Vilniaus rūmų istorija History of Vilnius Palaces Geschichte der

Comments

Transcription

Vilniaus rūmų istorija History of Vilnius Palaces Geschichte der
Vilniaus rūmų istorija
VILNIAUS TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAS /
VILNIUS TOURIST INFORMATION CENTRE
Pagrindinis biuras / Main Office,
Vilniaus 22, LT–01119 Vilnius
Tel. +370 5 262 9660
Faks. / Fax +370 5 262 8169
El. paštas / E-mail [email protected]
Didžioji 31,
(Vilniaus rotušė) / (Town Hall)
Tel. +370 5 262 6470
Geležinkelio 16,
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus ir garsias Pacų, Radvilų, Sapiegų, Chodkevičių gimines
bei jų darbus mena Senamiestyje išlikę rūmai. Čia
buvo įsikūręs Lietuvos didikų elitas.
1. Radvilų rūmai (Vilniaus g. 22)
Tel. +370 5 262 0981, darbo laikas: II–VI 11.00–18.00,
VII 12.00–17.00
Vietoj XVI a. čia stovėjusių Mikalojaus Radvilos Juodojo medinių rūmų Vilniaus vaivada Jonušas Radvila
pastatydino pirmąją ankstyvojo baroko rezidenciją.
Palazzo tipo rūmai buvo pastatyti pagal Liuksemburgo
rūmų (Palais Luxemburg) Paryžiuje pavyzdį, su penkiais triaukščiais paviljonais ir nuostabiomis salėmis.
Garsi buvo ir čia sukaupta dailės kolekcija – flamandų
ir olandų dailininkų darbai. 1984 m. restauruotas rūmų
vakarinis paviljonas, kuriame šiuo metu parodas rengia Lietuvos dailės muziejus.
4. Pociejų, Zavišų ir Gureckių rūmai
(Dominikonų g. 11, 13, 15)
Dominikonų gatvė – viena seniausių ir puošniausių
Vilniaus gatvių. Savo rezidencijas čia turėjo garsios
LDK giminės: Pociejai, Gureckiai, Zavišos, Sapiegos.
Jau XVI a. ši gatvė buvo užstatyta mūriniais pastatais, kurių dalis gaudavo vandenį mediniu vamzdynu
iš Vingrių šaltinio. Po XVIII a. gaisrų visi pastatai buvo
perstatyti klasicizmo stiliumi. Pociejų rūmų (Dominikonų g. 11) fasade matyti XIX a. istorizmas – sumišę
renesanso, baroko ir klasicizmo elementai. Puošnaus
kiemo gilumoje išlikusi graži vilnietiškos architektūros
detalė – bokštelis-laiptinė. Zavišų rūmai (Dominikonų
g. 13) išsiskiria griežtai simetrišku fasadu, o Gureckių
rūmai (Dominikonų g. 15) – simetriška kompozicija ir
puošniu dekoru.
(Geležinkelio stotis) / (Railway Station)
Tel. +370 5 269 2091
(Informacijos paviljonas Katedros aikštėje) / (Info Pavilion in Cathedral
Square)
Darbo laikas / Working hours:
I–VII 9.00–18.00
Rodūnios kelias 2,
Darbo laikas / Working hours:
I–VII 9.00–21.00
www.vilnius-tourism.lt
www.vilnius-events.lt
www.vilnius-convention.lt
Vilniaus turizmo informacijos centras neprisiima atsakomybės dėl spausdinimo klaidų ar
neatitikimų, atsiradusių kintant informacijai / Vilnius Tourist Information Centre accepts
no responsibility for changes, typesetting or printing errors.
Pirmą kartą leidiniai parengti 2008 m. įgyvendinant projektą „Naujos turizmo galimybės
Vilniaus mieste“, finansuojamą ES struktūrinių fondų lėšomis.
For the first time the publication was prepared in 2008, while implementing the project
“New Tourism Opportunities in the City of Vilnius”, funded by EU Structural Funds.
Liudvikas XVIII, rusų caras Aleksandras I, prancūzų
imperatorius Napoleonas. XIX a. pirmoje pusėje rūmai
perstatyti pagal Peterburgo imperatoriškojo architekto
V. Stasovo eskizinį projektą vėlyvojo klasicizmo stiliumi. 1997 m. rūmuose įsikūrė Lietuvos Respublikos
prezidentūra. Čia plevėsuoja Lietuvos prezidento vėliava, fasade pakabintas Lietuvos herbas.
8. De Reusų rūmai (S. Daukanto a. 2)
Rūmai rekonstruoti XVIII a. pabaigoje. Keturių kolonų portiką, manoma, pristatė architektas M. Knakfusas. Rūmų savininkai buvo grafai de Reusai, Plateriai,
Šuazeliai ir kiti.
9. Lopacinskių rūmai (S. Skapo g. 4)
Rūmai klasicizmo stiliumi pagal M. Knakfuso projektą perstatyti XVIII a. pabaigoje ir priklausė Lopacinskių
bei Sulistrovskių giminėms.
10. Olizarų rūmai (Bernardinų g. 8/8)
Olizarų rūmai išsiskiria puošniais fasadais, darnia
baroko ir klasicizmo architektūros formų jungtimi.
Išlikę ir renesansinio mūro. XVII a. pradžios namas
vėliau praplėstas, o 1808 m. rekonstruotas. Formos
nepakito iki šiol.
Šventaragio 2,
(Vilniaus oro uostas) / (Vilnius Airport)
Tel. +370 5 230 6841
History of Vilnius Palaces
2. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (Vilniaus g. 41/9)
Tel. +370 5 231 2724, darbo laikas: II–V 11.00–18.00,
VI 11.00–16.00
Radvilos Vilniuje iš viso turėjo 9 rūmus; būtent šiuos
rūmus valdė katalikiška Nesvyžiaus Radvilų šaka.
Rūmai yra renesanso ir baroko laikotarpių, kiemo fasade – dviaukštė arkada. XVIII a. rūmai degė, vėliau
architektas P. Rosis pastatus pritaikė teatrui, kuris
veikė 1796–1845 m. Rūmuose išlikę antrojo aukšto
fasado dekoro elementai, kurie matomi iš Vilniaus
gatvės. Šiuo metu čia įsikūręs teatro, muzikos ir kino
muziejus.
3. Tyzenhauzų rūmai (Vokiečių g. 28/17)
XVIII a. antroje pusėje šioje vietoje buvusį pastatą
rekonstravo LDK didikas Antanas Tyzenhauzas. Vėliau rūmų savininkais tapo kunigaikščiai Fitinhofai, rekonstravimo darbus atliko architektas M. Knakfusas.
XIX a. pradžioje Teodoros Fitinhofienės (Wittinghoff)
rūmų sidabrinėje salėje rengti aukštuomenės pasilinksminimai konkuravo su gretimame Miulerio name
buvusiomis kazino pramogomis.
5. Pacų rūmai (Šv. Jono g. 3)
Pastato istorija siekia XVI a., tačiau rūmai išgarsėjo
XVII a., kai juos įsigijo Pacų giminė. Ypatingą vertę
rūmai įgavo XVIII a. pabaigoje, kai jie priklausė LDK
kancleriui Aleksandrui Mykolui Sapiegai. 1831 m., numalšinus sukilimą, carinė valdžia rūmus konfiskavo ir
juose įkurdino gubernatoriaus valdybą.
6. Bžostovskių rūmai (Universiteto g. 2/18)
XVII a. pabaigoje Trakų vaivada, diplomatas Kiprijonas Povilas Bžostovskis namus sujungė į vientisą
rūmų kompleksą, kurį dekoravo M. Knakfusas. Povilas
Ksaveras Bžostovskis, išgarsėjęs kaip Pavlovo respublikos kūrėjas, rūmus vėliau pardavė. XIX a. pradžioje
rūmai atiteko M. K. Oginskiui, kurio palikuonys juos
valdė iki 1940 m.
7. Prezidento rūmai (S. Daukanto a. 3)
XIV a. šioje vietoje buvo Vilniaus vyskupų sodas,
šalia jo – didikų Goštautų rezidencija. XVI a. pastatytus vyskupų rūmus vėliau perstatė architektas
L. Gucevičius. Po paskutinio Abiejų Tautų respublikos
padalinimo, kai didžioji Lietuvos dalis atiteko carinei
Rusijai, vyskupai buvo išvaryti, o rūmai tapo generalgubernatorių rezidencija. Juose apsistodavo ir garbingiausi Vilniaus svečiai: būsimasis Prancūzijos karalius
11. Chodkevičių rūmai (Didžioji g. 4)
Tel. +370 5 212 4258, darbo laikas: II–VI 11.00–18.00,
VII 12.00–17.00
XVII a. pradžioje Chodkevičiai įsigijo čia buvusius
pastatus ir pavertė juos savo rezidencija. Po XIX a.
vid. architekto T. Tišeckio rekonstrukcijos pastatas
įgijo vėlyvojo klasicizmo formą. Šiuo metu čia veikia
Vilniaus paveikslų galerija, kuriai priklauso ir vienas
gražiausių Senamiesčio kiemų.
14. Tiškevičių rūmai (Trakų g. 1/26)
Tiškevičių rūmai – svarbiausias kvartalo pastatas.
XIX a. viduryje rūmus iš dalies perstatė T. Tišeckis.
Pagrindinį įėjimą pabrėžia pusapvalė arka ir dviejų
atlantų laikomas balkonas bei frontonas su Tiškevičių
herbu. 1790 m. namas atiteko Tiškevičiams. Rūmuose
gyveno garbingiausi šios šeimos atstovai – archeologas Konstantinas, Senienų Muziejaus kūrėjas Eustachijus.
15. Umiastovskių rūmai (Trakų g. 2)
Rūmai stovi priešais Tiškevičių rūmus, kartu formuodami žavų kompleksą. Šioje vietoje buvo miesto
sienos Trakų vartai (sienos atkarpa matoma iš kiemo
pusės). Rūmai pastatyti XVIII a. antroje pusėje. Nuo
XIX a. vidurio rūmus valdė išsilavinę didikai, patriotai
Umiastovskiai. Ypač iš jų pasižymėjo labdarė, kolekcininkė grafienė Janina Umiastovska. Rūmų frontoną
puošia Umiastovskių ir Sadovskių herbai. Į Pylimo gatvę žvelgiančioje nišoje, kur iki Antrojo pasaulinio karo
stovėjo Vilniaus globėjo Šv. Kristoforo skulptūra, 1973
m. pastatyta „Sargybinio“ statula (skulpt. S. Kuzma).
16. Kęsgailos rūmai (Šv. Ignoto g. 7)
Stanislovo Jonaičio Kęsgailos namas yra vienas
seniausių didikų rūmų Vilniuje. Gotikinis namas, matyt
perstatytas iš dviejų čia stovėjusių namų, vėliau įjungtas į Benediktinių vienuolyno ansamblį.
12. Pacų rūmai (Didžioji g. 7)
XVII a. antroje pusėje etmonas Mykolas Kazimieras Pacas pastatė rūmus. Puošniuose barokiniuose
rūmuose lankėsi Lenkijos karalius J. Sobieskis, Rusijos caras Aleksandras I, Prancūzijos imperatorius
Napoleonas.
13. Rotušė (Didžioji g. 31)
XIV a. pabaigoje Vilniaus miestas gavo savivaldos
teises. Rotušėje posėdžiaudavo magistratas, vaito
teismas, čia buvo laikomas miesto iždas, svorio ir
saiko matai, ginklai ir netgi buvo kalėjimas. Buvusią
gotikinę, vėliau renesansinę rotušę XVIII a. pabaigoje
perstatė architektas L. Gucevičius klasicizmo stiliumi.
Šiuo metu rotušėje vyksta reprezentaciniai renginiai
koncertai ir parodos. Čia į vilniečius kreipėsi Lietuvoje
viešėję garbingi svečiai – JAV prezidentas D. Bušas,
Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II.
17. Vileišių rūmai (Antakalnio g. 4)
XX a. pradžioje rūmus pasistatydino žymus Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, inžinierius Petras
Vileišis. Rūmų statyboje panaudotos tada dar retos
Lietuvoje statybinės medžiagos – betonas, cementas,
gelžbetonio perdangos. Pamatams akmenys užsakyti
Suomijoje, kokliai krosnims parsisiųsdinti iš Olandijos.
Stogas buvo padengtas švino plokštelėmis, panašiomis į žvynus. Visuose trijuose pastatuose tuo metu
jau buvo elektros šviesos įrenginiai, vandens įvadas
ir kanalizacija su biologiniu filtru.
The palaces of Vilnius date back to the historical
times of the Grand Duchy of Lithuania (hereinafter
referred to as the GDL) and represent prominent
families of those times—namely Pacai (Pac), Radvilos
(Radziwiłł), Sapiegos (Sapieha), Chodkevičiai (Chodkiewicz); and their works and epochs. Here the elite of
the Lithuanian nobility was settled.
1. Radvila (Radziwiłł) Palace (Vilniaus St. 22)
Ph. +370 5 262 0981, open: II–VI 11.00–18.00, VII
12.00–17.00
In place of the wooden palace of Mikalojus Radvila the Black (Mikołaj “the Black” Radziwiłł), that
used to be here in the 16th century, Vilnius Voivode
Jonušas Radvila (Janusz Radziwiłł) erected the first
early Baroque residence. The palazzo-style building
was constructed according to the example of Palais
Luxembourg in Paris and had five three-storey pavilions and wonderful halls. It was also famous for its
collection of works by Flemish and Dutch painters. In
1984, the Western pavilion of the palace was reconstructed and now houses exhibitions of the Lithuanian
Arts Museum.
nobleman Antanas Tyzenhauzas (Antoni Tyzenhaus)
restored the building that used to be in here. Later,
the Wittinghoffs dukes bought the palace and it was
reconstructed by architect M. Knackfuss. At the beginning of the 19th century high society parties which
took place in the Silver Hall of Theodora Wittinghoff
Palace competed with casino services provided in the
neighboring Muller’s house.
4. Pociejai (Pociej), Zavišos (Zawisza) and
Gureckiai Palaces (Dominikonų St. 11, 13, 15)
Dominikonų Street is one of the oldest and most
flamboyant streets of Vilnius where famous noble
families of the GDL lived. After the fires of the 18th
century all the buildings were rebuilt in the Classicist
style. The history of the 19th century is visible in the
façade of Pociej Palace (Dominikonų St. 11) featuring
a mix of Renaissance, Baroque and Classicist elements. A beautiful detail of Vilnius architecture, a little
tower-stairwell has survived in the depths of the ornate
courtyard. Zavišos (Zawisza) Palace (Dominikonų St.
13) is distinguished for its stringent symmetrical facade, and Gurecky Palace (Dominikonų St. 15) – by
symmetrical composition and ornate decorations.
founder of Pavlov Republic. At the beginning of the
19th century the Palace went into the hands of M.
K. Oginsky, whose offsprings ruled it up to 1940.
7. Presidential Palace (S. Daukanto Sq. 3)
This is a Classical building with a sublime history.
The palace was mentioned in the 14th century as
the residence of Goštautai noblemen. After the last
partitioning of the Republic of Both Nations, when
the largest part of Lithuania was incorporated into the
Tsarist Russia, bishops were evicted, and the palace
became the residence of Governors General. The
most esteemed guests of Vilnius also stayed there:
the future King of France Ludwig XVIII, Tsar of Russia
Alexander I, Emperor of France Napoleon. In the first
half of the 19th century the palace was rebuilt in the
late Classicist style according to a sketch design of
V. Stasov, the imperial architect of St. Petersburg. The
palace has been serving as the Presidential residence
since 1997.
8. De Reus Palace (S. Daukanto Sq. 2)
This palace was reconstructed at the end of the
18th century. It is believed that the four-column portico
was built by architect M. Knackfuss. The palace was
owned by dukes de Reus, Plateriai and others.
9. Lopacinskiai Palace (S. Skapo St. 4)
This palace was reconstructed into a Classical
building according to a project by M. Knackfuss at the
end of the 18th century and belonged to the families
of Lopacinskiai and Sulistrovskiai.
2. Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum
(Vilniaus St. 41/9)
Ph. +370 5 231 27 24, open: II–V 11.00–18.00, VI
11.00–16.00
The Radvila family had 9 palaces in Vilnius; this
specific palace was ruled by the catholic branch of
Nesvizh Radvilas. The palace is of Renaissance and
Baroque periods, with a two level arcade in the courtyard façade. The palace burnt in the 18th century,
later the architect P. Rossi adapted the foundation for
a theatre which operated there in 1796–1845. Decoration elements of the second level façade have remained and are visible from Vilnius Street. At present,
it houses the LithuanianTheatre, Music and Cinema
Museum.
3. Tyzenhauzai (Tyzenhaus) Palace
(Vokiečių St. 28/17)
In the second half of the 18th century the GDL
5. Pacai (Pac) Palace (Šv. Jono St. 3)
The history of this building dates back to the 16th
century; however, the palace only became well-known
after the Pac family bought it in the 17th century. The
palace acquired a special visual value at the end of
the 18th century, when it was owned by the Chancellor of the GDL Aleksandras Mykolas Sapiega. In 1831,
after the uprising was subdued, the Tsarist authorities
confiscated the palace and established the Governor’s Board therein.
6. Brzostowski Palace (Universiteto St. 2/18)
At the end of the 17th century, Trakai Voivode and
diplomat K. P. Brzostowski integrated the houses
into a solid palace complex which was decorated by
M. Knackfuss. The palace was later sold by Paweł
Ksawery Brzostowski, who became famous as the
10. Olizar Palace (Bernardinų St. 8/8)
Olizar Palace is distinguished by ornate facades
and the harmony of Baroque and Classicism architectural shapes. Some Renaissance masonry has
also survived. At the beginning of the 17th century
the house was reconstructed, and in 1808 it was expanded. These forms have not been changed up to
these days.
11. Chodkevičius Palace (Didžioji St. 4)
Ph. +370 5 212 4258, open: II–VI 11.00–18.00, VII
12.00–17.00
The history of this palace started at the beginning
of the 17th century, when the Chodkevičiai (Chodkiewicz) bought the buildings that occupied the site
and turned them into their residence. Valuable Empire
style interior decoration fragments have been left. At
present, Vilnius Picture Gallery is housed here and
various events take place in the palace. One of the
nicest Old Town courtyards belongs to the gallery.
12. Pacai (Pac) Palace (Didžioji St. 7)
In the second half of the 17th century, Hetman
Mykolas Kazimieras Pacas (Michał Kazimierz Pac)
built a palace. The ornate Baroque palace was visited
by King of Poland Jan Sobieski, Tsar of Russia Alexander I and Emperor of France Napoleon. The Palace
was shaped in the Classicism style in the 19th century.
13. Town Hall (Didžiojo St. 31)
At the end of the 14th century Vilnius city was
awarded the Magdeburg Rights. The Magistrate, the
Wojta (Reeve) court held their sittings in the City Hall,
which also was the place of keeping the city treasury,
weight and mier measure standards, weapons and a
prison. At present, official events, concerts and exhibitions are organised in the Town Hall. Honourable
guests of Lithuania—US President George Bush and
the Queen of the United Kingdom, Elizabeth II—have
addressed the residents of Vilnius from the portico of
the Town Hall.
14. Tiškevičiai (Tyszkiewicz) Palace
(Trakų St. 1/26)
In 1790 the house went to Tiškevičiai (Tyszkewicz)
family. It was inhabited by the noblest family representatives: the archaeologist Konstanty, the founder
of the Museum of Antiquities Eustachy. After the reconstruction by the architect T. Tišeckis in the middle
of the 19th century the building acquired the shape
of the Late Classicism. Tiškevičiai Palace is the most
important building of the neighborhood. The main entrance is accentuated by a semioval arc and a balcony
held by two Atlantises and a pediment bearing the
coat of arms of the Tiškevičiai family.
15. Umiastovskiai Palace (Trakų St. 2)
The Trakai Gate of the city wall used to be located
here. The building dates back to the second half of
the 18th century. Since the middle of the 19th century
educated noblemen and patriots Umiastovsky ruled
the palace. The palace pediment is decorated by the
coats of arms of Umiastovsky and Sadovsky families.
Countess Janina Umiastovska was especially prominent among them. The niche facing Pylimo Street is
occupied by a statue of a sentry (sculptor S. Kuzma).
16. Kęsgaila (Kieżgajło) Palace (Šv. Ignoto St. 7)
The house of Stanislovas Jonaitis Kęsgaila
(Stanisław Janowicz Kieżgajło) is one of the oldest
palaces of nobility in Vilnius. The Gothic house, which
must have been rebuilt using two houses previously
located there, was later included into the Benedictine
monastery ensemble.
17. Vileišiai Palace (Antakalnio St. 4)
At the beginning of the 20th century this palace was
built by a prominent Lithuanian public and cultural figure, engineer Petras Vileišis. Concrete, cement and
ferroconcrete floors—materials very rare in Lithuania
at that time—were used in constructing the palace.
Vilniaus rūmų istorija
History of Vilnius Palaces
Geschichte der Paläste von Vilnius
Historia pałaców Wileńskich
Geschichte der Paläste von Vilnius
Die Paläste in der Altstadt, die bis heute erhalten
geblieben sind, erinnern uns an die Zeiten des
Großfürstentums Litauen sowie an die namhaften
Geschlechter Pacas, Radvila, Sapiega, Chodkevičius
und deren Taten. Hier wohnte die Elite des litauischen
Adels.
Er wurde von Architekt M. Knackfuß rekonstruiert.
Zu Beginn des 19. Jh. konkurrierten die
Vergnügungsveranstaltungen des Adels im Silbernen
Saal des Palastes der Theodora Fitinhofienė mit dem
im daneben befindlichen Hause Müller ehemaligen
Casinobetrieb.
1. Radvilos Palast (Vilniaus Str. 22)
Tel. +370 5 262 0981, Öffnungszeiten: II–VI 11.00–
18.00, VII 12.00–17.00
Anstelle des hölzernen Palastes von Mikalojus
Radvila dem Schwarzen, ließ der Wojwode von
Vilnius, Jonušas Radvila, die erste Residenz im
Frühbarockstil erbauen. Der Palast im Palazzo- Stil
wurde dem Palais Luxemburg in Paris nachgebaut und
hatte 5 dreigeschossige Pavillons und wunderschöne
Säle. Berühmt war auch die Kunstsammlung mit
Werken flämischer und holländischer Meister. 1984
wurde der Westpavillon rekonstruiert. In diesem
werden jetzt Gemäldeausstellungen des Litauischen
Kunstmuseums gezeigt.
4. Paläste von Pociejus, Zaviša und Gureckis
(Dominikonų Str. 11, 13, 15)
Die Dominikonų Straße ist eine der ältesten
und elegantesten Straßen in Vilnius. Prominente
Familien wie Pociejus, Gureckis, Zaviša und Sapiega
hatten ihre Residenzen hier. Bereits in 16. Jh. war
sie komplett mit Steinhäusern bebaut. Ein Teil
davon wurde aus der Wasserquelle Vingriai durch
hölzerne Wasserleitung mit Wasser versorgt. Nach
einem Brand im 18. Jh. wurden alle Gebäude im
Stil des Klassizismus umgebaut. An der Fassade
des Palastes der Pociejai (Dominikonų Str. 11)
ist der Historismus des 19. Jh. zu erkennen: eine
Mischung aus Elementen von Renaissance, Barock
und Klassizismus. Im Inneren des prachtvollen
Hofes ist ein schönes Architekturdetail von Vilnius
erhalten geblieben – ein Treppenturm. Der Palast
der Zavišai (Dominikonų Str. 13) zeichnet sich durch
seine streng symmetrische Fassade aus, und der
Palast der Gureckiai (Dominikonų Str. 15) durch seine
symmetrische Komposition und das reiche Dekor.
2. Litauische Theater, Musik und Kino Museum
(Vilniaus Str. 41/9)
Tel. +370 5 231 2724, Öffnungszeiten: II–V 11.00–
18.00, VI 11.00–16.00
Das Fürstengeschlecht der Radvila besaß in Vilnius
insgesamt neun Paläste; in diesen Palästen herrschte
der katholische Zweig der Radvila aus Nesvyžius.
Der Palast gehört zum Zeitraum Renaissance und
Barock; die Hoffassade hat zweistöckige Arkaden. Im
18. Jh. brannte der Palast nieder, und später nutzte
der Architekt P. Rosis die Gebäude als Theater, das
von 1796 bis 1845 bestand. Am Palast sind dekorative
Elemente des ersten Obergeschosses erhalten
geblieben, die von der Vilniaus Straße zu sehen sind.
Heute befindet sich hier das Litauische Theater, Musik
und Kino Museum.
3. Tyzenhauzas Palast (Vokiečių Str. 28/17)
Antanas Tyzenhauzas, ein hoher Würdenträger
des Großfürstentums Litauen, ließ in der 2. Hälfte
des 18. Jh. ein hier stehendes Haus rekonstruieren.
Später gehörte der Palast den Fürsten Fitenhofs.
gut erhalten geblieben sind. K. P. Brzostowski, der
Wojwode von Trakai und Diplomat, ließ Ende des 17.
Jh. die Häuser zu einem Palast zusammenschließen,
die Povilas Ksaveras Bžostovskis, der als der Gründer
der Republik Pavlov berühmt wurde, hat den Palast
später verkauft. Zu Beginn des 19. Jh. kam der
Palast in den Besitz von M. K. Oginskis, dessen
Nachkommen hier bis 1940 residierten.
7. Präsidentenpalast (S. Daukanto Platz 3)
Bereits im 16. Jh. steht hier die Residenz des
Adeligengeschlechts Goštautas. Nach der letzten
Teilung des Litauisch-Polnischen Staates, als der
Großteil Litauens an das zaristische Russland fiel,
wurden die Bischöfe verjagt, und der Palast wurde
zur Residenz des Generalgouverneurs. Dort waren
berühmte Persönlichkeiten in Vilnius zu Gast: der
künftige französische König Ludwig XVIII., der
russische Zar Alexander I. und der französische
Kaiser Napoleon. In der ersten Hälfte des 19. Jh.
wurde der Palast nach Entwürfen des kaiserlichen
Architekten aus St. Petersburg W. Stasow im Stil des
Spätklassizismus umgebaut. Seit dem Jahre 1997 ist
im Palast der Residenz des Präsidenten.
8. De Reuss Palast (S. Daukanto Platz 2)
Der Palast wurde im 18. Jh. rekonstruiert. Man
vermutet, dass die offene Säulenhalle von Architekt
M. Knackfuß stammt. Der Palast gehörte den Grafen
de Reuss, Plater u.a.
9. Lopacinski Palast (S. Skapo Str. 4)
Der Palast wurde im klassizistischen Stil nach
dem Entwurf von M. Knackfuß Ende des 18. Jh.
umgebaut und gehörte den Familien Lopacinski und
Sulistrowski.
10. Olizar Palast (Bernardinų Str. 8/8)
Der Palast der Olizarai zeichnet sich durch seine
reich verzierte Fassade aus, in der sich barocke
und klassizistische Architekturformen harmonisch
verbinden. Ebenfalls ist eine Mauer aus der
Renaissance erhalten. Zu Beginn des 17. Jh. ist
das Haus erweitert worden und 1808 wurde es
rekonstruiert. Seine Gestalt änderte sich bis heute
nicht.
5. Pacas’ Palast (Šv. Jono Str. 3)
Die Geschichte des Palastes beginnt im 16. Jh.
Tatsächlich bekannt wurde er aber nach dem Erwerb
durch die Familie Pacas. Ein äußerst imposantes
Aussehen hatte der Palast bekommen, als er dem
Kanzler des Großfürstentums Litauen, Aleksandras
Mykolas Sapiega, gehörte. Nach der Niederlage des
Aufstandes 1831 beschlagnahmte das Zarenreich
den Palast und siedelte hier die Verwaltung des
Gouverneurs an.
6. Brzostowski Palast (Universiteto Str. 2/18)
Die Häuser, die hier im 16. Jh. gestanden haben,
sind erwähnenswert, weil deren gotische Mauern
11. Chodkevičių (Chodkiewicz) Palast
(Didžioji Str. 4)
Tel. +370 5 212 4258, Öffnungszeiten: II–VI 11.00–
18.00, VII 12.00–17.00
Die Geschichte des Palastes beginnt mit dem Erwerb
der Gebäude durch die Adelsfamilie Chodkiewicz.
Erhalten sind wertvolle Schmuckfragmente des
Interieurs im Empirestil. Im Palast befindet sich die
Gemäldegalerie von Vilnius. Hier finden auch diverse
Veranstaltungen statt. Zu ihr (der Galerie) gehört auch
einer der schönsten Innenhöfe der Altstadt.
12. Pacas Palast (Didžioji Str. 7)
In der 2. Hälfte des 17. Jh. ließ der Hetman des
Großfürstentums Litauen einen prunkvollen Palast
bauen. Den prächtigen Barockpalast besuchten der
polnische König Jan Sobieski, der russische Zar
Alexander I., und Napoleon, Kaiser der Franzosen. Im
19. Jh. erhielt der Palast eine klassizistische Gestalt.
13. Rathaus (Didžioji Str. 31)
Ende des 14. Jh. erhielt Vilnius das Stadtrecht.
Im Rathaus tagte der Magistrat, wurde Recht
gesprochen; hier wurden der Stadtschatz, Maße
und Gewichte sowie Waffen aufbewahrt. Es gab hier
auch ein Gefängnis. Heute ist das Rathaus Ort für
zahlreiche repräsentative Veranstaltungen, Konzerte
und Ausstellungen. Vom Portikus des Rathauses aus
wandten sich eherenwürdige Gäste des Landes, wie
z.B. der US Präsident George W. Bush und die Queen
Elisabeth II an die Stadt.
14. Tiszkiewicz Palast (Trakų Str. 1/26)
1790 kam das Haus in den Besitz der Tiškevičius.
Hier wohnten die ehrenvollsten Mitglieder dieser
Familie: der Archäologie Konstantinas und der
Gründer des Antiquitätenmuseums Eustachijus.
Nach der Mitte des 19. Jh. erhielt das Gebäude eine
spätklassizistische Gestalt durch die Rekonstruktion
des Architekten T. Tišeckis. Der Palast der Tiškevičius
ist das wichtigste Gebäude dieses Quartiers. Den
Haupteingang schmücken halbrunde Bögen und zwei
einen Balkon und die Fassade stützende Atlanten mit
dem Wappen der Tiškevičius.
15. Umiastowski Palast (Trakų Str. 2)
Der Palast wurde in der 2. Hälfte des 18. Jh.
gebaut. An dieser Stelle stand früher das Trakai-Tor
der Stadtmauer, deren Fragmente im Innenhof zu
sehen sind. Von der Mitte des 19. Jh. an herrschten
gebildete Fürsten, die Patrioten der Familie
Umiastovskis, im Palast. Besonders hervorzuheben
ist dabei die Wohltäterin und Sammlerin Gräfin Janina
Umiastovska. Die Fassade des Palastes schmücken
die Wappen der Umiastovskis und Sadovskis. In
der Nische hin zur Pylimo Straße stand die Statue
des heiligen Christophorus, des Schutzpatrons von
Vilnius. 1973 wurde hier die Statue „Wächter“ von
Bildhauer S. Kuzma aufgestellt.
16. Kęsgaila Palast (Šv. Ignoto Str. 7)
Der Palast von Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ist
eines der ältesten Gebäude der Adeligen der Stadt.
Das gotische Haus wurde, wie man sehen kann, aus
zwei ehemaligen Häusern umgebaut und später dem
Ensemble des Bernhardinerklosters angeschlossen.
17. Vileišis Palast (Antakalnio Str. 4)
Der berühmte litauische Staatsmann und
Kulturschaffende, Ingenieur Petras Vileišis ließ sich
diesen Palast Anfang des 20. Jahrhunderts bauen.
Für den Bau wurden damals seltene Materialien
wie Beton, Zement und Stahlbeton verwendet.
Fundamentsteine wurden aus Schweden geliefert,
die Kacheln für die Öfen in den Niederlanden
hergestellt. Das Dach wurde mit Bleiplatten im
Fischschuppenmuster gedeckt. Alle 3 Bauten
verfügen über eine autonome Stromversorgung,
fließendes Wasser und Abwasser mit Biofilter.
Historia pałaców Wileńskich
O czasach Wielkiego Księstwa Litewskiego i
dziełach świetnych rodów magnackich – Paców,
Radziwiłłów, Sapiehów, Chodkiewiczów przypominają
zachowane na wileńskiej Starówce pałace, w
których mieszkali najmożniejsi z możnych litewskich.
1. Pałac Radziwiłłów (ul Vilniaus 22)
Tel. +370 5 262 0981, godziny otwarcia: II–VI 11.00–
18.00, VII 12.00–17.00
Wojewoda wileński Janusz Radziwiłł w XVII w.
zbudował pierwszą w Wilnie wczesnobarokową
rezydencję. Budowla w typie palazzo, z pięcioma
trójkondygnacyjnymi pawilonami i pysznymi
salami, powstała na wzór paryskiego Pałacu
Luksemburskiego. Sławna była także gromadzona
w pałacu kolekcja malarstwa ze szkoły flamandzkiej
i holenderskiej. W 1984 r. odrestaurowano zachodni
pawilon, obecnie mieści się w nim oddział Litewskiego
Muzeum Sztuki (Lietuvos dailės muziejus).
4. Pałace Pociejów, Zawiszów i Góreckich
(ul. Dominikonų 11, 13, 15)
Ulica Dominikonų należy do najstarszych
i najpiękniejszych w Wilnie. Mieściły się przy
niej rezydencje znanych rodów WKL: Pociejów,
Góreckich, Zawiszów, Sapiehów. Już w XVI stuleciu
na całej długości ulicy stały murowane budynki, a
do części z nich drewnianymi rurami doprowadzano
wodę z wingerskich źródeł. Po pożarach w XVIII w.
wszystkie budynki przebudowano w stylu klasycyzmu.
Na fasadzie pałacu Pociejów (ul. Dominikonų 11)
można zauważyć historyzm XIX w. – przeplatające się
elementy renesansu, baroku i klasycyzmu. W głębi
ozdobnego dziedzińca zachował się piękny fragment
wileńskiej architektury – wieżyczka-klatka schodowa.
Pałac Zawiszów (ul. Dominikonų 13) wyróżnia się
surową symetrią elewacji, zaś pałac Góreckich
(ul. Dominikonų 15) – symetryczną kompozycją i
bogactwem zdobień.
Rzeczypospolitej Obojga Narodów, gdy większa
część Litwy przypadła carskiej Rosji, biskupów
wygnano, a pałac zamieniono na rezydencję generałgubernatorów. Tu zatrzymywali się najznakomitsi
goście Wilna: przyszły król Francji Ludwik XVIII, car
Aleksander I, cesarz Francji Napoleon. W pierwszej
połowie XIX w. pałac przebudowano w stylu późnego
klasycyzmu według projektu koncepcyjnego
cesarskiego architekta z Petersburgu W. Stasowa.
Od 1997 r. w pałacu rezyduje prezydent Litwy. W
każde niedzielne południe przy Pałacu Prezydenckim,
na pl. Daukanto, odbywa się uroczysta ceremonia
wciągnięcia na maszt flagi litewskiej.
8. Pałac de Reussów (ul. S. Daukanto 2)
Gmach przebudowano w końcu XVIII w.
Czterokolumnowy portyk jest przypuszczalnie dziełem
M. Knackfusa. Właścicielami pałacu były m.in. rody
hrabiowskie de Reussów, Szuazelów i Platerów.
9. Pałac Łopacińskich (ul. Skapo 4)
Pałac przebudowano w stylu klasycystycznym pod
koniec XVIII w. według projektu M. Knackfusa, Należał
do rodów Łopacińskich i Sulistrowskich.
10. Pałac Olizarów (ul. Bernardinų 8/8)
Pałac Olizarów wyróżnia się ozdobnymi elewacjami,
harmonijnym połączeniem form architektury barokowej
i klasycystycznej. Zachowały się fragmenty muru
renesansowego. Dom pochodzący z początku XVII
w. później rozszerzono, a w 1808 r. zrekonstruowano.
Formy do dziś przetrwały niezmienione.
2. Litewskie Muzeum Teatru, Muzyki i Kina (ul.
Vilniaus g. 41/9)
Tel. +370 5 231 2724, godziny otwarcia: II–V 11.00–
18.00, VI 11.00–16.00
Radziwiłłowie posiadali w Wilnie 9 pałaców; właśnie
ten pałac znajdował się w posiadaniu katolickiej gałęzi
Radziwiłłów z Nieświeża. Pałac pochodzi z okresów
renesansu i baroku, fasadę od strony dziedzińca
zdobi dwukondygnacyjna arkada. W XVIII w. pałac
płonął, później architekt P. de Rossi przystosował
budynki pod teatr, który działał w latach 1796–1845.
Zachowały się elementy dekoracyjne fasady
pierwszego piętra, widoczne od ulicy Wileńskiej.
Obecnie mieści się tutaj Litewskie Muzeum Teatru,
Muzyki i Kina.
3. Pałac Tyzenhauzów (ul. Vokiečių 28/17)
W drugiej połowie XVIII w. znajdujący się w tym
miejscu gmach przebudował magnat WKL Antoni
Tyzenhauz. Później pałac przejęli książęta Fitinghof
i na ich polecenie przebudował go M. Knackfus. Na
początku XIX w. zabawy dla arystokracji, urządzane
w srebrzystej sali pałacu Teodory Fitinghofowej
konkurowały z kasynem, znajdującym się pobliskim
domu Müllerów.
5. Pałac Paców (ul. Šv. Jono 3)
Pałac stał w tym miejscu już w XVI w., jednak
zasłynął w stuleciu XVII, kiedy nabył go ród Paców.
Wyjątkową wartość estetyczną gmach zyskał z
końcem XVIII w., kiedy należał do kanclerza WKL
Aleksandra Michała Sapiehy. W 1831 r., po stłumieniu
powstania, władze skonfiskowały pałac i urządziły w
nim siedzibę gubernatora.
6. Pałac Brzostowskich (ul. Universiteto 2/18)
Z końcem XVII wieku kupił je i połączył w jeden
gmach dyplomata i wojewoda trocki Cyprian
Paweł Brzostowski. Wystrój pałacu jest autorstwa
Marcina Knackfusa. Paweł Ksawery Brzostowski,
który zasłynął jako założyciel Rzeczypospolitej
Pawłowskiej, później sprzedał pałac. Na początku
XIX w. pałac trafił do M. K. Ogińskiego, którego
potomkowie posiadali go aż do 1940 r.
7. Pałac Prezydencki (pl. S. Daukanto 3)
W XIV wieku stała tu rezydencja Gasztołdów.
Od 1543 r. pałac był siedzibą biskupów wileńskich;
w XVII–XVIII w. zabudowania pałacowe niszczyły
pożary, wojny i zamieszki. Po ostatnim rozbiorze
11. Pałac Chodkiewiczów (ul. Didžioji 4)
Tel. +370 5 212 4258, godziny otwarcia: II–VI 11.00–
18.00, VII 12.00–17.00
Dzieje gmachu sięgają początku XVII w., kiedy
Chodkiewicze skupili stojące w tym miejscu budynki
i przekształcili je w rezydencję. Zachowano cenne
fragmenty empirycznego zdobnictwa wnętrz. Obecnie
mieści się tutaj Wileńska Galeria Obrazów i odbywają
się różne imprezy kulturalne. Do niej należy także
jeden z najpiękniejszych dziedzińców starówki.
14. Pałac Tyszkiewiczów (ul. Trakų 1/26)
W 1790 r. dom trafił w posiadanie Tyszkiewiczów.
Mieszkali tu najdostojniejsi przedstawiciele tego
rodu – archeolog Konstanty, założyciel Muzeum
Starożytności Eustachy. Po rekonstrukcji dokonanej
w połowie XIX w. przez architekta T. Tyszeckiego
budynek przybrał formy późnego klasycyzmu.
Pałac Tyszkiewiczów – to najważniejszy budynek w
dzielnicy. Główne wejście podkreśla półokrągła arka
i balkon oparty na dwóch atlantach oraz fronton z
herbem Tyszkiewiczów.
15. Pałac Umiastowskich (ul. Trakų 2)
Pałac znajduje się naprzeciwko rezydencji
Tyszkiewiczów – oba gmachy tworzą imponujący
kompleks architektoniczny. Pałac został zbudowany
w drugiej połowie XVIII stulecia; wcześniej w tym
miejscu była Brama Trocka, stanowiąca część
obwarowań miejskich (niewielki fragment bramy
jest widoczny od strony podwórza). Od połowy XIX
w. pałac był własnością wykształconych magnatów,
patriotów Umiastowskich. Spośród nich szczególnie
odznaczyła się hrabina Janina Umiastowska,
dobroczyńca, kolekcjonerka. Fronton pałacu zdobią
herby Umiastowskich i Sadowskich. W niszy od strony
ul. Pylimo do II wojny światowej stała figura patrona
Wilna św. Krzysztofa; w 1973 roku umieszczono tu
rzeźbę S. Kuzmy „Strażnik”.
16. Pałac Kieżgajłów (ul. Šv. Ignoto 7)
Dom Stanisława Janowicza Kieżgajły (zm. 1527)
należy do najstarszych rezydencji rodowych w Wilnie.
Gotycki dom, prawdopodobnie przebudowany z
dwóch stojących tu niegdyś domów, później został
przyłączony do zespołu klasztoru benedyktynek.
12. Pałac Paców (ul. Didžioji 7)
W drugiej połowie XVII w. hetman WKL Michał
Kazimierz Pac postawił tu bogaty pałac. W wytwornym
barokowym pałacu gościli: król Polski Jan III Sobieski,
car Rosji Aleksander I, cesarz Francji Napoleon. W
XIX w. pałac przybrał kształt klasycystyczny.
13. Ratusz (ul. Didžioji 31)
Pod koniec XIV w. Wilno uzyskało prawa
samorządowe. W Ratuszu odbywały się posiedzenia
magistratu, sądu wójtowskiego, tu przechowywano
skarb miasta, miary i wagi, broń, mieściło się tu nawet
więzienie. W XVIII w. budynek przebudowano w stylu
klasycystycznym, zgodnie z projektem Wawrzyńca
Gucewicza. Dzisiaj organizuje się tu reprezentacyjne
uroczystości, koncerty i wystawy. Spod portyku
ratusza do wilnian przemawiali honorowi goście
miasta – prezydent USA George Bush, królowa
brytyjska Elżbieta II.
17. Pałac Wilejszysów (ul. Antakalnio 4)
Na początku XX wieku stojący tu gmach przebudował znany litewski działacz społeczny i kulturalny
Petras Vileišis. Użyto wówczas wciąż rzadkich na
Litwie materiałów budowlanych: betonu, cementu i
żelbetonu.

Similar documents