Julius/Brigita - Respublika.lt
Transcription
Julius/Brigita - Respublika.lt
J/b savitarna maistas Atlikėją kepsneliais lepina vyras V aikelio besilaukianti grupės “4FUN” vokalistė Julija RITČIK stengiasi pirkti natūralius produktus, kuriuose yra kuo mažiau konservantų ir sintetinių priedų. Prieš keletą metų nė nežiūrėjo į produktų sudėtį, bet dabar visa šeima įprato tai daryti. 16 “Vasaros sezonas, be abejo, skatina pasigaminti ką nors gamtoje, - sako dainininkė, maistą ruošianti pakaitomis su vyru Laimonu. - Labiau esame pratę ne prie kepintuvo, bet prie keptų ant mangalo šašlykų. Mūsų šeimoje tai yra Laimono menas, jis visada marinuoja mėsą, dažniausiai improvizuodamas. Svarbiausia - šviežia mėsa. Dažniausiai kiaulienos sprandinė, labai skanu, kai ji būna pamaišyta su mažesniais šviežios šoninės gabaliukais. Įdėkite kuo natūralesnių prieskonių: įvairūs grūsti pipirai, truputis druskos ir šiek tiek cukraus, nedaug acto, gali būti šviežios žolės, pavyzdžiui, kalendros. (Prieskonius stengiamės pirkti atskirai ir natūralius, o ne mišinius, kai įmanoma, nemaltus. Yra didžiulis skirtumas tarp fasuotų maltų ir šviežiai grūstų pipirų arba kalendros.) Ir jokio ilgo marinavimo. Tik 3 ar 4 valandos - tiek užtrunka paruošus mėsą prieš išvažiuojant į gamtą užkurti mangalą ir leisti malkoms sudegti iki anglių. Kartais mėgstame ir dešreles, bet tik šviežios žalios mėsos, nerūkytas. Ir skaniausia valgyti tiesiog su šviežiomis daržovėmis ir juoda duona”. Žaibiškai paruošiami vištienos kepsneliai Jums reikės: pakuotės vištos krūtinėlės, 1 šaukšt. majonezo, 1 šaukšt. garstyčių, džiūvėsėlių, saulėgrąžų arba alyvuogių aliejaus. Mažos vištos krūtinėlę lengvai supjaustykite ir pamarinuo- Irmanto Sidarevičiaus nuotr. kite. Marinatą pasidarykite iš lygiomis dalimis sumaišyto majonezo ir “Dijon” garstyčių. Vienai filė pakuotei užtenka šaukšto majonezo ir vieno šaukšto garstyčių. Marinatu ištrintus krūtinėlės gabaliukus palaikykite 10-15 min., tada apvoliokite džiūvėsėliuose ir trumpai pakepkite gerai įkaitintoje keptuvėje, su saulėgrąžų arba alyvuogių aliejumi. Žiūrėkite, kad neperdžiūtų ir gražiai apskrustų. Taip pat galima kepti ir ant grotelių kepsninėje, tik tada geriau imkite vištos krūtinėles, kurių galima nemušti. Marinatas lieka tas pats, tik džiūvėsėlių nebereikia. Laimono pipirinis didkepsnis Jums reikės: jautienos išpjovos, druskos, daug grūstų juodųjų pipirų, aliejaus, gražgarsčių salotų, pomidoro, agurko, keleto saulėje džiovintų pomidorų skiltelių, juodųjų alyvuogių, 1 šaukšt. medaus, 1 šaukšt. garstyčių, balzamiko acto, fetakio sūrio, paskrudintų sezamų sėklų, saujos keptos baltos duonos kubelių. Dainininkė Julija Ritčik su šeima mėgsta gaminti kepsniukus, bet kartais jie iš mėsėdžių tampa veganais I. Jautienos išpjovą supjaustykite maždaug 2,5 cm storio griežinėliais, apibarstykite druska ir įtrinkite grūstais juodaisiais pipirais. Kepkite aliejuje gerai įkaitintoje keptuvėje labai trumpai (po 1-1,5 min. kiekvieną pusę, jei mėgstate su krauju, jei geriau iš- keptą - ilgiau, bet tada mėsa bus sausesnė, su krauju būna sultingesnė). II. Prie mėsos patiekite daržovių salotų su fetakio sūriu: suplėšykite gražgarsčių salotų lapus, kubeliais supjaustykite šviežią pomidorą, keletą skiltelių saulėje džiovintų pomidorų aliejuje, šviežią agurką, juodąsias alyvuoges. Daržoves sumaišykite ir sudėkite į lėkštę. III. Pasigaminkite užpilą: šaukštelį medaus ir tiek pat “Dijon” garstyčių išmaišykite su įsipiltu balzamiko actu. (Gali- Menas iškepti skanų kepsnį Sušilus orams labai smagu paiškylauti ar savo kieme kepsninėje išsikepti skanios mėsytės ar šiaip ko nors. Tik ne visada patiekalas pavyksta. Dažniausiai prie kepsninės šeimininkauja vyrai. Anglijoje atlikus apklausą, 80 procentų porų prisipažino, kad būtent vyrai imasi šių atsakingų pareigų! Daugelis jų virtuvėje geba tik iškepti kiaušinį, tačiau neretas įsivaizduoja, kad kepti mėsą kepsninėje - jų pašaukimas, įgimtas talentas. Tai turbūt ir yra tas medžiotojo instinkto likutis. Mitybos specialistams atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad vidutiniškai per pietus prie kepsninės suvartojama daugiau kaip 3000 kalorijų. Moterims tiek rekomenduojama suvartoti per pusantros dienos. Mūsų kepsniai dažniausiai būna riebūs, be to, mes varto- 16 jame per daug mėsos. O galėtų būti kitaip. Pagrindinė taisyklė kepant kepsninėje su anglimis: neskubėti. Tai nėra greitasis maistas. Reikia sulaukti, kol visai išblės liepsna, o anglys virs visiškai pilkais pelenais, tada galima pradėti kepti mėsą. Be to, nebūtina kepti šonkaulius, dešreles ir vištos blauzdeles. Juk yra daug skanesnių patiekalų. Vertėtų imti pavyzdį iš beduinų, kurie valgo tik ant anglių keptą maistą, ir daugiausia avieną. Avienos šonkauliai ir muštiniai, pamarinuoti alyvuogių aliejuje su citrina, yra bene patys skaniausi kepsninės patiekalai. Taip pat labai skanus patiekalas - vištų kepenėlės. Kokias šešerias didesnes kepenėles maždaug 12-18 valandų pamarinuokite nedideliame kiekyje portveino, įdėję dvi skil- te pagal skonį įpilti Provanso ar itališkų žolelių mišinio, tyro alyvuogių aliejaus.) Ant viršaus sudėkite fetakio sūrio (jį galite pakeisti ir feta) kubelius, apibarstykite paskrudintomis sezamo sėklomis ir keptos baltos duonos kubeliais. 10 naudingų patarimų • Jeigu kepate anglių kepsninėje, teles sutrinto česnako. Nuskinkite nuo 12 rozmarinų šakelių lapelius ir kepenėles suverkite ant plikų stiebelių. Sudėkite ant folijos lapo ir kepkite kepsninėje šešias minutes, vieną kartą apverskite. Pašlakstykite ištirpdytu sviestu, pabarstykite prieskoniais ir patiekite. Kai atsikandate, kepenėlės viduje turi būti rausvos. Tačiau kepsninėje visai neprivaloma kepti mėsą. Mėgsta miausias portugalų užkandis kepsninėje keptos sardinės. Tereikia ant riebios žuvies išspausti šiek tiek citrinos sulčių ir suprasite, kad gardesnį patiekalą sunku rasti. Kepsninėje galima kepti ir moliuskus, krevetes bei otų kepsnius. Apteptos aliejumi ir citrina bei kepamos, kol žievelės suaižėja ir pajuoduoja, daržovės įgauna neatpažįstamą skonį. Cu- kinijos, baklažanai, svogūnai, apvirtos bulvės ne tik labai skanios, bet ir nepraranda baltymų. Kokias kepsnines jūs naudojate? Juk galima rinktis: dujinę ar anglių. Rimti kepsninių specialistai rekomenduoja dujines kepsnines. Kodėl? Jos padeda sutaupyti laiko. Tačiau tai subjektyvi nuomonė. Aromatingo dūmelio mėgėjai iškart stos piestu tik už anglių kepsninę. Nors tas šnerves maloniai kutenantis dūmas atsiranda mėsos riebalams ar riebiam žuvies ar daržovių marinatui varvant ant anglių. Su dujomis ne tik greičiau, jas galima reguliuoti. Jeigu didelį patiekalą kepate anglių kepsninėje, jums gali tekti papildyti kuro ir tada vėl laukti, kol anglys sudegs ir papilkės. Dujinėje kepsninėje tereikia pasukti rankenėlę. Tai itin patogu ten, kur orai sunkiai prognozuojami. palaukite, kol anglys įgaus pilką atspalvį. • Mėsos muštinius, žuvis ir dar- žoves visada marinuokite aliejuje su citrina. • Nepriberkite per daug prieskonių. Nepersūdykite produktų. • Neperkepkite, ypač mėsos. Jeigu į mėsą įbedus šakutę teka skaidrios sultys, mėsa iškepusi. • Ant kepamo maisto išspauskite citrinų sulčių, kurios jį sudrėkins. Galima naudoti ir gatavas citrinų sultis. • Naudokitės specialistų receptais. Geriausi yra Turkijos, Šiaurės Afrikos, Iberijos kulinarų patarimai. • Įsigykite vieną gerą kepsninę, užuot kasmet pirkę naują, nes senoji sudegė. • Prisiminkite, kad visai nebūtina kepsninėje kepti mėsą. • Jeigu turite dujinę kepsninę, ja galite naudotis ir esant prastam orui. • Per daug negerkite alkoholio! Virėjas neturi būti toks pat marinuotas kaip ir maistas! Parengė Deimantė ZAILSKAITĖ ir Rolanda STRUMILIENĖ cm myk Viktoro Purio nuotr. “Respublikos” leidinys Nr.19 (856) 2011 m. gegužės 14 d. ŠEIMA Jį visąlaik supa tik protingos moterys Nors 60 metų sulaukęs Sigitas Račkys dažnai prigauna meluojančią žmoną, dėl to šeimoje neiškyla konfliktinių situacijų: “Tiek metų kartu pragyvenus, jau nė prasmės nebėra meluoti, sako jis. - Mūsų šeimoje pirmoje vietoje yra humoras, taigi vieni kitus mėgstame traukti per dantį”. 3 SANTYKIAI Šarūnas moko viliojimo meno Porų santykių konsultantas Šarūnas Mažuolis žino, kaip išsiųsti teisingą signalą, kad simpatija nusektų iš paskos. Ir tokių flirto gudrybių moko tiek paprastus, tiek žinomus žmones. 6 Sporto žmonės MAŽO MIESTELIO STEBUKLAS Poezijos paukštė vėl numes plunksną K asmet su baltai apkrėstais sodais Lietuvon sugrįžta ir Poezijos pavasario paukštė. Ir kasmet numeta po plunksną. Ir kasmet ja užrašomi patys geriausi eilėraščiai. Ir kasmet jų autoriai dabinami lietuviško ąžuolo vainiku. Jie visi žvelgs į jus šeštadienį iš Juliaus/Brigitos. Keturiasdešimt šešis kartus lietuvaitės juos pynė ir dėjo išrinktiesiems ant pečių. 45-asis buvo mūsiškis - “respublikonas” Rimvydas Stankevičius. Kas tuo didžiuosis šiemet?.. 4-5 7 AUGINTINIAI BE JŲ NAMAI BŪTŲ NEJAUKŪS Katė turbūt yra vienas prieštaringiausių gyvūnų. Vieni jų nemėgsta, kiti jas myli. Nuo seno žinoma, kad kontaktas su kate veikia raminamai, mažina stresą. Ji yra puiki senų žmonių gyvenimo draugė, palankiai veikia savo šeimininko sveikatą. 10 1 j/b laikas mintys Klavyras 2 Tas, kurio sumanymas mes esame, nori, kad savo gyvenimo kelelyje patirtume visą visutėlį spektrą emocijų. Gali keistis siužetai, kontekstai, gali vykti visiškai nepanašūs tarpusavyje nutikimai, tačiau emocija išlieka ta pati. Atrodytų, kuo mažiau jautrus žmogus, tuo aštresnio siužeto jam reikia. Kad iš tiesų sukrėstų, suvirpintų sielos gelmes, sužadintų emociją ir kad išgyventų tai, kas privaloma, nuo ko neišsisuksi. Todėl, pavyzdžiui, nuoskaudos patirčiai įgyti vienam užtenka nekaltai įrašyto dvejeto į mokyklinę pažymių knygelę, kitam šis išgyvenimas ateina per bendražygių išdavystę, dar kitam - per mylimosios neištikimybę... Taip ir su džiaugsmu, skausmu, ilgesiu, gėla, skaidriu liūdesiu, begale kitų jausmų bei emocinių patirčių, kurios net ne visos atpažintos, ne visos turi vardus... Tad būkime jautrūs - galbūt tuomet žmoguje slypintiems demonams apšviesti nebūtinai reiks išgyventi karų, kitokių žmonių gyvybes gesinančių bei likimus laužančių baisybių - pakaks šiukšlių, aptiktų miške, perskaityto straipsnio laikraštyje apie kokią vagystę ar vaidingos močiutės kaimynystėje. Galbūt tada gyvenimo laimei savyje aptikti nebus būtina patiems pasivaikščioti kritinėmis briaunomis, nebūčiai alsuojant į nugarą, nebus būtina laidoti artimųjų, kad patirtume išsiskyrimo ilgesį, patiems pasveikti nuo nepagydomos ligos, kad įtikėtume esant stebuklų... Būkime jautrūs. Tad būkime atviri, būkime atidūs sau ir pasauliui, ir viso to sumanytojui. Išmokime pastebėti ne vien saldėsių, ne vien blizgučių, ne vien malonumų vertę. Nesislapstykime nuo gyvenimui mus provokuojančio pasaulio: nebėkime nuo gyvenimo slenksčių, nebijokime kryžkelių, nevenkime sūkurių - mėgindami išsisukti nuo sunkumų, nuo ne itin lengvai ir maloniai pakeliamų patirčių, slapstydamiesi nuo jų pramogų ir poilsio oazėse, visuomet dezertyruojame, demonstruodami nepasitikėjimą tuo, kuris rengė mums šią gyvenimo trasą, turinčią ne tik patikrinti, bet ir auginti mūsų “vairavimo” meistriškumą. Būkime atviri pasauliui. Tad būkime įžvalgūs bei išmintingi. Nustokime pasaulį vertinti kliaudamiesi vien tik akimis. Suvokime pagaliau begales kartų jau įrodytą tiesą: tikrovė neretai būna kur kas mažiau, dar dažniau - kur kas daugiau, o kartais - visai ne tai, ką matome. Jei išties tikime turį sielą, mokykimės į pasaulį žvelgti jos akimis, per maldas, meną ir jausmus nuolatos stenkimės pažinti, kas nematoma, neabejodami, kad tai - ne mažiau tikra, ne mažiau svarbu nei tai, ką regime, liečiame, girdime. Tik šitaip galima aptikti, nujausti esant daugiasluoksnį, daugiaregistrį pasaulį, nepalyginti didesnį, nepalyginti daugiau turtų ir paslapčių turintį nei profesiniai sunkumai, šeimos rūpesčiai ir vaizdai pro troleibuso langą. Tad būkime išmintingi - nustokime laikyti save muzikantais virtuozais ir, užuot birbinę primityvias melodijas, suvokime patys esą instrumentai, kuriais groja daug meistriškesnės, daug muzikalesnės būtybės pirštai. Kiekvienas mūsų esame gerai temperuotas klavyras. Todėl tereikia prižiūrėti save, kas rytą suderinant savąsias stygas, patikrinant akustiką... Tereikia tik nesipriešinti, tik netrukdyti mumis groti. Tai ir yra svarbiausioji mūsų gyvenimo misija - išgauti švarią natą, švelniai ar skaudžiai, tik retkarčiais ar nuolatos mūsų plaukus liečiant Maestro pirštams. Rimvydas Stankevičius 2 trupmenos Gera mylėti, tarnauti ir globoti Š Irmanto Sidarevičiaus nuotr. iemet 20-ą šeimos jubiliejų švenčianti dailininkų pora Nomeda Marčėnaitė ir Marius Jonutis sostinės galerijoje “Meno niša” surengė jau 53-ią savo bendrą parodą “Mylėk. Tarnauk. Globok”. Mariaus Jonučio medinė sentencija Giedrė MILKEVIČIŪTĖ Nomedos žaidimai Tiesą sakant, ne visi žino, kad populiarioji televizijos laidų vedėja ir paramos likimo nuskriaustiems vaikams akcijos įkvėpėja Nomeda yra dailininkė keramikė. Ko jau ko, o žaismingumo ir energijos iš N.Marčėnaitės neatimsi. Ji iš tų moterų, kurios spėja ir vyrą bei dvylikamečius sūnų ir dukrą palepinti gardžiais patiekalais, ir kartu su vyru pakeliauti, ir renginiuose dalyvauti, ir, žinoma, kurti iš molio, originalius ir dažnai keliančius šypseną dalykus. “Matyt, dar neišaugau iš vaikiško amžiaus”, - juokiasi jau ir anūkėlės iš vyriausiojo sūnaus (iš pirmosios santuokos) Dovo ir marčios Indrės sulaukusi moteris. Tai jos trys molinukai pavadinti: “Mylėk”, “Tarnauk”, “Globok”. Nomeda KAS KAM SEKASI Nomeda su savo moliniais žaislais tiems, kuriems reikia paaiškinimo, iš kur kilo mintis sukurti būtent tokias figūrėles, sako: “O kas, jeigu meškiukas niekada negalės atsisėsti kitaip, nei plačiai ir visiems išskleistu glėbiu, jei šunelis sustingo visą gyvenimą iškėlęs vieną leteną, o paukštis amžinai išskleidęs sparnus, kad apsaugotų savo lizdą? Panorau šį sykį tarsi pasikeisti vietomis su tais žaislais. Nenustebkite, jeigu jie retsykiais sukrutės. Juk taip gera mylėti, tarnauti ir globoti. Tad jeigu kas susidomės mūsų su Mariumi kūryba, pamatys, kuo mes gyvi, kuo kvėpuojame, kai aplanko mūzos”. Kada lanko mūzos O mūzos keramikę ir tapytoją bei originalių medinių kompozicijų kūrėją neretai lanko skirtingu metu. Štai Nomeda savo keramikos darbus sukūrė žiemą KAS KĄ PRISTATĖ atitrūkusi nuo šeimos ir išvykusi į Panevėžio rajoną, kur buvusio stiklo fabrikėlio dirbtuvėse galėjo ramiai atsidėti ir įkūnyti savo fantazijas iš molio. O Marius apie mūzas kalba ironiškai: “Mūzos pas mane neateina. Aš dirbu darbą, paprastą, laisvalaikiu nuo įvairių užsakymų. Ir tas darbas man teikia džiaugsmą. Gal kam bus įdomi mano serija medinių tekstų, serija tapytų paveikslų vis apie tą patį, apie du žmones kartu, nes dar neatradau didesnės vertybės už šeimą. Vis dar džiaugiuosi, kad esu dailininkas, nereikia man jokių egzotiškų kurortų. Kiekvieną rytą galiu pasprukti į savo susikurtą pasaulį, gražinti jį, tobulinti, jame trumpam pamiršti, kad gyvenimas nėra visada tobulas. Džiugina spalvos, kurias matau gamtoje, kaip muzika skamba elektrinio pjūklo birbimas, o formos atsiranda tarsi iš nieko”. KAS KO NEPATYRĖ Svarbus vaikų įvertinimas O kas prižiūri vaikus, kai dailininkai dirba? “Mokykla, kompiuteris”, - šypsosi Marius, o Nomeda patikslina, kad Titas ir Ula lanko M.K.Čiurlionio menų mokyklą, neabejingi dailei ir muzikai, o sėdėjimas prie kompiuterio namuose dozuojamas. Tėvai patenkinti, kad atžalos domisi ir jų kūryba. Kai pamato naują tėtės ar mamos darbą, dažnai pagiria. “Mums labai svarbu, ką apie mūsų kūrinius sako vaikai. Jeigu kas nors jiems nepatinka, sako atvirai. Mes pasikliaujame jų nuomone”. Per šeimyninės menininkų parodos atidarymą Nomeda ir Marius sugužėjusį didelį būrį jų talento gerbėjų ir bičiulių užkrėtė gera nuotaika, o svarbiausia paakino pasidžiaugti paprasto pasaulio grožiu bei spalvomis, žaismingumu, kuris būdingas menininkams. KAS KĄ GAVO Nijolė BAUŽYTĖ Filomena TAUNYTĖ Ieva ŠIMUKAUSKIENĖ Aistė SMILGEVIČIŪTĖ Įdomu, kas labiausiai padeda “Nacionalinių vertybių rinkimuose” už televizijos laidą “Mūsų miesteliai” apdovanotai Nijolei Baužytei? Kaip jai pasiseka taip puikiai prakalbinti kuklius kaimų ir miestelių gyventojus? “Reikia tik žiūrėti į juos su meile ir visada juos prakalbinsi, - sako šios laidos autorė ir vedėja. - Kaip miesteliuose gyventojai man sakydavo: “Šitas tai tikrai nieko nepasakys”, o aš po to negaliu jo sustabdyti ir visas tris valandas jis man kalba. Dabar mes įrašėme šimto metų sulaukusį kunigą. Visi žiūrėjo skeptiškai, ką tas šimtametis senelis dar gali pasakyti. Bet, žinote, jis nesustodamas kalbėjo pusantros valandos”. Gydytoja ir rašytoja Filomena Taunytė visuomenei pristatė savo naujausią knygą, kurioje svarsto, kas yra tikrasis lietuvis. Ji atranda nuostabių asmenybių, bet iškelia ir tautiečių didžiausias ydas, kaip antai - pataikavimą, nusižeminimą, baimę, savanaudiškumą ar pasipūtimą. Didžiulę patirtį sukaupusi medikė pataria mums gydyti dvasios ir kūno ligas patikrintais paprastais, bet veiksmingais metodais. Daug dėmesio ji skiria mitybai, todėl knygoje “Ieškau tikro lietuvio” nemažai kalbama apie pasninkavimą, gydomąjį badavimą, perspėjama klausyti sveiko proto ir nepulti į kraštutinumus. Staiga išpopuliarėjusi šokėja, choreografė, vedanti populiarų muzikos šou “Žvaigždžių duetai”, kad ir kaip būtų keista, nepažįsta vienatvės jausmo. Nors yra išsiskyrusi ir bent kol kas, kaip pati sako, neturi širdies draugo. “Daugelis mano draugių jaučia vienatvę ir aš negaliu jų paguosti, nes nesuprantu, kas tai yra. Ne dėl to, kad visada šalia turėčiau kokį artimą žmogų. Tiesiog jaučiu, kad niekada nesu viena, kad Dievas visada yra šalia. Bendrauti aš mėgstu, bet po pasibuvimo su studentais nėra nieko geriau, kaip tiesiog pabūti su savimi - kažko savęs paklausti, atsakyti į rūpimus klausimus, permąstyti, kaip gyvenai šiandieną, susidėlioti mintis”. Šiemet “Baltosios gimties” premija skirta Aistei Smilgevičiūtei ir Rokui Radzevičiui už naująjį albumą “Broliai”. Vilniaus muzikos krautuvėlėje “Ragainė” susirinkusiems grupės “Skylė” nariams ši premija buvo įteikta, kaip labiausiai pasižymėjusiems ir perspektyviausiems su baltiška etnika susijusiems kūrėjams. Ta proga grupės nariai sostinės Pilies gatvės praeiviams netikėtai sugrojo vieną dainą iš savo albumo. Grupė jau nusprendė, kur panaudos piniginę premijos dalį - inicijuos paminklo partizanui Lionginui BaliukevičiuiDzūkui sukūrimą ir pastatymą. Užrašė Deimantė ZAILSKAITĖ cm myk humoras J/b žaidimai Istorija Pirmoji Mindaugo Capo filmavimo pamoka Sauliaus Venckaus nuotr. Aktorius Mindaugas Capas, kurį gerai pažįsta Vilniaus mažojo teatro ir televizijos žiūrovai iš populiarios mobiliojo ryšio bendrovės paslaugų reklamos, pastaruoju metu pakliūva į surežisuotas juokingas situacijas ir iš jų, kaip sakoma, išneria sausas. O štai aktoriaus karjeros pradžioje būta jam nejuokingo, bet kitiems kino asams kvatojimo priepuolį sukėlusio momento. Tai atsitiko prieš keliolika metų filmuojant režisieriaus Algimanto Puipos filmą “Arkliavagio duktė”. Tuomet Mindaugas buvo ketvirto kurso Lietuvos teatro ir muzikos akademijos studentas. Jam pasiūlytas nedidelis vaidmuo buvo labai svarbus ir aktorius įdėmiai įsiklausydavo į kiekvieną režisieriaus ar jo asistento žodį. Mindaugui buvo liepta suvaidinti epizodą: sėsti ant arklio ir skubiai nušuoliuoti iki pamiškės. Taip aktorius ir padarė: joti, dėkui Dievui, mokėjo, arklys pasileido šuoliais ir nunešė jį gerokai toliau. Kino naujokas suvaldė arklį ir atvedė jį į pamiškę. Ten laukė naujų nurodymų: grįžti ir vėl joti ar pakaks vieno dublio. Mindžikavo su savo draugu keturkoju gal valandą, o paskui patraukė link vietos, kurioje buvo įsikūrusi filmavimo grupė. “O jie ten jau buvo atsipūtę... Kas valgė, kas gurkšnojo alų, o apie mane seniai buvo užmiršę. Pamatė mane išsigandusiomis akimis ir ėmė kvatotis. Man gi nebuvo linksma. Bet nuo to laiko supratau, kaip kuriamas kinas”. (Šypsosi.) Mindaugo Capo anekdotas: Tardytojas: “Kodėl, Antanai Petraiti, triukšmavote girtas prie Operos teatro ir bandėte į jį patekti be bilieto?” Antanas: “Todėl, kad blaivą nebent žmona už pakarpos gali nusitempti”. Parengė Giedrė MILKEVIČIŪTĖ anekdotai Vyksta šeimos pasitarimas: - Sūneli! Mes visi nuo pirmadienio pradedame naują gyvenimą! Aš liaujuosi lieknėti, tėtis meta rūkyti. O tu? - O aš galėčiau mesti mokyklą... Į sūnaus, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje, kambarį įeina tėvas. - Sūneli, čia toks reikalas, - sutrikęs pradeda jis, - mama nusprendė sutvarkyti garažą ir mano automobilio pirštinių skyrelyje rado moteriškas kelnaites. Aš jai pasakiau, kad tu iš manęs buvai paėmęs mašinos raktelius. - Bet juk mama žino, kad aš nemoku vairuoti! - nustemba sūnus. - Žino! - linksi tėvas. - Tu, sūneli, tik patvirtink, kad ėmei raktelius, o aš jau ir buferį sulenkiau! - Kaip tavo skyrybų procesas? - Puikiai! Be mūsų, išsiskyrė dar ir mūsų advokatai! Žmonės, kurie daro rytinę mankštą, miršta šimtą kartų rečiau nei kiti. Todėl, kad jų yra šimtą kartų mažiau. Vyras pasakoja draugui: - Praėjusią savaitę paskelbiau laik raštyje, kad ieškau gyvenimo draugės. Ir jau gavau visą maišą laiškų. - Ir kas juose rašoma? - Daugiausia siūlo: “Imk mano!” Daugiausia kvailysčių per dieną prikrečia tie žmonės, kurie anksti keliasi ir vėlai gulasi. - Žinai, brangusis, mane sunku rasti, bet lengva pamesti... - Brangioji, tu visai kaip kojinė! / 15 15 j/b žūklė pasirinkimas K iekvieno meškeriotojo masalinėje dešimtys blizgių, voblerių ir guminukų, tačiau žūklaujant paaiškėja, kad tarp jų nėra masalo, kuris geriausiai tą dieną vilioja lydekas. Tačiau visų masalų įsigyti neįmanoma, taip juk ir masalinė taptų neatplėšiama nuo grindų. Viktoras Armalis Įsimintinas atvejis 14 Švedijoje nedidelio miestelio parduotuvėje pamačiau “Blue Fox” sukrę su ryškiai oranžiniu lapeliu, išmargintu juodais taškais su geltonais apvadėliais. Neįprasta buvo tai, kad jos konstrukcija - netradicinė: svarelis - standartinis, t.y. varpelio konstrukcijos, tačiau lapelis “long” tipo, pritaikytas gaudyti žuvis tėkmėje. Ši gana neįprastos išvaizdos sukrė buvo pavadinta “Super Vibrax Salmon”. Kita vertus, šis netradicinės išvaizdos masalas, kai guli tarp kitų, į akis lyg ir nekrinta, tačiau kai geriau į ją įsižiūri, perskaitai ir pavadinimą, o tada pagalvoji, kad tikriausiai ne veltui jame užfiksuotas lašišos vardas. Tada prisimeni, kad tikriausiai neatsitiktinai lenkų spiningininkai sako, jog be įvairiaspalvių masalų neverta leistis į taurių žuvų žūklę. Žodžiu, masalas atsidūrė mano masalinėje, bet pirmiausia jis buvo išbandytas ne į šlakių, o į lydekų dantis. “Super Vibrax Salmon” - gana masyvi sukrė, tad 10 ir 17 g modeliais galima labai sėkmingai gundyti lydekas 5-6 m gelmėje ir netgi iš bėdos velkiauti. Jau pirmoje išvykoje į Dūkšto ežerą spėjimas pasitvirtino - sukrė, kaip ir kiti šio tipo masalai, skleidžia stiprius virpesius ir “prišaukia” iš toli lydekas. Ypač veiksmingas šis masalas tokiose 14 Viktoro Armalio nuotr. Arsenalas Masalinėje turi atsirasti vietos srovei pritaikytoms sukrėms Naujos kartos ypač lankstūs “Izumi” vobleriai skirti negilioms žūklavietėms Masalinės turinys vietose, kur kelių metrų gelmėje plyti neaukštomis vandenžolėmis apaugusios povandeninės pievos, kuriose lydekos būna pasklidusios dideliame plote. Jei sukrę būčiau naudojęs tik šlakiams gaudyti, būčiau ir nesužinojęs, kad ji puikiai tinka kitoms žuvims ežere vilioti. Drumstas vanduo Kartą gegužės pabaigoje Šventosios vidurupyje nupliaupė labai stipri liūtis. Tad jau kitą dieną žemupys užtvino drumstu vandeniu. Apmaudu, kai pačiu geriausiu meškeriojimo šioje upėje laiku įvyksta toks dalykas. Pamatęs rusvą srovę, supratau, kad nereikia ieškoti netradicinių sprendimų. Faktiškai net baltas vobleris drumstame vandenyje - gana blankus. Po tam tikrų dvejonių prisegiau prie valo 10 g “Super Vibrax Salmon” su oranžiniu lapeliu ir... jau pirmoje sietuvoje sukrę griebė šapalas. Iki tol tokiu veiksmingumu mano arsenale pasižymėjo tik paauksuota “long” tipo “Lucky John” sukrė, kurią saugoju ypatingiems atvejams, nes iš trijų tokių masalų teturiu vieną. Trečiąkart sukrę išbandžiau Dringio ežere. Po kelių valandų velkiavimo, kurio metu sėkmė nebuvo palanki, nes užkibo vos vienas ešerys ir viena lydekaitė, kilo mintis užgriebti šaltesnio vandens zoną. Vietoj patikrinto voblerio nugramzdinau 17 g ryškią “Super Vibrax Salmon” ir ėmiau sukti ratus palei ešerinius sėklius, kur gelmė - maždaug 6-7 m. Rezultatas buvo visai neblogas - 6 Dringio kupriai. Tiesa, kol nesupratau, kad šį masalą reikia vilkti kiek greičiau nei standartines sukres, tol kibimų nebuvo. Matyt, didesnis masalo greitis užtikrina reikiamą masalo skleidžiamų virpesių dažnį, suteikiantį sukrei nepakartojamą žaismą ir viliojantį ešerius. Pasitikėjimo limitas Šie trys atvejai, kurių pagrindinis herojus - tas pats masalas, puikiai iliustruoja labai akivaizdžią išvadą. Anaiptol ne masalų kiekis žūkladėžėje lemia meškeriojimo sėkmę, o tinkamas jų panaudojimas. Čia galimi du variantai: arba stropiai laikytis spiningo masalų panaudojimo taisyklių, arba naudoti tuos masalus, kurie yra pačiam meškeriotojui priimtiniausi, parankiausi ir atitinka jo meškeriojimo stilių. Antrasis atvejis nereikalauja tiek daug materialinių ir laiko sąnaudų, todėl, mano požiūriu, yra produktyvesnis. Pažįstu vieną vilnietį spiningininką, kuris naudoja tik minėtas “Blue Fox Vibrax” sukres ir “Salmo” voblerius. Šių dviejų masalų rūšių jam visiškai pakanka visiems atvejams: ir lydekoms, ir šapalams, ir upėtakiams meškerioti. Kodėl taip yra? Atsakymas gana paprastas: minėtas spiningininkas puikiai žino minėtų masalų savybes, gerai išmano meškeriojimo jais taktiką ir renkasi žūklavietėje vietas, geriausiai tinkančias tokiems masalams, o patirtis pakužda, kokios spalvos ir dydžio masalai geriausiai tinka tos dienos meteorologinėmis ir hidrologinėmis sąlygomis. Na, o svarbiausia, kad pasitikėjimo savais masalais limitas neribotas. Spiningininkas besąlygiškai tiki, kad tie masalai atneš jam sėkmę, o kai tiki, tai toji kaprizinga dama anksčiau ar vėliau netenka kantrybės sėdėti nutaisiusi viskam abejingą miną ir nusišypso. Tik reikia nepraleisti to momento, kai ji rodo palankumą. Skaidraus vandens masalas - bespalvis “Salmo” vobleris Ribotas kiekis Kitas gyvas šios koncepcijos pavyzdys - vilnietis spiningininkas Miroslavas Paukštaitis. Šis meškeriotojas žuvis vilioja tik savadarbiais masalais, kuriuos pats sumeistrauja. Tai ne poza ar pinigų taupymas. Pirma, kitados M.Paukštaitis išbandė aibę spiningo masalų, pagamintų šiapus ir anapus Atlanto, todėl gerai žino jų vertę ir numano, kur juos galima pritaikyti. Antra, pasigaminti gerą masalą kainuoja brangiau, nei nusipirkti serijinį gaminį. Tačiau didelis pranašumas, kai masalinėje - ribotas masalų kiekis. Spiningininkas išsivaduoja iš būtinybės sukti galvą ir spręsti lygtį su aibe nežinomųjų, kurios rezultatas - masalo parinkimas. Kiekvieną kartą, kai spiningininkas atsiduria ant kranto, jį apninka dvejonės: kokį masalą naudoti? Atvožus masalinės dangtelį tos dvejonės dar labiau sustiprėja. Kitas dalykas, kai masalinėje - ribotas masalų kiekis. Iš anksto atsakau, kad tikslaus skaičiaus, kiek tų masalų turi būti, niekas nepasakys. Jį diktuoja poreikiai. Jei meškeriojate tik upėje ar tik ežere, masalų reikės mažiau, jei meškeriojate ir upėje, ir ežere, ir jūroje, masalų reikės daugiau, nes reikės turėti tokių modelių, kurie pritaikyti minėto tipo vandens telkiniams. Dažniausiai jūriniai masalai nedubliuoja meškerioti upėje skirtų masalų. Tokie atvejai reti. Greičiau tai išimtys. Kai tokią išvadą pats sau suformulavo M.Paukštaitis, jis susikonstravo masalus, maksimaliai pritaikytus plėšriosioms žuvims Neryje gaudyti. Todėl jo masalinėje - maždaug dvidešimt masalų: trys modeliai sukrių ir trys modeliai blizgių. Tiek vienų, tiek kitų reikia turėti maždaug trijų spalvų ir dviejų svorių. Kiek ir kokių masalų reikia, diktuoja meškeriojimo sąlygos ir pasirinktos gaudyti žuvies svoris. Tai minimalistinis variantas, tačiau daugelis spiningininkų nesunkiai gali išsiversti su pusšimčiu upei, pusšimčiu vandens telkiniams be tėkmės ir pora dešimčių jūrinės žūklės masalų. Toks kiekis telpa į 5-6 masalines, nešiojamas liemenės kišenėje. Chaotiškai judanti negyvos žuvelės imitacija tinka lydekoms tarp vandens augalų vilioti Vyniok ant ūso Vyniok ant ūso Dviguba garantija Dviguba garantija Paprastai dideli kabliukai Paprastai dideli kabliuįliejami į masyvius galvakablius, kai įliejami į masyvius gal- guskirtus meškerioti stambiais vakablius, skirtus meškerioti minukais. Tačiau jei reikia didelį stambiais guminukais. Tačiau guminuką panaudoti žūklavietėjei reikia didelį guminuką paje,naudoti kurios gylis siekia vos metrą, žūklavietėje, kurios masyvus galvakablis netinka. gylis siekia vos metrą, ma- Ką daryti? spiningininkai syvus Pamario galvakablis netinka. sugalvojo penkiolikos centimetrų Ką daryti? Pamario spiningininkai sugalvojo penkioli“Lucky John” guminukus plukdyti centimetrųĮ guminuko “Lucky John” bekos galvakablių. nosį guminukus plukdyti be galįbedama svarelio smeigė, o į svavakablių. Į guminuko relio kilputę, skirtą valuinosį tvirtinti, įbedamadviejų svarelio smeigė, auseo įveriamos pavadėlių į svarelio kilputę, skirtą valui lės arba du žiedeliai. Kitame patvirtinti, įveriamos dviejų pavadėlio prisegamas vadėliųgale auselės arba dutrišakis, žiekurio vienas geluonis įsmeigiadeliai. Kitame pavadėlio gale mas į guminuko šoną.kurio Kad masaprisegamas trišakis, vielasnas būtų ypač lankstus, pavadėlių geluonis įsmeigiamas į nereikia įtempti. tokiu monguminuko šoną.SuKad masalas būtų ypač lankstus, pavadėtažu plukdomi guminukai - daug lių nereikiaimituoja įtempti.žuvelių Su tokiu tikroviškiau jumontažu plukdomi guminudesius. kaiDutris.jpg - daug tikroviškiau imituoja žuvelių judesius. Žūklės prognozė: 50 proc. teisybės Geriausias laikas žūklei pagal kibimo kalendorių š.m. Gegužės 14 d. Gegužės 15 d. 7.30-9.30, 12.00-12.30, 18.30-20.30 val. 6.30-10.00, 14.00-14.30. 17.30-19.30 val. cm myk j/b Žmonės Š iais metais šešiasdešimtmečio sulaukęs aktorius ir režisierius Sigitas RAČKYS geriausių vaidmenų dar nelinkęs skaičiuoti. Ir vis dar jaučiasi puikiai. “Kai persiriti per šešiasdešimt metų ir dar esi gyvas, tai labai gerai. Visa kita nuplaukia į šalį. Visos tos depresijos ir išgyvenimai atrodo kvailai”, - pavydėtinu entuziazmu trykšta aktorius, kuris ta proga svečius buvo sukvietęs į paties režisuotą spektaklį “Duburys”. Šeima Jį visąlaik supa tik protingos moterys! Irmanto Sidarevičiaus nuotr. Deimantė ZAILSKAITĖ Antakalnyje esančiuose namuose aktorius gyvena su antrąja žmona Rasa Jakučionyte. Jųdviejų sūnus Julijonas, kuriam greitai bus 21-i, studijuoja ekonomiką Lankasteryje (Anglijoje). Iš pirmos santuokos jis dar turi sūnų Andrių ir dukrą Sigitą, kuri su savo lietuviu vyru gyvena Pietų Afrikoje. “Kartais pagalvoju, kad su visais trimis vaikais mano ryšys yra vienodas. Visi vaikai iš namų jau išėję ir Julius atvažiuoja tik atostogų. Neliūdna, nesijaučiame vieniši, - sako aktorius. - Aišku, aš irgi turiu problemų. O kas, sakykite, po šešiasdešimties jų neturi? Nori nenori, jų vis tiek atsiranda. Tik aš jų nesakysiu, neišduosiu visų savo paslapčių. Juk tai yra niekis, palyginti su tuo, kad rytą gali atsikelti ir tau nieko neskauda. Puikiai tai suprantu, kai aplinkui jau krenta mano kurso draugai, aktoriai ir pažįstami. Jeigu esi gyvas ir sulauki pavasario, džiaukis šiluma ir daugiau nieko nenorėk iš gyvenimo”. Ilgisi jauno Tumino Žmoną pagauna meluojant Teatru savo gyvenimo nevadinantis Sigitas dabar mažai vaidina spektakliuose, daugiau režisuoja lietuviškus serialus, kaip antai: “Moterys meluoja geriau”, “Pasmerkti” ar “Svetimi”. Ir visai ne- Gal ir savo žmoną ne kartą yra pagavęs meluojant? “Tai ne! Ir dešimt kartų, jeigu ne du šimtus... (Juokiasi.) Viską meluoja, ypač dėl rūbų. Žiūriu, ateina apsivilkusi nematyta suknele... Ir klausiu: “Tai iš kur tu ją būsi ištraukusi?” O jinai kad nusistebės: “O Jėzau, seniai pirkau, jau pernai ją turėjau”. Tas pats ir su auskarais - niekada šiandien nepirko, visada pirko seniai ir tu, kvaily, nepastebi. Per tiek metų pripranti ir visi tie žaidimai jau yra aiškūs. Tiek metų kartu pragyvenus, jau labai sunku pameluoti, viską jau ir taip žinai ir matai, jau nė prasmės nebėra meluoti. Mūsų šeimoje svarbiausia yra humoras. Ir mūsų sūnus yra toks pats. Taigi vieni kitus traukiame per dantį”. Beje, jeigu apsilankysite aktoriaus S.Račkio namuose ar Anykščiuose esančioje sodyboje, galimas daiktas, ten užklupsite draugiškai besišnekučiuojančias abi jo žmonas. “Jos puikiai bendrauja, nors iš pradžių, žinoma, buvo šiek tiek įtampos. Paskui, matyt, abi būdamos protingos moterys suprato, kad nuo to niekas nepasikeis, ir dabar jokių problemų nekyla”, - pasakoja du kartus vedęs vyras. Tikriausiai tame ir slypi puikiai atrodančio ir visad gerai nusiteikusio aktoriaus paslaptis: jį visąlaik supa tik protingos moterys! Aktorius Sigitas Račkys su žmona Rasa Jakučionyte mėgsta vienas kitą patraukti per dantį išgyvena dėl neretai niekinančio teatralų požiūrio, kad darbuotis Sigitas dabar mažai vaidina spektakliuose, daugiau režisuoja lietuviškus serialus serialuose esą prastas lygis: “Žinote, dabar kiekvieno žmogaus, save laikančio inteligentu, pareiga - pasakyti, kad serialai jo nedomina. Bet aš juos suprantu. Galbūt grynojo meno atstovai tiesiog nori pasipuikuoti, iškelti save prieš šitą meno rūšį. Suprantu, kad yra dvi barikadų pusės: grynojo meno atstovai ir mes, serialų kūrėjai, kurie nepretenduojame į tą grynąjį meną. Niekada aklai, fanatiškai nesirgau teatru, niekada jo nemylėjau taip beprotiškai, kad be jo negalėčiau gyventi. Todėl nesimėtyčiau tokiomis frazėmis, kurias mėgsta sakyti kiti aktoriai, pavyzdžiui: “Norėčiau scenoje numirti”. Taip, teatras yra tavo gyvenimo dalis, bet ne visas gyvenimas”. Filmavimo aikštelėje kaip režisierius būna visoks. Kartais ir šaukia. Jeigu reikia, sušunka ir ant žmonos, kuri kuria nedidelį vaid menį viename jo režisuojamame seriale. Labiausiai kaip režisierius yra priekabus scenarijui, nes nuo jo priklauso daugybė dalykų. Anot S.Račkio, pirmoje vietoje yra scenarijus, antroje - aktoriaus darbas ir tik tada eina režisierius. Filmuojant serialus komandai pasitaiko ir apsižioplinti, o kartais nutinka nenumatytų dalykų. Jis prisiminė vieną serialo “Moterys meluoja geriau” sceną, kurioje vaidinanti aktorė, žiūrovų nuostabai, pasirodė ir su ilgais, ir su trumpais plaukais. “Tiesiog turėjome perfilmuoti tą sceną, o aktorė jau buvo nusikirpusi plaukus. Su tomis moterimis taip jau būna... - juokiasi S.Račkys. - Jos ir meluoja geriau, ir dar visokių velnių pridaro”. Galbūt S.Račkys, kaip pats sako, ir gali nevaidinti, bet negali likti abejingas teatro problemoms. Kai kurios jų ypač drasko aktoriaus širdį: “Skaudu, kad situacija teatre yra labai sudėtinga, netgi, sakyčiau, jinai arti tragedijos. Visada sakau ir sakysiu, kad teatre didžiausias stygius yra režisierių. Aktorių pas mus tikrai yra daug ir labai gerų, medžiagos - irgi. Bet va Lietuva negali parengti gerų režisierių ir dėl to teatras dūsta. Dabar, šiais laikais, taip trūksta jauno Tumino ar jauno Nekrošiaus, ar jauno Vaitkaus. Kitados jie tokius gerus spektaklius statė. Dabar jie stato tokius, kuriuose aš nieko nebesuprantu. Nekrošiaus spektakliuose nieko nesuprantu ir galų gale nieko nenoriu suprasti... Iš viso nėra jokios prošvaistės, kad į teatrą ateitų jaunas įdomus žmogus. Ir ta problema ilgainiui darysis dar aštresnė. Kitas dalykas - nėra profesionalių vadybininkų. Dabar tokie protingi, talentingi žmonės į teatrą labai retai eina. Dėl vadybos ir režisūros stokos teatras labai nukenčia. Suprantu, kad mano gyvenimas baigiasi, bet kai aš būsiu pasiekęs tą kultūrinį užbaigtumą, kai jau nieko nebedirbsiu, man dar norėtųsi pamatyti atgyjantį teatrą”. / 3 3 J/b fiesta 1965 m. Justinas Marcinkevičius 1966 m. Algimantas baltakis 1967 m. Eduardas mieželaitis poezijos pavasaris 1968 m. Janina degutytė 1969 m. Juozas macevičius 1970 m. Antanas venclova Rytoj prapli 1975 m. Marcelijus martinaitis 1976 m. Vytautas rudokas 1977 m. R Vacys reimeris ytoj Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, tradiciškai prasidės didžiausias ir solidžiausias šalyje tarptautinis poezijos festivalis “Poezijos pavasaris”, nuklegėsiantis šventiniais literatūros renginiais per visą Lietuvą ir šėlsiantis iki pat vasaros sutiktuvių. Redžinaldas KABŪRA 1978 m. Judita vaičiūnaitė 1979 m. Algimantas mikuta 1980 m. Petras PALILIONIS 1981 m. Antanas miškinis 1982 m. Sigitas geda 1983 m. Onė baliukonė 1984 m. Albinas bernotas 1985 m. Jonas jakštas 1986 m. Aldona E. Puišytė 1987 m. Stasys jonauskas 1988 m. Robertas keturakis 1989 m. Bernardas brazdžionis 4 4 “Poezijos pavasaris” šalies poetus bei įvairių užsienio šalių svečius būrin sukviečia jau keturiasdešimt septintą kartą. Festivalis eilėmis sučiulbo 1965-aisiais, minint dvidešimtąsias Salomėjos Nėries mirties metines. Pirmuoju “Poezijos pavasario” laureatu simboliškai tapo vienas pagrindinių festivalio iniciatorių, šiandien Nacionalinio poeto titulu pagerbtas poetas, lietuvių literatūros klasikas Justinas Marcinkevičius. Nuo to laiko keitėsi festivalio renginių vietos ir pobūdis, keitėsi poezijos funkcijos visuomenėje, keitėsi istorijos bei kultūros epochos, tačiau pati “Poezijos pavasario” dvasia vienų džiaugsmui, kitų nusivylimui - išliko ta pati iki šių dienų. Paprastai per dvi savaites šalyje įvyksta apie penkias dešimtis susitikimų su žymiausiais Lietuvos poetais. Poezijos skaitymai vyksta veik visuose šalies miestuose ir rajonuose. Kasmet rengiama poetų konferencija, kurioje poetai ir kriti- 1990 m. Gražina cieškaitė 1991 m. Jonas strielkūnas kai diskutuoja apie įvairias literatūrinio pasaulio aktualijas. Tradicinis tapęs moksleivių poezijos vakaras, neformalūs skaitymai “Eilėraščiai per naktį”. Festivalio išvakarėse išleidžiamas naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas “Poezijos pavasaris”. Festivalio dienomis pagerbiami ryškiausi praėjusių metų poetai, įteikiami prizai už poezijos vertimus į lietuvių kalbą, už lietuvių poezijos vertimus į kitas kalbas, už svariausią debiutą almanache, pagerbiamas aktorius poezijos skaitovas. Kaune tradiciškai vainikuojamas “Poezijos pavasario” laureatas, o uždaromasis vakaras visuomet vyksta Vilniaus universiteto Sarbievijaus kiemelyje. Festivalį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga bei Rašytojų klubas, oficialiu festivalio simboliu ir logotipu tapusi šviesaus atminimo Lietuvos dailininko Stasio Krasausko sukurta “Poezijos paukštė”. Verta pasidžiaugti, kad antrąjį, 1966-aisiais vainikuotą, “Poezijos pavasario” laureatą aštuoniasdešimt 1992 m. Henrikas čigriejus cm myk j/b j/bžaidimai xxxxx galvosūkiai xxxxx+ŽŽŽ kakuro kryžiažodis Pagalbinės skaičių sumų reikšmės 3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+6 4=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+5 16=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5 Praėjusios savaitės kryžiažodžio atsakymai Vertikaliai: Visaginas. Namudė. Mada. Asilėnas. Pasala. Balas. Bk. Ne. Karas. Moa. Lama. Tolis. Ak. Ralis. Akla. Remas. Musės. Bilis. Ūk. Visi. Anakonda. Ar. Mik. Kasas. Asai. Žara. Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip, kad jie sudarytų atitinkamų “raktiniuose” kvadratėliuose nurodytų skaičių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu. Parengė : “Galvosūkių klubas” Horizontaliai: Pižama. Bak. Marina. Samana. Elas. Gale. Mika. Ida. Rasos. Ona. Tas. Kol. Ūda. Sabaliukas. Saris. Nilas. Vai. Alas. “Mir” Mės. AUS. UN. Maksima. Daboklė. Ir. Ėska. Aseka. Pažymėtuose langeliuose: K okteilis . Praėjusios savaitės prizą grupės “Olialia pupytės” kompaktinę plokštelę “Išpildyk mano norus” laimėjo Simona Albavičiūtė (Vilnius). (Dėl prizo prašome skambinti tel. 261 09 11) Spręskite kryžiažodį ir laimėkite: atlikėjo Stano kompaktinę plokštelę “Delfinai 2.0”. Kryžiažodžio atsakymą siųskite SMS žinute numeriu 1390 iki gegužės 16 d. Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS). Praėjusios savaitės GALVOSŪKIO atsakymai 13 Žinutės kaina - 1 Lt. Laimėtoją paskelbsime kitame numeryje. GEGUŽĖS 16-22 D. horoskopas Avinai turi itin kritiškai ver Liūtus kitą savaitę lydės sėk tinti dalykinius pasiūlymus, ku rių gaus kitą savaitę. Daugelis šių idėjų gali būti abejotinos. Kad išvengtu mėte galimų klaidų, artimiausiomis die nomis verčiau apskritai nesiimkite reikalų, o laiką skirkite, pavyzdžiui, būsto tvarky mui. mė. Jūsų autoritetas sparčiai di dės. Apskritai savaitė palanki ak tyviai profesinei veiklai ir kūrybiniams ieš kojimams. Derybos ir susitikimai, susiję su veiklos plėtimu, duos teigiamų rezultatų ir atvers puikias perspektyvas. Jaučiai turi tramdyti nenu rėtų susimąstyti apie ateitį. Jūs tikriausiai turėsite atsisakyti kai kurių ankstesnių idėjų ir planų, bet juos pakeis perspektyvesni. Atkaklus darbas padės pasiekti unikalių rezultatų visur kur. Su aplinkiniais elkitės taktiškai ir san tūriai. maldomą norą pasigirti aplinki niams savo karjeros laimėjimais ir finansine padėtimi. Jūs tikriausiai užsi manysite tai padaryti per susitikimą su se nais bičiuliais, įvyksiantį kitą savaitę. Ver čiau patylėkite, kad neįgytumėte dar dau giau pavyduolių. Dvyniams ateinanti savaitė žada aukštesnį postą ir didesnes pajamas. Laikotarpis bus tinka mas pereiti į naują darbą arba imtis naujo komercinio projekto. Atsiras galimybė rea lizuoti seniai numatytus dalykinius planus. Savaitgalį praleiskite su giminėmis, kad jie nemanytų, jog neskiriate jiems dėmesio. Vėžiams bus suteikta ilgai laukta veiksmų laisvė, todėl jie galės tvarkyti vis atidėliojamus reikalus. Venkite “geranorių”, kurie visada pasirengę papasakoti naujausias paskalas apie jums brangius žmones. Asmeniniame gyvenime viskas gerai, svarbiausia - būki te dėmesingi mylimam žmogui. Mergelės kitą savaitę tu Svarstyklės sėkmingai tvarkys reikalus, susijusius su mokslu ir naujų įgūdžių įgijimu. Branginkite savo laiką, negaiškite jo niek niekiams, ir tada užbaigsite visus numa tytus darbus. Artimiausios dienos jums žada bičiulių ir giminių staigmenas bei dovanas. Skorpionams, užsii mantiems komercija, vertėtų pa galvoti apie naujus perspekty vius projektus su partneriais užsieniečiais, čia jus tikriausiai lydėtų sėkmė. Būkite iš tvermingesni ir pademonstruokite savo nepriklausomybę, tada jūs pasieksite no rimų rezultatų dalykinėse derybose. Jūsų organizaciniai sugebėjimai paims viršų. Šauliams ateinanti savaitė bus rami visais atžvilgiais. Padėtis darbe bus visiškai kontroliuoja ma, nieko naujo ten neįvyks. Artimiausiomis dienomis spręskite klausimus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, kadangi dabar tinka mas metas persikraustyti į naują butą, da ryti remontą ar tiesiog perstatyti baldus. Ožiaragių kitą savaitę lau kia geros naujienos. Pastangos darbe pagaliau duos seniai lau kiamų rezultatų, bet negaiškite laiko ir ne eikvokite energijos menkniekiams. Savaitės pabaigoje gali kilti nesutarimų šeimoje. Jei jau taip atsitiks, tai paskubėkite susitaikyti. JAUTIS Pianistė MŪZA RUBACKYTĖ (gegužės 19 d.) Režisierius JONAS VAITKUS (gegužės 20 d.) Aktorius DALIUS MERTINAS (gegužės 21 d.) Irmanto Sidarevičiaus nuotr. Vandeniai turi atidžiai spręs ti finansinius klausimus. Jūsų pi niginei gali skaudžiai smogti ir azartiniai lošimai, tad be reikalo nerizikuo kite. Ir apskritai atsargumas jums dabar ne pakenks. Asmeniniame gyvenime galimas netikėtas posūkis - atsitiktinė pažintis tik riausiai peraugs į ilgalaikius santykius. Žuvys turi būti budrios ir klausyti proto balso, priimda mos vienus ar kitus sprendimus. Kol kas nevertėtų planuoti nieko naujo, nepatariama imtis rizikingų finansinių operacijų. Ateinanti savaitė bus tinkamas metas atidėliotoms problemoms spręsti. Visas jėgas skirkite jau pradėtiems dar bams užbaigti. / 13 j/b Kosmosas gyvybė K osminiu teleskopu “Kepler” buvo nustatyta: daugiau kaip 500 milijonų mūsų galaktikos planetų yra tinkamos gyventi. Todėl astronomai ir prie jų prisijungę matematikai atkakliai teigia, kad vien Paukščių take - jis ir yra mūsų galaktika tiesiog turi egzistuoti tūkstančiai, o gal ir dešimtys tūkstančių išsivysčiusių civilizacijų. 12 Skeptikai prieštarauja, kad bent jau apžvelgiamoje kosminėje erdvėje be mūsų tikrai nieko nėra, o savo teiginį grindžia garsiuoju Fermio paradoksu. Enrikas Fermis (Enrico Fermi) - italų kilmės amerikiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas. Pasakojama, kad dar 1950 m., pietaudamas jis klausėsi kolegų fizikų, kurie įrodinėjo, kad mūsų proto broliai Visatoje yra anaiptol ne retenybė. Išklausęs juos, jis uždavė klausimą: “Na, tai kurgi jie?” Fizikai neturėjo ką atsakyti. Aiškus prieštaravimas - didžiulė Visata ir ryšių su kitais jos gyventojais nebuvimas - vėliau ir buvo pavadintas Fermio paradoksu. Praėjus ketvirčiui amžiaus, jį papildė anglas Maiklas Hartas (Michael Hart). Jo manymu, jei egzistuotų tūkstančiai nežemiškų civilizacijų, jos būtų mus pasiekusios jau prieš milijonus metų, bent viena. Kol kas niekas iš kitų pasaulių iki mūsų neatkeliavo ir ryšio neužmezgė. O tai, skeptikų nuomone, yra pats įtikinamiausias argumentas, kad jų, “proto brolių”, išvis nėra. “Galbūt jie negalėjo. Arba nenorėjo?” - prieštarauja entuziastai ir siūlo keletą Fermio paradokso sprendimo variantų. Kodėl iki šiol neatsiliepia nežemiškos civilizacijos formos galaktikos M87 centre, o ji nuo Žemės yra nutolusi per 50 milijonų šviesmečių. Į šią juodąją skylę tilptų visa mūsų Saulės sistema. Gali būti, kad viduje ir yra kažkas panašaus į Saulės sistemą, o mūsų “proto broliai” iš ten nekiša nosies. Jie nieko nežino apie mus, o mes - apie juos. 2. Jų labai labai maža Bandydami išspręsti Fermio paradoksą, Karlosas Kota (Carlos Cotta) ir Alvaras Moralesas (Alvaro Morales), matematikai ir astrofizikai iš Malagos (Ispanija) universiteto, labai sumažino galimą protingų būtybių kosmose skaičių. Ispanų mintis yra ta, kad Visatoje gyvena protingų būtybių. Bet jos pirmiausia paleidžia žvalgybinius zondus, kiekviena civilizacija savo. Kuris nors iš jų turėtų pasiekti ir mus, o jei iki šiol nepasiekė, vadinasi, civilizacijų labai maža. Mokslininkai sudarė matematinį modelį, į kurį įtraukė Visatos matmenis, įvairų zondų skaičių, jų veikimo laiką. Rezultatas yra toks: jei zon- dai veikia 50 mln. metų, nežemiškų civilizacijų gali būti nuo šimto iki tūkstančio, bet jei žvalgybiniai aparatai tarnauja 100 mln. metų, nežemiškų civilizacijų gali būti iš viso kokios 10. Matematinė logika yra tokia: kuo ilgiau veikia zondai, tuo didesnė jų atskridimo tikimybė. O jei niekas iki šiol neatskrido, civilizacijų Visatoje yra tik vienetai. 3. Jie bijo Mokslininkas iš Kanados Edrianas Kentas (Adrian Kent) iš Vaterlo teorinės fizikos instituto (Ontarijas, Kanada) mano, kad kosmose yra mažai naudingų žaliavų. Todėl išsivysčiusios civilizacijos yra priverstos dėl jų kautis, tai yra kariauti su kitomis protingomis būtybėmis. Išlikusios nežemiškos rasės tampa labai atsargios ir pradeda visaip slėpti savo egzistavimą. Visai gali būti, kad kitos protingos būtybės net specialiai maskuojasi, kad neatkreiptų dėmesio iš šalies. Kento manymu “savireklamos politika kosmose”, kurios šiuo metu laikosi žmonija, gali turėti labai liūdnų pa- sekmių - dar ims ir atsilieps kokie nors kosminiai plėšrūnai. Arba kolonizatoriai. Trumpai tariant, mokslininkas pataria “sėdėti suskliaudus ausis”. Jo manymu, grėsmę kelia net mūsų zondai “Voyager”, kurie peržengė Saulės sistemos ribas, nes juose - nurodymai, kaip mus rasti. “Agresoriams pakanka aukšto išsivystymo lygio, net nereikės siųsti kosminių flotilių Žemei užimti. Norint sunaikinti visą žmoniją, pakaks trijų ateivių nemokšų su paprasta laboratorine įranga”, niūriai juokauja Kentas. Beje, Tarptautinė astronomų sąjunga sutinka su mokslininko nuogąstavimais ir ieškantiems kosminio proto pataria apsiriboti vien pasyviu signalų iš kosmoso priėmimu ir vengti aktyviai siųsti duomenis. 4. Jie yra menkai išsivystę namisėdos, kaip ir mes Per visą Žemės civilizacijos gyvavimo laiką žmonės taip ir nenukako į kitą planetą, net iki Marso dar nenuskrido. Ir Žemės palydove Mėnulyje seniai lankėsi. O kodėl? Todėl, kad kol kas visko užtenka ir gimtojoje planetoje. Gyventojų skaičius auga ne tokiais tempais, kad prireiktų kitų namų ir nekyla būtinybė aktyviai užkariauti kosmosą. Mokslininkai mano, kad kitos civilizacijos vystosi analogiškai, todėl sėdi kiekviena savo namuose. Vadinasi, Fermio paradokso sprendimas visi namisėdos, ir dar bailūs. 5. Per toli vieni nuo kitų Amerikietis dr. Redžinaldas Smitas (Reginald D.Smith) iš Bušė-Franklino (Bouchet-Franklin) instituto Fermio paradoksą aiškina nepaprastai mažu nežemiškų civilizacijų tankumu kosminėje erdvėje. Kitaip tariant, esame pernelyg toli vieni nuo kitų. Mokslininkas apskaičiavo vidutinį tankumą, būtiną ryšiui užmegzti bent tarp dviejų “brolių”: pagal jį, Paukščių take, nieko nežinodamos viena apie kitą, gali egzistuoti daugiau kaip 200 civilizacijų. Parengė Milda Kunskaitė 1. Kitų planetų gyventojai nuo mūsų slepiasi juodosiose skylėse Kai kurie mokslininkai mano, kad juodųjų kosmoso skylių viduje gali būti planetų, o jose - gyventi protingos būtybės. Apskaičiuota, kad kai kurių, ypač didelių juodųjų skylių viduje, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms atsiranda zonos, kuriose yra įmanomas įprastos erdvės ir laiko, taip pat masyvių kūnų, planetų, egzistavimas. Jos gali suktis aplink centrinę, vadinamąją singuliariškumo zoną itin sudėtingomis, bet stabiliomis uždaromis orbitomis, tarsi aplink Saulę. Dar daugiau, planetos, esančios skylėje, gauna šviesos ir šilumos iš centrinės singuliariškumo zonos, kur erdvė ir laikas tampa begaliniai. To gali pakakti gyvybei egzistuoti. Tad išsivysčiusios civilizacijos ramiai sau egzistuoja stambių juodųjų skylių viduje galaktikos branduolyje, nematomos iš išorės. Amerikiečių astronomai atrado dar neregėto dydžio juodąją skylę. Šis “monstras” yra stambios, elipsės 12 cm myk 1971 m. Eugenijus matuzevičius 1972 m. Antanas drilinga 1973 m. Paulius širvys 1974 m. Albinas žukauskas 1993 m. Algirdas verba 1994 m. Aidas marčėnas 1995 m. Donaldas kajokas 1996 m. Kornelijus platelis 1997 m. Vytautas P. bložė 1998 m. Gintaras patackas 1999 m. Jonas juškaitis 2000 m. Gintaras grajauskas 2001 m. Stasys Stacevičius 2002m. Kazys Bradūnas 2003 m. Antanas A. jonynas 2004 m. Alfonsas maldonis 2008 m. Viktoras rudžianskas 2009 m. Rimvydas stankevičius 2010 m. Zita mažeikaitė ups poezija! vienerių Algimantą Baltakį - dar tebeturime gyvą ir, nors retai, tačiau dar vis tebekuriantį eiles. Smagu konstatuoti, kad šio poeto populiarumas neblėsta po šiai dienai - atmintinai jo eilių žino net ir tie, kurie nežino šio poeto pavardės, o dainos A.Baltakio kurtais tekstais, tokios kaip “Aš tolstu nuo tavęs, kaip tolsta laivas”, “Gimiau nei per anksti, nei per vėlai”, “Antilopė” moka kiekvienas, o dainuojantieji “Tik vieną pušelę, maldauju, palik”, neabejoju, šventai įsitikinę, jog žodžiai - liaudies. Mažiau pasisekė dėl kolaboravimo su sovietiniu režimu šiandien “nurašytam” trečiajam 1967-ųjų metų laureatui Eduardui Mieželaičiui, kurio indėlis lietuvių literatūron, vertinant ne politiniu, o literatūriniu aspektu, ne toks jau menkas, turint galvoje tiek jo darbus saugant bei puoselėjant lietuvių literatūros tradiciją, tiek jo kūrybą. Matuojant literatūros kokybės - ne sovietinės nomenklatūros pasiekimus sunkiau, ko gero, šiandien apginti titulus sektųsi didžiumai XX a. aštuntojo dešimtmečio festivalio laureatų, žinoma, išskiriant ketvirtąją laureatę - poetę Janiną Degutytę, kurios vardas visais laikais, prie bet kurios santvarkos dėl paliktų tyrų, tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sielas virpinančių posmų išliks švarus, 1973 metų laureatą Paulių Širvį, po šiai dienai su meile 2005 m. Daiva čepauskaitė 2006 m. tautos vadinamą “lietuvišku beržu”, taip pat - “Kukučio balades” ir begalę kitų puikių eilėraščių pasaulin paleidusį 1975-ųjų laureatą Marcelijų Martinaitį. Na, gal dar vertėtų pasistengti ginant Albino Žukausko, Juditos Vaičiūnaitės reputaciją... Žvelgiant į “Poezijos pavasario” vainikuotųjų sąrašą, pagal poetų pavardes, jų kūrybos kontekstus labai lengva atsekti sovietinio sąstingio ir ryškesnių atšilimų ribas. Antai 1981-ieji ženklina sovietų represuotų Sibiro tremtinių reabilitavimą. Vienas tokių - poetas Antanas Miškinis tapo ir tų metų festivalio apdovanotuoju. Neatsitiktinai po jo pavardės seka ir tokios lietuvių literatūrą puošiančios pavardės, kaip Sigitas Geda, Onė Baliukonė... Tuomet - vėl sąstingis, vėl atšilimas, švystelintis į laureatus iki tol užgintą pavardę - Bernardas Brazdžionis, o su ja - nuo 1990-ųjų “Poezijos pavasario” laureatų sąraše nomenklatūra atiduoda teisėtą viešpatystę literatūrai. Malonu paminėti, kad didžiuma - net trys dešimtys - visų laikų “Poezijos pavasario” laureatų dar tebėra gyvi, ir pasveikinti juos, o drauge ir dar oficialiai nepaskelbtą, tik gegužės 27-ąją ąžuolo lapų vainiku apjuosimą keturiasdešimt septintąjį laureatą, tuoj pat prisijungsiantį prie šio garbingo pašlovintųjų sąrašo bei tapsiantį “Poezijos pavasario” ir visos lietuvių literatūros istorijos dalele. Gintautas Dabričius 2007 m. Vytautas rubavičius / 5 5 j/b tema santykiai Porų santykių žinovas moko viliojimo meno V Irmanto Sidarevičiaus nuotr. ilnietis Šarūnas MAŽUOLIS užsiima vyrų ir moterų santykių konsultavimu. Porų santykius analizuojantis vyras neabejoja: kai moteris horizonte išdygusiai simpatijai vieną po kito siunčia žalius šviesoforo signalus, sėkmė jai yra garantuota. Tie ženklai, kuriuos jis sutiko atskleisti, veikia taip stipriai, kad vyrai virtinėmis eis prie vidutinio grožio moters, prie kurios anksčiau nė neprieidavo, į kurią nė akies krašteliu nepažvelgdavo. Deimantė ZAILSKAITĖ Trukdo fantastinis sąrašiukas 6 Į vyrų ir moterų santykių žinovą Š.Mažuolį dažnai kreipiasi ir paprasti, ir visuomenėje pripažinti žmonės, kuriems sunku susirasti antrąją pusę. “Tai viena didžiausių problemų visame pasaulyje, ypač Europoje, - konstatuoja Š.Mažuolis, šia tema konsultuojantis ir vedantis specialias paskaitas. - Užmegzti santykius tikrai nėra sunku, bet sutikti tinkamą antrąją pusę - sudėtingas reikalas”. Vyrų ir moterų santykius analizuojantis Šarūnas gilinasi, kokias klaidas dažniausiai daro savo antrąją pusę jau radę ar jos dar ieškantys. Pirmiausia vienišiems vyrams ir moterims jis pataria susitikinėti su įvairiais žmonėmis ir neieškoti idealo per pirmus pasimatymus. Mat, Šarūno įsitikinimu, susirasti širdies draugą labiausiai trukdo fantastinis sąrašiukas, dažniausiai susidarytas ne iš asmeninių poreikių, bet perimtas iš filmų, tėvų, draugų. O juk daugelis mūsų, ne paslaptis, nė nenutuokia, ko jam iš tikrųjų reikia. “Didžioji dalis vyro ieškančių moterų dažniausiai bendrauja tik su vienu iš kandidatų, vadinamuoju mergintoju, - sako Š.Mažuolis. - Pasirinkti tinkamą vyrą - tai pereiti per daugybę pažinčių ir daliai visai šaunių variantų pasakyti “ne”. Mūsų moterys sutinka pusėtinai tinkantį vyrą ir su juo bando sukurti santykius. Deja, kol moteris netaps drąsi ir iki galo neuždarys durų, 6 tol kitas variantas neateis”. Šarūnas pabrėžia, kad nereikėtų neigiamai žiūrėti į skyrybas, nes tai yra natūralus procesas. Didžiulė bėda ta, kad žmonės tuokiasi nepasiruošę, geriau teoriškai pasirengus, būtų daroma kur kas mažiau klaidų. Tarkime, tokioje šalyje kaip Olandija mokymo įstaigose yra ilgalaikių santykių mokymo programos ir ten, Š.Mažuolio duomenimis, skyrybų ir problemų šeimose gerokai mažiau nei kitur. Suromantinti mergišiai Nors dabar daug kalbama apie moterų iniciatyvumą, Š.Mažuolio įsitikinimu, vyras, kaip aktyvusis pradas, turi šefuoti moterį: “Nors šiuolaikinėje visuomenėje vaidmenys keičiasi, nepabėgsi nuo vyriškumo ir moteriškumo. Kol vyras aktyviai asistuoja moteriai, jam įdomu, o moteris pamažu pripranta, prisiriša ir po truputį įsimyli vyrą”. Š.Mažuolis apgailestauja, kad moterys per anksti atsiduoda vyrams iš nesaugumo jausmo ir baimės būti paliktos. Prie šio proceso pagreitinimo dar prisideda ir romantiški filmai, kur jau po keturiasdešimties minučių dramos prasideda glamonėjimosi scenos. “Juk pasimylėjus keičiasi dinamika: moteris prisiriša, o vyrui moteris tampa mažiau įdomi. Ir viskas griūva. Jau nebegalimas normalus vyro šefavimas, nes vyrui moteris tampa mažiau įdomi, - sako vyrų ir moterų santykių žinovas. - Pasak daugelio tautų išminties, moteris išvis neturi atsiduoti iki vedybų. Dabar Vyrų ir moterų santykių konsultantas Šarūnas Mažuolis moko, kaip patikusiam asmeniui siųsti teisingus palankumo signalus tai skamba kaip fantastika, todėl tenka derinti dabartinę beprotystę su tuo, kas iš tikro gerai vyrui ir moteriai. Deja, vyrukai jau po trečio, ketvirto pasimatymo pradeda visaip laužti merginas mylėtis. Esą jeigu vyras anksti nepasimyli su moterimi, tai jis yra nepakankamai vyriškas. Tai visiška nesąmonė. Sakykite, kas suromantinti mūsų visuomenėje? Mergišiai, banditai, apgavikai. Ir esant tokiam suromantinimui mėginame kurti santykius. Moterys, pirmiausia pasižiūrėkite, ar jums gera būti su tuo žmogumi, ar malonu kalbėtis įvairiomis temomis, kaip priimate vienas kito vertybes ir trūkumus, ar galite užmegzti intymų ryšį. Ir tik tada važiuokite į jo namus klausytis muzikos”. Ir dar. Vyrai dažnai mėgsta sakyti: “Aš net nesibučiavau su ta moterimi, gal ji man visai netinka seksualiai”. Šarūnas nesutinka su tokiu seksualinio atitikimo sureikšminimu: jeigu vyrą ir moterį sieja didžiulė meilė ir artumas, tai bet koks intymumas yra dieviškas. Užtenka prisiliesti pirštu vienam prie kito ir tai suteikia didžiulį intymumo jausmą. PRAKTIKA Kaip jam siųsti teisingus signalus • Normali pasimatymų sistema tokia - moteris rodo palankumo arba komforto signalus: “Prieik”, “Kviesk mane”. Jų yra daugybė. Tai flirto, bet ne seksualumo signalai. O vyras imasi iniciatyvos. • Didžiausia bėda, kad moterys nemoka rodyti žalių šviesoforo signa- lų, o vyrai nemoka judėti į priekį, todėl to juos mokau aš. Kai viename kūno kalbos praktikos užsiėmime vyrus ir moteris mokiau šitų dalykų, viena graži, susitvarkiusi penkiasdešimtmetė iš salės išsirinko būtent mane komforto signalų sekai išbandyti. Mane tiesiog kaip elektra nukratė. Taigi jeigu tinkamai atliksite komforto signalų seką, vyrą tiesiog kaip žaibas trenks. Tai neapsakomai nuostabus jausmas vyrui, nes moteris prieš jį dešimt kartų pagražėja ir svarbiausia - neatrodo gašliai. Taigi kad suviliotų vyrą, moteriai nereikia labai gerai atrodyti (tai gali būti netgi savotiškas barjeras), reikia tik gražiai susitvarkyti. • Pirmas žingsnis. Pavyzdžiui, klasikinis vakarėlio variantas: jeigu kam- pe stovi simpatiškas vyrukas, ką darysite? Pirmiausia pagaukite jo žvilgsnį. Toliau atliekamos įvairios veiksmų sekos. Vienas iš variantų: tris sekundes įdėmiai į jį žiūrėkite ir būtinai nusišypsokite akimis. Tada nuleiskite akis, tarsi būtumėte susikuklinusi ar sumišusi. Kada moteris parodo esanti sumišusi, vyras pasijunta esąs karžygys ir keliauja jos užkariauti. Kai nuleidi akis, šiek tiek nulenki ir galvą. Tai puiki galimybė atlikti labai įdomų veiksmą: nepakėlus galvos pasižiūrėti savo simpatijai į akis. • Antras žingsnis. Po tokio trijų sekundžių žvilgsnio ateina sudėtingoji dalis, kurios ganėtinai ilgai reikia mokytis prieš veidrodį: atpalaiduokite žandikaulį, kuris paprastai nuo streso būna sukąstas. • Trečias žingsnis. Atpalaidavusi žandikaulį moteris turi truputėlį prasi- žioti. Tik nebūtina papūsti lūpų, nes tai jau būtų gyvuliško seksualumo signalas. To moteriai nereikia, kad pasiųstų signalą vyrui, užtenka šiek tiek praverti burną. • Ketvirtas žingsnis. Susitinka žvilgsniai, atsipalaiduoja žandikaulis, pra siveria lūpos. Kitas žingsnis: tiesiog šiek tiek pažaiskite su plaukais - nubraukite plaukų sruogą, parodykite savo kaklą, žiūrėdama tiesiai simpatijai į akis. Tada nusišypsokite ir dinkite iš jo matymo lauko. Neabejokite, jis nuseks jums iš paskos. cm myk J/B Mirties zona Ekskursija Kelionė į radiacij s zoną EPA-Eltos nuotr. N etruks ateiti diena, kai kiekvienoje kelionių agentūroje, be kelionių į Egiptą ar Kanarų salas, rasime siūlymą apsilankyti radiacija užterštose Černobylio apylinkėse. O kol kas vienos dienos ekskursijas siūlo Ukrainos kelionių agentūros. Štai vienos iš ekskursijų reklama: “Turėsite nepakartojamą progą nuvykti į ekstremalią kelionę - į Černobylio atominę elektrinę. 1986 metais ten įvyko didžiausia atominė katastrofa žmonijos istorijoje. Po sprogimo į aplinką buvo išmesta daugiau kaip 100 kilogramų radioaktyviųjų medžiagų. Taip atsirado 30 kilometrų radioaktyvi zona ir miręs Pripetės miestas. Tos vietos bus netinkamos gyventi dar tūkstančius metų”. Kapinės stadione Biuras pateikia vienos dienos ekskursijos programą: išvykstama autobusu iš Kijevo iki radioaktyvios zonos ribos (140 km). Čia tikrinami dokumentai ir suteikiamas leidimas įvažiuoti į užkrėstą zoną. Po pusvalandžio atvykstama į Černobylio miestą, kur prieš sprogimą 1986 metais balandžio 26-osios naktį gyveno per 12 tūkstančių žmonių. Černobylis - miestas, kurio istorija siekia XII amžių. Čia savo dvarus turėjo Sapiegos ir Chodkevičiai. Amžiams bėgant Černobylyje gyveno įvairių tautų atstovų, o jų sambūvį sunaikino Stalinas. Dabar Černobylyje galima aplankyti tik tas vietas, kurias siūlo Kijevo kelionių agentūra: • gatves su apleistais namais, kurie vasarą pasislepia po itin sodria žaluma; • paminklą žuvusiems tėvynės gynėjams; • paminklą elektrinę gesinusiems ugniagesiams ir jos darbuotojams. Tai būtent tie ugniagesiai, kurie atvyko gesinti reaktorių ir tapo pirmosiomis katastrofos aukomis. Per du pirmus mėnesius 28 žmonės mirė nuo ūmios spindulinės ligos. Paskui - dar 19. Anot skirtingų šaltinių, įvairiomis vėžio formomis susirgo nuo keturių iki penkiolikos tūkstančių žmonių. Ekskursantai pamatys ir atminimo lentelę, skirtą sraigtasparnio ekipažui, kuris žuvo 1986 metų spalio 10 dieną, kai, žeriant smėlį ant reaktoriaus, sraigtas užkliudė kraną, dirbusį statant du naujus reaktorius (jie taip ir nebuvo baigti). Vietos stadione rūdija tonos įrenginių, kurie buvo naudojami gaisrui gesinti ir sarkofagui gaminti. Tie įrenginiai taip prisotinti radiacijos, kad niekam nebetiko. Ši “įdomybė” taip pat įtraukta į ekskursijos programą. Turistai vedami ir prie įlankos Pripetėje, kurioje buvo nuskandinti radiacija užkrėsti upių laivai ir baržos. Po šių slegiančių vaizdų turistai patiria tikrą atgaivą, apsilankę gražiai atnaujintoje Šv.Iljos cerkvėje. Tai vienintelė linksmesnė vieta visame Černobylyje, kuriame dar gyvena apie 2500 žmonių, besirūpinančių sarkofago saugumu ir dirbančių naujo statybose (jis turėtų atlaikyti dar 100 metų). Tačiau tie žmonės čia tik nakvoja. Jie čia dirba po 10 valandų keturias dienas per savaitę. Trims dienoms išvyksta iš miesto vaiduoklio. Grįžta į savo šeimas Kijeve ir Slavatyčiuje. Vaikai ir reaktorius Akimirkai užsimerkite ir pamėginkime įsivaizduoti, kad dabar 1986 metų balandžio 27-oji. Tą dieną vėjas stipriai pučia nuo elektrinės ir neša anaiptol ne balandžiui būdingą karštį. Keturi kilometrai nuo Lenino bulvaro, pagrindinės miesto gatvės, kuria į jį įvažiuojama, antrą parą liepsnoja reaktorius. 50 tūkstančių gyventojų turinti Pripetė - jaunų žmonių miestas. Vidutinis gyventojų amžius - 26 metai. Tūkstančiai vaikų parkuose žaidžia kamuoliu, kapstosi smė- Kristus Lenino bulvare Atsimerkime. Turistų autobusas pervažiuoja tiltą per Pripetę. Privažiuoja saugomus vartus ir dešimtis kilometrų nutįsusią tvorą. Medinis Kristus ant kryžiaus priešais Lenino bulvarą pasitinka turistus. Už jo - miręs miestas: 160 betoninių daugiaaukščių pastatų; 15 vaikų lopšelių ir darželių; septynios mokyklos; trys ligoninės; 25 parduotuvės; 27 barai, kavinės ir restoranai; 3 kultūros namai ir 1200 vietų kino teatras; 3 dengti baseinai, du stadionai ir 10 sporto salių; didžiulis parkas, 35 jaunimo sodai, pramogų parkas su velnio malūnu, autobusų ir geležinkelio stotis. Upės prieplaukoje dešimčių ištrauktų į krantą laivų, baržų ir valčių skeletai. Viskas rūdija, baigia suirti ir paskęsti užsisėjusių tuopų, gluosnių ir pušų tankmėje. Namų griuvėsiuose apsigyveno lapės, jenotiniai šunys, barsukai; ateina pasiganyti stirnos, Prževalskio arkliai ir briedžiai. Jų tyko vilkai ir lūšys. Turistai Pripetėje praleis 2,5 valandos vaikštinėdami su gidu. Vakare, grįždami į Kijevą per apgyventus kaimus ir miestelius, turės laiko apgalvoti tai, ką pamatė neįprastoje ekskursijoje į svetimą planetą, kurioje kadaise buvo kažkokia civilizacija... Kaimai po žemėmis Išvažiavęs iš Černobylio autobusas su turistais pravažiuoja iškeldintus Lelevo ir Kopačių kaimus. Juose likę tik žemių kalnai. Buldozeriai nušlavė kaimus nuo žemės paviršiaus ir jų vietoje išaugo radioaktyvių atliekų saugyklos. Autobusas pravažiuoja vadinamąjį rudąjį mišką - dabar retomis, žemomis pušaitėmis apaugusį ruožą. Tai viena labiausiai pasaulyje radiacija užkrėstų zonų. Ten augančios pušys gavo tokį spinduliavimą, kuris prilygtų dvidešimčiai atominių bombų, kokios buvo numestos ant Hirošimos ir Nagasakio. Medžiai iškart parudavo ir nudžiūvo. Buldozeriai sulygino mišką su žeme, kelmai buvo nugabenti į atliekų kapinyną. Administraciniame elektrinės pastate, erdvioje valgykloje, turistai vaišinami pietumis. Vienoje iš salių jie gali pamatyti sugriauto ir po betoniniu sarkofagu palaidoto ketvirtojo bloko maketą. Elektrinėje iki šiol yra vietų, kurios yra tokios radioaktyvios, kad darbuotojai tegali įeiti tik 5 sekundėms. Dar žvilgsnis pro langą į spyg liuota viela aptvertą teritoriją su sarkofagu ir ketvirtuoju bloku, ir ekskursijos dalyviai išvyksta į Pripetę. lio dėžėse, taškosi Pripetės upėje. Gatvėmis nepaliaujamai važinėja laistymo mašinos. Milicininkai apsirengę guminiais kombinezonais ir užsidėję kaukes. Vis daugiau greitosios pagalbos automobilių skuba į ligoninę. Žmonės žino, kad kažkas atsitiko elektrinėje, bet turbūt tai pratybos? Jų čia jau tiek buvo... Jokios informacijos. Černobylis pavaldus Maskvai ir sprendimai priimami ten. O Maskva turi savų prioritetų. Svarbiausias - kad nieko nesužinotų pasaulis. Pusiaudienį iš mieste įrengtų garsiakalbių moters balsas paskelbia nuosprendį miestui: “Dėmesio, dėmesio. Dėl avarijos elektrinėje Pripetėje padidėjo radiacija. (...) Skelbiame skubią gyventojų evakuaciją į kitus Kijevo srities miestus. 14 valandą atvyks autobusai. Patariame pasiimti dokumentus ir tik būtiniausius daiktus bei maisto kelionei. Visi palikti evakuacijos laikotarpiu butai bus saugomi milicijos. (...) Prašome išjungti elektrą, dujas ir vandenį ir laikytis rimties”. Žmonėms teigiama, kad jie išvažiuoja trims dienoms, bet jie verkia. Suvažiuoja tūkstančiai autobusų. Praeina dvylika valandų. Balandžio 28 dieną 50-tūkstantinė Pripetė lieka be gyvybės ženklų. Pasiliko tūkstančiai šaldytuvų, pilnų maisto, šimtai tonų maisto parduotuvėse, restoranuose, tonos baldų butuose; jau benamiai naminiai gyvūnai, automobiliai ir kitokia įranga. Visa tai reikėjo išgabenti, nukenksminti. Prasidėjo plėšikavimas, miestą teko aptverti. Žmonės, kurie tada ten dirbo, gavo didžiulę spinduliuotės dozę, dauguma jų jau mirę. Paskelbus skubią evakuaciją, vos per parą Černobylis liko be gyvybės ženklų. Dabar šioje mirties zonoje šeimininkauja laukinė gamta Parengė Rolanda STRUMILIENĖ / 11 11 j/b Namai Augintiniai Be jų namai būtų nejaukūs K Asmeninio albumo nuotr. atė turbūt yra vienas prieštaringiausių gyvūnų. Prieš daugybę šimtmečių katės buvo siejamos su tamsiomis jėgomis, dabar kartais jos kaltinamos nesugebėjimu prisirišti prie žmogaus. Vieni jų nemėgsta, kiti jas myli. Tačiau tie, kuriems teko pažinti šiuos kupinus žavesio gyvūnus, žino, kad jie geba užmegzti su žmogumi lygiai tokius pat artimus ryšius, kaip ir šunys. Jeigu ne artimesnius. Giedrė MILKEVIČIŪTĖ Trys katinų augintojų istorijos Katės geresnės gydytojos už šunis? Nuo seno žinoma, kad kontaktas su kate veikia raminamai, mažina stresą. Šio gyvūno glostymas, jo monotoniškas, garsus murkimas ir įvairūs skleidžiami garsai labai palankiai veikia nervingus žmones. Mažėja kraujospūdis, cholesterolis ir trigliceridų kiekis kraujyje, todėl mažėja tikimybė susirgti kraujotakos ligomis (pvz., insulto tikimybė sumažėja 3 procentais). Katės gali padėti numalšinti skausmą, nes jaučia skaudamą vietą ir ant jos atsigula. Mat katės šeriai turi neigiamų jonų, o skaudama vieta - teigiamų. Guldamasi ant skaudamos vietos, katė neutralizuoja kenksmingus jonus. Tokią felinoterapijos (gydymo katėmis) rūšį galime išmėginti patys, priglaudę savo murkliuką. Veislė ir spalva neturi reikšmės. Tačiau katės išties yra visateisės gydytojos kaip ir šunys, nes yra vedamos į įvairias gydymo įstaigas pas įvairius pacientus. Daugelyje šalių yra sukurtos profesionalios felinoterapijos programos, kurios padeda gydyti vyresnio amžiaus žmones, sergančius psichikos ligomis, autizmu sergančius vaikus. Dailininkė Aušra Čapskytė su Končiu persidirbti, bet dažniausiai nuspaudžia letenėlėmis klavišą ir išjungia kompiuterį. Dailininkės Aušros Čapskytės katinas kilmingas, todėl turi net keturis vardus: Kontis Drakula Krištolinė Akis. Rimtai. Taip jo “popieriuose” parašyta. “Man buvo taip juokinga, kai pamačiau visą tą “genealoginį medį, - pasakoja dailininkė. - Labai jau snobiškas ir ilgas vardas tokiam mažam katinukui, o ir elgiasi jis ne kaip grafas Kontis, o kaip visiškas plebėjas. Na, gal apie jo kilmingumą galima būtų numanyti iš to, kad labai mėgsta kavą ir tik šviežiai sumaltą. Tarsi ne taip jau mažai “bendro gyvenimo” laiko praėjo, bet kiekvieną kartą, kai grįžtu namo ar ryte atsikėlusi pamatau tą grakštų, lankstų gyvūną, pajuntu tokią nenusakomą nuostabą ir kažkokią nesuprantamą pagarbą tam, kas sugalvojo katinus ir leido mums gyventi kartu su jais. Tai tartum ateivis - kažkas, kas žiūri į tave iš po kailinės kaukės”. Katinas atkeliavo į dailininkės namus tik prieš pusmetį. O prieš tai kokį pusmetį skaitė visokią literatūrą, klausinėjo draugų ir įkyrėjo katinuko šeimininkei Viktorijai visokiais kvailais ir juokingais klausimais. Dabar Aušra žino, kad nebūna panašaus charakterio kačių, taip, kaip nebūna vienodų žmonių. Ją labiausiai stebina, kad Kontis tartum šuniukas - visur vaikšto paskui, atbėga šaukiamas, atsako kalbinamas. “Bet jis labai ir katiniškas - guli ir net miega ant pečių - kojos ant dešiniojo peties, galva ant kairiojo - lyg šalikas. Gal jam iš viršaus gražiau pasaulis matosi. O žiemą tai ir man daug šilčiau. Bet va - juk pavasaris jau ateina”, - šypsosi A.Čapskytė. Katė ir senatvė Katė yra puiki senų žmonių gyvenimo draugė. Ji nereikalauja didelių pastangų, tačiau žmogus jaučiasi reikalingas, nes turi rūpintis gyvūnu, nesijaučia toks vienišas. Be labai svarbaus emocinio ryšio, katė palankiai veikia sveikatą. Senatvėje žmonės serga kraujotakos ligomis, todėl neretai šąla rankos ir kojos. Katė, kurios kūno temperatūra siekia 38 laipsnius, glostoma veikia kaip šildytuvas. Ir šis procesas, kurį katės taip mėgsta, labai naudingas žmonėms, sergantiems reumatoidiniu artritu, nes tai puiki gimnastika, kai sustingę rankų sąnariai. Didžiojoje Britanijoje ir Skandinavijos šalyse senelių namuose ar psichiatrijos ligoninėse apgyvendinamos katės, kad seni žmonės nuolat galėtų su jomis bendrauti. Sauliaus Venckaus nuotr. 10 Aktorius Romas Ramanauskas tikina, kad jam vienam gyventi tikrai nenuobodu. Mat jau ketveri metai jo bute gyvena katė Pukė. Jos istorija, anot Romo, labai paprasta... Sodyboje kaime, kurioje vasarą iš Maskvos atvažiuoja pailsėti ir anūkas Dominykas (sūnaus Roko Ramanausko ir buvusios marčios aktorės Tatjanos Liutajevos vaikas, - aut. past.), priklydusi katė atsivedė keturis mažylius. Tris iš jų kažkam išdalijo, o vieno, paties mažiausio, niekas nenorėjo. Tad aktoriui nieko nebeliko, kaip katytę parsivežti į Vilnių. “Prisiminiau “Mažajame prince” parašytus žodžius, kad esame atsakingi už mažesnius už mus. Dabar dėl to nė kiek nesigailiu, nes mano augintinė mane pralinksmina, kai būnu blogos nuotaikos. Katės man patinka dar ir dėl to, kad jos paslaptingos, mįslingesnės už šunį, kad jos mėgsta laisvę. Ir maniškė išeina į kiemą kada tik panorėjusi. Žmonės, kurie namuose turi kokį nors gyvūną, mažesni egoistai”, - kalba vyras. Danutė Elzbergienė, modelių firmos “Mažoji mis” vadovė, priglaudė du rastinukus. Prieš ke- lerius metus sūnus Edvinas parnešė du benamius kačiukus. “Jie buvo tokie mažučiai ir gražučiai, kad kilo mintis vieną iš jų pasilikti. Pasidžiaugti kačiukais pasikvietėme ir kaimynus, kačių mylėtojus, nes negalėjom apsispręsti, kurį murkliuką pasilikti. Jie įkalbėjo broliukų neišskirti. Pradėjome galvoti, kaip juos pavadinti, o tuo metu vyko Amerikos prezidento rinkimai, per televiziją kalbėjo Obama ir Makeinas, tad Edvinas pasiūlė kačiukus pavadinti jų vardais. Juodas - Obama, rudas - Makeinas. Du katinėliai - du skirtingi charakteriai. Kartais jie elgiasi taip, jog atrodo, kad ne jie pas mane gyvena, o aš pas juos, - juokiasi moteris. - Kaip ir dera katinams, paglostyti jie leidžiasi tada, kada jie to nori. Abu viską daro sutartinai, sunku pasakyti, kuris vadovauja. Pavyzdžiui, rytais vienas murksi panosėje ir vartosi pašonėje, vis žadina mane. Kai tai nepadeda, lenda po lova ir drasko čiužinio apačią, o jei dar nesikeliu, tai pradeda šokinėti nuo komodos ant manęs, o jo broliukas tuo metu sėdi ant palangės ir laukia. Vos pramerkus akis, Makis murkteli ir abu visu greičiu skuodžia į virtuvę”. Vakarais katinukai neleidžia šeimininkei per ilgai užsisėdėti prie kompiuterio. Abu gulasi ant klaviatūros, vartosi ir neleidžia jai Tai įdomu Danutė Elzbergienė su “broliukais” Obama ir Makiu 10 Aktorius Romas Ramanauskas ir jo Pukė Uždarame pasaulyje Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad katei neretai pavyksta paveikti net autizmu sergančius vaikus. Vaikas užmezga su kate kontaktą, tai padeda jam nusiraminti ir labiau atsiverti. Pasitaiko atvejų, felinoterapija būna veiksmingesnė nei šunų terapija. Kačių terapija palankiai veikia ir vaikus, kuriems pasireiškia dėmesio ir aktyvumo sutrikimo sindromas, protiškai atsilikusius ar psichikos ligomis sergančius žmones. Katės švelnumas ir neįkyrumas labai patinka jautrios ir pakrikusios psichikos žmonėms. Beje, kačių specialiai dresuoti nereikia. Naudojamasi jos įgimtais įpročiais ir būdo bruožais. Aišku, ne visos katės geba būti gydytojomis. Gyvūnas turi būti ne tik sveikas, paskiepytas, bet ir ne jaunesnis kaip vienų metų, nes tik tada galima spręsti apie jo charakterį. Katė turi noriai bendrauti su žmogumi, leistis glostoma, net ir ilgai, be reikalo nedemonstruoti agresijos. Geriausiai tinka tokios katės, kurios labai mėgsta tupėti žmogui ant kelių. Įrodyta, kad gyvūno glostymas, jo glaustymas skatina žmogaus organizmą gaminti endorfinus - laimės hormonus. Parengė Rolanda STRUMILIENĖ cm myk Tel.: (8-5) 212-33-32 el.p. [email protected] Leidinys Nr. 37 (103) 2011 m. gegužės 14 d., šeštadienis A.BArtuškA: “Tai unikaLus mažo miesTeLio sTebukLas” Irmanto Sidarevičiaus nuotr. Legionierių nekvies - Prienų komandoje žaidžia tik Lietuvos krepšininkai. Pastaruoju metu nuolat kalbama, kad lietuviai ir daugiau kainuoja, ir mokesčiai už juos didesni nei už legionierius. - Prienuose visada taip buvo ir bus. Tol, kol aš vadovauju komandai, joje nebus krepšininkų iš užsienio. Tai mūsų stiprybės šaltinis. Reikia išgirsti, kaip per rungtynes visi žiūrovai skanduoja “Lietuva, Prienai, Lietuva”. Kai žaidžiame su “Lietuvos rytu” - atrodo, kad mes atstovaujame Lietuvai. Man tai labai svarbu, tai mane iš tiesų labai jaudina ir įkvepia. Šiais metais Prienų “Rūdupis” tvirtai užėmė “trečios” Lietuvos krepšinio komandos sostą Vyginto Skaraičio nuotr. Vos antrą sezoną Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) žaidžianti Prienų “Rūdupio” komanda aukso raidėmis įrašė savo pavadinimą į Lietuvos krepšinio metraštį. LKL mažojo finalo serijoje iki trijų pergalių įveikę Utenos “Juventus” komandą, “Rūdupis” tapo šeštu klubu, iškovojusiu LKL bronzos medalius. Nuo 1993 metų LKL bronza pasipuošė Kauno “Drobės”, Vilniaus “Lietuvos ryto” ir “Sakalų”, Alytaus “Alitos” (2 kartus) bei Šiaulių “Šiaulių” (9 kartus) krepšininkai. Po šio sezono į bronzinę gretą atsistojo ir Prienų komanda. Ilgamečio “Rūdupio” direktoriaus Aurimo Bartuškos teigimu, tai tiesiog unikalus pasiekimas. “Tik pagalvokite - vos 10 tūkst. gyventojų turintis miestelis laimėjo tai, kas anksčiau priklausė tik didelių miestų komandoms. Tai, kad mes žaidžiame tokiu lygiu - mūsų mažo miestelio, jo gyventojų vienybės rezultatas”, - “Sporto žmonėms” kalbėjo A.Bartuška. - Kaip manote, kur slypi Prienų krepšinio klubo sėkmės paslaptis? “Rūdupio” direktorius Aurimas Bartuška tikisi Prienuose išlaikyti lietuviško krepšinio tradicijas - Per 18 metų su komanda buvo ir pakilimų, ir nuosmukių. Žaidėme įvairiose lygose, buvo ir pergalių, ir pralaimėjimų. Bet niekada nežaidėme tik dėl to, kad išliktume lygoje. Prieš sezoną keliame aukštus tikslus ir mėginame juos įgyvendinti. Mums pasisekė, kad “Rūdupį” treniruoja toks pat ambicingas treneris. Virginijus Šeškus yra žmogus, vedantis mus į pergales. Taip, esame emocingi, karšti, bet ir paprasti žmonės. O svarbiausia dirbame turėdami vieną tikslą, kad Prienuose būtų stiprus krepšinis. Mums kiekviena pergalė yra labai svarbi, o tai, kad LKL reguliariajame sezone pavyko įveikti Vilniaus “Lietuvos rytą” - jau mūsų klubo istorijos dalis. Ta- me mače krepšininkai parodė, kaip reikia kautis - dėl kiekvieno kamuolio, dėl kiekvieno aikštės centimetro. Džiugu, kad krepšininkai išsaugojo tą pačią aistrą, kovingumą iki pat sezono pabaigos ir užbaigė jį su trenksmu. Šiais metais mums pavyko surinkti gerą komandą. Tai ir trenerio, ir klubo prezidento nuopelnas. Norėjome suburti jauną, bet ambicingą komandą. Kvietėme krepšininkus, kurie buvo kiek primiršti, pribėlsę. Iš tiesų sezono pradžioje mūsų sudėtis niekam baimės nekėlė. Adas Juškevičius, Povilas Butkevičius, Vytenis Lipkevičius, Gediminas Orelikas - specialistai apie juos gal ir žinojo, bet paskutiniai keleri metai jiems nebuvo sėkmingi. O dabar juos prisiminė - ir spauda, ir specialistai. Labai baiminausi, kad prieš LKL atkrintamąsias varžybas krepšininkai neprarastų koncentracijos. Mes visą sezoną žengėme trečioje vietoje, sėkmingai žaidėme Baltijos krepšinio lygoje, Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyre. Mus visi labai gyrė, domėjosi, stebėjosi. Bet jei tik būtume suklupę LKL ketvirtfinalyje, visi mūsų praeities nuopelnai akimirksniu pasidarytų nebeįdomūs. Džiugu, kad krepšininkai nepasidavė pagundai atsipalaiduoti ir kovojo iki galo. Gaila, kad nepavyko įkąsti “Lietuvos rytui” atkrintamosiose varžybose. Bet Lietuvoje du kartus per sezoną nugalėti lyderius - “Žalgirį” ar “Lietuvos rytą” - yra neįmanoma. Šiemet žengėme vieną žingsnį, kitais metais sieksime pratęsti šį savo žygį. Laukia kova dėL žaidėjų - Po sėkmingo sezono į “Rūdupio” komandoje atsiskleidusius krepšininkus nukryps kitų klubų žvilgsniai. Ar nebijote, kad kitais metais Prienuose nebus daugelio pagrindinių žaidėjų? - Tokia rizika visada yra. Esame nedidelis klubas, turintis kuklų biudžetą, mūsų finansinės galimybės ribotos. Jei Vyriausybė nebūtų prisidėjusi prie naujosios arenos statybos, dabar kalbėtume ne apie Europos kovų sezono perspektyvas, o apie komandos išgyvenimą. LKL vadovybė reikalavo, kad turėtume naują areną, bet savo jėgomis to nebūtume padarę. Tad mums tas Europos krepšinio čempionatas yra stebuklas ir likimo dovana. O dėl žaidėjų, ką gi, “Rūdupyje” žaidžia keli iš Kauno “Žalgirio” pasiskolinti krepšininkai. Neabejoju, kad komandos lyderiu tapęs A.Juškevičius grįš į “Žalgirio” komandą. Šį sezoną jis Prienuose subrendo ir atsiskleidė kaip geras krepšininkas. Bus sunku išlaikyti ir kitus “Žalgirio” krepšininkus. Tačiau Prienuose yra krepšininkų, turinčių ilgalaikes sutartis. Bet tai yra krepšinis ir dėl to mes nedarysime tragedijos. Jei kitoje vietoje žaidėjui siūlomos geresnės finansinės sąlygos, mes neturime teisės jo sulaikyti. - Norint sėkmingai pasirodyti Europos taurių turnyruose, teks stiprinti komandos sudėtį. Gal nereikėtų taip kategoriškai atmesti minčių apie legionierius? - Manau, kad ir Europos taurės turnyre mes žaisime tik su Lietuvos krepšininkais. Jau sakiau ir pakatrosiu - esame mažas Lietuvos miestelis. Galbūt mes neiškovosime skambių pergalių, bet garbingai atstovausime savo šaliai. Daug metų kūrėme šią komandą ir nesinorėtų visko sugriauti dėl to, kad žaisime Europos taurėje. Jei kitiems klubams reikia legionierių, lai juos kviečia. Net ir Nacionalinėje krepšinio lygoje yra nemažai klubų, kurie pergalių siekia su užsieniečiais. Man tai niekada nepatikdavo ir nepatinka. Mes turime daug lietuvių, savų žaidėjų, kurie gali vesti savo komandas į pergalę. - Bet juk lietuviai iš tiesų kainuoja gerokai daugiau nei užsieniečiai... - Taip, tai tiesa, bet yra kitas aspektas: mes turime būti Lietuvos patriotais. Nereikia kalbėti tik apie pinigus. Yra daug svarbesnių dalykų už juos - mūsų tauta, istorija, patriotiškumas. Be to, yra daugybė geresnių lietuvių krepšininkų, kurie labai nori žaisti Lietuvoje, ir konkrečiai - Prienuose. - Kitą sezoną turėtumėte persikraustyti ir į naują areną. - Planuojame, kad naujoji Prienų sporto arena duris atvers anksčiau nei Kauno “Žalgirio” krepšinio arena. Manau, kad ji simbolizuos ir naują “Rūdupio” krepšinio klubo istorijos etapą. Baigsis tos kalbos, kad mes žaidžiame tvarte. Turėsime naują, modernią areną, kuri suteiks galimybę į Prienus atvežti Europos krepšinio klubus ir išmėginti jėgas tarptautiniuose krepšinio vandenyse. Parengė Romualdas MATAITIS 7 2 sporto žmonės LFF nuotr. Šiandien Alytuje 65-ojo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės turnyro finale susitiks Panevėžio “Ekranas” ir Gargždų “Banga”. Devintą kartą per visą turnyro istoriją į finalą iškopęs “Ekranas” sieks penktojo titulo. Tuo metu Gargždų klubo istorijoje tai bus pirmasis taurės finalas. “Tiesos” Taurės laimėTojai 1947 m. 1948 m. 1949 m. 1950 m. 1951 m. 1952 m. 1953 m. 1954 m. 1955 m. 1956 m. 1957 m. 1958 m. 1959 m. 1960 m. 1961 m. Evaldas GELUMBAUSKAS lff taurės finalas: senbuvių ir debiutantų akistata Kelias į Finalą V etapas (1/16 finalo) 2010 m. rugpjūčio 25 d. VMFD “Žalgiris” - Gargždų “Banga” 2:2 (0:0, 1:1; baudinių serija 2:3) Vi etapas (1/8 finalo) 2010 m. spalio 2 d. Gargždų “Banga” - Kėdainių “Nevėžis” 4:3 (2:2, 3:3) Ketvirtfinalis 2010 m. lapkričio 3 d. Gargždų “Banga” - FC “Klaipėda” 2:0 (2:0) 2010 m. lapkričio 3 d. Alytaus “Vidzgiris” - Panevėžio “Ekranas” 0:1 (0:1) Pusfinalis 2011 m. kovo 16 d. FBK “Kaunas” - Gargždų “Banga” 0:5 2011 m. balandžio 13 d. Gargždų “Banga” FBK “Kaunas” 1:1 2011 m. kovo 16 d. “Šiauliai” Panevėžio “Ekranas” 0:2 2011 m. balandžio 13 d. Panevėžio “Ekranas” “Šiauliai” 2:2 Finalas 2011 m. gegužės 14 d. Panevėžio “Ekranas” Gargždų “Banga” 8 Po devynerių metų pertraukos į Alytų sugrįžusiame LFF taurės finale favoritų vaidmuo vieningai skiriamas Panevėžio “Ekrano” futbolininkams. Pernai panevėžiečiai susižėrė visus Lietuvos futbolo trofėjus. Prieš metus taurės finale jie 2:1 įveikė Vilniaus “Vėtrą” ir automatiškai dar metams pasiliko Supertaurę. 2010 m. sezoną “Ekranas” vainikavo eiline - trečia iš eilės A lygos nugalėtojų karūna. Pergalė finale prieš “Bangą” Panevėžio ekipai garantuotų dar vieną “dvigubą” trofėjų dozę. Žaidimo “duobelės” Lietuvos futbolo A lygoje pirmaujantis “Ekranas” po devynių turų savo sąskaitoje turi 21 tašką. “Banga” su devyniais taškais užima kuklią devintą vietą. Tiesa, pastaruoju metu abu klubai negalėjo pasigirti skambiomis pergalėmis. Panevėžiečiai Baltijos futbolo lygos turnyro ketvirtfinalyje nusileido Rygos “Skonto” ekipai, o A lygoje turėjo tenkintis lygiosiomis mačuose su “Klaipėda”, “Šiauliais” ir Gargždų “Banga”. Pasak “Ekrano” vyriausiojo trenerio Valdo Urbono, kol kas panevėžie- lFF Taurės Finalai Sezonas, 1990 m. 1991 m. 1991-1992 m. 1992-1993 m. 1993-1994 m. 1994-1995 m. 1995-1996 m. 1996-1997 m. 1997-1998 m. 1998-1999 m. 1999-2000 m. 2000-2001 m. 2001-2002 m. 2002-2003 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007-2008 m. 2008-2009 m. 2009-2010 m. 8 nugalėtojas, finalininkas, rezultatas Klaipėdos “Sirijus” - Vilniaus “Žalgiris” 0:0 (baud. 4:3) Vilniaus “Žalgiris” - Šiaulių “Tauras” 1:0 (prat.) Vilniaus “Lietuvos Makabi” - Vilniaus “Žalgiris” 1:0 Vilniaus “Žalgiris” - Klaipėdos “Sirijus” 1:0 Vilniaus “Žalgiris” - Panevėžio “Ekranas” 4:2 Kauno “Inkaras” - Vilniaus “Žalgiris” 2:1 Šiaulių “Kareda” - Kauno “Inkaras” 2:0 Vilniaus “Žalgiris” - Kauno “Inkaras” 1:0 Panevėžio “Ekranas” - Kauno “FBK Kaunas” 1:0 Šiaulių “Kareda” - “FBK Kaunas” 3:0 (prat.) Panevėžio “Ekranas” - Vilniaus “Žalgiris” 1:0 Klaipėdos “Atlantas” - Vilniaus “Žalgiris” 1:0 “FBK Kaunas” - Marijampolės “Sūduva” 3:1 Klaipėdos “Atlantas” - Rūdiškių “Vėtra” 1:1 (baud. 3:1) Vilniaus “Žalgiris” - Panevėžio “Ekranas” 3:1 “FBK Kaunas” - Klaipėdos “Atlantas” 0:0 (baud. 2:1) “FBK Kaunas” - Vilniaus “Vėtra” 2:0 (prat.) Marijampolės “Sūduva” - Panevėžio “Ekranas” 1:0 “FBK Kaunas” - Vilniaus “Vėtra” 2:1 Marijampolės “Sūduva” - Tauragės “Tauras” 1:0 Panevėžio “Ekranas” - Vilniaus “Vėtra” 2:1 čiai nedemonstruoja brandaus žaidimo. “Jau ne pirmą sezoną stebiu tą patį reiškinį. Balandžio - gegužės mėn. mes patenkame į “duobę”, prastėja ir žaidimas, ir rezultatai. Tai natūralus procesas, ypač atsižvelgiant į faktą, kad mes sezonui ruoštis pradedame gruodžio mėnesį. Šiais metais turime ir daugiau problemų - komandoje yra nemažai naujokų, kuriems, nepaisant jų turimos patirties, reikia laiko apsiprasti su komanda, perprasti jos žaidimo braižą”, - kalbėjo V.Urbonas. Gargždų “Bangos” reikalai A lygoje dar prastesni. Su trenksmu LFF taurės pusfinalyje eliminavę “FBK Kauno” ekipą (5:0 ir 1:1), gargždiškiai vėliau stabtelėjo. Paskutinę pergalę Armino Narbekovo auklėtiniai iškovojo balandžio 2 d. A lygos trečio turo mače 3:1 nugalėję “Šiaulius”. Per paskutines penkias A lygos rungtynes “Banga” patyrė tris nesėkmes ir du mačus baigė lygiosiomis. “Bangos” vyriausiojo trenerio Armino Narbekovo teigimu, komandą gerokai susilpnino pagrindinių žaidėjų traumos. “Gaila, kad tie žmonės, kurie daugiausiai prisidėjo prie mūsų patekimo į finalą, negalės žaisti. Esame rimtai “nukraujavę” - dėl traumų netekome saugo Anatolio Ostapo, pagrindinio gynėjo Aleksandro Ivanovo, negali mums padėti ir Aurelijus Staponka. Situacija sunki, bet stengiamės, kabinamės iš paskutiniųjų”, - tikino A.Narbekovas. laukia kovingo finalo Pirmą kartą į LFF taurės turnyro finalą iškopę “Bangos” futbolininkai nežada lengvai pasiduoti. “Jei jau patekome į finalą, reikia mėginti žengti paskutinį žingsnį. Be abejo, mūsų varžovai yra finalo favoritai, bet taurės finaluose ne visada laimi stipresnė komanda. Futbolininkams kartoju, kad yra didelis skirtumas - ar biografijoje bus įrašyta “finalo dalyvis”, ar “nugalėtojas”. Neabejoju, kad finale kausimės iš visų jėgų. Tikiu, kad sužaisime taip, kaip ir Panevėžyje, kai pademonstravome, mano manymu, geriausią kovingumo pavyzdį”, - samprotavo A.Narbekovas. Gegužės 1 d. Panevėžyje “Ekrano” ir “Bangos” mačas baigėsi taikiai 1:1. “Akivaizdu, kad varžovams sezonas klostosi ne taip gerai, kaip jie tikėjosi. Jų komandoje taip pat yra daug naujokų, be to, kelis pagrindinės sudėties futbolininkus pakirto traumos. Bet jie jau įrodė, kad yra “kietas riešutėlis” ir su jais juokauti negalima. Tikrai nesitikime lengvos pergalės”, - patvirtino V.Urbonas. 1962 m. 1963 m. 1964 m. 1965 m. 1966 m. 1967 m. 1968 m. 1969 m. 1970 m. 1971 m. 1972 m. 1973 m. 1974 m. 1975 m. 1976 m. 1977 m. 1978 m. 1979 m. 1980 m. 1981 m. 1982 m. 1983 m. 1984 m. 1985 m. 1986 m. 1987 m. 1988 m. 1989 m. Kauno LOK Kauno “Inkaras” Kauno “Inkaras” Šiaulių “Elnias” Kauno “Inkaras” Vilniaus KN Kauno “Lima” Kauno “Inkaras” Kauno KPI Kauno “Raud. Spalis” Šiaulių “Elnias” Vilniaus “Spartakas” Šiaulių “Elnias” Kauno “Panemunė” Akmenės “Cementininkas” Kauno “Lima” Vilniaus “Saliutas” Kretingos “Minija” Kauno “Inkaras” Naujosios Vilnios “Žalgiris” Kėdainių “Nevėžis” Kėdainių “Nevėžis” Kauno “Inkaras” Kėdainių “Nevėžis” Vilniaus “Pažanga” Kėdainių “Nevėžis” Kėdainių “Nevėžis” Šiaulių “Statybininkas” Ukmergės “Vienybė” Kauno “Kelininkas” Klaipėdos “Granitas” Kauno “Kelininkas” Kauno “Kelininkas” Kauno “Kelininkas” Klaipėdos “Granitas” Vilniaus “Pažanga” Klaipėdos “Granitas” Vilniaus SRT Panevėžio “Ekranas” Klaipėdos “Granitas” Vilniaus SRT Klaipėdos “Sirijus” Kauno “Banga” KomenTaras motyvacijos nepritrūks Pasak jo, tai, kad “Ekrano” ekipoje dauguma futbolininkų yra dalyvavę finalo kovose, suteikia jiems pranašumą. “Bet, tai sąlyginis pranašumas. Savo persvarą reikės įrodyti aikštėje. Taurės finalas - tai ne čempionatas, o vienos rungtynės, per kurias gali būti įvairių netikėtumų. Tikiu, kad mūsų laukia tikra futbolo šventė, o mes stengsimės jos nesugadinti ir iškovoti pergalę”, - teigė Panevėžio komandos strategas. “Prisipažinsiu, kad Panevėžio klubas pagal žaidėjų pavardes yra gerokai pajėgesnis už “Bangą”. Bet man su “Ekranu” žaisti lengviau, nes nereikia nieko aiškinti - visi puikiai supranta, kas tai per varžovas ir yra pasirengę kautis negailėdami jėgų”, - patikino “Bangos” strategas A.Narbekovas. Pasak V.Urbono, pergalių alkį jaučia ir “Ekrano” futbolininkai. “Taurės finalas lieka istorijoje. Titulai dar niekam nepamaišė jie pakylėja ir klubą, ir žaidėjus į kitą lygį. Tuo labiau kad visi atsimena tik nugalėtojus, tad motyvacijos mums netrūks”, - paaiškino V.Urbonas. 2010-2011 metų sezono finalas šiandien prasidės 17 val. 10 min. Virginijus Liubšys Marijampolės “Sūduvos” vyriausiasis treneris Aiškus šio mačo favoritas yra “Ekranas”. Neabejoju, kad “Banga” norės įrodyti, kad jie yra verti ne tik palaikyti draugiją panevėžiečiams finale, bet ir laimėti. Nors “Ekranas” pastarąsias kelerias rungtynes sužaidė neišraiškingai, bet tai yra brandi, patyrusi komanda. Pernai finale jie įrodė, kad turi čempionišką charakterį. Jie ne tik sugebėjo išlyginti rezultatą, bet baigiantis mačui išplėšė pergalę. Manau, kad ir šį kartą laimėjimas finale jiems suteiktų pozityvų impulsą. “Bangai” labai trūksta tų kelių traumuotų lyderių - A.Ostapo, A.Ivanausko. O lygiavertės pamainos “Banga” neturi. Todėl komandos žaidimas nepasižymi stabilumu, yra sunkiai prognozuojamas. Bet taurės finaluose nutinka įvairiausių “stebuklų”, tad savo šansą turės ir Gargždų komanda. cm myk myk sporto žmonės 3 2011-2012 m. LFF taurės turnyras: naujo keLio pradžia Iš karto po to, kai Alytuje paaiškės 65-ojo Lietuvos futbolo taurės turnyro nugalėtojai, 44 komandos pradės kovą naujame - 66-ame LFF taurės turnyre. Pirmosios į kovą stos žemesnių šalies futbolo lygų komandos iš II lygos Pietų ir Vakarų zonų, III lygos (apskričių) ir Sekmadienio futbolo lygos (SFL) pirmenybių. Būtent didžiausios Baltijos šalyse futbolo mėgėjų lygos atstovų taurės turnyre yra daugiausiai. Pirmame etape kovas pradės net 23 SFL komandos. Vytauto Lubino nuotr. 2011-2012 m. TAurės Turnyro eTApAI LFF varžybų vykdymo vadybininkas Romas Pikčilingis neabejoja, kad ateityje taurės turnyro dalyvių skaičius tik didės Iš viso LFF taurės turnyre rungtyniaus 65 ekipos. 21 LFF A lygos ir LFF I lygos komanda į varžybas įsitrauks tolesniuose etapuose. Stipriausios 8 A lygos komandos turnyrą pradės jau nuo aštuntfinalio. LFF varžybų vykdymo vadybininkas Romas PIkčILIngIS su “Sporto žmonėmis” pasidalijo mintimis apie taurės turnyro dabartį ir perspektyvas. - Kuo skiriasi dabartinis LFF taurės turnyras nuo rengto sovietiniais laikais? Kokie pokyčiai buvo nepriklausomos Lietuvos metais? - Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dėl LFF taurės kovojo aukščiausios, pirmos ir antros lygos komandos. Šiaip dažniausiai žaisdavo tik aukščiausios ir pirmos lygos komandos. Be to, tuo metu Lietuvoje nebuvo tokio stipraus mėgėjų, masinio futbolo. Dabar trečioje lygoje, apskričių pirmenybėse ir SFL organizuojamose varžybose žaidžia šimtai komandų, todėl 2007 metais buvo nuspręsta pakeisti taurės turnyro nuostatus ir leisti žaisti visoms norinčioms komandoms. Pernai turnyre dalyvavo 71 komanda - tai nepriklausomos Lietuvos rekordas. Aišku, sovietiniais metais dėl taurės kovodavo šimtai komandų - fabrikų, gamyklų, kolūkių komandos. Bet tai jau to laikotarpio specifika. Didelį impulsą taurės turnyro masiškumui davė ir tai, kad pakeitėme turnyro rengimo laiką. Pradėjus organizuoti jį pagal sistemą “pavasaris-ruduo-pavasaris”, atsirado daugiau galimybių įtraukti kuo didesnį skaičių dalyvių. Manau, kad ateityje dalyvių skaičius didės. Ekonominė krizė ne juokais užspaudė ne vieną klubą, daugelis vos gyvuoja, tad papildomų pini- Pirmajame LFF taurės turnyro etape dominuoja SFL komandos gų dalyvauti taurės turnyre jie neturi. Bet krizei pasibaigus turėsime dar ne vieną masiškumo rekordą. - Ar galima dėti lygybės ženklą tarp sovietiniais laikais rengtų “Tiesos” taurės turnyrų ir dabartinio LFF taurės turnyro? - Mes traktuojame, kad dabartinis taurės turnyras yra senojo pratęsimas. Buvo skirtingos santvarkos, skirtingi laikai, bet taurė iš esmės liko ta pati. Taurės turnyro pradžia - 147 metai, dėl šio trofėjaus varžėsi daugybė futbolo mėgėjų kolektyvų. - Pagal taurės turnyro nuostatus, stipriausios aukščiausios lygos komandos į varžybas įsitraukdavo tik ketvirtfinalyje. Ar neplanuojate šiek tiek pakoreguoti nuostatus, kad ir A lygos komandos anksčiau pradėtų žaisti taurės turnyre? - Šiais metais ir įvedėme naujovę: dabar aštuonios stipriausios A lygos komandos žais nuo aštuntfinalio etapo. Anksčiau stipriausioms komandoms buvo sunku įterpti papildomus LFF taurės etapus į savo varžybų kalendorių - ypač toms, kurios dalyvauja Europos taurių turnyruose ar Baltijos futbolo taurės turnyre. kita vertus, ar būtų įdomu mėgėjams žaisti su profesionalais (ir atvirkščiai)? Jei jau antros ir trečios lygų komandų mačuose netrūksta triuškinamų pergalių, tai kas nutiktų, jei A lygos komanda žaistų su apskrities lygio ekipa? Štai “FBk kaunas” pernai ir užpernai varžovus iš žemesnių lygų triuškino dviženkliais skaičiais. Po tokių nesėkmių kai kurioms ko- mandoms gali praeiti noras dalyvauti taurės turnyruose. - Bet buvo atvejų, kai ir mėgėjų futbolo komandos solidžiai žaidė su pajėgiais futbolo klubais. - Rodos, 200 metais antroje lygoje žaidžianti Plikių “Sakuona” pateko į ketvirtfinalį, kur susitiko su Marijampolės “Sūduva” ir pralaimėjo rezultatu 2:8. Bet tai kartu ir atsakymas - jei mėgėjų komanda pasiekia ketvirtfinalį, vadinasi, ji nusipelno susitikimo su stipriausiais varžovais. Tai kartu ir motyvacija, ir iššūkis. - O gal ateityje turnyro formatas dar keisis? - Visko gali būti. Jei bus sukurta tinkama futbolo infrastruktūra, daugės mėgėjų futbolo klubų, galinčių mesti iššūkį ir profesionalams, tada ieškosime galimybių padaryti turnyrą įdomesnį. Pavyzdžiui, kitais metais pirmos lygos klubus į varžybas jungsime anksčiau, gal ateityje ir aukščiausios lygos komandos pradės ankstesniuose etapuose. - Šiais metais taurės turnyre žais tik penkios antros lygos komandos. Kodėl toks menkas aktyvumas, juk taurės turnyras tai lyg ir prestižinis renginys? - Manau, kad tai daugiausiai lemia ekonominiai veiksniai. Šį sezoną antroje lygoje ir taip nedaug dalyvių, vos po dešimt komandų Pietų ir Vakarų zonose. Mes negalime jų priversti dalyvauti taurės turnyre, nes tai sukeltų grėsmę tų klubų egzistavimui ir visai futbolo piramidei. klubai labai sunkiai verčiasi, ir mes tiesiog nenorime sudaryti dar daugiau problemų. Juk iš Salantų atvykti į Vilnių kainuoja nemažus pinigus, o jų šiais laikais ir taip nėra daug. Tad kol kas esame tolerantiški ir laukiame geresnių laikų. Parengė Evaldas GELUMBAUSKAS mėgėjų kATIlAs Pirmajame LFF taurės turnyro etape tolimiausią kelionę burtai lėmė Vilniaus “Trivarčiui” (SFL), kuris svečiuose susitiks su praėjusių metų II lygos Vakarų zonos antros vietos laimėtoja Plikių “Sakuona”. Į Pagėgius teks keliauti kitiems SFL atstovams - Vilniaus “Euforijai”. Tiesa, dauguma porų net 13 iš 22 - susitiks Vilniuje. Sostinės futbolo mėgėjų kraują kaitins buvusių SFL čempionų Vilniaus “Bekento” (šį sezoną persikėlusio į II lygą) ir SFL A divizione debiutuojančių Lavoriškių “Legiono” ekipų susitikimas. Antrajame etape tikrai žais bent penkios SFL komandos - tiek šių ekipų burtai suvedė į poras pirmajame etape. Poros nugalėtojas paaiškės per vienas rungtynes. Pirmojo etapo dvikovas komandos turi sužaisti iki gegužės 29 dienos. Antrajame etape laimėtojai dar kartą žais tarpusavyje. 11 stipriausių ekipų pateks į III etapą. Čia į kovą įsitrauks 6 I lygos klubai. IV etape dalyvaus 16 komandų - 8 III etapo laimėtojai ir 8 I ir A lygos klubai. Aštuntfinalyje į turnyro kovas įsilies ir likusios 8 stipriausios A lygos komandos. I etapas (1/128 f.) 1. Klaipėdos “Jambo” (SFL) - Kauno “Oniksas” (III lyga, Kauno AFF) 2. Vilniaus “Prelegentai” (SFL) Vilniaus “Troja” (SFL) 3. Lavoriškių “Legionas” (SFL) - Vilniaus “Bekentas” (II, Pietų zona) 4. Pagėgių “Pagėgiai” (SFL) Vilniaus “Euforija” (SFL) 5. Šiaulių “Fanai” (III, Šiaulių AFF) - Klaipėdos “Sarema” (SFL) 6. Vilniaus “FM-Granitas” (II lyga, Pietų zona) - Jurbarko “Vulkanas” (III, Kauno AFF) 7. Kauno “Visas Labas” (III, Kauno AFF) - Veisiejų “Dainava” (III, Alytaus AFF) 8. Vilniaus “GB United” (SFL) Šiaulių “Šiaulių Grifas” (III, Šiaulių AFF) 9. Plikių “Sakuona” (II lyga, Vakarų zona) - Vilniaus “Trivartis” (SFL) 10. Vilniaus “Pietų IV” (SFL) Vilniaus “Rezervai” (SFL) 11. Vilniaus “Polonia” (II, Pietų zona) - Vilniaus TEC (SFL) 12. Kauno “91 United” (III, Kauno AFF) - Vilniaus “Kiemas” (SFL) 13. Alytaus “Centras” (SFL) Vilniaus “Viltis” (SFL) 14. Vilniaus “Peruno” (SFL) Šiaulių “Adiada” (III, Šiaulių AFF) 15. Kauno “Fortas” (III, Kauno AFF) - Šiaulių “Saulininkas” (III, Šiaulių AFF) 16. Vilniaus “Rytas” (SFL) - Rokiškio “Rokiškis” (III, Utenos AFF) 17. Kupiškio “Narjanta” (III, Utenos AFF) - Kaišiadorių “Baltai” (II, Pietų zona) 18. Vilniaus “Fakyrai” (SFL) Šiaulių “Kupsc” (III, Šiaulių AFF) 19. Vilniaus “Olimpija” (SFL) Radviliškio “Lokomotyvas” (III, Šiaulių AFF) 20. Vilniaus “Ozas” (SFL) - Vilniaus “Gariūnai” (III, Vilniaus AFF) 21. Vilniaus “Aktas” (SFL) - Vilniaus LiCS (SFL) 22. Vilniaus “Ozo tapyrai” (SFL) Čyčkų “Šešupė” (III, Marijampolės AFF) III etapas (1/32 f.) Vilniaus REO, Trakų FK, Kuršėnų “Venta”, Šilutės FK, Kretingos “Minija” (I lyga) IV etapas (1/16) Kauno “Atletas”, Kėdainių “Nevėžis”, Jonavos “Lietava”, Kėdainių “Lifosa” - (I lyga), Mažeikių FK, Kauno FBK, Klaipėdos “Atlantas”, Alytaus “Dainava” (A lyga). Aštuntfinalis Tauragės “Tauras”, Šiaulių FK, Gargždų “Banga”, Pakruojo “Kruoja”, Panevėžio “Ekranas”, Klaipėdos FC, Marijampolės “Sūduva”, Vilniaus VMFD “Žalgiris” 2011 gegužės 14 sportožmonės 9