Julius/Brigita - Respublika.lt

J/b savitarna
maistas
Atlikėją kepsneliais lepina vyras
V
aikelio besilaukianti grupės “4FUN”
vokalistė Julija RITČIK stengiasi pirkti
natūralius produktus, kuriuose yra
kuo mažiau konservantų ir sintetinių
priedų. Prieš keletą metų nė nežiūrėjo į produktų
sudėtį, bet dabar visa šeima įprato tai daryti.
16
“Vasaros sezonas, be abejo, skatina pasigaminti ką nors
gamtoje, - sako dainininkė, maistą ruošianti pakaitomis su vyru
Laimonu. - Labiau esame pratę
ne prie kepintuvo, bet prie keptų ant mangalo šašlykų. Mūsų
šeimoje tai yra Laimono menas,
jis visada marinuoja mėsą, dažniausiai improvizuodamas. Svarbiausia - šviežia mėsa. Dažniausiai kiaulienos sprandinė, labai
skanu, kai ji būna pamaišyta su
mažesniais šviežios šoninės gabaliukais. Įdėkite kuo natūralesnių prieskonių: įvairūs grūsti pipirai, truputis druskos ir šiek tiek
cukraus, nedaug acto, gali būti
šviežios žolės, pavyzdžiui, kalendros. (Prieskonius stengiamės
pirkti atskirai ir natūralius, o ne
mišinius, kai įmanoma, nemaltus.
Yra didžiulis skirtumas tarp fasuotų maltų ir šviežiai grūstų pipirų arba kalendros.) Ir jokio ilgo
marinavimo. Tik 3 ar 4 valandos
- tiek užtrunka paruošus mėsą
prieš išvažiuojant į gamtą užkurti
mangalą ir leisti malkoms sudegti iki anglių. Kartais mėgstame
ir dešreles, bet tik šviežios žalios
mėsos, nerūkytas. Ir skaniausia
valgyti tiesiog su šviežiomis daržovėmis ir juoda duona”.
Žaibiškai paruošiami
vištienos kepsneliai
Jums reikės:
pakuotės vištos krūtinėlės,
1 šaukšt. majonezo,
1 šaukšt. garstyčių,
džiūvėsėlių,
saulėgrąžų arba alyvuogių aliejaus.
Mažos vištos krūtinėlę lengvai supjaustykite ir pamarinuo-
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
kite. Marinatą pasidarykite iš lygiomis dalimis sumaišyto majonezo ir “Dijon” garstyčių. Vienai filė pakuotei užtenka šaukšto majonezo ir vieno šaukšto garstyčių.
Marinatu ištrintus krūtinėlės gabaliukus palaikykite 10-15 min.,
tada apvoliokite džiūvėsėliuose
ir trumpai pakepkite gerai įkaitintoje keptuvėje, su saulėgrąžų
arba alyvuogių aliejumi. Žiūrėkite, kad neperdžiūtų ir gražiai apskrustų. Taip pat galima kepti ir
ant grotelių kepsninėje, tik tada
geriau imkite vištos krūtinėles,
kurių galima nemušti. Marinatas
lieka tas pats, tik džiūvėsėlių nebereikia.
Laimono pipirinis
didkepsnis
Jums reikės:
jautienos išpjovos,
druskos,
daug grūstų juodųjų pipirų,
aliejaus,
gražgarsčių salotų,
pomidoro,
agurko,
keleto saulėje džiovintų pomidorų skiltelių,
juodųjų alyvuogių,
1 šaukšt. medaus,
1 šaukšt. garstyčių,
balzamiko acto,
fetakio sūrio,
paskrudintų sezamų sėklų,
saujos keptos baltos duonos
kubelių.
Dainininkė Julija Ritčik su šeima mėgsta gaminti kepsniukus, bet kartais jie iš mėsėdžių tampa veganais
I. Jautienos išpjovą supjaustykite maždaug 2,5 cm storio
griežinėliais, apibarstykite druska
ir įtrinkite grūstais juodaisiais pipirais. Kepkite aliejuje gerai įkaitintoje keptuvėje labai trumpai
(po 1-1,5 min. kiekvieną pusę, jei
mėgstate su krauju, jei geriau iš-
keptą - ilgiau, bet tada mėsa bus
sausesnė, su krauju būna sultingesnė).
II. Prie mėsos patiekite daržovių salotų su fetakio sūriu: suplėšykite gražgarsčių salotų lapus,
kubeliais supjaustykite šviežią
pomidorą, keletą skiltelių saulėje
džiovintų pomidorų aliejuje, šviežią agurką, juodąsias alyvuoges.
Daržoves sumaišykite ir sudėkite
į lėkštę.
III. Pasigaminkite užpilą:
šaukštelį medaus ir tiek pat
“Dijon” garstyčių išmaišykite su
įsipiltu balzamiko actu. (Gali-
Menas iškepti skanų kepsnį
Sušilus orams labai smagu
paiškylauti ar savo kieme kepsninėje išsikepti skanios mėsytės
ar šiaip ko nors. Tik ne visada patiekalas pavyksta.
Dažniausiai prie kepsninės
šeimininkauja vyrai. Anglijoje
atlikus apklausą, 80 procentų
porų prisipažino, kad būtent vyrai imasi šių atsakingų pareigų!
Daugelis jų virtuvėje geba tik iškepti kiaušinį, tačiau neretas įsivaizduoja, kad kepti mėsą kepsninėje - jų pašaukimas, įgimtas
talentas. Tai turbūt ir yra tas medžiotojo instinkto likutis.
Mitybos specialistams atlikus
tyrimą, paaiškėjo, kad vidutiniškai per pietus prie kepsninės
suvartojama daugiau kaip 3000
kalorijų. Moterims tiek rekomenduojama suvartoti per pusantros dienos.
Mūsų kepsniai dažniausiai
būna riebūs, be to, mes varto-
16
jame per daug mėsos. O galėtų
būti kitaip.
Pagrindinė taisyklė kepant
kepsninėje su anglimis: neskubėti. Tai nėra greitasis maistas.
Reikia sulaukti, kol visai išblės
liepsna, o anglys virs visiškai pilkais pelenais, tada galima pradėti kepti mėsą. Be to, nebūtina
kepti šonkaulius, dešreles ir vištos blauzdeles. Juk yra daug skanesnių patiekalų.
Vertėtų imti pavyzdį iš beduinų, kurie valgo tik ant anglių keptą maistą, ir daugiausia
avieną. Avienos šonkauliai ir
muštiniai, pamarinuoti alyvuogių aliejuje su citrina, yra bene
patys skaniausi kepsninės patiekalai. Taip pat labai skanus
patiekalas - vištų kepenėlės.
Kokias šešerias didesnes kepenėles maždaug 12-18 valandų
pamarinuokite nedideliame
kiekyje portveino, įdėję dvi skil-
te pagal skonį įpilti Provanso
ar itališkų žolelių mišinio, tyro
alyvuogių aliejaus.) Ant viršaus
sudėkite fetakio sūrio (jį galite
pakeisti ir feta) kubelius, apibarstykite paskrudintomis sezamo sėklomis ir keptos baltos
duonos kubeliais.
10 naudingų patarimų
• Jeigu kepate anglių kepsninėje,
teles sutrinto česnako. Nuskinkite nuo 12 rozmarinų šakelių
lapelius ir kepenėles suverkite
ant plikų stiebelių. Sudėkite ant
folijos lapo ir kepkite kepsninėje šešias minutes, vieną kartą
apverskite. Pašlakstykite ištirpdytu sviestu, pabarstykite prieskoniais ir patiekite. Kai atsikandate, kepenėlės viduje turi būti
rausvos.
Tačiau kepsninėje visai neprivaloma kepti mėsą. Mėgsta­
miausias portugalų užkandis kepsninėje keptos sardinės. Tereikia ant riebios žuvies išspausti
šiek tiek citrinos sulčių ir suprasite, kad gardesnį patiekalą sunku rasti. Kepsninėje galima kepti
ir moliuskus, krevetes bei otų
kepsnius.
Apteptos aliejumi ir citrina
bei kepamos, kol žievelės suaižėja ir pajuoduoja, daržovės
įgauna neatpažįstamą skonį. Cu-
kinijos, baklažanai, svogūnai, apvirtos bulvės ne tik labai skanios,
bet ir nepraranda baltymų.
Kokias kepsnines jūs naudojate? Juk galima rinktis: dujinę ar
anglių. Rimti kepsninių specialistai rekomenduoja dujines kepsnines. Kodėl? Jos padeda sutaupyti laiko. Tačiau tai subjektyvi
nuomonė. Aromatingo dūmelio
mėgėjai iškart stos piestu tik už
anglių kepsninę. Nors tas šnerves maloniai kutenantis dūmas
atsiranda mėsos riebalams ar
riebiam žuvies ar daržovių marinatui varvant ant anglių.
Su dujomis ne tik greičiau,
jas galima reguliuoti. Jeigu didelį patiekalą kepate anglių kepsninėje, jums gali tekti papildyti
kuro ir tada vėl laukti, kol anglys sudegs ir papilkės. Dujinėje
kepsninėje tereikia pasukti rankenėlę. Tai itin patogu ten, kur
orai sunkiai prognozuojami.
palaukite, kol anglys įgaus pilką atspalvį.
• Mėsos muštinius, žuvis ir dar-
žoves visada marinuokite aliejuje su citrina.
• Nepriberkite per daug prieskonių. Nepersūdykite produktų.
• Neperkepkite, ypač mėsos. Jeigu į mėsą įbedus šakutę teka
skaidrios sultys, mėsa iškepusi.
• Ant kepamo maisto išspauskite
citrinų sulčių, kurios jį sudrėkins. Galima naudoti ir gatavas
citrinų sultis.
• Naudokitės specialistų receptais.
Geriausi yra Turkijos, Šiaurės Afrikos, Iberijos kulinarų patarimai.
• Įsigykite vieną gerą kepsninę,
užuot kasmet pirkę naują, nes
senoji sudegė.
• Prisiminkite, kad visai nebūtina
kepsninėje kepti mėsą.
• Jeigu turite dujinę kepsninę, ja galite naudotis ir esant prastam orui.
• Per daug negerkite alkoholio!
Virėjas neturi būti toks pat marinuotas kaip ir maistas!
Parengė Deimantė ZAILSKAITĖ
ir Rolanda STRUMILIENĖ
cm
myk
Viktoro Purio nuotr.
“Respublikos” leidinys Nr.19 (856) 2011 m. gegužės 14 d.
ŠEIMA
Jį visąlaik supa tik
protingos moterys
Nors 60 metų sulaukęs Sigitas
Račkys dažnai prigauna meluojančią žmoną, dėl to šeimoje
neiškyla konfliktinių situacijų:
“Tiek metų kartu pragyvenus, jau
nė prasmės nebėra meluoti, sako jis. - Mūsų šeimoje pirmoje
vietoje yra humoras, taigi vieni
kitus mėgstame traukti per dantį”.
3
SANTYKIAI
Šarūnas moko
viliojimo meno
Porų santykių konsultantas Šarūnas Mažuolis žino, kaip išsiųsti
teisingą signalą, kad simpatija
nusektų iš paskos. Ir tokių flirto
gudrybių moko tiek paprastus,
tiek žinomus žmones.
6
Sporto žmonės
MAŽO MIESTELIO
STEBUKLAS
Poezijos paukštė vėl
numes plunksną
K
asmet su baltai apkrėstais sodais Lietuvon sugrįžta ir Poezijos pavasario paukštė. Ir kasmet numeta
po plunksną. Ir kasmet ja užrašomi patys geriausi eilėraščiai. Ir kasmet jų autoriai dabinami lietuviško ąžuolo vainiku. Jie visi žvelgs į jus šeštadienį iš Juliaus/Brigitos. Keturiasdešimt šešis kartus
lietuvaitės juos pynė ir dėjo išrinktiesiems ant pečių. 45-asis buvo mūsiškis - “respublikonas” Rimvydas
Stankevičius. Kas tuo didžiuosis šiemet?..
4-5
7
AUGINTINIAI
BE JŲ NAMAI BŪTŲ
NEJAUKŪS
Katė turbūt yra vienas prieštaringiausių gyvūnų. Vieni jų
nemėgsta, kiti jas myli. Nuo seno
žinoma, kad kontaktas su kate
veikia raminamai, mažina stresą.
Ji yra puiki senų žmonių gyvenimo draugė, palankiai veikia savo
šeimininko sveikatą.
10
1
j/b laikas
mintys
Klavyras
2
Tas, kurio sumanymas mes esame, nori, kad savo gyvenimo kelelyje
patirtume visą visutėlį spektrą emocijų. Gali keistis siužetai, kontekstai,
gali vykti visiškai nepanašūs tarpusavyje nutikimai, tačiau emocija išlieka ta pati. Atrodytų, kuo mažiau
jautrus žmogus, tuo aštresnio siužeto jam reikia. Kad iš tiesų sukrėstų,
suvirpintų sielos gelmes, sužadintų
emociją ir kad išgyventų tai, kas privaloma, nuo ko neišsisuksi.
Todėl, pavyzdžiui, nuoskaudos
patirčiai įgyti vienam užtenka nekaltai įrašyto dvejeto į mokyklinę
pažymių knygelę, kitam šis išgyvenimas ateina per bendražygių išdavystę, dar kitam - per mylimosios
neištikimybę... Taip ir su džiaugsmu,
skausmu, ilgesiu, gėla, skaidriu liūdesiu, begale kitų jausmų bei emocinių patirčių, kurios net ne visos atpažintos, ne visos turi vardus...
Tad būkime jautrūs - galbūt
tuomet žmoguje slypintiems demonams apšviesti nebūtinai reiks
išgyventi karų, kitokių žmonių gyvybes gesinančių bei likimus laužančių baisybių - pakaks šiukšlių,
aptiktų miške, perskaityto straipsnio laikraštyje apie kokią vagystę
ar vaidingos močiutės kaimynystėje. Galbūt tada gyvenimo laimei savyje aptikti nebus būtina
patiems pasivaikščioti kritinėmis
briaunomis, nebūčiai alsuojant į
nugarą, nebus būtina laidoti artimųjų, kad patirtume išsiskyrimo
ilgesį, patiems pasveikti nuo nepagydomos ligos, kad įtikėtume
esant stebuklų... Būkime jautrūs.
Tad būkime atviri, būkime atidūs
sau ir pasauliui, ir viso to sumanytojui.
Išmokime pastebėti ne vien saldėsių,
ne vien blizgučių, ne vien malonumų
vertę. Nesislapstykime nuo gyvenimui
mus provokuojančio pasaulio: nebėkime nuo gyvenimo slenksčių, nebijokime kryžkelių, nevenkime sūkurių
- mėgindami išsisukti nuo sunkumų,
nuo ne itin lengvai ir maloniai pakeliamų patirčių, slapstydamiesi nuo jų
pramogų ir poilsio oazėse, visuomet
dezertyruojame, demonstruodami
nepasitikėjimą tuo, kuris rengė mums
šią gyvenimo trasą, turinčią ne tik patikrinti, bet ir auginti mūsų “vairavimo”
meistriškumą. Būkime atviri pasauliui.
Tad būkime įžvalgūs bei išmintingi. Nustokime pasaulį vertinti
kliaudamiesi vien tik akimis. Suvokime pagaliau begales kartų jau įrodytą tiesą: tikrovė neretai būna kur kas
mažiau, dar dažniau - kur kas daugiau, o kartais - visai ne tai, ką matome. Jei išties tikime turį sielą, mokykimės į pasaulį žvelgti jos akimis, per
maldas, meną ir jausmus nuolatos
stenkimės pažinti, kas nematoma,
neabejodami, kad tai - ne mažiau
tikra, ne mažiau svarbu nei tai, ką
regime, liečiame, girdime. Tik šitaip
galima aptikti, nujausti esant daugiasluoksnį, daugiaregistrį pasaulį,
nepalyginti didesnį, nepalyginti daugiau turtų ir paslapčių turintį nei profesiniai sunkumai, šeimos rūpesčiai ir
vaizdai pro troleibuso langą.
Tad būkime išmintingi - nustokime laikyti save muzikantais virtuozais
ir, užuot birbinę primityvias melodijas, suvokime patys esą instrumentai,
kuriais groja daug meistriškesnės,
daug muzikalesnės būtybės pirštai.
Kiekvienas mūsų esame gerai temperuotas klavyras. Todėl tereikia prižiūrėti save, kas rytą suderinant savąsias
stygas, patikrinant akustiką...
Tereikia tik nesipriešinti, tik netrukdyti mumis groti. Tai ir yra svarbiausioji mūsų gyvenimo misija
- išgauti švarią natą, švelniai ar skaudžiai, tik retkarčiais ar nuolatos mūsų plaukus liečiant Maestro pirštams.
Rimvydas Stankevičius
2
trupmenos
Gera mylėti, tarnauti ir globoti
Š
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
iemet 20-ą šeimos jubiliejų švenčianti
dailininkų pora Nomeda Marčėnaitė
ir Marius Jonutis sostinės galerijoje
“Meno niša” surengė jau 53-ią savo
bendrą parodą “Mylėk. Tarnauk. Globok”.
Mariaus Jonučio medinė sentencija
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ
Nomedos žaidimai
Tiesą sakant, ne visi žino, kad
populiarioji televizijos laidų vedėja ir paramos likimo nuskriaustiems vaikams akcijos įkvėpėja
Nomeda yra dailininkė keramikė.
Ko jau ko, o žaismingumo ir energijos iš N.Marčėnaitės neatimsi. Ji
iš tų moterų, kurios spėja ir vyrą
bei dvylikamečius sūnų ir dukrą
palepinti gardžiais patiekalais, ir
kartu su vyru pakeliauti, ir renginiuose dalyvauti, ir, žinoma,
kurti iš molio, originalius ir dažnai keliančius šypseną dalykus.
“Matyt, dar neišaugau iš vaikiško
amžiaus”, - juokiasi jau ir anūkėlės
iš vyriausiojo sūnaus (iš pirmosios santuokos) Dovo ir marčios
Indrės sulaukusi moteris. Tai jos
trys molinukai pavadinti: “Mylėk”, “Tarnauk”, “Globok”. Nomeda
KAS KAM SEKASI
Nomeda su savo moliniais žaislais
tiems, kuriems reikia paaiškinimo,
iš kur kilo mintis sukurti būtent
tokias figūrėles, sako: “O kas, jeigu meškiukas niekada negalės
atsisėsti kitaip, nei plačiai ir visiems išskleistu glėbiu, jei šunelis
sustingo visą gyvenimą iškėlęs
vieną leteną, o paukštis amžinai
išskleidęs sparnus, kad apsaugotų savo lizdą? Panorau šį sykį tarsi
pasikeisti vietomis su tais žaislais.
Nenustebkite, jeigu jie retsykiais
sukrutės. Juk taip gera mylėti,
tarnauti ir globoti. Tad jeigu kas
susidomės mūsų su Mariumi kūryba, pamatys, kuo mes gyvi, kuo
kvėpuojame, kai aplanko mūzos”.
Kada lanko mūzos
O mūzos keramikę ir tapytoją
bei originalių medinių kompozicijų kūrėją neretai lanko skirtingu metu. Štai Nomeda savo
keramikos darbus sukūrė žiemą
KAS KĄ PRISTATĖ
atitrūkusi nuo šeimos ir išvykusi
į Panevėžio rajoną, kur buvusio
stiklo fabrikėlio dirbtuvėse galėjo ramiai atsidėti ir įkūnyti savo
fantazijas iš molio. O Marius apie
mūzas kalba ironiškai: “Mūzos pas
mane neateina. Aš dirbu darbą,
paprastą, laisvalaikiu nuo įvairių
užsakymų. Ir tas darbas man teikia džiaugsmą. Gal kam bus įdomi mano serija medinių tekstų,
serija tapytų paveikslų vis apie tą
patį, apie du žmones kartu, nes
dar neatradau didesnės vertybės
už šeimą. Vis dar džiaugiuosi, kad
esu dailininkas, nereikia man jokių egzotiškų kurortų. Kiek­vieną
rytą galiu pasprukti į savo susikurtą pasaulį, gražinti jį, tobulinti, jame trumpam pamiršti, kad
gyvenimas nėra visada tobulas.
Džiugina spalvos, kurias matau
gamtoje, kaip muzika skamba
elektrinio pjūklo birbimas, o formos atsiranda tarsi iš nieko”.
KAS KO NEPATYRĖ
Svarbus vaikų įvertinimas
O kas prižiūri vaikus, kai dailininkai dirba? “Mokykla, kompiuteris”, - šypsosi Marius, o Nomeda
patikslina, kad Titas ir Ula lanko
M.K.Čiurlionio menų mokyklą, neabejingi dailei ir muzikai, o sėdėjimas
prie kompiuterio namuose dozuojamas. Tėvai patenkinti, kad atžalos domisi ir jų kūryba. Kai pamato
naują tėtės ar mamos darbą, dažnai
pagiria. “Mums labai svarbu, ką apie
mūsų kūrinius sako vaikai. Jeigu kas
nors jiems nepatinka, sako atvirai.
Mes pasikliaujame jų nuomone”.
Per šeimyninės menininkų
parodos atidarymą Nomeda ir
Marius sugužėjusį didelį būrį jų
talento gerbėjų ir bičiulių užkrėtė gera nuotaika, o svarbiausia paakino pasidžiaugti paprasto
pasaulio grožiu bei spalvomis,
žaismingumu, kuris būdingas
menininkams.
KAS KĄ GAVO
Nijolė BAUŽYTĖ
Filomena TAUNYTĖ
Ieva ŠIMUKAUSKIENĖ
Aistė SMILGEVIČIŪTĖ
Įdomu, kas labiausiai padeda “Nacionalinių vertybių rinkimuose” už
televizijos laidą “Mūsų miesteliai”
apdovanotai Nijolei Baužytei? Kaip
jai pasiseka taip puikiai prakalbinti
kuklius kaimų ir miestelių gyventojus? “Reikia tik žiūrėti į juos su meile
ir visada juos prakalbinsi, - sako šios
laidos autorė ir vedėja. - Kaip miesteliuose gyventojai man sakydavo:
“Šitas tai tikrai nieko nepasakys”, o
aš po to negaliu jo sustabdyti ir visas
tris valandas jis man kalba. Dabar
mes įrašėme šimto metų sulaukusį
kunigą. Visi žiūrėjo skeptiškai, ką tas
šimtametis senelis dar gali pasakyti.
Bet, žinote, jis nesustodamas kalbėjo pusantros valandos”.
Gydytoja ir rašytoja Filomena Taunytė visuomenei pristatė savo
naujausią knygą, kurioje svarsto,
kas yra tikrasis lietuvis. Ji atranda
nuostabių asmenybių, bet iškelia
ir tautiečių didžiausias ydas, kaip
antai - pataikavimą, nusižeminimą,
baimę, savanaudiškumą ar pasipūtimą. Didžiulę patirtį sukaupusi medikė pataria mums gydyti dvasios ir
kūno ligas patikrintais paprastais,
bet veiksmingais metodais. Daug
dėmesio ji skiria mitybai, todėl
knygoje “Ieškau tikro lietuvio” nemažai kalbama apie pasninkavimą,
gydomąjį badavimą, perspėjama
klausyti sveiko proto ir nepulti į
kraštutinumus.
Staiga išpopuliarėjusi šokėja, choreografė, vedanti populiarų muzikos šou
“Žvaigždžių duetai”, kad ir kaip būtų
keista, nepažįsta vienatvės jausmo.
Nors yra išsiskyrusi ir bent kol kas,
kaip pati sako, neturi širdies draugo.
“Daugelis mano draugių jaučia vienatvę ir aš negaliu jų paguosti, nes
nesuprantu, kas tai yra. Ne dėl to, kad
visada šalia turėčiau kokį artimą žmogų. Tiesiog jaučiu, kad niekada nesu
viena, kad Dievas visada yra šalia.
Bendrauti aš mėgstu, bet po pasibuvimo su studentais nėra nieko geriau,
kaip tiesiog pabūti su savimi - kažko
savęs paklausti, atsakyti į rūpimus
klausimus, permąstyti, kaip gyvenai
šiandieną, susidėlioti mintis”.
Šiemet “Baltosios gimties” premija
skirta Aistei Smilgevičiūtei ir Rokui
Radzevičiui už naująjį albumą “Broliai”. Vilniaus muzikos krautuvėlėje
“Ragainė” susirinkusiems grupės
“Skylė” nariams ši premija buvo įteikta, kaip labiausiai pasižymėjusiems ir
perspektyviausiems su baltiška etnika susijusiems kūrėjams. Ta proga
grupės nariai sostinės Pilies gatvės
praeiviams netikėtai sugrojo vieną
dainą iš savo albumo. Grupė jau
nusprendė, kur panaudos piniginę
premijos dalį - inicijuos paminklo
partizanui Lionginui BaliukevičiuiDzūkui sukūrimą ir pastatymą.
Užrašė Deimantė ZAILSKAITĖ
cm
myk
humoras
J/b žaidimai
Istorija
Pirmoji Mindaugo Capo filmavimo pamoka
Sauliaus Venckaus nuotr.
Aktorius Mindaugas Capas,
kurį gerai pažįsta Vilniaus
mažojo teatro ir televizijos
žiūrovai iš populiarios
mobiliojo ryšio bendrovės
paslaugų reklamos,
pastaruoju metu pakliūva
į surežisuotas juokingas
situacijas ir iš jų, kaip
sakoma, išneria sausas. O
štai aktoriaus karjeros
pradžioje būta jam
nejuokingo, bet kitiems kino
asams kvatojimo priepuolį
sukėlusio momento.
Tai atsitiko prieš keliolika metų filmuojant
režisieriaus Algimanto Puipos filmą “Arkliavagio
duktė”. Tuomet Mindaugas buvo ketvirto kurso
Lietuvos teatro ir muzikos akademijos studentas.
Jam pasiūlytas nedidelis vaidmuo buvo labai
svarbus ir aktorius įdėmiai įsiklausydavo į kiekvieną
režisieriaus ar jo asistento žodį. Mindaugui
buvo liepta suvaidinti epizodą: sėsti ant arklio ir
skubiai nušuoliuoti iki pamiškės. Taip aktorius ir
padarė: joti, dėkui Dievui, mokėjo, arklys pasileido
šuoliais ir nunešė jį gerokai toliau. Kino naujokas
suvaldė arklį ir atvedė jį į pamiškę. Ten laukė naujų
nurodymų: grįžti ir vėl joti ar pakaks vieno dublio.
Mindžikavo su savo draugu keturkoju gal valandą,
o paskui patraukė link vietos, kurioje buvo įsikūrusi
filmavimo grupė. “O jie ten jau buvo atsipūtę... Kas
valgė, kas gurkšnojo alų, o apie mane seniai buvo
užmiršę. Pamatė mane išsigandusiomis akimis ir
ėmė kvatotis. Man gi nebuvo linksma. Bet nuo to
laiko supratau, kaip kuriamas kinas”. (Šypsosi.)
Mindaugo Capo anekdotas:
Tardytojas: “Kodėl, Antanai Petraiti, triukšmavote girtas prie Operos teatro ir bandėte į jį patekti be bilieto?”
Antanas: “Todėl, kad blaivą nebent žmona už pakarpos gali nusitempti”.
Parengė Giedrė MILKEVIČIŪTĖ
anekdotai
Vyksta šeimos pasitarimas:
- Sūneli! Mes visi nuo pirmadienio pradedame naują gyvenimą!
Aš liaujuosi lieknėti, tėtis meta rūkyti. O tu?
- O aš galėčiau mesti mokyklą...
Į sūnaus, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje, kambarį įeina
tėvas.
- Sūneli, čia toks reikalas, - sutrikęs pradeda jis, - mama nusprendė sutvarkyti garažą ir mano automobilio pirštinių skyrelyje rado moteriškas kelnaites. Aš jai pasakiau,
kad tu iš manęs buvai paėmęs mašinos raktelius.
- Bet juk mama žino, kad aš nemoku vairuoti! - nustemba sūnus.
- Žino! - linksi tėvas. - Tu, sūneli,
tik patvirtink, kad ėmei raktelius, o
aš jau ir buferį sulenkiau!
- Kaip tavo skyrybų procesas?
- Puikiai! Be mūsų, išsiskyrė dar
ir mūsų advokatai!
Žmonės, kurie daro rytinę mankštą, miršta šimtą kartų rečiau nei kiti.
Todėl, kad jų yra šimtą kartų mažiau.
Vyras pasakoja draugui:
- Praėjusią savaitę paskelbiau laik­
raštyje, kad ieškau gyvenimo draugės. Ir jau gavau visą maišą laiškų.
- Ir kas juose rašoma?
- Daugiausia siūlo: “Imk mano!”
Daugiausia kvailysčių per dieną prikrečia tie žmonės, kurie anksti keliasi ir vėlai gulasi.
- Žinai, brangusis, mane sunku
rasti, bet lengva pamesti...
- Brangioji, tu visai kaip kojinė!
/
15
15
j/b žūklė
pasirinkimas
K
iekvieno
meškeriotojo
masalinėje dešimtys
blizgių, voblerių ir
guminukų, tačiau
žūklaujant paaiškėja,
kad tarp jų nėra
masalo, kuris geriausiai
tą dieną vilioja lydekas.
Tačiau visų masalų
įsigyti neįmanoma,
taip juk ir masalinė
taptų neatplėšiama
nuo grindų.
Viktoras Armalis
Įsimintinas atvejis
14
Švedijoje nedidelio miestelio parduotuvėje pamačiau “Blue
Fox” sukrę su ryškiai oranžiniu lapeliu, išmargintu juodais taškais
su geltonais apvadėliais. Neįprasta buvo tai, kad jos konstrukcija
- netradicinė: svarelis - standartinis, t.y. varpelio konstrukcijos, tačiau lapelis “long” tipo, pritaikytas
gaudyti žuvis tėkmėje. Ši gana
neįprastos išvaizdos sukrė buvo
pavadinta “Super Vibrax Salmon”.
Kita vertus, šis netradicinės išvaizdos masalas, kai guli tarp
kitų, į akis lyg ir nekrinta, tačiau
kai geriau į ją įsižiūri, perskaitai
ir pavadinimą, o tada pagalvoji,
kad tikriausiai ne veltui jame užfiksuotas lašišos vardas. Tada prisimeni, kad tikriausiai neatsitiktinai lenkų spiningininkai sako, jog
be įvairiaspalvių masalų neverta
leistis į taurių žuvų žūklę.
Žodžiu, masalas atsidūrė mano
masalinėje, bet pirmiausia jis buvo
išbandytas ne į šlakių, o į lydekų
dantis. “Super Vibrax Salmon” - gana masyvi sukrė, tad 10 ir 17 g modeliais galima labai sėkmingai gundyti lydekas 5-6 m gelmėje ir netgi
iš bėdos velkiauti. Jau pirmoje išvykoje į Dūkšto ežerą spėjimas pasitvirtino - sukrė, kaip ir kiti šio tipo
masalai, skleidžia stiprius virpesius
ir “prišaukia” iš toli lydekas. Ypač
veiksmingas šis masalas tokiose
14
Viktoro Armalio nuotr.
Arsenalas
Masalinėje turi atsirasti vietos srovei
pritaikytoms sukrėms
Naujos kartos ypač lankstūs “Izumi”
vobleriai skirti negilioms žūklavietėms
Masalinės turinys
vietose, kur kelių metrų gelmėje
plyti neaukštomis vandenžolėmis
apaugusios povandeninės pievos,
kuriose lydekos būna pasklidusios
dideliame plote. Jei sukrę būčiau
naudojęs tik šlakiams gaudyti, būčiau ir nesužinojęs, kad ji puikiai
tinka kitoms žuvims ežere vilioti.
Drumstas vanduo
Kartą gegužės pabaigoje Šventosios vidurupyje nupliaupė labai
stipri liūtis. Tad jau kitą dieną žemupys užtvino drumstu vandeniu. Apmaudu, kai pačiu geriausiu
meškeriojimo šioje upėje laiku
įvyksta toks dalykas. Pamatęs rusvą
srovę, supratau, kad nereikia ieškoti netradicinių sprendimų. Faktiškai net baltas vobleris drumstame
vandenyje - gana blankus. Po tam
tikrų dvejonių prisegiau prie valo 10 g “Super Vibrax Salmon” su
oranžiniu lapeliu ir... jau pirmoje
sietuvoje sukrę griebė šapalas. Iki
tol tokiu veiksmingumu mano arsenale pasižymėjo tik paauksuota
“long” tipo “Lucky John” sukrė, kurią saugoju ypatingiems atvejams,
nes iš trijų tokių masalų teturiu
vieną. Trečiąkart sukrę išbandžiau
Dringio ežere. Po kelių valandų
velkiavimo, kurio metu sėkmė nebuvo palanki, nes užkibo vos vienas ešerys ir viena lydekaitė, kilo
mintis užgriebti šaltesnio vandens
zoną. Vietoj patikrinto voblerio
nugramzdinau 17 g ryškią “Super
Vibrax Salmon” ir ėmiau sukti ratus palei ešerinius sėklius, kur gelmė - maždaug 6-7 m. Rezultatas
buvo visai neblogas - 6 Dringio
kupriai. Tiesa, kol nesupratau, kad
šį masalą reikia vilkti kiek greičiau
nei standartines sukres, tol kibimų
nebuvo. Matyt, didesnis masalo
greitis užtikrina reikiamą masalo
skleidžiamų virpesių dažnį, suteikiantį sukrei nepakartojamą žaismą ir viliojantį ešerius.
Pasitikėjimo limitas
Šie trys atvejai, kurių pagrindinis herojus - tas pats masalas,
puikiai iliustruoja labai akivaizdžią išvadą. Anaiptol ne masalų
kiekis žūkladėžėje lemia meškeriojimo sėkmę, o tinkamas jų panaudojimas. Čia galimi du variantai: arba stropiai laikytis spiningo
masalų panaudojimo taisyklių,
arba naudoti tuos masalus, kurie
yra pačiam meškeriotojui priimtiniausi, parankiausi ir atitinka
jo meškeriojimo stilių. Antrasis
atvejis nereikalauja tiek daug materialinių ir laiko sąnaudų, todėl,
mano požiūriu, yra produktyvesnis. Pažįstu vieną vilnietį spiningininką, kuris naudoja tik minėtas
“Blue Fox Vibrax” sukres ir “Salmo”
voblerius. Šių dviejų masalų rūšių jam visiškai pakanka visiems
atvejams: ir lydekoms, ir šapalams, ir upėtakiams meškerioti.
Kodėl taip yra? Atsakymas gana
paprastas: minėtas spiningininkas
puikiai žino minėtų masalų savybes, gerai išmano meškeriojimo
jais taktiką ir renkasi žūklavietėje
vietas, geriausiai tinkančias tokiems masalams, o patirtis pakužda, kokios spalvos ir dydžio masalai geriausiai tinka tos dienos
meteorologinėmis ir hidrologinėmis sąlygomis. Na, o svarbiausia,
kad pasitikėjimo savais masalais
limitas neribotas. Spiningininkas
besąlygiškai tiki, kad tie masalai
atneš jam sėkmę, o kai tiki, tai toji
kaprizinga dama anksčiau ar vėliau netenka kantrybės sėdėti nutaisiusi viskam abejingą miną ir
nusišypso. Tik reikia nepraleisti to
momento, kai ji rodo palankumą.
Skaidraus vandens masalas - bespalvis
“Salmo” vobleris
Ribotas kiekis
Kitas gyvas šios koncepcijos
pavyzdys - vilnietis spiningininkas Miroslavas Paukštaitis. Šis
meškeriotojas žuvis vilioja tik savadarbiais masalais, kuriuos pats
sumeistrauja. Tai ne poza ar pinigų taupymas. Pirma, kitados
M.Paukštaitis išbandė aibę spiningo masalų, pagamintų šiapus ir
anapus Atlanto, todėl gerai žino
jų vertę ir numano, kur juos galima pritaikyti. Antra, pasigaminti
gerą masalą kainuoja brangiau,
nei nusipirkti serijinį gaminį. Tačiau didelis pranašumas, kai masalinėje - ribotas masalų kiekis.
Spiningininkas išsivaduoja iš būtinybės sukti galvą ir spręsti lygtį su
aibe nežinomųjų, kurios rezultatas - masalo parinkimas. Kiekvieną
kartą, kai spiningininkas atsiduria
ant kranto, jį apninka dvejonės:
kokį masalą naudoti? Atvožus masalinės dangtelį tos dvejonės dar
labiau sustiprėja. Kitas dalykas,
kai masalinėje - ribotas masalų
kiekis. Iš anksto atsakau, kad tikslaus skaičiaus, kiek tų masalų turi
būti, niekas nepasakys. Jį diktuoja poreikiai. Jei meškeriojate tik
upėje ar tik ežere, masalų reikės
mažiau, jei meškeriojate ir upėje, ir ežere, ir jūroje, masalų reikės
daugiau, nes reikės turėti tokių
modelių, kurie pritaikyti minėto
tipo vandens telkiniams. Dažniausiai jūriniai masalai nedubliuoja
meškerioti upėje skirtų masalų.
Tokie atvejai reti. Greičiau tai išimtys. Kai tokią išvadą pats sau
suformulavo M.Paukštaitis, jis susikonstravo masalus, maksimaliai
pritaikytus plėšriosioms žuvims
Neryje gaudyti. Todėl jo masalinėje - maždaug dvidešimt masalų:
trys modeliai sukrių ir trys modeliai blizgių. Tiek vienų, tiek kitų reikia turėti maždaug trijų spalvų ir
dviejų svorių. Kiek ir kokių masalų
reikia, diktuoja meškeriojimo sąlygos ir pasirinktos gaudyti žuvies
svoris. Tai minimalistinis variantas,
tačiau daugelis spiningininkų nesunkiai gali išsiversti su pusšimčiu
upei, pusšimčiu vandens telkiniams be tėkmės ir pora dešimčių
jūrinės žūklės masalų. Toks kiekis
telpa į 5-6 masalines, nešiojamas
liemenės kišenėje.
Chaotiškai judanti negyvos žuvelės
imitacija tinka lydekoms tarp vandens
augalų vilioti
Vyniok
ant ūso
Vyniok ant ūso
Dviguba
garantija
Dviguba
garantija
Paprastai dideli kabliukai
Paprastai
dideli
kabliuįliejami
į masyvius
galvakablius,
kai įliejami
į masyvius
gal- guskirtus
meškerioti
stambiais
vakablius, skirtus meškerioti
minukais. Tačiau jei reikia didelį
stambiais guminukais. Tačiau
guminuką
panaudoti
žūklavietėjei reikia didelį
guminuką
paje,naudoti
kurios gylis
siekia
vos
metrą,
žūklavietėje, kurios
masyvus
galvakablis
netinka.
gylis siekia
vos metrą,
ma- Ką
daryti?
spiningininkai
syvus Pamario
galvakablis
netinka.
sugalvojo
penkiolikos
centimetrų
Ką daryti?
Pamario spiningininkai
sugalvojo
penkioli“Lucky
John”
guminukus
plukdyti
centimetrųĮ guminuko
“Lucky John”
bekos
galvakablių.
nosį
guminukus
plukdyti
be galįbedama
svarelio
smeigė,
o į svavakablių.
Į guminuko
relio
kilputę,
skirtą valuinosį
tvirtinti,
įbedamadviejų
svarelio
smeigė, auseo
įveriamos
pavadėlių
į svarelio kilputę, skirtą valui
lės arba du žiedeliai. Kitame patvirtinti, įveriamos dviejų pavadėlio
prisegamas
vadėliųgale
auselės
arba dutrišakis,
žiekurio
vienas
geluonis
įsmeigiadeliai. Kitame pavadėlio
gale
mas
į guminuko
šoną.kurio
Kad masaprisegamas
trišakis,
vielasnas
būtų
ypač lankstus,
pavadėlių
geluonis
įsmeigiamas
į
nereikia
įtempti.
tokiu
monguminuko
šoną.SuKad
masalas
būtų
ypač lankstus,
pavadėtažu
plukdomi
guminukai
- daug
lių nereikiaimituoja
įtempti.žuvelių
Su tokiu
tikroviškiau
jumontažu plukdomi guminudesius.
kaiDutris.jpg
- daug tikroviškiau imituoja žuvelių judesius.
Žūklės prognozė:
50 proc. teisybės
Geriausias laikas žūklei
pagal kibimo kalendorių š.m.
Gegužės
14 d.
Gegužės
15 d. 7.30-9.30,
12.00-12.30,
18.30-20.30 val.
6.30-10.00,
14.00-14.30.
17.30-19.30 val.
cm
myk
j/b Žmonės
Š
iais metais šešiasdešimtmečio sulaukęs
aktorius ir režisierius Sigitas RAČKYS
geriausių vaidmenų dar
nelinkęs skaičiuoti. Ir
vis dar jaučiasi puikiai.
“Kai persiriti per šešiasdešimt metų ir dar esi
gyvas, tai labai gerai.
Visa kita nuplaukia į
šalį. Visos tos depresijos ir išgyvenimai atrodo kvailai”, - pavydėtinu entuziazmu trykšta
aktorius, kuris ta proga
svečius buvo sukvietęs į paties režisuotą
spektaklį “Duburys”.
Šeima
Jį visąlaik supa tik
protingos moterys!
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Deimantė ZAILSKAITĖ
Antakalnyje esančiuose namuose aktorius gyvena su antrąja
žmona Rasa Jakučionyte. Jųdviejų sūnus Julijonas, kuriam greitai
bus 21-i, studijuoja ekonomiką
Lankasteryje (Anglijoje). Iš pirmos santuokos jis dar turi sūnų
Andrių ir dukrą Sigitą, kuri su savo lietuviu vyru gyvena Pietų Afrikoje. “Kartais pagalvoju, kad su
visais trimis vaikais mano ryšys
yra vienodas. Visi vaikai iš namų
jau išėję ir Julius atvažiuoja tik
atostogų. Neliūdna, nesijaučiame
vieniši, - sako aktorius. - Aišku, aš
irgi turiu problemų. O kas, sakykite, po šešiasdešimties jų neturi?
Nori nenori, jų vis tiek atsiranda.
Tik aš jų nesakysiu, neišduosiu visų savo paslapčių. Juk tai yra niekis, palyginti su tuo, kad rytą gali
atsikelti ir tau nieko neskauda.
Puikiai tai suprantu, kai aplinkui
jau krenta mano kurso draugai,
aktoriai ir pažįstami. Jeigu esi gyvas ir sulauki pavasario, džiaukis
šiluma ir daugiau nieko nenorėk
iš gyvenimo”.
Ilgisi jauno Tumino
Žmoną pagauna meluojant
Teatru savo gyvenimo nevadinantis Sigitas dabar mažai vaidina spektakliuose, daugiau režisuoja lietuviškus serialus, kaip
antai: “Moterys meluoja geriau”,
“Pasmerkti” ar “Svetimi”. Ir visai ne-
Gal ir savo žmoną ne kartą yra
pagavęs meluojant? “Tai ne! Ir dešimt kartų, jeigu ne du šimtus...
(Juokiasi.) Viską meluoja, ypač dėl
rūbų. Žiūriu, ateina apsivilkusi nematyta suknele... Ir klausiu: “Tai iš
kur tu ją būsi ištraukusi?” O jinai
kad nusistebės: “O Jėzau, seniai
pirkau, jau pernai ją turėjau”. Tas
pats ir su auskarais - niekada šiandien nepirko, visada pirko seniai
ir tu, kvaily, nepastebi. Per tiek
metų pripranti ir visi tie žaidimai
jau yra aiškūs. Tiek metų kartu
pragyvenus, jau labai sunku pameluoti, viską jau ir taip žinai ir
matai, jau nė prasmės nebėra meluoti. Mūsų šeimoje svarbiausia
yra humoras. Ir mūsų sūnus yra
toks pats. Taigi vieni kitus traukiame per dantį”.
Beje, jeigu apsilankysite aktoriaus S.Račkio namuose ar
Anykščiuose esančioje sodyboje,
galimas daiktas, ten užklupsite
draugiškai besišnekučiuojančias
abi jo žmonas. “Jos puikiai bendrauja, nors iš pradžių, žinoma,
buvo šiek tiek įtampos. Paskui,
matyt, abi būdamos protingos
moterys suprato, kad nuo to
niekas nepasikeis, ir dabar jokių
problemų nekyla”, - pasakoja du
kartus vedęs vyras. Tikriausiai tame ir slypi puikiai atrodančio ir
visad gerai nusiteikusio aktoriaus
paslaptis: jį visąlaik supa tik protingos moterys!
Aktorius Sigitas Račkys su žmona Rasa Jakučionyte mėgsta vienas kitą patraukti per dantį
išgyvena dėl neretai niekinančio
teatralų požiūrio, kad darbuotis
Sigitas dabar mažai vaidina spektakliuose, daugiau režisuoja lietuviškus serialus
serialuose esą prastas lygis: “Žinote, dabar kiekvieno žmogaus, save
laikančio inteligentu, pareiga - pasakyti, kad serialai jo nedomina.
Bet aš juos suprantu. Galbūt grynojo meno atstovai tiesiog nori
pasipuikuoti, iškelti save prieš šitą
meno rūšį. Suprantu, kad yra dvi
barikadų pusės: grynojo meno atstovai ir mes, serialų kūrėjai, kurie
nepretenduojame į tą grynąjį meną. Niekada aklai, fanatiškai nesirgau teatru, niekada jo nemylėjau
taip beprotiškai, kad be jo negalėčiau gyventi. Todėl nesimėtyčiau
tokiomis frazėmis, kurias mėgsta sakyti kiti aktoriai, pavyzdžiui:
“Norėčiau scenoje numirti”. Taip,
teatras yra tavo gyvenimo dalis,
bet ne visas gyvenimas”.
Filmavimo aikštelėje kaip režisierius būna visoks. Kartais ir
šaukia. Jeigu reikia, sušunka ir ant
žmonos, kuri kuria nedidelį vaid­
menį viename jo režisuojamame
seriale. Labiausiai kaip režisierius yra priekabus scenarijui, nes
nuo jo priklauso daugybė dalykų.
Anot S.Račkio, pirmoje vietoje yra
scenarijus, antroje - aktoriaus darbas ir tik tada eina režisierius. Filmuojant serialus komandai pasitaiko ir apsižioplinti, o kartais nutinka nenumatytų dalykų. Jis prisiminė vieną serialo “Moterys meluoja geriau” sceną, kurioje vaidinanti aktorė, žiūrovų nuostabai,
pasirodė ir su ilgais, ir su trumpais
plaukais. “Tiesiog turėjome perfilmuoti tą sceną, o aktorė jau buvo
nusikirpusi plaukus. Su tomis moterimis taip jau būna... - juokiasi
S.Račkys. - Jos ir meluoja geriau, ir
dar visokių velnių pridaro”.
Galbūt S.Račkys, kaip pats
sako, ir gali nevaidinti, bet negali likti abejingas teatro problemoms. Kai kurios jų ypač drasko
aktoriaus širdį: “Skaudu, kad situacija teatre yra labai sudėtinga, netgi, sakyčiau, jinai arti tragedijos. Visada sakau ir sakysiu,
kad teatre didžiausias stygius yra
režisierių. Aktorių pas mus tikrai
yra daug ir labai gerų, medžiagos - irgi. Bet va Lietuva negali
parengti gerų režisierių ir dėl to
teatras dūsta. Dabar, šiais laikais,
taip trūksta jauno Tumino ar jauno Nekrošiaus, ar jauno Vaitkaus.
Kitados jie tokius gerus spektaklius statė. Dabar jie stato tokius,
kuriuose aš nieko nebesuprantu.
Nekrošiaus spektakliuose nieko
nesuprantu ir galų gale nieko
nenoriu suprasti... Iš viso nėra
jokios prošvaistės, kad į teatrą
ateitų jaunas įdomus žmogus.
Ir ta problema ilgainiui darysis
dar aštresnė. Kitas dalykas - nėra
profesio­nalių vadybininkų. Dabar
tokie protingi, talentingi žmonės
į teat­rą labai retai eina. Dėl vadybos ir režisūros stokos teatras
labai nukenčia. Suprantu, kad
mano gyvenimas baigiasi, bet
kai aš būsiu pasiekęs tą kultūrinį
užbaigtumą, kai jau nieko nebedirbsiu, man dar norėtųsi pamatyti atgyjantį teatrą”.
/
3
3
J/b fiesta
1965 m.
Justinas
Marcinkevičius
1966 m.
Algimantas
baltakis
1967 m.
Eduardas
mieželaitis
poezijos pavasaris
1968 m.
Janina
degutytė
1969 m.
Juozas
macevičius
1970 m.
Antanas
venclova
Rytoj prapli
1975 m.
Marcelijus
martinaitis
1976 m.
Vytautas
rudokas
1977 m.
R
Vacys
reimeris
ytoj Vilniuje, Taikomosios dailės
muziejuje, tradiciškai prasidės didžiausias
ir solidžiausias šalyje tarptautinis
poezijos festivalis “Poezijos pavasaris”,
nuklegėsiantis šventiniais literatūros renginiais per
visą Lietuvą ir šėlsiantis iki pat vasaros sutiktuvių.
Redžinaldas KABŪRA
1978 m.
Judita
vaičiūnaitė
1979 m.
Algimantas
mikuta
1980 m.
Petras
PALILIONIS
1981 m.
Antanas
miškinis
1982 m.
Sigitas
geda
1983 m.
Onė
baliukonė
1984 m.
Albinas
bernotas
1985 m.
Jonas
jakštas
1986 m.
Aldona E.
Puišytė
1987 m.
Stasys
jonauskas
1988 m.
Robertas
keturakis
1989 m.
Bernardas
brazdžionis
4
4
“Poezijos pavasaris” šalies poetus bei įvairių užsienio šalių svečius
būrin sukviečia jau keturiasdešimt
septintą kartą. Festivalis eilėmis sučiulbo 1965-aisiais, minint dvidešimtąsias Salomėjos Nėries mirties
metines. Pirmuoju “Poezijos pavasario” laureatu simboliškai tapo
vienas pagrindinių festivalio iniciatorių, šiandien Nacionalinio poeto
titulu pagerbtas poetas, lietuvių
literatūros klasikas Justinas Marcinkevičius.
Nuo to laiko keitėsi festivalio
renginių vietos ir pobūdis, keitėsi poezijos funkcijos visuomenėje,
keitėsi istorijos bei kultūros epochos, tačiau pati “Poezijos pavasario” dvasia vienų džiaugsmui, kitų
nusivylimui - išliko ta pati iki šių
dienų.
Paprastai per dvi savaites šalyje įvyksta apie penkias dešimtis
susitikimų su žymiausiais Lietuvos
poetais. Poezijos skaitymai vyksta
veik visuose šalies miestuose ir rajonuose. Kasmet rengiama poetų
konferencija, kurioje poetai ir kriti-
1990 m.
Gražina
cieškaitė
1991 m.
Jonas
strielkūnas
kai diskutuoja apie įvairias literatūrinio pasaulio aktualijas. Tradicinis
tapęs moksleivių poezijos vakaras,
neformalūs skaitymai “Eilėraščiai
per naktį”.
Festivalio išvakarėse išleidžiamas naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas “Poezijos pavasaris”. Festivalio
dienomis pagerbiami ryškiausi praėjusių metų poetai, įteikiami prizai
už poezijos vertimus į lietuvių kalbą, už lietuvių poezijos vertimus į
kitas kalbas, už svariausią debiutą
almanache, pagerbiamas aktorius
poezijos skaitovas. Kaune tradiciškai vainikuojamas “Poezijos pavasario” laureatas, o uždaromasis vakaras visuomet vyksta Vilniaus universiteto Sarbievijaus kiemelyje.
Festivalį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga bei Rašytojų klubas, oficialiu festivalio simboliu ir logotipu
tapusi šviesaus atminimo Lietuvos
dailininko Stasio Krasausko sukurta
“Poezijos paukštė”.
Verta pasidžiaugti, kad antrąjį,
1966-aisiais vainikuotą, “Poezijos
pavasario” laureatą aštuoniasdešimt
1992 m.
Henrikas
čigriejus
cm
myk
j/b
j/bžaidimai
xxxxx
galvosūkiai
xxxxx+ŽŽŽ
kakuro
kryžiažodis
Pagalbinės skaičių sumų reikšmės
3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+6
4=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+5
16=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5
Praėjusios savaitės
kryžiažodžio atsakymai
Vertikaliai: Visaginas. Namudė.
Mada. Asilėnas. Pasala. Balas. Bk. Ne.
Karas. Moa. Lama. Tolis. Ak. Ralis. Akla.
Remas. Musės. Bilis. Ūk. Visi. Anakonda.
Ar. Mik. Kasas. Asai. Žara.
Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip,
kad jie sudarytų atitinkamų “raktiniuose” kvadratėliuose nurodytų skaičių
sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu.
Parengė : “Galvosūkių klubas”
Horizontaliai: Pižama. Bak.
Marina. Samana. Elas. Gale. Mika. Ida.
Rasos. Ona. Tas. Kol. Ūda. Sabaliukas.
Saris. Nilas. Vai. Alas. “Mir” Mės. AUS. UN.
Maksima. Daboklė. Ir. Ėska. Aseka.
Pažymėtuose
langeliuose: K okteilis .
Praėjusios savaitės prizą grupės “Olialia pupytės” kompaktinę
plokštelę “Išpildyk mano norus”
laimėjo Simona Albavičiūtė (Vilnius).
(Dėl prizo prašome skambinti
tel. 261 09 11)
Spręskite kryžiažodį ir laimėkite:
atlikėjo Stano
kompaktinę plokštelę
“Delfinai 2.0”.
Kryžiažodžio atsakymą siųskite
SMS žinute numeriu 1390
iki gegužės 16 d.
Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas
Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS
VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).
Praėjusios savaitės
GALVOSŪKIO atsakymai
13
Žinutės kaina - 1 Lt.
Laimėtoją paskelbsime kitame numeryje.
GEGUŽĖS 16-22 D.
horoskopas
Avinai turi itin kritiškai ver­
Liūtus kitą savaitę lydės sėk­
tinti dalykinius pasiūlymus, ku­
rių gaus kitą savaitę. Daugelis šių
idėjų gali būti abejotinos. Kad išvengtu­
mėte galimų klaidų, artimiausiomis die­
nomis verčiau apskritai nesiimkite reikalų,
o laiką skirkite, pavyzdžiui, būsto tvarky­
mui.
mė. Jūsų autoritetas sparčiai di­
dės. Apskritai savaitė palanki ak­
tyviai profesinei veiklai ir kūrybiniams ieš­
kojimams. Derybos ir susitikimai, susiję su
veiklos plėtimu, duos teigiamų rezultatų
ir atvers puikias perspektyvas.
Jaučiai turi tramdyti nenu­
rėtų susimąstyti apie ateitį. Jūs
tikriausiai turėsite atsisakyti kai
kurių ankstesnių idėjų ir planų, bet juos
pakeis perspektyvesni. Atkaklus darbas
padės pasiekti unikalių rezultatų visur
kur. Su aplinkiniais elkitės taktiškai ir san­
tūriai.
maldomą norą pasigirti aplinki­
niams savo karjeros laimėjimais
ir finansine padėtimi. Jūs tikriausiai užsi­
manysite tai padaryti per susitikimą su se­
nais bičiuliais, įvyksiantį kitą savaitę. Ver­
čiau patylėkite, kad neįgytumėte dar dau­
giau pavyduolių.
Dvyniams ateinanti savaitė
žada aukštesnį postą ir didesnes
pajamas. Laikotarpis bus tinka­
mas pereiti į naują darbą arba imtis naujo
komercinio projekto. Atsiras galimybė rea­
lizuoti seniai numatytus dalykinius planus.
Savaitgalį praleiskite su giminėmis, kad jie
nemanytų, jog neskiriate jiems dėmesio.
Vėžiams bus suteikta ilgai
laukta veiksmų laisvė, todėl jie
galės tvarkyti vis atidėliojamus
reikalus. Venkite “geranorių”, kurie visada
pasirengę papasakoti naujausias paskalas
apie jums brangius žmones. Asmeniniame
gyvenime viskas gerai, svarbiausia - būki­
te dėmesingi mylimam žmogui.
Mergelės kitą savaitę tu­
Svarstyklės sėkmingai
tvarkys reikalus, susijusius su
mokslu ir naujų įgūdžių įgijimu.
Branginkite savo laiką, negaiškite jo niek­
niekiams, ir tada užbaigsite visus numa­
tytus darbus. Artimiausios dienos jums
žada bičiulių ir giminių staigmenas bei
dovanas.
Skorpionams, užsii­
mantiems komercija, vertėtų pa­
galvoti apie naujus perspekty­
vius projektus su partneriais užsieniečiais,
čia jus tikriausiai lydėtų sėkmė. Būkite iš­
tvermingesni ir pademonstruokite savo
nepriklausomybę, tada jūs pasieksite no­
rimų rezultatų dalykinėse derybose. Jūsų
organizaciniai sugebėjimai paims viršų.
Šauliams ateinanti savaitė
bus rami visais atžvilgiais. Padėtis
darbe bus visiškai kontroliuoja­
ma, nieko naujo ten neįvyks. Artimiausiomis
dienomis spręskite klausimus, susijusius su
nekilnojamuoju turtu, kadangi dabar tinka­
mas metas persikraustyti į naują butą, da­
ryti remontą ar tiesiog perstatyti baldus.
Ožiaragių kitą savaitę lau­
kia geros naujienos. Pastangos
darbe pagaliau duos seniai lau­
kiamų rezultatų, bet negaiškite laiko ir ne­
eikvokite energijos menkniekiams. Savaitės
pabaigoje gali kilti nesutarimų šeimoje. Jei
jau taip atsitiks, tai paskubėkite susitaikyti.
JAUTIS
Pianistė MŪZA RUBACKYTĖ
(gegužės 19 d.)
Režisierius JONAS VAITKUS
(gegužės 20 d.)
Aktorius DALIUS MERTINAS
(gegužės 21 d.)
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Vandeniai turi atidžiai spręs­
ti finansinius klausimus. Jūsų pi­
niginei gali skaudžiai smogti ir
azartiniai lošimai, tad be reikalo nerizikuo­
kite. Ir apskritai atsargumas jums dabar ne­
pakenks. Asmeniniame gyvenime galimas
netikėtas posūkis - atsitiktinė pažintis tik­
riausiai peraugs į ilgalaikius santykius.
Žuvys turi būti budrios ir
klausyti proto balso, priimda­
mos vienus ar kitus sprendimus.
Kol kas nevertėtų planuoti nieko naujo,
nepatariama imtis rizikingų finansinių
operacijų. Ateinanti savaitė bus tinkamas
metas atidėliotoms problemoms spręsti.
Visas jėgas skirkite jau pradėtiems dar­
bams užbaigti.
/
13
j/b Kosmosas
gyvybė
K
osminiu
teleskopu
“Kepler” buvo
nustatyta:
daugiau kaip 500
milijonų mūsų
galaktikos planetų yra
tinkamos gyventi. Todėl
astronomai ir prie jų
prisijungę matematikai
atkakliai teigia, kad vien
Paukščių take - jis ir
yra mūsų galaktika tiesiog turi egzistuoti
tūkstančiai, o gal ir
dešimtys tūkstančių
išsivysčiusių civilizacijų.
12
Skeptikai prieštarauja, kad
bent jau apžvelgiamoje kosminėje
erdvėje be mūsų tikrai nieko nėra,
o savo teiginį grindžia garsiuoju
Fermio paradoksu. Enrikas Fermis
(Enrico Fermi) - italų kilmės amerikiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas. Pasakojama, kad dar 1950
m., pietaudamas jis klausėsi kolegų fizikų, kurie įrodinėjo, kad mūsų
proto broliai Visatoje yra anaiptol
ne retenybė. Išklausęs juos, jis uždavė klausimą: “Na, tai kurgi jie?”
Fizikai neturėjo ką atsakyti.
Aiškus prieštaravimas - didžiulė Visata ir ryšių su kitais jos
gyventojais nebuvimas - vėliau
ir buvo pavadintas Fermio paradoksu. Praėjus ketvirčiui amžiaus,
jį papildė anglas Maiklas Hartas
(Michael Hart). Jo manymu, jei
egzistuotų tūkstančiai nežemiškų
civilizacijų, jos būtų mus pasiekusios jau prieš milijonus metų,
bent viena. Kol kas niekas iš kitų
pasaulių iki mūsų neatkeliavo ir
ryšio neužmezgė. O tai, skeptikų
nuomone, yra pats įtikinamiausias
argumentas, kad jų, “proto brolių”,
išvis nėra. “Galbūt jie negalėjo. Arba nenorėjo?” - prieštarauja entuziastai ir siūlo keletą Fermio paradokso sprendimo variantų.
Kodėl iki šiol neatsiliepia
nežemiškos civilizacijos
formos galaktikos M87 centre, o
ji nuo Žemės yra nutolusi per 50
milijonų šviesmečių. Į šią juodąją
skylę tilptų visa mūsų Saulės sistema. Gali būti, kad viduje ir yra
kažkas panašaus į Saulės sistemą,
o mūsų “proto broliai” iš ten nekiša
nosies. Jie nieko nežino apie mus,
o mes - apie juos.
2. Jų labai labai maža
Bandydami išspręsti Fermio
paradoksą, Karlosas Kota (Carlos
Cotta) ir Alvaras Moralesas (Alvaro
Morales), matematikai ir astrofizikai iš Malagos (Ispanija) universiteto, labai sumažino galimą protingų būtybių kosmose skaičių.
Ispanų mintis yra ta, kad Visatoje
gyvena protingų būtybių. Bet jos
pirmiausia paleidžia žvalgybinius
zondus, kiekviena civilizacija savo.
Kuris nors iš jų turėtų pasiekti ir
mus, o jei iki šiol nepasiekė, vadinasi, civilizacijų labai maža. Mokslininkai sudarė matematinį modelį, į kurį įtraukė Visatos matmenis,
įvairų zondų skaičių, jų veikimo
laiką. Rezultatas yra toks: jei zon-
dai veikia 50 mln. metų, nežemiškų civilizacijų gali būti nuo šimto
iki tūkstančio, bet jei žvalgybiniai
aparatai tarnauja 100 mln. metų,
nežemiškų civilizacijų gali būti iš
viso kokios 10. Matematinė logika
yra tokia: kuo ilgiau veikia zondai,
tuo didesnė jų atskridimo tikimybė. O jei niekas iki šiol neatskrido,
civilizacijų Visatoje yra tik vienetai.
3. Jie bijo
Mokslininkas iš Kanados Edrianas Kentas (Adrian Kent) iš Vaterlo
teorinės fizikos instituto (Ontarijas,
Kanada) mano, kad kosmose yra
mažai naudingų žaliavų. Todėl išsivysčiusios civilizacijos yra priverstos dėl jų kautis, tai yra kariauti su
kitomis protingomis būtybėmis.
Išlikusios nežemiškos rasės tampa
labai atsargios ir pradeda visaip
slėpti savo egzistavimą. Visai gali
būti, kad kitos protingos būtybės
net specialiai maskuojasi, kad neatkreiptų dėmesio iš šalies. Kento
manymu “savireklamos politika
kosmose”, kurios šiuo metu laikosi
žmonija, gali turėti labai liūdnų pa-
sekmių - dar ims ir atsilieps kokie
nors kosminiai plėšrūnai. Arba kolonizatoriai. Trumpai tariant, mokslininkas pataria “sėdėti suskliaudus
ausis”. Jo manymu, grėsmę kelia
net mūsų zondai “Voyager”, kurie
peržengė Saulės sistemos ribas,
nes juose - nurodymai, kaip mus
rasti. “Agresoriams pakanka aukšto išsivystymo lygio, net nereikės
siųsti kosminių flotilių Žemei užimti. Norint sunaikinti visą žmoniją,
pakaks trijų ateivių nemokšų su
paprasta laboratorine įranga”, niūriai juokauja Kentas. Beje, Tarptautinė astronomų sąjunga sutinka
su mokslininko nuogąstavimais ir
ieškantiems kosminio proto pataria apsiriboti vien pasyviu signalų
iš kosmoso priėmimu ir vengti aktyviai siųsti duomenis.
4. Jie yra menkai išsivystę
namisėdos, kaip ir mes
Per visą Žemės civilizacijos
gyvavimo laiką žmonės taip ir
nenukako į kitą planetą, net iki
Marso dar nenuskrido. Ir Žemės
palydove Mėnulyje seniai lankėsi.
O kodėl? Todėl, kad kol kas visko
užtenka ir gimtojoje planetoje.
Gyventojų skaičius auga ne tokiais tempais, kad prireiktų kitų
namų ir nekyla būtinybė aktyviai
užkariauti kosmosą. Mokslininkai
mano, kad kitos civilizacijos vystosi analogiškai, todėl sėdi kiekviena savo namuose. Vadinasi,
Fermio paradokso sprendimas visi namisėdos, ir dar bailūs.
5. Per toli vieni nuo kitų
Amerikietis dr. Redžinaldas
Smitas (Reginald D.Smith) iš Bušė-Franklino (Bouchet-Franklin)
instituto Fermio paradoksą aiškina nepaprastai mažu nežemiškų
civilizacijų tankumu kosminėje erdvėje. Kitaip tariant, esame pernelyg toli vieni nuo kitų. Mokslininkas apskaičiavo vidutinį tankumą,
būtiną ryšiui užmegzti bent tarp
dviejų “brolių”: pagal jį, Paukščių
take, nieko nežinodamos viena
apie kitą, gali egzistuoti daugiau
kaip 200 civilizacijų.
Parengė Milda Kunskaitė
1. Kitų planetų gyventojai
nuo mūsų slepiasi
juodosiose skylėse
Kai kurie mokslininkai mano,
kad juodųjų kosmoso skylių viduje
gali būti planetų, o jose - gyventi
protingos būtybės. Apskaičiuota,
kad kai kurių, ypač didelių juodųjų skylių viduje, susiklosčius tam
tikroms aplinkybėms atsiranda zonos, kuriose yra įmanomas įprastos erdvės ir laiko, taip pat masyvių
kūnų, planetų, egzistavimas. Jos
gali suktis aplink centrinę, vadinamąją singuliariškumo zoną itin sudėtingomis, bet stabiliomis uždaromis orbitomis, tarsi aplink Saulę.
Dar daugiau, planetos, esančios
skylėje, gauna šviesos ir šilumos iš
centrinės singuliariškumo zonos,
kur erdvė ir laikas tampa begaliniai. To gali pakakti gyvybei egzistuoti. Tad išsivysčiusios civilizacijos ramiai sau egzistuoja stambių
juodųjų skylių viduje galaktikos
branduolyje, nematomos iš išorės.
Amerikiečių astronomai atrado dar
neregėto dydžio juodąją skylę. Šis
“monstras” yra stambios, elipsės
12
cm
myk
1971 m.
Eugenijus
matuzevičius
1972 m.
Antanas
drilinga
1973 m.
Paulius
širvys
1974 m.
Albinas
žukauskas
1993 m.
Algirdas
verba
1994 m.
Aidas
marčėnas
1995 m.
Donaldas
kajokas
1996 m.
Kornelijus
platelis
1997 m.
Vytautas P.
bložė
1998 m.
Gintaras
patackas
1999 m.
Jonas
juškaitis
2000 m.
Gintaras
grajauskas
2001 m.
Stasys
Stacevičius
2002m.
Kazys
Bradūnas
2003 m.
Antanas A.
jonynas
2004 m.
Alfonsas
maldonis
2008 m.
Viktoras
rudžianskas
2009 m.
Rimvydas
stankevičius
2010 m.
Zita
mažeikaitė
ups poezija!
vienerių Algimantą Baltakį - dar tebeturime gyvą ir, nors retai, tačiau
dar vis tebekuriantį eiles. Smagu
konstatuoti, kad šio poeto populiarumas neblėsta po šiai dienai
- atmintinai jo eilių žino net ir tie,
kurie nežino šio poeto pavardės, o
dainos A.Baltakio kurtais tekstais,
tokios kaip “Aš tolstu nuo tavęs,
kaip tolsta laivas”, “Gimiau nei per
anksti, nei per vėlai”, “Antilopė” moka kiekvienas, o dainuojantieji
“Tik vieną pušelę, maldauju, palik”,
neabejoju, šventai įsitikinę, jog žodžiai - liaudies.
Mažiau pasisekė dėl kolaboravimo su sovietiniu režimu
šiandien “nurašytam” trečiajam 1967-ųjų metų laureatui Eduardui
Mieželaičiui, kurio indėlis lietuvių
literatūron, vertinant ne politiniu,
o literatūriniu aspektu, ne toks
jau menkas, turint galvoje tiek jo
darbus saugant bei puoselėjant
lietuvių literatūros tradiciją, tiek jo
kūrybą.
Matuojant literatūros kokybės
- ne sovietinės nomenklatūros pasiekimus sunkiau, ko gero, šiandien apginti titulus sektųsi didžiumai XX a. aštuntojo dešimtmečio
festivalio laureatų, žinoma, išskiriant ketvirtąją laureatę - poetę Janiną Degutytę, kurios vardas visais
laikais, prie bet kurios santvarkos
dėl paliktų tyrų, tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sielas virpinančių posmų
išliks švarus, 1973 metų laureatą
Paulių Širvį, po šiai dienai su meile
2005 m.
Daiva
čepauskaitė
2006 m.
tautos vadinamą “lietuvišku beržu”,
taip pat - “Kukučio balades” ir begalę kitų puikių eilėraščių pasaulin
paleidusį 1975-ųjų laureatą Marcelijų Martinaitį. Na, gal dar vertėtų
pasistengti ginant Albino Žukausko, Juditos Vaičiūnaitės reputaciją...
Žvelgiant į “Poezijos pavasario”
vainikuotųjų sąrašą, pagal poetų
pavardes, jų kūrybos kontekstus
labai lengva atsekti sovietinio sąstingio ir ryškesnių atšilimų ribas.
Antai 1981-ieji ženklina sovietų
represuotų Sibiro tremtinių reabilitavimą. Vienas tokių - poetas
Antanas Miškinis tapo ir tų metų
festivalio apdovanotuoju. Neatsitiktinai po jo pavardės seka ir tokios lietuvių literatūrą puošiančios
pavardės, kaip Sigitas Geda, Onė
Baliukonė... Tuomet - vėl sąstingis,
vėl atšilimas, švystelintis į laureatus
iki tol užgintą pavardę - Bernardas
Brazdžionis, o su ja - nuo 1990-ųjų
“Poezijos pavasario” laureatų sąraše nomenklatūra atiduoda teisėtą
viešpatystę literatūrai.
Malonu paminėti, kad didžiuma - net trys dešimtys - visų laikų
“Poezijos pavasario” laureatų dar
tebėra gyvi, ir pasveikinti juos, o
drauge ir dar oficialiai nepaskelbtą, tik gegužės 27-ąją ąžuolo lapų
vainiku apjuosimą keturiasdešimt
septintąjį laureatą, tuoj pat prisijungsiantį prie šio garbingo pašlovintųjų sąrašo bei tapsiantį “Poezijos pavasario” ir visos lietuvių literatūros istorijos dalele.
Gintautas
Dabričius
2007 m.
Vytautas
rubavičius
/
5
5
j/b tema
santykiai
Porų santykių žinovas moko
viliojimo meno
V
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
ilnietis Šarūnas MAŽUOLIS užsiima vyrų
ir moterų santykių konsultavimu. Porų
santykius analizuojantis vyras neabejoja:
kai moteris horizonte išdygusiai
simpatijai vieną po kito siunčia žalius šviesoforo
signalus, sėkmė jai yra garantuota. Tie ženklai,
kuriuos jis sutiko atskleisti, veikia taip stipriai,
kad vyrai virtinėmis eis prie vidutinio grožio
moters, prie kurios anksčiau nė neprieidavo,
į kurią nė akies krašteliu nepažvelgdavo.
Deimantė ZAILSKAITĖ
Trukdo fantastinis
sąrašiukas
6
Į vyrų ir moterų santykių žinovą Š.Mažuolį dažnai kreipiasi
ir paprasti, ir visuomenėje pripažinti žmonės, kuriems sunku
susirasti antrąją pusę. “Tai viena
didžiausių problemų visame pasaulyje, ypač Europoje, - konstatuoja Š.Mažuolis, šia tema konsultuojantis ir vedantis specialias
paskaitas. - Užmegzti santykius
tikrai nėra sunku, bet sutikti tinkamą antrąją pusę - sudėtingas
reikalas”.
Vyrų ir moterų santykius analizuojantis Šarūnas gilinasi, kokias klaidas dažniausiai daro savo
antrąją pusę jau radę ar jos dar
ieškantys. Pirmiausia vienišiems
vyrams ir moterims jis pataria susitikinėti su įvairiais žmonėmis
ir neieškoti idealo per pirmus
pasimatymus. Mat, Šarūno įsitikinimu, susirasti širdies draugą
labiausiai trukdo fantastinis sąrašiukas, dažniausiai susidarytas ne iš asmeninių poreikių, bet
perimtas iš filmų, tėvų, draugų. O
juk daugelis mūsų, ne paslaptis,
nė nenutuokia, ko jam iš tikrųjų
reikia.
“Didžioji dalis vyro ieškančių
moterų dažniausiai bendrauja
tik su vienu iš kandidatų, vadinamuoju mergintoju, - sako
Š.Mažuolis. - Pasirinkti tinkamą
vyrą - tai pereiti per daugybę
pažinčių ir daliai visai šaunių variantų pasakyti “ne”. Mūsų moterys sutinka pusėtinai tinkantį
vyrą ir su juo bando sukurti santykius. Deja, kol moteris netaps
drąsi ir iki galo neuždarys durų,
6
tol kitas variantas neateis”.
Šarūnas pabrėžia, kad nereikėtų neigiamai žiūrėti į skyrybas,
nes tai yra natūralus procesas.
Didžiulė bėda ta, kad žmonės
tuokiasi nepasiruošę, geriau teoriškai pasirengus, būtų daroma
kur kas mažiau klaidų. Tarkime,
tokioje šalyje kaip Olandija mokymo įstaigose yra ilgalaikių santykių mokymo programos ir ten,
Š.Mažuolio duomenimis, skyrybų
ir problemų šeimose gerokai mažiau nei kitur.
Suromantinti mergišiai
Nors dabar daug kalbama apie moterų iniciatyvumą,
Š.Mažuolio įsitikinimu, vyras,
kaip aktyvusis pradas, turi šefuoti moterį: “Nors šiuolaikinėje
visuomenėje vaidmenys keičiasi, nepabėgsi nuo vyriškumo ir
moteriškumo. Kol vyras aktyviai
asistuoja moteriai, jam įdomu, o
moteris pamažu pripranta, prisiriša ir po truputį įsimyli vyrą”.
Š.Mažuolis apgailestauja, kad
moterys per anksti atsiduoda
vyrams iš nesaugumo jausmo
ir baimės būti paliktos. Prie šio
proceso pagreitinimo dar prisideda ir romantiški filmai, kur jau
po keturiasdešimties minučių
dramos prasideda glamonėjimosi scenos.
“Juk pasimylėjus keičiasi dinamika: moteris prisiriša, o vyrui
moteris tampa mažiau įdomi.
Ir viskas griūva. Jau nebegalimas normalus vyro šefavimas,
nes vyrui moteris tampa mažiau
įdomi, - sako vyrų ir moterų santykių žinovas. - Pasak daugelio
tautų išminties, moteris išvis neturi atsiduoti iki vedybų. Dabar
Vyrų ir moterų santykių konsultantas Šarūnas Mažuolis moko, kaip patikusiam asmeniui siųsti teisingus palankumo signalus
tai skamba kaip fantastika, todėl
tenka derinti dabartinę beprotystę su tuo, kas iš tikro gerai vyrui ir moteriai. Deja, vyrukai jau
po trečio, ketvirto pasimatymo
pradeda visaip laužti merginas
mylėtis. Esą jeigu vyras anksti
nepasimyli su moterimi, tai jis
yra nepakankamai vyriškas. Tai
visiška nesąmonė. Sakykite, kas
suromantinti mūsų visuomenėje? Mergišiai, banditai, apgavikai.
Ir esant tokiam suromantinimui
mėginame kurti santykius. Moterys, pirmiausia pasižiūrėkite, ar
jums gera būti su tuo žmogumi,
ar malonu kalbėtis įvairiomis temomis, kaip priimate vienas kito
vertybes ir trūkumus, ar galite
užmegzti intymų ryšį. Ir tik tada
važiuokite į jo namus klausytis
muzikos”.
Ir dar. Vyrai dažnai mėgsta
sakyti: “Aš net nesibučiavau su
ta moterimi, gal ji man visai netinka seksualiai”. Šarūnas nesutinka su tokiu seksualinio atitikimo sureikšminimu: jeigu vyrą
ir moterį sieja didžiulė meilė ir
artumas, tai bet koks intymumas yra dieviškas. Užtenka prisiliesti pirštu vienam prie kito ir
tai suteikia didžiulį intymumo
jausmą.
PRAKTIKA
Kaip jam siųsti teisingus signalus
• Normali pasimatymų sistema tokia - moteris rodo palankumo arba
komforto signalus: “Prieik”, “Kviesk mane”. Jų yra daugybė. Tai flirto,
bet ne seksualumo signalai. O vyras imasi iniciatyvos.
• Didžiausia bėda, kad moterys nemoka rodyti žalių šviesoforo signa-
lų, o vyrai nemoka judėti į priekį, todėl to juos mokau aš. Kai viename
kūno kalbos praktikos užsiėmime vyrus ir moteris mokiau šitų dalykų,
viena graži, susitvarkiusi penkiasdešimtmetė iš salės išsirinko būtent
mane komforto signalų sekai išbandyti. Mane tiesiog kaip elektra nukratė. Taigi jeigu tinkamai atliksite komforto signalų seką, vyrą tiesiog
kaip žaibas trenks. Tai neapsakomai nuostabus jausmas vyrui, nes moteris prieš jį dešimt kartų pagražėja ir svarbiausia - neatrodo gašliai.
Taigi kad suviliotų vyrą, moteriai nereikia labai gerai atrodyti (tai gali
būti netgi savotiškas barjeras), reikia tik gražiai susitvarkyti.
• Pirmas žingsnis. Pavyzdžiui, klasikinis vakarėlio variantas: jeigu kam-
pe stovi simpatiškas vyrukas, ką darysite? Pirmiausia pagaukite jo
žvilgsnį. Toliau atliekamos įvairios veiksmų sekos. Vienas iš variantų:
tris sekundes įdėmiai į jį žiūrėkite ir būtinai nusišypsokite akimis. Tada
nuleiskite akis, tarsi būtumėte susikuklinusi ar sumišusi. Kada moteris
parodo esanti sumišusi, vyras pasijunta esąs karžygys ir keliauja jos užkariauti. Kai nuleidi akis, šiek tiek nulenki ir galvą. Tai puiki galimybė
atlikti labai įdomų veiksmą: nepakėlus galvos pasižiūrėti savo simpatijai į akis.
• Antras žingsnis. Po tokio trijų sekundžių žvilgsnio ateina sudėtingoji
dalis, kurios ganėtinai ilgai reikia mokytis prieš veidrodį: atpalaiduokite žandikaulį, kuris paprastai nuo streso būna sukąstas.
• Trečias žingsnis. Atpalaidavusi žandikaulį moteris turi truputėlį prasi-
žioti. Tik nebūtina papūsti lūpų, nes tai jau būtų gyvuliško seksualumo
signalas. To moteriai nereikia, kad pasiųstų signalą vyrui, užtenka šiek
tiek praverti burną.
• Ketvirtas žingsnis. Susitinka žvilgsniai, atsipalaiduoja žandikaulis, pra­
siveria lūpos. Kitas žingsnis: tiesiog šiek tiek pažaiskite su plaukais - nubraukite plaukų sruogą, parodykite savo kaklą, žiūrėdama tiesiai simpatijai į akis. Tada nusišypsokite ir dinkite iš jo matymo lauko. Neabejokite, jis nuseks jums iš paskos.
cm
myk
J/B Mirties zona
Ekskursija
Kelionė į
radiacij s
zoną
EPA-Eltos nuotr.
N
etruks ateiti diena,
kai kiekvienoje
kelionių agentūroje,
be kelionių į Egiptą
ar Kanarų salas, rasime siūlymą
apsilankyti radiacija užterštose
Černobylio apylinkėse.
O kol kas vienos dienos ekskursijas siūlo Ukrainos kelionių
agentūros. Štai vienos iš ekskursijų
reklama: “Turėsite nepakartojamą
progą nuvykti į ekstremalią kelionę - į Černobylio atominę elektrinę. 1986 metais ten įvyko didžiausia atominė katastrofa žmonijos
istorijoje. Po sprogimo į aplinką
buvo išmesta daugiau kaip 100 kilogramų radioaktyviųjų medžiagų.
Taip atsirado 30 kilometrų radioaktyvi zona ir miręs Pripetės miestas. Tos vietos bus netinkamos gyventi dar tūkstančius metų”.
Kapinės stadione
Biuras pateikia vienos dienos
ekskursijos programą: išvykstama
autobusu iš Kijevo iki radioaktyvios zonos ribos (140 km). Čia
tikrinami dokumentai ir suteikiamas leidimas įvažiuoti į užkrėstą
zoną. Po pusvalandžio atvykstama į Černobylio miestą, kur prieš
sprogimą 1986 metais balandžio
26-osios naktį gyveno per 12
tūkstančių žmonių.
Černobylis - miestas, kurio
istorija siekia XII amžių. Čia savo
dvarus turėjo Sapiegos ir Chodkevičiai. Amžiams bėgant Černobylyje gyveno įvairių tautų
atstovų, o jų sambūvį sunaikino
Stalinas. Dabar Černobylyje galima aplankyti tik tas vietas, kurias
siūlo Kijevo kelionių agentūra:
• gatves su apleistais namais,
kurie vasarą pasislepia po itin sodria žaluma;
• paminklą žuvusiems tėvynės
gynėjams;
• paminklą elektrinę gesinusiems ugniagesiams ir jos darbuotojams. Tai būtent tie ugniagesiai, kurie atvyko gesinti reaktorių ir tapo pirmosiomis katastrofos aukomis. Per du pirmus mėnesius 28 žmonės mirė nuo ūmios
spindulinės ligos. Paskui - dar 19.
Anot skirtingų šaltinių, įvairiomis
vėžio formomis susirgo nuo keturių iki penkiolikos tūkstančių
žmonių.
Ekskursantai pamatys ir atminimo lentelę, skirtą sraigtasparnio ekipažui, kuris žuvo 1986
metų spalio 10 dieną, kai, žeriant
smėlį ant reaktoriaus, sraigtas užkliudė kraną, dirbusį statant du
naujus reaktorius (jie taip ir nebuvo baigti).
Vietos stadione rūdija tonos
įrenginių, kurie buvo naudojami
gaisrui gesinti ir sarkofagui gaminti. Tie įrenginiai taip prisotinti
radiacijos, kad niekam nebetiko.
Ši “įdomybė” taip pat įtraukta į
ekskursijos programą. Turistai vedami ir prie įlankos Pripetėje, kurioje buvo nuskandinti radiacija
užkrėsti upių laivai ir baržos.
Po šių slegiančių vaizdų turistai patiria tikrą atgaivą, apsilankę gražiai atnaujintoje Šv.Iljos
cerkvėje. Tai vienintelė linksmesnė vieta visame Černobylyje,
kuriame dar gyvena apie 2500
žmonių, besirūpinančių sarkofago saugumu ir dirbančių naujo
statybose (jis turėtų atlaikyti dar
100 metų). Tačiau tie žmonės čia
tik nakvoja. Jie čia dirba po 10
valandų keturias dienas per savaitę. Trims dienoms išvyksta iš
miesto vaiduoklio. Grįžta į savo
šeimas Kijeve ir Slavatyčiuje.
Vaikai ir reaktorius
Akimirkai užsimerkite ir pamėginkime įsivaizduoti, kad dabar 1986 metų balandžio 27-oji.
Tą dieną vėjas stipriai pučia nuo
elektrinės ir neša anaiptol ne balandžiui būdingą karštį. Keturi
kilometrai nuo Lenino bulvaro,
pag­rindinės miesto gatvės, kuria
į jį įvažiuojama, antrą parą liepsnoja reaktorius.
50 tūkstančių gyventojų turinti Pripetė - jaunų žmonių miestas.
Vidutinis gyventojų amžius - 26
metai. Tūkstančiai vaikų parkuose
žaidžia kamuoliu, kapstosi smė-
Kristus Lenino bulvare
Atsimerkime. Turistų autobusas pervažiuoja tiltą per Pripetę.
Privažiuoja saugomus vartus ir
dešimtis kilometrų nutįsusią tvorą. Medinis Kristus ant kryžiaus
priešais Lenino bulvarą pasitinka
turistus. Už jo - miręs miestas: 160
betoninių daugiaaukščių pastatų;
15 vaikų lopšelių ir darželių; septynios mokyklos; trys ligoninės;
25 parduotuvės; 27 barai, kavinės
ir restoranai; 3 kultūros namai ir
1200 vietų kino teatras; 3 dengti
baseinai, du stadionai ir 10 sporto
salių; didžiulis parkas, 35 jaunimo
sodai, pramogų parkas su velnio
malūnu, autobusų ir geležinkelio
stotis. Upės prieplaukoje dešimčių ištrauktų į krantą laivų, baržų
ir valčių skeletai.
Viskas rūdija, baigia suirti ir
paskęsti užsisėjusių tuopų, gluosnių ir pušų tankmėje. Namų griuvėsiuose apsigyveno lapės, jenotiniai šunys, barsukai; ateina pasiganyti stirnos, Prževalskio arkliai
ir briedžiai. Jų tyko vilkai ir lūšys.
Turistai Pripetėje praleis 2,5
valandos vaikštinėdami su gidu.
Vakare, grįždami į Kijevą per apgyventus kaimus ir miestelius, turės laiko apgalvoti tai, ką pamatė
neįprastoje ekskursijoje į svetimą
planetą, kurioje kadaise buvo
kažkokia civilizacija...
Kaimai po žemėmis
Išvažiavęs iš Černobylio autobusas su turistais pravažiuoja
iškeldintus Lelevo ir Kopačių kaimus. Juose likę tik žemių kalnai.
Buldozeriai nušlavė kaimus nuo
žemės paviršiaus ir jų vietoje išaugo radioaktyvių atliekų saugyklos.
Autobusas pravažiuoja vadinamąjį rudąjį mišką - dabar retomis,
žemomis pušaitėmis apaugusį
ruožą. Tai viena labiausiai pasaulyje radiacija užkrėstų zonų. Ten
augančios pušys gavo tokį spinduliavimą, kuris prilygtų dvidešimčiai
atominių bombų, kokios buvo numestos ant Hirošimos ir Nagasakio. Medžiai iškart parudavo ir nudžiūvo. Buldozeriai sulygino mišką
su žeme, kelmai buvo nugabenti į
atliekų kapinyną.
Administraciniame elektrinės
pastate, erdvioje valgykloje, turistai vaišinami pietumis. Vienoje
iš salių jie gali pamatyti sugriauto ir po betoniniu sarkofagu palaidoto ketvirtojo bloko maketą.
Elektrinėje iki šiol yra vietų, kurios yra tokios radioaktyvios, kad
darbuotojai tegali įeiti tik 5 sekundėms.
Dar žvilgsnis pro langą į spyg­
liuota viela aptvertą teritoriją su
sarkofagu ir ketvirtuoju bloku,
ir ekskursijos dalyviai išvyksta į
Pripetę.
lio dėžėse, taškosi Pripetės upėje.
Gatvėmis nepaliaujamai važinėja laistymo mašinos. Milicininkai
apsirengę guminiais kombinezonais ir užsidėję kaukes. Vis daugiau greitosios pagalbos automobilių skuba į ligoninę. Žmonės
žino, kad kažkas atsitiko elektrinėje, bet turbūt tai pratybos? Jų
čia jau tiek buvo...
Jokios informacijos. Černobylis pavaldus Maskvai ir sprendimai priimami ten. O Maskva turi
savų prioritetų. Svarbiausias - kad
nieko nesužinotų pasaulis.
Pusiaudienį iš mieste įrengtų
garsiakalbių moters balsas paskelbia nuosprendį miestui:
“Dėmesio, dėmesio. Dėl avarijos elektrinėje Pripetėje padidėjo
radiacija. (...) Skelbiame skubią
gyventojų evakuaciją į kitus Kijevo srities miestus. 14 valandą
atvyks autobusai. Patariame pasiimti dokumentus ir tik būtiniausius daiktus bei maisto kelionei.
Visi palikti evakuacijos laikotarpiu butai bus saugomi milicijos.
(...) Prašome išjungti elektrą, dujas ir vandenį ir laikytis rimties”.
Žmonėms teigiama, kad jie
išvažiuoja trims dienoms, bet jie
verkia. Suvažiuoja tūkstančiai
autobusų. Praeina dvylika valandų. Balandžio 28 dieną 50-tūkstantinė Pripetė lieka be gyvybės
ženklų.
Pasiliko tūkstančiai šaldytuvų,
pilnų maisto, šimtai tonų maisto
parduotuvėse, restoranuose, tonos baldų butuose; jau benamiai
naminiai gyvūnai, automobiliai
ir kitokia įranga. Visa tai reikėjo
išgabenti, nukenksminti. Prasidėjo plėšikavimas, miestą teko
aptverti.
Žmonės, kurie tada ten dirbo,
gavo didžiulę spinduliuotės dozę, dauguma jų jau mirę.
Paskelbus skubią evakuaciją, vos per parą Černobylis liko be gyvybės ženklų. Dabar šioje mirties
zonoje šeimininkauja laukinė gamta
Parengė Rolanda STRUMILIENĖ
/
11
11
j/b Namai
Augintiniai
Be jų namai būtų nejaukūs
K
Asmeninio albumo nuotr.
atė turbūt yra vienas prieštarin­giausių
gyvūnų. Prieš daugybę šimtmečių katės
buvo siejamos su tamsiomis jėgomis,
dabar kartais jos kaltinamos nesugebėjimu
prisirišti prie žmogaus. Vieni jų nemėgsta, kiti
jas myli. Tačiau tie, kuriems teko pažinti šiuos
kupinus žavesio gyvūnus, žino, kad jie geba
užmegzti su žmogumi lygiai tokius pat artimus
ryšius, kaip ir šunys. Jeigu ne artimesnius.
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ
Trys katinų augintojų
istorijos
Katės geresnės
gydytojos už šunis?
Nuo seno žinoma, kad kontaktas su
kate veikia raminamai, mažina stresą. Šio gyvūno glostymas, jo monotoniškas, garsus murkimas ir įvairūs
skleidžiami garsai labai palankiai veikia nervingus žmones. Mažėja kraujospūdis, cholesterolis ir trigliceridų
kiekis kraujyje, todėl mažėja tikimybė
susirgti kraujotakos ligomis (pvz., insulto tikimybė sumažėja 3 procentais).
Katės gali padėti numalšinti skausmą,
nes jaučia skaudamą vietą ir ant jos
atsigula. Mat katės šeriai turi neigiamų
jonų, o skaudama vieta - teigiamų.
Guldamasi ant skaudamos vietos, katė
neutralizuoja kenksmingus jonus.
Tokią felinoterapijos (gydymo katėmis) rūšį galime išmėginti patys, priglaudę savo murkliuką. Veislė ir spalva neturi reikšmės. Tačiau katės išties
yra visateisės gydytojos kaip ir šunys,
nes yra vedamos į įvairias gydymo
įstaigas pas įvairius pacientus.
Daugelyje šalių yra sukurtos profesionalios felinoterapijos programos,
kurios padeda gydyti vyresnio amžiaus žmones, sergančius psichikos
ligomis, autizmu sergančius vaikus.
Dailininkė Aušra Čapskytė su Končiu
persidirbti, bet dažniausiai nuspaudžia letenėlėmis klavišą ir išjungia kompiuterį.
Dailininkės Aušros Čapskytės katinas kilmingas, todėl turi
net keturis vardus: Kontis Drakula
Krištolinė Akis. Rimtai. Taip jo “popieriuose” parašyta. “Man buvo
taip juokinga, kai pamačiau visą
tą “genealoginį medį, - pasakoja dailininkė. - Labai jau snobiškas ir ilgas vardas tokiam mažam
katinukui, o ir elgiasi jis ne kaip
grafas Kontis, o kaip visiškas plebėjas. Na, gal apie jo kilmingumą
galima būtų numanyti iš to, kad
labai mėgsta kavą ir tik šviežiai
sumaltą. Tarsi ne taip jau mažai
“bendro gyvenimo” laiko praėjo,
bet kiekvieną kartą, kai grįžtu namo ar ryte atsikėlusi pamatau tą
grakštų, lankstų gyvūną, pajuntu
tokią nenusakomą nuostabą ir
kažkokią nesuprantamą pagarbą
tam, kas sugalvojo katinus ir leido mums gyventi kartu su jais. Tai
tartum ateivis - kažkas, kas žiūri į
tave iš po kailinės kaukės”.
Katinas atkeliavo į dailininkės
namus tik prieš pusmetį. O prieš
tai kokį pusmetį skaitė visokią
literatūrą, klausinėjo draugų ir
įkyrėjo katinuko šeimininkei Viktorijai visokiais kvailais ir juokingais klausimais. Dabar Aušra žino,
kad nebūna panašaus charakterio
kačių, taip, kaip nebūna vienodų
žmonių. Ją labiausiai stebina, kad
Kontis tartum šuniukas - visur
vaikšto paskui, atbėga šaukiamas,
atsako kalbinamas. “Bet jis labai ir
katiniškas - guli ir net miega ant
pečių - kojos ant dešiniojo peties,
galva ant kairiojo - lyg šalikas. Gal
jam iš viršaus gražiau pasaulis
matosi. O žiemą tai ir man daug
šilčiau. Bet va - juk pavasaris jau
ateina”, - šypsosi A.Čapskytė.
Katė ir senatvė
Katė yra puiki senų žmonių gyvenimo
draugė. Ji nereikalauja didelių pastangų,
tačiau žmogus jaučiasi reikalingas, nes
turi rūpintis gyvūnu, nesijaučia toks vienišas. Be labai svarbaus emocinio ryšio,
katė palankiai veikia sveikatą. Senatvėje
žmonės serga kraujotakos ligomis, todėl
neretai šąla rankos ir kojos. Katė, kurios
kūno temperatūra siekia 38 laipsnius,
glostoma veikia kaip šildytuvas. Ir šis
procesas, kurį katės taip mėgsta, labai
naudingas žmonėms, sergantiems reumatoidiniu artritu, nes tai puiki gimnastika, kai sustingę rankų sąnariai.
Didžiojoje Britanijoje ir Skandinavijos
šalyse senelių namuose ar psichiatrijos ligoninėse apgyvendinamos katės, kad seni žmonės nuolat galėtų
su jomis bendrauti.
Sauliaus Venckaus nuotr.
10
Aktorius Romas Ramanauskas tikina, kad jam vienam gyventi tikrai nenuobodu. Mat jau
ketveri metai jo bute gyvena katė
Pukė. Jos istorija, anot Romo, labai paprasta... Sodyboje kaime,
kurioje vasarą iš Maskvos atvažiuoja pailsėti ir anūkas Dominykas (sūnaus Roko Ramanausko ir
buvusios marčios aktorės Tatjanos
Liutajevos vaikas, - aut. past.), priklydusi katė atsivedė keturis mažylius. Tris iš jų kažkam išdalijo,
o vieno, paties mažiausio, niekas
nenorėjo. Tad aktoriui nieko nebeliko, kaip katytę parsivežti į Vilnių.
“Prisiminiau “Mažajame prince”
parašytus žodžius, kad esame atsakingi už mažesnius už mus. Dabar dėl to nė kiek nesigailiu, nes
mano augintinė mane pralinksmina, kai būnu blogos nuotaikos.
Katės man patinka dar ir dėl to,
kad jos paslaptingos, mįslingesnės už šunį, kad jos mėgsta laisvę. Ir maniškė išeina į kiemą kada
tik panorėjusi. Žmonės, kurie namuose turi kokį nors gyvūną, mažesni egoistai”, - kalba vyras.
Danutė Elzbergienė, modelių firmos “Mažoji mis” vadovė,
priglaudė du rastinukus. Prieš ke-
lerius metus sūnus Edvinas parnešė du benamius kačiukus. “Jie buvo tokie mažučiai ir gražučiai, kad
kilo mintis vieną iš jų pasilikti. Pasidžiaugti kačiukais pasikvietėme
ir kaimynus, kačių mylėtojus, nes
negalėjom apsispręsti, kurį murkliuką pasilikti. Jie įkalbėjo broliukų neišskirti. Pradėjome galvoti,
kaip juos pavadinti, o tuo metu
vyko Amerikos prezidento rinkimai, per televiziją kalbėjo Obama
ir Makeinas, tad Edvinas pasiūlė
kačiukus pavadinti jų vardais. Juodas - Obama, rudas - Makeinas. Du
katinėliai - du skirtingi charakteriai. Kartais jie elgiasi taip, jog atrodo, kad ne jie pas mane gyvena,
o aš pas juos, - juokiasi moteris.
- Kaip ir dera katinams, paglostyti
jie leidžiasi tada, kada jie to nori.
Abu viską daro sutartinai, sunku
pasakyti, kuris vadovauja. Pavyzdžiui, rytais vienas murksi panosėje ir vartosi pašonėje, vis žadina
mane. Kai tai nepadeda, lenda po
lova ir drasko čiužinio apačią, o jei
dar nesikeliu, tai pradeda šokinėti nuo komodos ant manęs, o jo
broliukas tuo metu sėdi ant palangės ir laukia. Vos pramerkus akis,
Makis murkteli ir abu visu greičiu
skuodžia į virtuvę”.
Vakarais katinukai neleidžia
šeimininkei per ilgai užsisėdėti
prie kompiuterio. Abu gulasi ant
klaviatūros, vartosi ir neleidžia jai
Tai įdomu
Danutė Elzbergienė su “broliukais” Obama ir Makiu
10
Aktorius Romas Ramanauskas ir jo Pukė
Uždarame pasaulyje
Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad
katei neretai pavyksta paveikti net
autizmu sergančius vaikus. Vaikas
užmezga su kate kontaktą, tai padeda jam nusiraminti ir labiau atsiverti.
Pasitaiko atvejų, felinoterapija būna
veiksmingesnė nei šunų terapija. Kačių terapija palankiai veikia ir vaikus,
kuriems pasireiškia dėmesio ir aktyvumo sutrikimo sindromas, protiškai
atsilikusius ar psichikos ligomis sergančius žmones. Katės švelnumas ir
neįkyrumas labai patinka jautrios ir
pakrikusios psichikos žmonėms.
Beje, kačių specialiai dresuoti nereikia.
Naudojamasi jos įgimtais įpročiais ir
būdo bruožais. Aišku, ne visos katės
geba būti gydytojomis. Gyvūnas turi
būti ne tik sveikas, paskiepytas, bet ir
ne jaunesnis kaip vienų metų, nes tik
tada galima spręsti apie jo charakterį.
Katė turi noriai bendrauti su žmogumi,
leistis glostoma, net ir ilgai, be reikalo
nedemonstruoti agresijos. Geriausiai
tinka tokios katės, kurios labai mėgsta
tupėti žmogui ant kelių. Įrodyta, kad
gyvūno glostymas, jo glaustymas
skatina žmogaus organizmą gaminti
endorfinus - laimės hormonus.
Parengė Rolanda STRUMILIENĖ
cm
myk
Tel.: (8-5) 212-33-32
el.p. [email protected]
Leidinys Nr. 37 (103)
2011 m. gegužės 14 d., šeštadienis
A.BArtuškA: “Tai unikaLus
mažo miesTeLio sTebukLas”
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Legionierių nekvies
- Prienų komandoje žaidžia tik Lietuvos krepšininkai.
Pastaruoju metu nuolat kalbama, kad lietuviai ir daugiau kainuoja, ir mokesčiai už juos didesni nei už legionierius.
- Prienuose visada taip buvo
ir bus. Tol, kol aš vadovauju komandai, joje nebus krepšininkų iš
užsienio. Tai mūsų stiprybės šaltinis. Reikia išgirsti, kaip per rungtynes visi žiūrovai skanduoja “Lietuva, Prienai, Lietuva”. Kai žaidžiame su “Lietuvos rytu” - atrodo,
kad mes atstovaujame Lietuvai.
Man tai labai svarbu, tai mane iš
tiesų labai jaudina ir įkvepia.
Šiais metais Prienų “Rūdupis” tvirtai užėmė “trečios” Lietuvos krepšinio komandos sostą
Vyginto Skaraičio nuotr.
Vos antrą sezoną
Lietuvos krepšinio
lygoje (LKL) žaidžianti
Prienų “Rūdupio”
komanda aukso raidėmis
įrašė savo pavadinimą į
Lietuvos krepšinio
metraštį. LKL mažojo
finalo serijoje iki trijų
pergalių įveikę Utenos
“Juventus” komandą,
“Rūdupis” tapo šeštu
klubu, iškovojusiu LKL
bronzos medalius.
Nuo 1993 metų LKL bronza pasipuošė Kauno “Drobės”,
Vilniaus “Lietuvos ryto” ir “Sakalų”, Alytaus “Alitos” (2 kartus) bei
Šiaulių “Šiaulių” (9 kartus) krepšininkai. Po šio sezono į bronzinę
gretą atsistojo ir Prienų komanda.
Ilgamečio “Rūdupio” direktoriaus
Aurimo Bartuškos teigimu, tai
tiesiog unikalus pasiekimas. “Tik
pagalvokite - vos 10 tūkst. gyventojų turintis miestelis laimėjo tai,
kas anksčiau priklausė tik didelių miestų komandoms. Tai, kad
mes žaidžiame tokiu lygiu - mūsų
mažo miestelio, jo gyventojų vienybės rezultatas”, - “Sporto žmonėms” kalbėjo A.Bartuška.
- Kaip manote, kur slypi Prienų
krepšinio klubo sėkmės paslaptis?
“Rūdupio” direktorius Aurimas
Bartuška tikisi Prienuose
išlaikyti lietuviško krepšinio
tradicijas
- Per 18 metų su komanda
buvo ir pakilimų, ir nuosmukių.
Žaidėme įvairiose lygose, buvo
ir pergalių, ir pralaimėjimų. Bet
niekada nežaidėme tik dėl to,
kad išliktume lygoje. Prieš sezoną keliame aukštus tikslus ir mėginame juos įgyvendinti. Mums
pasisekė, kad “Rūdupį” treniruoja toks pat ambicingas treneris.
Virginijus Šeškus yra žmogus,
vedantis mus į pergales. Taip,
esame emocingi, karšti, bet ir
paprasti žmonės. O svarbiausia dirbame turėdami vieną tikslą,
kad Prienuose būtų stiprus krepšinis. Mums kiekviena pergalė
yra labai svarbi, o tai, kad LKL
reguliariajame sezone pavyko
įveikti Vilniaus “Lietuvos rytą” - jau
mūsų klubo istorijos dalis. Ta-
me mače krepšininkai parodė,
kaip reikia kautis - dėl kiekvieno
kamuolio, dėl kiekvieno aikštės
centimetro. Džiugu, kad krepšininkai išsaugojo tą pačią aistrą,
kovingumą iki pat sezono pabaigos ir užbaigė jį su trenksmu.
Šiais metais mums pavyko
surinkti gerą komandą. Tai ir trenerio, ir klubo prezidento nuopelnas. Norėjome suburti jauną,
bet ambicingą komandą. Kvietėme krepšininkus, kurie buvo kiek
primiršti, pribėlsę. Iš tiesų sezono
pradžioje mūsų sudėtis niekam
baimės nekėlė. Adas Juškevičius, Povilas Butkevičius, Vytenis
Lipkevičius, Gediminas Orelikas
- specialistai apie juos gal ir žinojo, bet paskutiniai keleri metai
jiems nebuvo sėkmingi. O dabar
juos prisiminė - ir spauda, ir specialistai. Labai baiminausi, kad
prieš LKL atkrintamąsias varžybas krepšininkai neprarastų koncentracijos. Mes visą sezoną žengėme trečioje vietoje, sėkmingai
žaidėme Baltijos krepšinio lygoje, Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyre. Mus visi labai
gyrė, domėjosi, stebėjosi. Bet jei
tik būtume suklupę LKL ketvirtfinalyje, visi mūsų praeities nuopelnai akimirksniu pasidarytų
nebeįdomūs. Džiugu, kad krepšininkai nepasidavė pagundai atsipalaiduoti ir kovojo iki galo. Gaila, kad nepavyko įkąsti “Lietuvos
rytui” atkrintamosiose varžybose. Bet Lietuvoje du kartus per sezoną nugalėti lyderius - “Žalgirį” ar
“Lietuvos rytą” - yra neįmanoma.
Šiemet žengėme vieną žingsnį,
kitais metais sieksime pratęsti šį
savo žygį.
Laukia kova dėL
žaidėjų
- Po sėkmingo sezono į “Rūdupio” komandoje atsiskleidusius krepšininkus nukryps kitų
klubų žvilgsniai. Ar nebijote, kad
kitais metais Prienuose nebus
daugelio pagrindinių žaidėjų?
- Tokia rizika visada yra. Esame nedidelis klubas, turintis
kuklų biudžetą, mūsų finansinės
galimybės ribotos. Jei Vyriausybė nebūtų prisidėjusi prie naujosios arenos statybos, dabar
kalbėtume ne apie Europos kovų sezono perspektyvas, o apie
komandos išgyvenimą. LKL vadovybė reikalavo, kad turėtume
naują areną, bet savo jėgomis
to nebūtume padarę. Tad mums
tas Europos krepšinio čempionatas yra stebuklas ir likimo
dovana. O dėl žaidėjų, ką gi,
“Rūdupyje” žaidžia keli iš Kauno
“Žalgirio” pasiskolinti krepšininkai. Neabejoju, kad komandos
lyderiu tapęs A.Juškevičius grįš į
“Žalgirio” komandą. Šį sezoną jis
Prienuose subrendo ir atsiskleidė kaip geras krepšininkas. Bus
sunku išlaikyti ir kitus “Žalgirio”
krepšininkus. Tačiau Prienuose
yra krepšininkų, turinčių ilgalaikes sutartis. Bet tai yra krepšinis
ir dėl to mes nedarysime tragedijos. Jei kitoje vietoje žaidėjui
siūlomos geresnės finansinės
sąlygos, mes neturime teisės jo
sulaikyti.
- Norint sėkmingai pasirodyti
Europos taurių turnyruose, teks
stiprinti komandos sudėtį. Gal
nereikėtų taip kategoriškai atmesti minčių apie legionierius?
- Manau, kad ir Europos taurės turnyre mes žaisime tik su
Lietuvos krepšininkais. Jau sakiau ir pakatrosiu - esame mažas
Lietuvos miestelis. Galbūt mes
neiškovosime skambių pergalių,
bet garbingai atstovausime savo šaliai. Daug metų kūrėme šią
komandą ir nesinorėtų visko sugriauti dėl to, kad žaisime Europos taurėje. Jei kitiems klubams
reikia legionierių, lai juos kviečia.
Net ir Nacionalinėje krepšinio
lygoje yra nemažai klubų, kurie
pergalių siekia su užsieniečiais.
Man tai niekada nepatikdavo
ir nepatinka. Mes turime daug
lietuvių, savų žaidėjų, kurie gali
vesti savo komandas į pergalę.
- Bet juk lietuviai iš tiesų kainuoja gerokai daugiau nei užsieniečiai...
- Taip, tai tiesa, bet yra kitas
aspektas: mes turime būti Lietuvos patriotais. Nereikia kalbėti tik
apie pinigus. Yra daug svarbesnių dalykų už juos - mūsų tauta,
istorija, patriotiškumas. Be to, yra
daugybė geresnių lietuvių krepšininkų, kurie labai nori žaisti Lietuvoje, ir konkrečiai - Prienuose.
- Kitą sezoną turėtumėte persikraustyti ir į naują areną.
- Planuojame, kad naujoji Prienų sporto arena duris atvers anksčiau nei Kauno “Žalgirio” krepšinio
arena. Manau, kad ji simbolizuos
ir naują “Rūdupio” krepšinio klubo
istorijos etapą. Baigsis tos kalbos,
kad mes žaidžiame tvarte. Turėsime naują, modernią areną, kuri
suteiks galimybę į Prienus atvežti
Europos krepšinio klubus ir išmėginti jėgas tarptautiniuose krepšinio vandenyse.
Parengė Romualdas MATAITIS
7
2
sporto žmonės
LFF nuotr.
Šiandien Alytuje
65-ojo Lietuvos
futbolo federacijos (LFF)
taurės turnyro finale
susitiks Panevėžio
“Ekranas” ir Gargždų
“Banga”. Devintą kartą per
visą turnyro istoriją į
finalą iškopęs “Ekranas”
sieks penktojo titulo. Tuo
metu Gargždų klubo
istorijoje tai bus pirmasis
taurės finalas.
“Tiesos” Taurės
laimėTojai
1947 m.
1948 m.
1949 m.
1950 m.
1951 m.
1952 m.
1953 m.
1954 m.
1955 m.
1956 m.
1957 m.
1958 m.
1959 m.
1960 m.
1961 m.
Evaldas GELUMBAUSKAS
lff taurės finalas:
senbuvių ir debiutantų akistata
Kelias į Finalą
V etapas (1/16 finalo)
2010 m. rugpjūčio 25 d.
VMFD “Žalgiris” - Gargždų
“Banga” 2:2 (0:0, 1:1; baudinių
serija 2:3)
Vi etapas (1/8 finalo)
2010 m. spalio 2 d. Gargždų
“Banga” - Kėdainių “Nevėžis”
4:3 (2:2, 3:3)
Ketvirtfinalis
2010 m. lapkričio 3 d. Gargždų
“Banga” - FC “Klaipėda” 2:0 (2:0)
2010 m. lapkričio 3 d.
Alytaus “Vidzgiris” - Panevėžio
“Ekranas” 0:1 (0:1)
Pusfinalis
2011 m. kovo 16 d. FBK “Kaunas” - Gargždų “Banga” 0:5
2011 m. balandžio 13 d.
Gargždų “Banga” FBK “Kaunas” 1:1
2011 m. kovo 16 d. “Šiauliai” Panevėžio “Ekranas” 0:2
2011 m. balandžio 13 d.
Panevėžio “Ekranas” “Šiauliai” 2:2
Finalas
2011 m. gegužės 14 d.
Panevėžio “Ekranas” Gargždų “Banga”
8
Po devynerių metų pertraukos į Alytų sugrįžusiame LFF
taurės finale favoritų vaidmuo
vieningai skiriamas Panevėžio
“Ekrano” futbolininkams. Pernai panevėžiečiai susižėrė visus
Lietuvos futbolo trofėjus. Prieš
metus taurės finale jie 2:1 įveikė
Vilniaus “Vėtrą” ir automatiškai
dar metams pasiliko Supertaurę.
2010 m. sezoną “Ekranas” vainikavo eiline - trečia iš eilės A lygos nugalėtojų karūna. Pergalė
finale prieš “Bangą” Panevėžio
ekipai garantuotų dar vieną “dvigubą” trofėjų dozę.
Žaidimo “duobelės”
Lietuvos futbolo A lygoje pirmaujantis “Ekranas” po devynių
turų savo sąskaitoje turi 21 tašką. “Banga” su devyniais taškais
užima kuklią devintą vietą. Tiesa, pastaruoju metu abu klubai
negalėjo pasigirti skambiomis
pergalėmis. Panevėžiečiai Baltijos
futbolo lygos turnyro ketvirtfinalyje nusileido Rygos “Skonto” ekipai, o A lygoje turėjo tenkintis lygiosiomis mačuose su “Klaipėda”,
“Šiauliais” ir Gargždų “Banga”. Pasak “Ekrano” vyriausiojo trenerio
Valdo Urbono, kol kas panevėžie-
lFF Taurės Finalai
Sezonas,
1990 m.
1991 m.
1991-1992 m.
1992-1993 m.
1993-1994 m.
1994-1995 m.
1995-1996 m.
1996-1997 m.
1997-1998 m.
1998-1999 m.
1999-2000 m.
2000-2001 m.
2001-2002 m.
2002-2003 m.
2003 m.
2004 m.
2005 m.
2006 m.
2007-2008 m.
2008-2009 m.
2009-2010 m.
8
nugalėtojas, finalininkas,
rezultatas
Klaipėdos “Sirijus” - Vilniaus “Žalgiris” 0:0 (baud. 4:3)
Vilniaus “Žalgiris” - Šiaulių “Tauras”
1:0 (prat.)
Vilniaus “Lietuvos Makabi” - Vilniaus “Žalgiris”
1:0
Vilniaus “Žalgiris” - Klaipėdos “Sirijus”
1:0
Vilniaus “Žalgiris” - Panevėžio “Ekranas”
4:2
Kauno “Inkaras” - Vilniaus “Žalgiris”
2:1
Šiaulių “Kareda” - Kauno “Inkaras”
2:0
Vilniaus “Žalgiris” - Kauno “Inkaras”
1:0
Panevėžio “Ekranas” - Kauno “FBK Kaunas”
1:0
Šiaulių “Kareda” - “FBK Kaunas”
3:0 (prat.)
Panevėžio “Ekranas” - Vilniaus “Žalgiris”
1:0
Klaipėdos “Atlantas” - Vilniaus “Žalgiris”
1:0
“FBK Kaunas” - Marijampolės “Sūduva”
3:1
Klaipėdos “Atlantas” - Rūdiškių “Vėtra” 1:1 (baud. 3:1)
Vilniaus “Žalgiris” - Panevėžio “Ekranas”
3:1
“FBK Kaunas” - Klaipėdos “Atlantas”
0:0 (baud. 2:1)
“FBK Kaunas” - Vilniaus “Vėtra”
2:0 (prat.)
Marijampolės “Sūduva” - Panevėžio “Ekranas”
1:0
“FBK Kaunas” - Vilniaus “Vėtra”
2:1
Marijampolės “Sūduva” - Tauragės “Tauras”
1:0
Panevėžio “Ekranas” - Vilniaus “Vėtra”
2:1
čiai nedemonstruoja brandaus
žaidimo. “Jau ne pirmą sezoną
stebiu tą patį reiškinį. Balandžio
- gegužės mėn. mes patenkame
į “duobę”, prastėja ir žaidimas, ir
rezultatai. Tai natūralus procesas,
ypač atsižvelgiant į faktą, kad
mes sezonui ruoštis pradedame
gruodžio mėnesį. Šiais metais
turime ir daugiau problemų - komandoje yra nemažai naujokų,
kuriems, nepaisant jų turimos
patirties, reikia laiko apsiprasti su
komanda, perprasti jos žaidimo
braižą”, - kalbėjo V.Urbonas.
Gargždų “Bangos” reikalai A
lygoje dar prastesni. Su trenksmu LFF taurės pusfinalyje eliminavę “FBK Kauno” ekipą (5:0 ir
1:1), gargždiškiai vėliau stabtelėjo. Paskutinę pergalę Armino
Narbekovo auklėtiniai iškovojo
balandžio 2 d. A lygos trečio turo mače 3:1 nugalėję “Šiaulius”.
Per paskutines penkias A lygos
rungtynes “Banga” patyrė tris
nesėkmes ir du mačus baigė
lygiosiomis. “Bangos” vyriausiojo trenerio Armino Narbekovo teigimu, komandą gerokai
susilpnino pagrindinių žaidėjų
traumos. “Gaila, kad tie žmonės,
kurie daugiausiai prisidėjo prie
mūsų patekimo į finalą, negalės
žaisti. Esame rimtai “nukraujavę”
- dėl traumų netekome saugo
Anatolio Ostapo, pagrindinio
gynėjo Aleksandro Ivanovo, negali mums padėti ir Aurelijus
Staponka. Situacija sunki, bet
stengiamės, kabinamės iš paskutiniųjų”, - tikino A.Narbekovas.
laukia kovingo
finalo
Pirmą kartą į LFF taurės turnyro finalą iškopę “Bangos” futbolininkai nežada lengvai pasiduoti. “Jei jau patekome į finalą,
reikia mėginti žengti paskutinį
žingsnį. Be abejo, mūsų varžovai
yra finalo favoritai, bet taurės finaluose ne visada laimi stipresnė komanda. Futbolininkams
kartoju, kad yra didelis skirtumas - ar biografijoje bus įrašyta
“finalo dalyvis”, ar “nugalėtojas”.
Neabejoju, kad finale kausimės
iš visų jėgų. Tikiu, kad sužaisime
taip, kaip ir Panevėžyje, kai pademonstravome, mano manymu, geriausią kovingumo pavyzdį”, - samprotavo A.Narbekovas.
Gegužės 1 d. Panevėžyje
“Ekrano” ir “Bangos” mačas baigėsi taikiai 1:1. “Akivaizdu, kad
varžovams sezonas klostosi ne
taip gerai, kaip jie tikėjosi. Jų
komandoje taip pat yra daug
naujokų, be to, kelis pagrindinės
sudėties futbolininkus pakirto
traumos. Bet jie jau įrodė, kad
yra “kietas riešutėlis” ir su jais
juokauti negalima. Tikrai nesitikime lengvos pergalės”, - patvirtino V.Urbonas.
1962 m.
1963 m.
1964 m.
1965 m.
1966 m.
1967 m.
1968 m.
1969 m.
1970 m.
1971 m.
1972 m.
1973 m.
1974 m.
1975 m.
1976 m.
1977 m.
1978 m.
1979 m.
1980 m.
1981 m.
1982 m.
1983 m.
1984 m.
1985 m.
1986 m.
1987 m.
1988 m.
1989 m.
Kauno LOK
Kauno “Inkaras”
Kauno “Inkaras”
Šiaulių “Elnias”
Kauno “Inkaras”
Vilniaus KN
Kauno “Lima”
Kauno “Inkaras”
Kauno KPI
Kauno “Raud. Spalis”
Šiaulių “Elnias”
Vilniaus “Spartakas”
Šiaulių “Elnias”
Kauno “Panemunė”
Akmenės
“Cementininkas”
Kauno “Lima”
Vilniaus “Saliutas”
Kretingos “Minija”
Kauno “Inkaras”
Naujosios Vilnios
“Žalgiris”
Kėdainių “Nevėžis”
Kėdainių “Nevėžis”
Kauno “Inkaras”
Kėdainių “Nevėžis”
Vilniaus “Pažanga”
Kėdainių “Nevėžis”
Kėdainių “Nevėžis”
Šiaulių
“Statybininkas”
Ukmergės “Vienybė”
Kauno “Kelininkas”
Klaipėdos “Granitas”
Kauno “Kelininkas”
Kauno “Kelininkas”
Kauno “Kelininkas”
Klaipėdos “Granitas”
Vilniaus “Pažanga”
Klaipėdos “Granitas”
Vilniaus SRT
Panevėžio “Ekranas”
Klaipėdos “Granitas”
Vilniaus SRT
Klaipėdos “Sirijus”
Kauno “Banga”
KomenTaras
motyvacijos
nepritrūks
Pasak jo, tai, kad “Ekrano” ekipoje dauguma futbolininkų yra
dalyvavę finalo kovose, suteikia
jiems pranašumą. “Bet, tai sąlyginis pranašumas. Savo persvarą
reikės įrodyti aikštėje. Taurės finalas - tai ne čempionatas, o vienos
rungtynės, per kurias gali būti
įvairių netikėtumų. Tikiu, kad mūsų laukia tikra futbolo šventė, o
mes stengsimės jos nesugadinti
ir iškovoti pergalę”, - teigė Panevėžio komandos strategas.
“Prisipažinsiu, kad Panevėžio
klubas pagal žaidėjų pavardes
yra gerokai pajėgesnis už “Bangą”. Bet man su “Ekranu” žaisti lengviau, nes nereikia nieko
aiškinti - visi puikiai supranta,
kas tai per varžovas ir yra pasirengę kautis negailėdami jėgų”,
- patikino “Bangos” strategas
A.Narbekovas.
Pasak V.Urbono, pergalių alkį
jaučia ir “Ekrano” futbolininkai.
“Taurės finalas lieka istorijoje.
Titulai dar niekam nepamaišė jie pakylėja ir klubą, ir žaidėjus į
kitą lygį. Tuo labiau kad visi atsimena tik nugalėtojus, tad motyvacijos mums netrūks”, - paaiškino V.Urbonas.
2010-2011 metų sezono
finalas šiandien prasidės
17 val. 10 min.
Virginijus Liubšys
Marijampolės “Sūduvos”
vyriausiasis treneris
Aiškus šio mačo favoritas
yra “Ekranas”. Neabejoju, kad
“Banga” norės įrodyti, kad
jie yra verti ne tik palaikyti draugiją panevėžiečiams
finale, bet ir laimėti. Nors
“Ekranas” pastarąsias kelerias rungtynes sužaidė neišraiškingai, bet tai yra brandi,
patyrusi komanda. Pernai
finale jie įrodė, kad turi čempionišką charakterį. Jie ne
tik sugebėjo išlyginti rezultatą, bet baigiantis mačui
išplėšė pergalę. Manau, kad
ir šį kartą laimėjimas finale
jiems suteiktų pozityvų impulsą. “Bangai” labai trūksta
tų kelių traumuotų lyderių
- A.Ostapo, A.Ivanausko. O
lygiavertės pamainos “Banga”
neturi. Todėl komandos žaidimas nepasižymi stabilumu,
yra sunkiai prognozuojamas.
Bet taurės finaluose nutinka įvairiausių “stebuklų”, tad
savo šansą turės ir Gargždų
komanda.
cm
myk
myk
sporto žmonės
3
2011-2012 m. LFF taurės turnyras:
naujo keLio pradžia
Iš karto po to, kai Alytuje paaiškės 65-ojo Lietuvos futbolo taurės turnyro nugalėtojai, 44 komandos pradės kovą naujame - 66-ame LFF taurės turnyre. Pirmosios į kovą stos žemesnių šalies futbolo lygų komandos iš II lygos Pietų ir Vakarų zonų, III lygos
(apskričių) ir Sekmadienio futbolo lygos (SFL) pirmenybių. Būtent didžiausios Baltijos šalyse futbolo mėgėjų lygos atstovų taurės turnyre yra
daugiausiai. Pirmame etape kovas pradės net 23 SFL komandos.
Vytauto Lubino nuotr.
2011-2012 m. TAurės
Turnyro eTApAI
LFF varžybų vykdymo
vadybininkas Romas
Pikčilingis neabejoja, kad
ateityje taurės turnyro dalyvių
skaičius tik didės
Iš viso LFF taurės turnyre
rungtyniaus 65 ekipos. 21 LFF
A lygos ir LFF I lygos komanda
į varžybas įsitrauks tolesniuose
etapuose. Stipriausios 8 A lygos
komandos turnyrą pradės jau
nuo aštuntfinalio.
LFF varžybų vykdymo vadybininkas Romas PIkčILIngIS su
“Sporto žmonėmis” pasidalijo
mintimis apie taurės turnyro dabartį ir perspektyvas.
- Kuo skiriasi dabartinis LFF
taurės turnyras nuo rengto sovietiniais laikais? Kokie pokyčiai
buvo nepriklausomos Lietuvos
metais?
- Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dėl LFF taurės kovojo
aukščiausios, pirmos ir antros lygos komandos. Šiaip dažniausiai
žaisdavo tik aukščiausios ir pirmos
lygos komandos. Be to, tuo metu
Lietuvoje nebuvo tokio stipraus
mėgėjų, masinio futbolo. Dabar
trečioje lygoje, apskričių pirmenybėse ir SFL organizuojamose varžybose žaidžia šimtai komandų,
todėl 2007 metais buvo nuspręsta
pakeisti taurės turnyro nuostatus
ir leisti žaisti visoms norinčioms
komandoms. Pernai turnyre dalyvavo 71 komanda - tai nepriklausomos Lietuvos rekordas. Aišku,
sovietiniais metais dėl taurės kovodavo šimtai komandų - fabrikų,
gamyklų, kolūkių komandos. Bet
tai jau to laikotarpio specifika. Didelį impulsą taurės turnyro masiškumui davė ir tai, kad pakeitėme
turnyro rengimo laiką. Pradėjus
organizuoti jį pagal sistemą “pavasaris-ruduo-pavasaris”, atsirado
daugiau galimybių įtraukti kuo
didesnį skaičių dalyvių. Manau,
kad ateityje dalyvių skaičius didės.
Ekonominė krizė ne juokais užspaudė ne vieną klubą, daugelis
vos gyvuoja, tad papildomų pini-
Pirmajame LFF taurės turnyro etape dominuoja SFL komandos
gų dalyvauti taurės turnyre jie neturi. Bet krizei pasibaigus turėsime
dar ne vieną masiškumo rekordą.
- Ar galima dėti lygybės ženklą tarp sovietiniais laikais rengtų “Tiesos” taurės turnyrų ir dabartinio LFF taurės turnyro?
- Mes traktuojame, kad dabartinis taurės turnyras yra senojo pratęsimas. Buvo skirtingos
santvarkos, skirtingi laikai, bet
taurė iš esmės liko ta pati. Taurės
turnyro pradžia - 147 metai, dėl
šio trofėjaus varžėsi daugybė
futbolo mėgėjų kolektyvų.
- Pagal taurės turnyro nuostatus, stipriausios aukščiausios
lygos komandos į varžybas įsitraukdavo tik ketvirtfinalyje. Ar
neplanuojate šiek tiek pakoreguoti nuostatus, kad ir A lygos
komandos anksčiau pradėtų
žaisti taurės turnyre?
- Šiais metais ir įvedėme naujovę: dabar aštuonios stipriausios A lygos komandos žais nuo
aštuntfinalio etapo. Anksčiau
stipriausioms komandoms buvo sunku įterpti papildomus LFF
taurės etapus į savo varžybų kalendorių - ypač toms, kurios dalyvauja Europos taurių turnyruose
ar Baltijos futbolo taurės turnyre.
kita vertus, ar būtų įdomu mėgėjams žaisti su profesionalais (ir
atvirkščiai)? Jei jau antros ir trečios lygų komandų mačuose netrūksta triuškinamų pergalių, tai
kas nutiktų, jei A lygos komanda
žaistų su apskrities lygio ekipa?
Štai “FBk kaunas” pernai ir užpernai varžovus iš žemesnių lygų
triuškino dviženkliais skaičiais. Po
tokių nesėkmių kai kurioms ko-
mandoms gali praeiti noras dalyvauti taurės turnyruose.
- Bet buvo atvejų, kai ir mėgėjų futbolo komandos solidžiai žaidė su pajėgiais futbolo klubais.
- Rodos, 200 metais antroje
lygoje žaidžianti Plikių “Sakuona”
pateko į ketvirtfinalį, kur susitiko su Marijampolės “Sūduva” ir
pralaimėjo rezultatu 2:8. Bet tai
kartu ir atsakymas - jei mėgėjų
komanda pasiekia ketvirtfinalį,
vadinasi, ji nusipelno susitikimo
su stipriausiais varžovais. Tai kartu ir motyvacija, ir iššūkis.
- O gal ateityje turnyro formatas dar keisis?
- Visko gali būti. Jei bus sukurta tinkama futbolo infrastruktūra, daugės mėgėjų futbolo klubų, galinčių mesti iššūkį ir
profesionalams, tada ieškosime
galimybių padaryti turnyrą įdomesnį. Pavyzdžiui, kitais metais
pirmos lygos klubus į varžybas
jungsime anksčiau, gal ateityje
ir aukščiausios lygos komandos
pradės ankstesniuose etapuose.
- Šiais metais taurės turnyre žais tik penkios antros lygos
komandos. Kodėl toks menkas
aktyvumas, juk taurės turnyras tai lyg ir prestižinis renginys?
- Manau, kad tai daugiausiai
lemia ekonominiai veiksniai. Šį sezoną antroje lygoje ir taip nedaug
dalyvių, vos po dešimt komandų
Pietų ir Vakarų zonose. Mes negalime jų priversti dalyvauti taurės
turnyre, nes tai sukeltų grėsmę tų
klubų egzistavimui ir visai futbolo piramidei. klubai labai sunkiai
verčiasi, ir mes tiesiog nenorime
sudaryti dar daugiau problemų.
Juk iš Salantų atvykti į Vilnių kainuoja nemažus pinigus, o jų šiais
laikais ir taip nėra daug. Tad kol
kas esame tolerantiški ir laukiame
geresnių laikų.
Parengė Evaldas GELUMBAUSKAS
mėgėjų kATIlAs
Pirmajame LFF taurės turnyro
etape tolimiausią kelionę burtai
lėmė Vilniaus “Trivarčiui” (SFL),
kuris svečiuose susitiks su praėjusių metų II lygos Vakarų zonos
antros vietos laimėtoja Plikių “Sakuona”. Į Pagėgius teks keliauti
kitiems SFL atstovams - Vilniaus
“Euforijai”. Tiesa, dauguma porų net 13 iš 22 - susitiks Vilniuje.
Sostinės futbolo mėgėjų kraują
kaitins buvusių SFL čempionų
Vilniaus “Bekento” (šį sezoną persikėlusio į II lygą) ir SFL A divizione debiutuojančių Lavoriškių “Legiono” ekipų susitikimas.
Antrajame etape tikrai žais bent
penkios SFL komandos - tiek šių
ekipų burtai suvedė į poras pirmajame etape. Poros nugalėtojas
paaiškės per vienas rungtynes.
Pirmojo etapo dvikovas komandos turi sužaisti iki gegužės 29
dienos. Antrajame etape laimėtojai dar kartą žais tarpusavyje.
11 stipriausių ekipų pateks į III
etapą. Čia į kovą įsitrauks 6 I lygos
klubai. IV etape dalyvaus 16 komandų - 8 III etapo laimėtojai ir 8
I ir A lygos klubai. Aštuntfinalyje
į turnyro kovas įsilies ir likusios 8
stipriausios A lygos komandos.
I etapas (1/128 f.)
1. Klaipėdos “Jambo” (SFL) - Kauno “Oniksas” (III lyga, Kauno AFF)
2. Vilniaus “Prelegentai” (SFL) Vilniaus “Troja” (SFL)
3. Lavoriškių “Legionas”
(SFL) - Vilniaus “Bekentas”
(II, Pietų zona)
4. Pagėgių “Pagėgiai” (SFL) Vilniaus “Euforija” (SFL)
5. Šiaulių “Fanai” (III, Šiaulių
AFF) - Klaipėdos “Sarema” (SFL)
6. Vilniaus “FM-Granitas” (II
lyga, Pietų zona) - Jurbarko
“Vulkanas” (III, Kauno AFF)
7. Kauno “Visas Labas” (III,
Kauno AFF) - Veisiejų “Dainava” (III, Alytaus AFF)
8. Vilniaus “GB United” (SFL) Šiaulių “Šiaulių Grifas” (III,
Šiaulių AFF)
9. Plikių “Sakuona” (II lyga, Vakarų zona) - Vilniaus “Trivartis” (SFL)
10. Vilniaus “Pietų IV” (SFL) Vilniaus “Rezervai” (SFL)
11. Vilniaus “Polonia” (II, Pietų
zona) - Vilniaus TEC (SFL)
12. Kauno “91 United” (III, Kauno AFF) - Vilniaus “Kiemas” (SFL)
13. Alytaus “Centras” (SFL) Vilniaus “Viltis” (SFL)
14. Vilniaus “Peruno” (SFL) Šiaulių “Adiada” (III, Šiaulių AFF)
15. Kauno “Fortas” (III, Kauno
AFF) - Šiaulių “Saulininkas” (III,
Šiaulių AFF)
16. Vilniaus “Rytas” (SFL) - Rokiškio “Rokiškis” (III, Utenos AFF)
17. Kupiškio “Narjanta” (III,
Utenos AFF) - Kaišiadorių
“Baltai” (II, Pietų zona)
18. Vilniaus “Fakyrai” (SFL) Šiaulių “Kupsc” (III, Šiaulių AFF)
19. Vilniaus “Olimpija” (SFL) Radviliškio “Lokomotyvas” (III,
Šiaulių AFF)
20. Vilniaus “Ozas” (SFL) - Vilniaus “Gariūnai” (III, Vilniaus AFF)
21. Vilniaus “Aktas” (SFL) - Vilniaus LiCS (SFL)
22. Vilniaus “Ozo tapyrai” (SFL) Čyčkų “Šešupė” (III, Marijampolės AFF)
III etapas (1/32 f.)
Vilniaus REO, Trakų FK, Kuršėnų “Venta”, Šilutės FK, Kretingos “Minija” (I lyga)
IV etapas (1/16)
Kauno “Atletas”, Kėdainių “Nevėžis”, Jonavos “Lietava”, Kėdainių “Lifosa” - (I lyga), Mažeikių FK, Kauno FBK, Klaipėdos
“Atlantas”, Alytaus “Dainava”
(A lyga).
Aštuntfinalis
Tauragės “Tauras”, Šiaulių FK,
Gargždų “Banga”, Pakruojo
“Kruoja”, Panevėžio “Ekranas”,
Klaipėdos FC, Marijampolės “Sūduva”, Vilniaus VMFD
“Žalgiris”
2011 gegužės 14
sportožmonės
9