docLaura Arnotaitė, Džiuljeta Maskuliūnienė
download 
Report Transcription
Laura Arnotaitė, Džiuljeta Maskuliūnienė
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS ŠIAULIAI UNIVERSITY JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI JOURNAL OF YOUNG SCIENTISTS 1 (34) 2012 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI Leidžiamas nuo 2003 metų 2012, nr. 1 (34) Redaktorių kolegija: Prof. dr. Vaclovas Tričys – vyriausiasis redaktorius Doc. dr. Daiva Korsakienė – atsakingoji sekretorė Prof. habil. dr. Romualdas Apanavičius humanitariniai mokslai (etnologija), Vytauto Didžiojo universitetas Prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas technologijos mokslai (aplinkos inžinerija ir kraštotvarka), Vilniaus Gedimino technikos universitetas Prof. habil. dr. Vytautas Barzdaitis technologijos mokslai (mechanikos inžinerija), Kauno technologijos universitetas Prof. habil. dr. Vytautas Gudonis Rusijos socialinių ir pedagoginių mokslų akademijos akademikas Niujorko Mokslo akademijos narys socialiniai mokslai (edukologija, psichologija), Šiaulių universitetas Prof. habil. dr. Audronė Juodaitytė socialiniai mokslai (edukologija), Šiaulių universitetas Prof. habil. dr. Audronė Kaukienė humanitariniai mokslai (filologija), Klaipėdos universitetas Prof. dr. Vidas Lauruška technologijos mokslai (elektronikos inžinerija), Šiaulių universitetas Prof. habil. dr. Stasys Vaitekūnas socialiniai mokslai (geografija), Klaipėdos universitetas Prof. habil. dr. Kazimieras Romualdas Župerka humanitariniai mokslai (filologija), Šiaulių universitetas Doc. dr. Jonas Blonskis technologijos mokslai (informatika), Kauno technologijos universitetas Prof. dr. Alfonsas Misevičius technologijos mokslai (informatika), Kauno technologijos universitetas Doc. dr. Gintaras Šaparnis socialiniai mokslai (edukologija), Šiaulių universitetas Prof. dr. Zita Tamašauskienė socialiniai mokslai (ekonomika), Šiaulių universitetas Prof. dr. Teodoras Tamošiūnas socialiniai mokslai (edukologija), Šiaulių universitetas Doc. dr. Rytis Vilkonis socialiniai mokslai (edukologija), Šiaulių universitetas Žurnale skelbiami originalūs jaunųjų mokslininkų – studentų, bakalaurų, magistrantų, doktorantų, dėstytojų ir ne uni versitetų specialistų – įvairių mokslo sričių straipsniai. Straipsniai recenzuojami nepriklausomų ekspertų. Redakcijos adresas: Šiaulių universitetas Vilniaus g. 88, LT-76285 Šiauliai Tel.: (8 ~ 41) 393 043, 8 699 97177 Faksas (8 ~ 41) 595 809 El. paštas [email protected] Straipsnių tekstai pateikiami www.su.lt ir referuojami tarptautinėse duomenų bazėse Index Copernicus ir CEEOL. ISSN 1648-8776 © Šiaulių universitetas, 2012 © VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2012 TURINYS / CONTENTS S ocia l ini ai mo ks la i / soci al sciences E d u k o l o g ija / Education Nijolė Bražienė. Eglės Prėskienienės (1932–2011) skaitymo vadovėliai II–III klasių trimetės pradinės mokyklos mokiniams..............................................................................................................................................................8 Reading Textbooks by E. Prėskienienė (1932–2011) for 2nd / 3rd Formers in A 3-year Primary School...........18 Liudmila Korozhneva. Profession “Social Pedagogue”: Research on Students’ Motives for Choosing tt.........................21 Socialinio pedagogo profesija: studentų motyvų ją pasirinkti tyrimas.................................................................25 Eva Králová, Lubomír Král. Class Climate and Cultural Identy of a Child During Transition to Middle School ...........26 Atmosfera klasėje ir vaiko kultūrinė tapatybė jam pereinant į vidurinę mokyklą................................................31 Stanislovas Norkus, Valdemaras Mitkus. Miego, kaip esminio didelio meistriškumo krepšininkų regeneracijos veiksnio, išnaudojimo parengiamajame laikotarpyje ypatumai................................................................................32 Peculiarities of Taking Full Advantage of Sleep, Which is a Major Factor of Regeneration of Highly Skilled Basketball Players, in Preparatory Period................................................................................................37 Rasa Reizgevičienė, Marius Reizgevičius. WIL metodika: teorija ir praktika....................................................................38 WIl Method Application: Theory and Practise.....................................................................................................43 Vilma Simokaitienė. Mokinių aktyvinimas ankstyvojo anglų kalbos ugdymo pamokose: teorinė ir praktinė refleksija...............................................................................................................................................................44 Students’ Activation in Early English Teaching Lessons: Theoretical And Practical Reflection.........................50 Orinta Šalkuvienė. Homogeninių klasių išaiškinimas pasiekimų testais............................................................................52 Clarification of Homogeneous Classes by Achievement Tests.............................................................................61 Orinta Šalkuvienė. Virtualiųjų mokymo(si) objektų taikymo Iv–V klasėse ugdant aritmetikos veiksmų atlikimo gebėjimus empirinis tyrimas.................................................................................................................................63 Empirical Research on Application of Virtual Teaching and Learning Objects in forms 4 And 5 for Developing of Abilities to Perform Arithmetic Operations.......................................................................................70 Kęstutis Trakšelys. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą lemiantys veiksniai......................................................................72 Determinants of Non-formal adult Education.......................................................................................................76 Agnė Ulytė, Regina Ivoškuvienė. Profesijos ir galimų balso sutrikimų sąsajos..................................................................77 Relations Between Occupation and Possible Voice Disorders.............................................................................84 Eglė Virgailaitė-Mečkauskaitė. Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo edukacinės ypatybės Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose magistrantų patirties kontekste.......................................................................................86 Educational Aspects of Development of Intercultural Competence at Higher Education Institutions in Lithuania and Foreign Countries in the Context of Master Students Experience............................................93 V a d y b a / M anagement Darius Gerulaitis, Eglė Virgailaitė-Mečkauskaitė, Modestas Grigaliūnas. Strateginio planavimo ir universiteto valdymo kryptys: universiteto socialinių partnerių ir akademinės bendruomenės sutelktos grupės tyrimo rezultatai...............................................................................................................................................................94 Trends of Strategic Planning and University Government: Results of Research on Focus Group of University’s Social Partners and Academic Community..................................................................................99 Justina Šaučiūnaitė, Aušra Kazlauskienė. Laisvųjų mokytojų veiklos, kaip papildomos švietimo paslaugos, vertinimas...........................................................................................................................................................101 Assessment of Tutor Activity as Additional Service of Education.....................................................................108 Jolita Vveinhardt, Agnė Bartašiūnaitė. Organizacinės kultūros skirtumų prekybos įmonės padaliniuose analizė..........110 Analysis of Differences of Organizational Culture in Departments of Trade Company....................................119 H um anit arini ai mo k sla i / H umanities sciences Laura Arnotaitė, Džiuljeta Maskuliūnienė. Skaitymo skatinimo ir vaikų knygos populiarinimo strategijos Lietuvos bibliotekose..........................................................................................................................................122 Strategies for Reading Promotion and Popularization of Children Books in Lithuanian Libraries...................129 Inga Benetienė, Jurgita Paužuolienė. Aukštosios mokyklos akademinės etikos principų ir vertybių analizė.................131 Analysis of Ethical Principles and Values of Higher Education Establishment.................................................137 Danguolė Bardauskaitė. Jungtinių Amerikos Valstijų įtaka Egipto demokratizacijai Arabų pavasario kontekste..........138 Influence of the United States of America on Egypt’s Democratization in Context of Arab Spring..................143 Nijolė Bražienė. Docentės Eglės Prėskienienės literatūrinių recenzijų įvairovė – prielaida žanrinei teorijai plėtoti............145 Diversity of Literary Reviews vy Assoc. Prof. Eglė Prėskienienė: Precondition for Development of Genre Theory..................................................................................................................................................150 Nijolė Bražienė, Irena Ramaneckienė. Docentės Eglės Prėskienienės pedagoginių-metodinių publikacijų klasifikacija autorystės variantiškumo aspektais................................................................................................152 Classification of Pedagogical-methodological Publications by Assoc. Prof. Eglė Prėskienienė in Terms of Variability of Authorship.................................................................................................................159 Ieva Lukošiūtė. Kultūriniai stereotipai lietuvių pasakojamuose anekdotuose: žydas, čigonas, vokietis..........................160 Cultural Stereotypes in Jokes that Lithuanians Tell: Jews, Gipsies, Germans...................................................166 Jolita Vveinhardt, Evelina Gulbovaitė. Asmeninių ir organizacijos vertybių kongruencija: dialogo paieškos................167 Congruence Between Personal and Organizational Values: Search for Dialogue..............................................172 T E C H N O L O GIJOS M O KS LA I / TECHNO LOGIC AL SCIENCES A p l i n k o s inžinerija / Environmental Engineering Erika Brinkytė. P. Višinskio ir stoties gatvių sankirtos (Šiauliai) skvero rekonstrukcijos koncepcija kaip miesto įvaizdžio formavimo alternatyva..........................................................................................................................................176 Concept of Reconstruction of Square at Intersection of P. Višinskio and Stoties Streets (in Šiauliai City) as an Alternative Way of City Image Formation.................................................................................................180 Vaiva Kazanavičiūtė, Jūratė Aleinikovienė. Organinės anglies kaupimosi procesų Lietuvos miškų ekosistemose prognozavimo modelio pritaikymas...................................................................................................................182 Adaptation of Model of Prognostication of Organic Carbon Sequestration Processes to Lithuanian Forest Ecosystems...............................................................................................................................................188 E l e k t r o n ika / Elektronic Arnas Papšys, Gintautas Daunys. The Recognition of Stairs Without Railings by a Mobile Robot Moving Inside a Building According to Step Attributes.............................................................................................................189 Mobilaus roboto, judančio pastato viduje, beturėklinių laiptų atpažinimas pagal pakopos požymius...............191 M e c h a n i k a / M echanic Laimutis Brunius, Ričardas Viktoras Ulozas. Geometrinio slydimo tarp rolamaito tipo mechanizmų elementų eksperimentiniai tyrimai.....................................................................................................................................193 Experimental Research on Geometrical Sliding Between Elements of Rolamite Type Mechanisms................196 M e d ž i a g ų inžinerija / Materials Engineering Kazys Kazanavičius, Vaclovas Tričys. Peculiarities of Evaluating of Leather Softness...................................................197 Odos minkštumo įvertinimo ypatumai................................................................................................................200 S t a t y b o s inžinerija / Civil Engineering Marius Reizgevičius, Rasa Reizgevičienė. Keturių dimensijų modelio efektyvumo vertinimo teorinis aspektas............202 Evaluation of Efficiency of 4D Model: Theoretical Aspect................................................................................206 b iome d icinos M O KS LA I / b io med ical SCIENCES Jurgita Rutkienė, Laura Straubergaitė, Jurgita Baranauskienė, Agnė Savenkovienė. Jojimo terapijos poveikis autizmu sergančio vaiko psichomotorinės raidos kaitai......................................................................................210 Effect of Riding Therapy on Change in Psychomotor Development of Autistic Children......................................216 Apie autorius / Information about the authors..................................................................................................................218 Reikalavimai mokslo darbams, publikuojamiems leidinyje „Jaunųjų mokslininkų darbai“............................................220 Scientific Jorunal “Journal of Young Scientists” Notes for Contributors.........................................................................222 Socialiniai mokslai Edukologija Vadyba PRO MEMORIAM: METAI BE EDUKOLOGIJOS FAKULTETO DĖSTYTOJOS DOC. EGLĖS BUIVYDAITĖS-PRĖSKIENIENĖS E. Buivydaitė-Prėskienienė, Šiaulių pedagoginiame institute pradėjusi dirbti 1956 metais, pedagogine-kū rybine veikla gyveno iki pat mirties. 2012-03-01 Dėstytoja būtų šventusi gražų jubiliejų – 80-metį. • EGLĖS PRĖSKIENIENĖS (1932–2011) SKAITYMO VADOVĖLIAI II–III KLASIŲ TRIMETĖS PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIAMS Nijolė Bražienė Šiaulių universitetas, Edukologijos fakultetas Įvadas tingumą idėjiškai politizuotos visuomenės gyveni mo sąlygomis. Uždaviniai: 1. Išstudijuoti pedagoginio darbo idėjinį-politinį 1967–1980 metų kontekstą. 2. Glaus tai pristatyti perėjimo prie trimečio pradinio moky mo esmę. 3. Apibūdinti E. Prėskienienės ir jos kartu su bendraautore V. Ramonaite (1928–2007; ŠPI dės tytoja) parengtus skaitinius II–III klasėms. 4. Refe ruoti tolesnį skaitinių autorių idėjų rutuliojimąsi. Šaltiniai: E. Prėskienienės asmens byla, esan ti Šiaulių universiteto archyve; 1967–1980 metų mokymo programos pradinei mokyklai; 1967–1980 metų „Tarybinės mokyklos“ propagandiniai ideologi niai straipsniai, spausdinti kiekvieno žurnalo nume rio pradžioje (turi savo nuolatinę vietą), bet be rubri kos; mokslininkų ir mokytojų metodiniai straipsniai skaitymo mokymo II–III klasėse temomis; E. Prės kienienės, V. Ramonaitės parengti skaitiniai II kla sei – „Ąžuolėlis“; E. Prėskienienės „Gimtasis žodis. Skaitiniai III klasei. Mokymo priemonė“; E. Prėskie nienės metodiniai straipsniai, publikuoti „Tarybinia me mokytojuje“; pažinojusių žmonių prisiminimai. Metodai: referatyvinė, chronologinė ir proble minė šaltinių analizė; interpretacija. Šiaulietė Eglė Buivydaitė, 1955 m. baigusi Vil niaus universitetą, vienerius metus dirbo Varėnos ra jono Nedzingės vidurinėje mokykloje, kurios direk torius Vaitekūnas naująją mokytoją charakterizavo taip: „Dėstomą dalyką žino gana gerai. Daug naujo įnešė į aukštesniųjų klasių literatūros dėstymo teori ją. Per keliamuosius ir brandos egzaminus paaiškėjo, kad mokinių žinios, lyginant su praėjusiais mokslo metais, žymiai stipresnės. Tai drg. Buivydaitės nuo pelnas. <...> Buivydaitė turi stiprias žinias dirbti mo kykloje ir šiam darbui tinka“ (Nedzingė, 1956. VI. 25). Eglė Buivydaitė 1956 m. rudenį pradeda dirb ti Šiaulių pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir li teratūros katedroje (dab. Humanitarinis fakultetas), dėsto raiškųjį skaitymą, vadovauja pedagoginei prak tikai. Direktoriaus V. Germano žodžiais tariant, dės tytoja dirba gerai ir stropiai, gerai žino metodiką. 1971-01-11 charakteristikoje, išduotoje pri statyti „Šviesos“ leidyklai, rašoma, kad Eglė Prės kienienė „respublikinėje spaudoje yra išspausdinusi pedagoginių, metodinių ir publicistinių straipsnių. Rašo ir spausdina eilėraščius“. 1973-01-24 pareiški me Rektoriui dėstytoja pageidauja sumažinti 1972 / 73 m. m. pavasario semestro krūvį, nes Švietimo mi nisterijos ir „Šviesos“ leidyklos prašymu per trumpą laikotarpį turinti parengti skaitinių III klasei pirmąjį rankraštį. 1978 m. E. Prėskienienė palieka Filologijos fakultetą – Instituto taryboje išrenkama docento pa reigoms Pedagogikos fakulteto Pradinio mokymo metodikos katedroje. Tokį apsisprendimą, be jokios abejonės, lėmė parašyti skaitymo vadovėliai bei skai tytos paskaitos Plungės, Kelmės, Tauragės rajonų, Šiaulių ir Klaipėdos miestų bei rajonų pradinių kla sių mokytojams. Straipsnio tikslas – atskleisti skaitymo vado vėlių pradinei mokyklai kūrimo (1967–1980) sudė 1. Idėjinis-politinis 1967–1980 metų kontekstas „Tarybų Sąjungos Komunistų partijos XXIII suvažiavimas, išanalizavęs mūsų visuomenės vysty mosi procesą, pažymėjęs didžiulį mokyklos vaidme nį tarybinės valstybės politiniam, ūkiniam ir kultū riniam gyvenimui, dar kartą pabrėžė, kad mokykla privalo visapusiškai ruošti jaunąją kartą komunizmo statybai, nurodė, kad šiandien, audringos moksli nės-techninės pažangos sąlygomis, ypač didėja mo kyklos vaidmuo. <...> TSKP CK ir TSRS Ministrų taryba neseniai priėmė nutarimą „Dėl priemonių vi durinės bendrojo lavinimo mokyklos darbui toliau gerinti“, – taip 1967 m. pradžioje liaudies švietimo gerinimo perspektyvas apibūdino Lietuvos TSR Švietimo ministras M. Gedvilas (1967, p. 1). Svar Socialiniai mokslai. edukologija biausias uždavinys esąs „šiame penkmetyje iš esmės įgyvendinti visuotinį vidurinį mokymą“. Taigi esminis citatos akcentas – jaunosios kar tos rengimas komunizmo statybai. Tai rodo 1967 me tų idėjinį-politinį mokyklos darbo kryptingumą, kurį tiksliai charakterizuoja „Didžiojo Spalio 50-mečiui“ skirtų straipsnių antraštės: „Mokome ir auklėjame Didžiojo Spalio idėjų dvasia“, „Revoliucinių kovų dvasia“, „Visada su Leninu“, „Didysis Spalis atvėrė kelią į šviesą“ ir t. t. (Pastaba. Straipsnių autoriai sąmoningai nenurodyti – N. B.). Tokios jubiliejinių metų fanfaros (= straipsniai su iškilmingomis ant raštėmis) nebuvo signalas, reiškiantis komunizmo statybos pradžią, tai buvo tik proginis komunizmo vedlių parado stabtelėjimas. Pvz., 1968 m. „Tarybi nėje mokykloje“ ideologinė-politinė ugdymo terpė plečiama, gilinama, stiprinama: „Komunistinis jau nimo auklėjimas – atsakinga mokytojo pareiga“, „Patriotinis auklėjimas – pirmaeilis uždavinys“, „Ug dykime visapusiškai apsišvietusį komunizmo statyto ją“ ir t. t. Tiek aukščiau minėtų, tiek ir vėlesnių itin svarbių šalies įvykių progomis (V. Lenino gimimo 100-ųjų metinių, TSKP XXIV, TSKP XXV suvažia vimo) vis pabrėžiama, kad jaunosios kartos komunis tinį auklėjimo procesą būtina stiprinti apginkluojant tvirtomis mokslo pagrindų žiniomis, formuojant jų materialistinę pasaulėžiūrą, ugdant komunistinius idealus, taurius tarybinio patriotizmo ir proletarinio internacionalizmo jausmus, stiprinant individualų darbą su tikinčiaisiais ir abejojančiaisiais, kad būtina atsisakyti auklėjamojo darbo epizodiškumo (kampa nijiškumo), kad moksleivius būtina veikti galingais ir patraukliais informatoriais (kinu, televizija, radi ju), nes šios techninės priemonės mokymo procese dar vartojamos gana ribotai ir t. t. Kardinaliajam penkmečio uždaviniui įgyven dinti „Lietuvos TSR Švietimo ministerija, vadovau damasi TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos 1966 m. lapkričio 1 d. nutarimu bei vėlesniu Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu „Dėl priemonių liaudies švietimui ir bendrojo lavinimo mokyklos darbui to liau gerinti“, atsižvelgdama į „TSRS Švietimo mi nisterijos patvirtintą tipinį mokymo planą, taip pat į perspektyvinius RTFSR, Estijos TSR, Latvijos TSR, Gruzijos TSR, Armėnijos TSR, Turkmėnijos TSR, Moldavijos TSR ir kitų sąjunginių respublikų moky mo planus“ (Poškus, 1967, p. 1–3), patvirtino bendro jo lavinimo mokyklos perspektyvinį planą, perėjimo prie naujų mokymo planų bei programų grafiką. Mokymo planas sudarytas taip, kad buvęs I– IV klasių programinis kursas būtų išeitas per trejus metus, t. y. įtvirtinta trimetė pradinė mokykla. Ketvir tokai perkelti į dalykinę mokymo sistemą, kur atski rą dalyką moko atskiras mokytojas, t. y. ketvirtokai prijungti prie kabinetinio mokymo tvarkos. Prie naujų mokymo planų, moksliškai ir me todiškai pagrįstų mokymo programų pereita palaips niui: pradinėse klasėse nuo 1969–1970 mokslo metų. Reformuojamai mokyklai, be abejo, reikėjo kurti ir naujus vadovėlius – „aukšto dalykinio, metodinio ir idėjinio-politinio lygio“, stabilius, tinkančius naudo tis metai iš metų. Naujiems vadovėliams kurti buvo skelbiami konkursai, „Šviesos“ leidykla ir Švietimo ministerija sudarinėjo autorių kolektyvus, kvietė pa vienius dėstytojus tam darbui atlikti. Kaip rašo Lietuvos TSR Švietimo ministerijos Mokymo-metodinio skyriaus viršininkas K. Poškus (1967, p. 3), nauji vadovėliai, sukurti pagal naują mo kymo planą ir naujas mokymo programas, išsyk ne galėsią būti stabilūs, nes reiksią tikrinti praktiniame darbe, reiksią išsiaiškinti, kas „yra taisytina, ko dar trūksta“. Tai būsią tik bandomieji vadovėliai. Papildomoms mokymo priemonėms, pvz., pra tybų sąsiuviniams, padalomajai medžiagai, pratimų rinkiniams, kaip ir mokytojų knygoms, stokota pini gų, todėl tokių dalykų niekas neplanavo ir nekūrė. 2. Nauja pradinių klasių programa Naujajame mokymo plane I–III klasėms lietu vių kalbai (literatūra / skaitiniai sąvokos nėra) skirta 12 savaitinių pamokų pirmojoje, 10 / 8 – antrojoje ir 8 – trečiojoje klasėje. Remiantis šiuo mokymo pla nu, sudaryta nauja I–III klasių lietuvių kalbos grama tikos ir rašybos mokymo programa, kurios struktūra beveik kaip ir iki tol buvusios. Programą sudarė ke turi skyriai: „Garsai ir raidės“, „Žodis“, „Sakinys“ ir „Rišlioji kalba“. Šiek tiek pakito mokymo turinio apimtis. Atsisakyta šių temų: skaitvardis, įvardis, jungtukas, sudurtiniai žodžiai, sudėtinis sakinys (Gy lienė, 1968, p. 13). Lietuvių kalbos vadovėlių auto rės – M. Gylienė (I–II klasė), E. Martynaitienė (III klasė). Skaitymo turinys naujojoje programoje pateik tas teminiu principu. Skaitymo tematika II klasei: • Šeima. Mokinio santykiai su bendraamžiais, tė vais ir artimaisiais. Mokinio pareigos šeimoje. Jo aplinka. • Gamta. Gyvūnų globa. • Mokykla. Santykiai su draugais. Spaliukų veik la. Spaliukų taisyklės. • Tarybų Lietuva – gimtasis kraštas. Valstybiniai LTSR simboliai – herbas ir vėliava. Tarybinės šventės ir svarbiausios datos. • Įžymūs žmonės: Leninas, jo vaikystės epizodai; lietuvių rašytojai – J. Janonis, P. Mašiotas, K. Ku bilinskas, A. Matutis; erdvių užkariautojai – Da rius ir Girėnas; pirmasis kosmonautas J. Gagari nas. ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 • Žymiausi Lietuvos miestai (Vilnius, Kaunas, Pa langa). Baltijos jūra. Nemunas ir Neris (Pradinių klasių programos, 1970). • Tarybinė Tėvynė – Tarybų Sąjunga. TSRS her bas, vėliava. Sostinė Maskva. Kremlius – jos įžy miausia vieta. Lenino revoliucinės kovos epizo dai. Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos epizodai. • Taika ir tautų draugystė. Kosmoso užkariautojai. Tarybinės šventės ir svarbiausios datos (Pradi nių klasių programos, 1970). Skaitymo tematika III klasei: • Mokyklos, klasės, spaliukų gyvenimas ir veikla. Leninas ir spaliukai. Vaikų tarpusavio santykiai, santykiai su suaugusiaisiais. • Gimtasis kraštas – Tarybų Lietuva. Gimtoji kal ba. LTSR himnas. Sostinė Vilnius. • Tarybų Lietuvos gamta ir žymiausios vieto vės: miestai – Kaunas, Klaipėda, Druskininkai, Anykščiai; upės – Nemunas, Neris, Šešupė ir kt. Gamtos pažinimas. • Epizodai iš Lietuvos praeities; pirmasis mūsų res publikos tarybinės vyriausybės vadovas – V. Mic kevičius-Kapsukas; keturi komunistai. • Didžiojo Tėvynės karo epizodai; pionieriai ir komjaunuoliai – kovotojai prieš fašizmą. • Įžymūs žmonės: rašytojai – A. Baranauskas, V. Krėvė, Žemaitė, P. Cvirka, S. Nėris; dailinin kas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis, liaudies menininkai. Dailė, muzika. Didaktiniai principai Kad būtų lengviau suvokti E. Prėskienienės nuostatas į skaitymo vadovėlių tekstų ir iliustracijų ugdomąjį ir lavinamąjį kryptingumą, buvo lyginti dveji skaitiniai pradinio koncentro baigiamajai kla sei. Tai J. Janišauskaitės „Gimtasis žodis“ 4 klasei ikireforminei keturmetei ir E. Prėskienienės „Gim tasis žodis“ 3 klasei poreforminei trimetei pradinei mokyklai. Abu vadovėliai pradedami K. Kubilinsko eilė raščiais (1 lentelė). Jokių klausimų, užduočių. Šian dien sakytume – skirti meditacijai, refleksijai. Nuoro dos, kad skaitiniuose turi būti LTSR ir TSRS himnai, dar nebuvo. 1 lentelė. K. Kubilinsko eilėraščių lyginamoji analizė Lyginimo aspektas J. Janišauskaitė, Gimtasis žodis 4 klasei Pavadinimas Mylėki Partiją, vaikuti Tema Partijos geri darbai žmogui Pagrindinė mintis Partija lygiavertė motinai, abi jas reikia vieno dai mylėti Tonas Agitacinis: įrodinėjama, kodėl Partiją būtina kaip savo motiną mylėti E. Prėskienienė, Gimtasis žodis 3 klasei Darban, darban, darban! Darbas, įskaitant ir mokymąsi, Tėvynės labui Pionieriai, talkindami suaugusiesiems, ruošiasi „Tarybų gimtą šalį“ puošti darbais užaugę Žaismingas: mokyklos varpelio ir darbo garsų it varpo dūžių pamėgdžiojimas, pasitelkiant asonan są ir aliteraciją Turinys Atsisveikinama su atostogų simboliais – paukš teliais, atėjo rugsėjo pirmoji, dirbtuvėse dirba suaugusieji, pionieriai padeda suaugusiesiems; tikslas – užaugus dirbti Tėvynės labui Kalbėjimo būdas Argumentai: „tave (...) saugo Lenino šaly“; „nuo priešų ji apgynė“; „visa Tėvynė (...) jos darbo rankų sukurta“ (balta kaip gulbė mo kykla; Kauno marių žiburėliais pražydus); „tu gali kuo nori būti“ Loginis: žodžiai vartojami tiesiogine prasme; sakiniai pilnutiniai vienarūšiški; sakiniai sieja mi priežastingumo ryšiais Lyginamoji analizė rodo, kas vadovėlio auto riui svarbiau: 1) agitaciniu tonu, pasitelkus mažybi ne-malonine forma išreikštą didaktizmą, imperaty viai diegti nuolankumą ir amžino skolininko padėką partijai ar 2) ideologizmui duoklę atiduoti parinktu skambiu, žaismingu ir daug leksinių slėpinių turin čiu eilėraščiu. Kiti skaitinių skyriai – Iš praeities laikų (10 tekstų); Liaudis kovoja už laisvę; Didysis Tėvynės ka ras; Gyvent ir kurt pakilo mūsų kraštas; Laiminga vaikystė (18 tekstų); Skaidriau liepsnokit, komuniz Metaforinis, tarsi mįslės minimas: atostogų pabai gą skelbia varpeliai; sąvoka „pionierių talkos“ keičiama junginiu „pionierių rankos“; „žalios mūsų lankos“, „gamyklų kaminai“ simbolizuoja talkų vietą ir t. t. mo švyturiai (8 tekstai) − byloja akivaizdžią nuogo ideologizmo kryptį. Pirmojo privalomo skyriaus „Iš praeities lai kų“ tendencija – kuo juodžiau, niūriau nupiešti gyve nimą praeityje (žr. J. Janišauskaitės vadovėlio iliust racijas). Čia Vaižganto pasakojimas „Baudžiauninko dalia“ apie mirtinai užplaktą dviejų mažylių motiną, Žemaitės „Jonelio mokslas“, J. Baltušio „Piemenu kų vargai“ ir kt. tekstai. Kiekvieną tokį pasakojimą lydėjo vadovėlio 4 klasei autorės didaktika, pvz.: Ko dėl baudžiauninkė pririšdavo savo dukrelę prie stalo 10 Socialiniai mokslai. edukologija kojos? Kur šiandien gali palikti savo vaikus darbi ninkai ir kolūkiečiai, išeidami į darbą? Palyginkime dvi iliustracijas. Pirmoji (iš J. Ja nišauskaitės vadovėlio) parengta tekstui pagal Žemai tę „Jonelio mokslas“ (IV klasė), antroji (iš E. Prėskie nienės vadovėlio) – P. Rimšos skulptūros „Lietuvos mokykla“ aprašymui (1 pav.). 1 pav. J. Janišauskaitė, Gimtasis žodis 4 klasei (p. 19) ir E. Prėskienienė, Gimtasis žodis 3 klasei (p. 112) skyriaus „Iš praeities laikų“ iliustracijų palyginimas vaikų mokymosi aplinkybes, moko analizuoti skulp tūrą; supažindina su skulptoriumi Petru Rimša, nuke lia į Lietuvai sudėtingus spaudos draudimo (1864– 1904) metus ir kt. Antro, trečio, ketvirto skyrių – „Liaudis kovo ja už laisvę“, „Didysis Tėvynės karas“, „Gyvent ir kurt pakilo mūsų kraštas“ – idėjinis kryptingumas sietinas su socialistinio patriotizmo ugdymu (iš viso 45 tekstai, arba 55 proc. visų skaitinių). Net pasakų iliustracijos (J. Janišauskaitės vadovėlis) demonstruo ja agresiją. Taip šiurpiais verbaliniais ir vizualiniais vaizdais buvo diegiama pagarba komunistų partijai ir meilė didžiajai sovietų šaliai (2 pav.). Abiejų iliustracijų tikslas – analogiškas: pade monstruoti, kaip seniau neturtingų tėvų vaikams bu vo sunku siekti mokslo. Pirmojoje priešpriešinama šeimininkės sūnaus Kazelio ir samdinio Jonelio pa dėtis: vienas basas, kitas su apavu, vieno drabužėliai sulopyti, kito – nenuvilkėti, nenuplėšti; vienas sėdi ir gėrisi piešiniais, kitas – tik priešokiais smalsauja. So vietinė iliustracijos idėja tiesmukiška, nes jos paskir tis – žadinti priešiškumą, skatinti neapykantą tam, kuris socialiai geriau gyvena, psichologiškai ruošti vaikus socialistinei spalio revoliucijai pagarbinti. E. Prėskienienės vadovėlio iliustracija trečio kams atlieka bent kelias funkcijas; rodo nepalankias 2 pav. Iliustracijų, demonstruojančių agresiją, pavyzdys pionierė namo skuba, atsisegiojusi paltą? Kodėl tė tė liepia saugoti kaklaraiščio garbę? ir t. t. Skyriu je spausdinami tekstai „Pionierių Giruliai“, „Kartą prieš Gegužės Pirmąją“, „Demonstracijoje“ ir pan. Taigi J. Janišauskaitės skaitinių iliustracijos artimos teksto turiniui pagal skyrius: 1) nelaimingi, basi sustirę baudžiauninkų / valstiečių vaikai; 2) ryž tą, narsą, bebaimiškumą demonstruojančios kareivių J. Janišauskaitės „Skaitiniuose“ ketvirtokams kaip priešprieša praeičiai pasakojama apie laimingą gyvenimą Vieversėlių vaikų namuose ir klausiama: Kodėl šių vaikų negalima pavadinti našlaičiais, kas jiems atstoja tėvus? ir pan. A. Jonyno poemėlės iš trauka demonstruojama nepaprasto džiaugsmo ir lai mės būsena pirmąsyk rikiuotėje tariant pionierišką priesaiką „Visada pasiryžęs!“ ir klausiama: Kodėl 11 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 pozos, daug ginklų; karo siaubo vaizdų; 3) aukšti ko munistinės statybos fabrikų kaminai, kranai, baigia mi statyti daugiaaukščiai; traktoriai, ekskavatoriai ir kt. Net abiejų viršelių piešiniai sukomponuoti idėjiš kai: pro vieną langą matosi miesto, pro kitą – kaimo gyvenimo permainos, į kurias „kelią Partija nurodė“, į kurias žengiama kartu „su rusų broliška tauta“. „Gimtajame žodyje“ IV ir III klasėms skaiti nių autorės nevienodai pateikia ir dalykines žinias. Šiuo požiūriu galima palyginti supažindinimo su pasakėčios žanru esmę. J. Janišauskaitė šiam tikslui įgyvendinti pasirinko I. Krylovo pasakėčią „Kiaulė po ąžuolu“, o E. Prėskienienė – to paties autoriaus kūrinį „Varna ir lapė“. Tradiciniai pasakėčių veikė jai varna ir varnas, ąžuolas, lapė. Pasakėčia „Kiau lė po ąžuolu‘ sukomponuota iš situacijos aprašymo; protingo varno, kiaulės ir ąžuolo polilogo, moralo. Pasakėčios „Varna ir lapė“ struktūra sudėtingesnė: si tuacijos aprašymas, lapės monologas; kvailos varnos reakcija į pagyras; įvykio kulminacija ir atomazga (dvi paskutinės eilutės). Taigi tradicinio pasakėčių moralo čia nėra – vaizdingo konkretaus pasakojimo prasmę čia išsako ne abstraktūs žodžiai, o staigi įvy kių raida. J. Janišauskaitė pasakėčios sampratai formuo ti pasitelkia 4 klausimus po tekstu ir iliustraciją, E. Prėskienienė – tik iliustraciją (3 pav.). 3 pav. J. Janišauskaitė, Gimtasis žodis 4 klasei (p. 49) ir E. Prėskienienė, Gimtasis žodis 3 klasei (p. 102) pasakėčių iliustracijų palyginimas glaudžiai siejasi su kraštotyriniu principu. Tai vaiko artimiausios aplinkos pažinimas (šeima, klasė, gimta sis miestas, kaimo / miesto žmonės ir pan.) Skyriui „Gerą pagirk, blogą papeik“ panaudo ti tekstai apie per ilgus amžius susiformavusias doro vės normas, atspindėtas liaudies ir literatūrinėse pa sakose, liaudies dainose, pasakėčiose, eilėraščiuose. Skaitinių autoriai, rinkdami tekstus programo je nurodytomis temomis, derindami teminį, kraštoty rinį ir sezoniškumo principus, turėjo neužmiršti, kad tekstai – ne vien grožiniai kūriniai ar jų ištraukos, tai ir dalykiniai straipsneliai, ir mišraus pobūdžio dalyki nė medžiaga, parašyta beletristiniu stiliumi. Pirmajai grupei priklausytų tautosakos kūriniai ir rašytojų su kurti tekstai; dalykiniai straipsneliai – be nuorodos į autorių, pvz., „Pareina rugelis“, „Lapkričio septinto ji“, „Mokinio diena“, „Maskva“, „Nemunu“ ir t. t. Mišraus pobūdžio tekstai – tai J. Soko, P. Mašioto ir kt. autorių dalykiniai straipsneliai, nuspalvinti me ninėmis priemonėmis. Skaitant pastarojo tipo teks telius, buvo atliekami dvejopi darbai: 1) atsakoma į dalyką išryškinančius, paaiškinančius klausimus, lavinamas mokinių mąstymas, 2) žvilgsnis nukreipia IV klasės vadovėlio iliustracija realistinė; III klasės – alegoriška, todėl personažai dailininkės V. Voverienės „aprengti“ kaip žmonės. (Būtina pri minti, kad dailininkai neretai parengia tekstui po ke lias iliustracijas, kurias iš anksto ir vėliau derina su knygos / vadovėlio autoriumi.) Taigi toji „apranga“ leidžia suvokti, jog žmonių būdo bruožai, žmonių tar pusavio santykiai ir poelgiai labai įvairūs, tad neva lia žioplinėti gyvenime, keltis į puikybę. Ši trumputė statistinė ir verbalinė analizė leidžia bent iš dalies įsisąmoninti, nuo kokių idėji nių-politinių tradicijų reikėjo atsiplėšti „Ąžuolėlio“ ir „Gimtojo žodžio“ autorėms – E. Prėskienienei ir V. Ramonaitei. Kaip matyti iš skaitymo temų sąrašo, nemažai tekstų jų išdėstymo aspektu turėjo atitikti sezonišku mo principą, kurį atskleidžia šie „Ąžuolėlio“ skyriai: „Buvo vasara žalia“, „Jau atėjo rudenėlis“, „Apšerkš niję mūsų žiemos“, „Jau pavasaris išaušo“, „Skam ba vasara auksinė“. Skyriai „Eina Spalis“, „Sveika Pirmoji Gegužės“ – skirti šventėms paminėti, todėl temos susijusios su apibrėžtu laiku. Teminis skaitymo tekstų parinkimo principas 12 Socialiniai mokslai. edukologija mas į menines vaizdo kūrimo priemones, žadinamos moksleivių emocijos ir t. t. Skaitymo mokymui nuo seno keliami dvejopi uždaviniai. Pirmieji – pažintiniai, visapusiško vaiko ugdymo ir auklėjimo. Antroji uždavinių grupė susiju si su skaitymo technikos formavimu ir tobulinimu, t. y. mokymu taisyklingai, sklandžiai, sąmoningai ir raiškiai skaityti. Todėl tekstuose ribotai vartojami il gi, sudėtingi, nauji nežinomi žodžiai ir pan. Raiškaus skaitymo pradmenims diegti reikia tekstų su tiesio giniais, klausiamaisiais, šaukiamaisiais sakiniais, rei kia prozos kūrinių, kur būtinos pauzės tarp sakinių ir pastraipų, reikia ir eiliuotų kūrinių. Be to, svarbu vadovėlyje pateikti tekstų, kurie turėtų būti skaitomi skirtingu tonu ir tempu. Vadovėlio autoriai iš anksto turėjo numatyti, kaip skaitymo pamokose bus formuojami sąmonin go tyliojo skaitymo įgūdžiai, mokoma ne tik ištisi nio, bet ir atrenkamojo skaitymo ar skaitymo vaid menimis. Skaitymo ir darbo su tekstu paskirtis – formuo ti pačius paprasčiausius literatūrinio kūrinio / dalyki nio straipsnelio analizės įgūdžius. Šių įgūdžių siekia ma įvairiausiomis užduotimis: 1) po tekstu autoriai pateikia klausimų, kurių paskirtis – patikrinti, kaip mokiniai suprato turinį, užakcentuoti svarbiausius tu rinio elementus; motyvuoti atsakymus randant ištrau kų / citatų. Svarbiausios užduotys prasminei teksto pusei suvokti – ką autorius norėjo pasakyti pristaty damas vieną ar kitą veikėją, pateikdamas gamtos ar daikto aprašymą, pavartodamas vaizdingus žodžius / posakius, įvykius ar herojus charakterizuojančius žodžius. Vadovaujantis programa trečiokai mokomi nu sakyti eilėraščio nuotaiką, skirti jo vaizdus, pajusti eiliuoto teksto rimą ir ritmą (be terminų), nupiešti sakytinį paveikslą ir t. t. Tiems įgūdžiams puoselėti autoriai irgi turėjo į skaitinius įdėti tinkamų tekstų ir užduočių. Apibendrinant principus ir reikalavimus, ku rių anuomet (dauguma aktualūs ir dabar) turėjo laiky tis skaitymo vadovėlių autoriai, galima būtų išskai čiuoti šiuos kriterijus: 1. Besąlygiška vadovėlio turinio atitiktis TSKP suvažiavimų, CK plenumų nubrėžtoms jaunojo komunizmo statytojo idėjinio-politinio ugdymo gairėms. 2. Vadovėlio turinio dermė su dalyko programa (te matiškumas, sezoniškumas, kraštotyriškumas in formatyvumas, meniškumas ir pan.). 3. Tekstų turinio ir jų išraiškos atitikimas amžiaus ypatumams. 4. Savarankiško darbo su vadovėliu galimybių nu matymas. 5. Metodinis (klausimų, užduočių) sistemos tinka mumas. 6. Kūrybinių galių (raiškaus skaitymo ir pasako jimo, vaizdingo rašymo, inscenizacijos) ugdy mas. 7. Vaizdinės medžiagos (iliustracijų) ir prielaidų emociniams išgyvenimams žadinti įvairovė. Vadovėliui atrinkta mokomoji-auklėjamoji medžiaga lemia mokytojo pasirenkamus darbo me todus ir būdus, pamokų planavimą ir jų vedimą. At sižvelgiant į mokytojo veiklą pamokoje, reikėjo, kad vadovėlio turinys atitiktų mokymo moksliškumo ir prieinamumo, sistemingumo ir nuoseklumo, perima mumo ir perspektyvumo, gyvenimiškumo ir praktiš kumo, diferencijuotumo ir vaizdumo reikalavimus. Kita reikalavimų grupė – mokymosi sąmoningumo ir aktyvumo, žinių bei įgūdžių tvirtumo – turėjo / turi atitikti mokinių veiklos, mokymosi dėsningumus. Susumavus daugybę principų, kriterijų ir kitų reikalavimų tiek sovietmečiu, tiek dabar, S. Jurkevi čiaus, Vilniaus licėjaus direktoriaus žodžiais tariant, lengviau parašyti dvi–tris monografijas negu vado vėlį mokyklai. Gaila, bet bendrojo lavinimo mokyk lai sukurtas vadovėlis nepakylėtas iki monografijos aukštumų, o tų vadovėlių autorių darbas dar nėra su laukęs deramo įvertinimo. 3. „Skaitiniai“. „Ąžuolėlis“. „Gimtasis žodis“ Kaip paaiškėjo iš ankstesnių šio straipsnio poskyrių, mokymo planai bendrojo lavinimo mo kykloms buvo vieno standarto ir vieno pavidalo, nes buvo kuriami pagal tą patį modelį: TSKP suvažiavi mo gairės, CK plenumo medžiaga, TSRS Švietimo ministerijos „tipinis mokymo planas“ ir kt. Moky mo programos irgi unifikuotos, nemažai vadovėlių verstinių iš rusų kalbos. Originaliems, pvz., pradinės mokyklos skaitymo, vadovėliams iš anksto numaty tos teminės „lentynėlės“, dalis autorių, kaip antai: A. Kononovas, M. Gorkis, L. Zacharinas ir kt. Sava rankiškumo skaitymo vadovėlio autoriui būta ne per daugiausia. Iš E. Prėskienienės ir V. Ramonaitės straips nio „Skaitymas antrojoje“ (Tarybinis mokytojas, 1971-08-27) galima susidaryti apytikrį bandomųjų vadovėlių vaizdą: „Šiais mokslo metais antros kla sės mokiniai, kaip ir pernai, skaitys iš dviejų knygų. „Skaitinius“ sudaro medžiaga, kurios pagal naująją programą trūksta „Gimtajame žodyje“. Vadinasi, svarbiausia autorių užduotis – papildomais „Skaiti nių“ („Skaitiniai 2 kl.“, 1971–1973, 3 leid.) tekstais griežčiau akcentuoti tematines grupes, tiems teks tams numatyti tinkamiausią vietą vadovėlyje ir tiks lią pamoką teminiame-kalendoriniame plane, pvz., minėtame straipsnyje autorės aiškina: „Šios medžia gos skaitymą reikėtų baigti apie spalio 20 d. ir pereiti prie skyriaus – „Mes – spaliukai“, kuris turi talkinti spaliukų taisyklėms išryškinti. Toliau autorės tęsia: 13 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 „Prie šio skyriaus reikia prijungti A. Kononovo „Vo lodia Uljanovas“, „Berniukas ir Leninas“, esančius „Gimtajame žodyje“. Po to iš pastarosios knygos skaitomi lapkričio 7-ajai skirti kūriniai: K. Kubilins ko „Pasitikim didį Spalį“, baltarusių liaudies pasaka „Lenino tiesa“ ir kt. Straipsnio pabaigoje rašoma, kad papildomų „Skaitinių“ pagrindu rengiamas skai tinių vadovėlis antrajai klasei. Šiandien esame įpratę, kad kiekvieną naują vadovėlį „lydi“ papildomos medžiagos komplektai: mokytojo knyga, pratybų sąsiuviniai ir t. t. Šios re formos atveju dar 1967 metais pasakyta, jog per pen kmetį bus apsiribojama tik originalių (18), perdirbtų ir pataisytų originalių (28), naujų bei pataisytų vers tinių (73) vadovėlių leidimu bendrojo lavinimo mo kyklų I–XI klasėms. Be to, apie knygą mokytojui, pratybų sąsiuvinį niekas anuomet nė negalvojo. To dėl „Ąžuolėlio“ pristatymas mokytojams palydimas autorių parengtu teminiu išplanavimu pagal atskiras savaites (Prėskienienė, Ramonaitė, 1974). Pateikta keliolika itin glaustų metodinių pastabų, pvz.: „Sky riai turėtų būti skaitomi tokiu nuoseklumu, kaip jie yra knygoje. Tekstai gali būti sukeisti vietomis. Du trumpus vienos temos kūrinėlius galima perskaity ti per vieną pamoką. (...). Dalis „Ąžuolėlio“ tekstų skirta diferencijuotam ir savarankiškam skaitymui. (...). Vadovėlyje pateikiama antrokams reikalingų užduočių sistema. (...). Mokoma glausto bei kūrybi nio atpasakojimo (...), sudaromos maloninių žodžių, vaizdingų posakių sąvokos. (...) numatyti skyrių bei pagrindinių autorių kūrinių apibendrinimai. (...)“. Kaip matyti iš tų cituotų rekomendacijų, va dovėlių autoriai metodiniu aspektu nebuvo nei idė jiškai, nei politiškai varžomi. Visai kas kita – temi nio principo įgyvendinimas. Kad teminiu vadovėlio medžiagos aspektu patirta išgyvenimų, rodo E. Bui vydaitės-Prėskienienės trumputis straipsnis „Nie kas nenutolsta“, 1993 m. išspausdintas „Dialoge“. Tekstas proginis. Tai byloja jo paantraštė: „Liepos 6-oji – poetės Janinos Degutytės gimimo diena. Jai sukaktų 65-eri“. Be užuominų apie nuoširdų tų dvie jų moterų bendravimą, pateiktas ir toks atsiminimų fragmentas: „Šiandien norėčiau pateikti nespausdin tą nedidelį poetės kūrinėlį „Mano gimtinė“. Jį sukū rė mano prašymu. Rašiau vadovėlį, norėjau, kad ir anais metais jis būtų tautiškesnis, atspindėtų mūsų praeitį, šaknis. J. Degutytė mielai sutiko parašyti apie Tėvynę, įvardindama ją gimtine. „Mano gimti nė“ į vadovėlį nepateko, neišgelbėjo net įžymios po etės vardas. Tokie buvo laikai...“ gei pirmą žingsnį, čia gimė tavo motina, seneliai ir proseneliai. Čia teka upės, girdančios žmones ir medžius, šviečia ežerai – mėlyni lyg prisemti dan gaus. Platūs dosnūs laukai maitina tave duona ir pienu. Ir senos gūdžios girios, pilnos žvėrių ir paukščių, ir balti linksmi beržynai, ir kvapnūs pu šynai – viskas tavo. Visi jie tūkstančiai metų laukė tavęs. Mokėk jiems būti dėkingas. Ir kur tu begyvensi, čia visada bus tavo na mai, tavo gimtinė. Mokėk ją mylėti labiau už viską pasaulyje. Beje, lietuvių kalbos vadovėlių rašymas ir E. Martynaitienei visam gyvenimui paliko daug slo gių, skaudžių prisiminimų, būtent, „kaip pirmasis vadovėlio tekstas nebuvo priimtas tuometinės sovie tinės švietimo ministerijos dėl netinkamo idėjinio lygio“, „kaip buvo priversta prikaišioti „perkūnsar gių“ – visų tų „stato, statė, statys komunizmą“, kaip paskui skaudu būdavę klausytis gerbtinų žmonių, o ypač artimesnių pažįstamų sakomus priekaištus ir kaltinimus: „Nemanėm, kad (...) parašys tokį raudo nai dažytą vadovėlį“ (Vinciūnienė, 1997). Visa tai vertinant retrospektyviniu žvilgsniu, mokytojos eks pertės R. Vinciūnienės (ten pat) žodžiais tariant, „au torės buvo padaryta viskas, kas tais laikais įmanoma, kad lietuviškas žodis neskurstų, o augtų vaikų lūpo se ir širdyse“, kad pradinių klasių mokytojams būtų „smagu ir malonu mokyti vaikus iš šių vadovėlių“. Būtina atkreipti dėmesį į E. Prėskienienės siekį – kad ir anais metais jis (= vadovėlis) būtų tautiškesnis, – kuris šiek tiek realizuotas vadovėlių viršelių piešiniais, atskiromis iliustracijomis. Čia ir tautodailės elementai (saulės, tulpės, rožytės, ąžuo lų lapų, gilių, paukščiukų ir pan. detalės), ir piešinių su tautiniais drabužėliais apsirengusiomis ilgaplau kėmis mergaitėmis, ir nemažai geltonos–žalios–rau donos spalvos derinėlių, ir t. t. E. Prėskienienės tautiškumo nuostatą, požiūrį į tautos praeitį, šaknis tyliai demonstruoja „Gimtojo žodžio“ 3 klasei kelių skyrių pavadinimai: „Žiloji senovė“, „Kur teka devynios upės“, „Beauštanti auš relė“, „Žydi sniego lelija“. Jie paveikūs bent keliais aspektais: 1) vaizdiniu, 2) jausminiu ir 3) mąslumo. Klaipėdos rajono Jakų pradinės mokyklos mokyto ja St. Kumšlytienė, dalydamasi patirtimi (1976, p. 19–22), kaip su trečiokais skaito ir analizuoja „Gim tojo žodžio“ tekstus, pirmiausia pastebi: „(...) minė tų skyrių kūrinėliai (...) betarpiškai veikia mokinius, sukelia jų emocijas, estetinį pasigėrėjimą, žadina atitinkamas nuotaikas“. Skyriaus „Žydi sniego leli ja“ pavadinimas, mokytojos giliu įsitikinimu, ne tik įspūdingai nusako kūrinėlių tematiką, bet ir koduoja pagrindinę mintį – gamta nuostabiai graži, tik reikia Janina Degutytė MANO GIMTINĖ Palenk galvą – po tavo kojomis žemė, pil ka, sulyta gimtoji žemė. Čia tu gimei, čia tu žen 14 Socialiniai mokslai. edukologija pamatyti tą grožį ir gebėti juo gėrėtis, džiaugtis. Mo kytojos nuomone, atsakingai ir kruopščiai parinkti vadovėlio tekstai nekelia jokių problemų mokymo ir auklėjimo uždaviniams (mokyti pajusti ir suprasti gamtos grožį, skiepyti meilę gamtai, lavinti mokinių kalbą, atkreipiant dėmesį į skaitomų tekstų kalbos turtingumą, vaizdingumą, mokant paaiškinti vaizdin gus žodžius, posakius ir t. t.) įgyvendinti. Mokyto ja straipsnyje gėrisi daugybe vaizdingų frazių, pvz., „Speigas karalius per sniegą apeina upes ir šilus“, „spindi šerkšnu ąžuolynai ir galvos (= ne viršūnės) pušaičių liaunų“, „snieginiai paukščiai čiulba ant kar klų snieginių“ ir t. t. Skyriaus „Kur teka devynios upės“ tekstus mokytoja St. Kumšlytienė vertina ne emociniuvaizdiniu, o dalykiniu aspektu ir vardija tokius pri valumus: ugdo estetinius jausmus, stiprina dorinio elgesio įgūdžius, lavina mąstymą ir kalbą, parankūs sąmoningo ir raiškaus skaitymo pratyboms. Tekstai tinkamai suderinti ir su specifiniais šio skyriaus už daviniais. Mat naujojoje programoje buvo numatyta praktiškai supažindinti mokinius su kūrinių žanrais ir nevadinti visų tekstų „straipsneliais“. Mokytojos St. Kumšlytienės nuomone, skyriaus tekstams būdin gi ryškūs pasakos, pasakėčios, padavimo, sakmės požymiai, akivaizdžios tų žanrų turinio ir meninių išraiškos priemonių skirtybės. Taigi be dėmesingos dalykinės atrankos neapsieita. BuvĊs pavadinimas – „Ąž Bandomieji leidimai nežinomi. Pirmas leidimas 1974 m. klasei“. (1974–1978) leidimas 1983 m. Pavadinimas pakeistas 1979Paskutinis m. Iliustravo L. Barisaitơ ir N. Ba Viršelis L. Barisaitơs Bandomieji leidimai nežinomi. Pirmas leidimas 1974 m. Pavadinimas pakeistas 1979 m. Viršelis L. Barisaitės Buvęs pavadinimas – „Ąžuolėlis. Skai tiniai 2 klasei“. (1974–1978) Paskutinis leidimas 1983 m. Iliustravo L. Barisaitė ir N. Barisienė 4. Skaitinių idėjų tolesnis rutuliojimas(is) Bandomieji leidimai nežinomi. Pirmas leidimas 1975 m. Paskutinis leidimas 1985 m. Dailininkė V. Voverienė keliomis klasėmis“ (1976). Mokslininkė remiasi tyri mų, atliktų 1975–1976 m. m. aštuoniose Biržų, Pane vėžio ir Utenos rajonų pradinėse ir aštuonmetėse mo kyklose, rezultatais. Iš jų pristatymo ryškėja kelios pozityvios išvados skaitinių („Ąžuolėlio“, „Gimtojo žodžio“) autorių adresu: dirbant su keliomis klasė mis, pakankamai dažnai galima vesti vienadalykes skaitymo pamokas; vienadalykių skaitymo pamokų privalumas – prailgintas mokinių savarankiškas dar bas, vadovaujant mokytojui. Galimybių taip efekty vinti skaitymo pamokas mažakomplektėje mokyklo je teikia šios prielaidos: 1) daugelis skaitymo temų pasikartoja kiekvienoje klasėje, tik kitu lygiu; 2) gali ma jungti vienos temos arba to paties autoriaus / žan ro kūrinius; 3) numatytos panašios darbo su knyga įgūdžių formavimo užduotys, tik skirtingo sudėtin gumo. Šie skaitinių sudarymo privalumai, straipsnio autorės nuomone, įgalina organizuoti bendrą įvadinį pokalbį, parengiantį mokinius nagrinėti atitinkamos temos kūrinius arba supažindinti su autoriumi, jo kū ryba, arba bendrą temos skelbimą ar apibendrinantį pokalbį. Galimos ir bendros skaitomų tekstų analizės V. Aramavičiūtė (PMTI auklėjimo problemų sektoriaus vadovė) straipsnyje „Pavyzdinis mokslei vių auklėjimo turinys praktikoje“ (1977, p. 18) rašė: „Kiekvienas mokymo medžiagos skyrius, pamokų serija ar atskira pamoka turi padėti įgyvendinti ku riuos nors auklėjimo uždavinius. Šiuo tikslu svarbu apgalvoti, kokiems auklėjimo uždaviniams realizuo ti labiausiai tinka atskiri medžiagos skyriai“. Tai nuoroda, kad mokinių komunistinei pasaulėžiūrai, dorovinei sąmonei ugdyti, sąmoningam požiūriui į mokymąsi ir darbą diegti labai svarbūs kiekvieno mokytojo „kūrybiniai ieškojimai idėjinio-politinio, dorovinio, darbinio, estetinio auklėjimo srityje“ (ten pat). Tie kūrybiniai ieškojimai, kaip efektyviau dirb ti per skaitymo pamokas II–III klasėse, skelbiami daugelyje pedagoginio-metodinio žurnalo „Tarybinė mokykla“ straipsnių. Kaip organizuoti skaitymo pamoką mažakom plektėje mokykloje, derinant II ir III klasių skaitinių tekstus, rekomendacijų pateikia L. Jakubauskienė (PMTI) straipsnyje „Skaitymo pamoka dirbant su 15 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 užduotys, kurias atlieka remdamiesi atskirose klasė se nagrinėjamais kūriniais ir t. t. Kaip reikėjo tikėtis, dauguma žurnalo straips nių skirta ne metodinei / didaktinei patirties, o ugdo mosios veiklos sklaidai. Joniškio raj. Žagarės K. Didžiulio vidurinės mokyklos mokytoja A. Mongirdienė (1976) artėjan čio TSKP XXV suvažiavimo proga pažymi: „Rei kia tikėtis, kad vadovėliuose įvesti nauji skyriai (...) „Mes spaliukai“, „Eina Spalis“, „Gimtasis kraštas“, „Kariai Tėvynę gynė“, „O buvo taip“ („Ąžuolėlis“ 2 kl.), „Žiloji senovė“, „Beauštanti aušrelė“, „Žmogus į saulę panašus“, „Už gyvybę tu brangesnė“, „Didžio ji draugystė“ padės spręsti daug mokymo ir auklėji mo uždavinių“ (p. 23). Spalio ir Lenino temų pristatymas mažakom plekčių mokyklų II–III klasių mokiniams pagal „Ąžuolėlį“ ir „Gimtąjį žodį“ aptariamas L. Jakubaus kienės straipsnyje „Skaitymo pamokos apie Spalį ir Leniną“ (1977). Straipsnio autorė nurodo šiuos vado vėlių teminių tekstų privalumus: 1) mokiniams patei kiama nemažai naujos pažintinės medžiagos – faktų, sąvokų, naujų žodžių, formuojami nauji vaizdiniai; 2) kiekvienai pamokai iš penkių numatytųjų temų ga lima rasti bendrą nagrinėjimo kryptį; 3) tekstai ne tik dalykiniai, bet ir įvairių žanrų grožinės literatūros ištraukos. G. Lukošienė, Rokiškio 3-osios vidurinės mo kyklos mokytoja, „Tarybinės mokyklos“ žurnale (1979) dalijasi sukaupta patirtimi, kaip skaitymo pa mokose ugdo socialistinio patriotizmo ir proletarinio internacionalizmo jausmus. Aprašiusi savo darbo va riantą kaip vieną iš daugelio galimų, straipsnio „Pa triotizmo ir internacionalizmo jausmų ugdymas“ autorė reziumuoja: (...) jau antrųjų mokslo metų pabaigoje mano mokiniai nesunkiai skyrė sąvokas „gimtinė, gimtasis kraštas, tarybinė Tėvynė“, sukau pė nemažai žinių ir vaizdinių apie Tarybų šalį, susi formavo elementariausią mūsų šalies santvarkos su pratimą, suvokė tarybinių tautų bendradarbiavimo, draugiškumo esmę, mokėsi mylėti Tėvynę ir visus darbo žmones“ (p. 27). Iš glaustų metodinių straipsnių apžvalgų aki vaizdu: griežtai privalomos tematikos skaitymo va dovėlių tekstus mokytojai pamokose naudodavo labai nevienodai. Vieni labiau akcentuodavo dalyki nius, kiti – auklėjamuosius uždavinius. Neatmetama prielaida, kad nemažai idėjinių-politinių aspektų bu vo labiau parodomojo pobūdžio, atliepiantys pedago ginių skaitymų ar skelbiamų konkursų tematiką. „Tarybinės mokyklos“ straipsnių analizė ug domuoju aspektu neretai rodo, kad teorinės ar neva patirtinės rekomendacijos, kaip auklėjamajam dar bui pasitelkti vadovėlių tekstus, kartais visiškai ne atitinka skaitinių autorių intencijų, rekomendacijos neišplaukia iš tekstų turinio. Ypač tai sietina su pe dagoginiu vadovavimu, ugdant mokinių mokslinės ateistinės pasaulėžiūros pradus. Viename iš tokių straipsnių – „Mokslinės ateistinės pasaulėžiūros for mavimas“ (Tarybinė mokykla, 1977) – aiškinama, kad tokie „pradai I–III klasių mokinių sąmonėje ga li būti ugdomi dviem pagrindiniais keliais: antireli giniu ir ateistiniu, kad mokinių mokslinės ateistinės pasaulėžiūros pradams ugdyti galima pasitelkti ketu ris pagrindinius komponentus“. Pavyzdžiui, skaitant I–III klasių skaitinių tekstus apie žmonių darbą, kul tūrinį gyvenimą, įvairius įvykius, pabrėžiamas žmo gaus, jo kūrybos vaidmuo, „paneigiant tariamojo dievo vaidmenį, tvarkant visuomeninį ir buitinį žmo gaus gyvenimą“. Ypač palankūs ateistiniam kryptingumui esą tekstai apie gamtą. Visų „Ąžuolėlio“ ir „Gimtojo žodžio“ gamtinio pobūdžio iliustracijų ir tekstų, ku rių aiškinimui suteikta elementari ateistinė kryptis, neverta išskaičiuoti, komentuoti (Tarybinė mokykla, 1976), bet šiaip žvilgterėti gana linksma: P. Cvirka. AUDRA Perkūnija skardėsi čia pat, už girios. Kartais balsas tęsėsi toks šiurpus, ilgas ir klaikus, kad nebuvo jo pradžios, nė galo. Stebėtis reikėjo, kur ėmėsi tokia galybė, kurią jautė kiekvienas žemės gyvis: nerimo vietoje gyvulys, lindo į savo olą vabalas, net žolė prisiplakė prie žemės. Nespėjo žaibas perskrosti oro, nudardėjo griausmas. Ūmai užgriuvo naktis. Iš pradžių reti, stambūs lašai paptelėjo langan, sienon, vėl liovėsi, ir staiga, lyg būtų debesis plyšęs, – užėjo tokia pyla, kad vanduo puolė latakais ir beregint išsiliejo upėmis. Pastaba. Iš šio teksto turinio „išvesta“ ketvirtoji ateistinė išvada. 16 Socialiniai mokslai. edukologija Skaitinių tekstai Išvados nr. E. Prėskienienė, V. Ramonaitė „Ąžuo lėlis“. Skaitiniai 2 klasei: P. Cvirka. Audra1 4 P. Mašiotas. Medžių lapai gelsta 1 P. Naraškevičius. Paveikslai 6 J. Sokas. Kurapkų stalas 5 K. Boruta. Javų varžybos 3 Žemaitė. Šalta žiema 1 P. Cvirka. Vaivorykštė 3 E. Prėskienienė „Gimtasis žodis“. Skaitiniai 3 klasei: S. Nėris. Rudenį 1 J. Čiurlionytė. M. K. Čiurlionio muzika 4 V. Petkevičius. Duonutė – pyragų mo čiutė ir t. t. 7 Ateistinių pokalbių kryptingumas ir išvados 1. Metų laikai (pavasaris, vasara, ruduo, žiema) kartojasi pri klausomai nuo pačios gamtos, o ne nuo žmonių išgalvoto dievo 2. Lietus, sniegas ir ledas susidaro gamtoje. Netiesa, jog taria masis dievas duoda lietų 3. Visus gyvosios ir negyvosios gamtos daiktus sukuria gamta, o ne išgalvotas dievas 4. Gamtos reiškiniai – audros, perkūnija ir kiti – nėra tariamojo dievo siunčiami ir tvarkomi 5. Žmogus, o ne dievas yra gyvosios gamtos globėjas 6. Nėra šventų ir stebuklingų paveikslų. Visus paveikslus pie šia ir gamina žmonės 7. Duoną ir kitas gėrybes žmogus pasigamina, o ne tariamas dievas duoda, todėl nereikia melstis ir prašyti dievo kasdie nės duonos 5. Reformų ratas apsisuko Straipsnių autoriaus atkakliomis paieškomis „Ąžuolėlyje“ ir „Gimtajame žodyje“ rasta per 25 teks tų, iš kurių turinio neva išplaukia lentelėje surašyti at eistinio ugdymo akcentai. Tokiai pasaulėžiūrai – an tireliginei, ateistinei – modeliuoti buvo „pritempti“ higienos ir sveikatos apsaugos žinių bei visatos ciklo ir kiti tekstai. Neaišku, ar tokios rekomendacijos mo kytojams parengtos iš gilaus vidinio autoriaus įsitiki nimo, ar iš būtino reikalo, todėl autoriaus pavardė čia neminima. Šį antireliginio / ateistinio auklėjimo natū ralumo / nenatūralumo apmąstymą derėtų palyginti su anekdotinio pobūdžio fragmentu, paimtu iš nau jausių prisiminimų, rašytų apie Eglę Prėskienienę ir jos artimuosius. Būtent, jos brolis Vincas Buivydas, ž. ū. mokslų kandidatas, mokslinis bendradarbis, lin kęs garsiai pašmaikštauti apie tikėjimą komunizmo saule ir superlojalumą jos nešėjams, Stasys Gliaudys (gamtininkas, vėliau – ŠPI dėstytojas) praėjusio am žiaus šeštajame–septintajame dešimtmetyje dirbo Šiaulių K. Didžiulio vardo agrozootechnikume (da bar – Šiaulių kolegija), į kurį atvyko solidi komisija tikrinti skundo auklėjimo tema. Kūno kultūros mo kytojas Špokas savo atliekamam ateistiniam auklėji mui įrodyti pateikė tokį pavyzdį: Kai kūno kultūros pamokas vedąs atvirame ore, tai moksleivius mankš tai visada išrikiuojąs nugara į bažnyčią... (t. y. Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedra). S. Gliaudžio pri siminimai antireliginio ir ateistinio auklėjimo tema šioje vietoje nutrūksta. Be abejo, solidi komisija min tyse susikūrė tolimesnius vaizdinius, būtent, techni kumiečiai mankštos metu ne sykį delnais / pirštais paliečia žemę, o kai lenkiasi prie jos, tai bažnyčios pusėn nukreipia jau nebe nugarą... Gal solidi komi sija ir liko patenkinta tokiu kūno kultūros mokytojo išradingumu, ugdant materialistinę pasaulėžiūrą ir puoselėjant antireligines nuostatas. 1981 m. sausio mėn. (prieš TSKP XXVI su važiavimą) Lietuvos komunistai vienbalsiai pritarė TSKP CK projektui „Pagrindinės TSRS ekonomi nio ir socialistinio vystymosi kryptys 1981–1985 metams ir laikotarpiui iki 1990 metų“; pabrėžė, kad brandaus socializmo sąlygomis „išryškėja būtinu mas toliau rimtai tobulinti visą bendrojo lavinimo sistemą ir pirmiausia – vidurinę mokyklą“; „sudary ti prielaidas pradėti vaikų mokymą nuo 6 metų am žiaus bendrojo lavinimo mokyklų parengiamosiose klasėse“; „eksperimento tvarka kai kuriose bendrojo lavinimo mokyklose pradinių klasių moksleiviams įvedamas naujas mokymo planas“; „intensyviai ren giamos originalios programos pradinėms klasėms“; „pagal kai kurias pertvarkytas programas bus dirba ma jau nuo 1981–1982 mokslo metų“; „nuo vadovė lio kokybės visų pirma pareina mokymo dalykinis ir idėjinis-politinis lygis, mokytojo ir mokinio darbo rezultatyvumas“ ir t. t. Išvados 1. Sovietmečiu švietimo reformų tikslai, gairės, kryptys, uždaviniai buvo numatomi centralizuo tai; tokia kaita paprastai sieta su TSKP suvažiavi mų datomis. 2.Pagrindinis bendrojo lavinimo mokyklos tiks las – jaunojo komunizmo statytojo ugdymas socialistinio patriotizmo ir proletarinio interna cionalizmo dvasia, be išlygų sparčiais tempais formuojant materialistinę pasaulėžiūrą, skiepi jant komunistinius idealus brandaus socializmo tikslams pasiekti. 3.Prie ideologinių-politinių įsitikinimų priderintus unifikuotus mokymo planus ir programas turėjo atitikti „aukšto dalykinio metodinio idėjinio-po litinio lygio“ vadovėliai. Papildomai mokymo medžiagai, mokytojo knygoms leisti trūko lėšų. 17 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 4. Reformuotos trimetės pradinės mokyklos skaity mo vadovėliai turėjo būti rašomi pagal idėjinių partijos vedlių nubrėžtas gaires, būtent, atsižvel giant į nurodytą tematiką. 5. Teminis principas buvo derinamas su sezonišku mu (metų laikai ir visaliaudinės politinės šven tės) ir kraštotyriniu principu. Be to, laikytasi dau gybės vertinimo kriterijų ir kitokių bendradidak tinių ir specifinių dalyko dėstymo reikalavimų. 6. Skaitinių II–III klasei autorės politinius-ideolo ginius reikalavimus stengėsi švelninti parinkda mos mažiau sovietinio ideologizmo turinčius tekstus, prie jų su dailininkais analogiškais tiks lais derindamos iliustracijas, griežtai atsisakyda mos įkyrios, atviros dichotomijos – gyvenimas iki ir po tarybų valdžios įvedimo. 7. „Ąžuolėlio“ ir „Gimtojo žodžio“ (skaitiniai II ir III klasei) autorių siekta į knygų turinį įtraukti kuo daugiau tautiškumo detalių (tekstų, piešinių, spalvų), tačiau įgyvendinti tokias vizijas buvo su dėtinga. 8. Mokytojai, atsižvelgiant į lojalumo laipsnį propa guojamoms idėjoms, nevienodu kūrybiškumo ly giu pamokose naudojosi skaitinių medžiaga: vie niems labiau rūpėjo dalykiniai, o kitiems – idėji niai aspektai. Vadovėliai tenkino visų interesus, nes idėjinės vaizduotės plėtotė beribė: tekstuose rasta komunistiniam ugdymui tinkamų dalykų, kurių nė negalėjo būti. 9. Neatmetama prielaida, kad sustiprintas dėmesys komunistinio auklėjimo aspektams – kaip patir ties rezultatui, dažniausiai buvo proginis, susijęs su skelbiamais konkursais, pedagoginių skaity mų tematika, gal net užsakomaisiais straipsniais ir pan. 10.E. Prėskienienės „Gimtasis žodis“ 3 klasei, su bendraautore parašytas „Ąžuolėlis“ (vėliau per vadintas į „Gimtąjį žodį“) 2 klasei Lietuvos pradinėse mokyklose buvo vartojami daugiau kaip 10 metų, įskaitant ir bandomuosius laikotar pius – nuo perėjimo iš keturmetės į trimetę pradi nę mokyklą iki grįžimo atgal. Literatūra 1. Aramavičiūtė V., 1977, „Pavyzdinis moksleivių auk lėjimo turinys“ praktikoje. Tarybinė mokykla. Nr. 9. P. 17–20. 2. Buivydaitė-Prėskienienė E., 1993-07-09, Niekas ne nutolsta. Tarybinis mokytojas. 3. Gedvilas M., 1967, Toliau gerinkime liaudies švieti mą, Tarybinė mokykla. Nr. 1. P. 1–5. 4. Gylienė M., 1968, Nauja I–III klasių lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos mokymo programa. Tarybinė mokykla. Nr. 8. P. 12–14. 5. Jakubauskienė L., 1976, Skaitymo pamoka, dirbant su keliomis klasėmis. Tarybinė mokykla. Nr. 11. P. 15–19. 6. Jakubauskienė L., 1977, Skaitymo pamokos apie Spa lį ir Leniną. Tarybinė mokykla. Nr. 11. P. 18–23. 7. Janušauskaitė J.. 1965, Gimtasis žodis 4 klasei. Kau nas: Šviesa. 8. Kumšlytienė S., 1976, Grožinių kūrinių analizė III klasėje. Tarybinė mokykla. Nr. 11. P. 19–22. 9. Lukošienė G., 1979, Patriotizmo ir internacionalizmo jausmų ugdymas per skaitymo pamokas. Tarybinė mokykla. Nr. 9. P. 23–27. 10. Mongirdienė A., 1976, Pokalbiai apie Leniną. Tarybi nė mokykla. Nr. 1. P. 23–25. 11.Poškus K., 1967, Mokymo turinio perspektyvos. Ta rybinė mokykla. Nr. 7. P. 1–3. 12. Pradinių klasių programos, 1970. Kaunas: Šviesa. 13.Prėskienienė E., Ramonaitė V., 1971-08-27, Skaity mas antrojoje. Tarybinis mokytojas. 14.Prėskienienė E., Ramonaitė V., 1974-12-05, Skaito me „Ąžuolėlį“. Tarybinis mokytojas. 15.Prėskienienė E., Ramonaitė V., 1974, Ąžuolėlis. Skai tiniai 2 klasei. Kaunas: Šviesa. 16.Prėskienienė E., Ramonaitė V., 1975, Gimtasis žodis. Skaitiniai 2 klasei. Kaunas: Šviesa. 17.Prėskienienė E., 197, Gimtasis žodis. Skaitiniai 3 kla sei: Mokymo priemonė. Kaunas: Šviesa. 18. Vinciūnienė R., 1997-11-21, Pedagogo kelias. Dialo gas. Nr. 43(303). READING TEXTBOOKS BY E. PRĖSKIENIENĖ (1932–2011) FOR 2ND / 3RD FORMERS IN A 3-YEAR PRIMARY SCHOOL Nijolė Bražienė Summary Having taken office in the Faculty of Philology of Šiauliai Pedagogical Institute in 1956 (teaching practice supervision, expressive reading lectures to would-be teachers of the Lithuanian Language and Literature), it was only after 22 years of work that Eglė Prėskienienė decided to move to the Faculty of Pedagogy and teach prospective primary school teachers the Lithuanian language teaching methodology. Such a decision was apparently due to reading textbooks being written by E. Prėskienienė for 2nd / 3rd formers in a 3-year primary school. The article aims to reveal the complexity of compiling the reader (1967–1980) in the context of ideologically 18 Socialiniai mokslai. edukologija politicized public life. To this end, E. Prėskienienė’s personal file in Šiauliai University archives has been studied, primary school curricula of those times have been analysed, as well as relevant articles in the pedagogical-methodological journal “Tarybinė mokykla” (Soviet School) and the “Tarybinis mokytojas” (Soviet Teacher) newspaper have been examined. Focus was given to “Gimtasis žodis” (Native Word), a reader for 3rd formers by V. Ramonaitė and E. Prėskienienė. In the Soviet period, an education reform would occur every 10 years; the given area of public life was associated with the tasks of communism construction, which were newly formulated at the congresses of the CPSU. Guidelines, aims, objectives, and schedules of reforms were unified for all the republics of the Soviet Union. The main aim of the school consisted of educating the young generation in the spirit of proletarian patriotism and internationalism thereby implanting a materialistic worldview. Unconditional compliance with the thematic principle in coordination with the principles of seasonality and regional studies was the key requirement imposed on primary school readers by the CPSU CC and the USSR Council of Ministers as well as the USSR Ministry of Education. Other requirements for the teaching aids were associated with the teacher’s classroom activities and student activity / learning regularities. The authors of the reader for 2nd / 3rd formers in a 3-year primary school were trying to mitigate political-ideological requirements (patterns, stereotypes) as much as possible by selecting texts with less Soviet ideology, in cooperation with illustrators combining them with corresponding illustrations, strictly refusing intrusive open dichotomy – the life before and after the introduction of the Soviet regime. Nice intentions to include as many components of nationality (texts, pictures, colours) as possible in the contents of the books were doomed to failure. Teachers shared their educational experience of working with the new reading textbooks in the “Tarybinė mokykla”. Some were more concerned about the subject meanwhile others focused on the ideological aspects. The textbooks satisfied all kinds of interests since teachers’ creativity to most effectively develop the builders of communism had no limits. Reading texts appeared to contain such educative elements that the authors were even unaware of. “Gimtasis žodis” and “Ąžuolėlis” (Oakling) (later renamed “Gimtasis žodis”) had been used for more than 10 years until it was decided to revert to a 4-year primary school. Keywords: 3-year primary school, reading textbooks “Gimtasis žodis” (Native Word), “Ąžuolėlis” (Oakling), E. Prėskienienė, V. Ramonaitė. EGLĖS PRĖSKIENIENĖS (1932–2011) SKAITYMO VADOVĖLIAI II–III KLASIŲ TRIMETĖS PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIAMS Nijolė Bražienė Santrauka Eglė Prėskienienė, 1956 m. pradėjusi dirbti Šiaulių pedagoginio instituto Filologijos fakultete (vadovavo pedago ginei praktikai, dėstė raiškųjį skaitymą būsimiems lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams), tik po 22 darbo metų ryžosi pereiti į Pedagogikos fakultetą ir būsimiems pradinių klasių mokytojams dėstyti lietuvių kalbos mokymo metodiką. Tokį apsisprendimą, matyt, nulėmė E. Prėskienienės rašomi skaitinių vadovėliai trimetės pradinės mokyklos II–III klasių mo kiniams. Tyrimo tikslas – atskleisti skaitinių kūrimo (1967–1980) sudėtingumą idėjiškai politizuotos visuomenės gyvenimo sąlygomis. Tuo tikslu išstudijuota E. Prėskienienės asmens byla, esanti Šiaulių universiteto archyve; to meto mokymo programos pradinei mokyklai; reikalingi straipsniai pedagoginiame-metodiniame žurnale „Tarybinė mokykla“, laikrašty je „Tarybinis mokytojas“. Daugiausia dėmesio skirta V. Ramonaitės ir E. Prėskienienės „Gimtajam žodžiui“ (skaitiniai trečiokams). Sovietmečiu maždaug kas 10 metų vykdyta švietimo reforma, šią visuomenės gyvenimo sritį siejant su TSKP su važiavimuose naujai suformuluotais komunizmo statybos uždaviniais. Reformų gairės, tikslai, uždaviniai, grafikai buvo unifikuoti visoms sąjunginėms respublikoms. Svarbiausias mokyklos tikslas – jaunąją kartą ugdyti proletarinio patriotiz mo ir internacionalizmo dvasia – skiepyti materialistinę pasaulėžiūrą. Svarbiausias TSKP CK ir TSRS Ministrų tarybos, TSRS švietimo ministerijos nutarimų reikalavimas pradinių klasių skaitiniams – besąlygiškai laikytis teminio principo, kuris derintas su sezoniškumo ir kraštotyriškumo principais. Kiti reikalavimai mokymo priemonei sieti su mokytojo veik la pamokoje ir mokinių veiklos / mokymosi dėsningumais. Trimetės pradinės mokyklos skaitinių II ir III klasei autorės politinius-ideologinius reikalavimus – šablonus, stere otipus – pagal galimybes stengėsi švelninti parinkdamos mažiau sovietinio ideologizmo turinčius tekstus, prie jų su dai lininkais analogiškais tikslais derindamos iliustracijas, griežtai atsisakydamos įkyrios, atviros dichotomijos – gyvenimas iki ir po tarybų valdžios įvedimo. Turėta gražių ketinimų – į knygų turinį įtraukti kuo daugiau tautiškumo detalių (tekstų, piešinių, spalvų), tačiau įgyvendinti tokias vizijas buvo sudėtinga. Mokytojai „Tarybinėje mokykloje“ dalijosi pedagogine patirtimi, kaip sekasi dirbti pagal naujus skaitinių vadovė lius. Vieniems labiau rūpėjo dalykiniai, o kitiems – idėjiniai aspektai. Vadovėliai tenkino visų interesus, nes mokytojų 19 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 kūrybiškumui, kaip kuo efektyviau ugdyti komunizmo statytojus, ribų nebuvo. Skaitymo tekstuose ieškota ir rasta tokių ugdymui neva tinkančių dalykų, apie kuriuos autorės negalvojo, kurių nė negalėjo būti. „Gimtasis žodis“ ir „Ąžuolėlis“ (vėliau pervardytas į „Gimtąjį žodį“) buvo vartojami daugiau kaip 10 metų, kol nuspręsta grįžti prie keturmetės pradinės mokyklos. Prasminiai žodžiai: trimetė pradinė mokykla, skaitiniai „Gimtasis žodis“, „Ąžuolėlis“, E. Prėskienienė, V. Ramo naitė. Įteikta 2012-03-15 20 PROFESSION “SOCIAL PEDAGOGUE”: RESEARCH ON STUDENTS’ MOTIVES FOR CHOOSING IT Liudmila Korozhneva Karelian State Pedagogical Academy Introduction ties and structure of teacher educational activity. One of the important questions is motives for choos ing the profession of a teacher (Korozhneva, 2011; Kuz’mina, 1985; Sobkin, Tkachenko, Fedyunina, 2005). Different kinds of jobs, including education al, change and become more and more complicated. The problem of teaching abilities is explored insuf ficiently. Abilities serve as a prerequisite for success ful mastery of any activity. The main principle of it is that abilities get formed in the process of activity. General educational activity (common to all people) and professional educational activity (com mon to specialists in this field) must be distinguished. In consequence of their interaction and interdepen dence, the formation of educational abilities starts long before professional activity. There are three stages of forming of educational abilities: studying in secondary school, studying in teacher-training in stitution, and original work at school. Kuzmina N. V. (1985) defined the main mo tives of students for choosing the profession of an educator: general orientation of a person, willingness to work in the field of education; willingness to share their own knowledge and beliefs with other people; love to and interest in children and younger genera tion; striving for active participation in public activi ties; interest in the subject; influence of surrounding conditions (examples of close people or a favourite teacher); preliminary acquaintance with educational work (different activities with younger pupils, hobby groups); studying in educational institutions, reading of educational literature. According to Kuzmina N. V. (1985), the re flexive level of educational abilities includes empa thy. It becomes apparent in quick, rather deep pene tration into pupils’ psychology and also in emotional identification, which supposes purposeful concerted actions of a teacher and his pupils. The effectiveness of interaction between a social worker and a child depends on empathic vision of the problem. Empathy is a specific way of understand ing another person, contained in experiencing his emotional state as your own; it is comprehension of emotional state of other people in a form of co-expe riencing. The term “empathy” was created by Titch ener E., who generalized in it close in their meaning ideas of sympathy and principal propositions of con cept of sensation by Klifford E.and Lipps T. In Russia the institution of social pedagogy was introduced in the beginning of the 90s simulta neously with social work. Training of social workers for schools started at the level of higher educational institutions; specialized periodicals appeared. Nev ertheless, the problem of training of highly-qualified specialists in this field of study has not been solved yet. The majority of specialists dealing with social work do not hold an appropriate degree. At the same time, the state and social demand for such special ists, who are able to provide help and support to families and children in difficult life situations, is constantly growing. In this connection, starting with 1998, the Karelian State Pedagogical Academy an nually enrols students in training in the field of social pedagogy. There appeared a necessity to study stu dents’ motives for choosing the profession of a so cial pedagogue. In this research we made an attempt to study the problem of choosing the profession of a “social pedagogue” by students and to further its better understanding in order to improve the profes sional training process. The research is based on the theory of motives; the theory of choosing educational occupation, and the theory of empathy. In psychology the notion of a “motive” has dif ferent meanings: motive as an incentive for activity, connected with the satisfaction of needs of a subject; complex of outward and inward conditions, causing personal activeness and determining its direction; object (material or ideal), which impels the choice of activity and determines its direction, and for the sake of which the activity is being implemented; a reason that serves as a basis for the choice of activity and personal actions. Hence, essential indications of motives are their connection with needs, determina tion of activity direction and personal activeness. Any activity always has a motive. Activity may also have several motives (Leontyev, 1975). Development and formation of motivation get real ization through special organization and content of activity. The effectiveness and qualitative proceed ing features of any activity depend on the motive that causes this activity. Motives come out and develop in the process of realization of this activity. In Russian pedagogy scientists created con ceptions of teacher training, theory of teaching abili 21 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 There are several kinds of empathy: emotion al empathy is based on the mechanism of projections and imitations of motor and affective reactions of other people; cognitive empathy is based on intel lectual processes (comparison, analogy and others), when people share their thoughts that are understood by the others; predicative empathy is the ability of a person to foresee the affective reactions of other people in some specific situations. Empathy presupposes understanding of any feeling experienced by another person, whether it is positive or negative. One of the special forms of empathy is experiencing the same emotional state as the other person, identifying oneself with the other person. The other form of empathy is sympathy – worrying about the feelings of the other person. Em pathy is based on the social conclusion, because if you do not know what the other person feels, you are not able to feel sympathy for this person (Eisenberg, 1989). The aim of the research is to study students’ motives for choosing the profession of a social peda gogue. To attain the aim we set the following ques tions expressing objectives: 1. What role did general education play in choosing the profession of a spe cialist of education? 2. What kind of activity influ enced the choice of the profession of a social peda gogue? 3. What is the role of empathy when choos ing the profession of a social pedagogue? 4. What influence did the choice of the profession of a social pedagogue have on students’ objectives of studying at the Academy? (1985), there are three stages of developing teaching abilities. The first stage is choosing the profession. The author says that school provides all the neces sary conditions for personal development and for further professional orientation of schoolchildren, including conditions for forming teaching abilities. In the process of communicating with teach ers, children create their own opinion about the im portance of a teaching profession and its peculiari ties. Children start to think about what to become in the future very early. Teaching as a profession attracts their attention much earlier than any other profession. Primary school children dream of be coming teachers because they like their first teacher, in secondary school – because the profession of a teacher is very important: “teacher gives us start in life”. During their school period children form their interest in the profession of a teacher, they come into contact with this kind of activity, which means they become teaching‑oriented. At different stages of development the con tent of teaching orientation is also different. In pri mary school children are attracted by the outside of the profession of a teacher: a teacher can call to the blackboard, ask any question and give any mark. In terest in the profession of a teacher often comes out of the striving to imitate a favourite teacher, to be like him or her, to do the same as he or she does. Hence it appears the desire to become not just a teacher, but the teacher of the first grade. Sometimes memories about the first teacher stay for the whole life and determine the choice of profession. “School game”, which is popular among pupils of primary school, may also have some influence on forming of teaching orientation. The analysis of the interview showed that the responding students dreamt of becoming primary school teachers when they were in primary school. They played school with toys, younger sisters and brothers. We give some examples of students’ an swers. Student 1. I have always wanted to be a teacher. I have dreamt about it since kindergarten. I played school with my younger sister long before I actually went to school. I enjoy communicating with children. I like to check their notebooks and to tell them something new. Student 2. When I was in primary school, I wanted to be a primary school teacher, because I liked my teacher a lot and wanted to be alike. I was willing to teach other people. I enjoyed explaining new material. In graduation classes pupils have some certain ideas of becoming a teacher of some specific subject, of becoming a doctor, a psychologist, or a shop Method of research The research was based on the qualitative method of interviewing (Kvale, 2003). Interviews with five students of different years of studies have been held. The interviews let us define students’ judgments, personal opinions and attitudes to the choice of profession of a social pedagogue. We got into contact with the interviewees by the use of personal talk that was held according to a special plan and questions, prepared in advance. The reason for choosing exactly these students was that previously all of them studied at different schools, and now they are in different years of studying and have different levels of theoretical and practical knowledge. Results of research This section aims at the interview analysis. It is based on the theoretical propositions of the research. The main question in the research is why students have chosen the profession of a social pedagogue. According to the conception by Kuzmina N. V. 22 Socialiniai mokslai. edukologija assistant. Then students purposefully entered our Department. The example of a student’s answer: “I like to help pupils to get into contact with each other; I want them to see their helper and defender in me; I enjoy everything in this profession”. The respondents have always wanted to have a profession that would let them socialize with people and help them, create good mood. So, at the first stage of teaching orientation formation, the organizing and communicative components of teaching activity were definitely revealed in the respondents. All the interviewed students had good results at school. It was easier for them to study humanities (history, literature, civics and others). The following questions were asked in the course of the interview: “How did you get to know about the profession of a social worker for school? Are there people of such profession among your acquaintances or relatives? Did they have an influence on your choice of profession?” The respondents got to know about the profession of a social worker from their relatives or friends. In those families, where students have elder sisters, they influenced the choice of profession. One student said: “When my sister was training to become a school social worker, she told a lot about different interesting cases, she showed her notes. It aroused interest in me.” In accordance with Leontyev’s statement about the connection of motives and activity, the students were asked questions about their participation in different kinds of activities held with younger children and about their experience in volunteer work. Four out of five respondents, who chose the profession of a school social worker, participated in different kinds of activities with younger pupils during their school period. They organized holiday-celebrations and excursions for them, helped to do home assignments, conducted classes for primary schoolchildren at the days of “School self-government”. These students also had some experience of volunteer work: ecological landing operations, support to children with disabilities, assistance to aged people, etc. Such practice had a great effect on the choice of the profession of a school social worker, because through such activities students understood the meaning of teaching profession and developed a personal interest in it. Proceeding from the theory of empathy, we were interested in those feelings that arise in students when they meet people facing hard life situations (children with limited abilities, beggars, alcoholics, drug-addicts, former prisoners and others). The respondents replied that they felt pity and anguish, because they were not able to help everybody. They expressed sorrow, because these people are usually despised by the society; they understand that any person can fall into such situation. The students also mentioned imperfection of our state and society. It makes them feel depressed. They want to make the life of these people easier. Nevertheless, one student said that sometimes she feels angry towards beggars and alcoholics, because they have come to such a condition as a result of their own lifestyle and attitudes. None of the respondents expressed their willingness to help such people. Empathy assumes active participation in emotional experiences of other people. Students gave different answers to the question of “How often in your everyday life do people need your help?” Some of the respondents often help people in trouble. Let us give an example of an answer. Student: “I often help people in my everyday life and I like to do it. You feel life in this way. I give help everywhere: in a hostel, at home, on streets, in hospital, at university and so on. I mentioned that people trust me”. One student said that she does not help people often and mostly she gives money to beggars. Forming of teaching abilities, according to Kuzmina N. V., continues at the second stage – teaching practice is very significant in the period of studies at the academy. At this stage students make certain that they have made the right professional choice. All the interviewed students think that if they had to choose their future profession once again, they would choose the same profession: of a social worker. The reasons for such a choice are: love to and interest in people, especially children; readiness to help children and adults in solving their problems, willingness to be helpful to the society in times hard for Russia. The students are attracted by the newness of this profession, its prospects and specific character of social educational work. They hope to find themselves in this profession and to gain professional skills. Despite the fact that all the students knew in advance about low wages of social workers in Russia, they are firmly convinced in the rightness of their choice. On the ground of Leontyev’s theory, motives determine activity and its aims. Answering the question “What is your main aim of attending classes on social pedagogy?” all the respondents stressed the necessity for correlation between theoretical knowledge and practical skills. For example, one student mentioned that in order to achieve certain professional level one needs theoretical basis. Then it will be easier to become a qualified social pedagogue and to settle practical issues. All the respondents are fond of subjects connected with social work. 23 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Conclusions in students’ volunteer work and have little expe rience of giving help to people in hard life situa tions. 8. When the students were supposed to provide practical help to some people, they were ab solutely devoid of the empathic vision of their problems. Pity was the main feeling they experi enced towards different categories of people fac ing troubles. The study of students’ motives for choosing the profession of a social pedagogue brings us to the following conclusions: 1. Forming of teaching abilities of the students started at their school period. 2. During their school period the students gained experience in organisational and communicative activities held with younger schoolchildren. 3. The students made a realistic choice, they are firmly convinced in the rightness of the chosen path. 4. The students got information about the profes sion of a social pedagogue for the first time from their relatives or friends. 5. The attitude of students’ parents to the choice of this profession was positive. 6. The motives for choosing the profession of a so cial pedagogue are: • Willingness to work with people; • Willingness to share own knowledge and skills with other people; • Interest in the subjects connected with this profession; • Influence of surrounding conditions (exam ple of relatives or friends); • Preliminary acquaintance with educational activities (working with younger schoolchil dren). 7. The students participated in different kinds of activities insufficiently. They did not participate References 1. Eisenberg N., 1989, The development of prosocial values. In Eisenberg N., Reykowski J., Staub E. (Eds.), Social and moral values: Individual and social perspectives. Hillsdale, NJ: Erlbaum. 2. Квале С., 2003, Исследовательское интервью. Москва. Издательство Смысл. 3. Корожнева Л. А., 2011, Педагогическое образова ние: мотивы выбора профессии учителя. Герце новские чтения. Начальное образование. СанктПетербург. Издательство ВВМ. 4. Кузьмина Н. В., 1985, Способности, одаренность, талант учителя. Ленинград. Издательство Зна ние. 5. Леонтьев А. Н., 1975, Деятельность. Сознание. Личность. Москва. Политиздат. 6. Собкин В. С., Ткаченко О. В., Федюнина А. В., 2005, Студент педагогического вуза: отношение к образованию и профессиональные планы. Воп росы образования. № 1. Москва. Издательство НИУ ВШЭ. PROFESSION “SOCIAL PEDAGOGUE”: RESEARCH ON STUDENTS’ MOTIVES FOR CHOOSING IT Liudmila Korozhneva Summary In this research we made an attempt to study the problem of choosing the profession of a “social pedagogue” by students. The research is based on the theory of motives, the theory of choosing educational occupation, and the theory of empathy. The research employs a qualitative method of interviewing. The interviews let us define students` judgments, personal opinions and attitudes to the choice of a “social pedagogue” profession. Keywords: motives, choice of the profession, social work, social pedagogue, empathy, activity, abilities, interviewing. 24 Socialiniai mokslai. edukologija SOCIALINIO PEDAGOGO PROFESIJA: STUDENTŲ MOTYVŲ JĄ PASIRINKTI TYRIMAS Liudmila Korozhneva Santrauka Šiame tyrime bandyta išnagrinėti studentų apsisprendimo pasirinkti socialinio pedagogo profesiją problema. Tyrimas grindžiamas motyvų teorija, švietimo srities profesijos pasirinkimo teorija ir empatijos teorija. Jame taikytas kokybinis metodas – interviu. Interviu leidžia nustatyti studentų vertinimus, asmenines nuomones bei požiūrį į socialinio pedagogo profesijos pasirinkimą. Prasminiai žodžiai: motyvai, profesijos pasirinkimas, socialinis darbas, socialinis pedagogas, empatija, veikla, gebėjimai, interviu. Įteikta 2012-03-15 25 CLASS CLIMATE AND CULTURAL IDENTITY OF A CHILD DURING TRANSITION TO MIDDLE SCHOOL Eva Králová, Lubomír Král University of Žilina, Institute of Foreign Languages, Slovakia Alexander Dubček University of Trenčín, Slovakia Introduction ing. According to White K., Zion S. and Kozelski E. (2005), it can facilitate entrance to social networks of a child which provide him with support, mutual sharing of values and desires and help to establish mutual trust. On the other side, if strong cultur al identity is demonstrated in a wrong way, it can make barriers between group members. Members of smaller groups can thus feel excluded from the group by various negative cultural practices such as intolerance and various forms of abuse. Research aim: After the analysis of scientific sources in the field of pedagogy and pedagogical psychology, our primary concern is to summarize knowledge about the possibilities to strengthen the cultural identity of a child in the transitive period when forming his/her personality. The secondary concern is to offer syntheses of research findings to those who are interested in the topic. Research methods: comparative analysis of the data in pedagogical and psychological scientific articles, periodicals and monographs. In the beginning of the paper we try to define the terms “identity” and “cultural identity”. Culture concerns customs, practices, languages, values and world views that define social groups such as those based on nationality, roots, region or common inter ests. Cultural identity is important to perceive our own “self” in the period of formation of relationship with the others. It can influence well-being of indi viduality in a positive way if it is strong. Identity is defined by Rummens J. A. (2001, 3) as “a distinctive character belonging to any given individual, or shared by all members of a particular social category or group. The term comes from the French word identité which finds its linguistic roots in the Latin noun identitas, -tatis, itself a derivation of the Latin adjective idem meaning the same. The term is thus essentially comparative in nature, as it emphasizes the sharing of a degree of sameness or oneness with others in a particular area or on a given point.” According to her, the processes of identity relate to identity formation and to its construct. In dividual does not become the identity solely through the process of socialisation, or in the period of mat uration. Identity is socially constructed and he/she will cope with it in the mutual sharing of “his/her” own world with the rest of group members. Formation and development of identity refer to the cognitive developmental processes that each individual undergoes during the maturation process as he/she explores his/her own place in the world and develops a unique sense of self. Each developmental phase the preadolescents go through differs according to their age, ethnic ity, and gender. In preadolescence a child longs to be active in his/her relationship to world, wants to examine things in real activity. Preadolescents are more attentive, persevering. They examine things by focusing on parts, not on the entirety. They consider social relationships important and want to be ac cepted by a group. Emotional competence of a child is important in relationships, school results, and for his/her overall emotional balance. Based on his/her position within a group, a child acquires self-image (Vágnerová, 2005). Cultural identity is also connected with posi tive effects within the scope of well-being and learn School Transition Period We live in a varicoloured period when people consider it difficult to orientate themselves in the meanings of reality. One of the most serious conse quences of globalisation is probably “identity liqui dation”, putting of values of contemporary human beings into question. That is why changes in educa tion are important for the “safe” future of humanity (Kosová, 2008). Manniová J. (2001, Hlásna et al., 2006) says that there are complications and colli sions at all levels of life, thus at school, too. They have roots in disrupting of basic rules of interper sonal communication. These conflicts are proven mainly in relationships and in disability to respect freedom of the others. It can have impact on problem acceptation of changes in general, for example dur ing the transition to middle school. Transitive period (hereinafter referred to as TP) seems to be a rather frequent topic nowadays, because there is increasing number of children with specific problems connected with it. It is not easy to ensure their relevant care. It is important to high light that TP is not only transition from one social surrounding to the other, for example to the other school, or level of education. Transition in the con 26 Socialiniai mokslai. edukologija text of education is not only “transfer”, even though it includes both. It is “change and movement in identity and competences how the individual successfully continues during educational process. From this point of view the transition is varicoloured, polymorphous process, but it is also the shift from one identity to the other one (...)” (Ecclestone, 2007, 20). It involves the change in identity and behaviour of an individual in the continuance of his/her going through individual levels of education. It is the pro cess of change, which happens during the movement from one social surrounding to the other, until the child acclimatizes in the new surrounding. It is com monly the period of sharp and accelerated growth in demands which are socially regulated. Changes concern relationships in the classroom, alternation of teaching styles of teachers, expansion of space, shorter time for movement in specialised classrooms, new sounds, new subjects, meeting new pupils. All these can create potential for emergence of fear, dis order and discomfort of pupils. American psychologist Bridges W. (2003) also asserts that it relates to transitions. Change is only situational: new place, new authorities, new surrounding, in our case also new school policies. The author claims that transition is psychological process through which individuals go during adap tation to new situation. Change is thus outward and transition is inward: psychological redirection of an individual to a new situation. Even if the change it self might not seem a problem, what is important is to realize that the transition lasts for a longer period during which individuals go through three difficult phases (Table 1). Table 1. Three Phase Process of Transition. According to Bridges W. (2003) 3. New beginning: Phases of managing transitions ↓ enthusiasm hope importance, acceptance, scepticism 2. Neutral zone 1. Ending: denial, shock, anger, Time→ ambivalence, frustration In the first phase Ending, loss, going away it is important for the individual not to deal with activi ties in which they were successful in the past. New school situation requires them to give up previous experience with the sense of identity, or reality. The author says that when they manage to leave the “old way”, it is still hard for them to enter the new begin ning, the second phase Neutral zone (exploration of terrain), which is full of insecurity and confusion and it costs them a lot of energy. Thus many of them try to escape to the past, or they run fast onward through this phase. However, successful transition requires that school and pupils persist in this phase, because here is hidden the energy of transition, where the change happens. Finally there is the third phase New beginning, which is also hard, because individuals need to do in a new way. And it can bring imbalance to them. The most uncomfortable are punishments, or bad marks for mistakes, which causes that many individuals watch how others manage this phase and they consider it too risky to try to manage it by them selves. Fthenakis W. E. (1998) defines educational transition as the period of dramatic developmental requirements which is socially regulated and is not finished until the pupil is balanced spiritually. We can recognise the successful transition by identify stress ing the following: Pupils have good relationships with teachers and classmates; they are relatively happy and satisfied within their class – they are not terrified, lonely or upset; they have positive attitude toward school; are interested in learning new things and take part in school activities; and finally they make progress, improve (Fabian, Dunlop, 2007; Akos et al., 2005; McDougall, Hymel, 1998). It means that successful transition to middle school requires social skills, relationships, cognitive skills and metacogni tive competence. Transition to Middle School Despite the development of cognitive compe tence the prepubescents are not able to fully resist emotional pressure and they are easily suggestible by the people who are important to them. It is the period of changes in the content, progress, duration and way of experiencing and outward exhibition of emotions. Emotions are differentiated and there also emerge new ones, such as sense of injustice and insult, stage fright, envy, mischief, or positive ones such as solidarity. Children can gloss over their real emotions with various expressions. They also be come less egocentric, are able to be solidaristic and help the others (Vágnerová, 2005). Even if period of preadolescence does not belong to the most rapid 27 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 and blustery, preadolescents can also come up to serious problems, especially when others underrate them. The beginning of puberty with the new bio logical, social changes and strain (stress) can bring various neurotic symptoms (Stránská, Poledňová, 2006). Their therapy ch terapia lies not only in re duction of negative potency of surroundings, but also in strengthening of inner resistance. Overwork of children can be revealed by functional problems such as disorders of concentration, sleep, memory, vigilance, emotions of lassitude, or psychosomatic problems, such as gastric problems. McDougall P., Hymel S. (1998) found that specific problems connected with the transition to middle school were proven with the pupils who perceived their own “personality” as bad, who were not popular within the class and who perceived their own class climate as bad. Those who considered themselves to be less socially able or were not popular within the group demonstrated more emotional problems compared to those who had soul-mates and met often with their coevals who were important to them. These pupils had only a few problems, such as worse marks. However, according to the authors, it is not worse marks, but “bad attitude toward their own ´selves´ (...) and unpopularity among coevals, which are real problems with adaptation to the middle school” (Ibid., 109). These opinions indicate that after transition to middle school children need support and help to manage changes. Pedagogues can be helpful in this period by providing respective educational activities, taking active interest in the lives of pupils, and also by making effort to understand their new and changed needs. We assume that it is useful to include in educational process the activities which support their socio-emotional health, pay attention to building of relationships, obtaining of selfconfidence and courage to learn. That is to say a child accustoms to new surrounding mainly via new friendships between coevals, by development of his/her identity, but also by bridging the culture of a child with the culture of the new surrounding. This can help him/her to confidently accept change and not to be afraid of demands of the new surrounding. It is required to redefine and enlarge the tasks toward declassification of school from the part of educators. They need to plan transitional curriculum in this sense and so contribute to enhancing of endurance and stability of a child whom they can help manage also other changes in the future (Akos et al, 2005). social position. In the period of transition to middle school this position is characteristic of changes in the system of relationships between them and adults (alternation of teachers); peer/coeval relationships (new classmates); and also change in relationship of a child to his/her own self. This change influences mind, experience and self-image of a child. It is important to remark that elementary school is not only a building. In its space relationships between teachers and pupils, among pupils, pupils and teachers and so on are shaped. If these relationships are good, they can be presumed as condition of successfulness of school institution. Production of good relationships in the school surroundings can to an extent influence quality of the whole educational process, educational results of pupils and also of respect toward school rules. We think that such a surrounding can be cre ated by giving emphasis to educational subjects such as music education, physical education, design and arts, arts and crafts; by their fortification in the sense of inter-subject relations to main subjects, such as maths, native language, or foreign languages. Bring ing up and school are the most sharply connected with the formation of personality of human being. If we adhere to the definition by Pelikán J. (1995, 37) that bringing up is “purposeful and intentional formation and shaping of the conditions which enable optimal development of every individual in harmony with his/her individual dispositions which stimulate his/her authentic, internally integrated and socialised personality”, then it is required to create favourable conditions for educational environment of a school to reach this goal. Unfortunately, our school system still focuses on the “output” of a child/pupil. This is the source of pressure in the sense of suppressing of authentic experiencing what can cause various forms of maladaptation. The result is fear and stage fright which influence mental functions regardless of age and they show during performance, in their outputs. An individual finds himself or herself in a situation when s/he needs to deal with own inner stress which is accompanied by emotional state of anxiety, fear and worries. According to Křivohlavý (Hlásna, et al., 2006), emotional crisis can be managed, but the whole personality has to “fight”. Understanding that every pupil and every teacher has his/her own traditions, values, desires which are important to them (language, faith, neigh bours, friends, family ties) helps us to see what con nects them. Hoelscher K. J. (1999) found that in a class where teachers and pupils openly share their life experience and cultural identities, it is much eas ier to build trust and mutual relationships. When we realise that the life in class with the School and Class Climate – Its Impact on Cultural Identity of Pupils in Transition Period The essence of every change in the life, behaviour, and psyche of a child is a change in 28 Socialiniai mokslai. edukologija variables of class climate significantly affect adapta tion of pupils to middle school, which is so different from primary school (Eccles et al., 1993, in McDou gal, Hymel, 1998), it might be suitable to think of intervention programmes, activities which can be implemented in individual subjects. However, the most important is to ponder on the personality of a teacher – how he/she uses these activities. Teachers can find out very fast that climate at every class is different and that the results of educational work are connected not only with individualities of a few pu pils, but also with the individualities of a class as a group. Apart from that Vágnerová M. (2000) claims that the way how pupils manage their roles is impor tant for their adaptation to middle school, because it will form not only their relationship with school, but also their attitude toward education in future. The relationship between a teacher and a pupil is based on mutual subaudition of their roles. Here it is not only emotional bond as it was in primary school. At this period it is important for a teacher to specify comprehensible rules which pupils can conform to. Otherwise pupils can lose self-confidence, will be unsuccessful and will try too much to assert them selves. These can cause feeling of anxiety and inse curity (Kariková, 2007). Kids refuse unclear rules or consider them unfair. Children understand opinion of a teacher as information which they accept ac cording to its relation to accepted rules, experience and existing self-assessment of pupils (Vágnerová, 2000) Pelikán J. (2002) claims that pedagogical in teraction between a teacher and a pupil is signifi cantly influenced by a teacher’s understanding of a pupil’s role. Ideas of humanization, need to co-oper ate, emphatic relationship between a teacher and a pupil which would exude interest and desire to learn are depicted in the model of substantial interaction on the side of a child (Fig. 1). Through this form of interaction pupils can learn to be free to decide, but also to be responsible for their decisions, which con tributes to overall change in class climate. According to the author, interaction perceived like that has several specific features: a) Ground of the interaction is aim for the area of agreement between a teacher and a pupil, not confrontation between them. b) Relationship between a teacher and a pupil is based on mutual respect of the co-operating sub jects. c) A teacher is nearer to given problem or situation, because s/he is more experienced party in the re lationship. d) A teacher tries to create such situations in which s/he wins the attention and interest of pupils to reach the aims from their own initiative. e) Caring management of a teacher leads to pupil’s realisation, in a certain stage of the process, that s/he needs to be helped and advised by a teacher as s/he lacks experience. A teacher’s work in the period of transition to middle school is conditioned by: conduct toward a child as a unique human being, understanding of his/ her needs; readiness of a teacher to plan educational process in connection with respect to specifics of the transition to middle school; understanding of incon veniences of pupils in the period and his/her ability to professionally help pupils; readiness of a teacher to co-operate with other institutions, such as peda gogical-psychological consulting companies. In the year 2000, psychologists at the 42nd Congress of German Psychological Society stressed the fact that good learning climate supports not only performance of pupils but also development of their personality. Pupils in such surrounding were more self-confident and better managed social conflicts, were more optimistic about future (Seebauerová, 2005, 350). However, according to Haider (ibid., 350), majority of pupils perceive transition to higher level of education in the sense of worse climate, es pecially pressure to perform and decrease in learning discipline of pupils in classes. Overall quality of pupils’ life in transition pe riod is often looked at by referring to stress level. The less stress, the higher quality of a pupil’s life (Kyria cou, 2005, in Hlásna, 2006). Fortunately, according to Mareš J. (2003), we can examine class climate not only from the aspect of its impact on psychics of participants, but also when we try to intervene on purpose. Contribution and capacity of educational subjects such as music education, arts and design or physical education can bring time-share and com munication of various meanings via unique response of an individual to contemporary age. Figure 1. Graphical Representation of Substantional Interaction Conclusions This interdisciplinary literature review has provided an overview of examined themes on how to Legend: T – teacher; P – pupil; S – substance, the essence of relationship 29 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 contribute to development of strong cultural identity of middle age pupils which can result also in man aging of transition period. It is evident that further research needs to be done in this field. However, we found out that greater attention needs to be given to the quality of the process of education, including showing respect to appointed rules and also individ ual results of pupils. Such quality can be influenced by: a) Creation of authentic relationship of appreciation and trust. In such relationship a teacher looks at a pupil with his/her future possibilities; b) Realisation and implementation of intervention programmes and activities that can contribute to encouragement and self-realization of a child. 7. Hoelscher K. J., 1999, Cultural watersheds: Dia gramming one’s own experience of culture. 12-14. Social Studies & the Young Learner. Volume 12 (2). [accessed on 20-01-2012]. Available online at http:// members.ncss.org/yl/1202/120203.html. 8. Kariková S., 2007, Kapitoly z pedagogickej psychológie. Banská Bystrica: PF UMB. 9. Kosová B., 2008, Problémy filozofie edukácie a teórie edukácie. Výchova v pedagogickom výskume a pra xi. 19-28. Zborník z medzinárodnej vedeckej konferencie. SPS pri SAV a Univerzita sv. Cyrila a Metoda. Trnava. 10. Langmeier J., Krejčířová D., 2006, Vývojová psychologie 2. Praha: Grada Publishing a.s. 11. Mareš J., 2003, Zamyšlení nad pojmem klima školy. 32-42. Chráska, M. et al. Klima současné české školy. Sborník příspěvků z 11. Konference ČPds: Brno: Konvoj. 12. McDougall P., Hymel S., 1998, Moving into middle school: individual differences in the transition expe rience. 108-120. Canadian Journal of Behavioural Science. April 1998, Vol. 30 (2). 13.Pelikán J., 2002, Pomáhat být. Praha: Karolinum. 14. Rummens J. A., 2001, An Interdisciplinary Overview of Canadian Research on Identity. Department of Canadian Heritage: Halifax, Nova Scotia. November 2001. Available online at http://www.metropolis.net. 15. Seebauerová R., 2005, Školská a triedna klíma: Rakúsky pohľad. 348-361. Pedagogická revue. Roč. 57, č. 4. 16. Stránská Z., Poledňová I., 2006, Problémy sociální adaptace žáků základních škol. 23-30. Současné metodologické přístupy a strategie pedagogického výzkumu. Sborník příspěvků 14. konf. ČAPV [CDROM]. Plzeň: ZČU v Plzni. 17. Vágnerová M., 2005, Školní poradenská psychologie pro pedagogy. Praha: Karolinum. 18. White K., Zion S., Kozelski E., 2005, Cultural Identity and Teaching. National Institute for Urban School Improvement. Arizona State University. [accessed on 20-01-2012]. Available online at http://www.urban schools.org/pdf/cultural.identity.LETTER.pdf. References 1. Akos P., Queen J. A., Lineberry Ch., 2005, Promoting a Successful Transition to Middle School. Larch mont, NY. 2. Bridges W., 2003, Managing Transitions: Making the Most of Change. 2nd ed. Cambridge, MA: Da Capo Press, Perseus Book Group. 3. Ecclestone K., 2007. Transitions Through the Life Course: Analysing the Effects of Identity, Agency and Structure. Full Research Report ESRC End of Award Report, RES-129-25-0184-B. Swindon: ESRC. 4. Fabian H., Dunlop A. W., 2007, Outcomes of Good Practice in Transition Processes for Children Enter ing Primary School. Paper commissioned for the EFA Global Monitoring Report 2007, Strong foundations: early childhood care and education. [accessed on 0305-2009]. Available online at http://unesdoc.unesco. org/images/0014/001474/147463e.pdf. 5. Fthenakis W. E., 1998, Family Transitions and Quality in Early Childhood Education. 5-17. European Early Childhood Education Research Journal. Vol. 6. 6. Hlásna S. et al., 2006, Úvod do pedagogiky: Človek, spoločnosť a výchova. Človek, spoločnosť a škola. Človek, vzdelávanie a vyučovanie. Bratislava: Enig ma. CLASS CLIMATE AND CULTURAL IDENTITY OF A CHILD DURING TRANSITION TO MIDDLE SCHOOL Eva Králová, Lubomír Král Summary The paper focuses on the possibilities to strengthen the cultural identity of preadolescents during their transition to middle school. If pupils manage transitions well, it will lead them to well-being and good attitude toward school and learning. The paper defines the main terms and looks particularly at the definitions of American, English, Czech and Slovak researchers in the field of pedagogical psychology. The authors of the paper further devote their attention to the interaction between teacher and pupils. Teachers need to create authentic relationships of trust and appreciation; and also intervention programs to get class climate better. Keywords: class climate, cultural identity, interpersonal communication, preadolescents, self assessment, socioemotional health, transition period. 30 Socialiniai mokslai. edukologija ATMOSFERA KLASĖJE IR VAIKO KULTŪRINĖ TAPATYBĖ JAM PEREINANT Į VIDURINĘ MOKYKLĄ Eva Králová, Lubomír Král Santrauka Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas jaunų paauglių kultūrinės tapatybės stiprinimo galimybėms jų perėjimo į vidurinę mokyklą metu. Jei vaikai tinkamai tvarkosi su pereinamuoju laikotarpiu, tai jie tuo užsitikrina savo gerovę ir susiformuoja palankų požiūrį į mokyklą ir mokymąsi. Šiame straipsnyje apibrėžiami pagrindiniai terminai, ypač daug dėmesio skiriama amerikiečių, anglų, čekų ir slovakų mokslininkų pasiūlytiems apibrėžimams, priskirtiniems pedagoginės psichologijos sričiai. Toliau straipsnio autoriai nagrinėja mokytojo ir mokinių sąveiką. Mokytojai turi sukurti tikrus, pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius bei intervencijos programas, kad pagerėtų atmosfera klasėje. Prasminiai žodžiai: atmosfera klasėje, kultūrinė tapatybė, tarpasmeninė komunikacija, jauni paaugliai, savęs vertinimas, socioemocinė sveikata, pereinamasis laikotarpis. Įteikta 2012-03-15 31 MIEGO, KAIP ESMINIO DIDELIO MEISTRIŠKUMO KREPŠININKŲ REGENERACIJOS VEIKSNIO, IŠNAUDOJIMO PARENGIAMAJAME LAIKOTARPYJE YPATUMAI Stanislovas Norkus, Valdemaras Mitkus Šiaulių universitetas, Edukologijos fakultetas Įvadas temos ir analizatorių funkcinės būklės regeneracijos procesų. Motorinė veikla apsunkina organizmą de toksikuojančių organų pavyzdžiu inkstų kraujotaką. Tuo tarpu gulint horizontalioje padėtyje šių organų kraujotaka normalizuojasi. Literatūroje pateikiami giliam ir ilgam miegui įtakos turintys veiksniai: opti malūs fiziniai krūviai, paros darbo ir poilsio ritmas, higieninės miego sąlygos, racionalus tonizuojančių gėrimų (arbatos, kavos, energetinių gėrimų) varto jimas, centrinės nervų sistemos veiklą skatinančių preparatų vartojimas, racionalus pirties naudojimas ir t. t. Sporto fiziologai (Skurvydas, 1991; Skernevi čius ir kt., 2003; Milašius, 2005,) teigia, kad miegant sparčiai vyksta atsigavimo procesai, ilsisi psichika. Darbo tikslas – išanalizuoti didelio meistriš kumo krepšininkų miego išnaudojimo po patirtų di delių fizinių krūvių efektyvumą, siekiant greitesnės regeneracijos. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti didelio meistriškumo krepšininkų fi zinio krūvio apimties ir intensyvumo racionalumą parengiamajame laikotarpyje. 2. Nustatyti miego išnaudojimo veiksmingu mą regeneracijai spartinti. Tyrimo metodai. Taikyti šie tyrimo metodai: teorinės analizės ir apibendrinimo, miego rodiklių registravimo protokolų analizė, matematinė statisti ka. Teorinės analizės ir apibendrinimo metodas leido atsirinkti ir atskleisti vyraujančias didelio meistrišku mo krepšininkų rengimo parengiamajame periode kryptis, probleminius klausimus, pagrįsti teorines, metodines tyrimo prielaidas, palyginti ir interpre tuoti tyrimo duomenis. Parengtas miego rodiklių registravimo protokolas. Krepšininkai kas dieną 6 savaites 5 balų sistema vertino keturių rodiklių – už migimo vakare, miego naktį, užmigimo dieną, mie go dieną – kokybę. Tiriamieji registravo užmigimo vakare ir pabudimo ryte laiką, užmigimo ir pabudi mo dieną laiką. Vėliau iš savistabos protokolų buvo apskaičiuojami trys rodikliai: nakties, dienos ir ben droji miego trukmė. Krepšininkų užregistruotas užmigimo valan dos buvo vertinamas 5 balų sistema. Užmigimas 22 valandą buvo vertinamas 5 balais, 23 val. – 4 balais, 24 val. – 3 balais, 1 val. – 2 ir vėliau kaip 1 val. – 1 balu. Parengta ir realizuota krepšininkų rengimo programa (1 pav.), kurią sudarė šeši savaitės trukmės rengimo mikrociklai: įvadinis (MiĮv), didelio krūvio Parengiamojo periodo pagrindinis uždavi nys – paruošti sportininkų organizmą didelės apim ties specialiai veiklai, būtent, varžyboms (Rushall, 1985; Верхощанский, 1985; Bompa, 1999a; Bom pa, 1999b; Skarbalius, 2003; Платонов, 2004; Ka roblis, 2005). Šiame periode didelio meistriškumo krepšininkai patiria didžiulius fizinius krūvius (Ston kus, 2003; Milašius, 2005), tačiau tik tokiu būdu peržengiami adaptacijos slenksčiai ir pasiekiamas treniruotės efektas. Po tokių krūvių darosi sudėtin ga krepšininkų darbingumo regeneracija, kuri suvo kiama kaip darbo metu ir po darbo vykstantys orga nizmo energetinių atsargų papildymo, visų funkcijų rengimosi naujam darbui vyksmai (Keinys, 1993; Stonkus, 2002). Kuo didesnius fizinius krūvius pati ria sportininkas – tuo sudėtingesnė regeneracija. Organizmo greitąją ir lėtąją adaptaciją prie fi zinio krūvio yra nagrinėję užsienio (Rushall,1985; Верхощанский, 1985; Bompa, 1999a; Bompa, 1999b; Платонов, 2004) ir Lietuvos (Skurvydas, 1991; Skurvydas, Stanislovaitis, ir kt., 1997; Skar balius, 2003; Stonkus, 2003; Skernevičius J., ir kt., 2004; Karoblis, 2005) mokslininkai. Daugelio jų dar buose analizuojama sportininkų organizmo reakcija į patiriamus krūvius ir mažiau dėmesio kreipiama į paprasčiausių priemonių, spartinančių organizmo regeneraciją paiešką. Vienas iš galimų veikimo bū dų – miego kokybės gerinimas ir optimalios miego trukmės kiekvienam sportininkui nustatymas. Toks veikimas be jokios abejonės sietinas ir su sportinin kų elgsenos, įprasto ir kartais neracionalaus darbo ir poilsio ritmo, mitybos įpročių keitimu. Treniruotėse sportininkai pavargsta, o atsigavi mo etapo tėkmė ir jo modeliavimas vis dar yra didelė problema. Nesuvokiant miego rodiklių svarbos, jam neskiriama ir reikiamo dėmesio. Konkretaus sporti ninko miego rodiklių analizė leidžia suprasti miego svarbą, darbo ir poilsio periodų ypatumus. Esminis regeneracijos veiksnys yra miegas, bet iš kitos pusės, miego rodikliai gali informuoti ir apie sportininko pervargimo požymius (Skurvydas, 1991; Skurvydas, Stanislovaitis, ir kt., 1997; Stonkus, 2003; Skernevi čius J., ir kt., 2004). Todėl sportininkų miego rodik lių analizei būtina skirti didesnį dėmesį. Gilus ir ilgas miegas yra vienas iš reikšmin giausių natūralių reabilitaciją po fizinių krūvių skati nančių veiksnių (T. Buzan, 2004; Makarova, 2005). Miegas svarbus ne vien tik dėl centrinės nervų sis 32 Socialiniai mokslai. edukologija Tyrimo rezultatai (MiDK), ir keturi kontroliniai parengiamieji mik rociklai (MiKP1, MiKP2, MiKP3, MiKP4). Šioms struktūrinėms sportininko rengimo dalims pavadini mai buvo suteikti atsižvelgiant į sprendžiamus užda vinius ir taikomus fizinius pratimus. Būtent, išvardin tieji mikrociklo įvardijimo kriterijai aprašyti sporto teorijoje (Верхощанский, 1985; Платонов, 2004; Karoblis, 2005;. Stonkus, 2005;). Didelio meistrišku mo sportininkų miego rodikliams daugiausia turi mo torinė veikla, todėl darbe analizuojama ir tiriamųjų atliktų fizinių pratimų kaita. Tyrimo imtį sudarė 14 „Šiaulių“ krepšinio klu bo krepšininkų. Darbe analizuojamas parengiamuo ju laikotarpiu (2011-08-15 – 2011-09-25) prasidėjęs krepšininkų rengimas 2011–2012 m. Vieningosios krepšinio lygos (VTB) atrankos, Baltijos krepšinio lygos elitinio diviziono (BKLED), Lietuvos krepši nio lygos (LKL) bei Lietuvos krepšinio federacijos taurės varžyboms. Dvi svarbiausios sportinio rengimo dalys – tai pratybos ir varžybos (Karoblis, 2005). Per visą 42 dienas trukusį parengiamąjį laikotarpį krepšininkai atliko 61 pratybas ir žaidė 11 rungtynių (1 lentelė). Vidutiniškai per vieną savaitę buvo vykdoma 10 ± 1 pratybų ir sužaidžiamos 2 ± 1 rungtynės. Pratyboms iš viso buvo skirta 5210 minučių. Vidutinė vieno mikrociklo pratybų trukmė buvo 868 ± 52 minutės. Tiesioginis pasirengimas rungtynėms (pramankšta), rungtyniavimas bei raumenų atpalaidavimo pratimai po varžybų iš viso truko 1800 minučių. Vidutiniškai per vieną mikrociklą tokia veikla sudarė 300 ± 26 mi nučių. Taigi, sportinio rengimo apimtis per parengia mąjį laikotarpį sudarė 7010, o vidutiniškai per vieną mikrociklą 1168 ± 92 minutes. Fizinio krūvio intensyvumas pirmąsias tris sa vaites buvo didinamas, po to tris savaites buvo išlai komas „vidutinio“ lygyje (2 lentelė). Per visą paren giamąjį laikotarpį nebuvo nė vieno atsigavimo mik rociklo. Jo metu fiziniam rengimui skirta 60,7 proc. laiko (1 lentelė). Per visą MiDK buvo atliekami tik bendrojo ir specialiojo fizinio rengimo pratimai. Tai apsunkino tiriamųjų adaptaciją, nes buvo atliekama daug nespecifinių pratimų, lavinančių nugaros juos meninės dalies bei kojų raumenis. Vidutiniškai per dieną Rengimo laikas min. proc. Taktinis rengimas min. 14,38 0 0,00 765 0,00 0 0,00 1110 31,32 0 0,00 1060 47,73 60 6,82 1330 61,54 60 10,26 1335 59,38 180 18,75 1410 33,5 300 5,8 7010 33,5 50 5,8 1168 Varžybų ir rungty nių skaičius 0 655 85,62 110 0 1110 100,00 0 150 625 68,68 285 450 400 45,45 420 750 165 28,21 360 450 210 21,88 570 1800 3165 60,7 1745 300 528 60,7 291 proc. Techninis taktinisren gimas min. proc. Fizinis ren gimas 76,50 100,91 91,00 88,00 73,13 80,00 509 84,92 min. 765 1110 910 880 585 960 5210 868 Varžybų laikas min. 0 0 1 3 5 2 11 1,8 min. Pratybų laikas min. 10 11 10 10 8 12 61 10 Vidutinė treniruotės trukmė Varžybų skaičius MiĮv MiDK MiKP1 MiKP2 MiKP3 MiKP4 Iš viso Vidut. Treniruočių skaičius Mikrociklo rūšis 1 lentelė. Rengimo krūvių kaita parengiamojo periodo mikrocikluose 10 11 11 13 13 14 72 12 109,29 158,57 151,43 190,00 190,71 201,43 1001 167 Techniniam-taktiniam rengimui skirto laiko dalis buvo tolygiai didinama per keturis pirmuosius rengimo mikrociklus, o per MiKP3 ir MiKP4 ji buvo stabilizuota 60 proc. lygyje. Ypatingas dėmesys bu vo kreipiamas į greitą krepšinio judesių atlikimą bei bendradarbiavimą, atliekant derinius. Techninis-tak tinis rengimas sudarė 33,5 proc. viso rengimo laiko. Rengiantis kontrolinėms rungtynėms, padidė jo ir taktiniam rengimui skiriamo laiko dalis. Iš viso per parengiamąjį laikotarpį taktiniam rengimui buvo skirta 5,8 proc. laiko. 2 lentelė. Fizinių krūvių intensyvumo kaita parengiamojo laikotarpio mikrocikluose Intensyvumas Labai didelis Didelis Vidutinis Mažas Labai mažas MiĮv MiDK MiKP1 33 MiKP2 MiKP3 MiKP4 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 vertino dar prasčiau: atitinkamai 2,6 ± 0,15 ir 2,7 ± 0,17 balo. Tokį ryškų miego kokybės naktį vertini mą galėjo veikti nuovargio akumuliacija. Miego ko kybės kintamasis, anot S. Stonkaus (2002), limituoja sportininko darbingumo regeneraciją po fizinių krū vių. Labai svarbus reakcijos į fizinį krūvį rodik lis – užmigimo naktį kokybė. Didėjant fizinio krūvio apimčiai ir intensyvumui, užmigimo kokybė prastė jo. Šio kintamojo kaitos tendencija buvo analogiška miego kokybės naktį kintamojo kitimo tendencijai. Dienos miego kokybės vertinimo kaita buvo analogiška nakties miego kaitai, tik dienos miego ko kybė buvo įvertinta žemesniu balu. Užmigimo die ną kokybės vertinimas visuose mikrocikluose buvo prastesnis negu užmigimo naktį, o jos kaitos tenden cija buvo analogiška nakties užmigimo kokybei. Labai panaši šių keturių miegą charakterizuo jančių rodiklių vertinimo kaita (1 pav.) leidžia teigti, jog praktiniame darbe treneris galėtų vadovautis ir vieno rodiklio kaitos tendencija. Iš jos galėtų spręsti apie fizinių krūvių poveikį sportininko organizmui. Minutơs Pateiktos sportinio rengimo apimties reikšmės leidžia teigti, jog jos buvo didesnės už tokio meist riškumo sportininkams rekomenduojamas reikšmes (Bompa, 1999a; Bompa,1999b; Karoblis, 2005). Krūvio intensyvumas atitiko tokio lygio sportinin kams rekomenduojamas vidutines reikšmes. Propor cinis atskirų rengimo rūšių santykis taip pat atitiko tokio meistriškumo krepšininkų modelį. Todėl labai svarbiu uždaviniu tampa sportininkų, atlikusių to kios apimties ir intensyvumo krūvius, regeneracijos rodiklių registravimas, analizė bei būdų jos spartini mui paieška. Miegą atspindintys kintamieji leido padaryti išvadas apie sportininkų adaptaciją prie fizinių krū vių ir miego išnaudojimą regeneracijos spartinimui. Geriausiai savo nakties miego kokybę krepši ninkai vertino įvadiniame mikrocikle (MiĮv). Fiziniai krūviai buvo nedideli, todėl jie neturėjo ryškesnės įtakos miegui. Didelio krūvio mikrocikle (MiDK) ti riamųjų miego kokybė žymiai sumažėjo ir buvo įver tinta 3,1 ± 0,21 balo. Vadinasi, patirti fiziniai krūviai veikė šį labai svarbų miegą apibūdinantį kintamąjį. MiKP1 ir MiKP2 savo miego kokybę krepšininkai 4,5 4 3,5 3 2,5 2 MiƲv MiDK MiKP1 MiKP2 MiKP3 MiKP4 Mikrociklai Užmigimo vakare kokybơ Miego naktƳ kokybơ Užmigimo dieną kokybơ Miego dieną kokybơ 1 pav. Miego rodiklių kaita parengiamojo periodo mikrocikluose Minutơs Miego trukmė limituoja sportininko darbin gumą (Stonkus, 2005). Didėjant fiziniam krūviui sportininkai ilgiau miegojo tiek naktį, tiek ir dieną 610 560 510 584 517 468 (2 pav.). Savaime suprantama, kad didėja ir paros miego laikas. 597 579 535 520 496 564 512 557 509 460 MiƲv MiDK MiKP1 MiKP2 MiKP3 MiKP4 Mikrociklai Nakties miego trukmơ Bendra paros miego apimtis 2 pav. Nakties ir bendro paros miego trukmės kaita Išaiškėjo problema: nors krepšininkai ir ilgiau miegojo, bet miego kokybė buvo tik vidutinė. Sudė tingiausiame adaptacijos prie fizinių krūvių MiKP1 tiriamieji miegojo beveik 10 valandų. Vėlesniuose 34 Socialiniai mokslai. edukologija mikrocikluose, kai buvo sumažinta rengimo priemo nių apimtis ir buvo akcentuojamas krepšinio judesių atlikimo greitis, paros miego trukmė nežymiai suma žėjo. P. Karoblio (2005) teigimu, sportininkai turi miegoti beveik 9 valandas, t. y. 530 min. Mokslinin kas pažymi, kad kiekvienam sportininkui yra tik jam būdinga optimali miego per parą trukmė. Miego truk mė labai svarbi, nes ji, S. Stonkaus (2002) teigimu, limituoja sportininko darbingumą dieną. Miego trukmė naktį nuo 468 ± 33 minučių MiĮv padidėjo iki 535 ± 41 min. MiKP1, t. y. tiriamie ji naktį miegojo beveik 9 valandas. Krepšininkų mie go trukmė būtų ilgesnė, jeigu vakare būtų anksčiau užmiegama. Kai kurie krepšininkai po įtemptų pra tybų ar žaistų rungtynių užmiega tik apie 1–2 valan dą nakties ir gali miegoti tik iki rytinės treniruotės. 88 100 Minutơs Savaime suprantama, kad neatsigavusio sportininko veikos kokybė per pratybas yra bloga. Poilsio trukmę dieną lemia nakties miego truk mė ir kokybė, patiriami fiziniai krūviai (3 pav.). Jeigu įvadiniame rengimo mikrocikle (MiIv) sportininkai vi dutiniškai dieną miegojo 31 ± 2,5 minutę, tai didelio krūvio mikrocikle (MiDK) dienos miego trukmė pa didėjo beveik tris kartus. Beveik visi tiriamieji miega dieną ir ypač tie, kurie naktį užmiega sunkiau, ir tie, kurie užmiega 1 ar 2 valandą nakties. Tyrimo rezul tatai patvirtino, kad miego kokybė dieną yra žymiai prastesnė negu naktį. Tam įtakos gali turėti tai, kad ilsimasi po rytinės treniruotės gana sočiai papietavus, be to, ir netinkamos miegui sąlygos (triukšmas, šviesa ir t. t.). 80 62 60 59 52 MiKP2 MiKP3 48 31 40 20 MiƲv MiDK MiKP1 MiKP4 Mikrociklai Dienos miego trukmơ 3 pav. Dienos miego trukmės kaita Miego trukmơ proc. Per rytinę treniruotę patirti fiziniai krūviai bei praėjusios dienos fizinio krūvio liekamieji reiškiniai lemia miego dieną procentinės dalies didėjimą (4 pav.). Didelio ir intensyvaus fizinio krūvio mikrocik 100 80 luose miegas dieną sudarė daugiau kaip 10 proc. vi so paros miego trukmės. Nors dienos miego kokybė ir prastesnė, bet ir paviršutinis miegas lengvina tiria mųjų regeneraciją po patirtų rytinių pratybų krūvio. 94,1 85 89,7 89,9 90,8 91,4 5,9 15 10,3 10,1 9,2 8,6 60 40 20 0 MiƲv MiDK MiKP1 MiKP2 MiKP3 MiKP4 Mikrociklai Dienos miegas Nakties miegas 4 pav. Nakties ir dienos miego trukmės procentinė raiška Labai svarbus regeneraciją spartinantis veiks nys yra užmigimo vakare valanda. Mokslininkai (Lesienė, Pauza, 1999; Budrys, 2003) vieningai tei gia, kad sportininkas, užmigęs anksčiau, efektyviau išnaudoja gilaus miego fazes. Jos yra ilgesnės iki pu siaunakčio ir trumpėja po pusiaunakčio. Per tiriamąjį laikotarpį užmigimo laikas geriausiai buvo įvertintas MiKP1, tačiau jis tesudarė 3,4 ± 0,24 balo (5 pav.). Tiriamieji turėtų keisti elgseną, paros ritmą ir steng tis užmigti anksčiau, tokiu būdu būtų išnaudojamas labai efektyvus regeneracijai laikas. Vėlyvas užmigi mas trumpina nakties miegą, o kartu mažina ir kitos dienos darbingumą. 35 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 3,6 3,2 Balai 3,4 3,4 3,1 3,2 3 2,8 2,9 2,7 2,8 2,6 MiƲv MiDK MiKP1 MiKP2 MiKP3 MiKP4 Mikrociklai Užmigimo laiko vertinimas 5 pav. Užmigimo laiko vertinimo kaita Išvados Literatūra 1. Vidutiniškai per vieną parengiamojo laikotar pio savaitę vykdoma 10 pratybų ir žaidžiamos 2 rungtynės. Vidutinė vieno mikrociklo pratybų trukmė 868 ± 52 minutės. Šios sportinio rengi mo apimties reikšmės buvo didesnės už tokio meistriškumo sportininkams rekomenduojamas reikšmes. Tolygus fizinio krūvio intensyvumo didinimas per tris mikrociklus ir išlaikymas „vi dutinio“ lygyje per tris mikrociklus atitiko tokio lygio sportininkams rekomenduojamas krūvio intensyvumo kaitos tendencijas. Parengiamojo laikotarpio mikrociklų turinio formavimas, fizi niam rengimui skiriant 45,2 proc., techniniamtaktiniam rengimui – 33,5 proc. ir taktiniam ren gimui – 5,8 proc., nežymiai skyrėsi nuo modeli nio. 2. Visų keturių miegą charakterizuojančių rodiklių kaitos tendencija parengiamojo laikotarpio mik rocikluose analogiška. Ribinis fizinis krūvis nei giamai veikia tiriamųjų užmigimo kokybę naktį ir dieną bei miego kokybę dieną ir naktį. Didė jant fiziniam krūviui, sportininkai ilgiau miega tiek naktį, tiek ir dieną. Sudėtingiausiame adap tacijos prie fizinių krūvių mikrocikle tiriamieji miegojo beveik 10 valandų. 3. Labai svarbus regeneraciją spartinantis veiksnys yra užmigimo vakare valanda. Anksčiau užmie gantys sportininkai efektyviau išnaudoja gilaus miego fazes. Vėliau užmiegantys sportininkai turėtų keisti elgseną, paros ritmą ir stengtis už migti anksčiau. Vėlyvas užmigimas sutrumpina nakties miego trukmę, o kartu mažina ir kitos die nos darbingumą. 1. Bompa O.T., 1999a, Periodization Training for Sports. Human Kinetics 2. Bompa O.T., 1999b, Theory and Methodology of trai ning. Human Kinetics. 3. Budrys V., 2003, Klinikinė neurologija. Vilnius: Vais tų žinios. 4. Buzan T., 2004, Lavinkite atmintį. Kaunas: Krantai. 5. Karoblis P., 2005, Sportinio rengimo teorija ir didak tika. Vilnius: Inforastras. 6. Keinys S., 1993, Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 7. Lesienė V., Pauza V., 1999, Miego medicina. Kaunas: Spindulys. 8. Milašius K., 2005, Sporto fiziologija. Vilnius: Vil niaus pedagoginis universitetas. 9. Rushall B. S.,1985, Several principles of modern coa ching. Sport coach. No. 8 (3). P. 40–44. 10. Skarbalius A., 2003, Didelio meistriškumo rankinin kų rengimo optimizavimas. Habilitacinis darbas. Vil niaus pedagoginis universitetas. 11. Skernevičius J., Raslanas A., Dadelienė R., 2004, Sporto mokslo tyrimų metodologija. Vilnius: Lietu vos sporto informacijos centras. 12. Skurvydas A., 1991, Organizmo adaptacijos prie fizi nių krūvių pagrindiniai dėsningumai. Vilnius: Lietu vos sportininkų informacijos centras. 13. Skurvydas A., Stanislovaitis A., ir kt., 1997, Sporti ninkų treniruočių proceso efektyvinimo kryptys. Tre neris. Nr. 1. P. 3–7. 14. Stonkus S., 2003, Krepšinis. Istorija, Teorija, Didakti ka. Kaunas: LKKA. 15. Stonkus S., 2002, Sporto terminų žodynas. Kaunas: LKKA. 16. Верхощанский Ю. В., 1985, Прогромирования и организация тренировочного процесса. Москва: Физкультура и спорт. 17. Макарова И., 2003. Спортивная медицина. Моск ва: Физкультура и спорт. 18. Платонов В. Н., 2004, Система подготовки спортс менов в олимпийском спорте. Киев: Олимпийская литература. 36 Socialiniai mokslai. edukologija PECULIARITIES OF TAKING FULL ADVANTAGE OF SLEEP, WHICH IS A MAJOR FACTOR OF REGENERATION OF HIGHLY SKILLED BASKETBALL PLAYERS, IN PREPARATORY PERIOD Stanislovas Norkus, Valdemaras Mitkus Summary The aim of the article is to analyse the efficiency of the usage of sleep by highly skilled basketball players after experiencing huge physical loads in order to speed-up the regeneration process. It has been found that with increase in physical load the duration of athletes’ sleep at night and in daytime also increased. During the microcycle that is the most difficult in terms of adaptation to physical load, the individuals of the target group used to sleep almost 10 hours. The athletes who fall asleep earlier get more benefit from the deep sleep phases. Those who fall asleep later should change their behaviour, circadian rhythm, and try to go to bed earlier. The volume of training realized in the preparatory period was higher than the one recommended for the athletes of such mastery. The trends of the change in intensity of physical load corresponded to the ones recommended for athletes of such level. The formation of the contents of the microcycles of the preparatory period slightly differed from the model one. Huge physical load has negative impact on the quality of falling asleep in daytime and at night and also on the quality of sleep in a daytime and at night. Highly skilled basketball players do not take a proper advantage of sleep as the factor that induces regeneration. Keywords: physical loads, adaptation, regeneration, quality of falling asleep, quality of sleep, sleep duration, hour of falling asleep in the evening. MIEGO, KAIP ESMINIO DIDELIO MEISTRIŠKUMO KREPŠININKŲ REGENERACIJOS VEIKSNIO, IŠNAUDOJIMO PARENGIAMAJAME LAIKOTARPYJE YPATUMAI Stanislovas Norkus, Valdemaras Mitkus Santrauka Išstudijuotas didelio meistriškumo krepšininkų miego išnaudojimo po patirtų didelių fizinių krūvių efektyvumas, siekiant greitesnės regeneracijos. Nustatyta, kad, didėjant fiziniam krūviui, sportininkai ilgiau miega tiek naktį, tiek ir dieną. Sudėtingiausiame adaptacijos prie fizinių krūvių mikrocikle tiriamieji miegojo beveik 10 valandų. Anksčiau užmie gantys sportininkai efektyviau išnaudoja gilaus miego fazes. Vėliau užmiegantys sportininkai turėtų keisti elgseną, paros ritmą ir stengtis užmigti anksčiau. Realizuotos parengiamajame periode sportinio rengimo apimtys buvo didesnės už tokio meistriškumo sportininkams rekomenduojamas. Fizinio krūvio intensyvumo kaitos tendencijos atitiko tokio lygio sportininkams rekomenduojamas. Parengiamojo laikotarpio mikrociklų turinio formavimas nežymiai skyrėsi nuo mode linio. Didelis fizinis krūvis neigiamai veikia tiriamųjų užmigimo kokybę naktį ir dieną bei miego kokybę dieną ir naktį. Didelio meistriškumo krepšininkai tinkamai neišnaudoja regeneraciją skatinančio miego veiksnio Prasminiai žodžiai: fiziniai krūviai, adaptacija, regeneracija, užmigimo kokybė, miego kokybė, miego trukmė, užmigimo vakare valanda. Įteikta 2012-03-14 37 WIL METODIKA: TEORIJA IR PRAKTIKA Rasa Reizgevičienė, Marius Reizgevičius Šiaurės Lietuvos kolegija, Šiaulių universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas Įvadas metodikos pritaikymą, organizuojant profesinės veik los praktikas. Tyrimo metodai: mokslinės litaratūros šaltinių analizė, inovatyvių studijų metodų tematika, Šiaurės Lietuvos kolegijos studentų, dalyvavusių bandomo joje praktikoje, organizuotoje pagal WIL metodiką, anketinė apklausa, tutorių anketinė apklausa. Vienas iš profesinio bakalauro studijas vykdan čių aukštųjų mokyklų tikslų – garantuoti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės bei visuomenės ir ūkio reikmes ir atitin kančias mokslo bei naujausių technologijų lygį, pro fesinės veiklos praktikoms ir praktiniam rengimui skiriant ne mažiau kaip trečdalį studijų programos apimties (Bendrieji reikalavimai..., 2010; Lietuvos Respublikos..., 2009). Nors studijų programos orga nizuojamos taip, kad minėti reikalavimai būtų įgy vendinti, Lietuvos aukštosios mokyklos – universi tetai, kolegijos – darbdavių dažnai kritikuojami dėl nepakankamo praktinių įgūdžių ugdymo. Šiaulių universiteto mokslininkų atliktas tyrimas (Balčiū nas, Valuckienė ir kt., 2010) parodė, kad aukštojoje mokykloje įgytos studentų teorinės žinios Verslo sek toriaus atstovų vertinamos kritiškai. Šį vertinimą sąlygoja ne itin palanki darbdavių atstovų nuomonė apie aukštosiose mokyklose įgyjamų teorinių žinių atitiktį profesinės veiklos pasauliui ir darbo rinkos reikalavimams, praktinių įgūdžių ugdymą. Praktikų nuomone, aukštosios mokyklos yra nemažai atitrūku sios nuo realios situacijos. Akademinei bendruome nei trūksta tiesioginio sąlyčio su įmonėse vykstan čiais pažangiais ekonominiais ir vadybiniais proce sais. Aukštosios mokyklos per daug dėmesio skiria fundamentaliosioms žinioms ir nesirūpina jų adap tacija realiame kontekste. Todėl sunkiai įmanoma parengti būsimą specialistą sėkmingai veiklos prak tikai pažangiais valdymo metodais ir moderniomis technologijomis savo veiklą grindžiančioje įmonėje. Reaguodamos į darbdavių kritiką, aukštosios mo kyklos priverstos ieškoti netradicinių studijų būdų ir formų, kurios suteiktų studentams praktinių įgūdžių, ugdytų gebėjimus sėkmingai veikti profesinėje sri tyje. Vienas iš būdų praktikos ir teorijos ryšiui stip rinti – tris dešimtmečius Didžiojoje Britanijoje sėk mingai naudojamas profesinės veiklos integravimo į studijų procesą (Work Integrated Learning: WIL) modelis, orientuotas į studentų mokymosi patirtį dar bo vietoje. Tyrimo tikslas – įvertinti WIL metodikos tai kymą, organizuojant profesinės veiklos praktikas te oriniu ir praktiniu aspektu. Uždaviniai: Apibūdinti WIL sampratą ir taiky mą studijų procese teoriniu aspektu; įvertinti WIL Tyrimo rezultatai Tyrimo metu įvertintas WIL metodikos pritai komumo teorinis ir praktinis aspektas, analizuojant Šiaurės Lietuvos kolegijos Finansinių institucijų eko nomikos studijų programos studentų, dalyvavusių bandomojoje praktikoje, organizuotoje pagal WIL metodiką, vertinimas. Siekiant įvertinti sėkmingai pritaikytus ir tobulintinus WIL metodikos aspektus, išanalizuoti Finansinių institucijų ekonomikos stu dentų lūkesčiai prieš bandomąją praktiką ir anketi nės apklausos būdu įvertintas praktikos organizavi mo procesas: pasirengimo praktikai organizavimas, praktikos užduočių tinkamumas ir naudingumas, praktikos atlikimo eiga, praktikos įvertinimas, prakti kos dokumentų naudingumas, nauda, gauta praktikos metu, mentoriaus ir tutoriaus vadovavimas. Tyrimo metu nustatyta, kad palankiausiai studentai įvardijo mentoriaus pagalbą, rengiant praktikos dokumentus. Silpniausiai buvo įvertintas susitarimas dėl vertini mo tvarkos. Dauguma apklausos dalyvių sutiko, kad atliekant prieš pratiką žinomą, su mentoriumi ir tuto riumi iš anksto suderintą, įmonei reikalingą ir prak tinį pritaikomumą turinčią užduotį, sėkmingai buvo panaudotos žinios, įgytos studijų metu, praktikos už duotis buvo įdomi ir prasminga. Iš visų praktikos atlikimo etapo vertinamų kriterijų geriausiai studen tai įvertino įmonės suteiktą informaciją, reikalingą užduočiai atlikti, kolektyvo geranoriškumą, priimant praktikantą, padedant jam jaustis kolektyvo dalimi, užduoties rezultatų praktinį pritaikomumą tolimes nėje įmonės veikloje. Tuo tarpu įmonės praktikos vadovo dėmesys studentui iš šio etapo vertinamųjų kriterijų įvertintas silpniausiai. Iš visų praktikos do kumentų, studentų nuomone, naudingiausia buvo ga lutinė praktikos ataskaita, padėjusi studentui pačiam pamatyti ir įsivertinti praktinės veiklos pasiekimus, profesinio tobulėjimo planas, paskatinęs mąstyti, ką žino ir gali, ko nori išmokti ir sužinoti praktikos me tu studentas, praktikos programa, padėjusi tiksliai suplanuoti ir vykdyti veiklas. 38 Socialiniai mokslai. edukologija WIL metodo teorinis aspektas metodo diegimo ir taikymo pradžios vienam iš inten syviausiai šį metodą taikančių universitetų skirtas Karalienės metų apdovanojimas, pripažįstant dar bu pagrįsto metodo aktualumą, reikšmingumą, nau dingumą aukštojo mokslo procesams. WIL metodo sąvokos pateikiamos 1 lentelėje: WIL metodo taikymo mokymo procese pradžia laikomas 1980–1990 m. laikotarpis. Nuo 1980 m. inovatyvių studijų metodų diegimą Didžio joje Britanijoje paskatino valdžios institucijų dėme sys ir finansinė parama. Praėjus 15 metų nuo WIL 1 lentelė. WIL metodo sąvoka Autorius Metai D. Bound, J. Garric 1999 D. Bound, N. Solomon 2003 J. Burton, N. Jackson 2003 C. Costley, A. A. Abu kari, B. Little 2008 C. Costley, N. Shukla, I. Inceoglu 2009 Apibūdinimas Universitetinės programos sujungiančios universitetus ir darbdavius ir sukuriančios naujus mokymosi būdus darbo vietoje. Šios mokymosi programos tenkina studentų poreikius, prisideda prie ilgalaikio organizacijos vystymosi, yra akredituotos univer sitetų studijų programos Viena iš nedaugelio aukštojo mokslo naujovių, sugebančių tenkinti kintančius ekono mikos, socialinės, švietimo sistemos poreikius Mokymas geografiniu požiūriu vykstantis darbo vietoje, gerinantis darbo rezultatus, skatinantis geriau išnaudoti sukauptą darbo patirtį Tai mokymasis darbe, mokymasis dirbti, mokymasis dirbant Mokymosi procesas, dėmesį sutelkiantis į kritinio mąstymo ugdymą, užsiimant kon krečia darbine veikla, palengvinantis žinių įsisavinimą ir jų praktinį taikymą, padedan tis įgyti reikalingų įgūdžių ir gebėjimų nizacijų; bendradarbiaujančių organizacijų (aukšto sios mokyklos ir praktikos vietos organizacijos) ins titucinių įsipareigojimų laikymasis; praktikos vietų organizacijų atstovų įsitraukimas į praktikos vietos, kaip mokymosi aplinkos, rengimą; gerai organizuota praktikos vadyba, kuri užtikrintų profesinės veiklos patirties kaupimo galimybes. Visų pirma WIL metodas – mokymosi būdas, tam tikrais procesais paremtas žinių įgyjimo kelias. Šiuo sąvokos kontekstu tyrimuose vadovaujasi L. Sa jienė, D. Kondrotavičienė, (2007). Pavadinimas „work integrated learning“ dažnam gali asocijuotis su mokymu, vykdomu darbe, t. y. to paties turinio už siėmimų perkėlimas iš universiteto auditorijos į kitą erdvę – darbą. J. Burton, N. Jackson (2003) WIL me todu organizuotą mokymą apibūdina kaip vykstantį darbe – per darbe vykdomą veiklą, ne per į darbo erdvę perkeltas paskaitas, kaip būdą, mokantį dirbti, mokymosi procesą, įgyvendinamą užsiimant darbi ne veikla. Paprastai WIL metodas pasižymi šiomis savy bėmis: 1) partnerystė tarp išorinės organizacijos ir aukštojo mokslo paslaugas teikiančios institucijos, 2) partnerystė sudaro prielaidas infrastruktūros, rei kalingos praktiniam mokymui užtikrinti sukūrimui, 3) kuo daugiau mokymo procesų yra vykdoma ne aukštojo mokslo organizacijos auditorijose, o darbo vietoje, tuo didesni pokyčiai vyksta pačioje organiza cijos infrastruktūroje, sudarant sąlygas darbuotojams mokytis darbo vietoje, 4) mokymas pradedamas ne sukuriant visiems vienodą studijų programą, o nu stačius kiekvieno individualaus studento kompeten cijas bei identifikavus studento pageidaujamus įgyti įgūdžius (Bound, Solomon, 2003; Costley, Abukari, Little, 2008). Į panašias WIL modelio savybes dėmesį at kreipia D. Lepaitė ir kt. (2011), teigdami, kad sėk mingą WIL modelio pritaikymą Lietuvos aukštojo mokslo praktikoje lemia šios charakteristikos: ryšių palaikymas tarp aukštosios mokyklos ir veiklos orga WIL metodo taikymo studijų procese praktinis aspektas Šiaurės Lietuvos kolegija, bendradarbiaudama su Šiaulių universitetu, Šiaulių valstybine kolegija ir Šiaulių pramonininkų asociacija, dalyvavo projekte „Ekonomikos ir verslo vadybos I pakopos studijų programų studentų praktikų organizavimo modelis apdirbamosios gamybos sektoriuje, remiantis WIL metodika (UNIWIL)“ VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-005. Jo metu Verslo vadybos ir Renginių verslo vadybos bei Finansinių institucijų ekonomikos studijų progra mos nuolatinių studijų trečio kurso studentai profesi nės veiklos praktiką atliko Šiaulių miesto gamybos sektoriaus įmonėse pagal WIL metodiką. Organizuo jant praktiką ir vertinant jos rezultatus, vadovautasi šio projekto metu parengtomis Praktikos metodinė mis rekomendacijomis (Balvočiūtė ir kt., 2011; Juo zaitienė ir kt., 2011). Siekiant įvertinti bandomosios praktikos pagal WIL metodiką teigiamus ir tobulinti nus aspektus, organizuota anketinė apklausa. Apklau soje dalyvavo profesinę praktiką pagal WIL metodi ką atlikę Finansinių institucijų ekonomikos studijų programos studentai, tutoriai (UAB „Kalvis“, UAB „Putokšnis“, UAB „Reklamos kontaktai“, UAB „El 39 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 ga“ paskirti praktikos vadovai) ir savo refleksiją per teikęs mentorius. Prieš praktiką buvo vykdoma studentų apklau sa, siekiant nustatyti jų lūkesčius išeinant į praktiką (2 lentelė). Studentams buvo pateikti atviro tipo klausi mai: Ko tu tikiesi iš tave priimančios įmonės? Kokia ji turi būti, kad galėtų sėkmingai priimti studentus praktikai? Koks turi būti, ką turi žinoti, išmanyti stu dento praktikos vadovas aukštojoje mokykloje (dės tytojas)? Koks turi būti, kokiomis savybėmis turi pasižymėti studento praktikos vadovas įmonėje (įmo nės darbuotojas)? Kokios naudos sau tu tikiesi gauti atlikdamas praktiką? 2 lentelė. Studentų lūkesčiai, susiję su būsima praktikos vieta Kategorija Praktikos užduočių turinio aiškumas, praktinis pritai komumas, reikšmingumas įmonei Geras mikroklimatas Pozityvus požiūris ir patir tis bendraujant su prakti kantais Sėkminga įmonės veiklos istorija Praktikos vietos tinkamu mas Iliustruojantys teiginiai Įmonėje būtų išsamiai paaiškintos užduotys, kurias turiu atlikti. Skirs aiškias ir reikšmin gas užduotis įmonei. Užduotys suteiks naudos ir pačiai įmonei. Užduotys turėtų sietis su studijuojamais dalykais, kad būtų galima teorines žinias pritaikyti praktikoje. Savo teorines žinias galėsiu pritaikyti praktiškai. Savo teorines žinias galėsiu realizuoti prak tikos metu. Aiškiai išdėstyti užduotis Bendravimas. Tikiuosi, kad kolektyvas priims kaip lygiavertį narį. Tikiuosi abipusio ben dradarbiavimo Įmonė turi būti pasiruošusis suteikti praktikantui naujų įgūdžių, leisti tobulėti. Turėtų noriai priimti studentus. Turi įžvelgti jaunų žmonių perpektyvą darbe Įmonė turi turėti tikslius ir aiškius savo veiklos tikslus, planus. Įmonė turi būti sėkmingai veikianti, kuri nebankrutuotų Įmonė turi sietis su specializacija, kompetencijomis. Įmonė turėtų atitikti studijų progra mą. Užduotys atitiks studijų programą. Tikiuosi gauti naudingos informacijos, kurios gali prireikti atliekant panašų darbą. Tikiuosi, kad įmonėje įgausiu naujų įgūdžių, žinių. Patogios darbo vietos Analizuojant studentų lūkesčius būsimai prak tikos vietai, pastebėta, kad studentai, rinkdamiesi po tencialią savo praktikos atlikimo vietą, norėtų, jog pa kankamai dėmesio būtų skiriama praktikos užduoties formulavimui. Studentų nuomone, praktikos vietoje turėtų vyrauti palankus mikroklimatas, įmonė turėtų būti įgijusi patirties, priimdama studentus – prakti kantus. Kaip svarbius veiksnius, renkantis praktikos vietą, studentai nurodė pozityvų darbuotojų požiūrį į praktikantus, „fizinės“ praktikos vietos pritaikymą praktikanto veiklai (darbo vieta, kompiuteris ir t. t.). Studentai nurodė, jog norėtų praktiką atlikti sėkmin gai veikiančioje įmonėje (3 lentelė). 3 lentelė. Studentų lūkesčiai, susiję su praktikos vadovais kolegijoje (mentoriumi) ir įmonėje (tutoriumi) Iliustruojantys teiginiai apie mentorių Kategorija Turi turėti pakankamai žinių, susijusių su studi jų programa. Turėti kompetencijų, žinių ir įgūdžių toje srity Savo srities spe cialistas je, kurioje studentas atlieka praktiką. Turėti pakankamai profesinių žinių. Išmanyti, kas susiję su studijuojamu dalyku Paaiškinti nesuprantamas užduotis. Padėti studentui iškilus tam tikiems klausi Geras eduko mams. logas Noriai padėti studentui, iškilus klausimams Iliustruojantys teiginiai apie tutorių Turi išmanyti tai, ką daro. Kvalifikuotas asmuo. Turintis daug žinių. Gerai išmanyti savo srities veiklą. Intensyviai stebėti pokyčius, vykstančius aplink Konkrečiai išdėstyti darbo tikslus. Svarbus užduoties paaiškinimas. Žinoti, kokios užduotys yra tinkamos studentams. Skiriantis aiškias ir tikslingas užduotis. Sugebėti, įžvelgti jų gabumus ir motyvus (gebėti) sudominti studentą Turi būti komunikabilus ir noriai bendrauti su Svarbus bendravimas. studentu. Paslaugus. Turi būti aktyvus, bendraujantis, domėtis apie Supratingas. Turintis komu studento praktikos atlikimo vietą. Komunikabilus, sugebantis vadovauti. nikacinių bei Domėtis, kaip sekasi studentui praktikos metu. Turėtų vertinti ir gerbti žmones. vadovavimo Turi save vertinti pozityviai ir pasitikėti savi Komunikabilus. gebėjimų mi. Gebėti vertinti ir spręsti iškilusias problemas. Gerai organizuoti savo laiką, būti bendraujan Turėtų rūpintis darbuotojais, domėtis jų atliekamu tis darbu, priimti darbuotojų siūlymus, galinčius 40 Socialiniai mokslai. edukologija 3 lentelė tęsinys Turi domėtis, kaip sekasi studentui naujoje aplinkoje. Domėtis studento pasiekimais praktikoje. Turi būti komunikabilus. Turi būti atsakingas. Noriai priimti studentų siūlomas idėjas. Ben dravimas su studentu Išmanyti įmonės veiklos specifiką, kad galėtų teisingai įvertinti studento įgyjams žinias. Išmanyti įmonės, kurioje atliekama praktika veiklos specifiką – įtakoti įmonės veiklą. Pakantus, dalykiškas ir korektiškas Išmanantis įmonių veiklos – specifiką Aktyviai padėti iškilus klausimams. Suinteresuotas, kad studentas praktikoje įgytų kuo Pozityviai nusi daugiau naujų žinių. teikęs studentų Turintis laiko praktikantui. atžvilgiu Norėtų supažindinti studentą su įmonės veikla. Su interesuotas padėti studentui gerai atlikti pateiktas užduotis Tiek praktikos vadovui kolegijoje (mento riui), tiek praktikos vadovui įmonėje (tutoriui) stu dentai kelia panašius reikalavimus. Bandomojoje praktikoje dalyvavusių būsimų finansinių institucijų ekonomikos specialistų teigimu, mentoriai ir tutoriai visų pirma turėtų būti geri savo srities specialistai, geri edukologai, gebantys perteikti turimas žinias ir mokyti kitus, turėti komunikacinių bei vadovavimo gebėjimų, organizuojant praktikanto darbą. Pasak studentų, mentorius, be visų išvardytų savybių ir ge bėjimų, turėtų išmanyti įmonės veiklos specifiką, o tutorius – turėti pozityvų, geranorišką požiūrį į atei nančius praktikantus (4 lentelė). 4 lentelė. Studentų lūkesčiai, susiję su praktikos nauda Kategorija Reikalingos žinios ir gebėjimai Darbo patirtis Iliustruojantys teiginiai Įgyti naujų žinių, kurias galėsiu pritaikyti ateityje. Savo teorines žinias pritaikyti praktiškai. Įgyti papildomų žinių, kurios būtų pritaikomos ateityje. Dar labiau išlavinti savo įgūdžius, atliekant darbą grupėje. Gausiu informacijos apie veiklą. Ppraktikos vietoje matysiu, kaip viskas vyksta. Tikiuosi gauti reikalingų praktinių žinių, kurios praverstų ateityje. Savo teorines žinias pritaikyti praktikoje, įgyti reikalingų įgūdžių. Galėsiu panaudoti visas teorines žinias. Tobulėti ir gilinti ne tik teorines, bet ir praktines žinias. Pritaikyti teorines žinias praktiškai. Įgyti žinių apie įmonę. Darbas komandoje, užsienio kalbų tobulinimas, darbas dirbant su įvairiomis programomis Įgyti patirties. Įsigilinti į darbo specifiką Pažintys, darbo pasiū Užmegzti gerus dalykinius ryšius lymai Studentai praktikos naudą dažniausiai sieja su galimybėmis įgyti reikalingų žinių, gebėjimų, reika lingų profesinei veiklai ateityje. Būsimiems ekono mistams svarbiausias kriterijus – galimybė studijų metu gaunamas teorines žinias išbandyti praktinėje veikloje. Šiek tiek mažesni ir tik keletos studentų nu rodyti lūkesčiai susiję su praktikos nauda – darbo pa tirties įgyjimas ir pažinčių tinklo formavimas. Praktikos, organizuotos pagal WIL metodiką, dalyvių, pasibaigus praktikos laikui, prašyta įvertinti praktikos organizavimą: pasirengimo praktikai orga nizavimą, praktikos užduočių tinkamumą ir naudin gumą, praktikos atlikimo eigą, praktikos įvertinimą, praktikos dokumentų naudingumą, naudą, gautą praktikos metu, mentoriaus ir tutoriaus vadovavimą praktikai. Vertindami praktikos pagal WIL metodiką organizavimo procesą, praktiką atlikę studentai pasi rengimo praktikai etape geriausiai įvertino dėstyto jo, praktikos vadovo kolegijoje, pagalbą, rengiant praktikos dokumentus. Organizuotų praktikų pagal 41 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 (kruopštumo, atsakingumo) stoka atliekant paskirtus darbus. Praktikos laikas per trumpas, kad studentas būtų apmokomas atlikti kasdienius darbus. WIL metodiką adresu studentai daugiausia kritikos reiškė vertinimo tvarkai ir šios tvarkos pristatymui ir išaiškinimui. Apibūdindami praktikos užduotį, dau guma apklausos dalyvių sutiko, kad, atliekant prakti kos užduotį, sėkmingai buvo panaudotos žinios, įgy tos studijų metu, kad praktikos užduotis įdomi ir pra sminga. Iš visų praktikos atlikimo etapo vertinamų kriterijų geriausiai studentai įvertino įmonės suteiktą informaciją, reikalingą užduočiai atlikti, kolektyvo geranoriškumą, priimant praktikantą, padedant jam jaustis kolektyvo dalimi, užduoties rezultatų prakti nį pritaikomumą tolimesnėje įmonės veikloje. Tuo tarpu įmonės praktikos vadovo dėmesys studentui iš šio etapo vertinamųjų kriterijų įvertintas silpniausiai. Praktikos vertinimo etape praktikantams naudingiau si atrodė susitikimai su dėstytoju (mentoriumi), jo patarimai ir tarpiniai vertinimai, kurie skatino veikti atsakingiau ir geriau. Savęs vertinimas (refleksijos), turėjęs padėti geriau atlikti užduotį ir sėkmingiau veikti įmonėje, atsidūrė paskutinėje vertinamų krite rijų reitingo lentelės pozicijoje. Iš visų praktikos do kumentų, studentų nuomone, naudingiausia buvo ga lutinė praktikos ataskaita, padėjusi studentui pačiam pamatyti ir įsivertinti praktinės veiklos pasiekimus; profesinio tobulėjimo planas, paskatinęs mąstyti, ką žino ir gali, ko nori išmokti ir sužinoti praktikos metu studentas, praktikos programa, leidusi tiksliai suplanuoti ir vykdyti veiklas. Praktikos dienoraštis, kurio pildymas bandomosios praktikos metu nebuvo provalomas ir kurį pildė tik keli studentai, šioje verti nimo kategorijoje įvardintas kaip turėjęs mažiausios naudos. Po praktikos savo refleksijas pateikė ne tik studentai, bet ir tutoriai bei mentorius. Tutoriams po praktikos buvo pateikti du atviro tipo klausimai, prašant juos nurodyti profesinės praktikos dalykus, kurie, jų nuomone, buvo sėkmingi / kokybiški ir turėjo poveikio studento mokymuisi ir veiklai prak tikos metu, bei profesinės praktikos trūkumus, su kuriais susidūrė, vadovaudami studentams. Profesi nės praktikos, organizuotos pagal WIL metodiką, didžiausiais privalumais praktikos vadovai įmonėse (tutoriai) įvardijo iš anksto parengtą ir su praktikos vadovu suderintą praktikos užduotį, leidusią geriau organizuoti praktiką, teikiančią didesnę naudą įmo nei; studento dalyvavimą tiesioginiame darbe – gali mybę susipažinti ir matyti, kas vyksta įmonės „vidu je“, su kokiomis problemomis susiduria ir kaip jas sprendžia darbuotojai; galimybę studentams išbandy ti / susipažinti su verslo valdymo programomis, pro cesais; naujas žinias ir įgūdžius. Didžiausi trūkumai, tutorių nuomone, laiko, skirto praktikantui stoka, per trumpa praktikos trukmė, informacijos apie studijų programą, išklausytus studijų dalykus trūkumas, kai kurių studentų žinių, gebėjimų, asmeninių savybių Išvados 1. Darbu pagrįstą mokymą galima apibūdinti dvejo pai. Pirma, tai žinių, įgūdžių, gebėjimų įgyjimo būdas, įsisavinant teorinę studijų informaciją per darbinėje, profesinėje kasdieninėje veikloje atlie kamas užduotis. Kitas požiūris apibūdina darbu pagrįstą mokymą, kaip aukštojo mokslo studi jų programų pagrindą, jų organizavimo esminį principą. Darbu pagrįstas mokymas – aukštojo mokslo sistemos dalis, jungianti universitetą, studentus ir darbdavius į visumą, dėl kurios šis medodas ir yra efektyvus. Darbu pagrįstas mo kymas pasižymi lankstumu, studijų programų turinio pokyčiais, atsižvelgiant į ekonominės, socialinės aplinkos pasikeitimus, būtent, dėl nuo latinio glaudaus ryšio su trečiąja šalimi studijų procese – darbdaviais. sėkmingą WIL modelio pritaikymą Lietuvos aukštojo mokslo praktiko je lemia šios charakteristikos: ryšių palaikymas tarp aukštosios mokyklos ir darbdavių; bendra darbiaujančių organizacijų (aukštosios mokyk los ir praktikos vietos organizacijos) institucinių įsipareigojimų laikymasis; praktikos organizaci jų atstovų įsitraukimas į praktikos vietos, kaip mokymosi aplinkos, rengimą; gerai organizuota praktikos vadyba, kuri užtikrintų profesinės veik los patirties kaupimo galimybes. 2. Taikytas WIL metodas, organizuojant studentų profesinės veiklos praktikas, parodė komunikavi mo intensyvumo ir ryšių palaikymo tarp aukštojo mokslo institucijos, studento ir praktikos vietos svarbą. Studentų požiūriu, praktikos organizavi mo procese geriausiai įvertinta mentoriaus pagal ba ir konsultacijos, užduoties aiškumas, tikslingu mas, naudingumas ir praktinis pritaikomumas. Šį kriterijus sėkmingai įgyvendintas dėl aukštosios mokyklos praktikos vadovo (mentoriaus) ir prak tikos vadovo įmonėje (tutoriaus) bendradarbiavi mo, formuojant užduotį, vertinant jos atitikimą vykdomai studijų programai. Siekiant efektyviai išnaudoti profesinės veiklos praktikas, WIL meto diką išbandę tutoriai rekomenduoja aukštosioms mokykloms būti lankstesnėms nustatant prakti kos laiką, komunikuojant su verslo atstovais dėl jiems parankaus laikotarpio. Literatūra 1. Balčiūnas S., Valuckienė J., Damkuvienė M., Lepai tė D., 2010, Ekonomikos ir verslo vadybos I pakopos studijų programų studentų praktikų organizavimo mo delio apdirbamosios gamybos sektoriuje remiantis 42 Socialiniai mokslai. edukologija 2. 3. 4. 5. 6. 7. WIL metodika galimybių tyrimas. Projektas „Ekono mikos ir verslo vadybos I pakopos studijų programų studentų praktikų organizavimo modelis apdirbamo sios gamybos sektoriuje remiantis WIL metodika (UNIWIL)“ VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-005. Šiauliai: Šiaulių pramoninkų asociacija. Balvočiūtė R., Rakickas A., Švilpaitė R., Meilūnai tė N., 2011, Praktikos metodinės rekomendacijos (Ekonomikos bakalauro studijos). Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Bendrieji reikalavimai studijų programoms. Patvirtin ta LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2010-0409 Nr. V-501. Vilnius. Bound D., Garric J., 1999, Understanding of Workpla ce Learning. London: Routledge. Bound D., Solomon N., 2003, Work - based Learning: a New Higher Education? Buckingham: SRHE. Burton J., Jackson N., 2003, Work – based Learning in Primary Care. Abingdon: Radclife Medical Press. Costley C., Abukari A. A., Little B., 2008, Literature Review of Work Based Learning. London: Middlesex University. 8. Costley C., Shukla N., Inceoglu I., 2009, Work Based Learners‘ Engagement With The University: An Ex ploratory Study. London: Middlesex University. 9. Juozaitienė L., Požėlaitė R., Rudytė D., Svirskienė G., 2011, Metodinės rekomendacijos praktikos orga nizacijoje vadovui. Šiauliai: Šiaulių universiteto lei dykla. 10. Lepaitė D., Valuckienė J., Balčiūnas S., Damkuvienė M., 2011, Vadybininkų ir ekonomistų praktikų apdir bamosios gamybos įmonėse teorinė koncepcija pagal WIL (profesinės veiklos integravimo į mokymosi pro cesą) metodiką. Teorinė modelio studija. Šiauliai. 11. Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymas. Patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2009-04-12 Nr. XI-242. Vilnius. 12. Sajienė L., Kondratavičienė V., 2007, Praktinio moky mo realioje darbo vietoje modernizavimo vertinimas: studentų požiūrio tyrimas. Profesinis rengimas: tyri mai ir realijos. Nr. 13. P. 102–113. WIL METHOD APPLICATION: THEORY AND PRACTISE Rasa Reizgevičienė, Marius Reizgevičius Summary Looking for opportunities to introduce innovative study methods, Northern Lithuania College organized a trial placement for students of management and economics study programs. In order to evaluate what components of the WIL method were successfully applied and what components should be improved, expectations of students of Financial Institutions Economics before the trial placement were assessed and placement organization process was researched by using a questionnaire survey method, focusing on the following: pre-placement organization, relevance and usefulness of tasks for placement, practical training course, placement assessment, placement document usefulness, benefits received during the placement, mentor and tutor guidance. The research revealed that students identified mentor assistance in preparing necessary documentation as the best aspect; the agreement on the assessment procedure was evaluated the worst. Most respondents agreed that performing of the placement task that was known in advance, agreed on with the mentor and the tutor, useful for the company, and having practical application led to successful use of knowledge acquired during their studies, the placement task was interesting and meaningful. Keywords: innovative study methods, WIL methodology, placement. WIL METODIKA: TEORIJA IR PRAKTIKA Rasa Reizgevičienė, Marius Reizgevičius Santrauka Ieškodama pažangių studijų metodų taikymo galimybių, Šiaurės Lietuvos kolegija vadybos ir ekonomikos studijų programas studijuojantiems studentams organizavo baigiamąją praktiką. Sėkmingai pritaikytiems ir tobulintiniems WIL metodikos aspektams nustatyti buvo išaiškinti finansinių institucijų ekonomikos studentų lūkesčiai prieš bandomąją prak tiką ir anketinės apklausos būdu įvertintas praktikos organizavimo procesas, apimantis pasirengimą praktikai, praktikos užduočių tinkamumą ir naudingumą, praktikos atlikimo eigą, praktikos įvertinimą, praktikos dokumentų naudingumą, naudą, gautą praktikos metu, mentoriaus ir tutoriaus vadovavimą. Tyrimu nustatyta, kad palankiausiai studentai įvardijo mentoriaus pagalbą, rengiant praktikos dokumentus; prasčiausiai – susitarimą dėl vertinimo tvarkos. Dauguma apklausos dalyvių sutiko, kad, atliekant užduotį, kuri prieš praktiką buvo žinoma studentams bei su tutoriumi iš anksto suderinta, kuri įmonei reikalinga ir turi praktinį pritaikomumą, sėkmingai buvo panaudotos žinios, įgytos studijų metu, praktikos užduotis buvo įdomi ir prasminga. Prasminiai žodžiai: inovatyvūs studijų metodai, WIL metodika, profesinės veiklos praktika. Įteikta 2012-03-13 43 MOKINIŲ AKTYVINIMAS ANKSTYVOJO ANGLŲ KALBOS UGDYMO PAMOKOSE: TEORINĖ IR PRAKTINĖ REFLEKSIJA Vilma Simokaitienė Kauno „Purienų“ vidurinė mokykla Įvadas ir reikalavimus atitinkančios programos, orientuotos į vaiką ir jo poreikius, į pradžios mokyklos amžiaus tarpsniui būdingus interesus ir t. t. Anuomet konsta tuota, kad „pradžios mokyklos darbų sėkmė labai pri klauso nuo to, KAIP bus dirbama“ (Jonynienė, 1993, p. 186). G. Petty (2006, p. 166) į savo retorinį klausi mą – Kokie mokymo metodai labiausiai patinka moki niams? – atsako, kad patikimas „nėra lemiamas, bet tikrai labai svarbus faktorius. Geriau, kai mokiniai 80 procentų dėmesio sutelkia mokomi vidutiniškai veiksmingu metodu, nei 10 procentų – galbūt nuosta biu metodu“. M. Hebditch tyrimo duomenimis (cit. Petty, 2006, p. 166–167), 11–18 m. amžiaus mokiniams iš 33 galimų veiklos metodų labiausiai patinka diskusi ja grupėje, žaidimai / simuliacijos, vaidinimas, meno darbai, projektavimas, eksperimentai ir t. t. Remda masis minėtu tyrimu, G. Petty daro išvadą, kad „mo kiniams patinka veiksmas: kalbėtis grupelėmis, ką nors gaminti, kurti, daryti“ (p. 167). A. Stasiulevičiūtė, E. Narbutas, V. Januškevi čius (1993, p. 208) jau pačioje Lietuvos mokyklos reformos pradžioje akcentavo, kad „pagrindinis ne gimtųjų kalbų mokymo uždavinys yra praktinis-ko munikacinis“, kuris sąlygoja mokymo metodiką, kil dinamą „ne iš lingvistikos, o iš (...) komunikacijos, informacijos ir veiklos teorijų, psicholingvistikos ir lingvodidaktikos teiginių“ (p. 213). Minėti autoriai anuomet rašė: „dabartinėmis sąlygomis rekomenduo tume pirmosios negimtosios kalbos mokymą pradėti ne anksčiau kaip IV klasėje“, „verta dėmesio kaimy nų latvių pažiūra (...) kiekvienoje mokykloje įkurti bent vieną rinktinę grupę, kur pageidaujantieji pajė gūs vaikai kalbos mokosi pagal sustiprintos mokyk los programą, numatytą nuo II klasės“ (p. 215). D. Kiluvienės, V. Kerdokienės (2000) „Anks tyvojo anglų kalbos ugdymo programos“ duomeni mis, Lietuvoje šio dalyko mokomasi nuo II klasės. Tyrimo tikslas – išskirti ketvirtokams labiau siai patinkančius anglų kalbos mokymo(si) meto dus / būdus moksleivių veiklos aktyvinimo aspektu. Tyrimo uždaviniai: išaiškinti ketvirtos klasės mokinių požiūrį į anglų kalbos pamokose dažniau siai vartojamus mokymo(si) metodus / būdus; išdės tyti juos silpnėjimo pagal patinkamumą tvarka; inter pretuoti labiausiai mokiniams patinkančius veiklos būdus teorinės ir praktinės patirties refleksijų kon tekste. Strateginėse Lietuvos švietimo gairėse 2003– 2012 metams įvardyti pertvarkos uždaviniai visuo menės raidos kontekste. Viena iš strateginių nuosta tų – prisidėti prie Europos piliečių bendruomenės kūrimo, kurios nariai, kaip pagrindinis „žmogiškųjų išteklių“ šaltinis, puoselėtų Europai būdingą daugia kalbystę. Tuo tikslu buvo įvestas ankstyvasis anglų kalbos ugdymas, prasidedantis nuo II klasės. Negim tosios kalbos mokymas pradinėse klasėse orientuo tas į klausymą, kalbėjimą, skaitymą ir rašymą. Galu tinis mokymo tikslas – komunikacinė kompetencija, apimanti lingvistinę, sociolingvistinę, diskursinę, strateginę ir sociokultūrinę subkompetencijas. Kaip teigia N. Grinevičienė (2007), XXI a. ne tik padeda žmonėms technikos laimėjimais, bet kelia ir nemažai problemų. Pasak mokslininkės, didėjanti technizacija, globalizacija ir kt. analogiški dalykai reikalauja daug informacinių žinių, technikos įval dymo mokėjimų ir įgūdžių bei didesnių pastangų už savo vietą gyvenime. Visa tai esančios aktualios prie žastys, verčiančios keisti žiūrą į vaikų ugdymą nuo jų ankstyvos vaikystės (p. 8), aiškintis praktikoje vartojamų ugdymo(si) metodų poveikį aktyviai mo kinių veiklai organizuoti. Žodžio aktyvacija kilmė siejama su lotynų kal bos žodžiu activus – veiklus. „Psichologijos žodyne“ sąvoka aktyvacija apibrėžiama kaip „nervų sistemos būsena, kuri rodo jos sujaudinimą ir pasirengimą veikti“. Kiti giminiški žodžiai – aktyvinti, aktyvėti, aktyvus savo leksinėmis reikšmėmis nenutolę vie nas nuo kito, būtent: daryti aktyvesnį ir veiklesnį; darytis aktyvesniam ir veiklesniam; kuris mielai vei kia, darbštus, energingas, kūrybingas. Psichologai išskiria du aktyvacijos lygius: optimalų (tokia nervų sistemos būsena, kuri visiškai atitinka elgesio aktą) ir individualų (individui būdinga, įprastinė nervinė energija, kurios fone jis veikia). Pedagoginiu aspek tu optimalus aktyvizacijos lygis – tai tinkamiausias, geriausias ir palankiausias veiklinimo laipsnis, būti nas užsibrėžtiems uždaviniams pasiekti; individua lus – tai orientavimasis į atskirą vaiką, į jo asmeni nius charakterio, vystymosi bruožus, į galimą jo ge bėjimų plėtotę. Jau pirmaisiais po Nepriklausomybės atkūrimo metais imtasi ryžtingos švietimo sistemos pertvarkos, ypatingą dėmesį skiriant reformuojamai pradžios mokyklai: naujai formuluojami ugdymo tikslai ir uždaviniai, kurtos naujos, laikmečio dvasią 44 Socialiniai mokslai. edukologija Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas keliuose IV klasių anglų kalbos pogrupiuose dvejų metų laikotar pyje. Tyrime dalyvavo 58 pažangūs, stiprūs moky mosi prasme mokiniai. Keli mokiniai iš šių pogrupių buvo ruošiami miesto anglų kalbos olimpiadai. Kal bantis su šiais mokiniais aišku, ko jie siekia, koks jų gyvenimo tikslas. Kiti tiriamieji irgi pozityviai verti na užsienio kalbos mokymosi svarbą. Tačiau klasėse yra pažangumo prasme silpnesnių mokinių. Jie nela bai noriai atlieka užduotis, sunkiai sukaupia dėmesį pamokos metu, nenoriai atsakinėja į klausimus ir / ar pasakoja, juos sunku įtraukti į darbą pamokoje. Tai pastebėta jau mokslo metų pradžioje. Mokiniams buvo duota anketa, kurioje pateik ta 10 su mokymo procesu susijusių teiginių. Juos ket virtokai turėjo įvertinti remdamiesi 5 balų vertinimo skale: visiškai sutinku – 1 balas, sutinku – 2 balai, nei sutinku, nei nesutinku – 3 balai, nesutinku – 4 balai, visiškai nesutinku – 5 balai (1 lentelė). 1 lentelė. Anketinėje apklausoje pateikti su mokymo procesu susiję teiginiai Teiginys Įvertinimas balais Pratimų rašymas padeda įsidėmėti žodžių rašymą 1 2 3 4 5 Mėgstu atlikti individualias užduotis 1 2 3 4 5 Patinka, kai pamokoje kalba tik mokytoja 1 2 3 4 5 Angliškos dainelės padeda įsiminti žodžius 1 2 3 4 5 Teksto skaitymas tobulina gebėjimą kalbėti 1 2 3 4 5 Įdomu atlikti kūrybines užduotis 1 2 3 4 5 Rungtyniavimas skatina aktyviai dalyvauti pamokoje 1 2 3 4 5 Patinka, kai pamokoje daugiausia skaitome ir rašome 1 2 3 4 5 Žaidimai pamokoje palengvina mokymąsi 1 2 3 4 5 Mėgstu atlikti užduotis kartu su draugais 1 2 3 4 5 Klausimynas sudarytas atsižvelgiant į moki nių amžių, mokomąją patirtį, į pagrindines kalbinės veiklos rūšis (klausymą, kalbėjimą, skaitymą ir rašy mą). Kiti tyrimo metodai: praktinė veikla, stebėji mas, refleksija. Praktinės veiklos organizavimas – tai ne tik pamokos tikslo įgyvendinimas, bet ir prielaida tyri mo uždaviniams spręsti. Stebėjimu rinkta informacija apie ketvirto kams labiausiai patinkančius mokymosi metodus ir būdus anglų kalbos pamokose, jų įtaką dėmesio, at minties, kalbėjimo įgūdžių pozityviems pokyčiams. Stebėjimas leido anketinės apklausos rezultatus ly ginti su anglų kalbos mokymo pradinėse klasėse te oriniais tikslais. Refleksija – savo ir mokinių veiklos pamokoje apmąstymas, rezultatus siejant su keltais uždaviniais. „Reflektuoti savo veiklą skatina noras tobulinti bei įprasminti save profesinėje veikloje, kartu įgalina analizuoti situaciją iš įvairių perspektyvų, pasiren kant optimaliausią sprendimo variantą problemoms likviduoti“ (Bubnys, Krušaitė, 2008, p. 69). Mėgstamiausi anglų kalbos mokymo(si) būdai Iš atsakymų į anketos klausimus (1 pav.) išryš kėja tendencija, kad mokiniams patinka įdomios, ne standartinės pamokos, kuriose puoselėjamas domė jimasis anglų kalba ir mokymosi procesu apskritai. Dažniausiai mokiniai pritarė teiginiui (80 %), kad žaidimai pamokoje palengvina mokymąsi. Antra pagal populiarumą mokymo metodų grupė (75 %) – įvairios kūrybinės užduotys, jų atlikimas. Dainelės, kurios irgi siejasi su žaidybiniais elementais, moki nių (67 %) nuomone, greičiau ir efektyviau padeda išmokti angliškus posakius, žodžius. 45 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Pratimǐ rašymas padeda Ƴsidơmơti žodžiǐ rašybą 80% 70% Mơgstu atlikti užduotis kartu su draugais Mơgstu atlikti individualias užduotis 60% 50% 40% 30% Žaidimai pamokoje palengvina mokymąsi Patinka, kai pamokoje kalba tik mokytoja 20% 10% 0% Skaitymo ir rašymo integravimas Angliškos dainelơs padeda Ƴsiminti žodžius Teksto skaitymas tobulina gebơjimą kalbơti Rungtyniavimas skatina aktyviai dalyvauti pamokoje Ʋdomu atlikti knjrybines užduotis 1 pav. Ketvirtokų mėgstamiausi mokymo(si) būdai anglų kalbos pamokose Šiame tyrime išryškėjusi prerogatyva žaidi mams, kaip mokymo būdui, atitinka Montessori, Štainerio, Frebelio, „Geros pradžios“ ir kt. progra mų esmę, nes „žaidimas – svarbiausias vaikystės fenomenas, pagrindinė vaiko veikla ir žaidybinių gebėjimų vystymosi erdvė“ (Dailidienė, 1998). Ste bėjimu nustatyta, kad žaidimai puoselėja moksleivių komunikacinius gebėjimus, kurie remiasi pasakymu, pasakojimu, pasidalijimu mintimis, replikomis ir dia logu. Be to, reikšmingas tarpasmeninis dialogas, kuris mokslininkų vadinamas klasikine bendravimo forma. Išvardytai komunikacinei veiklai labai svarbi semantinė ir lingvistinė kalbos sritis. Be dialogo, eg zistuoja priešinga jo pusė, būtent, monologas – svar bus ir fiziologiškai determinuotas. Monologinė ir dialoginė kalbinio bendravimo formos atitinka spontanišką ir ekspromtinį kalbėji mą. R. Želvys (1995, p. 70) spontaniško kalbėjimo terminą apibūdina kaip savaiminį, atsirandantį be pašalinio poveikio. Pasak D. Sirtautienės (2000), kai kalbėjimo turinys tik numatomas, o jo raiška iš anksto neparen giama, kai tekstas kuriamas čia ir dabar, t. y. vyksta laisvas kalbėjimas, tai toks kalbėjimas vadinamas ekspromtiniu, kuris tiesiogiai siejasi su bendravimu (p. 60). Ketvirtokų komunikacijos stebėjimas anglų kalbos pamokose leidžia daryti išvadą, kad žaidy binėse situacijose moksleivių kalba visuomet būna ekspromtiška ir spontaniška. Tai sutampa su N. Gri nevičienės tyrimo duomenimis, apibendrintais mo nografijoje „Vaikų žaidybinių gebėjimų ugdymas“ (2007). „Ankstyvojo anglų kalbos ugdymo programa“ (Kiliuvienė, Kerdokienė, 2000) orientuota į komuni kacinės kompetencijos, kurią sudaro keletas sudeda mųjų dalių (lingvistinė, sociolingvistinė, diskursinė, strateginė ir sociokultūrinė subkompetencijos) ugdy mą. Stebėjimu nustatyta, kad lingvistinė subkom petencija grindžiama minimalaus žodyno mokymu ir jo turtinimu, kalbos struktūros dėsningumų pertei kimu ir kt. Kaip matyti iš 1 paveikslo, ketvirtokai, atsa kydami į anketos klausimus, palankiai vertino dai navimą anglų kalbos pamokose, būtent: „angliškos dainelės padeda įsiminti žodžius“. Tai absoliuti tie sa: „elementariose vaikiškose dainelėse vartojama paprastesnė, artima šnekamajai kalba, joje vyrauja nesudėtinga leksika, žodžiai nuolat kartojasi, dažnai sulėtintas tarimas, aiškūs kirčiai, paprastas ir natū ralus ritmas, elementarios intonacijos“ (Ilčiukienė, 2011, p. 13). Tiriamosios grupės stebėjimu nustatyta, kad dainavimo būdu įgyta kalbinė medžiaga ilgam išlie ka ugdytinių atmintyje, nes melodija, teksto frazės, dainos žodžiai prisimenami ir kartojami mintyse be veik pasąmoningu lygmeniu. Šį reiškinį T. Murphey (1992) pavadino „Daina įstrigo atmintyje fenome nu“. Stebint ketvirtokus anglų kalbos pamokose su dainavimo elementais, nustatyta, kad lyrinis dainavi mas mažina ugdytinių nerimą, aktyvina dėmesį, geri na atmintį ir mąstymą. Šie pozityvūs neurologiniai ir emociniai poslinkiai efektyvina anglų kalbos mo kymąsi. Minėti provizoriniai pastebėjimai labai pana šūs į muzikos pedagogikos tyrinėtojų (Kodely, 1974; Dalcrose, 1980) tvirtinimą, kad muzikiniai ugdymo metodai daro palankų poveikį erdviniams, vaizduo tės, motorikos, atminties, matematikos, o ypač kal bos pasiekimams, kad toks kalbos įsisavinimo būdas skatina kūrybingumą ir poetinę interpretaciją. Teorinės medžiagos ir praktinės patirties re flektavimu atkreiptas dėmesys į tris pagrindinius informacijos priėmimo ir tvarkymo būdus, būtent: audicinį (garsinį), vizualinį (regimąjį) ir kinestezinį (judėjimo jutimo). Pirmos grupės mokiniai, t. y. au 46 Socialiniai mokslai. edukologija dialai, pasižymi gera girdimąją atmintimi. Kaip tei gia pedagogikos mokslininkai, jiems patinka klausy tis kalbančio ar skaitančio mokytojo, patinka pasisa kymai ir dialogai, garso įrašų klausymasis, žaidimai žodžiais, dainavimas. Šio tipo mokiniai mėgsta ne tik kitų klausytis, bet ir patys garsiai skaityti, ypač išryškinant minties modalinius, ekspresinius, emoci nius atspalvius, pasitelkiant melodikos, ritmo, inten syvumo, tembro ir kt. sakinio įforminimo fonetines priemones. Kaip teigia G. Ilčiukienė (2011, p. 68), „šio tipo asmenims ypač priimtinas užsienio kalbos mokymasis pasitelkiant muziką, muzikines intonaci jas ir garsiai atliekamus ritmus“. Girdimųjų įgūdžių lavinimo nuo mažumės svarbą pabrėžia W. Blyhl (2008, p. 17): „(...) mažiau siai sunkumų, mokydamiesi skaityti ir rašyti patiria tie vaikai, kuriems intensyviausiai nuo mažumės bu vo skaitoma garsiai. Šie vaikai sukaupė patirties, kai jiems buvo skaitoma garsiai. (...) Tokie pat stebėjimo rezultatai gaunami (...) mokantis antrosios kalbos“. Antros grupės mokiniai pagal informacijos priėmimo ir tvarkymo būdą, arba vizualai, turi labai gerą regimąją vaizdinę atmintį. Jų mokymuisi akty vinti ypač reikšmingi grafikai, schemos, plakatai, o kalbos sraute intonaciškai išryškinami svarbiausieji minties žodžiai, t. y. loginiu kirčiu vieno žodžio pa brėžimas žodžių junginyje ar sakinyje kitų žodžių atžvilgiu. Šios grupės mokiniams svarbios ir kalbos srauto pertraukos, t. y. pauzės, dėl kalbos aiškumo, ritmo ir kitų priežasčių. G. Ilčiukienės (2011, p. 67) tvirtinimu, „šie asmenys taiko vaizdinę ortografijos strategiją: tardami žodžius, mato juos ir jų sudėtines dalis“. Kinestetikai, t. y. trečios grupės mokiniai, pa saulį geriausiai pažįsta lytėdami ir dalyvaudami ja me vykstančiuose procesuose. Jie lengvai prisimena patirtus įvykius ir įvardija su jais susijusius išgyveni mus, matyt, jiems priimtinesni pasakojamojo pobū džio tekstai su veiksmo užuomazga, kulminacija ir atomazga. Žodžius lengviausiai prisimena perrašyda mi juos ar bent judindami ranką taip, tarsi rašytų ore ar ant suolo. Ketvirtokų stebėjimas pamokose suža dino mintį, kad kinestetikams būtinos užduotys su vaidybiniais elementais: pasakodami jie dažnai ges tais, mimika palydi tai, apie ką pasakoja. Pasak G. Il čiukienės (2011, p. 68), „mokant kalbos, jiems ypač taikytini muzikiniai ritmai, judėjimas pagal muziką, rateliai, šokiai, vaidyba“. Stebėjimu nustatyta, kad pradinukai noriai dai nuoja, improvizuoja, ploja įvairiausius ritmus ir juda pagal muzikos taktą, o girdimą muziką perteikia įvai riausiomis viso kūno, ne tik veido, išraiškomis. Pasi telkus refleksiją, šį fenomeną galima būtų paaiškinti dviem teiginiais: 1) toks aktyvus elgesys būdingas vaikams maždaug iki devynerių metų, 2) grynų au dialų, vizualų, kinestetikų galbūt iš viso nėra, yra tik žmonės su kurios nors vienos krypties informacijos priėmimo ir apdorojimo dominante. Pastarąją išvadą patvirtina ketvirtokų atsakymų pasiskirstymas pagal anketavimo rezultatus (1 pav.). Iš tyrimo rezultatų matyti, kad mokiniai (60 %) mėgsta atlikti užduotis kartu su draugais. Vadinasi, jiems svarbu išgyventi bendrumo jausmą, dalytis patirtimi, vaidmenimis, vadovauti bendram darbui ir kt. Pastebėta, kad grupinis darbo metodas ne tik ugdo lingvistines, sociolingvistines ir kt. sub kompetencijas, bet ir padeda įveikti išankstinį nepa sitikėjimą savo anglų kalbos žiniomis ir gebėjimais. Kaip rašoma „Ankstyvojo anglų kalbos ugdymo pro gramoje“ (Kiliuvienė, Kerdokienė, 2000), dirbdami grupelėmis, mokiniai keičiasi klausinėtojo – atsaky tojo vaidmenimis. Rungtyniavimas, kuris yra vienas iš žaidimo elementų, skatina aktyviai dalyvauti pamokoje, ne bijoti suklysti, nesivaržyti reikšti savo nuomonę (50 %). Tradiciniai mokymo metodai, kaip rodo tyri mų rezultatai, nenoriai priimami mokinių, jiems ne patinka monotoniškas rašymas, tekstų skaitymas, atsakymai į klausimus. Tai atsispindi tyrimų rezulta tuose: 28 %, 26 % ir 29 %. Sutapo ir silpnesnių, ir gerai besimokančių mokinių nuomonės. Tačiau ignoruoti tradicinių metodų ir apsiribo ti vien moderniąja didaktika negalima. Tai pabrėžia ma D. Kiliuvienės ir V. Kerdokienės „Ankstyvojo an glų kalbos ugdymo programoje“. Pvz.: gavę užduotį mokiniai pratinasi išgirsti, kaip (garsiai, tyliai, grei tai, lėtai, linksmai, liūdnai...) skamba tekstą skaitan čiojo mokytojo balsas; bando nurodyti girdėto teksto temą ar kiek išsamiau pasakyti, apie ką tas girdėtas tekstas. Jie pratinasi suvokti neilgą teminį mokytojo pasakojimą, iliustruotą vaizdine medžiaga ir pan. Pa traukliausia ketvirtokams tokia komunikacinių inten cijų raiška, kuria mokomasi suvokti konkrečias kal bos funkcijas: 1) nusakyti atliekamus veiksmus, t. y. prašyti ar siūlyti, kviesti, liepti, sutikti ar atsisakyti ką nors daryti; 2) gauti ir teikti informaciją; 3) varto ti etiketo sąlygotą kalbą; 4) išsakyti nuomonę. Mažiausių sąnaudų priemonės B. Bleyhl knygoje „Užsienio kalbos pradinėje mokykloje“ (2008) rašo, kad „mokyklai svarbu ne tik išsaugoti tradicijas, bet ir būti labai naujoviškai“, „užsienio kalbos mokyti taip, kad vaikai ją išmoktų geriausiai ir ekonomiškiausiai. Ekonomiškumas ga rantuoja mažiausias sąnaudas iš mokinių ir mokyto jų pusės ir didžiausią sėkmę“ (p. 7). Kadangi tiriamieji atsakymuose į anketos klau simus pirmenybę skyrė žaidimams, būtina išaiškinti ir materialines tokio pasirinkimo priežastis. 47 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Žaidimus pamokoje galima taikyti įvairiai. Galima organizuoti pamoką – žaidimų mugę, gali ma žaidimą arba jo elementus taikyti tik atskirose pamokos dalyse: žinioms, mokėjimams, įgūdžiams tikrinti, naujai pamokos temai perteikti, savarankiš kam darbui organizuoti, darbui apibendrinti ar per pedagogines pertraukėles. Žinioms, mokėjimams, įgūdžiams tikrinti dažniausiai žaidėme žaidimus su kortelėmis „Mystery card“, „Show me the word“, „The missing word“, „Snap!“, „Pelmanism“, „Word lotto“. Ekonomiški ir rezultatyvūs žaidimai su ling vistinėmis domino kortelėmis. Labai efektyvus žaidimas, mokantis spalvų arba įsidėmint jų pavadinimus, yra „Color tops“. Pa mokos metu pasidarėme spalvotų apskritimų ir per vėrę juos pagaliukų poromis žaidėme įsidėmėdami žodžius spalvoms ir elementariems jų atspalviams nusakyti. Stebėjimu nustatyta, kad aukščiau išvardyti didaktiniai žaidimai žadina teigiamas ugdytinių emo cijas ir atitinkamą žaidėjų nuotaiką. Mokslinės lite ratūros studijos ir praktinės patirties refleksija leido išsiaiškinti teigiamo ir neigiamo požiūrio, aktyvaus ir pasyvaus dalyvavimo žaidime stadijas (2 pav.). DVASINIS PAKILIMAS EUFORIJA BUDRUMAS AKTYVUMAS PSICHINƠ BNjSENA NUOVARGIS PASYVUMAS SUTRIKIMAS PASITRAUKIMAS IŠ ŽAIDIMO 2 pav. Žaidybinės būsenos (pagal N. Grinevičienę, 2007) Įvairios dainelės, susijusios su pamokos tema, geriausiai pasiteisino, kai buvo vartojamos pamokai įtvirtinti ar / ir apibendrinti. Populiariausios šiuolai kinio ritmo dainelės: „I fell terrible“ (R. Stoškienė), dainelės iš leidinių „Let’s chant / let’s sing“ ir „Su per songs“. Jos visos buvo atliekamos imituojant žodžius, improvizuojant. Buvo netgi surengtas „Pa geidavimų koncertas“, „Gražiausios dainelės konkur sas“. Dar kartą pasitvirtino mokslininkų atliktų tyri mų išvados, teigiančios, kad jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai ypač noriai reiškia savo muzikalumą (Gordon, 1990), kad į anglų kalbos mokymą integruo ti muzikos elementai sustiprina mokinių aktyvumą, smalsumą, estetines nuotaikas, pagreitina anglų kal bos išmokimą pradiniame etape (Ilčiukienė, 2011), kad „melodinis mokymo(si) būdas spartina ne tik vi są kalbos įsisavinimo procesą, bet ir lemia mokinių tarimo įgūdžius, garsų ritmo, pauzių, intonacijų perė mimą, t. y. puoselėja užsienio kalbos muzikinį inte lektą, „o per jį – kalbos suvokimą imitavimu ir sub vokaliniu atkartojimu“ (Mora, 2000, p. 148; 152). Kaip rašo G. Petty (2006, p. 181), mokiniams patinka veiksmas: kalbėtis grupelėmis, ką nors ga minti, kurti, daryti. Tai būdinga ir veiklos aktyvini mui anglų kalbos pamokose. Tiriamieji noriai atliko šias kūrybines užduotis: namuose piešė berniukus ir 2 paveiksle pateikta schema, susidaryta moks lininkės N. Grinevičienės tyrimų pagrindu, kiekvie ną sykį, prieš pateikiant mokiniams žaidybinę užduo tį, skatino įdėmiai įvertinti psichines klasės būsenas, priklausančias nuo įvairiausių situacijų. Atskirų būse nos elementų išmanymas leido sekti atskirų mokslei vių ar jų grupelių žaidybinį aktyvumą ar pasyvumą, būsenos pakilimą ar sutrikimą ir t. t. Mokiniams labai patinka vaidmeniniai žaidi mai, tokie kaip: „Parduotuvė“, „Zoologijos sode“, „Kavinėje“. Šiems žaidimams ketvirtokai ruošdavo si iš anksto. Pavyzdžiui, žaidimui „Kavinėje“ reikėjo namuose pasiruošti kavinės valgiaraščius. Buvo žai džiama grupelėmis: iš paruoštų meniu užsisakomi patiekalai, rinktas labiausiai visiems patikęs kavinės meniu, šauniausia padavėja, iškalbingiausias lanky tojas ir t. t. Stebėjimu nustatyta, kad šios rūšies žai dimai pirmiausia patraukia mokinius vaizduojamo jo vaidmens, t. y. veikėjo manierų, veiklos, kalbos, vaikščiojimų, gestų raiška, tam tikri žaidėjų kuriami aktoriniai tarpusavio santykiai, kurie visada lydimi poreikio turėti minimumą tai temai tinkančių žodžių, su žaidybiniais-vaidmeniniais santykiais susijusių kalbos etiketo (pasisveikinimo ir atsisveikinimo, pra šymo ir siūlymo, padėkos ir atsakymo į ją ir pan.) leksinių formulių. 48 Socialiniai mokslai. edukologija mergaites ir, kaip būsimi modeliuotojai, kūrė jiems drabužius, aišku įsimindami jų angliškus pavadini mus. Po to klasėje žaidėme teatrą „A Weather theat re“. Pamokose mokiniai piešė savo butą „My flat“, kūrė savo knygeles „At the Zoo“. Taip pat ketvirto kams patiko užduotis iššifruoti žinutes, kuri vadino si „Coded messages“. Mokiniai piešė savo šeimos geneologinį medį „Family trees“. Mergaitėms patiko sveiko maisto piramidės statymas bei balų skaičiavi mas. Svarbiausia aktyvinimo prielaida – tinkamų, nenusibodusių užduočių parinkimas. Būtina pripa žinti, kad kūrybinis darbas nevyksta pagal griežtą modelį, todėl jį planuoti nelengva. Straipsnyje glaustai aptarti tik patį didžiausią įspūdį mokiniams palikę žaidimai, kūrybinės užduo tys, dainavimo elementai, suaktyvinę ne tik gerai be simokančių, bet ir menkesnių gabumų ar mažesnės motyvacijos mokytis anglų kalbos mokinių aktyvu mą pamokose, žadinę darbinę nuotaiką ir prisidėję prie geresnių anglų kalbos įgūdžių formavimo. kuriose daug skaitoma ir rašoma. Ranka, rankos judesys, žodžių, kaip atskirų kalbos srauto ele mentų, skaitymas yra susiję su mąstymu, su daž nesne intensyvesne kairiojo smegenų pusrutulio veikla: dalykai matomi ir nagrinėjami dalimis, nuosekliai, logiškai. 6. Tarpinę padėtį užima atsakymai, kuriuose pirme nybė pripažįstama grupiniam darbui ir rungtynia vimui, kaip mokymą(si) aktyvinantiems meto dams / būdams. Problemiška tai, kad žaista ne individualiai, o grupėmis, kad analogiškai buvo atliekamos kūrybinės užduotys, dainuojama. Aki vaizdi kelių mokymo(si) būdų integracija, nors jie beveik niekada nebūna išgryninti, neleidžia objektyviai vertinti jų efektyvumo ir ekonomiš kumo. 7. Refleksija, kaip praktinės patirties ir įgytų teori nių žinių analitinis lyginimas, įsivertinimo būdas skatina kokybiškiau ir efektyviau organizuoti ug domąjį procesą pamokose bei profesiškai tobulė ti. Išvados Literatūra 1. Tiek visuomenėje, tiek Bendrosiose programose pabrėžiama užsienio kalbos(-ų) mokėjimo būtiny bė. Negimtoji kalba sudaro prielaidas bendrauti su pasauliu, keistis kultūrinėmis vertybėmis bei informacija. Lietuvos mokyklos reformacijos procese įtvirtinta ankstyvojo anglų kalbos moky mo(si) nuostata, parengtos jai realizuoti ugdymo programos. 2. Ankstyvojo anglų kalbos ugdymo programa orientuota į pagrindines kalbinės veiklos rūšis – klausymą, kalbėjimą, skaitymą ir rašymą. Galu tinis šio dalyko mokymo tikslas – komunikacinė kompetencija, apimanti lingvistinę, sociolingvis tinę, diskursinę, strateginę ir sociokultūrinę sub kompetencijas. 3. Aktyvinimas pamokoje – tai praktinis skatinimas, kad mokiniai būtų veiklūs įgydami žinių, įvaldy dami mokėjimus ir įgūdžius. Vienas iš praktinio skatinimo būdų – efektyvių mokymo(si) metodų taikymas, mokinių entuziazmo žadinimas, kalbi nės veiklos stimuliavimas. 4. Anketinės apklausos duomenimis, tiriamųjų rei tinguoti anglų kalbos mokymo(si) metodai ir bū dai (nors tai nėra lemiamas, tačiau labai svarbus faktorius) išsidėstė tokia seka: visų rūšių didakti niai žaidimai, kūrybinės užduotys ir kalbos mo kymasis „melodiniu“ (dainavimo) principu. Tai audialų ir kinestetikų nuomonių dominantė. 5. Tik trečdalis tiriamųjų, kurie pagal informacijos priėmimo ir tvarkymo būdą sąlyginai priskirtini vizualams, nurodė, kad jiems patinka pamokos, 1. Bleyhl W., 2008, Užsienio kalbos pradinėje mokyklo je. Vilnius: Kronta. 2. Bubnys R., Krušaitė L., 2008, Socialinių pedago gų ir socialinių darbuotojų reflektavimo ypatumai profesinėje veikloje. Jaunųjų mokslininkų darbai. Nr. 2 (18). 3. Dailidienė J., 1997, Vaiko kalba – vaiko dvasia. Kau nas: Šviesa. 4. Dalcrose E. J., 1980, Rhythm, Music and Education. Geneva: The Dalcrose Society. 5. Gordon E., 1990, Music Learning Theory for New born and Young Children. Chicago: GIA Publica tions. 6. Grinevičienė N., 2007, Vaikų žaidybinių gebėjimų ug dymas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 7. Ilčiukienė G., 2011, Muzikos poveikis mokant anglų kalbos pradiniame etape. Vilnius: Lietuvos edukolo gijos universiteto leidykla. 8. Jonynienė V., 1993, Pradžios mokyklos pertvarkymo gairės. Lietuvos švietimo reformos gairės. Vilnius: Valstybinis leidybos centras. 9. Jovaiša L., 1993, Pedagogikos terminai. Kaunas: Šviesa. 10. Kiliuvienė D., Kerdokienė V., 2000, Ankstyvojo an glų kalbos ugdymo programa. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 11. Kodaly Z., 1974, Selected Pritings of Zoltan Kodaly. London: Boosey & Hawkes. 12. Lietuvos švietimo plėtotės strateginės nuostatos. Švie timo gairės. 2003–2012 metai. Projektas. Vilnius: Spauda. 13. Murphey T., 1992, Music and Song. Oxford: OUP. 14. Mora C., 2000, Foreign language Acquisition and Me lody Singing. ELT Journal. Vol. 54 (2). P. 146–152. 49 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 15.Petty G., 2006, Šiuolaikinis mokymas. Vilnius: Tyto alba. 16. Psichologijos žodynas, 1993. Vilnius: Mokslo ir en ciklopedijų leidykla.. 17. Stasiulevičiūtė A., Narbutas E., Januškevičius V., 1993, Kokį kelią siūlome. Lietuvos švietimo reformos gairės. Vilnius: Valstybinis leidybos centras. 18. Želvys R., 1995, Bendravimo psichologija. Vilnius: Valstybinis leidybos centras. STUDENTS’ ACTIVATION IN EARLY ENGLISH TEACHING LESSONS: THEORETICAL AND PRACTICAL REFLECTION Vilma Simokaitienė Summary Strategic guidelines for Lithuanian education for 2003-2012 outline goals of reform in the context of society development. One of the strategic provisions is to contribute to creation of the European civil community the members of which, being a fundamental source of human resources, would cherish multilingualism which is a characteristic feature in Europe. For this purpose, early English teaching, starting in the 2nd grade, was introduced. First foreign language teaching at primary grades is oriented to listening, speaking, reading, and writing. Final goal of teaching can be defined as communicative competence comprising linguistic, sociolinguistic, discursive, strategic and sociocultural subcompetences. Early English teaching is based on contemporary didactical methods aimed at encouraging students to perform actively in acquiring knowledge and mastering abilities and skills as well as at arousing their desire to learn a new language enthusiastically. The method of questionnaire survey preliminarily revealed the 4th grade students’ attitude towards the teaching/ learning methods most frequently used at English lessons according to their likes. The survey results were compared with the information, which had been accumulated by using an observation method, about efficiency and economy of the most popular methods in implementing curricular aims of early English teaching/learning. According to the data obtained via questionnaire survey and observation, the sequence of methods and ways of English teaching/learning, which were rated by the participants by how much appealing they were, was the following: all sorts of didactic games, creative tasks and language learning in “melodic” way; group work based on communication and cooperation; competing; individual studying; listening to a teacher speaking; integration of reading and writing; doing exercises in writing; reading texts. In students’ opinion, active teaching/learning methods are superior to traditional methods. The reflection as an analytic comparison of theoretical knowledge gained and being gained in a way of independent self-improvement and accumulated practical experience, also the method of self-assessment encourage to organise educational process at classes so that it provides better quality and efficiency and also to grow professionally. Keywords: early English teaching, student activation, teaching/learning methods. MOKINIŲ AKTYVINIMAS ANKSTYVOJO ANGLŲ KALBOS UGDYMO PAMOKOSE: TEORINĖ IR PRAKTINĖ REFLEKSIJA Vilma Simokaitienė Santrauka Strateginėse Lietuvos švietimo gairėse 2003–2012 metams įvardyti pertvarkos uždaviniai visuomenės raidos kon tekste. Viena iš strateginių nuostatų – prisidėti prie Europos piliečių bendruomenės kūrimo, kurios nariai, kaip pagrindinis „žmogiškųjų išteklių“ šaltinis, puoselėtų Europai būdingą daugiakalbystę. Tuo tikslu buvo įvestas ankstyvasis anglų kal bos ugdymas, prasidedantis nuo II klasės. Negimtosios kalbos mokymas pradinėse klasėse orientuotas į klausymą, kalbė jimą, skaitymą ir rašymą. Galutinis mokymo tikslas – komunikacinė kompetencija, apimanti lingvistinę, sociolingvistinę, diskursinę, strateginę ir sociokultūrinę subkompetencijas. Ankstyvasis anglų kalbos mokymas grindžiamas modernistinės didaktikos metodais, kurių paskirtis – aktyvinti mokinių veiklą, įgyjant žinių, įvaldant mokėjimus ir įgūdžius, žadinti norą mokytis naujos kalbos su užsidegimu. 50 Socialiniai mokslai. edukologija Anketinės apklausos metodu preliminariai išaiškintas tiriamųjų (IV klasės mokinių) požiūris į anglų kalbos pa mokose dažniausiai vartojamus mokymo(si) metodus / būdus pagal jų patinkamumą mokiniams. Anketavimo rezultatai lyginti su stebėjimo metodu sukaupta informacija apie populiariausių metodų / būdų efektyvumą ir ekonomiškumą įgy vendinant programinius ankstyvojo anglų kalbos mokymo(si) uždavinius. Anketinės apklausos ir stebėjimo duomenimis, tiriamųjų reitinguoti anglų kalbos mokymo(si) metodai ir būdai pagal patinkamumą išsidėstė tokia seka: visų rūšių didaktiniai žaidimai, kūrybinės užduotys ir kalbos mokymasis „me lodiniu“ principu; darbas grupėse bendraujant ir bendradarbiaujant; rungtyniavimas; individualus mokymasis; mokytojo pasakojimo / kalbėjimo klausymasis; skaitymo ir rašymo integracija; pratimų rašymas, tekstų skaitymas. Aktyvaus moky mo(si) metodai, mokinių nuomone, pranašesni už tradicinius metodus. Refleksija, kaip įgytų ir savarankiško tobulinimosi būdu įgyjamų teorinių žinių ir sukauptos praktinės patirties analitinis lyginimas, įsivertinimo būdas, skatina kokybiškiau ir efektyviau organizuoti ugdomąjį procesą pamokose bei profesiškai tobulėti. Prasminiai žodžiai: ankstyvasis anglų kalbos ugdymas, mokinių aktyvinimas, mokymo(si) metodai ir būdai. Įteikta 2012-03-19 51 Homogeninių klasių išaiškinimas pasiekimų testais Orinta Šalkuvienė Šiaulių universitetas Įvadas matinių gebėjimų diagnostika“ (2004, I d., p. 75): pedagoginis pasiekimų testavimas „buvusioje SSRS ilgą laiką buvo įtrauktas į „buržuazinių“ mokslinių disciplinų sąrašą“. Testavimo metodologijos ir meto dikos srityje sovietmetį dirbo ir dar tebedirba pavie niai Lietuvos mokslininkai: B. Bitinas (1974, 1998, 2000, 2006), B. Bitinas, L. Rupšienė, V. Žydžiūnaitė (2008), L. Jovaiša (1975), G. Merkys (1995, 1999), T. Stulpinas (1998), K. Kardelis (2007), R. Tidikis (2003), A. Valackienė, S. Mikėnienė (2008) ir kt. Dėl išvardytų priežasčių tyrėjas dažnai pats kuria rei kalingą matavimo būdą, t. y. testą, atliekamo tyrimo rezultatyvumui nustatyti. Tačiau, taikant nestandarti nius instrumentus ugdymo rezultatams matuoti, susi duriama su problema, ar tinkamai sukonstruota kon trolinių užduočių sistema ugdymo tikslą atitinkančio rezultato lygiui diagnozuoti. Straipsnio objektas. Homogeninių klasių moksliniam eksperimentui vykdyti atranka matema tikos pasiekimų testais. Tikslas. Apibūdinti tyrimui būtinų homogeni nių klasių išaiškinimo procesą, pasitelkiant diagnos tinius matematikos testus. Uždaviniai: Apžvelgti bendruosius reikalavi mus, keliamus diagnostiniams matematikos testams; sudaryti diagnostinį matematikos pasiekimų testą IV klasių mokiniams; remiantis konkrečiu pavyzdžiu, paaiškinti testo reliabilumo požymius, įvardyti ho mogenines tyrime dalyvavusias klases. Metodai: dalykinės literatūros analizė bendrų jų reikalavimų diagnostiniams matematikos pasieki mų testams konstruoti tema; diagnostinio testo IV klasės mokiniams konstravimas, analizė ir interpre tacija; homogeninių klasių išaiškinimas, remiantis testavimo rezultatais. Visuomenė visada buvo ir bus suinteresuota pozityviomis gyvenimo pertvarkomis. Tačiau kiek viena jų neatsiejama nuo įvairaus sudėtingumo už davinių / problemų, iškylančių žmonių tikslingoje veikloje bei reikalaujančių teorinio ir / ar praktinio sprendimo, objektyvaus tikrovės pažinimo. Šalia ki tų (buitinio, meninio, religinio) tikrovės pažinimo formų itin svarbi vieta tenka mokslinių problemų sprendimui, kai reikia atsakyti, kas būtina pertvar kyti, kodėl ir kaip tai reikia daryti. Pvz., aritmetikos mokymosi IV–V klasėje stebėjimas ir refleksija su ponuoja mintį, jog pribrendo / laikas efektyvinti šį procesą. Nustačius, kas tobulintina, ieškoma argu mentų, būtent: „aritmetika vienas svarbiausių ma tematikos skyrių, gerai suvokta skaičiaus ir aritmeti nių operacijų prasmė yra viso tolesnio matematikos mokymosi pagrindas“ (Balčiūnas, Balčytis, 2000); paprastais ir sudėtingesniais aritmetikos veiksmais lavinama atmintis, tobulinamos konkretaus ir abst raktaus mąstymo operacijos; skaičiavimo mokymas labai atsilieka nuo sparčiai besivystančių informaci nių technologijų, skaičiavimo mokymo procesą būti na papildyti moderniomis didaktinėmis nuostatomis, į vaiką orientuota didaktine medžiaga ir t. t. Vienas iš galimų variantų aritmetikos veiksmų atlikimo ge bėjimui gilinti – virtualių mokymosi objektų taiky mas skaičiavimo pamokose. Tačiau atsakymas į klau simą, kad taip reiktų efektyvinti aritmetikos mokymo procesą IV–V klasėje – tėra tik hipotezė, t. y. tik spėjimas, reikalaujantis patikrinimo, įrodymo. Taigi, iškyla būtinybė ištirti tai, ko kiti mokslininkai dar netyrė ar ištyrė nepakankamai, būtent, organizuoti pedagoginį eksperimentą dviems aritmetikos veiks mų mokymo IV–V klasėje didaktikos variantams pa tikrinti skirtingose (eksperimentinėje ir kontrolinėje) tiriamųjų grupėse. Daugelyje šalių pagrindinis išmokimo koky bės tikrinimo, įskaitant ir eksperimento rezultatus, rodiklis būtų – didaktiniai testai. Pasiekimų testai taikomi pedagoginiame procese valdomų moky mo(si) / ugdymo(si) rezultatų diagnostikai. Tačiau, B. Bitino (2006, p. 158) žodžiais tariant, „ugdymo rezultatams <...> matuoti reikalingų testų standarti zavimas dar tik pradėtas“ Lietuvoje. Kodėl smarkiai atsilikta nuo Vakaruose subrandintų teorinių ir meto dologinių testavimo pagrindų realizavimo, atsakyta D. Kiseliovos ir A. Kiseliovo monografijoje „Mate Diagnostinio testo konstravimo principai Diagnostinio instrumento požymiai aptarti K. Kardelio knygoje „Mokslinių tyrimų metodologi ja ir metodai“ (2002), R. Tidikio „Socialinių moks lų tyrimo metodologija“ (2003), B. Bitino knygoje „Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas“ (2006) ir kt. Minėtuose leidiniuose atsakoma į bendruosius testų sampratos, tipų pagal vartojimo uždavinius, tyri mo formas, kryptingumą, testavimui skiriamą laiką ir kt. klausimus. Pradinių klasių moksleivių matematinių gebė jimų diagnozavimo problemos gvildenamos D. Kise 52 Socialiniai mokslai. edukologija liovos (1999, 2001, 2002), D. Kiseliovos ir A. Kise liovo (2000, 2001, 2002a, 2002b), D. Kiseliovos, A. Kiseliovo, V. Mejerienės (2003) moksliniuose metodiniuose straipsniuose. D. Kiseliovos ir A. Ki seliovo mokslinėje monografijoje „Matematinių gebėjimų diagnostika“ (2004) ne tik motyvuojama, kodėl svarbu suvokti kiekvieno mokinio polinkius ir gabumus, bet ir atskleidžiami matematinių gebėjimų bei gabumų nustatymo būdai. Monografijoje aptaria mi matematinių gebėjimų identifikavimo teoriniai pagrindai, matematinių gebėjimų testų diagnostinės kokybinės charakteristikos, testo vidinė struktūra, diagnostinių testų konstravimas, testo užduočių pa rinkimas ir kt. Remiantis aukščiau išvardytų mokslininkų te orinėmis ir praktinėmis rekomendacijomis, tyrimui „Virtualių mokymosi objektų taikymas IV–V klasė se mokant aritmetikos veiksmų“ reikalingas testas konstruotas laikantis šių principų: Testo turinio validumas. Testo užduočių klasi fikacija tematikos aspektu paremta Bendrųjų progra mų ir išsilavinimo standartų (2003) reikalavimais, atsižvelgta į R. Gudyno (1998) metodinius matemati kos, bendrųjų programų ir standartų komentarus. Testo užduočių turinys ir forma parinkti orien tuojantis į IV–V klasės matematikos vadovėliuose bei mokytojų dažniausiai naudojamoje papildomoje matematikos didaktinėje medžiagoje pateiktų užduo čių tipus. Keletas užduočių parinkta atsižvelgiant į matematikos mokymosi turinio kaitos perspektyvas ir bendrųjų gebėjimų, mažai susijusių su išmokta ma tematine informacija, sritis. Testo objektyvumas. Tyrimo organizatoriai (testo sudarytojai, testavimą vykdę mokytojai bei studentai) nedarė įtakos matavimo procedūrai bei re zultatams, t. y. neiškreipė jų. Testo užduočių diagnostinių savybių tikrini mas. Testo užduočių selekcijos procedūra apėmė už duočių sunkumo, skiriamosios gebos, vidinio suderi namumo, didaktinio priimtinumo analizę. Vidurkis parodo vidutinę užduoties išspręstu mo reikšmę, kuri apskaičiuota sudedant reikšmes ir gautą sumą padalijant iš tų reikšmių skaičiaus. Standartinis nuokrypis (vidutinis kvadratinis nuokrypis) – rodo, kiek kiekviena reikšmė yra vidu tiniškai nukrypusi nuo vidurkio. Tai tiriamojo požy mio reikšmių sklaidos apibūdinimas, apibrėžiamas kaip požymio įgyjamų reikšmių ir vidurkio skirtumų kvadratų sumos vidurkis. Crombach alfa koeficiento reikšmė, gerai su darytam testui turėtų būti didesnė už 0,7 (kai kurių autorių teigimu – už 0,6). Koreliacija su bendru testo balu (r/tt). Kore liacijos koeficientas nustatomas atsakymų į konkretų klausimą ir suminės testo skalės reikšmės santykiu. Užduotys, turinčios silpną koreliacinį ryšį su testo skale, gali būti iš testo pašalintos, jeigu tai sąlygo ja Crombach alfa koeficiento pastebimą padidėjimą ir jeigu jos teoriškai nėra būtinos teste. Pateiktame teste galima pašalinti užduotis, kurių koreliacijos su testo skale koeficientas mažesnis už 0,2. Testo užduoties sunkumas. Užduoties sunku mas – charakteristika, išreiškianti statistinį užduo ties išspręstumo lygmenį tiriamųjų grupėje. Testo užduočių sunkumo analizė yra vienas iš svarbiausių testo sudarymo ir atskirų užduočių diagnostinių sa vybių nustatymo etapų. Užduoties sunkumą (išspręs tumą) įprasta reikšti sunkumo indeksu, kuris lygus mokinių, teisingai atlikusių užduotį, skaičiaus ir vi sų mokinių, sprendusių užduotį, skaičiaus santykiui. Vadinasi, užduoties sunkumo koeficientas gali įgyti reikšmes nuo 0 iki 1. Kadangi užduočių atlikimas bu vo vertinamas trijų balų skale, neatlikusiais užduoties buvo laikomi mokiniai, gavę įverčius 0 ir 2; tuo būdu žemas sunkumo koeficientas rodė, kad užduotis leng va, aukštas – kad ji sunki. Testo užduočių sunkumo analizės paskirtis – atrinkti ne tik optimalias pagal sunkumą užduotis bei parinkti užduoties vietą teste, bet ir sudaryti tinkamas sąlygas homogeniškų klasių atrinkimui VMO įtakos mokinių matematiniams pasiekimams vertinti. Jeigu užduotys yra per sunkios ar per lengvos, testo validu mas ir patikimumas sumažėja. Klasikinėje testų teori joje, darant prielaidą, kad konkrečią užduotį išspren dusių mokinių dažnis yra normaliai pasiskirstęs atsi tiktinis dydis, rekomenduojama į testą įtraukti tik tas užduotis, kurias išsprendė ne mažiau kaip 16 % ir ne daugiau kaip 84 % mokinių, t. y. užduotis laikoma vertinga, jeigu jos sunkumo įvertis yra tarp 0,16 ir 0,84. Užduotys teste išdėstytos taip, kad pirmosios būtų lengvesnės ir motyvuotų mokinį, skatintų jo pa sitikėjimą, paskutinės – sunkesnės. Tyrimo organizavimas Remiantis mokslininkų – testavimo specialistų rekomendacijomis ir atsižvelgiant į TIMSS (Trends in International Mathematics and Science Study) pradinės matematikos testus (TIMSS 1995, TIMSS 2003), buvo parengtas matematinių gebėjimų testas. Testuoti 839 ketvirtokai. Testo rezultatai leido išskir ti homogenines klasių grupes. Paprastai sąvoka homogeninis vartojama įvar dyti klasei ar grupei, sudarytai iš panašaus amžiaus analogiškų bendrųjų gabumų (gabių ir itin gabių ar ba tik vidutinių, ar tik silpnų) mokinių. Tai horizon talioji homogeninio grupavimo schema (Švietimo problemos analizė, 2010 birželis). Šiuo atveju termi nas homogeninės klasės reiškia, jog testavimu yra išskiriamos mokinių skaičiumi artimos heterogeni 53 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 nės (skirtingų gabumų ir skirtingo pasiekimų lygio) ketvirtokų klasės. Į eksperimentinę grupę (E) įtraukti 52 moki niai iš dviejų miesto ir vienos rajono mokyklos, o į kontrolinę grupę (K) – 46 mokiniai iš dviejų miesto ir vienos rajono mokyklos. Testų administravimas ir surinktų duomenų tvarkymas. Mokinius testavo mokytojai bei Šiaulių universiteto studentai, vadovaudamiesi standartine testavimo instrukcija. Kadangi matematiniai moki nių pasiekimai, kaip psichometrinis konstruktas, yra labilūs (mokinių matematinės žinios ir įgūdžiai nuo lat kinta, kaitą sąlygoja mokymosi procesas ir užmir šimo faktoriai), tai kiekvieno testo duomenys buvo surinkti per ne ilgesnį, kaip dviejų savaičių laikotar pį. Testo duomenų kodavimas. Testas sudarytas iš 94 uždavinių su pasirenkamais atsakymais. Ke lios užduotys buvo invencinės, t. y. mokinys turėjo konstruoti atsakymą. Koduojant testavimo rezul tatus, remtasi vertinimo normomis. Atsakymai ir sprendimai analizuoti ir, remiantis standartinėmis instrukcijomis, vertinti 3 gradacijų rangine skale: 0 – užduotis nespręsta, 1 – pateiktas teisingas spren dimas, 2 – sprendimas iš esmės klaidingas. Taikyta MS EXCEL programa. Duomenų kodavimo ir perkė limo procedūrų patikimumui įvertinti pakartotinai koduota ir suvesta 10 % atsitiktinai atrinktų testo la pų. Klaidų skaičius neviršijo 0,27 %. Skaičiavimai atlikti specializuotu statistinių kompiuterinių progra mų paketu SPSS. Lentelės ir grafikai sukurti SPSS ir EXCEL redaktoriais. Tyrimo rezultatai ir interpretavimas Matematikos pasiekimų testo paskirtis – patik rinti, kaip mokiniai sprendžia pradinės mokyklos ma tematikos užduotis. Testo užduočių skirstinys pagal mokymo pro gramos turinio kategorijas pateiktas 1 lentelėje. Kaip numatyta Bendrosiose programose (2008), IV–V do minuoja skaičiavimai. Diagnostinių užduočių esmę sudaro šios diagnostinės kokybės skaitinės charakte ristikos: sunkumo indeksas, standartinis nuokrypis, koreliacijos su testu koeficientas, ryšio su hipote tiniais matematikos pasiekimais įvertis rit. Testų te orijoje priimta, kad diagnostiškai informatyvūs yra tie uždaviniai, kurių koreliacija su bendru testo balu r/tt ≥ 0,2 (Bitinas, 1974). Jeigu darytume prielaidą, kad iš užduočių visumos galima spręsti apie mokinio gebėjimus šioje srityje, tai koreliacijos su bendru tes to balu koeficientas r/tt ir rodo, kiek su tuo gebėjimu yra susijusi kiekviena užduotis. 1 lentelė. Testo užduočių skirstinys pagal turinio kategorijas Turinio komponentai Užduočių nr. Užduočių skaičius Skaičius 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 33, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86 23 Trupmenos 34, 35, 36, 37, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77 18 Dydžiai 1, 2, 3, 4, 5, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49 17 Geometrija 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63 14 Algebra 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 78, 79 10 Statistika 67, 90, 91, 92, 93, 94, 88, 89 8 Kt. užduotys 16, 24, 25, 32, 94 5 lygmuo p = 0,23, N = 839. Tiek silpnai, tiek gerai sprendusių mokinių pasiskirstymas skalėje maždaug vienodas. Skirstinio normalumui nustatyti taikytas Kol mogorovo – Smirnovo kriterijus Z. Testo skirstinys yra normalusis (1 pav.) – Z = 1,033, reikšmingumo 54 Socialiniai mokslai. edukologija 60 50 40 30 20 10 Std. Dev = 13,08 Mean = 49,3 N = 839,00 8,5 12,5 16,5 20,5 24,5 28,5 32,5 36,5 40,5 44,5 48,5 52,5 56,5 60,5 64,5 68,5 72,5 76,5 80,5 0 1 pav. Matematinių pasiekimų testo rezultatų skirstinys Testo reliabilumą (patikimumą) užtikrina aukštas suskaidytos į dvi dalis užduočių aibės tapa tumas – dideli tiesinės koreliacijos su Spearman – Browno pataisa ir Gutmano koreliacijos koeficientai: Crombach Alpha = 0,90, Spearman – Brown = 0,45, Guttman Split-half = 0,43, SD =13,08, µ = 49,30. Kiti užduočių išspręstumo statistiniai parametrai pa gal turinio kategorijas pateikti 2–8 lentelėse. Gauti statistiniai parametrai rodo aukštą testo vidinę kon sistenciją bei testo reliabilumą. 2 lentelė. Skaičiavimo užduočių išspręstumo statistiniai parametrai Užduoties nr. 14 15 17 18 19 20 21 22 23 26 27 28 29 30 31 33 80 81 82 83 84 85 86 Užduoties sunkumas P 0,49 0,51 0,57 0,39 0,61 0,33 0,48 0,52 0,50 0,36 0,64 0,46 0,61 0,37 0,45 0,52 0,58 0,46 0,81 0,65 0,81 0,67 0,59 Vidurkis Standartinis nuokrypis 1,26 1,27 1,29 1,11 1,20 1,12 1,08 1,03 1,14 1,29 1,21 1,27 1,15 1,28 1,08 1,15 1,13 1,24 1,02 1,07 0,97 1,07 1,13 0,67 0,65 0,59 0,78 0,59 0,81 0,72 0,69 0,69 0,75 0,56 0,69 0,61 0,74 0,74 0,68 0,64 0,70 0,44 0,59 0,44 0,57 0,63 Koreliacija su Crombach bendru testo Alpha pašalinus balu (r/tt) užduotį 0,26 0,90 0,37 0,90 0,38 0,90 0,45 0,90 0,19 0,90 0,38 0,90 0,41 0,90 0,38 0,90 0,26 0,90 0,46 0,90 0,35 0,90 0,44 0,90 0,31 0,90 0,49 0,90 0,36 0,90 0,23 0,90 0,38 0,90 0,39 0,90 0,29 0,90 0,36 0,90 0,21 0,90 0,30 0,90 0,32 0,90 55 Teisingai užduotį išsprendusių mokinių proc. 48,87 50,66 57,09 38,62 61,38 32,90 47,91 52,21 50,18 36,11 64,36 45,65 61,03 37,19 44,82 52,21 57,69 45,89 81,05 64,60 81,05 67,34 59,48 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 3 lentelė. Trupmenų išspręstumo statistiniai parametrai Užduoties nr. Užduoties sunkumas P Vidurkis 34 35 36 37 34 35 36 37 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 0,56 0,46 0,25 0,30 0,56 0,46 0,25 0,30 0,49 0,45 0,76 0,66 0,71 0,71 0,57 0,51 0,56 0,64 0,79 0,68 0,70 0,61 1,07 1,30 1,61 1,32 1,07 1,30 1,61 1,32 1,41 1,38 1,11 1,17 1,13 1,21 1,31 1,11 1,18 1,15 1,14 1,19 1,17 1,26 Koreliacija su Crombach Teisingai užduotį Standartinis bendru testo balu Alpha pašalinus išsprendusių mokinių nuokrypis (r/tt) užduotį procentas 0,66 0,67 0,62 0,77 0,66 0,67 0,62 0,77 0,59 0,64 0,48 0,56 0,52 0,50 0,58 0,69 0,63 0,59 0,44 0,53 0,52 0,57 0,21 0,39 0,46 0,36 0,21 0,39 0,46 0,36 0,33 0,30 0,24 0,26 0,26 0,29 0,26 0,13 0,24 0,31 0,07 0,16 0,22 0,29 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 56,38 46,36 24,79 30,27 56,38 46,36 24,79 30,27 48,75 44,82 75,80 65,55 71,04 70,56 56,62 50,89 56,50 63,53 78,90 68,41 69,96 60,79 4 lentelė. Dydžių ir matų užduočių išspręstumo statistiniai parametrai Užduoties nr. Užduoties sunkumas P Vidurkis Standartinis nuokrypis Koreliacija su bendru testo balu (r/tt) Crombach Alpha pašalinus užduotį Teisingai užduotį išsprendusių mokinių procentas 1 2 3 4 5 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 0,60 0,37 0,75 0,52 0,33 0,22 0,38 0,49 0,46 0,66 0,49 0,48 0,67 0,63 0,56 0,22 0,23 1,12 1,35 1,13 0,96 1,32 1,42 1,38 1,22 1,32 1,13 1,45 1,32 1,20 1,29 1,29 1,18 1,25 0,62 0,71 0,49 0,69 0,76 0,78 0,70 0,68 0,66 0,56 0,56 0,65 0,54 0,53 0,60 0,87 0,84 0,27 0,29 0,20 0,31 0,24 0,46 0,45 0,30 0,34 0,21 0,43 0,23 0,16 0,16 0,22 0,25 0,14 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 60,31 36,95 74,61 51,73 32,66 21,69 37,54 48,99 46,01 66,39 48,75 47,91 67,10 63,05 56,02 22,29 22,77 56 Socialiniai mokslai. edukologija 5 lentelė. Geometrijos užduočių išspręstumo statistiniai parametrai Užduoties nr. Užduoties sunkumas P Vidurkis Standartinis nuokrypis Koreliacija su bendru testo balu (r/tt) 50 51 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 0,35 0,39 0,39 0,57 0,65 0,49 0,57 0,76 0,61 0,73 0,75 0,52 0,36 0,63 0,37 1,29 1,16 1,16 1,02 0,93 1,25 1,08 1,17 1,25 1,02 1,10 1,32 1,51 1,11 1,19 0,75 0,76 0,76 0,66 0,59 0,67 0,65 0,46 0,57 0,52 0,48 0,61 0,62 0,60 0,77 0,27 0,25 0,25 0,21 0,20 0,16 0,16 0,11 0,13 -0,05 0,26 0,32 0,31 0,09 0,05 Teisingai užduotį Crombach Alpha išsprendusių mokinių pašalinus užduotį procentas 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 35,16 39,21 39,21 56,62 64,72 49,46 57,09 75,80 60,55 73,18 75,45 52,44 36,23 63,17 37,43 6 lentelė. Algebros užduočių išspręstumo statistiniai parametrai Užduoties nr. 6 7 8 9 10 11 12 13 78 79 Užduoties sunkumas P 0,31 0,72 0,59 0,19 0,37 0,47 0,45 0,61 0,41 0,34 Vidurkis Standartinis nuokrypis 1,38 1,08 1,08 1,16 1,19 1,02 1,10 1,15 1,42 1,40 0,74 0,53 0,64 0,89 0,77 0,73 0,73 0,61 0,65 0,71 Koreliacija su bendru testo balu (r/tt) 0,39 0,28 0,38 0,39 0,26 0,41 0,35 0,41 0,41 0,36 Crombach Alpha pašalinus užduotį 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 Teisingai užduotį išsprendusių mokinių procentas 31,11 71,87 58,76 18,95 36,83 47,20 45,41 61,26 40,88 33,97 7 lentelė. Statistikos užduočių išspręstumo statistiniai parametrai Užduoties nr. Užduoties sunkumas P Vidurkis Standartinis nuokrypis 87 88 89 90 91 92 93 0,53 0,67 0,72 0,50 0,53 0,53 0,52 1,32 1,14 1,08 1,31 1,26 1,18 1,18 0,61 0,56 0,52 0,64 0,63 0,66 0,67 Crombach Koreliacija su ben Alpha pašalinus dru testo balu (r/tt) užduotį 0,26 0,29 0,27 0,24 0,27 0,29 0,19 57 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 Teisingai užduotį išsprendusių mokinių procentas 52,80 67,46 72,35 49,58 53,16 52,92 52,21 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 8 lentelė. Kitų užduočių išspręstumo statistiniai parametrai Užduoties nr. Užduoties sunkumas P Vidurkis Standartinis nuokrypis Koreliacija su bendru testo balu (r/tt) Crombach Alpha pašalinus užduotį Teisingai užduotį išsprendusių mokinių procentas 16 24 25 32 94 0,54 0,36 0,37 0,58 0,37 1,13 1,10 1,06 1,21 1,39 0,66 0,80 0,79 0,61 0,70 0,44 0,31 0,41 0,02 0,14 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90 54,23 35,76 36,59 58,28 36,59 jos su testo skale koeficientas mažesnis už 0,2 (pvz., 19, 54, 55, 56 ir kitas, kurių r/tt < 20), koeficientai neviršija 0,9033. Vadinasi visi testo uždaviniai tinka IV klasių mokinių matematiniams gebėjimams įver tinti. Šias užduotis teste paliekame dar ir teoriniais sumetimais. Kiekvienos užduoties koreliacija su bendru testo balu kinta nuo r/tt = 0,07 (74 užd.) iki r/tt = 0,49 (30 užd.), o sunkumo koeficientas nuo P = 0,22 (C38 užd.) iki P = 0,81 (82, 84 užduotys). Apibendrinus testo duomenis, galima teigti, kad testas yra validus loginiu požiūriu, nes tikrai ma tuoja IV klasės mokinių matematikos pasiekimų lygį ir yra pakankamai kokybiškas matematikos turinio ir konstrukcinio validumo požiūriu. Jo vidinį užduočių suderinamumą nusako palyginti geras bendrojo fak toriaus aiškinamos dispersijos procentas (21,90 %). Lentelėse pateiktos metodologinės charakte ristikos rodo, jog tyrime vartoti pakankamai informa tyvūs diagnostiniai testai IV klasės mokinių gebėji mams tirti. Tyrime dalyvavusių klasių pagrindinės matematinių pasiekimų statistinės charakteristikos pateiktos 9 lentelėje. Testavimo rezultatai parodė: visi šio testo už daviniai yra diagnostiškai informatyvūs (pagal kore liacijos su bendru testo balu koeficientą r/tt ir užduo ties sunkumą P). Užduoties sunkumo koeficientai P ≤ 0,16 rodo, kad uždaviniai per sudėtingi, o P ≥ 0,84, kad per lengvi. Sunkiausia buvo devinta (algebra) šio testo užduotis (P = 0,19). Lengviausios buvo temos „Skai čiai“ 82 ir 83 užduotys (P = 0,81). Užduočių sunku mo vidurkis lygus 0,52. Panagrinėjus kiekvienos testo užduoties kore liaciją su bendru testo balu (r/tt), matyti, kad didžiau sias 30 užduoties koreliacijos koeficientas 0,49, o mažiausias (0,05) yra 58 užduoties. Koreliacijos su bendru testo balu vidurkis lygus 0,25. Crombach Alpha koeficientas, pašalinus už duotį, kurios koreliacijos su testo skale koeficientas mažesnis už 0,2, parodo, kaip keičiasi skalės patiki mumas. Bendras visos skalės koeficientas Crombach Alpha = 0,9033. Jeigu, pašalinus tokią užduotį, ska lės patikimumas padidėtų, tai tikslinga būtų tą užduo tį anuliuoti iš testo. 2–8 lentelių duomenys rodo, kad Crombach Alpha, pašalinus užduotis, kurių koreliaci 9 lentelė. Tyrime dalyvavusių klasių matematinių pasiekimų skirstinio statistinės charakteristikos Kla sės nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 Mokinių skaičius klasėje N 16 19 18 19 15 15 21 20 17 11 19 20 15 Vidurkis Standartinis nuokrypis Standartinė paklaida 59,19 53,00 60,17 60,42 60,27 48,27 63,10 51,65 57,82 45,91 50,16 62,50 35,53 14,53 10,51 8,62 9,50 13,47 15,29 8,41 13,32 11,67 12,68 16,13 9,30 11,41 3,63 2,41 2,03 2,18 3,48 3,95 1,84 2,98 2,83 3,82 3,70 2,08 2,95 58 Vidurkio 95 % pasikliau tinasis intervalas Mažiausia reikšmė Apatinis Viršutinis rėžis rėžis 51,45 66,93 35 47,93 58,07 36 55,88 64,46 46 55,84 65,00 44 52,81 67,73 33 39,80 56,73 20 59,27 66,93 50 45,41 57,89 29 51,82 63,83 35 37,39 54,43 27 42,38 57,93 21 58,15 66,85 49 29,22 41,85 20 Didžiausia reikšmė 78 73 77 76 79 70 77 78 78 68 76 78 58 Socialiniai mokslai. edukologija 9 lentelės tęsinys 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 Ben dras 19 23 25 23 24 21 18 18 23 19 14 23 25 45 18 20 15 15 23 20 18 16 17 22 21 23 25 22 19 55,00 51,26 54,20 57,17 59,63 49,86 46,56 42,11 44,39 43,95 40,79 41,48 44,16 43,22 37,39 46,00 33,47 49,53 39,83 45,05 40,11 41,75 42,76 45,64 57,33 50,43 53,84 47,09 54,05 15,13 13,66 12,74 10,95 8,84 17,65 11,60 7,47 5,90 6,55 8,10 7,88 7,63 11,92 10,01 9,45 11,54 7,54 10,33 11,88 8,68 9,54 8,96 12,07 9,21 10,46 7,79 12,89 8,21 3,47 2,85 2,55 2,28 1,80 3,85 2,73 1,76 1,23 1,50 2,16 1,64 1,53 1,78 2,36 2,11 2,98 1,95 2,15 2,66 2,05 2,38 2,17 2,57 2,01 2,18 1,56 2,75 1,88 47,71 45,35 48,94 52,44 55,89 41,82 40,79 38,40 41,84 40,79 36,11 38,07 41,01 39,64 32,41 41,58 27,07 45,36 35,36 39,49 35,80 36,67 38,16 40,29 53,14 45,91 50,62 41,38 50,10 62,29 57,17 59,46 61,91 63,36 57,89 52,32 45,82 46,94 47,11 45,46 44,89 47,31 46,80 42,37 50,42 39,86 53,71 44,29 50,61 44,43 46,83 47,37 50,99 61,53 54,96 57,06 52,81 58,01 28 27 27 35 34 25 26 33 35 35 30 26 26 19 21 33 21 34 21 12 20 29 30 26 40 26 36 26 40 78 72 78 77 78 79 75 59 56 56 57 51 56 71 55 61 60 61 62 61 55 64 58 69 73 68 67 67 70 839 49,28 13,08 0,45 48,39 50,16 12 79 Vidurkio standartinė paklaida parodo dydį, kuriuo skiriasi apskaičiuotasis vidurkis nuo tikrojo (ieškomojo) vidutinio aibės dydžio, o pasikliautina sis intervalas – sritį tarp dviejų vertinamojo paramet ro reikšmių, kuriai su 95 % tikimybe priklauso verti namasis parametras. Homogeninėms klasėms išskirti taikytas ANOVA ir DUNKAN metodas. Skaičiavimai rodo statistiškai reikšmingą skirtumą tarp klasių grupių skirstinių (10 lentelė). 10 lentelė. Klasių grupių skirstinių statistiniai skirtumai Tarp klasių Klasėje Bendros reikšmės Kvadratų suma df Kvadratų vidurkis F 46983,78 96363,62 143347,40 41 797 838 1145,95 120,91 9,48 Stebimasis reikšmingumo lygmuo 0,00 rimui iš tos grupės buvo atrinktos 6 (2 rajono ir 4 miesto) mokyklos. Eksperimentui ir kontrolei atrinkta klasių gru pė paryškinta (11 lentelė), t. y. 2, 8, 6, 10, 11,15, 19, 20, 29, 31, 33, 37, 39 ir 41 klasės. Tolimesniam ty 59 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 11 lentelė. Homogeninių klasių grupių skirstinys Papildomai pasirinktų klasių homogeniškumo patikrai prieš eksperimentą kontrolinėms ir eksperi mentinėms klasėms buvo pateiktas skaičiavimų tes tas (Kiseliova, 2002). Tikrintos testo kokybės bei vir tualių mokymo objektų įtaka mokinių matematikos pasiekimams. das – didaktiniai testai. Tačiau jų standartizavi mas Lietuvoje neišplėtotas, todėl tyrėjas dažnai pats turi susikurti diagnostinius testus ugdymo rezultatams matuoti. 3. Konstruodamas nestandartinius testus diagnos tiniams pjūviams apibūdinti, tyrėjas gali remtis B. Bitino, K. Kardelio, D. Kiseliovos ir A. Kise liovo, R. Tidikio ir kitomis Lietuvos mokslinin kų rekomendacijomis. 4. Mokslininkų rekomendacijos padidina tyrėjo at sakomybę, kad mokinių gebėjimus mokytis arit metikos veiksmų vertinamieji testai būtų validūs ir atitiktų diagnostinės kokybės skaitines charak teristikas, t. y. sunkumo indeksą, standartinį nuo krypį, koreliacijos su testu koeficientą, ryšio su Išvados 1. Sistemingai keičiantis požiūriui į mokymo proce są, iškyla būtinybė taikyti informacines komuni kacijos technologijas pradinių klasių moksleivių skaičiavimo kompetencijoms gilinti, tačiau tam reikalingas mokslinis pagrindimas dėl galimo mokymo(si) rezultatų efektyvumo. 2.Pagrindinis išmokimo kokybės tikrinimo bū 60 Socialiniai mokslai. edukologija hipotetiniais matematikos pasiekimais įvertį. 5.Parengtu matematinių gebėjimų testu (papildo mai remtasi TIMSS 1995, 2003 pradinės mokyk los testais) buvo ištirti 839 bendrojo lavinimo mokyklų ketvirtokų aritmetinių veiksmų skaičia vimo gebėjimai. 6. Remiantis metodologinėmis charakteristikomis (pateiktos straipsnio lentelėse), galima tvirtinti, kad tyrime naudoti pakankamai informatyvūs ketvirtos klasė mokinių diagnostiniai testai. Pa teisinti reikalavimai testo kokybei, o tai leidžia tvirtinti, kad homogeninės klasė eksperimentui parinktos tinkamai. 13. Kiseliova D., 2002, Ketvirtų klasių moksleivių ma tematiniai gebėjimai kaip didaktinės diagnostikos objektas. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, edukologija. Šiauliai. 14. Kiseliova D., Kiseliovas A., 2000, IV klasės mokinių matematikos pasiekimų testas. Žvirblių takas. Nr. 4. P. 52–56. 15. Kiseliova D., Kiseliovas A., 2001, Pradinukų matema tikos gebėjimų testo turinio struktūros pagrindimas. Lietuvos matematikos rinkinys. T. 41, spec. Nr. 3–8. Matematikos ir informatikos institutas. P. 368–375. 16. Kiseliova D., Kiseliovas A., 2002a, Matematikos ge bėjimai pradinės mokyklos mokymo turinyje. Konfe rencijos „Pradinės mokyklos aktualijos“ pranešimų medžiaga. Šiauliai. P. 90–94. 17. Kiseliova D., Kiseliovas A., 2002b, The validation of mathematical skills test. Teacher education in XXI century: changing and perspectives. Šiauliai. P. 84– 90. 18. Kiseliova D., Kiseliovas A., Mejerienė V., 2003, Ket virtokų matematinių gebėjimų testų užduočių valida cija. Mokslo darbai. Pedagogika. Nr. 66. P. 87–93. 19. D. Kiseliova, A. Kiseliovas, 2004, Matematinių ge bėjimų diagnostika. Mokslinė monografija. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. 20. Luobikienė I., 2009, Sociologinių tyrimų metodika. Kaunas: Technologija. 21. Merkys G., 1995, Pedagoginio tyrimo metodologijos pradmenys. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. 22. Merkys G., 1999, Eksperimentinė prieiga ugdymo ty rimuose: keliai ir klystkeliai. Socialiniai mokslai. Nr. 4 (21). P. 7–24. 23. Stulpinas T., 1998, Edukacinio tyrimo vertinimas: me todologiniai kokybės kriterijai. Šiauliai: Šiaulių uni versiteto leidykla. 24. Švietimo problemos analizė, 2010 birželis, Nr. 3. Kam ir kiek naudingas mokinių grupavimas pagal ge bėjimus. 25. Tidikis R., 2003, Socialinių mokslų metodologija. Vil nius: Lietuvos teisės universiteto leidybos centras. 26. Valackienė A., Mikėnienė, S., 2008, Sociologinis ty rimas: metodologija ir atlikimo metodika: vadovėlis. Kaunas: Technologija. Literatūra 1. Balčiūnas S., Balčytis B., 2000, Skaičiavimo algorit mų pagrindimo kognityvinė rekonstrukcija. Sociali niai mokslai. Nr. 2 (23). P. 71–78. 2. Bitinas B., 1974, Statistiniai metodai pedagogikoje ir psichologijoje. Kaunas: Šviesa. 3. Bitinas B., 1998, Ugdymo tyrimų metodologija. Vil nius. 4. Bitinas B., 2006, Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. Vilnius. 5. Bitinas B., Rupšienė L., Žydžiūnaitė V., 2008, Koky binių tyrimų metodologija. Klaipėda. 6. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, 2003. Vilnius. 7. Bendrosios programos, 2008. Vilnius. 8. Gudynas R., 1998, Pradinės ir pagrindinės mokyklos matematikos bendrosios programos ir standartų meto diniai komentarai. Informacinis leidinys (27). Nr. 21. P. 1–9. 9. Jovaiša L., 1975, Psichologinė diagnostika. Kaunas. 10. Kardelis K., 2007, Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Šiauliai: Lucilijus. 11. Kiseliova D., 1999, IV klasės mokinių matematikos pasiekimų kitimo / raidos testai. Žvirblių takas. Nr. 1. P. 37–47. 12. Kiseliova D., 2001, Ketvirtokų matematikos gebėji mų testo diagnostinės kokybės charakteristikos. Dy džiai ir jų matavimas. Pedagogika. Mokslo darbai. Nr. 54. P. 102–110. CLARIFICATION OF HOMOGENEOUS CLASSES BY ACHIEVEMENT TESTS Orinta Šalkuvienė Summary The aim of this article is to characterize the process of clarification of homogeneous classes necessary for this investigation by using diagnostic tests in mathematics. The research methods are analysis of literature on common requirements for constructing of diagnostic tests in mathematics; construction, analysis, and interpretation of a diagnostic test for the 4th grade pupils; clarification of homogeneous classes on the basis on testing results. 61 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 The article reviews the principles of selection of the groups of homogeneous classes by using the test of mathematical skills. The statistical characteristics of quality of the diagnostic test are discussed: normality, average, standard deviation, difficulty, correlation etc. The homogeneity of control and experimental classes is substantiated by ANOVA and DUNKAN methods. Keywords: test, diagnostics of skills, the selection of homogeneous classes. Homogeninių klasių išaiškinimas pasiekimų testais Orinta Šalkuvienė Santrauka Straipsnyje apžvelgiami homogeninių klasių grupių atrankos principai panaudojant matematinių gebėjimų testą. Aptariamos diagnostinio testo statistinės kokybės charakteristikos: normalumas, vidurkis, standartinis nuokrypis, sun kumas, koreliacija ir t. t. ANOVA ir DUNKAN metodais argumentuotas kontrolinių ir eksperimentinių klasių, skirtų virtualių mokymosi objektų taikymo IV–V klasėse ugdant aritmetikos veiksmų atlikimo gebėjimus efektyvumui ištirti, homogeniškumas. Prasminiai žodžiai: testas, gebėjimų diagnostika, homogeninių klasių atranka. Įteikta 2012-03-20 62 VIRTUALIŲJŲ MOKYMO(SI) OBJEKTŲ TAIKYMO IV–V KLASĖSE UGDANT ARITMETIKOS VEIKSMŲ ATLIKIMO GEBĖJIMUS EMPIRINIS TYRIMAS Orinta Šalkuvienė Šiaulių universitetas Įvadas VMO, grįstų animacija ir orientuotų į vaizdi nių formavimą, taikymas tebėra užuomazgos stadi joje, ir išsamių duomenų, patvirtinančių tokio mo kymosi įvairiose edukacinio mikrosociumo sferose galimybes bei įtaką mokymosi pasiekimams (ypač žemesnėse bendrojo lavinimo mokyklos klasėse), yra labai mažai (Baylor, Ryu et al., 2003). Svarbu pabrėžti, kad Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos neturi interaktyvių priemonių, skirtų, būtent, aritme tikos vaizdiniams formuoti, pasiūlos ir / ar pasirinki mo (Šalkuvienė, 2005). Tyrimo tikslas – empiriškai pagrįsti IV–V kla sių mokinių skaičiavimo įgūdžių pokyčius, taikant VMO. Uždaviniai: Apibūdinti virtualiųjų moky mo(si) objektų esmę ir jos sąsajas su pagrindiniais aritmetikos didaktikos principais; alikti kontrolinių ir eksperimentinių klasių moksleivių skaičiavimo tes to rezultatų bendrąją lyginamąją analizę. Tyrimo metodai. Eksperimentinių ir kontroli nių klasių virtualių mokymo(si) objektų įtakos moki nių skaičiavimo gebėjimams / pasiekimams vertini mas (Testo užduočių klasifikacija tematikos turinio aspektu atitinka 2008 Bendrųjų programų reikalavi mus), dalykinės literatūros analizė bendrųjų reikala vimų diagnostiniams pasiekimų testams konstruoti tema; diagnostinio skaičiavimų testo IV klasės moks leivių rezultatų lyginamoji analizė. Visais laikais mokykloje aritmetika buvo svar bus mokomasis dalykas: mokiniai supažindinami su skaičiais ir aritmetikos veiksmais, įgyja pagrindinių skaičiavimo įgūdžių. Mokant matematikos, intensy viai lavinama vaikų atmintis, pastabumas, nuovoku mas, dėmesys ir kitos psichinės bei loginės savybės. Matematikos mokymosi veiksmai – tai sudėtinga pa kopinė struktūra: kiekvienas paprastas veiksmas yra aukštesnio lygmens veiksmų sudėtinis elementas. To dėl būtina, kad mokinys šiuos veiksmus gebėtų atlik ti greitai ir be klaidų, „negalvodamas“, automatiškai. Dažnai mokiniai neįveikia matematinių uždavinių, nemėgsta ir nesupranta matematikos, nes prastai skai čiuoja (Gudynas, 1998; Ažubalis, Kiseliovas, 2002; Kiseliova, Kiseliovas, 2004). Aritmetika yra vienas iš svarbiausių matematikos mokymosi skyrių, nes ge rai suvokta skaičiaus ir aritmetinių operacijų prasmė yra viso tolesnio matematikos mokymosi pagrindas (Balčiūnas, Balčytis, 2000). Virtualieji mokymo(si) objektai (toliau – VMO) – tai animacijos fragmentai, kuriuos galima įvairiai įkomponuoti į pamoką nagrinėjamai temai iliustruoti, verbaliniam mokymui keisti vaizdiniu, ly dimo skaitmeninio garso. Pasaulyje atlikta nemažai propedeutinių ty rimų matematikos mokymo(si) procese taikant vir tualiuosius mokymo(si) objektus (Ramirez, 1990; McCoy, 1996; Jennings, Onwuegbuzie, 2001; Pad berg, Schiller, 2002; Snelson, 2002). VMO integra vimas daro pamoką dinamiškesnę, informatyvesnę, žadina ugdytinių domėjimąsi mokomąja medžiaga, ugdo mokinių intelektą ir kūrybinius gebėjimus (Стефурак, 2005). Tai ypač aktualu IV–V klasėje, kai mokiniai pereina iš pradinės mokyklos į pagrindi nę, kai jų mąstymas iš konkrečių operacijų stadijos vystosi į abstraktesnes jo formas (Inhelder, Piaget, 1998). Tokio pobūdžio mokymas taikytinas ir huma nitarino polinkio mokiniams, iš kurių taip pat reika laujama tinkamo matematikos žinių lygio (Leather man, 1994; Cohen, 2000; Simmons, Jones, 2005). Aptariamosios technologijos palengvina perėjimą prie dedukcinio mokymosi (Краснова, Беляев, Соловов, 2001), sudaro galimybę statines vaizdu mo priemones keisti dinaminėmis, o tai labai aktua lu šiuolaikinėje didaktikoje. VMO taikymas leidžia aktyvizuoti mokinių veiklą, sudominti mokomuoju dalyku (Азанова, 2006). Virtualiųjų mokymo(si) objektų esmė Dirbti su įvairia padalomąja medžiaga papras ta ir patogu skaičiuojant mažesniame koncentre, pa vyzdžiui iki 100, kai skaičių skyrius galima pavaiz duoti atitinkamomis kortelėmis, kubeliais ar kitokio mis priemonėmis, pavyzdžiui: vienetai vaizduojami žaliomis kortelėmis, dešimtys – raudonomis, o šim tai – mėlynomis. 10 žalių kortelių galima pakeisti į vieną raudoną (1 dešimtį), o 10 raudonų kortelių galima pakeisti į vieną mėlyną (1 šimtą). Veiksmams su didesnio koncentro skaičiais atlikti galima pasitelkti multiplikaciją arba, kaip da bar priimta sakyti – animaciją (terminas „animacija“ reiškia sugyvinimą). Vaikai taip pateiktą informaciją lengviau įsimena pirmiausia dėl šio žanro prieinamu mo ir nepakartojamumo. Todėl įvairias animacijos savybes puikiai galima taikyti visų dalykų mokyme. Vis dėlto nederėtų jo suabsoliutinti, idealizuoti, nors tik animacija leidžia maksimaliai suartinti suaugu 63 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 siojo ir vaiko interesus. Būtina suvokti, kad animaci jos vartojimas yra tik vienas iš ugdymo būdų. Todėl reikia taikyti ir kitokias veiklos rūšis, darbo būdus, leidžiančius formuoti vaiką kaip asmenybę (Ищук, Нагибина, 2005). Animacija teikia neribotų galimybių tam tik roms situacijoms imituoti ir objektų judėjimui de monstruoti. Spalvingai iliustruota mokomoji medžia ga su įgarsintais animacijos elementais palengvina medžiagos pristatymą, veikia jos supratimą ir įsimi nimą, teikia gana ryškų ir aiškų dalyko, reiškinio, įvykio ar kt. vaizdą, skatina mokinių domėjimąsi dalyku ir konkrečia tema (Znotina, 2003; Семенов, Рудченко, 2006). Vienas iš efektyviausių būdų IKT diegimo ugdymo procese yra interaktyvių modelių ir dinami nių trumpų pranešimų-prezentacijų, arba, kaip dabar priimta vadinti – virtualiųjų mokymo(si) objektų (VMO), taikymas. VMO kiekvieno skyriaus vienetai vaizduo jami tam tikros spalvos ir dydžio rutuliukais, pvz., sudėties veiksmas stulpeliu aiškinamas ant abako ve riant rutuliukus ir šalia veiksmą užrašant stulpeliu (1 pav.). Pirmiausia suskaičiuojami vieno skyriaus rutu liukai, tada skaičiavimai parodomi ir skaičių stulpe lyje. Po to skaičiuojami kito skyriaus rutuliukai ir parodomi skaičių stulpelyje ir t. t. Pavyzdžiui, prie 5757 pridedama 2466 (ančiu kas juoda spalva užrašo sudėties veiksmą stulpeliu). teisingai užrašyti veiksmą, bet ir sudaromi konkre tūs vaizdiniai, leidžiantys mokiniams suprasti, kodėl vienetai „keliauja“ iš vieno skyriaus į kitą, kaip susi daro nauja dešimtis, šimtas ar tūkstantis arba kodėl didesnio skyriaus vienetus reikia išardyti ir kelti į ma žesnį skyrių. 2 pav. Sudėties veiksmo antrojo dėmens atidėjimas ant abako Taigi, šis konkrečiai temai parengtas VMO iliustruoja tam tikrą aritmetinių veiksmų atlikimo se ką ir padeda susidaryti reikiamus vaizdinius. Kad pamoka būtų ne tik įdomi, bet ir maksi maliai efektyvi, pedagogui būtina iš anksto paruošti darbo su pasirinkta interaktyvia priemone planą, su formuluoti klausimus ir uždavinius, atitinkančius jos funkcines galimybes. Mokytojas šiame žinių perėmi mo procese yra tik pagalbininkas. Esminiai aritmetikos didaktikos principai, taikant VMO Modeliuojant VMO tyrimui, svarbu buvo įver tinti keletą principų, atitinkančių aritmetikos didak tikos nuostatas, būtent: dinamiškumo ir naujumo, nusakančių laiko ir erdvės faktoriaus įtaką, bei vaiz dumo. Dinamiškumo ir naujumo principų realizaci ja, taikant animuotą įgarsintą medžiagą, užtikrina mokinių pažintinį interesą ir intelektinį aktyvumą. Naujo vaizdumo taikymas paįvairina mokymą ir mokymąsi, daro jį patrauklesnį. Pats vaizdumo prin cipas susijęs su daugeliu kitų principų, pavyzdžiui, su modeliavimo, probleminiu, lenktyniavimo ir kt., ir garantuoja jų realizavimą. Įgarsinto dinaminio vaizdumo principas bendradidaktiniame lygmenyje išryškina tam tikrą mokytojo, mokymosi veiklos ir besimokančiųjų pažintinės veiklos sąsajos invarian tą. Tai savotiškas modelis, išreiškiantis bendriausius jos turinio principus. Svarbiausi iš jų: mokomosios informacijos pateikimas jutimiškai suvokiama ir įsi savinama forma; besimokančiųjų pažintinės veiklos 1 pav. Sudėties veiksmo pirmojo dėmens atidėjimas ant abako Tuomet tie patys skaičiai pavaizduojami ir ant abako (2 pav.). Veiksmas aiškinamas nuosekliai, vaizdžiai parodant, kaip susidaro kiekvieno skyriaus vienetai. Bet kuriuo momentu animaciją galima sustabdyti, pratęsti ar pradėti iš naujo. Taip mokiniai gali įterp ti ir savo komentarus, atidžiau išanalizuoti vietas, kurias nelabai suprato. Tokiu būdu mokoma ne tik 64 Socialiniai mokslai. edukologija įgyvendinimas, panaudojant vaizdumo paveikslus. Šio principo sėkmingo įgyvendinimo mokymosi procese esmė – besimokantieji pirmenybę atiduoda procesinei veiklai „animuoto“ lauko fone. Atsižvel giant į tai, kad pažintinis interesas suprantamas kaip žmogaus vidinių psichologinių savybių nukreipimas į aplinkos objektą arba reiškinį, jis pamokose formuoja mas įvairiausiomis vaizdumo priemonėmis. Galima išskirti keletą esminių specialiųjų prin cipų, susietų tiesiogiai su VMO: • atvirumas ir prieinamumas (priemonė turi būti parengta taip, kad bet kuris vartotojas (mokyto jas ar mokinys) ją galėtų laisvai naudoti be spe cialių darbo kompiuteriu įgūdžių, animacijos tu ri būti paprastos ir suprantamos); • dinamiškumas (laiko faktoriaus reikšmė ir įta ka mokymosi procese; analizuojant kiekvieną VMO užduotį, galimybė reikiamoje vietoje ją sustabdyti, peržiūrėti iš naujo, priklausomai nuo aplinkybių įjungti ar išjungti garsą ir pan.); • įdomumas ir emocionalumas (patrauklūs, įdomūs mokomosios veiklos elementai, darantys stiprų emocinį poveikį „žiūrovams“, gali būti viena iš savarankiškos paskatos priežasčių „asmeniškai dalyvauti“ animacijoje arba stebėti ir analizuoti jos eigą; didaktinė šio teiginio prasmė – animacijos įdomumas ir emocionalumas žymiai sustiprina pa žintinį susidomėjimą mokymusi ir aktyvų dalyvavi mą jame). Įvertinus tiriamųjų mąstymo pobūdį (konkre tus), kuriant VMO, nuosekliai buvo einama nuo leng vesnių atvejų prie sunkesnių. Aritmetinių veiksmų pirmiausia buvo mokoma sakytiniu būdu (veiksmai užrašomi eilute), neperžengiant dešimties. Paskui pa teikiami aritmetiniai veiksmai rašytiniu būdu (veiks mai užrašomi stulpeliu), peržengiant dešimtį. Priemo nė sudaryta taip, kad mokiniai galėtų daryti pauzes, įsigilinti į atliekamą veiksmą, peržiūrėti jį iš naujo keletą kartų. Gilesniam aritmetinių veiksmų suvo kimui pateikiama ir veiksmų su matais: pirmiausia lengvesni atvejai (kai nesusidaro stambesnis matas), paskui sunkesni (kai susidaro stambesnis matas). Iš viso pateikta daugiau kaip 100 skaičiavimo užduočių ir teorinių žinių dozių, 10 animacijų, skir tų aritmetiniams vaizdiniams formuoti. Mokiniai iš kar to mato klaidas, kurias gali ištaisyti iš naujo atlikdami užduotį. Kad mokymas, pasitelkiant VMO, visose kla sėse vyktų kiek galima panašiau, buvo parengtas trumpas mokymosi projektas. Mokytojai VMO nau dojo 1–2 kartus per savaitę. Mokytojams buvo pa teikti ir animacijų taikymo pamokose idėjų aprašai, susieti su konkrečiu mokymosi turiniu. 1 lentelė. Aritmetinių veiksmų temos ir potemės darbui su VMO Aritmetikos veiksmų temos Aritmetinių veiksmų iki 1000 kartojimas Aritmetiniai veiksmai iki 10 000 Lygtys Matiniai skaičiai Daugiaženklių skaičių daugybos ir dalybos veiksmų kartojimas • • • • • • • • • • • • • • • Aritmetikos veiksmų potemės Sudėties veiksmo komponentai. Sudėtis eilute Atimties veiksmo komponentai. Atimtis eilute Daugybos veiksmo komponentai. Daugyba eilute Dalybos veiksmo komponentai. Dalyba eilute Skaičių skyriai. Sudėtis stulpeliu Atimtis stulpeliu Daugyba stulpeliu Dalyba kampu Sudėties ir daugybos veiksmų komponentų kartojimas Atimties ir dalybos veiksmų komponentų kartojimas Nežinomo dėmens radimo lygtys Daugybos stulpeliu kartojimas Matinių skaičių daugybos būdai Dalybos veiksmo stulpeliu kartojimas Daugybos veiksmo stulpeliu kartojimas VMO efektyvumo įvertinimas Kiekvienas mokytojas galėjo pamokos medžia gą papildyti savo užduotimis, žaidimais ir t. t. Kadan gi mokytojai savo klasės mokinius pažįsta geriausiai, tai jie galėjo spręsti, kurioje pamokos dalyje ir kaip reikėtų įterpti VMO. Tyrime dalyvavo 6 homogeninės klasė: 3 eks perimentinės ir 3 kontrolinės. Atlikti du diagnosti niai pjūviai, atspindintys ugdymo tikslą atitinkančio rezultato pradinį ir baigiamąjį lygį. 65 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 5 4 3 2 1 Eksperimentinơs klasơs Naudos Kontrolinơs klasơs 0 52,00 53,00 54,00 57,00 58,00 59,00 60,00 61,00 62,00 63,00 64,00 65,00 66,00 67,00 68,00 69,00 70,00 71,00 72,00 73,00 74,00 75,00 76,00 78,00 Nenaudos 3 pav. Tiriamųjų skaičiavimų pasiekimų prieš eksperimentą histograma Skirstinių normalumui nustatyti taikytas Kol mogorovo – Smirnovo kriterijus. Testų skirstiniai prieš ir po eksperimento yra normalieji (3, 4 pav.) – prieš eksperimentą Z = 0,766, reikšmingumo lyg muo p = 0,600 ir po – Z = 0,696, p = 0,717, N = 98. Pearsono Chi-kvadratas rodo, kad statistiškai reikš mingo skirtumo tarp tyrimui pasirinktų (kontrolinių Skaičiaus dalys Skaičių sekos Lygčių sprendi mas Aritmetinių Lygybės ir veiksmų Aritmetiniai nelygybės komponentų veiksmai nustatymas ir eksperimentinių) klasių skaičiavimų pasiekimų nė ra (χ2 = 24,520; df = 23; p = 0,376). Diagnostiniam pjūviui po eksperimento nau dotas testas, kurio turinys sudarytas iš aritmetinių veiksmų mokymo / kartojimo IV–V klasėse temų. Numatant užduočių iš kiekvienos potemės skaičių, atsižvelgta į mokymo programas ir standartų apimtis (2 lentelė). 2 lentelė. Skaičiavimo testo užduočių, skirtų eksperimento pokyčiams, taikant VMO, įvertinti, sklaida pagal gebėjimų sritis Testo užduoties nr. 2 5 12 13 17 Elementarios užduoties nr. 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 51, 52, 53 66 Testo užduoties nr. 54, 55, 56,57, 58 3 4 16 18 22 Elementarios užduoties nr. 14 15 65 67 74 6 9 20 23, 24, 25, 26, 27, 28 34, 35, 36, 37 69, 70 1 10 11 14 15 21 27 28 1, 2, 3, 4, 5, 6 38, 39, 40, 41 7 8 29, 30, 31, 32 33 19 23 24 25 68 75, 76, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89 90 91 Testo užduoties nr. Elementarios užduoties nr. Testo užduoties nr. Elementarios užduoties nr. Testo užduoties nr. Elementarios užduoties nr. Testo užduoties nr. Elementarios užduoties nr. 66 26 29 30 92, 93 96 97 42, 43, 44, 45, 46, 59, 60, 62, 71, 94 95 47, 48, 49, 50 61 63, 64 72, 73 Socialiniai mokslai. edukologija Po eksperimento nustatytas ryškus matema tinių skaičiavimų pasiekimų statistinis skirtumas tarp kontrolinių ir eksperimentinių klasių. Klasėse, kur taikyta VMO, gauti geresni skaičiavimo testo rezultatai. Pearsono Chi-kvadratas rodo statistiškai reikšmingą matematinių skaičiavimų pasiekimų skirtumą tarp kontrolinių ir eksperimentinių klasių (χ2 = 61,530; df = 39; p = 0,012). Anova ir Duncan metodai taip pat patvirtina prieš tyrimą buvusių ho mogeniškų klasių heterogeniškumą. Prieš eksperi mentą nebūta skaičiavimų testo rezultatų statistiškai reikšmingo skirtumo tarp ugdomajame projekte da lyvaujančių eksperimentinių ir kontrolinių klasių nė ra – stebimas statistinio reikšmingumo lygmuo p = 0,10 > 0,05; po eksperimento stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas p = 0,00 < 0,05 (3 lentelė). Dunkan metodas statistinio reikšmingumo lygmeniu p = 0,05 atskiria eksperimentines (2, 3, 6) ir kontroli nes (1, 4, 5) klases. 3 lentelė. Tiriamųjų rezultatai prieš ir po eksperimento pagal Anova metodą Kvadratų suma Tarp klasių Klasėje Bendros reikšmės Prieš 432,09 4111,17 4543,27 df Po 3607,89 6121,74 Prieš 5 92 9729,63 97 Po 5 92 Kvadratų vidur kis Prieš Po 86,42 721,58 44,69 66,54 F Prieš 1,93 Po 10,84 Stebimasis reikšmingumo lygmuo Prieš Po 0,10 0,00 97 Eksperimentinės ir kontrolinės klasės savo grupėse ir yra homogeniškos – statistinio reikšmin gumo lygmuo p = 0,78 > 0,05 ir p = 0,24 > 0,05 ati tinkamai (4 lentelė). 4 lentelė. Tiriamųjų rezultatai prieš ir po eksperimento pagal Dunkan metodą Klasės nr. 1 4 6 5 3 2 Stebimasis reikšmingumo lygmuo Mokinių skaičius klasėje N Prieš eksperimentą Pogrupiai, kai alpha = 0,05 Ugdomojo projekto klasės 64,93 65,50 65,60 65,82 66,69 67,06 14 10 20 22 16 16 0,39 Eksperimentinių klasių mokinių matematinių skaičiavimų pasiekimai yra geresni (2 pav.). 67 Po eksperimento Pogrupiai, kai alpha = 0,05 Kontrolinės Eksperimentinės klasės klasės 63,79 64,60 78,15 67,50 77,25 77,44 0,24 0,78 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 4 3 2 1 Eksperimentinơs Naudojo Kontrolinơs Nenaudojo klasơs 80,00 82,00 84,00 86,00 88,00 60,00 62,00 64,00 66,00 68,00 70,00 72,00 74,00 76,00 78,00 49,00 51,00 54,00 56,00 58,00 0 klasơs 4 pav. Tiriamųjų skaičiavimų pasiekimų po eksperimento histograma Tyrime dalyvavusių klasių matematinių skai čiavimų pasiekimų skirstinių statistinės charakteris tikos prieš ir po eksperimento pateiktos 5 ir 6 lente lėse. 5 lentelė. Tyrime dalyvavusių klasių matematinių pasiekimų skirstinio statistinės charakteristikos (prieš eksperimentą) Imtis Klasės nr. Vidurkis N 1 2 3 4 5 6 Bendros reikšmės Standarti nis nuokrypis Standartinė paklaida 14 16 16 10 22 20 63,21 67,88 67,88 63,00 63,73 67,05 7,67 6,44 6,47 6,02 8,40 3,90 2,05 1,61 1,62 1,90 1,79 0,87 98 65,61 6,84 0,69 Vidurkio 95 % pasikliauti nasis intervalas Apatinis Viršutinis rėžis rėžis 58,79 67,64 64,44 71,31 64,43 71,32 58,69 67,31 60,00 67,45 65,22 68,88 64,24 66,98 Mažiausia reikšmė Didžiausia reikšmė 52 53 52 54 49 57 78 75 75 74 78 71 49 78 6 lentelė. Tyrime dalyvavusių klasių matematinių pasiekimų skirstinio statistinės charakteristikos (po eksperimento) Klasės nr. 1 2 3 4 5 6 Bendros reikšmės Imtis N Vidur kis Standartinis Standartinė nuokrypis paklaida 14 16 16 10 22 20 63,79 77,44 77,25 64,60 67,50 78,15 8,54 10,01 7,69 6,04 8,89 6,46 2,28 2,50 1,92 1,91 1,90 1,44 98 72,06 10,02 1,01 Vidurkio 95 % asikliauti nasis intervalas Mažiausia reikšmė Apatinis Viršutinis rėžis rėžis 58,85 68,72 49 72,10 82,77 53 73,15 81,35 57 60,28 68,92 54 63,56 71,44 51 75,13 81,17 61 70,05 68 74,07 49 Didžiausia reikšmė 75 89 88 76 83 87 89 Socialiniai mokslai. edukologija • sukuriamos tinkamos prielaidos grupiniam darbui pamokoje organizuoti, bendravimui ir bendradarbiavimui skatinti; • mokomosios medžiagos pateikimas įdomia, nuotaikinga forma kuria vaikams saugumo atmosferą, stiprina pasitikėjimą žiniomis ir gebėjimais, daugiau ar mažiau stiprina savi vertės jausmą. Tai turi teigiamo poveikio mo kymosi motyvacijai augti, aktyvumui pamo koje gerėti. 1.Iš 5 ir 6 lentelių statistinių duomenų matyti, kad kontrolinių klasių skaičiavimo testo užduočių sprendimo parametrai praktiškai nepakito: antra jame pjūvyje stebimas nežymus testo užduočių išspręstumo pagerėjimas, t. y. po eksperimento testo užduotis teisingai sprendė moksleivių dau giau nei prieš eksperimentą. Nežymiai padidėjo vidurkiai. 95% pasikliautino intervalo rėžiai pa sistūmėjo į dešinę, t. y. didesnių reikšmių link. Tik klasėje nr. 1 mažiausia ir didžiausia reikšmės sumažėjo – nuo 52 iki 49 ir nuo 78 iki 75 atitinka mai. Šios kontrolinės klasės mokiniai skaičiavi mo testo užduotis po eksperimento sprendė šiek tiek blogiau nei prieš eksperimentą. 2.Eksperimentinių klasių statistiniai rodikliai ryš kiai pagerėjo: padidėjo vidurkiai, 95% pasiklau tinas intervalas ryškiai pasislinko didesnių reikš mių link. Pvz., klasėje nr. 6 apatinis rėžis pakito nuo 65,22 iki 70,05, o viršutinis nuo 68,88 iki 81,17; mažiausia reikšmė nuo 57 iki 61, didžiau sia nuo 71 iki 87. Šie duomenys patvirtina VMO taikimo žymu efektyvumą. Literatūra 1. Ažubalis A., Kiseliovas A., 2002, Bendroji pradinės matematikos didaktika. Šiauliai. 2. Balčiūnas S., Balčytis B., 2000, Skaičiavimo algorit mų pagrindimo kognityvinė rekonstrukcija. Sociali niai mokslai. Nr. 2 (23). P. 71–78. 3. Baylor A. L., Ryu J., Shen E., 2003), The effects of pedagogical agent voice and animation on learning, motivation and perceived persona. World Conference on Educational Multimedija, Hypermedia and Tele communications. [žiūrėta 2005–05–26]. Prieiga per internetą: <http://dl. aace. org/12792>. 4. Bendrosios programos, 2008. Vilnius. 5. Cohen D., 2000, Numeracy, mathematics, and adult learning. In I. Gal (Ed.) Adult numeracy develop ment: Theory, research, practice. P. 33–50. Cresskill, NJ: Hampton Press, Inc. 6. Gudynas P., 1998, Pradinės ir pagrindinės mokyklos matematikos bendrosios programos ir standartų meto diniai komentarai. Informacinis leidinys. Nr. 21 (27). P. 1–9. 7. Inhelder B., Piaget J. (1998). The growth of logical thinking from childhood to adolescence. New York: Basic Books. A presentation of theory and supporting observations. 8. Jennings S. E., Onwuegbuzie A. J., 2001, Computer attitudes as a function of age, gender, math attitudes and developmental status. Journal of Educational Computing Research. Nr. 25 (4). P. 367–384. 9. Kiseliova D., Kiseliovas A., 2004, Matematinių ge bėjimų diagnostika. Mokslinė monografija. Pirmoji knyga. Šiaulių universiteto leidykla. 10. McCoy L. P., 1996, Computer-based mathematics le arning. Journal of Research on Computing in Educa tion. Nr. 28 (4). P. 438–460. 11. Leatherman C., 1994, Panel on Stanford's curricu lum recommends 'moderate' changes. The Chronicle of Higher Education. Nr. 41(S) A32. 12.Padberg K., Schiller S., 2002, Web-based drills in Maths using a computer algebra system. World Confe rence on Educational Multimedija, Hypermedia and Telecommunications. Nr. 1. P. 1513–1514. 13. Ramirez O. M., 1990, Factors influencing mathema tics attitudes among Mexican American college stu dents. Hispanic Journal of Behavioral Sciences. Nr. 12 (3). P. 292–298. 14. Anaheim, CA: Annual Meeting of the Association for Educational Communications and Technology., ERIC Išvados 1. Vis plačiau į mokyklas diegiant informacines kompiuterines technologijas (IKT), virtualūs mokymo(si) objektai mokymo procese tampa su dėtine bendro asmenybės ugdymo dalimi ir ver tintini kaip savitas pedagoginis reiškinys. VMO poveikį moksleiviams efektyvina mokytojo žmo gaus vidinė pozicija, pedagoginės veiklos stilius, bendri siekiai ir bendra atsakomybė už darbo ko kybę. 2. Ugdomojo projekto rezultatai parodė statistiškai reikšmingą pokyčių procentinį skirtumą tarp kon trolinės ir eksperimentinės klasių grupių. Ekspe rimentinės grupės mokinių skaičiavimo testo re zultatai aukštesni už kontrolinių klasių gebėjimų poslinkius. 3. Virtualieji mokymo(si) objektai, orientuoti į arit metinių vaizdinių formavimą, efektyvina IV–V klasių mokinių gebėjimą atlikti aritmetikos veiks mus. Tyrimu išaiškintos šios efektyvumo prielai dos: • žinių, mokėjimų ir įgūdžių įsisavinimo proce se dalyvauja regimieji ir girdimieji pojūčiai, kurie, kaip ir suvokimai, gerina jutiminį mate matinio pasaulio pažinimą, susiejant su anks tesne patirtimi; • sukuriamos prielaidos individualiems suvoki mo skirtumams pozityviai gerinti, jiems puo selėti; • ugdomas žingeidumas, smalsumas, gilinami pastabumo įgūdžiai, orientuojantis į kūrybi nės vaizduotės ir kūrybinio mąstymo lavini mą; 69 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 педагогических идей «Открытый урок» 2005– 2006. Москва. 20. Ищук В. В., Нагибина М. И. (2005-09-10). Ани мация как средство решения педагогических за дач. Педагогический вестник. Ярославль. C. 148. 21. Краснова Г. А., Беляев М. И., Соловов А. В., 2001, Технологии создания электронных обучающих средств. МГИУ. Москва. 22. Семенов А. Л., Рудченко Т. А. (2006). Информати ка. Принципы построения и программа курса для начальной школы. Институт новых технологий. Печатные издания. Курс Информатика. Москва [žiūrėta 2006-08-21]. Prieiga per internetą: <http:// www.int-edu.ru>. 23. Стефурак Л. М., 2005, Обсуждение: Инновационные технологии обучения в начальной школе Опции. Казань [žiūrėta 2006–08–21]. Prieiga per internetą: <http://pedsovet. org>. Document Reproduction Service No. ED 380123, 15. Simmons K., Jones A., 2005, UGA may toughen cur riculum; Requirements, grades targeted. The Atlanta Journal-Constitution. August 16, IB. 16. Snelson C., 2002, Online mathematics instruction: An analysis of content (Report No. SE 0660987, Es tes Park, CO: Annual Meeting of the Northern Rocky Mountain Educational Research Association., ERIC Document Reproduction Service No. ED 470536, 17. Šalkuvienė O., 2005, Dinaminis vaizdumas matema tikos pamokose IV–V klasėse. Jaunųjų mokslininkų darbai. Nr. 3 (7). P. 94–98. 18. Znotina I. (23–24. May 2003). Computer animation in mathematics. Teaching Mathematics: Retrospecti ve and Perspectives. 4th International Conference. Tal linn. P. 34–37. 19. Азанова Е. Г., 2006, Урок – сказка «Путешествие Незнайки в математическом городе» по теме: «Координатная плоскость». 6–й класс. Фестиваль EMPIRICAL RESEARCH ON APPLICATION OF VIRTUAL TEACHING AND LEARNING OBJECTS IN FORMS 4 AND 5 FOR DEVELOPING OF ABILITIES TO PERFORM ARITHMETIC OPERATIONS Orinta Šalkuvienė Summary Teaching pupils to perform the basic arithmetic operations, it is very important in the first place to create accurate arithmetic images, based on which respective abilities could be successfully developed later. However, it should be pointed out that for these images to get shaped, formal explanation alone is insufficient. It is necessary to use various forms of teaching and learning. Therefore, seeking to use current possibilities of arousing pupils’ interest in mathematics, to show that various ways of teaching and learning mathematics can be found, we focused on virtual teaching and learning objects (VTLO). The pedagogical experiment was attended by 98 pupils and 6 teachers (control and experimental classes). Kolmogorov-Smirnov criterion was applied to identify normality of distributions between control and experimental classes. To determine learners’ results, ANOVA and DUNKAN methods were applied. The results of the carried out pedagogical experiment confirmed that application of virtual teaching and learning objects significantly improves pupils’ abilities in all mathematical activity areas: the progress of the participants of the experiment were statistically significantly higher. Comparing with research data of control classes, the best results were obtained in the areas of writing of sequence of numbers (11.34%) and finding of part(s) of numbers (10.70%); slightly lower performance was in arithmetic operations (9.07%) and identification of components of arithmetic operations (9.07%); the smallest changes were recorded in the areas of solving equations (7.92%) and equations and inequalities (6.18%). Pupils’ achievements are affected not only by virtue of the fact of application/non-application of VTLO’s, but also by the teacher’s internal position with regard to them, the teacher’s pedagogical style and responsibility for the quality of education. Virtual teaching and learning objects, focused on the shaping of arithmetical images, not only help pupils to deepen and expand their knowledge, but also improve their ability to perform arithmetic operations. Keywords: virtual teaching and learning objects, test, diagnostic of abilities, homogeneous and heterogeneous classes. 70 Socialiniai mokslai. edukologija VIRTUALIŲJŲ MOKYMO(SI) OBJEKTŲ TAIKYMO IV–V KLASĖSE UGDANT ARITMETIKOS VEIKSMŲ ATLIKIMO GEBĖJIMUS EMPIRINIS TYRIMAS Orinta Šalkuvienė Santrauka Mokant mokinius atlikti pačius paprasčiausius aritmetikos veiksmus, labai svarbu pirmiausia sudaryti tokius arit metinius vaizdinius, kurių pagrindu vėliau galima būtų sėkmingai ugdyti(s) atitinkamus gebėjimus. Kartu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šiems vaizdiniams formuoti(is) nepakanka tradicinio aiškinimo – būtina naudoti įvairias mokymo(si) formas. Todėl, siekdami išnaudoti šiuo metu esančias galimybes mokiniams sudominti matematika, parodyti, kad galima rasti įvairių matematikos mokymo(si) būdų, atkreiptas dėmesys į virtualiuosius mokymo(si) objektus (VMO). Tyrime dalyvavo 98 mokiniai ir 6 mokytojai (eksperimentinės ir kontrolinės klasės). Skirstinių normalumui tarp kontrolinių ir eksperimentinių klasių nustatyti taikytas Kolmogorovo – Smirnovo kriterijus. Tiriamųjų rezultatams išskirti taikyti ANOVA ir DUNKAN metodai. Atlikto pedagoginio eksperimento rezultatai patvirtino, kad virtualiųjų mokymo(si) objektų taikymas turi įtakos mokinių gebėjimams: visose matematinės veiklos srityse – eksperimento dalyvių pasiekimai buvo statistiškai reikšmin gai aukštesni: didžiausi pokyčiai, lyginant su eksperimentine grupe, buvo skaičių sekos užrašymo (11,34 %) ir skaičiaus dalies / dalių (10,70 %) radimo temose, kiek mažesni – aritmetikos veiksmų atlikimo (9,07 %) ir aritmetikos veiksmų komponentų nustatymo (9,07 %) temose, o mažiausi pokyčiai užfiksuoti iš lygčių sprendimo (7,92 %) bei lygybių ir nely gybių rašymo (6,18 %) temų. Mokinių pasiekimams įtakos turi ne tik pats VMO taikymo / netaikymo faktas, bet ir moky tojo vidinė pozicija jų atžvilgiu, jo pedagoginės veiklos stilius, atsakomybė už mokymo kokybę. Virtualieji mokymo(si) objektai, orientuoti į aritmetinių vaizdinių formavimą ne tik padeda gilinti bei plėsti žinias, bet ir efektyvina mokinių gebėjimą atlikti aritmetikos veiksmus. Prasminiai žodžiai: virtualieji mokimo(si) objektai, testas, gebėjimų diagnostika, homogeninės ir heterogeninės klasės. Įteikta 2012-03-20 71 NEFORMALŲJĮ SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI Kęstutis Trakšelys Klaipėdos universitetas Įvadas Suaugusiųjų mokymą analizavęs T. Tamo šiūnas (2003) iškelia socialinės atskirties problemą, nuo kurios priklauso suaugusiųjų švietimas. Auto riaus nuomone, švietimas turėtų ne atskirti, o sujung ti įvairių socialinių sluoksnių žmones. R. Želvio ir kt. (2003) teigimu, pokomunisti nės tautos bando išsilaisvinti iš tradicinės mokymo sistemos ir kurti naujas, labiau orientuotas į darbo rinkos poreikius, todėl nagrinėjamas ryšių su darbo rinka stiprinimas, būtent, čia ekonominė ir švietimo sistemos kaita daro įtaką organizacijų mokymams ir besimokantiesiems. F. Griff (2007) aprašo suaugu siųjų mokymąsi įvairiose organizacijose, gvildena ekonominės kaitos įtaką mokymosi finansavimui ir realizavimui, analizuoja darbuotojo ir darbdavio san tykius, tačiau pagrindinis autorės dėmesys skiriamas profsąjungų švietimui. Kaip rodo mokslinės literatūros analizė, švie timo kaita, suaugusiųjų mokymasis bei suaugusiųjų mokymąsi lemiantys veiksniai analizuoti ir aprašyti gana plačiai. Tačiau reikia nepamiršti, kad šiuo metu, kai rinkoje vyksta aštri konkurencinė kova, kai vys tomos ir diegiamos naujos technologijos, kinta infor macinės technologijos, vystosi ekonomika, vyksta visuotinis globalizacijos procesas, o tai didina konku renciją tarptautiniu mastu. Todėl darbuotojų tęstinis profesinis mokymas yra labai aktualus tiek darbuoto jams, tiek ir organizacijai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti veiksnius, le miančius darbuotojų neformalųjį švietimą. Tyrimo metodas – mokslinės literatūros ana lizė. Neformalaus mokymosi įgyvendinimo ypatu mai labai aktualūs organizacijai bei joje dirbantiems žmonėms. F. Griff (2007, p. 223) rašė, kad neforma lus darbuotojų švietimas – tai viena iš mokymo dar bo vietoje formų. Šiuo metu organizacijose vyksta daug įvairių mokymų: profesinių, kvalifikacijų to bulinimo, kompetencijų tobulinimo ir kt. Tai teikia galimybių gilinti žinias ir įgyti naujų kompetencijų, taip pat įgalina kvalifikuotai ir kompetentingai atlikti darbus ir kartu padidinti organizacijos pelningumą bei konkurencingumą. Neformalaus darbuotojų švie timo kontekste daug dėmesio skiriama turimai patir čiai, žinioms bei motyvacijai, nuo kurių priklauso tolesnis mokymosi procesas. Esant galimybei nuolat tobulėti, labai svarbu išsiaiškinti, kokio pobūdžio mo kymai turi būti organizuojami, ar mokymasis darbo vietoje yra naudingas darbuotojams, kokia rengiamų mokymų nauda institucijai. Neformalųjį suaugusiųjų mokymą mokslinin kai tyrė ir analizavo įvairiais aspektais. R. M. An driekienė, B. Anužienė (2006) pirmosios Lietuvoje sukūrė hipotetinį profesinio mokymo darbuotojams organizacijose modelį, aprašė personalo tęstinio mokymo proceso ypatumus, analizavo darbuotojų mokymo organizacijoje esmę, mokymo tikslų įgy vendinimą organizacijos ir jos darbuotojų atžvilgiu, kuriamų mokymų naudą organizacijos ir darbuotojų veiklai palaikyti. B. Anužienė, R. M. Andiekienė, E. Jatkauskas, I. Zubrickienė (2008) mokslinės literatū ros analizės pagrindu numatė svarbiausius andragogi kos technologijų etapus, viename iš kurių aprašytas profesinio mokymo poreikio nustatymas ir analizė. R. M. Andriekienė, J. Adomaitienė, A. Li niauskaitė (2005) atliko tyrimą, kurio tikslas buvo ištirti besimokančiojo požiūrį į karjerą. Nustatytas respondentų (apklausti besimokantieji iš įvairių mo kymosi įstaigų) požiūris į mokymąsi visą gyvenimą, o karjeros sėkmę lemiančiu veiksniu pripažinta gali mybė mokytis. Tačiau šiame tyrime nekonstatuota, jog vieta, kurioje galima būtų gilinti žinias, yra pati organizacija. V. Zuzevičiūtės, M. Teresevičienės (2008) atliktas tyrimas „Organizacijos narių požiūris į mo kymąsi, tęstinį profesinį mokymą ir prielaidas jam organizacijoje“ padėjo nustatyti profesinio mokymo buvimą organizacijose, jų darbuotojų požiūrį į patį mokymosi procesą ir mokymo kursų įgyvendinimą tokiomis sąlygomis. Suaugusiųjų švietimo sistemos kaitą lemiantys veiksniai M. A. Juozaitis (2008.) iškėlė klausimą „Ko dėl suaugusieji mokosi?“ ir pateikė atsakymą, remda masis jauno žmogaus įžvalgumu: gyvename informa cijos amžiuje; kad išlaikytumėme darbo vietą, reikia neatsilikti nuo nepaliaujamai besikeičiančių informa cinių technologijų, nes konkurencija didėja ir darbo rinkoje. Remiantis autoriaus žodžiais, galima teigti, jog panašūs mokymosi motyvai būdingi ir organiza cijų darbuotojams. Daugelis dėl minėtų priežasčių renkasi įvairius siūlomus mokymus arba kitas kva lifikacijos tobulinimo priemones. Darbo autoriaus įsitikinimu, naujausių technologijų išmanymas ir taikymas veikloje turi didelės reikšmės darbui, bet 72 Socialiniai mokslai. edukologija mokymuisi yra indiferentiški arba laikosi stereo tipinės klišės, kad šie dalykai yra jaunų žmonių užsiėmimas. Taigi, remiantis atlikto tyrimo rezultatais, ga lima daryti išvadą, jog mokymasis organizacijoje ne visada priklauso nuo teikiamos pasiūlos ar galimy bių, tačiau ir nuo pačių besimokančiųjų požiūrio ir lankstumo dalyvaujant švietimo procese. Tuo būdu organizacijos siekis išlaikyti aukštą darbuotojų kva lifikacijos lygį yra svarbus darbuotojų švietimą le miantis veiksnys. Organizacijos siekia kuo geriau paruošti dar buotojus, kad šie padėtų įgyvendinti institucijos sie kius ir vizijas, todėl, kaip teigia S. P. Robbins (2006), mokymas gali apimti viską, pradedant elementarių dalykų mokymu ir baigiant sudėtingais aukščiausių jų vadovų kursais. Vadinasi, organizacijų darbuoto jams gali būti siūlomi įvairūs mokymai, o tai kitas iš svarbesnių darbuotojų švietimą lemiančių veiksnių. Pasak S. P. Stephen (2006), mokymas darbo vietoje – tai darbų rotacija, stažuotės, dublerių už duotys ir formalios globėjų programos. Tačiau svar biausias mokymo darbo vietoje metodų trūkumas – truklus, nespartus darbas. Tad organizacija, kuri investuoja į mokymą ne darbo vietoje, rūpindamasi darbuotojų švietimu, kartu rūpinasi ir laiko kaštais, kurie turi didelę įtaką darbo našumui. Taip pat svar bu paminėti, jog tai tinkamas organizacijos požiūris, turintis įtakos kokybiškam darbuotojų švietimui. D. Bukantaitės ir D. Remeikienės (2007) tei gimu, besimokanti organizacija – tai eksperimentuo janti, lanksti, sugebanti greitai reaguoti į aplinkos po kyčius ir procesus bei daranti įtaką išorinei aplinkai, atvira komunikacijai organizacija, kurioje mokyma sis, vykstantis permanentiškai, yra esminė organiza cijos kultūros dalis, o individo – grupės – organizaci jos lygmenyse yra orientuotas į organizacijos tikslus, strategiją ir vizijos siekį. Visos veiklos tokioje orga nizacijoje traktuojamos kaip mokymosi procesas, bendradarbiavimo, darbo ir mokymosi galimybė (Teresevičienė ir kt., 2006). Vadinasi, organizacijose požiūris į mokymąsi visą gyvenimą yra akivaizdus. Tai rodo žinių valdymo svarbą, nes sudaro prielaidas organizacijos kokybiškai veiklai palaikyti ir aukštam kvalifikuotų darbuotojų lygiui užtikrinti. M. Teresevičienė ir kt. (2006) nurodo, jog šiuo metu sutariama dėl dviejų požiūrių, darančių įtaką su augusiųjų švietimui. Pirmasis požiūris. Neįmanoma vieną kartą įgyti išsilavinimo, kuris garantuotų sėkmingą profe sinę veiklą. Įgijus vieną specialybę, jos nepakaks ir ateityje darbuotojas privalės keisti specialybę, kad išsaugotų darbo vietą. Be to, pasaulis kinta dėl nuo lat vykstančių informacijos mainų, o tam įtakos turi naujų profesijų atsiradimas bei egzistuojančių profe kurioje organizacijoje. Kaip teigia R. Laužackas (2005, p. 27), didžiausią įtaką žmonių veiklos pobū džio pasikeitimui turėjo spartus techninių priemonių ir pramonės vystymosi, kartu ir esminių visuomeni nių ir politinių pokyčių raida. P. Jucevičienė (2007), remdamasi konstrukty vizmo ideologija, teigia, jog žinios neatskiriamos nuo veiklos, tiksliau – nuo veikiančiojo asmens (ar organizacijos) ir yra iš tikrųjų būdingos tik jam (ar organizacijai). Vadinasi, mokymosi procesas svar bus abiems pusėms, o tam, kad sklandžiai vyktų mo kymasis, darbuotojai turi būti lankstūs naujovėms ir palankiai vertinti mokymosi visą gyvenimą procesą. Profesinio mokymo kokybės užtikrinimo Lie tuvoje ir kitose šalyse studija (2007, p. 31) bei Lietu vos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas (1998) reglamentuoja atitinkamą švietimo sistemą, nustato jo sandaros, veiklos ir valdymo pa grindus ir teisines garantijas neformaliojo suaugusių jų švietimo dalyviams. Jis įpareigoja neformaliojo suaugusiųjų švietimo tiekėjus ir socialinius partne rius padėti įgyvendinti įgimtą žmogaus teisę visą gy venimą ugdyti savo asmenybę. Taigi, išskiriant mokymosi visą gyvenimą svarbą, kaip vieną iš darbuotojų švietimą lemian čių veiksnių, galima remtis M. Teresevičienės ir kt. (2006, p. 29) teiginiu, jog mokymasis visą gyvenimą apima institucijų, organizacijų, visuomenės teikia mas galimybes mokytis, apima individo tobulėjimą, jo atsakomybę už savo mokymąsi. Akivaizdu, kad nuolatinio mokymosi galimybės priklauso nuo orga nizacijos požiūrio į darbuotojų švietimą ir paties dar buotojo motyvacijos mokytis. Mokymosi procesą iš esmės gali motyvuoti pati organizacija, kaip teigia P. Jucevičienė (2007, p. 291) – visų pirma tai besimokančios organizaci jos, kurių darbuotojai yra savivaldūs besimokantieji, jie geba kurti ir realizuoti asmeninio tobulėjimo pla nus, o į šiuos pasiekimus organizacijoje reaguojama vystant karjerą: vertikaliai (pareigybinis paaukšti nimas) ir horizontaliai (eksperto kompetencijos pri pažinimas). Vadinasi, organizacijos darbuotojas, nuolat gi linantis žinias, yra pripažįstamas organizacijos vado vybės ir kartu tęsia mokymosi procesą, siekdamas prioritetų, svarbių jo karjerai. Tačiau, realizuojant mokymosi procesą, kyla nemažai problemų, pvz., 2005 m. T. Tamošiūno at liktas tyrimas „Neformaliojo suaugusiųjų švietimo būklė ir gyventojų bei darbdavių požiūris į neforma lųjį švietimą“ atskleidžia tokių praktinių uždavinių sprendimo būtinybę: • mokymosi motyvacijos lygis išlieka proble miškas; • tyrimų metu užfiksuota daug suaugusiųjų, kurie 73 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 sijų modifikacija (Teresevičienė ir kt., 2005 ). Kitaip tariant, suaugęs žmogus turi nuolat domėtis vykstan čiais globalizacijos procesais kad lengviau įgyven dintų naujausias švietimo idėjas. Antrasis požiūris. Žmonės dabar turi nuolatos mokytis, savarankiškai įgydami savo socialinį statu są (kuris gali kisti). Suprantama, turi būti 1) tam tikri esminiai kompetencijos lygiai, lemiantys atsirinki mą, ir 2) savarankiška, reikšminga sampratų, žinių, mokėjimų integracija. Vadinasi, naujųjų technologi jų atsiradimas ir informacijos mainų kaita verčia patį darbuotoją ieškoti sprendimo, kuris padėtų išlaikyti socialinį statusą ir darbo vietą. Globalizacija yra itin svarbus veiksnys, sąly gojantis darbuotojų švietimą. Anot L. Jovaišos (2007, p. 82), globalizacija yra didžiųjų monopolių ir kai kurių šalių tarptautinės politikos aspektas, kai pasauliniu mastu stengiamasi įgyvendinti naujausius ekonomikos, švietimo, kultūros laimėjimus, siekiant palengvinti ir modernizuoti visų žmonių gyvenimą. Kaip teigia R. Želvys (2003, p. 78), sparčios ekonomikos plėtros laikotarpiu žemas švietimo lankstumo ir prisitaikomumo laipsnis gali tapti vienu iš didžiausių tolesnio ekonomikos modernizavimo stabdžių. Švietimas turi prisitaikyti prie kintančio darbo pobūdžio ne tik profesinio rengimo ir aukštojo mokslo srityse, bet ir ankstyvosiose – privalomojo ugdymo pakopose. Kitaip tariant, sparti ekonomikos plėtra turi įtakos švietimo sistemai, nes pastaroji vys tosi lėčiau nei vyksta ekonominė kaita. Todėl labai svarbus organizacijos požiūris į darbuotojų mokymo užtikrinimą ir mokymų organizavimą. Kaip teigia A. Sakalas (2003), sėkmingai besivystančios ben dros Lietuvos ir užsienio įmonės vis daugiau dėme sio skiria personalo vadybos problemoms, akcentuo damos darbuotojų kompetencijos ugdymo, karjeros, motyvavimo, atsakomybės problemas. Derinamas pažangus Vakarų šalių patyrimas su Lietuvoje susi formavusiomis tradicijomis ir aplinka, nes tik tokiu būdu užtikrinamas personalo vadybos efektyvumas. Minėtas autorius teigia, jog Lietuva nenori atsilikti nuo kitų Europos šalių ir stengiasi įgyvendinti nau jausias švietimo idėjas, keisdama jau susiformavusį ir nusistovėjusį požiūrį į mokymosi tradicijas (Saka las, 2003, p. 5). Anot R. Bruzgelevičienės (2001), Lietuvoje gyventojų užimtumas po 1990 m. formavosi labai sudėtingomis sąlygomis, nes jį veikė, iš vienos pu sės, politinės ir socialinės permainos, iš kitos – ūkio pokyčiai. Vadinasi, Lietuvos suaugusiųjų švietimui didelės įtakos turėjo tiek socialinė, tiek ir ekonomi nė kaita. mainų ir reformų. Kaip teigia B. Anužienė, R. M. An driekienė (2006), 1990 m. Lietuvoje politiniai, ekono miniai, socialiniai transformacijos procesai palietė ir suaugusiųjų švietimą. Anot B. Anužienės, R. M. An drikienės (2006), pagrindiniai dokumentai, reglamen tuojantys suaugusiųjų švietimą ir nuolatinį mokymą si, yra 1992 metais pasirodžiusi „Lietuvos švietimo koncepcija“, kurioje apibrėžtos svarbiausios nuolati nio mokymosi nuostatos, o taip pat 1993 m. priimta „Lietuvos suaugusiųjų švietimo koncepcija“. R. Bruzgelevičienė (2001) išsamiai apžvel gia Lietuvos suaugusiųjų švietimą nuo 1990 m. ir įvardija svarbiausias tendencijas ir nuveiktus darbus suaugusiųjų švietimo naudai. Remiantis autorės su rinktais duomenimis, švietimo sistemos reformų po kyčius nuo 1990 m. galima suskirstyti taip: • 1992 m. įkurta Lietuvos andragogų asociacija, kuri priimta į Europos suaugusiųjų švietimo aso ciaciją. • 1993 m. sukurta Lietuvos suaugusiųjų švietimo koncepcija. • 1994 m. Lietuva pradėjo dalyvauti daugiašalia me PHARE programos projekte „Bendravimas distancinio (neakivaizdinio) švietimo srityje“. Projekto tikslas – pertvarkyti formaliojo švieti mo studijas ir kurti paklausius neformaliojo švie timo kursus. • 1996 m. sausį įkurta Lietuvos neakivaizdinio (dis tancinio) švietimo taryba, kurios funkcija – for muoti neakivaizdinio švietimo tobulinimo stra tegiją, vertinti šio švietimo plėtros programas. Taryba sudarė ekspertų grupę neakivaizdinio (distancinio) švietimo raidos strategijai Lietuvo je rengti. • Įkurtas Lietuvos neakivaizdinio švietimo cen tras. Modernūs neakivaizdinių studijų centrai 1998 m. įsteigti Kauno technologijos ir Vilniaus universitetuose. Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Vilniaus aukštesniojoje elektroni kos mokykloje įkurti neakivaizdinių studijų stu dentų paramos centrai. • Bandoma kurti modulines formaliojo suaugusių jų švietimo ugdymo turinio programas. • 1999 m. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegi ja pritarė Distancinio švietimo plėtros Lietuvoje gairėms (Bruzgelevičienė, 2001). Kaip teigia R. Bruzgelevičienė (2001), dabar tinė švietimo politika perima modernų Vakarų šalių šiuolaikinių visuomenių patirtį ir, remdamasi ja bei naujomis technologijomis, modeliuoja modernias su augusiųjų švietimo formas. Reikia paminėti, kad švietimo reformos buvo palankios asmenims, siekiantiems karjeros: atsirado galimybė savo noru keisti profesiją ar veiklos kryptį, taip pat buvo įteisintas dvejopas suaugusiųjų švieti Suaugusiųjų švietimo pokyčiai Aptariant neformalųjį suaugusiųjų švietimą, reikia paminėti, kad nuo 1990 metų būta didelių per 74 Socialiniai mokslai. edukologija mas: formalusis ir neformalusis. Anot R. Bruzgele vičienės (2001), atsirado naujų visuomenės raidos, socialinio gyvenimo, ūkio pokyčius atitinkančius formaliojo suaugusiųjų švietimo institucijų – darbo rinkos mokymo centrų, kuriuos organizuoja 1992 m. įsteigtos Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos. Reikia pažymėti, kad švietimo sistemos re formų pokyčiuose būta ir probleminių dalykų. Ne sukurta valstybės masto nenutrūkstamo mokymosi politika besimokančios visuomenės idėjai įgyven dinti, nors tai yra vienas iš Europos Sąjungos šalių švietimo politikos prioritetų. Vadinasi, mokymasis visą gyvenimą nebuvo pripažintas svarbiu. Kaip tei gia autorė, vyravo formalus tęstinis mokymas. Taigi asmenys, norėdami išsaugoti ar gauti darbo vietą, buvo priversti įgyti profesiją ar persikvalifikuoti ir tik tada jie gaudavo valstybės pripažįstamą formalų dokumentą (Bruzgelevičienė, 2001). Vienas svarbesnių švietimo probleminių as pektų – neformalus suaugusiųjų švietimas, nes šis buvo neaktualus švietimo reformų įgyvendinimo procese. Kaip teigia Bruzgelevičienė (2001), nefor malusis suaugusiųjų švietimas politinio ir ekonomi nio valstybės virsmo sąlygomis taip pat neatliko kon struktyvaus vaidmens. Suaugę visuomenės nariai valstybės užsakymu nebuvo mokomi naujų įgūdžių, kad prisitaikytų prie kintančių ekonominių sąlygų, t. y. verslo organizavimo galimybių ir praktikos, kon struktyvaus užimtumo galimybių ir praktikos. Kaip tvirtina autorė, profesinį formalų išsilavinimą galėjo įgyti tik miesto gyventojai, nes darbo rinkos moky mo centrai buvo įsikūrę tik miestuose, o žmonės, gy venantys kaime, buvo asocialioji visuomenės dalis, kuria jokios švietimo institucijos rūpintis neįsiparei gojusios. T. Tamošiūno ir kt. (2004) atliktame tyrime „Suaugusiųjų mokymo galimybių plėtra mokymosi visą gyvenimą strategijos įgyvendinimo kontekste“ jau konstatuojama, kad per pastaruosius kelerius me tus bendrojo lavinimo situacija pagerėjo: padaugėjo mokymo centrų ir besimokančiųjų juose, pakilo mo kymo kokybė, atsirado įvairesnių mokymosi formų (Švietimo būklės tyrimų apžvalga, 2008). 2005 m. T. Tamošiūno atliktu tyrimu „Nefor maliojo suaugusiųjų švietimo būklė ir gyventojų bei darbdavių požiūris į neformalųjį suaugusiųjų švieti mą“ nustatyta, kad dauguma darbdavių organizuoja savo darbuotojų mokymą (Švietimo būklės tyrimų apžvalga, 2008). Švietimo būklės tyrimų apžvalgoje (2008) T. Tamošiūno atlikto tyrimo (2005) rezultatai ir iš vados taip pat rodo, kad Valstybinės švietimo stra tegijos 2003–2012 metų nuostatos apie suaugusiųjų neformalųjį švietimą tebėra labai aktualios. Apie tai byloja ir priimtas naujasis LR Švietimo įstatymas (2011, Nr. XI-1281), kuriame teigiama, kad nefor maliojo suaugusiųjų švietimo paskirtis – sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pa žinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kompetencijų. Taigi, neformalų darbuotojų mokymąsi organi zacijoje galima prilyginti mokymuisi visą gyvenimą, nes tai skatina žmones gilinti ir plėsti žinias, neatsi likti nuo naujovių, susijusių su informacinėmis tech nologijomis bei moderniais pokyčiais, kurie daro įta ką darbui, jo gerinimui ir konkurencijos plėtrai. Išvados 1. Mokymasis visą gyvenimą ir lankstumas padeda siekti mokslo žinių įvairiose darbo veiklos srity se: žinios labai svarbios karjeros ir savęs tobulini mo procesui; lankstumas padeda prisitaikyti prie nuolat kintančių globalizacijos procesų ir skatina nuolatinį tobulėjimą įvairiose srityse. 2. Vienas iš svarbesnių darbuotojų švietimą lemian čių veiksnių yra organizacijos siekis išlaikyti aukštą darbuotojų kvalifikaciją ir skatinti kompe tencijų tobulinimą. Organizacija, siekdama savo tikslų, įtraukia darbuotoją į nuolat vykstantį švie timo procesą, kad įgyvendintų savo vizijas bei gerintų darbo kokybę. Vykstant globalizacijos procesui, auga konkurencija, verčianti tinkamai reaguoti į švietimo pokyčių kaitą. 3. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, švietimo sistema buvo pradėta keisti iš esmės. Reforma tapo palanki asmenims, siekiantiems karjeros, atsirado galimybių savo noru keisti profesiją ar veiklos kryptį, taip pat buvo įteisintas formalus ir neformalus suaugusiųjų švietimas. Lyginant dabartinę švietimo sistemą su atkurtos Lietuvos švietimo raidos etapais, nuveikta daug naudingų ir reikšmingų darbų suaugusiųjų švietimo labui. Atsirado galimybė tobulėti darbo vietoje, įgyti reikalingų kompetencijų ir žinių. Literatūra 1. Andriekienė R. M., Anužienė B., 2006, Andragogi niai kompetencijų tobulinimo aspektai tęstiniame profesiniame mokyme. Monografija. Klaipėda: Klai pėdos universiteto leidykla. 2. Andriekienė R. M., Adomaitienė J., Liniauskaitė A., 2005, Besimokančiųjų karjeros sampratos kaitos ten dencijos. Tiltai. Nr. 30. Klaipėda: KU leidykla. 3. Anužienė B., Andriekienė R. M., Jatkauskas E., Zub rickienė I., 2008, Andragogikos technologijos: nuo koncepcijos iki jos įgyvendinimo. Klaipėda: KU lei dykla. 4. Bukantaitė D., Remeikienė D., 2007, Tinklinės besi mokančios organizacijos ateitis ir problemos. Organi zacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Nr. 43. P. 43–45. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. 75 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 5. Bruzgelevičienė R., 2001, Lietuvos švietimo kaita. Vilnius: Garnelis. 6. Griff F., 2007, Suaugusiųjų mokymosi metmenys, su augusiųjų švietimas globalizacijos laikais. Vilnius: Kronta. 7. Juozaitis M. A., 2008, Pagrindinės kompetencijos andragogo profesinėje veikloje. Pedagogika. Nr. 98. P. 52–57. 8. Jovaiša L., 2007, Enciklopedinis edukologijos žody nas. Vilnius: Gimtasis žodis. 9. Jucevičienė P., 2007, Besimokantis miestas. Monog rafija. Kaunas: Technologija. 10. Laužackas R., 2005, Profesinio rengimo metodologi ja. Monografija. Kaunas: VDU leidykla. 11. Robbins S. P., 2003, Organizacinės elgsenos pagrin dai. Vilnius: Poligrafija ir informatika. 12. Teresevičienė M, Gedvilienė G., Zuzevičiūtė V., 2006, Andragogika. Kaunas: VDU leidykla. 13. Teresevičienė M., Oldroyd D., Gedvilienė G., 2004, Suaugusiųjų mokymasis. Andragogikos didaktikos pa grindai. Kaunas: VDU leidykla. 14. Švietimo būklės tyrimų apžvalga, 2008. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metams ir ekonomi nio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos reko mendacijų Lietuvai aspektu. Švietimo ir mokslo mi nisterijos švietimo aprūpinimo centras. 15. Zuzevičiūtė V., Teresevičienė M., 2008, Suaugusių jų mokymasis. Andragoginės veiklos perspektyva. Mokslo studija. Kaunas: VDU leidykla. 16. Želvys R., Būdienė V., Zabulionis A., 2003, Švietimo politika ir monitoringas. Vilnius: Garnelis. DETERMINANTS OF NON-FORMAL ADULT EDUCATION Kęstutis Trakšelys Summary The paper focuses on the analysis of non-formal adult education in an organization. It discusses the legal and political documents that regulate adult learning. The role of the organizational and individual perspectives in adult education has been theoretically substantiated. In recent decades, the rapid development of innovations within the market forces organizations to react to the changes. Human capital has become vitally important as it transforms and controls other forms of organizational capital (i.e. material, financial, time, etc.). In order to successfully conduct their activities the organizations cannot resist either the improvement of the work of the employees or learning as such. Therefore, due to the development of knowledge society and active processes of globalization, adult people experience an urgent need to improve their professional qualification, expand the horizons of their knowledge and acquire new specialities to optimally match the changing conditions of life. For all that, could we consider the persons working in an organization being the progressive workers? Who is more motivated in such learning – an organization, or its employee? On the other hand, is learning always efficient? Such questions encouraged the author to extend the analysis given in the paper. Keywords: non-formal adult education, professional development, learning organization. NEFORMALUJĮ SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI Kęstutis Trakšelys Santrauka Šiuo metu organizacijose vyksta daug įvairių mokymų: profesinių, kvalifikacijų tobulinimo, kompeten cijų tobulinimo ir kt. Šios mokymo formos teikia galimybių gilinti žinias ir įgyti naujų kompetencijų, taip pat įgalina kvalifikuotai ir kompetentingai atlikti darbus ir kartu padidinti organizacijos pelningumą bei konkuren cingumą. Organizuojant neformaliame darbuotojų švietimą daug dėmesio skiriamas turimai patirčiai, žinioms bei motyvacijai, nuo kurių priklauso tolesnis mokymosi organizavimas. Esant galimybei nuolat tobulėti, labai svarbu išsiaiškinti, kokio pobūdžio mokymai turi būti organizuojami, ar mokymasis darbo vietoje yra naudin gas darbuotojams, kokia organizuojamų mokymų nauda institucijai. Straipsnyje analizuojami suaugusiųjų švietimo sistemos kaitą lemiantys veiksniai, aptariami suaugusių jų švietimo pokyčiai, kuriems didžiausios įtakos turėjo ekonominė, politinė ir socialinė situacija šalyje, prista tomi mokslininkų atlikti tyrimai, nagrinėjantys suaugusiųjų neformalųjį švietimą. Prasminiai žodžiai: neformalus švietimas, suaugusiųjų švietimas, besimokanti organizacija. Įteikta 2012-03-15 76 PROFESIJOS IR GALIMŲ BALSO SUTRIKIMŲ SĄSAJOS Agnė Ulytė, Regina Ivoškuvienė Šiaulių univeristetas Įvadas kuoti skirtingos profesijos veiklos poveikį balsui; nustatyti galimas profesines priežastis, darančias įta ką balsui. Tyrimo metodika.Teorinė analizė, anketinė ap klausa, kiekybinė lyginamoji rezultatų analizė. Tyrimo dalyviai. Parduotuvių, įvairių paslau gų teikimo įmonių, bendrovių darbuotojai, ugdymo bei gydymo įstaigų specialistai. Tyrime dalyvavo 308 respondentai. Taikytas netikimybinis tiriamųjų grupių parinkimo būdas. Kadangi siekta į tyrimo ob jektą pažvelgti kuo plačiau, pasirinktos 9 skirtingų profesijų žmonių grupės, atsižvelgiant į verbalizavi mo poreikį darbe. Anketinė apklausa itin tinka subjektyviems atsakymams gauti, nes kiekvienas asmuo jaučiamus balso pokyčius gali apibūdinti remdamasis savo pa tirtimi. Patys respondentai yra individualūs ir sub jektyvūs vertintojai, todėl klausimynas, kaip nurodo B. Trīnīte, J. Sokolovs, U. Teibe (2001), tampa svar bia balso vertinimo dalimi. Anketą sudaro du blokai: demografinis iš 23 uždaro tipo klausimų, kuriems reikėjo pažymėti tinkamą vieną arba kelis atsakymų variantus. Antra jame bloke dominavo dichotominio tipo klausimai: pasirenkant atsakymą „taip“ arba „ne“, bei uždaro tipo klausimai, kur reikėjo pažymėti vieną ar kelis tinkamus atsakymus. Empiriniai duomenys apdoroti SPSS ir Exel programomis. Viena iš socialinės sąveikos rūšių – tai oficia lus, kolegiškas ar familiarus bendravimas, keitima sis informacija ar jos perdavimas. Informatyviam bendravimui apibūdinti vartojama artima sąvoka – komunikacija, kuri gali būti verbalinė (išreiškiama žodinėmis priemonėmis) ir neverbalinė (išreiškiama optinėmis kinetinėmis, paralingvistinėmis, ekstra lingvistinėmis priemonėmis). Verbalinė komunikaci ja savo ruožtu skiriama į rašytinę ir sakytinę, arba į rašomąją ir šnekamąją, kalbą. Pastarosios išraiška – kalbėjimas balsu. Tokio kalbėjimo pagrindas – garsų visuma, atsirandanti virpant žmogaus balso klostėms ir dalyvaujant kitiems kalbėjimo padargams. Kiekvie na profesija, kuriai būtina verbalizacija, gali paveikti balsą, o tai galėtų lemti įvairių balso sutrikimų atsi radimą. Todėl tikslinga nustatyti skirtingų profesijų įmanoma balso sutrikimų sąsajas, kad būtų galima numatyti prevencines priemones, padedančias suma žinti neigiamą poveikį balsui. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurių pagrindinis darbo instrumentas yra balsas, pvz., pedagogai, teisininkai, žymiai anksčiau kreipiasi į specialistus pagalbos dėl balso sutrikimų nei asme nys, kurie dirba nekvalifikuotą ar rankų darbą ir jų veikloje nebūtinas balsas. R. Bermudez de Alvear, G. Martines-Arquero, F. Baron, A. Hermandez-Men do (2010) nurodo, kad profesionalams balso vartoji mas yra pagrindinė ir svarbiausia priemonė. Be to, pabrėžia, kad dažniausiai sutrinka mokytojų balsas dėl per didelio jo eikvojimo, kuriam įtaką daro mo kymo aplinka. Apie balso sutrikimų paplitimą, jų priežas tis lietuvių mokslininkai rašo nedaug. To negalima pasakyti apie užsienio autorius. Pvz., A. Aronson, D. Bless (2009), M. Benninger, B. Jacobson, A. Joh nson (1993), D. Boone, (1998), R. Colton, J. Casper, M. Hirano (1990), P. Dejonckere, M. Kobe (2009), K. Leppänen, A. Laukkanen, I. Ilomäki, E. Vilkman (2009), F. Roth, C. Worthington (2005) ir kt.) balsą, jo atsiradimą, sutrikimus aprašo pakankamai išsa miai, tačiau skirtingų profesijų ir balso sutrikimų są sajos vis dėlto nagrinėjamos labai siauroku aspektu. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti profesijos ir gali mų balso sutrikimų sąsajas. Uždaviniai: Išaiškinti, kaip skirtingų profesi jų asmenys subjektyviai vertina savo balsą; identifi Tyrimo rezultatai Demografinių duomenų apžvalga. Didžiąją da lį tiriamųjų sudarė moterys. Iš 308 respondentų jų buvo 78 %, o vyrų 22 %. Tokį pasiskirstymą lėmė pa sirinkimas profesijų, kurios būdingesnės moterims. Tyrime dalyvavo įvairaus amžiaus asmenys, tačiau didžiąją jų dalį sudarė 20–30 metų responden tai, o mažiausią 61–70 metų apklaustųjų. M. Kašė tos (2010) duomenimis, nekvalifikuoti darbininkai, ir asmenys, neturintys aukštojo išsilavinimo, linkę rečiau skųstis balso problemomis, todėl aiškintasi respondentų sklaida pagal išsilavinimą. Daugiausia tyrimo dalyvių – tai asmenys, turintys aukštąjį bei aukštesnį išsilavinimą, o mažiausiai – pagrindinį. Be abejo, tokį pasiskirstymą lėmė tyrimui pasirinktos profesijos, kurioms vykdyti dažniausiai reikalingas aukštasis arba aukštesnysis išsilavinimas. Vienų profesija reikalauja ilgo kalbėjimo, gar 77 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 keli procentai triukšmingą aplinką kuriantiems veiks niams priskyrė muziką. Tačiau neaiškumų kelia infor macijos stoka apie muzikos šaltinius, pvz., iš gatvės besiveržianti triukšminga muzika ar darbo patalpose sklindanti. Humanitarinių mokslų mokytojai taip pat teigė, kad didžiausi triukšmadariai jų darbo aplin koje yra vaikai. Šios grupės dalyviai kaip vieną iš triukšmingų faktorių išskyrė ir mašinas. Matyt, mo kykla yra prie pat gatvės, girdimas pravažiuojančių mašinų keliamas triukšmas. Pradinių klasių mokyto jai, kaip ir kiti pedagogai, didžiausią triukšmą sieja su ugdytinių judrumu, balsingumu ir pan. Taip teigė daugiau kaip pusė respondentų. Kai kurie pradinių klasių pedagogai nurodo tokius triukšmo šaltinius: žmones bei darbo prietaisus. Tuo tarpu mašinos ir muzika jų atsakymuose nefigūruoja. Tai dar sykį pa tvirtina, kad daug kas priklauso nuo mokyklos ir / ar klasės padėties triukšmo šaltinių atžvilgiu. Lopšelių-darželių auklėtojoms, kaip ir kitiems pedagogams, daugiausia triukšmo darbe kelia vaikai. Apie 20 % ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuoto jų nurodė, kad darbo aplinkos triukšmingumui įtakos turi prietaisai, žmonės, mašinos, muziką įvardijo vos keli procentai respondentų. Medicinos darbuotojams svarbiausias triukš mo šaltinis – pacientai. Taip teigė daugiau kaip pusė apklaustų medikų. Panašus procentas respondentų nurodė darbo prietaisus. Mažiausiai įtakos triukšmui atsirasti turi mašinos. Gydymo įstaigos, ypač ligoni nės, dažniausiai yra tolėliau nuo teritorijų, kuriomis važiuoja dideli mašinų srautai, ir tolėliau nuo gatvės. Muzikos, kaip triukšmą keliančio faktoriaus, išvis nenurodo. Svarbiausias ligoninių, ambulatorijų požy mis – tyla, ramybė. Stacionaro ligoniams įrengta ves tibiulių (foje) kampučiai televizijos laidoms žiūrėti. Pardavėjams-konsultantams, kaip ir medici nos darbuotojams, daugiausia triukšmo darbe kelia žmonės. Kai kurie nurodė darbo prietaisus bei mu ziką. Mažiausiai įtakos jų darbo aplinkai turi vaikai bei mašinos. Darbininkams daugiausia triukšmo darbe ke lia jų darbo prietaisai, šiek tiek mažiau – žmonės. Mažiausia, vos keli procentai, respondentų nurodė, kad triukšmą jų darbe sukelia ir muzika. Iš patirties žinoma, kad darbininkai darbe su vaikais nekontak tuoja, kad darbo metu sutelkiamas dėmesys į atlieka mus veiksmus, todėl anketose kaip triukšmo šaltiniai nepažymėti nei vaikai, nei muzika, nėra nuorodų ir į transporto priemones: arba darbo aplinkoje jų nėra daug, arba pripratę prie gatvės triukšmo ir tarsi nebe girdi, arba dirba uždaroje aplinkoje. Pusei apklaustųjų vadybininkų triukšmo šal tinis yra žmonės. Apie 17 % vadybininkų triukšmo priežastimi nurodė skambančią muziką. Keli procen tai šios grupės respondentų įvardijo kitus veiksnius, saus bei įtempto verbalizavimo, kitų – vos kelias va landas, kartais net šnabždesiu. Todėl aiškintasi, kaip tiriamieji pasiskirstė pagal profesijas procentais: tiks liųjų mokslų pedagogai – 1 %; humanitarinių mokslų mokytojai – 2 %; darbininkai – 11%; lopšelio-darže lio auklėtojos – 7 %; medicinos darbuotojai – 28 %; pardavėjai-konsultantai – 16 %; pradinių klasių mo kytojai – 13 %; vadybininkai – 9 %; vadovaujantys darbuotojai – 13 %. Darbo aplinkos pagal profesijas vertinimas triukšmo aspektu Triukšminga aplinka apsunkina verbalizavi mą, didėja rizika pertempti ir nuvarginti balsą. Aiš kintasi, kaip skirtingų profesijų asmenys vertina sa vo darbo aplinką triukšmo aspektu. Apdorojant tyrimo duomenis, skaičiuoti pro centai bei atliktas CHITEST, kuris parodo, ar sta tistikai reikšmingos profesijos ir darbo triukšmo aplinkoje sąsajos. Jei p ≤ 0,005 – ryšys yra, jei p ≥ 0,005 – rezultatai statistiškai nereikšmingi. Iš tyrimo duomenų matyti, jog daugiau kaip pusė visų profesi jų atstovų savo darbo aplinką vertina kaip triukšmin gą. Humanitarinių mokslų mokytojai vienareikšmiš kai pripažįsta dirbą triukšmingoje aplinkoje. Kitų profesijų respondentų daugiau kaip 80 % pasisakė, jog dirba triukšme. Tai tiksliųjų mokslų pedagogai, lopšelių-darželių auklėtojai bei pradinių klasių mo kytojai. Apie 60 % apklaustų pardavėjų-konsultan tų, vadovaujančio personalo, medicinos darbuotojų bei nekvalifikuotų darbininkų taip pat savo darbo aplinką vertino kaip triukšmingą. Remiantis tyrimo duomenimis, mažiausiai triukšmo darbe patiria vady bininkai. Galima daryti prielaidą, jog vadybininko profesija dažnai reikalauja verbalizacijos su vienu žmogumi, pokalbis vyksta telefonu arba tylioje aplin koje. Remiantis apskaičiuotu statistiniu reikšmingu mu, galima teigti, kad ryšys tarp profesijos ir triukš mingos darbo aplinkos yra statistiškai reikšmingas, o jo patikimumas siekia 95 %, (p = 0,000). Apibendrinat galima daryti išvadą, jog visų profesijų respondentai savo darbo aplinką vertina kaip triukšmingą, tačiau pedagogai tai įvardija kur kas dažniau. Triukšmingumą lemia vaikų keliamas šurmulys ne tik per pertraukas, bet ir pamokų metu. Veiksniai, lemiantys triukšmingą darbo aplinką Tyrimu išsiaiškinta, kad triukšmą aplinkos da lyvių darbo vietoje lemia skirtingi veiksniai, kurie dažniausiai priklauso nuo tyrimo dalyvio profesijos. Tiksliųjų mokslų mokytojų tvirtinimu, didžiausia triukšmo priežastis – vaikai. Nedidelė da lis respondentų nurodė darbo prietaisus ir mašinas. 11 % apklaustųjų – darbo prietaisus ir muziką. Vos 78 Socialiniai mokslai. edukologija šiek tiek turinčius įtakos triukšmingai darbo aplinkai formuoti, pvz., darbo prietaisus bei mašinas. Vadybi ninkai dirba su suaugusiais žmonėmis, todėl vaikai jiems nėra triukšmo šaltinis. Vadovaujančių darbuotojų teigimu, jiems triukšmingą darbo aplinką kuria žmonės. Taip teigė beveik pusė apklaustų šios profesijos atstovų. Apie 20 % respondentų nurodė vaikus bei darbo prietai sus. Mažiausiai (4 %) vadovaujančių darbuotojų triukšmingai darbo aplinkai priskyrė mašinas ir mu ziką. Apibendrinant tyrimo duomenis, galima da ryti išvadą, kad dalykų pedagogams, lopšelių-dar želių auklėtojoms bei pradinių klasių mokytojams didžiausias triukšmo šaltinis – vaikai. Medicinos darbuotojams, pardavėjams-konsultantams, vady bininkams bei vadovaujantiems darbuotojams svar biausia triukšmingos aplinkos priežastis – žmonės. Tik darbininkai nurodė, kad aplinkos triukšmingumą lemia darbo prietaisai. Sąsajos tarp triukšmą kelian čių veiksnių bei profesijų yra statistiškai reikšmin gos (p = 0,000). Nepasitvirtino sąsajos tik tarp maši nų keliančio triukšmo ir skirtingų profesijų, nes p = 0,016, vadinasi, ryšys nėra statistiškai reikšmingas ir rezultatai tėra tik atsitiktinybės padarinys. Verbalizavimo intensyvumas (jėga, įtampa, spar tumas, energingumas) Lemtingą profesijos įtaką balso sutrikimams atsirasti daro monologinio ir dialoginio kalbėjimo trukmė. Norint nustatyti profesijos įtaką balsui, rei kia išsiaiškinti, kaip ilgai tenka verbalizuoti balsu skirtingų profesijų atstovams. Pasiskirstymas pagal intensyvų kalbos vartojimą darbo dienos metu patei kiamas 1 lentelėje. Humanitari nių mokslų mokytojai Pradinių kla sių mokytojai Lopšelio-dar želio auklė tojos Medicinos darbuotojai Pardavėjaikonsultantai Darbininkai Vadybininkai Vadovaujan tys darbuo tojai Iki 3 val. 3–5 val. 5–8 val. > 9 val. Pareigos Tiksliųjų mokslų moky tojai Intensyvaus kal bos vartojimo darbo dienos metu trukmė 1 lentelė. Verbalizavimo trukmė darbe, % 6,30 68,80 18,80 6,30 0,00 58,80 35,30 5,90 7,10 57,10 28,60 7,10 28,60 19,00 38,10 14,30 27,60 39,10 21,80 11,50 16,70 31,00 33,30 19,00 68,50 18,50 11,10 1,90 27,80 44,40 22,20 5,60 30,40 34,80 26,10 8,70 p≤ 0,005 0,000 darželio auklėtojoms 3–5 val., o mažiausiai darbo metu komunikuoja darbininkai. Pardavėjai-konsul tantai pagal verbalizavimo darbe trukmės faktorių la biausiai rizikuoja nuvarginti balsą, tačiau to išvengti padeda individualus bendravimas su klientais. Verbalizavimo trukmė kiekvienos profesijos aspektu skiriasi. Iš lentelėje pateiktų duomenų maty ti, kad daugiau kaip pusei tiksliųjų mokslų mokytojų darbe kasdien tenka kalbėti nuo 3 iki 5 val., beveik 20 % mokytojų komunikavimo trukmė žymiai il gesnė – iki 8 val. per dieną. Keletas tyrimo dalyvių teigė, jog komunikuoti tenka mažiau nei 3 val. (jei darbo krūvis nesudaro viso etato) arba daugiau nei 9 val. (dirba daugiau negu etatu) per dieną. Pradinių klasių pedagogai, kaip ir dalykų mokytojai teigia, kad jiems darbe tenka intensyviai kalbėti 3–5 val. Perpus mažiau apklaustųjų pabrėžia, jog tenka darbe kalbėti net ir iki 8 val. Taip pat vienodas procentas, tačiau jis labai nedidelis, pasisakė, kad darbo dienos metu kalba mažiau nei 3 val. arba daugiau nei 9 val. Apibendrinant tyrimo duomenis, galima dary ti išvadą, jog ilgiausiai darbe tenka kalbėti pardavė jams-konsultantams (daugiau nei 9 val.), lopšelio- Kūno padėtis kalbėjimo metu Mokslininkų nustatyta, kad balso kokybė labai priklauso nuo kūno laikysenos. F. De Jong (2010) teigimu, netinkama kūno laikysena apsunki na taisyklingą kvėpavimą, o tai sumažina balso pajė gumą. Kiekviena profesija reikalauja skirtingos kū no padėties kalbėjimo metu. Vieni turi komunikuoti stovėdami, kiti sėdėdami, dar kiti galbūt turi kalbėti užversta ar pasukta į vieną ar kitą šoną galva. Skirtin gų profesijų asmenų pasiskirstymas pagal kūno padė tį kalbėjimo metu darbe pateikiamas 2 lentelėje. 79 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 2 lentelė. Kūno padėtis kalbant, % Pradinių kla sių mokytojai Lopšelio-dar želio auklėto jos Medicinos darbuotojai Pardavėjaikonsultantai Darbininkai Vadybininkai Vadovaujan tys darbuo tojai Taisyklinga kūno laikysena Galvos laikymas tiesioje padėtyje Nuolat į viršų užversta galva Nuolat į šoną pa sukta galva Kalbėjimas sto vint Kalbėjimas sė dint Pusiausvyros išlaikymas Humanitari nių mokslų mokytojai Kūno padėtis Tiksliųjų mokslų moky tojai Pareigos 37,50 44,40 14,30 18,20 5,70 23,8 0 7,40 27,80 30,40 0,000 18,80 33,30 10,70 0,00 1,10 14,30 0,00 22,20 8,70 0,000 0,00 0,00 0,00 4,50 1,10 2,40 0,00 0,00 0,00 0,002 6,30 11,10 0,00 9,10 10,30 4,80 0,00 0,00 0,00 0,000 87,50 94,40 96,40 90,90 75,90 81,0 0 64,80 38,90 78,30 0,000 37,50 50,00 17,90 59,10 41,40 31,00 38,90 44,40 56,50 0,000 6,30 11,10 10,70 0,00 3,40 4,80 11,10 11,10 4,30 0,000 p≤ 0,005 Iš apibendrintų rezultatų matyti, kad darbo metu visų profesijų asmenys dažniausiai kalba stovė dami arba sėdėdami. Mokslinės literatūros duomeni mis, stovėjimas ar sėdėjimas ilgas valandas kalbėji mo metu apsunkina taisyklingą kvėpavimą, o tai gali sukelti įvairių gerklų pokyčių, galinčių turėti įtakos balso sutrikimams atsirasti. Tyrimo rezultatų patiki mumą rodo ir p (p = 0,000), kuris reiškia, kad sąsa jos yra statistiškai reikšmingos, o rezultatai nėra tik atsitiktiniai. Psichologinė kalbėjimo įtampa darbe. Kiek viena profesija yra unikali. Kalbėjimo metu tenka būti ir psichologiškai įsitempusiam, kartais sunku susivaldyti. Psichologinė kalbėjimo įtampa darbe at sispindi 3 lentelėje. Remiantis lentelės duomenimis, galima teigti, kad visų profesijų atstovai labiausiai akcentavo kal bėjimą stovint. Nemažai daliai respondentų komuni kavimo metu privalu sėdėti. Visoms profesijoms ma žiausiai būdinga kūno padėtis komunikuojant – tai kalbėjimas nuolat užversta galva. Keletas lopšeliųdarželių auklėtojų, medicinos darbuotojų bei parda vėjų-konsultantų pažymėjo, jog kartais tenka kiek ilgiau bendrauti ir užversta galva. Tokia netipiška kū no padėtis gali susidaryti dėl įvairių situacinių prie žasčių, pvz., pedagogė itin žemo ūgio, o jos mokinys (jo tėvelis) aukštesni už normalų vidutinį ūgį; tvarko ma aukšta patalpa, todėl vienas darbuotojas pasilypė jęs gana aukštai, o stovintis ant grindų turi užversti galvą, kad pasakytų, patartų ir pan). 3 lentelė. Psichologinė kalbėjimo įtampa, % Pradinių klasių mokytojai Lopšelio-darže lio auklėtojos Medicinos darbuotojai Pardavėjai-kon sultantai Darbininkai Vadybininkai Vadovaujantys darbuotojai Įsitempę Be įtampos Palaiko tvirtą kontaktą su pašne kovu Kalbėdami sun kiai išlieka ramūs Humanitarinių mokslų moky tojai Bendravimo po būdis Tiksliųjų moks lų mokytojai Pareigos 0,00 37,50 5,60 44,40 0,00 39,30 9,10 40,90 8,00 25,30 7,10 33,30 0,00 79,60 0,00 55,60 0,00 17,40 0,000 0,000 62,50 72,20 67,90 54,50 69,00 57,10 9,30 44,40 69,60 0,000 6,30 5,60 14,30 27,30 5,70 9,50 16,70 5,60 17,40 0,000 Apibendrinus tyrimo duomenis kalbėjimo psi chologinės įtampos aspektu, matyti, kad dauguma da lyvių darbe kalbėjimo metu palaiko tvirtą kontaktą p ≤ 0,005 su pašnekovu. Šiuo požiūriu išsiskyrė tik dvi grupės: darbininkai bei vadybininkai, kurių dauguma pažy mėjo kalbantys be įtampos. Kad darbo metu kalba 80 Socialiniai mokslai. edukologija įsitempę, pažymėjo vos kelių profesijų atstovai – tai humanitarinių mokslų mokytojai, lopšelio-darželio auklėtojai, medicinos darbuotojai bei pardavėjai-kon sultantai. Kitų teiginių atžvilgiu respondentų nuomo nės pasiskirstė tolygiai. Statistinį reikšmingumą ir rezultatų patikimumą rodo ir pagal Pirson kriterijų apskaičiuotas p = 0,000. Remiantis šiais duomeni mis, galima daryti prielaidą, kad nuo profesijos nepri klauso bendravimas įsitempus ar be įtampos. Todėl šiuo aspektu visų profesijų atstovai yra vienodai su saistyti su galimais balso sutrikimais. Nors profesija psichologinei kalbėjimo įtampai reikšmės neturi, ta čiau daugelyje situacijų moterys su aplinkiniais ben drauja laisviau nei vyrai. J. Horáček, A. Laukkanen, P. Šidlof, P. Murphy (2009) nurodo, kad psichologi nę įtampą, stresą dažniau patiria moterys. Iš 4 lentelės duomenų matyti, kad dauguma vyrų darbe komunikuoja be įtampos, šiek tiek ma žesnė vyrų dalis įvardija, jog palaiko tvirtą kontaktą su pašnekovu. Kalbėdami sunkiai išlieka ramūs apie 6 % apklaustų vyrų, bet įtampą jaučia vos keli pro centai. Dauguma moterų nurodo, kad palaiko tvirtą kontaktą su pašnekovu. Perpus mažesnė dalis pažy mi, jog bendrauja be įtampos. Atkreiptinas dėme sys, kad moterų, sunkiai išliekančių ramiomis arba kalbančių įsitempus, buvo dvigubai daugiau nei vy rų. Šie rezultatai statistiškai reikšmingi ir patikimi, nes p ≤ 0,005. Galima daryti išvadą, kad savo balsą labiau nuvargina moterys: jų kalba žodingesnė, ben dravimas emocionalesnis. Atlikta analizė patvirtino anksčiau minėtų mokslininkų teiginį, jog moterys dėl savo psichologinės įtampos ir jautrumo dažniau rizikuoja pertempti balso aparatą ir jausti įvairius nei giamus balso pokyčius. 4 lentelė. Psichologinės kalbėjimo įtampos savigyra, % Kalbėjimo požymiai Įsitempę Be įtampos Palaiko tvirtą kontak tą su pašnekovu Kalbėdami sunkiai išlieka ramūs Lytis Vyrai Moterys 1,80 4,80 50,00 33,80 Kalbėjimo tempo įtaka balsui p ≤ 0,005 Balso kokybė labai priklauso nuo kalbėjimo tempo. Respondentų pasiskirstymas pagal kalbėjimo tempą darbe pateikiamas 5 lentelėje. 0,013 0,000 48,20 60,20 0,000 5,80 13,00 0,000 5 lentelė. Subjektyvus kalbėjimo tempo vertinimas, % Pradinių kla sių mokytojai Lopšelio-darže lio auklėtojos Medicinos darbuotojai Pardavėjaikonsultantai Darbininkai Vadybininkai Vadovaujan tys darbuoto jai Lėtas Vidutinis Įprastas Greitas Labai greitas Humanitari nių mokslų mokytojai Kalbėjimo tempas darbe Tiksliųjų mokslų moky tojai Pareigos 0,00 25,00 62,50 12,50 0,00 5,60 50,00 33,30 11,10 0,00 0,00 42,90 50,00 7,10 0,00 0,00 22,70 50,00 22,70 4,50 0,00 18,40 71,30 10,30 0,00 0,00 16,70 71,40 11,90 0,00 0,00 31,50 68,50 0,00 0,00 0,00 33,30 66,7 0 0,00 0,00 0,00 30,40 60,90 8,70 0,00 5 lentelės duomenys rodo, kad beveik visų pro fesijų atstovai darbe kalba įprastu tempu, tik huma nitarinių mokslų pedagogai teigia, jog jų kalbėjimo tempas vidutinis. Kad darbo metu tenka kalbėti grei tu tempu, nurodė tik keli procentai lopšelio-darželio auklėtojų. Tik keli procentai humanitarinių mokslų pedagogų nurodė, jog kalbėjimo tempas būna lėtas. Kalbėjimas greitu tempu darbe būdingas tik mažam procentui respondentų. Mat, nuo kalbėjimo tempo priklauso suvokimo lygis. Kalbant per greitai, klau sytojas nebespėja sekti mintį, ją vertinti, įsidėmėti ir pan. Per lėtas kalbėjimo tempas irgi vargina klausyto ją. Didžioji dalis tyrimo dalyvių, nurodžiusių greitą kalbėjimo tempą, buvo lopšelio-darželio auklėtojos, p ≤ 0,005 0,000 tačiau greito kalbėjimo tempo darbe prireikia ir ke liems procentams tiksliųjų bei humanitarinių mokslų mokytojų, medicinos darbuotojų, pradinių klasių mo kytojų ir vadovaujančių darbuotojų. Galima daryti prielaidą, kad didžiausią tiki mybę pertempti ir nuvarginti savo balso klostes ir patį balsą darbo metu turi lopšelio-darželio auklėto jos. Draudimai, skatinamoji ar kylančioji intonacija ir pan. nevalingai verčia kalbėti ir greitesniu tempu. Lopšelių-darželių auklėtojos, vienintelė profesijos at stovų grupė, kuri pažymėjo, kad tenka kalbėti net ir labai greitu tempu. Labai greitas kalbėjimo tempas gali nuvarginti balsą. 81 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Kalbos balso stiprumas (balsumas) tės ir atsirasti balso funkcijų sutrikimų bei kokybės pokyčių. Respondentų sklaida pagal balso garsumą darbo metu atspindėta 6 lentelėje. Vienas iš netinkamo balso vartojimo požy mių – tai kalbėjimas per garsiai (Dejonckere, Kobe, 2009), nes dėl to gali būti pertempiamos balso klos 6 lentelė. Kalbos balsumas, % Humanitari nių mokslų mokytojai Pradinių kla sių mokytojai Lopšelio-dar želio auklėto jos Medicinos darbuotojai Pardavėjaikonsultantai Darbininkai Vadybininkai Vadovaujan tys darbuo tojai Balsumo lygis Tiksliųjų mokslų moky tojai Pareigos 0,00 6,30 17,90 4,80 3,40 2,40 1,90 5,90 4,30 53,30 37,50 71,40 38,10 70,10 76,20 81,50 82,40 69,60 46,0 7 0,00 56,30 0,00 10,70 0,00 47,60 9,50 24,10 2,30 19,00 2,40 5,60 11,10 26,10 0,00 Tylus kalbėjimas Kalbėjimas vidutiniš ku balso stiprumu Garsus kalbėjimas Šaukimas, rėkimas Iš pateiktų duomenų matyti, kad penkių pro fesijų darbuotojai, vykdydami pareigas, kalba viduti nišku balso stiprumu. Tačiau nemaža dalis tiksliųjų ir humanitarinių mokslų mokytojų bei lopšelio-dar želio auklėtojų pažymėjo, jog jiems darbe būdingas garsus kalbėjimas. Kalbėjimo garsumą gali lemti ug dytinių skaičius klasėje (grupėje); iš šeimos vaikų perimtas garsaus kalbėjimo įprotis (tylaus kalbėjimo negirdi); klasės ar grupės aplinka, sugerianti / nesu gerianti garsus; sutrikdyta ugdytojo balsumo savire guliacija ir pan. Tik keletas procentų tiriamųjų nuro dė darbe kalbantys tyliai, buvo pasisakiusiųjų, jog darbo metu tenka net ir šaukti (rėkti). Didžiausią garsiai kalbančiųjų procentą sudaro darbininkai, tik keliais procentais nuo jų atsiliko lopšelio-darželio auklėtojos, pažymėjusios, jog darbe tenka šaukti. Pagal kalbos balsumo kriterijų didžiausią po linkį į balso sutrikimus gali turėti darbininkai (juos 5,90 5,90 p ≤ 0,005 0,000 gelbsti trumpa verbalizavimo trukmė) bei lopšeliodarželio auklėtojos. Remiantis mokslinės literatūros duomenimis, kalbėjimas per garsiai pertempia balso klostes, balsas nuvarginamas. Dėl šių priežasčių ga li atsirasti įvairių pokyčių, kaip antai klosčių mazge liai, polipai, kurie sukeltų įvairius balso sutrikimus ar net jo netekimą (Dejonckere, Kobe, 2009). Balso pokyčių jauslumas po darbo dienos. Visų profesijų atstovai gana daug komunikuoja saky tine kalba. Intensyvus kalbos vartojimas ir balso įdar binimas nelieka be pasekmių, kurios pasireiškia įvai riomis balso problemomis. Respondentų pasiskirsty mas pagal balso pokyčių savityros rezultatus: nejau čia – 72 %, jaučia – 28 %. Pateikti duomenys rodo, kad po darbo dienos balso pokyčius jaučia trečdalis tyrime dalyvavusių skirtingų profesijų atstovų. Besiskundžiančių įvairiais pokyčiais respon dentų pasiskirstymas pateikiamas 7 lentelėje. 7 lentelė. Jaučiami balso pokyčiai, % Pradinių klasių mokytojai Lopšelio-darže lio auklėtojos Medicinos darbuotojai Pardavėjai-kon sultantai Darbininkai Vadybininkai Vadovaujantys darbuotojai Normalaus balso šnabž desių alternacija Balso pridusimas Balso drebėjimas Balso gergždėjimas Gerklų sklausmai Balso trūkinėjimas kal bant Stengimasis per jėgą kalbėti balsingai Balso užkimimas Humanitarinių mokslų mokytojai Požymiai Tiksliųjų mokslų mokytojai Pareigos 12,50 5,60 28,60 13,60 5,70 2,40 0,00 5,60 8,70 0,000 6,30 0,00 0,00 25,00 5,60 0,00 11,10 5,60 3,60 0,00 10,70 10,70 22,70 0,00 0,00 22,70 3,40 0,00 2,30 6,90 4,80 4,80 4,80 11,90 11,10 0,00 0,00 0,00 11,10 0,00 5,60 5,60 4,30 0,00 0,00 8,70 0,000 0,000 0,000 0,000 0,00 11,10 10,70 0,00 1,10 2,40 0,00 0,00 0,00 0,000 6,30 22,20 10,70 9,10 1,10 9,50 1,90 0,00 4,30 0,000 37,50 33,30 32,10 40,90 8,00 14,30 0,00 11,10 4,30 0,000 82 p ≤ 0,005 Socialiniai mokslai. edukologija Iš lentelės matyti, jog tiksliųjų mokslų pedago gai po darbo dienos labiausiai skundžiasi užkimusiu balsu. Dalis jų teigia, jog skauda gerklas, apie 12 %, nurodo balso alternaciją. 6 % pažymi, kad balsas tampa pridusęs arba tik per jėgą gali kalbėti balsin gai. Humanitarinių mokslų pedagogai analogiškai skundžiasi užkimusiu balsu. Apie 11 % respondentų nurodė po darbo jaučiantys balso gergždėjimą arba alternaciją. Nedaug humanitarinių mokslų pedagogų nurodė balso alternaciją, pridusimą, jaučiamą gerklų skausmą. Nė vienas nepasisakė jaučiantis po darbo dienos balso drebėjimą. Pradinių klasių mokytojai dažniausiai po dar bo užkimsta, šiek tiek mažesnis procentas pedago gų nurodo apie jaučiamus balso pakitimus: jaučia alternacijos požymius. Beveik 10 % būdingas balso gergždėjimas, gerklų skausmas bei poreikis per jėgą kalbėti balsingai, tik keli procentai apklausos daly vių girdi pridususį savo balsą. Daugumos lopšelio-darželio auklėtojų balsas po darbo dienos būna užkimęs. Perpus mažesnis ap klaustųjų skaičius jaučia ne tik pridususį balsą, bet ir gerklų skausmą. Nedidelė dalis auklėtojų taip pat pa žymėjo, kad po darbo dienos jaučia balso alternaciją, kuomet kalba tai su šnabždesiu, tai vėl normaliai. Pa sitaiko atvejų, kai tenka stengtis norint kalbėti bal singai. Medicinos darbuotojai po darbo dienos dide lių balso pokyčių nejaučia: pokalbiai dažniausiai in dividualūs, trumpi dialogai su neilgų monologų intar pais. Keletas pažymėjo, kad po darbo dienos būna užkimę, jaučia gerklų skausmą ar balso alternaciją, kad jų balsas būna pridusęs, gergždžiantis ar trūkinė jantis kalbant per jėgą balsingai. Nė vienas medikas nenurodė balso drebėjimo. Galima daryti prielaidą, kad balso drebėjimas pasireiškia tik stipriai jį nuvar ginus. Būtina pabrėžti, kad medicinos darbuotojams nebūdingas nei stiprus, nei įtemptas verbalizavimas balsu, todėl jo nenuvargina ir išvengia pertempimo. Iš lentelės duomenų matyti, kad pardavėjaikonsultantai labiausiai skundžiasi užkimusiu balsu arba po darbo skaudančiomis gerklomis, negalėjimu kalbėti balsingai. Mažiausias procentas respondentų pažymėjo balso alternaciją ir / ar trūkinėjimą. Darbininkai didelių balso pokyčių nejaučia. Tik 11 % apklaustųjų nurodė, kad po darbo jų balsas būna pridusęs, 2 % pažymėjo, kad per jėgą tenka kal bėti balsingai. Vadybininkai, kaip ir darbininkai, nenurodo žymių balso pokyčių po darbo dienos, konstatuoda mi kartais jaučiantys balso užkimimą ir /ar jo alter naciją. Keletas nurodė balso gergždėjimą bei gerklų skausmą. Žinia, kad vadybininkais dirba jauni žmo nės, todėl jiems per anksti jausti žymius balso poky čius. Vadovaujantys darbuotojai žymesnių balso po kyčių nejaučia. Vos keli procentai pažymėjo gerklų skausmą, balso pridusimą, užkimimą, pastangas per jėgą kalbėti balsingai. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima dary ti išvadą, jog užkimęs balsas būdingas visų profesijų grupėms, o sąsajos tarp jų yra statistiškai reikšmin gos (p = 0,000), todėl rezultatų patikimumas 95 %. Duomenys taip pat rodo, jog didžiausius balso po kyčius jaučia pedagogai (tiksliųjų ir humanitarinių mokslų mokytojai, lopšelių-darželių auklėtojai, pra dinių klasių mokytojai). Darbininkai, vadybininkai ir vadovaujantys darbuotojai nepatiria aiškesnių bal so pokyčių. Taigi, pedagogo profesijos atstovai pri klauso didžiausiai balso rizikos sutrikimų grupei. Išvados 1. Visų tirtų profesijų atstovai savo darbo aplinką vertina kaip triukšmingą. Dėl triukšmingos darbo aplinkos balso sutrikimais dažniausiai skundžia si humanitarinių ir tiksliųjų mokslų pedagogai bei lopšelių-darželių auklėtojos. Triukšmingumą lemia vaikų keliamas šurmulys ne tik per pertrau kas, bet ir pamokų metu. Todėl pedagogo profe sija pagal balso sutrikimų atsiradimą patenka į didžiausią rizikos grupę. 2. Intensyvus kalbos vartojimas darbo dienos me tu labiausiai nuvargina pardavėjų-konsultantų balsą, mažiausiai – darbininkų, nes jų verbaliza vimas balsu yra trumpas. Darbe garsiausiai kal ba darbininkai bei lopšelio-darželio auklėtojos, todėl šiuo požiūriu jų balsas nukenčia labiausiai. Darbininkams išvengti balso sutrikimų padeda trumpa verbalizavimo darbe trukmė. 3. Pojūčius bei pokyčius, susijusius su balso sutri kimų atsiradimu, dažniausiai jaučia lopšeliodarželio auklėtojos. 4. Dėl kalbos balso garsumo (balsumo) ir jaučia mos didesnės psichologinės įtampos bei jautru mo moterų balsas pažeidžiamas labiau nei vyrų, todėl jos dažniau rizikuoja pertempti balso siste mą ir skundžiasi įvairiais balso sutrikimais. 5. Tyrimas leidžia daryti apibendrinančią išvadą, kad tarp daugumos profesijų atstovų išaiškėja vienokių ar kitokių galimų balso sutrikimų sąsa jų, tad, norint išvengti profesinių balso pakitimų, būtina laikytis atitinkamos balso sutrikimų pre vencijos. Literatūra 1. Aronson A. E., Bless D. M., 2009, Clinical Voice Di sorders. New York: Thieme. 2. Bermudez de Alvear, Rosa M., Martinez-Arquero G., Baron F. J., Hernandez-Mendo, A., 2010, An Interdis ciplinary Approach to Teacher‘s Voice Disorders and 83 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 3. 4. 5. 6. 7. 8. Psychosocial Working Conditions. Folia Phoniatrica et Logopaedica. Nr. 1–2 (62). P. 24–34. Benninger M. S., Jacobson B. H., Johnson A. F., 1993, Vocal arts medicine – the care and prevention of professional voice disorders. New York: Thieme. Boone D. R., 1998, Voice Disorders. Introduction to Communication Disorders. Hixton T., Shriberg L., Saxman J. New Jersey (USA). P. 280–291. Colton R., Casper J., Hirano M., 1990, Understan ding Voice Problems. USA, Baltimore: Lippinkott Williams & Wilkins. Dejonckere P., Kobe M., 2009, Pathogenesis of Vocal Fold Nodules: New Insights from a Modelling Appro ach. Folia Phoniatrica et Logopaedica. Nr. 3 (61). P. 171 –179. De Jong F., 2010, An Introduction to the Teachers Voi ce in a Biopsychosocial Perspective. Folia Phoniatri ca et Logopaedica. Nr. 1–2 (62). P. 5–8. Horáček J., Laukkanen A.-M., Šidlof P., Murphy P., 2009, Comparison of Acceleration and Impact Stress as Possible Loading Factors in Phonation: A Compu ter Modeling Study. Folia Phoniatrica et Logopaedi ca. Nr. 3 (61). P. 137–145. 9. Kašėta M., 2010. Automatinės organinių gerklų ligų kategorizavimo sistemos sukūrimas ir įvertinimas. Daktaro disertacija. Kauno medicinos universitetas. 10. Leppänen K., Laukkanen A. M., Ilomäki I., Vilkman E., 2009, A Comparison of the Effects of Voice Mas sage and Voice Hygiene Lecture on Self – Reported Vocal Well – Being and Acoustic and Perceptual Spe ech Parameters in female Teachers. Folia Phoniatri ca et Logopaedica. Nr. 4 (61). P. 227–238. 11. Roth F., Worthington C. 2005, Intrvention for Voice and Aloryngeal Speech. Resource Manual for Spe ech-Language Patholgy. Australia, Kanada, Mexico, Delmar: THOMSON. P. 291–323. 12. Trīnīte B., Sokolovs J., Teib U., 2011, Klausimyno mokytojų balso problemų rizikos veiksniams įvertinti kūrimas. Specialusis ugdymas. Nr. 2 (25). P. 70–79. RELATIONS BETWEEN OCCUPATION AND POSSIBLE VOICE DISORDERS Agnė Ulytė, Regina Ivoškuvienė Summary The article deals with the peculiarities of voice of persons of various occupations. Using the method of questionnaire survey a research has been performed, the aim of which is to find the links between occupation and possible voice disorders. The participants of the research were sales consultants, employees of various service companies and associations, specialists of educational and medical institutions. In total 308 respondents participated in the research. The most important cause of noisy environment for medical workers, sales consultants, managers and managing specialists is people. Workers indicated that the noisiness of environment is conditioned by working devices. Sales consultants have to speak at work the most (for over 9 hours), teachers at nursery school speak for 3-5 hours, while workers communicate at work the least. Referring to these conclusions it is possible to make a presupposition that, according to the factor of the duration of verbalization at work, sales consultants experience the greatest risk to tire the voice. Persons of all occupations most often speak while incompletely standing or sitting. It aggravates correct breathing and may cause various changes in larynx, which may contribute to development of voice disorders. Whether communication is with or without tension does not depend on occupation. In this respect the representatives of all occupations are equally related to possible voice disorders. Because of their psychological tension and sensitiveness women more often risk straining vocal apparatus and experiencing various negative changes in voice. Nursery school teachers have the greatest probability to strain and tire their vocal folds and voice itself at work (in respect of pace of speaking). They indicated that they have to speak not only at a very quick pace, but also very loudly. The results of the research show that the biggest changes in voice are felt by pedagogues (teachers of humanities and exact sciences, nursery school teachers, primary school teachers). The research brings us to the generalizing conclusion that among representatives of the majority of occupations some voice disorders can sometimes be identified, and in order to avoid the occupation-related changes it is necessary to follow the respective prevention of voice disorders. Keywords: voice disorders, occupation. 84 Socialiniai mokslai. edukologija PROFESIJOS IR GALIMŲ BALSO SUTRIKIMŲ SĄSAJOS Agnė Ulytė, Regina Ivoškuvienė Santrauka Straipsnyje aptariami įvairių profesijų asmenų balso ypatumai. Anketinės apklausos metodu atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti profesijos ir galimas balso sutrikimų sąsajas. Tyrimo dalyviai – parduotuvių, įvairių paslaugų teikimo įmonių, bendrovių darbuotojai, ugdymo bei gydymo įstaigų specialistai. Dalyvavo 308 respondentai. Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima daryti išvadą, jog visų tirtų profesijų atstovai savo darbo aplinką vertina kaip triukšmingą. Dėl triukšmingos darbo aplinkos balso sutrikimais dažniausiai skundžiasi humanitarinių ir tiksliųjų mokslų mo kytojai bei lopšelių-darželių auklėtojos. Triukšmingumą lemia vaikų keliamas šurmulys ne tik per pertraukas, bet ir pamokų metu. Medicinos darbuotojams, pardavėjams-konsultantams, vadybininkams bei vadovaujantiems darbuotojams svarbiau sia triukšmingos aplinkos priežastis – žmonės. Darbininkai nurodė, kad aplinkos triukšmingumą lemia darbo prietaisai. Ilgiausiai darbe tenka kalbėti pardavėjams-konsultantams (daugiau nei 9 val.), lopšelio-darželio auklėtojoms, o ma žiausiai darbo metu komunikuoja darbininkai. Remiantis išvadomis, galima daryti prielaidą, jog pardavėjai-konsultantai pagal verbalizavimo darbe trukmės faktorių labiausiai rizikuoja nuvarginti balsą, tačiau jų bendravimas yra labiau individualus ir padeda išvengti žymesnių balso pokyčių. Be to, dauguma jų jauni žmonės ir balso sistema dar nėra nuvargusi. Visų profesijų asmenys dažniausiai kalba ne visai stovėdami arba sėdėdami. Tai apsunkina taisyklingą kvėpavimą ir gali sukelti įvairių gerklų pokyčių, galinčių turėti įtakos balso sutrikimams atsirasti. Nuo profesijos nepriklauso bendravimas įsitempus ar be įtampos. Šiuo aspektu visų profesijų atstovai yra vienodai susaistyti su galimais balso sutrikimais. Moterys dėl savo psichologinės įtampos ir jautrumo dažniau rizikuoja pertempti balso aparatą ir jausti įvairius neigiamus balso pokyčius. Didžiausią tikimybę pertempti ir nuvarginti savo balso klostes ir patį balsą darbo metu kalbėjimo tempo aspektu turi lopšelio-darželio auklėtojos. Jos pažymėjo, kad tenka kalbėti net labai greitu tempu ir labai garsiai. Tyrimo rezultatai rodo, kad didžiausius balso pokyčius jaučia pedagogai (tiksliųjų ir humanitarinių mokslų mokyto jai, lopšelių-darželių auklėtojai, pradinių klasių mokytojai). Tyrimas leidžia daryti apibendrinančią išvadą, kad tarp daugu mos profesijų atstovų išaiškėja vienokių ar kitokių galimų balso sutrikimų sąsajų, ir, norint išvengti profesinių jo pakitimų, būtina laikytis atitinkamos balso sutrikimų prevencijos. Prasminiai žodžiai: balso sutrikimai, profesija. Įteikta 2012-03-02 85 TARPKULTŪRINĖS KOMPETENCIJOS UGDYMO EDUKACINĖS YPATYBĖS LIETUVOS IR UŽSIENIO AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE MAGISTRANTŲ PATIRTIES KONTEKSTE Eglė Virgailaitė-Mečkauskaitė Šiaulių universitetas Įvadas nas tokių veiksnių – menkas studijų dalykų užsienio kalba pasirinkimas ir gana nedidelis užsienio kalba dėstančių dėstytojų skaičius, nelankstūs mokymosi metodai. Studentų mokymasis aukštojoje mokykloje yra holistinis, apimantis asmens mąstymą, jausmus, suvokimą ir elgesį. Magistrantūros studijas pradėję studentai jau turi įvairių tarpkultūrinių patirčių iš prieš tai vykusio formalaus ir neformalaus ugdymo proceso, socializacijos, bakalauro studijų ir pan., tad jų žinių, gebėjimų, nuostatų ir vertybių lygis yra labai skirtingas. Magistrantų tarpkultūrinės kompe tencijos (tiek bendrosios, tiek profesinės) ugdymui reikia palankios ugdymo aplinkos, diferencijuotų ugdymo ir vertinimo metodų ir formų, atsižvelgiant į aukštosios mokyklos institucinę internacionalizaci ją (studentų mobilumą, tarptautinę mokslinę veiklą, internacionalizacijos namuose strategijas, internacio nalizuojant studijų programas, plėtojant į gebėjimų ugdymą orientuotą akademinę veiklą, integruojant europines dimensijas, skatinant tarptautinius moksli nius tyrimus ir projektus bei liberalios akademinės kultūros studijų veiklas). Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas yra aptarti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo edukacines ypatybes Lietuvos ir užsienio aukštosio se mokyklose. Keliamas mokslinis klausimas, kaip magistrantai, pasakodami savo edukacines patirtis, atskleidžia aukštojo mokslo proceso (tiek Lietuvoje, tiek užsienyje) ypatybes, susijusias su internaciona lizacijos procesais bei ugdymo ir vertinimo strate gijomis ir metodais, kurie veikė jų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymąsi. Tyrimo tikslui pasiekti bu vo pasirinktas kokybinis tyrimas: tyrimo duomenys buvo surinkti 2010 m. kovo – balandžio mėnesiais dviejuose Lietuvos universitetuose, taikant biogra finį interviu, gauti duomenys analizuojami pasitel kiant subjektyvia-interpretuojamąja – konstruktyvis tine koncepcija (Berger, Luckmann, 1999; Denzin, Lincoln, 2003), magistrantų tarpkultūrinės kompe tencijos elementų raiška matoma per tyrimo dalyvių patirtį. Iškyla socialinio konstravimo perspektyvos svarba, nes pripažįstama, kad kasdienis gyvenimas yra tikrovė, kurią žmonės interpretuoja ir kuri jiems yra subjektyviai prasminga kaip vientisas pasaulis. Laikomasi nuostatos, kad tarpkultūrinė kompetenci ja yra formuojama, ugdoma ir konstruojama visą gy venimą, kaupiant profesinę ir asmeninę patirtį. Pra Aukštojo mokslo kontekste mokymasis visą gyvenimą tampa ne vien asmenybės raiškos būdu, bet ir socialinės bei ekonominės pažangos prielaida. Tad Bolonijos procesas, kurio esmė yra Europos uni versitetinių studijų derinimas ir integracija, ir su juo susijusios konvencijos (Lisabonos strategija; Berlyno komunikatas; Bergeno komunikatas), siekia sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę tam, kad būtų išplės tos piliečių įsidarbinamumo galimybės lokaliu, na cionaliniu lygmeniu ir bendroje Europos erdvėje, pa didintas Europos ekonominis, socialinis, kultūrinis, pilietinis konkurencingumas. Bolonijos proceso tiks lai aukštosioms mokykloms kelia naujus tarptautinio bendradarbiavimo reikalavimus: didinti dėstytojų ir studentų mobilumą, socialinį ir akademinį atvirumą, diegti europietiškus metmenis studijų procese ir tuo pagrindu sparčiau internacionalizuoti studijas. Stu dentus (ypač magistrantus ir doktorantus) vis dažniau siekiama įtraukti į labiau patyrusių tyrėjų (dėstytojų ir mokslininkų) komandas, vykdomus tarptautinius tyrimus, projektus, mokslinių tyrimų rezultatų patei kimą užsienio kalba tarptautinėse konferencijose ir duomenų bazėse. Plačiai skatinamas studentų tiesio ginis bendravimas ir bendradarbiavimas su kitų šalių studentais, dėstytojais ir mokslininkais. Specifiniai studijų internacionalizavimo procesai, procedūros ir programos (studentų ir dėstytojų mainai, jungtinių laipsnių (angl. Joint degree) ir dviejų laipsnių (angl. Double degree) studijų programos, tarptautiniai tyri mai, kalbų mokymas ir pan.) tampa įprasta šiuolaiki nių aukštųjų mokyklų veiklos dalimi. Tad aukštojo mokslo erdvėje įsitvirtino nauji specialistų rengimo reikalavimai, ypač pabrėžiamas kompetencijų, leidžiančių konkuruoti pasaulinėje darbo rinkoje, dirbti tarptautiniu lygmeniu, ugdymas. Tai analizuojama ir Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programoje, išskiriant svarbiausias ES ir Europos aukštojo mokslo erdvės valstybių tarptautiškumo plėtros gaires: gerinti mo kymosi sąlygas taip, kad jos leistų studentams įgyti tarptautinės patirties ir didintų išsilavinimo kokybės atitiktį darbo rinkos poreikiams Europoje ir už jos ri bų, gerintų jų įsidarbinamumo galimybes ir tenkintų visuomenės tęstinio mokymo poreikius. Tačiau tame pačiame dokumente išryškinti ir veiksniai, lėtinantys Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtrą. Vie 86 Socialiniai mokslai. edukologija terpretuodamas, siedamas tas interpretacijas su anks tesnėmis turėtomis patirtimis (Jarvis, 2003). Sudarant interaktyvų magistrantų tarpkultū rinės kompetencijos ugdymo internacionalizacijos kontekste modelį, labai svarbūs tampa keli aspektai: 1) socializacijos (šeimos, mokyklos, bendraamžių grupių ir pan.) proceso reikšmė tarpkultūrinės kom petencijos ugdymui; 2) universitetų institucinės inter nacionalizacijos ir etninės įvairovės politikos įgyven dinimas; 3) naujų į kompetencijų ugdymą orientuotų mokymosi ir vertinimo strategijų ir metodų bei edu kacinių aplinkų integravimas į studijų procesą. Bet tam, kad būtų sėkmingai įgyvendinta ins titucinė internacionalizacija bei etninė įvairovė ir ugdomos magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos, reikia produktyvaus pedagoginio modelio. Kadangi tarpkultūrinė kompetencija ir jos ugdymas bei ver tinimas aukštajame moksle yra daugiadimensinis, interaktyvus, sudėtingas ir daugialypis konstruktas, tai būtų labai sudėtinga parengti vieną tokio mode lio schemą. Remiantis įvairia literatūra, pateikiamas tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo interaktyvus modelis (1 pav.), kuriame įgūdžiai ir žinios nėra vie nintelis ugdymo tikslas, nes studento asmenybės to bulėjimas, jo vertybių ir nuostatų kaita yra taip pat labai svarbi. Maža to, magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas(is) daugiausia vyksta ana pus formalaus ugdymo srities, t. y., nors ir ugdymo, ir vertinimo strategijų reikšmė ugdant tarpkultūrinę kompetenciją yra labai didelė, tačiau patirtinis mo kymasis realiose situacijose, būnant kitame kultūri niame kontekste, yra esminis būdas magistrantų tarp kultūrinės kompetencijos elementams: žinioms, ge bėjimams, nuostatoms, kultūriniam sąmoningumui ir jautrumui – formuotis ir ugdytis. eities rekonstrukcija iškyla kaip sąmonės situacija, išreikšta verbaline pasakojimo forma. Todėl papasa kotos magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos įgi jimo aukštojo mokslo institucijose ir ugdymo patir tys, iš atminties prikelti istorijon nurašyti gyvenimo įvykiai įgauna prasmę, galinčią suteikti naujų žinių tolesniam tarpkultūrinės kompetencijos ugdymui ir edukacinių procesų plėtrai aukštosiose mokyklose. Tyrime dalyvavo 24 ŠU ir VDU magistrantai; giluminis interviu skirtas tyrimo dalyvių edukaci nėms patirtims, įgytoms šalies ir užsienio instituci jose ir plėtojančioms jų tarpkultūrinę kompetenciją, atskleisti. Magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo modelis Tarpkultūrinė kompetencija – sudėtingas kon struktas, ugdomas visą žmogaus gyvenimą, todėl su kaupta ir atsinešta į magistrantūros studijas studento patirtis yra labai svarbi ugdymo dalis bei informaci jos šaltinis. Pasak daugelio autorių (Dewey, 1938; Kolb, 1984; Knowles, 1975 ir kt.), studentų patirtis ugdymo procese yra esminis mokymosi šaltinis. Ug dant tarpkultūrinę kompetenciją aukštojoje mokyk loje, svarbu atsižvelgti į asmens patirtį (formalią, savaiminę), sąlygotą esamos kultūros, įgytą šeimo je, darželyje, mokykloje, bendraujant su draugais ir pan. Sunkiausiai ugdomi tarpkultūrinės kompetenci jos elementai (nuostatos ir vertybės) plėtojami, sufor muojami būtent pirminiuose socializacijos institutuo se. Šie elementai sąlygoja tolesnį asmens augimą ir tarpkultūrinės kompetencijos elementų įsisavinimą. Kiekvienas žmogus konstruoja savo individualų su pratimą apie pasaulį, patirdamas, vertindamas ir in Ankstyvoji magistranto patirtis (angl. prior knowledge) Žinios, mokơjimai, Ƴgnjdžiai, tarpkultnjrinơs patirtys iki studijǐ aukštojoje mokykloje S o c i a l i z a c i j a F o r m a l u s i s m o k y m a s i s Edukaciniai požinjriai/paradigmos Tarpkultnjrinơs kompetencijos ugdymo ir vertinimo strategijos ir metodai Internacionalizacijos institucijoje/ programoje lygis; Patirtinis mokymasis Probleminis mokymasis Bendradarbiavimu grƳstas mokymasis Reflektyvusis mokymasis Kognityvinis mokymasis Moduliǐ užsienio k. skaiþius Išvykstanþiǐ dơstytojǐ pagal mainǐ programas skaiþius Atvykstanþiǐ dơstytojǐ ir tyrơjǐ, dơstanþiǐ užsienio kalba, skaiþius; Paskaitos užsienio kalba Tarpdiscipliniškumas Mokymosi aplinka A s m e n i n ơ r a i d a Mikro-, mezo-, makrolygmuo (šeima, kultnjra, visuomenơ) 1 pav. Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo interaktyvus modelis 87 Bendroji / profesinơ magistranto tarpkultnjrinơ kompetencija ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Bendraudami, sąveikaudami su įvairiomis kul tūromis ir kontekstais, studentai (su savo unikalia patirtimi, istorija, planais, užsibrėžtais tikslais) geba pasiekti užsibrėžtų akademinių tikslų, bet kartu ir pa tobulėti kaip asmenybės – emocine, intelektine arba mąstymo, kultūrine ir akademine prasme. Labai svar bu – padėti magistrantams įgyti tarpkultūrinę kompe tenciją, susidedančią iš turinio, veiklos ir mokslinės kompetencijos elementų, reikalingų sėkmingam to lesnės profesinės veiklos kontekstui. Susidurdamas su probleminėmis situacijo mis ir įveikęs jas, asmuo kaupia gyvenimo proble mų sprendimo patirtį. Būtent, patirtinio mokymosi, probleminio mokymosi ir kt. ugdymo strategijomis paremtas tarpkultūrinės magistrantų kompetencijos ugdymas siūlo ne konkrečią, apibendrintą tiesą, o rodo problemų, požiūrių, vertybių įvairovę. Su tuo magistrantams susiduriant, stiprėja tarpkultūrinės kompetencijos, nes studentai įgyja gebėjimų spręsti iškilusias tarpkultūrines problemas, tobulina gebė jimą priimti sprendimus, didėja jų tolerancijos lyg muo. Svarbu sudaryti galimybes besimokantiems patiems tirti, atrasti, kad idėjos ir žinios išplauktų iš realių sprendimų, susijusių su besimokančiųjų asme nine patirtimi. Mokymasis, prasidedantis problema, įgalina studijuojantįjį ieškoti informacijos, perkelti ir taikyti formalias teorines žinias praktinėje veiklo je (Brockbank, McGill, 1998). Probleminiam moky muisi labai svarbi yra edukacinė aplinka, palaikanti mokymąsi per refleksiją ir bendradarbiavimą, indivi dualų mokymąsi ir formalųjį bei neformalųjį verti nimą (angl. formative, summative) (Schmidt, 1995; Schmidt, Gijselaers, 1990). Tarpkultūrinės kompetencijos be konkretaus konteksto nėra (Leenen ir kt., 2002). Kad atsirastų ir ugdytųsi įgūdžiai, gebėjimai, žinios, nuostatos, ver tybės, reikia tam tikros realios aplinkos ir situacijų, problemų, kurios būtų išsprendžiamos, netraumuotų studentų ir leistų ugdyti jų tarpkultūrinę kompeten ciją. Studentų tarpkultūrinės kompetencijos patirtis parodė, kad probleminės situacijos yra kartu ir ugdy mosi situacijos. Lietuvos magistrantų patirtis ugdant tarpkultūri nę kompetenciją Lietuvos ir užsienio institucijo se: kokybinio tyrimo rezultatai Sėkmingas mokymosi procesas siejasi su pa lankia edukacine aplinka, motyvacijos sistema ir pa renkamais tinkamais ugdymo ir vertinimo metodais ir strategijomis. Pasak D. Lipinskienės (2000), edu kacinė sistema, įgalinanti studentą studijuoti, apima kompetencines, psichologines, didaktines, organi zacines – materialiąsias ir sociokultūrines sąlygas. Tokioje mokymosi aplinkoje suteikta autonomija ir atsakomybė už savo veiklos rezultatus leidžia stu dentui kontroliuoti savo mokymosi procesą. Nesėk mių toleravimas, refleksijos, savikontrolės ir savęs vertinimo akcentavimas sudaro galimybę mokytis iš klaidų, kelia pasitikėjimą savo jėgomis ir palaiko ko kybiško mokymosi motyvaciją. Tyrimo dalyviai, lygindami patirtį, gautą Lietu voje, savo institucijoje, ir užsienyje, išskiria įvairius mokymosi metodus ir institucinius internacionaliza cijos veiksnius, padedančius ugdyti jų tarpkultūrinę kompetenciją (1 lentelė). 1 lentelė. Edukacinės aplinkos sąlygų įtaka magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymui studijų programoje Edukacinės aplinkos sąly gos, lemiančios tarpkultūri Studijų programoje (Lietuvoje) įgyta patirtis nės kompetencijos ugdymą Didaktinės (studijų) sąlygos Kurse su Lojolos universitetu reikėjo bendrauti su amerikiečiais studentais, tas interakty vus ryšys daugiausia tarpkultūriškumo davė. Naglė (24 m.) Didaktinių tikslų transforma Mes tada labai diskutavome su kitais grupės nariais, ką tada reiktų daryti nežinant kitos vimas į mokymosi tikslus kultūros, nes gali nieko blogo nenorėdamas užgauti. Naglė (24 m.) Buvo nuotolinės studijos, kur turėjom daug literatūros, buvo patalpinta, galėjome ją stu Turinio, mokymosi tikslų ir dijuoti. Pirmame magistrantūros kurse lankėmės baltarusių, vokiečių bendruomenėse ir turinio dinamikos atitikimas ėmėme interviu, pristatymus darėme. Buvo literatūros studijavimas ir patirties refleksijų išsakymas kalbant apie įvairias kultūras, kur galėjau gyvai palyginti savo turimas patirtis Priemonių, metodų ir moky ir žinias. Kornelija (25 m.) mosi tikslų, poreikių atitiki Trūksta tų pačių simuliacijų, kai tu atsiduri tam tikroje kultūroje, turi išspręsti problemas mas ir pan. Gyvos patirties trūkumas didelis, vien tik apie tai kalbama, kad tai yra gerai, šito reikia, bet tas bendruomenių tyrimas buvo panašus, bent jau susiduri atlikdamas tyrimą su kitomis kultūromis. Kornelija (25 m.) Jaunesni dėstytojai taiko įvairius metodus, bet vyresni tikrai netaiko, nelinkę nieko keisti, skeptiškai žiūri į naujoves ir tiesiog pateikia informaciją. Kol kas vyrauja tradicinis moky mas. Po truputį pereina, bet nenoriai, manau, ir patirties, taikant įvairius metodus, trūksta 88 Socialiniai mokslai. edukologija 1 lentelės tęsinys Tai buvo pirmos nuotolinės studijos, tad lankstumas, laiko paskirstymas atsirado, buvo ga limybė diskutuoti, kritiškai save vertinti. Rasa (24 m.) Man labiausiai patiko nuotolinės studijos Moodle aplinkoje. Refleksija paremtas mokymas padėjo pasitikrinti turimas kompetencijas ir įgyti naujų. Vaiva (35 m.) Tiek grupinis darbas, tiek nuotolinės studijos, tiek kooperuotos studijos padėjo man įgyti tarpkultūrinės kompetencijos. Tomas (23 m.) Pas mus labai didelę dalį laiko suvalgo pačios paskaitos. Ir to laiko individualiam darbui kartais tikrai nelieka, arba lieka tik tam perskaitymui medžiagos, bet nebekalbama tada apie įsigilinimą ar supratimą. Tomas (23 m.) Darome prezentacijas užsienio kalba, ir kuo įvairesnėmis temomis būtų daromos prezenta cijos, tuo labiau būtų praturtintas žodynas. Mantas (24 m.) Kalbant apie bakalauro studijas Šiauliuose, nepasakyčiau, kad būtų ugdomi tokie bendra vimo užsienio kalba metodai, o VDU yra paskaitos su „erasminikais“, darbas grupėse, komunikacija, projektiniai darbai, vyksta anglų k.. Jovilė (24 m.) Buvo nuotolinės studijos, kuriose pateikiama labai daug informacijos užsienio kalba, o per paskaitas buvo užduotys, reikalaujančios praktinio pritaikymo. Paskaitose daugiau te orija, tai dažnai ta praktika nuplaukia. Būna grupiniai darbai, žaidybinės situacijos. Eva (23 m.) Pas mus sėdi 40 veidukų, mokykliniuose suoluose, dėstytojas varo monologą, kartais pasi žiūrėdamas, ar nemiegi ir užduodamas klausimą, o tenais yra visai kitaip. Aišku, tai buvo daugiau bakalauro studijose, magistro studijose kitaip, daugiau dialogo, daugiau bendra vimo ir pan. Į Erasmus važiuoji labai norėdamas, o čia turi atlikti ir tai, ko tu nenori arba kas tau neįdomu. Pats principas studijuojant su Lojolos universitetu buvo įdomus tuo, kad buvo užduodamas klausimas ir mes atsakydavome, paskui jie atsakydavo. Pasiimdavome straipsnį, kažkas jį pristatydavo, ir diskutuodavome. Aišku apskritai apie metodus sužinai, darbo grupėse, socialinio darbo įvairių metodų ir pan. pastoviai gauni kažko naujo. Indra (24 m.) Analizuojant tyrimo dalyvių pamąstymus ir patirtis, įgytas Lietuvos institucijose, galima pastebė ti didelių vidinių prieštaravimų ir edukacinių paradig mų kaitos aspektų. Tyrimo dalyviai vis dar pastebi ir suvokia ugdymą kaip žinių perdavimą, kurį atlieka labiau patyrę žmonės mažiau žinantiems. Jų pasa kojimuose išryškėja tradicinės ugdymo paradigmos dominavimas, bakalauro ir magistro studijų progra mose ugdant tarpkultūrinę kompetenciją. Ir tik minė dami atskirus atvejus ir patirtis studijų procese, tyri mo dalyviai atranda ugdymą kaip savo, prasmingą gyvenamo pasaulio konstravimą, atrandant galimy bes, mokantis iš savo patirties, kaupiant naują patir tį. Tyrimo dalyvių apmąstymuose (ypač kalbant apie inovatyvių mokymosi metodų taikymą studijų proce se) galima aptikti tradicinės mokymo(si) sampratos, akcentuojančios žinių įgijimo ir perdavimo svarbą, aukštosiose mokyklose kaitą į šiuolaikinę – konstruk tyvistinę mokymosi paradigmą, apibūdinančią mo kymąsi kaip procesą, apimantį studento mąstymo, jausmų, suvokimo ir elgesio kokybinius pokyčius ir išryškinančią jo gebėjimą matyti, patirti ir suprasti re aliame pasaulyje vykstančius procesus bei galimybę pačiam kurti individualų žinojimą, mąstyti ir vertinti savo asmeninį augimą. Tačiau analizuojant tyrimo dalyvių patirtis, įgytas užsienio institucijose, akivaizdžiai išryškėja šiuolaikinės mokymosi paradigmos vyravimas ir ki tokių edukacinių aplinkos sąlygų, lemiančių magist rantų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą, išskyri mas tyrimo dalyvių pasisakymuose. Užsienio institu cijose magistrantai atranda asmens ankstesnės patir ties reikšmę kaip svarbią ugdymo procesui, naujus mokymo ir mokymosi metodus, priemones, formas, ugdančias kritinį mąstymą, dėstytojų ir studentų ben dradarbiavimą ir pan. (2 lentelė). 2 lentelė. Edukacinės aplinkos sąlygų įtaka magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymui užsienyje Edukacinės aplinkos sąlygos ugdant tarpkultūrinę kompe tenciją Užsienyje įgyta patirtis Studijų procesas labai skiriasi nei pas mus, paskaitos skiriasi, paskaita organizuoja ma visą vieną mėnesį, intensyviai, tik vienas dalykas, labai interaktyviai, studentai fantastiškai žingeidūs ir aktyvūs. Man buvo sunku, buvo šokas, nes pas mus visi sėdi ir Didaktinių tikslų transformavi klausosi dėstytojo, o ten visi studentai šneka, diskutuoja, o dėstytojas tik moderuoja. mas į mokymosi tikslus Kornelija (25 m.) Didaktinės (studijų) sąlygos 89 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 2 lentelės tęsinys Turinio, mokymosi tikslų ir turi Suomijoj visi edukologijos mokslų srities studentai privalo atlikti praktiką užsienyje, 3 nio dinamikos atitikimas mėn. mažiausiai. Kornelija (25 m.) Švedijoje, būnant Erasmus studentu, didelį įspūdį paliko darbas grupėse, kuris duoda Priemonių, metodų ir mokymo vo naudos. Ir tas procesas laisvesnis bendravimas grupėje, suartėjimas įvyksta su žmo si tikslų ir poreikių atitikimas nėm, tiek edukacine prasme, nes įsimeni daug daugiau per paprastus dalykus geriau, nei kaldamas sudėtingą tekstą. Kad ir Jūsų dalykas buvo, kur vyko diskusijos, reikėjo Paritetinė dėstytojo ir studento atstovauti dvi pozicijas. Tomas (23 m.) sąveika, grindžiama kūrybišku Esminis skirtumas yra tas, kad ten nėra vienu metu tiek daug paskaitų kaip čia. Švedi mu ir interaktyvumu joje niekas tavęs neverčia dirbt, bet laikas ten yra skirtas individualiam darbui, darbui bibliotekoje ar pan. Tomas (23 m.) Pats darbas vykdavo kitaip, tas darbas grupėse, kai kada nebūdavo paskaitų, bet liepdavo susitikti grupėse ir daryti užduotis, prezentacijas ruošti arba rašto darbą, kaip man vaidini mas buvo, paskui per rašto darbą reikėjo susieti. Tuomet grupinis darbas tampa esminis, ne taip, kaip pas mus per paskaitas būna grupinis paskaitos darbas, ten sueini į butą ar biblioteką ir tikrai dirbi, susirenki būtent tam tikslui. Tomas (23 m.) Didžiausia motyvacija nuvykti, tarkim, į tą pačią Olandiją, dėl to, kad sužinotum kuo įvai resnių tų dėstymo, mokymosi metodų, grupėse darbas, portfolio taikymą, nuolatinis bendra vimas su kitais, pažinti skirtingą kultūrą. Jovilė (24 m.) Tie 4 mėn. buvo labai intensyvūs, labai daug visko ir įtemptai, nepaprastai daug prezenta cinių dalykų, labai daug vizualinės medžiagos. Stipriausia buvo darbas grupėse, kiekvieną savaitę keičiami nariai, bet tu nori nenori privalai su jais dirbti, nors gal ne visada ir suta ri, bet žinai, kad turi darbą atlikti su juo, ir darai. Savaitės gale turėdavome atsiskaityti, t. y. grupės portfolio. Kurį pateiki savaitės pabaigoje, ką tu išmokai, ką padarei, kiekvienas asmeniškai pildydavome, darai savo įvertinimus, paskui jungi į vieną bendrą. Olandija mul tikultūrinė šalis, porą tyrimų darėme religinėse bendruomenėse, teko po mečetes vaikščioti ir pan., turėjome klausinėti žmonių, tiesiog patys metodai sužavėjo, atrodo, viskas labai interaktyvu, ir nėra taip, kaip nutinka čia bestudijuojant, kad po dienos pamiršti viską. Jo vilė (23 m.) Marketingas dėstomas per praktiką, vežasi į parodas, aiškina gyvai, pamatai patį logotipų kūrimo procesą, praktikos labai daug ir paties dėstytojo paskaitų sudėliojimas taip, kad vos ne kas antrą paskaitą atsiduri kažkur. Aišku tai yra galimybė dėstytojo, universiteto kažką parodyti, atsiskaitymo būdai labai skirtingi. Pas mus esi labai įpareigotas, koliokviumas, egzaminas, įtampa didelė. Perlina (24 m.) Lygindami užsienio dėstytojų kompetenciją, studentai ypač atkreipia dėmesį į mokėjimą motyvuo ti ir sudominti juos savo dalyku, taikyti įvairius akty vius mokymosi metodus, leidžiančius jiems pasiekti itin gerų rezultatų. Magistrantai, analizuodami stu dijų procesą savo institucijose, pasigenda interakty vių, aktyvinančių metodų, kurių randa studijuodami užsienio institucijose, kaip, pavyzdžiui, komandinį darbą, diskusijas, simuliacinius žaidimus, problemi nį mokymą. Aktyvinantys metodai, pasak tyrimo dalyvių, yra vienas iš labiausiai juos motyvuojančių studijuoti veiksnių. nepamiršti, kad šveicaras ir amerikietis turi nevieno dą akademinę patirtį tiek laiko, tiek Lietuvos insti tucijų aspektu. Šveicaro akademinė patirtis Šiaulių universitete truko 6 mėn. Amerikiečio akademinė patirtis kaupiama jam gyvenant Kaune ir studijuo jant VDU jau 2 metus. Tad ir duomenys šiek tiek skiriasi. Šveicaras, kalbėdamas apie Šiaulių universite te įgytą patirtį, patvirtina Lietuvos aukštojo mokslo teoretikų teiginius apie tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo slopinimą; tradicinis mokymas, dėstytojų užsienio kalbų nemokėjimas, dėstytojo santykis su studentu, paremtas hierarchiniais ryšiais, mažai dis kusijų ir labai daug teorijos. Nors pačiuose komenta ruose tyrimo dalyvis tai vertina kaip faktą, kuris jo akademinėje kultūroje jau nebeegzistuoja: Kas man labai patinka Šiaulių universitete, kad studentai vis dar mokosi, ypač Istorijos katedro je. Nes kalbama apie grynąją istoriją, nors kartais ir kalbos barjeras neleidžia išdiskutuoti temas, bet ta da gali eiti į biblioteką ir skaityti knygas, iš tiesų mo kytis, nes dėstytojai ir reikalauja iš studento žinių. Lietuvos aukštojo mokslo konteksto vertinimas, analizuojant užsienio studentų (šveicaro ir ameri kiečio) atvejų akademines patirtis Tyrimo dalyviai, sukaupę labai gerą akademi nę, ugdant tarpkultūrinę kompetenciją, patirtį, įgytą savo kultūros švietimo įstaigose (mokykloje, univer sitete), galėjo palyginti su patirtimi, gauta Lietuvos institucijose (3 lentelė). Prieš analizuojant respondentų patirtį, reikia 90 Socialiniai mokslai. edukologija Bet yra ir kita viso šito mokymo pusė, nes kai kurie profesoriai skaito paskaitas iš savo užrašų ir jau pir mą seminarą buvau pasiruošęs, perskaičiau knygas, įvadus, santraukas, kurias liepė perskaityti, kai ku rias dalis praleidau, nes man jos pasirodė nereikš mingos. Tačiau seminaro metu dėstytoja paklausė, kas buvo parašyta 45 psl. teksto, kurį ji davė skaityti. Aišku, kad bihevioristinis mokymasis, kai pasakoma, kas yra svarbu ir tu turi išmokti tekstą mintinai, net nesuprasdamas, kas ten yra parašyta. „Šveicarijos universitetuose ir mokyklose labai dažnai naudoja mi interaktyvūs metodai, tokie kaip grupiniai projek tai, diskusijos, ir teorinės paskaitos nesitęsia ilgiau nei 15 min., nes tuomet manoma, kad bloga pamoka. Labai svarbu plėtoti žinias pačiam studijų metu, nes laikomasi konstruktyvistinio mokymosi paradigmos. Torenz (28 m.) Amerikietis magistrantas, turėdamas daugiau studijų patirties Lietuvoje, ne tiek vertina patį studijų procesą ir metodus (nors pamini, kad jie nėra labai kūrybiški, nors kartais ir nuobodūs), bet labiau insti tucijos sudarytas sąlygas ir skirtumus: mažos studen tų grupės ir artimi santykiai, Lietuvos magistrantai nevertina studijų, nes jos jiems yra nemokamos: Vienas skirtumas tarp Amerikos fakulteto, ku riame mokiausi ir socialinės antropologijos studijų programoje VDU, kad VDU fakultetas labai mažas. Bakalauro studijose Amerikoje kiekvienas dalykas vykdavo su skirtingais studentais, o čia kiekvienas dalykas ir visa programa vyksta tai pačiai grupei studentų, todėl bendravimas yra daug glaudesnis ir šiltesnis VDU. Kai turime pertraukas, einame į kabi netą ir pasidarome kavos, jaučiasi toks intymumas. O Amerikoje viskas daugiau institucionalizuota ir individualizuota, nes kiekvienas turi savo dalykus, kuriuos privalo lankyti, o pats studentas yra anoni miškas. Bill (27 m.) 3 lentelė. Mokymosi ypatybių aukštojoje mokykloje Lietuvoje ir užsienyje analizė Problemos, situacijos, su kuriomis magistran 1 atvejis tai susidūrė atvykę į (šveicaras) Lietuvą Akademinės problemos Šveicarijos universitetuose ir mo kyklose labai dažnai naudojami Tradicinis mokymas interaktyvūs metodai, tokie kaip grupiniai projektai, diskusijos, te Dėstytojų užsienio kalbų orinės paskaitos nesitęsia ilgiau nei nemokėjimas 15 min., nes tuomet manoma, kad pamoka bloga. Labai svarbu plėtoti Mažos studentų grupės ir žinias pačiam studijų metu, nes lai artimi santykiai komasi konstruktyvistinio mokymo si paradigmos Prezentacijų reikalavi Prisimenu, kaip ilgai reikėjo laukti, mas kol gavau savo paskaitų tvarkaraš tį, tuo tarpu kiti atrodė ramūs dėl Lietuvos magistrantai fakto, kad nėra dar tvarkaraščio nevertina studijų, nes jos (aš panikuoju, jei prieš 2 savaites jiems yra nemokamos iki semestro pradžios nesužinau sa vo tvarkaraščio) Apibendrinant galima teigti, kad institucijos bendra politika, mokymosi paradigmų taikymas, mokymosi metodų naudojimas studijų procese, dės tytojo kompetencija ir santykių su studentais palaiky mas lemia tarpkultūrinės kompetencijos išsivystymo lygį. 2 atvejis (amerikietis) Kitas kultūrinis skirtumas: studentai atsineša užkan džių arba švenčių metu atsineša patiekalą ir dalijasi su visais, o Amerikoje niekas nesineša užkandžių ir tuo la biau nesidalina su niekuo Klasės struktūra yra labai skirtinga, nes Lietuvoje pra šoma dažnai daryti prezentacijas, o visi kiti tiesiog klau sosi. Pranešėjai pristato labai sausus teorinius tekstus, o dėstytojas veda diskusijas. Tokios struktūros niekur nemačiau, kad studentas turėtų daryti kartą per semest rą prezentaciją, nes niekam tai nebeįdomu Galėčiau išskirti bendravimą su profesūra, nes labai daug dialogo, bendravimo, minčių pasidalijimo. Nepa sakyčiau, kad metodai, kurie taikomi Lietuvos aukšto siose mokyklose, būtų labai kūrybiški, lyginant su me todais, taikomais JAV. Vienas svarbus skirtumas, kurį pastebėjau, kad studentai Lietuvoje labiau atsipalaida vę dėl studijų, jie turi vaikus, ateina į paskaitas dažnai nepasiruošę, tuo tarpu Amerikoje, studijuodamas ma gistrantūroje, tu negali praleisti paskaitų, nesiruošti ar ruoštis paskutinę akimirką. Tokie dideli skirtumai gali būti greičiausiai dėl to, kad Lietuvoje magistrantūra yra nemokama, daugelis įstojusiųjų nemoka už mokslą, o Amerikoje magistrantūra mokama ir yra labai bran gi, kainuoja apie 30 000 dolerių. Tad jei jau įstojai ir moki tokius pinigus, jokiu būdu nepraleisi nė vienos pa skaitos Tyrimo metu pastebėta, kad edukacinė aplin ka Lietuvos aukštosiose mokyklose dar nepakanka mai orientuota į mokymosi paradigmą ir įgalinanti studentą įgyti tarpkultūrinių kompetencijų. Nors pa vienių atvejų, pasak tyrimo dalyvių, yra, bet, anali zuojant visas edukacinės veiklos sąlygas, pradedant 91 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 nuo psichologinių sąlygų, t. y. pozityvaus klimato, paritetinių dėstytojų studentų santykių, pasak tyri mo dalyvių, dar nėra, nes labai įsišaknijęs ir atėjęs iš ankstesnių studentų patirčių yra formalus bendra vimas tarp dėstytojo ir studento (vieno ekspertinė funkcija, kito – pasyvaus vartotojo). Tiesa, kaita šioje srityje pastebima, nes tyrimo dalyviai atkrei pia dėmesį į tai, jog jaunesni dėstytojai yra labiau linkę kooperuotis, bendrauti, susitikti neoficialiose vietose padiskutuoti ir pan. Kitas labai svarbus tyri mo dalyvių pastebėjimas – nepakankama dėstytojų kompetencija, kurią sudaro, pasak D. Lipinskienės (2002), dalykinė, pedagoginė, komunikacinė, moks linė kompetencijos. Lietuvos dėstytojams dar trūksta ypač pedagoginės (susidedančios iš didaktikos, psi chologijos ir švietimo vadybos išmanymo) ir komu nikacinės kompetencijos, apimančios bendravimo, darbo grupėje mokėjimus, užsienio kalbų žinojimą ir informacinius gebėjimus. Ypač studentai pastebi ir konstatuoja kaip neigiamą veiksnį dėstytojo užsie nio kalbos nemokėjimą, o tai iš esmės silpnina pačių studentų paruošimą ir jų tarpkultūriškumo ugdymą. tuvos aukštosiose mokyklose, išryškėja tai, kad edukacinė aplinka dar nėra pakankamai orientuo ta į mokymosi paradigmą, įgalinanti studentą įgy ti tarpkultūrinių kompetencijų. Didaktinės sąly gos bei ugdymo ir vertinimo strategijų, metodų panaudojimas studijų procese vertinamas palan kiai, nors tyrimo dalyviai vis dar pastebi teorijos dominavimą paskaitų metu ir, lygindami su už sienio aukštojo mokslo institucijomis, pasigenda interaktyvių metodų (grupinio darbo, problemi nio mokymosi, simuliacinių žaidimų, savarankiš kų studijų ir kt.). Literatūra 1. Berger P., Luckman Th., 1999, Socialinis tikrovės konstravimas. Vilnius: Pradai. 2. Brockbank A., McGill I., 1998, Facilitating Reflec tive Learning in Higher Education. Buckingham: Open University Press. 3. Denzin N. K., Lincoln Y. S., 2003, The Landscape of Qualitative Research: Theories and Issues (2nd ed.). Thousand Oaks. London, New Delhi: Sage Pub. 4. Dewey J., 1938, Experience and education. New York: Kappa Delta Pi. 5. Jarvis P., Holford J. and Griffin L., 2003, The Theory and Practice of Learning London: Kogan Page, 2nd edn. 6. Knowles M., 1975, Self-Directed Learning. A Gui de for Learners an Teachers. New York: Association Press. 7. Kolb D. A., 1984, Experiential Learning: Experience as the source of learning and development. Englewo od Cliffs, NJ: Prentice Hall. 8. Leenen W. R., 2002, Enhancing Intercultural Competen ce in Police Organizations. Waxmann Verlag GmbH, Germany. 9. Lipinskienė D., 2000, Studijuoti skatinanti aplinka: jos reikšmė studentų mokymuisi. Tiltai. Nr. 2. P. 73– 77. 10. Lipinskienė D., 2002, Edukacinė studentą įgalinanti studijuoti aplinka. Daktaro disertacija. Kaunas: Kau no technologijos universitetas. 11. Schmidt H. G., Dolmans D. H., Gijselaers W. H., des Marchais J. E., 1995, Theory guided design of a rating scale for course evaluation in problem-based curricula. Teaching and Learning in Medicine. No 7. P. 82–91. 12. Schmidt H. G., Gijselaers W. H., 1990. The develop ment and evaluation of a causal model of problem-ba sed learning. In Norman Z., Schmidt H. G., Ezzat E. (Eds.). Innovation in Medical Education: An Evalua tion of its Present Status. New York: Springer. Išvados 1. Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas traktuo jamas kaip nuolatinis procesas, integruojantis kompetencijų poreikio nustatymą, ugdymo ir vertinimo strategijų ir metodų parinkimą. Ma gistrantūros studijas pradėję studentai jau turi įvairių tarpkultūrinių patirčių iš prieš tai vykusio formalaus ir neformalaus ugdymo proceso, socia lizacijos, bakalauro studijų ir pan., tad jų žinių, gebėjimų, nuostatų ir vertybių lygis yra labai skirtingas. 2. Magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos ugdy mui reikia palankios ugdymo aplinkos, diferen cijuotų ugdymo ir vertinimo metodų ir formų, atsižvelgiant į aukštosios mokyklos institucinę internacionalizaciją (studentų mobilumą, tarp tautinę mokslinę veiklą, internacionalizacijos na muose strategijas, internacionalizuojant studijų programas). Ugdant tarpkultūrinę kompetenciją, turi būti taikomos patirtinio mokymosi, proble minio mokymosi, bendradarbiavimu grįsto mo kymosi, refleksyviojo mokymosi ir kognityvinio mokymosi strategijos. Studentų tarpkultūrinės kompetencijos patirtis parodė, kad probleminės situacijos yra kartu ir ugdymosi situacijos. 3. Apibendrinant tyrimų dalyvių patirtis, įgytas Lie 92 Socialiniai mokslai. edukologija EDUCATIONAL ASPECTS OF DEVELOPMENT OF INTERCULTURAL COMPETENCE AT HIGHER EDUCATION INSTITUTIONS IN LITHUANIA AND FOREIGN COUNTRIES IN THE CONTEXT OF MASTER STUDENTS EXPERIENCE Eglė Virgailaitė-Mečkauskaitė Summary Successful teaching/learning process is related to favourable educational environment, motivation system and selected suitable teaching and assessment methods and strategies. It is necessary to provide favourable educational environment and different teaching and assessment methods and forms for development of intercultural competence of master level students, taking into consideration the internationalization of higher education institutions (students mobility, internationalization at home strategies, internationalized study programmes). Developing of intercultural competence must involve experiential learning, problem based learning, cooperation based learning, reflexive learning, and cognitive learning strategies. In this article the educational peculiarities of development of intercultural competence are assessed and analysed with reference to master students’ experiences of studies at Lithuanian and foreign higher education institutions. The participants of the research reflected on different educational aspects which helped to develop their intercultural competence. The main aim of the research presented in this article is to analyze educational aspects of development of intercultural competence in Lithuanian and foreign higher education institutions. Keywords: development of intercultural competence, internationalization of higher education, teaching/learning strategies. TARPKULTŪRINĖS KOMPETENCIJOS UGDYMO EDUKACINĖS YPATYBĖS LIETUVOS IR UŽSIENIO AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE MAGISTRANTŲ PATIRTIES KONTEKSTE Eglė Virgailaitė-Mečkauskaitė Santrauka Šio straipsnio tyrimo tikslas yra aptarti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo edukacines ypatybes Lietuvos ir už sienio aukštosiose mokyklose. Sėkmingas mokymosi procesas siejasi su palankia edukacine aplinka, motyvacijos sistema ir parenkamais tinka mais ugdymo ir vertinimo metodais bei strategijomis. Magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymui reikia palankios ugdymo aplinkos, diferencijuotų ugdymo ir vertinimo metodų ir formų, atsižvelgiant į aukštosios mokyklos institucinę internacionalizaciją (studentų mobilumą, internacionalizacijos namuose strategijas, internacionalizuojant studijų progra mas). Ugdant tarpkultūrinę kompetenciją, turi būti taikomos patirtinio mokymosi, probleminio mokymosi, bendradarbia vimu grįsto mokymosi, refleksyviojo mokymosi ir kognityvinio mokymosi strategijos. Straipsnyje tarpkultūrinės kompe tencijos ugdymo edukacinės ypatybės vertinamos ir analizuojamos per magistrantų turimas studijų Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose patirtis. Tyrimo dalyviai, lygindami gautą patirtį Lietuvoje, savo institucijoje, ir užsienyje, išskiria edukacines sąlygas, padedančias ugdyti jų tarpkultūrinę kompetenciją. Prasminiai žodžiai: tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas, aukštojo mokslo internacionalizacija, mokymosi strategi jos. Įteikta 2012-03-16 93 STRATEGINIO PLANAVIMO IR UNIVERSITETO VALDYMO KRYPTYS: UNIVERSITETO SOCIALINIŲ PARTNERIŲ IR AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS SUTELKTOS GRUPĖS TYRIMO REZULTATAI Darius Gerulaitis, Eglė Virgailaitė-Mečkauskaitė, Modestas Grigaliūnas Šiaulių universitetas Įvadas pokyčių, todėl strateginis planavimas tampa labai svarbus tolesnės universitetų veiklos įrankis. Strate ginis planavimas yra valdymo įrankis, atėjęs į aukš tąjį mokslą iš verslo praktikos pasaulio (Rowley, Lujan ir Dolence, 1997). Tai procesas, kuris orien tuojasi į strateginius ir operacinius tikslus, siekius ir strategijas, grįstas organizacijos politika, progra momis, veiklos būdais, kuriais remiamasi siekiant institucijos tikslų ir planuojamų rezultatų. Daugelis autorių (Bryson, 1988; Keller, 1983, Peterson, 1999; Austin, 2002 ir kt.) mano, kad strateginis planavimas yra ypač svarbus įrankis organizacijos efektyvumui pasiekti. Išorinė aukštojo mokslo kaita lemia vidinės universiteto valdymo kaitos poreikį. Nūdienos kon tekste atsiranda būtinybė vadovavimo kompetenci jas papildyti strateginio planavimo įgūdžiais. Kad organizacija pasiektų tikslą, jos vadovai apie galimy bes ir besikeičiančių sąlygų poveikį turi mąstyti stra tegiškai. Norėdami žinoti, kada pradėti strateginius pakeitimus, jie privalo atidžiai stebėti išorinę aplin ką. Be to, savo sritį jie turi gerai pažinti, kad nuspręs tų, kurios rūšies strateginių pakeitimų imtis. Teorinė aukštųjų mokyklų integruotos plėtros strategijos (toliau – IPS) apibrėžtis leidžia formuluo ti tokius tyrimo probleminius klausimus: Kaip Šiau lių universiteto akademinė bendruomenė ir tarybos nariai bei kiti socialiniai partneriai vertina esamą aukštosios mokyklos situaciją integruotos plėtros strategijos kūrimo kontekste? Kokios yra Šiaulių universiteto valdymo stiprybės ir silpnybės? Kaip didinamas Šiaulių universiteto ir šalies bei regiono konkurencingumas? Kokie yra aukštosios mokyklos tarptautiškumo ir internacionalizacijos aspektai? Straipsnyje pateikiami tyrimo, apimančio Šiaulių universiteto strateginio planavimo akademi nės bendruomenės ir socialinių partnerių situacijos ir perspektyvų, analizė. Šiam tikslui pasiekti organi zuoti grupinio interviu susitikimai su vidinėmis ir išorinėmis suinteresuotomis grupėmis: universiteto akademine bendruomene (35 dėstytojų, studentų, profesinės sąjungos atstovai) ir tarybos nariais bei socialiniais partneriais (20 asocijuotų verslo ir pra monės, švietimo, miesto savivaldos struktūrų, NVO atstovų). Tyrimo imtis – 55 asmenys (N = 55). Tyrimo tikslas – taikant teorinę analizę ir su telktos grupės metodą, identifikuoti vidinių ir išori Tiek ugdymas, bendrąja prasme, tiek aukšta sis mokslas, vertinant jį konkrečiai, veikia dinamiš ką tarptautinės ekonomikos plėtrą ir vystymąsi (Joh nstone, Teferra, 2004). Be to, aukštasis mokslas yra pagrindinis socialinio gyvenimo, kultūrinės ir ekono minės plėtros ir palaikymo pasaulyje ramstis (Dill, Sporn, 1995; Castells, 2001; Newman, 2001). Dar daugiau, akademinių institucijų prisidėjimas prie mokslo ir technologijų vystymosi ir raidos yra ne kvestionuojamas jau daugelį amžių (Gibson, 1994; Scott, 1999; Guruz, 2003). Todėl aukštojo mokslo institucijos turi išsiaiškinti ir prisitaikyti prie būti niausių šiuolaikinės visuomenės poreikių ir juos at liepti – kaip, pvz.: gyventi rinkos sąlygomis (Clark, 1995), kurti ir būti inovatyviomis (van Vught, 2000), plėtoti vidinę universiteto struktūrą, atsižvelgiant į naująją misiją (Detomasi, 1995). Galiausiai aukštojo mokslo institucijos yra svarbūs nacionalinio identiteto simboliai ir žmonių istorijos, kalbos, kultūros saugyklos (Johnstone, Te ferra, 2004). Šiuolaikinis aukštasis mokslas yra veikiamas įvairių iššūkių, ypač susijusių su demografiniais po kyčiais, sumažintu finansavimu, išskirtiniu visuome nės stebėjimu ir institucijų veiklos vertinimu bei vei kiamas internacionalizacijos dalykų (Altbach, 2001; van Vught ir kt. 2002). Dar vienas svarbus kvietimas rungtis susijęs su Bolonijos deklaracija ir Europos aukštojo mokslo erdve bei atitinkamais dokumentais (van der Wende, 2003), kuriuose numatomi poky čiai, atliepiantys išaugusius išorinius (visuomenės) poreikius, e-mokymosi aplinkų kūrimą, nepastovias aplinkas, rinkos jėgų invaziją į aukštąjį mokslą, naujus konkurentus, atsiradusį poreikį kurti naujas aukštąsias mokyklas bei pačių studentų profilio po kyčius. Aukštojo mokslo pokyčius Europoje lemia ke li faktoriai: neadekvatus ir nepakankamas aukštojo mokslo finansavimas valstybės lėšomis; nesugebėji mas valdyti ir susitvarkyti su vis stiprėjančia masifi kacija (masinio mokslo įsigalėjimu); nepakankama patirtis ir profesionalumo stoka, bandant spręsti stu dentų demografinio mažėjimo klausimus ir projek tuoti į ateitį veiksmus, kurių gali tekti imtis ir kt. Padidėjęs aplinkos nepastovumas verčia uni versitetus prisitaikyti prie visuomenėje vykstančių 94 Socialiniai mokslai. Vadyba nių suinteresuotųjų grupių Šiaulių universiteto strate ginės raidos gerosios patirties ir lūkesčių dėl aukšto sios mokyklos integruoto veiklos plano aspektus. Tyrimo uždaviniai: 1. Taikant teorinę analizę, atskleisti Lietuvos aukštųjų mokyklų strateginių do kumentų ypatumus. 2. Taikant sutelktos grupės meto dą, identifikuoti išorinių (tarybos nariai, socialiniai partneriai) ir vidinių (akademinė bendruomenė) Šiau lių universiteto suinteresuotojų grupių nuomones ir vertinimus apie svarbiausius Šiaulių universiteto in tegruotos plėtros strategijos kūrimo tikslus, uždavi nius bei priemones jiems pasiekti. 3. Taikant turinio analizės metodą, apibrėžti tikslinių grupių situacijos ir perspektyvų, plėtojant ekonominę, studijų ir prak tikos erdvę, didinant regiono ir šalies vystymąsi ir konkurencingumą, kryptis. Tyrimo metodai: teorinė analizė, sutelktos gru pės ir turinio analizės metodai. Taikyta kokybinė socialinio tyrimo metodolo gija, kuri mokslinėje literatūroje (Chiu, 2003; David, Sutton, 2004) traktuojama kaip palanki fenomeno in terpretacijai, supratimui, įvairiam priežastingumui at skleisti ir tyrimo rezultatų aptarimui diskusijoje. Ko kybiniai tyrimai leidžia gauti įvairiapusę informaciją apie dominantį reiškinį (objektą, fenomeną), išaiški na unikalius faktus ir juos demonstruoja. Kokybinio tyrimo tikslas yra ne matuoti, bet suprasti reikšmes, kurias žmonės priskiria socialiniams reiškiniams. Šiame tyrime taikytas kokybinis tyrimo meto das – sutelkta grupė. Tai sėkmingas metodas, siekiant gauti idėjų ir pasiūlymų (Cherchill, 2001). Tai yra žmonių grupės diskusija, kuriai vadovauja modera torius. Jis užduota tam tikras temas (atviro tipo klau simus) diskusijai ir kartu žymi (užrašo, projektuoja ant sienos) tyrimo dalyvių komentarus. Tokiu būdu kiekvienas fokus grupės dalyvis mato kitų išsakytas nepersonalizuotas mintis, o tai stimuliuoja atvirą diskusiją. Nagrinėjamą reiškinį siekiama analizuoti atsisakant išankstinių teorinių prielaidų, labiau orien tuojantis į realios praktinės reprezentantų patirties at skleidimą ir aprašymą bei duomenų kategorizavimą, unikalių, praktine ir profesine tyrimo dalyvių patir timi grįstų pasisakymų, refleksijų, minčių (teiginių) konceptualizavimą pagal prasminius (semantinius) vienetus. Kokybinio tyrimo esmė yra ne kiekybinių, o kokybinių, t. y. subjektyvių (šio tyrimo atveju, ekspertų reprezentuojamų) duomenų (patirčių ir nuo monių) analizė. Šiam tikslui pasiekti naudojami ir fokus grupės, ir turinio analizės metodai. Kaip teigia R. A. Krueger (1994), fokus grupė leidžia gauti pati kimą nuomonių konsensusą grupės ekspertų diskusi jose. Metodo esmė – gauti kuo daugiau ir įvairesnių nuomonių ir teiginių iš grupės diskusijose dalyvau jančių ekspertų, eliminuojant susitarimo tarp dalyvių galimybes. Jos užtikrinamos pagal tyrimo moderato riaus parengtas temas, kviečiant pasisakyti įvairius ekspertus, turinčius praktinės ar teorinės nagrinėja mo reiškinio patirties. Kaip metodologiškai korektišką duomenų rin kimo ir objektyvumo sąlygą daugelis mokslininkų (Denzin, Lincoln, 2003; Krueger and Casey, 2000; kt.) nurodo tai, jog sutelkta grupė turi vykti per ke letą sesijų (angl. multiple sessions), dalyvaujant skir tingiems tyrimo dalyviams (populiacijai), atstovau jantiems įvairias profesijas, socialinius sluoksnius ir pan. Tokio principo buvo laikomasi atliekant ir šį tyrimą. Turinio analizės pradžioje išskiriami prasmi niai vienetai, kuriais šio tyrimo atveju yra grupės diskusijose dalyvaujančių ekspertų (akademinės bendruomenės ir socialinių partnerių) vertinimai ir nuomonės apie IPS kūrimo procesą ir ypatumus. Nusakant metodo esmę, galima paminėti tai, jog visi diskusijų metu gauti teiginiai, t. y. prasminiai (leksiniai – semantiniai) vienetai, yra išskiriami ir sugrupuojami pagal panašias reikšmes. Tada vyksta gautų (išskirtų) teiginių grupių nominavimas – pava dinimo, atitinkančio visų į grupę patekusių teiginių prasmę, suteikimas. Tyrimo rezultatai Iš viso tyrimo – fokus grupės – metu, per visas sesijas tyrimo dalyviai (ekspertai) iš Šiaulių univer siteto ir socialiniai partneriai iš regiono išsakė 139 teiginius, t. y. empirinius referentus, atskleidžiančius IPS kūrimą. Tada tyrimo dalyviai visus juos įvertino (nuo 1 iki 4 pagal, jų manymu, aktualumą ir svar bumą, kuriant IPS strategiją). Tie išsakyti teiginiai buvo kategorizuoti pasitelkus 7 ekspertus, taikant tu rinio analizės metodą. Taip siekta ne tik tiksliai įvar dyti kategorijas (surasti bendrą prasmę teiginiams), bet ir tyrimo duomenų objektyvumo. Toliau tekste pateikiamos ekspertų įvardytos kategorijos ir jas sudarančios subkategorijos, teigi niai ir jų vertinimo vidurkiai bei standartinis nuokry pis. Šie duomenys parodo Šiaulių universiteto IPS (integruoto strateginio plano) kūrimo turinį ir savitą kryptingumą. Universiteto akademinė bendruomenė. Su telktos grupės susitikime, kuriame dalyvavo Šiaulių universiteto akademinės bendruomenės nariai, išsa kytus teiginius ekspertai suskirstė į 2 kategorijas: Šiaulių universiteto veiklos turinys ir Šiaulių univer siteto vaidmuo regione. Didžiausią vidurkį (jis rodo teiginių svarbumą, aktualumą) (M = 3,38) gavo kate gorija, kurios esmę sudarė teiginiai apie Šiaulių uni versiteto veiklos turinį (1 pav.). 95 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 3,16 Subkategorijos ŠU komunikacija 3,19 Mokslas ir tyrimai ŠU Šiauliǐ universiteto misijos paieškos 3,3 Studijǐ kokybơ plơtojant tarptautiškumą 3,88 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 Vidurkis, M 1 pav. Kategorija „Šiaulių universiteto veiklos turinys“, ją sudarančios subkategorijos ir įvertinimų vidurkiai Vertindami kategoriją, kurią sudaro teiginiai apie ŠU veiklos turinį, tyrimo dalyviai, kaip svarbiau sią išskyrė Studijų kokybę, plėtojant tarptautiškumą (M = 3,88). Akademinė bendruomenė išsakė svarių argumentų, kaip plėtoti internacionalizaciją Šiaulių universitete. Išsakytuose teiginiuose atsispindi po reikis kviestis užsienio dėstytojus, tobulinti užsie nio kalbą, rengti jungtines studijų programas. Visa tai siejasi su ES direktyvomis ir vieningos aukštojo mokslo europinės erdvės kūrimo procesu. Analizuo jant akademinės bendruomenės išsakytas mintis, nu statyta, kad universitetas, atsižvelgdamas į bendros Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo procesą, sie kia stiprinti aukštojo mokslo internacionalizacijos as pektą, į jį įtraukiant dėstytojų ir studentų mobilumą, tarptautinį bendradarbiavimą, tarptautinių mokslinių tyrimų palaikymą, tarptautinių projektų plėtrą ir už sienio kalbos kompetencijų ugdymą, kurios vis dar universiteto strateginiame plane apibrėžiamos kaip nepakankamos ir reikalaujančios atskiro dėmesio. Kita kategorija, kurios esmę sudarė teigi niai apie Šiaulių universiteto vaidmenį regione, vi sų tyrimo dalyviai taip pat įvertino labai palankiai (M = 3,30) (2 pav.). ŠU vaidmuo regione Subkategorijos ŠU ir regiono darnaus vystymosi siekiai 3,16 Socialiniǐ partneriǐ pasirengimas praktikai 3,21 ŠU ir bendruomenơs bendradarbiavimo plơtotơ 3,54 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 Vidurkis, M 2 pav. Kategorija „Šiaulių universiteto vaidmuo regione“, ją sudarančios subkategorijos ir įvertinimų vidurkiai Vertinant kategoriją apie „Šiaulių universiteto vaidmenį regione“, tyrimo dalyvių kaip svarbiausia buvo išskirta ŠU ir bendruomenės bendradarbiavi mo plėtotė (M = 3,54). Dėstytojai ir studentai, kal 96 Socialiniai mokslai. Vadyba Šiaulių universiteto veiklos turinys ir praktinis studi jų aspektas. Tarybos narių ir socialinių partnerių sutelktos grupės diskusijoje svarbiausia kategorija (t. y. šių tei ginių aukščiausi įvertinimo vidurkiai) yra susijusi su strateginio planavimo kryptimis ir infrastruktūros as pektais (M = 3,40). Aktualiausias šios kategorijos kintamasis – po reikis renovuoti bendrabučius (M = 3,73). Tai yra svarbu turint omenyje, kad ŠU Tarybos nariai ir so cialiniai partneriai ne kasdien susiduria su studentų buitinio gyvenimo problemomis, kurios labiau ma tomos akademinei bendruomenei. Šiek tiek mažes nį įvertinimą pagal svarbumą gavo siekis išlaikyti tęstinumą tarp senos universiteto plėtros strategijos ir naujai kuriamos, tačiau Fokus grupės diskusijos metu šis teiginys buvo įvardytas kaip ypač svarbus, kad universitetas neprarastų jau turimo įdirbio savo veiklos srityse. Pastarasis kintamasis atitinka efekty vios organizacijos vadybos sampratą ir yra būdingas socialiniams partneriams, kurie kasdien susiduria su efektyvios vadybos poreikiu savo veikloje. Pažymėti na, kad socialiniai partneriai pakankamai aukštai ver tina turimą universiteto infrastruktūros bazę ir akcen tuoja patrauklios kainodaros svarbą, kad turima baze naudotųsi Lietuvos ir Europos studentai. Iš užfiksuo tų teiginių ir jų vertinimo akivaizdu, kad šiuo metu studentų bendrabučiai nėra stipri šios bazės dalis. Universiteto strateginėje plėtroje kaip mažiausiai svarbus (bet vis tiek aktualus – M = 3,09) socialinių partnerių įvardytas tarptautiškumo siekinys. Tai gali ma aiškinti socialinių partnerių orientacija į aktyvų universiteto vaidmenį regione ir efektyvią jo veiklą, rengiant specialistus vietos darbo rinkai. Kitos kategorijos turinys yra susijęs su univer siteto vaidmeniu regione (M = 3,31) (3 pav.). Subkategorijos bėdami apie ŠU vaidmenį regione, nurodė ŠU ir ben druomenės bendradarbiavimą kaip esminį veiksnį, le miantį universiteto veiklos kokybę. Tyrimo dalyviai vieningai teigia, kad visuomenė ir universitetas turi bendradarbiauti, nes tai keltų regiono konkurencin gumą (M = 3,97), kad turi vykti universiteto ir socia linių partnerių (M = 3,94) dialogas. Tiek svarstant universiteto misiją, tiek rengiant studijų programas, tiek planuojant universiteto valdymą, anot dėstytojų ir studentų, bendruomenė turėtų prieiti vieningą nuo monę, koks universitetas turi būti (M = 3,44), o socia liniai partneriai turi išsakyti savo poreikį (M = 3,87). Analizuodama, kodėl socialiniams partneriams būtų skiriama tiek daug dėmesio, akademinė bendruome nė sutarė, kad socialiniai partneriai yra iš skirtingų sričių ir geriau mato savo perspektyvas nei universi tetas jų perspektyvas, nes jie turi žinoti įvairias egzis tuojančias tendencijas (M = 3,09). Tačiau dėstytojai ir studentai nemano arba tik iš dalies taip mąsto, kad patys socialiniai partneriai siekia glaudesnio bendra darbiavimo (M = 2,94). Tad galima daryti išvadą, kad tiek socialiniai partneriai, tiek universiteto ben druomenė mato vieni kitų stiprybes ir trūkumus, tad ši sritis tampa svarbia universiteto tobulinimo sriti mi. Universiteto Tarybos nariai ir socialiniai part neriai. Sutelktos grupės susitikime, kuriame daly vavo ŠU Tarybos, šiuo metu universiteto valdyme veikiančios kaip struktūros, kuriai yra atskaitingas rektorius, nariai ir socialiniai partneriai (pastarieji priima studentus į praktiką arba studijas pagal koope ruotų studijų metodą), išsakytus teiginius ekspertai suskirstė į 5 kategorijas: strateginio planavimo kryp tys ir infrastruktūros aspektas, Šiaulių universiteto vaidmuo regione, Šiaulių universiteto komunikacija, ŠU ir regiono darnaus vystymosi siekiai 3,29 ŠU ir bendruomenơs bendradarbiavimo plơtotơ 3,33 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 Vidurkis, M 3 pav. Kategorija „Šiaulių universiteto vaidmuo regione“, ją sudarančios subkategorijos ir įvertinimų vidurkiai Kalbėdami apie universiteto ir regiono ben druomenės socialinį santykį, sutelktos grupės daly viai iš esmės vienodai akcentavo ir universiteto svar bą brandžios visuomenės vystymuisi, ir visuomenės įtaką universiteto veiklai. Minėtos įtakos suvokiamos tiek per neformalų (visuomenei reikia universiteto), tiek per formalų (pvz., universiteto ir regiono valdy mo institucijų: savivaldos, tarybos) universiteto ir regiono santykį. Universiteto įtaka brandžios visuo menės kūrimui įvertinta kaip svarbiausia, o tai rodo, kad socialiniai partneriai suvokia bendrą pozityviąją universiteto, kaip aukštosios švietimo institucijos, įta ką regiono visuomenės akiračiui, pasaulėžiūrai bei vidinei kultūrai. Tačiau lygiai tiek pat gerai įvertinta 97 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 ir būtinybė universitetui bendradarbiauti su regiono institucijomis, tuo parodant, kad aukštosios universi tetinės mokyklos, tarp jų ir Šiaulių universitetas, nė ra atviros visuomenei ir tuo sukuria kliūčių regionui pajusti visą įmanomą universiteto turėjimo naudą. Universitetas regiono visuomenei teikia aukštos vi dinės brandos potencialą, o iš visuomenės gauna sa vo darbo objektą – studentus. Akcentuota ir tai, kad universitete vykdomos studijos turi atitikti studento poreikius, tuo kritikuojant universitetų vykdomą ne praktinio mokymo veiklą. Antra vertus, teiginys apie universitete privalomus vykdyti tik taikomuosius mokslo tyrimus įvertintas ypač žemai (M = 2,22). Toks vertinimas rodo, kad socialiniai partneriai suvo kia ir fundamentaliojo mokslo vystymo svarbą, kuri pasaulio universitetų veikloje išskiriama kaip esmi nis skiriamasis universiteto veiklos bruožas. Egzistuojančios universiteto ir regiono socia linio bendradarbiavimo problemos, sutelktos grupės dalyvių nuomone, taip pat tiesiogiai siejasi su sąlygi niu universiteto uždarumu (socialiniai partneriai ir tarybos nariai retai susitinka spręsti universiteto pro blemų). Universiteto uždarumas visuomenei apskri tai yra vienas esminių socialinių partnerių išsakomų kritikos elementų dėl universiteto vaidmens regiono raidai. Pastebėtina, kad Šiaulių universiteto Tarybos nariai ir socialiniai partneriai, sutelktos grupės su sitikime ypač akcentavę bendrą universiteto porei kį efektyviai komunikuoti su visuomene ir viešinti savo veiklą, vėliau, nors ir nežymiai (M = 3,08 ir M = 3,44), kaip reikšmingesnę įvertino universiteto rinkodarą ir rinkodaros komunikaciją. jos kūrimo tikslus bei uždavinius: Šiaulių univer siteto bendradarbiavimas su regiono institucijo mis, universiteto atsakomybė už regiono patrauk lumą ir jo socioekonominę raidą, universiteto tapatybės nusistatymas, rinkodaros (regioniniu aspektu) kūrimas, ŠU infrastruktūros stiprinimas ir plėtotė, studijų kokybės tarptautiškumo didi nimas ir internacionalizacija, mokslo ir tyrimų vykdymas bei aukštosios mokyklos matomumo (regione ir šalyje) didinimas. 3. Apibendrinat tyrimo duomenis, nustatytos jo da lyvių situacijos ir perspektyvų, plėtojant ekono minę, studijų ir praktikos erdvę, didinant regiono ir šalies vystymąsi ir konkurencingumą, kryptys. Analizuojant atskirų tyrimo tikslinių grupių tei ginius ir vertinimus, atskleisti šie universiteto integruotos plėtros strategijos specifiškumai. Akademinė bendruomenė akcentuoja Šiaulių uni versiteto veiklos turinio ir Šiaulių universiteto vaidmens regione aspektus. Socialiniai partne riai ir ŠU Tarybos nariai akcentuoja strateginio planavimo krypčių ir infrastruktūros, Šiaulių uni versiteto vaidmens regione, Šiaulių universiteto komunikacijos ir universiteto veiklos turinio as pektus. Literatūra 1. Altbach P. G., 2001, Higher education and the WTO: Globalization run amok. International Higher Educa tion, No. 23. p. 2–4. 2. Austin W. J. , 2002, Strategic planning for smart lea dership. Stillwater, OK: New Forums Press. 3. Bryson J. M., 1988, Strategic planning for public and nonprofit organizations. San Francisco, CA: Jossey Bass. 4. Castells M., 2001, The new global economy. In J. Muller, N. Cloete & S. Badat (Eds.), Challenges of globalisation: South African debates with Manuel Castells (p. 2–21). Cape Town, SA: Maskew Miller Longman. 5. Cherchill G. A., 2001, Marketing research (4th ed.). Forth Worth, Philadelphia, Sabn Diego, NY, Orlando: The Dryden Press. 6. Chiu L. F., 2003, Transformational potential of fokus group practice in participatory action research. Ac tion Research. Vol. 1 (2). P. 165–183. Prieiga interne tu: <http://arj.sagepub.com/content/1/2/165.full.pdf> [žiūrėta: 2010-08-23]. 7. Clark B. R., 1995, Places of inquiry: Research and ad vanced education in modern universities. Berkeley & Los Angeles: University of California Press. 8. David M., Sutton C. D., 2004, Social research: the ba sics. London: SAGE. 9. Denzin N. K., Lincoln Y. S., 2003, Strategies of quali tative inquiry. 2 nd ed. Thousand Oaks. 10. Detomasi D., 1995, Mission statements: One more ti me. Planning for Higher Education, No. 24 (Fall). p. 31–35. Išvados ir diskusija 1. Universitetai, atsižvelgdami į bendros Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo procesą, siekia stiprinti aukštojo mokslo internacionalizacijos aspektą, į jį įtraukiant dėstytojų ir studentų mo bilumą, tarptautinį bendradarbiavimą, tarptau tinių mokslinių tyrimų palaikymą, tarptautinių projektų plėtrą ir užsienio kalbos kompetencijų ugdymą, kurios vis dar universitetų strateginiuo se planuose apibrėžiamos kaip nepakankamos ir reikalaujančios atskiro dėmesio. Strateginiuose Lietuvos aukštojo mokslo institucijų planuose kaip pagrindinės silpnybės išryškintos valdymo gebėjimų stoka, partnerystės su verslo pasauliu nepakankamumas, studijų kokybės ir internacio nalizacijos procesų plėtra, infrastruktūros tobuli nimas ir finansavimo nepakankamumas. 2. Taikant sutelktos grupės metodą, identifikuotos šios išorinių ir vidinių Šiaulių universiteto suin teresuotojų grupių nuomonės ir vertinimai apie aukštosios mokyklos integruotos plėtros strategi 98 Socialiniai mokslai. Vadyba 11. Dill D., Sporn B., Eds., 1995, Emerging patterns of social demand and university reform: Through a glass darkly. Paris: IAU Press / Pergamon. 12. Gibson J., 1994, Continuous improvement on a tradi tion of excellence: Lessons from the study tour on total quality in a university setting. Ottawa, Ontario: The Conference Board of Canada. 13. Guruz K., 2003, Higher education in the global know ledge economy. Presented at the CMUAssembly. Bari, Italy. 14. Johnsone B., Teferra D., 2004, Introduction. Journal of Higher Education in Africa. Vol. 2 (2). p. 1–5. 15. Keller G., 1983, Academic strategy: The management revolution in American higher education. Baltimore, MD: Johns Hopkins University Press. 16. Krueger R. A., 1994, Fokus group: A practical guide for applied research. (2 nd edition.). Thousand Oaks, CA: Sage. 17. Krueger R. A., M. A. Casey, 2000, Fokus groups: A Practical Guide for Applied Research (3rd edition.) Thousand Oaks, Calif.: Sage. 18. Newman F., 2001, The new competitive arena: Market forces invade the academy. The futures project: Policy for higher education in a changing world. Retrieved September 23, 2002, from <www.futuresproject.org>. 19.Peterson M. W., Ed., 1999, ASHE reader on planning and institutional research. Needham Heights, MA: Pe arson Custom Publishing. 20. Scott P., 1999, Globalization and the university (CRE action no. 115/1999). European universities, world partners. Geneva: CRE. 21. van der Wende M., 2003, Bologna is not the only city that matters in European higher education policy. Inter national Higher Education, No. 32 (9). p. 1–3. 22. van Vught F. A., 2000, Innovative universities. Tertia ry Education and Management, No. 5. p. 347–354. 23. van Vught F. A., van der Wende M., Wester Heijden D., 2002, Globalisation and internationalisation: Policy agendas compared. In J. Enders & O. Fulton (Eds.). TRENDS OF STRATEGIC PLANNING AND UNIVERSITY GOVERNMENT: RESULTS OF RESEARCH ON FOCUS GROUP OF UNIVERSITY’S SOCIAL PARTNERS AND ACADEMIC COMMUNITY Darius Gerulaitis, Eglė Virgailaitė-Mečkauskaitė, Modestas Grigaliūnas Summary The results of the research, which is a part of the project “Increase of the Efficiency of the System of Studies of Šiauliai University on the Basis of Cooperation Creating an Integrated Development Strategy and Improving Special Competences” implemented by Šiauliai University, are published in the article. In the research the analysis of local and national experience of strategic planning and university government has been carried out. The results of this research uncover the existing strengths and weaknesses of government of Lithuanian higher education institutions (Šiauliai University as well); emphasize relations between quality in science and higher education; innovations in integration of scientific, artistic, cultural activity into studies system; combining of international networking, internationalization and regionalism ideas. The article presents the results of the analysis of strategic planning and its perspectives as seen by Šiauliai University community members and social partners. To achieve this aim, three group interview meetings were arranged with the inner and outer stakeholder groups: university’s academic community (35 representatives of lecturers, students, and trade union), university’s council members and social partners (20 representatives of associated entities of business and industry, education, city municipality and NGOs). The sample of the research is 55 persons. The aim of the research is to identify the aspects of inner and outer stakeholders of good experience of Šiauliai University’s strategic development and expectations regarding the integrated plan of activity of higher education institution by applying theoretical analysis and the method of focus group. The methods of the research are theoretical analysis, focus group and content analysis. Summing up the results of the research, there were identified the main situations of the research participants and directions of their identified perspectives to develop the economic, study and practice space, to improve the development and competitiveness of the region and the country. When analyzing the propositions and assessments by separate target groups of the research, the peculiarity of integrated development strategy of the university was identified. Academic community emphasizes the following: importance of a foreign language when communicating with international scientific community; clear paradigms and methods of educating; different possibilities of different faculties to implement applied researches; visibility of the university in the region and introduction of the university innovations to the region. Social partners and Council members of Šiauliai University emphasize: the importance of discontinuing the study programs of Šiauliai University that have lost their relevance, the importance of practical application of studies in the labour market; the flexibility of the university with regard to the needs of business; the need for practical training centres at the university and the need of self-sacrifice at work by the University’s community in order to make the production of Šiauliai University well known. Keywords: Šiauliai University strategic development, strategic planning, integrated development strategy. 99 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 STRATEGINIO PLANAVIMO IR UNIVERSITETO VALDYMO KRYPTYS: UNIVERSITETO SOCIALINIŲ PARTNERIŲ IR AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS SUTELKTOS GRUPĖS TYRIMO REZULTATAI Darius Gerulaitis, Eglė Virgailaitė-Mečkauskaitė, Modestas Grigaliūnas Santrauka Straipsnyje pateikiamai tyrimo, kuris yra Šiaulių universiteto vykdomo projekto „Šiaulių universiteto studijų sis temos efektyvumo didinimas bendradarbiavimo pagrindu, kuriant integruotą plėtros strategiją ir tobulinant specialiąsias kompetencijas“ (Nr. VP1-2.1-ŠMM-04-K-01-013) dalis, rezultatai. Tyrimas skirtas ir lokalios, ir nacionalinės strateginio planavimo ir universiteto valdymo patirties analizei. Šis tyrimas ir jo metu gauta medžiaga atskleidžia egzistuojančias Lietuvos aukštųjų mokyklų (tarp jų ir Šiaulių universiteto) valdymo stiprybes ir silpnybes; akcentuoja mokslo ir studijų kokybės ryšius; mokslinės, meninės, kultūrinės veiklos integravimo į studijų sistemą inovacijas; universiteto jungimosi į tarptautinius tinklus, internacionalizacijos ir regioniškumo idėjų derinimą. Straipsnyje pateikiami Šiaulių universiteto akademinės bendruomenės ir socialinių partnerių strateginio planavi mo situacijos ir perspektyvų analizė. Šiam tikslui pasiekti organizuoti grupinio interviu susitikimai su vidinėmis ir išori nėmis suinteresuotomis grupėmis: universiteto akademine bendruomene (35 dėstytojų, studentų, profesinės sąjungos atstovai) ir tarybos nariais bei socialiniais partneriais (20 asocijuotų verslo ir pramonės, švietimo, miesto savivaldos struktūrų, NVO atstovų). Tyrimo imtis 55 asmenys (N = 55). Tyrimo tikslas – taikant teorinę analizę ir sutelktos grupės metodą, identifikuoti vidinių ir išorinių suinteresuotųjų grupių Šiaulių universiteto strateginės raidos gerosios patirties ir lūkesčių dėl aukštosios mokyklos integruoto veiklos plano aspektus. Tyrimo metodai: teorinė analizė, sutelktos grupės ir turinio analizės metodai. Apibendrinat tyrimo duomenis, nustatytos tyrimo dalyvių situacijos ir perspektyvų plėtoti ekonominę, studijų ir praktikos erdvę, didinti regiono ir šalies vystymąsi ir konkurencingumą kryptys. Analizuojant atskirų tyrimo tikslinių gru pių teiginius ir vertinimus, atskleisti tokie universiteto integruotos plėtros strategijos specifiškumai. Akademinė bendruo menė akcentuoja užsienio kalbos svarbą komunikuojant tarptautinėje mokslo bendruomenėje; aiškius ugdymo metodus ir paradigmas; skirtingas fakultetų galimybes daryti taikomuosius tyrimus; universiteto matomumą regione ir inovacijų iš universiteto diegimą regione per studentus, jų atliekamą praktiką. Socialiniai partneriai ir ŠU Tarybos nariai akcentuo ja lūkesčius nesiekti išlaikyti aktualumą praradusių studijų programų Šiaulių universitete; praktinio studijų realizavimo darbo rinkoje būtinybę; universiteto lankstumą atsižvelgiant į verslo poreikius; praktinio mokymo centrų poreikį univer sitete bei poreikį universiteto darbuotojams dirbti pasiaukojančiai, jei norima pasiekti, kad ŠU kuriamas produktas būtų žinomas visuomenėje. Prasminiai žodžiai: Šiaulių universiteto strateginė plėtra, strateginis planavimas, integruota plėtros strategija. Įteikta 2012-03-01 100 LAISVŲJŲ MOKYTOJŲ VEIKLOS, KAIP PAPILDOMOS ŠVIETIMO PASLAUGOS, VERTINIMAS Justina Šaučiūnaitė, Aušra Kazlauskienė Šiaulių universitetas Įvadas tapo ugdymo aplinkos dalimi bei masiniu reiškiniu, tačiau korepetitoriavimo paslaugų kokybės verti nimo Lietuvoje stokojama (Būdienė, Zabulionis, 2006). Švietimo paslaugos analizuotos įvairiomis kryptimis. V. Beresnevičiūtė, V. Dagytė ir kt. (2010) nagrinėjo konsultacinių paslaugų spektrą Lietuvoje ir užsienyje. E. Butkevičienė, D. Rutkauskienė ir kt. (2008) savo darbe akcentavo e-mokymosi integraci ją į švietimo paslaugas. A. Markevičiūtė (2002) savo darbe siekė atskleisti papildomų privačių užsiėmi mų mastą, įvertinti korepetitorių rinkos elementus: paslaugos teikėjus ir vartotojus. M. Barkauskaitės, E. Martišauskienės ir kt. (2004) darbuose gilinama si į laiką, skirtą mokymuisi padedant korepetitoriui. T. Bulajevos, L. Duoblienės, N. Burneikaitės (2006) tiriamajame darbe apie ankstyvąjį užsienio kalbos mokymą užfiksuotas faktas, kad korepetitoriai sam domi jau pradinio ugdymo sektoriuje. Z. Sadauskie nės ir kt. (2011) vykdytame tyrime apie ugdymo sąly gas ir aplinką, kuriame dalyvavo Šiaulių gimnazijos mokiniai, buvo aiškintasi korepetitorių paslaugomų naudojimosi mastai. D. Gedminienės, A. Gumuliaus kienės (2008) darbuose apie ugdymo kokybės verti nimą bendrojo lavinimo mokyklose korepetitoriai minimi kaip švietimo dalis, aptariama jų paslaugo mis naudojimosi būklė. D. Žvirdauskas, V. Adaške vičienė ir kt. (2006) vykdė tyrimą, skirtą priemonių vyresnių klasių mokinių krūviams mažinti veiksmin gumą. Šiame darbe korepetitoriavimas minimas kaip viena iš priežasčių, didinančių mokinių krūvį. Apibendrinus analizuotus mokslininkų dar bus, susijusius su korepetitoriaus veikla, kaip papil doma švietimo paslauga, galima teigi, kad pasigendama tyrimų, kurie analizuotų korepetitorių teikiamų paslau gų kokybę. Tyrimos tikslas – įvertinti korepetitorių teikia mų papildomų švietimo paslaugų kokybę. Tyrimo metodologija remiasi šiomis esminė mis koncepcijomis, nuostatomis: •Remiamasi socialinės raidos koncepcija (2001), kuri grindžiama keturiais principais: produktyvu mo (raidos požiūriu, žmogaus gebėjimų panaudo jimas nemažiau svarbus nei gebėjimų ugdymas); lygybės (raidos vystymosi procese pasirinkimo galimybės vis didesnės, tačiau visiems žmonėms turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos pasirink Laisvųjų mokytojų veikla nėra naujas reiški nys Lietuvoje, ji tapo neatsiejama švietimo sistemos dalimi. Kaip teigia V. Būdienė, A. Zabulionis (2006), korepetitoriavimas yra pagrindinė laisvojo mokytojo veikla, kuomet už papildomą mokestį mokytojai po pamokų moko mokinius tų pačių dalykų kaip ir for maliojo ugdymo įstaigose. Žvelgiant į pasaulio kontekstą, korepetitorių paslaugų sektorius įvairiose šalyse skirtingas. Kai kuriose šalyse papildomas mokymas, privatūs kur sai, kurie yra organizuojami individualiai ar esant poreikiui specialių institucijų, įgijo didžiulio verslo mastą, nešantį pelną valstybei, sukuriantį nemažai darbo vietų. Tai oficiali galimybė mokytojams, dėsty tojams padidinti savo mėnesines pajamas. Tėvai pasi ruošę investuoti didžiules sumas papildomam ugdy mui, kad jų vaikams būtų galimybė įstoti į geriausias aukštąsias mokyklas, kad jie galėtų realizuoti savo, neretai ir tėvų, svajonę. Lietuvoje jau 20 metų vykdoma švietimo re forma, keičiamos programos, brandos egzaminų tvar ka, skelbiama, kad mokslas Lietuvos mokyklose yra nemokamas, tačiau tėvai išleidžia didžiules sumas pinigų, kad jų vaikai įgytų kuo geresnį išsilavinimą. Tai įrodė dar 2001 m. atliktas tyrimas „Moksleivių tėvų požiūris į dabartines švietimo problemas“, ku riame net 90 proc. tėvų teigė, kad dabartinė mokykla labai daug kainuoja. Viena iš priežasčių – baigiamo siose klasėse nemaža dalis moka už korepetitorių paslaugas (Būdienė, Zabulionis, 2001). Pagrindinis korepetitoriaus samdymo motyvas yra pasirengimas egzaminams, todėl vis daugiau mokinių ir jų tėvų įvairiais būdais ieško papildomo lavinimo galimy bių, netikėdami, kad valstybinė švietimo sistema pa ruošia mokinį taip, kad jo mokymosi rezultatai būtų geri, kad jis išlaikytų valstybinius brandos egzami nus. 2006 m. Švietimo politikos centro atlikto ty rimo duomenimis, korepetitoriaus paslaugos plačiai žinomos Lietuvos vidurinių mokyklų dvyliktokams, nes beveik du trečdaliai jų naudojasi korepetitorių siūlomomis paslaugomis arba lanko parengiamuo sius kursus, norėdami įstoti į universitetus; daugiau nei trečdalis mokinių dirba su keliais korepetitoriais, t. y. lanko kelių mokomųjų dalykų privačias pamo kas. Tyrimo duomenys rodo, kad privatus mokymas 101 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Laisvųjų mokytojų veikla švietimo paslaugų sis temoje ti alternatyvas bei produktyviai gyventi pagal laisvai pasirinktą gyvenimo būdą, nepriklauso mai nuo lyties, tautybės, gyvenamosios vietos, amžiaus ar religijos); didesnių galimybių sutei kimo (žmogui, įgijusiam aukštesnį išsilavinimą, turinčiam darbą, gyvenančiam demokratinėje visuomenėje, sudaromos geresnės galimybės da lyvauti ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje bei politinėje veikloje); tolydumo (visuomenė turėtų būti atsakinga už savo sprendimus ir išlaikyti ge bėjimą užtikrinti gerovę bei pasirinkimo galimy bes tiek tarp kartų – dabarties ir ateities, tiek tarp tos pačios kartos žmonių). •Švietimo paslaugos samprata remiasi nuostata, kad tai kryptinga švietimo paslaugų teikėjo veik la, skirta mokinio žinioms ir kompetencijoms plėtoti (Raškinis, 2009). •Laikomasi nuostatos, kad kokybė, pasireiškianti vartotojui sąveikaujant su paslaugą teikiančiais tarnautojais, fiziniais ištekliais, prekėmis ar teiki mo sistemomis, kurios užtikrina vartotojo proble mos išsprendimą (Vitkienė, 2004). Tyrimo metodai: •Turinio (content) analizės metodas, taikytas žiniasklaidoje pasirodžiusių straipsnių apžvel gai, interviu, videoreportažų visuomenės ir peda gogų požiūriui į korepetitorių paslaugas, jų po reikiui, paplitimo mastui, korepetitorių teikiamai pagalbai atskleisti. •Ekspertų interviu metodas, kuris leido atskleis ti ekspertų nuomonę apie korepetitorių poreikį, paslaugos poreikį, priežastis užsiimti šia veikla. Pusiau standartizuotu interviu buvo renkami duo menys tiesioginio asmeninio pokalbio su respon dentu metu, siekiant giliau ir detaliau išnagrinėti tiriamą reiškinį tyrimo dalyvių požiūriu. Interviu metu buvo gilinamasi į nuomones, nuostatas, pa tirtis, motyvus. Iš anksto parengtas klausimynas, lanksčiai nubrėžė būsimo interviu kontūrus. To kiu būdu interviu klausimynas neįspraudė tyrėjo į griežtus rėmus – tai leido neatitrūkti nuo gairių, sudarė galimybę taikytis prie situacijos ir keisti klausimų tvarką, pateikti naujai kilusius klausi mus. Pusiau struktūruotame interviu dalyvavo še ši ekspertai, kurie užsiima korepetitoriaus veikla. Ekspertams buvo suformuluota 10 pagrindinių ir keletas papildomų klausimų. Ekspertams atsa kinėjant į klausimus, pokalbis buvo įrašomas. Pasikalbėjus su visais šešiais ekspertais, buvo analizuojamos bei interpretuojamos jų išsakytos mintys pagal kokybiniam tyrimui būdingas anali zės strategijas. Laisvųjų mokytojų teisės ir pareigos apra šomos LR Švietimo įstatyme (2011). Laisvajam mokytojui deleguota teisė vykdyti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir kitas neformaliojo švieti mo programas, formaliojo švietimo programų modu lius, formaliojo švietimo programas papildančius ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinančių programų modulius, o įgijęs licenciją, – formaliojo profesinio mokymo programas. Įstatyme numatyta teisė „dirb ti pagal savo individualias programas; pasirinkti pe dagoginės veiklos būdus ir formas; teikti švietimo pagalbą“. Apibrėžtos pareigos apima mokinių saugu mo užtikrinimą; higienos reikalavimus atitinkančią ugdymui skirtą aplinką; su mokiniu sutartą ugdymo proceso vykdymą; suprantamai ir aiškiai, taisyklinga lietuvių kalba ugdymo turinio perteikimą, kai teisės aktais nustatyta, kad atitinkamas ugdymo turinys per teikiamas lietuvių kalba. Įstatyme tokiam mokytojui neleidžiama dirbti su mokiniais, kuriuos jis ugdo mo kykloje pagal to paties dalyko programą. Apibendrinus galima teigti, kad laisviesiems mokytojams nekeliama papildomų reikalavimų dėl jų profesinės kvalifikacijos, etikos ir kt., kurių reika laujama iš mokytojo. Nors reikalavimai laisvajam mokytojui keliami mažesni, tačiau paklausa jų tik didėja. Įvertinus J. Maižiūtės (2009) tyrimo duome nis, galima teigti, kad korepetitoriavimo, kaip eduka cinės paslaugos poreikį, sąlygoja bendrojo lavinimo mokyklose įgytų dalykinių žinių stoka, noras jas pa gilinti ir pasiekti geresnių valstybinių egzaminų re zultatų, nepasitikėjimas mokyklos paruošimo koky be, aukšta būsimos profesinės karjeros motyvacija bei psichologinės priežastys. Apibendrinus Lietuvoje vykdytus tyrimus, orientuotus į šios paslaugos mažinimą, siūloma tobu linti valstybės švietimo sistemą, kelti pedagogų kva lifikaciją, keisti mokinių požiūrį į mokymąsi, tobulin ti pamokų kokybę, organizuoti papildomą mokymą mokyklose, ypač griežtinti korepetitorių teikiamų paslaugų kontrolę. Tyrimo rezultatai Medijų (publicistinių leidinių, internetinių šal tinių) turinio (content) analizė Išanalizavus publicistinius straipsnius, susiju sius su korepetitoriaus veikla, buvo atkreiptas dėme sys į švietimo įstaigų darbuotojų (mokytojai, vado vai) nuomonę apie priežastis, dėl kurių naudojamasi korepetitorių paslaugomis (1 paveikslas). 102 Socialiniai mokslai. Vadyba Nekvalifikuoti specialistai mokykloje Dažnai tai mados reikalas Visuomenơs spaudimas Švietimo Ƴstaigǐ darbuotojǐ išskirtos priežastys Mokymo tempo pritaikymas mokiniui Planuoja stoti Ƴ užsienio universitetus Brandos egzaminǐ baimơ Tvirtesnis moralinis nusiteikimas Tơvǐ rnjpinimosi vaiku Ƴrodymas 1 pav. Švietimo įstaigos darbuotojų įvardytos priežastys, dėl kurių naudojamasi korepetitorių paslaugomis Korepetitorių populiarumą Švietimo ministe rijos atstovai aiškina dideliu psichologiniu krūviu. „Manau, abiturientų sprendimams samdyti korepe titorius įtakos turi sukuriamas didelis visuomenės spaudimas“, – teigia K. Vaitkevičius (2009). Anot pedagogų, mokiniai į korepetitorius krei piasi dėl to, jog ne visi mokytojai per pamokas dera mai parengia valstybiniams egzaminams (Juškevičiū tė, 2009) arba ruošiasi studijuoti užsienyje.„Mūsų mokiniai turi gana didelį krūvį, o korepetitorius sam dosi dažniausia tie, kurie nori stiprinti anglų kalbos žinias ir ruošiasi studijuoti užsienio universitetuose“ (Klusaitė, 2009). Kiek kitokią nuomonę turi asmenys, įsteigę pri vačias korepetitoriavimo mokyklas, kurių pastaruoju metu vis daugėja. Jie teigia organizuojantys pasiūlą, kadangi yra paklausa, ir turintys didelį pranašumą. Be to, tai esanti registruota veikla, nenusižengiama įstatymams (2 pav.). Galima teigti, kad siūlantys paslaugas asmenys įvardija priežastis, susijusias su dideliu mokinių skaičiumi klasėse („Problema egzis tuoja ir ji egzistuos. Ji bus dar aštresnė, jeigu niekas Mokyklos vadovai dažniau teigia, kad papil domų pamokų nori labiau tėvai nei vaikai: „Tėvai įsivaizduoja, kad papildomai besimokančiu vaiku rūpintis nebereikia. Be to, tai mados reikalas, o vi sos mados anksčiau ar vėliau praeina“ (Valentaitė, 2006). Problema tampa aktualesnė, kai moksleiviai pradeda rinktis profesiją, artėjant brandos egzami nams. Dažnas vadovas tai susieja su mados tenden cijomis: „Pirmiausia, tai mados reikalas. Antra, gal būt toks vaikas jaučiasi morališkai tvirčiau. Trečia, tėvai, galintys sau leisti mokėti už nepigias korepe titorių paslaugas, dažnai tą daro iš inercijos“ (Kon trimavičiūtė, 2008). Mokyklų vadovai pastebi ir tai, kad korepetitorių paslaugomis dažniausiai naudojasi ir stiprūs mokiniai: „Tokio antplūdžio pas korepetito rius nėra, kaip anksčiau, tačiau vaikai eina į gimnazi jas, ten jie stipriai mokosi, o paskui dar labiau verčia si per galvą, kad tik geriau išlaikytų egzaminus. Šie dažniausiai ir naudojasi korepetitorių paslaugomis“ (Klusaitė, 2009). Korepetitoriaus būtinumas išskiria mas tuo atveju, jei dėl ligos moksleivis „iškrito“ iš nuoseklaus ugdymo proceso. Kvalifikuotǐ specialistǐ trnjkumas mokykloje Per didelis mokiniǐ skaiþius klasơse Mokyklǐ darbuotojǐ Ƴvardytos korepetitoriavimo priežastys Nuoseklus papildomas mokymasis Grupiniǐ užsiơmimǐ mažesnơs kainos nei pas individualǐ korepetitoriǐ Psichologinơ pagalba nepasitikinþiam savimi 2 pav. Korepetitoriavimo mokyklų steigėjų nuomonė apie šių paslaugų priežastis 103 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 nebus keičiama – klasėse nemažės mokinių skaičius, mokyklas paliks kvalifikuoti mokytojai. Situacija taps vis sudėtingesnė ir korepetitorių poreikis augs“, Volkas, 2007); mokinių nepasitikėjimu savimi („Daž nai pasitaiko tokių moksleivių, kurie viską moka, ta čiau nepasitiki savimi. Tuomet korepetitorius labiau dirba psichologo darbą“, Vaitkevičius, 2009). Mokinių nuomone, korepetitoriai reikalingi. Tik maža dalis apklaustųjų mano, jog tai yra mados reikalas. Šią priežastį dažniau mini mokytojai ir mo kyklų administracijos darbuotojai. Mokiniai nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių jie naudojasi korepe titorių paslaugomis: perpildytos klasės, ne visada tin kamas kompetencijas turintys mokytojai ir pan. (3 pav.). Papildomos pamokos ne mada, o bnjtinybơ Siekimas kuo geresniǐ brandos egzaminǐ rezultatǐ Per menkos mokyklǐ pedagogǐ kompetencijos Mokiniǐ Ƴvardytos priežastys Geresnis žiniǐ Ƴsisavinimas Didơja pasitikơjimas savimi 3 pav. Mokinių nuomonė apie korepetitorių paslaugų poreikį Ekspertų interviu analizė Interviu metodu buvo apklausti šeši ekspertai, turintys skirtingus ryšius su švietimo sistema ir kore petitoriaus darbu (1 lentelė). Siekiant imties validu mo, ekspertai buvo iš įvairių Lietuvos rajonų, nevie nodos pedagoginės kvalifikacijos, skirtingo amžiaus ir turintys skirtingą pedagoginio darbo stažą. Apibendrinant galima teigti, kad visos suin teresuotos grupės (švietimo sistemos darbuotojai, papildomas paslaugas organizuojantys ir mokiniai) išsako skirtingas nuomones dėl korepetitorių veik los: mokyklų administracija dažniausiai teigia, kad tokia veikla nereikalinga; mokytojų pasisakymai pa laiko tiek vienų nuomonę, tiek kitų, o mokiniai ir šias paslaugas organizuojančios firmos vienareikšmiškai pasisako už tokių paslaugų teikimą. 1 lentelė. Ekspertų sąsaja su švietimo sistema Ekspertas EK1 EK2 EK3 EK4 EK5 EK6 Eksperto ryšiai su švietimo sistema Mokykloje nedirba, korepetitoriavimo veikla užsiima penkerius metus. Turi mokytojos kvalifikaci nę kategoriją Mokykloje dirba keturiasdešimt dvejus metus, korepetitoriavimo veikla užsiima penkerius metus. Turi mokytojos metodininkės kvalifikacinę kategoriją Mokykloje dirba septyniolika metų, korepetitoriavimo veikla užsiėmė vienerius metus. Turi vyriau siosios mokytojos kvalifikacinę kategoriją Mokykloje dirba trečius metus, korepetitoriavimo veikla neužsiima. Turi mokytojos kvalifikacinę kategoriją Mokykloje dirba devynerius metus, korepetitoriavimo veikla užsiėmė keletą metų. Turi mokytojos metodininkės kvalifikacinę kategoriją Mokykloje dirba 36 metus, korepetitoriavimo veikla neužsiima jau penkerius metus. Turi mokytojo eksperto kvalifikacinę kategoriją Tyrimo metu gautas empirinių duomenų ma syvas buvo kategorizuotas: informacija suskirstyta į dešimt kategorijų, remiantis ekspertams užduotais klausimais. Sisteminant duomenis, išskirtos tokios kategorijos: „Korepetitorių darbas“, „Veiklos prie žastys“, „Mokinių radimas“, „Verslo liudijimo po reikis“, „Analogiška kolegų veikla“, „Korepetitorių mokyklos“, „Korepetitoriaus kompetencijos“, „Ko repetitoriavimą veikiantys įstatymai“, „Korepetito riavimo sistema“, „Pačių naudojimasis korepetitorių paslaugomis“. Išklausius ekspertų nuomones, kiek viena kategorija buvo suskirstyta į subkategorijas, iliustruotas pavyzdžiais. 104 Socialiniai mokslai. Vadyba Domėtasi ekspertų nuomone apie korepetito rių darbą kaip profesijos pasirinkimą. Tęsiant tyri mą, tikslintas požiūris apie asmens – korepetitoriaus reikalingumą visuomenei. Apibendrinta tiriamųjų nuomonė bei atsakymai pateikti 2 lentelėje. 2 lentelė. Ekspertų nuomonė apie korepetitorių poreikį Kategorija Mokinių skaičius klasėje per didelis Subkategorijos Individualus darbas su mokiniu užtikrina pastebimus rezul tatus Indikatorių (teiginių) pavyzdžiai EK1: ...dabar daugelis mokytojų nepakankamai išmoko mokinius, per pamo kas kai kuriems yra sunku suprasti ką mokytojai dėsto... EK2: ...mokiniai geriau pasiruošia valstybiniams egzaminams.... EK3: ...ir kai mokiniai gauna papildomą dėmesį kai dirba su vienu žmogu mi, aišku jie daug stipriau jaučiasi ir klasėje... EK5: ...ganėtinai geras dalykas, praturtinantis vaikus papildomomis žinio mis, vaikai, besimokantys pas korepetitorius, kelia daug mažiau problemų pamokų metu... Mokinių motyvacija EK4: ...kartais jis yra naudingas, kartais beprasmis, tai labai priklauso nuo vaiko motyvacijos... EK5: ...jie gal labiau suinteresuoti iš pamokos pasiimt papildomų žinių dau giau, ..., visgi papildomas ugdymas pas korepetitorių kainuoja tėveliams pinigėlius ir jų vaikai rimčiau į visa tai žiūri, galbūt iš namų yra didesnis spaudimas jiems... Skirtingi mokinių Lėto mastymo moki EK2: ...silpnai besimokančiam mokiniui žymiai geriau, kada jis supranta gebėjimai ir suvoki niams pamokoje per matematiką, geriau jaučiasi klasėje... mo lygiai klasėje didelis tempas EK3: ...korepetitorių pagalba reikalinga tiems mokiniams, kurie nespėja kar tu su klase... Skirtingas požiūris į Anksčiau tai buvo korepetitorius „vaistas“, o dabar anksčiau ir dabar tai yra „maistas“ EK6: ...kaip vaistas, padėti vaikui, kuris ilgiau sirgo, kuriam nepasisekė, o dabar jau tapo maistas, dabar kas antras abiturientas ir kas trečias kitų klasių mokinys Šiauliuose tikrai turi sau mokytoją padėjėją... Remiantis duomenimis, manytina, jog korepe titoriai reikalingi. Išskirtos priežastys, nusakančios korepetitorių reikalingumo aspektus. Vienas aktua liausių aspektų – nepakankamas mokinio paruoši mas brandos egzaminams, išryškinantis mokytojų kompetencijos stygių. Antras aspektas pabrėžia, jog individualus darbas su menkus gebėjimus turinčiais mokiniais leidžia pasiekti teigiamų rezultatų. Tai pa tvirtina eksperčių EK2 ir EK3 nuomonės. Galima teigti, kad matoma mokinių požiūrio į korepetitoria vimo paslaugas kaita. Šį teiginį iliustruoja eksperto EK6 nuomonė. Korepetitorių veiklos, kaip papildomos švietimo paslaugos, vertinimo kategorija „Veiklos priežas tys“ Siekta išsiaiškinti priežastis, paskatinusias im tis korepetitoriavimo paslaugų, domėtasi korepetito riavimo veiklos trukme. Tyrimo duomenys pateikia mi 3 lentelėje. 3 lentelė. Ekspertų pasisakymai apie užsiėmimą korepetitorių paslaugų teikimu Kategorija Finansinė nauda Subkategorijos Papildomos pajamos Moralinė nauda Profesinių gebėjimų įvertinimas Korepetitoriavimu neužsiima Laiko ir motyvacijos stoka Indikatorių (teiginių) pavyzdžiai EK1: ...daugiau finansiniai sumetimai... EK3: ...o motyvacija, aišku, finansai... EK5: ...buvo gyvenime, kad teko šito imtis. Tai, be abejo, studijuojant ne sykį teko vaikučius mokyti papildomai, kadangi sunku studentams Lietuvo je pragyventi... tai finansiškai palanku... EK6:...turėdavau porą mokinių, kuriuos ruošdavau ir taip prisidurdavau prie varganos mokytojo algos... EK1: ...pasiūlė giminaičiai jų vaikus pamokyt, tiesiog padėti... EK2: ...yra toks poreikis: mokiniai prašo, tėvai, mokiniai prašo... pati ini ciatyvos nerodau... EK4: ...tiesiog galbūt dėl laiko stokos neužsiimu tuo dalyku, kiek man teko susidurt su vaikais, tiesiog ateina per silpnos motyvacijos vaikai, jau čiu, kad nebus iš to didelės naudos, todėl nesiimu... Šiuo metu, deja, stinga tam laiko Išskirtos kelios priežastys, paskatinusios imtis šios veiklos. Pagrindinė iš jų – noras padėti. Šią mintį pa Remiantis duomenimis, darytina išvada, jog korepetitorių paslaugas teikė visi kalbinti ekspertai. 105 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Korepetitorių veiklos, kaip papildomos švietimo paslaugos, vertinimo kategorija „Korepetito riaus kompetencijos“ tvirtino du ekspertai: EK1 ir EK2 (žr. 2 lentelę). An tra priežastis – užsidirbti pinigų. Šį tikslą įvardijo net keturi ekspertai (žr. ten pat). Nagrinėta reikalingų kompetencijų problema. Išklausius gausius ekspertų pastebėjimus, sudaryta 4 lentelė. 1 lentelė. Ekspertų nuomonė apie gero korepetitoriaus kompetencijas Kategorija Subkategorijos Profesiniai gebė Bendrųjų programų jimai išmanymas Charakterio sa vybės Indikatorių (teiginių) pavyzdžiai EK1: ...daug turėti žinių apie matematiką, jeigu, pavyzdžiui, konkretų dalyką mokai... EK2: ...visų pirma, turi turėti patirtį... Sistemingas medžia EK3: ...korepetitorius turi gerai išmanyti bendrąsias programas, egzaminų pro gos pateikimas gramas, kad žinotų į ką reikia atkreipti dėmesį... EK4: ...manau vis tiek tą dalyką išmanyt turėtum, būna įvairių klausimų, ypač jei Profesinė patirtis vaikai ateina su didele motyvacija... EK5: ...svarbiausia, išmanyti savo dėstomą dalyką... puikiai mokėti, gebėti per teikti žinias, būtent, to dalyko... gerai išmanyti ugdymo programas, kas įeis ga liausiai į egzaminus, kaip vaiką ruošti, kaip jį nuteikti? Tai yra svarbu... EK6: ... turi gerai suprasti individualizavimo prasmę, pirmiausia reikia išsiaiš kinti, ko mokinys nežino, ir mokyti tik to, ko nežino, o ne to, ką žinau aš pats, mokytojas... Gebėjimas prisitaikyti EK1: ...turėti gerą nuotaiką, suprasti mokinius, ..., bandyti prisitaikyti prie kiek vieno, kuris ateina, o ne jį taikyti prie mokytojo... EK3: ... pirmiausia turėtų būti geras santykis su mokiniais, kad mokinys tavim Nevaržomas bendra pasitikėtų, kad nebūtų jokios įtampos mokantis... vimas EK3: ...korepetitorius turėtų gebėti paskatinti tą mokinį mokytis ir sudominti jį, kad jis tiesiog daugiau jėgų ir noro įdėtų mokydamasis pats ir siekdamas gerų rezultatų su minimalia kažkieno pagalba... EK5: ...Būti geranoriškam, draugiškam, švelniam su tuo moksleiviu, kad jis nebi jotų pas tave užsukti, drąsiai klaustų... Korepetitorių veiklos, kaip papildomos švietimo paslaugos, vertinimo kategorija „Korepetitoriavi mo sistema“ Remiantis ekspertų nuomone, galima išvardy ti pagrindinius korepetitoriaus kriterijus: aukšta pro fesinė kvalifikacija, geras bendrųjų egzaminų progra mų išmanymas, dėstomo dalyko išmanymas. Taip pat labai svarbus geranoriškumas. Remiantis kategorizavimo principu, sekanti kategorija atspindi korepetitorių požiūrį į tai, kokia korepetitoriavimo sistema turėtų būti, kaip ji turėtų atrodyti, kokios idėjos kyla galvojant apie korepetito rių sistemos formavimą (5 lentelė). 52 lentelė. Ekspertų nuomonė apie korepetitoriavimo sistemos prognozes Kategorija Korepetitorių mokyklų steigi mas Subkategorijos Papildomų darbo vietų steigimas Indikatorių (teiginių) pavyzdžiai EK1: ...valstybė jeigu nesugeba suteikti man darbo, jeigu aš pati jį susirandu, tai nema nau, kad valstybė iš manęs turėtų imti pinigus... EK2: ...šiaip įteisinta tai turėtų būt...bet jeigu būtų kažkokios tai korepetitorių mokyk Skaidrios švieti los, tai gal ir nieko, privačios mokyklos... mo sistemos užtik EK3: ...jie galėtų įteisinti tokį darbą, kad saugiai jaustųsi tiek korepetitoriai, tiek moki rinimas niai... pats geriausias dalykas būtų speciali korepetitorių mokykla arba tai galėtų veik ti kaip papildoma veikla prie mokyklų, dabar esančių ir dirbančių, ir už tą papildomą Teigiamas laiko ir darbą, kurį mokytojai praleidžia su mokiniais po pamokų, tokia sistema turbūt padėtų finansų santykis įforminti visa tai, ir mokytojai gautų papildomas pajamas... EK5: ...pirmiausia reiktų tobulinti patį švietimo įstatymą, kuriame būtų išskirtas pa pildomas skyrius, kuriame būtų apibrėžta, kokių dokumentų reikia šitokioms mokyk loms, kokie reikalavimai turi būti dirbantiems asmenims, kas užtikrintų korepetitoria vimo kokybę... EK6: ...nė vienas mokytojas nemokytų mokinių be verslo liudijimų, mokesčiai turi sugrįžti, antra, aš galvoju – mokytojai neslėptų tada šių lėšų, jeigu jos duotų sociali nes garantijas... 106 Socialiniai mokslai. Vadyba Korepetitorių veiklos, kaip papildomos švietimo paslaugos, vertinimo kategorija „Jų pačių naudo jimasis korepetitorių paslaugomis“ Galima teigti, kad ekspertai sunkiai įsivaizduo ja, kaip turėtų atrodyti korepetitorių sistema. Rajone dirbantys ekspertai išskyrė tai, kad galėtų egzistuoti korepetitorių mokyklos (EK2, EK3). Vienas iš eks pertų (EK6) atkreipė dėmesį ir į verslo liudijimus. Išklausius visus šešis tiriamųjų interviu, suda ryta 6 lentelė. 6 lentelė. Ekspertų nuomonė apie pačių arba šeimos narių naudojimąsi korepetitorių paslaugomis Kategorija Subkategorijos Esant poreikiui Tėvų kompetencijų stoka samdys korepeti torius Investicija į vaiko ateitį Korepetitorius nereikalingas Indikatorių (teiginių) pavyzdžiai EK2: ...jei būtų reikalas, gal ir samdyčiau, priklausomai nuo situacijos, nuo pačio vaiko priklauso... EK3: ...du iš jų pas korepetitorius nesilankė, o vienas, kuris ruošėsi studijuoti architektūrą, važinėjo į dailės akademiją, į specialius paren giamuosius kursus... EK4: ...jeigu matyčiau, kad tai yra būtinybė, taip... EK5: ...taip, iš tikrųjų samdyčiau, pačiai teko lankytis tiek papildomuo se kursuose mokykloje besimokant, tiek eiti pas mokytojus į namus pasimokyti, manau, kad man tai padėjo, vienaip ar kitaip praplėtė ži nias, orientavo į tam tikrus dalykus prieš egzaminus...., manau ir mano vaikai neapsieis be šitų dalykų... EK6: ...taip, tai priklauso nuo mokytojo, man savo sūnums teko ieškoti pagalbininkų iš socialinių mokslų... Vaiko skatinimas įdėti mak EK1: ...ne, niekada nei samdysiu, nei samdžiau... dauguma vaikų, kurie simalias pastangas įgyti ateina patys, tikrai sugeba patys išmokt, reikia tik noro ir laiko, o kuo reikiamų žinių daugiau mokinys praleis prie to dalyko, kurį jisai mokos, pats o ne su kažkuo, jisai daugiau ir mokės... Išnagrinėjus ekspertų nuomones, galima teig ti, kad didžioji jų dalis, esant reikalui, samdytų kore petitorius savo vaikams (EK2, EK6). Buvo teiginių, kad teko samdyti korepetitorius (EK3, EK5). Vienos ekspertės (EK1) nuomonė buvo kategoriška. Nors korepetitoriaus paslaugos naudingos, tačiau ne visuomet reikalingos. Korepetitorių daž niausiai įvardijamas tikslas – finansinė nauda, kiek rečiau – moralinis imperatyvas. Daugeliui korepeti torių, turinčių nemenką stažą, mokinių ieškoti nerei kia, juos susiranda patys mokiniai. Dauguma korepe titorių neturi verslo liudijimų, mažai apie juos gir dėję. Daugumos ekspertų nuomone, korepetitoriaus darbas yra vieša paslaptis. Ne visi ekspertai yra girdė ję apie korepetitoriavimo mokyklas. Norint būti ge ram korepetitoriui, ekspertų nuomone, reikia turėti pakankamai pedagoginės patirties ir tinkamą kompe tenciją, gerai išmanyti bendrąsias programas. Be abe jo, reikia mokėti dirbti su vaikais, prie jų prisitaikyti. Daugelio ekspertų nuomone, trūksta korepetitoriaus veiklą apibrėžiančių įstatymų, kurie finansiškai turė tų būti palankūs. Daugumos ekspertų nuomone, kore petitoriavimo sistemos kūrimas yra reikalingas. paslaugas gali teikti laisvieji mokytojai. Laisvų jų mokytojų veikla nėra naujas reiškinys Lietuvo je, ji tapo neatsiejama švietimo sistemos dalimi. Dažniausiai šias paslaugas atlieka korepetito riai. 2. Visos suinteresuotos grupės (švietimo sistemos darbuotojai, papildomų paslaugų teikėjai ir mo kiniai) neturi vieningos nuomonės dėl korepeti toriaus paslaugų. Mokyklų administracija daž niausiai teigia, kad tokia veikla nereikalinga, mokytojai palaiko ir vienus, ir kitus, o mokiniai ir šias paslaugas organizuojančios firmos viena reikšmiškai pasisako už tokių paslaugų teikimą. 3.Pedagogų ir švietimo sistemos darbuotojų nuo mone, korepetitoriai – tik mados reikalas. Jų manymu, mokykla tinkamai paruošia mokinius gyvenimui. Mokyklų vadovai akcentuoja dides nį tėvų norą naudotis laisvųjų mokytojų paslau gomis nei patys vaikai. 4. Korepetitoriavimo mokyklų vadovai taikosi prie rinkos dėsnių: organizuoja paslaugas, jei yra pa klausa. Jų nuomone, jie tai daro oficialiai ir nenu sižengia įstatymams. 5. Mokiniams svarbiausias kriterijus – gerai išlaiky ti valstybinius egzaminus, aktualizuoti jų, kaip besimokančiųjų, mokymosi poreikius, kad įsisa vintų žinias, susistemintų informaciją. 6. Korepetitoriavimo paslaugų teikėjus tokia veikla Išvados 1. Šiuolaikinėje visuomenėje formuojantis paslau gų rinkai, sunkiai plėtojasi švietimo paslaugos. Remiantis LR švietimo įstatymu (2011), tokias 107 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 užsiimti skatina finansinis, kiek rečiau moralinis imperatyvas. Korepetitorių nuomone, tinkamai atlikti pareigas leidžia įgyta patirtis, aukšta kom petencija, bendrųjų programų realizavimo ypatu mų išmanymas, gebėjimas dirbti su vaikais. 7. Kokybės santykis siejamas su mokinių egzami nų įverčiais, kurie dažniausiai būna aukšti. Ko repetitoriai paslaugas teikia neturėdami verslo liudijimo, dauguma jų net nėra girdėję apie tai. ma būtinybė? <http://www.miesto.lt/index.php?op tion=com_content&task=view&id=1764&Ite mid=42>. 9. Klusaitė J., 2009, Korepetitorių era baigiasi. Klaipė dos diena: <http://www.delfi.lt/news/daily/education/ korepetitoriu-era-baigiasi.d?id=20207397>. 10. Kontrimavičiūtė I., 2008, Korepetitoriai – tamsioji švietimo pusė. Sekundė: <http://www.sekunde.lt/pa nevezio-naujienos/korepetitoriai-%E2%80%93-tam sioji-svietimo-puse/>. 11. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2011. Vil nius. 12. Maižiūtė J., 2009, Korepetitoriavimo, kaip edukaci nės paslaugos, teorinis ir praktinis aspektas. Magistro darbas. Šiaulių universitetas. 13. Markevičiūtė A., 2002, Korepetitoriavimas. <http:// politika.osf.lt/svietimas/santraukos/korepetitoriavi mas.htm>. 14. Raškinis A., 2009, Pastabos ir siūlymai Lietuvos Res publikos švietimo įstatymo naujos redakcijos projek tui <www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2232>. 15. Sadauskienė Z. ir kt., 2011, Šiaulių universiteto gimnazijos 2010-2011 m.m. mokinių apklausos „Ug dymo(-si) sąlygos ir aplinka“. Tyrimo ataskaita. <http://www.gimnazija.su.lt/dokumentai/SUG_tyri mas_2010-2011.pdf>. 16. Vaitkevičius K., 2009, Susizgribusių abiturientų vil tis – pamokos už pinigus. <http://www.15min.lt/nau jiena/miestas/vilnius/susizgribusiu-abiturientu-viltispamokos-uz-pinigus-41-27564#axzz1nspFDSwN>. 17. Valentaitė L., 2006, Moksleivių repetitoriai – geidžia mi. <http://www.alfa.lt/straipsnis/66442/Moksleiviu. repetitoriai..geidziami=2006-10-04_10-22/>. 18. Vitkienė E., 2004, Paslaugų marketingas. Klaipėda. 19. Volkas G., 2007, Moksleiviai labiau nei mokykla pasi tiki korepetitoriais. <gatve.delfi.lt/news/prie_lentos/ article.php?id>. 20. Žvirdauskas D., Adaškevičienė V. ir kt., 2006, Prie monių, skirtų vyresniųjų klasių mokinių mokymosi krūvio mažinimui, veiksmingumas. Tyrimo ataskaita. <www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/.../Kruviu_ata skaita_0702.pdf>. Literatūra 1. Barkauskaitė M., Martišauskienė E. ir kt., 2004, Mo kymosi krūviai bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo ataskaita <www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mok_ kruviai_atask_04.doc>. 2. Beresnevičiūtė V., Dagytė V. ir kt., 2010, Konsultaci nių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsieny je tyrimas <http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/index. php/lyderio-biblioteka/moksliniai-darbai/tyrimai/pro jekto/1550-konsultacinespaslaugos.html>. 3. Būdienė V., Zabulionis A., 2001, Moksleivių tėvų požiūris į dabartines švietimo tyrimo problemas. Ty rimo ataskaita. <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/ docs/tevu_tyrimas_ataskaita.pdf>. 4. Būdienė V., Zabulionis A., 2006, Korepetitoriavimas Lietuvoje. <http://www.svietimas.lt/index.php/lt/tyri mai-ir-ekspertizes> . 5. Bulajeva T., Duoblienė L. ir kt., 2006, Ankstyvasis užsienio kalbų mokymas pradinėse klasėse. Tyrimo ataskaita <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/ tyrimai/AUKM_prad_kl_atask1.pdf>. 6. Butkevičienė E., Rutkauskienė D. ir kt., 2008, E. mo kymosi ypatybių švietimo sektoriuose studija.Tyrimo ataskaita. <http://www.lvu.lt/cms/files/liedm/resour ces/3010_E._mokymosi_ypatybiu_svietimo_sekto riuose_studija>. 7. Gedminienė D., Gumuliauskienė A., 2008, Ugdymo kokybės vertinimas bendrojo lavinimo mokykloje: mokytojų ir mokinių požiūris. Acta Paedagogica Vil nensia. Nr. 21. P. 75–88. 8. Juškevičiūtė E., 2009, Korepetitoriai: neišvengia ASSESSMENT OF TUTOR ACTIVITY AS ADDITIONAL SERVICE OF EDUCATION Justina Šaučiūnaitė, Aušra Kazlauskienė Summary Looking at the global context, tutoring sector differs across countries. In some countries, additional teaching, private courses, which are arranged individually or, in need, by special institutions, have become a business of massive scale, bringing profit to the state and creating many jobs. This is an official opportunity for teachers to increase their monthly income. Activities of tutors are not a new phenomenon in Lithuania: they have become part of the system of education. According to the Law on Education (2011), eligible teachers may provide such services. All stakeholders (people employed in the system of education, providers of supplemental services, and students) identify different reasons related to tutor activities: teachers and people employed in the system of education claim that tutors are not necessary but a matter of “fashion”. Teachers think that school ensures adequate readiness of pupils for life. The survey of experts providing tutoring services suggests that they are encouraged to engage in such activities being driven by desire to increase 108 Socialiniai mokslai. Vadyba their income, more rarely there are moral incentives; they emphasise their considerable experience and high competence, peculiarities of implementation of general programs, and ability to work with children. Quality is often associated with the achievements of students at exams, which are usually high. Tutors provide their services without a business license, most of them have not even heard about it. Keywords: tutors, education service, educational assessment services. LAISVŲJŲ MOKYTOJŲ VEIKLOS, KAIP PAPILDOMOS ŠVIETIMO PASLAUGOS, VERTINIMAS Justina Šaučiūnaitė, Aušra Kazlauskienė Santrauka Kai kuriose šalyse papildomas mokymas, privatūs kursai, kurie organizuojami individualiai ar esant poreikiui spe cialių institucijų, įgijo didžiulio verslo mastą, nešantį pelną valstybei, sukuriantį nemažai darbo vietų. Laisvųjų mokytojų veikla nėra naujas reiškinys Lietuvoje, ji tapo neatsiejama švietimo sistemos dalimi. Apibendrinus mokslininkų darbus, susijusius su laisvųjų mokytojų veikla, kaip papildoma švietimo paslauga, galima teigti, kad pasigendama tyrimų, kurie analizuotų šių specialistų teikiamų paslaugų kokybę: laisviesiems mokytojams nekeliama papildomų reikalavimų dėl jų profesinės kvalifikacijos, etikos ir kitų dalykų. Šiame tyrime siekta įvertinti laisvųjų mokytojų (korepetitorių) teikiamas papildomas švietimo paslaugas. Visos suinteresuotos grupės – švietimo sistemos darbuotojai, papildomų paslaugų teikėjai, mokiniai – įvardija skir tingas priežastis, susijusias su korepetitoriaus veikla. Pedagogų ir švietimo sistemos darbuotojų teigimu, korepetitoriai nėra būtini: dažnai tai tik mados reikalas. Jų manymu, mokykla tinkamai paruošia mokinius gyvenimui. Atlikus ekspertų, teikiančių korepetitoriavimo paslaugą, apklausą, galima teigti, kad tokia veikla užsiimti juos skatina finansinis, kiek re čiau – moralinis imperatyvas; akcentuojama itin nemenka jų įgyta patirtis, aukšta kompetencija, bendrųjų programų reali zavimo ypatumai, gebėjimas dirbti su vaikais. Kokybės santykis siejamas su mokinių egzaminų įverčiais. Korepetitoriai savo paslaugas teikia neturėdami verslo liudijimo, dauguma jų net nėra girdėję apie tai. Prasminiai žodžiai: laisvieji mokytojai, švietimo paslaugos, švietimo paslaugų vertinimas. Įteikta 2012-03-12 109 ORGANIZACINĖS KULTŪROS SKIRTUMŲ PREKYBOS ĮMONĖS PADALINIUOSE ANALIZĖ Jolita Vveinhardt, Agnė Bartašiūnaitė Vytauto Didžiojo universitetas Įvadas Tyrimo tikslas – ištirti organizacinę kultūrą prekybos įmonėje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti darbuotojų pasitenkinimą esama or ganizacine kultūra. 2. Išanalizuoti darbuotojų požiūrį į organizacinės kultūros keitimą. 3.Palyginti esamą ir laukiamą organizacines kultū ras. Tyrimo metodai: teorinė analizė, lyginimas, apibendrinimas, anketavimas, refleksija. Dažnai, kalbant apie kultūrą organizacijoje, pramaišiui vartojamos organizacijos ir organizaci nės kultūros sąvokos, kurios nėra tapačios. Organi zacinė kultūra – tai dirbtinė, vadovybės sąmoningai plėtojama kultūra, įtraukianti bendrąsias vertybes, kurios kreipia organizaciją atitinkama linkme, va dybinio personalo kultūrą, valdymo procesų organi zavimo kultūrą, vadybos kultūrą, dokumentacijos sistemos kultūrą ir kt. (Šimanskienė, 2002; Zakare vičius, 2003; Kaziliūnas, 2006; Šimanskienė, 2008; Purlys, 2009 ir kt.). Šios kultūros struktūra atitinka organizacijos kultūros struktūrą, tačiau turinys ski riasi. Organizacinės kultūros charakteristikos suda ro organizacijos valdymo (vadybos) turinį ir tampa skiriamaisiais bruožais, pagal kuriuos organizacijos save pozicionuoja, tampa atpažįstamomis ir / arba in terpretuojamomis personalo, vartotojų, klientų ir kt. Todėl organizacinės, arba vadybos, kultūros vekto riai lemia organizacijos padėtį rinkoje (Vveinhardt, 2012). Siekdamas išvengti painiavos, P. Zakarevi čius (2003) organizacinę kultūrą, kuri dar vadinama ir korporacine, siūlo vadinti vadybos kultūra. Organi zacinė kultūra gali paskatinti darbuotojus dirbti pro duktyviai ir tai bus geriausia motyvacija, tačiau vie na problema – sunku sukurti tinkamą organizacinę kultūrą, nes ją reikia ne tik sukurti, bet nuolatos palai kyti ir puoselėti reaguojant į pokyčius, vykstančius organizacijoje bei jos aplinkoje (Giedraitis, 2011). Konkurencinio pranašumo rinkose įgyja atvirų siste mų principu organizacijos, kuriose valdžios ir atsa komybės decentralizacija, vystomas kūrybiškumas, atvirumas, bendradarbiavimas ir komandinė veikla suteikia organizacijoms lankstumo, reaguojant į aplinkos dinamiką. Vyraujanti organizacinė kultū ra palaiko (arba trikdo) sistemos funkcionalumą ir vystymąsi. Šiame kontekste vidutinio dydžio ir stam bioms įmonėms aktualia problema tampa uždavinys išlaikyti stabilią organizacinę kultūrą skirtinguose padaliniuose, ypač, jeigu jie dar ir nutolę nuo organi zacijos branduolio. Keliama hipotezė, kad organiza cinės kultūros tipai atskiruose įmonės padaliniuose labai nesiskiria. Tyrimo problema formuluojama klausimu – Kas gali nulemti organizacinės kultūros skirtumus tos pačios organizacijos skirtinguose padaliniuose? Tyrimo objektas – organizacinė kultūra. Tyrimo metodologija Egzistuoja skirtingi supratimai apie kultūros tyrimo galimybes ir metodus. Anot D. R. Denison (1984), esama nuomonių, kad kultūra turi būti intui tyviai jaučiama, o ne matuojama, o oponentai teigia, kad etnografiniai tyrinėjimai – geriausias būdas kul tūrai atskleisti. Nors reiškiami įvairūs požiūriai į or ganizacijų kultūrų tyrinėjimą, nepaisant tam tikro ne apibrėžtumo, kultūrą galima išmatuoti. Teisūs ir vie ni, ir kiti, kadangi organizacijos psichologinis klima tas, kurį taip pat galima išmatuoti, yra sudėtinė kultū ros dalis, be to, kultūra atsiskleidžia elgsenoje, kurią galima identifikuoti, fiksuoti, analizuoti. Kokybiniai metodai yra lankstūs, orientuoti į interpretavimus, o ne į matavimus; į proceso, o ne į rezultato vertinimą; akcentuoja subjektyvumą, o ne objektyvumą; domisi situacijos ir elgesio ryšiu, kuris daro pagrindinę įtaką patirties formavimui; pripažįsta tyrimo proceso įtaką tyrimo situacijai (Vanagas, Paulauskaitė, 1998). Ta čiau, anot autorių, kai kuriais atvejais klausimynus, arba anketas, – rekomenduojama naudoti. Kultūrai tirti vartojami šie metodai: Organizational Culture Assessment Instrument (toliau: OCAI), sukurtas K. S. Cameron ir R. E. Quinn (2001), Denison Orga nizational Culture Survey (toliau: DOCS), sukurtas Daniel Denison, IMD, Lausanne, Switzerland ir William Nealeir (2000) bei Organizational Culture Profile (toliau: OCP), sukurtas C. A. O’Reilly ir kt. (1991) atitinka būtinus kriterijus – validumą ir relia bilumą. Siekiant atlikti kokybišką tyrimą, nuspręsta palyginti tris variantus ir išsirinkti labiausiai tinkantį metodą. Tuo tikslu išskirti ir trumpai aprašyti visų trijų modelių privalumai bei trūkumai, po to jie paly ginti pagal atrinktus kriterijus (1 lentelė). 110 Socialiniai mokslai. Vadyba 1 lentelė. Organizacinės kultūros tyrimo metodų palyginimas pagal atrinktus kriterijus Metodai Kriterijai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Aukštas validumas ir reliabilumas Vidutinis validumas ir reliabilumas Žemas validumas ir reliabilumas Didelė klausimyno apimtis (daugiau nei 25 klausimai) Vidutinė klausimyno apimtis (5–25 klausimai) Maža klausimyno apimtis (iki 5 klausimų) Dažnai taikomas užsienyje ir Lietuvoje Retkarčiais taikomas užsienyje ir Lietuvoje Beveik netaikomas nei užsienyje nei Lietuvoje Lengva pavaizduoti grafiškai Sudėtinga pavaizduoti grafiškai Beveik neįmanoma pavaizduoti grafiškai Tiria ir esamą, ir būsimą (kurios tikimasi) situaciją Tiria tik būsimą situaciją Tiria tik esamą situaciją Didelė galimybė pačiam organizacijos vadovui atlikti tyrimą Vidutinė galimybė pačiam organizacijos vadovui atlikti tyrimą Maža galimybė pačiam organizacijos vadovui atlikti tyrimą Labiausiai orientuota į vertybes Labiausiai orientuota į verslo (finansinius) kriterijus Labiausiai orientuota į bendrą organizacinės kultūros nustatymą Tinka visiems organizacijos darbuotojams Tinka tik aukščiausio lygio darbuotojams Tinka tik žemiausio lygio darbuotojams OCAI v DOCS v OCP v v v v v v v v v v v v v v v v v v v v v v Šaltinis: sudaryta autorių. lygmenų darbuotojams. Jį naudojantis organizacijos vadovas be konsultantų iš išorės gali diagnozuoti vyraujančią kultūrą bei numatyti pokyčius ateityje: kuriuos kultūros kriterijus šalinti, o kuriuos – papil domai vystyti. Anketa susideda iš dviejų blokų: pirmasis – or ganizacinės kultūros modelio nustatymas dabartyje ir perspektyvoje, antrasis – socialiniai, demografi niai respondentų duomenys. Kiekvienam klausimui buvo pateiktos keturios OCAI metodo alternatyvos: A – klanas: tai organizacija, orientuota į vartotojus, vidinį lankstumą ir rūpinimąsi žmonėmis; B – adhok ratija: tai organizacija, orientuota į išorės pozicijas su aukštu lankstumo lygiu bei individualiu požiūriu į žmones; C – rinka: tai organizacija, orientuota į iš orės pozicijas, kartu su stabilumu ir kontrole; D – hie rarchija: tai organizacija orientuota į vidinį palaiky mą kartu su stabilumu ir kontrole. Apklausa atlikta 2012 m. sausio 1–31 dienomis. Atlikus galimų organizacinės kultūros meto dų analizę, prieita prie išvados, kad šiuo atveju la biausiai tinkantis metodas yra OCAI, nes jis padeda ištirti tiek esamą, tiek būsimą, t. y. tokią, kurios dar buotojai tikisi ateityje, organizacijos kultūrą. Šis me todas praktiškai išbandytas daugybę kartų, padeda nustatyti dominuojančią organizacijos orientaciją ir suprasti organizacinės kultūros stipriąsias ir silpną sias savybes bei orientaciją į perspektyvą (Cameron, Quinn, 1999; Gorbaceviča, 2009). Kiti metodai re miasi labiau esama padėtimi, netiria darbuotojų lū kesčių, o pasirinkto metodo rėminė konkuruojančių vertybių konstrukcija sudaro galimybę atskleisti or ganizacijos kūrimo projektų būdus, gyvavimo ciklo bei vystymosi laikotarpį bei daugelį kitų organizaci nių aspektų. Tyrimui atlikti pasirinktas K. Cameron ir R. E. Quinn (2001) organizacijos kultūros įverti nimo modelis nusako svarbiausias charakteristikas, bendrą lyderiavimo stilių organizacijoje, darbuotojų valdymą, vienijamąją organizacijos esmę, strategi nius tikslus ir sėkmės kriterijus. Be to, šis metodas leidžia nustatyti dominuojantį organizacinės kultū ros tipą ir yra patogus tuo, kad yra kompaktiškas, palyginti paprastas ir nesunkiai suprantamas įvairių Tyrimo rezultatai Tyrimas atliktas vidutinio dydžio Lietuvoje veikiančioje didmeninės prekybos įmonėje. Apklaus 111 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 organizacijoje dirba kvalifikuoti specialistai. Daugu ma darbuotojų organizacijoje turi didelį stažą: iki 5 metų – 33 %, nuo 5 iki 10 metų – net 42 %, daugiau negu 10 metų – 25 % apklaustųjų. Ši aplinkybė reikš minga tuo, kad ilgas darbo stažas leidžia giliau pa žinti ir tiksliau apibūdinti vyraujančią kultūrą, daryti tikslesnes išvadas, vertinti pokyčius ir trumpesnia me, ir ilgesniame laikotarpyje, išsamiau apibūdinti esamą ir laukiamą padėtį. Ilgai tame kolektyve dir bantys žmonės prisideda kuriant organizacinę kultū rą, geriau žino, ką reikėtų keisti. Dominuojanti kultūra. Surinkti duomenys interpretuoti tokiais pjūviais: vyraujančios organiza cinės kultūros apibūdinimas; skirtumas tarp esamos organizacinės kultūros ir tos, kurios darbuotojai tiki si ateityje; dominuojančio tipo stiprumas, labiausiai išreikštos savybės; atskirų kriterijų darnumas, organi zacijos darbuotojų nuomonių sutapimo lygis. ti visų, t. y. 6-ių skyrių (administravimo skyrius, finansų skyrius, komercijos skyrius, logistikos sky rius, pardavimų skyrius, informacinių technologijų skyrius) darbuotojai (N = 180). Iš 180 apklaustųjų 95 buvo vyrai, 85 moterys, tačiau jų pasiskirstymas padaliniuose nevienodas: finansų skyriuje vyrauja labiau moteriškas kolektyvas, pardavimų ir informa cinių technologijų skyriuose – vyriškas. Administ ravimo, komercijos ir logistikos skyriuose moterų ir vyrų dirba beveik po lygiai. Darbuotojų amžius, išsilavinimas ir darbo stažas analizuojamas bendrai, neskirstant atskirais skyriais. 58 % apklaustųjų – iki 30 metų, 14 % – nuo 30 iki 40 metų, 28 % – vyresni negu 40 metų asmenys. Taigi, kolektyvas – palyginti jaunas. Net 87 % darbuotojų turi aukštąjį išsilavini mą, iš jų 65 % – bakalauro, 22 % – magistro laipsnį, 7 % – dar mokosi universitete arba kolegijoje. Tik 6 % apklaustųjų yra baigę vidurinę mokyklą. Taigi, Ateityje Dabar Ateityje Dabar Ateityje Dabar Ateityje IT skyrius Dabar Logistikos skyrius Ateityje Pardavimų skyrius Dabar A B C D Komercijos skyrius Ateityje Klanas Adhokratija Rinka Hierarchija Administra- Finansų sky vimo skyrius rius Dabar Tipas Alternatyva 2 lentelė. Dominuojanti organizacijos kultūra 19 29 31 21 32 27 22 19 17 21 35 27 30 26 24 20 15 28 34 23 23 29 26 22 15 24 32 29 38 31 17 14 24 32 22 22 31 31 18 20 19 28 29 24 41 26 19 14 Šaltinis: sudaryta autorių, proc. tik pasiektų užsibrėžtus tikslus, nevengia rizikuoti, eksperimentuoti ir siekti inovacijų. Pagrindinis tiks las – išlaikyti lyderių pozicijas. Skatinama individu ali iniciatyva, veiksmų laisvė, siekiama dinamikos, antreprenerystės, puoselėjamas kūrybingumas. Kitas tipas – hierarchija: organizacijos tikslai nukreipti ne tik į išorinį stabilumą, kontrolę ir lai mėjimus, bet ir į aukštą formalizavimo bei struktū rizavimo laipsnį organizacijos viduje. Vadovavimas pasižymi ne tik varžymosi skatinimu, bet ir aukštu koordinavimo ir organizavimo laipsniu, ilgalaikiai tikslai glaudžiai susiję su vidiniu organizacijos sta bilumu, efektyvumu ir formalių taisyklių laikymusi. Tokio tipo organizacijoje siekiama padidinti pelnin gumą, veiklos efektyvumą ir iki minimumo sumažin ti kaštus. Respondentai iš administravimo, finansų, par davimų, logistikos ir informacinių technologijų sky rių tikisi, kad ateityje labiau pasireikš klano tipo or ganizacinė kultūra, kuri bus nukreipta į darbuotojus, vidinės aplinkos, susijusios su komandiniu darbu ir Respondentų iš administravimo, finansų, ko mercijos, pardavimų ir informacinių technologijų skyrių atsakymai rodo, kad organizacijoje vyrauja rinkos tipo kultūra. Tik logistikos skyriaus darbuoto jai esamoje situacijoje dominuojančia kultūra laiko adhokratijos tipo alternatyvą (2 lent.). Rinkos tipo organizacija labiau orientuota į išorinę, o ne į vidi nę aplinką, didžiąją dalį dėmesio skiria į išorę nu kreiptam stabilumui ir kontrolei. Dėmesys skiriamas klientams, vartotojams ir tiekėjams. Tokio tipo orga nizacijos operacijos nukreipiamos į ekonominius me chanizmus. Aukšti rezultatai, stipri ir stabili padėtis rinkoje bei saugi klientų bazė – pagrindiniai tikslai. Organizacija pasižymi aukštu produktyvumu ir kon kurencingumu rinkoje – tai pasiekiama užtikrinant kontrolę ir stabilumą organizacijos viduje bei išorė je. Taigi OCAI apibrėžiama rinkos kultūra ir orien tuota į rezultatus, o lyderiai – į greitai ir gerai dirban čių žmonių valdymą bei konkurencijos skatinimą. Logistikos skyriuje vyrauja adhokratijos ti po alternatyva – darbuotojai pasiryžę bet kam, kad 112 Socialiniai mokslai. Vadyba bendradarbiavimu kūrimą. Tikimasi, kad organizaci ja taps labiau orientuota į vidų, daugiau dėmesio bus skiriama humaniškai darbo aplinkai kurti. Klano ti po organizacijoje pagrindinis vadovybės tikslas yra išlaikyti organizacijos darbuotojus, skatinti jų lojalu mą, bendradarbiavimą ir mokėti pasinaudoti koman dinio darbo efektyvumu. Logistikos skyriuje tikimasi, kad bus reikalau jama daugiau kūrybingumo ir inovatyvumo, mažiau dėmesio skiriama centralizuotam valdymui ir vado vo vaidmens sureikšminimui. Organizacija turėtų tapti labiau orientuota į individualumą, rizikos pri siėmimą, ateities sėkmės priklausomybę nuo kiek vieno darbuotojo įtraukimo į sprendimų priėmimą. Didžiausias atotrūkis tarp esamos ir laukiamos kul tūros pastebimas informacinių technologijų skyriu je. Respondentai tikisi, jog ateityje pasireikš klano tipui būdinga kultūra, kuri esamoje situacijoje surin ko mažiausias procentines reikšmes. Toks rezultatų pasiskirstymas leidžia daryti prielaidą, kad informa cinių technologijų skyriaus darbuotojai mažiausiai patenkinti esama padėtimi ir tikisi ryškių permainų, susijusių su decentralizacija. Mažiausias atotrūkis tarp esamos ir laukiamos organizacinės kultūros pastebimas komercijos sky riaus respondentų atsakymuose. Dominuojanti atei ties vizijos organizacinė kultūra esamoje situacijoje surinko vos 1 % mažesnes reikšmes, todėl galima teigti, kad darbuotojai yra patenkinti esama situacija ir tikisi, jog organizacija išliks dinamiška, antrepre neriška bei skatins kūrybingumą. Kitas svarbus kriterijus – darnumas, darbuoto jų nuomonių sutapimo lygis. Į klausimus responden tai atsakinėjo panašiai, atsakymai skyrėsi 5–15 %. Tai rodo aukštą darnos laipsnį. Dabar Ateityje Dabar Ateityje Dabar Ateityje IT skyrius Ateityje Logistikos skyrius Dabar Pardavimų skyrius Ateityje Komercijos skyrius Dabar A B C D Finansų sky rius Ateityje Klanas Adhokratija Rinka Hierarchija Administravimo skyrius Dabar Tipas Alternatyva 3 lentelė. Svarbiausios organizacijos charakteristikos 28 33 26 13 35 31 21 13 16 22 36 26 30 32 21 17 17 33 28 22 23 31 28 18 8 20 39 33 42 39 9 10 15 33 30 22 23 31 28 18 5 5 60 30 40 35 15 10 Šaltinis: sudaryta autorių, proc. susijusios su komandiniu darbu ir bendradarbiavimu kūrimas) išreikšti silpnai. Ateities vizijoje administravimo, pardavimų ir informacinių technologijų skyrių respondentai ti kisi, kad didžiausias vadovybės tikslas bus išlaikyti organizacijos darbuotojus, skatinti jų lojalumą, ben dradarbiavimą ir mokėti pasinaudoti komandinio dar bo efektyvumu. Tai būdinga klano tipo organizacinei kultūrai. Logistikos, finansų ir komercijos skyriuose tikimasi, kad ateityje labiau pasireikš adhokratijos tipo organizacinė kultūra, kurios vienijanti jėga yra inovatyvumas ir eksperimentavimas, siekiant organi zacijos augimo bei naujų resursų išgavimo. Informacinių technologijų skyriaus apklausos rezultatai, lyginant esamą ir laukiamą situaciją, sky rėsi labiausiai. Esamoje situacijoje vyrauja rinkos (60 %) tipo kultūra, o ateityje tikimasi, kad organi zacija bus panaši į didelę šeimą, žmonės turės dau giau bendro, tai atspindi klano (40 %) ir adhokratijos (35 %) tipai. Pardavimo skyriaus darbuotojų apklau sos rezultatai, lyginant esamą ir laukiamą situaciją, taip pat žymiai skiriasi. Esamoje situacijoje klano Respondentų iš administravimo, komercijos ir logistikos skyrių nuomone, organizacijoje vyrauja adhokratijos (33 %) tipo kultūra (3 lent.). Finansų, pardavimų ir informacinių technologijų skyrių dar buotojų atsakymai rodo, kad labiausiai išreikšta rin kos tipo alternatyva, kuri atitinkamai surinko 36 %, 39 % ir 60 %. Galima daryti prielaidą, kad administ ravimo, komercijos ir logistikos skyrių darbuotojų veiklai būdingas individualumas, rizikos prisiėmi mas, mažiau sureikšminamas vadovas, centralizuo tas valdymas. Finansų, pardavimų ir informacinių technolo gijų skyrių atstovų teigimu, organizacijoje labiausiai išreikšta rinkos tipo alternatyva, kuri labiau orien tuota į išorę nukreiptam stabilumui ir kontrolei. Šių skyrių kultūra orientuota į rezultatų pasiekimą, var žymosi skatinimą. Respondentų nuomone, vadova vimui labiau būdingas varžymosi skatinimas, o ne koordinavimas ir organizavimas. Orientuojamasi į didesnį pelningumą, veiklos efektyvumą, kaštų mini mizavimą. Klano tipo organizacinei kultūrai būdingi bruožai (orientacija į darbuotojus, vidinės aplinkos, 113 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 ir adhokratijos tipai įvertinti 8 % ir 20 %, o ateities vizijoje jų procentinės reikšmės išaugo iki 42 % ir 39 %. Todėl galima daryti prielaidą, kad informaci nių technologijų ir pardavimų skyriuose didžiausias nepasitenkinimas esama padėtimi ir ateityje tikimasi permainų, orientuotų į dinamiškesnę ir daugiau ver slininkystės požymių turinčią organizaciją. Kituose skyriuose taip pat viliamasi dinamiškos, decentrali zuotos ir kūrybingumą bei komandinį darbą skatinan čios kultūros. Klanas Adhokratija Rinka Hierarchija A B C D 25 26 29 20 33 23 23 21 20 15 45 20 32 16 22 30 14 34 33 19 24 32 19 25 10 38 20 33 45 30 10 15 22 28 15 35 28 35 15 22 20 15 5 60 Ateityje IT skyrius Dabar Ateityje Logistikos skyrius Dabar Ateityje Pardavimų skyrius Dabar Ateityje Komercijos skyrius Dabar Ateityje Dabar Ateityje Administra- Finansų sky vimo skyrius rius Dabar Tipas Alternatyva 4 lentelė. Lyderiavimo stilius organizacijoje 42 32 18 8 Šaltinis: sudaryta autorių, proc. Lyderiavimas. Komercijos ir pardavimų skyriuose laikomasi nuomonės, kad organizacijoje vyrauja adhokratijos tipo organizacinė kultūra, ku ri pasižymi verslininkišku, novatorišku ir linkusiu rizikuoti lyderiavimo stiliumi (4 lent.). Organizacija orientuota ne tik į išorinę, bet ir į vidinę aplinką, kur daugiau dėmesio skiriama darbo humaniškumo krite rijui vystyti. Organizacijos narius sieja eksperimenta vimo ir inovacijų siekis, o sėkmė reiškia unikalumą ir naujų produktų, paslaugų siekį, tačiau toks lyderia vimo stilius nėra dalykiškas ir / arba agresyvus kon kurentų atžvilgiu. Administravimo ir finansų skyriuose lyderys tės stilius priskirtas rinkos tipo alternatyvai, kuri ki taip nei adhokratija, yra dalykiškumo, agresyvumo ir orientacijos į rezultatą pavyzdys. Šio tipo lyderiai dir ba daug ir sunkiai, jie pasiryžę varžytis ir tinkamai atlikti užduotis. Reputacija, kaip ir sėkmė, – vienas iš svarbiausių rūpesčių, būdingi varžymosi ir lyderia vimo rinkoje principai. Informacinių technologijų ir logistikos sky riuose situacija priskirta hierarchijos tipo lyderystės stiliui, kuris yra koordinacijos, tikslios organizacijos ir nuoseklaus reikalų tvarkymo pavyzdys. Ši alterna tyva net 60% iš 100%, todėl galima daryti prielaidą, kad skyriuje vyrauja labai formalizuota ir struktūri zuota darbinė atmosfera, o lyderiai laiko save pui kiais koordinatoriais ir organizatoriais, kurie yra vieninteliai galintys tinkamai vadovauti. Panaši situ acija užfiksuota ir logistikos skyriuje, kuriame hierar chijos tipo alternatyva siekia 35%. Dėl šių savybių yra sunkiau prisitaikyti prie šiuolaikinių dinamiškų aplinkos pokyčių, todėl modernizacijos procese to kia organizacija gali labiau atsilikti. Esamoje situacijoje klano tipo alternatyva su rinko mažiausias procentines reikšmes, todėl galima daryti prielaidą, kad čia nebūdinga aukšta organiza cijos atsakomybė, dideli darbuotojų įsipareigojimai, stengimasis padėti, komandinis darbas ir dėmesys moralinėms vertybėms bei tolerancijai. Ateities vizijoje administravimo, finansų, par davimų ir informacinių technologijų skyriuose vilia masi, kad organizacija taps monitoringo pavyzdžiu, darbuotojai labiau stengsis padėti vieni kitiems, su kurs draugišką darbo vietą, kur dalysis savo išgyveni mais, o lyderiai ar organizacijos vadovai taps pagal bininkais. Visa tai būdinga klano tipo organizacinei kultūrai. Komercijos ir logistikos skyriai ateities lyde riavimo stilių įsivaizduoja, kaip verslininkiškumo, novatoriškumo ir polinkio į riziką pavyzdį. Toks ly deriavimo stilius skatina individualią iniciatyvą ir veiksmų laisvę. Taigi, aplinka turėtų tapti dinamiš kesnė, antrepreneriškesnė ir labiau skatinanti kūry bingumą. Komercijos skyrius, kaip ir aptariant svarbiau sias organizacijos charakteristikas, esamą ir būsimą situaciją priskyrė adhokratijos tipui. Todėl galima da ryti prielaidą, kad respondentai yra pakankamai pa tenkinti esamu lyderiavimo stiliumi ir tikisi, jog no vatoriškumas bei polinkis rizikuoti išliks ir ateityje. Kitaip nei komercijos skyrius, informacinių techno logijų padalinyje esamą hierarchijos (60 %), šį tipą ateityje norima pakeisti į visiškai priešingą – klano (42 %), t. y. pereiti nuo koordinacijos, tikslios, nuo seklios organizacijos, kur vadovai linkę būti pagalbi ninkai, o sėkmė grindžiama nuoširdžiu bendradarbia vimu su klientais ir parama bei rūpesčiu kitais žmonė mis. Lyderiavimo stiliaus pokyčių viltys pastebimos pardavimų skyriuje. Esamoje situacijoje klano tipo alternatyva surinko vos 10 %, o ateities vizijoje tam skirta didžiausia procentinė reikšmė (45 %). Taigi, 114 Socialiniai mokslai. Vadyba tikimasi pokyčių, skatinančių komandinį darbą, drau gišką darbo aplinką. Administravimo, logistikos ir komercijos sky riuose dominuojančių, svarbiausių charakteristikų procentiniai rezultatai mažai skiriasi nuo likusių, todėl galima teigti, kad organizacijoje yra galimybė aptikti visiems keturiems tipams būdingų bruožų, ta čiau kiek labiau yra išreikšti rinkos, adhokratijos ir hierarchijos tipų esminiai aspektai. Vadinasi, atotrū kis tarp esamo lyderiavimo stiliaus ir to, kurio dar buotojai tikisi ateityje, nėra ryškus ir darbuotojai tiki si tik nedidelių pokyčių, susijusių su kūrybingumu, komandiniu darbu ir decentralizacija. Informacinių technologijų, pardavimų ir finansų skyriuose domi nuojančių charakteristikų procentiniai rezultatai ski riasi daugiau kaip 20 %, todėl jų esminiai aspektai yra kur kas stipriau išreikšti ir ateityje tikimasi žy mesnių pokyčių pereinant nuo valdymo centralizaci jos prie decentralizuoto vadovavimo stiliaus. 5 lentelė. Darbuotojų valdymas Dabar Ateityje Dabar Ateityje Dabar Ateityje Dabar Ateityje IT skyrius Ateityje Logistikos skyrius Dabar Pardavimų skyrius Ateityje Klanas Adhokratija Rinka Hierarchija Komercijos skyrius Dabar Tipas Finansų skyrius Alternatyva Administravi mo skyrius A B C D 23 20 33 24 36 29 19 16 21 12 40 27 34 24 22 20 14 35 28 23 22 32 29 17 33 28 18 21 42 34 10 14 25 12 34 29 35 30 11 24 33 7 45 15 58 22 12 8 Šaltinis: sudaryta autorių, proc. Darbuotojų valdymas. Atsakymai, gauti ad ministravimo, finansų, logistikos ir informacinių technologijų skyriuose, rodo, kad organizacijoje vy rauja rinkos tipo darbuotojų valdymas (5 lent.). Toks valdymo stilius suponuoja didelį reiklumą, griežtą konkurentabilumo siekimą bei pasiekimų skatinimą. Komandinio darbo puoselėjimas, inovatyvumas ir dalyvavimas sprendimų priėmime nėra būdingas. Pardavimų skyriaus darbuotojų nuomone, organiza cijoje vyrauja klano tipo valdymas (33 %). Komandi nio darbo skatinimas, vieningumas ir dalyvavimas, priimant sprendimus, yra svarbiausi tokio valdymo tipo aspektai. Darbuotojams suteikta daug laisvės, galimybė patiems priimti svarbius sprendimus. Toks valdymo stilius sukuria gerą, draugišką, komfortišką atmosferą, kurioje kiekvienas darbuotojas gali drą siai reikšti savo mintis, jaustis svarbia organizacijos dalimi. Komercijos skyriaus darbuotojai esamą dar buotojų valdymą priskiria adhokratijos tipo alterna tyvai, kuri surinko 35%. Toks valdymas pasižymi in dividualios rizikos, novatoriškumo, laisvės ir savitu mo skatinimu. Darbuotojai siekia užsibrėžtų tikslų, jie nebijo rizikuoti ir eksperimentuoti. Administraci jos, pardavimų, finansų, logistikos ir informacinių technologijų skyrių darbuotojai tikisi, jog esamoje situacijoje vyraujantis didelis reiklumas, griežtas konkurentabilumo bei pasiekimų tikslas, paklusnu mo reikalavimas bus pakeistas labiau decentralizuo tu valdymo stiliumi, kuriame pagrindinis vaidmuo tenka komandinio darbo skatinimui, vieningumui ir galimybei dalyvauti priimant sprendimus. Pažymė tina tai, kad pardavimų skyriaus darbuotojai klano tipo alternatyvą priskyrė ne tik ateities vizijai, bet ir esamai situacijai. Todėl galima daryti prielaidą, kad šiame skyriuje vyrauja tinkamas valdymo stilius, ne reikalaujantis didesnių pokyčių ateityje. Komercijos skyrius tikisi, kad ateityje labiau pasireikš ne klano, o adhokratijos tipui būdingas valdymo stilius, pasižy mintis individualios rizikos, unikalumo ir veiksmų laivės skatinimu. Svarbu paminėti, kad dominuojan tis adhokratijos darbuotojų valdymo stilius akcentuo jamas ne tik esamoje, bet ir laukiamoje situacijoje. Vadinasi, kaip ir pardavimų skyriuje, darbuotojai yra patenkinti esama padėtimi ir didesnių pokyčių nesi tiki. Didžiausias atotrūkis tarp esamos situacijos ir tos, kurios darbuotojai tikisi ateityje, pastebimas informacinių technologijų skyriuje. Dabartyje vy raujančiam rinkos tipui (45 %) ateityje skyriaus dar buotojai numato tik 12 %, o klano tipo alternatyvą ateities vizijoje įvertina net 58 %. Administravimo, komercijos ir pardavimų skyrių atsakymuose domi nuojančių charakteristikų procentiniai rezultatai ma žai skiriasi nuo likusių, galima aptikti visiems ketu riems tipams būdingų bruožų, o atotrūkis tarp esamo valdymo stiliaus ir to, kurio darbuotojai tikisi ateity je, nėra akivaizdus. Vadinasi, darbuotojai tikisi tik ne didelių pokyčių, skatinančių decentralizaciją. Kiek didesnis procentinis atotrūkis tarp dominuojančių ir 115 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 likusiųjų alternatyvų nustatytas finansų ir logistikos skyriuose. Čia esamoje situacijoje dominuojančios rinkos tipo alternatyvai būdingos charakteristikos, darbuotojų nuomone, ateities situacijoje turėtų būti keičiamas komandinio darbo ir individualios rizi kos skatinimu. Remiantis informacinių technologijų skyriaus apklausos duomenimis, galima teigti, kad atotrūkis tarp esamos ir laukiamos situacijos šiame skyriuje yra didžiausias. Skyriaus darbuotojai tikisi radikalių permainų, sąlygojančių perėjimą nuo cen tralizuoto iki decentralizuoto darbuotojų valdymo. 6 lentelė. Vienijančioji organizacijos esmė Ateityje Dabar Ateityje Dabar Ateityje Dabar Ateityje Dabar Ateityje IT skyrius Dabar Logistikos skyrius Ateityje Klanas Adhokratija Rinka Hierarchija Pardavimų skyrius Dabar Tipas Komercijos skyrius Alternatyva Administra- Finansų sky vimo skyrius rius A B C D 20 35 24 21 32 28 22 18 20 23 23 34 37 28 21 14 17 26 34 23 22 30 26 22 10 15 30 45 45 34 14 7 26 39 20 15 37 30 18 15 25 33 28 14 56 10 19 15 Šaltinis: sudaryta autorių, proc. Vienijančioji organizacijos esmė. Dabarti nės situacijoje tyrime administravimo, logistikos ir informacinių technologijų skyrių darbuotojų atsaky mai – panašūs, didžiausios procentinės reikšmės skir tos adhokratijos tipo alternatyvai (6 lent.). Tokio tipo įmonėje vyrauja kūrybinga atmosfera, darbuotojai nebijo rizikuoti, mąstyti nestereotipiškai. Finansų ir pardavimų skyrių darbuotojų nuomone, organizaciją vienija formalios taisyklės ir oficiali politika. Pabrė žiama planinės organizacijos veiklos eigos būtinybė. Tokioje situacijoje skyrių darbuotojai neturi pakan kamai laisvės priimti savarankiškus sprendimus, da lyvauti aptariant svarbius organizacijos klausimus. Komercijos skyriaus darbuotojai vyraujančią vieni jamąją organizacijos esmę apibūdina kaip akcentą siekti užsibrėžtų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Skyriuje nuolat aptariamos temos, susijusios su agre syvumu konkurentų atžvilgiu ir pergale. Tokio tipo valdyme, kitaip nei finansų ar pardavimų skyriuose, galimas valdžios perleidimas individui ar tikslinei komandai, priklausomai nuo problemos, kurią tuo metu reikia spręsti. Administravimo, finansų, pardavimų, logisti kos ir informacinių technologijų skyrių darbuotojai ateityje tikisi pokyčių, sąlygojančių didesnį pasišven timą darbui ir tarpusavio pasitikėjimą. Tai būdinga klano tipo alternatyvai, kurios padidėjusios procen tinės reikšmės leidžia daryti prielaidą, jog organiza cijos vadovai turėtų daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų sukurtos galimybės dalyvauti sprendimų priėmi me, komandiniame darbe, būtų skatinamas pasitikėji mas, laisvė, reiškiamas didesnis susidomėjimas dar buotojų gerovės didinimu. Tik komercijos skyriaus darbuotojai ateities situaciją įvardijo kaip adhokratijos tipo alternatyvą, kuri organizacijos vienijamąją esmę išreiškia per pasišventimą novatoriškumui ir tobulinimui bei sie kį pirmauti. Tokia ateities vizija susijusi su labiau į ateitį orientuota organizacija, kur skatinamas ryžtas, drąsa, kūrybinės alternatyvos ir naujovės. Tačiau tai nereiškia, kad rizika gali būti neapgalvota ir skubota. Prieš įgyvendinant rizikingus ir kūrybingus projek tus turi būti atlikta išsami analizė ir detalios progno zės. Administracijos, komercijos ir logistikos sky rių darbuotojų esamos ir laukiamos situacijos verti nimai skiriasi mažiausiai, o finansų, pardavimų ir informacinių technologijų skyrių darbuotojų apklau sos rezultatuose pastebimas ryškus prieštaravimas tarp esamos ir laukiamos situacijos. Galima daryti prielaidą, jog darbuotojai nepatenkinti šiuo metu vyraujančiomis formaliomis taisyklėmis, oficialia, centralizuota organizacijos politika ir ateityje tikisi ryškesnių pokyčių, susijusių su decentralizacija. Vyrauja aukštas darnumo laipsnis, darbuo tojų skiriamos procentinės reikšmės nesutapo vos 5–10 %, todėl galima teigti, kad rezultatai yra objek tyvūs ir patikimi. 116 Socialiniai mokslai. Vadyba Dabar Ateityje Dabar Ateityje Dabar Ateityje IT skyrius Ateityje Logistikos skyrius Dabar Pardavimų skyrius Ateityje Komercijos skyrius Dabar A B C D Finansų skyrius Ateityje Klanas Adhokratija Rinka Hierarchija Administra vimo skyrius Dabar Tipas Alternatyva 7 lentelė. Strateginiai organizacijos tikslai 9 38 31 22 28 25 24 23 11 27 34 28 25 23 30 22 14 20 44 22 28 22 25 25 13 18 49 20 23 23 36 18 22 40 18 20 28 35 15 22 11 63 10 16 23 21 30 26 Šaltinis: sudaryta autorių, proc. Strateginiai tikslai. Iš atsakymų (7 lent.) ma tyti, kad administracijos, logistikos ir informacinių technologijų skyrių darbuotojai vyraujančius strate ginius tikslus priskiria adhokratijos tipo alternatyvai, kuri svarbiausiais tikslais įvardija naujų resursų gavi mą, naujų problemų sprendimą ir naujovių aproba vimą. Tokia organizacijos politika skatina būti lyde riaujančioje pozicijoje, nuolat augti ir išgauti naujus resursus. Finansų, komercijos ir pardavimų skyrių darbuotojai strateginius tikslus priskiria rinkos tipo alternatyvai, kuri pabrėžia tikslinį jėgų koncentravi mą ir siekimą nugalėti rinkoje. Ateities vizijoje visų skyrių darbuotojai pro centines reikšmes paskirstė labai panašiai. Nė viena alternatyva nėra ryškiai dominuojanti. Skirtumas tarp stipriausiai ir mažiausiai išreikštų ateities strate gijos tikslų yra vos 3–8 %, tik logistikos skyriuje šis skirtumas kiek didesnis ir siekia 20 %. Todėl galima daryti prielaidą, kad organizacijos darbuotojai neturi konkrečios ateities vizijos, susijusios su ilgalaikiais tikslais, jie tarsi tikisi, kad strateginiai tikslai bus įvai riapusiai ir apims visoms keturioms alternatyvoms būdingus bruožus. Nors ateities vizijos rezultatai labai panašūs, tačiau didžiausiomis procentinėmis reikšmėmis administracijos ir komercijos skyrių dar buotojai pažymėjo klano tipo alternatyvą, kalbančią apie žmonių ugdymą, aukštą pasitikėjimą, atvirumą ir bendrą dalyvavimą valdyme. Ši alternatyva esamo je situacijoje buvo įvertinta žemiausiais balais, todėl galima teigti, kad strateginiai organizacijos tikslai at eityje turėtų būti labiau susiję su komandiniu darbu, horizontalia komunikacija ir palankesniu klimatu. Logistikos skyriaus darbuotojai didžiausias procentines reikšmes tiek esamoje, tiek laukiamoje situacijoje skyrė adhokratijos tipui, todėl galima da ryti prielaidą, kad darbuotojai yra patenkinti vyrau jančiais tikslais, susijusiais su naujų resursų paieška ir naujovių aprobavimu. Finansų, pardavimų ir infor macinių technologijų skyrių darbuotojai aukščiau sius balus ateities situacijoje skyrė rinkos tipo alter natyvai. Svarbu paminėti, kad finansų ir pardavimų skyriai rinkos tipo alternatyvai didžiausių procenti nių reikšmių teikė ir esamai situacijai, vadinasi, jie yra patenkinti vyraujančiu tiksliniu jėgų koncentravi mu, konkurenciniais veiksmais ir nuolatiniu siekimu nugalėti rinkoje. Informacinių technologijų skyriaus darbuotojai, kitaip nei anksčiau aptarti skyriai, tikisi ryškių permainų. Esamoje situacijoje žemiausiais ba lais įvertinta rinkos (11 %) tipo alternatyva ateities vizijoje surenka aukščiausius balus (30 %), todėl galima teigti, kad, darbuotojų nuomone, ilgalaikiai organizacijos tikslai šiuo metu įvardyti kaip naujų idėjų ir resursų gavimas, ateityje turėtų būti pakeisti į skatinimą koncentruoti tikslines jėgas ir veiksmus, siekiant nugalėti rinkoje. Strateginiai organizacijos tikslai, kitaip nei anksčiau aptartos charakteristikos, išsiskiria labai panašiomis procentinėmis reikšmėmis tiek esamoje situacijoje, tiek ateities vizijoje. Nėra vieno aiškiai dominuojančio tipo, nors strateginiai organizacijos tikslai turėtų būti susiję su konkrečiu visai įmonei būdingu atsakymu, todėl galima daryti prielaidą, jog organizacijos darbuotojai nežino strateginių tikslų ir ko iš jų tikimasi. Šiame, kaip ir anksčiau aptartuose klausimuo se, vyrauja aukštas darnumo laipsnis, todėl duome nis galima vadinti patikimais. 117 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Dabar Ateityje Dabar Ateityje Dabar Ateityje IT skyrius Ateityje Logistikos skyrius Dabar Pardavimų skyrius Ateityje Komercijos skyrius Dabar A B C D Finansų skyrius Ateityje Klanas Adhokratija Rinka Hierarchija Administravimo skyrius Dabar Tipas Alternatyva 8 lentelė. Sėkmės kriterijų aptarimas 11 19 45 25 29 26 23 22 13 24 35 28 20 33 30 17 15 20 35 30 19 25 29 27 18 25 33 24 30 28 23 20 31 42 16 11 35 24 23 18 22 44 23 11 25 34 18 23 Šaltinis: sudaryta autorių, proc. Sėkmės kriterijai. Dauguma administravimo, finansų, komercijos ir pardavimų skyrių darbuotojų atsakymuose didžiausią procentinę dalį teikė rinkos alternatyvai (8 lent.). Šiuo aspektu sėkmės kriterijai įvardijami pergale prieš konkurentus ir lyderyste rin koje. Žmogiškųjų resursų plėtra, komandinis darbas, darbuotojų suinteresuotumas savo darbu ir rūpinima sis žmonėmis, respondentų nuomone, silpniausiai išreikšti esamoje situacijoje. Logistikos ir informa cinių technologijų skyrių darbuotojai aukščiausias procentines reikšmes skyrė adhokratijos tipui, kuris sėkmės kriterijais įvardija unikalių ir naujų paslau gų kūrimą. Tokia organizacija yra paslaugų lyderis ir novatorius. Rentabilumas, garantuotas aprūpinimas, sklandūs planai, grafikai ir maži kaštai šių skyrių darbuotojų buvo įvertinti žemiausiomis procenti nėmis reikšmėmis, todėl mažiausiai prisideda prie sėkmingos organizacijos veiklos. Administravimo ir logistikos skyrių darbuotojai ateities vizijoje tikisi, jog ateityje bus akcentuojama žmogiškųjų resursų plėtra, rūpinimasis žmonėmis, palankesnė atmosfe ra. Finansų, pardavimų ir informacinių technologijų skyriai tikisi, kad ateityje sėkmės kriterijai remsis unikalių ir naujų paslaugų kūrimu, inovatyvia veikla ir komandiniu darbu. Komercijos skyriaus darbuoto jai išreiškė viltį, kad pergalė prieš konkurentus ir ly derystė rinkoje išliks esminiais sėkmės kriterijais ne tik esamoje, bet ir ateities situacijoje. Didžiausių prieštaravimų tarp esamos ir lau kiamos situacijos pastebėta administravimo ir logis tikos skyriuose. Administravimo skyriaus darbuoto jai klano tipo alternatyvai esamoje situacijoje skyrė vos 11 %, o ateities vizijoje ši alternatyva surinko didžiausias procentines reikšmes (29 %). Logistikos skyriaus darbuotojai esamoje situacijoje net 42 % skyrė adhokratijos tipo alternatyvai. Tačiau šiuo metu dominuojančius sėkmės kriterijus, tokius kaip unikalių ir naujų paslaugų kūrimas, skyriaus darbuo tojai ateityje norėtų papildyti klano tipui būdingomis charakteristikomis, kurios žymi komandinį darbą, rū pinimąsi žmonėmis ir žmogiškųjų resursų plėtrą. Ko mercijos ir informacinių technologijų skyriai paten kinti esama padėtimi ir jokių didesnių pokyčių nesi tiki. Sėkmės kriterijų dabartyje ir ateityje vertinimai informacinių technologijų skyriuje sutapo – unikalių paslaugų kūrimas, buvimas lyderiu bei novatoriumi ir toliau turėtų išlikti svarbiausiomis organizacijos sėkmės charakteristikomis. Išvados 1. Tirtoje organizacijoje esama visų keturių orga nizacinės kultūros alternatyvų, bet dauguma at sakymų rodo labiau išreikštą rinkos tipo organi zacinę kultūrą, išskyrus logistikos skyrių, kurio darbuotojų atsakymai žymi adhokratijos tipo al ternatyvą. 2. Daugumos skyrių darbuotojai iš dalies patenkin ti esama organizacine kultūra, ryškesnio nepasi tenkinimo esama logistikos ir informacinių tech nologijų skyriuose. 3. Skirtingų padalinių darbuotojų atsakymuose la biausiai viltys siejamos su organizacine kultūra, kuri taptų labiau orientuota į vidų, daugiau dėme sio skirtų humaniškai darbo aplinkai, palankiam klimatui kurti, lojalumui, kūrybiškumui, bendra darbiavimui, komandiniam darbui skatinti. Į per spektyvą nukreiptos darbuotojų viltys tapačios efektyvios konkurencingos organizacijos charak teristikoms. 4. Organizacijos kultūra – nevienalytė, skirtinguo se padaliniuose reiškiasi įvairiomis alternatyvo mis. Jų priežastims nustatyti reikėtų papildomo tyrimo, tačiau galima daryti prielaidą, kad orga nizacijos kultūrai vystyti stinga darnos ir kryptin gų pastangų. 5. Atotrūkis tarp esamos kultūros ir tos, kurios dar buotojai tikisi ateityje, nėra ryškus – darbuotojai tikisi tik nedidelės korekcijos, pokyčių, susijusių su kūrybingumu, inovatyvumu ir decentralizaci ja. 6. Informacinių technologijų padalinio darbuotojai ateityje viliasi radikalesnių valdymo pokyčių, 118 Socialiniai mokslai. Vadyba perėjimo nuo centralizuoto valdymo link decen tralizacijos, kūrybiškumo laisvės. 7. Skyriuose didesnių nesutapimų pagal įvairius kriterijus neužfiksuota, išskyrus IT skyrių. Skir tumus galėjo nulemti žemesnio rango vadovų veikla. Šią prielaidą patvirtina nustatyti lyderia vimo, darbuotojų valdymo pokyčių poreikių ne vienodumai. tybių suderinamumą. Management Theory & Studies for Rural Business & Infrastructure Development. Vol. 26. Issue 2. P. 69–75. 6. Gorbaceviča L., 2009, Korporatīvā kultūra kā orga nizāciju izmaiŋu rādītājs. Social Sciences Bulletin / Socialo Zinatnu Vestnesis. Issue 8. P. 18–38. 7. Kaziliūnas A., 2006, Kokybės analizė, planavimas ir auditas. Monografija. Vilnius: Mykolo Romerio uni versiteto leidykla. 8. O’Reilly C. A., Chatman J., Caldwell D. F., 1991, Pe ople And Organizational Culture: A Profile Compari son Approach To Assessing Person-Organization Fit. Academy of Management Journal. Vol. 34. No. 3. 9.Purlys Č., 2009, Organizacijų kultūra ir jos vertinimo modeliavimas. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyri mai. Nr. 49. 10. Šimanskienė L., 2002, Organizacinės kultūros forma vimas. Monografija. Klaipėda: Klaipėdos universite to leidykla. 11. Šimanskienė L., 2008, Organizacinės kultūros diag nozavimo metodika. Klaipėda: Klaipėdos universite to leidykla. 12. Vanagas P., Paulauskaitė N., 1998, Organizacijos kul tūros tyrimas įgyvendinant visuotinės kokybės vady bą. Kaunas: Technologija. 13. Vveinhardt J., 2009, Mobingo kaip diskriminacijos darbuotojų santykiuose diagnozavimas siekiant ge rinti Lietuvos organizacijų klimatą. Disertacija. Kau nas: Vytauto Didžiojo universitetas. 14. Zakarevičius P., 2003, Pokyčiai organizacijose: prie žastys, valdymas, pasekmės. Monografija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Literatūra 1. Cameron K. S., Quinn R. E., 1999, Diagnosing and changing organization culture. Michigan: School of Business Administration University of Michigan. 2. Cameron K. S., Quinn R. E., 2001, Organizational Culture Assessment Instrument. Prieiga per interne tą <http://www.ocai-online.com/userfiles/file/ocai_ pro_example_report.pdf> [žiūrėta 2011-03-17]. 3. Denison D., 2000, Organizational Culture: Can it be a Key Lever for Driving Organizational Change. The Handbook of Organizational Culture. London: John Wiley & Sons. Prieiga per internetą <http://www.de nisonconsulting.com/Libraries/Resources/Denison2000-Key-Lever.sflb.ashx> [žiūrėta 2011-03-17]. 4. Denison D. R., 1984, Bringing corporate culture to the bottom line. Organizational Dynamics. Prieiga per internetą <http://www.denisonconsulting.com/ dc/Portals/0/Docs/Paper_bottom_line.pdf> [žiūrėta 2011-04-08]. 5. Giedraitis A., 2011, Gamybinės įmonės darnus vys tymasis per organizacinės kultūros ir darbuotojų ver ANALYSIS OF DIFFERENCES OF ORGANIZATIONAL CULTURE IN DEPARTMENTS OF TRADE COMPANY Jolita Vveinhardt, Agnė Bartašiūnaitė Summary Organizational culture is heterogeneous; it is expressed by different alternatives in different departments. Additional research would be needed to identify the reasons of the differences, but we can presume that development of organizational culture lacks consistency and targeted efforts. A gap between current culture and the one that employees expect in the future is not significant and means that employees expect only a minor correction, changes that are related to creativity, innovativeness, and decentralization. In many departments a significant need for changes has not been noticed except the department of information technologies, in which employees hope for more radical changes in management in the future, a shift from centralized management to decentralization, freedom of creativity. Significant differences according to various criteria have not been found in the departments, except IT department. The differences could have been determined by the activities of the lower-level managers. This assumption is confirmed by the differences we found in leadership and needs for changes in employee management. The research aim is to analyse organizational culture in a trade company. To achieve the aim the following objectives have been set: to analyze employees’ satisfaction with current organisational culture; to analyze employees’ attitude towards change in organisational culture, to compare current and target organisational cultures. In the article the methods of analysis, comparison, generalization, reflection and questionnaire are used. Keywords: organizational culture, competing values, criteria of organisational culture. 119 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 ORGANIZACINĖS KULTŪROS SKIRTUMŲ PREKYBOS ĮMONĖS PADALINIUOSE ANALIZĖ Jolita Vveinhardt, Agnė Bartašiūnaitė Santrauka Organizacijos kultūra – nevienalytė, skirtinguose padaliniuose reiškiasi nevienodomis alternatyvomis. Skirtumų priežastims nustatyti reikėtų papildomo tyrimo, tačiau galima daryti prielaidą, kad organizacijos kultūrai vystyti stinga darnos ir kryptingų pastangų. Atotrūkis tarp esamos kultūros ir tos, kurios darbuotojai tikisi ateityje, nėra ryškus. Vadinasi, darbuotojai tikisi tik nedidelės korekcijos, pokyčių, susijusių su kūrybingumu, inovatyvumu ir decentralizacija. Žymaus poreikio keistis neužfiksuota, išskyrus informacinių technologijų padalinį, kurio darbuotojai ateityje viliasi radikalesnių valdymo pokyčių, perėjimo nuo centralizuoto valdymo link decentralizacijos, kūrybiškumo laisvės. Didesnių skirtumų pagal įvairius kriterijus irgi neužfiksuota, išskyrus IT skyrių. Skirtumus galėjo nulemti žemesnio rango vadovų veikla. Šią prielaidą patvirtina nustatyti lyderiavimo, darbuotojų valdymo pokyčių poreikių neatitikimai. Tyrimo tikslas – išanali zuoti organizacinę kultūrą prekybos įmonėje. Tikslui pasiekti kelti šie uždaviniai: išanalizuoti darbuotojų pasitenkinimą esama organizacine kultūra; išanalizuoti darbuotojų požiūrį į organizacinės kultūros keitimą; palyginti esamą ir laukiamą organizacines kultūras. Taikyti analizės, lyginimo, apibendrinimo, refleksijos ir anketavimo metodai. Prasminiai žodžiai: organizacinė kultūra, konkuruojančios vertybės, organizacinės kultūros kriterijai. Įteikta 2012-03-30 120 Humanitariniai mokslai 121 SKAITYMO SKATINIMO IR VAIKŲ KNYGOS POPULIARINIMO STRATEGIJOS LIETUVOS BIBLIOTEKOSE Laura Arnotaitė, Džiuljeta Maskuliūnienė Šiaulių universitetas, Humanitarinis fakultetas Įvadas (VLC), Šiaulių apskrities Povilo Višinskio Vaikų literatūros skyriaus (VLS), Mažeikių rajono savi valdybės viešosios bibliotekos Ukrinų kaimo filialo ir Šiaulių Juventos progimnazijos bibliotekų vaikų knygų viešinimo ir skaitymo skatinimo strategijos 2010–2011 metais. Inteviu apie bibliotekininkų taiko mas strategijas, populiarinant vaikų knygas, dalyva vo M. Mažvydo bibliotekos VLC direktorė Aldona Augustaitienė, Šiaulių P. Višinskio bibliotekos VLS vedėja Aldona Šiaulienė, Ukrinų kaimo bibliotekos vyresn. bibliotekininkė Valda Muravjovienė ir Šiau lių Juventos progimnazijos bibliotekos vedėja Jani na Songailienė. Analizei pasirinkta keturių tipų bibliotekų (nacionalinės, apskrities, savivaldybės ir mokyklos) knygų popliarinimo patirtis. Tai leis palyginti bei susidaryti visuminį, tikslesnį tiriamosios bibliotekų veiklos vaizdą. Darbo tikslas – aptarti ir palyginti Lietuvos bibliotekose vyraujančias vaikų knygų sklaidos for mas bei išanalizuoti originaliausias ir efektyviausias knygų populiarinimo ypatybes aptariamose bibliote kose. Uždaviniai: Remiantis bibliotekų darbuotojų interviu medžiaga, išsiaiškinti jų požiūrį į vaikų kny gos reklamą masinės komunikacijos priemonėse; pateikti labiausiai paplitusias vaikų knygų populia rinimo formas; išskirti ir palyginti efektyviausius ir originaliausius šių bibliotekų vaikų knygų populiari nimo būdus. Metodika. Straipsnis remiasi trianguliacijos principu. Praktinė dalis tirta pusiau standartizuotu ekspertų interviu ir deskriptyviniu metodais. Tai pat pasitelkiama interpretacinė ir komparatyvistinė žiū ra į ananalizuojamą objektą. Dar prieš 10–15 metų niekas nesitikėjo, kad knyga, ypač vaikiška, taps vienu svarbiausiu rinko daros objektu ir tarnaus prekybinėms operacijoms, tačiau knygų verslas yra vienas galingiausių ir agre syviausių tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje. „Šiandien knygos vis dar parduodamos knygynuose, tačiau atsirado ir daug įvairių vietų, kuriose jau prekiauja ma knygomis“ (Baverstock, 2002, p. 13). Jau nieko nestebina atskiri knygų skyriai prekybos centruose, knygų mugės ir parodos mokslo ar darbo vietose. Lei dybos rinkodara užsiimama visur, kur tik motyvuota tikslinė auditorija (skaitytojai) gali pasiekti prekę. Spartėjantis gyvenimo tempas ir didėjanti kon kurencija diktuoja sąlygas ne tik komercinėms įstai goms, bet ir valstybinėms, viešosioms institucijoms. Daugelis jų, taip pat ir bibliotekos, turi kovoti dėl tikslinės auditorijos dėmesio. Tą kovą moksliškai ga lima vadinti ryšių su visuomene palaikymu (RSV). Nors ši RSV sritis Lietuvos bibliotekose plėtojama dar visai neseniai, tačiau jau pastebimos nusistovė jusios, tradicinėmis tampančios veikimo strategijos. Audronė Glosienė, mokomosios knygos „Ryšių su visuomene ABC bibliotekininkams“ autorė, pabrė žia, kad visavertį profesijos ir įstaigos įvaizdį biblio tekininkai ir bibliotekos gali su(si)kurti tik stiprinda mi vidinius bei išorinius ryšius su visuomene (Glo sienė, 1999, p. 13–14). Tikslingas darbo strategijų įgyvendinimas – veikla siekiant motyvuoti žmones skaityti ir naudotis bibliotekų teikiamomis paslaugo mis – kiekvieno XXI a. bibliotekininko kasdienybė. Šiandien bibliotekos darbuotojui nebeužtenka atlik ti tradicines funkcijas, kurios nurodomos Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme: „Dokumentų kau pimas, tvarkymas, sisteminimas ir saugojimas, gali mybės naudotis viešaisiais informacijos šaltiniais už tikrinimas <...>“ (Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas). Bibliotekoms tenka žingsnis po žingsnio padėti visuomenei išsikapstyti iš kompiuterinio, vir tualaus pasaulio ir vėl atrasti knygą. RSV palaiky mas, originalūs knygos populiarinimo būdai padeda bibliotekininkui sudominti skaitytoją ir supažindinti jį su literatūrinėmis naujovėmis. Straipsnio tyrimo objektas – Lietuvos nacio nalinės Martyno Mažvydo Vaikų literatūros centro Reklama televizijoje ir radijuje. Ekspertų nuomonės Ankstyvojoje vaikystėje (2–4), vėlyvojoje vai kystėje (4–6) ir pradiniame mokykliniame amžiuje (6–12 metų) vaikai tampa lengviausiai reklamos kū rėjų paveikiama auditorija (Beresnevičienė, 2003, p. 33). Amerikietė psichologė Rebeka Klei (Rebecca Clay) tvirtina, kad 3–7 metų vaikai siekia susitapa tinti su reklamos herojumi, o 8–12 metų – labiausiai 122 humanitariniai mokslai siekia reklamuojamus daiktus kolekcionuoti (Clay). Mažieji negeba kritiškai vertinti komercinės rekla mos pagrindinio tikslo – pardavimų skatinimo ir reklamines situacijas siekia atkartoti gyvenime, o tam dažniausiai prireikia daugybės konkrečių (rekla muotų) daiktų. Tačiau esama komercinės reklamos, kuria, siekiant savų tikslų, skatinama ir pasitarnauja ma kultūrinei, šviečiamajai sferai. Vienos tokių rekla mų – knygų. Vaikų knygų reklama, kuri transliuojama masi nėmis komunikacijos priemonėmis ar yra publikuoja ma specializuotuose vaikiškuose leidiniuose, atlieka pažintinę funkciją. Tačiau ne visos šiuo būdu popu liarinamos knygos turi estetinę-šviečiamąją vertę. Te levizijos ar radijo reklamos užsakovui (dažniausiai leidyklai), pardavus prekę, svarbiausia – padengti bendrąsias gamybos, sandėliavimo bei logistikos sąnaudas, o sėkmės atveju – pasipelnyti. Knygos ugdomoji (ne)vertė lieka tik autorių bei leidėjų kom petencijoje, todėl neretai pasitaiko atvejų, kad kny gos reklama (spalvinga, patraukli) kokybe lenkia patį kūrinį. Tokiu atveju mažieji skaitytojai ir tėvai, kokybiškos reklamos sudominti, tiki, kad išliaup sinta prekė (knyga) garantuotai atitinka nerašytus bendruosius vaikų knygos turinio, estetikos reikala vimus. Bibliotekos, norėdamos išvengti galimo tapa tinimo su komercinių tikslų siekiančiomis įmonėmis ar asmenimis, vaikų knygoms populiarinti dažniau renkasi kitas priemones bei strategijas. Nacionalinės Martyno Mažvydo VLC direk torė A. Augustaitienė reklamos ir knygos sąsajas vertina skeptiškai, anot jos, reklamuojant knygą, svarbiau – realus bendravimas su vaikais ir juos su pančiais žmonėmis (bibliotekininkais, mokytojais, tėvais, seneliais), o tam esama ir kitų, originalesnių bei paveikesnių priemonių, tačiau pripažįsta teigia mą televizijos ir radijo reklamos pusę, skleidžiant informaciją apie nacionalinius renginius, konkursus, seminarus, parodas ir kitą su knygos viešinimu su sijusią veiklą (Augustaitienė, interviu). Televizija – masinės komunikacijos priemonė, kuria skleidžiama informacija, greitai pasiekia tikslinę auditoriją nacio naliniu mastu. Televizijos, radijo reklama – brangi paslauga, todėl dažniausiai bibliotekos darbuotojai ieško piges nių būdų informacijai apie būsimus renginius viešin ti, o nacionalinei ar vietinei televizijai, radijui tik suteikia reikiamą informaciją apie jų organizuojamo renginio datą, laiką, vietą ir numatomą veiklą. „Susi domėję žurnalistai dažnai atvyksta ir nemokamai pa rengia reportažą, kuriuo informuoja visuomenę apie renginį bibliotekoje“, – teigia Mažeikių rajono savi valdybės Ukrinų kaimo vyresn. bibliotekininkė Val da Muravjovienė (Muravjovienė, interviu). Tokia in formacija televizijoje ar radijuje tampa paveikiausia netiesiogine reklama. Netiesioginė reklama – įvilkta į informacinį rūbą, yra daug įtaigesnė nei tiesioginis skatinimas dalyvauti, skaityti ar pirkti. Amerikoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu 3–6 ir 6–12 metų vaikams buvo rodomos dvi rekla mos ir prašyta jų nustatyti, kuri esanti komercinė, o kuri socialinė (prieš tai paaiškinus šių sąvokų reikš mę). Rezultatai parodė, kad mažieji šiuos dalykus ima skirti tik gerokai ūgtelėję (McLaughlin). Verti nant respondenčių nuomonę apie televizinę reklamą, galima teigti, kad vaikų knygas populiarinančios Lietuvos bibliotekos nesinaudoja (arba naudojasi tik išimtinais atvejais) televizijos ir radijo reklamos stra tegija ne vien dėl kainos, bet daugiausia įvertinusios faktą, kad vaikai nesugeba identifikuoti pirminės re klamos paskirties. Populiariausios skaitymo skatinimo ir knygos garsinimo strategijos Kiekviena biblioteka turi tik jai būdingų vai kų knygos populiarinimo galimybių, taigi ir kitų stra tegijų. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos VLC darbuotojų galimybės – didžiausios, jų tikslinė auditorija yra plačiausia ir apimanti visos Lietuvos bibliotekas bei jų tikslines auditorijas. Mokyklos biblioteka orientuojasi į konkrečiai apibrėžtą vietos mokinių, mokytojų ir tėvų bendruomenę, todėl esa ma daug funkcinių skirtybių, kurios ypač išryškėja lyginant nacionalinę, apskričių ar rajonų filialines ir mokyklinių bibliotekų ryšių su vaikais palaikymo strategijas. Bibliotekos, siekdamos populiarinti knygas, turi tinkamai vykdyti ekstensyvią veiklą. „Ekstensy vios veiklos tikslas yra paversti biblioteką visuome nės gyvenimo centru, skatinti skaityti, ugdyti litera tūrinį skonį, patraukti vaikus į biblioteką“ (Glosienė, 1998, p. 77). Pagrindinės ir dažniausiai Lietuvos bib liotekose aptinkamos ekstensyvios veiklos, kuriomis siekiama padėti vaikams atrasti knygą, yra įvairios skaitymo skatinimo programos, skaitymo klubai. 2006–2011 metais Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijos ėmė vykdyti „Skaitymo ska tinimo programą“, kurios tikslas – „<...> skatinti įvairaus amžiaus ir socialinių grupių gyventojus daugiau skaityti, gerinti jų skaitymo įgūdžius, taip pat kelti skaitymo prestižą“ (Skaitymo skatinimo pro grama), o 2008-ieji metai Lietuvos Respublikos Vy riausybės buvo paskelbti „Skaitymo metais“. 2008 metais patvirtinta „Skaitymo skatinimo programa“ ragino „<...> ugdyti kūrybišką, tobulėti siekiančią, kritiškai mąstančią, pilietiškai atsakingą asmenybę“ (Lietuvos Respublikos nutarimas dėl Skaitymo skati nimo programos patvirtinimo), todėl ypatingas dėme sys programos įgyvendinimo metu buvo skiriamas motyvuoti vaikus skaityti. Tuo tikslu buvo sukurta internetinė svetainė vaikams <http://vaikams.skaity 123 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 buotojai, kiekvienos Tarptautinės vaikų knygos dienos proga (balandžio 2-ąją) kviečia jaunuosius skaitytojus originaliai pristatyti labiausiai patikusią knygą, taip sužinoma, kurios knygos labiausiai įsi minė jų bendraamžiams. Knygos pristatymo būdą vaikai su vadovais (mokytojais, darželių auklėtojais) renkasi patys. Dažniausiai knygą siekiama pristatyti sinkretiškai, t. y. derinant vaidybą, muziką, dainą, šo kį, raiškųjį deklamavimą ir kt. Šiaulių Juventos progimnazijos bibliotekoje rengiami mokinių kūrybos skaitymai, o Mažeikių rajono savivaldybės Ukrinų kaimo filialo bibliote koje vieni populiariausių renginių – taip pat tekstų skaitymai, kurie vyksta net keletą kartų per metus. Labiausiai kaimo vaikų pamėgti skaitymai vyksta Knygnešio dieną (kovo 16-ąją). Tekstų skaitymai, pavadinti „Kovoje dėl lietuviško žodžio“, tapo tradi ciniu bibliotekos renginiu. mometai.lt/>, kurioje buvo nuolat atnaujinama infor macija apie vaikų knygas, renginius, publikuojamos jų kurtos eilės, proza ir t. t. Daugiausia „Skaitymo skatinimo programos“ laikotarpiu (2006–2011 m.) renginių organizavo Mar tyno Mažvydo bibliotekos VLC darbuotojai. Biblio tekininkai rengė tekstų skaitymus ne tik VLC, bet ir Vilniaus miesto darželiuose (lopšelyje-darželyje „Švelnukas“ popietė „Knygų pasaulyje“ ir kt.), mo kyklose (Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinėje mokyklo je 2011 sausio 25 d. organizuoti vaikų knygų skaity mai). VLC ir Lietuvos IBBY skyriaus organizuoti ir kasmetiniai Prano Mašioto skaitymai, kuriuose lite ratūrologai, bibliotekininkai, knygotyrininkai, kultū ros darbuotojai, vertėjai, edukologai ir kt. diskutuoja įvairiomis vaikų literatūros ir skaitymo kultūros for mavimo Lietuvoje temomis. Taip pat kasmet rengta programa Vaikų knygos dienai paminėti, kurioje itin svarbią vietą užima ir naujausių knygų tekstų skaity mai. Šiaulių P. Višinskio bibliotekos VLS darbuoto jai tapo akcijos „Knygų Kalėdos“ idėjos iniciatoriai. VLS darbuotojai ne tik Šiaulių mieste, bet ir visoje Lietuvoje prisidėjo prie knygos ir skaitymo populiari nimo. Vaikai vasarą bibliotekoje rašė laišką Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei su pra šymais ir palinkėjimais. 2 pav. Kovoje dėl lietuviško žodžio Nuotrauka iš asmeninio Ukrinų kaimo vyresn. biblioteki ninkės V. Muravjovienės archyvo Ukrinų bibliotekoje renginio metu išaiškina mas jaunasis metų knygnešys. Po paskaitos apie knygnešystę ir vietinius knygnešius vaikai eina į kai mo kapines ir deklamuoja eiles. Bibliotekos tradici ja tapo ir Marijos Pečkauskaitės (Šatrijos Raganos) gimimo dienai (kovo 8-ajai) paminėti rengiami jos kūrybos skaitymai netoli kaimo esančiame rašytojos muziejuje ar koplyčioje, kurioje ir palaidota garsioji kūrėja. Skaitymų garsu naudą (ne)tradicinėse vieto se 2012 m. Vilniaus knygų mugėje vykusioje diskusi joje „Visa Lietuva skaito vaikams – auklėjimas skai tant“ pabrėžė ir viešnia iš Čekijos Eva Katrušakova. Anot jos, būtina vaikus pratinti skaityti garsiai, nes taip vaikas lavina tartį, gerina komunikacinius įgū džius, o netradicinė skaitymo vieta, aplinka tik pade da juos motyvuoti ir kaskart suteikia naujų potyrių (Katrušakova). Populiaria knygos sklaidos strategija Lietuvos bibliotekose galima įvardyti ir lėlių teatrus bei pasa 1 pav. Laiškas Prezidentei Nuotrauka iš asmeninio P. Višinskio bibliotekos VLS vedėjos A. Šiaulienės archyvo Šiauliečių laiškas paskatino Prezidentę Da lią Grybauskaitę inicijuoti akciją „Knygų Kalėdos 2011“, kurios metu Lietuvos piliečiai buvo ragina mi: „<...> padovanokite naujų knygų arba atneškite iš namų jau skaitytų, tik ne senų, o tų, kurių labiau siai laukia bibliotekos“ (Knygų Kalėdos). Šiaulių apskrities Povilo Višinskio VLS dar 124 humanitariniai mokslai kų inscenizacijas. Personažai susitikimų su vaikais metu diskutuoja ir ragina juos paskaityti vieną ar kitą knygą. Povilo Višinskio bibliotekos knygų pristaty mų vaikai neįsivaizduoja be pamėgtų personažų: var nos Albertinos, paršiuko Kriu Kriu ar Raganaitės, o 2011 m. buvo organizuota ir knygų veikėjų eisena miesto bulvare. 3 pav. Knygos veikėjų eitynės Nuotrauka iš asmeninio P. Višinskio bibliotekos VLS vedėjos A. Šiaulienės archyvo Eisenos metu 350 dalyvių turėjo įveikti įvai rias stotelėse įrengtas kliūtis ir pasiekti miesto Am fiteatrą. Susipažinta su 27 knygomis. Anot skyriaus vedėjos A. Šiaulienės, populiariausias eitynių perso nažas – Pepė Ilgakojinė arba kiti Astridos Lindgren kūrinių veikėjai (Šiaulių Povilo Višinskio viešoji bib lioteka). M. Mažvydo bibliotekos renginiuose galima sutikti berniuką Žirniuką ar šunelį Pifą, kurie vai kams pristato knygas, skaito prozą, deklamuoja eilė raščius, žaidžia su jais. 4 pav. Berniukas Žirniukas Nuotrauka iš M. Mažvydo bibliotekos VLC internetinio puslapio (13) Lėlių teatras, pasakų inscenizacija – Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų džiaugsmas. Lėlės – vai 125 kystės simbolis, o vaikystė asocijuojasi su žaismin gumu, neišsenkančia nuotaika bei energija. Knygas pristatančios lėlės, pasakų personažai tampa lyg vaikų bendraminčiai, suprantą jų poreikius. Anot R. Kišūnaitės, „<...> vaikiškose knygose didžiausias emocinis ir informacinis krūvis tenka iliustracijoms“ (Kišūnaitė, 2007, p. 282), o bibliotekininkams, sie kiantiems sudominti ir įtikinti vaikus, renginio me tu svarbiausiu uždaviniu tampa tinkamo vizualinio sprendimo pasirinkimas. Vaiko kalba – vaizdų kal ba. Parodos – labai svarbus ir paveikus skaitymo skatinimo būdas, nors iš pirmo žvilgsnio paroda ir skaitymas nėra tarpusavyje susiję. Paroda (nebūti nai knygų) padeda vaikui ugdyti meninį suvokimą, lavina jo vaizduotę. Noras dalyvauti parodoje mo tyvuoja susipažinti su jos tematiką atitinkančiais kūriniais, todėl labai svarbus šios strategijos veiks nys – tinkamas temos parinkimas. Knygų ir meninių darbų, susijusių su vaikų knyga, parodos rengiamos visose bibliotekose. Kaimo bibliotekoje dažniausiai eksponuojamos parodos, kurių tikslas – priminti vai kams svarbiausius rašytojų (Astridos Lindgren, Ma rijos Pečkauskaitės ir kt.) gyvenimo įvykius ir biogra fijos faktus. Parodos Ukrinų bibliotekoje keičiamos kas mėnesį. Ne vieną parodą rengė ar temą jai pasiū lė patys vaikai. 2010–2011 metais Šiaulių P. Višinskio bib liotekos VLS bibliotekininkai mažiesiems skaity tojams pristatė net 12 teminių parodų, pavyzdžiui: „Berniukai – knygų veikėjai“, „Meškiukai vaikų li teratūroje“, „Šiurpios knygos“, „Kalėdinės istorijos“ ir pan., o M. Mažvydo bibliotekoje parodos – vienas dažniausių knygos populiarinimo būdų. Bibliotekoje parodas rengia ne tik darbuotojai, bet ir skaitytojai. 2011 spalį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos IV b klasės mokiniai bibliotekoje ekspo navo dailės darbų parodą pagal Ramutės Skučaitės eiles, „Noriu, kad pasaulyje būtų gražiau...“. Tos pa čios mokyklos pirmokai bibliotekoje surengė pieši nių parodą „Žiema miške“ ir kt. M. Mažvydo biblio tekoje organizuojamos ir karpinių, tapybos, lipdybos teminės parodos, kuriose dalyvauja ne tik mokykli nio amžiaus vaikai, bet ir darželinukai. 2011-06-02 surengta Vilniaus vaikų darželio „Beržynėlis“ „Pelė džiukų“ grupės vaikų piešinių paroda „Margaspalvė vasarėlė“. Knygų pozicionavimas – kiekvienos bibliote kos naudojama vaikiškos knygos reklaminė strategi ja. „Pozicionavimas – tai idėja, padedanti spręsti su dėtingą problemą, kaip būti išgirstam informacija ir galimybėmis perkrautoje visuomenėje“ (Ries, Trout, 2005, p. 17). Šiaulių Juventos progimnazijos biblio tekoje parodomosios knygos eksponuojamos atskiro je knygų lentynoje, ant kurios užrašomas parodos pa ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 vadinimas arba pabrėžiama, kad šioje lentynoje deda mos pripažintos, skaitomiausios knygos. Ukrinų kai mo bibliotekoje naujausios ir skaitomiausios knygos dedamos ne tik geriausiai matomoje lentynoje, bet neretai ir ant specialaus stalelio, dekoruoto spalvin gais rankdarbiais. Šiaulių Povilo Višinskio bibliote koje rekomenduotinos knygos strategiškai eksponuo jamos matomiausioje vietoje besisukančiose lentyno se. Knygos bibliotekose pozicionuojamos įvairiai: išdėstomos matomiausiose vietose, šalia pateikiama trumpa knygos anotacija su kritikų citatomis ar eks ponuojamo autoriaus knygos ištraukomis, biografijos faktais, išskiriamos skaitomiausių, naujausių knygų lentynos ir kt. Stengiamasi, kad vaikui būtų lengviau pasirinkti gerą, ugdomosios vertės nestokojantį kūri nį. Ne visi mažamečiai pasikliauja bibliotekininkų ar draugų siūlymais, todėl dažnu atveju informacininis užrašas apie geriausias, skaitomiausias, populiariau sias, naujausias knygas neapsisprendusiam skaityto jui padeda pasirinkti. Vaiko manymu, jis pasirinko pats, tačiau iš tiesų jo pasirinkimas buvo nulemtas minėto strateginių bibliotekos dabuotojų veiksnių pa darinys (kurias knygas dėti į vardines lentynas, kurių nedėti, bibliotekininkas nusprendžia individuliai). Visuotinė analizuojamų bibliotekų knygų eks ponavimo taktika – išskirti Metų knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas. Vaikai – labai smalsūs ir žin geidūs, todėl jiems aktualu perskaityti ekspertų siūlo mus kūrinius ir dalyvauti Metų knygos rinkimuose. Martyno Mažvydo bibliotekoje įprasti nominuotų knygų pristatymai abonemente, kada darbuotojai parengia informacinį stendą apie šias knygas ir jų autorius. Taip pat bibliotekos darbuotojai važiuoja į darželius, mokyklas pristatyti nominuotų knygų. 2011 m. Metų knygas bibliotekos darbuotojai prista tė Abraomo Kulviečio vidurinėje, Genio pradinėje mokyklose ir kt. Kitos bibliotekos nominuotas Me tų knygas eksponuoja atskiruose stenduose ar knygų lentynose. Vaikų noras dalyvauti akcijose, prisidėti prie geriausios knygos rinkimų – didžiulė pagalba bibliotekininkams, siekiantiems, kad vaikai skaitytų tik gerą, ekspertų teigiamai įvertintą literatūrą. Viktorinos, kaip ir parodos, Metų knygos rinki mai, motyvuoja vaikus ruoštis iš anksto ir perskaityti ne vieną knygą iki renginio, todėl bibliotekose apie viktorinas pranešama likus mažiausiai mėnesiui, o dažniausiai net pusmečiui. Viktorinas rengia Marty no Mažvydo ir Povilo Višinskio bibliotekos. Šiaulių P. Višinskio bibliotekos VLS 2010–2011 m. surengė vaikams net 10 skirtingų viktorinų. Įprasta, kad vik torinos nugalėtojai – apdovanojami, todėl prizas, o dar labiau pagyra už žinias vaikui suteikia stimulą stengtis uoliau skaityti. R. Aškinienė teigia, kad pa gyrimas tampa didžiausiu apdovanojimu vaikui ir sti muliuoja jį stengtis dar labiau (Aškinienė). Pagyra – svarbi skaitymo skatinimo forma, kuri tampa ne tik laimėtojo įkvėpimo šaltiniu, bet dar daugiau suteikia jėgų ir noro tiems, kuriems nepasisekė. Giriamasis, raginamasis žodis motyvuoja juos nepasiduoti ir ne nuvertinti savo galimybių. Vaikui būtina turėti žmogų – idealą. Kadangi kultūra yra pagrindinė žmogaus socializacijos sritis, todėl ir bibliotekų siekis, kad vaikai tinkamai pasi rinktų kultūrinius herojus, kurie padėtų formuoti jauno žmogaus vertybes, elgesio normas, skaitymo tradiciją, yra labai svarbus. Audronė Juodaitytė kny goje Socializacija ir ugdymas vaikystėje atkreipia dė mesį į tai, kad „Įsigalėjus materialinėms vertybėms, būtina specialiomis priemonėmis aktyvinti asmeny bės sąveiką su dvasinėmis (idealiomis) visuomenės vertybėmis <...>“ (Juodaitytė, 2003, p. 55–56). Mar tyno Mažvydo Vaikų literatūros centro ir Šiaulių Po vilo Višinskio Vaikų literatūros skyriaus bibliotekų darbuotojai, siekdami knygos populiarinimo ir kul tūrinės vaikų socializacijos, rengia susitikimus su rašytojais. P. Višinskio bibliotekoje svečiavosi Vytau tas Račickas, Urtė Uliūnė, 2011 m. lapkričio mėn. – rašytoja Nijolė Kepenienė. M. Mažvydo biblioteka organizavo keletą susitikimų su rašytoja Alma Karo saite, Gintare Adomaityte ir t. t. Taip pat biblioteka organizuoja susitikimus ir darželiuose bei mokyk lose. 2011 m. sausį Vilniaus Žemynos pagrindinės mokyklos mokiniai susitiko su rašytoja Urte Uliūne. Prieš susitikimą su knygų kūrėjais vaikai perskaito ne vieną jų išleistą knygą, susipažįsta su biografi niais duomenimis, ruošiasi būsimoms diskusijoms, noriai klausia ir negaili rašytojams patarimų bei idė jų būsimoms jų knygoms. Ši bibliotekų knygos popu liarinimo strategija tampa ir kultūrinės socializacijos priemone, kuria siekiama pasiūlyti vaikui tinkamą asmenį (ar literatūrinį personažą), teigiamą pavyzdį, į kurį jis galėtų lygiuotis. Tinkamų vertybinių nuo statų, elgesio, moralės normų afišavimas asmeninio gyvenimo pavyzdžiu ar kūryba – stiprus pamatas sie kiant ugdyti dvasinei kultūrai neabejingus piliečius. Visos 4 analizuojamos bibliotekos daug dėme sio vaikų knygos populiarinimo strategijose skiria tėvams, nes vaikų skaitymo kultūra formuojama ne tik bibliotekoje ir mokykloje, bet pirmiausia šeimo je. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos VLC darbuotojai tėvų pažintį su vaikų literatūros naujo vėmis ir skaitymo nauda laiko vienu būtiniausių sa vo darbų. 2005 m. šioje bibliotekoje buvo išleistas leidinukas tėvams „Skaitykime savo vaikams“, kurį bibliotekininkai dovanojo civilinės metrikacijos sky riuose tėvams, atėjusiems pasiimti vaikų gimimo liu dijimų. Leidiniai buvo dalijami ir darželiuose, buvo surengtas ne vienas seminaras, susitikimas, paskai ta. Vienas tokių – „Ugdykime jaunąjį skaitytoją“. Bibliotekos direktorė A. Augustaitienė teigia, kad 126 humanitariniai mokslai tovė ir nevienodas darbo laikas (Ukrinų kaimo biblio teka dirba 5 dienas (antradieniais–šeštadieniais) po 5 val., Juventos progimnazijos – penkias dienas (pir madieniais–penktadieniais) po 7 val., Šiaulių Povilo Višinskio VLS – 5 dienas (pirmadieniais–penktadie niais) po 8 val., o Martyno Mažvydo VLC – 6 dienas (pirmadieniais–šeštadieniais) po 8 val. per dieną). Martyno Mažvydo VLC direktorės A. Augus taitienės nuomone, efektyviausi būdai – įdomiai pa teiktos knygų parodos, garsiniai tekstų skaitymai ir skatinimas skaityti, vaikų literatūros tendencijų pri statymas vaikų tėvams, mokytojams ir darželių auk lėtojams, kurie tampa bibliotekininkų sąjungininkai, motyvuodami skaityti ir skiepydami vaikams meilę ir pagarbą meniniam žodžiui. Šiaulių P. Višinskio viešosios bibliotekos VLS vedėja A. Šiaulienė efektyviais viešinimo būdais įvar dijo Tarptautinės vaikų knygos dienos (balandžio 2-ąją) proga rengiamus tradicinius knygų pristaty mus, kuriuose patys vaikai susirinkusiai auditorijai siekia originaliai ir meniškai perteikti pristatomo kūrinio turinį, Knygvežiuko (speciali mašina, kuria vežamos knygos į vaikų ligonines, kaimus, kuriuose nėra bibliotekos ir kt.) teikiamas paslaugas bei Vai kų vasaros skaitymo programas. Mažeikių rajono savivaldybės Ukrinų kaimo filialo bibliotekos darbuotojos V. Muravjovienės nuo mone, kaimo vaikus labiausiai motyvuoja skaityti no ras dalyvauti Metų knygos rinkimuose, galimybė da lyvauti ir diskutuoti viena ar kita tema Šiaurės šalių bibliotekų savaitėje bei Tarptautinės vaikų knygos dienos proga rengiama popietė, kurios metu susirin kę vaikai garsiai skaito tam tikros tematikos (kiek vienais metais parenkama skirtinga tema) knygas. Prieš šį renginį į mokyklą pradinukams nuvežamos skrynios, kuriose esama daug pasakų knygų, tad įdo miausiomis ištraukomis mažieji balandžio 2-ąją ir pa sidalija vieni su kitais prie arbatos puodelio. Šiaulių Juventos progimnazija efektyviais bū dais pripažįsta bibliotekininkų ir draugų rekomenda cijas, išskirtas skaitomiausių knygų lentynas. Vaikai į mokyklos bibliotekas dažniausiai ateina bendrų pro jektinių darbų rengti arba pertraukų metu grąžinti ar pasiimti knygų, todėl jie bibliotekoje praleidžia ne daug laiko. Atėję būriuojasi prie lentynų su užrašais skaitomiausios, naujausios arba ateina ir prašo kon krečios knygos, kurią skaitė draugas (-ė). Kuri strategija efektyvi ar neefektyvi, bibliote kos darbuotojos supranta laikui bėgant. Jei besikarto jantys renginiai, knygos viešinimo taktikos pasiteisi na – sulaukia mažųjų skaitytojų dėmesio, o bibliote kininkai išgirsta prašymų paskelbti anksčiau būsimų renginių temas ir net priminimų, kad artėja tam tikra šventė. Jei efektyvia laikyta strategija nebepasiteisi na – pats metas ją keisti kita. didžiausias jų pasiekimas tėvų pažinties su vaikiš komis knygomis veikloje – iškovota teisė dalyvauti darželiuose ir mokyklose vykstančiuose tėvų susirin kimuose, kur bibliotekininkės aptaria vaikų knygos leidybos tendencijas, knygas, vertas dėmesio, ir men kaverčius kūrinėlius, nerekomenduojamus vaikui skaityti. Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekoje irgi organizuojamos tėvų pažintys su vaikų literatūra. Bibliotekos vedėja A. Šiaulienė tėvų supažindinimą su vaikų literatūra įvardija kaip bibliotekos siekiamy bę. Vaikų literatūros skyriuje organizuojamos šeimų popietės, rengiami seminarai darželiuose, o kadangi vaikui reikalingas teigiamas pavyzdys – biblioteki ninkės vaikams pasiūlo knygų parnešti ir tėveliams. Šiaulių Juventos progimnazijos bibliotekos vedėja J. Songailienė atėjusius į mokyklą tėvus informuo ja apie vaikų skaitomas knygas, dalykiškai išsako pastebėjimus ir patarimus, ką daryti, kad vaikas no riau skaitytų, o svarbiausia – skaitytų gerą literatūrą. V. Muravjovienė – Ukrinų kaimo bibliotekininkė tei gia, kad pažinodama visus vaikų tėvus, labai dažnai diskutuoja apie jų vaikų skaitymo kultūrą, rengia su sitikimus, kuriuose tėvelius ar senelius informuoja apie skaitymo reikšmę vaiko gyvenime, ragina skai tyti drauge su mažaisiais, o svarbiausia – perskaičius diskutuoti ir kartu aptarti literatūros kūrinį. Ž. Dargu žytė pažymi, kad auklėjimas – tai sudėtinė veikla, ap imanti specifinį tėvų elgesį su vaiku ir daranti įtaką vaikų ugdymui (Dargužytė). Tėvai, šeima – asmeny bės formavimosi pamatas, todėl bibliotekų skiriamas ypatingas dėmesys tėvų švietimui vaikų literatūros klausimais – būtina ir efektyvi strategija, siekiant vaikams įskiepyti meilę knygai ir skaitymui, o šios vertybės pirmiausia turi būti demonstruojamos šei moje. Kaip populiarios skaitymo skatinimo ir kny gos sklaidos programos bibliotekose įvardijami skai tomiausių knygų sąrašai bibliotekų internetiniuose puslapiuose; Šiaurės šalių bibliotekų savaitė; pro jektai; popamokinė veikla; skaitymo ir literatūri niai būreliai; bendraminčių, draugų, mokytojų, tė vų, bibliotekininkų rekomendacijos; kompiuteriai bibliotekose, kuriais naudodamiesi vaikai domisi knygų leidyba Lietuvoje, skaito žurnalų „Rubinai tis“, „Žirniukas“ el. versijas ir kt. Kaip matyti, strate gijų esama įvairių ir kuo jų daugiau, tuo bibliotekose panaudojama originalesnių, dinamiškesnių, o svar biausia – veiksmingų būdų joms realizuoti. Efektyvios strategijos Originaliausius ir efektyviausius vaikų kny gos populiarinimo būdus skirtingų lygių bibliotekos įvardijo nevienodai. Strategines viešinimo skirtybes dažniausiai lemia tikslinės auditorijos dydžiai, neta pačios bibliotekų funkcijos, darbuotojų skaičius, vie 127 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Originalios strategijos ir atvirkščiai. Skirtingas originalias strategijas biblio tekininkai kuria ir renkasi atsižvelgdami į tikslinės auditorijos poreikius, finansines ir funkcines biblio tekos galimybes, laiko resursus ir kt. Svarbiausias tokių strategijų uždavinys – padėti vaikui atrasti skai tymo malonumą, parodyti, kad skaityti nėra nuobo du, akcentuojant plačias knygų skaitymo pritaikymo galimybes ir teikiamą naudą. Kiekviena straipsnyje aptariama biblioteka 2010–2011 m. išskyrė savo originaliausių strategijų trejetukus. Originalūs knygos viešinimo būdai tam pa ne tokie originalūs kur kas dažniau nei efektyvios strategijos tampa neefektyviomis, tačiau kiekvienas originalus būdas viešinti vaikišką knygą tampa trau kos objektu, kad ir laikinu. Originalus būdas netenka savo originalumo, jei jis naudojamas kasmet, todėl šios kategorijos strategijos arba pereina į efektyvių strategijų sąrašą arba bibliotekų nebenaudojamos ir kuriamos naujos. A. Augustaitienė originaliausiomis bibliote kos strategijomis nurodė literatūrines popietes, vis atsinaujinantį lėlių teatrą ir sumanymą į bibliotekos lankytojų sąrašus įtraukti ir kūdikius, kuriems kny gas skaito ir į namus parneša tėveliai. Jau nuo pirmų jų gyvenimo dienų vaikai tampa bibliotekos lanky tojai, o nuo mažumės ugdoma tradicija lankytis bib liotekoje perauga į būtiną (kaip maistas ar miegas) veiksmą vaiko gyvenime. Manoma, kad ši, vis dar originali strategija, netrukus taps neatsiejama efekty viausių strategijų dalimi. Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekoje trys ori ginaliausi vaikiškos knygos viešinimo būdai: knygos veikėjų eisena miesto bulvaru, skaitomiausių knygų skelbimas internetiniame bibliotekos puslapyje bei knygų pristatymai su lėlėmis (varna ir paršiuku). J. Songailienė (Juventos progimnazijos biblio tekos vedėja) neskaitančius vaikus kviečiasi į biblio teką ir siūlo visuomeniniams darbams atlikti skirtas valandas praleisti bibliotekoje skaitant. Šis, anot bib liotekininkės, skaitymo skatinimo būdas – paveikus. „Daugelis prieš tai neskaičiusių vaikų dabar yra ge riausi mokyklos bibliotekos skaitytojai, kurie atrado skaitymo džiaugsmą“ (Songailienė, interviu). Taip pat vaikų iniciatyva imtas rinkti knygų Top dešimtu kas: stende pateikiamas knygų sąrašas, o kiekvienas, jas perskaitęs, deda pliusą ties labiausiai patikusia. Originaliu būdu tarp mokyklų bibliotekų, anot vedė jos, laikytini ir geriausio skaitytojo rinkimai. Ukrinų bibliotekoje originaliausi būdai – ne tradiciniai tekstų skaitymai. Vieni tokių skaitymų vyksta prie netoli bibliotekos tekančios Varduvos upės. Bibliotekininkė organizuoja ir diskusijas ne tradicinėse vietose (prie upės, piliakalnio ir kt.), o vienas naujausių originalių šioje kaimo bibliotekoje knygos viešinimo būdų – svečio (kaime gyvenančios daugkartinės skaitovų kokursų nugalėtojos Janinos Gilienės) skaitomi tekstai ir pasakojamos istorijos. Originalūs ir efektyvūs skaitymo skatinimo ir knygos populiarinimo būdai kiekvienos bibliotekos įvardijami skirtingai dėl nevienodų galimybių ir pa dėties: kas miesto bibliotekoje laikoma (ne)efekty vu – kaimo vaikui gali dažnai tampti (ne)originalu, Išvados 1. Masinės komunikacijos svarba knygų sklaidoje ak centuojama ir pastebima ne tik pelno siekiančių as menų, įmonių (knygų autorių, leidyklų, knygynų) veikloje, bet vis dažniau aptinkama ir nekomerci nių, viešųjų institucijų (bibliotekų) darbuotojų kul tūriniuose, šviečiamuosiuose darbo efektyvumo gerinimo planuose. 2. Televizija ir radijas – tiek Lietuvoje, tiek ir pasauly je populiariausi reklamos centrai, tačiau biblioteko se šiomis masinėmis komunikacijos priemonėmis naudojamasi tik išimtinais atvejais. Pastebėta, kad dažnai spalvingomis, įtaigiomis knygų reklamomis viešinami menkaverčiai kūriniai, todėl dažnai rekla ma menine ir įtaigos verte lenkia knygą. Televizija ir radijas bibliotekų darbuotojų knygos populiarinimo ir skaitymo skatinimo strategijose tampa tik informa vimo apie vykusius renginius šaltiniu. 3. Bibliotekų pasirinkimas taikyti strategijas pri klauso ne tik nuo darbuotojų išmonės, bet ir nuo tikslinės auditorijos dydžio, bibliotekos funkci nių paskirčių, finansinės, geografinės padėties ir pan. Bibliotekose taikomas knygos populiarini mo strategijas galima suskirstyti į: • garsinius vaikų literatūros tekstų skaitymus; • lėlių teatrus ir literatūrinių personažų inscenizaci jas; • temines parodas; • knygų pozicionavimą; • dalyvavimą Metų knygos rinkimuose; • literatūrines viktorinas; • susitikimus su rašytojais; • seminarus ir paskaitas tėvams supažindinti su vaikų knygos naujovėmis ir skaitymo ma žiesiems teikiama nauda. 4. Ne visada originalios strategijos tampa efektyvio mis, tačiau jos padeda bibliotekų darbuotojams sudominti tikslinę auditoriją. Efektyviomis stra tegijomis laikytini renginiai, skirti Tarptautinei vaikų knygos dienai paminėti, garsiniai tekstų skaitymai, bendravimas su vaikų tėvais, Metų knygos rinkimai, knygų pozicionavimas. 5. Originaliausi vaikų knygos populiarinimo būdai: kūdikių registracija į bibliotekos lankytojų sąra šus, lėlių teatrai ir renginiai, kuriuose dalyvauja literatūriniai pasakų personažai, literatūrinės po 128 humanitariniai mokslai pietės, tėvų ir vaikų popietės, teminės popietės bibliotekose, specializuoti automobiliai su vežio jamomis vaikiškomis knygomis į įvairias įstai gas, kaimus, ligoninę ir kt., knygų Top dešimtu ko rinkimai, svečiai, garsiniai tekstų skaitymai netradicinėse vietose (dažniausiai gamtoje). 6. Vaikų skaitymo skatinimas bei vaikų knygos po puliarinimas laikytini svarbiais vaikų kultūrinės socializacijos veiksniais. 02-27]. <http://www.ikimokyklinis.lt/straipsnis/107 24>. 7. Glosienė A., 1999, Ryšių su visuomene ABC biblio tekininkams. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 8. Glosienė A., 1998, Viešoji biblioteka: tradicija ir mo dernumas. Vilnius: Žara. 9. Juodaitytė A., 2003, Socializacija ir ugdymas vaikys tėje. Vilnius: UAB Petro ofsetas. 10. Katrušakova E. (Iš diskusijos, „Visa Lietuva skaito vaikams – auklėjimas skaitant“ Vilniaus knygų mugė je, 2012-02-24), Lietuvos parodų ir kongresų centras Litexpo. 11. Kišūnaitė R., 2008, Vaikų ir paauglių knygų leidybos procesas, tendencijos, ypatumai. Acta humanitarica universitatis Saulensis, T. 5 (2007), Vaikas lietuvių ir pasaulio kultūrose, sud. Dž. Maskuliūnienė, Šiau liai: Šiaulių universiteto leidykla. 12. Knygų Kalėdos 2011 [2012-03-04]. <http://www.lbd. lt/knygukaledos/>. 13. Lietuvos Respublikos nutarimas dėl Skaitymo skati nimo programos patvirtinimo [2012-03-03]. <http:// www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=287765&p_query=&p_tr2=)>. 14. Martyno Mažvydo biblioteka, Vaikų literatūros cen tas[2012-02-28]. <http://www.lnb.lt/lnb/select Page. do?docLocator=DF99D2CA536011DF8B917461 64617373&inlanguage=lt>. 15. McLaughlin J., Researcher shows negative effects of advertising on children [2012-02-22]. <http://www. fordham.edu/campus_resources/enewsroom/insi de_fordham/may_17_2010/news/researcher_shows_ neg_75386.asp>. 16. Ries A., Trout J., 2005, Pozicionavimas. Kaunas: Smaltijos leidykla. 17. Skaitymo skatinimo programa [2012-03-02]. <http:// www.skaitymometai.lt/index.php?-1115352131>. 18. Šiaulių P.Višinskio viešoji biblioteka [2012-03-07]. <http://www.savb.lt/vaikams/parodos-renginiai/ 2910-knygos-veikj-eityns-2011-06-09>. Šaltiniai 1. Augustaitienė A., Interviu pokalbis, 2011-12-09, Mar tyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centras, Vilnius. 2. Muravjovienė V., Interviu pokalbis, 2011-11-18, Ma žeikių rajono savivaldybės Ukrinų kaimo biblioteka. 3. Songailienė J., Interviu pokalbis, 2012-02-28, Juven tos progimnazijos biblioteka, Šiauliai. 4. Šiaulienė A., Interviu pokalbis, 2012-02-15, Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros sky rius, Šiauliai. Literatūra 1. Aškinienė R., Pagyrimai uždegantys vaikus [201202-27].<http://www.neuromedicina.lt/index2.php?pa grid=20&veiksmas=straipsnis&id=31>. 2. Bavesrstock A., 2002, Leidybos marketingas. Kau nas: Poligrafija ir informatika. 3. Beresnevičienė D., 2003, Jaunojo suaugusiojo psi chologija, Vilnius: Presvika. 4. Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas, pirma sis skirsnis [žiūrėta: 2012-03-05]. Prieiga internete: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_ l?p_id=238641 >. 5. Cly R., Advertising to children: Is it ethical? [201202-23].<http://www.apa.org/monitor/sep 00/ adverti sing.aspx>. 6. Dargužytė Ž., Kokį auklėjimo tipą pasirinkti [2012- STRATEGIES FOR READING PROMOTION AND POPULARIZATION OF CHILDREN BOOKS IN LITHUANIAN LIBRARIES Laura Arnotaitė, Džiuljeta Maskuliūnienė Summary The object of the article is the strategies for improving tendencies of children reading culture in Lithuania implemented by Children Literature Center of Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, Children Literature Department of Povilas Višinskis Šiauliai County Public Library, Ukrinai Village Branch of Mažeikiai District Municipality Public Library and Library of Šiauliai Juventa Progymnasium. The aim of the article is to state and discuss the most popular forms for children reading promotion in Lithuanian libraries by highlighting the most efficient and original marketing strategies for children books in the surveyed libraries. The practical part has been produced by using semistructured interview of experts and descriptive method with the help of interpretation and comparative approach to the object being analyzed. The libraries that seek operational efficiency have to apply quite a number of time-tested or untried strategies of public relations in their activities. Usually they are repetitive and common strategies for children books popularization: 129 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 thematic exhibitions, quizzes, text readings aloud in unusual places, Book of the Year awards, Nordic Countries Week, Children Book Day, introduction of parents to novelties in children books, benefit of reading, etc. Most of the strategies, especially the most effective and original ones, are determined by external factors (financial, geographical location, size of target audience, number of employees, working time). The most efficient (specialized vehicles, book presentations, quizzes, etc.) and the most original (text readings in nature, literary afternoons with parents, puppet-plays, etc.) strategies determine the originality of libraries and help to attract a larger target audience. Keywords: library, child-reader, children book, reading promotion, popularization of children book, efficient strategies, original strategies, cultural socialization of children. SKAITYMO SKATINIMO IR VAIKŲ KNYGOS POPULIARINIMO STRATEGIJOS LIETUVOS BIBLIOTEKOSE Laura Arnotaitė, Džiuljeta Maskuliūnienė Santrauka Straipsnio tyrimo objektas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo Vaikų literatūros centro, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio Vaikų literatūros skyriaus, Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ukrinų kaimo filialo ir Šiaulių Juventos progimnazijos bibliotekų naudojamos strategijos, siekiant gerinti vaikų skaitymo kultūros tendencijas Lietuvoje. Darbo tikslas – įvardyti ir aptarti populiariausias Lietuvos bibliotekose vaikų knygų sklaidos formas, išskiriant efektyviausias ir originaliausias vaikų knygų reklamos strategijas aptariamose bibliotekose. Taikyti pusiau standartizuoto ekspertų interviu ir deskriptyvinis metodas, pasitelkiant interpretacinę ir komparatyvistinę žiūrą į analizuojamą objektą. Bibliotekoms, siekiančioms veiklos efektyvumo, tenka taikyti ne vieną laiko patikrintą ar dar nebandytą ryšių su visuomene strategiją. Daugiausia tai – pasikartojančios ir įprastinėmis tampančios vaikų knygos populiarinimo strate gijos: teminės parodos, viktorinos, garsiniai tekstų skaitymai netradicinėse vietose, Metų knygų rinkimai, Šiaurės šalių savaitė, Vaikų knygos diena, tėvų supažindinimas su vaikų knygos naujovėmis, skaitymo nauda ir kt. Daugelis strategijų, ypač efektyviausios ir originaliausios, yra nulemtos išorės veiksnių (finansinės, geografinės padėties, tikslinės auditorijos dydžio, darbuotojų skaičiaus, dirbamo laiko). Efektyviausios (specializuoti automobiliai, knygų pristatymai, viktorinos ir kt.) bei originaliausios (tekstų skaitymai gamtoje, literatūrinės popietės su tėvais, lėlių teatrai ir t. t.) strategijos lemia bibliotekų savitumus ir padeda sukviesti daugiausia tikslinės auditorijos. Prasminiai žodžiai: biblioteka, vaikas skaitytojas, vaikų knyga, skaitymo skatinimas, vaikų knygos populiarini mas, efektyvios strategijos, originalios strategijos, vaikų kultūrinė socializacija. Įteikta 2012-03-14 130 AUKŠTOSIOS MOKYKLOS AKADEMINĖS ETIKOS PRINCIPŲ IR VERTYBIŲ ANALIZĖ Inga Benetienė, Jurgita Paužuolienė Klaipėdos valstybinė kolegija, Klaipėdos universitetas Įvadas H. Gortneris (Palidauskaitė, 2011) teigia, kad ver tybės atsiranda sąveikaujant asmeniui, visuomenei ir konkrečiai situacijai. Vertybių lygio suvokimas leidžia suprasti kito užimamą poziciją, palengvina bendravimą. Dažniausiai organizacijos vertybių są voka apibūdinama tokiomis kategorijomis, kaip: įsi tikinimai, principai, ilgalaikiai troškimai, o tai atspin di nekintamumą ir vidinį nusiteikimą. Kitaip tariant, organizacijos vertybės yra tai, kas patikrinta laiko, stabilu ir plaukia iš vidaus – ką organizacija laiko el gesio standartu (Monkevičienė, Liugailaitė-Radzvic kienė, 2009). Įstaigos darbuotojų elgesį, kaip pažymi V. Lesionis ir V. Ūsaitė (2005), veikia organizacinė kultūra bei darbuotojų tarpusavio santykiai. Labai svarbu, jei tarp darbuotojų vyrauja skirtingos etinės ir moralinės nuostatos, veiklos metu būtina remtis tarpusavio pagarba ir etikos nuostatomis. Akcentuo tina tai, kad, nepaisant skirtingų interesų ir vertybių, siekiant, kad organizacijoje vyrautų profesinei ir aka deminei veiklai palanki aplinka, būtina darbuotojus mokyti objektyvios kritikos ir aiškinti moralinius bei etinius veiklos aspektus. E. Chlivickas (2001) pabrėžia, kad darbą žmo nės renkasi pagal asmenines charakterio ypatybes ir vyraujančias asmenybės vertybes. Kiekvienam pasirinktam darbui būtina atsakomybė, kuri priklau so nuo veiklos pobūdžio, darbuotojo asmeninių savybių. R. Pukienė, I. Stokaitė (2005) rašo, kad viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojai susiduria su trejopa atsakomybe: politine – tarnautojo veiksmai turi derintis su politinės ar administracinės valdžios numatytais tikslais; profesine – kaip savo srities spe cialistas, viešojo sektoriaus įstaigos darbuotojas turi elgtis, vadovaudamasis profesiniais reikalavimais, bet kartu nepamiršti savo organizacijos tradicijų; as menine – darbuotojas turi dirbti vadovaudamasis sa vomis vertybėmis ir įsitikinimais. Kiekvienu atveju vertybių pasirinkimą lemia kontekstas. Remiantis valstybės tarnautojo veiklos etikos principais (sud. Butkus, 2006), galima teigti, kad dar buotojas, kuris laikosi atsakomybės principo, priva lo asmeniškai atsakyti už savo sprendimus, įstaigos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą, atsa kyti už jo vartojamos informacijos, dokumentų tin kamą naudojimą, konfidencialumą. Pagal valstybės politikų elgesio principus (sud. Butkus, 2006), atsa Aktuali mokslo įstaigų problema yra nesąžinin gas elgesys – nusirašinėjimas atsiskaitymų metu, dar bų pirkimas. Tai yra ne tik studentų bet ir dėstytojų problema, kai neužtikrinama tinkamo atsiskaitymo tvarka, kiekvienais metais pateikiamos tos pačios eg zamino užduotys, kartais diskutuojama apie studijuo jančio akademinius vertinimus ir pan. Iš esmės – tai požiūris į aukštąjį mokslą, į savo kolegas. Šiuo tyri mu siekiama išsiaiškinti studentų ir dėstytojų nuomo nes, ar laikomasi akademinės etikos principų aukšto joje mokykloje bei kokiomis vertybėmis dažniausiai vadovaujasi studentai ir dėstytojai. Tyrimo tikslas – ištirti aukštosios mokyklos dėstytojų ir studentų akademines etines vertybes ir principus. Uždaviniai: 1) ištirti etikos vertybes, kuriomis vadovauja si dėstytojai ir studentai; 2) išnagrinėti dėstytojų ir studentų požiūrį į akademinės etikos principus. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros anali zė, apklausa raštu, duomenų analizė SPSS programa (17.1), sisteminimas. Profesinės etikos principų ir vertybių analizė Darbas įstaigose reikalauja asmeninės atsa komybės ir moralės. D.G. Meyers (2008) teigia, kad esant didelės atsakomybės naštai, etika padeda išspręsti kilusias darbo veiklos problemas, priimti tinkamus sprendimus. Pasak L. Marcinkevičiūtės (2010), etiškas elgesys turi tapti gyvenimo norma. Profesinės etikos standartuose apibrėžtos tinkamo el gesio taisyklės ir normatyvai, profesiniai įsipareigo jimai. Esant dinamiškai aplinkai ir jos tiesioginiam poveikiui būtina skatinti ir inicijuoti etinį švietimą, nuolat vertinti viešojo sektoriaus veiklos etikos svar bą ir būtinumą. Vienas iš pagrindinių valstybinių ir nevalstybinių institucijų uždavinių yra sukurti etinę ir vertybėmis grįstą aplinką (Borisova, 2009). Sie kiant įtvirtinti pagrindinius etinius principus, būtina, kad etikos vertybės funkcionuotų kaip vidinis kon trolės mechanizmas bei padėtų orientuotis priimant profesinius ir akademinius sprendimus. Remdamasis skirtingų mokslų perspektyva, 131 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 komybė išreiškiama tada, kai asmuo atsako už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei. Pasak N. Vasiljevie nės (2006), visi šiuolaikiniai etikos standartai kalba apie asmeninę etinę profesionalų atsakomybę teikti paslaugas visiems, kas jų pageidauja, neatsižvelgiant į kliento rasę, religiją, lytį, amžių, fizinius ar proti nius trūkumus, tautybę, seksualinę orientaciją arba (tiek, kiek tai nuo jo priklauso) ekonominę padėtį. Apibendrinant galima teigti, kad atsakomybė – pa matinė etikos kategorija, nusakanti asmens santykį su dorovine privalomybe. Atsakomybė – tai, kai žmo gaus veiksmai ir poelgiai atitinka įsisąmonintą parei gą (Žemaitis, 2005, p. 32). L. Marcinkevičiūtė (2005) rašo, kad viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojai turi savo profesinės eti kos reikalavimus, kuriuose pabrėžiama asmeninė ir profesinė darbuotojo moralė. Kai kurios profesinės vertybės sietinos su profesine veikla (kompetencija, nešališkumu, atvirumu, skaidrumu, nesavanaudišku mu). Detaliau analizuojant profesines viešojo admi nistravimo vertybes, susiduriama su profesinės kul tūros, profesionalumo, kompetencijos, asmeninės atsakomybės prisiėmimo, kitų žmonių skatinimo dalyvauti profesinėje veikloje terminais. Profesio nalumas apibūdinamas kaip plati sąvoka, apimanti ne tik išsimokslinimą ir patyrimą, bet ir profesinę kultūrą, susireguliavimo gebėjimus, teisinę kontrolę drausmei, įtaką klientų pasirinkimui, ir sprendimams (Minkevičius, Židžiūnaitė, 2009). N. Vasiljevienės (2006) teigimu, supratimas, kurie dalykai priklauso profesionalo etiškai praktikai, o kurie yra išoriniai ir nepriskiriami betarpiškoms funkcijoms, priklauso nuo konkretaus individo, nuo profesijos vietos tarp kitų profesijų, nuo požiūrio į jos tikslus, nuo bendro sociokultūrinio konteksto. Konkreti įstaiga, išanalizavusi visus šiuos požiūrius ir adaptavusi juos savo veiklai, gali pati savarankiš kai reguliatyvinius normatyvus išdėstyti savo organi zacijos elgesio kodekse. Galima daryti išvadą, kad profesionalo sąvoką sudaro atsakomybė už etiškus sprendimus, skaidri ir vieša veikla, vidinė saviregu liacija, kokybiškų paslaugų teikimas, tolerancija. Sie kiant įgyvendinti visus minėtus aspektus, rekomen duotina aprašyti nusistovėjusias normas, vertybes ir įsipareigojimus. Profesinė etika remiasi moraliniais princi pais, kurių privalo laikytis viešojo sektoriaus įstaigų tarnautojai, atlikdami savo darbą. J. Palidauskaitė (2011) cituoja H. Gortnerio, K. Kernaghano, M. Van Warto, C. Lewio pripažintas profesines vertybes: profesijos narių apibrėžta ekspertizė, savų interesų nepaisymas, autonomiški sprendimai, pripažinimas, bendruomenės pagalba, atsidavimas darbui, sociali niai įsipareigojimai, vidinė savireguliacija, efekty vumas, rezultatyvumas, paslaugos, lyderiavimas, to bulumas, inovacijos, kokybė, kūrybiškumas, kompe tencija, asmeninė atsakomybė, profesinis lojalumas paklusti ir įgyvendinti įstatymą, tarnauti visuomenės interesui, vengti žalos darymo ir pan. Dauguma šių vertybių atspindi etikos principus, pvz.: valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse išskiriami tokie etikos principai: pagarbos žmogui; teisingumo; nesa vanaudiškumo; padorumo; nešališkumo; atsakomy bės; viešumo; pavyzdingumo (sud. Butkus, 2006). Šie etikos principai atspindi įstaigų darbuotojų elge sį, vertybes, kuriomis yra vadovaujamasi. R. Alo, J. Gao, J. Carneiro (2010), remdamiesi O.C. Ferrell ir J. Fraedrich, teigia, jog etinės problemos paprastai kyla dėl konfliktų: 1) tarp asmeninės moralės filo sofijos ir vertybių, 2) tarp organizacijos, kurioje jie dirba, ir visuomenės, kurioje jie gyvena, vertybių. Į profesinę veiklą žmogus įsitraukia kartu su visais savo subjektyviais jausmais, išgyvenimais, siekiais, moraliniais vertinimais ir savo mąstymo būdu. Tarp daugelio situacijų profesiniuose santykiuose išsiski ria būdingiausi, kurie ir charakterizuoja profesijos santykinį savarankiškumą, jos moralinę atmosferą. Tai savo ruožtu lemia žmonių poelgius, jų elgesio normų savitumą. J. Palidauskaitė (2011) teigia: kai organizaci ja optimaliai veikia, vertybės ir etika jos struktūro se institucionalizuoti puikiai; kai formali struktūra ir elgesys pradeda neatitikti, vertybės ir etika arba pažeidžiamos, arba smunka. Atsiranda dvi etinės pro blemos dėl esamos organizacinės struktūros: 1) atvirai daryti bloga (administracinė korupcija, nepotizmas, papirkinėjimas, piktnaudžiavimas, taisyklių pažeidimas, nekompetencija); 2) dėl organizacinių disfunkcijų sukuriama neaiš kių vertybių ar etinio dviprasmiškumo aplinka. Vadovaujantis etiniais standartais, profesiona lai neturėtų rinktis specialybių, kurioms jie menkai pasirengę (arba visai nepasirengę) ar neturi profesi nės patirties (Vasiljevienė, 2006). Pažymėtina, kad profesionalas privalo būti nepriekaištingos reputaci jos, gebėti tinkamai atlikti savo pareigas, nuolat tobu lintis; būti mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkin gas; savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai; būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais žmonėmis; konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai (sud. Butkus, 2006). Apibendrinant galima teigti, kad profesinės etikos principai daugiausiai grįsti bendražmogiško mis vertybėmis. Kiekviename darbe egzistuoja atsa komybė, kuri priklauso nuo darbuotojų asmeninių sa vybių. Tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus įstaigų darbuotojų veikloje labai svarbios asmeninės ir profe sinės vertybės, kurios remiasi moraliniais principais ir kurių privaloma laikytis. Vertybės sietinos su elge 132 humanitariniai mokslai sio standartu. Jeigu institucijos darbuotojai pripažįs ta esamas vertybes, tai ir etikos principai efektyviai integruojasi į profesinę ir asmeninę veiklas. 1 lentelėje pateikta Cronbacho alfa koeficiento reikšmė, kuri tinkamai ir kokybiškai sudarytam klau simynui turėtų būti didesnė už 0,7 (kai kurių autorių teigimu 0,6). Šiuo atveju yra 0,7688. Vadinasi, klau simynas sudarytas tinkamai. Spearman-Brown’o pa didinto patikimumo koeficientas yra įvardytas kaip standartizuotų duomenų cronbacho alfa koeficien tas. Jo reikšmė artima Cronbacho alfa koeficiento reikšmei, o tai reiškia, kad atsakymų į atskirus klausi mus dispersijos yra panašios (Pukėnas, 2009). Antroje lentelėje pateikiami apklaustųjų dėsty tojų ir studentų demografiniai duomenys. Dėstytojų ir studentų etikos principų ir vertybių tyrimo rezultatų analizė Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas aukštojoje mokykloje, siekiant išsiaiškinti, kokį poveikį dėstyto jams ir studentams daro profesinės etikos principai. Tyrime dalyvavo 309 respondentai (245 studentai ir 64 dėstytojai). Kiekybiniam tyrimui taikyta apklausa raštu, instrumentas – klausimynas. Tyrimas atliktas vykdant individualią apklausą asmeniškai arba elek troniniu paštu. Anketa sudaryta iš 6 klausimų. Pirmo ir antro klausimo paskirtis – išsiaiškinti, kokiomis vertybė mis vadovaujasi dėstytojai ir studentai. Trečiame klausime pateikta ranginė skalė iš 12 teiginių. De mografiniai klausimai padėjo išsiaiškinti objekty vius duomenis apie respondentą. Tyrimo duomenys apdoroti SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) programa (17.1 versija). Klausimyno skalės vidiniam nuoseklumui (angl. scale internal consistency) įvertinti dažniau siai taikomas Cronbacho alfa (Cronbach’s alpha) koeficientas, kuris remiasi atskirų klausimų, sudaran čių klausimyną, koreliacija ir įvertina, ar visi skalės klausimai pakankamai atspindi tiriamąjį dydį, bei lei džia patikslinti reikiamų klausimų skaičių skalėje. 2 lentelė. Tyrimo dalyvių demografiniai duomenys Rodiklis Dėstytojai Amžius 18 – 30 metų 15,6 31 – 40 metų 43,8 41 – 60 metų 32,8 Daugiau nei 61 metai 7,8 Lytis Vyras 18,8 Moteris 81,3 Darbo stažas Iki 1 metų 3,1 Nuo 1 iki 5 metų 26,6 Nuo 5 iki 10 metų 35,9 Nuo 10 iki 15 metų 12,5 Nuo 15 iki 20 metų 10,9 Daugiau nei 20 metų 10,9 1 lentelė. Cronbacho alfa koeficiento reikšmės Cronbacho alfa koefi cientas 0,7688 Studentai 96,3 3,7 34,3 65,7 Kursas I kursas 35,9 II kursas III kursas 56,7 IV kursas 7,3 - Pirmame paveiksle matyti studentų pripažįs tamos vertybės: pagarba kitiems (49,0 proc.), atsa kingumas (40,0 proc.), pareigingumas (35,5 proc.), teisingumas (35,1 proc.). Dėstytojams viena svar biausių vertybių – kompetencija (59,4); studentai tuo tarpu šią vertybę rinkosi ne itin dažnai (19,6 proc.). Standartizuotų duomenų cronbacho alfa koeficien tas 0,7862 70 59,4 60 50 40 49 46,9 43,8 42,2 35,5 35,1 30 40,6 40 34,4 37,5 19,6 Studentai Dơstytojai 27,3 24,5 20 37,5 21,2 13,5 12,5 Pagarba kitiem Atsakingumas Profesionalumas Pareigingumas Dơmesingumas Nešališkumas Kompetencija Sąžiningumas 0 Teisingumas 10 1 pav. Etikos vertybės, kuriomis dažniausiai vadovaujasi studentai ir dėstytojai (proc.). 133 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Dėstytojams, kaip ir studentams, svarbi ver tybė yra teisingumas. Nešališkumas, sąžiningumas, profesionalumas yra labai svarbios vertybės dėstyto jams, tuo tarpu studentams jos ne itin reikšmingos. Apibendrinant galima teigti: 1) dėstytojams svarbiau sios vertybės yra tos, kurios daro didžiausią įtaką pro fesinei veiklai 2) studentai akcentuoja tas vertybes, kurios būdingesnės socialiniams ir visuomeniniams, o ne profesiniams santykiams. Dėstytojų ir studentų nuomonės išsiskyrė dėl teiginio, jog studentai aukštojoje mokykloje vengia plagijuoti darbus. Studentai šiam teiginiui pritaria tik iš dalies, moda – 3, o tuo tarpu dėstytojai nesutinka su šiuo teiginiu, moda 4. Galima sakyti, kad daugu mai studentų atrodo, jog jie nepažeidžia reikalavimo neplagijuoti darbų, tačiau, dėstytojų nuomone, vis dėlto dauguma studentų plagijuoja darbus, pažeisda mi šį akademinį etikos principą. 3 lentelė. Studentų ir dėstytojų etikos principų laikymasis ar nesilaikymas aukštojoje mokykloje (1 – visiškai sutinku, 5 – visiškai nesutinku) Studentai Vidurkis Moda Pasirinkimo variantai Aukštojoje mokykloje nediskriminuojama dėl amžiaus, lyties, ly tinės orientacijos, negalios, išvaizdos, rasės, religijos Daromas spaudimas dėstytojui, norint gauti geresnį įvertinimą Studentai vengia plagijuoti darbus Aukštojoje mokykloje pagarbiai, be puikavimosi vertinama kitų veikla (darbas) Aukštojoje mokykloje kitiems dėstytojams ar studentams neat skleidžiama informacija apie studijuojančiojo akademinius įver tinimus ir nuobaudas Aukštojoje mokykloje vengiama nepagarbiai atsiliepti apie neda lyvaujančio kolegos pedagoginius, mokymosi ir visuomeninės veiklos gebėjimus, asmenines savybes, aptarinėti konfidencialią informaciją Dėstytojas aktyviai reiškia nepakantumą akademiniam nesąžinin gumui Dauguma studentų vengia nusirašinėti atsiskaitymų metu Aukštojoje mokykloje yra galimybė išsakyti ir ginti savo nuomo nę priimant sprendimus, reikšmingus bendruomenei ar pačiam asmeniškai Aukštojoje mokykloje netoleruojami atvejai, kurie gali būti susi ję su korupcija, sukčiavimu ar mėginimu daryti neteisėtą poveikį bendruomenės nariui Studento žinių bei įgūdžių vertinimas teisingas, sąžiningas, sude rintas su dėstomo kurso tikslais Aukštojoje mokykloje yra laikomasi akademinio objektyvumo principų Dėstytojai Vidurkis Moda 1,66 1 1,67 1 3,61 3,02 4 3 3,48 3,77 4 4 2,41 3 2,63 3 2,57 2 2,45 3 2,49 2 2,64 2 2,58 2 2,78 2 3,35 3 3,19 3 2,34 2 2,45 2 2,08 2 1,89 2 2,36 2 2,11 2 2,23 2 1,92 2 dimas dėstytojui, norint gauti geresnį įvertinimą – įtakos turi kursas, kuriame yra studentai (p ≤ 0,05 = 0,007), dėstytojų amžius (p ≤ 0,05 = 0,004) bei dėstytojų darbo stažas (p ≤ 0,05 = 0,006). Gauta vi durkio reikšmė rodo, kad dalis jaunesnių, trumpesnį darbo stažą (nuo 1 iki 10 metų) turinčių dėstytojų sutiko dėl daromo spaudimo, norint gauti didesnį įvertinimą. Tuo tarpu vyresni bei didesnį negu 10 metų darbo stažą turintys dėstytojai nepritarė aukš čiau nurodytam teiginiui. Dalis antro ir trečio kurso studentų teigia, kad dėstytojams daromas spaudimas dėl didesnio įvertinimo, tuo tarpu ketvirto kurso stu dentai nepritarė šiam teiginiui. Peršasi išvada, kad įtakos šiam reiškiniui turi profesinė, pedagoginė ir akademinė dėstytojų bei studentų patirtis. Norint ištirti, ar šių klausimų atsakymo varian tams įtakos turėjo demografiniai duomenys, buvo at liktas ANOVOS testas, kuris rodo, ar kintamieji yra statistiškai susiję ir daro įtaką vienas kitam: jei reikš mingumo lygmuo p ≤ 0,05, tai kintamieji daro įtaką vienas kitam, jei p > 0,05 – įtakos nėra. ANOVOS testo (4 lentelėje) reikšmingi duo menys paryškinti. Didžiausios įtakos studentams, pa sirenkant atsakymo variantus, turėjo kursas, kuriame studijuoja. Dėstytojams didžiausią įtaką daro darbo stažas ir amžius. Norint išsiaiškinti statistinį vidurkių reikšmingumo skirtumą tiems teiginiams, kuriems egzistuoja statistinė sąsaja, analizuotas ANOVOS testo Turkey kriterijus. Iš tyrimo matyti, kad demog rafiniai duomenys turi įtakos atsakymų pasirinkimo variantams. Nustatyta, kad teiginiui – daromas spau 134 humanitariniai mokslai 4 lentelė. ANOVA testa: etikos principų pasirinkimas lyginant su demografiniais duomenimis Pasirinkimo variantai Aukštojoje mokykloje nediskriminuoja ma dėl amžiaus, lyties, lytinės orientaci jos, negalios, išvaizdos, rasės, religijos Daromas spaudimas dėstytojui, norint gauti geresnį įvertinimą Studentai vengia plagijuoti darbus Aukštojoje mokykloje kitiem dėstyto jams ir studentams neatskleidžiama infor macija apie studijuojančiojo akademinius įvertinimus ir nuobaudas Dauguma studentų vengia nusirašinėti at siskaitymų metu Aukštojoje mokykloje yra galimybė išsa kyti ir ginti savo nuomonę priimant spren dimus, reikšmingus bendruomenei ar pa čiam asmeniškai Studento žinių bei įgūdžių vertinimas aukštojoje mokykloje teisingas, sąžinin gas, suderintas su dėstomo kurso tikslais Aukštojoje mokykloje laikomasi akade minio objektyvumo principų Studentai pagal lytį, statistinė reikšmė p Studentai Dėstytojai pagal kursą, pagal amžių, statistinė statistinė reikšmė p reikšmė p Dėstytojai pagal lytį, statistinė reikšmė p Dėstytojai pagal darbo stažą, statisti nė reikšmė p 0,152 0,142 0,308 0,984 0,064 0,374 0,007 0,004 0,957 0,006 0,027 0,006 0,147 0,055 0,011 0,292 0,009 0,181 0,690 0,000 0,055 0,054 0,192 0,001 0,037 0,167 0,005 0,054 0,326 0,185 0,017 0,208 0,054 0,807 0,001 0,002 0,031 0,215 0,048 0,000 Analizuojant teiginį, jog studentai aukštojo je mokykloje vengia plagijuoti darbus (4 lentelė), nustatyta, kad studentų lytis (p ≤ 0,05 = 0,027) bei kursas (p ≤ 0,05 = 0,006) turi įtakos pasirinkimo variantams. Dėstytojų atsakymai siejami su darbo stažu (p ≤ 0,05 = 0,011). Gauta vidurkio reikšmė ro do, kad dauguma vaikinų linkę sutikti, jog aukštojo je mokykloje studentai vengia plagijuoti darbus, tuo tarpu merginos linkusios nesutikti su šiuo teiginiu. Be to, dauguma antro ir trečio kurso studentų sutinka su šiuo teiginiu, tuo tarpu ketvirto kurso studentai nepritaria, kad studentai vengia plagijuoti darbus. Galima teigti: kuo studijų patirtis mažesnė, tuo men kesnis poreikis pažeisti akademinę etiką. Iki vienerių metų darbo stažą turintys dėsty tojai visiškai nesutinka, kad studentai vengia plagi juoti darbus. Nuo 1 iki 10 metų darbo stažą turintys dėstytojai iš dalies sutinka dėl darbų plagijavimo, tuo tarpu daugiau kaip 10 metų darbo stažą turintys dėstytojai arba iš dalies sutinka, arba visiškai sutin ka. Tyrimo rezultatai rodo, kad didesnį darbo stažą turį dėstytojai labiau pasitiki studentais. Darytina išvada, kad, nepaisant pavienių darbų plagijavimo atvejų, dauguma studentų vengia vykdyti nesąžinin gų ir neetiškų veiksmų. Be abejo, tam įtakos turi ir studijų patirtis. Teiginiui, kad aukštojoje mokykloje kitiems dėstytojams ar studentams neatskleidžiama informa cija apie studijuojančiojo akademinius įvertinimus ir nuobaudas, įtakos turi kursas, kuriame studijuoja studentai (p ≤ 0,05 = 0,009) bei darbuotojų darbo sta žas (p ≤ 0,05 = 0,000). ANOVOS testo Turkey krite rijaus vidurkio reikšmė rodo, kad ketvirto kurso stu dentai linkę pritarti minėtam teiginiui, tuo tarpu kai kurie antro ir trečio kurso studentai nepritaria šiam teiginiui. Akcentuotina: kuo didesnė akademinė stu dentų patirtis, tuo etiškesnė veikla, dažniau vadovau jamasi bendraisiais etikos principais ir pripažįstamos akademinės vertybės. Iš dėstytojų atsakymų matyti, kad iki 10 metų darbo stažą turintys dėstytojai linkę nepritarti, jog aukštojoje mokykloje neatskleidžiama informacija apie studijuojančiojo akademinius įver tinimus bei nuobaudas; didesnį kaip 10 metų darbo stažą turintys respondentai pritaria šiam teiginiui. Va dinasi, trumpiau dirbantys dėstytojai mano, kad kar tais informacija apie studijuojančiojo akademinius įvertinimus bei nuobaudas atskleidžiama. Matyt, jau nesni dėstytojai jaučia, kad turi mažiau patirties, to dėl jiems būtina konsultacija dėl studentų vertinimo ir kitos pedagogės veiklos. Tyrimu nustatyta, kad atsakymo variantams į teiginį – dauguma studentų vengia nusirašinėti atsi skaitymų metu - įtakos turi dėstytojų lytis (p ≤ 0,05 = 0,001) bei dėstytojų darbo stažas (p ≤ 0,05 = 0,037). Gauta vidurkio reikšmė rodo: 1) vyrai sutinka, jog vengiama nusirašinėti atsiskaitymų metu, 2) daugu ma moterų linkusios nepritarti šiam teiginiui. Darbo stažo įtaka atsakymams tokia: 1) iki vienerių metų 135 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 dirbantys dėstytojai nepritaria, 2) didesnį darbo stažą turintys dėstytojai linkę pasitikėti studentais, nors ne maža dalis irgi mano, kad vis dėlto studentai neven gia nusirašinėti per atsiskaitymus. Taigi, didesnį dar bo stažą turintys dėstytojai taip formuluoja užduotis, kad studentai tiesiog neturi galimybių nusirašyti. Teiginio vertinimui, kad aukštojoje mokykloje yra galimybė išsakyti ir ginti savo nuomonę priimant sprendimus, reikšmingus bendruomenei, ar pačiam asmeniškai įtakos turi kursas, kuriame studijuoja studentas (p ≤ 0,05 = 0,005). Dauguma antro ir tre čio kurso studentų linkę sutikti su šiuo teiginiu. Ne mažai ketvirto kurso studentų mano, kad galimybės išsakyti ir ginti savo nuomonę, priimant sprendimus, nelabai turi. Šio varianto pasirinkimui įtakos gali tu rėti tai, kad ketvirtame kurse dauguma studentų atlie ka praktikas įmonėse, mažiau lankosi kolegijoje ir dėl to galimybių dalyvauti priimant sprendimus turi mažiau. Teiginio – studento žinių bei įgūdžių vertini mas aukštojoje mokykloje yra teisingas, objektyvus, atitinkantis dėstomo kurso tikslus – patvirtinimui / at metimui lemiamos įtakos turėjo studentų lytis (p ≤ 0,05 = 0,017) bei dėstytojų darbo stažas (p ≤ 0,05 = 0,001). Dauguma merginų mano, jog studento žinių bei įgūdžių vertinimas aukštojoje mokykloje nepakan kamai objektyvus / teisingas; dauguma vaikinų tvirti no atvirkščiai. Dėstytojų darbo stažo įtaka tokia: kai kurie dėstytojai, dirbantys iki 1 metų bei 5–10 metų nepritaria šiam teiginiui, kad studento žinių bei įgū džių vertinimas aukštojoje mokykloje yra nepakanka mai objektyvus. Nuostatai, kad aukštojoje mokykloje laikomasi akademinio sąžiningumo principų įtakos turi studentų lytis (p ≤ 0,05 = 0,02), kursas, kuria me studijuojama (p ≤ 0,05 = 0,031), dėstytojų lytis (p ≤ 0,05 = 0,048) bei dėstytojų darbo stažas (p ≤ 0,05 = 0,000). Gauta vidurkio reikšmė rodo, kad vai kinai sutinka su šiuo teiginiu, o kai kurios merginos linkusios nesutikti. Analizuojant duomenis pagal kursą, nustatyta, kad kai kurie antro ir trečio kurso studentai nepritaria šiam teiginiui, tuo tarpu ketvir to kurso dauguma studentų sutinka, kad aukštojoje mokykloje laikomasi akademinio sąžiningumo prin cipų. Dėstytojai vyrai visiškai sutinka arba sutinka su šiuo teiginiu, o kai kurios dėstytojos moterys lin kusios nepritarti. Dėstytojai, kurių darbo stažas iki 10 metų tik iš dalies pritaria arba net nepritaria, kad aukštojoje mokykloje yra laikomasi akademinio sąži ningumo principų. Tuo tarpu daugiau kaip 10 metų darbo stažą turintys dėstytojai visiškai sutinka arba sutinka dėl akademinio sąžiningumo principų. Api bendrinant galima teigti, kad dauguma dėstytojų ir studentų vadovaujasi akademiniais etikos principais. Požiūris į akademinės etikos principus priklauso nuo dėstytojų darbo stažo bei studento studijų laiko aukš tojoje mokykloje. Požiūris į akademinės etikos prin cipus: kuo ilgesnis darbo stažas bei studijų laikas, tuo geriau vertinami akademinės etikos principai ir jais vadovaujamasi. Išvados 1. Etikos principai daugiausia yra grįsti bendražmo giškomis vertybėmis. Darbuotojų veikloje labai svarbios asmeninės ir profesinės vertybės, ku rios remiasi pagarbos žmogui, nešališkumo, pa dorumo, pavyzdingumo, atsakomybės principais ir kurių privaloma laikytis. Principai – tai elgesio standartas. 2. Dėstytojai savo veiklą grindžia kompetencijos, atsakomybės, sąžiningumo vertybėmis. Jiems svarbiausios tos vertybės, kurios daro didžiausią įtaką profesinei veiklai. Studentai labiau akcen tuoja vertybes, būdingas socialiniams, visuome niniams, o ne profesiniams santykiams. 3. Dauguma dėstytojų ir studentų vadovaujasi bend raisiais etikos principais: pagarbos; nepakantu mo akademiniam nesąžiningumui; teisingo, ob jektyvaus studento žinių vertinimo. 4. Dėstytojų ir studentų požiūris į etinius principus priklauso nuo darbo stažo, studijų laiko aukšto joje mokykloje. Kuo didesnis stažo bei studijų laikas, tuo atsakingiau laikomasi akademinės etikos principų, geresnis dėstytojo ir studento tar pusavio pasitikėjimas. Literatūra 1. Alas R., Gao J., Carneiro J., 2010, Connections Bet ween Ethics and Cultural Dimensions. Nr. 21 (3) P. 255–262. 2. Borisova L., 2009, Values as a Managerial Tool. Orga nizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Nr. 52. P. 7–19. 3. Butkus G. (sud.), 2006, Lietuvos etikos kodeksai, nuo statai, taisyklės. Vilnius: Teisinės informacijos cen tras. 4. Chlivickas E., 2001, Valstybės tarnautojų kvalifikaci jos ugdymo strategija. Pilietinė visuomenė ir viešoji valdžia. Mokslinės konferencijos pranešimų medžia ga. Kaunas: Technologija. P. 18–20. 5. Lesionis V., Ūsaitė V., 2005, Viešojo sektoriaus dar buotojų motyvacijos veiksniai. Jaunųjų mokslininkų darbai. Nr. 3 (7). P. 123–127. 6. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo minsitro įsa kymas Dėl rekomendacijų akademinės etikos kodek sams patvirtinimo. 2005-12-05. Nr, ISAK-2485. 7. Meyers D. G., 2008, Socialinė psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 8. Marcinkevičiūtė L., 2010, Darbuotojų motyvavimo modeliai: teoriniai ir praktiniai aspektai. Kaunas: Akademija. 9. Minkevičius A., Žydžiūnaitė L., 2009, Valstybės tar nautojų vertybinis potencialas ir viešojo administra 136 humanitariniai mokslai vimo pokyčiai. Viešasis administravimas. Nr. 3–4 (23–24). P. 61–67. 10. Monkevičienė Z., Liugailaitė-Radzvickienė L., 2009, Organizacijos strategijos ir vertybių sąsaja. Ekonomi ka ir vadyba. Nr. 14. P. 315–322. 11.Palidauskaitė J., 2011, Etika valstybės tarnyboje. Kau nas: Technologija. 12.Palidauskaitė J., Didžiulienė J., 2002, Viešojo admi nistravimo etikos aspektai Lietuvoje. Viešoji politika ir administravimas. Nr. 1. P. 61–66. 13.Pukienė R., Stokaitė I., 2005, Profesinė valstybės tarnautojų etika – teorinis aspektas. [Žiūrėta 201201-10]. <http://www.ebiblioteka.lt/resursai/Konfe rencijos/KTU_PI/KNYGA2005%20PDF/straipsniai/ Socialis/Pukiene,%20Stokaite.pdf>. 14.Pukėnas K., 2009, Kokybinių duomenų analizė SPPS programa. Kaunas. 15. Vasiljevienė N., 2003, Verslo etika ir elgesio kodek sai: filosofinės ištakos, metodologiniai pagrindai ir šiuolaikinės praktikos bruožai. Vilnius: UAB Ciklonas. 16. Vasiljevienė N., 2006, Organizacijos etika: instituci nės etikos vadybos sistemos. Vilnius: Vilniaus univer sitetas. 17. Žemaitis V., 2005, Etikos žodynas. Vilnius: Rosma. ANALYSIS OF ETHICAL PRINCIPLES AND VALUES OF HIGHER EDUCATION ESTABLISHMENT Inga Benetienė, Jurgita Paužuolienė Summary This paper deals with the principles and values of professional ethics, which regulate the professional activities of learning of lecturers and students. It discusses not only the standards of general ethics, but also the academic values such as honesty, academic responsibility, fairness, and respect. Analyzing the scientific literature we can see that ethical principles are based on values. It is emphasized that the actual ethical situation is shaped by the relationships among colleagues and by the fact that in work of lecturers and students important are both personal and professional values that are based on the principles of respect for other people, fairness, decency, exemplarity, and responsibility, which must be observed. The carried out research on lecturers’ and students’ ethical principles and values has revealed that the main priorities of lecturers in professional and pedagogical activities are professional values, and students emphasise values that are characteristic of social and public, rather than of professional relationship. Most of the lecturers and students adhere to the general ethical principles: treatment with respect, non-discrimination on grounds of age, gender, disability and so on, actively expressed intolerance of academic dishonesty, no tolerance of cases of corruption, student knowledge is assessed fairly, etc. The greatest differences in lecturers’ and students’ attitudes to ethical principles are related to seniority and to longer period of studying at a higher education establishment. The longer the seniority and elapsed period of studying, the stronger is adherence to the ethical principles, and greater trust of lecturers in students and students in lecturers. Keywords: ethics, values, principles, students, lecturers. AUKŠTOSIOS MOKYKLOS AKADEMINĖS ETIKOS PRINCIPŲ IR VERTYBIŲ ANALIZĖ Inga Benetienė, Jurgita Paužuolienė Santrauka Straipsnyje analizuojami akademinės etikos principai ir vertybės, reguliuojantys profesinę dėstytojų ir studentų mokymosi veiklą. Aptariamos ne tik bendrosios etikos normos, bet ir tokios akademinės vertybės, kaip sąžiningumas, akademinė atsakomybė, teisingumas ir pagarba. Remiantis moksline literatūra, išanalizuoti etikos principai, grįsti vertybė mis. Akcentuojama tai, kad realią etinę situaciją formuoja kolegų tarpusavio santykiai, ir tai, kad dėstytojų bei studentų veikloje turi būti svarbios tiek asmeninės, tiek ir profesinės vertybės, kurios remiasi pagarbos žmogui, nešališkumo, pado rumo, pavyzdingumo, atsakomybės principais ir kurių privaloma laikytis. Atliktas dėstytojų ir studentų etikos principų ir vertybių tyrimas atskleidė, kad dėstytojai prioritetus teikia profesinėms vertybėms, o studentų akcentuojamos vertybės, būdingesnės socialiniams ir visuomeniniams, o ne profesiniams santykiams. Dauguma dėstytojų ir studentų vadovaujasi bendraisiais etikos principais: elgiamasi pagarbiai, aktyviai reiškiamas nepakantumas akademiniam nesąžiningumui, stu dento žinios vertinamos teisingai ir pan. Dėstytojų ir studentų požiūris į etinius principus skiriasi priklausomai nuo darbo stažo bei ilgesnio studijų laiko aukštojoje mokykloje. Kuo didesnis darbo stažas bei studijų laikas, tuo atsakingiau laiko masi etikos principų, atsiranda didesnis dėstytojo ir studento tarpusavio pasitikėjimas. Prasminiai žodžiai: etika, vertybės, principai, studentai, dėstytojai. Įteikta 2012-03-14 137 JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ ĮTAKA EGIPTO DEMOKRATIZACIJAI ARABŲ PAVASARIO KONTEKSTE Danguolė Bardauskaitė Vytauto Didžiojo universitetas Uždaviniai: atskleisti išorės veiksnių įtaką de mokratizacijos procesui; išanalizuoti JAV interesus Egipte; įvertinti JAV įtaką demokratizacijai Egipte Arabų pavasario metu. Metodai: mokslinės literatūros analizė, retori kos analizė, statistinių duomenų analizė, žiniasklai dos monitoringas. Įvadas Arabų pavasaris (dar vadinamas Arabų revo liucijomis, Arabų pavasariu ir žiema, Arabų pabudi mu arba Arabų sukilimais) prasidėjo 2011 m. gruo džio 18 dieną Tunise ir išplito į Alžyrą, Jordaniją, Egiptą ir Jemeną. Vėliau protestai ir demonstracijos prasidėjo ir kitose arabų valstybėse: Libijoje, Sirijo je, Libane, Kuveite, Omane, Maroke, Irake. Žymiai silpniau protestai pasireiškė Saudo Arabijoje. Nepa sitenkinimas esama valdžia ir demokratijos reikala vimai paskatino svarstyti galimus Arabų pavasario baigties variantus ir demokratizacijos perspektyvas. Vis dėlto ryškiausia pažanga demokratizacijos link įvyko tik trijose Šiaurės Afrikos valstybėse: Tunise, Libijoje ir Egipte. Tunisas šiuo metu yra vienintelė Arabų pavasario valstybė, formaliai perėjusi į demok ratiją, nes joje 2011 m. spalio 23 dieną įvyko demo kratiniai parlamento rinkimai. Libijoje sultanistinis Muammar Gadaffi režimas buvo nuverstas vykstant NATO karinei misijai. Tuo tarpu Egipte, nors ir įvy ko Liaudies Asamblėjos rinkimai, tačiau kariuome nė dar neperdavė valdžios civilinei valdžiai ir nėra išrinktas šalies prezidentas. Egiptas tebekelia daug klausimų dėl demokratijos perspektyvų. Arabų pavasaris lėmė didelį tarptautinės ben druomenės susirūpinimą dėl nedemokratinių režimų represijų prieš protestuotojus. Demokratinės Vakarų valstybės remia demokratiją visose šalyse, bet jos taip pat yra kritikuojamos dėl dvigubų demokratiza cijos skatinimo standartų, todėl Arabų pavasario pro cesai kelia naujų klausimų: Kiek ir kokiais būdais Vakarai skatina Arabų valstybių demokratizaciją? ir Kaip tarptautinė aplinka veikia Arabų pavasario pro cesus, kurie galėtų vesti demokratizacijos link? Jung tinės Amerikos Valstijos laikomos pagrindinėmis demokratijos skatintojomis tarptautinėje bendruome nėje, o Egiptas JAV yra viena iš strategiškai svarbiau sių valstybių Vidurio Rytuose. Dėl Egipto svarbos JAV ir tebevykstančių režimų kaitos procesų straips nyje analizuojamas JAV ir Egipto santykis ir JAV de mokratijos skatinimas Egipte Arabų pavasario metu (imant tik 2011 m. laikotarpį) bei aiškinamasi, kokią įtaką JAV turi Egipto režimo kaitai. Tyrimo objektas – Jungtinių Amerikos Vals tijų politika Egipto atžvilgiu Arabų pavasario metu (2011 m.). Tyrimo tikslas – įvertinti JAV įtaką Egipto de mokratizacijai Arabų pavasario metu (2011 m.). Demokratizacija ir išorės veiksniai Vidaus veiksniai tradiciškai laikomi žymiai reikšmingesniais demokratizacijos procese nei išorės veiksniai. Vis dėlto, kaip teigia Geoffrey Pridham (2005, p. 4–5), pastaruoju metu globalūs veikėjai tampa vis įtakingesni, todėl jie gali turėti lemiamo poveikio tam tikrais perėjimo į demokratiją momen tais. Globalizacija sąlygoja vis didesnę tarptautinių veikėjų sąveiką, todėl galima daryti prielaidą, kad iš orės veikėjų įtaka demokratizacijai turi stiprėjančią tendenciją. Larry Diamond (1989, p. 42) teigia, kad tarp tautinė įtaka yra labiau prodemokratiška, kai yra regioninė ar globali demokratijos tendencija ir kai galingi išorės veikėjai (valstybės) demokratijos rė mimą paverčia užsienio politikos tikslu. Valstybės, kurios tvirtina, kad skatina demokratiją už savo sie nų, dažniausiai yra santykinai turtingos, dominuojan čios, liberalios ir kapitalistinės (Whitehead, 1986, p. 9). Demokratijos skatinimas, tapęs galingos vals tybės užsienio politikos tikslu, pasidaro svarbesnis dėl to, kad valstybės dažniausiai bando lygiuotis ir net šlietis prie galingiausių valstybių, todėl galingos valstybės pasirinkimas skatinti demokratiją persiduo da ir jos rėmėjams bei pasekėjams. Šis bruožas ypač būdingas Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Demokratizacijos skatinimas yra laikomas mo rališkai pagrįsta išsivysčiusių, turtingų, demokratinių valstybių veikla, kuri turi aiškių mesianizmo bruožų, tačiau demokratijos skatinimas nereiškia demokrati jos „eksportavimo“. Skatinant demokratiją, siūloma moralinė, politinė, diplomatinė ir finansinė parama asmenims ir organizacijoms, kurios kovoja su auto ritariniais režimais (Diamond, 1992, p. 27). Vis dėl to demokratijos skatinimas niekada netaps daugiau nei tik vienu iš užsienio politikos tikslų (Whitehead, 1986, p. 44). Kadangi užsienio politikos tikslai daž niausiai yra pragmatiniai, užsienio įtakos gali ne tik skatinti, bet ir stabdyti arba kliudyti demokratizaci 138 humanitariniai mokslai jai (Huntington, 1991, p. 86), priklausomai nuo to, ko siekia konkreti valstybė. Pasak Laurence Whitehead (1986, p. 7–8), oficialios deklaracijos dėl demokratijos dažnai ne atspindi tikrų interesų ir tarptautinių santykių, to dėl dėl pragmatinių tikslų kiekvienoje situacijoje derybų keliu pusės gali nuspręsti, kiek griežtai bus laikomasi numatytų principų. Be to, perėjimai nuo autoritarizmo į demokratiją, nekeliantys grėsmės egzistuojančiai išorės aljansų sistemai, kurie saugo arba stiprina egzistuojančius politinius ir ekonomi nius ryšius su dominuojančiomis galiomis, labiau nu lemti pasisekti ir gauna didesnę tarptautinę paramą. Perėjimai, kurie gali per daug grasinti įtvirtintiems interesams ar sukurti per daug nesaugumo ir netik rumo, mažai tikėtina, kad gaus efektyvią tarptautinę paramą (Whitehead, 1986, p. 7–8). Tai yra viena pa grindinių priežasčių, kodėl demokratijos skatintojai sulaukia itin daug kritikos dėl dvigubų standartų, kai vieniems nedemokratiniams režimams taikomos įvai rios sankcijos, spaudimo priemonės, o kiti nedemok ratiniai režimai yra netiesiogiai remiami ir netgi tam pa demokratinių režimų sąjungininkais dėl išimtinai pragmatinių interesų. Analizuojant JAV santykius su Egiptu, tokia kritika taip pat yra dažna, nes JAV palaikė glaudžius ir draugiškus santykius su Egiptu, valdant Hosni Mubarakui, o aktyvesnių veiksmų ska tinti Egipto perėjimą į demokratiją nesiimdavo. Galima išskirti tris demokratijos skatinimo komponentus. Pirma, nedemokratinės vyriausybės spaudžiamos demokratizuotis. Antra, parama jau noms demokratijoms, kurios bando konsoliduotis. Trečia, išlaikymas tvirtos pozicijos prieš nedemokra tines jėgas, kurios grasina arba bando nuversti nusi stovėjusias demokratijas (Whitehead, 1986, p. 44). Kadangi Egiptas vis dar yra pereinamajame tarpsny je, bus analizuojami JAV veiksmai, skatinantys Egip tą demokratizuotis 2011 m. laikotarpiu, nuo protes tų, prasidėjusių sausio 25 dieną. kos tikslų (Hassan, 2011, p. 45). Saugumas regione itin varžė JAV retoriką ir veiksmus, kuomet Egiptą valdė H. Mubarakas, kuris buvo tapęs tam tikru stabi lumo garantu regione. Nors Vidurio Rytų konflikto sureguliavimas laikomas svarbiausiu interesu, dėl kurio JAV palai ko glaudžius santykius su Egiptu, vis dėlto jos turi ir kitų saugumo, ekonominių ir energetinių intere sų. Egiptas yra JAV sąjungininkas, kovojant su tero rizmu (ypač žvalgybos srityje) ir ginklų platinimu (Hall, Wolf, Army Times, 2011, February 3). Be to, JAV suinteresuota infrastruktūros kūrimo projektais ir saugiu karinio bei komercinio transporto judėjimu Sueco kanalu. Energetikos klausimai taip pat svar būs, nes JAV siekia užsitikrinti nenutrūkstamą naftos ir dujų tranzitą per Egiptą (Hassan, 2011, p. 45). Inte resų gausa parodo, kad pagrindinis JAV siekis turėtų būti stabilumas Egipte, nes iki Arabų pavasario JAV pavyko susitarti ir bendradarbiauti su Egiptu visose minėtose srityse, tačiau prasidėjęs Arabų pavasaris neleidžia JAV išlaikyti status quo. Demokratijos skatinimas taip pat gali būti laikomas JAV interesu, nes, laikantis demokratinės taikos teorijos prieigos, demokratijos įsitvirtinimas Egipte padėtų JAV ilguoju laikotarpiu užsitikrinti vi sų įvardytų interesų įgyvendinimą – demokratinės valstybės labiau linkusios bendradarbiauti. Demok ratinės valstybės tarpusavyje nekariauja, siekia už sitikrinti gerą valdymą ir skleisti demokratines ver tybes kaimyninėse valstybėse. Be to, demokratinis valdymas užtikrina ekonominį valstybės vystymąsi. Visa tai lemtų demokratijos Egipte garantą JAV in teresams visame regione. Vis dėlto politinė realybė rodo, kad demokratijos skatinimas nėra svarbiausias instrumentas nacionaliniams interesams užsitikrinti. JAV glaudus bendradarbiavimas su Egiptu, valdant H. Mubarakui, yra ryški pragmatiškumo iliustracija. Be to, demokratijos įsitvirtinimas Egipte įmanomas tik ilguoju laikotarpiu, nes dabartinė situacija nesu daro prielaidų sklandžiam perėjimui į demokratiją ar tuo labiau demokratijos konsolidacijai trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais. Tuo tarpu JAV siekia užsitik rinti savo interesus trumpuoju ir vidutiniu laikotar piais, todėl jos veiksmai dažnai nesutampa su dekla ruojamomis vertybėmis. Demokratijos skatinimas tampa labiau ne interesu, bet priemone, kuria JAV siekia išsaugoti savo vertybinį autoritetą Vakaruose. Dėl įsitvirtinusio JAV politikos dvilypiškumo, jos stengiasi balansuoti tarp liberalistinių-idealistinių siekių ir pragmatinės politikos, todėl JAV kaltina mos dviveidiškumu ir dvigubų standartų taikymu. Vis dėlto galima teigti, kad demokratijos įsitvirtini mą Egipte galima iš dalies laikyti ilgalaikiu JAV in teresu dėl siekio vykdyti ilgalaikę partnerystę, tačiau šį interesą dažniausiai užgožia trumpalaikiai ir vidu tinio laikotarpio interesai. JAV interesai Egipte Egiptas – JAV strategiškai svarbi valstybė ir tai iliustruoja jos interesai Egipte, o prasidėjęs Arabų pavasaris – tam tikras pagrindas JAV susirūpinti dėl savo interesų užsitikrinimo, nes nestabilumas Egipte gali itin pakenkti JAV ir Egipto bendradarbiavimui. JAV interesas Vidurio Rytuose yra valstybių sąjun gininkių saugumas. Dėl šio intereso JAV sulaukia ir nemažai kritikos, ypač dėl to, kad Saudo Arabija taip pat yra JAV sąjungininkė, būdama nedemokratinė valstybė. Kritika nuolat reiškiama ir dėl besąlygiško Izraelio palaikymo. Egiptas, valdant Hosni Mubara kui, palaikė JAV sprendžiant Vidurio Rytų konfliktą, kuris JAV yra vienas iš prioritetinių užsienio politi 139 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 JAV įtaka demokratizacijai Egipte kad JAV dar nebuvo tvirtai apsisprendusios dėl savo pozicijos ir kad ji siekė išlaikyti glaudžius santykius su Egiptu, nesvarbu, kokia situacija susiklostytų ša lies viduje. Po dešimties dienų, 2011 m. vasario 11 dieną, B. Obama sureagavo į H. Mubarako atsistatydinimą. B. Obama teigiamai atsiliepė apie JAV kariuomenės darbą protestų metu ir skatina ją ir toliau sąžiningai atlikti savo pareigą, kad perėjimas būtų patikimas žmonių akyse. B. Obama tvirtino, kad JAV išliks Egipto draugė ir partnerė ir kad teiks reikiamą pa ramą, siekiant pereiti į demokratiją (Obama, 2011, February 11th). JAV, girdama Egipto kariuomenę, dar labiau sumažino savo patikimumą, žvelgiant iš opozicijos taško, nes Egipto kariuomenė buvo nede mokratinio režimo garantas H. Mubarako valdymo metu. Tokiais veiksmais JAV siekia išsaugoti kiek įmanoma didesnį stabilumą Egipte ir regione. 2011 m. gegužės 19 dieną B. Obama pasakė kalbą apie situaciją Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afri koje. Joje B. Obama įvardijo veiksmus, kuriuos JAV ketina atlikti skatindamos demokratizaciją Arabų pavasario šalyse, daugiausia Tunise ir Egipte. Nors skelbiama, kad bus remiamos demokratiškai išrink tos šių valstybių vyriausybės, tačiau išsikelti uždavi niai labiausiai susiję su Egipto ir Tuniso ekonomika. B. Obama savo kalboje paskelbė, kad JAV G8 susi tikime paprašė Pasaulio banko ir Tarptautinio valiu tos fondo pateikti planą, kas turi būti padaryta, kad būtų stabilizuotos ir modernizuotos Egipto ir Tuniso ekonomikos. JAV pareiškė, jog Egiptui bus nurašyta vieno milijardo JAV dolerių skola ir skirta vieno mili jardo JAV dolerių paskola infrastruktūrai ir darbo vie toms kurti. Be to, naujai išrinktoms demokratinėms vyriausybėms bus padedama susigrąžinti turtą, kurį pasisavino senieji režimai. B. Obama teigė, jog Bal tieji rūmai dirba kartu su Kongresu, siekdami sukurti Verslo fondą (angl. Enterprise Funds), kuris galėtų in vestuoti į Egiptą ir Tunisą. Panašus fondas buvo įkur tas Rytų Europoje po Berlyno sienos griūties. Privati užjūrio investicijų korporacija (sutrumpintai OPIC, angl. Overseas Private Investment Corporation) ketina skirti du milijardus JAV dolerių privačioms investicijoms regione. Be to, JAV ketina dirbti su sąjungininkais, kad Europos rekonstrukcijos ir plėt ros bankas taip pat kaip Europoje užtikrintų vienodą paramą demokratiniams perėjimams ir ekonominei modernizacijai Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. JAV žada pradėti visapusę Prekybos ir investicijų iniciatyvą Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Bus dirbama su ES, siekiant palengvinti prekybą regione esamų susitarimų rėmuose, skatinant integraciją į JAV ir Europos rinkas. JAV padės vykdyti tarptauti nius įsipareigojimus ir kovoti su korupcija, dirbant su parlamentais, kurie vykdo reformas, ir aktyvis Pirmoji JAV reakcija į Egipte prasidėjusius protestus buvo prezidento Baracko Obamos kalba 2011 m. sausio 28 dieną, kuomet jis išreiškė susirū pimą dėl neramumų ir galimo gyvybių praradimo jų metu. Pranešime teigiama, kad Egiptui yra būtinos politinės, socialinės ir ekonominės reformos, kurios sutaptų su žmonių lūkesčiais. JAV pažadėjo, kad ji bendradarbiaus su Egipto vyriausybe ir žmonėmis, siekiant minėtų reformų (Obama, 2011, January 28th). Taigi, JAV iš karto neragino H. Mubaraką at sistatydinti, o tik atkreipė dėmesį į reformas, kurios turėtų reikšti ekonominę gerovę Egipto žmonėms. Pareiškimas parodė, kad JAV vis dar palaiko H. Mu barako režimą. Tą pačią dieną, kuomet B. Obama išsakė JAV poziciją Egipto atžvilgiu, „Wikileaks“ atsklei dus slaptus dokumentus, paaiškėjo kad JAV vyriau sybė rėmė pagrindinius Egipto opozicijos veikėjus dar prieš protestus Egipte, skatindama režimų kaitą (The Telegraph, 2011, January 28th). Vis dėlto tai nebūtinai reiškia, kad JAV tokiu būdu siekė demokra tizacijos. Galima daryti prielaidą, kad JAV finansavo pagrindinius opozicijos veikėjus tam, kad jos, perė musios valdžią, išlaikytų panašią santykių su JAV liniją kaip ir H. Mubarakas. Sausio 30 dieną, Egipto opozicijos lyderis Mo hamed ElBaradei pareiškė, kad JAV būdas skatinti demokratiją Egipte neveikia ir Vašingtonas turi nu stoti remti ilgametį prezidentą H. Mubaraką, pabrėž damas, kad Egiptas siekia demokratizacijos (Los An geles Times, 2011, January 30th). Taip Egipto opozi cija sureagavo į B. Obamos kalbą, parodydama, kad opozicijos netenkintų H. Mubarako inicijuojamos reformos, kad ji siekia nuversti H. Mubaraką. Ši opo zicijos reakcija į JAV poziciją iliustruoja sumažėjusį JAV patikimumą Egipte dėl to, kad JAV vienu metu skatina demokratiją ir kartu remia nedemokratinį re žimą. Vasario 1 dienos pranešime B. Obama nebe vartojo žodžio „reformos“, teigdamas, kad status quo daugiau negalimas, o perėjimas turi būti pra smingas ir taikus. Nors B. Obama tiesiogiai neįvar dijo atsistatydinimo, tačiau žodis „permaina“ (angl. change) sukuria prielaidas išvadai, kad JAV skatina H. Mubaraką atsistatydinti. JAV skatina nedemokra tinę valstybę demokratizuotis, teigdamos, kad turi įvykti sąžiningi ir laisvi rinkimai (Obama, 2011, Feb ruary 1st). Vis dėlto pranešimo nuosaikumas reiškė, Mohamed ElBaradei – Egipto teisės mokslininkas ir di plomatas, kuris 1997–2009 m. buvo Tarptautinės atomi nės energijos agentūros generalinis direktorius. El Bara dei 2005 m. buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Jis taip pat buvo svarbus veikėjas 2011 m. Egipto revoliu cijos metu. 140 humanitariniai mokslai JAV ambasada Egipte skelbia keturias Egipto rėmimo programas: Egipto ekonomikos rėmimas, Perėjimo į demokratiją rėmimas, Investavimas į žmones bei Saugumo pagalba ir bendradarbiavimas su Naujuoju Egiptu (Embassy of the United States in Cairo, Egypt). Šias programas galima suskirstyti pagal prioritetus, kurie įžvelgiami finansinės para mos minėtoms programoms statistikoje. Svarbiausia interesų ir bendradarbiavimo sritis yra saugumas. B. Obama buvo itin kritikuojamas dėl to, kad labiau siai finansavimas sumažintas demokratijos ir valdy mo programai (1 lentelė). Tuo tarpu karinė ir saugu mo sritis liko nepaliesta. Galima daryti prielaidą, kad JAV sumažino pagalbą Egiptui dėl finansų kri zės. Vis dėlto galėta sumažinti visų programų finan savimą po lygiai, bet būtent demokratijos ir valdymo programos finansavimas buvo sumažintas dvigubai, visiškai nepaliečiant karinės ir saugumo pagalbos. Be to, tik 2 proc. (1 pav.) viso Egipto finansavimo su daro parama teisingam ir demokratiškam valdymui. tais, kurie taiko įvairias technologijas skaidrumui ir vyriausybės atskaitingumui didinti (Obama, 2011, May 19th). Kadangi JAV išskiria tokius veiksmus, kurie labai glaudžiai susiję su prieš tai įvardytais in teresais, galima teigti, jog numatyti veiksmai labiau užtikrina ekonominius JAV interesus regione, o ne skubesnį ir veiksmingesnį perėjimą į demokratiją. JAV, prasidėjus Arabų pavasariui Egipte, dau giausia rėmėsi nuosaikia retorika, o ne konkrečiais veiksmais. Tik 2011 m. lapkričio mėnesį JAV pasmer kė Egipto kariuomenę dėl smurtinių veiksmų prieš protestuotojus. Iki tol JAV vengė kritikuoti Egipto kariuomenę, kuri faktiškai valdo Egiptą. Situaciją vertinant iš realistinės perspektyvos, JAV retorika ati tiko susiklosčiusią situaciją, atsižvelgiant į interesus Egipte. Vis dėlto, idealizmo požiūriu, JAV nebuvo pakankamai ryžtinga demokratiniams judėjimams ir opozicijai remti. JAV vis dar stipriai remia kariuome nę, kuri užtikrina valstybės valdymą pereinamuoju laikotarpiu. Stabilumas ir saugumas Egipte – intere sai, dėl kurių neretai JAV paaukoja vertybinius prin cipus. 1 lentelė. JAV finansinė pagalba Egiptui (mln. USD) Karinė ir saugumo pagalba Teisingas ir demokratiškas valdymas Investavimas į žmones Ekonomikos augimas Humanitarinė pagalba Iš viso 2006 m. 1,290.5 50.0 178.1 260.6 0 1,779.3 2007 m. 1,302.7 50.0 196.8 208.2 0 1,757.7 2008 m. 1,293.6 54.8 170.6 186.2 0 1,705.2 2009 m. 1,705.2 20.0 119.4 110.6 0 1,554.7 2010 m.** 1,305.7 25.0 75.9 149.1 0 1,555.7 2011 m.* 1,308.0 25.0 106.0 119.0 0 1,558.0 **apytikris apskaičiavimas *paraiškos suma Šaltinis: The Federal Budget and Appropriations for Fiscal Year 2011: Democracy, Governance, and Human Rights in the Middle East. Project on the Middle East Democracy. April 2010. P. 44. [Žiūrėta 2012-02-18]. Prieiga per internetą: <http://www.pomed.org/wordpress/wp-content/uploads/2010/04/fy11-budget-analysis-final.pdf >. 1 pav. JAV finansinės pagalbos Egiptui proporcijos 2011 m.* Šaltinis: The Federal Budget and Appropriations for Fiscal Year 2011: Democracy, Governance, and Human Rights in the Middle East. Project on the Middle East Democracy. April 2010. P. 25. [2012-02-18]. Prieiga per internetą: <http://www. pomed.org/wordpress/wp-content/uploads/2010/04/fy11-budget-analysis-final.pdf >. 141 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Demokratija Egipte apsunkintų JAV interesų užtikrinimą dėl vidinių priežasčių. Egipto parlamen te šiuo metu dominuoja islamistinės jėgos, kurios nėra tokios palankios JAV, koks buvo Hosni Mubara ko režimas. Tuo tarpu demokratiškai išrinkta Egipto valdžia su į islamizmą linkusiu parlamentu bus men kiau nusiteikusi bendradarbiauti su JAV, reikš dides nį nepasitenkinimą Izraelio atžvilgiu ir bus labiau su sikoncentravusi į valdžios formavimą ir išlaikymą, islamo teisės plėtrą bei kitą vidaus politikos proble matiką. Vis dėlto svarbiausia kliūtimi Egipto demok ratizacijai išlieka Egipto kariuomenė, kuri tebėra stipriausia politinė jėga Egipte, turinti didžiausius pajėgumus Egipto politikai formuoti. Be to, Egipto istorija iliustruoja, jog daugelis nedemokratinių lyde rių Egipte kilo, būtent, iš karinių struktūrų. Dėl šios priežasties galima teigti, jog JAV, skirdama didelę finansinę paramą Egipto kariuomenei, stabdo demok ratizaciją ir teikia prioritetą saugumui regione, o ne demokratizacijai, kuri reikštų nestabilumą ir galimai JAV nepalankų Egipto politinių jėgų pasiskirstymą vyriausybėje. tinimas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais yra mažiau svarbus JAV užsienio politikoje už prag matinių interesų užsitikrinimą. 3. Atsižvelgiant į JAV nuosaikią retoriką ir nepaki tusį Egipto finansavimą 2011 m. bei santykinai didelę finansinę paramą Egipto kariuomenei, ku ri tebėra svarbiausia Egipto politinė jėga ir kliū tis demokratizacijai, galima teigti, kad 2011 m. Arabų pavasario metu JAV turėjo stabdantį po veikį Egipto demokratizacijos procesams. JAV politikoje Egipto atžvilgiu saugumo, ekonomi niai ir energetiniai interesai užgožia demokrati jos skatinimo siekius. Literatūra 1. Diamond L., 1989, Introduction: persistence, erosion, breakdown, and renewal. In: Larry Jay Diamond, Ju an José Linz and Seymour Martin Lipset, eds. Democ racy in Developing Countries: Asia. Boulder: Lynne Rienner Publishers. P. 1–52. 2. Diamond L., 1992, Promoting Democracy. Foreign Policy. No. 87. Summer. P. 25–46. 3. Egypt protests: secret US document discloses support for protesters. The Telegraph. January 28, 2011. [Žiū rėta 2012-02-10]. Prieiga per internetą: <http://www. telegraph.co.uk/news/worldnews/africaandindiano cean/egypt/8289698/Egypt-protests-secret-US-docu ment-discloses-support-for-protesters.html>. 4. Egypt: Opposition leader urges U.S. to stop backing Mubarak. Los Angeles Times. January 30, 2011. [Žiūrėta 2012-02-15]. Prieiga per internetą: <http:// latimesblogs.latimes.com/babylonbeyond/2011/01/ egypt-.html>. 5. Egypt-U.S. Partnership Projects. Embassy of the United States in Cairo, Egypt. [Žiūrėta 2012-02-18]. Prieiga per internetą: <http://egypt.usembassy.gov/ egypt_us_proj.html.>. 6. Hall M. and Wolf R., Egypt is key U.S. counterterro rism partner. Army Times. February 3, 2011. [Žiūrė ta 2012-02-10]. Prieiga per internetą: <http://www. armytimes.com/news/2011/02/ap-egypt-key-counter terrorism-partner-020311/>. 7. Hassan O., American Democracy Promotion and the Arab Spring. LSE Ideas Report: The United States after Unipolarity. December 2011. P. 45–50. [Žiūrė ta 2012-01-30]. Prieiga per internetą: <http://www2. lse.ac.uk/IDEAS/publications/reports/pdf/SR009/ hassan.pdf >. 8. Huntington S. P., 1991, The Third Wave of Democra tization in the Late Twentieth Century. Norman: Uni versity of Oklahama Press. 9.Pridham G., 2005, Designing Democracy: EU Enlar gement and Regime Change in Post-communist Euro pe. New York: Palgrave Macmillan. 10. Remarks by the President on Egypt. The White Hou se. February 11, 2011. [Žiūrėta 2012-02-17]. Prieiga per internetą: <http://www.whitehouse.gov/the-pressoffice/2011/02/11/remarks-president-egypt>. Išvados 1. Išorės veiksniai demokratizacijoje yra laikomi mažiau reikšmingi negu vidaus veiksniai, tačiau išorės veiksnių svarba turi tendenciją stiprėti dėl vis intensyvesnių globalizacijos procesų. Demok ratijos skatinimas dažnai tampa išsivysčiusių, tur tingų, demokratinių valstybių užsienio politikos tikslu. Valstybėms, skatinančioms demokratiją, tenka nemažai kritikos dėl dvigubų standartų, kai tam tikri nedemokratiniai režimai yra palaikomi dėl pragmatinių interesų. Valstybės gali teikti mo ralinę, politinę, diplomatinę ir finansinę paramą ar net įvykdyti karinę intervenciją, spausdamos nedemokratines valstybes demokratizuotis. 2. JAV interesai Egipte: Vidurio Rytų konflikto su reguliavimas, bendradarbiavimas kovojant su te rorizmu ir ginklų platinimu, infrastruktūros pro jektai, saugus karinio bei komercinio transporto judėjimas per Sueco kanalą, nenutrūkstamas naftos ir dujų tranzitas. Arabų pavasaris Egipte lemia stabilumo sumažėjimą, kuriuo nėra suinte resuotos Jungtinės Amerikos Valstijos. Demok ratijos įsitvirtinimas Egipte gali būti laikomas ilgalaikiu JAV interesu, tačiau demokratijos ska Egipto partijų ir aljansų sąrašą ir jų aprašus galima rasti Carnegie Endowment organizacijos tinklalapyje: <http:// egyptelections.carnegieendowment.org/2011/09/20/algabha-al-dimuqrati-the-democratic-front-party>. Keturi paskutiniai Egipto prezidentai atėjo į politiką iš karinių pajėgų: Hosni Mubarakas (1981–2011 m.), Anwar Sadat (1970–1981 m.), Gamal Abdel Nasser (1956–1970 m.), Muhammad Naguib (1953–1954 m.). 142 humanitariniai mokslai 11. Remarks by the President on Middle East and North Africa. The White House. May 19, 2011. [Žiūrėta 2012-02-18]. Prieiga per internetą: <http://www.whi tehouse.gov/the-press-office/2011/05/19/remarkspresident-middle-east-and-north-africa >. 12. Remarks by the President on the Situation in Egypt. The White House. January 28, 2011. [Žiūrėta 201202-11]. Prieiga per internetą: <http://www.whitehou se.gov/the-press-office/2011/01/28/remarks-presi dent-situation-egypt >. 13. Remarks by the President on the Situation in Egypt. The White House. February 01, 2011. [Žiūrėta 201202-15]. Prieiga per internetą: <http://www.whitehou se.gov/the-press-office/2011/02/01/remarks-presi dent-situation-egypt >. 14. The Federal Budget and Appropriations for Fiscal Year 2011: Democracy, Governance, and Human Rights in the Middle East. Project on the Middle East Democracy. April 2010. P. 44. [Žiūrėta 2012-02-18]. Prieiga per internetą: <http://www.pomed.org/word press/wp-content/uploads/2010/04/fy11-budget-ana lysis-final.pdf >. 15. Whitehead L., 1986, International Aspects of Democ ratization. In: Guillermo A. O’Donnell, Philippe C. Schmitter and Laurence Whitehead, eds. Transitions from Authoritarian Rule: Comparative Perspectives. London: The Johns Hopkins University Press. P. 3– 46. INFLUENCE OF THE UNITED STATES OF AMERICA ON EGYPT’S DEMOCRATIZATION IN CONTEXT OF ARAB SPRING Danguolė Bardauskaitė Summary Egypt is one of the most important Middle East countries for the USA in a strategic sense. This article deals with the USA-Egypt relations and the USA democracy promotion in Egypt during the Arab Spring (2011) with an emphasis on interaction of pragmatic interests and idealistic aspirations. The aim is to reveal the influence of the USA on ongoing change of Egypt’s regime. Revolution in Egypt gives the USA a reason for concern because their interests could be no more guaranteed because of the instability in Egypt, which may be very harmful to bilateral relations of the United States and Egypt. The main interest of the USA is the stability of Egypt. The USA is also interested in the Middle East conflict settlement, cooperation in counter-terrorism and counter-proliferation, projects of infrastructure, secure military and commercial transport transit through the Suez Canal, continuous transit of oil and gas. With reference to the democratic peace theory, establishment of democracy in Egypt can be considered a long-term interest of the United States, but the promotion of democracy has been often overshadowed by short-term and medium-term interests. In the beginning of the Arab Spring in Egypt, the USA relied on the moderate rhetoric rather than concrete actions. The USA still strongly supports the Egyptian army, which should ensure the governance of the state in the period of transition to democratic governance. B. Obama has been highly criticized for cutting funding for Egyptian democracy and governance program. Meanwhile funding for the Egyptian army has remained unchanged. Egyptian army remains the main obstacle to democratization in Egypt, as it is still the strongest political force in Egypt with the greatest capacity to shape policy of Egypt. By providing substantial financial support to the Egyptian army the United States impedes the democratization and gives priority to security in the region, because Egypt’s democratization would mean instability and potentially USA-unfavourable distribution of the Egyptian political forces in the government. Keywords: Arab spring, the USA interests, democracy promotion, Egypt, democratization, the USA. 143 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ ĮTAKA EGIPTO DEMOKRATIZACIJAI ARABŲ PAVASARIO KONTEKSTE Danguolė Bardauskaitė Santrauka Egiptas JAV yra viena iš strategiškai svarbiausių Vidurio Rytų valstybių. Straipsnyje analizuojamas JAV ir Egip to santykis bei JAV demokratijos skatinimas Egipte Arabų pavasario metu (2011 m.), akcentuojant pragmatinių interesų ir idealistinių siekių sąveiką. Siekiama atskleisti, kokią įtaką JAV turi tebevykstančiai Egipto režimo kaitai. Revoliucija Egipte teikia pagrindo JAV susirūpinti dėl savo interesų užsitikrinimo, nes nestabilumas Egipte gali itin pakenkti JAV ir Egipto dvišaliams santykiams. Pagrindinis JAV siekis – Egipto stabilumas. Be to, JAV suinteresuota Vidurio Rytų konflik to sureguliavimu, bendradarbiavimu kovojant su terorizmu ir ginklų platinimu, infrastruktūros projektais, saugiu karinio bei komercinio transporto judėjimu per Sueco kanalą, nenutrūkstamu naftos ir dujų tranzitu. Demokratijos įsitvirtinimą Egipte, remiantis demokratinės taikos teorija, galima laikyti ilgalaikiu JAV interesu dėl siekio vykdyti ilgalaikę partnerys tę, tačiau demokratijos skatinimą dažniausiai užgožia trumpalaikiai ir vidutinio laikotarpio interesai. Prasidėjus Arabų pavasariui Egipte, JAV rėmėsi nuosaikia retorika, o ne konkrečiais veiksmais. JAV vis dar stipriai remia Egipto kariuomenę, kuri užtikrina valstybės valdymą pereinamuoju laikotarpiu. B. Obama buvo itin kritikuojamas dėl sumažinto finansavimo Egipto demokratijos ir valdymo programai. Tuo tarpu finansavimas Egipto kariuomenei liko nepakitęs. Egipto kariuomenė išlieka svarbiausia kliūtis Egipto demokratizacijai, nes ji tebėra stipriausia politinė jėga Egipte, turinti didžiausius pajėgumus Egipto politikai formuoti. JAV, teikdama didelę finansinę paramą Egipto kariuome nei, stabdo demokratizaciją ir teikia prioritetą saugumui regione, nes demokratizacija reikštų nestabilumą ir galimai JAV nepalankų Egipto politinių jėgų pasiskirstymą vyriausybėje. Prasminiai žodžiai: Arabų pavasaris, JAV interesai, demokratijos skatinimas, Egiptas, demokratizacija, JAV reto rika. Įteikta: 2012-03-13 144 DOC. EGLĖS PRĖSKIENIENĖS LITERATŪRINIŲ RECENZIJŲ ĮVAIROVĖ – PRIELAIDA ŽANRINEI TEORIJAI PLĖTOTI Nijolė Bražienė Šiaulių universitetas, Ugdymo sistemų katedra Įvadas „jei nėra vertinimo, tik trumpas kūrinio pristatymas, arba jei vertinimas tik teigiamas, reklaminis, toks ra šinys vadinamas anotacija, kurių ne vienoje esama ir vertinimo, ir reitingavimo“. Galima daryti išvadą, kad egzistuoja anotacijų ir recenzijų sandūros, tad, pasak R. Marcinkevičienės, „labiausiai recenziją nuo anotacijos skiria apimtis ir informacinė struktū ra“, „griežta informacinė struktūra būdinga mokslo darbų recenzijoms, literatūros ir meno kūriniai recen zuojami laisviau, kuriant recenziją kaip savitą tekstą, neapsiribojantį vien tik analizuojamo kūrinio esmės persakymu ir vertinimu“, „esama ir apžvalginio po būdžio recenzijų, skirtų ne vienam kūriniui, bet išti sai jų grupei aptarti“ (ten pat, p. 153–154). Kadangi žanrai nėra uždari ir veikia vienas kitą, atsiranda teks tų, patenkančių į paribio zonas. Dėl šios priežasties esama ne tik recenzijų-straipsnių, bet ir recenzijųanotacijų, recenzijų-esė ir kt. Taigi šio straipsnio temos aktualumą sąlygoja siekis ne tik surinkti ir susisteminti doc. E. Prėskie nienės (1932–2011) rašytas recenzijas, atsižvelgiant į šio žanro ribas ir paribius, bet ir teoriškai pagilinti recenzijos rūšių ir porūšių įvairovės sampratą, bū tent aktualumą lemia praktinio svarbumo ir nepakan kamo mokslinio įdirbio veiksniai. Tyrimo tikslas – atlikti Šiaulių universiteto Humanitarinio / Edukologijos fakulteto doc. Eglės Prėskienienės rašytų recenzijų tekstų analizę ir, jos pagrindu sugrupavus tekstus, išskirti būdingesnes šio analitinio žanro kategorijas, praplėsti recenzijų tipų terminologiją. Tiek rašant vadovėlius bet kurios klasės moki nukui, tiek mokant raiškiai skaityti tekstą, kad klau sytojas susidomėtų jų turiniu, nesunkiai suvoktų pa grindinę mintį, potekstę, tiek rūpinantis, kad knyga būtų ir skaitoma, ir tausojama, gerbiama, pedagogui (bendrojo lavinimo ar aukštosios mokyklos) būtina turėti literatūros (grožinės ir negrožinės) teksto ver tinimo įgūdžių. Jų pradžių pradžia – gebėti žodžiu ir / ar raštu trumpai pristatyti naujai pasirodžiusią knygą, gebėti dalykiškai, argumentuotai išsakyti sa vo požiūrį į tą leidinį, kitaip tariant, kurti analitinio žanro tekstą, kurio paskirtis – skaidyti, aiškinti, sis teminti, apibendrinti, vertinti. Šios paskirties tekstų grupei priklauso ir recenzijos. Žodis recenzija turi dvi glaudžiai tarpusavy je susijusias reikšmes: 1) kritinis naujo literatūros ar kitos srities kūrinio, autorinio darbo, projekto verti nimas; 2) straipsnis, kuriame pateiktas toks vertini mas. Č. Navakausko (2006) sudarytame „Literatūros žinyne“ nurodytos dvi recenzijų rūšys: viešos, skel biamos per žiniasklaidą, ir neviešos, rašomos leidyk lų ar kitų įstaigų užsakymu. Jų paskirtis – siūlyti iš karto publikuoti kūrinį, publikuoti jį po pataisymų ar atmesti ir pan. Pagal atliekamas funkcijas neviešos recenzijos dar gali būti vadinamos patariamosiomis / rekomendacinėmis recenzijomis. Praktika rodo, kad recenzija, kaip analitinis žanras, – sudėtingas reiškinys, neapsiribojantis anks čiau minėta dichotomine klasifikacija. Pvz., aukšto siose mokyklose studentų moksliniai baigiamieji darbai vertinami akademine recenzija, kuri gali būti uždaro, atviro ar mišraus tipo. Kur kas plačiau re cenzijos, kaip vertinamojo žanro, nustatymo ir / ar apibūdinimo sunkumai aptarti R. Marcinkevičienės (2008) knygoje „Žanro ribos ir paribiai“. Be abejo, recenzija – analitinis straipsnis su keliais skiriamai siais faktoriais: nurodomas analizuojamojo reiškinio aktualumas ir atvirai išsakomas autoriaus vertinama sis požiūris, siekiama paveikti skaitytojo mąstymą, vartojamos tikslios formuluotės, loginis minčių dės tymo būdas ir kt. Tačiau recenzija skiriasi nuo analiti nio straipsnio griežtesne informacine struktūra, kuri susideda iš dviejų dalių – į objektyvumą pretenduo jantį aprašymą, arba atpasakojimą, ir subjektyvų ver tinimą, kuris „apima ir teigiamus, ir neigiamus aspek tus“ (ten pat, p. 153). Kaip teigia R. Marcinkevičienė, Uždaviniai: 1. Iš periodinės spaudos surinkti E. Prėskienienės rašytas recenzijas ir suskirstyti jas atliekamų funkcijų, adresato, objekto, dalyko, stiliaus ir ki tais aspektais. 2. Nustatyti recenzijų grupių savitumus, atsižvel giant į šio žanro ribas ir paribius. 3. Atlikti preliminarią recenzijų, kaip analitinio žan ro, rūšių ir porūšių klasifikaciją, sukuriant trūks tamus terminus. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros recenzi jos, kaip analitinio žanro, tema studijavimas; E. Prės kienienės rašytų recenzijų analizė, interpretacija ir apibendrinimas; recenzijų, kaip analitinio žanrų teks tų, klasifikacijos modeliavimas. 145 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Recenzijų klasifikavimo pagrindai žiniomis, recenzentė vienur dėmesį labiau sutelkia į vaizdinį kūrinio sluoksnį (vaizduojamąjį poetinį pa saulį), kitur – į materialųjį sluoksnį (poetines figūras, fonetinę kalbos organizaciją, muzikalumą / dainišku mą, nuotaiką ir t. t.). Recenzentei, kaip skaitymo metodikos specia listei, svarbios kiekvieno recenzuojamo leidinėlio literatūrinio lavinimo galimybės. Pvz.: A. Baltakio knyga „Vabaliukų balius“ moko mažuosius skaityto jus lyginti, gretinti, mąstyti; R. Skučaitės rinkinėlis „Kas klausosi lietučio“ ugdo vaikų vaizduotę, puose lėja nuotaikos sampratą; J. Degutytės „Saulėtos dai nelės“ pratina regimuosius vaizdus jungti su vaiko nuotaikų kaita ir t. t. E. Prėskienienei, kaip pedagogikos specialis tei, svarbūs ir naujųjų grožinių tekstų ugdomieji as pektai. Todėl recenzijoje „Vaikų poezijos derlius“ nemažai edukacinių akcentų. Pvz.: „Eilėraščiuose at skleidžiama daug teigiamų ir neigiamų gamtos drau gų ir priešų ypatybių, paremtų iš šių dienų gyvenimo vaizdais, detalėmis, motyvais (A. Baltakis)“; „V. Pal činskaitei gerai pavyksta eilėraščio mintį atskleisti personifikacijomis, išreikšti susirūpinimą, nerimą dėl sutinkamų blogybių“; L. Gutausko „eilėraščiai skati na mylėti, puoselėti plunksnuočius“ ir t. t. Recenzen tė pastebi, kad V. Giedros rinkinyje „sudėtingų daly kų, moralės mokoma ne pamokslaujant, o remiantis vaizduote, išmone, emocijomis“, kad B. Buivydaitės siužetinių eilėraščių paskirtis – pašiepti ydas, mokyti vaikus dorovės, etikos, kad jos eilėraščiai pilni humo ro, pažintinių elementų, gausu dialogų, figūrų, ištik tukų, greita įvykių ir vaizdų kaita. Rašydama apie V. Barausko knygutę „Saulutės žirgeliai“, recenzen tė nurodo šiuos autorinius savitumus: „Iš eilėraščių trykšta vaikystės džiaugsmas ir žaismingumas, juos lengva dainuoti, nes posmai skambūs, melodingi. Pa prastai V. Barausko poezijoje nėra to antrojo minties krūvio, užslėptų poteksčių. Eilėraščius vaikai nesun kiai įsimena, dažni jų patraukia betarpiškumu“. Taigi E. Prėskienienės recenzijos „Vaikų po ezijos derlius“ objektas – dešimties autorių leidiniai vaikams, parašyti įvairiomis, kaip minėta aukščiau, temomis. Tokį daugiaobjektį vertinimą, t. y. prista tant kelių autorių įvairiomis temomis parašytas kny gas, sąlyginai galima patikslinti pavadinant apžvalgi ne recenzija. Šį terminą tiktų vartoti ir tais atvejais, kai recenzijos objektas – keli vieno autoriaus kūri niai. Vadinasi, E. Prėskienienės recenzija „Vaikų po ezijos derlius“ yra ne tik apžvalginė (sukonstruota iš trumpų kritinio pobūdžio informacijų apie dešimt vaikų poezijos knygučių), bet ir tarpdisciplininė: ei lėraščių rinkiniai vertinami ne tik literatūrologiniu as pektu, bet kartu pateikiama psichologinių ir pedago ginių įžvalgų, t. y. gilinamasi į literatūros vaidmenį jaunosios kartos gyvenime. Nors literatūros mokymo metodikos specialis tas ne literatūrologas, tiriantis grožinės / negrožinės literatūros kūrinius, rašytojų kūrybos raidą, savitu mus, literatūros vaidmenį visuomenės gyvenime, tačiau šių dviejų dalykų – literatūros teorijos ir lite ratūros didaktikos – neįmanoma griežtai atriboti vie ną nuo kito. Tie akivaizdumai išryškėjo gilinantis į E. Prėskienienės mokslinį-metodinį palikimą, kuria me svarią vietą užima literatūros leidinių recenzijos (jų per 15). Remiantis straipsnio šaltinių sąrašu, galima teigti, kad produktyviausias recenzijų rašymo laiko tarpis E. Prėskienienei buvo aštuntasis XX a. dešimt metis, sutampantis su skaitymo vadovėlių II–III kla sei („Ąžuolėlis“, „Gimtasis žodis“) rašymu. Beveik pusė minėtų recenzijų skirta vaikų literatūrai, dalis knygoms etikos (Šiaulių miesto liaudies tradicijų ta rybos narės interesų objektas) ir rimtosios muzikos (asmeninių interesų objektas) temomis. Kaip matyti iš pirminės informacijos, E. Prėskienienės rašytos re cenzijos priklauso bent kelioms mokslų (literatūros, muzikos, etikos) sritims, arba kitaip – disciplinoms. Recenzijų adresatai, preliminariai skirstant, gali būti trejopi: atskiros mokslo srities, aukštos kva lifikacijos, pvz., literatūrologijos specialistai, kvalifi kuoti specialistai-praktikai, pvz., lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, arba skaitančioji visuomenės dalis, besidominti literatūros naujovėmis. Vadinasi, atsižvelgiant į adresato kompetencijas ir interesus, recenzijos gali būti mokslinės-teorinės (adresato ir adresanto žinios beveik nesiskiria) arba atliekančios dvigubą (pranešimo ir poveikio) funkciją, t. y. infor macinės. Vienas jų galima būtų sąlyginai vadinti re klaminėmis, kitas – patariamosiomis / rekomendaci nėmis. Peržiūrėjus E. Prėskienienės rašytas recenzi jas, mokslinių-teorinių tekstų nerasta, visų jų paskir tis – aptarti kūrinį, pateikti jo vertinimą, t. y. reikalin gą informaciją kvalifikuotam specialistui ar eiliniam skaitytojui. Recenzijos „Vaikų poezijos derlius“ (Tarybi nis mokytojas, 1973) pavadinimas nurodo jos turinio kryptį, apimtį. Dešimt 1972 m. išleistų vaikų poezi jos knygučių E. Prėskienienės pagal temas suskirs tyta į tris grupes: dalykinės-pažintinės, gamtos ir mišrios tematikos. Dėl to šį tekstą galima įvardyti daugianare recenzija. Pirmiausia krinta į akis etinių kritikos prin cipų laikymasis: netausojant gerų žodžių, kad ir glaustai dėl straipsnio apimties, išsakomi esminiai recenzuojamo leidinio privalumai, o po to taktiškai nurodomas ne itin pasisekęs kūrinėlis, pasakomas vienas kitas to autoriaus kūrybai būdingas trūkumas. Remdamasi tvirtomis literatūros teorijos ir istorijos 146 humanitariniai mokslai Panašiai, bet ne tapačiai sukonstruota recen zija, pristatanti vieno autoriaus (Prano Mašioto) keturis serijos leidinius. Atsiskleidžia tokios recen zijos savitumas – vienu ar kitu aspektu pirmiausia apibūdinti knygų autorių. Todėl lakoniškai išvardi jami matematikos mokytojo, pirmojo lietuvių rašy tojo tik vaikams svarbiausi asmenybiniai bruožai: darbštumas, reiklumas sau, nuoširdumas, geras vai kų psichologijos pažinimas, gebėjimas protu ir širdi mi bendrauti su jaunaisiais skaitytojais. Pateikiama informacija apie Prano Mašioto knygynėlio serijos leidinius: „1973 m. „Vaga“ išleido paskutinius ketu ris Prano Mašioto knygynėlio serijos leidinius. <...> Prisimenant, kad nuo 1969 m. šiam knygynėliui pri klauso 10 originalių ir 8 verstinės knygutės, reikia nuoširdžiai pasidžiaugti tokiu „Vagos“ leidyklos re daktorių darbu. Tai tikrai gražus Prano Mašioto 110 metų gimimo sukakties paminėjimas“. Recenzentė E. Prėskienienė daugiausia dėme sio skyrė dviem P. Mašioto originalių kūrinių kny goms – „Dėde, papasakok“ ir „Mokslo pasakos“. Ka dangi mokytojas P. Mašiotas į savo literatūrinį darbą žiūrėjo kaip pedagogas, rūpindamasis pirmiausia vaikų auklėjimo bei lavinimo, jų dvasios ir charakte rio ugdymo klausimais, tai visų pirma šie dalykai ir akcentuojami recenzijoje: „Kūriniai skirti dorovės, etikos, praktinėms ir visuomeninėms pilietinėms sa vybėms ugdyti“; „Vaikai dirba, mokosi, pramogau ja jiems įprastoje kasdieninėje aplinkoje. Autorius, piešdamas įvairius jų nuotykius, įvykius, skatina skaitytojus būti sumaniais, ištvermingais, grožisi sek tinais pavyzdžiais, moko taurių žmogiškų santykių“; „Autorius, vaizduodamas tėvų ir vaikų bendravimą, atvirumą, ugdo tuos taurius pradus, be kurių neįma nomas tarpusavio supratimas“ ir t. t. Recenzentę im ponuoja ir P. Mašioto kūrinėliai gamtos temomis. Svarbiausi privalumai: vaikai suvokia gamtos darną, vaikai betarpiškai dalyvauja sudėtingoje aplinkoje, stebi gamtos stebuklus, jaudinasi dėl niokojamos gamtos, vaikai iš tų kūrinėlių susipažįsta su patarlė mis, priežodžiais, paukščių garsų pamėgdžiojimais ir turtina savo kalbą. Įtaigiai recenzentė pristato ir P. Mašioto parašytą vaikams mokslo populiarizaci jos knygą „Mokslo pasakos“. Svarbiausi šios knygos požymiai: 1) autorius moksliškai aiškina Mėnulio, jū rų, vėjo, ugnies, akmenų ir kt. gamtos reiškinių kil mę; 2) patrauklus pasakojimas: daug personifikacijų, nuotykių, išvystytas siužetas, tad mokslo populiarini mo kūriniai ir poetiški, ir įtaigūs. Iš to, kas pasakyta apie E. Prėskienienės re cenziją „Proto ir širdies balsu“, galima daryti išva dą, kad joje literatūros mokslo aspektu nagrinėjami beletristiniai ir mokslo populiarinimo tekstai, kad ji – tarpdisciplininė (dominuoja ne literatūrinis, bet pedagoginis, t. y. ugdomasis bei pažintinis aspektai), apžvalginė (vieno autoriaus kūrybos dalis). Recenzuodama K. Poškaus knygutę „Dideli ir maži“, E. Prėskienienė ieško paralelių su A. Obo lienienės eilėraščių rinkiniu „Mama, aš jau nebe vai kas“. Kitu atveju ieško V. Račkaičio leidinėlio „Kas čia žydi“ sąšaukų su J. Degutytės „Piemenaitė kara laitė“ eilėraščiais ir dar primena A. Saksės „Pasakas apie gėles“, subtilius J. Grudzinsko pasakojimus apie vandens lelijas, lotoso žiedus, žibuoklių mėly nas žvaigždutes... Taigi siauriau ar plačiau nurodo ma, kaip vienos ar kitos tematikos literatūros kūrinių kontekste išsiskiria naujai vaikams išleista kurio nors autoriaus knyga. Tokios rūšies daugianarę recenziją (objektas – kelių rašytojų knygos ta pačia tema) sąly ginai galima būtų pavadinti temine-kontekstine, kuri neįmanoma be konkrečiojo ir materialiojo kūrinių sluoksnių lyginimo. Ta lyginamoji analizė ir sintezė gali būti gilesnė, išsamesnė arba glaustesnė, apsiri bojanti tik esminiais elementais. Viskas priklauso ir nuo subjektyvių (recenzento tikslai), ir nuo objekty vių (leidyklos nurodyta apimtis) faktorių. Suaugusiems skirti leidiniai E. Prėskienienės tarsi nelabai domina – parašytos tik dvi recenzijos. Matyt, dėl to, kad visos kūrybinės įžvalgos ir jėgos buvo skirtos pradinių klasių skaitiniams rengti, lietu vių literatūros metodikai dėstyti, ypač kai buvo dirba ma su būsimaisiais ikimokyklinių įstaigų ir pradinių klasių pedagogais. Pati E. Prėskienienė savo tekstų apie M. Sluckio romaną „Uostas mano – neramus“ ir J. Mačiukevičiaus eilėraščių rinkinį „Kraujo ana lizė“ nevadina recenzijomis – tik pasidalijimu įspū džiais ir sužadintomis mintimis. Straipsnių autorė visiškai teisi – tie du tekstai nėra tikrosios moksli nės-teorinės recenzijos, bet jų negalima priskirti ir nuomonės kategorijai: „nuomonė nepretenduoja į ga lutinį ir neginčijamą kurios nors problemos sprendi mą, ji rašoma pirmuoju asmeniu <...>, autorius tarsi dalijasi įspūdžiais, <...>, absoliučiai / iš dalies prita ria ar nepritaria (Ramaneckienė, Bražienė, 2007, p. 127). Vadinasi, sąlyginai galima taikyti recenzijosnuomonės terminą tekstams, atsidūrusiems žanrų paribio zonoje. Abi minėtos recenzijos-nuomonės as pektinės: J. Mačiukevičiaus „Kraujo analizės“ aptari mo kryptis – poeto „gyvenimas ir kūryba gali daug šviesaus ir sektino papasakoti kiekvienam žmogui“, tekste apie M. Sluckio romaną gvildenama problema „Ar yra ramių uostų?“. Keldama problemą, ar yra ramių uostų, t. y. namų be dūmų, recenzentė nukrei pia skaitytojo mintis į šeimą, ją sudarančių žmonių tarpusavio santykius ir likimus. Foninės problemos refleksijai – „mūsų buities negerovės, su kuriomis susiduriame gatvėje, parduotuvėje, darbe, namie“. E. Prėskienienės žodžiais tariant, M. Sluckio roma nas „Uostas mano – neramus“ kviečia drauge su au toriumi pamąstyti apie save, draugus, savo gyveni mą – tą neramųjį uostą. 147 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 garlaivį, krokodilą, kiškį, gėlę ir kitus mažuosius do minančius objektus. Tuose eilėraščiuose ryškiausiai atsiskleidžia poetės lyrikai taip būdingas tapybišku mas. Autorė atkreipia dėmesį į detales, siekia, kad vaikas savo aplinkoje pastebėtų tai, kas nauja ir įdo mu“. Taip recenzentė pabrėžia aprašomosios kalbos privalumus. Toliau glaustai pristatomi tų poetinių ap rašymų elementai: „Poetė siekia, kad vaikai pajustų įvairius tos pačios spalvos niuansus: mėlynas rytas, mėlyni ledai, mėlynas drambliukas, mėlyna saulė... Gausesnį spalvų, kurias dažniausiai išreiškia būdvar diniai epitetai, vartojimą lėmė pasirinktos temos, ei lėraščių vaizdai“. Taip E. Prėskienienė nuo teigiamų aprašomosios kalbos pusių traukiasi link svaresnių kritikos minčių: „Tokie eilėraščiai nėra dinamiški, juose mažiau veiksmo, o daugiau konstatavimo arba aiškinimo“. Būdama lietuvių kalbos mokymo specia listė (pradinukai pirmiausia supažindinami su pasa kojimu, kur dominuoja veiksmažodžiai, dinamika; tik žymiai vėliau – su aprašymu), recenzentė rašo: „Kaip rodo praktika, vaikai kiek mažiau tokiais ei lėraščiais domisi, ikimokyklinukui juos sunkiau iš mokti atmintinai, sunkiau deklamuoti. <...> Visas ciklas, parašytas aiškinant, konstatuojant, neatsklei džia tų gyvų įvykių, kuriuos mėgsta mūsų mažieji“. Būtina atkreipti dėmesį į labai taktišką, itin etišką neigiamų nuorodų (kritikos) apibendrinimą: „Aiš ku, autorė turėjo kitus tikslus, jos pasirinktas kelias savitas, tačiau įdomi tema nesukels mažiems tokio susidomėjimo, kokio ji tikrai verta“. E. Prėskienie nės išsakyti neigiami vertinimo teiginiai šiuo atveju neprasilenkia su R. Marcinkevičienės (2002) išvar dytomis recenzijų kritikos strategijomis, būtent: trū kumai „pateikiami itin subtiliai, derinant teigiamo ir neigiamo vertinimo žingsnius, naudojant potekstę, implikacijas, <...> privalumų paryškinimą ir trūku mų užtušavimą“. Analizuojant recenziją „Vaikų poezijos der lius“, ji buvo įvardyta kaip tarpdisciplininė. Atski rų mokslo sričių elementai panaudoti ir recenzijoje „Vaikystės spalvos ir šiandiena“, būtent: „Spalvotų piešinių“ iliustracijas piešė dailininkas Bronius Le onavičius. Jos vaikams suprantamos, išmoningai panaudoti apversti piešiniai. Tačiau J. Vaičiūnaitės poetinis žodis tikrai tapybiškesnis už 6, 10, 14, 18 p. iliustracijas, kurios nėra įdomios, nepadeda giliau su prasti eilėraščius. Tokių iliustracijų, vien tik užiman čių vietą, reikėtų atsisakyti“. Kaip matyti iš pateiktų recenzijos citatų, dviejų sričių (literatūros, dailės) dalykai tekste pristatyti paraleliai kaip atskiri, bet vienas kitą papildantys fragmentai. Šiuo atveju sąly ginai galimi dar du terminai: tarpdisciplininė inkliu zinė („Vaikų poezijos derlius“) ir tarpdisciplininė paralelinė recenzija. Stilistiniu aspektu recenzijos skirstomos į Taigi iš E. Prėskienienės publikuotų recenzi jų-nuomonių suaugusiems skaitytojams galima dary ti išvadą, kad recenzijos nevienodos ir dėl vertinamų dalykų, būtent, kiek reikšmingų objekto savybių / ypatumų (dalykų) vertinama recenzijoje. Be termino aspektinė recenzija, matyt, turėtų būti vartojama ir sąvoka daugiaspektinė (apimanti daug galimų aspek tų arba viską) recenzija. Vienaobjektinėms recenzijoms galima būtų priskirti šiuos E. Prėskienienės sukurtus tekstus: „Mokytis draugystės meno“, „Durys į stebuklų pa saulį“, „Kaip išsaugoti jaunystę“, „Apie gėlių gyve nimą“ ir kt. Recenzijų įvairovėje nemažai tų, kurias sąlyginai galima pavadinti populiarinimo / informa cinėmis su akivaizdžiais patariamaisiais elementais. Pvz.: „Tokiuose pokalbiuose mokytojas apibendrina asmeninius mokinių įspūdžius, išgyvenimus ir pa deda formuotis teisingam dorovės supratimui. <...> Knygoje siūloma pašnekesį organizuoti vieną kartą per mėnesį po pamokų. Pokalbio trukmė I klasėje – 25–30 minučių, II ir III klasėse – 40–45 minutės. Pats ilgiausias, reikalaujantis daugiausia darbo, yra parengiamasis etapas: reikia numatyti temą, parinkti medžiagą ir priemones, sudaryti planą, parengti mo kinius ir t. t.“ Tokia dalykinė informacija, išsamūs patarimai itin vertingi specialistams – mokytojams praktikams. Iš šio straipsnio teiginių, pateikiamų citatų gali susidaryti klaidinga nuomonė, kad E. Prėskienienės tekstai nėra tikrosios recenzijos, kurių esmė – kriti nis (dėmesys neigiamiems momentams, trūkumams) vertinimas, kad tie tekstai artimi anotacijoms. Ra šant šį straipsnį, neturėta tikslo gilintis į žanrines paribio zonas (galimas recenzijas-anotacijas, recen zijas-esė), tačiau objektyvumo dėlei galima išvardy ti pradžiai bent kelis sakinius – kontrargumentus: „Eilėraštis įtaigus, tačiau tema ir jos išsprendimu susišaukia su poetės rinkinio „Žirnių namelis“ tuš čiagalviu kopūstu“ (V. Palčinskaitė); „Tiesa, ne visi V. Giedros rinkinėlio eilėraščiai yra vienodai nusise kę. Nepasižymi išmone eilėraštis „Kačiukai“, kuris ir didaktiniu požiūriu nėra vykęs“; „To negalėtume pasakyti apie kūrinėlį „Neskriauskit paukščiukų“, kuriame šalia bundančios gamtos vaizdo aprašymo vyrauja atviri autoriaus pamokymai, kad nereikia draskyti paukštelių lizdų. Trūkstant meninio vaizdo, atsakymėlyje lieka plika didaktika“ (P. Mašiotas) ir t. t. Recenzijos „Vaikystės spalvos ir šiandiena“ (J. Vaičiūnaitė, Spalvoti piešiniai, Vilnius: Vaga, 1971) dėmesio centre – ne tik poetės J. Vaičiūnaitės kūrybos vaikams stipriosios ir silpnosios pusės, bet ir menų sintezės (dar vienas E. Prėskienienės inte resų objektas) aspektai, užaštrinti teksto pradžioje: „Dvidešimt vienas gero vaikų bičiulio pašnekesys. Čia rasime spalvingai nupieštą ūmėdę, avinukus, 148 humanitariniai mokslai mokslinio ir mokslinio publicistinio stiliaus tekstus. Tai susiję su recenzijų adresatais: rašyta specialis tams literatūrologams ar informaciniais tikslais skai tančiajai visuomenės daliai. Dėl adresato neapibrėž tumo sąmoningai vengiama vartoti daug specialių terminų, sudėtingos konstrukcijos sakinių, siekiama vaizdumo, įtaigumo, – žodžiu, derinamas mokslinio, publicistinio, meninio stiliaus kalbos ypatybės. Tar piniu / pereinamuoju stiliumi rašomos recenzijos at skirų profesijų kvalifikuotiems specialistams, pvz., pradinių klasių mokytojams. Jiems literatūrologinė informacija pateikiama paprastesne, prieinamesne forma negu aukštos kvalifikacijos specialistams. E. Prėskienienės recenzijos, išspausdintos „Literatū roje ir mene“, „Tarybiniame mokytojuje“ (tokių dau giausia), „Raudonojoje vėliavoje“ skiriasi funkcinių stilių savitumais, stilių sąveikų variantais. žiniasklaidos priemonėse) ir neviešos, arba pata riamosios / rekomendacinės, akademinės recenzi jos. 3.Pagal adresatą recenzijos gali būti mokslinės-te orinės (skiriamos mokslo srities aukštos kvalifi kacijos specialistams) ir informacinės / populia rinimo, kurių paskirtis ne tik pranešti apie meno, autorinį kūrinį, bet ir daryti tam tikrą poveikį skaitytojui, žiūrovui ir pan. 4. Recenzijos objektų įvairovė leidžia išskirti vie naobjektes (vieno autoriaus vieno kūrinio kriti nį vertinimą) ir daugiaobjektes, būtent: teminę (kelių autorių kūrinių ta pačia tema kritinį verti nimą), apžvalginę (vieno autoriaus kelių knygų arba kelių autorių knygų įvairiomis temomis ver tinimą). 5. Kritinis vertinimas gali apimti vieną, kelias ar vi sas reikšmingas objekto savybes bei ypatumus. Dėl to pagal vertinamų dalykų (objekto savybių, ypatumų) apimtį gali būti aspektinė ar visuminė recenzija. 6. Stilistiniu požiūriu recenzijos gali būti mokslinės ir mokslinės publicistinės. 7. Žanrų paribio zonose atsidūrusius analitinius ver tinamuosius tekstus galima sąlyginai vadinti re cenzijomis-anotacijomis, recenzijomis-nuomonė mis, recenzijomis-esė, recenzijomis-straipsniais, recenzijomis-apžvalgomis. Išvados (Priedas) 1. E. Prėskienienės literatūrologinio palikimo da lis – grožinės ir negrožinės literatūros leidinių re cenzijos (per 15), kurių tikslas – pristatyti kūrinį, įvertinti jį iš literatūros mokslo pozicijų (atsižvel giant į adresatą) ir poveikio skaitytojui galimy bių. 2. Mokslinėje ir dalykinėje literatūroje dažniausiai išskiriamos viešos (autorinių darbų vertinimas Priedas Lentelė. Recenzijų, kaip analitinio žanro, rūšys ir porūšiai Skirstymo pagrindas Rūšys ir porūšiai Pastabos Funkcijos Viešos: mokslinės-teorinės, informacinės / popu liarinimo Neviešos: patariamosios / rekomendacinės, aka deminės (uždaros, atviros, mišriosios) Adresatas Aukštos kvalifikacijos mokslo srities specia Mokslinės-teorinės listams Kvalifikuotiems specialistams – praktikams Informacinės / populiarinimo Literatūra besidomintiems skaitytojams Objektas Vieno autoriaus, vienos knygos Vienaobjektės Daugiaobjektės: apžvalginės, teminės-konteksti Kelių autorių / vieno autoriaus įvairių temų Kelių autorių viena tema parašytos knygos nės Dalykas Vienaaspektė Daugiaaspektė Stilius Mokslinės Mokslinės-publicistinės Žanriniai kriterijai Recenzijos-straipsniai Recenzijos-apžvalgos Recenzijos-anotacijos Recenzijos-nuomonės Recenzijos-esė 149 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Šaltiniai tas, Dėde, papasakok; Mokslo pasakos; vertimai: Ilju Loftingo, Daktaro Dolitlio plaukiojanti sala; Ferenco Molnaro, Povilo gatvės vaikai, Vilnius: Vaga, 1973), Tarybinis mokytojas, 1974-01-09. 11.Prėskienienė E., Kaip išsaugoti jaunystę? (M. Klimo va-Fugnerova, 1974, Mokėk nesenti. Vilnius), Raudo noji vėliava, 1975-04-10. 12.Prėskienienė E., Mokykis draugystės meno, (J. Ebne ris, 1979, Ar mokame bendrauti? Vilnius), Raudonoji vėliava, 1979-12-19. 13.Prėskienienė E., Apie gėlių gyvenimą, (V. Račkaitis, 1982, Kas čia žydi. Vilnius: Vaga), Tarybinis mokyto jas, 1983-02-23. 14.Prėskienienė E., Etiniai pokalbiai (О. C. Богданова, О. Д. Калинина, 1982, Содержание и методика этических бесед c младшими школьниками. Моск ва), Tarybinis mokytojas, 1983-05-11. 15.Prėskienienė E., Bendravimas su tėvais, (B. A Маи шева, 1982, Работа c родителями. Москва), Tary binis mokytojas, 1983-09-23. 1.Prėskienienė E., Ar yra ramių uostų? (M. Sluckis, 1968, Uostas mano – neramus. Vilnius), Raudonoji vėliava, 1968-11-07. 2.Prėskienienė E., Grožio pasaulis – visiems, (G. Poži dajevas, 1968, Simfonijos šalis. Vilnius: Vaga), Rau donoji vėliava, 1968-12-14. 3.Prėskienienė E., Kraujo analizė – gyvenimas, (J. Ma čiukevičius, 1969, Kraujo analizė. Vilnius: Vaga), Raudonoji vėliava, 1969-12-20. 4.Prėskienienė E., Neleiskime žūti rožėms, (K. Poškus, 1969, Dideli ir maži. Kaunas: Šviesa), Tarybinis mo kytojas, 1970-03-04. 5.Prėskienienė E., Durys į stebuklų pasaulį, (K. Pale nas, 1970, Stebuklingame muzikos pasaulyje. Vilnius: Vaga), Tarybinis mokytojas, 1970-05-13. 6.Prėskienienė E., Atidarykime skrynelę, (Pasakų skrynelė, 1970. Vilnius: Vaga), Tarybinis mokytojas, 1970-12-23. 7.Prėskienienė E., Kalbos druska, (Čir vir vir pavasa ris: Smulkioji lietuvių tautosaka, 1971. Vilnius: Va ga), Tarybinis mokytojas, 1972-03-15. 8.Prėskienienė E., Vaikystės spalvos ir šiandiena (J. Vai čiūnaitė, 1971, Spalvoti piešiniai. Vilnius: Vaga), Lite ratūra ir menas, 1972-04-28. 9.Prėskienienė E., Vaikų poezijos derlius, (A. Baltakio, V. Palčinskaitės, R. Skučaitės, V. Giedros, L. Gutaus ko, V. Skripkos, V. Barausko, A. Mikutos, J. Deguty tės, B. Buivydaitės eilėraščių knygelės ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, Vilnius, 1972), Tarybinis mokytojas, 1973-04-04. 10.Prėskienienė E., Proto ir širdies balsu, (Pranas Mašio Literatūra 1. Marcinkevičienė R., 2002, Akademinės recenzijos retorika. Filologija. Nr. 1 (7). P. 22–26. 2. Marcinkevičienė R., 2008, Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys. Vilnius: Versus aureus. 3. Navakauskas Č., 2006, Literatūros žinynas. Kaunas: Šviesa. 4. Ramaneckienė I., Bražienė N., 2007, Nuomonė – mokslinės publicistikos žanras. Acta humanitarica universitatis Saulenis. Nr. 3. P. 126–141. DIVERSITY OF LITERARY REVIEWS BY ASSOC. PROF. EGLĖ PRĖSKIENIENĖ: PRECONDITION FOR DEVELOPMENT OF GENRE THEORY Nijolė Bražienė Summary A review is one of analytical, scientific or scientific-publicistic style genres. Its function is to divide, explicate, systemize, summarize, and evaluate. Traditionally the reviews are classified as follows: public (assessment of author’s work in media) and non-public: (deliberative / recommendatory and academic ones). In the aspect of an addressee, the reviews can be sorted into scientific-theoretical and informational/promotional ones. The purpose of the latter is not only to provide an assessment but also to have some kind of impact on the addressee. A review may encompass one object of a single author, several objects of a single author or several authors, therefore according to the object reviews can be single-subject, multi-subject thematic or observational. According to the number of peculiarities/features the reviews are distinguished into aspectual and multi-aspectual ones. Stylistically reviews may be of scientific and scientific-journalistic style. Due to the openness of genres and their impact on one another, the following types of reviews may be conditionally identified: reviews-articles, reviews-surveys, reviews-annotations, reviews-opinions and reviews-essays. The addressee of the reviews by assoc. prof. E. Prėskienienė is not a literary critic but a reader, most frequently a teacher and sometimes a resident of Šiauliai city. This also determines stylistic connotation of the reviews, crossing the boundaries of the subjects of literary science. A work is assessed by taking into account psychological and educational aspects, i.e. the author is concerned with educational and developmental impact of the text on a child or an adult. Keywords: review, types of literary reviews, Eglė Prėskienienė. 150 humanitariniai mokslai DOC. EGLĖS PRĖSKIENIENĖS LITERATŪRINIŲ RECENZIJŲ ĮVAIROVĖ – PRIELAIDA ŽANRINEI TEORIJAI PLĖTOTI Nijolė Bražienė Santrauka Recenzija yra viena iš analitinių, mokslinio ar mokslinio publicistinio stiliaus žanrų. Jos funkcija – skaidyti, aiš kinti, sisteminti, apibendrinti, vertinti. Tradiciškai paplitusi recenzijų klasifikacija į viešas (autorinių darbų vertinimas žiniasklaidos priemonėse) ir neviešas (patariamąsias / rekomendacines ir akademines). Recenzijų adresatas – mokslo srities aukštos kvalifikacijos specialistai, kvalifikuoti specialistai praktikai, visuome nės dalis, besidominti recenzuojamo darbo sritimi. Adresato aspektu recenzijos gali būti mokslinės-teorinės ir informaci nės / populiarinimo. Pastarųjų paskirtis ne tik pateikti vertinimą, bet ir daryti vieną ar kitą poveikį adresatui. Recenzija gali apimti vieną vieno autoriaus objektą, kelis vieno ar kelių autorių objektus. Tie objektai gali atspin dėti ne tik kurią nors vieną temą, bet ir aprėpti kelias / daug skirtingų temų. Todėl pagal objektą recenzijos gali būti viena objektės, daugiaobjektės-teminės, apžvalginės. Kiekvienam objektui dažniausiai būdinga ne viena, o kelios ypatybės / savybės. Skiriama aspektinė ir daugiaaspek tė recenzija. Tai priklauso nuo objekto dalykų skaičiaus: nagrinėjamas vienas, keli ar visi reikšmingi dalykai. Stilistiniu požiūriu recenzijos gali būti mokslinio ir mokslinio publicistinio stiliaus. Dėl žanrų atvirumo, poveikio vienas kitam sąlyginai galima išskirti recenzijas-straipsnius, recenzijas-apžvalgas, recenzijas-anotacijas, recenzijas-nuomones, recenzijas-esė. Doc. E. Prėskienienės recenzijų adresatas – ne literatūrologas, o skaitytojas, dažniausiai mokytojas, kartais – Šiau lių miesto gyventojas. Tai lemia ir stilistinį recenzijų atspalvį, neapsiribojimą literatūros mokslo dalykais, kūrinys vertina mas psichologiniu ir edukologiniu aspektu, t. y. autorei rūpi lavinamasis ir ugdomasis teksto poveikis vaikui, suaugusiam asmeniui. Prasminiai žodžiai: recenzija, literatūrinių recenzijų tipai, Eglė Prėskienienė. Įteikta 2012-01-25 151 DOCentės EGLĖS PRĖSKIENIENĖS PEDAGOGINIŲ-METODINIŲ PUBLIKACIJŲ KLASIFIKACIJA AUTORYSTĖS VARIANTIŠKUMO ASPEKTAIS Nijolė Bražienė, Irena Ramaneckienė Šiaulių universitetas, Edukologijos fakultetas Įvadas tandeminė, mentorinė) aspektus. 2. Kiekvieną tą gru pę referuoti teminiu ir žanriniu atžvilgiu, reikalui esant, nurodant, kur tekstas išspausdintas. Tyrimo metodai: teminė publikacijų turinio analizė ir interpretacija. Šaltiniai: E. Prėskienienės darbo ŠPI ir ŠU asmens byla, Lietuvių kalbos mokymo katedros met raštis; E. Prėskienienės publikacijos „Tarybiniame mokytojuje“, „Tarybinėje mokykloje“, „Šeimoje“ ir kituose analogiškuose šaltiniuose; mokymo prie monės studentams: „Raiškusis skaitymas“, „Žodžio menas“, „Žodžio meno pagrindai“, „Garso, žodžio, sakinio, teksto raiška“. Vartant Eglės Prėskienienės beveik 50 metų darbo Šiaulių pedagoginio instituto (ŠPI) ir Šiaulių universiteto (ŠU) dviejų fakultetų (Filologijos / Hu manitarinio ir Pedagogikos / Edukologijos) katedro se asmens bylą, į akis krenta ne tik gausybė padėkų už nepriekaištingai atliekamas pareigas, už popas kaitinę veiklą su studentais, už Alma Mater prestižo kėlimą Šiaulių regiono / Respublikos mastu, bet ir nemažai įrašų, motyvuojančių tų padėkų objektyvu mą, pvz.: • 1974 m. skaitymo vadovėlis „Ąžuolėlis“ laimėjo LTSR Švietimo ministerijos skelbtą konkursą. • 1975–1980 m. pagal Lietuvos TSR svarbiausių pedagoginių tyrimų koordinacinį planą atliko tiriamąjį darbą, kurio tema „Mokymo medžia gos III klasės vadovėlyje „Gimtasis žodis“ ir dėstymo sistemos tyrimas literatūros mokslo ir didaktiniu aspektu“. Informacijoje nurodyta, kad surasta nauja internacionalistinės, istorinės, bio grafinės medžiagos pateikimo sistema. • 1982 m. lapkričio–gruodžio mėn. stažuotė Vil niaus valstybiniame pedagoginiame institute. Vadovas – prof. dr. TSR PMA narys korespon dentas V. Rajeckas. • 1983 m. vyr. dėst. E. Prėskienienė skaito paskai tas RMTI organizuojamuose mokytojų tobulini mo kursuose; skaito paskaitas respublikinėse, miestų ir rajonų švietimo skyrių organizuoja mose konferencijose. Remiantis asmens byla, paskaitinis bendravimas skaičiuojamas keliais šimtais valandų. Lietuvių kalbos mokymo katedros metraštyje rašoma, kad, 1992 m. ŠPI bibliotekos kartotekos duo menimis, katedros dėstytojai turi paskelbę 408 dar bus, iš jų E. Prėskienienė – 90. Problema. Eglės Prėskienienės, kaip ir kitų katedros dėstytojų, darbai savo laiku neklasifikuoti ir neanalizuoti – nebuvo tradicijų giliai dalykiškai re feruoti kiekvieno atskiro dėstytojo indėlį į fakulteto, instituto / universiteto mokslo ir kultūros fondą, į ati tinkamos krypties mokslo vystymą(si). Straipsnio tikslas – apžvelgti doc. E. Prėskie nienės pedagogines-metodines publikacijas autorys tės variantiškumo aspektais. Uždaviniai: 1. Sugrupuoti analizei atrinktas publikacijas pagal galimus autorystės (monodinė, 1. Publikacijų grupavimo įvairovė Dabartiniuose „Mokslo darbuotojų, kitų tyrė jų ir dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti nuostatuose“ vartojami terminai: straipsnis ir mokslo straipsnis, recenzija ir mokslo recenzija, originalus teorinis mokslo darbas ir taikomasis mokslo darbas, metodinė priemonė (mokomoji ar studijų knyga), va dovėlis ir kt. Be to, įvardijami kultūros ir profesiniai leidiniai / tekstai. Tokia mokslo / nemokslo darbų sis tema ir ją atitinkanti terminija įteisinta 2005 m. Lie tuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Savaime aišku, kad nagrinėjamų E. Prėskienienės publikacijų negalima įsprausti į dabartinius standartus ir vertin ti iš šiandieninių pozicijų. Būtinas istorinis požiūris tiek analizuojant, tiek interpretuojant apžvalgai at rinktas publikacijas. Straipsnyje atsiribota nuo kultūrinio pobūdžio E. Prėskienienės tekstų, pvz.: „Ar Frenkelio rūmuo se atsirastų vietos ir Antanui Krištopaičiui?“, „Išklau syk, Respublika“, „Po mūsų – nors ir tvanas“. Čia pilietinės problemos, čia labiau publicistika. Nenag rinėjama ir eseistika žymių Šiaulių krašto / Lietuvos žmonių, įskaitant ir pedagogus, gyvenimo bei kūry bos temomis. Už šio straipsnio ribų paliktos ir dėsty toją E. Prėskienienę jaudinusios pedagoginės temos, kaip antai: „Maži takeliai į didįjį meną“ (1976): „Te atras iš mažojo žiūrovo reikalauja didesnio susikau pimo, jis labiau išvargina. Dar dažnai į teatrą ateina vaikai, kurie visai neparengti žiūrėti spektaklį. (...) Tik tokiose šeimose, kur puoselėjamas interesas ir pagarba menui, kur tėvai drauge su vaikais lanko spektaklius, vaikams skirtus kino filmus, parodas 152 humanitariniai mokslai pavardėmis. Todėl ir atsiranda poreikis vartoti ter miną – mentorinė autorystė. Tiesa, yra publikacijų, kurių autoriai yra trys–penki tyrėjai, o kartais ir dau giau. Praktikoje tai vadinama komandiniu tyrimu, ko mandiniu moksliniu darbu. Matyt, tokiai autorystei apibūdinti tiktų sudurtinių tarptautinių žodžių pirmi dėmenys poli- (skirtingas, nevienodas indėlis) ir / ar multi- (visų lygiavertis indėlis). (...) kur namuose dalinamasi įspūdžiais apie visa tai, ką gera ir naudinga pamato, išaugs žmogus, supran tantis grožį“ (p. 14). Teminiu požiūriu analizei ir interpretacijai at rinktos E. Prėskienienės publikacijos, atspindinčios metodikos srities dalykus: vadovėlio medžiagos planavimas, skaitymo mokymas, individualus skai tymas, raiškusis skaitymas, menų sintezė pradinių klasių skaitymo pamokose ir t. t. Publikacijas galima būtų grupuoti ir pagal tai, kur jos išspausdintos, t. y. pagal šaltinius. Pasakymas – prestižinis / neprestižinis leidinys – aktualus šių die nų dėstytojams-mokslininkams, nes tokie vyriausybi niai reikalavimai. Prieš 40–30 metų vienodai vertinta publikacija ir savaitraštyje „Tarybinis mokytojas“, ir mėnesiniame žurnale „Tarybinė mokykla“. Šaltinio pasirinkimą neretai nulemdavo poreikis operatyviai pateikti mokytojams informaciją. Eglės Prėskienie nės publikacijų esama ne tik minėtoje „tarybinėje“ periodikoje, bet ir Nepriklausomybę atkūrusios Lie tuvos pedagoginiuose žurnaluose, mokslinių-metodi nių konferencijų leidiniuose, Liepojos pedagogikos akademijos mokslo darbuose ir pan. Žanriniu požiūriu pedagoginį-metodinį E. Prėskienienės palikimą galima skirstyti į metodi nius straipsnius, mokymo priemones (vadovėlius) II–III klasių pradinukams ir mokymo priemones stu dentams. Pedagoginėje-metodinėje literatūroje neaptik ta tyrimų, kuriuose publikacijos būtų nagrinėjamos autorystės aspektu. Leidiniuose / straipsniuose apie intelektinę nuosavybę, autorines teises ir mokslinės veiklos etiką vartojami du pagrindiniai terminai, bū tent: mokslinio darbo autorius ir bendraautoris / ben draautoriai (Kriščiūnas, Staniškis, Tričys, 2008). Są voka autorius rodo, kad straipsnis / leidinys priklau so tik vienam kūrėjui (mono-): „Autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nu rodytas kūrinyje“ (ten pat, p. 420). Monoautorystė sinonimiškai gali būti įvardijama ir kaip monodinė autorystė. Neretai tyrimus atlieka ir juos dalykiškai pro porcingai apibendrina darnus lygiaverčių mokslinin kų / dėstytojų dvejetas, perkeltine prasme vadinamas tandemu. Dvejeto (pagal tyrėjų skaičių, bet ne pagal ly giavertiškumą) sąvoka asocijuojasi ir kai kalbama apie jaunojo tyrėjo (bakalauranto, magistranto, dok toranto) ir jį globojančio, prižiūrinčio darbo vadovo tarpusavio santykius, atliekamų funkcijų ribas. Juk neretai bet kurios pakopos studentas, ypač pirmos ir antros, nagrinėja mokslinio vadovo pasiūlytą te mą, naudojasi jo metodika, konsultacijų medžiaga ir pan. Toks bendradarbiavimas / kuratoriavimas bai giasi vienu ar keliais straipsniais su dviejų autorių 2. Monodinė E. Prėskienienės autorystė (monoau torystė) Šiai E. Prėskienienės publikacijų grupei gali ma priskirti trejopus darbus: a) skaitinių vadovėlius (aptarta kitame straipsnyje) trimetės pradinės mokyk los II–III klasių mokiniams; b) metodinius straips nius periodikoje ir konferencijų medžiagos leidiniuo se; c) mokymo knygas / paskaitų konspektus studen tams ir dėstytojams, mokytojams ir mokiniams. Daug metų pirmokai skaityti mokėsi iš A. Čip lio ir S. Pupeikio elementoriaus „Saulutė“. E. Prėskie nienė pradinių klasių mokytojams parengė rekomen dacijas „Raiškusis skaitymas I klasėje“ (1969). Vieni dalykiški patarimai pateikiami ikielementoriniam, kiti – elementoriniam, treti – poelementoriniam lai kotarpiui. Vieni apima taisyklingo kvėpavimo praty bas, kiti – atskirų garsų tarimą įvairiais intonaciniais atspalviais, trečiais raginama atkreipti pirmokų dė mesį į vadovėlių piešinių kai kurias detales: vaikų veidų išraišką, jų savijautą, nuotaiką ir t. t. Netiesioginės dėstytojos E. Prėskienienės kon sultacijos, kaip mokyti raiškiai skaityti pirmokus, be abejo, buvo išgirstos ir įsidėmėtos visos Lietuvos mo kytojų. Tai liudija straipsniai, publikuoti periodinėje spaudoje. Šiaulių 7-osios vidurinės mokyklos mokyto ja I. Minalgienė (1971), vadovaudamasi esminiais E. Prėskienienės straipsnio teiginiais, tarsi pratęsia konsultacijas: aiškina, kaip lavina silpną / duslų ant rokų balsą, pratina tinkamai intonuoti tiesioginę kal bą, išreikšti gailesčio, liūdesio, džiaugsmo išgyveni mus ir t. t. Jurbarko 1-osios vidurinės mokyklos mokyto ja J. Čekanauskienė „Tarybinėje mokykloje“ (1977), dalydamasi patirtimi, kaip skaitymo meno moko ug dytinius pagal L. Jakubauskienės „Vyturėlį“ ir „Vy turį“, daug kur kartoja iš E. Prėskienienės perimtas „pamokas“, taikydama jas naujomis sąlygomis. Klaipėdos raj. Jakų pradinės mokyklos moky toja S. Kumšlytienė (1976) straipsnyje „Grožinių kūrinių analizė III klasėje“ rašo: „Greitakalbes iš pradžių skaitome lėtai, aiškiai artikuliuodami, iš siaiškiname jų turinį, prasmę, nurodau, kodėl jos skaitomos. Kitą kartą skaitome jau greičiau. Tuomet mokomės atmintinai. Atmintinai išmokę, iš pradžių tariame lėtai, po to vis greičiau, kol sugebame tiks 153 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 liai ir greitai pasakyti visus greitakalbės garsus“. Ši ištrauka iš mokytojos straipsnio kartoja didaktinius žingsnius, kurių dėstytoja E. Prėskienienė mokyda vo savo studentus, kuriuos aiškindavo pradinių kla sių mokytojams RMTI organizuotuose kursuose ar kurio nors rajono mokytojų seminare. Monodinei autorystei raiškiojo skaitymo tema priskiriami ir keli E. Prėskienienės konsultacinio po būdžio straipsniai mokytojams, atliepiantys naujų „Pradinių klasių programų“ (1979) reikalavimus skai tymo pamokoms ir iliustruojantys juos „Vyturėlio“, „Vyturio“, „Ąžuolėlio“, „Gimtojo žodžio“ tekstų pa vyzdžiais; mokytojai paakinami „kai kurių raiškiojo skaitymo elementų sėkmingai mokyti ir gramatikos pamokose“ (1980). Atskirų raiškaus skaitymo elementų sistemin go mokymo rezultatai aptariami straipsnyje „Raiš kiojo skaitymo pamoka III klasėje“ (1983). E. Prės kienienė rašo: „Rekomenduotinos ir specialios raiškiojo skaitymo pamokos, kurių formos gali būti labai įvairios, pavyzdžiui, pamoka-konkursas, pamo ka-viktorina, pamoka-koncertas ir kt. Jos tinka, kai norime apibendrinti „Gimtojo žodžio“ skyrių me džiagą, pakartoti kūrinius, išryškinti meninio žodžio vaizdumą, analizuoti sudėtingesnę prozą ar poeziją“ (p. 23). Nors aukščiau minėti straipsniai yra vienate miai, tačiau nė viename iš jų nekartojamos tos pačios rekomendacijos. Straipsnių autorė kiekvieną sykį į nagrinėjamą problemą pažvelgia vis kitu aspektu. Šiai teminei grupei priskiriamos ir mokymo priemonės, apibendrinančios, plėtojančios, gilinan čios mokytojams išdėstytus teorinius dalykus. Iš pratarmơs. Lietuviǐ kalba lite analizuojanþios raiškiojo skaitymo klap ( pradinơse klasơse, beveik nơra. Darbas „Ra p skaitymas“ yra pirmas bandymas išdơstyti ra L skaitymo metodikos teorijos pagrindus pedag ir metodikos specialybơs studentams ir p( klasiǐ mokytojams (...). t (1983) Iš pratarmės. Lietuvių kalba literatūros, analizuojan čios raiškiojo skaitymo klausimus pradinėse klasėse, be veik nėra. Darbas „Raiškusis skaitymas“ yra pirmas ban dymas išdėstyti raiškiojo skaitymo metodikos teorijos pa grindus pedagogikos ir metodikos specialybės studentams ir pradinių klasių mokytojams (...). (1983) Iš pratarmės. Leidinio „Žodžio menas“ pagrindas – ankstesnis darbas „Raiškusis skaitymas“ (1983) (...). Darbo tikslas – supažindinti su pagrindiniais raiškiojo skaitymo principais, remiantis Lietuvos Respublikos nau jausiomis programomis. (...) išryškinti svarbesni raiškaus skaitymo darbai ne tik pradinėse, bet ir aukštesnėse klasė se (...). (1992) Knygoje „Žodžio meno pagrindai“ išdơsty pagrindiniai skaitymo meno teorijos klausim mok (kvơpavimas ir balsas, greitakalbơs, tarsen skait intonacija, pauzơs, kalbos tempas, loginiai kirþia laiky kalbos melodija). Aptariami knjrinio analizơ parengiamieji darbai, pristatomos Ƴvairiǐ stude žanr knjriniǐ skaitymo ypatybơs. Skyrius „Raiškioj skaitymo mokymas pradinơse klasơse“ apima I–I klases. (1999) Knygoje „Žodžio meno pagrindai“ išdėstyti pagrindi niai skaitymo meno teorijos klausimai (kvėpavimas ir bal sas, greitakalbės, tarsena, intonacija, pauzės, kalbos tem pas, loginiai kirčiai, kalbos melodija). Aptariami kūrinio analizės parengiamieji darbai, pristatomos įvairių žanrų kūrinių skaitymo ypatybės. Skyrius „Raiškiojo skaitymo mokymas pradinėse klasėse“ apima I–IV klases. (1999) Anotacija. Patyrusios lituanistės parengta mokymo priemonė padės formuoti ir ugdyti skaitymo raiškos, kū rinio analizės, atlikėjo laikysenos ir kt. įgūdžių. Leidinys skiriamas studentams, mokytojams. (2004) 154 humanitariniai mokslai Antrą monoautorinių darbų teminę grupę su daro – menų sintezės dalykų derinimas skaitymo pa mokose. Konferencijos tezėmis „Literatūros ir dailės saitai skaitymo pamokose“ (1978) E. Prėskienienė tarsi glaustai instruktuoja, kaip ir kada III kl. „Gim tojo žodžio“ medžiagą efektyviau sieti „su liaudies menu, lietuvių, rusų ir kitų dailininkų kūryba“, kaip gilinti pradinukų žinias „apie dailininkus M. K. Čiur lionį, K. Šimonį, A. Žmuidzinavičių“, kaip pamo kose akcentuoti liaudies meno ištakas, nes visa tai „padės geriau suvokti skaitomų kūrinių meniškumą“ (ten pat, p. 51). Šios tezės plėtojamos, gilinamos ir detalizuo jamos straipsnyje „Meninis vaizdumas per skaitymo pamokas“ (1980). Dalykiški autorės perspėjimai nuo galimų didaktinių klaidų: • Svarbu tiksliai numatyti, kurie dailininkų kūri niai, kaip vaizdinės priemonės, tiktų skaitymo pamokose I, II ir III klasėse, nes kai kurios skaiti nių temos pradinėse klasėse kartojasi. • Vaizdinių priemonių analizei neskirti per daug laiko, kad nenukentėtų skaitymo įgūdžių lavini mas ir kitų metodinių užduočių atlikimas. • Vaizdines priemones ne tik demonstruoti, bet ir analizuoti konkrečiai siejant su pamokos tiks lais. • Kitą skaitymo pamoką, tikrinant žinias, nepa miršti pasidomėti, kokia informacija užsifiksavo mokinių sąmonėje dailės kūrinio stebėjimo metu (p. 25). Prie meninio vaizdumo skaitymo pamokose E. Prėskienienė dar sykį grįžta po Nepriklausomy bės atkūrimo, aptardama reformuojamos mokyklos naujausiąją pradinių klasių lietuvių kalbos programą (1992), kurioje „daug dėmesio skiriama asmenybės visapusiam ugdymui, akcentuojamas kultūros prad menų, emocijų ir pažinimo sričių kūrybiškumo plėti mas“, kur „motyvuojama mokymo dalykų integravi mo svarba“ (p. 62). Trečiai monoautorinių darbų grupei priskirti ni įvairiatemiai tekstai. Vienas jų („Apie V. Leniną III klasės skaitymo pamokose“) – ideologinė duok lė, išspausdinta „Tarybinėje mokykloje“ (1982). Straipsnis-duoklė pradedamas aiškinimu: III klasės „Gimtojo žodžio“ svarbiausia mintis, jungianti vi sus skyrius, – būti tikru žmogumi. Ši mintis išreikšta įvairaus žanro kūriniuose: apsakymuose, pasakose, pasakėčiose, eilėraščiuose, smulkiojoje tautosakoje ir t. t. Ir tik po šio įvado apie buvimą žmogumi perei nama prie privalomųjų lenininės tematikos kūrinių, išspausdintų III klasės „Gimtajame žodyje“, aiški nant kiekvieno jų pagrindinę mintį: pionieriai turi tęs ti Lenino priesakus, išmokti kurti naują gyvenimą, nes juos vadina jaunaisiais leniniečiais (N. Krupska ja „Būk pasiryžęs!“); revoliucinių masių veržlumas, jėga, revoliucijos būtinumas, liaudies žygdarbis (A. Jonynas „Lenino Spalis“); vado rūpestis liaudies švietimu (J. Maras „Krepšys popieriams“) ir kt. Įteisinus reformuojamos mokyklos naująsias programas, pedagoginėje periodikoje atsirado rub rika „Pagal patobulintas programas“. Šio pobūdžio informacijai skirtas E. Prėskienienės straipsnis – me todinė konsultacija „Skaitant pasakas, pasakėčias“ (1983). Pvz.: pasakėčia – tai pasikalbėjimas su klau sytojais apie gyvenime pasitaikančius reiškinius; skaitomos gyva, šnekamąja kalba, joms tinka buiti nė intonacija; nereikia mėgdžioti žvėrių, gyvūnų, paukščių – pasakėčių veikėjų balsų; teatrališkumas atitraukia mokinių dėmesį nuo žodžio, mažina pasa kojimo tikroviškumą (...). Dar daugiau dalykiškų pa stebėjimų pateikta apie pasakų skaitymą, nes pasakų skaitymas turi savo specifiką, atitinkančią jų turinį ir formą. Kiekvienas straipsnio sakinys primena encik lopedinę tezę ir byloja, jog dėstytoja E. Prėskienienė buvo sukaupusi labai daug teorinės ir patirtinės me džiagos, kad jos paskaitos / pratybos, kad publikuoti straipsniai būtų maksimaliai turiningi, naudingi klau sytojams ir skaitytojams. Dar viena E. Prėskienienės mokslinių-metodi nių interesų kryptis – individualus skaitymas pradi nėse klasėse. Ta tema nemažai studentų, dėstytojos vadovaujamų, gynė bakalauro, magistro darbus. Vie šai individualaus skaitymo reformuotoje pradžios mokykloje problemą E. Prėskienienė gvildeno Lie pojos pedagogikos akademijos organizuotoje konfe rencijoje (2005). 3. Tandeminė (dviejų lygiaverčių tyrėjų) autorystė Tokio tipo autoriniam darbui pirmiausia pri skirtinas doc. E. Prėskienienės ir doc. dr. V. Ramo naitės bendradarbiavimas, rašant „Ąžuolėlį“ antros klasės mokiniams. V. Ramonaitė – ŠPI Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos ir literatūros katedros do centė – buvo ne tik literatūros kūrinių ir jų autorių žinovė, bet ir literatūros mokslo teoretikė. Jai rūpė jo, kaip pradinėse klasėse vaikai gauna pirmuosius sąmoningo skaitymo įgūdžius ir kartu įgyja kai ku rių teorinių žinių: „mokosi suvokti kūrinio temą ir pagrindinę mintį, apibūdinti veikėjus, juos įvertinti, suvokti elgesio motyvus; mokosi suprasti įvykių prie žastingumą ir nuoseklumą (...), mokosi nusakyti kai kurių žanrų – pasakos, apsakymo, padavimo, eilėraš čio, liaudies dainos – pagrindinius požymius ir t. t.“ (Ramonaitė, 2000). „Literatūros mokslo pagrindų“, skirtų pedagogikos ir specialiosios pedagogikos fa kultetų studentams, dirbsiantiems su pradinių klasių mokiniais, autorė, reikia manyti, turėjo nemažai idė jų, kaip geriau parengti antrokams skaitinius, kad šie 155 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 atitiktų ir idėjinius-politinius reikalavimus, ir metodi nius privalumus, ir vidines rašančiųjų nuostatas. Archyvinėje E. Prėskienienės asmens byloje yra 1960-06-20 vyr. dėst. E. Buivydaitės prašymas – „vyr. dėstytojo etato klausimą išspręsti V. Ramonai tės naudai“. Istorija tokia: E. Buivydaitė, vienerius metus mokytojavusi Nedzingės vidurinėje mokyklo je, ir V. Ramonaitė, penkerius metus mokytojavusi Telšių pedagoginėje mokykloje, – abi 1956 m. įdar binamos Šiaulių pedagoginio instituto toje pačioje katedroje, o 1959 m. Rugsėjo pirmosios proga tai katedrai skiriamas „vienas vyr. dėstytojo etatas“. Ka tedros ir / ar vedėjo sprendimu vyr. dėstytojos etatas atitenka E. Buivydaitei, o prasidėjęs tylusis dviejų dėstytojų konfliktas išdėstytas minėtame prašyme taip: Iš jos elgesio ir kalbų aš visus metus jaučiu, kad jai atrodo, jog viskas buvo padaryta specialiai jai to nežinant, nes aš norėjusi padidinto atlyginimo. Pas kutiniame šių metų posėdyje drg. Ramonaitė viešai pareiškė savo nepasitenkinimą, kad už vadovavimą praktikai ir valandų krūvį ji gauna nedidelį atlygini mą, nors darbo reikia atlikti žymiai daugiau, negu dirbtų dėstytojo pareigose. Be to, ji galvoja, kad aš esu „paveržusi“ iš jos vyr. dėstytojo etatą. Jaučiant, kad drg. Ramonaitė mano paskyri mu vyr. dėstytoja yra nepatenkinta, kuri galvoja, kad jai šis etatas turėtų priklausyti, (...), prašyčiau klau simą išspręsti jos naudai, tuo pačiu peržiūrint klausi mą dėl mano vyr. dėstytojo pareigų. Susipažinus su V. Ramonaitės asmens byla, paaiškėjo, kad administracija „peržiūrėjo klausimą“ ir skyrė katedrai dar vieną vyr. dėstytojo etatą – nuo 1960 m. rugsėjo 1 d. V. Ramonaitė pristatoma kaip einanti minėtas pareigas. Iš asmens bylų nepavyko išsiaiškinti, kaip šios dvi kolegės nusprendė kartu rašyti skaitymo vadovė lį antrokams. B. Prėskienis prisimena, kad dalykiški pasvarstymai, koks turėtų būti skaitinių turinys ar kurių autorių kūrinių ištraukos geriausiai tiktų didak tiniams tikslams realizuoti ir idėjinėms užduotims tenkinti, nenutrūkdavo nei ilsintis instituto poilsio bazėje Pašvinėje, nei vaikštant pajūrio smėliu, nei prisėdus ant kelmelio pamiškėje. Apsisukus dar vienam bendrojo lavinimo mo kyklos ratui, t. y. grižus prie keturmečio pradinio mokymo, buvęs antrokų „Ąžuolėlis“ (vėliau pava dintas „Gimtuoju žodžiu“) vėl atgyja. „Ąžuolėlis. Skaitiniai. Vadovėlis III klasei“ (pirmasis leidimas 1988 m.) – autorė Valerija Ramonaitė. Prof. B. Prės kienio nuomone, Eglė tam tikra prasme buvo pavar gusi nuo tų reformų ir prie jų derinamų vadovėlių rašymo / taisymo. Matyt, dėl to ir atsisakė darsyk grįžti prie „Ąžuolėlio“ ir bendraautoriauti. O gal ir dėl to, kad nebejautė jokio moralinio įsipareigo jimo – B. Prėskienis nebėjo prorektoriaus pareigų kaip anais, t. y. skaitinių II–III klasei kūrimo, laikais. Mat prorektorius imtis to sunkaus ir sudėtingo vado vėlio rašymo darbo pirmiausia raginęs Eglę, o po to ir kitus dėstytojus. 4. Skaitiniai lenkų mokykloms Dėstytojos byloje yra TSRS Aukščiausiajai atestacinei komisijai 1983 m. parengtas e. doc. p. E. Prėskienienės publikacijų sąrašas, kuriame dėme sį patraukia dviejų tipų (lenkų ir rusų kalbomis) įra šai: 1. Michałowska, E. Prėskienienė. CZYTANKI. Po moc naukowa dla klasy III. 1981. Kaunas: Švie sa. 2. Maрчик E., Молчанович Л., Рамонайте В., Прескенене Э. (1973, 1975, 1980). ЧИТАНКИ. Книга для чтения для II класса. На польском языке. Kaunas: Šviesa. A SK Šv V A. Michałowska, E. Prėskienienė (1976). SKAITINIAI. Mokymo priemonė III klasei. Kaunas: Šviesa. Viršelis M. Boguš. Abi knygos („Gimtasis žodis“ ir „Czytanki“) turi po 14 skyrių, kurių pavadinimai dažnai tapatūs: „Rudenėlis atkeliavo“ – „Nadeszla jesień“, „Būk pasiryžęs!“ – „Bądž gotάv!”, „Žmogus į saulę pana šus“ – „Czlowiek podobny do slońca“, „Leninas ir spalis“ – „Lenin i Październik“... Kelių skyrių lietu viškas pavadinimas poetiškesnis: „Žydi sniego leli ja“ – „Zima“, „Bėga vasara gėlėta“ – „Lato“. Pava dinimai – „Saulė šaukia“ ir „ Witaj, Wiosno!“ – abie juose vadovėliuose vienodai meniški, patrauklūs. Pirminiais duomenimis, skaitiniuose lenkų mokyklų trečiokams palikta maždaug trečdalis (apie 50) lietuvių autorių tekstų iš E. Prėskienienės „Gim tojo žodžio“, kitas trečdalis tekstų skirta lenkų rašy tojų – M. Konopnickos, H. Sinkevičiaus, J. I. Kra ševskio, Z. Charževskos, V.S. Reimonto, M. Vasniev skos, E. Šimanskio, V. Vasilevskos, H. Ožogovskos, E. Orzečkovos, E. Čemplinksos, Č. Jančarskio ir kt. – kūrinių ištraukas. Likusią „Czytanki“ tekstų da lį sudaro dalykiniai straipsneliai ir viena kita ištrauka 156 humanitariniai mokslai iš pasaulinės literatūros, pvz., Ezopo, A. de Sent-Eg ziuperi, kūrinių. Abiejuose skaitiniuose yra pasakų, padavimų, liaudies dainų, patarlių, mįslių, atspindin čių lietuvių arba lenkų tautų dvasią. Tam tikras teks tų procentas abiejose knygose skirtas tiems patiems sovietinės ideologijos atstovams: N. Krupskajai, A. Uljanovai, Z. Voskresernskajai, A. Mandožeje vui, A. Kononovui, L. Saveljevui, J. Marui ir kt. Multiautorystės problemos. Skaitinių (Czy tanki) II klasei iš kelinto sykio nepavyko rasti nė M. Mažvydo bibliotekos archyvuose. Kodėl neran dama? Atsakymų variantų bent keli: 1) Lietuvai įsi jungus į ES, keičiamos knygų apskaitos sistemos, tad ieškomi leidiniai gali būti dar nekonvertuoti; 2) gal knygos metrika nukopijuota nuo senų korte lių, į kurias nebuvo galima įrašyti daugiau nei tris autorius / bendraautorius, tad paskutinės pavardės likdavo už ribų (žr. bibliografinį įrašą – Maрчик E., Молчанович Л., Рамонайте В., Прескенене Э. (1973, 1975, 1980). Читанки. Книга для чтения для II класса. На польском языке. Kaunas: Švie sa); 3) gal kas nors „ne taip” buvo pasirašant sutartis (žr. bibliografinį įrašą – Marczyk H., Mołczanowicz Ł., Prėskienienė E., Ramonaitė W., 1976, Czytanki. Pomoc naukowa dla klasy II. Kaunas: Šviesa). Šią mįslę galėtų padėti įminti „Skaitinių“ lenkų kalba bendraautorės iš Šiaulių, bet šiandie nei E. Prėskie nienės, nei V. Ramonaitės nebėra tarp mūsų. Tokia tradicija – tik po mirties parūpsta (gal ir neparūpsta?) pasidomėti, ką institucijos žmogus paliko išeidamas iš šio pasaulio. Neatmetama ir sąmoningos / nesąmoningos egotistinės autorystės prielaida, kurios esmė – ben draautorio (-ės) nustūmimas į atlikto darbo užribį, perkėlimas į antrą planą. Taip manyti verčia vieno kito sovietmečio laikų analogiško vadovėlio apžiūra. Būtent: ant viršelio autoriaus (-ių) pavardės išvis nėra arba užrašyta viena–dvi. Vienų vadovėlių tituliniame / antraštiniame puslapyje nurodyta tik pagrindinių, o kitų vadovėlių – ir visų dalininkų pavardės. Kitas va riantas – vadovėlio bendraautoriai (-ės) smulkiomis raidelėmis paminėti tik pačiame paskutiniame, t. y. metrikiniame, knygos puslapyje. Sunku pasakyti, kas – griežta vyriausybinių dokumentų reglamentacija ar subjektyvūs bendraau torių tarpusavio santykiai – ir kada sudarė sąlygas egotistinei autorystei atsirasti. jaunasis mokytojas pagal savo tyrimą / atliktą už duotį rengtų publikaciją, prirašydamas dėstytoją kaip straipsnio bendraautorę. Išskirtiniai du atvejai, kuriuos galima įvardyti kaip mentorinės autorystės rezultatus. 1984 m. „Tarybinės mokyklos“ pirmame–an trame numeriuose išspausdintas Palangos M. Gedvi lo vidurinės mokyklos mokytojos R. Juknaitienės ir Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto dėstytojos E. Prėskienienės bendras straipsnis „Visuomeninėspolitinės žinios antraklasiams“. Autorės vardija II klasės skaitymo vadovėlio „Gimtasis žodis“ esmi nius idėjinius-politinius akcentus: plečiamos žinios apie Tėvynę, daug vietos skiriama Leninui, Komunis tų partijos veikėjams, kovojusiems prieš išnaudoto jus, atidavusiems gyvybę už šviesų rytojų, kūriniuose išryškinami tarybinio gyvenimo laimėjimai, supažin dinama su kosmoso užkariavimu, parodomi mūsų mokslo ir technikos pasiekimai. Straipsnio autorių nuomone, svarbiausias mokytojo uždavinys – „su rasti antros klasės mokiniams prieinamus visuome ninių-politinių žinių perteikimo būdus ir auklėjimo metodus“ (p. 19). Kad mokytojams lengviau būtų tą uždavinį „spręsti“, autorės siūlo jiems 10 pamokų skaitymo planus (nurodyta tema, suformuluoti tiks lai, įvardyti kiekvienos pamokos įvadinės dalies, te mos perteikimo, namų darbų skyrimo / tikrinimo ir vertinimo, baigiamosios pamokos dalies elementai). Studentės A. Burbienės ir E. Prėskienienės, kaip dėstytojos – darbo vadovės ir geros patarėjos, bendras straipsnis išspausdintas „Jaunųjų mokslinin kų darbuose“ (2004). „Individualaus skaitymo aspek tai pradinėse klasėse“ hipotezė – „Jei individualiam mokinių skaitymui būtų skiriama daugiau dėmesio, ieškoma naujesnių metodų, priemonių, tai individua lus skaitymas padėtų spręsti mokyklai keliamus mo kymo ir auklėjimo uždavinius“. Jau pats žurnalo pa vadinimas rodo, kad ši publikacija – tikrai mokslinis straipsnis su visais skiriamaisiais požymiais: temos aktualumas, tyrimo tikslas, uždaviniai ir metodai, iš vados ir kt. Tyrimu nustatyta, kad „lietuvių kalbos mokymo programoje ir I–IV klasės lietuvių kalbos mokomosios medžiagos teminiuose planuose“ nenu matyta pamokų individualiam skaitymui aptarti; kad tokie aptarimai neretai organizuojami net pertraukų metu, todėl nepatrauklūs, neefektyvūs ir pan., kad nyksta vadovavimo individualiam skaitymui tradi cijos, kad mokytojams labai trūksta informacijos apie naujausią vaikų literatūrą ir kt. Suformuluota ir optimistinių išvadų: esama gražios pradinių klasių mokytojų iniciatyvos, puoselėjančios vaikų poreikį skaityti; esama nemažai tėvelių, skaitančių knygas / žurnalus (77 proc.), besidominčių vaikų skaitymo ko kybe, skaitomomis knygomis (84 proc.), perkančių vaikams knygelių (91 proc.). Matyt, šis mentorinei autorystei priskiriamas 5. Mentorinė autorystė (bendraautorystė) Nors doc. E. Prėskienienė kasmet vadovau davo studentų moksliniams-tiriamiesiems darbams, nors kasmet studentams neakivaizdininkams skirda vo savarankiškų užduočių, tačiau nejautė poreikio / nebuvo suinteresuota, kad kuruojamas studentas ar 157 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 straipsnis yra paskutinė dalykinė, su būsimų mokyto jų, su jaunųjų tyrėjų / mokslininkų ugdymu susijusi mokslinė E. Prėskienienės, kaip bendraautorės, pub likacija. 2004-08-30 prašyme ŠU Rektoriui E. Prėskie nienė rašė: Nuo šių mokslo metų pradžios aš ir dar keli dėstytojai turime dirbti nepilnu krūviu. Mano pa sitraukimas iš darbo šiek tiek palengvintų katedroje susidariusią situaciją. Prašyčiau mane nuo 2004 rugsėjo 1 d. atleisti iš užimamų pareigų. ta bendraautorystė su studente, atlikusia tyrimus individualaus skaitymo pradinėse klasėse tema. Literatūra 1. Burbienė A., Prėskienienė E. E., 2004, Individualaus skaitymo aspektai pradinėse klasėse. Jaunųjų moksli ninkų darbai. Nr. 3. P. 24–28. 2. Čekanauskienė J., 1977, Mokykime raiškiai skaityti. Tarybinė mokykla. Nr. 6. P. 24–26. 3. Čiplys A., Pupeikis S., 1969, Saulutė. Elementorius. Kaunas: Šviesa. 4. Kriščiūnas K., Staniškis J. K., Tričys V., 2008, Moks linė veikla: šiuolaikinės tendencijos. Šiaulių universi teto leidykla. P. 429–432. 5. Kumšlytienė S., 1976, Grožinių kūrinių analizė III klasėje. Tarybinė mokykla. Nr. 11. P. 19–22. 6. Marczyk H., Mołczanowicz Ł., Prėskienienė E., Ra monaitė W., 1976, Czytanki. Pomoc naukowa dla kla sy II. Kaunas: Šviesa. 7. Michałowska A., Prėskienienė E., 1981, Czytanki. Po moc naukowa dla klasy III. Kaunas: Šviesa. 8. Minalgienė J., 1971, Rišliosios kalbos ugdymas. Tary binė mokykla. Nr. 6. P. 7–10. 9. Pradinių klasių programos, 1979. Kaunas: Šviesa. 10.Prėskienienė E., 1976, Maži takeliai į didįjį meną. Šei ma. Nr. 2. P. 13–14. 11.Prėskienienė E., 1978, Gimtasis žodis. Skaitiniai 3 klasei. Mokymo priemonė. Kaunas: Šviesa. 12.Prėskienienė E., 1978, Literatūros ir dailės saitai skai tymo pamokose III klasėje. Visuomenės ir asmenybės ugdymas: Mokslinės konferencijos tezės. Šiauliai. 13.Prėskienienė E., 1980, Meninis vaizdumas per skaity mo pamokas. Tarybinė mokykla. Nr. 1. 14.Prėskienienė E., 1980, Mokykime raiškiai skaityti. Tarybinė mokykla. Nr. 7. P. 27–29. 15.Prėskienienė E., 1982, Apie V. Leniną III klasės skai tymo pamokose. Tarybinė mokykla. Nr. 4. 16.Prėskienienė E., 1983, Raiškaus skaitymo pamoka III klasėje. Tarybinė mokykla. Nr. 10. P. 23–25. 17.Prėskienienė E., 1983, Apibendrinamosios skaitymo pamokos. Mokomojo ir auklėjamojo proceso optimi zavimas: Mokslinės-metodinės konferencijos medžia ga. Šiauliai. 18.Prėskienienė E., 1983-04-13, Skaitant pasakas, pasa kėčias. Tarybinis mokytojas. 19.Prėskienienė E., 1983-04-06, Raiškiojo skaitymo pa rengiamieji darbai. Tarybinis mokytojas. 20.Prėskienienė E., Juknaitienė R., 1984, Visuomeni nės-politinės žinios antraklasiams. Tarybinė mokykla. Nr. 1. 21.Prėskienienė E., Juknaitienė R., 1984, Visuomeni nės-politinės žinios antraklasiams. Tarybinė mokykla. Nr. 2. 22.Prėskienienė E., 1992, Meninis vaizdumas skaitymo pamokose. Pradinio ugdymo problemos: Mokslinės konferencijos tezės. Šiauliai. 23.Prėskienienė E., 2005, Menų sintezė pradinių klasių lietuvių kalbos pamokose. Vārds un tā pētišanas as pekti: rakstu krājums. Nr. 9. P. 344–347. Išvados 1. Visos publikacijos, remiantis šiandieninėmis nuostatomis, pirmiausia galėtų būti skirstomos į mokslines ir nemokslines, tačiau tokia klasifika cija netinkama vertinti straipsniams / leidiniams atgalinėmis datomis. E. Prėskienienės pedago giniams-metodiniams darbams netaikytas minė tas – mokslinis / nemokslinis – kriterijus. 2.Pedagoginius-metodinius darbus galima įvairiai grupuoti: teminiu (dėstytojo mokslinių interesų) aspektu; žanriniu (monografija, studija, straips nis, vadovėlis, mokymo priemonė) požiūriu; pagal tai, kur darbas išspausdintas (laikraštis, metodinis žurnalas, tęstinis leidinys, prestižinis žurnalas); remiantis autorystės variantiškumo kriterijumi. 3. Tradiciškai tyrimą vykdąs ir jį apibendrinąs as muo vadinamas autoriumi, kiti dalyviai – ben draautoriais. 4. Vieno žmogaus (mono-) atliktas darbas gali būti įvardijamas monoautoryste, arba monodine auto ryste (sinon.); dviejų lygiaverčių tyrėjų – tande mine autoryste, dviejų nelygiaverčių – mentorine autoryste. Galimi poliautorystės (daug įvairaus lygmens autorių) ir multiautorystės (daugmaž ly giaverčių tyrėjų) variantai. 5. Atskiro dėmesio reikalauja egotistinės autorys tės (bendraautoriaus nustūmimas į atlikto darbo užribį, į antrą planą) problema. 6. Daugiausia doc. E. Prėskienienės pedagoginiųmetodinių darbų priskirta monodinei autorystei. Tai straipsniai „Tarybinėje mokykloje“, „Tary biniame mokytojuje“, konferencijų leidiniuose. Tai „Gimtasis žodis“ III klasės mokiniams, mo kymo priemonės raiškaus skaitymo metodikos klausimais, skirtos studentams, mokytojams, dės tytojams. 7. Tandeminė autorystė – tai bendras E. Prėskienie nės ir V. Ramonaitės darbas – „Ąžuolėlis. Skai tiniai II klasei“ ir keletas metodinių straipsnių, parengtų mokytojams pagal to vadovėlio medžia gą. 8. Mentorinė doc. E. Prėskienienės autorystė negau si – du straipsniai: vienas kartu su mokytoja, ki 158 humanitariniai mokslai 24. Ramonaitė V., 2000, Literatūros mokslo įvado pagrin dai. Šiauliai: K. J. Vasiliausko įm. 25. Maрчик E., Молчанович Л., Рамонайте В., Прес кенене Э. (1973, 1975, 1980). Читанки. Книга для чтения для II класса. На польском языке. Kaunas: Šviesa. 26. Прескенене Э. Э., 2005, Актуаллии инддивии дуального чтения. Valodu apguve: problēmas un perspektīva: zinātnisko rakstu krājums. Liepājas Pe dagoģijas akademija. CLASSIFICATION OF PEDAGOGICAL-METHODOLOGICAL PUBLICATIONS BY ASSOC. PROF. EGLĖ PRĖSKIENIENĖ IN TERMS OF VARIABILITY OF AUTHORSHIP Nijolė Bražienė, Irena Ramaneckienė Summary Assoc. Prof. Eglė Prėskienienė has been working in the departments of the two Faculties (Philology / Humanities and Pedagogy / Education) of Šiauliai Pedagogical Institute / Šiauliai University for nearly 50 years. In addition to poems, essays, and civic journalism, a number of pedagogical-methodological works were published. The author’s publications, like those by other university teachers, were neither classified nor scrutinized in terms of their contribution to the Science and Culture Foundation of the Institute or to the development of a scientific branch of science. There was no such tradition at that time. The publications can be grouped and analyzed in terms of subject-matter, genre, and the place of publication. They can be classified on the basis of a criterion of variability of authorship. In the given approach monodic, tandem, and mentoring authorships can be identified. This specifies / concretizes traditional concepts: author (mono-authorship, monodic authorship) and co-author (tandem or mentoring authorship where a couple of researchers are involved). Polyauthorship and multi-authorship are also possible. The majority of works by assoc. prof. E. Prėskienienė is pedagogical-methodological publications: articles, theses, textbooks for primary school pupils, teaching aids for students. Tandem authorship is represented by the 2nd year reader (“Ąžuolėlis”) compiled in liaison with assoc. prof. V. Ramonaitė and a few methodological articles designed for teachers. Assoc. Prof. E. Prėskienienė’s mentoring authorship is sparse: one article written in liaison with a primary school teacher and the other article produced in collaboration with a former student, the Master of Education. Keywords: article, textbook, teaching aid, author, co-author, monodic authorship, tandem authorship, mentoring authorship, egotism. DOCentės EGLĖS PRĖSKIENIENĖS PEDAGOGINIŲ-METODINIŲ PUBLIKACIJŲ KLASIFIKACIJA AUTORYSTĖS VARIANTIŠKUMO ASPEKTAIS Nijolė Bražienė, Irena Ramaneckienė Santrauka Doc. Eglė Prėskienienė beveik 50 metų dirbo Šiaulių pedagoginio instituto / Šiaulių universiteto dviejų fakulte tų – Filologijos / Humanitarinio ir Pedagogikos / Edukologijos – katedrose. Be eilėraščių, eseistikos, pilietinės publicisti kos paskelbta daug pedagoginių-metodinių darbų, kurie savo laiku, kaip ir kitų dėstytojų, nebuvo nei grupuoti, nei giliau analizuoti pagal indėlį į instituto mokslo ir kultūros fondą, į atitinkamos krypties mokslo vystymą(si). Nebuvo tokių tradicijų. Publikacijas galima grupuoti ir analizuoti teminiu, žanriniu aspektais ir pagal tai, kur darbas išspausdintas. Gali ma jas klasifikuoti remiantis autorystės variantiškumo kriterijumi. Šiuo požiūriu galima įvardyti monodinės, tandeminės, mentorinės autorystės atmainas. Taip patikslinamos / sukonkretinamos tradicinės sąvokos: autorius (monoautorystė, mo nodinė autorystė) ir bendraautoris (tandeminė, mentorinė autorystė, kai dirba dvejetas tyrėjų). Galima poliautorystė ir multiautorystė. Aktuali egotistinės autorystės problema. Daugiausia doc. E. Prėskienienės pedagoginių-metodinių darbų: straipsniai, tezės, vadovėliai pradinių klasių moki niams, mokymo priemonės studentams. Tandeminė autorystė – tai kartu su doc. V. Ramonaite parašyti / sukurti skaitiniai („Ąžuolėlis“) antrokams ir keli metodiniai straipsniai mokytojams. Mentorinė doc. E. Prėskienienės autorystė negausi – vienas bendras straipsnis su pradinių klasių mokytoja, kitas su buvusia studente – edukologijos magistre. Prasminiai žodžiai: straipsnis, vadovėlis, mokymo priemonė, autorius, bendraautorius, monodinė autorystė, tan deminė autorystė, mentorinė autorystė, egotizmas. Įteikta 2012-02-09 159 KULTŪRINIAI STEREOTIPAI LIETUVIŲ PASAKOJAMUOSE ANEKDOTUOSE: ŽYDAS, ČIGONAS, VOKIETIS Ieva Lukošiūtė Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas Įvadas ristikų priskyrimas individui, paremtas jo priklausy mu tam tikrai etninei ar kultūrinei grupei (Zastrow ir Kirst-Ashman, 2009), „kultūrinei ir tautinei bendri jai priklausančios patirties suformuota nuostata kitos tautos atžvilgiu“ (Papaurėlytė-Klovienė, 2010). Čia pažymėtinas vadinamasis „prizmės efektas“ – polin kis „vertinti kitos tautos savybes, bruožus per savo tautos vertybių sistemą“ ir tai, jog kultūriniams ste reotipams būdingas lyginimo ir gretinimo elementas (Kuzmickaitė, 1992, p. 57; Papaurėlytė-Klovienė, 2010). Kitaip tariant, „vertinant nacionalinį charak terį atskaitos tašku laikomas pačių vertintojų būdas ir jų vertybių sistema“ (Papaurėlytė-Klovienė, 2010, p. 2). Tautosaką galima vadinti kultūrų ir jų atstovų pažinimo šaltiniu: per ją atsiskleidžia tiek liaudies buities gyvenimo realijos, tiek tautai svarbios verty bės, praktikos. Kaip šaltinis kultūrinių stereotipų raiš kai tyrinėti buvo pasirinktas anekdoto žanras. Būtent šis žanras tyrimui pasirinktas dėl kelių priežasčių: pirmiausia, dėl to, jog anekdoto tematinį turinį suda ro kokio nors visuomenės reiškinio, buities realijų ar žmogaus savybių ar veiksmų pašiepimas, tad anekdo tai yra ypač artimai susiję su konkrečiais gyvenimo reiškiniais, tiek geografine tiek visuomenine aplinka; antra, savo pobūdžiu anekdotai yra itin patrauklūs ir paveikūs – žaismingumu, humoru lengvai patraukia klausytojo dėmesį ir lengvu, pramoginiu pobūdžiu gali įteigti ir sustiprinti tam tikras nuomones ar po žiūrius (Green, 1997); trečia, anekdotai yra gyvas ir šiandien visuomenėje populiarus, dažnai vartojamas tautosakos žanras. Kaip duomenų šaltiniai buvo pasirinkti trys Lietuvoje išleisti anekdotų rinkiniai (Sasnauskas, 1996, 2005; Šukys, 2005) bei Kauno Vytauto Didžio jo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Etno logijos ir folkloristikos katedros elektroninė tautosa kos kūrinių duomenų bazė (toliau tekste – duomenų bazė). Tyrimui pasirinktas kokybinės turinio analizės metodas: per liaudies kūrybą ryškiai atsiskleidžia liaudies savimonė, pasaulėžiūra, mąstymas, nuosta tos, vertybės; tautosaka yra sociokultūriniame kon tekste kolektyviškai sukuriamas produktas, tad nag rinėjant jos tekstų turinį išgaunama itin reikšminga natūraliai susiformavusi ir autentiška informacija. Menas, ypač vizualusis menas ir literatūra, traktuojami kaip vieni iš esminių stereotipų forma vimosi ir palaikymo veiksnių. Stereotipai, ypač kul tūriniai, labai dažni liaudies kūryboje, folklore. Per tautosaką, kur užfiksuotas kelių šimtmečių liaudies požiūris į kitataučius (Anglickienė, 2006), ryškiai atsiskleidžia liaudies savimonė, pasaulėžiūra, mąsty mas, tautinė psichologija, tad čia puikiai atsispindi ir kultūriniai stereotipai. Dėl šios priežasties aktualu tyrinėti liaudies kūrybą kaip per ilgą laiką susiforma vusių stereotipų kitataučių atžvilgiu reprezentacijos ir raiškos šaltinį. Nors pastaruoju metu pastebimas tyrinėtojų susidomėjimas kultūriniais stereotipais, šia tema publikuota įvairių disciplinų mokslinių straipsnių, vis dėlto jų raiškai ir reprezentacijai pasa kojamojoje tautosakoje dėmesio skiriama palyginti nedaug. Stereotipų tyrinėjimų tęstinumui užtikrinti pa teikiant naujų įžvalgų bei šiai spragai užpildyti, šio tyrimo objektu pasirinkti kultūriniai stereotipai Lie tuvoje populiariuose anekdotuose. Tyrimo tikslas – nustatyti bei išanalizuoti po puliariuose anekdotuose išryškėjančius stereotipus konkrečių kultūrų atstovų atžvilgiu. Uždaviniai: 1) apžvelgti Lietuvoje populiariuose anekdotuose vaizduojamų kultūrinių grupių atstovų personažų veikimo kontekstus; 2) išanalizuoti vaizduojamų tautų stereotipinius įvaizdžius; 3) išryškėjančius ste reotipus palyginti su visuomenėje vyraujančiais ste reotipais. Kultūrinių stereotipų raiška anekdotuose: empi rinis tyrimas Etniniai ir kultūriniai stereotipai – tai dėl iš ankstinių nuostatų susiformavęs tam tikrų charakte Pavyzdžiui, tyrinėjami kitataučių įvaizdžio bei etninio nepakantumo spaudoje ypatumai (Beresnevičiūtė ir Nau sėdienė, 1999; Frėjutė-Rakauskienė, 2009), etnografiniai stereotipai (Kalnius, 2002), lietuvių požiūris į kitataučius bei visuomenėje vyraujantys kultūriniai stereotipai (Trin kūnienė, 2000; Senvaitytė, 2004). Kultūrinius stereotipus bei kitataučių įvaizdžius tautosa koje plačiausiai yra nagrinėjusi Anglickienė (2004; 2006; 2009), paminėtinas ir Vengrytės-Janavičienės (2004) tyri mas. 160 humanitariniai mokslai Tyrimui buvo renkami anekdotai, kurių siuže tas būtų paremtas kitataučio vaizdavimu. Surinkta medžiaga buvo suklasifikuota pagal juose vaizduoja mus personažus, kadangi tyrėjai tai nurodo kaip pa grindinį anekdotų klasifikacijos pagrindą (Kerbelytė, Krikščiūnas, 1994; Anglickienė, 2002; 2009). Be to, lyginant įvairiais laikotarpiais Lietuvoje populiarius anekdotus, darbe operuojama tokiomis sąvokomis, kaip senesnieji ir šiuolaikiniai anekdotai. Kaip teigia anekdotus tyrinėjantys autoriai (Kerbelytė ir Krikš čiūnas, 1994; Kerbelytė, 2009), konkrečiais laiko tarpiais skirstyti šio žanro kūrinius būtų sudėtinga, tačiau pagal vaizduojamas realijas bei personažus sąlyginis skirstymas į tradicinius bei šiuolaikinius yra įmanomas. Šiame tyrime šiuolaikiniais anekdo tais laikomi tie kūriniai, kurie buvo surinkti iš duo menų bazės (užrašyti 2000–2010 metais), tuo tarpu iš publikuotų rinkinių surinkti anekdotai vadinami senesniaisiais. Tyrimo medžiagos rinkimas vyko 2010-ųjų metų spalio–gruodžio mėnesiais. Visą tyrimo teksty ną sudaro 416 anekdotų, kuriuose veikia kitataučiai bei kitos rasės personažai, patys lietuviai bei etnogra finės lietuvių grupės. Dėl ribotos straipsnio apimties bus pateikiama tik anekdotų apie žydus, čigonus bei vokiečius analizė. grindinės šių personažų veikimo konteksto kategori jos – buitinio bei pirkimo-pardavimo kontekstai, re čiau pasitaikė religinis kontekstas. Per šiuos veikimo kontekstus ryškiai atsiskleidė ir su čigonais siejami stereotipiniai įvaizdžiai. Bendresniu požiūriu, buitiniame kontekste či gonas dažniausiai vaizduojamas prašytojo vaidmeny je, kaip ieškantis lengvos duonos, vengiantis darbo, o tokiose situacijose išryškėja konkretūs stereotipai: čigonas – suktas / apgavikas / melagis (1, 2), vagis (1), tinginys (2): Čigonas: (1) – Šeimininkėle, ar pažinai tą Žasėną, katras gy veno Krosnynėje? Ta: – Nei pažinau, nei man reikia pažinti. Čigonas: – Tai gerai, šeimininkėle, jo ir nebepažinsi – persikėlė į Terbėnus. Čigonui išėjus, šeimininkė žiūri – nebėra kros nyje jos kepamo žąsioko! (Šukys, 2005). Atėjo pas poną senas ir jaunas čigonai, prašy (2) dami pietų ir darbo. – Gerai, – sako ponas, – duosiu ir to, ir to. Tai kas pirmas arielkos kvortą išgers? – Aš! – sušuko senis čigonas. – O kas lašinių svarą sušveis? – Žinoma, kad aš! – šaukia vėl senis. – O kas po pietų akmenis nuo dirvos nurinks? Senasis čigonas ir sako jaunajam: – Jonai, griebkis šio darbo. Juk girdėjai, kad man teko du darbai, tai tu nors vieną padaryk (Sas nauskas, 2005). Tyrimo rezultatai Tyrimo tekstyne gausiausias skaičius yra anek dotų apie žydus: jų surinkta 101, tuo tarpu apie čigo ną surinkti 36 anekdotai. Abi šios grupės išsiskiria tuo, jog yra nuo seno labai populiarios lietuvių tauto sakoje. Šių tautų populiarumą lemia kelios tiek tarp tautinės, tiek vietinės priežastys: pirmiausia, svarbus yra tarptautiškumo kriterijus – žydo ir čigono popu liarumui folklore įtakos turi tarptautiniai stereotipai ir tautosakos siužetų migracija, tiksliau, „kuo grupė plačiau paplitusi, kuo daugiau tautų ją pažįsta, tuo daugiau yra užrašoma apie ją tarptautinių tautosakos siužetų“, o antra, svarbus yra šių etninių grupių pa plitimas pačioje šalyje (Anglickienė, 2006, p. 106; 2004). Tos pačios priežastys, anot Anglickienės (2006; 2004), lemia ir vokiečio atsiradimą lietuvių tautosakoje (šiame tyrime vokiečio personažas vei kia 6 anekdotuose). Ši tauta, kaip teigiama, panašiai kaip ir žydai ar čigonai, dėl plataus paplitimo nuo seno buvo populiari lietuvių tautosakoje (Anglickie nė, 2006). Vis dėlto šiame tyrime, kaip ir kituose anksčiau atliktuose anekdotų tyrimuose, anekdotų apie vokiečius pasitaikė nedaug, nes po Antrojo pa saulinio karo bei Lietuvai atkūrus nepriklausomybę aktualijos šalyje keitėsi, o tai atsispindi ir tautosako je – vienų tautų, tarp jų ir vokiečių, populiarumas mažėja, o išpopuliarėja kitos tautos. Čigonas. Analizės metu buvo išskirtos dvi pa Pirkimo-pardavimo kontekste taip pat išryškė ja čigono kaip sukto / apgaviko / melagio stereotipas (3), religiniame kontekste čigonas – suktas (4, 5), tin ginys (4) ir vagis (5): Čigonas perka iš žmogaus arklį ir sudera to kias sąlygas: čigonas iš karto sumoka keturiasde šimt litų, o šešiasdešimt lieka skolingas. (3) Praėjo pusmetis, ir žmogus reikalauja iš čigo no atiduoti skolą: – Negaliu! – šaukia čigonas. – Juk susitarėm, kad aš tamstai būsiu šešiasdešimt litų skolingas. Kai atiduosiu, nebebūsiu skolingas. Susitarimo rei kia laikytis (Sasnauskas, 2005). Čigonas ėjo išpažinties, ir kunigas jam uždavė atgailą rožančių kalbėti. (4) O čigonas juk tingi. Po pamaldų eina jis pas kunigą derėtis, gal nusileis. Įėjęs sako: – Garbė Jėzui Kristui! Kunigas: – Per amžius amen. Čigonas vėl: – Garbė Jėzui Kristui! Kunigas, pamanęs, kad čigonas neišgirdo, rik telėjo garsiau: 161 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 vos. Būtent čia ir atsiskleidžia čigono vaizdavimo anekdotuose specifika: nors labiausiai akcentuoja mas čigono suktumas, polinkis vagiliauti bei tingu mas, šiais iš pirmo žvilgsnio neigiamais bruožais ne kuriamas ryškiai neigiamas čigono paveikslas, o švelniai pasišaipoma tiek iš šio personažo, tiek iš į bendras situacijas įsivėlusių pačių lietuvių, jų santy kių su čigonais. Žydas. Pagrindiniai šių personažų veikimo kontekstai – verslo / pinigų / turtinių santykių, religi nis, vyro ir moters / šeimos santykių bei genocido. Pabrėžtina tai, jog, jeigu pirmieji du kontekstai ryš kūs tiek senesniuose, tiek šiuolaikiniuose anekdotuo se, moters / šeimos santykių kontekstas dažniau pasi taikė šiuolaikiniuose, o genocido kontekstas pastebė tas išimtinai tik šiuolaikiniuose anekdotuose. Kalbant apie verslo / pinigų / turtinių santykių kontekstą, į jį įeina tiek pirkimas-pardavimas (6, 7, 11), skolinimas(is) (8), tiek pinigai kaip pagrindinis siužeto akcentas apskritai (9, 10): – Per amžius amen! Tas vėl: – Garbė Jėzui Kristui! Kunigas net išbalo perpykęs: – Ko čia dabar kartoji?! O čigonas: – Tai va, kunigėli: iš trijų kartų jau supykai, kad aš sveikinu. Tai kaip Marijai, jeigu aš tiek kar tų „Sveika, Marija... Sveika, Marija...“ sakysiu?! (Šukys, 2005). Čigonas pavogė karvę ir pardavė mėsininkui. Eina jis pro bažnyčią ir <...> sugalvojo atlikti išpa žintį <...>: (5) – Kunigėli, pavogiau virvę. – O kas buvo prie virvės pririšta? – Ragai. – Et, kalbi čia visokius niekus. Sakyk, kuo nu sidėjai. Tuo metu čigonas ištraukė kunigui iš kišenės laikrodį. – Pavogiau laikrodėlį. – Atiduok, jei pavogei. – Tai imk, kunigėli. – Ko čia man kaišioji. Atiduok, kam reikia. Čigonas tyli. – Tai atiduosi? – Daviau, ale kad neima. – Na, tai jo reikalas. Baigęs išpažintį čigonas nuėjo savais keliais. Grįžo kunigas namo, žiūri – nėra laikrodėlio. Tik dabar suprato čigono išpažintį (Sasnauskas, 2005). Klausia žydo, kiek bus 2 x 2? (6) – Ar čia mes perkam, ar parduodam? (Duome nų bazė, 2008). – Moiša, Moiša, iš kur pas tavi tokis gražus laikrodis? (7) – Ai, čia man tėvas mirdamas pardavė (Duo menų bazė, 2009). – Rėb Chaimai, gal galite man paskolinti šimtą dolerių? (8) – Čia su savim neturiu nė cento. – O namie? – Namie? Ačiū, namie visi sveiki! (Šukys, 2005) Čigono personažas, kaip matyti ir iš pateiktų pavyzdžių, populiarus senesniuose anekdotuose, tuo tarpu šiuolaikinių anekdotų apie čigonus tyrime nepa sitaikė. Čigono stereotipas nagrinėtuose anekdotuose išsiskiria itin ryškiai, tačiau nėra skurdus: vyrauja ne viena, o kelios šiai tautai priskiriamos savybės. Tiek gudravimas dėl valgio, tiek vagystės pasitaiko dauge lyje senesnių anekdotų apie čigonus, tačiau įdomu tai, jog, anot L. Saukos (2001), tokiais anekdotais siekiama ne tiek smerkti vagystes, kiek pasigėrėti išradingu išsisukinėjimu. Vis dėlto čia paminėtini ir neseni tyrimai, kurie parodė, jog požiūris į čigoną nė ra atlaidus ir vagies stereotipas išties gajus: V. Beres nevičiūtė ir I. Nausėdienė (1999, p. 71), tyrinėdamos Lietuvos dienraščiuose pateikiamą požiūrį į tautines mažumas, nustatė, jog nagrinėtų dienraščių „retori koje vyrauja kriminalinis aspektas“, o čigono portre tas – tai prašytojo, žmogaus, kuriuo turi pasirūpinti valstybė portretas, o D. Senvaitytės (2004, p. 124) tyrimas parodė, jog visuomenėje vyrauja nuomonė, kad čigonams „būdingas polinkis vagiliauti“, su tuo „sietinas ir čigonų suktumas, nesąžiningumas“. Tad pastebėtina, jog, nors anekdotuose ir visuomenėje paplitę čigonui priskiriami bruožai atrodo tapatūs, anekdotuose į juos žvelgiama iš kitokios perspekty Žydas moko lietuvį: (9) – Jūs, lietuviai, labai godūs žmonės. Jūs vis no rit, kad vienas litas jums atneštų kitą litą pelno. Kodėl mes, žydeliai, taip nedarome: mums pakan ka, kad vienas centas atneša du centus pelno (Sas nauskas, 1996). Jaunas žydukas skaito laikraštį ir staiga šau kia: (10) – Tėte, doleris jau nukrito! – Tai pakelk, vaikeli. Tegul ant žemės nesivolio ja (Sasnauskas, 2005). Tėvėli, pasakyk man, kas tai yhra byznis? (11) – Ui, kaip čia tau paaiškintė. Tahrkimė, tu tuhri ką nors, ihr pahrdodi tą kam nohrs, kas to nėtuhri. Tai čia dahr nė byznis. Bėt va, jeigu tu pahrdodi tą, ką tu nėtuhri, tam, kam to visai nėh reikia – vo tada tai byznis (Duomenų bazė, 2009). Šiame kontekste išryškėja ir pagrindiniai žydo stereotipai: verslumas (6, 9, 11) bei šykštumas (7, 8). Verslo / pinigų / turtinių santykių konteksto po 162 humanitariniai mokslai puliarumas anekdotuose apie žydus nestebina, nes lietuvių tautosakoje žydas dažnai vaizduojamas kaip prekybininkas, smuklininkas (Vengrytė-Janavičie nė, 2004; Anglickienė, 2004), kurio sėkmę užtikrina jo apsukrumas, gudrumas, suktumas (Anglickienė, 2004; Senvaitytė, 2004), kas atsispindi ir šio tyrimo anekdotuose (11). Be to, kad žydai yra apsukrūs, gud rūs, organizuoti, geri prekybininkai bei verslininkai akcentavo ir D. Senvaitytės (2004) bei I. Trinkūnie nės (2000) tyrimų respondentai. Kitas populiarus kontekstas – religinis. D. Sen vaitytės (2004, p. 127) tyrimas parodė, jog religingu mas visuomenėje yra suprantamas kaip „būdinga ski riamoji žydų savybė“. Kalbant apie liaudies kūrybą, teigiama, jog „[t]autosakos kūriniuose, kuriuose yra minimas žydas, kitatikybė yra pati populiariausia tema“ (Anglickienė, 2004, p. 42), kai šaipomasi iš jų, vertinant iš krikščionio pozicijos, keistų religinių apeigų, papročių ir pan. Šiame tyrime dažniau pasi taikė anekdotų, kuriuose vaizduojamas besąlyginis, galbūt net perdėtas tikėjimas, religingumas (12), su priešinamas jų tikėjimas ir krikščionybė (13, 15) bei tikėjimas priešpastatomas pinigams (14, 15): – Oi, žydai, jums tik pinigai galvoj... (Duome nų bazė, 2010). Kaip teigiama, religijų lyginimas, „nuosta ta sumenkinti kitatikį ir jo išpažįstamą religiją yra tarptautinis reiškinys“ (Anglickienė, 2004, p. 51). Krikščionių ir judėjų tikėjimų lyginimas yra įprastas ir lietuvių tautosakoje, o tas palyginimas dažniausiai būna žydų tikėjimo nenaudai (Anglickienė, 2004), ką rodo ir šio tyrimo rezultatai. Kitas įdomus aspek tas, išryškėjęs analizės metu, yra tikėjimo ir pinigų supriešinimas, pasibaigiantis tikėjimo nenaudai, taip dar labiau akcentuojant pinigų svarbą žydui ir sumen kinant jų religingumą (15). Vyro ir moters / šeimos santykių bei genocido kontekstai, kaip jau minėta, labiau išryškėjo šiuolai kiniuose anekdotuose. Kaip matyti iš žemiau pateik tų pavyzdžių, per pirmąjį kontekstą atsiskleidžia ne ištikimybės aspektas: Grįžta Abramas iš komandiruotės. Įeina į kambarį, mato po antklode žmoną ir dar kažką. Vyriokas atsikelia, greitai apsirengia, tylėdamas prasmunka pro Abramą ir išeina. (16) – Sahra, kas tai? – Nėžynau, kažkokis chamas. Nė tau labas, nė man viso gėhro (Duomenų bazė, 2009). Chasidas, be galo girdamas savo rabiną, sa (12) – Kas šeštadienį jis kalbasi su šventu pranašu Eliju iš ano pasaulio! – O gal tavo rabinas melagis? – suabejojo pašnekovai. – Kaip melagis? Jeigu jis būtų melagis, tai šventasis pranašas nesikalbėtų su juo! (Šukys, 2005). kė: Sioma, kaip givėni, kas naujo? (17) Semionas liūdnai: – Žmona man nėyštikima. – Tu manės nėsuphratai, Sioma. Aš klausiu, kas naujo (Duomenų bazė, 2009). Anekdotai su aliuzija į genocidą dažniausiai trumpi ir sarkastiški: Žydas kreipiasi į rabiną: (13) – Hrabė, pas manė bėda – sunus phryėmė khrikščionybė. Ka man dahryti? Rabinas pagalvojo ir sako: – Rhėikė pasitahrti su dėvu. Po kurio laiko grįžta ir sako: – Tėsiog nėžynau, ka pasakyti. Vėšpatis atsakė man, kad jis tuhri ta pati phroblėma (Duomenų bazė, 2009). Kas juodas ir beldžia į stiklą? (18) Žydų vaikas orkaitėj (Duomenų bazė, 2009). Ar žinai, kaip į vieną mašiną sutalpinti šimtą aštuonis žydus? (19) Du priekyje, du gale, trys bagažinėj ir šimtas peleninėj (Duomenų bazė, 2009). (20) Kuo skiriasi žydas nuo vaikų? Vaikas grįžta iš vasaros stovyklos (Duomenų bazė, 2010). Vienas žydas labai rūpestingai varto Bibliją. (14) Lietuvis jo klausia: – Ko gi ten ieškai? – Koks buvo dolerio kursas prieš Kristaus gi mimą (Sasnauskas, 2005). Koncentracijos stovykloje skelbiama diskote ka, kadangi kulkosvaidininkas prasuks savo naują jį diską (Duomenų bazė, 2010). (21) Eina, eina 2 žydai, pamato bažnyčią, vienas sako: (15) – O, žiūrėk, koks čia užrašas? Jeigu priimsite mūsų krikščionišką tikėjimą, gausite 100 litų. – Uigh, kaip taip galima? Argi galima atsisa kyti savo idėjų ir savo tikėjimo dėl 100 litų? Einu patikrinti. Nu, ir nueina žydas į bažnyčią, grįžta už pusva landžio, kitas klausia: – Nu, tai kaip? Ar duoda pinigų? Be aukščiau minėtų žydo įvaizdžių, žvelgiant bendrai, įdomu pastebėti, jog kaip ypatybė, priside danti prie šio personažo komiškumo kūrimo anekdo tuose, dažnai pasitaiko tarties mėgdžiojimas (11, 13, 16, 17). Tai – išskirtinis anekdotų apie žydus aspek tas. Apibendrinant anekdotų apie žydus analizę paaiškėjo, jog religinis kontekstas yra išties populia 163 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 rus ir, kaip teigia ir kiti tyrėjai, religinius ypatumus bei skirtumus atspindintys anekdotai tebėra paplitę (Anglickienė, 2004), žydo verslininko, prekybininko įvaizdis ir verslo / pinigų / turtinių santykių konteks tas vyrauja. Vertinant žydo vaizdavimą anekdotuose, šio tyrimo kontekste išryškėjo, jog, nors kai kurie ste reotipai ryškūs ir atitinkantys tiek kitų tyrėjų pastebė jimus, tiek visuomenės nuomonę, žydo paveikslas, lyginant su kitų kultūrų atstovais, yra gana spalvin gas – didesnė tiek įvaizdžių, tiek žydų personažų vei kimo kontekstų įvairovė. Vokietis. Kaip jau minėta, ši tauta, kaip ir žy dai ar čigonai, nuo seno buvo populiari lietuvių tau tosakoje, o požiūris į šios kultūros atstovus visada buvo gana neigiamas – istoriniai šaltiniai liudija, jog į vokiečius žiūrėta skeptiškai, jiems palankumo lietuviai nejautė, tad tai atsispindėjo ir tautosakoje (Anglickienė, 2006). Tai patvirtina ir šiame tyrime surinkti anekdotai: nors iš tokio nedidelio anekdotų skaičiaus sunku daryti apibendrinimus dėl vokiečių personažų veikimo konteksto, tačiau tarp surinktų anekdotų pasitaikė religinio, buitinio konteksto, o vokiečio stereotipas išsiskyrė aiškiai – visuose anek dotuose vokietis pasižymi kvailumu: – Ką darytum sutikęs mane? Turėsi atsakyti: pagarbą atiduočiau ir nueičiau. Kito klausia: – Ką darytum sutikęs kiaulę? Turėsi atsakyti: peiliai į pašonę ir į bendrą katilą. Trečio klausia, mokina: – Iš kur jūs imat avalynę? Turėsi atsakyti: iš sandėlio pagal sąrašą. Ateina patikrinimo diena ir pradeda klausti nuo antro: – Ką darytum sutikęs mane? Atsako: – Peiliai į pašonę ir į bendrą katilą. Kito klausia: – Ką darytum sutikęs kiaulę? – Pagarbą atiduočiau ir nueičiau. Trečio klausia: – Iš kur jūs tokie durni? – Iš sandėlio pagal sąrašą (Duomenų bazė, 2010). Iš pateiktų pavyzdžių matyti, jog vokiečio stereotipas skurdus, bet ryškus. Kad vokiečių vaizda vimas labai stereotipiškas patvirtina ir Anglickienė (2006, p. 106), teigdama, jog tautosakoje dominuoja paniekinantis požiūris į vokiečius, jie vaizduojami kvaili, visų apgaudinėjami, o apskritai, tai – „kvai liausias tautosakos kitatautis“. Vis dėlto, pabrėžtina, jog toks vaizdavimas visiškai nesutampa su šiandien visuomenėje vyraujančia nuomone: D. Senvaitytės (2004) tyrimas atskleidė, jog vokiečiams priskiria ma ir teigiamų, ir neigiamų savybių, tiksliau sakant, nors esama neigiamų stereotipų, tokių kaip „nacio nalistai, pasipūtę, nepakantūs kitoms tautoms“, šios tautos atstovai vertinami ir kaip tvarkingi, darbštūs. Tokį tautosakoje ir visuomenėje vyraujančių stereoti pų neatitikimą iš dalies galbūt būtų galima paaiškin ti kintančiomis istorinėmis aplinkybėmis bei santy kiais su šia tauta. Vokietė pasisiuvo iš trijų kailių siaurus kailinu kus ir užrietusi nosį nuėjo į Katalikų bažnyčią. Pa taikė tuo laiku, kai kunigas ėmė skaityti Evangeliją ir visi žmonės atsistojo. (22) Vokietė pagalvojo, kad čia ją visi pagerbia, ir sako: – Sėdėkit, sėdėkit, žmogeliai! Aš nesu jokia po nia, tiktai račiaus pati (Sasnauskas, 2005). Gyveno turtingas vokietis. Jis turėjo labai daug lašinių, kurie buvo sukabinti ant aukšto – vis po dvi paltis, poromis. Vokietis nežinojo, kiek tų laši nių turi, nes nemokėjo skaičiuoti. Juos skaičiuoda vo taip: (23) – Lašinys prie lašinio, lašinys prie lašinio. Kai visur gaudavosi pora, jis galvojo, kad laši nių niekas nejudino. Pamatė tai bernas ir nuėjęs naktį pavogė vieną paltį lašinių. Ryte atsikėlęs vokietis skaičiuoja laši nius <...>. Žiūri, kabo viena paltis. – Ei Jonai, – sako jis bernui, – iš kur čia ta vie na paltis atsirado? – Ponuli, aš savo pakabinau. – Pasiimk tą savo paltį, kad jos nebūtų. Bernui to tik reikėjo <...>. Taip ir išsinešė pusę vokiečio lašinių (Sasnaus kas, 2005). Išvados 1. Visos trys šiame tyrime analizuotos anekdotų per sonažų grupės – žydai, čigonai bei vokiečiai – lie tuvių tautosakoje paplitę nuo seno (Anglickienė, 2006), tačiau jų populiarumas akivaizdžiai kito. Dažniausiai anekdotuose vaizduojami žydai. Prie populiariausių paminėtina ir Lietuvoje pa plitusi etninė grupė – čigonai, nors naujuosiuose anekdotuose, užrašytuose 2000–2010 metais, šie personažai jau nebefigūruoja. 2. Lyginant senesniuosius ir šiuolaikinius anekdo tus, pastebima anekdotuose vaizduojamų kultū rų populiarumo kitimo tendencija: vienos tautos iš anekdotų dingsta, kitos – atsiranda. Tam įtaką gali daryti besikeičianti situacija tiek toje šalyje, kur anekdotai pasakojami, tiek toje, apie kurios atstovus pasakojama, tiek šalių tarpusavio santy kiai ar tarptautinė anekdotų migracija. Dviejuose šiuolaikiniuose anekdotuose kvai lumas atsiskleidžia akcentuojant vokiečio kalbos nemokėjimą ir iš to kylančias komiškas situacijas, pavyzdžiui: Lietuvos armijoje kariavo trys vokiečiai ir jie nemokėjo lietuviškai. Na, turėjo būti patikrinimas ir juos atėjo šiek tiek pamokinti, tai va, ir sako pirmam: (24) 164 humanitariniai mokslai 3. Skiriasi ir stereotipų bei požiūrių į konkrečių kul tūrų atstovus įvairovė. Vieni vaizduojami labai vienpusiškai (čigonas, vokietis), kitų paveiks lai – spalvingesni (žydas). 4. Naujausių anekdotų siužetuose esama šiuolaiki nių realijų. Tokie skirtumai liudija tai, kad aplin kos, kurioje gyvuoja tautosaka, kaita skatina ir pačios liaudies kūrybos pokyčius. 5. Nors tautų populiarumas bei veikimo konteks tai laikui bėgant kinta, tyrimas leidžia teigti, jog nuo seno įsišakniję ir nusistovėję kertiniai kultū rų įvaizdžiai, sudarantys stereotipų branduolį, yra pastovūs. Tyrimas patvirtino, jog stereotipai kitų kultūrų atžvilgiu yra įsitvirtinę ir nusistovė ję kolektyvinėje bei atskirų individų sąmonėje. 6. Kalbant apie anekdotuose išryškėjančius bei vi suomenėje vyraujančius stereotipus pasakytina, jog, nors anekdotuose pasireiškė ne visi visuome nės nuomonės bei žiniasklaidos tyrimų atskleisti lietuvių visuomenėje įsišakniję stereotipai, tie, kurie išryškėjo, beveik visai atvejais visiškai ar ba iš dalies sutapo su visuomenės nuomone. Dėl to darytina išvada, jog šis pasakojamosios tauto sakos žanras vertintinas kaip ryškiai atskleidžian tis visuomenėje susiformavusius kultūrinius ste reotipus. 7. Anekdotas yra vienas šiais laikais gyvybingiau sių, populiariausių bei įtaigiausių pasakojamo sios tautosakos žanrų, todėl anekdotai laikytini ne tik svarbiu kultūrinių stereotipų raiškos, bet ir jų formavimo bei palaikymo šaltiniu. vos dienraščiai („Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lie tuvos aidas“) apie tautines mažumas Lietuvoje. Socio logija. Mintis ir veiksmas. Nr. 1 (3). P. 67–78. 6. Green T. A. (ed.), 1997, Folklore: an Encyclopedia of Beliefs, Customs, Tales, Music, and Art. Santa Barba ra: ABC-CLIO, Inc. 7. Kalnius P., 2002, „Kitokie“ tarp „savų“: Lietuvos etnografinių grupių stereotipai. Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos. Nr. 2(11). P. 23–52. 8. Kerbelytė B., 2009, Komunistiniai vadai ir žmonių būsena Lietuvoje užrašytuose anekdotuose. Tautosa kos darbai. Nr. XXXVIII. P. 260–270. 9. Kerbelytė B., Krikščiūnas P., 1994, Lietuvių liaudies anekdotai. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 10. Kuzmickaitė L., 1992, Etniniai stereotipai. Filosofija, sociologija. Nr. 3 (9). P. 56–59. 11.Papaurėlytė-Klovienė S., 2010, Kaimyninių tautų at stovai ir jų nacionalinio charakterio specifika lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. Lietuvių kalba. Nr. 4. P. 1– 9. 12. Senvaitytė D., 2004, Etninių stereotipų kaita: tauty bės studentų akimis. Tiltai. Nr. 4. P. 123–128. 13. Trinkūnienė I., 2000, Lietuvių miestiečių tautinės ir etninės savimonės raiška. Etniškumo studijos: teori niai samprotavimai ir empiriniai tyrimai. Vilnius: LFSI. P. 64–75. 14. Vengrytė-Janavičienė E., 2004, Kitataučiai lietuvių liaudies talalinėse. Tautosakos darbai. Nr. XX. P. 45– 50. 15. Zastrow R., Kirst-Ashman K. K., 2009, Understan ding Human Behavior and the Social Environment. Brooks/Cole: Cengage Learning. Literatūra Šaltiniai 1. Anglickienė L., 2002, Kitataučių įvaizdis anekdotuo se. Darbai ir dienos. T. 31. P. 191–196. 2. Anglickienė L., 2006, Kitataučių įvaizdis lietuvių fol klore. Vilnius: Versus aureus. 3. Anglickienė L., 2004, Judėjo įvaizdis lietuvių folklo re: viduramžiškų prietarų atspindžiai. Tautosakos dar bai. Nr. XXI. P. 41–54. 4. Anglickienė L., 2009, Šiandieniniai lietuvių mitai apie kaimynines tautas. Kultūrologija. Nr. 17. P. 228–244. 5. Beresnevičiūtė V., Nausėdienė I., 1999, Trys Lietu 1. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Etnologijos ir folkloristikos kated ros elektroninė tautosakos kūrinių duomenų bazė [in teraktyvus] [žiūrėta 2010 m. gruodžio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://etnologijadb.vdu.lt/Apie-DB/>. 2. Sasnauskas P., 1996, Senojo kaimo anekdotai. Kau nas: Vaiga. 3. Sasnauskas P., 2005, Lietuvių anekdotai. Kaunas: Vai ga. 4. Šukys J., 2005, Sveiks, tik nebegyvs: kalbiniai anek dotai. Vilnius: Gimtasis žodis. 165 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 CULTURAL STEREOTYPES IN JOKES THAT LITHUANIANS TELL: JEWS, GIPSIES, GERMANS Ieva Lukošiūtė Summary Folklore may be called a reflection of national psychology, people’s mentality, world outlook, attitudes, values, etc.; therefore, it is considered to be a source of the manifestation of cultural stereotypes. However, even though recently there has been an increase in scientists’ interest in cultural stereotypes, their manifestation and representation in folklore have not yet received sufficient attention and there is a lack of comprehensive empirical studies of this issue. Therefore, the present article deals with the analysis of the manifestation of cultural stereotypes in jokes told by Lithuanians, as jokes are a popular, vivid and attractive genre of folklore with a long tradition of portraying characters from different cultural groups. The object of the present research is cultural stereotypes in jokes popular in Lithuania, while the aim is to analyse the peculiarities of their manifestation. Thus the main tasks of the research are: 1) to review the contexts different cultural groups are portrayed in; 2) to analyse the stereotypical images of the characters representing different cultural groups; 3) to compare the stereotypes that manifest through jokes with the ones prevalent in the society. The results of the research allow concluding that: the popularity of characters representing different cultural groups portrayed in jokes popular in Lithuania varies depending on different circumstances and factors; the variety of stereotypical images and attitudes towards the representatives of particular cultures differs – while the images of some are rather narrow and static, the portrayal of others, on the contrary, are more picturesque; jokes popular in different periods of time differ in the variety of characters and the contexts they act in, however, the core stereotypes remain unchanged but are supplemented with new images; the key stereotypes that manifest through jokes almost in all cases are the same as the ones that prevail in the society, and jokes are one of the most popular and suggestive genres of folklore, thus, it is possible to claim that jokes are not only a significant source of the manifestation of cultural stereotypes but also a source of their formation and maintenance. Keywords: stereotypes, stereotype formation, maintenance and change, cultural stereotypes, culture, oral folklore, joke. KULTŪRINIAI STEREOTIPAI LIETUVIŲ PASAKOJAMUOSE ANEKDOTUOSE: ŽYDAS, ČIGONAS, VOKIETIS Ieva Lukošiūtė Santrauka Šio tyrimo objektas – kultūriniai stereotipai Lietuvoje populiariuose anekdotuose. Tyrimo tikslas – nustatyti bei išanalizuoti Lietuvoje populiariuose anekdotuose išryškėjančius stereotipus konkrečių kultūrų atstovų atžvilgiu, tad ke liami šie uždaviniai: 1) apžvelgti Lietuvoje populiariuose anekdotuose vaizduojamų kultūrinių grupių atstovų personažų veikimo kontekstus; 2) išanalizuoti vaizduojamų tautų stereotipinius įvaizdžius; 3) išryškėjančius stereotipus palyginti su visuomenėje vyraujančiais stereotipais. Tyrimo rezultatai leidžia daryti keletą pagrindinių išvadų: pirma, Lietuvoje populiariuose anekdotuose vaizduo jamų kultūrų atstovų personažų populiarumas įvairuoja priklausomai nuo konkrečių veiksnių; antra, tyrimas atskleidė, jog skiriasi stereotipinių įvaizdžių bei požiūrių į konkrečių kultūrų atstovus įvairovė – vieni vaizduojami vienpusiškai, kitų paveikslai – spalvingesni, o požiūriai į skirtingų kultūrų atstovus varijuoja nuo daugiau ar mažiau neutralaus iki aki vaizdžiai neigiamo; trečia, skirtingais laikotarpiais užrašytuose anekdotuose skiriasi vaizduojamų tautų atstovų įvairovė bei veikimo kontekstai, tačiau pagrindiniai stereotipai išlieka, nors laikui bėgant ir besikeičiant socialinėms, kultūrinėms bei politinėms realijoms jie pagausėja naujais įvaizdžiais; anekdotuose išryškėjantys stereotipai visiškai arba iš dalies su tampa su visuomenėje vyraujančiais stereotipais, o anekdotas yra vienas šiais laikais gyvybingiausių, populiariausių bei įtaigiausių pasakojamosios tautosakos žanrų, tad galima teigti, jog anekdotai laikytini ne tik svarbiu kultūrinių stereotipų raiškos, bet ir jų formavimo bei palaikymo šaltiniu. Prasminiai žodžiai: stereotipai, stereotipų formavimasis, palaikymas ir kaita, kultūriniai stereotipai, kultūra, pasa kojamoji tautosaka, anekdotas. Įteikta 2012-03-15 166 ASMENINIŲ IR ORGANIZACIJOS VERTYBIŲ KONGRUENCIJA: DIALOGO PAIEŠKOS Jolita Vveinhardt, Evelina Gulbovaitė Vytauto Didžiojo universitetas Įvadas Individualūs įsitikinimai ir elgesį organizacijoje reguliuojančios normos Daugelis organizacijų įdarbinimo procedūro se akcentuoja vertybes, kurių tikimasi iš darbuotojų. Šiame kontekste esama tam tikros nesuvoktos stereo tipizacijos ir tradicijos, kurias rodo bendro pobūdžio reikalavimai – sąžiningumas, darbštumas, pareigin gumas, kūrybiškumas ir pan. Juos galima laikyti tam tikrais orientyrais, skirtais darbuotojams, tačiau neatskleidžiančiais organizacijos unikalumo, kurį su ponuoja specifiniai vertybių rinkiniai. Darbo rinkoje organizacijos vertybių reprezentacija – daugiau nei kukli, o tai išryškina individualių bei organizacijos vertybių derinimo problemą. Vertybių reikšmę suvo kiančių vadovų vizijoje – į organizacijos vertybes, tikslus orientuotų darbuotojų nuostatos. Vertybių tyrimams Lietuvoje skiriama pakan kamai daug dėmesio. Tyrėjai ir specialistai mano, kad asmens ir organizacijos vertybių atitikimas yra svarbiausias veiksnys, padedantis išlaikyti prisitai kančią ir atsidavusią darbo jėgą, o tai yra labai svar bu šiuolaikiniame verslo pasaulyje. Vertybių kongru encija organizacijoms suteikia pranašumo rinkose, tačiau vertybių derinimo reikšmės ir dialogo tarp dar buotojo ir organizacijos paieškos problema išlieka gana aštri. Šios problemos turinį sudaro susiformavę požiūriai į darbuotojus, organizacijos valdymą, nusi stovėjusios trapios kompromiso ir dialogo paieškos kultūros tradicijos. Taigi, aktuali problema organiza cijų valdymo praktikoje, siekiant derinti organizaci jos ir individualias vertybes, lieka dialogo bei kom promisų paieška. Tyrimo objektas – asmeninės ir organizacijos vertybės. Tyrimo tikslas – išanalizuoti dialogo, derinant individualias ir organizacijos vertybes, galimybes. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti individualių ir organizacijos vertybių kon gruencijos galimybes. 2.Pateikti individualių ir organizacijos vertybių de rinimo principus. Tyrimo metodai. Straipsnis parengtas remian tis sisteminės mokslinės literatūros analizės, bendro sios ir loginės analizės, sintezės, analogijos, kom pleksinio apibendrinimo ir lyginimo metodais. Darbo aplinkoje komunikuojama individualio siomis ir organizacijos vertybėmis, tačiau egzistuoja ir trečiasis dėmuo – nacionalinei kultūrai būdingos vertybės, kurios pasitelkiamos kaip orientyrai, kai prireikia įvertinti konkrečią situaciją. Vertybės yra matas, kuriuo kasdien individas nustato savo santykį su daugeliu aplinkos subjektų, taip pat ir su organi zacija, kurioje dirba. Kultūroje išreikštos bendrosios vertybės atlieka tiek individo, tiek organizacijos san tykių su aplinka reguliuojantį vaidmenį. Tačiau šis santykis individo ir organizacijos požiūriais skiriasi. Individualias vertybes apibūdina tokios cha rakteristikos: skirtingai traktuojamas objektas, idė jos, įsitikinimai ir santykinės svarbos nulemtas elge sys, reliatyviai stabilūs pažinimai ir stipri emocinė įtaka, pavyzdžiui saugumas, laimė, džiaugsmas; mo raliniai kriterijai, kuriais vertinamas elgesys, standar tai. Individo vertybės materializuojasi jo elgesyje ir, anot B. Z. Posner (2010), pasireiškia per asmens nuo mones, požiūrius, įpročius, troškimus, baimes. Ver tybės padeda žmogui ne tik susivokti sudėtingame pasaulyje, bet ir pasirinkti tai, kas jame yra iš tiesų prasminga, t. y. tam tikrus vaidmenis, profesijas, taip pat ir organizacijas, kuriose nori dirbti. Vertybės, ži nios ir instinktai tėra potencialas, kurį visi turi. Ar jis atsiskleis apskritai ir kaip atsiskleis, priklauso nuo išmokimo kryptingai save valdyti. J. M. Halstead ir M. J. Taylor (2006) teigimu, vertybės – tai principai ir pagrindiniai įsitikinimai, kurie yra bendrieji elge sio orientyrai, ilgalaikiai įsitikinimai apie tai, kas yra vertinga, kas yra siekiami idealai, plataus pobūdžio standartai, pagal kuriuos konkretūs įsitikinimai ir veiksmai vertinami kaip geri, teisingi, pageidaujami arba verti pagarbos (Halstead, Pike, 2006). Nerasime organizacijos, kurios darbuotojai ne sivadovautų tam tikromis vertybėmis. Panašiai kaip asmeninės vertybės veikia asmens elgesį ir sprendi mus, taip organizacijos vertybių sistema nustato tam tikras normas, paskirsto resursus ir pan. (Edwards, Cable, 2009; Westerman, Cyr, 2004). Organizacijos vertybės: valdymo įrankis (Borisova, 2009), sėkmės garantas (Palmer ir kt. 2004; Monkevičienė, Liugai laitė-Radzvickienė, 2009), ilgalaikis įsitikinimas, 167 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 kad tam tikras elgesio modelis yra asmeniškai-psi chologiškai arba socialiai-kultūriškai pageidautinas (Hestroni, Asya, 2002); įsitikinimas ir moraliniai principai, kurie slypi organizacijos kultūroje ir su teikia reikšmę normoms bei elgesio standartams joje (Campbell, Yeung, 2002; Posner, 2010), tai, kas yra svarbu visiems organizacijos nariams (Wil liams, 2002); daug dalykų jungianti, ilgai išliekanti sistema, apimanti įsitikinimus dėl asmeniškai ir so cialiai pageidaujamų elgimosi būdų (Klenke, 2005; Lawrence, Lawrence, 2009). Organizacijos vertybės nusako, kurie iš alternatyvių verslo veiksmų ar tiks lų yra labiau pageidaujami (Enz, Schwenk, 1991). Jos atsispindi organizacijos misijoje, tiksluose, stra tegijoje, struktūrose, resursų paskirstyme, atliekamo je veikloje, vykdomoje politikoje bei procedūrose (Schein, 1992). Vertybės – pagrindinis organizacijos kultūrą nusakantis elementas, reguliuojantis daugelį procesų (Stacknam ir kt., 2000; Terikangas, 2004; Nemeikšie nė, 2006; Reino ir kt. 2007; Vaitiekauskaitė, 2008; Posner, 2010 ir kt.). Organizacijos kultūra turi ir sub kultūrų – ypač didelėse organizacijose. Vyraujanti kultūra išreiškia pagrindines vertybes, kurias pripa žįsta organizacijos narių dauguma, o subkultūros su siformuoja atspindėdamos narių bendras problemas, situacijas ar patirtį. Subkultūros dažniausiai atsiran da skirtinguose padaliniuose arba skirtingose geogra finėse vietovėse. Vertybės yra tiek asmeniui, tiek organizacijai būdingos esminės charakteristikos, kurios gali būti tiesiogiai ir prasmingai palygintos (Sezgin, 2006; Ed wards, Cable, 2009). Individualias ir organizacijos vertybes sieja visai sociokultūrai būdingos, pripažin tos vertybės. Tokiu būdu vertybės gali sąlygoti ne tik tokius organizacijos požymius kaip jėgos struktū ros ar elgesio normos, bet ir lemti ne tokius akivaiz džius, bet ne mažiau svarbius organizacijos aspektus kaip darbuotojų ir organizacijos lūkesčiai vieni kitų atžvilgiu, socialinis klimatas bei socialinis identite tas (Verplanken, 2004). Vertybės, bendros individui, organizacijai ir visuomenei, pateiktos 1 lentelėje. 1 lentelė. Vertybės subjekto atžvilgiu Subjektas Individas Organizacija Visuomenė Vertybės Šeima, draugiškumas, atsakingumas, ištikimybė, principingumas, geranoriškumas, sąžiningumas, dorumas, išmintingumas, gailestingumas, išmintingumas, meilė, pasiaukojimas ir kt. Pelnas, bendradarbiavimas, geranoriškumas, kolektyviškumas, lojalumas, mokymasis, drausmingu mas, kruopštumas, pareigingumas, profesionalumas, tikslumas, kūrybiškumas, sąžiningumas, išmin tingumas, santarvė, demokratiškumas, kompetentingumas, pasiaukojimas ir kt. Pasiaukojimas, geranoriškumas, socialinė atsakomybė, teisingumas, laisvė, ištikimybė, gailestingu mas, visuomeniškumas, santarvė, pilietiškumas, meilė žmonėms, patriotizmas, demokratija ir kt. Šaltinis: Vveinhardt J., 2007, Vertybinė individo, organizacijos ir visuomenės triada: kongruencijos paieškos organizaci joje. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Nr. 2 (9). P. 333. Pažymima, kad terminalinės vertybės – tai galutinės vertybės, atspindinčios galutinę egzistavimo būseną (individo pasiekimų galutiniai rezultatai, tikslai, ku riuos jis siekia realizuoti per savo gyvenimą). Instru mentinės vertybės – tarpinės, atspindinčios pageidau tiną elgesio būdą, priemonės, padedančios pasiekti aukščiausių tikslų (išryškėja priemonėse, vartojamo se tarpinėms vertybėms realizuoti). Pasak T. M. Ve ludo-de-Oliveira ir kt. (2006), terminalinės vertybės yra gyvenimo tikslai, kurių mes siekiame gyvenime, pvz., taika, pasiekimai, gerovė. Instrumentinės verty bės yra elgsenos būdai, kurie veda link terminalinių vertybių, pvz., ambicijos, išradingumas, kurios gali būti būtinos siekiant gerovės. Abiejoms minėtoms vertybių grupėms M. Rokeach ir J. F. Regan (1980) išskyrė po 18 pagrindinių, kurios pateiktos 2-oje len telėje. Visų trijų lygmenų vertybių analizė rodo, kad daugelis iš jų sutampa, nors traktuotės ir skiriasi. Pa vyzdžiui, tokia vertybė kaip ištikimybė organizacijos kontekste virsta lojalumu organizacijai, o dar plates niame – pilietine pozicija. P. Jucevičienė (1996, cit. Meglino ir kt., 1989) pateikia vertybių klasifikaciją, tinkančią žmogaus darbui aptarti: pasiekimas – suge bėjimas atlikti didelius darbus savo gyvenime; pagal ba ir priklausymas kitiems – būti susietam su kitais žmonėmis ir jiems pagelbėti; sąžiningumas – tiesos sakymas ir elgimasis taip, kaip atrodo teisinga; do rumas – buvimas bešališkam ir elgimasis taip, kaip visiems atrodo, jog yra dora. M. Rokeach (1973) vertybes suskirstė į du pa grindinius tipus: terminalines ir instrumentines. Šia klasifikacija remiasi nemažai Lietuvos ir užsienio autorių (Jucevičienė, 1996; Stacknam ir kt., 2000). 168 humanitariniai mokslai 2 lentelė. Instrumentinės ir terminalinės vertybės pagal Rokeach Instrumentinės vertybės 1. Ambicingas 2. Atlaidus 3. Atsakingas 4. Gabus 5. Intelektualus 6. Kontroliuojantis save 7. Lakios vaizduotės 8. Linksmas 9. Logiškas 10. Mandagus 11. Mylintis 12. Nepriklausomas 13.Paklusnus 14.Paslaugus 15.Plataus mąstymo 16. Sąžiningas 17. Smalsus 18. Švarus Terminalinės vertybės 1. Brandi meilė 2. Draugystė 3. Grožio pasaulis (menai, gamta) 4. Įdomus gyvenimas / Savirealizacija 5. Išmintis 6. Išsigelbėjimas (amžinas gyvenimas) 7. Sveikata / Laimė (pasitenkinimas) 8. Laimėjimo / atlikimo jausmas 9. Laisvė 10. Lygybė 11. Malonumas (malonus gyvenimas) 12. Nacionalinis saugumas 13.Patogus gyvenimas / Gyvenimo kokybė 14. Savigarba 15. Socialinis pripažinimas (pagarba) 16. Šeimos saugumas (rūpinimasis artimaisiais) 17. Taika pasaulyje 18. Vidinė harmonija Šaltinis: Rokeach M., Regan J. F., 1980, The Role of Values in the Counseling Situation. Personnel & Guidance Journal. Nr. 58 (9). S. H. Schwartz (2006) išskyrė dešimt bazinių vertybių (pasiekimai; rūpinimasis; konformizmas; hedonizmas; valdžia; saugumas; saviorientacija / sa virealizacija; stimuliacija; tradicija; universalizmas), kylančių iš fundamentalių poreikių, kuriuos turi kiek vienas žmogus: biologinių, socialinių ir visuomeni nių. Šios bazinės vertybės aptinkamos skirtingose kultūrose. Žmonės paprastai puoselėja palankius jaus mus asmenims, grupėms, kuriose atpažįsta tapačias vertybes. Tapatumo, arba kongruentiškumo, paieška paremtas visas socialinis žmogaus egzistavimas – šei mos kūrimas, jungimasis į visuomeninius darinius ir pan. Vertybių kongruencija organizacijoje – indivi dus ir organizacijas sutelkiantis reiškinys (Jucevi čienė, 1996; Posner, 2010; Godrich, 2010; Posner, 2010 ir kt.). Normos ir vertybės yra organizacijoje dirbančių asmenų grupės produktas. Net jei ne visi organizacijos nariai turi nevienodas vertybes, tačiau didžioji jų dalis vis tiek vertina panašias vertybes bei suvokia, kokias vertybes palaiko grupė, kuriai jie pri klauso. Daugelis autorių akcentuoja, kad kongruenci ja įvairiais aspektais lemia efektyvesnį organizacijos narių darbą (Rubino, 1998; Erdogan ir kt., 2004 ir kt.). Vertybių kongruencija organizacijoje – natūra lus ir dirbtinis procesas. Natūralus, nes darbuotojai savo aplinkoje ieško vertybinių atitikmenų ir nuo šios paieškos sėkmės priklauso tolimesnis santykis su bendradarbiais ir organizacija – net ir nusivyli mas, atsiribojimas. Procesas dirbtinis, nes organizaci jos, kaip dirbtinės sistemos, kultūra yra nuolatos kon struojama. Vis dėlto, nors individas ir organizacijos iš esmės puoselėja panašias ar net vienodas vertybes, tai dar negarantuoja jų kongruencijos. Šiame procese galima identifikuoti net keletą požiūrių – intervencinį, kai siekiama ugdyti norimas darbuotojų vertybes, prievartinį – kai organizacijos vertybės iškeliamos kaip absoliuti konstanta, ir pari tetinį – lygiaverčių šalių dialogo paiešką. Vertybių derinimo problematika Iš esmės sutariama, kad vertybės yra toji jė ga, kuri suvienija, suderina ir viena kryptimi nukrei pia organizacijos narių pastangas tikslams pasiekti (Preikšienė, 2003; Vveinhardt, 2007; Vaitiekauskai tė, 2008; Posner, 2010 ir kt.). Organizacijų vertybės, kuriomis jos vadovaujasi savo veikloje – tai tarsi viešas pripažinimas, kokiu būdu jos dirba, siekia realizuoti verslo tikslus. Vertybės dažniausiai atlie ka vieną ar kelias kertines funkcijas organizacijoje (Katcher, 2006): tampa kelrodžiu svarbiems sprendi mams priimti; kuria nuoseklų ir pastovų požiūrį tarp darbuotojų; skiria organizaciją nuo jos konkurentų; pritraukia kvalifikuotus potencialius darbuotojus. Bendrosiomis vertybėmis nusakomi tikslai, būdai jiems pasiekti, pagrindinės darbuotojų pareigos, efek tyvaus elgesio būdai, taisyklių ir principų rinkinys. Neįmanoma darbuotojų priversti būti lojaliais organizacijai, kūrybiškais, kurti naujas žinias ir jo mis dalytis, nes vertybės raiška grindžiama laisva valia, asmeniniu apsisprendimu. Darbuotojai į orga nizaciją ateina kaip asmenybės, turinčios savitą ver tybinę orientaciją, tačiau tai dar nereiškia, kad ben drybių paieška yra pasmerkta nesėkmei. Dauguma organizacijų vertybių yra universalios, o asmeniui ir organizacijai būdingos charakteristikos – panašios (Sezgin, 2006; Edwards, Cable, 2009), todėl tai su 169 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 ponuoja prielaidą, jog galima ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Žmogaus savybė prisitaikyti prie aplinkos lemia tai, kad vertybės, ir teigiamos, ir neigiamos, atsiskleidžia susidarius tam tikroms, palankioms są lygoms. Pavyzdžiui, visuomenėje egzistuoja daugy bė diskriminacijos procesus skatinančių stereotipų, būdingų visai kultūrai, tačiau ne visose organizaci jose tai virsta diskriminaciniais procesais. Vertybės yra fundamentalus objektas besikeičiančioje aplinko je. Organizacijos gali kelti naujus tikslus, keisti stra tegijas, kurti naujus procesus ar restruktūrizuotis, tačiau dažniausiai vertybinė ideologija išlieka stipri ir nepakitusi (Victorio, 2008). Nors visuomenei bū dinga bendra vertybių sistema, paremta fundamenta liosiomis vertybėmis, tačiau ji – nevienareikšmiškai interpretuojama, teikiami nevienodi akcentai. Pavyz džiui, vadovų vertybės yra abstraktesnės, labiau nei pavaldinių orientuotos į ateitį (Nemeikšienė, 2006; Vaitiekauskaitė, 2008). Skirtingo lygmens vertybės yra tarpusavyje susijusios ir veikia viena kitą. Pavyzdžiui, B. P. Hall (2001) remiasi I. Nonaka modeliu ir atskleidžia, kad organizacijoje komunikuojamos atskiro individo ver tybės per neišreikštų žinių tapimą išreikštomis ir da lijimąsi jomis su kitais organizacijos nariais, tampa individų grupių vertybėmis bei daro įtaką organizaci jos vertybėms. Tačiau šiam komunikaciniam proce sui, arba dialogui, kyla rimtų trikdžių. Darbuotojas organizacijoje praleidžia žymią savo laiko dalį, kuris neapsiriboja darbo valandomis, todėl sąmoningai ar nesąmoningai kyla grąžos adekvatumo klausimas. Ne tik materialinio atlygio, bet ir fizinio bei psicho loginio komforto, itin priklausančio nuo santykių organizacijos viduje, organizacijos įvaizdžio verti nimų artimoje aplinkoje, bendruomenėje. Teigiamai klientų, partnerių vertinama organizacija gali tikėtis ir didesnio darbuotojų įsitraukimo. Santykių funkcionalumui organizacijoje įta kos turi ne tik skirtingi individų, organizacijos intere sai, bet ir vyraujančios išankstinės nuostatos, stereoti pizuotas, prietarais grįstas mąstymas, apsunkinantis dialogą. Egzistuoja tautybės, lyties, socialiniai ir dau gelis kitų stereotipų, veikiančių darbuotojų (ir vado vų) reakcijas – taip pat ir reakcijas į organizacijos deklaruojamas vertybes. Dar iki pradėdamas dirbti asmuo siekia identifikuoti organizacijos vertybes ir atitinkamai programuoja savo elgseną organizaci joje. Praktikoje kartais klaidingai įsivaizduojama, kad pakanka įvardyti organizacijos vertybes inter neto svetainėje, vidaus dokumentuose, formalizuoti etikos kodeksuose. Dažnai tokie kodeksai lieka for malybe, juose įrašomos labai abstrakčios ir bendros vertybės, kurios mažai keičia vidinę neformaliąją organizacijos kultūrą. Dažnai formalūs nuostatai yra darbuotojų suprantami kaip teorinė organizacijos sie kiamybė, o ne praktinėje veikloje naudojami asmeni niai įgūdžiai. G. Pitagorsky (2007) nuomone, pagrin dinės kultūrinės vertybės yra beprasmės, jei jos nėra įtvirtintos pabrėžiamose strateginėse vertybėse – fun damentaliose verslo koncepcijose, dėl kurių varto tojai teikia pirmenybę įmonei, o ne jos konkurentų produktams ar paslaugoms. Vertybes galima metaforiškai gretinti su ke lio ženklais, kurie padeda visuomenei ir individui susiorientuoti socialinio gyvenimo kelyje. Vertybės, kaip ir kelio ženklai, turi reikšmę tik tiems, kurie juos atpažįsta, pripažįsta ir įsipareigoja jų laikytis, suprasdami, jog tai padės saugiau ir greičiau pasiekti tikslą. Sunkiausia apibrėžti, ką grupė iš tikrųjų lai ko vertybėmis. Jos privalo turėti gerai apmąstytas, išgyvenamas vertybes, įprasminančias tą darbą, kurį žmonės atlieka. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar su kurtos sąmoningai ar atsitiktiniu būdu, jos visuomet yra organizacijos ir jos grupių veiklos idealai, kurie nulemia misijos ir vizijos formavimą, sąlygoja veik los vertinimo proceso pobūdį bei turinį. Darbuotojas turi ne tik žinoti organizacijos vertybes, būti susipaži nęs su jų sąvadais, tačiau šias vertybes turi atpažinti kasdieniuose organizacijos procesuose. Atvirumas, pasitikėjimas, tolerancija ir sąžiningumas individo ir organizacijos santykiuose – tos vertybės, kurios padeda palaikyti dialogą su darbuotoju kaip su part neriu. Priešingu atveju, individo ir organizacijos ver tybės liks nesusisiekiantys indai, nors ir su tapačiu turiniu. Išvados 1. Individai ir organizacijos, plačiąja prasme, va dovaujasi sociokultūrai būdingomis vertybėmis, kurių pagrindu konstruoja santykius tarp atskirų sistemų. Nusistovėjusios vertybės yra matas, ku rio adekvatus suvokimas lemia ir individo bei organizacijos santykių funkcionalumą, ir pačios organizacijos situaciją rinkoje – santykius su partneriais, klientais, konkurentais, produkto ver tę. 2. Dauguma individualių ir organizacijos verty bių, tiek vertinamų teigiamai, tiek ir neigiamai, semantiškai sutampa – potencialiai kongruentiš kos, tačiau jų identifikavimo ir derinimo galimy bės priklauso nuo individualių psichologinių, kultūrinių, socialinių kontekstų. 3. Atvirumas, tolerancija, laisva valia, apsispren dimo dėl vertybių galios padalijimas tarp vado vybės ir darbuotojų kuria paritetinius santykius, sudaro palankias sąlygas dialogui plėtoti. 4. Vertybių kongruenciją puoselėjančioms organi zacijoms keliamas uždavinys – vystyti savitą dia logo kultūrą, ieškančią bendrų kontekstų ir mini mizuojančią išankstines nuostatas, stereotipus. 170 humanitariniai mokslai 5. Individualių ir organizacijos vertybių kongruen cija – natūralus ir dirbtinis procesas, kurį, kaip kultūros formavimo dedamąją, privalo palaikyti bei vystyti organizaciją reprezentuojanti vado vybė. Siekiant optimalaus vertybių kongruentiš kumo, turėtų būti vystoma lyderiavimu paremta vadovavimo kultūra. 6. Organizacijos privalo periodiškai „inventorizuo ti“ savo vertybes, nustatyti jų santykį su vidine ir išorine aplinkomis. Organizacijos vertybės turi būti orientuotos į fundamentaliąsias sociokultū ros nuostatas, paprastai, tiksliai suformuluotos, apibrėžtos, formalizuotos sąvaduose ir išaiškina mos visiems darbuotojams. Deklaruojamomis vertybėmis turi būti grindžiami visi organizaci jos veiksmai – tiek nukreipti į veiklos organizavi mą, tiek į partnerius ir rinkas, todėl neturėtų likti erdvės interpretacijoms. 13. Lawrence A., Lawrence P., 2009, Values congruence and organisational commitment: P–O fit in higher education institutions. Journal of Academic Ethics. No. 7 (4). 14. Meglino B. M., Ravlin E. C., Adkins C. L., 1989, A Field Examination of Alternative Measures of Work Va lue Congruence. Southern Management Association, November. 15. Nemeikšienė V., 2006, Universiteto organizacinės kultūros analizė šeimos ir profesinių vaidmenų deri nimo aspektu. Magistro darbas. Šiauliai: Šiaulių uni versitetas. 16. O‘Reilly III C. A., Chatman J., Caldwell D. F., 1991, People and organizational culture: A profile compa rison approach to assessing person–organization fit. Academy of Management Journal. No. 34 (3). 17.Palmer L., Foley J., Parsons C. (2004). Principles not values. Industrial and Commercial Training. No. 36. 18.Pitagorsky G., 2007, The Zen Approach to Project Management. New York: IIL Publishing. 19.Posner B. Z., 2010, Another Look at the Impact of Personal and Organizational Values Congruency. Journal of Business Ethics. No. 97. 20.Preikšienė L., 2003, Kuo svarbi organizacijos kul tūra Jūsų įmonei. Prieiga per internetą: <http:// verslas.banga.lt/lt/patark.full/3f963d3f22ee?vban ga2=d8c5dd08591ffa74371c402d> [Žiūrėta 201203-04]. 21. Reino A., Kask T., Vadi M., 2007, Organizational culture and enviroment: dynamics in dynamics. Dy namics around and within organisations. Journal of the Humanities and Social Sciences. No. 2 (11). 22. Rokeach M., Regan J. F., 1980, The Role of Values in the Counseling Situation. Personnel & Guidance Journal. No. 58 (9). 23. Rubino J. A., 1998, Aligning personal values and cor porate values: a personal and strategic necessity. Em ployment Relations Today. Autumn 1998. 24. Schein E., 1992, Organizational culture and leaders hip. San Francisco: Jossey-Bass. 25. Schwartz S. H., 2006, Basic Human values: an over view. Basic human values: theory, methods, and ap plications introduction to the values theory. The Heb rew university of Jerusalem. 26. Sezgin F., 2006, Perceptions of elementary school teachers on person–organization value congruence. Educational Administration: Theory & Practice. Nr. 48. 27. Stacknam R. W, Pinder C. C., Connor P. E., 2000, Values Lost: Redirecting Recearch on Values in the Workplace. Handbook of Organizational Culture and climate. London: Sage Publications. 28. Stacknam R. W., Pinder C. C., Connor P. E., 2000, Values Lost: Redirecting Recearch on Values in the Workplace, Handbook of Organizational Culture and climate. Edited by Askanasy N., M., Wilderom C. P. M., Peterson M. F. London: Sage Publications. P. 37–54. 29. Terikangas S., 2004, Systems Intelligence in Mergers and Acquisitions – a Myth or reality. Systems Intelli gence. Discovering a hidden competence in human Literatūra 1. Campbell A., Yeung S., 2002, Creating a sense of mis sion. In Segal-Horn S. (Ed.). The strategy reader. Ox ford: Blackwell Publishing. 2. Edwards J. R., Cable D. A., 2009, The value of value congruence. Journal of Applied Psychology. No. 94 (3). 3. Enz C. A., Schwenk C. R., 1991, The Performance Edge: Strategic and Value Dissensus. Employee Res ponsibilities and Rights Journal. No. 4 (1). P. 75–85. 4. Erdogan B., Kraimer M. L., Liden R. C., 2004, Work value congruence and intrinsic career success: The com pensatory roles of leader-member exchange and percei ved organizational support. Personnel Psychology. Nr. 57. 5. Godrich S. G., 2010, Organizational fit: the value of values congruence... in context. In: British Academy of Management Annual Conference. P. 14–16. Sep. 2010. 6. Hall B. P., 2001, Values development and learning or ganizations. Journal of knowledge management. No. 5 (1). 7. Halstead J. M., Pike M. A., 2006, Citizenship and moral education values in action. London and New York: Routledge. 8. Halstead J. M., Taylor M. J. (Eds.), Values in educa tion and education in values. P. 3–14. London: The Falmer Press. 9. Hestroni A., Asya I., 2002, A comparison of values in infomercials and commercials. Corporate communi cations. Nr. 7 (1). 10. Jucevičienė P., 1996, Organizacijos elgsena. Kaunas: Technologija. 11. Katcher B. L., 2006, Does Your Organization Live Up To Its Values? American Management Associa tion. Prieiga per internetą: <www.amanet.org>. 12. Klenke K., 2005, Corporate values as multi-level, multi-domain antecedents of leader behaviors. Inter national journal of Manpower. No. 26 (1). 171 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 action and organizational life. Helsinki: Helsinki Uni versity of Technology. 30. Vaitiekauskaitė R., 2008, Įmonės kultūros įtaka koky bės vadybai. Prieiga per internetą: <http://www.vgtu. lt/leidiniai/leidykla/JMK_MMIPIV_2008/PDF/26_ Vaitiekauskaite_Imones.pdf>. 31. Vasiljevienė N., 2006, Organizacijų etika: instituci nės etikos vadybos sistemos. Vilnius: Ciklonas. 32. Veludo-de-Oliveira T. M., Ikeda A. A., Campomar M. C., 2006, Laddering in the practice of marketing research: barriers and solutions. International Jour nal. Vol. 9. No. 3. P. 297–306. 33. Verplanken B., Holland R. W., 2002, Motivated deci sion making: Effects of activation and self-centrality of values on choices and behavior. Journal of Perso nality and Social Psychology. Nr. 82. 34. Victorio R. M., 2008, What Are Organizational Core Values? Expert Business Source. Prieiga per interne tą: <www.expertbusinesssource.com>. 35. Vveinhardt J., 2007, Vertybinė individo, organiza cijos ir visuomenės triada: kongruencijos paieškos organizacijoje. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Nr. 2 (9). 36. Westerman J. W., Cyr L. A., 2004, An integrative ana lysis of person–organization fit theories. Internatio nal Journal of Selection and Assessment. No. 12 (3). 37. Williams S. L., 2002, Strategic planning and organi zational values: links to alignment. Human Resource Development International. No. 5. CONGRUENCE BETWEEN PERSONAL AND ORGANIZATIONAL VALUES: SEARCH FOR DIALOGUE Jolita Vveinhardt, Evelina Gulbovaitė Summary In the article analyses the works by Lithuanian and foreign authors, which discuss and classify personal and organizational values. The problem of the research is as follows: how to maintain an effective and equal dialogue between authorities and an employee on purpose to achieve congruence between personal and organizational values. The objectives are to research possibilities of congruence between personal and organizational values and to develop principles of harmonisation of personal and organizational values. Personal values are defined as ideas, beliefs, moral criteria and really stable cognitions, while organizational values are defined as a phenomenon that unifies the efforts by members of the organization. The organization has to ask not why its employees do not cherish its values. The question to be asked is whether the employees know and perceive organizational values and why should they cherish them. Individual values and values positioned to a person as an employee by the organization have common contact points but personal and organizational attitudes may differ. Values do not differ that much as their interpretations, which are determined by cultural, social and demographical differences among the employees in the organization and these burden the dialogue. On purpose to achieve optimal congruence of the values leadership-based management culture should be developed. The position argued for is that organizational values must be accurately formulated, defined, made clear to all employees, all actions in the organization must be based on them – those that are directed towards organization of activities as well as those directed towards partners and markets, thus no space should be left for interpretations. The aim of the research is to analyze possibilities for dialogue harmonising individual and organizational values. To achieve the aim the following objectives are raised: to research possibilities for congruence of personal and organizational values; to propose principles for harmonising of personal and organizational values. The article has been worked out on the basis of the following methods: systemic scientific literature analysis, general and logic analysis, synthesis, analogy, complex generalization and comparison. Keywords: values, personal values, organizational values, congruence. ASMENINIŲ IR ORGANIZACINIŲ VERTYBIŲ KONGRUENCIJA: DIALOGO PAIEŠKOS Jolita Vveinhardt, Evelina Gulbovaitė Santrauka Straipsnyje analizuojami Lietuvos ir užsienio autorių darbai, aptariantys, klasifikuojantys asmenines bei organi zacijos vertybes. Tyrimo problema keliama klausimu, kaip, siekiant individualių ir organizacijos vertybių kongruencijos, palaikyti efektyvų, lygiavertį darbuotojo ir vadovybės dialogą. Keliami uždaviniai – ištirti individualių ir organizacijos 172 humanitariniai mokslai vertybių kongruencijos galimybes bei suformuluoti individualių ir organizacijos vertybių derinimo principus. Asmeninės vertybės apibrėžiamos kaip idėjos, įsitikinimai, moraliniai kriterijai bei realiai stabilūs pažinimai, o organizacijos – kaip fenomenas, suvienijantis organizacijos narių pastangas. Organizacija neturi klausti, kodėl darbuotojai nepuoselėja jos vertybių. Keliamas klausimas – ar darbuotojai žino ir suvokia organizacijos vertybes ir kodėl turėtų jas puoselėti. Indivi dualios ir asmeniui, kaip darbuotojui, organizacijos pozicionuojamos vertybės turi bendrų sąlyčio taškų, tačiau asmens ir organizacijos požiūriai gali išsiskirti. Skiriasi ne tiek vertybės, kiek jų interpretacijos, kurias lemia kultūriniai, socia liniai, demografiniai organizacijos darbuotojų skirtumai, apsunkinantys dialogą. Siekiant optimalaus vertybių kongruen tiškumo, turėtų būti vystoma lyderiavimu paremta vadovavimo kultūra. Grindžiama pozicija, kad organizacijos vertybės turi būti tiksliai suformuluotos, apibrėžtos, išaiškintos visiems darbuotojams, jomis grindžiami visi organizacijos veiks mai – tiek nukreipti į veiklos organizavimą, tiek į partnerius ir rinkas, todėl neturėtų likti erdvės interpretacijoms. Tyrimo tikslas – išanalizuoti dialogo, derinant individualias ir organizacijos vertybes, galimybes. Tikslui pasiekti keliami šie už daviniai: ištirti individualių ir organizacijos vertybių kongruencijos galimybes; pateikti individualių ir organizacijos ver tybių derinimo principus. Straipsnis parengtas remiantis sisteminės mokslinės literatūros analizės, bendrosios ir loginės analizės, sintezės, analogijos, kompleksinio apibendrinimo ir lyginimo metodais. Prasminiai žodžiai: vertybės, asmeninės vertybės, organizacinės vertybės, kongruencija. Įteikta 2012-03-14 173 174 Technologijos mokslai Aplinkos inžinerija Elektronika Mechanika Medžiagų inžinerija Statybos inžinerija 175 P. VIŠINSKIO IR STOTIES Gatvių SANKIRTOS (ŠIAULIAI) SKVERO REKONSTRUKCIJOS KONCEPCIJA KAIP MIESTO ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO ALTERNATYVA Erika Brinkytė Šiaulių universitetas Įvadas siūlymą, kuris skatintų užtikrinti lankytojų rekreaci nius poreikius ir formuotų unikalų miesto įvaizdį. Tyrimo metodai – analizuoti Šiaulių miesto Bendrojo plano sprendiniai (UAB „Urbanistika“1, 2008), Šiaulių miesto parkų, skverų ir gatvių želdinių taksoraščio informacija (Šiaulių miesto savivaldy bė1, 2008) bei N. Kleinauskaitės (2011) pakartotinai atliktas želdyno rūšinės sudėties įvertinimas, Šiaulių miesto parkų, skverų ir gatvių želdinių tvarkymo pro grama 2008–2012 metams (Šiaulių miesto savivaldy bė2, 2008), autorės atlikta sociologinė Šiaulių miesto gyventojų apklausa (Brinkytė, 2011), vykdyta želdy nų fotofiksacija ir vizualinis želdyno vertinimas, ana lizuota topografinė teritorijos nuotrauka. Visais laikais graži ir estetiška aplinka turėjo savo vertę, todėl jau nuo senų senovės vystėsi deko ratyvinių želdynų kūrimo tradicijos. Įvairūs valdovai savo didybę demonstruodavo puoselėdami sodų me ną. Tokiu būdu buvo sukurtas ne vienas įspūdingas dekoratyvinis sodas, turintis išliekamąją istorinę vertę iki šių dienų. Ir šiais laikais kraštovaizdis yra pripažįstamas svarbiu teritoriniu šalies ištekliumi, kurio išsaugojimas, tvarkymas ir formavimas yra vie nas svarbiausių valstybės tikslų (Lietuvos Respubli kos Vyriausybė, 2004). Urbanizuoto kraštovaizdžio elementai – skve rai yra vieni svarbiausių miesto įvaizdžio sudedamųjų dalių (Moughtin, 2003). Jiems priskiriami ne mažes ni kaip 0,05 hektaro trumpalaikiam poilsiui skirti žel dynai su vyraujančiomis atviromis erdvėmis, gerinan tys miesto, miestelio ir kaimo estetinę ir ekologinę būklę (Lietuvos Respublikos Seimas, 2007). Prastais kokybiniais rodikliais pasižymintys želdynai kenkia miesto įvaizdžiui, nesukuriamos palankios sąlygos rekreacinėms ir konservacinėms funkcijoms reali zuoti. Dėl aplaidaus valdininkų požiūrio, finansinių miesto galimybių ir nesuinteresuotos visuomenės ža liosios miesto erdvės degraduoja. Todėl žaliosioms erdvėms reikalinga nuolatinė priežiūra, tvarkymas, atnaujinimas, pritaikymas visuomenės poreikiams. Ypač svarbu atkreipti bendruomenės, savivaldybės ir investuotojų dėmesį į miesto žaliąsias erdves (Ja kovlevas-Mateckis, 2006). Daugelis Šiaulių miesto skverų yra menkai arba visai neprižiūrimas sovieti nius laikus menantis palikimas, todėl net centrinėje Šiaulių miesto dalyje P. Višinskio g. ir Stoties g. san kirtoje esantis skveras yra nykus ir apleistas. Tikslas – pateikti P. Višinskio g. ir Stoties g. sankirtos skvero rekonstrukcijos koncepcinį pasiūly mą kaip vieną iš alternatyvų, skatinančių gerinti ir kurti miesto įvaizdį. Uždaviniai: išanalizuoti skvero esamą situaci ją, pateikti koncepcinį teritorijos rekonstrukcijos pa Skvero esamos situacijos apžvalga Tai nedidelis, intensyvaus naudojimo 46 arų želdynas (1 pav.), esantis centrinėje Šiaulių miesto dalyje. Iš pietinės ir vakarinės pusių skveras riboja si su Stoties ir P. Višinskio gatvėmis, o rytinėje ir šiaurinėje pusėje – su gyvenamaisiais ir kitos paskir ties pastatais (2 pav.). Skverą įvairiomis kryptimis kerta tranzitiniai takai, o centrinėje želdyno dalyje yra grįsta stačiakampio formos aikštelė su poilsiui skirtais ypač prastos būklės suoliukais ir nedengto mis šiukšliadėžėmis, iš kurių vėjas nešioja šiukšles po teritoriją. Centrinėje skvero dalyje taip pat stovi sovietmetį menančios gelžbetoninės gėlinės, kuriose šiltuoju metų laiku paprastai želia piktžolės. Deja, viso skvero esama situacija tik patenki nama. Ne vienoje skvero vietoje takai ar jų danga dėl nusėdusio grunto ar medžių šaknų daugiau ar mažiau suardyti. Šiaurės vakariniame kampe veją bjauroja pramintas takas, kuriuo daugiausia naudoja si greta esančiame Šiaulių universiteto (ŠU) bendra butyje gyvenantys studentai. Visa teritorija apšviesta aukštais, pasenusiais ir prie aplinkos nederančiais šviestuvais, taip nedidelė skvero erdvė optiškai tik dar labiau mažinama. 176 technologijos mokslai. aplinkos inžinerija 1 pav. Skvero (nZ1) ir gretimų teritorijų paskirtis: uC1-1 gyvenamos, visuomeninės, viešojo naudojimo; uC1-2 gyvenamos, visuomeninės, viešojo naudojimo; uKm-3 mišrios mažo užstatymo intensyvumo teritorijos; nZ1- intensyvaus naudojimo želdynai (UAB „Urbanistika“2, 2008) Gyvenamieji ir komerciniai pastatai ŠU tĊstiniǐ studijǐ institutas ŠU menǐ fakultetas Gyvenamieji ir komerciniai pastatai Juventos pagrindinơ mokykla ŠU studentǐ bendrabuþiai 2 pav. Skvero struktūra ir užstatymo gretimybės (E. Brinkytė) Pagal Šiaulių miesto parkų, skverų ir gatvių žel dinių taksoraštį (2008) bei N. Kleinauskaitės (2010) tyrimą nustatyta, kad skvere auga 22 rūšių medžiai bei krūmai. Didžiąją želdinių dalį sudaro vietinės me džių ir krūmų rūšys – mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) ir paprastasis uosis (Fraxinus excelsior L.), pa vieniai auga paprastieji klevai (Acer platanoides L.). Iš introdukuotų augalų auga uosialapis klevas (Acer negundo L.), amerikinis uosis (Fraxinus america na L.), pensilvaninis uosis (Fraxinus pensylvanica Marshall), raudonasis ąžuolas (Quercus rubra L.), didžialapė liepa (Tilia platyphyllos Scop.), paprasto jo uosio svyruoklinė forma (Fraxinus excelsior L. ‘Pendula‘), žalioji forsitija (Forsythia viridissima Lindl.), Tunbergo raugerškio raudonlapė forma (Ber beris thunberhii DC. ‘Artropurpurea‘) ir kt. Medžių kamienų skersmuo 4–52 cm, o aukštis – iki 18 m. Dauguma jų vidutinės ir patenkinamos būklės, ta čiau nemažai džiūstančių, ligų, kenkėjų ar mechaniš kai pažeistų augalų. Šis želdynas dėl jo prastos būk lės poilsiui nepatrauklus, kadangi čia ypač pamėgo rinktis asocialūs asmenys. Koncepcinės idėjos pagrindimas ir sprendiniai Kompozicinė skvero idėja grindžiama esama urbanistine ir gamtine situacija, sociologinės Šiaulių miesto gyventojų apklausos rezultatais ir šiuolaiki nėmis kraštovaizdžio architektūros tendencijomis. Iš sociologinės gyventojų apklausos buvo nustatyta, kad pritariama idėjai kurti konceptualius miesto iden titetą atskleidžiančius želdynus (Brinkytė, 2011). Įvertinus tai, kad būtina iš esmės rekonstruoti visą skverą, siūloma jį pertvarkyti atsižvelgiant į teri torijos funkcinę paskirtį, lokalizaciją bei gretimybes. Taip siekiama atgaivinti želdyną ir pritaikyti lanky 177 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 tojų rekreaciniams poreikiams. Želdynas turėtų būti kuriamas remiantis miesto įvaizdžio formavimo kon cepcija, palaikyta idėja išryškinti Šiaulių identitetą formuojant miestui charakteringus želdynus. Skveras yra tranzitinio pobūdžio, todėl puikiai atspindi ir Šiaulių, kaip tranzitinio miesto, esančio svarbių transporto srautų kelių sankirtoje, esmę. To dėl siūloma suformuoti erdvią Šiaulių miesto žemė lapio formos aikštę, iš kurios išeinantys takai būtų orientuoti pagrindinėmis pėsčiųjų judėjimo krypti mis. Grindinio trinkelių spalva gelsvos spalvos, ati tinkanti Šiaulių, kaip saulės miesto, įvaizdį. Be to, tai vienintelis miestas Šiaurės Lietuvoje, turintis + Šiauliǐ miesto žemơlapis universitetą, todėl siūloma sujungti šiuos du miesto įvaizdžius išgrindžiant aikštės trinkelėse lotynišką pavadinimą Universitas Saulensis. Lotyniškas uni versiteto pavadinimas turėtų būti tamsiai mėlynos spalvos, kadangi tai yra oficiali ŠU logotipo spalva (Šiaulių universitetas, 2011). Todėl visiems gerai žinomas Šiaulių, kaip saulės miesto, įvaizdis būtų išlaikomas ir šiame projekte. Nors P. Višinskio g. skvero teritorija priklauso miesto savivaldybei, ne ŠU, tačiau Šiauliams tai būtų puiki proga tokiu būdu reklamuoti universitetą. Skvero sutvarkymo sprendi nių idėjinė schema pateikta 3 pav. UNIVERSITAS SAULENSIS Šiauliǐ universiteto lotyniškas pavadinimas 3 pav. Skvero sprendinių idėjinė schema (Šiaulių miesto žemėlapis, 2011; Šiaulių universitetas, 2011) (E. Brinkytė) tako labai tiktų sūpuoklės – lauko biblioteka, kurias Osle (Norvegijoje) eksperimento pagrindais sukūrė ir praktiškai įgyvendino architektė Sami Rintala (Lo santos, 2008) (4 pav.). Šiaurės vakarinėje ir šiaurės rytinėje dalyje – pasyvioji zona, kurioje galima ilsė tis pievelėje medžių pavėsyje ar ruoštis paskaitoms sūpuojantis įrengtose sūpuoklėse, pritvirtintose ant metalinio strypo konstrukcijos, kurios kartu yra ir lauko biblioteka. Čia šiltuoju metų laiku būtų galima ruoštis paskaitoms, paskaityti atsineštų knygų ar tie siog jaukiai pabendrauti. Prie kuriamos aplinkos yra pritaikomi suoliukai, šiukšliadėžės bei šviestuvai, ati tinkamai derantys spalvomis bei formomis prie skve ro grindinio dangos ir sūpuoklių (5 pav.). Visa želdyno teritorija skirstoma į apsauginę, aktyviąją ir pasyviąją zonas. Apsauginė zona kuria ma palei P. Višinskio ir Stoties gatves. Čia formuo jamos skvero žaliosios apsauginės juostos iš maža lapių liepų (Tilia cordata). Centrinėje skvero dalyje formuojama Šiaulių žemėlapio formos aikštė, nuo kurios pėsčiųjų judėjimo kryptimis atsišakoja pen ki takai. Aikštė priskiriama aktyviajai skvero zonai, kurioje vyktų aktyvus pėsčiųjų judėjimas ar nedideli studentų susibūrimai. Takų sistema formuojama atsi žvelgiant į lankytojų judėjimo srautų kryptis, todėl siūloma įrengti vieną naują taką šiaurės rytinėje skve ro dalyje, vedantį į ŠU studentų bendrabučius. Aka deminei nuotaikai sustiprinti šalia naujai įrengiamo 4 pav. Sūpuoklės – lauko biblioteka (Losantos, 2008) 178 technologijos mokslai. aplinkos inžinerija A C B 5 pav. Suoliukų (A), šiukšliadėžių (B) ir šviestuvų (C) pavyzdžiai (E. Brinkytė) Vertinant Šiaulių miesto želdynų sistemos būk lę, buvo pastebėta, kad šio skvero gėlinėse gėlės nėra sodinamos arba pasodintos lieka beveik neprižiūrė tos, todėl atsisakoma minties formuoti gėlyną. Ta čiau šią problemą puikiai galima išspręsti parenkant dekoratyviai žydinčius ar gražius vaisius suformuo jančius medžius ir krūmus. Šalia suoliukų augalai turėtų būti įveisiami taip, kad būtų sudaromas pavė sis poilsiaujantiems ir sukuriama užuovėja. Medžių ir krūmų asortimentas parinktas siekiant užtikrinti išvaizdžias ir dekoratyvias biokonstrukcijas visais metų laikais, todėl formuojami spalviniai akcentai, parenkant augalus spalvinga lapija, puošniais žiedais ar įdomios formos svyruokline laja. Komponuojant augalus, siekta sudaryti visais metų laikais įdomias augalų kompozicijas, todėl skvere netrūksta nei la puočių, nei spygliuočių dekoratyvinių augalų. Augalų asortimentas sudarytas remiantis M. Navasaičio (2004), E.V. Navio (2005), R. Grike vičiaus ir kt. (2008) rekomendacijomis. Skvere siūlo mos augalų rūšys: uosialapis klevas (Acer negundo ‘Aureomarginatum‘), mažalapė liepa (Tilia cordata); paprastasis bukas, svyrančioji forma ‘Loudon’ (Fa gus pendula ‘Loudon’); europinis maumedis (Larix decidua); europinis kukmedis, geltonspyglė forma (Taxus baccata ‘Dovastonii Aurea’); trakinis klevas ‘Karnival’ (Acer campestre ‘Karnival’); japoninė magnolija (Magnolia kobus); serbinė eglė (Picea omorica); grauželinė gudobelė, raudonžiedė forma (Crataegus laevigata ‘Rubra Plena’); darželinis jaz minas, geltonlapė forma (Philadelphus coronarius ‘Aureus’); švedinis šermukšnis (Sorbus intermedia) ir stambialapės alyvos (Syringa josikaea). Koncep cinės skvero rekonstrukcijos vizualizacijos pateikia mos 6 paveiksle. 6 pav. P. Višinskio g. skvero koncepcinės vizualizacijos (E. Brinkytė) 179 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Koncepcijos pagrindu paruošus detalų projek tą, rekonstrukcijos projektas galėtų būtų įgyvendina mas palaipsniui, kadangi esamus skvero želdinius laikui bėgant teks keisti naujais. Ekologiškai ir este tiškai nenaudinga visus augalus pašalinti vienu me tu, todėl siūloma numatyti laipsnišką senų ir ligotų augalų pašalinimą ir keitimą naujais dekoratyviais augalais. klų interpretavimo tyrimas ir pritaikymas želdinimo projekte. Bakalauro darbas. Šiaulių universitetas. 5. Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, 2007, Prieiga internete: <http:// www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=301807&p_query=&p_tr2=> [žiūrėta 2012-0320]. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respub likos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, 2004, Prieiga internete: <http://www.am.lt/VI/article. php3?article_id=5044> [žiūrėta 2012-03-20]. 7. Losantos A., 2008, Urban landscape. Barcelona: FKG. 8. Moughtin C., 2003, Urban design: street and square, Burlington: Architectural Press. 9. Navasaitis M., 2004, Dendrologija. Vilnius: Margi raštai. 10. Navys E. V., 2005, Sodinukai miestams ir miesteliams želdinti. Vilnius: UAB „Petro ofsetas“. 11. Šiaulių miesto savivaldybė1, 2008, Šiaulių miesto par kų, skverų ir gatvių želdinių taksoraštis. Kaunas: VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. 12. Šiaulių miesto savivaldybė2, Šiaulių miesto parkų, skverų ir gatvių želdinių tvarkymo programa (20082012 metams), 2008, Prieiga internete: <http://www. lvmi.lt/projektai/aiskinamasis.pdf> [žiūrėta 2012-0315]. 13. Šiaulių miesto žemėlapis, 2011, Prieiga internete: <http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D0%B0 %D0%B9%D0%BB:Siauliu_miesto_zemelapis. png> [žiūrtėta 2012-03-25]. 14. Šiaulių universitetas, Tapatybė ir stilius, 2011, Priei ga internete: <http://www.su.lt/apie-siauliu-universi tet-/ap-tapatybe> [žiūrėta 2012-03-22]. 15. UAB „Urbanistika“1, Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, 2008, Prieiga internete: <http://www.siauliai.lt/architektura/bplanas/Bendro jo%20plano%20aiskinamasis%20rastas.pdf> [žiūrė ta 2012-03-22]. 16. UAB „Urbanistika“2, Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių pagrindinis (reglamentų) brėžinys, 2008, Prieiga internete: <http://www.siauliai.lt/architektura/bplanas/Pagrindi nis%20brezinys.pdf> [žiūrėta 2012-03-24]. Išvados 1. Nustatyta, kad centrinėje Šiaulių miesto dalyje, P. Višinskio g. ir Stoties g. sankirtoje, esančio skvero esamą situaciją galima vertinti tik kaip pa tenkinamą. Neestetiškas ir nepatrauklus skveras blogina miesto įvaizdį, todėl būtina imtis atitin kamų veiksmų ir pagerinti želdyno kokybinius rodiklius. 2. Esminis skvero rekonstrukcijos koncepcinis pa siūlymas pagrįstas miesto įvaizdį formuojančiais komponentais. 3. Įgyvendinus siūlomą koncepcinę skvero rekonst rukcijos idėją, būtų sukurtas Šiaulių miesto žel dynų tvarkymo precedentas, kuris formuotų ir at skleistų unikalų Šiaulių miesto įvaizdį, pagerintų skvero ir gretimų teritorijų ekologines ir estetines savybes, taptų patraukliu objektu rekreacijai. Literatūra 1. Brinkytė E., 2011, Evaluation of Šiauliai City Gre en Spaces by Social Aspect. Environmental enginee ring: 8th International Conference May 19–20. Vil nius: Vilnius Gediminas Technical University Press “Technika“. P. 868–872. 2. Grikevičius R., Ulkienė K., 2008, Želdinių apsauga ir tvarkymas urbanizuotose teritorijose (metodiniai nurodymai). Vilnius: Lututė. 3. Jakovlevas-Mateckis K., 2006, Miesto želdynų pro blemos ir jų socialinė paskirtis. Urbanistika ir archi tektūra. T. XXX. Nr. 1. P. 3–14. 4. Kleinauskaitė N., 2010, Kraštovaizdžio objektų žen CONCEPT OF RECONSTRUCTION OF SQUARE AT INTERSECTION OF P. VIŠINSKIO AND STOTIES STREETS (IN ŠIAULIAI CITY) AS AN ALTERNATIVE WAY OF CITY IMAGE FORMATION Erika Brinkytė Summary Landscape architecture can help to create and shape the view of a city. Therefore it is proposed to draw attention to formation of image of Šiauliai city. As an example, the conceptual proposal for reconstruction of the square located at intersection of P. Višinskio and Stoties streets in the central part of Šiauliai city is presented in this article. This conceptual proposal is based on the elements that shape the image of the city. This idea could lead to development of a policy of formation of greenery and urban image in Šiauliai city. Keywords: city image, greenery, green area, square, conception, reconstruction. 180 technologijos mokslai. aplinkos inžinerija P. VIŠINSKIO IR STOTIES GATVIŲ SANKIRTOS (ŠIAULIAI) SKVERO REKONSTRUKCIJOS KONCEPCIJA KAIP MIESTO ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO ALTERNATYVA Erika Brinkytė Santrauka Pasitelkus kraštovaizdžio architektūrą, galima kurti ir formuoti miesto vaizdą. Todėl siūloma atkreipti dėmesį į Šiaulių miesto įvaizdžio formavimą. Kaip pavyzdys pateikiamas centrinėje miesto dalyje P. Višinskio g. ir Stoties g. sankirtoje esančio skvero rekonstrukcijos koncepcinis pasiūlymas, pagrįstas miesto identitetą formuojančiais elementais. Šios idėjos pagrindu Šiauliuose galėtų atsirasti kryptinga želdynų ir miesto įvaizdžio formavimo politika. Prasminiai žodžiai: miesto įvaizdis, želdynas, žalioji erdvė, skveras, koncepcija, rekonstrukcija. Įteikta 2012-03-16 181 ORGANINĖS ANGLIES KAUPIMOSI PROCESŲ LIETUVOS MIŠKŲ EKOSISTEMOSE PROGNOZAVIMO MODELIO PRITAIKYMAS Vaiva Kazanavičiūtė, Jūratė Aleinikovienė Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos miškų institutas Įvadas kt., 1998). Mokslininkai teigia, kad buvusios žemės ūkio paskirties mineraliniuose dirvožemiuose ryškes ni cheminių savybių pokyčiai prasideda, kai medy nas sulaukia 30 m. amžiaus ir šie pokyčiai skirtin gi, priklausantys nuo medyno rūšinės sudėties (Ha gen-Thorn ir kt., 1999). Sausumos ekosistemos apie 95 proc. anglies sukaupia dirvožemyje. Europoje anglies sankaupa dirvožemyje yra apie 1,5 karto di desnė nei medžių stiebų masėje. JAV keturis dešimt mečius vykdytais tyrimais nustatyta, kad ariamose žemėse įveisus pušynus apie 80 proc. anglies kaupia ma medžių biomasėje, apie 20 proc. miško paklotėje (Richter ir kt., 1999). Organinės anglies kiekio nustatymas ekosis temose reiškia geresnį biogeocheminio anglies apy takos proceso supratimą, galimybę nustatyti esamą ekosistemos būklę ir prognozuoti jos pokyčius. Su kurta įvairiausių modeliavimo sistemų šiems poky čiams analizuoti, tačiau daugelis jų labai sudėtingi arba ne visai patikimi dėl tikslių duomenų trūkumo modeliavimui. Tyrimo tikslas – išanalizuoti organinės anglies kaupimosi procesų sausumos ekosistemose progno zavimo būdus ir aptarti jų modeliavimo pritaikymo galimybes Lietuvoje. Anglis yra vienas pagrindinių visų gyvosios ir negyvosios gamtos sandaros elementų, organizmų tie sioginis arba netiesioginis maisto šaltinis, o taip pat vienas iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Didžiau sios organinės anglies sankaupos yra sausumos eko sistemose – dirvožemyje ir miškuose. Dėl dykumėji mo, erozijos, miškų kirtimų, aplinkos taršos ir kitų veiksnių miškų plotai kasmet sumažėja apie 0,2 pro cento. Europoje dėl žemės ūkio perprodukcijos per metus miškų padaugėja apie 0,1 proc. arba 880 tūkst. ha (Hansen, Vesterdal, 2004). Lietuvoje miškų plotai padidėjo nuo 30,9 proc. 2001 m. iki 33,1 proc. šalies teritorijos 2010 m. (Lietuvos miškų statistika). Nu matyta ir toliau didinti miškų plotą, apželdinant leng vos granuliometrinės sudėties, jautrius cheminiams pokyčiams ir erozijai smėlio ir žvyro dirvožemius (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, 2002). Nederlingi smėlžemiai užima apie 12 proc. bendro Lietuvos, o miškuose 25–30 proc. daugiausia pušy nais apaugusio ploto. Teigiama, kad 500–600 tūkst. ha tokių buvusių žemės ūkio plotų savaime apžels ar bus apsodinti mišku (Kundrotas, 2002; Riepšas, 2002). Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje numatyta, kad 2020 m. miškų plotai turėtų užimti iki 34–36 proc. šalies teritorijos (LRV nutarimas, 2003). Miškai sukaupia didelius anglies kiekius ne tik me džių biomasėje ir kituose miško augaluose, bet ir miš ko paklotėje (pagrindinis nuokritų šaltinis yra lapai ir spygliai) bei mineraliniuose ar durpiniuose miško dirvožemio horizontuose (UN-ECE, 1998). Viduti nės anglies sankaupos mineraliniame miško dirvože myje yra maždaug 1,5 karto didesnės nei medžiuo se. Daugiausia anglies medienoje sukaupia eglės, o ąžuolynuose didžiausios dirvožemio anglies sankau pos. Manoma, kad anglies sankaupai tiesioginę įtaką gali turėti padidėjęs azoto kiekis, nes padidėjus me džių biomasei pagausėja ir nuokritų kiekis, sulėtėja organinės medžiagos mineralizacija (UN-ECE/EC, 2003). Miškų plotų didėjimas Europoje turi teigiamą įtaką ne tik CO2 emisijų mažinimui, bet ir gruntinių vandenų kiekybinių ir kokybinių rodiklių gerinimui (Chamberlain ir kt., 1998), taip pat kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės atkūrimui ir išsaugojimui. Manoma, kad per 100 metų anglies sankaupa Eu ropos dirvožemyje padidės 12,4 proc. (Pawlson ir Organinės anglies kiekio nustatymo ir prognoza vimo metodai Darbas atliktas mokslinės literatūros analizės metodu bei FEMMAE modeliu apdorojant sukaup tus Suomijos Miškų tyrimų instituto duomenis. Senesni plačiausiai žinomi modeliai yra CENTURY ir RothC (Parton ir kt, 1994; Coleman ir kt., 1996). Abu modeliai skirti dirvožemio angliai testuoti. Taip pat sukurta modelių tik miško ekosis temų modeliavimui, tai ROMUL, SOILN, ForestDNDC (Eckersten ir kt., 1998; Li ir kt., 2000; Cher tov ir kt., 2001). ENTS (efektyvi skaitinė žemės schema) mode lis. Šiame modelyje įtraukti dirvožemio padengimo vegetacinėmis augalų dalimis frakciškumo ir grublė tumo lygio parametrai. Jie įvertinami kaip vegetaci jos procesui galimai suvartojamos anglies funkcija. Modeliavimui naudojami ryšio tarp dirvožemio an glies sankaupų ir dirvožemio gebos sulaikyti van denį duomenys (Edwards ir kt., 2006). Sukurtas il 182 technologijos mokslai. aplinkos inžinerija suskirstymo sistema (Liski ir kt., 2004), tačiau dėl priklausomybės nuo daugelio įvairių procesų ir para metrų, kurių Yasso modelis negali apimti, tiesiogiai išmatuoti gamtoje dirvožemio anglies pokyčių duo menys yra patikimesni (Polosuo, 2008). FEMMAE tai hidrologinis miško ekosistemų modelis, pritaikytas šiems miškų ekosistemosų pro cesams prognozuoti: 1. maistinių elementų pasiskirstymo dėl skirtingų miškininkystės priemonių taikymo, 2. galimų klimato pasikeitimų poveikį miško eko sistemai, 3. elementų pasiskirstymo srautus (į modelį įtrau kiant ar pašalinant įvairius ekosistemose vyks tančius procesus bei jų indėlį į bendrą medžiagų srauto pasiskirstymą). Modelio esmė yra skaičiavimai, atliekami remiantis tiriamojo ploto vandens ciklo pokyčiais (krituliai, garavimas, augalijos vandens sulaikymas, nuotėkis iš viso ploto į vieną vandens srautą), ir che minių medžiagų koncentracijomis, aptinkamomis tame vandenyje. Į modelį įtraukti parametrai, nusa kantys esamą ekosistemos būklę – fosforo ir anglies (tiek organinės, tiek neorganinės) junginių apytakos srautai miškų ekosistemose. Sudaryta galimybė ap skaičiuoti cheminių medžiagų (įskaitant sunkiųjų metalų) koncentracijas ištekančiame iš miško ekosis temų vandenyje. Į modelį įjungus anglies procesų modeliavi mą, pridėta keletas naujų skaičiavimo įrankių. Tai susiję su pirminių ekosistemos duomenų modeliavi mu, augalų ir mikroorganizmų išskiriamų CO2, orga ninės medžiagos skaidymu. Organinės medžiagos skaidymo procesams, pačioms organinės anglies ir azoto sankaupoms dirvožemio profilyje modeliuoti buvo patobulintas egzistuojantis dirvožemio mode lis ROMUL galaikiam vegetacinio proceso anglies, dirvožemio anglies, vandens sulaikymo, energijos ir vandens bei anglies apykaitos su atmosfera modeliavimui ir visu mos studijoms. Gyvavimo ciklo modelis sausumos anglies kai tai prognozuoti. Modelis įgalina nagrinėti anglies dinamiką keičiantis klimatui skirtinguoe sausumos ekosistemų tipuose ir nustatyti realius jos išteklius. Taip pat sudaroma galimybė charakterizuoti atitinka mą sausumos ekosistemų teritorijos dalį kaip anglies sankaupų šaltinį ar anglies išsiskyrimo vietą. Atlik tas tyrimas parodė, kad europinė Rusijos dalis XX a. pabaigoje buvo anglies kaupimosi vieta. Nustatyta, kad reikšmingą vaidmenį anglies akumuliavime tu rėjo miškų ekosistemos. Pagal modeliavimo duome nis, šios ekosistemos sulaiko apie 100 Mt anglies per metus (Golubyatnikov ir kt., 2007). SOCRATES modelis. Tai pagrindinių dirvože mio procesų tyrimais pragrįstas organinės anglies dinamikos prognozavimo modelis. SOCRATES mo delis sėkmingai išbandytas modeliuojant dirvožemio organinės anglies pokyčius 18-oje ilgalaikiais pasė lių, ganyklų ir miškininkystės bandymais Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Australazijoje. Šie modelia vimai truko nuo 8 iki 86 metų, daugelyje skirtingų klimato ir dirvožemio tipų, su metiniu dirvožemio organinės anglies pokyčiu nuo 3,0 iki 4,2 proc. (Ga ge ir kt., 2004). Modelis specialiai pritaikytas žemės naudojimo keitimo poveikio dirvožemio anglies san kaupoms nustatyti. Yasso modelis. Sukurtas praktiniams dir vožemio tikslams modeliuoti. Yasso modeliuoja dir vožemio anglies sankaupų klodus, jų pokyčius ir an glies išsiskyrimą iš dirvožemio per metus. Šiam mo deliui reikalingi duomenys apie nuokritų (atliekų) susidarymą, jų kokybę ir pagrindinius klimatinius duomenis. Matematiškai Yasso modelis yra linijinė 1 pav. Patobulintas dirvožemio modelis ROMUL 183 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Modelio struktūra. FEMMAE modelis sąly ginai padalintas į miško hidrologijos ir maistinių me džiagų srautų skaičiavimo skyrius. Maistinių medžia gų srautų skaičiavimai taip pat skirstomi į dvi dalis: a) bendra maistinių medžiagų srautų skirtinguose dirvožemio profilio sluoksniuose (amonio, nit ratų, mažos molekulinės masės organinio azoto junginių; didelės molekulinės masės organinio azoto junginių; fosfatų, mažos ir didelės moleku linės masės organinių fosforo junginių; mažos ir didelės molekulinės masės organinės anglies jun ginių) b) anglies ciklo ekosistemoje balanso (atskirų eko sistemos dalių fotosintezės ir kvėpavimo). Tiriamojo miško sklypo schema. Modelyje sklypas (tiriamoji vieta) apibūdinamas kaip plotas, kuriame vandens tekėjimo srautai nuo vandenskyrų susijungia į vieną. Vandens ir maistinių medžiagų srautai skaičiuojami pagal būdingą vandens tekėji mo kryptį (tipišką profilį). Modeliavimui profilis yra suskaidytas į vertikalius stulpelius ir horizontalius sluoksnius (2 pav.). parinkimo langas, pasirenkamas miško tipas (šiuo metu modelis pritaikytas pušynams ir eglynams), medyną charakterizuojantis aprašas pagal medyno amžių, medienos tūrį, medžių aukštį, lapų ploto in deksą, azoto kiekį nuokritose, priklausomai nuo turimų konkretaus medyno duomenų. Taip pat pasi renkamas dirvožemio tipas iš esamų jau apibūdin tų tipų, arba prieš pradedant modeliuoti sukuriant naują, norimą nagrinėti plotą labiausiai atspindintį dirvožemio aprašą. Galima atskirai nurodyti, kurių junginių procesus norima apskaičiuoti modeliuojant ekosistemos pokyčius: amonis, nitratai, mažos ir di delės molekulinės masės organiniai azoto junginiai (LMW DON, HMW DON), fosfatai, mažos ir dide lės molekulinės masės organiniai fosforo junginiai (LMW DOP, HMW DOP), mažos ir didelės mole kulinės masės organiniai anglies junginiai (LMW DOC, HMW DOC). Nepažymėtų junginių vertės skaičiuojamos modeliavimo metu, tačiau nenurodo mos rezultatų lange. Taip pat galima pasirinkti proce sus, kurių įtaką modeliuojamai ekosistemai norima pašalinti: nusėdimas, evapotranspiracija, skaidymas, šaknų išskiriamos medžiagos, biodegradacija (biolo ginis skilimas), maistinių medžiagų pasisavinimas (nepažymėtų procesų įtaka maistinėms medžiagoms ir jų kiekiams nepanaikinama). Galiausiai pasirenka ma, kuri modelio dalis norima pavaizduoti rezultatų languose: miško hidrologija, augmenijos vykdomi procesai, maisto medžiagų skaidymas dirvožemy je; kurių maistinių medžiagos procesai dirvožemyje vaizduojami: nei vieno, azotas, fosforas, anglis. Gaunami rezultatai. FEMMAE modeliu ap skaičiuojami sezoniniai, metiniai ar dienos medžia gų apykaitos hidrologinių srautų rezultatai – vidu tinės modeliuojamo laikotarpio vandens nuotėkio, nuotėkio kokybės (amonio, nitratų, organinio azoto, fosfatų, organinio fosforo, organinės anglies kiekio) vertės. Apskaičiuojamos kiekvienos dienos cheminių medžiagų koncentracijos. Tai azoto nusėdimas bei išsiplovimas dirvožemyje dėl skaidymo, medžių, pa žemio augalų, mikroorganizmų azoto sunaudojimas, nitrifikacija, denitrifikacija, N2O išsiskyrimas nitrifi kacijos metu, azoto adsorbcija dirvožemio koloidų, azoto transportavimas į požeminius ir paviršinius vandenis. Analogiškai apskaičiuojamas fosforo ir an glies balansas dirvožemio profilyje. (Pritaikant atski rą interpoliavimo įrankį galima apskaičiuoti ir įvai rių kitų cheminių medžiagų, kurios neįtraukiamos į modelį, apykaitos vertes. Tuo tikslu modeliuotos vandens nuotėkio vertės įvedamos į interpoliavimo įrankį su keletą kartų per metus matuotomis sunkių jų metalų ar kitų taršalų koncentracijomis nuotėkio vandenyje.) Į modelį taip pat įtrauktas anglies ciklo miško ekosistemoje vertinimas, todėl atskirame rezultatų 2 pav. Vandens apytaka ekosistemoje Trijų dimensijų realus vaizdas supaprastina mas iki dviejų – ilgio ir pločio. Vandens tėkmių plo tams nustatyti panaudotas specialus GIS (geografi nių informacinių sistemų) įrankis. Įvedami duomenys. Tai kiekvienos dienos vi dutinė temperatūra 0C, kritulių kiekis milimetrais, vė jo greitis metrais per sekundę, saulės radiacijos/ener gijos srauto kiekis kilodžauliais į kvadratinį metrą. Didžiausiam tikslumui gauti šie duomenys imami iš arčiausiai nagrinėjamo miško masyvo esančios hid rometeorologinės stoties. Modeliavimo laikotarpis – nuo vienerių iki keliolikos ar kelių dešimčių metų. Pradedant modeliavimą atidaromas pagrindi nis modelio programos Excel modeliavimo sąlygų 184 technologijos mokslai. aplinkos inžinerija lange pateikiami ir duomenys, susiję su anglies apy kaita miške. Atskirai skaičiuojamos fotosintezės pro ceso vertės kiekvienai pažemio augmenijos grupei, medžiams, o taip pat medžių, dirvožemio mikroorga nizmų ir pažemio augalijos kvėpavimo išskiriamas CO2 kiekis. Skaičiuojamas organinės anglies skaidy mas antžeminėje ekosistemos dalyje ir dirvožemyje, organinės medžiagos biodegradavimas į mažos ir didelės molekulinės masės junginius. Pagal suminę visos augmenijos fotosintezės produkciją ir suminį visų gyvų organizmų išskiriamą CO2 kiekį apskai čiuojamas grynasis ekosistemos anglies apykaitos balansas. Kuo koeficientas artimesnis vienetui, tuo di desnis modelio atitikimas realybei. Kalibravimas pagal anglies balanso procesų atiti kimą matavimo rezultatams Pirmiausiai lyginti nekalibruotu modeliu gau ti rezultatai su Kolari disertacijoje pateiktais mata vimų duomenimis. Modeliuoti pirmi bendri ekosis temos rezultatai ženkliai (daugiau nei du kartus) viršija išmatuotas vertes. Ekosistemos kvėpavimas ir suminis anglies kiekio pokytis ekosistemoje taip pat viršija beveik du kartus. Neigiamos suminio anglies pokyčio ekosistemoje vertės rodo, kad anglis miške nusodinama – jos daugiau paimama iš atmosferos, nei išleidžiama atgal. Modeliuojant parinkti miško masyvo parametrai – lapų ploto indeksas, medžių aukštis, medyno tūris, nekeičiant modelyje įvestų parametrų apie maksimalią fotosintezės normą, nuo kritų kiekį miške, azoto ir anglies kiekį bei santykį nuokritose, medžių bei pažeminės augmenijos bio masę. Siekiant modeliuojamus rezultatus gauti kuo artimesnius literatūroje aprašytiems duomenims, koreguotos kai kurių nustatytų modelio parametrų vertės. Maksimalus fotosintezės rodiklis pušims im tas 0,0019, pagrindinis lapų respiracijos indeksas – 0,01. Priimta, kad fotosintezė augaluose prasideda, kai dienos vidutinių temperatūrų suma pasiekia 5, fo tosintezės pradžios etapas baigiasi, kai temperatūrų suma pasiekia 400. Medžių tankumas modeliuoja mame sklype imtas 1400 vnt. hektare; medžių masė (pušies) 4500 – 4800 kg/ha ir pažeminės augmenijos biomasė 680 – 990 kg/ha. Modelyje panaudoti matuo ti duomenys iš SMEAR II (miško ekosistemos ryšių su atmosfera matavimų stotis) pietinėje Suomijoje, Hyytallä. Modeliuoti duomenys lyginti su Hyytallä stotyje matuotais ekosistemos evapotranspiracijos, bendrų pirminių duomenų ir suminės ekosistemos respiracijos duomenimis. Kiekybiniam modelio atiti kimo vertinimui apskaičiuotas NS indeksas (3 pav.). Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas Stažuotės Suomijos Miškų tyrimų institute metu autorė kalibravo FEMMAE modelį dviejų tyrimų rezultatams apdoroti (darbo vadovas doc. dr. Ari Laurén, METLA). Hidrologiniams modelio parametrams kalibruoti imti sniego vandens lygio, evapotranspiracijos rodikliai iš Suomijos Miškų ins tituto profesoriaus Hannu Ilvesniemi ir bendradarbių mokslinio tiriamojo darbo (Ilvesniemi ir kt., 2010). Kalibravimui pagal anglies procesų ekosistemoje balansą naudotasi Pasi Kolari daktaro disertacijoje pateiktais pirminės ekosistemos produkcijos, ekosis temos kvėpavimo ir visuotiniu ekosistemos anglies pokyčio rodikliais (Colari, 2010). Kalibravimas pagal hidrologinius modelio parametrus. Modelio kalibravimui naudoti Moksli nių tyrimų sklype (Hyytallä, pietinėje Suomijos da lyje), sukaupti 12 metų tyrimo duomenys. Palyginti sniego vandens lygio, evapotranspiracijos išmatuoti duomenys su modeliuotais. Atitikimui gauti koreguo ti keletas faktorių: kd - dienos temperatūros veiksnys, kf - užšalimo temperatūros veiksnys, minimali ir mak simali oro temperatūra, kai krituliai prilyginami snie gui. Nustačius geriausią atitikimą tarp skirtingomis faktoriaus vertėmis modeliuoto ir išmatuoto sniego vandens ekvivalento, kitas žingsnis buvo atitikimo padidinimas keičiant vandens sulaikymo talpos koefi cientą žiemos metu, kai krituliai prilyginami sniegui. Pasirinkus optimaliausią koeficiento vertę, su tomis pačiomis vertėmis modeliuota ir evapotranspiracija, lyginant jos vertes su Ilvesniemi moksliniame darbe pateikiamais matavimų duomenimis. Atitikimo koky bei nustatyti skaičiuojamas NS indeksas, parodantis, kuri dalis modeliuotų rezultatų atitinka išmatuotus. E NS ¦ (x m ) 1 ¦ (m m ) i i i i i 2 2 , 3 pav. Kalibravimo rezultatai pagal pirminių ekosis temos duomenų (GPP) vertes čia xi -atitinkamu laiko momentu modeliuota vertė, Kalibravimas pagal nuotėkį. Nuotėkio duo menys lyginti su matuojamais kitame Suomijos miš mi – tuo pačiu laiko momentu išmatuota vertė. 185 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 kų tyrimų sklype – Sotkamo, šiaurinėje Suomijos da lyje. Sotkamo tyrimų stotį sudaro devyni skirtingose vietose, nevienodo dydžio, esantys sklypai. Šešiuose iš sklypų vykdytas plynasis kirtimas, trys sklypai – kontroliniai. Plynuoju kirtimu siekiama nustatyti maistinių medžiagų ir cheminių taršalų koncentraci jų pokyčius miško dirvožemio vandenyje po kirtimo. Paskutinis kirtimas atliktas 2009-3-10, modeliavimo laikotarpis nuo 2007-0-01 iki 2010-12-31. Šiuo tyri mu buvo siekiama nustatyti gyvsidabrio koncentra cijų pokyčius nuotėkio vandenyje, vertinant kirtimo įtaką durpingiems miško dirvožemiams. Tyrimui naudoti išmatuoti nuotėkio ir gyvsidabrio koncentra cijos nuotėkio vandenyje duomenys iš visų devynių sklypų (matuota 20 kartų per metus). Modeliuotas vandens nuotėkis keletui skirtingų ekosistemos va riantų kiekvienam sklypui, skirtinguose vandeniui pralaidaus dirvožemio sluoksniuose. Apskaičiuotos kasdieninės, metinės gyvsidabrio koncentracijos (pa naudojant modeliuotas kasdienes nuotėkio ir apie 20 kartų per metus matuotas gyvsidabrio koncentracijas nuotėkio vandenyje vertes) ir kirtimo sąlygotas po veikis. Modelis kalibruotas pagal išmatuotą nuotė kį, parinkti labiausiai kiekvienam tiriamam sklypui realybę atitinkantys miško parametrai – medienos tūris, lapų ploto indeksas, medžių amžius. Kalibruo ta keičiant dirvožemio laidaus vandeniui sluoksnio gylį, evapotranspiracijos rodiklį vegetacijos sezonu. Net ir keičiant vandeniui laidaus dirvožemio sluoks nio gylį negautas pakankamas nuotėkio atitikimas tiesiogiai išmatuotam – NS indeksas neviršija 0,32. Didesnis atitikimas negautas ir pakeitus, evapotrans piracijos rodiklį, net pasirinkus kraštutinį atvejį – vi siškai blokuojant evapotranspiraciją. Tai reiškia, kad visas ekosistemos nepasisavintas vanduo tiesiogiai patenka į nuotėkį ir nuotėkis turėtų gerokai padidėti. Visiškai užblokavus evapotranspiraciją išmatuotas nuotėkis vis dar gerokai viršija modeliavimo metu gautus rezultatus. Tikrinta hipotezė – ar teisingai iš matuotas nuotėkis, jei negalima gauti patikimo ati tikimo su modeliuotais rezultatais. Atmetami mode liavimo rezultatai (falsifikuojami), naudojamos tik išmatuotos nuotėkio vertės. Priimama prielaida, kad žiemos metu (kai temperatūra nukrinta žemiau nulio) visiškai nėra nuotėkio ir nuotėkis vėl skaičiuojamas kai temperatūra pakyla aukščiau nulio, interpoliuoja mi išmatuoti nuotėkio duomenys. Apskaičiuojamas metinis nuotėkis, metinis arčiausios meteorologinės stoties kritulių kiekis. Rezultatai rodė, kad nuotėkio vandens kiekis gerokai viršija net ir maksimalų kritulių kiekį Sot kamo regione. Taip būti negali, nes vandens nute kėti iš miško sklypo dirvožemyje gali tik toks pat kiekis kaip ir patenka su krituliais (jei priimama iš tiesų realybės neatitinkanti prielaida, kad augalai vi siškai jo nepasisavina ir neišgarina) arba mažesnis (dėl augalų pasisavinamo ir išgarinamo kiekio). Dėl netikslių nuotėkio duomenų, pagal kuriuos modelis buvo kalibruojamas, negalima įrodyti jo tinkamumo gyvsidabrio koncentracijų pokyčiams prognozuoti nuo miško kirtimo poveikio dirvožemiui. Galima apskaičiuoti gyvsidabrio koncentracijų pokyčius ly ginant sklypus, kuriuose buvo vykdytas kirtimas su kontroliniais sklypais, naudojant modeliuotas nuotė kio vertes Tačiau tokiu būdu gauti rezultatai yra pri klausomi nuo ankstesnio modelio kalibravimo, todėl mažai patikimi. Naujausias FEMMAE modelio pritaikymas yra ištirpusios organinės anglies (DOC) pasiskirsty mo ir koncentracijos tyrimas miško dirvožemyje, modeliuojant pasiskirstymą tarp mažos ir didelės molekulinės masės anglies. Modelis kalibruotas pa gal Ilvesniemi ir Pasi Kolari iš Hyytallä tyrimų skly po sukauptus klimatinių ir hidrometeorologinių 12 metų matavimų duomenis. Apskaičiuoti metiniai rodikliai, biodegradacijos poveikis ištirpusios organi nės anglies transportui, naudojant metines eksporto vertes (4 pav.). 4 pav. Ištirpusios anglies (DOC) išplovimas iš skirtingų dirvožemio sluoksnių FEMMAE modelio pritaikymas Lietuvos miškų ekosistemų anglies ir kitų maistinių medžiagų ciklo prognozavimui Pritaikant modelį Lietuvos miškų plotų an glies sankaupų pokyčiams prognozuoti jame padary ti dirvožemio profilio parametrų (pagal Lietuvoje ti riamų plotų duomenis) ir maistinių medžiagų kiekio dirvožemyje pakeitimai.. Atsižvelgiant į dirvožemio sudėtį planuojamuose modeliuoti Lietuvos miškų plotuose, sukurti trys nauji dirvožemio profilio va riantai. Kiekvienam modeliuojamam sklypui atrink tos pagal jo dirvožemio dalelių procentinį pasiskirs tymą labiausiai atitinkančios literatūroje nurodomos dirvožemio vandens pasiskirstymo charakteristikos. Šiam modelio pritaikymo etapui naudotasi Mikko Jauhiainen mokslinio tiriamojo darbo duomenimis, atrinktais iš 108 dirvožemio mėginių aprašymų. Mė giniai imti iš vienos vietos keturių dirvožemio sluoks nių keturiuose skirtinguose miško tipuose. Pasirink tų dirvožemio sudėties variantų vandens sulaikymo kreivės parametrai įrašyti į FEMMAE modelio skil 186 technologijos mokslai. aplinkos inžinerija tį, skirtą dirvožemio profilio apibūdinimui sukurti. Modelyje išsaugoti visų 108 mėginių koeficientai, kai kurie mėginių koeficientai panaudoti kuriamam naujam dirvožemio profiliui apibūdinti. Iš literatūros šaltinių skirtingos sudėties dirvožemiams parinkti hidraulinio laidumo koeficientai. Programa naudojamasi taip: pasirinkus nuo rodą „sukurti profilį“, atsidaro langas, kuriame iš turimo dirvožemio sluoksnių aprašymų (koeficien tų) sąrašo reikia išsirinkti ir sudėlioti pagal pasirink tus parametrus (pavyzdžiui, pagal dalelių dydį ir procentinį pasiskirstymą) šešis dirvožemio profilio sluoksnius nuo viršutinio iki giliausio, esančio 220 cm gylyje. Sukūrus profilį aktyvuoti kitą nuorodą „apskaičiuoti vandens sulaikymą“. Atsidariusiame lange parodomi kiekvieno pasirinkto sluoksnio van dens kiekio rodikliai, pasirenkama funkcija – „pritai kyti kreivę“, pagal nurodytas vertes sudaroma opti malaus vandens pasiskirstymo dirvožemio profilyje kreivė ir išsaugomas pasirinktu pavadinimu naujas dirvožemio profilis. Maistinių medžiagų modeliavimui, pagal pa sirinktų Lietuvos miškų plotelių duomenis ir pagal tai, kokių maistinių medžiagų procesų kaitą norima modeliuoti, skiltyje apie azoto ir anglies kiekius dir vožemyje bei miško nuokritose įrašomas Lietuvoje išmatuotas anglies/azoto santykis organiniame ir mi neraliniame dirvožemio horizonte, ekosistemos nuo kritų ir azoto kiekis jose. Modelis šiuo metu yra paruoštas naudojimui Lietuvoje. Pradedant modeliuoti reikia parinkti kli matinius duomenis, dirvožemio tipą (iš naujai sukur tų Lietuvos ekosistemoms), tiksliausiai medyną cha rakterizuojantį aprašą ir norimus atvaizduoti medžia gų apykaitos procesus bei konkrečius elementus. Forest Products Journal. No. 48 (10). 2. Chertov O. G., Komarov A. S., Nadporozhskaya, M., Bykhovets S. S. & Zudin S. L., 2001, ROMUL - a model of forest soil organic matter dynamics as a sub stantial tool for forest ecosystem modeling. Ecologi cal Modelling. No. 138. P. 289–308. 3. Coleman K. & Jenkinson D. S., 1996, RothC-26.3 A Model for the turnover of carbon in soil. Powlson, D.S., Smith P. & Smith J. U. (eds.). Evaluation of Soil organic matter models, Using Existing Long-Term Datasets. NATO ASI Series I 38. Springer-Verlag, Heidelberg. P. 237–246. 4. Eckersten H. & Beier C., 1998, Comparison of N and C dynamics in two Norway spruce stands using a pro cess oriented simulation model. Environmental Pollu tion. No. 102. P. 395–401. 5. Edwards N. R., Lenton T. M., Shepherd J. G., Wil liamson M. S., 2006, An efficient numerical terrest rial scheme (ENTS) for Earth system modeling. Uni versity of East Anglia, National Oceanography Cen tre, University of Leeds, Open University. UK. 6. Gage S. H, Grace P. R., Ladd J. N., Robertson G. P., 2004, SOCRATES-A simple model for predicting long-term changes in soil organic carbon in terrest rial ecosystems. School of Natural Resource Scien ces, Queensland University of Technology, Australia, W. K. Kellogg Biological Station, Michigan State University, USA, Department of Crop and Soil Scien ce, Michigan State University , USA, Department of Entomology and Computational Ecology and Visuali zation Laboratory, Michigan State University, USA. 7. Golubyatnikov L. L., Svirezhev Y. M., 2007, Lifecycle model of terrestrial carbon exchange. A. M. Obukhov Institute of Atmospheric Physics, Russian Academy of Sciences, Russia, Potsdam Institute for Climate Impact Research, Germany. 8. Hagen-Thorn A., Callesen I., Armolaitis K., Nihlgard B., 2004, The impact of six European tree species on the chemistry on mineral top soil in forest plantations on former agricultural land. For Ecol. Manage 195. P. 373–384. 9. Hansen K., Vesterdal L. (Eds.), 2004. Guidelines for planning afforestation on previously managed arable land. Forest and Landscape. Hørsholm. 10. Ilvesniemi H., Pumpanen J., Duursma R., Har P., Ke ronen P., Kolari P., Kulmala M., Mammarella I., Ni kinmaa E., Rannik U., Pohja T., Siivola E., Vesala T., 2010, Water balance of a boreal Scots pine forest. 11. Jauhiainen M. Relationships on particle size distribu tion curve, soil water retention curve and unsatura ted hydraulic conductivity and their implications on water balance of forested and agricultural hillslopes. Helsinki Unversity of Technology. Espoo. Finland. 12. Kolari P., 2010, Carbon balance and component CO2 fluxes in boreal Scots pine stand. Academic disserta tion. 13. Kundrotas A., 2001, Apželdinimo vaidmuo aplinko saugos politikoje. Mūsų girios. Spalio 1–2. 14. Li C. S., Aber J., Stange F., Butterbach-Bahl K. & Papen H., 2000, A process-oriented model of N2O and NO emissions from forest soils: 1. Model deve Išvados 1.Plačios apimties modelių CENTURY, RothC, ROMUL, SOILN, Forest-DNDC pritaikymas per daug sudėtingas mažų miškų ekosistemoms. 2. Yasso modelio bandymo Lietuvoje metu buvo naudojama tik nedidelė dalis reikiamos informa cijos modeliui sudaryti, todėl modeliavimo rezul tatai nepakankami vykstantiems pokyčiams eko sistemose analizuoti. 3. Hidrologinis miško ekosistemų modelis FEMMAE, atliekant tam tikrus pakeitimus ir pakeičiant įvedamus pagrindinius miško ekosis temą charakterizuojančius duomenis gali būti tai komas Lietuvoje. Literatūra 1. Chamberlain J. L., Bush R., Hammet A. L., 1998, Non-timber forest products: the other forest products. 187 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 lopment. Journal of Geophysical Research-Atmosp heres. No. 105. P. 4369–4384. 15. Lietuvos miškų ūkio statistika, 2010, <htttp://www. gmu.lt /lietuvos_misku_ukio_statistika/> 16. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, 2002. Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijos veiksmų ir priemonių planas 2003–2006 m. Prieiga per internetą: <http://www.am.lt>. 17. Liski J., Palosuo T., Peltoniemi M., Sievänen R., 2004, Carbon and decomposition model Yasso for forest soils. Finnish Environment Institute, Europe an Forest Institute, Finnish Forest Research Institute, Finland. 18. LRV nutarimas dėl nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo, 2003-09-11. Nr. 1160. Valstybės žinios, 2003, Nr. 89-4029. 19.Palosuo T., 2008, Soil carbon modeling as a tool for carbon balance studies in forestry. Academic dis sertation. Deparment of Forest Ecology, Faculty of Agriculture and Forestry, University of Helsinki, Fin land. 20.Parton W. J., Ojima D. S., Cole C. V. & Schimel D. S., 1994, A general model for soil organic matter dyna mics: sensitivity to litter chemistry, texture and mana gement. SSSA Special Publication 39. Soil Science Society of America. P. 147–167. 21.Powlson D. S., Smith P., Coleman K., Smith J. U., Glendining M. J., Kӧrschens M., Franko U., 1998, A European Network of Long Term sites for studies on soil organic matter. Soil Till. Res. 47. P. 263–274. 22. Richter D. D., Markewitz D., Trumbore S. E., Wells C. G., 1999, Rapid accumulation and turnover of soil carbon in a reestablishing forest. Nature 400. P. 56– 58. 23. Riepšas E., 2002, Strategical Peculiarities of Forest Cover Enlargement in Lithuania. Baltic Forestry. Vol. 8. No 1 (14). P. 89–94. 24. UN – ECE, 1998 International Co-operative Program me on Assessment and Monitoringo f Air Pollution Effects on Forests. Manual on methods and criteria for harmonized sampling, assessment, monitoring and analysis of the effects of air pollution on forests. Prieiga per internetą: <http://www.icpforests.org>. 25. UN-ECE/EC, 2003, Intensive Monitoring of Forest Ecosystems in Europe. FIMCI technical report. ADAPTATION OF MODEL OF PROGNOSTICATION OF ORGANIC CARBON SEQUESTRATION PROCESSES TO LITHUANIAN FOREST ECOSYSTEMS Vaiva Kazanavičiūtė, Jūratė Aleinikovienė Summary The article deals with systems of modelling of organic carbon sequestration in terrestrial ecosystems. It gives a comprehensive analysis of literature sources as well as detailed discussion of FEMMAE model calibration results, estimated with regard to long-term research data accumulated by Finnish Forest Research Institute scientists. It has been found that FEMMAE model is the most easily adaptable for modelling of movement of organic carbon and other nutrients in forest ecosystems. This model is now ready for use and can be applied in Lithuania. Keywords: ecosystem, forest, soil, organic carbon, nitrogen, hydrology, climate, modelling. ORGANINĖS ANGLIES KAUPIMOSI PROCESŲ PROGNOZAVIMO MODELIO PRITAIKYMAS LIETUVOS MIŠKŲ EKOSISTEMOMS Vaiva Kazanavičiūtė, Jūratė Aleinikovienė Santrauka Straipsnyje nagrinėjamos organinės anglies kaupimosi sausumos ekosistemose modeliavimo sistemos. Pateikiama išsami literatūros šaltinių analizė ir detaliai aptariami FEMMAE modelio kalibravimo rezultatai pagal Suomijos Miškų ins tituto bendradarbių sukauptus ilgamečių tyrimų duomenis. Nustatyta, kad organinės anglies bei kitų maistinių medžiagų apykaitos miškų ekosistemose modeliavimui lengviausiai pritaikomas FEMMAE modelis. Modelis paruoštas naudojimui ir gali būti pritaikytas Lietuvoje. Prasminiai žodžiai: ekosistema, miškas, dirvožemis, organinė anglis, azotas, hidrologija, klimatas, modeliavi mas. Įteikta 2012-03-14 188 RECOGNITION OF STAIRS WITHOUT RAILINGS ACCORDING TO STEP ATTRIBUTES, PERFORMED BY MOBILE ROBOT MOVING INSIDE BUILDING Arnas Papšys, Gintautas Daunys Kaunas University of Technology, Faculty of Electrical and Control Engineering Šiauliai University, Faculty of Technology Introduction to 22 cm and its width e may vary from 25 to 40 cm. The optimum step width in public buildings is 30 centimetres, in staircases of residential buildings it is 12-15 cm, the steps of attics and basements can be merely 8-10 cm in width [2]. The main stair steps are formed considering step height and width, correlation of which is defined by three formulas: of convenience e – j = 12 cm, footstep 2j + e = 62 cm and safety e + j = 46 cm. However, deviations are also possible: according to step width 26 ≤ e ≤ 32 and step height 14 ≤ j ≤ 20 [6]. There are many various methods and means how a mobile robot watches the surrounding environment, looks for stationary and dynamic objects according to familiar attributes when moving along a path that is planned or created spontaneously, in accordance with activity circumstances [8]. When a mobile robot (MR) moves inside a building that is in a state of emergency, mostly the main objects surrounding it are stationary. In general cases, object recognition [5] is a very important task for robot orientation system. The most frequently used information collecting method is the use of noncontact systems, such as laser scanners and machine vision, which are designed for collection of data about the environment surrounding a robot [9]. With a laser scanner, it is possible to create a threedimensional image of an object rather accurately [1] or to orientate oneself in the environment. Optical devices are used for the environment analysis by applying machine vision. An environment model of images received via optical devices is created in those systems programmatically. The model is more accurate when there are many images made from different positions [4]. If MR wants to get to the next floor, it has to find the stairs, though they are not the main goal of robot’s task but only a movement route segment (that may be also variously shaped) with a specific surface [3]. Stair framework is composed of steps that are integrated into a homogeneous system by a stair structure. Step height j may vary from 12 MR laser scanner j Fig. 1. Dimensions of stair step: j is height and e is width e1 Research aim is to analyze statistical step data and recognize stairs according to initial attributes of stair steps. Research methods are analysis of statistical parameters, non-contact environment observation by using the light reflection effect. MR moving along a corridor of a multi-storey building scans the environment with a laser scanner (see Fig. 2) looking for stairs, so that it could get to the next floor. The scan algorithm is presented in Fig. 3. MR detects an object. b h Į1 ȕ b b j1 b e v Fig. 2. Stair scanning 189 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Table 1. Parameters established by MR laser scanner That allows producing a reflection bn in vertical direction and checks its height j1 that must meet the following condition: 14≤ j ≤ 20. Stair step Beginning Yes Checks the left Yes No Checks a vertical No First Second Third No Checks the right The height of the first step: 14 d j1 b12 2 cosD 1 b1 b2 b22 Yes The height of the second step: 14 d j 2 Checks a vertical 26 d e1 Checks a horizontal Angle cos(β) 0.154 0.153 - 0.207 0.206 0.205 0,15 d 20; (1) 0,15 d 20; (2) b22 2 cosE 1 b2 b3 b32 0,27 d 32; (3) 0,27 d 32; (4) The width of the second step is calculated: Yes No b32 2 cosD 2 b3 b4 b42 Angle cos(α) The width of the first step is calculated: Yes No Distance b(m) The lowest The highest point point 2.532 2.512 2.526 2.53 2.544 - 26 d e 2 Checks a vertical b42 2 cosE 2 b4 b5 b52 Yes No Checks a horizontal End Fig. 3. Algorithm used Fig. 4. The correlation of height and width of the first step j1, e1 and the second step j2, e2 of the stairs detected by MR, calculating from the first step, is presented If this is satisfactory, MR regards it as a reflection from the side edge of the first step and tries to establish on what side the second step is possibly located with regard to j1. It checks for existence of possible second step on the right side at a distance according to the condition 26≤ e ≤ 32; if it is not there, then it checks the left side. Upon detecting a reflection according to a vertical, it checks if j2 meets the condition 14≤ j ≤ 20. If it is met, the width e1 of the first step that must meet the condition 26≤ e ≤ 32 is calculated. Then it looks for the third step at the j2 height, but on the left side this time; when it finds the lowest point of its side edge, it calculates width e2 of the second step that also must meet the condition 26≤ e ≤ 32. When MR evaluates the obtained data and compares it to the statistical data of stairs existing in reality, it makes a conclusion that these are stairs and they are on the left from it, because if it wants to climb them, it will need to turn left and form a climbing algorithm according to obtained step parameters. Data obtained by MR scanner is presented in Table 1: angles of distance b and scanner turns. Conclusions 1. By applying the methodology where stairs are recognized according to step parameters, MR can analyze not the whole object but only a fragment and sequence within it, considering the possible statistical data of a real object of this kind. In this case, it was established that the step height is 15 cm and width is 27 cm. 2. At least two steps must be analyzed by using this method in order to establish a sequence. The analysis of one step may mislead MR. MR can equate a step to an object that has similar parameters. 3. With the help of this methodology, stairs may be recognized from steps when MR approaches them from the front. There would be a difference if a reflection was obtained from horizontal edges of a step. 4. When recognizing stairs according to step statis tical data and evaluating the possible variation 190 technologijos mokslai. Elektronika of their parameters, the stairs will be recognized the same if there are steps of different height but their parameters meet statistical step parameters. In that case, MR will have to consider this when creating or correcting an advance climbing algo rithm. 6. Предтеченский В. М., Милинский А. И., 1979, Проектирование зданий с учетом организации движения людских потоков. Стройиздат: Mоск ва. 7. Сиротинин Д. О., 2010, Информационная модель характеризации натурного объекта в пространстве сцены на основе двумерных изображений. Информационные технологии в науке, образова нии и производстве: IV Международная научно - техническая конференция ИТНОП-2010. No. 3. P. 292-296. ОрелГТУ: Орел. 8. Заборов В. В., Меженин А. В., тозик В. Т., 2009, Использование прототипов в задачах распоз навания трехмерных объектов. Телематика 2009: XVI Всероссийская научно-методическая конференция. No.1. P.358-359. КДУ: Mосква 9. Стрельников К. Н., 2010, Использование особенносте References 1. Christensen I.H., Hager D.G., 2008, Sensing and Estimation. Springer Handbook of Robotics. Springer: Berlin. 2. Gajauskas J., 2004, Pastatų laiptai. Statybos inžine rijos žinynas. Technika: Vilnius. 3. Hykš P., Gieciova M., 2008, Schodište, rampy, žeb riky. Grada: Praha. 4. Liubavičius G., Dervinis D., 2009, Autotransporto priemonių valstybinių numerių atpažinimas vaizdų analizės metodu. Jaunųjų mokslininkų darbai. Nr. 3(24). P. 70–73. 5. Siciliano B., Sciavicco L., Villani L., Oriolo G., 2009, Robotics Modelling, Planning and Control. Springer: London. современного представления цифровых видео данных для оптимизации алгоритмов обработки. Техническое зрение в системах управления мобильными объек тами-2010:Научно-техническая конференциясеминар. No. 4. P. 277-281. КДУ: Mосква. RECOGNITION OF STAIRS WITHOUT RAILINGS ACCORDING TO STEP ATTRIBUTES, PERFORMED BY MOBILE ROBOT MOVING INSIDE BUILDING Arnas Papšys, Gintautas Daunys Summary There are many methods that may be used by a robot to orientate itself in the environment and recognize objects. In most cases they are rather complicated, requiring substantial power resources of a mobile robot. Therefore, when a mobile robot is assigned to perform a task independently, the attention is concentrated on the solving of possible unforeseen situations accompanying the main goal. All other activity of a mobile robot, until it reaches its final goal, is supplementary and must be performed by a robot in the course of movement. Recognition of stairs essentially is a mobile robot’s supplementary activity on the way to the main goal, but their recognition is very important. Not having recognized stairs a mobile robot would never be able to climb to the next floor, which means that the final goal would never be reached. If it recognizes wrongly and starts to climb, it may fall down or will attempt the climbing procedure many times until it consumes all power in its cell. Therefore, in this publication a possibility to recognize stairs according to dimensions of their steps, with reference to statistical stair step data, when a moving mobile robot analyzes the surrounding environment with a laser scanner, is analyzed. Keywords: mobile robot, stairs, step. MOBILAUS ROBOTO, JUDANČIO PASTATO VIDUJE, BETURĖKLINIŲ LAIPTŲ ATPAŽINIMAS PAGAL PAKOPOS POŽYMIUS Arnas Papšys, Gintautas Daunys Santrauka Yra daug metodų pagal kuriuos robotas gali susiorientuoti aplinkoje ir atpažinti objektus. Dauguma atvejų jie yra gana sudėtingi, reikalaujantys nemažai mobilaus roboto energetinių resursų. Todėl, kai mobiliam robotui yra pavesta savarankiškai atlikti užduotį, dėmesys telkiamas į galimų nenumatytų situacijų prie pagrindinio tikslo sprendimą. Visa kita mobilaus roboto veikla, kol pasieks galutinį tikslą, yra kaip papildoma, kurią robotas turės atlikti judėdamas. Laiptų 191 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 atpažinimas iš esmės ir yra mobilaus roboto papildoma veikla pakeliui į galutinį tikslą, bet jų atpažinimas yra labai svarbus. Mobilus robotas, neatpažinęs laiptų, niekada neužlips į sekantį aukštą, vadinasi, ir galutinis tikslas niekada nebus pasiektas. Atpažinęs klaidingai ir pradėjęs lipti, jis gali nukristi ar lipimo procedūrą tiek kartų bandys kartoti, kol išeikvos visą energijos elementą. Todėl šioje publikacijoje nagrinėjama galimybė atpažinti laiptus pagal jų pakopų matmenis, remiantis statistiniais laiptų pakopų duomenis, kai judėdamas mobilus robotas lazeriniu skeneriu analizuoja aplinką. Prasminiai žodžiai: mobilus robotas, laiptai, pakopa. Įteikta 2012-03-15 192 GEOMETRINIO SLYDIMO TARP ROLAMAITO TIPO MECHANIZMŲ ELEMENTŲ EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI Laimutis Brunius, Ričardas Viktoras Ulozas Šiaulių universitetas, Technologijos fakultetas Įvadas ne tik lūžių, bet ir šuolių taškuose, kuriuose juosta suspausta tarp kitų RTM elementų. Be to, dėl kon taktinių sąlyčių RTM turi „atmintį“, t. y. kurį laiką, priklausomai nuo ritinėlių padėties juostos atžvilgiu, tarp kontaktinių zonų už gaubimo kampo išlieka įtempimai. Kadangi jėgos N ir T (1 pav.) susietos pri klausomybe Remiantis D. F. Wilkes (1967, 1968), R. V. Cad man (1969), R. V. Ulozo (2007) suformuotais apibrė žimais, rolamaito tipo mechanizmas (RTM) yra tiks lus mechanizmas, kurio elementai juda vienas kito atžvilgiu neslysdami (1 pav.). N= T (1+ cos α ) , sin α (1) čia α – ritinėlių centro linijos polinkio kampas, tai, didinant kampą α, N → T. Ritinėlių gaubimo juosta kampo didinimas skatina tolygesnį įtempimų išsidėstymą ant sąlyčio paviršių. Iš statikos lygčių ro lamaito tipo mechanizmui (1 pav.) galima gauti pri klausomybę tarp juostos laisvųjų galų įtempimų T, t. y. T1 ir T2. 1 pav. Juostinio ritininio Rolamaito tipo mechanizmo (RTM) schema: 1 – lanksti juosta; 2, 3 – ritinėlis; 4, 5, z1, z2 – kreipiantysis paviršius 2 f cos α , T1 = T2 1 − sin α + f cos α 2 C. M. Percival, F. R. Norwood (1969) nuro do, kad ritinėliai slysta esant tam tikriems mechaniz mo parametrams, nors šio reiškinio teoriškai nepa grindžia. Labai svarbi RTM kinematinio tikslumo ty rimų grandis yra struktūrinių ryšių ir jų poveikio į kinematinį tikslumą nustatymas. Šiuo aspektu reikia ypač atkreipti dėmesį į kontaktinį RTM elementų sąlytį. Klasikinė RTM konstrukcija turi tris kontak tines zonas, t. y. ryšių persipildomumą, o tai aiškiai trukdo analizuoti mechanizmo parametrų sąryšį (Wil kes, 1967, 1968). Netgi idealiomis prielaidomis (tokiomis kaip RTM juostos absoliutus lankstumas ir netąsumas, ri tinėlių ir kreipiančiųjų absoliutus kietumas, grynoji Kulono trintis) užduota geometrija ir juostos įtempi mu jos galuose negalima vienareikšmiai nustatyti juostos, gulinčios ant ritinėlio, įtempimą. Paprasčiau sias tokio uždavinio sprendimo variantas yra Oilerio formulės taikymas trinties jėgos tarp skriemulio ir lanksčios grandies, kaip lankstaus ryšio galų įtempi mo, trinties koeficiento ir gaubimo kampo funkcijai nustatyti. RTM atvejis yra sudėtingesnis ir pilna juos tos įtempimo epiūra visame juostos ilgyje gali turėti (2) čia f – slydimo trinties koeficientas. Lygtis (1) atspindi tik dalinį jėgų persiskirs tymo ant RTM laisvųjų juostos galų atvejį, nes ne įvertinami reiškiniai, vykstantys rolamaitinio mazgo kontaktų zonose, o taip pat ant ritinėlių ir juostos są lyčio paviršių. 2 pav. Bazinis RTM tyrimo modelis: 1, 2 – ritinėlis; 3 – lanksti juosta (Brunius, Ulozas, 2011) 193 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Geometrinio slydimo rolamaito tipo mechanizmuose eksperimentiniai tyrimai Aktualu išaiškinti struktūrinių ryšių kontakti nėse zonose, o taip pat tamprios juostos laisvųjų ruoželių įtaką kinematiniam RTM tikslumui. Tam tikslui labai svarbu teisingai parinkti tyrimo bazinio objekto schemą. Schema turi būti pati paprasčiausia ir tuo pat metu atspindėti (2 pav.) RTM ypatybes (Brunius, Ulozas, 2011). Tokiu baziniu objektu gali būti modelis, skir tas tirti RTM; jame ritinėliai įtvirtinti guolinėse at ramose ir juos S būdu gaubiančios juostos galai pri tvirtinti prie persislinkimą užtikrinančio įtaiso. Ritininio mazgo kinematiniam sujungimui bū tina išorinė jėga N, kuri yra vienas iš tiriamojo me chanizmo sąlygojančių parametrų. Duota schema vi siškai atitinka reikalavimus, taikomus RTM tyrimo baziniam modeliui, t. y. išsaugo RTM specifiką, tuo pat metu būdama paprasčiausiu variantu, leidžiančiu nustatyti nurodyto tipo juostinių ritininių mechaniz mų ryšių judesio dėsningumus, o besikontaktuojan čių elementų bendros zonos buvimas žymiai supa prastina klausimo apie struktūrinių RTM ryšių sąvei kos RTM nagrinėjimą. Eksperimentiniai tyrimai buvo atliekami sie kiant patvirtinti geometrinio slydimo tarp RTM ele mentų reiškinį ir nustatyti kinematinio ir kontaktinio praslydimo koeficientų, struktūriškai įeinančių į te orines priklausomybes, reikšmes. Šio tyrimo metodo esmė: matuojami liniji niai – kampiniai įėjimo ir išėjimo RTM grandžių poslinkiai ir analizuojami užduotų RTM parametrų perdavimo santykių rezultatai. Dėl palyginti mažų matuojamų poslinkių dy džių (0,001–0,02 % nuo pagrindinio poslinkio) labai svarbu parinkti matavimo priemones. Optiniai kampinių matavimų prietaisai ati tinka pačius griežčiausius reikalavimus matavimo tikslumui, yra patikimi ir paprasti aptarnauti. Šiuos reikalavimus eksperimentui atlikti atitiko ir buvo panaudotas autokolimatorius su optiniu veidrodžiu. Veidrodis, arba daugiabriaunė veidrodinė prizmė, pritvirtinami prie sukamų RTM elementų (ritinėlių), o tai leidžia gauti kokybinius ir kiekybinius fiksuotų linijinių poslinkių rezultatus. Pagal bazinį RTM tyrimo modelį, pateiktą 2-ame paveiksle, buvo pagamintas eksperimentinis įrenginys, skirtas RTM struktūriniams ryšiams tirti (3 pav.). 3 pav. Eksperimentinio įrenginio, skirto RTM struktūriniams ryšiams tirti, schema: 1 – svirtis; 2,20 – mikrometrinis sraigtas; 3,19 – galinis perjungiklis; 4,18 – judamas staliukas; 5 – kreipiančiosios; 6 – krumpliastiebinė pavara; 7 – dinamometras; 8 – įtempimo mechanizmas; 9 – lanksti juosta; 10,11 – ritinėlis; 12 – vežimėlis; 13 – stovas; 14,15 – optinis veidrodis; 16 – elektros variklis; 17 – galinis matas; 21 – autokolimatorius; 22 – svarmuo, skirtas pastoviai matuojamajai jėgai užtikrinti; 23 – pagrindas; 24 – svarmuo ritinėlių apkrovai Kaip matyti iš schemos, įrenginyje 10 ir 11 ri tinėliai nesiliečia su vežimėlio (12) kreipiančiaisiais paviršiais, o užfiksuoti stovo (13) atramose ir turi ver tikalaus persislinkimo galimybę. Lanksti juosta (9), atitinkamu būdu gaubianti ritinėlius (10 ir 11), yra pritvirtinta vežimėlio (12) priešinguose galuose. Ri 194 technologijos mokslai. Mechanika Pagal slydimo kampų ∆ϕ reikšmes galima nustatyti kinematinio δ , po to ir kontaktinio m sly dimo koeficientų reikšmes. 6 paveiksle pateiktos koeficientų reikšmės ati tinkamų storių juostai. δ ir m reikšmės gautos, kai ritinėlių spindulys R = 10 mm, o persislinkimo ilgis lygus 2πR. Nustatyta kinematinio ir kontaktinio koeficien tų priklausomybė nuo juostos storio. Iš grafikų, pateik tų 6 paveiksle, galima padaryti išvadą, kad kinematinis koeficientas turi charakterį, artimą linijiniam. tinėlių apkrova normaline jėga vykdoma svarmeniu (24), prikabintu prie svirties (1). Prie kiekvieno riti nėlio (10 ir 11) atitinkamai pritvirtinta po optinį veid rodį (15 ir 14). Jais su autokolimatoriumi 21 galima išmatuoti ritinėlių padėtį, esant fiksuotiems vežimė lio 12 perslinkimams. Nusistačius mechanizmo parametrus, lanks čios juostos įtempimo jėgą, normalinę apkrovą ir vežimėlio perslinkimo dydį, galima nustatyti ritinė lių praslydimo kampo dydį, po to – ir reikalingų koe ficientų (kinematinio δ ir kontaktinio m ) reikšmes, būdingas konkrečiam RTM. Atsižvelgiant į tai, kad RTM elementų kontak tavimo normalinės jėgos priklauso nuo ritinėlių gau bimo juosta kampų, atliekant eksperimentus, tarp įtempimo ir normalinės jėgos nustatoma priklauso mybė, atitinkanti pasirinktus gaubimo kampus. Įtempimo ir normalinės reakcijos santykio įta kai išsiaiškinti buvo atlikti eksperimentiniai tyrimai, kurie parodė, kad ritinėlių slydimo kampo ∆ϕ dy dis didėja augant normalinėms jėgoms N ir mažėja didėjant juostos įtempimo jėgai T (4 pav.). 5 pav. RTM ritinėlių slydimo priklausomybės nuo normalinės apkrovos, atsižvelgiant į skirtingus juostų storius 4 pav. Ritinėlių slydimo priklausomybės nuo RTM juostos įtempimo, atsižvelgiant į skirtingas elementų sąveikos normalines jėgas Tuo paaiškinama esminė normalinių jėgų įta ka formuojant struktūrinius ryšius, kurie yra RTM elementų geometrinio slydimo priežastis. Norint nustatyti kinematinį ir kontaktinį koe ficientus, būtina įrenginyje išmatuoti ritinėlių slydi mo kampus, keičiantis elementų sąveikos normalinei jėgai. Eksperimentinės kreivės rodo ritinėlių slydi mo kampo ∆ϕ priklausomybę nuo normalinės jė gos N , esant skirtingiems juostos storiams t . RTM elementų glaudaus sąlyčio apatinių ribų padėtys kiek vienam juostos pjūviui grafike (5 pav.) išskirtos žen klu ir punktyrinėmis linijomis. Ritinėlių slydimas stabilizuojasi neviršyda mas RTM elementų glaudaus sąlyčio kriterijų ir, to liau didinant normalinę apkrovą, įgauna artimas pa stovioms reikšmes. 6 pav. Kinematinio δ ir kontaktinio m koeficientų priklausomybės nuo juostos storio t Išvados 1. Eksperimentinių tyrimų tikslas – patvirtinti geo metrinio slydimo tarp RTM elementų reiškinį ir nustatyti kinematinio ir kontaktinio praslydimo koeficientų, struktūriškai įeinančių į teorines priklausomybes, reikšmes. Tam buvo sudaryta eksperimentiškai ištyrinėta bazinio objekto sche ma. 2. Nustatyta, kad ritinėlių slydimo kampo ∆ϕ dydis didėja augant normalinėms jėgoms N 195 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 2. Wilkes D. F., 1968, Rolamite: A New Mechanism. Mechanical Engineering. April. Vol. 90. No 4. P. 11– 29. 3. Cadman R. V., 1969, Rolamite – Geometry and Force Analysis. Journal of Engineering for Industry. Trans. ASME, Ser. B, Feb. Vol. 91. No 1. P. 185–191. 4.Percival C. M., Norwood F. R., 1969, A Theoretical and Experimental Investigation of the Dynamic Response of Rolamite. Trans. ASME. Ser. B. Vol. 91. No 1. P. 235–239. 5. Ulozas R.V., 2007, Teoretična in eksperimentalna ana liza dinamike mehanizmov Rolamite - A Theoretical and Experimental Investigation of the Dynamics of Rolamite-Type Mechanisms. Strojniški vestnik. Jour nal of Mechanical Engineering. No 53 (1). P. 26–47. 6. Brunius L., Ulozas R. V., 2011, Teoriniai slydimo reiškinio tarp juostinių ritininių mechanizmų elemen tų tyrimai. Jaunųjų mokslininkų darbai. Nr. 3 (32). P. 148–154. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidyk la. ir mažėja didėjant juostos įtempimo jėgai T . Tuo paaiškinama esminė normalinių jėgų įtaka formuojant struktūrinius ryšius, kurie yra RTM elementų geometrinio slydimo priežastis. Eks perimentinės kreivės parodo ritinėlių slydimo kampo ∆ϕ priklausomybę nuo normalinės jė gos N , esant skirtingiems juostos storiams t . Ritinėlių slydimas stabilizuojasi neviršydamas RTM elementų glaudaus sąlyčio kriterijų ir, to liau didinant normalinę apkrovą, įgauna artimas pastovioms reikšmes. Iš gautų grafikų galima pa daryti išvadą, kad kinematinis koeficientas turi charakterį, artimą linijiniam. Literatūra 1. Wilkes D. F., 1967, Rolamite: A New Mechanical De sign Concept. Research Report SC-RR-67-656 A, San dia Laboratories, December. EXPERIMENTAL RESEARCH ON GEOMETRICAL SLIDING BETWEEN ELEMENTS OF ROLAMITE TYPE MECHANISMS Laimutis Brunius, Ričardas Viktoras Ulozas Summary The schemes of theoretical research basic model of RTM and experimental device for research on geometrical sliding between elements of RTM are presented and described. It is proven that between elements of RTМ exists irrevocable geometrical sliding. The thickness of a flexible band influences the magnitude of geometrical sliding. The introducing of additional band in the mechanism on the opposite sides of a roller can compensate for the geometrical sliding be-tween elements of RTМ. Keywords: Rolamite type mechanisms, “roller-band” system, geometrical sliding. GEOMETRINIO SLYDIMO TARP ROLAMAITO TIPO MECHANIZMŲ ELEMENTŲ EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI Laimutis Brunius, Ričardas Viktoras Ulozas Santrauka Frikcinių mechanizmų elementų besiliečiančių taškų santykinis persislinkimas, priklausantis nuo sąveikaujančių kūnų formos jų lietimosi zonoje, yra geometrinis slydimas. Tiksliuose juostiniuose ritininiuose mechanizmuose, tokiuose kaip rolamaito tipo mechanizmuose (RTM), visi elementai kontaktuojasi su juosta ir todėl galimas geometrinis slydimas turėtų būti sąlygojamas lankstaus perdavimo ryšio – baigtinio storio juostos buvimo. Buvo sudaryta ir eksperimentiškai ištyrinėta bazinio objekto schema. Nustatyta, kad ritinėlių slydimo kampas didė ja augant normalinėms jėgoms ir mažėja didėjant juostos įtempimo jėgai. Tuo paaiškinama esminė normalinių jėgų įtaka formuojant struktūrinius ryšius, kurie yra RTM elementų geometrinio slydimo priežastis. Eksperimentinės kreivės parodo ritinėlių slydimo kampo priklausomybę nuo normalinės jėgos, esant skirtingiems juostos storiams. Ritinėlių slydimas sta bilizuojasi neviršydamas RTM elementų glaudaus sąlyčio kriterijų ir, toliau didinant normalinę apkrovą, įgauna artimas pastovioms reikšmes. Nustatyta kinematinio ir kontaktinio koeficientų priklausomybė nuo juostos storio. Iš gautų grafikų galima padaryti išvadą, kad kinematinis koeficientas turi charakterį, artimą linijiniam. Prasminiai žodžiai: rolamaito tipo mechanizmai, ritinėlio-juostos sistema, geometrinis slydimas. Įteikta 2012-02-18 196 Peculiarities of evaluating OF leather softness Kazys Kazanavičius, Vaclovas Tričys Šiauliai University Introduction 2 At the present stage of development of science and technology attempts are made to evaluate the characteristics of researched objects by their most corresponding standard values. Because of a certain specificity of leather industry where very many kinds of raw leather with different characteristics are treated under different conditions by using different means and different technologies, leather softness is measured differently. In opinion of the authors of the paper, under such conditions it is expedient to analyse different means applied for the evaluation of leather softness and to develop common methodology and means, by which leather softness would be evaluated referring to the agreed means of deformation and re-evaluation of the geometrical parameters of the samples under certain load values into standard values of the evaluation of physical characteristics of materials. 3 5 6 h 7 D 1 4 Indicator pressure sensor DC Adaptor pneumatic unit Figure 1. Diagram of pneumatic device for determination of leather mechanical properties: 1 - housing, 2 - mandrel, 3 - die, 4 - circular solenoid windings, 5 - contact sensor, 6 - pneumatic chamber, 7 - leather sample Experimental methods S = In order to select a research method the authors chose 4 main methods used in leather softness evaluation. Traditionally the most common method used to evaluate the quality of final mechanical treatment of leather is the subjective or hand evaluation method. The method of one-axis stretching is used in scientific works and for control tests. Using this method it is possible to set numerical values for the selected physical characteristics. In their works the authors used a patented [1] pneumatic device, which works by the principle of two-axis spherical stretching, and leather softness evaluation method (Figure 1). Using this method leather softness is expressed by its conditional elasticity in percentage. Relative elasticity of leather is calculated by pressure P which is fixed in the unit of the device at the moment when the upper surface of the convex sample contacts a process sensor 5 at the depth h: 2.6 × P1 , P (1) where P – pressure in the unit of the device, MPa; P1 – calculated pressure constant, at which 1MPa stretches are reached. Recently the device ST 300 (Figure 2) has been recommended by the Society of Leather Technologists and Chemists, EU and Lithuanian standards [2, 3]; it measures the depth h of press pins in millimetres in a fixed sample when it is under clamp of the pin of a certain size and mass. 3 1 2 h 4 D Figure 2. Device ST 300. 1 - clamp; 2 - pin; 3 weight; 4 - leather sample 197 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Results and discussion No methodology by which the obtained results are evaluated and no values of softness as well as indications to other standards regulating the parameters of leather quality are provided in the above mentioned standards. The same leather physical characteristics are evaluated differently by each of the above mentioned methods. No normative acts, which regulate the values of the parameters evaluating leather softness and their grouping into separate categories by the purpose of leather, exist. Thus the task is to develop an indicator common to all leather softness evaluation methods and linked to the results obtained by using each of the above mentioned methods. Therefore it is expedient to carry out researches on the link among the leather softness evaluation results obtained by using different methods. Leather elasticity, an indicator of leather basic softness, was selected for this research; leather elasticity defines its possibilities for deformation within the limits of elastic deformations under influence of deformation agents. Scientists Peng Wenli, Zhang Xiaolei and Chen Shuru have researched possibilities of leather softness evaluation by the work of the coin of fixed mass on the weight, which makes a dent of the depth h into the leather sample in their work [4]. The authors provide only positive conclusions but no recommendations. Moreover, it is not clear why the leather resistance law is not taken into consideration although it will undoubtedly affect the work. For example, as the leather deformation characteristics are different and the samples are under unequal initial strain which cannot be controlled, the work of fixed weight intensity Fmax = const. will also be of different values (Figure 3). If the samples are under strong and slight strain (Figure 3; 1-2), leather distension work may be defined by the equation: W Fmax ³F h (F ) dF , in case of normal strain (Figure 1; 3) W = 12 Fmax h1 . 1 (2) F0 2 (3) 3 Figure 3. Dependence of leather distension work on the initial strain of the: 1 - slight strain, 2 - strong strain, 3 - normal strain As the force of leather resistance to deformation is not measured in any of the above mentioned cases, the work of the force cannot be fairly precisely calculated. We are of opinion that because of this reason it is inexpedient to evaluate leather softness by the work. The values of leather softness, which were obtained by using the methods of one-axis and twoaxis (pneumatic and with a flat coin) stretching may be re-evaluated into conditional elasticity when load is equivalent and deformation conditions are different. In order to test the effect of deformation conditions the samples marked by checks were deformed using the methods of one-axis and twoaxis stretching. The process was recorded using a digital video camera. During one-axis stretching the sample was deformed unevenly on the whole length, during two-axis stretching – proportionally on the whole surface of the sample. At the following stage a correlative relation 198 technologijos mokslai. medžiagų inžinerija between softness values calculated from test results obtained during one-axis and two-axis spherical stretching was studied. For that purpose 125 soft leather samples used in upholstery were studied. Correlation coefficient of 0.1 was calculated (Table 1). Thus no functional correlation between leather softness set using the methods of one-axis and two-axis spherical stretching was found. It may be explained by the fact that the surface of the samples stretched by the method of one-axis stretching was small. essary to carry out supplementary researches. This task becomes more difficult because the same sam ple cannot be loaded in the same place as changes in softness from the previous trial are unavoidable [7]. Leather elasticity evaluation method based on two-axis spherical stretching and the pneumatic device developed by the authors have been sufficiently tested: sensibility potential of the device was identified, it was used for evaluation of leather softness reached by shearing [8] and in the research on forecasting shearing parameters [9]. Fixed average sensibility of 0.089 MPa on 1% of relative elongation is sufficient to research relative elasticity of leather. Furthermore, using the results [9] of the research, measurement uncertainty of this device was identified: error field of the measurement result, which is the real value of softness expressed by elasticity S. The increase of softness Em under the influence of different deformation parameters by shearing was researched. Table 1. Empirical coefficients of correlation Thickness One-axis stretching Two-axis stretching -0.088 1.000 0.105 0.134 0.105 1.000 The experiment showed that leather physical characteristics in adjacent surfaces were different; they also depended on the direction of deformation. Measurements showed a significant difference in thickness within permissible deviation limits and in softness (relative elasticity) of softened and non‑softened leathers. However, analysing results it is observed that the deformations when stretching leather by twoaxis stretching occur gradually [5]. In case of spherical stretching the sample of a several times bigger surface is stretched into two directions, the effect of all the mentioned factors is evident and therefore generalised characteristics of softness are obtained [6]. Two methods of two-axis stretching – spherical pneumatic and spherical with a flat coin – are best for the evaluation of leather deformation characteristics. However, these two methods are not equivalent because when the sample is deformed by a pneumatic device load distributes equally on the whole surface meanwhile in case of a flat coin the centre of the sample is additionally affected. Moreover, in cases of both stretching methods different conditions of deformation are created. The devices which are used for these methods should be evaluated with regard to their possibili ties to be used for leather softness evaluation when no damage to its integrity is made, their possibility to leave signs of evaluation on the final product as well as their convenience to be used for leather qual ity control in laboratories and production processes. In order to define correlation between the values of softness obtained by using these methods it is nec S1 S0 u 100,% S0 Em (4) here S0 and S1 are measured values of elasticity be fore and after softening. In this way an experimental validation of the prediction allows its application for the calculation of the uncertainty of evaluation. As the upper and bottom limits of this prediction in principle are symmetric to the dotted prediction in its whole interval of changes (Figure 4) it may be assumed that the values of the dotted prediction correspond to the theoretical value of the measured increased elasticity, and the interval of elasticity values from the selected point to the upper limit of the predictions is a total uncertainty of an increased elasticity. 140 120 100 uv Two-axis stretching 0.134 80 ua 1.000 One-axis stretching -0.088 Thickness 60 Experiment results point prediction Botton of interval prediction Top of interval prediction 40 20 0 8 12 16 20 24 28 32 36 Shearing angle by degrees Figure 4. Point and interval predictions of change in relative elasticity, where uv is the upper limit of the total uncertainty, u a is the bottom limit of the total uncertainty 199 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 The uncertainty of the measured value, i.e. elasticity, as directly related to the total uncertainty of an increased elasticity, may be expressed in the following way: uv ua E mt E mp 100 Emp Emb 100 ,% ,% , and 3. The measurement devices, which function on the basis of spherical pneumatic and spherical with a flat coin methods, and are used to evaluate thickness of the sample and load values, calculate and produce leather softness values in visual and electronic forms which may be processed using software packages, should be developed. Researches should be carried out and recommendations for the development of leather softness standards should be worked out. (5) (6) where Emt, Empand Emb are the volumes of the increase of elasticity on top of interval prediction, point prediction and bottom of interval prediction, 100 is constant, evaluating return from Em to S. Taking the data of the middle point of the predictions interval its values is calculated: References 1.Pat. LT 5199. Method of Determination of Leather Softness C14B 1/00. 2005 (Lithuania). 2. LST EN ISO 17235:2003 Leather-Physical and Mechanical Tests-Determination of Softness (ISO 17235:2002). 84.8 67.1 3. Europat. EP1081235 C14B1/28; C14B1/40. 2006. 67 . 1 49 . 4 uv 0.18% and ua 0.18% 4.Peng W., Zhang X., Chen S., The Principle and 100 100 Method of Testing Leather Fullness and Softness. As the marginal intervals of predictions and Journal of the Society of Leather Technologists and adequate total uncertainty are symmetric with re Chemists. May‑June 2006. Vol. 90. No. 3. P. 117– gard to the dotted prediction in the entire interval of 122. changes the value of the evaluated elasticity will be S ± 0.18 % 5. Zybin А. I., 1974, Two-axial Stretches of the 0.18%. Such measurement uncertainty is sufficient Elements for the Upper Part of Footwear. Моsсow (in Russian). when measuring leather softness. 6. Tričys V., Kazanavičius K., New Possibilities for Mechanical Softening of Leather. Journal of the Conclusions Society of Leather Technologists and Chemists. May1. When no alternative leather softness physical June 2006. Vol. 90. No. 3. P. 112–116. characteristics, using which the results obtained 7. Kazanavičius K., Tričys V., 2005, Peculiarities of the Uncertainty of Measurement in the Evaluation by the latest research methods could be calculated, of Leather Elasticity. Technology of Products and exist, it is expedient to express leather softness design (Gaminių technologijos ir dizainas). Kaunas: by its conditional elasticity in percentage having Technologija. P. 233–237. reached certain load values. 8. Kazanavičius K., Tričys V., 2005, Evaluation of 2. The development of methodology to be applied Leather Softness. Materials Science. Kaunas. both in calculations of conditional elasticity Technologija. Vol. 11. No. 3. P. 179–182. and evaluation of leather softness reached by 9. Vaičiulis M., Kazanavičius K., Tričys V., 2005, Linear pneumatic and spherical with a flat coin method Regression of Relative Elasticity. Materials Science. is necessary. As its basis the leather elasticity Kaunas: Technologija. Vol. 11. No. 3. P. 301–305. evaluation method developed by the authors may be used. Peculiarities of evaluating OF leather softness Kazys Kazanavičius, Vaclovas Tričys Summary In order to evaluate leather softness several different and difficult to compare methods are used. Thus the problem how to guarantee equivalent results of evaluation arises. The aim of the research is to develop a reliable and commonly acceptable leather softness evaluation method. The analysis of traditional and most recent leather softness evaluation methods has been done. The results of the trials are presented in the paper. It is summarised in the conclusions that in case no alternative physical characteristics showing leather softness exist, the most appropriate mean of defining 200 technologijos mokslai. medžiagų inžinerija leather softness may be the values of conditional elasticity in percentage under certain load values. It is also necessary to develop a general methodology to define conditional elasticity which could also be used for the evaluation of leather softness reached by the method of spherical deformation. Leather elasticity evaluation method developed by the authors is proposed to be used. Keywords: leather, measurement, mechanical softening, shear, deformation, elasticity of leather. Odos minkštumo įvertinimo ypatumai Kazys Kazanavičius, Vaclovas Tričys Santrauka Odų minkštumas nustatomas keliais būdais naudojant skirtingus prietaisus. Dėl matavimų rezultatai kartais būna skirtingi tam pačiam gaminiui. Tyrimo tikslas yra eksperimentiniu – analitiniu būdu rasti patikimą ir visuotinai priimtiną būdą odų minkštumui įvertinti. Vienaaše ir dviaše tokio paties dydžio apkrovomis paveiktų odos bandinių deformacijos yra skirtingos ir nėra susietos aiškia funkcine priklausomybe. Darbe aprašytas autorių sukurtas odų minkštumo nustatymo būdas, pateikiamos prietaisų schemos bei bandymų duomenų diagramos. Išvadose teigiama, kad odų minkštumą tikslinga išreikšti jos santykiniu slankumu procentais, pasiekus tam tikrą dviašės apkrovos dydį. Pagrindu tam galėtų būti autorių sukurtas odų slankumo nustatymo būdas. Prasminiai žodžiai: oda, matavimas, mechaninis minkštinimas, šlytis, deformavimas, odos minkštumas. Įteikta 2012-03-15 201 KETURIŲ DIMENSIJŲ MODELIO EFEKTYVUMO VERTINIMO TEORINIS ASPEKTAS Marius Reizgevičius, Rasa Reizgevičienė Šiaulių universitetas,Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Šiaurės Lietuvos kolegija Įvadas dojamas visame statybos procese ar siaurose jo sri tyse beveik du dešimtmečius. Intensyviausiai 4D metodu domimasi augančių ekonomikų šalyse. Tai galima paaiškinti 4D nauda projektuojant ir statant daugiaaukščius pastatus. Remiantis (Council on Tall Buildings and Urban Habitat) „Auštybinių pastatų ir urbanizuotų teritorijų tarybos JAV“ duomenimis, iš 20 aukščiausių pastatų net 11 yra Kinijoje, tik 4 JAV, 2 Malaizijoje, 1 Taivanyje, 1 Kuveite ir pats aukšiau sias pastatas – Junginiuose Arabų Emiratuose. 2000 metais 20 aukščiausiųjų pastatų vidurkis buvo 375 m, 2010 metais šis vidurkis jau siekia 439 metrus. Planuojama, kad 2020 metais dvidešimties aukščiau siųjų pastatų vidurkis bus 598 metrai. Planuojama, kad po 8 metų aukščiausiųjų pastatų dvidešimtuke bus devyniolika naujų pastatų: 9 Kinijoje, 5 Pietų Korėjoje, 1 JAV, 2 Saudo Arabijoje, 1 Indonezijoje, 1 Malaizijoje. Pateiktos aukštybinių pastatų statybų prognozės rodo inovatyvių technologijų poreikio ak tualumą pasaulyje. 4D modulio tema Lietuvoje menkai nagrinėta, o 4D CAD praktinėje veikloje beveik netaikomas. 4D efektyvumo vertinimas yra praktiškai nenagrinė ta sritis Lietuvos statybos pramonėje. Tyrimo tikslas – įvertinti 4D modelio taikymo efektyvumą teoriniu aspektu. Uždaviniai: Apibūdinti 4D sampratą ir tai kymą Lietuvos ir užsienio mokslinėje literatūroje; išanalizuoti 4D modelio efektyvumą teoriniu aspek tu; palyginti keturių dimensijų ir dviejų dimensijų modelio taikymo skirtumus. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė vertinant 4D taikymo tyrimus, atliktus tiek užsienio mokslininkų 4D modelio pradininkų projektavimo srityje (A. Collier, M. Fischer, 1995), tiek naujausius keturių dimensijų modelio teikiamo naudingumo ver tinimus (A. Mahalingam, R. Kashyap, C. Mahajan, 2009; Y. Turkan, F. Bosche, C. T. Haas, R. Haas, 2011). Statybos pramonė reikalauja labai daug infor macijos, dažnai ji apibūdinama kaip sunkiai prisitai kanti naujausiomis informacinėmis technologijomis. Dalytis informacija, ją tinkamai modeliuoti tampa vis svarbesnis uždavinys įgyvendinant statybos pro jektus nuo idėjos iki rakto. Informacijos dalijimasis tarp įvairių sričių specialistų padeda geriau išspręsti kilusias problemas ir tobulinti skirtingus įgūdžius. Išgauti informaciją iš brėžinių – daug laiko užiman tis ir sudėtingas procesas. 4D projektavimas gali pa dėti padidinti komunikacijos efektyvumą ir sumažin ti interpretavimo galimybę visiems suinteresuotiems statybos projekto dalyviams. Pastato ar statinio vizu alizacija – tai procesas, kuris pateikia informaciją ir leidžia ją veiksmingiau įsisavinti. 4D CAD gali padė ti išspręsti šiuos uždavinius: nustatyti veiksmingas strategijas, sutrumpinti projekto įgyvendinimo truk mę, vertinti darbo kokybę, sudaryti darbų atlikimo grafikus. Statybos moksle 4D samprata žinoma nuo 1995 metų. Tuo metu Jungtinis inžinerinės materia linės bazės centras (CIFE) Stenfordo universitete, JAV, formaliai pirmą kartą panaudojo 4D CAD kon cepciją. Ši tema aktuali ir analizuota daugelio auto rių. A. Collier, M. Fischer (1995) pristatė keturių dimensijų modelio taikymo projektavime sampratą. Beveik po dešimties metų H. J. Wang, J. P. Zhang, K. W. Chau, M. Anson (2004) tyrė 4D taikymą di naminiam valdymui ir išteklių panaudojimui staty bos planavimo procese. Z. Maa, Q. Shen, J. Zhang (2005) analizavo 4D taikymą dinaminiam statybų aikštelės planavimui ir statybų vadybos procesui. R. Jongeling, T. Olofsson (2006) tyrė darbo srautų planavimo galimybę, pasitelkiant dvi priemones – darbo proceso planavimą statybos aikštelėje ir 4D CAD modelį. K. Tantisevi, B. Akinci (2006) gilinosi į automatizuotas automobilinių kranų darbo vietos reikalavimų generavimą, siekiant išvengti konflik tų. A. Russell, S. Staub-French, N.Tran, W.Wong (2008) pristatė 4D CAD panaudojimo galimybes daugiaaukščių pastatų vizualizacijoje ir linijiniame planavime. A. Mahalingam, R. Kashyap, C. Maha jan (2009) vertino 4D CAD modelio pritaikomumą pastatų projektavime. Y. Turkan, F. Bosche, C. T. Ha as, R. Haas (2011) labiau domino automatizuotas sta tybų proceso stebėjimas, taikant 4D planavimą ir 3D projektavimo technologijas. 4D supratimas žinomas, tobulinamas ir nau Tyrimo rezultatai 4D statybos planavimas glaudžiai susijęs su laiku, taip pat ir statybos vieta, teritorija. Pirmosios kartos 4D priemonės modeliuoja filmą ar animaciją taip, kad visi su statyba susiję dalyviai galėtų peržiū rėti 4D vizualizacijas ir realistiškiau suprasti staty bos planus. Statybos vadybininkai gali praktikuoti ly ginamąją analizę tarp atskirų statybos darbų ir gauti optimaliausią variantą. Pilnam 4D technologijų gali 202 technologijos mokslai. Statybų inžinerija mybių išnaudojimui dabartiniai tyrėjai bando išplėsti 4D koncepciją, apibrėždami kitus statybos aspektus, būtent kainos įvertinimą ar resursų valdymą. Naujos kartos 4D įrankiai tapo viena idėja architektūrai, in žinerijai ir statybai praktiškai patikrinamų priemo nių kompiuterizuotos statybos aplinkoje. Nustatyta, kad 4D taikymas statybos procesuose leidžia pasiek ti tiek alokacinį, tiek technologinį efektyvumą. 4D naudojimas padeda pasiekti vidutiniškai 7 proc. di desnį statybos objekto išbaigtumą nei naudojant 2D modelį (esant vienodam statybos laiko limitui). Be to, 4D reikalauja 12 proc. retesnės prieigos prie staty bos projekto informacijos nei naudojant 2D modelį. Keturių dimensijų modelis klaidų tikimybę statybos procese sumažina 40 proc. Nustatyta, kad 4D mode lio naudojimas padeda vidutiniškai 7 proc. sutrum pinti statybos proceso trukmę, vidutiniškai 14 proc. pagerina statybos proceso suvokimą (visose statybos proceso grandyse), vidutiniškai 8 proc. sumažina lai ko sąnaudas projekto brėžinių skaitymui ir 67 proc. sumažina laiko sąnaudas statybos klaidų taisymui, ly ginat su dviejų dimensijų modelio naudojimu. prastovoms, delsimui – neefektyvioms laiko sąnau doms. Per pastaruosius 20 metų kompiuterinės tech nologijos sparčiai pažengė pirmyn ir suteikė galimy bę naudoti 3D CAD modelį statybos informacijai valdyti, neefektyviam laiko panaudojimui mažinti. Be to, 3D aplinkoje projektuotojai, dizaineriai, in žinieriai gali žiūrėti realius statybos vaizdus. Nepai sant to, 3D CAD gali suteikti dar daugiau galimybių statyboms vykdyti ir kontroliuojamiems veiksmams atlikti. Šiandieną yra galimybė eksportuoti 3D brė žinį į kompiuterinę programą, kuri padeda statybos vadybininkui planuoti darbus ir neužgriozdinti sta tybos medžiagomis statybos aikštelės, tokiu būdu gelbėja logistikos srityje. Taigi, 4D statybos planavi mas glaudžiai susijęs su laiku, taip pat ir su statybos vieta, teritorija. Pirmosios kartos 4D priemonės mo deliuoja filmą ar animaciją taip, kad visi susiję su statyba dalyviai galėtų peržiūrėti 4D vizualizacijas ir realistiškiau suprasti statybos planus. Statybos va dybininkai gali praktikuoti atskirų statybos darbų ly ginamąją analizę ir gauti optimaliausią variantą. Kad visiškai būtų išnaudotos 4D technologijų galimybės, dabartiniai tyrėjai bando išplėsti 4D koncepciją, api brėždami kitus statybos aspektus, būtent: kainos įver tinimą ar resursų valdymą. Naujos kartos 4D įrankiai tapo viena idėja architektūrai, inžinerijai ir statybai praktiškai patikrinamų priemonių kompiuterizuotos statybos aplinkoje. 2005 metais Kinijos mokslininkai K. W. Chaua, M. Anson, J. P. Zhang į statybos sek torių įvedė naujas frazes: 4D SMM (four-dimensio nal site management model ) – keturių dimensijų statybos aikštelės planavimo modelis ir 4D GCPSU (graphics for construction and site utilization) grafi nės priemonės statyboje ir statybos aikštelės panau dojimui. Keturių dimensijų modelio samprata Nuoseklus statybos planavimas ir efektyvus statybvietės panaudojimas yra svarbus veiksnys skly po planavimui ir pastatų statybai. Šiandienos sudė tingus projektus planuoja didelis skaičius projektų dalyvių ir kontroliuojančiųjų asmenų. Pasak R. Jon geling, T. Olofsson (2007), analizavusių statybos praktiką Švedijoje, tik 15–20 proc. statybos proceso laiko sudaro tiesioginis darbas statybos aikštelėje. Apie 45 proc. darbo laiko skiriama netiesioginiam darbui: pasiruošiamiesiems darbams, instruktažui ir apmokymams, apsirūpinimui statybinėmis medžia gomis. Likę 35 proc. laiko skiriami klaidų taisymui, 3D geometrinis modelis Statybinơs medžiagos Darbǐ kalendoriniai grafikai Statybos mašinos Darbo našumas Norminiǐ ištekliǐ bazơ Darbo paskirstymo mechanizmas Darbǐ grafikǐ sąsaja Ateities plơtra Statybos aikštelơ 4D GCPSU MODELIS 4D vizualizacija Dinaminis ištekliǐ paskirstymas Statybos aikštelơs panaudojimas Kita 1 pav. 4D GCPSU modelis Šaltinis: Chau, K. W. Anson, M. Zhang J. P. (2005). 4D dynamic construction management and visualization software: 1. Development. Automation in Construction. No 14 (2005). P. 512– 524. 203 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Šis modelis buvo kurtas pasitelkiant Autodesk kompanijos programą AutoCad ir ObjectARX plana vimo programinį paketą. Tačiau šis modelis nebuvo tinkamai išbaigtas ir 2011 metais Kinijos tyrėjai pa siūlė jau patobulintą jo modelį. Modelio projektavi mo tikslas: 1) palaikyti daugelio vartotojų duomenų pasikeitimo galimybėmis ir konfliktų išvengimo prin cipu vientisoje sistemoje; 2) įvertinti statybos proce sų konfliktų galimybes, vadybos funkcijas ir kon strukcinės saugos problemas; 3) elementams suteikti medžiagų savybes ir apkrovas veikiančias vietas. 4D GCPSU 2009 Sistemos administratorius Modeliavimas ir vadyba 4D statybos imitacija 4D statybos vadyba Projekto vadyba 3D modeliavimas Nustatytos datos imitacija 4D grafikǐ generavimas Schemos administravimas Darbo paskirstymo mechanizmas Statybos sekos imitacija 4D sąnaudǐ generavimas Planuojamos/ faktinơs eigos imitacija 4D statybos aikštelơs planavimas Vartotojǐ administravimas Vartotojǐ galimybiǐ administravimas Autorinơ priežinjra Prisijungimo administravimas Konstrukciniǐ sprendimǐ variantai 4D modelio knjrimas Ištekliǐ nustatymas Detali/ apytikrơ imitacija 4D Statybos konfliktai ir darbǐ sauga 4D konstrukcijǐ saugos analizơ 4D darbo grafikǐ probleminiǐ taškǐ paieška 4D darbǐ sąnaudos ir kainos konfliktǐ paieška 4D statybos aikštelơs konfliktǐ paieška Medžiagǐ savybiǐ nustatymas Apkrovǐ sąlygǐ nustatymas – Senos programos funkcija – Pagerintos funkcijos – Naujos funkcijos 2 pav. 4D GCPSU 2009 modelis 4D-2009 GCPSU programos modelį sudaro 5 funkciniai moduliai: 1) sistemos administravimas; 2) informacijos modeliavimas ir valdymas; 3) 4D statybos imitacija; 4) 4D statybos vadyba; 5) 4D sta tybos konfliktai ir darbų sauga (žr. 2 pav.). Pirmas modulis skirtas projektą administruojančiam perso nalui. Remdamiesi juo, atsakingi asmenys paskiria užduotis, sudaro prisijungimo galimybes ir nurodo at sakingus asmenis atskiroms projekto dalims. Antras modulis – informacijos modeliavimas ir valdymas – skirtas darbui su pačiu pastato erdviniu modeliu, jo pagalba kuriamas modelis, konstrukcijoms priskiria mos apkrovos ir medžiagos, iš kurių jos pagamintos. Trečiame modulyje (4D statybos imitacija) pastato statybai įvedamas laiko faktorius ir imituojamas sta tybos procesas. Ketvirtas modulis (4D statybos va dyba) skirtas vienam iš pagrindinių šios programos kūrimo tikslų – darbo grafikų ir medžiagų poreikio generavimui ir statybos aikštelės planavimui. Penk tas programos modulis (4D statybos konfliktai ir dar 204 technologijos mokslai. Statybų inžinerija bų sauga) skirtas konstrukcijų patikimumo ir saugos projektavimui bei probleminių taškų ir konfliktų pa ieškai. Ši patobulinta programa turi lengviau valdo mą duomenų bazę. Ją sudaro 89 duomenų lentelės, kurias galima suskirstyti į 12 modulių, pavyzdžiui, kalendorinių grafikų valdymo, 3D modelio saugoji mo, 3D modelio valdymo, medžiagos ir papildomi mechanizmai, ištekliai, statybos aikštelės išdėsty mas, pastolių sistema, apkrovos ir t. t. Nors Kinijos mokslininkai tebekuria naujas informacines sistemas, skirtas statybai, bet statybos projektavimo pramonei jau užtektinai sukurta daug projektavimo programų, pritaikytų 4D projekto ren gimui: Bentley, Tekla, Google – SketchUp, Auto desk NavisWorks ir Revit, Vico ir kt. 12 proc. retesnė prieiga prie statybos projekto infor macijos nei naudojant 2D modelį. Vienas didžiausių 4D modelio privalumų – klaidų sumažinimas. Nusta tyta, kad keturių dimensijų modelis statybos proce se klaidų tikimybę sumažina 40 proc., lyginant su dviejų dimensijų modeliu. Tyrėjai nustatė, kad 4D modelis sudaro sąlygas siekti didesnio efektyvumo statybos procese, nes įgalina vidutiniškai 7 proc. su trumpinti statybos proceso trukmę, vidutiniškai 14 proc. pagerinti statybos proceso suvokimą, vidutiniš kai 8 proc. sumažinti laiko sąnaudas projekto brėži nių skaitymui ir 67 proc. sumažinti laiko sąnaudas statybos klaidų taisymui, lyginat su dviejų dimensijų modelio naudojimu. Apibendrinant galima teigti, kad 4D modelis sudaro sąlygas geriausiai planuoti išteklių poreikį ir organizuoti jų panaudojimą statybos proceso metu. Efektyvumą didina ir galimybė keturių dimensijų modeliu sumažinti klaidų skaičių ir laiko sąnaudas, reikalingas pasitaikančių klaidų rekonstrukcijai. 4D efektyvumo teorinis aspektas Efektyvumas – gamybos išteklių panaudojimo lygis, garantuojantis maksimalų rezultatą. Gamybos išteklių panaudojimo subalansavimu galima siekti alokacinio, technologinio, dinaminio efektyvumo. Alokacinis efektyvumas reiškia, kad turimi ištekliai yra geriausiai paskirstyti didžiausiam naudingumui gamybos, paslaugų teikimo proceso rezultatams gauti. Technologinis efektyvumas – nuostolių nebu vimas, geriausiai naudojant turimus išteklius (Bag donavičius ir kt., 1999). Laiko veiksnys – vienas iš parametrų, vartojamų efektyvumui vertinti – anali zuojamas tiek užsienio, tiek lietuvių mokslininkų li teratūroje. Pasak S. Stoškaus, E. Petukienės (2008), didžiausia problema, su kuria susiduriama šiandien, – laiko problema. N. Dawood, S. Sikka (2008) analizavo 4D modelio teikiamą efektyvumą, atsižvelgdami į lai ko veiksnį, kaip į prielaidą efektyvumui didinti. Au toriai tyrimui naudojo Lego konstruktoriaus namo modelį. Eksperimento metu naudojant 2D ir 4D pro jektavimo brėžinius, buvo vertinami laiko sąnaudų skirtumai, kurie pasiekiami sumažinant klaidų skai čių, informacijos naudojimo intensyvumą, sąnaudas, reikalingas klaidoms ištaisyti. Eksperimento metu tyrėjai nustatė, kad 4D modelis yra efektyvesnis dėl kelių priežasčių: 4D informacijos pateikimo forma greičiau, geriau suvo kiama ir perduodama; 4D visiems statybos proceso dalyviams padeda priimti greitesnius sprendimus, lengviau suvokti loginę statybos procesų seką. N. Dawood, S. Sikka (2008), tirdami 4D efek tyvumą, nustatė, kad, esant vienodam laiko limitui, 4D naudojimas leidžia pasiekti vidutiniškai 7 proc. di desnį statybos objekto išbaigtumą nei taikant 2D mo delį. Tyrimu taip pat buvo nustatyta, kad 4D modelio informacijos pateikimo forma yra viena iš efektyvu mo sąlygų, kadangi informacija suvokiama geriau, ir Išvados 1. Nors 4D samprata žinoma jau nuo 1995 metų (pirmą kartą panaudota 4D CAD koncepciją (CIFE) Stenfordo universitete, JAV), tačiau ši tema Lietuvos statybos sektoriuje mažai nagri nėta. Pasaulyje kuriamos programos, kuriomis galima kurti 3D modelius, ir, įvedus laiko fak torių, stebėti objekto statybos etapus, taip gau namas 4D modelis. Didžiosios kompiuterinio projektavimo kompanijos – Autodesk, Bentley, Tekla, Google – kuria programas, palaikančias 4D funkcijas. Tuo tarpu Kinijos ir kiti besivystan čių šalių mokslininkai bando sukurti programas, atitinkančias asmeninius poreikius. Projektuoto jai, užsiimantys ypač sudėtingų objektų statyba (kaip mega aukšti pastatai), neįsivaizduoja, kiek truktų statyba, projektavimui, naudojant tik 2D brėžinius. 2. 4D taikymas statybos procesuose leidžia pasiekti tiek alokacinį, tiek technologinį efektyvumą. Pro jektuojant pastatus trimatėje erdvėje, negaištama papildomo laiko pjūviams ir fasadams sudaryti. Šiuolaikinės projektavimo programos tai padaro vieno klavišo paspaudimu. Medžiagų kiekiai, darbo jėgos poreikis, mechanizmai įtraukiami į žiniaraščius automatiškai, taip išvengiama klai dų ir neatitikimų objekto ekonominėje dalyje. Nesunku stebėti prognozuojamą statybos eigą, pavyzdžiui, kaip statomas objektas atrodys po pu sės metų. Mažesnė tikimybė statyboje padaryti klaidų, kurių taisymas didintų laiko ir finansines sąnaudas. Automatinis darbo grafikų sudarymas įgalina planuoti įmonės darbuotojų pajėgumus, nuosekliai planuoti statybas. 205 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 3. 4D naudojimas padeda pasiekti vidutiniškai 7 proc. didesnį statybos objekto išbaigtumą nei naudojant 2D modelį (esant vienodam statybos laiko limitui), reikalinga 12 proc. retesnė priei ga prie statybos projekto informacijos. Keturių dimensijų modelis statybos procese klaidų tiki mybę sumažina 40 proc. Nustatyta, kad 4D mo delio naudojimas padeda vidutiniškai 7 proc. su trumpinti statybos proceso trukmę, vidutiniškai 14 proc. pagerinti statybos proceso suvokimą (visose statybos proceso grandyse), vidutiniškai 8 proc. sumažinti laiko sąnaudas projekto brėži niams skaityti ir 67 proc. sumažinti laiko sąnau das statybos klaidoms taisyti, lyginat su dviejų dimensijų modelio naudojimu. ruction. No. 16. P. 189–198. 5. Maa Z., Shen Q., Zhang J., 2005, Application of 4D for dynamic site layout and management of construc tion projects. Automation in Construction. No. 14 P. 369–381. 6. Mahalingam A., Kashyap R., Mahajan C., 2010, An evaluation of the applicability of 4D CAD on const ruction projects. Automation in Construction. No. 19. P. 148–159. 7. Russell A., Staub-French S., Tran N., Wong W., 2009, Visualizing high-rise building construction strategies using linear scheduling and 4D CAD. Automation in Construction. No. 18. P. 219–236. 8. Stoškus S., Petukienė E., 2008, Laiko valdymo efek tyvumas: teorinis ir praktinis aspektai. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Nr. 3 (12). P. 319–328. 9. Tantisevi K., Akinci B., 2006, Automated generation of workspace requirements of mobile crane opera tions to support conflict detection. Automation in Construction. No. 16. P. 262–276. 10. Turkan Y., Bosche F., Haas C.T., Haas R., 2011, Au tomated progress tracking using 4D schedule and 3D sensing technologies. 11. Wang H. J., Zhang J. P., Chau K. W., Anson M., 2004, 4D dynamic management for construction planning and resource utilization. Automation in Construction. No. 13. P. 575–589. 12. 100 tallest completed buildings in the world. Council on Tall Buildings and Urban Habitat. Žiūrėta [2012 01 02] prieiga per internetą: <http://buildingdb.ctbuh. org/?list_type=1>. Literatūra 1. Bagdonavičius J., Stankevičius P., Lukoševičius L., 1999, Ekonomikos terminai ir sąvokos. Vilnius: VPU leidykla 2. Chau K. W., Anson M., Zhang J. P., 2005, 4D dyna mic construction management and visualization sof tware: 1.Development. Automation in Construction. No. 14. P. 512– 524. 3. Collier A., Fischer M., 1995, Four-Dimensional Mo deling in Design and Construction. CIFE technical Report. Stanford. 4. Jongeling R., Olofsson T., 2007, A method for plan ning of work-flow by combined use of location-ba sed scheduling and 4D CAD. Automation in Const EVALUATION OF EFFICIENCY OF 4D MODEL: THEORETICAL ASPECT Marius Reizgevičius, Rasa Reizgevičienė Summary Architects and engineers involved in the construction of particularly complex objects, such as mega-tall buildings, have no idea how many 2D CAD drawings it would take for them to produce the full picture of the construction design. The use of 4D CAD model in construction process helps to achieve both allocational and technological efficiency. The designing of buildings in three dimensions eliminates waste of time for drawings of sections and facades. With a modern design program this task can be accomplished in a single keystroke. Quantities of materials, labour demand, and mechanisms are included in the sheets automatically, thus mistakes and inconsistencies in the economic part of the object are avoided. It is easy to monitor the planned progress of construction process, for example, to see how the construction in progress will look after half a year. It reduces likelihood of mistakes in construction, the correction of which would increase time and costs required. Automatic job scheduling allows consistent planning of the capacity of employees and the construction. Compared to 2D CAD, 4D CAD gives on average 7% greater completion of the object being constructed (when the time limit for construction is the same). Compared to 2D model, the 4D model requires 12% rarer access to building project information. When using the four-dimensional model in the process of construction, probability of mistakes decreases by 40%. It has been found that use of the 4D model helps to shorten the duration of the construction process on average by 7%. It also improves understanding of the construction process on average by 14% (in all segments of the construction process chain), decreases the time needed to read drafts of the project on average by 8%, and shrinks time spent on corrections of construction mistakes by 67%, compared with the use of a two-dimensional model. Keywords: 4D CAD, efficiency, 3D CAD, 2D CAD. 206 technologijos mokslai. Statybų inžinerija KETURIŲ DIMENSIJŲ MODELIO EFEKTYVUMO VERTINIMO TEORINIS ASPEKTAS Marius Reizgevičius, Rasa Reizgevičienė Santrauka Projektuotojai, užsiimantys ypač sudėtingų objektų statyba, pvz., mega aukštų pastatų, neįsivaizduoja, kiek truktų statyba, jei projektavimui būtų naudojami tik 2D brėžiniai. 4D taikymas statybos procesuose leidžia pasiekti tiek alokaci nį, tiek technologinį efektyvumą. Projektuojant pastatus trimatėje erdvėje, negaištama papildomo laiko pjūviams ir fasa dams sudaryti. Šiuolaikinės projektavimo programos tai padaro vieno klavišo paspaudimu. Medžiagų kiekiai, darbo jėgos poreikis, mechanizmai įtraukiami į žiniaraščius automatiškai, taip išvengiama klaidų ir neatitikimų objekto ekonominėje dalyje. Galima stebėti pronozuojamą statybos eigą, pavyzdžiui, kaip statomas objektas atrodys po pusės metų. Mažesnė tikimybė statyboje padaryti klaidų, kurių taisymas didintų laiko ir finansines sąnaudas. Automatinis darbo grafikų sudary mas įgalina nuosekliai planuoti įmonės darbuotojų pajėgumus, statybas. 4D taikymas padeda pasiekti vidutiniškai 7 proc. didesnį statybos objekto išbaigtumą nei naudojant 2D modelį (esant vienodam statybos laiko limitui). 4D reikalauja 12 proc. retesnės prieigos prie statybos projekto informacijos nei naudojant 2D modelį. Keturių dimensijų modelis statybos procese klaidų tikimybę sumažina 40 proc., padeda vidutiniškai 7 proc. sutrumpinti statybos proceso trukmę, vidutiniš kai 14 proc. pagerina statybos proceso suvokimą (visose statybos proceso grandyse), vidutiniškai 8 proc. sumažina laiko sąnaudas projekto brėžinių skaitymui ir 67 proc. sumažina laiko sąnaudas statybos klaidoms taisyti, lyginat su dviejų dimensijų modelio naudojimu. Prasminiai žodžiai: 4D CAD, efektyvumas, 3D CAD, 2D CAD. Įteikta 2012-03-15 207 208 Biomedicinos mokslai 209 JOJIMO TERAPIJOS POVEIKIS AUTIZMU SERGANČIO VAIKO PSICHOMOTORINĖS RAIDOS KAITAI Jurgita Rutkienė, Laura Straubergaitė, Jurgita Baranauskienė, Agnė Savenkovienė Respublikinė Šiaulių ligoninė, Lietuvos kūno kultūros akademija, Šiaulių universitetas, Šiaulių valstybinė kolegija Įvadas nu metu suteikiama reikšminga teigiama nauda fizi nei ir psichoemocinei paciento būklei (Straubergaitė, 2008). Jojimo terapijos veikiami, lavėjo bendravimo įgūdžiai ir elgesio lankstumas, pagerėjo kūno suvo kimas ir savikontrolė, laikysena jojant (Riskalla et al., 2006). K. P. Stoddart (1998) manymu, jojimo te rapija gali būti tiek aktyvus autizmu sergančių vaikų poilsis, tiek ir papildoma ugdymo priemonė. Jojimo terapija lavina bendravimo įgūdžius ir elgesio lanks tumą (Riskalla et al., 2006). Jojimo terapija yra naujas metodas autizmu sergantiems vaikams ugdyti, todėl dar nėra vienin gos nuomonės, ar jis yra pakankamai veiksmingas ir pasiteisinantis. Lietuvoje dar neatlikta tyrimų, kurie nustatytų jojimo terapijos poveikį autizmu sergančio vaiko psichomotorikai. Užsienio mokslinėje literatū roje analizuojamas terapinio jojimo poveikis rizikos grupės vaikų ir paauglių elgesio pokyčiams (Trotter et al., 2008), vaikams su autizmo spektro sutrikimais (van den Hout, Bragonje, 2010; Bass et al., 2009), pa augliams su sunkiais emociniais sutrikimais (Ewing, 2007), paauglių socialinių įgūdžių pokyčiams (Car tinella, 2009). M. C. Toukonen (2011) analizavo pa auglių mergaičių ir žirgo tarpusavio ryšį terapinio jojimo metu. Nerasta tyrimų, kuriuose būtų analizuo jamas jojimo terapijos poveikis vaikų su autizmo spektro sutrikimais psichomotorinei raidai. Tyrimo tikslas – nustatyti jojimo terapijos po veikį autizmu sergančio vaiko psichomotorikai. Autizmas – įvairiapusis raidos sutrikimas, rai dos nukrypimas ir / arba trijų veiklos sričių – socialu mo, bendravimo ir elgesio iki trejų metų pažeidimai. Autizmą apibūdina pablogėjęs tarpusavio socialinis bendravimas, pablogėjusi komunikacija ir ribotas el gesys (TKL-10-AM, 2008). J. Balčiūnaitė (2001) teigia, kad vaikams, pa sižymintiems autizmo sindromu, būdingas stambio sios ir smulkiosios motorikos nevikrumas, savitai formuojasi šių vaikų stambieji ir smulkieji judesiai, motorika keičiasi priklausomai nuo aplinkos. Nau joje aplinkoje judesiai sukaustyti. Daugumai vaikų būdinga raumenų įtampa, nežymus rigidiškumas, diskoordinacijos ir apraksijos požymiai. R. Ivošku vienės, J. Balčiūnaitės (2002) manymu, motorikos sutrikimus lemia nemokėjimas programuoti savo ju desių, nes nevalingus veiksmus ir judesius šie vaikai atlieka pakankamai laisvai, o veikdami valingai, pa našių judesių atlikti negali. Dėl nesugebėjimo progra muoti judesių, ilgai neišmoksta apsirengti, praustis, šukuotis ir t. t. R. Ivoškuvienė (2003) nurodo, kad smulkiosios motorikos nepakankamas tikslumas ar nesugebėjimas atlikti judesių riboja tas vaiko veiklos sritis, kurios reikalauja pakankamai išlavėjusios ran kų pirštų motorikos. J. Balčiūnaitė (2001) mano, kad motorikos tobulėjimas padėtų vaikui lengviau socializuotis, susidaryti savitarnos įgūdžiams, pajusti gyvenimo džiaugsmą per fizinę ir darbinę veiklą. Greta pagrin dinių motorikos ir funkcinės veiklos komponentų daug dėmesio turėtų būti skirta ir laisvalaikio bei rekreacinės veiklos įgūdžiams ugdyti (Adomaitienė, 2003). Pastaruoju metu, ugdant autizmu sergančius asmenis, vis didesnę svarbą įgyja netradiciniai gydy mo ir ugdymo metodai. Vienas iš jų – jojimo terapija. Tai žmonių su negalia jojimas, kurio tikslas – mokyti savarankiškai valdyti ir kontroliuoti žirgą, jam judant žingine arba risčia. Terapinis jojimas iš dalies veikia raitelį fiziškai, bet pirmiausia teikia psichologinę ir emocinę naudą. Jojimo terapijos metodo esmė – vie Tyrimo metodai Tiriamojo psichomotorikos pokyčiams vertinti buvo taikytas linijinis eksperimentas ir kiekybinis stebėjimas. Tyrimui atlikti sudarytas standartizuotas struktūruotas stebėjimo protokolas, remiantis Diag nostiniu vaikų raidos vertinimo inventarijumi (Vai cekauskienė, 2005), jojimo terapijos užsiėmimams pritaikytos sritys, kurios dažniausiai išskiriamos vai kų psichomotorinę raidą tiriančiose metodikose: sa varankiškumas, motorika, komunikacija, pažinimas ir socialinė adaptacija (1 lentelė). 210 biomedicinos mokslai 1 lentelė. Psichomotorikos sritys jojimo terapijoje PSICHOMO TORIKOS SRITYS MOTORIKA TIRIAMI KOMPONENTAI POŽYMIAI Stambioji motorika (stebima tiria taisyklinga (kūnas vertikaliai laikosi ant abiejų sėdinkaulių ir mojo sėdėsena jojant) ant tarpkojo (trijų atramos taškų), pačiame giliausiame balno taške, balne sėdima laisvai, prisitaikant prie žirgo judesių ir išlaikant pusiausvyrą) netaisyklinga (palinkusi, atsilošusi, pasvirusi) sėdima prilaikant tyrėjui Smulkioji motorika (buvo stebi taisyklingas (kumščiai laikomi tiesiai, nugarinė plaštakos dalis mas pavadžio laikymas) su dilbiu sudaro tiesią liniją; pavadis laikomas apačioje tarp ma žylio ir bevardžio pirštų, viršuje tarp smiliaus ir nykščio, šiam esant viršuje) netaisyklingas (pavadis laikomas bet kaip) pavadis visai nelaikomas KOMUNI Verbalinė ekspresija (t. y. žodinė pasiekiamas visavertis bendravimo kontaktas KACIJA išraiška) kalba suprantama nesuprantama tiriamasis visą laiką tyli Neverbalinė ekspresija (savo pa suprantamai geidavimų ir emocijų parodymas nesuprantamai gestais ir / ar mimika) visai nerodoma „raginti žirgą“ Verbalinės kalbos suvokimas (supranta ir tinkamai reaguoja į „joti šalia tyrėjo“ žodines instrukcijas) „stabdyti žirgą“ Neverbalinis kalbos suvokimas pasisveikinimas (tiesiant ranką): sveikinasi, nesisveikina (gebėjimas suprasti gestus ar sim žirgo valymas (rodant šukas): supranta ar ne bolius) atsisveikinimas (mojuojant ranka): atsisveikina arba ne PAŽINIMAS Dėmesys (gebėjimas susikaupti stebimas gebėjimas nuvalyti žirgą (šukuoja iš karto, darbą atlie užduočiai ir atlikti veiksmus nesi ka primenant, nebaigia pradėto darbo) blaškant) stebimas gebėjimas joti numatyta kryptimi (joja tikslia krypti mi; kryptį reikia koreguoti; iki tikslo nenujoja) Atmintis (veiksmų seką numato stebima, kaip tiriamasis prisimena ir geba atlikti veiksmus be savarankiškai, kartais reikia pri tyrėjo nurodymų prieš jojimą minti ar veiksmų seką reikia pri stebima, kaip tiriamasis prisimena ir geba atlikti veiksmus be minti nuolat) tyrėjo nurodymų po jojimo SOCIALINĖ Socialiniai įgūdžiai (gebėjimas elgesys su žirgu jį glostant (glaudžiasi, glosto abejingai ar ne ADAPTACIJA bendrauti ir palaikyti santykius) glosto) ir šeriant (šeria noriai, nedrąsiai ar nešeria) elgesys su tyrėja: draugiškas (klauso paliepimų), abejingas (neklau so, nekreipia dėmesio), priešiškas (bijo, muša) elgesys su aplinkiniais: draugiškas, abejingas (nekreipia dėme sio), priešiškas (muša, rodo priešiškumą) Tolerantiškumas (reakcija į poky reagavimas į rutinos pokyčius čius: susidomėjęs, abejingas, yra besikeičiančią aplinką jojimo metu nepatenkintas) aplinkos pokyčiams atvykus į žirgyną po jojimo užsiėmimo Rizikos suvokimas vedant žirgą per kelią prieš ir po užsiėmimo (apsidairo pats, apsidairo priminus, neapsidairo) reakcija jojant, praradus pusiausvyrą (ją pasitaiso savarankiš kai, pasitaiso priminus, pasitaiso tik padedant tyrėjai) SAVARANKIŠKUMAS Raginant (Gebėjimas pačiam patenkinti asmeninius poreikius, Sukant savarankiškai valdant žirgą. Stebimas žirgo valdy Stabdant mas: savarankiškai, su instruktoriaus pagalba, žirgas valdomas tik tyrėjo) 211 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 sudaryta remiantis TEACCH ugdymo metodikos pa grindiniais principais: • Veiksmų seka visuomet ta pati ir lengvai nuspėja ma. • Tam tikroje vietoje atitinkama veikla. • Tam tikrai veiklai naudojamos priemonės kaip simboliai, suteikiant veiksmų nuspėjamumą. • Tikslų sąvokos „tai baigėsi“ vartojimą, aiškiai pa rodant, kad veikla pasibaigė. • Individualizacija: veiklos programa turi būti ku riama atsižvelgiant į vaiko poreikius. • Ji turi būti motyvuojanti ir kūrybinga, neleidžian ti per didelio veiklos kiekio. Šiaurės Karolinos universitete (JAV) sukurta TEACCH programa (angl. The Treament and Edu cation of Autistic and related Communication handi capped Children), tai struktūruotas metodas, skirtas autistų ir kitų neįgaliųjų vaikų mokymui (Barron, 2007). Naudojant šį metodą jojimo terapijoje paste bėta, kad autizmu sergantys vaikai daugelyje sričių patobulino sensorines funkcijas ir reakcijas į aplinki nį pasaulį, pagerėjo socialinis bendravimas, iniciaty vumas ir neverbalinė kalba (Lercari, Rivero, 2006). Kiekvienas užsiėmimas buvo padalytas į tris dalis: I dalis – atvykus į žirgyną, prieš jojimą; II da lis – jojimo metu; III dalis – po jojimo, nulipus nuo žirgo, iki išvažiuojant namo. Kiekybinio stebėjimo metu kiekvienoje užsi ėmimo dalyje buvo fiksuojami dažniausiai pasitai kantys psichomotorinės raidos tiriamų komponentų požymiai. Šis stebėjimas leido fiksuoti tiriamojo psi chomotorikos pokyčius laiko atžvilgiu. Baigus stebė jimą, atlikta kiekybinė duomenų analizė. Tyrimo imtis ir organizavimas Tikslinės imties būdu atrinktas septynerių me tų berniukas, kuriam nuo 2,9 m. nustatytas sunkaus laipsnio autizmo spektro sutrikimas. Gavus tėvų suti kimą, prieš pradedant eksperimentą berniukui buvo leista susipažinti su jojimo paslaugų centro aplinka ir žirgu. Tyrimas vyko 2009 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais Kurtuvėnų regioninio parko Jojimo paslau gų centre. Užsiėmimų periodiškumas – vienas kartas per savaitę. Vieno užsiėmimo trukmė 30–45 min. Jojimo terapijos programa (2 lentelė) buvo 2 lentelė. Jojimo terapijos užsiėmimo programa Tikslas Pasisveikinimas su tyrėja bal su, žiūrint į akis ir tiesiant ranką Orientacija arklidėje Pasisveikinimas su žirgu, duodant skanėstą ir glostant Norų reiškimas balsu Priežasties–pasekmės ryšių suvokimas Norų reiškimas balsu Veiksmų atlikimas iki galo Tvarkos palaikymas Orientacija aplinkoje, rizikos suvokimas, kontakto su tyrėja palaikymas Dėmesio išlaikymas Savarankiškumo ugdymas Veiksmai I etapas Rankos tiesimas, sveikinimasis balsu „labas“, rodymas gestais (dviem pirštais) ir prašy mas balsu, kad žiūrėtų į akis Klausiama: „Kur Širmutė?“. Siekiama, kad nueitų pas ją Primenama balsu: „Sakyk – labas“, kad pasisveikintų, rodomas skanėstas, esant reikalui, glostomas žirgas su tiriamojo ranka Klausiama: „Ar tu nori joti?“ Klausiama: „Ko nori arkliukas?“, rodomas šepetys, ir tik nušukavus arklį, leidžiama joti Tiriamajam šepečius tėvai duoda tik ištarus balsu „duok“ Siekiama, kad būtų šukuojamos abi žirgo pusės Su tiriamuoju visada šepečiai nunešami į vietą Vedant jam žirgą per kelią, prašoma apsidairyti ir balsu pasakyti, ar kelias laisvas ar ne Priėjus rampą, berniukas skatinamas pavadį atiduoti tyrėjai, o ne numesti Berniukas skatinamas savarankiškai užsėsti ant žirgo (nuo rampos) II etapas Žodinių sąvokų skyrimas Klausiama: „Ko nori arkliukas?“(glostymo); ir „Ko nori tu?“; laukiama atsakymo žodžiu „joti“, tik tuomet jojama Bendravimo kontakto palai Klausiama: „Kaip jis jaučiasi?“; „Ką jis daro?“; „Kas ten stovi?“; „Ką daro kiti raiteliai?“; kymas „Kur nori jis joti?“; „Ar žirgas geras?“ Tiriamajam atsakius balsu, jis pagiriamas. Jojant pro tėvus, buvo sustojama, kad pasisveikintų balsu ir tik tuomet jojama toliau Jojimo įgūdžių suformavi Mokoma tinkamai laikyti pavadžius, juos pasitrumpinti, pasukti žirgą, sustabdyti jį. mas Berniukas buvo supažindintas su sąvokomis: „jojam kartu“; „suk į mano pusę“; „suk į kitą pu sę“; „stok“; „ragink“; „pasitaisyk“. Tik tinkamai reagavus į pastabas, buvo tęsiamas jojimas Skaičiavimas iki trijų Skirtingose aikštės vietose padėtos viena, dvi ir trys kartelės. Tiriamasis buvo prašomas įveikti arba vieną, arba dvi, arba tris karteles pasirinktinai, įvardijus skaičių savarankiškai ar padedant jojimo mokytojai. (Mėgstamas užsiėmimas) 212 biomedicinos mokslai 2 lentelės tęsinys Tolerancija rutinos poky čiams; orientacija apylin kėse Aplinkos pažinimas; kon takto su tėvais palaikymas; įspūdžių atskleidimas III etapas Savarankiškumas ugdymas Mandagumo ugdymas Orientacija aplinkoje, rizi kos suvokimas, kontakto su jojimo mokytoja palaikymas Tvarkos palaikymas Atsisveikinimas balsu ir gestu, žiūrint į akis tyrėjai Nereguliarus (tris kartus) jojimas apylinkėse, klausimai, prijojus kryžkelę: „Kur mama?“; „Kur tėtė?“ Įvardijimas jį sudominusių objektų (pravažiuojančio džipo, sruvenančio vandens) ir skati nimas pakartoti šias sąvokas jojimo metu ir grįžus tėvams Berniukas skatinamas savarankiškai nulipti nuo žirgo Siekiama, kad padėkotų žirgui balsu „ačiū“ ir pavaišintų skanėstu Vedant jam žirgą per kelią, prašoma apsidairyti ir balsu pasakyti, ar kelias laisvas, ar ne Su tiriamuoju visada kamanos nunešamos į vietą Mojavimas ranka, atsveikinimas balsu „atia“, rodymas gestais (dviem pirštais) ir prašy mas balsu, kad žiūrėtų į akis Siekiant įvertinti tiriamojo toleranciją rutinos pokyčiams ir besikeičiančiai aplinkai, buvo stengia masi išlaikant pagrindinius jojimo terapijos princi pus ir veiksmų seką keisti kai kuriuos jos elementus. Arklidė – nuolat besikeičianti aplinka dėl darbo su žirgais ir klientais specifikos. Pagrindiniai jojimo me tu įvykę pokyčiai, galėję turėti įtakos ne tik toleranci jos įvertinimui, bet ir kitiems socialinės adaptacijos kategorijų įvertinimams, pateikti 3 lentelėje. 3 lentelė. Rutinos ir aplinkos pokyčiai jojimo terapijos užsiėmimų metu Data ir užsiėmimo Rutinos arba aplinkos pokyčiai jojimo terapijos užsiėmimų metu eiliškumas 2009-06-05 Nr. 1 Berniukas ant žirgo užsodinamas. Žirgas vedamas. Tiriamasis tik sėdi. Šalia eina pagalbininkas, siekiant užtikrinti berniuko saugumą 2009-06-12 Nr. 2 Berniukui padedama užsėsti ant žirgo. Žirgas vedamas. Berniukas mokomas raginimo komandos 2009-06-19 Nr. 3 Berniukui padedama užsėsti ant žirgo. Berniukas žirgą valdo savarankiškai, mokomas pasukti jį ir stabdyti. Mokomas joti greta tyrėjos 2009-06-26 Nr. 4 Vaikas prilaikomas, kai sėda ant žirgo savarankiškai. Jojant aikštėje, mokomasi žirgą valdyti, perli pant per karteles. Mokomas joti greta tyrėjos 2009-07-04 Nr. 5 Vaikas prilaikomas, kai sėda ant žirgo. Jojama į laukus 2009-07-10 Nr. 6 Berniukas ant žirgo sėda pats. Jojama kartu su tyrėja. Laipiojama per karteles 2009-07-16 Nr. 7 Jojimas aikštėje su kitu žirgu. Mokomasi joti greta tyrėjos. Laipiojama per karteles 2009-07-24 Nr. 8 Dalyvavimas neįgaliųjų vaikų vasaros jojimo stovyklos varžybose 2009-08-01 Nr. 9 Jojimas su kitu žirgu. Mokomasi žirgą valdyti, joti greta tyrėjos. Laipiojama per karteles 2009-08-07 Nr. 10 Jojimas su kitu žirgu į laukus 2009-08-14 Nr. 11 Jojimas aikštėje su kitu žirgu be balno. Laipiojama per karteles 2009-08-21 Nr. 12 Jojimas į laukus 2009-08-29 Nr. 13 Jojimas sportinėje aikštėje per karteles Tyrimo rezultatai gai tiriamojo sėdėsenai įtakos turėjo pasitikėjimas savimi ir saugumo jausmas, nes, pakeitus žirgą, sėdė sena laikinai suprastėdavo. Sugebėjimas koordinuo ti plaštakos ir pirštų raumenis taip pat palaipsniui gerėjo, nes pavadį laikydavo vis taisyklingiau. Šiam sugebėjimui įtakos taip pat turėjo saugumo jausmas, nes pirmą kartą pakeitus žirgą ir esant nestabilumui, jojant be balno, pavadys buvo laikomas netaisyklin gai. Tikėtina, kad, tęsiant eksperimentą ir gerinant jo jimo įgūdžius, tyrimo dalyvio sėdėsenai ir pavadžio laikymui žirgų kaita ir jojimas su kitokiu inventoriu mi įtakos nebeturėtų. Motorika S. T. Riskalla ir kt. (2006) teigimu, jojant page rėja autizmu sergančio vaiko savo kūno suvokimas balne, o tai sąlygoja atsiradusį pusiausvyros pojūtį ir kartu siekį sėdėti balne patogiai. Tuo galima paaiš kinti pagerėjusią raitelio sėdėseną. Tiriamasis balne sėdėjo laisvai, prisiderindamas prie žirgo judesių ir išlaikydamas pusiausvyrą jau trečio užsiėmimo me tu. Tai rodo, kad pagerėjo tyrimo dalyvio gebėjimas koordinuoti stambiuosius kūno raumenis. Taisyklin 213 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Komunikaciniai gebėjimai Socialinė adaptacija Stebėjimo rezultatai atskleidė, kad berniukas aplinkiniams savo pageidavimus suprantamai galėjo reikšti tik gestais. Pageidavimų ir emocijų reiškimas nuo visiškos tylos pasikeitė į nesuprantamų žodžių tarimą balsu. Epizodiškai buvo ištariami ir supranta mi žodžiai, reiškiant emocijas, bet tokia kalba dar ne buvo vyraujanti. Tiriamasis gestais išreiškdavo savo pageidavimus jodamas ir prieš jojimą, bet, reiškiant emocijas, gestai nebuvo suprantami, jei ne situacinis kontekstas. Žymių pokyčių, lavinant autizmu sergan čio vaiko verbalinį ir neverbalinį bendravimą, nepa stebėta, nors nežymus pagerėjimas buvo. Tikėtina, kad, tęsiant jojimo terapiją ir padidinus užsiėmimų skaičių per savaitę, komunikaciniai gebėjimai turėtų lavėti. Kai tiriamasis išmoko žirgo valdymo koman das ir įprato prie jojimo terapijos užsiėmimo struktū ros, tada suprasdavo tiek balsu ištariamas jojimo ko mandas, tiek ir gestus ir į juos adekvačiai reaguodavo, jei nebūdavo labai pavargęs. Galima teigti, kad tiria mojo suvokimas gerėjo. Svarbiausia prielaida – kad jis pakankamai susidomėtų malonia veikla. Tyrimo dalyvio elgesys su tyrėja iš abejingo tapo draugiškas, o su aplinkiniais liko abejingas viso tyrimo metu. Tai galima būtų paaiškinti tuo, kad tyrė ja berniukui asocijavosi su malonia veikla – jojimu. Pripratęs prie žirgo, tiriamasis su juo elgėsi draugiš kai, jį noriai glostydavo, prie jo glausdavosi tiek at vykęs į žirgyną, tiek po jojimo užsiėmimo. Tokiam elgesiui įtakos galėjo turėti žirgo skleidžiama šiluma (Lercari, Rivero, 2006). Nepaisant to, kad žirgą ber niukas šerdavo nedrąsiai, bet jam vis labiau patik davo stebėti po jojimo ėdantį žirgą, kadangi patiko klausytis kartu su ėdimu sklindančių garsų. Vesdamas žirgą per kelią, berniukas pradžio je nesuvokdavo rizikos ir nesisaugodavo, o vėliau, nuolat to mokomas, apsidairydavo, bet tik priminus tyrėjai. Tikėtina, kad ateityje tiriamasis įprastų prie šios taisyklės ir jos laikytųsi, kadangi autizmu ser gantiems asmenims būdingas išmoktų taisyklių lai kymasis. Tyrimo dalyvio tolerantiškumas aplinkos ir rutinos pokyčiams augo, nes jojimo mokykla, kaip nepaprastai kintanti aplinka, stiprina lankstesnio el gesio lavinimą ir geresnį prisitaikymą prie pokyčių. Tikėtina, kad po jojimo į šias naujoves berniukas nekreipdavo dėmesio dėl fizinio ir emocinio nuovar gio, naujų įspūdžių gausos. Atsižvelgiant į tyrimo dalyvio tolerantiškumo, rizikos suvokimo bei elgesio su tyrėja, aplinkiniais ir žirgu pokyčius, taikant jojimo terapiją, galima teigti, kad jojimo terapija teigiamai paveikė autizmu ser gančio vaiko socialinę adaptaciją. Pažintiniai gebėjimai Tyrimo dalyvio dėmesingumas, taikant joji mo terapiją, didėjo nuo negebėjimo atlikti darbą iki darbo atlikimo priminus, o jojant, susižavėjus lai piojimu su žirgu per karteles, ir iki darbo atlikimo savarankiškai. Tai patvirtina, kad jojimas autizmu sergančio asmens dėmesiui išlaikyti yra labai svarbi, įdomi, motyvuojanti veikla. Remiantis V. Lercari, V. Rivero (2006), žirgo perduodami ritminiai impulsai leidžia „palaikyti ryšį“ tarp žirgo ir raitelio. Galima teigti, kad jojimas padėjo išlaikyti berniuko dėmesį jojimo metu. Tiriamojo atmintis pagerėjo dėl to, kad jojimo veiksmų seka visuomet buvo ta pati ir nuolat pasikartojanti. Tai turėjo įtakos tiriamojo iniciatyvu mui (Lercari, Rivero, 2006). Po jojimo iniciatyvumo pokyčių nebuvo užfiksuota, tikriausiai dėl berniuko fizinio ir emocinio nuovargio, įspūdžių gausos. Rezultatų apibendrinimas Psichologinė terapinio jojimo nauda dar ma žai įrodyta moksliniais tyrimais. Maža tyrimo imtis ir tiriamųjų heterogeniškumas dėl amžiaus, lyties ir simptomų sunkumo dažnai stokoja mokslinio pagrįs tumo, siekiant įrodyti psichologinį teigiamą terapi nio jojimo poveikį. Tyrėjai, praktikai, vaikų tėvai, suaugę tyrimų dalyviai pripažįsta, kad, be fizinės terapinio jojimo naudos, yra ir psichologinė, pedagoginė, sociali nė jojimo terapijos nauda. Teigiami psichologiniai pokyčiai stebimi didinant pasitikėjimą savimi, sa vivertę, motyvaciją, lavinant verbalinius įgūdžius, dėmesio koncentraciją, savigarbą (McGibbon et al., 1998; Murphy et al, 2008; McKinnon et al., 1995). N. Scott (2005) hipoterapiją susiejo su endorfinų ir emocijų išlaisvinimu. McConnel (2002) pritarė, kad hipoterapija teikia pacientams psichologinę naudą. Kaip pavyzdį autorė nurodo, kad hipoterapija gali padėti pacientams pagerinti jų judesių amplitudę ir jėgą (šukuojant ar glostant gyvūną), sumažinti streso požymius ir nuskausminamųjų poreikį. Savarankiškumas Gerėjantys žirgo valdymo įgūdžiai leidžia ma nyti, kad, tęsiant jojimo terapijos užsiėmimus, jie taptų tikslesni. Išmokęs žirgo valdymo komandų, tiriamasis dažniausiai jas gebėdavo atlikti savaran kiškai, tik kartais buvo reikalinga minimali pagalba, ypač stabdant žirgą. Tiriamojo gebėjimui valdyti žir gą, didelės reikšmės turėjo jo susidomėjimas norimu pasiekti tikslu ir tos veiklos paskatinimas maloniais pojūčiais (pvz.: žirgo raginimas ir po to jaučiamas malonumas, einant žirgui; žirgo sukimas, norint per lipti karteles ir t. t.). 214 biomedicinos mokslai Išvados B. L. Macauly, K. M. Gutierrez (2004) vertino hipoterapijos poveikį vaikams, turintiems kalbos mo kymosi negalę (N = 3) (9, 10, 12 metų amžiaus). Jie įrodė teigiamą poveikį kalbos ir komunikaciniams gebėjimams, taip pat papildomai pagerėjo motyvaci ja ir dėmesys. Sėkmingas jojimo įgūdžių įvaldymas gali skatinti pasitikėjimą savimi, didinti savivertę, emocijų kontrolę. Teigiama jojimo patirtis gali page rinti savivoką, elgesį, padėti sumažinti stresą, atpalai duoti raumenis ir pagerinti savijautą. Dalyvavimas terapinio jojimo užsiėmime rei kalauja tarpusavio bendravimo ne tik su žirgu, bet ir su instruktoriumi ir savanoriais, kurie būna žirgo vedliai ar šoniniai padėjėjai, siekdami užtikrinti raite lio saugumą. Savanoriai ir bendraklasiai gali suteikti teigiamą socialinę pagalbą ir grupės darnos pojūtį. Raiteliai privalo mokytis įsiklausyti ir vykdyti in strukcijas, sekti kitus raitelius, jojančius aikštėje, la vinti girdimojo dėmesio, komunikacinius įgūdžius ir socialinę interakciją. Saugi ir sėkminga interakcija su gyvūnu leidžia lavinti dėmesį, koncetraciją, pagar bą, empatiją ir kantrybę. Žirgas gali apsaugoti nuo streso ir nerimo (Bizhub et al., 2003). Nustatyta, kad jojimas atlieka svarbų vaidme nį, gerinant vaikų su įvairiapusiu raidos sutrikimu ko munikacinius gebėjimus per psichoedukacinę veiklą (Keino et al., 2009), o aštuonių terapinio jojimo užsi ėmimų programa statistiškai reikšmingai sumažino paauglių berniukų pyktį, taip pat teigiamai veikė šių paauglių ir jų mamų tarpusavio supratimą (Kaiser et al., 2006). D. Mockevičienė, L. Straubergaitė (2009) nu statė, kad gerėjant paciento psichoemocinei būsenai, tobulėja jojimo įgūdžiai. Tyrimo rezultatai atskleidė: kuo stabilesnė raitelio psichoemocinė būsena, tuo jo jimo įgūdžiai tobulėja greičiau laiko ir kokybės at žvilgiu. Mūsų tyrimo rezultatai atskleidė, kad jojimo terapija inicijavo teigiamus pokyčius visose stebėto se psichomotorinės raidos srityse. Ryškiausi poky čiai užfiksuoti stambiosios ir smulkiosios motorikos, neverbalinio suvokimo, dėmesingumo jojant numa tyta kryptimi, savarankiškumo raginant ir sukant no rima kryptimi, tolerantiškumo aplinkos ir rutinos po kyčiams, rizikos suvokimo, savijautos atvykus į žir gyną kategorijose. Visi atsiradę pokyčiai byloja apie tai, kad ši jojimo terapijos veikla tyrimo dalyviui bu vo įdomi ir maloni. Tai ir motyvavo psichomotorinės raidos pokyčius minėtose srityse. Šie pokyčiai rodo teigiamą autizmu sergančio vaiko psichomotorinės raidos kaitą. Pagerėjimas visose kategorijose ryškus pirmoje ir antroje užsiėmimo dalyse, o trečioje da lyje buvo pasiekta tik labai nežymių pokyčių, grei čiausiai dėl berniuko emocinio ir fizinio nuovargio. Tikėtina, kad, tęsiant eksperimentą, pokyčiai taptų reikšmingesni viso užsiėmimo metu. 1. Jojimo terapija turėjo teigiamos įtakos tiriamojo psichomotorikos raidai. 2. Tikėtina, kad pokyčius lėmė maloni jį motyvuo janti veikla. Rekomendacijos Taikant jojimo terapiją autizmu sergantiems as menims, būtina atsižvelgti į šios terapijos indikacijas ir kontraindikacijas, taip pat į individualias paciento savybes, nes aplaidus požiūris į minėtus aspektus ga li būti pavojingas. • Siekiant užtikrinti autizmu sergančių asmenų saugumą, reikia dirbti uždaroje teritorijoje ir tik su ramiai reaguojančiu į neįprastas situacijas žir gu. • Į vizualines užuominas autizmu sergantys asme nys reaguoja geriau nei į balsą, todėl, siekiant jų geresnio suvokimo bei didesnio savarankišku mo, reikia naudoti daiktines užuominas, gestus. • Pacientų saugumui užtikrinti jojama tandemu (te rapeutas sėdi už nugaros) arba jį iš abiejų pusių prižiūri pagalbinis personalas. • Jojimo terapijos užsiėmimų tvarka turi būti struk tūruota, nes tai pacientus ramina, suteikia saugu mo jausmą, bet, pripratus prie jojimo, siekiant lavinti jų toleranciją aplinkos ir rutinos poky čiams, galima keisti tam tikras užsiėmimų deta les, išlaikant bendrą struktūrą. Literatūra 1. Adomaitienė R. (Red.), 2003, Taikomoji neįgaliųjų fizinė veikla. Kaunas. 2. Balčiūnaitė J., 2001, Vaikų, pasižyminčių autizmo sindromu, kai kurie motorikos ypatumai. Specialiųjų poreikių vaikų pažinimas ir ugdymas. P. 22–24. Šiau liai. 3. Barron K., 2007, JADD Announcements. Journal of Autism & Developmental Disorders. Feb 2007. Vol. 37. Issue 2. 4. Bass M. M., Duchowny D. A., Llabre M. M., 2009, The Effect of Therapeutic Horseback Riding on So cial Functioning in Children with Autism. Journal of autism and developmental disorders. No 39 (9). P. 1261–1267. 5. Bizhub A. L., Joy A., & Davidson L., 2003, It’s like being in another world: Demonstrating the benefits of therapeutic horseback riding for individuals with psy chiatric disability. Psychiatric Rehabilitation Jour nal. Nr. 26 (4). P. 377–384. 6. Cartinella J. E., 2009, Social Skills Improvement for an Adolescent Engaged in Equine Assisted Therapy: A Single Subject Study. Doctor dissertation. Pacific University. 7. Ewing C. A., MacDonald P. M., Taylor M., Bowers M. J., 2007, Equine-Facilitated Learning for Youths with 215 ISSN 1648-8776 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 1 (34). 2012 Severe Emotional Disorders: A Quantitative and Qua litative Study. Child & Youth Care Forum. No 36 (1). Feb. P. 59–72. 8. Ivoškuvienė R., 2003, Autistiški vaikai. Specialiojo ugdymo pagrindai. Šiauliai. P. 410–425. 9. Ivoškuvienė R., Balčiūnaitė J., 2002, Autistiškų vaikų ugdymas. Šiauliai. 10. Kaiser L., Smith K. A., Heleski C. R., Spence L. J., 2006, Effects of a therapeutic riding program on at-risk and special education children. Journal of the American Veterinary Medical Association. No 228 (1). P. 46–52. 11. Keino H., Funahashi A., Miwa Ch., Hosokawa M., Hayashi Y., Kawakita K., 2009, Psycho-educational Horseback riding to facilitate communication ability of children with pervasive developmental disorders. Journal of equine science. Nr. 20 (4). P. 79–88. 12. Lercari V., Rivero V., 2006, Therapeutic riding: its enebling action for social interaction among the autis tic population. XII international congress of therapeu tic riding. Brazil. 13. Macauly B. L., Gutierrez K. M., 2004, The effecti veness of hippotherapy for children with language-le arning disabilities. Communication Disorders Quar terl. Nr. 25 (4). P. 205–217. 14. McConnel R. P., 2002, Myths & facts... about ani mal-assisted therapy. Nursing. No 32 (3). P. 76. 15. McGibbon N. H. Et al., 1998, Effect of on Equine-mo vement Therapy Programm on Gait, Energy Expentu re, and Motor Function in Children with Spastic Ce rebral Palsy: a Pilot Study. Developmental Medicine and Child Neurology. No 40. 16. McKinnon et al., 1995, A study of therapeutic effects of horseback riding for children with cerebral palsy. Physical and Occupational Therapy in Pediatrics. Nr. 15 (1). P. 17–34. 17. Mockevičienė V., Straubergaitė L., 2009, Hipoterapi jos nauda fiziškai neįgaliųjų vaikų reabilitacijoje ir socializacijoje. Reabilitacijos metodų ir priemonių efektyvumas: Lietuvos reabilitologų asociacijos kon ferencijos medžiaga. Birštonas. P. 242–248. 18. Murphy D., Kahn-D‘Angelo L., Gleason J., 2008, The effect of hippotherapy on functional outcomes for children with disabilities: a pilto study. Pediatric Physical Therapy: The Official Publication Of The Section On Pediatrics Of The American Physical The rapy Association. Nr. 20 (3). P. 264–270. 19. Riskalla F. T., Sobbag B. M., Kucek S. S., 2006, Structuring the hypotherapy space addressed to autis tic children treatment. XII international congress of therapeutic riding. Brazil. 20. Scott N., 2005, Special needs special horses: A guide to the benefits of therapeutic riding. Denton: Univer sity of north Texas press. 21. Stoddart K. P., 1998, The Treatment of High-Functio ning Pervasive Developmental Disorder and Asper ger’s Disorder: Defining the Social Work Role. Focus on Autism and Other Developmental Disabilities. 22. Straubergaitė L., 2008, Terapinis jojimas reabilitaci joje ir rekreacijoje. Šiaulių kolegijos leidybos cen tras. 23. Tarptautinė statistinė ligų ir susijusių sveikatos sutri kimų klasifikacija, dešimtasis pežiūrėtas ir pataisytas leidimas Australijos modifikacija, TLK-10-AM, Sis teminis ligų sąrašas, 2008 m. liepos 1 d.. Nacionalinis medisininės klasifikacijos centras. 24. Toukonen M. C., 2011, The relationship between ado lescent girls and horses: implications for equine-assis ted therapies. Doctor dissertation. Kent State Univer sity. 25. Trotter S. D., Chandler K. C., Goodwin-Bond D., Casey J., 2008, A Comparative Study of the Efficacy of Group Equine Assisted Counseling With At-Risk Children and Adolescents. Journal of Creativity in Mental Health. No 3 (3). P. 254–284. 26. Vaicekauskienė V., 2005, Specialiųjų poreikių vaikų socializacija. Vilnius. 27. Van den Hout C. M. A., Bragonje S., 2010, The effect of equine assisted therapy in children with autism spectrum disorders. Human Movement Sciences: Psy chomotor Therapy. Research Internship 2009–2010. EFFECT OF RIDING THERAPY ON CHANGE IN PSYCHOMOTOR DEVELOPMENT OF AUTISTIC CHILDREN Jurgita Rutkienė, Laura Straubergaitė, Jurgita Baranauskienė, Agnė Savenkovienė Summary The aim of the research is to identify the impact of riding therapy on the psychomotorics of a child suffering from autism. The methods of the research: linear experiment and quantitative observation method to perform which a standardized, structured observation protocol has been created. The experiment took place from June 2009 to September 2009 in the centre of riding services at Kurtuvėnai Regional Park, Lithuania. A seven-year-old boy diagnosed with severe autism spectrum disorder participated in the research; he was selected by the method of target sampling. To develop the respondent’s psychomotoric development riding therapy was selected and applied once a week. The duration of one session was from 30 to 45 minutes. During the experiment, when observing the changes in psychomotoric development positive changes were noticed in all areas. The most distinct changes have been recorded before and during riding in the categories of motorics, perception, attentiveness, independence, tolerance, and perception of risk. It is likely that 216 biomedicinos mokslai these changes could have appeared because of getting used to repeated actions and riding therapy as an interesting and motivating activity. It is concluded that riding therapy had positive influence on the development of the psychomotorics of the respondent, presumably because of pleasant activity that motivates him. Keywords: riding therapy, autism, psychomotoric development. JOJIMO TERAPIJOS POVEIKIS AUTIZMU SERGANČIO VAIKO PSICHOMOTORINĖS RAIDOS KAITAI Jurgita Rutkienė, Laura Straubergaitė, Jurgita Baranauskienė, Agnė Savenkovienė Santrauka Tyrimo tikslas – nustatyti jojimo terapijos poveikį autizmu sergančio vaiko psichomotorikai. Tyrimo metodai: lini jinis eksperimentas ir kiekybinis stebėjimas, kuriam atlikti sudarytas standartizuotas, struktūruotas stebėjimo protokolas. Eksperimentas vyko nuo 2009 metų birželio mėnesio iki 2009 metų rugsėjo mėn. Kurtuvėnų regioninio parko jojimo pa slaugų centre. Tyrime dalyvavo tikslinės imties būdu atrinktas septynerių metų berniukas, kuriam diagnozuotas sunkaus laipsnio autizmo spektro sutrikimas. Tiriamojo psichomotorinei raidai lavinti pasirinkta jojimo terapija, kuri taikyta vieną kartą per savaitę. Vieno užsiėmimo trukmė nuo 30 min iki 45 min. Eksperimento metu stebint psichomotorinės raidos pokyčius buvo nustatyta teigiamų pokyčių visose srityse. Ryškiausi pokyčiai užfiksuoti prieš jojimą ir jojimo metu moto rikos, suvokimo, dėmesingumo, savarankiškumo, tolerantiškumo, rizikos suvokimo kategorijose. Tikėtina, kad šie poky čiai galėjo atsirasti dėl pasikartojančių veiksmų ir jojimo terapijos, kaip įdomios, motyvuojančios veiklos. Jojimo terapija turėjo teigiamos įtakos tiriamojo psichomotorikos raidai, matyt, dėl malonios, tiriamąjį motyvuojančios veiklos. Įteikta 2012-03-15 217 A P I E A U T O R I U S / information about the authors Jūratė Aleinikovienė Lietuvos miškų institutas. Mokslo darbuotoja, dr. Mokslinių interesų sritis – aplinkos ir ekosistemų tyrimai El. paštas [email protected] Darius Gerulaitis Šiaulių universitetas, Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas. Docentas Mokslinių interesų sritys: edukacinių tyrimų metodologija, negalės psichosociologija El. paštas [email protected] Laura Arnotaitė Šiaulių universitetas, Humanitarinis fakultetas, studentė Mokslinių interesų sritys: vaikų kultūra ir komunikacija El. paštas [email protected] Modestas Grigaliūnas Šiaulių universitetas, Humanitarinis fakultetas. Doktorantas Mokslinių interesų sritys: komunikacijos procesų analizė ir kritika, šiuolaikinės propagandos analizė. El. paštas [email protected] Jurgita Baranauskienė Šiaulių universitetas. Asistentė Mokslinių interesų sritys: gydomoji pedagogika ir pediatrinė kineziterapija El.paštas [email protected] Danguolė Bardauskaitė Vytauto Didžiojo universitetas. Studentė Mokslinių interesų sritis – tarptautiniai santykiai. El. paštas [email protected] Regina Ivoškuvienė Šiaulių universitetas, Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas. Profesorė Mokslinių interesų sritys: orofacialiniai kalbėjimo ir kalbos sutrikimai, afazijos ir balso sutrikimai El. paštas [email protected] Agnė Bartašiūnaitė Vytauto Didžiojo universitetas. Docentė Mokslinių interesų sritis – organizacijų kultūra El. paštas [email protected] Kazys Kazanavičius Šiaulių universitetas, Technologijos fakultetas. Docentas Mokslinių interesų sritis – mechaninės sistemos El. paštas [email protected] Inga Benetienė Klaipėdos valstybinė kolegija. Asistentė Mokslinių interesų sritis – verslo etika El. paštas [email protected] Vaiva Kazanavičiūtė Vytauto Didžiojo universitetas. Studentė Mokslinių interesų sritis – aplinkos tyrimai El. paštas [email protected] Nijolė Bražienė Šiaulių universitetas, Edukologijos fakultetas. Docentė Mokslinių interesų sritys: vaikų elgesio ir emocinės problemos, pedagoginė pasakų / meno terapija, lietuvių kalbos didaktika pradinėse klasėse, mokslinio teksto lingvistika El. paštas [email protected] Aušra Kazlauskienė Šiaulių universitetas, Edukologijos fakultetas Mokslinių interesų sritys: tyrimų metodologija, švietimo kokybė El. paštas [email protected] Liudmila Korozhneva Karelijos Pedagogikos akademija. Docentė Mokslinių interesų sritis – socialinė pedagogika Erika Brinkytė Šiaulių universitetas, Gamtos mokslų fakultetas. Studentė Mokslinių interesų sritis – aplinkos dizainas El. paštas [email protected] Eva Králová Žilino universitetas, Slovakia. Doktorantė Mokslinių interesų sritis – muzikos pedagogika El. paštas [email protected] Laimutis Brunius Šiaulių universitetas, Technologijos fakultetas. Studentas Mokslinių interesų sritis: mechanika, tikslieji mechanizmai Lubomír Král Trenčíno universitetas, Slovakia. Docentas Mokslinių interesų sritis – sporto edukologija El. paštas [email protected] Gintautas Daunys Šiaulių universitetas, Technologijos fakultetas. Profesorius Mokslinių interesų sritis – kompiuterinė rega El. paštas [email protected] Ieva Lukošiūtė Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas. Magistrė Mokslinių interesų sritys: tarpkultūrinė komunikacija, kultūriniai stereotipai El. paštas [email protected] 218 Apie autorius Džiuljeta Maskuliūnienė Šiaulių universitetas, Humanitarinis fakultetas. Docentė Mokslinių interesų sritys: lietuvių literatūros istorija, vaikų kultūra ir komunikacija El. paštas [email protected] Laura Straubergaitė Šiaulių valstybinė kolegija. Lektorė Mokslinių interesų sritys: pediatrinė kineziterapija, terapinis jojimas El.paštas [email protected] Valdemaras Mitkus Šiaulių universitetas, Edukologijos fakultetas. Studentas Mokslinių interesų sritis – sportininkų rengimo valdymas El. paštas [email protected] Orinta Šalkuvienė Šiaulių universitetas, Edukologijos fakultetas. Lektorė Mokslinių interesų sritys: matematikos didaktika, ivonatyvių ugdymo metodų taikymas ugdymui El. paštas [email protected] Stasys Norkus Šiaulių universitetas, Edukologijos fakultetas. Docentas Mokslinių interesų sritis – sportininkų rengimo technologija El. paštas [email protected] Justina Šiaučiūnaitė Šiaulių universitetas, Edukologijos fakultetas Mokslinių interesų sritis – švietimo paslaugų kokybė El. paštas [email protected] Arnas Papšys Kauno technologijos universitetas. Doktorantas Mokslinių interesų sritis – automatika. El. paštas [email protected] Kęstutis Trakšelys Klaipėdos universitetas. Doktorantas Mokslinių interesų sritis – suaugusiųjų mokymas El. paštas [email protected] Jurgita Paužuolienė Klaipėdos universitetas. Asistentė Mokslinių interesų sritys: organizacinė kultūra, personalo valdymas El. paštas [email protected] Vaclovas Tričys Šiaulių universitetas. Profesorius Mokslinių interesų sritis – aplinkos inžinerija El. paštas [email protected] Rasa Reizgevičienė Šiaurės Lietuvos kolegija. Docentė Ekonomikos katedros vadovė Mokslinių interesų sritys: darni ekonomika, darbo rinka El. paštas [email protected] Agnė Ulytė Šiaulių universitetas, Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas. Magistrė Mokslinių interesų sritis – suaugusiųjų balso sutrikimai El. paštas [email protected] Marius Reizgevičius Šiaulių universitetas. Lektorius VGTU doktorantas Mokslinių interesų sritys: 4D projektavimas, inovatyvios technologijos statybos procesuose El. paštas [email protected] Ričardas Viktoras Ulozas Šiaulių universitetas. Profesorius Mokslinių interesų sritys: mechanika, tikslieji mechanizmai El. paštas [email protected] Jurgita Rutkienė Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras. Mokytoja Mokslinių interesų sritys: kineziterapija, terapinis jojimas El.paštas [email protected] Eglė Virgailaitė-Mečkauskaitė Šiaulių universitetas, Humanitarinis fakultetas. Dr. lektorė Mokslinių interesų sritys – tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas, tarpkultūrinė komunikacija El. paštas: [email protected] Agnė Savenkovienė Šiaulių valstybinė kolegija. Asistentė Mokslinių interesų sritys: kineziterapija neurologijoje, minkštųjų audinių mobilizacija El.paštas [email protected] Jolita Vveinhardt Vytauto Didžiojo universitetas. Docentė Mokslinių interesų sritys: žinių vadyba, organizacijų kultūra El. paštas [email protected] Vilma Simokaitienė Kauno „Purienų“ vidurinės mokykla. Vyr. mokytoja Mokslinių interesų sritys: ankstyvasis anglų kalbos mokymas, neprigirdinčių vaikų socializacija ir integracija El. paštas [email protected] 219 REIKALAVIMAI MOKSLO DARBAMS, PUBLIKUOJAMIEMS LEIDINYJE „JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI“ Straipsniai Žurnale publikuojami originalūs jaunųjų mokslinin kų parengti moksliniai straipsniai, kuriuose skelbia mi autorių atliktų tyrimų rezultatai biomedicininių, fizinių, humanitarinių, socialinių, technologijos mokslų srityse. straipsnis .... Straipsnio tekstas Times New Roman, 11 pt, Normal 1 lentelė. Lentelės pavadinimas I skiltis Kalba Moksliniai straipsniai skelbiami lietuvių, anglų, rusų ir kitomis Europos šalių kalbomis. tekstas turi būti suredaguotas, atitikti kalbos ir rašto kultūros reika lavimus. II skiltis n skiltis Lentelės pavadinimas (11 pt) išlyginamas pagal kairįjį šoną. Jei netelpa į vieną eilutę – pavadinimas išlyginamas pagal jo pradžią. Įrašai lentelėje: Times New Roman, 10 pt. Recenzijos Straipsniai recenzuojami. Recenzentus skiria redak torių kolegija. Recenzavus, atsižvelgiant į pastabas, straipsniai gali būti grąžinti autoriams taisyti. Kelias Greitis Laikas 1 pav. Paveikslo pavadinimas Times New Roman, 11 pt, Normal Pateikimas Straipsniai redaktorių kolegijai pateikiami su auto rių lydraščiu, kuriame užrašomas straipsnio pava dinimas, autorių pavardės, telefonai, pašto ir el. pašto adresai, autorių mokslinių interesų sritys, mokslo vardai, pareigos. Straipsnio tekstas spausdinamas viena skiltimi A4 formato baltame popieriuje, 1,5 in tervalu. Paraštės 2 x 2 x 2 x 2 cm. Teksto redaktorius Microsoft Word 7, 97, 2000. Šriftas Times New Ro man. Straipsnio apimtis – 3–10 puslapių. Santraukos (ne mažiau kaip 0,5 psl. 10 pt) pateikiamos anglų ir lietuvių kalbomis. Užsienio autoriai santrauką patei kia anglų kalba. Pateikiamas elektroninis straipsnio variantas. Paveikslus taip parengti, kad leidykla galėtų keisti šriftą (jei tai reikalinga), ištaisyti rašybos klaidas ir t. t. Paveikslai, grafikai nespalvoti, be rėmų, kokybiški. Išvados / Conclusions 1. ............................................................................... 2. ............................................................................... Times New Roman, 11 pt, Bold Literatūra / References 1. Antanaitis J., 1995, Visatos istorija. Vilnius: Mokslas. 2. Brigham E. F., Gapenski L. C., 1985, Intermediate Financial Management. New York: Author. 3. Ruddick S., 1996, Mutterlicher Denken. Munchen. ........................................................................................... 7. Арт-терапия, 2001. Санкт-Петербург: Питер. STRAIPSNIO PAVADINIMAS / TITLE OF THE PAPER Times New Roman, 12 pt, Bold Pateikiami šaltinių originalo kalba. Numeruojami pagal abėcėlę (socialiniai, humanitariniai mokslai) arba citavimo eilės tvarka (gamtos, technologijos ir kt. mokslai). Times New Roman, 10 pt Vardas Pavardė, Vardas Pavardė / Authors Times New Roman, 11 pt, Bold Pirmojo autoriaus darbovietė Times New Roman, 11 pt, Normal / Italic Antrojo autoriaus darbovietė TITLE OF THE PAPER Times New Roman, 12 pt, Bold Įvadas / Introduction Times New Roman, 11 pt, Bold N. Author, N. Author D ............................................................ Tikslas / The aim(s) of the article ..................... Uždaviniai / Research objectives .................. Tyrimo metodai / Research methods ............ Times New Roman, 11 pt, Bold / Italic Summary Times New Roman, 11 pt, Bold Text of summary …………………………… ………………………………………………………... Keywords: ..................................................... Times New Roman, 10 pt, Normal Times New Roman, 11 pt, Bold / Italic Tyrimo rezultatai / Research results............... Times New Roman, 11 pt, Bold D .......... analizuojamas J. Petraičio (2004) 220 REIKALAVIMAI MOKSLO DARBAMS, PUBLIKUOJAMIEMS LEIDINYJE „JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI“ Bibliografija Literatūros šaltinių bibliografiniai aprašai patei kiami šaltinių originalo kalba. Pirmiausia abėcėlės tvarka vardijami šaltiniai lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų kalbomis, o po to – rusiški. Cituojant nuro domas autorius ir skliaustuose cituojamo literatūros šaltinio leidimo metai, pvz.: J. Petraitis (2003) arba (Выготский, 1998). Biomedicininių, fizinių ir tech nologijos mokslų sričių straipsniuose leidžiama nuro dyti tik cituojamo literatūros šaltinio numerį sąraše, pvz.: [2]; [5,6]; [2–5]. Literatūros sąraše neturi būti tekste necituojamų šaltinių, ir atvirkščiai, jų neturi trūkti. • • • Bibliografiniai šaltinių aprašai sudaromi laikan tis šių nurodymų: • Knygoms – autoriaus pavardė ir vardo inicialai, leidimo metai, knygos pavadinimas, leidimo vie ta (miestas), leidykla, pvz.: Petraitis J., 1995, Vi satos istorija. Vilnius: Mokslas. • Straipsniams žurnale – autoriaus pavardė ir var do inicialai, leidimo metai, straipsnio antraštė, žurnalo pavadinimas, tomas, numeris, pirma sis ir paskutinis straipsnio puslapis, pvz.: Pet raitis J., 1996, Supply and Demand. Logistics. Vol. 23. Nr. 3. P. 56–65. • Petraitis J., 2003, Logistikos vieta marketinge. Socialiniai mokslai: Vadyba. Nr. 2. P. 47–55. • Konferencijų medžiagai, straipsnių rinkiniams – autoriaus pavardė ir vardo inicialai, leidimo metai, straipsnio pavadinimas, straipsnio pusla Redakcijos adresas: • piai, leidimo vieta ir leidykla, pvz.: Petraitis J., 1991, Bendrieji teksto teorijos klausimai. Tekstų analizė: Tarptautinės konferencijos medžiaga. P. 12–15. Šiauliai: Titnagas. Straipsniams dienraštyje – autoriaus pavardė ir vardo raidė, leidimo metai, mėnuo, diena, straips nio pavadinimas, dienraščio pavadini-mas, pus lapis, pvz.: Petraitis A., 2003, gruodžio 5, Empi rinis intelektas. Dialogas. P. 5. Patentams – patento numeris, valstybė, metai, pvz., Patentas 730653, Lietuva. 2003. Disertacijoms – autoriaus pavardė ir vardo inicia las, metai, pavadinimas, mokslo darbo pavadini mas, atlikimo vieta, pvz.: Petraitis J., 1997, Emo cinių ir socialinių asmenybės bruožų analizė. Daktaro disertacija. Šiaulių universitetas. Interneto adresams – nurodoma cituojamo šalti nio antraštė ir pilnas adresas, kad būtų galima surasti cituojamą tekstą. Pastabos • Autoriai, pagal recenzentų pastabas pataisę ir papildę straipsnį, perduoda jį el. paštu (arba dis kelį) redakcijai. Galutinį sprendimą dėl straips nio publikavimo priima redaktorių kolegija kas met iki gegužės 15 d. ir iki spalio 1 d. • Neatitinkantys kalbos kultūros (žodyno, žodžių darybos, gramatikos) normų ir mokslinio stiliaus (minties aiškumo ir paprastumo, tikslumo, glaus tumo) reikalavimų, netvarkingai parengti straips niai grąžinami autoriams be vertinimo. Žurnalo „Jaunųjų mokslininkų darbai“ redakcija Vilniaus g. 88 LT-76285 Šiauliai Telefonai: (8~41) 393043, (8~41) 595821 El. paštas [email protected] 221 SCIENTIFIC JOURNAL “JOURNAL OF YOUNG SCIENTISTS” NOTES FOR CONTRIBUTORS References in texts of biomedical, physical and technolo gical sciences are given indicating the number in the list, e.g. [2]; [5, 6]; [2–5]. The list should not include non-cited references. A list of references should correspond to the following requirements: a) for books – surname and name initials of the author, year of publication, title, place of publication (city), publishing house, e. g. Petraitis J., 1995, Visatos isto rija. Vilnius: Mokslas. b) for articles – surname and name initials of the author, year of publication, title of the article, title of the jour nal and its abbreviation, volume, No, first and last pages of the article publication e.g. Petraitis J., 1996, Supply and Demand. Logistics. Vol. 23, № 3. 56–65. Petraitis J., 2003, Logistikos vieta marketinge. Socia liniai mokslai: Vadyba, 2, 47–55. c) for conference materials, collections of articles – sur name and name initials of the author, year of publica tion, title of the article, pages in the publication, pla ce of publishing, publishing house, e. g. Petraitis J., 1991, Bendrieji teksto teorijos klausimai. Tekstų ana lizė: Tarptautinės konferencijos medžiaga. P. 12–15. Šiauliai: Titnagas. d) for articles in daily papers – surname and name ini tials of the author, year, month and day of publica tion, title of the article, title of the paper, page, e.g. Petraitis A., 2003 gruodžio 5, Empirinis intelektas. Dialogas. P. 5. e) for patents – patent No, country, year, e.g. Patentas 730653, Lietuva. 2003. f) for dissertations – surname and name initials of the author, year, title, title of the scientific work, institu tion of defence, e. g. Petraitis J., 1997, Emocinių ir socialinių asmenybės bruožų analizė. Daktaro diser tacija. Šiaulių universitetas. g) for Internet addresses – title of the cited source and complete address, e. g. Socialinių įgūdžių ugdymas. www. google.lt. Papers Original scientific papers on research results in biome dical, physical, social, technological and the humanities sciences and submitted by young researchers are accepted for publication. Language Scientific papers are published in the Lithuanian, English, Russian or other European languages. Texts should corres pond to language standards, and edited be. Reviews Papers are reviewed by experts appointed by the editorial board. On the basis of evaluation the articles may be re turned for revision. Submission Submitting the paper the following information should be presented separately: title of the paper, name and sur name of the author, telephone, e-mail address, field of research, scientific degree, academic title, position. The article should be prepared by Microsoft Word 7, 97, 2000, Times New Roman and laid out on A4 format page with the following margins 2 – 2 – 2 – 2 cm. Length of the article – 3–10 pages. The paper should be submitted in a printed version and floppy disk. Structure of the article Title (12 pt bold, capital letters); name and surname of the author (11 pt bold); institution represented and its address (11 pt italic); main text (11 pt); bibliography; summary in Lithuanian/English (10 pt). Text The text should have clear and headed parts: introduction stating the aim of the research, research methods; results and discussion; conclusions. Headings not indented (11 pt bold). Tables Summary Length – up to 0,5 page followed by key words. Tables in the text should be numbered and titled, e.g. Tab le 1. Number of Enterprises per 1000 Inhabitants. The tit le of the table aligned left. Notes Pictures Revised and supplemented articles should be submitted by e-mail or in a floppy disk to the editorial office. Appro val for publication is given by the board of editors twice a year by 15 May and 1 October. Pictures in the text should be compact, simple to copy, numbered and titled, with explanations and marking. Cur ves in pictures numbered. The title is given below the pic ture, e. g. Figure 1. Moderate working capital financing strategy. Address: Editorial Office “JOURNAL OF YOUNG SCIENTISTS” Vilniaus str. 88 Šiauliai LT–76285, Lithuania Tel.: +370 393043, +370 595821 E-mail [email protected] Bibliography A list of references should be provided in their original language and numbered in the cited order. References in the text are given indicating the name of the author and year of publication in brackets, e. g. Petraitis J. (2003). 222 JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI JOURNAL OF YOUNG SCIENTISTS 1 (34) Vyriausiasis redaktorius Vaclovas Tričys Irmantas Kanapeckas (anglų k.) Maketavo Laura Vilkanauskienė SL 843. 2012-04-23. 28 leidyb. apsk. l. Tiražas 100. Užsakymas 35. Išleido VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, Vilniaus g. 88, LT-76285 Šiauliai. El. p. [email protected], tel. (8 ~ 41) 59 57 90, faks. (8 ~ 41) 52 09 80.
Similar documents
Turizmo sektoriaus studija - Kvalifikacijų ir profesinio mokymo
gebėjimai yra nepakankami. Kita dažnai
minima problema – ateinančiųjų motyvaci
jos dirbti trūkumas.
Darbuotojų pasiūla. Turizmo sektoriuje
visose profesijų gr...
