docIškilmingai perkipta juosta skelbia VPMF „Marko Mantingėlė
download 
Report Transcription
Iškilmingai perkipta juosta skelbia VPMF „Marko Mantingėlė
2010 m. lapkritis Nr. 8 (22) Sveiki, Į laiko indą kapsi paskutinės rudens dienos. Nespėsim nė apsižvalgyti, kai apsireikš žiema. Su šalčiu, sniegu ir atšiauriais vėjais. Tačiau ir su gražiausiomis metų šventėmis – Kalėdomis ir Naujaisiais metais. Bus dovanų ir vakarėlių, džiaugsmo ir linksmybių. Linksmasis studentiškas gyvenimas gruodį šiek tiek aprims. Gal ir gerai – pasilinksminom šį mėnesį: ir Tarptautinę studentų dieną šventėm, ir patį šauniausią Lietuvos kolegijų studentą išrinkom. Ir studijuoja jis pas mus! Mūsų senoliai sakydavo, kad prieš Kalėdas būtina rimtis. Iki Kalėdų reikia pabaigti pradėtus darbus, atiduoti skolas. Paskutinėmis rudens semestro savaitėmis studentų gyvenimą „valdys“ atsiskaitymai: testai, projektai, savarankiški darbai... Tik spėkit suktis. O jei dar velkasi „uodega“ – akademinė skola iš buvusio semestro?.. Prireiks daug darbštumo ir kantrybės. To jums ir linkiu. Nuoširdžiai, Redaktorė Zina Eklerienė Iškilmingai perkipta juosta skelbia VPMF „Marko Mantingėlė“ atidarymo pradžią idėjas ir planus bei įgyti darbo verslo bendrovėje praktikos, įsisavinti ekonominius reiškinius. Verslo praktinio mokymo firma kolegijoje gyvuoja jau 9 metus. Šiais metais įrengtas naujas šiuolaikiškas, modernus kabinetas, kurį renovavo UAB „Mantin- - 2 psl. Studentų kasdienybė ir šventės - 4-5 psl. karjeros diena VTF - 8 psl. Marijampolės kolegijos direktorius Sigitas Valančius, kiti kolegijos vadovybės darbuotojai, Verslo ir technologijų fakulteto dekanas, prodekanai bei dėstytojai. Sveikinimo žodį tarė Marijampolės kolegijos direktorius Sigitas Valančius bei UAB „Mantinga“ generalinis K. Agentas ir S. Valančius kerpa juostą 2010 metų lapkirčio 18 dieną Verslo ir technologijų fakultete atidarytas naujas verslo praktinio mokymo firmos kabinetas. Verslo praktinio mokymo firma – tai įmonė, kuri imituoja tikrų bendrovių veiklą, tikroje bendrovėje vykstančius procesus. VPM firmoje veikia keturi tipiniai skyriai: personalo, pirkimo- gamybos, pardavimo ir marketingo, finansų ir buhalterijos. VPM firmoje viskas yra tikra: finansiniai dokumentai, sutartys, mokesčių tarifai. Čia dirbama pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, atsižvelgiama į realius valiutų kursus ir pan. Skirtumas tik toks, kad nėra tikrų materialių prekių (jos egzistuoja tik dokumentuose) ir pinigai yra netikri (tik imitacinio banko įrašuose, VPMF buhalterijos knygose bei kituose dokumentuose). Dirbdami praktinio mokymo firmoje, studentai stengiasi savarankiškai spręsti darbo metu iškilusias problemas, įgyvendinti savo Sudrebinti darbų pirkimopardavimo verslo pamatai Kviečiame į „Studentų svetainę“ Jauku naujajame „Marko mantingėlė“ biure ga“. Kabinete studentams įrengtos kompiuterizuotos individualios darbo vietos. Atidarymo šventėje dalyvavo UAB „Mantinga“ generalinis direktorius Klemencas Agentas, direktorius Klemencas Agentas. Atidarymo metu įvyko ir „krikštynos“: verslo praktinio mokymo firmai suteiktas naujas vardas – „Marko Mantingėlė“. Nuo šiol studentai ir dėstytojai galės mėgautis UAB „Mantinga“ gaminiais „Studentų svetainėje“, o studentai verslo praktinio mokymo firmoje turės galimybę imituoti šios bendrovės veiklos procesą. Verslo praktinio mokymo fir- Keisk įpročius. Rinkis Marijampolės kolegiją! mų ir realių įmonių partnerystė – tai teorijos ir praktikos jungiamoji grandis. Živilė Myru, Verslo praktinio mokymo firmos vedėja Aktualu 2 Pačiam rašyti nepatartina pirkti Po valdžios ženklu arba Kur dėti kablelį? Moki už studijas? Pinigus gali susigrąžinti! Studentai dažnai sako, kad studijuojant svarbu neturėti akademinių skolų, o vidurkis koks jau bus, tokio ir užteks. Tai netiesa. Puikūs studijų rezultatai – tai ne tik tikimybė greičiau susirasti geresnį darbą, bet ir galimybė atgauti už studijas sumokėtus pinigus. 2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas numato studijų kainos pažangiausiems studentams, besimokantiems valstybės nefinansuojamose studijų vietose, kompensaciją. Tačiau iki šiol nebuvo kainos kompensavimo tvarkos, kurią Vyriausybė pagaliau patvirtino. Pagal ją į kompensaciją galės pretenduoti po Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimo į aukštąsias mokyklas įstojusieji bakalauro ir vientisųjų studijų studentai. Vadinasi, dabartiniai už studijas mokantys mūsų kolegijos antrakursiai jau galės tuo pasinaudoti. Kompensacijos pagal apskaičiuotus mokymosi rezultatus bus išmokamos du kartus – po dvejų studijų metų (ištęstinėse studijose – baigus pusę programos) ir po likusio studijų laikotarpio. Bus kompensuojama per konkretų laikotarpį sumokėta studijų kaina, neviršijanti norminės studijų kainos. Jei už studijas sumokėta kaina 2010 m.lapkritis Nr. 8 (22) didesnė nei norminė, bus kompensuojama norminę studijų kainą atitinkanti įmokų dalis. Lėšos kompensacijoms jau yra numatytos kitų metų biudžete. Šiam tikslui numatoma skirti iki 11 mln. litų. Kompensacijų skaičius bus nustatytas pagal valstybės finansuojamų vietų skaičių – iki 10 procentų studijų krepšelių skaičiaus. Kompensavimo vykdytojas – Valstybinis studijų fondas. Įvertinęs turimas lėšas, fondas nustatys kompensacijų skaičių kiekvienai aukštajai mokyklai pagal studijų kryptis. Aukštosios mokyklos atrinks pažangiausius studentus ir pateiks fondui vertų gauti kompensacijas sąrašus. Fondas, priėmęs sprendimą dėl kompensacijų skyrimo, perves pinigus į studentų sąskaitas. Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, numatoma, kad kitais metais kompensacijos bus išmokėtos 3 procentams geriausiai besimokančių studentų. Viliuosi, kad tarp jų bus ir mūsų kolegijos antrakursių. Nuoširdžiai to linkiu. Sesija dar tik bus, dar galite ilgėliau pasėdėti prie knygų, kad rezultatai būtų kuo geresni. Pagal ŠMM pranešimą parengė Zina Eklerienė Kad internete galima rasti svetainių, siūlančių pirkti įvairius mokslo darbus, visi seniai žino. Pasirinkimas plačiausias – nuo rašinio iki magistro darbo. Sklando gandai, kad bakalauro darbas kainuoja nuo 2000 Lt, magistro – nuo 3500/4000 Lt. Kursiniai darbai ir referatai pigesni. Kam reikia, tas visada susiras. Jeigu yra paklausa, visada atsiranda žmonių, siūlančių savo paslaugas. Tai dažniausiai mokslus baigę žmonės, neradę gerai mokamo darbo arba nenorintys dirbti už minimalų atlyginimą. Kiek tai etiška ir ar apskritai čia galima kalbėti apie etiką, jau kitas klausimas. Ar tokia komercinė veikla neprieštarauja teisės aktams? Ar ji nepažeidžia visuomenės intereso? Į šiuos klausimus atsakyti, įvertinti esamą situaciją turės Generalinė prokuratūra, atsiliepdama į švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus kreipimąsi dėl akademinę etiką pažeidžiančių darbų pirkimo paslaugų. Viešai siūloma studijų ir mokslo darbų klastojimo paslauga, ministro teigimu, netoleruotina, nes „ne tik prasilenkia su akademine etika. Nesąžiningai įgytas, tikrosios kvalifikacijos neatitinkantis išsilavinimas gali kelti pavojų valstybei“. Prekyba darbais gyvuoja jau labai seniai. Kodėl susirūpinta tik dabar? Švietimo ir mokslo ministerija jau anksčiau yra kreipusis į aukštąsias mokyklas, ragindama nesitaikstyti su diplominių darbų klastojimu. Pačių aukštųjų mokyklų budrumas, akademinis sąžiningumas ir principingas apgavysčių vertinimas turi tapti kiekvienos aukštosios mokyklos prioritetu. Tuo labiau, kad Mokslo ir studijų įstatyme numatyti principai, įtvirtinantys akademinę etiką, mokslinių tyrimų viešumą, užtikrinantys intelektinės nuosavybės teises ir sąžiningą aukštųjų mokyklų ir studentų konkurenciją. Ministras pabrėžia šių principų laikymosi būtinybę. Įrodyti, kad darbas yra pirktas, nelengva. Ypač tada, kai studentas nėra koks atsilikėlis, o tik turtingas tinginys. Gal išties paprasčiau ir veiksmingiau sunaikinti masinę viešą pasiūlą. Apgavysčių turėtų sumažėti. Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarką, pagal kurią aukštosios mokyklos bus akredituojamos. Tvarkoje numatytas ir veiklos vertinimas pagal tai, kaip aukštosios mokyklos kovoja su nesąžiningumu, aiškinasi galimus klastojimų atvejus, skiria dėmesį studentų rezultatų patikrinimui. Darbų pirkimo-pardavimo verslo pamatai sudrebinti. Belieka laukti, ar sugrius. O ką apie šią komercinę veiklą mano mūsų kolegijos studentai? Zina Eklerienė, VTF lektorė žmogaus emocijos, jausmai, vertybės, socialiniai ryšiai mokymosi metu tampa labai reikšmingais. Reflektuoti – tai reiškia išgyventi, vertinti, perleisti per savo vidinį pasaulį. Nuolatinė refleksija padeda įvairiapusiškai ir kritiškai vertinti profesinę patirtį, savo konkrečius veiksmus, jų veiksmingumą, geriau suvokti bendravimą su bendramoksliais, klientais, sunkumų priežastis, padeda laiku atpažinti ir teisingai įvertinti nepalankius veiksnius bei formuoja savęs tobulinimą visą gyvenimą. Refleksijos metodą taikyti mokymosi procese socialinį darbą ir socialinę pedagogiką studijuojantiems studentams kartais tampa didžiuliu iššūkiu, kadangi analizuo- jant apžvelgiamos, įvertinamos ne tik studento stipriosios pusės, bet ir silpnosios. Ši veikla padeda atpažinti ir pripažinti, ko studentas nemoka, nežino, o galbūt pasirinko net ne tą profesiją. Refleksijos metodas sunkus ir tuo, kad jis skatina studentą analizuoti savo etikos nuostatas bei iškylančias vertybines dilemas, jautrumą kliento krizinei situacijai, prasmės suvokimą. Reflektuodamas studentas išmoksta prisiimti atsakomybę, gerbti klientus, nebijoti jų. Įgijęs gebėjimą reflektuoti savo išgyvenimus, studentas galės adekvačiai reaguoti į stresą, įveikti nesėkmės ir atsakomybės baimę, perdėtą savikontrolę. Neįveikto profesinio streso pasekmė yra „perdegimo“ sindromas, kuomet nebenorima dirbi šito darbo arba toliau studijuoti. Baigdama trumpą refleksijos pristatymą, skaitytojus kviečiu akimirkai sustoti ir pabandyti sau nuoširdžiai ir atvirai atsakyti į keletą paprastų klausimų: Kas aš esu? Koks aš esu? Ką man reiškia mano žinios? Kaip žinios padeda pasirinkti tai, kas gyvenime svarbiausia? Kas man labiausiai sekasi? Kas man nesiseka? Kaip galėčiau sau padėti įveikti nesėkmes? Kuo aš sau ir kitiems patinku? Taigi, mokykitės iš savo patirties – nes tai yra mokymosi pagrindas! Kristina Dulinskienė, ESDF lektorė Refleksijos metodas: nuo savęs pažinimo iki profesinio augimo Socialinio darbo studijos apima nepaliaujamą žinių ir įgūdžių siekimą. Žinios ir įgūdžiai įgyjami per mokymąsi dalyvaujant paskaitose, seminaruose, skaitant ir analizuojant įvairią profesinę literatūrą, dalinantis savo gyvenimiškąja patirtimi bei siejant ją su profesine veikla. Mokymosi procese svarbiausia yra ne kaupti žinias, bet jas suprasti ir gebėti pritaikyti socialinėje aplinkoje bei konkrečioje veikloje. Siekiant žinių ir praktinių įgūdžių, svarbiausi yra du veiksniai – veiksmas ir refleksija. Paminėti dalykai tarpusavyje labai susiję – jei žinių nebandome realizuoti praktinėje veikloje, žodžiai tampa tuščiu plepėjimu. Praktika be refleksijos tampa nevisavertė, nes analizuodamas veiksmus studentas atskleidžia savo unikalumą, gebėjimą būti kūrybingu, praplečia pažinimo ribas ir netampa standartišku, įrėmintu. Todėl studijuojant daug dėmesio skiriama mokymuisi iš patirties – refleksijai. Natūraliai kyla klausimas – kas tai yra refleksija? Atsakant į jį būtų galima pateikti tokį apibrėžimą: refleksija – tai gebėjimas analizuoti savo elgesio, emocijų, vertybių, patirties raišką praktinėje veikloje. Refleksijos metodas socialinio darbo ir socialinės pedagogikos studijų programose integruojamas į teorinį kursą bei praktikas, kadangi subjektyvus praktinės veiklos patirties suvokimas yra labai svarbus. Ne tik intelektas, bet ir Keisk įpročius. Rinkis Marijampolės kolegiją! 3 2010 m. lapkritis Nr. 8 (22) Koks dvaras be vaiduoklio? Kalbamės su V. Cikana Zanavykija kitų Lietuvos regionų kontekste išsiskiria savo unikalumu. Nors dauguma Lietuvos dvarų XXI a. merdi, Zanavykijos dvarai išgyvena atgimimo laikotarpį. Vienas iš tokių dvarų – sovietiniais laikais sparčiai sunykęs Zyplių dvaras. Šis dvaras yra vienas jauniausių dvarų Lietuvoje, tačiau šiandien apie jį žinoma beveik visoje šalyje, jis daugelio traktuojamas kaip vienas „gyviausių“ dvarų. Tas gyvybiškumas Lukšių seniūno, dvarą puoselėjančio menininko Vido Cikanos nuopelnas. Seniūnas mato šviesią dvaro ateitį. Viena iš jo vizijų – kad dvare poilsiautų šeimos: vaikščiotų parke, tapytų, laiką leistų keramikos dirbtuvėse, kalvėje, arklidėse. Galbūt tai suartintų žmones, sumažintų susvetimėjimą, stiprintų šeimos santykius ir meilę. „Dvaro pastatuose įrengtos galerijos, keramikos dirbtuvės, kalvė“ (Odeta). Čia sukaupta daugybė meno kūrinių: paveikslų, skulptūrų, metalo dirbinių, keramikos, dekupažo. Nuostabūs čia saugomi mezginiai, nėriniai ir tautiniai drabužiai. Apie istorijos bėgsmą byloja senovinių lovų kolekcija. Vienoje iš salių Prie nuostabių saulučių. 1TA grupė ir lekt. A. Gudelevičienė (pirma iš kairės) „Jos tokios įdomios, kad šiuolaikiniai reklamos „Dormeo“ čiužiniai visiškai nublanksta. Apie tokias tegalėtų papasakoti mūsų tėvų močiutės“ (Saulius). O kokie skėčiai! Vieni nerti vąšeliu, kiti šiaudiniai. Lietingą dieną jie ypač akis traukė, bet tikriausiai jie turėjo nuo saulės saugoti, o ne nuo lietaus. Taip ir matau: eina Zyplių dvaro ponia per parką baltu nertiniu skėčiu nešina... Gražu. Tikriausiai taip ir buvo. O šiandien Zyplių dvare zuja statybininkai – dvaras renovuojamas. „Tai tikrai graži statybų aikštelė. Bet tokia mintis kyla tik pirmą akimirką“ (Saulius). Net ir renovuojamas dvaras atviras lankytojams, kurių čia tikrai nestinga – „dvare renkasi ne tik tautiniais rūbais pasipuošę pensininkai, bet ir baikeriai, skautai, menininkai, įvairių šalių turistai“ (Saulius). Renkasi, nes čia gražu ir įdomu. „Buvau arklidėse. Tiesa, jose nebuvo arklių! Zyplių arklidės – tai tarsi dvaro iškilmių salė, kuri tinka organizuoti įvairiems renginiams. Dvare jie nuolat vyksta: spektakliai, koncertai, plenerai, stovyklos. Kad čia verda kultūrinis gyvenimas, nesunku atspėti vien pamačius dvaro apylinkes ir parką, kuriame gausu įvairių skulptūrų, drožinių ir kitokių akis džiuginančių grožybių. Daugumą jų dvarui palieka plenerų dalyviai menininkai. Nenuostabu, kad kūrėjai čia patiria tai, kas vadinama įkvėpimu“ (Odeta). Vidas Cikana ir mus pakvietė vasarą padirbėti dvare savanoriais, padėti apsilankantiems turistams. Manau, kad mums, turizmo administravimą studijuojantiems, tai išties vertingas pasiūlymas. Žadam juo pasinaudoti. Gal ir dvaro vaiduoklį pamatysim. Koks dvaras be vaiduoklio? Pirmoji mūsų grupės ekskursija buvo tikrai vykusi. Už ją dėkojame lektorei A. Gudelevičienei. Ir nesvarbu, kad lijo, buvo šalta ir vėjuota. Pamatėme daug grožio ir pabendravome su žmonėmis, kuriems svarbi tėvynės praeitis, svarbus etninis ir istorinis paveldas. Gintarė Dobilaitė ir grupės draugai, VTF 1TA gr. studentai Parke... Prisilietėme prie rašytojų laiškų... Ten, kur Maironis rymo Ilgi, tamsūs rudens vakarai, paskaitos, paskaitos... Šią kasdienybę mums, lietuvių kalbos ir tikybos pedagogikos studentėms, praskaidrino išvyka į Kauną. Vykome ne šiaip sau pasižmonėti, bet kartu su lektorėmis M.Rutkauskiene ir B.Zaveckiene dalyvauti mokslinėje konferencijoje ,,Rašytojo asmenybės ir kūrybos ženklai dienoraščiuose, laiškuose, atsiminimuose“. Ruošdamosi literatūros seminarams mes skaitome apie autorius, nagrinėjame jų kūrybą. Bet daug įdomiau buvo išgirsti, kuo jie gyveno, domėjosi, kaip bendra- Keisk įpročius. Rinkis Marijampolės kolegiją! vo su artimaisiais. Kaip yra sakęs M.Martinaitis, juk ,,prisiminimų rašymas vis tiek yra kūryba, apmąstymai apie tai, kaip kažkada supratai ar supranti prabėgusį gyvenimą, įvykius, žmones, pats save“. Naujoje šviesoje išvydome J.Vaičiūnaitę, A.Ambrasą, J.Savickį, K.Borutą, J.Degutytę, Maironį. Konferencija vyko Maironio lietuvių literatūros muziejuje, tad tiesiog negalėjome neapžiūrėti Maironio buto ekspozicijos. Gaila, viskam pritrūko laiko, bet tikimės dar ne kartą ten sugrįžti. Elita Adomaitytė, ESDF 2 LT studentė 4 2010 m.lapkritis Nr. 8 (22) Tikriausiai ne vienas esame pabandę „užtraukti dūmelį“. Vieniems patiko, kiti nusprendė daugiau to nekartoti. Pažvelgus giliau, rūkymas, pasirodo, nėra vienpusiškas. Jis turi netgi savo tradicijas! O ar mes dažnai susimąstome, ką rūkome, iš kur atėjo rūkymo tradicija, kaip ir kada buvo rūkoma? Galbūt, studente, esi rūkantis, todėl būk išprusęs ir šiuo klausimu... Štai kokios rūkymo tradicijos bei būdai yra žinomi pasaulyje. TOP 10 1. Kaljanas. Ši rūkymo tradicija atėjusi iš tolimosios Indijos, populiari Turkijoje, o šiandien yra labai palitusi arabų šalyse. Kaljano dūmas nėra paprastas. Jam galima suteikti įvairius aromatus, variacijas, taip patiriame skirtingus pojūčius. Be to, kaljanas turi savitas rūkymo taisykles. Negalima kaljano perdavinėti per rankas, kadangi tai laikoma blogu ženklu, o jūs tikriausiai nenorite tapti blogą nešančiais pranašais. Patarimas: geriau pastatykite jį ant žemės, kad kaimynas pats galėtų pasiimti. Nesisvaiginkite per daug alkoholiniais gėrimais. Tai puikiai atlieka ir kaljanas. Jis ne tik apsvaigina, bet ir atpalaiduoja. Tačiau, jeigu jau labai norite „pakilti į dangų“, galite į kaljaną šiek tiek įpilti vyno ar kokio nors kito alkoholinio gėrimo. Patarimas: geriau nieko nepilkite ir negalvokite to išgerti, nes tame skystyje nusėda visos kenksmingos tabako medžiagos. Niekada nebandykite rūkyti tabako, kuris neskirtas kaljanui, nes galite rimtai nusideginti gerklę. Jeigu nežinote, koks tabakas yra tinkamas kaljanui, štai ko tada ieškokite: masilis – medaus mišinys, tombakas – grynas tabakas ir žurakas – tai tarpinė medžiaga tarp paminėtų pirmųjų. 2. Pypkė. Pypkės rūkymas buvo Amerikos indėnų kultūros dalis. Jis yra aptinkamas ir majų mene (apie 500 m. po Kr.). 16 a. pypkės rūkymas pasiekė Europą. Pypkės gaminamos iš įvairių medžiagų, yra įvairių formų bei dydžių. Dažnas rūkorius kolek- cionuoja pypkes, kurios turi skirtingas formas, kilusios iš skirtingų kultūrų. Pypkėms tabakas, net ir panašių pavadinimų, bet pagamintas skirtingų gamintojų, turi skirtingą skonį bei aromatą, todėl yra labai įvairių variacijų, kurias galima išmėginti. Taigi, studente, bandyk, jei nebandęs... Griebk senelio pypkę! 3. Bongas. Tai vandens pypkių rūšis, kuri daugiausia naudojama kanapių, kanapių ir tabako mišinio ar kitų rūkalų rūkymui. Bongas yra tradicinis Azijos plitęs rūkymo būdas, kuris ir tau, studente mielas, yra nesvetimas. Cigaretės turi savo istoriją. Toks rūkymo būdas išrastas neturtingųjų, kurie cigarų nuorūkose likusį tabaką išimdavo ir susukdavo į plonesnį suktinį iš popieriaus. Na, studentas taip pat nėra turtingas, tai rūkykit ir sukit sau cigaretes į sveikatą. Patarimas: meskit, jei galit, rūkyti, kadangi (nors šiandien į cigaretes dedamas filtras) mirtingumas tipo cigaras buvo neatsiejamas XX amžiaus pradžios karikatūrose vaizduojamo milijonieriaus atributas. Cigaro rūkymą sudaro ištisas ritualas su savomis taisyklėmis ir normomis. XIX amžiuje cigarai buvo rūkomi po pietų, atskiroje patalpoje, persirengus specialiai tam skirtu smokingu. Kokybiški cigarai su ilguoju užpildu laikomi specialiose dėžutėse – humidoruose, kurios apsaugo juos nuo perdžiūvimo ir leidžia ilgai išsaugoti aromatą bei kokybę. Cigarai yra viena stipriausių vartojamų tabako formų. Rūkant cigarus plaučių ligomis susirgti rizika daug didesnė. 7. Midwakh - arabiška pypkė. Medwakh yra maža pypkė, kilusi iš arabų šalių. Pagrindinis skirtumas nuo kitų pypkių tas, koks joje yra naudojamas tabakas. Šis gaunamas sumaišius iranietišką tabaką, lapus, žoleles ir žieveles. Šis rūkymo būdas labiausiai paplitęs Jungtiniuose Arabų Emyratuose. 8. Kiseru. Tai japoniška pypkė. Ja nuo senovės rūkomas labai geras smulkintas tabakas arba kanapės. Paprastai jos galai pagaminti iš metalo, o centrinė dalis - iš bambuko. Jos galas, kuriame dedamas tabakas, kur kas mažesnis nei vakarietiškų pypkių. Seniau daug japonų meistrų dekoruodavo šias pypkes, puošdavo, tačiau dabar jos nebemadingos. Jų rūkymui taip pat būdavo pasitelkiamos ceremonijos. Įdomu tai, jog dėl metalinių galų kiseru buvo dažniau pasitelkiama kaip ginklas, o ne rūkymo priemonė. 9. Studentiškas rūkymas – tai rūkymas, kurio metu įtraukiamas dūmas (pvz., cigaretės) ir perduodamas iš burnos į burną. Tikriausiai šis rūkymo būdas kilo Marijampolės kolegijos studentų iniciatyva – juk suvalkiečiai visada pasižymėjo taupumu. 10. Draugystės cigaras – tai tarsi indėnų Taikos pypkės atmaina. Tai toks rūkymo būdas, kai cigaras yra siunčiamas ratu draugų kompanijoje. Jis simbolizuoja artimus ryšius, draugystę, tarsi suvienija esamą kompaniją. Taigi tokios žinomos pasaulyje rūkymo tradicijos bei būdai. Tačiau rūkymas žalingas sveikatai. Tad jeigu nerūkai, tai ir nepradėk. Patausok savo sveikatą, pažvelk į tuos, kurie serga plaučių ar kitų organų, susijusių su kvėpavimo sistema, ligomis ir pagalvok: ar tu to nori? Rūkymas buvo žinomas jau prieš daugelį šimtmečių, tačiau jis turėjo savo reikšmę bei tradicijas. Nebuvo rūkoma vien dėl to, kad patinka. Sunku mesti rūkyti, tačiau pagalvok apie kitus, kuriems rūpi tavo sveikata. Juk ir jiems tenka tavo išleidžiamų dūmų „dozė“. Taigi, jei ir nežadi mesti rūkyti, tai bent būk „išprusęs“ rūkalius. Gal atrasi naują sau patinkantį rūkymo būdą? Vilija Čmukaitė, ESDF 3 LT studentiškos savivaldos ypatumus, suvokti veiklas, įsigilinti į studentiškas problemas bei mėginti tapti studentų atstovais. Šiemet mokymai vyko lapkričio pradžioje užmiesčio sodyboje. Mokymus koordinavo MKSA Alumni klubo nariai. Ir Povilas, ir Karolis buvo puikiai pasirengę, nuoširdžiai dirbo su pretendentais į atstovybės narius. Labai jiems ačiū. Dažniausiai po tokių mokymų pirmakursiai supranta – ras savo vietą savivaldoje ar neras. Būna, kad iš dalyvavusių mokymuose telieka vos keletas žmonių. Tų likusiųjų, pasiryžusių dalyvauti MKSA veikloje, laukia kitas etapas - priėmimas į MKSA asocijuotus narius. Visi norintys teikė motyvacijas bei dalyvavo pokalbyje su komisija. Tapę asocijuotais Marijampolės kolegijos studentų atstovybės nariais, pirmakursiai įsipareigoja rūpintis visų studentų gerove. Manau, šiais metais kaip niekada daug studentų susidomėjo Atstovybės veikla, nes lapkričio penkioliktąją priėmėme net šešiolika naujų narių, iš kurių tikimės sąžiningo savanoriško darbo. Dabar atstovybė didelė, kokia niekada nebuvo, todėl ne veltui turime ketverių metų strategiją, kurią imsimės įgyvendinti jau nuo sausio pirmosios. Tai bus didžiulis išbandymas, siekiant kokybiškai atstovauti studentams. Belieka palinkėti valios, ištvermės ir kūrybiškumo siekiant užsibrėžtų tikslų. Artūras Visockis, MKSA prezidentas , e t n e ud St ? i a k rū rūkymo prietaisas. Kilęs iš Tailando ir Indonezijos, tačiau naudotas ir Naujojoje Gvinėjoje bei Filipinuose, kur tradiciškai gamintas iš bambuko. Čia dūmai prieš patekdami į gerklę pirmiausia pereina per vandenį. Bongas dažniausiai gaminamas iš stiklo ar keramikos. Nuo kaljano labiausiai skiriasi tuo, kad yra mažesnis ir neturi atskiros žarnelės; rūkymui skirtas vamzdelis yra jo paties dalis. Vietoje vandens rūkant bongą naudojami ir kiti skysčiai, tarp jų – alkoholiniai gėrimai ar arbata. Šiandien bongas daugiausiai vartojamas kanapių rūkymui. 4. Cigaretės. Tai labiausiai pa- nuo cigarečių pasaulyje nemažėja. 5. Cigarilė (isp. cigarrillo ‘mažas cigaras’). Tai trumpas siauras cigaras. Kitaip nei cigaretės, cigarilės yra susuktos ne į popierių, bet į tabako lapą. 6. Cigaras. Rūkymui skirtas tabako produktas, pagamintas iš standžiai suvyniotų fermentuotų ir išdžiovintų tabako lapų. Nuo cigarečių cigarai skiriasi dydžiu – paprastai jie yra gerokai didesni, bei gamybos technologija – cigarų tabakas mažiau apdorotas, jame mažiau priemaišų, cigarai vyniojami ne į popierių, o į tabako lapus. Geriausieji cigarai užpildomi ne smulkintu tabaku, o sveikais susuktais tabako lapais. Cigarai yra turbūt seniausia rūkoma tabako ga- Atstovybės gretos didėja Studentiška savivalda kolegijoje veikia jau devynerius metus. Čia greita žmonių rotacija, kuri kiekvienais metais daro daugiau ar mažiau įtakos Studentų atstovybės veikloms, jų mastui. Tačiau savivaldos tikslai išlieka tie patys: ginti studentų interesus, puoselėti tradicijas ir, žinoma, kurti bei įgyvendinti studentiškas idėjas. Šie metai nėra išimtis, o gal ir išimtis, nes dar niekada atstovybėje nebuvo tiek daug baigiamojo kurso studentų, kurie pavasarį jau visam laikui darbus perduos pasiliekantiems. Pradėkime nuo kasmetinių atstovybės mokymų, į kuriuos suguža daug pirmakursių, norinčių sužinoti minių forma. Archeologiniai radiniai rodo, kad Centrinės Amerikos indėnai rūkė cigarus jau IX amžiuje. Į Europą cigarų rūkymo paprotį atvežė Kristupas Kolumbas, 1492 metais atradęs Ameriką. Cigarai sparčiai išpopuliarėjo, ir tik XIX – XX amžių sandūroje juos išstūmė cigaretės. Cigarai tradiciškai siejami su aukštuomene. Didelis Perfecto Vadovauja Povilas Keisk įpročius. Rinkis Marijampolės kolegiją! Kaip gyveni, studente? 2010 m. lapkritis Nr. 8 (22) „Visada viliuosi, jog kiekvieno studento užrašų knygelėje ar kalendoriuje lapkričio 17-toji yra pažymėta raudona spalva. Pas mane pažymėta ir aš žinau – tai Tarptautinė studentų diena, aukštosiose mokyklose minima jau nuo 1941 metų. Mes ją minim nuo pirmųjų kolegijos veiklos metų. Kiek girdėjau, ir aukštesniosiose mokyklose, kolegijos pirmtakėse, savo šventę studentai švęsdavo“, - sako Artūras Visockis. Ir šiemet ši diena jau nuo ryto kitokia: fakultetuose triukšmas, studentiškas šurmulys, muzika. Visur nosis kaišioja paparacai, apsikarstę objektyvais, blyksčioja blykstės, žurnalistai įkyriai vaikosi dėstytojus ir studentus, siekdami išklausinėti kuo pikantiškesnių dalykų. Ir visi traukia iškilmių salių link. Kyšteliu nosį ir aš. Čia akimirksniu užsėdamos kėdės, tuoj visai vietų nebeliks. Oho! Pirmose eilėse – vadovybės darbuotojai. Ir MKSA prezidentas nardo pirmyn-atgal, vis nerasdamas irštvos prisiglausti. Atmosfera tarsi prieš kažkokį įspūdingą renginį (pasaulinių žvaigždžių koncertą ar priešlaikinius rinkimus ). Taip ir buvo. Ne, ne priešlaikinių rinkimų turas. Sveikinimų koncertas! Į jį, skirtą šauniems mūsų kolegijos studentams, sugužėjo pulkas tėviškės padangės žvaigždžių ir žvaigždučių. Keletas techninių nesklandumų – studentų aparatūra tai ne Madonos! – ir renginys prasideda. Pirmiausia suteikiama proga pakalbėti nuosavam žvaigždynui – šaunioji vedėja kviečia direktorių. Salė leipsta juoku. Čia ir nebyliai užkvatotų! Prie mikrofono – šiek Direktoriai - dvyniai 5 Petrukas ir Livetukė tiek iškreiptas veidrodinis atspindys, brolis dvynys, taip sakant, visą savo dar neilgą gyvenimą svajojęs pabūti „šefo kailyje“ ir pasveikinti studentus. Pasveikinti tai jis pasveikino, o štai dovanoti jau nieko neišgalėjo. O ir kaip išgalės, jei studento viena kišenė kiaura, o kitoj vėjai švilpia – stipendija su pirmu gūsiu ir išlekia . Tikrasis direktorius ir studentus pasveikino, ir Studentų atstovybei taip reikalingą naują spausdintuvą padovanojo. Dėkodamas direktoriui už dovaną į savo brolius sveikinimu kreipėsi ir MKSA prezidentas Artūras Visockis. Jo sveikinimai ir linkėjimai kaip visada rimti-linksmi-šmaikštūs. Ačiū! Ir tau to paties! O po Artūro sveikinimai pasipylė vienas po kito: viską išmanan- tis Šinšilas, „Takeši pilies“ vedėjas (Lietuvoje kažkaip nenatūraliai ištįsęs), rusų estrados žvaigždė Dima Bilan, Lietuvos estrados grandas Stasys Povilaitis, „scenų laužytoja“ Vitalija su dukra, nesenstantys Iveta ir Petras Kazlauskai, nuostabieji, Marijampolėje ypač populiarūs „Žentai“. Net konteinerių karaliai Jis ir JI žino, kad kolegijos studentai švenčia savo šventę. Jie ypač pritaria, kad „šventę reikia švęst“. Tu matai, šitokie žmonės (tai kas, kad tik studentiški jų antrininkai) pasveikint suvažiavo! Tai gal mes ne tokie jau ir maži, ne tokie jau ir pilki, ne tokie jau... Užteks, įsisvajojau. O čia kas?! Šiek tiek netikėtai įsiveržia cukrinių runkelių „augytojai“, apsiginklavę šakėmis ir ryžtingai nu- „Scenų laužytoja“ Vitalija su dukra siteikę piketuoti – blokuoti kelią į Kalvariją. Tačiau sužinoję apie studentų šventę mus pasveikino taikiai ir jau visai draugiškai pakvietė kelią blokuoti kartu. Kadaise ir jie patys čia mokėsi, ir jų žmonos, tiesa, dar ne kolegijoje, bet... Kelią blokuojam, o kartu ir švenčiam! Kelio blokuoti mes nėjome. Kokios ten barikados, kai vakare „Lūnoje“ laukė nepakartojamos studentiškos šėlionės. Ir šėlom. Oi, kaip šėlom! Džiugu, kad visi gyvi, sveiki ir, atrodo, laimingi. To ir reikėjo. Šventė pavyko: buvo neblogas reginys, smagus pasibuvimas ir puikus „tūsas“. Sveikinimai visiems! Iki kito karto! Agnė Eklerytė, VTF 1FN grupės studentė Visas žvaigždynas Šauniausia iš šaunuolių studijuoja pas mus! Pavasarį iškeitusi į rudenį, vedėją Rolandą Kazlą pakeitusi Vytautu Šapranausku, septintą kartą Alytuje šurmuliavo linksmoji studentų šventė – Lietuvos kolegijų šauniausio studento rinkimai. Ir šis kartas mūsų kolegijai buvo sėkmingas - šauniausia iš šaunuolių studijuoja pas mus! Kurie nepažįstat, susipažinkit. Eglė Matukaitytė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto Kultūrinės veiklos vadybos specialybės trečiakursė. Puikios iškalbos, meniškos sielos, artistiška mergina. Draugiška, nuoširdi ir paprasta. Eglė ne tik aktyviai dalyvauja studentiškoje veikloje, bet ir gerai mokosi. Dar pavasarį, Eglei laimėjus Marijampolės kolegijos šauniausios studentės titulą, niekam nekilo abejonių, kad Alytuje ji pasirodys puikiai. Šaunuolė Eglė, įveikusi vaikinus Patirtis scenoje, studijuojama specialybė bei meniška siela - puikus derinys iškart išskiriantis žmogų iš kitų. Eglė scenoje tiesiog spindėjo. Buvo matyti, jog ji džiaugiasi tuo, ką daro. Džiaugėmės ir mes į ją žiūrėdami. Ir ne tik mes, sūduviečiai sirgaliai, į Dainavos žemę atvykę Eglę palaikyti. Eglė netruko pelnyti ir komisijos palankumą, gal dėl to, kad pasirinko dzūkės rolę. Jau po visų devynių dalyvių prisistatymo pasirodymų tapo aišku – mūsiškė viena iš lyderių ir antrą etapą pasieks nesunkiai. Ir tikrai. Eglė surado sau tinkamiausią amplua - “kaimietė iš Dzūkijos”- ir jos nebesulaikė jau niekas. Nors aštrialiežuvis Vytautas Šapranauskas ir labai stengėsi, „bajavos dzūkelkos kaimietukės“ niekaip neįveikė. Palaikoma gausaus ir triukšmingo saviškių būrio Keisk įpročius. Rinkis Marijampolės kolegiją! (studentų iš Marijampolės kolegijos buvo apie 40), Eglė nukeliavo iki finalo, tapo nugalėtoja ir visus metus galės vadintis Lietuvos kolegijų šauniausia studente. Galime džiaugtis, jog antrus metus iš eilės Alytuje mūsų studentai lipa ant pačių aukščiausių apdovanojimo pakylų: pernai iki šauniausio vos „per šuns plauką“ pritrūko, šiemet – mes nugalėtojai. Tai rodo, kad pas mus yra daug aktyvių, gabių, kūrybiškų ir išradingų studentų. O po šių metų laimėjimo niekas negali sakyti, jog mes nešaunūs Ei! Galime pasipuikuoti! Visų studentų vardu sveikinu Eglę Matukaitytę. Linkiu daug panašių ir dar didesnių pasiekimų ateityje Artūras Visockis, MKSA prezidentas 6 2010 m.lapkritis Nr. 8 (22) Fabrike pats darbymetis Mūsų cukraus fabrikas – seniausias Lietuvoje. Jį 1931 m. per devynis mėnesius pastatė Lietuvos Vyriausybės pakviesta Čekijos įmonė „Škoda“. Kitąmet fabrikas švęs 80 – metį. Keli jo pastatai priklauso istoriniam Lietuvos paveldui. Per tuos 80 metų buvo visko: ir sėkmės, ir negandų. Juodžiausias laikotarpis įmonei buvo 1999 – ieji. Tais metais iškelta baudžiamoji bankroto byla galėjo baigtis fabriko žlugimu, tačiau fabriką išgelbėti ryžosi „Arvi“. Bankroto grėsmė nutolo, įmonė „Arvi cukrus“ sėkmingai modernizuota ir plečiama. Pradžioje per vienerius metus pagamindavo 6000 tonų cukraus, dabar jo gamina penkis kartus daugiau. Rudens pabaiga fabrike – pats darbymetis. Cukrinius runkelius auginantys ūkininkai kasdien juos veža į fabriką. Kad nesusidarytų spūstys (Jas dar puikiai prisimena fabriko rajone gyvenantys žmonės), ūkininkams sudarytas grafikas. Jis ūkininkams sutaupo laiko, nes nebereikia vargti ilgose eilėse, ir fabriko darbuotojams nereikia „verstis per galvą“, todėl ir darbas tapo ir kokybiškesnis, ir spartesnis. Laboratorijoje Ūkininkas atvežė cukrinukus. O kas toliau? Pirmiausiai nustato- GERIAU VIENĄKART PAMATYTI, NEI TRIS KARTUS IŠGIRSTI Marijampolės kolegijos Žemės ūkio technologijų studentai specialybės mokosi ne tik auditorijose. Labai svarbu ir naudinga pamatyti žaliavos perdirbimo procesą, produktų gamybą. Todėl paskutinę augalininkystės technologijų praktikos dieną su lektore Gražina Valančiene lankėmės „Arvi cukraus“ fabrike. lėms, tačiau Lietuvoje jos nesertifikuotos. Kokybiškos sertifikuotos cukrinukų veislės sėklos vienas maišas kainuoja apie 600 Lt. Visos vieno semestro stipendijos – už vieną maišą! Ne taip ir mažai. Studento požiūriu net labai daug. V.Petrauskienė su viltimi ir baime galvoja apie ateitį, nes nuo 2011 metų „Arvi cukrus“ baltąjį saldumyną pradės gaminti iš cukrašvendrių. Fabrikas tam jau pasirengęs. Bet ar viskas vyks sklandžiai? „...būna, kad ūkininkai pešasi...“ 2LŽŪ ir lektorė G. Valančienė kerpę ir korį, išima akmenukus. Nuplautas ir apipjaustytas mėginys vėl sveriamas, o tada apskaičiuojamas purvingumas. „Mūsų“ mėginio purvingumas - 10,3%. Toliau mėginys transporteriu „keliauja“ į elevatorių, kuriame diskais supjaustomi tarkiniai. Iš jų išimama 70-80 g ir pamaišoma. Po to įpilama aliuminio sulfato ir 12-13 Paimto mėginio cukringumas mažesnis nei bazinis. V.Petrauskienė teigia, kad kiekvienais metais runkelių cukringumas skirtingas. Jis priklauso nuo cukrinių runkelių veislės, agrotechnikos, klimato sąlygų, nuo žemės, ūkininko sumanumo ir patirties. Yra keletas ūkininkų, kurie atveža 17 % cukringumo runkelius. Nustačius cukringumą, žaliava apdorojama, kol tampa mums įprastu cukrumi. O išspaudos? Mes – būsimi Žemės ūkio technologai ir puikiai žinom, kad išspaudomis galima šerti gyvulius, tręšti žemę, naudoti kaip biokurą. Turime galimybę apsilankyti pašarų ruošimo ceche. Čia mus pasitinka technologas Vincas Mikaitis ir mielai sutinka papasakoti apie granuliuotų transporteriu patenka į sijotuvą, kuriame gražios granulės atskiriamos nuo „šiukšlių“ – pastarosios grąžinamos atgal į gamybą. Granuliuotų pašarų paklausa yra labai didelė. Kaip sako V.Mikaitis, „būna taip, kad ūkininkai net pešasi dėl jų“. Klientai gausiai perka ir džiovintas negranuliuotas išspaudas. Net į eiles užsirašo, kad įsigytų. „Arvi cukraus“ fabriko išspaudų džiovykla nėra labai naši, todėl dalis šlapių išspaudų taip pat parduodama. Pirkėjų tikrai yra. Neparduotos „keliauja“ į duobę, kur apdengiamos kalkėmis, kad neskleistų kvapo. Šiuo metu išspaudų duobė beveik tuščia, nes intensyviai realizuojami ir granuliuoti pašarai, ir šlapios išspaudos. Gaminamus pašarus fabrikas ne tik realizuoja Lietuvoje, bet ir eksportuoja į Baltarusiją ir Vokietiją. Malonus netikėtumas Vincas Mikaitis pasakoja taip, kad tarp sakinių girdi – šis žmogus mėgsta savo darbą. Kaip jį pasirinko? Pasirodo, iki dabartinių pareigų nuėjo ilgą kelią. Maloniai nustebino, kad jis – mūsų kolegijos studentas, išsilavinimą įgijęs 2003 metais. Studijavo kaip ir mes – Žemės ūkio technologijas, studijų pakraipa – žemės ūkio produkcija ir jos perdirbimas. Šveicarijoje atliko praktiką. Iš pradžių „Arvi cukraus“ fabrike dirbo kroviku, vėliau – gamybininku šaltkalviu ir jau treti metai kaip dirba technologu. Darbas jam tikrai teikia malonumą, kaip teigia jis pats, „atradau savo nišą ir nesiskundžiu“. Taigi, jei nenuleisime rankų, nebijosime darbo, savo nišas atrasime ir mes. Nuoširdžiai ačiū Išdžiovintos išspaudos Laboratorijoje mas runkelių švarumas ir cukringumas. Laboratorijos vedėja Vyta Petrauskienė ne tik papasakojo, bet ir parodė, kaip tai daroma. Stebėjome susidomėję. Taigi, imamas mėginys. Sveriamas. Šiuo atveju svėrė 41,2 kg. Po to jis nuplaunamas, moterys darbininkės nupjausto šakneles, tūkst. apsukų mikseris iš jų suplaka tyrelę. Tyrelė filtruojama. Tada pipete paimami keli lašai skysčio, sulašinami į mėgintuvėlį, kuris dedamas į specialų cukringumo nustatymo aparatą. Mūsų stebimo mėginio cukringumas – 15,24 %. Tai daug ar mažai? Bazinis cukringumas yra 16%. Už viso semestro stipendijas – tik vienas maišas Fabriko technologai rekomenduoja ūkininkams auginti vokiškų, olandiškų veislių cukrinukus. Kai kurie mūsų ūkininkai tokius ir augina. Tačiau yra ir tokių, kurie neapsieina be kontrabandinių lenkiškų veislių. Nors cukringumu jos nenusileidžia tradicinėms veis- pašarų gamybos technologiją. Šlapiose išspaudose yra apie 27% sausų medžiagų. Pirmiausia jos džiovykloje išdžiovinamos iki 10% drėgnumo. Džiovinant oras iš džiovintuvo ištraukiamas, o po to vėl įpučiamas, tik įpučiama oro jau daug mažiau. Proceso metu nuolat stebima džiovintuve esanti temperatūra. Išdžiovintos išspaudos atšaldomos aušintuve. Vėliau presu supresuojamos į granules. Granulės Augalininkystės technologijų praktika baigta. Paskutinė jos diena buvo ypač turininga. Ne veltui lietuvių liaudies patarlė sako: „Geriau vienąkart pamatyti, nei tris kartus išgirsti“. To, ką patyrėme fabrike, tikrai nepamiršim. Už šią patirtį nuoširdžiai dėkojame „Arvi cukraus“ fabriko vadovams, įsileidusiems mus į fabriką, laboratorijos vedėjai Vytai Petrauskienei ir technologui Vincui Mikaičiui - už malonų bendravimą, pasakojimą, parodytus cukrinukų apdorojimo procesus. Ačiū kolegijos lektorei Gražinai Valančienei, suorganizavusiai mums šią išvyką. Agnė Sinkevičienė, 2ŽŪ grupės studentė Pirmasis mokslo metų startas pergalingas Kalbėdami apie kolegijos sportą, žinoma, turėtume pirmiausiai minėti krepšinį, bet šį kartą noriu pabrėžti kroso komandos pasiekimus. Jei kas suskaičiuotų kroso komandos iškovotus medalius, neabejoju, jų priskaičiuotų daugiau nei kitų šakų. Bent paskutiniais metais, tai tikrai. Šių mokslo metų startas jų pažėrė dar. Puikūs mūsų bėgikų pasiekimai neleidžia abejo- ti studentų sportiniu meistriškumu ir komandos trenerio talentu. Lapkričio pradžioje Marijampolės kolegijos kroso komanda dalyvavo LKSKA „Nemunas“ rudens kroso varžybose - „Sudie, rudenėli, 2010“. Tradiciškai varžybos vyko Rokynėje, Raseinių rajone. Nors oras nedžiugino, nes vis dėlto ir metų laikas ne pats dėkingiausias bėgikams, kroso “generolo” Romo Kulboko kolegijos komandos surikiuotos ir išdėstytos pagal reikalavimus. Visi gerai pasirengę, kupini optimizmo bei sportinio pykčio, kuris visada padeda siekiant aukščiausių apdovanojimų. Bėgome ryžtingai, protingai tausodami jėgas lemiamoms akimirkoms. Viltys pasiteisino. Marijampolės kolegijos kroso komandos pasirodė išties puikiai. Vaikinai: Vytautas Alaburda (3VV gr.), Martynas Dženkauskas (1AD gr.), Linas Janušaitis (1ŽŪ gr.), Drąsius Maliauskas (2SD gr.) ir Povilas Kurtinaitis (2AP gr.) – trečią kartą iš eilės iškovojo I-ąją vietą. Merginos taip pat negrįžo be apdovanojimų. Agnė Budzeikaitė (3SP gr.), Erna Stumbrytė (1LT gr.), Dovilė Miskelytė (3SP gr.), Keisk įpročius. Rinkis Marijampolės kolegiją! Lina Ramanauskaitė (1KV gr.) ir Gintarė Alytaitė (3SP gr.) užėmė garbingą III-ąją vietą. Sveikiname greitakojus bėgikus ir jų trenerį, kroso “generolą” Romą Kulboką ir linkime, kad niekada neišklystų iš nuolatinių pergalių kelio. Krosas veža! Artūras Visockis, VTF 3AT gr. studentas 2010 m. lapkritis Nr. 8 (22) Šventės ir renginiai 7 Mokslas: pasiekimai ir utopijos Norite paplepėti kaip ateiviai? Praėjusiame numeryje rašėme apie esperanto. L.Zamenhofas nebuvo pirmasis, sukūręs dirbtinę kalbą. Dirbtinę tarptautinę kalbą mėgino kurti Platonas, Descartes‘as, Newtonas, Leibnizas ir kiti mokslininkai. Iš viso pasaulinės kalbos kūrimo projektų būta daugiau nei 2000. Šiandien lietuviškoji Vikipedijos enciklopedija nurodo 35 dirbtines kalbas, pasirausus puslapiuose kitomis kalbomis galima rasti dar antra tiek. Pristatysime keisčiausias iš jų. Šįkart – klingonų kalbą. Ar klingonai tikrai egzistavo? Ar žinojote, kiek daug pasaulyje yra žmonių, „pamišusių“ dėl klingonų kalbos. Taip taip, nesuklydote, tai kalba iš kultinio serialo „Žvaigždžių kelias“ (Star Trek). Dažniausiai nuotykių filmuose ateiviai kalba beprasmiu žodžių kratiniu, tačiau klingonai turi „tikrą“ kalbą. Serialo fanai panoro kalbėti šia kalba. Anot Gineso pasaulio rekordų knygos, ji yra labiausiai paplitusi dirbtinė kalba pasaulyje. Pirmąsias klingoniškas sąvokas pirmosiose serijose 1979 m. pasiūlė Jame Doohan. Kai plėtojant filmą prireikė didesnio žodyno, kalbą sukurti buvo pakviestas Marc Okrand (g.1948), žymus amerikiečių lingvistas. Pirmąjį klingonų žodyną jis publikavo 1985 m. Siekdamas kalbai suteikti kaip galima svetimesnį skambesnį, ją papuošė tikrais liežuvio laužymo šedevrais. Negana to, klingonų kalboje yra ir senoji archaiška forma, ir dialektai (imperatoriaus kalba, kasdienė standartinė kalba). Teigiama, kad klingonas – tokia pat archajinė kalba kaip anglų, lenkų, lietuvių. Šiandien už 10-15 dolerių interneto parduotuvėse galima įsigyti anglų - klingonų - anglų žodyną ir knygutę, padedančią kalbą išmokti. Suomijoje išleista studija apie ateivių šalies teisinę sistemą Į šią kalbą jau išverstas Šekspyro „Hamletas“, verčiama Biblija. Beje, dėl Šekspyro: yra nuomonė, kad ateiviai „Hamletą“ ir kitus kūrinius jam padiktavę. Arba – žmonės juos buvo pamiršę, o ateiviai priminę. Taip norima priminti, kad žmonija pamiršusi pagrindines gyvenimo tiesas. Žodžiu, sukama į moralę... Lietuvių poetas Sigitas Geda „Šiaurės Atėnuose“ (2010-05-28) rašė: „Tai – ateivių arba nežemiškų civilizacijų kalba. Vien daiktavardžių čia esama bene šešių formų, laikų – 6... Tai ne fantastinė, o poetinė kalbos forma. Beje, norėčiau rašyti klingonu...“ Klingonų raštas Klingonų rašto ženklai šiek tiek primena hieroglifus, tačiau palyginus su pastaraisiais jų labai mažai. Klingoniškai „aš suprantu“ rašoma „jIyaj“, o skamba „džyjadž“. „Be“ reiškia „moteris“, o be‘Hom“ – „mergaitė“. Klingonų (iš Star Trek) kalba sukurta ir kompiuterio klaviatūra. Tai atrodytų visiška nesąmonė, bet tokios klaviatūros net pardavinėjamos. Mokslininkai kalba klingoniškai Pensilvanijoje (JAV), Flourtown‘e įkurtas Klingonų kalbos institutas. Tai nepelno organizacija, propaguojanti klingonų kalbą ir kultūrą. Ši organizacija turi 2500 narių iš 50 šalių. Paramount Pictures šiam institutui suteikė išskirtines teises naudoti sąvokas „Klingon“ ir „Star Trek“. Instituto šūkis – „Kalbos atveria pasaulius“ (klingoniškai „qo’mey poSmoH Ho“l). Rich Yampell, programuotojas iš Vašingtono, vienas iš pir- mųjų pradėjo laisvai kalbėti klingoniškai. Jis yra klingonų gramatikos vadovėlio autorius, taip pat kuria klingoniškai dainas, sukūrė klingonų himną. Dr. d’Armond Speers, žinomas kompiuterinės lingvistikos specialistas iš Minesotos, atliko eksperimentą su savo sūnumi, kurį augin- damas bandė mokyti kalbėti dviem kalbom – klingonų ir anglų. Vaiko mama kalbėjo angliškai, o tėvas – klingoniškai. Po keleto metų berniukas pradėjo vengti klingonų kalbos, nes angliškai kalbėtis jis turėjo daugiau galimybių. Problema ta, kad klingonų kalboje nebuvo sukurta vaikui bendrauti labai reikalingų žodžių, nebuvo net žodžio „stalas“. Vėliau žodynas buvo papildytas, tačiau dr. Speers eksperimentą turėjo nutraukti, nes vaikas kategoriškai atsisakė kalbėti klingoniškai. Norite išmokti ir jūs? Apsilankykite oficialioje internetinėje klingonų svetainėje http://www. kli.org, kurioje galima mokytis kalbos, net pasiklausyti atskirų žodžių tarimo. Redakcija - naujoviška bendradarbiavimo su verslo partneriais ir akademine bendruomene sistema Marijampolės kolegijos dėstytojų ir verslo atstovų grupelė mokymų metu 2010 m. lapkričio 15-16 d. Marijampolės kolegijoje vyko Leonardo da Vinči programos naujovių perkėlimo projekto TARSI (Užsakomųjų tyrimų sistemos sukūrimas ir realizavimas) mokymai “TARSI - naujoviška bendradarbiavimo su verslo partneriais ir kolegijų/universitetų akademine bendruomene sistema”. Mokymuose dalyvavo kolegijos dėstytojai ir verslo atstovai. Mokymus vedė Federika Montaguti (CISET, Italija) ir Susan Moulding (Mančesterio Metropolitan Universitetas, JK). Buvo kalbama apie atvirą partnerystę, kuria remiasi verslo partnerių ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimas ir bendravimas studentų užsakomųjų taikomųjų tyrimų srityje.Vyko interaktyvi diskusija apie TARSI įgyvendinimo galimybes ir trikdžius Lietuvoje ir partnerių šalyse - Bulgarijoje ir Švedijoje. Mokymų dalyviai lankėsi kolegijos socialinių partnerių įmonėse ir organizacijose: Socialinės pagalbos centre, Specialiuosiuose globos namuose ir UAB „Mantinga“. Mokymų dalyviai susipažino su darbo ir gamybos procesu; jiems buvo pristatytas Užsakomasis taikomasis tyrimas „UAB ‚Mantinga‘ produkcijos pardavimo didinimo galimybės Marijampolės apskrities mažose ir vidutinėse mažmeninės prekybos maisto prekių parduotuvėse“, kurį atliko Verslo Mokymų dalyvių vizitas į UAB “Mantinga”, kur susipažino su gamybos procesu vadybos studijų programos 3 kurso 3 VV grupės studentai Jurgita Bartušytė, Rūta Burdulytė, Rūta Medonaitė, Sandra Palubinskaitė, Gintarė Stankevičiūtė ir Mindau- Keisk įpročius. Rinkis Marijampolės kolegiją! gas Vinkleris (darbo vadovė-lektorė Algimanta Pabedinskienė). V. Vilkienė, projekto administratorė, Tarptautinių studijų ir ryšių skyriaus vedėja 8 2010 m.lapkritis Nr. 8 (22) Karjeros diena 2010 Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, jau dešimtą kartą Verslo ir technologijų fakultete vyko „Karjeros diena“. Čia savo veiklą pristatė apie 30 Marijampolės regiono įmonių. Kasmet šis renginys sulaukia vis didesnio ir įmonių, ir studentų dėmesio. Studentams šis renginys turbūt pats svarbiausias ir įdomiausias, nes čia kiekvienas galime prieiti prie įmonių atstovų, pasikalbėti su jais, sužinoti kriterijus, pagal kuriuos studentai priimami į praktiką, o vėliau galbūt ir į nuolatinę darbo vietą. Todėl nėra ko snausti, kai turime tokią puikią progą parodyti, jog esame tie studentai, kurie nori kuo daugiau praktinių žinių, įgūdžių, patirties plačioje darbo rinkoje ir trokšta pritaikyti savo teorines žinias. Turime domėtis, domėtis ir dar kartą domėtis savo studijuojamų dalykų naujovėmis rinkoje. Visos įmonės į praktiką nori priimti motyvuotus, norinčius dirbti studentus, o ne tuos, kuriems užtenka tiesiog parašo. Tai turbūt dar labiau paskatina mus pačius daugiau domėtis, būti smalsesniems, skaityti visas naujienas apie savo profesijos „virtuvę“. „Karjeros diena“ tam suteikia galimybę. Man pačiai teko kalbėtis su UAB „Janikės kelionės“ direktore bei UAB „Noringė“ atstovais. UAB „Janikės kelionės“ direktorė sakė, jog mielai priima į praktiką studentus, kurie nori dirbti kūrybiškai, turi idėjų, kurias galėtų kartu įgyvendinti ir lauks tokių ir šiemet. UAB „Noringė“ atstovai pasakojo, jog daro atranką priimdami studentus atlikti praktiką. Vyksta pokalbiai ir taip praktikos vadovai atsirenka, jų nuomone, geriausius. Manau, kad tokia atranka yra labai gera idėja, nes tai tarsi repeticija prieš einant į pokalbį dėl darbo netolimoje ateityje. Čia taip pat priimami veiklūs, norintys padirbėti studentai. Vykusiuose pokalbiuose girdėjau nuomonę, jog į praktiką studentai ateina nepasiruošę, nežinodami, kur ir ko eina, ką turės daryti, kokio pobūdžio bus praktika ir ką atėjus reikėtų žinoti apie pačią įmonę, jos veiklą. Todėl turbūt natūraliai atsiranda noras paskaitų metu įgyti daugiau praktinių žinių, išmokti teorines žinias pritaikyti praktiškai. Man šis renginys paliko didelį įspūdį, daug sužinojau, nusprendžiau, kur noriu atlikti praktiką, kokios darbo vietos sieksiu baigusi studijas, o dabar stropiai mokysiuos ir pati domėsiuosi bei gilinsiu savo žinias apie studijuojamą profesiją. Agnė Karčiauskaitė, VTF 2TA gr. studentė MINIATIŪROS Ankstyvas rytas... į pievas išbėga rasa. Ant pienės žiedo užvirtęs juodas vabalas stebi dangų... ,,- Šiandien jų daug...“,- atsidūsta tingus vabaliūkštis, skaičiuodamas ant savo aštuonių kojų baltus dangaus pūkus.. ,, O kodėl jie nepargriūna ant mano pėdų ?“– susimąsto juodas vabalas...,,- Gal todėl, kad aš toks mažas?“ Ji šiandien nukris...nukris ir gal išnyks? O gal prikibs prie tavo švelnių plaukų ir išprotės nuo jų kvapo! Niekas to jau nežino, nes vakaras jau parėjo. Jis pasiėmė „tave“ ant savo delnų ir sustingdė snaigę tarp pusnų. ,,Ššš.. tyliau! Neišgąsdink! Pažvelk! Jau...tuoj tuoj! Matai? Gražu, tiesa? Gera stebėti... liaukis išdykauti, nesugadink simfonijos! Ach...“- taip dvi boružės lig pietų, šešėly sugludę, stebėjo, kaip žiedas į saulę stiebės. Nudėvėtas ruduo. Išdraskyti lapai. Šlamštas. Blakių kova ir purvinu taku keliaujantis praeivis. Kokia tai zona - ištaiginga, plastiku dabinta? O kur veda šie keliai? Težino tik jis... išbudintas keleivis – vieniša skruzdė. Ateisiu pastovėti po tavim. Kol vėjas supsis tavyje, kol paukščiai aidi tavyje... ateisiu, kad apkabinčiau, parymočiau, šaknis tavas paguosčiau. O ta viena šerdis tokia trapi, gležna kaip drugio naktis. Ateisiu susilieti, kad taptumėm – DALIA. MEDIS žmogui, ŽMOGUS medžiui. Redakcinė kolegija El. p. [email protected] Užsakymo Nr. 283. 2 sp.l. Tiražas 1000 egz. Zina Eklerienė, redaktorė, VTF atstovė Irena Sviliuvienė, vadovybės atstovė Birutė Zaveckienė, ESDF atstovė Kvapų palete alsuojantis šiltas vasaros vakaras. Linguoja vyšnių kasos. O senosios obels kamieno palėpej supasi žalias voras. Ausdamas savo tinklo drobę jis palydi saulę, užsiklojančią horizontu. Apačioje jau darbai rimsta, visi ruošiasi poilsiui. Tik maža kirmėlytė dar pluša obels lapų prieangy. Ji turi nemažai nuveikti, kol saulė paskutinį kartą pamos... kapanojasi jau naktis, mėnulio verčiama, kabinasi už šiaurinės žvaigdždės, kad tik suspėtų... o mūsų kirmėlytė, jau virtusi kokonu, ruošiasi naujam gimimui.. apšviesta mėnesienos spalvų – ji virsta margu drugeliu.. ir pabudinus saulei rytą iškeliauja pievų taku. Valda Ambraziejė, ESDF 2 LTn studentė Artūras Visockis, MKSA atstovas Korespondentai: Agnė Eklerytė Vilija Čmukaitė Šaunu, kai yra šaunių žmonių. Kai šaunesni už šaunius greta tavęs, visų šauniausia! Sveikiname Eglę Matukaitytę, laimėjusią šauniausios Lietuvos kolegijų studentės titulą. Kolegijos akademinė bendruomenė Kviečia kolegijos vairuotojų mokykla Nuo 2011-02-03 organizuojami B kategorijos vairuotojų kursai studentams patogiu metu. Registruotis tel. 8-682-51275 El.p. [email protected] Dizainerė Gailutė Dovydėnienė Fotografas Antanas Gudelevičius Kompiuteriu maketavo Ona Janulevičienė Išleido Marijampolės kolegijos leidybos centras, V. Kudirkos g. 61, Marijampolė, tel./faks. (8-343) 50750, tel. 54872. Spausdino leidykla „Prasa Podlaska SP.z.o.o.”
