëkæs TSRS atstovas
prokuroras R. Rudenko (Ðîìàí Ðóäåíêî, 1907–1981),
atremdamas teisiamojo J. Ribentropo (Ullrich Friedrich
Willy Joachim von Ribbentrop, 1893–1946) uþuominà, jog
reikia ásigilinti ir á TSRS vaidmená, inicijuojant II pasauliná
karà (1939 09 01), nes TSRS 1939 08 23 – 1941 06 22 buvo
Vokietijos sàjungininkë, o Lenkijos dalybos buvo numatytos Vokietijos-TSRS sutartimi. Minëtajame procese ðá posaká savo paskutiniame þodyje perfrazavæs nuteistasis
H. Geringas (Hermann Göring, 1893–1946), pradëjæs já
taip: „Nugalëtojas visada yra teisëjas, o nugalëtasis – teisiamasis“. Posakio mintis yra ir teiginyje, jog istorijà raðo
nugalëtojai.
Nukabinti (Nuleisti) nosá nusiminti, pulti á melancholijà ar
neviltá. Depresijos ar liûdesio apimto þmogaus poza yra
nuleista galva, gûþimasis. Dar plg. Riesti nosá.
Nulinis variantas (vok. angl. Null variant)
apie gráþimà á pirmines derybø sàlygas,
apie vienodas sàlygas visoms suinteresuotoms pusëms. Posakio autorius –
Vakarø Vokietijos federalinis kancleris
H. Ðmitas (Helmut Heinrich Waldemar
Schmidt, g. 1918, kancleris 1974–1982),
kuris NATO ir TSRS derybose pasiûlæs
Tarybø Sàjungai atsisakyti dislokuoti
Rytø Europoje tarpkontinentines balisti99
H. Ðmitas
nes raketas SS-20 mainais á amerikieèiø atsisakymà dislokuoti Vakarø Europoje sparnuotàsias raketas Pershing II.
Nuo [savo] likimo nepabëgsi sakoma pateisinant uþgriuvusius
individualius sunkumus ar gyvenimo eigà. Posakis grástas tikëjimu, jog þmogaus likimas nuo pat gimimo yra nulemtas. Senosiose religijose tai darydavusios likimo deivës:
baltø Laima (latviø dar ir Mara), graikø trys Dzeuso dukros
moiros – Klotë (‘verpëja), Lachesë (‘lëmëja’) ir Atropa
(‘neiðvengiamoji’), romënø Fortûna ir kt. Antikiniuose mituose herojaus mëginimai keisti iðpranaðautà likimà visada baigiasi arba nesëkme, arba dievø bausme. Lietuviø ir
latviø pasakose bei sakmëse taip pat yra likimo neiðvengiamybës motyvas. Krikðèioniðkojoje tradicijoje likimà lemiàs
Dievas; savo likimo nekeièia ir Kristus, nors já puikiai þino.
Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis (lot. Similia similibus curantur) medþiaga, nuo kurios dideliø doziø susergama,
maþomis dozëmis galima iðgydyti. Vienas ið pagrindiniø
homeopatijos principø.
Nuoga tiesa (lot. Nuda veritas) sakoma apie objektyvø ko
nors vertinimà, nepagraþintà, nenutylëtà tiesà. Þodþiai ið
romënø poeto Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus, 65–
8 pr. m. e.) „Odþiø“ (I, XXIV, 7). Antikos skulptoriai tiesà
vaizdavæ alegoriðkai, nuogos moters pavidalu – tokià, kokia ji esanti, t. y. be papuoðalø, be dangalø ir pan.
Nuplauti gëdà paðalinti kompromitacijos pasekmes ir vël atgauti kitø pagarbà. Manoma, kad posakis kilo ið sen. Romos cenzoriø teisës þenklinti tam tikru þenklu (lot. Nota
censoria) negarbingai pasielgusius pilieèius. Ið pradþiø
þenklà dëdavo ant kûno ar drabuþiø, vëliau – specialiuose cenzoriø sàraðuose.
100
Nusiplauti rankas atsisakyti priimti sprendimà, vengiant atsakomybës; likti niekuo dëtam. Naujajame Testamente Romos vietininkas Pilotas, pas kurá þydai atvedë teisti suimtàjá
Kristø, nematydamas jo nusikaltimo sudëties ir „pamatæs,
kad nieko nelaimi, o sàmyðis vis didëja, paëmë vandens,
nusimazgojo rankas minios akivaizdoje ir tarë: ‘Að nekaltas
dël ðio teisiojo kraujo. Jûs þinokitës!’“ (Mt 27, 24).
Olimpinë ramybë santûrumas panikos ar suirutës metu. Pasak gr. mitø, Olimpo kalne esantys nemirtingieji dievai visada laikydavosi santûriai, bûdavæ abejingi þmoniø jausmams ir kanèioms.
Nutraukti gyvybæ sukelti mirtá, nuþudyti. Dël veiksmaþodþio
reikðmës þr. Gyvybës siûlas.
Pakelti pirðtinæ priimti iððûká á dvikovà, ginèà, disputà ir pan.
Þr. Mesti pirðtinæ.
O laikai, o paproèiai! (lot. O tempora, o mores!) sakoma stebintis ar piktinantis konkreèia visuomene, jos ástatymais
ar gyvenimo bûdu. Posakio autorius – romënø politikas,
filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero,
106–43 pr. m. e.) (Oratio in L. Catilinam I, 2; In Verrem IV,
55; Pro Rege Deiotaro, XI, 31).
Paklydusi avelë 1. krikðèioniø baþnyèios mokymo nesilaikantis
þmogus, nusidëjëlis ar atsiskyrëlis nuo tikinèiøjø bendruomenës, kurá esà derëtø vël atvesti á tikëjimà; 2. visuomenës normø nesilaikantis þmogus, atskalûnas. Senovës
þydø – gyvuliø augintojø – kultûroje avies metafora gana
daþna: visuomenë èia neretai suvokiama kaip Dievo banda, kurià jis pats ar per kunigus ganàs, plg.: „Jûs esate
mano kaimenë, mano þmogiðkos ganyklos avys, ir að esu
jûsø Dievas“ (Ez 34, 31); ið Senojo Testamento per Kristaus palyginimus ir alegorijas avies metafora patekusi ir á
krikðèioniðkàjà kultûrà, drauge su ja atëjo ir sàvokos
(ið)ganytojas, pastorius ‘piemuo’. Pats paklydusios avies
motyvas irgi yra Senajame Testamente: „Klajoju lyg paklydusi avis“ (Ps 119, 176). Kristus paklydusios avies palyginimà taiko tikinèiøjø bendruomenei: „Kaip jums atrodo:
jeigu kas turëtø ðimtà aviø ir viena nuklystø, argi jis nepaliktø devyniasdeðimt devyniø kalnuose ir neitø ieðkoti
nuklydusios? /…/ Taip ir jûsø dangiðkasis Tëvas nenori,
kad praþûtø bent vienas ið ðitø maþutëliø“ (Mt 18, 12, 14);
tikinèiøjø lyginimà su avimis tæsia ir Kristaus mokiniai:
„Jûs buvote tarsi paklydusios avys, o dabar sugráþote
pas savo sielø ganytojà ir sargà“ (1 Pt 2, 25).
O ðventas naivume! (lot. O sancta simplicitas!) sakoma apie naivø, patiklø þmogø.
Taip suðukæs èekø teologas ir kultûros
veikëjas J. Husas (Jan Hus, 1369–1415),
pamatæs senutæ, metanèià malkø á lauþà,
ant kurio jis buvo deginamas uþ reformacines „erezijas“.
Odekolonas (pranc. Eau de Cologne, vok.
Kölnisch Wasser ‘Kelno vanduo’) vandens, etilo spirito ir kvapiøjø medþiagø
miðinys, vartojamas parfumerijoje. 1709
m. odekolonà iðrado Kelno gyventojas
J. M. Farina (Johann / Giovanni Maria
Farina, 1685–1766). Odekolonà ið pradþiø
vartojo kaip vaistà (laðus), taèiau vëliau
101
J. Husas
J. M. Farina
jis iðpopuliarëjo kaip kvepalai. Odekolonu kvepintis labai
mëgæs Napoleonas Bonapartas.
102
Palikti uþ borto atsisakyti partneriø ar juos paðalinti ir tæsti
kà nors (veiklà, varþybas ir pan.) be jø. Posakis kilæs ið
laivininkystës praktikos, kai iðkritusiojo ið laivo ar valties
neástengdavo iðgelbëti, o iðmestojo negelbëdavo.
Pandoros skrynia (lot. Dolium Pandorae) nelaimiø ðaltinis.
Gr. mite, apraðytame sen. gr. poeto Hesiodo (`Hs…odoj,
Hesiodus, VIII–VII a. pr. m. e.) poemoje „Darbai ir dienos“,
Pandora (gr. Pandèra) buvo Dzeuso ásakymu Hefaisto
sukurta pirmoji moteris, á kurià dievai sudëjæ visas moteriai bûdingas ypatybes: groþá, aistrà, klastà ir kt., taip pat
iðmokæ verpti ir austi. Pandora reiðkia „visa dovanojanti“
(liaudies etimologijoje – „visø dovana“). Ja Dzeusas ketino
atkerðyti Prometëjui uþ jo dovanotà þmonëms ugná ir padaryti þmones nelaimingus. Pandora buvo nusiøsta á þemæ
ir padovanota Prometëjo broliui Epimenëjui drauge su indu
(statine?), uþdraustu atidengti. Smalsumo pagauta Pandora indà atidengusi, o ið jo pasklidusios po þmones ten
laikytos ydos, ligos, vargai ir kitos blogybës; Pandorai
paskubomis uþvoþus dangtá, ant dugno likusi tik viltis
(Hesiodas, 60-99).
Paniðka baimë didþiulë nevaldoma baimë.
Pavadinta sen. gr. miðkø ir ganyklø oþiakojo dievo Pano, piemenø ir medþiotojø
globëjo, vardu. Panas priekabiaudavæs
prie nimfø, siekdamas jø artumo; tos,
iðsigandusios ir jo iðvaizdos, ir ketinimø,
stengdavusios pabëgti ir pasislëpti.
Pasakyta – padaryta (lot. Dictum factum) apie ágyvendintà
paþadà. Posakio autorius – romënø dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, ~195–~159 pr. m. e.), pavartojæs já komedijose „Andrija“ (Andria, II, 381) ir „Pats save
baudþiàs“ (Heauton Timorumenos, IV, 760).
Pasaulio bamba (angl. Navel of the World) 1. pasaulio centras; 2. egocentriðkas, labai save sureikðminantis þmogus
ar visuomenë. Sen. Graikijoje pasaulio centru laikytas
konuso formos akmuo Delfø miesto Apolono ðventykloje. Graikiðkas to akmens pavadinimas buvo omphalos
‘bamba’. Pasak legendos, Dzeusas pasiuntæs du erelius
apskristi pasaulá; ten, kur ereliai susitikæ, buvæs pasaulio
centras. Tokiais akmenimis-bambomis Vidurþemio jûros
kraðtuose paþymëtø pasaulio centrø buvo keletas, taèiau
þymiausias jø buvo Delfuose.
Pasiraitoti rankoves kibti á darbà, ðokti dirbti. Senovëje
drabuþius siûdavæ su ilgomis platëjanèiomis rankovëmis;
buvo mada siûti rankoves iki keliø ar net iki þemës, tad
norint kà nors dirbti, rankoves tada reikëdavæ pasiraitoti.
Paskutinë vakarienë 1. katalikø baþnyèioje – ðvenèiausiasis
sakramentas; 2. vakaro valgis prieð koká nors svarbø
ávyká, kelionæ ar iðsiskyrimà. Pasak Naujojo Testamento,
Kristus prieð suëmimà ir mirtá paskutiná kartà pavakarieniavæs kartu su savo mokiniais.
Paskutinë
vakarienë
pagal Leonardo (Leonardo da Vinci, 1452–
1519) freskà. Bareljefas Punsko (Lenkija)
baþnyèios ðventoriuje.
Panas moko Dafná groti savo
fleita. Pompëja (I a. pr. m. e.).
A. Butkaus nuotr.
103
104
Paskutinis mohikanas (angl. The Last of
the Mohicans) kas nors paskutinis,
likæs ið nykstanèios þmoniø grupës,
kolektyvo ar bendruomenës. Tokiu
pavadinimu 1826 m. iðëjo amerikieèiø
raðytojo Dþ. Kuperio (James Fenimore
Cooper, 1789–1851) romanas, kurio pagrindinis herojus yra paskutinis mohikanø genties indënas.
Paukðèiø kalba (rus. Ïòè÷èé ÿçûê) 1. nesuprantama kalba;
2. profesinis þargonas. Posakio autorius – Maskvos universiteto astronomijos profesorius D. Perevoðèikovas
(Äìèòðèé Ïåðåâîùèêîâ, 1788–1880), ðitaip apibûdinæs
manieringà ir siaurai vartojamø terminø prigrûstà rusø filosofø 1820–1840 m. raðtø kalbà.
Dþ Kuperio portretas (fragm.). Dail.
Dþ. Dþarvis (John
Wesley Jarvis, 1781?
–1839).
Paskutinis þodis 1. nuteistojo asmens kalba po nuosprendþio
paskelbimo ar prieð egzekucijà; 2. galutinis kokio nors
klausimo sprendimas; 3. naujausias ko nors modelis.
Paukðèiø pienas 1. absoliuèios gerovës rodiklis (lietuviai dar
sako gulbës pienas; gegutës pienas); 2. toks konditerinis
skanëstas (ppr. saldainis). Posakis siekia antikinius laikus
ir randamas Aristofano (’Aristof£nhj, Aristophanes,
~450–~380 pr. m. e.), Strabono (Str£bwn, Strabo, ~63 pr.
m. e.–24), Lukiano (LoukianÒj, Lucianus, 120–180) kûriniuose ir darbuose.
Pats velnias kojà nusilauð apie didelæ netvarkà ar sunkiai
pereinamas kelio kliûtis. Mituose ir sakmëse velnio gyvenamoji aplinka yra pelkës, brûzgynai, sàvartos ir kita
þemdirbystei netinkama þemë. Posakis reiðkia, kad kalbama
apie dar didesnæ netvarkà, negu velniðkoji.
Paukðèiø takas balkðva juosta giedrame nakties danguje,
nusidriekusi beveik per visà skliautà – mûsø galaktikos
þvaigþdþiø ir ûkø ðvytëjimas. Pavadinimas þinomas tik baltams, finougrams, ir tiurkø kalboms, plg. la. Putnu ceïð,
est. Linnutee, suom. Linnunrata. Tikëta, kad pagal já
paukðèiai orientuojasi, migruodami á ðiltuosius kraðtus ir
atgal (ornitologiniai tyrimai tai patvirtino).
Tuo tarpu Antikoje tai vadinta Pieno taku (gr. Galax…aj, lot. Via Lactea); ið èia per lotynø kalbà pavadinimas pateko á kitas Europos kalbas (plg. angl. Milky Way,
rus. Ìëå÷íûé ïóòü), o graikiðkuoju pavadinimu pradëtos vadinti galaktikos.
Pieno tako atsiradimà gr. mitas aiðkina taip: gimus Herakliui, jo tëvas Dzeusas, norëdamas, kad sûnus gautø
dieviðkø savybiø (Heraklio motina buvo mirtinga moteris
Alkmenë), slapta prineðæs kûdiká mieganèiai Herai prie krûties. Pabudusi ir pamaèiusi, jog þindo nepaþástamà kûdiká,
Hera iðplëðë jam ið burnos krûtá, o pieno èiurkðlë perskrodë dangø ir sustingo.
105
106
Patrankø mësa (pranc. La chaire à canons) kareiviai. Posakio
autorius – prancûzø poetas F. de Ðatobrijanas (FrançoisRené de Chateaubriand, 1768–1848), pavartojæs já panflete
„Apie Bonapartà ir Burbonus“ (De Buonaparte et des Bourbons, 1814), kuriame raðo, jog Napoleono valdþios akyse
prancûzø gyvybë tapo bevertë ir kad
ðaukiamus á kariuomenæ vyrus imta
vadinti þaliava bei patrankø mësa. Kiek
anksèiau V. Ðekspyras (William Shakespeare, 1564–1616) tragedijoje „Henrikas IV“ vieno veikëjo lûpomis kareivius F. de Ðatobrijanas
pavadinæs parako maistu.
Pieno taku ðià galaktikà vadina ne visos tautos. Ðvedams tai ‘þiemos takas / gatvë’ (Vintergatan), kinams ir jø
kaimynams, áskaitant ir japonus, tai yra ‘sidabrinë upë’ ar
‘dangaus upë’.
Paþadëtoji þemë visø lûkesèiø iðsipildymo vieta, kurioje vyrauja visuotinë laimë, gerovë, taika. Senajame Testamente
taip skamba Dievo paþadas Mozei iðvesti þydus ið Egipto: „nuþengiau iðgelbëti ið egiptieèiø rankø ir nuvesti ið
to kraðto á gerà ir erdvø kraðtà, á kraðtà, tekantá pienu ir
medumi“ (Ið 3, 8); „Að paþadu iðvesti jus ið Egipto kanèios á kraðtà kanaanieèiø, hetitø, amorieèiø, perizitø, hivitø
ir jebusitø, á kraðtà, tekantá pienu ir medumi“ (Ið 3, 17).
Posakis yra ir Naujajame Testamente Pauliaus laiðke
þydams, kuriame jis primena jø istorijos fragmentus:
„Tikëdamas jis (Abraomas – A.B.) apsigyveno paþadëtoje
þemëje, tarytum svetimoje, ásikûræs palapinëse su Izaoku
ir Jokûbu, to paties paþado paveldëtojais“ (Þyd 11, 9).
Franco, 1892–1975) ðalininkai Madride per
jo apsiaustá 1936 m. Ispanijos pilietinio karo (1936–1939) metu. Taip juos pavadinæs
frankistinis brigados generolas E. Mola
(Emilio Mola Vidal, 1887–1937), radijo kreipimesi á madridieèius pasakæs, kad keturias
jo armijos kolonas, mestas á Madrido ðturmà, paremsianti dar ir penktoji kolona, esanti
paèiame Madride.
E. Mola
Paþink save (gr. gnwqi seautÒn , lot. Nosce te ipsum) susivok, ko tu nori gyvenime, kad bûtum laimingas, ir kokios
yra tavo fizinës bei dvasinës galimybës siekti uþsibrëþtø
tikslø. Be to, paþinæs save, geriau suprasi kitus. Uþraðas,
buvæs Apolono ðventykloje Delfuose (Graikija), kurio autoriais laikomi septyni didieji gr. iðminèiai, o romënø poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/65 – ~ 127)
„Satyrose“ teigë, jog „Þodþiai paþink pats save! ið dangaus ligi mûsø atëjo“ (XI, 27). Ðá posaká labai mëgæs sen.
gr. filosofas Sokratas (Swkr£thj, Socrates, ~470–399 pr.
m. e.), todël autorystë kartais priskiriama jam.
Per kanèias á þvaigþdes (lot. Per aspera ad astra) sakoma,
kai norima pabrëþti, jog dideli tikslai ar ðlovë pasiekiami
tik sunkiu darbu. Posakis pavartotas romënø filosofo,
dramaturgo ir politiko Senekos Jaunojo (Lucius Annaeus Seneca, 4 pr. m. e.–65) tragedijoje „Pamiðæs Herkulis“. Visas posakis èia
skambàs taip: Per aspera sic itur ad astra
‘per kanèias taip einama á þvaigþdes’ (Hercules Furens, II, 437); ðiuos þodþius pasako
Herkulio þmona Megara Tëbø valdovui Li- Seneka Jaukui, tikëdamasi, kad Herkulis bus paimtas á nasis
dangø, kaip Jupiterio sûnus.
Taèiau pirmasis posaká sic itur ad astra pavartojæs
romënø poetas Vergilijus (Publius Vergilius Maro, 70–19
pr. m. e.) „Eneidoje“, kur tuos þodþius pasako Apolonas
Enëjo sûnui Askanijui Jului, girdamas já uþ narsà (Aeneid,
IX, 641). Ðá Vergilijaus posaká astronomai vëliau perfrazavo á hinc itur ad astra ‘èia einama á þvaigþdes’ ir vartoja
observatorijoms apibûdinti. Toks uþraðas yra ir virð Vilniaus universiteto observatorijos durø.
Penktoji kolona (isp. Quinta columna) slaptieji prieðo sàjungininkai ir pagalbininkai, kenkiantys ið vidaus. Taip
pirmiausia buvo pavadinti generolo F. Franko (Francisco
Permainø vëjai (angl. Wind of change) ið esmës besikeièianèios sàlygos, aplinkybës, naujoviø visuma. Posakio autorius – Didþiosios Britanijos politinis veikëjas H. Mak-
107
108
milanas (Harold Macmillan, 1894–1986,
premjeras 1957–1963), vienoje ið savo kalbø
1960 m. pasakæs: „Permainø vëjas dvelkia virð
þemyno“, turëdamas galvoje iðsivaduojamàjá
sàjûdá Afrikoje.
H. Makmilanas
Perþengti Rubikonà padaryti lemtingà sprendimà, po kurio
nebegalima atitaisyti padëties. Rubikonas (‘raudonasis’)
buvo upelis, skyræs Romà nuo jos provincijos Galijos.
Galijos valdytojui Julijui Cezariui (Gaius Iulius Caesar,
100–44 pr. m. e., valdë 49–44 pr. m. e.) senatas buvo uþdraudæs savo legionus ávesti á Romos teritorijà. 49 pr. m.
e. Cezaris su savo legionais perþengë Rubikonà ir pradëjo
pilietiná karà. 45 m. per. m. e. Cezaris galutinai nugalëjo
Pompëjø ir tapo Romos imperatoriumi. Legenda pasakoja,
kad abejoniø valandà Cezariui pasirodæs milþiniðkas trimitininkas, kvietæs já perþengti upelá. Cezaris palaikæs tai
geru þenklu ir ryþæsis perþengti.
Pikta akis þvilgsnis, kuris gali pakenkti: nuþiûrëti, uþburti ir
pan. Senovëje tikëta, kad piktà ar nemalonø þvilgsná turá
burtininkai bei raganos ir kad savo kerus jie galá skleisti
þvilgsniu.
Pilietinë dràsa (rus. Ãðàæäàíñêîå ìóæåñòâî) ryþtas ir dràsa, atiekant savo pilietinæ pareigà, nesibijant galimø represijø ar
oponentø kerðto. Tokiu pavadinimu rusø
poetas dekabristas K. Rylejevas (Êîíäðàòèé Ðûëååâ, 1795–1826) paraðæs odæ
(1823).
K. Rylejevas
Pilkasis kardinolas slaptas asmuo, darantis átakà vykdomàjà
valdþià turintiems pareigûnams; faktiðkasis valdytojas. Po109
sakis kilo ið Prancûzijos valstybës veikëjo kardinolo Riðeljë (Cardinal-Duc de Richelieu, 1585–1642) padëjëjo pravardës. Riðeljë deðinioji
ranka ir patarëjas buvo vienuolis kapucinas tëvas Þozefas (Joseph), neðiojæs pilkà Trigubas Riðeljë portretas.
sutanà (ið èia ir pravardë), tuo Dail. F. de Ðampanas (Philippe
tarpu kardinolo apranga yra de Champaigne, 1602–1674).
ryðkiai raudona. Vëliau pilkuoju kardinolu pradëtas vadinti ir pats Riðeljë. 1622 m. tapæs kardinolu, o nuo 1624
m. – pirmuoju Karaliðkosios tarybos ministru, jis iki gyvenimo pabaigos iðliko faktiðkasis Prancûzijos valdovas,
valdant karaliui Liudvikui XIII (Louis XIII, 1601–1643,
valdë 1610–1643).
Pilti alyvos á ugná (lot. Oleum addere camino) dar labiau
komplikuoti ir taip sudëtingà situacijà ar aðtrinti konfliktà. Posakio autorius – romënø poetas Horacijus (Quintus
Horatius Flaccus, 65–8 pr. m. e.), pavartojæs já „Satyrose“
(II, III, 320).
Pinigai nesmirda (lot. Pecunia non olet ‘pinigai kvapo neturi’) sakoma, pateisinant neðvariu ar nusikalstamu darbu ásigytus pinigus. Posakis ið istorijos apie Romos imperatoriø Vespasianà (Caesar Vespasianus Augustus, 9–79, valdë 69–79),
kurio sûnus Titas priekaiðtavæs tëvui,
kam ðis apmokestinæs vieðuosius tualetus. Vespasianas prikiðæs sûnui prie
nosies kelias monetas ir paklausæs, ar
jos turi kvapà. Sûnui atsakius neigiaVespasianas
110
mai, tëvas jam paaiðkinæs, kad jos gautos ið naujojo mokesèio.
Ðis epizodas apraðytas romënø istoriko Svetonijaus
(Gaius Suetonius Tranquillus, ~ 69 – ~ 130) veikale „Dvylikos Cezariø gyvenimas“ (De vita XII Caesarum; Vita
divi Vespasiani, XXIII). Svetonijaus amþininkas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/65 – ~ 127) pinigø
„kvapo“ motyvà iðpopuliarinæs vienoje ið savo „Satyrø“:
“/.../ juk visuomet malonu uþuosti pelno kvapelᓠ(Lucri
bonus est odor ex re qualibet) (XIV, 204–205).
Pirkti katæ maiðe rizikuoti ásigyti kà nors, prieð tai neapþiûrëjus, ásitraukti á koká renginá ar veiklà, neiðsiaiðkinus visø
sàlygø ar aplinkybiø. Posakis kilæs ið daugeliui tautø
þinomo anekdoto apie sukèiø, bandþiusá kaip parðà parduoti katæ maiðe.
Pirmiausia paimsim valdþià, o paskui paþiûrësim sakoma, kai neþinoma ar nenumatoma, kas veikti, pasiekus uþsibrëþtà
tikslà. Perfrazuoti rusø bolðevikø vado
V. Lenino (Âëàäèìèð Óëüÿíîâ-Ëåíèí,
1870–1924) þodþiai, pasakyti 1917 m. spalio perversmo iðvakarëse: „Valdþios paëmimas yra sukilimo reikalas; jo politinis
tikslas paaiðkës po to“.
V. Leninas
Pirmoji ðalies dama (angl. The first lady) ðalies prezidento
þmona. Spëjamas posakio autorius – JAV prezidentas
Z. Teiloras (Zachary Taylor, 1784–1850, prez. 1849–1850).
Mirus buvusio JAV prezidento Dþ. Medisono (James Madison, 1751–1836, prez. 1809–1817) naðlei Dolei Medison (Dolley Payne Todd Madison, 1768–1849), Z. Teiloras per jos
laidotuves esà pasakæs: „Ji niekada nebus uþmirðta, nes ji
111
ið tiesø buvo mûsø Pirmoji Dama (First
Lady) iðtisà pusæ amþiaus“. JAV spaudoje ðis titulas pirmà kartà pasirodë
1860 m. – pirmàja dama tàsyk buvo pavadinta H. Lein (Harriet Rebecca Lane
Johnston, 1830–1903), nevedusio prezidento Dþ. Baèeneno (James Buchanan, 1791–1868, prez. 1857–1861) graþuolë dukterëèia, padëjusi jam ðeimininkauti Baltuosiuose Rûmuose. Po- D. Medison
sakis iðpopuliarëjo, kai 1911 m. Niujorke buvo pastatyta È. Nerdlindþerio (Charles Frederic
Nirdlinger,1860?–1940) pjesë, pavadinta „Pirmoji ðalies
dama“ (The First Lady in the Land).
Pyro pergalë nereikðminga ir su didþiuliais nuostoliais pasiekta pergalë, tolygi pralaimëjimui. Pyras (PÚrroj, Pyrros,
319–272 pr. m. e.) buvo Epyro (vakarinë Graikijos pakrantë)
karalius (306–302, 297–272 pr. m. e.), taip pat Makedonijos karalius (288-284, 273-272 pr. m. e.), karvedys, Aleksandro Makedonieèio giminaitis, vienas didþiausiø to laiko
Romos prieðø. Kai kurie jo mûðiai su romënais laimëti labai sunkiai. Po mûðio prie Auskulo (279) Pyras pasakæs:
„Dar viena tokia pergalë mane visiðkai sunaikins“.
Platoniðka meilë (lot. Amor platonicus)
tik dvasinë partnerio meilë, be erotikos
ir sekso. Posakio autorius – italø filosofas neoplatonistas M. Fièinas (Marsilio Ficino, 1433–1499), iðvertæs sen.
gr. filosofo Platono (Pl£twn, Plato,
~423–347 pr. m. e.) raðtus á lotynø kalbà. Platonas veikale „Puota, arba Apie
meilæ“ dialogo forma iðdësto savo pa112
M. Fièinas
þiûras apie idealià, t.y. dvasinæ meilæ, dvasinio groþio paþinimà, taèiau tarp vyro ir jaunuolio.
Pleiðtas pleiðtà varo (lot. Cuneus cuneum trudit) sakoma,
kai kokios nors veiklos rezultatus ketinama panaikinti tais
paèiais bûdais, kuriais jie buvo pasiekti. Posakis paimtas
ið buities – ástrigusá pleiðtà (pvz. skeliant pliauskà) galima stumti toliau kitu pleiðtu.
Plius minus (lot. Plus minus) apytikriai, maþdaug. Posakis ið
romënø raðytojo satyriko Petronijaus (Gaius Petronius
Arbiter, ~27–66) kûrybos (Satiricon, LII).
Po mûsø (manæs) nors ir tvanas (pranc. Au reste, après nous,
le deluge) egoistinë nuostata, jog reikia rûpintis tik savo
gyvenimo gerove, negalvojant nei apie
ávaizdá istorijoje, nei apie veiklos padarinius ateinanèioms kartoms. Posakio autorë – Þana Antuanetë Puason (JeanneAntoinette Poisson), arba kitaip – markizë de Pompadur (marquise de Pompadour, 1721–1764), Prancûzijos karaliaus
Liudviko XV (Louis XV, 1710–1774, valdë
nuo 1715) favoritë nuo 1745 m. Ðiuos Þ. A. Puason portþodþius ji pasakius, guosdama karaliø po retas (fragm.). Dail.
Þ. M. Natyras (Jean
Prancûzijos kariuomenës pralaimëjimo Marc Nattier, 1685
prûsams Rosbacho mûðyje (1757).
–1766).
Politinë prostitutë politikas, daþnai keièiantis savo paþiûras
ir narystæ partijose. Posakis, XX a. pradþioje buvæs bûdingas Rusijos socialdemokratinei, vëliau bolðevikinei publicistikai. Posaká vëliau iðpopuliarino filmas „Leninas spalyje“ (1937), kuriame ðià frazæ pavartoja Leninas, apibûdindamas bendraþygius S. Kamenevà su G. Zinovjevu dël jø
straipsnio menðevikø laikraðtyje Íîâàÿ æèçíü.
113
Politinis lavonas susikompromitavæs ar sukompromituotas
politikas, nebeturintis perspektyvø tæsti politinës karjeros. Gali bûti parafrazë ið Gyvasis lavonas (þr.).
Popierius viskà pakenèia (lot. Epistula non erubescit ‘laiðkas
nerausta’) raðyti galima viskà, taèiau ne visa, kas paraðyta, gali bûti tiesa. Perfrazuota romënø politiko, filosofo ir
oratoriaus Cicerono (Marcus Tullius Cicero, 106–43 pr.
m. e.) frazë ið „Laiðkø draugams“ (Epistularum ad familiares, Liber V, 12).
Prarastoji karta (pranc. Une generation perdue, angl. Lost
Generation) apolitiðka, nepatriotiðka, merkantiliðka visuomenës dalis. Posakio autorë – amerikieèiø
raðytoja G. Stein (Gertrude Stein, 1874–
1946), pavadinusi ðitaip prastà automechanikà, buvusá karo dalyvá. Pasak
raðytojos, prarastoji karta yra kare dalyvavæs jaunimas – iððvaistæs geriausius
savo metus þudynëms ir smurtui, jis esà
nebesugebàs gráþti á taikià visuomenæ,
prisitaikyti prie jos. Posaká ir jo pirminæ G. Stein. K. V.
Vechteno (Carl Van
reikðmæ iðpopuliarino kitas amerikieèiø Vechten, 1880–1964)
raðytojas E. Hemingvëjus (Ernest He- nuotr.
mingway, 1899–1961) romane „Fiesta (Saulë taipogi teka)“
(1926), cituodamas G. Stein posaká kaip romano epigrafà:
Visi jûs – prarastoji karta.
Prarastos iliuzijos (pranc. Les illusions perdues) neiðsipildþiusios viltys; nusivylimas kuo nors. Posakiu tapæs
O. de Balzako (Honoré de Balzac, 1799–1850) trilogijos
(1837–1843) pavadinimas. Romane vaizduojamas provincialo vaikino, atvykusio á Paryþiø ir svajojusio tapti garsiu poetu, likimas ir puoselëtø lûkesèiø netektis.
114
Prasti (Blogi) popieriai apie nepalankià kieno situacijà, padëtá, blogus reikalus. Posakis galëjo atsirasti XIX a. Lietuvoje, kai carinë valdþia ëmësi bajorystës revizijos ir tikrieji bei apsimetëliai bajorai stengësi dokumentiðkai jà árodyti. Posakis turëjo pradinæ dokumentø vertinimo reikðmæ,
jei bajorystës dokumentai bûdavæ nepakankami ar iðaiðkëdavusi jø klastotë.
Prieðas nesnaudþia ironiðkas perspëjimas tiems, kas turi
varþovø ar konkurentø, skatinimas bûti veikliems. Perfazuota ið apaðtalo Petro pamokymø, plg.: „Bûkite blaivûs,
budëkite! Jûsø prieðas velnias kaip riaumojantis liûtas
slankioja aplinkui, tykodamas kà praryti“ (1 Pt 5, 8).
Pro medþius miðko nemato (vok. Den Wald
vor lauter Baumen nicht sehen) sakoma,
kai per smulkmenas nematoma esmës. Posakio autorius – vokieèiø poetas K. Vylandas (Christoph Martin Wieland, 1733–
1813), pavartojæs já poemoje „Mûzarionas,
arba gracijø filosofija“ (Musarion oder
die Philosophie der Grazien, 1768). Kitur
nurodoma, kad Vylandas já perfrazavæs ið
vokieèiø poeto F. Hagedorno (Friedrich
von Hagedorn, 1708–1754) eilëraðèio
„Horacijus“.
Prokrusto lova dirbtinë norma,
rëmai, á kuriuos per jëgà kas
nors spraudþiama. Gr. mite
Prokrustas buvæs milþinas
Tesëjas ir Prokrustas. Pieðinys antikinëje amforoje (VI a. pr. m. e.).
115
K. Vylando portretas (fragm.).
Dail. F. Jagemanas (Ferdinand
Jagemann, 1780
–1820).
plëðikas, prisiviliodavæs keliautojus ir guldydavæs juos á
lovà tam, kad numarintø kanèiose: tiems, kam lova bûdavusi per trumpa, nukirsdavæs kojas, tuos, kam per ilga, –
iðtempdavæs. Prokrustà nuþudæs Tesëjas, paguldæs plëðikà
á jo paties lovà, kuri jam buvusi per trumpa.
Protëviø ðauksmas (angl. The Call of the Wild
‘gamtos ðauksmas’) pagrindiniai instinktai,
pasàmonë. Posakis kilæs ið amerikieèiø raðytojo Dþ. Londono (Jack London, 1876–
1916) apysakos lietuviðko pavadinimo, nusiþiûrëto ið rusiðko vertimo Çîâ ïðåäêîâ.
Dþ. Londonas
Protø nutekëjimas (angl. Brain drain ‘smegenø nutekëjimas’,
rus. Óòå÷êà ìîçãî⠑t. p.’) specialistø, mokslininkø emigracija. Posakis atsirado po II pasaulinio karo, kai daug
inþinieriø ir mokslininkø, ypaè britø, ëmë keltis gyventi á
karo nepaliestas JAV, kur tiek darbo, tiek buities sàlygos
bei atlyginimai buvo kur kas geresni nei karo nualintoje
Europoje. Panaðø laikotarpá dabar patiria posovietinës ðalys (tarp jø ir Lietuva), ið kuriø specialistai emigruoja á
Vakarø Europà.
Prozit! (lot. Prosit! ‘tegul eina á gera’) linkëjimas uþgeriant;
atitinka lietuviø á sveikatà! Taip sakydavo uþgerdami
romënai; atsakymas bûdavæs Reprosit! ‘jums irgi’. Ið lotynø kalbos ðis ritualinis vaiðiø þodis paplito kitose Europos kalbose.
Puoðtis svetimomis plunksnomis (lot. Gloriari alienis bonis ‘girtis svetimomis gërybëmis’) dangstytis svetima ðlove ar nuopelnais, juos savintis ir jais didþiuotis. Posakis
ið romënø raðytojo Fedro (Phaedrus, 15 pr. m. e. –50) pasakëèios apie iðdidþià kuosà ir povà, kurio plunksnomis toji
puoðusis, taèiau jos nepriëmæ nei povai, nei vëliau kuosos. Pasakëèios siuþeto autoriumi Fedras nurodo Ezopà.
116
Puota maro metu (rus. Ïèð âî âðåìÿ ÷óìû) nerûpestingas,
linksmas gyvenimas visuotinës suirutës ar karo metu. Posakio autorius – rusø poetas A. Puðkinas (Àëåêñàíäð
Ïóøêèí, 1799–1837), taip pavadinæs dramatiðkas scenas,
paraðytas 1832 m. pagal ðkotø poeto Dþ. Vilsono (John
Wilson, 1785–1854) poemà „Maro miestas“ (The city of
the plague and other poems, 1816). Pati sàvoka galëjo
atsirasti ið italø raðytojo Dþ. Bokaèo (Giovanni Boccaccio, ~1313–1375) knygos „Dekameronas“, kurios pradþioje pasakojama,
kaip, siauèiant marui Florencijoje, „septynios damos ir trys jauni vyriðkiai“ su
savo tarnaitëmis ir tarnais nusprendþia
pasitraukti á atokesnæ vietà uþmiestyje
ir linksmai leisdami laikà pralaukti, kol
epidemija nurims. Dar plg. Baltazaro
Dþ. Bokaèas
puota.
Raganø medþioklë (angl. Witch-hunt, rus. Îõîòà íà âåäüì)
1. pastangos iðsiaiðkinti praeityje nusikaltusius þmones;
2. kitaminèiø (ppr. politiniø) persekiojimas. Posakis atsirado Renesanso laikais, kai Europoje baþnyèia itin suaktyvino þyniuoniø, þolininkø, aiðkiaregiø ar religiniø kitaminèiø (vad. eretikø) persekiojimà, apðaukusi juos raganomis, raganiais, ðëtono sàjungininkais. Aktyviausias raganø procesø laikotarpis buvo 1400–1700 m. Kentëjo ir
niekuo dëti, taèiau raganavimu apkaltinti ir fizinio tardymo neiðtvëræ þmonës, daugiausia moterys. „Árodþius“ raganavimà, þmogus ppr. bûdavo sudeginamas ant lauþo,
reèiau – kitaip nuþudomas. Susidorojimo su ragana teisëtumas nurodomas jau Senajame Testamente, Mozës suraðytame kodekse, plg.: „Nepaliksi gyvos kerëtojos“ (Ið 22,
18; dar plg. epizodà su Sauliumi 1 Sam 28, 3, 7–9), o raganø procesø iðtakos siekia senovës Egipto ir Babilono
117
laikø teisynà. Politine reikðme ðá posaká bene pirmasis pavartojo anglø raðytojas Dþ. Orvelas (tikroji pavardë –
E. Bleiras) (George Orwell; Eric Arthur Blair, 1903–1950)
knygoje „Katalonijai pagerbti“ (Homeage to Catalonia,
1938), kurioje ispanø komunistø kovà su trockininkais jis
pavadinæs beprasmiðka raganø medþiokle. Dþ. Orvelo
metafora labai paplito 1950–1954 m., kai JAV prasidëjo
komunistø demaskavimo ir persekiojimo procesai, inicijuoti
senatoriaus Dþ. Makarèio (Joseph Raymond McCarthy,
1908–1957). Procesuose átariamieji buvo kaltinami antiamerikietiðka veikla, ðnipinëjimu TSRS naudai (kas tam
tikrais atvejais pasitvirtino).
Ranka rankà plauna (lot. Manus manum lavat) apie abipusæ
paramà ar pagalbà. Uþraðyto posakio autorius – romënø
filosofas, dramaturgas ir politikas Seneka Jaunasis (Lucius Annaeus Seneca, ~4 pr. m. e.–65) (Apocolocyntosis,
9). Posakis gali bûti ir bendro indoeuropietiðkojo folkloro
paveldas, Senekos paimtas ið gyvosios kalbos.
Rasti ieðmininkà (rus. Íàéòè ñòðåëî÷íèêà) suversti kaltæ
dël ko nors eiliniam darbuotojui, kai tikrieji kaltininkai yra
vadovai. Posakis atsirado XX a. pradþioje Rusijos Dûmoje. Tiriant geleþinkelio katastrofø prieþastis tuometinëje
Rusijoje, kaltë ppr. bûdavo suverèiama ieðmininkui, ne
laiku ar ne taip perjungusiam bëgius. Todël Dûmos opozicija ieðmininkais praminusi smulkius pareigûnus, kuriems vyriausybë suversdavusi visà kaltæ dël esanèios
netvarkos. Dar plg. Atpirkimo oþys.
Realioji politika (vok. Die Realpolitik) politika, vykdoma be
istorinio konteksto, atsiþvelgiant tik á dabarties realijas ir
interesus. Termino autorius – vokieèiø þurnalistas ir politikas A. fon Rochau (August Ludwig von Rochau, 1810–
1873), 1853 m. iðleidæs knygà pavadinimu „Realiosios poli118
tikos principai ir jø taikymas Vokietijos
politinëmis sàlygomis“ (vok. Grundregeln von Realpolitik, angewendet
an den politischen Zuständen von
Deutschland). Terminà iðpopuliarino
vokieèiø filosofas F. Nyèë (Friedrich
Wilhelm Nietzsche, 1844–1900), daþnai A. fon Rochau
já vartojæs, apibûdindamas kanclerio
O. fon Bismarko (Otto Eduard Leopold von Bismarck,
1815–1895, kancleris 1862–1890) politinæ veiklà. Ðiais laikais
terminas padaþnëjo irgi Vokietijos vadovø kalbose, pradedant kancleriu H. Koliu (Helmut Josef Michael Kohl, g.
1930, kancleris 1982–1998) ir baigiant A. Merkel (Angela
Dorothea Merkel, g. 1954, kanclerë 2005–). H. Kolis já
vartojo kalbëdamas apie Vokietijos suvienijimà, kiti kancleriai – apie iðskirtinai gerus Vokietijos santykius su Rusija
B. Jelcino (Áîðèñ Åëüöèí,1931–2007, prez. 1991–1999) ir
V. Putino (Âëàäèìèð Ïóòèí, g. 1952, prez. 2000–2008)
valdymo laikotarpiu.
Revoliucija (kaip Saturnas) ryja savo vaikus (pranc. la Révolution comme Saturne dévore ses enfants, angl. Revolution eats its own children) po kiekvienos revoliucijos, perversmo, reformos ar valdþios kaitos ppr. prasideda revoliucionieriø tarpusavio kivirèiai, per kuriuos nukenèia dalis
jos vykdytojø. Aliuzija á romënø mitologijà, kur titanas Saturnas (gr. Krono analogas) rydavæs savo naujagimius, bijodamas, kad tie uþaugæ jo nenuverstø. Posakio
autorius – Didþiosios prancûzø revoliucijos (1789–1794) vienas ið vadovø Þ. Dantonas (Georges Jacques Danton, 1759– Þ. Dantonas
1794), pasakæs taip prieð savo egzekucijà, kurià atliko jo
buvæ bendraþygiai. 1794 m. jakobinai savo iðleistais dekretais pradëjo „didájá terorà“, nukreiptà prieð „liaudies prieðus“, kuriuo buvo apðauktas ir Þ. Dantonas, nes kritikavo
terorà ir buvo paliaubø su Prancûzijos kaimynëmis ðalininkas. Þ. Dantonui priskiriama ir mintis, jog revoliucijà
pradeda idealistai, pratæsia kriminalistai, o baigia karjeristai.
Reikia valgyti, kad gyventum, o ne gyventi, kad valgytum
(lot. Esse oportet ut vivas, non vivere ut edas). Posakis ið
romënø retorikos mokytojo Kvintiliano (Marcus Fabius
Quintilianus, ~35–~100) darbo „Iðkalbos mokymas“ (Institutio Oratoria, 95).
Riesti nosá didþiuotis, puikuotis, bûti arogantiðkam. Þmoniø
ir daugelio gyvûnø elgsenoje pakelta galva rûðies bûryje
yra pranaðumo rodymas (optiðkai padidinamas ûgis), tuo
tarpu galvos nuleidimas ir gûþimasis yra nusiþeminimo,
pataikavimo ar baimës þenklas.
Retas paukðtis (lot. Rara avis) retos, iðskirtinës iðvaizdos ar
elgesio þmogus. Posakio autorius – romënø poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis, ~ 50/65 – ~ 127), „Satyrose“ raðæs: „Paukðtë reta ðiuos kraðtuos, panaði á juodàjà gulbæ, – / kas pakæsti galës tokià þmonà – dorybiø
skrynelæ!“ (Juvenalis, VI, 165–166). Viduramþiais buvo paplitæs posakis: Ver us amicus rara avis (‘geras draugas –
retenybë’).
119
Rubenso moteris apie apkûnià moterá.
Flamandø dailininko P. Rubenso (Peter Paul Rubens, 1577–1640) paveiksluose nuogi þmoniø kûnai vaizduojami barokui bûdinga maniera: vyrai
– tvirti, raumeningi, moterys – putlios,
sunkokos.
P. Rubensas. Venera prieðais veidrodá (fragm.).
120
Rûgðèios (Þalios) vynuogës þmogaus elgesys, kai negalëjimas ko nors ásigyti ar kur nuvykti ir pan. pakeièiamas
atsisakymu tai daryti, motyvuojant tikrais ar tariamais
prekës trûkumais ar kelionës sunkumais. Posakis paimtas
ið Ezopo (A…swpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakëèios
„Lapë ir vynuogës“, kurioje lapë, negalëdama pasiekti
aukðtai auganèiø vynuogiø, galop nueina ðalin, ramindama save, kad vynuogës esà dar rûgðèios, neprinokusios.
Vëliau ðià pasakëèià iðpopuliarino kiti autoriai, tarp jø ir
Fedras (Phaedrus, 15 pr. m. e.–50), I. Krylovas (Èâàí
Êðûëîâ, 1768–1844).
Rusijos protu nesuprasi (rus. Óìîì Ðîññèþ
íå ïîíÿòü) sakoma kalbant apie Rusijos
valdþios ar visuomenës keistenybes, netobulybes, áproèius ir paproèius. Posakio
autorius – rusø poetas ir diplomatas
F. Tiutèevas (Ôåäîð Òþò÷åâ, 1803–
1873), 1866 m. paskelbæs toká ketureilá:
Óìîì Ðîññèþ íå ïîíÿòü, / Àðøèíîì
îáùèì íå èçìåðèòü: / Ó íåé îñîáåííàÿ
ñòàòü — /  Ðîññèþ ìîæíî òîëüêî
âåðèòü (‘protu Rusijos nesuprasi, bendru arðinu neiðmatuosi, jos ypatingas bûdas – Rusija galima tik tikëti’).
F. Tiutèevo portretas (fragm.).
Dail. S. Aleksandrovskis (Ñòåïàí Àëåêñàíäðîâñêèé, 1842–
1906).
Rûstybës kekës bræstantis konfliktas ar pyktis, kuris gali iðsilieti prieð tuos, kas já iðprovokavo. Posakio ðaltinis –
Naujasis Testamentas, plg.: „Ir dar vienas angelas iðëjo
nuo aukuro, turintis valdþià ugniai. Jis didþiu balsu suðuko turinèiajam aðtrø pjautuvà: ‘Paleisk darban savo aðtrøjá
pjautuvà ir nurink þemës vynmedþio kekes, nes uogos jau
prisirpo’. Tada angelas numetë savo pjautuvà þemën ir
nuskynë þemës vynmedá, ir supylë vynuoges á didájá Dievo rûstybës spaustuvà“ (Apr 14, 18–19).
121
Posaká iðpopuliarino amerikieèiø raðytojas Dþ. Steinbekas (John Ernst Steinbeck, 1902–1968), pavadinæs taip vienà ið
savo romanø (The Grapes of Wrath, 1939).
Dþ. Steinbekas
Saliamoniðkas sprendimas greitas ir iðmintingas problemos
sprendimas. Pasak Senojo Testamento, pas þydø karaliø
Saliamonà kartà atëjusios dvi moterys, kad ðis iðspræstø
ginèà, kuriai ið jø priklausàs kûdikis. Mat jos gimdþiusios
beveik vienu metu, taèiau vienos jø kûdikis netrukus nugultas mirë; toji moteris apkaltinusi gyvojo kûdikio motinà
vaiko vagyste: esà miræs anos kûdikis, bet ana slapta juos
sukeitusi. „Tada karalius tarë: ‘Viena sako: `Ðis yra mano
sûnus – gyvasis`, – o kita sako: `Tai netiesa! Tavo sûnus
yra negyvasis, o mano sûnus – gyvasis`’. Karalius tad
ásakë: ‘Atneðkite man kalavijà’. Atneðus karaliui kalavijà,
karalius tarë: ‘Padalykite gyvàjá vaikà á dvi dalis, duokite
pusæ vienai ir pusæ kitai’. Moteris, kurios sûnus buvo
gyvasis berniukas, degdama meile savo sûnui, maldavo
karaliaus. ‘Praðyèiau, mano vieðpatie! – ji ðaukë, – duoti
jai gyvàjá vaikà! Tik jo neuþmuðkite!’ O kita reikalavo:
‘Tenebûna nei mano, nei tavo. Padalykite!’ Tada karalius
atsakë: ‘Atiduokite pirmajai gyvàjá berniukà, – jis tarë, –
neuþmuðkite jo! Ji yra jo motina’“ (1 Kar 3, 23–27).
Saugoti kaip savo aká stropiai kà saugoti ir priþiûrëti. Perfazuotas posakis ið Senojo Testamento, plg.: „bet Vieðpaties dalis yra jo tauta, Jokûbas yra jo paveldas. Jis rado já dykumoje – tyruose vaitojanèios dykumos. Apglëbë já, rûpinosi juo, saugojo já kaip savo akies lëliukæ“ (Ást 32, 9–10).
Savam kraðte pranaðu nebûsi (lot. In patria natus non est
propheta vocatus) á uþsienieèiø þodþius ar patarimus
122
atsiþvelgiama labiau nei á saviðkiø. Naujajame Testamente
Kristus pasakæs: „Niekur pranaðas nebûna be pagarbos,
nebent savo tëviðkëje ir savo namuose“ (Mt 13, 54). Vëliau
ðià tiesà patvirtino pranaðo Mahometo iðvijimas ið jo gimtosios Mekos 622 m.
Sàþinës kaliniai (angl. Prisoners of conscience) asmenys,
nuteisti uþ politines paþiûras ar religinius ásitikinimus. Posakio autorius – anglø teisininkas P. Benensonas (Peter
Benenson, 1921–2005), organizacijos „Amnesty International“ ákûrëjas (1961 m. liepa).
Ðá posaká jis pavartojo straipsnyje „Uþmirðtieji kaliniai“, iðspausdintame 1961 05
28 britø laikraðtyje The Observer. Straipsnyje P. Benensonas piktinosi dviejø portugalø studentø nuteisimu 7 metams uþ tai,
kad ðie pakëlæ tauræ „uþ laisvæ“. Netrukus P. Benensonas
ðiuo terminu pradëti vadinti politiniai kaliniai visose nedemokratinëse ðalyse, tarp jø ir Tarybø Sàjungoje.
Sëskim ir pakalbëkim! (lot. Sedentes agamus) kvietimas kà
iðsiaiðkinti ar padiskutuoti sëdint, nes taip esà patogiau.
Posakio autorius – romënø raðytojas, oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43
pr. m. e.), pavartojæs já neakivaizdinei diskusijai su Brutu:
sed quo facilius sermo explicetur, sedentes, si videtur,
agamus (‘kad kalba geriau klostytøsi, jei tinka, sëdëdami
[tai] darykime’ (Brutus 24).
broliai Èangas (‘kairysis’) ir Engas
(‘deðinysis’) Bankeriai (Chang
Bunker, Eng Bunker, 1811–1874),
suaugæ krûtinkauliais, kuriuos jungusi kremzlë. 1829 m. brolius pastebëjo britø komersantas R. Hanteris
(Robert Hunter) ir ëmë veþioti po
pasaulá kaip mokamà atrakcionà.
Pasibaigus kontraktui su Hanteriu,
broliai pelnësi, rodydami save patys. Gastrolës taip iðpopuliarino È. ir E. Bankeriai
pavadinimà Siamo dvyniai, kad ðis
pasidarë bendrinis. 1839 m., vieðëdami Vilkesbore (JAV,
Ðiaurës Karolina), broliai nusprendë pasilikti ðiame jiems
patikusiame mieste ir priimti JAV pilietybæ. 1843 m. jiedu
vedë seseris Jeits (Yates): Èangas – Adelaidà, o Engas –
Sarà Anà. Èangas su Adelaida susilaukë 10, o Engas su
Sara – 12 vaikø. Ilgainiui seserys susipyko ir ásikûrë atokiai viena nuo kitos; broliai jas lankydavo, praleisdami po
tris dienas kiekvienos ið jø namuose. Dvyniai miræ tà paèià dienà su trijø valandø skirtumu – pirma Èangas, kurio
sveikata buvo pradëjusi ðlyti, paskui Engas.
Sielos ðauksmas nesuvaidinta stipriø jausmø iðraiðka. Daugelyje religijø tikima, kad sielai paliekant kûnà, per visà pasaulá nuaidi ðauksmas, taèiau þmogaus ausis jo nesugebanti iðgirsti.
Siamo dvyniai 1. kuria nors kûno vieta suaugæ ar bendrà kûno
dalá turintys dvyniai; 2. labai panaðios iðvaizdos þmonës;
3. neperskiriami, labai artimi draugai. Siamu iki 1929 m.
(taip pat 1945–1949) vadintas dabartinis Tailandas. Siamo dvyniais pirmiausia buvo pavadinti Siame gimæ kinai
Sizifo darbas (lot. Labor Sisyphus) beprasmis, nesibaigiantis
ir rezultatø neduodantis darbas. Pasak gr. mito, vëjø karaliaus Ajolo sûnus Sizifas, Korinto miesto ákûrëjas, klasta
sukaustæs pas já atëjusá mirties dievà Tanatà, todël þmonës
nustojæ mirti ir buvusi paþeista harmonija. Dzeuso ásakymu
karo dievas Arëjas Tanatà iðlaisvinæs, o Sizifas buvæs nu-
123
124
gabentas á mirusiøjø karalystæ Hadà,
taèiau ið ten jis apgaule iðtrûkæs. Uþ
apgavystes Dzeusas Sizifà nubaudæs
amþinu ir beprasmiu darbu: Sizifas Hade turás ridenti á kalnà didþiulá akmená,
taèiau uþritintas ðis kaskart nurieda atgal á pakalnæ.
Posakio autoriumi laikomas romënø poetas Propercijus (Sextus Aurelius Propertius, ~50–~15 pr. m. e.)
pavartojæs já savo „Elegijose“ (Liber
II, 17, 20).
Persefonës priþiûrimas Sizifas Hade.
Antikinë
amfora
(VI a. pr. m. e.).
Skaldyk ir valdyk! (lot. Divide et impera) apie pavaldiniø,
soc. grupiø ar valstybiø kirðinimà, kad kirðintojui bûtø
lengviau jomis manipuliuoti. Manoma, kad toks buvæs sen.
Romos vidaus politikos devizas, nors niekur neuþraðytas.
Pirmasis, pavartojæs ðios reikðmës posaká, buvo intrigomis garsëjæs Prancûzijos karalius Liudvikas XI (Louis XI,
1423–1483, valdë 1461–1483), pasakæs diviser pour regner ‘skaldyk, kad valdytum’. Lotyniðkà posaká iðpopuliarinæs prancûzø ekonomistas ir filosofas P. Prudonas (Pierre-Joseph Proudhon, 1809–1865) knygoje „Kas yra nuosavybë?“ (Qu’est ce que la propriété?,
1840), kurioje jis ironizuoja: „Divide et
impera – skaldyk, ir galësi ásakinëti;
skaldyk, ir turtësi; skaldyk, ir mulkinsi
þmones, temdysi jiems protà, tyèiosies
P. Prudonas
ið teisingumo!“(III sk., § 5).
Skinti laurus pasiekti dideliø laimëjimø, pelnyti pripaþinimà,
ðlovæ; plg. Laureatas.
125
Skrajojantis olandas (angl. Flying Dutchman) 1. vaiduoklis
laivas, plaukiojantis jûroje be águlos; 2. þmogus, didelis
kelioniø mëgëjas. Posakis kilo ið legendos apie olandø
kapitonà, didelës audros metu prisiekusá þûtbût apiplaukti kyðulá, nors tam sugaiðtø visà amþinybæ. Dievas iðgirdæs
ðiuos þodþius ir nubaudæs já uþ iðdidumà – kapitonas pasmerktas 1000 metø (kitame variante – iki Paskutiniojo
teismo) klajoti po jûras ir niekada nepasiekti kranto. Spëjama, kad legenda atsirado XV–XVI a., didþiøjø geografiniø
atradimø laikais, o pagrindà jai galëjusi duoti didelë tuometinë olandø konkurencija su kitomis jûrinëmis valstybëmis,
taip pat portugalo Vasko da Gamos (Vasco de Gama, 1469–
1524) ekspedicija á Indijà (1497), kurios metu jis tapo pirmuoju europieèiu, apiplaukusiu Gerosios Vilties ragà Pietø Afrikoje. Posaká ypaè iðpopuliarino R. Vagnerio (Richard Wagner, 1813–1883) opera tokiu pavadinimu (1848).
Smûgis á nugarà (vok. Dolchstoss) klastingas, netikëtas
prieðiðkas poelgis. Posakio autorius – vokieèiø feldmarðalas ir gen. ðtabo virðininkas P. fon Hindenburgas
(Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von
Hindenburg, 1847–1934), apibûdinæs taip 1918 m. Vokietijos Lapkrièio revoliucijà, privertusià Vokietijà kapituliuoti
I pasauliniame kare (1918 11 11).
Snobas (angl. Snob) prasèiokas, pabrëþtinai pretenduojantis
á rafinuotà skoná ir manieras, turintis turtingà buitá, bet
skurdø intelektà bei dvasiná pasaulá. Buvo priimta manyti,
kad þodis kilæs ið santrumpos s. nob. (lot. sine nobilitate
‘be aukðtos kilmës’), kuria anglø aristokratai sveèiø sàraðuose esà paþymëdavæ asmenis, neturinèius titulø. Taèiau
pirmà kartà þodis snob britø raðtuose pasirodæs XVIII a.
gale (ðkotiðkasis variantas snab) ir reiðkæs batsiuvá ar jo
pameistrá. Maþdaug tuo pat metu ðiuo þodþiu Kembridþo
126
studentai metaforiðkai ëmæ vadinti visus nestudentus, nepriklausomai nuo jø kilmës ar turto. XIX a. pradþioje þodþio
reikðmë susiaurëjo: juo vadinti þemesnio socialinio sluoksnio atstovai – tiek þinantys savo padëtá ir susitaikæ su ja,
tiek beþdþioniaujantys aukðtesniojo sluoksnio manieras,
kalbà ir estetiná skoná. Dar vëliau þodþiu snob pradëti vadinti tik minëtieji beþdþioniautojai; ðio þodþio kilmës aiðkinimas minëtàja lotyniðkàja santrumpa gali bûti liaudies
etimologijos pavyzdys.
Sparnuoti þodþiai (vok. Geflügelte Worte, angl. Winged words,
rus. Êðûëàòûå ñëîâà). Daugelyje Europos kalbø paplitæ
ppr. literatûrinës kilmës aforizmai ar publicistiniai ðtampai. Posakio autoriumi laikomas sen. gr. poetas Homeras
(“Omhroj, Homerus, 8 a. pr. m. e.), vartojæs bûdvardá sparnuotas kaip daþnà epitetà, plg., „Odisëjà“: „Kreipësi meiliai á já ir sakë þodþiais sparnuotais“ (II, 269), arba: „/.../
auklë miela Euriklëja pravirko / Ir, atsidusus giliai, jam tarë
þodþiais sparnuotais“ (II, 361–362). Dabartine reikðme ðá
junginá pirmasis pavartojo vokieèiø filologas G. Biuchmanas (George Büchmann, 1822–1884), iðleidæs posakiø
rinkiná, pavadintà Geflügelte Worte, Der Zitatenschatz des
Deutschen Volkes (1864).
Spindesys ir skurdas (pranc. Splendeurs et misères) sakoma, apibûdinant socialiná kontrastà. Posakis paimtas ið
prancûzø raðytojo O. de Balzako (Honoré de Balzac, 1799–
1850) romano pavadinimo „Kurtizaniø spindesys ir skurdas“ (Splendeurs et misères des courtisanes, 1847). Kurtizanë yra aukðtuomenës nario iðlaikoma meiluþë.
Statyti ant smëlio pradëti kà be patikimo pagrindo, kurti nepagrástus planus. Ið Kristaus palyginimo apie „paikà þmogø,
pasistaèiusá namà ant smëlio“, kurá netrukus nuplovë liûtys (Mt 7, 26–27; Lk 6, 49).
127
Statyti oro pilis (pranc. Batir des chateaux en Espagne ‘statyti pilis Ispanijoje’) apie tuðèias svajones ar nerealius projektus. Posakis atsirado XI a., kai Henrikas Burgundietis
(Henrik af Burgund, ~1070–1112), tarnaudamas Leono ir
Kastilijos (ðiaurës vakarø Pirënai) karaliui Alfonsui VI (Alfonso VI, 1040–1109, valdë 1065–1109), 1095 m. pasiekë
didelæ pergalæ prieð maurus, uþ kà karalius dovanojæs jam
þemiø Ispanijoje. Tose þemëse Henrikas Burgundietis
pasistatæs puikias pilis. Kiti karo vadai ëmæ svajoti pasekti
Henriko pavyzdþiu ir gauti tokiø pat dovanø. Amþininkai
pradëjæ ðaipytis ið kareivø svajoniø ir ëmæ jas vadinti „piliø
statymu Ispanijoje“. Kadangi tas statymas buvo tik svajonëse, netrukus paèias tokias pilis praminë oro pilimis.
Stokholmo sindromas ákaitø simpatijos teroristams ar net emocinis solidarizavimasis su jais. Termino autorius – ðvedø
kriminologas ir psichiatras N. Bejerotas (Nils Bejerot,
1921–1988). Terminas atsirado po to, kai 1973 m. rugpjûtá
Stokholme buvo apiplëðtas bankas „Kreditbanken“. Apiplëðimo metu ákaitais tapo banko darbuotojai, iðbuvæ su
plëðikais 6 dienas ir bandæ juos uþstoti per sulaikymo operacijà bei po jos. N. Bejerotas dalyvavæs ákaitø iðlaisvinimo operacijoje kaip policijos pagalbininkas. Psichologiðkai
ðis sindromas grindþiamas savisaugos instinktu.
Su vandeniu iðpilti ir vaikà (vok. Das Kind mit dem Bade
ausschutten) perspëjimas, jog beatodairiðkai kà kritikuojant ar neigiant, galima nejuèiom pasmerkti ir teigiamas ar esmines reikalo
puses. Spëjama, kad posakis galëjæs bûti vokieèiø liaudies patarlë, kurià pavartojæs katalikybës reformatorius M. LiuM. Liuterio portretas (fragm.). Dail.
L. Kranachas Jaunesnysis (Lucas
Cranach der Jüngere, 1515–1586).
128
teris (Martin Luther, 1483–1546), vienoje ið savo poleminiø kalbø pasakæs: „Negalima su neðvariu vandeniu ið
vonelës iðpilti ir paties vaiko“.
Sûnus palaidûnas (angl. Prodigal Son, rus. Áëóäíûé ñûí)
þmogus, ignoruojantis ryðius su tëvais ar bendruomene,
ðvaistûnas, klajûnas. Pavadinimas kilæs ið Kristaus pasakojimo apie jaunesnájá sûnø, kuris „Kartà /…/ tarë tëvui:
‘Tëve, atiduok man priklausanèià palikimo dalá’. Tëvas padalijo sûnums turtà. Netrukus jaunëlis,
susiëmæs savo dalá, iðkeliavo á tolimà
ðalá. Ten, palaidai gyvendamas, iðeikvojo
savo lobᓠ(Lk 15, 12–13). Pasakojimas
baigiasi sûnaus sugráþimu, atgailavimu
ir tëvo atleidimu jam, nes ‘/…/ ðis mano
sûnus buvo miræs ir vël atgijo, buvo
praþuvæs ir atsirado’ (Lk 15, 24).
Sûnaus palaidûno sugráþimas (fragm.). Dail. Rembrantas
(Rembrandt Harmenszoon van Rijn, 1606–1669).
Svarbu ne pergalë, o dalyvavimas sakoma apie dalyvavimà
kokiose nors varþybose, turnyre, konkurse ar viktorinoje,
ppr. guodþiant dël galimos ar patirtos
nesëkmës. Posakio autorius – prancûzø
pedagogas ir istorikas P. de Kubertenas (Pierre de Coubertin, 1863–1937),
Olimpiniø þaidyniø atgaivintojas (1896).
Ðiuos þodþius jis pasakæs 1908 m. per
IV Olimpiados atidarymà Londone. Nuo
to laiko ðis posakis tapo neoficialiuoju P. de Kubertenas
Olimpiniø þaidyniø ðûkiu.
Sveikame kûne sveika siela (lot. Mens sana in corpore sano)
nuo sveikatos priklauso ir dvasinë bûsena. Perfrazuota ið
129
romënø poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis, ~50/
65– ~ 127) „Satyrø“, kur jis teigæs kiek kitaip, plg.: „patariu melsti, / kad sveikame tavo kûne sveikas bûtø ir protas“
(X, 355–356).
Svieto lygintojas donkichotiðkas kovotojas uþ teisingumà ar
socialinæ lygybæ. Posakis paimtas ið G. LandsbergioÞemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda, svieto lygintojas“ (1907). Dar þr. Tadas Blinda.
Svieto perëjûnas kas daþnai keièia gyvenamàjà vietà ir darbà; bastûnas. Posakis gali bûti kilæs ið Sûnaus palaidûno
(þr.) ávaizdþio.
Ðagrenës oda (pranc. Lepeau chagrin) apie kà nors negráþtamai nykstantá, susitraukiantá. Ðagrenë yra ðiurkðèiai
iðdirbta gyvulio oda (seniau ppr. arklio ar laukinio asilo,
dabar – ryklio ar rajos), turinti tam tikrà raðtà ir daþyta
þaliai (pranc. chagrin ‘liûdesys’). Posaká iðpopuliarino
prancûzø raðytojas O. de Balzakas (Honoré de Balzac,
1799–1850), pavadinæs taip vienà savo romanà (1830), kuriame pasakojama apie stebuklingà ðagrenës skiautæ, kuri
tarsi burtø lazdelë pildo kiekvienà savininko norà, taèiau
sulig kiekvienu iðpildymu ji susitraukia.
Ðalin rankas! (angl. Hands off!, rus. Ðóêè
ïðî÷ü!) sakoma, reikalaujant nustoti kà
persekioti, nutraukti agresijà prieð kità
ðalá ir pan. Ðûká iðpopuliarino Didþiosios Britanijos premjeras V. Gladstounas (William Ewart Gladstone, 1809–
1898, premjeras 1868–74, 1880–85, 1886,
1892–94), taikæs já Austrijai, 1878 m.
okupavusiai Bosnijà ir Hercegovinà.
130
V. Gladstounas
Ðaltasis karas (angl. Cold war, rus. Õîëîäíàÿ âîéíà) 1. itin
prieðiðki tarpvalstybiniai santykiai, balansuojantys ant karinio konflikto ribos; 2. átempti dviejø þmoniø ar visuomenës grupiø santykiai, uþslëpta jø tarpusavio neapykanta. 1946–1989 m. ðaltasis karas ideologiniu pagrindu vyko
tarp socialistinio (TSRS ir jos sàjungininkiø) bei kapitalistinio bloko ðaliø. Ypaè didelë politinë ir ideologinë konfrontacija buvusi tarp TSRS ir JAV – dviejø skirtingos
ideologijos supervalstybiø. Terminà ðaltasis karas (isp.
guerra fria) pirmà kartà pavartojo XIII a. ispanø raðytojas Don Chuanas Manuelis (Don Juan Manuel), raðydamas apie islamo ir krikðèionybës koegzistavimà Viduramþiø
Ispanijoje. Politine reikðme ðis terminas buvo pirmàkart
pavartotas 1938 m. þurnalo „The Nation“ antraðtëje „Hitlerio ðaltasis karas“ (Hitler’s Cold War). TSRS atþvilgiu ðá
terminà pirmasis pavartojæs Dþ. Orvelas (tikroji pavardë –
E. Bleiras) (George Orwell; Eric Arthur Blair, 1903–1950)
1945 m. spalio 19 d. „London Tribune“ iðspausdintoje esë
„Tu ir atominë bomba“ (You and the Atomic Bomb). 1947
m. ðiuo pavadinimu (The Cold War) iðëjo amerikieèiø
þurnalisto ir politinio apþvalgininko V. Lipmano (Walter
Lippmann, 1889–1974) knyga.
Ðeðëlinis kabinetas (angl. the Shadow Cabinet arba the Shadow Front Bench) parlamento opozicijos sudaryta alternatyvi ar „atsarginë“ vyriausybë (premjeras ir ministrai),
kurios nariai oponuoja savo kolegoms, esantiems valdþioje. Terminas atsiradæs Didþiojoje Britanijoje, kur tokia
vyriausybë sudaroma oficialiai, o jos nariams mokama alga.
Opozicijai laimëjus rinkimus, buvæ ðeðëliniai ministrai
nebûtinai tampa tikraisiais ministrais.
swpoj, Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakëèios „Þvejys
fleitininkas“, kurioje pasakojama, kaip þvejys, mokëjæs groti fleita, syká pamëginæs grojimu iðvilioti á krantà þuvis.
Kai jam tai nepavykæ, þvejys uþmetæs tinklà ir iðtraukæs já
pilnà spurdanèiø þuvø. Þiûrëdamas á jas, þvejys pasakæs:
„Ak jûs, kvaili sutvërimai! Kai jums grojau, jûs neðokot, o
dabar, kai að lioviausi, jûs tai linksmai darote“. Ðis ezopinis motyvas pasikartoja ir Naujajame Testamente, plg. „Su
kuo galëèiau palyginti ðià kartà? Ji panaði á vaikus, kurie
sëdi prekyvietëje ir ðaukia savo draugams: ‘Mes jums grojome, o jûs neðokote. Mes giedojome raudas, o jûs nerypavote...’“ (Mt 11, 16–17; taip pat Lk 7, 31–32).
Ðtai kur ðuo pakastas (vok. Da liegt der Hund begraben)
apie kokio reiðkinio ar problemos tikràjà prieþastá, dalyko
esmæ. Spëjama, kad posakis atsiradæs ið vieno vokieèiø
miestelio gyventojø atsakymø smalsiems atvykëliams. Esà
ten XVI a. gyvenæs austrø aristokratas ir karo vadas Zigmundas Altenðteigas, kuriam jo ðuo kaþkada buvo iðgelbëjæs gyvybæ. Ðuniui nugaiðus, dëkingasis ðeimininkas
pakasæs já ties namo siena, ant kurios pritvirtinæs lentelæ
su informacija apie ðuns þygdarbá. XIX a. pradþioje namas sudegæs, taèiau gyventojai ir toliau rodæ turistams
vietà, kur buvæs uþkastas garsusis ðuo.
Gali bûti ir perfrazuota ið lot. hic iacet lepus ‘èia guli
kiðkis’.
Ðventa karvë apie þmogø, kurio negalima kritikuoti, varþyti
laisvës ir pan. Posakis kilæs ið indø paproèio garbinti karves
(nes jose ásikûnijæs dievas Viðnu). Indijoje karvës nevarþomai vaikðtanèios miestø gatvëmis, joms leidþiama gulëti ant kelio vaþiuojamosios dalies ir pan..
Ðokti pagal kieno nors dûdelæ aklai paklusti kito valiai, bûti
valdomam. Posakis kilæs ið sen. gr. raðytojo Ezopo (A…-
Ðviesa tunelio gale atsiradusi viltis baigti koká uþsitæsusá darbà, procesà ir pan. Posakis atsiradæs po JAV prezidento
131
132
Dþ. Kenedþio (John Fitzgerald Kennedy, 1917–1963, prezidentas 1961–
1963) spaudos konferencijos 1962 m.,
kurioje, komentuodamas JAV karà Vietname, jis pasakæs „Mes dar nematome
tunelio pabaigos, bet, sakyèiau, dabar
jame ne tamsiau, o ko gero ðviesiau nei
prieð metus“. Posaká iðpopuliarino ir
sovietinis detektyvinis filmas tokiu pat
pavadinimu (1974).
Dþ. Kenedis su þmona Þaklina
Tadas Blinda kovotojas uþ teisingumà ar socialinæ lygybæ.
T. Blinda (1846–1877) – þemaièiø plëðikø vadas, romantizuotas literatûrinis personaþas, paþástamas ið G. Landsbergio-Þemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda, svieto
lygintojas“ (1907), paraðytos pagal Lazdynø Pelëdos (Sofija Ivanauskaitë, 1867–1926) surinktus pasakojimus, taip
pat ið 1973 m. sukurto 4 serijø Lietuvos TV filmo. Dar þr.
Svieto lygintojas.
Taikus sambûvis (rus. Ìèðíîå ñîñóùåñòâîâàíèå) lojalus
sugyvenimas su skirtingø paþiûrø kaimynais ar valstybëmis.
Posakio autorius – Tarybø Rusijos (nuo
1922 m. – TSRS) uþsienio reikalø komisaras G. Èièerinas (Ãðèãoðèé ×è÷åðèí,
1872–1936, uþsienio reikalø komisaras
1918–1930), pavartojæs já praneðime Visos Rusijos Centriniam Vykdomajam
Komitetui 1920 m.: „Mûsø ðûkis – taikus
sambûvis su kitomis vyriausybëmis,
G. Èièerinas
kad ir kokios jos bûtø“.
popieþiui: ceremonijos metu triskart sudeginamas pakulø
kuokðtelis ir pasakoma: Pater sancti, sic transit gloria mundi, ðitaip primenant, kokià menkà reikðmæ turi valdþios postas þemëje ir kad pats popieþius esàs mirtingas þmogus. Ritualas atsiradæs 1402 m. Taèiau posaká iðpopuliarino vokieèio
vienuolio Tomo Kempieèio (Thomas à Kempis, ~1380–1471)
iðleista knyga „Sekimas Kristumi“ (De imitatione Christi,
~1418), kur suðunkama: O quam cito transit gloria mundi!
‘o kaip greitai praeina pasaulio ðlovë!’ (Liber I, 3, 6).
Tantalo kanèios didþiulës kanèios ppr. dël to, kad tikslas yra
arti, taèiau neámanomas pasiekti. Gr. mituose Tantalas,
Dzeuso sûnus, Sipilo miesto valdovas, norëdamas patikrinti dievø aiðkiaregystæ, pavaiðinæs juos savo paties nuþudyto kûdikio mësa. Kitame mite Tantalas pavogæs Dzeuso mylimà auksiná
ðuná, nuo dievø stalo pavogæs nektaro ir ambrozijos ir drásæs visu tuo
pavaiðinti savo mirtinguosius draugus. Uþ tokius nusikaltimus Tantalas
dievø pasmerktas poþemio pasaulyje
kæsti badà ir troðkulá: stovëdamas vandenyje ir matydamas virð galvos pil- Tantalo kanèios.
nas vaisiø ðakas, jis nei vieno, nei kito Dail. B. Pikartas
(Bernard
Picart,
pasiekti negali.
1673–1733).
Taip praeina pasaulio ðlovë (lot. Sic transit gloria mundi)
1. apie nuverstà valdovà, didelá virðininkà ar posto netekusá
garbëtroðkà; 2. þodþiai, sakomi áðventinamajam naujajam
Tarp dangaus ir þemës apie neaiðkià ar dviprasmiðkà kieno
nors padëtá, situacijà ir bûtinybæ jà keisti. Posakis atëjo ið
Senojo Testamento, ið epizodo apie Dovydo prieðininko
Absalomo mirtá: „Absalomas netikëtai susidûrë su Dovydo ðalininkais. Absalomas jojo ant savo mulo, ir jo mulas
palindo po didþiulio àþuolo ðakø raizginiu. Jo galva ákliuvo á àþuolà, jis likosi kaboti tarp dangaus ir þemës, o mulas, ant kurio jis sëdëjo, nuëjo sau“ (2 Sam 18, 9). Taip
bejëgiðkai kabantá Absalomà jo prieðai netrukus nuþudë.
133
134
Tarp ginklø mûzos tyli (lot. Inter arma silent musae) karo
metu menas ir kûryba niekam nerûpi. Perfrazuotas Cicerono (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.) posakis silent enim leges inter arma ‘juk tyli ástatymai tarp ginklø’
(Pro Milone, IV, 11), kuriuo jis aiðkina ástatymø nepaisymà
karo metu.
Tarp kûjo ir priekalo (vok. Hammer und Amboß ‘kûjis ir
priekalas’) apie situacijà, kai pavojus gresia ið abiejø pusiø. Posakio autorius – vokieèiø raðytojas F. Ðpilhagenas
(Friedrich von Spielhagen, 1829–1911), paraðæs tokio pat
pavadinimo romanà (1869). Á lietuviø kalbà posakis atëjæs
ið romano rusiðko vertimo, plg. Ìåæäó ìîëîòîì è íàêîâàëüíåé. Dar þr. Tarp Scilës ir Charibdës.
Tarp Scilës ir Charibdës apie situacijà, kai pavojus gresia ið
abiejø pusiø. Gr. mituose Scilë (kitur – Skila) ir Charibdë –
dvi praþûtingos pabaisos Mesinos sàsiauryje tarp Sicilijos
ir Apeninø; ðeðiagalvë Scilë ryjanti pro ðalá plaukianèius
jûreivius, o Charibdë átraukianti laivus á sûkurá; vengdami
vienos bëdos, jûrininkai vis vien patekdavæ á kità. Ðià vietà, jûrø nimfø padedami, sëkmingai perplaukæ argonautai;
jà áveikæs ir gráþtantis ið Trojos karo Odisëjas, tiesa, netekæs
dël to ðeðiø bendraþygiø. Dar þr. Tarp kûjo ir priekalo.
Lietuvoje posaká iðpopuliarino reþisieriaus Vytauto
Þalakevièiaus (1930–1996) filmas tokiu pavadinimu (1972).
Tebûnie iðklausyta ir antroji pusë (lot. Audiatur et altera
pars) pagrindinis reikalavimas sprendþiant bet koká ginèà
ar bylà, kad bûtø galima neðaliðkai vertinti. Posakio autorius – Ðv. Augustinas (Aurelius Augustinus, 354–430).
Tik neliesk mano apskritimø! (lot. Noli tangere circulos
meos!) sakoma, kai kas nors kësinasi á asmens kûrinius ar
vertybes. Sen. gr. matematikas ir iðradëjas Archimedas
(’Arcim»dhj, Archimedes, 287–212
pr. m. e.) savo mokslo darbus branginæs labiau uþ gyvybæ, nes ðiuos
prieðmirtinius þodþius, turëdamas galvoje savo brëþinius ir skaièiavimus,
jis esà pasakæs ásiverþusiam jo þudyti
romënø kariui. Uþëmæ Archimedo gimtuosius Sirakûzus, romënai pirmiau- Archimedo atvaizdas
sia ieðkojo, kaip nuþudyti moks- sen. Graikijos monelininkà, kurio sukonstruotais gyny- t o j e .
biniais árenginiais ir maðinomis buvo pridaryta daug nuostoliø miestà ðturmavusiai Romos kariuomenei.
Tas saldus þodis – laisvë (lot. Dulce nomen libertatis) apie
þmogaus polinká visur siekti sau laisvës. Posakio autorius – romënø politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas
(Marcus Tullius Cicero, 106–43 pr. m. e.). Piktindamasis
Sicilijos gubernatoriaus savivaliavimu ir vieno Romos
pilieèio sumuðimu, jis suðukæs: O nomen dulce libertatis! o ius eximium nostrae civitatis! (‘o saldus þodi –
laisve! o aukðèiausioji mûsø valstybës teise!’), apeliuodamas á tai, kad ðias vertybes gubernatorius yra pamynæs
(In Verrem II 5, 163).
Tikëjimas kalnus verèia tikëjimas savo teisumu, pasitikëjimas savimi padeda áveikti kliûtis. Perfrazuoti Kristaus
þodþiai savo mokiniams, nesëkmingai bandþiusiems iðgydyti vaikà nuo somnabulizmo: „Ið tiesø sakau jums: jei
turëtumëte tikëjimà kaip garstyèios grûdelá, jûs tartumëte
ðitam kalnui: ‘Persikelk ið èia á tenai’, ir jis persikeltø. Jums
nebûtø nieko negalimo“ (Mt 17, 20).
135
136
Tikslas pateisina priemones (it. Il fine giustifica a mezzi,
angl. The end justifies the means) sakoma, norint pateisinti
nelegalias, nehumaniðkas ar brutalias
priemones, siekiant kilnaus ar visuomenei svarbaus tikslo. Minties (bet ne posakio) autoriumi laikomas italø politikos
filosofas, istorikas, muzikas ir raðytojas N. Makiavelis (Niccolò di Bernardo dei Machiavelli, 1469–1527). Knygoje „Valdovas“ (Il Principe, paraðyta
port1513, iðspausdinta 1532) jis raðo: /.../ Makiavelio
retas
(fragm.).
uno principe nuovo, non può osservare Dail. S. di Titas
tutte quelle cose per le quali li uomini ( Santi di Tito,
sono tenuti buoni, sendo spesso neces- 1 5 3 6 – 1 6 0 3 ) .
sitato, per mantenere lo stato, operare contro alla fede,
contro alla carità, contro alla umanità, contro alla religione (‘valdovas, ypaè naujas valdovas, negali vadovautis visu tuo, dël ko þmonës yra laikomi gerais, kadangi, norëdamas iðsaugoti valstybæ, daþnai esti priverstas sulauþyti savo þodá, nepaisyti artimo meilës, þmoniðkumo ir religijos.’). Taip pat: e nelle azioni di tutti li uomini, e massime de’ principi, dove non è iudizio da reclamare, si guarda al fine. Facci dunque uno principe di
vincere e mantenere lo stato: e’ mezzi saranno sempre
iudicati onorevoli, e da ciascuno laudati (‘apie þmoniø
darbus, ypaè apie valdovø, nes jø á teismà nepaðauksi,
sprendþiama pagal jø rezultatus. Tegu tik valdovas laimi ir
iðsaugo savo rankose valstybæ – ir kiekvienas visas jo priemones laikys garbingomis ir vertomis pagyrimo.’) (Machiavelli, IP, XVIII, 5; 6; vertimas ið: Machiavelli, 2009, 88).
Dabartinë formuluotë atsiradusi vëliau; ji galëjusi bûti
sukurta Makiavelio sekëjø. Yra nuomonë, kad posakio
autorius esàs ispanas katalikø teologas jëzuitas A. Eskobaras (Antonio Escobar y Mendoza, 1589–1669), neva pavartojæs já savo veikale „Teologinës moralës knyga“ (Liber Theologiae Moralis, 1650) (Âåëèêîâè÷, 1980, 19).
137
Titaniðkos pastangos didelës, daug jëgø reikalaujanèios
pastangos kokiam nors tikslui pasiekti. Panaðià reikðmæ
turi posakis titaniðkas darbas. Gr. mitologijoje titanai ir
titanidës buvo Gajos (Þemës) ir Urano (Dangaus) vaikai,
kuriø bûta 12, tarp jø ir Okeanas, Kronas, Rëja, Temidë.
Vëliau ið titanø Krono ir Rëjos (brolio ir sesers) gimæ kiti
graikø dievai, tarp jø ir Dzeusas, pradëjæs kovà su titanais
dël valdþios þemëje. Deðimt dienø trukusià kovà laimëjæs
Dzeusas su savo ðalininkais. Nugalëtieji titanai buvo ákalinti Tartare, poþemio karalystëje. Kovoje nedalyvavo
Okeanas ir jo seserys titanidës.
Titanø vaikai buvo Atlantas, Prometëjas, Epimetëjas, Helijas, Eos ir kt.
Dzeuso nubausti broliai titanai Atlantas,
laikantis dangaus skliautà, ir erelio draskomas Prometëjas, prirakintas prie uolos.
Pieðinys Lakonijos taurëje (VI a. pr. m. e.).
Trisdeðimt sidabriniø iðdaviko honoraras, materialus atlygis uþ iðdavystæ. Pasak Naujojo Testamento, Judas uþ 30
sidabriniø iðdavæs Kristø: „Tuomet vienas ið Dvylikos,
vardu Judas Iskarijotas, nuëjo pas aukðtuosius kunigus ir
tarë: „Kà man duosite, jeigu já iðduosiu jums?“ Tie pasiûlë
trisdeðimt sidabriniø“ (Mt 26, 14–15). Dar þr. Judo sidabriniai (graðiai).
Trojos arklys 1. klasta; 2. klastinga ar praþûtá neðanti dovana. Pasak Homero (“Omhroj, Homerus, 8 a. pr. m. e.) ir
Vergilijaus (Publius Vergilius Maro, 70–19 pr. m. e.), niekaip negalëdami áveikti Trojos, graikai sugalvojo ásigauti
á miestà klasta: sumeistravo didþiulæ medinæ arklio formos
talpà, á kurià uþdarë keletà savo kariø, o patys suvaidino
iðvykimà namo. Trojënai, pamanæ, jog graikai pasitraukë
ir paliko jiems dovanø mediná arklá, dþiûgaudami ásitempë
arklá á miestà ir ëmë ðvæsti laimingà karo baigtá. Nepadëjo
138
në þynio Laokoonto perspëjimas nepasiduoti graikø
klastai. Sulaukæ nakties, arklio viduje buvæ graikai iðlindo lauk ir atvërë Trojos vartus uþ jø jau laukusiems draugams. Ásiverþæ graikai nusiaubë Trojà. (Odisëja, IV, Graikijos paðto þenklas su Tro271–289; VIII, 492–495; Ene- jos arklio vaizdu ant laidojiida, II, 13–267). Su ðiuo kon- mo pito (VII a. pr. m. e.).
tekstu susijusi patarlë Bijok danajø, dovanas neðanèiø.
Ið ðios sàvokos kilo kompiuterininkø þargono terminas trojanas ‘kompiuterinis virusas’. Bûta ir kurioziniø
sutapimø. 2005 m. Lietuvoje suduþo pasiklydæs Rusijos
naikintuvas SU-27, pilotuojamas V. Trojanovo (lakûnas
iðsigelbëjo). Tiek lakûno pavardës fonetika, tiek pati situacija leido þiniasklaidai ðmaikðtauti Trojos arklio tema.
Tuðtybës mugë (angl. Vanity Fair) apie visuomenæ, kurios
prioritetai yra karjeros siekimas, prestiþo vaikymasis, snobizmas. Posakio autorius – anglø
raðytojas Dþ. Banjanas (John Bunyan, 1628–1688), pavartojæs já alegoriniame kûrinyje „Piligrimo kelionë“ (The Pilgrim’s Progress from This
World to That Which Is to Come,
1678). Vëliau posaká iðpopuliarino
anglø raðytojas V. Tekerëjus (William
Makepeace Thackeray, 1811–1863), Dþ. Banjanas
iðleidæs satyriná romanà tokiu pavadinimu (Vanity Fair: A Novel without a Hero, 1848),
kuriame ironiðkai vaizduojama to meto Anglijos visuomenë.
ið perfrazuoto sen. gr. gydytojo Hipokrato (`Ippokr£thj,
~460 – ~370 pr. m. e.) posakio Quod medicamentia non
sanat, ferrum sanat, quod ferrum non sanat, ignis sanat
(‘ko negydo vaistai, gydo geleþis, ko negydo geleþis, gydo
ugnis’). Hipokratas turëjo galvoje operavimà ir þaizdos ar
pûlinio prideginimà. Bene pirmasis ðá posaká pavartojæs
romënø raðytojas, oratorius ir valstybës veikëjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.): ferrum flammamque metuemus ‘geleþies ir liepsnos bijokimës’ (Pro
Murena, 85; dar plg. Pro Flacco, 97). Posaká kartojo ir kiti
romënø autoriai, já ypaè mëgæs istorikas Livijus (Titus Livius, 59 pr. m. e.–17): omnia ferro ignique vastata ‘viskas
geleþimi ir ugnimi nusiaubta’ (Ab urbe condita, Liber VII,
30, dar plg. I, 29; X, 12; XXIII, 41; XXX, 6 ir kt.).
Viduramþiais ir vëliau tai buvo mëgstamas krikðèionybës platintojø posakis.
Uþburtas ratas (lot. Circulus vitiosus ‘ydingas ratas’) sudëtingos aplinkybës ar situacija be iðeities, kai gráþtama prie
pradiniø sàlygø. Logikoje taip vadinama
klaida, kai teiginys árodinëjamas tuo, kà
reikia árodyti, pvz.: þmogui bûdingos ydos
yra tos, kurios bûdingos þmogui. Pirmasis uþburto rato savokà logikoje apibrëþæs
sen. gr. filosofas Aristotelis (’Aristotšlhj, Aristoteles, 384–322 pr. m. e.).
Aristotelis
Ugnimi ir kalaviju (lot. Ferro ignique / flammamque ‘geleþimi
ir ugnimi / liepsna’) smurtu, þudant ir deginant. Galëjæs kilti
Uþdraustas (Uþgintas) vaisius kas nors labai viliojanèio, bet
draudþiamo. Senajame Testamente juo vadinamas Rojaus
sodo Paþinimo medþio vaisius, kurá skinti ir ragauti pirmiesiems bibliniams þmonëms – Adomui ir Ievai – Dievas
buvo uþdraudæs. Ievà paragauti ðio vaisiaus sugundæs
þaltys, o Adomà tai padaryti prikalbinusi Ieva. Uþ draudimo sulauþymà pirmoji þmoniø pora buvusi iðvaryta ið rojaus (Pr 2, 17; Pr 3).
139
140
Uþkasti talentà neatskleisti ar neiðnaudoti savo gabumø. Ið
Kristaus palyginimo apie tris tarnus, kuriems iðkeliaudamas ðeimininkas palikæs saugoti turtà ir davæs pinigø pagal jø gabumus: vienam penkis talentus (toks svorio matas ir piniginis vienetas), kitam – tris, o treèiam – vienà.
Pirmieji du gautuosius pinigus paleido á apyvartà ir gavo
pelnà, o treèiasis talentà uþkasæs. Gráþæs ðeimininkas iðvadino treèiàjá tinginiu ir netikëliu, atëmë ið jo talentà ir
atidavë pirmajam, daugiausia uþdirbusiam (Mt 25, 14–28;
Lk 19, 12–27)
Vaivorykðtinë vyriausybë (angl. The rainbow government)
koalicinë keleto, o kartais net keliolikos skirtingø partijø
vyriausybë, neturinti kurios nors partijos absoliuèios daugumos. Pavadinimas kilæs ið palyginimo su vaivorykðtës
spektru. Tipiðkas pavyzdys yra Suomija, kur nuo pat nepriklausomybës pradþios (1918) në viena partija nelaimi
absoliuèios daugumos, todël ten tapusi norma, jog stabilià vyriausybæ formuoja 4-5 partijos.
Valdþios koridoriai (angl. The Corridors of
Power) apie uþdaras, visuomenës kontrolei ir þiniasklaidai neprieinamas valdþios
sferas, kuriose priimami svarbûs politiniai
spendimai. Posakio autorius – anglø raðytojas, fizikas ir valstybës veikëjas È. Snou
(Charles Percy Snow, 1905–1980), pavadinæs taip savo romanà (1963).
È. Snou
Valstybë – tai að! (pranc. L’État, c’est moi) sakoma apie diktatoriðkà, autokratiðkà vadovà, ppr. politikà, valstybës ar
kolektyvo interesus tapatinantá su savaisiais. Posakio autoriumi ppr. laikomas Prancûzijos karalius Liudvikas XIV
(Louis XIV, 1638–1715, valdë 1643–1715), dvariðkiø pramin141
tas „karaliumi saule“ (pranc. Le Roi Soleil). 1668 m. jis esà atëjæs á parlamento
posëdá ir iðplëðæs ið protokolø knygos
lapus, susijusius su 1648 m. neramumais, kuriuos parlamentas palaikæs. Po
to karalius iðtaræs garsiàjà frazæ: „Jûs
manëte, ponai, kad valstybë – tai jûs.
Klydote! Valstybë – tai að!“ Taèiau ðio Liudviko XIV porposëdþio protokole nëra në uþuomi- tretas
(fragm.).
nos, kad Liudvikas XIV bûtø taip Dail. H. Rigo (Hyasakæs. Ðiuos þodþius karaliui pripaiðyti cinthe Rigaud, 1659
–1743).
galëjo istorikai ir biografai, pabrëþdami
Liudviko XIV absoliutizmà. Apie valstybæ, jau gulëdamas
mirties patale, Liudvikas XIV pasakæs taip: Je m’en vais,
mais l’État demeurera toujours (‘að iðeinu, taèiau valstybë liks visada’).
Prancûziðkai leistas britø þurnalas Revue Britannique
(1851 m. geguþë) posakio Valstybë – tai að autore laiko
Anglijos karalienæ Elþbietà I (Elizabeth, 1533–1603, valdë
1558–1603).
Valstybë valstybëje (lot. Imperium in Imperio) 1. savarankiðka
organizacija, turinti savo infrastruktûrà ir nepaklûstanti
ðalies ástatymams; 2. savarankiðkas geografinis ar politinis darinys kurios nors ðalies teritorijoje (pvz., Vatikanas
Romos mieste). Terminas atsirado XVI a. Prancûzijoje, apibûdinant hugenotø (protestantø) kontroliuojamas þemes.
Vartotojiðka visuomenë (angl. Consumer
society) visuomenë be dvasiniø prioritetø, pagrindiná dëmesá skirianti materialinei gerovei, aukodama tam moralines
I. Ilièius
142
vertybes. Posakio autorius – austrø filosofas I. Ilièius (Ivan
Illich, 1926–2002), pavartojæs já knygoje „Linksmos nuotaikos priemonës“ (Tools of Conviviality, 1973).
Vedþioti uþ nosies meluoti, nepildant duotø paþadø ar ásipareigojimø. Posakis kilæs ið gyvulininkystës praktikos: sunkiai tramdomiems gyvuliams á nosá áveriama grandis, uþ
kurios jie klusniai leidþiasi vedþiojami.
Vertybiø perkainojimas (vok. Umwertung
alter Werte) esminis savo paþiûrø, nuostatø perþiûrëjimas ir keitimas. Posakio
autorius – vokieèiø filosofas F. Nyèë
(Friedrich Wilhelm Nietzsche, 1844–
1900), pavartojæs já savo nebaigtame
darbe „Valia vieðpatauti“ (Wille zur
Macht, pirmoji dalis paskelbta 1895).
F. Nyèë
Vëzdo politika ðiurkðèios, ppr. karinës jëgos vartojimas tarpvalstybiniuose santykiuose. Terminas kilo ið perfrazuoto posakio „Speak softly and carry a big stick“
(‘kalbëk ðvelniai ir neðiokis vëzdà’), kurio autorius – karingasis JAV prezidentas T. Ruzveltas (Theodore Roosevelt,
1858–1919, prez. 1901–1909), paleidæs ðià
sparnuotà frazæ 1901 m., kalbëdamas apie
bûtinybæ ið esmës suaktyvinti JAV vaid- T. Ruzveltas
mená pasaulio politikoje, kà jis, beje, ir padarë.
Vieta po saule teisë gyventi ten, kur ásivaizduoja kalbantysis. Posakio autorius – prancûzø fizikas, matematikas ir
religijos filosofas B. Paskalis (Blaise Pascal, 1623–1662),
pavartojæs já nebaigtame veikale „Mintys“ (Pensées, V,
143
295). Tiesa, Paskalis ðá teiginá (èia mano
vieta po saule) interpretuoja kaip pradiná pasaulio uzurpacijos motyvà. 1901
m. ðia fraze Vokietijos kaizeris ir Prûsijos
karalius Vilhelmas II (Prinz Friedrich Wilhelm Viktor Albert von Preußen, 1859–
1941, valdë 1888–1918) teisino savo ko- B. Paskalis
lonijinæ ir ekspansinæ politikà. Vëliau posaká iðpopuliarino amerikieèiø to paties pavadinimo filmas (A Place in
the Sun, 1951), sukurtas pagal T. Dreizerio (Theodore Herman Albert Dreiser, 1871–1945) romanà „Amerikoniðkoji
tragedija“ (An American Tragedy, 1925).
Vilkas avies kailiu uþsimaskavæs, geradariu apsimetæs piktadarys. Posakis atëjæs ið Ezopo (A…swpoj, Aesopus, VI
a. pr. m. e.) pasakëèios, kurioje pasakojama, kaip vilkas,
álindæs á avies kailá, nekliudomai patekæs á aptvarà, bet
uþdarytas nebegalëjæs iðtrûkti lauk ir naktá, tamsoje palaikytas avimi, buvæs piemens papjautas. Ðià ezopinæ alegorijà vartojæs ir Kristus savo pamoksluose, plg. „Sergëkitës netikrø pranaðø, kurie ateina pas jus aviø kailyje,
o viduje yra plëðrûs vilkai “ (Mt 7, 15).
Viltis mirðta paskutinë (angl. Hope dies
last, rus. Íàäåæäà óìèðàåò ïîñëåäíåé)
þmogus viliasi dël ko nors iki paskutinës
savo gyvenimo akimirkos. Perfrazuotas
romënø politiko Katono Vyresniojo (Marcus Porcius Cato Censorius, 234–149 pr.
m. e.) posakis: Spem retine; spes una hominem nec morte relinquit (‘iðlaikyk viltá;
tik viltis nepalieka þmogaus net mirðtanèio’) (Disticha Catonis, Liber II, 25).
144
Katonas Vyresnysis
Visi yra lygûs, bet kai kurie yra lygesni uþ kitus ironiðkas
apibûdinimas faktinës nelygybës, dangstomos demagogiðkais tvirtinimais apie visø lygybæ. Posakis ið anglø raðytojo Dþ. Orvelo (tikroji pavardë – E. Bleiras) (George Orwell; Eric Arthur Blair, 1903–1950) antiutopinio romano
„Gyvuliø ûkis“ (Animal Farm, 1945), kuriame gyvuliai, iðsivadavæ ið þmogaus priespaudos, sukûrë respublikà pagal principà „Visi gyvuliai yra lygûs“. Taèiau netrukus
respublikos valdþià uzurpavo kiaulë vardu Napoleonas,
kuri ðá principà papildë prieraðu: „...bet kai kurie gyvuliai
yra lygesni uþ kitus“.
Viskam savo laikas sakoma, patariant neskubëti, palaukti to,
kas turi ávykti savaime. Þodþiai ið Senojo Testamento,
priskiriami karaliui Saliamonui: „Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. Laikas gimti
ir laikas mirti; laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta.
Laikas þudyti ir laikas gydyti; laikas griauti ir laikas statyti /…/ “ (Koh 3, 1–3).
Viskas arba nieko (lot. Aut Caesar, aut nihil ‘arba Cezaris, arba nieko’) apie maksimalistinius tikslus ar reikalavimus. Posakio autorius – italø kardinolas, vëliau
generolas bei valstybës veikëjas È. Bordþa (Cesare Borgia, 1475–1507).
viathan, 1651) jis teigia, jog, kol nëra
susikûrusi valstybë, vyksta visø karas
su visais (during the time men live
without a common power to keep them
all in awe, they are in that condition
which is called war; and such a war
as is of every man against every man)
(XIII).
T. Hobso
portretas (fragm.).
Dail. Dþ. Raitas (John Michael Wright, ~1617–1694).
Visuomenës nuomonë (pranc. L’opinion
publique, angl. Public opinion) daugumos nuomonë kokiu nors klausimu,
nustatoma socialinës apklausos bûdu.
Posakio autorius – prancûzø raðytojas eseistas M. Montenis (Michel
Eyquem de Montaigne, 1533–1592).
M. Montenis
Visø karas su visais (lot. Bellum omnium contra omnes, angl.
War of all against all) nevaldoma krizinë situacija, chaosas, kai neveikia tvarkà palaikanèios institucijos ar jø apskritai nëra. Tezës autorius – anglø filosofas T. Hobsas
(Thomas Hobbes, 1588–1679). Knygoje „Leviatanas“ (Le-
Þaibiðkas karas (vok. Blitzkrieg, angl. Lightning war) staigus ir trumpalaikis pergalingas karas. Terminas pirmà kartà
pasirodë 1935 m. vokieèiø kariniame þurnale Deutsche
Wehr. Þaibiðko karo strategija hitlerininkø buvo panaudota kare su Lenkija (1939) ir Prancûzija (1940), mëginta jà
taikyti ir kare su TSRS (1941). Taèiau
paèios tokio karo strategijos autoriumi laikomas prancûzø pulkininkas
Ð. de Golis (Charles de Gaulle, 1890–
1970). Savo knygoje Vers l’Armée de
Métier (1934) jis siûlë galutinai atsisakyti ilgalaikio pozicinio karo ir pirmenybæ teikti judrioms motorizuotoÐ. de Golis
sioms dalims.
145
146
È. Bordþos portretas (fragm.). Dail. A. Melonë (Altobello Melone, ~1490–prieð 1543).
Þinau, kad nieko neþinau (lot. Scio nihil scio arba Scio me
nihil scire) didëjant paþinimui, pleèiasi ir neþinojimo ratas, nes kiekviena nauja informacija iðkelia naujø klausimø.
Þodþiai priskiriami sen. gr. filosofui Sokratui (Swkr£thj,
Socrates, ~470–399 pr. m. e.).
Þmogiðkasis faktorius (angl. Human factor) individo átaka
kokiam nors techniniam, valdymo ir pan. procesui. Posakio autorius – anglø sociologas B. Sybomas Rauntris
(Benjamin Seebohm Rowntree, 1871–1954), pavartojæs já
knygoje „Þmogiðkasis faktorius versle“ (The Human Factor in Business, 1921).
Þmogus futliare (rus. ×åëîâåê â ôóòëÿðå) 1. apie konservatyvø, perdëtai atsargø, nemëgstantá naujoviø asmená; 2. apie uþdarà, nekomunikabilø asmená. Posakio autorius – rusø raðytojas A. Èechovas (Àíòîí ×åõîâ, 1860–
1904), paraðæs tokiu pavadinimu apsakymà (1898), kurio
herojus Belikovas bijo naujoviø, neaprobuotø vyresnybës,
bijo galimo lietaus, skersvëjø
ir pan. Mëgstamas jo posakis
– „kad tik kas nors neatsitiktø“. Posaká þmogus futliare
atitinkama reikðme vëliau varA. Èechovas su þmona Olga
tojo ir pats A. Èechovas.
Þmogus þmogui – vilkas (lot. Homo homini lupus est) visi
þmonës ið prigimties yra blogi vienas kitam. Posakio autorius – romënø raðytojas Plautas (Titus Maccius Plautus, ~250–184 pr. m. e.). Komedijoje „Asilai“ herojus nepatiki svetimam pinigø, paaiðkindamas, jog „þmogus þmogui
yra vilkas, o ne þmogus, jei neþino, koks jis yra“ (lupus
est homo homini, non homo, quom qualis sit non novit).
Dabartine reikðme posakis iðpopuliarëjo nuo XVII a., kai
anglø filosofas T. Hobsas (Thomas Hobbes, 1588–1679)
iðleido knygà „Leviatanas“ (Leviathan, 1651), kurioje jis
ðá posaká pavartojo, komentuodamas savo tezæ, jog iki
susikuriant valstybës institucijai, vyksta visø karas su
visais (þr.).
Þuvis genda nuo galvos (lot. Piscis primum a capite foetet
‘þuvis ima dvokti nuo galvos’) kolektyvo, visuomenës ar
ðalies krizë prasideda nuo vadovybës. Posakio autorius –
sen. gr. filosofas ir istorikas Plutarchas (PloÚtarcoj,
Plutarchus, ~46–120).
Þmogus gyvas ne vien duona sakoma, kai norima pabrëþti, jog
þmogui reikia ne tik materialiniø gërybiø, bet ir dvasinio
peno. Posakis ið Kristaus atkirèio já gundanèiam ðëtonui,
kai ðis pasiûlæs Kristui paversti akmenis duona, jei jis esàs
Dievo sûnus. Kristus atsakæs: „Paraðyta: Þmogus gyvas
ne vien duona, bet ir kiekvienu þodþiu, kuris iðeina ið Dievo lûpø“ (Mt 4, 4; Lk 4, 4).
147
148
ASMENVARDÞIØ RODYKLË
Istoriniø ir mitologiniø asmenø, taip pat mitiniø bûtybiø
vardai bei pseudonimai
Aaronas 26, 30, 45, 46
Abraomas 107
Absalomas 134
Achilas 17, 18
Adamsas (Dþeimsas)
20
Adamsas (Dþonas) 33
Adomas 18, 51, 60,
140
Afroditë 95, 96
Agamemnonas 57
Agesandras 35
Ahasveras 21
Ajolas 124
Akteonas 65
Albertas 87
Aleksandras II 43
Aleksandras Makedonietis 56, 57
Alfonsas VI 128
Algarotis F. 84
Alkmenë 106
Alkuinas 75, 85
Altenðteigas Z. 132
Amaltëja 70
Amûras 31
Andersenas H. K. 36,
71, 72
Antonijus 92
Apijus 76, 77
Apolonas 21, 84, 104,
107, 108
Archimedas 136
Arëjas 124
Aristofanas 106
Aristotelis 61, 140
Artemidë 58, 65
Artûras 24
Atanodoras 35
Askanijas Julas 108
Atëjus Kapitas 39
Atënë 35, 58, 95, 96
Atlantas 138
Atropa 100
Augëjas 28
Augustinas 49, 52, 79,
136
Baèenenas Dþ. 112
Baltazaras 32, 33
Baltramiejus 33
de Balzakas O. 34,
114, 127, 130
Banjanas Dþ. 139
Bankeris È. 124
Bankeris E. 124
Bejerotas 128
Beketas S. 17, 35
Belðacaras 32
Belðazaras 32
Benensonas P. 123
Benksas T. 17
fon Bergmanas J. 66
Bergsonas H. 27
Bertelemis Þ. S. 48
fon Bismarkas O. 119
Bisonas L. 34
Biuchmanas G. 127
Bleiras E. 44, 118,
131, 145
Blinda T. 130, 133
Bogartas Dþ. 69
Bokaèas Dþ. 117
149
Bomarðë P. 51
Bordþa È. 145
Brazdþionis B. 21
Brutas 62, 123
Buridanas Þ. 37
Butkus A. 98, 104
Cerberis 38
Cezaris J. 25, 26, 37,
38, 39, 62, 92, 109,
145
Chamas 39, 40
Charibdë 135
Chilonas 23
Chruðèiovas N. 24, 27
Ciceronas 19, 22, 28,
47, 52, 56, 57, 61,
63, 76, 79, 101,
114, 123, 135, 140
Èaplinas È. 30
Èechovas A. 147
Èerèilis V. 34, 53
Èièerinas G. 133
Dafnis 103
Damoklas 41, 69
Danielius 33
Dantonas Þ. 120
Daplesis J. 82
Darvinas È. 80
Daukða M. 25
Davidas Þ. 74
Dekartas R. 89
Diogenas Laercijus 23
Diogenas Sinopietis
59, 60
Dionizas I Senasis 41
Diuma A. 59
Diupleris 71
Dizraelis B. 62
Dolgorukis J. 61, 80
Dostojevskis F. 67
Dovydas 134
Draizas 65
Drakonas 46, 47
Dreizeris T. 144
Drûðautas M. 37
Dzeusas 56, 70, 73, 95,
100, 103, 104, 106,
124, 125, 134, 138
Dþarvis Dþ. 105
Eginkas I. 91
Elena 60, 96
Elþbieta I 142
Enëjas 108
Enijus 47
Epimenëjas 103, 138
Eos 138
Erenburgas I. 27
Erazmas Roterdamietis 81
Eridë 95
Eschilas 49
Eskobaras A. 137
Eslinas M. 17
Euridikë 38
Euriklëja 127
Euristëjas 38
Europa 73
Ezopas 47, 49, 50, 57,
60, 82, 94, 116,
121, 131, 144
Farina J. M. 101
Farnakas 26
Fedras 49, 60, 86, 116,
121
Fièinas M. 112
Fonvizinas D. 86
Fortûna 31, 100
Franckë B. 80
Frankas F. 107
Franklinas B. 82
Gaja 138
Gebelsas J. 53
Geringas H. 99
Gimbutienë M. 70
Gladstounas V. 114
Gogolis N. 93
Goldonis K. 48
de Golis Ð. 146
Gordijus 56
Grigalius I 93
Grigalius VII 25
Hagedornas F. 115
Halsas 89
Hamas 39, 40
Hamurabis 19, 47
Hanibalas 39
Hanteris R. 124
Hantingtonas S. 40
Hefaistas 58, 103
Helijas 138
Hemingvëjus E. 114
Henrikas Burgundietis
128
Henrikas Latvis 87
Hera 95, 96, 106
Heraklis 28, 29, 38,
106
Heraklitas 59
Herkulis 108
Hermanas Luoðys 25
Hermis 95
Herostratas 58
Herstas V. 54
Hesiodas 29, 103
fon Hindenburgas P.
95, 126
Hipokratas 140
Hitleris A. 25, 131
Hobsas T. 145, 146,
148
150
Homeras 58, 127, 138
Horacijus 31, 75, 83,
100, 110, 115
Hugo V. 50
Huliganas P. 40
Huloetas R. 89
Husas J. 101
Ibsenas H. 90
Ieva 18, 25, 51, 60,
140
Ilfas I. 44
Ilièevskis A. 31, 32
Ilièius I. 142, 143
Imbertas B. 32
Ivanauskaitë S. 133
Izaijas 27
Izaokas 107
Jafetas 40
Jagemanas F. 115
Jahvë 19, 30, 42, 45,
77
Jakobis G. 87
Jarvis Dþ.
Jeits A. 124
Jeits S. 124
Jekaterina II 98
Jelcinas B. 119
Jeronimas 46
Jëzus 45, 61, 73, 77,
96, 97
Jobas 34, 44, 45
Jokûbas 107
Jonas 24, 45, 92, 96
Jonas Auksaburnis 29
Jonas Krikðtytojas 45
Jonesku E. 17
Joðijas 24
Judas 67, 138
Jupiteris 73
Justinas 96
Juvenalis 48, 59, 65, 74,
107, 111, 119, 130
Kamenevas S. 113
Kamuèinis V. 52
Kantas I. 41
Karavadþis 96
Karlas 66
Karolis Didysis 85
Kasandra 57
Kasijus Dio 39
Katonas Vyresnysis 144
Kenedis Dþ. 133
Kimirsenas 25
Klitemnestra 57
Klotë 56, 100
Kolis H. 119
Kranachas Jaunesnysis
L. 128
Krasas L. 57
Kristijonas VIII 28
Kristus 20, 43, 45, 46,
48, 49, 52, 70, 71,
72, 73, 74, 75, 77,
78, 81, 87, 88, 94,
96, 97, 100, 102,
104, 123, 127, 129,
134, 136, 138, 141,
144, 147
Krylovas I. 50, 91,
121
Kronas 70, 120, 138
de Kubertenas P. 129
Kukas E. 87
Kuperis Dþ. 105
Kupidonas 31
Kvintilianas 119
de La Turas M. 29
Lachesë 100
Laima 100
Lalemandas F. 92
Landsbergis-Þemkalnis G. 130, 133
Laokoontas 35, 36,
139
Lazdynø Pelëda 133
Leibnicas G. 80
Lein H. 112
Leninas V. 111, 113
Leonardas da Vinèis
65, 104
Lesaþas A. R. 50
de Liarþiljeras N. 66
Likas 108
Linèas 85
Linèas È. 86
Linèas (Dþeimsas) 86
Linèas (Dþonas) 86
Linèas V. 86
Liotardas Þ. 84
Lipmanas V. 131
Liudvikas XI 125
Liudvikas XIII 110
Liudvikas XIV 141,
142
Liudvikas XV 98
Liugeris G. 67
Liuteris M. 128, 129
Livijus T. 54, 140
Londonas Dþ. 116
Longis A. 48
Lukas 27
Lukianas 106
Lukrecijus Karas 31
Mahometas 123
Makartis Dþ. 118
Makiavelis N. 55, 137
Makmilanas H. 108,
109
Manuelis Ch. 131
Maodzedunas 25
Mara 87, 100
Marcelas 39
Mardukas 19
Marija 25, 87, 88
Marlou K. 90
Martinesas Ch. 61
151
Medison D. 111, 112
Medisonas Dþ. 111
Medlhameris F. 88
Megara 108
Melonë A. 145
Menelajas 60, 96
Merkel A. 119
Mindaugas 88
Minejeva J. 81
Mola E. 108
Moleris F. 93
Molotovas V. 93
Montenis M. 146
Monteskjë Ð. 28
Morkus 27
Moudis R. 55
Mozë 19, 30, 31, 42,
45, 107, 117
Musolinis 25
Napoleonas Bonapartas 55, 74, 102, 105
Natyras Þ. M. 113
Nekojas 24
Nepotas 92
Nerdlindþeris È. 112
Nikolajus II 43
Nyèë F. 119, 143
Nojus 39, 40
Numa Pompilijus 32
Odisëjas 135
Orfëjas 38
Orvelas Dþ. 44, 118,
131, 145
Ovidijus 60
Pakuvijus M. 82
Pandora 103
Paris 17, 60, 95, 96
Parmenidas 64
Paskalis B. 143, 144
Paulius 49, 64, 74, 76,
94, 107
Pelëjas 17, 95
Perevoðèikovas D. 106
Pero Ð. 92
Petras 26, 73, 88, 92,
115
Petras I 81
Petronijus 113
Petrovas E. 44
Pikartas B. 134
Pilyponis J. 21
Pilotas 101
Pyras 112
Platonas 89, 112
Plautas 148
Plinijus Vyresnysis 19,
38
Plutarchas 26, 148
Polidoras 35
de Pompadur 113
Pompëjus 109
Pompilijus 38
Poperis K. 27
Pranas Juozapas I 66
Prokrustas 115, 116
Prometëjas 103, 138
Propercijus 125
Prudonas P. 125
Puason Þ. A. 113
Puliceris Dþ. 54
Puðkinas A. 55, 67, 68,
84, 85, 117
Putinas V. 117
Ra 70
Rablë F. 51
Raitas Dþ. M. 146
Rauntris S. B. 147
Rëja 70, 138
Rembrantas H. 129
Repinas I. 76
Rybakovas A. 63
fon Ribentropas J. 99
de Ribera Ch. 60
Ricas C. 78
Rigo H. 142
Rylejevas K.109
Riok M. 87
Riðeljë 110
Robespjeras M. 29
Rochau A. 118
Rosinis Dþ. 51
Rubensas P. 120
Rudenko R. 99
Rukas K. 40
Rumiancevas P. 99
Ruso Þ. Þ. 29
Ruzveltas T. 143
Sabaliauskas A. 18
Saliamonas 122, 145
Salustijus 77, 94
de Sartinas G. 59
Saturnas 120
Saulius 117
Scilë 135
Scipionas Afrikietis 39
Selfridþas H. 78
Seneka Jaunasis 50,
108, 118
de Servantesas M. 61,
80
Siracidas 87, 94
Sizifas 124, 125
Skila 135
Slavoèinskis M. S. 25
Smitas H. 94
Snou È. 141
Snouden E. 53
Sokratas 107, 147
Solonas 95
Stalinas J. 24, 27, 63
Stein G. 114
Steinbekas Dþ. 122
Sterbinis È. 51
Stivensonas R. 22
Strabonas 106
Sun Cu 54
152
Suvorovas A. 98, 99
Svetonijus Trankvilas
26, 37, 62, 111
Ðamaðas 19
de Ðampanas F. 110
de Ðatobrijanas F. 105
Ðekspyras V. 37, 42,
62, 105
Ðemas 40
Ðmitas H. 99
Ðpilhagenas F. 135
Ðtaubas H. 79, 80
Tacitas 35
Tamara 34
Tamoðius 96
Tanatas 124
Tantalas 134
Teèer M. 52
Teiloras Z. 111
Tekerëjus V. 139
Temidë 138
Terencijus 30, 49, 73,
104
Tesëjas 115, 116
Tetidë 17, 95
Tiberijus 39
Tichë 70
Ticianas 51
Titas 110
di Titas S. 137
Tiutèevas F. 121
Tolstojus L. 55, 75, 76
Tomas 96
Tomas Kempietis 134
Trojanovas V. 139
Tropininas V. 68
Trumenas H. 34
Tvenas M. 50, 62
Ulpianas 76
Uranas 138
Vagneris R. 126
Vaildas O. 22
Vaskas da Gama 126
fon Vaðaris J. 87
Vechtenas K. V. 114
Vegecijus 67
Velsas H. 53
Velsas S. 34
Venera 120
Vergilijus 37, 90, 108,
138
Verhejenas F. 18
Vespasianas 110
Vesta 22
Vestalas R. 41
Viazemskis P. 67
Vilhelmas II 144
Vilsonas Dþ. 117
Vilsonas S. 42
Vitas H. 87
Vylandas K. 115
Viðnu 132
Volteras 66
Zinovjevas A. 58
Zinovjevas G. 113
Þalakevièius V. 98, 136
Þozefas 110
ILIUSTRACIJØ INTERNETINIAI ÐALTINIAI
Knygoje vartojami visuotinai priimti Biblijos ir kitø ðaltiniø
sutrumpinimai; antikiniø autoriø vertimø á lietuviø kalbà nuorodos
orientuotos á literatûros sàraðà.
h t t p : / / w w w. t a t e . o r g . u k / b r i t a i n / e x h i b i t i o n s / r e t u r n o f t h e g o d s /
exhibition.shtm
http://en.wikipedia.org/wiki/File:PhilipVerheyen.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/Hammurabi
http://en.wikipedia.org/wiki/Cicero
http://ueip.org/images/nikita-hruschev.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Giulio-cesare-enhanced_1800x1450.jpg
http://www.pensament.com/filosofs.htm
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/e/e3/Montesquieu_
2.png
http://lt.wikipedia.org/wiki/Jean-Jacques_Rousseau
http://en.wikipedia.org/wiki/Gold_rush
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Balzac.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Churchill_portrait_NYP_45063.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Gaius_Cornelius_Tacitus.jpg
http://images.google.lt/images?hl=lt&client=firefox-a&rls=org.
mozilla:lt:official&um=1&q=Laokoon&sa=N&start=0&ndsp=18
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Hans_Christian_Andersen.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:First_Folio.jpg
http://pl.wikipedia.org/wiki/Ilja_Erenburg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Bergson-Nobel-photo.jpg
http://www.coloradocollege.edu/academics/anniversary/images/Photographs/Samuel%20Huntington.JPG
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Immanuel_Kant_(painted_
portrait).jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Damocles-WestallPC200801208842A.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Uncle_Sam_Wilson.JPG
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:GeoreOrwell.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Carlo_Goldoni.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Alain-Ren%C3%A9_Lesage.png
http://en.wikipedia.org/wiki/File:GiorcesRossini1.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Tizian_-_The_fall_of_man.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Francois_Rabelais_-_Portrait.jpg
http://commons.wikimedia.org/wiki/Margaret_Hilda_Thatcher
http://images.google.com/images?client=opera&rls=lt&q=Goebbels&
153
154
SUTRUMPINIMAI
angl. – anglø
èek. – èekø
est. – estø
gr. – graikø
hebr. – hebrajø
iron. – ironiðkai
isp. – ispanø
it. – italø
la. – latviø
lenk. – lenkø
lie. – lietuviø
lot. – lotynø
plg. – palygink
ppr. – paprastai, daþniausiai
pranc. – prancûzø
prez. – prezidentas
prk. – perkeltinë reikðmë
rus. – rusø
sen. – senovës
suom. – suomiø
vad. – vadinamas; vadinamasis
vok. – vokieèiø
þr. – þiûrëk
sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt&tab=wi
http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Titus_Livius.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Alexander_cuts_the_Gordian_
Knot.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Homer_British_Museum.jpg
http://www.notablebiographies.com/Ni-Pe/Ovid.html
http://es.wikipedia.org/wiki/Archivo:Cervates_jauregui.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Cesar-sa_mort.jpg
http://images.google.com/images?hl=lt&client=opera&rls=lt&um=
1&q=Stalin&sa=N&start=21&ndsp=21
http://uisrussia.msu.ru/docs/nov/2001/02/nov_2001_02_25.htm
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Voltaire.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:AleksandrPushkin.jpg
http://www.uark.edu/campus-resources/achilles/age/bronze_age.html
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Jacques-Louis_David_017.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Ilya_Efimovich_Repin_(18441930)_-_Portrait_of_Leo_Tolstoy_(1887).jpg
http://de.wikipedia.org/wiki/Gottfried_Wilhelm_Leibniz
http://en.wikipedia.org/wiki/Benjamin_Franklin
http://images.google.com/images?client=opera&rls=lt&q=Algarotti
&sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt&
tab=wi
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Edward_coke.jpg
http://film.virtual-history.com/person.php?personid=1362
http://en.wikipedia.org/wiki/Descartes
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Platon-2b.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Christopher_Marlowe.jpg
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Ibsen_photography.jpg
http://ru.wikipedia.org/wiki/Ôàéë:KrylovBasnopisetsByEggink.jpg
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:ChPerrault.jpg
http://ru.wikipedia.org/wiki/Ãîãîëü,_Íèêîëàé_Âàñèëüåâè÷
http://www.hrono.info/biograf/molotovv.html
http://ru.wikipedia.org/wiki/Åêàòåðèíà_II
http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Jan_Hus.jpg
http://it.wikipedia.org/wiki/Giovanni_Maria_Farina
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Pan_and_Daphnis.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/James_Fenimore_Cooper
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Chateaubriand.jpg
http://images.google.com/images?client=opera&rls=lt&q=Emilio
%20Mola&sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=
N&hl=lt&tab=wi
http://www.dl.ket.org/latinlit/mores/religion/seneca.htm
http://www.klassika.ru/stihi/ryleev/
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Kardinaal_de_Richelieu.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Gertrude_Stein_1935-01-04.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/Christoph_Martin_Wieland
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:JackLondon02.jpeg
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Giovanni_Boccaccio.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Georges-Jacques_Danton.jpg
http://www.mezzo-mondo.com/arts/mm/rubens/RUP006.html
http://ru.wikipedia.org/ Òþò÷åâ_Ô¸äîð_Èâàíîâè÷
http://images.google.com/images?hl=lt&client=opera&rls=lt&um=
1&q=Peter+Benenson&sa=N&start=21&ndsp=21
http://en.wikipedia.org/wiki/File:ChangandEng.jpg
http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Proudhon.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Rembrandt_Harmensz.
_van_Rijn_125.jpg
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Baron_Pierre_de_Coubertin.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Gladstone.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/Niccol%C3%B2_Machiavelli
http://en.wikipedia.org/wiki/File:John_Bunyan.jpg
http://images.google.lt/images?q=Charles%20Percy%20Snow&oe=utf8&rls=org.mozilla:lt:official&client=firefox-a&um=1&ie=UTF8&sa=N&hl=lt&tab=wi
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Aristotle_Altemps_Inv8575.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Louis_XIV_of_France.jpg
http://lt.wikiquote.org/wiki/Vaizdas:Nietzsche187c.jpg
http://images.google.com/images?client=opera&rls=lt&q=Roosevelt
&sourceid=opera&oe=utf-8&um=1&ie=UTF-8&sa=N&hl=lt&
tab=wi
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Blaise_pascal.jpg
http://forums.totalwar.org/vb/showthread.php?t=60755
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Marco_Porcio_Caton_Major.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Cesareborgia.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Thomas_Hobbes_(portrait).jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Michel_de_Montaigne_1.jpg
h t t p : / / r u . w i k i p e d i a . o r g / w i k i . / Ô à é ë: A n t o n _ C h e k h o v _ a n d _ O l g a _
Knipper,_1901.jpg
155
156
Aesop. Fables. Translated by G. F. Townsend. http://www.
literature.org/authors/aesop/fables/
Aldersons J. Kâpçc mçs tâ sakâm? Rîga: Zvaigzne, 2004.
Aristotle. Rhetoric. Translated by W. Rhys Roberts. eBooks @Adelaide. 2007. http://etext.library.adelaide. edu.au/a/aristotle/a8rh/
Biblija. A. Rubðio (ST) ir È. Kavaliausko (NT) vertimas, LVK (katalikø) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998). http://www.
biblija.lt/
Cassius Dio. Roman History. Book LVII. http://penelope.uchicago.
edu/Thayer/E/Roman/Texts/Cassius_Dio/57*.html
Cicero. http://www.thelatinlibrary.com/cic.html
DECIMVS IVNIVS IVVENALIS. SATURAE. http://www.
thelatinlibrary.com/juvenal.html
Disticha Catonis http://www.thelatinlibrary.com/cato.dis.html
Eschilas. Agamemnonas. Vertë J. Dumèius. – Antikinës tragedijos.
Vilnius: Vaga, 1988. (Skaitmenys rodo eiluèiø numerius)
Ezopas. Pasakëèios. Vertë L. Valkûnas. – Antikiniai romanai ir pasakëèios. Vilnius: Vaga, 1987. P. 355–386.
Fedras. Pasakëèios. Vertë L. Valkûnas. – Antikiniai romanai ir pasakëèios. Vilnius: Vaga, 1987. P. 389–420.
Graikø literatûros chrestomatija. Sudarë D. Dilytë. Vilnius: Mintis,
2008.
Hafneris G. Þymûs Antikos þmonës. Vilnius: Vyturys, 1987.
Hesiodas Darbai ir dienos. Vertë J. Dumèius. – Graikø literatûros
chrestomatija. Vilnius, 2008. (Skaitmenys rodo poemos eiluèiø
numerius)
HEINRICI CHRONICON. Â. Feldhûna tulkojums, Ç. Mugurçvièa
priekðvârds un komentâri. Rîga: Zinâtne, 1993.
Hobbes T. Leviathan. eBooks@Adelaide, 2007. http://etext.
library.adelaide.edu.au/h/hobbes/thomas/h68l/index.html
Homeras. Odisëja. Vertë A. Dambrauskas. Vilnius: Vaga, 1979.
(Skaitmenys rodo giesmës ir eiluèiø numerius)
HORATIVS FLACCVS, Q. SERMONES. CARMINA. EPISTULAE.
ARS POETICA. CARMEN SAECVLARE. EPODES. http://
www.thelatinlibrary.com/hor.html
Juvenalis. Satyros. Vertë A. Bendoriûtë. Vilnius: Vaga, 1983. (Skaitmenys rodo satyros ir eiluèiø numerius)
Kuzavinis K. Lotyniðki posakiai ir sparnuoti þodþiai. Vilnius:
Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 2005.
Leges Regia – http://web.upmf-grenoble.fr/Haiti/Cours/Ak/Leges/
leges_regia_Riccobono.htm#II
LIVIVS T. AB VRBE CONDITA LIBRI. http://www. thelatinlibrary. com/liv.html
Lucretius. De rerum natura. http://www.thelatinlibrary.com/
lucretius.html
Machiavelli N. Il Principe. Amsterdam-Lausanne-Melbourne-Milan-New York-Säo Paulo: MetaLibre, 2007. http://
www.ibiblioorg/ml/libri/m/MachiavelliN_IlPrincipe_s.pdf
Machiavelli N. Valdovas. Vertë P. Raèius. Vilnius: Vaga, 2009.
Mesopotamia. The Code of Hammurabi. http://www.wsu.edu/~dee/
MESO/CODE.HTM (Skaitmenys þymi ástatymo numerá)
Pascal B. Pensées http://www.ccel.org/ccel/pascal/pensees.i.html
Pittáno G. Frase fatta capo ha: Dizionario dei modi du dire, proverbi e locuzioni. Bologna: Zanichelli, 2008.
Plinius – Pliny the Elder: the Natural History http://penelope.
uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Pliny_the_Elder/home.
html
Romënø literatûros chrestomatija. Sudarë D. Dilytë. Vilnius: Mintis, 2008.
SENECA, ANANEVS L. DE CONSOLATIONE AD POLYBIUM.
http://www.thelatinlibrary.com/sen/sen.consolatione1. shtml
Slavoèinskis S. M. Giesmës tikëjimui katalickam prideranèios. 1646.
Fotografuotas leidimas (Paruoðë J. Lebedys). Vilnius. 1958.
Smith W. Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology. 1870. http://www.ancientlibrary.com/smith-bio/
SVETONI TRANQVILII. VITA DIVI IVLI. http://www.
thelatinlibrary.com/suetonius/suet.caesar.html
Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vilnius: Mokslas, 1985.
TERENTIVS AFER P. http://www.thelatinlibrary.com/ter.html
157
158
LITERATÛRA
THE LATIN LIBRARY at Ad Fontes Academy. http://www.
thelatinlibrary.com/index.html
The Oxford dictionary of literary quotations /edited by Peter Kemp..
Oxford; New York: Oxford University Press, 2006..
The Oxford dictionary of quotations..London: Oxford University
Press, 1974..
THOMAS À KEMPIS. DE IMITATIONE CHRISTI. http://www.
thelatinlibrary.com/kempis.html
Trenèeni-Valdapfelis, I. Mitologija. Vilnius: Mintis, 1972.
VERGIL. AENEIS. http://www.thelatinlibrary.com/verg.html
Vergilijus. Eneida. Vertë A. Dambrauskas. Vilnius: Vaga, 1989.
Vulgata http://la.wikisource.org/wiki/Biblia_Sacra_Vulgata_ (Stuttgartensia)
Wolfebüttelio Postilë. Parengë J. Karaciejus. Vilnius: Þara, 1995.
Zimmerman J. E. Dictionary of Classical Mythology. Toronto-New
York-London-Sydney: Bantam Books, 1980.
Âåëèêîâè÷ Ë. Í. ×åðíàÿ ãâàðäèÿ Âàòèêàíà. Ìîñêâà: Ìûñëü,
1980.
Ìèôû íàðîäîâ ìèðà: Ýíöèêëîïåäèÿ â äâóõ òîìàõ. Ò. 1-2.
Ìîñêâà: Ñîâåòñêàÿ Ýíöèêëîïåäèÿ, 1991–1992.
Ñåðîâ Â. Ýíöèêëîïåäè÷åñêèé ñëîâàðü êðûëàòûõ ñëîâ è âûðàæåíèé. Èçä-âî „Ëîêèä-Ïðåññ“, 2003. http://bibliotekar.ru/encSlov/
Bu403
Butkus A.
Sparnuotieji þodþiai. – Kaunas: Aesti, 2009. 159 p.:
iliustr. Bibliogr.: p. 157–159.
ISBN 978-9986-884-21-7
Enciklopedinio pobûdþio knygelëje pateikiami daþnesni literatûrinës kilmës frazeologizmai, kiti autorizuoti sparnuotieji posakiai bei viena kita vienaþodë plaèiai vartojama toponiminës,
antroponiminës ir pan. kilmës metafora ar terminas (Armagedonas, chuliganas, snobas ir kt.) – ið viso 418 lizdø. Pirminiai
posakio ðaltiniai daug kur pateikti originalo kalba.
Sparnuotieji posakiai pateikti abëcëlës tvarka, antraðtiniu
þodþiu laikomas pirmasis lietuviðkos frazës þodis.
UDK 808.82-3(075)
Alvydas Butkus
SPARNUOTIEJI ÞODÞIAI
Korektorës
Laura Gerþotaitë ir Gintarë Vaitonytë
A. Butkaus leidykla „Aesti“
159
160