Krepšinio kelias į Lietuvą

Comments

Transcription

Krepšinio kelias į Lietuvą
Krepšinio kelias į Lietuvą
. ........... . . . . . . . . . . . . . . ...........................
1926–1927 m. Stepono
Dariaus parengtos krepšinio
žaidimo taisyklės
1922 m. parengtos pirmosios
lietuviškos knygelės apie
krepšinį viršelio faksimilė
•••
PIRMIEJI NAUJO ŽAIDIMO  KREPŠINIO ATGARSIAI:
PRADĖTA NUO KITOKIO KREPŠINIO. Pirmieji krepšinio
atgarsiai Lietuvą pasiekė, kai šiam žaidimui
jau buvo beveik 30 metų. Tai nebuvo Neismito krepšinis, o vokiškas (olandiškas) krepšinio variantas, kai krepšiai tvirtinami tiesiog
prie strypo (be skydo), žaidžiama didelėje aikštėje ir t. t.
Vienas iš Lietuvos sporto pradininkų Steponas Garbačiauskas (1900–1983) rašė: „Dar
1919 metais Lietuvoje pradėjo organizuotis
moterys sportininkės, bet tik 1920–1921 m.
jos pasirodė viešai ir pradėjo žaisti krepšinį.
Žaisti ne pagal JAV, bet pagal vokiečių taisykles, t. y. su mažesniu kamuoliu, be lentų.“
PIRMOSIOS KREPŠINIO TAISYKLĖS  IŠ RYGOS: LIETUVOS KREPŠI
NIUI PADĖJO LATVIŲ FUTBOLININKAI. Viena iš krepšinio
Lietuvoje pirmųjų žingsnių dalyvių Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė taip rašė apie pirmąją pažintį su krepšiniu: „1921 m. į Kauną
atvyko Rygos <…> futbolo komanda, kuri,
tarp kitko, panorėjo sužaisti krepšinį su lietuviais. Mūsų vyrai dar neturėjo krepšinio komandos ir nesidomėjo šiuo žaidimu. Moterys
krepšinį jau buvo bežaidžiančios, bet krepšiai
buvo be lentų. Jie turėjo YMCA krepšinio taisykles, ir paprašėm, kad mums jas atsiųstų, ką
jie, sugrįžę į Rygą, ir padarė. Jas gavę, <…>
paruošėm lietuvių kalba ir šapirografu atspausdinom. Pagal gautas taisykles įrengėm tikslių
matmenų aikštę ir lentas prie krepšių. Tai
buvo Vytauto parke, prie didžiojo pasivaikščiojimo tako, kas davė progos pasižiūrėti, kaip
treniruojasi merginos.“
APIE NAUJO ŽAIDIMO ESMĘ  ŽINIOS IŠ SANKT PETERBURGO:
KAROLIO DINEIKOS KNYGELĖ. 1922 m. pasirodė gana
kukli, tačiau tuo metu Lietuvos krepšinio kelio pažinimui svarbi pirmoji lietuviška knygelė „Krepšiasvydis vyrams“ apie naują žaidimą
– krepšinį (tada dar vadintą „krepšiasvydžiu“).
Ją Karolis Dineika parašė grįžęs iš Sankt Peterburgo, kur ir susipažino su naujuoju žaidimu.
Dineika taip aptarė krepšinio esmę:
„Krepšiasvydis yra rankinis žaidimas. <…>
Žaidėjas ar tai bėgdamas, ar tai žengdamas
svaido, gaudo arba sulaikydamas atmuša kamuolį rankomis. <…> Galvą nuleidęs ar pa-
1923 m. LFLS, Moterų sporto
mėgėjų ratelio (MSMR)
ir „Aušros“ gimnazijos
krepšininkės. Pirmoje eilėje
(iš kairės) šešta –
A. Bulotaitė, aštunta –
Elena Eimaitytė; antroje
eilėje trečia – Jaunutė
Škėmaitė-Dariuvienė,
penkta – Antanė Vaitelytė;
trečioje eilėje pirma – Elena
Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė
niuręs nebandyk stovėti. Todėl beveik visą
žaidimą krūtinė laikoma iškila. <...>
Dalyvių skaičius krepšiasvydy pareina nuo
aikštės dydžio. Priklausomai nuo to dalyvių
gali būti 10, 14 arba 18. Mes patartume laikytis pirmojo dalyvių skaičiaus, kaipo patogiausio žaidimo eigai.
Žaidėjai paskirstyti į dvi partijas (komandas – S. S.). <...> Taigi, jei žaidėjų būtų 10,
tai kiekvienai partijai tektų 5. <...> Iš tų 5
žaidėjų – vienas bus gynėjas (saugo krepšį),
vienas sargas (rūpinasi pasprukusį iš puolėjų
kamuolį grąžinti jiems) ir trys puolėjai taikys
kamuolį į priešininko krepšį. <...> Partijų atskyrimui vienos kurios partijos nariai užsiriša
ant rankų juosteles. <...>
Įmestas krepšin iš baudos linijos (baudos
metimas – S. S.) kamuolys teikia laimėjimo
akį (tašką – S. S.), o įmestas krepšin kamuolys pačiam žaidimo karšty – teikia 2 laimėjimo
akis. <...> Ta partija bus laimėjusi, kuri per iš
anksto numatytą laikotarpį daugiau kartų įmes
kamuolį krepšin.“
Štai dar keletas Dineikos patarimų žaidėjams: „Žaisti galima prieš valgant arba paval-
gius po 1,5 valandos atvangos. <...> Žaidimo
metu nevalia nei rūkyti, nei gerti. Ypač sušilus nieku būdu nereikia nieko šalto gerti.
Kas sušilęs vartoja šaltą gėralą – save žudo.
<...> Reikia vengti išsiplatinusio blogo įpročio pavargus tuoj gulti čia pat aikštėje ar kur
kitur.“
PIRMUOSIUS KREPŠINIO DAIGUS LIETUVOJE SODINO MOTERYS:
JOMS KREPŠINIS BUVO ESTETIŠKAS, PATRAUKLUS IR GRAŽUS
SPORTINIS ŽAIDIMAS. „Pirmai krepšinio užuomazgai
Nepriklausomoje Lietuvoje priklausė: A. Ingelevičiūtė, A. Karnauskaitė, A. Mačiuikienė,
E. Kubiliūnaitė, A. Bulotaitė ir G. Rimkaitė
<…>, – rašė apie tuos laikus Garbačiauskienė.
– Pasirinkome aikštelę <…>, įrengėme persirengimo patalpą „kėgelbane“, įsigijome kamuolį ir pastudijavę įvairias sporto šakas pasirinkome basketbolą – krepšinį, kaip kolektyvinį, visapusiškai lavinantį kūną – estetinį sporto
žaidimą. <…> Pritaisę tinkamą apsirengimą ir
apavą, beveik kasdien ateidavom treniruotis.“
Naujo žaidimo pradininkės pasirinko krepšinį ir kaip veiksmingą būdą siekiant populiarinti sportą tarp moterų. Garbačiauskienė
L
I E T U V O S
K R E P Š I N I S
•
1 4
...........
1923 m. LFLS pirmoji
komanda (iš kairės):
M. Senkus,
Vytautas Vokietaitis,
Steponas Darius,
J. Gureckas,
Albinas Bulvičius
tvirtino: „Mes, pradininkės, labai jautėme tą
svarbų žingsnį mūsų atsikuriančiai tėvynei
duoti pradžią moterų sportui ir įrodyti, kiek
vertingas, patrauklus ir gražus yra krepšinis,
<…> kad per jį bus galima išvystyti su kitais
klubais tautinius ir tarptautinius ryšius.“
Krepšinio entuziastės žinias apie naują žaidimą skleidė visų pirma savo asmeniniu pavyzdžiu. „Geroj vietoj įrengta aikštelė Vytauto
kalne prie didžiojo pasivaikščiojimo tako <…>
davė progos pažiūrėti, kaip treniruojasi mergaitės, – pasakojo Garbačiauskienė. – Tokios
mergaičių pratybos pritraukdavo nemažai žiūrovų, sudomino jaunimą, ir dalyvių kaskart
gausėjo. Pasirodė „Aušros“ gimnazijos mergaitės, ateidavo Šaulių sąjungos narės, kurios netrukus sudarė savo komandas ir įrengusios
savo aikštes treniravosi. „Aušros“ berniukai,
matydami „Aušros“ mergaites pas mus treniruojantis, prisidėdavo ir kamuolį pamėtydavo.
<...> Greitai jie sudarė savo komandą ir įren-
gę gimnazijos kieme krepšinio aikštę rimtai
treniravosi.“
KREPŠINIO GIMTADIENIS LIETUVOJE: ŽIŪROVAI NEGAILĖJO PLO
JIMŲ STEPONO DARIAUS IR VIKTORO DINEIKOS METIMAMS.
Nors Lietuvoje krepšiniu iš pradžių susidomėjo ir pradėjo žaisti moterys, pirmąsias oficialias rungtynes žaidė vyrai.
1922-ieji laikomi oficialiais krepšinio pradžios Lietuvoje metais, o krepšinio gimimo
diena – tų metų balandžio 23-ioji. Tą dieną
Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio
rungtynės. Žaidė LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga) ir Kauno rinktinė. Jas rezultatu 8:6 laimėjo LFLS žaidėjai.
Apie šias rungtynes to meto spaudoje buvo
rašoma: „Rungtynės buvo labai įdomios ir suteikė malonaus įspūdžio žiūrovams. Žiūrovai
tiek buvo susižavėję tomis rungtynėmis, kad
žiūrėdami į mūsų vikrius, linksmus žaidėjus,
jautėsi esą visai kultūringoj valstybėj. <...>
1 5
•
K
R E P Š I N I O
K E L I A S
Į
L I E T U V Ą
...........
1923 m. LFLS ir „Aušros“
gimnazijos krepšininkai.
Trečia iš kairės sėdi
Elena KubiliūnaitėGarbačiauskienė
1923 M. KREPŠINIS SPARČIAI PLINTA: VIS DAR MOTERŲ KREPŠI
NIO LAIKAS. Pasak Garbačiauskienės, „1923 me-
Publika širdingai džiaugėsi puikiu krepšininkų
žaidimu ir nesigailėjo katučių vykusiems S. Darijaus (Stepono Dariaus – S. S.) ir Dineikos
metimams bei pasuotėms. <…> Pirmą kartą
Lietuvoje suruoštos krepšiasvydžio rungtynės
davė gražių vilčių, kad ateityje šis žaidimas
galėtų atvesti mūsų sportininkus prie didesnių laimėjimų.“
Nors iki didžiųjų Lietuvos krepšininkų pergalių dar buvo toli, tačiau tos gražios viltys vis
dėlto išsipildė. Krepšininkės pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvoje žaidė 1922 m. rugsėjo 10 d.
PIRMASIS LIETUVOS KREPŠINIO ČEMPIONATAS: ČIA PRADININ
KĖS BUVO KREPŠININKĖS. 1922 m. spalio 4–10 d.
buvo surengtas pirmasis Lietuvos krepšinio
čempionatas. Jame dalyvavo… dvi moterų komandos – LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga). Buvo numatyta sužaisti trejas rungtynes.
Vienerias rungtynes laimėjo LFLS (8:6), vienerias – LŠS (4:2) ir vienerios buvo baigtos
lygiosiomis (4:4), todėl nugalėtojų komandai
nustatyti prireikė ketvirtųjų. Jas rezultatu 4:0
laimėjo LFLS krepšininkės: G. Rimkaitė, Antanė Vaitelytė, Garbačiauskienė, A. Karnauskaitė, A. Bulotaitė, kurios ir tapo pirmosiomis
Lietuvos krepšinio čempionėmis.
1922 m. Lietuvoje krepšinį žaidė dvi moterų ir dvi vyrų komandos: buvo 35 krepšinio
žaidėjai ir viena aikštelė.
tais krepšinis moterų tarpe bujojo. Surengtos
pirmenybės (Lietuvos čempionatas – S. S.)
buvo labai skaitlingos komandomis ir tarp jų
esant nevienodam pasiruošimui (parengimui
– S. S.) jos buvo pravestos A ir B grupėse.
<…> A grupėje nugalėjo LFLS, o B grupėje
– MSMR (Moterų sporto mėgėjų ratelio)
krepšininkės“.
Darius savo knygelėje „Basketbolo žaidimas“ pateikia konkrečių skaičių, patvirtinančių sparčią krepšinio plėtrą Nemuno krašte:
„1923 m. basketbolas, turėdamas iš praėjusių
metų daug pasekėjų ir šiek tiek techniškai patobulėjęs, padarė žymią pažangą. <…> Vyrų
komandų buvo 18. Sužaista oficialių rungtynių 18, draugiškų 11. Moterų komandų buvo
24, sužaista oficialių rungtynių 26, draugiškų
15. Iš viso žaidėjų buvo 300, aikščių 5. Šiais
metais basketbolas pirmą kartą pasirodė provincijoje.“
Kas lėmė tokį ryškų krepšinio plitimo šuolį
per gana trumpą laiko tarpą? Panašų klausimą
kėlė ir Garbačiauskas. „Kodėl toks fantastiškas
krepšinio komandų skaičius buvo? – klausė jis.
– Reikia pasakyti, kad toks buvo, nes sporto
kūrimosi pradžioje moterys mielai organizavosi
ir buvo didelis noras turėti varžybinio elemento. Teigiama pusė (kad krepšinis – S. S.) buvo
prieinamas medžiaginiai: apranga, kamuolys ir
aikščių įrengimas nebrangiai kainavo.“
1923 m. Kaune surengtos ir pirmosios moksleivių krepšinio varžybos, kuriose dalyvavo keliolika berniukų komandų. Pajėgiausi buvo
„Aušros“ gimnazijos jaunieji krepšininkai.
PIRMASIS LIETUVOS VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATAS: VARŽĖSI
TRYS KOMANDOS. 1924-ieji – vyrų krepšinio čem-
pionatų pradžios metai. Pirmajame čempionate dalyvavo trys komandos: LFLS I, LFLS II
ir LDS (Lietuvos dviračių sąjunga). Pirmaisiais
Lietuvos krepšinio čempionais tapo LFLS I
krepšininkai, nesunkiai nugalėję savo varžovus: LFLS II – rezultatu 20:7, LDS – 35:2.
L
„1924 metais basketbolas jaučiasi jau pilnateisiu piliečiu visų kitų sporto šakų tarpe,
– teigė Darius. – Be daugelio draugiškų rungtynių, vyksta ir oficialios basketbolo pirmenybės (čempionatai – S. S.), vyrų, moterų ir
moksleivių.“
Tais metais buvo surengti pirmieji krepšinio teisėjų kursai. Pirmąją teisėjo kategoriją
įgijo keturi krepšinio teisėjai, tarp jų Garbačiauskienė ir Darius.
Šiauliuose surengtose krepšinio varžybose,
be Kauno komandų, dalyvavo Šiaulių, Radviliškio, Marijampolės, Kybartų, Vilkaviškio, Alvito, Paežerių komandos, turėjusios gražius
lietuviškus vardus: „Živilė“, „Skaidra“, „Vaidilutė“, „Aras“, „Rimgaudas“, „Šviedrys“ ir kt.
Mergaičių finalo rungtynių, kurias žaidė Šiaulių „Vytautietės“ ir Kauno „Živilė“, rezultatas
– 2:1. Vaikinų varžybas taip pat laimėjo šiauliečiai „Sakalaičiai“.
I E T U V O S
K R E P Š I N I S
•
1 6
Pirmojo Lietuvos vyrų
čempionato, vykusio 1924 m.,
nugalėtojų ženkliukas,
pagamintas Šveicarijoje.
Jis įteiktas LFLS komandos
žaidėjams
Kauno operos solistės Vincės
Jonuškaitės-Zaunienės įsteigta
taurė, skirta Lietuvos moterų
krepšinio varžybų
nugalėtojoms. 1925 m.
1925 m. LFLS krepšininkės –
Vincės Jonuškaitės-Zaunienės
taurės laimėtojos su taurės
įsteigėja (iš kairės): teisėja
Elena Garbačiauskienė,
Juzė Dzindziliauskaitė,
Elena Eimaitytė, operos solistė
Vincė Jonuškaitė-Zaunienė,
V. Steponaitytė,
M. Vaicekauskaitė,
M. Bieliauskaitė
1 7
•
K
R E P Š I N I O
K E L I A S
Į
L I E T U V Ą
...........
šininkai treniravosi ir žaidė tik vasarą, krepšiniui tinkamos žaisti salės nebuvo.
Pagrindinį Lietuvos rinktinės penketą sudarė trys naujojo 1925 metų Lietuvos čempiono – Kauno „Kovo“ krepšininkai: Stasys Sabaliauskas, A. Heiningas, V. Balčiūnas ir du
šiauliečiai: B. Norvaišas ir S. Kumpis.
Lietuvos krepšininkai pralaimėjo latviams
rezultatu 20:41. Po metų antrąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos krepšininkai žaidė
vėl Rygoje ir pralaimėjo Latvijos rinktinei dar
skaudžiau (12:47).
1925 m. Kauno LFLS šventė
savo penkerių metų jubiliejų.
Minėjimo programoje buvo
ir krepšinio rungtynės
1925 m. Tarpvalstybinių
rungtynių tarp Latvijos
ir Lietuvos rinktinių Rygoje
dalyviai (lietuviai šviesia
apranga)
KREPŠINIO SNŪDURIAVIMO METAI: KREPŠINĮ NUSTELBĖ FUT
BOLAS. Tokiais galima laikyti 1926–1933 me-
PIRMOSIOS KREPŠINIO VARŽYBOS DĖL TAURĖS: TAURĘ PASKYRĖ
OPEROS SOLISTĖ VINCĖ JONUŠKAITĖZAUNIENĖ. Moterų spor-
tui, moterų krepšiniui nebuvo abejingi įvairių
visuomenės sluoksnių atstovai. Gražus pavyzdys – žymios operos solistės Vincės Jonuškaitės-Zaunienės įsteigta taurė geriausiai moterų
krepšinio komandai. Pirmosiose varžybose dėl
šios taurės varžėsi keturios komandos. Pergalę
šventė LFLS krepšininkės, finalo rungtynėse
nugalėjusios „Makabi“ žaidėjas rezultatu 20:2.
PIRMOSIOS TARPVALSTYBINĖS LIETUVOS KREPŠININKŲ RUNGTY
NĖS: KRIKŠTAS NEBUVO MALONUS. Žingsniai į tarptau-
tinę areną visuomet būna svarbūs, atsakingi ir
nelengvi. Tokie jie buvo ir Lietuvos krepšininkams, gavusiems tarptautinių varžybų krikštą
1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje. Ten įvyko
pirmosios tarpvalstybinės mūsų krepšininkų
rungtynės su Latvijos žaidėjais.
Latviai rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį
žaidė krepšinį salėse, turėjo šiokią tokią tarpvalstybinių rungtynių patirtį (buvo žaidę su
Estijos rinktine). Tuo tarpu Lietuvoje krep-
tus: krepšinio, dar iki galo neįsitvirtinusio,
remiamo Lietuvoje vien entuziastų jėgomis,
populiarumas slūgo. Lietuvos čempionatuose,
kai jie vyko, dalyvavo tik Kauno komandos,
1929 m. nebuvo surengta nė vienerių krepšinio rungtynių. 1929–1932 m. išvis nevyko
Lietuvos čempionatas, krepšinis buvo žaidžiamas tik vasarą, dažniausiai kitų sporto šakų
atstovų, kurie jam skyrė mažai laiko.
Nepriklausomos Lietuvos sporto istorikas
Jonas Narbutas rašė: „Ištisus keturis metus
buvę krepšininkai ar krepšininkės, o kartu ir
sporto vadovybė nedarė jokių pastangų atgaivinti šią sporto šaką ir turbūt tikėjosi stebuklo, o tuo tarpu latviai ir estai per tą laikotarpį
darė pažangą.
Priežasčių, kodėl tada krepšinis sužlugo, kažkur ieškoti nereikia. Pirmiausia jį nustelbė futbolas, kuris nežiūrint pralaimėjimų ir nesėkmių,
vis tik darė pažangą. <...> Tuo tarpu krepšinis
<…> žaidžiamas labai primityviai ir nebuvo
jokios pažangos, tai, žinoma, negalėjo vilioti
naujų sportininkų. Be to, krepšinį buvo galima
žaisti tik vasaros metu ir labai primityviose aikštėse. <…> O žiemos metu apie šią sporto šaką
nebuvo reikalo nė galvoti, nes nebuvo jokios
krepšiniui tinkamos salės. Esant tokioms sąlygoms, krepšininkų entuziazmas išblėso.“
Krepšinio atgaivos požymių pasirodė 1932 m.,
kai Kauno miesto sode esantis vasaros teatras
L
I E T U V O S
K R E P Š I N I S
•
1 8
...........
buvo pritaikytas sporto reikalams. Ten įrengti
krepšiai, pradėta treniruotis žiemą, paskelbtos
ir pirmosios krepšinio varžybos salėje žiemą.
ĮVYKIS, NULĖMĘS LIETUVOS KREPŠINIO ATEITĮ: TENISUI STATYTĄ
SPORTO SALĘ UŽVALDĖ… KREPŠINIS. 1934 m. spalio 10 d.
buvo reikšminga Lietuvos krepšiniui. Tą dieną
atidaryti Kūno kultūros rūmai (dabar centriniai
Lietuvos kūno kultūros akademijos rūmai).
Tame pastate įrengta erdvi sporto salė, projektuota ir statyta… tenisui žaisti.
Narbutas taip aprašė naująją salę: „Kad tenisininkai neslidinėtų, buvo įrengtos brangios
korklinoleumo grindys, kainavusios per 30.000
litų (per 5000 dolerių). Šios salės autoriai
iš patyrimo žinojo, jog į teniso rungtynes ateina tik apie 200 žiūrovų, todėl balkone tokiam žiūrovų skaičiui ir buvo įrengta sėdimų
vietų, iš kurių buvo matyti visa salė.“ Lapkričio 16 d. šioje salėje įvyko pirmosios krepšinio
rungtynės.
Paskui taip susiklostė aplinkybės, kad salė
tapo pagrindiniu krepšinio įvykių centru: čia
vyko pirmos naujoviško krepšinio pamokos,
čia Lietuvos krepšininkai ir krepšininkės rengėsi tarpukario Europos čempionatams, čia,
toje salėje, pokario metais krepšinio (ir ne tik)
mokslus ėjo kelių kartų geriausi Lietuvos krepšininkai, iš čia į gyvenimą palydėti (ir dabar
palydimi) kelių kartų krepšinio treneriai.
PIRMIEJI ŽINGSNIAI Į TARPTAUTINĮ SĄJŪDĮ: LIETUVA KETINO
TAPTI FIBA NARE. 1932 m. buvo įkurta Tarptau-
tinė mėgėjų krepšinio federacija (FIBA), labai
suaktyvinusi tarptautinį krepšinio gyvenimą.
Jos narėmis tapo visų pasaulio šalių, kuriose
krepšinis jau buvo įleidęs šaknis, sporto organizacijos. Pirmuosius mėginimus tapti FIBA
nare padarė ir Lietuvos kamuolio žaidimų sąjunga. 1934 m. lapkričio 30 d. į FIBA būstinę Romoje buvo išsiųstas laiškas, kuriame
rašoma: „Turime garbės prašyti Jus atsiųsti
Tarptautinės federacijos reglamentą, taip pat
tarptautines krepšinio taisykles. Mes ketiname
stoti į šią Tarptautinę federaciją.“
O Lietuvoje buvo surengtos pirmosios oficialios tarptautinės krepšinio varžybos: Kauno
krepšininkai du kartus pralaimėjo Rygos rinktinei (26:48 ir 21:51).
JAV LIETUVIŲ KREPŠINIO PAMOKOS: TREČIASIS, BENE PLAČIAU
SIAS KELIAS, KURIUO KREPŠINIS ĖJO Į LIETUVĄ. Populiarinti
krepšinį Lietuvoje labai padėjo Dariaus (kuris
vėliau tapo garsiu lakūnu, Atlanto nugalėtoju),
susipažinusio su krepšiniu JAV, knygelė „Basketbolo žaidimas ir oficialės basketbolo taisyklės“, išleista 1926 m.
1936 m. Aukštųjų kūno
kultūros kursų (žaidėjai su
juosta ant marškinėlių) ir
Kauno universiteto krepšinio
komandos prieš rungtynes.
Stovi (iš kairės): antras –
K. Tumas, Mykolas Zaroskis,
Leonas Baltrūnas, Artūras
Andrulis, Mikalauskas,
neatpažintas krepšininkas,
L. Bazaras, Kulinkevičius;
klūpo: Vladas Kišonas,
Mindaugas Šliūpas, Leonas
Puskunigis, penktas –
Vilius Variakojis
...........
Kūno kultūros rūmai. 1934 m.
Å1936 m. JSO (Jaunimo
sporto organizacija, žaidėjai
tamsiais marškinėliais) ir
Kauno „Grandies“ krepšininkai.
Stovi (iš kairės):
Stasys Šačkus,
L. Balzaras, Juozas Žukas,
Pranas Lubinas, Zenonas
Puzinauskas, Leonas
Baltrūnas, Augulis,
A. Stankevičius; klūpo:
Mykolas Zaroskis, D. Gineitis,
Kulinkevičius, Vilius Variakojis,
Saladžius
„1925 m. esama literatūra buvo išsemta,
jei ir buvo kur užsilikusios knygelės, bet turinio atžvilgiu jau pasenėjusios, – teigė Darius. – Lietuvos sporto lygai pavedus man
paruošti oficiales basketbolo taisykles, ryžausi
tą atsakingą darbą tinkamai atlikti – sulietuvinti tarptautines basketbolo taisykles. <…>
Atsižvelgiant į basketbolo žaidimo stovį Lietuvoje, kilo būtinas reikalas parašyti basketbolo žaidimo techniką, nes be jos sunkiai
būtų suprantamos ir išverstos tarptautinės taisyklės.“
Mus pasiekusiame laiške Garbačiauskienė
rašė: „Darius nebuvo įvedusiu krepšinį Lietuvoje. Kai jis pasirodė sporto dalyvių tarpe, tai
krepšinis jau buvo smarkiai įsivyravęs Kaune,
nors tik tarp moterų.
Aš jau tada turėjau parašiusi krepšinio taisykles, bet perdaviau jam išleisti, nes, kaip
visad moterys, galvojau, bus daugiau patarnauta krepšinio susidomavimu jaunime.“
Šiaip ar taip, Dariaus knygelė, kurioje nusakytas to meto požiūris į krepšinį, pateikti
žaidėjų technikos, taktikos pagrindai, buvo
svarbi krepšinio plėtotei Lietuvoje. „Šiandien
basketbolas, – tvirtino Darius, – kaip malonus
ir visapusiškai lavinąs kūną žaidimas, yra žaidžiamas visame pasaulyje ir savo populiarumu
kai kur prilygsta net futbolą.“
Darius paskirstė žaidėjams pareigas ir jas
įdomiai apibūdino, kaip antai:
„Komandos žaidėjai skirstomi taip:
Puolėjai (puolikai) ... 2
Centras .................... 1
Gynėjai .................... 2
Puolėjai su centru (vidurio puolėju – S. S.)
– tai svarbiausi žaidėjai puolimo atžvilgiu; be
gerų puolėjų komanda negali tikėtis laimėti
rungtynių. <…> Todėl į puolėjus yra skiriami
daugiau patyrę žaidėjai, ypač tie, kurie taikliai
meta į krepšį. <…>
Gynėjai – tai parinkta iš tvirtesnių, vikresnių, ištvermingų, nors ir nelabai patyrusių žaidėjų apsauga. <...>
Centro žaidėją mes galime laikyti esantį visapusiškai išsilavinusį basketbolo žaidimo moksle ir technikoje. Negana to, jis turi būti iš
prigimties centru, nes jo privalumus priskiriama ir jo ūgis, galėjimas šokti labai aukštai, nepaprasta ištvermė ir greitas orientavimasis.“
Darius pateikė ir pagrindinius krepšininkų
sportinio rengimo uždavinius. Pasak jo, „pirmoje ir svarbiausioje vietoje statomas tobulinimasis žaidimo technikoje, taip pat ir kai
kurių raumenų įvairiems technikos veiksmams
atlikti tikslus paruošimas“.
L
I E T U V O S
K R E P Š I N I S
•
2 0
...........
atsinešė savo aprangą ir nutarė pasitreniruoti.
Jie buvo nustebinti krepšinio sale, o ypač
grindimis, kurių, anot jų, net Amerikoje neturima. Mes, balkone susirinkę, pamatėme,
kad ir treniruotės pobūdžio, tikrą krepšinio
žaidimą, nes kas iki šiol buvo matyta, tai
buvo vaikų žaislas, o ne krepšinis. Mums buvo
nematyta tokia kamuolio valdymo ir jo varymo technika, žaibiški ir mums tada visai nesuprantami deriniai, jau nekalbant apie tikslius, iš visokiausių padėčių metimus į krepšį,
<…> Niekas iš mūsų negalėjo net pagalvoti,
kad tokią aukštą krepšinio žaidimo klasę yra
pasiekę Amerikos lietuviai.
Pasilikę Lietuvoje K. Savickas ir J. Knašas
mokė jaunuolius plaukimo, bokso, krepšinio
pagrindų.
Esminę paramą ugdant didelio meistriškumo Lietuvos krepšininkus ir krepšininkes, rengiant Lietuvos rinktines suteikė JAV lietuviai
J. Žukas, F. Kriaučiūnas, J. Jurgėla, V. Budriūnas, P. Lubinas.“
Prasnaustų keleto Lietuvos krepšinio metų
rezultatas – 1935 m. pradžioje pralaimėtos
trečiosios tarpvalstybinės rungtynės, žaistos su
Latvijos rinktine. Siauroje, trumpoje salėje latviai nugalėjo Lietuvos krepšininkus rezultatu
123:10 (64:6). Žinant, kad Lietuvos rinktinėje žaidė futbolo vartininkas, šachmatininkas,
šuolininkas, o komandą treniravo futbolininkas, stebėtis nėra ko. Reikėjo Lietuvos krepšiniui naujo, stipraus impulso, ne tik galutinai
pažadinančio iš sąstingio, bet ir skatinančio
žengti naujus žingsnius.
Toks impulsas buvo tikrojo krepšinio pamokos, kurias surengė į Pasaulio lietuvių kongresą 1935 m. iš JAV atvykę lietuviai: Edvardas Kriaučiūnas, B. Budrikas, Konstantinas
Savickas ir kt. Kongreso metu JAV lietuviai
nugalėjo Kauno rinktinę rezultatu 36:5, nors
buvo žaisti tik du kėliniai po 10 min.
Narbutas rašė: „Į kūno kultūros rūmus atėjo visi Amerikos sportininkai, krepšininkai
AKTYVAUS MOKYMOSI IR PROŠVAISČIŲ METAI: LIETUVA  TARP
TAUTINĖS MĖGĖJŲ KREPŠINIO FEDERACIJOS NARĖ. Didelį
Lietuvos krepšininkų atsilikimą kad ir nuo
artimiausių kaimynų 1936 m. pradžioje dar
kartą priminė rungtynių Kaune tarp Kauno
ir Rygos rinktinių rezultatas: pirmąjį kėlinį
kaimynai laimėjo 40:0 (!), o rungtynes – 60:6.
Lietuvos rinktinė, kurioje žaidė ir JAV lietuvis Savickas (pelnęs 5 taškus), pirmą kartą jau
kiek rimčiau pasipriešino pirmiesiems Europos čempionams Latvijos krepšininkams, bet
irgi pralaimėjo rezultatu 10:31.
1936-ųjų vasarį FIBA generalinis sekretorius atsiuntė oficialų dokumentą, patvirtinantį, kad Lietuva priimama į šią federaciją ir gali
dalyvauti tarptautinėje veikloje, kuriai vadovauja FIBA, visose jos rengiamose varžybose,
taip pat ir Berlyno olimpinėse žaidynėse, į
kurių programą pirmą kartą įtrauktas krepšinis. Tai buvo maloni, plačius kelius Lietuvos
krepšiniui atverianti žinia, bet kartu ir didelis
įpareigojimas: juk oficialioms varžyboms bū-
Konstantinas Savickas.
1935 m.
2 1
•
K
R E P Š I N I O
K E L I A S
Į
L I E T U V Ą
...........
1936 m. Ketvirtųjų Lietuvos
krepšininkų tarpvalstybinių
rungtynių tarp Lietuvos
ir Latvijos rinktinių (rezultatas
10:31) Kaune dalyviai
Konstantinas Savickas
(kairėje) – su Lietuvos
rinktinės žaidėjais Vytautu
Budriūnu ir Juozu Jurgėla
tina turėti gerai parengtas šalies krepšinio rinktines.
Siekiant pagerinti krepšininkų rengimą, imtasi veiksmingų priemonių. Po dešimties metų
pertraukos vėl pasirodė knygelė apie krepšinį:
šį kartą JAV lietuvio dr. Savicko „Krepšinis“.
Naujai pastatytų Klaipėdos Vytauto Didžiojo
gimnazijos rūmų sporto salėje krepšinio mėgėjus lavino JAV lietuvis Juozas Knašas.
Po Berlyno olimpinių žaidynių į Lietuvą
atvykęs JAV rinktinės žaidėjas, olimpinis čempionas, lietuvių kilmės Pranas Lubinas mokė
lietuvius krepšinio, pats žaidė. Metų pabaigoje
Lietuvos komanda – Kauno JSO (Jaunalietuvių sporto organizacija) pirmą kartą nugalėjo
latvius – Latvijos čempioną US klubą rezultatu 35:27. Kauno komandoje žaidė Lubinas
ir Juozas Žukas. Lietuvos čempionatus imta
rengti tarp stipriausių komandų, kuriose žaidė ir iš JAV atvykę lietuviai. Dėl to varžybos
darėsi įdomesnės ir vis populiaresnės.
Dvi krepšinio bangos,
negrįžtamai užliejusios Lietuvą
. ........... . . . . . . . . . . . . . . ...........................
•••
EUROPOS ČEMPIONATO METAI PRASIDĖJO NELINKS
MAI: PRALAIMĖTOS JAU ŠEŠTOS TARPVALSTYBINĖS RUNGTYNĖS.
1937-ieji buvo II Europos vyrų krepšinio čempionato metai. Šis čempionatas buvo rengiamas pirmojo Europos čempionato, vykusio
prieš dvejus metus, nugalėtojos – Latvijos sostinėje Rygoje gegužės mėnesį. Jau sausį Latvijos krepšinio federacija pakvietė Lietuvos vyrų
krepšinio rinktinę dalyvauti antrajame senojo
žemyno čempionate.
Mūsų krepšininkams metai prasidėjo nelinksmai. Vasarį Rygoje Lietuvos rinktinė žaidė savo šeštąsias (penktąsias su Latvija) tarpvalstybines rungtynes su Latvijos rinktine ir
vėl pralaimėjo 29:41 (21:25). Guostis buvo
galima tik tuo, kad šiose rungtynėse lietuviai
gana atkakliai priešinosi tituluotiems varžovams.
„Nuo vasario pabaigos mūsų krepšinio
rinktinė, Žuko vadovaujama, ruošėsi toms pirmenybėms (čempionatui – S. S.), – rašė Narbutas. – Kaip pačios visuomenės, taip sporto
vadovybės, o pagaliau ir tuometinės sporto
spaudos susidomėjimas artėjančiomis Europos
krepšinio pirmenybėmis Rygoje buvo nedidelis. Mat, nesitikint jų laimėti ir pasiruošimas
rinktinės buvo neperstropiausias. Buvo sam-
protaujama, kad su dabartinėmis jėgomis gal
pavyks išvengti paskutinės vietos ir tuo pasitenkinta.“
Rinktinės treneriu buvo paskirtas anksčiau
į Lietuvą atvykęs… tenisininkų treneris Žukas, tiesa, pats neblogai žaidęs ir krepšinį, o
treniruotis buvo numatyta keturias valandas
per savaitę.
SAVIGARBA IR RYŽTINGUMAS, PAKEITĘ LIETUVOS KREPŠINĮ.
Gal viskas taip ramiai ir būtų vykę, jei ne įdomus įvykis, pasukęs mūsų geriausių krepšininkų rengimąsi čempionatui ir dalyvavimą jame
visai kita, ne tokia ramia, bet daug rizikos pareikalavusia, išgyvenimų ir džiaugsmo suteikusia vaga.
Iki čempionato buvo likę šiek tiek daugiau
nei mėnuo. Latvijos spaudoje pasirodė didelis
straipsnis apie II Europos čempionate dalyvausiančių komandų pajėgumą ir perspektyvas.
Nepriklausomos Lietuvos sporto istorikas,
tuo metu darbavęsis Kūno kultūros rūmuose,
Narbutas rašė: „Pirmojoje grupėje ir pirmoje
eilėje buvo, žinoma, Latvija, toliau sekė Estija,
po jos Lenkija ir Italija. Tai stipriausios Europoje vyrų komandos. Antroje grupėje stipriausia Prancūzija, toliau Čekoslovakija, Rumunija
1937 m. II Europos
vyrų krepšinio čempionato,
vykusio Rygoje, programos
viršelio faksimilė
1937 m. Lietuvos vyrų
krepšinio rinktinė II Europos
čempionate (tik atvykus
į Rygą). Pirmoje eilėje
(iš kairės): A. Latvėnas,
Pranas Mažeika,
Leonas Petrauskas,
Pranas Talzūnas, Artūras
Andrulis, Juozas Žukas,
Stasys Šačkus; antroje eilėje:
dr. Antanas Jurgelionis
(vadovas), Eugenijus Nikolskis,
Leopoldas Kepalas, už jo
Česlovas Daukša, Zenonas
Puzinauskas, už jo Feliksas
Kriaučiūnas, Leonas Baltrūnas,
žurnalistas Juozas Kusa,
gydytojas Kęstutis Šimilevičius,
Feliksas Racevičius
...........
ir Bulgarija, tai jau vidutinio pajėgumo komandos. Paskutinėje iš silpniausiųjų grupėje pirmoje eilėje Turkija, antroje Egiptas ir paskutinėje
vietoje, kaip silpniausia, Lietuva. <...>
Kai šį savaitraštį gavo Leonas Baltrūnas (Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas – S. S.)
ir perskaitė straipsnį – apstulbo… Padaręs tikslų straipsnio vertimą į lietuvių kalbą, <…> jis
atsidūrė mano darbo kambaryje. <...>
Besvarstant, šovė į galvą mintis – eiti pas
direktorių (Kūno kultūros rūmų direktorių
Vytautą Augustauską – S. S.), pateikti jam
laikraštį su vertimu, <…> tuo pačiu dar kartą
pasiūlyti iškviesti iš Amerikos porą geriausių
krepšininkų.“
Tuo metu ir Lietuvos vyriausybė, ir sporto
vadovai dar nebuvo pritarę lietuvių kilmės JAV
krepšininkų kvietimui dalyvauti Europos čempionate.
„Kuris eisime vėl buvo klausimas, – pamena
Narbutas, – nes direktoriaus nusistatymas dėl
iškvietimo Amerikos lietuvių krepšininkų, gerai buvo žinomas man. Mat, jau buvau įspėtas,
jei daugiau mėginsiu kištis ne į savo reikalus,
išlėksiu iš darbo. <…> Laikas buvo brangus ir
delsti nebuvo galima. Ilgai negalvodamas, kas
gali atsitikti (jei mano žygis nepavyktų), nutariau eiti pas direktorių aš. <…>
Augustauskas, žvilgtelėjęs į laikraštį, pradėjo
skaityti vertimą, <…> o baigęs skaityti, net nežvilgtelėjęs į mane, kad trenkė kumštimi į stalą, jog net rašalinė pašoko. Žiūrėdamas man į
akis, jis suprato, ką aš norėjau dar pasakyti ir
paklausė: „Užteks dviejų krepšininkų?“
„Mums trūksta tik centro (vidurio puolėjo – S. S.) ir vieno gero gynėjo (įžaidėjo – S. S.) –
atsakiau su džiaugsmu.“
Į JAV nuskriejo telegrama, kviečianti atvykti du geriausius lietuvių krepšininkus. Likus
mėnesiui iki Europos čempionato pradžios, į
Lietuvą atvyko Pranas Talzūnas ir Feliksas
Kriaučiūnas. Rinktinę rengti čempionatui patikėta Kriaučiūnui.
„Krepšinio rinktinės dalyviams Kriaučiūnui
ir Talzūnui pradėjus rinktinę treniruoti buvo
įsakyta, kad mūsų rinktinė yra sustiprinta dviem Amerikos lietuviais krepšininkais, laikyti
paslaptyje <…>, – rašė Narbutas. – Visos treniruotės, iki parodomųjų prieš išvykimą į
Rygą rungtynių, vyko prie uždarų durų ir treniruočių valandų skaičius vis buvo didinamas.
Paskutines dvi savaites buvo nutrauktos visos
krepšinio pirmenybių rungtynės ir salėje kasdien daug valandų „prakaitavo“ tik rinktinė,
nes ji buvo ruošiama ne tik techniškai, bet ir
fiziškai.“
Paskutinėmis balandžio dienomis Lietuvos
rinktinė baigė rengtis debiutui Europos čempionate. Balandžio 28-ąją surengtas rungtynes
tarp Lietuvos I ir Lietuvos II komandų, stebint perpildytai žiūrovų Kūno kultūros rūmų
salei, rezultatu 38:12 (17:6) laimėjo pirmoji
komanda.
KUKLIAI IŠLYDĖTA: APIE LIETUVOS KREPŠININKŲ GALIMYBES 
NĖ PUSĖS ŽODŽIO. II Europos vyrų krepšinio čem-
pionate žaidė aštuonių šalių rinktinės, paskirstytos į du pogrupius. Viename – Italija,
Estija, Lietuva ir Egiptas, kitame – Latvija,
Lenkija, Prancūzija ir Čekoslovakija. Pirmąsias vietas užėmusios komandos žaidė su antrąją vietą kitame pogrupyje užėmusia komanda
(pusfinaliai). Pusfinalių nugalėtojai žaidė dėl
Europos čempiono vardo, pralaimėtojai – dėl
trečiosios vietos. Pretendentais į nugalėtojus
buvo laikomi Latvijos, Italijos, Estijos krepšininkai. Lietuvos krepšininkai buvo laikomi
vienais silpniausių: apie mūsų vyrų galimybes
tiek Lietuvoje, tiek Rygoje niekas neužsiminė
nė pusės žodžio.
Pasibaigus čempionatui, geriausias jo žaidėjas Talzūnas laiške į Čikagą Savickui rašys:
„Stipriomis komandomis buvo laikomi italai, estai, prancūzai ir lenkai. Mus paskyrė į
septintą vietą. Niekas nemanė, kad Feliksas
(Kriaučiūnas – S. S.) ir aš esame geri žaidėjai.
Visi manė, kad geras žaidėjas turi būti didelis
vyras, kuris pakelia ranką ir įdeda kamuolį į
krepšį. Jie neturėjo supratimo ir net neįsivaizdavo, koks yra geras žaidėjas.“
L
I E T U V O S
K R E P Š I N I S
•
2 4
...........
Kitas čempionato liudininkas, žinomas
stalo tenisininkas ir prieškario krepšininkas
Vilius Variakojis taip prisiminė lietuvių krepšininkų sutiktuves: „Rygoje Lietuvos krepšininkus jau stotyje sutiko reporteriai, žurnalistai, kitų komandų vadovai. Pastarieji akimis
ieškojo aukštojo Lubino ir, jo neradę, net
lengviau atsiduso.
– Ką tas vienas Žukas padarys? – nusprendė jie. Į Talzūną ir Kriaučiūną niekas nekreipė dėmesio. Lietuvos komanda be Lubino, jų
nuomone, buvo visiškai nepavojinga.“
Lietuvos krepšininkai išvyko į Europos
čempionatą tyliai, be iškilmių. Rinktinę palydėjo Kūno kultūros rūmų direktorius ir dar
keli žmonės… O sugrįžo – sutikta tūkstančių
džiūgaujančių žmonių!
Feliksas Kriaučiūnas. 1938 m.
NĖ KARTO NENUGALĖTA: LAIMĖTOS VISOS PENKERIOS RUNG
TYNĖS. Lietuvos krepšininkai debiutavo Euro-
pos čempionate rungtynėmis su kandidate į
nugalėtojus laikyta Italijos rinktine. Pirmuosius čempionato taškus pelnė Lietuvoje išaugęs septyniolikmetis Zenonas Puzinauskas.
Nors pergalę visi pranašavo italams, lietuviai
buvo pasirengę pateikti staigmeną. Jie laimėjo pirmąjį kėlinį 15:9, o rungtynes – 22:20!
Štai tų tikrai istorinių rungtynių rezultatų
kaita, parodanti rungtynių eigą, jų įtampos
svyravimus:
I KĖLINYS
Z. Puzinauskas
P. Talzūnas
Italai
F. Kriaučiūnas
J. Žukas
Z. Puzinauskas
P. Talzūnas
Italai
Italai
Italai
P. Talzūnas
Italai
P. Talzūnas
II KĖLINYS
2:0
4:0
4:2
5:2
7:2
9:2
11:2
11:4
11:6
11:8
13:8
13:9
15:9
Italai
P. Talzūnas
Z. Puzinauskas
Italai
Italai
P. Talzūnas
Italai
Italai
P. Talzūnas
Italai
15:11
16:11
18:11
18:12
18:14
19:14
19:16
19:18
22:18
22:20
Artūras Andrulis. 1938 m.
2 5
•
D
V I
K R E P Š I N I O
B A N G O S,
N E G R Į Ž T A M A I
U Ž L I E J U S I O S
L I E T U V Ą
...........
1937 m. II Europos
vyrų krepšinio čempionatas
Rygoje. Rungtynių tarp
Lietuvos ir Estijos momentas
1937 m. II Europos vyrų
krepšinio čempionato
nugalėtojai (iš kairės):
Zenonas Puzinauskas, Pranas
Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas,
Juozas Žukas, Leonas
Baltrūnas
Tose rungtynėse taškus pelnė: Talzūnas
– 13, Puzinauskas – 6, Žukas – 2, Kriaučiūnas – 1, taip pat žaidė Baltrūnas. Tai buvo
ne tik šio čempionato staigmena, bet ir pirmoji Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pergalė žaidžiant tarpvalstybines rungtynes.
Paskui Lietuvos krepšininkai nugalėjo Estijos – rezultatu 20:15 (16:10), Egipto – 21:7
(8:3), Lenkijos – 32:25 (18:18) krepšininkus
ir finalo rungtynėse dėl Europos čempiono
titulo vėl susirungė su Italijos rinktine. II Europos čempionatas prasidėjo ir baigėsi Lietuvos ir Italijos rungtynėmis.
Tai buvo vienos dramatiškiausių oficialių tarpvalstybinių rungtynių Lietuvos vyrų
krepšinio rinktinės istorijoje. Pirmasis kėlinys – lietuvių naudai (11:9). Antrajame Lietuvos rinktinė įgijo, atrodė, lemiantį rungtynių baigtį pranašumą – 22:11. Baigiantis
rungtynėms, vėl pirmauta 24:16. Bet tada
už keturias pražangas iš aikštės turėjo išeiti
Kriaučiūnas, visų pramintas geriausiu čempionato strategu ir taktiku, ir iš karto mūsiškių žaidimas sutriko. Daugiau lietuviai nepelnė nė taško, o italai juos grėsmingai vijosi.
Paskutinę žaidimo minutę Lietuva pirmavo
24:23. Ir tuomet Lietuvos krepšininkai buvo
nubausti technine pražanga. Teisėjas leido
italams mesti baudos metimą… tris kartus.
Bet kamuolys tris kartus skriejo pro šalį. Lietuva – Europos vyrų krepšinio čempionato
nugalėtoja!
„Taigi pabaigoje mums vėl reikėjo žaisti
prieš italus, – prisiminė tas akimirkas Talzūnas. – Mes žinojome, kad bus sunki kova.
<…> Prieš pat pasibaigiant rungtynėms, kada
buvo likę tik 10 sekundžių, taškų skaičius buvo
24:23 lietuvių naudai. Be jokios priežasties teisėjas davė techninės baudos metimą italams.
Deja, jų žaidėjas buvo toks nervingas, kad
neįmetė. Paskui gavo kitą techninį metimą ir
vėl neįmetė. Gavo ir trečią metimą, ir vėl nepavyko. Visa publika jautė neteisybę, taigi simpatijos nukrypo į Lietuvos pusę ir visi šaukė
už Lietuvą.“ Štai tų rungtynių rezultatų kaita:
I KĖLINYS
II KĖLINYS
Italai
0:2
P. Talzūnas
2:2
Italai
2:4
F. Kriaučiūnas 3:4
Italai
3:6
Italai
3:7
Z. Puzinauskas 5:7
Z. Puzinauskas 7:7
Italai
7:9
P. Talzūnas
9:9
J. Žukas
11:9
Italai
11:10
P. Talzūnas
13:10
P. Talzūnas
15:10
Italai
15:11
P. Talzūnas
17:11
J. Žukas
20:11
L. Baltrūnas
22:11
Italai
22:13
Italai
22:14
Italai
22:16
P. Talzūnas
24:16
F. Kriaučiūną pakeitė
A. Andrulis
Italai
24:18
Italai
24:19
Italai
24:22
Italai
24:23
L
I E T U V O S
K R E P Š I N I S
•
2 6
...........
Geriausiu čempionato žaidėju pripažintas
Talzūnas, kuris buvo ir rezultatyviausias: per
penkerias rungtynes pelnė 67 taškus. Į simbolinę Europos rinktinę įtraukti Talzūnas ir
Kriaučiūnas. II Europos čempionato rungtynes salėje, įrengtoje buvusio fabriko patalpose,
kuriose tilpo 3,6 tūkst. žmonių, matė apie 30
tūkst. žiūrovų.
FELIKSAS KRIAUČIŪNAS: „MES NUGALĖJOME!“ LIETUVA PER VIE
NĄ DIENĄ TAPO KREPŠINIO ŠALIMI. Ta diena – 1937 m.
gegužės 7-oji: Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė
tapo Europos čempione.
Kai Kauno geležinkelio stotyje komandos
kapitonas ir treneris Kriaučiūnas turėjo pasakyti trumpą kalbą tūkstančiams sutinkančiųjų
Europos čempionus, jis ištarė tik du žodžius:
„Mes nugalėjome!“ Bet to pakako: iš susirinkusių žmonių krūtinių kaip griaustinio trenksmas nuaidėjo „Valio!“ Paskui Kriaučiūnas sa-
kys: „Mano didysis uždavinys atliktas. Europos
nugalėtojų vardas atiteko Lietuvai…“
„Sunku aprašyti, kiek džiaugsmo šis laimėjimas suteikė tūkstančiams Lietuvos krepšinio
mėgėjų ir net tiems žmonėms, kurie anksčiau
buvo abejingi, ar net priešiški sportui, – rašė
Variakojis. – Pirmasis su ašaromis akyse krepšininkus pasitiko Kipras Petrauskas. Naujieji
čempionai iš Rygos grįžo specialiu traukiniu.
Juos kiekvienoje stotelėje, pradedant Joniškiu
ir baigiant Kaunu, sveikino minios žmonių.“
Lietuvos krepšininkų pergalės Europos čempionate atgarsių Lietuvoje ilgai laukti nereikėjo: krepšinis kasdien populiarėjo. Jį ypač pamėgo moksleiviai. Lietuvos moksleivių varžybose
rungtyniavo beveik visų apskričių gimnazijų
komandos. Komandos buvo kuriamos įmonėse. Atgijo krepšinis Šiauliuose, Klaipėdoje, su
užsidegimu imtasi šio žaidimo Telšiuose, Joniškyje.
II Europos čempionato
nugalėtojai – Lietuvos
rinktinės krepšininkai su
sporto organizacijų vadovais:
Kūno kultūros rūmų
referentas A. Latvėnas,
Kamuolio žaidimų sąjungos
vedėjas Feliksas Racevičius,
krepšininkai Leonas
Baltrūnas, Zenonas
Puzinauskas, Feliksas
Kriaučiūnas (komandos
kapitonas), Pranas Talzūnas,
Artūras Andrulis, Juozas
Žukas, Eugenijus Nikolskis,
Pranas Mažeika, Stasys
Šačkus, Leopoldas Kepalas,
Česlovas Daukša ir Leonas
Petrauskas
2 7
•
D
V I
K R E P Š I N I O
B A N G O S,
N E G R Į Ž T A M A I
U Ž L I E J U S I O S
L I E T U V Ą
...........
čempionas. – Kiekviename kieme kalami nuo
statinių lankai, vaikai, paaugliai į juos mėto
kamuolius, kamuoliukus, o kai kas ir kojinę,
prikimštą skudurų. <…>
Ir mūsų Veršvų pradinės mokyklos mokytojas K. Požemeckas pastatė dvi kartis, iš karklo susuko lanką. „Žaisime krepšinį“, – pasakė mokytojas.
Gerai neprisimenu, po kiek žaidėjų buvo
komandoje, bet atmintyje gyva, kaip mokytojas paskirstė žaidėjus į puolėjus ir gynėjus,
o man teko „vartininko“ vaidmuo.
„Tu būsi vartininkas, kiti puls, tu ginsi
krepšį, – pasakė mokytojas, – tada, kai priešininkas praeis pro gynėjus, pats paskutinis
ginsi krepšį.“
Pirmoji nuostabiai kilni, graži ir galinga
meilės, pomėgio, aistros krepšiniui banga užliejo Lietuvą. Ir ne tik.
Lietuvos rinktinės vadovas dr. Antanas Jurgelionis buvo įsitikinęs: „Pergalė nuaidėjo visoje Europoje <…> ir padarys didžiulę ir dabar neįkainojamą propagandą Lietuvai ir jos
jaunam sportui. <…> Pagarba lietuviui ir Lietuvai jau įkvėpta.
Pagaliau krepšinis, kaip intelektualus žaidimas, yra mums itin priimtinas ir pagaliau propaguotinas. Čia jame surasime tą tašką, kuriame galėsime ir toliau tarti savo svarų ir stiprų
žodį.“
Lietuvos krepšininkai – ant
žiūrovų pečių (iš kairės):
Zenonas Puzinauskas, Pranas
Talzūnas, Artūras Andrulis,
Juozas Žukas, Leonas
Baltrūnas
Latvijos prezidento Karlio
Ulmanio (Karlis Ulmans)
sidabrinė lėkštė – dovana
1937 m. II Europos vyrų
krepšinio čempionato
nugalėtojams
GERIAUSIAS ČEMPIONATO ŽAIDĖJAS  PRANAS TALZŪNAS. Tal-
Akad. Algirdas Žukauskas irgi buvo tų dienų liudininkas. Jis rašė: „1937 metų vieną
dieną Lietuva netikėtai tapo krepšinio šalimi.
<...> Pergalė Rygoje sukėlė nepaprastą entuziazmą. Aš tuo metu mokiausi Joniškio gimnazijoje. <…> Jaunimas metėsi žaisti krepšinį,
visur dygo krepšinio aikštės. <…> Šalia gimnazijos stypsojo daržinė. Per porą mėnesių
moksleivių jėgomis ši daržinė pavirto nešildoma krepšinio sale, kurioje treniruodavomės
net žiemą.“
„1937 m. Lietuva tapo Europos čempione,
– teigė Stepas Butautas, tris kartus Europos
zūno požiūrio į žaidimą, rungtynes, atstovavimo šaliai rimtumą atskleidžia jo paties žodžiai
čempionatui pasibaigus: „Prisipažįstu, kad važiuodamas į Rygą nežinojau ką galvoti: ar laimėsime, ar ne. Juk aš nežinojau, kaip žaidžia
mūsų būsimieji varžovai. <…>
Mes laimėjome pelnytai, tačiau <…> nebuvo lengva. <…> Rūpestis dėl būsimų kovų
man ir Feliksui Kriaučiūnui nedavė miegoti nė
vienos nakties. <…> Ištisas valandas svarstydavom pergalės galimumus ir vis dėlto suabejodavom. Dabar viskas baigta ir man kaip sunkiausias akmuo yra nukritęs nuo krūtinės.“
L
I E T U V O S
K R E P Š I N I S
•
2 8
...........
1938 m. Lietuvos ir
Prancūzijos rinktinės prieš
rungtynes Kaune, specialiai
tam įvykiui įrengtoje
aikštelėje
Talzūno, kaip žaidėjo, savybes puikiai aprašė sporto žurnalistas Juozas Kusa. „Talzūnas
nemėgėjas mėtyti iš toli ir visus taškus pelnė
iš po krepšio <…>, – teigė Kusa. – Tai jo
specialybė ir tą jo gabumą retas gynikas sugebėjo bent kartą nustelbti. Tik žiūrėk – jis
gavo kamuolį, nepastebimai apsisuko, gynikas
lieka kitoje pusėje, iškyla dažniausiai dešinė
ranka ir krepšys yra. Iš tolo jis irgi puikiausiai
moka mėtyti: vienintelį kartą metė prieš italus
ir tą įsodino. <…> Talzūno menas, kaip kiekvienas tikras gilus menas, nedaro akiai, o tuo
labiau ne specialisto, didesnio įspūdžio.“
1939 metų Latvijos krepšinio rinktinės narys, akylai stebėjęs ir II Europos čempionatą,
Juris Silarajas (Juris Silara-js) teigė: „P. Talzūnas
nebuvo labai aukštas, gal kokių 182–183 cm,
bet tvirtai suręstas atletas. <…> Visas Lietuvos
rinktinės žaidimas buvo paremtas P. Talzūnu.
<…> Ataką pradėdavo F. Kriaučiūnas, paskui
kamuolys pasiekdavo Žuką, o šis perduodavo jį
P. Talzūnui, kuris ir užbaigdavo ataką. Pirmą
1938 m. Lietuvos ir
Prancūzijos rungtynių
momentas. Į krepšį meta
Zenonas Puzinauskas, kairėje
– Juozas Jurgėla, viduryje –
Vytautas Budriūnas
2 9
•
D
V I
K R E P Š I N I O
B A N G O S,
N E G R Į Ž T A M A I
U Ž L I E J U S I O S
L I E T U V Ą
...........
st_031.tif
Iš to meto Latvijos spaudos: „Talzūnas,
kaip puolėjas, kiekviename žaidime gaudavęs
mažiausiai pusę taškų, kuriuos iškovodavo Lietuvos komanda. Nepakeičiamas jis savo veikloje po krepšiu. Italijos, Lenkijos, Estijos ir
Egipto gynėjai bergždžiai mėgino sulaikyti šį
žymų Lietuvos krepšininką, kuris buvo geriausias puolėjas.“
TAUTINĖS OLIMPIADOS KREPŠINIS: MOKSLEIVIŲ VARŽYBŲ FINA
LE  TELŠIŲ IR JONIŠKIO KOMANDOS. Įdomios ir popu-
liarios buvo krepšinio varžybos lietuvių I tautinėje olimpiadoje, surengtoje 1938 m.
Krepšinio plitimą, jaunų žaidėjų tobulėjimą
visoje Lietuvoje, o ne tik didžiuosiuose miestuose, liudijo olimpiados moksleivių varžybos
ir jų rezultatai. Mergaičių grupėje pajėgiausios
buvo Telšių gimnazijos žaidėjos, finale nugalėjusios Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos
krepšininkes 6:4 (0:0). Berniukų grupėje stipriausi buvo Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos krepšininkai, finalo rungtynėse įveikę Joniškio gimnazistus rezultatu 21:17.
Olimpiados suaugusiųjų varžybose dalyvavo
16 moterų ir 24 vyrų komandos. Tarp moterų
pajėgiausios buvo LFLS krepšininkės, treniruojamos Lubino, finale nugalėjusios „Aušrą“ rezultatu 13:7. Vyrų krepšinio finalo rungtynes
žaidė JAV lietuvių ir LFLS ekipos. Nugalėjo
JAV lietuviai 27:21.
LIETUVOS KREPŠININKĖS  „SIDABRINĖS“ I EUROPOS ČEMPIO
NATO MERGAITĖS: LIETUVOS VARDAS AIDĖJO ROMOJE IR VISO
JE EUROPOJE. 1938-aisiais į tarptautinį krepšinį
1938 m. LFLS krepšininkės –
Tautinės olimpiados
nugalėtojos su savo treneriu
Pranu Lubinu
1938 m. Tautinės olimpiados
vyrų krepšinio varžybų
nugalėtoja – JAV lietuvių
rinktinė
kartą išvydome naują mėtymo į krepšį būdą:
gavęs kamuolį, stovėdamas nugara į krepšį, P.
Talzūnas pašokdavo pasisukdamas link krepšio ir abiem rankomis pasiųsdavo kamuolį į
krepšį.“ Pasak žymaus Latvijos krepšinio trenerio ir teoretiko prof. Olgerto Altbergo (Olgert Altberg), „P. Talzūnas pirmą kartą parodė
metimą į krepšį viena ranka per galvą – „kabliu“. Iki tol tokio metimo būdo niekas nebuvo
matęs“.
įžengė ir Lietuvos moterų krepšinio rinktinė.
Ji tų metų gegužę sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes: pirma Kaune nugalėjo Estijos
rinktinę 15:7 (7:4), paskui Rygoje – ir Latvijos rinktinę rezultatu 14:5 (13:2).
Svarbus moterų krepšinio įvykis buvo
1938-aisiais pradėti rengti Europos čempionatai. Pirmajame, kuris buvo surengtas Amžinajame mieste – Romoje, žaidė penkių šalių rinktinės: Šveicarijos, Prancūzijos, Lenkijos, Italijos ir Lietuvos. Didelių vilčių į krepšininkes,
L
I E T U V O S
K R E P Š I N I S
•
3 0
...........
vykstančias į Romą, nebuvo dedama: net tinkamo vadovo nepasiųsta, neturėjo komanda ir
gydytojo. Viskas priklausė nuo dešimties merginų ir atsidavusio jų trenerio Kriaučiūno.
Pirmosios rungtynės – su čempionato šeimininkėmis italėmis. Tų rungtynių dalyvė Aldona Vailokaitytė prisimena: „Susirinkome į
vieną kambarį ir su treneriu F. Kriaučiūnu
turėjome pasikalbėjimą. Nenoromis turėjome
išlieti ašarą. F. Kriaučiūnas pabrėžė, kad mes
giname Lietuvos garbę ir kad turime kovoti
viena už visas ir visos už vieną. Priminė, kad
tėvynėje mūsų broliai ir sesės nekantriai laukia
žinios. <...> Prasidėjo rungtynės ir pirmą krepšį pasiekė italės, bet veikiai mes pasivijome ir
pralenkėme. Pirmas puslaikis nors sunkiai, bet
baigėsi mūsų naudai 18:12.
Antrajame kėlinyje už prasižengimus išėjo
Astrauskaitė ir Jazbutienė. Komanda pakriko.
<…> Mums pradėjo nesisekti. Bet štai Markevičienė gauna mesti baudą. Jos neišnaudoja,
o italė P. Verri susimaišiusi pagriebė sviedinį
ir įmetė į savo krepšį (kai rezultatas buvo
18:15 lietuvių naudai – S. S.). Nors teisėjai
nelabai norėjo užskaityti tą metimą mūsų naudai, tačiau užskaitė.“ Rungtynes lietuvės laimėjo rezultatu 23:21.
Paskui Lietuvos krepšininkės, nesunkiai
nugalėjusios Šveicariją rezultatu 28:10 (8:4),
Prancūziją – 20:14 (18:4), paskutinėse rungtynėse suklupo prieš Lenkiją (21:24 (7:10)).
Trys komandos surinko po lygiai taškų, todėl
nugalėtoją ir kitas prizines vietas lėmė šių komandų tarpusavio rungtynių taškų skirtumas.
Pirma vieta atiteko Italijai (48:42; „+“ 6 taškų
skirtumas), antra – Lietuvai (44:45; „+“ 1 taško skirtumas), trečia – Lenkijai (43:48; „ “ 5
taškų skirtumas).
Į simbolinę Europos rinktinę (pirmąjį penketuką) pateko trys lietuvės: Genovaitė Miuleraitė, Juzė Jazbutienė ir Stefanija Astrauskaitė;
1938 m. Lietuvos moterų
rinktinė Romoje I Europos
čempionato atidarymo metu.
Iš kairės:
Juzė DzindziliauskaitėJazbutienė, Stasė
Markevičienė, Tatjana
Karumnaitė, Stefanija
Astrauskaitė, Genovaitė
Miuleraitė, Aldona
Vailokaitytė, Paulina
Kalvaitienė, Bronė Didžiulytė,
Eleonora Vaškelytė, Juzė
Makūnaitė
É1938 m. I Europos moterų
krepšinio čempionatas.
Rungtynių tarp Lietuvos
ir Italijos rinktinių momentas
1938 m. Lietuvos moterų
krepšinio rinktinė su Juozu
Jurgėla, Vytautu Budriūnu
ir Feliksu Kriaučiūnu prieš
pratybas Kaune
3 1
•
D
V I
K R E P Š I N I O
B A N G O S,
N E G R Į Ž T A M A I
U Ž L I E J U S I O S
L I E T U V Ą
...........
Po pratybų Romoje. Klūpo
(iš kairės): Juzė Jazbutienė,
Genovaitė Miuleraitė, Eleonora
Vaškelytė, Bronė Didžiulytė,
Stefanija Astrauskaitė; stovi:
Tatjana Karumnaitė, Aldona
Vailokaitytė, Paulina
Kalvaitienė, Stasė
Markevičienė, Juzė Makūnaitė
Romos gubernatoriaus
dovana 1938 m. Europos
vicečempionėms –
Lietuvos krepšininkėms
į antrąjį penketuką – Vailokaitytė ir Stasė Markevičienė. Be šių žaidėjų, I Europos čempionato sidabro medaliais dar pasidabino Janina
Makūnaitė, Tatjana Karumnaitė, Bronė Didžiulytė, Paulina Kalvaitienė, Elena Vaškelytė.
„Aš žinau, kad Lietuvos rinktinė į pirmenybes buvo išleista be ypatingo pasitikėjimo,
– buvo įsitikinęs Kriaučiūnas. – Dar daugiau,
kai kas sakė tai esą tuščias žygis, neduosiantis jokios naudos. Ačiū Dievui, visi jie, kaip
matote, klydo. Juk rinktinė dirbo atsidėjusi,
aš, kaip jos mokytojas, galiu patvirtinti – pasiekė gerą žaidimo lygį ir buvo verta platesnio masto jėgų išbandymo. <…> Aš pats, kaip
treneris, esu krepšininkėmis visiškai patenkintas: jos įvykdė visus mano duotus uždavinius,
parodė didelį pasiryžimą, atidavė kovose visus
savo sugebėjimus.
Pirmenybės parodė, kad esame gerame pažangos kelyje. Dabar reikia toliau tęsti darbą,
<…> eiti į priaugančiuosius – tiek berniukus,
tiek mergaites. Čia ir yra mūsų ateities pajėgumo laidas. Aš ir kiti, kol galėsime, padėsime,
kad Lietuva liktų žymioji krepšinio šalis. O tai
galima pasiekti visų darbu ir pastangomis.“
II Europos moterų krepšinio čempionatas
1940-aisiais turėjo vykti Kaune, bet gyvenimas privertė laukti ištisus dvylika metų: jis
1950 m. buvo surengtas Vengrijos sostinėje
Budapešte.
L
I E T U V O S
K R E P Š I N I S
•
3 2
...........
1938 m. I Europos moterų
krepšinio čempionato plakatas
III Europos vyrų krepšinio
čempionato plakatas
LIETUVA  EUROPOS VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATO ŠEIMININ
KĖ: REKORDINIS NORINČIŲ DALYVAUTI ČEMPIONATE ŠALIŲ
SKAIČIUS. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei lai-
mėjus II Europos čempionatą Rygoje, pagal
tuometinę FIBA nuostatą teisę rengti po dvejų metų vyksiantį trečiąjį čempionatą įgijo
Lietuva. Šia teise mūsų šalis, jos sporto organizacijos pasinaudojo ir surengė Kaune iš
tiesų gražią senojo žemyno krepšinio šventę.
Išsiuntus kvietimus dalyvauti III Europos
vyrų krepšinio čempionate šalims – FIBA narėms, sutikimus dalyvauti tame čempionate
atsiuntė net 17 šalių krepšinio organizacijos.
Ketino į Kauną atvykti rungtyniauti ir tokių
varžybų naujokai: Didžiosios Britanijos, Turkijos, Vokietijos rinktinės. Todėl ant vieno iš
pašto ženklų, išleistų III Europos čempionato
proga, yra 17 šalių vėliavos.
Europos čempionato globėjas – Respublikos Prezidentas pasirūpino, kad svečiams ši
Lietuvos viešnagė paliktų kuo geriausių įspūdžių. III Europos vyrų krepšinio čempionatas,
rengimasis jam buvo itin reikšmingas įvykis
III Europos vyrų krepšinio
čempionato programos viršelio
faksimilė
3 3
•
D
V I
K R E P Š I N I O
B A N G O S,
N E G R Į Ž T A M A I
U Ž L I E J U S I O S
L I E T U V Ą
...........
1939 m. III Europos vyrų
krepšinio čempionato, vykusio
Kaune, ženklelis
Pašto ženklai, skirti III Europos
vyrų krepšinio čempionatui,
vykusiam
1939 m. Kaune
ne tik krepšinio, apskritai sporto organizacijoms, bet ir valstybei. Šio renginio svarbą patvirtina tai, kad sudarytas čempionato Garbės
komitetas, į kurį įėjo neeiliniai asmenys: pirmininkas – šalies Ministras Pirmininkas Jonas
Černius, nariai – Ministro Pirmininko pavaduotojas Kazys Bizauskas, Seimo Pirmininkas
Konstantinas Šakenis, švietimo, krašto apsaugos, užsienio reikalų, finansų, teisingumo,
žemės ūkio, susisiekimo ministrai, kariuomenės vadas Stasys Raštikis, Kauno miesto
burmistras Antanas Merkys, Kūno kultūros
rūmų direktorius Augustauskas. III Europos
čempionatą globojo Respublikos Prezidentas
Antanas Smetona.
Kad III Europos čempionatas buvo neeilinis ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono įvykis,
liudija tai, kad, praėjus daugiau nei pusei šimtmečio, vis grįžtama prie jo ne tik sporto istorijos veikaluose.
Alfredas Erichas Senas (Alfred Erich Senn)
1988 m., be kita ko, rašė: „Lietuvos vyriausybė 1938 ir 1939 m. ultimatumais atakuojama
iš kaimyninių Lenkijos ir Vokietijos, sudarė
galimybę surengti III Europos vyrų krepšinio
čempionatą. Tam, nepaisydama visų opozicijos
pasipriešinimų, Vyriausybė skyrė 400.000 litų
naujai sporto halei <…> pastatyti.“
Čempionato rengimui vadovavo Organizacinis komitetas, kurio pirmininkas buvo dr.
Jonas Navakas, dirbo administracijos, svečių
priėmimo, propagandos ir kitos komisijos.
Techninis čempionato vadovas – FIBA generalinis sekretorius Viljamas Džonsas (William
Jones). Gražus dėmesio III Europos čempionatui pavyzdys ir neįkainojama dovana filatelininkams buvo Kaune išleista trijų pašto
ženklų serija – pirmoji pasaulyje pašto ženklų
serija krepšinio tematika.
PIRMASIS STATINYS KREPŠINIO VARŽYBOMS EUROPOJE: PIRMĄ
KARTĄ LIETUVIAI SAVO JĖGOMIS ĮGYVENDINO SVAJONĘ. Vie-
nas sunkiausių klausimų, į kurį reikėjo atsakyti priimant III Europos čempionatą, buvo
toks: kur žaisti? I Europos vyrų krepšinio
čempionato rungtynės vyko gana primityviomis sąlygomis, pritaikius krepšinio varžyboms
Parodų salę, II čempionato rungtynės Rygoje – pritaikius buvusio fabriko patalpas. Kur
krepšininkai varžysis, o žiūrovai galės stebėti pajėgiausių žemyno krepšininkų žaidimą
Kaune?
Buvo kilusi mintis čempionatą rengti atviroje aikštėje su pakabinamu brezentiniu stogu, saugančiu nuo lietaus, tuometiniame Valstybiniame aikštyne (dabar Stepono Dariaus ir
Stasio Girėno stadionas). Bet toks „statinys“
netenkino nei Lietuvos, nei FIBA vadovų.
Tuomet nutarta statyti naują sporto salę krepšinio varžyboms – III Europos čempionatui.
Vidas Mačiulis ir Vytautas Gudelis rašė:
„Pirmą kartą lietuviai savo jėgomis sumanė
įgyvendinti tokią svajonę: greitai pastatyti
nebrangią, bet erdvią ir techniškai sudėtingą
L
...........
sporto salę. Užsakovams pasisekė, nes rado
puikų projektuotoją inžinierių A. Rozenbliumą. Vienuolikai tūkstančių žiūrovų (3500 sėdimų vietų) skirtos krepšinio salės ilgis 63 m,
plotis – 61 m, aukštis ties viduriu 15,2 m.“
Sporto halės statyba Ąžuolyno pakraštyje
buvo pradėta 1938 m. gruodžio 4 d. Iki Europos čempionato buvo likęs vos pusmetis. Prieš
akis žiema. Todėl niekas neskaičiavo darbo valandų, statybininkai plušo dienomis ir naktimis. Buvo metas, kai čia dirbdavo beveik 300
žmonių. Sporto halė buvo pastatyta laiku.
Gražiai plušėjo ir būriai talkininkų. Aktorius Donatas Banionis pamena: „Prisimenu
1939 m. Europos čempionatą Kaune. Tada
pastatė sporto halę. Čempionato išvakarėse
per draugus sužinojau, jog reikia pagalbinin-
I E T U V O S
K R E P Š I N I S
•
3 4
3 5
•
D
V I
K R E P Š I N I O
B A N G O S,
N E G R Į Ž T A M A I
U Ž L I E J U S I O S
L I E T U V Ą
...........
ÇJuozas Jurgėla. 1939 m.
Vytautas Budriūnas.
1938 m. Ê
Mykolas Ruzgys. 1939 m. Æ
ÅAlėja prie Kūno kultūros
rūmų, papuošta Europos
krepšinio čempionato,
vykusio Kaune, proga.
1939 m. gegužės
21–28 d.
ÅKauno sporto halė.
1939 m.
kų suolams sunumeruoti. Esą už darbą nemokamai leis rungtynes žiūrėti. Tai mums,
berniukams, buvo stulbinantis dalykas – juk
pigiausias bilietas į visas rungtynes kainavo
bene 10 litų. Tad sąžiningai dažais numeravau sporto halės suolus.“
„Halės statyba kainavo apie 400.000 litų,
– rašė Narbutas, – ir nebuvo tokių, kurie priekaištavo, kam šiai statybai <…> išmetama tokia milžiniška pinigų suma. Dar jos neužbaigus
buvo pradėta pardavinėti pirmenybių bilietai ir
per savaitę visų sėdimų vietų bilietai buvo išparduoti. <…> Salės užbaigimo dieną už parduotus bilietus jau buvo surinkta beveik
400.000 litų. O ta sporto halė ir šiandien tebestovi kaip gyvas nepriklausomos Lietuvos
sportinio gyvenimo liudytojas.“
LIETUVOS KREPŠININKAI RENGĖSI DAR VIENAM RIMTAM EGZAMI
NUI: JUK TIKRINTOJAI BUS GERIAUSIOS EUROPOS ŠALIŲ RINKTINĖS
IR TŪKSTANČIAI ŽIŪROVŲ. 1939-ieji – Europos vyrų
krepšinio čempionato metai Lietuvos rinktinei
ir jos gerbėjams prasidėjo nelinksmai: nors
rinktinėje žaidė JAV lietuvis Mykolas Ruzgys,
ją treniravo Lubinas, ji metų pradžioje Rygoje
pralaimėjo Latvijos rinktinei rezultatu 18:29
(11:11). Nuotaikos nepataisė ir susirūpinimo
krepšinio likimu nenumarino kukli Lietuvos
rinktinės pergalė prieš Estiją rezultatu 20:18
(8:4).
Nebuvo lygių žaidėjų konkurencijos, maža
gerų komandų, krepšininkai per mažai treniravosi, žaidimas buvo pernelyg akademiškas,
lėtas. Reikėjo vėl imtis darbo iš peties. Nuo
balandžio vidurio geriausi Lietuvos krepšininkai bei lietuviai krepšininkai iš JAV Kriaučiūnas, Lubinas, Budriūnas ir Ruzgys (pastarieji
du pasilikę Lietuvoje po Tautinės olimpiados),
vadovaujami Kriaučiūno ir Lubino, pradėjo
intensyviai rengtis Europos čempionatui.
„Prieš 1939 m. Europos krepšinio čempionatą eidavau pasižiūrėti Lietuvos rinktinės treniruočių, kurios vykdavo Kūno kultūros rūmų
salėje, – teigė akad. Žukauskas. – Rinktinės
L
I E T U V O S
K R E P Š I N I S
•
3 6
...........
Naujieji rūmai
HALE
branduolį sudarė JAV lietuviai Lubinas, Budriūnas, Kriaučiūnas, Ruzgys ir Jurgėla. Kartu
su jais treniruotėse dalyvaudavo Andrulis, Baltrūnas, Puzinauskas, Petrauskas, Norkus, Leščinskas, Šliūpas, Variakojis, Griešnovas ir kiti
kauniečiai. Tada pirmą kartą pamačiau įvairių
nuostabių krepšinio derinukų. Ypač įsiminė ir
didelį įspūdį paliko preciziškai įžaidžiamas
„megztukas“.“
RENGĖSI IR PAGRINDINIAI VARŽOVAI: LATVIJOS RINKTINĖ IŠ 17
TARPVALSTYBINIŲ RUNGTYNIŲ BUVO LAIMĖJUSI 15! Nesėk-
mingai pasirodžiusi II Europos čempionate
(šešta vieta iš aštuonių dalyvavusių komandų),
Latvijos vyrų rinktinė dvejus metus kryptingai
rengėsi trečiajam žemyno čempionatui. Per tą
laiką kaimynai žaidė 17 tarpvalstybinių rungtynių, iš kurių pralaimėjo dvejas: vienerias
1938 m. kovą Kaune Lietuvos rinktinei po
pratęsimo rezultatu 19:24 (13:10; 19:19) ir
vienerias – Prancūzijos rinktinei Paryžiuje rezultatu 24:25 (13:9). Ypač graži Latvijos krepšininkų pergalė pasiekta 1938-iesiems baigiantis prieš vieną pajėgiausių žemyno ekipų
– Prancūzijos rinktinę Paryžiuje 33:27. Po šios
pergalės Latvijos Prezidentas Karlis Ulmanis
(Karlis Ulmans) ištarė: „Aš dėkoju Jums, vaikinai, už tai, kad Jūs mažam kraštui ir mažai
tautai padarėte garbę.“ Latvijos krepšininkai,
I Europos čempionato, surengto 1935 m., nugalėtojai, atvyko į Kauną rimtai nusiteikę pakartoti šį laimėjimą ir trečiajame žemyno čempionate.
Ç1939 m. III Europos vyrų
krepšinio čempionato
atidarymas Kauno sporto
halėje. Žiūrovams pristatoma
Latvijos rinktinė. Pirmoje iš
dešinės komandų rikiuotėje –
Lietuvos rinktinė
Į KAUNĄ ATVYKO AŠTUONIŲ VALSTYBIŲ KREPŠININKAI: ČEM
PIONATE DALYVAVO VISOS PAJĖGIAUSIOS EUROPOS ŠALIŲ
RINKTINĖS. 1939-ųjų pavasarį, kai Kaunas ir
1939 m. III Europos vyrų
krepšinio čempionatas.
Viduryje Pranas Lubinas Æ
visa Lietuva rengėsi gražiai Europos krepšinio šventei, svetingai laukė svečių iš daugelio
Europos šalių, senajame žemyne jau klajojo
1939 m. III Europos vyrų
krepšinio čempionatas.
Į vengrų krepšį meta
Pranas Lubinas Ê
1939 m. III Europos
vyrų krepšinio čempionato
rungtynės tarp Lietuvos ir
Latvijos. Dėl kamuolio kovoja
Pranas Lubinas (kairėje) ir
Visvaldis Melderis Ê
3 7
•
D
V I
K R E P Š I N I O
B A N G O S,
N E G R Į Ž T A M A I
U Ž L I E J U S I O S
L I E T U V Ą
...........
Antrojo pasaulinio karo šmėkla. Iš 17 šalių,
ketinusių dalyvauti svarbiausiose žemyno
krepšinio varžybose, kai kurioms jau nebe
krepšinis rūpėjo.
Į III Europos vyrų krepšinio čempionatą
atvyko aštuonių šalių rinktinės, tarp jų visi
trys antrojo čempionato prizininkai – Lietuvos, Italijos ir Prancūzijos krepšininkai. Čempionato prestižą pakėlė ir labai pajėgių dviejų
Baltijos šalių – Latvijos ir Estijos rinktinių dalyvavimas. Dauguma komandų į Kauną atvyko gerokai sustiprėjusios: Lietuvos, Lenkijos,
Estijos, Latvijos, Italijos rinktinėse žaidė tų
šalių išeiviai, krepšinio mokslus išėję JAV.
Čempionato šeimininkai pasiūlė objektyviausią, vadinamąją ratų, varžybų sistemą:
visos aštuonios komandos žais tarpusavyje
kiekviena su kiekviena po vienerias rungtynes. Šis pasiūlymas visiems buvo priimtinas.
Vadinasi, kiekviena komanda turėjo žaisti po
septynerias rungtynes.
Čempionato išvakarėse visus jaudino vienas klausimas: ar galės čempionate žaisti aukšto (neriboto) ūgio krepšininkai? Mat FIBA
buvo įvedusi tokią taisyklę: atsižvelgiant į ūgį
žaidėjai skirstomi į dvi grupes – žemesni kaip
190 cm ir aukštesni kaip 190 cm (šios taisyklės nė karto nebuvo laikytasi). Aukštų žaidėjų turėjo Estija (Ralfo Viksteno (Ralf Viksten)
ūgis – 198 cm), Lietuva (Lubino – 200 ar
201 cm).
Iki čempionato pradžios likus vos vienai
dienai, sprendimą priėmė FIBA techninis komitetas: III Europos čempionate gali žaisti
riboto ir neriboto ūgio žaidėjus turinčios komandos. Komanda, čempionate užėmusi pirmąją vietą, ir bus Europos čempionė, o geriausią vietą užėmusi riboto ūgio komanda
bus Europos čempionė tarp tokių ekipų.
ČEMPIONATO FINALAS JAU PIRMĄJĄ DIENĄ: TIK PASKUTINĖMIS
RUNGTYNIŲ TARP LIETUVOS IR LATVIJOS SEKUNDĖMIS PRANAS
LUBINAS PERSVĖRĖ REZULTATĄ. III Europos vyrų krep-
šinio čempionato atidarymas naujojoje Sporto halėje įvyko gegužės 21 d.
L
I E T U V O S
K R E P Š I N I S
...........
„Susidomėjimas pirmenybėmis, žinoma,
buvo didelis, – rašė sporto istorikas Narbutas, – bet sunku buvo vaizduotis, kad, tegul ir
tas didysis įvykis, patrauktų tokias plačias mases. <…> Tarytum visas Kaunas ėmė plaukti
į Valstybinį stadioną. Būrių būriai, virtinių
virtinės traukė į Vytauto kalną: pėsti, važiuoti. <…> Plaukė į halę kartų kartos: šalia žilagalvio jau krypstąs senatvėn jo sūnus su savo
vaikais, plaukė dideli ir maži, visokio amžiaus
ir luomų. <…>
Halė <…> priglaudė tikriausiai apie 10.000
žmonių. Tiek, kiek daugiau vargu ar gali tilpti. Į pirmenybių atidarymą ir uždarymą galima
buvo parduoti ir 20.000 bilietų.“
O pirmosios dienos (gegužės 22-osios)
rungtynės tarp Lietuvos ir Latvijos rinktinių
buvo vadinamos šio čempionato finalu.
Žinomas sporto žurnalistas Kęstutis Čerkeliūnas rašė: „Pat pirmąją dieną geltona žalia
apranga vilkintieji turėjo pačias sunkiausias
rungtynes – su latviais. Retai kada yra buvusi jaudri ir dramatiška kova, ypač paskutines
10 min. Latviai pirmavo net 6 tšk. (27:21),
bet mūsiškiai pajėgė išlyginti ir tąsyk užvirė
lyg katile. Likus 5 min. iki pabaigos pasekmė
rodė 31:29 Lietuvos naudai, bet latviai nepasidavė, sugebėjo persverti dviem taškais ir dar
likus pusei minutės prieš baigminį švilpuką
turėjo tašku daugiau.
Halė drebėte drebėjo nuo riksmų. Į skliautus dužo ovacijos ir nusivylimo prasiveržimai.
Mūsiškiai šoko paskutinin antpuolin. Lubinas
gavo kamuolį po krepšiu, metė, kamuolys pašokinėjo ant lanko ir pagaliau įkrito – Lietuva
laimėjo 37:36 (15:17).
Iš pradžių žaidė Kriaučiūnas, Andrulis, Puzinauskas, Lubinas, Ruzgys, o antrame kėlinyje
pasirodė vien amerikiečiai: Jurgėla, Kriaučiūnas, Ruzgys, Lubinas, Budriūnas. Esant pasekmei 27:27 Jurgėla už pražangas išėjo ir grįžo
Andrulis. <…>
Latviai buvo pagarbos verti priešininkai,
žibėję pakilia kovos dvasia, rinktinė buvo gerai
paruošta, mėtymai ištobulinti ir tik taktiškai
latviai gal nebuvo tiek iškilūs.“
Taip keitėsi šių nepaprastai svarbių rungtynių rezultatas:
I KĖLINYS
A. Andrulis
1:0
A. Vanagas
1:1
Z. Puzinauskas 3:1
M. Ruzgys
5:1
P. Lubinas
6:1
K. Arenas
6:3
A. Vanagas
6:5
V. Melderis
6:7
P. Lubinas
8:7
P. Lubinas
9:7
A. Andrulis
11:7
V. Šmitas
11:9
K. Arenas
11:11
Z. Puzinauskas 13:11
V. Šmitas
13:13
Z. Puzinauskas 15:13
V. Melderis 15:15
V. Melderis 15:17
II KĖLINYS
K. Arenas
V. Budriūnas
M. Ruzgys
K. Arenas
V. Melderis
P. Lubinas
V. Melderis
A. Krauklis
J. Jurgėla
P. Lubinas
V. Melderis
M. Ruzgys
F. Kriaučiūnas
V. Šmitas
K. Arensas
M. Ruzgys
K. Arenas
M. Ruzgys
A. Krauklis
P. Lubinas
15:19
17:19
19:19
19:21
19:23
21:23
21:25
21:27
25:27
27:27
27:29
29:29
31:29
31:31
31:33
33:33
33:35
35:35
35:36
37:36
„Likus žaisti nedaug laiko, latviams pirmaujant 36:35, P. Lubinas atsidūrė patogioje
padėtyje, – rašė Senas. – Jis pats paskui pasakė: „Aš meldžiau ir keikiau savo partnerius.
Dėl dievo meilės, duokit man kamuolį. Juk aš
buvau prie krepšio“. Pagaliau A. Andrulis
<…> linktelėjo galva ir padavė man kamuolį.
Aš pasisukau ir įmečiau. Tas metimas lėmė
mums pergalę – 37:36. Minia prasiveržė žemyn, į aikštę ir nešė mus ant savo pečių.“
Lietuvos krepšininkai, nesunkiai nugalėję
Estijos (33:14), Lenkijos (46:18), Prancūzijos
(47:18), Vengrijos (79:15), Suomijos (112:9)
ir Italijos (48:15) rinktines, antrą kartą tapo
Europos čempionais. Antra buvo Latvijos rinktinė (be to, ji paskelbta riboto ūgio komandų
čempione), treti – Lenkijos krepšininkai.
Rezultatyviausias čempionato žaidėjas – Estijos rinktinės žaidėjas Heinas Veskila (Heino
Veskila), pelnęs 116 taškų. Lubinas pagal rezultatyvumą buvo trečias (94 taškai), Ruzgys
•
3 8
...........
Lietuvos krepšinio rinktinė –
1939 m. Europos čempionė.
Lietuvos vėliavą laiko Pranas
Lubinas, nugalėtojų prizą –
komandos kapitonas Feliksas
Kriaučiūnas, toliau – Vytautas
Budriūnas, Leonas Baltrūnas,
Zenonas Puzinauskas, Mykolas
Ruzgys, Eugenijus Nikolskis,
Mindaugas Šliūpas, Pranas
Mažeika, Artūras Andrulis,
P. Jurgėla, V. Norkus, Vytautas
Leščinskas, Leonas Petrauskas
1939 m. III Europos vyrų
krepšinio čempionato
nugalėtojams atiteko Lietuvos
Respublikos Prezidento Antano
Smetonos įsteigtas prizas
1939 m. Europos krepšinio
čempionato rungtynių tarp
Lietuvos ir Latvijos protokolas
– penktas (76), Budriūnas – šeštas (73). Į simbolinį Europos rinktinės penketuką įtraukti
Kriaučiūnas, Ruzgys ir Budriūnas. Lubinas į
geriausių penketuką neįtrauktas dėl to, kad į
jį rinkti tik riboto ūgio žaidėjai. Geriausiu
čempionato žaidėju pripažintas Ruzgys. III
Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynėse apsilankė 100 tūkst. žiūrovų. Kitas, IV Europos čempionatas turėjo įvykti 1941 m. Lenkijos sostinėje Varšuvoje.
Deja, 1941-aisiais senajame žemyne krepšinio kamuolio dunksėjimą, teisėjų švilpukų garsus pakeitė automatų ir patrankų šūviai, bombų sprogimai. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė,
užuot dvejus metus nešiojusi Kaune iškovotą
čempiono titulą, likimui lėmus, Europos čempionato vardą turėjo… ilgus septynerius metus. IV Europos vyrų krepšinio čempionatas
buvo surengtas 1946 metų pavasarį Ženevoje.
ANTROJI KREPŠINIO BANGA, NUVILNIJUSI PER LIETUVĄ: VISI
DŽIAUGĖSI KREPŠINIU. Prieškario (1937 ir 1939 m.)
Europos vyrų krepšinio čempionatuose Lietuvos rinktinė žaidė 12 rungtynių ir visas jas laimėjo.
III Europos vyrų krepšinio čempionatas,
puikiai surengtas Kaune, gražus Lietuvos krep-
L
I E T U V O S
K R E P Š I N I S
•
4 0
...........
Po Lietuvos ir Italijos
rungtynių. Iš kairės: Feliksas
Kriaučiūnas, Juozas Jurgėla,
Pranas Lubinas, Vytautas
Budriūnas ir Mykolas Ruzgys
1938 m. Feliksas Kriaučiūnas
su Lietuvos krepšininkėmis Æ
Du kartus Europos čempionas,
Lietuvos vyrų ir moterų
rinktinių treneris Feliksas
Kriaučiūnas. 1939 m. Æ
šininkų žaidimas ir pergalė nenuėjo į istoriją
be pėdsakų. Tai buvo dar vienas milžiniškas
impulsas plisti krepšiniui Lietuvoje, kilti ne
vienos kartos krepšininkų meistriškumui. Per
Lietuvą nuvilnijo dar viena entuziazmo banga,
pakvietusi į krepšinio aikštes ir sales naujus
būrius talentingų merginų ir vaikinų, padariusi įtaką keletui kartų.
Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas jau XX a. yra pasakęs: „Kodėl lietuviai
pamilo krepšinį, lyg žinoma – tai mūsų šauniųjų tautiečių pergalių 1937 ir 1939 metais
Europos vyrų krepšinio čempionatuose <…>
įtaka.“
Žymus skulptorius Vincas Grybas po 1939 m.
čempionato teigė: „O tos krepšinio rungtynės
– tai visą Lietuvą išjudino – nuo didžiausio
iki mažiausio. Dar pirmą kartą aš Kaune mačiau tokią didelę minią ir taip entuziastišką,
– o visi sako, kad lietuviai lėti. Kaip užtraukė
Tautos giesmę keliolikos tūkstančių minia, tai
stačiai oras virpėjo.
Toji pergalė sukėlė visame krašte entuziastingą krepšinio mėgėjų sąjūdį, kuris turėjo
tiesioginę įtaką tolesniam šios sporto šakos
plitimui, jos didžiuliam populiarumui. <…>
Kartu mes įgijome gerą krepšinio mokyklą,
kuriai būdinga aukšta technika ir lanksti taktika.“
Praėjus dvidešimčiai metų po pergalės Kaune, dukart Europos čempionas Andrulis gražiai prisiminė tą laiką: „20 metų – ilgas laiko
tarpas ir kartais atrodo, jog visa tai būta gražaus sapno. Kai sudrausmini mintis ir grįžti
atgal, pagalvoji, kad maža valstybė turėjo tokį
aikštyną su Kūno kultūros rūmais ir erdvia
Hale, be to, teikė geriausias sąlygas krepšininkams ruoštis, tai nė nenuostabu, kad mes,
rinktinėn pašauktieji, jautėmės lyg įpareigoti
pakartoti Rygos pergalę.
Antrasis Europos pirmenybių laimėjimas
įtikino ir dar daugiau sustiprino mūsų sportuoti bandantį jaunimą, parodė, kad sportinėj
kovoj galima garbingai ginti Tėvynės garbę
4 1
•
D
V I
K R E P Š I N I O
B A N G O S,
N E G R Į Ž T A M A I
U Ž L I E J U S I O S
L I E T U V Ą
...........
Igno Karpio (1780–1809),
Upytės apskrities vėliavininko,
1807 m. atleidusio savo dvaro
Joniškėlio valstiečius nuo
baudžiavos, portretas.
Dail. Fransua Fabras (Fabre,
1766–1837)
prieš kitus. Be to, pakartotinė pergalė brandino mūsų jaunuosius ateities tarptautinio masto pasiekimams, ir ne vien tik krepšinyje.“
FELIKSAS KRIAUČIŪNAS 19111977  JAV LIETUVIŲ KILMĖS
KREPŠININKAS, TRENERIS. Tai bene didžiausią indėlį
į Lietuvos krepšinį ir krepšininkų pergales Europos čempionatuose įnešęs mūsų tėvynainis.
O juk negalime pamiršti ir jo indėlio kuriant
lietuviškąją krepšinio mokyklą, kuri, atlaikiusi
įvairius išmėginimus, tebegyvuoja ir šiandien.
Jis gimė Čikagoje, krepšinį pamėgo vidurinėje mokykloje, žaidė universitetų rinktinėse.
Pakviestas į Lietuvą, 1937–1939 m. žaidė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje (buvo jos kapitonas), ją treniravo. Jo treniruojama rinktinė
du kartus laimėjo Europos čempionės titulą.
Lietuvos rinktinėje žaidė 19 rungtynių, pelnė 65 taškus. 1938 m. buvo Lietuvos moterų
rinktinės, I Europos čempionate laimėjusios sidabro medalius, treneris. Apdovanotas Vytauto Didžiojo IV laipsnio ordinu (1937 m.).
Kriaučiūno, kaip žaidėjo, vaidmuo gana
aiškus: tai komandos smegenys, gynybos ramstis, apdairus ir sumanus puolimo organizatorius, puikus taktikas ir strategas. O Kriaučiūnas – treneris?
Štai koks jis išliko I Europos moterų krepšinio čempionato dalyvės Lietuvos rinktinės
žaidėjos Vailokaitytės-Pakalenkienės atmintyje
L
I E T U V O S
K R E P Š I N I S
•
4 2
...........
praėjus 50 metų. Paprašyta prisiminti savo trenerį, 1998-aisiais ji rašė: „Tą vakarą antrosios
rungtynės buvo Lietuva – Italija. <…> Susėdom pensiono patalpėlėj. Treneris pradėjo pasakoti, kokia maža mūsų Tėvynė Lietuva, kaip
ten mūsų broliai ir sesės šį vakarą klausysis radijo bangomis atneštos žinios apie rungtynes:
„Negailėkite savo jėgų, stenkitės dėl Lietuvos
garbės“. <...>
„Visų mūsų mylimas treneris prisiminimuose išlikote toks geras, nuoširdus. Atrodo, kad
nei pykti, nei bartis nemokėjote. Daug pastangų padėjote treniruodamas Lietuvos moterų
krepšinio rinktinę, vykusią į Romą, į I Europos
čempionatą. <…> Ačiū Tau, mielasis Treneri,
kad mokei mus prieš rungtynes susikaupti, kai
sustodavome ratu ir rankomis susiėmusios kalbėjome maldelę „Sveika Marija“, o paskui sušukdavome: „Visos už vieną, viena už visas!“ ir
pradėdavome sportinę kovą. <…>
Po Europos vyrų krepšinio čempionato
<…> jautėme, kad artėja karas. Ruošėsi į JAV
ir mūsų treneris Feliksas Kriaučiūnas. Jam
buvo suruoštas ir atsisveikinimo vakaras, ir palyda į traukinį.“
Kriaučiūno – sportininko, trenerio, pedagogo – asmenybę atskleidžia jo paties išsakytos
mintys, požiūris į sportą: „Tobulėjimui ribų
nėra. <…> Čia ir yra sporto vertė: nuolatinis
lavinimasis, nuolatinis darbas.“
PRANAS LUBINAS 19102003  IŠEIVIJOS LIETUVIS, KREPŠI
NINKAS, OLIMPINIS IR EUROPOS 1939 M. ČEMPIONAS, TRENE
RIS. Lietuvoje buvo 1938–1939 m. 1939 m.
Lietuvos rinktinės žaidėjas, padėjęs laimėti
Europos čempionatą. Rinktinėje žaidė septynerias rungtynes, pelnė 94 taškus. Būdamas
Lietuvoje, mokė lietuvius krepšinio. 1939 m.
talkino Kriaučiūnui rengiant Lietuvos rinktinę
III Europos čempionatui.
Lubinas apie save: „Gimiau 1910 m. sausio 10 d. Los Andželo rytinėje dalyje. <…>
Mano tėvas Konstantinas kilęs nuo Vilkaviškio, motina Paulina Vasiliauskaitė – nuo Vabalninko.
I tautinės olimpiados metu
vykusių draugiškų rungtynių
tarp Lietuvos rinktinės
ir Amerikos lietuvių (jie tapo
krepšinio turnyro nugalėtojais)
momentas. Pranas Lubinas
deda kamuolį į krepšį
Krepšinio varžybose pirmą kartą dalyvavau mokydamasis priešpaskutinėje Linkolno
vidurinės mokyklos klasėje. Iki tol daugiau
domėjausi lengvąja atletika, beisbolu ir amerikietišku futbolu, bet kaip tik tuo metu smarkiai ištįsau. Todėl sutelkiau dėmesį į krepšinį
ir netrukus jau žaidžiau mokyklos rinktinėje,
<…> buvau išrinktas į miesto moksleivių simbolinę rinktinę.
Tais pačiais 1927 metais pradėjau studijuoti garsiajame UCLA (Kalifornijos universitetas
Los Andžele). <…> Vėliau trejus metus žaidžiau pirmojoje UCLA komandoje. <…> Baigęs studijas ėmiausi žaisti AAU (Mėgėjiško
sporto sąjunga) varžybose. <…> AAU čempionatuose dalyvavau per 30 metų. <…>
1936 m. „Universal Pictures“ komanda, kurioje žaidžiau, užėmė antrą vietą AAU čempionate. Mus pakvietė dalyvauti atrankiniame tur-
4 3
•
D
V I
K R E P Š I N I O
B A N G O S,
N E G R Į Ž T A M A I
U Ž L I E J U S I O S
L I E T U V Ą
...........
Sugrįžęs į Ameriką vėl įsidarbinau kino
studijoje filmavimo grupės scenos darbininku.
Vėl ėmiau dalyvauti AAU čempionatuose,
žaisdamas įvairiose mėgėjų komandose, tarp
jų ir 20th Century-Fox kino studijos ekipoje,
kurios buvau vadybininkas, treneris ir „žvaigždė“ tuo pačiu metu. <…>
Pasitraukiau iš aktyvaus sporto, kai man
buvo 54 metai, užleisdamas savo vietą sūnui
ir kitiems jaunesniems.“
Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėja Astrauskaitė (1919–1993) taip prisiminė
Lubiną: „Tai buvo draugiškas, nuoširdus, be
didybės žmogus. Lėto būdo gyvenime ir staigus krepšinio aikštėje. Žaidė jis apgalvotai.
<…> Jis nemosikavo rankomis, nesibardavo,
kai jo komandos draugai rungtynių metu padarydavo klaidą. Jis buvo taurus savo prigimtimi. Dėl to Praną mylėjo visi – ir žaidėjai,
ir žiūrovai.“
Apie Lubino ūgį buvo įvairių kalbų. Pats
Lubinas sakė: „Tuo laikotarpiu, kai buvau
susijęs su Lietuvos krepšiniu, tai yra 1936–
1939 m., mano ūgis buvo šešios pėdos ir šeši
su puse colio, t. y. 199,4 cm. Kaip matote,
ne toks aš jau gigantas.“
ZENONAS PUZINAUSKAS 19201995  LIETUVOJE IŠUGDYTAS
KREPŠININKAS, DUKART EUROPOS ČEMPIONAS 1937, 1939 M.,
TRENERIS. Krepšinį pradėjo žaisti 1935 m. „Gran-
1938 m. Pranas Lubinas
ir ilgametis krepšinio teisėjas
Antanas Naujokas
nyre, <…> kurio nugalėtojas turėjo atstovauti
Amerikai Berlyno olimpinėse žaidynėse.
Mums sekėsi rungtyniauti ir finale įveikėme
AAU čempionus „Globe“ 44:43. Taigi, aš tapau JAV olimpinės rinktinės kapitonu. <…>
Treneris D. Nydlas nusprendė sudaryti
JAV olimpinę ekipą lyg iš dviejų komandų
– iš mūsiškių septyneto ir iš šešių „Globe Oilers“ žaidėjų bei vieno krepšininko iš Vašingtono universiteto. <…> Mes tapome olimpiniais čempionais.
dies“ klube. 1937–1941 m. buvo Lietuvos
vyrų krepšinio rinktinės narys. Lietuvos rinktinėje žaidė 24 rungtynes, pelnė 164 taškus.
Apdovanotas Vytauto Didžiojo I laipsnio medaliu (1937 m.). 1940–1941 m. Lietuvos moterų rinktinės vyriausiasis treneris.
Puzinauskas buvo ne tik puikus krepšininkas, bet ir universalus atletas: jis sėkmingai dalyvavo įvairių rungčių lengvosios atletikos varžybose. Šis 187 cm ūgio sportininkas
XX Lietuvos lengvosios atletikos čempionate
(1942 m.) tapo penkiskart čempionu. Jis toliausiai nustūmė rutulį (13,74 m), numetė
diską (41,02 m), buvo geriausias penkiakovės
rungtyje ir t. t.
L
I E T U V O S
K R E P Š I N I S
•
4 4
...........
1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1947 m.
Vokietijoje išrinktas išeivijos lietuvių Vyriausiojo fizinio auklėjimo ir sporto komiteto
(FASK) pirmininku, vėl į šias pareigas išrinktas 1952 m. JAV.
Puzinauskas buvo intelektuali asmenybė.
1937 m. baigė Kauno jėzuitų gimnaziją, VDU
studijavo filosofiją ir kūno kultūrą. Domėjosi
istorija, literatūra, filosofija ir, žinoma, kūno
kultūra, sportu. Turėjo gausią biblioteką, kurioje buvo per 2000 knygų lotynų, graikų,
vokiečių, prancūzų, anglų, italų, lenkų, lietuvių kalbomis.
Prisiminęs tuos tolimus, bet kiekvienam
brangius jaunystės metus, praleistus gimnazijos suole, kardinolas Vincentas Sladkevičius
1999-ųjų pradžioje sakė: „Z. Puzinauskas buvo
apdovanotas gražiu kūnu, ūgiu, o, svarbiausia,
ramiu, geru charakteriu ir guviu protu. Puikiai mokėsi ir jam nebūtų buvę sunku išlaikyti brandos egzaminus, bet Švietimo ministras
nuo tų egzaminų jį atleido.
Su Z. Puzinausku teko artimai bendrauti,
todėl gerai pažinau jo būdą. Man, gimnazistui, tuomet jis atrodė jauno žmogaus, atkakliai
siekiančio mokslo, idealas. Jis ir šachmatais
domėjosi, ir gerai žaidė. <…> Mano požiūris
į jį niekuomet nepakito: kai jis baigė gimnaziją, tai aš dar labiau juo žavėjausi.“
Nedažnai žymūs atletai imasi plunksnos,
tuo labiau gilinasi į socialines, filosofijos, istorijos problemas. Puzinauskas buvo graži išimtis. Puzinauskas pripažino ir propagavo tik
garbingą, sąžiningą rungtyniavimą, varžymąsi.
Jis rašė: „Pergalė bet kuriomis priemonėmis
<…> taip pat ugdo charakterį, bet neigiama
prasme. Ugdytojai, kurie moko sportininkus,
kaip apgaudinėti rungtynėse, žaloja sporto dalyvių charakterį ir kartu ugdo nusikaltėlius.
Laimėjimas bet kuria kaina reiškia išsigimusią
auklėjimo filosofiją. <…> Aukšta moralė, neigiamų aistrų apvaldymas yra pagrindinės sporto sąlygos.“
Puzinauskas įžvelgė geras sporto galimybes,
suprato, kad sportinę veiklą, laimėjimus spor-
Zenonas Puzinauskas 1939 m.
to aikštėse galima panaudoti tautos prestižui
kelti, geriems įpročiams ugdyti. Pasak jo, „viskas žmogaus rankose gali būti naudojama geriems arba blogiems tikslams. <…> Bet lietuviškas sportas turi išlikti švarus ir garbingas
tikrąja to žodžio prasme, jei mes norime juo
didžiuotis ir per jį ugdyti jaunuomenę, stiprinti tautinę sveikatą, siekti džiaugsmo ir laimės, tvirtinti solidarumą tarp tautiečių, išlai-
Zenonas Puizinauskas.
1939 m.
4 5
•
D
V I
K R E P Š I N I O
B A N G O S,
N E G R Į Ž T A M A I
U Ž L I E J U S I O S
L I E T U V Ą
...........
Leonas Baltrūnas. 1939 m.
kyti lietuvybę. <…> Džentelmenai sporto
aikštėje daug greičiau liks džentelmenais ir gyvenime“.
LEONAS BALTRŪNAS 19141993  LIETUVOJE IŠUGDYTAS KREP
ŠININKAS, DU KARTUS EUROPOS ČEMPIONAS 1937, 1939 M.,
TRENERIS, SPORTO ORGANIZATORIUS. Krepšiniu susido-
mėjo ir jį pamėgo 1935 m., susipažinęs su
iš JAV atvykusiu krepšinio žinovu Savicku.
1936–1940 m. Baltrūnas (188 cm ūgio) buvo
Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjas, joje žaidė
17 rungtynių, pelnė 31 tašką.
Rygoje baigęs lietuvišką pradžios mokyklą, paskui gimnaziją, 1934 m. įstojo į Karo
mokyklą Kaune. Po to mokėsi Aukštuosiuose
kūno kultūros kursuose, kuriuos baigė 1937 m.
ir buvo paskirtas dėstyti kūno kultūrą bei karinį rengimą Aukštojoje technikos mokykloje
Kaune. Baltrūnas vadovavo Lietuvos kamuolio
žaidimų sąjungos krepšinio ir tinklinio komitetams, rengė Kauno m. krepšinio rinktines
1941 metų SSRS aštuonių miestų rinktinių
turnyrui.
1944 m. pasitraukė į Vakarus, o 1949 m.
persikėlė į Australiją. 1950 m. surengė I Australijos lietuvių krepšinio čempionatą, buvo
pirmasis Australijos fizinio auklėjimo sąjungos
pirmininkas, pirmojo lietuviško sporto klubo
„Varpas“ Australijoje steigėjas, 1949–1953 m.
– Viktorijos valstijos, 1955 m. – Australijos
krepšinio rinktinės treneris. Ilgus metus vadovavo Melburno aukštosios technikos mokyklos Kūno kultūros katedrai. Išėjęs į pensiją,
redagavo Australijos lietuvių sporto istoriją.
Laikomas Australijos lietuvių sporto tėvu.
Baltrūnas sakė: „Didžiąją savo gyvenimo
dalį pašvenčiau Lietuvos sportui ir giliai širdyje didžiuojuosi tuom, nes sunku patikėti,
kad mūsų mažoji Lietuva didžiausiom raidėm
buvo reklamuojama didžiųjų valstybių sostinėse. Tik dėl sporto pirmieji dienraščių puslapiai
skelbė: LIETUVA – LITAUEN – LITHUANIA – LITVA ir pan.
Šilta, gera ir malonu darosi, kai prisiminimuose grįžtu į praeitį. Ne tik treniruotės,
rungtynės, turnyrai ir įvairiausios pirmenybės,
kuriose teko žaisti, bet prisimena tos nesuskaičiuojamos valandos, praleistos kursuose, posėdžiuose, stovyklose ir ilgiausiose kelionėse.
Ruošiant trenerius ir teisėjus teko važinėti po
visą mūsų gražųjį kraštą.“
Sporto žurnalistas Antanas Laukaitis rašė:
„Lietuvos, išeivijos ir mūsų Australijos lietuvių
sportiniame gyvenime Leono Baltrūno vardas
yra tiesiog legendinis. Jis – laisvosios Lietuvos dvigubas Europos čempionas, jis – mokytojas, auklėtojas, sportinio jaunimo idealas,
jis – Čiurlionio ansamblio administratorius,
ansamblio žydėjimo laikais Vokietijoje, jis –
Australijoj lietuviško sporto steigėjas, Melburno Dainos sambūrio administratorius, Dainų
švenčių organizatorius, spaudos bendradarbis.
Dar daugiau galima būtų pasakyti apie jį,
nes tai žmogus, sporto ir gyvenimo veikloje
– pilnas nepritrūkstamos energijos. Jo iniciatyva surengta I Australijos lietuvių sporto šventė
1950 m., ir jos tęsiasi ir dabar, suburdamos
mūsų sportinį lietuviškąjį jaunimą…“