Rustaveli State University

Transcription

Rustaveli State University
dekemberi
1
baTumis universiteti
SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #14 dekemberi 2010
2011 wlis horoskopi zodiaqos yvela niSnisaTvis
aRmosavlur horoskopSi 2011 aris TeTriliTonis bocveris (katis,
kurdRlis) weli.
es weliwadi miekuTvneba welTa
cikls, romlis saxelwodeba iTargmneba, rogorc - “bocveri, romelic
iyureba sorodan” da xasiaTdeba
araerTmniSvnelobiTa da moCvenebiTi
simSvidiT. masTan SexebaSi Sesvlis
dros, zedapirulad rom SevxedoT
yvelafers, uCveulos verafers ver
SevniSnavT. sinamdvileSi ki udardelobis, daudevrobisa da optimisturi ganwyobis niRabis qveS imaleba
kurdRlis buneba. amis sruli ugulvelyofa SeuZlebelia vinaidan am
damaluli bunebis gamo 2011 iqneba
didi vardnebisa da aRmavlobebis,
maqsimaluridan - minimalur maCveneblebamde naxtomebis weli da am
naxtomebis dros nebismieri CvenTagani yovelTvis SeiZleba aRmoCndes
panikuri gancdebidan ramodenime
nabijSi.
bocveris wels dabadebuli cnobili adamianebi: konfuci, ioseb stalini,
lev trocki, epikuri, lius kerroli,
fidel kastro, albert ainStaini, maria kiuri, piter fonda, stingi, uitni
hiustoni, eva peroni, jina lollobrijida, uitni hiustoni, maddi uotersi,
arturo toskanini.
unda aRiniSnos, rom Tu 2011 (TeTri bocveris, katis, kurdRlis) wlis
movlenebi ganviTardeba xelsayreli
variantiT, mTeli horoskopis situacia SesaZloa ganviTardes sxva, ufro
optimisturi scenariT, vinaidan
usafrTxo, sasikeTo pirobebSi bocveri kvlav iZens Tavdajerebulobasa da
gabedulobas. amgvari scenaris ganviTarebis SemTxvevaSi mogebuli darCeba yvela. oRond ar unda dagvaviwydes,
rom es viTareba xelovnuris msgavsi
iqneba da, Tu 2011 wlis ganmavlobaSi
ver SevZlebT Seqmnili winaaRmdegobebis mogvarebas, Semdgomi 2012 (drakonis) weli SesaZloa erTdroulad
mogvTxovs orive wlis “davalianebebis” gadaxdas. zog SemTxvevaSi am
gadasaxadis fasi SeiZleba zedmetad
“Zviric” gamodges.
TeTri bocveris wels axasiaTebs,
erTis mxriv rTuli da damfrTxobi,
xolo meores mxriv martivi da sada,
anu gaorebuli struqtura, romelsac
SeuZlia veragulad iTamaSos adamianis sisusteebsa da molodinebze
da iqces mTeli wlis gansazRvrel
faqtorad. amitom 2011 wlis simbolosaTvis - bocverisaTvis damaxasiaTebeli sifrTxiliT, jerovnad unda
vafasebdeT yvela Seqmnil situacias
da vitovebdeT usafrTxo gamosavlis
moZebnis SesaZleblobas.
Tu visurvebT 2011 wlis horoskopis sakvanZo momentebSi garkvevas
upriani iqneba ganvixiloT is tendenciebi, romlebsac qadagebs planetaruli aspeqti. bocveris weli
SedarebiT mSvidad daiwyeba, raTa
nabij-nabij migviyvanos im gardaqmnebamde, romlebic gvelian umokles
xanSi. ukve zafxulis dasawyisSi,
horoskopSi planetebis kardinalurad axali ganlagebis gamo, bocveri
SemogvTavazebs pirvel siurprizs.
wlis am periodSi sxva mravalsaxovan
planetarul aspeqtebTan erTad, saidanac SeiZleba gamovyoT iupiterisa da
uranis, agreTve plutonisa da saturnis urTierTmoqmedeba, navaraudevia
mTvaris pirveli dabneleba.
situaciis daZabva Semdgom ukve
agvistos TveSi gagrZeldeba, rodesac
marsi da saturni sasworis TanavarskvlavedSi Seqmnian energetikulad
gajerebul aspeqts im dros rodesac
urani da saturni Seqmnian gadabmas
mTvaris orbitis aRmavali kvanZis
mimarT plutonis rTul aspeqtTan.
garda amisa gasaTvaliswinebelia is
garemoc, rom bocveris wlis ganmavlobaSi, im dros rodesac saturni
uranis mimarT qmnis ramdenime pretenciozul opozicias, iseTi planetebi,
rogoricaa iupiteri da urani viTomda
TamaS-TamaSiT itrialeben Tevzisa da
verZis Tanavarskvlavedebis garSemo.
magram yvelaze sainteresoa is, rom
2011 wlis ganmavlobaSi iupiteri rogorc gamadidebeli mina gaaZlierebs
uranisa da saturnis gavlenas da
wlis bolos aRmoCndeba horoskopis
yvelaze zebunebriv adgilas (Te-
vzis Tanavarskvlavedis ukanasknel
gradusSi da verZis Tanavarskvlavedis pirvel gradusebSi). yvela am
garemos dekembris TveSi mivyavarT
2011 wlis kulminaciur momentamde,
rodesac daismeba saboloo wertili
kacobriobis darwmunebisaTvis, rom
mas ukugza araaqvs da mxolod winsvlisken gezi gaaCnia. wlis am periodSi 2011 wlis horoskopSi emTxveva
koordinatebis yvela niSneuli, rac
miuTiTebs grandiozul gardaqmnebze,
romlebic miuxedavad maTi sicxadisa,
sabolood mainc moulodnelobiT
aRsavse iqnebian. marsis (mSvildosnis niSnTan) da plutonis (mTvaris
orbitasTan) mimarTebaSi da orive
planetis Txis rqisa da kirCxibis
Tanavarskvlavedebis mimarT ganlagebis pirobebSi zamTris nabuniaobis
dRes moxdeba mTvaris dabneleba, rac
TavisTavad iSviaT movlenas warmoadgens. da mainc paraleli cvlis
periodTan sakmaod mkafiod ikiTxeba,
2011 wlis 21 – 22 dekemberi gardamtexi
momenti gaxdeba ara mxolod mTeli
wlisTvis (dRis xangrZlivobis zrdis
dasawyisi), aramed gardatexis zRvrul
momentad iqceva mTeli kacobriobisaTvis, romelic am drosTvis iwyebs
sakuTari ganviTarebis axal fazaSi
Sesvlas.
yvela am faqtoris gaTvaliswinebiT
SeiZleba iTqvas, rom TeTri bocveris
wlis Tanxmle movlenebSi yvelaze
did sargebels moi povebs umtkicesi
xasiaTis mqone, Tavdajerebuli adamiani, romelsac pikur situaciaSi Seswevs saRi azrovnebisa da negativuri
ganwyobebis daZlevis unari.
2
dekemberi
2011 wlis sauniversiteto cxovrebis prioritetebi
gazeT ”baTumis universitets”
SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis reqtori, profesori alioSa
bakuriZe esaubreba.
_ mimdinare weli universitetSi
saiubileo wlad aris gamocxadebuli.
ramdenime dRec da igi istoriis kuTvnileba gaxdeba. rogor SeafasebdiT
2010 wlis sauniversiteto cxovrebas?
_ 2010 weli SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetisaTvis saiubileo weli iyo. mas daarsebidan 75
weli Seusrulda.
2010 wels SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetma qarTul
sazogadoebasTan erTad aRniSna universitetis saxelovani iubile
_
daarsebidan 75-e wlisTavi.
2010 weli universitetisaTvis gamocxadebuli iyo saiubileo wlad
da misi aRniSvna moxda iubilisadmi
miZRvnili RonisZiebebiT; adgilobrivi da saerTaSoriso mniSvnelobis
samecniero konferenciebi, sazafxulo
skolebi, seminarebi, simpoziumebi,
kulturul-SemoqmedebiTi saRamoebi
da a.S.
SoTa rusTavelis saxelmwifo
universiteti saiubileo wels Sexvda integrirebul samecniero kvleviT dawesebulebebTan _ agraruli,
membranuli teqnologiebis, biomra-
Ta saswavlo procesisaTvis aucilebeli saxelmZRvaneloebis Sesyidvaze.
amasTan aRniSvnis Rirsia is faqtic,
rom saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministros dafinansebiT
kapitalurad garemontda sportuli
darbazi, Cveni saxsrebiT ki zogierTi kabinet-laboratoriebi; bsu-Si
Camoyalibda
saswavlo
procesis
monitoringis sistema,
romelmac
m n i S vnelovanw i l a d
moawesriga
leqcia-praqtikulebis
Catarebis
procesi da
igi SesabamisobaSi moiyvana saswavlo cxrilTan; rac Seexeba swavlebis xarisxs, am
mxriv kmayofilebas namdvilad ver
gamovTqvam, igi rCeba ara mxolod momavlis prioritetad, aramed mudmivi
zrunvis sagnad.
_ SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetSi Zireuli struqtu-
valferovnebis, niko berZeniSvilis
da kitopaTologiis institutebTan
erTad. CamoTvlili institutebis
universitetTan integraciis Sedegad
gaZlierda bsu-s samecniero potenciali da materialur-teqnikuri baza.
2010 wlis sauniversiteto cxovreba orientirebuli iyo bsu-s marTvis
menejmentis, misi finansuri mdgomareobis gaumjobesebisa da swavlis
xarisxis amaRlebisaken. Sedegad miviReT is, rom ganxorcielda ZiriTadi
saganmanaTleblo struqturuli erTeulebis reorganizacia akademiuri
personalis srulad SenarCunebiT;
oriode wlis ukan bsu-s finansuri
mdgomareoba Tu savalalo, ufro metic, kritikuli iyo dReisaTvis SeiZleba iTqvas, rom gamarTulia. 2010 wels
universitetma Tavisi SemosavlebiT
Seisyida kompiuteruli teqnika da
daiwyo zrunva Tanamedrove, student-
ruli cvlilebebi ganxorcielda.
daviwyoT iqidan, rom erTbaSad xuTi
fakulteti gaerTianda…
_ qveyanaSi mimdinare aRmSeneblobiTma procesma
wina planze wamowia
umaRles ganaTlebaSi
iseTi mimarTulebebi,
rogoricaa sabunebismetyvelo, sainJinroteqnologiuri, soflis
meurneoba, turizmi, pedagogiuri da sxva.
ra Tqma unda, universiteti, upirveles
yovlisa, orientirebulia sazogadoebis
interesebze, amasTan, pasuxobs saxelmwifos moTxovnebs, swored amitom am
dargebze gazrdili moTxovnebi rsu-s
uflebas aZlevs, Tavisi tradiciebisa
da resursebis gamoyenebiT, gaaZlieros
arsebuli,
ganaviTaros axali
mimarTulebebi
da
warmatebiT
gaarTvas
Tavi saxelmwifosa
da sazogadoebis dakveTas.
S o T a
rusTavelis saxelmwifo universitetis erT-erTi
umTavresi amocana da daniSnuleba
iyo, aris da momavalSic iqneba regionis skolebisaTvis kvalificiuri
pedagogiuri kadrebis momzadeba, rasac dRes maTi Semdgomi profesiuli
zrda da daxelovnebac daemata.
aRniSnulidan gamomdinare, rsu-Si ro-
gorc zemoT aRvniSneT ganxorcielda
ZiriTadi saganmanaTleblo struqturuli erTeulebis _ fakultetebis
reorganizacia da 8 fakultetis
nacvlad Camoyalibda 5 fakulteti:
ganaTlebisa da mecnierebaTa, agraruli teqnologiebisa da ekologiis,
sainJinro teqnologiuri, socialur
mecnierebaTa, biznesisa da samarTalmcodneobis da turizmis. reorganizaciis Sedegad srulad SenarCunda ara
mxolod akademiuri personali, aramed
yvela saganmanaTleblo programa.
_ universitetis adgilmonacvleobis sakiTxze azrTa sxvadasxvaobaa...
_ aWaris regionis istoriulma
Rirebulebebma, strategiulma adgilmdebareobam baTums msoflio sauniversiteto qalaqebs Soris Rirseuli adgilis dakavebis Sansi misca. proeqti
_ ”baTumi _sauniversiteto qalaqi” _
kvlav aqtualuria da SoTa rusTavelis saxelmwifo universitets ganviTarebis did perspeqtivas sZens.
sworad aRniSnuli Cveni prezidentis mowodeba da gancxadeba _
baTumSi Tanamedrove teqnologiebiT
aRWurvili universitetis daarsebasTan dakavSirebiT gaxda safuZveli
imisa, rom dReisaTvis ganixileba
moTxovnebis universitetis Camoyalibeba, rsu adgilmdebareobas ar
Seicvlis. saboloo gadawyvetileba
sazogadoebisaTvis iqneba cnobili.
_ ra iqneba 2011 wlis sauniversiteto prioritetebi?
_ 2011 wlisaTvis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis erTerTi umTavresi sazrunavi iqneba
Tanamedrove moTxovnebisa da kompetenciebis Sesabamisi, konkurentunariani di plomirebuli specialistebis,
bakalavrebis, magistrebisa da doqtorebis momzadeba; Sesabamisi profesiuli kompetenciis mqone samecniero-pedagogiuri kadrebis mozidva;
xarisxis uzrunvelyofis sistemis
srulyofa; saswavlo procesisa da
samecniero-kvleviTi saqmianobis
materialuri da finansuri uzrunvelyofa; ucxoeTis wamyvan umaRles
saswavleblebTan kavSirebis gafarToeba, staJirebasa da gacvliT programebSi studentTa da profesormaswavlebelTa monawileobisaTvis
xelSewyoba.
pirovnuli da profesiuli ganviTarebisTvis Sesabamisi kulturuli
garemos Camoyalibebisa, studentebis sayofacxovrebo problemebis
gadaWrisa da maTi uflebebis dacvis
mizniT universitetSi Seqmnilia da
aqtiurad funqcionirebs studentTa
momsaxurebisa da mxardaWeris samsaxuri.
SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi 2010 wels moqmedebda da
2011 wels ZalaSi darCeba socialuri
SeRavaTebis miniWebis programebi:
ded-mamiT oboli studentebi
Tavisufldebian swavlis gadasaxadisagan;
socialurad daucveli kargi akademiuri moswrebis mqone studentebi,
konkursis safuZvelze, universitetis
biujetidan iReben Tanadafinansebas
swavlis safasuris gadaxdisaTvis;
sti pendiebi:
warCinebul studentebs eniSnebaT
sti pendia 100 laris odenobiT;
warCinebul studentebs, romelTac
aqvT garkveuli warmatebebi samecniero muSaobaSi, konkursis safuZvelze,
eniSnebaT saxelobiTi sti pendia 150
laris odenobiT;
socialurad daucvel warCinebul
studentebs eniSnebaT avTandil baraTaSvilis saxelobis sti pendia 250
laris odenobiT.
_ rogor miulocavdiT damdeg
Soba axal wels universitetis
leqtor-maswavleblebsa da studentebs?
_ guliTadad vulocav damdeg
Soba-axal wels SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis studentebsa da profesor-maswavleblebs,
misi daarsebidan dRemde universitetSi moRvawe yvela Taobis warmomadgenels, vusurveb janmrTelobas,
dRegrZelobas, warmatebebs saswavlo
da samecniero saqmianobaSi da vim-
sakiTxi rsu-s gafarToebasTan dakavSirebiT. Tu rsu-s infrastruqtura
sakmarisi aRmoCndeba da mis bazaze
SesaZlebeli iqneba mravalricxovan
studentze gaTvlili Tanamedrove
edovneb, rom maTi ZalisxmeviT SoTa
rusTavelis saxelmwifo universiteti iqneba ufro warmatebuli
umaRlesi saganmanaTleblo dawesebuleba.
dekemberi
interviu baTumis merTan
`axal wels rigiTi baTumelebis ojaxSi vegebebi~
qalaqis biujetidan saaxalwlo samzadisisTvis 1035000
laria gamoyofili. baTumi grandiozulad aRniSnavs 2011 wlis
SemobrZanebas. 2010 wels dawyebuli saqmeebi momdevno welsac
prioritetuli iqneba.
gazeT ``@ b` aTumis universitets~
qalaqis meri robert CxaiZe
esaubreba:
_ batono robert, baTumi
winasaaxalwlo samzadisSia.
saaxalwlod biujetidan ra
raodenobis Tanxaa gamoyofili da ras pirdeba qalaqis
meria baTumelebs?
_ ukve meramdene welia baTumi gansakuTrebulad xvdeba
axali wlis SemobrZanebas.
arc wlevandeli welia gamonaklisi, winasaaxalwlo
samzadisi ukve dawyebulia,
yvelaferi keTdeba imisaTvis, rom axali wlis Rame
yvelasaTvis dauviwyari iyos.
dagegmilia grandiozuli
koncerti, romelSic, qarTvel SemsruleblebTan erTad,
msoflio varskvlavi andrea
boCeli miiRebs monawileobas. iqneba sxva siurprizebic...
rac Seexeba Tanxebs, qalaqis biujetidan saaxalwlo samzadisisTvis sul
1035000 laria gamoyofili, am
TanxaSi Sedis qalaqis saaxalwlo aqsesuarebiT morTvagaformebac da saaxalwlo
RonisZiebebic. imdenad, ramdenadac baTumi grandiozulad aRniSnavs 2011 wlis
SemobrZanebas, saaxalwlo
koncertis maRalorganize-
`meriis sxva TanamSromlebTan erTad, vcdilob cotaTi mainc vasiamovno da sazeimo ganwyoba Sevuqmna
maT, visac es yvelaze metad sWirdebaT. gasuli wlis
msgavsad, welsac vapirebT axali wlis Rames movinaxuloT ramdenime socialurad daucveli ojaxi da
SeZlebisdagvarad, maT bavSvebs saaxalwlo survilebi
avusruloT~.
qalaqi sazeimodaa morTuli,
anTebulia qalaqis mTavari
naZvis xec. baTumSi araerTi
bulad CatarebisTvis Tanxa
saxelmwifo biujetidanac
ixarjeba.
saintereso RonisZieba moewyoba rogorc patarebis, aseve
ufrosebisTvis. aris dagegmili saaxalwlo karnavali
yinulis sasaxleSi, kostiumirebuli da sakoncerto
warmodgenebi qalaqis quCebSi,
sabavSvo koncerti 6 maisis
parkSi. 2 ianvars memed abaSiZis
quCaze moewyoba kulinariuli
gamofena, romelSic qalaqis
TiTqmis yvela restorani
miiRebs monawileobas. gamofenas SemouerTdebian stumrebi
aWaris raionebidanac, romlebic TavianT gastronomias,
eTnografiasa da qoreografias warmoadgenen. mTavari
warmodgena ki 31 dekembris
Rames gaimarTeba.
_ baTumSi amJamad mSeneblobebis bumia. xalxi xedavs, rom qalaqi dRiTidRe
Sendeba da mSvendeba, magram
quCebis saremonto samuSaoebi gaWianurda. rodisTvis
dasruldeba qalaqis keTilmowyoba?
_ faqtia, rom baTumis
TiTqmis yvela kuTxeSi mSenebloba mimdinareobs, qalaqi
TandaTan icvlis iers da evropuli ti pis qalaqad yalibdeba. amasTanave, vcdilobT
SevinarCunoT qalaqis Zveli
saxec, ra mizansac baTumis
istoriuli ubnebisa da turistuli infrastruqturis
reabilitaciis programa emsaxureba. gafarTovda baTu-
mis sazRvrebic, galamazda da
keTilmoewyo SemoerTebuli
teritoriebi, magram mogexsenebaT, roca qalaqs wylisa
da sakanalizacio sistemis
problema aqvs, am sakiTxis
mogvarebis gareSe qalaqis
ganviTarebaze saubari zedmetia. swored amitom daviwyeT baTumisTvis erT-erTi
yvelaze prioritetuli programis – wylisa da sakanalizacio sistemis sruli reabilitaciis ganxorcieleba,
risi dasrulebis Sedegadac
qalaqs mTlianad moexsneba
am sferoSi arsebuli problemebi. samuSaoebi imdenad
masStaburia, rom grafiki
ramdenime weliwadzea gaTvlili. proeqti 2013 wels
dasruldeba. samuSaoebis mimdinareobisas gadaiTxara qalaqis quCebi, rac bunebrivia,
diskomforts qmnis gadaadgilebisas. imedi maqvs, Cveni
qalaqis mosaxleoba gagebiT
ekideba am problemas... samuSaoebis dasrulebisTanave,
etapobrivad moxdeba quCebze
asfaltis safaris aRdgena
da es problemac aRmoifxvreba.
_ cnobilia, rom 2011
wlisaTvis qalaq baTumis
meriis biujeti izrdeba.
konkretulad ras moxmardeba
saxelmwifo danamati?
_P Cven vagrZelebT aRebul kurss, romelic grZelvadian prognozzea gaTvlili
da miznad isaxavs qalaqis
ekonomikur ganviTarebas,
turistuli infrastruqturis gaumjobesebas, rac, Tavis
mxriv, TiToeuli baTumelis
keTildReobazea gaTvlili.
Cveni qalaqis aRmSeneblobaSi
xelisuflebis Zalisxmevisa
da gaRebuli sabiujeto saxsrebis efeqti ukve igrZnoba,
radgan baTumis mcxovrebTaTvis umniSvnelovanesi araerTi
problema gadaiWra. qalaqis
aRmSenebloba da keTilmowyoba kvlavac imave tempiT
gagrZeldeba.
_ aqve sainteresoa meriis
janmrTelobisa da socialuri dacvis samsaxuris mier
2011 wlisaTvis dagegmili
programebic...
_ meriis janmrTelobisa
da socialuri dacvis samsaxuris programebi Cveni
mosaxleobis interesebis
gaTvaliswinebiTaa SemuSavebuli. SeRavaTebi ZiriTadad
socialurad daucvel baTumelebzea gaTvlili. programebSi aseve gaTvaliswinebulia sxva socialuri kategoriebic: mravalSviliani
ojaxebi, udedmamo bavSvebi,
martoxela dedebi, pensio-
3
nerebi, veteranebi... arsebuli programebi momavalSic
gagrZeldeba. demografiuli
problemebidan gamomdinare,
mravalSviliani dedebis
sazeimo ganwyoba Sevuqmna
maT, visac es yvelaze metad
sWirdebaT. gasuli wlis
msgavsad, welsac vapirebT
axali wlis Rames movinaxu-
waxalisebis mizniT, erTjeradi materialuri daxmareba
gaezrdebaT dedebs baTumSi
registrirebul yovel mesame
da momdevno axalSobilze.
daxmareba aseve gaezrdebaT
udedmamo bavSvebis ojaxebs.
damatebiT iqneba agreTve
sxva SeRavaTebic.
_ Tqveni saaxalwlo
tradiciebi... sad da rogor
xvdebiT axal wels?
_ ukve meramdene welia,
tradiciulad, axal wels rigiTi baTumelebis ojaxebSi
loT ramdenime
socialurad daucveli ojaxi da,
SeZlebisdagvarad, maT bavSvebs saaxalwlo survilebi
avusruloT. aseve tradiciad
damkvidrda axali wlis
pirvel dRes baTumis bavSvTa saxlebis aRsazrdelebis
monaxuleba, rasac arc am
wels vuRalatebT.
_ rogor miulocavdiT
damdeg Soba-axal wels Cveni
gazeTis mkiTxvels?
Tqveni gazeTis meSveobiT
mivulocav damdeg axal wels
vegebebi. meriis sxva TanamSromlebTan erTad, vcdilob
cotaTi mainc vasiamovno da
da Sobis brwyinvale dResaswauls baTumisa da sruliad
saqarTvelos mosaxleobas.
2011 weli yofiliyos mSvidobis, gamTlianebis, winsvlis, aRmSeneblobis, axali
sasikeTo wamowyebebis weli
Cveni qveynisaTvis. TiToeuli
qarTvelis ojaxSi Seetanos
axal wels siTbo, siyvaruli,
xvavi da baraqa. momavali
weli nayofieri da warmatebuli yofiliyos yoveli CvenganisTvis, radgan TiToeuli
Tanamoqalaqis warmateba xom
Cveni qalaqis da sruliad
saqarTvelos warmatebis
sawindaria. ufali Segvewios
yvela keTil saqmeSi.
nestan mamuWaZe
4
dekemberi
“vardisfer gziT” nirvanasken
suicidis problemebi axalgazrdebSi
23 dekembers rumineTis parlamentis sxdoma, sadac sityviT premier ministri emil
boka gamodioda dramatulad ganviTarda. moqalaqem aTiaTasobiT telemayureblis
Tvalwin TviTmkvleloba pirdapir parlametis sxdomaTa darbazSi scada. suicidis
mcdelobis faqtma sazogadoeba am problemaze kidev erTxel daafiqra. janmrTelobis msoflio organizaciis monacemebiT dRes msoflio axali pandemiis winaSe dgas,
romelic bevrad ufro saSiSia, vidre nebismieri virusi. suicidi mozardebSi imdenad ,,popularuli” gaxda, rom Cveni Taoba, romelsac mravali gamocdis win ayenebs
cxovreba, ,,xsnas” TviTmkvlelobaSi xedavs. mimdinare wels bolo 2 Tvis ganmavlobaSi
dafiqsirebulia 161 TviTmkvlelobis SemTxveva, aqedan 25 16-dan 25 wlamde asakis
axalgazrdebi iyvnen. janmrTelobis msoflio organizaciis monacemebiT yovel 15
wuTSi 1 adamiani iklavs Tavs da es ricxvi katastroful maCveneblebs aRwevs. is,
rasac msoflio 2020 wlisaTvis elodeba, CvenTan ukve realobaa. yoveli meoTxe qarTveli depresiiTaa daavadebuli, rac kidev ufro zrdis suicidis risk kategorias. am
problemasTan dakavSirebiT SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi studentTa
samecniero centris iniciativiT gaimarTa diskusia. sazogadoebis maRali interesis
gamo warmogidgenT diskusiis masalas.
suicidi Tanamedrove msoflios udidesi problemaa.
suicidis anu TviTmkvlelobis faqtebs, romlebic xdeba
sxvadasxva sayofacxovrebo Tu socialur niadagze,
adgili aqvs Cvens sinamdvileSi. igi yovelwliurad
matulobs msoflios TiTqmis yvela qveyanaSi da bolo
periodSi sagrZnoblad imata saqarTveloSic. gamomwvevi
mizezebidan yvelaze xSiria depresia, aRelveba, imedgacrueba, sistematiuri damcireba, finansuri problemebi,
ojaxuri konfliqtebi, narkotikebisadmi midrekileba,
mZime socialuri foni da a.S. adamianTa umetes nawils
ar Seswevs unari sxvagvarad daZlios fsiqologiuri
Tu sxvadasxva sayofacxovrebo problemebi, samwuxaro
realobidan gamomdinare, gamosavlis ZiebaSi myofni,
mimarTaven TviTmkvlelobas. isini am gadawyvetilebamde
SesaZlebelia mividnen rogorc didi xnis fiqris Semdeg,
aseve Zlieri sulieri aRelvebis dros da moqmedeben
manam, sanam ar miaRweven maTTvis sasurvel Sedegs. xSir
SemTxvevaSi isini saWiroeben fsiqologis daxmarebas,
irakli abaSiZe raTa advilad SeZlon problemebis gadawyveta da ar
socialur mecnierebaTa, biznesisa da
igrZnon Tavi sazogadoebisagan gariyulad, anu moxdes
samarTalmcodneobis fakulteti
maTi resocializacia da srulfasovneba sazogadoebaSi.
fsiqologiuri daxmarebis TvalsazrisiT mizanSewonilad mimaCnia specialuri sareabilitacio centrebis Seqmna.
aRsaniSnavia, rom am problemam didi gamoxmaureba hpova studentebSic. maTi yuradReba
miipyro saqarTveloSi bolo dros gaxSirebulma TviTmkvlelobis faqtebma da dainteresdnen misi gamomwvevi mizezebiT. me namdvilad mivesalmebi studentebis dainteresebas am
problemisadmi da vfiqrob,rom maTi mxridan sistematiuri Sexvedrebi da TviTmkvlelobis
gamomwvev mizezebsa da gadaWris gzebze msjeloba, Taviseburad xels Seuwyobs SemdgomSi
am problemebis Tavidan acilebas.
marika verulaSvili, nona mowyobili
`vardisfer gziT~ nirvanasken anu suicidi. legendis mixedviT, roca mze Caesveneba,
igi saiqios gasanaTeblad miemarTeba. am dros zRvaze is vardisfer kvals tovebs, romelic
vardisferi gzis STabeWdilebas tovebs. es gza TiTqos Camavali, anu saiqiosken mimavali
mzisken midis. es aris vardisferi gza sikvdilis qveynierebis, saiqios, anu nirvanasken. TviTmkvleloba ki am gzaze naadrevad dadgomaa.., roca TviTmkvlelobaze vsaubrobT, logikurad
gvebadeba kiTxva Tu ratom ar iklavs adamiani Tavs?
spinozam Tqva: “adamiani da yoveli nivTi miiswrafvis Tavisi arsebobis SenarCunebisken,
da es debuleba man aucilebel WeSmaritebad aRiara...,cxovreba sicocxlisTvis xdeba da ara
sxva ramisTvis,amitom,verc erT movlenas ver miCvenebT
adamianis cxovrebaSi, rom igi mis keTildReobas ewi“sikvdil-sicocxle swored
naaRmdegebodes. adamians Segneblad Tu Seugneblad
is zRvaria, roca yvelaze
mudam Tvalwin udgas sikvdilis idea da swored am
naTlad Cans adamianis yofis
ideisdagvarad warmarTavs Tavis cxovrebas.”
afsurduloba da cxovrebis
TviTmkvlelisTvis saaqao kargavs azrs, igi Sordeba RmerTs da emarTeba “uimedobis seni” anu saso- viTomda umaRlesi idealebis
warkveTileba. TviTmkvleloba sasowarkveTilebis,
ubadrukoba”.
sulieri samyaros sicarielis, simartovis da iluziis
“namdvili mxolod mkvdarSedegia. adamiani, romelic TviTmkvlelobaze fiqrobs
SeiZleba fizikurad cocxali iyos, magram misi az- ia” – acxadebs sartri – “vinaidan swored e saris ganxrovneba, Sinagani “me” srualiad gamofitulia. amitom
igi iRebs TviTmkvlelobis gadawyvetilebas. realurad orcielebuli SesaZlebloba,
ki man ukve maSin moikla Tavi, roca imedi dakarga.
xolo ganvlili cxovrebis
ra aris TviTmkvleloba, simxdale Tu simamace? epiTetad xSirad iyebebs “Tavsikvdili aris is gaugebari da amitom adamianisTvis
mokruli tomris” Sedarebas.
saSiSi “monstri”, romelsac yvela gaurbis, TviTmkvleli ki Tavisi fexiT akiTxavs mas. aris Tu ara es warsuls verafers mouxerxeb,
is uZravia, Tumc Sens xelsimamace? meore mxriv, adamiani ver uZlebs amqveyniur
problemebs, winaaRmdegobebs da sicocxlis xelovnu- Sia momavali da es iZleva im
rad Sewyveta gamosavlad miaCnia. aris Tu ara TviTm- optimizmis safuZvels, riTac
kvleloba, rogorc movlena, naadrevi nabiji Tu kargad
asea gaJRenTili sartris
gansjis Sedegad miRebuli gadawyvetileba? adamiani,
Semoqmedeba.”
romelic eqspromtad midis am daskvnamde, SesaZloa ase
ar moqceuliyo kargad rom dafiqrebuliyo, xolo maTi sulieri mdgomareoba, romlebic
didi xnis gansjis Semdeg iReben am gadawyvetilebas, sruliad sxvaa... maTTvis, TiTqos
azrs kargavs yvelaferi amqveyniuri da igi
sruliad gansxvavebul samyaroSi imyofeba,
sadac aravis SeuZlia SeRweva.
raoden ucnauric ar unda iyos, kamiusTvis cnobilni arian iseTi adamianebic, romlebic mzad arian moiklan Tavi ideisa Tu
im iluziis gamo, maTi cxovrebis safuZvels
rom warmoadgens, anu roca adamiani xvdeba,
rom yvelaferi misi Seqmnili iluziaa, roca
mas hgonia, rom verasdros ver miaRwevs iqamde, saiTkenac Tavisdauneburad yovelTvis
miiswrafvoda, anu RmerTamde, cxovreba azrs
kargavs.
gaucxoeba erT-erTi mizezia TviTmkvlelobisa, anu individi sazogadoebis winaSe.
roca adamiani xvdeba, rom misi msgavsi mis
irgvliv aravinaa, mis ideologias aravin iziarebs da rCeba sruliad marto, anu gariyuli,
Cndeba SiSi amqveyniurobisa da simartovisa, rac ubiZgebs mas TviTmkvlelobisken. TviTmkvleloba saxeSecvlili da daqveiTebuli
formaa cxovrebis. TviTmkvleloba realurad ar gamodis sikvdilze fiqri, radgan
sikvdilze dafiqrebuli adamiani mudam mas
gaurbis da cxovrebis wess ise warmarTavs,
rom rac SeiZleba Sors aRmoCndes misgan.
maSin, ra aris TviTmkvleloba Tu ara fiqri
sikvdilze? albaT, es aris fiqri “xsnaze”
da “Tavisuflebaze”, TumcaRa araswori
daskvnebiT.
vin aris TviTmkvleli? - iTvleba Tu ara
TviTmkvlelad yvela is adamiani, romelic
gacnobierebulad ayenebs sakuTar Tavs
zians? Tu es asea, maSin gamodis, rom yvela
gmiri romelmac Tavi Segnebulad gaswira
kacobriobisTvis, am CarCoebs ergeba, magram ra Tqma unda, TviTmkvlelad ver CavTvliT
mas, vinc Tavi ara pirad, aramed maRalsakacobrio idealebs Seswira. TviTmkvleli aris
adamiani, romelic drosa da sivrceSia dakarguli da pirad sisusteebs ewireba. aqedan
gamomdinare, didi zRvaria TviTmkvlelebsa da gmirebs Soris, romlebic ugulebelyofen
sakuTar @“me”-s da Tavs wiraven “sxvebisTvis”. Tumca, imdenad ucxo, gaugebari da CvenTvis
miuwvdomelia TviTmkvlelis mentaluri samyaro, rom TviTmkvlelobis martiv ganmartebas
Tavs varidebT, ris gamoc igi dRemde amoucnob fenomenad rCeba.
salome maxaWaZe
lena qamadaZe
jandacvis msoflio organizaciis monacemebiT
msoflioSi yovel 40 wamSi, erTi adamiani
asrulebs sicocxles TviTmkvlelobiT
suicidi farTod gavrcelebuli aqtia mTel msoflioSi, romelsac axorcielebs adamiani fsiqikuri daavadebis zegavleniT Zlieri sulieri aSlilobisas. Eesaa sicocxlis
aRkveTis gacnobierebuli aqti, mwvave fsiqotramvirebadi
situaciebis zegavleniT, romlis drosac adamianisaTvis
sakuTari sicocxle, rogorc umaRlesi faseuloba, kargavs
mniSvnelobas.
suicidologia, rogorc calke mimdinareoba Camoyalibda
sul raRac 40 welia, es faqti TavisTavad cxadyofs rom
suiciduri movlenebi momravlda da problemad iqca, amis
safuZveli ki gaxlavT arsebuli Seusabamoba Cvens survilebsa da SesaZleblobebs Soris, dRevandel situaciaSi
adamiani ver axdens sakuTari unarebis realizebas, mas
eufleba imedgacrueba,sasowarkveTileba,uunarobis SegrZneba
da daukmayofilebloba, Sinagani SeboWiloba ki mudmivi wyaroa depresiisa, romelic TandaTanobiT Rrmavdeba da misi
finaluri stadiaa suicidi.
TviTmkvlelobiT sicocxles mamakacebi 4-jer ufro
metad asruleben, vidre qalebi, xSirad qalebi metad arian
midrekili suicidisadmi da ufro xSirad mimarTaven medikamentebiT mowamvlas,rac sagrZnoblad zrdis gadarCenis albaTobas e.w. daumTavrebeli suicidi. mamakacebi suicidisaTvis
mimarTaven ufro saimedo xerxs (CamoxrCoba, cecxlsasroli
iaraRi) Ee.w. damTavrebuli suicidi. TviTmkvlelobisaken
akviatebuli ltolva pirovnulad anadguebs adamians sazogadoebas ki Tavzars scems, am
tragikuli senis acilebis upirveles da aucilebel pirobad sazogadoebisa da sazogadoebrivi urTierTobis gajansaReba miiCneva. suicidi depresiis gareSe ar arsebobs, depresia
ki imiTaa gamowveuli, rom dRes Tanamedrove adamiani arsebul realobaSi dasayrdens da
gamosavals ver poulobs. udardel da arxein adamianebs es daavadeba ar emuqreba. Ddepresia
imaT emarTebaT, visac awuxebs ideebi, Tavisi qveynisa da eris bedi. am daavadebas inteleqtualTa daavadebasac eZaxian, radgan depresia maT emarTebaT, visac maRali inteleqti
aqvT. drois mixedviT TviTmkvlelobebis 32% dRis pirvel naxevarSi xdeba, 44%-dRis meore
naxevarSi, 24%- ki TviTmkvlelobas Rame mimarTavs.
suicidi, rogorc problema mniSvnelovania mozardTa
asakisaTvis, radgan bolo wlebSi imata TineijerTa
TviTmkvlelobis ricxvma,rac dakavSirebulia pirovnebis
garadamaval asakTan, roca man unda gansazRvros sakuTari momavali, mozardi awydeba bevr wiinaaRmdegobas
da gamoucdelobis gamo advilad hyris far-xmals da
roca sxva gamosavals veRar poulobs, TviTmkvlelobiT
cdilobs problemebis mogvarebas.
Tavidan rom aviciloT aRniSnuli seni, saWiroa
politikuri da socialuri garemos gajansaReba, mediis
mier problemis obieqturi gaSuqeba, sulieri religiuri
cxovreba, saxelmwifos mier ZiriTadi konstituciuri
uflebebis anazRaurebadi Sromis uflebebis uzrunvelyofa, problebis gadawyvetisas moyvasisi Tanadgoma,
cxovrebis jansaRi wesis danergva. yovelive amis erTobilobiT da aucileblobis SemTxvevaSi medikamentozuri
daxmarebiT Tavs davaRwevT adamianebSi sulierebis
msxvrevis fatalur Sedegebs.
mkurnalobis yvelaze mniSvnelovani gza aris daavadebulis pativiscema da Tanadgoma, moepyariT siyvaruliTa
Sorena vaSaZe da gagebiT.
asocirebuli profesori
dRes, tradiciuli, religiuri da ojaxuri faseulobebis rRveva karg niadags qmnis adamianebsa da,zogadad,sazogadoebaSi axali konfliqtebisa
da SfoTvis aRmocenebisaTvis. SiSis mizezad SesaZlebelia gaviazroT is sazogadoebrivi
Zvrebi, ideologiur Tu socialuri tradiciebis rRveva, rac ukiduresad amZimebs mosaxleobis garkveuli nawilis Seguebas saxelmwifoSi mimdinare procesebisadmi.
mravali qveynis medikosTa, fsiqologTa, sociologTa, iuristTa, pedagogTa yuradReba
mipyrobilia pirovnebisadmi. mecnierTa azriT, pirovnebis xasiaTis negatiur maxasiaTeblebs safuZvlad udevs fsiqikuri travma, garemos uaryofiTi gavlena, ojaxuri aRzrdis
Secdomebi. drouli mkurnalobiT, samedicino-pedagogiuri da fsiqoTerapiuli CareviT
mozardebs umagrdebaT nervuli sistema, nebisyofa, umuSavdebaT siZneleebis gadalaxvis
fsiqikuri meqanizmi.
dRevandeli cxovrebis riTmi, informaciis siWarbe, drois deficiti, ekonomiuri da
pirovnuli problemebi, janmrTelobis mdgomareobis SecvlasTan erTad ganapirobeben
im fsiqo-emociur mdgomareobebs, romelTac, arc Tu iSviaTad, seriozul darRvevebamde
mivyavarT. nevrozuli mdgomareoba amZimebs ZiriTadi daavadebis mimdinareobis klinkur
simptomebs, ris gamoc, izrdeba pacientTa mimarTvianoba samedicino dawesebulebebSi.
Tanmxlebi depresia 4 – 6 - jer zrdis garTulebebis, dekompensaciebisa da letaluri
gamosavlis risks, amitom aucilebelia nevrozuli mdgomareobebis adreuli diagnostika
da mkurnaloba.
suicidis raodenobiT saqarTvelos postsabWour qveynebs Soris erT-erTi bolo adgili ekava.
jandacvis msoflio organizaciis monacemebiT, suicidis raodenoba mkveTrad
moimatebs 2020 wlisaTvis. sikvdilianobis monacemebis mixedviT, zog asakobriv jgufSi
suicidi pirvel adgilzea. statistika am mxriv sagangaSoa saqarTveloSi, kerZod aWaraSi.
maRali riskis jgufebSi sxvebTan erTad arian axalgazrdebic, studentebic.
saqarTveloSi suicidologiuri samsaxuri ar arsebobs. Sesabamisad ar warmoebs kvleva,
romelic suicidologiur statistikur monacemebs daamuSavebs, prevenciul RonisZiebebs
dagegmavs, parasuicidentebTan samuSaos gansazRvravs.
cxovrebis xarisxis gaumjobeseba didad Seuwyobs xels aRniSnuli problemis mogvarebas, rac saxelmwifo politikis gereSe warmoudgenelia.
SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis studentebSi depresiis xarisxis dasadgenad proeqtis“ suicidi axalgazrdebSi” farglebSi Catarda kvleva. gamokiTxuli iqna
SemTxveviT SerCeul 40 studenti,gamoyenebuli iqna CK-is depresiis Skala,es aris depresiis
xarisxis ganmsazRvreli yvelaze martivi da mosaxerxebeli meTodi,romelic Sedgeba 21
test-kiTxvarisgan da TiToeul maTgans aqvs sami savaraudo pasuxi. gamokiTxul studentTa saSualo asaki iyo 19 weli, aqedan depresiis zRvars,romelic normaSi 7-9 tolia,
gadascda 28, rac sakmaod maRali maCvenebelia. aRniSnuli monacemebiT Cven ar SegviZlia
vimsjeloT depresiis xarisxze mTlianad universitetis studentebSi,magram aSkarad droa
vifiqroT sulieri sazrdos Ziebaze,romelic gvixsnis am problemisagan.
sagazeTo CanarTi momzadebulia studentTa samecniero centris mier proeqtis “suicidi
axalgazrdebSi” farglebSi. warmodgenili masalebisa da informaciis sisworeze pasuxismgebelia
avtori.
CanarTis redaqtori: Tamaz darCiZe
teqnikuri redaqtori: Teona abulaZe
proeqtis mxardamWeria
studentri TviTmmarTveloba
proeqtis koordinatori: marika morTulaZe
6010 ქ. ბათუმი ნინოშვილის 35. აუდ. 313. Tel: (893) 545110/ (877) 179766; E-mail: [email protected]
dekemberi
5
iuri bibileiSvili
niko nikolaZis saxelobis premiis laureatebi
niko nikolaZis saxelobis premia 1995 wels daarsa
saqarTvelos mweralTa kavSiris imereTis samxedro organizaciam.
niko nikolaZis premiis
pirveli laureati gaxda cnobili qarTveli poeti da
eseisti SoTa zoiZe. Mmas Semdeg konkursi niko nikolaZis
premiis mosapoveblad yovel
or weliwadSi imarTeboda da
dRemde am premiis laureatebi
gaxdnen profesori avTandil
nikoleiSvili, mwerali elguja TavberiZe, musikosi Temur
Wkuaseli, kinomcodne gogi
doliZe, istorikosi Temur komaxiZe, mwerali Temur amyolaZe,
profesori levan svanaZe. poeti da prozaikosi Teimuraz
lanCava.
SoTa zoiZe (1942w) daibada Suaxevis raionis sofel
axal dabaSi, saSualo ganaTlebis miRebis Semdeg daamTavra baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo pedagogiuri institutis filologiis
fakulteti, Semdeg swavlobda
moskovis gorkis saxelobis
literaturis institutSi.
1997 wels daicva disertacia
da moi pova filologiis mecnierebis kandidatis, xolo 1999
wels moi pova filologiis
mecnierebis doqtoris xarisxi.
sxvadasxva dros muSaobda
gamomcemlobis redaqtorad,
gazeT, “aWaris” ganyofilebis
gamged, aWaris teleradio
departamentis direqtorad, mweralTa kavSiris aWaris organizaciis Tavjdomared, aWaris
uzenaesi sabWos Tavjdomaris
moadgiled.
1998 wlidan eweva samecniero da pedagogiur moRvaweobas
SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetSi
1997 wels wignisaTvis
“usanqcio sonetebi” mieniWa
saqarTvelo saxelmwifo premia. miniWebuli aqvs agreTve
memed abaSiZis da giorgi leoniZis saxelobis premiebi.
SoTa zoiZe niko nikolaZis
saxelobis premia mieniWa eseisturi wignisaTvis “jvarcmuli
fiqri .“ (baTumi, 1995w). masSi
gamoqveynebulia 30 ese sxvasxva
Temaze, sxvadasxva mweralze
es werilebi sxvadsxva dros
qveyndeboda qarTuli presis
furclebze.
Eese originaluri saxea
publicistikis. mwerali Tavisuflad gadmoscems sakuTar
damokidebulebebs wyaroebsa
da dokumentebze pirdapiri
miTiTebebis gareSe. amitom
am saxis TxzulebaSi meti
SesaZleblobebi aqvs avtors
misTvis da sazogadoiebisaTvis miuRebeli movlenebis mx-
ilebisa da gansjisaTvis. SoTa
zoiZis eseebSi swored alesili maxvili mogvwons. magaliTad, eseSi “fausturi vnebaTa
Relva” SoTa zoiZe nikoloz
baraTaSvilis bedTan dakavSirebiT wers: “yvelafer amas
(gardacvalebas, dakrZalvas,
gadmosvenebas) erTi saukunis
Semdeg TiTqmis yvelani, didic
da patarac, gulistkiviliT
vigonebT, zogjer bralsac ki
vdebT poetis Tanamedroveebs,
imdroindel gamoCenil sazogado moRvaweebs, axloblebsa
da naTesavebs, brals vdebT
maSindel socialur viTarebas da XX saukunis ambonidan
vasamarTlebT XIX saukunis
meore naxevars. SeiZleba amaSi
nawilobriv marTalic viyoT.
magram, - avtori axla Cveni
Tanamedroveebis misamarTiT
akeTebs gancxadebas, - ra vuyoT
meore, yvela qarTvelisaTvis
ufro msusxav da guldasawyvet
faqts – genialur niko firosmanis dakargul saflavs? igi
xom Cvens saukuneSi, Cvens dReebSi gardaicvala, ufro swori
viqnebiT, Tu vityviT, daiRupa.”
Aam stiliT dawerili yoveli
sityva ukve saqmea. Aamitom
SoTa zoiZes yovelTvis hyavs
mkiTxveli.
Aucilebl migvaCnia SoTa
zoiZis eseebis kidev erT Taviseburebaze miniSneba. esaa
avtoris literaturuli erudicia da uaRresad farTo
Tvalsawieri. igive “fausturi
vnebaTa Relvis” dasawyisi
amis saukeTeso dadasturebaa:
“nikoloz baraTaSvili ucnaur garemoSi gardaicvala.
Tavisi genialoba sikvdiliTac
dagvidastura. sikvdiliTac
gaimeora didi adamianebis
biografia, rac metwilad moulodnelobiTa da ucnauri aRsrulebiT mTavrdeba. marTalia,
lord baironiviT misolungSi,
berZenTa TavisuflebisaTvis
brZolaSi ar daRupula, magram
ganjaSi uCinar yaCaRebTan
devnam Seiwira. Sandor petefi
cocxali damarxes, cocxali
var, miwas nu damayriT, wamoiZaxa, magram gamgone aravin iyo.
Rrmad moxuci lev tolstoi
saxlidan gaiqca da mivardnil
sadgur astapovoSi Seegeba
sikvdils. Tvrameti wlis
Catertonma Tavisi xeliT moiswrafa sicocxle. nikoloz
baraTaSvili ocdaSvidi wlis
iyo.”
avTandil nikoleiSvili
(1948w) daibada vanis raionis
sofel goraSi. 1966 w. oqros
medalze daasrula skola. 1971
w. warCinebiT daamTavra quTaisis ak. wereTlis saxelmwifo
pedagogiuri institutis istoria-filologiis fakulteti.
1974 wels daicva sakandidato,
xolo 1983 w. sadoqtoro disertacia filologiaSi.
1998 wels
mieniWa niko
nikolaZis saxelobis premia.
prof. avTandil nikoleiSvili uaRresad nayofieri
mkvlevaria qarTuli literatures istoriis da kritikis dargSi. Nnayofierad
moRvaweobs publicistikis
dargSi. Mmis wignebSi “gamoZaxili”, “TvalTaxedva”, “literaturuli etiudebi”, “nakadebi”,
“fiqrebi Tanamedrove qarTul
lirikaze” da sxva gaanalizebulia Tanamedrove qarTuli
mwerlobis ganviTarebis um-
Tavresi tendenciebi da SemoqmedebiTi siaxleni.
miuxedavad saliteraturo
kritikiT esodeni dainteresebisa, prof. avTandil nokoleiSvilis samecniero da
SemoqmedebiTi SesaZleblobebi
yvelaze metad mainc im monografiebsa da literaturul
narkvevebSi aisaxa, romlebSic
XX saukunis qarTuli mwerlobis cnobil warmomadgenelTa
Semoqmedebaa gaanalizebuli.
1994-2006 wlebSi gamoqveynda
misi “meoce saukunis qarTuli literaturis istoriis
narkvevebis” Svidi tomi da
monografiebi “meoce saukunis
qarTuli mwerloba,” “paolo
iaSvili,” “tician tabiZe”, “niko
lorTqifaniZe,” “giorgi leoniZis lirika”. da sxva.
sagangebod unda aRiniSnos
qarTuli emigrantuli literaturis dargSi gamokvlevebi
“qarTuli emigrantuli mwerloba” da “qarTvelologiuri
etiudebi.”
riTaa dawerili Sedareba
giorgi leoniZis “ole”-sa da
vaJa-fSavelas “xmel wifels”
Soris. avtori wera: “ole” da
“xmeli wifeli” – ori tkiviliani gancdaa yofierebisa. erTi
iSviaTi poeturi energiiT
amoxeTqili, meore – proza,
Tumca me orive leqsi mgonia,
bedTan WidiliT, aryofnis
zRvarTan mokianTe fiqriT
gaJRenTili.”
elguja TavberiZis literaturuli Semoqmedeba sazogadoebrivi azrovnebis saukeTeso tradiciebis gagrZelebaa.
mas yovelTvis eyoleba mkiTxveli.
Temur Wkuaseli (1954w).
mravalmxrivi interesebis
elguja TavberiZe (1960w)
daibada zestafonis raionis
qveda sazanoSi. 1977 wels
daamTavra saSualo skola,
xolo 1983 wels – quTaisis
saxelmwifo pedagogiuri institutis istoria-filologiis fakulteti.
wlebis manZilze muSaobda
quTaisis saxelmwifo muzeumSi,
iyo rusTavelis sazogadoebis quTaisis organizaciis
Tavjdomaris moadgile, gazeT
“mowameTas” mTavarai redaqtori, gamomcemloba “sarangis”
xelmZRvaneli quTaisSi.
1994 wels dainiSna quTaisis g. tabiZis saxelobis #5
stambis sagamomcemlo centris
direqtorad. 2007 wlidan
quTaisis S.p.s. “xomli-en”-is
direqtoria. Gamocemuli aqvs
cxra wigni, maT Soris sami biografiuli romani. aris ilia
WavWavaZis, giorgi ServaSiZis,
memed abaSiZis, saqarTvelos mweralTa kavSiris, Jurnalebis
“omegasa” da “oles” premiebis
laureati.
2000 wels mieniWa niko nikolaZis saxelobis premia.
elguja TavberiZe Rirseuli warmomadgenelia XX saukunis bolos Tavisufali publicistikis asparezze gamosuli
Taobisa. esaa Taoba, romlis
cnobiereba yalibdeboda sabWoTa ideologiis batonobis
xanaSi, magram ar emorCileboda gabatonebul ideologias. Tavisufali azrovnebis
stiliT aris dawerili ese
“ori Sedevri”. elguja TavberiZe maqsimalurad iyenebs publicistikis saxeobaTa Soris
eses Tavisufali azrovnebis
SesaZleblobebs.
ti puri eseisturi mane-
moRvawea, mravalmxriv ganviTarebuli. SemTxveviTi ar aris,
rom igi sxvadasxva dros am
sxvadasxva fakultetze swavlobda. umaRlesi ganaTleba
miiRo avtomatikisa da gamoTvliTi teqnikis, fizikisa da
filologiis dargebSi. muSaobda saqarTvelos televiziisa
da radiomauwyeblobis saxelmwifo komitetis xalxuri Semoqmedebis mTavari redaqciis redaqtorad,ganyofilebis gamged,
mTavar redaqtorad. wlebis
manZilze iyo sakavSiro firma
“melodiis” amierkavkasiis
ganyofilebis samxatvro sabWos wevri, grigol robaqiZis
saxelobis fondis vice-prezidenti.
Temur Wkuaseli dajildovebulia Rirsebis ordeniT
(1996). miniWebuli aqvs saxelmwifo premia (1999w).
2000 wels mieniWa niko nikolaZis saxelobis premia.
avtobiografiul moTxrobaSi “evelina” Temur Wkuaseli
kritikuli TvalsazrisiT
asaxavs dRevandeli saqarTvelos tkbil-mware beds. “iseTi SegrZneba maqvs, - ambobs
moTxrobis qarTveli personaJi,
- TiTqos samSoblo avad aris
da mikvdeba. Cven ki mSvidad
vuyurebT. saSinelebaa, roca
mTeli qveyana gulgrilobis
wyalSi ixrCoba. ara da ar
daadga saSveli aTeulobiT
gazarmacebuli wlebisagan
daomebul Cvens fsiqologias.
droSi CaviyineT TiTqos...
Zvel laTinebs hqondaT aseTi
gamoTqma – “droni icvlebian
da maTTan erTad vicvlebiT
Cvenc.” xom kargad aris naTqvami, magram etyoba, Cven sxva
Targze varT moWrilebi – dro,
marTla, Seicvala, Cvens azrovnebas ki ar daadga saSveli.
ici, ra pronci piT vcxovrobT?
kidev erTxel davesesxebi
laTinebs – “vxedav da viwoneb
ukeTess, magram mivyvebi uaress “ amasac ambobdnen isini
da am gamoTqmas ki naRdad
movergeT qarTvelebi. visac
qveynis movla evaleba, erTi
mousmine, yvelam brwyinvaled
icis qveynis gamojanmrTelebisaTvis ra aris saWiro, magram
samkurnalod veravin iclis.
cxovrebas xraven.
gogi doliZe (1934) daibada
quTaisSi. daamTavra Tbilisis
ucxo enaTa pedagogiuri institutis inglisuri da franguli enebis fakulteti. iyo
inturistis Tarjimani, saqarTvelos Jurnalistikis kavSiris pasuxismgebeli mdivani,
Jurnal “sabWoTa xelovnebisa”
da gamomcemloba – “sabWoTa
saqarTvelos” da “xelovnebis
“ redaqtori.
gadaiRo dokumenturi filmebi otia ioselinze, zurab
leJavaze. 2005 wels Camoayaliba da xelmZRvalobs qaquca
ColoyaSvilis saxelobis
sruliad saqarTvelos CoxosanTa dass.
gogi doliZem daarsa da
redaqtorobs Jurnal “raind”
da gazeT “saqarTvelos
karibWes”. misi biografia
Sesulia cnobarSi “vin vinaa
saqarTveloSi” (2006w).
2003 wels gogi doliZes
mieniWa niko nikolaZis saxelobis premia.
2002 wels gamoqveynebuli
gogi doliZis monografia
“filmi, epoqa, adamiani” kargad
gvixasiaTebs misi avtoris
sazogadoebrivi da profesiuli interesebis samyaros. XX
saukunis 60-70 ian wlebSi Camoyalibda “SesaniSnavi sameuli”
kinoreJisor rezo CxeiZis,
doc: g. xarataSvilisa da gogi
doliZis SemadgenlobiT. maTi
ZalisxmeviT gaimarTa diskusia
qarTuli kinos istoriis kvlevis sakiTxebi, romelmac Semdeg
sakavSiro xasiaTi SeiZina.
qarTveli sameuli utevda sabWoTa kinos istoriaSi damkvidrebul stereoti ps da kinos
axali istoriis fuZemdeblad
a. bek-nazarovisa da i. perestianis nacvlad asaxelebda vasil amaSukelsa da aleqsandre
wuwunavas. “sameulis” saxeliT
gamoqveynebul sadiskusio werilSi kinoreJisori rezo CxeiZe werda: “mtkiced SegviZlia
vTqvaT, rom kinomatografiaSi
vasil amaSukeli gvevlineba
im mowinave razmis mebrZolad,
romelic saxalxo-erovnuli
droSiT gaerTianebuli eweoda
brZolas realistur-demokratiuli xelovnebisaTvis.”
gogi doliZe sicocxlis
riskis zRvarze ibrZoda kinematografistTa sakavSiro
plenumze, da cxadyo, rom mTel
GA gagrZeleba 8 gv.
6
dekemberi
g i l o
minda movuloco
damdegi Soba axali
weli universitetis
yvela TanamSromels,
profesor-maswavlebelsa da students,
vusurveb jamrTelobas, sikeTes, sixarulsa da bednierebas,
warmatebiT ganegrZoT tradicia da
aRezardoT momavali
mecnierebis safuZvlebs dauflebuli
Taobebi. 2011 weli kidev ufro warmatebuli yofiliyos yvela CvenTaganisaTvis. gansakuTrebiT
studentebs vusurveb warmatebiT swavlasa da
Sromas, ufro met aqtiurobas, Cven ki yovelnairad
davexmarebiT da SevuwyobT xels maTi codnisa
da SesaZeblobebis realizebaSi, raTa Tavisi
specialobis profesionalebad Camoyalibdnen.
2011 weli kidev ufro warmatebuli yofiliyos
saqarTvelosa da yoveli CvenTaganisaTvis- mSvidobis, siZlieris, simtkicis, stabilurobisa da
siZlieris momtani yofiliyos.
d.lekveiSvili
administraciis xelmZRvaneli
ძვირფასო სტუდენტებო, პროფესორ–მასწავლებლებო,
კოლეგებო, გვინდა მოგილოცოთ ახალი 2011 წელი.
დაესწარით მრავალს. გისურვებთ ჯანმრთელობას, მშვიდობას,
უფლის წყალობასა და მფარველობას. წარმატებები,
სიხარული და ბედნიერება ყოფილიყოს თქვენი მუდმივი
მეგზური როგორც პირად ცხოვრებაში, ასევე საზოგადოებრივ
სარბიელზე. სიკეთე და სითბო არ მოკლებოდეს თქვენს
ოჯახებს. 2011 წელი ყოფილიყოს თითეული ქართველისთვის
სიმშვიდის, სიკეთის, ბედნიერების, ხვავისა და ბარაქის
მომტანი. გუსურვებთ გაერთიათიანებულ, გამთლიანბულ
და ბედნიერ საქართველოში გეცხოვროთ და გვენახოს
თითოეული ქართველის ღიმილიანი, გაცისკროვნებული
სახეები. ახალ წელს ახალი იმედებით, ხალისით, მხნეობით,
შემართებითა და ახალი იდეებით ფრთაშესხმულნი
შეხვედროდით, რაც თითოეული ჩვენთაგანის და ერის
ნათელი მომავლის საწინდარია. ვიცხოვროთ სიყვარულით
და გავუფრთხილდეთ ერთმანეთს.
კიდევ ერთხელ გილოცავთ თქვენ და სრულიად
საქართველოს!!!
სტუდენტთა მომსახურებისა და
მხარდაჭერის სამსახურის უფროსი
რევაზ ოკუჯავა
SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis profesor-maswavleblebs, studentebsa da
sruliad saqarTvelos
vulocav damdeg axal
2011 welsa da Sobas.
vusurveb iRblianobas, gamarTlebasa da
gamarjvebas. 2011 yofiliyos mSvidobis, baraqisa
da winsvlis weliwadi.
g i l o c a v T
asocirebuli profesori
omar fartenaZe
Soba-axali weli
axali imedebiTa da
ganaxlebis molodiniT
aRsavse dResaswaulia,
amitom Cems qveyanas
minda vusurvo mSvidoba, gaerTianeba, winsvla
da aRmavloba.
SoTa rusTavelis
saexelmwifo universitetis yvela TanamSromels, students, kursdamTavrebulsa da abiturients minda vusurvo,
gansakuTrebuli warmatebebi, rom es weli iyos
myari saZirkvlis Cayrisa da axalis momtani.
kolegebo da axalgazrdebo, sikeTe da usazRvro sixaruli minda dagebedoT, TiToeulis ojaxSi
minda, rom daivanos simSvidem, bednierebam, siuxvem,
janis simrTelem, RvTis wyalobam. uflis mfarveloba arasodes mogklebodeT.
lela TurmaniZe
rsu-s xarisxis uzrunvelyofis
samsaxuris xelmZRvaneli
saqarTveloSi damkvidrda sazogadoebrivi azri,
rom `gasakeTebeli jer
kidev bevria~. vusurvebdi
Cems amagdar universitets,
mis xelmZRvanelobas, profesor-maswavleblebsa da
studentebas, rom momavali 2011 weli fexbednieri
yofiliyos maTTvis da
TiToeulis Semoqmedeba
pasuxobdes winamdebare lozungs swavlaSi, aq
pedagogiur da samecniero SemoqmedebaSi.
Cvens qveyanas ki gamTlianebis TvalsazrisiT
didi warmatebebi qonodes momavali 2011 wlisaTvis.
onise surmaniZe
axal wels vulocav Cveni universitetis
studentobas, gamorCeviT pirvelkurselebs _
pirvel axal wels studentis ampluaSi, akademiur
personals _ profesorebs,
mowveul specialistebs,
Zveli da axali Taobis
universitetelebs, administracias, axal wels vulocav sruliad saqarTvelos,
qarTvel xalxs _ saqarTveloSi da mis gareT.
axal wels universitetsa da mis koleqtivs
vusurvebdi kidev ufro mWidrod darazmvas
universitetis ideis garSemo. Cveni gagebiT ki
darazmva ari:
studentisaTvis _ kargi swavla;
profesorisaTvis _ kargi swavleba da kvlevebi;
administraciisaTvis _ saswavlo da samecniero saqmianobisaTvis kargi pirobebis Seqmna.
da bolos, gasuli weli universitetisaTvis
saiubileo iyo, axali 2011 wlidan ki unda daviwyoT mzadeba momavali iubilisaTvis...
mraval warmatebas vusurveb Cvens universitetsa da mis koleqtivs.
mamia faRava
დამდეგ შობა-ახალ წელს
ვულოცავ
შოთა რუსთაველის
სახელმწიფო უნივერსიტეტს - მის
რექტორატს და ადმინისტრაციულ
პერსონალს, ყველა ლექტორმასწავლებელსა და სტუდენტს,
სრულიად საქართველოს. 2011
წელი ყოფილიყოს უსაყვარლესი და
დიდი ტრადიციების მქონე ჩვენი
უნივერსიტეტისათვის გამარჯვების,
წინსვლისა და წარმატებების,
საინტერესო და ახალი მიღწევების,
ქვეყნისა და ერის გამთლიანების და ერთ მუშტად შეკვრის
წელი.
ასოცირებული პროფესორი
ომარ მახარაძე.
`RmerTma bevri gagiTenos axali-weliwadi!
nu mogiSalos Tbili haeri, civi Rvino da
cxeli mwvadi~.
ak. wereTeli
SoTa rusTvalis saxelmwifo universitetis
reqtors baton alioSa
bakuriZes da pativcemul profesor-maswavleblebs, vulocav damdeg
Soba-axal wels. vusurveb
janmrTelobas, bednierebas da sulier simSvides.
axal wels SexvedrodeT
rogorc axal imeds, damdeg Sobas ki im didi
gancdiT da siyvaruliT, rogorc RvTismSobeli
uflis dabadebas. 2011 weli yofiliyos saqarTvelosaTvis simSvidis da gabrwyinebis naTeli
weliwadi.
gvanca sabaSvili
Jurnalistikis specialobis pirveli kursis
magistranti
c a v T
ვულოცავ
ახალი
2011 წლის დადგომას
ჩვენი უნივერსიტეტისა
და მთლიანად ქვეყნის
ყველა გულშემატკივარს,
სტუდენტ-ახალგაზრდობას,
პროფესურას!..
ა ხ ა ლ ი
წ ლ ი ს
დადგომას ყოველთვის
განსაკუთრებულად
ამაღლებული გრძნობით
და სასიკეთო სიახლეების
მოლოდინით ვეგებები.
ვ ფ ი ქ რ ო ბ ,
ა ს ე ა
უმრავლესობა.
ვისურვებდი ჩვენი
სამშობლოს ერთგულ
შვილთა კეთილდღეობას, ქვეყნის გაძლიერება-გამთლიანებას,
ოჯახური სიმშვიდისა და მყუდროების დაურღვევლობას, იმ
განწყობის შენარჩუნებას, რაც ამ სადღესასწაულო დღეებში
გვეუფლება და წლის მანძილზე დაგროვებული სურვილებისა
და ოცნებების ახდენას, მოლოდინების გამართლებას.
უფლის ნებით, ახალი წელი და შობის ბრწყინვალე
დღესასწაული კიდევ მრავალგზის მიგველოცოს
ერთმანეთისათვის!
ირაკლი ბარამიძე
რსუ–ს რექტორის მოადგილე
baTumis universiteti
umokled droSi iqca
didi tradiciebis mqone
erovnul-saganmanaTleblo kerad da udidesi
roli Seasrula uZvelesi qarTuli mxaris
_ aWaris sulier, kulturul da samecniero
winsvlaSi. swored amaze
ocnebobdnen qarTveli
eris Rirseuli Svilebi,
roca ibrZodnen baTumSi
meore qarTuli universitetis dafuZnebisaTvis.
dro da warsuli baTumis universitets ufro
did erovnul misias akisrebs da moTxovnebs
uyenebs. mas ZaluZs am misiis Sesruleba. qarTuli samecniero sazogadoebis aRiarebiT misi
samecniero da pedagogiuri potenciali sakmaod
didia.
axali weli universitetis istoriis kidev
erT warmatebul wlad unda iqces. universitetis profesor-maswavleblebs da studentebs
vulocav axal wels da vusurveb did miRwevebs
pirad da sauniversiteto cxovrebaSi.
maTematikis departamentis xelmZRvaneli,
profesori vladimer balaZe
damdeg axal, 2011 wels vulocav Cems mSobliur
universitets, mis studentobas, profesor-maswavleblebs, TanamSromlebs da mTlianad mTels
Cvens qveyanas.
qveynisaTvis gamTlianebisa da winsvlis, xolo
universitetisaTvis jansaRi damokidebulebisa
da misi winsvlisa da gaZlierebisaTvis brZolis
gagrZelebis iyos weli axali!
biWiko diasamiZe
. . .
XXI saukunis meore
aTeuli daiwyo. damoukidebeli saqarTvelo
20 wlis xdeba. kargi piri
uCans damoukidebeli da
demokratiuli saqarTvelos mSeneblobas. es
imas niSnavs, rom mniSvnelovnad unda gaumjobesdes saqarTveloSi
aRzrdisa da swavla-ganaTlebis mTeli sistema. am sistemis srululyofa
xelisuflebis prioritetad yalibdeba. Cemi saaxalwlo survilebic am sferoSi trialebs.
pirveli _ vnatrob SoTa rusTavelis saxelmwofo universitetis profesuris Semadgenlobisa da swavlebis teqnikuri pirobebis iseT
gaumjobesebas, rom aWaraSi momzadebuli yoveli
abiturienti mainc Tavis momaval beds Srsu-s
ukavSirebdes da ganacxadSi pirvel adgilze mas
asaxelebdes.
meore _ Srsu-s profesori sanimuSo iyos
saqarTveloSi rogorc akademiuri xarisxiT, ise
materialurad uzrunvelyofis TvalsazrisiT.
yvela qalaqis profesori Senatrodes Srsu-s
profesoris beds.
mesame _ studenti Tavis ganuyrel megobrad
wigns Tvlides. gadarCenil groSebs agrovebdes
da wigns yidulobdes.
meoTxe _ Srsu-s momzadebuli specialisti
warmatebas aRwevdes yvela sxva umaRles saswavlebelSi momzadebul specialistebTan konkurenciaSi.
yvelas gilocavT axal wels. RmerTma gimravloT mxneoba da xalisi sasikeTo moRvaweobaSi.
iuri bibileiSvili
solomon brZenis sityvebis perifrazs gavakeTeb
da Cveni universitetis profesor-maswavleblebs vusurvebdi,
rom RmerTma misceT Zala
Secvalon is, risi Secvlac SeuZliaT, RmerTma
misceT nebisyofa Seeguon
imas, risi Secvlac ar SeuZliaT da RmerTma misceT
goni erTmaneTisagan gaarCion is, rac Sesacvlelia
da is, rasac unda Seeguon.
student-axalgazrdobas vusurvebdi guliT
uyvardeT, guliT uxarodeT, guliT sZuldeT.
xolo Cems ,,sruliad saqarTvelos“, am terminis qveS moazrebuli Sinaarsis Sesabamis yofnas
vusurvebdi.
iuridiul mecnierebaTa departamentis
asoc. profesori:
murman gorgoSaZe
dekemberi
7
g i l o c a v T !
mobrZandeba feradferadi ocnebebis burusSi gaxveuli axali
_ 2011 _ weli...
mobrZandeba da
gvjera, moaqvs ulevi sikeTe, sixaruli, silamaze,
siyvaruli, imedi...
moaqvs Cveni umSvenieresi da utkbesi samSoblosaTvis mSvidoba
da Zliereba...
moaqvs Cveni universitetis profesor-maswavleblebisTvis janmrTeli da warmatebuli momavali...
moaqvs studenti-axalgazrdobisaTvis mzianRimiliani xvalindeli dRe...
minda axali wlis mobrZaneba didebuli qarTveli poetis SoTa niSnianiZis leqsis striqonebiT
mogilocoT:
,,fuZis angelozo, Weris angelozo,
kalTa dagelocos, frTebi dagelocos,
didi myudroeba, didi imedebi,
isev gaimete, rogorc imetebdi,
xolo mwuxarebas, SiSs Tu sneulebas,
CvenTan nu eqneba nura wveuleba...
mze, mze Camobardne rZian butkoebad,
mze Sina da gareT, mze da myudroeba!”
Sorena maxaWaZe
sruli profesori, rsu-s
reqtoris moadgile
sul male kars SemoaRebs axali 2011 weli.
axali weli xom is jadosnuri dResaswaulia, romelic aRsavsea imedebiTa da momavlis rwmeniT.
es xom is dResaswaulia, romelsac TiToeuli
Cvengani sanukvari ocnebis asrulebas SevTxovT.
amitomac minda Cems mSobliur universitets dRegrZeleba da winsvla vusurvo, profesor-maswavleblebsa da studentebs ki janis simrTele da
warmatebebi. minda gamarjvebuli da Zlieri iyos
Cemi qveyana, xolo TiToeul ojaxSi ki mSvidobam
da keTildReobam daisadguros. gilocavT yvelas,
mravals daeswariT!
ganaTlebisa da mecnierebaTa fakultetis
xarisxis uzrunvelyofis samsaxuri ufrosi
asoc. prof. L
leila axvlediani
8
dekemberi
sabWoTa kavSirSi mxolod revoluciamdel saqarTveloSi
Seiqmna realisturi kino, romlis badali nawarmoebi arc
erT mokavSire respublikas
ar gaaCnda.
Teimuraz komaxiZe (1937)
daibada baTumSi. daamTavra
saqarTvelos politeqnikuri
institute. 1974-1993 wlebSi
muSaobda baTumis indrustriuli teqnikumis direqtorad. sxvasxva dros muSaobda
baTumis meriaSi, jer prefeqtis
moadgiled, Semdeg meris movaleobis Semsruleblad. 1994
wels dainiSna baTumis merad.
1996 wlidan muSaobda aWaris a.r. kulturis ministrad.
1977 wels daicva sakandidato disertacia da moi pova
teqnikur mecnierebaTa kandidatis samecniero xarisxi.
1997 wels daicva sadoqtoro disertacia da mieniWa
istoriis mecnierebaTa doqtoris samecniero xarisxi.
miniWebuli aqvs tbel abuseriZis, akad. Nniko berZeniSvilis, iakob gogebaSvilis, zaqaria WiWinaZis, memed abaSiZis,
fritiof nansenis premiebi.
2003 wels mieniWa niko nikolaZis premia.
Temur komaxiZe ori mecnierebis – teqnikisa da istoriis – mijnaze ikvlevs da
swavlobs aWaris istorias
dedasaqarTvelosTan misi
dabrunebis Semdeg. dRemde
gamoqveynebuli aqvs 60-ze meti
monografia da 120-ze meti
mecnieruli narkvevi da publicisturi werili. Mmisi kvlevis
Tema, ZiriTadad aris aWaris ganaTlebis, kulturis, meurneobis, qalaqmSeneblkobis, xuroTmoZRvrebis, TviTmmarTvelobis,
aWaris raionebis istoria da
a.S. wers kvalificiurad, uxvad iyenebs saarqivo wyaroebs,
teqnikur dokumentacias da
rogorc inJineri da istorikosi warsulis damajerebel
suraTs sTavazobs mkiTxvels.
Temur komaxiZes ekuTvnis ,,aWaris enciklopediuri
cnobari”, romlis pirveli
wigni gamovida 2010 wels da
mkiTxveli male miiRebs, meore
wignsac. gadauWarbeblad SeiZleba iTqvas, rom am naSromis
avtorma avtorTa didi koleqtivis samuSao erTpirovnulad
ikisra da warmatebiT miiyvana
bolomde.
Temur amyolaZe (1975)
daibada zestafonSi. saSualo
skolis damTavrebis Semdeg
swavla ganagrZo quTaisis
akaki wereTlis saxelmwifo
pedagogiur institutSi da
1978 wels daamTavra qarTuli
filologiis specialoba.
Temur amyolaZes gamocemuli aqvs wignebi: “daviwyebuli
ambavi” (19889, 1992 w romani),
“yaCaRi dvaliSvilebi” (1995,
romani qronika), “oci wlis
winaT( 2007, leqsebi), “zRvari”
(2008, eseebis, novelebisa da
kritikuli werilebis erTtomeuli).
am mokle mimoxilvidanac
kargad ikveTeba Temur amyolaZis rogorc mravalmxrivi interesebis SemoqmedebiTi saxe.
2006 wels Temur amyolaZes
mieniWa niko nikolaZis saxelobis premia. ti puri eses
yvela niSanTvisebiT xasiaTdeba Temur amyolaZis ese
“ilia WavWavaZis gakveTilebi”,
romelsac saTaurs qveS miwerili aqvs “iubileTaTvis”
da igulisxmeba, rom avtori
Tavisi mkiTxvelis yuradRebas ZiriTadad, did moRvaweTa
iubileebis aRniSvnis mniSvnelobaze amaxvilebs. “roca
iubiles aRniSvnaze vsaubrobT
– wers Temur amyolaZe, - valis
moxdas, misi sadRegrZelos Tu
mosagonar Sesandobris Sesmas,
warmoTqmas, erTdRiani, valis
mosaxdeli saRamos gamarTvas
ki ar vgulisxmobT, aramed imas,
rom unda vumeoroT mrevls –
vin iyvnen, ratom iyvnen didebi
da ratom gvWirdebian ki ara,
ratom arian aucilebelni,
Seucvlelni dRevandeli dRisaTvis... da raki ukvdavni arian,
iubiles aRniSvna maT ki ar
sWirdebaT, cocxal mokvdavTagan gansxvavebiT, manqurTizmis
seniT daavadebul qveyanas.”
“ilia WavWavaZis gakveTilebi” dawerili mxilebisa da
gansjis suliskveTebiT. Aavtori xalxis gamofxizlebis
mizniT wers: “ilias cxovreba
savsea gakveTilebiT, arc daswavlaa Zneli, oRond daswavlilis saqmed qceva aRar unda
STamomavlobas. swored esaa
qveynis ubedurebis Tavi da
bolo. adamiani Zalian iolad
irwmunebs danapirebs, naqadagars, - uamravjer moatyues,
gaabiTures, magram hgonia, axla
eubnebian mrTals. daswavlili
gakveTili aviwydeba. fiqrobs,
is sicrue warsulSi darCa da
aRar ganmeordeba, arada sul
tyuilad...”
gangaSis zaris SemokvrasaviT aRiqmeba “ilia WavWavaZis
gakveTilebi.” misi adresatia sazogadoeba, saxelmwifo,
TiToeuli ganaTlebuli mamuliSvili, visac xelewifeba
xalxis sulieri kulturis
saganZuris movla-patronoba.
levan svanaZe (1928w) daibada quTaisSi. oqros medalze
daamTavra saSualo skola.
warmatebiT daamTavra Tbilisis ivane javaxiSvilis saxelmwifo universitetis aRmosavleTmcodneobis fakultetis
di plomatiuri ganyofileba
arabistikis specialobiT.
1951 wels daicva sakandidato
disertacia, 1985 wels – sadoqtoro. aris quTaisis akaki
wereTlis sruli profesori
da sadisertacio sabWos Tavjdomare.
prof. levan svanaZe avtoria ramdenime monografiisa:
“inglisSi hesis gafrenis said-
umlo” (or tomad), “uinston
CerCili” (oTx tomad), “didi
britaneTi, konservatoriebi
da omisSemdgomi ganviTarebis
problemebi 1945-1955 wlebSi”
(rus. enaze), “uinston CerCili
da konservatorebi”, “de goli”
(or tomad), “adolf hitleri”
(or tomad), “levelerTa moZraoba inglisis burJuaziul
revoluciaSi.” gamosacemad
mzaddeba “benito musolini”.
2008 wels levan svaniZes
wignisaTvis “Sarl de goli
– politikuri biografia” mieniWa niko nikolaZis premia.
profesori levan svanaZe
farTo diapazonis mecnieria
axali da uaxlesi istoriis
dargSi. mas fasdaudebeli amagi miuZRvis didi britaneTidan
da amerikis SeerTebuli Statebidan uaxlesi istoriisaTvis
unikaluri dokumentebis CamotanaSi, romelic momavalSi
kidev met samsaxurs gauwevs
qarTul mecnierebas. prof.
levan svaniZis gamokvlevebi
da monografiebi XX saukunis
wamyvani di plomatebisa da
saxelmwifo meTaurebis Sesaxeb axali sityvaa qarTul
mecnierebaSi. am TvalsazrisiT
prof. levan svnaZes, faqtiurad,
winamorbedi ar hyolia saqarTveloSi.
Teimuraz lanCava (1947w)
daibada quTaisSi. 1965 wels
daamTavra saSualo skola da
swavla ganagrZo giorgi mai-
batoni Teimuraz lanCava
Tavadac mravali premiis
lauriatia, rogorc TviTon
wers avtografiaSi “winaTqma
cremlis yvavilebiT” pirveli
premia baTumSi mieniWa baTumis
SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gamarTul
konkursze, romelSic saqarTvelos yvela institutisa da
universitetis SemoqmedebiTi warmomadgenloba iRebda
monawileobas. Jiurim galaktionze daweril moTxrobaSi
“nakvalevi” pirveli premia
Teimuraz lanCavas miakuTvna.
amasTan dakavSirebiT batoni
Teimurazi acxadebs: “faqtiurad baTumma da baTumelebma
damiloces gza. albaT, amitomaa, rom iqauroba da iqaurebi
gamorCeulad miyvars.”
1999 wels Teimuraz lanCava gaxda vaJa-fSavelas premiis
laureati. 2000 wels mieniWa
saqarTvelos mweralTa saerTo erovnuli kavSiris premia
wlis saukeTeso nawarmoebisaTvis (proza).
2004 wels mieniWa saqarTvelos mweralTa kavSiris
akaki wereTlis saxelobis
premia poeturi krebulisaTvis “miasvenebdnen qarebi foTlebs”.
2006 wels Jurnal “oleSi”
gamoqveynebuli leqsebisaTvis mieniWa giorgi leoniZis
saxelobis premia. aris daviT
kldiaSvilisa da oTar mamforias premiis lauriati.
dabadebis 60 wlisTavTan
dakavSirebiT wignisaTvis
“erTtomeuli” 2007 wels mieniWa ilia WavWavaZis saxelobis
premia mTeli Semoqmedebisa da
sazogadoebrivi moRvaweobis
gaTvaliswinebiT.
2009 wels, rogorc mweralTa da xelovanTa gazeTis
“uqimerionis” damaarsebelsa
da mTavar redaqtors, saqarTvelos mweralTa kavSirTan
arsebulma premiebis kiomitetma poetsa da prozaikoss
Teimuraz lanCavas mianiWa
niko nikolaZis saxelobis
premia.
Teimuraz lanCava mravalmxrivi Semoqmedia. prozis
dargSi gamoqveynebuli aqvs
wignebi “Cemi mxiaruli mowyeniloba”, “gza mzisken midis”,
“zamTris TeTri mercxlebi”,
“Cemi sikvdilis sinaTle”,
“viRac iZaxda WiSkarTan”,
“Camqrali vulkani”, “gardasul dReTa usasruloba”, “erTi nabiji zRapramde”,
“dauZineblad nanaxi sizmrebi”,
“zecis saidumlo”, novelebis
erTtomeuli.
poeziis dargSi: “amRerebuli ferebi”, “bednieri xar
usasrulobiT”, “galoba idumalebiT”, “miuwvdomeli xar
Zlier axlos”, 2010 wels
gamoaqveyna erTtomeuli,
romelSic moTavsebulia
saukeTeso prozauli da poeturi nawarmoebebi.
mwerali Teimuraz lanCava maRali zneobiTa da naTeli imedebis gancdiT zrdis
mkiTxvels. misi idealia adamiani, romelic Tavisi pirovnuli RirsebebiT cxovrebas
amSvenebs. cxovrebas amSvenebs
usaxuri personaJi novelisa
“omi iyo”... maimaxi, rogorc
misi portretidan Cans, TvalSeudgam zneobriv simaRleze
aRmoCndeba kritikul momentSi. maRal zneobas qadagebs
Teimuraz lanCavas poeturi
nimuSic. gulgrilad ver gadaikiTxavT am striqonebs:
“nu ggoniaT raki damTmeT
CemTvis aRar arsebobT.
wvims, qolgis qveS
SemobrZandiT
wvimam ar dagasveloT.”
cxovrebis codniT avsebs
mkiTxvels Teimuraz lanCavas
Semoqmedeba: “moyvare ara, mTavaria ras ityvis mteri, Torem
moyvare, usaTuod arafers
getyvis.”
v
niko nikolaZe aRiarebuli
eruditi da mravalmxrivi
moRvawe iyo. misi saxelobis premiis daweseba axal
saukuneSi misi tradiciebis
gagrZelebis natvraa. rogorc
axla, am Tundac zedapiruli
mimoxilvidan Cans – TavianTi
moRvaweobiT niko nikolaZis
premiis lauriatebi qmnian
amqars, romelic niko nikolaZis deviziT ganagrZoben
Sromas da brZolas ocdameerTe saukunis saqarTvelos
warmatebisaTvis.
Cemo iuri!
suraZis saxelobis samxatvro
saswavlebelSi. 1971 wels daamTavra quTaisis ak. wereTlis
saxelobis saxelmwifo pedagogiuri istoria-filologiis
fakulteti.
Teimuraz lanCava farTo
diapazonis sazogado moRvawea.
Misi TaosnobiT 1995 wels
quTaisSi daarsda saxelobiTi
literaturuli premia – poeziaSi – lado asaTianis, tician
tabiZis, terenti granelis, ana
kalandaZis. prozaSi – daviT
kldiaSvilis, niko lorTqifaniZis, nodar dumbaZis; publicistikaSi – niko nikolaZis;
ferweraSi – daviT kakabiZis.
arCeulia am premiebis mimniWebel mudmiv moqmed komisiis
Tavjdomared.
darCenili wlebi Seni amagis gadaxdas rom movandomo,
mainc valSi viqnebi SenTan.
Sen is iuri bibileiSvili
xar, Cemi mokrZalebuli Semoqmedebisadmi yuradReba lamis
profesiad rom gaixade, revaz
miSvelaZis Semoqmedebisadmi
miZRvnili Seni xuTi wigni
erTi dasturia Seni maRali
kacobisa. sxva mxare ki Seni
mravalmxrivi da mravalwaxnagovani SemoqmedebiTi
moRvaweobaa, erTdroulad
or dargSi – literaturasa
da pedagogikaSi. ormagi doqtori xar, filologiur mecnierebaTa da pedagogikur
mecnierebaTa. orive dacvam
Cems Tvalwin Caiara da aRfrTovaneba Seni mecnieruli
paeqrobis gamo Sens oponentebTan dRemde momyva. studentebisTvis is tkbilmoubari
profesori xar, vinc niadag
cdilobs yvelaferi misces
Tavis studentebs Tavisi
codniT didi salarodan. amas
garda dauviwyari eqspromtebi gaginaTebs xolme gonebas.
amas winaT damireke, im wuTSi
studentebs Sens novelebze
velaparakebodi, raki maTi
mxridanac daintereseba vigrZeni, studentebs mivmarTe,
gindaT am wuTSi dagalaparakoT cocxal revaz miSvelaZes? ai, axla Cems gverdiT
dganan da Tu kaci xar, ar
daizaro maTTvis oriode
sityvis Tqmao. erTi-meores
miyolebiT mesmoda unazesi
xmebi Seni studentebisa da
bednierad vigrZeni Tavi, rom
jer kidev ar gamqrala mkiTxveli saqarTveloSi. ai, aseTi
didebuli wuTebis miniWeba
SegiZlia Sen imisTvis, vinc
Seni maRali yuradRebis
wiaRSi Semova. SenisTana
brZolisunariani, uniWieresi,
sicocxlis xalisis mqone
kacisTvis 75 araferia, Cemo
iuri, midi... fexdafex mogyvebi.
Seni revaz miSvelaZe
dekemberi
biWiko diasamiZe - 70
pirveli diasamiZis saxelobis
eklesiis mSeneblobaSi. batoni
biWiko, rogorc diasamiZeTa
Cvens mxareSi. gasuli anebma sxvadasxva asakisa da sagvareulo kavSiris aWaris
saukunis 90-iani wlebi- specialobis (eqimebi: solomon organizaciis xelmZRvaneli,
dan, roca aWaraSi mo- futkaraZe, givi cecxlaZe, mas- yvelafers akeTebs imisaTvis,
saxleobis didi nawili wavlebeli vaxtang makaraZe, rom kidev erTi eklesiis mSeneubrundeba marTlma- Jurnalisti oTar futkaraZe bloba dasruldes warmatedideblur qristianul da sxvebi) iniciativiT daiwyo bulad da aRavlinos locva
rwmenas, aucilebeli gamonaTlevis wminda giorgis qveynis sadideblad wminda
gaxda da mosaxleobis eklesiis mSenebloba. yvelaze wamebul evdemoz pirveli
moTxovnilebad iqca kritikul Jams, roca ekle- kaTalikosis saxelobis ekleeklesiebis aRdgena- siis mSeneblobis saxsrebis siam. amasTan yvelaze mniSmSenebloba da am pro- moZiebis saqmeSi problemebi vnelovanad migvaCnia is, rom
cesSi batoni biWiko gaCnda, eklesiis mSeneblobis araerTgzis aRiniSna evdemozoba am eklesiaSi, sadac aTodiasamiZe aqtiurad Stabs saTaveSi batoni biWiko
biT adgilobrivi moinaTla
monawileobs.
diasamiZe Cadga. Stabma Tavis
qristianul rwmenaze.
XIX saukunis mog- irgvliv Semoikriba q. baTumSi
profesori biWiko diasamiZe
zaur mkvlevarTa (dimi- momuSave yvela Suaxeveli.
aqtiurad monawileobs yvela
tri baqraZe, giorgi farTo muSaoba gaiSala warim RonisZiebebiSi, romelic
yazbegi, Tedo saxokia, moeba dawesebulebebSi saxsCvens mxareSi qristianul rwzaqaria WiWinaZe.) cno- rebis Segrovebis mizniT da menas da Rirebulebebis ganmtbebiT aTobiT eklesiaa SesaZlebeli gaxda dawyebuli kicebas uwyobs xels:
dafiqsirebuli aWaraSi saqmis bolomde miyvana. dRes
a) kiTxulobs leqcia-moxXX saukunis bolosaT- gamonaTlevSi gugunebs wminda senebebs mosaxleobaSi, moxbiWiko diasamiZis samecnie- vis ukve arc erTi eklesia giorgis eklesiis zari, magram senebiT gamodis samecniero
ro moRvaweobis didi nawili aRar arsebobda. amitom dRis dasanania rom es ver xerxdeba sesiebsa da konferenciebze.
eZRvneba qristianuli eklesiis wesrigSi idga eklesiebis aR- jerjerobiT yoveldRiurad.
b) qristianobisa da qveynis
aseve didia profesor bi- erTianobisaTvis wamebulTa
istoriis Seswavlas dasav- dgena-mSenebloba da am saqmeSi
leT saqarTveloSi-egrisSi, aqtiurad iyo Cabmuli batoni Wiko diasamiZis Rvawli qe- Rvawlis popularizaciis
dis raionis sofel gulebis mizniT konferenciebis ormagram rac yvelaze metad biWiko.
XX saukunis 90-iani wlebi- teritoriaze saqarTvelos ganizeba (Tevdore aWareli,
dasafasebelia, igi ara marto
saTvis
Suaxevis
raionis
maerTianobisaTvis wamebul XVII selim ximSiaSvili, evdemoz
Teoriulad, aramed praqtikulad iRwvis am mimarTulebiT reTis xeobis mowinave adami- saukunis kaTolikosis evdemoz kaTolikosi)
9
g) saqvelmoqmedo aqciebis
xelmZRvaneloba stiqiiT
dazaralebulTa dasaxmareblad (xixaZiri-wablana, samegrelo, svaneTi...)
d) saqvelmoqmedo saqmianoba eklesiaTa mSeneblobaSemkobisaTvis
e) profesori biWiko diasamiZe xelmZRvanelobs universitetis qristianuli
kulturis kvlevis centrs,
romelmac ukve Caatara ori
respublikuri samecniero konferencia, qristianuli kulturis SeswavlisaTvis.
v) marto qristianobisa da
sakulto dawesebulebebis istoriaze Cvens mxareSi 50-mde
naSromi aqvs dawerili, maT
Soris 5 calke wignad.
yvela aq CamoTvlili
RvawlisaTvis profesori biWiko diasamiZe imsaxurebs
sayovelTao pativiscemas.
vusurveb Cvens sayvarel
profesors xangrZliv sicocxles da axal warmatebebs
mSobliur istoriis kvleva
ZiebaSi!
dawyebiTi ganaTlebis
II kursis studentebis
saxeliT
inga bolqvaZe
Strixebi portretisaTvis
iuri bibileiSvili – 75
“aWaraSi moRvawe mweralTa
Semoqmedeba” – filologiis mecnierebaTa doqtorisa.
araerTi samecniero sesiis,
simpoziumisa Tu konferenciis
monawile yofilxarT berlinsa
da moskovSi, praRasa da minskSi,
baqoSi...
avtori brZandebiT araerTi
publicisturi statiisa.
wlebis ganmavlobaSi muSaobdiT qarTuli enis maswavleblad, aWaris kulturis
saministros meTodistad, baTumis ganaTlebis ganyofilebis
inspeqtorad, baTumis SoTa
rusTavelis saxelobis saxelm75 weli Seusrulda Tval- Cenila Tanamedrove qarTuli wifo universitetis profesosaCino QqarTvel mweralsa da mwerlobis TiTqmis arcerTi rad, saqarTvelos mecnierebaTa
mecniers iuri bibileiSvils. sayuradRebo warmomadgeneli, akademiis baTumis niko beramasTan dakavSirebiT saqa- viszedac Tqveni marTali, kom- ZeniSvilis saxelobis samecrTvelos mweralTa kavSirma petenturi mosazreba ar gamo- niero-kvleviti institutis
iubilars misalmeba gaugzavna. geTqvaT.
direqtorad. arCeuli iyaviT
misalmebaSi naTqvamia:
Tqvens kalams ekuTvnis saqarTvelos parlamentis
batono iuri!
araerTi sayuradgebo mono- wevrad, aWaris uzenaesi sabWos
saqarTvelos mweralTa kav- grafia aWaraSi moRvawe gamo- wevrad.
Siri, Tqveni megobari qarTveli Cenili qarTveli msaxiobebis
moniWebuli gaqvT aWaris xemwerlebi pativiscemiT moge- Sesaxeb. sul axlaxan gamoica lovnebis damsaxurebuli moRsalmebian mwerals, mecniers, monografiebi iseT TvalsaCino vawis sapatio wodeba. dajilsazogado moRvawes – pirovne- msaxiobebze, rogornic arian doebuli xarT aWaris uzenaesi
bas, romelmac mTeli cxovreba saqarTvelos saxalxo ar- sabwos prezidiumis sapatio
mSobeli qveynis uangaro sam- tisti iuri canava(“xelovani
sigeliT, CexeTis erovnuli
saxurSi gaatara da gilocaven sikeTis samsaxurSi”), saqarTkrebis sapatio sigeliTa da
dabadebis 75 wlisTavs.
velos damsaxurebuli artisti
ian amos komenskis medliT.
Tqveni pirveli liter- amiran takiZe(“scenas Sewirkidev erTxel guliTadad
aturul-kritikuli werili uli sicocxle”) da saqarTgilocavT saiubileo TariRs
“Salva SublaZis poezia” 1958 velos saxalxo artisti akaki
Cvens Zvirfas kolegas, didxans
wels gamoqveynda Jurnal mgelaZe(“akaki mgelaZe”).
sicocxles, janmrTelobas da
“literaturul aWaraSi” da
calke aRniSvnis Rirsia
warmatebebs gisurvebT Tqvens
mas Semdeg Tqveni nawarmoebebi Tqveni nayofieri mecnierusistematurad qveyndeba Cvens li moRvaweoba pedagogikaSi. agrerigad saWiro saqmianosaliteraturo da samecniero Tqveni monografiuli xasiaTis baSi.
saqarTvelos mweralTa
Jurnal-gazeTebSi, gamodis gamokvlevebi “qarTuli komenokavSiri
calke wignebad.
logia”, “bavSvis ganviTarebis
qarTveli mkiTxveli Tqven koncefciebi ian amos komengicnobT, rogorc uaRresad skis moZRvrebaSi”, “fiqrebi
produqtiul kritikoss. Tqveni aRzrdaze”, “umaRlesi skolis
krebulebi “literaturuli pedagogikis sakiTxebi”, uaRdRes, roca saliteraturo
werilebi”, “literaturul- resad mniSvnelovani statiebi
kritikisaTvis TiTqmis vekritikuli werilebi”, “drama- pedagogikis iseT klasikoseravin iclis, iuri bibileiSviturgebis qalaqi”, “cxovrebis bze, rogornic arian loki,
li SesaSuri gulmodginebiT,
sazrisi”,”cxovrebis SuagulSi”, ruso, pestaloci, herbarti,
farTo TbalTaxedviT, sani“suli ukvdavi”(2 tomad), “neq- distervegi, oueni, gogebaSvili,
muSo obieqturobiT da sitriT savse fiala” da mravali uSinski pedagogikis sayuryvaruliT aSuqebs litersxva yuradRebas, upirveles adRebo SenaZens warmoadgens.
yovlisa, literaturuli ge- orasamde samecniero naSro- aturul process. calkeumovnebiT, piruTvnelobiT, obi- mis avtori brZandebiT. 1997 li avtorebis Semoqmedebas,
eqturobiT, sakvlevi masalis wels pedagogikis mecnierebaTa romelTagan zogi SeiZleba
Rrma codniT i pyrobs. Tqveni doqtoris wodeba mogeniWaT, sruliad ucnobi iyos. ganTvalsawieris miRma ar dar- 1999 wels ki – naSromisTvis sakuTrebiT mniSvnelovania
batoni biWiko, profesori
biWiko diasamiZe friad cnobili da popularuli pirovnebaa. es saxeli da popularoba
mas dauRalavma SemoqmedebiTma Sromam, mravalmxivma
sazogadoebrivma moRvaweobam
da samSoblos usazRvro siyvarulma moutana –qmediTi
xasiaTis siyvarulma da ara
gulSi mjiRis cemam.
Cveni iubilari gulanTebuli kacia. arcerTi saqme,
didi Tu patara, piradic da
sazogadoebrivic, ar gaukeTebia mas mTeli gulisa da
grZnobis gareSe. amasTanave,
baton biWikos aqvs saocari
unari saqveyno saqmeebisaTvis
adamianTa darazmvis, maTi aRtkinebis, ayolisa da gaZRolisa.
sityviT, kalmiT Tu saqmiT
igi yovelTvis fxizlad dgas
samSoblos interesebis sadarajoze, yovelTvis movlenaTa
SuagulSia. mis azrs afaseben
da angariSs uweven sazogadoebaSic da xelisuflebaSic.
fsiqologiur mecnierebaSi da realur cxovrebaSic
cnobilia xasiaTis mravali
ti pi, aseve lideris ti pebi.
profesori biWiko diasamiZe
gamokveTili saqmeze orientirebuli, mtkice nebisyofis
mqone sazogadoebrivi xasiaTis ti pia. iqneb amitomac,
rig SemTxvevaSi, zomaze metad
mkacria da pirdapiri. magram
es Cveulebrivad, bunebrivad
aRiqmeba adamianTa mier, vinaidan igi piradulze, kerZoze,
sxvis interesebze maRla yovelTvis saqveyno interesebs,
saqmis interesebs ayenebs.
me zemoT vTqvi, batoni
biWiko Cveni qveynis didi pa-
trioti, samSobloze usazRvrod Seyvarebuli kacia Tqo.
diax asea. es Cans saqmeSic da
mecnierul SemoqmedebaSic.
misi mecnieruli naazrevi sul
cota ormag datvirTvas atarebs: pirveli–rogorc wminda
mecnieruli da meore, rogorc
patriotuli suliskveTebis
amaRlebisa da ganmtkicebis
mizanmimarTuli saSualeba.
saqmiT xom batoni biWiko
dReniadag aRvivebs, amravlebs,
TvalsaCinos xdis da samoqmedo Zalas aZlevs mozardi Tu
ufrosi Taobis patriotul
grZnobebs.
maxsendeba, baTumis TeatrSi universitetis 75–e wlisTavisadmi miZRvnil SesaniSnav saRamoze Tbilisidan
Camosuli mxcovani stumari,
akademikosi guram lorTqifaniZe, rodesac didi siyvaruliT laparakobda Tanamedrove aWaris gulanTebul
mamuliSvilebze, vgrZnobdi,
rom igi pirvel rigSi baton
biWikos da mis saqmianobas
gulisxmobda. radgan Teatri
vaxsene, barem aqve vityvi, rom
igive TeatrSi, igive saRamoze
batonma biWikom gamoavlina
Tavisi pirovnebis kidev erTi
SesaSuri mxare. man lamazi
simRera uZRvna Cvens universitets. diax, baton biWikos,
yvela sikeTesTan erTad, gvariani simRerac SeuZlia.
icocxleT batono biWiko
didxans Tqveni SesaniSnavi
SvilebiT da SviliSvilebiT.
Tqven Zalian sWirdebiT universitets, aWaras, sruliad
saqarTvelos.
siyvaruliT,
nodar baramiZe
mecnieri da moRvawe
baTumis samwerlo cxovrebis
matiane. mas mxedvelobidan
ar rCeba arcerTi saintereso
literaturuli faqti da
movlena. wlebis manZilze igi
swavlobda pedagogikisa da
literaturis procesebs, rogorc profesori, parlamentari da institutis direqtori aqtiurad monawileobda
sazogadoebriv cxovrebaSi,
ramac mis Sexedulebas, meti
aqtualoba da damajerebloba SesZina.
Rvawlmosil mecniersa da
moRvawes, baton iuris, kidev
bevri aqvs saTqmeli Cveni
axalgazrdobisTvis, Cveni kolegebisaTvis da gvjera, rom
misi marTali sityva kidev
bevrjer Cagvafiqrebs, kidev
bevrjer gagvaxarebs.
soso sigua
10
dekemberi
poezia
upirveles
yovlisa
nana jabniZe
laSa miqelaZe
Ramis oTaxi
Ramis oTaxi Cems garda ar itevs,
arc lamaz qals da arc TeTr roials,
Zilamde fiqrebi TiTebs rom damimtvrevs,
ZilSi rom fiqrebi samyaros moiars.
oTaxi ivseba kvamlis fenebiT da
es kvamlic imedia RrublebSi wamiRebs,
manamde davtkbebi xalxis ferebiT da
mere ki graneli ciskarsac gamiRebs.
dRes me gavicani kaci mepoete,
misi saubaric aris damewera,
sadRac gamaxsenda uceb me goeTe,
fiqrs buTxari darCi, man ki vbTxra vera.
RamiT gamaxsenda dilis saubari,
oTaxs gadavavle Tvali almacerad,
isev fiqrobda da sdumda sasTumali,
isev gavimete Tavi dasawerad.
misTvis advilia Zlieri riTmebi da
CemTvis ritmebi ki ufro sisustea,
azri damebada misi sityvebidan,
nuTu poezia sul sxva siCumea.
Zlier ganvsxvavdebiT me da mepoete,
magram saerTo ki Turme ramdenia,
isev gamaxsenda sadRac me goeTe,
CvenSi dRes rom cocxlobs, es ki granelia.
idumal gogonas
naavdralze gadaWrili venebi
anTebuli muziT, sisxlis feria,
Tumca moxval CemTan sveneb-svenebiT,
ise rogorc angelozebs CveviaT.
albaT ise Semomxedav rogorac,
Cumad SenSi i pareba fiqri da,
xandaxan ki Seni leqsi mogoravs,
emironis msgavsad berZnul miTidan.
tanze mizRon samad sami lursmani,
imdenadve samjer gavsammagdebi,
anda kidev damasion duSmani,
naavdralze gavicineb agdebiT.
***
zmuis diagrama, moaqvs taepebi,
sisxlsac misinjaven, mgoni gavrbivar da
guli bagabugobs oh ra gametebiT,
vatyob pulsaciac orze gamimravlda.
ager diagramam kocnac amobeWda,
da Tan moayola vneba udidesi,
qalic gadmoxata TavTan me rom mejda,
Cemi sityvebic Tqva: xaro uwmindesi.
modis diagrama, me ki gamacia,
vatyob meyineba ukve xelebi da
mgoni davemsgavse beber acacias,
suls rom amoatans bolo xvelebidan.
modis diagrama, moaqvs striqonebi,
sicxec gadaaxta ocdamecxrametes,
vgdivar gaTanguli, ofliT vi poxebi,
filtvebma sasunTqavad aRar gamimetes.
TiTqos Cems sxeulma sulic miabara:
-RmerTo me movdivar Sensken icodeo,
bolo sityva vTqvi da modis diagrama,
sityviT oriode: didxans icocxleo.
leqsi mindisturi
leqsi mewereba, cota mindisturi,
wamis saTvalavi mgoni ameria,
vcdilob gavixseno suni Tbilisuri,
rogori ferebi da nazi haeria.
dardi Semomawva, gavxdi mgloviare,
wamiT kidev erTxel mokvda dedamiwa,
CemSi gacocxlda da fiqrobs molieri;
wignis feradi yda leqsebs rogor icavs.
raRac uSenobis bodva datrialda,
albaT, dagikocni sizmrad Tvalis upes,
axlos codvilobis ali abrialda,
da am codvilebma guSin mec damRupes.
SenTvis ucxo sityvis gavxdi maTxovari,
Cemi mindizmic ki mgoni saZraxia,
erTi miqaelis sami saTxovari,
albaT gulis siRrmis iqiT dagmarxviaT.
dilis eqvsia da sciva meezoves,
me ki isev ise gavxdi mgloviare,
ver Sevagnebine vercerT Cems mezobels,
rom CemSi gacocxlda da tiris molieri.
„gvamTa xeloba“
sarkofagebiT daxunZlul ares,
kvlav Seesivnen cocxali mkvdarni,
am moqufrul da naomar Rames,
saflavs iTxridnen haerze mdgarni.
TavianT dawamlul, Sxamiani saxelebs,
qvaTa firfitebs ZRvnad utovebdnen,
miwisken daxril, daCoqil xelebs,
sikvdilis drois, saaTs utolebdnen.
maTi daSlili, daRvrili sxeuli,
sakuTar Tavsac veRar itanda,
galeSebuli, tvini – sneuli,
daSretil kedlebs sisxliT ibanda.
Txridnen da Txridnen sakuTar gvamebs,
ganumzadebdnen momavals budes,
veRar ebrZodnen momnusxvel wamebs,
sikvdili ungrevdaT sicocxlis zRudes.
aha, dasrulda maTi cxovreba,
isini didi xnis winaTac mokvdnen,
maTi „arsoba“ rosRa cxondeba?!
sicocxlis xes xom Zveladve moswydnen.
irakli yurua
nana jabniZis gamoCena
poeziaSi ormxriv sainteresoa. jer erTi, igi suliT poetia. misi pirveli wigni `vedreba~ (2002w.) ukve Seiyvara
mkiTxvelma. meore mxriv, es
axalgazrda momxibvleli
qalbatoni, mecnierebaSic
warmatebiT ikvlevs gzas.
2008 wlidan aris soflis
meurneobis akademiuri doqtori, gamoqveynebuli aqvs 2
monografia da 32 samecniero naSromi. muSaobs SoTa
rusTavelis saxelmwifo
universitetis biomravalferovnebis institutSi da
agraruli teqnologiebisa
da ekologiis fakultetze kiTxulobs leqciebs.
aWaras
Sublze gatyvia fiqrTa naoWi,
gulze warsulis gadevs iara
gabneuli xar Zvel etratebSi,
rac winaparma gamoiara.
diliT ciskari mtredisfer zecas
mewamul xeliT gadascxebs mirons,
ase mgonia argonavtebi
moadgebian Sens sanapiros.
xixans da petras, gonios, sxalTas,
kvlav esizmreba Waxani xmlebis,
da egebeba dilis alions
aWaris mTebi qarTuli xmebiT.
ocnebis mandils moisxam krZalviT,
Seni sididiT suli mSvendeba,
da me vuyureb mtredisfer caze
qarTuli Rame rogor Tendeba.
Subls moiSore fiqrTa naoWi,
zRvisken gaWrili Sen xar fanjara,
iverTa modgmis ZirZvelo mxarev,
dedav da miwav, Cemo aWarav.
poeziaSi
minda Rrmad Cavwvde poeziis idumalebas,
vidre mze maTbobs, siyvaruli suls eZaleba,
leqsis yvavili-cisferkaba, iisTvaleba
am Cems gulisTqmas gagrZnobinebT da mokrZalebas.
Seucnobeli, usasrulo mtanjavs wyurvili,
Rameul fiqrSi miuwvdomels davewafebi,
rogorc futkari, mindvris yvavils movisurvileb,
ar minda gulSi davitovo Savi Zafebi.
mwvane Walebze, mosirmuli mandili darCa,
CemSi bavSvuri, miamiti guli xalisobs,
Tavad bunebam momiqsova feradi farCa,
rom videdoflo poeziiT da vimaiso.
Tavbrus damaxvevs uCveulo grZnoba – diadi,
da Tavis nebas ucabedad sulSi momafens,
svel striqonebSi mepareba mze ganTiadis,
grZneuli xmebi ucnauri gzebiT mimafrens.
TeTri nisliviT gadavivli mTebsa da beqobs,
laJvardis tevrSi gamiZRveba mze-oqros raSi,
RmerTma imitom gamaCina, es bedi mergo, _
sicocxle Cemi davasaxlo poeziaSi.
petras cixe
uecrad Tvalwin iSleba sivrce
TiTqos mohqrian TeTri raSebi,
ocneba wrfeli mimafrens cisken,
da mTvaris naTels veTamaSebi.
mxolod ocnebis naqsov tevrebSi
Cems netarebas moveferebi,
mi pyrobs, mitacebs, miTrevs morevSi
ca idumali, misi ferebi.
nela mivyvebi nacnob napirebs,
ukan momdeven CrdilTa landebi,
SemonTebia Jini aprilebs,
Zveli kolxuri foliantebiT.
vucqeri cixes me moridebiT,
Seupovrad dgas ukvdavi Zegli,
zRvas gadmohyurebs Zveli didebiT,
masSi warsulis sCans anarekli.
caze qrebian varskvlavni mnaTni
da petras Tavze eSveba ali,
gamoRviZebas iwyebs kolxeTi,
rogorc trfobisgan daRlili qali.
sunTqvaSekruli mivdev napirebs,
ca iRebeba mewamul feriT,
suli zecaSi srbolas apirebs,
maraosaviT gaSlili frTebiT.
qari qris, nazad exeba rtoebs,
Cemi gulisTqma Cakla veravin,
vgrZnob, rogor mihyavs da miaqrolebs
gardasul sizmrebs TeTri merani.
maradisobav
guli miiltvis ocnebebis cisfer wiaRSi,
sadac gancdebi arasodes ar damSviddeba,
daitanjebi siyvarulis mTrTolav talRaSi,
kote kakitaZe
uTqvenobis ramdeni weli
gamicdenia... (baTumel megobrebs)
uTqvenobis ramdeni
weli gamicdenia...
maxunceTSi viyavi,
ver avedi nenias.
amdens erTad ver SevZleb,
axla unda vutio,
gaisamde Semindobs
gulmowyale furtio.
enatreba Cems Tvalebs,
saxe Tqveni, naoci,
is Wrelkaba gogonac,
patara mataoci.
meCemeba CivebiT
akinZuli odebi,
sinori da borani...
ZilSi danabodebi...
gayviTlebul fotoebs,
varCev nevrvebaSlili,
mogonebebi Sens saxeze daibindeba.
aTinaTebi SeiWreba frTxilad saydarSi,
aRsdgeba sunTqva daobili droTa landebiT,
ar ixmaurebs qariSxali, rogorc avdarSi,
Sors gaacileb moCvenebebs wminda sanTeliT.
Sen igive xar, igive xar, rogorc warsulSi,
sicocxlis cremli daasvelebs sulTa iarebs,
sinaziT savse fexs Seadgam trfobis taZarSi
da sixaruli SenSi isev wynarad ialebs.
SegakrTobs JrJolva sunTqvaSekruls
bevrjer gancdili,
gahfantav nislSi gadaxlarTul fiqrTa arSiebs,
sulSi mzesaviT ainTeba natvra, wadili,
Saravandedi efinebaT Crdilebs maSinve.
gaqreba SiSi, martooba karebs mixuravs,
uwyvet morevSi ukvdavebas SeefeTebi,
oxvras gahfantav da siamiT Tvalebs milulavs
vnebiT SemkrTali gaTanguli siluetebi.
atortmandeba ocnebebSi gza sinamdvilis,
gancdebis miraJs aitacebs krZalviT goneba,
Camqral bilikebs gaanaTebs kvlav mze am dilis
da silamaze Senken ltolvas daemoneba.
maradisoba gaacocxlebs ltolvil saunjes,
vardisfer beqobs aRar wvdeba tanjva-godeba,
gadaiferTxav, rac ki dagrCa da rac gamunjebs,
radgan sicocxle arasodes ganmeordeba.
grZnobebi mihqris, ocnebis cas ukve gaSorda,
riTac mgzavroba arasodes ar momwyindeba,
da am yvelafris erTaderTi Sen xar gamgoni
da mogoneba Sens saxeze daibindeba.
zurab gorgilaZes
Cveni fuZis siamayev! gagvibrwyine Tvalebi,
arasodes fers ar icvlis Tqveni leqsis lalebi.
Sen ambobdi: “vberdebio” mgoni kidec naRvlobdi,
Tumc leqss es ar datyobia da usazRvrod vlaRobdiT.
roca gancdebs azvirTebuls gulSi veRar itevdi,
gvirigebdi ezo-ezo sityvebs margalitebis...
arasodes gvaviwydeba Seni saxis nakvTebi,
droSi gamokveTili da leqsTan RamenaTevi.
Tvalwin gvidgas tqveni saxe, anTebuli elvare
yvela Cveni mokeTisTvis leqss ambobdiT mRelvares,
waxvedi da Tqveni quCa Semogvcqeris TvalebSi,
“hoi da nana, ohoi nana~ _ gvesmis rogorc alersi,
sityva gqonda nedli, qveli, danamuli mironiT
leqsi gqonda cremliani, Cven gvegona tirodiT.
aq miwaze mefis bisons, jobs simaRlem garwios,
mTis tatnobze monavarde, aWaris mTis arwivo!..
didi daviTis alRoTi
daviT TedoraZes
rad ambobT”...ar movsuliyav,
iqneb armosvla merCia,”
Tqveni leqsebi samSoblos
ar tovebs gansacdelSia;
gvimZafrebs gancdas mamulis,
vinc giyvarT da “ar berdeba,”
didi daviTis alRoTi
qveyana kvlav gamrTeldeba.
ar mogvklebodes is Jami,
rodesac “gvcnobdnen didebiT,”
mamulze mosaferebels
ver dawer guldamSvidebiT.
“amqveynad yofna martivi,”
marTlac ar aris poeto,
vis “saSovrad surs samSoblo”
swored is mieT-moeTobs.
marTlac ras “dawer ugulod”,
ros gyavs winaprad Tamari,
de, usasrulod gwveodeT
muza CitiviT frTamali.
is xom qalia
Soridan modis, ginaTebs wyvdiads,
riJraJ ferebad,
mis danaxvaze siyvarulis
vneba gereva.
arc did pikasos, arc botiCels
ar Seuqmnia...
mis naturaSi feTqebadi
martosulia.
is aris gancda,
Tundac vneba daucxromeli
da kupidonis isariviT
daundobeli.
xels Tu Seaxeb,
dagifrTxeba, rogorc fiqrebi,
SenSi Semova,
magram koSkebs nu Sehpirdebi.
gicqeris trfobiT, zurgs nu aqcev,
is xom qalia,
Tu gaabraze,
CrdiloeTis qariSxalia.
Soridan modis, ginaTebs wyvdiads,
vnebiT gexeba,
samoTxed giqcevs am samyaros,
koxtafexeba.
Cemi Savi qoCori
TeTriTaa waSlili.
Wreli kabac gamqrala,
sareks sul sxva aqanebs,
netav, rogor Sevbedo
saukunis manqanebs?
gidgaT Zveli tablebi,
samfexi da feSxumi?
viTom marTla micnoben
Ciruxi da beSumi?
Tu micnoben, maSinac,
gulSi vin ras gaivlebs?
ara, ver davamZimeb,
Cemi suliT ailebs.
jvarze vkocni qvis kecs da
sulSi yrmobas vatireb.
nu damzraxavT, gaisad,
xixanisken vapireb.
uTqvenobis ramdeni
weli gamicdenia!
maxunceTSi viyavi!
ver avedi nenias!
dekemberi
Sua aziisa da kavkasiis qveynebis
regionaluri da globaluri politika
Sua aziisa da kavkasiis qveynebis
regionalur da globalur politikas
antaliis xmelTaSuazRvis universiteti meore welia rac swavlobs.
kvleva amave umaRlesi saswavleblis
proeqtis ,,Suaaziisa da kavkasiis qveynebis regionaluri da globaluri
politikis“ farglebSi mimdinareobs.
misi mizania TurqeTis mosaxleobas
proeqtSi monawile 11 qveyana gaacnos
da xeli Seuwyos mezobel saxelmwifoebs Soris TanamSromlobis gaRrmavebas.
proeqtSi CarTuli TiToeuli qveynis Sesaxeb informaciis Sesakrebad,
arsebuli mdgomareobis gasacnobad
da analizis gasakeTeblad warmomadgenelia wargzavnili. antaliis
xmelTaSuazRvis universitetis saerTaSoriso urTierTobebis specialobis magistranti hurie ilbirini saqarTveloSi swored am misiiT imyofeba.
qalbaton huries qveynis Seswavla
dedaqalaqis gacnobiT ar Semofarglula. igi baTumSic Camovida da
SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis daxmarebiT qalaqsa da
aq arsebul mdgomareobas gaecno. Tu
rogor apirebs aWarisa da saerTod,
iSviaTi daavadebebis marTvis optimizaciis sakiTxebi
iSviaTi daavadebebis Tanamedrove
marTvis problemebs mieZRvna samecniero-praqtikuli konferencia Temaze:
,,iSviaTi daavadebebis marTvis optimizaciis sakiTxebi saqarTveloSi”.
profesor-maswavleblebma da praqtikosma eqimebma iSviaTi daavadebebis
diagnostikisa da swori mkurnalobis
mniSvnelobaze imsjeles. holandielma
eqspertma elizabet siberiusma qarTvel kolegebs sxvadasxva qveynis iSviaT daavadebaTa marTvis gamocdileba
gauziara. konferenciis monawileebma
SeimuSaves meTodi, rac xels Seuwyobs
sainformacio bankis Seqmnasa da daavadebulTa droul gamovlenas.
konferencia SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis, Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetisa da ,,aliansi iSviaTi daavadebebisaTvis“
organizebiT gaimarTa.
universitetis sadiskusio klubi
aseve, TurqeTma proeqtis yvela
monawile qveyanasTan urTierToebebi
daamyaros da ganamtkicos. marTalia,
saqarTvelosa da TurqeTs mravalwliani megobroba akavSirebs, magram
didi survilia TanamSromloba kidev
ufro gaRrmavdes da rac SeiZleba
meti sfero moicvas.
proeqts maspinZeli qveynis umaRlesi saswavleblebis daxmarebiT vaxorcielebT. baTumSi muSaobisas didi
daxmareba gagviwia SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetma. vimedovnebT, am umaRles saswavlebelTan
urTierTTanamSromloba am proeqtiT
ar dasruldeba. survili gvaqvs
gagrZeldes da erToblivi programebi
ganvaxorcieloT, avamoqmedoT studentTa da profesor–maswavlebelTa
gacvliTi programebi, - aRniSna hurie
ildirimma.
proeqti ,,Suaaziisa da kavkasiis
qveynebis regionaluri da globaluri
politika“ antaliis xmelTaSuazRvis
universitetis dafinansebiT xorcieldeba.
manana TavdgiriZe
studenturi TviTmmarTvelobis arCevnebi
studenturi TviTmmarTvelobis
arCevnebi
SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetSi studenturi TviTmmarTvelobis rigiT meoTxe arCevnebi
Catarda. studentTa umaRlesi warmomadgenlobiTi organo 68 wevriT
dakompleqtda. saarCevno proceduras arasamTavrobo organizaciebis
,,axali Taobis“, ,,borjRalosa“ da
studenturi TviTmmarTvelobis wevrobis kandidatebis warmomadgenlebi
akvirdebodnen. arCevnebSi sul 1477
studentma miiRo monawileoba.
SidsTan brZolis saerTaSoriso dRe
socialur mecnierebaTa, biznesisa
da samarTalmcodneobis fakultetis
iuridiuli departamentis, iuridiuli
klinikisa da nato-s sainformacio
centris organizebiT proeqtis ,,universitetis sadiskusio klubis“ farglebSi
Sexvedra gaimarTa Temaze: “kriminaluri
mentaliteti”. axalgazrdebma profesor-maswavleblebTan da eqspertebTan
erTad kriminaluri mentalitetis problemaze filmebi: ,,davsajoT Tu SeviwyaloT“ da ,,sapyrobileebi“ ganixiles.
studentebSi iuridiuli cnobierebis
amaRlebis mizniT momavalSi nafic
msajulTa imitirebuli sasamarTlo procesebis mowyobac igegmeba.
75 wlis asakSi tragikulad daiRupa cnobili mecnieri, qarTuli eTnologiis TvalsaCino mkvlevari,
saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis
wevr-korespondenti, niko
berZeniSvilis saxelobis
institutis samecniero
sabWos Tavmjdomare, SoTa
rusTavelis saxelmwifo
universitetis warmomadgenlobiTi sabWos spikeri,
SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis
sruli profesori vaxtang SamilaZe.
didia vaxtang SamilaZis Rvawli qarTuli eTnologiuri skolis ganviTarebis saqmeSi. misi 10
monografia da 200-mde samecniero statia qarTveli
xalxis meurneobis, materialuri da sulieri kulturis, sazogadoebrivi urTierTobebis, eTnosisa da
erovnuli politikis, istoriuli eTnologiisa Tu
sxva sakiTxebis Sesaxeb, romlebic mraval enazea
naTargmni, yovelTvis maRal Sefasebas imsaxurebda.
misi bolo 600 gverdiani monografia ,,saqarTvelos
eTnologiis istoria” (I, 2009), qarTuli eTnologiuri mecnierebis didi SenaZenia. samwuxarod, batoni
vaxtangi veRar moeswro TiTqmis dasrulebuli
naSromis meore tomis gamocemas.
vaxtang SamilaZis moRvaweoba mxolod samecniero
sferoTi rodi Semoifargleboda. mravalferovani
iyo mis mier wakiTxuli leqciebis Tematika. Tbilisis ivane javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo da
SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetebSi
wlebis ganmavlobaSi kiTxulobda leqciebs zogadi,
saqarTvelosa da kavkasiis xalxTa eTnologiis,
saqarTvelos wardginebas, amaze Tavad
magistranti gvesaubreba:
– vfiqrob Zalian gamimarTla,
rom samuSaod saqarTveloSi momiwia
Camosvla. aq moxvedramde megona, rom
masze bevri ram vicodi. aRmoCnda, rom
vcdebodi. es qveyana saocrad swrafad
viTardeba da Zlierdeba. mSeneblobis
bumia patara, zRvispira qalaqSic. es
yvelaferi proeqtis ,,Suaaziisa da
kavkasiis qveynebis regionaluri da
globaluri politikis“ farglebSi
gamocemul wignSi aisaxeba.
2010 wlis bolosaTvis wigni gamoqveyndeba or nawilad. pirveli am
qveynebis uaxlesi periodis saSinao
da sagareo politikas asaxavs. kavkasiis qveynebSi postsabWouri periodidan viwyebT muSaobas da dRemde
movdivarT. mimovixilavT arsebul
mdgomareobas da gavaanalizebT.
meore nawili gacnobiTi xasiaTis
iqneba. misi saSualebiT mkiTxvels
SeeZleba qveynis kulturuli, mecnieruli miRwevebi gaiziaros, rac mas
popularizacias gauwevs. proeqtis
upirvelesi mizanic es aris. gvsurs
11
,,erTad davamarcxoT Sidsi“ - am
deviziT SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis studentebma
da sainiciativo jgufis TNG-is
warmomadgenlebma SidsTan brZolis
saerTaSoriso dResTan dakavSirebiT ramdenime RonisZieba gamarTes.
axalgazrdebma qalaqis quCebSi
specialuri flaerebi daariges. aqciis monawileebma konferenciaze
,,me miyvars sicocxle“ aiv-infeqciis
gavrcelebisa da Tavidan acilebis
saSualebebze isaubren. SidsTan
brZolis saerTaSoriso dRisadmi
miZRvnili RonisZiebebi studenturi rok-koncertiT dasrulda.
ZiriTadi Teoriuli mimdinareobebis, meTodologiis
sakiTxebze. mkvlevaris piradi kontaqtebis wyalobiT
da misive iniciativiT, saqarTveloSi Tu Cveni qveynis
farglebs gareT, Catarda araerTi saerTaSoriso
samecniero konferencia da simpoziumi.
didia vaxtang SamilaZis damsaxureba eTnologTa
samecniero kadrebis momzadebis saqmeSi. misi xeldasxmulia Tsu-s eTnologiis kaTedraze, baTumis
saxelmwifo universitetSi, niko berZeniSvilis saxelobis samecniero-kvleviT institutSi,saqarTvelos
sxva samecniero centrebSi (soxumi,Tbilisi,axalcixe),
sazRvargareT (israeli, bulgareTi, adiRe, daRestani,
azerbaijani) moRvawe 20 mecnierebaTa kandidati da
10-mde mecnierebaTa doqtori. mas didi wvlili miuZRvis niko berZeniSvilis institutis organizaciuli
da mecnieruli saqmianobis dagegmvasa da ganmtkicebaSi. wlebis manZilze muSaobda institutis swavlul mdivnad da direqtorad, xelmZRvanelobda ivane
javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo universitetis
eTnologiis kaTedras. saTaveSi edga saqarTvelos
mecnierebaTa erovnul akademiasTan arsebul kavkasiis qveynebTan samecniero TanamSromlobis komisias,
romelmac misi xelmZRvanelobiT aRadgina ssrk-s
daSlis Semdeg gawyvetili mecnieruli kontaqtebi
kavkasiis qveynebis samecniero wreebTan.
vaxtang SamilaZis Rvawlis aRiarebaa isic,
rom igi iyo saqarTvelos mecnierebaTa akademiis
prezidiumTan arsebuli eTnologiuri komisiis,
kavkasiis xalxebTan samecniero TanamSromlobis
komisiis Tavmjdomare, saqarTvelos istoriul-eTnografiuli atlasis mTavari saredaqcio kolegiis
wevri, amerikis SeerTebuli Statebis biografiuli
institutis samecniero sabWosa da aSS-s kavkasiis
kulturaTa Semswavleli sazogadoebis wevri, niuorleanis sapatio moqalaqe, 2002 wels msoflios
1000 cnobil mecnierTa nominaciis gamarjvebuli.
batoni vaxtangi iyo ara marto didi mecnieri
da cnobili sazogado moRvawe, aramed saukeTeso
adamianuri TvisebebiT gamorCeuli pirovneba.
vaxtang SamilaZe gamoirCeoda sazogadoebrivpolitikuri aqtiurobiT. arCeuli iyo ssr kavSiris
uzenaesi sabWos wevrad, aWaris ar uzenaesi sabWos
deputatad, saqarTvelos parlamentis ori mowvevis
deputatad. igi yovelTvis gamoirCeoda aqtiuri
erovnuli moqalaqeobrivi poziciiT.
cnobilma mecnierma da sazogado moRvawem, batonma vaxtang SamilaZem waruSleli kvali datova
qarTul mecnierebasa da sazogadoebriv saqmianobaSi. misi naTeli xsovna didxans darCeba kolegebsa
da megobrebSi.
SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetis reqtorati,
SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetis administracia,
SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis
warmomadgenlobiTi sabWo.
gazeTi ,,baTumis universiteti~ redaqcia
Rrma mwuxarebas gamoxatavs cnobili
qarTveli mecnierisa da sazogado moRvawis,
qarTuli eTnologiis TvalsaCino mkvlevaris,
saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis
wevr–korespondentis, SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis warmomadgenlobiTi
sabWos spikeris, n. berZeniSvilis saxelobis
institutis samecniero sabWos Tavmjdomaris
baton vaxtang SamilaZis
tragikuli daRupvis gamo da samZimars
ucxadebs gansvenebulis ojaxs.
12
dekemberi
axali wignebi
samecniero biblioTekam
miiRo kaxa gabunias, lali
elobis enaTmecnierebis institutis direqtoris, enis
modelirebis asociaciis
erTerTi damfuZneblis profesor lali ezugbaias naSromi
„megrul–lazuris gramatikis
sakiTxebi“. masSi warmodgenilia megrul–lazuris
morfologiuri, morfonologiuri, morfosintaqsuri da
semantikuri sistemis kvleva
gramatikuli ricxvis da piris
kategoriebis mixedviT. qalbatoni lali ezugbaia ZiriTadad ikvlevs qarTvelur enebs,
megrul–lazuris gramatikis
problemebs. igi aris qarTuli
enis gramatikis eleqtronuli
sistemis avtori.
naCuqari wignebi
ezugbaias da Wabuki qirias
avtorobiT gamocemuli wigni
„enobrivi situacia Tanamedrove saqarTveloSi“. 2006
wels folsksvagenis fondis
mier dafinansebuli proeqtis
safuZvelze germania, didi britaneTis da saqarTvelos enaTmecnierebi ikvleven qarTuli
enis, rogorc saxelmwifo enis
Tanamedrove statuss da misi
funqcionirebis sakiTxs. aseve
sociolingvisturi miznebidan gamomdinare maT ZiriTad
amocanas warmoadgens kvleva–Zieba imis dasadgenad, Tu
socialuri cxovrebis romel
sferoSi gamoiyeneba qarTveluri enebi.
gulsatkenia, rom dRes
qarTvelebi nakleb interess
iCenen megrul–lazuri da
svanuri enebis mimarT. enaTmecnierTa mier gamokiTxul
respodentTa 80 %–s arc ki
smenia megrul enaze gamocemuli wignebis Sesaxeb. (megrul
enaze Targmnilia „vefxistyaosani“, folkloruli masalebi).
xSirad ganaTlebis ena gaigivebulia weriT komunikaciasTan.
wignSi gadmocemulia Cveni universitetis profesoris omar
memiSiSis mier lazur enasTan
dakavSirebuli kvleva–Ziebis
Sedegebi. lazebi dRes lazurs
ar iviwyeben, ician da amayoben
am enis codniT. TurqeTSi
lazebi gesaubrebian lazurad
da Semdeg gadadian Turqulze.
ojaxis ena lazuria. skolaSi
rom wavlen, mere qarTulad
swavloben da isic ician.
naSromSi saintereso masalaa
warmodgenili Tu romeli
enebi gamoiyeneba religiuri,
saojaxo da yofiTi urTierTobis niSniT. masSi aseve warmodgenilia sociolingvisturi
kiTxvarebis analizi.
*********************************
samecniero biblioTekam
miiRo arnold Ciqobavas sax-
redaqtori
ioseb sanikiZe
specialistebi:
nestan mamuWaZe
Tamila abaSiZe
samecniero biblioTekam
saCuqrad miiRo aleqsandre
wurwumias wigni „geopolitikuri cvlilebebi drosa
da sivrceSi“. avtori naSromis Sesaval nawilSi Tavis
mosazrebas gamoTqvams dRes
politikur mecnierebaSi damkvidrebul zogierT terminTan
dakavSirebiT. termin „natos“
magivrad gvTavazobs mis Sesatyviss qarTul Targmans
Caxos. saerTaSoriso enidan
gamomdinare termini „nato“
politikur leqsikonSi damkvidrebuli terminia. aqedan gamomdinare da Tu gind gamoTqmis formiTac „nato“ jobia
Caxos. rac Seexeba naSromSi
mocemul geografiul termins
„Закавказье“, is ufro rusebis
mier damkvidrebuli geopolitikuri mcnebaa, romelic ruseTis geopolitikuri sazRvrebidan gamomdinare aqeTurze
metad kavkasiis iqiT ruseTze
damokidebul qveynebs gulisxmobs. amierkavkasiis qveynebi azerbaijani da somxeTi
rusul leqsikonSi Sesulia
azerbaijanisa da armeniis
saxeliT, xolo gamonakliss
warmoadgens saqarTvelos rusuli saxelwodeba „gruzia“,
romelic „tvirTTan“ ki ara,
aramed gurjistanTanaa gaigivebuli. avtori aseve gansazRvravs mcnebebs: geopolitika,
geostrategia, geopolitikuri
Zvra, politikur–geografiuli
cvlileba da a.S. erTgan avtori aRniSnavs, rom vaxtang
meeqvsis dros saqarTvelo
aRar warmoadgenda evropis
strategiul interesTa obieqts. sinamdvileSi ki es ase
ar iyo. rogorc dRes, ise istoriis yovel periodSi, saqarTvelo Tavisi geopolitikuri
mdebareobis gamo yovelTvis
warmoadgenda ara marto evropis, aramed msoflios wamyvan saxelmwifoTa interesis
sferos. i.b. stalinis ar iyos,
angariSs Zlierebs uweven da
ara sustebs. ruseTis imperiis
damaarsebelma, petre pirvelma
,fanjara gaxsna evropisken da
evropa im periodSi saqarTveloze metad Zlier ruseTs
da TurqeTs uwevda angariSs.
petre didma moatyua vaxtang
meeqvse, romelsac sxva gza
aRar darCenoda, rom ara mTlianad mindoboda ruseTs. TviT
evropac ki ruseTze amyarebda
imedebs. es kargad Cans avtoris mier wignSi moyvanili
frangi ganmanaTleblis volteris mier ekaterine meorisadmi
gagzavnili werilidan, sadac
naTqvamia, rom Tu ki odesme
TurqeTi iqneba gaZevebuli evropidan, es usaTuod rusebis
mier aRsruldeba. 1770 wlis 2
ianvars volteri werda ekaterines, rom qarTvelebs aRar
surT ugzavnon mustafas Tavisi qalwulebi. mas guliT wadia,
rom es marTali ar gamodges
da yvela qarTveli qalwuli
rusi mamaci oficrebis xelSi
gadavides. volters miaCnia,
rom rusebma Tavisi vaJkacobiT
es daimsaxures. frangi ganmanaTlebis, volteris am sityvebidan naTlad Cans, Tu rogor
uyvardaT saqarTvelo da rogor afasebdnen qarTvelebs evropeli ganmanaTleblebi. dRes,
istoriuli bedukuRmarTobis
gamo, qarTveli qalebi iZulebulni arian ivaWron mezobeli
TurqeTis bazrobebze. mkvlevaris mier warmodgenil naSromSi gansakuTrebul interess iwvevs amerikeli mecnieris
da samxedro piris alfred
mehenis mier gansazRvruli
saxelmwifo Zlierebis eqvsi
kriteriumi, romelTa Soris
gansakuTrebul adgils iWers
geografiuli mdebareoba da
erovnuli xasiaTi.
*********************************
Cveni universitetis kursdamTavrebulma, dRes ukve
mecnierma laSa CxartiSvilma, samecniero biblioTekas
saCuqrad gadmosca misi wigni
„iusuf kobalaZe“. wigns wamZRvarebuli aqvs Teatrmcodne
vasil kiknaZis sakmaod vrceli da Rrma Sinaarsiani
werili, gamoCenili qarTveli
msaxiobis, iusuf kobalaZis
mier ganvlili didi da saxelovani gzis Sesaxeb. avtori
wignSi sainteresod ganixi-
lavs iusuf kobalaZis SemoqmedebiT cxovrebas. naSromSi
srulyofiladaa warmoCenili
niWieri msaxiobis Sinasaxe.
rogorc baTumels, mec mqonda bedniereba bavSvobidan
gavcnobodi iusuf kobalaZis
samsaxiobo xelovnebas. im
dros saRamos speqtaklebze
bavSvebi ar daiSvebodnen, magram iusuf kobalaZis mier
gansaxierebuli antikuri „Rv-
Taeba“ oidi posis naxvis survili imdenad didi iyo , rom
biWebma CvenTvis gaviCineT
TeatrSi saidumlo Sesasvleli. Teatris erT kuTxe–kunWulSi Cacucqulni SiSnarevi
sixarulis grZnobiT velodiT rodis gamovidoda TeTr
samoselSi gaxveuli RvTis
xmiT mosaubre antikuri gmiri.
speqtaklis damTavrebis Semdeg
gasasvlelSi didxans velodiT
batoni iusufis gamoCenas, rom
erTxel kidev SevxvedrodiT
mas. TiToeul CvenTagans Tavisi gmiri msaxiobi hyavda,
romlisTvisac sixaruliT
davdiodiT TeatrSi. mkvlevars
naSromSi gamoyenebuli aqvs
mdidari fotodokumenturi
masala, ris safuZvelze Cvens
Tvalwin cocxldeba imdroindeli baTumis Teatris cxovreba. baton iusuf kobalaZis
pirovnebas met siZlieres aniWebs wignSi gamoyenebuli did
xelovanTa mogonebebi. wigns
darTuli aqvs iusuf kobalaZis repertuari Teatrsa da
kinoSi.
samecniero krebuli
mTavari gansxvaveba, kerZod
ekonomikis ganmsazRvreli da
maregulirebeli saxelmwifo,
xolo zneoba da morali ki
ganekuTvneba WeSmariti marTlmadidebluri qarTuli
eklesiis sferos.
ekaterine gulua statiaSi
„marTvis bibliuri principebi“
midis im daskvnamde, rom ufrosia is, vinc Tavis Tavs marTavs,
visac saxlSi ufrosoba unda,
man pirvelad sakuTari suli
unda marTos. Tu sakuTar
suls ver warmarTavs, sadac
martoa da baton patronia, maSin sxvaTa warmarTvas rogor
apirebs? vinc saxls marTavs,
is qalaqsac warmarTavs, xolo
vinc qalaqis warmarTva SeZlo, is saxelmwifosac gauZRveba. visac sakuTari sulis
warmarTva ar SeuZlia, is saxelmwifos rogor gauZRveba?
samecniero krebulSi aseve
warmodgenilia sxva avtorTa
mniSvnelovani gamokvlevebi.
*********************************
baTumis niko berZeniSvilis institutis istoriis
samecniero biblioTekam
miiRo 2010 wlis 25 ianvars
Tsu–Si Catarebuli me–5 samecniero konferenciis krebuli,
romlis Temaa „qristianoba
da ekonomika“. krebulSi didi
adgili aqvs daTmobili glo-
ganyofilebam gamosca morigi
mexuTe krebuli „samxreT
dasavleT saqarTvelos istoriis sakiTxebi“. masSi Sesulia saqrTvelos sxvadasxva
kuTxeSi moRvawe mecnierTa
Sromebi.
balizaciis peridSi ekonomikur sakiTxebs. dekanozi basil
axvlediani msoflio ekonomikis damangreveli krizisis
umTavres mizezad asaxelebs
msoflio valutis aSS dolarebis masiur warmoebas da
gavrcelebas msoflio masStabiT. 1971 wlidan 2009 wlamde
dolaris masa aTjer gaizarda
da bevrad Warbobs msoflio
sasaqonlo masis realur
moculobas. verafriT ver
gaviziarebT avtoris Sexedulebas masTan dakavSirebiT,
rom Cvens pirobebSi TiTqos da
SesaZlebelia asi aTasi dolaridan or milion dolaramde
simdidre Seiqmnas patiosani
SromiT.
Cveni universitetis profesori besik bolqvaZe Tavis
statiaSi aanalizebs da adgens
ekonomikisa da zneobis urTierT mimarTebis da urTierT
Sexamebis gzebsa da saSualebebs. naSromSi mkvlevaris
mier moyvanili argumentebis
safuZvelze SeiZleba CamovayaliboT 21-e saukunis adamianis sistema, romelic Semdegi
saxiT warmogvidgeba „homo
sapiens+homo ekonomikis+homo
nacionalis+homo moralis=
homo civilis“. vfiqrobT,
rom ekonomikasa da zneobas Soris aris kidev erTi
saredaqcio kolegia:
iuri bibileiSvili
biWiko diasamiZe
mamia faRava
nana cecxlaZe
merab megreliSvili
*********************************
samecniero biblioTekam
miiRo ivane javaxiSvilis istoriisa da eTnologiis institutis kavkasiis eTnologiis
ganyofilebis mier gamocemuli
„kavkasiis eTnologiuri krebuli –12“. wignis redaqtori
cnobili eTnologi profesori
roland TofCiSvili sarecenzio werilSi ganixilavs avtorTa Sromebs. masSi ZiriTadad warmodgenilia kavkasiis
xalxTa yofisa da kulturis
istoriis sakiTxebi.
gverdi moamzada
merab megreliSvilma
daibeWda
s.s ,,poligrafisti~
z. gorgilaZis 91
7-59-10; 7-59-11