closestranger_web_spreed

Transcription

Pa žink
svetimšalį
Close
Stranger
„Pažink svetimšalį: savitarpio pažinimo skatinimas
tarp Gdansko, Kaliningrado ir Klaipėdos gyventojų per
šiuolaikinės kultūros ir meno mainus“
“Close Stranger: promoting mutual understanding
between population of Gdansk, Kaliningrad and Klaipeda through facilitation of exchange in the field of
contemporary arts and culture“
Programą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga
Programme is co-financed by the European Union
1
Pa žink
svetimšalį
Close
Stranger
2
1
UDK 73/76(064)
Pa464
Projektas / Project
„Pažink svetimšalį: savitarpio pažinimo skatinimas Gdansko, Kaliningrado ir Klaipėdos gyventojų tarpe per šiuolaikinės kultūros ir meno mainus“
“Close Stranger: promoting mutual understanding between population of Gdansk,
Kaliningrad and Klaipeda through facilitation of exchange in the field of contemporary arts and culture”
Organizatoriai / Organizers
Nacionalinio šiuolaikinio meno centras Kaliningrado filialas, Rusija / The
Baltic Branch of the National Centre for
Contemporary Arts, Kaliningrad, Russia
Šiuolaikinio meno centras Laznia,
Gdansk, Lenkija / The Łaźnia Centre for
Contemporary Art, Gdansk, Poland
T U RIN Y S
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras /
Klaipėda Culture Communication Centre,
Lithuania
C ONTENTS
Parodos „Pažink svetimšalį“ katalogas / Catalogue of “Close
Stranger” Exibition
Parodos vietos ir laikas / Venues & duration of the Exhibition:
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Lietuva / Klaipėda Culture Communication
Centre, Lithuania
25 04 2014–29 05 2014
Pažink svetimšalį
Close Stranger
Nacionalinio šiuolaikinio meno centras Kaliningrado filialas, Rusija / The Baltic
Branch of the National Centre for Contemporary Arts, Kaliningrad, Russia
06 06 2014–07 07 2014
Jurga Barilaitė
Olegas Bliabliasas
Aleksejus Čebykinas
Angelika Fojtuch
Laura Garbštienė
Artur Gogołkiewicz
Nerijus Jankauskas
Aleksandras Liubinas
Jegoras Lučševas
Jacek Niegoda
Agata Nowosielska
Remigijus Treigys
Jurijus Vasiljevas
Marta Vosyliūtė
Piotr Wyrzykowski
Julita Wójcik
Laura Zala
Šiuolaikinio meno centras Laznia, Gdanskas, Lenkija / The Łaźnia Centre for Contemporary Art, Gdansk, Poland
08 08 2014–07 09 2014
Rėmėjas / Sponsor
Lietuvos kultūros taryba
The Lithuanian Council for Culture
Tekstų autoriai / Contributors:
Elena Tsvetaeva, Agnieszka Wołodźko
Tekstų vertėjai / Translators:
Aleksandra Fomina, Yekaterina Shamova, Trofim Popov, Andrey Efits, Aleksandra
Szkudłapska
Tekstų redaktoriai / Editors:
Aleksandra Fomina, Valerija Lebedeva, Yulia Bardun, Irina Chesnokova, Agnieszka Wolodźko
Fotografijos / Photo by:
Algirdas Kubaitis, Hauke Schmidt. Evgeniy Umanskij, kūrinių autoriai / authors of
arworks
Katalogo leidėjas / Publisher
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras / Klaipėda Culture Communication Centre
www.kkkc.lt
Katalogo dizainas / Design by:
Darius Petreikis
www.mamaika.lt
© Elena Tsvetaeva, 2014
© Agnieszka Wołodźko, 2014
© Nacionalinio šiuolaikinio meno centras Kaliningrado filialas, Rusija / The Baltic
Branch of the National Centre for Contemporary Arts, Kaliningrad, Russia, 2014
© Šiuolaikinio meno centras Laznia, Gdansk, Lenkija / The Łaźnia Centre for Contemporary Art, Gdansk, Poland, 2014
© Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras / Klaipėda Culture Communication Centre, Lithuania, 2014
ISBN 978-9986-588-44-3
2
3
6
7
10
16
20
26
30
34
38
48
52
62
68
74
80
86
94
98
106
Projekto paroda „Pažink svetimšalį“/ Project exhibition “Close Stranger”
KKKC, Klaipėdoje / KCCC, Klaipėda
4
5
VŠMC BF, Kaliningrade / BB NCCA, Kaliningrad
6
7
Projekto paroda „Pažink svetimšalį“/
Project exhibition “Close Stranger”
8
9
Pa žink
svetimšalį
Close
Stranger
LT
Visuomeninį ir socialinį gyvenimą didžiąja dalimi lemia tai,
kaip skirstome žmones į „mūsiškius” ir „juos”. Šis skirstymas yra
vienas iš universaliųjų žmonijos kultūros bruožų: jis egzistavo ir
hierarchinėse visuomenėse bei tarp skirtingų kultūrų tolimoje
praeityje, egzistuoja ir šiandienos globalizuotoje visuomenėje
bei kultūroje. Tikriausiai jis egzistuos visada, kadangi, pasak
sociologų, žmogiškosios tapatybės kūrimas, inter alia, priklauso
nuo to, kaip įtraukiame į savo grupę tuos, kurie yra „tokie pat, kaip
mes”, ir į ją neįsileidžiame tų, kurie „ne tokie, kaip mes”. Toks yra
universalus žmogiškosios prigimties bruožas, kuriam neturi įtakos
nei laikas, nei vieta. Šiuo atžvilgiu, ir įtraukimas, ir neįsileidimas
yra teigiami reiškiniai, kadangi turi įgalinančios įtakos visai grupei:
grupei reikalingas „kitas”, „svetimas”, kad galėtų pažiūrėti į jį/ją
tarsi į veidrodį ir pamatyti pačią save.
Visi gyvename kaimyninėse šalyse, kurias sieja bendri istoriniai,
kultūriniai ir politiniai saitai: iki 1945 m. tokie saitai buvo buvusios Rytų Prūsijos žemės, taip pat Kaliningrado sritis ir Lietuva
iki XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio pabaigos buvo SSRS dalys,
o Lenkijos Liaudies Respublika ir SSRS iki XX amžiaus pabaigos
buvo Varšuvos sutarties narės. Tačiau, kaip rodo istorija, nei tai,
kad buvome tos pačios valstybės dalimis, nei tai, kad buvome ir
esame kaimynai, nepadarė jokios reikšmingesnės įtakos neįvykusiam mūsų draugiškų santykių atkūrimui, juo labiau, kad šiuos dar
intensyviau „šaldė” ideologinės sienos, naikinančios kiekvienos iš
tautų individualumą ir kultūrą. Įvykus politinėms permainoms,
mūsų kontaktai politiniu lygmeniu vis dėlto paliko didžiulę pažinimo „skylę”, kurios niekas nepajėgė užpildyti, nepaisant to, kad
geografiškai esame artimi vieni kitiems ir turime bendros istorinės
bei kultūrinės patirties. Šio projekto tikslas yra iškilti anapus sunkumų, kartais ištinkančių mūsų istorinius santykius, ir išnaudoti
mūsų pranašumus menų bei kultūros, su kuriais dirbame kasdien,
srityse.
Kita vertus, kai turime kitą kaip savotišką „rikošetą”, reikalinga reakcijai įvykti, pasekmės gali būti ir neigiamos tuomet, kai į „kitą” ar
„svetimą” žvelgiama kaip į „priešą”. Laimei, kaip pastebi Zygmuntas
Baumanas, santykis tarp „mūsų” ir „jų” gali būti ne tik antagonistiškas, t. y. priešiškas, bet taip pat gali būti pagrįstas savitarpiškumu
arba tarpusavio sąveika. Kai suvokiame, kad „jie” turi tam tikrų įgūdžių, kurių patys neturime (ir atvirkščiai), toks apsikeitimas paslaugomis gali būti naudingas ir atnešti pelno abiems pusėms. Atrodo,
kad šiuolaikinis pasaulis yra ta terpė, kurioje vykdomas sklandus ir
ramus požiūrių, vertybių, gyvensenų, strategijų bei technologinių
procesų ir atlikimo metodikų perdavimas, sukuriantis iliuziją, kad
iš tikrųjų visi esame vienodi, tik šiek tiek skiriamės vienas nuo kito.
Norėtume panaudoti šią „vienodų, bet šiek tiek skirtingų” sąvoką
kaip pagrindą mūsų projekto pagrindinei idėjai: kuo labiau skiriamės tarpusavyje, tuo patrauklesni esame vieni kitiems.
2013 m. pradžioje mes, partneriai iš Kaliningrado, Gdansko ir
Klaipėdos, pradėjome bendrą projektą, kuriame dirbsime kartu
dvejus metus. Naudodami reikšminį susidūrimą tarp „savo” ir „svetimo”, mėginsime tirti ir interpretuoti tikrus ar primestus prietarus, stereotipus ir prieštaravimus, „gyvenančius” mūsų teritorijos
rajone, taip pat mėginsime surasti tuos „bendrumus”, dėl kurių
tampame tikrai artimi ir įdomūs vieni kitiems, susaistyti draugiškų
santykių ir abipusės simpatijos. Rusų, lenkų ir lietuvių kuratoriai,
menininkai, meno kritikai, rašytojai, žurnalistai bei kiti specialistai
mėgino ir tebemėgina „prisikasti“ prie tris šalis vienijančio ir skaldančio mitinio dvilypumo esmės. Ar esame artimi, ar svetimi vieni
kitiems? Ir kokie yra mūsų atsakymai į klausimą „Ką iš tiesų žinome
vieni apie kitus?”
EN
Parodos „Pažink svetimšalį” tikslas yra padėti mums nutiesti stiprias bendravimo gijas tarp mūsų miestų ir šalių. Šios gijos atsirado
procesui vykstant. 2013 m. menininkai iš Kaliningrado, Klaipėdos
ir Gdansko nuvyko gyventi į menininkų rezidencijas miestuosepartneriuose. Kaip šių apsilankymų rezultatą menininkai sukūrė
meno projektus, komentuojančius rezidencijose įgytus įspūdžius.
Šios parodos turinys leidžia mums naujai pažvelgti į dabartinius
santykius tarp Rusijos, Lietuvos ir Lenkijos.
Elena Tsvetaeva
Agnieszka Wołodźko
10
10
Social life is largely determined by the way we make the division
into “us” and “them.” This division is one of the universal features
of human culture – it existed in the past in hierarchical societies
and between different cultures; it is also present today – in globalized society and culture. It will always exist, regardless of time
and place, because, as sociologists say, building human identity
depends, inter alia, on including in our own group those who are
“like us” and excluding those who are “different from us”. In this
sense, exclusion and inclusion have a positive character, because
they have an empowering impact on the group – the “other”, “the
alien” is required in order to look at himself as in the mirror, to see
yourself in it.
of the 1990s; the People’s Republic of Poland and the USSR were
members of the Warsaw Pact). But as history shows, being part of
one and the same country or neighbours did not contribute very
much to our rapprochement, and this lack of affinity was intensified all the more by the ideological borders abolishing the individuality and culture of each nation. After the political changeover,
contacts at a cultural level left a big cognitive hole which remains
unfilled in spite of our geographical proximity and common historical and cultural experience. The aims of the project are to rise
beyond the difficulties that sometimes occur in our historical relationships and to take advantage of the arts and culture with which
we work every day.
On the other hand, their effects, as a rebound, may be partly negative, as long as the “other”, the “alien”, is seen as “the enemy”. Fortunately, as Zygmunt Bauman writes, the relationship between “us”
and “them” may have not just an antagonistic nature, but can also
be based on reciprocity. When we realize that “they” have skills
that we lack (and vice versa), the mutual exchange of services can
bring benefits to both parties. It seems that the modern world is
the medium through which views, values, ways of life, strategies
and procedures are transmitted smoothly, creating the illusion
that we are all the same; just a little different. From this “the same
but a little different” we wanted to construct the guiding idea of
our project: that the more we are different, the more attractive we
are to each other.
The exhibition Close Stranger is to help us form a solid bond of
communication between our cities and countries. It arose through
a process. In 2013 artists from Kaliningrad, Klaipeda and Gdansk
went for residencies to the partner cities. As a result of those visits,
art projects were created, constituting their comments on their
collected impressions. Thanks to this, the content of this exhibition makes it possible to take a fresh look at contemporary relationships between Russia, Lithuania and Poland.
Elena Tsvetaeva
Agnieszka Wołodźko
It is the beginning of 2013 we, partners from Kaliningrad, Gdańsk
and Klaipeda, launched a joint project, to work on it together
over a two-year period. By using a meaningful clash between the
notions of “our” and “alien”, we tried to explore and interpret the
natural or imposed prejudices, stereotypes and contradictions
that inhabit our territorial neighbourhood, as well as attempting
to find the “common” that makes us truly close and interesting,
bound by amity and sympathy. Russian, Polish and Lithuanian curators and artists tried to go to the core of this mythic duality that
both unites and tears apart the three countries. “Are we close or
are we strangers?” and how can we answer the question “What do
we really know about each other?”
We come from neighbouring countries that had common historical and cultural and political bonds (up until 1945 these were
the former East Prussian territories; the Kaliningrad region and
the Republic of Lithuania were part of the USSR till the end
11
MENININKAI
ARTISTS
12
12
13
Jurga
Barilaitė
Vilnius,
Lietuva / Lithuania
B IOGRA F I J A
B IOGRA P H Y
(g. 1972 m.)
Menininkė yra surengusi kelias personalines parodas, dalyvavo daugybėje grupinių parodų: „Dvigubas žaidimas“ Vilniaus „Vartų“ galerijoje (2006 m.), Balticalia
Lithuania, „New Realms LTD“ galerija Londone (2006 m.), „Patirties kontūrai“, Idėjų
muziejus, Lvovas, Ukraina (2007 m.), „Iš naujo. Šiuolaikinis Lietuvos menas“, Bydgoszczy miesto muziejus, Lenkija (2008 m.), 2009 „Europa/4taškai“, KULTFLUX platforma, Vilnius (2009 m.), „Postidėja: Kovo ∞ “, VDA ekspozicijų erdvė „Titanikas“, Vilnius (2012 m.), „Lietuvos dailė 2012: 18 parodų“, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
(2012 m.), 2013 „Postidėja: Atstatomieji darbai“, VDA ekspozicijų erdvė „Titanikas“,
Vilnius (2013 m.).
(b. 1972)
Artist. She has taken part in seven solo exhibitions and numerous collective exhibitions, e.g.: Double Game, Vartai Gallery, Vilnius (2006); Balticalia Lithuania, New Realms LTD Gallery, London (2006); Experience Shape, Museum of Ideas, Lviv (2007);
Contemporary Lithuanian Art ANEW, BWA, Bydgoszcz (2008); Europa / 4points,
KULTFLUX Platform, Vilnius (2009); Postidea ∞ March, Titanic Gallery, Vilnius (2012);
Lithuanian Art 2012: 18 Exhibitions, Contemporary Art Centre, Vilnius (2012); Postidea / Renewal, Titanic Gallery, Vilnius (2013).
LT
EN
Skaičiuotė – abrakadabra
Counting rhyme – abracadabra
Vaizdų ir garsų instaliacijoje realus ir išgalvotas pasakojimas persipina tarpusavyje. Kūrinio veikėja tuo pat metu klaidžioja vaizdų
labirintuose, keliauja į požemio ir žemės pasaulius, bando būti
tarpinėje erdvėje tarp jų. Galbūt ji net tiki savo „misija“ ir kaltina,
prisiima kaltę bei atgailauja ar atleidžia, o gal tik šiaip žaidžia, nes
tiesiog jau pradėjo ir...
In this video and sound installation, the real and imaginary fabled
worlds interweave with each other. At the same time, the protagonist in the artwork wanders about in a labyrinth of images, travels to the underworld and back to the ground, and tries to stay
in the intermediate space between them. Perhaps she even believes in her own „mission“ and is blaming someone, but also takes
the blame and repents or forgives, or perhaps she only keeps on
playing the game, just because she has started and...
Video and sound installation, 2014
Vaizdo ir garso instaliacija, 2014 m.
Įsipainiojus į šį žaidimą, lieka neaišku, ar įmanoma apsispręsti,
kurioje pusėje esi. O gal ir nesi jokioje pusėje? Gal esi begalinėje
kilpoje tarp tikėjimo ir betikslio žaidimo?
When one gets involved in this game, it remains unclear if it is possible to decide which side you are on. But can it be that you are not
on either side? Can it be that you are in an endless loop between
belief and the aimless game?
Svarbiausias klausimas yra „kas vadas?“ Kas šiame žaidime veda?
Kas jam vadovauja?
The most important question here is „who‘s the leader“? Who is
the she? Who is guiding the game?
Sprendimo raktažodžiai yra painūs ir neartikuliuoti: tai yra archajiška skaičiuotė, „abrakadabra“. Tai yra tarsi mitologinė sakmė su
įvairiais simboliniais atributais. Jos prasmė apčiuopiama intuityviai, per vaizdus, be žodžių – akivaizdu, kad žodžiai yra bejėgiai
aprašyti tam tikras jausmų ir tikrovės, arba anapus tikrovės ar giliausių troškimų glūdinčias, sritis.
Abrakadabra – skaičiuotė / Abracadabra – counting out game
Videoperformansas / Video performance, 3 min., 2014
Skaičiuotė-abrakadabra – tai būdas nustatyti
The Abracadabra counting-out-game in the
žaidimo vadą (vedėją). „AVRA KEHDABRA“ –
courtyard of my childhood was a way to de-
hebrajų kalbos frazė (frazeologizmas), reiš-
termine the leader of the game. It also traces
kianti: „Aš kuriu kalbėdama“.
back to the Hebrew AVRA KEHDABRA, meaning I create through talking.
Tai – magijos ir burtų pažadas. Anokių, lyg ir
beprasmių žodžių rinkinys – komandinio žai-
And then it holds the promise of magic
dimo įžanga ir improvizacijos galimybė. Šitie
and spells. A set of seemingly meaningless
žodžiai, kurių prasmė ar beprasmybė vaikys-
words – an introduction to a team game
tėje atrodė visiškai neabejotina ir natūrali,
with a chance to improvise. These words, the
sudėlioti iš mano kiemo draugų atsiminimų,
meaning or vacuity, had seemed totally real,
o mūsų kieme Vilniuje kartu žaidė ir lietuviai,
simple, certain and natural in our childhood,
ir lenkai, ir rusai, ir žydai.
these words, combined from the memories
of my courtyard friends – meanwhile all the
kids used to play in our courtyard in Vilnius
– Lithuanians as well as Poles, Russians and
Jews.
14
14
15
Abrakadabra – skaičiuotė / Abracadabra – counting out game
Videoperformansas / Video performance, 3 min., 2014
Abrakadabra – aukštyn / Abracadabra – up
Videokoliažas / Video collage, loop 2 min., 2014
Dom Sovetov Kaliningrade ir neaišku kam signalizuojanti menininkė / Dom Sovetov in Kaliningrad and an artist, giving the signal for god knows whom.
16
16
17
Abrakadabra – žemyn / Abracadabra – down
Videokoliažas / Video collage, loop 2 min., 2014
Nusileidimas į Stein forto pogrindį ir būgnininkų šešėliai. / Descent to the Fort Stein underground and the shadows of the drummers.
Būgnus muša / Drummer – Jurgis Šimelionis.
Arti – toli / Near – far
Videokoliažas / Video collage, loop 40s, 2014
Artėjanti spiralė ir tolstanti ranka. / Approaching spiral and receding hand.
18
18
19
vietose piliakalnių (Kernavės, Rambyno, Medvėgalio) papėdėse,
per rūką ar dulksną, penktąją mėnulio dieną. Tada augalai
suvyniojami į švarų lininį audeklą ir išgręžiami, mirkomi piene
ir vyne, džiovinami saulėje ir padalinami į pluoštus. Taip pat
kartais, po ypatingos seksualinės praktikos, vaistažolės ir šaknys
užpilamos ir paliekamos pritraukti tamsaus stiklo buteliuose su
vandeniu ir auksinėmis monetomis.
Olegas
Bliabliasas
Kaliningradas / Kaliningrad
Rusija / Russia
B IOGRA F I J A
B IOGRA P H Y
(g. 1967 m.)
Olegas Bliabliasas – menininkas ir kuratorius, dirbantis videomeno, grafikos,
tapybos ir meno viešosiose erdvėse (angl. public art) srityse. Olego kūriniuose
daugiausia dėmesio skiriama menininko vidinio pasaulio ir emocijų perteikimui
naudojant įvairias išorinės realybės formas. O. Bliabliasas yra dalyvavęs daugybėje
meno projektų Rusijoje ir kitose šalyse, tarp jų – parodos „Balsai tolumoje“
(Čeliabinskas, Rusija, 2010 m.), „Užuojauta Vokietijai“ (Sankt-Peterburgas,
Rusija, 2010 m.), „Kaliningradas ir Ahrenshoopas 1:1 – Rezidencijos ir pasekmės“
(Kaliningradas, Rusija, 2011 m.), „Saison Video“ videoprograma (Prancūzija),
„Russia Next Door“ (Olštynas, Lenkija, 2011 m). Yra laimėjęs tarptautinio
konkurso „Kronprinco bokštas: antrasis atėjimas“ (Tower Kronprinz: Second Advent,
Kaliningrad, 2007 m.) pagrindinį prizą.
(b.1967)
Artist, curator. Works in such fields as video, graphics, painting and public art.
His main focus is on the retransmission of his inner world and emotions through
various forms of external reality. Participant in Russian and international projects,
including: Voices in the Distance, Chelyabinsk, Russia (2010); Sympathy for Germany,
St.-Petersburg, Russia (2010); Kaliningrad and Ahrenshoop 1:1 – Residencies and
consequences, Kaliningrad, Russia (2011), video program Saison Video, France;
Russia Next Door, Olsztyn, Poland (2011). Winner of the International competition
Tower Kronprinz: Second Advent, Kaliningrad, Russia (2007).
LT
EN
Marė Kantautaitė – viena iš paskutinių žinomų tiltauninkių, moterųžynių, išmanančių senovės prūsų papročius išlydint mirusiųjų
sielas anapus. Šios žinios ir jų praktiniai įgūdžiai buvo perduodami
iš kartos į kartą tik moterims. Marės anūkė Mija Džeinara Ubartienė
vaikystėje padėdavo savo močiutei atlikti mirties paruošiamąsias
apeigas ir iš jos paveldėjo smilkalų gaminimo įgūdžius.
Marė Kantautaitė is one of the last known women tiltauninkės,
magicians who possessed the ancient Prussian knowledge of
accompanying the souls of the dead in the afterworld. This
knowledge and its practical skills were passed down over the
generations by women only. Mija Džeinara Ubartienė, Marė’s
granddaughter, used to help her grandmother with the ritual
preparations for death and inherited some skills of making smoky
candles (smilkalai) when she was a little girl.
Su paskutiniu iškvėpimu, primenančiu dūmą ar garus, siela
lyg paukštis pakyla aukštai į orą Paukščių tako link, kad surastų
prieglobstį, kuriame patirs naują jaunystę. Šis kelias gali būti
sunkus. Tiltauninkės žinojo, kaip paguosti ir paskatinti nesigąsdinti
mirties, kaip padėti sielai lengvai palikti pasaulį. Būdama vaikas,
Mija matydavo, kaip po neišvengiamų oficialių apeigų, išėjus
kunigui, močiutė Marė mirštančiajam atnešdavo karštos vištienos,
laukinių ryžių ir spanguolių sriubos ir švelniai kažką kuždėdavo į
ausį. Šilumai palikus kūną, jis būdavo rūpestingai nuprausiamas
pirtyje, aprengiamas ilgais baltais marškiniais ir sodinamas į
kėdę. Pagal galimybes, čia kūnas buvo paliekamas kelias dienas,
niekam prie jo nesiliečiant. Tada močiutė vėl kuždėdavo jam
reikalingus žodžius, dainuodavo dainas nematomoms būtybėms
ir uždegdavo kvapnų smilkalą.
mixture of fire and water – emit powerful life energy when they
smoulder: the energy that attracts both human and invisible
beings. People pick up these herbs in specific places at the feet
of ancient burial mounds (Kernavė, Rambynas, Medvėgalis), in a
fog or after a drizzle, on the fifth lunar day. Then they squeeze the
herbs through a piece of clean linen cloth, soak them in milk and
wine, dry them in the sun and divide into fibres. Also sometimes,
after performing a specific sexual practice, the herbs and roots are
infused in dark bottles filled with water and golden coins.
With its last breath, which is like smoke or vapour, a soul is
soaring up like a bird towards the Milky Way (“the way of birds”
in Lithuanian) to find shelter in its new youth. The road can be
difficult. The tiltauninkės knew how to console and make one not
afraid of death, how to help a soul leave the Earth easily. When
Mija was a child, she saw how, after the necessary official rituals,
when the priest would leave the house, her grandmother Marė
would bring some soup made of chicken, wild rice and cranberry
to the dying and whisper some soft words in their ears. The
warmth would leave the body. Then it would be tenderly washed
in the sauna, dressed in a long white shirt, and seated in a chair.
If possible, no one would touch the body for several days. Then
her grandmother would whisper the necessary words again, sing
songs for the invisible creatures, and would light up the fragrant
incense.
Šioms apeigoms reikalingi smilkalai gaminami iš aromatingų
dervų, vaistažolių, medžių žievės ir šaknų: gintaro, kadagio,
jonažolių, ajerų, gluosnio, pelyno. Šie karališki augalai, kurių viduje
slypi tarpusavyje prieštaraujančios savybės, kylančios iš vandens
ir ugnies sąvartos, smilkomi išskiria galingą gyvybinę energiją,
pritraukiančią tuo pačiu ir žmones, ir gyvas, bet mums nematomas
būtybes. Vaistažolės smilkalams renkamos energetiškai stipriose
The smoky candles that are used for such ceremonies are usually
made of aromatic resins, herbs, tree bark and roots: amber, juniper,
sweet flag, St. John’s wort, willow, and wormwood. These royal
herbs that possess conflicting qualities inside – the simultaneous
20
20
Tiltauninkės / Tiltauninkės
Objektų instaliacija (piešiniai, videointerviu, objektai) / Object installation (drawings, video interviews, objects), 2013
21
22
22
23
simbolio spalvą ir tankį. Trekingo (sekimo) būdu taip pat nustačiau
aikštės koordinačių bei 3 matmenų modelio skaitmenines vertes.
Šios vertės padarė didelę įtaką kuriant tūrinę ir erdvinę visą
turtingos šios vietos istorijos dinamiką vizualiai atskleidžiančio
energijos simbolio geometriją.
A l e k s e ju s
Č e by k i n a s
later to define the colour and the density of its energy symbol.
Also, by using the tracking method, I extracted the values of the
square’s coordinates, as well as those of the 3D model. These
values made a significant impact on the process of generating the
volumetric and spatial geometry of the energy symbol that, in its
turn, visually reveals the whole dynamics of the rich history of the
place.
Rusija / Russia
B IOGRA F I J A
B IOGRA P H Y
(g. 1961 m.)
Aleksejus Čebykinas – menininkas, architektas, dizaineris, aktyviai dirbantis
daugelyje šiuolaikinio meno sričių: kuria trijų matmenų (3D) ir pridėtinės
realybės technologijų meną, skulptūras, interaktyvias instaliacijas, daugiausia
dėmesio skirdamas meno ir inovatyviųjų techologijų sąsajoms. Aleksejus yra
dalyvavęs įvairiose tarptautinėse parodose ir festivaliuose: internetinio meno ir
kompiuterinės grafikos konkurse „Golden Web“ (Auksinis tinklas) laimėjo pirmąjį
ir antrąjį prizą „3 matmenų vizualizacijos“ kategorijoje, dalyvavo 52-oje Venecijos
bienalėje (Italija, 2007 m.), parodose „Venecijos širdis“ (The Heart of Venice, Italija,
2007 m.), „Artissima“ (Turinas, Italija, 2007 m.), „Rusiškos utopijos“ (Maskva, Rusija,
2010 m.), „Gyvenimas. Mokslo versija“ (Maskva, 2011 m.), „Laivo prisikėlimas“
(Shipboard Resurrection, pridėtinė realybė, Miunchenas, Vokietija, 2011 m.),
„Pirmoji sovietinė atominė bomba RDS-1“ (pridetinė realybė, Maskva, 2012 m.).
(b. 1961)
Artist, architect, designer. He has been active in many fields of contemporary art,
including 3D, Augmented Reality technologies, sculpture, interactive installations,
and focuses on the link between art and innovative technologies. He has taken part
in various international exhibitions and festivals such as Net Festival / Computer
Graphics Competition Golden Web, 1-2 prize in the 3D Visualization category; The
Heart of Venice, Italy (2007); Venice Biennale 52, Italy (2007); Artissima, Turin, Italy
(2007); Russian Utopias, Moscow, Russia (2010); Life. Version of Science, Moscow,
Russia (2011); Shipboard resurrection, augmented reality, Munich, Germany (2011),
The first Soviet atomic bomb RDS-1, augmented reality, Moscow, Russia (2012).
LT
EN
Per ilgą Klaipėdos (buvusio Memelio) istoriją miestas turėjo įvairių
architektūrinių simbolių, kurie laikui bėgant išnyko iš jo paviršiaus
dėl įvairių priežasčių. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui,
miestas buvo stipriai sugriautas, nukentėjo daugybė jo istorinių
pastatų, neišliko nė vienos iš 10 bažnyčių, tarp jų ir Šv. Jono katedros su 75 m aukščio varpinės bokštu.
Throughout the long history of Klaipėda (former Memel), the city
had various architectural symbols that disappeared from its surface for different reasons over the course of time. After World War
II, the city was also heavily destroyed, a lot of historical buildings
were affected, and none of the 10 churches survived, including St.
John’s Сathedral with its 75 m tall bell tower.
Projekte tiriamas santykis tarp simbolio ir tos vietos, kurioje jis
yra, vizualinės sudedamosios dalies. Nė vienas simbolis negali egzistuoti atskirai nuo savo aplinkos, perimdamas tą energiją, kurią
žmogus nesąmoningai jaučia būdamas toje vietoje. Taigi vietoje
didingos architektūrinės dominantės – Šv. Jono katedros – miestui sukuriamas naujas vizualinis energijos simbolis.
The project explores the connection between a symbol and the
visual component of the place where it is present. No symbol
can exist separately from its environment, assuming its biological energy that a person feels unconsciously when staying in this
place. Therefore, a visual symbol of energy is made to replace the
lost one – the grand architectural dominant, St. John’s Сathedral.
Siekdamas vizualizuoti Šv. Jono aikštės simbolio geometriją,
panaudojau hiperkompleksinės generacijos algoritmą, kurį išrado
ir pasauliui pristatė Benoît Mandelbrot1, žymus matematikas, kurio
tėvai gyveno Lietuvoje. Norėdamas sugeneruoti 3 matmenų
vaizdui sukurti būtiną skaitmeninį turinį, padariau viso aikštės
paviršiaus trekingą (sekimą) ir nustačiau jos erdvines bei tūrines
koordinates. Taip pat senų nuotraukų pagrindu rekonstravau 3
matmenų katedros modelį ir jį panaudojau papildomoms tūrio
koordinatėms išgauti. Į esamą aikštės panoramą įkomponavau
3 matmenų pilkų atspalvių katedros modelį, taip sukurdamas
senas nuotraukas primenančią atmosferą. Taip pat išgavau aikštės
spalvų paletę, kurią vėliau panaudojau nustatydamas jos energijos
In order to visualize the geometry of the symbol of St. John‘s
square, I have used the hypercomplex generation algorithm
introduced by Benoît Mandelbrot1, the famous mathematician
whose family lived in Lithuania. To generate the digital content
that is necessary to create a 3D image, I made a tracking of the
whole surface of the square and defined its spatial and volumetric
coordinates. I also reconstructed a 3D model of the Cathedral
on the basis of old photographs, and employed this to extract
supplementary volumetric coordinates. I introduced a grey 3D
model of the Cathedral into the existing panorama of the square
to create the atmosphere visible in those old photographs. I also
extracted the colour palette of the square and I employed this
1
1
Benoît B. Mandelbrot was the mathematician most noted for developing fractal
geometry, and winner of the Wolf Award in physics (1993).
Benoît B. Mandelbrot – matematikas, daugiausiai žinomas dėl įnašo į fraktalinės
geometrijos išradimą ir raidą, Volfo premijos (Wolf Award) fizikos srityje laureatas
(1993 m.)
24
24
Simbolio sugrįžimas / The return of the symbol
Trijų matmenų modeliavimas, pridėtinė realybė, generatyvinė vizualizacija / 3D modelling, augmented reality, generative visualization, 2013
25
26
26
27
28
28
29
Angelika
F o j t uch
Gdynia
Lenkija / Poland
B IOGRA F I J A
B IOGRA P H Y
(g. 1978 m.)
Angelika Fojtuch gyvena ir dirba Gdynėje ir Diuseldorfe. Įvairių medijų
menininkė, performansų atlikėja ir skulptorė. Yra laimėjusi Menchengladbacho
(Mönchengladbach, Vokietija) miesto stipendiją ir Vokietijos „Wilberz“ fondo
stipendiją. Taip pat laimėjo Gdansko miesto Jaunųjų menininkų apdovanojimą ir
Gdynės miesto skiriamą stipendiją. Jos darbų yra įsigiję Lodzės meno muziejus,
„Wilberz“ fondas, Menchengladbacho miesto savivaldybė ir Berlyne įsikūręs
performanso meno archyvas re.act.feminism. Nuo 2013 m. studijuoja Poznanės
Meno universiteto doktorantūroje. 2012–2013 m. dirbo Gdansko Dailės
akademijos Tarpdisciplininių menų katedros asistente. 2006 m. įkūrė tarptautinį
performanso meno forumą „Port Performance“. Dalyvavo daugybėje tarptautinių
parodų ir festivalių.
(b. 1978)
Lives and works in Gdynia and Düsseldorf. Mixed-media artist, performer and
sculptor. Holder of a scholarship from the city of Mönchengladbach and the Wilberz Foundation in Germany. Winner of the City of Gdańsk Award for Young Artists
and a scholarship granted by the City of Gdynia. Her works are in the collections of
Muzeum Sztuki in Łódź, the Wilberz Foundation, the City of Mönchengladbach and
re.act.feminism – a performing archive in Berlin.
LT
EN
Pažink svetimšalį. Kas yra tuo pat metu artimas ir keistas, artimas
ir nepažįstamas, artimas ir svetimas? Svetimas manyje? Svetimas
savo šeimoje? Mieste? Šalyje? Kažkas pernelyg artimas? Pavojingai
gerai žinomas? Atminties art(im)umas.
Close Stranger. Who is both close and strange, close and unknown,
close and foreign? A stranger in me? A stranger in the family?
In the city? In the country? Someone too close? Dangerously
familiar? The closeness of memory.
Susipažinus su rusu ar lietuviu man susidaro įspūdis, kad jau seniai
pažįstame vienas kitą. Nuo pat vaikystės. Nors ir nedažnai tenka
susitikti. Tiek pat dalykų mus skiria, kiek ir vienija. Kolektyvinė pasąmonė.
When I meet a Russian or a Lithuanian, I get the impression that
we have known each other for a long time. Since we were small.
Even though we don’t get to see each other very often. The same
number of things divides us and unites us. Collective unconsciousness.
Since 2013, she has been a doctoral student at the University of Arts in Poznań.
Between 2012 and 2013 she worked as an assistant at the Faculty of Mixed Media
at the Academy of Fine Arts in Gdańsk. In 2006, she established Port Performance
– an international forum for performance art. She has taken part in many international exhibitions and festivals.
Tai yra kažkas, ką visi prisimename iš vaikystės: didelis piktas vilkas
vejasi mažą kiškutį.1 Kaip dažnai nutinka pasakose, galiausiai jis jo
taip ir nesugauna, tik pagrasina: „Nu, pogodi!“ Didelio ir stipraus
simbiotinis santykis su mažu ir silpnu, nesibaigianti istorija.
Here is something that we all remember from our early years:
the big bad wolf chasing the little hare.1 As often happens in
fairy tales, he never catches him, just threatens: “Nu, pogodi!” A
symbiotic relationship between the big and strong and the small
and weak; a never-ending story.
Šis įvaizdis ir ši patirtis yra suformavę kelias kartas.
Saulėtekis ir betone paskendęs kraštovaizdis.
An image and experience that have shaped several generations.
Sunrise and a landscape drowned in concrete.
Nuotraukos Hauke Schmidt, Algirdo Kubaičio.
Photos by Hauke Schmidt, Algirdas Kubaitis
1
“Hare and Wolf” (in Russian: “Ну, погоди!” – Nu, pogodi!, a traditional phrase said
by the Wolf, translated as “Just you wait!”) is a Soviet (now Russian) cartoon that was
especially popular in the Eastern Bloc countries in the 1970’s and 1980’s.
1
„Na, palauk!“ (rus. «Ну, погоди!» – Nu, pogodi!) – tradiciškai Vilko iš sovietinio
(dabar rusų) animacinio filmuko, kuris buvo itin populiarus Rytų bloko šalyse XX
amžiaus 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose, ištariama frazė.
30
30
31
Kas mus skiria, tas mus vienija / What Divides Us Unites Us
Performansas / Performance, Klaipėda, 2014
32
32
33
Performansas. Gdanskas / Performance. Gdansk, 2014
Performansas. Kaliningradas / Performance, Kaliningrad, 2014
34
34
35
Laura
Garbštienė
Šklėrių k., Varėnos raj., Lietuva /
Šklėrių village, Varėna district,
Lithuania
B IOGRA F I J A
B IOGRA P H Y
(g. 1973 m.)
Menininkė yra yra „L‘abominable“ meno kūrėjų asociacijos Paryžiaus kino laboratorijoje narė. Dirba su garso menininku Arturu Bumšteinu kolektyve „G-Lab“. Dalyvavo daugybėje personalinių ir grupinių parodų: Her Position in Transition, „Kosmos
Theater“ meno centras, Viena, Austrija (2006 m.), „Migracija“ (Migration), Brewery
meno centras, Kendal, Jungtinė Karalystė (2007 m.), Koli Cantata, Tyko galerija,
Nurmes, Suomija (2007 m.), „Nuo svetimo iki pažįstamo“ (Foreign to Familiar), Cite
Des Arts, Paryžius (2008 m.), „Miesto istorijos“ (Urban Stories), 10-oji Baltijos taptautinio meno bienalė, Vilnius (2009 m). 2004 m. dalyvavo tarptautiniame teatro
projekte (rež. Armin Petras), kuris buvo rodytas Hamburgo Thalia teatre, Frankfurto
Schauspiel teatre, Slovakijos nacionaliniame teatre (Slovenske narodne divadlo)
Bratislavoje, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje, Slovenijos nacionaliniame dramos teatre (Slovensko Narodno Gledalisce Drama) Ljubljanoje, Liuksemburgo miesto teatre (Les theatres de la ville de Luxembourg).
(b. 1973)
Artist. She is a member of L’abominable – an associative non-profit artist-run film
lab in Paris. She works with Arturas Bumšteinas as part of the G-Lab duo. She has
taken part in many solo and collective exhibitions, e.g.: Her Position in Transition,
Kosmos Theater, Vienna, Austria (2006); Migration, Brewery Arts Centre, Kendal, UK
(2007); Koli Cantata, Tyko Gallery, Nurmes, Finland (2007); Foreign to Familiar, Cite
Des Arts, Paris (2008); Urban Stories, The 10th Baltic Triennial of International Art, Vilnius (2009). In 2004, she took part in an international theatre project (dir. by Armin
Petras), staged in the Thalia Theater Hamburg, Schauspiel Frankfurt, Slovenske narodne divadlo, Bratislava, Lietuvos Nacionalinis Dramos Teatras, Vilnius, Slovensko
Narodno Gledalisce Drama, Ljubljana, and Les theatres de la ville de Luxembourg.
LT
EN
Maža knygelė, telpanti į kišenę, kad būtų patogu visad turėti su savimi, apie tai, kaip pasėti mišką, miško sodą arba miestą-sodą. Pasidariau sau, nes vis pražiopsodavau, kada kokią sėklą rinkti, kada
kaip sėti. Knygą sudaro daugelio Lietuvos vietinių ir kitų kraštų
mūsų šalčių nebijančių medžių ir krūmų sąrašas, sėklų rinkimo
kalendorius, sėjos būdai lietuvių, anglų, rusų ir lenkų kalbomis su
tikro dydžio sėklų iliustracijomis.
A small pocket-size book, convenient to have at hand at any moment, on how to sow a forest, a forest garden, or a city garden. I
made it for myself because I would often miss the periods of time
meant for gathering and sowing different types of seeds. The
book includes a list of many frost-resistant trees and bushes that
originated in Lithuania or other countries, a calendar for gathering
seeds, and descriptions of different types of sowing in Lithuanian,
Russian and Polish, as well as illustrations of original-size seeds.
Pasiekęs tą vietą, jis ėmė metaliniu strypu rausti žemę. Juo jis kasė
nedideles duobutes, į kurias dėjo giles, o po to jas užbėrė žemėmis. Jis sodino ąžuolus. Paklausiau jo, ar ta žemė jam priklauso. Jis
atsakė, kad ne. Ar jis žino, kam priklauso žemė? Ne, nežino. Jis spėjo, kad tai bendruomenės žemė, o gal ji priklausė žmonėms, kurie
ja nesirūpina. Jam pačiam nelabai rūpėjo, kieno nuosavybė yra ta
žemė. Tokiu būdu jis nepaprastai kruopščiai pasodino šimtą gilių.
Having arrived at the place he had been heading for, he begin to
pound his iron rod into the ground. This made a hole in which he
placed an acorn, whereupon he covered over the hole again. He
was planting oak trees. I asked him if the land belonged to him. He
answered no. Did he know whose land it was? He did not know.
He supposed that it was communal land, or perhaps it belonged
to someone who did not care about it. He himself did not care to
know who the owners were. In this way he planted his one hundred acorns with great care.
Jean Giono, Žmogus, kuris sodino medžius
Jean Giono, The Man Who Planted Trees
Kaip pasėti mišką / How to Sow a Forest
Knyga / A book, 2014
--Formatas / Format: 15 x 11 cm
Tiražas / Number of copies: 500
Spausdino / Printing house: UAB „Ad diem“
36
36
37
Kaip pasėti mišką / How to Sow a Forest
Knyga / A book, 2014
--Formatas / Format: 15 x 11 cm
Tiražas / Number of copies: 500
Spausdino / Printing house: UAB „Ad diem“
38
38
39
Artur
Gogołkiewicz
Gdanskas / Gdansk
Lenkija / Poland
Balteus Meridiana
Bareljefas, dokumentinis filmas / Bas-relief, video-documentary, 2013
40
40
41
B IOGRA F I J A
B IOGRA P H Y
(g. 1971 m.)
Menininkas, dirbantis skulptūros, instaliacijų ir naujųjų medijų srityse. Vienas iš
menininkų grupės „Low Res“ ir „KOKOmobile“ asociacijos įkūrėjų. Yra dalyvavęs
daugybėje parodų ir projektų: „Šaltumas 2“ (Coldness 2, Modelarnia Gdansko laivų
statykloje, 2004 m.), „Arkadija utopijos šlovėje“ (Arcadia in the Glory of Utopia, Modelarnia Gdansko laivų statykloje, 2005 m.), „Nebijok“ (Have No Fear, Vroclavo BWA
Šiuolaikinio meno galerija, 2006 m.), „Būti kantriam“ (Ist Geduldig, Cultura Vivendi
meno ir ir kultūros centras, Šlėzvigas, Vokietija, 2010 m.) ir kt.
(b. 1971)
Artist working with sculpture, installation and new media. He co-founded the LowRes group and the KOKOmobile formation. He has taken part in numerous exhibitions and projects, such as: Coldness 2, Modelarnia, Gdańsk (2004); Arcadia in the
Glory of Utopia, Modelarnia, Gdańsk (2005); Have No Fear, BWA Wrocław (2006); Ist
Geduldig, Cultura Vivendi, Schleswig, Germany (2010).
LT
EN
Agnieszka Wołodźko: Kokie yra tavo įspūdžiai iš rezidencijos
Klaipėdoje?
Agnieszka Wołodźko: What were your impressions of the residency in Klaipėda?
Artur Gogołkiewicz: Dabar galiu pasakyti, kad tai buvo labiausiai
man patikęs 2013 metų įvykis. Stebėtinai įdomus ir nepaprastai
informatyvus. Vieną akimirką galėjau pasijusti lyg uzurpatorius,
okupantų ir engėjų palikuonis, o po dviejų minučių būti pripažintas esant tokia pat valstybių elito atliktų politinių ir istorinių manipuliacijų auka, kuriai sakomos tokios frazės kaip „mums nereikėtų
gyventi praeityje“ ir t. t. Galėjau performuluoti tą Lietuvos įvaizdį,
kuris buvo mums diegiamas nuo pradinės mokyklos, ir iš naujo
pergrupuoti savo paties prietarus. Ir mane tikrai nustebino tai, kaip
vykusiai pavadinimas „Pažink svetimšalį“ (“Close Stranger”) nusako mūsų santykius. Man nebūtų atėjusi į galvą mintis, kad mus
skiriantis 600 kilometrų kelias yra toks nepaprastai sudėtingas:
jei jį vaizduotume kaip tiesę, jos ilgis sudarytų tik 200 kilometrų,
bet tikrovėje šis kelias jokiais būdais nėra tiesus. Galėjau pajausti
bendrą slavišką dvasią ir beveik tuoj pat dėl to pasigailėti. O kai
supratau, kaip labai mes skiriamės vieni nuo kitų, kaip skirtingai
užrašytos ir iki šiol užrašomos mūsų istorijos, paaiškėjo, kad tai yra
tik paviršutiniškas pirmas įspūdis. Jei pasakyčiau, kad ksenofobiški scenarijai, kuriuos mums iš kartos į kartą diegė ir tebediegia,
akimirksniu išsisklaidė įvykus pirmam tiesioginiam kontaktui, tai
nuskambėtų šabloniškai, tačiau man pačiam malonu tai patirti „iš
pirmų rankų“. Tolesnių mūsų susitikimų metu kai kurie barmenai
pradėjo suprasti ar net kalbėti lenkiškai, o aš gyvenau liukso kambaryje su sūkurine vonia ir 50 colių įstrižainės LCD televizoriumi.
Artur Gogołkiewicz: Now I can say that it was my favourite event
of 2013. Surprisingly interesting and overwhelmingly educational. One moment I felt like an usurper, a heir of the occupants and
oppressors, just to be recognised as a fellow victim of political and
historical manipulations by the government elites two minutes
later and be told things like “we should not live in the past”, etc. I
could reformulate the image of Lithuania fed to me since primary
school, and reshuffle my prejudices. And I was really rather surprised at how aptly the title “Close Stranger” conveys our relations. I
had absolutely no idea that the 600-kilometre road that divides us
is quite so complicated: in a straight line, it covers 200 kilometres,
but in reality, this road is not straight by any means. I could feel
the common Slavic spirit and regret it almost immediately. And
when I understood just how much we differ from each other, how
differently our stories have been written, it turned out to be just
a superficial first impression. The statement that the xenophobic
scenarios that have diligently been installed in us for generations
were eroded immediately upon direct contact would sound like a
cliché, but I find it pleasant to experience at first hand. During our
further meetings some bartenders began to understand or even
speak Polish, and I was staying at a “de luxe suite”, equipped with
a personal Jacuzzi and a 50“ LCD TV.
AW: O kokia yra jo mintis?
AW: And what is the message behind it?
AG: Jei nacionaliniai simboliai naudojami tam, kad „sucementuotų” nacionalizmą ir pabrėžtų mus skiriančius dalykus, kodėl nesugalvojus jų iš naujo, siekiant sukurti analogišką vieningą simbolį ir
juo pabrėžti Lenkiją, Rusiją, Lietuvą ir – mano „istoriškai subjektyvia” nuomone, – Prūsiją siejančius istorinius ir geografinius saitus?
Be abejo, šis procesas nebūtų neskausmingas, kadangi nacionalines šventenybes reikėtų „supjaustyti” ir suskaldyti į dalis, kad galėtume sukurti naują mus jungiančių dalykų simbolį.
AG: If national symbols are being used to cement nationalisms
and emphasize the things that divide us, why not to reformulate
them in order to create a single parallel symbol to emphasize the
historical and geographical ties and links between Poland, Russia,
Lithuania and – in my “historically subjective” view – Prussia? This
is definitely not a painless process, as national sanctities have to
be dismembered in order to create a new symbol of things that
unite us.
AW: Ar galėtum papasakoti apie savo kūrinio formą?
AW: Can you say something about the form of your work?
AG: Išlieju ir formuoju iš poliesterio reljefines Rusijos, Lietuvos,
Lenkijos ir Prūsijos emblemas. Tada suplėšau jas į atskirus elementus, kuriuos vėliau vėl panaudoju komponuodamas vieną bendrą
emblemą. Šie elementai visam laikui sujungiami tarpusavyje. Dokumentuoju jų suplėšymą ir perkombinavimą filmuodamas visą šį
procesą. Tikiuosi galiausiai sukurti bareljefą (kurio matmenys būtų
apie 1,5 × 2 m) ir filmą. Prie darbo aprašymo pridėtame eskize pavaizduota veikiau idėja nei pats objektas.
AG: I mould and cast relief emblems of Russia, Lithuania, Poland
and Prussia in polyester. Then I tear them apart into separate elements that I use again to compose one common emblem. The elements are permanently joined together. I document their tearing
apart and their recombination by filming the entire process. I hope
that eventually I will create a bas relief (measuring c. 1.5 × 2m)
and a film. The enclosed sketch illustrates the idea rather than the
object itself.
AW: Which of these impressions inspired you to formulate the
project you are currently working on?
AW: Kurie iš šių įspūdžių įkvėpė tave suformuluoti projektą, ties
kuriuo šiuo metu dirbi?
AG: The impressions of how differently we interpret historical
facts, and how creative and subjective writing history really is.
Given the complexity of the history of all the countries involved
in the “Close Stranger” project, any kind of objectivity is out of question, but especially in the case of Lithuania and Poland I have
the impression that there has to be a second Poland and a second
Lithuania somewhere. One overwhelmed with post-amputation
phantom pains, the other delighted with finding an external enemy. Even though it would seem pointless now to preserve these
stereotypes, they form an important element of exercising power:
governments have to propagate and consolidate nationalist ideas in nations in order to exercise their power. One such tool of
propaganda and consolidation is the use of national symbols. The
project I am working on is about rearranging these symbols.
AG: Tai įspūdis iš to, kaip skirtingai interpretuojame istorinius faktus, ir koks kūrybingas ir subjektyvus iš tikrųjų yra istorijos rašymas.
Turint omenyje visų projekte „Pažink svetimšalį” dalyvavusių šalių
komplikuotą istoriją, apie jokį objektyvumą negali būti nė kalbos,
tačiau, ypač kalbant apie Lietuvą ir Lenkiją, man susidarė įspūdis,
kad kažkur turėtų egzistuoti antra Lenkija ir antra Lietuva. Viena
– apimta iliuzinių poamputacinių skausmų, kita – patenkinta suradusi savo išorinį priešą. Nors dabar puoselėti šiuos stereotipus
atrodo beprasmiška, jie sudaro svarbią valdžios įsigyvendinimo
dalį: valstybės turi propaguoti ir įtvirtinti nacionalistines idėjas,
kad galėtų valdyti. Vienas šios propagandos ir stereotipų įtvirtinimo įrankių yra nacionaliniai arba valstybiniai simboliai. Projektas,
ties kuriuo dabar dirbu, susijęs su šių simbolių pertvarkymu.
42
42
43
N e r i ju s
Jankauskas
Klaipėda,
Lietuva / Lithuania
B IOGRA F I J A
B IOGRA P H Y
(g. 1973)
Fotografas bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio spauda bei žiniasklaidos agentūromis. Nuo 1993 m. iki 1995 m. dirbo fotografu laikraštyje „Žemaičių aidas“.
1999–2000 m. koordinavo projektus Gdansko Šv. Maksimiliano M. Kolbe’s Susitaikymo ir susitikimų namuose. 2000–2002 m. buvo verslo inkubatoriaus vadybininkas, 2003–2004 m. dirbo mokytoju vidurinėje mokykloje.
(b. 1973)
Photographer. He cooperates with Lithuanian and foreign press and agencies.
Between 1993 and 1995 he worked as a photographer for Žemaičių aidas
newspaper. In 1999–2000, he coordinated projects at the St Maksymilian M.
Kolbe House for Meeting and Reconciliation in Gdańsk. Between 2000 and 2002
he worked as a manager of a business incubator. In 2003–2004, he worked as a
secondary school teacher.
LT
EN
Lenkija mane visada nustebina. Maloniai nustebina, kai eidamas
gatve pamatau bėgiojant religiniais apdarais apsivilkusius paauglius. Lietuvoje sunkiai įmanoma pamatyti tokį vaizdą. Stebina
Lenkijos miesto centre riestainius iš sovietinius laikus menančio
vežimėlio pardavinėjanti rūsti prekiautoja. Stebina ir jauni žmonės, kurie, sužinoję, iš kur esu atvykęs, nepuola gilintis į lenkų,
lietuvių ir tautinių mažumų santykius: ne iš mandagumo, o todėl,
kad jiems tiesiog neįdomu. Juos labiau domina, ar Lietuvoje daug
žmonių eina į bažnyčią, ar dažnai galime sau leisti vykti atostogauti į užsienį ir ar daug žmonių emigruoja į kitus kraštus. Akivaizdu,
kad pastaruoju aspektu esame labiausiai artimi lenkams.
Poland always makes me feel surprised. Walking down the street, I
am pleasantly surprised to see teenagers running around dressed
in their devotional clothing. It is hardly possible to see a thing like
that in Lithuania. I am surprised to see a severe-looking tradeswoman selling bagels in the street from a barrow typical of Soviet times. I am also surprised to meet young people who, when
they find out where I came from, never rush to go deep into the
relations between the Polish, the Lithuanians and the national
minorities: not because of pure politeness, but mostly because
they are just not interested. They are more eager to know whether
many people go to church in Lithuania, how often we can afford
going abroad on vacation, or how many people emigrate to other
countries. It is obvious that this last aspect brings us as close as
possible to the Polish people.
Kita vertus, ir man įdomiau, kodėl pietų metu Lenkijoje miltiniai
virtiniai dedami į lėkštę kartu su virtomis bulvėmis. Labai įdomu
ir tai, kas dėjosi Gdansko laivų statykloje tais laikais, kai prasidėjo
darbininkų streikai, vėliau peraugę į „Solidarumo“ judėjimą.
On the other hand, I am also more interested in why, in a Polish
dinner, flour dumplings are put onto the plate along with boiled
potatoes. I am also extremely interested in what was happening
at the Gdansk’ shipyard in the times when its workers came out on
the strikes that later developed into the „Solidarity“ movement.
Statyklos prieigose įsikūrusiame kioskelyje suvenyrais prekiauja
ponia Aleksandra Olszewska. Jau 20 metų ji rūpinasi tuo, kad kasdien nykstančios statyklos vartai būtų puošiami gyvomis gėlėmis.
Beveik ketvirtį amžiaus vyksta tas pats kasdienis ritualas, apsirengus tuo pačiu mėlynu chalatu. Ponios Aleksandros atkaklumas
mane stebina. Ir jaudina.
At the approaches to the shipyard, there is a gift shop where Ms.
Aleksandra Olszewska has been selling souvenirs. For as long as
20 years, she has been taking charge of decorating the gates of
the shipyard with natural flowers every day. For nearly a quarter of
the century, she has been carrying out the same daily ritual, dressed in the same blue gown. Ms. Aleksandra‘s persistency surprises
me. It moves my heart.
(nusi)stebėjimas / Surprising Observation
Fotografija, skaitmeniniai atspaudai / Photography, digital prints, 2014
44
44
45
46
46
47
48
48
49
50
50
51
Aleksandras
L i ub i n a s
Rusija / Russia
B IOGRA F I J A
B IOGRA P H Y
(g. 1982 m.)
Aleksandras Liubinas – fotografas, Baltijos federaliniame Imanuelio Kanto
universitete baigęs filosofijos specialybę, grupės „Bendrasis krūptelėjimas“ narys,
Kaliningrado Fotomenininkų sąjungos narys. Jo darbų yra įsigiję Rusų muziejus
Sankt-Peterburge, Kaliningrado meno galerija, Kaliningrado gamtos istorijos
muziejus, taip pat privatūs kolekcininkai. Aleksandras yra dalyvavęs Rusijos ir
tarptautiniuose meno bei fotografijos projektuose, laimėjo pagrindinį prizą
Fotografijos bienalėje Fotomanija (Kaliningradas, 2011 m.) ir parodoje Pergalės
teritorija (Murmanskas, Rusija, 2010 m.) Labiausiai domisi gamtovaizdžio ir
portretine fotografija.
(b. 1982)
Photographer. He graduated from the I. Kant Baltic Federal University majoring
in philosophy. Was a member of the “Common wince” group, and is currently a
member of the Kaliningrad Union of Photo artists. His works are in the collections
of the Russian museum (Saint-Petersburg), Kaliningrad Art gallery, Museum of
Natural History (Kaliningrad), as well as in private collections. Alexander has
participated in Russian and international artistic and photo projects. Awardee at
the biennale of photography Photomania (Kaliningrad, 2011) and the exhibition
Territory of Victory (Murmansk, 2010). Alexander’s artistic interests include
landscape and portrait photography.
LT
EN
Instaliaciją sudaro baltas stačiakampis stulpas, kurio išorinis kontūras primena pasienio stulpus. Jo paviršiuje išdėstytos kelios
nuotraukų poros, kurių viena pusė buvo nufotografuota Lenkijoje
(Gdanske), o kita – Rusijoje (Kaliningrade, Sovetske, Zelenogradske, Otradname, Krasnolesjėje). Instaliacijos vizualinis sprendimas
yra toks, kad žiūrint į stulpą statmenai bet kuriai iš jo pusių, galima
pamatyti tik vienoje iš dviejų šalių nufotografuotas nuotraukas.
Visą porą galima pamatyti tik žiūrint įstižai stulpo pusių atžvilgiu.
Nuotraukų siužetai yra įvairūs: miestai, architektūra, žmonės, vakarėliai, objektai ir t.t. Autorius sudarė šias poras pagal formalius
kompozicijos požymius.
The installation is a right-angle pole that looks like posts usually
used at the border control. It accommodates several pairs of photographs that were made either in Poland (Gdansk), or in Russia
(Kaliningrad, Sovetsk, Zelenogradsk, Otradnoye, Krasnolesiye).
Visually the installation is composed in such a way that if one
looks at it perpendicularly in relation to any of its sides they will
see only the photos that were made in one of the two countries.
The complete pair of photos of the two countries is only visible
when one looks across the diagonal in relation to the pole’s sides.
These photos represent different situations: the city, architecture,
people, parties, objects, etc. The author composed the photo pairs
based on formal principles of composition.
Atitikimai / Correspondences
Foto- ir videoinstaliacija / Photo, video installation, 2013
52
52
53
Foto- ir videoinstaliacija / Photo, video installation, 2013
Foto- ir videoinstaliacija, VŠMC BC, Kaliningrade / Photo, video installation, BB NCCA, Kaliningrad, 2013
54
54
55
Jegoras
Luč š e v a s
Rusija / Russia
B IOGRA F I J A
B IOGRA P H Y
(g. 1991 m.)
Jegoras Lučševas – fotografas, Kaliningrado fotomenininkų sąjungos narys, meno
platformos „Vorota“ (Vartai) kuratorius. Baigė Kaliningrado valstybinį technologijų
universitetą, dalyvavo Objective Reality fondo organizuotoje [OR]EDU tarptautinėje
programoje rusų ir lenkų jaunimui, taip pat Kaliningrade įsikūrusio Rusijos nacionalinio šiuolaikinio meno centro Baltijos filialo organizuotoje ABC: vizualinių koordinačių sistema programoje. Jegoras Lučševas dalyvavo tokiose grupinėse parodose kaip Habitat (Kaliningradas, 2012 m.), WHITE (Kaliningradas, 2012), Vernisažo
vakaras (Kaliningradas, 2013 m.), Made in Kaliningrad (Klaipėda, 2013 m.).
(b. 1991)
Yegor Luchshev is photographer, member of the Kaliningrad Union of Photo-artists
and the curator of Vorota (Gates) art platform. Yegor Luchshev graduated from the
Kaliningrad State Technical University, and has taken part in [OR]EDU international
program for Russian and Polish youth, organized by Objective Reality Foundation,
as well as in the ABC: the System of Visual Coordinates program by the Baltic branch
of NCCA. Yegor Luchshev has participated in group exhibitions including Habitat
(Kaliningrad, 2012), WHITE (Kaliningrad, 2012), The Vernissage night (Kaliningrad,
2013), Made in Kaliningrad (Klaipėda, Lithuania, 2013).
LT
EN
Kūrinys yra iš reklaminių plakatų pasiskolintų nuotraukų koliažas.
Uždėdamas šias nuotraukas vieną ant kitos, autorius atskleidžia
reklaminiam vaizdui būdingus bendrus bruožus, tokiu būdu apibrėždamas bendrus elementus, kurie naudojami siekiant patraukti žiūrovo dėmesį, nuteikti mus palankiai, sukelti troškimą, suformuoti mus ir nukreipti reikiama linkme.
The work is a collage made of photos from street banners. Imposing photos on each other, artist reveals common traits inherent
to advertising image, thus defining its common elements which
should draw our attention, win spectator’s favour, awake desire,
form us and move in a wanted direction.
Terra incognita / Terra incognita
Projekcija, koliažas / Projection, collage, 2014
56
56
57
58
58
59
60
60
61
niečiai – 1,9%, baltarusiai – 1,7%, lenkai – 0,3%, kiti – 2,6%. Sprendžiant iš šio sąrašo, Klaipėdoje lenkų gyvena netgi mažiau, nei
„kitų”. Štai kodėl nelabai nustebau, kai rugsėjo 9 d. dviračių žygio
į Palangą metu ant Birutės kalno pastebėjau atminimo lentelę:
„Adomas Bernardas Mickevičius (1789–1855) – vienas didžiųjų
XIX a. Europos poetų, (...)”
Jacek
Niegoda
Gdanskas / Gdansk
Lenkija / Poland
B IOGRA F I J A
B IOGRA P H Y
(g. 1972 m.)
Menininkas, vienas iš Wyspa – Pažangos fondo (1994–1997 m.), CUKT Techninės
kultūros centrinio biuro (1995–2001 m.) ir Menininkų kolonijos fondo (2010 m.)
įkūrėjų. Nuo 2000 m. bendradarbiauja su menininke Julita Wojcik. Yra dalyvavęs
daugybėje grupinių parodų: Industrinė (Industrial, „Hartware MedienKunstVerein“
šiuolaikinio ir eksperimentinio meno platforma, Dortmundas, Vokietija, 2012
m.), „Įrašai kovojant prieš režimus“ (Recordings against Regimes, „Darb 1718“
šiuolaikinio meno ir kultūros centras, Kairas, Egiptas, 2013 m.), „Spalvų atskyrimas.
Pirmyn!“ (Colour Separation. Forward!, 15-ji WRO bienalė, Vroclavas, Lenkija,
2013 m.), „Modernybės atlasas. XX a. ir XXI a. meno kolekcija“ (Atlas of Modernity,
Collection of 20th and 21st Century Art, Lodzės meno muziejus, Lenkija) ir kt.
(b. 1972)
Artist. Co-founder and vice president of the Wyspa – Progress Foundation (1994–
1997); cofounder of the Central Office for Technical Culture / CUKT (1995–2001),
cofounder and vice president of the Artists’ Colony Foundation (2010). Since 2000,
he has cooperated with Julita Wójcik. His exhibitions and individual activities have
been organised in Hamburg, Warsaw and Gdańsk. He has taken part in numerous
collective exhibitions, such as: Industrial, Hartware MedienKunstVerein (HMKV)
Dortmund, Germany (2012); Recordings against Regimes, Darb 1718, Cairo, Egypt
(2013); Colour Separation. Forward!, 15th WRO Biennale 2013, Wrocław, Poland
(2013); Atlas of Modernity, Collection of 20th and 21st Century Art, Muzeum Sztuki in
Łódź, Poland.
LT
EN
2013 m. birželio 11 d. dienraštis „Gazeta Wyborcza“ praneša:
„Varšuvos ir Vilniaus santykiai jau ilgai yra nepaprastai įtempti, nepaisant po pastarųjų rinkimų Lietuvoje vykusio atšilimo. Lenkija
primygtinai reikalauja, kad Lietuva vykdytų tokias 1994 m. Bendradarbiavimo sutarties sąlygas kaip teisė išsaugoti autentišką
pavardžių rašybą ir miestų bei gatvių pavadinimų rašymą dviem
kalbomis (kai kuriose Vilniaus rajono savivaldybėms priklausančiose gyvenvietėse lenkai sudaro daugiau nei 90 procentų piliečių). Anksčiau minėtos teisės yra užtikrintos Lenkijoje gyvenančiai
lietuvių tautinei mažumai.“
“Gazeta Wyborcza” daily of June 11, 2013 reports:
“The relations between Warsaw and Vilnius have been very tense
for a long time, despite the thaw following the last election in Lithuania. Poland insists that Lithuania fulfils the provisions of the
1994 cooperation treaty, such as the right to retain the original
spelling of surnames and bilingual town and street names (in
some district municipalities in the Vilnius area, Poles constitute
over 90 per cent of the citizens). The above rights are granted to
the Lithuanian minority in Poland”.
Klaipėda, Lithuania, September 2, 2013 – November 9, 2013.
Klaipėda, Lietuva, 2013 m. rugsėjo 2 d. – lapkričio 9 d.
Study visit as part of the project “Close Stranger: promotion
of mutual understanding between the inhabitants of Gdańsk,
Kaliningrad and Klaipėda by enabling exchange in the field of
contemporary art and culture”.
Pažintinė kelionė – projekto „ Pažink svetimšalį: savitarpio pažinimo skatinimas tarp Gdansko, Kaliningrado ir Klaipėdos gyventojų
per šiuolaikinės kultūros ir meno mainus“ dalis.
Ten days. Hiking, walking, cycling trips. No traces of the Polish language, or Polish names of streets or towns. No wonder, since Klaipėda is ex-Prussian Memel. Like Gdańsk is ex-Danzig and Kaliningrad ex-Prussian Königsberg. Once the official language of these
cities was not Lithuanian, Russian or Polish, but German.
Dešimt dienų. Žygiai, pasivaikščiojimai, kelionės dviračiais. Jokių
lenkų kalbos, lenkiškų gatvių ar miestų pavadinimų ženklų. Nieko
nuostabaus, juk Klaipėda yra buvęs prūsų Memelis. Taip pat, kaip
ir Gdanskas yra buvęs Danzigas, o Kaliningradas – buvęs prūsų
Königsbergas. Kadaise oficiali kalba šiuose miestuose buvo ne lietuvių, rusų ar lenkų, bet vokiečių.
As follows from the abovementioned list, there are even fewer Poles in Klaipėda than there are Others. That is why I was not very
surprised when on 9 September, during a cycling trip to Palanga,
I noticed a commemorative plaque on Birutės Hill: “Adomas Bernardas Mickevičius (1789–1855) – vienas didžiųjų XIX a. Europos
poetų, (...)”* (*one of the greatest European poets of the 19th century [...]).
Vis dėlto. Tą pačią dieną pastebėjau vieną keistai juokingą dėsningumą. Ant daugumos plastikinių šiukšliadėžių buvo lenkiškai
užrašyta: „Nebarstyti karštų pelenų.“ Užrašas nebuvo išverstas nei į
lietuvių, nei į rusų, nei į „kitų” kalbas. Nei į vokiečių.
Still. On the same day I discovered a ridiculous rule. The majority
of plastic rubbish bins had an label in Polish saying: “No hot ashes”.
It was not translated into Lithuanian, Russian or Other. Nor into
German.
Dienraščio „Gazeta Wyborcza” 2013 m. spalio 2 d. straipsnyje „Lietuva: galutinis sprendimas. Lentelės su lenkiškais gatvių pavadinimais turi būti nuimtos“ rašoma:
In an article entitled Lithuania: Final Decision. Polish Street Names To Be Removed, “Gazeta Wyborcza” daily of October 2, 2013
reports:
„Lietuvos Aukščiausiasis Administracinis Teismas įsakė nuimti Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje esančias dvikalbes lenteles, kuriose gatvių pavadinimai užrašyti lenkų ir lietuvių kalbomis.
“The Lithuanian Supreme Administrative Court ordered the removal of bilingual plates with street names in Lithuanian and Polish
in the Šalčininkai District Municipality.
Lietuvos žiniasklaidos duomenimis, šis sprendimas yra galutinis.
(...)
According to the Lithuanian media, the decision is final. (…)
Lietuvos valdžia jau ilgus metus kovoja prieš gatvių pavadinimų
rašymą dviem kalbomis. Valstybinis kalbos įstatymas numato, kad
gatvių ir miestų pavadinimai būtų rašomi tik lietuvių kalba.“
The Lithuanian authorities have been combating bilingual street
names for years. The Lithuanian Official Language Act only provides for names of streets and towns in Lithuanian”.
Tačiau grįžkime į 2013 m. rugsėjo 9 d. ir į mano kelionę dviračiu.
Keliavau „Eurovelo” maršrutu Nr. 10, kuris driekiasi aplink Baltijos
jūrą per tokius miestus, kaip Gdanskas, Kaliningradas ir Klaipėda.
Viename šio maršruto takų, šalia Vasaros estrada vadinamo Klaipėdos amfiteatro aptikau plastikinę šiukšliadėžę, beveik visiškai
įsilydžiusią į asfaltą.
However, let us go back to 9 September, 2013 and my cycling
trip. It followed European cycle route 10 – a route which passes
through cities such as Gdańsk, Kaliningrad and Klaipėda by encircling the Baltic Sea. Along the route, near the Klaipėda amphitheatre called the Singing Fields, I came across a plastic rubbish bin
almost entirely melted into the asphalt.
Nenustoju klausti savęs, kodėl ji turėjo patirti tokį likimą. Ar galėjo
šitaip nutikti dėl to, kad ant jos buvo lenkiškai užrašyta „Nebarstyti
karštų pelenų”, tad ši kremacija išpranašavo Lietuvos Aukščiausiojo Administracinio Teismo „Galutinį sprendimą”? Galbūt kažkas į ją
pripylė karštų seniai sudegusių istorijų pelenų. Pelenų, kurie tebebuvo tokie karšti, kad dėl jų šis istorijos šiukšlių kalnas išsilydė.
I keep asking myself why it had to suffer this kind of fate. Could
it be that it had the Polish “No hot ashes” label, so that the incineration heralded the “Final Decision” of the Lithuanian Supreme
Administrative Court? Maybe someone filled it with the hot ashes
of stories that had burnt out long ago. The ashes that were still so
hot that they made this rubbish heap of history melt down.
Atrodytų, kad šią sudegusią šiukšliadėžę galima būtų sutaisyti sukonstruojant naujus griaučius, naują valdžios ar galios struktūrą ir
naujus tarpusavio santykius, kurių pagrindu taptų ne kunkuliuojančios emocijos, bet objektyvios žinios ir matematiniai skaičiavimai. Medinis karkasas, sudarytas iš „Fach“ (vok. „žinių laukas“) ir
„Werk“ (vok. „mechanizmas“), kurie kartu geba sukurti idealų, stabilų ir modernizuotą FACHVERKĄ.
It would seem that this burnt-out rubbish bin could be repaired by
building a new skeleton, a new power structure and new mutual
relations based not on heated emotions, but on objective knowledge and mathematical calculation. A timber frame comprising
“fach” (German for “field of knowledge”) and “werk” (German for
“mechanism”) that together can yield an ideal, stable and modernised FACHWERK.
The element that united all these locations was fachwerk – a type
of timber framing, or post and beam construction, referred to as
the “Prussian wall” in Polish.
Visas šias teritorijas jungiantis elementas buvo fachverkas – mažaaukščių statinių konstrukcijos tipas, kurį galima laikyti šiandieninių karkasinių namų prototipu. Jį sudaro karkasas, suformuotas iš
horizontalių bei vertikalių elementų ir ramsčių bei medinės sijos.
According to Wikipedia, the demographic structure of Klaipėda in
2011 was as follows: Lithuanians – 73.9%, Russians – 19.6%, Ukrainians – 1.9%, Belarusians – 1.7%, Poles – 0.3%, Others – 2.6%.
Vikipedijos duomenimis, 2011 m. Klaipėdos gyventojų sudėtis
pagal tautybę buvo tokia: lietuviai – 73,9%, rusai – 19,6%, ukrai62
62
63
Nebarstyti karštų pelenų – FACHVERKAS / No hot ashes-FACHWERK
Objektas, plastikas, metalas, pelenai / Object, plastic, metal, ashes, 2013
64
64
65
66
66
67
Agata
Nowosielska
Gdanskas / Gdansk
Lenkija / Poland
B IOGRA F I J A
B IOGRA P H Y
(g. 1982 m.)
Menininkė, eseistė, meno kuratorė. Nuo 2004 m. yra susijusi su Gdansko laivų
statykla ir jos atgaivinimui skirtu Jaunojo miesto projektu (Young City project).
Šiuo metu kuruoja parodas Gdansko „Żak“ klube – viename seniausių Lenkijoje
kultūros centru. Dalyvavo daugybėje parodų Lenkijoje ir kitose šalyse: „Socialinės
lyties nepatogumai“ (Gender Trouble, „Ral9010“ galerija, Varšuva, Lenkija), „Baltijos
jūros dienos“ (Baltic Sea Days, Sankt Peterburgas, Rusija), „Atsisveikinant su pasaka“ (Farewell to Fairy-Tale, BWA studija, Vroclavas, Lenkija), „Jaunųjų kūryba“ (Jeune
Creation, Centquatre kultūros centras, Paryžius), 8-asis Eugeniuszo Gepperto konkursas, Vroclavas, Lenkija, „Menas iš bagažinės“ meno mugė (Car Art Bootfair, Londonas), „Piligriminė kelionė“ (Pilgerfahrt, Kulturbahnhof Eller kultūros platforma,
Diuseldorfas, Vokietija.) ir kt.
(b. 1982)
Artist, essayist and art curator. Since 2004, she has been involved with the Gdańsk
Shipyard and Młode Miasto. She is currently curating exhibitions at the Żak Club
in Gdańsk. She has taken part in numerous exhibitions in Poland and abroad, e.g.:
Gender Trouble, Ral9010 Gallery, Warsaw; Baltic Sea Days, Saint-Petersburg, Russia;
Farewell to Fairy-Tale, BWA Studio, Wrocław; Jeune Creation, Centquatre, Paris; 8th
Eugeniusz Geppert Competition, Wrocław, Car Art Bootfair, London; Pilgerfahrt,
Kulturbahnhof Eller, Düsseldorf.
LT
EN
Manau, kad šių meno mainų tarp Rusijos, Lietuvos ir Lenkijos
metu vyksta kelionė, atverianti plačius tyrimo laukus. Projektas
„Pažink svetimšalį” iš tikrųjų daug pasako apie šiose trijose šalyse gyvenančių ir dirbančių menininkų tapatybę. Mane labiausiai
patraukė tapatybė ir energija, kultūrinė priklausomybė tam tikrai
vietai. Prieš kelerius metus pradėjau dirbti meno sociologijos srityje. Mano kūrinys bus daugiausia skirtas šiuolaikinės Rusijos socialinėms problemoms ir geopolitinei situacijai. Didžiausią įtaką šiam
sprendimui padarė susitikimai su vietos menininkais, taip pat
šiam projektui parengtas mano interviu su Jevgenijumi Umanskiu
ir mano asmeninė patirtis dalyvaujant vizualiojoje rezidencijoje.
In my view there is a wide field of research being conducted
during the artistic exchange between Russia, Lithuania and
Poland. The Close Stranger project tells much about the identity
of the artists living and working in these three countries. The
identity and energy, and cultural belonging to a particular place
have attracted my attention the most. For a few years I have been
working within the field of sociology in art. Social problems as well
as the geopolitical situation in contemporary Russia will be the
subject of my artwork. Meetings with local artists, an interview I
prepared for the project with Eugene Umansky, and my personal
experience during a visual residency: all these factors affected my
proposal.
Mano meninės komunikacijos su žiūrovais laukas yra tapyba.
Tikrai žaviuosi Nicolas Bourriaud’o požiūriu į meną: jis teigia, kad
menininkas yra tarsi didžėjus, o menas – tai nesibaigiantis procesas,
kurio metu vėl ir vėl susijungiama su sritimi, „kurioje menininkas
virsta kultūros klajokliu“. Šiandien gyvename globaliame kaime,
tad galim miksuoti ir remiksuoti bet kuriuos mus pasiekiančius
įtakingus asmenis bei veiksnius. Sekdama šia koncepcija, tapsiu
klajokle, interpretuojančia vietinius kontekstus. Kaliningradas yra
netekęs savo nuostabios vokiškos architektūros praeities: Katedra
buvo sugriauta, jos vietoje pastatyti Sovietų rūmai – liūdnas šio
posovietinio miesto simbolis. Pamėginsiu surasti naują miesto
simbolį.
My field of artistic communication with the spectators is painting.
I really do admire Nicolas Bourriaud’s view on art – the artist is
like a DJ and art is an infinite process of reconnection while “the
artist turns cultural nomad”. Today we live in a global village and
we can mix and remix the influences which reach us. Because
of this concept I was a local nomad interpreting local contexts.
Kaliningrad is devoid of its beautiful architectural German past –
the Castle was demolished and instead the House of Soviets took
its place – a despondent symbol of a post-soviet city. I tried to find
a new symbol for the city.
The cycle Empire of the Senses consists of paintings relating to
Jis apims vietinių menininkų, kuratorių ir naujai suformuotos the human perception of reality. Sometimes it is a hallucination,
istorijos rašytojų kūrybą ir indėlius. Šio proceso metu vietoj sometimes an over-interpretation of events, often a sensual
griovimo vyks statybos, naujais ir įvairiais būdais formuojant vietinį journey, because, thanks to his/her senses, the human being
gyvenimą, o ne pritariant praėjusios eros paliktiems griuvėsiams. is open to the synesthesia, the sensuality of the world. Each
Mano kūrinys bus pozityvaus naujos visuomenės kūrimo akto, o ne has a sensitivity to a different point. My work is an attempt to
tamsios praeities prisiėmimo metafora. Planuoju nutapyti didelio make the world that is too difficult to bear emotionally unreal.
ir mažo formato kūrinių, kuriuose pavaizduosiu šią naują, gaivią
Hallucinogenic mushrooms are a psychedelic bridge between
68
68
žmonėse slypinčią energiją.
nations, divisions, and a world full of cruelty, poverty and decay.
Jausmų imperija / Empire of the Senses
Tapyba, aliejus, drobė / Paintings, oil on canvas, 180 x 240 cm, 2013
69
70
70
71
72
72
73
R e m i g i ju s
Treigys
Klaipėda,
Lietuva / Lithuania
B IOGRA F I J A
B IOGRA P H Y
(g. 1961 m.)
Fotografas, Lietuvos Fotomenininkų sąjungos narys. Gyvena Klaipėdoje. 1991
m. pelnė Lietuvos Kultūros ministerijos apdovanojimą, o 2006 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos premiją. Surengė 38 personalines parodas ir dalyvavo 60
grupinių parodų. Gyveno kūrybinėje studijoje PROARTIBUS centre, Eken, Suomija,
Robert Bosch kultūros fondo kūrybinėje studijoje Berlyne, Raum Sylt Quelle rezidencijoje Vokietijoje, KLEE rezidencijoje Schweine, Vokietijoje ir Graz, Austrijoje.
Jo kūrinių yra įsigiję Nacionalinė dailės galerija Vilniuje, Lietuvos fotomenininkų
sąjunga Vilniuje, Odense Fotografijos meno muziejus Danijoje, Ekeno PROARTIBUS
centras Suomijoje, Šiaulių fotografijos muziejus, Europos parlamentas Briuselyje ir
Šiuolaikinio meno centras Vilniuje.
(b. 1961)
Photographer, member of the Lithuanian Association of Photographers. Lives in
Klaipeda. In 1991, he received the award of the Lithuanian Ministry of Culture, and
in 2006 – the award of the Lithuanian Association of Photographers. He has taken part in 38 solo and 60 collective exhibitions. He was an artist-in-residency at:
PROARTIBUS Centre, Eken, Finland; Robert Bosch Culture Foundation, Berlin; Raum
Sylt Quelle, Germany; KLEE, Schwein, Germany and Graz, Austria. His works are in
the collections of the National Gallery of Art in Vilnius, the Lithuanian Association
of Photographers in Vilnius, the Odense Museum of Photography Art, Denmark,
PROARTIBUS Centre, Eken, Finland, Siauliai Museum of Photography, Lithuania, the
European Parliament, Brussels and the Centre for Contemporary Art, Vilnius.
LT
EN
Königsbergas – tai miestas, kurio nėra. Miestas-užuomina, miestas-nuojauta.
Königsberg is a city that does not exist. A hint city, a presentiment
city.
Šešėlių, tamsos ir šviesos fragmentai kuria šio dingusio miesto
nuojautą…
Fragments of shadows, darkness and light create the flair of a city
that has faded away...
Penkios nuojautos / Five Presentiments
Fotografija, skaitmeniniai atspaudai ant popieriaus / Photography, digital prints on paper, 50 x 40 cm, 2013–2014
74
74
75
76
76
77
78
78
79
J u r i ju s
Vasiljevas
Rusija / Russia
B IOGRA F I J A
B IOGRA P H Y
(g. 1950 m.)
Jurijus Vasiljevas – menininkas, nuo 2001 m. vykdantis savo autorinį projektą „Rusiška raudona“ (videomenas, fotografija, performansas, instaliacijos). Projektas yra
apkeliavęs daugiau nei 50 parodų Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Islandijoje, Junginėse Valstijose, Lenkijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje,
autorius yra dalyvavęs parodose „Davaj! Davaj!“ (Vokietija, Austrija, 2002 m.), „Už
raudono horizonto“ (Behind the Red Horizon, Lenkija, Rusija, 2004 m.), „Brusland.
Brussie. Brussia“ (Briuselis, Belgija, 2005 m.), „ARS-06“, KIASMA (Helsinkis, Suomija,
2006 m.), „Meno indeksas“ (Art Index, Ryga, Latvija, 2008 m.), Uralo pramoninėje
šiuolaikinio meno bienalėje „Raudona – raudona“ (Jekaterinburgas, Rusija, 2010
g.), „Russia Next Door“ (Olštynas, Lenkija, 2011 m.), „Anklavas“ (Enclave, Rusija,
Lenkija, 2011 m.); „Pasiklydę virsme. Rusijos videomenas“ (Lost in Transformation.
Russian Video Art, Kylis, Vokietija, 2012 m.), „Balsas ir choras“ (The Voice And The
Chorus, De Hallen Haarlem, Olandija, 2013 m.) 2003 m. Jurijus Vasiljevas laimėjo
25-ojo Maskvos tarptautinio kino festivalio Medijų forumo tarptautinio žiuri pagrindinį prizą.
(b.1950)
Artist. Since 2001 he has been realizing his own project Russian Red (video,
photo, performance, installation), which has been presented at more than 50
Russian and international exhibitions in Russia, Germany, Austria, USA, Finland,
Denmark, Iceland, Norway, Sweden, Poland, Belgium, including: Davaj! Davaj!,
Germany–Austria (2002); Behind the Red Horizon, Poland–Russia (2004); Brusland.
Brussie. Brussia, Brussels, Belgium (2005); ARS-06, KIASMA, Finland (2006); Art
Index, Riga, Latvia (2008); RED – RED, Ural Industrial Biennale of Contemporary Art,
Yekaterinburg, Russia (2010); Russia Next Door, Olsztyn, Poland (2011); Enclave,
Russia–Poland (2011); Lost in Transformation. Russian video art, Kiel, Germany
(2012); The Voice And The Chorus, De Hallen Haarlem, Holland (2013). Grand Prix
of the international jury of Media Forum of the 25th Moscow International Film
Festival, Russia (2003).
LT
EN
Kažkas įdėmiai, įtemptai, plačiai atsimerkęs žiūri pro plyšį
tvoroje, matuodamas mus atidžiu, stingdančiu žvilgsniu, kuriame
atsispindi šalta, sienų ir stereotipų atskirta erdvė, o joje gyvena
„svetimšaliai”, kalbantys kita kalba. Svetimšaliai yra tie, į kuriuos
mes žiūrime, o jie žiūri į mus. Kiek aukščiau, ant žalios tvoros kabo
iš klijuotės pagaminta užuolaida. Mums nežinoma, kas už jos
slepiasi. Tai gali būti dar vienos akys, skylė tvoroje arba nešvankus
užrašas. Arba tai gali būti spinduliuojanti energija, paverčianti
aplinkinį pasaulį matomu. Situacija primena Kafkos aprašytą
pilį: atsikratyti balto šydo yra taip pat lengva, kaip ir atitraukti
užuolaidą, tačiau ne taip lengva pasiryžti tai padaryti. Belieka
tik įsižiūrėti į akis priešais tave, ir jei žiūrėsi labai, labai ilgai, akys
užmegs telepatišką ryšį tarp žiūrovo ir paslaptingo nepažįstamojo
– ryšį, įveikiantį ledo sienas. Ledas ištirps, ir žiūrovo žvilgsniui
atsivers sodas – „sodas, kur žvėries žvilgsnis reiškia daugiau, nei
šūsnys perskaitytų knygų“.1
Someone is staring fixedly, carefully, eyes wide open, into a gap
in a fence. He or she is measuring us with his or her cautious,
soul-chilling eye, which reflects a cold space separated by borders
and stereotypes, and inhabited by “aliens” that speak a different
language. Close strangers are those who we are looking at, and
who are looking at us in return. A bit higher there is an oilcloth
curtain hanging on a green fence. We do not know what is hiding
behind it. It could be another pair of eyes, a gap in the fence, or
an obscene slogan. Or it could be the radiant energy that makes
the surrounding world visible. The situation recalls a Kafkaesque
castle: it is as easy to get rid of the whiteout as to draw the curtain,
but it’s not so easy to have the heart to do it. All that is left to do
is look closely into the eyes in front of you, and if the look lasts for
a very, very long time, the eyes establish a telepathic connection
between the viewer and the mysterious stranger – a connection
that clears the ice borders. As soon as the ice melts, the viewer will
get to see a garden – “a garden where the look of a beast means
more than all the piles of books that one has ever read”.1
1
Velimir Chlebnikov „Žvėrynas“
1
80
80
Velimir Khlebnikov “Bestiary”
Plyšys ledo laukams stebėti / A gap to observe ice fields
Videoinstaliacija / Video installation, 2013
81
82
82
83
Videoinstaliacija, VŠMC BC, Kaliningrade / Video installation, BB NCCA, Kaliningrad, 2013
84
84
85
Marta
Vosyliūtė
Vilnius,
Lietuva / Lithuania
B IOGRA F I J A
B IOGRA P H Y
(g. 1976 m.)
Menininkė savo tapybos kūrinius ir piešinius pristatė daugybėje personalinių ir
grupinių parodų: šiuolaikinės scenografijos parodoje „Ant ribos“ Juozo galerijoje,
Vilniuje (2013 m.), „Postidėja“, VDA ekspozicijų erdvė „ Titanikas“, Vilnius (2013 m.),
Kišiniovo tapybos bienalėje K.Brancusi meno centre Kišiniove, Moldova (2011 m.),
Moterų tapytojų parodoje Vilniaus rotušėje ir kt. Menininkė yra sukūrusi scenografiją daugiau nei 30-čiai teatro, muzikos ir šokių spektaklių visoje Lietuvoje, daugiausia dėmesio skirdama netradicinėms scenos meno erdvėms. Taip pat rašo esė
ir kritiką kultūros klausimais, dalyvauja konferencijose.
(b. 1976)
Artist. She has presented her paintings and drawings at many solo and collective
exhibitions, e.g.: Exhibition of contemporary stage design, Juozas Art Gallery, Vilnius
(2013); Postidea, Titanic Gallery, Vilnius (2013); Painting Biennial Chisinau, K. Brancusi Art Centre, Chisinau, Moldova (2011); Exhibition of Women Artists, Vilnius City
Hall, Vilnius . She has created set designs for over 30 dramatic, musical and dance
performances in the whole of Lithuania and her particular focus lies with non-traditional spaces for the performing arts. She also writes essays and critical texts on
culture and participates in conferences.
LT
EN
I DON’T BELIEVE I HAVE A MISSION 1
An intoxication comes over the man who walks long and aimlessly through the street. With each step, the walk takes on greater momentum; ever weaker grow the temptations of shops, of bistros, of smiling women, ever more irresistible the magnetism of the next street corner,
of a distant mass of foliage, of a street name.
Walter Benjamin
SUKNELĖ NR. 1 SU TARO KORTOMIS: REALIAM BŪRIMUI
DRESS No. 1 WITH TAROT CARDS: FOR A REAL READING
Ši suknia yra sukurta pašnekesiams su aukštesnėmis jėgomis. Ant
klasikinių Taro kortų piešinių autorė, naudodama flomasterius, t.
y. labai sintetinius šiuolaikinius dažus, „užvanojo“ ryškias spalvas.
Taro kortų klasikiniai piešiniai buvo atrinkti vasarą ir specialiai
spalvinti ranka pačioje Klaipėdos širdyje, netoli uosto. Taip, spalvinami su meile ir stipriai, kad maža nepasirodytų.
This dress has been created for conversations with supreme forces. By using felt-tip pens, i.e. very synthetic contemporary paint,
the author gave a happy splash of bright colours to the classical
Tarot cards. The classical pictures of Tarot cards were chosen in the
summer and intentionally coloured by hand in the very heart of
Klaipėda, next to the port. Yes, coloured with love and intensely,
so that there‘ll be hell to pay.
Ši suknia nėra skirta tik pramogai. Ši suknia tiesiogiai padeda
gauti patarimą ir apsispręsti svarbiausiais gyvenimo klausimais.
Juk visos kortos yra tikros, visos slepia gilią, aiškią, per amžius nugludintą žinią. Taip pat ji sėkmingai apsaugo nuo spintos ligos, kai
suknios savininkę retsykiais ištinka baisi dilema: ką gi rengtis tą ar
aną dieną.
Žinoma, burtis reikia kaire ranka. Ši vienetinė suknia [nors
autorė laukia ir daugiau užsakymų] yra pasiūta iš specialiai
pagaminto audinio su išmintingųjų Taro kortu dizainu. Suknios turėtoja(s) gali kasdien
besti pirštu į kurią nori suknios
vietą [taip, globalizacija, ir abi
lytys lieka patenkintos] ir tokiu
būdu sužinoti, kas jo(s) laukia.
Suknia yra visiškai universali ir
niekada nenustos stebinti.
The purpose of this dress is not just entertainment. The dress
helps you to get an immediate piece of advice and make up your
mind about life‘s most significant issues. For all the cards are real;
all of them contain profound knowledge polished over the ages.
The dress is also successful in saving its owner from wardrobe disease, when the owner of the
dress happens to face the terrible dilemma: what to wear on
this or that day.
Sure enough, one has to draw
cards by using his/her left hand.
This single design piece [even
though its author is expecting
more orders] has been sewed
from specially produced fabric whose pattern shows the
wise Tarot cards. Every day, the
owner of the dress can point
his/her finger to any spot on
the dress [yes, globalization,
so that both sexes are left satisfied] and in this manner, find
out what is awaiting him/her.
The dress is absolutely universal and will never cease to surprise you.
Skalbti rankomis. Audinys – sintetinis, kaip ir mūsų gyvenimas.
------Don’t confuse honours with achievement.
Zadie Smith
Pone P. S.,
DEAR MISTER P. S.,
noriu Jums papasakoti, ką iš tiesų mes veikėme prie jūros, kad
mano gyvenimas būtų Jums aiškesnis.
I would like to tell you what we were really doing at the seaside, so
that my life would become clearer to you.
Žinoma, jei Jums vis dar įdomu. Jei mes dar vis kvatojamės susitikę, kol šį katalogą spausdina meno įstaigos ir kol norite mano
parašo ant tos mėlynos suknios nuotraukos arba ant savo kūno,
skubu papasakoti, kas yra kas.
Sure enough, if you are still interested. If we are still howling with
laughter when we meet, while art institutions are printing this catalogue and while you still want to have my signature on a photo
of that blue dress or on your own body, I am in a hurry to tell you
what is what.
2013 metų gegužės mėnesio dalį praleidau Gdanske, menininkų
rezidencijoje. Kodėl? Nes trys protingi uostamiesčių meno centrai
susijungė į bendrą projektą. Šio projekto detalės man nelabai įdomios. Man patinka uostai ir jūros. Taip, su visomis jų sudedamosiomis dalimis, tarp jų – su kontrabanda ir undinėlėmis. Ir į rezidenciją išsiųsta buvau dėl mėlynų akių, nors galbūt dar ir dėl savo
nuveikto meninio darbo. Gal...
In 2013, I spent a part of the month of May in Gdansk, in an artistic residency. Why? Because three intelligent art centres from
three port cities joined each other for a common project. I am not
very interested in the details of the project. I love ports and seas.
Yes, including all their constituent parts, among them smuggled
goods and little mermaids. And I was surely sent to the residency
due to my blue eyes, even though perhaps it was also due to the
artistic work that I have been doing. Perhaps...When I came back, I
had half a year to create some artworks. So I have created them.
Grįžusi turėjau pusę metų sukurti meno kūrinius. Štai ir sukūriau.
1
Wislawa Szymborska, Los Angeles Times Interview, Creating a Universal poetry
Amid Political Chaos, October 13, 1996, Dean E. Murphy
86
86
Būrimas Taro kortomis. Baltijos jūros krantas / Reading the Tarot
Cards. The Baltic Sea Shore
Nuotrauka ant aliuminio / Photo on aluminium, 80 x 80 cm, 2013–2014
Hand wash. The fabric is synthetic, just like our life.
SUKNELĖ NR. 2: RYŠKIAI MĖLYNA IR BE TARO KORTŲ
DRESS No. 2: BRIGHT BLUE AND WITHOUT TAROT CARDS
Sodrios mėlynos spalvos, kurią vadinu elektrique [arba „žaibo spalva“] suknia yra pasiūta iš lengvai krintančio audinio. Suknia yra su
„V“ raidės formos iškirpte, kurią, kaip ir rankoves ar apatinį suknios
kraštą, „įrėmina“ juoda aksominė juostelė. „V“ raidė tarsi nurodo į
vyriškumą, tačiau pats drabužio kaklas yra garbanotas, platus, universalus. Būtų sunku teigti, kad ši suknia yra „unisex“ stiliaus, tad
palikime ją moterims.
This dress, intensely blue in colour, a shade that I personally
call electrique [or „the lightning colour“], has been sewn from
lightweight, delicately draping fabric. It has a V-shaped neckline
that, as well as the sleeves and the bottom of the dress, is framed
with a black velvet band. The V seems to refer to virility, but the
very neck of the dress is curly, wide and universal. It would be hard
to say that the style of this dress is unisex, so let us leave it to the
women.
Vis dėlto svarbiausia yra tai, kas atspausta ant suknios: tai yra intelektualūs tekstai. Suknios raštams svarbus ne tiek „Moet“ šampano Still the most important thing is what is printed on the dress: thelogotipu papuoštas gelbėjimo rato motyvas, kiek tekstai apie da- se are intellectual texts. The ornaments on the dress are not disbartinę meno būklę ir dominuojančius meno mados vėjus: tarkim, tinguished so much by the motif of the lifesaving ring buoy decoapie tai, kaip filosofai tampa didžiųjų meno parodų kuratoriais, arba rated with the „Moet“ champagne logotype, but more by the texts
on the current situation of the arts and the dominating trends
kaip taikomasis menas tuokiasi su vaizduojamuoju ir tiesiai švie87
in art fashion: for instance, a text on how philosophers become
sai klausia: „WHAT IS THE PROBLEM WITH OTHER MINDS?“
Pragaras – tai kiti, nuolat kartoja Sartras. Kita vertus, parodų atidarymo šventės su šampanais ir vynais irgi yra labai svarbios.
Trumpai tariant – kaip nutinka, kad parodoms vadovauja visi, tik
ne menininkai? Ir ties šia pavojinga riba Jūsų gerbiamoji autorė
prisipažįsta, kad norėtų ne konfliktuoti, o tik bendradarbiauti. Per
daugelį metų susitaikius su tuo, kad arba meno rinkos nei vadybos dėsnių neįkirsi, arba kaip per sviestą riedėsi su rekomendacijų
rogutėmis, tikrai verta tiesiog apsirengti štai tokią gražią suknią
ir taip sužibėti per savo ar kitų parodų atidarymus. Jei parodos
autorė yra graži, suknia gali net sukelti rimtų teigiamų pasekmių
jos tolesnei karjerai. Jei autorės išvaizda nekokia, ši ryški vienetinė
suknia gali labai pataisyti su tuo susijusius reikalus. Laukiu elektroninių laiškų adresu [email protected]
Taigi, mano pone P. S., mėlyna [tiksliau, „acid blue“, agresyvios
ir šaltos mano favourite spalvos] suknia buvo labai akivaizdžiai
skirta Baltijos jūros tematikai, nes tas „Moet“ šampano motyvas,
tarp mūsų kalbant, yra „pasiskolintas“ iš turistų mylimos Gdansko
prieplaukos. Nepaisant to, kad tik mes abu žinom, kokiuose kalėdiniuose karnavaluose ta suknia
jau dalyvavo ir sužibėjo, jos ciniškai akinanti „cheminė“ spalva
puikiai tiko mano galutiniam
kūriniui.
the curators of the greatest art exhibitions, or on how ornamental
art marries visual art in order to ask the blatantly direct question:
„WHAT IS THE PROBLEM WITH OTHER MINDS?“
Hell is other people, as Sartre never ceases to say. On the other
hand, the celebrations of exhibition opening, featuring all kinds
of champagne and wine, are also very important. To be brief –
how does it happen that exhibitions are led by anyone except the
artists? And at this dangerous point your respectful author confesses that she would like to cooperate rather than to counteract.
When, over many years, you have finally made peace with the fact
that either you are not capable of digging the laws of the art market or art management, or you will go as smoothly as if it‘s butter
on the sledge of recommendations, it is really worth trying just to
put on this beautiful dress and shine at the openings of your own
or others‘ exhibitions. If the author of the exhibition is pretty, the
dress can even entail serious consequences regarding her further
career. If the author‘s looks are so-so, this kind of bright single-design dress can serve to improve the things related to this fact. I am
looking forward to your e-mails
at [email protected]
So, my dear Mr. P.S., the dress of
blue [or, to be more accurate,
„acid blue“, the aggressive and
cold colour, my favourite one]
was very obviously dedicated
to the topic of the Baltic sea,
because the „Moet“ champagne
motif, between you, me and the
lamp-post, has been „borrowed“
from the Gdansk quay that is so
much loved by tourists. In spite
of the fact that only the two of
us know in what kind of Christmas carnivals the dress has
already participated and struck
sparks out of its owner, its cynically „chemical“ colour is exactly
what my final artwork needs.
Švelniai skalbti rankomis ir šypsotis dėvint. Audinys – sintetinis, kaip ir mūsų gyvenimas.
What is the problem with other minds. Baltijos jūros krantas / What is
the Problem with Other Minds. The Baltic Sea Shore
Nuotrauka ant aliuminio / Photo on aluminium, 80 x 80 cm, 2013–2014
ISTORIJA NR. 3: APIE UNDINĖLĘ
Gentle hand wash and please
smile when you wear it. The
fabric is synthetic, just like our
life.
STORY No. 3: ABOUT THE MERMAID
Prieš metus ir visai neseniai vėl ir vėl skaičiau Ingeborgos Bach- One year ago, and then again very recently, I read „Undine Goes“,
mann nesenstančią novelę „Undinė išeina”. Šis tekstas gulėjo vie- the evergreen story by Ingeborg Bachmann. A copy of this text
noje mano vasaros rezidencijoje, nes geri dalykai visada ateina was also lying on the table at one of my summer residencies, for
tada, kai jų prireikia. Be abejo, dėl to ir sugalvojau paminklą Undi- good things always come when you need them. No doubt that
nėlei. Taip, aš buvau įkvėpta ir savo sovietinės vaikystės liūdno, itin was the reason I came up with the idea of a monument to the
gražaus piešto animacinio filmuko, bet labiausia update‘inta uosto Mermaid [In Lithuanian, „Undinė“ is both a woman‘s name and a
ir jūros temos. [Uosto kapitonai, uosto, deja, ir jų pavaldiniai...]. word for „mermaid“]. Yes, I was inspired by the sad, but distinctiTikuosi, viskas čia yra aišku, ir papildomai mano skaitytų knygų vely beautiful, drawn animation that I had watched in the time
sąrašo pridėti nereikia. Štai kaip spaudoje buvo apibūdinta
of my Soviet childhood, but what especially updated me was
88
viena daili aktorė: „...į undinę panaši, bet stipraus charakterio 88
the port and the topic of the sea. [The Lithuanian word for the
mergina“. Lyg undinės iš prigimties nebūtų kietos… In these precious times running so fast,
we should pay attention to all
the still illegal passport-missing
mermaids killed by accidents,
being raped by sailors, suffering
some human disasters caused
by them, getting lost in ecological catastrophes, sold to slavery
by pirates, or experiencing lifelong salt overdose harming their
bodies.
By the way, the „Wash&Go“ shampoo is not working for mermaids:
literally, they cannot go because
they cannot walk, so the effect is
impossible to reach – or, should
we say, the shampoo ad is lying, as
usual. Moreover, the fact is known
that in the Baltic sea area, around
2089 mermaids a.c. have drowned
themselves.
Pridedu paminklo Undinėlei
dizainą. Nenustebkite: taip, tai
yra elektrošokas.
port, uostas, links in a ridiculous manner to uostyti – a verb
that means „to sniff“. Does it
mean that the captain and his
crew are sniffing something?...]
I hope that things are clear at
this point, so that I don‘t have
to attach the list of books that
I have read on the topic. By the
way, here goes a sentence that
the press has employed to describe a beautiful actress: „a girl
who looks like a mermaid, but
has a strong character“. As if mermaids were not cool by nature...
In these precious times passing
so fast, we should pay attention
to all the still illegal passportmissing mermaids killed by accidents, raped by sailors, suffering
some human disasters caused by
them, getting lost in ecological
catastrophes, sold into slavery
by pirates, or experiencing a life-long salt overdose that harms
their bodies.
By the way, the „Wash&Go“
shampoo does not work for mermaids: literally, they cannot go
because they cannot walk, so the effect is impossible to achieve – or,
should we say, the shampoo ad is lying, as usual. Moreover, it is a
known fact that in the Baltic Sea area, around 2089 mermaids have
drowned themselves.
I have attached the design that I made for the Mermaid monument. Please do not be amazed: yes, it is a taser.
ISTORIJA NR. 4: APIE MENININKUS
STORY No. 4: ABOUT ARTISTS
Taigi, pone P. S., ten pat, prie Baltijos jūros, kur mes praleidome So, Mr. P.S., at that place next to the Baltic Sea where we spent that
tobulą savaitę, nes toje vietoje Gdansko projektui fotografavausi perfect week, for in that place I took pictures for my Gdansk prosu dviem skirtingomis suknelėmis, man staiga pritrūko univer- ject – pictures of myself wearing two different dresses – I suddenly
salaus rūbo. Todėl nusifotofound myself short of an all-purgrafavau su marškinėliais, ant
pose piece of clothing. Therefokurių užrašyta „TIK DAILININKĖ“.
re, I took a picture of myself wePradžioje galvojau ir galėjau
aring a T-shirt that says „JUST AN
sukurti atsiskaitymui ironišką,
ARTIST“. First I thought of and
pilną citatų iš atsainių menišcould have created for the rekų detalių projektą: surašyti
port on the work performed an
artefaktus ir įvardyti tam tikrus
ironic project full of quotes from
meno eksponavimo centrus ar
careless artistic details: to make
vietas bei kuratorius, kuriems
a list of artefacts and name parbūtų priimtina tas ar anas. Daticular art-exposing centres,
bar reikėtų didelės nuorodos,
places or curators, who would
bet protingieji katalogo skaityfind this or that acceptable.
tojai jau žino, ką turiu omenyje:
Now I need an explicit referennuo tatuiruočių “I LOVE MY CUce, but the smart readers of the
89
RATOR“, “I DON’T CARE ABOUT
catalogue already know what
CONTEMPORARY ART“ iki “I LOVE “SOLIDARNOŚĆ“ AND WALĘSA“.
Tačiau mano marškinėliai niūriai nusako viską, kas susiję su anksčiau minėtais dalykais, ir tinka visomis progomis.
I mean: from tattoos saying „I LOVE MY CURATOR“, „I DON’T CARE
ABOUT CONTEMPORARY ART“ to „I LOVE SOLIDARNOŚĆ AND WALĘSA“. However, my T-shirt is a grim illustration of all that is related
to the things mentioned above, and is suitable for every occasion.
LT
EN
ISTORIJA NR. 5: APIE TAI, KAIP REIKIA APRAŠYTI SAVO MENUS
STORY NR. 5: ABOUT THE WAY TO DESCRIBE YOUR ART
Writing project descriptions can be a bit of a daunting task. On one
hand, you would like to show your best possible advantages and be
smart enough, but on the other hand, you would like to sound like a
actual human being, and still on the other hand [should you be lucky
enough to have three hands], you would probably like to make people witness a miracle. Here are a few tips how to write it all down in
an impressive manner:
Writing project descriptions can be a bit of a daunting task. On one
hand, you would like to show your best possible advantages and be
smart enough, but on the other hand, you would like to sound like a
actual human being, and still on the other hand [should you be lucky
enough to have three hands], you would probably like to make people witness a miracle. Here are a few tips on how to write it all down
in an impressive manner:
1. Keep it (fairly) brief [Stick to two or three short paragraphs
that outline why your art project is a stone cold masterpiece.]
2. Keep it light [You would like to give a chance to a fight, so be
sure to think about the way you phrase things. One can definitely
sound better than the other, we are sure you agree with that.]
3. Be creative [Don‘t be afraid to do something different.]
4. Be nice, but not too nice [As all of the above attests, your job
here is to boost your opinions in a visual manner. It might seem paradoxical, but it illustrates the power or the possibility of your horoscope to be positive for the next decade. Don‘t go too far though: in
this case, empathy is as rare as golden dust in our Baltic sea.]
1. Keep it (fairly) brief [Stick to two or three short paragraphs
that outline why your art project is a stone cold masterpiece.]
2. Keep it light [You would like to give an opportunity to fight, so
be sure to think about the way you phrase things. One can definitely sound better than the other, we are sure you agree with that.]
3. Be creative [Don‘t be afraid to do something different.]
4. Be nice, but not too nice [As all of the above attests, your job
here is to boost your opinions in a visual manner. It might look like
a paradox, but it illustrates the power or the possibility of your
horoscope to be positive for the next decade. Don‘t go too far
though: in this case, empathy is as rare as gold dust in our Baltic
Sea.]
Visi flâneur‘ai, mano pone, egzistuoja tik mieste, kur yra daug akiai
būtinų subjektų. Nes objektai mirė.
All the flâneurs, my dear sir, only exist in the city with a lot of subjects necessary for the eye. For the objects have died.
STORY No. 6: ABOUT „ZielonY SmOk“ CAFE IN GDANSK
Kai Žižekas įėjo į kavinę, kur kasdien valgydavo mūsų negausus
menininkų būrelis, mano akys neiššoko ant kaktos: juk čia – užsienis, miracles happen time to
time, čia gali vaikščioti bet kas,
ar ne? Jis sėdėjo ant stalo nudrengęs bjaurų portfelį, šnekučiuodamasis su savo doktorante kavinėje be langų, kur pigus
maistas ir gausios porcijos irgi
atrodė tarsi kažkas savaime suprantamo.
When Žižek entered the cafeteria where our small group of artists
had dinner every day, my eyes did not pop with amazement: this
is a foreign country – miracles
happen time to time – anyone
can walk around here, right?
He was sitting with his ugly
briefcase plopped on the table, talking to his doctoral
student, in a cafe with no
windows, where the cheap
food and large portions also
looked like something selfobvious.
90
90
my presupposition that humanitarians are demi-gods who don‘t
care about having umbrellas. I am not human. I am a monster, as
Žižek has said.1 While the fact that his doctoral student had to take
care of herself was yet more proof of the absence of any kind of
affair between them and that her reputation had been protected,
for she ran back home on her own. But who the hell gives a damn
about her reputation...So, it was an affair, but sure enough, no one
knows anything about it, because Žižek paid a visit to that cafe
incognito.
Dažniausiai nerimas slypi ne tarp eilučių, o pačiose eilutėse, ar ne,
pone P. S.?
ISTORIJA NR. 6: apie Gdansko kavinę „ZielonY Smak“
Bet labiausiai šia istorija patikėjau tada, kai mokslinčius į
nesibaigiantį lietų iššoko galvą
užsidengęs kažkokiu maišu:
tai yra, patvirtino spėjimą, kad
pusdieviai humanitarai niekada nesirūpina lietsargiais. I
am not human. I am a monster,
kartą yra pasakęs Žižekas.1 O tas faktas, kad jo doktorantė turėjo
pasirūpinti savimi pati, tik įrodė, kad jokio romano tarp judviejų
nėra ir kad jos reputacija išsaugota, nes namo ji parbėgo viena.
Nors who the hell rūpinasi jos reputacija... Taigi, tai buvo romanas,
bet žinoma, apie jį niekas nieko nežino, nes Žižekas šioje kavinėje
lankėsi incognito.
But finally I fully believed this
story at the moment when
the great scholar ran out into
the never-ending rain, covering his head with some sort
of a plastic bag: i.e. he proved
Most often anxiety is not hiding between the lines, it hides inside
them, doesn‘t it, Mr. P.S.?
1 http://www.guardian.co.uk/culture/2012/jun/10/slavoj-zizek-humanity-ok-people-boring
ISTORIJA NR. 7
STORY No. 7
SolIariumAS – solidarnoŚĆ – soliaris: čia yra žymiai gilesnio, kelias
vietoves ir svarbiausia – kelis laikotarpius aprėpiančio galimo kūrinio pavyzdys. „Soliaris“ – stebuklingas Tarkovskio filmas, kurio vienas iš esminių sudedamųjų elementų buvo lietuvių aktorius Banionis. Go to google, aš neturiu laiko aiškinti. „Solidarność“ motyvas
irgi yra aiškus, jame laikas irgi yra „dvigubas“: juk tik dabar, praėjus
30-čiai metų po šio judėjimo, Gdanske statomas galingas, didžiulis, surūdijusio metalo apgaubtas muziejus. Na, o soliariumai yra
tarptautinė vėžį skatinanti organizacija, veikianti, ko gero, visose
šalyse ir gal net kiek per drąsiai konkuruojanti su saule.
Solarium – solidarnoŚĆ – solaris: this is an example of a possible
and much more profound piece of art, embracing several locations
and, even more importantly, several periods of time. „Solaris“ is a
magnificent movie by Andrey Tarkovsky, where one of the essential compositional elements was Lithuanian actor Donatas Banionis. Go to Google, I don‘t have time to explain. The „Solidarność“
motif is also clear, it has also been remarkable for having „double“
time: for it is only now, 30 years after this movement, that Gdansk
has started to build a huge and powerful museum, shrouded in
rusty metal. Well, and solariums belong to an international cancer-promoting organization, that has been working, I suppose, in
all the countries of the world, where it has been competing with
the sun, at times even too fiercely.
ISTORIJA NR. 8
STORY No. 8
Jau minėta „Zielony Smak“ kavinė tapo šios nuotraukos atsiradimo liudytoja. My new Sony photocamera, you transformed me into
Van Gogh by giving these brilliant colors.
The above-mentioned „Zielony Smok“ cafe has become the witness to taking this photo. My new Sony photocamera, you transformed me into Van Gogh by giving these brilliant colours.
Trumpai tariant: rezidencijoje kolegos rusai paraiškas į
„Łaźnia“ rezidentūrą rašė rusų
kalba ir tuo labai didžiavosi.
Skaitykit dar kartą: apeliuodami į užsienio meno centrą,
rusai paraiškas rašė savo kalba!
Dabar turėtumėte ilgai kvatotis. Tačiau įdomiausia yra tai,
kad į rezidentūrą jie pakliuvo.
Vis dėlto vieną gabų rusą uždariau į celofaninį maišelį: taip jis
ir gyvens iki tol, kol neišmoks
bent vienos užsienio kalbos.
To cut a long story short: my
Russian colleagues in residence
wrote their applications to the
„Łaźnia“ residency programme
in Russian, and were very proud
of it. Please, read it once again:
in applying to a foreign art centre, the Russians wrote their applications in their own language! Now, you should be howling
with laughter for a considerable
period of time. But the most
curious fact is that they got the
residency. However, I still shut
one of the talented Russians
into a plastic bag: he will be living like this until he learns at
least one foreign language.
91
STORY No.11: ON THE COOPERATION BETWEEN
OUR COUNTRIES
ISTORIJA NR. 9
STORY No. 9
ISTORIJA NR.11: APIE ŠALIŲ BENDRADARBIAVIMĄ
Dantis žinynuose minimas kaip galimas etimologinis Gdansko
miesto pavadinimo ekvivalentas. Vos atvykus į šį miestą – sakau
tiesą ir tik tiesą – man iškrito vieno danties plomba. Tą nutikimą
suvokiau kaip absoliučiai tiesioginį Dievo ženklą. Jei nebūčiau
estetė, parodai būčiau prifotografavusi „neskanių“ dantų
nuotraukų.
Reference books mention dantis, which is also the Lithuanian
word for „tooth“, as a possible etymological equivalent for the
name of Gdansk, the city. Just upon my arrival in this city – I am
telling the truth and nothing but the truth – a filling fell out of
one of my teeth. I perceived
this incident as a direct sign
from God. If I was not a fan of
aesthetics, I would have taken
many „unappetizing“ photos
for the exhibition.
Labai norėčiau, kad viena tokia Gdansko menų akademijos absolvento Bohdano Szumczyk‘o skulptūra1 stovėtų ir Lietuvoje. Kad
niekada nepamirštumėme istorijos.
P.S.
P.S.
But where is Szymborska, a
typical Lithuanian intellectual would ask? For she is also
related to the city of Gdansk.
Sure enough, I was carrying
her poems with me when I was
going around by tram. However, poetry like hers is just too
good to be described to a wide
audience.
Pone P. S., nors ir žinau, kaip norite nubausti tuos, kurie jūsų inicialus naudoja kažkokiam „Post Scriptum“ nužymėti, dar vos vos
susilaikykite. Be to, Jūs jau nebetelpate į mano sms žinutę, nes esat
daug svarbesnis. Mano vidinis In jūsų vidinei Jang sako: „Duok
penkis! Hi5!“
Dear Mr. P.S., even though I know quite well how you would like to
punish those who have been using your initials to mark some sort
of „Post Scriptum“, please restrain from this just a little bit longer.
Moreover, you have already exceeded my SMS message, because
you are much more important. My inner Ying is saying
to your inner Yang: „Hi5!“
O kurgi Szymborska, paklaustų
lietuvis inteligentas? Juk ji taip
pat susijusi su Gdansko miestu.
Aišku, kad jos eilėraščius vežiojausi su savimi tramvajuose.
Tačiau ši poezija yra per gera,
kad ją galima būtų nupasakoti
platesnei auditorijai.
ISTORIJA NR. 10
STORY No. 10
Į Gdanską važiavau apsikrovusi namų darbais: apsirengusi specialiais marškinėliais, ant kurių nutapiau pjesės „Nusiaubta šalis, arba
Merlinas” [The Waisted Land], kurio scenografiją kadaise kūriau,
motyvus. Šis netradicinėms erdvėms skirtas Gintaro Varno režisuotas spektaklis pagal Tankredo Dorsto to paties pavadinimo pjesę
prieš keletą metų buvo rodytas
žymiosios Gdansko laivų statyklos angaruose. Kūrinyje norėjau supinti kelis asmeninius
motyvus, tačiau po n pastangų
ir rezultatų peržiūrėjimo iš tos
lokacijos teliko vienintelė nuotrauka su mano alter ego arba
Kita Marta. Simboliška, kad
Lenkijos Marta vedė ekskursiją apie „Solidarność“ judėjime
dalyvavusias moteris, kurių
istorijos, užrašant istorijas ir legendas apie šį judėjimą, buvo
nustumtos į periferijas. Dar intymesnė mano asmeninė tema
yra ta, kad Martos vardas, toks
populiarus Lenkijoje, Lietuvoje
yra labai retas. Sutikusi Tą Martą, iškart pagalvojau, kad kurioje
nors parodoje ji galėtų man atstovauti [na, panašiai, kaip A. Raila
kadaise siuntė tokią merginą atstovauti jam parodoje].
I was going to Gdansk loaded with my homework: I was wearing a
special T-shirt that I painted with motifs of „The Wasted Land“ – a
theatre performance that I once contributed to by creating set design. Director Gintaras Varnas created this performance after the
theatre play of the same title written by Tankred Dorst. His brilliant performance was meant
for non-traditional spaces, and
some years ago it was shown
in the hangars of Gdansk‘s famous shipyard. I intended to
interweave several personal
motifs in my work of art, but
after n unsuccessful attempts
and reviews of the result, the
only thing left from that location was a photo of my „alter
ego“, or Another Marta. I found
it very symbolic that Marta of
Poland was guiding a tour on
women who participated in
the „Solidarność“ movement,
but whose stories, upon writing down the history and legends of the movement, were pushed out to the peripheries. A
still more intimate topic for me is the very name Marta that is very
popular in Poland and very rare in Lithuania. Upon meeting That
Marta, I immediately had the idea that she could be my representative in one of the exhibitions [in a similar manner as Artūras
Raila, a famous contemporary Lithuanian artist, once sent a girl to
represent him in an exhibition].
92
92
I have a strong wish that one sculpture1 created by Bohdan
Szumczyk, a graduate from Academy of Fine Arts in Gdansk,
would also be displayed in Lithuania. It would help us to never
forget history.
[This text has not been published by “Routledge” yet]
[This text has not been published by „Routledge“ yet]
1 http://www.vesti.ru/doc.html?id=1143005
93
Piotr
Wy r z y k o w s k i
Gdanskas, Lenkija / Kijevas, Ukraina
Gdansk, Poland / Kiev, Ukraine
Savanoriško aukojimosi punktas. Prototipas / Self-Immolation Voluntary Point. Prototype
Instaliacija / Installation, 2013
94
94
95
B IOGRA F I J A
B IOGRA P H Y
(g. 1968 m.)
Menininkas, performansų atlikėjas, filmų dekoracijų kūrėjas. Kūryboje naudoja
video-įrašus, performansų įrašus, internetinius projektus, instaliacijas ir projekcijas viešosiose erdvėse. Po 2000 m. daugiausiai domisi politikos ir kasdienio gyvenimo santykiais bei žiniasklaidos įtaka šioms sritims (bendradarbiaudamas su
Ukrainos menininku Ilja Čičkanu). Taip pat dirba videoplakatų srityje („Komunostalgija“ (Communostalgie), „Išgyvens tik suplanavusieji“ (Only Those Who Planned
It Will Survive)). P. Wyrzykowskio 1993 m. sukurtą darbą „Beta Nassau“ yra įsigijęs
Niujorko Modernaus meno muziejus. Menininkas yra laimėjęs WRO’95 Tarptautinio medijų festivalio pirmąjį prizą ir WRO’97 festivalio antrąjį prizą. Taip pat buvo
nominuotas Vokietijos banko fondo kartu su „Zachęta“ organizuojamam pirmojo
„Perspektyvų“ (Perspectives – Deutsche Bank Foundation Award) konkurso apdovanojimui. Gyvena ir dirba Gdanske ir Kijeve.
(b. 1968)
Artist, performer and film set designer. He works with video art, multimedia
performances, photography, Internet projects, installations and projections in
public spaces. His post-2000 art tends to focus on the meeting of politics and life
and the media influence on these areas (cooperation with the Ukrainian artist Ilya
Chichkan). He is also working with the video poster form (Communostalgie, Only
Those Who Planned It Will Survive).Wyrzykowski’s video Beta Nassau (1993) is in
the collection of the Museum of Modern Art in New York. The artist won the first
prize at the WRO’95 International Media Festival and the second prize at WRO’97.
He was also nominated in the first edition of the Perspectives – Deutsche Bank
Foundation Award competition, which is co-organised by Zachęta. He lives and
works in Gdańsk and Kiev.
LT
EN
„Yi-shen” (kinų k.): 遺身 „palikti kūną”
Tai yra rinkinys, skirtas viešam virtualaus aukojimosi aktui atlikti.
Rinkinį sudaro mobilioji taikomoji programėlė ir nešiojama sulankstoma pakyla.
Chinese yi-shen: 遺身 “to leave the body”
This is a kit for performing a public act of virtual self-immolation.
It is composed of a mobile application and a portable folded podium.
Baigiamasis pasirodymas gali būti atliekamas bet kur. Tam tikslui
turite surinkti pakylą pasirinktoje vietoje, atsistoti ant jos, įsijungti
taikomąją programėlę ir ištiestoje rankoje laikydami prietaisą nukreipti kamerą į save. Stovėkite ramiai ir išdidžiai, jausdami akimirkos esmę. Jūsų nuotrauka bus pasidalinta pasirinktose medijų
platformose, taigi apie jūsų aktą sužinos visas pasaulis.
The final demonstration may be performed anywhere. To this
end, you have to assemble the podium in the selected location,
stand on it, turn on the application and, holding the device in
your extended arm, direct the camera on yourself. Stand still and
proud, conscious of the essence of the moment. Your photo will
be shared on selected social media platforms, so the world will
know about your act.
Aukojimąsi galima atlikti tik vieną kartą per dieną. Šiuo klausimu
elkitės atsakingai ir vietas miesto erdvėje rinkitės atsargiai.
The self-immolation may only be performed once a day. Treat the
matter responsibly and select the locations in the urban space
with care.
Savanoriško aukojimosi punktas. Prototipas / Self-Immolation Voluntary Point. Prototype
Instaliacija / Installation, 2013
96
96
97
Julita
W ó jc i k
Gdanskas / Gdansk
Lenkija / Poland
B IOGRA F I J A
B IOGRA P H Y
(g. 1971 m.)
Menininkė 2013 m. laimėjo Škotijos Karališkosios akademijos apdovanojimą, o
2012 m. tapo žurnalo „Polityka“ įsteigto „Paso“ apdovanojimo laureate vizualiųjų
menų kategorijoje. 2007 m., 2005 m., 2003 m., 2001 m. ir 1995–1996 m. laimėjo
Lenkijos Kultūros ministro skiriamą stipendiją, o 2001 m. – Lenkijos Kultūros fondo
stipendiją. Yra gyvenusi „Meno apskritai“ (Art in General) programos rezidencijoje Niujorke ir tarptautinio Višegrado fondo rezidencijoje. Jos darbų yra įsigijusios
„Zachęta“ nacionalinė meno galerija Varšuvoje, Lodzės meno muziejus, Nacionalinis muziejus Varšuvoje, Baltstogės „Arsenalo“ galerija, „Zachęta“ šiuolaikinio meno
galerija Ščecine, „HorseCross“ kultūros centras Perte (Škotija) ir Izraelio muziejus
Jeruzalėje (Izraelis).
(b. 1971)
Artist. Winner of the 2013 Royal Scottish Academy Award and 2012 “Passport”
Award granted by Polityka weekly. Holder of the scholarship of the Minister
of Culture in 2007, 2005, 2003, 2001 and 1995/6 and the 2001 Foundation of
Culture Scholarship. Artist-in-residence at, e.g.: Art in General in New York/USA
in 2006 and Visegrad Fund 2010. Her works are in the public collections of such
institutions as the Zachęta National Art Gallery in Warsaw, Muzeum Sztuki in Łódź,
National Museum in Warsaw, Arsenal Gallery in Białystok, Zachęta Contemporary
Art Gallery in Szczecin, HorseCross in Perth/Scotland and the Israel Museum in
Jerusalem/Israel.
Mūsų pasaka / Our Tale
Knyga su iškylančiais paveikslėliais / Pop-up Book, 2013
98
98
99
LT
EN
Kūriniui panaudotas lenkiškas tekstas – Ignacio Krasickio sukurta,
Ezopo istorijos „Varnas ir lapė” įkvėpta to paties pavadinimo pasakėčia.
The Polish text in the artwork is Ignacy Krasicki’s Aesop-inspired
fable entitled “The Fox and the Crow”. The English version used
here has been written by Abraham Arouetty:
Lietuviška šios pasakėčios versija yra I. Krasickio teksto vertimas,
kuri atliko Valerijonas Ažukalnis-Zagurskis (1817–1874 m.):
The Crow and the Fox
Varnas ir lapė
Varnas ant medžio sėdėjo
Ir sūrį snuky turėjo.
Lapė, į varną priėjus,
Loč * nenorom pažiūrėjus,
Labai žemai skloniodama,**
Gyrė, taipos sakydama:
„Kaipo gražus tu, varneli!
Koks tavo būdas! Plunksnos tavo
Žiba, blizga! Ponaitėli,
Duok girdėti balsą savo!
Kaip tas miškas mišku stovi,
Giesmininko nėr prieš tave.
Visi giria tikra širdžia,
Tik aš dainos da negirdžiu”.
Varnas, rodus*** iš gyrimo,
Nesupratęs viliojimo,
Kaip giedoti išsižiojo,
Puola žemėn sūris tuojaus.
Lapė su juoku pagavo
Ir nunešė kaipo savo.
Varnas ant medžio paliko,
Supratęs, kaip kalba dyka,
Daugiau giedot neketino.
Bet per daugel tą pažino,
Ir pažino su sarmata,
Kad dėl lapės negiedotų.
Būt sulesęs savo sūrį,
Katrą dabar lapė turi.
A Crow, having snatched a piece of cheese,
Was perched on a tree and ready to please
His ravenous appetite. Little did he know
That a certain Fox, sitting below,
Had no greater wish
Than getting hold of his dish.
“Hey!” called the Fox, “Good morning Sire.
How good you look! Your appearance I admire.
Noble bird, it is the truth I tell,
If your voice be pleasant as well,
No one will claim superiority to you.”
These words the Crow regarded as true,
And to show his voice was beautiful indeed,
He opened his beak and the cheese fell with speed.
The Fox caught the falling morsel and said,
“Learn that flattery is not always in its listener’s favour,
Yet be sure that this cheese I will savour.”
And he left in a cheerful tread.
Our Tale is an allegory of the complex relations between the three
protagonists that are all the more vague because the characters –
the crow, the fox and the cheese – are all hiding under assumed
identities. The fox is made of cheese, the crow is wearing the fox’s
clothing, and the cheese has the crow’s black feathers.
*Loc – tartum, lyg
** skloniodama – lenkdamasi
*** rodus – patenkintas
Mūsų pasaka yra alegorija, apibūdinanti sudėtingus santykius
tarp trijų pagrindinių veikėjų, kurių neapibrėžtumą dar labiau
paryškina tai, kad šie veikėjai – varnas, lapė ir sūris – visi slapstosi
už apsimestinių, išgalvotų tapatybių. Lapė pagaminta iš sūrio,
varna dėvi lapės apdarus, o sūris yra apaugęs juodomis varnos
plunksnomis.
100
100
101
101
102
102
103
103
104
104
105
105
Laura
Zala
Vilnius,
Lietuva / Lithuania
Požiūrio kampas / Angle of View
Liemenė, cianotipija, estampinis popierius / Waiscoat, cyanotype, enameled paper, 13 x 18 cm, 2014
106
106
107
107
B IOGRA F I J A
B IOGRA P H Y
(g. 1971 m.)
Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedros studentė. Dalyvavo grupinėse parodose: „Mediacijos“ Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2012 m.),
„Vidinis konfliktas“, VDA ekspozicijų erdvė „ Titanikas“, Vilnius (2012 m.), „Postidėja“,
VDU menų galerija 101, Kaunas, „Postidėja“, Panevėžio miesto dailės galerija (2012
m.), „Gulbė Pati“, VDA ekspozicijų erdvė „ Titanikas“, Vilnius (2013).
(b. 1971)
Student of the Faculty of Photography and New Media at the Academy of Fine Arts
in Vilnius. She has participated in collective exhibitions: Waves, Contemporary Art
Centre, Vilnius (2012); Internal Conflict, Titanic Gallery, Vilnius (2012); Postidėja, The
Gallery 101, Kaunas (2012); Postidėja, The Panevezys City Art Gallery, Panevezys
(2012); Gulbė Pati, Titanic Gallery, Vilnius (2013).
LT
EN
Pasak lietuvių antropologo Virginijaus Savukyno, dar XIX amžiaus
viduryje lietuviai lenkus įsivaizdavo kaip „brolius”. Tačiau jau XIX
amžiaus pabaigoje šis požiūris buvo pasikeitęs. Dauguma XIX amžiaus pabaigoje susiformavusių stereotipų apie lenkus Lietuvoje
yra gajūs ir šiandien.
Lithuanian anthropologist Virginijus Savukynas has noted that in
the middle of 19th century the Lithuanians would often imagine
the Polish being their „brothers“. However, as soon as by the end
of 19th century, this point of view had already changed. Most of
the stereotypes about the Polish that were created in the late 19th
century are still common in Lithuania nowadays.
Populiarus su lenkais siejamas posakis „Co to ja, co to moja
kamizelka!“1 padiktavo objektą, kurį fiksuoju fotografiniais procesais, būdingais fotografijai nuo XIX amžiaus iki šių dienų, tokiu
būdu užduodama klausimą: „O kas visgi keitėsi?“
1
“Kokia esu, tokia ir mano liemenė!“ (Lenkų k.)
The common saying related to the Polish „Co to ja, co to moja
kamizelka!“1 has dictated to me an object to record by employing
photographic processes that have been typical of photography
since the 19th century up to the present day, using them as a way
to ask the question: „But what are the things that have changed?“
1
„That‘s what I am, that‘s what my waistcoat looks like!“ (Polish)
Liemenė, kontaktinis atspaudas iš analoginės didelio formato fotokameros negatyvo / Waiscoat, contact print from a negative by analogue large-scale photocamera, 13 x 18 cm, 2014
108
108
109
109
Liemenė, kontaktinis atspaudas iš 135 formato (35 mm) fotojuostos / Waiscoat, contact print from 135 format (35 mm) photofilm, 2014
Liemenė, skaitmeninis atspaudas / Waiscoat, digital print 13 x 18 cm, 2014
110
110
111
111
pabaiga
the end
UDK 73/76(064)
Pa464
PAŽINK SVETIMŠALĮ / CLOSE STRANGER
Katalogo leidėjas / Publisher:
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Lietuva / Klaipėda Culture Communication Centre,
Lithuania
www.kkkc.lt
Maketavo / Designed by:
Darius Petreikis
www.mamaika.lt
Spausdino / Printed by:
Spaustuvė / Printing house „Spaudos praktika“
www.repro.lt
Tiražas / Edition copies: 1000
ISBN 978-9986-588-44-3
112
112
113
113
2007-2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos,
Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos tikslas – skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi ES bei Rusijos pasienio regionuose,
sprendžiant bendras problemas ir iššūkius, bei skatinant bendradarbiavimą tarp kaimyninių tautų. Pagal šią Programą ne pelno siekiančios organizacijos iš Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų kartu su partneriais
iš Kaliningrado srities įgyvendina bendrus projektus, kuriuos iš dalies
finansuoja ES.
The Lithuania-Poland-Russia European Neighbourhood and Partnership Instrument Cross-border Cooperation Programme 2007-2013 aims
at promoting economic and social development on both sides of the
EU-Russian border, addressing common challenges and problems and
promoting people to people co-operation. Under the Programme, legal
non-profit entities from the Lithuanian and Polish border regions and
the entire Kaliningrad oblast implement joint projects co-financed by
the EU.
Europos Sąjunga yra sudaryta iš 28 valstybių narių, kurios nusprendė palaipsniui suvienyti savo žinias, išteklius ir likimus. Per 50 plėtros metų jos
kartu sukūrė stabilumo, demokratijos ir tvarios plėtros zoną, tuo pačiu
išlaikydamos kultūrų įvairovę, toleranciją ir asmens laisves.
The European Union is made up of 28 Member States who have decided to gradually link together their know-how, resources and destinies.
Together, during a period of enlargement of 50 years, they have built a
zone of stability, democracy and sustainable development whilst maintaining cultural diversity, tolerance and individual freedoms.
Europos Sąjunga yra įsipareigojusi dalintis savo pasiekimais ir savo vertybėmis su šalimis ir tautomis už savo ribų.
The European Union is committed to sharing its achievements and its
values with countries and peoples beyond its borders.
Šis leidinys parengtas panaudojant Europos Sąjungos paramą pagal
2007-2013 m. Europos kaimynystės ir part-nerystės priemonės Lietuvos,
Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Už jo turinį, kuris jokiomis aplinkybėmis neatspindi Europos Sąjungos pozicijos, atsako
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras.
This publication has been produced with the assistance of the European
Union under the Lithuania-Poland-Russia ENPI Cross-border Cooperation Programme 2007-2013. The contents of this publication are the sole
responsibility of Klaipeda Culture Communication Centre and can in no
way be taken to reflect the views of the European Union.
Valstybinio šiuolaikinio meno centro Baltijos filialas
Biuras: Dmitri Donskoy g. 7/11, 606 kab., Kaliningradas, 236022 Rusija
Parodų salė: „Kronprinz“ kareivinių mansarda (įėjimas nr. 6, 4 a.),
Litovsky val 38, Kaliningradas, 236022 Rusija
The Baltic Branch of the National Centre for Contemporary Arts
Office: room 606, 7/11 Dmitri Donskoy st., Kaliningrad, 236022 Russia
Exhibition hall: Attic of „Kronprinz“ Barracks (entrance No.6, 4th floor),
38 Litovsky val, Kaliningrad, 236022 Russia
Tel.: +7 (4012) 60-43-32
Faks.: +7 (4012) 60-43-26
El. p.: [email protected]
www.ncca.ru/kaliningrad
Tel.: +7 (4012) 60-43-32
Fax: +7 (4012) 60-43-26
Email: [email protected]
www.ncca.ru/kaliningrad
Jelena Cvetajeva, VŠMC BF direktorė
Julija Bardun, „Close Stranger“ projekto koordinatorė
Elena Tsvetaeva, BB NCCA Director
Yulia Bardoun, “Close Stranger” Project Coordinator
ISBN 978-9986-588-44-3
114
114

closestranger_web_spreed

Transcription

Similar documents

architektūra interjeras dizainas mada

theory and practice: student insights

4/ 2005 ketvirtinis leidinys pokalbiai apie meną Dėmesio: John

Trisdesimt ketvirtoji pamoka Lesson 34

Vaiva ZUZEVIČIŪTĖ, Ilona TANDZEGOLSKIENĖ

Kava su emocijomis Pakelk sparnus Fly away Pasidaryk pats

theory and practice: student insights

Informacinis leidinys apie tarptautiniame projekte „Religinės kultūros

Informacinis leidinys apie projekte dalyvaujančių valstybių

here - Šiuolaikinio meno centras

Socialinis ugdymas7(18).indb - Lietuvos edukologijos universitetas

cac/šmc interviu - Šiuolaikinio meno centras

Parsisiųsti - Construction21

Virginija Šidlauskienė Šiaulių universitetas Šiauliai

TELL ME 2013 - VU Kauno humanitarinis fakultetas

Sun - POLA

Socialinis ugdymas12(23).indb - Lietuvos edukologijos universitetas

Nr. 14 (25) - i

Nr. 13 (24) - Lietuvos edukologijos universitetas