paskui - vestuvės

myk
“Respublikos” leidinys Nr.32 (765) 2009 m. rugpjūčio 8 d.
AVANTIŪRA
PERSONA
Valdą Kukulą
nuo kritikos sulaiko
įkvėpimas eilėms
RETRO
Dalia Storyk
stengiasi nesigręžioti
atgal
Ieškome lobio!
JAUSMAI
Tavęs niekas
nesupranta
HORIZONTAI
To apie Maroką
nepasakė niekas
TYRIMAS
Romo Ramanausko
atostogos namelyje,
pilname knygų
Sigita ir Kęstutis
Alčauskiai: pirma
namas,
paskui - vestuvės
Mielieji, ištikimieji
mūsų skaitytojai
Š
iandienis mūsų susitikimas kitoks. Nei
jums, nei mums nesivaidena: “Julius/Brigita“ atsisakė savo dailaus rūbo, sakykim, pasidėjo jį džiugesnei dienai ir išėjo, kaip kadaise, paprastu, bet ne prastu (tikimės!) drabužėliu. Atsiprašome skaitytojų, kad buvome priversti
taip pasielgti. Kaip gamtoje gyvūnai prisitaiko
prie įvairių aplinkybių, kad išgyventų, taip ir mes
keičiame savo formą, kad išliktume.
Bus skaitytojų, kuriems ši forma patiks, nes jie
kartą ją jau gynė laikraščiui tapus žurnalu, žinoma,
bus tokių, kurie jausis nuvilti ir nepatenkinti, - juk
šiaip ar taip penkiolikos mėnesių buvo net per
daug, kad sulauktum atsiliepimų: žurnalas “Julius/
Brigita” buvo (yra!) vienas gražiausių Lietuvoje.
Mes nedramatizuojame, juk visiems dirbantiems ir gyvenantiems iš savo darbo Lietuvoje nelengvi laikai. Bet gyvenimas juk juda priekin. Kas
nespėjo, skuba atostogauti, - šiame numeryje rašome ne tik apie geriausio būdo pailsėti paieškas,
bet ir apie linksmą avantiūrą išsikasti lobį. Rašome
ir apie kiaulių gripą, tikras ir tariamas jo baimes;
juokaujame, keliaujame ir svečiuojamės vieni pas
kitus. Gal tik esame mažumėlę susierzinę, kad keliaudami pasisemtume vien teigiamų emocijų.
Į šitą metamorfozę - žurnalo virsmą laikraštiniu junginiu - žiūrime kaip į dar vieną laiko pasiųstą įsaką ir būtinybę keistis. Kai baigsis
sunkmetis ir mes vėl susitiksime žurnalo puslapiuose (neabejojame, kad taip ir bus), būsime vėl
kitokie. Neabejojame, kad stipresni ir įdomesni. Ne tik dėl to, kad į tą pačią upę negali įbristi daugkart, bet ir todėl, kad sunkumai iškilnoja svarbiausius dalykus, smulkesnius palikdami
upės (ar laiko?) tėkmei.
Tad kolei kas draugaukime tokie, kokie esame
čia ir dabar: nuoširdūs, paprasti ir dirbantys. Neturime mintelės snausti - kas šeštadienį stengsimės pasiųsti jums dozę išminties, vilties, gerumo
ir, žinoma, šypsenų.
Šuniška
Kaip iš padėties
sukasi jie
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Jurgis DIDŽIULIS, muzikos
grupės “InCulto” lyderis:
“Mes su žmona (dainininke Erika Dženings - aut. past.), kai tenka išvažiuoti kur nors į užsienį, savo bulmastifą
Rembo drąsiai paliekame pas dresuotoją Sergejų Gračiovą, kuris turi geras
sąlygas laikyti šunis ir pats yra puikus
žmogus. Tai darome be baimės jau kelintą kartą, nes žinome, kad šuo bus
deramai prižiūrėtas ir paklusnesnis,
negu buvo.
Mykolo Ambrazo nuotr.
Rūta LUKOŠEVIČIŪTĖ,
dainininkė:
“Mano Leira yra prie manęs labai prisirišusi, todėl kai ją palieku nors kelioms dienoms, liūdi. Jai geriausia pas
mano mamą Panevėžyje. Tik gal ji ten
per daug lepinama. Dar augintinę
kartais patikiu savo geriausiai draugei
Vilniuje. Na, jeigu jau visai nebūtų kas
priglobia Leirą, rinkčiausi patikimą šunų viešbutį”.
Danutė Šepetytė, “Juliaus/Brigitos” redaktorė
Asta STAŠAITYTĖ-MASALSKIENĖ,
televizijos laidų vedėja:
Sauliaus Venckaus nuotr.
“Su šunų viešbučiais nesame susipažinę,
nes mūsų šeimos numylėtinis Rio po Lietuvą paprastai keliauja kartu su mumis.
Jį priima ir į paprastą viešbutį, kuriame
mes apsistojame. O kai su Giedriumi ir
vaikais vykstame į užsienį, dažniausiai
šunelį nuvežame į Klaipėdą pas mano tėvus. Kartais jį paliekame namie. Tuomet
jo pavedžioti ir pamaitinti ateina Giedriaus sesuo”.
Mykolo Ambrazo nuotr.
Julija RITČIK, dainininkė:
“Mūsų Tinos nepatikėtume jokiam
svetimam žmogui, o ką jau kalbėti
apie jos apgyvendinimą nepažįstamoje vietoje. Bijau, kad ji liūdėtų,
nors yra labai draugiška, nors ir vadinamųjų pavojingų šunų Stafordšyro
terjerų veislės. Jeigu tenka išvažiuoti
ilgesniam laikui, Tiną prižiūri mano
vyro Laimono Stasiulionio mokinys,
kuris ją labai myli, arba mano tėvai,
kurie gyvena netoliese. Savas žmogus
yra savas”.
Edita MILDAŽYTĖ, televizijos laidų vedėja:
“Mūsų vokiečių aviganių veislės Britai jau dešimti metai ir ji mūsų numylėtinė, todėl kur nors išvykę ilgesniam laikui jos pasiilgstame. Britą paprastai paliekame tiems geriems žmonėms - Ritai ir Audriui Strazdams
- iš kurių kažkada ir pirkome. Ten gyveno ir Britos mama, yra dar keli augintiniai, daug erdvės palakstyti. Tad mūsiškė ir prižiūrėta, ir pamaitinta,
ir linksma. O kartą, kai pas Strazdus negalėjome palikti, bet važiavome
visa šeima atostogų, išbandėme vieną šunų viešbutį. Nesakyčiau, kad
jis blogas, tačiau mūsų šuneliui, kuris namie jaučiasi kaip lygiavertis šeimos narys, būti voljere labai nepatiko. Jis labai liūdėjo ir net sulyso”.
Rima OLBERKYTĖ-STANKUS, viešųjų
ryšių ir rinkodaros specialistė:
Sauliaus Venckaus nuotr.
“Mes su Žydrūnu (krepšininku Žydrūnu Stankumi - aut.) Tekilą Bum gavome
dovanų savo vestuvių dieną prieš trejus
metus. Su ja bėdos, jeigu tekdavo kur
išvykti, neturėjome, nes ji keliaudavo
į Kretingą, kur gyvena mudviejų tėvai.
Ten galėdavome palikti ir jeigu mums
abiem tekdavo išvykti į užsienį. Dabar su
augintine, deja, teks išsiskirti ilgam, nes
Žydrūnas sudarė sutartį su viena Prancūzijos Šampanės srities komanda. Jis jau
išvykęs, o mes su sūneliu skrisime pas jį
mėnesio pabaigoje. Tekiliukę patikėjome
savo geriems draugams, kurie iš karto ją
pamilo. Juk tie auksaspalviai retriveriai
tokie geručiai”.
cm
myk
J/B TYRIMAS
ATOSTOGOS
vasara
K
ur ir kam palikti šunį, kai tenka išvykti
atostogauti ar dar ilgesniam laikui,
jų šeimininkams tikrai nelengvas
galvosūkis. Kartais dėl mylimų
keturkojų net tenka atsisakyti planuotos išvykos.
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ. Nuotraukos Imanto Sidarevičiaus
Atsitiktinai pasirinkome vieną
iš šunų viešbučių, esantį netoli
Maišiagalos (Vilniaus r.), romantišku pavadinimu “Rojaus vėjas”.
Jo šeimininkas Sergejus Gračiovas kartu su žmona Loreta jau
dešimt metų įsikūrė šioje vietoje
su savo šunų veislynu, kuriame
augina amerikiečių Stafordšyro
terjerus ir belgų aviganius, o kartu nutarė prižiūrėti ir atvežtus
ilgesniam ar trumpesniam laikui
keturkojus svečius. Pats Sergejus
yra žinomas kinologas, prityręs
dresuotojas, jo augintiniai yra
pelnę daug prizų šalies ir tarptautinėse šunų parodose.
Vyras aprodo nemažą aukšta
tvora aptvertą sklypą, kuriame
plyti didelė žalia veja su keliais
įrenginiais šunims dresuoti. Erdviuose voljeruose, kurie įrengti
namo pirmame aukšte, įkurdinti
bemaž dešimt įvairių veislių “svečių”. Ten gyvena ir savi šunys. Pasak šeimininko, sąlygos visiems
vienodos. Kai patalpos valomos,
o tai daroma du kartus per dieną,
šunys išleidžiami į lauko voljerus.
Tiesa, lauko voljeruose, kuriuose yra būdos, kad turėtų kur
pasislėpti nuo lietaus ir vėjo, apgyvendinami tie šunys, kurie ir
šeimininkų laikomi tokiomis pat
lauko sąlygomis.
“Kai orai atšąla, patalpoje palaikome 20 laipsnių temperatūrą.
O štai čia šunis maudome kartą
per savaitę. Manau, neteisinga
nuomonė, kad pakanka šunį išmaudyti 1-2 kartus per metus.
Keturkojai šeriami sausu ėdalu,
tačiau šeimininkas gali atvežti ir
kito jo šuniui įprasto ėdalo”, - aiškina Sergejus.
Pasirodo, komandų ir paklus-
numo galima išmokyti ne tik jaunus, bet ir 5-6 ar daugiau metų
sulaukusius keturkojus. “Užsiimti
augintinio auklėjimu kiekvienas
gyvūnų mylėtojas turi nuo įsigijimo momento, - pabrėžia kinologas. - Neišgąsdinkite šuns jo
pavadėliu. Jis augintiniui turi asocijuotis su maloniu laiko leidimu,
o ne su skubotu tempimu namo
ar dar baisiau - bausme”, - pataria
S.Gračiovas.
Jam, viešbučio šeimininkui ir
prityrusiam dresuotojui, neretai
tenka taisyti šeimininkų klaidas.
“Kartais šunelis net nebūna išmokytas elementarių komandų: “pas
mane”, “greta”, “laisvai” ir pan. O
jos yra tiesiog būtinos”, - sakė šunininkyste užsiimantis vyras ir
pridūrė, kad dažnai 70 procentų
pamokų reikia ne šuniui, o jo šeimininkui.
Rotveilerių veislės
pusės metų
kalaitė Bonita
greitai perprato
dresuotojo
komandas
Draugiški šunys
suleidžiami į
vieną voljerą
Namuose
laikomiems
šunims svarbus yra
minkštas guolis ir
švara
Neseniai atvežtas
“vestukas” (Škotijos
baltasis terjeras) dar
liūdi savo tikrų namų
Mažiausi Sergejaus
Gračiovo augintiniai
/
j/b tyrimas
Atostogos
Idealios vyro
L
ietuvoje ar kitame pasaulio gale, tarkim, kokioje atogrąžų saloje, gulint tarp
palmių ir klausant vandenyno ošimo? Kas turi gulėti šalia - sava ar svetima
moteris? Gal geriausias poilsis vienam lyg kokiam atsiskyrėliui skersai išilgai
trypti dykumų smėlį ir taip tikrinti savo fizinę bei dvasinę stiprybę? O gal aukštai
kalnuose, kur beveik nėra deguonies, ar giliai po vandeniu, kur tos deguonies taip pat
ne tiek jau ir daug? Pabandžiau išsiaiškinti, kaip geriausiai pailsi lietuviai, apie kokias
atostogas jie svajoja ir taip toliau. Prisipažinsiu, keli dalykai mane tikrai nustebino. Taigi...
2 idealių atostogų
scenarijai
Atostogos Nr.1
Alfredo Girdziušo nuotr.
Aivaras VEIKNYS
Trukmė - ne mažiau kaip trys savaitės,
nes tiek laiko reikia visiškai atsigauti, tai yra pirmąją savaitę organizmas
adaptuojasi prie naujos aplinkos, antrąją savaitę pradeda mėgautis poilsiu,
na, o trečiąją savaitę visiškai įsikrauna.
Vieta - geriausia, jeigu tai būtų kokia
užsienio šalis, kur daug saulės, vandens, su gera viešbučių infrastruktūra.
Pageidautina, kad pačiam nereikėtų
nieko daryti, kad viskas būtų paduota
ant lėkštutės. Taip pat svarbu, kad tos
šalies žmonės nebūtų įkyrūs. Šalia šeima arba geri draugai, su kuriais galima pasijuokti ir net nusišnekėti. Telefonas - tik iš reikalo ir tik tada, jeigu pats
sugalvojai paskambinti mamai.
Atostogos Nr.2
Vyrų svajonių atostogos
paprastos - upė, valtis,
mylima moteris joje...
Trukmė - dvi savaitės. Vieta - užpustyta
kalnų trobelė kur nors kalnuose. Židinys, daug karšto vyno ir geros literatūros. Gerai, jeigu malkomis pasirūpinta
iki tau atvykstant. Šiuo atveju jokių
su civilizacija siejančių dalykų, nors
vargu ar tokioje vietoje jie veiktų. Vis
dėlto tokioje trobelėje būti vienam negalima, aišku, nei šeimos, nei draugų
nesinori, nes su jais tektų bendrauti ir
nebūtų laiko skaityti kokio Šekspyro ar
Petrarkos sonetų. Tačiau šuo visai netrukdytų - nesijaustum labai vienišas,
antra vertus, jis nekvaršintų tau galvos
įvairiausiais klausimais.
cm
myk
Redakcijos archyvo nuotr.
Poetas Gintaras Bleizgys
Aktorius Romas Ramanauskas
Asmeninio albumo nuotr.
Suprantu, kad beprotiški šiuolaikinio
gyvenimo tempai diktuoja savo sąlygas,
kad nuolatos reikia budėti, būti į kažką
įsitvėrusiam, jog srovė tavęs nenuneštų
Tai Lietuvoje ar ne?
kaži kur toli toli - į nebūtį. Tu turi dirbti,
dirbti ir dirbti, kitaip viskas, ką pasiekei
Deja, apklausos rezultatai parodė, kad
ligi šiol, gali tapti griuvėsiais. Apklausos
lietuviai mieliau renkasi atostogas už Lierezultatai parodė, kad pusė vyrų apie tituvos ribų, gal ne veltui gajus posakis, kad
kras atostogas tik pasvajoja. Štai poetas
gerai ten, kur mūsų nėra. Štai V.Cololo ilGintaras Bleizgys sakė: “Šiais metais atossėjosi Turkijoje, G.Dinda - Portugalijoje,
togų dar neturėjau, todėl idealios mano
na, o šokėjas Andrius Kandelis - Tunise.
atostogos, manau,
“Tačiau Tunisas man
būtų, jeigu jos apsnepadarė labai didekritai būtų”. Poetui
Smagu pavaidinti lio įspūdžio, todėl neantrino aktorius Rogalėčiau šios kelionės
intelektualų
mas Ramanauskas:
pavadinti idealiomis
snobą ir,
“Idealios kiekvieno
atostogomis. Atsimevyro atostogos - tai tarkim, lietui lyjant
nu, kartą Naujuosius
tokios atostogos,
skaityti Šekspyro sonetus. metus su draugais suapie kurias jis svatikau Meksikoje, tuoTaip ir pailsi, ir kažką
joja visą gyvenimą.
met labai patiko. KoIr kuo ilgiau apie tai atrandi savo sielai
dėl? Nes ten labai įdosvajoja, tuo mažesmūs žmonės, labai genė tikimybė, kad jos bus. Iš idealių atostori viešbučiai, aptarnavimas, maistas ir taip
gų lieka tik graži svajonė”. Sakyčiau, žiautoliau, žodžiu, viskuo buvo pasirūpinta
ru. Tačiau realu, ir tai patvirtino fotografas
už mus, dėl nieko nesukome sau galvos”,
Alfredas Girdziušas: “Normalių atostogų
- įspūdžiais dalijosi Andrius. Prisiminkineturėjau jau apie 20 metų”. Ką čia beprite, gerą aptarnavimą kaip vieną iš idealių
dursi...
atostogų kriterijų paminėjo ir Vitalijus.
Vienam būtų nyku
Tiesa, kai kurie pašnekovai, priešingai
Gali susidaryti įspūdis, kad į tokią šalį
nei G.Bleizgys, rado išeitį - jie šiais metais
norisi grįžti dar ir dar kartą. Tačiau, pasiroJeigu manote, kad vyrai - tikri vienisavo atostogas suderino su darbu, vis dėldo, ne - daugeliui pašnekovų labiau rūpi
šiai, labai klystate. Visi pašnekinti lietuviai
to reikia pažymėti vieną dalyką: toks varine puikus aptarnavimas, o naujovės, ir jeibuvo už atostogas drauge su kuo nors.
antas įmanomas tik jeigu darbas yra kūrygu jau tu buvai Turkijoje, kitais metais noA.Girdziušas šį fenomeną aiškino taip:
binis. Pavyzdžiui, televizijos laidų vedėjas,
rėsi aplankyti Graikiją.
“Man idealui labai daug nereikia: palahumoristas Vitalijus Cololo prisipažino,
Kita vertus, atsirado vienas vyras, kuris
pinės, upelio ir meškerės. Vis dėlto šalia
kad visai neseniai su visu filmavimo kolek- kategoriškai buvo už poilsį Lietuvoje. Tai
turėtų kas nors būti, esu tris ar keturias
tyvu svečiavosi Turkijoje. “Nors važiavome
A.Girdziušas. Štai ką jis kalbėjo: “Aš visai
paras praleidęs vienas ir galiu pasakyti,
darbo reikalais, aš tikrai labai gerai pailnesuprantu tų, kurie važiuoja ilsėtis į užsie- kad vienatvė galiausiai pradeda gniuždyti
sėjau. O kaip kitaip, juk gyvenau viename
nio šalis. Ne dėl pinigų, tačiau manau, kad
morališkai. Kodėl? Nes, norime to ar negeriausių tos šalies viešbučių, todėl neLietuvoje pačios gražiausios vietos, kokių
norime, esame bandos atstovai, einame
reikėjo niekuo rūpintis: vakare išlenki 100
nerasi jokioje kitoje užsienio šalyje. Tiesiog
ten, kur eina visa banda. Todėl šalia turi
gramų ko nors stipresnio, anksti ryte įšoki
reikia jas pamatyti”. Tačiau Alfredas neįbūti bent šuo, bent uošvė. Nesvarbu, vaį baseiną, vėliau nueini pažaisti tinklinio...
vertino vieno dalyko: jeigu savo tėvynėje
sara ar žiema, svarbiausia bendra komanŽodžiu, idealu”, - pasakojo jis.
esi bent kiek labiau
da. Atsimenu, kitados
žinomas, ramiai
pasistatydavome papailsėti tau niekas
lapines sniege ir visai
Esame
bandos
Du kartus geriau nei vieną
neleis. “Tarkim, toje
gerai jausdavomės”.
atstovai,
Kita pusė apklaustųjų teigė, kad ideapačioje Lenkijoje aš
Poetas G.Bleizgys fotoeiname ten,
lus atostogų variantas, kai gali pailsėti du
jaučiuosi laisvai, nes
grafą papildė: “Idealios
kur eina visa
kartus per metus. Ar tai įmanoma? Pasironiekas manęs nepaatostogos turėtų būti
do, taip, nors ir prieštarauja prieš tai paražįsta. Galėčiau pui- banda. Todėl šalia turi
praleistos draugų būšytiems žodžiams. Kad ir tas pats V.Cololo,
kiausiai pailsėti ir
būti bent šuo, bent uošvė relyje, bet ne didesniakuris galbūt taip optimistiškai nekalbėtų,
Druskininkuose, bet
me kaip penki ar šeši
jeigu ne vienas faktas: su savo kolegomis
kai žmonės į tave
žmonės. Jeigu kraštas
grįžęs iš Turkijos jis netrukus vėl išlėkė į šią
nuolatos spokso ir galvoja, jis ar ne jis, po
nepažįstamas, vienam šiek tiek baugoka ir
valstybę, net lagaminų nereikėjo iškraustykurio laiko tai pradeda erzinti”, - prisipažinyku”. V.Cololo šiuo klausimu buvo dar kati. “Pasiėmiau šeimą ir išvykau. Ir vėl gyveno humoristas V.Cololo.
tegoriškesnis: “Jeigu tau norisi ilsėtis vienome viename geriausių šalies viešbučių,
nam, vadinasi, esi žiauriai pervargęs ir tau
ir vėl, kol jūs čia mirkote lietuje, mes mėgavažiuoja stogas”.
Kuo toliau nuo civilizacijos
vomės saule”, - gyrėsi jis.
Kalbant apie kompaniją, nė vienas vyApie dvigubas atostogas prakalbo ir
Dauguma pašnekovų prisipažino, kad
ras neužsiminė apie svetimas moteris. Ilgai
dar vienas pašnekovas. Bendrovės “Mineatostogaudami stengiasi kuo labiau atigalvojau, kodėl taip yra, nejaugi vyrai nėraliniai vandenys” viskio ir konjako ekstrūkti nuo civilizuoto pasaulio, net ir tie,
ra medžiotojai, gal tiesiog jie apsimetinėpertas Gintautas Dindas sakė: “Aš idealų
kurie važiuoja pasižmonėti, stengiasi išsija... Tačiau R.Ramanauskas išsprendė visus
poilsį įsivaizduoju, kai galima nuo darbų
jungti mobiliuosius telefonus, neatsako į
mano galvosūkius. “Jeigu tas žmogus nėra
atitrūkti du kartus per metus. Taip ir stenelektroninio pašto laiškus ir taip toliau. Vis
artimas, jeigu jis žiūri visai į priešingą pugiuosi daryti, tai yra vieną kartą su šeima
dėlto pašnekovai teigė, kad šiais laikais visę, tuomet geriau atostogauti vienam, tai
važiuoju į kokią užsienio šalį, o antrą kartą
siškai atitrūkti nuo civilizuoto pasaulio lavisai nesunku, priešingai, jeigu moki ir gali
tiesiog guliu lovoje savo namuose ir nieko
bai sunku, net tolimiausiuose užkampiuobūti vienas, vadinasi, tu subrendęs, didelę
doro neveikiu, nebent skaitau kokią knyse miesčionija užima vis daugiau vietos.
patirtį turintis žmogus, kuris gyvenime jau
gą”. Pašnekovas pasakojo, kad pirmuoju
Tiksliausiai visų vyrų norą pabėgti nuo
yra pasimokęs, - mintimis dalijosi aktorius.
atveju atostogos būna šventė dvasiai, nes
civilizuoto pasaulio apibūdino aktorius
- Net ir vienas žmogus, jeigu jis tavęs nepamatai daug naujų dalykų, susipažįsti su
R.Ramanauskas ir poetas G.Bleizgys. Aksupranta ir jeigu neturite vienas kitam ko
kitų šalių kultūromis, žmonėmis, jų paprotorius pasakojo: “Mano subjektyvia nuopasakyti, labai vargina”.
Fotografas Alfredas Girdziušas
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
mone, idealios atostogos yra tada, kai gali
pabėgti į gamtą, apsigyventi namelyje,
pilname knygų ir žurnalų, kai gali grožėtis
saulėtekiais ir saulėlydžiais, žiūrėti į žvaigždėtą dangų. Smagu pavaidinti intelektualų
snobą ir, tarkim, lietui lyjant skaityti Šekspyro sonetus, kurių galbūt niekada iki tol
nebuvai skaitęs. Taip ir pailsi, ir kažką atrandi savo sielai. Jokių kompiuterių ir kitų
su civilizacija siejančių dalykų”.
Poeto svajonė panaši: “Na, mano atostogos turėtų būti toliau nuo civilizacijos,
be jokių mobiliųjų telefonų, elektroninių
paštų ir kitų technologijų. Šiaip man patinka civilizacijos nepaliestos vietos - kalnai,
dykumos, kuriose gali ne tik pailsėti, bet ir
išbandyti savo fizines jėgas, pajusti bent
kiek adrenalino”. Tiesa, Gintaras, kaip ir
daugelis kitų pašnekovų, nieko prieš poilsį namie, mieste. Poetas sakė, kad jis tikrai
pailsėtų sėdėdamas savo tvirtovėje ir skaitydamas, rašydamas, tvarkydamas kiemą,
jam taip pat visai smagu nueiti į kiną. Kita
vertus, niekas nepalaimino televizoriaus
kaip vieno iš atostogų atributo. “Nesuprantu tų, kurie grįžta po darbo namo ir
išsidrebia prieš televizoriaus ekraną manydami, kad tai geriausias poilsis”, - komentavo A.Girdziušas.
Šokėjas Andrius Kandelis
Redakcijos archyvo nuotr.
čiais, tradicijomis. Kita vertus, fiziškai tikrai
pavargsti nuo nuolatinio vaikščiojimo ir
panašiai. Na, o antruoju atveju priešingai atsigauna tavo kūnas.
Televizijos laidų vedėjas Vitalijus Cololo
Asmeninio albumo nuotr.
Idealu, jeigu apskritai jų turi
Sauliaus Venckaus nuotr.
atostogos
Viskio ir konjako ekspertas Gintautas Dinda
/
J/B persona
respublikonas
Š
iandien poetas,
praeityje garsus
aštriaplunksnis
“Respublikos”
apžvalgininkas Valdemaras
KUKULAS yra visiškai
pasinėręs į poeziją. Jis
didesnę dalį savojo laiko
praleidžia namie, romantiškai
apstatytame, net tratančiame
nuo knygų gausos, tabako
dūmuose skendinčiame
darbo kambaryje ir, pats
savimi stebėdamasis,
veik kasdien parašo net
po keletą eilėraščių. Kai
poezija iš vidaus veržiasi,
vargu ar berūpi poetui
žemiškieji dalykai. Tačiau
Valdemaras prisipažįsta,
kad įkvėpimui atslūgus
jis ir vėl bus visuomenės
kritikas. Mat lakštingala ne
tik negali nečiulbėti, kaip
kitados sakė Salomėja Nėris,
bet ji negali ir nutylėti.
Rimvydas STANKEVIČIUS
- Kaip atsitiko, kad poetas atsirado drąsiame ir aštriame dienraštyje? O dar ir ne
kultūros puslapiuose?
- Niekada nelaikiau savęs žurnalistu, tačiau taip jau nutiko, kad 1992 metais parašiau “Literatūrai ir menui” kalėdinį straipsnį... Kadangi ir šiandien į politiką reaguoju
užverdančiu krauju, tad ir anuomet surašiau karštai, aštriai, atvirai ir visiškai nuoširdžiai. Žodžiu, leidinio redaktorius atsisakė
tą straipsnį spausdinti.
Kadangi Vitą Tomkų pažinojau nuo studijų laikų (buvome ir bendrakursiai, ir “kambariokai”), ilgai nesvarstydamas su tuo straipsniu nuėjau į “Respubliką” - ji ne tik straipsnį
išspausdino, bet ir palinkėjo daugiau tokių.
Man tai taip patiko, kad ėmiau rašyti kas
mėnesį, vėliau - kas savaitę, dar vėliau - kone kasdien. Man paaiškėjo, kad tai rašyti yra
kur kas įdomiau nei literatūros kritiką, kurią
teskaito labai siauras ratas žmonių.
Dėl mano vieno itin ilgo straipsnių ciklo
“Kol skauda” mane “respublikonai” net “Aiskauda” buvo ėmę pravardžiuoti. (Juokiasi.)
- Kaip pats pavadintumėte savo publicistiką? Kas tai - visuomenės kritika?
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Lakštingala
negali nutylėti
Anuomet “Respublikoje” susirinko visas
talentingiausių žurnalistų branduolys. Buvo
gera dirbti tarp protingų ir talentingų žmonių. Ir dabar prisimenu savo sėdėjimą prie
židinio pas Nijolę Baltulienę, prisimenu laikus, kai turėjau teisę nesibeldęs užeiti į Vito
Tomkaus kabinetą, naudodamasis bendrakursio ir bičiulio privilegijomis, prisimenu
Vytauto Landsbergio nuotrauką per visą
pirmąjį “Respublikos” puslapį... (Juokiasi.)
- “Respublikoje” susidraugavote ir su
šviesaus atminimo rašytoju Ričardu Gaveliu?
- Ne, Ričardą Gavelį įsidėmėjau po jo
novelių knygos “Nugalėtieji”, kurios teigiamą recenziją iš to meto kritikų parašiau
vienintelis. Žinoma, ją nustelbė neigiamų
recenzijų banga (nes Ričardas Gavelis knygoje be skrupulų kalba apie represijas,
raudonąjį terorą, tremtį), tačiau to pakako
mudviem susibičiuliauti. Ričardas buvo
žurnalistų misija - sukurti politikų
naujakalbės žodyną - nuolat nepaliaujamai
versti tautai politikų žodžius ir visas
paslėptas tų žodžių prasmes
- Būtent. Tačiau ji drauge ir labai eseistiška. Dievinau laikus, kai man leisdavo
apžvalgas rašyti netaupant vietos - tuomet
galėdavau ne tik sausai išdėstyti problemą, remdamasis faktu ar kokiu įstatymo
projektu, - tuomet galėdavau argumentuoti pasitelkdamas Ž.P.Sartrą ar A.Kamiu.
Tekstas įgydavo gyvumo, įtaigumo, be to, į
tokį tekstą telpa ne tik problemos narpliojimas, bet ir išmintis bei kultūra.
Vienu metu buvau pradėjęs rašyti netgi savaitines pačios “Respublikos” apžvalgas, gaila, tačiau ši praktika neprigijo. Nors
Vakarų pasaulyje tokios apžvalgos yra daromos ir skaitytojų yra mėgstamos.
Valdemaras
Kukulas
dievina
laikus, kai
galėjo rašyti
ilgas ilgas
apžvalgas
gana ambicingas žmogus, į kritiką reaguodavo itin jautriai. Norėjau pagelbėti jam
surasti nišą jo kalbėjimui. Tad pats jį ir pakviečiau į “Respubliką”.
“Respublikoje” R.Gavelis netruko mane
nustelbti, ėmė kasdien rašyti vedamuosius
straipsnius... Jis išties buvo be galo darbštus - įsivaizduojat, nors intensyviai dirbo
“Respublikoje”, sau buvo pasižadėjęs kasmet parašyti po romaną - ir pažadų jam
laikytis sekėsi.
Man patinka analizuoti jau parašytus
tekstus, iš tokio kalbėjimo atsiranda nemažai peno pamąstymams. Neslėpsiu, man
ir dabar maga vėl prie tų apžvalgų grįžti,
tik štai šiais laikais nemadinga reaguoti
į spaudos išviešintą tiesą, kostiumuotieji
kaip vogė, taip vagia, karavanas kaip ėjo,
taip eina, tad ir susivaldau kol kas.
- Ar visuomenės kritika - poeto, rašytojo misija?
- Poetas Tomas Venclova rašė, kad politika yra tokia pati tikrovė kaip ir literatūra, knygos, buitis, muzika, kavos gėrimas,
pasimatymas su moterimi. Dalis poetų
visiškai nesidomi, ignoruoja politiką, socialinius dalykus, kiti - atvirkščiai, ne tik
domisi, bet ir aktyviai dalyvauja valstybės
gyvenime.
Nežinau, kurios pozicijos palinkėčiau
kitiems poetams, tačiau žinau, kad net jei
poetas iš Dievo malonės gieda kaip paukštis, nedėdamas jokių pastangų ir intelekto,
vis tiek jis dirba intelektualo darbą, tad turi prisiimti ir intelektualo pareigas - visuomenės analitiką ir kritiką. Tai ir darau. Be
to, mano charakteris toks - turiu įgimtą teisybės poreikį. Kūryba, kad ir kokia ji būtų,
nuo sąžinės neatskiriama. Todėl pratęsčiau
poetės Salomėjos Nėries mintį - lakštingala negali ne tik nečiulbėti, ji negali ir nutylėti tiesos.
- Buvo (o gal tebėra) pagundų atsidurti
Seime?
- Ačiū Dievui, kad jis man apšvietė protą laikytis nuo tos vietos nuošaliai, stebėti
iš šono. 1992 metais turėjau galimybę eiti
į Seimą kone keturių partijų sąrašuose, tačiau atsilaikiau tai pagundai. Pasimokiau
iš savo bičiulių klaidų - jie nuėjo į Seimą ir
tepabuvo jame statistiniais vienetais. Mat
kiekviename Seime susirenka “deržimordų” būrys, kuris sudaro labai uždarą struktūrą, kurios niekas nemato, “kam nereikia”.
- O gal su savo įgimtu tiesos ieškojimu
ten kaip tik būtumėt padaręs gerų darbų?
- Stebėdamas politikų veiklą iš šalies
įžvelgiau vieną itin įdomų dalyką - iki 1996
metų politikai dar kalbėjo kiekvienas savo
balsu, savais žodžiais ir lietuviškai. Dabar to
nebėra. Pasirodo, politikų sluoksnis paaukojo dvi dešimtis metų sukurti politikų naujakalbei, veikiančiai kaip dūmų uždanga prieš
visuomenę. Dabar ta naujakalbė puikiai veikia - visi politikai kalba tais pačiais žodžiais,
tačiau tų žodžių prasmės yra skirtingos. Ta
pati sąvoka pjauna tą pačią sąvoką, žmonės
gali klausytis tik tyčinio politikų nesusikalbėjimo, o iš tiesų jie kalbasi, tik be vertėjo
paprasti žmonės niekada nesupras apie ką.
Pavyzdžiui, kasdien politikų kalboje vartojamas žodis “korupcija”. Kai jį taria konservatoriai, jis turi vieną reikšmę, kai socdemai - kitą... Kai socdemai kalba apie rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumą, jie išties turi
galvoje krikdemų ir konservatorių surinktus
pinigus ir labai puikiai žino, iš kur tie pinigai
atėję. Apie rinkimų kampanijos finansavimo
skaidrumą šneka ir konservatoriai, tačiau jie
tardami šiuos žodžius išties kalba apie Darbo partijos finansines operacijas...
Politikai suvokia, kad šnekėti tiesiakalbe yra pavojinga - visuomenė gali nepanorėti taikstytis su jų žaidimėliais, todėl
dėjo visas pastangas sukurti kalbą, kuri
neatskleistų nei jų veidų, nei jų darbų.
Manau, kad kaip tik žurnalistų misija sukurti politikų naujakalbės žodyną - nuolat nepaliaujamai versti tautai politikų žodžius ir visas paslėptas tų žodžių prasmes.
Tik taip galima išsklaidyti tą dūmų uždangą, tik taip galima tikėtis teigiamų pokyčių
mūsų valstybės gyvenime. O ar valdžioje
kairieji, ar dešinieji - seniai nesvarbu. Nėra jokių radikalių skirtumų - tai tos pačios
mašinos sudedamosios dalys.
Kaip tik “Respublikai” ir palinkėčiau būti ta “vertėja” visuomenei, pramušti tą naujosios leksikos skydą ir teikti visuomenei tą
informaciją, kurią garsiai kalbėdami politikai slepia. Man atrodo, tada ir rinkimų rezultatai kitaip atrodytų.
cm
myk
j/b avantiūra
auksas
Lobiai. Noriu prisijungti (I)
N
“Reuters” nuotr.
edarbas vargina.
Galima pavargti nuo
nieko neveikimo.
Dirbti vadybininku,
pardavėju-konsultantu
nesinori. Jei kas išgelbės,
tai tik internetas. Baigtos
archeologijos studijos “Google”
aplinkoje priverčia įrašyti žodį
“lobiai”. Įrašau ir džiaugiuosi,
kad internetas nenulūžo.
mos? Perki aparatą ir varai į paieškas, turėsi MD ir kitaip į tave žiūrės...”
Viską supratau. Kaip ir visur, laukia hierarchijos laiptai. Kol kas mano statusas
- grindų kilimėlis prie laiptinės.
Ieškojimo pagrindas
Džiaugiausi, kai “Dartis” gal kiek supykęs išsiliejo: “Manau, prašymas būti
paimamam į paieškas - tai tas pats, kas
prašyti žvejo ar grybautojo parodyti jo
žvejybos ar grybų vietas”. Nemanau, kad
žvejyba ar grybai susiję su tokiais dideliais pinigais kaip vertybių paieškos.
“Manau, daugelis prieš tyrinėdami
tam tikrą vietą apie ją surenka kuo daugiau informacijos, t.y. įdeda daug laiko,
pastangų prieš leisdamiesi į paieškas,
todėl vargu ar gali taip paprastai imti ir
kitiems atskleisti. Neseniai ir pats pradėjau paieškas, iš pradžių nežinojau, kaip
ir su MD elgtis, todėl taip pat kilo mintis
prašyti kieno nors pagalbos, bet paskui
supratau, kad tik pats turiu viską išstudijuoti ir suprasti. Ir galiu pasidžiaugti, kad
pavyko pagrindinius principus suprasti”.
Džiaugiuosi, kad jam pavyko. Suprantu, kad jam būtų pikta, jei mane kas nors
“priglaustų”.
Tauras LINIONIS
Pasiskaitau apie lobius. Po kiek laiko
suprantu, kad atkasęs didelį lobį galėčiau
ilgai ir laimingai gyventi. Variantas sudomino. Turi būti Lietuvoje lobių ieškotojų.
Įvedu “lobių ieškotojai”. Interneto naršyklė pasiūlo užeiti į “kablys.com” forumą. Iš
trumpo jo aprašymo suprantu, kad čia
renkasi lobių vilkai.
Looobiai
Užeinu. Kad būtų linksmiau, užsiregistruoju. Forume pasižiūrėjau, kokių grožybių, vertybių randa žmonės. Apie tai jie
skelbia tiesiai puslapyje. Ir aš užsimaniau
girtis lobiais. Sukūriau savo temą iškalbingu pavadinimu - “Noriu prisijungti”.
Temoje prisistačiau ir parašiau, ko noriu. Norėjau vieno - pamatyti, kaip vyksta
ieškojimas. Supratau viena. Tai, kuo norėjau užsiimti, kertasi su įstatymais. Spjoviau
į tai. Juk daug kas spjaudosi. Ypač į įstatymus. Kaip darbuotis su kastuvu, žinojau jau vaikystėje tėvai daržus kasti vertė.
Pripažinsiu, žinojau, kad forume renkasi
vieni banditai. Bet blogoji pusė visada traukia labiau. Teko dirbti ir su geraisiais archeologais. Juos kažkodėl įprasta vadinti baltaisiais archeologais. Blogus vadina juodaisiais. Matyt, todėl, kad kasa nelegaliai.
Forume neprisistačiau kaip archeologijos duonos ragavęs. Nusprendžiau būti
vadybininku. Amžiaus nemelavau - juk nesu panelė.
Naujokui sunku
Po kurio laiko gavau atsakymą į mano
prašymą leisti prie ko nors prisijungti. Atsakymas buvo klausimas. Klausė, iš kokio
miesto esu. Iš Vilniaus. Kito atsako reikėjo
kiek ilgiau luktelėti.
Atsakymas nenudžiugino. Kažkoks
Reakcija
Kai kam juk pasiseka!
“blizgutis” pranešė, kad jis nemano, jog
seniai lobių ieškantys žmonės leistų prisijungti nepažįstamam jaunikliui. Smagu sulaukti komplimentų dėl amžiaus. Man iškėlė sąlygą. Paimtų, jei žinočiau tikslias vietas,
kur reikia ieškoti.
Supratau, kad viskas tuo gali ir pasibaigti. Nusprendžiau pasigirti. Žinau ir aš
kelias vietas. Nepadėjo.
Savaitę nesulaukiau jokios reakcijos.
Nesusivaldžiau. Klaviatūra surinkau klausimą, ar mane ruošiasi kas nors paimti į
kasinėjimus. Tai supykdė vieną iš puslapių administratorių. “Nejaugi esate prastesnis už kitus - iš pradžių išbandykite
savarankiškumą, provokuojantis žurnalistinis įkyrumas veikia atstumiančiai”.
Pamaniau, kad tuo mano žurnalistinis
tyrimas gali ir pasibaigti. Nusprendžiau vaidinti brendantįjį į šią upę vis giliau. Ieškau
metalo detektoriaus.
Pagalbininkų metalo detektoriaus
paieškose atsirado tuzinai. Pasiūlė, į ką
galėčiau kreiptis. Nesikreipiau. Buvau jau
suradęs. Kainas pažiūrėjau. Apatinis žan-
Atkasęs didelį lobį galėčiau ilgai ir laimingai gyventi
“Blizgutis” susidomėjo tuo, kad esu
ketverius metus padovanojęs archeologidikaulis atvipo. Gerus metus vienais majai. Diskusijos persikėlė į asmeninių žinukaronais maitintis reikėtų norint įsigyti
čių lygį. Ieškotojas paklausė, ar tikrai stugerą metalo detektorių (toliau MD).
dijavau archeologiją, ir pasidomėjo, kur
Prieš porą metų esu radęs MD už 249
teko atlikti praktikas.
litus. Tada buvau studentas. Tai atrodė priAtsakyme parašiau abstrakčiai, kokius
imtina kaina. Šiuo metu tokio pigaus net
miškus esu išvaikščiojęs studentavimo
su žiburiu nerastume. Kainos svyruoja nuo
metais. Kitas jo klausimas buvo apie radi800 litų iki 10 tūkstančių litų ar net daunius mano minėtose teritorijose. Klausė,
giau.
ar giliai, koks paKonsultaviršius. Perspėjo,
vausi su vienos
Pripažinsiu, žinojau, kad galiu neatraįmonės, kuri
kad forume renkasi šinėti, jei nenoriu.
platina MD, vaAtrašiau. Gylius
vieni banditai.
dybininku Gyjuk sugalvoti neBet blogoji pusė
čiu. Įstaiga man
sunku.
visada traukia labiau
patiko. Visada
“Blizgutis” išpatiko įmonės,
sidavė, kad tris
kurios reikalus tvarko per “Skype”. Parašiau,
artimiausius savaitgalius jau yra susiplakiek turiu litų. Man pasiūlė du variantus. O
navęs, o vėliau galėsime ką nors tartis
man tik norisi, kad gerai monetas iš po ženuveikti kartu. Kaip žmonės limpa, kai
mės trauktų.
žinai vietą. Juk manęs tai niekas nenoPasiūlė man “Garret” firmos modelį
rėjo imti. Visi savo grybus slepia - aš, ka“Ace 250” ir “Fisher” firmos F2. Sutarėme
dangi naujokas, privalau skleisti kortas.
dėl “Ace 250”. Kaina - 800 Lt.
Parašius kainą buvo ilga nejauki pauzė.
Blogi žmonės
Parašiau “gerai”. Niekas nesureagavo. Paklausiau, kur ta firma yra. Pasakė adresą ir užtiPaklausiau, ar verta investuoti į lobių
krino, kad šis MD yra vietoje. Pasakiau, kad
paieškas ir ar tai man atsipirks. “Ar atsiskambtelėsiu, kai būsiu nurodytu adresu.
pirks, ar ne, priklausys nuo to, kiek daug
Vadybininkas parašė savo telefono numerį.
dirbsi (legendų, žemėlapių, straipsnių
paieškos, archyvo peržiūra ir t.t.), - rašė lobių ieškotojas. - Čia yra sėkmės dalykas:
Grįžimas į forumą
vienas vos išėjęs pirmą kartą randa daiktą,
Grįžęs į forumą pasigyriau savo sprenkuris kainuoja keliskart daugiau nei MD,
dimu. Vieni peikė, kiti gyrė. Peikė tai, kad
kitas kelerius metus ieško ir nieko, todėl
pigus. Gyrė už tai, kad pigus ir geras. Po
tikslios prognozės nėra”.
trumpų diskusijų apie mano galbūt būsiIeškotojas dar kartą pabrėžė, kad jeigu
mą MD atsirado drąsuolis ir paklausė, ką
pasistengsiu, atsipirks: “Lietuva nėra tokia
duosiu tam, kas mane paims į ieškojimus.
turtinga radiniais kaip Ukraina, bet kai ką
Saldainį. Saldainiais visi ten apsirūpirasti galima. Šitame forume kolekcionierių
nę. Man pasiūlė susirasti dar vieną tokį
yra, bet tai ne kolekcionierių forumas, čia
patį kaip aš. Susiradus pasiūlė išrasti dviliaudis labai įvairi, yra ir piktų veikėjų”.
ratį. Pradėkite patys savimi rūpintis.
Išdrįsau pasidomėti, kurie čia jau tie
Atėjo laikas. Prisipažinau. Ketverius
piktieji. Atsakymo iki šiol nėra.
metus atidaviau archeologijai. Iškalbin(Pradžia. Tęsinys kitame numeryje)
giausia reakcija į tai: “Tai kokios proble-
/
J/b albumas
Dar nesuvaidintas
N
ors 55 metų
aktorę
tebejaudina
jaunystės
prisiminimai, kurie atgyja,
kai pavarto nuotraukų
albumus, Dalia tvirtina,
kad gyvena šia diena ir
stengiasi nesigręžioti atgal.
retro
Dalios Storyk
vaidmuo
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ
nuotraukos asmeninio albumo, redakcijos archyvo ir
Sauliaus Venckaus
Talkoje prie
Jaunimo
teatro (1980)
Dalia Storyk - Lietuvos
konservatorijos
trečiakursė (1974)
Giedriaus Kuprevičiaus miuzikle “Ugnies medžioklė
su varovais” Monika - Dalia Storyk, Rolandas - Vladas
Bagdonas (1979)
Režisierė Irena Bučienė su Dalios Tamulevičiūtės “dešimtuku” repeticijoje (1974)
cm
myk
“Štai kokia buvau!”, - sako Dalia, vartydama garsaus pasaulio fotomenininko Ričardo Avedono albumą, kuriame yra ir jos
nuotrauka. R.Avedonas ją įamžino Niujorke, kai teatras su spektakliu “Dėdė Vania” (1986) gastroliavo Brodvėjaus teatre
Su dukra Juste (2003)
Su Eimunto Nekrošiaus
“Makbeto” aktoriais Vytautu
Rumšu ir Vidu Petkevičiumi
gastrolėse Kopenhagoje
(1999)
Dalia smagiai šventė savo 50-metį. Pirmoje eilėje sėdi režisierė Dalia Tamulevičiūtė,
jubiliatės mama ir buvęs vyras Arūnas (2003)
Tokia jau aktorės dalia - jaunystėje vaidinti džuljetas, mylimąsias, o perkopus vidurvasarį, solidžias moteris, motinas, taip
pat ir valdoves. Tokia dalia teko ir Daliai
Storyk-Zykuvienei iš to paties garsiojo Jaunimo teatro dešimtuko kurso, kuriam vadovavo prieš trejus metus amžinybėn išėjusi režisierė Dalia Tamulevičiūtė.
Dalia Storyk buvo pirmoji kurso nuotaka, ištekėjusi už bendrakursio Arūno Storpirščio. Jų gyvenimas kartu nesusiklostė:
abu turi kitas šeimas ir yra laimingi. Susitikę kalbasi apie dabartį. Aktorė antrą sykį
ištekėjo už chirurgo Arvydo Zykaus. Su juo
pernai atšventė sidabrines vestuves. Jų-
Su vyru
Arvydu
Zykumi
Ispanijos
turistų
mekoje
Barselonoje
(2008)
dviejų dukra Justė rugpjūtį rengiasi vestuvėms. Tad Dalia jau svajoja apie anūkėlius.
“Močiutės vaidmens dar nesu atlikusi, tad
laukia nauji potyriai ir atradimai”, - juokiasi
jaunatviškumo nestokojanti D.Storyk-Zykuvienė. Beje, energijos ir optimizmo iš jos
gali pasisemti ir gerokai jaunesni kolegos.
Dalios figūra ir šukuosena - jaunatviškos,
ji nemėgsta skųstis, kad jai kas nors negerai, važinėja dviračiu. Štai neseniai ji, ilsėdamasi pajūryje, dviračiu pervažiavo visą
Kuršių neriją. Ir dar Dalia mėgsta ramybę,
kurią geriausiai jaučia sodyboje Labanoro
girioje. Ten sielai atgaivos teikia jos prižiūrimas gėlių darželis.
Poilsio valandėlė “Meno forto” gastrolėse
Anglijos mieste Bate su “Meno forto” direktore
Vale Augaityte (1999)
Dalios Storyk
CV
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
1953 m. spalio 28 d. gimė Kaune.
1975 m. baigė tuometės Lietuvos konservatorijos režisierės Dalios Tamulevičiūtės kursą.
1975-1999 m. - Valstybinio jaunimo teatro aktorė.
Nuo 1999 m. iki šiol vaidina “Meno forto” režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektakliuose
“Hamletas” (1997), “Makbetas” (1999).
Ryškiausi vaidmenys Jaunimo teatre: Nina Zarečnaja A.Čechovo “Žuvėdroje”, Regina
“Jasone” (rež. D.Tamulevičiūtė), Jelena Andrejevna A.Čechovo “Dėdėje Vanioje” (rež.
E.Nekrošius) ir kt.
1976 m. nusifilmavo režisieriaus Algirdo Aramino filme “Ilga kelionė prie jūros”.
2009 m. parengė miuziklą vaikams “Kirvirsavero saloj”, kuriame vaidina rašytoją Astridą
Lindgren.
2009 m. vaidino televizijos seriale “Nemylimi” (režisierius Sigitas Račkys).
1975 m. ištekėjo už aktoriaus Arūno Storpirščio, su juo gyveno penkerius metus.
1983 m. antroji santuoka su gydytoju Arvydu Zykumi.
1983 m. susilaukė dukrelės Justinos.
/
respublikoniukas
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
nepamiršo prezidento
Rūta
apkabinimo
Deimantė ZAILSKAITĖ
K
aip dabar gyvena “Respublikos” sesutė kaunietė
Rūta Kazalupskytė, prieš beveik dešimt metų redakcijoje šventusi savo gimtadienį?
Kaune gyvenanti “respublikoniukė” yra ta šviesiaplaukė mergaitė, kurią “Respublikos” dešimtmečio
nuotraukoje yra apkabinęs tuometinis prezidentas Valdas
Adamkus. Mergina nuoširdžiai prisipažįsta visąlaik prisimenanti tą akimirką: “Nežinau, ar klasės draugai man pavydėjo, tačiau teta vis išdidžiai primindavo: “Va, Rūtą buvo apkabinęs pats prezidentas!” (Juokiasi.)
Per tuos dešimt metų daug kas pasikeitė merginos
gyvenime: ji baigė vidurinę mokyklą ir Kauno kolegijoje pasirinko socialinio darbo studijas. Matematikos
nemėgusiai merginai šią specialybę patarė rinktis ir
Prieš dešimt
metų Rūta šalia
prezidento Valdo
Adamkaus
Justę
10
vilioja adrenalinas
mama, mat Rūta žiūrėjo, kad studijos būtų kuo mažiau
susijusios su jos nepageidaujama disciplina.
Vasara Rūtai yra atostogų metas. Ilsėdamasi Šventojoje ji mokosi važiuoti motoroleriu, kurį jai su broliu neseniai nupirko tėvai: “Brolis motoroleriu laksto kaip akis
išdegęs, o aš labai atsargiai valdau šią transporto priemonę. Nors ir vairuoju automobilį, ne taip paprasta nuo keturių ratų persėsti ant dviejų. Laimė, dar nepatyriau jokios
traumos”. (Juokiasi.) Būdama savo šalies ir miesto patriotė
Rūta net minties neturi belstis į kitą pasaulio kraštą ar persikraustyti į kitą Lietuvos miestą, sako, kad jai labai gerai
gyventi ir gimtajame Kaune. Baigusi kolegiją mergina planuoja mokslus tęsti viename Kauno universitete.
Kad ji kaip “respublikoniukė” yra ieškoma laikraščio, sužinojo iš savo senelės, kuri yra ištikima “Respublikos” skaitytoja: “Mano močiutė, kuri visąlaik skaito “Respubliką”,
dažnai užsimindavo: “Įdomu, ar tave prisimins, ar pakvies
į laikraščio dvidešimtmetį”. Ir pati dažnai susimąstydavau,
kaip būtų smagu, jeigu dalyvaučiau ir kitame laikraščio jubiliejuje. Juk ne kiekvienas galėtų pasidžiaugti, kad šventė
savo gimtadienį su laikraščiu”.
Rūta ne tik prisimena įspūdingą “Respublikos” dešimtmetį, sutapusį su jos mažuoju jubiliejumi, bet ir namuose saugo
visas šventines nuotraukas ir laikraščio iškarpas. Paklausta,
kas labiausiai įsiminė iš prieš dešimt metų vykusio jubiliejaus, Rūta nedvejodama sako, kad minėtas prezidento apkabinimas ir pasivažinėjimas “vabalais”. “Tuomet pirmąkart važinėjausi su tom smagiom mašinytėm”, - prisimena ji.
Nors gimtadienis merginai yra labai laukiama šventė,
savo asmeninio jubiliejaus dar neplanuoja. Juokiasi, kad
ilgainiui galbūt ši šventė jai bus mažiau reikšminga.
O kokį savo gyvenimą “respublikoniukė” įsivaizduoja,
tarkime, dar po dešimties metų? Nors šiuolaikinės merginos paprastai visas savo jėgas skiria studijoms ir profesinei
realizacijai, o ne šeimos kūrimui, Rūta prisipažįsta, kad su
mylimu žmogumi norėtų sukurti gražią šeimą ir susilaukti
vaikų. “Tik pirma reikia gerai baigti mokslus, susirasti gerą
darbą ir, savaime suprantama, įsigyti būstą. Tad šeiminiai
planai ne po metų ir ne po dvejų”, - atvirauja mergina.
Alvydo Januševičiaus nuotr.
j/b žmonės
Drugeliais
pasidabinusi Justė
svajoja apie jos
laukiančią jūrą
ekstremalių potyrių
Sidas AKSOMAITIS
P
anevėžietė Justė Kriaučiūnaitė, pasaulį išvydusi
kartu su “Respublikos” dienraščiu, ne vieną savo
būdo bruožą gali pritaikyti ir laikraščiui, artėjančiam prie dvidešimties metų šventės.
“Turiu iškalbos dovaną, esu veržli, besidominti naujovėmis, man patinka bendrauti su žmonėmis, - vardijo savo
būdo bruožus Justė. - Tikiu, jog sugebėčiau ir straipsnius
rašyti. Manau, kad šie bruožai mane ir sieja su “Respublika”.
Šiandien Justė - Šiaulių universiteto Humanitarinio
fakulteto istorijos specialybės antrakursė. Gimtajame Panevėžyje dabar ji yra reta viešnia, nes prieš porą mėnesių
susirado darbą Šiauliuose, buitinius šviestuvus gaminančioje įmonėje.
Justės vaikystėje svajonių būta įvairių, tačiau nūdienos realybė ir finansinė padėtis jas gerokai pakoregavo.
Galbūt todėl mergina svajonių įgyvendinimo siekia nuosekliai. Ji žino - pirmiausia įgis bakalauro išsilavinimą, profesiją, gaus pelningesnį darbą, o tada jau ateis laikas įgyvendinti ir svajones.
Nei su Šiauliais, nei su Panevėžiu Justė savo ateities
nesieja. Dabar ji labiau už viską trokšta pakeliauti po pasaulį. Svajoja kada nors įsikurti name prie vandens telkinio. Ir atsiduoti ekstremaliems potyriams, nuo kurių užverda kraujas, sukyla adrenalinas.
“Labai norėčiau patirti ekstremalių pojūčių šokinėdama
su guma nuo tiltų ar kitų aukštų statinių, - sužibusios merginos akys išduoda, kad ji sako tiesą.- Šuoliai su parašiutu,
skriejimas riaumojančiu motociklu - tikrai nesugebėčiau atsisakyti tokių pramogų. Norisi gyvenimą praskaidrinti ekstremaliais prieskoniais, kad jis neatrodytų toks niūrus”.
Nė vienos ekstremalios svajonės merginai kol kas nepavyko įgyvendinti. Kasmet laukiamas festivalis “Roko
naktys”, tatuiruotės ant kūno - visa tai Justė vadina švelniu
gyvenimo būdu. Mergina įsitikinusi, kad tai, ko ji tikrai no-
10
rėtų iš gyvenimo, dar tik priekyje.
Justei ant kairiosios rankos ištatuiruotas drugelis. Drugelio formos pakabukas - ir ant merginos kaklo.
“Man drugelis reiškia laisvę, - sako Justė. - Labai nemėgstu būti nuo ko nors priklausoma. Esu savarankiška ir
atsakinga. Mano mama tai puikiai supranta ir pasikliauja
visais mano sprendimais”.
Justės atmintyje iki šiol neišblėso įspūdžiai iš 10-ojo
gimtadienio, kurį ji šventė kartu su “Respublika”.
“Pakvietimas atvykti į “Respublikos” šventę Vilniuje buvo labai netikėtas, - prisimena Justė. - Buvo labai įdomu
pamatyti Vilnių, patiko ekskursija po “Respublikos” spaustuvę, sužavėjo pasivažinėjimas “vabalais”. Atsimenu, vyko
įvairios atrakcijos, o vienoje jų laimėjau krepšį kokakolos.
Atmintyje įstrigo ir “Respublikoniuko” pažymėjimo įteikimas, jį, kaip ir kitas dovanas, esu išsaugojusi iki šiol. Žinoma, labai įsimintinas buvo ir fotografavimasis su šalies
prezidentu Valdu Adamkumi. Juk ne kiekvienam vaikui
nuskyla įsiamžinti su valstybės vadovu”.
Apie tai, koks būtų jos svajonių gimtadienis, mergina
dar negalvojo. “Į gyvenimą žiūriu realiai, kad per daug neprisisvajočiau, - šypsosi Justė. - Dabar gyvenu viena, neturiu šaldytuvo, neturiu stalo, bet vis tiek gana gerai jaučiuosi:
turiu draugų, man brangius artimuosius, turiu darbą, galiu
save išlaikyti, susimokėti už mokslus ir man to užtenka”.
Šaukiame “Respublikos”
seses ir brolius
Artėjant “Respublikos” jubiliejui, vėl ieškome savo sesių ir brolių. Tų, kurių pavardės minimos spausdinamame sąraše ir tų,
kurių vardai nepaminėti, bet jie taip pat yra gimę tą pačią dieną su “Respublika” -1989 m. rugsėjo 16 d.
1999 metais surasti, bet kol kas neatsišaukę:
1. Rimvydas Baranauskas iš
Krikštonių (Lazdijų r.)
2. Eimantas Boblauskas iš Panevėžio
3. Edita Čepulytė iš Alytaus
4. Eglė Gališanskytė iš Kauno
5. Simona Goborovaitė iš
Druskininkų
6. Jekaterina Ildiriakova iš
Klaipėdos
7. Mantvydas Jokūbaitis iš
Vilniaus
8. Edita Junevičiūtė iš Vilniaus
9. Karolis Kasiliauskis iš Šilalės
10. Ieva Kumpikevičiūtė iš
Raseinių
11. Viktorija Milončytė iš
Igliškėlių (Marijampolės r.)
12. Sondra Mockutė iš Vilniaus
13. Lukas Murauskas iš Marijampolės
14. Sabina Palabinskaitė iš
Alytaus
15. Simona Radavičiūtė iš
Vembūtų (Telšių r.)
16. Tomas Rodžianskas iš Pakiršinio (Radviliškio r.)
17. Deividas Urbonas iš
Šiaulių
18. Gintaras Užupis iš Kauno
19. Gintarė Vosyliūtė iš Marijampolės
20. Ignas Žagrakalis iš Šiaulių
Skambinkite! Rašykite! Užeikite! Laukiame jūsų.
cm
myk
J/b grožis
formos
Puošmenos
Redakcijos archyvo nuotr.
gražiausiai
gyvenimo šventei
P
apuošalų ir dekoravimo studija “Kristel”
Kaune gražiausią gyvenimo šventę
- sutuoktuves - pasiruošusi paversti
nepakartojamu reginiu jauniesiems,
o kartu ir visiems vestuvių pokylio dalyviams.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
“Vestuvės - tai šventė, kuri būna vieną kartą gyvenime, todėl
ji turi būti išskirtinė, vienintelė ir
nepakartojama, - šypsosi salono
“Kristel” direktorė Laura Damčikienė. - Pasinaudojusios mūsų studijos teikiamomis paslaugomis,
užtikriname, jaunosios savo vestuvėse atrodys įspūdingai, privers
aikčioti ir gėrėtis ne tik šventinio
pokylio dalyvius, bet ir tuos, kurie
vėliau vartys jaunųjų nuotraukų
albumus, žiūrės apie pirmąsias
poros bendro gyvenimo akimirkas susuktą kino juostą”.
Salono dizainerės kuria originalius papuošalus, inkrustuotus
žėrinčiais “Swarovski” kristalais,
suteikiančiais moteriai žavaus išskirtinumo, sukuriančiais ypatingą šventinę nuotaiką. Kaklo vėriniai, apyrankės, segės, auskarai
- viskas kruopščiai parenkama,
Ir “Olialia
pupytėms”
kažkas krito
į akį
priderinama, išryškinant pranašumus, pritaikant prie veido formos,
suknelės iškirptės, aksesuarų.
“Dar viena mūsų dizainerių pasiūlyta ir bemat išpopuliarėjusi vestuvinė puošmena
- taurės jauniesiems, - priduria
L.Damčikienė. - “Swarovski” kristalų akutėmis dekoruotos krištolo taurės savo švytėjimu dar
labiau sustiprina šventinį įspūdį,
suteikia jam dar daugiau iškilmingumo”.
Studija “Kristel” vis dažniau
sulaukia užsakymų spindinčiais
kristalais dekoruoti pagalvėles
vestuviniams žiedams, žvakides,
jauniesiems skirtus dovanoti
nuotraukų albumus, vazas, sveikinimus jauniesiems ar kvietimus
pokylio svečiams.
“Atėjusios pasiimti užsakymo
moterys prisipažįsta net neįsivaizdavusios, kad kuklus žėrintis
dekoras gali suteikti tiek daug
grožio ir puošnumo, - maloniais
prisiminimais dalijasi studijos direktorė. - Todėl dažniausiai klien-
“Kristel”
salone
gaminami
originalūs
vienetiniai
papuošalai
tai apie mus sužino vieni iš
kitų, per draugus, giminaičius ar pažįstamus.”
Džiugi žinia
būsimiesiems
jaunavedžiams,
turintiems “Laisvalaikio klubo”
bei “Maestro
Olialia” korteles. Tik
jums studijoje “Kristel” gaminamiems papuošalams ir dekoravimo paslaugoms taikoma 15 proc.
nuolaida!
“Reuters” nuotr.
11
Maistas
norintiems
išlikti gražiems
Ž
inoma, stebuklingo maisto
nebūna. Kaip ir vienos piliulės nuo visų ligų, tačiau
kai kurie maisto produktai
“sveikesni” už kitus.
Citrusiniai
Vitaminas C ir flavanonai visame organizme slopina uždegimus, kurie gali tapti Alcheimerio
ligos, širdies infarkto arba vėžio
priežastimi.
gyvybingumą, neutralizuoja laisvuosius radikalus, folio rūgštis
apsaugo širdį ir kelia nuotaiką.
Ridikėliai
Ridikėlių eteriniai aliejai padeda virškinti riebalus, iš organizmo išplauna skysčių perteklių,
juose yra daug jauninančio kalcio, vitamino C, kalio, magnio,
geležies ir fermentų.
Česnakas
Brokoliai
Juose esantys vitaminai ir kitos medžiagos apsaugo nuo laisvųjų raikalų, mažina skrandžio
vėžio riziką.
Vienas geriausių natūralių
priešvėžinių produktų: jo aromatas
skatina toksinių medžiagų išsiskyrimą, palaiko kraujagyslių elastingumą ir naikina mikroauglius.
Paukštiena
Pomidorai
Idealus baltymų, būtinų raumenims, stipriai imuninei sistemai, ląstelių atsinaujinimui ir visų
organų veiklai šaltinis.
Morkos
Jose esantis beta karotinas
palaiko kiekvienos kūno ląstelės
Pomidorų mėgėjai gyvena
ilgiau ir jaučiasi laimingesni: jų
raudonasis pigmentas likopenas
profilaktiškai veikia prieš vėžį,
tirozinas ir folio rūgštis gerina
nuotaiką.
Parengė Milda KUNSKAITĖ
/
11
Marokas
žmogiškumo
beieškant
Įsiutusio keliauninko įspūdžiai
A
uksinės kopos,
kalnuose išmėtyti
miesteliai,
ochra, karštis,
hašišas ir įkyrūs kaip musės
vietiniai gyventojai, visa tai
žinojau prieš važiuodamas į
Maroką. Visgi, žiūrėdamas į
artėjantį žemyną, su jauduliu
laukiau susitikimo su Afrika.
Laukiau to momento, kai
susitiks mūsų žvilgsniai.
Džiugas VIČKUS
12
Sacharos dykuma
Smegenys pervargusios
nuo karščio ir keturių
valandų meilikavimo,
siekiant išpešti bent vieną
skatiką, atsisakė priimti vaizdą
12
Galima ilgai aprašinėti ir šios šalies ypatumus, bet yra viena gija, sujungianti visus
patirtus įspūdžius - nuovargis nuo melo.
Melas kaip slogus sapnas visur ir visada.
Hašišas kaip laba diena ant kiekvieno kampo. Vargetos, apspintantys visose stotyse,
vyrai, išvirtę prie miestų ir kaimų vartų, be
mažiausios gėdos tiesiantys išmaldos delnus, sukti prekeiviai, derybos, barniai su taksistais ir minia snaudžiančių, žioplinėjančių,
nieko neveikiančių žmonių. Einant į viešbutį
gatvėse stabdo paslaugūs vaikinai, tvirtinantys, kad jūsų viešbutyje nėra vietos ir, žinoma, siūlantys “geresnį” ir “pigesnį” variantą.
Pačiame viešbutyje jums pasakys, kad pigių
kambarių nebeliko, net jei viešbutis akivaizdžiai tuščias. Žuvies prekiautojas pabandys
įdėti bent viena žuvele mažiau, net jeigu po
to ją teks atiduoti katinams, turgaus prekeivis pasvers mažiau vaisių, pasakys neteisingą kainą ir “susipainios” atiduodamas grąžą.
Mažas vaikas pabandys paklaidinti mieste,
kad galėtų pareikalauti pinigų, o lydintis gidas “apaugs” dar trimis draugais, kurie irgi
“turi teisę” į sutartą mokestį. Išmaldos prašytojas nepasidrovės pareikalauti daugiau,
jei duosite jam per mažai, o muzikantas numes savo “brangų” instrumentą ant žemės ir
nusivys jus per pusę aikštės, reikalaudamas
užmokesčio už nuotrauką, į kurią jis net nepateko. Net prie viešojo tualeto atsiranda
Džiugas Vičkus
Chechaouen
miestelyje
cm
myk
horizontai
J/b variklis
keli jo savininkai arba savininko giminaičiai,
šiurkščiai reikalaujantys užmokesčio, o jo negavę palydi smagiu anglišku keiksmažodžiu.
Iš Sacharos į Marakešą važiavau pro garsiuosius Dadeso tarpeklius. Mano nelaimei,
tame pačiame autobuse atsirado du vietiniai “gidai”. Dešimt kartų pasakius, kad ne,
ačiū, nenoriu, nusisukus ir net demonstratyviai neklausant, visgi nepavyko išvengti
keturių valandų šlykštaus meilikavimo ir
persikreipusios šypsenos, kuri kėlė kažkokį
apgailėtiną ir slogų įspūdį. Judo vaikai, tikri
Gibraltaro
Judo vaikai, spengė ausyse. Puikiai žinojau
sąsiauris, keltu iki
“pokalbio” scenarijų - pirmiausia klausimas,
Afrikos - 35 minutės
iš kur esi, taip nustatoma kliento vertė, kiek
laiko jau Maroke, nustatoma patirtis, po to
nykus ir neįdomus reklaminis pasakojimas ir
galiausiai - beprotiška kaina. Po trumpo pabandymo “mažinti” kainą kitas žingsnis - na
gerai, kokią kainą duotum tu, tikintis, kad
turisto išsiauklėjimas neleis jam pasakyti dešimt kartų mažesnės sumos, kuri ir yra tikroji
vertė. Ir visur tas pats, atrodo, kad juos mokyklose išmoko šio apgaulės meno.
Bet kurioje bent kiek garsesnėje vietoje
autobusą aplimpa minia įvairaus plauko veikėjų, bet Dadeso tarpekliai čia užima išskirtiMarrakesh aikštėje
nę vietą. Neteko matyti nieko panašaus. Šaligatviai, laiptai, nuversti
blokai, stulpai, viskas
Nuo hašišo ir karščio
buvo apsodinta ir paremta valkatomis, ubaapduję žvilgsniai, skudurų
margumas ir šiukšlės, tartum gais, prašytojais, prekeiviais. Nuo hašišo ir
rudenio lapai nusėjusios visą miestelio
karščio apduję žvilgsplotą, atrodė kaip slogus sapnas
niai, skudurų margumas ir šiukšlės, tartum
rudenio lapai nusėjusios visą miestelio plotą,
atrodė kaip slogus sapnas. Negalėjau žiūrėti
į tai be pasišlykštėjimo ir man pačiam darėsi
baugu nuo savo minčių.
Smegenys pervargusios nuo karščio ir
keturių valandų meilikavimo, siekiant išpešti bent vieną skatiką, atsisakė priimti vaizdą
- vos sustojus autobusui, minia sulingavo,
tartum susitraukė į vieną didelį gniužulą ir
momentaliai prarijo autobusą. Į vidų ėmė
veržtis prašytojai - nuskuręs aklas senis, lydymas jaunuolio, polietileno gabalais pasipuošęs skambalininkas, moteris su dviem
Chechaouen
vaikais, visokiausio šlamšto prekeiviai ir vis
turgavietė
tie patys kažkokio dirbtinio liūdesio veidai,
ištiestos rankos. Išlipančiuosius kaip vilkai
Fes panorama
puolė krovinių vežėjai savo purvinais sulopytais karučiais su skirtingų dydžių ratais,
kambarių siūlytojai, taksistai. Šiukšlynuose
rausėsi perkarusios katės. Pamatę mano veido išraišką, net “lipšnieji” gidai prarado viltį,
kad aš čia išlipsiu.
Tanger, Chechaouen, Fes, Erfoud, Merzouga, Ouarzazate, Marrakech, Essaouira.
Tas pats per tą patį - purvas, skurdas, apatiški žvilgsniai, tos pačios frazės - “Iš kur jūs?”,
“Gera kaina”, “Dėdės parduotuvė”, dirbtinės
šypsenos ir nuoširdus nesvetingumas.
Norėtųsi pasakyti, kad yra gražių ir vaizdingų vietų, kaip Chechaouen miestelis kalnuose ar Essaouira prie Atlanto kranto, bet
tai neatperka elementaraus svetingumo ir
draugiškumo nebuvimo. Keletas nuoširdžių
marokiečių bei keletas išgyventų nuotykių
be pėdsakų nuskęsta melo jūroje.
Fes. Dantisto
kabineto iškaba
Džiugo Vičkaus nuotr.
13
Fes. Odos rauginamos karvių šlapime, paukščių išmatose, natūraliuose dažuose; kvapas atitinkamas...
Fes mokykloje
buvome labai
šiltai sutikti
Essaouira miestelyje, esančiame prie pat vandenyno,
gali pasigardžiuoti ką tik ištraukta žuvimi
/
13
J/B namai
vidus
Sigitos ir Kęstučio Alčauskių svetainėje daug erdvės, spalvų ir šviesos
Pirmiausia gūžta,
14
T
ą vietelę savo namui už sostinės Liepkalnio gatvės,
kur ant kalvelės plyti sodai, operos ir operetės solistas
Kęstutis Alčauskis ir Lietuvos aplinkos ministerijos
vyriausioji specialistė Sigita Umbrasaitė nusižiūrėjo
seniai. Kai tik sumanė gyventi kartu. Jiems pasisekė įsigyti
sklypą labai geroje vietoje, iš kur atsiveria graži užmiesčio
panorama. O namą pasistatė palyginti greitai - per pusantrų
metų. Dabar ten beveik viskas įrengta - tikras jaunavedžių rojus.
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ. Nuotraukos Sauliaus Venckaus
Malkų ryšulys - simbolinė dovana
Kai apsilankėme prieš kelias savaites
susituokusių Kęstučio ir Sigitos namuose,
erdvioje svetainėje dar stovėjo vestuvių
proga dovanotų gėlių puokštės, o jaunavedžiai spinduliavo tik ką įteisinta šeimos
laime. Alčauskiai mielai rodė originalias
vestuvių dovanas, tarp kurių kvietimas į
povestuvinę kelionę San Diege, kurią jiems
padovanojo jaunosios brolis Saulius su
Virtuvėje - visa
reikalinga įranga
14
žmona Juli, gyvenantys tame Jungtinių
Amerikos Valstijų didmiestyje. Tačiau kelionę jaunavedžiai dėl susiklosčiusių aplinkybių atideda kitiems metams. O tarp įdomesnių dovanų buvo ir ryšulys malkų, kurios rado vietą židinyje ir tikriausiai bus sukūrentos vėsesnę rudens dieną vakarojant
jaukiuose ir erdviuose namuose, kuriuose,
ko gero, dar šiais metais atsiras kūdikis.
Su šių spalvingų ir šviesių namų šei-
paskui - vestuvės
mininkais kalba pirmiausia mezgėsi apie
vestuvių šventę, kuri jiedviem kainavo palyginti nedaug, o tai sunkmečiu ypač aktualu. Be to, ji buvo kitokia, įsimintina, netradicinė kiek primirštomis apeigomis, kurias
lietuviai yra paveldėję nuo seniausių laikų.
Tiesą sakant, pačios jungtuvės buvo ne
vien pagoniškos, nes santuoką reikėjo įteisinti prie altoriaus. Todėl jaunavedžiai pirmiausia prisiekė amžiną meilę ir ištikimybę sostinės Šv.Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje,
o paskui visi vestuvininkai nukako į miesto
pakraštį, ten, gamtos prieglobstyje, prie
aukuro ir įvyko pagoniška ceremonija.
Žiedai, užgrūdinti ugnyje
Už Kęstutį metais jaunesnė Sigita yra
buvusi ne vienose draugių ir giminaičių
vestuvėse, tačiau jai niekada nepatiko
per didelė pompastika. Vestuvininkų buvo nedaug - abiejų jaunavedžių tėvai ir
artimiausi giminės bei draugai. Kęstutis
prisipažino, kad jeigu būtų galimybė ir, žinoma, pinigų, tai būtų prisikvietęs daug
draugų, kurių jis turi ir tarp muzikų (tenoras dainuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto bei Kauno muzikiniame teatruose), ir tarp kartingo entuziastų.
Verkių parke, kuriame yra speciali pagoniškoms apeigoms bei šventėms skirta
vieta, jaunavedžius palaimino senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės “Romuva”
įkūrėjas ir vyriausiasis krivis žinomas etnologas bei folkloristas Jonas Trinkūnas. Pasirinkimas švęsti pagoniškai nebuvo atsitiktinis, nes Kęstutis dar būdamas Lietuvos
muzikos ir teatro akademijos studentu pas
Trinkūnus nuomojosi kambarį ir iš jų daug
ko išmoko.
Kęstučio drabužinėje kabo ir
lenktynininko kostiumas
cm
myk
Lentynoje rikiuojasi solisto, kurio aistra - kartingų sportas, prizai
Šeimos aukuro sergėtojos
Sigitai iš pagoniškų vestuvių labiausiai,
ko gero, įstrigo tai, kad uždegant šeimos
aukurą dalyvavo tik abiejų pusių moterys.
Pasak jos, tai reiškia, jog būtent moteris
yra šeimos židinio kaitrumo, ramybės ir
jaukumo simbolis. Joms tenka didžiulė atsakomybė puoselėti namus, gimdyti vaikus ir stengtis, kad visiems namuose būtų gera. Kęstutis juokais priduria: “Jos turi
stengtis, kad vyrai nelakstytų pas kitas”.
Pagal pagonišką paprotį jaunavedžiai
tautiškomis juostomis surištomis rankomis
buvo vedami aplink aukurą, jiedviem nukirpo po sruogelę plaukų ir tas sruogeles
sudėjo į vieną. Vestuvinius žiedus, kuriuos
jaunavedžiams nukalė žinomas juvelyras Algis Mikutis, teko nusimauti ir jie ant
juostelės keletui sekundžių buvo nuleisti
ant aukuro ugnies.
Neapsieita ir be vandens procedūrų.
Viena gražiausių susijusi su linkėjimais
sutuoktiniams. Pripildytas vandens dubenėlis siunčiamas ratu visiems vestuvių
svečiams. Kas sutvirtinama ugnimi ir vandeniu, pagal pagonių papročius, neišskirs
niekas.
Originali interjero
puošmena
Sigita virš šeimos
lovos pakabino
laimę nešančių
suvenyrų
Vestuvinė suknelė
- drabužinėje
Pasak Sigitos, ji niekada nesižavėjo nėriniuotomis, panašiomis į dviaukštį tortą
suknelėmis. O kiek
išlaidų vienai dienai!
Tad savoms vestuvėms
moteris pasirinko kuklią baltą neryškiomis gėlėmis siuvinėtą ilgą lino suknelę,
kurią jai pasiuvo žinoma dizainerė Julija Žilėnienė. “Ta dailia ir
paprasta suknele buvau
labai patenkinta, nes puikiai su ja jaučiausi, o svarbiausia - drabužis nekabės
spintoje kaip kokia muziejaus relikvija. Juo galėsiu pasipuošti bet kuria iškilmingesne
proga”, - džiaugėsi nuotaka, rodydama balto lino drabužį. O štai jaunajam
dizainerė pasiūlė vilkėti tamsiai mėlynos
spalvos lininį kostiumą. Įdomu tai, kad
šeima įsirengė erdvią drabužinę su slankiosiomis durimis savo miegamajame, iš
kurio gali patekti į šviesią vonią su stoglangiu. “Naktį besimaudant matyti žvaigždėtas dangus”, - pasigyrė
dainininkas, kuriam, ko
gero, atsiranda ūpas
ir uždainuoti. O
tai nuosavame
name galima
daryti drąsiai,
nes kaimynai nekels triukšmo.
Žalsva spalva pasirodė tinkamiausia vonios kambariui
Bendri pomėgiai padėjo
kurti interjerą
Kęstutis ir Sigita susipažino prieš šešerius
metus Molėtuose, po tąsyk vykusio baigiamojo
labdaros akcijos Molėtų
bažnyčioje koncerto, kurį
organizavo operos solistė Regina Šilinskaitė.
Kęstutis buvo pakviestas
kaip R.Šilinskaitės kolega,
o molėtiškė Sigita buvo
atvykusi pas senelius.
“Žiūriu, stovi tokia
kukli simpatiška mergina. Bendrą kalbą radome iš karto... Ne apie
muziką kalbėjomės, o
apie valgius, keliones, šypsosi laimingas vyras. Kiek vėliau, žinoma, ir apie
muziką, kitus abiem rūpimus
dalykus”.
Alčauskių pomėgius atspindi ir namo
interjeras. Svetainėje ir greta esančioje
virtuvėje daug ryškių spalvų. O vyraujanti ir labiausiai atkreipianti dėmesį - tamsiai raudona. Tokios spalvos visa moderni
virtuvės įranga. Pasirodo, ir Kęstutis, ir
Sigita yra puikūs kulinarai ir vienas kitą
kartkartėmis stebina išradingumu. Dar
pora mėgsta keliones. Tad ant sienų ir
kitose namų kertelėse nemažai įdomių
suvenyrų iš įvairių pasaulio kraštų. O atskira lentyna skirta kartingo mėgėjo Kęstučio įvairių varžybų prizams. Svetainėje
ir kituose kambariuose stebina vešinčios
vazoninės gėlės. Sakoma, kad jos gerai
prisitaiko tuose namuose, kuriuose daug
meilės.
Prisiminimui
suvenyras iš
Meksikos...
15
... ir iš kitur
Iš balkono atsiveria gražus
vaizdas į apylinkes
/
15
ratai
j/b ūkis
Vikrusis
Gamintojo nuotr.
japonų mažylis
V
isų kartų japoniški kompaktinės
klasės automobiliukai “Mazda3”
pasižymėjo neįtikėtinu stabilumu
kelyje, dinamišku charakteriu,
valdymo tikslumu. Tiesa, pastaraisiais
metais jų ir kaina nebuvo iš tų, kurią
galėtume pavadinti “pasižyminti
pigumu”. Ir pats Japonijos gamintojas
visuomet pabrėždavo, kad “Mazda”
šeimoje nėra itin pigių modelių, kaip,
beje, ir beprotiškai brangių. Šit ir
bandytas naujos kartos “trečiukas” su
benzininiu 1,6 l varikliu ir 5 pavarų
mechanine pavarų dėže kainuoja
per penkiasdešimt tūkstančių litų sunkmečiu ne tokia jau maža suma.
Vidmantas UŽUSIENIS
16
Jei nutarčiau pirkti hečbeką, už mažesnę kainą galėčiau rinktis ir, pavyzdžiui, “Kia C‘eed” ar jo “pusbrolį”
“Hyundai i30”. Pirmasis su tokio paties darbinio tūrio varikliu, koks įmontuotas bandytame “Mazda3”, šiandien
kainuoja nuo 42 490 litų, antrasis - nuo 52 153 litų. Įsigydamas “Kia C‘eed” sutaupyčiau apie dešimt tūkstančių
litų, “Hyundai i30” - beveik nieko neprarasčiau. Tad kodėl
man vertėtų pirmenybę atiduoti ne korėjiečiams, o japonų mažyliui?
Argumentų čia galėtų būti keletas. Pirmas jų - “Mazda3”
- nuo konvejerių keliauja jau šešerius metus, o “Kia C‘eed” bei
“Hyundai i30” pradėti gaminti maždaug prieš dvejus metus.
Vadinasi, Japonijos gamintojo automobilis jau yra laiko patikrintas, gerai užsirekomendavęs. Jau vien ta žinia, kad “Mazda3” yra pelnęs 90 automobilių pasaulio apdovanojimų, tarp
kurių nemažą dalį sudaro patys aukščiausi apdovanojimai
patikimumo reitinguose, daug ką pasako. “Mazda” ženklu tikima. Vairuotojui tai reiškia, kad dabar nusipirkęs ir po metų
kitų nutaręs parduoti mašiną gaus daug didesnę grąžą nei iš
kitų markių automobilių modelių.
Bandyto hečbeko
“Mazda3” techniniai duomenys
Ilgis/plotis/aukštis (mm)4460/2002/1470
Ratų bazė (mm)
2640
Variklio tipas
benzininis
Darbinis tūris (l)1,6
Didžiausia galia (AG)105
Didžiausias greitis (km/h)184
Pagreitėjimas (0-100 km/h) (sek.)12,2
Dvelkia sportiškumu
Užtenka užmesti žvilgsnį, kad atskirtum naujosios, arba antros kartos, “Mazda3” nuo pirmtako. Kaip ir dauguma pastaruoju laiku automobilių rinkoje pristatomų naujų
modelių, “japonas” irgi pirmiausia stengiasi patikti jaunatviškumą, sportiškumą vertinantiems potencialiems klientams. O kad niekas neabejotų, jog “Mazda3” yra sportiškas,
pirmiausiai pasufleruoja didžiulis, ryklio nasrus primenantis priekinis ir du nemaži šoniniai ortakiai; aptakios, raumeningos ir kartu elegantiškos mašinos kėbulo formos.
Naujoji “Mazda3” gaminama dviejų kėbulo tipų - sedano ir hečbeko. Patys gamintojai tvirtina, kad hečbekas labiau spinduliuoja sportiškumu, o sedanas - elegancija. Ma-
no požiūriu, ir vienos, ir kitos mašinos išorei abiejų dalykų
tikrai netrūksta.
“Mazda3” kelyje
Naujasis japonų automobiliukas, arba bent jau ta versija, kurią bandžiau, nėra linkęs nuo starto linijos įsibėgėti
pasiutišku greičiu. Startuodamas prie šviesoforo bandžiau
palenktyniauti ir su “Honda Accord”, ir su “Dodge Nitro” rezultatas apgailėtinas. 105 AG variklio varomas “Mazda3”
įsibėgėja tik per 12,2 sek., todėl ko nors kito tikėtis gal ir
būtų buvę sunku. Ypač tais atvejais, kai nutari palenktyniauti su greitais aukštesnės klasės automobiliais.
Tačiau it mostelėjus burtininko lazdele “Mazda3” pasikeičia tuomet, kai pasiekiamas tam tikras, tarkim, 50 km/h,
greitis. Tada ir pastebi, kad automobilio variklis yra ganėtinai
elastingas, dažnai neperjungdamas pavarų gali važiuoti palyginti dideliu greičio diapazonu, iškart pajunti ir dinamišką
automobilio charakterį. Ausiai malonus ir jo garsas - labai primena sportiškos mašinos.
Naujienos trumpai
Paslapčių vis mažiau
Konkurentą superautomobiliui “Ferrari
458 Italia” rengiąs koncernas “MercedesBenz” neskuba rodyti naujojo kupė “SLS
AMG Gulwing” nuotraukų. Vis dėlto pa-
16
paracai sugebėjo nufotografuoti pusiau
įslaptintą vokiečių automobilį. Anot žiniasklaidos, paparacams pavyko tik dėl
to, kad per paskutinį mašinos bandymą
jo konstruktoriai automobilį apklojo tiktai minimaliu maskuotės kiekiu.
Tvirtinama, kad naujasis “Mercedes-Benz
SLS AMG Gulwing” bus pristatytas rugsėjį įvyksiančioje Frankfurto tarptautinėje automobilių parodoje. Neoficialiais
duomenimis, monstro ratus varys 6,3 l
ir 563 AG benzininis motoras. Teigiama,
kad “Mercedes-Benz SLS AMG Gulwing”
iki 100 km/h pagreitės mažiau nei per
4 sek., didžiausias automobilio greitis 315 km/h.
Varomas elektra
Praėjusią savaitę koncernas “Nissan” savo
tėvynės Japonijos mieste Jokohamoje pristatė naują elektromobilį LEAF. Tai - hečbekas, kuris bus pardavinėjamas ne tik
Tekančios saulės šalyje, bet ir Europoje bei
Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ant naujos
platformos sukonstruotas modelis bus varomas ličio jonų baterijų maitinamu 107 AG
elektromotoru. Anot pranešimo spaudai,
vienąkart pakrauta mašina galės nuriedėti
160 kilometrų. Naujasis LEAF sugebės pasiekti didžiausią šimto keturiasdešimties kilometrų per valandą greitį, ličio jonų baterijas visiškai pakrauti galima per 8 valandas.
Naujaisiais elektromobiliais bus pradėta
prekiauti kitų metų pabaigoje. “Nissan”
kol kas neskelbia naujosios mašinos kainos, tačiau manoma, kad ji kainuos apie
20 tūkst. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
cm
myk
j/b private
Š
jausmai
Niekas manęs nesupranta!
“Reuters“ nuotr.
iandien sutuoktiniai
lengviau išsiskiria,
greičiau prarandamas
darbas, tenka dažniau
keisti gyvenamąją vietą.
Tai sustiprina įsitikinimą,
kad pasaulis prieš žmogų
priešiškai nusistatęs.
Pasitikėjimo stygius
Tokie žmonės yra pernelyg jautrūs, nepaprastai greitai įsižeidžia, net švelnią kritiką priima kaip visuotinį puolimą. Už viso
to slypi didžiulis pasitikėjimo savimi trūkumas. Stabiliose, sutvarkytose struktūrose
tokio charakterio žmonės jaučiasi tvirčiau.
Daugelis užsidaro savo kiaute ir tik mintimis keršija tariamiems skriaudėjams. Kadangi nuolatinį atstūmimo jausmą atlaikyti yra
labai sunku, jie dažnai griebiasi alkoholio arba tablečių. Arba daugiau valgo. Tokių žmonių perspektyva - tapti nuolatinius galvos,
nugaros arba skrandžio skausmų kenčiančiais ligoniais. Kai kuriems vietoj depresijos
išsivysto agresija: pasijutę įžeisti, jie be gailesčio trenkia atsakomąjį smūgį, o “įžeidėjas”,
galbūt tik netyčia ką nors leptelėjęs, pasijunta puolamas. Taip bendravimas virsta pasikeitimu dygiais žodžiais. O vėliau jautruolis
kiekvienam skuba pirmas trenkti žodinį antausį, kad tik pats netaptų patyčių taikiniu.
Apie gebėjimą suprasti kitus, įsijausti į
kitų problemas čia nėra ką ir kalbėti. Nuolatos jusdamas tariamą grėsmę, jis galvoja
tik apie save. Kraštutinis pavyzdys būtų nestabilios psichikos žudikai - gryna agresija ir
jokios užuojautos. Bet ir ne tokiose išskirtinėse situacijose niekas nemėgsta žmonių,
kurie mato tik save, visada jaučiasi teisūs,
neleidžia kitiems ištarti žodžio, šaiposi, įžeidinėja, kritikuoja, nesugebėdami priimti
kritikos. Jie visur sukelia nepasitenkinimą ir
nesupranta, kodėl. Jaučiasi nesuprasti ir užgauliojami, nors sulaukia tik natūralių reakcijų. Viena kartą nuo jų nusigręžia draugai ir
artimieji, o paskui ateina didžioji vienatvė.
Iš esmės tai yra tragedija, nes šiaip jautrūs
žmonės yra labai mieli, verti simpatijos.
Nesuprastosios tragedija:
Japonijos karūnos princesė Masako susirgo
depresija, nes griežtų papročių imperatoriaus
rūmuose jaučiasi vieniša ir atstumta
Kaip reikėtų
elgtis
Su tokiu žmogumi, kuris jaučiasi amžinai
skriaudžiamas, bendrauti sunku. Kol tai
yra tik tendencija, galima bandyti jį nuginkluoti atvirumu, bet tai yra labai sunku. Supratimo trūkumas tampa kliūtimi
kiekvienam tvirtam ryšiui ar draugystei.
Jei bendrauti yra neišvengiama, pavyzdžiui, su bendradarbiu, tenka griebtis
gudrybių, padedančių išlaikyti atstumą,
kad nepalūžtum pats. Pavyzdžiui, viską,
ką sako kitas, mintyse išversti į anglų
kalbą. Arba iš anksto tiksliai įsivaizduoti,
kokią sceną jis šiandien vėl iškels - tada
nesijausite auka. Galima įsiteigti, kad jus
supa stiklinė siena, nuo kurios atšoka aimanavimas ir puldinėjimas.
Prieš 15 metų suiro jos santuoka, ji neteko
darbo: Džoana
K.Rouling (Joanne K.Rowling)
pasijuto pasaulio
atstumta. Fantazijas apie nenugalimumą ji sudėjo
į knygas apie Harį
Poterį - ir išsigelbėjo...
Vaikystėje įgyta nuostata
Ar pernelyg didelis jautrumas yra įgimtas? Ne, bet tai yra viena pagrindinių nuostatų, kurios įgyjamos vaikystėje. Jas formuoja tam tikra patirtis, pavyzdžiui, “Esu
nieko vertas, toks nepatinku niekam” arba
“Būsiu mylimas tik tada, jei būsiu tobulas”.
Visiškai aišku, kad mažiausia kritika tokius
žmones priverčia visiškai nepasitikėti savimi. Dar vienos rūšies patirtis yra “Man reikia kitų pripažinimo, be jo esu nieko vertas”. Ketvirtoji nuostata plinta vis labiau,
nes vaikai šiandien auga labai lepinami:
“Visi turi elgtis taip, kaip noriu aš. Jei ne,
tai yra baisu ir niekšinga”. Taip mąsto tie,
kuriems tėvai padeda susidoroti su visais
sunkumais. Ir tik metams bėgant išryškėja,
kokia sėkla buvo pasėta vaikystėje: nuoskaudos kaupiasi, iš užgaulių spiralės taip ir
neišsiveržiama, o paskui prisideda amžiaus
vidurio krizė, pralaimėjimai darbe. Geresnius darbus gauna jaunesni. Būtent mote-
rims yra labai skaudu prarasti jaunatviškumą, juk savikliovą anksčiau sustiprindavo
bent jau lygutėlis veidas arba liekna talija.
“Nesuprastųjų” sindromas
17
Tai būdinga tiek vyrams, tiek moterims,
tik vyrai mažiau parodo silpnybes, greičiau
griebiasi svaigalų. Lemtingąją spiralę laiku
sustabdyti kartais gali, pavyzdžiui, liga. Tipiški požymiai yra “perdegimo” sindromas
arba depresija. Pajusti savo vertę ir sumažinti jautrumą retais atvejais padeda koks nors
įvykis ar laimėjimas, pavyzdžiui, parašyta
knyga. Arba gyvenimo draugas, bet dažniau
būna atvirkščiai - pasirenkamas toks, kuris
“tempia žemyn”. Tiesa, žmogus norėtų kitokio, bet širdies gilumoje baiminasi, kad nėra
jo vertas. Panašiai elgiamasi ir darbe: jei savimi nepasitikiu, nebandau siekti aukštesnių
pareigų ir kiurksau darbe, kuriame negaliu
atskleisti savo sugebėjimų, jaučiuosi nesuprastas ir neįvertintas - sena giesmė.
Kokia mano
jautra?
Atsakę į klausimus sužinosite, ar jums gresia
“nesuprastųjų” dalia.
1. Ar dažnai iš kitų girdite, kad esate “mimoza”?
2. Ar pasitaiko, kad tiesiog apstulbstate sukritikuotas?
3. Ar įsivaizduojate esantys dabartiniam gyvenimui per patiklūs, per
naivūs ar per jautrūs?
4. Ar dažnai įsižeidę traukiatės?
5. Ar jums sunku nuslėpti nuoskaudas?
6. Jei atvirai, ar kartais nepuolate arba nepajuokiate kitų tam, kad
jaustumėtės stipresni?
7. Ar nutraukėte santykius su žmonėmis, kurie jums kadaise buvo labai svarbūs?
8. Ar jums dažnai atrodo, kad kiti
jus puola?
9. Ar manote, kad su jumis dažnai
elgiamasi neteisingai?
10. Ar kartkartėmis jums susidaro
įspūdis, kad kiti jūsų vengia?
Jei daugiau kaip 4 kartus atsakėte “taip”:
Išties greitai įsižeidžiate, todėl turėtumėte
bandyti šio bruožo atsikratyti, kad kada nors
netaptumėte pašaliečiu.
2-4 kartus: Šiek tiek esate linkę į per didelį jautrumą. Stebėkite save, jei reikia, taisykitės.
1 kartą (arba nė karto): Mokate priimti kritiką,
jos nesureikšmindami. Jei užsigaunate, tai tikrai dėl rimtos priežasties.
Parengė Milda KUNSKAITĖ
/
17
j/b private
geismai
Pirmasis kartas - nebūtinai prisvilęs
Ž
Kaip švelniai ji mane vadino
Skaičiau jūsų aprašytus pirmuosius
kartus ir pagalvojau, kad maniškis buvo
šiek tiek kitoks. Man tada ėjo septyniolikti metai. Tai buvo prieš šešiasdešimt metų, bet viską prisimenu taip ryškiai, tarsi
tai būtų nutikę vakar.
Buvo vasara. Maudėmės su draugais
užtvankoje, bet staiga kylantis debesis su
griaustiniu mus išbaidė iš vandens, pasukome kaimo link. Trys nuskubėjo vienu keliu, o aš - pamiške pro karvių aptvarą. Staiga pasipylęs lietus privertė slėptis sargo
būdoje. Beveik tuo pat metu į jį įsmuko ir
viena melžėja. Su ja nebuvome nei kaimynai, nei kiek daugiau pažįstami, sveikindavomės, kaip kaime įprasta, ir tiek. Ji buvo
jauna, daili moteris, išsiskyrusi. Vaikų neturėjo. Nužvelgusi mane, pasakė: “Tu taip
gražiai įdegęs...” Stovėjau prieš ją bemarškinis, vien su nunešiotomis puskelnėmis,
šlapias trumpikes laikydamas rankoje...
Begirdama įdegimą brūkštelėjo tarsi
nejučiomis delnu per mano petį, glostančiu judesiu nuslinko per krūtinę. Jos šilta
ranka maloniai jaudino, bet kai slystelėjo
kur nereikia, tariau: “Na?” “Ką na, ką na?
- nusišypsojo ji, - juk jau esi tikras vyras”.
Nesiliaudama glostyti, kita ranka atsisagstė chalatą, po kuriuo neišvydau jokio
drabužėlio, ir prisiglaudė prie manęs visu
šiltu kūnu... Svaigdamas nuo stiprių pojūčių, teprisimenu, kaip švelniai ji mane
vadino: “Levuk, Levuk”... To jausmo jokiais
žodžiais neaprašysi.
Antanas J., Raseiniai
Parengė Benas DRAUGELIS
“Reuters” nuotr.
urnale per kelis numerius spausdinome
neišdildomus įspūdžius apie tai, kaip
tampama vyru. Visus atvejus išnagrinėjome
ir psichologiškai, ir filosofiškai, tad juos
pasiskaitę galėjo rasti net šio to pamokančio bet
kuriame amžiuje. Šįkart - dar dvi skaitytojų patirtys.
18
Pirmoji moteris - pusbrolio
mergina
Niekada netikėjau, kad man gali taip
nutikti, tačiau tikriausiai ne veltui liaudies
išmintis byloja - neskubėk ir būsi pirmas. O
aš tikrai nebuvau pats greičiausias berniukas, ypač su mergaitėmis. Kiek save atsimenu, šalia jų jausdavausi labai nejaukiai,
dažniausiai tylėdavau ir pavydžiai klausydavausi kitų, kuriems, regis, eidavosi kaip
sviestu patepta - ir pajuokaudavo, ir kuo
rimčiausiai į pasimatymą jas pakviesdavo.
Paauglystės metais, kai prasikala pirmieji vyriškumo daigai, kai keičiasi ne tik
balsas, bet ir žvilgsnis į moterį, buvo ypač
sunku - dairiausi vos ne į kiekvieną aukštesnių klasių mokinę ar kokią jaunesnę
mokytoją, o naktimis kurdavau neapsakomo saldumo sekso scenarijus, kurių pagrindinėmis herojėmis būdavo tos mokinės ir mokytojos. Mano vaizduotei labai
padėjo pornografinio filmo vaizdajuostė,
kurią parodė vienas draugas. Toje vaizdajuostėje nuogos moterys išdarinėjo neįmanomus dalykus, išsiriesdavo neįmanomu
kampu, mylėjosi su keliais vyrais iš karto...
Žodžiu, sėdėjau sukryžiavęs kojas ir negalėjau nuo ekrano atitraukti savo akių. Iš
ekrano sklindant aistringiems dūsavimams
giliai savyje dūsavau ir aš. Beje, tuomet
naiviai tikėjau, kad visos mano bėdos dėl
merginų išsispręs vos sulaukus pilnametystės, kad aštuoniolikto gimtadienio proga Dievas išlaisvins mane nuo drovumo, ir
man atsivers naujų galimybių pasaulis, ir
visos mano fantazijos taps realybe.
Sutapimas tai ar ne, tačiau nekaltybę
praradau... būdamas būtent aštuoniolikos. Viską atsimenu kaip dabar. Trumpai
sakant, mane suviliojo keleriais metais už
mane vyresnė pusbrolio mergina.
Buvo vasara. Gamta. Upė. Palapinės.
Toje kompanijoje buvau vienintelis be
18
merginos, tačiau labai dėl to neišgyvenau.
Juk šalia buvo neapsakomai seksuali pusbrolio mergina, kuria bent tyliai galėjau
grožėtis. Regis, to visiškai užteko. Užteko
akimirkų, kai mūsų žvilgsniai nejučia susikryžiuodavo, tuomet mano širdis pradėdavo daužytis kaip varpas.
Matyt, neįvertinau savo galimybių ir
alaus išgėriau daugiau, nei galėjau sau
leisti. Pusbrolio palydėtas pirmasis nusliūkinau į savo palapinę...
Pabudau nuo švelnaus kutenimo. Šiek
tiek pramerkęs akis pamačiau Agnę (toks
buvusios pusbrolio merginos vardas), kuri
buvo vien su trumpikėmis ir plona palaidine. Kol miegojau, ji spėjo pakelti mano
marškinėlius į viršų ir bučiavo man krūtinę, švelniai kandžiojo spenelius. Iš pradžių
labai išsigandau, net ketinau pašokęs bėgti iš palapinės kuo toliau, tačiau pajutau,
kad labai nedaug tetrūksta, ir mano pasididžiavimas suplėšys džinsų užtrauktuką.
Mane jaudino Agnės bučiniai, jos kvapas,
nuogumas, temdė protą jos artumas...
Lyg skaitydama mano mintis, mergina
neskubėdama atsegė užtrauktuką ir truktelėjo džinsus žemyn... Man pasirodė, kad
ji nusišypsojo. Nežinau, iš kur gavo prezervatyvą, tačiau galvoti apie tai nebuvo laiko... Pasijutau malonumo bangų nešamas
tolyn tolyn rojaus link...
Nors tai buvo pirmas kartas, nepasakyčiau, kad baigiau labai greitai - galbūt vis
dar veikė alkoholis, o gal ir iki galo išgaruoti nespėjusi nuostaba bei baimė.
Po kokios savaitės Agnė man paskambino. Žodžiu, pradėjome susitikinėti. Susitikinėjome gal kokį pusmetį, per kurį ji
mane išmokė tokių dalykų, kokių net pornografiniame filme nepamatysi...
Po aistringo pusmečio sutikau tą, kurią išties pamilau ir kurios nenorėjau apgaudinėti.
Ąžuolas K., Kaunas
Polinkis
į meilės nuotykius
30
-metės moterys užmezga romanus, tikėdamosi taip padidinti savo šansus susilaukti
kūdikio, teigia Ilinojaus valstijos Bredlio universiteto specialistai, tyrę
moterų įpročius 48 pasaulio šalyse.
Kaip paaiškėjo, moterys instinktyviai
linkusios į monogaminius santykius, nes
nori sulaukti pagalbos auklėjant vaiką.
Tačiau jei moteris pradeda ieškoti meilės
nuotykių, vadinasi, ji jau peržengė 30 metų barjerą ir jos biologinis laikrodis tiksi vis
garsiau. Dailiosios lyties atstovės šį amžių
laiko paskutiniu šansu susirasti gerą partnerį, galintį tapti judviejų vaikų tėvu.
Priartėjusios prie 30-mečio slenksčio,
jos pasiekia aukščiausią seksualumo tašką,
joms atsiveria begalė galimybių užmegzti
meilės ryšius. Šio amžiaus moterys nesąmoningai bando maksimaliai išnaudoti
šansus pastoti ir pagimdyti sveiką kūdikį.
Tuo tarpu vyrai chaotiškus lytinius santykius dažniausiai praktikuoja, vos peržengę
20 metų ribą, rašo “The Telegraph”.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad atsitiktinių ryšių dažnumas visuomenėje susijęs su vyrų skaičiumi. Pavyzdžiui, Kinijoje,
Japonijoje ir Pietų Korėjoje, kur dominuoja
vyrai, laisvo sekso paklausa gana menka.
Tuo tarpu JAV miestuose, kur vyrų yra kur
kas mažiau nei moterų, registruojama labai daug skyrybų ir trumpalaikių santykių.
Beje, neseniai nustatyta, kad ištekėjusios moterys neretai jaučiasi nelaimingesnės už savo vyrus, nes priverstos dažniau
sutikti su kompromisais ir daugiau aukotis,
kad išsaugotų santuoką. O kai vyras, gelbėdamas santuoką, žada pasitaisyti, tai dar
nereiškia, jog jis tesės pažadą, todėl moteris
ir toliau jaučiasi nelaiminga. Bandydamos
kompensuoti nenusisekusią santuoką, ištekėjusios ponios užmezga slaptus romanus,
atidaro slaptas bankų sąskaitas, susiranda
naujų draugų ar ieško geresnio darbo.
Parengė Ieva MIŠKINYTĖ
cm
myk
j/b savitarna
kūnas
“Reuters” nuotr.
Dažniau plaukite
rankas ir
liksite gyvi
L
ietuvoje užregistruoti nauji kiaulių gripo atvejai
kai kam kelia baimę, kai kam norą bėgti į vaistinę.
Epidemiologas Tomas Džefersonas (Tom Jefferson)
jau 15 metų dirba “Cochrane Collaboration” ir
kartu su tarptautine mokslininkų komanda vertina visas
paskelbtas studijas gripo tema ir gali daug pasakyti apie
pranašystes, vakcinų poveikį ir didelę rankų plovimo naudą.
- Pasaulį apėmė kiaulių gripo baimė. Jau
rudenį, teigia specialistai, kas trečias pasaulio gyventojas gali būti užsikrėtęs naujuoju
H1N1 virusu. Kaip saugotės jūs ir jūsų šeima?
- Aš plaunuosi rankas, ir kuo dažniau,
nors darau tai ne tiek dėl kiaulių gripo. Rankų
plovimas, ko gera, yra geriausia apsauga ne
tik nuo gripo virusų, bet ir nuo daugumos kitų kvėpavimo takų ir žarnyno infekcijų.
- Vadinasi, dėl kiaulių gripo ne pernelyg
nerimaujate?
- Tiesa, kad gripo virusai kai kada būna
neprognozuojami, todėl reikalingas tam
tikras atsargumas. Nepaisant to, man atrodo tikras pamišimas kasmet pranašauti
katastrofas, kaip tai daro gripo specialistai.
Tos pranašystės vis baisėja. O juk iki šiol nė
viena iš jų neišsipildė. Kur, tarkime, paukščių gripas, nuo kurio visi turėjome išmirti?
Jo nėra. Bet tie žmonės skelbia ir skelbia
pranašystes. Kartais man atrodo, kad kai
kas stačiai ilgisi pandemijos.
- Ką turite omeny? Pasaulio sveikatos
organizaciją?
- PSO bei kitas sveikatos žinybas, virusologus, farmacijos pramonę. Dėl šios idėjos,
šios minties apie gresiančią gripo pandemiją metams bėgant buvo sukurta visa mašinerija. Su ja yra susiję dideli pinigai, įtaka,
karjeros, institucijos! Visa, ko reikia šiai mašinerijai išjudinti, yra mažas, mutavęs virusas.
- Jūsų itališkame tinklalapyje skaičiuojamas laikas iki pandemijos, kuris kasmet
baigiasi balandžio 1 dieną. Ar situacijos
nereikėtų vertinti šiek tiek rimčiau?
- Aš tik demaskuoju mums demonstruojamą tariamą tikrumą. Ar trečdalis pasaulio
gyventojų susirgs kiaulių gripu? Šiuo metu
to nežino niekas. Bet jei ir taip, bent dabar
neįžvelgiu esminio skirtumo nuo norma-
laus gripo bangos. Galbūt kiaulių gripas iki
šiol būtų nepastebėtas, jei būtų kalbama ne
apie influencos, o kitą, nežinomą virusą.
- Ar PSO pandemiją paskelbė per anksti?
- Ar jums neatrodo verta dėmesio, jog
PSO specialiai dėl to pakeitė pandemijos apibrėžimą? Kriterijus, kad ligos mirtingumas
turi būti didelis, buvo paprasčiausiai išbrauktas. Tik todėl kiaulių gripas virto pandemija.
- Bet kasmet vien Vokietijoje nuo gripo
miršta 10000 - 30000 žmonių. Vakarų pasaulyje gripas yra pavojingiausia infekcinė
liga...
- Minutėlę! Tie skaičiai yra tik apytikriai.
Ir pirmiausia reikia skirti gripines infekcijas ir tikrą gripą. Abiem atvejais simptomai
- ūmus karščiavimas, raumenų skausmai,
Už viso to slypi dideli farmacijos
pramonės pinigai! Ji pasirūpina ir tuo,
kad apie gripo mokslinius tyrimus būtų
skelbiama solidžiuose žurnaluose
kvėpavimo takų susirgimai, galbūt bronchitas ir plaučių uždegimas - yra vienodi. Tačiau tik tikrą gripą sukelia influencos virusai,
tuo tarpu gripinių infekcijų kaltininkai yra
per 200 įvairių kitų sukėlėjų. Į vadinamųjų gripo aukų skaičių įtraukiami ir mirusieji
nuo visų tų kitų virusų. Jei senas žmogus
miršta nuo plaučių uždegimo, juk niekas
neima tepinėlio iš gerklės, kad nustatytų, ar
jį išties numarino influencos virusas. Vidutiniškai tik 7 procentus panašių į gripą infekcijų iš tikrųjų sukelia influencos virusai. Šių
virusų reikšmė sistemingai pervertinama.
- O 200 kitų rūšių virusų?
- Jais mokslininkai domisi pernelyg
mažai! Pavyzdžiui, yra daugiau kaip šimtas
Gripinių infekcijų kaltininkai yra per 200 sukėlėjų
rinovirusų variantų. Dažniausiai jie sukelia
tik paprasčiausią slogą, bet gali būti ir mirtini. O vadinamasis RS virusas yra begal
pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams.
- Tai kodėl mokslininkai jais nesidomi?
- Visai paprasta: iš rinovirusų, RS virusų
ir daugumos kitų panašių sukėlėjų nei didelių pinigų, nei karjeros nepadarysi. Tuo
tarpu nuo influencos virusų yra vakcinų ir
vaistų. Už viso to slypi dideli farmacijos pramonės pinigai! Ji pasirūpina ir tuo, kad apie
gripo mokslinius tyrimus būtų skelbiama
solidžiuose žurnaluose. Taip jis sulaukia didesnio dėmesio ir ši tyrinėjimų sritis tampa
įdomi ambicingiems mokslininkams.
- Vadinasi, mokslo požiūriu didžiulis
susidomėjimas influencos virusais yra nepagrįstas?
- Apsiriboti gripu yra ne tik neteisinga,
bet ir labai pavojinga. Ar dar prisimenate
SŪRS? Tai buvo tikrai pavojinga epidemija. Ji atskriejo kaip meteoras, mirė daug
žmonių. SŪRS mus įveikė, nes jį sukėlė visiškai nežinomas koronavirusas. Iš kur jis
atsirado? Kur jis dingo? Ar jis vis dar šalia?
Viso to iki šiol nežinome. O kasmet atrandami nauji, keisti ligų sukėlėjai. Pavyzdžiui,
bokavirusas, galintis mažiems vaikams sukelti bronchitą ir plaučių uždegimą. Arba
vadinamasis metapneumovirusas, studijų
duomenimis, atsakingas už daugiau kaip 5
procentus gripinių susirgimų. Reikėtų budriai žvalgytis visomis kryptimis!
- Bet didžiąją 1918/19 metų pandemiją
juk sukėlė tikri gripo virusai, kurie paplito
visame pasaulyje ir nužudė iki 50 milijonų
žmonių. Ar neigiate ir tai?
- Gali būti, kad taip, bet visiškai tikrai
nežinome. 1918/19 m. pandemija mums
vis dar užmena daug mįslių. Virusas H1N1
tik prieš 12 metų pradėtas laikyti jos sukėlėju, bet yra nuorodų, kad prisidėjo ir
bakterijos. Bet pirmiausia yra neaišku, kodėl mirtingumas nuo gripo po Antrojo
pasaulinio karo taip sumažėjo. Dabar jis
siekia tik mažą dalį to, kas buvo iki karo.
Vėlesnės vadinamosios pandemijos, 1957
m. “Azijos gripas” ir 1968/69 m. “Honkongo
gripas” mirčių statistikoje beveik arba visiškai nebeišsiskiria.
- Tai kam tada apskritai kalbėti apie
pandemijas?
- Paklauskit PSO!
- Kaip manote, nuo ko priklauso, ar
virusas, tarkime, kiaulių gripo, tampa pasauline grėsme?
- Deja, galiu tik pasakyti: mes nežinome.
Man kyla įtarimas, kad viskas yra daug sudėtingiau nei šiandien galime įsivaizduoti. Galbūt Roberto Kocho postulatas, kad vienas
sukėlėjas sukelia vieną ligą, netinka visiems
tiems virusams, kurie sukelia panašius į gripo simptomus. Kodėl, tarkime, vasarą gripu
nesergame? Juk virusų visur pilna kiaurus
metus! Vokietis gydytojas ir higienistas Maksas fon Petenkoferis (Max von Pettenkofer)
jau XIX a. sukūrė teoriją, pagal kurią aplinka,
kontaktuodama su ligos sukėlėju, gali ligą
pakeisti. Manau, vertėtų toliau tyrinėti šia
kryptimi. Tada galbūt geriau suprastume
1918/19 m. pandemiją arba galėtume įvertinti kiaulių gripo keliamus pavojus.
- Žmogus šiandien yra geriau apsiginklavęs nei 1918 m. Greitai turėtų būti pagaminta vakcina nuo kiaulių gripo. Kaip
manote, ar ji bus pakankamai veiksminga?
- Tą pamatysime tik rimtu atveju. Sakykime taip: po metų žinosime daugiau!
Parengė Milda KUNSKAITĖ
/
19
19
j/b žūklė
kibimas
Autoriaus nuotr.
Tarp sėklių ir atabradų paprastai prasideda
vandens augalais apžėlusios įdubos,
kuriose susiburia kuojos
Vyniok ant
ūso
Plokščia šėryklė
Kuojos ganosi
povandeninėse giraitėse
S
uvešėjo per vasarą povandeninės pievos, vandenžolės
pakėlė galvas ligi pat vandens paviršiaus net iš
trijų metrų gylio. Jei pažvelgtum į jas paniręs po
vandeniu, pamatytum, kad ilgastiebiai vandens augalai
neauga taip tankiai kaip žemaūgiai. Jų plantacijos
primena retas bambukų giraites, į kurias niekada neįsisuka
nė menkiausias vėjo guotas. Skirtumas tik tas, kad
ilgastiebių vandenžolių giraitės visada apsemtos vandens
ir jose be garso šmižinėja sidabriniai žuvų siluetai.
20
Viktoras Armalis
Sėkliai ir daubos
Ankstyvais rytais - tarp 4 ir 6 val ryto
- čia apsilanko vidutiniokai karšiai ir plakių būreliai, o, plačiašoniams pasitraukus į
gelmę, povandeninėse giraitėse karaliauja
visą dieną kuojos.
Jei žinote ežere 2-3 m gylio vietelę, per
kurią vingiuoja žuvų takai (tai įdubos tarp
sėklių, grioviai tarp salų ir kranto), apsižvalgykite, ar šalimais nematyti minėtos
ilgastiebių vandenžolių giraitės. Jei pastebėjote ją, žinokite, kad geresnės vietos
kuojų žūklei nerasite. Čia galima įsitaisyti
visai dienai ir drąsiai tikėtis, kad sidabrašonės kibs ligi sutemų.
Pasak Dringio ežero meškeriotojų, kuojos tokiose vietose ieško maisto, todėl nesibaimindamos ragauja masalus. Tiesa, jei nori sugauti stambių egzempliorių, labai svarbu vilioti jas tinkamu masalu. Ypač apetitiškas masalas - konservuotų kukurūzų grūdai,
išmirkyti saldžiame pavilge. Smulkios kuojos tokio masalo neįveikia, o stambias jis
traukia kaip magnetas. Kuojų žūklė tokiose
vietose patraukli dar ir todėl, kad jai nereikia
labai įmantrių žūklės įrankių. Svarbu parinkti tinkamą valą, reikiamu atstumu nuo ma-
salo pritvirtinti svarelius, o jų svoris turi būti
toks, kad lengva plūdė (pageidautina iš balzos medienos) akimirksniu panirtų, kai žuvis
pradės vilkti į šalį apžiotą masalą. Toks įnagis patogus ir lengvai sumontuojamas.
Kabliuko kalibras
Kitas niuansas - svarbu parinkti reikiamo dydžio kabliuką. Nereikia manyti,
kad kuojų žūklei naudojami tik nedideli
kabliukai. Stambias kuojos patartina gaudyti trumpakočiais, nukaltais iš plonos
vielos 8-6 numerio kabliukais. Modelis turi būti pritaikytas verti kukurūzų grūdus.
Pavyzdžiui, tokie yra “Patridge” kabliukai,
kurių forma primena kukurūzo grūdą.
Kuojos greitai susiburia prie masalų,
jei paberiama kvapnaus “MagMix Rouch”
jauko, į kurį būtina įmaišyti 50 g musės lervų ir skardinėlę kukurūzų grūdų. Pirmoji
porcija - 3-4 lauko teniso kamuoliuko dydžio rutuliai. Jauko masė turi būti biri, kad
rutulys grimzdamas suirtų maždaug 1-1,5
m gelmėje. Jauko rutulius reikia sumesti
vieną šalia kito, kad vandenyje susidarytų
drumzlinas smulkių jauko dalelių stulpas.
Jo vaizdas iš tolo vilioja daugelį rūšių žuvų,
o ypač kuojas.
Jei vykstate žvejoti dugnine meškere į sraunią
upę - Nerį, Šventają ar Dubysą, namie palikite tradicines cilindro formos šėrykles, kurios
naudojamos vietoj švino gramzdų ir atlieka
labai svarbią funkciją - nuskraidina jauką, kuris
pasklinda ant dugno ir vilioja prie masalo žuvis. Kas nepasinaudos šiuo patarimu, tas praktiškai įsitikins, kad cilindras žūklei srovėje netinka, nes vanduo šėryklę ridena, kol priplaka
prie kranto ar seklumos. Arba atridena į užtakį,
kur vanduo vos srovena ir nebepajėgia stumti šėryklės. Akivaizdu, kad ridenamos šėryklės
nauda menka - jaukas pasklinda dideliame
plote, tad ir žuvys nesusiburia viename plote.
Žūklei tėkmėje geriausia naudoti pusapvales
arba plokščias “Lucky John” šėrykles, kurias
nugramzdina į šėryklių korpusus įmontuoti
juostelės formos švininiai gramzdai, sveriantys ne mažiau nei 50 g, o jų svoris gali siekti
ir 100 g. Suprantama, kad tokias šėrykles bet
kokiu įrankiu neužmesi. Kauno meškeriotojai
dažniausiai žvejoti Neryje ir Nemune naudoja
“Salmo Diamond” ar “Salmo Supreme”“Feeder” tipo dugnines meškeres. Jomis drąsiai galima toli užmesti masalą, nesibaiminant, kad
triokštels viršūnėlė. Pusapvalės ar plokščios
šėryklės, pagamintos iš specialių metalinių
tinklelių ar metalo plokštelių su kiaurymėmis,
gerai priglunda prie dugno, o jų forma tokia,
kad srovei sunku ridenti jas tolyn. Todėl jaukas
pasklinda vienoje vietoje, kurioje galiausiai
susiburia skanėstų ragauti pasišovusios žuvys.
Kad visą laiką šėryklė būtų užmetama į tą pačią vietą, po pirmojo šėryklės skrydžio ant valo
būgnelio įtaisytu “auskarėliu” reikia užfiksuoti
valą. Tada masalas visada kris į tuo pačiu atstumu nuo kranto esančią vietą.
Plokščia šėryklė naudojama žūklei srovėje
Meškerykočio ilgis
Kuojų žūklei iš valties nebūtinas tolimo
užmetimo meškerykotis - puikiai tinka lengva
4 ilgio boloninė “Romada Premier Bolognese”
ar “Sert” meškerė. Tiesa, tokių meškerių viršūnėlės liaunos, jei užkibs stambi kuoja, gali
tikėtis staigmenų. Todėl po ranka patartina
turėti 30-40 cm skersmens apvalų graibštą.
Ir būtinai kelkitės anksti, kad su aušra
užmestumėte masalą. Kai tyla ir ramybė
tvyro virš sustingusio kaip veidrodis ežero,
kimba pačios stambiausios kuojos, kurios
atplaukia prie krantų tik sutemose, o pasitraukia brėkštant.
Daugiau kaip dvi meškeres į valtį imti nepatartina, tačiau svarbu turėti talpų kibirą jaukui
Nors kibimas būna trumpas, tačiau vidutinis
laimikis visada - pora dešimčių stambių kuojų
Žūklės prognozė:
50 proc. teisybės
Geriausias laikas žūklei
pagal kibimo kalendorių š.m.
“Shakespeare” kompanijos “Match” tipo
meškerė - atsarginis įrankis, kuriuo masalas
užmetamas kelias dešimtis metrų
20
Lengvute bolonine “Romada Premier
Bolognese” meškere žvejojama naudojant
neslankią plūdę iš balzos
“MagicMix” jauke įmaišyta kuojas viliojančių
saulėgrąžų išspaudų ir aromatinių
medžiagų
rugpjūčio
8 d.
rugpjūčio
9 d. 4.30.-7.30,
10.00-11.30,
19.00-19.30 val.
4.00-6.30,
11.00-11.30,
19.00-21.00 val.
cm
“Geležinei ledi” Margaret
Tečer (Margarette Thatcher) 1992 m. buvo suteiktas garbingas titulas. Koks?
a) baronienės
b) grafienės
4.
JAV dainininkė, aktorė, prodiuserė ir režisierė - Barbra
Streizand (Barbara Joan Streisand).
Kokią pravardę ji pelnė dėl vieno fizinio požymio?
c) kunigaikštienės
d) vikontės
a) “Akys”
b) “Ausys”
“Reuters” nuotr.
1.
Los Andželas
c) “Lūpos”
d) “Nosis”
Barbra Streisand
5.
“Komunizmas - tai sovietų
valdžia plius visos šalies
...”. Tai propagandinis šūkis, kurį
paskelbė V.Leninas 1920 m. savo
kalboje. Tai:
a) elektrifikacija
b) mobilizacija
2.
Šiais laikais įprasta mirusioms ir gyvoms kino,
sporto, politikos ar visuomenės
garsenybėms statyti paminklus.
Kuri kino garsenybė įamžinta
šiame paminkle:
a) Ingmaras Bergmanas
(Ingmar Bergman)
b) Pedras Almodovaras
(Pedro Almodovar)
c) Stivas Alanas Spilbergas
(Steve Allan Spielberg)
d) Vudis Alenas (Woody Allen)
a) legendą
b) loteriją
8.
Kada pirmą kartą Lietuvos sportininkai dalyvavo olimpinėse
žaidynėse?
a) 1920 m. Antverpene (Belgijoje)
b) 1924 m. Paryžiuje (Prancūzijoje)
už
intelektą
c) 1928 m. Amsterdame (Nyderlanduose)
d) 1932 m. Los Andžele (JAV)
9.
Šis komiksų ir animacinių
filmų herojus (įamžinamas
ir paminkluose) išvalgęs skardinę
špinatų įgydavo milžinišką galią,
bet buvo auksinės širdies vaikinas.
Jis vis mergindavo apyžioplę senmergę Olivą Oil. Kas jis?
c) pasaulinį verslą
d) religiją
10
Sudarė Giedrius Martišius
Margaret Tečer
c) nacionalizacija
d) urbanizacija
6.
“Jei tikrai nori užsidirbti
milijoną dolerių, tai greičiausias būdas - sugalvoti savo
religiją”. Žymus scientologas
Ronas Hubardas (Lafayette Ron
Hubbard) taip įvardijo:
a) Antinas Donaldas
b) Asteriksas
c) Pinokis
d) Popajus
10.
1962 m. Džonas Kenedis (John Kennedy), priimdamas 49 Nobelio premijos laureatus, sakė: “Aš manau, kad tai didžiausias
talento ir žmonijos išminties sambūris, koks kada buvo susirinkęs Baltuosiuose rūmuose, galbūt tik išskyrus, kai čia pietaudavo vienas...
a) ...Abrahamas Linkolnas
(Abraham Lincoln)
b) ...Dievas
c) ...Tomas Džefersonas
(Thomas Jefferson)
d) ...Džordžas Vašingtonas
(George Washington)
ATSAKYMAI: 1a - baronienės. 2d - Vudis Alenas. 3a - futbolas. 4d - “Nosis”.
5a - elektrifikacija. 6d - religiją. 7c - seksas. 8b - 1924 m. Paryžiuje. 9d - Popajus,
komiksų herojus. 10c - ...Tomas Džefersonas.
myk
TESTAS
J/B ŽAIDIMAI
Meilė
7.
Skulptūra
“Tėra tik du svarbūs dalykai gyvenime. Vienas yra... Kitas - ne
toks svarbus”. Kas tai, anot Vudžio Aleno?
a) kūryba
b) meilė
c) seksas
d) pinigai
a) futbolas
c) rankinis
3.
Sportas ir religija yra
suderinami. Tai įrodo ir
šviesaus atminimo Romos popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimas. Jis jaunystėje buvo gimtojo miesto Vadovicų komandos
vartininkas. Tai:
b) ledo ritulys
d) vandensvydis
/
21
21
j/b žaidimai
galvosūkiai
kakuro
kryžiažodis
Pagalbinės skaičių sumų reikšmės
3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+6
4=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+5
16=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5
Praėjusios savaitės
kryžiažodžio atsakymai
Vertikaliai: Erotika. Cikorijos.
Lobis. Leisk. Eketė. Pūsi. Josi. Halė.
Alantojis. Šasi. Grand. Sana. Biustas.
Perėja. Knisa. Orbita. Žiauna.
Jėgomatis. Simas. Avas. Baku. Rasas.
Estrusas.
Horizontaliai: Lilehameris.
Kokas. Air. “Bobelinė”. Uma. Ritė. Jonas.
Bisė. Barasa. Gi. Paruzija. Esaūlas. Tėve.
Santjagas. Linda. Ost. Skam. Inijos.
Abu. Soja. Intas. Auksinis. Ika. Isa. Alsus.
Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1
iki 9 taip, kad jie sudarytų atitinkamų “raktiniuose” kvadratėliuose
nurodytų skaičių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis
laikomas išspręstu.
Parengė : “Galvosūkių klubas”
Pažymėtuose
langeliuose: S U C H O J U S.
Praėjusios savaitės prizą Normano Daglaso receptų rinkinį “Venera virtuvėje, arba Meilės
valgių knyga” laimėjo Pranas
Sidabras (Panevėžys)
(Dėl prizo prašome
skambinti tel. 261 09 11)
Spręskite kryžiažodį ir
laimėkite Michailo Anikino
knygą “Pavogtas romanas”
Kryžiažodžio atsakymą siųskite
SMS žinute numeriu 1351
iki rugpjūčio 10 d.
Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas
Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS
VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).
Žinutės kaina - 1 Lt.
Laimėtoją paskelbsime
kitame numeryje.
22
Praėjusios savaitės
GALVOSŪKIO atsakymai
Rugpjūčio 10-16
horoskopas
AVINAS. Jūsų nuotaikos bus permainin- LIŪTAS. Jums reikia pradėti siekti nau- ŠAULYS. Šią savaitę demonstruosite
gos: aktyvumo periodus keis visiška
apatija ir neveiklumas. Pats metas pagalvoti apie poilsį. Jei negalite išeiti
atostogų, bent jau savaitgalį paskirkite
širdžiai mielai veiklai arba tiesiog patinginiaukite. Artimas žmogus seniai tikisi didesnio jūsų dėmesio.
jų tikslų. Atsidūrėte kryžkelėje, ir ši
savaitė gali jums būti lemtinga. Kliaukitės ne tik intuicija, bet ir išmanančių
žmonių patarimais. Pernelyg ilgai
svarstyti neverta, bet ir per galvą
verstis nereikėtų. Galite pasijusti nesuprasti namiškių, būsite dirglūs.
geriausią savo charakterio bruožą optimizmą, kuris padės jums susidoroti su užgriuvusiais sunkumais. Tačiau
neskubėkite, kitaip galite pridaryti
klaidų. Patartina neišlaidauti. Įmanoma romantiška pažintis, bet didelių
vilčių su ja nesiekite.
JAUTIS. Jei galvojate keisti darbą, ati- MERGELĖ. Į kelionę leistis neverta, nes OŽIARAGIS. Laukia ne itin malonios
džiau patyrinėkite pasiūlymus, tarp jų
gali būti tinkamas jums. Giminaičių
problemos atims daug jūsų laiko ir jėgų, užtat gausite naudingos informacijos. Naujos pažintys nebus ilgalaikės,
bet bendravimas suteiks daug teigiamų emocijų. Mylimas žmogus gali
jums pateikti siurprizą.
DVYNIAI. Jums bus sunku atsispirti pa-
gundoms, kurios užgrius iš visų pusių.
Net neverta su jomis kovoti - tik susigadinsite nuotaiką. Kadangi šią savaitę
žvaigždės bus jums palankios visose
srityse, leiskite sau daugiau nei paprastai. Tik nesielkite egoistiškai - nepamirškite artimų žmonių interesų.
VĖŽYS. Būsite aktyvūs, norėsite pa-
keisti visą pasaulį. Tačiau reikalavimus kelkite ne tik kitiems, bet ir sau.
Nereikėtų skolintis pinigų, paskui
skolą grąžinti bus labai sunku. Jei
kam nors pažadėjote padėti, pažadą
būtinai tęsėkite. Jausitės labai patrauklūs priešingai lyčiai.
22
malonių įspūdžių vargu ar patirsite. Jei
norite numesti svorio, artimiausiu metu jums tai lengvai pavyks. Būkite atidūs, laikykitės taisyklių ir instrukcijų, šią
savaitę padidėja klaidų tikimybė. Jausitės vieniši, tačiau kol kas asmeniniame gyvenime pokyčių nematyti.
SVARSTYKLĖS. Atėjo laikas imtis
svarbių darbų - pernelyg daug jėgų
atidavėte asmeniniams santykiams ir
viską apleidote. Jūsų pastangos taupyti eina niekais, kažin ar tai pavyks
ir šią savaitę. Nesigraužkite dėl praeities, gyvenkite šia diena ir mažiau
skųskitės likimu.
SKORPIONAS. Stengiatės visiems
padėti ir dėl to labai pavargstate.
Jums būtina atgauti jėgas - pabūti
vieniems arba pakeisti aplinką. Neatsisakykite paviešėti malonioje draugijoje, bet į meilės intrigas nesivelkite.
Savaitės pabaigoje galite gauti intriguojančių žinių, kurios bus svarbios
jūsų ateičiai.
naujienos. Tik jūsų tvirtas būdas padės į jas reaguoti teisingai. Bus gera
ir jauku namuose. Kuo mažiau bendrausite su pašaliniais, tuo sėkmingiau viskas susiklostys. Galite planuoti atostogas, išvykas, susitikimus su
senais bičiuliais. Pavyks sklandžiai sutvarkyti buitinius reikalus.
VANDENIS. Atsikvėpti neleis neatidė-
liojami darbai arba daugybė suplanuotų susitikimų. Turite būti itin atidūs tvarkydami verslo, finansinius, teisinius reikalus. Jums bus nesvarbi aplinkinių
nuomonė, todėl galite būti netaktiški
bendraudami su artimaisiais. Taigi patartina dažniau apskritai patylėti!
ŽUVYS. Tikėtini audringi meilės išgy-
venimai, protą temdanti aistra. Tinkamas metas ieškoti naujo darbo, keisti
būstą, investuoti. Iš aplinkinių galite
sulaukti gerų patarimų, nenumokite į
juos ranka. Nebijokite analizuoti ir pripažinti savo klaidų, dėl to jūsų autoritetas tik išaugs.
Liūto ženklo
(7.23 - 8.21) akmuo
Liūto akmenys yra gintaras, chrizolitas,
topazas. Gintarui priskiriamos gydomosios
galios nuo odos, gerklės, reumato ligų, be
to, jis saugo nuo kerų ir blogos akies. Pasak astrologų, jis labiausiai tinkamas žmonėms, gimusiems po Liūto ženklu, ir visai
netinkamas Jaučiams. Manoma, kad pusiau brangus geltonai žalias chrizolitas stiprina savininko dvasines jėgas ir suteikia
ateities matymo dovaną; ne veltui žiedus
su šiuo akmeniu pamėgę astrologai ir pranašautojai. Na, o geltonai skaidrus topazas
Liūtui turėtų atnešti turtų. Be to, jis geriausias Liūto talismanas kelionėje.
LIŪTAS
Sportininkė
Austra Skujytė
(rugpjūčio 12 d.)
Muzikantas
Virgis Stakėnas
(rugpjūčio 10 d.)
Televizijos laidų vedėja
Audrė Kudabienė
(rugpjūčio 13 d.)
cm
myk
J/b ŽAIDIMAI
anekdotai
Finansų krizė padėjo man atsistoti ant kojų - bankas atėmė mašiną, nes nesugebėjau padengti kredito.
Šios dienos svečias inžinierius
Valerijus iš Vilniaus:
Sauliaus Venckaus nuotr.
Juoko
rinktinė
HUMORAS
Atėjo kartą Ivanas pasiskolinti pas
Joškę vieno rublio. Po mėnesio žada
grąžinti. Užstatu atnešė savo kirvį.
Sutinka grąžinti dvigubai.
Joškė paskolina Ivanui rublį, paima
kirvį kaip užstatą ir draugiškai sako:
- Ivanai, bet tu juk protingas žmogus - įsivaizduoji kaip sunku bus tau
po mėnesio grąžinti du rublius? O
šiandien tu juk turi pinigų, tu juk juos
greitai išbarstysi. Geriau jau grąžink
šiandien bent pusę skolos...
Atidavė Ivanas Joškei rublį, eina namo ir galvoja: “Nieko nesuprantu: ir
rublio neturiu, ir kirvį užstačiau, ir į
skolas įlindau. Ir baisiausia, kad viskas teisingai”...
TV diktorius: “O dabar - kultūros naujienos. Šiąnakt
savo namo laiptinėje nužudytas filharmonijos direktorius”.
Vaikinas pasipiršo milicininkei. Ši įspėja: “Sutinku,
tik turėk galvoje: priešais tave - vilkolakis su antpečiais,
kuris naktį virsta pliauska”.
Atmintinė, kaip naudotis bankomatu
Moterims
1. Privažiuokite prie bankomato
2. Pavažiuokite atgal, tiek, kad vairuotojo durelių langas būtų ties bankomato mygtukais
3. Užveskite variklį
4. Atidarykite langą
5. Išpilkite ant sėdynės visą rankinuko turinį, kad rastumėte bankomato kortelę
"Reuters" nuotr.
Teisėjas:
- Kaltinamasis, įsibrovęs į namą jūs pavogėte kai
kuriuos daiktus ir pinigus, bet nelietėte šeimos briliantų.
Kodėl?
- Nors jūs nesityčiokit, pone teisėjau. Žmona, to paties klausinėdama, jau visą galvą išūžė...
Į baletmeisterį kreipiasi nepažįstamasis:
- Masažuosiu jūsų balerinas tik už 200 dolerių.
- Na gerai, klokite pinigus.
ŠIUOLAIKINĖ TAUTOSAKA
Vyrams
1. Privažiuokite prie bankomato
2. Atidarykite automobilio langą
3. Įdėkite kortelę į bankomatą ir įveskite PIN kodą
4. Įveskite pageidaujamą pinigų sumą
5. Pasiimkite pinigus, kortelę ir čekį
6. Uždarykite automobilio langą
7. Laimingo kelio
Įsiplieskus ginčui susierzinęs viršininkas prapliumpa: “Viskas, gana! Argi tai darbas?! Jūs atleistas!” Pasipiktinęs darbuotojas atšauna: “Nejaugi?! O aš manau,
kad vergus parduoda!”
6. Pasidažykite ir sudėkite kosmetiką
atgal į rankinuką
7. Pamėginkite įdėti kortelę į bankomatą
8. Atidarykite duris, kad pasiektumėte
bankomatą
9. Įdėkite kortelę
10. Įdėkite kortelę reikiama puse
11. Išverskite visą rankinuko turinį ant
sėdynės, kad surastumėte užrašų knygelę, kurioje užrašytas PIN kodas
12. Įveskite PIN kodą
13. Paspauskite mygtuką “Cancel” ir
įveskite teisingą PIN kodą
14. Pakartokite 13 punktą
15. Įveskite norimą pinigų sumą
16. Nubraukite paskutinį nulį nuo norimos sumos ir spauskite mygtuką “O.K”
17. Pasidažykite
18. Paimkite pinigus ir čekį
19. Žvilgtelėkite į veidrodėlį - pasitikrinkite savo makiažą
20. Išpilkite visą savo rankinuko turinį ant sėdynės ir susiraskite piniginę
21. Susidėkite pinigus ir čekį į piniginę,
sukraukite daiktus į rankinuką
22. Pavažiuokite du metrus į priekį
23. Pavažiuokite atgal prie bankomato
24. Paimkite kortelę
25. Išpilkite visą savo rankinuko turinį
ant sėdynės ir susiraskite kortelės dėkliuką
26. Įdėkite kortelę ir sukraukite daiktus
į rankinuką
27. Pasitikrinkite makiažą
28. Laimingo kelio
29. Pakeliui atleiskite rankinį stabdį
FOTOŠŪVIS
Policininkas vairuotojai: “Pamatęs jus važiuojančią
plentu iškart supratau: mažų mažiausia septyniasdešimt!
- Na ką jūs! Tiesiog ši netikusi skrybėlė mane taip
sendina!
Iš parterio atsklinda pasipiktinęs balsas:
- Ei, ką jūs darot? Ką tik apmėtėte dainininką supuvusiais kiaušiniais, o dabar plojate?!
- Noriu, kad jis dar kartą išeitų nusilenkti: turiu dar
porą kiaušinių!
Nobelio ekonomikos premija paskirta Prinstono
universiteto profesoriui, kurio išplėtota globalizacijos
teorija leido Amerikos finansų krizę paversti pasauline.
Iš zoologijos sodo dingo dramblys. Policija ramina
direktorių:
- Nesijaudinkit, surasim, tik pasistenkite kuo tiksliau
jį apibūdinti.
Juk pasitaiko: žmogus atrodo ir padorus, ir kuklus,
bet parodyti šito nesugeba.
Kelių policininkas sustabdo automobilį, kurį vairuoja... šuva. Pasipiktinęs pareigūnas kreipiasi į galinėje sėdynėje sėdintį vyriškį:
- Gal proto netekot, kad šuniui vairą patikėjot?!
- Atsiprašau, bet aš tą automobilį susistabdžiau vos
per kelias minutes.
Redakcijos archyvo pieš.
savaitės vaizdelis
Komandos jėga - vienybėje
Komandos nariai turi suprasti viens kitą
iš pusės žodžio, mąstyti, jausti ir veikti
išvien. Taip pat turi sutapti ir komandos
narių požiūriai, žiūrėjimo kryptis, pasaulėjauta...
Regis, šių sportininkių “šou” tik patvirtina šią taisyklę - mat šios žaidėjos - iš
tos pačios komandos. Gal ir savitas šis,
bendras sportininkių bruožas, tačiau
svarbiausia, kad jis padeda vienyti komandą. O gal tiesiog tai - sudedamoji
jų uniformos detalė?..
Netikiu!
/
23
23
virsmai
cd
Policininkas su
menininko gyslele
“Valhala” - poetinės mišios
Jei policininkas
(ypač gniaužiantis rankoje “bananą”)
mūsų gatvėje
paklaustų, ar
tikime, jog policininkai yra menininkai, - ko
gero, nedelsdami sutiktume
su jų teiginiu.
Tačiau įsivaizduoti tegalėtume pareigūnus,
meniškai smogiančius, meniškai šaunančius, meniškai
užneriančius
antrankius ar
meniškai tariančius: “Asta la
vista, babe”...
Tačiau Utenoje išties esama policijos pareigūno Albino ŠILEIKOS, kuris savo laisvalaikį
skiria, atrodytų, policininkui neįkandamam
užsiėmimui - medžio drožybai. Jei netikite,
galite patys pasižiūrėti A.Šileikos drožinių Visagine vykstančioje regioninėje tautodailės
parodoje “Aukso vainikas”.
Regis, tokiems pareigūnams ir policininko
lazdelę pačiam išsidrožti, ir antpečius išsisiuvinėti - vieni niekai.
24
kulturos bulvaras
FOTOŠŪVIS
Sauliaus Venckaus nuotr.
J/b p.s.
Už savaitės kitos jautrią Lietuvos poezijos
klausytojo ausį pasieks visiškai nauja “Aktorių balsų” serijos kompaktinė plokštelė, kurioje aktorius Andrius Bialobžeskis bei
kompozitorius Domantas Razauskas šėlsta
poetinėse mišiose. “Juliui” labai nesmagu
girtis, tačiau ir be jo čia neapsieita - plokštelėje skaitoma “Juliaus” žurnalisto, poeto
Rimvydo Stankevičiaus kūryba iš eilėraščių
knygos “Laužiu antspaudą”, pelniusios “respublikonui” šių metų “Poezijos pavasario”
ąžuolo vainiką.
Tačiau visų trijų menininkų kūrybinis indėlis - lygiavertis, mat A.Bialobžeskis ne tik
įskaitė, bet ir balsu išvaidino eilėraščius, o
D.Razauskas sukūrė ne tik muziką, bet ir viso to vyksmo režisūrinį scenarijų, sujungė,
pavertė kaži kokiomis galingomis poezijos
mišiomis, garso spektakliu, turinčiu vientisą
siužetą, pasakojamą ne tik žodžiais, bet ir ne
mažiau iškalbingais garsais, paverčiančiais
“Valhalos” sienas išties apčiuopiamomis.
Tiesos jėga
Juk ne veltui sakoma
- tiesa yra stipriausias
ginklas. Bet kokį tavo
trūkumą žmonės atleis
ir gal net pamils jį, jei
pats labai atvirai, nuoširdžiai ir savikritiškai jį
pripažinsi.
Gaila, kad daugumai
žmonių yra lengviau
visą dieną sunkias plytas tampyti, nei pripažinti savas ydas bei
minusus. Tik ne šios
kavinės savininkams,
kuriems lengviau buvo
visai tautai paskelbti,
kad kavinėje ankšta,
nei ryžtis susikaupti ir
galų gale išnešti iš kavinės salės statybines
atliekas.
ARITMETIKA
KRIZĖ
Pasaulis prabilo lietuviškai
Sostinę ištiko šokio priepuolis
Lietuvos nacionaliniam muziejui perduota “Tūkstantmečio odisėjos” kompaktinė plokštelė “Tautiška giesmė
- aplink pasaulį”. Saugoti ateities kartoms perduotame
vaizdo įraše sudėtos “Tautiškos giesmės” giedojimo akimirkos net iš 86 bendruomenių 52 pasaulio vietose. Jei nepamiršote - visame pasaulyje giesmė skambėjo vienu metu.
Kompaktinę plokštelę Lietuvos nacionaliniam muziejui
saugoti perdavęs projekto “Tūkstantmečio odisėja” vadovas Raimundas Daubaras sakė: “Tapome pirmąja tauta,
tokiu būdu išreiškusia savo vienybę, pasididžiavimą savo
istorija ir tikėjimą ateitimi”.
Apklausus 505 skirtingo amžiaus Lietuvos gyventojus paaiškėjo, kad namie “Tautišką giesmę” giedojo net 46 proc.
piliečių. Daugiau kaip pusė gyventojų mano, kad “Tūkstantmečio odisėja” ir “Tautiškos giesmės” giedojimas labiausiai atspindi Lietuvos vardo 1000 metų paminėjimą,
tuo tarpu Valdovų rūmų atidarymas - tik 5,7 proc.
Beje, “Tūkstantmečio odisėjai” tebuvo išleista vos 5,5 mln.
Lt privačių lėšų, o Valdovų rūmams atstatyti valstybė skyrė
net 176 mln. Lt, projektui “Vilnius - Europos kultūros sostinė”
- 25 mln. Lt...
“Julius” jau rašė, kad Lietuvos sostinė ne juokais įklimpo šokiuose - dešimtukai, akcijos, šokių mokyklos, vėl akcijos, masiniai šokiai, šokiai, šokiai, trunkantys mėnesių mėnesiais...
Galbūt tai miesto kova su bandančia jį užvaldyti bloga emocija? O gal itin traumuotos psichikos
savigynos forma - savitas tikrovės neigimas, bandymas ignoruoti tikrą gyvenimą, slapstantis nuo
jo šokio sūkuryje?
Antai neseniai Vilniaus rotušės aikštėje paprastą darbo dieną nei iš šio, nei iš to vienu metu ėmė
šokti net keli šimtai žmonių. Vieni praeiviai žegnojosi, kiti gūžčiojo pečiais, o treti - patys pasileido
šokio ritmu...
“Julius” viena ausimi girdėjo, kad tai lyg ir televizijos
projekto “Šok su manimi” atrankos dalis, kad daugelis aikštėje šokusiųjų - tikri profesionalūs šokėjai,
tačiau matėme ne tik tokius - šoko ir atsitiktinai į šį
sūkurį pakliuvusi jaunųjų pora, ir žmonės su darbininkų uniformomis bei šalmais, ir pro šalį važiavęs
dviratininkas, ir ekstravagantiški jaunuoliai, ir vaikai...
Iš šalies kiek nejauku tai stebėti... Tačiau (bent jau
sprendžiant iš kino filmų) Indija gan seniai kenčia
nuo panašių priepuolių - ten net policininkai su
banditais neatsispiria pagundai drauge pašokti, pavyzdžiui, įpusėjus dramatiškam susišaudymui, ir nieko - gyvena linksmai, laimingai, net šokt norisi...
24
cm